ketvirtadienis, liepos 5 d., 2012 m. Nr. 156 (1355)
Parlamento priimtas kalbos įstatymas Ukrainą įstūmė į gilią krizę. Pasaulis 12p.
TAiKiK
Je šeštadienily s TODĖL, Todėl, KADVilnieTis ESU VILNIETIS Kad esu
sausio 23 d.,
2010 m.
nr. 15 (671)
Olimpinė diena.lt lieTuviųšugnis irdyse
2,00 Lt
TV3 laidos „Akis tata“ ir LNK „Abi pus sienos“ rei Kedys. Kristupas tingus augina Drą Krivickas ėmė sius si D.Kedžio gyny Leškevičius ad bos, o Giedrius vokatauja Laimu tei Stankūnaitei ir Andriui Ūsui.
„Staiga pasigir do tarsi greitai pra stiprus garsas, va nys, – prisiminė žiuotų traukiK.Kirilko. – Ir tą pačią akimirką pradėjo drebėti namas. Pirmomis akimirkomis šo kiruoti nutilome. Bandėme keltis ir lipti nuo namo, tačiau pradžioje to padaryti nepavy ko. Matėme, kaip griuvo gretimi namai, mūsų na mo tvora...“
Netoli griuvo mo jo namai, tvoros, kykla, lūžinėbuvo girdėti verksklykė žmonės, šauksmai. Gatvės mas, pagalbos kių ir dūmų sūku paskendo dulryje. Plačiau skaitykite
Šokoladas
17
+
Pasaulis
Buvęs JAV prezi den W.Bushas – nors tas George’as ir nepopuliarus, bet reikalingas. 12p.
jo Dievas“
Galvodavau, ką man reikėtų daryti – eiti į džiungles bananų valgy ti? „Vėtros“ futbolo komandos treneris Virginijus Liubšys
Savaitė S horosk op irKryŽia as ŽodiS
8p. MieStaS
Idėja, verta „Kristoforo“ Ūkininkų turge lių užkrėtęs Mindau idėja šalį vičius gautą Šv. gas Maciule Kristoforo statulėlę mielai pa į tūkstančius ga dalytų balėlių. 3p. teMa
TV HERO JUS
KULinAR iJA voveraič
Gyven m o varikliis –meilė „Irmanto sriubos“ be Irmanto
drebėjimas Hai tyje nusinešė Karoliną Kirilko. dešimtis tūkstan
čių gyvybių ir
tik atsitiktinu
mas išgelbėjo
Tomo Mozūros
PORTRETA S
montažas
27p.
Sportas
Saulius Štomber gas grįžo į didįjį krep sušinį. Dvejų metų per trau vienam geriausių ka visų laikų Lietuvos krepšininkų išėjo tik į naudą. Saulius grįžo su laukęs antrojo vaiko, iš sigydęs skausmus, pasiilgęs krepšinio. Ir nė kiek nepanašus į ve teraną. „Sugrįžo noras žaisti. Tad kiek leis sveikata ir bus noro, dar rungtyniausiu“, – sakė dviejų olimpiadų prizi ninkas. 14p.
iųderlius
bibLioTeK tikėjimasir A
Svajonę atidary ti sriubų res toraną įgyven dinęs Jablonskas dabar Irmantas da, bet minties sriubų never su joną iš sriubos sikrauti mili neatsisako. 5p. eko no Mi ka
Sėkmė: žemės
Ratai: 11 pata rimų vairuotojams
šiandien priedai
NEt 38
PROGRA MOs
„Mane išgelbė
Dvidešimtmetė lietuvaitė Karo lina Kirilko niekada nepamirš koš ma ro, kurį išgyve no per žemės drebė jimą Haityje.
liepos 7 d.
D.Grybauskaitė jau trejus metus triū sia be oficialių ato stogų. Ilsėtis ji nesi rengia ir šiemet. Lietuva 5p.
diena.lt
2012 m.
TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
Šokoladas
Naktinio klubo sce jantis vyras. Įsiaud noje repuoninkas, besiplaiks rinęs būgnitančia kasele. Abiem jiems – 31-i ir gal jų veik la niekam nekeltų nuo juodu nebūtų ku stabos, jei nigai. 19p.
tV diena
Pirmas lietuviš kas S ženklu. Ir galbūt filmas su merciškai sėkmin pirmas kogas. Lietuvos kino teatruose pra juostos „Zero 2“ dėtos rodyti režisierius Emilis Vėlyvis tiki: jo darbas privalo pritrauk ti žiūrovų.
aistra
Darbas užsieny je – tik miražas
Aklai įdarbinimo pasitikėję lietu agentūromis viai vis dažniau užsienyje lieka ir be darbo, ir be pinigų. Dėl to ten minti teismų slenks ka kantriai čius. 6p. UžribiS
1,30 Lt
Poryt — storesnė „Vilniaus diena“ ir priedas „TV diena“.
Sveikatos viršūnės e kilo panika
STT įkliuvęs svei katos apsau gos viceminist ras kas gali būti tik Artūras Ski pir tos apsaugos sis moji sveika temą apėmu sio korupcijos tinklo auka. 9p.
Kino ŽemynųFoTeLiS atsira kaltinin dimo kas
Žvelgiant žaibams į akis Tiražas 35 510
Nė viena aukštoji mokyk la Lietuvoje, drįstu drąsiai pasakyti, negalėtų teigti, kad veikia tobulai. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius
6p.
Miestas
2p.
Valdžios užgaidai nepaklus Sav ivaldybė nes ir uoš ia ats is ak y ti savo užmojo metal in ius kiosk us pakeist i naujais pav iljonais. Tiesa, išimčių greičiausiai bus. Vald in in kams po ranka turėjo pakliūti ir nau ji „Lietuvos spaudos“ kioskai, tačiau dabar biurokratų tonas švelnėja, nes mil ijonus į naujus savo kiosk us in vestavusi įmonė nepasiduos.
Miestas Kadras: nemažai žmonių, susidūrę su tokių vaizdų medžiotojais, tik pasukiotų pirštą prie smilkinio, bet tenka pripažinti – gražu.
Kai tik pradeda griaudėti ir pasirodo pir mieji blyksniai, jie stveria fotoaparatus ir bėga ten, iš kur geriausiai atsiveria žai buojantis dangus. Žaibų medžiotojais va dinami fotografai pripažįsta, kad šis užsiė mimas pavojingas, bet užfiksuoti kadrai to verti.
Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Dieną nefotografuoja
Naktį į trečiadienį dėl danguje siautėjančių žaibų iš baimės už migti negalėjo daugelis gyventojų. Tačiau fotografams Mikui Binkiui ir Tomui Baziui tai buvo dar vie na fotografijos atžvilgiu itin pasi sekusi naktis. „Buvo labai įdomu fotografuoti. Pats tas jausmas, kai
Tomo Bazio nuotr.
aplink tave visur žaibai, yra tiesiog neapsakomas“, – sakė T.Bazys. Abu fotografai teigė mėginantys fotografuoti, kai žaibuoja. „Beveik visada griebiu fotoaparatą ir bėgu ten, kur galima tų žaibų pamaty ti: į lauką ar į balkoną“, – pasakojo M.Binkis. Paskui žaibus, jei turi ga limybę, laksto ir T.Bazys, šį užsiė mimą vadinantis savo laisvalaikiu. Tiesa, jie žaibus fotografuoja naktį.
2
4p.
Pigūs bilietai – tik pažaduose
Kitas „Vilniaus dienos“ numeris išeis liepos 7 d., šeštadienį.
2
ketvirtADIENIS, liepos 5, 2012
miestas
5p.
Lietuvos sienos pažeidėjų padvigubėjo.
Žvelgiant žai
Dvejonės: nors savivaldybės klerkai iš pradžių planavo nuo miesto paviršiaus nušluoti ir „Lietuvos spau
dos“ kioskus, dabar žada sprendimą atidėti vėlesniam laikui.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Kioskų keisti neketina Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Savivaldybė nesiruošia atsisaky ti savo užmojo metalinius kioskus pakeisti naujais paviljonais. Tie sa, išimčių greičiausiai bus. Val dininkams po ranka turėjo pa kliūti ir nauji „Lietuvos spaudos“ kioskai, tačiau dabar biurokratų tonas švelnėja. Įvaizdis kainuos tūkstančius
Savivaldybė, pasišovusi įvykdy ti kioskų reformą, šitaip siekia iš gelbėti miestą nuo kraštovaizdį darkančių metalinių būdelių. Dar neseniai atsakingi asmenys iš sos tinės savivaldybės tikino, kad vi si be išimties, taip pat „Lietuvos spaudos“, kioskai turės būti pa keisti naujais. Ir nors savivaldybės sprendi mu iš jos atrinktų gamintojų pa viljonus bus galima užsisakyti ar timiausiu metu, nei prekiautojai, nei kiti kioskų savininkai to da ryti nebeskubinami. Vilniaus sa vivaldybės Verslo organizavimo ir leidimų poskyrio vedėja Virgi na Skyrienė dienraščiui teigė, kad kol kas galutinai nenuspręsta, ku riuos kioskus nukelti, o kuriuos keisti naujais. Tai turėtų paaiškėti artimiausiu metu parengus mies to schemą. „Sutartys su paviljonų savinin kais galioja iki 2013 m. balandžio 1 d. Artimiausiu metu taip pat bus parengta miesto schema. Joje bus pateikta detali informacija, kur bus įrengti nauji paviljonai, kurių iš jų bus nuspręsta atsisakyti. Kol kas ši informacija tikslinama“, – teigė V.Skyrienė.
Metalinių vagonėlių nebus
Dar prieš mėnesį savivaldybės klerkų tonas buvo kur kas griež tesnis. Savivaldybės Ekonomikos ir investicijų departamento di rektorius Vytautas Grinius dien raščiui yra sakęs, kad nuo vasaros bus keičiami visi kioskai, nepai sant jų naujumo ir brangumo. Miesto valdžia užsibrėžė tikslą, kad visos „mažosios prekyvietės taptų vienodos“.
Vytautas Grinius:
Norime, kad kios kai būtų vienodos išvaizdos, o ne taip, kaip dabar: vieni šiokie, kiti – kitokie.
„Kai baigsis dabartinės sutartys su kioskus nuomojančiais preky bininkais, jie turės pagal mies to pasiūlytą projektą pasigaminti kioską, jei norės, kad pratęstu me leidimus. Norime, kad kios kai būtų vienodos išvaizdos, o ne taip, kaip dabar: vieni šiokie, kiti – kitokie“, – kioskų reformos es mę pristatė V.Grinius. Savivaldybės atstovo teigimu, mėnesinė rinkliava už prekybą kioskuose ir taip nedidelė. Tad nepaisant to, kad naujųjų kios kų kaina yra nuo 10 tūkst. iki 140 tūkst. litų, kokios nors finansinės pagalbos perkant kioską iš miesto tikėtis nereikia. „Kontein er ius prim en antys statiniai tikrai nepuošia miesto.
O nauja tvarka galios be išimties visiems kioskams, taip pat spau dos“, – yra sakęs V.Grinius. Susitarti nepavyko
Su didžiausio kioskų tinklo Vil niuje turėtoja „Lietuvos spauda“ Vilniaus savivaldybei susitarti kol kas nepavyko. Dienraščio kalbin tas „Lietuvos spaudos“ genera linis direktorius Dainius Daupa ras teigė esąs informuotas apie Vilniaus savivaldybės ketinimus, tačiau mano, kad keisti visus be išimties paviljonus mieste yra ne protinga. „Esame informuoti apie Vil niaus savivaldybės ketinimus, tačiau konkrečių susitarimų kol kas nėra. Iš viso Vilniuje turime 112 prekybos vietų, iš kurių 11 yra itin modernūs „R-kiosk“. Visos mūsų valdomos prekybos vietos sostinėje, ir ne tik, nuolat atnau jinamos ir prižiūrimos“, – teigė D.Dauparas. Anot pašnekovo, „Lietuvos spauda“ viską atnaujino savo lėšomis. Ypač daug pinigų į spau dos kioskų atnaujinimą buvo in vestuota per pastaruosius keletą metų, taip pat tuo metu, kai Lie tuvoje siautė ekonominė krizė. „Už savo pinigus esame padarę labai daug. Ekonominis sunkme tis mus palietė tiesiogiai, o rinkos atsigavimo požymių kol kas ne jaučiame, todėl prisijungimo prie šios Vilniaus savivaldybės ini ciatyvos klausimą itin kruopš čiai analizuojame. Pagrindiniai veiksniai, lemsiantys mūsų pasi rinkimą, – galima investicijų grą ža ir verslo tęstinumo užtikrini mas“, – pabrėžė D.Dauparas.
Teks susimokėti patiems Sav ivaldybės ats tovai informavo, kad kiosk us gam ins VšĮ „Viz ual in ių komun ikacijų stud ija“, UAB „Ryter na“ ir UAB „Aliuminio konstrukcijos“. Už naujuosius paviljonus jų savinin kai turės susimokėti patys.
Įkvėpimas: audringa naktis vienus verčia tūnoti tolimiausioje namų kertė
tūkst. litų. Norintys 7,5 kv. m paviljo no turės mokėt i nuo 12 tūkst. iki 38 tūkst. litų.
Daug iaus ia teks atseikėt i pav iljo nus tur int iems miesto centre ir se namiestyje.
Nuo miesto centro nutolusioms, ta čiau arčiau centro esančioms ter i tor ijoms skirt i pav iljonai – branges Nuo miesto centro nutolusioms teri ni. Jie, priklausomai nuo dydž io, gali tor ijoms skirta 6 kv. m mažoji preky kainuoti nuo ir 22 tūkst., ir 108 tūkst. bos vieta kainuos nuo 10 tūkst. iki 35 litų.
Už naują 8 kv. m paviljoną gali tekti pakloti nuo 30 tūkst. iki 65 tūkst. litų. Didesnis, 22 kv. m, paviljonas gali kai nuoti nuo 70 tūkst. iki 140 tūkst. litų. Kiosko savininkas gali pasirinkti bet kurį iš konkursą laimėjusių gamintojų.
Smogė ir Lietuvos bankui Naktį į treč iad ienį žaib as trenkė ir į Liet uvos banko pas tatą Viln iu je, Žirmūnų gatvėj e. „Žmonės ne nukentėj o, bet buvo pad ar yt a ža la įrang ai“, – por talui dien a.lt sakė Liet uvos banko Ryš ių su vis uome ne skyr iaus virš in inkas Giedr ius Si mon av ič ius.
Jis taip pat džiaugės i, kad nenu kentėj o žmonės, bet apg ailest avo, jog dėl elektros iškrovos buvo suga dint a autom at inė vartų užd ar ymo sistema, vieno lifto valdymo įranga ir pora kompiuter ių, žaib as taip pat sut rikdė kond ic ion av imo sistemą. Banko turt as buvo apd raust as. Žai
3
ketvirtADIENIS, liepos 5, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
ibams į akis Norint tai daryti dieną, 1 pašnekovų teigimu, pir miausia reikia specialios technikos.
„Stengiuosi daugiau fotografuo ti naktį, nes neturiu pakankamai įrangos fotografuoti dieną. Tam reikia turėti gerų tamsinančių stiklų rinkinį. Nesistengiu į tai labai daug investuoti“, – sakė M.Binkis ir pridūrė, kad naktį darytos nuotraukos gražesnės nei dieną. Pavojingas pomėgis
Žmonėms, kurie išgirdę griausmą ir išvydę blykstes danguje puola užsidaryti langų, šis užsiėmimas atrodo išties pavojingas. Tokiu jį vadina ir fotografai. M.Binkio tei gimu, priklauso nuo to, kaip ir kur tai daroma. „Jei fotografuoji namie, pavyzdžiui, aš pats fotografuoju per balkono stiklą, tai nelabai pa vojinga. Aišku, jei fotografuoji kur nors gamtoje, jau pavojingiau“, – aiškino fotografas.
Tomas Bazys:
Atsistojau fotografuo ti po medžiu, nes bu vo geras kampas. Tik po kurio laiko susivo kiau, kur stoviu. Antrus metus fotografija užsii mantis T.Bazys pasakojo, kad kar tais pritrūksta atidumo saugumo atžvilgiu. Naktį į trečiadienį jie su draugais važinėjo po miestą ir gau dė žaibus. „Atsistojau fotografuo ti po medžiu, nes buvo geras kam pas. Tik po kurio laiko susivokiau, kur stoviu. Pabėgau nuo to medžio. Paskui dar nuvažiavome į apleistas statybas. Ten dideli skersvėjai, žai bolaidžių nėra, užlipom į paskutinį aukštą. Tik vėliau kilo mintis, kad tai pavojinga“, – kalbėjo fotografas. Pavojus pavoju, bet šioje vieto je tiktų pasakyti, kad ko nepadary si dėl gero kadro. Kaip sakė T.Ba zys, žinai, kad rezultatas išeis labai gražus, ir tai, ką matai, yra gražu. „Užsižiūri į tuos žaibus, lauki lau ki, fotografuoji, tik paskui pagal voji, kas galėtų būti, jeigu...“ – sakė pašnekovas. Jis pridūrė, kad žaibų fotografija užsiima, nes ir pačiam įdomu pamatyti, kas išeis,
Komentaras Kęstutis Kvietkauskas
Apsaugos nuo žaibų special istas
K
ad žaibas pataikys į žmogų, yra lab ai maž a tik imybė. Nemanau, kad reik ia imt is kokių nors specialių saugos priemon ių. Sak yk ime, paprasčiausia priemonė gali būti kad ir guminiai ba tai. Jie sumaž ina potencialą – ryšį su žeme. Tai pirmas žingsn is, lengvas, paprastas ir naud ingas. Imant is sau gumo priemonių gal ima fotografuot i iš automobilio. Tok iu atveju sąlytis su žeme bus per gumines padangas.
ką pats sugeba, taip pat kitiems parodyti gamtos grožį, kurį daž niausiai pramiegame. Tikisi pagauti žaliąjį
M.Binkis, kalbėdamas apie sau gumą fotografuojant žaibus, tei gė mėgstantis tai daryti saugiai, neekstremaliai. „Tegul kadras išei na paprastesnis, bet saugumas yra didžiausias prioritetas“, – prisipa žino pašnekovas. Kartais norint pagauti piktuosius dangaus liežuvius fotografams ten ka atsidurti išties nesaugiose vie tose. Mašina važiuoti į miškus ant skardžių, kur, T.Bazio teigimu, vos pats pastovi, o dar ir mašina gali nušliaužti žemyn. Pasak jo, svar bu tokiais momentais ir fotoapa ratą saugoti, kad neišslystų, nesu judėtų ir neaplytų. Tenka karstytis ir po statybas, visur landžioti. Ta čiau atvejų, kad būtų reikėję ropš tis į medžius, dar nebuvo. Paklaustas, ar šiame procese api ma ir baimės jausmas, M.Binkis sa kė, kad toks kartas yra buvęs. „Vie nintelis kartas, kai buvo tikrai baisu, buvo per škvalą 2009 m., jei tiksliai pamenu. Buvau Kaune, mus užgriu vo stipriausia audros dalis: žaibai, lietus, vėjas, medžiai daužėsi į lan gus. Tada tikrai buvo baisu fotogra fuoti“, – prisiminė pašnekovas. Kalbėdamas apie fotoaparatų iškrėstus pokštus M.Binkis prisi minė atvejį, kai taikėsi pagauti vadi namąjį žaliąjį žaibą. Pasak fotografo, tai yra retas reiškinys. „Jis būna tada, kai žaibas trenkia į žemę, į elektros pastotę, būna išlydis ir dangus nu sidažo žalia spalva. Du kartus teko matyti tokį žaibą, bet tais momen tais aparatas ėmė ir nesuveikė. Dėl to labai gaila. Bet tikiuosi, kad tokių kadrų dar pasitaikys“, – vilties ne praranda apie penkerius metus žaibų fotografija užsiimantis M.Binkis.
Gaisras – tik vienas Trečiadienio naktį Vilniuje praū žus audrai į gaisrą Pagirių kaime Vilniaus rajone skubėjo ugniagesiai. Kaip BNS inform avo Priešg aisr inės aps aug os ir gelbėj im o dep art a mento (PAGD) Sit uac ijų koord in a vimo skyr ius, naktį trenk us žaibui
ėje, o kitus veja į lauką – fotografuoti. Tomo Bazio ir Miko Binkio nuotr.
užs idegė nam as Pag ir iuos e, Beržų gatvėj e. Čia atvykus ugniagesiams namas de gė atvira liepsna, nudegė namo sto gas, med inės perdangos, išdegė na mo vidus. Daug iau iškvietimų PAGD trečiadienio naktį nesulaukė.
Paliko be elektros Vilniaus regione keli šimtai vartotojų vakar liko be elektros.
bo smūgis iš esmės banko veiklos nes utr ikdė. „Nors pag al pirm inį vert in imą nuos tol iai ned id el i, tik imės, kad pos ak is, jog žaib as du kart us į tą pač ią vietą net renk ia, Liet uvos banko atž vilg iu suveiks“, – sakė G.Simon av ič ius.
ne, kel i šimtai vartotojų liko be elekt ros. Jiems elektros tiek imą atnaujin LESTO dispečer in io centro Rež imų ti ket iname art im iausiu metu“, – tei planav imo skyr iaus vadovas Erv i gė E.Pareig is. nas Pareig is sakė, kad audra siautė Pasak jo, elektros tiek imas Viln iaus visoje Lietuvoje, tačiau stipriausia ji reg iono vartotojams turėjo būti at buvo Vilniuje. naujintas dar trečiadienį. „Sit uacija normal i, nėra ekstremal i. Škvalas Liet uvoje siautė ir praėjusį Lietus ir audra buvo visoje Lietuvo savaitgalį. Tuomet elektros tiekimas je, tačiau stipriausia – Vilniaus reg io buvo sutrikęs apie 5 tūkst. vartotojų.
