2012-06-30 Klaipeda

Šiandien

paskutinĖ PRENUMERATOS AKCIJos 2013 M. diena

birželio 30, 2012

Nr. 152 (19 453)

Iš Ka­li­ning­ra­do į Klai­pė­dą I.Grei­čie­nę nu­bloš­kė stai­ga pra­bu­dę jausmai. Šeštadienio interviu 5p.

www.kl.lt

Šiandien priedai

Pa­mi­šę dėl se­nie­nų

Kaina 1,60 Lt

„Yra klau­si­mų, ku­rie sto­ vint spren­džia­mi ge­riau nei sė­dint.“ Po­li­ti­kas Va­le­ri­jo­nas Ber­no­tas šmaikš­ta­vo, kaip ras­tas bū­das iš­spręs­ti nau­jo­sios žu­vų pre­ky­vie­tės prie Da­nės kran­ti­nės pro­ble­mą.

SS ka­ri­nin­ko žie­ das su kau­ko­le, kny­ ga su pro­fe­so­riaus V.Lands­ber­gio au­ tog­ra­fu, ta­ry­bi­nių lai­kų tuš­čias pie­no bu­te­lis ir net ežiu­ kas stik­le. Vi­sa tai ir dar dau­giau ga­ li­ma įsi­gy­ti in­ter­ ne­to blu­sų tur­gu­je.

Ta­čiau se­nie­nų eks­ per­tai įspė­ja sau­go­ tis klas­to­čių.

3p.

Ne­rin­go­je ošia tu­ris­tų er­ze­lis As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Neap­si­ken­tu­si au­to­mo­bi­liais ir na­ me­liais ant ra­tų at­vyks­tan­čių tu­ris­ tų sa­vi­va­lės, Kur­šių ne­ri­jos na­cio­ na­li­nio par­ko di­rek­ci­ja nu­spren­ dė už­draus­ti au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­ mo aikš­te­lė­se trans­por­to prie­mo­ nes lai­ky­ti per nak­tį.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Aikš­te­lė­se įsi­ku­ria lyg na­muo­se

Par­duo­da­ma gar­bė

„Per­ku Ge­di­mi­no me­da­lį, Vy­čio kry­žių“.

La­ko­niš­ka ir tiks­lu. Ap­do­va­no­ ji­mus su­per­ka per­par­da­vi­nė­to­jas ar­ba ko­lek­ci­nin­kas. Vie­nam tai – vers­las, ki­tam – aist­ra.

Vi­sai ne­se­niai sa­vo ap­do­va­no­ji­ mą ry­žo­si par­duo­ti ir vie­nas Lie­ tu­vos pa­trio­tas, me­da­lį ga­vęs vos dau­giau nei prieš me­tus. „Par­duo­du nau­ją Lais­vės gy­nė­jų die­nos 20-me­čiui skir­tą me­da­lį.

4

Aist­ra: se­nie­nos ne vie­nam yra svar­bus at­ri­bu­tas – vie­ni jas kau­pia, ki­ti – klas­to­ja, tre­ti – par­da­vi­nė­ja.

Vy­tau­to Pet­ri­ko fo­to­mon­ta­žas

Di­rek­ci­jos dar­buo­to­jai ne kar­tą gra­žiuo­ju aiš­ki­no at­vy­kė­liams, kad bet kur ma­ši­nų ir na­me­lių ant ra­tų ne­ri­jo­je ne­ga­li­ma sta­ty­ti. „Ta­čiau žmo­nėms, ma­tyt, trūks­ta in­for­ma­ci­jos. Gal už­sie­nie­čiai ir ne­ pa­si­do­mi, ko­kia yra čio­nykš­tė tvar­ ka. Au­to­mo­bi­lių aikš­te­lė­se žmo­nės įsi­ren­gia tu­ris­ta­vie­tes – pa­si­sta­to kė­des, sta­lus, iš­sklei­džia skė­čius ir aikš­te­lė­se gy­ve­na po 2–3 pa­ras“, – aiš­ki­no Kur­šių ne­ri­jos na­cio­na­li­nio par­ko di­rek­ci­jos Tei­sės ir per­so­na­lo sky­riaus ve­dė­jas Mar­ti­ nas Duo­bi­nis.

2

2

šeštadienis, birželio 30, 2012

miestas

Ne­rin­go­je ošia tu­ris­tų er­ze­lis 1 Ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai kol kas ne­s ku­ba baus­t i to­k ių poil­ Baus­ti dar ne­sku­ba

siau­to­j ų, ta­č iau Kur­š ių ne­r i­jos na­cio­na­li­nia­me par­ke toks lais­ va­lai­kio lei­di­mo bū­das yra drau­ džia­mas. „Nors ir nu­ma­ty­tos bau­dos, bet pro­to­ko­lų ne­sku­ba­me ra­šy­ti. Pir­ miau­sia ban­do­me paaiš­kin­ti žmo­

Vi­so­je Kur­šių ne­ri­jo­ je yra drau­džia­ma sta­ ty­ti pa­la­pi­nes. Tai ga­li­ ma pa­da­ry­ti tik Ni­dos kem­pin­ge.

nėms, kad na­me­liams ant ra­tų rei­ ka­lin­gos spe­cia­lios aikš­te­lės. O jų Ne­rin­go­je yra tik vie­na – Ni­do­ je esan­čia­me kem­pin­ge“, – ti­ki­no pa­rei­gū­nas.

Per nak­tis – mu­zi­ka ir lau­žai

Par­ko dar­buo­to­jai pa­ste­bi, kad dau­giau bė­dų ke­lia ne už­sie­nie­čiai, at­vyks­tan­tys na­me­liais ant ra­tų, o au­to­mo­bi­liuo­se nak­tis lei­džian­tys lie­tu­viai.

„Gal žmo­nės įpra­tę taip poil­siau­ ti ki­to­se Lie­tu­vos vie­to­se, kur nors prie eže­rų, upių. Jau­nes­ni įsi­ku­ria au­to­mo­bi­lių aikš­te­lė­se, die­nas lei­ džia prie jū­ros, o mie­ga ma­ši­no­se.

Dėl to, kad šiukš­li­na­ma, kū­re­na­mi lau­žai, nu­spren­dė­me au­to­mo­bi­lių aikš­te­lė­se ke­lio ženk­lais ap­ri­bo­ti ma­ši­nų lai­ky­mą per nak­tį“, – aiš­ ki­no M.Duo­bi­nis.

Prei­lo­je, Per­val­ko­je, Juodk­ran­tė­je ir Ni­do­je Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bė jau su­sta­tė ke­lio ženk­lus, drau­džian­ čius lai­ky­ti ma­ši­nas au­to­mo­bi­lių aikš­te­lė­se nuo 23 iki 6 val. „Krei­pė­mės į Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bę ir Ke­lių po­li­ci­jos biu­rą, kad šie ženk­lai at­si­ras­tų ir Smil­ty­nės aikš­ te­lė­je“, – ti­ki­no M.Duo­bi­nis.

Pa­sak di­rek­ci­jos at­sto­vo, tu­ris­tas, pa­si­rin­kęs to­kį poil­sia­vi­mo bū­dą, daž­nai su­lau­kia ki­tų žmo­nių prie­ kaiš­tų, ka­dan­gi uži­ma­ma au­to­mo­ bi­lio vie­ta. Par­ko di­rek­ci­ja pri­me­na, kad vi­so­je Kur­šių ne­ri­jo­je yra drau­ džia­ma sta­ty­ti pa­la­pi­nes. Tai ga­li­ma pa­da­ry­ti tik Ni­dos kem­pin­ge.

Vi­so­je ne­ri­jo­je yra įreng­tos 7 poil­sia­vie­tės, kur ga­li­ma trum­pam su­sto­ti poil­sio bei su­si­kur­ti lau­žą.

Jos įreng­tos Smil­ty­nės, Juodk­ ran­tės, Prei­los ir Ni­dos gi­ri­nin­ki­ jų te­ri­to­ri­jo­se.

Ne­rin­gos poil­sia­vie­tės Smil­ty­nės gi­ri­nin­ki­jo­je esan­ti poil­

Prei­los gi­ri­nin­ki­jo­je taip pat ga­li­ma

sia­vie­tė yra miš­ko aikš­te­lė­je de­ši­nė­je ke­lio Klaipėda–Nida pu­sė­je. Pa­sie­kia­ ma va­žiuo­jant pa­grin­di­niu ke­liu Smil­ tynė–Nida, 3 km pa­su­kus į de­ši­nę miš­ ko ta­ku. Čia tel­pa 30 žmo­nių. Įreng­ta ir rek­rea­ci­nė aikš­te­lė vai­kams.

ras­ti dvi poil­sia­vie­tes. Vie­na jų pa­sie­kia­ ma nuo dvi­ra­čių ta­ko Nida–Preila prieš pat Prei­los gy­ven­vie­tę pa­su­kus į kai­rę.

Yra dvi Juodk­ran­tės gi­ri­nin­ki­jos

poil­sia­vie­tės. Vie­na jų – Juodk­ran­ tės gy­ven­vie­tės va­ka­ri­nė­je da­ly­je, pu­šy­ne ties Ie­vos kal­nu. Jo­je tel­pa 16 žmo­nių.

Ki­ta poil­sia­vie­tė įkur­ta į pie­tus nuo

Per­val­kos kai­rė­je ke­lio Nida–Klaipė­ da pu­sė­je, ne­to­li jū­ros, va­di­na­mo­jo­ je Pa­jū­rio pal­vė­je.

Poil­sia­vie­tė pa­sie­kia­ma iš pa­grin­di­

nio ke­lio Nida–Klaipėda 16 km pa­su­ kus miš­ko ta­ku į kai­rę. Poil­sia­vie­tė­je įreng­ta vai­kų žai­di­mo aikš­te­lė.

Ki­ta poil­sia­vie­tė įkur­ta į šiau­rę nuo

Juodk­ran­tės gy­ven­vie­tės kai­rė­je ke­ lio Juodkrantė–Klaipėda pu­sė­je, miš­ ke, apie 200 m nuo jū­ros. Poil­sia­vie­tė pa­sie­kia­ma nuo dvi­ra­čių ta­ko Juod­ krantė–Smiltynė pa­su­kus į kai­rę žvy­ ruo­tu ke­liu­ku jū­ros link.

Ni­dos gi­ri­nin­ki­jo­je siū­lo­ma pail­sė­ti

tri­jo­se poil­sia­vie­tė­se. Vie­na yra 6 km nuo Ni­dos cent­ro, Bul­vi­kio įlan­ko­je ant Kur­šių ma­rių kran­to, ki­ta – miš­ ke tarp Ni­dos ir Prei­los gy­ven­vie­čių, Gied­ru­žės kal­no pa­pė­dė­je.

Poil­sia­vie­tė pa­sie­kia­ma nuo dvi­

ra­čių ta­ko Nida–Preila pa­su­kus į kai­ rę jū­ros kryp­ti­mi ties nuo­ro­da „iki jū­ ros 2,1 km“.

Dar vie­na poil­sia­vie­tė yra prie Ni­

dos gy­ven­vie­tės, Pa­jū­rio pal­vė­je. Ji pa­sie­kia­ma iš pa­grin­di­nio ke­lio Ni­ da–Smiltynė pa­su­kus jū­ros link ties šiau­ri­ne įva­ža į Ni­dą.

Iš­lai­dos: šie­met mies­to pa­puo­ši­mas Jū­ros šven­tės me­tu kai­nuos apie 100 tūkst. li­tų.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Jū­ros šven­tės lau­kia po­ky­čiai Mies­to po­li­ti­kai ap­si­spren­dė Klai­pė­dos puo­šy­bai ar­tė­jan­čio ju­bi­lie­jaus ir Jū­ros šven­tės me­tu ski­ri pa­pil­do­mus 60 tūkst. li­tų, mat anks­čiau šiam tiks­lui skir­tų pi­ni­ gų ne­pa­ka­ko.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Neaiš­ku, ar biu­dže­tas, ar ki­tos prie­žas­tys pri­ver­tė me­rą Vy­tau­tą Grub­liaus­ką pra­bil­ti apie atei­ty­je neiš­ven­gia­mus šven­tės po­ky­čius.

Uos­ta­mies­čio ta­ry­ba pa­pil­do­ mas lė­šas mies­to pa­puo­ši­mui sky­ rė ket­vir­ta­die­nį vy­ku­sio po­sė­džio me­tu. Ke­lios pa­pil­do­mos de­šim­

tys tūks­tan­čių li­tų bus paim­tos iš mies­to biu­dže­to.

Pa­sak V.Grub­liaus­ko, pa­teik­tas mies­to puo­ši­mo pa­siū­ly­mas ge­ro­ kai vir­ši­jo nu­ma­ty­tas lė­šas, o no­ rint įgy­ven­din­ti vi­są pro­jek­tą pi­ni­ gų neuž­tek­tų net sky­rus pa­pil­do­mą fi­nan­sa­vi­mą. „No­rė­jo­me, kad mies­tas pa­kan­ ka­mai al­suo­tų šven­te, bū­tų kuo dau­giau ak­cen­tų. Dėl to skir­tos

pa­pil­do­mos lė­šos. Jei ne­bū­tų bu­vę pi­ni­gų, mies­tas tik­rai ne­bū­tų li­ kęs ne­pa­puoš­tas, ta­čiau tai ne­bū­ tų adek­va­tu šven­tės mas­tui. Da­bar mies­tas klai­pė­die­čiams ir sve­čiams bus gra­žes­nis, šven­tiš­kes­nis, pa­ trauk­les­nis“, – tvir­ti­no me­ras.

Iš vi­so šven­ti­nis mies­to pa­puo­ši­ mas at­sieis 100 tūkst. li­tų.

V.Grub­liaus­kas pa­brė­žė, kad po Jū­ros šven­tės vyks dis­ku­si­ja apie jos atei­tį. Anot me­ro, atė­jo lai­ kas rim­tiems ir gal­būt ne­ti­kė­tiems spren­di­mams. Ta­čiau ko­kie jie ga­ li bū­ti, me­ras neatsk­lei­dė. „Kas­met kal­ba­ma apie Jū­ros šven­tės atei­tį, bet rei­kia rim­tų spren­di­mų. Ko­kie jie bus, kol kas ne­no­riu kal­bė­ti. Tai da­ry­si­me po šven­tės“, – ko­men­ta­vo me­ras.

Uos­to įmonėms – vie­no­di rei­ka­la­vi­mai Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­dos val­džia pra­dės ruoš­ti tvar­ką, ku­rio­je bus nu­ma­ty­ti rei­ka­ la­vi­mai dėl įsi­pa­rei­go­ji­mų mies­tui uos­to kom­pa­ni­joms, no­rin­čioms plės­ti sa­vo veik­lą.

Anot uos­ta­mies­čio me­ro Vy­tau­ to Grub­liaus­ko, to­kios tvar­kos rei­kia, kad ne­lik­tų be­rei­ka­lin­ gų svars­ty­mų, jos vie­nai įmo­ nei pa­vy­ko su­si­tar­ti dėl ma­žes­ nių įsi­pa­rei­go­j i­m ų mies­t ui, o ki­tos įsi­pa­rei­go­ji­mai – ge­ro­kai di­des­ni. „Nus­ta­ty­ta tvar­ka ga­lio­tų vi­sais at­ve­jais, kai uos­to kom­pa­ni­jos no­ rė­tų plės­ti sa­vo veik­lą mies­to są­ skai­ta. Tuo­met kiek­vie­ną kar­tą ne­rei­kė­tų iš­ra­di­nė­ti dvi­ra­čio“, – ko­men­ta­vo me­ras.

Pla­nai: sa­vi­val­dy­bė kurs nau­ją tvar­ką uos­to kom­pa­ni­joms.

V.Grub­liaus­ko tei­gi­mu, ki­tą sa­ vai­tę bus su­kvies­ti sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos spe­cia­lis­tai, ku­rie

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

pra­dės ruoš­ti nau­ją tvar­ką. Rei­ka­ la­vi­mai bus su­de­rin­ti ir su uos­to kom­pa­ni­jo­mis.

3

šeštadienis, birželio 30, 2012

miestas

Žu­vis ga­lės iš­si­rū­ky­ti pa­tys pir­kė­jai Po de­šimt­me­tį tru­ ku­sių dis­ku­si­jų Da­ nės kran­ti­nė­je pra­ dė­ta pre­kiau­ti žu­ vi­mis.

įsi­gy­ti švie­žių žu­vų, bet ir jas pa­si­ sū­dy­ti bei iš­si­rū­ky­ti prie kran­ti­nės sto­vin­čio­je rū­kyk­lo­je. Šis pro­ce­sas trun­ka 4-5 va­lan­das. „Tai nau­jo­vė, pa­siū­ly­ta vie­no ta­ry­bos na­rio. Žu­vys ne­bus rū­ ko­mos pra­mo­ni­niu bū­du. Kaip jos bus iš­rū­ky­tos, pri­klau­sys nuo

Mil­da Ski­riu­tė

Prie Da­nės kran­ti­nės par­duo­da­mos men­ kės, eše­riai, plekš­ nės, otai, per­pe­lės.

m.skiriute@kl.lt

Čia klai­pė­die­čiai ir mies­to sve­čiai iš žve­jų ga­lės ne tik įsi­gy­ti švie­žių žu­vų, bet ir vie­to­je jas pa­si­sū­dy­ti bei iš­rū­ky­ti.

Lai­ki­na žu­vų pre­ky­vie­tė įreng­ta prie Pi­lies til­to. Pre­ky­ba čia vyks­ta kas­dien nuo 8 iki 13 val. Bal­ti­jos jū­ ro­je, ma­rio­se su­gau­to­mis žu­vi­mis žve­jai pre­kiau­ja iš trans­por­to prie­ mo­nių, ku­rio­se įreng­ti šal­dik­liai.

Pre­ky­bos koor­di­na­to­rius Min­ dau­gas Ri­mei­kis pa­sa­ko­jo, kad per die­ną žve­jai par­duo­da žu­vų, ku­rių ver­tė nuo 50 iki 400 li­tų. Tai pri­ klau­so nuo orų. „Su­s i­d o­m ė­j i­m as tik­rai yra.

Anks­čiau švie­žio­mis žu­vi­mis bu­vo pre­kiau­ja­ma au­to­mo­bi­lių sto­vė­ ji­mo aikš­te­lė­je. Ji bu­vo nuo­ša­ly­je. Žmo­nės ne­la­bai ma­ty­da­vo. Be to, trū­ko ir rek­la­mos. Da­bar yra nu­ ma­ty­ta konk­re­ti ir leng­vai ma­to­ma vie­ta“, – tvir­ti­no M.Ri­mei­kis.

Anot jo, pre­kiau­ti čia ga­lės vi­si

Ra­ga­vo: ką tik iš­rū­ky­tomis šviežiomis žu­vi­mis M.Ri­mei­kis vai­ši­no uos­

ta­mies­čio vadovą Vy­tau­tą Grub­liaus­ką.

no­rin­tys žve­jai: „Kuo dau­giau, tuo pir­kė­jams ge­riau“.

Prie Da­nės kran­ti­nės par­duo­ da­mos men­kės, eše­riai, plekš­nės, otai, per­pe­lės. Švie­žių žu­vų kai­na yra ke­liais li­tais ma­žes­nė nei tur­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

gu­je. Pa­vyz­džiui prie Da­nės kran­ ti­nės upi­niai eše­riai kai­nuo­ja 6, men­kė – 7 li­tus. Tur­gu­je ati­tin­ka­ mai – 8-9, ir 11-12 li­tų.

Nau­jo­jo­je pre­ky­vie­tė­je klai­pė­ die­čiai ir mies­to sve­čiai ne tik ga­lės

pir­kė­jo va­lios. Ta­čiau tai ne­reiš­ kia, kad ne­bus pre­kiau­ja­ma ir jau iš anks­to – prieš ke­lias va­lan­das iš­rū­ky­to­mis žu­vi­mis“, – tvir­ti­no M.Ri­mei­kis.

Pre­ky­ba prie Da­nės kran­ti­nės vyks tik šil­tuo­ju me­tų lai­ku. Pre­ ky­bai žie­mą bū­tų ga­li­ma pri­tai­ky­ti se­no­jo­je per­kė­lo­je esan­tį pa­sta­tą.

Jū­ri­nių ir vi­daus van­de­nų ko­ mi­si­ja pra­šys Su­si­sie­ki­mo mi­nis­ te­ri­jos, kad pa­sta­tas bū­tų per­duo­ tas sa­vi­val­dy­bei. Žve­jų ma­ny­mu, toks va­rian­tas bū­tų idea­lus, o sta­ ti­nį bū­tų ga­li­ma re­konst­ruo­ti pa­si­ nau­do­jant ES pa­ra­ma. Svars­to­ma, kad čia ga­lė­tų at­si­ras­ti ir žu­vų pa­ tie­ka­lų ka­vi­nė.

Nemokamos kompostinės – kotedžams ir daugiabučiams Pavasarį pradėjęs nemokamai da­ lyti kompostavimo konteinerius žaliųjų atliekų rūšiavimui, Klaipė­ dos regiono atliekų tvarkymo cen­ tras (KRATC) išplėtė gavėjų kate­ gorijas. Nuo šios savaitės kompos­ tines gali gauti ne tik individualių namų, bet ir kotedžų, daugiabučio namo butų su žemės sklypais savi­ ninkai ar naudotojai – vietinę rin­ kliavą Klaipėdos mieste mokantys fiziniai asmenys.

Dar liko 900 konteinerių

Nuo gegužės mėnesio KRATC iš­ dalijo Klaipėdos ir Neringos mies­ tų gyventojams daugiau 700 kom­ postavimo konteinerių. „Pirmiausia stengėmės suteikti namudinius kompostavimo kon­ teinerius klaipėdiečiams, kurie tu­ ri didžiausias tvarkomas teritorijas, nes jose dažniausiai susidaro dau­ giausia žaliųjų atliekų. Tačiau ma­ tome, kad susidomėjimas atslūgo.

Matyt, dauguma norinčiųjų kom­ postuoti jau pasiėmę konteinerius, tad dabar juos suteiksime ir kitiems žaliąsias atliekas rūšiuoti pagei­ daujantiems klaipėdiečiams“, – sakė Julius Šereiva, KRATC koky­ bės inspektorius.

J.Šereivos teigimu, KRATC dar turi apie 900 kompostinių, ku­ rias gali gauti vienbučio ar dvibu­ čio gyvenamojo namo, žemės ūkio (sodų) sklypo su sodo nameliu sa­ vininkai. Jei buto, esančio dau­ giabučiame gyvenamajame name, savininkas valdo ne mažesnį kaip 2 arų ploto žemės sklypą, vienam butui gali būti skiriamas vienas konteineris.

Be to, jeigu individualus gyvena­ masis namas turi daugiau kaip vie­ ną savininką, tai net dviem tokio namo savininkams gali būti ski­ riama po vieną konteinerį.

Va­do­vas. „Li­mar­ko“ lai­vi­nin­kys­tės kom­ pa­ni­jos val­dy­ba pa­sky­rė nau­ją bend­ro­ vės va­do­vą. Juo ta­po Min­dau­gas Pet­ raus­kas. Jis nuo pir­ma­die­nio pra­dės ei­ ti vyk­do­mo­jo di­rek­to­riaus pa­rei­gas. Il­ga­ me­tis įmo­nės va­do­vas Vy­tau­tas Lyg­nu­ ga­ris ir to­liau užims val­dy­bos pir­mi­nin­ ko bei mo­ti­ni­nės įmo­nės „Li­mar­ko“ di­ rek­to­riaus pa­rei­gas. Šven­tė. Šeš­ta­die­nį Kark­lė­je vyks pa­jū­ rio bend­ruo­me­nių šven­tė „Men­ki­nė“.

Nuo 10 val. Pa­jū­rio re­gio­ni­nia­me par­ ko in­for­ma­ci­nia­me cent­re vyks dis­ku­ si­ja apie pa­jū­rio bend­ruo­me­niš­ku­mo raiš­ką. Po jos apie 12 val. prie Olan­do Ke­ pu­rės bus ati­deng­tas se­no­vi­nis krikš­ tas Kark­li­nin­kų Ane’i. Nuo 13 val. Kark­ lės sta­dio­ne bus ga­li­ma su­si­pa­žin­ti su se­no­vės ama­tais, vyks tau­to­dai­lės mu­ gė, žve­jiš­kos rung­tys ir kon­kur­sai, o nuo 16 val. pra­si­dės kon­cer­tas. 14 val. Kark­ lės pa­plū­di­my­je bus su­reng­tos lai­ve­lių plau­kio­ji­mo var­žy­bos.

