PRENUMERATOS AKCIJA 2013 METAMS
PIRMAS miesto dienraštis
4 www.kl.lt
trečiADIENIS, birželio 27, 2012
149 (19 450)
Kaina 1,30 Lt
Žmones kiršina gėlytės Birutės gatvės 22-ajame name įsi kūrusius klaipė diečius papiktino vos mėnesį pasta tą prižiūrinčio ad ministratoriaus sa vivalė. Be gyven tojų sutikimo bu vo išrauti kieme au gę krūmai, o vietoj jų pasodintos pigios gėlės. Tuo siurprizai nesibaigė. Už šiuos darbus klaipėdiečių paprašyta sumo kėti dar ir dešimtis tūkstančių litų.
Meilės naštą skandino bangose Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Nors vasariški orai nelepina, pa plūdimiuose incidentų neišvengta. Nelaimę patyrė baidarininkė ir pa rašiutininkas. Viena jausmų naštos nepakėlusi mergina dukart bandė užbaigti savo gyvenimą jūros bangose.
8
m.skiriute@kl.lt
Nustebino įrašyta suma
4
Jaunimo reikalų koordinatorius Modestas Vitkus rado palyginimą vandalams, suniokojusiems buvusį kino teatrą „Vaiva“.
8p.
Milda Skiriutė
Įmonė „Paslaugos būstui“ prieš ketverius metus pastatytą namą pradėjo administruoti nuo gegužės. Gyventojai pasakojo, kad iš pradžių norėjo kurti bendriją, bet to padaryti nepavyko.
„Grafičių piešėjai – lyg savo teritoriją žymintys šunys.“
Akibrokštas: namo gyventojos (iš kairės) Lilija Rudakova, Nijolė Bičkaitienė ir Loreta Dargienė nesupran
ta, kodėl įmonė „Paslaugos būstui“ neprašė gyventojų sutikimo dėl krūmų pakeitimo gėlėmis. Dar labiau moteris nustebino gėlių kaina. Vytauto Petriko nuotr.
ŠÁ PENKTADIENÁ Dovana dienrašèio skaitytojams – nemokamas žurnalas
2
trečiADIENIS, birželio 27, 2012
miestas
Vadovams – neramūs laikai Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Didžioji dalis savivaldybės biu džet in ių įstaig ų vad ov ų pai so darbo laiko: ryte į tarnybą at vyksta, o vakare ją palieka laiku. Tačiau pasitaiko, kai realus dar bo laikas prasilenkia su forma liuoju. Tai išaiškėjo, kai speciali savivaldybės komisija patikrino biudžetinių įstaigų vadovų dar bo drausmę.
Klaipėdos savivaldybės direktorę J.Simonavičiūtę pasiekė skundai, kad keliose savivaldybės biudže tinėse įstaigose vadovai nesilaiko darbo drausmės: į darbą ateina ir iš jo išeina kada nori. „Biudžetinių įstaigų veiklą pri žiūri juos kuruojantys savivaldy bės specialistai. Iki šiol dėl darbo drausmės jokių nusiskundimų ne buvo, todėl nereikėjo ir tai kont roliuojančios komisijos“, – sakė jos pirmininkė Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadaus kienė. Administracijos direktorės įsa kymu sudaryta komisija iš 118 patikrino 40 Klaipėdos švieti mo, kultūros, socialinės paskir ties, sveikatos apsaugos ir spor to įstaigų.
Buvo fiksuojama ne tik tai, ar įstaigos va dovai į darbą atė jo laiku. Domino ir jų blaivumas, darbo grafik ai, papildomos veiklos įteisinimas. Komisijos nariai neįspėję ir ne susitarę vykdavo tai į vieną, tai į ki tą įstaigą. „Važinėjomės darbo pradžioje ir pabaigoje. Tikrinome, ar vado vai yra darbo vietoje“, – pasakojo J.Asadauskienė. Buvo fiks uojam a ne tik tai, ar įstaigos vad ovai į darb ą atė jo laik u. Domino ir jų blaivumas, darbo grafikai, papildomo darbo įteisi nimas. Pat ikros met u darb o vietoje rasta 19 vadovų, vienas buvo iš vykęs į asmens sveikatos priežiū ros įstaigą. Vadovų apsvaigimo nuo alkoho lio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų faktų nenustatyta. Kai kuriose įstaigose pasigesta vadovų darbo grafikų. Paaiškėjo, kad kultūros ir spor to įstaigų vadovų realus darbo lai kas ne visada atitinka darbo grafi kuose nustatytą. Pasak J.Asadauskienės, po pa tikros savivaldybės administracijos vadovams buvo pateiktos ir atitin kamos rekomendacijos. Komisijos narių nuomone, ren giant įstaigų vadovų darbo grafikus būtina labiau atsižvelgti į jų realų darbo laiką, nes nustatyti ir patvir tinti grafikai esą kai kada prasilen kia su realybe.
Klaipėdos autobu sų parko įmonė, be keleivių pervežimo, dar valys miestą ir remontuos suoliu kus. Bendrovės pa grindu planuojama kurti savivaldybės komunalinių pa slaugų įmonę. Tai patvirtino vakar Au tobusų parke apsi lankęs uostamies čio meras Vytautas Grubliauskas. Veikla: V.Grubliauskas Klaipėdos autobusų parko direktorei J.Daugininkienei pasiūlė griebtis ir komunali
nių paslaugų.
Vytauto Petriko nuotr.
Autobusų parkui – ir stalių darbas Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Idėja savivaldybei turėti savo ko munalinių paslaugų įmonę kilo po nuolatinių viešųjų pirkimų už ginčijimų, kai dėl miesto perkamų paslaugų grumiasi kelios kompa nijos. Pasitaikydavo atvejų, kai dėl tokių ginčų nebuvo kam valy ti miesto ar atlikti kitų komunali nių paslaugų. Esą Klaipėdos autobusų parkas kaip tik tokia bendrovė, kuri ga lėt ų apimt i deš imtad al į kom u nal in ių pas laug ų rinkos mieste
ir, esant reikal ui, atl ikt ų dar bus, kol nepaaiškėjo generalinis jų rangovas. „Tai bet kuriuo atveju bus pigiau, nei savivaldybės komunalinių pa slaugų įmonę kurti nuo nulio“, – įsitikinęs V.Grubliauskas. Klaipėdos autobusų parko vado vė Jelizaveta Daugininkienė šį pa siūlymą priėmė. Esą tereikia mies to politikų pritarimo ir bendrovės Stebėtojų tarybos. „Nežinau, kiek kas dabar už tas paslaugas moka, bet manau, kad mes dirbsime pigiau“, – kalbėda ma sakė J.Daugininkienė.
Klaipėdos autobusų parkas – 100 proc. savivaldybės įmonė. Į mies to gatves, tarpmiestiniais ir prie miestiniais maršrutais kasdien išvažiuoja 80 bendrovės autobu sų. Kažkada jų buvo penkis kartus daugiau. 98 proc. įmonės veiklos sudaro keleivių vežimas. Įmonės veiklos nuostoliai šiuo metu siekia apie 2 mln. Lt. Teigia ma, kad jie susidarė dėl nuolatinės degalų kainų kaitos ir laiku nepers kaičiuojamų tarifų už vežimą. Esą per pastaruosius penkerius me tus bendrovei degalams papildo mai reikėjo 4,5 mln. Lt.
98
– tiek proc. Klaipėdos autobusų parko veiklos sudaro keleivių vežimas.
Egzaminai: neišlaikiusiųjų mažėja Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Uostamiesčio abiturientų nenu vylė populiariausių egzaminų re zultatai. Tačiau gausiame šimtu kų derliuje – ir neišlaikiusiųjų kar tėlis.
Vakar paaiškėjo privalomojo vals tybinio lietuvių gimtosios kalbos egzamino rezultatai. Jį laikė per 1 430 abiturientų. Daugiau nei pusės moksleivių darbai įvertinti nuo 50 iki 100 ba lų. 14 abiturientų gavo maksimalų balų skaičių. Daugiausia šimtukų surinko „Ąžuolyno“ gimnazijos auklėti niai. Vienas jų maksimalų įverti nimą jau pelnė iš trijų laikytų eg zaminų. Klaipėdos savivaldybės Ugdy mo kokybės ir kaitos poskyrio ve dėja Virginija Kazakauskienė pasi džiaugė, kad geriausiųjų trejetuke pagal lietuvių kalbos egzaminą at sidūrė neseniai gimnazijos vardą gavusi Baltijos mokykla. 31 abiturientas privalomo egza mino neįveikė. Tačiau neišlaikiu siųjų skaičius beveik dvigubai ma žesnis nei pernai. Pasak vedėjos, gana sunkiai su šiuo egzaminu susidorojo „Vėtrun
Virginija Kazakauskienė:
Geriausiųjų treje tuke pagal lietuvių kalbos egzaminą at sidūrė neseniai gim nazijos vardą gavusi Baltijos mokykla. Skaičius: valstybinį lietuvių kalbos egzaminą laikė per 1 430 abiturientų.
gės“ gimnazistai. Nemažai jų neiš laikė lietuvių kalbos egzamino. J.Kazakauskienė spėjo, kad tam įtakos galėjo turėti ir pastarieji keli metai, kai gimnazija buvo remon tuojama. Neišlaikiusieji mokyklinį lietu vių kalbos egzaminą galės perlai kyti liepos 9 dieną.
Šiek tiek prastesni valstybinio matematikos egzamino rezultatai. Nors šiųmečių abiturientų rezulta tai geresni nei pernykščių. Matematikos neišlaikė 36 moks leiviai. Perlaikyti šio egzamino ne bus galima. Valstybinį matematikos egzami ną laikė 1 012 moksleivių.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
8 abiturientų darbai įvertinti šimtukais. Daug iaus ia jų gavo „Ąžuoly no“ gimn az istai. Per 34 proc . abit ur ient ų sur inko nuo 50 iki 100 bal ų. Artimiausiu metu turėtų paaiš kėti lietuvių kalbos egzamino, kurį laikė kitataučiai, rezultatai.
3
trečiADIENIS, birželio 27, 2012
miestas Pagerbė organizatorius
Tvorą papuošė nuotraukomis
Pastatė antrą vilkiką
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas antradienį pager bė Vakarų Lietuvos krašto dai nų šventės organizatorius. Uos tamiesčio vadovas jiems padė kojo už gražų renginį. Prieš po rą savaičių vykusiame renginy je dalyvavo apie 5,5 tūkst. dai nininkų. Didžiausias dėmesys skirtas liaudies dainoms.
Palangiškiai ir miesto svečiai turi puikią progą susipažinti su atstatomo Kurhauzo praeiti mi. Pastatą juosianti tvora pa puošta nuotraukomis, kurios atspindi jo istoriją nuo 1905 iki 1930 metų. Iš viso pakabinta trylika pusantro metro aukš čio ir pustrečio metro ploto fo tografijų.
Birželį kompanija Vakarų Balti jos laivų statykla pristatė ant rąjį draugišką aplinkai vilkiką GEO. Šis laivas yra analogiš kas pirmajam ekologiškam vil kikui GAIA, kuris taip pat buvo pastatytas Danijos kompanijai „Svitzer A/S“. Sutartis dėl dvie jų tokių vilkikų statybos buvo pasirašyta pernai gegužę.
Rinkliavą mažins tik rudenį
Tarp gyventojų ki lo sąmyšis, kad po litikai nesuspės priimti sprendimo dėl rinkliavos už at liekų surinkimą ir tvarkymą mažini mo, tad ir nuo kitų metų už šiukšlių iš vežimą teks mokėti tiek pat.
Posėdis. Trečiad ien į 12 val. vyks iš važ iuojamasis Nacional inės sveika tos tarybos posėdis. Jos nariai lanky sis Klaipėdos visuomenės sveikatos biure. Bus kalbama apie visuomenės sveikatos specialistų lyderystės, svei katos ugdymo ir stiprinimo procesą. Karininkai. Lietuvos karinių jūr ų pa jėg ų kar in ink ų reng imas bus pat ikė tas Klaipėdoje esančiai Lietuvos aukš tajai jūreivystės mokyklai. Trečiadie nį Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akadem ija, Lietuvos aukštoji jū reivystės mokykla ir Karinės jūr ų pa jėgos pasirašys bendradarbiavimo su tart į, pagal kur ią sudaromos sąlygos naujai Karinių jūr ų pajėg ų karinink ų reng imo Lietuvoje tvarkai. Piliavietė. Kult ūros paveldo depar tamentas pat virt ino pirmąjį miesto pil iav ietės atk ūr imo darbų techn i nio projekto etapą. Jo metu numaty ta sutvarkyt i princų Frydricho ir Kar lo bastionus bei juos jung iančią šiau rinę kurtiną.
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
„Skelbta, jog politikai apsispręs ti dėl rinkliavos dydžio turi iki lie pos 1 dienos, tačiau šią savaitę vyk siančio miesto tarybos posėdžio darbotvarkėje tokio klausimo nė ra. Skambinome į savivaldybės Ap linkos kokybės skyrių ir išgirdo me, kad sprendimo projektas dar nėra net rengiamas. Tai kaip bus? Ar mokestis nemažės?“ – klausė klaipėdiečiai. Meras Vytautas Grubliauskas anksčiau tvirtino, kad jau yra pasi rašęs teikimą rengti miesto tarybos sprendimo projektą dėl rinkliavos mažinimo ir šis klausimas turi bū ti svarstomas šią savaitę vyksian čiame posėdyje. Tačiau dabar jis tvirtino, kad skubos nėra. „Rinkliavų atveju ne galioja pusės metų terminas. Kitaip tariant, nebūtina iki liepos 1 die nos patvirtinti naujus tarifus, kad jie galėtų įsigalioti nuo kitų me tų pradžios. Todėl tikrai nesku bėsime, reikia gerai padiskutuo ti dėl rinkliavos dydžio“, – aiškino V.Grubliauskas. Aplinkos kokybės skyriaus vedė ja Rasa Povilanskienė tvirtino, kad sprendimą dėl rinkliavos dydžio galima priimti ir spalį. „Iki lapkri
Dienos telegrafas
Priežastis: rinkliavą svarstoma mažinti, nes Klaipėdoje surenkama daugiau mokesčių už atliekų tvarkymą,
nei šiam tikslui išleidžiama.
čio pabaigos žmonės, kurie moka mokestį pagal deklaruotą atliekų kiekį, turi jį deklaruoti. Todėl spalį reikėtų patvirtinti naujus dydžius, kad žmonės galėtų pasiskaičiuo
2008–2011 metais surinktos pertekli nės vietinės rinklia vos už atliekų tvar kymą lėšos – beveik 11 mln. litų. ti, ar jiems apsimokės deklaruo ti atliekų kiekį, nes galbūt suma žėjus rinkliavai labiau apsimokėtų mokėti fiksuotą mokestį“, – teigė R.Povilanskienė. Rinkliavą už atliekų išvežimą ir tvarkymą ketinama mažinti 10 proc. V.Grubliauskas teigė, jog tai yra op timaliausia, nes gyventojai tikrai pajus mokestinės naštos paleng vėjimą „Aišku, gali būti įvairių pa
Vytauto Liaudanskio nuotr.
siūlymų, kiek mažinti rinkliavą, ta čiau atspirties taškas yra 10 proc.“, – teigė uostamiesčio vadovas. Rinkliavos dydį už atliekų išveži mą ir tvarkymą specialiai sudaryta darbo grupė buvo įpareigota per žiūrėti, nes paaiškėjo, kad mokes čių surenkama daugiau, nei jų rei kia šiukšlėms išvežti ir sutvarkyti.
