TODĖL, KAD naujienos Antradienis, ESU VILNIETIS Tikros sostinės liepos 3 d., 2012 m. Nr. 154 (1353) Konstitucinis Teismas skubos tvarka nagrinės, ar R.Paksas galės siekti Seimo nario mandato. Lietuva 7p.
Nesulaukusi atsiskaitymo už Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbus, bendrovė „Vėtrūna“ nutraukė sutartį. Ekonomika 8p.
diena.lt
Gruzijoje netyla kalbos, kad šalies vadovas M.Saa- kašvilis planuoja ilgam įtvirtinti savo valdžią. Pasaulis 12p.
Dėl maisto – smūgiai į veidą
1,30 Lt
Mūsų tikslas – kad į tei siamųjų suolą atsisėstų ne pirmas vagis, bet pirmas prokuroras. „Lietuvos sąrašo“ narys aktorius Audrius Nakas
6p.
Miestas
3p.
Audra miesto nenušlavė
Miestas Ryžtas: nors susidūrė su Trakų mafijos vadeiva, A.Hernandezas nesiruošia atsisakyti savo verslo.
Įskilęs kavinės durų stiklas ir išvartytos gėlės – niekis, palyginti su patirta fizine ir moraline prievarta. Ilgą laiką viešumo je nesireiškęs Trakų siaubas Stanislovas Narkevičius vėl griebėsi smurto. Šį kartą – prieš kitatautį ir jo žmoną lietuvę.
Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Pamatė svarbų žmogų
Nuo tų laikų, kai Lietuvoje siau tė organizuotos nusikaltėlių gau jos, nedaug kas pasikeitė. Tuo įsi tikinti spėjo kavinę „Mojo Cafe“ Trakuose turintis filipinietis Andy Hernandezas. Atsisakęs aptarnauti Trakų mafijos vadeiva tituluojamą
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
S.Narkevičių, pravarde Narkuša, virėjas užsienietis buvo sumuštas jo parankinių. „Buvo daugmaž pusė dešimtos vakaro, kai prie kavinės stalo pri sėdo žmogus ir pareikalavo, kad jį aptarnaučiau. Kadangi daug metų dirbau fotokorespondentu, supra tau, kad tai kažkoks rimtas žmo gus: šviesios lininės kel nės, auksinis laikrodis,
2
Į pergalę keliavo gerindami rekordus Auksinė Ispanijos futbolininkų karta darsyk įrodė, kad yra stip riausia planetoje. Kijeve vykusia me Europos futbolo čempionato fi nale ispanai perrašė futbolo met raščius ir nepaliko jokių vilčių ita lams.
Titulas: visą turnyrą aikštės viduryje prieš varžovus dominavęs ispanų
saugas A.Iniesta pelnė geriausio čempionato žaidėjo apdovanojimą.
„Scanpix“ nuotr.
Stulbinamu rezultatu finalą laimėję ispanai pagerino rekordus. Pergalė finale 4:0 – kol kas didžiausia per Europos futbolo čempionato isto riją. Iki šiol geriausiu rezultatu buvo
pasibaigęs 1972-ųjų finalas, kai Va karų Vokietija rezultatu 3:0 sutriuš kino Sovietų Sąjungos rinktinę. Visišką ispanų dominavimą Eu ropos futbole liudija ir tas faktas, kad net 10 čempionų ekipos žai dėjų buvo įtraukti į simbolinę čem pionato rinktinę, o geriausiu čem pionato žaidėju pripažintas ispanų saugas Andrésas Iniesta. Plačiau skaitykite
Sportas
10
3p.
Iš kapinių – į kamerą Viln iaus apyl inkės prok ur atūr a, atl ikd am a ikit eism inį tyr imą dėl tarp uk ar io Lenk ij os vad ovo Józe fo Piłs udsk io šird ies ir jo mot in os kap o antk ap io išp aiš ym o, nus tatė vieną įtar iamąjį, bet jo tap at ybės neatskl eidž ia. „Viln iaus dien a“ jau rašė, kad kapą išn iek int i galė jo Ras os e įsikūręs žin om as nar kom an as.
menas
13p.
Tiesos karys V.Paukštė
2
AntrADIENIS, liepos 3, 2012
miestas
Dėl maisto – smūgiai į veidą auksinė grandinė ant kak 1 lo, krokodilo odos batai. Įėjo jis lyg šlubuodamas, palinkęs
į priekį, agresyviai nusiteikęs“, – pirmąjį įspūdį apibūdino A.Her nandezas. Šitaip birželio 29 d. vakarą A.Hernandezas akis į akį susidūrė su Narkuša. Įtaręs, kad klientas gali pradėti kelti konfliktą, kavinės savininkas pasakė, jog darbo laikas jau baigėsi, tad aptarnauti jis negalėsiąs. „Ir tai buvo tiesa. Kavinės darbo laikas buvo iki 21 val., tad mes jau nebedirbome. Bet tuomet jis pra dėjo šaukti, keiktis, mojuoti ranko mis“, – dėstė A.Hernandezas. Pasipylė keiksmažodžių kruša
Rėkė Narkuša, pasak kavinės va dovo, lietuviškai, tačiau savo kal bą „pagardindavo“ užsieniečiui suprantamais rusiškais keiksma žodžiais. Tiesa, tik angliškai gerai kalbantis A.Hernandezas suprato ir kelias lietuviškas frazes. „Čia mano miestas ir juodašiknių čia nebus“, – užpuoliko žodžius at kartojo filipinietis. – Vadino mane visaip. Daug ko nesupratau, tačiau rusiškai buvau pavadintas juodu užpakaliu, dar sakė, kad esu beždžionė. Matyt, kad geriau supras čiau, dar ir vizualiai pavaizdavo – šokinėjo kaip šimpanzė ir sulenkęs rankas per alkūnes kasėsi krūtinę“, – pasakojo kavinės savininkas. Policijos laukė pusvalandį
Neapsikentęs atvykėlio įžūlumo ir bijodamas konflikto A.Hernandezas išsikvietė policiją. Tai pastebėjęs S.Narkevičius taip pat griebėsi te lefono, ir jau po kelių minučių prie kavinės Vytauto gatvėje prisistatė septyni kresni vyrukai. Pamatęs, kad yra filmuojamas, vienas jų nie ko nelaukęs du kartus smogė filipi niečiui į veidą, tačiau buvo sustab dytas savo „šeimininko“. „Ne dabar, ne dabar“, – savo „apsaugą“ raminusio S.Narkevi čiaus žodžius persakė filipinietis. „Tiesiog instinktyviai pradėjau filmuoti mobiliojo telefono kame ra, kol mane mušė. Paskui telefo nas iškrito iš rankų, išsijungė, tad baigti filmuoti nepavyko“, – prisi minė pašnekovas. Nuo konflikto pradžios praėjus daugmaž 15 minučių, į policiją bu vo kreiptasi dar kartą, tačiau at vykę patruliai užpuolikų neaptiko – šie jau buvo pasišalinę. Išvydo monstrą
Šoką patyrė ir azijiečio žmona Mo nika. Vyro ginti stojusiai moteriai taip pat buvo suduoti keli smū giai – į veidą ir pilvą. „Niekada šio žmogaus anksčiau nematėme ir nenorime matyti, tai monstras. Kaip jis baisiai atrodo, koks jis at grasus. Jo žmonės ėmė muštis, jis pats įsiutęs pagriebė gėlių vazonėlį ir sviedė į stiklines įėjimo duris“, – su siaubu penktadienio vakaro įvy kius prisiminė moteris. Pasak Monikos, anksčiau nei jai, nei jos vyrui per kelerius metus, kai veikia ši kavinė, su S.Narkevičiumi susidurti neteko. „Gal mūsų valgiaraštis jo žvilgs nio nepatraukė, nes tai nėra tradi ciniai patiekalai. Tai, ką siūlome, skirta galbūt labiau apsišvietu
Nukentėjo: vyro ginti stojusiai Monikai taip pat buvo suduoti keli smūgiai – į veidą ir pilvą.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
vadinamas Trakų mafijos bosu. Iš tiesų Trakuose apie šį neadekvačiu elgesiu garsėjantį vyriškį žino kone kiekvienas. Po penktadienio incidento Tra kų gyventojai taip pat aptarinė jo Narkušos „išdaigas“. Kalbin tos įvair ių kav in ių darb uotojos nuogąstavo, kad vyriškis vėl ga li imtis juodų darbelių ir kabinė tis prie žmonių. „Anksčiau visko būdavo. Ir muš davosi, visaip savo valdžią de monstruodavo. Nesinorėtų, kad vėl tas pats prasidėtų. Dieve dieve, kaip nesinori. Ir neminėkit kavinės pavadinimo, kad paskui problemų nebūtų“, – teigė vienos Trakų ka vinių darbuotoja. O štai „AJ šokolado“ darbuoto jos, sužinojusios, kad S.Narkevčius sukėlė incidentą „Mojo Cafe“, la bai nustebo. Jos prieštaringai ver tinamą lentvarietį apibūdino kaip malonų klientą. „Aišku, kalbų vi
sokių yra, tačiau jis pas mus ka vinėje apsilanko ir mes nieko blo ga šiuo metu pasakyti negalime. Labai mandagus – užeina, pasėdi, padėkoja, atsiskaito, atsisveikina“, – kalbėjo kavinės darbuotoja.
siems, pakeliavusiems po pasaulį žmonėms. Manau, S.Narkevičiaus toks valgiaraštis netraukė. Tikriau siai todėl mums ir pavykdavo jo iš vengti“, – svarstė Monika.
Andy Hernandezas:
Dar ir vizualiai pavaiz davo – šokinėjo kaip šimpanzė ir sulenkęs rankas per alkūnes kasėsi krūtinę.
Liudytojų rasti nepavyko
Kadangi kavinė įsikūrusi pagrin dinėje miesto gatvėje – Vytau to, kilęs konfliktas bemat sulaukė gausaus būrio žiūrovų. Tačiau vos vienas kitas žmogus stengėsi ra minti užpuolikus. Galiausiai Nar kušos žmones nuramino kelios moteriškės. „Na, taip. Žmonių buvo nemažai, bet kas tau eis ir puls septynis di delius vyrus. Aišku, čia reikia drą sos. Moteriškės šaukė ir varė juos lauk“, – dėstė A.Hernandezas. Narkušai ir jo sėbrams pasišali nus, filipinietis puolė užsirašinė ti įvykį mačiusių žmonių kontak tus. Deja, minia pradėjo skirstytis ir net tie, kurie gynė kavinės savininką, palikti informacijos apie save bei liu dyti prieš S.Narkevičių nesutiko. „Supratau tik vieną dalyką. Visi jo čia bijo ir niekas nenori su juo susi dėti“, – apibendrino pašnekovas.
Smūgis pilietinei visuomenei
Nepaisant Trakų gyventojų pasy vumo, nei A.Hernandezas, nei jo antroji pusė nutraukti veiklos ne ketina. Jie mano, kad S.Narkevi čiaus išpuolis buvo ne prieš filipi nietį, o prieš pilietinę visuomenę. „Mes padarėme viską, ką turė jome padaryti. Užfiksavome įvy kį, iškvietėme policiją, duosime parodymus, vyksime į medicinos įstaigą. Svarbu, kad ir kitos insti tucijos atliktų savo darbą, kaip de ra. Tada viskas bus gerai, o mes sa vo kavinės tikrai neuždarysime dėl neadekvataus asmens veiksmų“, – dėstė Monika. Užpulti kavinės savininkai nebu vo linkę šio incidento sieti su ban dymu reketuoti verslą, greičiau – su rasizmo proveržiu. Pasak Mo nikos, su netiesioginiu reketu buvo susidurta daugiau nei prieš metus, tačiau nuo to laiko panašūs atvejai nebesikartojo. „Tiesiogiai mums niekas to ne buvo pasakęs – mokėk pinigus, jeigu nori, kad tavo verslas egzis tuotų. Bet, matyt, dabar taip ne būna. Per daug gudrūs šiuolaiki niai reketininkai. O netiesioginių reikalavimų buvo. Ir šitas naujau sias atvejis. Jeigu tik mes būtume žinoję, kad jis nori pinigų, būtu me jam ant kelių atnešę, atšliaužę. O gal čia tokie metodai, iš pradžių sumuši, o paskui pinigų reikalau ji“, – svarstė moteris. Vaidino džentelmeną
S.Narkevičius-Narkuša kilęs iš Lentvario, tačiau neoficialiai yra
Nemuša moterų ir vaikų?
S.Narkevičių pažįstantys asmenys, prašę neatskleisti savo tapatybės, pasakojo, kad šiuo metu Narkuša laikosi savo paties sukurto „gar bės kodekso“: nemušti moterų ir baltųjų. Tiesa, „kodeksas“ nesut rukdė S.Narkevičiaus sėbrams su mušti A.Hernandezo žmonos. „Jis, be to filipiniečio, dar kaž kokį gruziną visuomet persekioja ir muša. O šiaip žmogus yra gana ramus. Nebent prisigeria, tuomet pradeda siausti ir prie žmonių ka binėtis. Bendrauja jis glaudžiai ir su Trakų savivaldybės nariais, su jais ir girtauja kartais“, – dienraščiui pasakojo vienas trakiškių.
Atsidūrė už grotų Sukėlęs mušt ynes ir sužalojęs Tra kų kav inės sav in inką fil ipin ietį An dy Hernandezą bei jo žmoną Mo niką, Stan islovas Narkev ič ius atsi dūrė už grotų. Viln iaus apskrit ies vyr iaus ias is po lic ijos kom is arat as išpl at ino prane šimą, kad į Viln iaus aps krit ies vy riausiojo pol icijos kom is ar iato areš tinę uždar yt as S.Narkev ič ius. „Dėl šio įvyk io Viln iaus aps. VPK Trakų r. pol ic ij os kom is ar iate pra dėtas ikiteism in is tyr im as pag al
Liet uvos Respubl ikos baudž iamo jo kodeks o 284 str. (Vieš os ios tvar kos pažeid imas) 1 d. (tas, kas vieš o je vietoje įžūliu elgesiu, grasin imais, pat yčiom is arba vandal iškais veiks mais demonstravo nep ag arbą ap link in iams ar apl inkai ir sut rikdė vi suomenės rimtį ar tvarką, baudž ia mas vieš ais iais darbais arba bauda, arb a laisvės apr ib ojimu, arb a areš tu, arb a laisvės atė mimu iki dvejų metų)“, – teig iama pol ic ijos išpl at in tame praneš ime.
3
AntrADIENIS, liepos 3, 2012
miestas Vingio parko estrada virto Lietuvos vėliava Belaukiant Lietuvos moksleivių dai nų šventės, Vilniaus Vingio parko est rada išmarginta valstybinės vėlia vos spalvomis. Šiandien parko est radą aplankys ir Vilniaus meras Artū ras Zuokas. Jis su renginio ambasa doriumi Algirdu Kaušpėdu dideliuo se molbertuose spalvins žinomus Vil niaus objektus. Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
Audra Vilniaus neniokojo
Vilniuje įsikūrusi bendrovė „Medžio centras“ iš anksto skaičiuoja būsimą žalą. Lietuvos elekt ros skirstomųjų tin klų operatorė „Les to“ tinklo remontą atliks įmonės darbo valandomis.
Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Sekmadienį užklupęs smar kus lietus, žaibai ir griaustinis, priešingai nei kitiems Lietuvos miestams ir rajonams, Vilniui daug žalos nepridarė.
Interpretacijos: elektrikų siųstą žinutę verslininkai gali vertinti įvairiai. Taip ir neaišku, dėl remonto darbų
sutriks elektros tiekimas ar ne.
Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
Mįslė įmonei: ar bus elektra? Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
„Medžio centras“ apie liepos 4 ar 5 d. nuo 8 iki 12 val. ryto vyksian čius darbus ir nutrūksiantį elektros tiekimą buvo informuotas iš anks to. Bendrovės vadovai siekė ras ti kompromisą su „Lesto“, tačiau nepavyko – šioji neatsižvelgė į pra šymus. „Medžio centro“ administracija turėjo priimti sprendimą nuomoti du elektros generatorius. Jų nuoma kai nuos daugiau nei penkis tūkstančius litų, papildomai reikės pirkti dega lus. Neišvengiamai nukentės bend rovės patalpų nuomininkai, smul kieji verslininkai, nes šios išlaidos turės būti įtrauktos į bendras. Bendrovės ats tovų teig im u, „Lesto“ kitokių variantų nė ne-
siūlė: nei patys pasirūpino savo sukeliamų trukdžių sprendimu, nei svarstė galimybę atlikti darbus poilsio dienomis arba vakarais. „Atsakymų paprastai išvis jo kių nesulaukdavome. Kaip jie nusprendžia, taip ir būna. Vi si rūpesčiai lieka mums. Jeigu tai būtų normalus rinkoje veikian tis subjektas, tuomet, manau, vi sa tai išspręstų. Dabar šio klausi mo sprendimo mes negauname. Paprastas monopolinis požiūris: kur tu dėsiesi“, – skundėsi vienas bendrovės darbuotojų. „Lesto“ atsakymas nustebino – įmonė teigia, kad „Medžio cent ro“ darbuotojai buvo suklaidin ti. Deja, jeigu tai ir buvo klaida, ji privertė rūpintis elektros gene ratorių nuoma. „Planiniai darbai „Lesto“ priklausančiuose trans
formatoriuose liepos 4 ir 5 d. bus atliekami, tačiau klientams dėl to elektros energijos tiekimas nebus nutrauktas. Planinių darbų metu
Atsakymų paprastai išvis jokių nesulauk davome. Kaip jie nu sprendžia, taip ir bū na. Visi rūpesčiai lieka mums. bus atliekami operatyviniai per jungimai „Lesto“ įrenginiuose ir elektros energija klientams bus tiek iam a iš kito transform ato riaus“, – teigiama elektrikų at sakyme.
„Lesto“ klientus galėjo suklai dinti standartinės žinutės tekstas, kuris siunčiamas klientams bet ko kių planinių darbų metu, siekiant įspėti apie galimą elektros energi jos tiekimo nutraukimą. „Lesto“ gavo kliento kreipimąsi ir kliento atstovui buvo paaiškinta, kad vidaus tinkle atlikus operaty vinius perjungimus elektros tieki mo pertrūkimas neturėtų būti jun tamas. Šiuo metu „Lesto“ aiškinasi padėtį, kokių neaiškumų klientams kilo, – bendrovės darbuotojai su jais susisieks“, – tikinama bend rovės atsakyme. Energetikų teigimu, bendrovė sutartinius įsipareigojimus sa vo klientams vykdo – bendrovės įsipareigojimai sutartyse yra api brėžti ir elektros energijos tiekimo kokybės rodikliai yra užtikrinami.
Kapo niekintojas įkliuvo pareigūnams Vilniaus apylinkės prokuratūra, atlikdama ikiteisminį tyrimą dėl tarpukario Lenkijos vadovo Józe fo Piłsudskio širdies ir jo motinos kapo antkapio išpaišymo, nustatė vieną įtariamąjį.
Tai BNS pirmadienį patvirtino Generalinės prokuratūros Viešų jų ryšių skyrius. Tačiau jokios iš samesnės informacijos apie įta riamąjį prokuratūra nepateikė. Šeštadienį dienraštis „Vilniaus diena“ paskelbė, kad teisėsaugos dėmesį tiriant J.Piłsudskio kapo išniekinimą patraukė vienoje Ra sų kapinių koplyčių gyvenęs nar komanas Vitalijus Celikas. Policija kapinių gyventoją praėju sią savaitę vienąsyk jau apklausė, tačiau, gavęs šaukimą dar kartą at
vykti į Vilniaus miesto 2-ąjį policijos komisariatą pakartotinės apklausos, V.Celikas jame nepasirodė. Dėl J.Piłsudskio kapo išpaišymo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 312 straips nio 1 dalį, numatančią atsakomybę už kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimą. Griežčiausia bausmė už šį nusikaltimą – laisvės atėmimas iki vienų metų. Birželio 17-osios naktį ant Vil niaus Rasų kapinėse esančio J.Pił sudskio širdies ir jo motinos ka po antkapio išpiešti Gediminaičių stulpai. Taip pat išpaišyta ir Šv. Jono Bosko bažnyčia, kurioje pamaldos laikomos ir lenkų kalba. Pareigū nai jau sulaikė dėl šio incidento įtariamą 44 metų vilnietį.
Įtarimai: gali būti, kad J.Piłsudskio širdies kapą išniekino jo globėju
prisistatinėjęs Rasų kapinių gyventojas.