San­tuo­kos. Šeš­ta­die­nį Klai­pė­dos ci­vi­li­ nės met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je tuok­sis 28 po­ ros. Žie­dus su­mai­nys Ro­ma Cei­no­riu­tė ir Vai­das Vie­la­vi­čius, As­ta Atai­tė ir Ri­man­ tas Pi­pi­ras, To­ma Ja­šins­kai­tė ir Aud­rius Ger­ge­lis, Ka­ri­na Pet­rovs­ka ir Kons­tan­tin Ver­ba, Mil­da Jos­kau­dai­tė ir Ma­rius Šo­pa, In­ga Ma­žo­nai­tė ir Min­dau­gas Pu­pa­lė, So­na­ta Taut­ku­tė ir Kęs­tu­tis Juod­ris, Ind­ ra But­ku­tė ir Alek­sandr Se­mio­nov, As­ta Bra­žė­nai­tė ir Aud­rius Nab­ruc­kis, Na­tal­ ja Kul­do ir Vy­tau­tas Auš­kal­nis, Ir­ma Ba­ gu­šy­tė ir Vy­tau­tas Ma­li­naus­kas, Dia­na Osi­pen­ko ir Da­rius Zu­ba­vi­čius, Mo­des­ta Stan­ku­tė ir Ma­rius Ma­tu­le­vi­čius, Sand­ra Ge­čai­tė ir Eduard Li­sen­kov, Ina Zo­ri­na ir Alek­sandrs Kop­tiks, Ju­li­ja Ziab­ki­nai­tė ir Jev­ge­nij Afon­čen­ko, Kris­ti­na Ki­bu­ry­tė ir Žyd­rū­nas Ben­do­rius, Jev­ge­ni­ja Ra­ku­ce­ va ir Na­zar Dvor­ni­kov, Dai­no­ra Kriau­zai­ tė ir Min­dau­gas Žel­vys, Ie­va Šmai­žy­tė ir Ka­ro­lis Mikš­ta, Lau­ra Tol­vai­šai­tė ir Gied­ rius Ju­re­vi­čius, Va­le­ri­ja Ša­poš­ni­ko­va ir Ale­nas Rau­do­nis, Vi­da Stač­ku­tė ir Arū­ nas Ša­tas, Vi­ta­li­ja Ra­pa­lai­tė ir Ju­rij Bra­ nic­kij, Ro­ber­ta Šiau­ly­tė ir Ir­man­tas Ša­ki­ nis, Gin­ta­rė Uk­ri­nai­tė ir Da­rius Jan­čen­ko, Gi­ta­na Gi­te­ny­tė ir Ri­man­tas Mar­čius, Dei­ man­tė Pa­serps­ky­tė ir Man­tas Ma­žu­tis.

Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ri­ ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 3 klai­pė­ die­čių mir­tys. Mi­rė Ni­ko­laj Mi­lia­zev (g.

1917 m.), Bo­ris Le­ve­jev (g. 1939 m.), Vy­tau­ tas Jur­gis Ba­ro­nas (g. 1939 m.).

Žolė – tik į kompostines

Atliekų tvarkytojai pastebi, kad vasarą į komunalinių atliekų kon­ teinerius patenka daug žaliųjų atliekų. „Nupjautos žolės, nugenėtų me­ džių šakų, nukritusių lapų jokiu būdu negalima mesti į kiemuose stovinčius buities atliekų kontei­ nerius“, – įspėja Ramunė Šličie­ nė, KRATC ekologė. Žaliosios atliekos turi būti kom­ postuojamos specialiuose kon­ teineriuose arba padedamos prie konteinerių pagal biodegraduoja­

Dienos telegrafas

Aktualu: dar liko apie 900 kompostinių.

mų atliekų surinkimo grafiką, kad atliekų vežėjai jas galėtų surink­ ti atskirai ir išvežti į kompostavi­ mo aikštelę.

Pasak ekologės, žaliosios atlie­ kos, patekusios į komunalinių atliekų sąvartyną, pūva ir išskiria dujas, didindamos šiltnamio efek­ tą. O Europos Sąjungos direktyvos numato, kad kasmet žaliųjų atlie­

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Ste­fa­ni­ja Rup­šie­nė, Al­do­na Kiau­nie­nė.

kų turime išrūšiuoti vis daugiau, ir jas ne vežti į sąvartynus, o perdirb­ ti pagaminant naudingą natūralią trąšą–kompostą.

Daugiau informacijos apie kom­ postavimą ir kompostinių sutei­ kimą teiraukitės nemokamu tel.

8 800 13344 arba skaitykite www. kratc.lt/lt/kompostavimas/.

Užs. 982317

Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­gim­ dė 7 mo­te­rys. Gi­mė 3 mer­gai­tės ir 4 ber­ niu­kai.

Grei­to­ji. Va­kar iki 18 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė 56 iš­kvie­ti­mų.

Klai­pė­die­čiai skun­dė­si gal­vos skaus­ mais, šir­dies rit­mo su­tri­ki­mais, aukš­tu krau­jos­pū­džiu.

4

šeštadienis, birželio 30, 2012

miestas

Pa­mi­šę dėl se­nie­nų

Komentaras

Jo­nas Ge­nys

Ma­žo­sios Lie­tu­vos is­to­r i­jos mu­z ie­jaus di­rek­to­r ius

T

Rinka: spe­cia­lis­tai siū­lo la­bai at­sar­giai rink­tis se­nie­nas blu­sų tur­gu­je, esą tarp jų gali būti ir abejotinų daik­tų.

1

Va­r is, padeng­t as 999,9/1000 pra­b os auk­su, lei­di­mas 2010 m. Su vi­sais do­ku­men­tais“. Pas­ kam­bi­nus nu­ro­dy­tu te­le­fo­nu, paaiš­ kė­jo, kad jį kaž­kas jau nu­pir­ko.

– Tai bu­vo as­me­ni­nis jū­sų ap­ do­va­no­ji­mas?

– Ne, ne ma­no.

– Gal pa­sa­ky­tu­mė­te, kam jis pri­klau­sė.

– Ne, ne­pa­sa­ky­siu. Nors šiaip jis ma­no, do­ku­men­tuo­se ma­no pa­ var­dė.

– O ko­dėl par­da­vė­te, jei ne pa­ slap­tis?

– Pas­lap­tis. Kas čia per po­kal­biai te­le­fo­nu? Vi­so ge­ro.

At­gi­mi­mo Są­jū­džio na­rys, ak­ ty­vus Nep­rik­lau­so­my­bės gy­nė­jas klai­pė­die­tis Al­gir­das Grub­lys ma­ no, kad žmo­nės per daug grei­tai pa­ si­duo­da trum­pa­lai­kėms nuo­skau­ doms. Yra ži­no­mas at­ve­jis, kai ke­li klai­pė­die­čiai taip pat ieš­ko­jo, kam par­duo­ti sa­vo Sau­sio 13-osios gy­ nė­jų me­da­lius, įsi­žei­dę, kad jiems su­ma­žin­tos pa­rei­gū­nų pen­si­jos. „Nu­si­vy­li­mas tur­būt bu­vo la­ bai gi­lus. Bet aš tik­rai ne­pri­ta­ riu to­kiam žings­niui. Kaip ga­li­ ma par­duo­ti sa­vo gar­bę, dėl ku­rios au­ko­ta­si?“ – re­to­riš­kai klau­sė A.Grub­lys.

Bran­gios Sta­li­no min­tys

Vir­tua­lia­me blu­sų tur­gu­je ga­li­ma įsi­gy­ti ir se­nų kny­gų, ne tik me­da­ lių. Štai 13 to­mų Sta­li­no raš­tų par­ duo­da­mi už 1,5 tūkst. li­tų.

Klai­pė­dos I.Si­mo­nai­ty­tės bib­lio­ te­kos di­rek­to­rius Juo­zas Šikš­ne­lis ma­no, kad kai­na – ne­rea­li. „Sta­li­no raš­tų ga­li­ma ras­ti ir mū­ sų bib­lio­te­ko­je. Mes tų kny­gų ne­ su­nai­ki­no­me. Ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, ar daž­nai jos skai­to­mos. Tur­būt pa­ var­to po­li­to­lo­gi­jos stu­den­tai, gal tie, ku­rie do­mi­si Sta­li­nu“, – tei­gė J.Šikš­ne­lis.

Sta­li­no kny­gos – ne re­te­ny­bė. O no­ras už­dirb­ti iš jų – se­nas įpro­tis.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Bu­vo lai­kas, kai už to­kias kny­gas mo­kė­jo di­de­lius pi­ni­gus. „Už Le­ni­no raš­tus pra­šė daug, ir už Sta­li­no – taip pat. Ta kny­gų ver­ tė – spe­ku­lia­ci­nis rei­ka­las. Aš pa­ ts as­me­niš­kai to­kių ne­pirk­čiau“, – tvir­ti­no J.Šikš­ne­lis.

Ne ką ma­žiau bran­gi nei Sta­li­no raš­tai ir kny­ga „Lie­tu­va 1991 01 13, do­ku­men­tai, liu­di­ji­mai, at­gar­siai“ su pro­f. Vy­tau­to Lands­ber­gio au­ tog­ra­fu. In­ter­ne­te ji pra­duo­da­ma už 150 li­tų.

SS ka­ri­nin­ko žie­das su kau­ko­le

Na­cis­ti­nės Vo­kie­ti­jos ka­ri­ne at­ ri­bu­ti­ka in­ter­ne­te su­si­do­mė­ji­mas di­des­nis, nei kny­go­mis. Čes­lo­vas iš Šiau­lių siū­lo SS da­ li­nių ka­ri­nin­ko žie­dą su H.Himm­ le­rio ir H.Mülle­rio ini­cia­lais, da­ to­mis, svas­ti­ko­mis ir ru­no­mis.

Skel­bi­me ra­šo­ma, kad jis – ori­gi­ na­lus, pa­tik­rin­tas pro­fe­sio­na­lų.

Kai­na 1,7 tūkst. li­tų.

Egi­di­jus Kaz­laus­kis:

Jie nie­kam ne­ro­do, ką tu­ri, slaps­to tuos daik­tus, tuo mė­gau­ ja­si. To­kių žmo­nių la­bai daug pa­žįs­tu.

Jau­nuo­lis ti­ki­na, kad šį re­tą tro­ fė­jų ra­do pas sa­vo se­ne­lę. Ta­čiau ne­ži­no, nei koks jo svo­ris, nei iš ko jis pa­ga­min­tas. „Taip, no­riu par­duo­ti. O kur aš jį dė­siu, ne­gi pa­ts ne­šio­siu?“ – iro­ ni­za­vo Čes­lo­vas.

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to is­to­ri­ kas Vy­gan­tas Va­rei­kis tvir­ti­no, kad tie ka­riš­kiai, ku­rie pri­klau­sė ko­vos gru­pės „Waf­fen SS“ da­li­niams, ne­tu­rė­jo to­kių žie­dų. SS žie­dus su kau­ko­le, ku­rie dar bu­vo va­di­na­mi „an­ti­par­ti­zan“, ne­šio­jo eli­ti­niai ka­ri­nin­kai. „Bu­vo to­kie SS ka­ri­nin­kai, ku­ rie lai­kė sa­ve eli­ti­nio krau­jo bro­

Per­sis­ten­gė: šį žie­dą ban­do­ma par­duo­ti kaip tik­rą ka­ro tro­fė­jų, nors

aki­vaiz­du, kad mo­nog­ra­mų ant jo yra per daug.

li­ja, jie ir ne­šio­jo tuos si­dab­ri­nius žie­dus su kau­ko­lė­mis. Tie fa­na­ti­ kai ant sa­vo vei­do ar­ba po pa­žas­ti­ mi net iš­si­ta­tui­ruo­da­vo SS žai­bus“, – pa­sa­ko­jo V.Va­rei­kis.

Is­to­ri­ko tei­gi­mu, ši­to­kių žie­dų ori­gi­na­lų – la­bai ma­žai. Pa­čiam V.Va­rei­kiui ne kar­tą yra te­kę su­si­ dur­ti su klas­to­tė­mis. „Len­ki­jo­je pil­na to­kių da­ly­kų.

Ten la­bai po­pu­lia­rūs blu­sų tur­gūs, kur jau prieš 10–15 me­tų bu­vo par­ da­vi­nė­ja­ma daug įvai­riau­sių ka­ri­ nių ženk­lų. Ta­čiau aki­vaiz­džiai bu­ vo ma­ty­ti, kad na­cis­ti­nė at­ri­bu­ti­ka yra pa­dirb­ta“, – ti­ki­no V.Va­rei­kis.

Vis dėl­to siū­lo­mos ne tik klas­to­ tės, pa­si­tai­ko ir iš se­nes­nių lai­kų li­ ku­sių ori­gi­na­lų.

Ka­ra­liau­čiu­je ka­ro me­tu vo­kie­ čiai sa­vo žu­vu­sius po­van­de­ni­nin­ kus lai­do­jo su vi­sais ap­do­va­no­ji­ mais ir net as­mens pa­žy­mė­ji­mais.

Ne vie­nas jų už ka­ri­nius nuo­pel­nus tu­rė­jo auk­si­nius kry­žius. „Po ka­ro ten, kur da­bar yra M.Ka­li­ni­no poil­sio par­kas, ru­sai puo­lė ka­si­nė­ti bu­vu­sias ka­pi­nes.

Kas­da­vo net die­nos me­tu“, – tei­ gė V.Va­rei­kis.

Klas­to­čių auk­so am­žius

Klai­pė­dos is­to­ri­nio ka­ry­bos klu­bo va­do­vas Egi­di­jus Kaz­laus­kis an­tik­ va­ria­tuo­se ar blu­sų tur­guo­se ori­gi­ na­lių ap­ran­gos ir amu­ni­ci­jos de­ta­

lių neieš­ko. „Ori­gi­na­lams aist­ros ne­tu­riu. Mes esa­me pra­kti­kai, ori­ gi­na­lių daik­tų ne­ne­šio­ja­me, gai­ la juos su­ga­din­ti. Tu­rė­jau ori­gi­na­ lias šo­vi­ni­nes. Pas­ko­li­nau ko­le­gai, tai jis par­ne­šė drais­ka­lus“, – pri­si­ mi­nė E.Kaz­laus­kis.

Esą šian­dien sun­ku tvir­tin­ti, kad tai yra ori­gi­na­las, jei pa­ts ne­ra­dai to daik­to sa­vo mo­čiu­tės na­mo pa­lė­ pė­je. „Skai­čiau len­kiš­kus žur­na­lus.

Po­pu­lia­riau­sia te­ma – klas­to­tės.

Ypač daž­nai pa­dir­bi­nė­ja­mi vi­du­ ram­žių kar­dai. Jie la­bai pa­klau­ si pre­kė, nes ori­gi­na­lai yra ypač bran­gūs“, – ti­ki­no E.Kaz­laus­kis.

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to ar­cheo­lo­ gas Klai­das Per­mi­nas, ty­ri­nė­jan­tis at­si­tik­ti­nes II pa­sau­li­nio ka­ro ka­ rei­vių ka­pa­vie­tes, ti­ki­na, kad prie pa­lai­kų jo­kių įka­pių be­veik ne­ran­ da. Kar­tais esą pa­si­tai­ko as­me­ni­ niai že­to­nai, ke­lios mo­ne­tos, rū­ bų frag­men­tai, bet pa­pras­tai jo­kių ver­tin­gų daik­tų ne­bū­na. „Ga­li bū­ti, kad žu­vu­sių­jų as­me­ ni­nes re­lik­vi­jas paim­da­vo ko­vos bi­ čiu­liai ir par­vež­da­vo kri­tu­sių ka­rių ar­ti­mie­siems. Gal­būt po kau­ty­nių ka­ro lau­ką nu­siaub­da­vo ma­ro­die­ riai“, – svars­tė K.Per­mi­nas.

Tro­fė­jai – pri­va­čio­se ko­lek­ci­jo­se

Ypač daug II pa­sau­li­nio ka­ro amu­ ni­ci­jos uos­ta­mies­ty­je esą ir ne­

o­k ie se­n ie­nų par­d a­vė­j ai į sa­vo klien­t ų są­ra­š ą no­ ri įtrauk­t i ir mu­z ie­jus. Mes eks­p o­na­t us per­k a­me ir iš pri­va­č ių as­me­nų. For­m a­l iai ne­k il­ no­ja­mo­jo ar kil­no­ja­mo­jo tur­to ver­tę daik­tas įgau­na maž­daug po 50 me­ tų. Mu­z ie­j ai fon­dus komp­lek­t uo­j a neat­si­t ik­t i­nai. Bū­na, kai žmo­nės ne­ sup­ran­ta, ko­dėl mes iš jų ne­nu­pir­ko­ me XIX am­ž iu­je iš­leis­tos Bib­l i­jos. Bet mes jau tu­r i­me 10 to­k ių kny­g ų ir kai ku­r ios jų – su žy­m ių to me­to vei­kė­jų įra­š ais. Svar­bu, ar tas daik­tas mums yra rei­k a­l in­g as. Prak­t i­ko­j e yra bu­ vę, kad mums žmo­g us no­rė­jo įsiū­ly­ ti nu­si­pirk­t i bran­g ų eks­po­na­tą, ku­r is bu­vo klas­to­tė. Mes į tai žiū­r i­me la­bai įdė­m iai. Klas­to­tės pa­pras­tai bū­na pa­ veiks­lai, ki­t i daik­tai, ku­r iuos ga­l i­ma bran­g iai par­duo­t i, ant­raip ga­m in­t i tą klas­to­tę neap­si­mo­ka. Kas­met eks­ po­na­t ų įsi­g i­ji­mui mū­sų mu­z ie­jui yra ski­r ia­ma apie 5 tūkst. li­t ų. Vie­no eks­ po­na­to kai­na ne­re­tai sie­kia vi­są me­ti­ nį jų įsi­g i­ji­mui skir­tą biu­d že­tą. Tai ne mū­sų vie­nų bė­da. Ži­nau, kad yra mu­ zie­jų, ku­r ie vi­sai ne­tu­r i pi­ni­g ų eks­po­ na­tams pirk­t i. Ta­čiau yra ir to­k ių, ku­ rie per me­tus sa­vo fon­dų pa­pil­dy­mui iš vals­t y­bės gau­na de­šim­t is tūks­tan­ čių li­t ų.

bu­vo, nes vo­kie­čiai iš Klai­pė­dos trau­kė­si or­ga­ni­zuo­tai, vis­ką su­si­ rink­da­vo. „Gink­lai ne­si­mė­tė, bu­vo spe­cia­ lios ko­man­dos, ku­rios ėjo iš pa­skos ir rin­ko. Vien tik prie Klai­pė­dos pir­mo­sio­mis kau­ty­nių die­no­mis bu­vo pa­šau­ta 150 tan­kų, net juos vi­sus su­rin­ko“, – pa­sa­ko­jo E.Kaz­ laus­kis.

Yra duo­me­nų, kad bai­gian­tis ka­ rui Klai­pė­do­je dėl ava­ri­nės si­tua­ci­ jos lei­do­si pa­ts di­džiau­sias to me­to – 6 va­rik­lių lėk­tu­vas, trans­por­ti­ nis „Mes­sersch­mitt-323“, tu­rė­jęs skris­ti į Kur­lian­di­ją. Jis bu­vo pa­ krau­tas amu­ni­ci­ja, mais­tu ir de­ ga­lais.

Iš Klai­pė­dos jis dau­giau ne­pa­ki­ lo. Kur din­go lėk­tu­vas ir ja­me bu­vę daik­tai, nie­kas ne­ži­no.

Pliuš­ki­no aist­rų ka­ti­le

Ori­gi­na­liais ka­ro tro­fė­jais la­biau do­mi­si ko­lek­ci­nin­kai, ku­rie tu­ri va­di­na­mą­ją Pliuš­ki­no aist­rą, tvir­ ti­na is­to­ri­nio ka­ry­bos klu­bo va­do­ vas E.Kaz­laus­kis.

Pliuš­ki­nas – N.Go­go­lio ro­ma­no „Mi­ru­sios sie­los“ per­so­na­žas, tu­ rė­jęs li­guis­tą po­lin­kį kaup­ti vi­so­ kius daik­tus. „Tai toks sind­ro­mas, kai žmo­ gus pra­de­da į na­mus temp­ti ab­so­ liu­čiai vis­ką, nors daž­nai nei jam, nei jo ar­ti­mie­siems ši veik­la ma­ lo­nu­mo ne­tei­kia. Jie nie­kam ne­ ro­do, ką tu­ri, slaps­to tuos daik­tus, jais mė­gau­ja­si. To­kių žmo­nių la­bai daug pa­žįs­tu“, – pa­sa­ko­jo E.Kaz­ laus­kis.

Jiems tur­būt ir skir­ti skel­bi­mai, ku­riuo­se siū­lo­ma pirk­ti ta­ry­bi­nį pie­no bu­te­lį, se­nus ci­ga­re­čių pa­ ke­lius ar alaus kamš­te­lius, ežiu­ką stik­le ar mil­ži­niš­ką ta­ry­bi­nę pro­ gi­nę vė­lia­vą.

5

šeštadienis, birželio 30, 2012

Šeštadienio interviu

Nuo sce­nos – į pa­smerk­tų­jų ra­tą Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Į

p­ra­tu­si prie dė­me­sio ir ap­lo­dis­ men­tų pro­fe­sio­na­li mu­zi­kan­tė at­si­dū­rė ka­lė­ji­me. Ten kaip psi­ cho­lo­gė kon­sul­tuo­da­vo ŽIV in­ fe­kuo­tuo­sius ka­li­nius. Ta­čiau kar­ je­ros aukš­tu­mų pa­sie­ku­sios mo­ters gy­ve­ni­mą aukš­tyn ko­jo­mis ap­ver­tė mei­lė. Tad prieš pen­ke­rius me­tus iš Ru­si­jos Iri­na Grei­čie­nė per­si­kraus­tė gy­ven­ti į Klai­pė­dą.

Tris skir­tin­gus aukš­tuo­sius iš­si­ la­vi­ni­mus įgi­ju­si ir moks­lų dak­ta­ rės laips­nį ap­si­gy­nu­si mo­te­ris dės­ to Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to So­cia­li­nių moks­lų fa­kul­te­te.

– Ko­dėl iš Ka­li­ning­ra­do per­si­ kraus­tė­te gy­ven­ti į Klai­pė­dą?

– Esu iš trem­ti­nių šei­mos, bet di­ džią­ją gy­ve­ni­mo da­lį pra­lei­dau Ru­ si­jo­je. Mo­čiu­tė, ki­lu­si iš Uk­mer­ gės, bu­vo iš­trem­ta į Ir­kuts­ką. Tė­tis su ma­ma ten gy­ve­no, o pa­skui grį­ žo į Lie­tu­vą. Jis bu­vo vyr. in­ži­nie­rius Ig­na­li­nos ato­mi­nė­je elekt­ri­nė­je, gy­ ve­no Vi­sa­gi­ne. Tė­tis ma­ne vis kvie­ tė gy­ven­ti į Lie­tu­vą. Nie­ka­da to ne­ pla­na­vau, nes Ka­li­ning­ra­de tu­rė­jau ke­lis dar­bus. Pas­kui su­si­pa­ži­nau su ant­ruo­ju vy­ru, ku­ris ir pa­kvie­tė gy­ ven­ti į Klai­pė­dą.

Mu­zi­kan­tė ta­po psi­cho­lo­ge

– Ko­dėl psi­cho­lo­gė pa­si­rin­ko dar­bą ka­lė­ji­muo­se?

– Esu pro­fe­sio­na­li mu­zi­kan­tė, pia­ ni­nu gro­jau nuo še­še­rių me­tų. Dir­ bau fil­har­mo­ni­jo­je pa­grin­di­ne pia­ nis­te, kon­cer­tuo­da­vau už­sie­ny­je.

Ma­no pir­ma­sis vy­ras bu­vo ka­riš­ kis, tar­na­vo ka­ri­nia­me da­li­ny­je. Dėl eta­tų ma­ži­ni­mo pa­čia­me jė­gų žy­dė­ ji­me, su­lau­kęs vos 35 me­tų, jis ta­po be­dar­biu. To­kie vy­rai kaip jis, stip­ rūs, iš­si­la­vi­nę, sa­vo sri­ties pro­fe­sio­ na­lai, bu­vo pri­vers­ti sė­dė­ti na­muo­ se. Gy­ve­no­me ka­ri­nia­me mies­te­ly­je, kur net sa­vo že­mės skly­po ne­tu­rė­jo­ me. Vy­rai pra­dė­jo deg­ra­duo­ti, dau­ ge­lis pa­si­rin­ko al­ko­ho­lį.

1994 me­tais man top­te­lė­jo, kad jei tap­čiau psi­cho­lo­ge, ga­lė­čiau pa­dė­ti ne tik sa­vo vy­rui. Įs­to­jau į Mins­ko uni­ ver­si­te­tą. Ka­dan­gi jau tu­rė­jau aukš­ tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą, ma­ne iš­kart priė­mė į tre­čią kur­są. Uni­ver­si­te­tą bai­giau rau­do­nu dip­lo­mu. Iš Sa­ma­ros per­si­ kė­lė­me gy­ven­ti į Ka­li­ning­ra­dą, ar­čiau Lie­tu­vo­je gy­ve­nu­sių ar­ti­mų­jų.

– Ar ne­bu­vo sun­ku taip kar­di­na­ liai keis­ti gy­ve­ni­mą?

– La­bai sun­ku, ypač kai esi pri­pra­ tęs prie dė­me­sio, gė­lių, ap­lo­dis­men­ tų. Kas­dien še­šias va­lan­das gro­da­vau pia­ni­nu. Va­ka­re lauk­da­vo bend­ra re­ pe­ti­ci­ja ar­ba kon­cer­tas. Ma­no sū­nus užau­go pir­mo­jo­je sa­lės ei­lė­je, nes vy­ ras tar­na­vo ar­mi­jo­je, o se­ne­lių ša­lia ne­bu­vo. Bet nu­spren­džiau, kad, no­ rė­da­ma pa­dė­ti vy­rui, tu­riu dirb­ti kar­tu su juo. Vy­ras tuo­met tar­na­vo spe­cia­lia­ja­me da­li­ny­je, tad įsi­dar­bi­ nau ka­lė­ji­mo psi­cho­lo­ge.