Komentaras Dalia Miciutė
Klaipėdos reg iono atl iek ų tvark ymo centro (KRATC) ekonom istė
V
iet in ės rinkl iavos dyd į už atl iek ų sur ink im ą ir tvark ym ą bei met in es viet ines rinkl iavas ats ki roms mokėtoj ų grup ėms nus tato sa viv aldyb ės tar yb a. Kok ios met in ės viet in ės rinkl iavos bus nus tat ytos Klaip ėd os mieste nuo 2013 met ų – tok ias KRATC ir rinks. KRATC vykd o viet in ės rinkl iavos įmok ų sur ink im o tarp in inko funk cij ą ir vis as įmok as kiekv ien ą dien ą perved a į Klaip ėd os sav iv ald yb ės
Klaipėdos savivaldybės Kont rolės ir audito tarnybos finansi nio audito išvadose nurodoma, jog 2008–2011 metais surinktos per teklinės vietinės rinkliavos už at liekų tvarkymą lėšos – beveik 11 mln. litų – pateko į savivaldybės biudžetą ir buvo panaudotos ne pagal tiesioginę paskirtį. biud žet ą, o kaip šiuos pin ig us pa naud ot i, bendr ai sprend žia miesto pol it ik ai. Jei bus priimt i sprend im ai ir rinkl iav a bus sum až int a nek ei čiant dab art in ės tvarkos, keblum ų dėl rinkl iavos skaič iav im o nek ils. KRATC svarb u, kad toks sprend i mas būt ų priimt as iki šių met ų pa baig os, nes mok ėj im o pran eš im ai formuoj am i saus io mėn es į. Tač iau reik ia įvert int i tai, kad vie tin ės rinkl iavos mokėtoj ai iki lapk rič io 30 d. tur i teis ę pas ir inkt i mok ėj im ą pag al dekl ar uoj am ą ko mun al in ių atl iek ų kiek į, tod ėl jų atž vilg iu ger iaus ia būt ų, kad toks sprend im as būt ų priimt as ne vė liau kaip spal io mėn es į.
Suk akt is. Mind augo kar ūn av imo dienos išvakarėse liepos 5-ąją 19 val. Teatro aikštėje vyks Klaipėdos dra mos teatro aktor iaus, Nacional inės prem ijos laureato, Klaipėdos garbės pil ieč io Vytauto Paukštės 80 met ų sukakčiai skirtas reng inys. Mirt ys. Vak ar Klaip ėdos civ il inės metr ikacijos skyr iuje užreg istr uotos 5 klaipėdiečių mirtys. Mirė Marija Jur kevičienė (g. 1921 m.), Klavdija Černo va (g. 1924 m.), Aleksandra Tatarince vaitė (g. 1927 m.), Zita Čiornaja (g. 1944 m.), Viktoras Makarovas (g. 1979 m.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Vyacheslav Golovkin, Klavdija Černo va, Aleksandra Tatarincevaitė, Vikto ras Makarovas. Naujag imiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 5 moterys. Gimė 3 mergaitės ir 2 berniukai. Greitoji. Vakar iki 17 val. greitosios pa galbos medikai sulaukė 42 iškvietimų. Daugiausia klaipėdiečiai skundėsi du suliu, kraujotakos sutrikimais, aukštu kraujospūd žiu.
4
trečiadienis, birželio 27, 2012
miestas
Žmones kiršina gėlytės
Komentarai
Todėl surinkus daugumos 1 parašus, namo administ ratore pasirinkta bendrovė „Paslau
gos būstui“. Dabar gyventojai vėl grįžta prie minties kurti bendriją. Klaipėdiečiai pasakojo, kad anks čiau namo kiemas buvo apsodin tas skoningai ir praktiškai. Jį puo šė lankstašakio kaulenio krūmai. Tačiau namą pradėjusi administ ruoti įmonė šiuos augalus išrovė. Vietoje krūmų buvo pasodintos pigios, vieną vasarą težydinčios gė lės: šalavijai, žydrūniai, serenčiai. Dar labiau žmones nustebino są skaita už šiuos darbus. Joje įrašyta suma siekė 23 tūkst. litų. „Nesame nusistatę prieš admi nistratorių, bet taip elgtis negali ma. Kodėl niekas mūsų nepaklau sė, ar reikia tų darbų? Darbininkų
Gediminas Valašinas
Įmonės „Klaipėdos želd in iai“ direktor ius
K
auleniai būna įvairių rūšių. Vienas tok ių kuo puik iau siai auga Taikos prospekte esančioje skiriamojoje juos toje. Šiuos augalus prižiūrime ir priva čiose teritorijose. Po žiemos šių augalų įšalusių taip pat nebuvo. Jie pakanka mai atsparūs šalčiui. Būna, kad nušą la kaulenių šakelės, bet iš apačios jie pradeda leisti naujas. Žinoma, gali bū ti visokių situacijų. Jei kaulenis buvo pasodintas šalia takelio ir žiemą gau davo druskos, galėjo numirt i. Šalavi jas, žydrūnis ir šerenčius yra vienos pi giausių ir populiariausių gėlių. Tačiau paties gėlyno įrengimas gali brangiai atsieiti, jei reikia atvežti žemių.
Naujovė: gėlės vietoje krūmų atsirado Birutės gatvės 22-ojo namo vidiniam e kieme.
Loreta Dargienė:
Negi ateisi į svetimą kiemą, išrausi me džius, vietoje jų pa sodinsi gėles ir pa teiksi savininkui sąskaitą?
klausėme, ką daro, bet jie tylėjo. Vėliau buvo pakabintas lapelis, kad už apželdinimo darbus reikės su mokėti apie 25 tūkst. litų“, – pa sakojo gyventojai.
Tačiau gyventojams tokie argu mentai kelia abejonių. Jie įsitikinę, kad po žiemos buvo nušalusios tik viršutinės kaulenių šakelės. Arčiau žemės jie jau leido naujas. „Kaulenius reikėjo apgenėti, pa liekant žalias šakeles, ir išravėti piktžoles, o ne išrauti ir pasodinti menkavertes gėles. Prasideda ne gražūs dalykai“, – piktinosi klai pėdiečiai. Gyventojams nes uprantam a, kaip buvo galima be jų žinios savi valiauti kieme. „Negi ateisi į svetimą kiemą, iš rausi medžius, vietoje jų pasodinsi gėles ir pateiksi savininkui sąskai tą? Tai gal vieną dieną į galvą na mų valdai šaus, kad trinkelės nebe tinka. Pakeis jas auksinėmis nieko neatsiklausę ir pateiks sąskaitą? Žmonės supranta, kad šiais laikais niekas nieko veltui nedaro. Reikia tik tartis“, – kalbėjo žmonės.
Kilo aibė klausimų
Vietoj paaiškinimų – poezija
Savivalė sukėlė pyktį
Nors klaipėdiečiams atlikti darbai kelia įtarimų, įmonės „Paslaugos būstui“ direktorė Regina Uznienė tvirtino, kad krūmus išrauti reikė jo, nes šie buvo nušalę, o apravėti jų buvę neįmanoma.
Susirinkimą organizavusi gy ventojų grupė, kurioje yra 4 ar 5 žmonės, akivaizdžiai pasisakė už administratorių. Jos nariai dėkojo įmonei „Paslaugos būstui“, o šios vadovė – iniciatyvinei grupei, o ypač vienam jos iniciatorių. Dauguma susirinkusių gyventojų dar labiau pasipiktino, kai apie gė lynų problemą poetiškai prakalbo viena grupės narių. „Įsivaizduokite, kaip viskas po šešių savaičių sužydės. Juk norint, kad išaugtų gėlė, pirmiausia rei kia daigelio. Keikitės, peškitės, o gėlės žydės. Kodėl jums tik pini gai galvoje, kodėl pamiršote žmo gų? Jums trūksta sąmoningumo“, – kalbėjo literatūros gerbėja. Kai kuriuos susirinkusius gyven tojus ypač papiktino jos pasisaky mas. „Ne atsakymai, o poezija“, – rėžė žmonės.
Apsvarstyti gėlynų ir kitas proble mas Birutės gatvės 22-ojo namo gyventojus iniciatyvinė grupė pa kvietė į susirinkimą. Jame dalyva vo apie 70 žmonių. Buvo pakviesta ir „Paslaugos būstui“ vadovė.
„Kas prašė jūsų imtis tokių dar bų? Juk kalbama ne apie tūkstantį, o beveik 25 tūkst. litų? Kodėl mū sų neklausėte? Ar kitąmet vėl so dinsite gėles už tokią sumą? Kokia jų kaina? Kam mums tos gėlės? Kas būtų, jei ateitume į jūsų kiemą ir savivaliautumėme? Dabar kiemas
Vytauto Petriko nuotr.
primena burokų lauką. Kodėl turi me mokėti už juodžemį, kurio dalį išvogė?“ – „Paslaugos būstui“ va dovei klausimus žėrė gyventojai. R.Uznienė aiškino, kad pradė jus administruoti namą norėjo si ką nors padaryti savo rankomis. Anot jos, krūmai buvo nušalę. Tai patvirtino ir specialistai – yra ap žiūros aktas. Jų nebuvo įmanoma ir išravėti. „Kauleniai buvo susodinti pa gal betoninę tvorą. Žemės nebuvo daug. Jie beveik visi įšalo. Tik kur ne kur buvo galima palikti krūmą su viena šakele. Siuntėme vadybi ninkę su penkiais žmonėmis ravėti. Žmonės dirbo savaitę, net nepaju dėjo iš vietos“, – tikino direktorė. Kaltas susiskaldymas?
Susirinkimo metu R.Uznienė pri pažino, kad gal ir paskubėjo vyk dydama darbus, bet nebuvo laiko. Priešingu atveju nebebūtų suspė ta pasodinti gėlių. „Esminis dalykas, kad gyventojai labai susiskaldę. Į susirinkimus ne sirenka, vieni ant kitų pyksta. Vie ni reikalauja, kad vykdytume dar bus, kiti jų nenori. Sunkiai vyksta ir balsavimai raštu. Iš 360 atgavo me 100 biuletenių. Reikia organi zuoti iš naujo. Gal tie žmonės su sitaikys? Partinių mokyklų, kurios mokytų, kaip elgtis, nebėra“, – ironizavo direktorė. Pasak jos, už 23 tūkst. litų iškas ti ir išvežti krūmai, atvežta žemės, kai kuriose vietose atsodinta veja. „Yra pašalusios ir kai kurios pu šelės. Gyventojai turės patys nu spręsti, ar norės naujų medžių. Kitąmet taip pat tarsimės, ar no ri gėlių. Žmonės nusipirko bran gius butus, aš džiaugčiausi tokiais gražiais gėlynais“, – pabrėžė di rektorė. Skundas – į savivaldybę
Paklaustas, kodėl užstoja admi nistratorių, gyventojų iniciatyvinės grupės narys Paulius Martinkėnas atsakė: „Kai vyksta kalba apie na mo priežiūros darbus, žmonės pa sidalija į kelias stovyklas. Nėra na mo, kur būtų vieninga nuomonė. Ypač dėl apželdinimo“. P.Martinkėnas tvirtino, kad nau ji gėlynai jam gražūs, tačiau neat
Egidijus Ramanauskas
Klaipėdos sav ivaldybės But ų ir energet ikos poskyr io vyr iausiasis specialistas
A
pl inkos min istro įsak y mu yra pat virt intas dau giabučių namų techninės priež iūros darbų sąrašas. Jame numatyta, kokius darbus admi nistratoriai gali atlikti be gyventojų su tikimo. Dažniausia tai yra smulkūs re monto darbai. Tarp jų gėlių sodinimo nenumatyta. Darbams, kuriems reikia daug iau lėšų, būtinas gyventojų dau gumos sutikimas. Gėlių sodinimui taip pat turėtų būti gautas gyventojų sutiki mas. Net ne daugumos, o visų. Jei gy ventojas nesutinka, kad būtų vykdomi tokie darbai, iš jo neturėtų būti imamas mokestis. Jei yra asmenų, kurie nori to kių darbų, tai jie gali apmokėti sąskaitą. Reikalavimai ir įstatymai – vienodi tiek naujiems, tiek seniems namams.
sakė, ar nėra per brangūs: „Ne su specialistas, kad pasakyčiau, ar ne per brangu. Apie šiuos atkuria muosius darbus su gyventojais bu vo kalbėta neofic ialių susirinkimų metu“. Birutės gatvės 22-ojo namo gy ventojai skundą dėl namų valdos saviveiklos pateikė ir savivaldybei. Anot Klaipėdos savivaldybės So cialinės infrastruktūros ir priežiū ros skyriaus vedėjos Violetos Gem butienės, raštas tikrai gautas ir bus tiriamas. Įmonė „Paslaugos būstui“ nu stebino ir pirmajame aukšte ko mercines patalpas turinčius as menis. Sąskaitoje nurodyta, kad jie turi mokėti už lifto priežiūrą, laip tinių valymą ir durų remontą. „Bandžiau aiškintis su admi nistratoriumi, bet nepavyko. Ne suprantu, kodėl turime mokėti už liftą, laiptines ir duris, kuriomis nesinaudojame“, – tvirtino vienų patalpų savininkė.
Gėlių kainos (vnt.) Aukštos kokybės, išaugintos specia listų: Šalavijas – nuo 1,5 iki 10 Lt. Žydrūnis – apie 5 Lt. Šerenčius – apie 2 Lt. Turguje šių gėlių galima nusipirkti ir už keliasdešimt centų.
7
šeštADIENIS, birželio 16, 2012
miestas
pristato
Metų jūrininko rinkimus Ketvirtą kartą bus tituluotas Metų jūrininkas! Mielieji, kviečiame siūlyti savo darbais, projektais, žygiais žmonėms, miestui ir jūrai labiausiai nusipelniusių 2011-aisiais jūrininkų kandidatūras. Titulo laimėtojas bus paskelbtas Kruizinių laivų terminale rugpjūčio 3-iąją. Iki liepos 10 d. siūlykite jūrininko titulo vertus pretendentus. Liepos 12 d. dienraštyje „Klaipėda“ bus paskelbtas galutinis pretendentų sąrašas. Liepos 13–30 d. balsuodami Jūs rinksite labiausiai šio titulo vertą jūrininką. Liepos 31 – rugpjūčio 2 d. dienraštyje „Klaipėda“ bus pristatyti 3 daugiausia balsų surinkę pretendentai.
SIŪLYKITE SAVO JŪRININKĄ! Kandidatus galite siūlyti: „Klaipėdos“ redakcijoje, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras”; „Klaipėdos“ skyriuje, PC „Akropolis“, Taikos pr. 61·; el. paštu jurininkas@kl.lt; portale www.KL.lt.
Projekto rėmėjas:
6
trečiadienis, birželio 27, 2012
nuomonės
Lietuva vis laukia baudų?
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
tyta, jog Klaipėdos mieste triukšmas ne mažėja, o priešingai – didėja. Mano nuomone, jis ypač padidėjo atvėrus miesto centrą motociklams, ne vienas kurių skleidžia pragarišką riaumojimą.