Gyventojų neišgirdo Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Vilniaus miesto savivaldybės tary ba trečiadienį bendru sutarimu nu sprendė Verkių gatvėje esantį sta dioną ne konkurso būdu išnuomo ti Geležinio Vilko sporto mokyklai. Čia ketina įsikurti regbininkai.
Vilniaus miesto savivaldybės ta ryba tokį sprendimą priėmė ne paisydama aplinkinių gyven tojų prieštaravimų. Pretenziją dėl planų išnuomoti stadioną ne konkurso būdu parašė aplink sta dioną esančius namus administ ruojančios bendrijos valdybos pirmininkė, vėliau surinkti gy ventojų parašai. Apie 150 Verkių specialiosios mokyklos stadiono kaimynystėje stovinčių daugia bučių gyventojų pasirašė peticiją prieš regbio stadiono įrengimą. „Tą teritoriją dabar galima pa vadinti pelke, pieva. Tai visiškai nesutvarkyta vieta. Norima su tvarkyti, kad galėtų vykti regbio treniruotės, gal ir varžybos. Nuo mos terminas – 20 metų, kas mė nesį mokant 100 litų. Gyventojai
prieštarauja, bet tai labai keista, kai stadiono situacija tikrai baisi“, – sakė savivaldybės Švietimo, kultū ros ir sporto departamento direk torius Gintaras Alfonsas Petronis. Gyventojai bijo prarasti ramybę ir vietą laisvalaikiui praleisti. Jų poziciją palaikantis tarybos na rys Gediminas Rudžionis klausė, kodėl pastaruoju metu taikoma si į sostinės mokyklų stadionus, aplink kuriuos stovi gyvenamie ji namai, kai Vilniuje būtų galima rasti daug laisvų vietų. G.A.Petronis tepasakė, kad G.Rudžionis tikriausiai labiau susirūpinęs dėl kito, Šeškinėje esančio, mokyklos stadiono. Turėtos omenyje kitos mo kyklos stadioną taip pat norė ta ne konkurso būdu išnuomoti regbininkams. Radvilų gimnazi jos stadioną Šeškinės mikrora jone nusižiūrėjo Vilniaus regbio akademija. Gyventojai, sužinoję apie šiuos miesto savivaldybėje rezgamus planus, ėmė rinkti pa rašus, kad stadionas nebūtų iš nuomotas. Savivaldybės taryboje šis klausimas trečiadienį vis dėl to nekeltas.
Buldozeris: nors gyventojai itin aktyviai priešinosi regbio stadiono
statyboms, visi jų skundai miesto valdžios nesujaudino.
Evaldo Butkevičiaus nuotr.
Dvi mokyklos pavirs viena Vilniaus savivaldybė vakar nu sprendė sujungti dvi sostinėje esančias rusakalbių vaikų mo kyklas. Iki rugsėjo Lukiškių ir Mstislavo Dobužinskio vidurinės mokyklos bus sujungtos į Vil niaus centro vidurinę mokyklą.
Ji veiks Lukiškių skersgatvyje esan čiose patalpose, kuriose dabar yra Lukiškių vidurinė mokykla. Nau joji mokykla įgyvendins priešmo kyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo ugdymo programas. Planuojama, kad joje mokysis apie 430 mokinių. Anot savivaldybės, reorgani zuoti mokyklas sujungiant jas į vieną nuspręsta dėl itin ma žo moksleivių skaičiaus abie jose ugdymo įstaigose, nes dėl šios priežasties mokykloms trū ko mokinio krepšelio lėšų tinka mai ugdymo kokybei užtikrinti – naujoms mokymo priemonėms,
įrangai įsigyti, mokytojų kvalifi kacijai kelti. Vilniaus Lukiškių vidurinė je mokykloje 2011–2012 moks lo metais mokėsi 302 mokiniai – mokykla dirbo 57 proc. pa jėgumu, joje buvo suformuota 15 klasių komplektų. M.Dobužins kio vidurinėje mokykloje mokėsi 160 mokinių ir mokykla dirbo 35 proc. pajėgumu, joje buvo sufor muoti devyni klasių komplektai. Be to, abiejose mokyklose tu rimas vienuoliktokų skaičius pa gal Vyriausybės nutarimą nelei do nuo rugsėjo 1 d. komplektuoti vienuoliktų klasių. „Todėl nebūtų sudarytos sąly gos moksleiviams įgyti vidurinį išsilavinimą, per artimiausius metus bendras mokinių skaičius sumažėtų tiek, kad reikėtų užda ryti abi mokymo įstaigas“, – tei giama pranešime. VD, BNS inf.
4
ketvirtadienis, liepos 5, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Reikalavo neatimti paviljono
Nustatomos bilietų kainos 30 minučių bilieto – 2,5 lito; 60 minučių bilieto – 3,5 lito; vienkartinio bilieto, įsigyto iš vai
ruotojo, – 4 litai;
Rūta Grigolytė
1 dienos (24 valandų) terminuoto
Pilies gatvėje esančių suvenyrų prekybos paviljonų likimą spręs miesto valdžia. Prie Vilniaus miesto savivaldybės trečiadie nį piketavo neatimti darbo vie tų prašantys prekybininkai.
Savivaldybės tarybos poasėdyje diskutuota, ar paviljoną, esan tį Pilies gatvėje ties Konstanti no Sirvydo skveru, penkeriems metams ne konkurso būdu iš nuomoti savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“. Šį plotą įmonė naudotų kaip dviračių, riedžių nuomos punk tą, bet turėtų teisę ir pernuo moti. Nuspręsta klausimą teik ti komitetams svarstyti. „Raskite dviračiams kitą vie tą“, – plakate prašymą užra šę piketuotojai kantriai stovė jo lietuje. „Jie iš mūsų jau trečią paviljoną nori atimti“, – skundėsi prekybi ninkai. Savivaldybės Ekonomikos ir investicijų departamento di rektorius Vytautas Grinius tei gė, kad prekiautojams suveny rais pasiūlyta alternatyvų. „Be to, prekybininkai čia pre kiauja tik iki 16 val. Jie išgręžio jo paviljonus, apkabinėjo, pre kiauja sovietine atributika. Visa tai atrodo apgailėtinai“, – nuo mos idėją gynė V.Grinius.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
jo bilieto – 13 litų; 3 dienų (72 valandų) terminuoto
jo bilieto – 23 litai; 10 dienų (240 valandų) terminuo
tojo bilieto – 46 litai; Skirtumas: miesto vadovai tikina, kad viešojo transporto paslaugos Vilniuje atpigs, bet iš tiesų nuo rugpjū
čio vidurio pigiausias bilietas kainuos 2,5 lito.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Iš pažadų – šnipštas
30 dienų terminuotojo bilieto –
110 litų; 30 dienų terminuotojo bilieto, ga
liojančio tik darbo dienomis, – 100 litų; 3 mėnesių (90 dienų) terminuo
tojo bilieto – 330 litų;
Vilniaus savivaldybės taryba vakar vykusiame posėdyje patvir tino naujas viešojo transporto bilietų kainas. Kaip teigiama pa čios savivaldybės pranešimuose, „mažesnes“, bet iš tikro kai nos bus didesnės.
3 mėnesių (90 dienų) terminuo
sės akto pasekmės, kokių priemo nių būtina imtis, siekiant pastarųjų išvengti“ pabrėžiama, kad „priė mus siūlomą sprendimą neigiamų pasekmių nenumatoma“.
9 mėnesių (270 dienų) terminuo
Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Neigiamų padarinių nenumato
Seimas iki 9 proc. sumažino pri dėtinės vertės mokestį (PVM) vie šajam transportui. Naujasis PVM tarifas įsigalios nuo sausio 1 d. Nu matomos kainos, apie kurias kal bama savivaldybės pranešimuose, iš esmės yra mažesnės, nei būtų buvusios nepakeitus PVM tarifo, tačiau jos vis tiek bus didesnės nei dabartinės. „Šiuo metu galiojantis vienkar tinis bilietas suteikia teisę keleiviui važiuoti viena transporto priemo ne iki maršruto paskutinės stotelės. Norėdamas tęsti kelionę persės damas į kitą transporto priemonę, keleivis turi pirkti kitą vienkartinį bilietą, t. y. mokėti už kelionę tiek kartų, kiek persėdimų jis padaro. Dėl šios priežasties keleivis renkasi jam nepatogius, laiko atžvilgiu il gesnius kelionės maršrutus be per sėdimų. Tyrimų rezultatai parodė, kad 49,7 proc. visų kelionių vie šuoju transportu būna su persėdi mais“, – teigiama aiškinamajame rašte dėl bilietų kainų ir rūšių. Rašto skirsnyje „Galimos tei giamos ar neigiamos priimto tei
Eduardas Trusevičius:
Įsigaliojus šioms kai noms, gyventojas, pavyzdžiui, važiuo damas iš Pašilaičių į stotį, mokės daug daugiau nei dabar.
„Įvertinome savivaldybės biu džeto galimybes. Kitąmet įsigalio jus mažesniam PVM tarifui kainos mažės“, – teigė tarybos posėdy je nuomonės išsakyti pakviestas savivaldybės įmonės „Susisieki mo paslaugos“ direktorius Gintas Bliuvas. Daugelio neįtikino
Vis dėlto mero Artūro Zuoko itin palaikomo siūlymo galimus nei giamus padarinius numato patys
gyventojai ir nemažai savivaldy bės tarybos narių. Naikinami at skiri pigesni transporto bilietai tiems, kurie važinėja tik autobu sais arba tik troleibusais. Atmetus turinčius per savo ke lionę viešuoju transportu persės ti asmenis, kitiems visos bilietų kainos iš esmės didėja. Sunku įsi vaizduoti ir kiekvieną kelionės bei transporto priemonės laukimo mi nutę skaičiuojančius, ypač seny vus, žmones. „Dalį viešojo transporto naštos norima besąlygiškai perkelti gy ventojams. Noriu pasakyti, kad to li gražu ne visos vidinės taupymo galimybės yra išnaudotos. Įsiga liojus šioms kainoms, gyventojas, pavyzdžiui, važiuodamas iš Paši laičių į stotį, mokės daug daugiau nei dabar. Su šiuo klausimu į tary bą siūlau grįžti tik išnagrinėjus vi sus finansinius aspektus. Pačią e. bilieto sistemą, pritariu, reikia to liau diegti, bet kainų nebegalime kelti“, – sakė tarybos narys Eduar das Trusevičius. Jam pritarė ir Gediminas Rudžio nis: „Reikia ieškoti teisingo spren dimo bei teisingos kainos ir tiems, kuriems nereikia nei persėdinėti, nei važiuoti valandą, o tik, pavyz
tojo bilieto, galiojančio tik darbo dienomis, – 300 litų; 6 mėnesių (180 dienų) terminuo
tojo bilieto – 660 litų; 6 mėnesių (180 dienų) terminuo
tojo bilieto, galiojančio tik darbo dienomis, – 600 litų; tojo bilieto – 990 litų; 9 mėnesių (270 dienų) termi
nuotojo bilieto, galiojančio tik dar bo dienomis, – 900 litų.
džiui, 46 minutes.“ „Nuo Naujųjų metų įsigaliojus mažesniam PVM vis tiek kaina paliekama ne 2 litai, o 2,2 lito, taigi kaina tikrai nesuma žėja, kaip skelbiate. Kur yra skati nimas naudotis viešuoju transpor tu?“ – klausė tarybos narys Arturas Liudkovskis. Gynė naują tvarką
„Norite papolitikuoti? Įsiklausyki te: visi galės važinėti visomis įma nomomis viešojo transporto prie monėmis su tiek persėdimų, kiek jiems reikia. Siūlau paleisti šią sis temą, kviečiu balsuoti už. Po Nau jųjų metų matysime rezultatus“, – paties manymu, į klausimą atsakė aktyvus siūlymo propaguotojas Romas Adomavičius. „Lupikavimas“, – tiesiai švie siai nuomonę apie siūlomą siste mą rėžė tarybos narė Violeta Po dolskaitė. Naujų rūšių bilietai ir jų kainos Vilniuje įsigalios nuo rugpjūčio 15 d.
Trakuose irkluos patys stipriausi Lieka mažiau nei savaitė iki Tra kuose liepos 10–15 d. vyksiančio FISA pasaulio iki 23 metų irklavi mo čempionato.
Neseniai mūsų šalies irklavimo sostinėje vadinamuose Trakuose vyko jubiliejinė jau 50-oji „Ginta rinių irklų“ regata, o dabar Trakai pasitinka svečius iš daugiau nei 60 valstybių. Tokio rango sporto renginys Lie tuvoje vyksta pirmą kartą: į pasau lio čempionatą atvyksta daugiau nei 1000 atletų, juos atlydės gausi trene rių ir specialistų, įvairių šalių federa cijų atstovų, žurnalistų komanda. Tai antras pagal svarbą (po pa saulio suaugusiųjų čempionato)
renginys irkluotojų varžybų kalen doriuje. Čempionato programoje – 21 rungtis, tiek bus išdalyta ir me dalių komplektų. Beje, 2011 m. mūsų šalies irkluo tojai pasaulio ir Europos čempio natuose iškovojo 11 medalių. Sa koma, jog namie ir savos sienos padeda, tad galima laukti, kad Tra kuose per apdovanojimų ceremo niją Lietuvos vėliava kils ne kartą. Favoritais tokio rango varžybose vadinami itin senas irklavimo tra dicijas turinčių šalių – Didžiosios Britanijos, Australijos, Naujosios Zelandijos – sportininkai. Į Trakus savo šalių irkluotojų atvyks palai kyti apie 3000 šio sporto mėgėjų. VD inf.
5
ketvirtadienis, liepos 5, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Sienos pažeidėjų padvigubėjo
Šalies vadovė Dalia Grybaus kaitė jau tre jus metus triū sia be atosto gų. Atostogau ti ji nesiruo šia ir šiemet. O premjeras ir Seimo pirmi ninkė rengiasi atsipūsti mėne sio pabaigoje.
Pasieniečiai pirmąjį šių metų pusmetį sulaikė dukart daugiau sienos pažeidėjų nei tuo pačiu lai kotarpiu pernai.
Trasa: premjeras A.Kubilius per atostogas tradiciškai važiuos dviračiais. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Ekscelencija nepailsta, nors ir nesiilsi Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
ką, o Algirdas Brazauskas traukda vo į Nidą, Rolandas Paksas išvykda vo pailsėti į Lietuvos pajūrį.
„Įstatymas nenumato“
„Prezidentė kaip ir ankstesniais metais neatostogaus. Atostogų ne numato ir Prezidento įstatymas“, – taip lakoniškai dėl D.Grybauskaitės poilsio šią vasarą atsakė jos atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė. Tačiau tai dar nereiškia, kad D.Gry bauskaitė visiškai nepailsės. Pasibai gus intensyviam politiniam sezonui ji gali kelioms dienoms nuvykti atsi pūsti prie jūros ar kur kitur. Oficialiai Prezidentė tuo metu neatostogaus, toliau eis savo pa reigas, nebus pavaduojama Seimo pirmininkės, nes bus pasirengusi reikalui esant bet kuriuo momen tu grįžti į darbo vietą. Iš tiesų, nei Prezidento įstatyme, nei Konstitucijoje apie šalies vadovo atostogas nekalbama. Tačiau anks tesni prezidentai išeidavo atostogų. Antai Valdas Adamkus su žmona kiekvienais metais vėlyvą žiemą ar ankstyvą pavasarį vykdavo į Meksi
Ir mins, ir irkluos
Premjeras Andrius Kubilius, kaip ir kasmet, netrukus skirs laiko ir taip mėgstamam dviračiui, ir pairkluo ti. Vyriausybės vadovas savo ato stogas pradės liepos 23-iąją. Jis atostogaus vieną ar kelias savaites – dar neaišku. A.Kubilius aktyvų poilsį rengiasi derinti su prasidė jusia Seimo rinkimų kampanija. „Premjeras su žmona Rasa savo atostogas pradės dalyvaudami tra diciniame jau 11-ajame savaitinia me dviračių žygyje „Suk į dešinę“. Savaitę dviračiais su partijos bičiu liais keliaus per Aukštaitiją. Prem jero atostogų planuose yra ir tradi cinis žygis baidarėmis srauniomis Lietuvos upėmis ir upeliais“, – in formavo premjero atstovė spaudai Jarda Paukštienė. Atostogaujantį premjerą grei čiausiai pavaduos finansų minist rė Ingrida Šimonytė.
Bendraus su šeima
Seimo sesija jau baigėsi, tad par lamento vadovė taip pat rengia si atsipūsti. Maždaug po dviejų savaičių ji išvyks į sodybą Molė tuose. „Seimo pirmininkės darbotvar kė suplanuota iki liepos vidurio, o nuo tada ji, kaip ir kasmet, pla nuoja kiek daugiau laiko praleis ti su šeima sodyboje netoli Molė tų. Seimo vadovei toks poilsis yra pats geriausias. Tačiau net ir to mis laisvesnėmis nuo pareigų sa vaitėmis numatomi keli renginiai, kuriuose Seimo pirmininkė turės dalyvauti“, – pranešė I.Degutienės atstovas spaudai Juozas Ruzgys. Nei Seimo nariams, nei parla mento pirmininkui įstatymai ato stogų, priešingai nei Ministrų ka bineto nariams, nenumato. Pagal įstatymo raidę tarp Seimo sesijų parlamentarai turėtų tęsti darbą komitetuose, komisijose, susitiki nėti su rinkėjais. Tačiau jie vyksta atostogauti, nors savo atostogų kol kas neįteisino.
Seimas bandys įveikti veto Prezidentė Dalia Grybauskaitė ve tavo Seimo priimtą įstatymą, ku riuo nuo 10 iki 7 tūkst. sumažina mas naujai savivaldybei įsteigti būtinas gyventojų skaičius.
Valstybės vadovė grąžino parla mentarams pakartotinai svarsty ti atitinkamas įstatymo pataisas. D.Grybauskaitė pasiūlė Seimui lai kyti jas nepriimtomis. Prezidentės teigimu, savivaldy bių smulkinimas tik išpūstų biu rokratinį aparatą ir taptų papil doma finansine našta visiems Lietuvos žmonėms. „Mažos, fi nansiškai silpnos savivaldybės iš laikytinės negalėtų savarankiškai užtikrinti žmonėms kokybiškų pa slaugų. Dešimtis milijonų litų at sieinančios valdymo sąnaudos gul tų ant visų šalies gyventojų pečių“, – argumentavo D.Grybauskaitė.
Anot jos, „žmonėms nereikia daugiau biurokratijos, jiems reikia efektyviai dirbančios ir jų proble mas suprantančios valdžios“.
Dalia Grybauskaitė:
Mažos, finansiškai silpnos savivaldybės išlaikytinės negalėtų užtikrinti kokybiškų paslaugų. Tod ėl, Prez id ent ės nuom o ne, „būtina stiprinti seniūnijas ir bendruomenes, o ne prieš rinki mus kurti naujus postus suintere suotiems politikams“. D.Grybauskaitė atkreipė dėme sį, kad „dauguma Europos valsty
bių eina ne savivaldybių smulkini mo, bet stambinimo keliu“. Tyrimais įrodyta, kad veiksmin giausiai dirba 40 tūkst. gyventojų turinčios savivaldybės. Pasinaudoti Seimo priimta įsta tymo pataisa, leidžiančia sumažin ti savivaldybėje gyvenančių žmo nių skaičių, siekė Pabradė, norėjusi iki 2015 m. atsiskirti nuo Švenčio nių rajono ir įsteigti savo savival dos institucijas. Seimo narys Valentinas Stun dys, inicijavęs pataisą, neatmeta, kad parlamentarai bandys atmes ti Prezidentės veto. V.Stundžio tei gimu – smulkesnė savivaldybė yra „vietos valdžios priartinimas prie žmonių“. Priimant įstatymo pataisą už bal savo 74 Seimo nariai. Tai daugiau, nei reikia, kad veto būtų atmestas. VD inf.
Valstybės sienos apsaugos tarny ba (VSAT) pranešė, kad asmenų, mėginančių neleistinoje vietoje kirsti valstybės sieną, padaugėjo prie sienos su Baltarusija, bet su mažėjo pasienyje su Rusija. Sienos pažeidėjų skaičių, anot VSAT, padidino grupėmis įkliū nantys Gruzijos piliečiai – jų tar nyba sulaikė tris kartus daugiau nei sienos pažeidėjų lietuvių. Per pirmąjį šių metų pusme tį pasieniečiai sulaikė 296 asme nis, neteisėtai kirtusius Lietuvos sieną. 2011-aisiais per tą patį lai kotarpį buvo sulaikyti 147 tokie asmenys. Prie sienos su Baltarusija Lie tuvos pasieniečiams įkliuvo 190 asmenų. Per šešis pirmuosius praėjusių metų mėnesius Balta rusijos pasienyje buvo sulaikyti 77 pažeidėjai. Prie Lietuvos ir Rusijos Kali ningrado srities sienos sulaikytų pažeidėjų pernai pirmąjį pusme tį buvo 50, šiemet – 30. Pasieniečiai mano, kad šis ma žėjimas susijęs su tuo, jog šią sie ną saugančių VSAT užkardų ruo žuose įdiegta techninė sienos kontrolės sistema. „Ja naudo damiesi pasieniečiai kiaurą pa rą lyg ant delno mato visą sienos liniją ir jos prieigas, o pastebėjus įtartiną judėjimą belieka pasiųs ti arčiausiai esančius patrulius ir pažeidėjus ar nusikaltėlius sulai kyti“, – teigia VSAT. Šiemet per pusmetį pasienie čiai dėl valstybės sienos perėjimo draudžiamose vietose sulaikė 152
296 asmenis
šiemet sulaikė Lietuvos pasieniečiai. gruzinus, 33 afganistaniečius, 14 vietnamiečių, 13 rusų, 8 baltaru sius. Kitų tautybių pažeidėjų su laikyta ne daugiau kaip po penkis. Sulaikyti ir sieną nelegaliai bandę kirsti 56 Lietuvos pilie čiai. Už neteisėtą valstybės sienos perėjimą Lietuvos baudžiamaja me kodekse numatyta bauda ar ba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. VD, BNS inf.
