2012-07-07 Kauno diena

miestas J.Žem­gu­lio ­ gat­vė­je per ­ karš­čius ­ už­si­lieps­no­jo ­ vie­no dau­gia­bu­čio sto­gas.

2p.

ekonomika

pasaulis

9p.

Kas­ti kūd­ras – ne tik vers­las, ­ bet ir moks­las, ku­rį iš­ma­nan­tys ­ žmo­nės itin ver­ti­na­mi.

Bur­tai iš­trauk­ti: „Žal­gi­rio“ ­ var­žo­vai ­ bus ir Eu­ro­ly­gos čem­pio­nai.

10p.

Prie ES vairo – ­ bankrutuojantis ­ Kipras su ­ komunistu ­ D. Christofiasu ­ priešakyje.

14p.

Šeštadienio

Liepos 7, 2012 Nr. 157 (19716) Kaunodiena.lt 2,50 Lt

Ne­ju­dan­ti kū­rė­ja: o kas pa­si­keis­tų, jei­de­juo­čiau?

Įta­ri­mai ne­kliu­do dirb­ti teat­re Man­tas La­pins­kas

m.lapinskas@kaunodiena.lt

Ky­ši­nin­ka­vi­mu įta­ria­mas bu­vęs sa­vi­val­dy­bės Švie­ti­mo ir kul­tū­ros de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Ed­mun­ das Ba­la­se­vi­čius mai­ti­na­si iš biu­ dže­ti­nių įstai­gų.

Iš pra­džių re­dak­ci­ją pa­sie­kė ži­ nios, kad E.Ba­la­se­vi­čius įsi­dar­bi­ no Mai­ro­nio gim­na­zi­jo­je, ta­čiau ir jos di­rek­to­rė Dai­va Gar­nie­nė, ir sa­vi­val­dy­bės Švie­ti­mo ir ug­dy­mo sky­riaus ve­dė­jas An­ta­nas Bag­do­ nas to­kią in­for­ma­ci­ją pa­nei­gė.

A.Bag­do­nas at­sklei­dė, kad teis­ mo lau­kian­tis val­di­nin­kas dir­ ba Kau­no vals­ty­bi­nia­me dra­mos teat­re. „Bu­vau su­ti­kęs Ed­mun­ dą kaž­ka­da Lais­vės alė­jo­je.

2

Dienos citata „Di­de­lė pro­ble­ma Lie­tu­vo­ je – par­ti­jos, ku­rios vei­kia kaip eli­to gru­pės su gru­pe tar­nų“, – sa­ko is­to­ri­kas ir po­li­to­lo­gas­ An­ta­nas Ku­la­kaus­kas.

Spal­vos: ne tik E.Bau­žai­tės fan­ta­zi­jų pa­sau­lį, bet ir bui­tį su­pa daug ryš­kių, spal­vin­gų smulk­me­nų.

El­vi­nai – 21-i. Ji nie­ka­da ne­vaikš­čio­jo. Ka­ dai­se svei­kos ran­kos da­bar taip pat ne­be­ju­ da. Ši mer­gi­na ga­li bū­ti iš­skir­ti­nis pa­vyz­dys mei­lę gy­ve­ni­mui pra­ra­du­siems žmo­nėms.

Ji stu­di­juo­ja uni­ver­si­te­te, ra­šo kny­gas.

Su­ža­vė­jo gru­zi­nų sve­tin­gu­mas

22p.

Dia­na Kra­pa­vic­kai­tė

d.krapavickaite@kaunodiena.lt

Dėlioja naują romaną

„Tu­rint re­gė­ji­mą, ma­no­ma, kad esi įpa­rei­go­tas vi­są lai­ką skai­ty­ti, pvz., ke­lio­nė­je, trau­ki­ny­je. Ka­dai­se aš ir­ gi taip da­riau, bet da­bar sva­jo­ju.“ Ši Jor­ge Lui­so Bor­ge­so ci­ta­ta ly­di

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

El­vi­nos Bau­žai­tės laiš­kus elekt­ro­ ni­niu pa­štu. „Tai ma­no sie­kia­my­ bė“, – pri­du­ria mer­gi­na.

E.Bau­žai­tę drą­siai ga­li­me va­din­ ti poe­te, pro­zi­nin­ke. Ji yra iš­lei­du­ si tris poe­zi­jos kny­ge­les ir vie­ną eseis­ti­nio po­bū­džio kny­gą. Ji – dvie­jų „Poe­zi­jos pa­va­sa­ rė­lių“ lau­rea­tė.

4

Kau­no pi­ly­je – gy­va is­to­ri­ja

Vals­ty­bės die­ną kau­nie­čiai pa­si­ti­ko tra­di­ci­niu Pa­žais­lio mu­zi­kos fes­ti­ va­lio ren­gi­niu – išvakarėse Kau­no pi­ly­je rodytu is­to­ri­niu spek­tak­liu.

Vy­tau­to Rum­šo re­ži­suo­ta prieš­ taringų vertinimų sulaukusi poe­ to Mai­ro­nio dra­ma „Di­dy­sis Vy­ tau­tas – ka­ra­lius“ nu­kė­lė į to­li­mus lai­kus, kai priešų apsuptas di­dy­ sis ku­ni­gaikš­tis Vy­tau­tas stip­ri­no Lie­tu­vos vals­ty­bę. Žiū­ro­vų dė­me­ sį kaus­tė lieps­nin­gi ak­to­rių žo­ džiai, se­no­jo šo­kio tru­pės ar­tis­tai, inscenizuotos ri­te­rių ko­vos, vasa­ ros dangų nušvietė įspūdingas fe­ jer­ver­kas. 26p.

6p.

2

šeštadienis, liepos 7, 2012

miestas

Oro kokybė Kaune 0

23

Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai

Kietosios dalelės (KD10)

50mg/m3

Nustatyta 24 val. ribinė vertė

0

0,28

Anglies monoksidas (CO)

10 mg/m3

Nustatyta 8 val. ribinė vertė

0

38

200 mg/m3 Azoto dioksidas (NO2)

Nustatyta 1 val. ribinė vertė

Už­si­de­gė dau Na­mo gy­ven­to­ jai įta­ria, kad gais­ rą ga­lė­jo su­kel­ti per Vals­ty­bės die­ną sto­gą re­mon­ta­vę dar­bi­nin­kai.

Ku­ruo­ja: E.Ba­la­se­vi­čius rū­pi­na­si Dra­mos teat­ro edu­ka­ci­nė­mis pro­gra­mo­mis.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Įta­ri­mai ne­kliu­do dirb­ti teat­re „Kiek ži­nau, jis dir­ba 1 Kau­no so­cia­li­nių pa­slau­ gų ir sta­ty­bos vers­lo dar­buo­to­jų

pro­fe­si­nio ren­gi­mo cent­re ir Dra­ mos teat­re. Lyg kaž­ko­kiu kul­tū­ri­ niu pa­dė­jė­ju ren­gi­niams. Tai ži­nau – juk vi­si ži­no“, – sa­kė ve­dė­jas.

Dar praė­ju­sių me­tų ru­de­nį E.Ba­la­se­vi­čius pa­žei­dė tuo me­tu jam tai­ky­tą kar­do­mą­ją prie­mo­nę, nes įsi­dar­bi­no Kau­no so­cia­li­nių pa­slau­gų ir sta­ty­bos vers­lo dar­ buo­to­jų pro­fe­si­nio ren­gi­mo cent­ re. Čia įta­ria­ma­sis ir da­bar dir­ba pro­fe­si­jos be­si­mo­kan­čių neį­ga­lių­ jų auk­lė­to­ju.

Pa­sak pro­ku­ra­tū­ros at­sto­vų, da­bar jis to­kią tei­sę tu­ri, nes pa­ keis­ta jo kar­do­mo­ji prie­mo­nė.

E.Ba­la­se­vi­čius pri­va­lo pe­rio­diš­ kai re­gist­ruo­tis po­li­ci­jos įstai­go­ se. Anks­čiau jam bu­vo drau­džia­ ma lan­ky­tis švie­ti­mo įstai­go­se. „E.Ba­la­se­vi­čius dir­ba pas mus.

Jis yra edu­ka­ci­nių pro­gra­mų ku­ ra­to­rius, dir­ba pu­se eta­to, su juo

pa­si­ra­šy­ta ter­mi­nuo­ta dar­bo su­ tar­tis. Kiek ži­nau, jam jau ne­drau­ džia­ma dirb­ti kul­tū­ros įstai­go­se“, – sa­kė Kau­no vals­ty­bi­nio dra­mos teat­ro di­rek­to­rius Egi­di­jus Stan­ ci­kas. Pak­laus­tas, ko­dėl įdar­bi­no E.Ba­la­se­vi­čių, E.Stan­ci­kas aiš­ki­ no ga­na mig­lo­tai.

„Bi­jau su­me­luo­ti, ta­čiau pas mus lyg bu­vo lais­vas ket­vir­tis eta­to. Jo pa­tir­tis su mo­kyk­lo­mis ir edu­ka­ci­nė­mis pro­gra­mo­mis neį­kai­no­ja­ma“, – ky­ši­nin­ka­vi­mu įta­ria­mo dar­buo­to­jo kom­pe­ten­ ci­ja nea­be­jo­jo Dra­mos teat­ro di­ rek­to­rius.

By­lą per­da­vė teis­mui Ko­r up­ci­jos by­lą, ku­r ios pa­g rin­d i­ niai he­ro­jai – sa­v i­val­dy­bės Švie­t i­ mo ir kul­t ū­ros de­par­ta­men­to bu­ vęs di­rek­to­rius Ed­mun­das Ba­la­se­ vi­čius ir bu­v u­si Švie­t i­mo ir kul­t ū­ ros įstai­g ų ūkio ir fi­nan­sų sky­riaus Ūkio po­sky­r io ve­dė­ja Ni­jo­lė Sta­sė Gry­bė­nie­nė, šią sa­vai­tę pro­ku­ro­rai per­da­vė teis­mui.

Re­mian­tis iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­ džia­ga, 2010–2011 m. N.S.Gry­bė­nie­ nė ne­le­ga­liai ga­vo apie 70 tūkst. li­ tų. Bu­vu­siai Ūkio po­sky­rio ve­dė­jai

kal­ti­ni­mai pa­teik­ti 17-oje epi­zo­dų.

Ty­r i­mas pa­ro­dė, kad bu­vęs Švie­ ti­mo ir kul­t ū­ros de­par­ta­men­to di­ rek­to­rius E.Ba­la­se­vi­čius iš ko­le­gės N.S.Gry­b ė­n ie­nės kas mė­ne­s į rei­ ka­la­vo po 500 li­t ų. Pro­k u­ro­rai su­ skai­čia­vo, kad per me­tus su­ma ga­ lė­jo siek­ti 17,5 tūkst. li­tų.

Pro­ku­ro­rai iš­ski­ria dar vie­ną epi­zo­ dą, kai N.S.Gry­bė­n ie­nė jam per­da­ vė 4 tūkst. li­tų ky­šį, o pa­sku­ti­n į kar­ tą – 20 tūkst. li­tų E.Ba­la­se­vi­čiui įtei­ kė N.S.Gry­bė­nie­nės su­tuok­ti­nis.

Išk­ry­pė­lis su­lai­kė at­pil­do už or­gi­ją ma­tė S.Ka­čiu­šy­tė ir atė­mu­si te­le­ fo­ną su­lau­žė kor­te­lę. Šiuos veiks­ mus teis­mas trak­ta­vo kaip atim­tą ga­li­my­bę šauk­tis ar­ti­mų­jų ar ki­tų pa­gal­bos. Ta­da ma­ža­me­tė su­ma­nė pa­bėg­ti. Pa­si­nau­do­ju­si pa­lan­kia pro­ga, ji išė­jo į penk­ta­me aukš­ te esan­čio bu­to bal­ko­ną, per­li­po į ket­vir­to aukš­to bal­ko­ną ir pa­pra­ šė ten gy­ve­nan­čios mo­ters ją iš­ leis­ti.

Dia­na Kra­pa­vic­kai­tė Kau­no apy­gar­dos teis­mas iš­nag­ ri­nė­jo by­lą dėl vai­ko pa­gro­bi­mo, fi­zi­nio skaus­mo su­kė­li­mo ir iš­ža­ gi­ni­mo. Už šiuos nu­si­kal­ti­mus nu­ teis­tas 33-ejų Ar­tū­ras Ša­ko­čius ir 20-me­tė Sta­sė Ka­čiu­šy­tė.

Drau­gė neat­vy­ko

Ke­tu­ris kar­tus teis­tam Jur­bar­ko gy­ven­to­jui A.Ša­ko­čiui dar ne­bu­vo bai­gę­sis lyg­ti­nio pa­lei­di­mo ter­mi­ nas, kai jis iš­prie­var­ta­vo ma­ža­me­ tę. Kau­no apy­gar­dos teis­mas už iš­prie­var­ta­vi­mą ir fi­zi­nio skaus­ mo su­kė­li­mą A.Ša­ko­čių nu­tei­sė 9,5 me­tų lais­vės atė­mi­mo baus­me.

Pri­dė­jo dar neat­lik­tos baus­mės lai­ ką ir 10 me­tų pa­siun­tė už gro­tų. „Ar su­pra­to­te nuo­spren­dį?“ – pa­klau­sė tei­sė­jas A.Ša­ko­čiaus.

Vy­ras lyg ir no­rė­jo kaž­ką sa­ky­ti, ta­čiau tik link­te­lė­jo gal­vą. Jo gy­ nė­ja sa­kė, kad, tik ga­vu­si nu­teis­ to­jo laiš­ką, su­ži­nos, ar jis no­rė­tų skųs­ti šį teis­mo nuo­spren­dį.

Kau­no teis­me nag­ri­nė­ta Jur­bar­ ko is­to­ri­ja kė­lė ne tik šiur­pu­lį, bet ir šleikš­tu­lį. Su A.Ša­ko­čiu­mi bu­vo tei­sia­ma ir S.Ka­čiu­šy­tė. Nu­si­kal­ti­ mo pa­da­ry­mo me­tu ji dar bu­vo ne­ pil­na­me­tė. Į teis­mo nuo­spren­džio pa­skel­bi­mą mer­gi­na neat­vy­ko. Jai teis­mas sky­rė 45 pa­rų areš­tą.

Teis­mas A.Ša­ko­čiui pri­tei­sė ma­ža­me­čių at­sto­vėms su­mo­kė­ti 21 tūkst. li­tų ne­tur­ti­nei ža­lai at­ly­ gin­ti. Vie­nos ma­ža­me­tės ma­mai – 20 tūkst. li­tų, ki­tos – 1 tūkst. li­tų.

Ap­gai­lė­ti­nas fi­na­las

Ve­te­ra­nas: 33 me­tų A.Ša­ko­čius

tei­sia­mų­jų suo­le at­si­dū­rė penk­ tą kar­tą.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

Vie­na pa­bė­go

2010 m. ge­gu­žę S.Ka­čiu­šy­tė su dviem ma­ža­me­tė­mis atė­jo į nuo­ mo­ja­mą bu­tą pas A.Ša­ko­čių. Pas­ ta­ra­sis gir­ta­vo su dar dviem vy­rais.

By­los duo­me­ni­mis, vy­rai gė­rė vy­ ną. Kaip paaiš­kė­jo vė­liau, nu­ken­ tė­ju­sio­sios į sve­čius atė­jo taip pat ne tuš­čio­mis – at­si­ne­šė alaus.

Kom­pa­ni­jai vai­ši­nan­tis at­ mos­fe­ra kai­to ir įkau­šę vy­ rai ėmė pra­šy­ti strip­ti­zo bei siū­ly­ti pa­si­my­lė­ti. Vie­nai iš nu­ ken­tė­ju­sių­jų, grei­čiau­siai dėl pa­ si­prie­ši­ni­mo vy­rų gei­du­liams, A.Ša­ko­čius spy­rė į vei­dą. Ši išė­jo į ki­tą kam­ba­rį pa­skam­bin­ti bro­liui.

Ma­žo­sios drau­gės pla­nus pa­

Po kiek lai­ko be­si­links­mi­nan­ti kom­pa­ni­ja ap­si­žiū­rė­jo, kad bal­ ko­no du­rys pra­vi­ros, o ma­ža­me­ tės nė­ra. Kaip tei­gė kal­ti­na­mo­ ji S.Ka­čiu­šy­tė, ji pa­ma­niu­si, kad mer­gai­tė iš­šo­ko pro bal­ko­ną, to­ dėl iš­si­gan­do ir per­si­pjo­vė ve­nas.

Dėl to mer­gi­na bu­vo iš­vež­ta į li­go­ ni­nę. Su ja va­žia­vo ki­ta kar­tu bu­ vu­si ma­ža­me­tė.

S.Ka­čiu­šy­tei gy­dy­to­jai su­tei­kė pa­gal­bą ir iš­lei­do na­mo. Kar­tu su ma­ža­me­te ji vėl grį­žo pas A.Ša­ko­ čių, ta­čiau bu­vo neil­gai, nes su­si­ py­ko su juo ir išė­jo na­mo. Drau­ ge vi­sur ke­lia­vu­si ma­ža­me­tė li­ko su iš­gė­ru­siu nuo­mo­ja­mo bu­to šei­ mi­nin­ku.

A.Ša­ko­čius ma­ža­me­tei pa­siū­ lė iš­ger­ti ke­lias tab­le­tes – kad bū­tų ra­miau. Ši ne­no­rė­ju­si, ta­ čiau kal­ti­na­ma­sis ją įti­ki­no. Nuo iš­ger­tų tab­le­čių mer­gai­tei ėmė svaig­ti gal­va, to­dėl ji nuė­jo mie­ go­ti. Pa­si­nau­do­jęs to­kia ma­ža­ me­tės būk­le, A.Ša­ko­čius ją iš­ prie­var­ta­vo.

Arū­nas Damb­raus­kas

a.dambrauskas@kaunodiena.lt

Ki­lus įta­ri­mui, su­grį­žo

J.Žem­gu­lio gat­vė­je esan­čio dau­gia­ bu­čio gy­ven­to­jai sam­do dar­bi­nin­ kus, ku­rie jau ke­lios die­nos re­mon­ tuo­ja na­mo sto­gą – ne­san­da­rias vie­tas už­te­pa der­va.

Dar­bai vy­ko ir penk­ta­die­nį, tvy­ rant karš­čiams. „Nuo pat ry­to gir­dė­jo­si, kad ant sto­go kaž­kas nuo­lat dunk­si, dau­ žo. Dar­bi­nin­kai iš­va­žia­vo apie 12 va­lan­dą. Kai išė­jau į par­duo­tu­ vę, ko­ri­do­riu­je pa­ju­tau dū­mų kva­ pą. Iš pra­džių pa­gal­vo­jau, kad ką nors pri­de­gi­no kai­my­nai. Šiek tiek nuė­jus nuo na­mų pa­si­da­rė ne­ra­mu ir su­grį­žau. Dū­mų kva­pas jau bu­ vo stip­res­nis. Pra­dė­jau skam­bin­ti į kai­my­nų bu­tus, bet nie­kas nea­ti­ da­rė – vi­si bu­vo iš­va­žia­vę“, – sa­ kė ket­vir­ta­ja­me aukš­te gy­ve­nan­ ti Bro­nė.