Kas matuosis rekordininko marškinėlius? Stasys Gudavičius
Š
į šeštad ien į tur int i pasi baigt i Seimo pavas ar io ses ija – paskut inė vis a dab art in io parl amento sesija. Liepą Seimo nar iai dar tu rėtų susirinkti į trumputę neeilinę sesiją, o rugsėjo 10-ąją prasidėję rudens plenariniai posėd žiai bus pert raukt i spal į įvyksiančių nau jojo Seimo rink imų. Lapkritį savo darbą pradės naujie ji parlamentarai. Tad jau galima drąsiai vertinti be sibaig iančią Seimo sesiją. Ji bu
Priešrinkiminės Sei mo sesijos visada būna įtemptos. Pas tarasis politinis se zonas – jokia išimtis. vo karšta, kupina pol it in ių aist rų, svarbių diskusijų ir apsispren dimų. Priešrink iminės Seimo sesijos vi sada būna įtemptos. Mat visi poli tikai nor i pasirodyt i prieš rinkė ją siekdam i jo prielank umo per būsimą balsavimą dėl naujos ka dencijos parlamento. Taip buvo ir 2008, ir 2004, ir 2000-aisiais. Pastarasis pol it in is sezonas – jo kia išimtis. Šįkart ypač daug iečių sulauž yta dėl strateginių energetinių projek tų, pirmiausia dėl Visagino atomi nės elektrinės (VAE) statybos su tarčių su „Hitachi“ pat virt in imo. Valdant ieji tik ino, kad dėl valsty bės ekonom inės ir energet inės neprikl aus omyb ės būt in a įgy vendinti šį projektą, nors jis ir bus labai brang us. Bet opoz icija gar siai ir nuož miai piktinosi švaistū niškais planais, tvirt indama, kad tuos pačius milijardus galima pa naudot i kur kas efekt yv iau nei atominės statybai. Diskusijų įkarštyje prisimintas pa starąjį kartą prieš du dešimtme čius naudotas intriguojantis ir su dėt ingas balsav imo būdas – var
din is. Jo met u opoz icijos dides nioji dal is išėjo iš posėd žių salės, bet valdantiesiems, į pagalbą pasi telkusiems Darbo partiją, pavyko priimti atominės energetikos vys tymui būtinus įstatymus. Taig i, VAE šalininkai švenčia per galę. Tačiau iki pačių statybų pra džios dar labai toli. Ir reikės dar ne kartą ateiti į Seimą prašyti leidimo tęsti branduolin į projektą. Turint galvoje, kad jau net ruk us išr ink sime naują Seimą ir atsiras nauja Vyr iausybė, gigant iškojo projek to patvirt in imas gal i tapt i „misija neįmanoma“. Netr ūko disk usijų ir dėl suskys tint ų gamt in ių dujų term inalo. Tačiau dėl jo daug uma pol it ik ų daugmaž sutarė, todėl nėra dides nių abejonių, ar jis tikrai atsiras. Pavasarį įvyko dramatiški įvy kiai, susiję su Garliavos mergaite. Pareiškimų, barnių, diskusijų for ma jie rado savo atspindį ir Seimo posėdžiuose. Buvo suformuota ir Seimo komisija dėl teisėjos Nerin gos Venckienės teisinės neliečia mybės panaikinimo. Parlamenta rų balsavimas dėl N.Venckienės imuniteto panaikinimo, be abejo, irgi priskirtinas prie dramatiškų ir įtemptų šios sesijos darbų. Pavasar į Seimas balsavo dar vie nu svarbiu klausimu – dėl leid i mo Rolandui Paksui vėl kand i datuoti į parlamentarus. Nors lei dimas suteiktas, dar neaišk u, ar jis bus įgyvend intas, nes net ru kus Konst it ucin is Teismas turė tų įvertinti šį Seimo narių daugu mos žingsn į. Daug dėmesio sulaukė Seimo ko misija „Snoro“ bankroto apl ink y bėms tirt i. Tačiau ji nesugeb ėjo rezultatyviai baigti savo darbo. Visą pavasar į net rūko įtampos ir Vyr iausybėje. Ji iš esmės turėjo Seimo daugumos palaikymą. Bet valdančiųjų vienybę draskė peri pet ijos dėl Finansin ių nusikalt i mų tyr imo tarnybos vadov ų at leidimo. Vis dėlto nesutar imai apram in ti, ir dabar Andr ius Kubil ius gal i drąsiai matuotis politinio rekordi ninko geltonuosius marškinėlius – jam jau neabejotinai pavyks išbūti premjero kėdėje visą kadenciją. Visa tai ir dar daug kas įvyko per net ruk us pasibaigsiančią Seimo sesiją. O visą šio parlamento ket verių metų darbą galėsime vertin ti ruden į eidami prie balsadėž ių. Informacija: 397
ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
Dr. Dalia Novotny
750
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 750
karštas telefonas
Prieš keletą metų privačios ini ciatyvos paskatinta policija dar stabdydavo ir bausdavo transpor to priemones, „papuoštas“ kiaurais duslintuvais. Dabar apie tokias ak Erzina muzika
397 728
telefonas@kl.lt
Nepjaukite spynų
Visai neseniai teko keliauti į miesto centrą. Kaip žinoma, Klaipėdos se namiestyje ant Biržos tilto susituo kusios poros mėgsta pakabinti meilę simbolizuojančias spynas. Tai gražu, nors miesto valdžia nėra labai paten kinta šiuo vestuvininkų įpročiu. Ne kartą esu mačiusi, kaip darbininkai nupjauna meilės simbolius. Darbi ninkai, nepjaukite vestuvinių spynų. Juk šios spynos simbolizuoja laimę, meilę bei naujai susikūrusią šeimą. Elena
Prie perkėlos – brangiausi ledai
Praėjusią savaitę laukiau kelto. Užsi norėjau ledų. Nuėjau prie prekybinin kės (kol kas nenorėčiau įvardyti pre kybos įmonės). Pamačiau kainas: 3,5; 3,8; 4; 4,5 lito. Oho! Paklausiau: „Ko dėl tokie brangūs jūsų ledai?“ Gal 16 metų sulaukusios pardavėjos atsaky mas nuskambėjo nuostabiai: „Tai le dai turtingiems žmonėms!“ Dabar aš žinau, kur turtingi žmonės perka le dus – prie perkėlos į Smiltynę!
Gyvenu pietinėje miesto dalyje netoli vieno kažkada buvusio bene garsiau sio naktinio klubo. Beveik kiekvieną savaitgalio vakarą iš baro pro atviras duris garsiai sklinda įvairaus stiliaus muzika. Apgirtę žmonės lėbauja tol, kol užsidaro baras. Norėčiau papra šyti baro savininkų: jei jau klientai nori triukšmauti, tai bent jau tegu užsidaro baro duris, kad netrukdytų aplinkinių žmonių ramybės naktį. Petriukas
Rita
Šalia Baltijos prospekte stovinčio pre kybos centro buvo planuota įreng ti požeminę perėją. Tačiau jau bene dešimt metų ten niekas nieko neda ro. Dabar netoliese tebėra ir apgriu vusi siena. Didelių investicijų jai pa naikinti nereikėtų. Rimgaudas
Joninės švenčiamos netinkamu metu
Noriu pasisakyti dėl Joninių. Dabar aš supratau, kad Joninės yra švenčia mos birželio 24-osios vakare. Bet jos turi būti švenčiamos 23-iosios nak tį. Kyla nepasitenkinimas, kad Joni nės švenčiamos sekmadienį. Stefanija
Šunys kelia grėsmę
Džiugina gėlės
Noriu pasidžiaugti kiekvieną dieną vis labiau gražėjančiu miestu. Ačiū miesto valdžiai, kad apsodino Klai pėdos centrą įvairiaspalvėmis gė lėmis. Tai miestui suteikia gyvumo, šviesumo, spalvingumo. Taip pat didelį ačiū noriu perduoti darbinin kams, kurie rūpinasi miesto gėlynais. Be jūsų miestas būtų niūrus. Laura
tebėjau, kada ir iš kur atsirado kitas šuo. Šunys tarpusavyje pradėjo kovoti. Staiga vienas šunėkas atsisuko ir puo lė bėgti manęs link. Šeimininkas suge bėjo surikti, kad bėgtų šalin, bet šuo neklausė. Pribėgęs gyvūnas iššiepė dantis ir pradėjo loti. Siaubingai išsi gandau. Pamaniau, kad tuoj ims mane ir užpuls. Įdomu, ką šeimininkai mąs to, kai paleidžia šunis be antsnukio ir pavadėlio? Gal jau laikas skirti realias nuobaudas tokiems šeimininkams? Juk galėjo įvykti baisi nelaimė.
Griuvėsiai miesto nepuošia
Elina
Visai neseniai teko vaikščioti mies te esančiame parke. Klaipėdos par kai – gražūs, nieko nesakau, o šunys ir jų šeimininkai, kurie taip pat mėgsta pasivaikščiojimus parke, mane tiesiog sukrėtė. Šunų šeimininkai visai suįžū lėjo. Jie savo augintiniams ne tik nui ma pavadėlį, bet ir antsnukį. Tą dieną, kai vaikščiojau, laisvai laigęs šuo tie siog siautėjo parke. Šeimininkas tuo metu kalbėjosi telefonu. Net nepas
Stinga bankomatų
Jau kuris laikas stebiu situaciją pie tinėje miesto dalyje prie ten esančių bankomatų. Bankrutavus „Snorui“, nemažai žmonių atsidarė sąskai tas viename dideliame skandinavų banke, kurį labiausiai mėgsta pen sininkai. Beveik visuomet, kai noriu išsigryninti pinigų, reikia stovėti il giausiose eilėse. Manyčiau, turtingi bankininkai turėtų pastatyti daugiau bankomatų pietinėje miesto dalyje. Tomas
Kur dingo ta krizė?
Daugelis ir vėl dejuoja: krizė, krizė... Tik dabar jau esą kankina visus ne šalies viduje, o kažkur išorėje. Tačiau kai tik nueinu į didžiausią prekybos centrą, ten situacija, regis, visiškai kitokia. Mat ten krizės visai nelie ka. Krauna tėvynainiai į prekybinius vežimėlius viską tokiais kiekiais, kad dažnai to vežimėlio patys nebepavel ka. Būna, kad ir du ar net tris „pasi balnoja“, kad viską, ko įsigeidė, galė tų kaip nors susikrauti. Tai kur čia ta krizė, pasakykite man? Rimantas R. Parengė Antanas Staniulis
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
N
e taip seniai buvo paskelb ta, jog dėl vengimo spręs ti triukšmo problemą Lie tuvai gresia sankcijos. Gali būti skiriama milžiniška – kelių tūks tančių eurų per dieną bauda. Dar prieš keletą metų Lietuva buvo įpareigota įdiegti tam tikras triukš mo prevencijos priemones, tačiau jų neatliko nei ministerijos, nei savi valdybės. Šiame kontekste minima ir Klaipėdos savivaldybė. Tikriausiai netenka tuo stebėtis. Jei gu valdininkai nuo triukšmo kenčian tiems gyventojams tegali pasiūlyti tik ausų kamštukus ar valerijonų lašus, tai ką čia ir kalbėti apie sisteminę kovą su tuo negatyviu reiškiniu. Nereikia at likti ypatingų tyrimų, kad būtų nusta
Jeigu valdininkai nuo triukšmo kenčian tiems gyventojams te gali pasiūlyti tik ausų kamštukus ar valeri jonų lašus, tai ką čia ir kalbėti apie sistemi nę kovą su tuo nega tyviu reiškiniu.
cijas jau nieko nebegirdėti. Matyt, tas klaipėdietis, kuris tuokart ėmė si šios iniciatyvos, pavargo kovoti su vėjo malūnais. Iki birželio 30-osios Klaipėdos ir kitų miestų savivaldybės privalėjo pa tvirtinti triukšmo prevencijos zonas, nustatyti tyliuosius gamtos regionus, įgyvendinti kitas priemones triukš mui mažinti. Visa tai, kaip praneša Valstybės kontrolė, nebuvo padaryta, ES direktyvų nebuvo paisoma. Įdomu būtų sužinoti kodėl? Jei gu už šiuos pažeidimus Lietuvai bus taikomos baudos, mokėti teks mums visiems. Nors, tiesą pasakius, jau ir dabar mokame. Savo sveikata. Nes nieko žmogaus organizmui nėra kenksmin giau nei nesveika, brutali aplinka. P.S. Yra ir gera naujiena. Pastaro siomis dienomis pastebėjau, kad kai kuriuose prekybos centruose gerokai sumažėjo triukšmas. Muzika jau trans liuojama tik kaip fonas, nevargina. Ką gi, džiugu. Tik kodėl to nebuvo galima anksčiau padaryti? Kodėl būtinai rei kėjo laukti grasinimų sankcijomis?
397 772 397 727 397 706 397 725
397 770
711
Platinimo tarnyba:
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 719
„Namai“: Lina Bieliauskaitė –
397 730
397 713
„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –
Prenumeratos skyrius: 397
397 705
Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
TrečiADIENIS, birželio 27, 2012
lietuva kl.lt/naujienos/lietuva
Etikos sargai pasmerkė tris valdininkus
Kauno apygardos teismo teisėja Ne ringa Venckienė prarado teisinę ne liečiamybę ir at sidūrė prokurorų rankose: šie galės ją apklausti ir su varžyti jos laisvę. Tokį sprendimą va kar priėmė Seimas.
Vyriausioji tarnybinės etikos ko misija (VTEK) nusprendė, kad trys Teisingumo ministerijos valdinin kai supainiojo interesus vertinda mi žmogaus teisių gynėjo Alesio Beliackio banko duomenų perda vimo Baltarusijai aplinkybes.
Planai: N.Venckienė sakė, kad netrukus atsisakys teisėjo mantijos
ir formuos „Lietuvos sąrašą“, kuris kandidatuos į Seimą.
Vytauto Petriko nuotr.
Panaikintas N.Venckienės teisinis imunitetas Už tokį Seimo sprendimą balsa vo 73, prieš buvo 20, dar 9 parla mentarai susilaikė. Įstatymas reikalauja, kad, no rint panaikinti teisėjo neliečia mybę, už tai turi balsuoti ne ma žiau kaip 71 Seimo narys. Prieš tokį sprendimą balsavo pavieniai Seimo nariai. Daugiau sia tai buvo konservatoriai. Diskutuodami vieni Seimo na riai įrodinėjo, jog teisinę neliečia mybę panaikinti būtina, kiti aiški no, kad ne. Prieš mėnesį sudaryta Seimo laikinoji komisija, vadovaujama konservatoriaus Evaldo Jurkevi čiaus, dar vakar rytą pasiūlė pa tenkinti generalinio prokuroro kreipimąsi dėl N.Venckienės ne liečiamybės panaikinimo. Už tai balsavo šeši komisijos nariai.
liečiamybę, tvirtino, kad tik tokiu atveju prokurorai galėtų išsiaiš kinti, kas teisus, o kas ne. Bet tiek pati N.Venckienė, tiek jos šalininkai teigė, jog toks proku rorų kreipimasis yra bandymas susidoroti su Kauno teisėja, ko vojusia, kad nebūtų skriaudžia ma mažametė mergaitė. „Visi įvykiai rodo, kad politikų dauguma, kurie valdo valstybę, susitarė N.Venckienę suimti“, – skelbė N.Puteikis. Kalbų apie galimą antrankių uždėjimą N.Venckienei proku rorai nekomentuoja. Dažniausiai apsiribojama tuo, kad įtariamajam draudžiama išvykti iš šalies. N.Venckienė gali būti nubaus ta dėl nepagarbos teismui, dėl teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo, dėl pa sipriešinimo valstybės tarnauto jui, dėl piktnaudžiavimo vaiko at stovų teisėmis, taip pat trukdymo antstolio veiklai.
