2012-06-28 Klaipeda

PRENUMERATOS AKCIJA 2013 METAMS

PIRMAS miesto dienraštis

3 ketvirtADIENIS, birželio 28, 2012

www.kl.lt

150 (19 451)

Kaina 1,30 Lt

Sąs­kai­tos atė­mė amą Gy­ven­to­jams lyg per­kū­nas iš gied­ro dan­gaus tren­ kė są­skai­tos už nuo­te­kas. Šo­ką pa­ty­rę gin­du­liš­kiai ne­ ran­da tie­sos, ko­dėl už mė­ne­sį tu­ri su­mo­kė­ti po ke­lis šim­tus li­tų, jei nie­kas iš jų mo­kes­čio už nuo­te­kas ne­ rin­ko iš­ti­są de­šimt­me­tį. Sąs­kai­tas iš­ra­šiu­sios bend­ ro­vės „Klai­pė­dos van­duo“ at­sto­vai tvir­ti­no, jog mo­kė­ti už nuo­te­kas tu­rės vi­si Klai­pė­dos ra­jo­no gy­ven­to­jai.

„Pa­duo­siu Lie­tu­vą į Žmo­gaus Tei­sių Teis­mą už tai, kad ne­lei­džia man su­si­tuok­ti.“ Pen­kias­de­šimt­me­tę nuo­ta­ką Tat­ja­ną Žgu­no­vą pri­bloš­kė biu­rok­ra­tų rei­ka­la­vi­mas prieš iš­te­kant ant­rą­kart iš­si­tuok­ti.

8p.

Del­fi­nų lau­kia­ma ki­tą va­sa­rą Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Grai­ki­jo­je pri­si­glau­dę Lie­tu­vos jū­ rų mu­zie­jaus del­fi­nai ne­be­tu­ri kliū­ čių grįž­ti na­mo. Įs­tai­gos va­do­vę Ol­ gą Ža­lie­nę pa­sie­kė ži­nia, jog gy­vū­ nai sve­čio­je ša­ly­je ne­bė­ra areš­tuo­ ti, tad ti­ki­ma­si, kad da­lis jų į Klai­pė­ dą bus par­ga­ben­ta jau ki­tą va­sa­rą.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

2

Su­tar­čių ne­pa­si­ra­šė

„Jau dvy­li­ka me­tų gy­ve­na­me Gin­ du­liuo­se pa­čių pa­si­sta­ty­ta­me na­ me, ta­čiau jo nie­kaip ne­ga­li­me pri­ pa­žin­ti tin­ka­mu nau­do­ti, nes nė­ra nuo­te­kų sis­te­mos. To­dėl tik­rai pa­ ty­riau šo­ką, kai ne­se­niai iš bend­ro­ vės „Klai­pė­dos van­duo“ ga­vau 447 li­tų są­skai­tą už nuo­te­kas“, – amo vis dar ne­ga­lė­jo at­gau­ti gin­du­liš­kis Id­mon­tas Lu­kaus­kas.

Sąs­kai­to­je aiš­kiai pa­ra­šy­ta, kad ši su­ma pa­skai­čiuo­ta už ge­gu­žę.

Jo­je taip pat pa­ra­šy­ta, kad su­si­ mo­kė­ti rei­kia iki bir­že­lio 30-osios, nes po to bus pra­dė­ti skai­čiuo­ti dels­pi­ni­giai.

4

Iš­lai­dos: ga­vę ke­lis šim­tus li­tų sie­kian­čias są­skai­tas už nuo­te­kas, žmo­nės bu­vo pri­vers­ti krapš­ty­ti san­tau­pas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko fo­to­mon­ta­žas

ŠÁ PENKTADIENÁ Dovana dienrašèio skaitytojams – nemokamas žurnalas

2

ketvirtADIENIS, birželio 28, 2012

miestas

Ra­di­jo taš­kas ty­li, bet mo­kė­ti rei­kia Ne­ti­kė­tai na­muo­se pra­gy­dęs ra­di­jo taš­kas klai­pė­die­tę Bi­ru­tę džiu­gi­no tik ke­lias sa­ vai­tes, po ku­rio lai­ko lai­di­nis ra­di­jo im­tu­ vas ir vėl nu­ti­lo.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Ne­tu­ri li­cen­ci­jos

„Taip ir ne­ži­no­me – vei­kia ši įstai­ ga ar ne. Anks­čiau siųs­da­vo są­ skai­tas, o pa­sta­ruo­ju me­tu ir jų ne­be­gau­nu. Ta­čiau ra­di­jo im­tu­vas kart­kar­tė­mis vis dar ima veik­ti“, – pa­sa­ko­jo Pa­ry­žiaus Ko­mu­nos gat­ vės gy­ven­to­ja.

Mo­te­ris mė­gi­no su­si­siek­ti są­ skai­to­se nu­ro­dy­tais te­le­fo­nais su įmo­nės „Te­le­ra­di­jo kom­pa­ni­ja Han­sa“ at­sto­vais.

Ne­ri­jus Ma­liu­ke­vi­čius:

Įmo­nės veik­la su­ stab­dy­ta, žmo­nės ne­ tu­ri mo­kė­ti už šią pa­slau­gą. „Hansa“ ne­ tu­ri lei­di­mo ret­rans­ liuo­ti, trans­liuo­ti ar siųs­ti pro­gra­mas.

„Ta­čiau nu­ro­dy­tais te­le­fo­nais pri­si­skam­bin­ti neį­ma­no­ma. Kas ga­li paaiš­kin­ti, vei­kia ar ne ši įstai­ ga ir ką da­ry­ti ga­vus jų są­skai­tą?“ – klau­sė mo­te­ris.

Pra­dė­ta ei­lė ty­ri­mų

Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos ko­mi­ si­jos ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Ne­ri­jus Ma­liu­ke­vi­čius ti­ki­no, kad mi­nė­to­ji įstai­ga nuo praė­ju­sių me­tų ru­dens ne­tu­ri li­cen­ci­jos teik­ti ra­di­ jo taš­ko pa­slau­gas. Ta­čiau są­skai­tas įmo­nė gy­ven­to­jams siun­ti­nė­jo ge­rą

pus­me­tį. Dėl to ko­mi­si­ja gy­ven­to­jų skun­dų su­lau­kia ga­na daž­nai. „Įmo­n ės veik­l a su­s tab­dy­ta, žmo­nės ne­tu­ri mo­kė­ti už šią pa­ slau­gą. Įmo­nė ne­tu­ri lei­di­mo ret­ rans­liuo­ti, trans­liuo­ti ar siųs­ti pro­gra­mas“, – ti­ki­no N.Ma­liu­ke­ vi­čius.

Pa­sak pa­šne­ko­vo, Lie­tu­vos na­ cio­na­li­nis ra­di­jas ir te­le­vi­zi­ja už­ pro­tes­ta­vo fak­tą, kad „Te­le­ra­di­jo kom­pa­ni­ja Han­sa“ trans­liuo­da­vo LRT ra­di­jo pro­gra­mą. „Mes ne­ži­no­me, iš kur jie ėmė šią pro­gra­mą, gal iš oro? Šiuo me­tu įmo­nės veik­lą ti­ria dau­gy­bė ins­ti­ tu­ci­jų – Vals­ty­bi­nė var­to­to­jų tei­sių pa­sau­gos tar­ny­ba, Šiau­lių pro­ku­ ra­tū­ra, po­li­ci­ja pra­dė­jo iki­teis­mi­ nį ty­ri­mą“, – var­di­jo N.Ma­liu­ke­ vi­čius. Įmo­nės veik­los ne­sus­tab­dė

N.Ma­liu­ke­vi­čiaus ži­nio­mis, „Han­ sos“ di­rek­to­riui bu­vo iš­kel­ta ad­mi­ nist­ra­ci­nė by­la, jis bu­vo nu­baus­tas 1 tūkst. li­tų bau­da, ta­čiau įstai­ga to­liau ne­le­ga­liai vei­kia. „Žmo­nės daž­nai mums skam­bi­na ir skun­džia­si, kad ga­vo šios įstai­gos pa­teik­tą są­skai­tą. Įdo­mu tai, jog jie są­skai­tą siun­čia ne gy­ven­to­jo var­ du, o nu­ro­do tik bu­to nu­me­rį. Ne­ gi bu­tas tu­ri mo­kė­ti? Tie, ku­rie tei­ kia mo­ka­mas pa­slau­gas, tu­ri tu­rė­ti su­tar­tį su abo­nen­tu, o ne su bu­tu.

Jei jos nė­ra, nie­kas ne­ga­li žmo­gaus pri­vers­ti mo­kė­ti už pa­slau­gą, ku­ rios jis ne­pra­šė“, – aiš­ki­no N.Ma­ liu­ke­vi­čius.

Vie­šo­sios įstai­gos „Te­le­ra­di­ jo kom­pa­ni­ja Han­sa“ tink­la­la­py­je nu­ro­dy­tais te­le­fo­nais su­si­siek­ti su įmo­ne ne­pa­vy­ko. „Su jais su­si­siek­ti nie­kas ne­ga­li“, – pa­ste­bė­jo N.Ma­liu­ke­vi­čius.

Si­tua­ci­ja: prieš dve­jus me­tus iš­ly­dė­da­mi del­fi­nus į Grai­ki­ją, Jū­rų mu­zie­jaus dar­buo­to­jai nė neį­ta­rė, ko­kios

pe­ri­pe­ti­jos lau­kia jų au­gin­ti­nių. Al­fon­so Ma­žū­no nuo­tr.

Del­fi­nų lau­kia­ma ki­tą va­sa­rą Kad lai­ki­nos ap­sau­gos 1 prie­mo­nės – areš­tas – bu­vo pa­nai­kin­tos, Jū­rų mu­zie­jaus

di­rek­to­rė tei­gė su­ži­no­ju­si dar praė­ ju­sį šeš­ta­die­nį.

Pa­sak O.Ža­lie­nės, apie tai, kad del­fi­nai lais­vi, pra­ne­šė įstai­gai at­ sto­vau­jan­tis ad­vo­ka­tas, ku­rį re­ko­ men­da­vo Lie­tu­vos am­ba­sa­da Grai­ ki­jo­je. Ta­čiau mu­zie­jaus at­sto­vai ne­si­sku­bi­na vie­šin­ti ži­nios, kol ne­ gau­tas ofi­cia­lus tai liu­di­jan­tis do­ ku­men­tas. „Ja­me api­brė­žia­mos vi­sos ap­lin­ ky­bės. Tad kol kas de­ta­lių ne­ži­nau, tik tiek, kad by­la net ne­pa­sie­kė teis­mo, lai­mė­jo­me jau pir­ma­ja­me eta­pe“, – pa­sa­ko­jo O.Ža­lie­nė, ku­ ri šian­dien ke­ti­na su­si­siek­ti su ad­ vo­ka­tu bei ap­tar­ti to­les­nius for­ma­ lu­mus.

Pir­mie­ji iš 11 Jū­rų mu­zie­jaus del­ fi­nų į Grai­ki­ją bu­vo iš­skrai­din­ti dar 2010-ųjų pa­va­sa­rį. Li­ku­sie­ji, pra­

si­dė­jus del­fi­na­riu­mo re­konst­ruk­ ci­jai, – spa­lį.

Jau ki­tą mė­ne­sį klai­pė­die­čiai su­lau­kė pra­ne­ši­mo, kad del­fi­nai kon­fis­kuo­ti, nes esą ne­tin­ka­mai su­tvar­ky­tos jų įve­ži­mo į ša­lį pro­ ce­dū­ros. Taip pat bu­vo tei­gia­ma, kad ne­to­li Atė­nų įsi­kū­ru­sio pri­va­ taus At­ti­kos zoo­lo­gi­jos par­ko, ku­ ris pri­glau­dė gy­vū­nus, ba­sei­nai nė­ ra įsta­ty­miš­kai įtei­sin­ti.

Del­fi­nų pa­si­ro­dy­mai už­kliu­vo ir Grai­ki­jos ža­lie­siems. Ak­ty­vis­tų pa­ stan­go­mis pra­mo­gi­nė gy­vū­nų pro­ gra­ma bu­vo už­draus­ta bei pa­keis­ta edu­ka­ci­niais pa­si­ro­dy­mais.

Tad, pa­sak O.Ža­lie­nės, pa­nai­kin­ tas areš­tas tie­siog reiš­kia, kad del­ fi­nai nuo šiol ga­lės bū­ti iš­ga­ben­ti iš Grai­ki­jos. „Da­bar mes jais ga­li­ me lais­vai dis­po­nuo­ti“, – ko­men­ ta­vo mu­zie­jaus va­do­vė.

Paš­ne­ko­vės tei­gi­mu, ka­dan­gi strin­ga del­fi­na­riu­mo re­konst­ruk­

ci­ja, sun­ku pro­gno­zuo­ti, ka­da del­ fi­nai bus par­ga­ben­ti na­mo. „Dė­si­me vi­sas pa­stan­gas, kad nors da­lis del­fi­na­riu­mo bū­tų pa­ baig­ta ir ga­lė­tu­me at­si­ga­ben­ti bent ke­lis del­fi­nus. Pla­nuo­ja­me, kad tai ga­lė­tų įvyk­ti ki­tų me­tų va­sa­rą. Bet tai ri­zi­kin­ga pro­gno­zuo­ti, ži­nant, kaip klos­to­si sta­ty­bos. Šiuo me­tu dar­bai sto­vi, vyks­ta jau tre­čias kon­ kur­sas – ne­ži­nau, kas tu­ri at­si­tik­ ti, kad ne­bū­tų pa­si­ra­šy­ta su­tar­tis su ran­go­vu“, – kal­bė­jo O.Ža­lie­nė.

Del­fi­na­riu­mą re­konst­ra­vu­si įmo­ nė pir­mo­jo eta­po dar­bų ne­su­ge­bė­jo baig­ti lai­ku. Bend­ru su­ta­ri­mu su­ tar­tis su ja bu­vo nu­trauk­ta. Mu­ zie­jaus at­sto­vų skai­čia­vi­mu, per me­tus bu­vo at­lik­ta apie 70 pro­c. nu­ma­ty­tų pir­mo­jo eta­po dar­bų.

Ant­ra­sis kon­kur­sas ran­go­vui pa­ rink­ti neį­vy­ko, nes ja­me da­ly­va­vu­ sios bend­ro­vės pa­siū­lė per di­de­ lę kai­ną.

Trokš­ta so­cia­li­nių moks­lų Sand­ra Šen­ker Sto­jan­čių­jų į aukš­tą­sias mo­kyk­las ma­dos kol kas ne­si­kei­čia – vie­ni po­pu­lia­riau­sių iš­lie­ka so­cia­li­niai moks­lai.

Ty­la: nors dėl lai­di­nio ra­di­jo vyks­ta vi­sa ei­lė ty­ri­mų, ra­di­jo taš­ke kar­

tais su­skam­ba mu­zi­ka.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Nors abi­tu­rien­tai dar ne­ži­no vi­sų bran­dos eg­za­mi­nų re­zul­ta­tų, priė­ mi­mas į Lie­tu­vos aukš­tą­sias mo­ kyk­las įsi­bė­gė­ja.

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Stu­den­ tų priė­mi­mo sky­riaus ve­dė­ja Bea­ta Ka­ju­ty­tė pa­sa­ko­jo, jog uni­ver­si­te­te jau­čia­mas stu­den­tų ant­plū­dis.

Pa­sak pa­šne­ko­vės, šiuo me­tu 777 as­me­nys Klai­pė­dos uni­ver­si­ te­tą pa­si­rin­ko prio­ri­te­ti­niu, 4 449 pre­ten­den­tai Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ tą mi­nė­jo sa­vo pa­raiš­kų blan­ke.

Kaip ir kas­met, Klai­pė­dos uni­ ver­si­te­te po­pu­lia­riau­si iš­lie­ka so­ cia­li­niai moks­lai. So­cia­li­nių moks­lų ly­de­ris – vie­ša­sis ad­mi­nist­ra­vi­mas.

Ant­ra pa­gal po­pu­lia­ru­mą iš­lie­ka eko­no­mi­ka.

Lie­tu­vos aukš­tų­jų mo­kyk­lų aso­ cia­ci­jos bend­ra­jam priė­mi­mui or­ ga­ni­zuo­ti (LA­MA BPO) at­sto­vė spau­dai Vil­ma Bal­čiaus­kai­tė mi­ nė­jo, jog pa­na­ši si­tua­ci­ja ir vi­sos ša­lies mas­tu.

Pu­sė vi­sų sto­jan­čių­jų pa­si­ren­ ka so­cia­li­nių moks­lų stu­di­jų pro­ gra­mas, to­liau se­ka bio­me­di­ci­ nos, tech­no­lo­gi­jos, hu­ma­ni­ta­ri­niai moks­lai, me­nų stu­di­jos.

Lie­tu­vos dar­bo rin­ką tu­rė­tų pa­ pil­dy­ti eko­no­mi­kos, psi­cho­lo­gi­jos, tei­sės, is­to­ri­jos, sta­ty­bos in­ži­ne­ ri­jos, fi­lo­so­fi­jos spe­cia­lis­tai. Vi­ sos šios spe­cia­ly­bės yra la­biau­siai trokš­ta­mos sto­jan­čių­jų. Šiuo me­tu LA­MA BPO in­for­ma­ ci­nė­je sis­te­mo­je už­si­re­gist­ra­vu­sių­ jų jau yra apie 25 tūkst. Jų skai­čius nuo­lat kin­ta. Re­gist­ra­ci­ja tę­sis iki lie­pos 23 d.

Priėmimas: šiuo me­tu jau 777

as­me­nys Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tą pa­si­rin­ko prio­ri­te­ti­niu.

3

ketvirtADIENIS, birželio 28, 2012

miestas Svei­ka­tos biu­re – įkur­tu­vės

Pas­kel­bė kon­kur­są

Pi­ke­ta­vo dėl pa­tai­sų

Va­kar po ka­pi­ta­li­nio re­mon­to du­ris at­vė­rė Klai­pė­dos vi­suo­ me­nės svei­ka­tos biu­ras. Bu­vu­ sios po­lik­li­ni­kos pa­tal­po­se įsi­ kū­ru­sia­me biu­re per­pla­nuo­ti ka­bi­ne­tai, su­re­mon­tuo­tas sto­ gas. Ka­pi­ta­li­nis biu­ro re­mon­ tas at­siė­jo per mi­li­jo­ną li­tų. Pi­ ni­gai skir­ti iš ES ir vals­ty­bės biu­dže­to.

Bend­ro­vė „Klai­pė­dos naf­ta“ ke­ ti­na at­nau­jin­ti tam­sių naf­tos pro­duk­tų tal­pyk­lų par­ką. Įmo­ nė pa­skel­bė 23,232 mln. li­ tų (su PVM) pre­li­mi­na­rios ver­ tės tal­pyk­lų par­ko re­konst­ruk­ci­ jos kon­kur­są. Jo lai­mė­to­jas per me­tus tu­rės at­lik­ti pro­jek­ta­vi­mo dar­bus, įreng­ti dvi po 32,3 tūkst. kub. m tal­pyk­las ir vamz­dy­nus.

Pro­fe­si­nių są­jun­gų at­sto­vai va­ kar Klai­pė­do­je pi­ke­ta­vo iš­reikš­ da­mi ne­pa­si­ten­ki­ni­mą nu­ma­to­ mo­mis Dar­bo ko­dek­so pa­tai­so­ mis. Pi­ke­tai vy­ko prie kon­ser­ va­to­rių ir Li­be­ra­lų są­jū­džio būs­ ti­nių, nes šių par­ti­jų na­riai Sei­ me bal­sa­vo, kad klau­si­mas bū­ tų kuo sku­biau įtrauk­tas į dar­ bot­var­kę.

Da­liai klai­pė­die­čių teks mo­kė­ti bran­ giau už ši­lu­mos ūkio prie­žiū­rą. Taip bus na­muo­se, kur anks­čiau šią pa­slau­ gą tei­kė ši­lu­mos tie­ kė­jas. Nuo lie­pos šių na­mų gy­ven­ to­jai pri­va­lo pa­si­ rink­ti nau­ją įmo­nę, ku­ri pri­žiū­rė­tų ši­lu­ mos ūkį.

Dienos telegrafas Po­sė­dis. Ket­vir­ta­die­nį 9 val. vyks mies­ to ta­ry­bos po­sė­dis. Jo me­tu nu­ma­to­ma svars­ty­ti 37 klau­si­mus. Pla­nuo­ja­ma, kad po­sė­dis tę­sis ir penk­ta­die­nį.

Gel­bė­to­jai. Aud­rin­go­je jū­ro­je tre­čia­die­ nį vy­ko pa­plū­di­miuo­se sau­gu­mą už­tik­ ri­nan­čių gel­bė­to­jų mo­ky­mai. Ban­ga­vi­ mas sie­kė 3 ba­lus. Toks oras bu­vo pa­si­ rink­tas spe­cia­liai, kad gel­bė­to­jai pa­jus­ tų, ką reiš­kia dirb­ti ekst­re­ma­lio­mis są­ly­ go­mis. Mo­ky­mų jū­ro­je me­tu gel­bė­to­jai ban­dė gel­bė­ti žmo­gų, grįž­ti į kran­tą, pri­ plauk­ti prie skęs­tan­čio­jo mo­to­cik­lu, par­ trans­por­tuo­ti jį į kran­tą. Kol vie­ni gel­bė­ to­jai da­ly­va­vo mo­ky­muo­se, ki­ti bu­dė­jo.

Li­ga. Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bės miš­ke su­ me­džio­tam šer­nui tre­čia­die­nį nu­sta­ ty­ta tri­chi­ne­lio­zė. Pir­mi­niais duo­me­ ni­mis, šer­nie­nos me­džio­to­jai ar jų šei­ mos na­riai ne­val­gė. Šer­nie­na ir skro­di­ mo at­lie­kos tą pa­čią die­ną uti­li­zuo­tos.

Pa­si­kei­tė: dau­gia­bu­čių na­mų, ku­riuose ši­lu­mos ūkį pri­žiū­rė­jo įmo­nė „Klai­pė­dos ener­gi­ja“, gy­ven­to­jai tu­rė­

jo pa­si­rink­ti nau­jus šios pa­slau­gos tei­kė­jus.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ši­lu­mos ūkio prie­žiū­ra kai­nuos bran­giau Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­p ė­d o­je iš vi­so yra 237 na­ mai, ku­rių ši­lu­mos ūkį pri­žiū­rė­ jo įmo­n ė „Klai­p ė­d os ener­g i­ja“.

Iš jų 146 ad­m i­n ist­r uo­ja na­m ų val­d os, 21 – bend­ro­v ė „Klai­p ė­ dos bend­ra­bu­tis“, 33 – yra įkū­ rę bend­ri­jas.

Pa­gal per­nai lapk­ri­tį įsi­ga­lio­ju­ sius Ši­lu­mos ūkio įsta­ty­mo pa­kei­ ti­mus, nuo lie­pos ši­lu­mos tie­kė­jas ne­ga­li teik­ti ir ši­lu­mos ūkio prie­ žiū­ros pa­slau­gos.

Gy­ven­to­jai tu­r ė­j o iš­s i­r ink­ ti nau­jus ši­lu­mos ūkio pri­žiū­rė­ to­jus.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­ rius Liud­vi­kas Dū­da pa­sa­ko­jo, kad šis pro­ce­sas uos­ta­mies­ty­je vyks­ta sklan­džiai. Nau­jas ši­l u­m os ūkio

pri­ž iū­r ė­to­jas nė­ra iš­r ink­tas de­ šim­č iai pa­s ta­t ų, ku­r iuos ad­m i­ nist­ruo­ja na­mų val­dos.

Jie dar nė­ra pa­tei­k ę su nau­j u pri­žiū­rė­to­ju pa­si­ra­šy­tų su­tar­čių, ta­čiau, anot L.Dū­dos, ža­dė­jo tai pa­da­ry­ti iki penk­ta­die­nio.

Di­rek­to­rius pa­sa­ko­jo, jog 18 iš 33 bend­ri­jų svars­to ga­li­my­bę, kad jų na­muo­se šią pa­slau­gą lai­ki­nai at­liks vie­nas gy­ven­to­jų, ku­ris tu­ ri to­kią tei­sę – yra iš­klau­sęs spe­ cia­lius kur­sus. „Gy­ven­to­jai nu­s pren­d ė, kad tu­r i pa­l auk­t i, nes ini­c i­j uo­ja­m a įsta­ty­mo pa­tai­sa, pa­gal ku­rią bū­ tų lei­džia­ma na­muo­se, ku­riuo­se įkur­ta bend­ri­ja, ši­lu­mos ūkį pri­ žiū­rė­ti ši­lu­mos tie­kė­jui. Priė­mus pa­tai­są, jie vėl pa­si­ra­šy­tų su­tar­ tį su įmo­ne „Klai­pė­dos ener­gi­ja“ dėl pa­slau­gos tei­ki­mo“, – pa­sa­ ko­jo va­d o­vas. L.Dū­d os nuo­m o­

ne, gy­ven­to­jai, tu­rin­tys lei­di­mus, ne­ga­li il­gą lai­ką pa­tys pri­žiū­rė­ti ši­lu­mos ūkį. „Jiems trūk­tų ži­nių. Ypač žie­ mą, kai rei­k ia re­g u­l iuo­t i tem­ pe­ra­t ū­ras, at­s i­ž velg­t i į dau­ge­ lį fak­to­rių. Tai pa­ro­dė ir Vil­niaus pa­vyz­dys. Įmo­nė „Vil­niaus ener­ gi­ja“ daug na­mų ši­lu­mos punk­tų bu­vo per­da­vu­si pri­žiū­rė­ti na­mų sa­vi­nin­kams. Jie ne­su­ge­bė­jo su­ val­dy­ti tie­kia­mos ši­lu­mos. Per­ kai­t i­n o na­m us, o gy­ven­to­jai su­lau­kė di­de­lių są­skai­tų“, – ko­ men­ta­vo di­rek­to­rius.

Pa­sak L.Dū­dos, jo­kios bai­mės, kad ne­bus per­duo­ti maz­gai nau­ jiems pri­žiū­rė­to­jams, nė­ra.

Tuo suin­te­re­suo­ta ir pa­ti bend­ ro­vė „Klai­pė­dos ener­gi­ja“. Šį pro­ce­są pri­žiū­ri Vals­ty­bi­ nė ener­ge­ti­kos ins­pek­ci­ja. Nau­ jus pri­žiū­rė­to­jus tu­rė­ju­siems iš­

Ne­dirbs. Penk­ta­die­nį I.Si­mo­nai­ty­tės bib­lio­te­ko­je ne­bus ap­tar­nau­ja­mi skai­ ty­to­jai. Bus sa­ni­ta­ri­nė die­na.

