PRENUMERATOS AKCIJA 2013 METAMS
PIRMAS miesto dienraštis
9 www.kl.lt
penktADIENIS, birželio 22, 2012
145 (19 446)
Kaina 1,30 Lt
Mirusieji trukdo LEZ‘ui Klaipėdos prieigose laisvoji ekonominė zona kyla ant senų jų krašto gyventojų kapų. Pramoninėje teritorijoje yra liku sios bent keturios senųjų kaimų ka pinaitės. Šiandien tik viename plote lyje vizualiai gali ma atpažinti buvus laidojimo vietas. Ki tos gali būti jau už statytos.
„Reikia pripažinti, kas yra. O yra kaip yra“. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkas Algis Norkūnas apie teismų reitingus.
7p.
Kolumbariumas – tik už pinigus
Miestas Asta Dykovienė
3p.
Jono kalne – Joninių šėlsmas
a.dykoviene@kl.lt
Suprojektavo ant kapų
Prieš pradedant Klaipėdos laisvo sios ekonominės zonos (LEZ) pla navimo darbus, valdymo bend rovės vadovybė tikina užsakiusi istorinius vietovės tyrimus. Istorikė Zita Genienė nustatė, kad Klaipėdos LEZ‘e yra ketverios XVIII–XX a. kapinaitės. Tačiau da bartiniame kraštovaizdyje jos sun kiai atsekamos, nes esą detalesnės informacijos apie tų kapinaičių įkūrimą, naudojimą bei dislokacijos vietą nėra.
4
Nepagarba: istorikas ir Klaipėdos krašto tyrinėtojas D.Elertas pasibaisėjo pamatęs, kad senosios Lypkių ka
pinės virto išviete.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
pramogos 11p.
2
penktADIENIS, birželio 22, 2012
miestas
Universitete – diplomų teikimai Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Klaipėdos universitete prasidėjo diplomų įteikimo šventės. Šiemet šią mokymo įstaigą baigė daugiau nei pusantro tūkstančio absolventų. Panašus jų skaičius buvo ir pernai.
Pirmiesiems vakar diplomai bu vo įteikti Jūrų technikos fakulteto absolventams. Šiemet šį fakultetą baigė per du šimtus studentų. Šiandien diplomų įteikimo šven tės vyks Sveikatos mokslų, Peda gogikos, Humanitarinių mokslų fakultetų, Jūreivystės ir Tęstinių studijų institutų absolventams. Likusiems Klaipėdos universi tetą baigusiems studentams dip lomai bus įteikti kitą savaitę. Šiemet daugiausia Klaipėdos universiteto studentų baigė Pe dagogikos, Socialinių mokslų,
Sveikatos mokslų fakultetus, ma žiausiai – Jūreivystės ir Tęstinių studijų institutus. Iš viso šiemet šią mokslo įstaigą baigė 1 tūkst. 546 studentai. Klaip ėd os univers iteto Moks lo, men o ir stud ij ų direkc ij os direktor iaus pavad uotoja Van da Strakš ien ė tvirt in o, jog pa naš us absolvent ų skaič ius buvo ir pern ai. „Kol kas nėra taip, kad labai su mažėtų studentų skaičius. Būna, kad mokslo metais studentai nu traukia studijas, tačiau sugrįžta kiti. Vieni šiemet nepanoro gintis diplominio darbo, ateis kitąmet“, – pasakojo pavaduotoja. Anot V.Strakšienės, Klaipėdos universiteto absolventų sumažė jimas gali pasijausti, kai moks lus baigs 2009 metais juos pradėję studentai. Tais metais, pasikeitus tvarkai, buvo mažiau stojančiųjų.
Paraiškos: gyventojai labiausiai pageidavo, kad būtų įrengta kuo daugiau vaikų žaidimų aikštelių. Vytauto Petriko nuotr.
Pinigų prašė ir mitingams Klaipėdiečiai pageidauja, kad bendruomeniškumui skatinti skirti pinigai būtų išleisti kiemuose įrengiant kuo daugiau vaikų žaidimų aikštelių. Tačiau buvo ir pageidavimų gauti lėšų mitin gams organizuoti.
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Litų skirs šventei Šventė: vakar diplomai buvo įteikti 209 Jūrų technikos fakulteto ab
solventams.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Po egzamino – šimtukų derlius Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Klaipėdiečių abiturientų valstybi nio anglų kalbos egzamino rezulta tai – ypač džiuginantys. Nė vienas dvyliktokas nepatyrė nesėkmės, o šimtukus gavo 15 jaunuolių.
„Anglų kalbos rezultatai net labai geri. Klaipėdiečių įvertinimai ge resni nei šalies vidurkis. Ypač džiu gina Baltijos gimnazijos abiturien tų rezultatai. Šios mokyklos derlius – vienas šimtukas, o 63 proc. abi turientų gavo nuo 50 iki 100 balų. Aišku, kitos gimnazijos taip pat pa sirodė puikiai, tačiau tai jau įpras ta“, – teigė Klaipėdos savivaldybės Ugdymo kokybės ir kaitos poskyrio vedėja Virginija Kazakauskienė. Anglų kalbos egzaminą laikė 991 uostamiesčio bendrojo lavinimo mokyklų abiturientas. 60,7 proc. visų laikiusiųjų rezultatai yra pui kūs – nuo 50 iki 100 balų. Praėjusiais metais anglų kal bos egzamino rezultatai buvo pra stesni, nes keli abiturientai jo net
neišlaikė. Vakar paaiškėjo ir vals tybinio rusų kalbos egzamino re zultatai. Jį laikė 61 uostamiesčio abiturientas. „Matyt, valstybinį rusų kalbos egzaminą laiko tie, kurie nori gau ti brandos atestatą ir privalo išlai kyti du valstybinius egzaminus, tad kaip antrąjį ir pasirenka rusų kal bą. Todėl ir rezultatai yra šiek tiek prastesni, tačiau jie vis tiek geri“, – konstatavo V.Kazakauskienė. Nė vienam Klaipėdos abiturien tui valstybiniame rusų kalbos eg zamine neteko patirti nesėkmės kartėlio. Vieną laikiusįjį šį egza miną pradžiugino šimtukas, jį ga vo Naujakiemio suaugusiųjų vidu rinės mokyklos moksleivis. Nuo 50 iki 100 balų gavo 31 proc. valstybinį rusų kalbos egzaminą laikiusių klaipėdiečių. „Dabar, aišku, labiausiai laukia me lietuvių kalbos egzamino rezul tatų. Tačiau jų tikimės maždaug po poros savaičių. Manau, kad pirmiau sulauksime biologijos ar net mate matikos valstybinių egzaminų re zultatų“, – teigė V.Kazakauskienė.
Baigėsi laikas, kai gyventojai, or ganizacijos vietos bendruomenių taryboms galėjo teikti paraiškas, kam išleisti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skirtus 515 tūkst. litų. Paraiškos buvo teikiamos ketu rioms Klaipėdoje suformuotoms vietos bendruomenių taryboms – Danės, Baltijos, Marių ir Pajūrio. Jų pirmininkai pabrėžė, kad klai pėdiečiai, seniūnaičiai, bendri jos, organizacijos buvo itin akty vios, tad paraiškų sulaukta tiek, jog visas jas patenkinti pinigų tik rai neužteks. „Paraiškose dominuoja prašy mas įrengti vaikų žaidimo aikš telių. Taryba apsisprendė, kad jų mūsų teritorijoje įrengsime apie dešimt. Pinigų taip pat turė tų būti skirta Žvejybos uosto ra jono bendruomenės šventei, lau ko treniruokliams dviejose vietose įrengti“, – vardijo Pajūrio vietos bendruomenės tarybos pirminin kas Saulius Liekis. Dangtis – šachmatų lenta
Pinigų taip pat atsiras įvažai neį galiesiems į Kalnupės biblioteką įrengti, viename kiemų pastatyti smėlio dėžę su dangčiu, kuris ga li būti naudojamas ir kaip šachma tų lenta. „Sulaukėme ir tokių paraiškų, kurias teko iškart atmesti. Jung tinis demokratinis judėjimas pra šė 20 tūkst. litų mitingams or ganizuoti ir važiuoti į kituose miestuose vykstančias protesto
akcijas. Tačiau tai niekaip nesusi ję su bendruomeniškumo skatini mu, todėl šią paraišką atmetėme. Palaikymo nesulaukė ir prašy mai išasfaltuoti kiemus“, – teigė S.Liekis.
Taryba nesutiko ten kinti prašymo išas faltuoti gatvę, įreng ti gatvės apšvietimą, prie Liepojos gatvės pasodinti medžių.
Baltijos vietos bendruomenės tarybos pirmininkas Arnoldas Bu čys teigė, jog nariai apsisprendė, kurias sritis finansuoti, tad leng viau bus ir išsirinkti prašymus, ku rie bus įgyvendinti. „Nusprendėme, kad patenkin sime paraiškas įrengti vaikų žaidi mo aikštelių, sutvarkyti krepšinio aikšteles. Pinigų skirsime suoliu kams, šiukšlių dėžėms pastatyti. Lėšų atsiras ir švietėjiškai veiklai – Afganistano karo veteranų or ganizacija „Miražas“ pateikė pro jektą, skirtą mokiniams. Dar viena sritis – sportinė veikla. Numatoma surengti futbolo turnyrą ir šeimų krepšinio pirmenybes“, – A.Bu čys išdėstė, kur bus išleisti Balti jos vietos bendruomenei skirti pi nigai. Asfalto nelies
Vaikų žaidimų, sporto aikštelės, švenčių organizavimas dominuo ja ir Marių vietos bendruomenės
tarybai pateiktose paraiškose. „Jų gavome tiek, kad suma gerokai vir šija tą, kuri mums skirta, todėl dar teks gerokai padiskutuoti, kurias paraiškas tenkinti, o kurių – ne“, – neslėpė Marių vietos bendruo menės tarybos pirmininkas And rejus Blinovas. Paraiškos iki pat paskutinės mi nutės plaukė Danės vietos bend ruomenės tarybai. „Dar ne visas jas turiu, nes kol kas negavau tų, kurios pateiktos savivaldybei. Tačiau tarp tų, kurias turiu, dominuoja prašymai įrengti vaikų žaidimų aikštelių, suoliukų, šiukšlių dėžių, lauko treniruoklių“, – teigė Danės vietos bendruome nės tarybos pirmininkė Jurgita Či nauskaitė-Cetiner. Anot jos, kelias paraiškas jau apsispręsta atmesti – taryba ne sutiko tenkinti prašymo išasfal tuoti gatvę, įrengti gatvės ap šviet im ą, prie Liep ojos gatv ės pasodinti medžių. Vietos bendruomenių tarybos iki kitos savaitės pabaigos savi valdybei turi pateikti atrinktas paraiškas, o tada jau bus pradeda mos viešųjų pirkimų procedūros, kad žmonių norai taptų realybe.
Bendruomenėms skirti pinigai Danės – 148 tūkst. litų Marių – 140 tūkst. 917 litų Baltijos – 141 tūkst. 280 litų Pajūrio – 84 tūkst. 623 litai
3
penktADIENIS, birželio 22, 2012
miestas Vanduo – švarus
Sutvarkė kvartalą
Nori daugiau krovinių
Nacionalinės visuomenės svei katos priežiūros laboratorijos specialistai šią savaitę paėmė Pirmosios Smiltynės, Antrosios Melnragės ir Girulių bendrojo paplūdimio jūros vandens mėgi nius bei atliko laboratorinius ty rimus. Nustatyta, kad maudyklų vandens mikrobiologinės taršos rodikliai neviršijo leistinų normų.
Melnragės kvartalas tapo pir muoju mieste, kuriame visiš kai atnaujintos individualių na mų gatvės bei įrengti nuotekų tinklai. Paskutinis atnaujinimo etapas tęsėsi nuo 2007 metų ir kainavo per 10 mln. litų. Visos Melnragės gatvės išklotos nau ja betoninių trinkelių danga – daugiau nei 18 tūkst. kv. m.
Susisiekimo ministras E.Ma siulis šiandien Klaipėdoje JAV karinio transportavimo vado vą W.Fraserį bandys įtikinti, kad per Lietuvą galima gabenti daugiau JAV kariuomenės kro vinių iš ir į Afganistaną. Šiemet iki birželio per Klaipėdos uostą pervežti 3456 JAV konteineriai – triskart daugiau nei pernai.
Vieta kolumbariume – tik už pinigus
Dienos telegrafas Paroda. Penktad ien į 16 val. Laikro džių muziejuje vyks laikrodžių iš Lie tuvos nacional inių muziejų parodos atidarymas.
Klaipėdos regione gali atsirasti naujų ko lumbariumų – gali mybių jį statyti ieš ko ir uostamiesčio valdžia, ir Klaipėdos rajono savivaldybė.
Prat yb os. Ketv irt ad ien į Kurš ių ma riose netol i Bulv ik io rago vyko tar nybų prat ybos, skirtos žmon ių paieš koms ir gelb ėjimo darb ams. Prat y bose dalyvavo Pakranč ių aps augos rinkt inė, Valst yb ės sienos aps augos tarnybos orlaiv is, kater is „Boomeran ger C-017“. Buvo išk viest i ugn iagesiai ir med ikai.
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Šiuo metu yra sudaryta darbo gru pė, kuri aiškinasi, ar galima Lėbar tų kapinėse išnuomoti aikštelę, ku rioje privatūs investuotojai galėtų statyti kolumbariumą. „Kai išsprę sime juridinius klausimus, tuomet ir ieškosime investuotojų, norinčių statyti kolumbariumą. Savivaldybė jo tikrai nebestatys, nes jau vienas užpildytas, užteks“, – teigė Mies to ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda. Klaipėdos savivaldybė taip pat ieško investuotojų, kurie atstaty tų Joniškės kapinių tvorą, o už tai jiems joje būtų leista įrengti krip tų ir jas nuomoti urnas su velionių artimųjų pelenais palaidoti norin tiems žmonėms. „Aišku, kad privatus verslas už urnų saugojimą kolumbariumuo se ims mokestį. Nemokamai tikrai nebebus“, – konstatavo L.Dūda.
Vieta: Klaipėdoje veikiantis kolumbariumas yra prie Joniškės kapinių.
Vytauto Petriko nuotr.
„Turime pasitvirtinę detalųjį pla ną, pagal kurį galime statyti 2000 vietų kolumbariumą, todėl jei tik bus poreikis, tiek kriptų ir galėsi me įrengti“, – teigė „Aternos“ di rektorė Vitalija Rumbaitienė. Dabar iš 163 kriptų užpildyta daugiau nei 10. Nemokamai ur nos kolumbariume nesaugomos – 10 metų paslauga kainuoja apie 4 tūkst. 300 litų. Į kainą įskaičiuo ta ne tik priežiūra, tačiau ir kriptos plokštė, žibintas, kita atributika. Jei urnos saugojimo sutartis su daroma 50 metų, kaina – 15 tūkst. litų. Vienoje kriptoje telpa šešios urnos, todėl ji gali tapti savotiš ku šeimos kapu. „Manau, laikui bėgant kol umb ar ium ai tur ėt ų
tik populiarėti“, – teigė V.Rum baitienė. Klaipėdos rajono val džia atlieka gyventojų apklausą, ar kuriose nors kapinėse reikėtų įrengti kolumbariumą. „Gavome raštą iš Kėdainiuose veikiančio krematoriumo atstovų, kurie ragino statyti kolumbariumą, nes esą žmonės neturi kur laidoti urnų. Aišku, problema ir ta, kad kapinės užpildomos, o plėsti nebe labai yra kur. Todėl ir paskelbėme gyventojų apklausą dėl kolumba riumo poreikio. Jei atsakymai bus teigiami, tuomet jau rajono tary ba turės nuspręsti, ar jį statyti“, – kalbėjo Klaipėdos rajono savival dybės administracijos direktorius Česlovas Banevičius.