Pasidalijo į dvi stovyklas
Bandė juokauti
Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Reikėjo 71, buvo 73
Seimo posėdyje įrodinėję, jog vie nintelis teisingas Seimo sprendi mas – leisti panaikinti teisinę ne
„Komisijos darbas buvo panašus į pasaką apie Mauglį – visokių čia buvo atstovų, visokių personažų.
O tiems, kurie ieško tiesos, noriu pasakyti, kad tiesos ieškojimas ar Prezidentės statymas į nepatogią padėtį tikrai nebus ta tiesa, ku rios nori Lietuva“, – taip po lai kinosios komisijos posėdžio vakar juokauti bandė jos pirmininkas E.Jurkevičius. Politikas pasiūlė N.Venckienei mesti iššūkį jam pačiam: „Jei ger biama teisėja N.Venckienė neat sidurs ten, kur atsiduria kai kurie žmonės, tai yra Panevėžyje ati tinkamuose namuose, jeigu nesu lauks bausmės, o garbiai iškėlusi galvą duos atsakymus teisėsaugai ir įrodys savo nekaltumą, aš kvie čiu ją kandidatuoti Klaipėdoje.“ Teisėja iš tokio pasiūlymo pa sišaipė: „E.Jurkevičius man – ne konkurentas. Nei jo veidas, nei jo veiksmai nesudaro pagrindo abe joti, kas bus išrinktas.“ Vėliau ji tiesiai neatsakė, ar į Seimą vis dėl to kandidatuos, ta čiau pridūrė, kad tikrai bus ta, kuri formuos vadinamąjį Lietuvos są rašą, apie kurį paskelbė visuome nininkas Darius Kuolys. Be to, N.Venckienė žada jau ne trukus atsisakyti teisėjo mantijos.
Teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius, Teisingumo minis terijos Tarptautinės teisės depar tamento direktorius Darius Žilys ir šio departamento skyriaus vedėja Andrada Bavėjan dalyvavo minė tas aplinkybes vertinusioje tarpži nybinėje darbo grupėje. „Jie vertino aplinkybes perduo dant A.Beliackio banko duome nis Baltarusijai. Tai buvo šių dar buotojų kompetencijos dalykas jiems einant pareigas ministeri joje. Todėl šioje situacijoje, veik dami kaip minėtos darbo grupės nariai, negalėjo išlikti objektyvūs ir nešališki priimdami atitinkamą išvadą, nes vertino ir savo pačių veikimą“, – savo sprendime kons tatavo VTEK.
Remdamasis Lietuvos ir Lenkijos suteiktais duomenimis, Baltarusijos teismas dėl pajamų slėpimo žinomą žmogaus teisių aktyvistą A.Beliackį pernai įkalino puspenktų metų. Va karai pasmerkė šį nuosprendį – pa vadino jį politiškai motyvuotu. Lietuva atsiprašė A.Beliackio artimųjų, o Minską apkaltino tuo, kad šis tarptautine sutartimi pasi naudojo neteisėtiems tikslams. Teisingumo ministras Remigijus Šimašius VTEK sprendimą pavadino keistu. „Man atrodo, kad VTEK pati yra šiek tiek susipainiojusi. Jokių pri vačiųjų interesų tose užduotyse, ku riomis domėjosi VTEK, nemačiau. Tai buvo darbo gerinimas. Nebent dirbti geriau yra privačiųjų interesų įkišimas į viešus reikalus. Tokiu at veju visiems žmonėms valstybės tar nyboje belieka pakuotis daiktus ir eiti namo“, – dėstė R.Šimašius. Paklaustas, ar baus minėtus pa valdinius, ministras sakė: „Tai yra žmonės, kuriais labai pasitikiu, ir jie tikrai gerai dirba savo darbą.“ „Klaipėdos“, BNS inf.
Ironija: teisingumo ministras R.Šimašius pareiškė, kad „pati VTEK yra
šiek tiek susipainiojusi“.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Spaudai sugrąžinama PVM lengvata Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Seimas priėmė beveik metus svarstytą pridėtinės vertės mo kesčio (PVM) lengvatą periodi nei spaudai. Tačiau analitikai pa stebi, kad lengvatinis tarifas laik raščiams padės tik šiek tiek su simažinti patiriamus nemenkus nuostolius.
Seimas vakar balsavo už įstaty mo pataisą, pagal kurią nuo 2013 m. sausio 1 d. spausdintiems laik raščiams ir žurnalams būtų taiko mas 9 proc. PVM tarifas. Šiuo me tu spausdintai periodikai taikomas bazinis 21 proc. PVM tarifas. PVM įstatymo pataisos Seime pradėtos svarstyti po to, kai Prezi dentė Dalia Grybauskaitė praėju sių metų lapkritį pasiūlė spaudai sugrąžinti mokesčio lengvatą. Seimas taip pat sutiko taikyti 9 proc. PVM lengvatinį tarifą viešo
jo transporto bilietams ir 5 proc. tarifą neįgaliųjų techninės pagal bos priemonėms. Kai Seimas pradėjo svarsty ti Prezidentės pasiūlymą dėl PVM lengvatos spaudai, šis įstatymas „aplipo“ gausybe pasiūlymų tai kyti ją ir kai kurioms kitoms pre kėms bei paslaugoms, tarp jų maisto produktams ir viešbučių teikiamoms paslaugoms. Bet Seimo balsavimo dėl PVM lengvatos pritaikymo viešajam transportui ir neįgaliųjų technikai rezultatai supykdė premjerą Andrių Kubilių. „Šitas džiazas, kurį mato me Seime priimant PVM įstatymo pataisas, yra labai pavojingas vals tybei. Asmeniškai kreipsiuos į Pre zidentę, kad ji vetuotų pasiūlymus, kurie čia gimė dėl PVM lengvatų pritaikymo ne spaudai, bet kitoms sritims“, – emocingai kalbėjo jis. Bendrovės „Moore Stephens Vilnius“ auditorė Dalia Grinku tė atkreipė dėmesį, kad PVM ta
rifo pasikeitimas vargu ar atpigins laikraščius, nes jie pastaraisiais metais patiria didžiulių nuosto lių, kuriuos ši lengvata padės tik šiek tiek sumažinti. „Spauda yra ties išlikimo riba. Ypač stiprų smūgį jai sudavė ekono mikos nuosmukis, nes labai smarkiai padidėjo išlaidos – gamybos, spaus dinimo išlaidos, transporto, dauge lis kitų kainų“, – kalbėjo ekspertė. Be to, pasak D.Grinkutės, po 2009 m. mokesčių reformos autorinės sutartys buvo apmokestintos taip pat, kaip ir darbo santykiai: „Tai ir gi gana stiprus smūgis laikraščiams, nes gerokai padidino jų išlaidas.“ „Dėl visų šių priežasčių lengva tinis PVM tarifas tik padės spaudai šiek tiek amortizuoti nuostolius. Todėl mažesnis PVM padės perio dikai paprasčiausiai išlikti vandens paviršiuje, bet vargu ar galėtų būti vadinamas labai didele parama fi nansiškai itin stipriai nukentėju siai spaudai“, – pabrėžė auditorė.
Už lygias banko kreditorių teises, stabilią ir patikimą valstybę! Dabar: Pagal galiojantį LR Bankų įstatymą, Tavo „Snore” turėti pinigai bus grąžinti tik tada, kai savo dalį, siekiančią 4 mlrd. Lt, pirmumo teise atsiims valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas”. Pinigai žmonėms, turėjusiems jų „Snore”, bus grąžinami tik tuo atveju, jei atsiskaičius su „Indėlių ir investicijų draudimu” pinigų liks. Jei pasirašysi: Visi kreditoriai taps lygūs ir Tavo ar artimųjų turėti pinigai bus grąžinami vienu metu su valstybės turėtų indėliu, todėl padidės pinigų atgavimo tikimybė. Tu labai svarbus: Reikalingi 50 000 parašų. Todėl kiekvienas yra svarbus! Jei apsisprendei, būtinai turėk su savimi Tavo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę). Pasirašyk! Juk tavo teisė į prarastus pinigus tokia pat svarbi, kaip ir valstybės teisė į jos prarastus pinigus. Pasirašyk, kad būtų pakeistas ydingą tvarką numatantis LR bankų įstatymas. Pasirašyk pats (-ti) ir skatink tai padaryti kitus, nes nuo to priklauso ne tik Tavo artimųjų, bet ir ateinančių kartų gerovė. Juk mūsų siekis – ne tik ištaisyti neteisybę šio konkretaus banko griūties akivaizdoje, bet ir užkirti kelią bet kokiems tokio pobūdžio pasikartojiams ateityje. Ieškok mieste mūsų parašų rinkėjų arba užsuk pasirašyti į būstines: Šilutės pl. 6, Birutė Barišauskienė, tel. +370 6767 37 024.
Daugiau informacijos: www.indelininkai.lt facebook.com/indelininkai
Tel. +370 5 213 52 64 E.paštas info@indelininkai.lt
8
trečiadienis, birželio 27, 2012
užribis sužalotas lenkas
Apsimetė atstovu
Neteko brangių mašinų
Kelyje Klaipėda–Endriejavas avarijoje sužalotas Lenkijos pi lietis. Nelaimė nutiko, kai 52 m. klaipėdiečio A.U. vairuojamas sunkvežimis MAZ atsitrenkė į sustojusį automobilį „Opel“, o šis atsitrenkė į priekyje sto vėjusią ir į kairę sukusią „Audi 80“. Avarijoje nukentėjo „Opel“ keleivis, 38 m. lenkas V.G.
Nuo sukčių nukentėjo klaipė dietė pensininkė. 80-metė mo teris pati į namus įsileido nusi kaltėlį, kai šis prisistatė „Sod ros“ darbuotoju. Vyras mote riai aiškino, kad atnešė pensiją. Apsimetėlis net davė moteriai pasirašyti kažkokius dokumen tus. Tačiau kai vyriškis išėjo, gyventoja pasigedo 741 lito.
Sulupės g. Klaipėdoje gyvento jas policijai pranešė pasigedęs automobilio „Renault Clio“, kuris buvo paliktas garažų kooperaty vo teritorijoje. Žala – 14 tūkst. li tų. Dviejų automobilių pasigedo ir Palangos gyventojai. Vasaros g. pavogti „Ford Galaxy“, kurio vertė 30 tūkst. litų, ir „Seat Al tea“, kainavęs 23 tūkst. litų.
Vandalų taikinys – buvęs kino teatras Nežinomi vanda lai sugebėjo sunio koti Herkaus Manto gatvėje esančio bu vusio „Vaivos“ ki no teatro pastato fasadinę pusę. Di džiulėmis raidėmis užrašai išrašinėti ne tik ant langų ir du rų, bet ir spalvoto mis raidėmis išpieš ta virš įėjimo stoge lio esanti siena.
Kristina Vintilaitė:
Tokie dalykai tikrai neliks nepastebėti, ir sankcijos bus taikomos visu griež tumu.
Nuniokojo: buvęs „Vaivos“ kino teatro pastatas grafičių piešiniais buvo išmargintas per naktį. Ilgai čia be
Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@.kl.lt
Darbavosi slapčia
Spėjama, kad piešinius grafičių mėgėjai piešė visą naktį, tačiau vandalai taip ir liko nepastebėti praeivių ar policijos patrulių. Klaipėdos savivaldybės Viešo sios tvarkos skyriaus vedėja Kris tina Vintilaitė pasipiktino tokiu įžūlumu. „Tokie dalykai tikrai neliks ne pastebėti, ir sankcijos bus taiko mos visu griežtumu. Teks apžiūrėti patiems šį pastatą ir pagal statinių tinkamos priežiūros taisykles iš siaiškinsime namo savininką, jam pranešime apie įvykį. Teks surašy ti administracinio teisių pažeidimo protokolą ir paraginsime pastato
sidarbavusių vandalų niekas nepastebėjo.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
ninkai 23 metų jaunuoliui pateikė 14 tūkst. litų ieškinį dėl padarytos žalos, vaikinas taip pat įpareigotas neatlygintinai dirbti visuomenės labui 40 valandų. „Galiu tik spėlioti, tačiau turi me teisę manyti, kad tai galėjo būti įžūlus atsakas į teisėsaugos darbą. Smagiai rizikuoja vyrai, ir tos rizi kos kaina yra gana brangi“, – pa brėžė Viešosios tvarkos skyriaus vedėja. Miesto savivaldybės administ racijos direktorė yra nurodžiu si surinkti duomenis apie visų sa vivaldybės pastatų ir daugiabučių administratorių administruojamų pastatų terliojimo atvejus. „Gavę duomenis, apskaičiuosime žalos dydį. Juk gadinamas mies to turtas. Ir jis gadinamas stambiu
mastu. Kai turėsime žalos vertę, bus kreiptasi į teisėsaugos institu cijas. Todėl, manau, galima kalbėti apie baudžiamąją atsakomybę tur to niokotojams“, – aiškino K.Vin tilaitė.
savininką suskaičiuoti jam pada rytą žalą bei kreiptis į policiją“, – aiškino K.Vintilaitė. Pasak jos, tolimesnė tyrimo eiga dažnai priklauso nuo pastato šei mininko atkaklumo. „Jei asmuo pateikia pareiškimą dėl žalos padarymo fakto, polici ja pradeda ikiteisminį tyrimą. Šiuo atveju žala yra akivaizdi. Išsiaiški nus, kas tai padarė, bus galima pa teikti civilinius ieškinius dėl žalos atlyginimo“, – tikino K.Vintilaitė. Skaičiuoja padarytą žalą
Neseniai Klaipėdos apylinkės teis me nuosprendį išklausė garsiausias uostamiesčio grafičių piešėjas. Gintaras Genčas buvo teisiamas už 34 nusikalstamos veikos epi zodus. Suniokotų pastatų savi
Miestą dergia lyg šunys
Klaipėdos miesto jaunimo reika lų koordinatorius Modestas Vit kus tikino, kad nesvarbu, ar grafi čių paišytojai tokiais būdais siekia išreikšti savo protestą, tačiau tai nėra priimtina forma. „Jie gali protestuoti prieš bet ką – tuščią senamiestį, apleistus pa status ar blogą orą. Tačiau tai nė ra pateisinama protesto forma. Už tai reikia bausti. G.Genčas dar ma žai gavo už tokią savo veiklą“, – ti kino M.Vitkus.
Su jaunimu intensyviai bend raujantis M.Vitkus stebėjosi, kad mieste vis dar atsiranda tokių van dalizmo atvejų. „Už tokią veiklą taikomos per mažos bausmės. Jei jos būtų di delės, gal tuomet jiems kiltų no ras piešti ant savo buto sienų ir tė vų mašinų. Juk esame sutarę, kad mieste yra legalios vietos, kur gra fitininkai gali pasireikšti“, – aiški no M.Vitkus. Grafičių mėgėjams leista pieš ti „Švyturio menų doko“ vidinia me kieme, prie Klaipėdos univer siteto taip pat yra legali vieta tokiai saviraiškai. „Legaliai šia kūryba kaip gatvės menu galima užsiimti. Tačiau rei kia suderinti eskizus ir gauti lei dimus tokiai veiklai. Grafič ių pie šėjai – lyg savo teritoriją šlapimu žymintys šunys. Jei jie nori derg ti miestą, tada jie turi būti gaudo mi“, – tikino M.Vitkus.