Stat ist ik a: Lietuvos pasienio
stulpų kasmet nepaiso šimtai užsieniečių. Gedimino Bartuškos nuotr.
Sausumos pajėgos turi naują vadą Šiandien Vilniuje, aikštėje prie Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadovybės štabo, vyks iš kilminga sausumos pajėgų vado pasikeitimo ceremonija. Penke rius metus pajėgoms vadovavu sį generolą majorą Joną Vytautą Žuką pakeis brigados generolas Almantas Leika.
Ceremonijoje planuoja dalyvau ti krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, Lietuvos kariuome nės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius, Estijos ir Latvi jos kariuomenių Sausumos pajė gų vadai, Lietuvos kariuomenės pajėgų, padalinių vadovybė. Generolas majoras J.V.Žukas pa skirtas į Lietuvos karinio atstovo NATO ir ES pareigas Briuselyje. Iki paskyrimo į naująsias pa reigas brigados generolas A.Leika ėjo Krašto apsaugos ministerijos Pajėgumų ir ginkluotės generali nio direktoriaus pareigas. A.Leika krašto apsaugos siste moje tarnauja nuo 1991 m. kovo, tarnybą pradėjęs tuometėje Sava noriškojoje krašto apsaugos tar nyboje.
Sausumos pajėgų vadą į parei gas skiria ir iš jų atleidžia krašto apsaugos ministras kariuomenės vado teikimu. Sausumos pajėgos yra sudeda moji Lietuvos kariuomenės re guliariųjų pajėgų dalis. Šiuo me tu pajėgose tarnauja ir dirba apie 3,5 tūkst. karių bei civilių ir apie 4,3 tūkst. karių savanorių. VD inf.
Karjera: A.Leika krašto apsau
gos sistemoje tarnauja nuo 1991-ųjų. Alfredo Pliadžio (KAM) nuotr.
6
ketvirtadienis, liepos 5, 2012
nuomonės
Dalis aukštųjų mokyklų įvertintos neigiamai
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
A Pasakykit, kas tas Mindaugas?
Ignas Jačauskas
B
ijoč iau būt i užk luptas net ikėt u klaus imu: o kas tas jūs ų Mindau gas? Įtar iu, tekt ų ap sir ibot i trumpa istor ija apie dar trump esn į Liet uvos karalystės egz istavimą, apie pirmojo ir vie nintel io Liet uvos karal iaus san tuoką su kun igaikšt iene Morta ir dar kelet u istor iškai menkai nauding ų faktų, atsigaminančių iš dar mok ykloje skaitytos lietu vių klasik ų dramat urg ijos. Kad diena svarbi – taip. Kad verta bū ti įtraukta į valstybės švenčių są raš ą, turbūt niekas nesig inč ija.
Nėra „puikesnės“ pro gos sugiedoti valstybės himną, nei per Mindau gines užlipus ant televi zijos bokšto. Bet gal ite kas nors pasakyti, kuo Liet uvoje, be ret ų džiug inančių išimčių, skiriasi vasario 16-oji, ko vo 11-oji nuo liepos 6-osios? Kuo kitok ios kar inių orkestr ų eitynės Ged imino prospektu ir stabtelė jimai prie „strateg in ių“ viet ų, ge rai „supiar intos“ kalbos apie vals tybing umą ir jo reikšmę prie Sei mo, Vyriausybės, prezidentūros? Gal kitaip kel iamos vėliavos prie valdišk ų pastatų? Pavyzdžiui, ir dabar atsiranda en tuziastų, sakančių, kad nėra pui kesnės progos sug iedot i valsty bės himną, nei per Mindaugines užlipus ant televizijos bokšto, ant visų žymesnių Lietuvos kalnų ir piliakalnių, ant namo stogo, prie Vyr iausybės ir prie gimtad ien i nio stalo. Gal tai ilgain iui suke lia „teising us“ pat riot in ius jaus mus, archetipinį vienybės pajuti mą, kuris buvo tikras bei nuošir dus nebent atsikovojant neprik lausomybę. Bet ar nuo viso to pa sidaro aišk iau, kas tas Mindau
gas ir kuo jis svarbus? Man – ne. Kaip ir sak iau, yra kelios graž ios liepos 6-osios trad icijos, pav yz džiui, Moksleivių dainų šventė (ir vėlg i – kuo tai siejasi su Mindau gu bei Liet uvos karalyste, nega liu pasakyti), kuri iš nacionalinio transl iuotojo eter io net išstums senius ir komisarus reksus. Gerai ir tai, kad bene vienintelė televi zija iš tiesų nusprendė išsiaiškinti ir visiems išaišk int i šios šventės bei pat ies kar ūnavimo reišk in io istorinę svarbą, atsikratę saldžia žod žiavimo apie valstybingumą ir tautos vienybę balasto. Beje, Kauno pilyje taip pat vyks tem in is Valst yb ės dienos mi nėjimas – bus rodoma Mairon io drama „Didysis Vytautas – Kara lius“ (kodėl ne, pav yzd žiui, Jus tino Marcinkev ič iaus „Mindau gas“ – nedrįstu klausti), nors dau gelyje kit ų sav ivaldybių bus ap siribota vietos folkloro ar folkro ko grupių pasirodymais, vėliav ų pakėlimu. Neaišk u, ar viso to reik ia. Jei ge rai suprant u, nemaža dal is tau tos džiaug ias i neprikl ausomai nuo to, ar tai būt ų Mindaugo, ar Jono, ar Švč. Mergelės Mar ijos Ėmimo į dang ų diena. Nes lais vad ien is (gal ir gerai) yra svar besnė tautinės kultūros dalis nei kažin kokios šventinės abstrakci jos, kaip nepriklausomybės atga vimas, senas senas karalius ir jo kartos liet uv ių pagon ių apeigos trumpiausią metų nakt į. Supran tu – pati valstybė yra darinys be emocijų, ji niekaip nevertina psi cholog in io ir emoc in io vald iš kų ceremon ijų poveik io, tik tur i miglotą tikslą kaip nors tęst i sa vo valst ybinę lin iją – emocijos atsiranda, kai tame darinyje vei kia žmonės. Visg i iš kuklios patirties galiu pa sak yt i – švęst i mums reik ia mo kyt is. Ne dėl to, kad pag rind inė švent inė trad icija bet kur ia pro ga – besil iejantys alkohol io upe liai (ne tik provincijoje, kaip daug kas mėgsta sakyti, bet ir didmies čiuose) ar kad tos šventimo emo cijos kartais būna per daug. Švęs ti, anot šviesaus atm in imo rel i gijot yr in inko Gint aro Beresne vič iaus, reišk ia „minėt i tai, kas šventa“. Jei tau tai nešventa, ki taip tariant, nesvarbu – kurių vel nių tuomet minėti?
ukštųjų mokyklų išorinio vertinimo rezultatai rodo, kad bent septyni iš kol kas 17 įvertintų universitetų ir kolegijų iki metų pabaigos gaus nei giamą verdiktą. Jau dabar aišku, kad neigiamus įvertinimus sužinos Kūno kultūros akademija, Verslo ir vadybos aka demija, Edukologijos universitetas, Kazimiero Simonavičiaus universi tetas, Šiaulių universitetas, Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mo kykla ir Kolpingo kolegija. Švietimo ir mokslo ministras Gin taras Steponavičius pabrėžė, kad išorinis vertinimas nėra „nei nuo sprendis, nei galutinė išvada“. Ta čiau tai lems trumpesnį šių mokyk lų akreditavimo laikotarpį – jos bus akredituojamos tik trejiems me tams. Mokslo ir studijų įstatymas nu mato, kad tuo atveju, jei bendras aukštosios mokyklos vertinimas yra teigiamas, aukštoji mokykla akredi tuojama šešeriems metams. Aukštųjų mokyklų išorinį įvertini mą sudaro dvi dalys – atskirai ver tinami mokyklos ištekliai ir veik la. Šiuo metu atliktos visos septynių aukštųjų mokyklų įvertinimo proce dūros, iki metų pabaigos bus baigta
dar dešimties aukštųjų mokyklų ant roji įvertinimo dalis.
Gintaras Steponavičius:
Išorinis vertinimas nėra nei nuosprendis, nei galutinė išvada. Iš septynių aukštųjų mokyklų, ku riose atliktos visos įvertinimo pro cedūros, nepalankiausiai įvertin ta Verslo ir vadybos akademija – jos ir ištekliai, ir veikla įvertinti neigia mai. Kūno kultūros akademijoje ir Edukologijos universitete neigiamai įvertinta veikla.
Dar dešimtyje aukštųjų mokyklų kol kas atlikta tik pirmoji – išteklių – įvertinimo dalis. Neigiamai ištekliai įvertinti Kazimiero Simonavičiaus universitete, Šiaulių universitete, Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje. Jei bent viena iš įvertinimo dalių neigiama, mokyklai suteikiama laiko įgyvendinti ekspertų rekomendaci jas, ir ne vėliau kaip per dvejus metus Švietimo ir mokslo ministerija inici juoja pakartotinį veiklos įvertinimą. Jei pakartotinai aukštosios mokyklos veikla įvertinama neigiamai, ne vėliau kaip per vieną mėnesį ministerija turi panaikinti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą. Pasak G.Steponavičiaus, įvertini mo informacija rodo, kad pasitemp ti reikia visiems. Taip pat jis pabrė žė, kad šiuo metu atliktas įvertinimas atspindi 2008–2010 m. situaciją ir dalį trūkumų aukštosios mokyklos jau yra ištaisiusios. „Nė viena aukštoji mokykla Lietu voje, drįstu drąsiai pasakyti, negalė tų teigti, kad veikia tobulai“, – api bendrino ministras. Numatoma, kad visos aukštosios mokyklos bus įvertintos 2014 m. pradžioje. VD, BNS inf.
Pažymys: Edukologijos universitetas yra tarp tų aukštųjų mokyklų, kurių veikla gavo neigiamą įvertinimą.
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
Opozicijos lyderis parėmė premjerą
S
eimo opozicijos lyderis social demokratas Algirdas Butke vičius sutiko su Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) išvada dėl premjero And riaus Kubiliaus. VTEK neparėmė opozicinės Dar bo partijos įtarimų, kad premjeras galėjo pažeisti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tar nyboje įstatymo reikalavimus, kai 2009 m. kreipėsi į Rusijos gamtinių dujų gigantą „Gazprom“ dėl bend
rovės „Achema“ reikalų. Nuo tada „Achemai“ dujos tiekiamos pigiau nei „Lietuvos dujų“ vartotojams. Pasak A.Butkevičiaus, Vyriausybės vadovas turi rūpintis šalies verslu. „Ministras pirmininkas turi galvoti ir apie verslą, ir apie žmones. Jeigu vystomas Lietuvoje verslas ir „Ache ma“, kuri suvartoja, atrodo, trečdalį gamtinių dujų, neišmintinga būti vi siškai abejingam ir nesikalbėti nei su verslu, nei su dujų tiekėjais“, – sakė A.Butkevičius.
„Verslas, politika ir mokslas tu ri turėti sinergiją. Tačiau, premjerui pasirašant tokį raštą „Gazprom“, tu ri būti organizuojamas pasitarimas, aptariama ir pasakoma, kad bus kreiptasi. Viešumo reikia, siekiant apsisaugoti nuo tam tikrų interpre tacijų. Šiuo atveju viešumo nebuvo. Tačiau faktiškai aš nemanau, kad ministras pirmininkas būtų padaręs nusižengimą“, – sakė socialdemok ratų vadovas. VD, BNS inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372
MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
kETVIRTADIENIS, LIEPOS 5, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
–0,13 %
+0,95 %
12,2 proc.
pernai ūgtelėjo ryšių sektoriaus investicijos į e. ryšių infrastruktūrą.
+1,52 %
diena.lt/naujienos/ekonomika
Mažmeninės prekybos spurtas
€
Mažmeninė prekyba Lietuvoje gegužę, pa lyginti su tuo pačiu 2011-ųjų mėnesiu, pa didėjo 5,2 proc., – tai buvo ketvirtas pagal dydį augimas ES, kaip paskelbė „Euros tat“. Pagal metinį augimą Lietuvą aplenkė ir pirmą vietą užima Estija (10,4 proc.), antroje vietoje atsidūrė Latvija (7,4 proc.), trečioje – Rumunija (5,9 proc.). Lietu vą taip pat aplenkė ES nepriklausančios Šveicarija ir Norvegija.
Baltarusijos rublis 10000 3,2776 DB svaras sterlingų 1 4,2981 JAV doleris 1 2,7417 Kanados doleris 1 2,7060 Latvijos latas 1 4,9575 Lenkijos zlotas 10 8,2238 Norvegijos krona 10 4,5925 Rusijos rublis 100 8,5161 Šveicarijos frankas 1 2,8747
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Degalų kainos pokytis
+0,0519 % –0,0999 % +0,0511 % +0,2965 % –0,0121 % +0,2096 % –0,0196 % +0,9890 % +0,0313 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,76
4,46
2,38
„Kvistija“
4,65
4,35
2,38
„Vakoil“
4,71
4,41
2,39
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
87,16 dol. už 1 brl. 99,93 dol. už 1 brl.
Pavargo dirbti tik už pinigus Šiuo metu darbo ieško ne tik bedarbiai. Net devyni iš dešimties asmenų, turinčių darbą, galvoja apie naują. Keisti darbovietę norisi ne tik dėl finansinių motyvų, bet ir ieškant galimybių, kur save realizuoti.
Jolita Mažeikienė j.mazeikiene@diena.lt
Darbuotojai nori atsiskleisti
„Žmogus paprastai ieško galimybių panaudoti savo žinias, gebėjimus, talentą ir nori ką nors pasiekti, kad matytų prasmę ir jaustų pasitenki nimą. Darbas paprastai užtikrina pragyvenimą, tačiau kitos svarbios sąlygos randamos ne kiekviename darbe“, – sakė konsultacijų bend rovės „OVC Consulting“ konsul tantė Nomeda Kuodienė. Pasak jos, tai priklauso tiek nuo paties dar buotojo, tiek nuo darbdavio.
realizavimą, gerų darbo rezul tatų siekimą, tuo kritiškesnis yra darbdaviui. Galimos kliūtys, pri klausančios nuo darbdavio, – ne sutvarkyti procesai, išteklių sty gius, netinkamas vadovavimas. Tai save realizuoti siekiančius darbuotojus „žeidžia“ labiausiai ir tai tampa priežastimi ieškoti to kios aplinkos, kuri leistų jam at skleisti ir auginti savo potencialą, pasiekti prasmingų rezultatų“, – pabrėžė pašnekovė. Pasak N.Kuo dienės, nėra geresnio vaisto kaip aiški abipusė komunikacija orga nizacijoje, kad išeinantys darbuo tojai netaptų staigmena ar proble ma darbdaviui. Nepatenkinti darbo sąlygomis
Nomeda Kuodienė:
Darbas paprastai už tikrina pragyvenimą, tačiau kitos svarbios sąlygos randamos ne kiekviename darbe. „Darbdavys turi gebėti sukur ti darbuotojus įsitraukti skatinan čią aplinką. Kuo darbuotojas la biau orientuotas į savo potencialo
Darbo paieškos portalo CVbankas.lt atlikta apklausa atskleidė, kad dau guma dirbančių galvoja apie dar bo keitimą. Vidutiniškai septyni iš dešimties darbuotojų jau yra tvirtai apsisprendę ir nuolat ieško tinkamų darbo pasiūlymų, dar du iš dešim ties darbą norėtų keisti, tačiau tam nesiryžta. Savo darbu labai pa tenkinti vos dešimtadalis respon dentų – jie darbo keisti neplanuoja ir naujo neieško. Daugiau kaip pu sė dirbančių pripažįsta, kad jų dar bas nusibodęs ir nebeįdomus, ir tai yra viena iš priežasčių svarstyti ga limybę dirbti kitur. „Šiuo metu darbuotojams dar be yra svarbiausia realizuoti save, nors pernai gruodį juos motyva vo geras atlyginimas. Todėl nejus dami, kad pakankamai įgyvendina savo norus bei poreikius, darbuoto jai ima svarstyti galimybę susirasti
Darbuotojams svarbūs dalykai Savęs realizacija
24
16
% 22 Atlyginimas
Santykiai su darbdaviu
18 Santykiai su kolegomis
20
5 Galimybė tobulėti
Sąlygos: dauguma ketinančių keisti darbą ieško ne didesnio atlyginimo, o galimybių save realizuoti. „Shutterstock“ nuotr.
kitą darbą, kuriame jaustų pilnatvę. Antroje vietoje pagal svarbą yra at lyginimas – šiemet mažiau dirban čių, kurie sutiktų dirbti už didesnį atlyginimą prastesnėmis darbo sąlygomis. Taip pat svarbūs krite rijai – galimybė tobulėti, santykiai su kolegomis ir darbdaviu“, – tei gė bendrovės „Diginet LT“ direk toriaus pavaduotoja Viktorija Ste ponavičiūtė. Tyrimų bendrovės „Mindsha re“ apklausa taip pat atskleidė, kad mažiausiai patenkintų darbo sąlygomis iš Baltijos valstybių yra Lietuvoje. 61 proc. respondentų Lietuvoje teigė, jog dabartinės darbo sąlygos juos tenkina. Latvi joje taip tvirtino 73 proc., Estijoje – 75 proc. apklaustųjų. Darbo už mokestis tenkina 24 proc. respon
dentų Lietuvoje, 29 proc. – Latvi joje, 18 proc. – Estijoje. Keičiasi ginklai
Dar visai neseniai gerus darbuoto jus darbdaviams pavykdavo išlai kyti pasiūlius didesnį atlyginimą, tačiau šiuo metu esą ne visuomet toks pasiūlymas sulaiko. „Džiu gu, kad patys darbuotojai suvo kia, kad geros darbo sąlygos – ne tik didelis atlyginimas. Šiuo me tu rinkoje nedaug įmonių, galin čių kelti atlyginimus, todėl darb dav iai steng ias i pas iū lyt i kitą pridėtinę vertę – nematerialinių dalykų“, – sakė bendrovės „Hay Group“ Atlygio informacinių pa slaugų vadovas Baltijos šalims Eligijus Kajieta. Pasak jo, rinkoje tvyrant neapibrėžtumui šiuo me
tu tikėtis, kad atlyginimai augs, būtų per daug ambicinga. „Įmonės, kurios planuoja pakel ti atlyginimus, tai ketina daryti at sargiai ir dažniausiai tų grupių dar buotojams, kuriuos labiausiai nori išlaikyti. Visi darbdaviai suinte resuoti svarbiausiose pozicijose turėti geriausius žmones“, – teigė pašnekovas. Paklaustas, ar vis dar rinkoje vyksta kova dėl talentų ir ar dėl to keičiant darbą galima tikė tis didesnio atlyginimo, E.Kajie ta pabrėžė, kad kova dėl talentų li ko, bet pasikeitė ginklai. „Pinigai arba didesnis atlyginimas nėra tas ginklas, kurį gali sau leisti įmonės ir kurio dabar reikia darbuotojams. Didžiausias ginklas – darbo turi nys, stabili bendrovė, vadovavi mo kokybė“, – atkreipė dėmesį jis.