Pris­ta­ty­mas. Penk­ta­die­nį 16 val. Klai­ pė­dos vie­šo­sios bib­lio­te­kos Me­no sky­ riu­je Ma­žo­sios Lie­tu­vos rei­ka­lų ta­ry­ba ir Vy­dū­no drau­gi­ja kvie­čia į Vy­dū­no kny­gų pri­sta­ty­mą.

Liud­vi­kas Dū­da:

Jie ne­s u­ge­b ė­j o su­ val­dy­t i tie­k ia­m os ši­l u­m os. Per­k ai­t i­n o na­m us, o gy­ven­t o­ jai su­l au­k ė di­d e­l ių są­s kai­t ų. si­rink­ti klai­pė­die­čiams šiek tiek ga­li di­dė­ti mo­kes­čiai už šią pa­ slau­gą.

Vi­si na­mai per me­tus su­mo­kė­ tų iki 200 tūkst. li­tų dau­giau nei da­bar.

Su­kak­tis. Min­dau­go ka­rū­na­vi­mo die­ nos iš­va­ka­rė­se lie­pos 5-ąją 19 val. Teat­ ro aikš­tė­je vyks Klai­pė­dos dra­mos teat­ro ak­to­riaus, Na­cio­na­li­nės pre­mi­ jos lau­rea­to, Klai­pė­dos gar­bės pi­lie­čio Vy­tau­to Paukš­tės 80 me­tų su­kak­čiai skir­tas ren­gi­nys.

Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 4 klai­ pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Ni­na Dybs­ka­ja (g. 1922 m.), Ste­fa­ni­ja Rup­šie­nė (g. 1930 m.), Ka­ro­l is Lu­ko­še­vi­čius (g. 1931 m.), Oleg So­ko­lov (g. 1960 m.).

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mas Ado­mas Ber­no­ta­vi­čius.

Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­ma Ma­ri­ja Jur­ke­vi­čie­nė.

Nau­ja­gi­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 10 mo­te­rų. Gi­mė 5 mer­gai­tės ir 5 ber­niu­kai.

4

ketvirtadienis, birželio 28, 2012

miestas

Sąs­kai­tos atė­mė amą

Komentaras Al­gir­das Ron­kus

Klai­pė­dos ra­jo­no sa­v i­val­dy­bės Ko­mu­na­l i­n io ūkio ir ap­l in­ko­sau­gos sky­r iaus ve­dė­jas

E

s­mė ta, kad dau­ge­lis gin­du­ liš­k ių bu­vo pri­si­jun­gę prie to­k ios pu­s iau ne­vei­k ian­ čios nuo­te­k ų sis­te­mos ir nuo­te­kos iš­te­kė­da­vo į ne­to­lie­se esan­ tį Vė­ž ių upe­l į. Bend­ro­vė „Klai­pė­dos van­duo“ su­t var­kė siurb­l i­nę, tad ir nuo­te­kų sis­te­ma pra­dė­jo ge­riau funk­ cio­nuo­t i. Įmo­nė pri­ž iū­r i sis­te­mą, ja gin­du­liš­kiai nau­do­ja­si, tad na­tū­ra­lu, jog tu­ri mo­kė­ti. Kai sis­te­ma bu­vo pu­ siau vei­kian­ti, gy­ven­to­jai pik­ty­biš­kai tuo nau­do­jo­si ir ne­mo­kė­jo už nuo­te­ kas, o įvy­kus ava­ri­joms, kreip­da­vo­si į sa­vi­val­dy­bę. Ne­ži­nau, dėl ko­kių prie­ žas­čių „Klai­pė­dos ra­jo­no van­de­nys“ leis­da­vo gy­ven­to­jams taip elg­tis, ne­ mo­kė­ti už nuo­te­kas. Da­bar si­tua­ci­ja pa­si­kei­tė – at­si­ra­do tvar­ka, ne­be­ter­ šia­ma gam­ta, tad už tai ir rei­kia mo­ kė­t i. Ma­nau, tei­sė­ta, jog gin­du­l iš­k iai ga­vo są­skai­tas už nuo­te­kas.

In­ves­ti­ci­jos: Gin­du­liuo­se šiuo me­tu vyks­ta van­den­tie­kio ir nuo­te­kų sis­te­mos plėt­ros dar­bai.

1

Ga­liau­siai kai­my­nai vie­ ni per ki­tus iš­siaiš­ki­no, jog są­skai­ta yra už nuo sau­sio 1-o­ sios iš­leis­tas nuo­te­kas, o ne už vie­ ną mė­ne­sį. „Vi­si kai­my­nai esa­me iš­tik­ti šo­ ko. Ne­sup­ran­ta­me, kaip taip ga­li­ ma elg­tis – be jo­kio įspė­ji­mo, su­ si­rin­ki­mo, in­for­ma­ci­jos pa­tei­ki­mo at­siųs­ti są­skai­tas, ir tiek“, – ste­bė­ jo­si I.Lu­kaus­kas.

Jam ant­ri­no gin­du­liš­kis Ri­čar­das Mic­ke­vi­čius. „Gin­du­liuo­se gy­ve­nu jau sep­ty­ ne­rius me­tus, tad ko­dėl są­skai­ta už nuo­te­kas yra iš­ra­šy­ta tik už šiuos me­tus, o ne už vi­sus sep­ty­ne­rius, jei jau esa­me pri­si­jun­gę prie nuo­ te­kų sis­te­mos, nors taip nė­ra. Ban­ džiau aiš­kin­tis, ta­čiau bend­ro­vė­je „Klai­pė­dos van­duo“ ma­ne siun­ti­ nė­jo nuo vie­no spe­cia­lis­to pas ki­tą, ir nie­kas nie­ko ne­ga­lė­jo pa­sa­ky­ti“, – py­ko R.Mic­ke­vi­čius.

Anot pa­šne­ko­vų, keis­čiau­sia yra tai, kad „Klai­pė­dos van­duo“ są­ skai­tas gy­ven­to­jams iš­ra­šė, nors

šie su bend­ro­ve nė­ra su­da­rę jo­kių su­tar­čių, pa­tvir­ti­nan­čių, kad nau­ do­ja­si įmo­nės tei­kia­mo­mis pa­slau­ go­mis.

Per pa­rą – 160 lit­rų

Žmo­nes pik­ti­na ir tai, kad jie yra pri­ly­gi­na­mi ne­są­ži­nin­giems var­ to­to­jams ar net va­gims. „Mums iš­leis­tų nuo­te­kų kie­kį ap­skai­čia­vo ne pa­gal fak­tą, o pa­ gal nor­mą. Esą vie­nas žmo­gus per pa­rą su­nau­do­ja 160 lit­rų van­dens, tad su­si­da­ro ir tiek pat nuo­te­kų.

Kaž­ko­kia ne­są­mo­nė, juk neį­ma­no­ ma per pa­rą tiek van­dens iš­leis­ti.

Sup­ran­tu, kad nor­mas ga­li­ma tai­ ky­ti ne­są­ži­nin­giems var­to­to­jams, ta­čiau mes no­ri­me dek­la­ruo­ti iš­ leis­tų nuo­te­kų kie­kį, bet nie­kas neį­ren­gia skai­tik­lių“, – pik­ti­no­si I.Lu­kaus­kas.

Jo šei­ma nau­do­ja van­de­nį iš nuo­ sa­vo grę­ži­nio. Ta­čiau skai­tik­lius, ku­rie pa­ro­dy­tų, kiek van­dens su­ var­to­ja­ma, o pa­gal tai ap­skai­čiuo­ja­ ma ir tai, kiek nuo­te­kų iš­lei­džia­ma,

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

pri­va­lo su­mon­tuo­ti ir už­plom­buo­ti bend­ro­vė „Klai­pė­dos van­duo“. „Sup­ran­tu, kad už nuo­te­kas rei­ kia mo­kė­ti, ta­čiau ne at­ga­li­ne da­ta ir dar pa­gal to­kias dra­ko­niš­kas nor­ mas. Tu­ri bū­ti tvar­ka – re­konst­ ruo­ta nuo­te­kų sis­te­ma, įreng­ti skai­tik­liai, ir tuo­met nie­kas ne­be­ sip­rie­šins dėl gau­na­mų są­skai­tų“, – tvir­ti­no I.Lu­kaus­kas.

R.Mic­ke­vi­čius ti­ki­no, jog pla­ nuo­ja gau­tos są­skai­tos už nuo­te­kas neap­mo­kė­ti, vie­ny­tis su kai­my­nais ir ieš­ko­ti tei­sy­bės. „Kol kas nie­kas neaiš­ku – nei kaip ap­skai­čiuo­tos tos są­skai­tos, nei ko­dėl tu­ri­me mo­kė­ti, jei nuo­te­kų sis­te­mos nie­kas ne­pri­ žiū­rė­jo. Kai ji už­si­kimš­da­vo, pa­tys sam­dy­da­vo­me, kas ją iš­va­ly­tų“, – pe­čiais trau­kė gin­du­liš­kis.

„Gin­du­liuo­se yra se­na nuo­te­ kų sis­te­ma, ku­ri ve­da į siurb­li­ nę. Ji pra­stos būk­lės, to­dėl daž­ nai ten­ka siurb­ti nuo­te­kas ir jas vež­ti į nuo­te­kų va­lyk­las. Kai at­ li­ko­me ty­ri­mą, paaiš­kė­jo, kad už nuo­te­kas mo­ka vos ke­li gy­ven­to­ jai. To­dėl ge­gu­žę at­li­ko­me pa­tik­

Mo­kė­jo vos ke­li

Dan­ge­ras Alek­sand­ro­vas:

Bend­ro­vės „Klai­pė­dos van­duo“ Par­da­vi­mų de­par­ta­men­to di­rek­to­ rius Dan­ge­ras Alek­sand­ro­vas ti­ki­no, kad gin­du­liš­kiai me­luo­ja, jog gy­ ven­vie­tė­je nė­ra nuo­te­kų sis­te­mos.

Gin­du­liai kol kas yra vie­nin­te­lė gy­ven­vie­ tė, ku­ri bu­vo tik­rin­ta ir ras­ta nau­jų var­to­ to­jų, tu­rin­čių mo­kė­ti už nuo­te­kas.

rą, ku­rie gin­du­liš­kiai nau­do­ja­si nuo­te­kų sis­te­ma. Juos nu­sta­tė­ me ir ap­mo­kes­ti­no­me“, – tei­gė D.Alek­sand­ro­vas. „Klai­pė­dos van­duo“ nuo šių me­ tų pra­džios ėmė tiek­ti van­de­nį ir tvar­ky­ti nuo­te­kas ne tik Klai­pė­ dos mies­te, bet ir ra­jo­ne, nes prie įmo­nės bu­vo pri­jung­ta bend­ro­vė „Klai­pė­dos ra­jo­no van­de­nys“. „Pe­rė­mė­me Klai­pė­dos ra­jo­ną, ku­ris mums bu­vo ab­so­liu­čiai ne­ ži­no­mas. Ta­čiau pa­va­sa­rį paaiš­kė­ jo, kad Gin­du­liuo­se yra daug pri­si­ jun­gu­sių­jų prie nuo­te­kų sis­te­mos, o mo­kan­čių­jų – vos ke­li. Nuo­te­kų sto­te­lė nuo­lat bu­vo per­pil­do­ma ir tek­da­vo siųs­ti ma­ši­ną, kad nuo­te­ kas iš­siurb­tų. Ma­nė­me, gal grun­ti­

niai van­de­nys per­pil­do sto­te­lę, ta­ čiau kai pra­si­dė­jo saus­ra, o sto­te­lė vėl bu­vo per­pil­dy­ta, tuo­met ir nu­ spren­dė­me aiš­kin­tis, ko­kia si­tua­ ci­ja yra Gin­du­liuo­se. Taip ir at­ra­ do­me nau­jų var­to­to­jų“, – aiš­ki­no bend­ro­vės „Klai­pė­dos van­duo“ at­ sto­vas.

Tik­rins ki­tas gy­ven­vie­tes

Pak­laus­tas, ko­dėl įmo­nė pa­si­sten­ gė gy­ven­to­jus ap­mo­kes­tin­ti pa­gal nor­mas, o ne pa­siū­lė jiems įreng­ti van­dens skai­tik­lius, kad bū­tų ga­li­ ma nu­sta­ty­ti tiks­lų nuo­te­kų kie­kį, D.Alek­sand­ro­vas tvir­ti­no, jog įmo­ nė to­kių gy­ven­to­jų pra­šy­mų ne­su­ lau­kė. „Su­tin­ku, kad tu­ri­me pa­sta­ty­ti skai­tik­lius. Ta­čiau jų maz­gą pri­va­ lo įsi­reng­ti pa­ts abo­nen­tas. Kai jis tai pa­da­ro ir pra­ne­ša mums, tuo­ met at­va­žiuo­ja­me ir su­mon­tuo­ ja­me skai­tik­lius“, – tei­gė D.Alek­ sand­ro­vas.

Ar­gu­men­tą, kad žmo­nės ne­tu­ri mo­kė­ti, nes su „Klai­pė­dos van­de­ niu“ nė­ra su­da­rę su­tar­čių, pa­šne­ ko­vas taip pat at­rė­mė.

Jo tei­gi­mu, ra­šy­ti­nė su­tar­tis dėl vie­šų­jų pa­slau­gų tei­ki­mo nė­ra bū­ ti­na. „Klai­pė­dos van­duo“ tu­ri apie 80 tūkst. var­to­to­jų, tad su vi­sais jais pa­si­ra­šy­ti su­tar­tis esą fi­ziš­kai neį­ ma­no­ma. „Gin­du­liai – kol kas yra vie­nin­ te­lė gy­ven­vie­tė, ku­ri bu­vo tik­rin­ ta ir ras­ta nau­jų var­to­to­jų, tu­rin­čių mo­kė­ti už nuo­te­kas. Ta­čiau tik­rin­ si­me ir ki­tas Klai­pė­dos ra­jo­no gy­ ven­vie­tes, ku­rių yra 54“, – tei­gė D.Alek­sand­ro­vas.

Jis pri­pa­ži­no, jog Gin­du­liuo­ se nu­sta­ti­nė­jant var­to­to­jus, ku­rie nau­do­ja­si nors ir se­na nuo­te­kų sis­ te­ma, ga­li bū­ti įsi­vė­lę klai­dų. „Kiek­vie­nas at­ve­jis – in­di­vi­dua­ lus. Gy­ven­to­jai ga­li ra­šy­ti skun­ dus, at­va­žiuo­si­me, pa­tik­rin­si­me iš nau­jo. Gal­būt iš­ties vamz­dis pa­ jung­tas į nuo­te­kų sis­te­mą, ta­čiau jis yra užak­lin­tas. Tuo­met žmo­ nių at­si­pra­šy­si­me ir są­skai­tas per­ skai­čiuo­si­me“, – ti­ki­no bend­ro­vės „Klai­pė­dos van­duo“ Par­da­vi­mų de­par­ta­men­to di­rek­to­rius.

Jis pa­brė­žė, jog gin­du­liš­kiai il­gą lai­ką už nuo­te­kas ne­mo­kė­jo bend­ ro­vei „Klai­pė­dos ra­jo­no van­duo“, nors esą tai tu­rė­jo da­ry­ti.

Ta­čiau reikš­ti pre­ten­zi­jų dėl to „Klai­pė­dos van­duo“ ne­be­ga­li.

5

ketvirtADIENIS, birželio 28, 2012

miestas

Mies­to pa­kraš­ty­je – aguo­nų ro­jus Gy­tis Pet­raus­kas Pri­va­čio­je že­mė­je au­gin­ti aguo­nas yra nu­si­kal­ti­mas. Ta­čiau kas at­sa­ ko už vie­šo­se vie­to­se au­gan­čių aguo­nų plan­ta­ci­jas, ne­ži­nia. Vie­ na to­kių pa­ste­bė­ta pie­ti­nė­je mies­ to da­ly­je.

Mi­ni­jos gat­vė­je ne­to­li vie­nos lai­vų ga­myk­los praei­vių dė­me­sį at­krei­ pia skais­čiai rau­do­ni žie­dai. Dau­ ge­lio nuo­sta­bai – tai ge­rai ži­no­mas ne­le­ga­lių opia­tų tu­rin­tis au­ga­las – aguo­na. Neaiš­ku, ar jos de­ko­ra­ty­ vi­nės, ar lau­ki­nės ir ko­dėl bū­tent ten iš­dy­go.

Klai­pė­dos mies­to 2-ojo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to at­sto­vas Gin­ta­ras La­ sic­kas, pa­si­tei­ra­vus apie tai, ar daž­ nai po­li­ci­ja ap­tin­ka, gau­na pra­ne­ši­ mų apie mies­te au­gan­čias aguo­nas, tei­gė, kad pa­sta­ruo­sius 3-4 me­tus to­kių sig­na­lų ne­bu­vo.

Anot jo, pa­ma­čius į aguo­ną pa­ na­šų au­ga­lą iš­kart ne­ga­li­ma tvir­ tin­ti, kad tai ir yra aguo­na, o jei au­ga­las iš­ties yra aguo­na, ją ap­

Nepopuliarios: požeminėmis perėjomis naudojasi tik vienas kitas pėstysis.

Dėl žmo­nių sau­gu­ mo mies­te nai­ki­na­ mos kai ku­rios pe­ rė­jos, o pės­tie­ji ver­ čia­mi gat­vę kirs­ti nau­do­da­mie­si po­ že­mi­nė­mis pe­rė­jo­ mis. Ta­čiau jų būk­lė to­kia, kad apie žmo­ nių sau­gu­mą kal­bė­ ti sun­ku.

ti­k us at­l ie­ka­m a eks­p er­t i­z ė: nu­ sta­ti­nė­ja­ma, ar au­ga­le yra opia­ tų.Vė­l iau aiš­k i­n a­m a­s i, kam tos aguo­n os pri­k lau­so, kas jas pa­ sė­jo.

Pa­rei­gū­nas pa­sa­ko­jo, kad Klai­ pė­dos po­li­ci­ja kas­met da­ly­vau­ ja res­pub­li­ki­nė­je ak­ci­jo­je „Aguo­ na“, ku­rios tiks­las – stip­rin­ti ko­vą su nar­ko­ma­ni­jos pli­ti­mu.

Jos me­tu aiš­ki­na­mi ir nai­ki­na­mi ne­tei­sė­tai au­gi­na­mų aguo­nų ir ka­ na­pių pa­sė­liai, nu­sta­to­mi as­me­nys, ne­tei­sė­tai dis­po­nuo­jan­tys, var­to­ jan­tys ar pla­ti­nan­tys nar­ko­ti­nes, psi­chot­ro­pi­nes me­džia­gas.

Fak­tai Aguo­na – Lie­tu­vo­je pla­čiai ži­no­mas au­ga­las, ku­ris yra ne tik na­mų puo­ šy­bos ele­men­tas ar prie­sko­n is py­ ra­gams, ta­čiau ir nar­ko­ti­kas. Nors iš aguo­nų sul­čių iš­gau­na­ma nar­ko­t i­ nė me­d žia­ga, ku­r i yra nau­do­ja­ma me­di­ci­no­je, Lie­tu­vo­je ji nė­ra le­ga­li.

Rea­ly­bė: uos­ta­mies­čio po­že­mi­nės pe­rė­jos ge­ro­kai ap­griu­vu­sios ir ne­

sau­gios.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Po­že­mi­nės pe­rė­jos lau­kia re­mon­to An­ta­nas Sta­niu­lis Apt­ru­pė­ję laip­tai, sky­la­čios sie­nos, tam­sa ir vi­siš­ka an­ti­sa­ni­ta­ri­ja. Taip at­ro­do Klai­pė­dos mies­te esan­čios po­že­mi­nės pe­rė­jos. Žmo­nės jau se­ niai šių vie­tų ven­gia ir dėl ga­li­mų api­plė­ši­mų.

Mies­te iš vi­so yra ke­tu­rios po­že­mi­ nės pe­rė­jos: Vin­gio gat­vė­je, Ši­lu­tės plen­te, Bal­ti­jos pro­spek­to žie­di­nė­ je san­kry­žo­je bei po Pi­lies til­tu. Dvi iš jų – ava­ri­nės būk­lės. Tai Vin­gio ra­jo­ne bei Ši­lu­tės plen­te esan­čios pe­rė­jos.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da tei­gė ge­rai ži­nąs apie pa­dė­tį po­že­mi­nė­se pe­rė­jo­se ir

Ge­riau­sia pa­dė­tis yra po Pi­lies til­tu esan­čio­je po­že­mi­nė­ je pe­rė­jo­je. Ji nuo­lat tvar­ko­ma bei pri­žiū­ ri­ma, tris kar­tus per sa­vai­tę va­lo­ma. pa­ti­ki­no, kad bus im­ta­si prie­mo­nių joms su­tvar­ky­ti.

Pa­sak pa­šne­ko­vo, ge­riau­sia pa­ dė­tis yra po Pi­lies til­tu esan­čio­je po­že­mi­nė­je pe­rė­jo­je.

Ji nuo­lat tvar­ko­ma bei pri­žiū­ ri­ma, tris kar­tus per sa­vai­tę va­ lo­ma.

Kiek pra­stes­nė pa­dė­tis Bal­ti­jos žie­di­nė­je san­kry­žo­je. Anot L.Dū­ dos, čia si­tua­ci­ja pa­si­keis at­li­kus Bal­ti­jos pro­spek­to re­konst­ruk­ci­ją.

Be­ne liūd­niau­sias vaiz­das yra Ši­ lu­tės plen­te bei Vin­gio ra­jo­ne esan­ čio­se po­že­mi­nė­se pe­rė­jo­se. Ši­lu­tės plen­te esan­čio­je pe­rė­jo­ je ap­tru­pė­ju­sios ply­tos, iš­si­klai­pę laip­tai, iš­muš­tos ap­švie­ti­mo lem­ pos. Ši pe­rė­ja ke­lia grės­mę gy­ven­ to­jams. Ply­tų nuo­lau­žos pa­skli­du­ sios ant grin­di­nio, tad nak­ties me­tu čia leng­va su­si­ža­lo­ti.

Kaip tei­gė L.Dū­da, šias po­že­ mi­nes pe­rė­jas ar­ti­miau­siu me­ tu ren­gia­ma­si tvar­ky­ti. Bus įreng­ti tu­rėk­lai, tvar­kin­gos nuo­va­žos neį­ ga­lie­siems bei dvi­ra­ti­nin­kams, su­ tvar­ky­ti laip­tai, sie­nos.

Mįslė: niekas negali pasakyti, ar miesto pakraštyje žydinčios aguonos

pasėtos tyčia.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Gat­ves va­ly­ti no­ri pen­kios įmo­nės Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Dėl me­cha­ni­zuo­to uos­ta­mies­čio gat­vių va­ly­mo var­žo­si pen­kios įmo­nės. Klai­pė­dos val­džios at­sto­ vų tei­gi­mu, pa­siū­ly­tos da­ly­vių kai­ nos ne­gąs­di­na.

Iš­rinks: po mė­ne­sio Klai­pė­da tu­rės nau­ją gat­vių va­ly­to­ją.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr

Vo­kai su pa­siū­ly­mais me­cha­ni­zuo­ tam gat­vių va­ly­mui bu­vo at­plėš­ti šią sa­vai­tę.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­ nist­ra­ci­jos di­rek­to­rės pa­va­duo­to­jas Via­čes­la­vas Kar­ma­no­vas džiau­gė­

si, kad su­lauk­ta ne vie­no ar dvie­jų, o pen­kių pa­siū­ly­mų. „Bus iš ko rink­tis“, – tvir­ti­no pa­va­duo­to­jas.

Pa­sak V.Kar­ma­no­vo, da­bar ana­ li­zuo­ja­ma da­ly­vių pa­teik­ta me­ džia­ga.

Ki­tą sa­vai­tę tu­ri paaiš­kė­ti, ar įmo­nės ati­tin­ka kva­li­fi­ka­ci­ją pa­gal kon­kur­so są­ly­gas. „Jei nea­ti­tiks, teks at­mes­ti pa­ siū­ly­mą“, – aiš­ki­no va­do­vas.

Pa­siū­ly­mai bus nag­ri­nė­ja­mi sa­ vai­tę. Ta­da bus su­da­ry­ta pre­li­mi­ na­ri ei­lė ir iš­siųs­ta da­ly­viams.

Per 15 die­nų jie tu­rės tei­sę ap­ skųs­ti kon­kur­są. „Jei ap­skun­di­mų ne­bus su­lauk­ta, ma­nau, po mė­ne­sio tu­rė­si­me nau­ ją ran­go­vą, ku­ris va­lys gat­ves“, – tvir­ti­no pa­va­duo­to­jas.

Su­tar­tis su konkursą laimėjusiu gatvių valytoju bus pa­si­ra­šy­ta tre­ jiems me­tams.

Kon­kur­sas dėl gat­vių va­ly­mo at­ ski­rai ren­gia­mas pie­ti­nei ir šiau­ri­ nei uostmiesčio da­lims.

V.Kar­ma­no­vas tvir­ti­no, kad da­ ly­vių pa­siū­ly­ti pa­slau­gų įkai­niai ne­gąs­di­na.

6

ketvirtadienis, birželio 28, 2012

nuomonės

Gat­vė­je – sla­lo­mo var­žy­bos

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

K

Po­ky­čių be­lau­kiant Valentinas Beržiūnas

A

r Egip­to pre­z i­den­to rin­k i­mai – re­vo­l iu­ci­ jos šio­je ša­ly­je pa­bai­ ga? Ko dar lauk­t i Vi­ du­ri­nių Ry­tų re­g io­ne? Šio re­g io­no ša­lys – skir­tin­gos: tiek dy­d žiu, tiek eko­no­m i­n iu iš­si­v ys­ ty­mu, gy­ven­to­jų skai­čiu­mi.

Vis dėl­to ste­bi­ma, jog dau­ge­lis šių ša­l ių is­to­r i­n iu po­ž iū­r iu per­g y­ve­ no pa­na­šius po­l i­t i­n ius po­k y­čius.

Ar lei­džia žvilgs­nis į praei­t į da­ry­ti ko­k ias nors iš­va­das dėl atei­ties?

Iš da­lies. Nors pro­gno­za­vi­mas nė­ ra pa­pras­tas už­siė­mi­mas.

Ar re­vo­liu­ci­jos ap­ ims ki­tas re­gio­no ša­ lis, pa­vyz­džiui, Sau­ do Ara­bi­ją? Žvel­g iant į praei­t į, da­l is re­g io­no ša­l ių skir­t in­g u me­t u per­g y­ve­no tris bū­din­gus lai­ko­tar­pius: mo­nar­ chi­nio val­dy­mo, ka­ri­nių re­ži­mų ir is­la­mis­ti­nių jė­g ų iš­k i­li­mo.

Pir­mas lū­ž is – mo­nar­chi­jų pa­nai­ ki­n i­mas ir ka­r i­n ių re­ž i­mų įsi­tvir­ ti­ni­mas – dau­ge­ly­je re­g io­no ša­lių įvy­ko dar praė­ju­sio am­ž iaus ant­ ro­jo­je pu­sė­je. Ant­ras – vi­sai ne­se­ niai, po jo val­d žią re­g io­no ša­ly­se pe­rė­mė is­la­mis­ti­niai ju­dė­ji­mai.