Meilės naštą skandino bangose Užvakar vakare didelį iš 1 gąstį patyrė Giruliuose laiką leidusi baidarininkų kompa
Nedžiugina: pastarosiomis dienomis dėl prastų orų paplūdimiai buvo
pustuščiai, tačiau įvykių čia net ir šiomis dienomis pakanka.
Vytauto Petriko nuotr.
nija: dvi merginos ir du vaikinai. Klaipėdos skęstančiųjų gelbėji mo tarnybos vyriausiasis specia listas Aleksandras Siakki pasakojo, kad jaunuoliai vienvietėmis bai darėmis plaukiojo jūroje. Ši buvo audringa, bangavimas siekė pen kis balus. Viena baidare plaukiojusių mer ginų apvirto ir nesugebėjo grįžti į krantą. Draugai puolė ją gelbėti. Į pagalbą atskubėjo ir paplūdi myje budintys gelbėtojai. Jie taip pat padėjo baidarininkams grįžti į
krantą. Merginai medikų pagalbos neprireikė. Pasak A.Siakki, laimė, kad vi si vilkėjo specialius neperšlampa mus kostiumus. Sužalojimų nepavyko išveng ti ir parašiutininkui. Sekmadienį jis su draugu šokinėjo nuo Olandų Kepurės. Vienas vaikinų nukrito. Į įvykio vietą buvo iškviesta greito ji medicinos pagalba. Susižalojusį vaikiną iki medikų mašinos nuve žė gelbėtojai. Jaunuolis buvo są moningas. Jis išvežtas į ligoninę. Antrojoje Melnragėje skaudi nelai mė vos neįvyko šeštadienio vakarą. Apie 22 val., kai gelbėtojai jau buvo
baigę darbą, čia savo gyvenimą ban dė užbaigti neblaivi jauna mergina. Įsijautusi jaunuolė šaukė, kad nie kas jos nemyli, nesiseka gyvenime, ir puolė į jūros bangas. Tuo metu ban gavimas siekė keturis balus. A.Siakki pasakojo, kad užbaigti gyvenimą pa siryžusią merginą pastebėjo gelbėji mo stotyje budėjęs sargas. Padedamas kitų pliaže buvusių žmonių, jis ir ištraukė nelaimėlę iš vandens. Tačiau ši vėl puolė atgal. Mergi na vėl buvo ištraukta į krantą. Į paplūdimį buvo iškviesta grei toji medicinos pagalba. Mergina atsidūrė medikų rankose.
9
treÄ?iADIENIS, birĹželio 27, 2012
ekonomika
KarÂteÂlio iĹĄaiĹĄÂkiÂniÂmas rinÂkos neÂsudÂreÂbiÂno DiÂdĹžiauÂsio kaÂda nors buÂvuÂsio keÂlioÂniĹł agenÂtĹŤÂrĹł karÂteÂlio iĹĄarÂdyÂmas varÂtoÂtoÂjams daug ÄŻtaÂkos neÂtuÂrÄ—s. Nors plaÂÄ?iai kalÂbaÂma apie nuo ĹĄiol ÄŻsiÂgaÂlÄ—ÂsianÂÄ?iÄ… konÂkuÂrenÂciÂjÄ… ir geÂresÂnes sÄ…ÂlyÂgas varÂtoÂtoÂjams, diÂdesÂnÄ—s nuoÂlaiÂdos keÂlioÂnÄ—ms neÂprogÂnoÂzuoÂjaÂmos. LiÂna MraÂzausÂkaiÂtÄ—
l.mrazauskaite@diena.lt
PaÂdaÂryÂta ĹžaÂla varÂtoÂtoÂjams
BirÂĹžeÂlio praÂdĹžioÂje KonÂkuÂrenÂciÂjos taÂryÂbos uĹžÂfikÂsuoÂtas 30 keÂlioÂniĹł agenÂtĹŤÂrĹł karÂteÂlis yra dar neÂmaÂty to masÂto ĹĄiaÂme sekÂtoÂriuÂje. TaÂryÂba nuÂstaÂtÄ—, kad ĹĄaÂlies keÂlioÂniĹł agen tĹŤÂros, kuÂrios nauÂdoÂjoÂsi elektÂroÂni ne keÂlioÂniĹł paieĹĄÂkos ir uĹžÂsaÂkyÂmĹł sisÂteÂma E-TUÂRAS, deÂriÂno varÂto toÂjams suÂteiÂkiaÂmos nuoÂlaiÂdos dy dÄŻ inÂterÂneÂtu parÂduoÂdaÂmoms keÂlio nÄ—ms. MakÂsiÂmaÂli nuoÂlaiÂda dÄ—l suÂdaÂryÂto karÂteÂlio 2009 m. rugpjĹŤÄ?io–2010 m. koÂvo mÄ—ÂneÂsiais buÂvo apÂriÂbo ta iki 3 proÂc. keÂlioÂnÄ—s kaiÂnos. Taip keÂlioÂniĹł agenÂtĹŤÂros ir sisÂteÂmos ad miÂnistÂraÂtoÂrÄ— bendÂroÂvÄ— „EtuÂras“ apÂriÂboÂjo konÂkuÂrenÂciÂjos rinÂkoÂje ga liÂmyÂbes. TaÂÄ?iau net ir iĹĄaiĹĄkinus, kad nuoÂlaiÂdos riÂba buÂvo nuÂstaÂtyÂta neÂteiÂsÄ—Âtai, nei KonÂkuÂrenÂciÂjos taÂryÂ
ba, nei kiÂtos tuÂrizÂmo sekÂtoÂriaus or gaÂniÂzaÂciÂjos diÂdesÂniĹł nuoÂlaiÂdĹł ne ŞaÂda. Apie poÂveiÂkÄŻ rinÂkai viÂsos jos kalÂba abstÂrakÂÄ?iai. „ToÂkiais suÂsiÂtaÂriÂmais daÂroÂma ir ĹžaÂla varÂtoÂtoÂjams, nes apÂriÂboÂja mos jĹł gaÂliÂmyÂbÄ—s gauÂti sÄ…ÂĹžiÂninÂgos konÂkuÂrenÂciÂjos tarp ÄŻmoÂniĹł teiÂkia mÄ… nauÂdÄ…, paÂvyzÂdĹžiui, gaÂliÂmyÂbÄ™ ÄŻsiÂgyÂti preÂkiĹł ar paÂslauÂgĹł uĹž kai nÄ…, nuÂlemÂtÄ… sÄ…ÂĹžiÂninÂgos konÂkuÂren ciÂjos, o ne konÂkuÂrenÂtĹł suÂsiÂtaÂriÂmĹłâ€œ, – saÂkÄ— P.KvietÂkausÂkieÂnÄ—. PrikÂlauÂso nuo orÂgaÂniÂzaÂtoÂriĹł
ValsÂtyÂbiÂnio tuÂrizÂmo deÂparÂtaÂmenÂto diÂrekÂtoÂrÄ— RaiÂmonÂda BalÂnieÂnÄ— pa neiÂgÄ—, kad dÄ—l keÂlioÂniĹł agenÂtĹŤÂroms skirÂtĹł bauÂdĹł sekÂtoÂriuÂje gaÂli bĹŤÂti junÂtaÂmas trumÂpaÂlaiÂkis kaiÂnĹł au giÂmas. PaĹĄÂneÂkoÂvÄ—s maÂnyÂmu, iĹĄar dyÂtas karÂteÂlis apÂskriÂtai daug ÄŻtaÂkos keÂlioÂniĹł kaiÂnoms neÂtuÂrÄ—s, nes jas dauÂgiau leÂmia keÂlioÂniĹł orÂgaÂniÂza toÂriai, o ne keÂlioÂniĹł agenÂtĹŤÂros.
PalÂmiÂra KvietÂkausÂkieÂnÄ—:
SuÂsiÂtaÂriÂmai dÄ—l nuo laiÂdos ar nuoÂlaiÂdos daÂlies fikÂsaÂviÂmo yra laiÂkoÂmi vieÂnais sun kiauÂsiĹł ir ĹžaÂlinÂgiau siĹł konÂkuÂrenÂciÂjos tei sÄ—s paÂĹžeiÂdiÂmĹł.
„Kaip ĹžiÂnoÂme, keÂlioÂniĹł agenÂtĹŤÂrĹł koÂmiÂsiÂnis atÂlyÂgiÂniÂmas, gauÂnaÂmas uĹž orÂgaÂniÂzuoÂtos keÂlioÂnÄ—s parÂdaÂvi mÄ…, suÂdaÂro tik laÂbai neÂdiÂdeÂlÄ™ kai nos daÂlÄŻ. KeÂlioÂniĹł kaiÂnĹł dyÂdÄŻ leÂmia konÂkuÂrenÂciÂja keÂlioÂniĹł orÂgaÂniÂzaÂvi mo sekÂtoÂriuÂje. Ĺ iuo meÂtu iĹĄÂvyks taÂmoÂjo tuÂrizÂmo rinÂkoÂje yra tik keÂli keÂlioÂniĹł orÂgaÂniÂzaÂtoÂriai, kuÂriĹł tai koÂma kaiÂnoÂdaÂra ir nuÂleÂmia bendÂ
rÄ… kaiÂnĹł masÂtÄ… ĹĄiaÂme sekÂtoÂriuÂje“, – saÂkÄ— ji. PaĹĄÂneÂkoÂvÄ— paÂbrÄ—ÂŞė, kad keÂlioÂniĹł agenÂtĹŤÂrĹł ĹĄaÂlyÂje yra keÂli ĹĄimÂtai, to dÄ—l jĹł konÂkuÂrenÂciÂja diÂdeÂlÄ—. „NeÂbus joÂkiĹł poÂkyÂÄ?iĹłâ€œ
LieÂtuÂvos tuÂrizÂmo asoÂciaÂciÂjos pre ziÂdenÂtÄ—s DaÂnuÂtÄ—s MaÂĹžeiÂkaiÂtÄ—s ma nyÂmu, karÂteÂlio iĹĄaiĹĄÂkiÂniÂmas rinÂkoÂje neatÂneĹĄ joÂkiĹł poÂkyÂÄ?iĹł. Be to, anot jos, keÂlioÂniĹł agenÂtĹŤÂrĹł teiÂgiÂniai spauÂdoÂje byÂloÂja apie ne itin koÂrek tiĹĄÂkÄ… KonÂkuÂrenÂciÂjos taÂryÂbos tyÂri mÄ…, toÂdÄ—l sprenÂdiÂmai dar gaÂli bĹŤÂ ti atÂĹĄaukÂti. „BĹŤÂtĹł loÂgiĹĄÂka tiÂkÄ—Âtis, kad nu bausÂtos keÂlioÂniĹł agenÂtĹŤÂros apÂgins saÂvo teiÂses teisÂme. KeÂlioÂniĹł agen tĹŤÂros parÂduoÂda paÂslauÂgas keÂlioÂniĹł orÂgaÂniÂzaÂtoÂriĹł nuÂstaÂtyÂtoÂmis kai noÂmis. Kaip, beÂje, ir kiÂtos versÂlo sÄ…ÂlyÂgos, nuÂstaÂtoÂmos keÂlioÂniĹł or gaÂniÂzaÂtoÂriĹł, ir gaÂlioÂja viÂsiems par daÂvÄ—Âjams“, – saÂkÄ— paÂĹĄneÂkoÂvÄ—.
„„NeÂreikĹĄÂminÂgos: teiÂgiaÂma, kad
keÂlioÂniĹł kaiÂnas dikÂtuoÂja keÂlioÂniĹł orÂgaÂniÂzaÂtoÂriai, o keÂlioÂniĹł agenÂtĹŤÂ rĹł ÄŻtaÂka joms – maÂĹža.
„ShutÂtersÂtock“ nuoÂtr.
Ministras K.StarkeviÄ?ius ragina nesnausti 2012 m. birĹželio 17 d. ÄŻsigaliojo Lietuvos kaimo plÄ—tros 2007–2013 m. programos (KPP) priemonÄ—s „Pelno nesiekianÄ?ios investicijos“ ÄŻgyvendinimo taisykliĹł pakeitimas. Paramos skyrimo naujovÄ—s
NepriĹžiĹŤrÄ—ti melioracijos grioviai ne tik darko kraĹĄtovaizdÄŻ, bet ir neatlieka svarbiausios paskirties – nesurenka vandens iĹĄ laukuose esanÄ?iĹł sausinimo sistemĹł. GrioviĹł bĹŤklÄ— itin prasta, dalis jĹł pavirtÄ™ ĹĄabakĹĄtynais, uĹžleidÄ™ savo teritorijas bebrĹł tvirtovÄ—ms. Kadangi grioviai driekiasi per ĹŤkininkĹł Ĺžemes, ĹžemÄ—s ĹŤkio ministras Kazys StarkeviÄ?ius ragina ĹŤkininkus nesnausti ir imtis grioviĹł prieĹžiĹŤros. Lietuvoje yra nusausinta beveik 3 mln. hektarĹł ĹžemÄ—s, iĹĄ jĹł 2,5 mln. hektarĹł – ĹžemÄ—s ĹŤkio naudmenĹł. Daugiau kaip 52 tĹŤkst. kilometrĹł magistraliniĹł melioracijos grioviĹł vingiuoja per ĹŤkininkĹł laukus. MaĹždaug pusÄ—s – 26 tĹŤkst. kilometrĹł – grioviĹł bĹŤklÄ— yra apgailÄ—tina. Pagal atliktÄ… inventorizacijÄ…, ÄŻvertinus melioracijos statinius, reikÄ—tĹł rekonstruoti apie 10 tĹŤkst. kilometrĹł ir remontuoti – 16 tĹŤkst. kilometrĹł grioviĹł. SovietmeÄ?iu ne tik melioruodavome laukus, bet ir nukeldavome ĹŤkininkĹł sodybas. Dabar susigrÄ…ĹžinÄ™ Ĺžemes ĹžmonÄ—s lauke randa ir pertekliniĹł grioviĹł. Ĺ˝emÄ™ turime tvarkyti patys. AtsiĹžvelgdama ÄŻ tokiÄ… kritiĹĄkÄ… melioracijos grioviĹł bĹŤklÄ™, Ĺ˝emÄ—s ĹŤkio ministerija nutarÄ— paskatinti ĹžemÄ—s naudotojus priĹžiĹŤrÄ—ti melioracijos griovius ir uĹž tai gauti kompensacinÄ™ paramÄ…. ĹŞkininkams ĹĄi parama turÄ—tĹł bĹŤti patraukli. Mat visa tai, kÄ… jie padarys atsiĹžvelgdami ÄŻ paramos reikalavimus, bus kompensuojama 100 proc. Lietuvos ĹŤkininkai gali pasinaudoti KPP priemone „Pelno nesiekianÄ?ios investicijos“. ĹŞkininkams teikiama ďŹ nansinÄ— parama pagal minÄ—tÄ… priemonÄ™ sudarys galimybÄ™ ne tik
ď Ž Ragina: 8== ]_VRZ\[Ă›  =RY[\ [R`VRXVN[Ă˜V\` V[cR`aVPVW\`• “ ZRYV\_NPVW\` T_V\cVNZ` acN_XfaV
sutvarkyti aplinkÄ…, bet ir leis paĹĄalinti nepriĹžiĹŤrimĹł melioracijos grioviĹł daromÄ… neigiamÄ… poveikÄŻ sausinimo sistemoms ir kaimo vandentvarkos infrastruktĹŤrai. Pagal taisykliĹł pakeitimÄ… pareiĹĄkÄ—jai, pretenduojantys gauti paramÄ… pagal KPP priemonÄ™ „Pelno nesiekianÄ?ios investicijos“, melioracijos grioviams sutvarkyti turi gauti savivaldybÄ—s, kurios teritorijoje yra melioracijos grioviai, raĹĄytinÄŻ sutikimÄ…. SavivaldybÄ—s yra valstybÄ—s turto – melioracijos statiniĹł valdytojos. Nuo ĹĄiol paramos gali kreiptis ďŹ ziniai ir juridiniai asmenys, atitinkantys pareiĹĄkÄ—jams keliamus reikalavimus ir gavÄ™ savivaldybiĹł raĹĄytinius sutikimus sutvarkyti atitinkamÄ… melioracijos griovÄŻ (jo dalÄŻ). Iki minÄ—to taisykliĹł pakeitimo paramos galÄ—jo kreiptis tik asmenys, valdantys melioracijos griovius (jĹł dalis) nuosavybÄ—s teise arba kitais teisÄ—tais pagrindais. Numatoma pirmumÄ… skirti tiems pareiĹĄkÄ—jams, kuriĹł ne maĹžiau kaip 70 proc. tvarkomĹł melioracijos grioviĹł bĹŤklÄ— yra bloga. Bus atsiĹžvelgiama ir ÄŻ tai, koks didĹžiausias bend-
@NbYVNb` @\Q\[V\ [b\a_
ras melioracijos griovio ilgis. TaÄ?iau svarbu atminti, kad ÄŻ pirmumo kriterijus bus atsiĹžvelgiama tuo atveju, jeigu paramos paraiĹĄkĹł bendra suma virĹĄys numatytÄ… paramos ĹĄaukimo sumÄ…, t. y. 10 mln. litĹł. Pirmaisiais veiklos metais griovius reikÄ—s sutvarkyti, o kitus penkerius metus – juos priĹžiĹŤrÄ—ti. Kasmet uĹž 1 ha melioracijos griovio prieĹžiĹŤrÄ… bus mokama 517 litĹł iĹĄmoka. ReikÄ—tĹł atkreipti dÄ—mesÄŻ, kad paramos gavÄ—jai ÄŻsipareigoja nekeisti veiklos vykdymo vietos ir sÄ…lygĹł. Pakeitimai galimi tik gavus raĹĄytinÄŻ NacionalinÄ—s mokÄ—jimo agentĹŤros prie Ĺ˝emÄ—s ĹŤkio ministerijos (NMA) ir savivaldybÄ—s sutikimÄ…. Reikalavimai dÄ—l pareiĹĄkÄ—jĹł prisiimtĹł ÄŻsipareigojimĹł, susijusiĹł su melioracijos grioviĹł plotu, iĹĄliko tie patys. ÄŽsipareigotĹł sutvarkyti melioracijos grioviĹł plotas turi bĹŤti ne maĹžesnis kaip 1 hektaras (apie 1 km). Vientisa dalis negali bĹŤti maĹžesnÄ— kaip 0,3 hektaro. Pretenduojantieji gauti paramÄ… turi sutvarkyti abu lygiagreÄ?iai einanÄ?ius melioracijos griovio ĹĄlaitus.