Iš pra­džių dir­bau ka­bi­ne­te su po­ pie­riais. Pas­kui at­si­dū­riau tar­dy­mo izo­lia­to­riu­je. Kai pir­mą kar­tą pe­rė­ jau ka­lė­ji­mo ko­ri­do­riais nuo pir­mo iki šeš­to aukš­to, gal­vo­jau, kad tuoj nualp­siu. Įsi­vaiz­duo­ja­te, kai nu­li­ pęs nuo sce­nos at­si­du­ri ap­lin­ko­je, kur net sie­nos at­ro­do pri­si­gė­ru­sios kar­tė­lio ir ne­vil­ties.

Pa­si­rin­ki­mas: I.Grei­čie­nė šmaikš­tau­ja, kad pe­rė­jo vi­sus pra­ga­ro ra­tus – dir­bo ka­lė­ji­me, vai­kų, nak­vy­nės na­muo­se.

Kar­tu su vy­ru pra­dir­bo­me aš­tuo­ ne­rius me­tus. Gy­ve­ni­mą pa­ko­re­ga­vo sun­ki vy­ro li­ga. Po ne­sėk­min­gos ope­ ra­ci­jos jis ta­po neį­ga­lus. Ne­be­ga­lė­jau va­ži­nė­ti po ka­lė­ji­mus teik­da­ma psi­ cho­lo­gi­nę pa­gal­bą.

No­rint dės­ty­ti Ru­si­jos aukš­to­jo­ je mo­kyk­lo­je ne­pa­kan­ka tik aukš­to­jo iš­si­la­vi­ni­mo, tad bai­giau spe­cia­lius moks­lus. Įsi­dar­bi­nau ar­čiau na­mų esan­čia­me Tei­sės ins­ti­tu­te. Tai­gi po pa­skai­tų ga­lė­jau rū­pin­tis neį­ga­liu vy­ru. Li­ki­mas ma­ne įvei­kė – vy­ras mi­rė. Kar­tu su juo pra­lei­do­me be­ veik 25 me­tus.

– Ko­dėl taip au­ko­jo­tės dėl vy­ro?

– Tu­rė­jo­me du vai­kus, pui­kią šei­ mą. Ne­ga­lė­jau pa­sa­ky­ti vy­rui, kad su drau­gais pa­gerk ga­ra­že, kol da­ ry­siu kar­je­rą. Tie­siog at­ro­dė, kad taip tu­riu gy­ven­ti ir, kai šei­mo­je ky­ la sun­ku­mų, rei­kia iš­ties­ti pa­gal­bos ran­ką.

Rū­pi­no­si ka­li­nių tei­sė­mis

– Ko­dėl ka­lė­ji­muo­se rū­pi­no­tės ŽIV in­fe­kuo­tai­siais?

– Kas­dien lan­kiau­si vy­rų, mo­te­ rų ka­lė­ji­muo­se, dir­bau su mir­ti­nin­ kais. Ka­li­ning­ra­de 1990 me­tais bu­ vo nu­sta­ty­tas pir­ma­sis ŽIV at­ve­jis. ŽIV sir­go jū­rei­vis. Tuo­met apie šią li­gą ma­žai ži­no­jo­me. Kas­dien su juo dir­bau. Iš­lei­dus in­fe­kuo­tą­jį iš ka­lė­ ji­mo, vis­kas nu­ri­mo. Ne­ty­čia su juo su­si­dū­riau tur­gu­je, kur jis par­da­ vi­nė­jo mė­są. Pap­rie­kaiš­ta­vau, kad jis ne­ga­li tuo už­siim­ti. Vy­ras at­kir­ to, kad jam ant kak­tos ne­pa­ra­šy­ta diag­no­zė.

Ta­da su­pra­tau, kad ŽIV yra vi­ sai ša­lia mū­sų. Po ke­le­rių me­tų ŽIV at­ve­jų bu­vo išaiš­kin­ta ge­ro­kai dau­ giau. Jų skai­čius spar­čiai di­dė­jo. Vi­si bi­jo­jo su jais dirb­ti. Ka­dan­gi esu psi­ cho­lo­gė, pa­sky­rė ma­ne.

Pir­mo­ji Ka­li­ning­ra­de pa­da­ry­ta klai­da – ser­gan­čius ŽIV nu­teis­ tuo­sius at­skir­da­vo nuo svei­kų­jų.

Šią pro­ble­mą pra­dė­jau vie­šin­ti, nes už­da­ro­je erd­vė­je sė­din­tys ser­gan­ tie­ji ne­pa­gy­do­ma li­ga už­si­kre­čia ir psi­cho­lo­giš­kai. ŽIV ser­gan­tys ka­li­ niai kas­dien ap­ta­ri­nė­da­vo tik sa­vo li­gą. Kai nuo­lat kal­ba­ma apie blo­ gus da­ly­kus, pra­si­de­da dep­re­si­jos, sa­vi­žu­dy­bės.

Kai pir­mą kar­tą pe­rė­jau ka­lė­ji­mo ko­ri­do­riais nuo pir­ mo iki šeš­to aukš­to, gal­vo­jau, kad tuoj nualp­siu.

Ma­ne pa­si­kvie­tė į Mask­vą ir pri­ ver­tė ra­šy­ti di­ser­ta­ci­ją apie ŽIV in­ fe­kuo­tuo­sius iš sa­vo pa­tir­ties. Pra­ dė­jau aiš­kin­ti, kad ser­gan­čiuo­sius rei­kia lai­ky­ti kar­tu su svei­kai­siais, nes išė­ję į lais­vę jie ne­be­mo­ka gy­ ven­ti. Jiems ky­la ag­re­si­ja. Taip Ka­ li­ning­ra­de gi­mė gan­dai, kad in­ fe­kuo­tie­ji vie­šo­se vie­to­se už­kre­čia svei­kuo­sius ada­to­mis. Kuo dau­giau pa­ni­kos, tuo dau­giau nea­py­kan­tos ser­gan­tiems.

Kai ka­lė­ji­mo ad­mi­nist­ra­ci­jai ser­ gan­čiuo­sius pa­siū­liau ap­gy­ven­din­ ti kar­tu su svei­kai­siais, ma­nęs vos neiš­me­tė iš dar­bo.

Ru­si­jos vals­ty­bės Dū­mai pa­siū­liau ke­tu­rių įsta­ty­mų pa­kei­ti­mus dėl ŽIV in­fe­kuo­tų­jų. Juos pa­tvir­ti­no. Tam, kad ga­lė­čiau siū­ly­ti įsta­ty­mų pa­kei­ ti­mus, pa­ti tu­rė­jau iš­ma­ny­ti tei­sę.

Tad bai­giau tre­čią aukš­tą­ją mo­kyk­ lą. Ko­vo­jau, kad ne­bū­tų pa­žei­džia­ mos jų tei­sės. Prob­le­mos vie­ši­ni­mas nai­ki­na bai­mę ir ska­ti­na žmo­nes la­ biau sau­go­tis.

Ka­dan­gi ka­lė­ji­muo­se dir­ban­ tiems spe­cia­lis­tams trū­ko in­for­ma­ ci­jos apie ŽIV, va­ži­nė­jau po Ru­si­ją ir skai­ty­da­vau pa­skai­tas. Kai Aly­tu­ je ki­lo ŽIV pro­trū­kis, ka­lė­ji­mo dar­

buo­to­jai pir­miau­sia krei­pė­si į mus.

Lie­tu­vo­je taip pat ruo­šė­me spe­cia­ lis­tus, dir­ban­čius su nu­teis­tai­siais, ser­gan­čiais ŽIV. – Ko­kios ryš­kiau­sios is­to­ri­jos įsi­rė­žė?

– Iš­kart at­krei­piau dė­me­sį į ne­pil­na­ me­čių ko­lo­ni­ją pa­te­ku­sį ke­tu­rio­li­ka­ me­tį. Gri­ša užau­go vai­kų na­muo­se. Še­še­rių me­tų bu­vo iš­prie­var­tau­tas.

Ne­di­de­lio ūgio, liek­nas ber­niu­kas vi­sa­da sė­dė­jo nuo­ša­ly­je. Jo lėkš­tė ir šaukš­tas bu­vo su sky­le. Tai reiš­kia, kad paaug­lys nau­do­ja­mas sek­sua­ li­niams po­rei­kiams. Sten­giau­si per­ muš­ti šią nu­si­sto­vė­ju­sią tvar­ką.

Po ku­rio lai­ko mi­rė vai­ki­no ma­ma.

Ji bu­vo al­ko­ho­li­kė, ku­ri pri­si­gė­ru­ si mi­rė šiukš­ly­ne. Man kaip psi­cho­ lo­gei lie­pė pra­neš­ti šią ži­nią Gri­šai.

Nors jis nie­ka­da ma­mos ne­ma­tė, bet idea­li­za­vo. Ma­ma bu­vo vie­nin­te­lis ar­ti­mas žmo­gus. Pa­sik­vie­čiau Gri­šą ar­ba­tos ir sal­dai­nių. Pa­pa­sa­ko­jau jam is­to­ri­ją, kaip ke­lis me­tus sun­ kiai sir­gu­si ir li­go­ni­nė­je daž­nai gu­ lė­ju­si ma­ma nuo­lat apie jį gal­vo­jo, kad pa­sku­ti­niai jos už­ra­šy­ti žo­džiai bu­vo „Gri­ša, my...“ Pa­ti­ki­nau, kad ma­ma jį my­lė­jo ir sten­gė­si iš vi­sų jė­ gų pa­sveik­ti. Bet li­ga ją įvei­kė. Vai­ ki­nu­kas įgi­jo pa­si­ti­kė­ji­mo sa­vi­mi ir išė­jęs į lais­vę dau­giau ne­grį­žo į įka­ li­ni­mo įstai­gą.

Su­ve­dė dar­bas

– Kaip su­si­pa­ži­no­te su ant­ruo­ ju vy­ru?

– Dir­bau Tei­sės ins­ti­tu­te, kur dės­ čiau kri­mi­no­lo­gi­ją. Bu­vau iš trem­ ti­nių šei­mos, tad Ka­li­ning­ra­de ma­ ne vi­si lai­kė lie­tu­ve. Vir­ši­nin­kas lie­pė pa­si­tik­ti lie­tu­vių de­le­ga­ci­ją ir ap­ro­ dy­ti ins­ti­tu­tą. Tu­riu net nuo­trau­ ką, kur abu su bū­si­mu vy­ru esa­me įam­žin­ti pir­mą­ją pa­žin­ties die­ną.

Vi­si iš­va­žia­vo į po­bū­vį, o aš iš­sku­ bė­jau na­mo, kur lau­kė dar ne­di­de­ li vai­kai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ma­no bū­si­ma­sis vy­ras dir­bo po­li­ ci­jos mo­kyk­lo­je. Po po­ros sa­vai­čių jis pa­skam­bi­no ir pa­kvie­tė pa­si­sve­čiuo­ ti Lie­tu­vo­je. Iš pra­džių tarp mū­sų ne­bu­vo flir­to. Tik vė­liau, pra­si­dė­jus su­si­ra­ši­nė­ji­mui, mez­gė­si drau­giš­kas bend­ra­vi­mas. Ei­da­ma į dar­bą, lauk­ da­vau jo laiš­kų.

Po aš­tuo­nių mė­ne­sių vy­ras at­va­ žia­vo pas ma­no ma­mą su gė­lė­mis ir pa­pra­šė ma­no ran­kos. Ji džiau­gė­si, kad po il­go lai­ko vėl pra­dė­jau šyp­so­ tis ir džiaug­tis gy­ve­ni­mu. Iš­te­kė­jau po pu­sant­rų me­tų pa­žin­ties.

Vy­ras pa­siū­lė va­žiuo­ti gy­ven­ti į Lie­tu­vą. Iki pen­si­jos man bu­vo li­ kę dve­ji me­tai. Ru­si­jo­je į už­tar­nau­ tą poil­sį iš­lei­džia 55-erių. Tu­rė­jau ma­jo­rės laips­nį, tad ga­lė­jau išei­ti dar anks­čiau. Ar­ti­mie­ji ir pa­žįs­ta­mi aiš­ki­no, kad tuos po­rą me­tų tu­rė­čiau iš­lauk­ti. Ta­čiau vis­ką me­čiau ir pa­ si­rin­kau gy­ve­ni­mą su vy­ru. Lie­tu­vo­je iki pen­si­jos man li­ko 10 me­tų.

– Kaip pri­ta­po­te Klai­pė­do­je?

– Vos per­si­kė­lu­si su­si­lau­žiau ran­ką.

Nie­kas ne­pas­kam­bi­ns ir ne­pa­si­tei­ raus, ar rei­kia pa­gal­bos. Še­šios sa­ vai­tės bu­vo ku­pi­nos ne­vil­ties. Me­tus ne­dir­bau, ne­mo­kė­jau lie­tu­viš­kai, net žo­džio „ačiū“. Tad kai nuė­jau į lie­ tu­vių kal­bos kur­sus, pir­miau­sia pa­ klau­siau ši­to žo­džio. Vi­są lai­ką ma­ ne la­bai pa­lai­kė vy­ras.

Po­rą me­tų dir­bau su če­čė­nais, ta­ da pa­kvie­tė dės­ty­ti į Klai­pė­dos uni­ ver­si­te­tą.

– Ko­dėl to­liau dir­ba­te su ŽIV in­ fe­kuo­tai­siais?

– Ti­kė­jau­si ras­ti dar­bą Klai­pė­dos psi­chi­kos svei­ka­tos cent­re, bet man bu­vo at­sa­ky­ta nei­gia­mai, paaiš­ki­ nus, uos­ta­mies­ty­je to­kių nė­ra. In­ fe­kuo­tie­ji apie ma­ne su­ži­no vie­ni iš ki­tų. Kon­sul­tuo­ju juos ne­mo­ka­mai.

Jiems rei­ka­lin­ga pro­fe­sio­na­li pa­gal­ ba, o aš įgy­ju pa­tir­ties. Ką man da­ ry­ti, jei ne­gau­nu dar­bo, o no­riu da­ ly­tis sa­vo pa­tir­ti­mi?

6

šeštadienis, birželio 30, 2012

lietuva R

UAB „Švyturys-Utenos alus“

Neįsivaizduoja gyvenimo be „Švyturio“ Donatas Jankus „Jei kas man, jaunai absolventei, atvykusiai į Klaipėdos alaus daryklą, būtų papasakojęs, kokį gyvenimą teks čia nugyventi, tikrai nebūčiau patikėjusi“, – kalbėdama apie Klaipėdos „Švyturio Ekstros“ gautą geriausio savo klasėje alaus pasaulyje apdovanojimą ir savo kasdienį darbą neslepia daryklos vyriausioji aludarė Džuljeta Armonienė.

Pokalbio su populiariausio lie­ tuviško alaus autore susitinkame Klaipėdos alaus darykloje, kurio­ je ji dirba daugiau nei tris dešimt­ mečius.

– „Švyturio Ekstra“ Pasaulio alaus taurės konkurse 2000-aisiais yra laimėjusi sidabro medalį, šiemet gautas aukščiausias įvertinimas – auksas. Ką daryti jau įkopus į olimpą? Ar dar yra į ką lygiuotis?

– Kai 1981-aisiais pradėjau dirbti „Švyturio“ darykloje, alų darėme su tikrai pasenusia įranga, trūko salyklo, nebuvo apynių... Dabar senuosius brandinimo rūsius papildėme naujais įrenginiais, iš viso pasaulio perkame geriausias žaliavas. Visus tuos metus „Švyturys“ buvo mano namai, kuriuos kartu statėme ir puoselėjome. Man tai – tarsi kūrybos dirbtuvė dailininkei.

Titulai yra didžiulis įpareigojimas. Kiekvieną kartą alaus partijos virimas yra iššūkis – juk tai gyvas, jautrus produktas. Maisto ir gėrimų pramonėje aludarystė yra tarp sudėtingiausių profesijų.

Prieš dvylika metų su „Ekstra“ laimėjome sidabrą. Kiek daug reikėjo per tą laiką padaryti, tą alų ištobulinti, išlaikyti stilių, kad pasiektume auksą. O toliau, manau, bus dar sunkiau.

Kai jau turi aukščiausią įvertinimą, jį išlaikyti kiekvieną dieną, kiek­vieną minutę kiekviename butelyje yra dar sudėtingiau. Todėl atsiranda dar griežtesni kokybiniai reikalavimai, siaurinamos ribos. Nuo to nė vienam specialistui nepasidaro lengviau.

– Ar kurdama „Ekstrą“ tikėjote, kad išauš ta valanda, kai jis taps geriausiu savo kategorijoje alumi pasaulyje?

– Dirbdama niekada negalvojau apie apdovanojimus. Negalvojau tada, kai prieš dvidešimtmetį ant stalo gulė pirmasis „Ekstros“ receptas, negalvojau ir dabar. Kaip ir daugeliui Lietuvoje, prieš dvidešimt metų buvo mūsų profesinės jaunystės, entuziazmo metas. Kai kurias aludarystės paslaptis atradome pirmieji.

Pavyzdžiui, tos mielės, kurias pirmieji išsirinkome savo šviesiajam alui iš pasaulinio mielių banko, vėliau tapo labai „madingos“ visame regione. Tam tikru požiūriu kūrėme ir alaus kultūrą.

Juk prieš dvidešimt metų nebuvo tradicijos susitikti lauko kavinėje ir bendrauti prie taurės alaus. Eidama per Klaipėdą galvoju – o juk tai tam tikru požiūriu irgi sukūrė „Ekstra“.

– Gavus auksą, pasipylė galybė sveikintojų. Ar galėtumėte sakyti, jog „Ekstros“ sėkmė – jūsų asmeninis laimėjimas?

– Vienas žmogus, sukūręs receptą ar technologiją, nieko negali. Receptą turi įgyvendinti daug žmonių. Juk kiekvieną kartą alus privalo būti nepriekaištingas. Aludario meistriškumo savybė – kiek­ vieną kartą išvirti tokį pat kokybišką alų.

Populiariausias Lietuvos baruose „Švyturio Ekstra“ yra pats tikriausias gyvas alus.

Apdovanojimai – tai viso „Švyturio“ kolektyvo bendro darbo įvertinimas. Pirmiausia, svarbu, kad kolektyvas suprastų mano ir visų mūsų bendrą užduotį, kaip padaryti tą geriausią savo kategorijos alų pasaulyje. Taip pat reikia be kompromisų žinoti tai, ką darai, turėti aukščiausio lygio žinių.

Ne paslaptis – ne kartą teko girdėti, kad „Ekstros“ receptą bandyta nukopijuoti. Tačiau tokios pat sėk­mės sulaukti niekam nepavyko... Tikrindama alų šaltuose rūsiuose, kuriuose jis bręsta, jaučiu ypatingą dvasią – juk mes dirbame toje pačioje vietoje, kurioje daryklą įkūrė pirkliai Reinkės, alų dar prieš karą virė Klaipėdos akcinė alaus darykla.

Identiško alaus kitoje vietoje išvirti neįmanoma. Kitur nebus tokio vandens, senųjų horizontalių fermentavimo talpų jau beveik nelikę Lietuvoje, todėl tokio pat skonio nepavyks išgauti. „Švyturio Ekstra“ alaus gimė ir yra gaminamas Klaipėdoje, tai – didžiausia šios rūšies alaus paslaptis.

– Kuo išsiskiria geriausias pasaulyje alus?

– Kuriant „Ekstros“ alų man buvo iškeltas uždavinys pasiekti, kad jis taptų išskirtinis. Kad tai pavyko padaryti, įsitikinome labai greitai – nespėjome jo vežti į kavines, barus.

Iki šiol galime sau leisti prabangą tiekti šį alų statinaitėse nepasterizuotą, gyvą – jis niekada neužsistovi. Tiesa, jo gyvu nevadinome, nes nebuvo tokios mados.

Dabar kalbama apie gyvą alų kaip apie mažųjų daryklų išskirtinumą, tačiau galiu atskleisti paslaptį – populiariausias Lietuvos baruose „Švyturio Ekstra“ yra pats tikriausias gyvas alus. Jis nepasterizuotas, o jame, baigus filtravimą, yra likę gyvų mielių. Būtent toks gamybos procesas leidžia atskleisti visą šio alaus skonio pilnatvę.

Dažnai tenka susidurti su galybe įvairių legendų ir mitų apie „Ekstrą“. Visiems skeptikams ar besidomintiems galiu pasakyti – atvažiuokite į svečius, parodysime „Švyturio“ alaus daryklą, talpas, kuriose laikome salyklą, kaip verdame ir brandiname savo alų. Tos

kalbos apie miltelius ir chemiją alaus gamyboje skamba net nelogiškai – kam gi reiktų tūkstančių tonų miežių salyklo ir šimtų darbuotojų daryklose, jei užtektų vieno katilo, kuriame miltelius maišytume su vandeniu?

Kartais tokių absurdiškų gandų tenka išgirsti, kad net nesuprantu, iš kur atsiranda jais tikinčių žmonių?

Aludarystė labai priklauso nuo gamtos. Juk jeigu sieki aukštos kokybės, turi ir blogo derliaus metais surasti maksimaliai atitinkančią žaliavą.

Svarbu neišeiti iš savo užsibrėžto kelio – pavyzdžiui, konkretūs apyniai nederliaus metais gali kainuoti keturis penkis kartus daugiau, bet privalai ieškoti ir gauti būtent jų.

– Džiaugiantis aukščiausiu apdovanojimu Pasaulio alaus taurės konkurse pasigirdo skeptikų kalbų, neva į konkursus siunčiamas specialiai jiems išvirtas alus. Ar įmanoma išvirti porą butelių „pagerinto“ alaus specialiai konkursui?

– Ne – šis alus lygiai toks pats, kaip parduodamas parduotuvėse.

Alaus konkursų rengėjai nepripažįsta kompromisų. Pasaulio alaus taurės organizatorius – Charlie Papazianas – yra Amerikos aludarių simbolis, tačiau ir didelis autoritetas ne tik Amerikos, bet ir viso pasaulio alaus kultūroje. Ir jam prižiūrint konkursas suorganizuotas taip, kad jokio skirtumo, kas jame dalyvauja – ar Kinijos, ar Brazilijos gigantas, ar maža Vokietijos alaus darykla.

Svarbiausia – rasti tą aukso viduriuką, kuris geriausiai atitiktų tam tikrą alaus stilių. Todėl neslėpsiu – man malonu, kad mūsų kolektyvas sugebėjo Dortmundo stiliaus lagerą išvirti geriau nei patys vokiečiai. Savo kolegoms aludariams Lietuvoje norėčiau palinkėti – užuot kritikavę, dalyvaukime su savo alumi, gal Lietuva turės daugiau aukso medalių!

Nežinantiems turėčiau paminėti – Klaipėdoje alų verdame partijomis, kiekvienoje jų yra 200 tūkst. butelių, kuriuose alus visiškai nesiskiria. Su mūsų įranga neįmanoma išvirti kažin kokios įsivaizduojamos „specialios“ mažos partijos, kurią sudarytų keletas butelių ar keletas dėžių alaus.

Laimėjimai tik įrodo, kad neatsiliekame nuo pasaulinių tendencijų, išlaikome tokią gerą kokybę, kaip vidutinio dydžio alaus darykloje – iš tiesų toks ir yra „Švyturys“. Vokietijos, Amerikos alaus gigantai konkursų paprastai nelaimi. Išvirti geriausią pasaulyje „Dortmunder“, arba kitaip – „European Export“, alų leido tai, kad šis alus nuo pat pradžių gaminamas natūraliai, žaliavoms taikant aukščiausius standartus.

Manau, kad tie aludariai, kurie prieš amžius dirbo Kūlių Vartų gatvėje ir kurie laimėjo pirmuosius „Švyturio“ medalius dar XIX a., didžiuotųsi tuo, koks yra mūsų alus. Na, ir pavydėtų man galimybių...

Pionieriai: vyriausioji „Švyturio“ aludarė Dž.Armonienė: „Daug aluda-

rystės paslapčių Klaipėdoje atradome pirmieji.“

Tomo Tumalovičiaus nuotr.

Nesusipratimai kyla iš nežinojimo Donatas Jankus Apie Lietuvos aludarių sėkmę pasauliniuose konkursuose ir alaus gamybos mitus kalbamės su Kauno technologijos universiteto Maisto produktų technologijos katedros doc. dr. Rimantu Henriku Kublicku (nuotr.).

– Kaip manote, kodėl Lietuvos aludariai laimi pasaulinius alaus konkursus?

– Tai kompleksinis klausimas.

Pirmiausia, jie skiria tam dėmesio – aktyviai dalyvauja pateikdami savo alų konkursams. Taip pat svarbu, kad Lietuvoje galiojantis Alaus apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninis reglamentas yra tikrai neblogas – kai kuriose šalyse yra prastesnė situacija, leidžiama alų gaminti paprasčiau, tad alus nutolsta nuo tų stilių, kurie turėtų būti reprezentuojami. Juk kiekvienas stilius turi labai aiškius bruožus. Apdovanojimai įrodo, kad alus atitinka stilių. Įtakos turi ir daugiau dalykų: tų metų žaliavos kokybė, derlius, salyklas, apyniai. Taip pat tai lemia ir mados, tendencijos, bendra gaminio kokybė.

Lietuviams gana artima vokiškoji alaus gamybos tradicija, ir lietuviai yra pakankamai stiprūs varžovai kitoms šalims rungiantis šių stilių kategorijose, todėl ne veltui šiemet ir „Švyturio Ekstra“ gavo Pasaulio

alaus taurės auksą Dortmundo stiliaus lagero kategorijoje.