Tar­k i­me, Egip­te ar Li­bi­jo­je – per Ara­bų pa­va­sa­r į, Tur­k i­jo­je – atė­jus į val­d žią Re­ce­pui Tayyi­pui Er­do­ ğa­nui. Vie­nin­te­lia­me Ira­ne šis lū­ žis bu­vo ge­ro­kai anks­čiau – ga­l i­ ma sa­ky­ti, nu­ver­tus ša­chą.

Is­la­mis­ti­nių jė­g ų pa­si­ro­dy­mo pa­ vo­jaus ar, prie­šin­gai, nau­dos ne­ siim­si­me ver­tin­ti. Vie­ni šiuo­se ju­ dė­ji­muo­se ga­li įžvelg­ti pa­vo­jų de­ mok­ra­t i­jai, esą is­la­m is­tai var­ž ys žmo­gaus tei­ses, ki­t i, prie­šin­gai, – tik­rą­ją de­mok­ra­ti­ją.

Svar­bu tai, kad pa­sta­ra­sis po­ky­tis įvy­ko ne vi­so­se re­gio­no ša­ly­se. Ar re­vo­l iu­ci­jos apims ki­tas ša­l is, pa­ vyz­d žiui, Sau­do Ara­bi­ją, – sun­k u pa­sa­ky­ti. Ta­čiau re­vo­liu­ci­jas per­ gy­ve­nu­s ių ša­l ių pa­t ir­t is lei­d žia ma­ny­t i, kad po­k y­č iai, jei įvyks, ga­li bū­ti pa­na­šūs.

Šio­k ia to­k ia išim­tis iš bend­ro kon­ teks­to – Si­ri­ja. Pa­ly­g in­ti su Egip­tu, Si­r i­jos vi­suo­me­nė nė­ra ho­mo­ge­ ni­nė. Bas­ha­ro al As­sa­do re­ž i­mas ir ka­r iuo­me­nė yra do­m i­nuo­ja­m i ala­v i­t ų – re­l i­g i­nės gru­p ės, su­da­ ran­čios Si­r i­jos gy­ven­to­jų ma­ž u­ mą. O su­ni­tai – di­d žiau­sia re­li­g i­nė gru­pė – iš es­mės eli­mi­nuo­ta.

Bū­tent dėl šios prie­žas­ties Si­ri­jo­je pa­g rįs­tai ga­li­ma kal­bė­ti apie pi­lie­ ti­n į ka­rą tarp skir­t in­g ų ta­pa­t y­bi­ nių (šiuo at­ve­ju re­l i­g i­n ių) gru­pių, jei re­ži­mas grius. Ki­taip sa­kant, ala­ vi­tams nė­ra kur trauk­tis, o su­ni­tai sieks ker­šy­t i. Si­r i­jos at­ve­jį pa­ran­ ku ly­g in­ti su Ira­ku, ku­ria­me do­mi­ nuo­ja šii­tai ir su­ni­tai. Jei įvyk­tų in­ ter­ven­ci­ja ir re­ž i­mas bū­tų su­triuš­ kin­tas, ti­kė­t i­na, kad Si­r i­jo­je pra­si­ dė­t ų te­ro­r is­t i­n is pi­l ie­t i­n is ka­ras, ku­r is su­kel­t ų ne­nus­p ė­ja­mų pa­ da­r i­n ių, kaip Ira­ke nu­ver­t us Sad­ da­mą Hus­sei­ną. Re­g is, tai ga­li bū­ti Va­ka­r ų del­si­mo prie­žas­tis.

Egip­to pro­ble­ma – ne gi­lu­m i­nė, kaip Si­ri­jo­je. Čia vi­suo­me­nė­je nė­ ra su­si­prie­ši­ni­mo, ne­bent dėl po­ li­t i­n ių pa­ž iū­r ų. Ne­nuos­ta­bu, kad Egip­te ne­k i­lo pi­l ie­t i­n is ka­ras, tik jė­g ų per­si­stum­dy­mas tarp eli­to.

Vis dėl­to nors sta­bas Hos­n i Mu­ ba­ra­kas per re­vo­l iu­ci­ją bu­vo pa­ ša­l in­tas, neį­v y­ko reikš­m in­gas lū­ žis eli­to gre­to­se.

Ki­t aip sa­k ant, tie, ku­r ie val­dė H.Mu­ba­ra­ko me­tais, val­do ir da­ bar – tai ša­lies ar­mi­jos va­do­vy­bė.

Tie­sa, ar­mi­jai da­bar ten­ka ieš­ko­ti pu­siaus­vy­ros. Nors ka­riš­kiai prieš pat pa­skel­biant pre­z i­den­to rin­k i­ mų re­zul­ta­tus ėmė­si sku­bių jų įta­ ką įtvir­ti­nan­čių re­for­mų, jiems te­ ko pri­pa­ž in­ti Mu­sul­mo­nų bro­li­jos svar­bą.

Bro­li­jos na­riams ir nau­ja­jam ša­lies va­do­v ui ak­t y­v us ka­r iuo­me­nės da­ly­va­vi­mas po­li­ti­nė­je veik­lo­je – trik­dis. Ta­čiau kol kas bro­li­ja ne­tu­ ri jo­k ių sver­tų prieš ka­riš­k ius.

Jei bro­l i­jos at­sto­vai pa­jus, kad jų kur­s ą pa­lai­ko di­d žio­ji da­l is vi­ suo­me­nės, ga­l i im­t is eli­m i­nuo­t i ka­riš­k ius.

Bro­li­jos žings­niai ga­li bū­ti įvai­r ūs, pa­vyz­d žiui, že­mes­nio ran­go ka­ri­ nin­k ų pa­t rau­k i­mas sa­vo pu­sėn, eli­m i­nuo­jant se­ną­jį ge­ne­ra­l i­te­tą ir nau­jiems kad­rams mai­nais už lo­ja­lu­mą su­tei­k iant aukš­čiau­sius po­stus ar­mi­jo­je. Ži­no­ma, ga­l i­ma ti­kė­t is ir sta­t us quo, kai abi pu­sės ban­dys ge­r in­t i bend­rą Egip­to so­cia­li­nę ir eko­no­ mi­nę būk­lę. Kol kas šia link­me ir ju­da­ma.

Informacija: 397

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 750

Andriaus Deltuvos karikatūra

ną šim­tą li­tų. Gi au­to­mo­bi­lį su­ga­di­na ne kas ki­tas, o ke­lių duo­bės, ypač to­ kios ašt­rios, ko­kios jos yra da­bar iš­ gremž­tos Her­kaus Man­to gat­vė­je.

Kad ne­bū­tų pre­ten­zi­jų, rei­kė­tų tiek ne­daug – tik iš­kart už­ly­gin­ti tas iš­gi­

lin­tas duo­bes, ir vi­si vai­ruo­to­jai bū­tų pa­ten­kin­ti. Da­bar gi jie po šią gat­vę pri­vers­ti va­žiuo­ti kaip sla­lo­mo var­ žy­bo­se, nes nie­kas ne­no­ri dau­žy­ti bran­giai kai­nuo­jan­čių sa­vo ma­ši­nų.

Li­nas Ma­žei­ka

Ne­min­dy­ki­te A.Ža­lio at­mi­ni­mo

T

aip jau su­si­klos­tė gy­ve­ni­mas, kad pra­dė­jau lan­ky­tis sa­vi­ val­dy­bė­je Lie­pų gat­vė­je.

Kai bu­vo dar gy­vas ger­ bia­mas Al­fon­sas Ža­lys, taip pat te­ko lan­ky­tis sa­vi­val­dy­bė­je. Tai bu­vo iš­ties nuo­sta­bus, švie­sus žmo­gus. Ta­čiau aną­dien pa­krau­pau, kai pa­ma­čiau,

karštas telefonas

397 728

telefonas@kl.lt

Ne­pas­lau­gios pa­da­vė­jos

Vie­no­je alė­jo­je esan­čio­je lau­ko ka­vi­ nė­je dir­ba ne­pas­lau­gios pa­da­vė­jos.

Eu­ro­pos fut­bo­lo čem­pio­na­to me­tu nuė­jau į ka­vi­nę pa­si­žiū­rė­ti var­žy­bų.

Priė­jus pa­da­vė­jai, už­si­sa­kiau kok­ tei­lį. Pa­da­vė­ja pra­dė­jo ka­man­ti­nė­ti, ko­dėl už­si­sa­kiau bū­tent tą, nes, anot jos, yra kaž­koks ki­toks kok­tei­lis, ku­ rio sko­nis toks pat, kaip ir ma­no pa­ gei­dau­ti­no ir, be to, jis yra pi­ges­nis.

Aš pa­sa­kiau, kad iš me­niu ga­liu rink­ tis ką tik no­riu, ir pa­gei­da­vau to kok­ tei­lio, ku­rio ir no­rė­jau. Pa­da­vė­ja pik­ tu žvilgs­niu pa­žvel­gė į ma­ne ir išė­jo vyk­dy­ti pa­gei­da­vi­mo.

Au­re­li­ja

Tor­tų var­to­ji­mo ter­mi­nas – pa­si­bai­gęs

No­rė­čiau per­spė­ti vi­sus žmo­nes. Šne­ ku apie vie­no­je tur­ga­vie­tė­je įsi­kū­ru­sią kon­di­te­ri­jos par­duo­tu­vę. Kiek­vie­ną sa­vait­ga­lį per­ku tor­tus. Bu­vau nuo­la­ ti­nė klien­tė. Die­ną prieš Jo­ni­nes nu­ si­pir­kau ke­le­tą jų. Na ir ką jūs ma­no­ te? Da­tos – iš­tai­sy­tos, tor­tai – su­rū­gę,

kad ant že­mės prieš laip­tus esan­čią jo at­mi­ni­mo plokš­tę vi­si į sa­vi­val­dy­ bę įei­nan­tys in­te­re­san­tai min­do.

Tik ma­no ko­jos ne­min­dė, nes ma­ nau, kad tai di­džiau­sias to iš­ki­laus žmo­gaus pa­že­mi­ni­mas.

Mū­sų mies­to val­di­nin­kai, ku­rie dar gy­vi ir dir­ba­te mū­sų mies­te, pa­gal­

vo­ki­te, ar jums pa­tik­tų, kad jū­sų at­ mi­ni­mas atei­ty­je taip pat bū­tų min­ do­mas praei­vių?

Ma­no nuo­mo­ne, šį at­mi­ni­mo ženk­lą bū­ti­na per­kel­ti ant sa­vi­val­ dy­bės sie­nos. Tik ta­da A.Ža­lio at­mi­ ni­mas bū­tų tin­ka­mai įver­tin­tas.

su­pe­li­ję. Skam­bi­nau tam tik­rai tar­ny­ bai. Ta­čiau, ma­no nuo­mo­ne, ji yra pa­ pirk­ta: ma­tyt, atei­na ky­šis į ki­še­nę ir išei­na. Jos dar­buo­to­jai man nie­ko ne­ pa­sa­kė, to­dėl krei­piuo­si re­dak­ci­ją. La­ bai gai­la, nes iš pra­džių tor­tai bū­da­vo la­bai ska­nūs, o da­bar į šiukš­lių dė­žę iš­me­čiau 50 li­tų. Ma­no ži­nu­tė žmo­ nėms – nei­kit ten ir ne­pir­ki­te.

Mies­to trans­por­to pro­ble­mos mo­kes­ čiais neį­veik­si­me. O gal čia tik tiks­las – dar kar­tą įlįs­ti į mū­sų lie­sas pi­ni­ gi­nes. Siū­lau sa­vi­val­dy­bės va­do­vams pa­gal­vo­ti apie mi­ni re­fe­ren­du­mų pra­ ve­di­mą la­bai ma­žo­mis iš­lai­do­mis.

Pa­vyz­džiui, svars­tant klau­si­mus dėl Vy­dū­no pa­mink­lo, Mu­zi­ki­nio teat­ro sta­ty­bos vie­tos ir pan. Bū­das pa­pras­ tas – ke­liuo­se stam­biuo­se pre­ky­bos cent­ruo­se rei­kė­tų pa­sta­ty­ti ur­nas, į ku­rias la­pe­lius su sa­vo nuo­mo­ne ga­ lė­tų įmes­ti vi­si mies­tie­čiai. Ki­tas bū­ das – ge­rai bū­tų pa­nau­do­ti in­ter­ne­ to ga­li­my­bes. Taip mies­to val­dan­tie­ji su­ži­no­tų ob­jek­ty­ves­nę nuo­mo­nę apie mies­te ky­lan­čias pro­ble­mas.

Jo­lan­ta

Be­na­miai – lau­ko ka­vi­nė­se

Lau­ko ka­vi­nėms rei­kia ap­sau­gos nuo be­na­mių ata­kų. Į vie­ną mies­te esan­ čią lau­ko ka­vi­nę už­su­kau pa­pie­tau­ti.

Be­lauk­da­mas, kol bus at­neš­tas mais­ tas, už­si­de­giau ci­ga­re­tę. Kaip iš gied­ ro dan­gaus pri­si­sta­tė po­ra be­na­mių ir pra­dė­jo ma­nęs mal­dau­ti rū­ka­lų. Kad grei­čiau at­sto­tų, da­viau jiems vie­ną ci­ga­re­tę. Jie pra­dė­jo skies­ti, kad esu Die­vo pa­lai­min­tas, ir pa­na­šias ne­są­ mo­nes. Ma­nau, lau­ko ka­vi­nėms rei­ kia pa­pil­do­mų ap­sau­gi­nin­kų bū­tent to­kiems at­ve­jams. Ap­sau­ga tu­rė­tų at­bai­dy­ti be­na­mius.

Ry­tis

Sto­vė­ji­mo mo­kes­tis – ne­rei­ka­lin­gas

Ma­ši­nų sto­vė­ji­mo ap­mo­kes­ti­ni­mo pro­jek­tas pra­si­len­kia su svei­ku pro­tu.

Al­do­na Ma­ri­ja Ged­vi­lie­nė

Sta­sys

Mie­gui truk­do šluo­ja­mų gat­vių gar­sas

Ko­kiu tiks­lu penk­ta­die­nį ket­vir­tą va­lan­dą ry­to gar­siai burz­gian­čio­mis ma­ši­no­mis yra šluo­ja­ma Mo­gi­lio­ vo gat­vė? Aš pu­sei še­šių už­si­sta­tau ža­din­tu­vą, kad po to vyk­čiau į dar­ bą, o ma­ne pa­ža­di­na ket­vir­tą. Ir kaip po to­kio anks­ty­vo „ža­din­tu­vo“ rei­kia dirb­ti? Ar jie ne­sup­ran­ta, kad ten gy­ ve­na žmo­nės?

Si­gi­tas Pa­ren­gė Gy­tis Pet­raus­kas

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

až­kas aną­dien „Karš­ta­me te­le­fo­ne“ kark­sė­jo, kad me­ ras ne­si­rū­pi­na mies­to gat­ vė­mis, ne­re­mon­tuo­ja jų ir taip to­liau. Vi­si da­bar yra la­bai gud­ rūs šne­kė­ti bet ką, ypač kai po sa­ vo žo­džiais ne­rei­kia pa­si­ra­šy­ti tik­ra pa­var­de ir var­du. Ir at­sa­ky­ti už sa­ vo tei­gi­nius prieš nie­ką ne­rei­kia. To­ kiais at­ve­jais mes vi­si gud­rūs ir pro­ tin­gi, ne taip, kaip ta­ry­bi­niais lai­kais mi­tin­guo­da­vo­me tik prieš sa­vo žmo­ ną at­si­sė­dę vir­tu­vė­je ant ta­bu­re­tės.

To­kiems šne­kų šne­kė­to­jams siū­ ly­čiau pa­žvelg­ti į Her­kaus Man­to gat­vę. Tre­čia­die­nį ja va­žia­vau au­to­ mo­bi­liu, tai ga­li­ma ra­tus pa­mes­ti, – ke­li­nin­kai iš­gi­li­no duo­bes, kad ga­lė­ tų jas iš­ly­gin­ti.

Tai­gi me­ras dir­ba.

O ke­lių tvar­ky­to­jams no­rė­čiau nu­ siųs­ti per­spė­ji­mą: jei­gu jau gi­li­na­ te duo­bes, bū­tų ge­rai, kad iš­kart jas ir už­ly­gin­tu­mė­te. Juk gal te­ko gir­dė­ ti apie to­kias au­to­mo­bi­lių da­lis, kaip trau­kės ar­ba šar­ny­rai. Jei ne­te­ko gir­ dė­ti apie jas, tai pri­min­siu, kad to­kių de­ta­lių pa­kei­ti­mas kai­nuo­ja ne vie­

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

397 730

397 713

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

Prenumeratos skyrius: 397

397 705

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

šeštADIENIS, birželio 16, 2012

miestas

pristato

Metų jūrininko rinkimus Ketvirtą kartą bus tituluotas Metų jūrininkas!

Mielieji, kviečiame siūlyti savo darbais, projektais, žygiais žmonėms, miestui ir jūrai labiausiai nusipelniusių 2011-aisiais jūrininkų kandidatūras.

Titulo laimėtojas bus paskelbtas Kruizinių laivų terminale rugpjūčio 3-iąją.

Iki liepos 10 d. siūlykite jūrininko titulo vertus pretendentus.

Liepos 12 d. dienraštyje „Klaipėda“ bus paskelbtas galutinis pretendentų sąrašas.

Liepos 13–30 d. balsuodami Jūs rinksite labiausiai šio titulo vertą jūrininką.

Liepos 31 – rugpjūčio 2 d. dienraštyje „Klaipėda“ bus pristatyti 3 daugiausia balsų surinkę pretendentai.

SIŪLYKITE SAVO JŪRININKĄ!

Kandidatus galite siūlyti: „Klaipėdos“ redakcijoje, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras”; „Klaipėdos“ skyriuje, PC „Akropolis“, Taikos pr. 61·; el. paštu jurininkas@kl.lt; portale www.KL.lt.

Projekto rėmėjas:

8

ketvirtadienis, birželio 28, 2012

užribis Išk­ri­to iš penk­to aukš­to

Šuo ap­kan­džio­jo vai­ką

Pa­si­ge­do po 41 me­tų

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nė­je li­go­ ni­nė­je gy­do­ma per bal­ko­ną iš­ kri­tu­si 29 m. mer­gi­na. Rum­piš­ kės g. gy­ven­to­ja pa­te­ko į rea­ni­ ma­ci­jos pa­la­tą, kai išė­ju­si į bal­ ko­ną pa­rū­ky­ti pa­sly­do ir iš­kri­to iš penk­to aukš­to. Mer­gi­nai lū­ žo ko­ja, įta­ria­mas ke­pe­nų ply­ši­ mas. Liu­di­nin­kai tei­gia, kad bū­ ta ne­lai­min­go at­si­ti­ki­mo.

Į Klai­pė­dos po­li­ci­ją krei­pė­ si 8 m. ber­niu­ko ma­ma 36-e­ rių L.M., ku­ri nu­ro­dė, kad so­dų bend­ri­jo­je „Bal­ti­ja“ šuo ap­kan­ džio­jo jos vai­ką. Paaiš­kė­jo, kad ber­niu­ką už­puo­lė kai­my­nys­tė­ je gy­ve­nan­čio pen­si­nin­ko šuo.

Vai­kui ke­tur­ko­jis su­ža­lo­jo au­ sį bei abi ko­jas. Įvy­kį ti­ria 1-asis po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tas.

Į po­li­ci­ją krei­pė­si 83 m. mo­te­ris, ku­ri pa­pra­šė su­ras­ti prieš 41 m. iš na­mų išė­ju­sį jos vy­rą. Klai­pė­ die­tė pa­sa­ko­jo, kad 1940 m. gi­ męs su­tuok­ti­nis S.J. 1971-ai­siais išė­jo iš na­mų ir pra­din­go. Tvar­ kant tur­to rei­ka­lus, mo­te­riai rei­ ka­lin­gas su­tuok­ti­nio pa­ra­šas.

Kol nė­ra mir­ties liu­di­ji­mo, klai­ pė­die­tė vis dar yra iš­te­kė­ju­si.

Atlikėjui E.Os­ta­pen­kai ne­lei­džia ves­ti Skan­da­lais iš­gar­sė­jęs klai­pė­die­tis 35-erių Eu­ge­ni­jus Os­ta­pen­ka nors ir pa­si­pir­šo my­li­ma­jai 53-ejų Tat­ja­nai, ta­čiau kol kas ne­ga­li ves­ti dau­giau nei aš­tuo­nio­li­ka me­tų vy­res­nės su­ža­dė­ti­nės, nes šio­ji for­ ma­liai vis dar yra neiš­sis­ky­ru­si su vy­ru vo­kie­čiu.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Do­ku­men­tuo­se – iš­te­kė­ju­si

Į keb­lią si­tua­ci­ją at­li­kė­jas su my­ li­mą­ja pa­te­ko, kai pa­mė­gi­no pa­si­ bels­ti į Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ri­ ka­ci­jos biu­rą. Ta­čiau su­ža­dė­ti­nių pa­reiš­ki­mų Met­ri­ka­ci­jos sky­riaus dar­buo­to­jos ne­ga­lė­jo priim­ti.

Ge­ro­kai už jau­ni­kį vy­res­nė ir tre­ jais me­tais už jo mo­ti­ną jau­nes­nė E.Os­ta­pen­kos iš­rink­to­ji T.Žgu­no­ va jau bu­vo kar­tą iš­te­kė­ju­si. Mo­te­ ris tuo­kė­si Vo­kie­ti­jo­je ir ten su­si­ lau­kė duk­ros. „Lan­kė­si ši po­ra pas mus, ta­čiau mo­te­ris ne­ga­lė­jo pa­teik­ti tin­ka­mai pa­tvir­tin­to do­ku­men­to apie įvy­ku­ sią iš­tuo­ką. Jei Lie­tu­vo­je ve­dęs ir iš­si­tuo­kęs lie­tu­vis no­rė­tų iš­va­žiuo­ti į už­sie­nį, jis iš­tuo­kos do­ku­men­tus tu­rė­tų pa­si­tvir­tin­ti Už­sie­nio rei­ ka­lų mi­nis­te­ri­jo­je“, – aiš­ki­no Klai­ pė­dos met­ri­ka­ci­jos sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­ja Zi­ta Dap­šie­nė.

Pa­sak spe­cia­lis­tės, Lie­tu­va yra pri­si­jun­gu­si prie 1961 m. spa­lio 5 d. Ha­gos kon­ven­ci­jos, ku­ri nu­ma­ to, kad vie­nos vals­ty­bės iš­duo­tuo­

se do­ku­men­tuo­se tu­ri bū­ti vals­ty­ bės tar­nau­to­jo pa­ra­šo ar ant­spau­do tik­ru­mą pa­tvir­ti­nan­ti pa­žy­ma. „Tai va­di­na­ma do­ku­men­tų le­ga­ li­za­vi­mu. Gi­mus vai­kui, su­si­tuo­kus, iš­si­tuo­kus, šių do­ku­men­tų tvir­ti­ni­ mas pa­žy­ma (Apos­til­le) yra pri­va­ lo­mas“, – aiš­ki­no Z.Dap­šie­nė.

Pas­ta­ruo­ju me­tu su­ si­tuok­ti ke­ti­nan­čios to­kios po­ros į pa­na­ šias si­tua­ci­jas pa­ten­ ka itin daž­nai.

Tik mir­ties at­ve­ju ne­bū­ti­na le­ga­ li­zuo­ti mir­ties liu­di­ji­mo.

Suž­lug­dė ves­tu­ves

E.Os­ta­pen­ka ir T.Žgu­no­va iš­gir­dę, kad jų pra­šy­mai san­tuo­kai su­da­ry­ti ne­bus priim­ti, la­bai nu­si­mi­nė. „Aš pa­tei­kiau Vo­kie­ti­jos teis­mo spren­di­mą apie nu­trauk­tą san­tuo­ ką. Šis do­ku­men­tas bu­vo iš­vers­ tas į lie­tu­vių kal­bą ir pa­tvir­tin­tas

For­ma­lu­mai: E.Os­ta­pen­kos ir T.Žgu­no­vos su­pla­nuo­tos ves­tu­vės žlu­go

dėl bū­si­mos nuo­ta­kos ne­sut­var­ky­tų sky­ry­bų do­ku­men­tų.

As­tos Alek­sė­jū­nai­tės nuo­tr.

no­ta­ro. Su­mo­kė­jau pi­ni­gus už iš­ tuo­kos do­ku­men­to ga­vi­mą, ta­čiau jo taip ir ne­ga­vau. Pi­ni­gus paė­mė, o pa­slau­gos ne­su­tei­kė“, – aiš­ki­no T.Žgu­no­va.

Mo­te­ris pik­ti­no­si, kad Met­ri­ka­ ci­jos sky­riu­je iš­gir­do nu­ro­dy­mą ant­rą kar­tą iš­si­tuok­ti. „Aš pa­duo­siu Lie­tu­vą į Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mą už tai, kad ne­lei­džia man su­si­tuok­ti“, – pik­ti­ no­si T.Žgu­no­va.

Z.Dap­šie­nė ti­ki­no, kad pa­sta­ruo­ ju me­tu su­si­tuok­ti ke­ti­nan­čios to­ kios po­ros į pa­na­šias si­tua­ci­jas pa­ ten­ka itin daž­nai. „Ga­li­ma pa­pra­šy­ti bu­vu­sio su­ tuok­ti­nio, kad pa­dė­tų su­tvar­ky­ti šiuos do­ku­men­tus, jei te­be­bend­ rau­ja­ma. Keb­li si­tua­ci­ja“, – kons­ ta­ta­vo Z.Dap­šie­nė.

T.Žgu­no­va net pa­šė­lo iš­gir­du­si, kad prieš še­še­rius me­tus iš­si­sky­ru­

si su vo­kie­čiu vy­ru ji vėl tu­rės tvar­ ky­ti sky­ry­bų do­ku­men­tus. „Jis prieš tre­jus me­tus ant­rą kar­tą ve­dė. Po to sa­kys, kad bu­vu­ si žmo­na per­se­kio­ja jį“, – tvir­ti­no T.Žgu­no­va.

Klai­pė­dos met­ri­ka­ci­jos sky­riaus do­ku­men­tuo­se T.Žgu­no­va vis dar esą yra iš­te­kė­ju­si. „Mums su­žlug­dė ves­tu­ves. Jie net da­tos mums ne­pas­ky­rė“, – pik­ti­no­si nuo­ta­ka.