Dū­mus pa­ju­to ir pir­ma­ja­me aukš­te gy­ve­nan­ti Dai­va. Ban­dy­da­ mos nu­sta­ty­ti, iš kur sklin­da dū­mai, mo­te­rys už­li­po į penk­tą aukš­tą.

Aukš­tai: ug­nia­ge­siai dau­giau­siai da

Pro liu­ką – lieps­nos

„Čia pa­ma­tė­me, kad dū­mai ver­žia­ si pro sto­go liu­ką. Net­ru­kus pa­si­ ro­dė ir lieps­nos. Čiu­po­me te­le­fo­ną ir pa­skam­bi­no­me ug­nia­ge­siams“, – pa­sa­ko­jo Bro­nė.

14.51 val. iš­kvie­ti­mo su­lau­kę ug­ nia­ge­siai at­vy­ko po ke­lių mi­nu­čių.

Dai­va te­le­fo­nu ėmė skam­bin­ ti penk­ta­ja­me aukš­te gy­ve­nan­ tiems kai­my­nams. Vie­ni tuo me­tu

Teis­mas il­gam už gro­tų Dia­na Kra­pa­vic­kai­tė

d.krapavickaite@kaunodiena.lt

Per­nai K.Bar­šaus­ko gat­vė­je ant­ ran­kiais su­ra­ki­nę ir už­mu­šę vy­ rą, eg­ze­ku­to­riai su­lau­kė griež­tos baus­mės. Teis­mas jų veiks­mus įver­ti­no kaip itin žiau­rią žmog­žu­ dys­tę.

Ar­ti­mų­jų aša­ros

Kau­no apy­gar­dos teis­mas pa­skel­bė nuo­spren­dį kau­nie­čiams 34-erių Juo­zui Ar­ci­ma­vi­čiui, 38-erių Ša­rū­ nui Pa­vi­lans­kui ir 40-me­čiam Ro­ mual­dui Stral­kui. J.Ar­ci­ma­vi­čius ir R.Stral­kus kal­tin­ti itin žiau­riai nu­žu­dę be­jė­giš­kos būk­lės žmo­gų, R.Stral­kus – dar ir su­kė­lęs fi­zi­nį skaus­mą nu­žu­dy­to­jo mo­ti­nai.

J.Ar­ci­ma­vi­čius ir R.Stral­kus ran­ko­ mis ir ko­jo­mis su­da­ vė ne­nus­ta­ty­tą kie­kį smū­gių. Š.Pa­vi­lans­kas dėl nu­žu­dy­mo iš­ tei­sin­tas, ta­čiau nu­baus­tas už tai, kad be svar­bios prie­žas­ties ne­ pra­ne­šė tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­

Svai­gu­lys: nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mo m

gę nuo al­ko­ho­lio.

jai apie jam ži­no­mą nu­si­kal­ti­mą.

Per­nai ba­lan­džio 17 d., li­kus 15 mi­nu­čių iki vi­dur­nak­čio, K.Bar­ šaus­ko gat­vė­je bu­vo kons­ta­tuo­ta 34-erių Dai­niaus mir­tis. Su­muš­tas vy­ras gu­lė­jo ne­to­li bend­ra­bu­čio, ku­ria­me ir gy­ve­no. Jo ran­kos bu­vo ant­ran­kiais su­ra­kin­tos už nu­ga­ros.

J.Ar­ci­ma­vi­čiui skir­ta 14 me­ tų lais­vės atė­mi­mo baus­mė, o R.Stral­kus už gro­tų pra­leis 16 me­ tų. Jiems skir­tas baus­mes nu­teis­ tie­ji tu­rės at­lik­ti pa­tai­sos na­muo­se. Š.Pa­vi­lans­kas už nu­ty­lė­tą nu­si­kal­ ti­mą nu­teis­tas vie­nų me­tų lais­vės

3

šeštadienis, liepos 7, 2012

miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas

au­gia­bu­čio sto­gas Nuo pat ry­to gir­ dė­jo­ si, kad ant sto­ go kaž­ kas nuo­ lat dunk­ si, dau­ žo. Dar­ bi­nin­kai iš­va­žia­ vo apie 12 va­lan­dą.

Mi­si­ja: gra­fams skir­tus pa­mink­li­nius at­mi­ni­mo ak­me­nis pa­šven­ti­

no Kau­no ar­ki­vys­ku­pas S.Tam­ke­vi­čius.

Artūro Morozovo nuotr.

Rau­dond­va­ry­je pa­gerb­ti gra­fai Tiš­ke­vi­čiai Arū­nas Damb­raus­kas

ar­bo tu­rė­jo ant sto­go.

bu­vo mies­te, ki­ti – ko­lek­ty­vi­nia­ me so­de. Iš mies­to at­vy­kęs penk­ ta­ja­me aukš­te gy­ve­nan­tis Ro­lan­ das džiau­gė­si, kad van­duo į bu­tą ne­pa­te­ko, ta­čiau ne­ri­ma­vo dėl už­ lie­tos laip­ti­nės, ku­ri ne­se­niai bu­vo at­nau­jin­ta.

Nu­ken­tė­jo laip­ti­nė

„Tu­rė­jo­me švie­sią, dai­lią, jau­ kią laip­ti­nę. Re­mon­tui sky­rė­me

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

10 tūkst. li­tų, ta­čiau da­bar vis­ką čia rei­kės šveis­ti“, – ap­gai­les­ta­vo Bro­nė.

Ro­lan­das ne­ri­ma­vo, kad, pra­si­ dė­jus smar­kiam lie­tui, pro sto­gą į bu­tus ga­li pra­dė­ti verž­tis van­duo. „Gais­ro ži­di­nys bu­vo ties lie­ taus ka­na­li­za­ci­jos an­ga. Ta ka­na­ li­za­ci­ja nu­ves­ta tarp vi­di­nių na­mo sie­nų. Ug­nies ži­di­nį lik­vi­da­vę ug­ nia­ge­siai ap­link an­gą iš­ka­po­jo di­

de­lę duo­bę. Pro ją da­bar į na­mą ga­li verž­tis van­duo“, – nuo­gąs­ta­ vo penk­ta­ja­me aukš­te esan­čio bu­ to šei­mi­nin­kas.

Ga­li­mų gais­ro prie­žas­čių ug­ nia­ge­s iai va­kar ne­ko­m an­d a­vo.

Gy­ven­to­j ų nuo­m o­n e, in­c i­d en­ tą ga­lė­jo su­kel­ti per kait­rą sto­gą der­vavę dar­bi­nin­kai. Ant įkai­tin­ to sto­go jie bu­vo pa­li­kę ir ke­lis du­ jų ba­lio­nus.

ų pa­siun­tė itin žiau­rius žu­di­kus šė au­ką į ma­ši­ną ir iš­ve­žė į na­me­lį so­dų bend­ri­jo­je, kur tę­sė tar­dy­mą.

Sū­nų mė­gi­nu­siai ap­gin­ti Dai­niaus ma­mai taip pat kliu­vo. R.Stral­kus smo­gė ke­lią pa­sto­ju­siai mo­te­riai.

Nie­ki­no be­jė­gį

me­tu kal­ti­na­mie­ji J.Ar­ci­ma­vi­čius (nuotr. dešinėje) ir R.Stral­kus bu­vo ap­svai­ And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

atė­mi­mu. Jo baus­mė lai­ko­ma jau at­lik­ta ir jis pa­leis­tas teis­mo sa­lė­ je. Skel­biant nuo­spren­dį, sa­lė­je pa­ si­gir­do rau­dos.

Mė­gi­no iš­tar­dy­ti

Nu­žu­dy­ta­sis Dai­nius su kal­ti­na­ mai­siais su­si­pa­ži­no dar bū­da­mas įka­li­ni­mo įstai­go­je. Konf­lik­tas K.Bar­šaus­ko g. ki­lo, nes nu­si­kal­tė­ liams ki­lo įta­ri­mų, kad Dai­nius esą pa­si­kė­si­no į vie­ną jų bend­rą pa­žįs­ ta­mą. Į bend­ra­bu­tį, ku­ria­me gy­ve­ no Dai­niaus ma­ma ir pas ku­rią po įka­li­ni­mo grį­žo sū­nus, vy­rai at­vy­ko

iš­siaiš­kin­ti mi­nė­to pa­žįs­ta­mo din­ gi­mo ap­lin­ky­bių.

No­rė­da­mi iš­gau­ti kuo dau­giau in­for­ma­ci­jos, jie su­ra­ki­no Dai­niui ran­kas ant­ran­kiais. Taip atė­mę au­ kai ga­li­my­bę prie­šin­tis, J.Ar­ci­ma­ vi­čius ir R.Stral­kus ran­ko­mis ir ko­ jo­mis su­da­vė Dai­niui ne­nus­ta­ty­tą kie­kį smū­gių į įvai­rias kū­no vie­tas.

Teis­mas kons­ta­ta­vo, kad tei­sia­ mie­ji itin žiau­riai nu­žu­dė žmo­gų.

Re­mian­tis liu­dy­to­jų pa­ro­dy­mais, paaiškėjo, kad Dai­nius jau bu­ te bu­vo leis­gy­vis, ta­čiau eg­ze­ku­ to­riams to ne­pa­ka­ko, to­dėl nu­ne­

Su­muš­tą, be­veik be gy­vy­bės ženk­ lų Dai­nių tei­sia­mie­ji per­da­vė jo se­ se­riai. Mo­ters pa­kvies­ti me­di­kai 34-erių vy­rui nie­kuo pa­dė­ti jau ne­ga­lė­jo. Jis bu­vo ne­gy­vas. Teis­mas pa­brė­žė, kad Dai­nius mi­rė nuo pa­ tir­tų gal­vos su­ža­lo­ji­mų.

Pag­rin­di­niai mir­tį le­mian­tys veiks­mai bu­vo at­lik­ti bend­ra­bu­ ty­je K.Bar­šaus­ko g. Liu­dy­to­jai pa­ tvir­ti­no, kad jau ten mė­gin­ta gai­ vin­ti Dai­nių – ant jo bu­vo pi­la­mas šal­tas van­duo. Jis pa­ts jau ne­be­ paė­jo. Kal­ti­na­mie­ji au­ką į ma­ši­ną nu­ne­šė.

Teis­mo ver­dik­tas griež­tas, nes itin žiau­riai nu­žu­dy­tas be­jė­giš­kos būk­lės žmo­gus. Dai­niaus ma­ma baus­mių sū­naus žu­di­kams neiš­gir­ do. Ji sa­vo no­ru pa­si­trau­kė iš gy­ ve­ni­mo. Nu­ken­tė­ju­sią­ja bu­vo pri­ pa­žin­ta Dai­niaus se­suo. Teis­mo spren­di­mu jai nu­teis­tie­ji tu­rės su­ mo­kė­ti 50 tūkst. li­tų ne­tur­ti­nei ir per 3 tūkst. li­tų tur­ti­nei ža­lai at­ly­ gin­ti. Vi­si trys dar tu­rės su­mo­kė­ ti po 300 li­tų teis­mo iš­lai­doms at­ ly­gin­ti.

Prie Rau­dond­va­rio baž­ny­čios ati­ deng­ti ir vi­suo­me­nei pri­sta­ty­ti pa­mink­li­niai at­mi­ni­mo ak­me­nys, skir­ti kop­ly­čio­je pa­lai­do­tiems ke­ tu­riems gra­fų Tiš­ke­vi­čių gi­mi­nės at­sto­vams.

Ar­chi­tek­tės Vio­le­tos Bei­gie­nės ir skulp­to­riaus Ma­riaus Pet­raus­ ko kū­ri­nius šeš­ta­die­nį pa­šven­ti­ no Kau­no ar­ki­vys­ku­pas Si­gi­tas Tam­ke­vi­čius. Taip Rau­dond­va­ ry­je pra­si­dė­jo Vals­ty­bės die­nos mi­nė­ji­mas.

Gra­f ų Tiš­ke­v i­č ių at­m i­n i­ mo įam­ži­ni­mo ini­cia­to­rius ra­jo­ no me­ras Va­le­ri­jus Ma­kū­nas pa­

kvie­tė su­si­rin­ku­siuo­sius jung­tis ir kar­tu trauk­ti į Rau­dond­va­rio pi­ lies par­ką prie ka­ra­liaus Min­dau­ go pa­mink­lo.

Kau­no ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė Rau­ dond­va­ry­je Vals­ty­bės die­nos pro­ ga tra­di­ciš­kai ren­gia iš­kil­min­gą ta­ry­bos po­sė­dį. Po­sė­dy­je bai­gia­ mo­je at­nau­jin­ti Rau­dond­va­rio pi­ ly­je bu­vo ap­do­va­no­ti Kau­no ra­jo­ nui nu­si­pel­nę as­me­nys. Šven­tės pro­ga bu­vo pri­sta­ty­ tas tarp­tau­ti­nio ple­ne­ro, su­reng­ to Varmijos–Mozūrų vai­va­di­jo­je (1410 m. šios vai­va­di­jos te­ri­to­ri­ jo­je įvy­ko Žal­gi­rio mū­šis), dar­bų pa­ro­dos „Žalgiris–Grunwald“ ati­da­ry­mas.

Virš Kau­no – Vy­čio kry­žiaus vė­lia­va Vals­ty­bės die­nos pro­ga va­kar vi­ dur­die­nį Vy­tau­to Di­džio­jo ka­ro mu­ zie­jaus so­de­ly­je tra­di­ciš­kai iš­kel­ta Vy­čio kry­žiaus vė­lia­va.

Kal­bė­jusieji pa­brė­žė: kaip ir ka­ra­ liaus Min­dau­go lai­kais, tvir­tin­ti vals­ ty­bę truk­do int­ri­gos, ne­su­ta­ri­mai ar pa­pras­čiau­sias ne­su­si­kal­bė­ji­mas.

Is­to­ri­nė­je Kau­no vie­to­je su­si­rin­ko mies­to va­do­vai, mies­to ta­ry­bos ir Sei­mo na­r iai, Kau­no įgu­los at­sto­ vai, lais­vės ko­vo­to­jai, pa­trio­ti­nių or­ ga­ni­za­ci­jų na­riai, pa­trio­tiš­kai nu­si­ tei­kę mies­tie­čiai.

„Tu­ri­me ant­rą­ją res­pub­li­ką, ku­ri jau gy­vuo­ja ly­giai tiek, kiek gy­va­vo pir­ mo­ji. Pri­va­lo­me da­ry­ti vis­ką, kad nie­ ka­da dau­giau ne­rei­kė­tų vėl at­kur­ti vals­ty­bės“, – mi­nė­ji­me kal­bė­jo Kau­no mies­to me­ras And­rius Kup­čins­kas.

UAB „Kauno švara“ prekiauja

kokybišku sijotu kompostu

Dėl komposto įsigijimo kreiptis darbo dienomis telefonu 8 699 88 113.

4

šeštadienis, liepos 7, 2012

tema

Ne­ju­dan­ti kū­rė­ja: o kas pa­si­keis bar mer­gi­nos gal­vo­je 1 Da­ dė­lio­ja­si min­tys apie bū­si­

mą ro­ma­ną. Klau­sia­ma, apie ką bus nau­ja­sis kū­ri­nys, El­vi­na juo­kia­si ir ka­te­go­riš­kai at­si­sa­ko at­skleis­ti. „Aš ir tu – tas pa­ts žmo­gus“ – taip va­di­na­si dar vi­sai ne­se­niai die­ nos švie­są iš­vy­du­si El­vi­nos kny­ga.

Jau­nos ra­šy­to­jos mo­ky­to­ja Al­man­tė Šim­ku­vie­nė sa­ko, kad skai­ty­da­mas šią kny­ge­lę tar­si iš­vyks­ti į ke­lio­nę po El­vi­nos ste­buk­lin­gų min­čių, iš­ gy­ve­ni­mų ir fan­ta­zi­jų pa­sau­lį. Pa­ sau­lį mer­gi­nos, ku­ri dėl li­gos vi­siš­ kai ne­ju­da.

Bū­ties tra­pu­mas

Na­mai, ku­riuo­se gy­ve­na El­vi­na, dvel­kia ra­my­be ir tra­pu­mu. Du­ris atei­nan­tie­siems ati­da­ro auk­lė Ele­ na. Akys už­kliū­va už dau­gy­bės gul­ bių skulp­tū­rė­lių. Šių gra­žių ir di­din­ gų paukš­čių at­vaiz­dus El­vi­na ėmė ko­lek­cio­nuo­ti bū­da­ma sep­ty­ne­rių.

Da­bar na­muo­se gul­bių yra apie 1,5 tūks­tan­čio – įvai­raus dy­džio, spal­ vų, iš skir­tin­gų me­džia­gų.

Ar­tė­jant prie El­vi­nos kam­ba­rio jun­ta­mas tra­pu­mas pa­sie­kia kul­ mi­na­ci­ją. Lo­vo­je, po, at­ro­do, traš­ kan­čia nuo bal­tu­mo ant­klo­de, gu­li mer­gai­tė dai­liai su­šu­kuo­to­mis ru­ dų plau­kų ka­se­lė­mis. El­vi­na ser­ga rau­me­nų at­ro­fi­ja. Iki tam tik­ro am­ žiaus ji dar ga­lė­jo sė­dė­ti. Ir da­bar kar­tais ga­li, ta­čiau jos glež­nam kū­ ne­liui, sve­rian­čiam vos 20 kg, ge­ riau gu­lė­ti.

Kvė­puo­ti El­vi­nai pa­de­da spe­ cia­lus apa­ra­tas. Fi­zi­nis šios tra­pios mer­gai­tės gy­ve­ni­mas vi­siš­kai ki­ toks nei svei­kų­jų, ta­čiau iš­raiš­kin­ gos di­de­lės mė­ly­nos akys tik pa­ žvel­gus lei­džia su­pras­ti ją esant rim­ta pa­šne­ko­ve. „Skaus­mai ma­nęs ne­kan­ki­na – tai vie­nas iš pui­kiau­sių da­ly­kų, lei­ džian­čių man bū­ti lai­min­gu žmo­ gu­mi. Ver­kiu ga­na re­tai, bet, kaip ir vi­siems, vis­ko pa­si­tai­ko“, – emo­ ci­ją El­vi­nos bal­se truk­do pa­jus­ti į kū­ną įves­tas spe­cia­lus vamz­de­lis – tra­cheos­to­ma (il­ga­lai­kė dirb­ti­ nė plau­čių ven­ti­lia­ci­ja), ta­čiau jos akys – at­vi­ros ir ty­ros.