– Kaip vertinate pastaruoju metu sklandančius mitus apie alaus gamybą, kad jis verdamas iš miltelių?

– Tai kai kada pasikartojančios kalbos, kurios nepagrįstai taikomos Lietuvos alaus pramonei (nors panašių dalykų yra namų aludarystės srityje). Manau, tos kalbos kyla dėl pramoninės technologijos neišmanymo – kai žmonėms nežinoma, kaip turi būti gaminamas alus. Jeigu laikomasi Lietuvos alaus apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninio reglamento, – o jame minėtas dalykas neleistinas, – tuomet tokios kalbos alaus pramonės atžvilgiu yra beprasmės. Esu girdėjęs, jog apynių granules vienas žmogus pavadino karčiaisiais žirniais. Panašiai ir kyla nesusipratimų, kurie yra išsprendžiami, kai konkrečios situacijos išsiaiškinamos, o ne svaidomasi bendriniais kaltinimais buitine kalba.

7

šeštadienis, birželio 30, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Seimas at­me­tė Pre­zi­den­tės ve­to

Prem­je­ro su­bur­ta ko­mi­si­ja, tu­rin­ti pa­ reng­ti veiks­mų pla­ ną, kaip su Ru­si­ja de­rė­tis dėl oku­pa­ ci­jos ža­los at­ly­gi­ni­ mo, no­rė­tų dirb­ti to­ liau. Konk­re­čių pa­ siū­ly­mų Vy­riau­sy­ bei ko­mi­si­ja dar ne­ tu­ri, juos ti­ki­ma­si pa­reng­ti per sa­vait­ ga­lį.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Sei­mo na­rių dau­gu­ma va­kar at­ me­tė Pre­zi­den­tės ve­to pri­dė­ti­ nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) leng­ va­ti­niam ta­ri­fui ke­lei­vi­nio trans­ por­to bi­lie­tams.

Pa­siū­ly­mas: Ru­si­jos bei Lie­tu­vos val­džios at­sto­vų ir is­to­ri­kų po­žiū­

ris į praei­tį vis dar ski­ria­si, to­dėl no­ri­ma dau­giau is­to­ri­nių dis­ku­si­jų.

Džo­jos Gun­dos Ba­ry­sai­tės (pre­zi­den­tū­ra) nuo­tr.

Dar no­rė­tų pa­dir­bė­ti Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

6

sveikata

Aiš­ki­na­si de­ta­les

Įver­tin­ti ir pa­reng­ti veiks­mų pla­ną dėl so­vie­tų oku­pa­ci­jos ža­los at­ly­gi­ ni­mo – ne­leng­vas dar­bas. Dau­giau nei mė­ne­sį šiuo klau­si­mu dir­ban­ti prem­je­ro su­bur­ta ko­mi­si­ja pir­ma­ die­nį jau tu­ri pa­teik­ti siū­ly­mus. Dėl jų ko­mi­si­jos na­riai ke­ti­na su­si­tar­ti šį sa­vait­ga­lį.

Tarp siū­ly­mų – ir už­sie­nio eks­ per­tų pa­slau­gos, ir bend­rų Ru­si­jos bei Lie­tu­vos is­to­ri­kų fo­ru­mų or­ga­ ni­za­vi­mas. Ta­čiau kol kas tai – tik idė­jos. Paaiš­kė­jo, kad vie­nas mė­ nuo – per­ne­lyg trum­pas lai­kas.

Prem­je­ro ko­mi­si­jos na­riai aiš­ ki­na­si ir de­ta­les. Pa­vyz­džiui, ar neap­si­rik­ta ver­ti­nant kai ku­rias ne­tek­tis. Kaip tei­gė ko­mi­si­jos pir­ mi­nin­kė Lie­tu­vos ge­no­ci­do ir re­ zis­ten­ci­jos ty­ri­mų cent­ro di­rek­to­rė

Te­re­sė Bi­ru­tė Bu­raus­kai­tė, ko­mi­ si­jai neaiš­ku, ar į bend­rą ne­tek­čių per oku­pa­ci­ją skai­čių bu­vo įtrauk­ tas ir Af­ga­nis­ta­no ka­re da­ly­va­vu­ sių žu­vu­sių ar su­luo­šin­tų jau­nuo­ lių skai­čius.

Ga­li kvies­tis už­sie­nio eks­per­tus

„Vi­sos ki­tos ne­tek­tys jau įver­tin­tos.

Ta me­džia­ga il­gą lai­ką bu­vo ri­bo­to nau­do­ji­mo, o ne taip se­niai bu­vo iš­ slap­tin­ta“, – nu­ro­dė T.B.Bu­raus­kai­ tė. Ji pri­dū­rė, kad neat­si­sa­ky­ta min­ ties kvies­tis už­sie­nio eks­per­tus.

T.B.Bu­raus­kai­tės tei­gi­mu, šią sa­ vai­tę ko­mi­si­ją pa­sie­kė „daug nau­ jos in­for­ma­ci­jos“, to­dėl dar­bo – per akis, nors kai ku­riuos siū­ly­mus ke­ti­ na­ma pa­teik­ti jau pir­ma­die­nį.

Vie­nas siū­ly­mų Vy­riau­sy­bei – ko­mi­si­jos dar­bo lai­ką pra­tęs­ti. „Mes tik vos vos pra­dė­jo­me... Nė neį­si­bė­gė­jo­me. Ži­no­te, kai pra­de­ di gi­lin­tis, paaiš­kė­ja, kad kuo to­

liau į miš­ką, tuo dau­giau me­džių“, – kal­bė­jo T.B.Bu­raus­kai­tė.

Dirb­tų dar me­tus

Kai ku­rie ko­mi­si­jos na­riai ma­no, kad ko­mi­si­ja tu­rė­tų dirb­ti dar ma­ žiau­siai me­tus dve­jus, nes per to­ kį trum­pą lai­ką kaip mė­nuo neį­ma­ no­ma nu­veik­ti ką nors reikš­min­ga. „Pra­tęs­ti dar­bą rei­kia. Taip grei­ tai ne­bū­na. Ma­nau, čia tik pra­ džia. Tęs­tu­me dar­bą, gal iki Nau­jų­ jų me­tų“, – svars­tė ko­mi­si­jos na­rys Po­vi­las Ja­ku­čio­nis. Kiek ko­mi­si­jos na­rių – tiek nuo­mo­nių. Ma­ža to, kiek­vie­nas siū­lo vis ką ki­ta.

P.Ja­ku­čio­nis, pa­vyz­džiui, no­rė­tų, jog siū­ly­muo­se Vy­riau­sy­bei prio­ri­ te­tu tu­rė­tų bū­ti įvar­dy­tas oku­pa­ ci­jos ža­los at­ly­gi­ni­mas pir­miau­sia po­li­ti­niams ka­li­niams bei trem­ti­ niams už pri­vers­ti­nį dar­bą ir su­ža­ lo­tą svei­ka­tą Ru­si­jos šach­to­se bei miš­kuo­se.

mln. li­tų. Prem­je­ras And­rius Ku­ bi­lius siū­lė ne­si­va­do­vau­ti po­pu­ liz­mu prieš rin­ki­mus: „Kal­bant ne­rim­tai – jei­gu jau esa­me to­kie dos­nūs, tai be ne­mo­ka­mo trans­ por­to, pa­da­ry­ki­me ir ne­mo­ka­mą duo­ną bei deš­rą, ir dar ne­mo­ka­ mą deg­ti­nę. O jei­gu rim­tai – tu­ ri­me ap­si­sau­go­ti nuo PVM leng­ va­tų epi­de­mi­jos prieš rin­ki­mus.

Bai­kim tuos džia­zus, bai­kim tas epi­de­mi­jas ir vie­ną kar­tą tap­ki­ me at­sa­kin­gi, tau­py­ki­me sa­vo ir sa­vo vai­kų pi­ni­gus.“ Ta­čiau val­dan­tie­siems ne­pa­vy­ ko ap­gin­ti sa­vo po­zi­ci­jos. Sei­mas at­me­tė ve­to. Toks par­la­men­ta­rų bal­sa­vi­mas bu­vo pa­ly­dė­tas opo­ zi­ci­jos at­sto­vų plo­ji­mais. Tai ant­ ras kar­tas, kai Sei­mui pa­vyks­ta at­mes­ti D.Gry­baus­kai­tės ve­to.

No­rint at­mes­ti ve­to rei­kia, kad už tai bal­suo­tų ma­žiau­siai 71 Sei­mo na­rys. Va­kar ple­na­ri­nia­me po­sė­ dy­je bal­suo­jan­čių prieš vals­ty­bės va­do­vės ve­to pa­ka­ko – už at­me­ti­ mą bu­vo 73 Sei­mo na­riai, prieš – 23, su­si­lai­kė 6 par­la­men­ta­rai.

To­dėl Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­ baus­kai­tė bus pri­vers­ta šio­mis die­no­mis pa­si­ra­šy­ti Sei­mo priim­ tas PVM įsta­ty­mo pa­tai­sas dėl leng­va­ti­nio 9 pro­c. ta­ri­fo pe­rio­ di­nei spau­dai, neį­ga­lių­jų trans­ por­to prie­mo­nėms ir ke­lei­vi­nio trans­por­to bi­lie­tams.

Vals­ty­bės va­do­vė pa­rė­mė mo­ kesčių leng­va­tą neį­ga­lių­jų trans­ ŠEŠTADIENIS, bIržElIo 23, 2012 por­to prie­mo­nėms bei spau­dai, ku­rią pa­ti ir pa­siū­lė. Ta­čiau ne­su­ ti­ko su pa­siū­ly­mu tai­ky­ti leng­va­ti­ nį PVM ta­ri­fą trans­por­to bi­lie­tams, to­dėl ve­ta­vo šią įsta­ty­mo da­lį.

Ta­čiau Sei­mui at­me­tus ve­to vi­sos trys leng­va­tos įsi­ga­lios nuo 2013 m. sau­sio. „Pre­zi­den­tės pa­ta­rė­jai neat­sa­kė į konk­re­čius klau­si­mus dėl aki­ vaiz­daus tei­gia­mo mo­kes­čių leng­ va­tų efek­to įvai­rioms sri­tims, taip pat ke­lei­vi­niam trans­por­tui. Pre­ zi­den­tė šiuo at­ve­ju yra ab­so­liu­čiai ne­tei­si, to­dėl siū­lau at­mes­ti ve­ to“, – dis­ku­si­jo­se kal­bė­jo opo­zi­ ci­jos at­sto­vas Žil­vi­nas Šil­ga­lis.

Val­dan­tie­ji gy­nė Pre­zi­den­tės ir Vy­riau­sy­bės skep­tiš­ką nuo­mo­ Iro­ni­ja: prem­je­ras A.Ku­bi­lius pa­ nę dėl PVM leng­va­tos ke­lei­vi­nio siū­lė Sei­mui pa­da­ry­ti deš­rą, duo­ trans­por­to bi­lie­tams, ku­ri biu­ ną ir deg­ti­nę ne­mo­ka­mą.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr. dže­tui kai­nuos dau­giau kaip 70

Kokią skaitmeninę televiziją renkasi kaimynai?

Artėjant analoginės televizijos eros pabaigai nusprendėme pasidomėti, kokią skaitmeninę televiziją renkasi Lietuvos gyventojai. Žinoma, nė vienas mūsų nenori lapkričio šlapdribomis kabarotis ant stogo ir montuoti anteną.

Todėl apsispręsti reikia jau dabar. „Kaipgi be skaitmeninės televizijos? Juk tai pažanga“, – sako Zarasuose gyvenanti Regina Gecevičienė, paklausta, kodėl nusprendė pasirinkti būtent skaitmeninę televiziją.

Kitas pašnekovas – Pavarių girininkijoje Anykščių rajone su šeima gyvenantis Pavelas Prusakovas turi net du skaitmeninę televiziją rodančius televizorius. „Nors gyvename už miesto, mes televiziją „Skaitmeninė GALA“ matome labai gerai. Patinka, kad rodo daug kanalų – dažnai žiūrime pažintinį kanalą „Discovery World“, serialus ir filmus rodančias programas „DIVA Universal“, „SONY Entertainment Television“, vaikai žiūri animacinių filmukų kanalą „Lolo TV“. Gal tik

pasigendu specialaus kanalo apie motosportą, bet niekis – nuvažiuoju pas draugus, kur televizija „Interaktyvioji GALA“ rodo programą „Motors TV“. Svarbiausia, kad išjungus analoginę nebereikės sukti galvos – mes jau pasirinkome savo skaitmeninę televiziją“, – sako anykštietis.

Nepalyginti geriau

Pasak Tomo Kairio, TEO Klaipėdos klientų aptarnavimo centro vadovo, vasara yra geriausias laikas analoginę televiziją pakeisti skaitmenine: rudeniop padaugės norinčiųjų užsisakyti skaitmeninės televizijos paslaugas, tad gali tekti laukti eilėse, be to, paspaudus šaltukui televizijos anteną montuoti yra pavojinga – ją dažniausiai prireikia tvirtinti ant stogo, o šių darbų saugumas priklauso nuo oro sąlygų. „Televiziją „Skaitmeninė GALA“ siūlome itin patraukliomis sąlygomis, todėl dabar geriausias laikas apsispręsti ir užsisakyti pažangią skaitmeninę televiziją. Naujesnius televizorius turintiems gyventojams net neprireiks priedė-

lio – jeigu jūsų televizorius priima signalą MPEG-4, jums užteks tik atkodavimo modulio ir kortelės.

Juos įdėję į televizorių, televiziją „Skaitmeninė GALA“ matysite be priedėlio“, – sako TEO Klaipėdos klientų aptarnavimo centro vadovas.

Zarasiškė Regina Gecevičienė skaitmeninę televiziją žiūri jau ketvirtus metus. Sužinojusi apie galimybę matyti skaitmeniniu signalu transliuojamus kanalus, sako net neabejojusi, kad reikia eiti koja kojon su pažanga. „Skaitmeninė televizija rodo geresnės kokybės vaizdą nei analoginė. Kartu su televizija „Skaitmeninė GALA“ naudojamės ir kita TEO paslauga – turime labai greitą internetą ZEBRA. Kartais tenka pasinaudoti kitokiu internetu ir negaliu atsidžiaugti mūsų interneto sparta – ZEBRA yra nepalyginamai greitesnis“, – sako Regina.

Daugiau informacijos apie televiziją „Skaitmeninė GALA“ – tinklalapyje www.gala.lt arba mokamu telefonu 1817.

Užs. 981859

Nuomonė: Tomas Kairys, TEO Klaipėdos klientų aptarnavimo centro

vadovas: „Vasara yra geriausias laikas pasikeisti analoginę televiziją į skaitmeninę: tikėtina, kad rudenį bus daug norinčiųjų užsisakyti skaitmeninę televiziją, gali tekti laukti eilėse, be to, dabar televiziją „Skaitmeninė GALA“ siūlome itin patraukliomis sąlygomis.“

8

šeštadienis, birželio 30, 2012

10p.

Ku­ri tei­sė svar­bes­nė?

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

Ant­ro­ji Ruan­da, ant­ra­sis Ira­kas? Ko lauk­ti Si­ri­jo­je? Tu­ rė­tų kiš­tis tarp­tau­ ti­nė bend­ruo­me­ nė ar ne? Ar nu­ver­ tus Bas­ha­ro al As­sa­ do re­ži­mą įsi­vy­raus tai­ka?

pasaulis Konf­lik­tas: koks bus B.al As­sa­do ir Si­ri­jos likimas – nie­kas ne­ga­li pa­sa­ky­ti, nors vi­si su­vo­kia, kad ša­lis yra ant pi­lie­ti­nio ka­ro slenks­čio.

Si­ri­ja: kru­vi­nie­ji me­tai ir be­veik Ala­vi­tų iš­ki­li­mas

Su­si­šau­dy­mai, spro­gi­mai, mies­tai vai­duok­liai, ma­si­nės žu­dy­nės – Si­ ri­jos rea­ly­bė. Dėl to kal­tas B.al As­ sa­das? Ži­no­ma, kal­tas. O kas bus, kai re­ži­mas grius?

Si­ri­jos vi­suo­me­nė – ne­vie­na­ly­tė.

Kaip Ruan­do­je vi­suo­me­nę su­da­rė skir­tin­gos gru­pės tut­siai ir hu­tai, Ira­ke – šii­tai ir su­ni­tai, taip ir Si­ri­ jo­je – ala­vi­tai (šii­tų kil­mės) ir su­ ni­tai.

Su­ni­tai Si­ri­jo­je, skir­tin­gai nei ala­vi­tai, ne­do­mi­na­vo ša­lies val­ džio­je, nors su­ni­tų ša­ly­je – ke­lis kar­tus dau­giau nei ala­vi­tų.

Prie­šin­gai, ala­vi­tai Si­ri­jo­je il­gai bu­vo nie­ki­na­mi su­ni­tų. Jie net va­ din­ti ere­ti­kais ir ant­ra­rū­šiais.

Ala­vi­tai Si­ri­jo­je 1920 m. ga­vo au­ to­no­mi­ją iš Pran­cū­zi­jos, ku­ri bu­vo Si­ri­jos met­ro­po­li­ja.

Praė­ju­sio am­žiaus 6-aja­me de­ šimt­me­ty­je ala­vi­tams bu­vo leis­ta stu­di­juo­ti ka­ro aka­de­mi­jo­se, ga­ liau­siai ši bend­ruo­me­nė pe­rė­mė Si­ri­jos val­dan­čio­sios par­ti­jos „Ba­ ath“ idė­jas – pa­sau­lie­tiš­ku­mą ir pa­na­ra­biz­mą.

Nuo to lai­ko pa­ma­žu ala­vi­tų svar­ba Si­ri­jo­je di­dė­jo. Ypač ala­vi­ tų įta­ka išau­go po 1963 ir 1966 m. ka­ri­nių per­vers­mų.

Grei­tai iš kal­nuo­tų Si­ri­jos vie­to­ vių ala­vi­tai per­si­kė­lė į Si­ri­jos mies­

25 tūkst.

gyventojų paliko Siriją, bėgdami nuo konflikto.

tus ir juo­se su­for­ma­vo gy­ven­to­ jų dau­gu­mą. Ta­čiau su­ni­tams toks „ant­ra­rū­šių“ ala­vi­tų do­mi­na­vi­mas nuo­lat kė­lė pa­si­pik­ti­ni­mą.

Pi­lie­ti­nis ka­ras?

Ala­vi­tai su­da­ro apie 12 pro­c. Si­ri­ jos gy­ven­to­jų, ku­rių iš vi­so yra apie 22 mln.

Ta­čiau ala­vi­tai do­mi­nuo­ja ša­lies ka­riuo­me­nė­je ir pa­ts B.al As­sa­das bei jo tė­vas, bu­vęs ša­lies pre­zi­den­ tas Ha­fe­zas al As­sa­das, yra ala­vi­tai.

Re­ži­mas su­tei­kė ala­vi­tams iš­ skir­ti­nes tei­ses Si­ri­jo­je. Žy­mūs konf­lik­tų stu­di­jų teo­re­ti­ kai pa­brė­žia, kad tie­sio­gi­nės prie­ var­tos ne­bu­vi­mas ne­reiš­kia, jog pa­nai­ki­na­ma kul­tū­ri­nė ir struk­tū­ ri­nė prie­var­ta.

Ki­taip ta­riant, Si­ri­jo­je tarp skir­ tin­gų re­li­gi­nių gru­pių su­si­klos­tė la­ten­ti­nis konf­lik­tas.

Nors B.al As­sa­do re­ži­mas iki re­ vo­liu­ci­jos ara­bų pa­sau­ly­je ga­ran­ ta­vo sta­bi­lu­mą ša­ly­je, t. y. tie­sio­ gi­nės prie­var­tos ne­bu­vi­mą, pa­ts konf­lik­tas iš es­mės ne­bu­vo spren­ džia­mas. Šią pa­dė­tį ga­li­ma pa­ly­gin­ti su kla­si­ki­niais aze­rų ir ar­mė­nų konf­ lik­tu, Ju­gos­la­vi­jos ar­ba Ira­ko pi­lie­ ti­niu ka­ru po to, kai bu­vo nu­vers­tas Sad­da­mas Hus­sei­nas.

Vi­sais kar­tais konf­lik­tas li­ko įšal­ dy­tas tol, kol vi­suo­me­nė­je bu­vo su­vo­kia­ma, kad re­ži­mas – griež­ tas ir ne­to­le­ruos konf­lik­to ar­ba jį už­gniauš. Ta­čiau re­ži­mui nu­si­lpus pra­si­dė­da­vo ne­ra­mu­mai.

Tai­gi, Si­ri­ja nė­ra nei Li­bi­ja, nei Egip­tas, nei ki­tos ša­lys, ku­rio­se per Ara­bų pa­va­sa­rį liau­dis me­tė iš­šū­kį ka­ri­niams re­ži­mams.

Konf­lik­tas Si­ri­jo­je – di­des­nis, nes čia ko­vo­ja jau ne re­ži­mas su su­ki­lė­ liais ir su­ki­lė­liai su re­ži­mu, o vie­na

gru­pė su ki­ta. Pa­sak eks­per­tų, ala­ vi­tams nė­ra kur trauk­tis, to­dėl jie ko­vos iki ga­lo, ki­taip jiems gre­sia niū­ri baig­tis ar­ba, ge­riau­siu at­ve­ ju, jiems ga­li tek­ti bėg­ti į jų gy­ve­ na­mas kal­nuo­tas Si­ri­jos vie­tas. „Ala­vi­tai bi­jo, kad ga­li bū­ti įveik­ ti su­ni­tų, – kal­bė­jo Pran­cū­zi­jos eks­per­tas Fab­ri­ce’as Ba­lan­che’as.

– Esa­me ne­grįž­ta­ma­me taš­ke: re­ ži­mas tu­ri su­triuš­kin­ti opo­zi­ci­ją, ki­taip žlugs pa­ts.“ Edin­bur­go uni­ver­si­te­to dės­ty­to­ jas Tho­mas Pier­ret sa­kė, kad nu­ ver­tus B.al As­sa­dą re­ži­mo prie­ ši­nin­kai su­kil­tų prieš ala­vi­tų bend­ruo­me­nę ir su­triuš­kin­tų ją, ker­šy­da­mi už žiau­rų ne­pak­lus­nu­ mo mal­ši­ni­mą. „Esa­ma pa­vo­jaus, kad kri­tus B.al As­sa­dui ala­vi­tų bend­ruo­me­ nė bus tie­siog nu­šluo­ta“, – įspė­jo Th.Pier­ret.

Kad kri­zė Si­ri­jo­je jau pe­rau­go į skir­tin­gų re­li­gi­nių gru­pių su­si­ rė­mi­mus, pa­tvir­ti­no ir Jung­ti­nės Tau­tos. „Anks­čiau į au­kas bu­vo tai­ko­ ma­si pa­gal tai, ar jos yra vy­riau­ sy­bei pa­lan­kios ar ne, o da­bar už­ fik­suo­ja­ma vis dau­giau in­ci­den­tų, kai į au­kas, kaip at­ro­do, tai­ko­ma­ si dėl jų re­li­gi­nės pri­klau­so­my­bės“, – bu­vo tei­gia­ma grės­min­gai skam­ ban­čio­je Jung­ti­nių Tau­tų (JT) ty­rė­ jų ata­skai­to­je.

Ko kas sie­kia?

Štai čia, re­gis, glū­di Si­ri­jos pro­ ble­ma, ku­rios nie­kaip ne­su­ge­ba iš­spręs­ti ir tarp­tau­ti­nė bend­ruo­ me­nė.

Ką da­ry­ti? Ar ryž­tis in­ter­ven­ ci­jai, kad bū­tų su­stab­dy­tas krau­jo lie­ji­mas, ta­čiau kar­tu ri­zi­kuo­ti pa­ vers­ti Si­ri­ją ant­ruo­ju Ira­ku, ku­ria­ me po in­va­zi­jos pra­si­dė­jo te­ro­ris­tų

su­ki­li­mas. Šiuo at­ve­ju Va­ka­rų po­ zi­ci­ja at­sar­gi. Jung­ti­nės Vals­ti­jos, re­gis, su­vo­kia, kas gre­sia, jei in­ter­ ven­ci­ja įvyk­tų. Ma­ža to, Va­šing­to­ nas at­sar­giai kal­ba ir apie ga­li­mą pa­ra­mą Si­ri­jos su­ki­lė­liams.

NA­TO ne­no­ri sto­ti kie­no nors pu­sėn Si­ri­jo­je. Re­ži­mo nu­ver­ti­mas ga­lė­tų pa­leng­vin­ti ke­lią su­ni­tams su­ki­lė­liams, ku­rie kau­na­si su re­ži­ mu, ta­čiau nie­kas ne­sii­ma pro­gno­ zuo­ti, ko­kiu ke­liu to­liau klos­ty­tų­ si įvy­kiai ir ar in­ter­ven­ci­ja ne­su­kels di­des­nio krau­jo pra­lie­ji­mo.

Ru­si­jos siū­lo­mas po­li­ti­nis dia­ lo­gas – ne­po­pu­lia­rus tarp­tau­ti­nė­ je bend­ruo­me­nė­je, nes kiek­vie­ną die­ną iš Si­ri­jos plau­kia pra­ne­ši­mai apie ci­vi­lių žū­tis. Įvai­rūs eks­per­tai skir­tin­gai ver­ ti­na Ru­si­jos po­zi­ci­ją Si­ri­jos klau­ si­mu.