8
KetvirtADIENIS, liepos 5, 2012
tema
Išmanioji šildymo sistema – sumaniems gyventojams Yra daugybė būdų, kaip sutaupyti šilumos energijos ir jai išleidžiamų pinigų. Kai kurių gyventojų patirtis rodo, kad palyginti nedidelė investicija gali duoti didelį efektą. Jolita Mažeikienė j.mazeikiene@diena.lt
Liko tik senos sienos
Praėjusių metų gruodį mažiausiai už šilumos energiją Lietuvoje mokė jo Mažeikiuose esančio vieno dau giabučio gyventojai. Neįtikima, bet akivaizdu – už vieną kilovatvalandę (kWh) šilumos energijos gyventojai mokėjo vos 88 centus. Šiame na me gyvenantiems mažeikiškiams 60 kv. m ploto buto šildymas at siėjo vos 53 litus. O pernai gruo dį sostinėje daugiausia už tokio pa ties ploto šildymą mokėjo Agrastų gatvės gyventojai – beveik 700 li tų, Kaune Jakšto gatvės gyventojai – 710 litų, o Klaipėdos Liepų gatvės gyventojams teko mokėti 540 litų. Mažeikių Sodų gatvės 10-o na mo bendrijos pirmininkė Nijolė Šiliauskienė neslėpė, kad rezulta tai pranoko gyventojų lūkesčius. „Tai atsitiko todėl, kad renovacijos ėmėmės iš peties. Buvo renovuotos ne tik daugiabučio sienos, bet ir vi sa šilumos sistema. Iš prieš 40 me tų statyto daugiabučio liko tik se ni blokai. Mums pasisekė, nes 85 proc. renovacijos darbų, tarp jų ir šilumos punkto modernizavimą, finansavo ES. Tiesa, daug ką 100 proc. finansavome patys, pvz., ra diatorius, daviklius ir kita, bet nė vienas gyventojas dėl to nesigaili“, – dėstė N.Šiliauskienė. Pasak jos, prieš metus atlikta namo renovaci ja iš pagrindų gyventojams kaina vo 125 litus už 1 kv. m. Taigi, 60 kv. m ploto buto renovacija atsiėjo 7,5 tūkst. litų. „Planuojame, kad in vesticijos atsipirks jau po kito šil dymo sezono“, – teigė daugiabu čio bendrijos pirmininkė. Gyventojai žino geriausiai
Po pastato ir šilumos sistemos reno vacijos minėtas daugiabutis Mažei kiuose suvartoja penkis kartus ma žiau šilumos nei prieš renovaciją. Praėjusį šildymo sezoną 1 kv. m šildyti prireikė vos 1,16 kWh, o ankstesnė mis žiemomis prireikdavo 5 kWh. „Mes niekada nemokėjome labai daug, nes visada visą šilumos ūkį laikėme savo rankose. Šilumą visa da patys reguliavomės, iki renova cijos – šilumos punkte, dabar – sa vo butuose. Įsitikinau, kad niekas geriau už gyventojus nežino, kiek
reikia šilumos“, – pabrėžė N.Ši liauskienė. Pasak jos, norint įdiegti išmaniąją daugiabučio šilumos ūkio valdymo sistemą kiekviename bute reikėjo senus radiatorius pakeisti į naujus su termostatais (reguliatoriais) ir davikliais, kurie surenka informa ciją apie kiekvieno buto šilumos sunaudojimą ir perduoda į centrinį kompiuterį. „Centrinis kompiuteris stovi pas mane bute, aš matau vi sus 322 radiatorius ir seku, kiek jie suvartoja energijos. Kiekvieno bu to ataskaitas pateikiu šilumos tink lams ir bendrijos buhalterei. Pagal pačių surinktus duomenis mokame tiek už šildymą, tiek už karštą van denį. Šilumos tinklai neturi jokių galimybių prikišti savo nagus, t. y. nei padidinti, nei sumažinti mū sų suvartojamos šilumos energi jos kiekį“, – pasakojo mažeikiškė. Pasak N.Šiliauskienės, kai šilumos valdymo kompiuteris gyventojų rankose, nekyla jokių konfliktų ir su šilumos tiekėjais.
Už šildymą reikia mokėti tik tiek, kiek suvartoja pats gy ventojas, o ne tiek, kiek į namą šilumos energijos patiekia ši lumos tiekėjas.
Užkoduotas nepasitikėjimas
Nors Europos Parlamento direkty voje (2006/3/2/EB) kalbama apie energijos efektyvumo didinimą pa sitelkiant modernias informacines technologijas (IT) ir nepriklausomą auditą, Lietuvos gyventojų pasi tikėjimas automatizuotomis ener gijos apskaitos ir valdymo siste momis vis dar nedidelis. Portalo diena.lt skaitytojų ap klausa parodė, kad didžioji da lis (63 proc.) didmiesčių gyven tojų nepasitiki IT taikymu šilumos ūkyje. Tik kas dešimtas miestietis yra nieko prieš, kad jo gyvenama me daugiabutyje šilumos ūkis bū tų kompiuterizuotas. Dienraščio kalbinti pašnekovai vienareikšmiškai sutinka, kad šio
nepasitikėjimo pagrindas – pernai sostinę sukrėtęs šilumos suvarto jimo nuskaitymo nuotoliniu būdu skandalas. Tuomet kilo įtarimas, kad nuotolinis duomenų nurašy mas esą susijęs ir su nuotoliniu ši lumos tiekimo reguliavimu. Tačiau, pasak Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Vy tauto Stasiūno, Valstybinės metro logijos tarnybos išvada, kad nuoto liu būdu perduodamos informacijos paklaida yra nulinė, patvirtino, jog gyventojų pasipriešinimas buvo be pagrindo. „Todėl nuotolinio nu skaitymo sistema buvo grąžinta ir veikia toliau“, – sakė jis. Palaiko taupymą
„Šilumos ūkio modernizavimas ir IT jame diegimas – neišvengiama ateitis. Jų naudojimas patogus ir vartotojams, ir energijos tiekėjams. Pradžioje bandoma kompiuterizuoti šilumos punktus, pamažu IT skver biasi ir į daugiabučių butus, kur ant radiatorių uždedami šilumos apskai tos davikliai. Turint tokius duome nis, galima tiksliai paskirstyti šilu mos energijos kiekį. Iš 17 tūkst. šalies daugiabučių, kuriems šiluma tiekia ma centralizuotai, tokią apskaitą bu tuose turi vos 1 tūkst. daugiabučių, dauguma jų Vilniuje, jie yra naujos statybos arba renovuoti namai“, – sakė V.Stasiūnas. Tiesa, už šildymą norint mokė ti mažiau vien tikslios apskaitos neužtenka. Tam reikia turėti ir šilu mos energijos kiekio reguliatorius ant kiekvieno buto radiatoriaus. Pasak pašnekovo, šilumos tiekė jai nesipriešina, kad būtų maži namas šilumos energijos suvar tojimas, nes viliasi, jog ateityje centralizuotai tiekiama šilumos energija bus patraukli ir dėl to pa daugės vartotojų. Lietuvos šilu mos tiekėjų asociacijos duomeni mis, šiuo metu Lietuvos miestuose prie centralizuotai tiekiamos šilu mos energijos sistemos yra prisi jungę 70 proc. galimų vartotojų, dar 30 proc. šilumos energiją ga minasi patys. Valdymas tik vienose rankose
Daugiabučių šilumos valdymo IT sistemomis prekiaujantys atsto vai neslepia, kad gyventojų susi domėjimas jomis nedidelis. „Gy
ventojams nekyla klausimų dėl apčiuopiamų dalykų naudingumo, t. y. šiltinimo vatos ir kita, bet nuo lat abejojama dėl išmaniųjų šilu mos išteklių valdymo priemonių“, – sakė bendrovės „IRTC“ techni kos direktorius Albinas Rekus. Pa sak jo, atsakyti į klausimą, o kam to reikia, padeda argumentas, kad už šildymą reikia mokėti tik tiek, kiek suvartoja pats gyventojas, o ne tiek, kiek į namą šilumos energijos patiekia šilumos tiekėjas. Bendrovės „Energijos servisas“ direktoriaus Ričardo Jasponio pastebėjimu, ieškoti šilumos punk to valdymo alternatyvų gyventojai pradeda neapsikentę didelių sąs kaitų už šildymą. „Skaičiuojame, kad kompiuterizavus šildymo val dymą šilumos energijos suvartoji mas visame daugiabutyje sumažėja apie 20 proc. Pagrindinė sumažėji mo priežastis – galimybę reguliuoti šildymą turintys gyventojai pradeda racionaliai ir sąmoningai vartoti ši lumos energiją“, – sakė R.Jasponis. Pasak pašnekovų, rinkoje esan čios IT šilumos valdymo sistemos yra gana skirtingos ir esą labai svar bu, viena ar abiem kryptimis val doma informacija. Jeigu galimybę šildymą reguliuoti turi tik gyven tojai – tikimybė sutaupyti yra labai didelė, jeigu tai gali padaryti ir šilu mos tiekėjas – gyventojų taupymas gali būti tik bergždžias reikalas. Siūlo visuotinę sistemą
Norint sumažinti gyventojų sąskai tas už šildymą, kaip nuolat karto ja šalies politikai, reiktų sumažinti ne tik šilumos suvartojimą, bet su tvarkyti ir neefektyviai dirbančius daugiabučių šilumos tinklus. Tuo tikslu VšĮ „Smart Green City“ yra sukūrusi visuotinę energijos ištek lių automatizuotos informacinės valdymo sistemos koncepciją. Ta čiau ji jau ne pirmus metus dūla politikų stalčiuose. Pasak VšĮ „Smart Green City“ di rektoriaus Rimgaudo Žaliausko, dau giabučių atnaujinimas tik iš išorės esminės problemos neišspręs, dide lio efekto valstybei neduos ir pavie nių daugiabučių iniciatyvos. Teigia ma, kad ekonominis naudingumas būtų pasiektas tai darant visuotinai. „Norint sumažinti šildymo išlai das pirmiausia reikia optimizuo ti šilumos suvartojimą ir padidinti šilumos tinklo efektyvumą. Norint tai padaryti pirmiausia reikia de monopolizuoti šilumos energetikos rinką, atskiriant gamybą, transpor tavimą ir paskirstymą. Antra, būti na sukurti bendrą energijos ištek lių informacinę valdymo sistemą,
Investicijų į daugiabučio namo šilumos ūkį efektyvumo įvertinimas Daug iabučio būklė Nerenovuotas Nerenovuotas, bet iš dalies atnaujintas (plastik iniai langai) Renovuotas (sienos, langai, stogas) Renovuotas ir pertvarkyta šilumos sistema Nauja statyba
Vidutiniškai suvarto Šilumos suvar jamos šilumos energ i tojimo sumažėji jos kiek is (kWh/kv. m)* mas (proc.)** 25,998 17,96 31 14,965 41 10,2425 61 10,205 61
Investicijų dydis (litais)*** 2200 24 000 26 200 -
Atsiperkamumo laikotarpis (metais)**** 3,3 27,8 20,5 -
* 2012 m. vasario duomenys ** Palyg inti su nerenovuotų namų šilumos suvartojimu *** 60 kv. m buto šilumos sistemos pertvarkymas **** Skaičiuojant, kad buto šildymo kaina yra vidutiniškai 350 litų per mėnesį
Šaltinis: VšĮ „Smart Green City“
Galimybės: norint sumažinti gyvent
suvartojimą, bet ir sutvarkyti neefe
kuri leistų valdyti energetikos tin klų darbo kokybę ir atsirandan čius nuostolius. Trečia, investuo ti į IT energetikos srityje, siekiant sumažinti nuostolius ir priežiūros sąnaudas. Taip pat būtina sukur ti visuotinę informacinę sistemą vartotojams, kuri leistų visapusiš kai įsivertinti situaciją ir priimti ra cionalius šilumos energijos varto jimo sprendimus“, – priemones vardijo pašnekovas. Tačiau, R.Ža liausko teigimu, norint pasiekti ekonominį efektą reikia parengti ir priimti atitinkamą įstatyminę bazę, o tam niekas ryžtis nenori.
1
tūkst.
daugiabučių Lietuvoje naudoja autonominę šilu mos reguliavimo sistemą.
9
KetvirtADIENIS, liepos 5, 2012
tema Jeigu gali mybę šil dymą re guliuoti turi tik gy ventojai – tikimybė sutaupyti yra labai didelė, jei gu tai gali padaryti ir šilumos tiekėjas – gyventojų taupymas gali būti tik bergždžias rei kalas.
Sutaupyta šiluma tampa tiekėjų nuostoliu Jolita Mažeikienė Šilumininkų pasiaiškinimas, kad jų pelnas nepriklauso nuo per duoto šilumos energijos kiekio, – tik akių dūmimas.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) dar prieš metus yra išaiškinusi, kad šilumos tiekėjų realizuojamas ši lumos kiekis ir pelnas tarpusavyje nesusiję. Pagal Šilumos ūkio įsta tymo ir Šilumos kainų nustatymo metodiką VKEKK, šilumos tiekė jams nustatydama bazines šilu mos kainas, nustato būtinąsias ši lumos tiekimo sąnaudas, į kurias įeina darbo užmokesčio, ilgalai kio turto nusidėvėjimo, remonto ir kitos išlaidos. Nustatant vieno energijos vieneto kainą, metinė pastoviųjų sąnaudų suma dalija ma iš prognozuojamo realizuoti šilumos energijos kiekio. Prognozuotas šilumos energijos realizacijos kiekis dažniausiai ne sutampa su faktiniu šilumos ener gijos realizacijos kiekiu. Šilumos kainų nustatymo me todikoje yra numatytas reali zuotos šilumos kiekio pokyčio koregavimo koeficientas. Šio koe ficiento naudojimas užtikrina, kad vartotojai nepermokėtų, jei fakti nis realizuotos šilumos kiekis yra didesnis, nei buvo prognozuota, ir kad šilumos tiekėjai padengtų nustatytą sąnaudų sumą, jei rea lizuotos šilumos kiekis yra mažes nis, nei buvo prognozuota.
VKEKK yra išaiškinusi, kad jei praėjusį ataskaitinį laikotarpį ši lumos energijos buvo realizuo ta daugiau, nei prognozuota, ir šilumos tiekėjas dėl to turėjo daugiau pajamų, šia papildoma pajamų suma yra mažinama ši lumos tiekėjo per ateinantį laiko tarpį dengtinų metinių sąnaudų suma, įskaitant normatyvinį pel ną, t. y. atitinkama dalimi maži nama ateinančio laikotarpio šilu mos energijos kaina. Pasak VšĮ „Smart Green City“ vadovo Rimgaudo Žaliausko, pla nuotos šilumos tiekėjų pajamos iš nerealizuoto šilumos kiekio tampa šilumininkų nuostoliais, kurie nu statant šilumos kainą kitam šildy mo sezonui gali būti kompensuoja mi padidinant šilumos kainos tarifą. Kad taip skaičiuojama, sutiko ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociaci jos prezidentas Vytautas Stasiūnas. „Jeigu šilumos įmonė nustatant ši lumos energijos kainą pateikė di desnį numatomą pagaminti kiekį, nei tą žiemą suvartojo gyventojai, tuomet laikoma, kad įmonė pa tyrė nuostolį ir kitais metais kai na pakoreguojama“, – patikino V.Stasiūnas. Tačiau jis nesutiko su nuomone, jog tai reiškia, kad už gyventojų sutaupytą energiją vė liau vis tiek reikia sumokėti. „Nesvarbu, kad vienas namas taupo šilumos energiją, o kitam gal tiekiant šilumą nepatiriama nuostolių tinkluose, tačiau taip nustaty ta, kad visi vieno miesto gyventojai moka vienodą kainą“, – sakė jis.
Planuotas ir faktiškai realizuotos šilumos kiekis Bendrovė
tojų sąskaitas už šildymą, reiktų ne tik sumažinti šilumos ktyviai veikiančius daugiabučių šilumos tinklus. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Bazinis realizuotas šilumos kiek is (tūkst. MWh) 2010 m. faktiškai realizuotos šilumos kiek is (tūkst. MWh) 2011 m. faktiškai realizuotos šilumos kiek is (tūkst. MWh)
„Vilniaus energ ija“
„Kauno energ ija“
„Klaipėdos energ ija“
2569,3
1395,8
894,6
2617,8
1381,9
939,1
2316,9
1231,9
827,7 Šaltinis: VKEKK
Komentaras
Rūta Didikė
„NORDIA BAUBLYS & Partners“
K
aip ir paaišk ino VKEKK, jei šilumos sunaudojama daug iau ir dėl to šilumos tiekėj as gaun a daug iau paj amų, tos paj amos neprisk ir ia mos tiekėjo pelnui, o yra skir iamos atein anč ių ataskait in ių metų šilu mos tiekėjo sąnaudoms dengt i. Tai reišk ia, kad vartotoj ams nereikės pat iems dengt i dal ies tiekėjo sąnau dų, nes jos bus padengtos iš šilumos tiekėjo „papildomai uždirbtų“ pinigų, kur ie gaut i dėl didesn io, nei planuo ta, šilumos suvartojimo. Tač iau išpl auk ia prieš ing a sit ua cij a, kur ios VKEKK nep akoment a vo. Šilumos kainų nus tat ymo me tod ikoje numat yt a, kad pajamos už parduotą šilumą tur i padengt i šilu mos gamyb os, pirk imo, perdav imo ir pard av imo pas tov iąs ias, veiklos bei kint amąs ias sąnaud as ir užt ik rint i norm at yv inį pelną. Šios paj a mos surenk amos iš visų šilumos vartotojų. Jei dėl tam tikrų veiksnių (labai šil ta žiema, sumažėjo didžiųjų šilumos vartotojų, ar, tarkim, renovuota daug gyvenamųjų namų), kurie nebuvo įvertinti anksčiau ar jų iš tiesų nebu vo galima įvertinti ir numatyti, šilu mos energijos buvo realizuota ma žiau, nei buvo planuota, nustatant šilumos energijos kainą planuotos ši lumos tiekėjo fiksuotos sąnaudos iš gautų pajamų nepasidengia. Atitinka mai nepadengtų sąnaudų dalis turė tų būti perkeliama ateinantiems me tams ir ta suma įtraukiama į kitų metų sąnaudas, kurias turės padengti varto tojas, mokėdamas už šilumą. Tai reiš kia, kad ir šilumos kaina gali didėti.
PASKOLA DAUGIABUČIO NAMO ATNAUJINIMUI – BŪSTUI, O NE ASMENIUI „Pagal s ta butų savin tistiką, atnaujintų in paskolą ka kai už šildymą ir to, imant kreditą pagal JES rtu per me CA progra SItu ka keliais šimtais ar s sumo- lauja užs mą, bankas nereika tančiu litų net tūkstatyti turt o namo gy mažiau, nei seno negali padidinti ir , taip pat ve tik už šild ntojai, mokantys nes esamos 3 pro palūkanų, c. palūkan ymą. Pav yra fiksuo yzdži os butų 3300 kv. m. dau ui, 55 tiems gy tos. O nepasiturin namo, ku v g e ia n b to u ja č io ms rio jekto vert atnaujinimo pro- mo išlaidos paden atnaujiniė gia ir kuriam yra 1 000 000 Lt proc. Taip pat svarb mos 100 kreditas im u paminė ti , k a d ba metų, sta ndartinio, amas 20 būstui, nko paskola skiriam o ne asm a 60 kv. m, buto savin en in to dalis s kui tenkanti kredi- pasikeitus savinin iui, todėl u valstybė kui nauja būsto sa s p s yra 12600 v Lt, mėnes arama įsipareig ininkas perima ir o (kreditas io ji m įm u o s ka dėl p ir 70 Lt. O palūkanos) – apie - konsultuoja Šia askolos“ juk atnau ulių bank V il n iaus re jin o giabutis sunaudoja tas dau- dovas V giono projektų va iktoras Bu 50 -60 proc. maži draitis. au jant kuro šilumos. Didėkainoms š tumas tik is skirdidės. Be
10
ketvirtadienis, liepos 5, 2012
sportas
Per pirmąjį barjerą – galingu šuoliu Statistika Lietuva–Venesuela 2012 07 03, Karakaso „Poliedro“ arena.
100:82
(23:21, 26:15, 31:28, 20:18) Lietuva: L.Kleiza 28 taškai, M.Kalnietis 13 (8 rezultatyvūs perdavimai), M.Pocius 12, J.Mačiulis (8 atkovoti kamuoliai) ir Š.Jasi kevičius (7 rezultatyvūs perdavimai) po 11, D.Songaila 8, P.Jankūnas 6, J.Valančiūnas 5, R.Kaukėnas ir R.Javtokas po 3.
Venesuela: G.Vásquezas 24, J.Coxas ir O.Torresas po 14, G.Echenique 12, D.Cu billanas ir W.Graterolas po 5, G.Vargas ir H.Romero po 4.
Komandų rodikliai: dvitaškiai – 27/45 (60 proc.) ir 17/39 (44 proc.), tritaškiai – 9/18 (50) ir 11/25 (44), baudų metimai – 19/24 (79) ir 15/21 (71), atkovoti kamuo liai – 34 ir 34, rezultatyvūs perdavimai – 25 ir 19, klaidos – 13 ir 16, perimti kamuo liai – 9 ir 7.
Rezultatai A grupė. Jordanija–Puerto Rikas 52:93 (11:29, 11:25, 10:18, 20:21). S.Dagh lesas 17 taškų / P.J.Ramosas 20. Varžovai: buvę mokyklos draugai L.Kleiza ir G.Vásquezas prisiminimus apie praeitį atidėjo į šalį.
Tomo Tumalovičiaus (krepsiniosirdis.lt) nuotr.
Tie, kurie pašaipiai vertino Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės rezultatus kontrolinėse varžybose, gali nuryti karčią piliulę: pirmajame olimpinių žaidynių atrankos turnyro mače Kęstučio Kemzūros kariauna nesuteikė jokių vilčių ambicingajai Venesuelos ekipai. Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Mačas baigėsi incidentu
„Ne vienus metus žaidžiu rinkti nėje ir žinau, kaip reikia paskirs tyti jėgas. Kontrolinės varžybos ir oficialūs mačai yra du skirtingi da lykai“, – po pergalės 100:82 prieš
Venesuelos komandą kalbėjo Li nas Kleiza. Toronto „Raptors“ puolėjas vien per pirmąją rungtynių dalį surinko 19 taškų, o dvikovą baigė savo są skaitoje turėdamas 28 taškus. Rungtynių pabaigoje neišvengta emocijų protrūkio. Visi šeimininkų taktiniai sumanymai atsimušdavo į
monolitinę Lietuvos rinktinės gy nybos sieną. Atsidūrę besivejan čiųjų vaidmenyje, venesueliečiai pradėjo nervintis. Tiek krepšinin kai, tiek emocingasis jų treneris Ericas Musselmanas vis dažniau reiškė pretenzijas teisėjams. Likus žaisti 5 sek., K.Kemzūra papra šė minutės pertraukėlės. Tai labai
suerzino NBA patirties turintį Ve nesuelos strategą. E.Musselmanas po mačo nepadavė rankos K.Kem zūrai, o praeidamas pro šalį meste lėjo: „Juokdarys!“
Kęstutis Kemzūra:
Šiose varžybose kiekvienas taškas svarbus.