Lenk ijoje J.Piłs udsk is aukšt i namas dėl indėlio atkuriant ne prikl ausomą Lenk iją po Pirm o jo pasaulinio karo, bet Lietuvoje
Gedimino Bartuškos nuotr.
jo atm in im as yra kontrovers iš kas dėl Vilniaus krašto užgrobi mo jėga. VD, BNS inf.
Vilniaus apskrities priešgais rinės gelbėjimo valdybos virši ninkas Rimantas Steponavičius teigė, kad sostinėje savaitgalį ne buvo jokių ypatingų atvejų. Tik vienas iškvietimas Vilniaus ra jone, Juodšilių seniūnijos Juod šilių kaime. Viršininko teigimu, ten dėl žaibo apdegė virtuvė. Pačiame Vilniaus mieste neuž fiksuota ir didesnių elektros tie kimo sutrikimų. „Todėl, kad čia plačiai išplėtotas kabelinis pože minis tinklas ir elektros energiją vartotojai gauna ne per oro lini jas. Taigi atitinkamai ir stichijos žalos nepridaro“, – portalui tei gė „Lesto“ atstovas ryšiams su visuomene Ernestas Naprys. Pasak jo, Vilniaus rajone sutri kimų buvo kiek daugiau nei įprastai, tačiau didelio skaičiaus neužfiksuo ta. Čia elektros energijos tieki mas sekmadienį laikinai buvo nu trūkęs keliems šimtams vartotojų. Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ Turto draudimo depar tamento direktorius Tomas Ne nartavičius pasakojo, kad prane šimų apie savaitgalį siautėjusios audros sukeltus nuostolius dau giausia sulaukta iš Šilutės, Lazdijų, Vilniaus, Alytaus, Utenos ir Kauno miestų. T.Nenartavičius patikslino, kad Vilniaus regione užregistruo ta apie dešimt žalų. Joms atlygin ti rezervuota suma siekia apie 50 tūkst. litų. Pagrindinės registruo jamos žalos, pašnekovo teigimu, buvo dėl sugadintų stogų, vandens užliejimo. Dar dvi tris dienas vyks žalų registracija, taigi gali paaiškė ti, kad jų padaryta daugiau. „Lietuvos draudimo“ projektų vadovė Ingrida Žaltauskaitė tei gė, kad Vilniuje dėl savaitgalio audros žalų neužregistruota.
50
tūkst. litų
dydžio žalas Vilniaus regione turės kompensuoti draudikai.
4
antradienis, liepos 3, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Lenkų diplomatai kursis rūmuose
Keleivių srautas Tarptautiniame Vilniaus oro uoste (TVOU) nuo praeitų metų reguliariai au ga, o šių metų rezul tatas birželį buvo geriausias per vi sus oro uosto veik los metus.
Vilniuje dirbantys Lenkijos dip lomatai ateityje turėtų persikel ti dirbti į patalpas sostinės sena miestyje – planuojamus rekonst ruoti Pacų rūmus.
Skaičiai: per pirmąjį šių metų pusmetį Vilniaus oro uoste aptarnau
ta beveik milijonas keleivių.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Geras oro uosto mėnuo 2012 m. birželį aptarnauta 228,6 tūkst. keleivių, 23 proc. viršytas 2011 m. birželio rezultatas. Iki šiol geriausias mėnesio rezultatas bu vo pasiektas 2008 m. rugpjūtį, kai keleivių skrido 224,6 tūkst. Pir mąjį vasaros mėnesį buvo įvykdyti 2775 skrydžiai – jų skaičius augo 7 proc. Reguliariųjų skrydžių kelei vių skaičius augo 25 proc., užsako mųjų – 15 proc. Birželį daugiausia keleivių skrido į Londoną, Frank furtą, Rygą, Antaliją, Kopenhagą ir Maskvą. Per šešis šių metų mėnesius ap tarnauta 971 tūkst. keleivių. Pa
lyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2011 m., keleivių skaičius augo 36 proc. „Sėkmingus pusmečio rezulta tus vainikavo birželio 15-oji, kai Vilniaus oro uoste pagerintas per vieną dieną aptarnautų keleivių skaičiaus rekordas: iš Vilniaus oro uosto išvyko 4498, atvyko 4530 žmonių – iš viso aptarnauti 9028 keleiviai, – rezultatus komentavo TVOU generalinis direktorius To mas Vaišvila. – Daugiausia kelei vių atskrido iš Rygos – 371, o išvy ko į Londoną – 490. 1834 keliavo atostogų kryptimis – į Siciliją,
Kiprą, Turkiją, Graikiją.“ Iki šiol didžiausias per vieną dieną ap tarnautų keleivių skaičius – 8682 – buvo 2008 m. rugpjūčio 17 d. 2007 m. Vilniaus oro uos tas aptarnavo 1,717 mln. keleivių, 2008 m. – 2,048 mln., 2009 m. – 1,308 mln., 2010 m. – 1,373 mln., 2011 m. – 1,715 mln., 2012 m. ti kimasi pasiekti 25 proc. keleivių skaičiaus augimą. Vilniaus oro uoste regulia rius skrydžius vykdo 20 oro linijų bendrovių, jų lėktuvai skraido net 39-iais tiesioginiais maršrutais.
Lenkijos ambasados atstovė Mal gorzata Mozyro-Galan BNS prane šė, kad vasarį Vilniaus savivaldy bė suteikė leidimą atlikti statybos ir rekonstrukcijos darbus Šv. Jono gatvėje esančiuose XVII a. staty tuose Pacų rūmuose. Pastato modernizacijos projek tas parengtas dar 2010 m. „Dabartinis etapas – tai Pacų rū mų pastato Vilniuje statybos ir res tauravimo darbų konkurso pradžia. Tai bus viešasis konkursas, skel biamas visoje Europoje“, – rašo
VD inf.
ma Lenkijos ambasados atstovės atsakyme. M.Mozyro-Galan sakė neturin ti duomenų, kada tiksliai bus pa skelbtas konkursas ir kada dip lomatai turėtų persikelti į naujas patalpas. Šiuo metu Lenkijos diplomatai dirba keliose Vilniaus vietose. Ofi cialus Lenkijos atstovybės adresas yra Smėlio gatvėje, Antakalnyje, ten yra įsikūręs ir ambasados Konsuli nis skyrius. Ambasada turi ir vei kiančias patalpas Pacų rūmuose. Praėjusią savaitę naujienų agentū ra PAP pranešė, kad statybos dar bai Pacų rūmuose, į kuriuos taip pat persikels Lenkijos institutas, turėtų prasidėti 2012 m. VD, BNS inf.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Miesto gelbėtojams teko padirbėti Vilniaus miesto savivaldybės įmo nės „Grinda“ paplūdimių gelbėtojų tarnybos darbuotojai praėjusį šeš tadienį išgelbėjo skęstančią ketve rių metų mergaitę.
Gelbėtojas pastebėjo, kad Valaku pių I paplūdimyje, vaikų zonoje, besimaudanti mergaitė staiga pa slydo, griuvo ir paniro po vande niu. Nors netoli stovėjo mergaitės tėvai, jie nepastebėjo, kad vaikas skęsta. Mergaitę iš vandens ištrau kė į nelaimės vietą atskubėjęs gel bėtojas. Tai jau antras atvejis, kai per ofi cialiai atidarytą maudynių sezoną išgelbėjamas žmogus. Birželio 25 d. Žirmūnų paplū dimyje gelbėtojas iš upės ištraukė skęstančią merginą. Gelbėtojai pastebėjo, kad ant kran to kartu su draugėmis sėdinti mergi na nusprendė išsimaudyti. Nors gelbėtojų darbo valandos jau buvo pasibaigusios, jie stebėjo besimaudančią merginą. Staiga ji pradėjo skęsti. Į vandenį puolę gel
bėtojai ją ištraukė. Vilniaus mies to savivaldybė prižiūri iš viso pen kis miesto paplūdimius – Žaliųjų ežerų, Salotės, prie Neries Žirmū nuose, I ir II Valakupių. Šiais me tais, kaip ir pernai, paplūdimiuo se dirba 17 gelbėtojų, kasdien nuo 8 iki 20 val. kiekviename paplūdi myje budi po 2 gelbėtojus. Vilniaus miesto savivaldybė in formuoja, kad paplūdimiuose pra mogaujantiems vilniečiams drau džiama vartoti alkoholį ir maudytis apsvaigus nuo alkoholinių gėrimų, plaukti toliau už nustatytos ribos, tėvai neturėtų be priežiūros palik ti savo vaikų. VD inf.
5
paplūdimius
prižiūri Vilniaus miesto savivaldybė.
Pavyko: sostinės paplūdimiuose šį sezoną išgelbėti jau du žmonės.
Gedimino Bartuškos nuotr.
5
AntrADIENIS, liepos 3, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Prokuroras siūlo įkalinti
V.Babiliaus teismas nejuda iš vietos
Buvusį žemės ūkio viceministrą Aušrį Macijauską prokuratūra siū lo įkalinti už piktnaudžiavimą tar nyba.
Vilniaus apygardos prokuratūra teismui pasiūlė buvusį aukštą val dininką į kalėjimą pasodinti devy niems mėnesiams. Dabartinis premjero Andriaus Kubiliaus visuomeninis patarėjas A.Macijauskas kaltinamas tuo, kad 2010 m. rudenį, pasinaudodamas savo pareigomis ir siekdamas as meninės naudos, nurodė Naciona linės žemės tarnybos (NŽT) Kėdai nių žemėtvarkos skyriaus vadovu be konkurso skirti Vigimantą Kisielių. V.Kisielių, kaltinamą kursčius piktnaudžiauti tarnyba ir klastoti dokumentus, prokuroras pasiūlė įkalinti pusmečiui. Tokia pat baus mė siūloma ir Artūrui Bogatyriui. Šis kaltinamas piktnaudžiavimu tarnyba. Bylos duomenimis, A.Macijauskas nurodė Valstybinės maisto ir veteri narijos tarnybos (VMVT) vadovo pa reigas ėjusiam A.Bogatyriui laikinai įdarbinti V.Kisielių Kauno VMVT, kad vėliau jis būtų perkeltas į NŽT padalinį Kėdainiuose. Beje, V.Kisielius į Kauno VMVT buvo priimtas kaip pakaitinis dar buotojas, dėl to nebuvo galima jo perkelti tarnybinio kaitumo būdu. Teisme yra dar viena A.Maci jausko baudžiamoji byla – Vil
R
Teismas antr ą kartą iš eilės ati dėjo parlam entar o Vinco Bab i liaus administracinės bylos dėl eismo įvykio, kai jis, kaip įtaria ma, sukėlė avariją ir pasitraukė iš jos vietos, nagr inėjimą.
Teisėjas Olegas Zaicevas pa skelbė, kad V.Babilius neatvyko teismui pranešęs, jog intensyviai ieško advokato. Jo iki posėdžio susirasti nespėjo. Seimo narys taip pat prašė neskirti bylos lie pos 5–19 d., nes bus išvykęs iš Lietuvos. Teisėjas sakė, kad liepos 19 d. yra priešpaskutinė jo darbo die na prieš atostogas, ir bylą atidėjo tai dienai. Teisėjas taip pat pra tęsė administracinės bylos ter miną vieniems metams. Rugsėjį būtų pasibaigęs pusės metų ter minas patraukti administracinėn atsakomybėn. Teisėjas taip pat atkreipė dė mesį, kad liudytojai pavyzdingai atvyksta į teismą. Į posėdį atvy kusiai nėščiai liudytojai teisėjas sakė, kad jei ji negalės dalyvau ti kituose posėdžiuose, teismas remsis per tyrimą duotais paro dymais. Į posėdį neatvyko automobilio „Mazda 6“, į kurį, kaip įtariama, trenkėsi V.Babiliaus visureigis „VW Touareg“, vairuotojas Min
Bausmė: buvusiam žemės ūkio viceministrui A.Macijauskui gresia de
vynių mėnesių įkalinimo bausmė.
niaus miesto 1-asis apylinkės teismas nagrinėja Nacionalinės mokėjimo agentūros direktoriaus Sauliaus Silicko ir buvusio žemės ūkio viceministro A.Macijausko baudžiamąją bylą dėl 19 tūkst. li tų vertės išmaniųjų telefonų pasi savinimo. A.Macijauskas iš žemės ūkio vice ministro pareigų atsistatydino 2011-
Gedimino Bartuškos nuotr.
ųjų rudenį esą dėl šeimyninių aplin kybių. Premjeras A.Kubilius pasirašė potvarkį, kuriuo A.Macijauską pa skyrė savo visuomeniniu konsul tantu žemės ūkio klausimais. A.Macijauskas buvo laikomas įta kingu konservatorių veikėju, dir bančiu šios partijos kontroliuoja moje Žemės ūkio ministerijoje. VD, BNS inf.
daugas Novikovas ir su juo važia vusi bendrakeleivė. Jaunuolio tėvas Anatolijus No vikovas teisėjui sakė, kad sūnus ir mergina išvyko į Londoną. Maši na „Mazda 6“ priklausė A.Novi kovui. Jis teismo paprašė pripa žinti jį nukentėjusiuoju, ir teismas šį prašymą patenkino. M.Novikovas anksčiau yra sa kęs, kad eismo įvykį sukėlęs par lamentaras jam atrodė neblaivus ir siūlė 25 tūkst. litų, kad nebūtų kviečiama policija.
Teisėjas atkreipė dėmesį, kad liudy tojai pavyzdingai atvyksta į teismo posėdžius. V.Babilius anksčiau pripažino kovo 19-ąją vairavęs automobilį, kuris pateko į avariją Vilniuje, tačiau neigė, kad prie vairo sėdo neblaivus. Pasitraukimas iš eismo įvykio vietos užtraukia baudą vairuoto jams su teisės vairuoti transpor to priemones atėmimu iki pen kerių metų arba administracinį areštą. VD, BNS inf.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
ES parama – didesnė galimybė pasveikti Audronė Majauskaitė Lietuva sėkmingai panaudoja ES struktūrinių fondų lėšas, skirtas sveikatos priežiūrai. Pastaraisiais metais vien Vilniaus regione, panaudojant ES lėšas, įkurti septyni Psichikos dienos stacionarai ar centrai, rekonstruotos asmens sveikatos priežiūros įstaigų patalpos, įsigyta daug naujos medicininės įrangos. Tai leido padidinti pacientams teikiamų paslaugų skaičių, smarkiai pagerinti jų kokybę. Ne izoliuoti, bet integruoti
Lietuvai atkūrus nepriklausomy bę, kardinaliai pasikeitė požiūris į turinčius psichikos negalią žmo nes, kurie anksčiau paprasčiausiai būdavo izoliuojami nuo visuome nės. Tačiau moksliniais tyrimais įrodyta, kad psichikos negalią tu rinčius asmenis galima integruoti į visuomenę kuo daugiau dėmesio skiriant visapusiškai jų reabilita cijai. Įgiję būtinų įgūdžių žmonės, turintys psichikos negalią, ne tik lengviau tvarkosi buityje, bet ir ga li sėkmingai dirbti. Tyrimai rodo, kad apie 20 proc. psichikos nega lią turinčių asmenų po visapusiš kos reabilitacijos sugeba sėkmingai integruotis į darbo rinką. ES struktūrinė parama, kurios tikslas – nuosekliai mažinti soci alinius ir ekonominius skirtumus tarp ES šalių narių ar atskirų regi onų, suteikė finansinių galimybių Lietuvos sveikatos priežiūros įs taigoms įgyvendinti įvairius pro jektus, palengvinančius psichi kos negalią turinčių žmonių dalią
ir buitį. Septyniems Psichikos die nos stacionarams / centrams įkurti Vilniaus regione iš ES struktūrinių fondų pagal 2007–2013 m. San glaudos skatinimo veiksmų prog ramą buvo skirta 5,9 mln. litų, o bendra projektų vertė siekė dau giau kaip 6,9 mln. litų. LR sveikatos apsaugos ministe rijos ES paramos skyriaus vyriau sioji specialistė Virginija Karalevi čiūtė sako, kad šių projektų tikslas – psichikos negalią turintiems as menims suteikti tinkamą, kokybiš ką ir savalaikį, prieinamą gydymą. „Įgyvendinę projektą „Psichikos dienos stacionaro įkūrimas prie Psichikos sveikatos centro viešojo je įstaigoje Šeškinės poliklinikoje“, kurio pagrindinė paskirtis – tei kiant socialines ir medicinines pas laugas sustiprinti psichikos negalią turinčių žmonių gebėjimus prisi taikyti prie aplinkos, atkurti ben druomeninius ryšius, padėti jiems integruotis į visuomenę, skatinti socializaciją ir sudaryti sąlygas re alizuoti savo gebėjimus, sukūrėme galimybę gydytis nenutolstant nuo šeimos bei socialinės aplinkos“, – pasakoja Šeškinės poliklinikos di rektorius Jonas Kairys. Pasak J.Kairio, psichikos negalią turintiems žmonėms ir jų artimie siems labai svarbu, kad būtų ma žinama jų atskirtis visuomenėje. Bet jų artimieji ne visada moka ir žino, kaip lavinti artimųjų, turinčių psichikos negalią, įgūdžius, kad jie sugebėtų prisitaikyti prie visuoti nai priimtinų bendravimo normų, todėl šias paslaugas Psichikos svei katos dienos stacionare teiks kvali
fikuoti specialistai. Pacientai gaus medicininę, psichologinę ir sociali nę pagalbą, centre bus taikoma in dividuali ir grupinė psichoterapija, audiovizualinė relaksacija, palai komoji mankšta, šviesos ir užim tumo (mezgimas, piešimas, siuvi mas, lipdymas ir kt.) terapijos, bus atkuriami kasdieniai įgūdžiai, lavi nami bendravimo įgūdžiai. Šeškinės poliklinikos Psichikos dienos stacionaro įrengimo pro jekto bendra vertė yra 749,8 tūkst. litų, iš kurių ES struktūrinių fondo lėšos sudarė 637,3 tūkst. litų. Nauja įranga – geresnė paslauga
ES struktūrinių fondų lėšos sėk mingai panaudojamos ir plečiant ambulatorinių, palaikomojo gy dymo bei slaugos paslaugų taiky mą ir optimizuojant stacionarines paslaugas. Šiems tikslams Lietuvai skirta 288,2 mln. litų. VšĮ Centro poliklinikos projek tas „Ambulatorinių diagnostikos ir reabilitacijos paslaugų plėtra VšĮ Centro poliklinikoje“, kurio bendra vertė – 3,8 mln. litų, o iš ES fondų buvo skirta 3,23 mln. litų, suteikė galimybę pagerinti paslaugų koky bę ir prieinamumą daugiau kaip 80 tūkst. poliklinikos pacientų. Smar kiai pagerėjo ligonių, patyrusių sunkių traumų, ir ligų medicininė reabilitacija, todėl žmogaus dar bingumas atkuriamas daug grei čiau. Užbaigus šį projektą pagerė jo ir gydytojų, medicinos seselių, taip pat visų kitų poliklinikos dar buotojų darbo sąlygos. „Mūsų pacientai pastebi teigia mų pokyčių: įsigiję naują, moder
Nusipirko: VšĮ Centro poliklinikos įsigyta moderni medicinos įranga.
nią medicininę įrangą anksčiau diagnozuojame ligas, be to, su trumpėjo tikslios diagnozės nusta tymo laikas, todėl greitai ir kvali fikuotai suteikiame būtiną pagalbą bei specializuotas sveikatos prie žiūros paslaugas“, – sako VšĮ Cen tro poliklinikos direktorius Kęstu tis Štaras. VšĮ Centro poliklinika per ma žiau nei dvejus projekto įgyvendi nimo metus rekonstravo Radiolo gijos skyrių patalpas Diagnostikos centre ir Vytenio filiale, masažo, fizioterapijos ir kineziterapijos pa talpas Senamiesčio filiale. Sure montavo 280,02 kv. m masažo ir fi zioterapijos patalpų Naujamiesčio ir Lukiškių filialuose. Įsigijo me dicininės įrangos ambulatorinėms
Centro poliklinikos nuotr.
reabilitacijos paslaugoms Lukiškių, Senamiesčio, Naujamiesčio, Ge rosios Vilties ir Vytenio filialuose teikti. Įsigijo 2 rentgenus, 2 kolo noskopus, 2 echoskopus ir 1 rino endoskopą Diagnostikos centrui ir Vytenio filialui. Įgyvendinus projektą, VšĮ Cen tro poliklinikoje buvo sukurta naujų darbo vietų, be to, pagerėjo gydytojų, slaugytojų ir kitų polikli nikos darbuotojų darbo sąlygos.
Pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programą
6
AntrADIENIS, liepos 3, 2012
nuomonės
Kaunietė buvusi teisėja į Seimą veršis Vilniuje
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Pastangos ir palaikymas Kęstutis Neverauskas
S
ekmad ienį Kijeve Euro pos futbolo čempionato finale ispanai dar sykį įrodė, kad yra stipr iausi žemyne. „Raudonoji furija“ neuž leidž ia sporto karaliaus sosto nei Europoje, nei pasaulyje. Beje, is panai dominuoja ne tik futbole. Kel iam ieji metai ypat ing i ne tik dėl to, kad vasarį būna viena die na daug iau. Kas ketverius metus vyksta Europos futbolo čempio natas ir vas aros olimpinės žai dynės. Pirmasis reng inys panei gia faktą, kad liet uv iams futbo las neįdomus, antrasis pat virt i na, kad krepšinis yra daugiau ne gu įdomus.
Kuo toliau, tuo vis dau giau mūsų sportininkų įrodinėja, kad esame stiprūs ne tik krepšinyje. Keistas jausmas matyti, kaip per Europos čempionatą lietuviai vi są mėnesį vilk i svet imos šal ies futbolo maršk inėl iais ir garbina svet imą vėliavą. Žinant, kad kol kas dar tik mokomės toleranci jos ir pakantumo, o namie nere tai vis dar įsišaknijęs švelnus bui tinis nacionalizmas, labai greitai prisitaikome prie situacijos. Bet tuomet, kai į didžiąsias sporto arenas išeina Liet uvos atstovai, svet im i maršk inėl iai pal iekam i tamsiausiuose spintų kampuo se, nes visi kaip vienas pasipuo šiam lietuviškais akcentais. Kai žaidž ia mūsų tok ia myl ima vyrų krepšinio rinktinė, moterys telev izor iaus ekrane seka kiek vieną krepšin inkų raumenų ju desį, o vyrai išpučia žaidėjų su gebėjimus iki aukštumų. Bet visa tai tol, kol šiems sekasi. Kai tik pradeda nesisekt i, mote rys pastebi, kad krepšininkai „ne tok ie jau ir prot ing i“, o vyrams toptel i, kad jie patys aikštelėje at rodytų ne ką prasčiau ir „ką tie krepšininkai apskritai treniruotė se veik ia?“. Kas tai? Negarbinga savo šal ies kritika? Pralaimėtojai iš tikrųjų niekam nebeįdomūs. Jų plak imas, deja,
nėra tik liet uv ių bėda. Tark im, fiasko „Euro 2012“ pat yr us ios Oland ijos futbolo superžvaigždžių rinktinės žaidėjai geriau jau nebūtų ėmę į rankas savo šalies laikrašč ių. Skambiais epitet ais išplakti visi be išimties. Kita vertus, prasčiausiai čempio nate pasirodž iusiai Airijos rinkti nei po čempionato gausiai susi rinkę sirgal iai dėkojo už pastan gas. Kaip, beje, ir lenkams – jų. Pernai Lietuvos krepšininkai Eu ropos čempionate turėjo prana šumą, nes žaidė nam ie. Tačiau kraupus pralaimėjimas Makedo nijai pačiame šalies viduryje tar si atom inė bomba sukėlė spen giančią ir nejauk ią tylą. Šiemet rinkt inės žaid imas vėl gi kol kas ned žiug ina. Ir bil ietų į Londoną dar nėra krepšin inkų kišenėse. Gal ir nebus? Jeig u nepatekt ume į olimpines žaidynes, tai greičiausiai virstų tikra nacional ine traged ija. Juo lab kad mes ten žaidėme nuo pat 1992-ųjų. Vis dėlto kartais reikėtų susto ti ir pasiž iūrėjus atgal sit uaciją įvert int i objektyv iai – mažos ša lies krepšinis yra pasaulyje aukš čiausio lyg io. Tai ilgo ir nuosek laus ugdymo, neblogos krepš i nio mokyklos rezultatas. Būtų neteisinga ir netgi absurdiš ka kalt int i krepšin ink us ar kitus lietuvių sportininkus, kad jie ne sisteng ia pasirodyt i kuo ger iau, nesisteng ia patekti į prestiž inius turnyrus, įskaitant ir olimpiadas. Tikrai steng iasi. Ir tas pastangas visada reik ia pastebėt i, objekty viai jas įvertinti. O ne nuolat niū riai smerkti. Mūsų sporto federac ijoms vis dar tenka kovot i dėl didesn io fi nansav imo, kur is kitose šalyse, ko gero, atrodytų abs urd išk ai mažas. Neturime nė vieno aukš tos klasės europinio lyg io stadio no ir Lietuvos rinktinės Europos futbolo čempionate teks dar ilgo kai palaukti. Bet vis tiek sugeba me įrodyti, kad val ia ir charakte ris gali nulemti labai daug. Sportas, žinoma, yra tik sportas. Tačiau pasirodymas olimpinėse žaidynėse laikomas šalies garbės reikalu. Kuo tol iau, tuo vis daug iau mū sų sport in inkų įrod inėja, kad esame stiprūs ne tik krepšinyje. Londone gal ime tikėt is medal ių ar bent aukštesnių vietų iš lietu vių lengvaatlečių, irkluotojų, dvi ratininkų, buriuotojų, kitų sporto šakų atstovų. Pastangos ir palaik ymas yra la bai svarbu. Visose gyvenimo sri tyse.
T
eisėjo mantiją jau nusivilku si Neringa Venckienė rinki muose žada susigrumti su Seimo pirmininke Irena De gutiene. „Vagims ir banditams galas“, „prokuroras sėdės“, „valdžia turi tar nauti žmonėms, o ne kriminaliniams dariniams“ – su tokiais šūkiais į rin kimus žengia „Lietuvos sąrašas“. Jį formuoja buvusi Kauno apygar dos teismo teisėja N.Venckienė. Ji pa ti pareiškė, kad dėl Seimo nario man dato varžytis norėtų su konservatorių vicepirmininke I.Degutiene. Ši kan didatuos Vilniuje, Naujamesčio rin kimų apygardoje, kurioje balsuoja ir užsienyje gyvenantys rinkėjai. Su „Lietuvos sąrašu“, vedami N.Venckienės, Seimą žada šturmuoti lenktynininkas Stasys Brunza, žurna listai Vytautas Matulevičius ir Valdas Vasiliauskas, dabartiniai parlamen tarai Saulius Stoma, Aurelija Stan
cikienė, Ligitas Kernagis, aktorius Audrius Nakas, Nepriklausomybės Akto signataras Algirdas Patackas, buvęs saugumo darbuotojas Linas Petronis, kunigas Jonas Varkala. Tarp išvardytų pavardžių nėra „Drą sos keliui“ mitingus padėjusio rengti visuomenininko Dariaus Kuolio. Skel biama, esą jis į politiką eiti nenori. Kuriose vienmandatėse apygardo se kandidatuos išvardyti veikėjai, kol kas neaišku. N.Venckienė įsitikinusi, kad šio politinio darinio nereikės reklamuo ti, nes „pedofil ijos byla žinoma kone visiems“. Tarp išvardytų „Lietuvos sąrašo“ programos gairių pirmiau sia minima teisėsaugos pertvarka ir rezonansinių bylų ištyrimas. „Mūsų tikslas – kad į teisiamųjų suolą at sisėstų ne pirmas vagis, bet pirmas prokuroras“, – paskelbė A.Nakas. Kaip bus siekiama įgyvendinti teisėsaugos atliekamų tyrimų prie žiūrą, „Lietuvos sąrašo“ pristatyme nepaaiškinta.
Neis: D.Kuolys nebus įrašytas į
N.Venckienės vadovaujamą „Lietu vos sąrašą“, nes esą nenori eiti į po litiką. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Lietuviai rūpinasi Baltijos jūra
L
ietuvos gyventojai yra vieni iš labiausiai susirūpinusių Bal tijos jūros apsauga. Tarptautinio mokslinių ty rimų tinklo „BalticSTERN“ devynio se Baltijos jūros regiono valstybėse atliktos apklausos duomenimis, su sirūpinimas jūros aplinka stipriau sias yra Švedijoje, Lietuvoje, Estijo je ir Suomijoje. Paklausti, ar sutinka su teiginiu „Aš susirūpinęs Baltijos jūros aplin ka“, dauguma apklaustų Lietuvos gy ventojų jam pritarė – bendras viduti nis rodiklis buvo 4,35 balo iš galimų 5. Pagal šį rodiklį Lietuva atsiliko tik nuo Švedijos, kurioje jis siekė 4,41 balo. Lietuvos gyventojai taip pat pri pažino, kad Baltijos jūros aplinkos
22
problemos yra tarp trijų svarbiausių. Bendras vidutinis pritarimo šiam tei giniui rodiklis buvo 3,96 balo iš ga limų 5. Lietuvą čia aplenkė tik Šve dija, Suomija ir Estija. Lietuvos gyventojai labiausiai iš visų kaimynų Baltijos jūros regione pritarė teiginiui, kad jų pareiga yra įsitraukti į jūros apsaugą (3,84 balo), bet, palyginti su kitais, gana tvir tai palaikė ir teiginį, kad jūros aplin kos apsaugos blogėjimas yra išpūstas (2,56 balo). Pagal pritarimą teiginiui „Pats galiu suvaidinti vaidmenį ge rinant jūros būklę“ lietuviai buvo sąrašo viduryje (2,94 balo). Pirmą kartą visų aplink jūrą esan čių šalių gyventojai buvo apklausia mi, kiek jie būtų pasiryžę mokėti,
kad būtų sumažintas jūros vandens žydėjimas. Rezultatai parodė, kad už tai būtų linkusi mokėti dauguma ap klaustųjų Lietuvoje – 55 proc. Už Baltijos jūros aplinkos gerinimą jūros regiono šalių gyventojai sutiktų mokėti nuo 14 iki 380 litų per metus. Vienas Lietuvos gyventojas už svei kesnę jūros ekosistemų būklę pasiryžęs mokėti vidutiniškai 22 litus per metus. Atliekant tyrimą taip pat buvo klausiama, kaip aplink jūrą gyvenan tys žmonės prie jos leidžia laisvalaikį. Paaiškėjo, kad lietuviai, kaip ir vokie čiai, latviai bei lenkai, joje žvejoja ma žiau nei kitų Baltijos jūros regiono ša lių gyventojai, tačiau lietuviai ir lenkai daugiausia poilsiauja paplūdimiuose. VD, BNS inf.
litus
– vidutiniškai tiek per metus pasiryžęs mokėti vienas Lietuvos gyventojas už Baltijos jūros ekologijos gerinimą.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397
212 2022 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASISREDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372
MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
AntrADIENIS, liepos 3, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
„Gazprom“ pageidauja derybų Rusijos koncernas „Gazprom“ ne sutarimus su Lietuva dėl dujų sek toriaus pertvarkos tikisi išspręs ti derybose, dalyvaujant Europos Komisijai.
Perspektyva: R.Paksui durys į Seimą vėl gali būti užvertos prieš pat
parlamento rinkimus.
Gedimino Bartuškos nuotr.
R.Pakso byla – po mėnesio Konstitucinis Teismas (KT) ketina skubos tvarka dar iki Seimo rinkimų išnagrinėti bylą dėl to, ar atitinka Konstituciją įstaty mas, per apkaltą iš prezidento pareigų pa šalintam Rolandui Paksui atveriantis kelią į parlamentą. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
būdį ir kitas svarbias aplinkybes“, – pridūrė atstovė.
Birželį nespėjo
Nustatytas „inkubacinis periodas“
Netrukus KT išeis atostogų, jos truks beveik mėnesį. Rugpjūtį vėl susi rinkę į darbą Konstitucijos sargai tu rėtų imtis bylos dėl leidimo R.Paksui siekti Seimo nario mandato. Šio klausimo KT planavo imtis dar iki kitą savaitę prasidedančių atostogų. Tačiau nespėta pasireng ti jį nagrinėti, todėl bylos svarsty mas persikėlė į rugpjūtį. „Girdėjau, kad planuota šį klau simą nagrinėti jau birželį. Bet ne suspėta. Matyt, rugpjūtį tikrai bus jo imtasi. Teko girdėti, kad Teis mas nusiteikęs šią bylą išnagrinė ti dar iki rinkimų, nes priimtasis įstatymas yra akivaizdžiai taikytas būsimiems rinkimams. Vadina si, svarbu dar iki rinkimų atsaky ti į klausimą, ar tas įstatymas ati tinka Konstituciją“, – dienraščiui sakė vienas kreipimosi į KT ini ciatorių socialdemokratas Vytenis Andriukaitis. Patvirtino, kad gali paankstinti
KT neneigia, kad sparčiai artėjan tys Seimo rinkimai yra viena aplin kybių, galinčių nulemti, kad įsta tymas dėl R.Pakso kandidatavimo į Seimą Teisme bus svarstomas sku biai, nelaukiant eilės. Neatmetama ir tai, kad šis klausimas gali būti sprendžiamas jau šį rugpjūtį. Tačiau oficialaus patvirtinimo, kad tikrai tai įvyks, kol kas nėra. „Sprendimus dėl bylos paanks tinimo konkrečiu atveju priima KT. Sprendimui dėl šios bylos paanks tinimo įtakos gali turėti įvairūs veiksniai, taip pat ir tai, kad eili niai Seimo rinkimai, kuriems ak tualus šis pakeitimas, vyks jau po kelių mėnesių“, – yra teigusi KT atstovė spaudai Ramunė Sakalaus kaitė, kuri, beje, nuo liepos vidurio jau nebeeis šių pareigų – jos etatas KT naikinamas. „KT gali paankstinti bylos nag rinėjimą, atsižvelgęs į bylos po
KT gegužės viduryje priėmė 32 Seimo narių grupės prašymą iš nagrinėti, ar atitinka Konstituciją pavasarį parlamentarų priimta ir Prezidentės Dalios Grybauskaitės pasirašyta Seimo rinkimų įstaty mo pataisa. Ji leidžia per apkaltą nušalintiems pareigūnams jau po ketverių metų nuo nušalinimo vėl dalyvauti Seimo rinkimuose, nors pagal anksčiau galiojusią tvarką tokiems politikams tai daryti buvo uždrausta iki gyvenimo pabaigos. R.Pakso apkalta buvo sureng ta 2004 m., todėl priimta pataisa leistų jam dalyvauti šiemet spa lį rengiamuose naujojo Seimo rin kimuose. Jeigu prašymą dėl Seimo rinkimų įstatymo pataisų konstitucingumo KT nagrinėtų skubiai, sprendi mas dėl R.Pakso galimybės daly vauti rinkimuose į Seimą gali bū ti priimtas jau rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjį. KT nusprendus, kad priimta įstatymo pataisa neatitinka šalies Konstitucijos, opozicinės Tvar kos ir teisingumo partijos lyderiui, europarlamentarui R.Paksui durys į Seimą būtų vėl užvertos. Pagal aštuonerius metus galiojusį Seimo rinkimų įstatymą asmuo, kurį parlamentas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų ar panai kino jo Seimo nario mandatą, dau giau niekada negalėjo kandidatuoti į parlamentą. Tokį draudimą pernai sausį sukritikavo Europos Žmogaus Teisių Teismas Strasbūre. Jis kons tatavo, kad ribojimas kandidatuoti į parlamentą visam gyvenimui yra neproporcingas. R.Paksas ne kartą deklaravo ke tinąs pasinaudoti įstatymo atve riama galimybe kandidatuoti į Sei mą, jeigu įstatymas iki kandidatų registravimo pradžios nebus pri pažintas nekonstituciniu arba ne bus pakeistas.
Tai „Gazprom“ akcininkų meti niame susirinkime pareiškė Rusi jos dujų monopolininko valdybos pirmininko pavaduotojas Alek sandras Medvedevas. Paprašy tas pakomentuoti Lietuvos pla nus bendrovę „Lietuvos dujos“ iki 2014-ųjų padalyti į tris dalis, A.Medvedevas tvirtino, kad Lietu va pasirinko ES reikalavimus radi kaliai pritaikyti dujų sektoriui. Pasak A.Medvedevo, „Gazp rom“ yra priverstas savo intere sus ginti teisme, bet tikisi, kad per derybas, į kurias įsitraukė ir Euro pos Komisija, „Lietuvoje visgi nu galės sveikas protas ir šį klausimą bus galima išspręsti civilizuotai“. A.Medvedevas pridūrė, jog su Lenkija dujų sektoriaus pertvarką pavyko sureguliuoti, atsižvelgiant į Rusijos interesus. „Gazprom“ dabar valdo 37 proc., Vokietijos „E.ON Ruhrgas International“ – 39 proc., Ener
getikos ministerija – 17 proc. „Lietuvos dujų“ kapitalo. Vyriausioji tarnybinės etikos ko misija svarstys, ar premjeras And rius Kubilius nesupainiojo viešųjų ir privačiųjų interesų, kai 2009 m. „Gazprom“ vadovybei rašė laiš kus dėl galimo Jonavos bendrovės „Achema“ protegavimo.
Aleksandras Medvedevas:
Tikimės, kad Lietu voje visgi nugalės sveikas protas. Komisija, išnagrinėjusi opozi cinės Darbo partijos frakcijos Sei
me seniūno Vytauto Gapšio pra šymą, dar vasarį nusprendė pradėti tyrimą dėl A.Kubiliaus elgesio. Frakcija teigė, kad Tėvynės sąjunga ne kartą gavo paramos iš „Achemos“ grupei priklausančių įmonių, kurios taip pat rėmė pa vienius konservatorių kandida tus rinkimuose. Vien 2008-ai siais konservatoriai iš „Achemos“ grupės įmonių gavo daugiau kaip 150 tūkst. litų paramos. „Partijos finansines ataskaitas pasirašė pats A.Kubilius. Iš to ga lima spręsti, jog premjeras, kreip damasis į užsienio bendrovę ir už sienio valstybės pareigūnus dėl vienos bendrovės interesų, žino jo, kad jo vadovaujama partija yra gavusi paramą iš įmonių, susijusių su šia bendrove. Esame įsitikinę, kad taip jis supainiojo viešuosius ir privačiuosius interesus“, – tei gė V.Gapšys. A.Kubilius tikino, kad 2009 m. jo pasirašytame laiške „Gazprom“ vadovui nėra jokių užuominų apie kokią nors dujų kainos nuolaidą, o tik prašoma „Achemą“ pervesti į „Gazprom Export“ sistemą. VD, BNS inf.
8
AntrADIENIS, liepos 3, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn diena.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,2875 DB svaras sterlingų 1 4,2849 JAV doleris 1 2,7352 Kanados doleris 1 2,6849 Latvijos latas 1 4,9569 Lenkijos zlotas 10 8,1780 Norvegijos krona 10 4,5714 Rusijos rublis 100 8,4100 Šveicarijos frankas 1 2,8748
+0,0487 % –0,1794 % –0,1898 % +0,2914 % – +0,6424 % –0,1354 % +0,7536 % +0,0418 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,69
4,39
2,38
„Kvistija“
4,67
4,37
2,38
„Vakoil“
4,71
4,42
2,39
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
+0,02 %
+0,17 %
7
Buvusi „Tiltra Group“ – nemoki
Degalų kainos pokytis
–0,01 %
83,52 dol. už 1 brl. 96,26 dol. už 1 brl.
Buvusi didžiausios Baltijos šalyse ke lių ir tiltų statybos įmonių grupės „Kau no tiltai“ ir bankrutuojančios Lenkijos ke lių ir tiltų statybos įmonės „Poldim“ akci ninkė bendrovė „Lithold“ (buvusi „Tiltra Group“) yra atsidūrusi ties nemokumo ri ba ir kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Grupė „Trakcja-Tiltra“ pranešė, kad „Lithold“ akcininkai birželio 29 d. nu sprendė likviduoti bendrovę.
proc.
šiemet sumenko naujų lengvųjų automobilių rinka.