Darbo grupė aiškina si, ar galima Lėbartų kapinėse išnuomoti aikštelę, kurioje pri vatūs investuotojai galėtų statyti kolum bariumą. Naują kolumbariumą prie Jo niškės kapinių pastatė bendrovė „Aterna“. Šiuo metu įrengtos 163 kriptos ir tęsiamos kolumbariumo staty bos. Joms pasibaigus bus įrengta dar apie 200 kriptų.
Bažnyčios bokštuose užvirė darbai Antanas Staniulis Klaipėdos šv. Juozapo Darbinin ko bažnyčioje užvirė statybų dar bai. Prie pastato vėl išrikiuoti pa stoliai.
Nors ši bažnyčia pradėta statyti 1991-aisiais, darbai iki šiol joje nė ra baigti. Dar visai neseniai mies tiečiams šventovė labiau priminė lėktuvų angarą, o ne bažnyčią. Prieš keletą metų tuometinis klebonas Saulius Damašius dide lių pastangų bažnyčiai tvarkyti ne rodė. Tiesa, visiškai rankų sudėjęs nebuvo. Įrengė lenkiškus varpus, išasfaltavo automobilių stovėji mo aikštelę. Bažnyčios viduje bu vo įrengtas grindinys, ištinkuotos sienos. Tačiau maldos namų išorė bu vo pamiršta. Per ilgą laiką bažny čios stogas pradėjo leisti vandenį, sienose apsigyveno pelėsis, plytos pradėjo skilinėti bei trupėti.
Kurhauzas. Mažiau nei prieš mėnesį pradėta Palangos kurhauzo restaura cija įsibėgėja. Darbai vyksta sparčiau nei planuota. Tam įtakos tur i ir ger i orai. Palangos kurhauze darbuojasi apie 20 žmonių. Vykdomi mūro dar bai, tink uojam i fasadai. Pagr ind in io pastato sienos jau sutvirtintos. Dabar remontuojama med inė dal is – stogo konstrukcijos, perdangos, renkamos durų ir langų gamintojas. Čempionatas. Ketv irtad ien į – birže lio 28-ąją 9.30 val. Palangos priešgais rinės gelbėjimo tarnybos stadione pra sidės 2012 metų Lietuvos ugniagesy bos sporto čempionatas. Jo tikslas – to bulinti ugniagesių gelbėtojų profesio nalumą, tęsti ir stiprinti šalies ugniage sių profesinio sporto tradicijas ir popu liarinti ugniagesių sportą. Mirtys. Vakar Klaipėdos civilinės met rikacijos skyriuje užregistruotos 6 klai pėdiečių mirtys. Mirė Jadvyga Butkie nė (g. 1935 m.), Atilja Pangon ienė (g. 1938 m.), Zigmas Valait is (g. 1942 m.), Jadvyga Albrektienė (g. 1942 m.), Alf redas Vidmantas (g. 1955 m.), Vytas Ci bas (g. 1958 m.). Lėbartų kapinės. Šiand ien laidoja mi Vidmantas Alfonsas Labanauskas, Kaz im iera Pušinsk ienė, Mar ius Ru žas, Atilja Pangonienė, Alg irdas Pau lauskas, Alfredas Vidmantas. Naujagimiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 11 moterų. Gimė 5 mergaitės ir 7 berniukai.
AB „Klaipėdos energija“ informuoja AB „Klaipėdos energija“ ieško
=2?@<;.9< C.1F/6;6;8< Dėl sklendžių keitimo birželio 25 dieną nuo 8 val. iki 15 val. bus nutrauktas šilumos tiekimas karšto vandens ruošimui šiems pastatams: Medžiotojų g. 6, 8. I.Kanto g. 15 tai paaiškės tik įpusėjus darbams. Karklų g. 2, 5, 8, 10, 10a, 10b, 11, 13. Anot V.Gedgaudo, užbaigus bokštų Zauerveino g. 18, 21, 22, 23, 25. 1.?/< =</Ï16@' tvarkymo darbus bus imtasi tvar■ darbuotojų paieška atrankos Kalvos g.ir 5a, 7. kontrolė; ataskaitų ruošimas; kyti aplinką: pagrindinius bažny■■ įvairių N.Uosto 16, 20,kėlimo 22. programos personalo mokymo irg. kvalifikacijos čios laiptus, lauko apšvietimą, te įgyvendinimas; Gintaro g. 11.struktūros ir pareigybių pokyčių ■ bendrovės organizacinės ritorija bus apjuosta tvora. organizavimas; ■ su darbo funkcijomis susijusių procedūrų rengimas; Tikintieji džiaugiasi gražėjan■ personalo vertinimo sistemos vertinimo Informacija tel.sukūrimas (8 46)ir metinių 410 869. organizavimas; čiais Dievo namais bei viliasi, kad■ pokalbių mikroklimato tyrimai ir priemonių jam gerintinepatogumų nustatymas bei Atsiprašome dėl galimų . greitu metu darbai bus užbaigti. inicijavimas. ?268.9.C6:.6'
Pokyčiai: Šv. Juozapo Darbininko bažnyčia pastebimai gražėja.
Kai bažnyčiai prieš keletą metų pradėjo vadovauti klebonas Vladas Gedgaudas, aplinkos tvarkymo bei statybų darbai pralaužė ledus: įsta tytos ąžuolinės pagrindinio įėjimo durys, dailinamas vidus. Praėju siais metais buvo tinkuojamos išo rės sienos, bažnyčią apjuosė šiokia tokia tvorelė.
Šiais metais darbai persikėlė į bažnyčios bokštus. Kaip teigė pa rapijos klebonas, bokštai yra tin kuojami dekoratyviniu tinku. Pa rinktas atspalvis – šviesiai balsvas. Per šiuos metus bus bandoma su tvarkyti abu bokštus. Kiek kai nuos jų tvarkymas bei tinkavi mas, klebonas pasakyti negalėjo,
■ aukštasis universitetinis išsilavinimas (personalo vadyba, administravimas); ■ darbo teisės žinios, geras darbo kodekso nuostatų žinojimas, Vytauto Liaudanskio nuotr. metodinių nurodymų personalo klausimais žinojimas; ■ 3–5 metai darbo personalo valdymo srityje patirtis; ■ užsienio kalbų žinios (anglų, rusų); ■ personalo mokymo ir kvalifikacijos kėlimo žinios; ■ puikūs darbo kompiuteriu įgūdžiai; ■ patirtis energetikos sektoriuje (privalumas).
Á:<;¼ @6Ï9<'
■ atsakingą ir įdomų darbą energetinėje įmonėje; ■ profesinio tobulėjimo ir karjeros galimybes; ■ visas socialines garantijas. Gyvenimo aprašymą siųsti e. paštu klenergija@klenergija.lt iki balandžio 15 d. Tel. pasiteirauti (8-46) 392 653.
4
penktADIENIS, birželio 22, 2012
miestas Komentaras
Diana Varnaitė
Kultūros paveldo departamento direktorė
P Pažymėta: 1936 m. Vokietijos generalinio štabo sudarytame planely
Kaulai: paveldosaugininkai tikina, kad sovietmečiu šioje vietoje buvo
D.Elerto archyvas
Vytauto Liaudanskio nuotr.
je kapinių vieta Lypkių kaime yra paženklinta.
užkasami ir nugaišę galvijai.
Mirusieji trukdo LEZ‘ui Tačiau kaip galėjo atsi 1 tikti, kad LEZ’o terito rijoje liko nepastebėtos Lypkių ka
pinės, kuriose žmonės laidoti dar XX amžiaus pirmoje pusėje, šian dien niekas atsakyti negali. Pramoninėje teritorijoje Lypkių kapinių vietoje yra suprojektuoti 3 vienodo dydžio sklypai, kiekvie nas po vieną hektarą. Jų paskirtis – pramonės ir sandėliavimo objektų statyba. Šie sklypai esą suformuo ti Klaipėdos savivaldybės tarybos sprendimu ir pripažinti valstybi nės svarbos ekonominiu projektu. Investuotojams nepatiks
Būtent prieš šiuos projektavimo darbus ir nustatyta, kad sklype yra kapinaitės. „Mums buvo pasiūlyta palaikų nejudinti, tad nusprendėme pa žymėti tų kapinaičių vietą, nepai sant to, kad jos išdarkytos. Daugiau su jomis mes nieko nedarysime“, – teigė Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojas Raimondas Bakas. Kitur esą jokių kapinių buvimo pėdsakų nerasta. R.Bakas pripa žino, kad, palikus Lypkių kapines senoje vietoje ir kartu formuojant sklypus naujoms įmonėms, atsi randa nemažai keblumų. „Nežinau, ar kokia įmonė no rės turėti savo kieme kapines, kad
ir atitvertas. Galimas dalykas, kad toje vietoje teks peržiūrėti inves ticijų strategiją“, – apgailestavo R.Bakas.
šiurpiai: mėtosi pavieniai antka piniai akmenys, keli kaulai, vidu ryje matosi ne taip seniai kasinėtas plotas, o aplinkui viskas nudergta išmatomis.
Pradingo užmaršty
300 ha apimančiame LEZ’e kaž kada buvo Lypkių, Budrikų, Lau žų, Šušeikių, Švepelių kaimai, tad turėtų būti mažiausiai keturios se nųjų kaimų kapinės. Vienų kapinaičių vieta pažymė ta net 1936 m. Vokietijos generali nio štabo plane. Jos yra netoli Lyp kių (Liebken). Tokį žemėlapį, pasak istoriko Dainiaus Elerto, turi Klai pėdos universiteto Baltijos regio no archeologijos ir istorijos insti tuto biblioteka, Mažosios Lietuvos muziejus. Vien Lypkių kaime buvo dvejos kapinės. Tačiau jų buvimo ženklai šiandien labai menki. „Stebėtina, kaip kuriant LEZ‘ą nebuvo parengti visos teritori jos urbanistiniai istoriniai tyrimai, kuriuose turėtų atsispindėti ir ka pinaitės. O planuojant tokią terito riją į tai reikėtų atsižvelgti. Kelios dešimtys kvadratinių metrų senų jų kapinių iš esmės juk nieko ne keistų“, – teigė D.Elertas. Išniekinta vieta
Tos vienintelės dar įžvelgiamos ka pinės Lypkiuose šiandien atrodo
Laisvūnas Kavaliauskas:
Ten liūdnas vaiz das, ir karjeras iška sinėtas, ir gyvuliai buvo laidojami.
„Neapibrėžtas kapinių statusas čia leidžia daryti ką nori“, – liūd nai konstatavo D.Elertas. Pernai LEZ‘o valdymo bendrovė užsakė atlikti šios vietos archeolo ginius tyrimus. Archeologai aptiko dviejų kapų akmeninių postamen
Lt PRENUMERATOS AKCIJA 2013 M.
tų dalis bei kelis geležinių tvorelių atraminius stulpelius. Žemės pa viršius tyrimų vietoje buvo kaž kieno iškasinėtas, aptiktos aštuo nios duobės. Vienos duobės dugne pusant ro metro gylyje aptikta šlifuoto rausvo granito antkapinės plokš tės dalis su išlikusiu užrašu vo kiečių kalba: „geb.23. Mai.186 gest.2.Nov.1918“. Šalia archeologai aptiko dar dviejų kapo duobių kontūrus. Po konsultacijos su Mokslinės ar cheologinės komisijos pirmininku dr. Gintautu Zabiela konstatuota, kad tai nesuardyti XX a. pradžios kapai. Remiantis archeologinės eti kos principu buvo apsiribota dali ne šių kapų dokumentacija ir atsi sakyta minties juos visai atidengti. Archeologiniai tyrimai patvirtino, kad toje vietoje buvo XIX–XX am žiaus pradžios kaimo kapinės. Jos buvo įrengtos ant nedidelės aukštumos ir užėmė apie 15 arų. Kapinėse galėjo būti 10–15 kapų. Spėjama, kad didžioji dalis jų yra išplėšti ar sunaikinti. Reikia paženklinti
Paveldosaugininkas Laisvūnas Ka valiauskas patvirtino, kad tikrai ten buvo kasinėta. „Pernai spalį LEZ‘as užsakė archeologinius tyrimus, ku
ag al nek iln oj am oj o kul tūr os pav eld o aps aug os įstat ym ą kap in ės priv al o būt i saug om os. Joms tai kom as vieš os ios pag arb os rež im as, tai apib rėž ia ir kap in ių tvark ym o tais ykl ės. Nem až ai nev eik ianč ių kap in ių yra įraš yt os į saug om ų ob jekt ų reg istr ą, tač iau tol i graž u ne vis os. Apt ik us neįr aš yt as kap in es ir jei joms išk yl a grėsm ė, be abej o nės, tur i būt i stabd om i bet kok ie plėtr os darb ai. Pag al mūs ų šal ies įstat ym us kap in ėm is tur i rūp int is sav iv ald yb ės, jos tur i būt i įreg ist rav us ios tas kap in es, apib rėž us ios kap in ių rib as. Miest o sav iv ald yb ė tur i būt i ats ak ing a už tų kap in ių išs aug oj im ą. Vien os jų tur ėt ų bū ti apt vert os tvor el e, kit os – želd i niais, jei jos nel ab ai mat om os, tur i ats ir ast i lent el ės, ženkl in anč ios jų buv im o viet ą.
riais siekta išsiaiškinti padėtį se nosiose kapinėse, kiek ten tų kapų liko, ir apibrėžti jų ribas. Ten liūd nas vaizdas, ir karjeras iškasinėtas, ir gyvuliai buvo laidojami“, – pa sakojo L.Kavaliauskas. Tačiau tos kapinės niekaip nepa žymėtos. Tuo pagal įstatymus turi rūpintis Klaipėdos miesto savival dybė, nes kapinės yra jos teritori joje. „Lypkių ir Švepelių planus nese niai žiūrėjau, mačiau, kad ten yra pažymėtos kapinės, bet jų pas mus apskaitoje nėra. O dokumentuose, kuriuos perėmėme iš Klaipėdos ra jono, tos kapinės net neįrašytos“, – tvirtino Klaipėdos miesto savi valdybės Paveldosaugos skyriaus vyriausioji specialistė Birutė But kuvienė. Paveld os aug in inkai pas iūl ė LEZ‘o valdytojams tiesiog palik ti tą mažą Lypkių kapinių plotelį kaip žaliąją zoną. Tačiau šis variantas LEZ‘o val dytojams nelabai tiko. Pernai spalio pradžioje Klaipė dos LEZ‘o valdymo bendrovė raš tu kreipėsi į Klaipėdos savival dybės administracijos direktorę Juditą Simonavičiūtę ir Kultū ros paveldo departamento vado vę Dianą Varnaitę dėl jų terito rijoje buvusių Lypkių kapinaičių iškėlimo.