Toks kū­nas sau­go

El­vi­na mė­gi­no pri­si­min­ti, kiek kar­ tų per­nai bu­vo lau­ke. Gal de­šimt?

Tiks­liai ir pa­ti ne­pa­me­na, ta­čiau tai – re­ta pra­mo­ga. Ne­gai­les­tin­ga li­gos diag­no­zė, pa­krei­pu­si El­vi­nos gy­ve­ ni­mo ke­lią ki­ta link­me, ne­suž­lug­dė mer­gi­nos – grei­čiau at­virkš­čiai. Jos ar­ti­mie­ji, mo­ky­to­ja pa­brė­žia, kad El­vi­na – la­bai stip­ri ir ne­pap­ras­ tai at­kak­li. „Di­džiuo­juo­si tuo, kad esu už­si­ spy­ru­si. Aš mėgs­tu stip­rius žmo­ nes, ku­rie ži­no, ko no­ri, ką da­ro, ne­dve­jo­ja, ne­pyks­ta, ne­bam­ba ant vi­so pa­sau­lio. Ei­na, da­ro, ku­ria, ke­ liau­ja“, – čia pat at­min­ty­je iš­ky­ lan­tis 21-ų El­vi­nos kū­ry­bos ba­ga­ žas ne­lei­džia abe­jo­ti jos žo­džiais.

Rau­me­nų at­ro­fij­ a Tai ge­ne­tiš­kai nu­lem­ta li­ga, kai dėl tam tik­r ų stu­bu­ro sme­ge­nų pa­k i­ti­ mų ne­si­vys­to rau­me­nys. Kvė­puo­ jant taip pat da­ly­vau­ja rau­me­nys ir El­vi­na yra pir­mo­ji Lie­tu­vo­je, ku­riai bu­vo pri­tai­ky­ta plau­čių ven­ti­lia­ci­ ja na­muo­se.

„Ma­no svei­ka­ta nė­ra svar­biau­sias ma­no gy­ve­ni­mo ak­cen­tas – tie­siog aš to­kia esu. Jei­gu bū­čiau svei­ka, gal­būt bū­čiau nuė­ju­si blo­gais ke­ liais. Aš ne­ži­nau. Toks kū­nas ap­ sau­go ma­ne nuo blo­gų da­ly­kų“, – El­vi­na dės­to sa­vo fi­lo­so­fi­nį po­žiū­rį į jai li­ki­mo skir­tą gy­ve­ni­mo ke­lio­ nę vie­no­je vie­to­je. Ji ra­mi, nes ar­ ti­mie­ji su­pran­ta, kad tra­pus ir ne­ jud­rus mer­gi­nos kū­nas ne­truk­do jai nor­ma­liai gy­ven­ti.

Nie­ko neį­ma­no­mo nė­ra

Nor­ma­laus gy­ve­ni­mo ko­ky­bę pa­ tvir­ti­na pui­kiais įver­ti­ni­mais baig­ ta vi­du­ri­nė mo­kyk­la. „Tas jos už­ si­spy­ri­mas ir yra va­rik­lis. Ji kar­tais iš­si­ke­lia to­kius tiks­lus, ku­rie at­ro­ do ne­pas­ver­ti. Pa­ma­žu pa­ma­tai, kad nie­ko nė­ra neį­ma­no­mo. El­vi­na taip už­kre­čia sa­vo ti­kė­ji­mu, kad ir pa­ts imi ti­kė­ti, jog vis­kas yra įma­ no­ma. Rei­kia la­bai no­rė­ti ir ti­kė­ti tuo, ką da­rai“, – mo­ki­nės at­kak­lu­ mą pa­brė­žia A.Šim­ku­vie­nė.

Vals­ty­bi­nių eg­za­mi­nų El­vi­na ne­ lai­kė. Tuo me­tu tai bu­vo pre­ce­ den­to ne­tu­rin­tis at­ve­jis, kad to­ kios būk­lės žmo­gus siek­tų lai­ky­ti eg­za­mi­ną, nes ke­ti­na sto­ti į aukš­ tą­ją mo­kyk­lą. Vals­ty­bi­niams eg­za­ mi­nams ne­pri­ta­rė ir me­di­kai – ne kiek­vie­nas ga­li at­lai­ky­ti di­džiu­ lę psi­cho­lo­gi­nę ir emo­ci­nę įtam­pą. Žmo­gui, ku­ris tu­ri to­kį tra­pų kū­ną, tai ga­lė­jo bū­ti per sun­ku.

El­vi­na la­bai ge­rais pa­žy­miais bai­gė mo­kyk­lą ir to pa­ka­ko, kad ją priim­tų į Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­ si­te­tą. Stu­di­jas uni­ver­si­te­te mer­ gi­na tę­sia nuo­to­li­niu bū­du. Be pa­ grin­di­nių lie­tu­vių kal­bos stu­di­jų, El­vi­na dar pa­si­rin­ko stu­di­juo­ti me­no­ty­rą. Taip pat mo­ko­si ang­lų, pran­cū­zų kal­bų. „Prii­mant šiuos spren­di­mus mes ne­la­bai ją pa­lai­kė­me, bet ką da­ry­si.

Te­ko nu­si­leis­ti. Žiū­ri­me, kad ji su­ si­do­ro­ja, ir pa­lai­ko­me to­kį jos pa­ si­rin­ki­mą. Ji nuo­lat įro­di­nė­ja, kad nie­ko nė­ra neį­ma­no­mo“, – šyp­te­ lė­ja A.Šim­ku­vie­nė. Įtemp­ta die­not­var­kė

El­vi­na iš­klo­ja sa­vo die­not­var­kę: „Ke­liuo­si dar­bo die­no­mis anks­ti – šeš­tą. Ne to­dėl, kad rei­kė­tų, o tie­ siog gai­la lai­ko – juk ga­li­ma daug įdo­miau jį pra­leis­ti. Ry­ti­nės pro­ ce­dū­ros už­trun­ka apie pus­va­lan­ dį. Maž­daug nuo de­vy­nių už­sii­mu moks­lo rei­ka­lais, o per ato­sto­gas ra­šau laiš­kus, skai­tau. Tai trun­ ka vi­są die­ną. Pie­tau­da­ma taip pat skai­tau įvai­rius kul­tū­ros straips­ nius. Pa­va­ka­re mė­gau­juo­si ka­va su pie­nu. Mie­go­ti ei­nu apie 23 val.

Tie­sa, sa­vait­ga­liais pa­pras­tai ke­ liuo­si apie de­vin­tą de­šim­tą.“ Žo­dis „ke­liuo­si“ iš El­vi­nos lū­pų skam­ba pa­ra­dok­sa­liai. Ji ke­lia­si – at­mer­kia akis. Tar­si už­bėg­da­ma į prie­kį bū­si­mam klau­si­mui El­vi­na pa­sa­ko­ja, kad pir­mą kar­tą ją pa­ ma­tę dau­gu­ma žmo­nių su­trin­ka, iš­si­gąs­ta, nes ne­ži­no, kaip bend­ rau­ti. Svars­to, apie ką kal­bė­ti, ar ji – svei­ko pro­to. Išei­nant nuo­mo­nė daž­niau­siai pa­si­kei­čia. „Kai atei­ na ant­rą ar tre­čią kar­tą, ne­be­ky­ la klau­si­mų, apie ką kal­bė­ti ir ar aš – svei­ko pro­to“, – žvelg­da­ma mė­ ly­no­mis aki­mis El­vi­na tar­si pa­de­ da taš­ką. „Daugelis atė­ję mė­gi­na su El­vi­ na kal­bė­ti taip, tar­si jai nie­ko ne­bū­

Atkakli: A.Šim­ku­vie­nės teigimu, Elvina nuolat įrodinėja, kad nėra nieko neįmanomo.

tų. Kal­bė­ti apie vis­ką – tik ne apie jos li­gas. Vi­si ban­do bend­rau­ti taip, tar­si ji bū­tų to­kia kaip jie. Bet juk taip nė­ra. Juk ir val­go, ir mie­ga ji vi­sai ki­taip“, – įsi­ter­pia mo­ky­to­ja A.Šim­ku­vie­nė. Tie­sa, mo­te­ris pri­ si­pa­ži­no, kad apie skaus­mą El­vi­nos pa­klau­sė to­li gra­žu ne iš kar­to.

Skaus­mai ma­nęs ne­ kan­ki­na – tai vie­nas iš pui­kiau­sių da­ly­ kų, lei­džian­čių man bū­ti lai­min­gu žmo­ gu­mi.

„Bend­rau­ti rei­kia na­tū­ra­liai ir per daug ne­gal­vo­ti, ko rei­kia klaus­ti ir ko ne­rei­kia. Kai imi apie tai gal­vo­ ti, pra­de­da jaus­tis dirb­ti­nu­mas“, – po­kal­bį tę­sia El­vi­na.

Suar­tė­ji­mo ženk­las?

Praė­ju­si va­sa­ra dar la­biau suar­ti­no mo­ki­nę ir mo­ky­to­ją. Mo­ky­to­ja su­ si­lau­žė stu­bu­rą. Il­gai gu­lė­jo li­go­ni­ nė­je, po to vy­ko rea­bi­li­ta­ci­ja. „Toks keis­tas su­ta­pi­mas, per ku­rį su­pra­ tau, ką reiš­kia tik gu­lė­ti ir žiū­rė­ti į vie­ną taš­ką“, – at­vi­rau­ja A.Šim­ku­ vie­nė.

Ir taip gu­lint rei­kė­jo val­gy­ti, nu­ si­praus­ti, bend­rau­ti, kai atei­da­vo

žmo­nės ap­lan­ky­ti. A.Šim­ku­vie­nė pa­ti ste­bi­si tik ta­da su­vo­ku­si, kad lai­ko die­no­je ne tiek ir daug. Įvy­ko dar vie­nas, ko ge­ro, svar­biau­sias, da­ly­kas. „Man da­bar, po to pa­ty­ ri­mo, gal ir leng­viau su­pras­ti El­vi­ ną“, – kart­kar­tė­mis jau su­si­tin­ka ne mo­ki­nės ir mo­ky­to­jos, o drau­ gių žvilgs­niai.

Gal tai ženk­las? El­vi­nos kam­ ba­rys, at­ro­do, su­dre­ba nuo mo­te­ rų juo­ko. „Ži­no­ma, ženk­las“, – abi kva­to­ja­si dar links­miau. „La­biau­ siai ke­liau­ti per šį gy­ve­ni­mą jai pa­ de­da ge­ras hu­mo­ro jaus­mas“, – sa­ ko mo­ky­to­ja.

Vaiz­duo­tės ga­lia

Ki­tas da­ly­kas, pa­de­dan­tis El­vi­nai gy­ven­ti, – kny­gos. Ji skai­to nuo­ lat. Pers­kai­ty­tų kny­gų kie­kiu ga­lė­tų kon­ku­ruo­ti su ge­ro­kais vy­res­niais mėgs­tan­čiais skai­ty­ti žmo­nė­mis.

Pa­ti El­vi­na tei­gia, kad skai­ty­mas ją nu­ke­lia į fan­ta­zi­jų pa­sau­lį, kny­gos pa­de­da pa­ma­ty­ti tai, ko ne­ma­to ar ne­ga­li pa­ma­ty­ti. „Iš­mo­kau džiaug­tis gy­ve­ni­mu, tuo, ką tu­riu, nes ir man pa­čiai gy­ ven­ti tuo­met da­ro­si leng­viau“, – ne­sle­pia El­vi­na. „Ma­ne su­pa my­ lin­tys žmo­nės – tė­vai, mo­ky­to­jai, gy­dy­to­jai. Tai drau­gai iš di­džio­sios rai­dės, ku­rie lei­džia man gy­ven­ ti. Aš esu la­bai už­si­spy­ru­si, ta­čiau nie­ko ne­lai­mė­čiau, jei­gu ma­nęs nie­kas ne­pa­lai­ky­tų“, – ra­miai dės­ to El­vi­na.

Pers­kai­ty­tų kny­gų, pa­ma­ty­tų lai­dų, ar­ti­mų­jų pa­pa­sa­ko­tų įspū­ džių iš­jaus­tus grū­dus El­vi­na ir sė­ ja sa­vo kū­ri­niuo­se. „Ži­no­ki­te, vi­ sai ne­sun­ku įsi­vaiz­duo­ti. Aš tu­riu ge­rą at­min­tį, ne­blo­gą vaiz­duo­ tę. Tu­rint daug lai­ko ga­li­ma vis­ką įsi­vaiz­duo­ti. Da­bar yra daug tech­ no­lo­gi­jų ir, pa­si­tel­kus jas, taip pat sa­vo vaiz­duo­tės ga­lią, ga­li­ma at­si­ dur­ti ten, kur tik no­ri, ir taip, kaip no­ri“, – kū­ry­bos šal­ti­nį at­sklei­džia ra­šy­to­ja.

Klau­si­mai iš­si­lie­ja

Ver­čian­ti vir­pė­ti mei­lė, daik­tai, ku­riuos ga­li­ma su­šil­dy­ti ir įpūs­ ti ener­gi­jos, pa­si­vaikš­čio­ji­mai se­ na­mies­čiu ir grei­tai le­kian­tis au­to­ mo­bi­lis at­vi­ru sto­gu – vi­sa tai tar­si iš rea­lios pa­tir­ties iš­lie­ti kū­ri­niuo­se El­vi­nos iš­gy­ve­ni­mai. „Tai, kas su­si­kau­pia ky­lan­čiuo­se vi­du­je klau­si­muo­se, iš­si­lie­ja kū­ry­ bo­je. Ki­taip, ko ge­ro, kil­tų dep­re­si­ ja. Ge­rai, kad iš­si­lie­ja“, – šyp­te­lė­ja El­vi­na, ta­čiau per­ne­lyg neužt­run­ka ieš­ko­da­ma at­sa­ky­mo, kas vis dėl­to jai yra kū­ry­ba.

Mer­gi­na pri­si­pa­žįs­ta, kad pir­mo­ji jos kny­ga yra liūd­na ir pik­ta. Au­to­ rei te­bu­vo 15 me­tų. Ta­da pa­si­kei­tė jos gy­ve­ni­mas. Pab­lo­gė­jo svei­ka­ta. „Po to aš iš­mo­kau gy­ven­ti ir da­bar man ge­ra“, – tar­si pa­ti sa­ve kri­ti­ kuo­ja jau­na ra­šy­to­ja. „Juo­da spin­ din­ti ro­žė“, „Bal­ta skais­ti ro­žė“, „Rau­do­na my­lin­ti ro­žė“ – El­vi­nos

5

šeštadienis, liepos 7, 2012

tema

s­tų, jei­de­juo­čiau?

Iš poe­zi­jos kny­gos „Rau­do­na my­lin­ti ro­žė“ Vi­si tu­rim an­ge­lus sa­vo O gal­būt aš esu ta­vo.

Pa­si­ro­dy­siu ne­ti­kė­tai, Ap­gau­bus nak­čiai žvaigž­dė­tai...

----- ----- ----Med­vil­ne iš­klo­tu, Smil­ka­lu kve­pian­čiu, Žie­dais iš­puoš­tu Aš ei­nu ta­ku.

Jis ve­da tik­tai pas ta­ve.

Ti­kiu, jog ten ra­siu mei­lę, Ku­ri gar­džiai kve­pės ci­na­mo­nu

Snie­guo­lių se­su­čių – mi­li­jo­nai.

Dia­na Kra­pa­vic­kai­tė

Leng­vu­mas, skaid­ru­mas ne­že­miš­kas.

Šo­ka iš­ti­si pa­vil­jo­nai.

Jei no­ri, kad snie­guo­lė gy­ven­tų, Ne­pa­milk, nes mei­lėj ji su­deg­tų.

----- ----- ----No­riu mei­lės rau­do­nos, Iki skaus­mo ge­lian­čios, Karš­tos taip karš­tos, Tie­siog žu­dan­čios, Ku­ri smelk­tų kaip špa­ga, Per­ver­tų šir­dį ma­ną.

Išt­rau­ka iš kny­gos „Aš ir tu – tas pa­ts žmo­gus“ bis. Tin­k a­m e vie­n as ki­t am. Ri­š a­ si ne­m a­to­m i siū­l ai – jaus­mų vir­ve­ lės. Švel­n iai snin­g ant ei­n a jau ne­ be du žmo­n ės – aš ir tu; da­b ar ei­n a­ me mes – vie­n as. Taip kas­k art su­s i­ tik­d a­m i pra­de­d a­me ręs­t i, tver­t i ki­ tą pa­s au­l į.

vi­di­nė bū­se­na kei­tė­si kaip poe­zi­jos kny­gų pa­va­di­ni­mai.

Ma­no mo­ky­to­ja Al­man­tė pa­re­da­ guo­ja, bet ko­re­guo­ja la­bai ne­daug.

Pers­kai­to, mes pa­si­ta­ria­me ir lie­ka tai, kas tu­ri bū­ti“, – El­vi­na sten­ gia­si iš­lai­ky­ti pir­mi­nę sa­vo kū­ri­ nio idė­ją.

Ne­lei­džia ko­re­guo­ti

„Ma­no kū­ri­nius už­ra­šo sek­re­to­ rė-re­fe­ren­tė“, – paaiš­ki­na El­vi­na. „Kas? Ele­na? – su­glums­ta mo­ky­ to­ja. – Pa­kė­lė jū­sų pa­rei­gas. Bu­vo­te tik sek­re­to­rė.“ Ta­da jau juo­kia­si vi­ sos trys mo­te­rys. El­vi­na pa­sa­ko­jo, kad pir­miau­sia ei­lė­raš­čius ra­šy­da­vo min­ty­se. Pri­si­min­da­vo jų maž­daug 30. Vi­sus juos vie­nu at­si­kvė­pi­mu ir pa­dik­tuo­da­vo sa­vo bu­vu­siai pra­di­ nių kla­sių mo­ky­to­jai Ni­jo­lei Bart­ kai­tie­nei.

Ra­šy­ti pro­za taip ne­bei­šė­jo. To­dėl El­vi­na ap­gal­vo­da­vo, ta­čiau kur­da­vo iš kar­to ir dik­tuo­da­vo eksp­rom­tu, kai mo­ky­to­ja atei­da­vo už­ra­šy­ti. „Aš ne­lei­džiu ko­re­guo­ti. Kai pra­ de­di tai­sy­ti ir ko­re­guo­ti tai, ką jau esi pa­ra­šęs, išei­na nau­jas kū­ri­nys.