Verslas imsis valstybės įmonių
Vykdant valstybės įmonių reformą ženg tas esminis žingsnis. Vyriausybė patvirti no Valstybės valdomų įmonių reformos įgyvendinimo komisijos su šalies verslo lyderiais priešakyje sudėtį. Komisijai valstybės įmonių refor mos įgyvendinimo klausimams spręsti vadovaus Lietuvoje integ ruotų telekomunikacijų bendrovės „Teo LT“ generalinis direktorius Arūnas Šikšta. „Vyriausybės buvau paprašytas pasidalyti turima patirtimi bei ži niomis ir pakviestas dirbti Vals tybės valdomų įmonių reformos įgyvendinimo komisijoje. Į šias pa pildomas visuomenines pareigas žiūriu iš pilietinių pozicijų. Tiesio giai mano darbui „Teo“ tai neturės jokios įtakos. Tačiau dėl darbo ko misijoje nusprendžiau pasitraukti iš „Žemaitijos pieno“ valdybos“, – pranešime teigė A.Šikšta. Komisijoje taip pat dirbs „Nasdaq Omx“ Vilniaus biržos vadovė Ar minta Saladžienė, „Swedbank“ vy riausiasis ekonomistas Nerijus Ma čiulis, buvęs „Fermento“ vadovas Viktoras Butkus, „Baltic Manage ment Institute“ generalinis direk torius Jaunius Pusvaškis, investavi mo specialistas Antanas Anskaitis bei „Verslo žinių“ vyriausiasis re daktorius Rolandas Barysas. Vyriausybė birželio pradžioje pri tarė Ūkio ministerijos pasiūlytam valstybės įmonių, kurių bendras turtas yra beveik 30 mlrd. litų, val dymo reformos planui. Į tris gru
pes suskirstytos įmonės turės įgy vendinti griežtą ne mažiau kaip 5 ar 10 proc. kapitalo grąžos normą. Vi sa valstybės turto naudojimo kont rolė perduota Turto fondui, kuriame nuo rugsėjo pradžios veiks Valdymo koordinavimo centras.
Arūnas Šikšta:
Į šias papildomas visuomenines pareigas žiūriu iš pilietinių pozicijų.
Pirmai grupei priskirtos šios vals tybės valdomos įmonės: „Lietuvos jūrų laivininkystė“, Giraitės gink luotės gamykla, „Geoterma“, Vil niaus parodų centras „Litexpo“, poilsio namai „Baltija“. Antrai gru pei – „Klaipėdos nafta“, „Lietu vos geležinkeliai“, Lietuvos paštas, Lietuvos radijo ir televizijos centras, Visagino atominė elektrinė, Lietu vos monetų kalykla. Trečiai grupei – Valstybės turto fondas, Ignalinos atominė elektrinė, „Oro navigacija“, Seimo leidykla „Valstybės žinios“. BNS, VD inf.
Strateguos: valstybės valdomų įmonių reformos kontrolė patikėta įvairių sričių verslo profesionalams. „Shutterstock“ nuotr.
Valstybė dirba nuostolingai Valst ybės vald om os įmonės per nai pat yrė 19,541 mln. litų grynųjų nuos tol ių, o jų paj am os, palyg int i su 2010-ais iais, pad idėj o 2,3 proc . – iki 6,552 mlrd. litų, kaip nurodom a vak ar paskelbtoj e 2011 m. valst ybės valdomų įmon ių atas kaitoj e. 2010 -ais iais įmon ių paj am os bu vo 6,405 mlrd. litų, gryn as is pel
nas – 11,732 mln. litų. Atask ait oj e nės sum okėj o 464,2 mln. litų div i nur od om a, kad, elim in av us ne dendų, arb a 5,4 karto daug iau ne tip in ius mok esč ius valst yb ei ir gu 2010-ais iais. 2011 m. valst ybės bank o „ Snor as“ bank r ot o įtaką , įmon ių turt as siekė 30,108 mlrd. li pern ai valst ybės vald omų įmo tų, įsip areig oj im ai – 6,47 mlrd. litų, nių gryn as is peln as būtų buvęs iš jų fin ans in iai – 5,055 mlrd. litų. 246,64 mln. litų. 2011 m. pab aig oj e valst ybės įmonė Kaip teig iam a atas kait oj e, per se dirb o 41,36 tūkst. darb uotojų, iš nai valst yb ei jos vald om os įmo jų vadov auj anč ių – 503.
„Vėtrūna“ traukiasi iš IAE projekto Milijardinės vertės Ignalinos ato minės elektrinės (IAE) uždary mo darbus atliekančiai bendrovei „Nukem Technologies“ neatsis kaičius su subrangove bendrove „Vėtrūna“, ši praėjusį penktadienį nutraukė sutartį.
Apie savo ketinimus nutraukti 2010-ųjų rugpjūtį pasirašytą subrangos sutartį Lietuvos bendrovė „Vėtrūna“ bendrą Rusijos ir Vokie tijos bendrovę „Nukem Technolo gies“ informavo birželio viduryje. „Nukem Technologies“ nepa dengus susidariusių skolų, „Vėtrūna“ nutraukė sutartį, apie tai iš anksto informavusi užsakovą pagal sutartyje numatytas procedūras. Tai yra pirmas kartas per įmonės 17 metų veiklos istoriją, kai esame priversti nutraukti vieną didžiau
sių savo įmonės sutarčių“, – sakė „Vėtrūnos“ generalinis direktorius Rolandas Baškys. Anot jo, teko pripažinti, kad statant branduolinių atliekų sau gykl as neį man om a dirbt i pro duktyviai. „Už darbus atsiskai tyti nuolat vėluojama, nors tam nėra jokių objektyvių priežasčių. Suderintų ir parengtų darbui pro jektų užsakovas nepateikia mėne sių mėnesius, todėl didžiąją laiko dalį mūsų specialistai priversti tiesiog sėdėti ir laukti. Šiuo atveju mes atsisakome imituoti darbus, apsimesti, kad projektas vykdo mas, ir iš jo pasitraukiame“, – sakė R.Baškys. „Vėtrūna“ nuo gegužės 31 d. yra sustabdžiusi darbus IAE. BNS šal tinių teigimu, „Nukem“ jau apie pusę metų vėluoja atsiskaityti su
„Vėtrūna“, o darbuotojų skaičius objekte buvo palaipsniui mažina mas nuo sausio, kai prasidėjo de rybos.
Atsiskaitymų sutri kimai ir nesutari mai IAE uždarymo statybų aikštelėje kyla dėl vėluojančių ir dėl to brangstan čių darbų. O „Nukem Technologies“ atsto vai anksčiau teigė, kad „Vėtrūnai“ pervesti vėluoja „labai mažą dalį pinigų“, ir tikėjosi susitarti dėl darbų atnaujinimo IAE.
Atsiskaitymų sutrikimai ir ne sutarimai IAE uždarymo statybų aikštelėje kyla dėl vėluojančių ir dėl to brangstančių darbų. Bend rovės „Nukem Technologies“ duo menimis, vien savo lėšų IAE užda ryti bendrovė yra skyrusi apie 64 mln. eurų (220 mln. litų). Jas tikisi atgauti iš Lietuvos. Bendrovė „Nukem Technolo gies“ įgyvendina du didelius IAE uždarymo projektus – įrengia 123 mln. eurų (425 mln. litų) vertės kietųjų radioaktyviųjų atliekų saugoji mo kompleksą (B1) ir stato 193 mln. eurų (666 mln. litų) pradinės vertės laikinąją panaudoto branduolinio kuro saugyklą (B2 / 3 / 4). Jų statyba vėluoja maždaug 3–4 metus. Pro jekto B1 baigtumas šiuo metu siekia 80 proc., B2 / 3 / 4 – 60 proc. BNS, VD inf.
9
antrADIENIS, liepos 3, 2012
sveikata Alinančios darbo valan dos prie stak lių ar kompiu terio, dešim tys puodelių stiprios kavos ir ilgi viršva landžiai. To kia daugelio iš mūsų kasdie nybė. O kaip atgauti jėgas?
Receptas: geriausia atostogauti su artimaisiais ir draugais, pakeitus aplinką, pasyvų poilsį kaitalioti su aktyvia veikla.
„Shutterstock“ nuotr.
Norite pailsėti? Atostogaukite mėnesį! Ar užteks pervargusiai specialis tei dviejų savaičių jėgoms atgauti? Psichologė Lina Skromovaitė pa tvirtina: pereinamasis laikotarpis iš darbo į atostogų režimą trunka ne trumpiau nei savaitę. Pirmąją atostogų savaitę dar gal vojama apie darbą, antrąją savaitę pradedama ilsėtis, atitrūkti nuo darbo ir rūpesčių, trečioji papras tai skiriama poilsiui. Ketvirtąją sa vaitę psichologai pataria skirti su grįžti į darbo dienos ritmą. Todėl idealios atostogos trunka mėnesį. „Reikia mokėti planuoti darbą ir poilsį. Dirbti pernelyg ilgai nega lima. Didžiąją savo laiko dalį dar bui skiriantis žmogus per atosto gas gali pajusti krizę. Atostogos taip pat turi būti planuojamos, to dėl prieš jas nuspręskite, ką norė site nuveikti, aplankyti, pamatyti. Taip išvengsite streso ir nemalonių netikėtumų“, – patarė psichologė L.Skromovaitė.
išvykti į kelionę ar pailsėti, todėl savo atostogas praleidžia namie. „Jie save ramina sakydami, kad per atostogas galės susitvarkyti namus, pasirūpinti sveikata. Tačiau svei kata rūpintis būtina kasdien, o ne tik sulaukus atostogų“, – pabrėžė psichologė. Atostogas, pasak specialistės, reikia skirti savo pomėgiams, kurie teikia malonumą, leidžia pailsėti nuo rūpesčių ir nevargina. Psicho logei neretai tenka susidurti su pa cientais, kurie pernelyg daug dirb dami patys nenori išeiti atostogų. Sako, kad darbas – tai antri namai. „Ir trumpos, ir pernelyg ilgos atostogos yra blogai. Jei per ato stogas prarandamas noras dirb ti, nebejaučiama poreikio dirbti ir uždirbti – tai ženklas, kad atosto gaujama pernelyg ilgai. Tai aktua lu mamoms, auginančioms maža mečius vaikus. Jos daugiausia laiko praleidžia namie, jaučiasi nereika lingos ir savęs nerealizuoja. Gyve nime svarbu išlaikyti pusiausvy rą“, – naudingų patarimų negailėjo L.Skromovaitė.
Laikas palepinti save
Prasti planai kenkia
Karolina Marcinkevičiūtė k.marcinkeviciute@diena.lt
nors tegavau dvi savaites“, – savo planais dalijosi Milda.
Metai be poilsio
Idealios atostogos – mėnesį
Milda neatostogavo ištisus me tus. Moteris dirba pardavimo va dybininke, dažnai tvarko darbo reikalus ir pasibaigus darbo va landoms. „Kaip ir visi dirban tys žmonės darbe turiu praleis ti aštuonias valandas. Sako, kad darbas biure švarus, lengvas, bet pavargstu turbūt labiau nei duob kasys ar koks nors statybininkas. Grįžus namo reikia pasirūpinti vakariene, vaikais. Jiems sumigus sėdu prie darbe nebaigtų tvarkyti dokumentų, sutarčių su klientais. Jei to nepadarysiu šiandien, atsi ras, kas pakeis mane“, – neslėpė 28-erių kaunietė. Pašnekovė prasitarė, kad, vos suplanuoja atostogas, atsiranda dar daugiau darbo, tenka pavaduo ti kolegas ir panašiai. „Kelis kartus bandžiau išeiti atostogų. Buvau tikrai pavargusi ir norėjau poilsio. Planavau išvykti į poilsinę kelionę, tačiau darbdaviai vis sugalvodavo kokių nors prie žasčių, kurios mane sulaikydavo nuo atostogų. Tačiau šią vasarą jau planuoju pailsėti. Išvyksiu į Italiją,
Nemažai žmonių, nors ir daug dir ba, atėjus atostogoms neturi lėšų
Lietuvos sveikatos mokslų univer siteto Reabilitacijos klinikos va
dovas profesorius Aleksandras Kriščiūnas pritarė psichologei dėl atostogų trukmės ir turinio. „Atostogas galima susigadin ti, užsibrėžus tikslą padaryti dar bą, kuriam iki šiol neturėjote laiko, sutaupyti pinigų, taip pat numesti svorio. Viso to dažniausiai nepada rysi, bet atostogas susigadinsi tik rai“, – humoro jausmo nestokojo profesorius A.Kriščiūnas.
Pirmąją atostogų sa vaitę dar galvojama apie darbą, antrąją pradedama ilsėtis, atitrūkti nuo darbo ir rūpesčių, trečioji ato stogų savaitė papras tai skiriama poilsiui. Atostogos reikalingos visiems, nesvarbu, kokį darbą jie dirba – fi zinį ar protinį. Savaitgaliai ar šven tinės poilsio dienos neprilygsta atostogoms. „Trumpos atostogos, mano manymu, turėtų trukti ne trumpiau nei savaitę ir per jas būti na pakeisti ne tik darbo, bet ir gyve
namąją aplinką. Ypač svarbu bend rauti su artimaisiais, šeimos nariais, draugais. Žmogui būtina bendrauti. Atostogauti vienumoje taip pat nėra gerai“, – tikino A.Kriščiūnas. Bendradarbiai turi pasiilgti
Visiems atostogautojams jis patarė pakeisti veiklos pobūdį. Dirbantys protinį darbą turėtų nesibodė ti fizinės veiklos, o tie, kurie kas dien dirba fizinį darbą, per atosto gas turėtų skaityti knygas, spręsti kryžiažodžius. „Juokaujama, kad atostogauti reikia tiek, kad bend radarbiai pajustų, kaip be jūsų sun ku“, – šmaikštavo A.Kriščiūnas. Pasiteiravus, ar visada randa lai ko poilsiui ir atostogoms, profeso rius nuo atsakymo išsisuko. Pati kino, kad poilsiaudamas stengiasi suderinti fizinę bei protinę veiklas ir dažniausiai tai pavyksta. „Valandą per dieną reikia skir ti intensyviam fiziniam darbui. Tai gali būti žaidimai, bėgiojimas, vaikščiojimas. Dar valandą reikia skirti intensyviam protiniam dar bui. Galima mokytis kalbų, spręsti įvairias užduotis. Svarbiausia išlai kyti pusiausvyrą, laikytis biologi nio ritmo“, – pabrėžė profesorius A.Kriščiūnas.
Sveikatos fronte – tūkstantis naujų specialistų Laima Zakaraitė Lietuvos sveikatos mokslų univer sitetas (LSMU) per iškilmingą sena to posėdį „Žalgirio“ arenoje įteikė diplomus daugiau nei 1000 šiemet studijas baigusių sveikatos moks lų specialistų.
Pirmą kartą LSMU diplomų įteiki mo ceremonija vyko netradicinė je erdvėje. Anot renginio organiza Tėviškai: R.Žaliūnas, įteikęs dau- torių, ši erdvė pasirinkta tam, kad giau nei tūkstantį diplomų, perspė- švente galėtų džiaugtis visa uni jo, kad pasirinktas kelias nebus versiteto bendruomenė. Po „Žalgi lengvas. Mindaugo Armonavičiaus nuotr. rio“ arenos stogu tilpo abiejų uni
versiteto akademijų – Medicinos ir Veterinarijos – visų septynių fa kultetų absolventai, užsienio stu dentai, jų artimieji, svečiai, univer siteto profesūra, emeritai. „Jūs baigėte vieną didžiausių ir konkurencingiausių universitetų, pasirinkote nelengvą, bet prasmingą kelią – sveikatos mokslus“, – svei kindamas absolventus pabrėžė LSMU rektorius profesorius Remi gijus Žaliūnas. LSMU tęsia tradiciją: diplomai tą pačią dieną įteikiami ir absol ventams, ir mokslo darbuotojams, gavusiems mokslo vardus. „Mū
sų pareiga – atpažinti rytojaus ta lentus. Šia švente siekiame suvie nyti universiteto benduomenę ir parodyti jaunajai kartai, kad ab solvento diplomas – tai tik žings nis prasmingos specialisto karjeros kelyje“, – jaunimą drąsino profe sorius R.Žaliūnas. LSMU senato pirmininko pava duotojas, Veterinarijos akademi jos, kuri prieš dvejus metus bu vo sujungta su Kauno medicinos universitetu, kancleris profesorius Henrikas Žilinskas jauniesiems specialistams davė priesaką būti savo laiko šeimininkais.
LSMU diplomus šiemet gavo 254 būsim ieji med ikai, 146 odon tologai, 110 farmacijos, 119 visuo menės sveikatos specialistų, 149 slaugos, 224 veterinarinės medici nos ir 63 gyvulininkystės techno log ijos specialistai. Iš viso 2012 m. LSMU baigė 1065 absolventai. Mokslo vardai suteikt i penk iems profesor iams ir vienam docent ui.
10
antradienis, liepos 3, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Pirmieji žingsniai – tankų apsuptyje Jaunius Sarapas Olimpinių žaidynių atrankos ko voms besirengiantys Lietuvos krepšininkai kontrastų kupinoje Venesuelos sostinėje Karakase iš vydo ypač subtilių vaizdų, tačiau rinktinės strategas Kęstutis Kem zūra viliasi, kad savotiška aplinka iš vėžių jo vadovaujamos koman dos neišmuš. Automatai ir tankai
Praėjusią naktį Karakaso „Po liedro“ aren oje buvo suž ais tos pirmosios atrankos turnyro rungtynės. Mūsų grupėje šeimi ninkė Venesuela surėmė ginklus su Nigerija. Ankstyvų trečiadie nio rytą Lietuvos vyrų laukia pir masis išbandymas su venesuelie čiais. Karak as as liet uv ius sut i ko ypatingai: puikios nuotaikos nestokojantys krepšininkai au tom atais ir nep erš aun am om is liem en ėm is ginkl uot ų arm ijos pareigūnų motociklais buvo pa lydėti į „Melija Castilla“ vieš butį, kuriame gausu ir kitų šalių krepšininkų. „Kelionė nebuvo sunki, bet vis tiek užtruko visą dieną. Atskridus pervežė per centrą, kuriame vyko kažkokia fiesta, atvežė į viešbutį, pavalgėme, pasižiūrėjome Vene suelos rungtynių vaizdo įrašų ir nuėjome gulti“, – įspūdžiais da lijosi K.Kemzūra.
Treniruotė karinėje bazėje
Lietuvos krepšininkai jau turėjo keletą treniruočių Karakaso kari nėje bazėje. Krepšininkai plušėjo ne tik krepšinio aikštelėje, bet ir treniruoklių salėje. „Senokai bu vome treniruoklių salėje, bet išė jo daug geriau, nes pusę treniruo tės laiko su žaidėjais dirbo Evaldas (Kandratavičius – rinktinės fizinio pasirengimo treneris – aut. past.), kuris atgaivino žaidėjų raumenis, o paskui pamėtėme į krepšį, pakar tojome derinius“, – apie pirmąją treniruotę pasakojo K.Kemzūra. Rinktinės strategas gyrė gerą pirmųjų Lietuvos rinktinės varžo vų – Venesuelos rinktinės įspūdį. „Parodėme žaidėjams kelių Vene suelos rungtynių iškarpas, kai jie žaidė Pietų Amerikos čempionate, kuriame neblogai pasirodė. Norė jome, kad komanda pajustų varžo vą, pamatytų, prieš ką teks žaisti“, – apie pasirengimą pirmajai dvi kovai sakė vyriausiasis treneris. Pasiilgo Panevėžio kvapo
Lietuvos rinktinės įžaidėjui Ša rūnui Jasikevičiui pirmoji pažin tis su Venesuela sukėlė dvipras mišką įspūdį. „Įspūdžiai įdomūs. Apylinkės aplink viešbutį nevertos dėmesio. Net Panevėžyje, jaučiant nekokį kvapą, buvo geriau, bet po 15 minučių kelio viskas labai gra žu“, – prisimindamas praėjusių metų nuotykius juokavo krepši ninkas.