Vie­ni ak­cen­tuo­ja, kad svar­biau­si ru­sams stra­te­gi­niai in­te­re­sai – Vi­ du­ri­niuo­se Ry­tuo­se. Ki­ti sa­ko, jog Krem­lius ne­no­ri ei­ti ko­ja ko­jon su Va­ka­rais, kad ne­pa­si­kar­to­tų Ju­gos­la­vi­jos, Ira­ko ar Li­bi­jos sce­na­ri­jai.

Si­ri­ja – svar­biau­sia Ru­si­jos są­ jun­gi­nin­kė re­gio­ne dar nuo Ta­ry­ bų Są­jun­gos lai­kų. Ru­si­ja Si­ri­jo­je tu­ri ka­ri­nę jū­rų ba­zę Tar­tu­so uos­ te, taip pat Si­ri­ja – vie­na svar­biau­ sių pre­ky­bos par­tne­rių.

B.al As­sa­do nu­ver­ti­mas Krem­ liui reiš­kia la­bai mig­lo­tą įta­ką re­ gio­ne, gal­būt iš­sky­rus san­ty­kius su Ira­nu, di­džiau­siu Ru­si­jos pre­ky­bos par­tne­riu re­gio­ne. „Tie­sa, rei­kia kal­bė­ti apie gink­lų pre­ky­bą ir uos­tą, ta­čiau Ru­si­ja ap­ skri­tai ne­no­ri re­ži­mo kai­tos“, – sa­ kė vie­nas Va­ka­rų dip­lo­ma­tas, ne­ no­rė­jęs pa­vie­šin­ti sa­vo pa­var­dės.

Mar­kas Ga­leot­ti, dir­ban­tis Niu­ jor­ko uni­ver­si­te­te, su­ti­ko su nuo­ mo­ne, kad Krem­liui yra svar­būs

stra­te­gi­niai in­te­re­sai. Jis pa­brė­žė, kad bū­tų pra­ras­tas są­jun­gi­nin­kas B.al As­sa­das, o tai nie­ko ge­ro Ru­ si­jai ne­duo­tų.

Esa­me ne­grįž­ta­ ma­me taš­ke: re­ži­ mas tu­ri su­triuš­kin­ ti opo­zi­ci­ją, ki­taip žlugs pa­ts.

Vis dėl­to yra da­lis eks­per­tų, ku­ rie ma­no, kad Ru­si­jos po­zi­ci­ją dik­ tuo­ja pres­ti­žo klau­si­mas.

Esą Mask­va prie­ši­na­si Va­ka­rams, net pa­tys Va­ka­rai ma­žai pai­sė Ru­ si­jos in­te­re­sų, kai ėmė­si veiks­mų Ira­ke ar Ju­gos­la­vi­jo­je.

JAV pa­dė­tis Si­ri­jo­je – taip pat keb­lus klau­si­mas. Va­šing­to­nas ne­ no­ri ri­zi­kuo­ti vel­tis į nau­jas ka­ri­ nes avan­tiū­ras, bent jau ne­ga­vęs JT Sau­gu­mo ta­ry­bos pri­ta­ri­mo, o to ne­lei­džia Ru­si­ja ir Ki­ni­ja.

Ma­ža to, ar­tė­jan­tys ša­lies va­do­vo rin­ki­mai var­gu ar ska­ti­na Ba­rac­ką Oba­mą gal­vo­ti apie nau­jas iš­lai­das ka­rams, ku­rių baig­tis kve­pia ant­ ruo­ju Ira­ku.

Ki­ta ver­tus, Si­ri­ja – vie­na ar­ti­ miau­sių Ira­no ir gal­būt net vie­ nin­te­lė są­jun­gi­nin­kė re­gio­ne. Šiuo at­ve­ju ame­ri­kie­čių dė­me­sys Da­ mas­kui iš­liks, ži­no­ma, kiek tai bus su­si­ję su ar­ti­miau­sio JAV są­jun­gi­ nin­ko Iz­rae­lio in­te­re­sais.

Kai­my­nų in­te­re­sai

In­te­re­sų re­gio­ne tu­ri ne tik di­džio­ sios pa­sau­lio vals­ty­bės, bet ir ša­lys kai­my­nės.

Reikš­min­giau­siais žai­dė­jais re­ gio­ne, ži­no­ma, ga­li­ma įvar­dy­ti Tur­

9

šeštadienis, birželio 30, 2012

pasaulis Mi­nist­ras ­ kal­tas

Neat­leis­ti­nas ap­lai­du­mas

JAV Ats­to­vų Rū­mai ket­vir­ta­die­nį žen­gė pre­ce­den­to ne­tu­rin­tį žings­nį ir nu­bal­sa­ vo už tai, kad tei­sin­gu­mo mi­nist­ras ir ge­ ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ras Eri­cas Hol­de­ris bū­tų lai­ko­mas kal­tu dėl ne­pa­gar­bos Kong­re­sui, ir taip su­da­rė są­ly­gas im­tis tei­si­nių veiks­ mų dėl ne­tei­sė­tų gink­lų per­ve­ži­mo ty­ri­ mo. Re­zo­liu­ci­jo­je ra­gi­na­ma by­lą per­duo­ti ku­riam nors JAV pro­ku­ro­rui, ku­ris pa­reng­ tų kal­ti­na­mą­jį ak­tą E.Hol­de­riui.

Ja­po­ni­jo­je areš­tuo­ta mo­te­ris, ku­rios kū­di­ kis ne­gy­vas gu­lė­jo be­veik pa­rą, kol ji ple­pė­ jo in­ter­ne­to fo­ru­muo­se. Yu­mi­ko Ta­ka­has­ hi su­pra­to, kad jos me­tų ir sep­ty­nių mė­ne­ sių sū­nus Neo smar­kiai karš­čiuo­ja, kai per­ nai bir­že­lio 24-osios po­pie­tę bu­vo priė­ju­si jo pa­žiū­rė­ti, bet pa­li­ko jį be prie­žiū­ros gu­lė­ ti lo­ve­lė­je. Skro­di­mas pa­ro­dė, kad Neo mi­ rė maž­daug 14 val. bir­že­lio 26-ąją, o mo­ti­ na jo la­vo­nė­lį su­ra­do tik ki­tą ry­tą.

32

žmo­nės, pri­klau­san­tys vai­kų po­rnog­ra­fi­jos tink­lui, su­lai­ky­ti Bra­zi­li­jo­je.

Nau­ji pa­siū­ly­mai – ar jie pa­dės?

Dip­lo­ma­ti­jos sos­ti­ne va­di­na­mo­ je Že­ne­vo­je šian­dien pra­si­de­da Veiks­mų dėl Si­ri­jos gru­pės de­ry­ bos.

K.Annano planas

„Scan­pix“ nuo­tr.

ke­tu­ri mė­ne­siai ki­ją, taip pat Ira­ną ir Iz­rae­lį. Ma­tyt, ma­žiau­siai Si­ri­jos lem­ti­mi su­si­rū­ pi­nęs Iz­rae­lis. Tie­sa, tarp Si­ri­jos ir žy­dų vals­ty­bės iki šiol neišsp­ręs­ tas Go­la­no aukš­tu­mų, ku­rias per 1967 m. vy­ku­sį ka­rą Iz­rae­lis oku­ pa­vo ir anek­sa­vo, klausimas.

O tur­kai ir ira­nie­čiai tu­ri aiš­kiau iš­reikš­tų mo­ty­vų ak­ty­viai sek­ ti įvy­kius.

An­ka­ra – ak­ty­viau­sia įvy­kių da­ ly­vė. Ką tik Si­ri­jo­je su­du­žęs tur­kų nai­kin­tu­vas Tur­ki­jo­je su­kė­lė tik­rą po­li­ti­nę aud­rą.

Kaip vi­sa­da tur­kai svai­dė­si žai­ bais, kad ke­ti­na at­sa­ky­ti Si­ri­jos ka­riams, jei šie ar­tin­sis prie ša­lies sie­nos. Tur­ki­ja reiš­kia pa­ra­mą Si­ ri­jos na­cio­na­li­nei ta­ry­bai, įsi­kū­ru­ siai Stam­bu­le.

Ne sy­kį kal­bė­ta, kad Tur­ki­ja ir ki­tos ara­bų ša­lys, tarp jų – Sau­do Ara­bi­ja ir Ka­ta­ras, fi­nan­siš­kai bei gink­lais re­mia ir Si­ri­jos opo­zi­ci­ jos su­ki­lė­lių pa­jė­gas – va­di­na­mą­ ją Lais­vą­ją Si­ri­jos ar­mi­ją.

Ar­mi­ją dau­giau­sia su­da­ro iš de­ zer­ty­ra­vu­sių B.al As­sa­do pa­jė­gų ka­rių su­da­ry­ti da­li­niai. B.al As­sa­ das šiuos su­ki­lė­lius kal­ti­na te­ro­riz­ mu, pa­tys ka­riai at­rė­žia, kad jie ko­ vo­ja už Si­ri­jos žmo­nes.

Tur­kų mo­ty­vus ga­li­ma ver­tin­ ti dve­jo­pai. Vie­na ver­tus, tur­kams bū­tų pa­ran­ki re­ži­mo Si­ri­jo­je kai­ta į su­ni­tiš­ką, kad Da­mas­kas bū­tų su­ kal­ba­mes­nis.

Ki­ta ver­tus, pa­čiam Tur­ki­jos prem­je­rui Re­ce­pui Tayyi­pui Er­ dog˘a­nui Si­ri­jos kri­zė – ge­ra pro­ga įtvir­tin­ti sa­vo po­zi­ci­jas vi­suo­me­ nė­je. Tie­sa, Tur­ki­jo­je vy­rau­ja skir­ tin­gos nuo­mo­nės dėl ša­lies da­ly­va­ vi­mo spren­džiant Si­ri­jos pro­ble­mą.

Kon­s er­va­ty­v ių­j ų is­l a­m is­t i­n ių sluoks­nių at­sto­vai re­mia griež­tą R.T.Er­dog˘a­no po­zi­ci­ją, pa­sau­lie­ti­ nio spar­no – ne.

Vis dėl­to am­bi­ci­jų ly­de­riau­ti Ar­ ti­mų­jų Ry­tų re­gio­ne R.T.Er­dog˘a­nas ne­sle­pia jau se­no­kai.

Nors iki su­ki­li­mo Si­ri­jo­je tarp An­ka­ros ir Da­mas­ko ne­bu­vo di­de­ lių ne­su­ta­ri­mų, kaip Šal­to­jo ka­ro me­tais, tur­kai ne­su­ge­bė­jo įti­kin­ti B.al As­sa­do pa­si­trauk­ti, to­dėl ėmė­ si ki­to­kios tak­ti­kos.

Rau­me­nų pa­ro­dy­ti tur­kai ne­ ven­gia. Ket­vir­ta­die­nį pra­neš­ta, kad maž­daug 30 Tur­ki­jos pa­jė­gų au­to­ mo­bi­lių, tarp jų – sunk­ve­ži­mių su ra­ke­tų ba­te­ri­jo­mis, ko­lo­na iš­vy­ko iš Is­ken­de­rū­no mies­to Cha­ta­jaus pro­vin­ci­jo­je ir nu­vy­ko prie Si­ri­jos

sie­nos, esan­čios už 50 km. Tur­ki­ jos ži­niask­lai­dos pra­ne­ši­me taip pat sa­ko­ma, kad ka­riš­kių au­to­mo­bi­liai tu­ri bū­ti dis­lo­kuo­ti prie sie­nos.

Vis dėl­to tur­kai pa­vie­niui var­gu ar im­sis ko nors prieš B.al As­sa­dą, ri­zi­kuo­da­mi su­kel­ti re­gio­ni­nį ka­rą, kaip ir įsi­vel­ti į jį.

Vei­kiau pa­ran­kiau­sia tur­kams bū­tų lauk­ti ir pa­ska­tin­ti įsi­kiš­ti tarp­tau­ti­nę bend­ruo­me­nę.

Be to, už Si­ri­jos nu­ga­ros sto­ vi Ira­nas. Si­ri­ja Ira­nui – vie­nin­te­lė ša­lis re­gio­ne, ku­rią Te­he­ra­nas ga­li įvar­dy­ti kaip są­jun­gi­nin­kę.

Si­ri­ja ir stra­te­giš­kai svar­bi, nes ri­bo­ja­si su Li­ba­nu, ku­ria­me vei­ kia abie­jų ša­lių re­mia­ma „Hez­bol­ lah“. Šiuo at­ve­ju nau­jo, vei­kiau­siai su­ni­tų do­mi­nuo­ja­mo, re­ži­mo Si­ri­ jo­je įsi­tvir­ti­ni­mas šii­tiš­kam Ira­nui to­li gra­žu ne­bū­tų pa­ran­kus. „At­me­ta­me bet ko­kį už­sie­nio ki­ ši­mą­si ir bet ko­kį rei­ka­la­vi­mą dėl val­džios pa­si­kei­ti­mo“, – yra sa­kęs Ira­no už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras Ali Ak­ba­ras Sa­le­hi.

Da­bar Ira­nas, re­mia­mas Ru­si­ jos, ke­ti­na įsi­trauk­ti į pro­ble­mos spren­di­mą. Tik ar ša­lys kai­my­nės su­ge­bės ras­ti komp­ro­mi­są?

Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

Kri­zė Si­ri­jo­je – svar­biau­si fak­tai Konf­lik­tas Si­ri­jo­je pra­si­dė­jo 2011 m.

sau­sio 26 d. ma­si­nė­mis pro­tes­to ak­ci­ jo­mis. Pro­tes­tuo­to­jai rei­ka­la­vo už­baig­ ti pen­kis de­šimt­me­čius trun­kan­tį „Ba­ ath“ par­ti­jos val­dy­mą.

Pa­va­sa­rį Si­ri­jos vy­riau­sy­bė su­ki­li­

mui mal­šin­ti dis­lo­ka­vo ša­lies ka­ri­nes pa­jė­gas. Pra­neš­ta, kad ka­riš­kiai ap­šau­ dė ci­vi­lius pro­tes­tuo­to­jus. Net­ru­kus pro­tes­tuo­to­jai ėmė for­muo­ti ka­ri­nius su­ki­lė­lių da­li­nius, ku­rie ėmė prie­šin­tis

ka­ri­niams da­li­niams.

Ta­čiau po­li­ti­nė opo­zi­ ci­ja ne­su­si­for­ma­vo.

Pa­sak JT, nuo su­ki­li­

mo Si­ri­jo­je pra­džios žu­ vo nuo 15,8 iki 21 tūkst. žmo­nių. Iš jų pu­sė – ci­vi­ liai. Kad iš­veng­tų smur­to, tūks­tan­čiai Si­ri­jos gy­ven­to­ jų pa­bė­go į kai­my­nes Jor­ da­ni­ją, Li­ba­ną ir Tur­ki­ją. Pa­

sak JT, Si­ri­ją pa­li­ko apie 25 tūkst. gy­ ven­to­jų.

Tarp­t au­t i­n ė bend­r uo­m e­n ė

griež­tai pa­smer­kė ci­vi­lių žu­ dy­nes. Ru­si­ja ir Ki­ni­ja taip pat nei­gia­mai įver­ti­no Si­r i­j os vy­r iau­s y­b ės veiks­mus, ta­čiau at­si­ sa­kė pa­rem­ti griež­tas san­kci­jas ir ka­ri­nę in­ ter­ven­ci­ją į Si­ri­ją.

Kol kas Ko­fi An­na­no pa­stan­gos su­re­gu­liuo­ti konf­lik­tą ne­bu­vo itin vai­sin­gos. Vis­gi Jung­ti­nių Tau­ tų (JT) ir Ara­bų ly­gos pa­siun­ti­ nys ke­ti­na Že­ne­vo­je pa­teik­ti dau­ giau pa­siū­ly­mų, kaip bū­tų ga­li­ma įveik­ti kri­zę. Šią sa­vai­tę K.An­na­nas pa­siū­lė Si­ri­jos va­do­vams įsteig­ti lai­ki­ną­ ją vy­riau­sy­bę, ku­rio­je ga­lė­tų dirb­ ti pre­zi­den­to Bas­ha­ro al As­sa­do ša­li­nin­kai ir opo­zi­ci­jos na­riai.

Neo­fi­cia­liai kal­ba­ma, kad di­ džio­sios vals­ty­bės – Jung­ti­nės Vals­ti­jos, Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, Pran­ cū­zi­ja, Ki­ni­ja ir Ru­si­ja – šiam pla­ nui pri­ta­rė. Kar­tu su šių ša­lių už­ sie­nio rei­ka­lų mi­nist­rais Že­ne­vo­je pla­ną svars­tys ir Tur­ki­jos, Ka­ta­ ro, Ku­vei­to bei Ira­ko dip­lo­ma­ti­ jos va­do­vai.

dek­la­ruo­ta, jog B.al As­sa­das pri­ va­lo pa­si­trauk­ti, mums jis bus ne­ priim­ti­nas“, – sa­kė vie­nas Si­ri­jos na­cio­na­li­nės ta­ry­bos va­do­vų Sa­ mi­ras Nas­ha­ras.

Ta­čiau ki­tas JT dip­lo­ma­tas pri­ dū­rė, kad B.al As­sa­do pa­ša­li­ni­mui var­gu ar pri­tars Ru­si­ja. Mask­va pa­brė­žė, jog nė­ra ga­ran­ti­jų, kad Že­ne­vo­je bus su­si­tar­ta dėl K.An­ na­no do­ku­men­to.

Apie tai pra­ne­šė Ru­si­jos am­ba­ sa­do­rius JT Vi­ta­li­jus Čiur­ki­nas. „Kad ir ką K.An­na­nas ke­ti­na pa­ reng­ti, tai bus pa­grin­das mi­nist­rų dis­ku­si­joms“, – žur­na­lis­tams sa­ kė V.Čiur­ki­nas. Ta­čiau pri­dū­rė: „Tai ne­reiš­kia, kad Ru­si­ja ban­dys dėl vis­ko de­rė­tis iš nau­jo.“ Ket­vir­ta­die­nį Ru­si­jos dip­lo­ma­ ti­jos va­do­vas Ser­ge­jus Lav­ro­vas pa­kar­to­jo, kad Ru­si­ja to­liau rems tuos po­ky­čius Si­ri­jo­je, ku­rie ga­ li pa­dė­ti su­kur­ti na­cio­na­li­nį kon­ sen­su­są dėl re­for­mų šio­je ša­ly­ je įgy­ven­di­ni­mo. Jis pri­dū­rė, kad „B.al As­sa­do atei­tis tu­rė­tų bū­ti

Jei­gu pla­ ne ne­bus aiš­ kiai dek­la­ ruo­ta, kad B.al As­sa­ das pri­va­ lo pa­si­trauk­ ti, mums jis bus ne­priim­ ti­nas.

Pa­ša­lins B.al As­sa­dą?

Vis­gi pla­ne pa­brė­žia­ma, kad lai­ ki­no­jo­je vy­riau­sy­bė­je ne­bū­tų pa­ gei­dau­ja­mi tie pa­rei­gū­nai, „ku­rių da­ly­va­vi­mas ga­lė­tų pa­kenk­ti pe­ rei­gai ir su­kel­ti pa­vo­jų pa­si­ti­kė­ ji­mui vy­riau­sy­be ar pa­kirs­ti pa­ stan­gas dėl su­si­tai­ky­mo“. „K.An­na­no pla­no kal­ba ro­dy­ tų, kad B.al As­sa­das ga­lė­tų bū­ ti neįt­rauk­tas, bet taip pat (ro­dy­ tų), kad ga­li bū­ti at­mes­ti ir tam tik­ri opo­zi­ci­jos vei­kė­jai“, – sa­kė vie­nas pa­var­dės neatsk­leis­ti pra­ šęs JT dip­lo­ma­tas.

Ta­čiau dip­lo­ma­tas tuoj pat pri­ dū­rė, kad K.An­na­no do­ku­men­ te ne­nu­ma­ty­ta, jog B.al As­sa­ das šiam pla­nui įsi­ga­lio­jus bū­tų pa­ša­lin­tas iš val­džios. O Si­ri­jos opo­zi­ci­ja jau pa­reiš­kė, kad ne­ke­ ti­na pri­tar­ti pla­nui, jei Si­ri­jos va­ do­vas liks val­džio­je. „Šis pa­siū­ly­mas mums vis dar mig­lo­tas, bet ga­liu jums pa­sa­ky­ ti, kad jei­gu pla­ne ne­bus aiš­kiai

nu­spręs­ta Si­ri­jos dia­lo­gu, pa­čių Si­ri­jos žmo­nių“.

Ar pa­dės Ira­nas?

Ki­tas klau­si­mas, ku­ris svars­to­mas Že­ne­vo­je, – Ira­no įtrau­ki­mas į de­ ry­bas. Apie Ira­no įtrau­ki­mą pir­ mie­ji už­si­mi­nė Ru­si­jos va­do­vai. „Esa­me įsi­ti­ki­nę, kad jį (Ira­ną) rei­kia pa­kvies­ti. Bū­ti­nai rei­kia tai pa­da­ry­ti“, – sa­kė S.Lav­ro­vas.

– Tu­ri­te pa­si­nau­do­ti šia pro­ga“.

Jis pri­dū­rė, kad ne­pak­vie­tus Ira­ no „bus ne vi­si tie, ku­rie ga­li tik­rai pa­veik­ti vi­sas pa­grin­di­nes Si­ri­jos ša­lis“. O JAV ir Eu­ro­pos vals­ty­bių dip­lo­ma­tai ne­pri­ta­rė, kad de­ry­ bo­se da­ly­vau­tų ši is­la­miš­ka vals­ ty­bė.

Pa­siun­ti­nys K.An­na­nas pri­pa­ ži­no, jog Ira­no da­ly­va­vi­mas svar­ bus, ir patvirtino šian­dien dėl Te­he­ra­no vaid­mens bus dis­ku­ tuo­ja­ma, nors tam prie­ši­na­si Eu­ ro­pos ir JAV dip­lo­ma­tai.

BNS, BBC, AFP inf.

10

šeštadienis, birželio 30, 2012

pasaulis Fut­bo­lo su apa­ti­niais ly­ga Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se po­pu­lia­ ri Fut­bo­lo su apa­ti­niais ly­ga šį mė­ne­sį su­ren­gė pa­ro­do­mą­sias rung­ty­nes Aust­ra­li­jo­je. Tik­ra var­žy­bų žvaigž­de ta­po Ja­lee­sa McCray, ku­riai var­žo­vė nu­tem­ pė kel­nai­tes. Fut­bo­lo su apa­ti­ niais ly­gos ko­man­dos, siek­da­ mos po­pu­lia­rin­ti šią eg­zo­tiš­ką spor­to ša­ką, šie­met lan­ky­sis ir ki­to­se pa­sau­lio ša­ly­se. 2014 m. pla­nuo­ja­ma įsteig­ti to­kią pat ly­gą ir Eu­ro­po­je.

Auk­cio­ne – Ita­li­jos vi­du­ram­žių kai­me­lis Ar ka­da nors sva­jo­jo­te tu­rė­ti vi­ są kai­me­lį vaiz­din­ga­me Ita­li­jos kam­pe­ly­je? To­kia sva­jo­nė ta­po rea­li.

Tuš­čias jau pu­sę am­žiaus

Tarp įvai­rių elekt­ro­ni­kos prie­tai­ sų, bui­ti­nių reik­me­nų ir dra­bu­žių in­ter­ne­to auk­cio­ne „eBay“ siū­lo­ ma įsi­gy­ti aš­tuo­nis šimt­me­čius skai­čiuo­jan­tį Pra­ta­ri­ci­jos kai­me­ lį, esan­tį Ita­li­jos Tos­ka­nos re­gio­ ne, na­cio­na­li­nio par­ko pa­kraš­ty­ je. Siū­lo­ma kai­na – 2,5 mln. eu­rų (8,6 mln. li­tų).

Ka­mal­do­lio vie­nuo­ ly­ne vis dar gy­ve­ na at­si­sky­rė­liai, dar sto­vi tvir­to­vių li­ku­ čiai nuo tų lai­kų, kai dėl vie­to­vės ka­ria­ vo Sie­na ir Are­cas.

Kai­me­lis su 25 na­mais ir der­ lin­ga že­mė nuo praė­ju­sio am­ žiaus sep­tin­to­jo de­šimt­me­čio sto­vi tuš­čias. Kai Ita­li­ja iš­gy­ve­ no eko­no­mi­nį bu­mą, jau­ni­mas iš­va­žia­vo ieš­ko­tis dar­bo ki­tur, o se­no­ji kar­ta iš­mi­rė.

Kai­me­lio sa­vi­nin­kai – anot laik­raš­čių, kaž­koks re­li­gi­nis or­ di­nas, – da­bar nu­spren­dė jį par­ duo­ti.

Rei­kės dar in­ves­ti­ci­jų

Pra­ta­ri­ci­ja įsi­kū­ru­si 850 m aukš­ ty­je, iš čia at­si­ve­ria kva­pą gniau­ žian­tis Ka­sen­ti­no slė­nio vaiz­das.

Ap­link gy­ve­na el­nių, šer­nų ir net vil­kų.

Dau­gu­ma pa­sta­tų ne­tin­ka­ mi gy­ven­ti. Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­

to agen­tas Car­lo Mag­ni, ku­ris tvar­ko kai­me­lio par­da­vi­mo rei­ ka­lus, sa­ko, kad pir­kė­jui rei­kės dar 1 mln. eu­rų (3,5 mln. li­tų) ap­ griu­vu­siems na­mams su­tvar­ky­ti, elekt­rai įves­ti ir ke­liui nu­ties­ti. „Da­bar vi­su­rei­giu į kai­mą ga­ li­ma įva­žiuo­ti 800 m, o to­liau rei­kia ei­ti pės­čio­mis“, – sa­kė C.Mag­ni.