Kai pa­s au­l is man iš­nyks, ta­vęs ne­ be­ra­siu. Ta­da dėl mei­lės aš gy­ven­

Li­ko neat­sa­ky­ta

Pas­ku­ti­nio­jo­je El­vi­nos kny­go­je „Aš ir tu – tas pa­ts žmo­gus“ – daug mei­lės, gam­tos pa­ju­ti­mų ap­ra­šy­ mų, iliu­zi­jų, sva­jo­nių. El­vi­na sva­ jo­ja apie ke­lio­nę il­gam ir to­li. Gal lai­vu po Vi­dur­že­mio jū­rą? „Aš ma­nau, kad kiek­vie­nas žmo­ gus, ku­ris tu­ri di­de­lę rim­tą pro­ ble­mą, po tam tik­ro lai­ko pra­de­da ma­ty­ti švie­siai, jis ima my­lė­ti gy­ ve­ni­mą. Bū­da­ma to­kio­je si­tua­ci­ jo­je, ko­kio­je esu aš, no­riu gy­ven­ti kiek įma­no­ma ge­riau ir iš­nau­do­ ti kiek­vie­ną ga­li­my­bę. O kas pa­ si­keis­tų, jei­ im­čiau de­juo­ti, ai­ma­

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Gy­vas oro kū­nas toks ma­giš­kas.

----- ----- -----

Leng­v u žings­n iu, ne pa­s ku­b o­m is, ei­n a­m e bal­t u, snie­g u ap­k lo­t u ša­ li­g at­v iu, den­g iant su­te­m ai. „Duok ran­k ą“ – ne­d rįs­t i, nes šla­p ias del­ nas. Aš pai­mu ta­v us pirš­t us į sa­vo sau­j ą, to­k ią pat drėg­n ą ir šal­t ą. Ty­l a.

Ne­j au­k i ty­l a. Imu kal­b ė­t i. Sa­k au bet ką, kad tik nu­t rauk­č iau ty­l ą, pa­d rą­ sin­č iau ta­ve ir at­ver­č iau sa­ve. Ne­ ti­kė­t ai leng­v ai už­s i­m ez­g a po­k al­

A.Bau­ža: ji ma­no šir­dis.

Ma­no di­džio­ji mei­lė

Ir ap­klos minkš­tu med­vil­nės ap­klo­tu.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Pir­myn: A.Bau­žos fi­lo­so­fi­ja pa­pras­ta – gy­ven­ti ir ei­ti pir­myn.

siu. Nors ta­vęs ne­bus, at­si­kel­siu vil­ da­ma­si, kad bū­da­mas ten, kaž­kur to­ li, ma­ne my­l i. Kas yra mei­lė? Neat­sa­ ky­siu. Tik ži­nau, kad mes vie­nas ki­ tam nu­ma­t y­t i. Ar sun­k u my­lė­t i? Ne, tai lyg kvė­puo­t i. Vie­ną­kart taip, lyg į ug­n į, ki­tą­kart – į šal­tą dvelks­mą, o kar­tais, it po gai­v ios nak­t ies nu­l i­jus vė­s iam lie­t ui, al­s uot sals­va le­l i­jos aro­ma­to jū­ra.

nuo­ti? Be to, ma­ne su­pa la­bai ge­ri žmo­nės. Jie man su­tei­kia tai, kas yra ge­riau­sia, ir aš tuo nau­do­juo­si.

Man nė­ra dėl ko liū­dė­ti ir pik­tin­ tis“, – apie švie­są sa­vo vi­du­je at­ vi­rau­ja El­vi­na.

Mer­gi­na pa­sa­ko­ja, kad kai bu­vo ma­ža, jai ne­bu­vo ka­da gal­vo­ti apie tai, ko­dėl ji ki­to­kia nei svei­kie­ji.

Daug pie­šė, skai­tė, dai­na­vo, lip­dė – tie­siog ne­bu­vo lai­ko dėl per di­de­lio užim­tu­mo. „Aš tu­rė­jau gra­žią vai­ kys­tę. Vi­so­se nuo­trau­ko­se šyp­sau­ si“, – ir da­bar šyp­te­lė­ja mer­gi­na. Į kai ku­riuos klau­si­mus El­vi­na at­sa­ko tar­si ži­no­da­ma, kad jie ga­ li kil­ti: „Jūs no­ri­te pa­klaus­ti apie ma­no svei­ka­tą? La­bai sun­ku kal­ bė­ti su tė­vais ma­no svei­ka­tos te­ mo­mis. Man ne­ma­lo­nu žiū­rė­ti į ne­svei­kus žmo­nes, nes ta­da ly­gi­nu sa­ve su jais. Kė­liau klau­si­mą ko­dėl, bet at­sa­ky­mo nė­ra.“

Su El­vi­nos tė­čiu, ži­no­mu ad­vo­ ka­tu Ar­tū­ru Bau­ža, su­si­ti­ko­me pir­mą jo dar­bo die­ną po ato­sto­ gų. Jis džiau­gė­si duk­rai par­ve­ žęs ke­lis tūks­tan­čius nuo­trau­kų, ku­rias drau­ge va­ka­rais žiū­rės ir kal­bė­sis.

Ei­na­me į prie­kį

„Bu­vau Ba­lio sa­lo­je. Ten vie­ną ry­ tą at­si­kė­lęs pro lan­gą pa­ma­čiau lai­vą ir ėmiau įsi­vaiz­duo­ti, kad ma­no El­vi­na at­plau­kia. Ten tin­ ka­mi ta­ke­liai va­ži­nė­ti ve­ži­mė­liu, kad bent ke­lias va­lan­das ji ga­lė­tų pa­bū­ti ir pa­ma­ty­ti, kaip yra ki­to­ je Že­mės da­ly­je. Jai tai bū­tų at­gai­ va“, – sva­jo­ja A.Bau­ža.

Ne­pa­gy­do­ma li­ga ser­gan­čios jau­nos ra­šy­to­jos tė­tis ne­sle­pia, kad gy­ve­ni­me te­ko kil­ti ne iš vie­ nos duo­bės. Rau­me­nų at­ro­fi­ja El­vi­nai bu­vo diag­no­zuo­ta, kai jai te­bu­vo še­ši mė­ne­siai. „Mes gy­ ve­na­me. Mū­sų fi­lo­so­fi­ja yra pa­ pras­ta – gy­ven­ti ir ei­ti į prie­kį.

Pri­si­tai­ky­ti prie ap­lin­ky­bių, ste­ bė­ti nau­jo­ves ir gy­ven­ti ge­rai“, – tvir­tai dės­to vy­ras. „Duo­bė bu­vo ne vie­na. Duo­bių bu­vo daug. Kiek­vie­na duo­bė grū­ di­no. Ir grū­di­no nuo ma­žų die­nų.

Te­ko pri­pras­ti ir tai­ky­tis su tam tik­rais ne­ga­lė­ji­mais. Ypač skau­ dė­jo dėl jos, kad ji ne­ga­li pa­si­nau­ do­ti gy­ve­ni­mo gė­riu. Mums te­ko pri­si­tai­ky­ti prie gy­ve­ni­mo taip, kad ji ga­lė­tų pa­siim­ti vis­ką, kas jai duo­ta“, – iš­mok­tas gy­ve­ni­mo pa­mo­kas var­di­ja A.Bau­ža. Čia ir da­bar

Šei­ma su­si­tvar­kė bui­tį taip, kad El­vi­na, bū­da­ma na­muo­se, kiek įma­no­ma la­biau ga­lė­tų pa­jus­ ti gy­ve­ni­mą. Ne­se­niai vals­ty­ bė sky­rė pi­ni­gų ir mer­gi­nai bu­vo nu­pirk­tas te­le­vi­zo­rius, ku­ria­me di­de­lė­mis rai­dė­mis ma­ty­ti kom­ piu­te­ry­je ra­šo­mas teks­tas. Taip El­vi­nai leng­viau skai­ty­ti, mo­ky­ tis ir dirb­ti.

Pa­sak A.Bau­žos, da­bar jau yra nau­jos kar­tos te­le­vi­zo­rių, val­

do­mų bal­su ar­ba ran­kos ju­de­siu.

Ran­kų El­vi­na ne­ga­li ju­din­ti. Toks te­le­vi­zo­rius jai su­teik­tų dau­giau sa­va­ran­kiš­ku­mo, ta­čiau kol kas Lie­tu­vo­je to­kių nė­ra. „O kas ga­li įvyk­ti? – fi­lo­so­ fiš­kai klau­sia A.Bau­ža. – Išs­ ky­rus pa­bai­gą, nie­ko ki­to ne­ga­ li įvyk­ti. Mes ne­gal­vo­ja­me apie tai, kas ga­li įvyk­ti. Mes tai ži­no­ me ir apie tai esa­me pa­si­šne­kė­ję su El­vi­na.“ Ne­leng­va lem­tis iš­ mo­kė šei­mą džiaug­tis tuo, ką tu­ ri čia ir da­bar.

Die­vas tai da­vė mums. Aiš­ku, la­bai skau­du, kad tai da­ vė jai. Bet ki­tiems yra dar blo­giau.

El­vi­na pro­tin­ga, smal­si – mes ei­na­ me į prie­kį.

Lem­ties neiš­veng­si

„O ko­dėl tai tu­rė­jo at­si­tik­ti ki­ tam žmo­gui, o ne mums? Die­ vas tai da­vė mums. Aiš­ku, la­ bai skau­du, kad tai da­vė jai. Bet ki­tiems yra dar blo­giau. El­vi­ na pro­tin­ga, smal­si – mes ei­na­ me į prie­kį. O kiek yra vai­ku­čių, su ku­riais tė­vai ne­ga­li pa­si­šne­kė­ ti? Kiek yra ser­gan­čių on­ko­lo­gi­ nė­mis li­go­mis? Kiek stai­ga žū­va?

Išei­na vai­kas į gat­vę ir ne­grįž­ta.

Tai bai­su. O mes kiek­vie­ną die­ ną gy­ve­na­me. Mes da­bar jau taip gy­ve­na­me, kad vis­kas pas mus yra su­dės­ty­ta“, – jaus­min­gai kal­ ba A.Bau­ža.

Jis ne­sle­pia – bū­na to­kių aki­ mir­kų, apie ku­rias net ne­ga­li kal­ bė­ti: „Ta­da sa­kau, kad pa­si­šne­ku su Die­vu apie gy­ve­ni­mo ne­tei­sy­ bę. Vis dėl­to lem­tis yra lem­tis ir nie­ko ne­ga­li pa­keis­ti.

Ne­ži­nau, ar ji sa­kė apie sa­vo sva­jo­nę – plauk­ti krui­zi­niu lai­vu bent ke­le­rius me­tus. Ji sva­jo­ja nu­ va­žiuo­ti iki Klai­pė­dos ir iš­plauk­ti ap­link pa­sau­lį. To­kia di­džiu­lė yra jos sva­jo­nė.“

6

šeštadienis, liepos 7, 2012

savaitė

Dvi Lie­tu­vos – ta­da ir da­bar

Kitoks žvilgsnis

Jus­ti­nas Ar­gus­tas

Di­de­lė pro­ble­ ma Lie­ tu­vo­je – par­ti­jos, ku­rios vei­kia kaip eli­ to gru­pės su gru­pe tar­nų.

j.argustas@diena.lt

Š

ie me­tai – ypa­tin­gi: ne­tru­kus išauš ta die­na, kai da­bar­ti­nė Lie­tu­va nuo ne­prik­lau­so­my­ bės at­kū­ri­mo nu­gy­ve­no ly­giai tiek pat, kiek ir 1918–1940 m. vals­ ty­bė. Apie tai, ar iš­mo­ko­me is­to­ri­jos pa­mo­kas, ko­kius pa­grin­dus pa­si­klo­ jo­me atei­čiai – in­ter­viu su is­to­ri­ku ir po­li­to­lo­gu dr. An­ta­nu Ku­la­kaus­ku.

Lais­vės alė­jos vai­kai

Poetas Kęstutis Navakas

A

r­tė­jant prie So­b o­ro Ge­d i­m i­no gat­ve, ant bu­v u­sio Ke­l ių po­l i­ci­ jos pa­sta­to – gra­fi­tai: „Va­kar jau ne­b ėr, ry­toj ne­bu­vo nie­kad.“ Tar­si ko­k ie dze­no teo­ re­ti­kai bū­tų pra­bė­gę su da­žais. O prie pa­t ies So­bo­ro kars­to­si ir su­ pa­si vai­kai, ku­r ių va­kar dar ne­ bu­vo, o ry­toj jie jau bus suau­gę.

Kars­to­si ir su­pa­si jaus­da­mi ne tik šian­die­ną, bet ir šią mi­nu­tę, ku­rią tik vai­kai su­ge­ba iš­gy­ven­ti su to­ kiu džiaugs­mu. Ant suo­liu­kų ma­ mos vi­sos kaip vie­na ra­šo SMS. Ko­dėl stai­ga pa­šo­ka nu­si­ka­bin­t i nuo vir­v ių be­si­spy­r io­jan­čios at­ ža­los – neaiš­ku. Na, gal te­le­fo­nas iš­si­k ro­vė.

Ką vai­kui veik­ti Lais­ vės alė­jo­je, kol nuo vie­ nų li­py­nių ir kars­ty­nių ei­na iki ant­rų – Mies­to so­de? „Ga­l iu, mo­č iu­te, ba­lan­d žių pa­ gau­dy­t i?“ – tei­rau­ja­si vie­na žvit­ ruo­lė. Pa­gau­do. Sma­g u ir jai, ir ba­lan­d žiams. Ki­ta po­ra ro­do sa­ vam vai­k iu­k ui pirš­t u į ho­r i­zon­ tą: „Va ten, to­l i to­l i, yra fon­ta­nas.

Ma­tai?“ – „Nea.“ – „Aš ir­g i ne­ma­ tau, bet yra.“ Pa­na­šiai ga­l i­ma sa­ ky­ti ir apie Af­ri­ką, nors fon­ta­ną jie vei­k iau­siai prieis.

Vai­kai ne­pri­si­me­na bu­vu­sios ka­ vi­nės „Pa­sa­ka“, ne­pri­si­me­na net kai ku­r ie tė­vai. O juk bu­vo, ir dar ko­k ia. Ir dar kaip da­bar jos rei­kė­ tų, kai pa­g rin­d i­nė vai­k ų ka­v i­nė mū­s ų lai­kais yra „McDo­nalds“.

Da­bar čia – ba­t ų iš­par­da­v i­mas, be­je, ne vai­k iš­k ų. Vai­kai ir kai ku­ rie tė­vai ne­pri­si­me­na ki­no teat­ro „Kank­lės“, daž­nai ro­dy­da­vu­sio fil­ mus vai­kams. Da­bar čia – sti­l in­ gas ba­ras tuo pa­čiu pa­va­di­ni­mu, o tai jau net ke­lia šyp­se­ną.

Ką vai­k ui veik­t i Lais­vės alė­jo­ je, kol nuo vie­nų li­py­n ių ir kars­ ty­n ių ei­na iki ant­r ų – Mies­to so­ de? Pag­r in­d i­n is už­siė­m i­mas ir yra – gau­dy­ti ba­lan­d žius, kars­ty­ tis bor­d iū­rais ar­ba šok­čio­t i grin­ di­n iu taip, kad ko­ja neuž­m in­t ų ply­te­l ių san­dū­ros. Kol tė­vai sė­di lau­ko ka­v i­nė­se, vai­kai tuo ir už­ sii­ma. Tie­sa, kar­tais dar pa­brai­do po tą nuo So­bo­ro neį­ž iū­ri­mą fon­ ta­ną, nors tai ne vi­sai le­ga­lu.

Ne­be­li­ko žais­lų par­duo­tu­vės san­ kir­to­j e su A.Mic­ke­v i­č iaus gat­ ve, ap­skri­tai ne­be­li­ko žais­lų par­ duo­tu­vių. „Kur mums čia užei­ti?“ – klau­siu Gab­rie­liaus. Tai ten, to­ liau, yra „Iki“, at­sa­ko tas. Al­ter­na­ ty­va, ne­t u­r int ki­to­k ių. „Iki“ ga­l i­ ma nu­si­pirk­ti traš­ku­čių, be to, čia duo­da že­to­nų su fil­mu­ko „Ma­da­ gas­ka­ras 3“ per­so­na­žais. Vis šis tas – kit­ko vis tiek nė­ra.

Tie­sa, dar yra kny­g y­nai. Ten mir­ ga mar­ga vis­ko – pa­va­di­ni­mai nuo „Kar­ž y­g io Pet­ro Pup­laus­k io nuo­ ty­k iai ir per­ga­lės“ iki „Eik, po ga­ lais, mie­go­ti“. Vai­kai mėgs­ta kny­ gy­nus, nes ten jiems šis tas yra.

Tė­vai ne­mėgs­ta, nes ži­no, kiek tai kai­nuo­ja. Jie ge­riau nau­do­sis bib­ lio­te­kos pa­slau­go­mis, ta­čiau bib­ lio­te­ka to­l i, o vai­k ui vis­ko rei­k ia čia ir da­bar, Lais­vės alė­jo­je. Ei­me į par­duo­tu­vę „Ti­ger“, sa­ko Gab­rie­ lius, ten yra vi­so­k ių įdo­mių da­ly­ kų. Ta par­duo­tu­vė iš tie­sų tur­būt ati­da­ry­ta vai­kams. Daug įdo­mių vie­na­die­nių da­ly­k ų.

Dar yra Lė­l ių teat­ras, tik jis ne­ vei­k ia non stop, neu­žei­si ei­da­ mas pro ša­l į. Ne­to­lie­se, už mi­nė­ tų ant­r ų­jų li­py­nių, ka­dai­se bu­vo gar­sio­ji par­duo­tu­vė „Du gai­de­liai“.

Di­d žiau­sios ei­lės grū­do­si no­rė­ da­mos nu­si­pirk­t i įdo­mes­n į žais­ lą. Da­bar čia ir­g i žai­d žia­ma. „Ca­ si­no“ – pa­gal lai­ko dva­sią ir vers­ lo men­ta­li­te­tą.

Ir ką gi, įdo­miau­sias vai­kui alė­jos ob­jek­tas – Zoo­lo­g i­jos mu­z ie­jus.

Kaž­kaip ne­be­si­no­ri į jį ei­ti penk­ tą kar­t ą, nors Gab­r ie­l ius no­r i.

Dau­g iau ne­bė­ra kur, be to, jis sy­ kį die­va­go­jo­si te­nai ma­tęs vie­na­ ra­g io iš­kam­šą. O įdo­miau­sias gy­ vū­nas jam kaž­ko­dėl bu­vo be­bras.

Ne­su­pai­sy­si tų vai­k ų.