Ironiška, tačiau save antiimpe ralistine vadinančios Venesuelos krepšinio rinktinę treniruoja ame rikietis. Ekscentriškasis šios so cializmo kontrastų kupinos vals tybės lyderis Hugo Chávezas ne kartą Jungtines Valstijas yra įvar dijęs kaip blogio ašį. Lietuvos rinktinės vairininkas į E.Musselmano išsišokimą reagavo ramiai. „Šiose varžybose kiekvie nas taškas svarbus, todėl ir ėmiau pertraukėlę. Blogiausia, kad toje situacijoje nepadarėme to, ką nu braižiau, ir neįmetėme“, – paaiš kino K.Kemzūra. Aikštėje – lyg Holivude
Pranašumas: lietuviai pranoko varžovus taiklumu iš Virtuozas: šį kartą M.Kalniečio sąskaitoje – net 8
visų pozicijų.
AFP nuotr.
rezultatyvūs perdavimai.
.
Lietuvos krepšininkai susidūrė ne tik su sausakimšai „Poliedro“ are ną užpildžiusių 15 tūkst. aistruolių minia, bet ir su provokuojančiais Venesuelos rinktinės lyderio Grei viso Vásquezo įpročiais. Naujojo Orleano „Hornets“ klu be rungtyniaujantis gynėjas po be veik kiekvieno savo taiklaus meti
C grupė. Dominikos Respubli ka–Pietų Korėja 95:85 (17:19, 20:22, 34:24, 24:20). A.Horfordas 30 / E.Sandrinas 21. D grupė. Makedonija–Naujoji Ze
landija 84:62 (26:11, 18:20, 16:17, 24:14). B.McCalebbas 23 (11 rezultatyvių perdavimų) / A.Pledgeris 11.
mo nėrėsi iš kailio – šokinėdavo ir emocingais mostais stengdavosi dar labiau įaudrinti savo gerbėjus. „Holivudas... Jei jam geriau mai vytis, tegul taip daro, – varžo vo azarto nesureikšmino Lietuvos rinktinės kapitonas Robertas Jav tokas. – Tie jo mojavimai mums tik pridėjo motyvacijos.“ Su G.Vásquezu vienos JAV mo kyklos komandoje rungtyniavęs L.Kleiza nebuvo nustebęs. „Greiviso pietietiškas būdas ir įniršis padeda jam būti geru krepšininku“, – sakė vienas Lietuvos rinktinės lyderių. Praėjusią naktį lietuviai žaidė antrą sias rungtynes su Nigerijos rinktine. Puerto Rikas ar Graikija?
Pirmosios ketvirtfinalio dalyvės po antrosios varžybų dienos tapo Rusijos, Dominikos Respublikos, Puerto Riko ir Graikijos rinktinės. Su viena iš pastarųjų dviejų rink tinių ketvirtfinalyje greičiausiai teks kautis mūsų krepšininkams. Graikai ir Puerto Riko krepšininkai iš kovos eliminavo Jordaniją. Azijos ekipa A grupėje atrodė beviltiškai – europiečiams nusileido 63:107, o Centrinės Amerikos atstovams – 52:93. Šiandien ryte graikai ir puertorikiečiai kovėsi dėl pirmo sios vietos grupėje. Panaši padėtis susiklostė ir C grupėje, kur dvi nesėkmes pa tyrė ir namo iškeliavo Pietų Ko rėja. Korėjiečius įveikė Rusija ir Dominikos Respublika. Šansus prasibrauti į ketvirtfin alį išsau gojo Makedonijos rinktinė, 84:62 sutriuškinusi Naujosios Zelandi jos krepšininkus.
11
ketvirtadienis, liepos 5, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Lietuvius galėjo išgelbėti tik pergalė Lietuvos septyniolikmečių vaiki nų krepšinio rinktinė lemiamas rungtynes dėl kelialapio į pasau lio čempionato ketvirtfinalį va kar Kauno „Žalgirio“ arenoje žai dė su Argentinos komanda.
Profesionalas: naujasis „Žalgirio“ klubo generalinis direktorius V.Vasiliauskas sporto pasaulyje – ne nau
jokas.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Aukštumų su „Žalgiriu“ sieks ne vien aikštėje Kauno „Žalgirio“ klubas turi naują generalinį direktorių – daug kartiniams Lietuvos ir Baltijos krepšinio lygų čempionams va dovaus Vitalijus Vasiliauskas. Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
V.Vasiliauskas generalinio direk toriaus poste pakeitė Joną Stadal ninką, kuris pradėjo naujos veiklos etapą nuosavame versle. V.Vasiliauskas – ne naujokas sporto pasaulyje: jis daugiau nei trejus metus dirbo Škotijos futbolo „Premier“ lygoje rungtyniaujančio Edinburgo „Hearts“ klubo komer cijos direktoriumi ir buvo valdy bos narys. Didžiojoje Britanijoje pastaruoju metu gyvenęs vyras sutiko priimti naują iššūkį ir grįžti į tėvynę. – Ar ilgai svarstėte priimdamas šį sprendimą? – vakar paklausė me V.Vasiliausko. – Kai sulaukiau „Žalgirio“ klu bo savininko Vladimiro Romano vo pasiūlymo, viską apsvarsčiau ir apsisprendžiau. Aukščiausio ly gio sporte nesu naujokas. Neabejo ju, kad naujajame darbe man labai pravers Škotijoje įgyta patirtis. Dir bau aukšto tarptautinio lygio orga nizacijoje, gilią istoriją turinčiame klube sukaupiau daug žinių ir in formacijos, kurią bus galima pui kiai pritaikyti ir „Žalgiryje“.
– Vadovausite klubui, kuris vi suomet kelia tik aukščiausius tikslus. Turite ambicingų su manymų? – Stengsiuosi, kad klubas progre suotų. Noriu, kad „Žalgiris“, kaip verslo organizacija, tobulėtų ir eitų į priekį. Sieksiu, kad dirbtume pelnin gai, padidintume pajamas, kad ko manda sėkmingai žaistų ir Lietuvos, ir tarptautinėse arenose. Kasmet rei kalavimai griežtėja, didėja. Supran tu atsakomybę ir jos nebijau.
Noriu, kad „Žalgiris“, kaip verslo organi zacija, tobulėtų ir ei tų į priekį. – Ar jau spėjote pažinti koman dą, su kuria teks dirbti? – Kol kas dar spėjau pabendrauti tik su klubo administracijoje dir bančiais specialistais. Su krepši ninkais esu susipažinęs per tele viziją (šypsosi). Kai visi sugrįš iš rinktinių ar po atostogų, susipa žinsiu su kiekvienu žaidėju atski rai. Nemanau, kad kils kokių nors problemų.
– Galbūt dėl naujų pareigų „Žal girio“ klube paliksite „Hearts“? – Edinburgo klube greičiausiai lik siu tik valdybos narys ir Škotijos sostinėje kuruosiu kai kuriuos pro jektus. Jau artimiausiu metu tikiuo si visu šimtu procentų įsitraukti į „Žalgirio“ klubo veiklą – generali nio direktoriaus pareigos bus svar biausios.
Mūsiškių padėtį sukomplikavo pralaimėjimas antradienį B gru pės lyderiams kroatams – 78:82, kurie vakar iškovojo penktąją pergalę iš eilės – 73:68 įveikė Is panijos krepšininkus. „Žaidėme su stipria komanda, Europos čempione. Nagrinėjant Kroatijos ekipos žaidimo įrašus bu vo sunku rasti silpną varžovų vietą. Karlo Zganecas ir Marko Arapovi čius – labai pajėgūs aukštaūgiai, o ekipoje rungtyniauja ir talen tingiausias Europos krepšininkas Mario Hezonja. Manau, kad gerai atlikome namų darbus, kaitalio jome gynybos sistemas, norėjome išmušti juos iš vėžių, bet pritrūko jėgų. Vyrų kovingumu esu paten kintas“, – po mačo su kroatais sa kė Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Paulius Juodis. Prieš dvikovą su argentinie čiais (2 pergalės ir 2 pralaimėji mai), kurie 106:59 sutriuškino Pietų Korėjos krepšininkus, Lie tuvos rinktinės sąskaitoje buvo 1 pergalė ir 3 nesėkmės. Su kroatais į ketvirtfinalį iš B grupės pateko ispanai ir kana diečiai (po 3 pergales ir 2 pralai mėjimus). A grupėje iki penktojo turo nė karto nesuklupo JAV vaikinai (4, 0). Į kitą čempionato etapą taip pat pretendavo Australija (3, 1), Kinija (3, 1), Prancūzija (1, 3) ir
Čekija (1, 3). Visas viltis buvo pra radę tik egiptiečiai (0, 4). Kaune viešintis Tarptautinės krepšinio asociacijų federacijos (FIBA) prezidentas Yvanas Mai nini, pagyręs lietuvius už aukš čiausiu lygiu surengtą pasaulio čempionatą, neišvengė klausimų apie Venesueloje vykstantį vy rų krepšinio olimpinės atrankos turnyrą.
Manau, kad gerai atlikome namų darbus, bet pritrū ko jėgų.
„Visi šio turnyro dalyviai bu vo šokiruoti, bet gerąja prasme, kaip gerai pasirengė organizato riai. Nuostabi arena, puikūs vieš bučiai, daug žiūrovų. Tai mums svarbiausia. Krepšinis – ne vien Europa“, – tvirtino FIBA vado vas, tartum Karakase rungty niaujančios komandos, tarp jų – ir Lietuvos, nebūtų susidūrusios su įvairiais nesklandumais. VD inf.
Statistika Lietuva–Kroatija 78:82 (17:21, 20:17, 14:20, 27:24). H.Sapr yk inas 23 taškai, E.Šeškus 14, L.Motiejū nas 12/K.Zganecas 20 (19 atko vot ų kamuol ių), T.Gabr ičius 18, M.Arapovičius 13.
– Ar nebus sudėtinga persio rientuoti iš futbolo į krepšinį? – Sunkiau buvo iš krepšinio per siorientuoti į futbolą (juokiasi). Iki „Hearts“ dirbau su Panevė žio ir Vilniaus arenomis susiju siais verslo projektais, tad nema nau, kad kils kokių nors problemų. Darbas sporto organizacijose, kad ir skirtingose, turi nemažai pana šumų. – Kokie pirmieji darbai laukia jūsų? – Jau penktadienį išskrisime į Bar seloną, kur bus traukiami Euro lygos turnyro burtai. Katalonijoje susirinks visų klubų atstovai, tad bus pirmas kartas, kai atstovausiu „Žalgiriui“. Įdomu, kokius varžo vus žalgiriečiams šiemet mums lems burtai.
Iššūkis: Lietuvos jauniai ryžtingai pasipriešino Europos čempio
nams kroatams.
Tomo Raginos nuotr.
A.Gudžių aplenkė tik olimpinis čempionas Po nesėkmingo pasirodymo Eu ropos čempionate Lietuvos disko metikas Andrius Gudžius (nuotr.) pagerino asmeninį rekordą, tačiau kol kas neįvykdė olimpinio A lygio atrankos normatyvo.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Viljandyje (Est ija) įvyk us iose „BIGBANK Aukso lygos“ vasaros sezono lengvosios atletikos varžy
bų antrajame etape kaunietis nu sviedė diską 63,39 m ir užėmė ant rąją vietą. Trenerio Vaclovo Kidyko auklė tinį aplenkė tik olimpinis čempio nas estas Gerdas Kanteris – 65,16 m. Trečias buvo švedas Niklas Arrhenius – 62,30 m, ketvirtą ją vietą užėmė 2004-ųjų Atėnų olimpiados bronzos medalio lai
mėtojas Aleksandras Tammertas – 61,82 m. A.Gudžius yra viršijęs olimpinį B lygio normatyvą (63,00 m), tačiau tai negarantuoja kelialapio į Lon dono žaidynes, nes A lygio norma tyvą (65,00 m) yra įvykdęs Virgili jus Alekna. Tarp visų laikų Lietuvos dis ko metikų A.Gudžius – septin
tas. Toliau yra numetę V.Alekna (73,88 m), Romas Ubartas (70,06 m), V.Kidykas (68,44 m), Igoris Avruninas (67,14 m), Jonas Šiau dinis (65,08 m) ir Valerijus Mura šovas (64,98 m). Šiuo metu olimpinius A ir B lygio normatyvus yra įvykdę 19 Lietuvos lengvaatlečių. VD inf.
12
ketvirtadienis, liepos 5, 2012
pasaulis Kruvinas iškraustymas
Ekshumuos palaikus
Įkvepiantis atradimas
Vokietijos Karlsrūhės mies te iškraustymas iš būsto va kar baigėsi tragedija. Keletą mėnesių nuomos nemokėjęs vyriškis paėmė įkaitais ant stolį, šaltkalvį, buto savinin ką ir naująjį nuomininką. Poli cija šturmavo butą, bet visus penkis žmones rado negyvus su šautinėmis žaizdomis.
Palestinos nacionalinės ad ministracijos vadovas Mah mudas Abbasas liepė ekshu muoti savo pirmtako Yassero Arafato (nuotr.) palaikus, ki lus įtarimų, kad jis galėjo bū ti nunuodytas poloniu. Jo bu vo rasta Y.Arafato daiktuose, kuriuos jo sutuoktinei grąži no Paryžiaus ligoninė.
Europos branduolinių tyri mų centro mokslininkai at rado naują subatominę dale lę ir tikisi, kad tai yra Higgso bozonas – pagrindinis Visa tos statybinis elementas, dar vadinamas dieviškąja dalele. Jeigu rezultatai pasitvirtins, tai gali tapti vienu svarbiau sių amžiaus atradimų.
Kalbos įstatymas, kuriam po karš tų svarstymų prita rė Ukrainos parla mentas, įstūmė ša lį į naują krizę, ku ri gali baigtis pirma laikiais parlamento rinkimais.
Kivirčas: kalbos įstatymas pakurstė susirėmimus ir parlamento posėdžių salėje, ir gatvėse.
AFP nuotr.
Rusų kalba vėl supriešino Ukrainą Prezidentas ragina derėtis
Prezidentas Viktoras Janukovy čius prabilo apie pirmalaikius par lamento rinkimus. „Aš manau, jog mes turime pa daryti viską, kad parlamentas dirb tų ir toliau. Užbaigti šią sesiją ir, be abejo, pradėti sesiją šių metų rug sėjį. Tai svarbiausias uždavinys“, – sakė šalies vadovas per susitikimą su parlamento ir Aukščiausiosios Rados frakcijų vadovybe. Prezidentas pridūrė, kad jeigu nepavyks stabilizuoti parlamento darbo, reikės pereiti prie pirma laikių parlamento rinkimų proce dūros. „Tačiau manau, kad, prieš pra dėdami šią procedūrą, turime iš naudoti visas savo galimybes. Tu ri būti surengtos deputatų derybos frakcijose, be abejo, turi būti dery bos su opozicijos frakcijų vadovais, taip pat su Aukščiausiosios Rados pirmininku“, – sakė V.Janukovy čius. Pataisų nesvarstė
Anksčiau trečiadienį Aukščiau siosios Rados pirmininkas Volo dymyras Lytvynas pareiškė ke tin ąs ats is tatyd int i ir jok iom is apl ink yb ėm is nepas iraš ys iant is įstatymo, kuris smarkiai išple čia rusų kalbos vartojimą. Atsis tatydinti ketina ir jo pavaduotojas Mykola Tomenka, kuris priklau so opozicinei Julijos Tymošenko bloko-Tėvynės frakcijai. Septyni opozicinių partijų deputatai pa skelbė bado streiką. Aukščiausioji Rada antradienį 248 balsais priėmė įstatymą „Dėl valstybinės kalbos politikos pa grindų“, nesutikusi svarstyti maž
daug 2 tūkst. pataisų, kurias pasiū lė opozicija. Dokumentas leidžia vietos valdžios institucijoms var toti regiono kalbas savo darbe, jei gu jų teritorijoje gyvena ne mažiau kaip 10 proc. žmonių, kurie kalba atitinkama kalba.
Jevgenijus Zacharovas:
Šis įstatymas bus naudojamas tam, kad ukrainiečių kal ba būtų ignoruoja ma, o vartojama tik rusų, kuri nėra nyks tanti ir kuriai nekyla jokių grėsmių.
Opozicija tai vadina „šliaužian čiu dvikalbystės įvedimu“. Be to, opozicijos politikai tvirtina, kad balsavimas buvo klastojamas, nes tarp balsų už yra opozicijos depu tatų, kurie yra įstatymo priešinin kai, balsų, tarp jų – M.Tomenkos balsas. Kad įstatymas įsigaliotų, būtina, kad jį pasirašytų parlamento pir mininkas, paskui – Ukrainos pre zidentas. Nukentėjo V.Klyčko
Balsavimas dėl kalbos įstatymo antradienį parlamente baigėsi val dančiosios Regionų partijos ir opo zicijos deputatų susistumdymais. Protestų bei susirėmimų kilo ir už parlamento sienų. Kijevo cent re, prie kultūros centro „Ukrainos
namai“, per demonstrantų ir poli cijos susirėmus nukentėjo dešim tys žmonių. „Ukrainos namuose“ turėjo būti surengta prezidento spaudos kon ferencija, bet susirinkus gausybei protestuotojų ji buvo atšaukta. Įtūžę demonstrantai ėmė svai dyti į policiją butelius ir purkš ti aerozoliu, o pareigūnai atsakė ašarinėmis dujomis. Žurnalistai pranešė matę kraujuojančių žmo nių – ir protesto dalyvių, ir polici jos pareigūnų. Pranešama, kad nuo ašarinių du jų nukentėjo ir Ukrainos demokra tinio aljanso už reformas (UDAR) lyderis, Ukrainos boksininkas Vi talijus Klyčko. Anksčiau jis balsavimą už kal bos įstatymą pavadino „dabarti nio šaukimo parlamento politine savižudybe“ ir paragino opozi cijos Aukščiausiojoje Radoje de putatus atsisakyti savo mandatų bei jėgas sutelkti į rinkimų kam paniją. Medikų pagalbos prie „Ukrainos namų“ prireikė žinomam žurna listui, laikraščio „Zerkalo nedeli“ apžvalgininkui Sergejui Rachma ninui, kuris prisijungė prie depu tatų paskelbto bado streiko.
Kainuos milijardus
Valdančiosios Regionų partijos frakcijos pirmininkas Aleksandras Jevremovas tikino, kad balsuoda ma už kalbos įstatymą partija įvyk dė per ankstesnius rinkimus rinkė jams duotą pažadą. Vienas įstatymo autorių Vadi mas Kolesničenka teigė, kad do kumentas tik patvirtina Ukrainos europietišką kursą bei remiasi Eu ropos regionų ir tautinių mažumų kalbų chartija. Bet Charkovo žmogaus teisių gy nėjų grupės atstovas Jevgenijus Za charovas tikino, kad chartija trak tuojama klaidingai. „Šis įstatymas bus naudojamas tam, kad ukrainiečių kalba būtų ignoruojama, o vartojama tik rusų, kuri nėra nykstanti ir kuriai neky la jokių grėsmių“, – aiškino J.Za charovas. Opozicijos politikai suskaičia vo, kad kalbos įstatymo įgyvendi nimas ir oficialių dokumentų ver timas į regionines kalbas mokesčių mokėtojams atsieis 17 mlrd. grivi nų (5,7 mlrd. litų). Kalbą maino į dujas?
Opozicija tikina, kad naujas kal bos įstatymas skaldo šalį ir ke
Kalbos įstatymas Naują kalbos įstatymą inicijavo pre zidento V.Janukovyčiaus (nuotr.) Re gionų partija, kurią remia daug rusa kalbių tur int i ryt inė Ukrainos dal is. Kritikai šalies vadovą ir jo partiją kal tina glaud žiais ryšiais su Maskva.
nės kalbos stat usą. Ji galės būt i var tojama teismuose, ligon inėse, mo kyklose ir kitose valstybės įstaigose.
Pagal įstatymą šalies rytuose plačiai vartojama rusų kalba gaus reg ion i
Ukrainiečių kalbai paliekamas vals tybinės kalbos statusas.
Gyventojai galės pas ir inkt i kalb ą, kuria jiems bus išduoti dokumentai, – ukrainiečių ar reg ionine.
lia grėsmę valstybė suverenumui. „Jie (valdantieji – red. past.) dabar skaldys valstybę ne tik pagal kalbi nius, bet ir pagal religinius bei ki tus požymius“, – įspėjo Julijos Ty mošenko bloko-Tėvynės frakcijos pirmininko pavaduotojas Sergejus Sobolevas. Panašios nuomonės laikosi ir po litologas Aleksandras Palijus. „Regionų partijos tikslas – pa kurstyti nesantaiką ir skilimą vi suomenėje, bet tęsti abiejų pusių plėšimą vadovaujantis principu „skaldyk ir valdyk“, – sakė jis Vo kietijos nacionaliniam transliuoto jui „Deutsche Welle.“ Politologas priminė, kad kal bos įstatymo priėmimas sutapo su premjero M.Azarovos pareiški mais apie progresą dujų derybose su Rusija. A.Palijus įsitikinęs, kad rusų kalbos klausimas tapo mainomąja moneta derybose su Maskva, lygiai taip pat, kaip Sevastopolis per de rybas dėl dujų 2010-aisiais. Tuo met pagal Charkovo susitarimus Ukraina sutiko dar 25 metams Ru sijos jūrų laivynui išnuomoti Se vastopolio uostą, o mainais gavo 30 proc. nuolaidą rusiškoms du joms.
13
ketvirtadienis, liepos 5, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Šiuolaikinio meno centre, Vokiečių g. 2. KADA? Šiandien 18 val. KIEK? 6 litai.