Parama – kraťtovaizdŞiui tvarkyti
SavivaldybÄ—s kas savaitÄ™ pateikia informacijos apie rengiamas paraiĹĄkas. Aktyviausios ĹĄiuo metu yra BirŞų, VarÄ—nos, Pasvalio, RadviliĹĄkio, KupiĹĄkio rajonĹł savivaldybÄ—s. Jos rengia melioracijos grioviĹł ĹžemÄ—lapius, ÄŻvertina jĹł bĹŤklÄ™, sudaro sÄ…matÄ…: pagal melioracijos taikomus ÄŻkainius apskaiÄ?iuoja, kokiĹł prireiks sÄ…naudĹł per ĹŤkininkĹł Ĺžemes vinguriuojantiems grioviams sutvarkyti. Ĺ iuo metu ketinimÄ… tvarkyti griovius yra pareiĹĄkÄ™ apie 77 pareiĹĄkÄ—jĹł, jĹł planuojamĹł sutvarkyti melioracijos grioviĹł ilgis sudaro per 300 kilometrĹł. Yra ĹŤkininkĹł, teigianÄ?iĹł, kad sutvarkyti griovius neturint specialios technikos – ne jĹł jÄ—goms. Kiti, atvirkĹĄÄ?iai, norÄ—tĹł gauti paramos, nes ir taip kas pavasarÄŻ iĹĄkerta grioviĹł ĹĄlaituose atĹželianÄ?ius krĹŤmus. Svarbu atkreipti dÄ—mesÄŻ, kad priemonÄ— „Pelno nesiekianÄ?ios investicijos“ yra kompensacinio pobĹŤdĹžio. UĹž jos lÄ—ĹĄas negalima ÄŻsigyti technikos. Pinigai skiriami
kraĹĄtovaizdĹžiui tvarkyti: grioviams priĹžiĹŤrÄ—ti. Tam daĹžniausiai pakanka ir benzininÄ—s krĹŤmapjovÄ—s. Atk reip ti nas dÄ—me sys, kad grioviĹł ĹĄlaitus teks ir nuĹĄienauti, ir iĹĄgrÄ—bti, ir iĹĄ kirtus krĹŤmus iĹĄveĹžti. Ĺ˝monÄ—ms tai neretai kelia nerimÄ…. TaÄ?iau, anot specialistĹł, svar biau sia vi sa tai paĹĄa lin ti nuo ĹĄlaitĹł, kad ĹĄa kos ar nupjauta ĹžolÄ— nebeuĹžkiĹĄtĹł griovio. Suprantama, kad palei ĹĄaknis nupjovus medÄŻ, kuris nebeatĹžels, pvz., berŞą, nebĹŤtina ardyti ĹĄlaito ir rauti ĹĄaknis, tai taikytina greit at Ĺželiantiems augalams pvz., kark lams. Be to, iĹĄ kirs tus krĹŤmus ga li ma parduo ti bio kuro gamybai. ÄŽgyvendinÄ™ veiklÄ…, Ĺžemdirbiai turÄ—s dalyvauti KPP programos „AgrarinÄ—s aplinkosaugos iĹĄmokos“ priemonÄ—je „KraĹĄtovaizdĹžio tvarkymas“, ir minÄ—tus pinigus gaus uĹž joje numatytÄ… veiklÄ… „Melioracijos grioviĹł tvarkymas“. ParaiĹĄkĹł laukiama iki liepos 10 d.
Primename, kad paraiĹĄkos paramai pagal KPP priemonÄ™ „Pelno nesiekianÄ?ios investicijos“ gauti priimamos nuo 2012 m. geguŞės 7 d. JĹł laukiama NMA Kaimo plÄ—tros ir ĹžuvininkystÄ—s departamento teritoriniuose paramos administravimo skyriuose pagal numatomÄ… veiklos vykdymo vietÄ…. ParaiĹĄkĹł rinkimo terminas baigsis liepos 10 d. Melioracijos grioviams sutvarkyti 2012 m. skirta 10 mln. litĹł paramos lÄ—ĹĄĹł. DidĹžiausia paramos suma vienam pareiĹĄkÄ—jui – 50 000 litĹł. Tinkamos ďŹ nansuoti iĹĄlaidos bus dengiamos 100 proc. Ĺ˝emÄ—s ĹŤkio ministerijos informacija
UĹžs. 979890
10
trečiADIENIS, birželio 27, 2012
pasaulis Mafijos „krikštamotė“
Nukėlė svarstymą
Atmetė įsaką
Italijos policija areštavo šviesiaplaukę Neapolio ma fijos klano Pianese-D’Alte rio „krikštamotę“ Raffael lą D’Alterio ir dar 65 įtaria mus gangsterius, kaltina mus turto prievartavimu, nelegalių ginklų laikymu, plėšikavimais ir narkotikų prekyba.
Ukrainos teismas antradienį iki liepos 12 d. atidėjo Julijos Tymošenko apeliacijos dėl jai paskirtos septynerių me tų kalėjimo bausmės svarsty mą. Tai reiškia, kad pagrindi nis svarstymas vyks tada, kai į Ukrainą nebebus nukreiptas dėmesys dėl joje vykstančio Europos futbolo čempionato.
Egipto teismas atmetė vyriau sybės įsaką, leidžiantį kariš kiams areštuoti žmones. Tai smūgis šalį valdantiems kariš kiams, besirengiantiems per duoti valdžią išrinktajam prezi dentui. Įsaką laikinoji kariškių vyriausybė paskelbė prieš pre zidento rinkimų antrąjį turą, kuris vyko birželio 16 ir 17 d.
Kraupus nusikaltimas Pasibaisėtina tragedija Rusijoje. Motina nužudė du savo vaikus iš metusi juos iš 15-o aukšto balkono.
Tragedija sukrėtė Rusijos Dolgop rudno miesto bendruomenę. 30metė Galina Riabkova iš aštuntame aukšte esančio savo buto ketverių ir septynerių metų sūnus nusive dė į 15 aukšto balkoną. 1 televizijos kanalas pranešė, jog vaikus į 15 aukštą moteris nuvilio jo žadėdama, kad jie iš ten leis po pierinius lėktuvėlius. Tragedija įvyko sekmadienį po pietų. Pasak tyrėjų, vaikai žuvo nuo patirtų sužalojimų. Moteris po in cidento sulaikyta. Ji policijai aiš kino, kad jai vaikai atsibodo, todėl nusprendė jų atsikratyti. Moteris taip pat pridūrė, kad jos „vaikai – angelai danguje“. Pasak pareigūnų, vaikai nelankė darželio, buvo ugdomi namuose. G.Riabkova, kuri yra kilusi iš Ru sijos pietuose esančio Volgogrado, ketino skirtis su vyru, o dar prieš vestuves bandė žudytis. Pasak Rusijos žiniasklaidos, mo ters vyras Sergejus po nusikaltimo patyrė šoką. Jis užsidarė namuose ir nepajėgė atsakyti į jokius klausi mus. Tuo metu, kai įvykdytas nu sikaltimas, vyras buvo darbe. Apie incidentą pareigūnams pra nešė kaimynai, kurie išgirdo, kaip vaikai nukrito ant žemės. Kaimynė Tatjana Gumanjova pasakojo: „Aš stovėjau prie lango ir išgirdau garsų tekštelėjimą. Kurį laiką nekreipiau dėmesio, maniau, kad vaikas paslydo ir nukrito. Tada išgirdau dar vieną tekštelėjimą.“ Kitas kaimynas pasakojo: „Ma no žmona mane pažadino ir pasa kė, kad nukrito vaikai. Mes išbėgo me laukan ir pamatėme du vaikus, gulinčius ant žemės prie pagrindi nių daugiabučio durų. Tuo pat me tu jų motina bandė palikti pastatą. Mes paklausėme, ar tai jos vaikai. Ji be emocijų atsakė: „Taip, aš ką tik juos išmečiau lauk.“ BNS, „The Independent“ inf.
Nesuvok iam a: G.Riabkova iš
15-o aukšto balkono šaltakrau jiškai išstūmė savo vaikus.
„Scanpix“ nuotr.
Dvikova: Turkijos premjeras R.T.Erdog ˘anas (nuotraukoje dešinėje) labai norėtų pamokyti Sirijos vadovą B.al Assadą.
„Scanpix“ nuotr.
Atsibodo laukti, norisi veikti
Ilgą laiką itin priešišką laikyseną Sirijos atžvilgiu demonstruojanti Turkija didžiai pasipiktino, kai Sirijos pajėgos numušė turkų naikintuvą. Ar Basharo al Assado reži mas imtųsi karinių veiksmų prieš turkus? O gal tai gudrus Ankaros manevras? Naikintuvo istorija
Sirijos klausimas dar neišspręs tas ir turkai jau kuris laikas širsta. Naikintuvo avarija, regis, yra ge ras pretekstas suaktyvinti kritiką B.al Assadui. Ne veltui Turkija, NATO narė, sušaukė skubų Aljanso susitikimą, kad būtų apsvarstyta naikintuvo katastrofa. Aljansas, kaip įprasta, pasmerkė Damasko veiksmus ir incidentą pavadino nepriimtinu. NATO taip pat išreiškė turkams „stiprią paramą ir solidarumą“. „Šį aktą laikome nepriimtinu ir smerkiame jį griežčiausiais žo džiais, – sakė NATO generalinis sekretorius Andersas Fogh’as Ras mussenas. – Sąjungininkės išreiš kė savo stiprią paramą Turkijai ir solidarumą su ja.“ Jis pridūrė, kad incidentas – „dar vienas Sirijos valdžios nesi skaitymo su tarptautinėmis nor momis, taika, saugumu ir žmonių gyvybe pavyzdys“. „Toliau atidžiai ir su dideliu su sirūpinimu stebime situaciją. Tik rai tikiuosi, kad tokių incidentų daugiau nebus“, – kalbėjo Aljan so vadovas.
Niekas nenori karo?
Visgi tiek pati Turkija, tiek Aljan sas pabrėžė, kad Turkijos ir Sirijos konfliktas – neįmanomas. „Aiškiai tikiuosi, kad situaci ja toliau nesiplėtos“, – pabrė žė A.F.Rasmussenas. Jis taip pat pridūrė, kad nebuvo diskusijų dėl vadinamojo NATO steigiamosios sutarties 5-ojo straipsnio, ku riame numatoma sąlyga Aljansui ginti vieną savo partnerių, akty vinimo. „Leiskite man aiškiai pasakyti. Aljanso saugumas yra nedalija mas. Esame kartu su Turkija stip raus solidarumo dvasia“, – sakė A.F.Rasmussenas. Daugelis ekspertų prieš NATO susitikimą sakė, kad A.F.Rasmus seno žinia tikriausiai bus santūri ir atspindės Vakarų nenorą įsiparei goti dėl jokių karinių veiksmų. „Aljanso noras imtis to, ką va diname diskreciniu karu, yra labai mažas“, – kalbėjo Vašingtone įsi kūrusio Brookingso instituto ana litikė Clara Marina O’Donnell. Švelninti situaciją bandė ir Tur kijos prezidentas. Jis pabrėžė, kad niekas regione nenori karo.
Turkijos premjeras širsta
Tačiau šalies premjeras Recepas Tayyipas Erdog˘anas žodžių nevy niojo į vatą.
Naujausi įvykiai ro do, kad Assado re žimas tapo aiškia ir neišvengiama grės me Turkijos bei jo paties žmonių sau gumui.
Jis pareiškė, kad Basharo al As sado režimas kelia „aiškią ir neiš vengiamą grėsmę“ Ankarai. „Naujausi įvykiai rodo, kad As sado režimas tapo aiškia ir neiš vengiama grėsme Turkijos bei jo paties žmonių saugumui“, – sakė R.T.Erdog˘anas. Kartu jis apkaltino Siriją įvyk džius priešišką ir baisią ataką. „Negavome nė vieno perspėjimo ar signalo iš Sirijos dėl oro erdvės pažeidimo... Jie veikė be perspėji
mo. Tai – priešiškas aktas“, – sa kė R.T.Erdog˘anas. Galiausiai R.T.Erdog˘anas per spėjo, kad Ankara į ataką reaguos ryžtingai. „Turkija ryžtingai pasinau dos savo teisėmis, kylančiomis iš tarptautinės teisės, ir šios ne teisybės akivaizdoje imsis būtinų žingsnių pati nustatydama laiką, vietą ir metodą“, – teigė R.T.Er dog˘anas ir pridūrė, kad bet kokie Sirijos kariuomenės veiksmai pa sienyje sulauks atsako. Pasak Turkijos premjero, Sirijos pajėgos nebus įspėtos, jei bandys kirsti Turkijos sieną. Sirijos užsienio reikalų ministe rijos atstovas Jihadas al Makdissi dar pirmadienį atrėžė, kad Tur kijos naikintuvas „F-4 Phantom“ „pažeidė Sirijos suverenitetą“. „Turkijos karo lėktuvas pažeidė Sirijos oro erdvę, o Sirijos prieš lėktuvinės gynybos pajėgos jį ap šaudė ir lėktuvas nukrito į Siri jos teritorinius vandenis, – sakė jis. – Tai, kas įvyko, buvo šiurkš tus Sirijos suvereniteto pažeidi mas.“ AFP, BBC, BNS, „The Guardian“ inf.