Jis pa­sa­ko­jo, kad čia no­rė­jo ap­ si­gy­ven­ti gru­pė me­ni­nin­kų, tik juos su­stab­dė kai­na. Bet agen­tas ti­ki­na, kad pir­ki­nys tik­rai ver­tas ke­lių mi­li­jo­nų. „Tai stul­bi­na­mai ge­ra vie­ta, vos 40 km nuo Flo­ren­ci­jos. Ša­ lia esan­čia­me Ka­mal­do­lio vie­ nuo­ly­ne vis dar gy­ve­na at­si­sky­ rė­liai, dar sto­vi tvir­to­vių li­ku­čiai nuo tų lai­kų, kai dėl vie­to­vės ka­ ria­vo Sie­na ir Are­cas. Tai uni­ka­ li ga­li­my­bė įsi­gy­ti kai­me­lį Tos­ka­ no­je, o kai­na la­bai pa­trauk­li. Kur dar ra­si­te to­kius na­mus, že­mę, pa­no­ra­mi­nius vaiz­dus ir dar is­ to­ri­ją už to­kią kai­ną?“ – pra­na­ šu­mus var­di­jo C.Mag­ni.

Bus par­duo­da­mi ir rū­mai?

Pra­ta­ri­ci­ja yra vie­nas iš šim­tų vi­ siš­kai ar­ba pu­siau ap­leis­tų Ita­li­jos kal­vų kai­me­lių, į ku­riuos da­bar tai­ko­si ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to vys­ ty­to­jai, svars­tan­tys juo­se sta­ty­ ti vieš­bu­čius ar­ba poil­sio komp­ lek­sus. „Ita­li­ja iš­gy­ve­na di­de­lę eko­ no­mi­nę kri­zę ir tu­ri kai­me­lį par­ duo­ti, – sa­kė C.Mag­ni. – Ieš­ko­ti pir­kė­jų per rek­la­mi­nę spau­dą kai­ nuo­ja, o „eBay“ yra ne­mo­ka­mas ir pa­sie­kia mil­ži­niš­ką var­to­to­ jų skai­čių. Jis ge­rai tin­ka to­kiems smul­kiems daik­tams par­da­vi­nė­ ti, bet, ma­nau, mes pa­ma­ty­si­me ir dau­giau par­duo­da­mų Ita­li­jos kai­me­lių ar net rū­mų.“ „The Guar­dian“ inf.

Dėl gy­vy­bės lan­ge­ lių, kur tė­vai ga­li pa­ lik­ti ne­pa­gei­dau­ja­ mus kū­di­kius, vėl įsi­žie­bė karš­tos dis­ku­si­jos. Kri­ti­kai tvir­ti­na, kad vai­kas tu­ri tei­sę ži­no­ti sa­vo tė­vus. Ša­li­nin­kai at­ ker­ta, kad ge­riau pa­ lik­ti vai­ką šil­do­mo­je ir slau­gy­to­jų pri­žiū­ ri­mo­je dė­žu­tė­je nei gat­vė­je.

Nuomonė: anot JT vaikų teisių komiteto, gyvybės langeliai motinoms siu

atsikratyti savo kūdikio.

Ku­ri tei­sė svar­bes Slap­ta ir ano­ni­miš­ka

Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos na­cio­na­li­nis trans­liuo­to­jas BBC ra­šo, kad ža­lia­ me Ber­ly­no prie­mies­ty­je ša­lia ke­lio sto­vi ženk­las su ro­dyk­le į ta­ką, ei­ nan­tį tarp me­džių, ir už­ra­šu „Kū­ di­kio lop­šys“. Ta­ko pa­bai­go­je yra me­ta­li­nės du­re­lės su ran­ke­na. Ati­ da­rius du­re­les pa­dvel­kia ši­lu­ma, vi­du­je gu­li tvar­kin­gai su­dė­ti ap­ klo­tai kū­di­kiams. Ma­to­mo­je vie­to­ je ka­bo už­ra­šas, paaiš­ki­nan­tis, kur kreip­tis, jei­gu ap­si­gal­vo­si­te.

Maž­daug du kar­tus per me­tus kas nors, tik­riau­siai mo­te­ris, atei­na šiuo ta­ke­liu nuo­ša­lio­je už­pa­ka­li­nė­ je li­go­ni­nės „Waldf­rie­de“ da­ly­je ir pa­lie­ka kū­di­kį, ko ge­ro, slap­ta pa­ gim­dy­tą prieš ke­lias va­lan­das. Šis žmo­gus – tik­riau­siai mo­ti­na – ap­ si­su­ka ir nuei­na at­gal, kad nie­ka­da dau­giau ne­pa­ma­ty­tų sa­vo kū­di­kio.

Vai­kas užau­ga ir nie­ka­da ne­su­ži­no, kas yra jo mo­ti­na. Žo­dis „tik­riau­siai“ var­to­ja­mas to­dėl, kad pro­ce­sas yra slap­tas ir ano­ni­miš­kas, to­dėl nie­kas ne­ži­no, kas atei­na mi­nė­tu ta­ku su kū­di­kiu, o grįž­ta be jo. Tai­gi vie­nas iš ar­gu­ men­tų, ku­riuos nu­ro­do gy­vy­bės lan­ge­lių kri­ti­kai, kad tai ga­li bū­ti vy­rai – ne­są­ži­nin­gi tė­vai ar­ba pro­sti­tu­čių są­va­dau­to­jai.

Vai­kų at­si­kra­to ir vy­rai

Pat­rauk­lu­mas: Pra­ta­ri­ci­ja yra vie­nas iš šim­tų vi­siš­kai ar­ba pu­siau

ap­leis­tų Ita­li­jos kal­vų kai­me­lių, į ku­riuos da­bar tai­ko­si ne­kil­no­ja­mo­ jo tur­to vys­ty­to­jai. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

„Veng­ri­jo­je at­lik­ti ty­ri­mai ro­do, kad kū­di­kius į gy­vy­bės lan­ge­lius ne­ša ne tik mo­ti­nos, bet ir jų gi­mi­ nai­čiai, są­va­dau­to­jai, tė­vai ir pa­tė­ viai, – sa­kė No­tin­ga­mo uni­ver­si­te­ to psi­cho­lo­gas Ke­vi­nas Brow­ne’as.

– Tai­gi ky­la klau­si­mas, ar gy­vy­bės lan­ge­liai iš tik­rų­jų sau­go mo­te­rų

tei­ses ir ar mo­ti­nos vi­sa­da su­tin­ka, kad jų kū­di­kiai bū­tų į juos de­da­mi.

Gy­vy­bės lan­ge­liai yra to­kie ano­ni­ miš­ki ir at­skir­ti nuo kon­sul­ta­ci­jų, jog ken­kia ir ke­lia pa­vo­jų tiek mo­ ti­nai, tiek kū­di­kiui.“

Veng­ri­jo­je at­lik­ti ty­ ri­mai ro­do, kad kū­ di­kius į gy­vy­bės lan­ ge­lius ne­ša ne tik mo­ti­nos, bet ir jų gi­ mi­nai­čiai, są­va­dau­to­ jai, tė­vai bei pa­tė­viai.

Kri­ti­kai ar­gu­men­tuo­ja, kad, su­ tei­kus to­kią pa­pras­tą ga­li­my­bę at­si­ kra­ty­ti vai­ko, ma­žė­ja ti­ki­my­bė, jog mo­ti­nos, pa­ty­ru­sios psi­cho­lo­gi­nę trau­mą, gaus rei­kia­mą pa­gal­bą.

Bet gy­vy­bės lan­ge­lių ša­li­nin­kai šiuos ar­gu­men­tus at­me­ta. Jie ti­ki­ na, kad mo­ti­noms su­tei­kia­ma sau­gi ga­li­my­bė at­si­sa­ky­ti ne­pa­gei­dau­ja­ mo vai­ko, nes prie­šin­gu at­ve­ju kū­ di­kiai tie­siog bū­tų pa­lie­ka­mi šal­ty­ je vie­šo­se vie­to­se. Pa­si­tai­ko ir dar šiur­pes­nių at­ve­jų. Ne­se­niai Vo­kie­ ti­jos teis­mas bai­gė nag­ri­nė­ti by­lą, ku­rio­je mo­ti­na bu­vo kal­ti­na­ma iš­ me­tu­si sa­vo kū­di­kį iš penk­to aukš­ to bal­ko­no.

Tu­ri tei­sę ži­no­ti tė­vus

To­kios is­to­ri­jos ska­ti­na steig­ti gy­ vy­bės lan­ge­lius vi­so­je Vi­du­rio ir Ry­tų Eu­ro­po­je, nuo Bal­ti­jos ša­lių iki Če­ki­jos, Veng­ri­jos bei Ru­mu­ni­ jos. Kai kur prie jų po­pu­lia­rė­ji­mo

pri­si­de­da įsta­ty­mai. Pa­vyz­džiui, Veng­ri­jo­je vai­ko pa­li­ki­mas gy­vy­bės lan­ge­ly­je tei­siš­kai pri­ly­gi­na­mas su­ ti­ki­mui, kad jis bū­tų įvai­kin­tas, bet pa­lik­ti vai­ką kur nors ki­tur yra nu­ si­kal­ti­mas.

Pro­fe­so­rius K.Brow­ne’as pa­ste­ bė­jo, kad gy­vy­bės lan­ge­liai po­pu­ lia­res­ni vals­ty­bė­se, tu­rin­čio­se ko­ mu­nis­ti­nę praei­tį, kur žmo­nės vis dar ma­no, kad val­džia tu­rė­tų pa­si­ rū­pin­ti jų vai­kais, taip pat ka­ta­li­ kiš­ko­se ša­ly­se, kur vie­ni­šos mo­ti­ nos yra la­biau smer­kia­mos.

K.Brow­ne’o ty­ri­mais rė­mė­si JT vai­ko tei­sių ko­mi­te­tas. Jis ne­se­niai pa­skel­bė, kad vai­kas tu­ri tei­sę ži­ no­ti, kas yra jo tė­vai, o iš kū­di­kių, pa­lik­tų gy­vy­bės lan­ge­liuo­se, ši tei­ sė ati­ma­ma.

Tei­sė į gy­vy­bę – svar­biau?

Ta­čiau Ber­ly­no li­go­ni­nės „Waldf­rie­de“ gy­dy­to­ja Gab­rie­le Stangl tvir­ti­na, kad gy­vy­bės lan­ge­liai už­ tik­ri­na ki­tą tei­sę – tei­sę į gy­vy­bę.

Anot jos, čia vai­ko sau­gu­mą ga­ran­ tuo­ja vi­sa gim­dy­mo na­mams rei­ ka­lin­ga įran­ga.

Kai tik vai­kas pa­de­da­mas į dė­žu­ tę, su­skam­ba skam­bu­tis ir atei­na me­di­kai. Kū­di­kis glo­bo­ja­mas li­go­ ni­nė­je, kol įfor­mi­na­mas įvai­ki­ni­ mas. Pra­džio­je mo­ti­na ga­li grįž­ti ir pa­siim­ti vai­ką, bet bai­gus įvai­ki­ni­ mo pro­ce­dū­rą – jau ne­be.

Kai ku­rios mo­ti­nos iš tie­sų grįž­ ta. Vie­na jų pa­pa­sa­ko­jo BBC, kad gi­mus vai­kui puo­lė į ne­vil­tį. Tė­vas din­go, o ji bu­vo jau­na, iš­tik­ta šo­ko.

To­dėl mer­gi­na pa­dė­jo kū­di­kį į gy­ vy­bės lan­ge­lį, bet po sa­vai­tės ap­ si­gal­vo­jo.

11

šeštadienis, birželio 30, 2012

pasaulis Fut­bo­lo su apa­ti­niais ly­ga

Verslo eti­kos mo­ko su­kčiai Mo­ky­ti stu­den­tų vers­lo eti­kos kai ku­rie JAV uni­ver­si­te­tai kvie­čia­si už fi­nan­si­nius nu­si­kal­ti­mus teis­ tus as­me­nis. Šie pa­sa­ko­ja, kaip ap­gau­di­nė­jo bend­ro­ves, ku­rio­se dir­bo.

Di­džiu­lis su­si­do­mė­ji­mas

42

kūdikiai buvo palikti Hamburgo gyvybės langelyje per pastarąjį dešimtmetį.

unčia klaidingą signalą, kad jos gali slėpti nėštumą, gimdyti slapta ir paskui

s­nė?

Pri­si­mi­nu­si laiš­ką, ku­ris ka­bo gy­vy­bės lan­ge­ly­je, ji grį­žo. Mer­gi­ na sa­kė, jog tuo­met, pa­ma­čiu­si jo akis ir plau­kus, pir­mą kar­tą su­vo­ kė, kad tai yra jos vai­kas ir kad ji ne­ga­li nie­kam jo ati­duo­ti. Da­bar ji kar­tais atei­na į „Waldf­rie­de“ li­go­ ni­nę kū­di­kiu pa­si­rū­pi­nu­siems me­ di­kams pa­ro­dy­ti nuo­trau­kų, kaip jis au­ga. Gy­vy­bės lan­ge­lis da­vė lai­ ko są­my­šiui iš­si­sklai­dy­ti.

„Shutterstock“ nuotr.

li slėp­ti nėš­tu­mą, gim­dy­ti slap­ta ir pa­skui at­si­kra­ty­ti sa­vo kū­di­kio“, – ti­ki­na M.Herc­zog. Šio­je dis­ku­ si­jo­je su­dė­tin­ga ras­ti tie­są. Tai yra gin­čas tarp žmo­nių, ku­rie vi­si no­ ri ge­ra. Tik vie­nas bal­sas pa­pras­tai lie­ka neiš­girs­tas – mo­ti­nos, ku­ ri ei­na ta­ke­liu ran­ko­se lai­ky­da­ma kū­di­kį, slap­ta pa­gim­dy­tą prieš ke­ lias va­lan­das, kad grįž­tų be jo. Jos aša­ras sun­ku įsi­vaiz­duo­ti.

Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Klai­din­gas sig­na­las

Ham­bur­go gy­vy­bės lan­ge­ly­je per de­šimt me­tų bu­vo pa­lik­ti 42 kū­di­ kiai. 17 mo­ti­nų po ku­rio lai­ko su­ si­sie­kė su jo per­so­na­lu, 14 at­siė­ mė sa­vo vai­kus. Stef­fa­nie Wol­pert, pa­dė­ju­si įsteig­ti gy­vy­bės lan­ge­ lį Ham­bur­ge, sa­ko, kad tu­rė­ti jį yra ge­riau ne­gu ne­tu­rė­ti nie­ko. „1999 m. mes tu­rė­jo­me pen­kis pa­lik­tus vai­kus, trys jų bu­vo ras­ti ne­gy­vi, – sa­kė mo­te­ris. – Pra­dė­ jo­me mąs­ty­ti apie su­si­klos­čiu­sią pa­dė­tį, ko­dėl taip nu­ti­ko, ir ra­do­ me spren­di­mą – pa­dė­ti vai­kams lik­ti gy­viems.“ Bet JT vai­ko tei­sių ko­mi­te­to ir ki­tų sis­te­mos kri­ti­kų to­kia sta­tis­ ti­ka neį­ti­ki­na. Jie sa­ko, kad gy­vy­ bės lan­ge­liai nu­bloš­kė mus at­gal į vi­du­ram­žius, kai baž­ny­čios tu­rė­jo ap­va­lius lan­ge­lius, kur bu­vo ga­li­ma ati­duo­ti ne­pa­gei­dau­ja­mus vai­kus.

JT vai­ko tei­sių ko­mi­te­to psi­cho­ lo­gė Ma­ria Herc­zog įsi­ti­ki­nu­si, kad tiek ta­da, tiek da­bar ge­res­nė al­ter­ na­ty­va – su­pras­ti mo­ti­nas, ku­rias sle­gia su­dė­tin­gos ap­lin­ky­bės, ir pa­dė­ti joms. „Da­bar mo­ti­noms siun­čia­mas klai­din­gas sig­na­las, kad jos ga­

Skai­čiai ir fak­tai Ša­lis Gy­vy­bės

lan­ge­lių skai­čius Vo­k ie­ti­ja 99 Len­k i­ja 45 Če­k i­ja 44 Veng­ri­ja 26 Slo­va­k i­ja 16 Lie­tu­va 8 Ita­li­ja 8 Bel­g i­ja 1 Ny­der­lan­dai 1

(pla­nuo­ja­mas) Švei­ca­ri­ja 1 Va­ti­ka­nas 1 Ka­na­da 1 Ma­lai­zi­ja 1

Lyd­so vers­lo mo­kyk­los au­di­to­ri­ja bu­vo sau­sa­kim­ša. Maž­daug 1600 stu­den­tų su­si­rin­ko pa­si­klau­sy­ti die­nos žvaigž­dės: 50-me­čio vy­ riš­kio trum­pais švie­siais plau­kais ir dry­žuo­tais marš­ki­niais. Jo var­ das yra And­rew Fas­tow. Vi­sa au­ di­to­ri­ja pa­ke­rė­ta.

Praė­ju­sio am­žiaus pa­sku­ti­nio­ jo de­šimt­me­čio pa­bai­go­je A.Fas­ tow dir­bo ener­ge­ti­kos mil­ži­no „En­ron“ fi­nan­sų di­rek­to­riu­mi ir iš da­lies bu­vo at­sa­kin­gas dėl vie­ no stam­biau­sių bank­ro­tų, ku­riuos ka­da nors ma­tė Ame­ri­ka.

2002-ai­siais, me­tai po to, kai bend­ro­vė žlu­go, jis bu­vo ap­kal­ti­ nas su­kčia­vi­mu, pi­ni­gų plo­vi­mu ir kons­pi­ra­ci­ja. Vy­ras su­ti­ko bend­ra­ dar­biau­ti su tei­sė­sau­ga ir ga­vo še­ še­rius me­tus ne­lais­vės.

Už­vi­rė karš­tos dis­ku­si­jos

Šis su­si­ti­ki­mas nė vie­no ne­pa­li­ko abe­jin­go. „Jis lei­do mums su­pras­ti, kad bet ku­riuo me­tu ga­li­me pa­tek­ti į pa­dė­tį, kai ga­li­me pa­sielg­ti nee­tiš­ kai, – sa­kė stu­den­tas Pe­te’as Wil­ liam­sas. – Mums la­bai svar­bu su­ pras­ti, kur mes sto­vi­me ir kur yra ri­bos, ku­rių ne­va­lia per­ženg­ti.“ Ke­lias sa­vai­tes po A.Fas­tow vi­ zi­to mo­kyk­lo­je vi­rė karš­tos for­ ma­lios ir ne­for­ma­lios dis­ku­si­jos dėl vers­lo eti­kos ir vers­lo pa­sau­ lio pro­ble­mų. Svar­biau­sias klau­ si­mas bu­vo toks: kaip jūs pa­sielg­ tu­mė­te A.Fas­tow vie­to­je? „Dir­bu čia sep­ty­ne­rius me­tus ir dar nie­ka­da ne­ma­čiau to­kio stu­

den­tų bei dės­ty­to­jų en­tu­ziaz­mo. Šis su­si­ti­ki­mas tu­ri di­džiu­lę švie­ čia­mą­ją ver­tę. Is­to­ri­jos, pa­na­šios į A.Fas­tow li­ki­mą, yra to­kios tik­ ros, kad trau­kia stu­den­tų ir dės­ ty­to­jų dė­me­sį la­biau už bet ko­kius kla­sės už­siė­mi­mus“, – sa­kė vie­ na su­si­ti­ki­mo or­ga­ni­za­to­rių Don­ na Soc­kell.

Jis lei­do mums su­ pras­ti, kad bet ku­ riuo me­tu ga­li­me pa­tek­ti į pa­dė­tį, kai ga­li­me pa­sielg­ti nee­tiš­kai.

Vers­lo eti­ka – vis ak­tua­les­nė

Per pa­sta­rą­jį de­šimt­me­tį, kai fi­ nan­si­niai skan­da­lai daž­nai at­si­ dur­da­vo ir iki šiol at­si­du­ria pir­ muo­se laik­raš­čių pus­la­piuo­se, vers­lo mo­kyk­los įtrau­kė vers­lo eti­ką į sa­vo mo­ky­mo pro­gra­mas.

2008 m. pra­si­dė­ju­si pa­sau­li­nė kri­ zė tik pa­spar­ti­no šią ten­den­ci­ją.

Lyd­so vers­lo mo­kyk­la ne vie­ nin­te­lė stu­den­tams or­ga­ni­zuo­ja su­si­ti­ki­mus su bal­ta­ran­kiais nu­ si­kal­tė­liais. „Quel­los Group“ įkū­rė­jas ir bu­ vęs ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Jeff­ rey Greens­tei­nas ne­se­niai kal­bė­jo Va­šing­to­no uni­ver­si­te­te. Anks­ čiau jis bu­vo nu­teis­tas ket­ve­riems me­tams ka­lė­ji­mo už su­kčia­vi­mą su mo­kes­čiais. Šį mė­ne­sį de­vy­ne­rių me­tų ka­lė­ ji­mo baus­mę ga­vo Niu­jor­ko ver­ty­ bi­nių po­pie­rių bir­žos pre­kiau­to­jas Gar­ret­tas Baue­ris, ku­ris pri­si­pa­ži­ no per su­kčia­vi­mo sche­mą už­si­ dir­bęs 32 mln. do­le­rių. Kai jau bu­ vo ap­kal­tin­tas, jis spė­jo pa­skai­ty­ti

pa­skai­tas 120-yje aukš­tų­jų mo­ kyk­lų, įskai­tant Lon­do­no vers­ lo mo­kyk­lą ir Har­var­do uni­ver­si­ te­tą.

Nau­din­ga pa­tir­tis

Su­si­do­mė­ji­mas toks di­de­lis, kad bend­ro­vės, to­kios kaip „The Pros & the Cons“, pra­dė­jo da­ry­ti vers­ lą ir siū­ly­ti su­kčia­vi­mo pre­ven­ci­ jos pa­skai­tas, ku­rio­se da­ly­vau­ja teis­ti fi­nan­si­niai su­kčiai.

Bet Ta­ko vers­lo mo­kyk­los vers­ lo eti­kos pro­fe­so­rius Ri­char­das Shre­ve’as tei­gia, kad jų mo­ky­mo įstai­ga, ku­ri kvie­čia­si bal­ta­ran­ kius nu­si­kal­tė­lius bent kar­tą per me­tus, to­kiems sve­čiams nie­ko ne­mo­ka.

Pro­fe­so­rius pri­pa­žįs­ta, kad to­kie su­si­ti­ki­mai ver­ti­na­mi la­bai prieš­ ta­rin­gai. „Žmo­nės ga­li pa­ma­ny­ti, kad mes aukš­ti­na­me šiuos nu­si­kal­tė­ lius ar­ba ska­ti­na­me gal­vo­ti, kad vi­si vers­li­nin­kai yra su­kčiai. Siek­ da­mi iš­sklai­dy­ti to­kią nuo­mo­nę, kvie­čia­mės dau­giau pa­vyz­din­ gų di­rek­to­rių nei nu­si­kal­tė­lių. Bet su­si­ti­ki­mai su bal­ta­ran­kiais nu­si­ kal­tė­liais yra la­bai po­pu­lia­rūs ir ska­ti­na dis­ku­si­jas apie eti­ką“, – aiš­ki­no R.Shre­ve’as.

Pa­sak pro­fe­so­riaus, stu­den­tams ne­rei­kia aiš­kin­ti, kad su­kčiau­ti yra blo­gai. „Jie yra są­ži­nin­gi žmo­nės. Bet vi­sai ti­kė­ti­na, kad vie­ną die­ną jie su­si­durs su to­kia pro­fe­si­ne si­tua­ ci­ja, kai bus la­bai sun­ku nu­spręs­ ti, kas yra tei­sin­ga. Pa­vyz­džiui, ką jūs da­ry­tu­mė­te, jei­gu tei­sė­ti ak­ci­ nin­kų in­te­re­sai prieš­ta­rau­tų dar­ buo­to­jų in­te­re­sams?“ – svars­tė R.Shre­ve’as ir pri­dū­rė, kad su­si­ti­ ki­mai su su­kčiais ga­li pa­dė­ti bū­si­ miems vers­li­nin­kams tei­sin­gai iš­ spręs­ti eti­nę di­le­mą. „Le Mon­de“ inf.

Gy­vy­bės lan­ge­lių taip pat yra Jung­ ti­nė­se Vals­ti­jo­se ir Ja­po­ni­jo­je.

Lie­t u­vo­je pir­ma­sis gy­v y­bės lan­ge­ lis ati­da­r y­tas Vil­n iaus kū­d i­k ių na­ muo­se 2009 m. lapk­ri­t į. Gy­v y­bės lan­ge­l iuo­se 2009 m. bu­vo pa­l ik­tas vie­nas ber­n iu­kas, 2010 m. – 6 mer­ gai­tės ir 6 ber­niu­kai, per­nai – 2 mer­ gai­tės ir 2 ber­niu­kai, šie­met – 2 mer­ gai­tės. Dvie­jų vai­k ų mo­ti­nos pa­reiš­ kė no­rin­čios juos at­siim­ti.

Nau­da: su­si­ti­ki­mai su teis­tais su­kčiais ga­li pa­dė­ti bū­si­miems vers­li­nin­kams ir fi­nan­si­nin­kams atei­ty­je tei­

sin­gai spręs­ti eti­nes di­le­mas.