KUR? Galerijoje „Vartai“, Vilniaus g. 39. KADA? Šiandien 18 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Kino centre „Multikino“, Ozo g. 18. KADA? Liepos 10 d. KIEK? 17 litų.
Žaidžiame karą
Išlikimo dėsniai
„Norma“ sugrįžta
Karo žaidimą „Risk“ 1956-aisiais sukūrė režisierius Albert’as Lamo risse’as, galvodamas apie politinę Prancūzų valdžios ir visuome nės atsakomybę. Laikai keičiasi kartu su mūsų politinės atsako mybės supratimu. Menininko Dariaus Mikšio performanse šį žai dimą žais politologai, kritikai, politikai.
Naujausia Vidminos Stasiulytės instaliacija „Homo“ (2012 m.) ir drauge su Šarūnu Akelaičiu, Zbignevu Bartosevičiumi bei Anta nu Dombrovskiu sukurtas videodarbas (2011 m.) išreiškia subjek tyvų pasaulinės globalizacijos vertinimą ir kartu veikia kaip meta fora, įkūnijanti žmonijos siekius užkariauti bei naikinti.
Tiesiogiai iš kasmečio Taorminos meno festivalio Sicilijoje, Italijo je, bus transliuojama žymiausia kompozitoriaus Vincenzo Bellini opera „Norma“. Lietuvoje ši opera vienintelį kartą pastatyta Nacio naliniame operos ir baleto teatre 1987-aisiais, pagrindinį Normos vaidmenį atliko sopranas Irena Milkevičiūtė.
KUR? Konstitucijos pr. 12. KADA? Šiandien 21 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Muzikos rūsyje, A.Jakšto g. 9. KADA? Šiandien 20 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? UNESCO komisijos galerijoje, Šv. Jono g. 1. KADA? Iki rugpjūčio 13 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? Mokytojų namų kiemelyje, Vilniaus g. 39. KADA? Liepos 8 d. KIEK? Nemokamai.
Kinas ant pievelės
Geros nuotaikos žiūpsnis
žmogiškiausias Žmogus gamtoje
Daiktų istorija ant stalo
Tęsiant kino po atviru dangumi sesiją didžia jame ekrane ant pievutės šalia baro „Route66“ bus rodomas senas geras Stanley Kubricko še devras „Prisukamas apelsinas“. Jei lis lietus, sean sas vyks po stogu.
Bardo Ovidijaus Jucio koncerte skambės tiek klausytojams gerai žinomos, tiek naujos dar nie kur negirdėtos dainos. Vienos bus greitos, links mos, kitos – žaismingos su pozityvaus sarkazmo prieskoniu.
Jūratės Batūros-Lemkės tapybos ir grafikos darbų parodoje „Dialogas su gamta“ eksponuo jama 16 įvairios tapybos technikos darbų, ku rie rodo simbolines žmogaus ir gamtos gyve nimo sąsajas.
Blusų turgus – daugiau gyvenimo būdas ir socia lizacijos forma nei verslas – pažįstamas dauge liui vilniečių. Čia nebūtina pirkti, tačiau įmano ma surasti seną mielą niekutį, drabužį, gal net knygą.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Hartlando užuovėja“ (k). 11.00 LRT vasaros studija. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 „Senis“ (N-7) (k). 13.15 „Mylių Amerika“ (5). 14.00 Klausimėlis.lt. 14.15 Europos vidury. 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Hartlando užuovėja“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. 18.40 Orai. 18.45 Mūsų dienos – kaip šventė. 20.25 22.05 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.35 Verslas. 20.40 Kultūra. 20.45 Sportas. 20.50 Orai. 20.55 Vyrų krepšinio olimpinis atrankos turnyras. Apžvalga. 21.00 Kine kaip kine. 21.30, 22.10, 23.15 Drama „Niekas nenorėjo mirti“ (1965 m.) (N-7). 23.05 Vakaro žinios. 23.10 Sportas. 23.13 Orai. 23.45 Pasaulio dokumentika. „Kankinimai“ (1) (Švedija, 2009 m.).
LTV 13.15 val.
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Keista šeimynėlė“ (k). 7.20 Juokas juokais (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 9.45 Pirmas kartas su žvaigžde (N-7) (k). 10.15 Kažkas atsitiko (N-7). 10.45 Kitas! (N-7). 11.15 Koncertas „Slavianskij bazar 2011“ (2) (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“ (4). 13.40 „Keista šeimynėlė“. 14.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.10 KK2 (N-7). 17.10 Nuo... Iki... 18.10 „Šeimynėlė“ (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.10, 22.19 Sportas. Orai. 19.15 Namai, kur širdis“ (N-7). 20.00 „Pavogta laimė 3. Pavojinga sąjunga“ (N-7). 21.00 Pirmas kartas su žvaigžde (N-7). 21.30 Juokas juokais. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 Kriminalinis trileris „Ugnies siena“ (JAV, 2006 m.) (N-7). 0.45 „Trauma“ (4) (N-7). 1.40 Sveikatos ABC (k).
8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00, 10.30 „Pasmerkti“. 11.00 Veiksmo komedija „Kaimynas šnipas“ (JAV, 2010 m.). 12.45 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Nepaprastas pasaulis“. 14.10 Animac. s. „Ant bangos“ (1) (JAV, Kanada, 2009 m.). 14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Meilės prieglobstis“. 16.40 „Paveldėtojai“. 17.40 „Paveldėtojai“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 Dar pažiūrėsim… 20.10 „Be namų“. 21.00 Ūkininkas ieško žmonos. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Aferistas“ (6). 23.00 Veiksmo f. „Užklasinė veikla“ (JAV, 2009 m.). 0.50 „Gyvenimas“. 1.40 „Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius“.
TV3
BTV
6.40 6.55 7.25 7.55
Teleparduotuvė. „Kempiniukas Plačiakelnis“. „Simpsonai“. „Darbštuolis Tedas“ (9, 10).
LNK 22.25 val.
6.30 7.00 7.25 8.00
Televitrina. Žinios (k). Smagiausios akimirkos. „Lietuvos žinių“ tyrimas (N-7).
TV3 11.00 val.
9.00 „Kviečiu vakarienės“. 9.30 „Miesčionys“ (N-7). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 12.00 „Ekstrasensų mūšis“ (N-7) (k). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7) (k). 15.00 „Srautas I“ (N-7). 16.00 „Baimės faktorius“ (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Zaicevas + 1“ (N-7). 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 Tarptautinis atlikėjų konkursas „Naujoji banga 2011“. 0.05 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 1.05 „Galileo: norintiems žinoti“. 1.35 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
Lietuvos ryto TV
5.00, 17.20 Pašėlę TV pokštai (N-7). 6.14, 13.15 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 7.45, 13.00, 20.45, 23.25 Lietuva–Venesuela– Londonas. 8.00 „Oskaro oazė“. 8.15 Olimpinis vyrų krepšinio atrankos turnyras. Lietuva–Nigerija. Vaizdo įrašas 10.15 Griūk negyvas! (N-7). 10.35 Teritorija. 11.05 Idėjos namams. 12.00 Lietuvos diena. 13.45 Skonio reikalas.
BTV 20.25 val.
14.45 Negaliu tylėti. 15.45 „Frankenšteinas“ (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. 16.07, 17.17, 18.27, 20.42, 23.22 Orai. 16.10 Dok. f. „Frankenšteinas“ (tęs.) (N-7). 17.20 Pašėlę TV pokštai (N-7). 18.30 Olimpinis vyrų krepšinio atrankos turnyras. Lietuva–Nigerija. Vaizdo įrašas. 20.30, 23.10 Reporteris. 21.00 Trileris „Pašalinti Karterį“ (JAV, 2000 m.) (N-14). 23.40 Pasaulio krepšinio apžvalga. 0.15 Kriminalinė komedija „Prilaikyk liežuvį“ (Jungtinė Karalystė, 2005 m.) (N-14).
SPORT1
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15, 21.15 Golfo pradžiamokslis. 13.45 Sportas LT. Ateities krepšinio žvaigždės šiandien (birželis). 14.15 Tarptautinis Prahos maratonas. 15.15 Angliškojo biliardo „Premier“ lyga. 17.00, 18.00 Sportas LT. „Bigger’s Better“ bokso turnyras (2012 m.). 19.15 Sportas LT. Jaunimo kultūrizmo čempionatas. 19.45, 20.45 Olimpinės žaidynės. 20.00 Sporto metraštis. 20.10 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „AirAsia Renault Clio Cup 2012“. IV etapas (Oulton Park). 21.45, 23.15 Profesionalų boksas. D.Alexanderis ir A.Kotelnikas, T.Cloudas ir G.Johnsonas (2010 m.).
lietuvos ryto tv 6.30 val.
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt
14
menas ir pramogos
SIĹŞLO DARBÄ„
>=38B4@89>A X<>=\ ?@88<A X 30@1Y D08@C>B> 9Y 4:A?438B>@8[ D03F18=8=:Y 4:A?438B>@8[ 8@ ?@4:F1>A 064=BY 4; diena.lt/naujienos/kultura
&/;738>9=+7 .+;,>3 /8=?+;A4/ ;/35+ 63813 :+1+6,383+3 N< .+;,>9=94+3 9< 6+81M 1+7A,+ +;,+< :;3/ <=+563M 6+81M :;9C63M 1+73837+< :6+<=359 <> ;38537+< 6+81M +:5+><=M >J.N437+< 0;/B+?37+< ?3;3837+< 7/=+69 :49?3 7+< $/13<=;>9=3< .+;,9 .3/8973< ?+6 =/6
VaÂkar SeiÂmo rĹŤÂ muoÂse atiÂdaÂryÂta vaiÂkĹł pieÂĹĄiÂniĹł paÂro da praÂsiÂdÄ&#x2014;Âjo moks leiÂviĹł daiÂnĹł ĹĄven tÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;MĹŤÂsĹł varÂdas â&#x20AC;&#x201C; LieÂtuÂvaâ&#x20AC;&#x153; renÂgiÂniai. MuÂziÂkos, ĹĄoÂkiĹł ir meÂno fiesÂta truks iki sekÂmaÂdieÂnio.
' E $ ( F ;/35+63813 .3;,=3 (3683>4/ ,/=98>9=94+3 =385>9=94+3 <=+63+3 .+363.N< 0+<+.9 I36=38=94+3 +:.+3638385+3 :6A=/63M 5694N4+3 98=+5= =/6
(/;:379 L798/3 (3683>4/ ;/35+63813 .+; ,38385+3 :79597/ &/6
<5+7,38=3 .+;,9 .3/8973< 8>9 353 ?+6
PASLAUGOS Statybos ir remonto +738+ 7/.J39 7+<A?9 ?3.+>< .> ;3< 3I >9<39 QJ>969 95A,K 1+;+8=>9 4+ @@@ ?3.38/<.>;A< 6= &/6 / :+I=+< ?3.38/<.>;A< B/,;+ 6=
Technikos remonto
Â&#x201E;Â&#x201E;DĹžiaugsmas: per plaukÄ&#x2026; patvirtinta moksleiviĹł dainĹł ĹĄventÄ&#x2014; links-
" G( H 8/8+> mins vilnieÄ?ius ir sostinÄ&#x2014;s sveÄ?ius % ' $ ! visÄ&#x2026; savaitgalÄŻ. .94+7Q ,>3=38K Andriaus =/-2835Q D I+6.A=>?>< Ufarto (BFL) nuotr. <5+6,A56/< ?3;A56/< 597:3>=/;38K =/-2 835Q 3; 53=>< /6/5=;98359< :;3/=+3<>< &/6 @@@ 5+>8+53/73< 6=
PrasidÄ&#x2014;jo daiÂnĹł ĹĄvenÂtÄ&#x2014;
SeiÂmo rĹŤÂmuoÂse vaÂkar buÂvo atiÂda ryÂta resÂpubÂliÂkiÂnio moksÂleiÂviĹł kĹŤÂ ryÂbiÂniĹł darÂbĹł konÂkurÂso geÂriauÂsiĹł darÂbĹł paÂroÂda, praÂdÄ&#x2014;ÂjuÂsi viÂsÄ&#x2026; sa vaitÂgaÂlÄŻ trukÂsianÂtÄŻ daiÂnĹł ĹĄvenÂtÄ&#x2014;s maÂraÂtoÂnÄ&#x2026;. Anot renÂgiÂnio orÂgaÂniÂzaÂtoÂrÄ&#x2014;s NaÂcioÂnaÂliÂnÄ&#x2014;s M.K.Ä&#x152;iurÂlioÂnio me nĹł moÂkykÂlos, pieÂĹĄiÂniĹł konÂkur so tiksÂlas buÂvo poÂpuÂliaÂrinÂti Lie tuÂvos daiÂnĹł ĹĄvenÂÄ?iĹł traÂdiÂciÂjas ir isÂtoÂriÂjÄ&#x2026;, ugÂdyÂti moÂkiÂniĹł piÂlieÂtiĹĄÂ kuÂmÄ&#x2026; ir kulÂtĹŤÂriÂnÄ&#x2122; saÂviÂmoÂnÄ&#x2122;, puo seÂlÄ&#x2014;Âti moÂkiÂniĹł kĹŤÂryÂbiÂnius ir me niÂnius geÂbÄ&#x2014;ÂjiÂmus. BeÂje, konÂkurÂsas, kuÂriaÂme daÂlyÂvaÂvo moksÂleiÂviai nuo 7 iki 18 meÂtĹł, suÂlauÂkÄ&#x2014; iĹĄÂskirÂtiÂnio dÄ&#x2014;ÂmeÂsio â&#x20AC;&#x201C; iĹĄ 45 moÂkykÂlĹł gauÂti 726 taÂpyÂbos, graÂfik  os, pieÂĹĄiÂmo, skulp tĹŤÂros, keÂraÂmiÂkos, teksÂtiÂlÄ&#x2014;s, foÂtog raÂfiÂjos ir kiÂti kĹŤÂriÂniai. â&#x20AC;&#x17E;MaÂloÂnu maÂtyÂti ĹĄianÂdien taip graÂĹžiai paÂpuoĹĄÂtus SeiÂmo rĹŤÂmus. JĹŤÂsĹł darÂbai suÂteiÂkia gyÂvuÂmo ĹĄiam paÂstaÂtui, kuÂris prieĹĄ ValsÂtyÂbÄ&#x2014;s dieÂnÄ&#x2026; atÂveÂria duÂris viÂsiems mies tieÂÄ?iams ir VilÂniaus sveÂÄ?iamsâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sveiÂkinÂdaÂma moksÂleiÂvius saÂkÄ&#x2014; Sei mo pirÂmiÂninÂkÄ&#x2014; IreÂna DeÂguÂtieÂnÄ&#x2014;. MoksÂleiÂviĹł daiÂnĹł ĹĄvenÂtÄ&#x2014;s ren giÂniai sosÂtiÂnÄ&#x2014;Âje truks iki sekÂma dieÂnio. KetÂvirÂtaÂdieÂnÄŻ nuÂmaÂtoÂmas puÂÄ?iaÂmĹłÂjĹł orÂkestÂrĹł paÂraÂdas â&#x20AC;&#x201C; nuo RoÂtuÂĹĄÄ&#x2014;s aikĹĄÂtÄ&#x2014;s ir GeÂdiÂmiÂno pro spekÂto paÂraÂdo daÂlyÂviai ĹžyÂgiuos iki MinÂdauÂgo paÂminkÂlo. PenkÂtaÂdieÂnÄŻ, miÂnint ValsÂtyÂbÄ&#x2014;s dieÂnÄ&#x2026;, vyks vie nas svarÂbiauÂsiĹł renÂgiÂniĹł â&#x20AC;&#x201C; DaiÂnĹł dieÂna VinÂgio parÂke. Be seÂnĹłÂjĹł lieÂtuÂviĹł liauÂdies dai nĹł, skamÂbÄ&#x2014;s ir MiÂkaÂloÂjaus Kons tanÂtiÂno Ä&#x152;iurÂlioÂnio daiÂnĹł tripÂtiÂkas
â&#x20AC;&#x17E;Oi leÂkia leÂkiaâ&#x20AC;&#x153;, VyÂtauÂto KerÂnaÂgio daiÂnĹł komÂpoÂziÂciÂja, net keÂli latÂviĹł ir esÂtĹł kĹŤÂriÂniai. FolkÂloÂro koÂlekÂ
IreÂna DeÂguÂtieÂnÄ&#x2014;:
JĹŤÂsĹł darÂbai suÂtei kia gyÂvuÂmo ĹĄiam paÂstaÂtui, kuÂris prieĹĄ ValsÂtyÂbÄ&#x2014;s dieÂnÄ&#x2026; at veÂria duÂris viÂsiems miesÂtieÂÄ?iams ir Vil niaus sveÂÄ?iams.
8A[ :><?8CB4@8[ 8@ B4;4D8G>@8[ B08AF<0A 8; =8C94 M0;68@8> 6 B4; " EEE ?2 74;? ;B
pyÂne atÂskleisÂti vaiÂko gyÂveÂniÂmÄ&#x2026;, o sekÂmaÂdieÂnÄŻ KalÂnĹł parÂke nuÂmaÂto KelioniĹł mas anÂsambÂliĹł vaÂkaÂras â&#x20AC;&#x17E;Tai gra N X >=3>=Y 6@48B08 D4O0<4 A8C= Ĺžiai, graÂĹžiaiA0C6808 maÂne au giÂnoâ&#x20AC;&#x153;. B8=8CA 84BCD>94 ?@8AB0B><4 8:8 3C@[ t 4; SkaiÂÄ? iuoÂjaÂm a, kad ĹĄven Ä&#x2014; =5>@<028 je da l y v aus per 800 ko l ek t y v Ĺł: 90 I EEE ;84BCD0;>=3>=0A 2>< 225 choÂrai, 225 ĹĄoÂkÄ&#x2014;ÂjĹł koÂlekÂty 4O0<4 :4;48D8CA X >:84B89Y 0=89Y ;0=38 vai, 198 anÂsambÂlio vaÂkaÂro koÂlek 9Y 4; 4 ?0NB0A ?4@D4G8<08 tyÂvai, 55 puÂÄ?iaÂmĹłÂjĹł orÂkestÂrai ir 8=5>$6<08; 2>< 29 choÂreogÂraÂfiÂjos gruÂpÄ&#x2014;s iĹĄ Lie tuÂvos, LatÂviÂjos, LenÂkiÂjos, kuÂrio seKitos daiÂnuoÂja, ĹĄoÂka, muÂziÂkuoÂja per 4AB0=30@B8=8[ 10;3[ 60<F10 C:NB0 :>:F 20 tĹŤkst. moÂkiÂniĹł. RenÂgiÂnyÂje da 1\ I O4<0 :08=0 EEE 6C>1>A10;308 ;B 4; lyÂvaus keÂl iasÂdeÂĹĄimt tĹŤksÂtanÂÄ?iĹł sveÂÄ?iĹł. Tarp jĹł â&#x20AC;&#x201C; LatÂviÂjos ir EsÂt i jos deÂleÂgaÂciÂjos. BeÂje, dar ĹžieÂmÄ&#x2026; ĹĄvieÂtiÂmo ir moks lo miÂnistÂras Gin taÂras Ste NekilnojamÄ&#x2026;jÄŻ turtÄ&#x2026; poÂnaÂviÂÄ?ius buÂvo paÂskelÂbÄ&#x2122;s, kad ,0@3C>30<0A 3D849[ :0<10@8[ 1CB0A ,0;0= dÄ&#x2014;l tauÂpyÂmo ĹĄi iĹĄ anksÂto plaÂnuo 6>A 24=B@4 CO 10O=FZ8>A \@84A 6 4; ta ĹĄvenÂtÄ&#x2014; ĹĄieÂmet neÄŻÂvyks, taÂÄ?iau suÂlauÂkÄ&#x2122;s gauÂsios kriÂtiÂkos toÂkius keÂtiÂniÂmus atÂĹĄauÂkÄ&#x2014;. TieÂsa, ĹĄven tei skirÂta maÂĹžesÂnÄ&#x2014; suÂma â&#x20AC;&#x201C; neÂbe 8 %@0=6808 ?4@:0<4 <8N:Y AC O4<4 0@10 8NA8 mln. liÂtĹł, kiek anksÂÄ?iau plaÂnuo :8@AB8 8A>94 84BCD>94 BA8A:08B><4 8N :0@B> ta jai iĹĄÂleisÂti, o 4,8 mln. LieÂtuÂvos
4; moksÂleiÂviĹł daiÂnĹł ĹĄvenÂtÄ&#x2014;s atÂskiÂrai % ?4@:0! nuo J% LieÂtuÂv& +, .H os daiÂnĹł 0@\=>A ĹĄvenÂÄ?iĹł@ ren D4@N4;8CA 60;D89CA 0D8A C<>:0<4 8N :0@B> giaÂmos nuo 1964 m. +>:0<4 , + 4;
PARDUODA
PERKA
VD inf.
tyÂvai tÄ&#x2026; dieÂnÄ&#x2026; taip pat paÂsiÂroÂdys ÄŻvaiÂrioÂse VilÂniaus vieÂtoÂse, vyks saÂviÂvalÂdyÂbiĹł vÄ&#x2014;ÂliaÂvĹł paÂraÂdas, pu Ä?iaÂmĹłÂjĹł orÂkestÂrĹł eiÂtyÂnÄ&#x2014;s nuo Ka tedÂros aikĹĄÂtÄ&#x2014;s iki BalÂtoÂjo tilÂto, kur nuÂmaÂtoÂma skraiÂdykÂliĹł ĹĄvenÂtÄ&#x2014;. Ĺ eĹĄÂtaÂdieÂnio vaÂkaÂrÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;SieÂmensâ&#x20AC;&#x153; areÂnoÂje vyks ĹĄoÂkiĹł ĹĄvenÂtÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;LaiÂko vaiÂkaiâ&#x20AC;&#x153;, kuÂrios idÄ&#x2014;Âja â&#x20AC;&#x201C; liauÂdies, klaÂsiÂkiÂniĹł ir ĹĄiuoÂlaiÂkiÂniĹł ĹĄoÂkiĹł
NakÂtiÂnis eisÂmas ÄŽVAIRĹŞS Kita LieÂpos 6â&#x20AC;&#x201C;9 d. nakÂtiÂmis 40â&#x20AC;&#x201C;50 mi 8;=80CA 0?F60@3>A B48A<> =CB0@ nuÂÄ?iĹł inÂterÂvaÂlu vaÂĹžiuos penÂki nak B8<8 % J*>0=>A 0D80;8=89>AH 8N:4;B0 10=:@>B> tiÂniai auÂtoÂbuÂsai, taÂÄ?iau juoÂse neÂga 1F;0 2 1 @ % %0=:@CBC> lios ÄŻprasÂti biÂlieÂtai â&#x20AC;&#x201C; juos uĹž 3 liÂtus 90=Z8>A % J*>0=>A 0D80;8=89>AH 03<8=8AB@0B> teks pirkÂti iĹĄ vaiÂruoÂtoÂjo. LieÂpos 6â&#x20AC;&#x201C;8 @8C<8 ?0A:8@B0 % - .+ - -
- R- / & * & - U60;8>B0A d. vieÂĹĄaÂsis trans porÂtas kur suos 0A<C> il I V4A>=8A B4; ,@0N>< 8:8 giau. ViÂsÄ&#x2026; saÂvaitÂgaÂlÄŻ jis vaÂĹžiÂnÄ&#x2014;s sek < 18@O4;8> 3 8<B8=08 ?0B48:B8 A0D> :@438B> maÂdieÂnio graÂfiÂku, kaip praÂneÂĹĄa Vil @8=8CA @48:0;0D8<CA < 646CO\A 384=08 niaus mies toXA8B48A\98<> saÂviÂvalÂdyÂ384=08 bÄ&#x2014;. 10=:@>B> 1F;>A :0@BC ?@8 3430=B :@438B>@8=8CA @48:0;0D8<CA ?0BD8@B8=0= Z8[ 3>:C<4=B[ B8=:0<08 X5>@<8=BCA =C>@0NCA
08? ?0B ?@0N>< =C@>3FB8 0@ N8[ @48:0;0D8<[ XDF:3F<0A F@0 COB8:@8=B0A =C@>3FB8 :>:8C 1]3C B08 F@0 ?030@FB0 @438B>@8=X @48:0;0D8<Y ?0B48: B8 0D0=>@8[ ?@ 0C=0A = 5>@<02890 B4; 50:A
NaÂcioÂnaÂliÂniĹł preÂmiÂjĹł laukimas LieÂtuÂvos naÂcioÂnaÂliÂniĹł kulÂtĹŤÂros ir meÂno preÂmiÂjĹł koÂmiÂsiÂja jau prii ma siĹŤÂlyÂmus dÄ&#x2014;l kanÂdiÂdaÂtĹł gau ti naÂcioÂnaÂliÂnes kulÂtĹŤÂros ir meÂno preÂmiÂjas.