Ir iš tie­sų – ką jiems veik­t i Lais­ vės alė­jo­je? Juk čia – ne vai­k ų dar­že­l is, gal jiems pa­kan­ka gau­ dy­t i ba­lan­d žius ir vaikš­čio­t i bor­ diū­rais? Juk „va­kar jau ne­bėr“, o „ry­toj ne­bu­vo nie­kad“. Bet gal ka­ da nors bus?

informacija: E. paštas redakcija@kaunodiena.lt

302 250

reklamos skyrius:

Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt

ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242. „Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g.

86, 44296 Kau­nas. Fak­sas 423 404.

– 1918–1940 m. Lie­tu­va sėk­min­ gai įgy­ven­di­no tris re­for­mas: eko­no­mi­nę, kul­tū­ri­nę ir su­lie­tu­ vi­ni­mo. Ko ver­ta vien že­mės re­ for­ma. O ko­kio­mis 1990–2012 m. at­lik­to­mis re­for­mo­mis ga­lė­tu­me di­džiuo­tis?

– Tar­pu­ka­rio Lie­tu­va vi­sų pir­ma bu­ vo ag­ra­ri­nis kraš­tas, tik so­viet­me­čiu ta­po in­dust­ri­nė-ag­ra­ri­nė. O tar­pu­ ka­rio Lie­tu­vo­je be­veik 80 pro­c. gy­ ven­to­jų bu­vo kai­mie­čiai. Taip, 1922 m. že­mės re­for­ma pa­klo­jo so­cia­li­ nį pa­ma­tą ne­prik­lau­so­mai Lie­tu­vos vals­ty­bei, tiks­liau, iš lie­tu­vių vals­ tie­čių ki­lu­siai vals­ty­bei.

Kal­bant apie 1990–2012 m., bend­ riau­sia stra­te­gi­ne pra­sme ne­ga­li­me sa­ky­ti, kad nė vie­na re­for­ma ne­pa­si­ se­kė. Ar bu­vo pa­si­rink­tas op­ti­ma­lus jų įgy­ven­di­ni­mo bū­das, tai jau ki­tas klau­si­mas. Bet ar ga­li­ma sklan­džiai pe­rei­ti į rin­kos eko­no­mi­ką, in­teg­ruo­ tis į Va­ka­rus nu­trū­kus vi­siems ry­ šiams su So­vie­tų Są­jun­ga? Geo­po­li­ tiš­kai pa­si­rin­ko­me ki­tą kryp­tį, ku­ri su­kė­lė ir konf­ron­ta­ci­ją, tad be nuo­ sto­lių išei­ti bu­vo neį­ma­no­ma.

Struk­tū­ri­nės re­for­mos, nu­lė­mu­sios pe­rė­ji­mą iš pla­ni­nės į rin­kos eko­no­ mi­ką, įvy­ko. Man la­biau­siai gai­la, kad taip ir ne­su­kū­rė­me nor­ma­lios vie­tos sa­vi­val­dos. Ir to mū­sų eli­tas lig šiol ne­su­vo­kia.

Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 Violeta Juodelienė – 302 260

MIESTO NAUJIENOS: Mantas Lapinskas – Arūnas Dambrauskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –

Nuo­mo­nė: anot A.Ku­la­kaus­ko, Lie­tu­va ne­tu­rė­tų jo­kių bė­

dų, jei sa­vi­mi pa­ti­kė­tu­me.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

To­kios ma­žos vals­ty­bės, ne­tu­rin­čios pa­ra­mos iš apa­čios, su­si­kur­ti ne­ga­li.

Apa­čios ga­li bū­ti ne­pa­ten­kin­tos, bet jei nė­ra kaip tų in­te­re­sų iš­reikš­ti, ar­ ba bur­ba­ma ir gy­ve­na­ma, ar­ba emig­ ruo­ja­ma.

Gal pro­ble­ma tai, kad Lie­tu­va 1990 m., at­kur­da­ma ne­prik­lau­so­ my­bę, grę­žė­si į tar­pu­ka­rį ir ne­kri­tiš­ kai pe­rė­mė tau­ti­nin­kiš­ką tra­di­ci­ją, nors vi­sa tai tar­pu­ka­riu bu­vo skir­ta tau­tai mo­bi­li­zuo­ti. O so­viet­me­tis – lyg jau nesa­vas.

ki­tos ly­gos žai­dė­ja. Tik tiek, kad ga­ lin­ges­nė ir stip­res­nė.

Lie­tu­va ne­tu­rė­tų jo­kių bė­dų, jei sa­vi­mi pa­si­ti­kė­tu­me. Di­de­lė pro­ble­ ma Lie­tu­vo­je – par­ti­jos, ku­rios vei­ kia kaip eli­to gru­pės su gru­pe tar­nų.

Nors vi­sų ša­lių orien­ta­ci­ja – de­mok­ ra­ti­ja, ji pas mus be pa­ma­tų. Tu­ri­me ker­ti­nius ak­me­nis, bet dar pro vi­sas de­mok­ra­ti­jos na­mo sky­les vė­jai pu­čia.

Pas mus dar nė­ra pa­kan­ka­mai su­vo­ ki­mo, kad į Eu­ro­pą tu­ri in­teg­ruo­tis vi­sa Lie­tu­va, o ne at­ski­ri lie­tu­viai.

– Tai, ma­tyt, liu­di­ja Lie­tu­vos po­ li­ti­nio eli­to sa­vo­tiš­ką vals­tie­tiš­ką men­ta­li­te­tą?

– Ne tik po­li­ti­kų, o abie­jų pu­sių: ir da­lies po­li­ti­kų, ir vi­suo­me­nės. Nors tas vals­tie­tiš­ku­mas kal­bant apie po­ li­ti­nį eli­tą pa­si­reiš­kia tech­nok­ra­ tiš­ku­mu. Įsi­vaiz­da­vi­mu, kad vis­ką ga­li­ma pa­da­ry­ti so­cia­li­niais-in­ži­ne­ ri­niais da­ly­kais: „Mes su­gal­vo­jo­me, mes ir pa­da­ry­si­me.“ De­mok­ra­ti­jo­je taip ne­vyks­ta. Ki­ta ver­tus, apa­čios – vi­suo­me­nė – vis ne­su­lau­kia, kad pa­vyks iš­rink­ti ge­rą val­džią, ku­ri jais pa­si­rū­pins. Lau­kia, bet ne­ku­ria rim­ tų pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės struk­tū­rų.

Ne tų, ku­rios nuo­lat šne­ka apie pa­ trio­tiz­mą, o tik­rų. Tų, ku­rios vei­kia kaip in­te­re­sų gru­pės sa­vo sri­ty­se ieš­ ko­da­mos bend­rų da­ly­kų. Štai vers­las la­biau struk­tū­ri­za­vę­ sis ir la­biau gi­na sa­vo in­te­re­sus. Bet pa­si­tai­ko ir pa­ra­dok­sų: vers­las su­si­ ta­ria su pro­fsą­jun­go­mis, o Vy­riau­sy­ bė ne­pri­ta­ria.

Jei ly­gin­tu­me tar­pu­ka­rio ir da­bar­ti­ nę Lie­tu­vą, abi – eli­to ini­ci­juo­tas pro­ jek­tas, su­lau­kęs ma­si­nės pa­ra­mos.

Bent jau sa­vo gy­va­vi­mo pra­džio­je.

– Vi­siš­kai grįž­ti į 1939 m. tik­rai ne­pa­vy­ko, rea­ly­bė bu­vo pa­si­kei­ tu­si. O 50 me­tų so­vie­ti­nės oku­ pa­ci­jos ga­li­ma va­din­ti ne­tei­sė­ta, bet tai yra rea­ly­bė. Šiuo at­žvil­giu oku­pa­ci­jos lai­ko­tar­pio ne­su­vo­ ki­mas, tam tik­ras jo ideo­lo­gi­za­ vi­mas tu­rė­jo reikš­mės ir vy­ku­ siems konf­lik­tams, ku­rių bent teo­riš­kai ga­lė­jo ne­bū­ti?

– Es­ti­ja lai­ko­ma vie­nin­te­le iš Bal­ti­ jos vals­ty­bių, ku­riai sėk­min­gai per ga­na trum­pą lai­ką pa­vy­ko iš Ry­tų ci­vi­li­za­ci­jos per­sio­rien­tuo­ti į Va­ka­ rų. O Lie­tu­va, re­gis, dar neišsp­ren­dė fun­da­men­ta­lių pro­ble­mų pe­rei­da­ma iš Ry­tų į Va­ka­rus. Es­tai vi­sa­da ži­no­ jo, kur ei­na. Es­tams Suo­mi­jos bu­vi­ mas pa­šo­nė­je ir Skan­di­na­vi­jos kul­tū­ ri­nis mo­de­lis vi­sa­da bu­vo pa­vyz­dys.

Su Skan­di­na­vi­ja jie iden­ti­fi­kuo­ja­si ir jiems ne­rei­kia to įro­di­nė­ti. Jie tuo įti­ ki­no ir sa­ve, ir ki­tus. O kai tuo ti­ki, ati­tin­ka­mai ir el­gie­si, to­kie ir dar­bo re­zul­ta­tai.

O į ką orien­tuo­ja­si Lie­tu­va? Su Len­ki­ja ban­dė­me reng­ti bend­rus de­ mok­ra­ti­jos pro­jek­tus Ry­tuo­se. Pa­čiai Len­ki­jai at­ro­do, kad ji kur kas va­ka­ rie­tiš­kes­nė ne­gu mes, ta­čiau ji nė­ra

– Kaip ga­lė­tu­me api­bend­rin­ti pa­ sta­ruo­sius 22 me­tus? Kas svar­ biau­sia nu­veik­ta?

– Pats svar­biau­sias da­ly­kas, ži­no­ ma, yra Lie­tu­va kaip vals­ty­bė; Lie­ tu­va kaip su­si­for­ma­vu­sios nau­jos lie­tu­vių tau­tos vals­ty­bė su vi­sais sa­ vo ša­lies pi­lie­čiais ir do­mi­nuo­jan­čia lie­tu­vių kal­ba, pa­sie­ku­si aukš­to­sios kul­tū­ros lyg­me­nį. Mi­nė­čiau ir tai, kad bent tam kar­tui iš­spren­dė­me stra­te­ gi­nio sau­gu­mo klau­si­mus – tai Lie­tu­ vos pri­klau­so­my­bė Va­ka­rų or­ga­ni­za­ ci­joms, vi­sų pir­ma NA­TO. Vi­siš­kai ne­tei­sūs tie, ku­rie kal­ba, kad lie­tu­viš­ku­mą ga­li­ma iš­gel­bė­ti tik išė­jus iš Va­ka­rų or­ga­ni­za­ci­jų – ES ir NA­TO. Ne­sa­me neut­ra­li Švei­ca­ri­ja ir ne­ga­li­me tokia bū­ti. Jei no­ri­me, ga­li­me grįž­ti ne­ bent į Ry­tus. Bet to tur­būt ne­no­ri­me.

Tai, kad mū­sų va­ka­rie­tiš­kas lie­tu­ viš­ku­mas tu­ri ry­tie­tiš­kų bruo­žų, yra tik pliu­sas Va­ka­ruo­se. Tai rei­kia iš­nau­do­ti, o ne ban­dy­ti to at­si­sa­ky­ti. Vis­kas atei­ ty­je ga­li keis­tis pri­klau­so­mai nuo pa­ sau­lio įvy­kių. Ir jo­kių ga­ran­ti­jų, kad po pen­ke­rių me­tų ne­bus po­ky­čių. Juk neat­ mes­ti­na ir tai, kad ES su­by­rės ir grį­ši­me į pa­vie­nių vals­ty­bių erą. Gy­ve­na­me vis ri­zi­kin­ges­nia­me pa­sau­ly­je.

302 230

242

Platinimo tarnyba: 302

Prenumeratos skyrius: 302

244

3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 251 302 268 302 266 302 262 302 267 302 261

LIETUVA: Stasys Gudavičius –

(8 5) 219 1381

PASAULIS: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387 EKONOMIKA:

302 243

Jolita Žvirblytė –

(8 5) 219 1374

SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383 Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –

302 272

FOTOKORESPONDENTAI: Andrius Aleksandravičius – Artūras Morozovas – Tomas Ragina –

302 269 302 269 302 269

NAMAI: Vereta Rupeikaitė –

302 265

Sveikata: Marijana Jasaitienė –

302 263

Ratai: Arūnas Andriuškevičius –

302 260

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 279 1380

http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje

aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –

302 263 302 276 (8 5) 219 1374

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 22 910.

ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244

7

šeštadienis, liepos 7, 2012

lietuva

Apdovanojimai nusipelniusiems Už nuo­pel­nus Lie­tu­vos kul­tū­rai Ka­ra­liaus Min­dau­go ka­rū­na­vi­mo die­nos pro­ga Pre­ zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė va­kar or­di­nais ap­do­va­no­jo nu­si­pel­niu­sius Lie­tu­vai žmo­nes, tarp jų – jau mi­ru­sius re­zis­ten­ci­ jos da­ly­vius, taip pat gar­sius me­ni­nin­kus ir tra­di­ci­jų puo­se­lė­to­jus.

Dė­me­sys par­ti­za­nams

Ap­do­va­no­ji­mų ce­re­mo­ni­jo­je iš vi­ so pa­gerb­ti 34 Lie­tu­vos ir už­sie­nio pi­lie­čiai. Ak­to­riams skir­ti or­di­no „Už nuo­pel­nus Lie­tu­vai“ Ko­man­ do­ro di­die­ji kry­žiai.

To­kie pat ap­do­va­no­ji­mai skir­ti ir vy­riau­sia­jam NA­TO pa­jė­gų Eu­ro­ po­je va­da­vie­tės ir JAV pa­jė­gų Eu­ ro­po­je va­da­vie­tės va­dui ad­mi­ro­lui Ja­me­sui Stav­ri­džiui bei Lat­vi­jos Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo pir­mi­nin­kui Gu­na­rui Kūt­riui.

Vy­čio Kry­žiaus or­di­no Ka­ri­nin­ko kry­žiu­mi po mir­ties įver­tin­ti lais­vės ko­vo­to­jas Vy­tau­tas Bag­do­na­vi­čius, žu­vęs 1945 m., 1941 m. bir­že­lio su­ ki­li­mo ren­gė­jas Jo­nas Jab­lons­kis, su­šau­dy­tas 1941 m. Bal­ta­ru­si­jo­je, 1941 m. bir­že­lio su­ki­li­mo da­ly­vis Bro­nius Ja­ku­bo­nis-Stik­las, žu­vęs 1949 m., 1941 m. bir­že­lio su­ki­li­mo ren­gė­jas Jo­nas Ša­raus­kas, su­šau­ dy­tas 1941 m. Bal­ta­ru­si­jo­je.

dui at­sar­gos ge­ne­ro­lui Ego­nui Jo­ se­fui Ramm­sui, Leip­ci­go uni­ver­ si­te­to Šir­dies cent­ro Vi­daus li­gų ir kar­dio­lo­gi­jos kli­ni­kos di­rek­to­riui

Įvertino: Pre­zi­den­tė D.Gry­baus­kai­tė už re­zis­ten­ci­nio pa­si­prie­ši­ni­mo įam­ži­ni­mą kū­ry­bo­je ap­do­va­no­jo su­

tuok­ti­nius A.Smil­ge­vi­čiū­tę ir R.Ra­dze­vi­čių.

Vai­va Mai­ne­ly­tė:

Taip no­rė­čiau atei­ty­ je dar tu­rė­ti to­kių dar­ bų, kad pa­tei­sin­čiau šį ap­do­va­no­ji­mą.

Ne­pa­mirš­tos ir dai­nos

Or­di­no „Už nuo­pel­nus Lie­tu­vai“ Ka­ri­nin­ko kry­žius su­teik­tas la­kū­ nui, ak­ro­ba­ti­nio skrai­dy­mo meist­ rui Jur­giui Kai­riui, dip­lo­ma­tui Ze­ no­n ui Ku­m e­tai­č iui, bu­v u­s iam vy­riau­sio­sios NA­TO pa­jė­gų Eu­ro­ po­je va­da­vie­tės šta­bo vir­ši­nin­kui at­sar­gos ge­ne­ro­lui Kar­lui Hein­ zui Lat­he­riui, bu­vu­siam NA­TO Jung­ti­nių pa­jė­gų va­da­vie­tės va­

pro­fe­so­riui Ger­har­dui Chris­tia­ nui Schu­le­riui, ak­ty­viai pa­si­prie­ ši­ni­mo so­vie­tų oku­pa­ci­jai da­ly­vei Da­liai Ta­rai­lie­nei.

Taip pat tarp ap­do­va­no­tų­jų – kom­po­zi­to­rius Ju­li­jus And­re­je­ vas, mu­zi­ko­lo­gas Jo­nas Vy­tau­tas Bru­ve­ris, Ant­ro­jo ope­ra­ty­vi­nių

Dir­bo pel­nin­gai Nors bu­vo su­ma­žin­tas fi­nan­sa­vi­ mas, praė­ju­siais me­tais Na­cio­na­ li­nis Lie­tu­vos ra­di­jas ir te­le­vi­zi­ja (LRT) dir­bo pel­nin­gai. To­kie duo­ me­nys pa­tei­kia­mi 2011 m. LRT ta­ ry­bos ata­skai­to­je.

„Gry­na­sis veik­los re­zul­ta­tas – 911,4 tūkst. li­tų pel­no“, – ra­šo­ ma tink­la­lapy­je lrt.lt pa­skelb­to­je ata­skai­to­je.

Taip pat tvir­ti­na­ma, kad gau­ tas pel­nas ne­pa­den­gia anks­tes­nių lai­ko­tar­pių nuo­sto­lių, to­dėl LRT trūks­ta apy­var­ti­nių lė­šų įsi­pa­rei­ go­ji­mams kre­di­to­riams pa­deng­ti.

Per­nai bend­ras LRT biu­dže­tas su­da­rė 65,821 mln. li­tų, iš jų 40 mln. li­tų bu­vo vals­ty­bės biu­dže­ to tiks­li­niai įna­šai, pa­nau­do­ta do­ ta­ci­jų da­lis bu­vo 4,7 mln. li­tų, ki­ tų vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų tiks­li­niai įna­šai, pa­ra­ma, do­va­na – 723,2 tūkst. li­tų.

Iš ko­mer­ci­nės ūki­nės veik­los LRT ga­vo 20,219 mln. li­tų.

Kaip nu­ro­d o­m a ata­s kai­to­ je, per­nai LRT ko­mer­ci­nės ūki­ nės veik­los pa­ja­mos bu­vo 5,7 pro­c. di­des­nės nei 2010-ai­siais, kai šios pa­ja­mos bu­vo 19 mln. li­

tų. LRT rek­la­mos pa­ja­mos praė­ ju­siais me­tais su­da­rė 14,39 mln. li­tų, tai yra 8,7 pro­c. dau­giau nei už­per­nai.