Pirmąją treniruotę po atvykimo į Pietų Ameriką įžaidėjas įvertino teigiamai. „Po skrydžio, po laisvos dienos treniruotė buvo vangoka ir liūdnoka, bet dirbame tam, kad vėliau būtų lengviau. Reikia pra sitempti, prasilankstyti“, – teigė Š.Jasikevičius. Paklaustas apie rinktinės žaidi mo kokybę ir pasiektą formą, vy riausias komandos krepšininkas teigė matantis šviesą tunelio gale. „Aš visada bandau į viską žiūrėti realistiškai. Nereikia niekam me luoti – visi mato, kad nežaidžiame labai gerai. Optimizmo teikia tai, kad su rusais sužaidėme vieną ge rą kėlinį, su britais – antrą ketvir tį. Žinoma, norėtųsi būti geresnės formos“, – neslėpė žaidėjas. Techninę pražangą paskutiniame draugiškame susitikime su Didžio sios Britanijos ekipa gavęs įžaidė jas išreiškė viltį, kad arbitrai Kara kase vykstančiame turnyre dirbs kompetentingiau. „Nemanau, kad čia reikės taip luptis su varžovais, kaip Hjustone. Tikiuosi, kad bus normalūs teisėjai ir normalios są lygos – vis dėlto šį turnyrą organi zuoja FIBA“, – lūkesčius teisėjavi mo atžvilgiu išsakė Š.Jasikevičius. Vakar lietuviai dirbo ilgesnėje rytinėje treniruotėje, o vietoj va karinės treniruotės visa mūsų ša lies delegacija vyko apžiūrėti are nos ir stebėjo būsimų B grupės varžovų – Venesuelos ir Nigerijos rungtynes.
Vaizdai: dėl kelialapio į olimpines žaidynes mūsų krepšininkams teks kautis ypač savitoje aplinkoje. krepsiniosirdis.lt nuotr.
Trečias mačas – trečias pratęsimas Savos sienos Lietuvos septynio likmečių krepšininkų kol kas ne gelbsti. Kauno „Žalgirio“ arenoje vykstančiame pasaulio jaunių vai kinų čempionate šeimininkai pa tyrė antrąją nesėkmę – 83:91 nusi leido Ispanijos bendraamžiams.
Po trijų turų Pauliaus Juodžio auk lėtiniai žaidė daugiau nei bet ku ri kita šio turnyro komanda. Mače su ispanais, kaip ir pirmose dvie jose dvikovose su Kanada ir Pietų Korėja, ir vėl prireikė pratęsimo.
Vis dėlto jame daugiau jėgų išsau gojo varžovai. „Mums kažkas siunčia išban dymus. Trečios rungtynės – tre čias pratęsimas, o jame jėgų pri trūko. Vyrai šaunuoliai, jie kovojo ir atidavė visą širdį. Vaikinai per tokias rungtynes grūdinasi“, – dėl išsprūdusios pergalės apgailesta vo Lietuvos rinktinės treneris. P.Juodis neslėpė, kad vakar pir menybėse buvusi poilsio diena – gyvybiškai svarbi jauniems jo auklėtiniams. „Liko dvejos rung
tynės su labai pajėgiais varžovais – Europos čempionais kroatais ir Argentina, kuri žaidžia mums neparankų ir kietą krepšinį. Rei kia pailsėti ne tiek fiziškai, kiek emociškai. Pirmos trys dvikovos su trimis pratęsimais pareikala vo tikrai daug jėgų“, – sakė stra tegas. Ketvirtąsias B grupės rungty nes šiandien lietuviai žais su iki šiol nepralaimėjusia Kroatijos rinktine. VD inf.
Rezultatas Lietuva–Ispanija 83:91 (17:13, 15:23, 22:21, 23:20, 6:14). E.Serkevi čius 21, H.Sapryk inas 14, Ž. Jurgu tis 13/A.Sansas 24, A.Mart inas 13, F.Ventura 13.
B grupė Komanda
Išbandymas: Lietuvos jaunieji krepšininkai dvikovoje su ispanais kri
to tik po pratęsimo.
Tomo Raginos nuotr.
1. Kroatija 2. Ispanija 3. Kanada 4. Lietuva 5. Argentina 6. Pietų Korėja
Rung. Perg. Pral. Taškų sant.
3 3 3 3 3 3
3 2 2 1 1 0
0 1 1 2 2 3
268:189 229:213 202:205 265:268 212:216 238:323
Futbolo pasauli Auksinė Ispanijos futbolininkų karta dar kartą įrodė, kad yra stipriausia ko manda planetoje – Kijeve vykusiame Europos čempio nato finale perra šė futbolo metraš čius ir, nepalikę šan sų italams, apgynė prieš ketverius me tus iškovotą titulą.
Era: auksinė Ispanijos futbolininkų od
Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Nepaliko vilčių
Gdanske lygiosiomis 1:1 su italais pirmenybes pradėjusi „Raudonoji Furija“ toliau žygiavo daugiau nei užtikrintai. Tose pirmose rungty nėse praleistas įvartis ir buvo vie nintelis kartas, kai kamuolį iš savo vartų tinklo buvo priverstas išimti komandos vartininkas ir kapitonas Ikeras Casillasas. Nors, prieš fina linį etapą traumą patyrus Carlesui Puyoliui, buvo baiminamasi dėl vi durio gynėjo pozicijos, jį pakeitęs Sergio Ramosas rungtyniavo ne priekaištingai. Ispanai per pagrindinį rungty nių laiką oficialiuose turnyruo se prieš italus nebuvo laimėję nuo 1920-ųjų, tačiau dviejų geriau sių pastarojo dešimtmečio pasau lio vartininkų akistatos svarstyk lės pakrypo Pirėnų futbolininko naudai. Puikią gynybą tiek per at rankos varžybas, tiek finaliniame etape demonstravusi italų gyny ba subyrėjo prieš „tiki-taka“ sti liumi paremtas planetos čempio nų atakas. Per atrankos varžybas italų var tininkas Gianluigi Buffonas bu vo praleidęs vos du įvarčius. Ne
ką geriau varžovams sekėsi ieškoti būdų prie „žydrųjų“ vartų ir Len kijos bei Ukrainos stadionuose – praleisti trys įvarčiai. Finalas Ki jeve viską pakeitė. Trijų Europos ir keturių pasaulio čempionatų daly viui G.Buffonui aikštę teko palikti sunkiai tvardant emocijas.
Svarbiausias daly kas futbole – įvar čiai, o mes jų šįkart įmušėme daug.
Pirmąjį smūgį italai patyrė jau 14-ąją susitikimo minutę, kai grei tas čempionų išpuolis baigėsi Da vido Silvos smūgiu galva. 41-ąją minutę Cesare Prandelli vaikinai atsidūrė nokdaune – prieš varti ninką iššokęs Jordi Alba šaltak raujiškai antrą kartą pasiuntė ka muolį į vartus. Šis matadoriškas smūgis tapo lemiamas. Atsitiesti italai nesugebėjo, o jų viltys visiš kai žlugo, kai 64-ąją minutę trau mą patyrė vos prieš kelias minu tes po keitimo aikštėje pasirodęs Thiago Motta. Kadangi tuo me tu C.Prandelli jau buvo išnaudojęs
Sidabrinis Raivydas: Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Sidabro medalį iš Helsinkyje vy kusio Europos lengvosios atleti kos čempionato į Lietuvą parve žęs šuolininkas į aukštį Raivydas Stanys tikina, kad kartelė 231 cm aukštyje – ne riba.
Suomijos sostinėje lietuvis dėl aukso susikibo su britu Robbie Grabarzu. 233 cm įveikti nepavy ko abiem atletams, bet pagal ne sėkmingų bandymų skaičių čem pionu tapo anglas. – Po apdovanojimų ceremonijos prisipažinai negalintis patikėti, kad esi antras Europoje. Ar jau
patikėjai? – žurnalistai oro uoste paklausė Europos vicečempiono. – Taip, jau patikėjau. Džiugu, esu patenkintas savo rezultatu, nors dėl jo teko kaip reikiant pavargti. Dabar jau keliu sau kitus tikslus. Europos čempionate įgijau labai daug pasiti kėjimo. Asmeninį rekordą pasiekiau turėdamas nemažą rezervą, todėl jaučiu, kad 231 cm – dar ne pabaiga. – Viskas suplanuota šiems me tams? – Jeigu tik spėsiu atsigauti, peršok siu kartelę, kuri bus aukščiau. Fina le perdegiau, nesugebėjau iki galo iš naudoti savo potencialo. – Kokios mintys sukosi galvoje prieš išvykstant į Helsinkį?
11
antradienis, liepos 3, 2012
sportas
is vis dar bejėgis prieš „tiki-taką“
Europos čempionai 1960 m. – Sovietų Sąjunga, 1964 m. – Ispanija, 1968 m. – Italija, 1972 m. – Vakar ų Vok iet ija, 1976 m. – Čekos lovak ija, 1980 m. – Vakar ų Vok ie tija, 1984 m. – Prancūzija, 1988 m. – Nyderlandai, 1992 m. – Danija, 1996 m. – Vok ietija, 2000 m. – Prancūzi ja, 2004 m. – Graik ija, 2008 m. – Is panija, 2012 m. – Ispanija.
Finalas Ispanija–Italija 4:0 (2:0). Kijevas, 63 170 žiūrov ų. Įvarčiai: Dav idas Silva (14 min.), Jordi Alba (41 min.), Fernando Torresas (84 min.), Jua nas Matta (88 min.).
Simbolinė komanda
disėja tęsiasi. Pirėnų futbolininkai triumfavo trečiajame iš eilės didžiajame futbolo turnyre. AFP, „Reuters“ nuotr.
visus keitimus, mačą jo vadovau jama komanda baigė dešimtiese. Tuo pasinaudoję ispanai surengė dar dvi žaibiškas atakas ir laimėjo triuškinamu rezultatu – 4:0. Gerino rekordus
Apginti prieš ketverius metus iš kovoto Europos čempionų titulo per trylika iki šiol vykusių turnyrų dar nebuvo pavykę nė vienos ša lies komandai. Maža to, Ispanijos rinktinė prieš dvejus metus suge bėjo laimėti pasaulio pirmenybes. Trys titulai trijuose didžiuosiuo se turnyruose iš eilės – unikalus pasiekimas. Po šio triumfo Kijeve auksinė ispanų karta gali drąsiai turėti pagrįstų pretenzijų į visų laikų stipriausios pasaulio koman dos vardą. Stulbinamu rezultatu finalą lai mėję ispanai pagerino daug rekor dų. Pergalė finale 4:0 – kol kas di džiausia per Europos čempionatų istoriją. Iki šiol didžiausiu rezultatu buvo pasibaigęs 1972-ųjų finalas, kai Vakarų Vokietija 3:0 sutriuški no Sovietų Sąjungos rinktinę. Beje, tuometę vokiečių koman dą treniravęs Helmutas Schoenas iki sekmadienio vakaro buvo vie nintelis žmogus pasaulyje, kurio treniruojama rinktinė laimėjo Eu
Džiaugsmas: rezultatyviausias čempionato žaidėjas
F.Torresas konfeti lietuje maudėsi su atžalomis.
Vartininkai: G.Buffonas (Italija), I.Casillasas (Ispanija), M.Neueris (Vokietija). Gynėjai: G.Pique, S.Ramosas, J.Al
ba (visi – Ispanija), Pepe, F.Coentrao (abu – Portugalija), P.Lahmas (Vo kietija).
„Tiki-taka“ Žurnalistų sugalvotas terminas, cha rakterizuojantis Ispanijos rinktinės ir „Barcelonos“ klubų žaidimo stilių. „Ti ki-taka“ iš tikrųjų yra vaikams skirtas žaisliukas, tačiau dabar tai daugiau ži noma kaip vienas patraukliausių fut bolo stilių. Pirmasis šį terminą panau dojo „La Sexta“ televizijos komentato rius Andresas Montesas. Per 2006ųjų pasaulio čempionato rungtynes
tarp Ispanijos ir Tuniso jis taip sulygi no patrauklų trumpais perdavimais paremtą savo šalies rinktinės žaidi mą. Teig iama, kad tais metais ispa nai suprato, jog jiems niekada nepa vyks įveikti savo oponentų remian tis jėga ir ger u fiz in iu pasireng imu, todėl nuspręsta neduoti varžovams kamuolio. Taigi „tiki-taka“ pirmiausia yra kombinacinis futbolas. Kamuol į
stengiamasi laikyti ant žemės ir aukš ti bei ilgi perdavimai naudojami retai. Futbolininkai dažniausiai perduoda kamuolį partneriui tiesiai į kojas. Žai dėjai visada stengiasi gerai atsidengti ir dažnai įvairiose aikštės vietose sa vo išsidėstymu sudaro trikampius, o tai padeda neprarasti kamuolio. Fut bolininkų spurtai yra trumpi ir ven giama daug bėgti su kamuoliu.
ropos ir pasaulio čempionatus. Da bar prie šio garbingo sąrašo prisi jungė ir V. Del Bosque. „Sužaidėme nuostabų finalą ir visiškai kontroliavome rungty nes. Svarbiausias dalykas futbo le – įvarčiai, o mes jų šįkart įmu šėme daug. Nors ekipoje turime puolėjų, nusprendėme mačą pra dėti vien tik su atakuojamojo sti liaus saugais, nes jie labai tinka mūsų žaidimo schemoms. Tai vi siškai pasiteisino“, – po mačo kal bėjo V. Del Bosque. Beje, 61-erių iš Salamankos kilęs treneris, stovė damas prie Madrido „Real“ vai ro, 2000 ir 2002 m. dar laimėjo ir Čempionų lygos varžybas. „Varžovai tikrai nusipelnė šios
pergalės ir visiškai pelnytai per rašė futbolo istoriją. Net žaisdami be įprasto klasikinio puolėjo, jie pridarė mums tiek problemų, kad nė negalėjome įsivaizduoti. Kad ir kaip būtų, mums ir finalas yra pui kus rezultatas“, – oponentų pra našumą pripažino Italijos rinktinės vairininkas C.Prandelli. Apie visišką ispanų dominavimą Europos futbole liudija ir tas fak tas, kad net 10 čempionų ekipos žaidėjų buvo įtraukti į simbolinę čempionato rinktinę. Šia perga le čempionai nepralaimėtų oficia lių rungtynių seriją pratęsė iki 20ies. Didžiųjų turnyrų atkrintamųjų varžybų stadijoje ispanai laimėjo 10 kartą iš eilės.
Unikali snaiperio sėkmė
Šiame čempionate netrūko įdo mių ir kartais net kurioziškų nu tikimų. Vienas tokių – nugalėtojų komandos puolėjui Fernando Tor resui tam, kad taptų rezultatyviau siu pirmenybių futbolininku, užte ko vos 189 minučių. Tik dvejas rungtynes startinėje sudėtyje pradėjęs 28-erių Londono „Chelsea“ snaiperis įmušė tris įvar čius, tačiau parsivežė namo „Auksi nį batelį“, kadangi atliko vieną re zultatyvų perdavimą ir aikštelėje praleido mažiau laiko už kitus pen kis po trissyk pasižymėjusius žaidė jus: vokietį Mario Gomezą (rezulta tyvus perdavimas ir 282 min.), rusą Alaną Dzagojevą (253 min.), kroatą
Saugai: D. de Rossi, A.Pirlo (abu – Italija), S.Gerrardas (Anglija), X.Alon so, D.Silva, C.Fabregasas, Xavi, A.Iniesta, S.Busquetsas (visi – Ispa nija), S.Khedira, M.Ozilas (abu – Vo kietija). Puolėjai: C.Ronaldo (Portugalija), M.Balotelli (Italija), Z.Ibrahimovičius (Švedija).
Mario Mandžukičių (270 min.), italą Mario Balotelli (421 min.) ir portu galą Cristiano Ronaldo (480 min.). F.Torresas tapo ir pirmuoju futboli ninku, kuriam pavyko įmušti dvie juose Europos čempionatų fina luose. Panašų pasiekimą užfiksavo saugas Xavi, kuris pirmasis atli ko rezultatyvius perdavimus tiek lemiame 2008-ųjų, tiek 2012-ųjų mačuose dėl žemyno trofėjaus. Jų komandos draugas Andresas Iniesta buvo išrinktas viso čempionato ge riausiu žaidėju. Tai buvo paskutinis turnyras, kurio finaliniame etape dalyvavo 16 komandų. Nuo 2016-ųjų, kai čempionatas vyks Prancūzijoje, dėl trofėjaus kovos jau 24 ekipos.
„Aukso medalis kartais man vaidenasi“ – Prieš kiekvienas varžybas prisi menu trenerio žodžius: „Blogas tas karys, kuris nenori tapti generolu.“ Prieš varžybas svajoju apie aukso medalį. Jis man net vaidenasi. Šį kart atsipirko sunkus darbas ruo šiantis pirmenybėms. Visada keliu sau aukštus tikslus. – Ar per treniruotę esi šokęs aukščiau? – Ne, per treniruotes nesistengia me užbėgti įvykiams už akių. Įveikti daigiau nei 230 cm nesu bandęs. – Prieš kiekvieną šuolį žegno jiesi. Esi tikintis? – Taip, Dievas man yra padėjęs. – Nemažai esi kalbėjęs apie psi
chologiją. Kiek ji lemia tavo pa sirinktoje sporto šakoje? – Psichologija nemažai lemia ne tik mano sporto šakoje. Kiekviename sporte daugiau negu 50 proc. vis ką lemia būtent ji. – Esi minėjęs, kad sieksi Lon don o olimp in ėse žaidyn ėse patekti į finalą. Sidabras Eu ropos čempionate – rimta pa raiška. – Londone bus sunkiau, nes ten su sirinks stipriausi planetos sporti ninkai. Viskas priklausys nuo to, ar pavyks pailsėti po šio čempio nato. Jau dabar turiu daug minčių. Aukščiausias mano tikslas žaidy nėse bus finalas. Dabar džiaugiuo si sėkme Europoje.
– Kodėl po kiekvieno šuolio prieidavai prie trenerės Audros Gavelytės? – Ji visada pataria. Stadione tvy ravo labai didelė įtampa: aplink – kameros, be galo daug žmonių. Trenerės patarimai padėdavo su sikoncentruoti. Ji visada primena, ką neretai pamirštu. Kvalifikacinėse varžybose jaučiausi tvirtai, tačiau finale nespėjau atsigauti fiziškai, teko parodyti savo charakterį. – Bandei įveikti ir 233 cm aukš tį. Ko pritrūko? – Jėgų. Jas išnaudojau bandyda mas įveikti 220 cm aukštį. Jį pa vyko įveikti tik trečiuoju bandymu. Trukdė stiprus vėjas, reikėjo atras ti sėkmingos technikos raktelį. Tre
čiasis bandymas daugiau priklausė nuo jėgos, o ne nuo technikos. Įvei kus šį aukštį, trenerė mane nurami no, priminė, ką reikia daryti. Prieš kiekvieną šuolį sau kartojau: „Tai tavo galimybė, privalai kažką da ryti.“ – Iki Londono olimpinių žai dynių liko mažiau negu mėnuo. Kokie tavo planai? – Stengsiuosi per dvi dienas pail sėti, viską apmąstyti. O vėliau ruo šiuosi toliau. Prieš pat olimpines žaidynes planuoju vykti į stovyk lą. Europos čempionate kūnui teko labai didelis krūvis. Nesu to jautęs: atrodo, kad nukritau iš trečio aukš to ir nusileidau ant kojų. Bet viskas gerai, nes traumų nepatyriau.
Nustebino: Europą nustebinęs
R.Stanys vakar sugrįžo į tėvynę.
Simono Švitros nuotr.
12
antrADIENIS, liepos 3, 2012
pasaulis Gina Siriją
Atskleidė sąmokslą
Pergalė rinkimuose
Rusija pareiškė turinti objek tyvių duomenų apie Turkijos naikintuvo F-4 „Fantom“, ku rį numušė Sirijos priešlėktu vinės gynybos pajėgos, skryd žio maršrutą. Pasak Rusijos karinių ekspertų, „duomenys aiškiai patvirtina tą faktą, kad lėktuvas pažeidė Sirijos oro erdvę“.
Didžiosios Britanijos laikraš tis „The Sunday Times“ pra nešė, kad šalies žvalgybos tarnybos neva sužinojo, jog 30 metų norvegas islamis tas, dalyvavęs kovotojų treni ruotėse Jemene, ketina įvyk dyti teroro aktą JAV lėktuve, kai vyks olimpinės žaidynės Londone.
Enrique Peña-Nieto (nuotr.), jaunatviškas Meksiką dešimt mečius valdžiusios Institucinės revoliucinės partijos kandida tas, užtikrintai laimėjo šalies prezidento rinkimus. E.PeñaNieto gavo 42 proc. balsų, o jo varžovas, kairiųjų kandidatas Andrésas Manuelis LópezasObradoras, – 31 proc.