5
penktadienis, birželio 22, 2012
lietuva
Grėsmingi kaltinimai dažnai baigiasi šnipštu Seime iš pradžių nuskamba grėsmingi prokuroro žodžiai, bet paskui įsivyrauja ramybė. Taip neretai baigiasi istorijos, kai Seimas panaikina politikų ar teisėjų teisi nę neliečiamybę. Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Formuluotė visada vienoda
„Prašau leisti patraukti baudžia mojon atsakomybėn, suimti arba kitaip suvaržyti jo laisvę“, – tokiais žodžiais savo prašymą baigia gene ralinis prokuroras, atvykęs į Seimą prašyti teisinės neliečiamybės pa naikinimo. Šios kadencijos Seimas išgir do ne vieną tokį prašymą ir daž niausiai duodavo sutikimą. Tačiau griežčiausios prokurorų kardomo sios priemonės nesulaukė nė vie nas įtariamasis. Tokių pavyzdžių daug. Naujausias – konservatorius Vitas Matuzas. Šiam politikui mesti grėsmin gi kaltinimai: piktnaudžiavimas, nusikalstamos grupės organizavi mas, dokumentų klastojimas, netgi pinigų grobstymas. V.Matuzui gre sia net 8 metai nelaisvės.
Likę bylos, su kuria siejamas šis politikas, „veikėjai“ buvo ar tebė ra suimti. Paskutinis toks – lobis tas Andrius Romanovskis, sulaiky tas prieš kelias dienas. Tačiau pats Seimo narys nėra nei sulaikomas, nei suimamas, nei so dinamas į kalėjimą, nors generali nis prokuroras gavo Seimo leidimą suvaržyti V.Matuzo laisvę. Įtariamieji vaikšto laisvėje
30 tūkst. litų kyšio ėmimu kalti namo buvusio Vilniaus apygardos teismo teisėjo Ryšardo Skirtuno laisvė irgi lig šiol nesuvaržyta. Seimas panaikino ir Panevėžio apygardos teismo teisėjo Riman to Savicko teisinę neliečiamybę, tačiau jo byla dar nebaigta, buvęs teisėjas vaikšto laisvėje. Padarius nusikaltimų kaltina miems politikams ar teisėjams prokurorai dažniausiai uždraudžia išvykti iš šalies. Tačiau nė vienas
Tarė „taip“ atomui Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Vyriausybė išpešė iš Seimo leidi mą kitą savaitę pasirašyti konce sijos sutartį su Japonijos koncer nu „Hitachi“, pasirinktu strategi niu investuotoju į Visagino atomi nės elektrinės (VAE) statybas
Vakar Seime surengti galutiniai balsavimai dėl įstatymų, kuriais atveriamas kelias susitarti su „Hi tachi“ dėl VAE statybos. Prieš balsavimus įvyko pasku tinės diskusijos. Opozicija kalbė jo prieš atominį projektą, valdan tieji jį gynė. Opozicinė Darbo partija (DP) pa rėmė VAE projektą. Tačiau, siekda mi šios paramos, valdantieji buvo
Neišgirdo: Seimas neįsiklausė
į protestuotojų prieš branduoli nės energetikos vystymą balsą.
Gedimino Bartuškos nuotr.
priversti sutikti su DP pasiūlytomis pataisomis. Svarbiausia jų – Vy riausybė įpareigota sulig kiekvienu VAE projekto įgyvendinimo etapu kreiptis į Seimą leidimo jį tęsti. Vykstant debatams dėl atomi nės elektrinės Seimo posėdžių sa lės balkone susirinko VAE prieši ninkų ir šalininkų grupės. Seimo pirmininkė Irena Degutienė buvo priversta juos įspėti, kad netriukš mautų ir neplotų parlamentarams pasisakius. „Čia ne teatras ir ne koncertas. Prašom liautis plojus. Priešingu atveju būsiu priversta jus išprašyti iš salės“, – grėsmingu to nu pareiškė I.Degutienė. Dauguma parlamentarų pritarė, kad būtų surengtas vardinis bal savimas dėl abiejų įstatymų priė mimo. Tačiau opoziciniai socialdemok ratai, Tvarkos ir teisingumo parti ja bei Krikščionių partijos atstovai atsisakė dalyvauti balsavime. Vardiniame balsavime iš viso dalyvavo 74 Seimo nariai. Už abu svarbiausius įstatymus balsavo be veik visi valdantieji ir DP atstovai. Prieš abu įstatymus buvo libera lai Kęstutis Glaveckas ir Laimon tas Dinius, susilaikė liberalė Dalia Kuodytė bei liberalcentristė Arūnė Striblytė. Be to, dėl Koncesijos su tarties su „Hitachi“ įstatymo su silaikė konservatorius Rytas Kup činskas. „Pernelyg dideli finansiniai įsi pareigojimai“, – komentuodamas savo balsavimą pareiškė Biudže to ir finansų komiteto pirmininkas K.Glaveckas. Premjeras Andrius Kubilius ne slėpė džiaugsmo: „Noriu visus pa sveikinti ir padėkoti už sudėtingus, bet reikalingus ir istorinius spren dimus.“
jų nebuvo sulaikytas ar suvaržytas griežčiau. Paprasti žmonės, padarę analo giškus nusikaltimus, kuriais kal tinami politikai ar teisėjai, neretai pūdomi kalėjimuose.
Stasys Šedbaras:
Bet jei tai yra teisė jas ar politikas, kaip jis pabėgs? Tai ne tie žmonės, kurie bėgs į Ispaniją ar kitur. Niekur nepabėgs?
Seimo Teisės ir teisėtvarkos ko miteto pirmininko Stasio Šedbaro tokia praktika nestebina. Pasak jo, tiesiog nebūtina taikyti griežčiau sių sankcijų. „Pavyzdžiui, V.Matuzo atvejis. Kaip nurodė prokurorai, įrodymai prieš jį jau surinkti ir patvirtinti. Tai kokia prasmė tam žmogui su varžyti laisvę? Ji varžoma tada, kad nepabėgtų, nepasislėptų, ne darytų poveikio kitiems bylos da lyviams. Bet jei tai yra teisėjas ar politikas, kaip jis pabėgs? Tai ne tie žmonės, kurie bėgs į Ispani ją ar kitur“, – samprotavo S.Šed baras.
Be to, jis priminė, kad atėmus teisinę neliečiamybę dar nereiškia, kad politikas ar teisėjas yra nušali namas nuo pareigų. Jis laikosi nuomonės, kad ant rankių uždėjimas – parodomasis veiksmas ir to reikia imtis tik ta da, kai tikrai būtina: „Ir to dary ti nereikia ne tik prieš politikus ar teisėjus, bet ir prieš eilinius pilie čius.“ Antrankiai vargu ar gresia
Generalinės prokuratūros atsto vai nurod o, jog tai, kad nė vie nam asmeniui, kuriam buvo pa naik inta teis in ė nel ieč iamyb ė, griežtos kard om os ios priem o nės neb uvo skirtos, ne prok u ror ų prak tik uojam a doktr in a ar pozicija. Esą tai reiškia, kad nebuvo griež tos kardomosios priemonės skyri mo pagrindų, kurie numatyti Bau džiamojo proceso kodekse. Į Seimą yra kreiptasi ir dėl Kau no teisėjos Neringos Venckienės teisinės neliečiamybės panaikini mo, neatmetant ir laisvės suvar žymo. Po savaitės parlamentarai bal suos, ar pritarti tokiam prokuro rų prašymui. Tačiau, kaip rodo praktika, men ka tikimybė, kad N.Venckienė galė tų būti suimta.
Balsuos: po savaitės Seimas tu
rės apsispręsti, ar leisti suvaržyti teisėjos N.Venckienės laisvę. Gedimino Bartuškos nuotr.
6
penktadienis, birželio 22, 2012
nuomonės
Tvarkdariai šienauja gubojas
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
S Kirviu tašyta propaganda Violeta Juodelienė
L
iet uva baig ia paskęst i keist ų reklamų upėse. Anksč iau už pavas a rio polaid į liejosi ser ia las „Kaimynai“, kur iame vaid inę „Viln iaus energ ijos“ inž in ier iai ir finansininkės skaičiavo, kiek vil niečiams kainuoja šiluma. Dabar plūstelėjo nauja banga: geriausiu eterio laiku transl iuojamos pasa kos apie Visag ino atominę elekt rinę (VAE). Rimti vyrai kadre ir už kadro rim tai porina apie rimtą projektą – to kį rimtą ir taip rimtai, kad išgirdęs
Nors VAE kol kas yra miražas, tik juodraš čiuose egzistuojan tis projektas, pasa kos jau sekamos. antrą sak in į vidut in is stat ist in is telev iz ijos žiūrovas be sąž inės graužaties sprunka į kitą kanalą. Geriau tautinio serialo aistros nei be aistros kalbantis VAE generali nis direktorius. Pasiklausęs postringautojų gal i pamanyt i, kad VAE – tikras No jaus laivas, kur iuo Liet uva iš plauktų į visiškos energetinės ne priklausomybės vandenis, sutau pytų begalę pinig ų ir už juos pri sistatyt ų mok yklų bei ligon in ių. Ir nors VAE kol kas yra miražas, tik juodraščiuose egz ist uojant is projektas, pasakos jau sekamos. Atrodo, bus sekamos intensyviai – už visus šiam tikslui šiemet skir tus 3 mln. litų. Remiamas prie sienos pasiaiškin ti dėl šios reklaminės kampanijos premjeras ėmė muistytis. Esą, Os tapo Bender io žod žiais tar iant, „konk ur uojant i firma“ atom in ių elektr in ių Kal in ingrado srit yje ir Baltarusijoje reklamai išleid žia daug daug iau pinig ų. Gal ir išleid žia, nors tok ios kryp tingos kontrpropagandos apraiš kų mūsų žinių erdvėje reikėtų ge
rokai paieškoti. Girdėti tik vienas kit as priešt araujanč iojo bals as, alternat yv iosios energet ikos rė mėjų pasis ak ymai. Nuosekl ios, aukštos kokybės, sukurtos pagal veiksm ing iausius juodųjų tech nolog ijų metodus propagandos – tok ios, kok ią esame įpratę stebė ti „konkuruojančios firmos“ įtakos zonoje ir kuri galėtų suburti VAE priešinink ų kritinę masę, nėra. Bet kok iu atveju mūsiškė sme genų plov imo akcija gal im iems konk urent ams tikrai pral aim i. Jos scenarijus – neįtik imai bana lus, pasir inktos raiškos priemo nės, nepaisant visų XXI a. egz is tuojančių technolog in ių gal imy bių, neprilygsta net privalomą ja tvarka prieš filmų seansus ro dytiems kino žurnalams „Tarybų Lietuva“, kur iuos sėkmingai pra žiovaudavome sovietmečiu. Viešai sekamos pasakos apie VAE primena neb ent pras tos rekla mos simbol iu tapusią social inės reklamos kampaniją – po merdė jusį Kauną iškabinėtus milž in iš kus plakatus, bandžiusius pakelti kauniečių nuotaiką, įteigti, kad ir šiame mieste galima gyventi. Šalyje apstu rinkodaros specialis tų, žinančių, ką dar yt i, nor int įti kinti visus, abejojančius VAE rei kalingumu. Rengti viešas diskusi jas, piešti komiksus ar finansuoti meninink ų instaliacijų branduo line tema kūrimą – bet kokiu atve ju dar yt i tai bent jau profesiona liai, subtiliai, ne tašant kirviu, bet drož iant skalpeliu. Ar gal i būt i kok ios naudos iš to kių kost iumuot ų vyr ų sekamų pasak ų, veik iausiai atsak yt ų tik „pig iai prasisukę“ tok io sol idaus valstybin io užsak ymo vykdyto jai ir tie, kas parduoda jiems savo eterio laiką. Akivaizdu, kad tie 3 mln. lit ų iš mest i į balą. Net jei kažkam ir at rodo, kad esame pakankamai tur tingi ir galėtume švaistytis milijo nais, labiau gaila ne tų trijų milijo nų šlamančiųjų, o tų trijų mil ijo nų Lietuvos žmonių. Gaila, nes kai kam vald žioje vis dar atrodo, kad tauta yra neverta būt i disk usijų part nere, nenusi pelno išsamių aišk inimų ir argu mentų. Šliūkštelėjai propagandos – it ant benamio šuns vandens, ir ramu. Jokių nepatogių klausimų, abejo nių, jok ių prieštaraujančių balsų. Informacija: 397
ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
750
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 750
Sandra Šenker
Tvirtina: muilinės gubojos pajūrio kopose buvo įveistos tam, kad stabdy
tų judantį birų smėlį.
Remontai – be planų ir stabdžių?
D
augiabučiuose butų gyven tojams tapus visateisiais sa vininkais, kai netgi bendrijų pirmininkai laisvanoriškai negali užeiti patikrinti radiatorių skai čiaus arba skaitiklio rodmenų, atsira do problemų ir dėl remontų. Butų sa vininkai, darydami remontą, iš dalies išgriauna pertvaras – paprastai išar do tualeto ir vonių patalpėlių sienas. Perkelia džiovintuvus, netgi nuo gy vatukų įrengia šildomas vonių grin dis, o paskui stebimasi, kodėl gyva tukai ėmė naudoti daugiau šilumos. Virtuvių patalpose įrengiami kam
karštas telefonas
397 728
telefonas@kl.lt
Pakvipo arogancija
bariai užaklinant kanalizacijos vamz džių išvadus ant stogo – dėl to sun kiau valyti kanalizacijos vamzdžius. Rekonstruojant pakeičiami ventilia cijos kanalų parametrai arba jie užak linami. Neretai pažeidžiamos ir lai kančiosios konstrukcijos. Tokių perdirbinių variantų esama pačių įvairiausių. Bėda, kad tai daro ma be projektų ir niekam jų nekont roliuojant. Buto savininkas – pats sau šeimininkas. Jis savo veiksmais nepavaldus daugiabučių namų bu tų savininkų bendrijai, butų namų priežiūros tarnybai ar kam nors ki
tam. Avarinių atvejų dar nėra buvę, bet dėl prastos ventiliacijos, garso, nuotekų skundžiasi ne vienas. At rodo, kol neįlūžo kokio buto lubos ar grindys, kol nesideformavo sienos arba kol nesumanė to buto parduo ti ir nesikreipė į Registrų centrą dėl buto plano sudarymo, niekas ir ne kontroliuos tokių remonto darbų? Miestiečiams būtų įdomu išgirsti iš atsakingų asmenų, kas ir kokiu būdu kontroliuoja tokius remontus ir į ką kreiptis pastebėjus name tokius re montus atliekant.
leistas, skusta galva, tatuiruotės ant rankų, o jau muzika… Negali ramiai parvažiuoti iki namų. Buvau privers tas klausytis garsios rusiškos muzi kos, pilnos pačių įvairiausių keiks mažodžių. Ar šiais laikais kultūros visai nebeliko?
ramybę. Įdomu, ką jų tėvai pagal votų sužinoję apie tokius „žygdar bius“. Negana to, kad nepilnamečiai viešoje vietoje geria, bet dar ir mė to butelius kur papuola. Bet kam tai rūpi? Retas kuris pamatęs panašų vaizdą paskambintų policijai. Tokius mažuosius chuliganus galėtų ne tik bausti, bet dar ir iškamantinėti, ko kios „gerosios bobutės“ pardavinėja alkoholį visiems iš eilės.