Per­nai vi­suo­me­ni­nis trans­liuo­ to­jas iš­lei­do 64,9 mln. li­tų. Iš šios su­mos dar­bo už­mo­kes­čiui pa­nau­ do­ta 14,3 mln. li­tų. LRT ge­ne­ra­li­ niam di­rek­to­riui Aud­riui Siau­ru­ se­vi­čiui pri­skai­čiuo­ta 107,6 tūkst. li­tų dar­bo už­mo­kes­čio. Dar­bo už­ mo­kes­tis ge­ne­ra­li­niam di­rek­to­riui su­ma­žin­tas 30 pro­c. re­mian­tis jo pra­šy­mu.

LRT ta­ry­bos na­rių dar­bo už­mo­ kes­čiui bu­vo pri­skai­čiuo­ta 115,9 tūkst. li­tų.

Atas­kai­to­je nu­ro­do­ma, kad 2011 m. LRT itin ma­žai lė­šų sky­ rė sa­vi­rek­la­mai. „Fi­nan­sų trū­ku­mas ap­ri­bo­jo ga­li­my­bes reng­ti di­de­les įvaiz­ džio, rek­la­mos kam­pa­ni­jas. Ap­ ri­bo­tos ga­li­my­bės rek­la­muo­ti LRT pro­gra­mas išo­ri­nė­se rek­la­ mos prie­mo­nė­se ga­lė­jo tu­rė­ti įta­ kos ma­žė­jan­tiems LRT lai­dų rei­ tin­gams. Vis sun­kiau ko­vo­ti su kon­ku­ren­tais vie­šo­jo­je erd­vė­je“, – ra­šo­ma do­ku­men­te.

KD, BNS inf.

tar­ny­bų de­par­ta­men­to prie Kraš­ to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos ka­ri­nin­ kas pul­ki­nin­kas lei­te­nan­tas Da­ rius La­zaus­kas, žur­na­lis­tas Ma­rius Jan­čius, tau­to­dai­li­nin­kas Alf­re­das Al­gir­das Jo­nu­šas, Vil­niaus teat­ro „Lė­lė“ va­do­vas Juo­zas Mar­cin­ke­ vi­čius, žur­na­lo „Me­tai“ vy­riau­sia­ sis re­dak­to­rius Da­nie­lius Mu­šins­ kas ir ki­ti.

Or­di­no „Už nuo­pel­nus Lie­tu­vai“ me­da­liai pri­seg­ti gru­pės „Sky­ lė“ so­lis­tei Ais­tei Smil­ge­vi­čiū­tei ir gru­pės va­do­vui Ro­kui Ra­dze­ vi­čiui. Jie ap­do­va­no­ti už lie­tu­vių tau­tos par­ti­za­ni­nio pa­si­prie­ši­ni­mo so­vie­tų oku­pa­ci­jai is­to­ri­jos įam­ži­ ni­mo puo­se­lė­ji­mą.

D.Gry­baus­kai­tė or­di­nais ap­do­ va­no­jo ir ke­tu­ris le­gen­di­nius ak­to­ rius – Re­gi­man­tą Ado­mai­tį, Juo­zą Bud­rai­tį, Vai­vą Mai­ne­ly­tę ir Vy­tau­ tą Paukš­tę. Jiems skir­ti or­di­no „Už nuo­pel­nus Lie­tu­vai“ Ko­man­do­ro di­die­ji kry­žiai.

Paskata nesustoti

V.Mai­ne­ly­tė, dė­ko­da­ma už to­kią pa­ gar­bą, sa­kė no­rin­ti dar atei­ty­je tu­ rė­ti dar­bų, ver­tų vals­ty­bės or­di­no. „Tai la­bai di­de­lis įver­ti­ni­mas, ir aš ži­nau, kad jis ne tik man pri­klau­ so – ir ma­no par­tne­riams, ir re­ži­ sie­riams, ir žiū­ro­vams. Taip no­rė­ čiau atei­ty­je dar tu­rė­ti to­kių dar­bų, kad pa­tei­sin­čiau šį ap­do­va­no­ji­mą“,

Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.

– po pre­zi­den­tū­ro­je vy­ku­sios vals­ ty­bės ap­do­va­no­ji­mų įtei­ki­mo ce­re­ mo­ni­jos žur­na­lis­tams sa­kė ak­to­rė.

Ji džiau­gė­si, kad to­kius pa­čius or­ di­nus ga­vo ir drau­ge su ja jos pir­ma­ ja­me fil­me „Vy­rų va­sa­ra“ 1971 m. fil­ ma­vę­si par­tne­riai R.Ado­mai­tis bei J.Bud­rai­tis. Ak­to­rė pri­pa­ži­no: to­kį vals­ty­bės dė­me­sį pa­ti­ria pir­mą­kart.

Pa­sak jos, ak­to­riams, ypač į pen­si­ją išė­ju­siems ir kar­je­rą tik pra­de­dan­ tiems, no­rė­tų­si nuo­la­ti­nio dė­me­sio, nes tai yra „ta gru­pė, ku­ri taip pat la­ bai vargs­ta“. Vals­ty­bės ap­do­va­no­ji­ mai pa­pras­tai tei­kia­mi lie­pos 6-ąją ir va­sa­rio 16-ąją, kai mi­ni­mos vals­ty­ bės įkū­ri­mo ir at­kū­ri­mo die­nos.

KD, BNS inf.

Inžinierių ir dizainerių bendro darbo vaisius – naujoji studijų programa „Inžinerinis dizainas“ Pernai startavo Kauno technologijos universiteto ir Vilniaus dailės akademijos dėstytojų parengta nauja studijų programa „Inžinerinis dizainas“, kurią noriai rinkosi abiturientai.

Šios studijų programos tikslas – rengti universitetinio išsilavinimo specialistus, išmanančius inžinerinio projektavimo ir pramoninio dizaino principus, gebančius analizuoti ir optimaliai konstruoti inovatyvius, šiuolaikinio dizaino, efektyvius ir konkurencingus gaminius. „Tikimės, kad naujoji studijų programa sudomins moksleivius, stiprius tiksliųjų mokslų srityje ir turinčius meninių gebėjimų“, – pastebėjo KTU studijų prorektorius p. Žiliukas. Anot jo, studijų programos išskirtinumas – baigusiesiems studijų programą iš karto bus suteiktas dvigubas inžinerinio projektavimo ir pramoninio dizaino bakalauro kvalifikacijos laipsnis.

Studentai programoje studijuos inžinerinį projektavimą, padedant ir vadovaujant KTU dėstytojams, ir pramoninį dizainą, su kurio svarbiausiais principais supažindins VDA Kauno dailės fakulteto dėstytojai. „Būsimojo inžinieriaus dizainerio darbas prasidės nuo naujų gaminių idėjų generavimo, gaminio konstravimo trimačio projektavimo programomis, jo estetiškumo, funkcionalumo, technologiškumo, marketingo ir kitų uždavinių sprendimo, ir baigsis gaminio kompiuterizuotu vizualizavimu, animavimu bei trimačio maketo pagaminimu“, – teigia Dizaino ir technologijų fakulteto profesorė p. Jankauskaitė. Maketų gamyba leis studentams susipažinti su savo projektuojamo gaminio stipriosiomis ir silpnosiomis pusėmis, laiku pastebėti projektavimo ir dizaino klaidas. „Inžinerinio dizaino absolventai, tikiuosi, turės gebėjimų praktiškai

įgyvendinti garsių Lietuvos ir užsienio dizainerių mintis, idėjas, – komentuoja VDA Dizaino katedros docentas p. Jarašius. „Į Lietuvą ateina naujų investuotojų, stiprėja ir lietuviškos inžinerinio profilio įmonės, kurios siekia kurti naujus gaminius ir su jais veržtis į pasaulines rinkas“, – teigia Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA direktorius ir viceprezidentas p. Mykolaitis. Lietuvos inžinerinė pramonė stokoja kūrybingų naujų produktų kūrimo specialistų ir jų kompetencijos, gebančių priimti ir taikyti pažangius inžinerinius sprendimus gaminių projektavimo ir gamybos stadijose, greitai reaguoti į situaciją rinkoje. Nacionalinių intelektinių pajėgų plėtojimas, inžinerinio potencialo, dizaino inovacijų akcentavimas pramonės baruose laikytinas svarbia šalies ekonomikos stiprėjimo ir konkurencingumo didėjimo prielaida.

Užs. 985872

8

šeštadienis, liepos 7, 2012

lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva

Pre­zi­den­tės pi­ni­gi­nė su­plo­nės Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Pre­zi­den­tė biu­dže­tui ne­tru­kus kai­nuos dau­giau. Mat tre­jus me­ tus spe­cia­lias iš­mo­kas iš Eu­ro­ pos Ko­mi­si­jos (EK) ėmu­si Da­lia Gry­baus­kai­tė jų jau ne­be­gaus, tad ims vi­są jai pri­klau­san­tį at­ly­ gi­ni­mą.

Da­lies al­gos at­si­sa­kė

Kiek dau­giau nei 1 mln. li­tų per tre­jus me­tus D.Gry­baus­kai­tei iš­ mo­kė­jo EK. Bir­že­lis bu­vo pa­sku­ ti­nis mė­nuo, kai iš EK ša­lies va­do­ vei per­ves­ta 28 tūkst. li­tų iš­mo­ka.

D.Gry­baus­kai­tei, kaip ir ki­tiems bu­vu­siems eu­ro­ko­mi­sa­rams, kiek­ vie­ną mė­ne­sį bu­vo mo­ka­ma va­di­ na­mo­ji spe­cia­li iš­mo­ka. Jų pa­skir­ tis, anot EK, „pa­dė­ti bu­vu­siems ko­mi­sa­rams įsi­lie­ti į dar­bo rin­ką“.

pri­va­lo­mo re­gist­ruo­ti tur­to, ver­ ty­bi­nių po­pie­rių, me­no kū­ri­nių.

Dar 822 tūkst. D.Gry­baus­kai­tė yra su­si­tau­piu­si – tiek per­nai ji tu­rė­jo pi­ni­gi­nių lė­šų.

Iš Vy­riau­sia­jai tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jai (VTEK) pa­teik­tos dek­la­ ra­ci­jos ma­ty­ti, kad D.Gry­baus­kai­ tė kiek­vie­nais me­tais in­ves­tuo­ja į Vy­riau­sy­bės ob­li­ga­ci­jas.

Vien šie­met per fi­nan­si­nį tar­ pi­nin­ką ji iš Lie­tu­vos Vy­riau­sy­ bės nu­si­pir­ko ver­ty­bi­nių po­pie­ rių už dau­giau nei pu­sę mi­li­jo­no li­tų. Sau­sio pa­bai­go­je – už 515 tūkst. li­tų ir va­sa­rį – už 150–200 tūkst. li­tų.

Vy­riau­sy­bės ver­ty­bi­niai po­pie­ riai – pa­grin­di­nė vals­ty­bės sko­ li­ni­mo­si prie­mo­nė. Ver­ty­bi­nių po­pie­rių D.Gry­baus­kai­tė yra įsi­ gi­ju­si ir per­nai bei už­per­nai.

Mo­ka­ma pre­zi­den­to ren­ta

Jau rugpjūtį D.Grybauskaitė gaus visą prezidento algą. „Tre­jus me­tus, kol bu­vo mo­ka­ ma eu­ro­ko­mi­sa­ro kom­pen­sa­ci­ja, D.Gry­baus­kai­tė pu­sė pre­zi­den­to al­gos grą­žin­da­vo į vals­ty­bės biu­ dže­tą. Per šį lai­ko­tar­pį į vals­ty­ bės biu­dže­tą grą­žin­ta 338 400 li­ tų. Pa­si­bai­gus EK kom­pen­sa­ci­jos mo­kė­ji­mo lai­kui Pre­zi­den­tei bus mo­ka­mas vi­sas at­ly­gi­ni­mas“, – in­for­ma­vo pre­zi­den­tū­ros spau­ dos tar­ny­ba.

Pu­sė al­gos su­da­rė be­veik 10 tūkst. li­tų. Su kom­pen­sa­ci­ja iš EK Pre­zi­den­tė kas mė­ne­sį gau­ da­vo po 38 tūkst. li­tų.

Ta­čiau jau rugp­jū­tį D.Gry­baus­ kai­tė gaus vi­są pre­zi­den­to al­ gą, ku­ri sie­kia apie 19 tūkst. li­tų į ran­kas.

In­ves­tuo­ja į ob­li­ga­ci­jas

Ta­čiau D.Gry­baus­kai­tei pi­ni­gų ir tur­to ne­trūks­ta. 2011 m. pa­teik­ tos tur­to dek­la­ra­ci­jos duo­me­ni­ mis, ji tu­ri 1,179 mln. li­tų ver­tės

Ka­den­ci­ją bai­gęs pre­zi­den­tas Val­ das Adam­kus gau­na pre­zi­den­to vals­ty­bi­nę ren­tą. Įs­ta­ty­me nu­ma­ty­ta, kad šios ren­tos dy­dis yra pu­sė pri­skai­ čiuo­to vals­ty­bės va­do­vo at­ly­gi­ ni­mo.

To­dėl šiuo me­tu V.Adam­kui iš­mo­ka­ma apie 12,5 tūkst. li­tų.

Ren­tos pri­ly­gi­na­mos pen­si­joms ir ki­to­kioms so­cia­li­nėms iš­mo­ koms, to­dėl nuo jų jo­kie mo­kes­ čiai ne­nus­kai­čiuo­ja­mi – kiek pri­ skai­čiuo­ta, tiek ir iš­mo­ka­ma.

Vals­ty­bės va­do­vams ren­ta už praė­ju­sį mė­ne­sį mo­ka­ma iki ei­ na­mo­jo mė­ne­sio 25 die­nos.

Kons­ti­tu­ci­ją pa­žei­du­siam ir dėl to per ap­kal­tą iš pre­zi­den­to pos­to 2004 m. pa­ša­lin­tam Ro­ lan­dui Pak­sui vals­ty­bi­nė ren­ta ne­mo­ka­ma.

338,4

tūkst. litų

į valstybės biudžetą grąžino D.Grybauskaitė.

Pre­ten­zi­ja: Nep­rik­lau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ras R.Ozo­las skun­džia­si, kad „Drą­sos ke­lio“ par­ti­ja pe­rė­mė „Lie­

tu­vos są­ra­šo“ pa­va­di­ni­mą.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Ne­pa­si­da­li­ja pa­va­di­ni­mo „Lie­tu­vos są­ra­šo“ idė­ją iš­kė­lė vi­suo­me­ni­nis ju­dė­ji­mas „Už tei­ sin­gu­mą“, ta­čiau ją pe­rė­mė „Drą­sos ke­lio“ par­ti­ja, kaip tvir­ti­na Nep­rik­lau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ras, ju­dė­ji­mo „Už tei­sin­gu­mą“ na­rys Ro­mual­das Ozo­las. „Vi­suo­me­ni­nis ju­dė­ji­mas „Už tei­ sin­gu­mą“ iš­kė­lė na­cio­na­li­nio są­ ra­šo idė­ją. Ji bu­vo rea­li­zuo­ta „Lie­ tu­vos są­ra­šo“ pa­va­di­ni­mu. Jo­kių spren­di­mų ini­cia­ty­vi­nė­je gru­pė­je šiuo klau­si­mu dėl idė­jos per­da­vi­ mo „Drą­sos ke­lio“ par­ti­jai ne­bu­ vo“, – sa­kė R.Ozo­las.

Pak­laus­tas, ar „Drą­sos ke­lias“ pa­si­sa­vi­no „Lie­tu­vos są­ra­šo“ pa­ va­di­ni­mą, sig­na­ta­ras tvir­ti­no, kad ne­bū­tų lin­kęs sa­ky­ti, jog są­ra­šo idė­ja bu­vo pa­si­sa­vin­ta, – ji tie­siog paim­ta. „Mes pri­pa­ži­no­me „Drą­ sos ke­lio“ par­ti­jos ap­si­spren­di­mą ei­ti į rin­ki­mus sa­va­ran­kiš­kai, nors su tam tik­ru ap­gai­les­ta­vi­mu, kad skai­do­mas bend­ras fron­tas. Ta­čiau jų tei­sė yra spręs­ti. „Lie­tu­vos są­ra­ šo“ žmo­nes į „Drą­sos ke­lią“ nu­ve­ dė Val­das Va­si­liaus­kas“, – paaiš­ki­ no R.Ozo­las. Žur­na­lis­tas V.Va­si­liaus­kas tei­gė, kad konf­lik­to dėl „Lie­tu­vos są­ra­ šo“ pa­va­di­ni­mo nė­ra, nes jį Da­riaus Kuo­lio pra­šy­mu yra už­pa­ten­ta­vęs Sei­mo na­rys kon­ser­va­to­rius Nag­lis Pu­tei­kis. „Ne­ži­nau, kas iš tie­sų iš­kė­ lė „Lie­tu­vos są­ra­šo“ idė­ją, ją „Drą­ sos ke­lio“ par­ti­jai pri­sta­tė D.Kuo­lys, kaip vie­nas iš ju­dė­ji­mo „Už tei­sin­

gu­mą“ na­rių. Mes ne­ga­li­me sa­vin­tis pa­va­di­ni­mo, ne­tu­ri­me jo­kių pre­ten­ zi­jų, to­dėl mū­sų są­ra­šas, ku­rio dau­ gu­mą su­da­rys ne­par­ti­niai, vi­suo­ me­ni­nin­kai, va­din­sis „Drą­sos ke­lio“ par­ti­jos kan­di­da­tų są­ra­šas“, – paaiš­ ki­no V.Va­si­liaus­kas.

Valdas Vasiliauskas:

Nežinau, kas iš tiesų iškėlė „Lietuvos sąrašo“ idėją, ją „Drąsos kelio“ partijai pristatė D.Kuolys.

Anot R.Ozo­lo, kai „Drą­sos ke­ lio“ par­ti­ja pe­rė­mė „Lie­tu­vos są­ ra­šo“ for­ma­vi­mo ir ve­di­mo į Sei­mo rin­ki­mus tei­sę, su­ma­žė­jo vie­nin­go na­cio­na­li­nio fron­to for­ma­vi­mo ga­ li­my­bė“. „Ta­čiau ap­skri­tai pa­reiš­ki­mas, kad „Drą­sos ke­lias“ į rin­ki­mus ei­na vie­nas, įne­šė aiš­ku­mo į ne­si­ste­mi­ nių par­ti­jų gre­tas. Nuo šiol fron­te bus du po­li­ti­niai da­ri­niai – „Drą­sos

ke­lias“ ir na­cio­na­li­nis su­si­vie­ni­ji­ mas „Už Lie­tu­vą Lie­tu­vo­je“, ku­ rį su­da­ro trys par­ti­jos, ve­dan­čios de­ry­bas dar dėl dvie­jų par­ti­jų pri­ si­jun­gi­mo“, – dės­tė sig­na­ta­ras.