Įtartinos M.Saakašvilio politinės reformos Ar Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis rengiasi užimti šalies premjero postą? Buvęs Gruzijos prezidentas Eduardas Ševardnadzė mano, kad M.Saakašvilis, siekdamas išsaugoti valdžią, gali griebtis naujos avantiūros. Išplėstos premjero galios
Kad M.Saakašvilis nebijo rizikuoti, pasaulis jau galėjo įsitikinti 2008 m. Tiesa, tada rizika nepasiteisino. Gruzijai teko patirti kaimynės Ru sijos rūstybę. Tačiau M.Saakaš vilis, nors sulaukė kritikos ne tik namie, bet ir tarptautinėje erdvė je, liko šalies vadovo poste. Tiesa, kitais metais šalies vadovo antroji kadencija baigsis ir M.Saa kašvilis negalės toliau eiti šalies vadovo pareigų. Tačiau, kaip kalba M.Saakašvilio oponentai, jis neke tina taip lengvai atsisakyti įtakos. Kaip? Galima imtis reformų, ku rios leistų užėmus kitą postą, pa vyzdžiui, šalies premjero, išlaikyti ne mažiau įtakos nei būnant pre zidentu. Ministro pirmininko ga lios Gruzijoje buvo sustiprintos dar 2010-aisiais. Šie konstitucijos pakeitimai įsigalios po prezidento rinkimų kitais metais. Kaip rodo apklausos, M.Saakaš vilio partija turi geras galimybes laimėti spalį vyksiančius rinkimus. Sieks likti valdžioje?
Grėsmingą žinią apie M.Saakaš vilio galbūt puoselėjamus planus išsaugoti įtaką pirmasis paskelbė E.Ševardnadzė, dažnai oponuo jantis M.Saakašviliui. „Saakašvilis padarys viską, kad išliktų valdžioje“, – Gruzijos sa
vaitraščiui „Asaval-Dasavali“ tei gė buvęs šalies vadovas ir Tarybų Sąjungos užsienio reikalų minist ras E.Ševardnadzė. „Deja, niekas neduos mums ga rantijos, kad Saakašvilis nesigriebs naujos avantiūros. Atsiprašau Gru zijos liaudies už tai, kad 2003 m. perdaviau valdžią Saakašviliui. Bet tada nebuvo kitos išeities“, – sakė E.Ševardnadzė.
Deja, niekas neduos mums garantijos, kad Saakašvilis nesigriebs naujos avantiūros.
Buvęs Gruzijos prezidentas pri dūrė, kad M.Saakašvilis „įvedė ša lyje diktatūrą“, todėl jis, kaip „visa Gruzijos liaudis“, būsimuose rin kimuose rems milijardierių ir opo zicinės koalicijos „Gruzijos sva jonė“ lyderį Bidziną Ivanišvilį. „Esu tikras, kad Ivanišvilis iškovos pergalę ir galės pradėti dialogą su Rusija dėl Gruzijos teritorijos vien tisumo atkūrimo. Toks dialogas vi siškai atitinka Gruzijos liaudies in teresus“, – sakė E.Ševardnadzė. Politikos analitikas Soso Tsint sadzė pabrėžė, kad M.Saakašvi
lio veiksmai leidžia manyti, jog jis ketina užsiimti vietą valdžioje. Ta čiau ekspertas tuoj pat pridūrė, kad prognozuoti, kaip toliau elgsis ša lies vadovas, – rizikinga. Naujas ministras pirmininkas
Politinę audrą Gruzijoje sukėlė antradienį M.Saakašvilio paskelb ta ministrų kabineto pertvarka. Prez id entas nauj uoj u šal ies premjeru patvirtino Vano Mera bišvilį. Po šio prezidento sprendimo parlamentas turės per savaitę su šaukti neeilinį posėdį ir patvirtinti pristatytą vyriausybės sudėtį. Pasak Gruzijos žiniasklaidos, paskyrus V.Merabišvilį, buvusį vi daus reikalų ministrą, vyriausybės vadovu, vidaus reikalų minist ro postą užims gynybos ministras Bačo Achalaja, o jo postą – Gruzi jos nacionalinio saugumo tarybos sekretorius Giga Bokerija. Kaip sakė M.Saakašvilis, nau jasis šalies vyriausybės vadovas „sėkmingai eis naujas pareigas“. Kartu Gruzijos prezidentas pa skelbė, kad vyriausybė vykdys naują programą, kuria bus siekia ma „gerinti kiekvieno Gruzijos pi liečio padėtį“. „V.Merab išv il is gerai dirb o būdamas vidaus reikalų ministro poste. Jis vykdė visas tas užduo
Kaltinimai: M.Saakašvilis deklaruoja, kad nori pasukti Gruziją demok
ratijos keliu, tačiau oponentai tuo netiki.
tis, kurias jam pavedė valstybė, – ar tai buvo kova su korupcija, kri minaliniais nusikaltimais, ar ištisų miestų priverstinai perkeltiems po Gruzijos ir Rusijos karo statyba, – pabrėžė M.Saakašvilis. – Dabar mums iškilo naujas uždavinys – vykdyti naują programą, kurios tikslas – gerinti kiekvieno ša lies piliečio padėtį. Ir aš esu įsiti
„Reuters“ nuotr.
kinęs, kad jis sutramdys nedarbą, kaip anksčiau tai padarė, įveikda mas korupciją ir kriminalinius nu sikaltimus.“ Prezidentas pabrėžė, kad naujo premjero uždavinys bus spręsti su nedarbu susijusias problemas, už tikrinti žemės ūkio plėtotę ir ge rinti sveikatos apsaugą. BNS, AP, AFP inf.
V.Merabišvilis – prieštaringasis prezidento draugas Vano Merabišvilis – būtent šį poli tiką Gruzijos prezidentas Michai las Saakašvilis paskyrė naujuoju šalies premjeru.
Įtartinas: Gruzijoje V.Merabišvilis giriamas dėl to, kad sugebėjo išspręs
ti nemažai vidaus reikalų sistemos problemų, tačiau šis politikas ne sy kį buvo atsidūręs įvairių skandalų centre. „Reuters“ nuotr.
V.Merabišvilis Gruzijoje laikomas įtakinga politine asmenybe. Ne tik dėl to, kad jį su Gruzijos vadovu M.Saakašviliu sieja ilgi metai bend ro darbo, bet ir dėl jo inicijuotų re formų vidaus reikalų sistemoje. V.Merabišvilis vidaus reikalų mi nistro poste dirbo nuo 2004 m. gruodžio 31 d. iki šiol. Per šiuos me tus V.Merabišvilis net užsitarnavo Lavrentijaus Berijos, buvusio Tarybų Sąjungos vidaus reikalų liaudies ko misaro, pravardę, nes nuožmiai ko vojo su korumpuotais pareigūnais.
Tačiau apie V.Merabišvilio žyg darbius daugiau kalba M.Saakaš vilis. O Gruzijoje iki šiol netyla kalbos, kad V.Merabišvilis galėjo prisidėti prie valstybės lėšų, skir tų karo su Rusija nualintiems re gionams atstatyti, iššvaistymo. Kalbama, kad pastatyti namai buvo nekokybiški, kad galėjo būti statomi ne rinkos kainomis, o ge rokai brangiau. Maža to, nepaisant įvykdytų re formų vidaus reikalų sistemoje, V.Merabišvilis kaltintas politiniu persekiojimu. Vienas rimčiausių kaltinimų – 2005 m. įvykdytas jauno banko darbuotojo Sandro Girgvlianio pa grobimas ir nužudymas.
Kaip tada rašė Gruzijos žiniask laida, jaunuolis viename Tbilisio naktiniame klube susipyko su vi daus reikalų ministru, jo žmona ir V.Merabišvilio artimais bendražy giais ministerijoje. Tarp jų buvo Datas Achalaja, Gruzijos žvalgybos biuro vado vas, taip pat jo brolis, gynybos mi nistras Bačo Achalaja. Abu jie yra ne sykį opozicijos kaltinti vykdant politinį persekiojimą. Po šio nusikaltimo, su kuriuo bu vo siejamas V.Merabišvilis, visuo menė reikalavo, kad jis paliktų po stą. Tačiau tuo metu M.Saakašvilis gynė ministrą, kaip daugiausia nu veikusį ministrų kabineto narį. „Democracy & Freedom Watch“ inf.
13
AntrADIENIS, liepos 3, 2012
menas ir pramogos
Tiesos šauklys teatre ir gyvenime
Vienam žinomiausių šalies aktorių Vytautui Paukštei sukanka 80 metų. Garbingą jubiliejų švenčianti Lietuvos teatro legenda sako, kad svarbiausia yra nemeluoti. Nei scenoje, nei realybėje. Likimas padaro savo
Klaipėdos dramos teatro aktorius V.Paukštė į filosofin ius išvedžioji mus nesileidžia. Pasak jo, ne viskas gyvenime vyksta taip, kaip norisi: „Jaunystėje gyvenimas labai gražus, krūvos iliuzijų, paskui gyvenimas po truputėlį skaldo, tašo ir padaro tai, ką, matyt, reikia padaryti.“ Tačiau vienas garsiausių šalies aktorių sako tikrai negalįs skųstis. Būta visko: ir liūdnų dienų, bet ir laimės netrūko. O labiausiai akto rius sako nepakenčiąs netiesos. „Stengiuosi nei scenoje, nei gy venime, kiek tai įmanoma, neme luoti, kad nebūtum falšyvas. Mes juk žinom – kad ir kiek žmogus stengtųsi paslėpti savo veiklą, vis tiek matom – falšas. Kad tai netik ra, kažkas slidu, kažkas negera“, – sakė V.Paukštė. Brangiausi vaidmenys
Aktorius gimė Kaune gausioje tar nautojo šeimoje. Tėvas buvo ištrem tas, o kiti šeimos nariai, tik per ste buklą išvengę tremties, išsibarstė. Vidurinę mokyklą būsimas aktorius baigė glausdamasis vaikų namuose.
Ateities planų būta įvairių. „Bu vo, be abejonės, buvo, būčiau bu vęs turbūt elektronikas. Aš norė jau baigęs aštuonias klases stoti į Vilniaus politechnikumą, nes gy venimas buvo labai sunkus pokario metais“, – prisiminė V.Paukštė. Tačiau dramos būrelio vadovė, garsi ano meto aktorė Ona Juodytė, Vytautą pastūmėjo rinktis akto riaus kelią. Juo pasukęs, nebeiškly do. Nuo 1963-iųjų iki šiol V.Paukštė dirba Klaipėdos dramos teatre. Per daugiau nei 50 metų, praleistų sce noje, jis sukūrė per šimtą vaidmenų. Patys brangiausi – Mindaugas ir Mažvydas Justino Marcinkevičiaus dramose. „Vaidmenys turbūt kaip kūdikiai – kuo daugiau iškenti, tuo jie brangesni“, – mano V.Paukštė. Aktorius neslepia, kad ne vi si vaidmenys buvę mieli. Keleto, ne pačių pagrindinių, tiesiog atsi sakė. Tačiau ir ne visos svajonės iš sipildė: „Mūsų profesijoj svajonės absoliučiai nieko nereiškia. Yra įsakymas ant lentos ir prašom vai dint. Tikriausiai kas nors liko ne padaryta, bet dabar jau turbūt vė lu, nebereikia svajoti.“
Paklaustas, kokios neišsipildžiusios svajonės, teištarė: „Tiek to.“ Pavyzdys kolegoms
Dabartinis gyvenimo tarpsnis V.Paukštei – nemaloniausias. Už sitęsus Klaipėdos dramos teatro rekonstrukcijai, aktoriai, pasak jo, tarsi be namų. „Visi susirenka vos ne kasdien, ir laisvą dieną, pasi žiūrėt tvarkaraščio, pasikalbėt, pa pliurpt, apkalbėt ko nors, apšmeižt, – žmogiška. Tai yra namai, jie su jungia. O dabar kaip Grigo bitės iš silakstė, nei kur susirinkt, nei kur ateiti“, – sakė aktorius. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius Vytautas Paukštė jau yra tapęs, jo kolegų ir teatro gerbė jų žodžiais, kone Klaipėdos simbo liu. „Mums tik atėjus į teatrą, mūsų kursui, Klaipėdos laikraščio buvo išplatintos tokios anketos: koks jū sų aktoriaus idealas? Ir aš tada, at simenu, rašiau, kad man aktoriaus idealas yra V.Paukštė. Nes man jau tada buvo nepasiekiamose aukštu mose su savo Mindaugu ir Mažvy
Karjera: V.Paukštė scenoje praleido 50 metų, per kuriuos sukūrė dau
giau kaip 100 vaidmenų.
du“, – pasakojo Klaipėdos dramos teatro aktorius Rimantas Pela kauskas. „Ten, kur tiktai tekdavo vaidinti su juo, būdavo nepapras tai įdomu. Tai labai puikus akto rius, iš tikrųjų pažymėtas talento žyme“, – teigė Klaipėdos dramos teatro aktorė Nijolė Sabulytė.
Vytauto Petriko nuotr.
„Kai susipažinau su Vytautu kaip su žmogumi, aš tiesiog buvau nu stebusi: didis artistas, o toks pa prastas žmogus. Su juo taip gera bendrauti, taip lengva“, – tvirtino Klaipėdos dramos teatro aktorė Si mona Šakinytė. VD, lrt.lt inf.
Nuolaidos: DNB DAILY CARD - 20 %
14
AntrADIENIS, liepos 3, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Mokytojų namų kiemelyje, Vilniaus g. 39. KADA? Liepos 5 d. 19 val. KIEK? 22 litai.
KUR? Galerijoje „Arka“, Aušros Vartų g. 7. KADA? Liepos 4–24 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? Varniuose, Lūksto ežero pakrantėje. KADA? Liepos 6 ir 7 d. KIEK? 63 litai.
Bardai renkasi
Kultūrų draugystė
Bliuzo naktys
Vilniečių laukia dainuojamosios poezijos koncertas iš ciklo „Jubilieji nio festivalio TAI – AŠ aidai“, skirto 10-ajam dainuojamosios poezijos festivaliui „Tai – aš“. Dalyvaus duetas iš JAV „MUSTARD’S RETREAT“ – Davidas Tamulevichius ir Michaelas Houghas, taip pat Saulius (nuotr.) ir Jokūbas Bareikiai, Andrius Zalieska-Zala ir Aurimas Driukas.
Parodoje „Šaknys“ po 15 žinomų menininkų iš Lietuvos ir Bal tarusijos pateikia kūrinius, labiausiai atspindinčius abi tautas siejančią miško temą. Bendrą projektą vykdo viena Lietuvos ir dvi Baltarusijos galerijos: galerija „Arka“ Vilniuje, L.Ščemeliovo muziejus Minske ir G.Vaščenkos paveikslų galerija Gomelyje.
20-ajame festivalyje „Bliuzo naktys 2012“, be puikaus bliuzo, lanky tojus džiugins ir kitos pramogos – riedantys pripučiami kamuoliai, batutas, laipiojimas sienomis. Vakarais visus linksmins lietuviai „The Road Band“, funky blues žvaigždė Boney Fieldsas, gitaristas Johnas Mooney, britų grupė „Krissy Matthews Band“ ir kiti.
KUR? Įvairiose Vilniaus vietose. KADA? Liepos 6–8 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? Prancūzų institute Vilniuje, Didžioji g. 1. KADA? Rytoj 18 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Vingio parke. KADA? Šiandien 19–20.30 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? „Forum cinemas Akropolyje“, . KADA? Nuo rytojaus. KIEK? 18 litų.
Moksleiviai vėl dainuos
Gyvybė iš mėgintuvėlio
Sveikam kūnui ir sielai
Ledynmečio epas tęsiasi
Sostinė savaitgalį skambės nuo jaunų balsų – į moksleivių dainų šventę „Mūsų vardas – Lietu va“ sugužės per 20 tūkst. jaunųjų dainininkų ir šokėjų iš visos Lietuvos. Renginiai vyks Vilniaus centre.
Renginių cikle „Vasaros dvelksmas“ prancūzų filosofės, režisierės Ariane’os Poulantzas filmas „Kelios motinos“ pasakoja apie nevaisingų porų iššūkius Prancūzijoje, kurioje surogatinė moti nystė yra draudžiama įstatymais.
Vilniečiai ir sostinės svečiai kiekvieną antradienį kviečiami į jogos užsiėmimus gamtos apsuptyje – tiek pradedantiems, tiek pažengusiems siūlomi pratimai nebus sudėtingi, tačiau padės atsipalai duoti po darbo dienos.
Ketvirtojoje „Ledynmečio“ dalyje pašėlusi vo verė Skretas ir vėl vaikosi savo išsvajotą ąžuolo gilę. Deja, lenktynės baigiasi ne taip jau laimingai, ir voveriukas tampa dar vieno pasaulinio katak lizmo kaltininku.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Hartlando užuovėja“ (k). 11.00 LRT vasaros studija. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 „Senis“ (N-7) (k). 13.15 „Mylių Amerika“ (3). 14.00 Žingsnis po žingsnio. 14.15 Europos vidury. 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Hartlando užuovėja“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. 18.40 Orai. 18.45 Nacionalinė paieškų tarnyba. 19.25 „Detektyvė King“ (N-7) (8). 20.25, 22.05 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.35 Verslas. 20.40 Kultūra. 20.45 Sportas. 20.50 Orai. 20.55 Vyrų krepšinio olimpinis atrankos turnyras. Apžvalga. 21.00 Stilius. 22.10 „Mylių Amerika“ (4). 23.05 Vakaro žinios. 23.10 Sportas. 23.13 Orai. 23.15 „Detektyvė King“ (N-7) (8) (k).
LTV 21.00 val.
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Keista šeimynėlė“ (k). 7.20 Juokas juokais (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 9.45 Pirmas kartas su žvaigžde (N-7) (k). 10.15 Kažkas atsitiko (N-7). 10.45 Kitas! (N-7). 11.10 „Detektyvė Rizoli“ (6) (N-7) (k). 12.10 „Havajai 5.0“ (N-7) (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“ (2). 13.40 „Keista šeimynėlė“. 14.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.10 KK2 (N-7). 17.10 Nuo... Iki... 18.10 „Šeimynėlė“ (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.10, 22.19 Sportas. Orai. 19.15 „Namai, kur širdis“ (N-7). 20.00 „Pavogta laimė 3. Pavojinga sąjunga“ (N-7). 21.00 Pirmas kartas su žvaigžde (N-7). 21.30 Juokas juokais. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 Veiksmo trileris „Siaubo naktis“ (JAV, 2006 m.) (N-14). 0.25 „Trauma“ (2) (N-7). 1.20 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
TV3
6.40 Teleparduotuvė. 6.55, 14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“.
LNK 19.15 val.
7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Darbštuolis Tedas“ (5, 6). 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00, 10.30 „Pasmerkti“. 11.00 Drama „Holisės Vuds piešiniai“ (JAV, 2007 m.). 13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Nepaprastas pasaulis“. 14.10 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Meilės prieglobstis“. 16.40, 17.40 „Paveldėtojai“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 Dar pažiūrėsim… 20.10 „Be namų“. 21.00 Ūkininkas ieško žmonos. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Liudininkai“. 23.00 Fantastinis veiksmo f. „Gyvenama sala 2. Susirėmimas“ (Rusija, 2009 m.). 1.05 „Gyvenimas“. 2.00 „Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius“.
BTV 6.30 7.00 7.25 8.00 8.25 9.00
Televitrina. Žinios (k). Smagiausios akimirkos. „Labas vakaras, mielasis“. „Zaicevas + 1“ (N-7) (k). „Kviečiu vakarienės“.
TV3 20.10 val.
9.30 „Miesčionys“ (N-7). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 12.00 „Daktaras Tyrsa“ (N-7) (k). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7) (k). 15.00 „Srautas I“ (N-7). 16.00 „Baimės faktorius“ (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Mano laida“. 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. 20.23 Orai. 20.25 „Prajuokink mane“. 21.25 Komedija „Lengvi pinigai“ (Kanada, 1998 m.) (N-7). 23.15 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.20 „Galileo: norintiems žinoti“. 0.50 „Bamba“ (S).
15.45, 16.10 „S.Rushdie. Žodžiai, sukrėtę pasaulį“ (2) (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. 16.07, 17.17, 18.07, 20.42, 23.12 Orai. 18.10 2012 m. FIBA pasaulio jaunių vaikinų (iki 17 metų) krepšinio čempionatas. Lietuva–Kroatija. Tiesioginė transliacija. 20.10 Griūk negyvas! (N-7). 20.30, 23.00 Reporteris. 21.00 Olimpinis vyrų krepšinio atrankos turnyras. Makedonija–Naujoji Zelandija. Tiesioginė transliacija. 0.30 Olimpinis vyrų krepšinio atrankos turnyras. Jordanija–Puerto Rikas. Tiesioginė transliacija. 3.00 Olimpinis vyrų krepšinio atrankos turnyras. Venesuela–Lietuva. Tiesioginė transliacija.