Rašėte, kad savivaldybė ruošiasi už sirakinti. Tai jau ne tik baisu, bet šiurpu. Pamenu, į valdžią atėjęs vie nas šoumenas norėjo Seimą užra kinti. Kuo tai baigėsi, visiems aišku. Tikriausiai eisim su kuolais prie tos savivaldybės. Jau dabar kvepia aro gancija. Nuėjus pakalbėti negali gaut normalaus atsakymo. O jie dar ir už sirakinti nori. Galės ten nosį krapštyt ar kavą gert pasislėpę, savo paska lėlėm užsiiminėti. Trūksta žodžių. Kaip tik galėtų ieškoti būdų, kaip daugiau su žmonėmis bendrauti, o ne užsirakinti.
Miesto gatvėse – vieni spąstai. Va žiuodamas mašina turi ne tik į švie soforą žiūrėti, per gatvę bėgančius pėsčiuosius saugoti, kad kokio ne nutrenktum, bet dar ir dairytis, kad į kokią skylę neįvažiuotum. Taip vos be rato nelikau. Už mašinos remon tą juk turėčiau mokėti iš savo kiše nės. Niekas nepadengs išlaidų. Jeigu jau dangčių nėra, tegul bent aptve ria tas skyles.
Antanas
Povilas
Kultūra nė motais
Vieną vakarą vėlai grįžinėjau namo. Autobusų nebebuvo, todėl išsikvie čiau taksi. Tiesiog pasibaisėtina kul tūra. Ne tik pats vairuotojas kraupus – atrodo kaip ką tik iš kalėjimo pa
Jonas
Skylėtos gatvės
Parkelyje girtuokliaujama
Vasara nespėjo įpusėti, o Draugystės parkelyje girtuokliaujama. Išeini pa sivaikščioti, pakvėpuoti grynu oru, o kažkokie dvylikamečiai išlenda iš krūmų su sidro buteliu ir drumsčia
Valius V.
Patricija
Kvapai parduotuvėje
Parduotuvėje negali žmoniškai apsi pirkinėti. Ateina koks valkata ir smir di aplinkui. Aišku, tik atėjęs keliau ja įprastine trasa į alkoholio skyrių, bet vis tiek iš tolo užuodi, kad kažkur aplink sukiojasi. Besirenkant pre kes dar gali išvengti nepageidautinų kvapų, tačiau ką daryti, kai stovi prie kasos ir už tavęs atsistoja koks bena mis? Tokiais momentais tikiesi, kad nepradės tavęs kalbinti. O kai kurie iš jų kalbinti mėgsta. Ypač jei trūksta pinigų ar būna gerokai išgėrę. Danutė Parengė Kristina Jasiulytė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
unku šiais laikais suprasti, kas yra vertybė, o kas ne; ką rei kia saugoti, o ką pjauti iki pa šaknų. Visada buvau įsitikinusi, kad pajū rio kopose augančios gubojos skinti nevalia. Pamenu, kai kartą šio auga lo šakų prisiskynusią moterį praei viai draugiškai įspėjo slėpti puokštę, esą šio augalo skinti nevalia, gresia baudos. Tačiau tai, ką pamačiau Antro sios Melnragės paplūdimyje, mane šokiravo. Šalikelėje žolę šienaujantis dar bininkas negailestingai nurėžė ir pajūryje saugomų muilinių gubo jų krūmus. Jei jau šiam žmogui patikėtas toks darbas, jis turėtų būti įspėtas apie saugotinus augalus, kad atei tyje nepasikartotų tokie vandaliz mo aktai.
397 772 397 727 397 706 397 725
397 770
711
Platinimo tarnyba:
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 719
„Namai“: Lina Bieliauskaitė –
397 730
397 713
„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –
Prenumeratos skyrius: 397
397 705
Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
penktadienis, birželio 22, 2012
užribis Parduotuvėje išmušė dantis
Naktį įsiveržė į namą
Algas mokėjo vokeliuose
Debreceno gatvėje esančioje parduotuvėje girtas benamis užsipuolė 40-metį vyrą. Jis sumušė bendraamžį, sulaužė nosies kaulą ir išmušė du dan tis. Nukentėjusiojo brolis su laikė kaltininką ir perdavė jį policijos pareigūnams. Bena mis po apklausos uždarytas į areštinę.
Ketvirtadienio naktį Skuodo ra jone, Barstyčiuose, kažkoks vy ras išdaužė nuosavo namo du rų stiklą, iš vidaus atrakino du ris ir įsiveržė vidun. Įsibrovėlis sumušė 1930 metais gimusį na mo savininką, pagrobė tūkstan tį litų ir pabėgo. Namo šeiminin kui sužalota ranka, jis gydomas ligoninėje.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl krovos dar bais ir muitinės tarpininkavimu besiverčiančios Klaipėdos bend rovės apgaulingo apskaitos tvar kymo. Įtariama, kad krovėjams ir nelegaliems darbuotojams iš mokėta per 400 tūkst. litų neofi cialių atlyginimų.
Buto šeimininkui – svečių smūgiai Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Sumuštą sugėrovą lovoje palikę du vyrai tikino manę, jog šis tik ap simetinėjo negyvu. Smūgių krušą patyręs žmogus mirė.
Nelaimė: avarijoje nukentėjo dvi moterys, smarkiai apgadinti ir automobiliai. Gintaro Vaičekausko („Balticum TV“ laida „Reidas) nuotr.
Mašina rėžėsi į nėščiąją Autostradoje netoli uostamiesčio įvy kusios avarijos metu nukentėjo nėščia moteris. Baiminamasi, kad ji gali netek ti kūdikio. Asta Aleksėjūnaitė, Daiva Janauskaitė
Eismo nelaimė 12.30 val. įvyko ties Dauparais. Sugedus automobiliui „Ford Mondeo“, besilaukianti 1985 metais gimusi klaipėdietė į pagalbą išsikvietė brolį ir išlipo už mašinos pastatyti „Stop“ ženklą. Vaikinas atvažiavo „VW Caravel le“ ir jį pastatė prie sesers automo bilio galo. Mašinoje liko nėščiosios
21-erių ir 13-os metų pusseserės. Kol nėščioji mėgino pritvirtinti įspėjamąjį ženklą prie savo suge dusios mašinos galo, brolis auto mobilio priekyje rišo lyną mašinai nutempti. Tuo metu du jaunuoliai iš Radvi liškio, kurių vienas vairavo „Peu geot Boxer“, o kitas važiavo tem piamame iš paskos „Fiat Ducato“, mėgino pasukti į magistralėje esančią degalinę.
Tempiamas automobilis tren kėsi į „VW Caravelle“, kurioje sė dėjo dvi merginos. Mašina su ke leivėmis nuskriejo apie 30 metrų. Pranešama, kad vienai jų prireikė medikų pagalbos. Po smūgio buvo kliudyta ir prie sugedusios mašinos galo buvusi nėščioji. 30 savaičių nėščia nukentėjusioji pateko į Klaipėdos universitetinę li goninę. Moteris buvo operuota. Bai minamasi, kad vaikelis neišgyvens. Tempiamo automobilio vairuo tojas vėliau aiškino, kad neva už strigo vairas. Tačiau pareigūnai apžiūrėjo automobilį ir konstata vo, jog vairas veikė puikiai. Greitkelyje Klaipėda – Vilnius ties nelaimės vieta viena eismo juosta laikinai buvo uždaryta.
Trečiadienį pietinėje Klaipėdos da lyje nužudytas žmogus. Sulaikyti du su žuvusiuoju tądien girtavę vyrai. Apie Bandužių gatvės 13-ajame name viename butų mirusį vyrą pranešta vakar naktį. Į policiją pa skambino buto šeimininko viešnia – sugėrovo sugyventinė. Ant 1958 metais gimusio velio nio kūno ryškėjo smurto žymės:
mėlynės matėsi ant veido ir kū no. Ten pat pareigūnai sulaikė du įtariamuosius. Tai 1952 metais gi męs Donatas R. ir 1960 metais gi męs Jonas Č. Atrodo, kad abu svečiai dieną girtavo pas buto šeimininką. Tarp vyrų buvo įsiplieskęs konfliktas, kurio metu kilo muštynės. Po to šeimininkas atsigulė miegoti, o atėjūnai toliau girtavo. Po kelių valandų jie pabandė pa budinti nejudantį žmogų, bet tas nerodė gyvybės ženklų. Bute bu vę asmenys manė, kad šeiminin kas apsimetinėja. Įvykio aplinkybes pareigūnai aiš kinosi iki ketvirtadienio vakaro.
Matuoklis žvelgs kitur Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Greičio mėgėjams, automobiliais vykstantiems į Palangą, nuo šiol teks būti atidiems. Kelio ruože tarp Jakų žiedo ir viaduko į Liepų gatvę antra diena veikia greičio matuoklis.
Anksčiau įrenginys matavo auto mobilių, važiuojančių nuo Palan gos Jakų link, greitį. „Paaiškėjo, kad ties posūkiu į Jokūbavą įvyksta daugiau avarijų. Teko persukti matuoklį į kitą pu sę“, – aiškino įmonės „Klaipėdos regiono keliai“ direktorius Petras Kaučikas. Nuo šiol greičio matuoklis fik suoja važiuojančius Palangos link, čia leistinas greitis – 70 km/val.
Kol kas kiti greitį matuojantys įrenginiai Klaipėdoje ir rajone ne buvo pakeisti, tačiau artimiausiu metu jų darbas gali būti koreguo jamas. „Analizuojame eismo įvykių statistiką ir spręsime, kur ir ką kei sime“, – sakė P.Kaučikas. Dar viena naujovė vairuotojų lau kia Jakų gyvenvietėje. Čia įrenginė jamas greitį slopinantis kalnelis.
Teisėjams kalbėjo apie etiką Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Uostamiestyje lankęsis Teisėjų eti kos ir drausmės komisijos pirmi ninkas Algis Norkūnas su Klaipė dos apygardos teismų teisėjais kal bėjo apie bylininkų priekaištus bei patarė aktualiais klausimais.
„Kol turime kriminalinių atvejų, susijusių su teisėjais, kalbėti apie teismų reitingų kilimą negalime“, – konstatavo A.Norkūnas. Nagrinėdamas didėjantį skundų dėl teisėjų etikos skaičių, komisijos pirmininkas paaiškino, kad tik ma žiau nei 10 proc. visų skundų būna pripažįstami pagrįstais. Daugelis žmonių nesupranta, kokius atvejus nagrinėja komisija. Užuot apskun
dę bylos sprendimą aukštesnės instancijos teismui, jie skundžiasi Etikos komisijai, kuri neturi galių pakeisti sprendimus. Todėl didžioji dalis tokių skundų grąžinama. Tačiau dalis nepasitenkinimą pa reiškusių asmenų būna teisūs. Da liai teisėjų keliamos drausminės bylos. Kai kurie jų komisijos posė džiuose yra lankęsi ne vieną kartą. Vis dažniau į komisiją kreipia si teismų pirmininkai, prašyda mi vertinti jiems pavaldžių teisė jų etiką. „Taip paneigiamas dažnai kar tojamas teiginys, jog teisėjai, kaip ir varnai, saviems akies nekerta. Neturime tikslo gauti kuo daugiau skundų, tačiau administratorių kreipimaisi yra labiau motyvuoti ir pagrįsti“, – tikino A.Norkūnas.
Klaipėdiečiai suskubo patikinti, kad problemas išsiaiškina be eti kos sargų. Dažniausiai pasitaikantys teisėjų nusižengimai etikai yra užvilkintos bylos bei klaidos surašant procesi nius dokumentus. Salėje susirinkę teisėjai karš tai diskutavo apie nuolatinius bylininkus, kurie ne tik užver čia teismus nepagrįstais ieški niais bei skundais, bet ir įžeidi nėja teisėjus. Įvairius pasvarstymus bei siū lymus, kaip gintis nuo patologiš kų bylininkų, A.Norkūnas atrėmė sakydamas, kad įstatymai kuria mi normalioms gyvenimo situa cijoms, o su nuolat besibylinėjan čiais asmenimis reikia elgtis pagal įstatymus ir naudotis jų suteikia
Susitikimas: Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkas A.Nor
kūnas su kolegomis bendravo nebijodamas pajuokauti.
ma teise apsiginti nuo įžeidimų bei pažeminimo. „Niekur nedingsi, toks mūsų darbas. Jei nepatinka šitas, galima
Vytauto Liaudanskio nuotr.
dirbti kitą patrauklų darbą arba ei ti į pensiją“, – pusiau juokais, pu siau rimtai kalbėjo Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkas.
8
penktADIENIS, birželio 22, 2012
ekonomika
Pramonininkai išsirinko naują vadovą Vak ar Liet uv os pram on in inkų konf ed er ac ij a (LPK) išr ink o ant rą org an iz ac ij os vad ovą per vi są sav o gyv av im o ist or iją. Dvi kovą dėl nauj o LPK prez id ent o pos to laimėj o 52 metų Rob ert as Darg is.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas, įmonių grupės „Eika“ valdybos pirminin kas R.Dargis LPK prezidentu iš rinktas neeiliniame konfederaci jos suvažiavime. Naujas pareigas jis eis ketverius metus. „Pramonininkų, kaip svarbaus Lietuvos verslo bendruomenės balso, pareiga – palaikyti aktyvų dialogą su valdžia ir siekti kuo ge resnės, aiškios ir stabilios aplinkos
verslui. Kiekvienos valstybės pa matas yra pilietiški, aktyvūs, ku riantys žmonės. Mes turime pa skatinti juos išbandyti savo jėgas ir idėjas, paraginti kurti, turime rūpintis, kad darniai verslo plėtrai ir iniciatyvai būtų kuo geriausios sąlygos“, – sakydamas rinkimų kalbą teigė R.Dargis. Į LPK prezidento postą taip pat pretendavo „Vičiūnų“ įmonių grupės valdybos pirmininkas Visval das Matijošaitis. Iki neeilinio suvažiavimo ir LPK prezidento rinkimų konfederacijai laikinai vadovavo viceprezidentas Gediminas Rainys. Pareigas jis per ėmė, kai pernai spalį netikėtai mirė ilgametis organizacijos vadovas, „Achemos grupės“ prezidentas ir
didžiausias akcininkas Bronislo vas Lubys. Verslininkas konfede racijai vadovavo nuo pat jos įstei gimo, 18 metų. LPK suvažiavimą ir naujai iš rinktą prezidentą R.Dargį sveiki no premjeras Andrius Kubilius, ministrai, Seimo frakcijų seniū nai, sveikinimo žodį atsiuntė Pre zidentė Dalia Grybauskaitė. Per suvažiavimą pramonininkai taip pat aptarė svarbiausias šian dienos ekonomikos aktualijas ir įvertino pasirinktas valstybės prie mones, siekiant šalį išvesti iš krizės. Renginyje taip pat buvo apdo vanoti 22 geriausi 2011 m. Lietu vos eksportuotojai mažų, vidu tinių ir didelių įmonių grupėse,
Vytauto Andriaus Graičiūno ap dovanojimu buvo pagerbti verslo bendruomenės pripažinimą pelnę vadybos lyderiai: bendrovės „Amil in a“ gen eral in is direkto rius, Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos viceprezidentas Min daugas Gedvilas, Mykolo Rome rio univers iteto rektor ius prof. dr. Alvydas Pumputis ir Kauno techn ol og ijos univers iteto Ap linkos inžinerijos instituto direk torius prof. dr. Jurgis Kazimieras Staniškis. Lietuvos pramonininkų konfe deracija vienija 39 šakines ir 9 re gionines verslo bei pramonės aso ciacijas, kurios jungia daugiau nei 2,7 tūkst. įvairaus profil io įmonių.