Pa­tei­kė teis­mo spren­di­mą

„Do­ku­men­tų tvir­ti­ni­mas pa­žy­ma nė­ra nau­jas do­ku­men­tas. Klai­pė­ dos ar bet ku­rio ki­to Lie­tu­vos mies­ to Met­ri­ka­ci­jos sky­rius juk ne­ži­no Vo­kie­ti­jos teis­mų tei­sė­jų pa­ra­šų ir ne­pa­žįs­ta teis­mų ant­spau­dų. Tam, kad už­sie­nio vals­ty­bė­se iš­duo­ti ofi­ cia­lūs do­ku­men­tai, tarp jų ir teis­ mo spren­di­mai, bū­tų svars­to­mi ir

su­kel­tų tei­si­nes pa­sek­mes Lie­tu­ vo­je, jie tu­ri bū­ti do­ku­men­tą iš­da­ vu­sios vals­ty­bės le­ga­li­zuo­ti. Vo­ kie­ti­ja do­ku­men­tus le­ga­li­zuo­ja juos tvir­tin­da­ma pa­žy­ma (Apos­til­ le)“, – tvar­ką aiš­ki­no Už­sie­nio rei­ ka­lų mi­nis­te­ri­jos (URM) In­for­ma­ ci­jos ir vie­šų­jų ry­šių de­par­ta­men­to Vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo sky­riaus III sek­re­to­rius And­rius Vi­soc­kis.

T.Žgu­no­va įsi­ti­ki­nu­si, kad jai san­tuo­kos nu­trau­ki­mo do­ku­men­ to le­ga­li­zuo­ti ne­rei­kia. „Vo­kie­ti­jo­je nė­ra iš­tuo­kos liu­di­ ji­mo, ten ga­lio­ja tik teis­mo spren­ di­mai dėl san­tuo­kos nu­trau­ki­mo.

O Lie­tu­va, bū­da­ma ES na­re, ne­no­ri pri­pa­žin­ti, kad ki­tos vals­ty­bės teis­ mo spren­di­mai ga­lio­ja ir mū­sų ša­ ly­je“, – ste­bė­jo­si T.Žgu­no­va.

URM at­sto­vas ti­ki­no, kad kai ku­ rio­se ša­ly­se am­ba­sa­dos, kon­su­li­nės tar­ny­bos ne­ga­li le­ga­li­zuo­ti do­ku­ men­tų. „Daž­nai do­ku­men­tų le­ga­li­za­vi­ mą rei­kia su­tvar­ky­ti tik to­je ša­ly­je, kur jie yra iš­duo­ti. O tai reiš­kia, kad teis­mo spren­di­mas apie san­tuo­kos nu­trau­ki­mą tu­rė­jo bū­ti le­ga­li­zuo­ tas to­je ša­ly­je, kur san­tuo­ka ir bu­ vo nu­trauk­ta. To­kiu at­ve­ju žmo­ gui pa­ta­ria­ma siųs­ti do­ku­men­tus į šią ša­lį ir pra­šy­ti gi­mi­nių ar drau­ gų, kad šie pa­dė­tų su­tvar­ky­ti rei­ kia­mus for­ma­lu­mus. Dėl Vo­kie­ti­ jos teis­mo spren­di­mo tvir­ti­ni­mo pa­žy­ma (Apos­til­le) re­ko­men­duo­ tu­me kreip­tis į Vo­kie­ti­jos am­ba­sa­ dą Vil­niu­je. Ji tu­rė­tų pa­tar­ti, ku­ri Vo­kie­ti­jos ins­ti­tu­ci­ja yra kom­pe­ ten­tin­ga pa­žy­ma (Apos­til­le) tvir­ tin­ti Vo­kie­ti­jo­je iš­duo­tus do­ku­ men­tus“, – su­dė­tin­gai paaiš­ki­no A.Vi­soc­kis.

Gal­vą pjo­vu­siems vy­rams – 15 me­tų ne­lais­vės As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Itin žiau­riu ir ci­niš­ku nu­žu­dy­mu kal­ti­na­mi bend­rai Klai­pė­dos apy­ gar­dos teis­me iš­gir­do nuo­spren­dį už tai, kad prieš dve­jus me­tus per iš­ger­tu­ves pa­smau­gė pa­žįs­ta­mą, o vė­liau dar ir nu­pjo­vė jam gal­vą.

Smau­gė ke­lis kar­tus

Va­kar 51-erių Vla­di­mi­rui So­su­li­ nui ir 46-erių Vik­to­rui Moi­se­je­ vui skir­ta 15 me­tų lais­vės atė­mi­ mo baus­mė.

Tei­sia­mie­ji iki pat nuo­spren­džio die­nos lai­kė­si ver­si­jos, kad ne jie žu­dė su­gė­ro­vą, ir kal­tės ne­pri­pa­ ži­no. Ta­čiau Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mo tei­sė­jų ko­le­gi­jos ma­ny­mu, iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­tu su­rink­ ta pa­kan­ka­mai įro­dy­mų dėl 54-e-

rių Ni­ko­la­jaus Tra­vi­no nu­žu­dy­mo ap­lin­ky­bių.

Tei­sia­mų­jų kal­tę įro­dė tai, kad ty­rė­jams pa­vy­ko ras­ti dau­gy­bę pėd­sa­kų, ku­riuo­se bu­vo ap­tik­ta nu­žu­dy­to­jo krau­jo. Paaiš­kė­jo, kad Tai­kos pro­spek­te te­le­fo­nų tai­syk­ lą tu­rė­jęs N.Tra­vi­nas bu­vo nu­žu­ dy­tas ne iš kar­to. Su­gė­ro­vai vy­rui su­ri­šo ran­kas ir ko­jas, jį su­mu­šė, o ga­liau­siai už­ri­šo kil­pą ir pa­smau­ gė. Per iki­teis­mi­nį ty­ri­mą nu­sta­ty­ ta, kad pri­baig­ti au­ką pa­vy­ko ne iš kar­to – smaug­ta ke­lis kar­tus.

Išp­lū­do tei­sė­ją

Teis­mui pa­gar­si­nus by­los me­džia­gos de­ta­les, įro­dan­čias tei­sia­mų­jų kal­ tę, anks­čiau tak­si vai­ruo­to­ju dir­bęs V.So­su­li­nas lai­dė rep­li­kas ir iš­plū­do nuo­spren­dį skai­čiu­sią tei­sė­ją. Vy­rai ty­ri­mo me­tu ne kar­tą kei­tė pa­ro­dy­

mus, pai­nio­jo­si ver­si­jo­se. Kur pa­ slėp­ta nu­pjau­ta gal­va, ty­rė­jams pa­ ro­dė bu­vęs jū­ri­nin­kas V.Moi­se­je­vas. Į ki­bi­rą įdė­ta ir skal­da už­pil­ta ši kū­ no da­lis ras­ta Smel­ta­lės upe­ly­je po til­tu tarp Rim­kų ir Lė­bar­tų kai­mų.

Iš pra­džių V.Moi­se­je­vas pa­rei­gū­ nus mė­gi­no įti­kin­ti, jog jis esą su­lau­ kė mįs­lin­go te­le­fo­no skam­bu­čio, po to aiš­ki­no, kad ra­do raš­te­lį, ku­ria­me bu­ vo nu­ro­dy­ta, kur yra pa­slėp­ta gal­va.

Sieks griež­tes­nės baus­mės

Anks­čiau ne­teis­tiems įta­ria­mie­siems bu­vo skir­ta psi­chiat­ri­nė eks­per­ti­zė, ku­ri pa­tvir­ti­no, kad abu jie pa­kal­ti­ na­mi. Vi­so iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­tu įta­ria­mie­siems bu­vo skir­ta griež­čiau­ sia kar­do­mo­ji prie­mo­nė – suė­mi­mas.

Už mi­ru­sio­jo pa­lai­kų iš­nie­ki­ni­mą nu­ ma­ty­ta dve­jų me­tų lais­vės atė­mi­mo baus­mė, o už itin žiau­rų be­jė­giš­kos

Įkal­č iai: V.Moi­se­je­vas kal­tės

ne­pri­pa­ži­no, nors ir pa­ro­dė ty­rė­ jams, kur pa­slė­pė au­kos gal­vą.

būk­lės žmo­gaus nu­žu­dy­mą iš sa­va­ nau­diš­kų pa­ska­tų – nuo aš­tuo­ne­rių iki dvi­de­šim­ties me­tų ar­ba lais­vės atė­mi­mas iki gy­vos gal­vos.

Pro­ku­ra­tū­ra pra­šė kal­ti­na­muo­sius įka­lin­ti 19 me­tų, ta­čiau teis­mas sky­

Įnir­šis: klau­sy­da­mas nuo­spren­

džio V.So­su­li­nas ėmė keik­ti tei­

sė­ją.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

rė 15 me­tų lais­vės atė­mi­mo baus­mę.

Abiem žu­di­kams pri­teis­ta so­li­da­ riai at­ly­gin­ti 200 tūkst. li­tų ne­tur­ ti­nę ža­lą au­kos ar­ti­mie­siems bei 7,4 tūkst. tur­ti­nės ža­los. Pro­ku­ra­tū­ra svars­to ga­li­my­bę skųs­ti spren­di­mą.

9

ketvirtADIENIS, birželio 28, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Iš­va­dos – nie­kam ti­ku­sios Sei­mo lai­ki­no­sios ko­mi­si­jos, ty­ru­sios „Sno­ro“ bank­ro­to ap­lin­ky­bes, iš­va­das eti­kos sar­gai pa­ skel­bė nie­ki­nė­mis.

Rei­kia jas pa­dė­ti į ar­ chy­vą ar­ba ko­mi­ si­jos dar­bą pra­tęs­ ti. Ta­čiau dėl to tu­ri ap­si­spręs­ti Sei­mas.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Sei­mo Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­ ja (EPK) va­kar aiš­ki­no­si, ar „Sno­ ro“ ko­mi­si­ja ge­gu­žės pa­bai­go­je pa­tvir­ti­no sa­vo iš­va­das ir ar ko­ mi­si­jai va­do­va­vęs Va­len­ti­nas Ma­ zu­ro­nis ga­lė­jo jas ofi­cia­liai įre­ gist­ruo­ti pa­siū­lęs iš­va­das Sei­mo po­sė­dy­je pa­tvir­tin­ti vi­sų par­la­ men­ta­rų bal­sa­vi­mu.

EPK vie­nin­gai nu­spren­dė, kad lai­ki­no­sios ko­mi­si­jos iš­va­dos dėl „Sno­ro“ bank­ro­to ap­lin­ky­bių ne­ bu­vo pa­tvir­tin­tos, nes pa­sku­ti­ nia­me ko­mi­si­jos po­sė­dy­je pri­trū­ ko jos na­rių kvo­ru­mo.

„Jei ne­su­tiks pra­tęs­ti, vis­kas ati­duo­da­ma į ar­chy­vą. Ir tuo vis­ kas bai­gia­si. Taip jau yra bu­vę. Bet Sei­mas ga­li ir per­for­muo­ti ko­mi­si­ ją, ar­ba jos dar­bą pra­tęs­ti“, – aiš­ ki­no A.Sa­la­ma­ki­nas.

Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis:

Dirb­ti to­liau ne­ma­tau jo­kios pra­smės, nes dar­bas baig­tas.

Išei­tis: EPK va­do­vo A.Sa­la­ma­ki­no tei­gi­mu, kaip su „Sno­ro“ ko­mi­si­

ja elg­tis to­liau, tu­rė­tų ap­si­spręs­ti Sei­mas.

Lai­ki­no­jo­je „Sno­ro“ ko­mi­si­jo­je dir­bo 12 na­rių. Ly­giai pu­sė jų pri­ klau­sė opo­zi­ci­jai, ki­ta pu­sė – val­ dan­tie­siems.

Opo­zi­ci­jos at­sto­vai ko­mi­si­jo­ je tą­syk bal­sa­vo už iš­va­dų pa­tvir­ ti­ni­mą. Tarp jų bu­vo ir ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas V.Ma­zu­ro­nis.

Ta­čiau val­dan­čių­jų at­sto­vai le­ mia­mą po­sė­dį ap­lei­do ir ga­lu­ti­nia­ me bal­sa­vi­me ne­da­ly­va­vo.

EPK pa­tei­kė iš­va­dą, kad ko­mi­si­ jos po­sė­džio kvo­ru­mas – dau­giau kaip pu­sė na­rių, o ne ly­giai pu­sė.

To­dėl kons­ta­tuo­ta, kad le­mia­ma­

Min­dau­go Ažu­ši­lio nuo­tr.

me po­sė­dy­je kvo­ru­mas bu­vo su­ griau­tas ir ko­mi­si­jos iš­va­doms pa­ tvir­tin­ti ne­pa­ka­ko bal­sų. „Pas­ku­ti­nį lai­ki­no­sios ko­mi­si­jos po­sė­dį de­rė­tų lai­ky­ti neį­vy­ku­siu ir ne­tei­sė­tu. To­dėl ir da­lies ko­mi­si­ jos pa­si­ra­šy­ta iš­va­da yra ne­tei­sė­ ta“, – pa­brė­žė EPK pir­mi­nin­kas Al­gi­man­tas Sa­la­ma­ki­nas.

Ta­čiau dėl to­les­nių veiks­mų, anot Sei­mo eti­kos sar­gų, tu­rės ap­ si­spręs­ti par­la­men­tas – bal­suo­ ti, kad ko­mi­si­jos dar­bas lai­ko­mas baig­tu, ne­pat­vir­ti­nus jo­kių iš­va­dų, ar­ba jos dar­bą pra­tęs­ti.

Kaip elg­tis su­si­da­riu­sio­je si­tua­ ci­jo­je, Sei­mas tu­rė­tų svars­ty­ti ar­ ti­miau­siu me­tu. „Dirb­ti to­liau ne­ma­tau jo­kios pra­smės, nes dar­bas baig­tas. Ne­ ma­tau ki­to ke­lio, kaip Sei­mui ap­ si­spręs­ti, ką da­ro­me to­liau. Mū­sų ko­mi­si­ja dar­bą bai­gė, iš­va­dos yra“, – pa­reiš­kė V.Ma­zu­ro­nis. Ne­tei­sė­to­ mis pri­pa­žin­to­se lai­ki­no­sios Sei­mo ko­mi­si­jos iš­va­do­se pa­ra­šy­ta, kad Lie­tu­vos ban­kas ir Vy­riau­sy­bė per­ ne­lyg sku­bo­tai ir ne­pag­rįs­tai priė­mė spren­di­mus dėl „Sno­ro“ na­cio­na­li­ za­vi­mo ir bank­ro­to. Esą tai pa­da­rė mi­li­jar­di­nę ža­lą vi­sai vals­ty­bei.

Val­dan­tie­ji ne­su­ti­ko bū­tent su šia iš­va­dų da­li­mi, to­dėl ig­no­ra­vo pa­sku­ti­nį ko­mi­si­jos po­sė­dį, ap­lei­ do jį ir taip su­grio­vė kvo­ru­mą per ga­lu­ti­nį bal­sa­vi­mą. „Sno­ro“ ban­kas na­cio­na­li­zuo­tas per­nai lapk­ri­tį. Gruo­dį pra­dė­tas jo bank­ro­to pro­ce­sas.

Par­la­men­ta­rai jau­čia­si ne­sau­gūs Jus­ti­nas Ar­gus­tas Sei­mo va­do­vai skun­džia­si, kad par­la­men­to rū­muo­se ne­be­sau­gu, nes į juos ga­li pa­tek­ti ne­tgi as­me­ nys, tu­rin­tys kri­mi­na­li­nę praei­ tį. Apie to­kią si­tua­ci­ją pra­bi­lo Sei­ mo kanc­le­ris Jo­nas Mi­le­rius.

Kanc­le­rio tei­gi­mu, bir­že­lį Sei­me bu­vo ypač ne­sau­gu. Dėl to kal­ti pa­ tys par­la­men­ta­rai, lei­di­mus į rū­mus iš­ra­šan­tys bet kam. „Vie­nas Sei­mo na­rys iš­ra­šo nuo 30 iki 40 lei­di­mų – vi­siems, kas pa­gei­dau­ja. Tar­ki­

me, prie Sei­mo bū­riuo­ja­si žmo­nės, atei­na par­la­men­ta­ras ir pa­siū­lo sa­ vo pa­slau­gą“, – dės­tė J.Mi­le­rius.

Esą taip el­gia­si ne vie­nas Sei­mo na­rys. Jis pri­mi­nė, kad bū­ta at­ve­jų, kai vie­nam pi­lie­čiui ke­li Sei­mo na­ riai iš­da­vė ne­tgi du lei­di­mus, o šis, pa­te­kęs į Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­ mi­te­tą, jo na­riams ėmė gra­sin­ti. „Ne per se­niau­siai vie­nas pi­ lie­tis atė­jo ir pra­dė­jo triukš­mau­ ti. Bu­vo iš­kvies­ta ap­sau­ga, bet jis din­go ir mes iki va­ka­ro ne­ra­do­me jo rū­muo­se. Tai­gi mes ne­ri­mau­ ja­me dėl jū­sų pa­čių sau­gu­mo“,

– Sei­mo eti­kos sar­gus in­for­ma­vo J.Mi­le­rius.

Jis nu­ro­dė, kad pa­gal ga­lio­jan­čias Sei­mo val­dy­bos pa­tvir­tin­tas tai­syk­ les lei­di­mus tu­rin­čių as­me­nų neį­ leis­ti į Sei­mo rū­mus ne­ga­li­ma.

J.Mi­le­rius kaip pa­vyz­dį nu­ro­dė ant­ra­die­nio įvy­kius Sei­me, kai čia su­si­rin­ko tei­sė­jos Ne­rin­gos Venc­ kie­nės ša­li­nin­kai. „Bal­ko­ne bu­vo ne vie­nas teis­tas žmo­gus ir tu­rin­ tis kri­mi­na­li­nę praei­tį“, – kal­bė­ jo J.Mi­le­rius. Esą to­kią in­for­ma­ci­ją jam pa­tei­kė Va­do­vy­bės ap­sau­gos de­par­ta­men­tas.

„Bu­vo di­de­lis iš­šū­kis ir mes bi­ jo­jo­me, kad kas nors neat­si­tik­tų“, – pri­si­pa­ži­no Sei­mo kanc­le­ris. „Jau­čiau­si tar­si ge­le­žin­ke­lio sto­ ty­je“, – pa­si­skun­dė kon­ser­va­to­rė Rū­ta Rut­ke­ly­tė.

Sei­mo kanc­le­ris pa­pra­šė to­bu­ lin­ti pa­te­ki­mo į Sei­mą tai­syk­les.

Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­ja pri­ mi­nė, kad dėl to ga­li spręs­ti Sei­ mo val­dy­ba, ir kanc­le­riui pa­siū­lė pa­teik­ti re­ko­men­da­ci­jas. Vie­nas nu­skam­bė­ju­sių pa­siū­ly­mų – ap­ ri­bo­ti kai ku­riems Sei­mo na­riams ga­li­my­bę iš­duo­ti lei­di­mus.

Ku­rį lai­ką am­ba­sa­do­riaus ne­bus Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Po pen­kio­li­kos me­tų per­trau­kos JAV Lie­tu­vo­je ku­rį lai­ką ga­li at­ sto­vau­ti lai­ki­na­sis rei­ka­lų pa­ti­kė­ ti­nis, o ne am­ba­sa­do­rius.

Lig­šio­li­nė JAV dip­lo­ma­ti­nė at­sto­vė An­ne E.Der­se bai­gia sa­vo ka­den­ ci­ją ir ne­tru­kus iš­vyks iš Vil­niaus.

Va­kar ji sa­vo re­zi­den­ci­jo­je sos­ti­nės cent­re su­ren­gė priė­mi­mą, skir­ tą ar­tė­jan­čiai JAV ne­prik­lau­so­my­ bės die­nai – lie­pos 4-ajai – pa­mi­ nė­ti. Kar­tu tai bu­vo at­si­svei­ki­ni­mo priė­mi­mas, skir­tas am­ba­sa­do­rės ka­den­ci­jos pa­bai­gai.

Bet A.E.Der­se įpė­di­nis, ku­ris pe­rims JAV am­ba­sa­do­riaus Lie­ tu­vo­je pa­rei­gas, kol kas nepa­ skir­tas. To­dėl bent ku­rį lai­ką Va­

šing­to­no dip­lo­ma­ti­niai in­te­re­sai tu­rė­tų bū­ti at­sto­vau­ja­mi lai­ki­no­ sios rei­ka­lų pa­ti­kė­ti­nės – lig­šio­li­ nės mi­si­jos va­do­vės pa­va­duo­to­jos An­ne Hall.

A.E.Der­se iš­vyks rug­sė­jį, to­dėl gal­būt per tą lai­ką bent jau paaiš­ kės, kas ją pa­keis Vil­niu­je. Ta­ čiau nau­jo­jo am­ba­sa­do­riaus at­ vy­ki­mas, jo įsi­kū­ri­mas Lie­tu­vo­je, rei­ka­lų pe­rė­mi­mas ir įga­lio­ja­mų­ jų raš­tų įtei­ki­mas Pre­zi­den­tei Da­ liai Gry­baus­kai­tei už­truks dar bent ke­lis mė­ne­sius.

To­kia si­tua­ci­ja, kai dir­ba JAV lai­ki­na­sis rei­ka­lų pa­ti­kė­ti­nis, Lie­ tu­vo­je jau yra bu­vu­si, ta­čiau se­no­ kai. Pas­ta­rą­jį kar­tą tai įvy­ko 1997 m. Nuo ta­da nau­jie­ji am­ba­sa­do­riai bū­da­vo pa­ski­ria­mi ir at­vyk­da­vo į Vil­nių kiek anks­čiau, nei iš­vyk­da­ vo anks­tes­nie­ji.

JAV ir Lie­tu­vos dip­lo­ma­tai ne­ ko­men­tuo­ja, ko­dėl Va­šing­to­nas dar ne­pas­ky­rė A.E.Der­se pa­mai­ nos ir ka­da bus pa­rink­tas bei pa­ skelb­tas nau­ja­sis JAV am­ba­sa­ do­rius Lie­tu­vo­je. Pa­ti A.E.Der­se ir­gi nie­ko neat­sa­ko į to­kius klau­ si­mus.

Lat­vi­jo­je ir Es­ti­jo­je jau ži­no­mi nau­ji am­ba­sa­do­riai. Ry­go­je JAV dip­lo­ma­ti­nės at­sto­vy­bės va­do­vu ne­tru­kus taps Mar­kas Pe­ka­la, jis pa­keis tre­jus me­tus dir­bu­sią Ju­ dith Gar­ber. Ta­li­ne Jeff­rey D.Le­ vi­ne’as at­vyks pa­keis­ti taip pat tre­jų me­tų ka­den­ci­ją bai­gian­čio Mi­chae­lo C.Pol­to.

Abu šie am­ba­sa­do­riai pa­rink­ti ir pa­skelb­ti dar praė­ju­sį pa­va­sa­rį.

Va­šing­to­nas lai­ko­si tra­di­ci­jos kas tre­jus me­tus keis­ti sa­vo dip­lo­ma­ti­ nius at­sto­vus Bal­ti­jos ša­ly­se.

Vė­luo­j a: pa­sta­ruo­sius tre­jus

me­tus Vil­niu­je dir­bu­sios JAV am­ba­sa­do­rės A.E.Der­se įpė­di­ nis kol kas nepa­skir­tas.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Ka­den­ci­ja: V.Ušac­kas dar pa­dir­

bės ES spe­cia­liuo­ju at­sto­vu Af­ ga­nis­ta­ne. Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Įga­lio­ji­mai pra­tęs­ti me­tams ES am­ba­sa­do­rius Vy­gau­das Ušac­ kas Af­ga­nis­ta­ne dirbs dar me­tus.

ES pra­tę­sė jo ka­den­ci­ją iki 2013ųjų bir­že­lio pa­bai­gos.

Tai V.Ušac­kas pa­ts pra­ne­šė as­me­ ni­nia­me tink­la­la­py­je in­ter­ne­te. „Ma­no man­da­tas Af­ga­nis­ta­ne pra­ tęs­tas iki 2013 m. bir­že­lio 30 d.“, – pa­ra­šė dip­lo­ma­tas.

Man­da­tas Ka­bu­le „ga­li bū­ti nu­trauk­tas anks­čiau nei 2013 m. bir­že­lio 30 d., jei­gu taip nu­spręs ta­ry­ba.

Ten pat pa­tei­kia­ma nuo­ro­da į ES ta­ry­bos spren­di­mą šiuo klau­si­mu. „At­siž­velg­da­ma į ES įga­lio­ti­nės už­ sie­nio rei­ka­lams ir sau­gu­mo po­li­ti­ kai teikimą ES ta­ry­ba 2010 m. ko­vo 22 d. pa­sky­rė V.Ušac­ką ES spe­cia­ liuo­ju at­sto­vu Af­ga­nis­ta­ne. Šis man­da­tas bai­gia­si 2012 m. bir­že­ lio 30 d. Ta­čiau jis ga­li bū­ti pra­tęs­ tas 12 mė­ne­sių“, – ra­šo­ma ta­ry­bos spren­di­me.

Bet ja­me tei­gia­ma, kad V.Ušac­ ko man­da­tas Ka­bu­le „ga­li bū­ti nu­ trauk­tas anks­čiau nei 2013 m. bir­ že­lio 30 d., jei­gu taip nu­spręs ta­ry­ba ES įga­lio­ti­nės už­sie­nio rei­ ka­lams ir sau­gu­mo po­li­ti­kai tei­ki­ mu“.

Tei­si­nin­kas ir kar­je­ros dip­lo­ma­ tas V.Ušac­kas 2008–2010 m. bu­vo Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ ras. Prieš pust­re­čių me­tų ES įga­lio­ ti­nė už­sie­nio rei­ka­lams ir sau­gu­mo po­li­ti­kai ba­ro­nie­nė Cat­he­ri­ne Ash­ ton pa­si­rin­ko jį kaip Bend­ri­jos spe­ cia­lų­jį at­sto­vą Af­ga­nis­ta­ne. „Klaipėdos“ inf.

10

ketvirtADIENIS, birželio 28, 2012

ekonomika kl.lt/naujienos/ekonomika

Valiutų kursai

€

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,3060 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,3184 JAV do­le­ris 1 2,7638 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6951 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9588 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,1207 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5865 Ru­si­jos rub­lis 100 8,4134 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8742

pokytis

–0,7654 % +0,3276 % +0,0724 % +0,3313 % +0,0989 % +0,1443 % –0,2219 % +1,1275 % –0,0313 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,72

4,41

2,38

„Apoil“

4,69

4,39

2,38

De­šimt Lie­tu­vo­je vei­kian­čių ko­mer­ci­nių ban­kų ir už­sie­nio ban­kų sky­rių ge­gu­žės pa­bai­go­je bu­vo su­kau­pę 75,893 mlrd. li­ tų tur­to, 3,1 pro­c. ma­žiau nei 2011-ųjų pa­bai­go­je. Bend­ras ban­kų pa­sko­lų po­rt- fe­lis šie­met ūg­te­lė­jo 124,887 mln. li­ tų (0,2 pro­c.), iki 53,931 mlrd. li­tų. Ban­ kuo­se lai­ko­mų in­dė­lių su­ma ge­gu­žės pa­ bai­go­je sie­kė 43,759 mlrd. li­tų, 2,6 pro­c. dau­giau nei 2010 m. pa­bai­go­je.