Lietuvos ryto TV
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 Italijos „Serie“ A lyga. „Atalanta“–„Roma“. 15.10 Olimpinės žaidynės. 15.25, 19.15 Angliškojo biliardo „Premier“ lyga. 17.10 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „Porsche Carrera Cup 2012“. IV etapas (Oulton Park). 18.25 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „AirAsia Renault Clio Cup 2012“. IV etapas (Oulton Park). 21.15 Golfo pradžiamokslis. 21.45, 23.15 Profesionalų boksas. P.Williamsas ir K.Cintronas (2010 m.).
5.00, 17.20, 23.30, 2.30 Pašėlę TV pokštai. 6.14, 13.15 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 7.45, 13.00, 20.45, 23.15 Lietuva–Venesuela– Londonas. 8.00 „Oskaro oazė“. 8.15, 14.45 Negaliu tylėti. 9.15 „Merdoko paslaptys“ (N-7). 10.15 Griūk negyvas! (N-7). 10.35 Šiandien kimba. 11.05 Gongo Gangas. 12.00 Lietuvos diena. 13.45 Skonio reikalas.
BTV 20.25 val.
SPORT1
lietuvos ryto tv 13.45 val.
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt
antradienis, liepos 3, 2012
siūlo darbą Konditerijos įmonė priims į darbą vairuotoją-ekspeditorių, vadybininką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel. 8 611 45 000. 957451
Terminuotam darbui Lentvaryje reikalingi pagalbiniai (-ės) darbuotojai (-os) (langų gamyba). Darbas prie staklių, langų profilių gaminimas, plastiko surinkimas, langų apkaustų uždėjimas, frezavimas, virinimas, metalo pjovimas. Registruotis darbo dienomis 9-16 val. tel. 8 620 68 855, 8 650 34 654.
Šeštadienį dvylik tą kartą bardų sos tine jau vadinamo je Kulautuvoje vyks dainuojamosios poezijos festivalis „Akacijų alėja“.
959483
UAB „IRDAIVA” reikalingi dirbti Vilniuje: betonuotojai, tinkuotojai, staliai-dailidės, fasado šiltintojai, apdailininkai, plytelių klojėjai. Kontakt. tel. 8 659 38 437, 8 659 38 480, 8 659 38 414. 959171
Verpimo įmonei Vilniuje reikalingi darbininkai. Apmokome. Tel. (8 5) 260 1970, 8 698 34 551, skambinti darbo dienomis nuo 9 iki 16 val. 961027
paslaugos statybos ir remonto Trauka: „Akacijų alėja“ kasmet sub uria mimedžio nias poe zijos ir vidaus lyriškos Gamina masyvo du-
ąžuolo. Kokybę garantuomuzikos gerbėjų. ris iš uosio, Lai mučio Brun dzos (BFL) nuotr. ja. www.vidinesdurys.lt. Tel. 8 689 44 984, e. paštas vidinesdurys@zebra.lt.
Bardai traukia į Kulautuvą
955284
Vilija Žukaitytė
v.zukaityte@diena.lt
tai įvertins ir Lietuvos rekordų re gistravimo agentūra „Factum“.
Išsikels iš amfiteatro
Virgis Stakėnas:
„Dainuojamosios poezijos festi valis nėra tik renginys. Tai kultū ros reiškinys, kuriame susirenka šimtai atlikėjų, tūkstančiai klau sytojų. „Akacijų alėja“ yra Kulautu vos vizitinė kortelė“, – sakė Kau no rajono savivaldybės administ racijos direktoriaus pavaduotoja Raminta Popovienė. Šiemet pirmą kartą festivalis vyks ne amfiteatre, o Kulautuvos parke. „Tai gerokai didesnė erdvė, todėl daugiau žmonių galės mė gautis bardų atliekama muzika. Be to, nauja vieta leis pasiūlyti dau giau pramogų“, – žadėjo festivalio direktorius Arūnas Eitutis. Sieks rekordo
Per dešimtą festivalį šalia am fiteatro buvo pasodinta akacija. Nors renginys perkeliamas į Ku lautuvos parką, medelis judina mas nebus. „Simboliškai jį prisiminsime. Ketiname sukurti medį iš plas tikinių butelių. Norime visiems parodyti, kaip visi šventės daly viai myli gamtą. Jiems rūpi pušy nas, kuriame ir vyks festivalis“, – sakė A.Eitutis. Gaminant medį žadama panau doti apie tūkstantį plastikinių bu telių, o festivalio rengėjai tikisi, kad
Mūsų festivalį tradi ciškai vainikuos him nas, tačiau šį kartą jis skambės kiek kitaip. Įspūdingas koncertas
Festivalis šiemet bus keturių dalių. „Įžangos koncerte dalyvaus „Ma žosios akacijos“ atrankos, Respub likinio moksleivių dainuojamosios poezijos ir Vytauto Kernagio kon kursų laureatai“, – pasakojo festi valio prodiuseris ir atlikėjas Virgis Stakėnas. Antroje dalyje publika išvys žmogaus orkestro pasirody mą. Atlikėjas ant scenos bus visiš kai vienas, be jokio orkestro, pri tariamojo vokalo. „Tarsi nuogas, vien tam, kad žiūrovams atvertų savo dūšią“, – išskirtinį pasirody mą žadėjo V.Stakėnas. Didžiajame koncerte pasirodys žinomi atlikėjai: Neda Malūna vičiūtė, Olegas Ditkovskis, Vidas Petkevičius, Vidas Bareikis, And rius Kaniava. Žavingumo festiva liui suteiks ir kitų muzikos žan rų atlikėjai. Romansais džiugins Liuba Nazarenko, roko atstovas Tomas Sinickis, bliuzo melodijas gitaromis brązgins Virgis Jutas.
Technikos remonto
Festivalyje taip pat dalyvaus SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenausve čių iš buitinę užsienio: atlikė–jas iš Ita dojamą techniką šaldytuvus, lijskalbykles, os Leno Lan dini irkompiuterinę kolektyvastechiš virykles, JAV tard’s Retreat“. niką„Mus ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. www.kaunakiemis.lt . 8Pa 641 99 000, kon certas į dainuo951181 ja bai gos mąją poeziją žvilgtels kitaip ir po Visųtkompiuterių sep ynių valanirdtelevizorių ų ant žotaisymas lės leis Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; pri tarti artistams ar net pajudėti. www.pc-help.lt. 933624 „Mūsų festivalį tradiciškai vai nikuos himnas, tačiau šį kartą jis Kelionių skam bės kiek kitaip. Kauno rajo Iš/į Londoną greitai vežame siunno šei mininsaugiai, kai – „Bo žolė“ choras tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 – at58 liks503, nau ją him o ver siją. Ti 687 +44 778 n 627 1449. Informacikiu, kad liksite sužavėti“,. – teigė ja – www.lietuvalondonas.com 959526 V.Stakėnas. Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai. info@gmail.com.
Steigia muziejų
952525
Kitos Festivalio „Akacijų alėja“ rengėjai
Nestandartinių baldų gamyba. Aukšta kokyprendė įsteigti muziejų, kuria bėnu –sžema kaina. www.guobosbaldai.lt. Tel. uosis įvairiausi ekspona 8me 656pui 69 k099. 760904 tai, susiję su šia švente. Pirmąjį eksponatą muziejui pado vanojo Vytauto Kernag io fondo va dovas – atlikėjo sūnus Vytautas nekilnojamąjį turtą Ker n a g is jau n es n y s is. Parduodamas dviejų kambarių butas Palangos centre, už bažnyčios, 1A. Tel. „Tik r iausiai visi man S.Nėries pritars, g. kad 8dai 603nuo 62 j096. amoji poezija prasidėjo su955765 Dal ios Saukait ytės eilėraščių rin kin io „Rugpjūčio žemuogės“ išlei dimu 1972 m. Mes ilgai svarstėme, Brangiai žeme koks tuperkame rėt ų būtmišką i pirmsu asis muarba z ie išsikirsti. Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. jausVisoje eksp o natas, to dėl nuspren Tel. 8 676 41 155. dėme padovanot i V.Kernag io ne929896 tik pa rašyCOMPANY“ tą, bet ir iliust r uotą dai UAB „BEST Varėnos r. perka: nos rank raščio ori g iSumokame nalą „Rugpiš jūkarto. veršelius, galvijus, avis. Mokame Tel.–8sa 613 805, 613 70 čio žemPVM. uogės“, kė 70 V.Ker na8g is 803, 601 558, (8 310) 48 323. jaun8es ny71 sis. 953105
parduoda
perKa
Įvairūs
Kviečia į naują nuotykį Kita
Artėjant Valstybės dienai, Vil niaus turizmo informacijos cent ras ir konferencijų biuras (TIC) pristato naujas ekskursijas pagal antrąjį Kristinos Sabaliauskaitės romaną „Silva rerum II“.
Šių metų liepą pradedamos vesti ekskursijos yra sėkmingo bendra darbiavimo su romano autore tę sinys. Pirmojo projekto, įgyven dinto praėjusios vasaros viduryje, sėkmė paskatino plėtoti „Silva re rum“ temą. Ekskursijose jau apsi lankė daugiau kaip 1500 vilniečių. „Tai vienas sėkmingiausių eks kursijų projektų, kurį teko įgyven dinti Vilniaus turizmo informaci jos centrui. Sulaukėme daugybės skambučių, ir susidomėjimas jun tamas iki šiol. Esame dėkingi vi siems skaitytojams ir keliauto jams, norėtume vėl pakviesti visus
į ekskursijas pagal antrąją romano dalį. Tikiu, kad jos bus ne mažiau įdomios ir papildys teminių eks kursijų pasiūlą. Pamirškite savo rūpesčius ir, jei mėgavotės skaity dami romaną, ateikite pasiklausy ti gido pasakojimo“, – kalbėjo TIC direktorė Jolanta Beniulienė. Istorinio romano autorė K.Sa baliauskaitė sako, kad, rengdama maršrutą pagal antrąjį romaną, la bai aiškiai suvokė, jog du kartus į tą pačią upę neįbrisi, todėl iššūkis buvo dar didesnis: sukurti marš rutą, kuris būtų ne mažiau įdomus už pirmąjį, tačiau teiktų visiškai kitokį patyrimą ir nuotykį. TIC su rašytoja ketina pasiūlyti du ekskursijos variantus – naują maršrutą ir jo išplėstinį variantą: bus unikali galimybė išvysti maro epochą menančius eksponatus bei šventuosius paveikslus.
2012 04 20 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Joanos avialinijos“ iškelta bankroto byla (c. rb.im Nr.e B2-3323-160/2012). Bankrutuo„No patikinti, kad ke liau jančios UAB „Joanos avialinijos“ administratojant nau j uo j u marš r u t u ma r u ap riumi paskirta UAB VERSLO VALDYMO IR RESsi krėsti negresCENTRAS. ia, tačiau tikimasmuo ės TRUKTŪRIZACIJOS Įgaliotas i jus užkrės ti 8no ru83la541. biau pažin – V.Česonis, tel. 686 Prašom ikit2012 m. birželio 11 d. imtinai savo kreditoXVIII a. pra džios Vilpateikti niaus pa slap riniusŠis reikalavimus 2012 m. rgegužės 2 dienai tis. maršrutas – tik ai ne silp (bankroto bylos įsiteisėjimo dienai) kartu prinų nerkreditorinius vų žmonėms, tačiau patvirtinanžada dedant reikalavimus me ir nepaprtinkamai astai daug menonuorašus. bei čių dokumentų įformintus Taipžpat prašom nurodyti, arkėšiųroreikalavimų gro io įspū džių“, – sa mano įvykdymas au torė. yra užtikrintas, nurodyti, kokiu būdu tai yra padaryta. Kreditorinį reikalavimą pateikVD inf. Inti Savanorių pr. 262-105, LT-50204 Kaunas. formacija tel./faks. (8 37) 229 886.
1500
961016
INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Parengtas žemės sklypo, esančio Lvovo g. 105A, Šnipiškių seniūnijoje, Vilniuje, sklypo kad. Nr. 0101/0032:986, bendras plotas 0,2419 ha, detalusis planas. Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 07 13 įsakymas Nr. AD30-1732, 2011 08 01 detaliojo teritorijų jau daplanavimo lyvavoorganizatoeks riaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr.
vilniečių
kursijose pagal ro maną „Silva rerum“.
041965 (registracijos Nr. A615-71-(2.15.1.7AD4), 2011 08 29 planavimo sąlygų sąvadas detaliojo plano dokumentui rengti Nr. A620219-(2.15.1.21-MP2). Planavimo tikslas: nekeičiant sklypo tikslinės paskirties ir Tel. 261 žemės 3653, 261 3655, 261 3659 bendrojo plano sprendinių, patikslinti sklypo skelbimai@vilniausdiena.lt ribas ir planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Planavimo organizatorius: UAB „Daltonas“ (į. k. 26077688), J.Jasinskio g. 16, Vilnius. Informaciją teikia Kęstutis Taletas, tel. (8 5) 254 6871, e. paštas kestutis@ taletas.lt siūlo. Detaliojo darbąplano rengėjas: UAB „Regroup projektavimas”. Informacija teikiama Kepyklėlei Kalvarijų vyr.Lukiškių kasinin-g. tel. (8 5) 262 0353,g.8reikalinga 671 14 216, kė. Darbas pamainomis. Tel. 8 655 884. 5-306, Vilnius, info@regroup.lt . Su77parengtu 981081 detaliuoju planu galima susipažinti nuo 2012 Konditerijos įmonė priims į darbą Vilniaus 05 23 iki 2012 06 21 darbo dienomis pas proregione vairuotoją-ekspeditorių, jekto rengėją. Parengto detaliojovadybininplano vieša ką-ekspeditorių ir prekybos 8 ekspozicija nuo 2012 06 06 ikiagentą. 2012 06Tel. 21 Šni611 45 000. piškių seniūnijos patalpose, A.Juozapavičiaus 983972 g. 10A, Vilnius. Viešas susirinkimas: detaliojo plano sprendinių viešas aptarimas vyks 2012 m. birželio 22 d. 11 val. Lukiškių g. 5, 235 kab., Vilniuje. Planavimo pasiūlymų pateikimo tvarka: planavimo pasiūlymai ir pastabos teikiami projekto rengėjui arba organizatoriui raštu iki viešo susirinkimo pabaigos. Planavimo dokumentų sprendinių pasiūlymų apskundimas: asmenys gautą atsakymą, kad į jų pasiūlymus neatsižvelgta parengtame plaStatybosdokumente, įmonei reikalingi kelio darbininkai navimo gali apskųsti Valstybinės ir apželdintojai. Kreiptis tel. (8 5)inspekcijos 231 6179, teritorijų planavimo ir statybos 8 663 52500.ministerijos prie Aplinkos Vilniaus teritorijų UAB „Kraustymo komanda” – profesiona975124 lios kraustymo paslaugos įmonėms ir gyplanavimo ir statybos valstybinės priežiūros UAB „Šeimos medicinos klinika“ siūlo ventojams. Tel. 8 618 77 600; skyriui, A.Juozapavičiaus g. 9,www.krausVilnius, darper bą šeimos bendrosios prak-į tymokomanda.lt. mėnesį nuogydytojams jiems išsiųstoirlaiško (atsakymo tikos slaugytojams. Informacija 8 618 pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.tel. 965745 960590 37 721. 975626 KelioniųAPIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. INFORMACIJA Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siunPranešame apie kartojamą visuomenės infortinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel.skly8 Įvairūs mavimo procedūrą dėl parengto žemės 687Dobrovolės 58 503, +44 778 627ha, 1449. Informacipo k. (5,1100 sklypo Įmonei reikalingi aukštalipiai. Tel. 8kad. 650Nr. 91 ja – www.lietuvalondonas.com . 0101/0164:31), Panerių seniūnijoje, Vilniuje, 253, 8 699 98 086. 980642 973725 detaliojo plano. Planavimo pagrindas – 2012 Vežame poilsiautojus iš Vilniaus, į m. balandžio 12 d. Detaliojo teritorijųKauno planaviPalangą, Šventąją (irteisių atgal), nuo 35 perdaviLt. Tel. mo organizatoriaus ir pareigų Transportas, logistika 8 699 99 965, 612 22 227. mo sutartis Nr. 8042042. Planavimo tikslas 975429 – Konditerijos darbąbendrojo Vilniaus pakeisti žemėsįmonė tikslinępriims paskirtįį pagal regione vairuotoją-ekspeditorių, plano sprendinius, padalyti sklypą,vadybininnustatyti ką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel.De-8 teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. 611 45 plano 000. organizatorius – UAB „4Real“, taliojo Kita 976056 A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 20 198. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM VilProjekto rengėjasvedėjo – UAB „RV06architektų stuniaus r. skyriaus 2012 29 įsakymu dija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. žemės ParengNr. 48VĮ-(14.48.2.)-2863 patvirtintas sklypo (kad. Nr. 4140/0200:419), esančio Kelionių Vilniaus r. sav., Sadūniškių k., žemės sklyIš/į Londoną saugiai, greitai (atidalijimo) vežame siunpo formavimo ir pertvarkymo tinius. Lietuvoje pristatome projektas. Tel. (8 5) 275 5426.iki durų. Tel. 8
15
to detaliojo plano ekspozicija – nuo 2012 m. gegužės 21 d. iki 2012 m. birželio 18 d. Panerių seniūnijos patalpose (Žalioji a. 3, Vilnius). Viešas aptarimas vyks 2012 m. birželio 18 d. 18 val. Pamėnkalnio g. 28-2. Informacija teikiama tel. 8 698 13 100. Planavimo pasiūlymai ir pastabos teikiami planavimo organizatoriui ir projekto rengėjui raštu ir telefonu iki viešo aptarimo dienos. Atmestų planavimo pasiūlymų Rengiamas (kad. Nr. sprendinius 0101/0052:81, pareiškėjaisklypų detaliojo plano bei vieNr.šo0101/0052:110, Nr. 0101/0052:12) Savasvarstymo procedūras gali apskųsti Valstynorių pr. 44, Vilkpėdės sen., Vilniuje, detalusis binei teritorijų planavimo ir statybos inspekciplanas. Projekto rengimo pagrindas – Detajai prie Aplinkos ministerijos (A.Juozapavičiaus liojo teritorijų planavimo organizatoriaus teiper mėnesį nuo pareiškėjams siųg.ir9)pareigų perdavimo 2012 04 06 registruoto sutartis pranešimo įteikimo dienos. Nr. 042074. Projekto tikslas – sklypų ribų kei960851 timas juos sujungiant, sklypų esamo komerParengtas Nacionalinės žemės tarnybos cinės paskirties teritorijų naudojimo būdoprie Žemės įūkio ministerijos Vilniaus rajono žekeitimas gyvenamųjų teritorijų naudojimo mėtvarkos skyriaus vedėjonamų įsakymas būdo daugiabučių gyvenamųjų terito- dėl rijos naudojimo sklypų tvarkymo ir žemės sklypo pobūdį, (kad. Nr. 4142/0400:228), naudojimo režimo nustatymas. Projekto or- Vilesančio Šatrininkų k., Šatrininkų sen., ganizatorius – UAB „EKOLAIN“, Taikos pr. 157,proniaus r. sav., formavimo ir pertvarkymo Kaunas, tel. 8 612 19 970. rengėjas – Tejekto patvirtinimo 2012Projekto m. gegužės 10 d. UAB „Sostinės studija“,dokumento A.Goštauto rengėjas g. 8-410B,UAB ritorijų planavimo Vilnius. Projekto vadovė Andželika Kažienė, „EFFECTIVUS“. Tel. 8 –646 15 887, e. paštas tel.effectivus@gmail.com. 8 686 74 252. Planavimo procesas: parengiamasis etapas, teritorijos planavimo doku-961170 687 58 503, etapo +44 778 627 1449. Informacimento rengimo ir sprendiSodininkų bendrijoskoncepcijos METALURGAS . nariams! – www.lietuvalondonas.com niųjastadijos, sprendinių pasekmių vertinimo 2012 06 10 11 val. šaukiamas ataskaitinisetapas ir baigiamasis etapas (viešas svars-974465 rinkiminis SUSIRINKIMAS, vyksKauno Kelmi-į tymas, derinimas, tikrinimas irkuris tvirtinimas). Vežame poilsiautojus iš Vilniaus, jos sodųetapo 20-oji g. 13.(irDarbotvarkė: 1. Veiklos Rengimo stadijos sujungiamos Palangą, Šventąją atgal), nuo (Lietu35 Lt. Tel. ataskaita tvirtinimas. 2. Revizoriaus vos teritorijų planavimo įstatymoatas8 Respublikos 699 99 ir965, 8 612 22 227. kaita1995, ir tvirtinimas. Sąmatos tvirtinimas. (Žin., Nr. 107-2391;3.2004, Nr. 21-617) 25975416 5. Pirmininko rinkimas. str.4.1 Įvairūs d. 1 p.,klausimai. 3 p.)). Planuojamos ūkinės vei6. Revizoriaus rinkimai. Susirinkus mažiau nei klos poveikio aplinkai vertinimo ir strateginio pusei bendrijos narių, pakartotinis pasekmių aplinkai vertinimo procedūrossusirinkineatliekamos. 2012-2015 m.toje mas busPlanavimo šaukiamasterminai: 2012 06 24 11 val. Kita Detaliojo sprendinių pasekmių poveikio pačiojeplano vietoje (ta pati darbotvarkė). BendriBIĮ „Kontrastų biuras“ visu sąrašu parduovertinimas atliekamas: urbanistiniu, aplinkojos pirmininkė. da atsargas (įvairias prekes) 960769 sauginiu, aplinkos kokybės,kanceliarines higienos, inžineriužir didžiausią pasiūlytą, ne mažesnę nės susisiekimo infrastruktūros. SupažindiUAB „Nekilnojamojo Turtobet Projektai” atlieneikadastrinius 35 730detaliojo Lt kainą. Pasiūlymai teikiami iki nimo tvarka: plano viešo svarstymo ka matavimus Vilniaus r. sav., pradžia nuo 2012 07 18. Detalusis planas vie2012 m. birželio 25 d. imtinai uždaruose voSudervės sen., Rastinėnų k., SB „Vilma”, šaiskl. eksponuojamas Vilkpėdės seniūnijoje, kuose administratoriui, UABSa-„SBS Nr.bankroto 148 (skl. kad. Nr. 4184/0934:0148), vanorių pr. 49/12, Vilniuje, (8 5) Vilnius. 265 8950DauLegale“, Ukmergės g. tel. 369A, prašom gretimo (neprivatizuoto sodo) nuo 2012 08 01 iki 2012 08 aptari-8sklygiau tel.2012 (814. 5)m.Viešas 206 0799, po Nr.informacijos 147 savininką birželio 8 8d.611 10 mas vyks rengėjo patalpose, A.Goštauto g. 51 518. val. atvykti prie jums priklausančio sklypo ir -410B, Vilniuje, 2012 08 16 13 val. Informaciją971990 dalyvauti ženklinant riboženkliais Boguslaapie rengiamą projektą teikia projekto orgaVladislavos Salmanovič paveldėtovo Sovinskio sklypą Nr. 148turto arba prašom sunizatorius ir rengėjas. Planavimo pasiūlymai jų dėmesiui. Š. m. birželio 27 d. susi16Bazeval. sisiekti su darbų vykdytoju Jaroslavu teikiami projekto organizatoriui iki viešo adresu Vilniaus r., Pagirių vič, Žalgirio g. 131–213, Vilniussen., (tel.tvarka: 8Mikašiū677 79 rinkimo pabaigos raštu. Apskundimo nų k.,e.planavimo SB „Ekspresas”, vykspareiškėjai sklypo kad. 348, paštas topomatik@gmail.com ). Nr. atmestų pasiūlymų pa960926 4167/1002:0027 kadastriniai rengto projekto sprendinius bei viešomatavimai. svarstyatlieka moKviečiame procedūrasdalyvauti. gali apskųstiMatavimus Vilniaus teritori„Baltijos Matavimų Organizacija”, jų UAB planavimo ir statybos valstybinės priežiūros Linkmenų Vilnius. 8 601 71 112. skyriui perg.13, mėnesį nuo Tel. pareiškėjams regis976256 truoto pranešimo įteikimo dienos.