AFP nuo­tr.

12

šeštadienis, birželio 30, 2012

sportas

Vokiečių mašina užstrigo italų pelkėse Europos futbolo čempionato finale, vyksiančiame rytoj Kijeve, aistruoliai nematys vokiečių rinktinės. Ispanai kovos su didžiulę staigmeną pateikusiais italais, kurie pusfinalyje įveikė iki tol nė taško nepraradusius Vokietijos futbolininkus 2:1.

Puolėjas: M.Balotellis (mėlyni marškinėliai) taikliais smūgiais pasiuntė varžovus į nokdauną.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Apmaudas: vokiečių komandos aistruoliai negalėjo patikėti, kad jų

rinktinė nežais finale.

Didžioji dalis specialistų buvo įsitikinę, jog Joachimo Loewo valdoma mašina turėtų be didesnio vargo įveikti italų kliūtis.

Tačiau Vokietijos žaidėjų svajonės apie finalą buvo greitai sujauktos. Pasistengė ekscentriškasis Mario Balotellis, iki pertraukos (20-ąją ir 36-ąją min.) įmušęs du gražius įvarčius. Ypač įspūdingas buvo antrasis, kai italų puolėjas iš 16 m įspyrė kamuolį į viršutinį vartų kampą.

Per pertrauką J.Loewas išleido du puolėjus – Marcą Reusą ir Miroslavą Klosę.

Vokiečiai apgulė italų vartus, tačiau stebuklus rodęs vartininkas Gianluigi Buffonas vertė už galvų stvertis varžovų žaidėjus ir aistruolius. Siekdama žūtbūt išsigelbėti, Vokietijos komanda užmiršo

apie gynybą. Italai galėjo įmušti dar bent du įvarčius.

Per pridėtą laiką už tai, kad Federico Balzaretti ranka lietė kamuolį, buvo skirtas 11 m baudinys.

Jį realizavęs Mestas Oezilas ne tik sušvelnino skirtumą, bet ir privertė per likusias dvi minutes žiūrovus stebėti kovą užgniaužus kvapą.

Padėti draugams į priekį nuskubėjo net vokiečių vartininkas Manuelis Neueris. Tačiau italai atlaikė varžovų šturmą ir po 12 metų vėl iškovojo teisę žaisti finale. „Sužaidėme nuostabias rungtynes. Dabar kiekvienas privalės gerbti Italiją“, – džiūgavo italų komandos strategas Cesare Prandellis. „Įvarčiai buvo labai svarbūs.

Iš pradžių puikiai kamuolį perdavė Antonio Cassano, po to dar geresnio perdavimo sulaukiau iš Riccardo Montolivo“, – komandos draugus gyrė įvarčių autorius

„Scanpix“ nuotr.

M.Balotellis, pabrėžęs, kad Italija ir Ispanija – geriausios čempionato komandos.

Kas laimės finale, 21-erių puolėjas nuo atsakymo išsisuko: „Pasakysiu sekmadienį“. „Labai karti nesėkmė, – prisipažino vokiečių ekipos kapitonas Philippas Lahmas. – Dėl jos esame patys kalti. Po pertraukos išmėginome viską, o įvartį įmušėme per vėlai. Italai puikiai žaidė taktiškai.

Mums pritrūko sėkmės.“ Lemiama kova, kuria bus baigtas kiek daugiau nei tris savaites trukęs čempionatas, vyks liepos 1 d. 21.45 val. Ukrainos sostinėje Kijeve.

Rungtynių statistika Varšuva: Vokietija – Italija 1:2 (0:2).

M.Balotellis (20, 36)/M.Oezilas (90+2 iš 11 m).

Dar viena „Atlanto“ nesėkmė Česlovas Kavarza Lietuvos futbolo čempionate vakar prasidėjo trečiasis ratas. „Atlanto“ futbolininkai namie susitiko su „Šiaulių“ vienuolike.

Pajėgesni buvo svečiai laimėję rezultatu 2:1. Rungtynių pradžia priminė pirmojo rato dvikovą, vykusią Gargžduose. Tąkart Santjago Cesanelli įvartį įmušė 13-ąją min., o vaInformacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

reklamos skyrius: 397

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

397 750

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

kar jis klaipėdiečių vartininką nuginklavo dar greičiau – 6-ąją min.

Baigiantis kėliniui persvarą įtvirtino ir pirmajame susitikime pasižymėjęs Igoris Kozlovas – 2:0.

Antrojo kėlinio pradžia buvo viltinga – 50-ąją min. skirtumą sušvelnino klaipėdiečių legionierius iš Brazilijos Taciano Jeanas Tratchas.

Tačiau daugiau uostamiesčio futbolininkai neįstengė padaryti.

Klaipėdiečiai, patyrę 14-ąjį pra-

397 730

397 713

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

Rungtynių statistika „Atlantas“ – „Šiauliai“ 1:2 (0:2).

T.J.Tratchas (50)/S.Cesanellis (6), I.Kozlovas (40).

Prenumeratos skyrius: 397

397 705

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

laimėjimą, nežengė nė žingsnio iš turnyrinės rikiuotės apačios. Po 19 varžybų mūsų ekipa turi 7 taškus.

Artimiausias varžovas – Gargždų „Banga“ yra nutolosi 7 taškais.

R

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

13

šeštADIENIS, birželio 30, 2012

vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

vakarė

Aktorių nuo vienatvės gelbsti darbas Gar­sus teat­ro, ki­ no ak­to­rius, dai­nų au­to­rius ir at­li­kė­ jas Vla­das Bag­do­ nas kar­tais pa­sva­ jo­ja: ei­na sau skry­ bė­lė­tas ir ve­di­nas šu­niu­ku Ge­di­mi­no pro­spek­tu ar Lais­ vės alė­ja. Ta­čiau įsi­ su­kęs į dar­bų sū­ku­ rį, o ne­se­niai Šan­ cha­ju­je vy­ku­sia­me fes­ti­va­ly­je už pa­ grin­di­nį vaid­me­nį Pa­ve­lo Lun­gi­no fil­ me „Di­ri­gen­tas“ ga­ vęs pri­zą, pri­si­pa­žįs­ ta, kad tam dar ne lai­kas.

Iš­va­da: ir Lie­tu­vo­je, ir Ru­si­jo­je dir­ban­tis gar­sus ak­to­rius V.Bag­do­nas įsi­ti­ki­nęs, kad blo­giau­sia tiems, ku­rie tu­ri la­bai daug. And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Po pen­si­jos – ki­tas eta­pas

– Per­žen­gė­te 60 me­tų ri­bą, ta­ čiau ap­su­kų ne­ma­ži­na­te.

– Jau esu pen­si­nin­kas ir pir­mo­sio­ mis die­no­mis tai skam­bė­jo neįp­ ras­tai. Da­bar jau įpra­tau prie šio sta­tu­so, ku­rį pri­me­na kom­piu­te­ rio ek­ra­nas, kai lau­kiu per­ve­dant pen­si­jos. Ji ne­di­de­lė – apie 1 000 li­tų. Koks nors Di­džio­sios Bri­ta­ ni­jos, Vo­kie­ti­jos ar JAV pen­si­nin­ kas jau il­sė­tų­si ir ke­liau­tų. Ta­ry­bi­ niais lai­kais pen­si­nin­kai il­sė­da­vo­si ko­lek­ty­vi­nia­me so­de ar kaps­ty­da­ vo­si dar­že. Aš ne­tu­riu šių pri­vi­le­ gi­jų, bi­jau už­ger­ti, tad ten­ka dirb­ ti, – juo­kia­si.

– Pas­ta­ruo­ju me­tu daug dir­ba­te Ru­si­jo­je. Ko­dėl? Ry­šiai?

– Aš toks pa­ts, kaip tūks­tan­čiai lie­ tu­vių. Kas Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, kas Ai­ri­jo­je, Ško­ti­jo­je, JAV ar Nor­ ve­gi­jo­je. Lai­mė, kad ga­liu dirb­ti pa­ gal spe­cia­ly­bę Ru­si­jo­je.

Tie­sa, iš pra­džių bu­vo Sankt Pe­ ter­bur­gas, kur jau ket­ve­rius me­ tus vai­di­nu tri­juo­se spek­tak­liuo­se.

Rug­sė­jo 24–25 d. Ry­go­je nu­ma­ty­ta dar vie­no, ket­vir­to, prem­je­ra. Per du mies­tus ir ba­la­do­juo­si.

– Pas­ta­ruo­ju me­tu tvir­tai žen­ gia­te į ki­ną.

– Aha, po „Di­ri­gen­to“ vaid­mens P.Lun­gi­no fil­me už­ver­tė sce­na­ri­ jais, tu­riu agen­tą, ten­ka at­si­sa­ki­nė­ ti, ver­tin­ti re­ži­sie­rius, ri­zi­kuo­ti, žiū­ rė­ti, kad ne­pa­kenk­tų re­pu­ta­ci­jai.

– Ru­si­ja – dėl ry­šių?

– Taip. Be to, šva­ri ma­no ru­sų kal­ ba. Ži­no­ma, jiems gal rei­kė­tų bal­tų ak­cen­to, kaip tu­ri Re­gi­man­tas Ado­ mai­tis ar Juo­zas Bud­rai­tis. Su ak­ cen­tu man ne­pa­vyks­ta už­ka­riau­ ti, tad ieš­kau ki­to­kių bū­dų. Bet po pen­si­jos pra­si­dė­jo nau­jas eta­pas.

Pa­de­da Ru­si­jos ki­nas ir teat­ras

– Ki­nas jums vis dar nau­jo­vė?

– Taip. Di­de­lė. Trum­pai fil­ma­ vau­si tik po ne­prik­lau­so­my­bės

at­kū­ri­mo. Vie­nas iš pa­sku­ti­nių­ jų pa­siū­ly­mų bu­vo su­vai­din­ti pa­ka­ruok­lį, – iro­niš­kai šyp­te­lė­ ja. – Ne­su­ti­kau. Ru­si­jo­je, Bal­ta­ ru­si­jo­je pa­sta­ruo­ju me­tu at­li­kau jau aš­tuo­nis vaid­me­nis.

Vie­nat­vė nė­ra ma­ lo­nus jaus­mas. Tie­ sa, pa­sta­ruo­ju me­tu prie to įpra­tau ir tai jau ta­po gy­ve­ni­mo sti­lius.

– Ki­nas, kaip sa­kė­te, rei­ka­lau­ja tiks­lu­mo...

– Tai – ki­to­kia spe­ci­fi­ka nei teat­ ras. Rei­kia ir mo­men­ti­nio at­si­da­ vi­mo. Nors ga­li­ma per­fil­muo­ti, o teat­re ki­to­kios są­ly­gos, prie ku­rių esu įpra­tęs. Kaip ir prie sa­vo vaid­ me­nų sti­liaus. Bu­vau eksp­loa­tuo­ ja­mas kaip dra­ma­tiš­ko, tra­giš­ko tem­pe­ra­men­to ak­to­rius.

Pas­ku­ti­nia­me P.Lun­gi­no fil­me sėk­mės ne­si­ti­kė­jo­me, nes sce­na­ri­ jus spe­cia­liai kur­tas pa­gal mu­zi­ką.

Ma­lo­niai nu­ste­bau ga­vęs ge­riau­sio ak­to­riaus pri­zą, dip­lo­mą Šan­cha­ jaus fes­ti­va­ly­je.

– At­lie­ka­te daug vaid­me­nų kla­si­kos spek­tak­liuo­se, kur ak­cen­tuo­ja­mos am­ži­nos ver­ ty­bės ir pro­ble­mos. Kaip rea­ guo­ja­te, kai ap­link mus vis­kas kin­ta?

– La­bai bi­jau kal­bė­ti apie am­ži­ ną­sias ver­ty­bes, gy­ve­ni­mo bū­dą ar sti­lių. Tai šiek tiek per skam­ būs žo­džiai. Dir­bu, už­sii­mu veik­la, kū­ry­ba. Ir ban­dau sa­ ve ap­sau­go­ti ma­te­ria­liai. Pa­de­ da Ru­si­jos teat­ras ir ki­nas, de­ja, pa­sta­ruo­ju me­tu ne­pa­dė­jo lie­tu­ viš­ka­sis, ku­ria­me tu­rė­jau ma­žai veik­los.

Dar­bas gelbs­ti nuo vie­nat­vės

– Mū­sų ver­ty­be tam­pa pi­ni­gai?

– De­ja. Kaž­ką pa­keis­ti? Ga­li­ma nuei­ti į vie­nuo­ly­ną ir duo­ti įža­dus.

– Be­je, ten tik­tu­mė­te. Dra­ma­ tiš­ki vaid­me­nys, sklin­dan­ ti ra­my­bė, in­to­na­ci­ja, pra­ži­lu­ si barz­da.

– Dar ne­no­riu ir, ko ge­ro, to nie­ka­da ne­da­ry­siu. Kol leis jė­gos, ant plau­ko be­si­lai­kan­tis ta­len­tas ir įgy­ti, iš­to­ bu­lin­ti ga­bu­mai, dirb­siu.

– Jūs dir­ba­te la­bai daug ir ne­ ma­nau, kad mir­tu­mė­te iš ba­ do. Tai – bė­gi­mas nuo vie­nat­ vės, no­ras bū­ti rei­ka­lin­gam, kaž­ką veik­ti?

– Dar­bas žmo­gų iš­ties gelbs­ti nuo vie­nat­vės, įvai­rių svei­ka­tai kenks­min­gų pa­gun­dų, to­dėl už jo ka­bi­nuo­si. Kar­tais no­rė­čiau įsi­ gy­ti šu­niu­ką, už­si­dė­ti skry­bė­lę ir ko­kį mė­ne­sį kas­dien išei­ti pa­si­ vaikš­čio­ti Ge­di­mi­no pro­spek­tu ar Lais­vės alė­ja. Bet dar ne lai­kas.

Tie­sa, pir­mą kar­tą gy­ve­ni­me mė­gin­siu sa­vai­tę pail­sė­ti sa­na­ to­ri­jo­je Drus­ki­nin­kuo­se. Įdo­mu, rei­kės juo­do kos­tiu­mo? Ti­kiuo­si, ne­bus rau­do­no ta­ke­lio ir nie­kam ne­rei­kės mo­juo­ti, – juo­kia­si.

16

14

šeštADIENIS, birželio 30, 2012

vakarė

Nykš­tu­ki­nė Ryš­ki, kont­ras­tin­ga, eg­zo­tiš­ka ir la­bai šil­ta ne tik kli­ma­tu, bet ir sve­tin­gu­mu.

De­šimt die­nų, pra­ leis­tų to­li­mo­jo­je In­ di­jo­je, pa­jū­rio vers­li­ nin­kui įsi­rė­žė vi­sam gy­ve­ni­mui.

pristato

Metų jūrininko rinkimus Ketvirtą kartą bus tituluotas Metų jūrininkas!

Li­na Bie­liaus­kai­tė

Mielieji, kviečiame siūlyti savo darbais, projektais, žygiais žmonėms, miestui ir jūrai labiausiai nusipelniusių 2011-aisiais jūrininkų kandidatūras.

l.bieliauskaite@kl.lt

Titulo laimėtojas bus paskelbtas

Ma­žiau­sia, bet ne pra­sčiau­sia

Ke­lio­nės įspū­džius at­gai­vi­nęs Ar­ tū­ras Muls­kis šyp­te­li – ne­ver­ta nė kal­bė­ti, kad tiek lai­ko to­kiai ša­liai pa­žin­ti ne­pa­kan­ka. Paš­ne­ko­vas ne­ nei­gė, jog puo­se­lė­ja vil­tį ka­da nors čia dar su­grįž­ti.

Aist­rin­gas ke­liau­to­jas, kar­tu su su­tuok­ti­ne As­mi­ral­da iš­mai­šęs ne vie­ną už­sie­nio ša­lį, pri­si­pa­ži­ no ga­lįs tik pa­vy­dė­ti tiems žmo­ nėms, ku­rie ga­li sau leis­ti In­di­jo­je pa­gy­ven­ti po­rą tre­je­tą mė­ne­sių ar net il­giau.

Su­tuok­ti­niai pa­žin­tį su šia ša­li­mi pra­dė­jo nuo ma­žiau­sios, tu­ris­tiš­kai pa­trauk­liau­sios vals­ti­jos – Goa. A.Muls­kis pri­si­pa­ži­no, jog po­ra daž­niau­siai ren­ka­si poil­si­nes ke­lio­ nes, o jų me­tu pa­sy­vų poil­sį sten­gia­ si paį­vai­rin­ti pa­žin­ti­ne pro­gra­ma. „Kas be ko, kiek­vie­nas ren­ka­si pa­gal sa­vo po­rei­kius ir ga­li­my­bes.

Jei no­ri pail­sė­ti, ma­nau, kad Goa – pa­sa­kiš­kas va­rian­tas“, – įsi­ti­ki­nęs pa­šne­ko­vas.

Pie­ti­nė­je vals­ti­jos da­ly­je, ne­to­li Pan­dži­mo mies­te­lio, ant Ara­bi­jos jū­ros kran­to stūk­san­čia­me ke­tu­rių žvaigž­du­čių vieš­bu­ty­je ap­si­sto­ ję lie­tu­viai bu­vo nu­ste­bin­ti aukš­ to ap­tar­na­vi­mo ly­gio, ku­ris nė iš to­lo ne­pri­mi­nė pa­tir­ties Tur­ki­jo­ je, Egip­te ar Tu­ni­se. Ke­liau­to­jų iš Lie­tu­vos kam­ba­riai bu­vo tvar­ko­mi net du­kart per die­ną.

Kruizinių laivų terminale rugpjūčio 3-iąją.

Iki liepos 10 d. siūlykite jūrininko titulo vertus pretendentus.

Liepos 12 d. dienraštyje „Klaipėda“ bus paskelbtas galutinis pretendentų sąrašas.

Liepos 13–30 d. balsuodami Jūs rinksite labiausiai šio titulo vertą jūrininką.

Liepos 31 – rugpjūčio 2 d. dienraštyje „Klaipėda“ bus pristatyti 3 daugiausia balsų surinkę pretendentai.

SIŪLYKITE SAVO JŪRININKĄ!

Jū­ra – lyg ar­ba­ta

Kandidatus galite siūlyti: „Klaipėdos“ redakcijoje, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras”; „Klaipėdos“ skyriuje, PC „Akropolis“, Taikos pr. 61·; el. paštu jurininkas@kl.lt; portale www.KL.lt.

Projekto rėmėjas:

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė Goa – In­di­jos vals­ti­ja ša­lies va­ka­ri­nė­ je da­ly­je. Šiau­rė­je ri­bo­ja­si su Ma­ha­ rašt­ros vals­t i­ja, ry­t uo­se ir pie­t uo­se – su Kar­na­ta­ka, va­ka­ruo­se vals­t i­jos kran­tus ska­lau­ja Ara­bi­jos jū­ra.

3,7 tūkst. kv. km plo­to te­ri­to­ri­jo­je gy­ ve­na apie 1,5 mln. gy­ven­to­jų.

Va­sa­rio pa­bai­go­je į In­di­ją at­ka­ ku­sius lie­tu­vius už­lie­jo va­sa­riš­ka kait­ra. Už­kie­tė­ju­siems ke­liau­to­ jams pir­mą kar­tą te­ko pa­tir­ti, kad neat­gai­vi­na ne­tgi jū­ra – jos van­ de­nys šil­ti it ar­ba­ta. Ta­čiau lie­tu­ viai džiau­gė­si iš­si­gel­bė­ji­mą ra­dę ba­sei­ne.

Paš­ne­ko­vas pri­pa­ži­no, kad šios ša­lies kli­ma­tas eu­ro­pie­čiams – neįp­ras­tas. „To­ji drėg­mė kiek var­gi­na – rū­ bai džiū­va tie­siog ant kū­no“, – be­ ne vie­nin­te­lį ne­pa­to­gu­mą pri­si­mi­ nė Ar­tū­ras.

Jei rei­kė­tų iš­skir­ti da­ly­kus, ku­rie la­biau­siai su­ža­vė­jo sve­čio­je ša­ly­je, pa­šne­ko­vas pir­miau­sia pa­mi­nė­tų pa­sa­kiš­ką gam­tą. „Nuos­ta­būs pa­plū­di­miai, vie­to­ je mums įpras­to dir­vo­že­mio – rau­ do­nas mo­lis. Bu­vo­me nu­ke­lia­vę ir prie įspū­din­gų kriok­lių. O vai­sių sal­du­mas – neap­sa­ko­mas. To­kių nei Lie­tu­vo­je, nei ki­to­se ša­ly­se, ku­ rio­se te­ko lan­ky­tis, ne­su ra­ga­vęs, –

Koloritas: Goa žalumos ir egzotiškų

šyp­so­jo­si Ar­tū­ras. – Nuos­ta­bu iš­ vys­ti, kaip plan­ta­ci­jo­se vei­sia­mos kre­ve­tės, au­gi­na­mi prie­sko­niai, tie­siog tau po ko­jo­mis noks­ta eg­ zo­tiš­ki vai­siai – ana­na­sai.“

Ar­tū­ras Muls­kis:

Vai­sių sal­du­mas – neap­sa­ko­mas. To­ kių nei Lie­tu­vo­je, nei ki­to­se ša­ly­se, ku­rio­se te­ko lan­ky­ tis, ne­su ra­ga­vęs.

Vi­lio­jo nak­ti­nis tur­gus

Pa­žin­ti­nių eks­kur­si­jų me­tu ke­liau­ to­jai taip pat ga­lė­jo pa­tir­ti, kaip ga­ mi­na­mas ce­men­tas bei kau­čiu­kas, pa­si­gro­žė­ti tra­di­ci­niais in­dų šo­ kiais, ap­si­lan­ky­ti nak­ti­nia­me tur­ gu­je, kur įvai­riais maž­mo­žiais tu­ris­tus vi­lio­ja ne tik vie­tos gy­ven­ to­jai, bet ir į šią ša­lį at­kly­dę lais­vo gy­ve­ni­mo šauk­liai – hi­piai.

Is­to­ri­ja by­lo­ja, jog sep­tin­ta­ja­me ir aš­tun­ta­ja­me de­šimt­me­ty­je Goa ne­ tgi bu­vo ti­tu­luo­ja­ma hi­pių Me­ka. „Iš tie­sų šio­je ša­ly­je ža­vi vis­kas.

Ypač pa­ke­rė­jo žmo­nių pa­slau­gu­ mas, drau­giš­ku­mas. Gal tai, kad mes švie­siao­džiai, in­dus trau­kė su mu­mis su­si­pa­žin­ti, pa­bend­rau­ti“, – spė­jo ke­liau­to­jas.

Paš­ne­ko­vas pri­pa­ži­no, jog Goa vals­ti­ja yra vie­na svar­biau­sių tu­riz­ mo zo­nų In­di­jo­je, gar­sė­jan­ti pui­ kiais pa­plū­di­miais ir įsta­bia gam­ta.

Ta­čiau ir čia lie­tu­viams te­ko su­si­ dur­ti su kont­ras­tin­gais vaiz­dais.

15

šeštADIENIS, birželio 30, 2012

vakarė

Goa vals­ti­ja – In­di­jos per­las

ų gyvūnų nestinga.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Sąlygos: nepasiturintys vietos gyventojai tenkinasi skurdžia buitimi.

„Ma­tė­me ir var­ga­nų lūš­nų, ir la­bai pra­ban­gių na­mų“, – ti­ki­no pa­šne­ ko­vas, pri­pa­ži­nęs, kad šio­je ša­ly­je ato­trū­kis tarp var­gin­giau­sių ir pa­ si­tu­rin­čių gy­ven­to­jų la­bai ryš­kus.

Ke­liau­to­jams kė­lė šyps­nį, kad net tu­ris­tų pa­mėg­tuo­se nuo­sta­biuo­se pa­plū­di­miuo­se be ce­re­mo­ni­jų šei­ mi­nin­kau­ja ša­ly­je šven­to­mis lai­ko­ mos kar­vės.

At­si­pa­lai­duo­ti ir mė­gau­tis

Ar­tū­ras pri­pa­ži­no, jog kal­bos, kad In­di­jo­je daug kas kai­nuo­ja cen­tus, ne vi­sai ati­tin­ka tik­ro­vę. „Ži­no­ma, lie­tu­viams čia kai­nos priei­na­mos. Ta­čiau bent jau tu­ris­ ti­nė­se vie­to­se tik­rai nė­ra la­bai pi­ gu“, – tei­gė pa­šne­ko­vas.

Ke­liau­to­jai iš Lie­tu­vos neat­sis­py­ rė pa­gun­dai įsi­gy­ti tra­di­ci­nių lauk­ tu­vių bei su­ve­ny­rų, ku­riais vi­lio­ja­ mi tu­ris­tai. „Be abe­jo, žmo­na įsi­gi­jo sa­rį, pa­puo­ša­lų. Lauk­tu­vių ar­ti­mie­ siems, drau­gams par­ve­žė­me sal­du­ my­nų, na­mi­nės deg­ti­nės iš keš­jų rie­šu­tų vai­sių“, – var­di­jo Ar­tū­ras.

Ką pa­ty­ręs ke­liau­to­jas ga­lė­tų pa­tar­ti pir­mą­kart be­si­ruo­šian­tie­ siems ap­lan­ky­ti In­di­ją? Svar­biau­sia – neuž­mirš­ti pa­si­skie­py­ti, trum­pai pa­gal­vo­jęs tars­te­li pa­šne­ko­vas.