Robertas Dargis:
Kiekvienos vals tybės pamatas yra pilietiški, aktyvūs, kuriantys žmonės.
„Klaipėdos“, BNS inf.
Darbo užmokesčiui netaupo Šių metų veiklos rezultatai rodo, kad per metus šalyje augo ne tik darbuotojų skaičius, bet ir jiems mok am i atl yg in im ai. Darb o už mok esč io sąnaud as maž in us ių veikl os šakų šiem et bev eik ne liko.
AKROPOLYJE! Birželio 22–24 d.
Birželio 23 d., šeštadienį
12:00–18:00 val.
13:00–17:30 val.
Viduramžių ginklų ir įvairių tipų šarvuotės kopijų ekspozicijos su gidu
šventinis Joninių koncertas
(prie kavinės „Presto“, Rusų al.)
Viduramžių šokiai, riterių kovos, senovinių instrumentų (skrabalų ir kanklių) koncertas, senoviniai žaidimai ir rungtys, kurių metu galėsite laimėti įvairių prizų
Birželio 23–24 d. 12:00–18:00 val.
(prie parduotuvės „Zara“, Rusų al.)
Amatininkų mugė, kurioje išvysite produkcijos gamybą (prie parduotuvės „Zara“, Rusų al.)
Mūsų draugai:
Šių metų pirmo ketvirčio rezulta tai rodo, kad per metus darbuotojų skaičius augo 4,2 proc., vidutinės algos – 3,2 proc., o išlaidos atlygi nimams ūgtelėjo 7,5 proc. Atlygi nimų įtaka darbo sąnaudų augimui pasiekė 44 proc. „Kai prasidėjo krizė, darbo sąnaudos dažniau buvo mažinamos apkarpant darbuotojų skaičių, ta čiau svarbiausius specialistus įmonės stengėsi išlaikyti ir jų atlygini mai buvo mažinami lėčiau“, – sakė bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romual das Trumpa. Anot jo, šiais metais pastebima vis daugiau ūkio šakų, kuriose baigėsi pirmasis atsigavi mo etapas: kai auga tik darbuotojų skaičius, o atlyginimų kėlimas ati dedamas vėlesniam laikui. Tai pir miausia pasakytina apie statybos ir paslaugų įmones. Įmonių veiklos rezultatai taip pat rodo, kad šiemet beveik visose veiklose darbo užmokesčio sąnau dos buvo didinamos arba išliko ne pakitusios. Tik bendrojo vidurinio ugdymo sektoriuje toliau mažė jo ir darbuotojų skaičius, ir vidu tiniai atlyginimai. „Creditreform Lietuvos“ duo menimis, veiklos šakose, kur anks čiau buvo pastebimas spartesnis algų augimas, šiemet darbo už mokesčio didėjimo tempas sulėtė jo. Tai būdinga chemijos, farmaci jos pramonei, taip pat transporto ir IT sektoriui. „Klaipėdos“ inf.
GROŽIO PREKĖS
Atsiprašymas
KLAIPĖDA
„Klaipėdos“ ketvirtadienio, bir želio 21 d., numeryje 12 p. prie „NORDIA Baublys & Partners“ atstovo Evaldo Rapolo komen taro išspausdinta ne to asmens nuotrauka. Atsiprašome!
9
penktADIENIS, birželio 22, 2012
pasaulis Pavojaus signalas
Pilotas dezertyras
Švedija sustiprino savo atominių elektrinių apsaugą, nes prie vienos jų buvo rastas sunkvežimis su sprogmenimis. Sprogsta mosios medžiagos, prie kurių nebuvo jo kio sprogdiklio, buvo rastos trečiadienį per įprastą patikrinimą pramoninėje teri torijoje netoli Ringhalso atominės elekt rinės šalies pietvakariuose. Teisėsaugos pareigūnai tiria sabotažo versiją, bet įtariamieji kol kas nenustatyti.
Jordanijos šiaurėje esančioje oro pajėgų bazėje vakar nutūpė Sirijos naikintuvas „Mig-21“. Pilotas kreipėsi į karalystės va dovus su prašymu suteikti jam politinį prieglobstį. Anksčiau Sirijos valdžia pra nešė, kad dispečeriai prarado ryšį su pul kininku Hassanu Hamada, kai jis vykdė treniruojamąjį skrydį. Pernai kovą prasi dėjęs konfliktas Sirijoje jau nusinešė dau giau nei 15 tūkst. žmonių gyvybę.
Aukščiau siojo teis mo verdik tas privers politikus dukart pa galvoti prieš nau dojantis savo įga liojimais ir valstybės biudžetą naudojant asmeni niams inte resams.
Pacientas: ekspremjerą A.Năstase ligoninėje aplankę draugai ir bendražygiai sakė, kad
jo būklė stabili, jis yra sąmoningas.
AFP nuotr.
Nusižudyti nepavyko
Gydytojai vakar traukė kulką iš kaklo buvusiam Rumunijos premjerui Adrianui Năstase, kuris bandė nusižudyti po to, kai teismas paliko galioti jam skirtą kalėjimo bausmę. Būklė stabili
61 metų ekspremjeras sau į gerklę šovė į jo namus atėjus dviem poli cininkams, kurie turėjo nulydėti jį į kalėjimą. Politikas paprašė leidi mo pasiimti kelias knygas, išėjo iš kambario, po kelių sekundžių ban dė nusišauti, po to buvo skubiai iš vežtas į ligoninę. Bukarešto ligoninės gydytojai vakar atliko operaciją, kad išimtų A.Năstase gerklėje įstrigusią kulką. Politiko draugai ir bendražy giai, aplankę jį ligoninėje, sakė, kad paciento būklė stabili, jis yra sąmoningas. „Tikiuosi, kad jis pa sveiks“, – sakė pirmtaką ligoninė je aplankęs dabartinis Rumunijos premjeras Victoras Ponta. Korupcinė schema
Rumunijos aukščiausios instan cijos teismas trečiadienį atmetė A.Năstase apeliaciją dėl nuo sprendžio korupcijos byloje, ku rią atidžiai stebėjo ES. 61 metų A.Năstase, kuris 2000–2004 m.
vadovavo socialdemokratų vyriau sybei, buvo nuteistas dvejiems me tams kalėjimo, nes, siekdamas bū ti perrinktas, pasisavino maždaug 1,5 mln. eurų savo 2004 m. rinkimų kampanijai. Prokurorai sakė, kad valstybinės institucijos ir privačios įmonės bu vo spaudžiamos dalyvauti viename 2004 m. statybų konkurse, kurio dalyvavimo mokesčiai pereida vo per kelias sąskaitas, o galiausiai būdavo skiriami A.Năstase prezi dentinės kampanijos plakatams. Nors A.Năstase tuo metu buvo vyriausybės vadovas, jis buvo nu teistas kaip Socialdemokratų parti jos, kurios kandidatas buvo, lyderis. Ekspremjeras griežtai neigė jam pateiktus kaltinimus, tvirtino ta pęs politinio teismo auka ir žadė jo kreiptis į Europos Žmogaus Tei sių Teismą Strasbūre. Dar dvi bylos
Buvusiam premjerui iškeltos dar dvi bylos, jų nagrinėjimas iki galo
nebaigtas, nes prokurorai pateikė apeliacijas. Gruodį A.Năstase buvo išteisintas korupcijos byloje dėl įtartinų 400 tūkst. dolerių, kuriuos esą paveldė jo jo žmona. Sausį politikas lygtinai nuteistas už šantažą ir išteisintas dėl kyšininkavimo. Prokurorai kaltina jį paėmus 630 tūkst. eurų kyšių iš sta tybų bendrovės savininkės mainais į Statybų inspekcijos vadovo postą.
5
tūkst.,
arba beveik dešimtadalį, darbuotojų žada atleisti Prancūzijos oro linijų bendrovė „Air France“.
Teisingumo ministras trenkė durimis Latvijos teisingumo ministras vakar paskelbė, kad atsistatydi na dėl nesutarimų su premjeru Valdžiu Dombrovskiu žydų nuo savybės restitucijos klausimu.
Gaidis Bėrzinis sakė, kad atsista tydina premjerui primygtinai pa reikalavus įkurti naują komisiją, kuri tirtų nuosavybės restitucijos per Antrąjį pasaulinį karą nužu dytų Latvijos žydų giminaičiams klausimą. G.Bėrzinis tvirtino, jog anks tesnė komisija jau išsprendė res titucijos klausimą 2010 m. pa rengtoje ataskaitoje. „Atsižvelgiant į premjero ir tei singumo ministro skirtingą su pratimą dėl nekilnojamojo tur to perdavimo žydų religinėms ir socialinėms organizacijoms, su siklostė situacija, kai ministras daugiau nebegali produktyviai dirbti“, – teigiama G.Bėrzinio pareiškime, kuris ketvirtadienį ryte buvo paskelbtas ministerijos tinklalapyje. G.Bėrzinis kaltina premjerą dėl žydų organizacijų lobizmo darant politinį spaudimą įkurti naują ko misiją ir priduria, kad tai paveiks ministerijos galimybes dirbti sa vo darbą. Nepaisydamas pasitraukimo G.Bėrzinis, kuris buvo savo par tijos kandidatas į premjerus per 2011 m. parlamento rinkimus, Latvijos visuomeninei televizi jai LNT sakė, kad jo Nacionali nis aljansas lieka įsipareigojęs
V.Dombrovskio koalicinei trijų partijų vyriausybei. Visgi ekspertai tvirtina, jog tei singumo ministro žingsnis išryš kino dideles problemas valdan čiųjų gretose. Sociologas Aigaras Freimanis teigė, kad žydų klau simas nėra vienintelis įtrūkimas koalicijoje ir tai nebuvo vienintelė priežastis, dėl kurios G.Bėrzinis paliko postą. Ekspertas priminė koalicijos partnerių nesutarimus dėl banko „Hipotēku banka“ įsta tinio kapitalo didinimo ir netgi tokių „buitinių“ klausimų, kaip uostų valdybos narių skyrimai. Latvijos parlamento pirmi ninkė Solvita Abuoltinia G.Bėrzi nio sprendimą pavadino neapgal votu ir neatsakingu, bet pažadėjo, kad partneriai stengsis išsaugo ti koaliciją. Taip pat ji kritikavo bandymus suklaidinti Latvijos visuomenę, kad žydų nuosavybės restitucija yra svarbiausias poli tinės darbotvarkės klausimas. Žydų nuosavybės restitucijos klausimas yra opus Baltijos vals tybėms. Latvijoje 70 tūkst. iš 85 tūkst. prieš karą gyvenusių žydų karo metais buvo išžudyti, kai kuriais atvejais – bendrininkaujant vie tos gyventojams. Tačiau kai kurie latviai teigia, jog nepriklausoma Latvijos vals tybė negali būti laikoma atsakinga už nacių ir sovietų dominavimo laikais įvykdytus karo nusikalti mus bei turtinius nuostolius. BNS inf.
Įspėjimas politikams
Organizacijos „Transparency In ternational“ 2011 m. ataskaito je Rumunija, 2007 m. įstojusi į ES, vadinama viena labiausiai korum puotų Bendrijos valstybių. Briuselis ragina Bukareštą akty viau kovoti su korupcija, ypač giliai įsišaknijusia teisinėje sistemoje, kuriai didelę įtaką daro politikai. „Manau, viskas, kas buvo daroma pastaraisiais metais reformuojant Rumunijos teisinę sistemą, paga liau pradeda duoti rezultatų, – sa kė tyrimų centro „Expert Forum“ korupcijos ekspertė Laura Stefan. – Aukščiausiojo teismo trečiadienio verdiktas atveria naują erą Rumuni jos teisėtvarkos istorijoje, kur teisė jai nebebijo teisti įtakingų žmonių. Tai privers politikus dukart pagal voti prieš naudojantis savo įgalio jimais ir valstybės biudžetą naudo jant asmeniniams interesams. Tai labai stiprus įspėjimas.“ BNS, AFP inf.
Spaudimas: Latvijos premjeras V.Dombrovskis primygtinai reikalau
ja steigti naują komisiją ir iš naujo nagrinėti žydų nuosavybės resti tucijos klausimą. AFP nuotr.
KURKIME JŪSŲ ŠEIMOS TRADICIJAS DRAUGE!
Prenumeratos kaina asmenims – 132 Lt, įmonėms – 160 Lt (132 Lt plius PVM).
Lt PRENUMERATOS AKCIJA 2013 M.
NUOLAT VIS KITAS PRIEDAS NEMOKAMAI Pirmadienis
Su „Klaipėda“ taip pat skaitykite
Antradienis
Verslas ir inovacijos: „Verslo lyderiai“
Trečiadienis Ketvirtadienis
Sporto naujienos: „Euro 2012“, „Eurolyga“, „Olimpiada“ Pramogos ir grožis: „Sveikata“, „Vasaros gidas“, „Metų klaipėdietė“
Penktadienis
Jaunimui: „Kur studijuoti?“
Šeštadienis
Šeimai: „TV diena“, „Moters triumfas“, „Kalėdinis kalendorius“
Kiekvieno mėnesio paskutinis ketvirtadienis
Išsamesnė informacija www.KL.lt ir Platinimo skyriaus tel. (8 46) 397 714. Akcija vyksta iki birželio 30 d.
11
penktadienis, birželio 22, 2012
pramogų
gidas
Redaktorė Rita Bočiulytė
Naujosios tapybos iššūkiai
Šiandien Klaipėdos kultūrų komu nikacijų centro (KKKC) Parodų rū muose atidaromos dvi intriguojan čios šiuolaikinės tapybos parodos. Viena atkeliavo iš Berlyno, kita – iš Vilniaus. Tarp naujosios abstrakcijos...
Burtai: manyta, kad Joninių išvakarėse
nupinti vainikėliai gali atspėti ateitį.
Šventė: klaipėdiečiams jau įprasta Joninių vakarą rinktis Jono kalne. Klaipėdos etnokultūros centro nuotr.
Jono kalne skleisis ugniniai paparčių žiedai Rytoj, Joninių išvakarėse, Klaipėdos etno kultūros centras kviečia kartu paminėti vasaros saulėgrįžą, pasveikinti varduvi ninkus, pasilinksminti trankioje gegužinė je bei pasigėrėti ugnies reginiu – vandeny je pražysiančiais ugniniais paparčiais.