skelbimai
Karjera
paslaugos
siūlo darbą
Įvairūs
paslaugos
Įvairūs
Karščiausi Kelionių pasiūlymai
983955 Kelionių organizatorius
983694
KarščiausiKelionių Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius Karščiausi pasiūlymai Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120
Kelionių organizatorius Kelionių organizatorius
Ar svajojate aplankyti Niujorką? O galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus? Pamatykite Šiaurės Ameriką Atėjo laikasnuostabiąją TIKROMS ATOSTOGOMS! Žemiausios žiemos sezono kelionių kainosuž ypatingą kainą. Užsisakykite skrydį ikigarantija! gegužės 15 dienos,nuo ir Joninių kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga • Mažiausios kainos leiskitės kelionę 2012 10 • Nemokamas kelionės keitimas! 110 Lt į nepamirštamą 01–2013 03iš 21plačiausios • Rinksitės pasiūlos! Kviečiame Jus į trumpiausios nakties vaNiujorkas karėlį! nuo 2226 Lt Vašingtonas nuo Lt ir linksmybės DOVANA:jūroje UŽSISAKANT ŽIEMOS KELIONĘ, iki Baltijos bus2526 ir disko, DOVANOSIME DIENŲ Bostonas nuo 72588 Lt AUTOMOBILIO ryto!
Kelionių organizatorius
KELIONĖS AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha– –577 577LtLt (05.26.) – 95 Lt Didingoji Italija ir Kaprio sala – 1747 Lt Didingojinaktis Italija ir Kaprio sala – 1747 Lt Muziejų (05.19/20) Ryga–Saremos Varšuvoje sala–Talinas – 377 Lt – 175 Lt Ryga–Saremos sala–Talinas – 377–Lt577 Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha Šiaurės Italija su poilsiu prie Adrijos jūros Šiaurės Italija su poilsiu prie Adrijos jūros Šveicarijos nuo 1197 Lt gamtos stebuklai – 1397 Lt nuo 1197 Lt Ryga–Saremos – 377 Lt Kroatija nuo 990sala–Talinas Lt Kroatija nuo 990 Lt pažintinė) Šiaurės Italija (poilsinė Praha-Viena-Budapeštas nuo 627 Ltnuo 1290 Lt Praha-Viena-Budapeštas nuo 627 Lt Kroatija 990 Lt LĖKTUVUnuo IŠ VILNIAUS: LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: Praha–Viena–Budapeštas nuoLt619 Lt Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Ispanija, Kosta Malta – 904 Lt Brava nuo 822 Lt Malta – 904 Lt(poilsinės) Graikija, Chalkidikė – 979 Lt IŠ VARŠUVOS Graikija, Cgalkidikė – 979 LtLt Lt Ispanija,Hurgada Kosta Dorada – 999 Egiptas, nuo 935 Ispanija, Kosta Dorada – 999 Lt Ispanija, Alikantė – 1108 Bulgarija nuo 850 Lt Ispanija, Alikantė 1108 Graikija, ––1128 Šri LankaKos nuosala 3500 Lt Lt Graikija, Kos sala – 1128 Turkija, Antalija Lt Lt Kreta nuo 1170 Lt– 1185 Bulgarija, Burgas 1199LtLt Turkija, Antalija Tunisas nuo 770 –Lt–1185 Kroatija, Rijeka – 1279 Lt Lt Bulgarija, Burgas – 1199 Turkija, Marmaris Kroatija, Rijeka – 1289 1279 Lt poilsinės) IŠ VARŠUVOS (pažintinės Bulgarija, Burgas –1289 1199LtLt Lt Turkija, Marmaris Kruizas Nilu nuo 2038 Portugalija, Algarvė – 1899 Lt 2423 Lt Bulgarija, Burgas – 1199 Ltnuo Izraelis–Jordanija–Egiptas LĖKTUVU nuo IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Portugalija, Algarvė Lt Marokas 2634 Lt– 1899 Egiptas, Lt; Bulgarija – Kuba nuoHurgada 5853 Ltnuo 995 LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) 995 Lt; Turkija – 1078 Šri Lt Lanka – 3500 Egiptas, Hurgada nuoLt;995 Lt;RYGOS: Kreta ––1170 IŠ Bulgarija 995Lt;LtTunisas – 770 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poTailandas (pažintinė Turkija – 1078 Lt poilsinė) – nuo 5218 Lt ilsinės): Kruizas Nilu nuo 1440 Lt; Izraelis Šri Lanka – 3500 Lt – Egiptas nuo 1678 Lt; Marokas – 2634 Lt; IŠ VILNIAUS: Kreta – 1170 Lt Kuba – 5853 Lt Egiptas, Tunisas –Hurgada 770 Lt nuo 869 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Ispanija, Maljorka – 1499 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (pažintinės Pasaka nuo 550 Lt; Top Fun 540 Lt; – poilTurkija, Antalija – 889 Lt sinės) Raganė 550 Lt; Energetikas 600 Lt; Kruizas Nilužmogus nuo 1440 Laimingas – taiLtaš! 600 Lt; Izraelis Egiptas Trimitas–520 Lt nuo 1678 Lt Marokas – 2634 Lt Kuba – 5853 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Top Fun 540 Lt
vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt A.Vienuolio g. LT-01104 6, LT-01104 Vilnius A.Vienuolio g. 6, Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 Las Vegasas nuo 2871 Lt Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 91209120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt vilnius@vilnius.krantas.lt, Torontas nuo 2382 Lt www.krantas.lt Monrealis nuo 2874 Lt Hiustonas nuo 2964 Lt UOSTE! Vasaros VILNIAUS kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga PARKINGĄ ORO Kalgaris nuo 125nuo Lt 3464 Lt Pamirškite kasdieninius rūpesčius ir atsipaEgiptas nuo 1295 Lt Kaina pateikta į abi pusesjūroje! su oro uostų moAustrija nuo 1305 LtBaltijos laiduokite laive kesčiais. Tenerifės nuo 1645 Lt vėju ir gera nuotaika. Mėgaukitės saule, Rezervacijos Tailandas nuo mokestis 3995 Lt iki 100 Lt mokamas papildomai. Kruizo kaina pateikta iš išplaukimo uosto. Vietų skaičius ribotas. Daugiau kelionių pasiūlymų www.krantas.lt Daugiau informacijos www.krantas.lt
Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt
Graikija, Kreta – piratai 99 Lt 370 Lt Mažieji Laukystos Mažieji Laukystos piratai 370 Lt Bulgarija, Varna – 1099 Holivudo akademija 599599 LtLt Lt Holivudo akademija Portugalija, – 2239 Lt Mes jėga 450 Algarvė Lt Mes jėga 450 Lt Žaidimų galaktika 450 Lt Žaidimų galaktika 450 Lt STOVYKLOS Apači indėnaiLIETUVOJE atkeliauja į Lietuvą 450 Lt Apači indėnai atkeliauja į Lietuvą 450 Lt Pasaka nuo 550 Lt Avataro nuotykiai kartu 450 Lt Avataro nuotykiai kartu 450 Lt Raganė – 550 Lt Mes šampinjonai 450 Lt Mes pasaulį šampinjonai 450 Laimingas žmogus – taiLtaš! 600 Aplink per 7 dienas 499 Lt Lt Aplink pasaulį perLt 7 dienas 499 Lt Top Fun 640 Lt595 Mano pasaulis Mano pasaulis Kitas variantas 359595 Lt Lt Kitas variantas 359 Lt STOVYKLOS Dodi 550 Lt UŽSIENYJE Dodi kalbos 550 UŽSIENYJE Lt stovykla Estijoje 1790 Lt Anglų STOVYKLOS STOVYKLOS UŽSIENYJE Bulgarijoje 1699 Lt„Pribrežnyj“ 60 Lt dienai Stovykla Ukrainoje Stovykla Ukrainoje Kroatijoje 21491699 Lt Lt„Pribrežnyj“ Kryme „Saliut“ 60 Lt dienai Bulgarijoje 1699 Lt Kryme „Saliut“ AVIABILIETAI* Kroatijoje 2149 Lt 1699 Lt Juodkalnijoje 1899 Baku nuo 1050 Lt;LtLtMaljorka nuo 500 Lt Bulgarijoje 1699 Anglų kalbos stovykla *kainos į abi2149 puses Kroatijoje Lt Estijoje 1790 Lt AVIABILIETAI* Juodkalnijoje 1899 Lt Delis nuo 1870 Lt; Tokijas Estijoje – 2229 Lt; Seulas KELTŲ BILIETAI Anglų kalbos stovykla 1790 Lt –Ryga–Stokholmas 2308 Lt; Singapūras – 2310 Lt; Bankokas AVIABILIETAI* –Talinas–Helsinkis 2409 Delis Lt; nuoPuketas 1870 Lt– 2610 Lt *kainos pusesLt Talinas–Stokholmas Tokijasį abi – 2229 KELTAI Ventspilis–Nyneshamnas Seulas – 2308 Lt Joninės Baltijos– jūroje (Tallink 3 d. kruizas) Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Singapūras 2310 Lt nuo 105 Lt; Ryga–Stokholmas; Talinas–HelKlaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Bankokas – 2409 Lt sinkis; Talinas–Stokholmas Klaipėda–Zasnicas Puketas – 2610 Lt (spec. pasiūlymas) Ventspilis–Nyneshamnas Turku–Alando salos–Stokholmas *kainos į abi puses Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) KELTAI Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) VIZOS Joninės Baltijos (spec. jūroje pasiūlymas) (Tallink 3 d. kruizas) Klaipėda–Zasnicas Į Rusiją nuo 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt nuo 105 Lt Turku–Alando salos–Stokholmas Ryga–Stokholmas VIZOS Talinas–Helsinkis Į Rusiją nuo 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas)
Orai
Sinoptikų teigimu, šiandien šalyje vyraus labai šilti – nuo 19 iki 27 laipsnių šilumos – orai. Daug kur numatomi trumpi lietūs. Rytoj naktį bus 14– 18 laipsnių šilumos, palis. Dieną sušils iki 30 laipsnių, gali palyti, vietomis – su perkūnija.
Šiandien, liepos 3 d.
+22
+25
Telšiai
+24
Šiauliai
Klaipėda
+25
Panevėžys
+23
Utena
+23
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi
4.48 21.57 17.09 21.24 4.26
185-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 181 diena. Saulė Vėžio ženkle.
+26
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +32 Berlynas +18 Brazilija +24 Briuselis +21 Dublinas +15 Kairas +36 Keiptaunas +17 Kopenhaga +19
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
orai vilniuje Šiandien
Rytas
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
Diena
Vakaras
Naktis
Marijampolė
Vėjas
Vilnius
+22
Alytus
2–6 m/s
+20
+16
3
+21
+27
+22
+17
6
Trečiadienį
ketvirtadienį
+27
+23
+18
1
1642 m. mirė Prancūzijos karalienė Marija de Mediči. 1883 m. Prahoje gimė rašytojas Franzas Kafka. 1935 m. mirė XX a. automobilių pramonės prancūzų išradėjas André Citroënas. 1952 m. gimė aktorė Virginija Kochanskytė. 1962 m. gimė aktorius Tomas Cruise’as. 1962 m. gimė amerikiečių aktorius Tomas Gibsonas.
1969 m. gimė vokiečių aktorius Gedeonas Burkhardas, žinomas iš serialo „Komisaras Reksas“.
prizas Šią savaitę laimėkite dvi knygas iš „Svajonių romanų“ serijos: Charlene Sands „Atsakymas – ne!“ ir Sandros Marton „Jei mane mylėtum...“ Niekas nesulaikys milijonieriaus viešbučių magnato Evano Tailerio nuo keršto. Vos pasitaiko palanki proga suvilioti Eleną Rojal, pikčiausio konkurento dukterį, jis ilgai nesvarsto. Evanas planuoja ne tik išgauti šeimos paslaptis iš gundančios viešbučių imperijos paveldėtojos, bet ir pasimėgauti kiekviena keršto akimirka! Ar pavyks įžvalgiam verslininkui suderinti abu dalykus? Atkaklus verslininkas Dantė Orsinis vyksta į Braziliją apžiūrėti didelio ūkio. Išaiškėja, kad jo paveldėtoja yra Gabrielė, moteris, kurios jis taip ir nesugebėjo pamiršti... Tačiau kur dingo sėkmingą karjerą Niujorke dariusi moteris? Ir kas tas tamsiaplaukis berniukas, vadinantis ją mama?
Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: Zelandija (pirmadienis), profilaktika (antradienis), šedevras (trečiadienis), Adomas ir Ieva (ketvirtadienis), malūnininkas (penktadienis). Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, liepos 10 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
Vardai Anatolijus, Ireniejus, Leonas, Liaudmina, Liudmila, Rytis, Tomas, Vaidilas
horoskopai
Vėjas (m/s)
+26
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Praėjusios savaitės nugalėtoja – Elena Šoblinskienė.
+26
+25
+21 +21 +30 +15 +20 +32 +26 +31
DATOS
+17
+19
+18 +35 +27 +26 +33 +19 +23 +36
3
4
5
6
7
8
1969 m. perdozavęs narkotikų, baseine nuskendo grupės „The Rolling Stones“ narys Brianas Jonesas. 1971 m. Paryžiuje mirė JAV roko grupės „The Doors“ narys Jimas Morrisonas. 1973 m. gimė amerikiečių aktorius Patrickas Wilsonas. 1987 m. gimė Sebastianas Vettelis, vokiečių „Formulės-1“ lenktynininkas.
Avinas (03 21–04 20). Labai sėkmingas laikas. Būsite itin supratingas ir kantrus klausytojas, bet tai jums nesuteikia teisės kištis į jus supančių žmonių gyvenimą. Venkite neapgalvotų žodžių ir vertinimų. Jautis (04 21–05 20). Pajusite emocinę įtampą, laikinai prarasite gyvenimo džiaugsmą. Tačiau atsiras proga prisiminti seniai atidėliotus reikalus ir sėkmingai juos užbaigti, o tai tikrai pakels nuotaiką. Dvyniai (05 21–06 21). Šiandien būsite itin plepus, turėsite tiek idėjų. Tačiau reikia stabtelėti ir apsvarstyti naujus planus bei tinkamai nuspręsti. Nesiblaškykite nei galvodamas, nei dirbdamas. Vėžys (06 22–07 22). Malonūs jausmai, geri santykiai su kitais ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Neieškokite juodos katės tamsiame kambaryje – ši diena puiki, o ir rytoj nenusimato jokių nemalonių staigmenų. Liūtas (07 23–08 23). Dabartinė jūsų padėtis arba supantys žmonės gali pasirodyti esą ne tokie, kokie atrodė iš pradžių. Galbūt teks įveikti tam tikrus išbandymus. Vakare palankus metas intelektualinei kūrybai. Mergelė (08 24–09 23). Laikas pasinaudoti kūrybingumu ir vaizduote, kad įgyvendintumėte savo idėjas. Šios savybės ir gebėjimas reikšti mintis trauks ir žavės aplinkinius. Šiuo metu praverstų gera knyga ar filmas. Svarstyklės (09 24–10 23). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Jums trūks aplinkinių ir artimųjų pritarimo bei meilės. Bet turite suprasti, kad tokia būsena greitai praeis. Skorpionas (10 24–11 22). Seksis bendrauti su vaikais, jaunais žmonėmis, šeima. Jausite jų supratimą ir palaikymą. Tačiau nepiktnaudžiaukite pasitikėjimu, nes šiandien prisiimtus įsipareigojimus teks įvykdyti. Šaulys (11 23–12 21). Teigiamai vertinate savo vaizduotę, domitės šiuolaikinėmis ir futuristinėmis idėjomis. Patirsite malonumą skaitydamas gerą knygą ar žiūrėdamas puikų filmą. Ožiaragis (12 22–01 20). Sėkminga diena. Jūsų artimiesiems gali prireikti paramos, būkite kantrus ir dėmesingas. Jūsų nuoširdumas gali kai kam pasirodyti kaip išsigelbėjimas. Vandenis (01 21–02 19). Turite pakankamai energijos bei motyvacijos, kad pagerintumėte savo gyvenimą. Nesišvaistykite nereikalingomis pastabomis ir nekritikuokite, taip bus geriau ne tik jums, bet ir kitiems. Žuvys (02 20–03 20). Šiandien profesinėje srityje nardysite tarsi žuvis vandenyje. Pasikliaukite nuojauta, kai žinių ir išmanymo nebeužteks. Skirkite daugiau dėmesio aplinkiniams, vakare pasistenkite atsipalaiduoti.