11
TREČIADIENIS, birželio 27, 2012
rubrika
namai
namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė
Paveldas estams – ne šventa karvė Istorinę miesto da lį Talino centre nau jam gyvenimui pri kėlę estai įrodė, jog architektūrinio pa veldo tema galima „džiazuoti“ žais mingai ir pasitelkus drąsias idėjas.
Netikėta: senoviniam sandėliui šiuolaikišką įvaizdį suteikė tarsi ant stogo kybantys trys korpusai.
Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Svarūs pokyčiai nustebino
Neseniai Estijos sostinėje viešė jęs Kultūros paveldo departamen to Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspekto rius Laisvūnas Kavaliauskas nea bejoja, jog kaimynų patirtis sie
kiant atgaivinti senuosius pastatus turėtų padaryti įspūdį ne tik mūsų turistams, bet ir suteiktų peno spe cialistams – tiek architektams, tiek paveldo puoselėtojams, tiek meni ninkams. „Taline viešėjau po 5 metų per traukos ir išvydau svarių pasikei timų – išties buvau nuoširdžiai nustebęs. Tai yra vienas variantų,
itin aktualių mums – tiek klaipė diečiams, tiek apskritai Lietuvai, ką daryti su senaisiais pramoni niais paveldiniais objektais. Klai pėdoje turime labai įspūdingų, iš raiškingų senųjų tokios paskirties pastatų. Ir jiems atkurti reikia ne tik didelių pinigų – matyt, pa grindinė problema yra idėjų sty gius“, – pripažino pašnekovas.
Kontrastai: senųjų statinių fragmentai drąsiai įkomponuojami į modernius pastatus.
Rotermanni kvartalas Taline – buvusi maisto pramonės teritorija, kurioje tebestūkso istoriškai ver tingi pastatai. Pasak L.Kavaliaus ko, šiandien ji tapo tarsi amor tizuojančia erdve savotiškame trikampyje tarp kompaktiško se namiesčio, naujojo miesto su mo numentaliais šiuolaikiškais dango raižiais bei keleivių terminalo.
Palaikytų šventvagyste
Kaip tai gali būti? Toks klausimas, šypsojosi pašnekovas, kilo ne kar tą vaikštinėjant po naujuoju Talino traukos centru tapusį Rotermanni kvartalą. Klaipėdietis neneigė, jog didžioji dalis sprendimų Lietuvoje, ko gero, būtų palaikyta švent vagyste.
12
Laisvūno Kavaliausko nuotr.
12
TREČIADIENIS, birželio 27, 2012
namai rubrika
Įžymus: Rotermanni kvartalas tapo turistų traukos objektu.
Laisvūno Kavaliausko nuotr.
Paveldas estams – ne šventa karvė 11
Štai vienur prie au tentiško pastato seno jo rūbo pritaikyta moderni konst rukcija. „Matyt, senasis stogas buvo sugriuvęs, tačiau projektuo tojai nepasibodėjo uždėti naujo, stiklinio, ir jis visiškai nebado akių, darniai įsilieja į visumą, siejasi su naująja architektūra“, – įspūdžiais dalijosi L.Kavaliauskas. Rekonstruojant 1904 m. staty tą miltų sandėlį, kuris buvo nu matytas kaip viso kvartalo bran duolys, senajam statiniui taip pat buvo uždėta šiuolaikiška „kepu rė“ – dviaukštis antstatas bei ša lia įterptas naujas tūris.
me, kad tie griuvėsiai kasdien vis la ~ ir dūlėja, turbūt išties ge biau yra riau atrasti sprendimą, kuris padėtų išsaugoti ir tai, kas likę iš objekto, ir suteikti jam visiškai naują kokybę.“ Buvusiai industrinei teritorijai atgaivinti estai pasitelkė ES fon dų lėšas bei tarptautines architek tų kompanijas. Kūrėjų dėka neti kėtų, išradingų sprendimų apstu visame Rotermanni kvartale. Anot L.Kavaliausko, maždaug prieš ket verius metus pradėta gaivinti miesto dalis šiandien tapo turistų pamėg ta vieta, čia savo atstovybes steigia garsios tarptautinės firmos, kuriasi restoranai, meno galerijos. Priminė vietinį „stikloidą“
Laisvūnas Kavaliauskas:
Kiek netikėtas vaiz das – stovi, žiūri ir bandai suvokti, ar tave tai šokiruoja.
Ant kito sandėlio išdygusios mo dernios konstrukcijos, anot pašne kovo, tik iš pirmo žvilgsnio pasiro dė gana drastiškos. „Kiek netikėtas vaizdas – stovi, žiūri ir bandai su vokti, ar tave tai šokiruoja. Bet įsi žiūrėjęs į aplinką, kur sugyvena ir se noji, ir naujoji architektūra, pasijauti tarytum įtrauktas į to sena–nauja žaidimą, – kalbėjo pašnekovas. – Žinoma, pirmiausia galvoji apie pa minklosauginius dalykus. Tačiau juk faktiškai pats pastatas nenukentėjo, tik architektas sugalvojo paimpro vizuoti ir tuos tris administracinius korpusus iškėlė virš stogo.“
Tačiau, kaip prisipažino pašneko vas, yra ir dalykų, kurie kelia abe jonių. Specialistui užkliuvo vienas rekonstruotas pastatas, labai pa našus į skandalingai pagarsėjusį Kauno „stikloidą“. „Nepaisant to, įspūdis vis tiek ne toks šokiruojantis kaip kalbant apie Laisvės alėją, kai toks pastatas tik vienas. Tuo tarpu Rotermanni kvar tale bendras kontekstas amortizuoja šį vaizdą“, – mano klaipėdietis. L.Kavaliauskui taip pat teko pa tirti, jog senosios architektūros fragmentus estai drąsiai įkompo nuoja į modernius statinius. „Pastatas sukiužo, tačiau liko iš raiškingas fasadas, kuris įkompo nuojamas į naująjį pastatą. Vėlgi galbūt tai šokiruotų, jei toks pa statas būtų vienintelis, tačiau kai aplinkui matai ir daugiau panašių sprendimų, supranti, kad tai yra tam tikras susitarimas, žaidimas“, – šypsojosi pašnekovas. Specialisto akimis, tai galėtų bū ti sektinas pavyzdys klaipėdiečiams, kaip išgelbėti ir suteikti naują koky bę gvęrantiems pastatams. „Kad ir kalbant apie senąjį celiuliozės fabri ką – būtų galima išsaugoti šio pasta to siluetą bei faktūrą ir iš uosto pu sės prijungti naują pastatą“, – vieną variantų įvardijo pašnekovas.
Krislas: Kauno Laisvės alėjos „stikloidą“ primenantis statinys klaipėdiečiui atrodo ne itin vykęs sprendimas.
Inkliuzas: tarp vyresnių „giminaičių“ išdygęs originalaus projekto sporto centras aplinkai suteikia savo
tiško žavesio.
Trypčiojame vietoje
Ar štai tokį senosios ir naujosios architektūros dermės variantą pa minklosaugininkas galėtų įsivaiz duoti Klaipėdoje? „Tikrai ne. Ir tai, manau, mūsų problema. Kaimynai juda į priekį, o mes sustojome. Rei kia pripažinti, kad mūsų saugomų pastatų reglamentai neretai yra ga na kategoriški, griežti, – pripažino specialistas. – Turėtume būti atvi resni pasaulinėms tendencijoms ir daugiau kalbėtis tarpusavyje. Ana logų yra, reikia ieškoti kompromisų. Jei tik aklai viską saugome ir mato
Dermė: senasis miltų sandėlis, architektų sprendimu, apaugo dviaukš
čiu antstatu.
Išsistiebė: buvęs celiuliozės fabrikas po rekonstrukcijos tapo kone
dangoraižiu.
13
trečiadienis, birželio 27, 2012
sportas
Paraiška į Vieningąją lygą
Sporto telegrafas Futbolas. Šiandien 21.45 val. Donecke (Ukraina) pirmąsias Europos futbolo čempionato pusfinalio rungtynes žais Pirėnų pusiasalio valstybių – Ispanijos ir Portugalijos rinktinės. Ispanų vyriausiasis treneris Vicente Del Bosque tikisi, kad jo auklėtiniams pavyks sustabdyti Portugalijos komandos talismaną Cristiano Ronaldo, atvedusį savo komandą į pajėgiausių ekipų ketvertuką. „Portugalija turi labai gerų žaidėjų, bet šioje komandoje išskirčiau C.Ronaldo. Jis atlieka labai svarbų vaidmenį, – sakė strategas. – Portugalams nereikia ilgai kontroliuoti kamuolio, jie bet kada gali spirti jį į priekį, o ten savo darbą atliks Cristiano. Tad pavojingajam puolėjui skirsime padidintą dėmesį.“ Antrosios pusfinalio rungtynės, kuriose kovos vokiečiai ir italai, vyks rytoj tuo pačiu laiku Varšuvoje (Lenkija).
„Neptūnui“ maža Lietuvos čempionato, Baltijos šalių Iššūkio turnyro. Uostamiesčio krepšinio klubo vadovai užsimojo žaisti Vieningosios lygos (VL) varžybose, kuriose tektų kautis ne tik su mūsų šalies, bet ir Rusijos, Lenkijos, Ukrainos superklubais.
Krepšinis. San Antonijuje (JAV) Londono vasaros olimpinių žaidynių kvalifikaciniam turnyrui Venesueloje pasirengimą baigianti Rusijos vyrų krepšinio rinktinė kontrolinėse rungtynėse 87:51 sutriuškino Didžiosios Britanijos komandą. Rezultatyviausias rusų gretose buvo 16 taškų pelnęs Timofejus Mozgovas.
Nežinomybė: ar Klaipėdos krepšininkai žais su tituluotais mūsų šalies ir kitų valstybių klubais, priklausys
nuo daugelio faktorių.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Paraiška pateikta. Lieka tik įveikti kvalifikacines varžybas ir atitikti lygos klubams keliamus reikalavimus. „Lietuvos krepšinio federacija ir mes palaikome tokį klaipėdiečių žingsnį“, – sakė lygos vykdomasis direktorius Andrejus Širokovas, pabrėžęs, kad klubams, kurie pasiruošę tobulėti ir kelti meistriškumą, – durys į VL plačiai atviros. A.Širokovas pasidžiaugė, kad „Neptūno“ klubo vadovai parodė iniciatyvą. „Jei matysime, kad komanda yra pajėgi, reikės paruošti atitinkamus dokumentus, nustatyti ekipos biudžetą bei sudėlioti kai kuriuos taškus. Jei viskas gerai – liepos 14-15 dienomis vyksiančiame posėdyje
svarstysime klaipėdiečių kandidatūrą. Juolab kad Klaipėdos sporto infrastruktūra leidžia „Neptūnui“ rungtyniauti aukščiausio lygio varžybose“, – tvirtino rengėjas. Pasak Rusijos atstovo, kvalifikacinis turnyras vyktų įpusėjus rugsėjo mėnesiui vienos iš lygoje dalyvaujančių ekipų sporto arenoje. „Praėjusiais metais kvalifikaciniame turnyre, kuris vyko Šiauliuose, dalyvavo šešios ekipos, o kelialapius į VL pagrindines varžybas iškovojo dvi geriausios. Panašiu principu atranka turėtų vykti ir 2012-aisiais. Kokie penketukai dalyvaus šįmet – dar sunku atsakyti. Viskas bus žinoma liepos mėnesį vyksiančiame lygos posėdyje“, – aiškino A.Širokovas. Jis neatmetė galimybės, kad atrankos turnyras galėtų vykti ir Klaipėdoje.
Artūro Morozovo nuotr.
„Jei „Neptūnas“ išreikš tokį pageidavimą – svarstysime jį“, – teigė direktorius. Klaipėdos komandos vadovas Osvaldas Kurauskas pasidžiaugė, kad klubui gali būti suteikta galimybė dalyvauti tokio lygio varžybose. „Nepasinaudoti tokia proga – būtų ne itin protinga, – teigė jis „Neptūno“ klubo internetinėje svetainėje. – Mes turime neeilinį šansą. Tai klubui ir miestui būtų postūmis kilti į aukštesnį lygį ir siekti ambicingų tikslų.“ Anot O.Kurausko, apie norą matyti „Neptūno“ komandą Vieningoje lygoje dar praėjusiais metais buvo užsiminę šios lygos vadovai. „Mums visiems reikia daug nuveikti. Kartu su miesto valdžia turime suremti pečius ir pasakyti verslo pasauliui, kad krepšinis Klaipėdoje – labai svarbus ir no-
„Taurui“ pralaimėta Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
„Atlanto“ futbolininkai nemaloniu pralaimėjimu baigė Lietuvos futbolo A lygos čempionato antrąjį ratą.
Klaipėdiečiai namie net 0:5 nusileido Tauragės „Tauro“ vienuolikei. Susitikimo baigtis buvo nulemta iki pertraukos, kai per pirmąsias 45 minutes į klaipėdiečių vartus krito net keturi įvarčiai.
Rungtynių statistika Ramybė: „Tauro“ vartininkas per rungtynes vos keletą kartų gelbėjo sa-
vo komandą nuo pavojingų „Atlanto“ atakų.
Vytauto Petriko nuotr.
„Atlantas“ – „Tauras“ 0:5 (0:4). T.Vyšniauskas (21), A.Solovjovas (33), M.Kižys (38), V.Petkevičius (42, 89).
rime turėti pajėgią komandą, – entuziazmu tryško O.Kurauskas. – Mūsų mieste – uostas, daug potencialiai galingų įmonių, nuostabi arena, krepšinio mokykla, netoliese – oro uostas. Tik visi kartu galime pasiekti keliamus reikalavimus dalyvauti aukščiausio lygio varžybose tarptautinėje arenoje. Apie tai jau kalbėjome susitikę su miesto meru Vytautu Grubliausku dar praėjusiais metais. Susitikime dalyvavo „Neptūno“ valdybos pirmininkas Eugenijus Gentvilas, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Arvydas Sabonis. Vieningosios lygos dėmesys ir pasiūlymas dalyvauti atrankoje yra mūsų pradėtų darbų vaisius. Tikiuosi, kad netolimoje ateityje „Neptūno“ krepšinio klubas taps labai pajėgus.“
Futbolas. Lietuvos jaunių (iki 17 metų) futbolo rinktinė pergale pradėjo keturių komandų Baltijos taurės turnyrą Latvijoje. Pirmo rato mače lietuviai 1:0 (0:0) privertė pasiduoti turnyro šeimininkus. Pergalingą įvartį pasiekė radviliškietis Donatas Šėgžda (18 min.). Amerikoje. Legendinis NBA krepšininkas Larry’s Birdas nusprendė pasitraukti iš Indianos „Pacers“ prezidento posto. L.Birdas garantuotas, kad negrįš užimti prezidento pareigų. Taip Indianapolio dienraščiui „The Star“ pareiškė tiesiogiai su situacija susijęs asmuo. L.Birdas tapo pirmuoju žmogumi, kuris per gyvenimą sugebėjo tapti geriausiu NBA vadovu, treneriu (1998 m. su „Pacers“) ir žaidėju (triskart su Bostono „Celtics“). Vicečempionė. Olandijoje vykstančiose Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos pirmenybėse moterų rutulio stūmimo rungtyje sidabro medalį iškovojo Irena Perminienė. Judėjimo negalią turinti Lietuvos atstovė trečiuoju bandymu rutulį nustūmė 6 m 35 cm. Raseiniškė pralaimėjo tik čempione tapusiai vokietei Mariannei Buggenhagen – 8 m 22 cm.