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

44

Su­ma­žė­jo ­ ban­kų tur­tas

De­ga­lų kai­nos

97,90 dol. už 1 brl.

107,93 dol. už 1 brl.

proc.

gy­ven­to­jų ke­liau­da­mi pa­sii­ma maž­daug 5 tūkst. li­tų ver­tės daik­tų.

Pre­kiau­ti ap­si­mo­ka, bet ri­zi­kin­ga Nors maž­me­ni­nės pre­ky­bos apim­tis didėja, pa­si­ro­do, im­tis šio vers­lo yra ri­zi­kin­ga. Šie­met bank­ro­tų ban­ga la­biau nei ki­tus šluo­ja smul­kiuosius pre­ky­bi­nin­kus.

Jo­li­ta Ma­žei­kie­nė j.mazeikiene@diena.lt

Rin­ka: nors gy­ven­to­jai var­to­ja dau­giau, dau­gė­ja maž­me­ni­nės pre­ky­

bos kon­ku­ren­ci­jos neat­lai­kan­čių smul­kių­jų pre­ky­bi­nin­kų.

To­mo Ur­be­lio­nio (BFL) nuo­tr.

Sta­tis­ti­kai su­skai­čia­vo, kad per ge­ gu­žę maž­me­ni­nės pre­ky­bos apim­ tis, pa­ly­gin­ti su ba­lan­džiu, au­go 7,2 pro­c. O per me­tus šis au­gi­mas sie­ kė 5,3 pro­c. ir iš vi­so su­da­rė 2,23 mlrd. li­tų.

Skai­čiuo­ja­ma, kad vien per mė­ ne­sį įmo­nių, pre­kiau­jan­čių mais­to pre­kė­mis, apy­var­ta pa­di­dė­jo 4 pro­c., ne mais­to pre­kė­mis – 8,8 pro­c. „Per me­tus maž­me­ni­nė pre­ky­ba la­biau­ siai au­go už­sa­ko­mo­jo par­da­vi­mo pa­štu ar­ba in­ter­ne­tu sri­ty­je (35,5 pro­c.), taip pat spor­to įran­gos (34,6 pro­c.) ir nau­do­tų daik­tų (24,4 pro­c.) spe­cia­li­zuo­to­se par­duo­tu­vė­se“, – iš­pla­tin­ta­me pra­ne­ši­me in­for­ma­vo Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas.

Lie­tu­vos pre­ky­bos įmo­nių aso­ cia­ci­jos va­do­vo Lau­ry­no Vi­li­mo tei­gi­mu, kol kas džiu­gi­na vos vie­ no mė­ne­sio – ge­gu­žės – duo­me­nys.

Įmonių, netinkamai vykdančių savo finansinius įsipareigojimus, sąrašas*

* Iki 2012 m. birželio 25 d. nebuvo tinkamai atsiskaičiusios su kreditoriais.

T/F UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB

PAVADINIMAS DEONISTA JARIKTRA CIRCUS CIRCUS AGENCY IMG MAKER KAUNO GERBŪVIS ŠIAULIŲ MELIORACIJA KARKASINIAI NAMAI TOGLĖ SK STATYBA VICUS PAMARIO BALTAI LIFESTYLE CONSULTING SIDENA ORTITAS ALKODAS BILIJAVA TIMBERVITA AIDRITA VILMANTO STATYBOS KLAIPĖDOS LOGISTIKA METELICA VILNIUS FE STATYBA

KODAS 178851398 181683170 302704127 302432079 300861546 175788722 124605891 302420408 302425259 135491720 140476182 302686405 302327968 147668865 249892980 302500128 245867360 300605408 125758445 302413011 302302865 300709588

VADOVAS Deonizas Susvila Eryk Jaroslavski Kiros tsegaye Hadgu Mindaugas Andriušis Gytis Prialgauskas Kęstutis Aužbikavičius Juozas Andriulionis Česlovas Ivanauskas Pranas Skabickas Vilius Zažeckis Artūras Krikštaponis Johan Marcel Tillieux Michail Šadčenev Mindaugas Stragis Algydė Paulauskienė Beatričė Lapatčenka Arūnas Knieža Andrius Malinauskas Vilmantas Vaščiūnas Julianas Kinderis Vydas Banevičius Fredas Laurinaitis

UAB GELVORA Juozapavičiaus g. 7, LT-09311 Vilnius Tel. +370 5 2738787, Faks.+370 5 2738788 El. p.: info@gelvora.lt Jurbarko g. 2A-203A, LT-47183 Kaunas Tel. +370 37 426872, Faks.+370 37 280112 El. p.: info@gelvora.lt

UAB „GELVORA“SIŪLO BENDRADARBIAUTI IR SAVO PROBLEMAS PATIKĖTI PROFESIONALAMS. UAB „GELVORA“ TEIKIA ŠIAS PASLAUGAS: 1. Skolų prevencija • Sutarčių auditas • Juridinių asmenų mokumo vertinimas • Juridinių asmenų veiklos monitoringas • Duomenų bazė • Prevencinis spaudas • Finansinių atsiskaitymų kontrolė 2. Skolų išieškojimas • Ikiteisminis skolų išieškojimas • Teisminis skolų išieškojimas • Skolų pripažinimas beviltiškomis 3. Juridinės paslaugos • Kliento teisinis atstovavimas • Ikiteisminio tyrimo inicijavimas • Bankroto ir restruktūrizavimo bylų inicijavimas • Kitos teisinės paslaugos 4. Skolų pirkimas

„Tei­gia­mam pre­ky­bos apim­ties po­ ky­čiui praei­tą mė­ne­sį įta­kos ga­lė­jo tu­rė­ti įvai­rios ap­lin­ky­bės, įskai­tant ir ge­ras oro są­ly­gas, bet to ne­tu­ri­me šį mė­ne­sį“, – ko­men­ta­vo jis.

Eko­no­mi­kos eks­per­tai Sta­tis­ti­ kos de­par­ta­men­to pa­skelb­tus ro­ dik­lius ver­ti­na kaip sta­bi­lų maž­ me­n i­n ės pre­k y­b os apy­var­tos au­gi­mą, ta­čiau nea­be­jo­ja, kad pre­ ky­bos apim­ties au­gi­mą pa­lai­ko še­ šė­li­nės gy­ven­to­jų pa­ja­mos.

Lau­ry­nas Vi­li­mas:

Kuo dau­giau įsteig­ta įmo­nių, tuo di­des­nė kon­ku­ren­ci­ja, tuo ir neat­lai­kan­čių kon­ku­ ren­ci­jos yra dau­giau. „Dėl lė­čiau, nei ti­kė­ta­si, šie­met ma­žė­jan­čio ofi­cia­laus ne­dar­bo ir tre­jus me­tus ma­žė­ju­sių rea­lių ofi­ cia­lių gy­ven­to­jų pa­ja­mų per­ka­mo­ ji ga­lia iš­lie­ka van­gi, tad par­duo­tų pre­kių kie­kis teo­riš­kai ne­tu­ri prie­ žas­čių stip­riai kil­ti. Ge­ri maž­me­ni­ nės pre­ky­bos duo­me­nys ro­do, kad vi­daus var­to­ji­mą Lie­tu­vo­je iš da­lies pa­lai­ko neo­fi­cia­lios gy­ven­to­jų pa­ ja­mos, o rea­li per­ka­mo­ji ga­lia yra di­des­nė, nei ro­do ofi­cia­li sta­tis­ ti­ka“, – tei­gė Ro­kas Ban­ce­vi­čius, ban­ko DNB vy­res­ny­sis ana­li­ti­kas.

Nors gy­ven­to­jai dau­giau var­to­ja, smul­kių­jų vers­li­nin­kų tai ne­džiu­gi­na.

Kre­di­tų biu­ras „Cre­di­tin­fo“ pa­skel­

bė, kad šie­met spar­čiau­siai bank­ru­ tuo­ja smul­kieji pre­ky­bi­nin­kai. Šie­met per pen­kis mė­ne­sius iš vi­so Lie­tu­vo­je bank­ru­ta­vo 554 įmo­nės, iš ku­rių 22,7 pro­c. su­da­rė maž­me­ni­nės pre­ky­bos ir mai­ti­ni­mo įmo­nės. „2011 m. dau­gu­mos vers­lo ša­kų pel­nin­gu­mas per me­tus pa­di­dė­jo ar­ba bent jau iš­li­ko 2010 m. ly­gio. O pre­ky­bi­nin­kų – prie­šin­gai. 2011 m. pel­nas vir­to nuo­sto­liu ar­ba nuo­ sto­lis dar la­biau pa­di­dė­jo. Šių me­tų pir­mo ket­vir­čio duo­me­nys taip pat ro­do be­veik 1 pro­centiniu punk­tu su­ma­žė­ju­sį pre­ky­bi­nin­kų pel­nin­ gu­mą. Pre­ky­bi­nin­kai ir taip dir­ba su vie­na že­miau­sių pel­no mar­žų, o nei­gia­mas po­ky­tis tu­ri stip­res­nę įta­ką ne­se­niai įsi­kū­ru­sioms įmo­ nėms“, – pra­ne­ši­me spau­dai tei­gė kre­di­tų biu­ro „Cre­di­tin­fo“ kre­di­to ri­zi­kos va­do­vė Ali­na Bue­mann. Šie­met bank­ru­ta­vo 80 pre­ky­bos įmo­nių ir 46 mai­ti­ni­mo įstai­gos – ati­tin­ka­mai 33 pro­c. ir 2,1 kar­to dau­ giau nei per­nai, kaip pra­ne­šė „Cre­di­ tin­fo“, rem­da­ma­sis Įmo­nių bank­ro­to val­dy­mo de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis.

Di­džio­ji da­lis bank­ru­ta­vu­sių maž­me­ ni­nin­kų gy­va­vo tik 3–5 me­tus.

Lie­tu­vos pre­ky­bos įmo­nių aso­ cia­ci­jos va­do­vo L.Vi­li­mo tei­gi­mu, pa­di­dė­jęs smul­kių­jų pre­ky­bi­nin­kų bank­ro­tų skai­čius tie­sio­giai su­si­ jęs su spar­čiai di­dė­jan­čiu smul­kių­ jų pre­ky­bi­nin­kų skai­čiu­mi. „Aki­ vaiz­du, kad kuo dau­giau įsteig­ta įmo­nių, tuo di­des­nė kon­ku­ren­ci­ja, tuo ir neat­lai­kan­čių kon­ku­ren­ci­jos yra dau­giau“, – ma­no jis. L.Vi­li­mo nuo­mo­ne, vyks­ta nor­ma­lus vers­lo ap­lin­kos cik­las.

Maž­me­ni­nės pre­ky­bos įmo­nių apy­var­tos po­ky­čiai (pro­c.)

Maž­me­ni­nė pre­ky­ba

Mais­to pre­kės

Ne mais­to pre­kės

2011 Ge­gu­žė Bir­že­lis Lie­pa Rugp­jū­t is Rug­sė­jis Spa­lis Lapk­ri­tis Gruo­dis

6,4 6,7 6,2 9,8 10,3 8,9 12,5 11,1

Sau­sis Va­sa­ris Ko­vas Ba­lan­dis Ge­gu­žė

11,3 7,8 6 1,6 5,3

–0,6 –0,4 –1,7 1 2,1 1,9 1,8 2,9

11,5 10,7 12,8 16,9 17,1 17,2 22,1 24,2

2,7 2 1,4 –0,4 3,6

20,7 17 13,1 6,2 9,9

2012

Šal­ti­nis: Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas

11

KETVIRTADIENIS, birželio 28, 2012

klaipėdos verslas Or­ga­ni­zuo­ja ap­klau­są

Pa­gal­ba ab­sol­ven­tams

Ko­vai su še­šė­liu

Klai­pė­dos pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mai ren­gia 2012 m.

II pus­me­čio dar­bų pla­ną. Tam, kad atei­nan­čio pus­me­čio ren­ gi­niai bei Rū­mų tei­kia­mos pa­ slau­gos ati­tik­tų po­rei­kius, Rū­ mų na­rių pra­šo­ma už­pil­dy­ti ap­ klau­sos an­ke­tą. Dau­giau in­for­ ma­ci­jos Klai­pė­dos rū­mų tink­ la­la­py­je.

Šian­dien pra­si­de­da Dar­bo bir­ žos iš­va­žiuo­ja­mų­jų ren­gi­nių ab­ sol­ven­tams die­nų cik­las Klai­pė­ dos re­gio­no mies­tuo­se: Ši­lu­tė­je, Pa­lan­go­je, Kre­tin­go­je, Skuo­de, Gargž­duo­se. Tiks­las – su­teik­ ti pa­gal­bą ir in­for­ma­ci­ją ab­sol­ ven­tams, bai­gu­siems pro­fe­si­ nes ir aukš­tą­sias mo­ky­mo įstai­ gas ieš­kant dar­bo.

Vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ ja pri­sta­to pro­gra­mė­lę iš­ma­nie­ siems te­le­fo­nams „Pra­nešk“. Ji skir­ta in­for­muo­ti mo­kes­čių ad­ mi­nist­ra­to­rių apie mo­kes­čių pa­ žei­di­mus. Iki šiol tai bu­vo ga­li­ma pa­da­ry­ti pa­si­ti­kė­ji­mo te­le­fo­nu 1882 ir in­ter­ne­tu. Taip per 6 me­ tus vals­ty­bei grą­žin­ta 55 mln. li­ tų ne­su­mo­kė­tų mo­kes­čių.

Dir­ban­čių stu­den­tų star­to aikš­te­lė As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Re­tas darb­da­vys ga­li pa­si­gir­ti, kad jo įmo­nė­je mie­lai lau­kia­mi stu­ di­juo­jan­tys jau­nuo­liai. TEO įmo­ nių gru­pei pri­klau­san­ti bend­ro­vė „Lin­tel“ – vie­na stam­biau­sių įmo­ nių uos­ta­mies­ty­je, ku­rio­je net 80 pro­c. dar­buo­to­jų yra stu­den­tai.

Nuos­to­liai: di­die­siems pre­ky­bos tink­lams kas mė­ne­sį ten­ka iš­mes­ti de­šim­tis to­nų pa­se­nu­sių pro­duk­tų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Nu­kai­no­tų pre­kių ke­lias Kur dings­ta pa­se­nu­sios pre­kės, ku­rių ga­lio­ji­mo lai­kas bai­gė­si?

Toks klau­si­mas ne­re­tai ky­la daž­nam pi­ges­nio asor­ti­men­to ieš­kan­čiam par­duo­tu­vių klien­tui. At­sa­ky­mas į šį klau­si­mą jo ne­pra­džiu­gin­tų – to­kios pre­kės nai­ki­na­mos.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

At­sik­ra­to su­tei­kę nuo­lai­das

Vie­no stam­biau­sių pre­ky­bos tink­ lo at­sto­vė Ol­ga Ma­laš­ke­vi­čie­nė tei­ gė, kad jos kom­pa­ni­jos par­duo­tu­ vė­se yra spe­cia­lūs nu­kai­no­tų pre­kių sky­riai. Ten ga­li­ma ras­ti mais­to pro­ duk­tų, re­čiau – pra­mo­ni­nių pre­kių. „Be­si­bai­gian­čio ga­lio­ji­mo mais­ to pro­duk­tai par­duo­da­mi su žy­mia nuo­lai­da. Trum­po ga­lio­ji­mo pre­kės yra nu­kai­no­ja­mos pa­sku­ti­nę ga­lio­ji­ mo die­ną, il­ges­nio ga­lio­ji­mo – li­kus sa­vai­tei ar dviem iki ga­lio­ji­mo pa­bai­ gos“, – pa­sa­ko­jo O.Ma­laš­ke­vi­čie­nė.

Nu­kai­no­ti pro­duk­tai yra ženk­ li­na­mi spe­cia­lia eti­ke­te ir su­de­da­ mi spe­cia­liuo­se par­duo­tu­vės sky­ riuo­se. Šie sky­re­liai esą po­pu­lia­rūs.

Tei­gia­ma, kad jais mie­lai nau­do­ja­ si ne tik so­cia­liai jaut­riau­sia vi­suo­ me­nės da­lis.

Pir­kė­jai pa­sta­ruo­ju me­tu per­ka ra­cio­na­liai, pre­kių kie­kį pla­nuo­ ja iš anks­to, to­dėl ne­re­tai pir­miau­ sia ap­žiū­ri nu­pi­gin­tas be­si­bai­gian­ čio ga­lio­ji­mo pre­kes. „Sten­gia­mės už­tik­rin­ti, kad pre­ kės bū­tų par­duo­tos ir jų ne­rei­kė­tų su­nai­kin­ti“, – tei­gė O.Ma­laš­ke­vi­ čie­nė.

To­nos mais­to – į šiukš­ly­ną

Vis dėl­to per mė­ne­sį vien Klai­ pė­do­je su­nai­ki­ni­mui iš pre­ky­bos cent­rų ir vie­šo­jo mai­ti­ni­mo įstai­ gų iš­ve­ža­ma de­šim­tys to­nų su­ge­ du­sio mais­to. „Vi­si di­die­ji pre­ky­ bos tink­lai tu­ri su­tar­tis su ša­lu­ti­nių gy­vu­li­nių pro­duk­tų tvar­ky­mo įmo­ nė­mis. Pre­ky­bos tink­lai ga­my­bi­nių at­lie­kų, mais­to pro­duk­tų, ku­rių

ga­lio­ji­mo lai­kas pa­si­bai­gęs, ne­ga­ li nie­kur ki­tur pa­dė­ti, tik per­duo­ti ši­toms įmo­nėms“, – tvir­ti­no Vals­ ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ ny­bos Klai­pė­dos sky­riaus va­do­vas An­ta­nas Bau­ža.

Vie­nos tų įmo­nių su­ge­du­sius pro­duk­tus su­še­ria gy­vū­nams, ki­ tos kom­pos­tuo­ja ar nau­do­ja bio­ du­jų ga­my­bai.

Pa­si­bai­gus ga­ran­ti­niam mais­to pro­duk­tų ter­mi­nui, pre­ky­bos tink­ lams griež­tai drau­džia­ma juos grą­ žin­ti ga­min­to­jams, pro­duk­tai tu­ri bū­ti su­nai­kin­ti.

žeis­ta pa­kuo­tė, par­duo­tu­vės dar­ buo­to­jai sa­vo nuo­žiū­ra, įver­ti­nę pa­žei­di­mą, pa­žy­mi pre­kę spe­cia­lia eti­ke­te ir nu­sta­to ma­žes­nę kai­ną. „Tuo­met klien­tai ga­li rink­tis.

Jei­gu pre­kė nė­ra skir­ta do­va­nai, tai daž­niau­siai pa­kuo­tės vis­gi at­si­du­ ria šiukš­lia­dė­žė­je, o daik­to ko­ky­bė nuo to tik­rai ne­nu­ken­čia“, – ti­ki­no O.Ma­laš­ke­vi­čie­nė.

Ta­čiau yra pre­ky­bos tink­lų, ku­rie nu­kai­no­tų pre­kių sky­re­lių ne­tu­ri, mais­to pro­duk­tai iš­ve­ža­mi su­nai­ ki­ni­mui, pra­mo­ni­nės pre­kės nu­ra­ šo­mos ir taip pat su­nai­ki­na­mos.

An­ta­nas Bau­ža:

Dėl bro­ko ne­si­skun­džia

Ba­lan­dį iš maž­daug 3 tūkst. Klai­pė­dos vie­ šo­jo mai­ti­ni­mo įstai­gų bei pre­ky­bos įmo­nių su­nai­ki­ni­mui iš­vež­ ta 31 to­na pa­se­nu­sių mais­to pro­duk­tų, ge­ gu­žę – be­veik 28 to­nos. „Ba­lan­dį iš maž­daug 3 tūkst.

Klai­pė­dos vie­šo­jo mai­ti­ni­mo įstai­ gų bei pre­ky­bos įmo­nių su­nai­ki­ ni­mui iš­vež­ta 31 to­na pa­se­nu­sio mais­to pro­duk­tų, ge­gu­žę be­veik – 28 to­nos“, – kons­ta­ta­vo A.Bau­ža.

Nu­kai­no­ja ir pra­mo­ni­nes

Kai ku­riuo­se pre­ky­bos cent­ruo­se nu­kai­no­tų pro­duk­tų sky­re­liuo­se ga­li­ma ras­ti ir pra­mo­ni­nių pre­kių.

Jei daik­tas tin­ka­mas nau­do­ti, ta­ čiau yra ne­žy­mus de­fek­tas ar pa­

Vals­ty­bi­nės ne mais­to pro­duk­tų ins­pek­ci­jos Klai­pė­dos sky­riaus vy­ res­nio­ji ins­pek­to­rė Al­do­na Vy­ber­ nai­tie­nė tei­gė, kad dėl nu­kai­no­tų pra­mo­ni­nių pre­kių bro­ko žmo­nės skun­džia­si itin re­tai.

Vie­nas toks at­ve­jis bu­vo prieš dve­jus me­tus, kai žmo­nės pir­ko nu­kai­no­tą in­dap­lo­vę, ku­ri tuoj pat su­ge­do. „Ku­ruo­ju dė­vė­tų rū­bų par­duo­ tu­ves, bet nė­ra bu­vę pre­ten­zi­jų dėl dra­bu­žių ko­ky­bės. Žmo­gaus pa­si­ rin­ki­mas, pirk­ti ar ne pre­kę su de­ fek­tu“, – tei­gė A.Vy­ber­nie­nė.

Maž­me­ni­nės pre­ky­bos tai­syk­ lė­se nu­ma­ty­ta, jog jei­gu pre­kė yra nu­kai­no­ta dėl ko­ky­bės, par­duo­da­ mas ją par­da­vė­jas ki­to­je če­kio pu­ sė­je bū­ti­nai tu­ri pa­ra­šy­ti, kad pre­ kė nu­kai­no­ta dėl to, kad su­ply­šu­si, įski­lu­si ar pa­na­šiai.

Jei to­kio įra­šo nė­ra, vė­liau pir­ kė­jas ga­li teik­ti pre­ten­zi­jas dėl nu­ kai­no­tos pre­kės ko­ky­bės ir jis bus for­ma­liai tei­sus, ti­ki­no ins­pek­ci­jos spe­cia­lis­tai.

Su­da­ro są­ly­gas stu­di­juo­ti

Tei­gia­ma, kad kon­tak­tų kon­sul­tan­ to dar­bą be­ne la­biau­siai graibs­to stu­di­juo­jan­tis jau­ni­mas. Di­de­lė da­ lis „Lin­tel“ kon­sul­tan­tų ap­tar­nau­ja TEO „įei­nan­čius“ skam­bu­čius. „Vi­si ži­no te­le­fo­no nu­me­rį 1817.

Tai yra pri­va­čių TEO klien­tų ap­ tar­na­vi­mo nu­me­ris. Juo kon­sul­ tan­tai at­sa­ki­nė­ja į klien­tų klau­si­ mus. Yra dar ke­li te­le­mar­ke­tin­go pro­jek­tai. Mū­sų žmo­nės, at­sto­vau­ da­mi konk­re­tų už­sa­ko­vą, skam­bi­ na klien­tams ir siū­lo jo pa­slau­gas“, – tei­gė bend­ro­vės „Lin­tel“ Klai­pė­ dos pa­slau­gų tei­ki­mo sky­riaus va­ do­vas Ste­po­nas Šmi­tas. Šio­je Klai­pė­dos bend­ro­vė­je šian­ dien dir­ba apie 120 žmo­nių. Iki ru­ dens pla­nuo­ja­ma priim­ti dar 40. „Rea­liai pas mus iki 80 pro­c. dar­buo­to­jų – stu­den­tai. Sun­ku tur­būt bū­tų ras­ti darb­da­vį, ku­ris ge­bė­tų taip pri­si­tai­ky­ti prie stu­ den­tų stu­di­jų tvar­ka­raš­čių. Klai­ pė­do­je mes esa­me, ko ge­ro, vie­ nin­te­liai, ku­rie be­si­mo­kan­tiems jau­nuo­liams su­da­ro­me to­kias pui­ kias są­ly­gas dirb­ti ir stu­di­juo­ti“, – tvir­ti­no S.Šmi­tas.

Esą dir­ban­tis stu­den­tas prieš ke­ le­tą die­nų tu­ri in­for­muo­ti darb­da­ vį, ka­da jam bus eg­za­mi­nas, dip­ lo­mų tei­ki­mas ar dar kas nors.

Tei­gia­ma, jog dar­buo­to­jo gra­fi­kas pa­ko­re­guo­ja­mas taip, kad jis ga­lė­ tų de­rin­ti stu­di­jas su dar­bu.

Kau­pia dar­bo pa­tir­tį

Klai­pė­dos pa­slau­gų tei­ki­mo sky­ riaus va­do­vas S.Šmi­tas ti­ki­na, kad pro­ble­ma yra ta, jog stu­den­tai bai­ gia stu­di­jas ir išei­na. „Bet mes tuo sa­vo­tiš­kai džiau­gia­mės ir di­džiuo­

ja­mės, nes jie dirb­da­mi pas mus įgy­ja ži­nių, bend­ra­vi­mo, par­da­vi­ mo įgū­džių. Pas mus dir­ba ne­ma­ žai stu­den­tų, ku­rie stu­di­juo­ja so­ cia­li­nius moks­lus ir va­dy­bą, jiems šis dar­bas yra pa­ti tik­riau­sia pra­kti­ ka“, – tei­gė S.Šmi­tas.

Esą jie – pir­mie­ji, ku­rie tą pro­ duk­tą pa­tei­kia į rin­ką, iš­girs­ta žmo­nių nuo­mo­nes. O tai yra la­ bai di­džiu­lė pa­tir­tis. Bai­gę stu­di­ jas, kon­tak­tų kon­sul­tan­tai pa­pras­ tai ieš­ko dar­bo pa­gal spe­cia­ly­bę. „Mes sa­ve pri­sta­to­me pir­muo­ ju darb­da­viu, ku­ris pa­de­da jau­nam žmo­gui užaug­ti kaip dar­buo­to­jui.

Ne­ke­lia­me jo­kių spe­cia­lių rei­ka­la­ vi­mų. Kai ieš­ko­ma dar­bo, la­biau­ siai jau­nuo­lius bau­gi­na rei­ka­lau­ja­ ma dar­bo pa­tir­tis. Pas mus to nė­ra, mes prii­ma­me žmo­gų į dar­bą ir jį ap­mo­ko­me“, – pa­sa­ko­jo S.Šmi­tas.

Mo­ky­mai esą trun­ka nuo 5 die­ nų iki mė­ne­sio. Vi­są tą lai­ką žmo­ gui yra mo­ka­mas at­ly­gi­ni­mas. Tik po mo­ky­mų jis pra­de­da dirb­ti.