Jis bai­mi­na­si, kad an­ti­ko­rup­ci­ nes jė­gas vie­ni­jan­tis fron­tas bus dar la­biau su­skai­dy­tas, nes D.Kuo­ lys ren­ka pa­ra­šus, kad bū­tų įkur­ta „Lie­tu­vos są­ra­šo“ par­ti­ja. „Jei­gu tik­rai ren­gia­ma­si kur­ti par­ti­ją tuo pa­grin­du, tai dar kar­tą tek­tų ap­gai­ les­tau­ti, jog vie­nin­gas fron­tas bū­tų su­skai­dy­tas jau į tris da­lis“, – tvir­ ti­no R.Ozo­las.

Jis pa­brė­žė, kad šian­dien neaiš­ ku, kam pri­klau­so „Lie­tu­vos są­ra­ šas“.

Pir­ma­die­nį „Drą­sos ke­lio“ par­ ti­jos at­sto­vai ir vi­suo­me­ni­nin­kai pa­skel­bė for­muo­jan­tys „Lie­tu­vos są­ra­šą“. Jį į Sei­mo rin­ki­mus ke­ti­ na ves­ti šią sa­vai­tę iš Kau­no apy­ gar­dos teis­mo tei­sė­jų pa­si­trau­ku­ si Ne­rin­ga Venc­kie­nė.

Ket­vir­ta­die­nį prie pre­zi­den­tū­ ros su­reng­tas dar vie­no „Lie­tu­vos są­ra­šo“ stei­gia­ma­sis su­va­žia­vi­ mas. Par­ti­ją to­kiu pa­va­di­ni­mu bu­ ria D.Kuo­lys.

KD, BNS inf.

Len­ki­jos va­do­vas Lie­tu­vo­je lan­kė­si neo­fi­cia­liai Len­ki­jos pre­zi­den­tas Bro­nis­ła­was Ko­mo­rows­kis už­va­kar Lie­tu­vo­je da­ly­va­vo sa­vo te­tos Ste­fa­ni­jos Ma­ ri­jos Ro­mer lai­do­tu­vė­se.

Po­ky­čiai: lig šiol D.Gry­baus­kai­tei bu­vo mo­ka­ma kom­pen­sa­ci­ja iš

EK, to­dėl Pre­zi­den­tė im­da­vo tik pu­sę jai pri­klau­san­čios al­gos. Ta­ čiau ne­tru­kus ji gaus vi­są. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

„Pa­mal­dos bu­vo lai­ko­mos Vai­do­ tuo­se, Šv. Apaš­ta­lo Pau­liaus At­ si­ver­ti­mo baž­ny­čio­je. Po to vy­ko lai­do­tu­vės. Len­ki­jos pre­zi­den­tas da­ly­va­vo mi­šio­se ir lai­do­tu­vė­se.

Tai yra neo­fi­cia­lus vi­zi­tas“, – sa­kė Len­ki­jos am­ba­sa­dos Vil­niu­je at­sto­ vė Mal­gor­za­ta Mo­zy­ro-Ga­lan .

Pa­sak jos, B.Ko­mo­rows­kio dar­ bot­var­kė­je Lie­tu­vo­je dau­giau nie­ ko ne­bu­vo nu­ma­ty­ta. 86 me­ tų S.M.Ro­mer bu­vo Len­ki­jos

pre­zi­den­to se­ne­lės duk­ra. Kaip ra­ šo Len­ki­jos dien­raš­tis „Rzecz­pos­ po­li­ta“, Len­ki­jos pre­zi­den­to te­ta mi­rė pir­ma­die­nį.

Vil­niaus kraš­te mo­ky­to­ja dir­bu­ si S.M.Ro­mer, anot dien­raš­čio, lai­ ky­ta be­ne pa­sku­ti­ne iš se­nų­jų Lie­ tu­vos di­di­kų gi­mi­nių pa­li­kuo­nių.

Tuo me­tu, kai Lie­tu­va pri­klau­sė So­vie­tų Są­jun­gai, ji dės­tė Že­mės ūkio tech­ni­ku­me, ku­rio pa­grin­du yra su­si­kū­ru­si da­bar­ti­nė Vil­niaus tech­no­lo­gi­jų, vers­lo ir že­mės ūkio mo­kyk­la.

B.Ko­mo­rows­kis sa­vo te­tą, gy­ve­ nu­sią kuk­lia­me dvie­jų kam­ba­rių bu­ te Bal­to­jo­je Vo­kė­je, pa­sku­ti­nį kar­tą

ap­lan­kė šių me­tų va­sa­rio 16 d., kai bu­vo at­vy­kęs į Lie­tu­vos ne­prik­lau­ so­my­bės me­ti­nių iš­kil­mes.

S.M.Ro­mer se­ne­lė Ma­ria Lud­wi­ ka bu­vo da­bar­ti­nio Len­ki­jos va­do­ vo pro­se­ne­lės Eli­zos Ire­nos Ro­mer se­suo. Kaip ra­šo „Rzecz­pos­po­li­ta“, Lie­tu­vo­je ge­riau­siai ži­no­mas Ro­ me­rių at­sto­vas – ve­lio­nės S.M.Ro­ mer se­ne­lės bro­lis My­ko­las Ro­me­ ris, bu­vęs Len­ki­jos mar­ša­lo Józe­fo Pił­suds­kio ad­ju­tan­tas, vė­liau ta­ pęs Lie­tu­vos kons­ti­tu­ci­nės tei­sės moks­lo kū­rė­ju ir Kau­ne įsi­kū­ru­sio Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to rek­ to­riu­mi.

KD, BNS inf.

9

ŠeštADIENIS, liepos 7, 2012

ekonomika Pa­daugė­jo vers­li­ninkų

„Lie­tu­vos du­jos“ sko­lin­sis

€

Lie­tu­vo­je pirmą šių metų pus­metį, pa­ly­gin­ti su tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu per­nai, ūkio su­bjektų pa­daugė­jo 18,6 pro­c. Sausio–birželio mėne­siais ša­ ly­je re­gist­ruo­ta 5,26 tūkst. naujų įmo­nių ar įstaigų, kaip pra­nešė Sta­ tis­ti­kos de­par­ta­men­tas. Per šį lai­ ko­tarpį Lie­tu­vo­je bu­vo iš­re­gist­ruo­ ta 5,1 pro­c. ma­žiau ūkio su­bjektų nei per­nai.

Bend­rovė „Lie­tu­vos du­jos“ ke­ ti­na im­ti iki 72 mln. eurų (248,6 mln. litų) il­ga­laikę pa­skolą. Ji bus nau­do­ja­ma per­da­vi­mo veik­lai, ku­ri bus at­skir­ta nuo „Lie­tu­vos dujų“ ku­riant nau­ją per­da­vi­mo veik­los val­dy­to­ją, fi­nan­suo­ti. Du­ jų per­da­vi­mo veik­la tu­ri būti at­ skir­ta ne vėliau kaip iki 2013 m. lie­pos 31 d.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,2776 DB sva­ras ster­lingų 1 4,2981 JAV do­le­ris 1 2,7417 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7060 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9575 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2238 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5925 Ru­si­jos rub­lis 100 8,5161 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8747

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

pokytis

+0,0519 % –0,0999 % +0,0511 % +0,2965 % –0,0121 % +0,2096 % –0,0196 % +0,9890 % +0,0313 %

Kas­ti kūdras – ne tik vers­las, bet ir moks­las Moks­li­nin­ko ti­tu­lui iš­mai­ny­ti į vers­li­nin­ ko kėdę dr. Auš­riui Ba­le­vi­čiui pri­reikė ne vienų metų. Įtrau­kian­čiam moks­li­nio dar­bo sta­bi­lu­mui at­si­spi­ria tik ne­dau­ge­lis jaunų žmo­nių.

Li­na Mra­zaus­kaitė

l.mrazauskaite@diena.lt

Sugrįž­ti prie min­čių apie vers­lo kūrimą dr. A.Ba­le­vi­čių ke­lis kar­tus pa­ska­ti­no be­ne at­si­tik­ti­nai su­tik­ti žmonės. Šian­dien jis ne­kal­ba apie did­žiu­lius pi­ni­gus, be­si­su­kan­čius jo ap­lin­ko­sau­gos bei ap­lin­kot­var­ kos kon­sul­ta­cijų bend­rovė­je. Ta­ čiau jis su van­de­niu glaud­žiai su­ sietą verslą va­di­na gy­ve­ni­mo būdu, o sa­ve – van­dens gyvū­nu.

– Ilgą laiką dir­bo­te moks­linį darbą. Ka­da pa­ju­to­te, kad tu­ri­ te vers­li­nin­ko gys­lelę?

– Idė­ja apie verslą už­si­mezgė dar tais lai­kais, kai Vil­niaus uni­ver­si­ te­to Bo­ta­ni­kos ins­ti­tu­te mo­kiau­si dok­to­rantū­ro­je, prie­š 15 metų. Tuo me­tu bu­vau už­du­sin­tas di­ser­ta­ci­ jos ra­šy­mo darbų, taip pat at­lik­da­ vau ti­ria­muo­sius dar­bus. Tad dar­ bas bu­vo teo­ri­nis.

Ne­tikė­tai pa­si­maišė ne­di­de­lis už­sa­ky­mas: į ins­ti­tutą pa­skam­bi­ no mo­te­ris ir pa­prašė pa­ta­rimų dėl kūdros va­ly­mo. La­bo­ra­to­ri­jos va­do­ vo tai vi­siš­kai ne­su­do­mi­no, ta­čiau po penk­to įky­raus jos skam­bu­čio jis nu­siuntė ma­ne pa­kon­sul­tuo­ti.

Da­viau ke­letą pa­ta­rimų, kaip su­ si­tvar­ky­ti kūdros kran­tus, kaip ją ap­žel­din­ti, ir ga­vau pirmą už­darbį už kon­sul­ta­ci­jas – 50 litų.

– Ar tuo­met jau bu­vo aiš­ku, kad no­ri­te už­siim­ti kon­sul­ta­ ci­ne veik­la?

– Stu­di­juo­jant dok­to­rantū­ro­je gal­ vo­je dar ūžė vėjai, o ki­šenė­se švil­ pė skersvė­jai. Apie vers­lo kūrimą ne­bu­vo nė šne­kos. Apsk­ri­tai bū­ čiau šį įvykį pa­miršęs, jei ne nuo­ la­ti­nis pi­nigų sty­gius. Be to, aiš­kus ir re­zul­ta­ty­vus teo­ri­jos pri­tai­ky­mas pra­kti­ko­je ma­ne vi­suo­met traukė.

– Tad verslą moks­lo me­tais pa­ mir­šo­te?

– Reikė­jo pa­baig­ti moks­lus ir įgy­ti ma­gišką dak­ta­ro laipsnį – tai ir pa­ da­riau. Tuo­met už ne­pa­garbą va­ do­vo au­to­ri­te­tui bu­vau išt­renk­tas iš la­bo­ra­to­ri­jos ir ins­ti­tu­to, pra­dėjau dirb­ti ki­ta­me – Vil­niaus uni­ver­si­te­ to Eko­lo­gi­jos – ins­ti­tu­te, Paukš­čių eko­lo­gi­jos la­bo­ra­to­ri­jo­je. Bet pa­ts juk bu­vau van­dens gyvū­nas – dirb­ ti sau­su­mo­je man ne taip pa­ti­ko.

Ten ir pra­dėjo bręsti idė­ja kur nors

judė­ti. Ta­čiau bu­vo bai­so­ka: moks­ li­nin­kas yra teo­re­ti­kas, tad pra­kti­ nių ži­nių, ko­mu­ni­ka­ci­jos įgūdžių ar ga­liau­siai pi­nigų įmo­nei įsteig­ti ne­bu­vo.

– Ar tai reiš­kia, kad kur­ti vers­ lą pir­miau­sia stabdė neuž­tik­ rin­tu­mas?

– Tiesą sa­kant, iki šiol moks­li­nin­kai mąsto taip: rei­kia dirb­ti sa­vo darbą ir kaip nors su­ktis. Dar­bas ins­ti­tu­ te jau­nam žmo­gui ne pa­ti ge­riau­sia vie­ta. Ta­čiau jis įsiur­bia ir su­tei­kia sta­bi­lu­mo jausmą. Todėl tik vie­ne­ tai jaunų žmo­nių iš­šo­ka iš ins­ti­tu­ to gy­ve­ni­mo ir pra­de­da kur­ti sa­vo verslą.

Ta­čiau li­ki­mas taip su­si­klostė, kad pa­si­kon­sul­tuo­ti su ma­ni­mi dėl ma­gist­ro dar­bo at­ėjo vie­na stu­dentė.

Ją, be­je, pas ma­ne at­siuntė da­bar­ti­ nis vers­lo par­tne­ris. Tad mums įsiš­ nekė­jus pa­klau­siau, ką ji pla­nuo­ ja veik­ti po ma­gist­rantū­ros stu­dijų.

Su­ži­nojęs, kad stu­dentė kryps­ta moks­li­nio dar­bo link, nu­sprend­žiau pa­pa­sa­ko­ti, kad čia nėra vis­kas taip saulė­ta. Ji manęs pa­klausė, ką aš tuo­met čia vei­kiu. Sup­ra­tau, kad ir pa­ts to ge­rai ne­ži­nau, – bu­vau pri­ ėjęs liep­to galą ir neiš­ven­gia­mai reikė­jo ką nors keis­ti.

– Ar pa­keitė­te?

– Po sa­vaitės stu­dentė man at­ siuntė ang­lišką skel­bimą: nau­jai ku­ria­ma suo­mių ap­lin­kos ap­sau­ gos kon­sul­ta­cijų bend­rovė ieš­ko žmo­gaus. Taip nu­ti­ko, kad nu­ėjau į at­ranką ir ga­vau darbą.

Kaip minė­jau, dirb­da­mas Eko­ lo­gi­jos ins­ti­tu­te bu­vau „iš­mes­tas iš van­dens“, o čia įsi­dar­bin­da­mas tikė­jau­si į tą van­denį su­grįžti. Ta­ čiau paaiškė­jo, kad taip nuo van­ dens nu­to­lau dar la­biau: tai bu­vo bu­vo suo­mių ir švedų su­kur­tas klas­ te­ris, sie­kiant įsib­rau­ti į Lie­tu­vos ant­ri­nių ža­liavų sek­to­rių. Tad ma­ no dar­bas bu­vo va­žinė­ti pas klien­ tus – at­li­kau pu­siau va­dy­bi­nin­ko, pu­siau eks­per­to pa­rei­gas. Dar­bas, kaip ir bu­vo nu­ma­ty­ta, tru­ko apie pu­santrų metų, o dėl ša­ly­je vy­ra­ vu­sių ne­sąži­ningų vers­lo tai­syk­lių nie­ko taip ir ne­par­davė­me. Pro­jek­ tas baigė­si, suo­miai grįžo na­mo.

– At­ro­do, kad sa­vo vers­lo link judė­jo­te ga­na lėtai. Ka­da bu­vo le­mia­mas lūžis?

Kryp­tis: kur­da­mas verslą dr. A.Ba­le­vi­čius nė nea­be­jo­jo, kad bend­rovė­je pri­tai­kys sa­vo moks­linės kryp­ties –­

eko­lo­gi­jos ir ap­lin­ko­sau­gos – pa­tirtį.

– Pa­si­bai­gus pro­jek­tui jau bu­vau su­brendęs lik­ti vers­le, be to, net ne­ ki­lo min­čių pa­spau­dus uo­degą grįž­ ti į ins­ti­tutą. Ta­da dvie­se įsteigė­me bend­rovę „Se­na­sis ežerė­lis“ – tie­ siog su­kūrėme sau dar­bo vietą. Ši bend­rovė man nėra vers­las – tai yra gy­ve­ni­mo būdas. Nekū­riau įmonės ne­ži­no­da­mas, ką jo­je veik­siu, ne­bu­ vo ir jo­kio veik­los lūžio, nes vi­suo­ met dir­bau šio­je sri­ty­je.

Į ins­ti­tutą pa­skam­ bi­no mo­te­ris ir pa­ prašė pa­ta­rimų dėl kūdros va­ly­mo.

– Kurį laiką jus bu­vo ga­li­ma rasti in­ter­ne­to fo­ru­muo­se, kur kon­sul­tuo­da­vo­te žmo­nes sa­vo veik­los sri­ty­je. Gal galė­tumė­te pa­pa­sa­ko­ti pla­čiau, ar tai bu­vo tiks­lin­gas me­to­das vie­šin­ti sa­ vo vardą?

– Dar dirb­da­mas suo­mių įmonė­ je at­sar­giai už­me­čiau tink­lus fo­ ru­muo­se – pra­dėjau kon­sul­tuo­ti žmo­nes ir taip ta­pau ne­mo­ka­mu in­ ter­ne­ti­niu pa­tarė­ju. Fo­ru­muo­se ra­ šau iki šiol – tai ta­po vi­sai ne­blo­ ga ne­mo­ka­ma rek­la­mos priemone.

Aiš­ku, no­rint taip rek­la­muo­tis, rei­ kia būti la­bai ge­ru sa­vo sri­ties pro­ fe­sio­na­lu, taip pat turė­ti gerų ko­ mu­ni­ka­vi­mo įgūdžių.

– Pa­pa­sa­ko­ki­te apie did­žiau­ sius už­sa­ky­mus.

– No­rint, kad įmonė skland­žiai funk­cio­nuotų, rei­kia rink­tis di­de­ lius vals­ty­bi­nius už­sa­ky­mus. Todėl sie­kia­me, kad jie su­da­rytų did­žiąją dalį visų mūsų už­sa­kymų. Nes pri­ va­tus klien­tas pa­rei­ka­lau­ja daug dar­bo, ta­čiau mo­ka ga­na ma­žai.

Vie­n as did­ž iau­s ių už­sa­k ymų bu­vo Ap­lin­kos ap­sau­gos agentū­ ros ty­ri­mas 2008 m. Mes iš­tyrė­me vi­sus di­des­nius nei 50 ha eže­rus Lie­tu­vo­je. Įver­ti­no­me jų tvar­ky­mo po­reikį, pa­teikė­me visų pro­ble­mi­

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

nių ežerų tvar­ky­mo sche­mas: kur rei­kia va­ly­ti van­denį, kur šie­nau­ ti au­ga­lus, kur žu­vin­gumą keis­ ti ir pan.

– Galbūt su­laukę vals­ty­bi­nių ins­ti­tu­cijų pa­si­tikė­ji­mo jau pa­ si­žval­go­te ir į už­sienį?

– Ma­nau, kad kon­sul­ta­cijų vers­las ga­li būti ten, kur gy­ve­na­me. To­ dėl į už­sienį plėstis ne­pla­nuo­ja­me.