19
trečiadienis, birželio 27, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Noros Roberts knygą „Mėgaukis akimirka“.
Nora Roberts. „Mėgaukis akimirka“. Lorelei Makbein žinomos visos konditerijos paslaptys. Jos sukurtais nepakartojamo skonio desertai ir puošniais, įmantriais tortais žavisi kiekvienas, kam tenka pamatyti ir paragauti gardumynų. Nenuostabu – į savo darbą ji įlieja dalį meilės, kurios nuo pat vaikystės sklidina širdis. Lorelės akių šviesa – Braunų dvaro šeimininkas, žavingasis, rūpestingasis Delanis... Didžiausia Lorelės Makbein svajonė – būti mylimai, būti su mylimuoju ir mėgautis neįkainojamomis laimės akimirkomis... Tebūnie be jokių įsipareigojimų.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima
pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).
2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda.
Avinas (03 21–04 20). Galimi emocionalūs pokalbiai, pasistenkite būti supratingas. Niekas negali jūsų priversti daryti to, kas nemalonu, todėl pravers ir gebėjimas susitarti, ir asmeninės jūsų savybės. Jautis (04 21–05 20). Aplinkiniai gali neįvertinti jūsų svajingumo ir nesutikti su jūsų idėjomis bei idealais. Gyvenime atsiras problemų. Susikaupkite ir pagalvokite, kas jums šiandien svarbiausia. Dvyniai (05 21–06 21). Mėgausitės gyvenimu, noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors pagirs jūsų ypatingą skonį. Galite rinktis naujus baldus, užuolaidas, ypač sėkmingi bus tekstilės pirkiniai. Vėžys (06 22–07 22). Nesilaikykite nagais ir dantimis įsikibęs savo pamokymų ir išvadų, verčiau asmeniniu pavyzdžiu parodykite aukšto lygio profesionalumą. Liūtas (07 23–08 23). Sėkmingai kuriate planus ir juos įgyvendinate. Palankus laikas priimti svarbius sprendimus. Pasikvieskite savo draugus, bičiulius, kad kartu su jais apsvarstytumėte ateities planus. Mergelė (08 24–09 23). Kalbėsite įtikinamai. Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Viskas klostosi puikiai ir reikalai juda į priekį. Neišsigąskite lengvo nuovargio ir nesustokite. Svarstyklės (09 24–10 23). Klaidingai įvertinsite savo jėgas, užsiimsite veikla, kuri prieštaraus jūsų tikslams. Visa tai gali sugadinti šią dieną, todėl stenkitės neperžengti ribų. Skorpionas (10 24–11 22). Lengvai bendrausite su aplinkiniais. Pernelyg nesipuikuokite savo sugebėjimais, nes būsite ne itin dėmesingas, tad kils pavojus įžeisti kitus žmones. Šaulys (11 23–12 21). Dėl emocinės įtampos bus sunku kontroliuoti pyktį ir neįžeisti aplinkinių. Valdykitės. Perpildęs kantrybės taurę, pridarysite daugiau žalos negu naudos. Pasistenkite nurimti ir atsipalaiduoti. Ožiaragis (12 22–01 20). Laikas atitrūkti nuo realybės ir pasinerti į mitų bei svajonių pasaulį. Detaliai prisiminsite savo sapnus, kuriuose realybė visiškai atitiks svajones. Paklausykite mėgstamos muzikos, paskaitykite – viskas džiugins sielą, suteiks harmonijos jūsų gyvenimui. Vandenis (01 21–02 19). Emocingumas ir jautrumas turės neigiamos įtakos jūsų interesams ir tolesnei veiklai. Šiandien didelė tikimybė veltui iššvaistyti pinigus, tad piniginę geriau palikite namie. Žuvys (02 20–03 20). Turite pakankamai energijos ir motyvacijos, kad pagerintumėte savo aplinką ir gyvenimą. Nesišvaistykite nereikalingomis pastabomis ir nekritikuokite.
Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, liepos 3 d.
Biblioteka kviečia vasarą pėdinti į Girulius Smagia klaipėdiečių folkloro ansamblio „Kuršių ainiai“ vakarone šiandien startuoja vasaros renginių programa „Pėdink į Girulius“ suaugusiesiems.
Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansamblis „Kuršių ainiai“ (vadovai Jolita ir Alvydas Vozgirdai) Girulių bibliotekoje-bendruomenės namuose (Šlaito g. 10A) birželio 27 d. 19 val. organizuoja smagią vakaronę su mėtų arbata ir medumi. Šiuo renginiu prasidės Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bi-
bliotekos vasaros renginių programa „Pėdink į Girulius“. Ji pradėta organizuoti 2010-aisiais, siekiant atgaivinti Girulių gyvenvietės kurortinę dvasią, burti bendruomenę, įvairinti poilsiautojų laisvalaikį. Erdvios Girulių bibliotekos patalpos ir žavus kiemas įpareigoja bibliotekos kolektyvą aktyvinti veiklą ir šią vasarą. Vasaros pradžią Giruliuose jau paskelbė vaikai, susibūrę į vasaros stovyklą ir bibliotekoje šurmuliuojantys dienos metu. Programa „Pėdink į Girulius“ miestiečius ir miesto svečius į
renginius kvies kiekvieną liepos ir rugpjūčio mėnesių trečiadienį. Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorės Bronislavos Lauciuvienės žodžiais, kaip ir ankstesniais metais, programai nepavyko gauti specialaus finansavimo, tačiau idėją organizuoti renginius Giruliuose šiemet palaiko Klaipėdos lėlių ir Muzikinis teatrai, Etnokultūros centras, Koncertų salė, Stasio Šimkaus konservatorija bei pavieniai atlikėjai. Jie miestiečiams dovanos nemokamus renginius. Per vasarą Girulių
Liepos renginiai Liepos 4 d. 18 val. – koncertas „Music & Coffee Max Coffee“: studija „Grock“, vadovas – Linas Švirinas. Liepos 11 d. 18 val. – vasaros koncertas: Marijus Kučikas (klavišiniai), Reda Strakšaitė (vokalas).
bibliotekoje planuojama suorganizuoti 10 koncertinių programų, trijų parodų pristatymus ir dailininkų plenerą „Gyvas piešimas“. „Klaipėdos“ inf.
Liepos 18 d. 18 val. – Klaipėdos koncertų salės dovana – Klaipėdos brass kvinteto koncertas. Liepos 25 d. 18 val. – Klaipėdos muzikinio teatro dovana – šokio spektaklis „Sveikas, Čarli!“ (I dalis).
Orai
Šią savaitę toliau laikysis gana vėsūs orai su lietumi. Šiandien protarpiais pasirodys saulė, vietomis palis, temperatūra sieks 14–19 laipsnių šilumos. Ketvirtadienį taip pat lis, bet mažiau nei trečiadienį. Naktį temperatūra bus 8–12, dieną 16–19 laipsnių šilumos. Savaitės pabaigoje lietaus turėtų sumažėti.
Šiandien, birželio 27 d.
+15
+14
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)
+16
Šiauliai
Klaipėda
+16
Panevėžys
+18
Utena
+16
4.53 22.23 17.30
179-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 187 dienos. Saulė Vėžio ženkle.
Tauragė
+17
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +32 Berlynas +19 Brazilija +23 Briuselis +23 Dublinas +20 Kairas +35 Keiptaunas +18 Kopenhaga +18
kokteilis Koks actas marinate? Bildukas sovietmečiu stengėsi nevar tot i produkt ų, kur iuose būdavo pa prasto – valgomojo acto. Vyriškis įsiti kinęs, kad ir šiandien šis nelabai pasi keitęs. Pastaraisiais metais skaitytojas pamė go marinuotas ir keptas silkes arba stri meles plastikiniuose kibirėliuose. Ne gana to, ir šiuose induose esantis ma rinatas patinka klaipėdiečiui. „Koks actas naudojamas žuvims mari nuoti? – klausė Bildukas. – Gal gerą sko nį suteikia koks nors „E“? Vyriškiui taip pat smalsu, kuo skiria si vyno ir obuolių actas, kuris iš jų ska nesnis. „Girdėjau, kad yra tokio acto, kur į be veik vieną gali gerti. Ar tikrai toks yra?“ – smalsavo Bildukas.
Londonas +26 Madridas +38 Maskva +20 Minskas +17 Niujorkas +27 Oslas +20 Paryžius +27 Pekinas +28
Praha +21 Ryga +18 Roma +29 Sidnėjus +18 Talinas +17 Tel Avivas +30 Tokijas +24 Varšuva +19
Vėjas
2–9 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
+17
+16
Vilnius
Marijampolė
+17
Alytus
Vardai Ema, Gediminas, Kirilas, Norgailė, Vladislovas (Vladas).
birželio 27-ąją
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
14
14
14
13
9
14
16
15
13
4
14
19
19
17
4
rytoj
penktadienį
1341 m. žuvo Ged im i nas, Lietuvos didysis ku nigaikštis (1316–1341). Gi mė 1275 m. 1404 m. Vytautas užėmė Smolensk ą ir galut inai prijungė jį prie Lietuvos. 1668 m. padėtas kert i nis akmuo Petro ir Po vilo bažnyčiai Viln iuje, pagon ių deivės Mildos šventovės vietoje. 1919 m. įkurta Lietuvos šaulių sąjunga. 1932 m. gimė rašytojas, dramaturgas Kazys Saja.
1937 m. gimė aktorė Gražina Balandytė.
1991 m. Ukrainos parla mentas atmetė SSRS pre zidento Michailo Gorba čiovo pasiūlyt ą sąjun gos sutartį. 1994 m. šalčiai Brazilijo je sunaikino beveik ket virtadalį kavos derliaus. 2000 m. Jungtinių Tau tų pranešime buvo pa skelbta, kad pas aulyje nuo AIDS jau mirė 19 mi lijonų žmonių. 2004 m. Valdas Adam kus išr inktas Liet uvos prezidentu.
Meno kūrinys iš tūkstančio nuogalių
„Kokteilio“ informacija O Chuckas Norrisas actą lyg minerali nį vandenį geria.
Suoliukas: šie piliečiai tikrai ne
obuolių actą gėrė.
Konkurentas kosmetikai Obuol ių actas gal i tapt i tikr u išsigel bėjimu toms moter ims, kur ios nega li skirti daug lėšų brangiai kosmetikai ar grož io procedūroms kosmetolog i jos centre. Obuolių actas neturi jokio šalutinio poveikio, o kaina yra prieina ma beveik kiekvienai. Visa tai humo ras, žinoma. Įspūdis: ekscentriškasis menininkas iš Niujorko Spenceris Tunickas metė iššūkį kon
Gydomoji priemonė Beje, actas – unikal i dez infekav imo priemonė, įveik iant i ats par iaus ius mikrobus ir bakterijas. Tačiau dėl stip raus acto rūgšt ies poveik io gyviems audiniams vartoti jį reikia atsargiai ir tik atskiestą. Esant var ikozei, nudeg imui, odos bė rimams naud inga dėt i kompresus su obuolių actu. Sergant ang ina, stomati tu reik ia dėt i druskos, medaus ir acto kompresą prie Adomo obuolio. Esant di deliam spaudimui, ant pėdų reikėtų dė ti acte pamirkytus skudurėlius. Už pa sekmes „Kokteilis“, žinoma, neatsako.
servatyviajam Miunchenui. Pasitelkęs 1 500 nuogų savanorių miesto centre jis sukūrė gyvą instaliaciją, taip pagerbdamas Richardo Wagnerio operą „Nibelungų žiedas“. Kaip atlygį aukso ir raudonos spalvos dažais nuo galvos iki kojų išdažyti savanoriai, tarp ku rių buvo ir garbaus amžiaus mokytojų, ir medicinos studentų, gavo po nuotrauką, ku rioje jie įamžinti Adomo ir Ievos kostiumais. AFP nuotr.
Kosminis artumas – milijonai kilometrų JAV mokslininkai paskelbė apie porą arčiausiai viena kitos skrie jančių planetų, kurių viena yra kal nuota kaip Žemė, o kita dėl ją gau biančių dujų primena Neptūną.
Linksmieji tirščiai Tur ist ų stovykloje gydytojas tikr ina sanitarinę būklę. – Kaip jūs ruošiate geriamą vandenį? – Iš pradžių mes jį filtruojame? – Gerai, o toliau? – Po to mes jį viriname? – Labai gerai. O toliau? – Po to, kad ner iz ik uotume, ger iame alų. Česka (397 719; liaudis kalba, kad veltui gautas actas – saldus. Reikės paragauti)
scitechdaily.com nuotr.
Planetos, kurios skrieja apie savo žvaigždę už maždaug 1 200 švies mečių nuo Žemės, buvo atrastos per NASA Keplerio kosminį telesko pą, paleistą 2009 m. ieškoti į Žemę panašių planetų, skriejančių aplink Saulę primenančias žvaigždes. Atrastųjų planetų žvaigždė labai primena Saulę, bet yra keliais mili jardais metų senesnė, o planetos yra labiau prie jos priartėjusios, skelbia ma žurnalo „Science“ interneto sve
tainėje „Science Express“. Kalnuoto ji planeta „Kepler-36b“ yra maždaug pusantro karto didesnė už mūsiškę, ji savo žvaigždę apskrieja per dvi savai tes mažesniu nei 18 mln. km nuo jos atstumu. Žemė nuo Saulės yra vidu tiniškai nutolusi apie 150 mln. km. Didesnioji planeta, gavusi „Kep ler-36c“ pavadinimą, yra beveik ke turis kartus didesnė už Žemę ir dėl savo atmosferos, kurią sudaro dau giausia vandenilis ir helis, dar vadi nama karštuoju Neptūnu. „Kepler-36c“ savo žvaigždę ap skrieja per 16 dienų, nuo jos nutolusi per 19 mln. km. Abi šios planetos juda beveik toje pačioje orbitinėje plokštu moje, kartais priartėdamos viena prie
kitos per 1,9 mln. km atstumą, kuris yra penkis kartus didesnis už atstu mą nuo Žemės iki Mėnulio. „Tai yra mažiausiai viena nuo ki tos nutolusių planetų pora, kokia kada nors buvo atrasta“, – nurodė Vašingtono universiteto astronomi jos docentas ir vienas iš straipsnio autorių Ericas Agolas. Žmogus negalėtų išbūti ant kal nuotosios planetos paviršiaus – ji yra taip arti savo karštosios žvaigždės, kad jos paviršius galėtų būti panašus į išsilydžiusią lavą. Bet jeigu ten atsi durtų, išvystų milžinišką dujų plane tą, kuri iš pažiūros būtų maždaug tris kartus didesnė už Mėnulį. BNS inf.