Pa­sak Ar­tū­ro, In­di­jo­je ne­kur­suo­ ja pra­šmat­nūs au­to­bu­sai, o įli­pant į juos ten­ka pa­si­ly­pė­ti ant suo­liu­ko ar kė­du­tės, ta­čiau pa­na­šaus po­bū­ džio ne­pa­to­gu­mai nu­blanks­ta prieš įspū­din­gus po­ty­rius. „Šiaip jau pa­ta­ri­mas vie­nas – ži­ no­ti, kur ke­liau­ji, at­si­pa­lai­duo­ti ir tie­siog mė­gau­tis“, – šyp­so­jo­si sa­ vo gy­ve­ni­mo be ke­lio­nių džiaugs­ mo neį­si­vaiz­duo­jan­tis vy­ras.

Tradicijos: keliautojams teko patirti, jog karvės nevaržomai šeiminin-

kauja ir paplūdimiuose.

Kraštovaizdis: A.Mulskį sužavėjo Dadsagaro kriokliai.

16

šeštADIENIS, birželio 30, 2012

vakarė

Aktorių nuo vienatvės gelbsti darbas 13

– Nau­ja kar­ta jus at­pa­žįs­ta?

– Oi, ne. Ne­bent stu­den­tai, ku­rie ste­bi teat­ro gy­ve­ni­mą. At­pa­žįs­ta tik vy­res­ni. Ir be­na­miai, ku­rie kaps­to­si šiukš­lia­dė­žė­se. Anks­ty­vą ry­tą prie šiukš­lių dė­žių pa­svei­ki­na: „O, ar­ tis­tas ar dai­ni­nin­kas!“ Pi­ni­gų sie­kis žmo­gų men­ki­na

– Sa­ko­ma, kad kuo žmo­gus ge­ res­nis, tuo ap­link sa­ve ma­žiau pa­ste­bi blo­gio. Jūs pa­ste­bi­te?

– Ką pa­va­din­ti blo­giu? Blo­gai, kai ma­žai re­mia­ma kul­tū­ra, bib­lio­te­kų veik­la, dings­ta kai­mo kul­tū­ros rū­mai, ma­žė­ja mo­kyk­lų. Ir ne pa­tys ver­žia­ mės dir­žus, o ver­žia­me vai­kų atei­tį.

– Ir kar­tu au­gi­na­me pri­mi­ty­ ves­nę, apie ma­te­ria­lius da­ly­ kus gal­vo­jan­čią kar­tą?

– Taip. Nuo­la­ti­nis sie­ki­mas tu­rė­ ti daug pi­ni­gų žmo­gų men­ki­na. Aš no­riu ne­daug.

– Kiek jums už­tek­tų?

– Su­mo­kė­ti už bu­tą, mais­tą, pir­mos bū­ti­ny­bės pre­kes. Yra įsi­pa­rei­go­ji­ mų. Ali­men­tai, pa­de­du duk­rai, jos ma­ma tu­ri kaž­ka­da mū­sų sta­ty­ tą bu­tą. Sten­giuo­si, kad ne­rei­kė­tų par­duo­ti ir ga­lė­tų gy­ven­ti.

– Jus la­bai ata­ka­vo dėl sky­ry­bų su Rū­ta Va­na­gai­te?

– Oi, ne, ne. Ap­link tiek sky­ry­bų, o mes juk ne­sa­me di­dūs žmo­nės.

– Ši te­ma jums ta­bu?

– Ne­mėgs­tu tos te­mos, bet su sū­nu­ mi Juo­za­pu pui­kiai bend­rau­ja­me.

Koks jums bran­giau­sias?

– Klau­sy­tis la­bai svar­bu, bet vie­ no nė­ra. Sva­riau­sias Kris­taus žo­ dis „Ne­bi­jok“.

Nei ja­po­nai, nei skan­di­na­vai

– Sa­kė­te, kad iki kiek­vie­no žiū­ ro­vo sie­los rei­kia nu­ties­ti ta­ke­ lį. Ko­kiu ta­ku žen­gia­me mes, lie­tu­viai?

– O jums ne­bai­su, kai vie­ni­šas grįž­ta­te na­mo?

– Bū­na vi­saip. Vie­nat­vė nė­ra ma­ lo­nus jaus­mas. Tie­sa, pa­sta­ruo­ju me­tu prie to įpra­tau ir tai jau ta­po gy­ve­ni­mo sti­liu­mi.

At­pa­žįs­ta tik vy­res­ ni. Ir be­na­miai, ku­rie kaps­to­si šiukš­lia­dė­ žė­se.

– Sun­ku pa­sa­ky­ti, bet įta­ką da­ ro ir ki­to­kie da­ly­kai – po­li­ti­ka­vi­ mas, ky­ši­nin­ka­vi­mas, ko­rup­ci­ja. Iš kai­rės ir de­ši­nės tik ir gir­džiu: ak, kaip bai­su. Neį­si­gi­li­nu, bet pa­skai­ tau. Kar­tais ir ko­men­ta­rus – bai­ sūs, mi­no­ri­niai, šiurkš­tūs, be­vil­ tiš­ki. Jei be­vil­tiš­ku­mas mū­sų sie­los at­spin­dys – blo­gai.

– Ne­jau­gi mes tik­rai am­ži­nai de­juo­jan­ti, pe­si­miz­mo per­ smelk­ta tau­ta?

– Lie­tu­viams nuo se­no bu­vo ge­ rai, kad de­ga kai­my­no tro­ba.

Pa­me­nu, kiek daug ti­kė­jo­mės pir­m ai­s iais ne­p rik­l au­s o­m y­ bės at­ga­vi­mo me­tais. Kal­bė­jo­ me, kad gy­ven­si­me kaip ja­po­nai ar skan­di­na­vai, nes esa­me la­bai darbš­tūs, tu­ri­me di­de­lę šir­dį. Bet praė­jo tiek daug lai­ko – ir kas?

Li­ko­me lie­tu­viai su sa­vo pa­vy­ du, dan­tų grie­ži­mu, ne­drau­giš­ ku­mu vie­nas ki­tam. Ir tai iš­plau­ kė į pa­vir­šių.

– Net­ru­kus ei­si­te į sce­ną. Kaip kaž­ka­da sa­kė­te – gy­dy­tis?

– Taip kal­ba­ma. Ne kar­tą ir aš vai­ di­nau karš­čiuo­da­mas, čiau­dė­da­ mas. Per spek­tak­lį vis­kas dings­ta.

Ir ko­su­lys, ir tem­pe­ra­tū­ra. Po to, daug vė­liau, grįž­ta, bet tuo me­tu tu gy­dai­si.

Ta­len­tai: V.Bag­do­nas sa­ko dau­giau už­si­dir­bęs iš dai­na­vi­mo, nors gar­

sė­ja sa­vo vaid­me­ni­mis. Scenoje su kolege Inga Jankauskaite.

– Ži­nau, kad no­rė­jo­te tap­ti is­ to­ri­ku ir sto­jant į uni­ver­si­te­ tą pri­trū­ko tik vie­no ba­lo. Jei kaip kom­pen­sa­ci­ja Vla­dui Bag­ do­nui bū­tų su­teik­ta ga­li­my­bė lai­ko ma­ši­na nu­ke­liau­ti į ko­kį nors Lie­tu­vos lai­ko­tar­pį, grįž­ tu­mė­te?

– To­li ne­no­rė­čiau. Nei į Vy­tau­to Di­džio­jo, Ge­di­mi­no ar Žy­gi­man­to Au­gus­to lai­kus. Juo­lab į lai­kus, kai pra­si­dė­jo mū­sų di­džio­sios vals­ty­ bės grio­vi­mas. No­rė­čiau pa­bū­ti XIX a., abie­juo­se su­ki­li­muo­se. Pa­žiū­rė­

Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.

ti, kuo už­siim­da­vo knyg­ne­šiai, kaip grą­ži­na­mas Lie­tu­vo­je raš­tas, pa­bū­ ti XX a. pra­džio­je.

Sce­na ir mei­lė gy­do

– Ti­ki­te, kad mei­lė dar ga­li iš­ gel­bė­ti pa­sau­lį?

– Ti­kiu. Taip sa­kė Kris­tus.

– Sa­ko, yra de­vy­ni bū­dai my­lė­ ti. Klau­sy­tis, kal­bė­ti, ati­duo­ti, bran­gin­ti, at­sa­ki­nė­ti, da­ly­tis, mė­gau­tis, pa­si­ti­kė­ti ir at­leis­ti.

– Gar­sus bra­zi­lų ra­šy­to­jas Pau­ lo Coel­ho pa­sa­kė, kad vi­sa­da vis­kas bai­gia­si ge­rai. Jei tai ne­ si­bai­gia ge­rai, tai dar – ne pa­ bai­ga...

– Su­tin­ku su tuo. Žmo­gus prie vis­ko ga­li pri­pras­ti, su­si­tai­ky­ti su įvai­ria pa­dė­ti­mi ir bet ko­kio­je si­ tua­ci­jo­je ras­ti ma­lo­nu­mų. Kaip gy­ ve­na dy­ku­mo­je be­dui­nas? Kaip be­na­miai, nors gal tai kar­tais ir gy­ve­ni­mo bū­das? Bet jie at­ran­da džiaugs­mų. Blo­giau­sia tiems, ku­ rie tu­ri la­bai daug – jų bai­mės la­ bai di­de­lės. Pra­ras­ti, bank­ru­tuo­ ti, ne­tek­ti.

– Tuo­met jums pa­lin­kė­ti, kad vis­kas dar ne­si­baig­tų ge­rai?

Nes ki­taip tai jau bus pa­bai­ga?

– Ne, ge­riau pa­lin­kė­ki­te, kad man ne­bū­tų blo­gai.

Pažintis su lai­vų sta­ty­ba – džia­zo rit­mu Lie­tu­va ne puo­dų žie­di­mo ir ne kios­ke­lių kraš­tas! To­kią iš­va­dą pa­ da­rė lai­dos „Lie­tu­va – jū­ri­nė vals­ty­ bė“ ka­pi­to­nas – žur­na­lis­tas Hen­ri­ kas Vai­tie­kū­nas, kar­tu su ko­man­ da vi­są die­ną pra­lei­dęs Va­ka­rų lai­ vų ga­myk­lo­je ir jos pa­da­li­niuo­se.

Tarp di­džiu­lių ga­ba­ri­tų lai­vų, jų kor­pu­sų ir ga­my­bos įren­gi­nių kar­ tu su­kio­jo­si ir klai­pė­die­tė Pi­lies džia­zo fes­ti­va­lio aso­cia­ci­jos va­do­vė In­ga Grub­liaus­kie­nė. Į ne itin ro­ man­tiš­ką pa­si­ma­ty­mą pa­kvies­tai lai­dos vieš­niai te­ko at­lik­ti vie­ną iš ke­lias­de­šim­ties tūks­tan­čių ga­my­ bi­nių ope­ra­ci­jų, ku­rių re­zul­ta­tas – nau­jas lai­vas, kas­kart iš­pluk­dan­tis iš uos­ta­mies­čio ir ge­rą­ją ži­nią apie darbš­čius bei pro­fe­sio­na­lius lai­vų ga­min­to­jus.

Lai­vų ga­my­bos ir re­mon­to įmo­ nė pri­bloš­kia bei stul­bi­na sa­ vo plo­tais, dy­džiais, gar­sais, me­ cha­niz­mais, ta­čiau. In­gai tai ta­po ir įkvė­pi­mo šal­ti­niu. Kas ži­no, gal Lie­tu­va ne­tru­kus iš­girs apie nau­ ją džia­zo pro­jek­tą, ku­ria­me skam­ bės daug neįp­ras­tų inst­ru­men­tų...

Na, o žiū­ro­vams tai uni­ka­li pro­ga iš ar­ti pa­žvelg­ti į lai­vų sta­ty­bos ir re­ mon­to vir­tu­vę, ku­rio­je dar­niai dir­ ba šim­tai pa­jū­rio žmo­nių.

Lai­da „Lie­tu­va – jū­ri­nė vals­ ty­bė“ – sek­ma­die­nį, lie­pos 1-ąją, 17.15 val. per Lie­tu­vos te­le­vi­zi­ją. „Klai­pė­dos“ inf.

Patirtis: lai­vų ga­my­bos ir re­mon­to įmo­nė pri­bloš­kia bei stul­bi­na sa­vo plo­tais, dy­džiais, gar­sais ir me­cha­niz­mais.

Da­lios Grik­šai­tės nuo­tr.

Orai

Savaitgalį sinoptikai prognozuoja šil­ tą, vietomis numatomas trumpas lie­ tus. Šiandien kai kur trumpai palis, galima perkūnija. Temperatūra kils iki 23–28 laipsnių šilumos. Sekmadienio naktį vietomis, dieną daug kur numatomi trumpi lietūs, kai kur lis smarkiai, griaudės perkūnija. Nak­ tį bus 15–16, dieną 26–29 laipsniai ši­ lumos.

Šiandien, birželio 30 d.

+24

+20

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+26

Šiauliai

Klaipėda

+26

Panevėžys

+24

Utena

+26

4.55 22.22 17.27

182-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 184 dienos.

Saulė Vėžio ženkle.

Tauragė

+25

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +33 Berlynas +29 Brazilija +25 Briuselis +23 Dublinas +16 Kairas +35 Keiptaunas +18 Kopenhaga +22

kokteilis

Londonas +20 Madridas +30 Maskva +21 Minskas +23 Niujorkas +32 Oslas +18 Paryžius +22 Pekinas +35

Praha +31 Ryga +26 Roma +33 Sidnėjus +17 Talinas +22 Tel Avivas +33 Tokijas +23 Varšuva +29

Vėjas

2–7 m/s

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

17

20

16

15

5

16

22

19

15

4

15

16

15

14

4

pirmadienį

pas­te­bė­jo kvai­lio­ju­sio ang­lo – jis bu­vo už­fik­suo­tas nuo­trau­ko­se.

Kvai­lio­jo mi­li­jo­nie­rius Eu­ro­pos fut­bo­lo čem­pio­na­to ket­virt­fi­na­ lio rung­ty­nė­se tarp Ita­li­jos ir Ang­li­jos ko­ man­dų per 120 mi­nu­čių nė vie­nam žai­ dė­jui ne­pa­vy­ko įspir­ti įvar­čio. Kad bū­tų nu­sta­ty­tas nu­ga­lė­to­jas, fut­bo­li­nin­kams te­ko smū­giuo­ti 11 m bau­di­nius.

Kai prie ka­muo­lio sto­jo per­ga­lę ita­lams ga­lė­jęs ga­ran­tuo­ti Ales­sand­ro Dia­man­ ti, vie­nas aist­ruo­lių tri­bū­no­je už var­tų ap­si­nuo­g i­no že­miau juos­mens.

Ta­čiau vy­riš­kos ge­ni­ta­li­jos ne­pa­da­rė įspū­džio Ita­li­jos fut­bo­li­nin­kui. Jis taik­ liai spy­rė į Ang­l i­jos var­tus.

Net­ru­kus bu­vo nu­sta­ty­tas nar­suo­lis, tu­ rė­jęs drą­sos nu­si­leis­t i kel­nes 60 tūkst. žiū­ro­vų sta­dio­ne. Tai – Ti­mas O‘Leary.

Kaip vė­l iau paaiš­kė­jo 35-erių fut­bo­lo mė­gė­jas gy­ve­na Ang­l i­jo­je, Su­rė­jaus gra­fys­tė­je. „Aš da­r iau vis­ką, ką ga­lė­jau, kad sėk­ mė neap­lenk­t ų ang­lų“, – tei­s i­no­s i T.O‘Leary, pri­si­pa­ž i­nęs ne­ma­nan­t is, jog jį pa­ste­bė­jo ita­lų žai­dė­jas.

La­biau pa­si­do­mė­jus „did­v y­r iu“, iš­k i­lo įdo­m ių fak­t ų. Pa­si­ro­do, jis – mi­l i­jo­n ie­ rius, pre­ky­bos kom­pa­ni­jos sa­vi­nin­kas.

T.O‘Leary tu­r i 6 mln. sva­r ų ster­l in­g ų ver­tės „na­mu­ką“ ša­lia bu­vu­sio Ang­li­jos rink­ti­nės ka­pi­to­no Joh­no Ter­ry na­mų.

Or­ga­n i­za­to­r iai dar aiš­k i­na­si, kaip Ti­ miui ir jo sėb­rui, kol ko­man­dos ruo­šė­ si bau­d i­n ių smū­g ia­v i­mui, pa­v y­ko iš vie­nos sta­dio­no pu­sės per­bėg­ti į ki­tą. Žvaigž­de ta­pu­s io T.O‘Leary žmo­na Kla­ra, po mė­ne­sio tu­rė­sian­t i gim­dy­t i dvy­nu­kus, ne­smer­kė vy­ro už to­k į vė­ ja­vai­kiš­ką poel­g į. Ji net pri­ta­rė su­tuok­ ti­nio kvai­lys­tei, sa­ky­da­ma, jog tai bu­ vo žais­min­ga.

Žvaigž­dė: T.O‘Leary ta­po gar­sus –

da­li­ja in­ter­viu į kai­rę ir į de­ši­nę.

Čes­ka (ne ma­no, o ko­men­ta­to­riaus „per­liu­ kas“: „Iš džiaugs­mo, kad pa­vy­ko įmuš­ti to­kiam stip­riam var­žo­vui, Fi­go pa­si­ka­bi­no ant var­tų“)

+24

Alytus

Vardai Šiandien: Adelė, Aleta, Emilija, Norvilė, Otas, Otonas, Tautgintas

birželio 30-ąją

rytoj

Minia: tūks­tan­čiai žiū­ro­vų ne­

Marijampolė

Vilnius

Rytoj: Ingvaras, Julius, Liepa, Regina, Tautrimas, Tautrimė

orai klaipėdoje Šiandien

+25

+25

1859 m. ste­bint 25 tūks­ tan­čiams žiū­ro­vų Char­ les Blon­d in pe­rė­jo ly­ nu, iš­temp­tu virš Nia­ga­ ros kriok­lio, iš JAV į Ka­ na­dą.

1894 m. Lon­do­ne (Ang­ li­ja) ofi­cia­liai ati­da­ry­tas Taue­r io til­tas per Tem­ zės upę.

1908 m. Ry­tų Si­bi­rą, nu­ kri­t us Tun­g us­kos me­ teo­ri­tui, su­krė­tė di­džiu­ lis spro­gi­mas: šio reiš­ki­ nio su­kel­tas že­mės dre­ bė­ji­mas bu­vo jau­čia­mas net Vi­du­rio Eu­ro­po­je.

1911 m. Kė­dai­nių ra­jo­ne gi­mė len­k ų poe­tas, ro­ ma­n is­tas, eseis­tas, No­ be­l io pre­m i­jos lau­rea­ tas Czes­law Mi­losz. Mi­ rė 2004 m.

1913 m. pra­si­dė­jo ka­ras Bal­k a­nuo­s e: Bul­g a­r i­j a už­puo­lė Ser­bi­ją ir Grai­ ki­ją.

1954 m. Lie­tu­vo­je bu­vo ma­to­mas vi­siš­kas Sau­ lės už­te­mi­mas.

1960 m. Zai­ras (Af­ri­kos vals­t y­bė) pa­skel­bė ne­ prik­lau­so­my­bę nuo Bel­ gi­jos.

1971 m. trys so­vie­tų kos­ mo­nau­tai, pa­sie­kę bu­vi­ mo or­bi­to­je re­kor­dą (570 va­lan­dų ir 22 mi­nu­tės), ras­t i ne­g y­v i nu­si­lei­du­ sio­je kap­su­lė­je: be­si­lei­ džiant kos­m i­n ia­me lai­ ve „So­juz-II“ din­go oras.

1976 m. JAV kos­m i­n io apa­ra­to fo­tog­ra­fi­jos pa­ liu­di­jo, jog Mar­se ka­dai­ se bū­ta van­dens.

1990 m. Ry­tų ir Va­ka­rų Vo­k ie­t i­ja su­jun­gė sa­vo eko­no­m i­nes sis­te­mas; Ry­tuo­se įsi­ga­lio­jo Va­ka­ rų Vo­kie­ti­jos mar­kė.

Į pa­si­ma­ty­mus vaikš­čio­ti bus šil­čiau Šil­čiau­siu me­tų mė­ ne­siu ti­tu­luo­ja­ma lie­pa jau pir­mo­sio­ mis die­no­mis klai­ pė­die­čius le­pins va­sa­riš­kais orais – ter­mo­met­ro stul­pe­ lis kils ge­ro­kai per 20 laips­nių.

Gy­vy­bė: va­sa­riš­ka gam­ta svai­gi­na spal­vo­mis, for­mo­mis ir kva­pais.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ ny­bos Jū­ri­nių pro­gno­zių sky­riaus ve­dė­jo Lion­gi­no Pakš­čio tei­gi­mu, sa­vait­ga­lį lau­kia­mi ne­pas­to­viai de­be­suo­ti orai. Šeš­ta­die­nį po pie­ tų bei sek­ma­die­nį pro­gno­zuo­ja­mas trum­pas va­sa­riš­kas, gal­būt su per­ kū­ni­ja lie­tus. Šian­dien oras įšils iki 23–25, ry­toj – iki 25–27, ar­ti­miau­sio­mis nak­ti­ mis bus 13–15 laips­nių ši­lu­mos.

Ki­tą sa­vai­tę taip pat bus ne­pas­ to­viai de­be­suo­ta. „Di­džiau­sia lie­ taus ti­ki­my­bė – tre­čia­die­nį ir ket­ vir­ta­die­nį, o pir­ma­die­nį, ant­ra­die­nį žy­mes­nio lie­taus ne­lau­kia­me“, –

tei­gė spe­cia­lis­tas. Ki­tos sa­vai­tės pra­džio­je šiek tiek at­vės, pūs­te­lės šiau­rės, šiau­rės va­ka­rų vė­jas.

Pir­ma­die­nį, ant­ra­die­nį įdie­no­ jus Klai­pė­do­je bus 19–22, tre­čia­ die­nį, ket­vir­ta­die­nį – 24–26, nak­ ti­mis lai­ky­sis apie 13–16 laips­nių ši­lu­mos.

Va­sa­riš­kų orų iš­siil­gu­siems tau­ tie­čiams kli­ma­to­lo­gė Aud­ro­nė Gal­ vo­nai­tė pri­me­na, jog va­sa­ra Lie­ tu­vo­je fak­tiš­kai ir pra­si­de­da nuo bir­že­lio pa­bai­gos. „Štai jau ma­to­me, kad ji pra­de­da įsi­bė­gė­ti. Ki­tą sa­vai­tę taip pat lai­ ky­sis ga­na aukš­ta tem­pe­ra­tū­ra, ir nak­tys jau su­šils – ne­be­bus taip šal­ ta į pa­si­ma­ty­mus vaikš­čio­ti. Ta­čiau skė­tį teks pa­si­ne­šio­ti“, – pri­pa­ži­no

spe­cia­lis­tė. A.Gal­vo­nai­tės tei­gi­mu, ga­li­ma pa­si­džiaug­ti ir tuo, jog vi­du­ ti­nė va­sa­ros tem­pe­ra­tū­ra nu­ma­to­ ma 1 laips­niu aukš­tes­nė nei vi­du­ti­nė dau­gia­me­tė (vi­du­ti­nė dau­gia­me­tė – 16,1 laips­nio ši­lu­mos).

Ta­čiau, kaip pri­pa­ži­no pa­šne­ ko­vė, ap­skri­tai si­nop­ti­kai ne­no­riai kal­ba apie to­li­mes­nes pro­gno­zes. „Mes „bla­to“ ne­tu­ri­me – ma­ ne pa­čią pir­ma­die­nį lie­tus iš­mau­ dė kaip rei­kiant“, – juo­ka­vo kli­ma­ to­lo­gė.

Pa­sak jos, vi­sa at­mos­fe­ra, pro­ce­ sai dėl kli­ma­to kai­tos taip iš­si­de­ri­ nę, kad jau ne­be­tin­ka tai­ko­mi mo­ de­liai. „Pa­me­na­te, pir­ma NA­SA pa­ skel­bė, kad va­sa­ra Eu­ro­po­je bus

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

karš­ta, ly­giai po sa­vai­tės vi­sa tai pa­nei­gė ir pa­skel­bė, kad, ko ge­ ro, bus ar­ti­mes­nė nor­mai. Po to – kad vė­ses­nė. Ir tai NA­SA, ku­ri tu­ri ge­riau­sius prie­tai­sus, aukš­ čiau­sio ly­gio skai­čia­vi­mo ma­ši­ nas. Tai­gi si­nop­ti­kai ne­kal­ti, kad ne vi­sa­da pa­tai­ko“, – kal­bė­jo pa­ šne­ko­vė.

Spe­cia­lis­tė taip pat pro­gno­za­vo, jog pa­sta­ruo­ju me­tu vy­ra­vę tem­pe­ ra­tū­ri­niai šuo­liai kar­to­sis ir lie­pą, ir rugp­jū­tį bei ki­tais me­tų lai­kais. „To­dėl dėl va­sa­ros orų ne­ga­liu nei pa­guos­ti, nei pra­džiu­gin­ti – džiau­ ki­tės tuo, ką tu­ri­te. Jei die­na šil­ta, pa­si­sten­ki­te ją iš­nau­do­ti mak­si­ma­ liai, nes ne­ži­nia, ar ki­ta bus šil­ta“, – tei­gė kli­ma­to­lo­gė.