Vers­lo kon­sul­tan­to vie­ta esą yra to­kia, kur ga­li atei­ti žmo­gus be jo­ kios pa­tir­ties ir be jo­kių spe­cia­ lių ži­nių. Už­ten­ka tik mo­kė­ti dirb­ ti kom­piu­te­riu ir tu­rė­ti ge­bė­ji­mą bend­rau­ti su žmo­nė­mis.

In­ves­ti­ci­jos at­si­per­ka?

Kon­tak­tų vers­lo spe­ci­fi­ka esą yra to­kia, kad žmo­nės to­kio­je dar­bo­ vie­tė­je la­bai il­gai ne­dir­ba. Taip yra vi­sa­me pa­sau­ly­je. Tei­gia­ma, kad tai – idea­lus dar­bas stu­den­tams.

Bet ar in­ves­ti­ci­jos į dar­buo­to­ ją at­si­per­ka, jei jis, bai­gęs stu­di­jas, pa­lie­ka šią dar­bo vie­tą. „Jei žmo­gus pas mus iš­dir­ba stu­ di­jų lai­ko­tar­pį, dve­jus tre­jus me­tus, tai, mū­sų ver­ti­ni­mu, jau yra ge­ rai. Dau­giau ti­kė­tis iš jau­no žmo­ gaus mes, ko ge­ro, ne­ga­li­me, nors ne vi­sais at­ve­jais tai tin­ka“, – ti­ki­ no S.Šmi­tas.

Tei­gia­ma, kad įmo­nė­je yra vi­di­ nės kar­je­ros ga­li­my­bės. Kon­sul­ tan­tas ga­li tap­ti gru­pės va­do­vu, po to – sky­riaus va­do­vu. To­kios kar­ je­ros siek­ti esą ga­li bet ku­ris dar­ buo­to­jas.

Kon­sul­tan­tai: di­džio­ji dau­gu­ma kon­tak­tų vers­lu už­sii­man­čios kom­pa­

ni­jos dar­buo­to­jų – stu­den­tai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

12

ketvirtADIENIS, birĹželio 28, 2012

14p.

ÄŽ „ku­ni­gaikť­tys­tes“ ÄŻsi­leis va­dy­bi­nin­kus.

turtas@diena.lt RedaktorÄ— Jolita MaĹžeikienÄ—

turtas

Ne­rei­ka­lin­go vals­ty­bei NT nať­tą no

Pas­ta­rai­siais me­tais pri­va­ti­zuo­jant vals­ty­ bÄ—s ins­ti­tu­ci­joms pri­klau­san­tÄŻ, bet su tie­ sio­gi­nė­mis funk­ci­jo­mis men­kai su­si­ju­sÄŻ tur­tÄ…, ge­riau­siai se­kė­si „Sod­rai“. DĹžiau­gia­si ir ĹĄÄŻ tur­tÄ… ÄŻsi­gi­jÄ™ vers­li­nin­kai.

Jo­li­ta Ma­Şei­kie­nė j.mazeikiene@diena.lt

Sa­na­to­ri­jos lau­kia at­gi­mi­mas

DaŞ­nas vers­lus Lie­tu­vos gy­ven­to­ jas, stra­te­giť­kai pa­trauk­lio­se vie­ to­vė­se ma­ty­da­mas ap­leis­tus ar dar funk­cio­nuo­jan­Ä?ius, bet se­niai in­ ves­ti­ci­jĹł ne­ma­Ä?iu­sius pa­sta­tus, ne kar­tÄ… yra pa­svars­tÄ™s: par­duo­tĹł vers­li­nin­kams, ne­smig­tĹł ÄŻ Ĺže­mÄ™.

Vie­nas to­kiĹł pa­vyz­dĹžiĹł – vos uĹž pus­ki­lo­met­rio nuo Bal­ti­jos pa­jō­rio esan­ti sa­na­to­ri­ja „Pa­lan­gos Ĺ˝vo­rō­ nė“. 2 ha plo­te iť­si­dÄ—s­tÄ™s sa­na­to­ri­ jos pa­sta­tĹł komp­lek­sas do­mi­no ne vie­nÄ… pir­kė­jÄ…, o ĹĄÄŻ mė­ne­sÄŻ vy­ku­ sia­me auk­cio­ne sa­na­to­ri­jos par­ da­vi­mo pra­di­nÄ— kai­na net pa­ki­lo dau­giau nei pu­se mi­li­jo­no li­tĹł. Pa­ lan­go­je esan­ti sa­na­to­ri­ja „Pa­lan­ gos Ĺ˝vo­rō­nė“ bu­vo nu­pirk­ta uĹž 6,7 mln. li­tĹł. Ĺ iÄ… su­mÄ… pa­klo­jo Ĺ iau­liĹł vers­li­nin­kas, bend­ro­vÄ—s „Lit­ra­da“ sa­vi­nin­kas ir di­rek­to­rius Ar­tō­ras Nu­cic­kas. Ĺ io vers­li­nin­ko pla­nuo­se nu­ma­ to­ma sa­na­to­ri­jÄ… pri­kel­ti ant­ram gy­ ve­ni­mui. „Nie­ko ne­kei­sim, pa­sta­ to pa­skir­tis bus to­kia pa­ti, kaip ir bu­vo – ap­gy­ven­di­ni­mas ir sa­na­to­

ri­niĹł pa­slau­gĹł tei­ki­mas. Sa­na­to­ri­ ja veik­los ne­nut­rauks, bet jos lau­kia rim­ta re­konst­ruk­ci­ja“, – pa­Şa­dė­jo A.Nu­cic­kas. Kol kas konk­re­taus vers­lo pla­no vers­li­nin­kas ne­tu­ri, esÄ… dar ga­lu­ti­nai neį­ver­tin­ta pir­ ki­nio bĹŤk­lÄ—. O pa­klaus­tas, gal­bĹŤt ĹĄÄŻ pir­ki­nÄŻ vė­liau par­duos, ne­kil­no­ ja­mo­jo tur­to (NT) vers­lu be­si­ver­ Ä?ian­tis vers­li­nin­kas sa­kÄ— to­kiĹł pla­ nĹł ne­tu­rÄŻs.

Vai­do­tas Rō­kas:

Vals­ty­bei pri­klau­ siu­sį NT įsi­gi­ję in­ ves­tuo­to­jai at­ne­ťa dau­giau nau­dos nei vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­ jos, tur­tą nau­do­ju­ sios sa­vo reik­mėms. „Rei­kia vis­ką la­bai ge­rai įver­tin­ti, tuo­met ir sprę­sim, kas tu­rės keis­ tis. Kol kas aki­vaiz­dōs du da­ly­kai – pa­sta­tas ťau­kia­si re­konst­ruk­ci­

„„Par­duo­ta: nau­jie­ji sa­na­to­ri­jos „Pa­lan­gos Ĺ˝vo­rō­nė“ ĹĄei­mi­nin­kai pla­nuo­ja pa­sta­tÄ… re­konst­ruo­ti ir ke­ti­na tÄ™s­ti an

jos, taip pat rei­kia tvar­ky­ti sa­na­to­ ri­jÄ… val­dĹžiu­sios ÄŻmo­nÄ—s fi­nan­sus“, – tei­gÄ— pa­ťne­ko­vas. „Sod­ros“ duo­ me­ni­mis, bend­ras su­kaup­tas sa­na­ to­ri­jos „Pa­lan­gos Ĺ˝vo­rō­nė“ nuo­sto­lis ĹĄie­met bir­Şe­lio 1 d. sie­kÄ— be­ veik 1,7 mln. li­tĹł.

A.Nu­cic­kas tei­gÄ— dar ne­sus­kai­ Ä?ia­vÄ™s, kiek pri­reiks pa­pil­do­mai in­ ves­tuo­ti ÄŻ nau­ją­jÄŻ pir­ki­nÄŻ, ta­Ä?iau jis en­tu­zias­tin­gai ti­ki, kad pa­vyks pa­ siek­ti mak­si­ma­liÄ… grą­Şą. Ka­da sa­

na­to­ri­ja at­gims nau­jam gy­ve­ni­mui, taip pat dar ne­Şi­no­ma. Tei­gia­ma, kad kol kas no­rin­tys il­sė­tis ĹĄio­je sa­na­to­ri­jo­je tai bent jau ĹĄiÄ… va­sa­rÄ… ga­lÄ—s da­ry­ti to­kio­mis pa­Ä?io­mis są­ ly­go­mis kaip ir anks­Ä?iau. ÄŽkurs nau­jÄ… vieť­bu­tÄŻ

Birť­to­ne bu­vu­sio „Sod­ros“ Mo­ky­ mo cent­ro pa­sta­to, ku­ria­me bu­vo ÄŻkur­tos ir ap­gy­ven­di­ni­mo pa­tal­ pos, pa­skir­tis taip pat be­veik ne­

si­keis. Ĺ ie­met va­sa­rio pa­bai­go­ je be­veik 1000 kv. m plo­to pa­sta­tÄ… ÄŻsi­gi­jo vie­tos in­ves­tuo­to­jai – bend­ ro­vÄ— „Birť­to­no mi­ne­ra­li­niai van­ de­nys ir Ko“. UĹž bu­vu­sÄŻ „Sod­ros“ Mo­ky­mo cent­rÄ… nau­ji ĹĄei­mi­nin­kai su­mo­kė­jo apie 1,3 mln. li­tĹł. Auk­ cio­ne kai­na bu­vo pa­kel­ta be­veik ket­vir­Ä?iu mi­li­jo­no li­tĹł.

Kaip sa­kė bend­ro­vės ko­mer­ci­jos di­rek­to­rius Ro­ber­tas Šna­ras, įsi­gy­ to­se pa­tal­po­se pla­nuo­ja­ma įreng­ti

.A;.B76;A.:2 ;.:2 “ 8296@ 8.?AB@ =642@;6@ 4FC2;6:.@  8VRXcVR[N` VYQfZ\ `Rg\[N` QNbTVNObĂ˜VĂş [NZĂş TfcR[a\WNZ` Na[R N [RZN NV [R_VZ\ “ f]NĂ˜ aVRZ` Xb_VR TfcR[N `R[\` `aNaf O\` [NZb\`R 7bX WVRZ` XVRXcVR [Ă– ZĂ›[R`Ă&#x; b VYQfZĂ– aR[XN ]N XY\aV [R cVR[Ă– VZaĂ– \ XN_aNV` [Ra V_ ]\ aĂ­X`aN[aĂ&#x; YVaĂş VĂş QNbTVNOb Ă˜VĂş [NZĂş TfcR[a\WNV N]VR VYQfZ\ `Rg\[Ă– ]N]_N`aNV ]_NQRQN TNYc\aV V N[X`a\ “ QN_ cN`N_Ă– @XV_aV[TNV [RV QNbTbZ\` [NbWĂş N_ Na[NbWV[aĂş [NZĂş TfcR[a\WNV Xb_VR VYQfZ\ `Rg\[\ YNbXVN OR [R_VZ\ [R` ]R_ WĂ&#x; V YRVQ VN XRYV` XN_ab` ZN VNb 6_ [\_` QNbTbZN TfcR[a\WĂş cV` QN_ QRY`VN Na[NbWV[aV `Nc\ TfcR[N Zb\`Vb` [NZb` TNYVZN Q_Ă–`VNV aRVTaV XNQ Vb\ ZRab R`N[Ă˜V\` 1NbTVNObĂ˜VĂş [NZĂş Na[NbWV[VZ\ Z\QR_[VgNcVZ\ ]_\T_NZ\` `Ă– YfT\` ]NTNY 72@@60. V[VPVNafcĂ– f_N TR_VNb`V\` “ cNY`afOĂ› X\Z

]R[`b\WN ]_\P V YNVQĂş R[R_TVWĂ– aNb]N[Ă˜V\Z` ]_VRZ\[Ă›Z` V_ ]_\P V YNVQĂş ]_\WRXabV ]N_R[TaV V_ W\ aRPU[V[RV ]_VR VĂ­_NV V\` `Ă–Yf T\` TNYV\WN `b`]Ă›Wb`VRZ` Na[Nb WV[aV `Nc\ QNbTVNObĂ˜Vb` [NZb` VXV Z T_b\Q V\ Q =_V]N V[aV aR[XN aVX cVR[N “ N[X`Ă˜VNb N_ cĂ› YVNb `R[\` `aNafO\` QNbTVNObĂ˜Vb` [NZb` Na[NbWV[aV cV` aVRX _RVXĂ›` aNQ XNZ YNbXaV WRV Vb\ ZRab QN_ TNYVZN ]N`V[NbQ\aV `VĂ­Y\Z\ZV` TNYVZfOĂ›ZV` V_ ]V[VTb` V YRVQ VN Zb` YNbXbV ]R_ XVNb_N` `VR[N` VY QfaV V YRV`aV Xb_ XN` ]_\aV[TVNb• “ ]NaN_VN /Ă­`a\ V_ b_ON[V`aV[Ă›` ]YĂ›a_\` NTR[aĂ­_\` QV_RXa\_Vb` CN YR[aV[N` =RaXĂ­[N`

13

ketvirtADIENIS, birželio 28, 2012

turtas Ap­mo­kes­tins ­ vals­ty­bės nuo­mi­nin­kus

Su­si­rū­pi­no ­ lof­tų sau­gu­mu

Nuo­mi­nin­kai, ko­mer­ci­nei veik­lai iš vals­ty­bės ar sa­vi­val­dy­bių nuo­mo­jan­ tys pa­tal­pas, tu­rė­tų mo­kė­ti ne­kil­no­ja­ mo­jo tur­to mo­kes­tį. Vy­riau­sy­bė tre­čia­ die­nį pri­ta­rė ati­tin­ka­miems Ne­kil­no­ja­ mo­jo tur­to mo­kes­čio įsta­ty­mo pa­kei­ti­ mams. Nuo mo­kes­čio at­leis­ti siū­lo­ma tik to ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to, ku­ris yra tie­ sio­giai nau­do­ja­mas že­mės ūkio veik­lai, nuomininkus.

Sei­mo Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tas siū­ lo vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­joms su­si­rū­pin­ ti lof­tų, įren­gia­mų ga­my­bi­nė­se pa­tal­po­ se, sau­gu­mu žmo­nių svei­ka­tai. Paaiš­ kė­jo, kad kai kur to­kie sta­ti­niai smar­kiai už­terš­ti, o vi­suo­me­nės svei­ka­tos spe­ cia­lis­tai ne­pri­va­lo tik­rin­ti lof­tų ap­lin­kos, kol būs­tai ne­baig­ti sta­ty­ti. Ti­ki­ma­si, kad Svei­ka­tos mi­nis­te­ri­ja im­sis griež­tes­nės kont­ro­lės.

35

mln. li­tų

su­tau­py­tos ES pa­ra­mos ke­ti­na­ma skir­ti į Lie­tu­vą atei­nan­tiems už­sie­nio in­ves­tuo­to­jams.

o­riai pe­ri­ma pri­va­tu­sis sek­to­rius Kol kas no­ rin­tys il­sė­ tis šio­je sa­ na­to­ri­jo­je tai bent jau šią va­sa­rą ga­lės da­ry­ ti to­kio­mis pa­čio­mis są­ly­go­ mis kaip ir anks­čiau.

nks­tes­nę jos veik­lą.

vieš­bu­tį, ta­čiau jo­kie re­konst­ruk­ ci­jos dar­bai dar ne­vyks­ta. „Tai il­ gas pro­ce­sas. Ka­da pa­kvie­si­me pir­ muo­sius lan­ky­to­jus, dar ne­ga­liu pa­sa­ky­ti“, – sa­kė R.Šna­ras. Bend­ ro­vė „Birš­to­no mi­ne­ra­li­niai van­ de­nys ir Ko“ iki šiol ne­tei­kė ap­gy­ ven­di­ni­mo pa­slau­gų, ta­čiau, pa­sak at­sto­vo, atei­ty­je tai ke­ti­na­ma da­ry­ ti. „Ne­si­gai­lim įsi­gi­ję šį pir­ki­nį“, – pa­brė­žė jis. Šių­me­tį iš­par­da­vi­mą bai­gė

Be mi­nė­tų ob­jek­tų, 2011–2012 m. „Sod­ra“ par­da­vė pen­kis ga­ra­

R

Vy­tau­to Liau­dans­kio (BFL) nuo­tr.

žus įvai­rio­se Lie­tu­vos vie­to­vė­se, du gy­ve­na­muo­sius na­mus Aly­tu­ je, ad­mi­nist­ra­ci­nį pa­sta­tą Kau­ne.

Da­lis par­duo­to NT į „Sod­ros“ ap­ skai­tą įtrauk­ta den­giant vals­ty­ bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­ kų sko­las. Nuo 2005 m. taip sko­los jau ne­be­den­gia­mos. Iš vi­ so per pa­sta­ruo­sius pu­sant­rų me­tų „Sod­ra“ par­da­vė be­veik 8,4 mln. li­tų ver­tės su so­cia­li­nio drau­di­mo funk­ci­ jo­mis ne­su­si­ju­sio tur­to. Gau­tos lė­šos įtrauk­tos į „Sod­ros“ biu­dže­tą. „Sod­ ros“ duo­me­ni­mis, par­da­vus ne­rei­ka­ lin­gą tur­tą per me­tus bus su­tau­py­ta

apie 30 tūkst. li­tų ir iš­veng­ta to­les­nio tur­to nu­si­dė­vė­ji­mo ir nu­ver­tė­ji­mo.

Kaip dien­raš­tį in­for­ma­vo „Sod­ra“, iki šių me­tų pa­bai­gos dau­giau NT par­duo­ti ne­nu­ma­to­ma.

Jau­čia pa­klau­są

Vals­ty­bi­nis tur­to fon­das (VTF) šiuo me­tu ban­do par­duo­ti vals­ty­bei pri­ klau­san­čio NT už 6 mln. li­tų su­mą, iš ku­rios že­mės par­da­vi­mo kai­ na su­da­ro 2,3 mln. li­tų. Bran­giau­si šiuo me­tu pri­va­ti­zuo­ja­mi ob­jek­tai yra Vil­niu­je ir Kau­ne. Vil­niu­je už 2 mln. li­tų ban­do­ma par­duo­ti bu­

Komentaras

es svei­ki­na­me vals­ty­bės ini­cia­ty­vą par­duo­ti ne­ nau­do­ja­mą NT ir taip pa­ skir­ti jį efek­ty­viai veik­lai. Šiuo me­tu vals­ty­bės val­do­mas NT nein­ ven­to­ri­zuo­tas, ne­ži­no­mos tiks­lios iš­lai­ ky­mo są­nau­dos ir ga­li­mos al­ter­na­ty­ vos. Skir­tin­gi šal­ti­niai nu­ro­do, kad vien ad­mi­nist­ra­ci­nių pa­tal­pų Lie­tu­vos vals­ ty­bė ga­li val­dy­ti nuo 2050 iki dau­giau nei 4000, ku­rių plo­tas ga­li siek­ti nuo 1,2 iki 1,4 mln. kv. m. Ne­ži­no­ma ir kiek to tur­ to iš­nuo­mo­ta, ati­duo­ta pa­gal pa­nau­dos su­tar­tį ar ne­nau­do­ja­ma vi­sai.

Ne­re­tai to­kių pa­tal­pų iš­lai­ky­mas nee­ fek­ty­vus, nes są­nau­dos ski­ria­si ke­le­tą

M

kar­tų, o užim­tu­mas – tik apie 60 pro­c., o efek­ty­viai val­do­mo NT užim­tu­mas tu­ri bū­ti apie 94–95 pro­c. Šiuo me­t u vals­t y­bė pla­nuo­ja par­duo­ ti apie 150 val­do­mų ob­jek­tų, pa­spar­ti­ nus šį pro­ce­są at­si­lais­vin­tų ne­nau­do­ ja­mas NT, bū­t ų su­tau­py­ta lė­šų jiems iš­lai­ky­ti, kaip yra pri­pa­ži­nu­si ir Fi­nan­ sų mi­n is­te­r i­ja. Bend­ras NT mo­kes­t is, ko­k į siū­lo LNTPA, ga­lė­t ų taip pat iš­ spręs­t i šį klau­si­mą – NT mo­kes­čiu bū­ tų ap­mo­kes­t i­na­mas ir vals­ty­bi­nis NT. Taip Vy­r iau­sy­b ė bū­t ų pri­vers­ta per­ skai­čiuo­ti bū­ti­ny­bę iš­lai­ky­ti tiek daug NT ir ma­ž in­t i sa­vo iš­lai­das.

Vers­lui vals­ty­bės par­duo­da­mi pa­sta­ tai pa­pras­tai yra pa­trauk­lūs, nes daž­ niau­siai jie bū­na mies­to cent­re, ša­lia iš­plė­to­tos so­cia­li­nės ir mies­to inf­rast­ ruk­t ū­ros. Nors pri­kel­t i nau­jam gy­ ve­n i­mui pa­pras­tai rei­k ia pa­pil­do­mų in­ves­ti­ci­jų, toks NT tu­rė­tų su­lauk­ti in­ ves­tuo­to­jų dė­me­sio. Ta­čiau po­ky­čių spar­tą, jei­gu NT yra se­na­mies­ty­je ar ap­sau­gos zo­no­se, ga­li pri­stab­dy­ti de­ ri­ni­mas su vals­ty­bės įstai­go­mis ir už pa­vel­do ap­sau­gą at­sa­k in­go­mis ins­t i­ tu­ci­jo­mis.

vu­sius lop­še­lio-dar­že­lio pa­sta­tus su 1 ha že­mės skly­pu Bro­lių gat­vė­ je. Kau­ne už 1,4 mln. li­tų – pa­sta­ tų komp­lek­są su be­veik 0,3 ha že­ mės skly­pu Miš­ko gat­vė­je.

Kaip dien­raš­tį in­for­ma­vo VTF Pri­va­ti­za­vi­mo sky­riaus vir­ši­nin­ kas Sta­sys Over­lin­gas, šiuo me­ tu vals­ty­bi­nio NT par­da­vi­mo pa­ klau­sa, pa­ly­gin­ti su 2009–2010 m., yra pa­di­dė­ju­si. Ta­čiau pri­pa­ žįs­ta­ma, kad VTF ga­li­my­bės pa­ siū­ly­ti dau­giau ob­jek­tų yra ri­bo­ tos. „Pri­va­ti­zuo­ti ski­ria­mi ma­ži, ap­leis­ti ir nu­nio­ko­ti ob­jek­tai, ku­

rių ver­tė ma­ža“, – tei­gė S.Over­lin­ gas. Kur kas dau­giau ir ver­tin­ges­ nių pa­siū­ly­mų įsi­gy­ti vals­ty­bės NT ga­li­ma ras­ti per vals­ty­bės įmo­nės Tur­to ban­ko or­ga­ni­zuo­ja­mus auk­ cio­nus. Šiuo me­tu ga­li­ma rink­tis iš 107 vals­ty­bės par­duo­da­mų NT ob­ jek­tų. Di­džią­ją da­lį – 42 – par­duo­ da­mo NT su­da­ro vals­ty­bės ži­nio­je esan­tis gy­ve­na­ma­sis būs­tas. Šiuo me­tu ban­do­mi par­duo­ti bran­giau­ si ob­jek­tai – sos­ti­nės Lvo­vo gat­vė­je esan­čios bu­vu­sio Gy­ven­to­jų re­gist­ ro tar­ny­bos pa­tal­pos (1,9 mln.), sos­ti­nės

Min­dau­gas Sta­tu­le­vi­čius Lie­tu­vos ne­k il­no­ja­mo­jo tur­to plėt­ros aso­cia­ci­jos (LNTPA) di­rek­to­r ius

14

Projektas „Aš – žalias“

Ekologinis siaubas – milijardai maišelių Aurimas Morkūnas Atliekų rūšiavimo sistema Lietuvoje, palyginti su Vakarų Europos šalimis, pradėta diegti neseniai, todėl rūšiavimo tradicijos dar nesusiformavusios.

Nors šalyje sukurtas platus atliekų rūšiavimo konteinerių tinklas, didelė dalis atliekų vis dar keliauja į sąvartynus.

Siekdama paskatinti žmones rūšiuoti atliekas ir įskiepyti ekologinius gyvenimo įpročius, Aplinkos ministerija tęsia aplinkosaugos projektą „Aš – žalias“. „Rūšiavimas dar dažnai laikomas menkaverčiu dalyku, kuris nepajėgia daryti įtakos visuotinėms klimato kaitos problemoms.

Tačiau visos pasaulinės bėdos prasideda nuo mažų dalykų, kuriems įtakos turi kiekvieno mūsų elgesys. Įgyvendindami projektą sieksime pažadinti kiekvieno žmogaus atsakomybę už atliekų rūšiavimą, skatinsime institucijų ir visuomenės bendradarbiavimą, informuosime gyventojus apie rūšiavimo naudą ir galimybes“, – sakė aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas.

Rūšiuoti apsimoka

Rūšiavimo nauda yra ne tik ekologinė, bet ir ekonominė. Dažnai gyventojai mano, kad už antrinių žaliavų išvežimą jie turi mokėti kaip ir už komunalinių atliekų išvežimą. Tai netiesa. Spalvotų konteinerių turinio išvežimas yra nemo-

kamas, todėl atliekų rūšiavimas padeda sutaupyti. Patogiose vietose pastatytais konteineriais gali naudotis visi, ne vien gretimų namų gyventojai.

Rūšiuojančių atliekas triūsas nenueina perniek – antrinės žaliavos surenkamos, perdirbamos, o iš jų vėl gaminami kasdien naudojami produktai. Lietuvoje daugiausia perdirbama metalo, popieriaus ir stiklo pakuočių. Plastiko pakartotinio naudojimo mastas mūsų šalyje kol kas mažesnis, tačiau ir iš jo pagamintus produktus dažnas naudoja kasdieniame gyvenime. Šiukšlių maišai – viena tų prekių, kurios gaminamos iš perdirbtų atliekų.

Tokius maišelius gaminanti įmonė „Gerovė“ šį verslą pradėjo prieš 15 metų. „Nuo maišelių ga-

mybos likdavo nemažai plastiko, todėl kilo mintis jį dar kartą panaudoti. Dabar naudojame ne tik savo atliekas, bet jas superkame ir iš įvairių gamybos įmonių, prekybos centrų. Iš antram gyvenimui prikeltų žaliavų pagaminti maišeliai tinkami naudoti tiek buityje, tiek pramonėje“, – teigė UAB „Gerovė“ direktoriaus pavaduotoja Živilė Ramoškienė.

Daugiausia – plastiko maišelių

Apskritai plastiko maišeliai yra pagrindinės buitinės atliekos. Jie lenkia įvairias maisto pakuotes ir gėrimų butelius.

Prekybos centruose kiekvieną prekę dedame į maišelius, o vėliau juos paprasčiausiai išmetame.