Linksmins folkloristai
Klaipėdiečiams jau įprasta Joninių vakarą rinktis Jono kalne. Van dens ir augmenijos apsuptyje, de gant kaitriam laužui, čia švenčiama vasaros saulėgrįža, sveikinami Jo nai, Janinos ir Jonės. Nors šventės forma įprasta, tačiau kasmet da lyviai pajunta naujas tradicijų in terpretacijas, pamaloninami ge riausių Lietuvos folkloro atlikėjų pasirodymais, vis gausiau įsitrau kia į šventės vyksmą. Šių metų Joninių šventės nuotai ką kurs tautiška kapelija „Sutaras“ iš Vilniaus, vadovaujama Antano Foko. Tai smagi folkloro entuzias tų grupė, kurios klausydamasis ne gali nepajausti kaimo muzikantų tradicijos, susipynusios su profe sionalams būdingu preciziškumu. Smagias liaudies melodijas kape la griežia smuikais, armonikomis, klarnetais, cimbolais ir daugybe ki tų instrumentų. „Sutaras“ klaipė diečiams žada dovanoti pačius gra
žiausius savo repertuaro kūrinius. Joninių šventės dalyvius džiugins ir Klaipėdos miesto folkloro an sambliai: „Alka“ (vad. Dalia Kise liūnaitė, Jonas Petrauskas), „Kur šių ainiai“ (vad. Jolita Vozgirdienė, Alvydas Vozgirdas), „Kuršiukai“
Senovėje tikėta, kad laužų kūrenimas pa deda šviesti saulei, stabtelėjusiai aukš čiausiame dangaus taške. (vad. Gabija Kochanskaitė, Alvy das Vozgirdas), „Alkiukai“ (vad. Elena Šalkauskienė), „Vorusnėlė“ (vad. Dalia Kiseliūnaitė), „Seno liai“ (vad. Elena Šalkauskienė, Jo nas Petrauskas), Klaipėdos folklo ro klubas „Šeimyna“ (vad. Danutė Krakauskienė).
Ypač aktualu jaunimui
Nuo seno tikima, kad Joninių išva karėse surinkti žolynai turi magiš ką galią, gydo įvairias ligas, atneša laimę, išburia ateitį. Tai visais lai kais buvo aktualu jaunimui. Kas į šventę atsineš savo surink tą lauko gėlių puokštę, galės iš ži niuonių lūpų išgirsti ateities prana šystes. Jono kalno šlaite bus galima pasimokyti vainikų pynimo, o juos nusipynus – išsiburti ir sužinoti at sakymus į rūpimus klausimus. Šventės metu bus galima pasitik rinti savo ištvermę, vikrumą, stip rumą, dalyvaujant įvairiose tradi cinėse rungtyse. Nugalėtojų laukia renginio rėmėjų įsteigti prizai. Daugybę Joninių papročių bus ga lima sužinoti klausantis iškalbingo sios papročių žinovės ir šio renginio vedėjos Gražinos Kadžytės. Kibirkštis uždegs aukurą
Joninės – vienintelė lietuvių šven tė, kurioje itin svarbią vietą užima ugnis. Pasak Klaipėdos etnokultūros centro specialistės Irenos Armo nienės, anksčiau tikėta, kad ste buklinga ugnis įsikūnijusi šviesos kamuolyje – saulėje, gyvybės, ši lumos šaltinyje. Laužų kūrenimas buvo suvokiamas kaip pagelbėjimas saulei, stabtelėjusiai aukščiausiame dangaus taške, pagarba jai. Jono kalne pirma šventės pra džios ugnies kibirkštis uždegs au kurą, kurio ugnį iki saulės laidos galės kurstyti klaipėdiečiai. Vėliau užsiliepsnojęs Joninių laužas paly
Žolės ženklai Augmen ija Jon in ių laikotarpiu pa siek ia aukščiausią sužal iav imo, žy dėjimo būv į. Tikėta, kad šventės iš vakarėse sur inkt i žolynai tur i ma gišką galią, gydo įvairias ligas, atneša laimę, o iš jų nupinti vainikėliai gali iš burti ateitį. Joninių išvakarėse etnolo gai kviečia kupoliauti, pinti graž iau sius vainikus, jais dabintis bei dova noti varduvininkams – Jonams ir Ja ninoms. O norintiems išmokti įvairių augalų pynimo būdų Klaipėdos etno kultūros centras organizuoja projek to „Etnoreidas“ specialų praktin į už siėmimą „Žolės ženklai“, kurį ves flo ristė Edita Ačienė. Ji pamokys, kaip pinti vainikus, žolynų girliandas, pin tinėles ir pasigaminti namų puošme nų. Nesunkiai sukuriami darbeliai ga li tapti puikia dovana vardinių proga. Nemokamas reng inys vyks biržel io 23 d. 14 val. Meno kieme (Daržų g. 10). Lankytojai laukiami su žolynais.
dės besileidžiančią saulę, o apeigi nė ugnis apvalys nuo piktųjų jėgų. Artėjant vidurnakčiui šventės da lyviai bus pamaloninti įspūdingu ugnies reginiu – Jono kalną supan čiame vandenyje išsiskleis ugniniai paparčių žiedai bei sumirgės baltiš kus saulės ženklus atkartojančios ugnies kompozicijos. Šį kulminacinį Joninių šventės reginį kurs viešosios įstaigos „Ugnis ir kaukė“ kolektyvas, idėjų autorė Eglė Plioplienė. Šventės pradžia – 20 val. „Klaipėdos“ inf.
Berlyno galerija „Werkstattgalerie“ Klaipėdoje pristatys projektą „Tarp naujosios abstrakcijos ir naujojo konkretumo“, kuriame dalyvauja 12 menininkų iš Vokietijos, Danijos, Estijos, Prancūzijos ir JAV. Tai Ma ry Bauermeister, Clementas Bor derie, Jaanas Elkenas, Roni’s Feld manas, Danielė Hourde, Pascualis Jordanas, Friedrichas Lippe, Sa lome, Victoras Erlingas, Ingebor ga zu Schleswig-Holstein, Rudol fas zur Lippe. Ši kuratoriaus P.Jordano su rinkta paroda sukuria daug nuo rodų į meno istorijos posūkius, įtakas, refleksijas. Joje matysime menininkų, bendradarbiavusių su A.Warholu, J.Cage’u, J.Beuy su, kompozitoriumi K.Stokhauze nu, filosofu T.W.Adorno, kūrinius, vieno žymiausių „Naujųjų lauki nių“ atstovo Salome darbus bei jaunųjų tarptautinės meno scenos atradimus. KKKC direktoriaus menoty rininko Igno Kazakevičiaus tei gimu, Salome neabejotinai yra pagrindinė atvežtos kolekcijos figūra. Jo 2010 m. kūrinių ciklai pasižymi ypač radikalia spalvos, kompozicinės struktūros var tosena. Pastarojo meto darbuo se tapytojas pastebimai keičiasi, pagrindinį dėmesį sutelkdamas išgrynintam potėpiui, kurio dė ka jo tapyba iš figūriškai eksp resionistinės tampa abstrakčiai ekspresyvia. ...ir naujojo konkretumo
O štai I. zu Schleswig-Holstein pa veiksluose nuolat „išnyra“ dažų proveržiai, ryškios ir peršviečia mos dėmės pasiskirsto visame jos kūrinių plote ir kuria autonomiš kas ritmines struktūras. Meninin kė bendradarbiavo su A.Warholu, vėliau sėmėsi įkvėpimo ir stengėsi radikalizuoti E.Nolde’s, E.Nay bei W. de Koonig atradimus. Absoliučią priešingybę deklaruoja R. zur Lippe, tapybine kaligrafij a protestuodamas prieš žmonių gyvenimo būdo, mąs tymo mechaniškumo ir hierarchiš kumo principus. Jo drobių ir tapy bos objektų įkvėpimo šaltiniu tapo natūralus gestas, „abst raktus“ kūno judesys.
13
12
penktadienis, birželio 22, 2012
pramogų gidas Įdomiai rašyti gali kiekvienas
I.Simonaitytės bibliotekos III aukšto hole veikia Vilniaus dailės akademijos (VDA) Telšių fakulteto studentų kaligrafijos paroda „Įdomiai rašyti gali kiekvienas“. Ji primena, kad VDA Telšių fakul tete visose studijų programose pirmame semestre, be kompozi cijos, dar yra dėstomi kaligrafijos ir šrifto pagrindai. O praktinių užsiėmimų metu netradiciniai rašymo įrankiai studentams pade da išgauti įdomų ritmą, netikėtus efektus ir formas, atliepiančias šiuolaikinės kaligrafijos tendencijas. Parodoje eksponuojami stu dentų pirmojo prisilietimo prie šios meno srities rezultatai. KUR? I.Simonaitytės bibliotekoje (Herkaus Manto g. 25). KADA? Iki liepos 2 d. KAINA? Nemokamai.
Ką dirbo senieji klaipėdiškiai
Mažosios Lietuvos istorijos muziejus (MLIM) rengia edukacinius užsiėmimus šeimoms „Pažinkite senuosius klaipėdiškių dar bus“. XIX a. pab. – XX a. pr. Klaipėdos krašto verslų ekspozicinė je salėje laukia pažintis su pagrindiniais vietinių gyventojų dar bais bei įrankiais, naudotais bitininkystėje, kepant duoną, apdir bant linus. Užsiėmimų metu bus ragaujamas medus, bandant atskirti jo rūšį, bus galima pamėginti paminti linus, pašukuoti bei pabrukti linų pluoštą, palyginti audinį su kočėlu ar pagrūsti grū dus su piesta. Būtina išankstinė registracija tel. 410 527. KUR? MLIM (Didžioji Vandens g. 2). KADA? Birželio 23 d. 12 ir 13.30 val. KAINA? 2 Lt.
Bemiegių na pagal J.Meką Klaipėdos kultūrų komunikaci jų centrui (KKKC) bendradarbiau jant su Jono Meko vizualiųjų menų centru, šiąvasar Klaipėdoje vys ne mokamos J.Meko filmų peržiūros.
Karilionininkai: Klaipėdos kariliono varpais skambins S.Žilevičius ir K.Kačinskas.
Martyno Aleksos nuotr.
Jonines skelbs varpai ir balsai Birželio 24-osios vidur dienį, kaip jau įprasta kasmet, klaipėdiečius ir miesto svečius Klaipė dos koncertų salė kvie čia į Laikrodžių mu ziejaus kiemelį pasi klausyti šventinio kon certo „Varpai ir balsai skelbia Jonines“. Trumpiausią metų naktį ir ilgiau sią dieną švenčia daugybė pasaulio tautų. Beveik visuose kraštuose per naktį dega laužai, pinami vainikai, vyksta meilės bei vestuvių burtai, žoliavimas, kupoliavimas, papar čio žiedo ieškojimas... Tikima, jog tą naktį įsisiautėja piktosios jėgos, kurias galima įvairiais Joninių nak ties ritualais pergudrauti ir nugalė ti. Pernakt nemigę žmonės anksti
Jau kitą savaitę bus pristatytas vienas naujausių J.Meko filmų „Bemiegių naktų istorijos“. Prieš peržiūrą apie J.Meką, jo kūrybą plačiau papasakos literatūrologas Ramūnas Čičelis. „Bemiegių naktų istorijas“ įkvėpė knyga „Tūkstantis ir viena naktis“. Tačiau, skirtingai nei arabiškos pasa kos, mano istorijos – iš tikro gyveni mo, nors blaškosi kažkur už rutiniš kos realybės ribų. Filme pasakojamos 25 skirtingos istorijos. Jų veikėjai – mano geri draugai, tačiau ir aš pats esu neatskiriama jų dalis. Arabų pa sakų sekėjas ar sekėja – taip pat bu vo jų dalis“, – teigė J.Mekas. Savo filmu jis kviečia pasivaikščio ti po naktinį Niujorką, butus, studi jas, užkulisius, galerijas, barus ir klu bus; susitikti senus draugus – Keną ir Flo Jacobsus, Yoko Ono, Patti Smith,
Programa Choras: į šventinį koncertą Laikrodžių muziejaus kiemelyje įsilies A.Vildžiūno diriguojamas „Aukuras“.
rytą eina saulės pasitikti... Skelbdami džiugią šventę, sekma dienį 12 val. Laikrodžių muziejaus kiemelyje dainuos Klaipėdos choras „Aukuras“, diriguojamas meno va dovo Alfonso Vildžiūno, Klaipėdos kariliono varpais skambins uosta miesčio karilionininkai Kęstutis Ka činskas ir Stanislovas Žilevičius. Skambės Kazimiero Viktoro Ba naičio daina „Gaideliai gieda, ryliuo
Darijos Vasiliauskienės nuotr.
ja“, Vaclovo Augustino kompozicijos „Treputė martela“, „Tykus, tykus“, „Sutems“, taip pat Hideki Chihara „Shoga“ ir Nikolajaus Rimskio-Kor sakovo „Kamanės skridimas“. Kartu su Klaipėdos karilionu choras atliks Consuelo Velasque zo „Besame mucho“ ir Jacque so Offenbacho „Barkarolę“. Kari lionininkai paskambins Frederico Chopino, Juventino Rosas, Duke’o
Ellingtono, Ferenco Liszto kūrinių. Šiuo nemokamu koncertu pasi baigs aštuntasis Klaipėdos koncer tų salės renginių sezonas. Tačiau ši pauzė truks neilgai. Jau birželio 30-ąją prasidės vasaros koncertų ciklas. Jo renginiai vyks šeštadie nio vakarais Koncertų salės parko estradoje, kviesdami vasarą pra leisti su muzika. „Klaipėdos“ inf.
Birželio 27 d. 19 val. – J.Meko filmas „Bemiegių naktų istorijos“ (2011). Ang lų kalba su lietuviškais subtitrais. Liepos 4 d. 19 val. – J.Meko filmas „Prisimin imai iš kel ionės į Lietuvą“ (1972). Anglų kalba. Liepos 11 d. 19 val. – J.Meko filmas „Autobiografija žmogaus, kur is ne šė praeit į savo akyse“ (2000). Ang lų kalba. Filmai bus rodomi KKKC parodinėse erdvėse (Didžioji Vandens g. 2). Įėjimas – laisvas.
Nidoje aidi „Vargonų vasara“ Visą birželį Nidoje vykstančia me XI tarptautiniame festivalyje „Vargonų vasara“ rytoj pasirodys šeimyninis duetas iš Vilniaus, o ki tą savaitę solinį rečitalį surengs iš Klaipėdos kilęs vargonininkas Vi das Pinkevičius.
Dviese: su vargonininke J.Landsbergyte Nidoje koncertuos jos sūnus
fleitininkas V.Oškinis.
Naują festivalio koncertų ciklą „Mu zikų dinastija“ šeštadienį pratęs Jūra tė Landsbergytė ir Vytautas Oškinis. Vargonininkė ir muzikologė J.Lands bergytė, vyriausia prof. V.Landsber gio duktė, – ne tik viena aktyviausių Lietuvos vargonininkių, Kompozito rių sąjungos narė, bet ir veikli visuo menininkė, vadovaujanti JTO (Jung tinių Tautų organizacija) Lietuvos asociacijai. Su mama vargoninin ke dažnai koncertuoja sūnus – ta
lentingas fleitininkas, tarptautinių konkursų laureatas V.Oškinis. Be ne svarbiausią vietą šio dueto reper tuare užima romantinė ir modernio ji lietuvių muzika. „Vargonų vasaros“ koncerto programoje „Jūros daina“ jiedu atliks A.Guilmanto, Ch.-M.Wi doro, A.F.Dopplerio, M.K.Čiurlionio, J.Gruodžio, J.Pakalnio kūrinius. Birželio 28-ąją prie festivalio var gonų sės V.Pinkevičius – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bei dviejų JAV (Rytų Mičigano ir Neb raskos-Linkolno) universitetų ab solventas, muzikos menų daktaras, Vilniaus universiteto Šv. Jonų baž nyčios vargonininkas. Siekis popu liarinti vargonus paskatino jį imtis švietėjiškos veiklos bei įkvėpė kū rybai: kartu su bendraminčiais jis
įsteigė Nacionalinę vargonininkų asociaciją, o autorinės kompozici jos – tai indėlis į lietuviškos vargonų muzikos repertuarą. „Vargonų vasa roje“ skambėsiančio koncerto pro gramoje „Dedikacija šventiesiems: Tu es Petrus!“ – M.K.Čiurlionio, V.Pinkevičiaus kūriniai. XI tarptautinis festivalis „Var gonų vasara“ vyksta birželio 9–30 dienomis Nidos evangelikų liute ronų bažnyčioje (Pamario g. 43). Pažymint profesoriaus Leopoldo Digrio atkurtos Vargonų klasės Lie tuvos muzikos ir teatro akademi joje 50-metį, festivalyje sumany tas visas ciklas koncertų, kuriuose muzikuoja skirtingais laikotarpiais maestro klasėje studijavę ar staža vęsi vargonininkai.