SiĹŤÂlyÂti kĹŤÂrÄ&#x2014;ÂjÄ&#x2026;, kuÂris tuÂrÄ&#x2014;ÂtĹł gau ti LieÂtuÂvos naÂcioÂnaÂliÂnÄ&#x2122; kulÂtĹŤÂros ir meÂno preÂmiÂjÄ&#x2026;, gaÂli tik juÂriÂdiÂniai asÂmeÂnys, kaip praÂneÂĹĄÄ&#x2014; KulÂtĹŤÂros miÂnisÂteÂriÂja. TieÂsa, noÂrinÂtys paÂsiĹŤÂ
lyÂti kanÂdiÂdaÂtus tuÂrÄ&#x2014;ÂtĹł paÂskuÂbÄ&#x2014;Âti â&#x20AC;&#x201C; teiÂkiÂmai bus priiÂmaÂmi tik du mÄ&#x2014; neÂsius, iki rugÂsÄ&#x2014;Âjo 1 d. LieÂtuÂvos naÂcioÂnaÂliÂnÄ&#x2014;s kulÂtĹŤÂros ir meÂno preÂmiÂjos teiÂkiaÂmos kas met uĹž reikĹĄÂminÂgiauÂsius paÂsta rĹłÂjĹł sepÂtyÂneÂriĹł meÂtĹł LieÂtuÂvos ir PaÂsauÂlio lieÂtuÂviĹł bendÂruoÂmeÂnÄ&#x2014;s darÂbus kulÂtĹŤÂros ir meÂno sriÂty je arÂba uĹž ilÂgaÂmeÂtÄŻ kĹŤÂrÄ&#x2014;Âjo inÂdÄ&#x2014;ÂlÄŻ ÄŻ kulÂtĹŤÂrÄ&#x2026; ir meÂnÄ&#x2026;.
NaÂcioÂnaÂliÂniĹł kulÂtĹŤÂros ir meÂ
' -+ & * , -
- *T , no pre miÂjĹł lau reaÂtA:;F?> ams ski riaÂm D>D> os +S ,0@4=6B0A O4<\A 4A0=Z8> vienos preÂmiÂjos piÂniÂgiÂnÄ&#x2014; 8;=8C94 iĹĄÂraiĹĄÂkA:;F a 6 L=8?8N:8[ A4=8]=89>94 ?> :03 @ ! â&#x20AC;&#x201C; 104 tĹŤkst. liÂtĹł. 14=3@0A ?;>B0A 70 ?;0=0A Kas met34B0;CA8A skiÂriaÂm a ne,;0=0D8<> dauÂgiau?0 6@8=30A! 8;=80CA <84AB> A0D8D0;3F1\A 03<8 kaip ĹĄeÂĹĄios preÂmiÂjos, iĹĄ kuÂriĹł ne =8AB@0289>A 38@4:B>@80CA ?0D03C>B>9> gXA0:F<0A dau iau kaip @ vie na gaÂli bĹŤÂ ti ski 34B0;8>9> riaÂma uĹžB4@8B>@89[ ilÂgaÂmeÂt?;0=0D8<> ÄŻ Ĺžmogaus>@60=8G0B> kĹŤÂry @80CA B48A8[ 8@ ?0@486[ ?4@30D8<> ACB0@B8A @
biÂnÄŻ inÂdÄ&#x2014;ÂlÄŻ ÄŻ kulÂtĹŤÂrÄ&#x2026; ir meÂnÄ&#x2026;. Pre miÂjos skiÂriaÂmos nuo 1989 m.
VD, BNS inf.
@468AB@0289>A @ ?;0=0D8<> AY;F6[ AYD030A 34B0;8>9> ?;0=> 3>:C<4=BC8 @4=6B8 @ +, ,;0=0D8<> B8:A;0A! =4 :48Z80=B O4<\A A:;F?> B8:A;8=\A ?0A:8@B84A 8@ 14=3@>9> ?;0=> A?@4=38=8[ ?0B8:A;8=B8 A:;F?> @810A 8@ ?;0=C>90<>A B4@8B>@89>A =0C3>98<> 8@ BD0@:F<> @4O8<Y ,;0=0D8<> >@60=8G0B>@8CA! % J 0;B>=0AH X : * *0A8=A:8> 6 8;=8CA =5>@<0289Y B48:80 WABCB8A 0;4 B0A B4; 4 ?0NB0A :4ABCB8A$ KepyklÄ&#x2014;lei KalvarijĹł g. reikalinga vyr. kasiB0;4B0A ;B 4B0;8>9> ?;0=> @4=6\90A! % J-4 ninkÄ&#x2014;. ?@>94:B0D8<0AK Darbas pamainomis. Tel. 8 B48:80<0 655 77 6@>C? =5>@<02890 884. B4; C:8N:8[ 6 981083 8;=8CA 8=5>$@46@>C? ;B C ?0@4=6BC Konditerijos ÄŻmonÄ&#x2014; priims ÄŻ darbÄ&#x2026; Vilniaus 34B0;8C>9C ?;0=C 60;8<0 ACA8?0O8=B8 =C> regione vairuotojÄ&#x2026;-ekspeditoriĹł, vadybinin 8:8 30@1> 384=><8A ?0A ?@> kÄ&#x2026;-ekspeditoriĹł ir prekybos agentÄ&#x2026;. Tel. 8 94:B> @4=6\9Y ,0@4=6B> 34B0;8>9> ?;0=> D84N0 611 45 000. 4:A?>G82890 =C> 8:8 L=8 983974 ?8N:8[ A4=8]=89>A ?0B0;?>A4 *C>G0?0D8Z80CA StatybĹł srityje stabiliai dirbanti ÄŻmonÄ&#x2014; nuo6 8;=8CA 84N0A ACA8@8=:8<0A! 34B0;8>9> latiniam darbui ieĹĄko kvaliďŹ kuotĹł santech?;0=> A?@4=38=8[ D84N0A 0?B0@8<0A DF:A nikĹł. Teirautis tel. (8 5) 270 6892, 8 686 < 18@O4;8> 3 D0; C:8N:8[ 6 :01 52 171. 8;=8C94 ,;0=0D8<> ?0A8];F<[ ?0B48:8<> 984626 BD0@:0! ?;0=0D8<> ?0A8];F<08 8@ ?0AB01>A B48 UAB â&#x20AC;&#x17E;IRDAIVAâ&#x20AC;? dirbti Vilniuje reikalingi: :80<8 ?@>94:B> mĹŤrininkai, @4=6\9C8 0@10 >@60=8G0B>@8C8 betonuotojai, pagalbiniai dar@0NBC 8:8 D84N> ACA8@8=:8<> bininkai. Kontakt. tel. 8 659?01086>A 38 437, 8,;0=0 659 D8<> 3>:C<4=B[ A?@4=38=8[ ?0A8];F<[ 0? 38 414. A:C=38<0A! 0A<4=FA 60CBY 0BA0:F<Y :03 X 979397 9[ ?0A8];F<CA =40BA8OD4;6B0 ?0@4=6B0<4 ?;0 UAB â&#x20AC;&#x17E;IRDAIVAâ&#x20AC;? dirbti Vilniuje reikalingi: '>,>B-:= O8:904 <046,74924 6074: /,<-49496,4 =0D8<> 3>:C<4=B4 60;8 0?A:[AB8 0;ABF18=\A elektrikai, vÄ&#x2014;dinimo ir kondicionavimo sis4< ,;K07/49>:5,4 <04;>4= >07 B4@8B>@89[ ?;0=0D8<> 8@ AB0BF1>A temĹł montuotojai. Kontakt. tel. 88=A?4:289>A 659 38 ?@84 ?;8=:>A <8=8AB4@89>A 8;=80CA B4@8B>@89[ 437, 8 659 38 414. 979416 ?;0=0D8<> 8@ AB0BF1>A D0;ABF18=\A ?@84O8]@>A $ ?@,/358 3,+/*/458 12/4/1(> 8/D25 +(7 A:F@8C8 *C>G0?0D8Z80CA 6 8;=8CA ?4@ )C B,/358 .=+=950(38 /7 ),4+758/58 67(1 <\=4AX =C> 984<A 8NA8[AB> ;08N:> 0BA0:F<> X 9/158 82(:.=950(38 4-573(*/0( 9,2 ?0B48:BY ?0A8];F<Y 60D8<> 384=>A
Statybos ir remonto ' -+ & * ,
-
- *T , +S SienĹł, grindĹł apĹĄiltinimas ÄŻ oro tarpus. ,@0=4N0<4 0?84 :0@B>90<Y D8AC><4=\A 8=5>@ Ekovata, termoputa, polistireno granulÄ&#x2014;ÄŽvairĹŤs <0D8<> ?0@4=6B> O4<\A dirA:;F mis. 1 kv.?@>243]@Y m â&#x20AC;&#x201C; nuo 73\; Lt. Konsultuojame, ?> >1@>D>;\A : A:;F?> M8:904 <046,74924 ,?6J>,74;4,4 (07 bame visoje Lietuvoje. Tel.70 8 689 68 :03 528. @ 982861 ! ,0=4@8[ A4=8]=89>94 8;=8C94 34B0;8>9> ?;0=> ,;0=0D8<> ?06@8=30A I < 10;0=3O8> 3 4B0;8>9> B4@8B>@89[ ?;0=0D8 KelioniĹł <> >@60=8G0B>@80CA B48A8[ 8@ ?0@486[ ?4@30D8 Transportas, VeĹžame poilsiautojus iĹĄlogistika Vilniaus, Kauno <> ACB0@B8A @ ,;0=0D8<> B8:A;0A ÄŻ I :9/4>0<45:= O8:9S /,<-N *4794,?= PalangÄ&#x2026;, Ĺ ventÄ&#x2026;jÄ&#x2026; (ir;<448= atgal),O nuo 35 Lt. Tel. ?0:48AB8 O4<\A B8:A;8=W ?0A:8@BX ?060; 14=3@>9> <024:90 @,4<?:>:5N 06=;0/4>:<4Q @,/B-4949 8 699 A?@4=38=8CA 99 965, 8 612?030;FB8 22 227. A:;F?Y =CAB0BFB8 ?;0=> 6N 06=;0/4>:<4Q 4< ;<06B-:= ,209>N 975431 (07 B4@8B>@89>A =0C3>98<> 8@ BD0@:F<> @4O8<Y 4
B0;8>9> ?;0=> >@60=8G0B>@8CA I % J -40;H Kitos (>NB0CB> 6 8;=8CA B4; ,@>94:B> @4=6\90A I % J- 0@278B4:B[ ABC KvieÄ?iame ĹĄeimas6 ir vaikus, 8;=8CA jaunimÄ&#x2026; ir 3890H ,0<\=:0;=8> ,0@4=6 suaugusiuosius ÄŻ KouÄ?ingo ir lyderystÄ&#x2014;s vasaros stovyklas nuo liepos 9 dienos. KelioniĹł Daugiau informacijos www.tla.lt , tel. =4?9 8 J O !:9/:9N =,?24,4 2<04>,4 @0K,80 656 23 723, e. paĹĄtas info@tla.lt. >494?= !40>?@:50 ;<4=>,>:80 464 /?<Q (07 977331
SIĹŞLO DARBÄ&#x201E;
SIĹŞLO DARBÄ&#x201E;
PASLAUGOS
PASLAUGOS
ketvirtadienis, liepos 5, 2012 B> 34B0;8>9> ?;0=> 4:A?>G82890 I =C> < 646CO\A 3 8:8 < 18@O4;8> 3 ,0=4 @8[ A4=8]=89>A ?0B0;?>A4 M0;8>98 0 8;=8CA 84N0A 0?B0@8<0A DF:A < 18@O4;8> 3 D0; ,0<\=:0;=8> 6 =5>@<02890 B48:80 <0 B4; ,;0=0D8<> ?0A8];F<08 8@ ?0AB01>A B48:80<8 ?;0=0D8<> >@60=8G0B>@8C8 8@ ?@>94:B> @4=6\9C8 @0NBC 8@ B4;45>=C 8:8 D84N> 0? B0@8<> 384=>A B<4AB[ ?;0=0D8<> ?0A8];F<[ ?0@48N:\908 34B0;8>9> ?;0=> A?@4=38=8CA 148 D84 N> AD0@ABF<> ?@>243]@0A 60;8 0?A:[AB8 0;ABF 18=48 B4@8B>@89[ ?;0=0D8<> 8@ AB0BF1>A 8=A?4:28 908 ?@84 ?;8=:>A <8=8AB4@89>A *C>G0?0D8Z80CA 6 ?4@ <\=4AX =C> ?0@48N:\90<A @468AB@C>B> ?@0=4N8<> XB48:8<> 384=>A
,0@4=6B0A 028>=0;8=\A O4<\A B0@=F1>A ?@84 M4<\A ]:8> <8=8AB4@89>A 8;=80CA @09>=> O4 <\BD0@:>A A:F@80CA D43\9> XA0:F<0A 3\; O4<\A A:;F?> :03 @ ! 4A0=Z8> L0B@8=8=:[ : L0B@8=8=:[ A4= 8; Kita =80CA @ A0D 5>@<0D8<> 8@ ?4@BD0@:F<> ?@> Boleslavo Katkovskij turto paveldÄ&#x2014;tojoms 94:B> ?0BD8@B8=8<> < 646CO\A 3 4 Teresai KoloĹĄevskai ir Audronei KancÄ&#x2014;. Ĺ . m. @8B>@89[ ?;0=0D8<> 3>:C<4=B> @4=6\90A % liepos 18 d. 13.30 ir 14 val. Vilniaus r., SuderJ '' & H
4; k., 4 kad. ?0NB0A vÄ&#x2014;s sen., VydautiĹĄkiĹł vyks sklypĹł, 4P42B8DCA$6<08; 2>< Nr. 4103/0100:2072, 4103/0100:2070, ka- dastriniai matavimai. KvieÄ?iame dalyvauti. 91:<8,.4 >38=8=:[ 14=3@89>A Matavimus atlieka UAB+ -( â&#x20AC;&#x17E;BMO Projektaiâ&#x20AC;?, =0@80<A 5, E AAA 740>?@,7:9/:9,= .:8 g. D0; 0B0A:08B8=8A Vilnius, LinkmenĹł 13.N0C:80<0A Tel. 8 601 71 112. 985027 @8=:8<8=8A - + :C@8A DF:A 4;<8 O *0K,80 ;:47=4,?>:5?= 4J *4794,?= ,?9: 9>A A>3[ >98 6 0@1>BD0@:\! 48:;>A Vadovaujantis LR ĹžemÄ&#x2014;s ÄŻstatymo 7 str. 1 d. %,7,92N H@09>N5N 4< ,>2,7 9?: !> (07 1 p., 40 str; 8@ LRBD8@B8=8<0A sodininkĹł bendrijĹł ÄŻstatymu;0B0A 0B0A:08B0 -4D8G>@80CA LR:08B0 aplinkos ministro 2004 m. spalio BD8@B8=8<0A 4 d. ÄŻsa- 8@ BD8@B8=8<0A Y<0B>A kymu Nr. 3D-452/D1-513 ir atsiĹžvelgiant ÄŻ Te UD08@]A :;0CA8<08 ,8@<8=8=:> @8=:8<0A ritorijĹł planavimo dokumento patikrinimo -4D8G>@80CA @8=:8<08 CA8@8=:CA <0O80C =48 aktÄ&#x2026; Nr. TPA-(8.30)-68, 2012 01 11 patvirtinta ?CA48 14=3@89>A =0@8[ ?0:0@B>B8=8A ACA8@8=:8 NĹ˝T prie1CA ŽŪM Ĺ˝emÄ&#x2014;s tvarkymo departamen<0A N0C:80<0A D0; B>94 Kita to?0Z8>94 D84B>94 B0 ?0B8 30@1>BD0@:\ %4=3@8 Ĺ˝emÄ&#x2014;tvarkos skyriaus vedÄ&#x2014;jos Zitos Kviet M FNĹ˝T :9><,=>Q -4?<,=D @4=? =N<,J? ;,</?: kienÄ&#x2014;s prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus 9>A ?8@<8=8=:\ /, ,>=,<2,= vedÄ&#x2014;jo ÄŻsakymu O@,4<4,= 2012 m. 6,9.074,<490= balandĹžio 11 d.;<060= Nr. 49VÄŽ-(14.49.2.)-972 patvirtintas Ĺ˝emÄ&#x2014;s skly?K /4/K4,?=4N ;,=4R7B>N 90 8,K0=9L % J 4:8;=>90<>9>
C@B> -0> ,@>94:B08K 0B;84 po:0 formavimo ir pertvarkymo projektas, Vil904 !> 6,49N %,=4R7B8,4 >0464,84 464 :030AB@8=8CA <0B0D8<CA 8;=80CA @ A0D niaus m. SB â&#x20AC;&#x17E;Agregatasâ&#x20AC;&#x153;, EglinÄ&#x2014;s SodĹł 2-oji 8 -4<K074: / 48>49,4 ?K/,<?:=0 @: -0AB8=\=[ : Sklypo % J 8;<0K g. C34@D\A 2, skl. kad.A4= Nr. 0101/0050:663. sa6?:=0 -,96<:>: ,/8494=><,>:<4?4 ) F' ' A:; @ A:; :03 @ ! vininkÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; Tatjana UrbanoviÄ?ienÄ&#x2014;. Projekto !02,70D )680<2S= 2 *4794?= ,? ?@0N>< 6@4B8<> =4?@8D0B8GC>B> A>3> A:;F rengÄ&#x2014;jas â&#x20AC;&#x201C; UAB â&#x20AC;&#x17E;Geo groupâ&#x20AC;&#x153;, LaisvÄ&#x2014;s pr. 12524,? 491:<8,.45:= >07
?> @ A0D8=8=:Y < 18@O4;8> 3 502, Vilnius. Tel. 8 612 13 816, e. paĹĄtas geo D0; 0BDF:B8 ?@84 9C<A ?@8:;0CA0=Z8> A:;F?> 8@ dezija@geogroup.lt. 984951 30;FD0CB8 O4=:;8=0=B @81>O4=:;808A %>6CA;0 *7,/4=7,@:= ',78,9:@4P >?<>: ;,@07/S>: D> >D8=A:8> A:;F?Y @ 0@10 ?@0N>< AC 5Q /S80=4?4 H 8 -4<K074: / @,7 A8A84:B8 AC 30@1[ DF:3FB>9C *0@>A;0DC %0G4 ,/<0=? *4794,?= < %,24<4Q =09 "46,J4R D8Z M0;68@8> 6 I 8;=8CA B4; 9Q 6 ' F 6=;<0=,=G @B6= =67B;: 6,/ #< 4 ?0NB0A B>?><0B8:$6<08; 2><
6,/,=><494,4 8,>,@48,4 @40P4,80 /,7B@,?>4 ",>,@48?= ,>7406, ) F ,7>45:= ",>,@48Q $<2,94C,.45,G !49 6809Q 2 *4794?= (07
ÄŽVAIRĹŞS
ÄŽVAIRĹŞS
KARĹ Ä&#x152;IAUSI KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI
%
KARĹ Ä&#x152;IAUSIKELIONIŲ KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI (3/8>9639 1 &D
(3683>< KARĹ Ä&#x152;IAUSI PASIĹŞLYMAI &/6
+5<
KELIONIŲ ORGANIZATORIUS
?3683>< ?3683>< 5;+8=+< 6= @@@ 5;+8=+< 6= %/,4:52/5 . #
%/24/:8 A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius #,2
(18 ; <?+494+=/ +:6+85A=3 !3>49;5Q 0A 460A0A =C> B Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 ;/24/:8 ;/24/:8 17(49(8 29 <<< 17(49(8 29
60;1]B *CA D8A030 O0D\9> 0A 460A0A I vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt
>@>=B0A =C> B ND84A[ :0G8=> ?0A8@>3F<[ 8@ D84N1CZ8[ @>9CA# +>=@40;8A =C> B ,0<0BF:8B4 =C>AB018Y9Y L80C@\A <4@8:Y CO )8CAB>=0A =C> 9E05 2(/1(8 # ! " Ĺ˝emiausios Ĺžiemos " # sezono "# kelioniĹł kainos *,=,<:= 6<?4C,= &B2,E'>:63:78,=E&B2, PARKINGÄ&#x201E; VILNIAUS B ORO UOSTE! F?0B8=6Y :08=Y 0;60@8A =C> B 9?: !> OA8A0:F:8B4 A:@F3X 8:8 646CO\A 384=>A 8@ :9494Q 6<?4C,= &B2,E'>:63:78,=E&B2, 9?: ÄŠ 9kç¼kĂ&#x2013;Ă&#x152;ÂĽÂťĂ&#x152; ÂŽk¼œĂ&#x152; ÂĄkĂ&#x2C6;kÂśĂ&#x201C;ÂĽÂkÄ&#x17D; %,84<J64>0 6,=/409494?= <R;0=P4?= 4< ,>=4;, Egiptas nuo 1295 Lt ;48A:8B\A X =4?0<8@NB0<Y :4;8>=W 08=0 ?0B48:B0 X 018 ?CA4A AC >@> C>AB[ <> ÄŠ :Â&#x160;¾ŽkÂľkĂ&#x152; ÂŽÂ&#x160;°¼œÂ&#x2018;Ă&#x152; ÂŽÂ&#x160;ÂĽĂ&#x201C;ÂĽÂľkĂ&#x152;Ä&#x17D;
!> Austrija nuo 1305 Lt 7,4/?:64>0 7,4@0 ,7>45:= 5R<:50 I :4AZ808A ÄŠ L¼œŽĂ&#x152;ÂĽĂ&#x201C;Â&#x2018;Ă&#x152; ÂĽĂ&#x17D; Ă&#x2026;°kÂ&#x192;ÂĽkĂ&#x2013;Ă&#x152;ÂĽÂťĂ&#x152; Ă&#x2026;kĂ&#x152;ÂĽĂ&#x203A;°Ă&#x152;Ä&#x17D; @40P4,80 ?= O ><?8;4,?=4:= 9,6>40= @, TenerifÄ&#x2014;s nuo 1645 Lt "S2,?64>S= =,?70 @S5? 4< 20<, 9?:>,46, 8C9>@:0A =C> B -4G4@D0289>A <>:4AB8A 8:8 B <>:0<0A ?0 6,<S7O Tailandas nuo 3995 Lt DOVANA: UĹ˝SISAKANT Ĺ˝IEMOS KELIONÄ&#x2DC;, 0N8=6B>=0A =C> B ?8;3><08 ,7>45:= 5R<:50 -?= 4< /4=6: 4< 7496=8B-S= 464 <?4C: 6,49, ;,>046>, 4J 4J;7,?648: ?:=>: DOVANOSIME 7 DIENŲ AUTOMOBILIO %>AB>=0A =C> B 84B[ A:08Z8CA @81>B0A Daugiau kelioniĹł pasiĹŤlymĹł www.krantas.lt <B>: ,?24,? 491:<8,.45:= AAA 6<,9>,= 7>
%