Pasaulyje kiekvienais metais su-

naudojama iki trilijono tokių maišelių, o padariniai – mirštantys jūrų gyvūnai, kurie priėda plastiko, palaikę jį maistu. Plastiko maišeliai visiškai nesuyra, todėl smarkiai teršia žemę ir vandenis. Gali prireikti iki 1000 metų, kad neliktų jų pėdsakų. Ž.Ramoškienė mano, kad tikroji ekologija – tai ne tik atsisakymas vartoti tam tikrus produktus.

Juk atsisakant vienų produktų, juos vis tiek turime pakeisti kitais, kuriems gaminti taip pat naudojami gamtos ištekliai. Tikroji ekologija – dar kartą panaudoti tuos išteklius, kurie jau yra iš gamtos paimti. Ir svarbiausia – vartoti saikingai ir atsakingai.

14

ketvirtADIENIS, birželio 28, 2012

turtas kl.lt/naujienos/ekonomika

Ne­rei­ka­lin­go vals­ty­bei NT naš­tą no­riai pe­ri­ma pri­va­tu­sis sek­to­rius Bur­biš­kių gat­vė­je esan­13 tys ga­my­bi­niai ir ūki­ niai pa­sta­tai (1,8 mln. li­tų), 20 me­

di­nių na­me­lių poil­sia­vie­tė Šven­ to­jo­je (1,5 mln. li­tų), Vil­niaus Žir­mū­nų mik­ro­ra­jo­ne esan­čios bu­ vu­sios ga­myk­los „Vil­ma“ pa­tal­pos (1,4 mln. li­tų) ir kt.

Nau­dos gau­na ir vals­ty­bė

Eks­per­tų ver­ti­ni­mu, kiek­vie­nas vals­ty­bės par­duo­da­mo NT ob­ jek­tas anks­čiau ar vė­liau su­lau­ kia nau­jo sa­vo šei­mi­nin­ko. „Vie­ni ob­jek­tai įdo­mūs ne­bent tik kai­ my­nams, ki­ti – ir stam­biems in­ ves­tuo­to­jams. Daug kam ga­li kil­ti klau­si­mas, ar ver­ta par­duo­ti tur­tą, kai jis yra du­kart at­pi­gęs, ta­čiau su­lauk­ti, kad jis pa­brangs, ga­li už­ truk­ti, o per tą lai­ką tur­tas dar la­

Saulius Vagonis:

Šiuo metu parduoti NT verta, tik reikia mokėti tai daryti, t. y. tinkamai pristatyti rinkai.

biau nu­si­dė­vė­ti. Ki­ta ver­tus, to­ kių kai­nų šuo­lių, ku­rie bu­vo prieš pen­ke­rius me­tus, jau ne­bė­ra ir ka­ žin ar bus. Rin­ka yra sta­bi­li, NT kai­nos be­veik ne­si­kei­čia“, – tei­ gė Sau­lius Va­go­nis, NT bend­ro­vės „Ober-Haus“ Ver­ti­ni­mo ir rin­ko­ ty­ros sky­riaus va­do­vas. Pa­sak jo, šiuo me­tu par­duo­ti NT ver­ta, tik rei­kia mo­kė­ti tai da­ry­ti, t. y. tin­ ka­mai pri­sta­ty­ti rin­kai. „Di­džiau­sia vals­ty­bės par­duo­ da­mo NT pro­ble­ma – daž­nai ne­ pa­sie­kia­ma di­džiau­sia ga­li­ma par­ duo­da­mo ob­jek­to ver­tė, nes tur­tas daž­nai bū­na ne­pa­ruoš­tas par­duo­ ti: ne­pa­keis­ta pa­skir­tis, ku­ri bū­tų

pa­trauk­les­nė pir­kė­jui, ne­pa­da­ry­ti de­ta­lie­ji pla­nai ir pan. Kar­tais no­ rint pa­kel­ti ver­tę įdė­ti daug pa­ stan­gų net ne­rei­kia“, – pa­brė­žė pa­šne­ko­vas.

In­ves­tuo­to­jų aso­cia­ci­jos val­dy­ bos na­rio Vai­do­to Rū­ko ver­ti­ni­ mu, nors ko­ky­biš­ko dar ne­pri­va­ ti­zuo­to NT skai­čius yra ri­bo­tas, in­ves­tuo­to­jai pa­siū­ly­mais nuo­lat do­mi­si. „Vals­ty­bės tu­ri­mo turto iš­par­da­vi­mas vie­na­reikš­miš­kai yra tei­gia­mas da­ly­kas. Vie­nas es­mi­nių da­ly­kų, ko­dėl bū­ti­na ir ap­si­mo­ ka par­duo­ti vals­ty­bei pri­klau­san­ tį tur­tą, – in­ves­tuo­to­jas vi­suo­met sieks gau­ti ga­li­mą di­džiau­sią grą­ žą. Ši grą­ža yra su­si­ju­si ir su nau­da vals­ty­bei, nes bus su­mo­kė­ta dau­ giau mo­kes­čių į biu­dže­tą, įdar­bin­ta dau­giau žmo­nių, jiems mo­ka­mi di­

des­ni at­ly­gi­ni­mai ir pan. Vals­ty­bei pri­klau­siu­sį NT įsi­gi­ję in­ves­tuo­to­ jai at­ne­ša dau­giau nau­dos nei ins­ ti­tu­ci­jos, tur­tą nau­do­ju­sios sa­vo reik­mėms“, – ma­no eks­per­tas.

Re­for­ma: ti­ki­ma­si, kad vals­ty­bės įmo­nės pra­dės dirb­ti efek­ty­viau

su ne­prik­lau­so­mų val­dy­bos na­rių pa­gal­ba.

4,5 mln. litų

– už tokią sumą VTF šiemet pardavė valstybės NT.

Pri­va­ti­za­vi­mo apim­tis Me­tai

Ob­jek­tų skai­čius

Par­da­vi­mo kai­na (mln. li­tų)

2000

369

26,5

2001

248

25,8

2002

176

19,2

2003

196

18,2

2004

191

21,8

2005

168

33

2006

121

16,9

2007

131

31,6

2008

137

11,8

2009

89

5

2010

130

14,8

2011

90

7,2

2012 I pusm.

39

4,5 Šal­ti­nis: VTF

Stiprins ūkiškumą Jo­li­ta Ma­žei­kie­nė Ūkio mi­nis­te­ri­ja pa­ža­dė­jo iki rug­ sė­jo per­tvar­ky­ti di­džiau­sių vals­ ty­bės įmo­nių val­dy­bas. Jo­se ne ma­žiau kaip treč­da­lis na­rių tu­rės bū­ti ne­prik­lau­so­mi įvai­rių sri­čių spe­cia­lis­tai.

Šį mė­ne­sį Vy­riau­sy­bė­je priim­tas Ūkio mi­nis­te­ri­jos pa­reng­tas Vals­ ty­bės tur­ti­nių ir ne­tur­ti­nių tei­sių įgy­ven­di­ni­mo vals­ty­bės val­do­ mo­se įmo­nė­se tvar­kos ap­ra­šas, ki­taip dar va­di­na­mas nuo­sa­vy­ bės gai­rė­mis.

Tei­gia­ma, kas šios gai­rės yra svar­biau­sias vals­ty­bės įmo­nių per­tvar­kos do­ku­men­tas, api­ bend­ri­nan­tis jau dve­jus me­tus vyks­tan­čią vals­ty­bės val­do­mų įmo­nių re­for­mą. Ūkio mi­nist­ ro Ri­man­to Žy­liaus tei­gi­mu, šia­ me ker­ti­nia­me do­ku­men­te nu­ma­ to­ma įgy­ven­din­ti tris vals­ty­bės įmo­nių val­dy­mo nuo­sta­tas: stip­ rus ak­ci­nin­kas, stip­ri va­dy­ba ir aiš­kūs tiks­lai. Įgy­ven­di­nant stip­raus ak­ci­ nin­ko prin­ci­pą vals­ty­bės įmo­nė­je Vals­ty­bės tur­to fon­de bus įkur­tas Val­dy­mo koor­di­na­vi­mo cent­ras (VKC). Nu­ma­ty­ta, kad VKC ste­ bės ir ana­li­zuos vals­ty­bės val­do­ mų įmo­nių veik­los fi­nan­si­nius bei ne­fi­nan­si­nius ro­dik­lius, teiks pa­ siū­ly­mus Vy­riau­sy­bei dėl įmo­nių veik­los efek­ty­vu­mo di­di­ni­mo ir

Komentaras

Šešių miestų mokyklose – projektas „Mokinkime ir mokykimės kitaip“

Savanorių organizacija VšĮ „Kitas variantas“ (toliau – KV) vykdo projektą „Mokinkime ir mokykimės kitaip“.

Projekto tikslas – užtikrinti sėkmingą ugdymą, kuris įmanomas tik tada, kai mokinys realizuoja užduotis suvokdamas jų naudą, o ugdymą kartu su mokytoju suvokia kaip malonų procesą, o ne primetamą pareigos realizavimą. Ypatingas dėmesys skiriamas ir patyčių valdymui.

Stereotipus keis vertybėmis „Moksleivių asmenybių ugdymu užsiimame jau penktus metus. Šis projektas – tai mūsų kompetencijos pripažinimas. Manome, kad galime pakeisti ne tik požiūrį, bet ir patį ugdymo procesą“, – teigia „Kito varianto“ vadovas Tomas Kaulinskas.

Projektas skirtas visiems ugdymo dalyviams – mokytojams, mokiniams, tėvams, švietimo pagalbos specialistams. „Mokinkime ir moky-

kimės kitaip“ projekto dalyviai per susitikimus diskutuoja tokiais aktualiais klausimais kaip emocinė kompetencija, pasitikėjimas savimi ir kitais, analizuoja stereotipus. Profesionalūs konsultatai skatina vadovautis ne nuostatomis, o vertybėmis. „Mokytojams didžiulis šuolis pereiti nuo tradicinės mokinių mokymo programos prie mokymo programos, grįstos holistiniu požiūriu“, – vykstančias paskaitas komentavo „TMD partners“ konsultantė Renata Misevičienė.

Informacijos sklaida Neretai dėl informacijos stokos inovacijos sulaukia nemotyvuoto tėvų (globėjų, rūpintojų) pasipriešinimo.

Mokyklos bendruomenę išsamiai informuojant apie naujoves, jų tikslus ir naudą galima sukurti naują požiūrį į švietimą, jo galimybes. O darnus tobulėjimas įmanomas tik tuomet, kai ugdymo procese kaip visaverčiai partneriai dalyvaus mokytojai, tėvai (globėjai, rūpintojai), švietimo pagalbos specialistai, administracijos darbuotojai, mokiniai bei jaunimo nevyriausybinių organizacijų nariai.

Projekte, kuris truks iki 2013 m. liepos

Gin­tas Umb­ra­sas UAB „Eko­no­m i­nės kon­sul­ta­ci­jos ir ty­r i­mai“ di­rek­to­r ius

Organizatorių nuotr.

„Mokinkime ir mokykimės kitaip“ tobulinsis 400 dalyvių iš Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Tauragės ir Telšių mokyklų bendruomenių.

Projektas „Mokinkime ir mokykimės kitaip“ bendrojo lavinimo mokyklos bendruomenėms vykdomas pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos uždavinio „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“ prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonę „Kalbų mokymo, verslumo ugdymo ir inovatyvių švietimo metodų kūrimas ir diegimas“.

Per pirmuosius mėnesius mokymuose dalyvavo 128 mokytojai iš Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Tauragės ir Telšių.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

V

ie­nas žings­nis, dėl ku­rio ga­li­ma pa­gir­ti da­bar­ti­nę Vy­r iau­sy­bę, – vals­ty­bės įmo­nių val­dy­mo per­tvar­ ky­mas. Per 20 sa­va­ran­kiš­ko ūki­nin­ ka­vi­mo me­tų ša­ly­je su­si­klos­čiu­si tra­ di­ci­ja, kad vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių val­do­mos įmo­nės bu­vo lai­ko­mos su­ ve­re­nio­mis „ku­ni­gaikš­tys­tė­mis“, ku­ rios tu­rė­jo ten­k in­t i ke­l is ne­ra­šy­tus rei­ka­la­v i­mus: su­teik­t i dar­bo vie­tas pra­ra­du­siems po­li­ti­nius po­stus po­ li­ti­kams, fi­nan­suo­ti po­li­ti­nių par­ti­jų ren­g i­nius bei veik­lą ir už­t ik­rin­t i sa­ vo veik­los ren­ta­bi­lu­mą, tai yra ne­kel­ ti pro­ble­mų biu­dže­tui ar­ba ne­di­din­ ti sa­vo pa­slau­gų ar pro­duk­tų kai­nų, jei tai su­si­ję su po­ten­cia­l iais rin­kė­ jais ar įta­kin­go­mis jų gru­pė­mis. Įmo­ nės val­dy­mas, jos veik­los or­ga­ni­za­vi­ mo kul­tū­ra bei efek­ty­vu­mo sie­ki­mas – tai už­da­vi­niai, ku­rie tra­di­ciš­kai bu­ vo pa­lie­ka­mi spręs­ti iš es­mės vals­ty­

rengs pa­siū­ly­mus dėl įmo­nių po­li­ ti­kos to­bu­li­ni­mo. Įmo­nių ak­ci­nin­ ko tei­ses ir to­liau tu­rės ati­tin­ka­ mi mi­nist­rai. Tei­gia­ma, kad VKC ne­val­dys jo­kių įmo­nių, o jo tiks­las bus už­tik­rin­ti vie­no­dą ge­ro val­dy­ mo stan­dar­tą vals­ty­bės įmo­nė­se.

Taip pat nu­ma­to­ma, kad treč­ da­lis di­džiau­sių ak­ci­nių bend­ro­ vių ir už­da­rų­jų ak­ci­nių bend­ro­ vių val­dy­bų na­rių tu­rės ati­tik­ti ne­prik­lau­so­mu­mo kri­te­ri­jus. Tai reiš­kia, kad bent treč­da­lis val­ dy­bos na­rių bus ne vals­ty­bės tar­nau­to­jai ir vals­ty­bės įmo­nių dar­buo­to­jai, o kva­li­fi­kuo­ti pro­ fe­sio­na­lai, dir­ban­tys pri­va­čia­ja­ me sek­to­riu­je.

Aiš­kių tiks­lų prin­ci­pu sie­kia­ma iš­kel­ti įmo­nėms aukš­tus tiks­lus ir pa­siek­ti, kad vi­sos vals­ty­bės įmo­ nės tu­rė­tų ko­ky­biš­kus stra­te­gi­ nius pla­nus. Įmo­nėms bus nu­sta­ to­ma rei­ka­lau­ja­ma ka­pi­ta­lo grą­ža, ku­rios vals­ty­bė, kaip ak­ci­nin­kė, ti­ki­si iš sa­vo val­do­mų įmo­nių.

Praė­ju­sią sa­vai­tę Ūkio mi­nis­te­ ri­ja, pri­sta­čiu­si sa­vo pla­nus, vers­ lo bend­ruo­me­nei pa­ža­dė­jo, kad pir­miau­sia bus im­ta­si į val­do­mų įmo­nių val­dy­bas pri­trauk­ti bent treč­da­lį ne­prik­lau­so­mų na­rių. Tai pa­da­ry­ti įsi­pa­rei­go­ta iki rug­sė­jo. Ūkio mi­nist­ras R.Žy­lius vi­lia­si, kad į vals­ty­bės įmo­nių val­dy­bas įsi­lie­ju­sių vers­lo at­sto­vų kom­pe­ ten­ci­ja pa­keis šias įmo­nes, pa­di­ dins jų veik­los efek­ty­vu­mą. bės ar sa­vi­val­dy­bės įmo­nės va­do­vui ir la­bai pri­klau­sė nuo jo pa­tir­ties, ver­ ty­bių bei po­li­ti­nių sim­pa­ti­jų ar an­ti­ pa­ti­jų.

To­k ia­me vals­t y­bės įmo­nės val­dy­ mo mo­de­ly­je yra ke­le­tas la­bai pa­ žei­d žia­mų da­ly­k ų. Vi­sų pir­ma, tai veik­los tęs­ti­nu­mo už­tik­ri­ni­mas, nes kei­čian­tis va­do­vui įmo­nę iš­tin­ka il­ ga­lai­kis veik­los pa­ra­ly­žius, ku­rio pa­ grin­d i­n is mo­ty­vas – „gal šių dar­bų esant nau­jam va­do­vui ne­be­rei­kės at­ lik­ti“; ant­ra, di­de­lis va­do­vo ne­sau­gu­ mo jaus­mas kei­čian­tis po­li­ti­nei val­ džiai. Va­do­vo neuž­t ik­r in­tu­mas dėl atei­ties ne­ska­ti­na il­ga­lai­kių sie­kių. Šias vie­ša­jam sek­to­r iui pri­k lau­san­ čių įmo­nių val­dy­mo pro­ble­mas ga­li­ ma sėk­min­gai spręs­ti jau pa­sau­ly­je iš­ban­dy­to­mis va­dy­bos prie­mo­nė­mis – stra­te­gi­niu pla­na­vi­mu, val­dy­bo­mis, ku­rio­se, be sa­vi­nin­k ų at­sto­v ų, šiuo at­ve­ju mi­n is­te­r i­jų ar sa­v i­val­dy­bių tar­nau­to­jų, kvie­čia­mi dirb­ti ne­prik­ lau­so­mi eks­per­tai. Ši nau­ja si­tua­ci­ja, ku­rios pra­dme­nis jau pa­ste­bi­me Lie­ tu­vo­je, esant po­li­ti­niam virs­mui, ti­kė­ ti­na, leis ob­jek­ty­viau dis­ku­tuo­t i, ar įmo­nė at­lie­ka jai stra­te­gi­niuo­se pla­ nuo­se iš­kel­tus tiks­lus bei už­da­vi­nius, taip pat at­sa­k y­t i, ar kom­pe­ten­t in­g i jos va­do­vai, ne tik va­do­vau­tis po­li­ti­ nė­mis sim­pa­ti­jo­mis spren­džiat jų, o daž­nai ir vals­ty­bės įmo­nių li­ki­mą.

15

KetvirtADIENIS, birželi0 28, 2012

pasaulis Už­puolė ­ te­le­vi­ziją

Sut­ramdė ­ pe­do­fi­lus

Ne­to­li Si­ri­jos sos­tinės Da­mas­ko va­kar už­ pul­ta pre­zi­den­to Bas­ha­ro al As­sa­do re­ žimą re­mian­ti te­le­vi­zi­ja „al Ikh­ba­riya“. Už­ puo­li­kai nu­žudė sep­ty­nis žmo­nes – tris žur­na­lis­tus ir ke­tu­ris ap­sau­gos dar­buo­ to­jus, pa­grobė kitų dar­buo­tojų, griovė pa­sta­tus. Vald­žia tai pa­smerkė, pa­va­di­ no žu­dynė­mis, nu­kreip­to­mis prie­š spau­ dos laisvę, ir pa­teikė tai kaip su­kilė­lių vyk­ domų nu­si­kal­timų pa­vyzdį.

Olan­di­jos teis­mas va­kar užd­raudė ir nu­ rodė lik­vi­duo­ti pe­do­filų aso­cia­ciją „Mar­ tijn“, ku­ri vei­kia nuo 1982 m. ir tu­ri maž­ daug 60 na­rių. Teis­mas nu­rodė, kad suau­ gu­siųjų ir vaikų ly­ti­nių san­ty­kių pro­pa­ga­vi­ mas pa­žeid­žia bend­rai ša­ly­je priim­tas ver­ ty­bes. Buvęs „Mar­tijn“ pre­zi­den­tas Adas van den Ber­gas per­nai tre­jiems me­tams sėdo į kalė­jimą už vaikų po­rnog­ra­fi­jos nuo­traukų, filmų ir žur­nalų lai­kymą.

32 tūkst.

žmo­nių eva­kuo­ta dėl miškų gaisrų JAV Ko­lo­ra­do vals­ti­jo­je.

„Bal­ti­jos NSO“ pa­teikė staig­meną Šve­di­jos na­rai, ban­dan­tys iš­tir­ ti Bal­ti­jos jūros dug­ne per­nai ap­ tiktą kos­minį erdvė­laivį pri­me­ nantį ob­jektą, su­si­dūrė su mįslin­ gu reiš­ki­niu. Vos priartė­jus prie „Bal­ti­jos NSO“ pra­min­to ob­jek­to nu­sto­ja veik­ti ty­rinė­tojų įran­ga.

„Vi­si elekt­ro­ni­niai prie­tai­sai – įskai­tant vaiz­do ka­me­ras ir pa­ ly­do­vi­nius te­le­fo­nus – nu­sto­jo veik­ti, kai bu­vo­me virš ob­jek­to, – pa­sa­ko­jo jūros ty­rinė­tojų ko­ man­dos „Ocean X“ na­rys Ste­ fa­nas Ho­ger­bor­nas. – Kai at­si­ traukė­me per 200 m, jie įsi­jungė, o kai dar kartą grįžo­me – vėl iš­ si­jungė.“

Tiks­las: spaus­da­mas ranką ka­ra­lie­nei Elž­bie­tai II, M.McGuin­nes­sas ke­ti­na to­liau ko­vo­ti už su­si­jun­gimą su

Ai­ri­ja, bet de­mok­ra­tiš­ko­mis prie­monė­mis.

AFP nuo­tr.

Tai­ka – tik po­pie­riu­je

Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos ka­ra­lienė Elž­bie­ta II va­kar pa­spaudė ranką kaž­ka­da baimę kėlu­siam Ai­ri­jos res­pub­li­konų ar­mi­jos (IRA) va­dui. Tai lai­ko­ma is­to­ri­ne tai­kos pro­ce­so aki­mir­ka, nors ko­va tęsia­si to­liau.

Pa­linkė­jo ge­ros klo­ties

Ka­ra­lienė ir Mar­ti­nas McGuin­nes­ sas, ku­ris da­bar yra Šiaurės Ai­ri­jos mi­nist­ro pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas, ranką vie­nas ki­tam pa­spaudė už už­darų durų Bel­fas­to teat­re, mo­ nar­chei lan­kan­tis šio­je britų pro­ vin­ci­jo­je.

Vėliau jie vie­nas ki­tam ranką pa­ spaudė ant­rą kartą, prie­šais te­le­ vi­zi­jos ka­me­ras, kai ka­ra­lienė ėjo iš pa­sta­to. M.McGuin­nes­sas ke­lias aki­mir­kas pa­laikė mo­narchei ran­ ką ir ai­riš­kai jai pa­sakė: „Vi­so la­bo ir ge­ros klo­ties.“ Britų mi­nist­ro pir­mi­nin­ko Da­ vi­do Ca­me­ro­no at­sto­vas sakė, kad su­lig šiuo rankų pa­spau­di­mu abiejų ša­lių san­ty­kiai per­ėjo į naują lygį.

Britų val­dy­mo ne­pri­pažįs­ta

Taip bu­vo pa­dėtas taš­kas dėl vie­no bai­siau­sių Eu­ro­pos konf­liktų, ku­ris pa­rei­ka­la­vo tūkstan­čių ka­rių ir ci­ vi­lių gy­ven­tojų, tarp jų – ka­ra­lienės gi­mi­nai­čio, gy­vybės. Prieš 14 me­ tų IRA nu­traukė sa­vo karą su britų val­dy­mu Šiaurės Ai­ri­jo­je.

M.McGuin­nes­sas bu­vo IRA va­ das, kai ši su­ka­rin­ta gru­puotė 1979 m. nu­žudė ka­ra­lienės vy­ro dėdę

Louisą Mount­bat­teną ir dar tris žmo­nes, tarp jų – jo 14 metų vai­ kaitį. IRA bu­vo pa­dėju­si bombą jo lai­ve, ku­riuo jis išp­laukė ato­sto­ gau­da­mas Slai­go, Ai­ri­jo­je.

M.McGuin­nes­so ai­rių na­cio­na­ listų par­ti­ja „Sinn Féin“ – jau ne­ be­vei­kian­čios IRA po­li­ti­nis spar­nas – ilgą laiką at­si­sa­ky­da­vo bet ko­kių kon­taktų su britų ka­ra­liš­kai­siais as­me­ni­mis ir dar da­bar at­me­ta bri­ tų val­dymą Šiaurės Ai­ri­jo­je.

3,6 tūkst. aukų per 30 metų

Ai­rių res­pub­li­konų po­žiū­riu, ka­ra­ lienė yra ar­mi­jos, ku­ri 1972-ai­siais Kru­vinąjį sek­ma­dienį per de­monst­ ra­ciją už pi­lie­ti­nes tei­ses nu­žudė 13 žmo­nių, vy­riau­sio­ji vadė.

Iš 3,6 tūkst. žmo­nių, žu­vu­sių per tris smur­to de­šimt­me­čius, dau­giau kaip tūkstan­tis bu­vo britų sau­gu­ mo pa­jėgų na­riai. „Aš at­sto­vau­ju žmonėms, ku­rie bai­siai nu­kentė­jo nuo britų vals­ tybės smur­to per dau­gelį metų, – sa­ko M.McGuin­nes­sas nu­fil­muo­ ta­me in­ter­viu, kurį ai­rių žur­na­lis­tas Ea­mon­nas Mal­lie ant­ra­dienį pa­ skelbė sa­vo in­ter­ne­to sve­tainė­je. – Ta­čiau esu pa­kan­ka­mai kil­nus, kad

su­pras­čiau: ka­ra­lienė Elž­bie­ta II taip pat ne­te­ko ar­ti­mo žmo­gaus ir, ži­no­ma, Didžiojoje Bri­ta­ni­jo­je taip pat yra nu­kentė­ju­sių šeimų. Mo­ti­ nos, tėvai, se­se­rys ir bro­liai, vai­kai tų žmo­nių, ku­rie bu­vo at­si­ųsti čia kaip britų ka­riai ir ku­rie taip pat ne­te­ko gy­vybės.“

Tai ga­li būti kas nors la­bai uni­ka­ laus: as­te­roi­das, vul­ka­nas, Šal­to­jo ka­ro laikų po­van­ de­ni­nis lai­vas ar ne­tgi NSO. Ki­tas na­ras Pe­te­ris Lind­ber­ gas pa­sa­ko­jo: „Pa­tyrė­me to­kių da­lykų, ko­kių ne­galė­jau įsi­vaiz­ duo­ti. Bu­vau did­žiau­sias skep­ti­ kas ko­man­do­je. Tikė­jau­si dug­ne pa­ma­ty­ti pa­prastą ak­menį, uo­ lą ar uo­lienų ato­dangą, bet nie­ ko pa­n a­š aus. Tu­r iu pa­sa­k y­t i, kad to­kio da­ly­ko dar nie­kad ne­ su pa­tyręs.“

„Ocean X“ na­rys Den­ni­sas Åsber­gas spėlio­jo, kad tai ga­li bū­ ti kas nors la­bai uni­ka­laus: as­te­ roi­das, vul­ka­nas, Šal­to­jo ka­ro laikų po­van­de­ni­nis lai­vas ar ne­tgi NSO. 18 m skers­mens mįslin­gas ob­ jek­tas 92 m gy­ly­je Bot­ni­jos įlan­ ko­je tarp Suo­mi­jos ir Šve­di­jos ap­tik­tas per­nai ge­gužę. Jūros ty­ rinė­to­jai hid­ro­lo­ka­to­riu­je pa­matė ob­jektą, pa­našų į erdvė­laivį „Mil­ len­nium Fal­con“ iš le­gen­dinės Geor­ge’o Lu­ca­so ki­no epopė­jos „Žvaigžd­žių ka­rai“, ir maž­daug 300 m il­gio „stab­dy­mo juostą“. „Ocean X“ ko­man­da tuo­met ne­ turė­jo nei lai­ko, nei lėšų ob­jek­tui de­ta­liau ty­rinė­ti, todėl prie jo grį­ žo tik šie­met.