13
penktadienis, birželio 22, 2012
pramogų gidas Miniatiūros – parodoje ir knygoje
Jauna uostamiesčio menininkė Greta Alice Liekytė šiandien klai pėdiečiams atvers savo miniatiūrų parodą „Buvusi realybė“ ir rankų darbo knygą „Spalio intymumai“, kuri neseniai buvo pri statyta Nidos meno kolonoje. Anot autorės, „seksualumas, tra gizmas ir komizmas – trys pagrindiniai „banginiai“, kurie įkve pia kurti“. O jos darbai – „tai tragikomiškos realijos, apvilktos ero tiškais rūbais ir įspraustos į seno žmogaus gyvenimą“. Per verni sažą vyks mini kūrybinės dirbtuvėlės, žaismingai paneigsiančios daugelio klaidingą įsitikimą, kad jie nemoka piešti. KUR? „Kultūros namuose: menas ir kava“ (Tiltų g. 3). KADA? Birželio 22 d. 18 val. KAINA? Nemokamai.
aktų istorijos –
amer ik iet išk oj o avangardo kino krikštatėviu va dinamas J.Mekas, be filmų kūri mo, redagavo daugybę žurnalų, parašė poezijos, prozos bei pa sakų knygų.
Mariną Abramovič, Hansą Ulrichą Obristą, Pipą Chodorovą, brolius, seseris, sūnus ir dukteris. Liepą uostamiestį pasieks dar du J.Meko filmai, sukurti gerokai anks čiau. „Prisiminimai iš kelionės į Lietu vą“ pasakoja apie brolių Adolfo ir Jono Mekų grįžimą į tėviškę. Tai džiaugs mingai melancholiškas pasivaikščio jimas po prisiminimus, susitikimas su seniai matytais mylimais žmonė mis ir laimingų brolių šėlionės gim tosiose Semeniškėse. 16 mm juostoje užfiksuota trijų dalių kelionė, nuoty kiai tarp Niujorko, Semeniškių ir Vie nos. 2006-aisiais JAV Nacionalinė ki no išsaugojimo taryba šį filmą įtraukė į Nacionalinį filmų registrą kaip isto riškai reikšmingą meno kūrinį. J.Mekas (g. 1922) – lietuvių fil mų kūrėjas, menininkas ir meno projektų kuratorius, dažnai vadi namas amerikietiškojo avangardo kino krikštatėviu, gyvena ir kuria Niujorke (JAV). Jis kuria ne tik ki ną; buvo daugybės žurnalų redak torius, parašė poezijos, prozos bei pasakų knygų. „Klaipėdos“ inf.
Palangoje rytoj duris atvers ir iki liepos 13-osios paviešės Vyte nio Lingio tapybos darbų paroda „Nulinis laikas“. „Pagrindiniais įkvėpimo šaltiniais jam tapo turtinga kultūros istorija, įvairių ci vilizacijų palikimas, knyginė kultūra ir vaizduojamosios dailės istorija“, – pastebėjo prof. Antanas Andrijauskas, kalbėdamas apie autoriaus kūrybą, kurioje reikšmingas spontaniškas impro vizacinis pradas ir vis stipresnis poetinio siurrealizmo estetikos poveikis. Pasak paties V.Lingio, jo kūrybai didžiausią poveikį tu rėjo vienas ryškiausių Lietuvos tapytojų Jonas Švažas. KUR? „Ramybės“ galerijoje Palangoje (Vytauto g. 35). KADA? Birželio 23 d. 19 val. KAINA? Nemokamai.
Naujosios tapybos iššūkiai Projekto kurator ius 11 ir vienas iš autorių P.Jordanas siekia pristatyti skirtin
Kūr yb ing as:
V.Lingio kūrybos „Nulinis laikas“
gas abstrakcijos atmainas, paveiktas konstruktyvizmo (V.Erlingo sten dai-devizai), tašizmo, arte povera (C.Boderie instaliacijos iš atmos feros poveikį patyrusios tekstilės ir metalo bei žiedadulkių), konkrečio jo meno. Jas gretina su impulsyvią ja, jausmine abstrakcija – roman tiška F.Lippe’s judančios kameros tapyba, R.Feldmano opartinėmis monochromijomis. Pamažu ekspo zicijoje tapybiškumas įgauna ma terialumą ir net skulptūriškumą D.Hourde 3D koliažuose, P.Jorda no pastoziniuose persisluoksniavi muose, dažų masės skilimuose bei sluoksnių atodangose ir estiškuoju Anselmu Kieferiu vadinamo J.Elke no grafičių abstrakcijose. Efektinga pauze tampa FLUXUS judėjimo pra dininkės Vokietijoje M.Bauermeis ter vizitine kortele virtę konstruk tyvaus tašizmo kūriniai.
I.Kazakevičius: Vidai, vėl eks perimentuojame su tapybos tradici ja, tad pasikalbėkime apie lietuviš kąją ekspresionistinę tapybą. Štai pranešime spaudai norime rašyti, kad pristatydami lietuviškos tapy bos klasiko Gintaro Palemono Jano nio parodą „Palemonas remix“, ku ratoriai I.Kazakevičius ir V.Poškus nagrinėja jo kūrybą beveik štampu, įsikalbėta tautine tapybos mokykla tapusio ekspresionizmo kontekste, teoriškai svarsto ir bando praktiš kai realizuoti opų ekspresionistinės tapybos aktualumo ir šiuolaikišku mo klausimą. Taip pat rašytume, kad laiko ir propaguojamų tapybinių vertybių, meninės ideologijos prasme remiksuotų ir tradicinių, visiems ge rai pažįstamų G.P.Janonio kūrinių
Jei lemta tokiai ta pybai numirti, tai gal tegul pagaliau miršta?
G.P.Janonio remiksai
Lietuvių kuratorių I.Kazakevičiaus ir Vido Poškaus bei vilniečio ta pytojo Gintaro Palemono Janonio bendras projektas „Palemonas re mix“ kvestionuoja dabartinę lietu viškos tapybos situaciją. Kuratorinis meno projektas grin džiamas glaudžiu menininko ir ku ratoriaus bendradarbiavimu, kuomet nauji projekto parodos kūriniai yra sukuriami pagal kuratorių pasiūly tą metodiką. Pasirinkta remiksavimo strategija atskleidžia ir paties meni ninko potencialą, kuris žiūrovui, kri tikui, net pačiam autoriui neretai yra nežinomas, ir teigia kitokį požiūrį į pakankamai gerai žinomą reiškinį – lietuviškąją ekspresionistinę tapybą. Projekto autorių trijulės pokalbis praskleidžia premjerinę ekspozici jos uždangą.
ekspoziciją galima suvokti kaip fak tą, jog gero menininko, net kartos stilius gali (o gal privalo) periodiš kai tapti nebeaktualus, o sugrįžimas visada yra (turi būti) susijęs su me nininko, publikos bei aplinkos poky čiais. Taigi, Vidai, „velniams tąsytis su ta tradicija“ – šią frazę ne kar tą girdėjau iš kolegų meno kritikų, – na, jei lemta tokiai tapybai numirti, tai gal tegul pagaliau miršta? V.Poškus: Tiesiog reikia suvok ti, kad net „alyvas“ galima (net rei kia) tapyti, tačiau jei norima išsau goti tokią pačią formą ar schemą kaip anksčiau, tam turi būti suteik ta nauja prasmė. Vis dėlto apeliuo jama ne į prieš tris ar devynias de šimtis metų gyvenusį žiūrovą, o tą, kuris egzistuoja šiandienoje.
Centre: parodos „Tarp naujosios abstrakcijos ir naujojo konkretumo“ ku
ratorius P.Jordanas didžiuojasi ekspozicijos ašimi tapusiu vieno iš „Nau jųjų laukinių“ atstovo Salome kūriniu „Plaukikai“. Nerijaus Jankausko nuotr.
I.Kazakevičius: Tai gal ekspre sionistinė tapyba, ilgametis Lietu vos brendas, vintažas, retro, ar kaip bepavadintume, galėtų būti modifi kuota? Nes tik taip galime pastebėti atskiros detalės, fragmento unika lumą, kurie tradicinio formato kū rinyje buvo tiesiog kompoziciniai vienetai? O mūsų remikso strategi ja, ko gero, – vienintelis variantas, kuris susieja koncepciją ir ekspre sionizmą, adaptuoja tradiciją šių dienų kultūros vartotojo prigim čiai, kultūros kodams? V.Poškus: Projekto esmė slypi Ja nonio remiksavime. Remiksas (ang liškai – remix) yra šiandieninės mu zikos terminas, kuriuo apibūdinama alternatyvi dainos versija, sukur ta varijuojant jau esančio kūrinio pagrindu. Mes lyg muzikos didžė jai išanalizavome ir išskyrėme ke lis G.P.Janonio motyvus ir iš jų – lyg
naujai permodeliuotų muzikinių ta kelių – sudėliojome naujas prasmes ir poveikį darančias struktūras. G.P.Janonis: Jei teigtume, jog visa pasaulio filosofija yra pasta bos Platono tekstų paraštėse, tai kodėl tapyboje turėtų būti kitaip? Juk negali nuolatos kartoti kanono, nesistengdamas jam prilygti ar pra nokti. Tiesiog esi priverstas išban dyti kažką naujo. Tai net privalu. Tokios yra šiandieninės meno lau ko žaidimo taisyklės. Abi parodos meno gerbėjams bus pristatytos birželio 22 d. 17 val. Klai pėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2). Ekskursija po jas su kurato riais ir menininkais organizuojama 16 val. (registruotis tel. 313 691 arba el. p. virginija@kulturpolis.lt). Pa rodos veiks iki liepos 29 d.
Vargonininkas: klaipėdiečių dai
lininkų šeimos atžala V.Pinkevi čius ne tik groja vargonais, bet ir kuria jiems muziką.
Bilietai į XI „Vargonų vasaros“ koncertus – po 15 litų. Koncertų pradžia – 20 val. „Klaipėdos“ inf.
Variacija: G.P.Janonio „Raudona moteris raudoname miške“ vs „Raudona moteris raudoname miške remix“.
Parengė Rita Bočiulytė
14
penktadienis, birželio 22, 2012
sportas Atstovaus Azerbaidžanui
Lietuvis – geriausias
Europos čempionate
Lietuvos krepšininkas Rolandas Alijevas sutiko vilkėti Azerbaidžano rinktinės marškinėlius Europos čempionato atrankos turnyre.„Mano tėvas yra azerbaidžanietis, mama – lietuvė. Gimiau Kaune. Nors gimiau Lietuvoje, aš, kaip ir tėvas, esu musulmonas“, – viename iš interviu yra sakęs R.Alijevas.
Rimas Kurtinaitis buvo pripažintas geriausiu visų laikų Europos taurės turnyro treneriu. 52ejų specialistas tokio vertinimo sulaukė turnyre triumfavęs su „Lietuvos ryto“ ir „Chimki“ komandomis. Jis nukonkuravo garsius specialistus Dušaną Ivkovičių, Aito Garcią Renesesą, Joaną Plazą.
Šiandien Gdanske (Lenkija) vyks antrasis Europos futbolo čempionato ketvirtfinalio susitikimas. Dėl bilieto į pusfinalį 21.45 val. susitiks vokiečiai ir graikai. Rytoj tuo pačiu laiku Donecke (Ukraina) kovos Ispanijos ir Prancūzijos komandos, poryt Kijeve varžysis Italijos ir Anglijos rinktinės.
Aukštaitijoje pralaimėta Iš nesėkmių liūno neišlipantis Klaipėdos „Atlantas“, vakar Pakruojyje 1:5 pralaimėjęs „Kruojai“, Lietuvos futbolo A lygos čempionate suklupo 12-ąjį kartą.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Indėlis: „Kruojoje“ rungtyniaujantis buvęs „Atlanto“ žaidėjas
G.Juška prie pergalės prisidėjo ne tik įvarčiu, bet ir rezultatyviais perdavimais. LFF nuotr.
Bemaž pusvalandį sėkmingai atrėmę šeimininkų atakas, klaipėdiečiai pirmąjį įvartį praleido 26-ąją min. Tolimu smūgiu „Atlanto“ vartininką Giedrių Štreimikį nuginklavo Valdas Pocevičius. Lemtinga buvo antrojo kėlinio pradžia, kai Romualdo Norkaus auklėtiniai per pirmąsias keturias
minutes leido varžovams taikliai spirti du kartus ir padidinti persvarą iki 3:0. 58-ąją min. antrąjį savo įvartį pasiekė Sergejus Žygalovas – 4:0. Po dešimties minučių rezultatą sušvelnino Justas Vilavičius. Neišvengė uostamiesčio vienuolikė penktojo įvarčio, kurį per pridėtą laiką spėjo įmušti Giedrius Slavickas. „Atlantas“ po 17 rungtynių turi 7 taškus. Kitame ture klaipėdiečių
laukia labai svarbus susitikimas su 3 taškais daugiau turinčiais ir viena vieta aukščiau turnyrinėje rikiuotėje esančiais Tauragės „Tauro“ futbolininkais. Tauragiškiai trečiadienį namie 0:2 nusileido Vilniaus „Žalgiriui“. Šiaulių „Šiauliai“ savo aikštėje tokiu pačiu rezultatu įveikė Vilniaus „Reo“ ekipą. Lygoje pirmaujantis Panevėžio „Ekranas“ 3:2 (0:1) palaužė Alytaus „Dainavą“.
Gimnasčių turnyre – klaipėdiečių pergalės Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Klaipėdoje surengtame penktajame meninės gimnastikos turnyre „Kregždutės – 2012“ sėkmingai rungtyniavo jaunosios mūsų miesto gracijos, užėmusios aštuonias prizines vietas.
Geriausiai sekėsi savo amžiaus grupėse laimėjusioms 15-metei Ievai Šaulytei ir 7-erių Žemynai Stočkutei. Antrąsias vietas užėmė taip pat dvi klaipėdietės – 16-metė Anastasija Grišanina ir 13-metė Laura Žaludaitė.