"!P% '&" '%' KELIONÄ&#x2013;S AUTOBUSU F" $# $"$ ;FD[ OF3\98<> ND4=B\ C>14;\94 0BD89>94 Ä&#x152;ekijos pilysâ&#x20AC;&#x201C;Ä&#x152;ekijos rojusâ&#x20AC;&#x201C;Praha â&#x20AC;&#x201C; 577 Lt T0645:= ;47B=ET0645:= <:5?=E%<,3, E !> I Bir Kaprio sala â&#x20AC;&#x201C; 1747 Lt Didingoji Italija 4/492:54 >,745, 4< ,;<4: =,7, E !> +CG849[ =0:B8A 0@NCD>94 Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Saremos salaâ&#x20AC;&#x201C;Talinas â&#x20AC;&#x201C; 377 I B Lt &B2,E',<08:= =,7,E(,749,= E !> V4:89>A ?8;FAIV4:89>A @>9CAI,@070 I B Ĺ iaurÄ&#x2014;s Italija su poilsiu prie Adrijos jĹŤros H4,?<S= >,745, =? ;:47=4? ;<40 /<45:= 5R<:= LD4820@89>A 60<B>A AB41C:;08 I B nuo 1197 Lt 9?:
!> -F60I 0@4<>A A0;0I 0;8=0A I B Kroatija nuo 990 Lt <:,>45, 9?: !> L80C@\A B0;890 ?>8;A8=\ ?0O8=B8=\ =C> B Praha-Viena-BudapeĹĄtas nuo 627 Lt %<,3, *409, ?/,;0J>,= 9?: !> @>0B890 =C> B LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VILNIAUS: F #$%$ @ % $" ,@070I 84=0I%C30?4NB0A =C> Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt B =;,945, :=>, <,@, 9?: !> Malta â&#x20AC;&#x201C; 904 Lt ",7>, E !> Graikija, ChalkidikÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 979 Lt G ( $G'("% ?>8;A8=\A <,4645, 2,764/46S E !> Ispanija, Kosta Dorada â&#x20AC;&#x201C; B 999 Lt 68?B0A )C@6030 =C> =;,945, :=>, :<,/, E !> Ispanija, AlikantÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1108 %C;60@890 =C> B =;,945, 746,9>S E
Graikija, Kos sala â&#x20AC;&#x201C; 1128 Lt L@8 0=:0 =C> B <,4645, := =,7, E
!> Turkija, Antalija â&#x20AC;&#x201C; 1185 Lt @4B0 =C> B Bulgarija, Burgas â&#x20AC;&#x201C; 1199 Lt (?<645, 9>,745, E
!>
C=8A0A =C> B Kroatija, Rijeka â&#x20AC;&#x201C; 1279 Lt ?72,<45, ?<2,= E
!> Turkija, Marmaris 1289 Lt <:,>45, &4506, E !> G ( $G'("% ?0O8=B8=\A ?>8;A8=\A Bulgarija, Burgas â&#x20AC;&#x201C; 1199 Lt (?<645, ",<8,<4= !> @C8G0A 8;C =C> B Portugalija, AlgarvÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1899 Lt ?72,<45, ?<2,= E
!> G@04;8AI*>@30=890I 68?B0A =C> B LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VARĹ UVOS (poilsinÄ&#x2014;s) %:<>?2,745, 72,<@S E !> +0@>:0A =C> B Egiptas, Hurgada nuo 995 Lt; Bulgarija â&#x20AC;&#x201C; C10 =C> B F #$%$ @ % !@$% " ;:47=49S= 995 Lt; Turkija â&#x20AC;&#x201C; 1078 Lt; Ĺ ri Lanka â&#x20AC;&#x201C; 3500 24;>,= ?<2,/, 9?: !> Lt; Kreta â&#x20AC;&#x201C; 1170 Lt; Tunisas â&#x20AC;&#x201C; 770 Lt G $) "% ?72,<45, E !> LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VARĹ UVOS (paĹžintinÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C; po 08;0=30A ?0O8=B8=\ ?>8;A8=\ I =C> B (?<645, E !> ilsinÄ&#x2014;s): Kruizas Nilu nuo 1440 Lt; Izraelis H<4 !,96, E !> â&#x20AC;&#x201C; Egiptas nuo 1678 Lt; Marokas â&#x20AC;&#x201C; 2634 Lt; G ( ! '% <0>, E
!> Kuba â&#x20AC;&#x201C; 5853 Lt 68?B0A )C@6030 =C> B (?94=,= E !> STOVYKLOS LIETUVOJE A?0=890 +0;9>@:0 I B F #$%$ @ % !@$% " ;,K49>49S= E ;:47 Pasaka nuo 550 Lt; Top Fun 540 Lt;
C@:890 =B0;890 I B =49S= RaganÄ&#x2014; 550 Lt; Energetikas 600 Lt; <?4C,= #47? 9?: !> Laimingas Ĺžmogus â&#x20AC;&#x201C; tai aĹĄ! 600 Lt; C<,074= E 24;>,= 9?: !> Trimitas 520 Lt ",<:6,= E !> ?-, E !> "# %& " #$% %,=,6, 9?: !> (:; ?9 !>
#+7N85+6839 1 ;383+>< 1 (3683>< &/6 79, 3809 <?3=/ 6= @@@ <?3=/ 6= @@@ 6/5 6=
(@08:890 @4B0 I B 370 Lt MaĹžieji Laukystos piratai ",K4054 !,?6B=>:= ;4<,>,4 !> %C;60@890 0@=0 I Holivudo akademija 599 Lt B :74@?/: ,6,/0845, !> ,>@BC60;890 ;60@D\ I B Mes jÄ&#x2014;ga 450 Lt "0= 5S2, !> Ĺ˝aidimĹł galaktika 450 Lt I,4/48Q 2,7,6>46, !> %&"() "% &'(" ApaÄ?i indÄ&#x2014;nai atkeliauja ÄŻ LietuvÄ&#x2026; 450 Lt ;,P4 49/S9,4 ,>6074,?5, O !40>?@N !> ,0A0:0 =C> B Avataro nuotykiai kartu 450 Lt @,>,<: 9?:>B64,4 6,<>? !> -060=\ I B Mes ĹĄampinjonai 450 Lt "0= J,8;495:9,4 !> 08<8=60A O<>6CA I B08 0N B Aplink pasaulÄŻ per 7 dienas 499 Lt ;7496 ;,=,?7O ;0< /409,= !>
>? 'C= B Mano pasaulis 595 Lt ",9: ;,=,?74= !> Kitas variantas 359 Lt 4>,= @,<4,9>,= !> %&"() "% 'H% !) Dodi 550 Lt :/4 !> =6;[ :0;1>A AB>DF:;0 AB89>94 B STOVYKLOS UĹ˝SIENYJE "# %& " $A" & %C;60@89>94 Bâ&#x20AC;&#x17E;PribreĹžnyjâ&#x20AC;&#x153; 60 Lt dienai Stovykla Ukrainoje '>:@B67, )6<,49:50 F%<4-<0K9B5D @>0B89>94 B Lt Kryme â&#x20AC;&#x17E;Saliutâ&#x20AC;&#x153; 1699 !> /409,4 Bulgarijoje 1699 Lt <B80 F',74?>D !> ( & Kroatijoje 2149 Lt Juodkalnijoje 1899 Lt %0:C =C> B" +0;9>@:0 =C> B ?72,<45:50 !> AnglĹł kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt :08=>A X 018 ?CA4A <:,>45:50 !> AVIABILIETAI* ?:/6,7945:50 !> Delis nuo 1870 Lt; Tokijas â&#x20AC;&#x201C; 2229 Lt; Seulas &O & 927Q 6,7-:= =>:@B67, =>45:50 !> â&#x20AC;&#x201C;-F60I B>:7>;<0A 2308 Lt; SingapĹŤras â&#x20AC;&#x201C; 2310 Lt; Bankokas % # â&#x20AC;&#x201C; 0;8=0AI)4;A8=:8A 2409 Lt; Puketas â&#x20AC;&#x201C; 2610 Lt 074= 9?: !> *kainos ÄŻ abi puses
0;8=0AI B>:7>;<0A (:645,= E !> KELTAI 4=BA?8;8AI F=4A70<=0A '0?7,= E !> JoninÄ&#x2014;s Baltijos jĹŤroje (Tallink 3 d. kruizas) ;08?\30I 0@;A70<=0A A?42 ?0A8];F<0A '492,;R<,= E !> nuo 105 Lt; Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas; Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Hel ;08?\30I F;8A A?42 ?0A8];F<0A ,96:6,= E !> sinkis; Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas ;08?\30I/0A=820A A?42 ?0A8];F<0A %?60>,= E !> Ventspilisâ&#x20AC;&#x201C;Nyneshamnas
C@:CI ;0=3> A0;>AI B>:7>;<0A 6,49:= O ,-4 ;?=0= KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Karlshamnas (spec. pasiĹŤlymas) # KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Kylis (spec. pasiĹŤlymas) ( *"% :949S= ,7>45:= 5R<:50 (,77496 / 6<?4C,= KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Zasnicas (spec. pasiĹŤlymas) U -CA89Y =C> B" %0;B0@CA89Y =C> B 9?: !> salosâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas Turkuâ&#x20AC;&#x201C;Alando &B2,E'>:63:78,= VIZOS (,749,=E 07=4964= ÄŽ RusijÄ&#x2026; nuo 260 Lt; BaltarusijÄ&#x2026; nuo 85 Lt (,749,=E'>:63:78,= *09>=;474=E#B90=3,89,= 7,4;S/,E ,<7=3,89,= =;0. ;,=4R7B8,= 7,4;S/,E B74= =;0. ;,=4R7B8,= 7,4;S/,E+,=94.,= =;0. ;,=4R7B8,=
15
ketvirtadienis, liepos 5, 2012
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt
NEMOKAMI SKELBIMAI
T A R S
KASSI,
AN DA !
SA I KN
37O
OFFICIAL PROFILE ON FACEBOOK FACEBOOK.COM/370MAGAZINE Čia visada rasi PDF versiją
skelbimai
Orai
Artimiausiomis dienomis Lietuvoje toliau prognozuojamas lietus su perkūnija. Šiandien daug kur lis trumpai, griaudės perkūnija. Temperatūra sieks 22–28 laipsnius šilumos. Penktadienį taip pat daug kur numatomas trumpas lietus su perkūnija. Naktį temperatūra sieks 15–17, dieną 27–30 laipsnių šilumos. Savaitgalį orai smarkiai keistis neturėtų.
Šiandien, liepos 5 d.
+24
+24
+26
Telšiai
Šiauliai
+27
Klaipėda
Panevėžys
+24
Utena
+25
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi
4.50 21.56 17.06 22.27 7.05
187-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 179 dienos. Saulė Vėžio ženkle.
+27
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +35 Berlynas +28 Brazilija +25 Briuselis +22 Dublinas +19 Kairas +34 Keiptaunas +17 Kopenhaga +22
Londonas +22 Madridas +31 Maskva +28 Minskas +29 Niujorkas +35 Oslas +26 Paryžius +22 Pekinas +30
orai vilniuje Šiandien
Praha +28 Ryga +24 Roma +29 Sidnėjus +15 Talinas +21 Tel Avivas +32 Tokijas +28 Varšuva +32
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+25
+28
+26
+18
3
Vėjas
+23
+27
+25
+20
3
+25
+29
+27
+19
3
šeštadienį
+25
Alytus
0–6 m/s
DATOS (liepos 6 d.) Lietuvos valstybės (Karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena 1253 m. kunigaikštis Mindaugas karūnuotas Lietuvos karaliumi. 1907 m. gimė Meksikos dailininkė Frida Kahlo. 1928 m. gimė poetė Janina Degutytė. 1935 m. gimė Tibeto dvasinis vadovas Dalai Lama XIV. 1946 m. gimė JAV aktorius Sylvesteris Stallone. 1951 m. gimė Australijos aktorius Geoffrey Rushas. 1961 m. gimė krepšininkas, treneris Gintaras Krapikas. 1980 m. gimė Ispanijos krepšininkas Pau Gasolis.
prizas Šią savaitę laimėkite dvi knygas iš „Svajonių romanų“ serijos: Charlene Sands „Atsakymas – ne!“ ir Sandros Marton „Jei mane mylėtum... Niekas nesulaikys milijonieriaus viešbučių magnato Evano Tailerio nuo keršto. Jis ilgai nesvarstęs suvilioja Eleną Rojal, pikčiausio konkurento dukterį. Evanas planuoja ne tik išgauti šeimos paslaptis iš gundančios viešbučių imperijos paveldėtojos, bet ir pasimėgauti kiekviena keršto akimirka! Atkaklus verslininkas Dantė Orsinis vyksta į Braziliją apžiūrėti didelio ūkio. Išaiškėja, kad jo paveldėtoja yra Gabrielė, moteris, kurios jis taip ir nesugebėjo pamiršti... Tačiau kur dingo sėkmingą karjerą Niujorke dariusi moteris? Ir kas tas tamsiaplaukis berniukas, vadinantis ją mama?
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, liepos 10 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
4
5
Vardai Šiandien: Antanas, Butginas, Filomena, Gintas, Karolina, Mantmilė Rytoj: Dominyka (Domė), Ginvilė, Marija, Mindaugas, Narvydas, Nerilė, Nerilis, Nervilė, Nervilas, Pulgis
1879 m. gimė JAV tenisininkas ir politikas Dwightas Davisas, jo vardu pavadintos komandinės pasaulio vyrų teniso taurės varžybos. 1911 m. gimė Prancūzijos premjeras ir prezidentas Georges’as Pompidou. 1927 m. gimė poetė Liūnė Sutema (Zinaida Nagytė-Katiliškienė). 1946 m. Paryžiuje pirmą kartą pademonstruotas bikinis, sukurtas modeliuotojo Louiso Réardo. 1963 m. gimė JAV aktorė Edie Falco. 1979 m. gimė Prancūzijos tenisininkė, buvusi pirmoji pasaulio raketė Amélie Mauresmo. 1980 m. gimė prancūzų aktorė, modelis Eva Green.
penktadienį
Vilnius
Marijampolė
DATOS (liepos 5 d.)
Rytas
+28
+23
6
7
8
9
10
11
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Sėkmingas laikas. Patyrinėkite savo emocijas, veiksmus ir apmąstykite gyvenimą. Niekam nepirškite savo nuomonės, būkite atsargus su žodžiais. Jautis (04 21–05 20). Emocingumas ir jautrumas turės neigiamos įtakos jūsų interesams bei tolesnei veiklai. Galite priimti netinkamą sprendimą, iššvaistyti per daug pinigų. Geriau piniginę palikite namuose. O šiaip tai įprasta diena. Dvyniai (05 21–06 21). Nauji bendravimo būdai padės sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Būsite kalbesnis nei įprastai. Tik tinkamai atsirinkite pokalbio temas ir problemas spręsite jau šiandien, nieko neatidėliokite. Vėžys (06 22–07 22). Naujo ciklo pradžia. Leiskite sau šiek tiek papramogauti, pasimėgauti gyvenimu. Skirkite laiko savo dvasiniam pasauliui pažinti, meditacijai. Liūtas (07 23–08 23). Sėkmingai kuriate planus ir juos įgyvendinate. Palankus laikas susivokti savo mintyse ir priimti tinkamus sprendimus. Paprašykite draugų patarimo, jei dėl ko nors abejojate. Mergelė (08 24–09 23). Pats laikas rinktis baldus, spalvas ir t. t. Pasikeis požiūris į vertybes. Atsipalaiduokite, mėgaukitės gyvenimu, bet nepamirškite, kad vidinis tobulėjimas taip pat svarbus. Svarstyklės (09 24–10 23). Jūsų mintys ir idėjos nesutaps su aplinkinių nuomone, todėl galimi nesutarimai bei konfliktai. Nebandykite kakta pramušti sienos. Geriau spręskite asmenines problemas. Skorpionas (10 24–11 22). Būsite labai susikaupęs, visus darbus atliksite greitai. Būsite labai jautrus, kitaip vertinsite savo emocijas bei veiksmus. Kai kurie vertinimai gali būti nevisai teisingi. Šaulys (11 23–12 21). Neigiamai vertinsite savo gyvenimą, o jauni pažįstami nepateisins vilčių. Jūsų vertybės prieštaraus supančiam pasauliui. Neskubėkite reikšti nuomonės. Ožiaragis (12 22–01 20). Susidursite su skaudžiais dalykais, kurie turės įtakos jūsų namams. Nepavyks su aplinkiniais pasidalyti savo išgyvenimais. Galbūt kas nors išvis nenorės ir negalės suprasti jūsų jausmų. Vandenis (01 21–02 19). Šiandien aplinkinių sumanymai atrodys kvaili. Jeigu tai tiesa, o jūsų vertinimai teisingi, tikrai galima ginčytis su aplinkiniais, nes, pasitelkus rimtus argumentus, tai seksis puikiai. Žuvys (02 20–03 20). Susidomėsite kūryba. Rašydamas ar kalbėdamas sugebėsite lengvai išreikšti svajones, atrasite įkvėpimo šaltinį. Tačiau per daug neįsijauskite – kyla pavojus nuskęsti fantazijose.