Fan­tas­tinė­mis ver­si­jo­mis dėl šio at­ra­di­mo ti­ki ne vi­si. Kai ku­ rie skep­ti­kai tei­gia, kad hid­ro­lo­ ka­to­riai nėra la­bai tikslūs ir anks­ čiau ne kartą ap­gau­da­vo. Jų ro­dy­ti mįslin­gi ob­jek­tai te­bu­vo keis­tos for­mos, bet natū­ra­lios kilmės uo­ lienų da­ri­niai.

Vis­gi „Ocean X“ ko­man­da ne­ pra­ran­da en­tu­ziaz­mo. Juo­lab Bal­ ti­jos jūra to­kiems ty­rinė­to­jams yra tik­ras lo­by­nas, nes, anot spe­ cia­listų, jūros dug­ne ga­li būti net iki 100 tūkst. laivų nuo­laužų. „Ocean X“ pa­ga­mi­no po­van­de­ ninį apa­ratą, ku­riuo atei­ty­je tiki­si leis­ti tu­ris­tus į dugną, kad jie sa­ vo aki­mis pa­ma­tytų ne­įprastą ob­ jektą. O ar­ti­miau­sio­mis sa­vaitė­ mis na­rai ke­ti­na at­nau­jin­ti šio ob­jek­to ty­rinė­jimą. „The Dai­ly Mail“ inf.

Ata­kos tęsia­si

Ka­ra­lienė į Bel­fastą at­vy­ko pa­gal sa­vo val­dy­mo 60 metų ju­bi­lie­jaus ren­gi­nių vi­so­je ša­ly­je pro­gramą. Ji šia­me mies­te tu­ri ap­žiūrė­ti „Ti­ta­ ni­kui“ skirtą pa­rodą ir da­ly­vau­ti 20 tūkst. gy­ven­tojų šventė­je po at­vi­ ru dan­gu­mi.

Dar per­nai „Sinn Féin“ at­metė kvie­ti­mus da­ly­vau­ti tuo­me­čio ka­ ra­lienės sim­bo­li­nio vi­zi­to Ai­ri­jo­ je ren­gi­niuo­se. Tai bu­vo pir­ma­sis britų mo­nar­cho vi­zi­tas Ai­ri­jo­je nuo 1921 m., kai Dub­li­nas iš­si­ko­vo­jo ne­ prik­lau­so­mybę nuo Lon­do­no.

Sau­gu­mas tebė­ra su­stip­rin­tas, nes ma­žos at­ski­lu­sios gru­pelės ir to­liau ren­gia ata­kas prie­š britų tai­ ki­nius. Pa­sak po­li­ci­jos, grėsmė šiuo me­tu yra did­žiau­sia nuo tai­kos pa­ skel­bi­mo 1998 m.

BNS inf.

Aps­tul­bo: „Ocean X“ ko­man­dos na­riai teigė, kad to­kių įspūdžių, ko­

kių su­kėlė jų ap­tik­tas pa­slap­tin­gas ob­jek­tas, dar ne­bu­vo pa­tyrę.

„Scan­pix“, CNN nuo­tr.

6

ŠEŠTADIENIS, birželio 23, 2012

sveikata

KURKIME JŪSŲ ŠEIMOS TRADICIJAS DRAUGE!

Prenumeratos kaina asmenims – 132 Lt, įmonėms – 160 Lt (132 Lt plius PVM).

Lt PRENUMERATOS AKCIJA 2013 M.

NUOLAT VIS KITAS PRIEDAS NEMOKAMAI Pirmadienis

Su „Klaipėda“ taip pat skaitykite

Antradienis

Verslas ir inovacijos: „Verslo lyderiai“

Trečiadienis Ketvirtadienis

Sporto naujienos: „Euro 2012“, „Eurolyga“, „Olimpiada“ Pramogos ir grožis: „Sveikata“, „Vasaros gidas“, „Metų klaipėdietė“

Penktadienis

Jaunimui: „Kur studijuoti?“

Šeštadienis

Šeimai: „TV diena“, „Moters triumfas“, „Kalėdinis kalendorius“

Kiekvieno mėnesio paskutinis ketvirtadienis

Išsamesnė informacija www.KL.lt ir Platinimo skyriaus tel. (8 46) 397 714.

Akcija vyksta iki birželio 30 d.

17

ketvirtadienis, birželio 28, 2012

sportas

Rekordai Italijoje Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Pasaulio senjorų plaukimo čempionate Italijoje net tris Lietuvos moterų senjorių (45–49 metų) rekordus pagerino klaipėdietė Jelena Anikina.

Klajonės: pastaraisiais metais Vilniuje dirbęs K.Maksvytis grįžo arčiau gimtinės – Darbėnų.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Vairas – K.Maksvyčiui Sklandžiusios kalbos pasitvirtino. „Neptūno“ krepšinio komandos vyriausiuoju treneriu paskirtas Kazys Maksvytis. Su šalies jaunimo rinktinės strategu sudaryta dvejų metų sutartis.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

„Neptūnas“ – ambicingas ir daug tikslų sau keliantis klubas“, – sakė praėjusiais metais Vilniaus „Sakalus“ treniravęs K.Maksvytis.

Sostinės ekipa, pernai turėdama kuklų biudžetą, Lietuvos krepšinio lygos pirmenybėse iškovojo penkias pergales ir patyrė 17 pralaimėjimų. „Sakalai“, aplenkę tiek pat pergalių pasiekusį Panevėžio „Lietkabelį“ ir 4 kartus laimėjusį

Palangos „Naglį“, turnyrinėje rikiuotėje užėmė dešimtą vietą.

Iš Darbėnų (Kretingos r.) kilęs specialistas pasidžiaugė, kad trenerio karjerą tęs uostamiestyje. „Klaipėda – man artimas miestas. Jaučiu jam daug sentimentų. Su šiuo miestu susiję daug prisiminimų“, – atviravo treneris.

K.Maksvytis dar neapsisprendė, kas bus jo asistentas „Kalbuosi su kandidatais. Turėtų paaiškėti artimiausiu metu“ – sakė jis.

Šį mėnesį 35-ąjį gimtadienį šventęs treneris teigė, kad komandą komplektuoti pradės po mėnesio. Pastarosiomis dienomis jo dėmesys sutelktas Lietuvos 20mečių rinktinei, kuri ruošiasi Europos čempionatui. „Tapęs strategu pradėsiu žvalgytis kandidatų, kurie galėtų būtų potencialūs „Neptūno“ žaidėjai. O rimtas komplektavimo darbas prasidės liepą“, – kalbėjo K.Maksvytis.

Galiojančias sutartis su „Neptūnu“ turi trys krepšininkai – Marius Runkauskas, Mindaugas Girdžiūnas ir Evaldas Dainys. Šiandien treneris su jaunimo rinktine išskris į Ispanijoje rengiamą turnyrą. Birželio 29 – liepos 1 dienomis Mursijoje varžysis Lietuvos, Ispanijos, Slovėnijos ir Ukrainos jaunuoliai.

Europos čempionatas vyks liepos 12-22 dienomis Slovėnijoje. Lietuviai D grupėje kovos su italais, švedais ir čempionato šeimininkais.

L.Grinčikaitė – tarp 16 geriausių Česlovas Kavarza Suomijoje, Helsinkio olimpiniame stadione prasidėjusiame Europos lengvosios atletikos čempionate sėkmingai atrankos varžybas įveikė sprinterė Lina Grinčikaitė.

Pergalė: bulgarė G.Laleva (kairėje), kaip ir kitos dalyvės, liko už

L.Grinčikaitės nugaros.

„Scanpix“ nuotr.

Tiesa, rekordiniai greičiai neatnešė medalių.

Geriausiai J.Anikinai sekėsi plaukiant 50 m nugara. Ji, distanciją įveikusi per 35,45 sek., tarp 76 dalyvių užėmė 9-ąją vietą. Tokioje pat pozicijoje tarp 58 plaukikių klaipėdietė liko ir po 200 m rungties – 2 min. 51,03 sek.

Trečias aukščiausias rezultatas buvo pasiektas plaukiant 100 m nugara. J.Anikina tarp 76 sportininkių buvo 11-a – 1 min.

17,40 sek.

Kita „Nendrės“ senjorų plaukimo klubo narė Aušra Gardžiulienė, plaukusi krūtine tarp 4044 m. dalyvių, pasirodė kukliau.

200 m varžybose ji užėmė 30 vie-

tą (51 dalyvė) – 3 min. 24,24 sek., 100 m – 52 vietą (89 sportininkės) – 1 min. 35,31 sek., 50 m – 55 vietą (tarp 99 moterų) – 43,00 sek.

Anot klaipėdiečių, čempionate dalyvavo rekordinis sportininkų skaičius – 7 tūkst. Prieš dvejus metus Geteborge (Švedija) vykusios pirmenybės sulaukė 5 700 plaukikų. Čempionatas vyko dviejuose 50 m baseinuose: uždarame ir atvirame.

Vyriausias dalyvis – iš Japonijos. Dalyviai plojo, kai plaukė 1914 metais gimęs Meiko Nagaoke.

J.Anikina ir A.Gardžiulienė sutiko ir plaukimo superžvaigždę – Jimį Montgomerį. 57 metų atletas per savo karjerą laimėjo tris olimpinius medalius. Ir senjorų varžybose jis neturi lygių – laimėjo septynis aukso žetonus.

Italijoje rungtyniavusios klaipėdietės ir kiti „Nendrės“ klubo nariai rytoj bei poryt Klaipėdos „Gintaro“ baseine varžysis „Vilties plaukimo-2012“ turnyre.

Klaipėdietė, 100 m nubėgusi per 10,38 sek., savo grupėje užėmė pirmąją vietą ir, kaip prieš dvejus metus Barselonoje (Ispanija), pateko į pusfinalį – tarp 16 geriausių Europos sprinterių. Tarp visų dalyvių L.Grinčikaitės laikas buvo šeštas.

Maloniai nustebino dar viena klaipėdietė – Eglė Staišiūnaitė, bėgusi 400 m per barjerus. Pagerinusi asmeninį rekordą daugiau nei sekunde (56,58 sek.), savo grupėje ji užėmė ketvirtą vietą ir pateko į pusfinalį. Jame E.Staišiūnaitė taip pat įvykdė olimpinį B normatyvą. Šiandien 800 m rungtyje bėgs trečioji mūsų miesto atstovė Natalija Piliušina.

Nuotaika: J.Anikina, A.Gardžiulienė buvo patenkintos savo pasiro-

dymais.

23

ketvirtadienis, birželio 28, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Noros Roberts knygą „Mėgaukis akimirka“.

Nora Roberts. „Mėgaukis akimirka“.

Lorelei Makbein žinomos visos konditerijos paslaptys. Jos sukurtais nepakartojamo skonio desertai ir puošniais, įmantriais tortais žavisi kiekvienas, kam tenka pamatyti ir paragauti gardumynų. Nenuostabu – į savo darbą ji įlieja dalį meilės, kurios nuo pat vaikystės sklidina širdis. Lorelės akių šviesa – Braunų dvaro šeimininkas, žavingasis, rūpestingasis Delanis... Didžiausia Lorelės Makbein svajonė – būti mylimai, būti su mylimuoju ir mėgautis neįkainojamomis laimės akimirkomis... Tebūnie be jokių įsipareigojimų.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima

pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, liepos 3 d.

Avinas (03 21–04 20). Stenkitės vengti konfliktų ir kivirčų. Jausite vidinių prieštaravimų, dėl to patirsite nuoskaudų ir pajusite nesutarimų kartėlį. Atminkite, kad emocijos dažnai būna blogas patarėjas.

Jautis (04 21–05 20). Palanki diena mąstyti ir tyrinėti. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Tačiau vakarop gali apnikti apatija. Pasivaikščiokite gryname ore.

Dvyniai (05 21–06 21). Tinkama diena eiti į pokalbius dėl darbo.

Daug dėmesio skirsite gebėjimams vadovauti. Palanki diena dirbti su kitais žmonėmis. Būsite ne itin emocionalus.

Vėžys (06 22–07 22). Energingas laikotarpis, tinkamas planams įgyvendinti arba rūpintis verslu. Būsite fiziškai aktyvus. Treniruokitės arba romantiškai praleiskite laiką. Nesižvalgykite atgal, niekuo neabejokite.

Liūtas (07 23–08 23). Vertinsite sąžiningumą ir atvirumą, jausite antipatiją kitų žmonių nuomonei. Jums nepatiks tuščios kalbos ir aplinkinių smalsumas. Palikite visus ramybėje ir užsiimkite mėgstamais dalykais.

Mergelė (08 24–09 23). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyksta sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Bendraujant su vyresniais arba įtakingais žmonėmis, gali išsirutulioti naujų idėjų.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Esate linkęs analizuoti savo gyvenimą ir supantį pasaulį. Jus įkvėps bendravimas su jaunesniais žmonėmis. Kils noras imtis ko nors naujo, įdomaus, ir šį užsidegimą įgyvendinkite.

Skorpionas (10 24–11 22).

Sprendimai darbe gali trukdyti jūsų norui tobulėti ir ką nors keisti.

Teks paprakaituoti, norint teisingai pasirinkti, – kelias į sėkmę ar asmeninis tobulėjimas. Šaulys (11 23–12 21). Jūsų draugai, ypač jaunesni, manys, kad esate idealistas, tačiau kiti visiškai pritars jums. Turėsite pakankamai laiko ir jėgų atidėliotiems planams įgyvendinti.

Ožiaragis (12 22–01 20). Būsite apimtas aistros kurti, keisti gyvenimą. Esate atviras ir mažiau dėmesio skiriate nesėkmėms. Tai stipraus žmogaus pozicija, vadinasi, ir elgtis reikia atitinkamai: spręsti sudėtingas problemas, judėti pirmyn.

Vandenis (01 21–02 19). Ginčysitės su aplinkiniais. Nesulauksite pritarimo ir paaiškės, kad kai kurie žmonės išvis nebenori jūsų remti. Pasistenkite būti pakankamai aktyvus, nes pasyvumas erzins. Žuvys (02 20–03 20). Būsite viskuo patenkintas. Galite sulaukti džiugios naujienos ar netikėto svečio. Šiandien jus bus lengva įkalbėti, tad galite sutikti leistis į įvairias avantiūras.

Orai

Šiandien dieną daug kur trumpai palis. Oro temperatūra dieną sušils iki 16–18 laipsnių. Penktadienį lyti neturėtų. Naktį bus apie 8–10 laipsnių šilumos, dieną temperatūra kils iki 20–22 laipsnių. Savaitgalį sušils labiau, sekmadienį sugrįš lietūs.

Šiandien, birželio 28 d.

+17

+16

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+17

Šiauliai

Klaipėda

+17

Panevėžys

+17

Utena

+17

4.54 22.23 17.29

180-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 186 dienos.

Saulė Vėžio ženkle.

Tauragė

+18

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +29 Berlynas +20 Brazilija +23 Briuselis +27 Dublinas +19 Kairas +36 Keiptaunas +15 Kopenhaga +17

kokteilis Ac­tą pa­lai­kė vy­nu Bil­du­kas, so­viet­me­čiu ne­var­to­jęs pro­ duk­tų, ku­riuo­se bū­da­vo pa­pras­to val­go­ mo­jo ac­to, pa­sta­ruo­ju me­tu juo su­si­do­ mė­jo. Vy­riš­kiui įdo­mu, kuo ski­ria­si vy­no ir obuo­lių ac­tas, ku­ris iš jų ska­nes­nis. „Gir­dė­jau, kad yra to­kio ac­to, ku­r į be­ veik vie­ną ga­li ger­ti. Ar tik­rai toks yra?“ – smal­sa­vo Bil­du­kas.

Bžy­kas tvir­ti­no, kad ma­si­nei pre­ky­bai tie­kia­mas pa­ts pi­giau­sias spi­ri­to ac­tas, ga­mi­na­mas rau­gi­nant dis­ti­liuo­tą eti­lo al­ko­ho­l į (gau­tą iš že­mės ūkio pro­duk­ tų, tu­rin­čių krak­mo­lo ar cuk­raus) ac­to rūgš­ties bak­te­ri­jo­mis. Daž­niau­siai su­ tin­ka­mas 9 pro­c. kon­cent­ra­ci­jos ac­tas.

O Ra­mas ir Ef­ka pa­tvir­t i­no Bil­du­kui, kad yra ne tik rūgš­taus, bet ir ska­naus ac­to, pa­vyz­džiui, bal­za­mo. „Bal­za­mo ac­tas la­bai pa­gar­di­na sa­lo­tas.

O tirš­ta­sis, ku­ris kai­nuo­ja dau­giau, yra ska­nus ir vie­nas“, – pa­brė­žė Ra­mas.

Au­gus­ti­nas pri­si­mi­nė se­ną is­to­ri­ją, kai jam drau­ge­lis pa­vai­šin­ti at­ne­šė bu­te­lį, ku­ria­me, pa­si­ro­do, bu­vo rau­do­nas vy­ no ac­tas. „Ne­sup­ra­to­me, kas bu­vo pa­ra­šy­ta ant la­ bai gra­žaus bu­te­lio eti­ke­tės, – juo­kė­si vy­ riš­kis. – Ra­ga­vo­me, spjau­dė­mės ir kei­kė­ me ita­lus, koks pas juos blo­gas vy­nas.“ Rim­tiems žmo­nėms „Kok­tei­lis“ pri­me­ na, kad ac­to ger­ti jo­kiu bū­du ne­ga­li­ma.

Iki olim­pia­dos – mė­nuo Ar įsi­vaiz­duo­ja­te – va­kar iki Lon­do­no va­sa­ros žai­dy­n ių bu­vo li­kęs tik mė­ nuo. Lie­pos 27-ąją Di­d žio­sios Bri­ta­ni­ jos sos­ti­nė­je su­lieps­nos olim­pi­nė ug­ nis, var­ž y­t is pra­dės spor­t i­n in­kai iš įvai­rių pa­sau­lio kam­pe­lių.

Pri­va­lo­te ži­no­ti, kad olim­pi­nė­je bal­to­je vė­ lia­vo­je yra pen­ki skir­tin­gų spal­vų žie­dai.

Bal­tas vė­lia­vos fo­nas sim­bo­li­zuo­ja tai­ką olim­pi­nių žai­dy­nių me­tu, o žie­dai – pen­ kis že­my­nus: Aust­ra­li­ją ir Okea­ni­ją, Azi­ją, Af­ri­ką, Eu­ro­pą, Ame­ri­ką. Žie­dai iš­dės­ty­ti dviem ei­lė­mis griež­tai nu­ro­dy­ta tvar­ka: mė­ly­na, gel­to­na, juo­da, ža­lia ir rau­do­na.

Iš­va­ka­rė­se: bet ku­ria­me Ang­li­

jos kam­pe­ly­je ga­li­ma pa­ma­ty­ti olim­pi­nius žie­dus.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja No­r i­te bū­t i žvaigž­dė­mis? At­si­sės­k i­te ant eg­lu­tes!

Links­mie­ji tirš­čiai Aną­dien gir­tą vai­ruo­to­ją su­stab­dė po­ li­ci­nin­kas.

– Ke­l ių pa­t ru­l is Pet­rai­t is, jū­sų do­k u­ men­tai.

– Ik... Tu – at­leis­tas.

– Lai­min­go ke­lio. Čes­ka (397 719; ti­kiuo­si nu­vyk­ti į olim­pia­dą.

Gal ko par­vež­ti?)

Londonas +24 Madridas +37 Maskva +22 Minskas +17 Niujorkas +29 Oslas +16 Paryžius +28 Pekinas +25

Praha +21 Ryga +17 Roma +29 Sidnėjus +17 Talinas +15 Tel Avivas +31 Tokijas +24 Varšuva +20

Vėjas

1–7 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

14

16

15

14

4

14

18

19

16

1

rytoj

šeštadienį

22

Marijampolė

Vilnius

+17

Alytus

Vardai Irenėjus, Gaudrė, Šarūnas, Tulgedas.

birželio 28-ąją

Rytas

18

+18

+17

17

16

4

1932 m. mi­rė XIX–XX a. lie­ tu­vių ro­man­tiz­mo poe­tas Mai­ro­nis. Tik­ro­ji pa­var­dė – Jo­nas Ma­čiu­lis.

1956 m. Poz­na­nė­je (Len­ ki­ja) žiau­riai nu­slo­pin­tas dar­bi­nin­kų maiš­tas.

1976 m. po 102 me­tų bri­tų ad­m i­n ist­ra­v i­mo In­d i­jos van­de­ny­no Sei­še­lių sa­los ta­po ne­prik­lau­so­mos.

1996 m. pra­si­dė­jo Ru­si­jos fe­de­ra­li­nių pa­jė­gų iš­ve­di­ mas iš Če­čė­ni­jos te­ri­to­ri­jos.

2001 m. Slo­bo­da­nas Mi­ lo­še­vi­čius Ny­der­lan­duo­

se bu­vo suim­tas ir per­ duo­tas ka­ro tri­bu­no­lui.

Mi­lo­še­v i­č ius ir ki­t i pa­ rei­g ū­nai bu­vo kal­ti­na­mi nu­si­kal­ti­mais žmo­ni­jai ir įsta­ty­mų pa­žei­di­mais Ko­ so­vo ka­ro me­tu.

2004 m. pra­si­dė­jo NA­TO vir­šū­nių su­si­ti­ki­mas. Lie­ tu­va pir­mą kar­tą da­ly­va­ vo kaip vi­sa­tei­sė NA­TO na­rė spren­d žiant Al­jan­ so veiks­mų Af­ga­nis­ta­ne, pa­gal­bos ap­mo­kant Ira­ ko pa­jė­gas ir ki­tus svar­ bius klau­si­mus.

2008 m. Vil­niu­je nak­tį mi­rė gar­sus Lie­t u­vos dai­n i­n in­kas, po­pu­l ia­ rio­sios mu­zi­kos at­li­kė­ jas Al­vy­das Lu­ko­še­vi­ čius-Obuo­lys.

Žve­jai švęs­ti va­žiuos į Juodk­ran­tę Šimt­me­čius sa­vo šei­mas ir vi­są pa­ ma­rio kraš­tą mai­ti­ nę žve­jai lie­pą su­ si­rinks į Juodk­ran­ tę. Čia ren­gia­mo­je Žve­jo šven­tė­je di­ džiau­sias dė­me­sys teks žu­vi­nin­kys­tės vers­lui ir kul­tū­ros pa­vel­dui.

Kvie­čia: Žve­jo šven­tė­je lau­kia­ma sve­čių ne tik iš pa­ma­rio, bet ir ato­kes­nių ša­lies kam­pe­lių bei už­sie­nio.

Žve­jo šven­tė Ne­rin­go­je pra­dė­ta švęs­ti dau­giau nei prieš pen­kias­ de­šimt me­tų, ta­čiau tik praė­ju­siais me­tais šis ren­gi­nys su­jun­gė vi­sus pa­ma­rio kraš­to žve­jus. Šią va­sa­rą Juodk­ran­tė­je vėl kvie­čia­mos su­si­ tik­ti bend­ruo­me­nės iš Kin­tų, Rus­ nės, Dre­ver­nos, Ši­lu­tės, Min­gės, Klai­pė­dos ir Ne­rin­gos gy­ven­vie­čių.

Pir­mo­ji šven­tės die­na, lie­pos 13oji, bus skir­ta ne­ma­te­ria­laus Kur­šių ne­ri­jos kul­tū­ros pa­vel­do pri­sta­ty­ mui. Šią die­ną kon­cer­tuos pa­ma­ rio kraš­to et­ni­nę bei vi­sos Lie­tu­vos tau­ti­nę kul­tū­rą rep­re­zen­tuo­jan­tys me­no ko­lek­ty­vai.

Lie­pos 14-ąją gra­žiau­sio­je Juodk­ ran­tės gy­ven­vie­tės vie­to­je – pa­ ma­riu be­si­drie­kian­čio­je kran­ti­nė­je vyks įvai­rios rung­tys: ku­bi­lų bau­ dų mė­ty­mo čem­pio­na­tas, mi­ni fut­ bo­las ir krep­ši­nis, žve­jo gol­fas. Taip pat val­čių irk­la­vi­mo, in­ka­ro lai­ky­ mo, žu­vų gau­dy­mo, vir­vės trau­ki­ mo rung­tys.

Ne­rin­ga ir Žve­jo šven­tė neį­si­ vaiz­duo­ja­mos be no­sis ku­te­nan­ čio rū­ky­tų žu­vų ar žu­vie­nės kva­po.

Tad vie­ti­niai ir iš ki­ta­pus ma­rių at­ plau­kę žve­jai pri­sta­tys sa­vo kraš­to ku­li­na­ri­nį pa­vel­dą bei kvies ra­gau­ ti tik pa­gal jiems ži­no­mus re­cep­tus pa­ga­min­tos žu­vie­nės. Ku­rio žve­jo re­cep­tai ge­riau­si, paaiš­kės pa­ma­ rio žu­vie­nės vi­ri­mo čem­pio­na­to me­tu.

Gre­ta šio šur­mu­lio įsi­kurs ir tau­to­dai­li­nin­kų mu­gė, vi­lio­sian­ ti Juodk­ran­tės sve­čius įvai­rias­pal­ viais dir­bi­niais. Tra­di­ci­jų ir šiais me­tais ne­lau­žy­ti bei šven­tė­je ap­ si­lan­ky­ti pa­ža­dė­jo pa­grin­di­nis jos sve­čias – Nep­tū­nas. Šven­tė­je kon­cer­tuos Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės or­kest­ras bei Lie­ tu­vos est­ra­dos žvaigž­dės. Ren­gi­ nio pa­bai­gą skelbs va­sa­ros dan­gų ir Kur­šių ma­rias nu­spal­vin­sian­tys fe­jer­ver­kai. „Klai­pė­dos“ inf.

Simbolis: šventėje turėtų pasirodyti ir Nep­tū­nas.

Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bės nuo­tr.