Trečiosios vietos taurėmis buvo apdovanotos keturios Klaipėdos „Viesulo“ sporto centro auklėtinės – Mantė Šimkevičiūtė (gimusi 1999 metais), Danguolė Ūdraitė (g. 2001 m.), Ema Lavrenovaitė (g. 2002 m.) ir Danielė Kasytytė (g. 2004 m.). Uostamiestyje varžėsi per 100 mergaičių iš šešių valstybių – Estijos, Latvijos, Rusijos, Ukrainos, Lietuvos ir Baltarusijos. Buvo išrinkta „Kregždutės – 2012“ turnyro Mis. Titulas atiteko mūsų miesto atstovei A.Grišaninai. „Mis Elegancija“ tapo Alina Dovženko.
Laureatės: turnyro prizininkėmis tapusios klaipėdietės.
Linos Galuškinienės nuotr.
Sporto telegrafas Šventė. Šiandien 15 val. Sporto rūmuose (S.Dariaus ir S.Girėno g. 10) vyks Londono vasaros žaidynių olimpinės ugnies pasitikimo šventė. Krepšinio aikštelėje varžysis garsiausi Klaipėdos krepšininkai, žiūrovus džiugins muzikantai ir šokėjai. Bus pagerbtas ir simboliškai į Angliją išlydėtas mūsų miesto atstovas Kazimieras Budrys. Jis neš olimpinę ugnį liepos 18 dieną Ašfordo mieste.
kos (varžėsi 33 poros) ir klasikinius (31 pora) šokius bei užėmė pirmą vietą aštuonių šokių rungtyje.
Lengvoji atletika. Rytoj 13 val. miesto centriniame stadione vyks Klaipėdos lengvosios atletikos čempionatas.
Plaukimas. Lietuvos vaikų plaukimo pirmenybėse čempione tapo klaipėdietė Ema Ūzdraitė. Jadvygos Kiškytės auklėtinė buvo greičiausia plaukdama 50 m nugara – 38,70 sek. Be to, ji užėmė trečią vietą dvigubai ilgesnėje distancijoje – 1 min. 25,45 sek. Dar vieną bronzos medalį iškovojo Ugnė Povilonytė (trenerė Jandra Bogužienė), 50 m krūtine nuplaukusi per 46,60 sek.
Čempionai. Olštyne vykusiame atvirame Lenkijos sportinių šokių čempionate puikiai rungtyniavo „Žuvėdros“ klubo jaunučių pora – Mamertas Ložys ir Svajonė Jazilionytė. Klaipėdiečiai nugalėjo net trejose varžybose. Jie buvo geriausi šokdami Lotynų Ameri-
Netektis. Eidamas 56 metus vakar po sunkios ligos mirė praeityje garsus Gruzijos futbolininkas Ramazas Šengelija. Futbolo karjerą jis pradėjo Kutaisio „Torpedo“ ekipoje, o vėliau dvylika sezonų rungtyniavo Tbilisio „Dinamo“ komandoje.
19
penktadienis, birželio 22, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Noros Roberts knygą „Ilgai ir laimingai“.
Nora Roberts. „Ilgai ir laimingai“. Keturios geriausios draugės jaučiasi laimingos, kad savo klientams prašmatniame Braunų dvare gali surengti nepakartojamą vestuvių šventę: Emalaina iš gėlių sukurs nuostabią pasakų šalį, Lorelė nudžiugins nepaprasto grožio ir skonio desertais, Makenzė įamžins kiekvieną laimingą sutuoktuvių akimirką, o Parker pasirūpins visomis šventės detalėmis.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima
pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).
2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, birželio 26 d.
Avinas (03 21–04 20). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su artimais žmonėmis. Sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Nepraraskite pasitikėjimo savimi. Jautis (04 21–05 20). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Trūks aplinkinių pritarimo ir meilės. Galite susipykti su mylimu žmogumi, todėl patirsite stresą. Dvyniai (05 21–06 21). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais. Sugebėsite apmąstyti praeities įvykius ir padaryti teisingas išvadas. Kad ankstesnės bėdos nekankintų, svarbu nebekartoti senų klaidų. Vėžys (06 22–07 22). Tikėtini emocijų protrūkiai ir konfliktai. Kam nors argumentuotai prieštaraus jūsų interesams. Būkite atsargus ir kantrus bendraudamas su aplinkiniais. Neskubėkite pateikti savo išvadų ir apibendrinimų, tam nepalanki diena. Liūtas (07 23–08 23). Tinkamas laikas apmąstyti seniau paruoštus planus ir imtis juos įgyvendinti. Viskas sekasi puikiai ir, atrodo, bus lengvai pasiekiama. Mergelė (08 24–09 23). Derėtų nuodugniai apmąstyti, ką ketinate daryti dalykinėje srityje, versle. Tai geras metas pasirašyti finansines, pirkimo–pardavimo sutartis. Svarstyklės (09 24–10 23). Siekiant įgyvendinti planus bei projektus trukdys emocijos. O sprendžiant svarbų reikalą, nervingumas gali pakišti koją. Pasimankštinkite, palįskite po dušu, pakvėpuokite grynu oru. Kuo greičiau atsikratysite streso, tuo greičiau viskas susitvarkys. Skorpionas (10 24–11 22). Logiškas mąstymas ir išmintis padės teisingai apsispręsti. Darbo klausimai bus sprendžiami greitai ir nesunkiai. Planuodamas karjeros raidą remsitės savo idėjomis ir įgyta patirtimi. Šaulys (11 23–12 21). Jausite šeimos, draugų ir pažįstamų paramą. Darbe ir asmeniniame gyvenime vyraus darna. Tik nepiktnaudžiaukite tuo, kad jumis pasitikima. Ožiaragis (12 22–01 20). Lengvai bendrausite su aplinkiniais, galėsite juos patikrinti, nes jūsų protas bus ypač aktyvus. Netyčia neįskaudinkite pačių artimiausių draugų, kuriems ši diena galbūt ne tokia puiki. Vandenis (01 21–02 19). Būsite labai energingas ir aktyvus, jausite nepaprastą jėgų ir motyvacijos antplūdį. Tačiau laikykitės numatyto plano, kad nepristigtumėte jėgų. Žuvys (02 20–03 20). Viską vertinsite ir branginsite, o darbas ir problemų sprendimas teiks malonumą. Tačiau neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite susitvarkyti reikalus, nes artėja ne itin palankus laikotarpis.
Orai
Šiandien bus lietinga ir vidutiniškai šilta. Temperatūra bus 17–21 laips nis šilumos. Šeštadienio naktis bus lietinga ir šilta, temperatūra bus 13– 15 laipsnių šilumos. Dieną vietomis numatomi trumpi lietūs, oras šils iki 18–22 laipsnių.
Šiandien, birželio 22 d.
+18
+18
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)
+20
Šiauliai
Klaipėda
+19
Panevėžys
+18
Utena
+17
4.51 22.24 17.33
174-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 192 dienos. Saulė Vėžio ženkle.
Tauragė
+20
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +34 Berlynas +23 Brazilija +27 Briuselis +18 Dublinas +15 Kairas +36 Keiptaunas +17 Kopenhaga +18
kokteilis Vietoje centro – pakraštyje Anądien „Kokteil is“ rašė, kaip klaipė diečiai per internetą surado sodybą prie Platelių ežero, kurioje galėtų pail sėti. Kai nuvyko į Platelius, šeima išvy do kitokią situaciją, nei įsivaizdavo ir matė gražiuose paveikslėliuose. „Gerai čia mus apmulk ino“, – šaipėsi vienas iš kito vyras su žmona. Panašią istoriją paporino Omumis. „Panašus atvejis mums nutiko keliaujant į Londoną, – sakė jis. – Per firmą užsakė me viešbutį, kuris buvo pačiame sosti nės centre – kad nereikėtų ilgai maltis au tobusuose. Pavadinimas gražus – „Central Hotel“. Turizmo agentūros darbuotoja at siuntė Londono žemėlapį, kuriame buvo pažymėtas viešbutis. Vieta – gera, viskas – arti. Sumokėjome pinigus. Prieš kelionę paskambino agentė, sako: „Atsiprašau, su klydome – jums teks gyventi ne tame, bet kitame viešbutyje“. Gavę naujas koordi nates – pašiurpome. Jis – kone miesto pa kraštyje. Iki Londono centrinės dalies tu rėjome belstis autobusu visą valandą.“
Londonas +19 Madridas +32 Maskva +22 Minskas +23 Niujorkas +32 Oslas +21 Paryžius +20 Pekinas +32
Praha +25 Ryga +21 Roma +30 Sidnėjus +16 Talinas +20 Tel Avivas +31 Tokijas +23 Varšuva +24
Vėjas
1–7 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
+20
+18
Vilnius
Marijampolė
+19
Alytus
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
17
18
17
16
4
15
17
16
15
9
15
16
16
16
7
rytoj
šeštadienį
1815 m. pralaimėjęs Va terlo mūšį Napoleon Bo naparte atsisakė Pran cūzijos valdovo sosto. 1874 m. baigtas tiesti te legrafo ryšys tarp Brazi lijos ir Europos. 1898 m. gimė vok ie čių rašytojas Erich Ma ria Remarque, žinomas kaip rom ano „Vak ar ų fronte nieko naujo“ au torius. Mirė 1970 m. 1941 m. II pasauliniame kare Vok iet ija užpuolė Sovietų Sąjungą.
1949 m. gimė amer i kieč ių aktorė Mer yl Streep.
Lietuvoje gali atsirasti naujų at mintinų dienų. Parlamentarai va kar pritarė, kad balandžio 23-io ji būtų paskelbta Lietuvos krepši nio diena.
Naujausia informacija
Daugelyje parduot uv ių gal ite įsig y ti pasakiškų kilimų-lėktuvų. Išvaizda jie niekuo nesiskiria nuo kilimų, o kai na – nuo lėktuvų.
Įdomus klausimas Ar galima vienviečiu kelialapiu pailsė ti visai šeimai?
Išskirtinumas: klaipėdiečiai turės galimybę pažinti miesto istoriją plaukdami dore.
Galima. Kelialapį reikia atiduoti uošvei.
Linksmieji tirščiai Vyras: – Kai ryte nusiskutu barzdą, jaučiuosi dešimt metų jaunesnis. Žmona: – Gal galėtum vakare skustis? Česka (397 719; sprendžiant iš reklamų, Lietuvoje yra trys problemos: pleiskanos, kariesas ir moteriškos ligos)
Jūrų muziejaus nuotr.
Upėje – unikalios ekskursijos Liepą ir rugpjūtį kiekvienas, norintis su žinoti į praeitį nugrimzdusio Dangės uosto istoriją, turės galimybę paplaukio ti upe Jūrų muziejuje atstatyta motorine valtimi dore. Kristina Jasiulytė
Nemokamas atsakymas
1981 m. Mark David Chap man apk alt int as John Lennon nužudymu. 1992 m. du Jekater in burge iškasti skeletai pri skirti bolševikų nužudy tiems Rusijos carui Niko lajui ir jo įpėdiniui Alek sandrui Romanovui. 1997 m. Lenk ijos prez i dentas Aleksandr Kwas niewski NATO seminare Prahoje pareiškė, kad Al janso durys turi likt i at viros šalims, kurios į NA TO nepateks su pirmąja plėtros banga.
Krepšiniui – speciali diena
ristinę kelionę viliamės pamatyti gražius rūmus, o nuvykę randa me paprastus statinius.
„Kokteilio“ pozicija
Eigedė, Inocentas, Kaributas, Laima, Paulinas, Tomas.
birželio 22-ąją
Apgavystės: būna, kad prieš tu
Londonas – didžiausias Europos Sąjun gos miestas. Anot statistikos, jame gy vena apie 9 milijonus gyventojų. O ne seniai Anglijos sostinėje linksmai laiką leidęs Paulius įsitikinęs, kad Londone gali būti net 12 milijonų miestelėnų.
Vardai
Tokioje ekskursijoje, anot Jūrų mu ziejaus Ryšių su visuomene sky riaus vedėjos Nikos Puteikienės, susipažįstama su dviguba istori ja – plaukiama muziejuje atstaty ta istorine motorine valtimi dore, turinčia kelių dešimtmečių senu mo variklį, ir sužinoma Dangės uosto praeitis. Pasak N.Puteikienės, ši ekskursi ja – geriausias būdas parodyti Klai
pėdą. Liepą planuojamas trumpasis maršrutas – iki geležinkelio tilto. Jis truks apie 40 minučių. Ryšių su visuomene skyriaus ve dėja šmaikštavo, kad iš pradžių ne norima per daug gąsdinti būsimųjų keleivių. Vėliau planuojama plauk ti iki Klaipėdos universiteto Bota nikos sodo. Ši kelionė truktų apie pusantros valandos. Keleiviai bus plukdomi nuo de šiniojo Danės upės kranto. Vienu metu dore galės plaukti dešimt ke
leivių. „Grafikas priklausys nuo oro sąlygų“, – sakė N. Puteikienė. Ta čiau planuojama plaukti kelis kar tus per savaitę. Ekskursijos metu istorikas Dai nius Elertas atskleis istorinio Dan gės uosto praeitį – pristatys laivy bos paveldą, apžvelgs visų seniau buvusių pastatų bei Biržos tilto is toriją. „Plaukiant toliau už senojo ge ležinkelio tilto atsiveria laukinė gamta, auga šimtamečiai ąžuolai, upėje plaukioja žalčiai“, – pasa kojo istorikas. Anksč iau upės pak rant ė se švartuodavosi dideli laivai, plukdinę žmones, stovėjo gražūs pastatai bei prašmatnios maši nos. Pasak N.Puteikienės, da bar Danės pakrantė, lyginant su istorinėmis nuotraukomis, labai tuščia.
Seimūnų nuomone, krepšinį reikė tų pagerbti skiriant jam specialią atmintiną dieną, nes tai populia riausia sporto šaka Lietuvoje, gar sėjanti savo pergalėmis pasaulyje, išugdžiusi didelį būrį žinomų spor tininkų, trenerių, teisėjų bei orga nizatorių. 1922 metų balandžio 23 dieną Lietuvoje buvo sužaistos pirmo sios krepšinio rungtynės, tad ši diena jau 90 metų laikoma Lietu vos krepšinio gimtadieniu. Minint šią dieną kaip atmintiną Lietuvos krepšinio dieną, būtų pri siminta, kaip vystėsi ši sporto šaka įvairiais periodais, jos sportininkai, treneriai. Toliau šis projektas bus svarsto mas Seimo komitetuose. Šiuo metu atmintinomis Lietu voje paskelbtos 54 dienos. „Klaipėdos“, BNS inf.
VIKINGŲ LOTO Nr. 1006 2012 06 20 AUKSO PUODAS – 17 445 139 Lt DIDYSIS PRIZAS – 4 657 049 Lt 02 06 10 31 34 37 Auksinis skaičius 18 Papildomi skaičiai 23 33 6 tarp jų auksinis sk. 17 445 139 Lt (0 priz.) 6 skaičiai 4 657 049 Lt (0 priz.) 5 + papildomas sk 172 206 Lt (0 priz.) 5 skaičiai 6 753 Lt (8 priz.) 4 skaičius 157 Lt (456 priz.) 3 skaičiai 12 Lt (8422 priz.) 2 + papildomas sk. 7 Lt (10652 priz.) Mini One Countryman ****** 172-07759435******* * reiškia bet koks skaičius Skliaustuose nurodyti Lietuvoje laimėti prizai Prognozė: Aukso puode – 16 mln. Lt Didysis prizas – 2 mln. Lt