Apsk­ri­tai pa­stebė­jau, kad gy­ve­ni­me viską rei­kia da­ry­ti pa­čiam. Dėl to ir va­di­nu sa­ve ne vers­li­nin­ku, o eks­ per­tu, tyrė­ju, gal net ata­skaitų ra­ šy­to­ju. Tai būtų vers­las, jei įmonė­je dirbtų 20 žmo­nių ir aš at­ėjęs pa­ tapš­no­ti jiems per petį ir klaus­da­ mas, kaip se­ka­si, gal­vo­čiau: „Tai kiek tu man už­dirb­si šią sa­vaitę?“ Šiuo at­ve­ju mes su­kūrėme sau dar­ bo vietą, su­būrėme ne­di­delį ko­lek­ tyvą, ku­ria­me vie­nas kitą su­pran­ ta­me iš pusės žod­žio. Turbūt dėl to, kad prie darbų pri­si­lie­čia ne­ daug rankų, mums pa­vyks­ta iš­lai­ ky­ti pro­jektų ko­kybę.

10

ŠeštADIENIS, liepos 7, 2012

12p.

Po žeme vyksta tamsiosios materijos paieškos.

pasaulis

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

Li­ki­mo iro­ni­ ja – bank­ru­ tuo­jan­tis ES pre­zi­den­tas Kip­ras. Ma­ža Vi­dur­že­mio jūro­je esan­ ti ša­lis turės ne tik spręs­ ti Bend­ri­jos klau­si­mus, bet ir rūpin­tis sa­vo kai­liu.

Rea­lybė: Kip­ro va­do­vams teks ne tik va­do­vau­ti sunk­metį iš­gy­ve­nan­čiai ES, bet ir rūpin­tis sa­vo fi­nan­si­niais rei­ka­lais.

Kip­ro pir­mi­nin­ka­vi­mo ES pra­d Rim­tos pro­ble­mos

Prob­le­ma dėl va­di­na­mo­jo Šiaurės Kip­ro šiuo me­tu ma­žiau­siai rūpi ša­lies va­do­vams. Kip­ro po­li­tikų pe­ čius už­gulė fi­nan­sinės pro­ble­mos.

Sos­tinės Ni­ko­si­jos cent­re stūkso ban­ko „Lai­ki Bank“ pa­sta­tas. Fu­tu­ ris­tinės ar­chi­tektū­ros sta­ti­nys me­ na ge­rus lai­kus, kai Kip­ras ne­stovė­ jo ties fi­nan­si­nio kra­cho slenks­čiu. „Lai­ki Bank“, ge­riau ži­no­mas kaip „Cyp­rus Po­pu­lar Bank“, po krizės at­si­dūrė ties bank­ro­to ri­ba.

Kip­ro ban­kai in­ves­ta­vo di­de­les lėšas į Grai­kiją, ta­čiau ši ša­lis at­si­ dūrė duo­bj­ e ir ban­kams te­ko pa­tir­ ti mil­ži­niškų nuo­sto­lių.

Vals­tybės pa­ra­mos ban­kui pri­ reikė po to, kai jis, pa­tyręs nuo­sto­ lių dėl in­ves­ti­cijų į Grai­ki­jos vals­ tybės ob­li­ga­ci­jas, turė­jo nu­ra­šy­ti apie 2 mlrd. eurų. Kip­ro ban­kui tai bu­vo ne­pa­ke­lia­ma naš­ta.

Tai­gi, „Lai­ki Bank“ pri­trūko apie 1,8 mlrd. eurų, kad iš­liktų gy­vy­bin­ gas. Ka­dan­gi „Lai­ki Bank“ – ant­ ras pa­gal dydį Kip­ro ban­kas, Kip­ ro vy­riau­sy­bei te­ko įsi­gy­ti jo ak­cijų už 1,79 mlrd. eurų, kad pa­dėtų sun­ kumų sle­gia­mam ban­kui ati­tik­ti ka­ pi­ta­lo pa­kan­ka­mu­mo rei­ka­la­vi­mus.

Su­ma, skir­ta ban­kui, vir­ši­jo Kip­ ro ga­li­my­bes, todėl vy­riau­sy­bei te­ ko kreip­tis į tarp­tau­ti­nius kre­di­

to­rius – ES, Tarp­tau­tinį va­liu­tos fondą (TVF) ir Eu­ro­pos cent­rinį banką (ECB) dėl pa­sko­los. Lyg to būtų ma­ža, „Lai­ki Bank“ – ne vie­ nin­te­lis, ku­ris su­si­dūrė su rim­to­ mis pro­ble­mo­mis.

Dar 500 mln. eurų pa­ra­mos pa­ prašė ki­tas Kip­ro ban­kas „Bank of Cyp­rus“.

Skai­čiuo­ja­ma, kad Kip­ro ban­kai ga­li būti pa­sko­linę grai­kams apie 25 mlrd. eurų. Ar pi­ni­gai bus grąžin­ti – sun­ku tikė­tis. Bent jau tuo me­tu, kai Atė­nai ka­pa­no­ja­si iš gi­lios krizės.

Bankų sis­te­ma – vie­nas klau­si­mas, ku­riam spręsti, pa­sak Kip­ro pa­ reigūnų, turėtų pa­kak­ti 10 mlrd. eurų.

Ta­čiau pa­gal­bos, re­gis, rei­kia ir vals­ty­bei. Kip­ras, ku­ria­me yra 804 tūkst. gy­ven­tojų, jau ku­ris lai­kas sken­di re­ce­si­jo­je.

Tie­sa, Kip­ro eko­no­mi­kos apim­tis ne­di­delė. Ša­lies bend­ra­sis vi­daus pro­duk­tas (BVP) – 17,3–18 mlrd. eurų. Tai­gi, kre­di­to­riams ne­bus di­ delė bėda ša­liai su­teik­ti pa­galbą.

Ta­čiau klau­si­mas – ką kre­di­to­riai norės gau­ti mai­nais?

Iš rinkų Kip­ras jau ne­ga­li sko­lin­ tis, nes jos ša­lies kre­di­to rei­tingą su­men­ki­no iki va­di­na­mo­jo šlamš­to sta­tu­so. Tai reiš­kia, kad Kip­ras rin­ ko­se sko­lin­tis ga­li tik įsi­pa­rei­go­da­ mas mokė­ti di­de­les palū­ka­nas.

Nors iki krizės Grai­ki­jo­je Kip­ras ne­turė­jo pro­blemų su ne­dar­bu ir eko­no­mi­kos au­gi­mu, da­bar ša­lies eko­no­mi­ka sto­vi vie­to­je, o ne­dar­ bas sie­kia 10 pro­c. Tarp jaunų žmo­ nių ne­dar­bo ly­gis – net 30 pro­c.

Kip­ro pro­ble­mos dau­giau­sia su­si­ju­sios su ša­lies ban­ko sek­ to­riu­mi. Ma­nau, tam kre­di­to­riai turės skir­ ti sa­vo dėmesį.

Tin­ka­mai at­liks sa­vo pa­reigą

Vis­gi Kip­ro at­sto­vai ra­mi­no, kad, nors ša­lis turi fi­nan­si­nių pro­blemų, jie jau pa­si­ruošę pir­mi­nin­kau­ti ES. Šiam tiks­lui vald­žia skyrė 61 mln. eurų. Tai – di­delė su­ma to­kiai ša­ liai kaip Kip­ras. „Svar­biau­sia, kad Kip­ras pa­ro­ dytų, jog su­ge­ba or­ga­ni­zuo­ti to­ kius ren­gi­nius ir kad Kip­ras ga­ li pir­mi­nin­kau­ti ES ne blo­giau nei ki­tos Bend­ri­jos ša­lys“, – sakė Cos­ tas Yen­na­ris, Kip­ro pir­mi­nin­ka­vi­ mo ES or­ga­ni­za­ci­nio ko­mi­te­to at­ sto­vas.

Kaip svar­biau­sią pir­mi­nin­ka­vi­ mo tikslą Kip­ras iškėlė ES biud­že­to klau­simą. Ta­čiau nie­kas nea­be­jo­ja, kad vie­nas svar­biau­sių klau­simų bus ir fi­nan­si­nis sta­bi­lu­mas Bend­ ri­jo­je. Pa­gal­bos pra­šy­mas su­ga­di­no Kip­ro įvaizdį, ir pa­gal­ba iš ES ga­li būti pa­sku­ti­nis šiau­das. Vis­gi Kip­ ro va­do­vai ne­sle­pia, kad dai­ro­si pa­ skolų tiek į Ru­siją, tiek į Ki­niją.

Pas­kolų ieš­ko vi­sur

Kip­ro prezidentas De­met­ris Chris­ to­fias – vie­nin­te­lis ša­lies va­do­vas ko­mu­nis­tas vi­so­je ES. Jo va­do­vau­ja­ ma Kip­ro pro­gre­sy­vio­ji dar­bi­ninkų par­ti­ja (AKEL) tra­di­ciš­kai gau­ na apie treč­dalį Kip­ro gy­ven­tojų balsų per par­la­men­to rin­ki­mus.

Nors ofi­cia­liai par­ti­ja lai­ko­si so­ cia­liz­mo dokt­ri­nos, pa­sak eks­ pertų, iš tiesų ji pa­na­ši į dau­gelį Eu­ro­pos so­cial­de­mok­ratų par­tijų.

Svar­biau­si par­ti­jos dek­la­ruo­ja­mi tiks­lai – pa­ge­rin­ti dar­bi­ninkų kla­ sės pa­dėtį, taip pat išspręs­ti turkų ir graikų kip­rie­čių konf­liktą. De­ja, par­ti­jai iki šiol ne­pa­si­sekė pa­siek­ti svar­biau­sių tikslų.

Ru­si­jo­je Kip­ro va­do­vas D.Chris­ to­fias tu­ri ne­ma­žai pa­žįstamų, Kip­ re gy­ve­na be­veik 400 tūkst. rusų.

Uos­ta­mies­ty­je Li­ma­so­le leid­žia­mas laik­raš­tis rusų kal­ba, vei­kia ke­li ru­

sų res­to­ra­nai ir mo­kyk­la. Ma­ža to, Kip­ras po­pu­lia­rus tarp Ru­si­jos ir Uk­rai­nos mi­li­jo­nie­rių. Mask­va 2011 m. jau at­seikė­jo sa­lai 2,5 mlrd. eurų. Ta­čiau kal­bas apie ant­rąją pa­skolą Mask­va neigė.

Ru­si­jos fi­nansų mi­nist­ras An­to­ nas Si­lua­no­vas šią sa­vaitę pa­brėžė, kad iš Ni­ko­si­jos pra­šy­mo ne­ga­vo. „Nau­jos pa­sko­los su­tei­ki­mo ga­ li­mybės būtų svars­to­mos, ta­čiau aš kol kas ne­ma­čiau ati­tin­ka­mo ofi­ cia­laus pra­šy­mo“, – sakė Ru­si­jos fi­nansų mi­nist­ras. Šio mėne­sio vi­du­ry­je Kip­ro spau­ da skelbė, ne­va Ni­ko­si­ja Mask­vos pa­prašė 5 mlrd. eurų pa­sko­los.

Bi­jo Grai­ki­jos li­ki­mo?

Kol kas Kip­ro va­do­vas ne­bėga išskės­to­mis ran­ko­mis pas va­di­ namąją troiką – ES, TVF ir ECB. Kip­ro va­do­vas kartą kre­di­to­rius pa­va­di­no ko­lo­ni­za­to­riais. Tie­sa, šią sa­vaitę Kip­ro va­do­vai pa­keitė plokš­telę ir pa­žadė­jo, kad de­ry­bas su troi­ka baigs per tris sa­vai­tes.

Kip­ras kreipė­si į eu­ro zo­nos par­ tne­rius dėl fi­nan­sinės pa­ra­mos ir taip ta­po penktą­ja iš sep­ty­nio­li­kos eu­ro zo­nos na­rių, pa­pra­šiu­sia pa­gal­ bos, pra­ėju­sio mėne­sio pa­bai­go­je.

Nors Kip­ro sko­los, ku­rios sie­kia 72 pro­c. BVP, nėra di­delės, pa­ly­

11

ŠeštADIENIS, liepos 7, 2012

pasaulis De­zer­ty­ra­vo ka­ri­nin­kas

Dik­ta­to­rius – ­ į kalė­jimą

Klai­dos ir ­ ap­lai­du­mas

Si­ri­jos ge­ne­ro­las Ma­na­fas Tlas­sas (de­šinė­je), ku­ris pa­ laikė glaud­žius ry­šius su pre­ zi­den­tu Bas­ha­ru al As­sa­du bei jo šei­ma, de­zer­ty­ra­vo ir taip ša­lies ly­de­riui su­davė dar vie­ ną skaudų smūgį. Penktą de­ šimtį metų ei­nan­tis ka­ri­nin­kas vyks­ta į Pa­ry­žių, kur gy­ve­na jo tėvas, žmo­na ir se­suo.

Dviem bu­vu­siems Ar­gen­ti­ nos dik­ta­to­riams Jor­ge Vi­de­ lai (nuo­tr.) ir Rey­nal­do Big­no­ne va­di­na­mo­jo­je pa­vogtų kūdi­kių by­lo­je ket­vir­ta­dienį bu­vo skir­ tos griež­tos kalė­ji­mo bausmės – už tai, kad jiems pri­žiū­rint sis­ te­min­gai bu­vo gro­bia­mi kai­riųjų ak­ty­vistų, nu­žu­dytų per 1976– 1983 m. dik­tatūrą, kūdi­kiai.

Ava­ri­ja Ja­po­ni­jos Fu­ku­ši­mos ato­minė­je elekt­rinė­je per­nai kovą įvy­ko dėl žmo­nių kaltės, dėl jų dau­gybės klaidų ir ap­lai­ du­mo, o ne dėl žemės drebė­ ji­mo ir cu­na­mio. To­kią iš­vadą ket­vir­ta­dienį pa­skelbė par­la­ men­to ko­mi­si­jos, su­da­ry­tos ava­ri­jos prie­žas­tims iš­tir­ti, at­ sto­vai.

Ar Kip­ras ka­da nors bus vie­nin­gas?

Kip­ras – vie­ta, ku­rio­je gimė graikų meilės deivė Af­ro­ditė. De­ja, ši sa­la iki šiol nėra vie­nin­ga.

„Scan­pix“ nuo­tr.

a­džia – su kartė­liu gin­ti su kitų ES sko­li­nin­kių, ša­lies biud­že­to de­fi­ci­tas 2011 m. vir­ši­jo 6,3 pro­c. BVP, tai­gi, nea­ti­tin­ka ES nu­sta­tytų stan­dartų. „Kip­ro pro­ble­mos dau­giau­sia su­ si­ju­sios su ša­lies bankų sek­to­riu­mi.

Ma­nau, tam kre­di­to­riai turės skir­ ti sa­vo dėmesį“, – tvir­ti­no Kip­ro fi­ nansų mi­nist­ras Vas­sas Shiar­ly. Jis pri­dūrė: „Mes žiū­ri­me op­ti­mis­tiš­ kai. Ma­no­me, kad gau­si­me pa­ramą, ku­rią pa­si­telkę re­ka­pi­ta­li­zuo­si­me ban­kus. Džiau­giamės ir si­tua­ci­ ja Grai­ki­jo­je, ma­no­me, kad nau­jo­ ji ša­lies vy­riau­sybė ne­leis Grai­ki­jai pa­lik­ti eu­ro zo­nos.“ Vis­gi Kip­ro va­do­vai bi­jo, kad troi­ ka nea­be­jo­ti­nai spaus Kiprą ma­žin­ ti iš­lai­das, o tai reiš­kia, kad mažės iš­lai­dos tra­di­ci­niams D.Chris­to­fio rėmėjams – vie­šo­jo sek­to­riaus dar­ buo­to­jams. Tie­sa, ša­lies va­do­vas jau yra pa­reiškęs, kad pa­liks po­stą. Jis į pre­zi­den­tus bu­vo iš­rink­tas 2008 m., tai­gi, ki­tais me­tais baig­sis D.Chris­ to­fio pen­ke­rių metų ka­den­ci­ja.

Būti­nas nuo­sek­lus pla­nas

Eko­no­mis­tas Ste­lias Pla­tis tvir­ ti­no ne­sąs tik­ras, kad Kip­ro ly­de­ riams pa­vyks įveik­ti krizę.

Pa­sak jo, pro­blemų Kip­re ap­stu ne tik bankų sis­te­mo­je, todėl po­li­ ti­kai turėtų pa­ruoš­ti aiš­kią de­rybų

stra­te­giją, ant­raip Kip­rui Eu­ro­pos par­tne­riai pri­mes to­kias pat tau­ py­mo prie­mo­nes, kaip ki­toms eu­ ro zo­nos ša­lims. „Fak­tiš­kai, jei de­ry­bos su troi­ka vyktų rea­lis­ti­niais pa­grin­dais, mes galė­tu­me su­kur­ti pa­grindą mo­der­ nes­nei ir kon­ku­ren­cin­ges­nei eko­ no­mi­kai, ku­ri, užuot smukd­žiu­si šalį, galėtų pa­dėti pa­ge­rin­ti žmo­nių gy­ve­nimą“, – sakė eko­no­mis­tas.

Ta­čiau jis pri­dūrė, kad pa­sta­rie­ji Kip­ro po­li­tikų veiks­mai, kai jie ne­ su­gebė­jo įti­kin­ti rinkų, jog pa­dėtis fi­nansų sek­to­riu­je kont­ro­liuo­ja­ma, nu­tei­kia ne­la­bai vil­tin­gai. „Tie pa­ reiš­ki­mai, ku­riuos pa­darė fi­nansų mi­nist­ras V.Shiar­ly ir Cent­ri­nio

ban­ko va­do­vas Pa­ni­cas De­met­ria­ das, nie­ko ne­nu­ra­mi­no. Prie­šin­gai, jie pa­rodė, kad ša­lies po­li­ti­kai ne­ži­ no, kaip su­si­tvar­ky­ti su pro­ble­mo­ mis“, – tvir­ti­no eks­per­tas.

At­ha­na­sias Orp­ha­ni­das, buvęs įta­kin­gas ECB pa­reigū­nas ir buvęs Kip­ro cent­ri­nio ban­ko va­do­vas, sa­ kė, kad Kip­ro vald­žia ne­turė­jo pir­ miau­sia nu­ra­šy­ti Grai­ki­jos sko­los ša­lies ban­kams. „Jei ne­būtų buvęs priim­tas toks spren­di­mas, jei būtu­ me bandę ap­sau­go­ti Kip­ro ban­kus, ne­turė­tu­me pro­blemų su „Po­pu­ lar“ ban­ku, ku­rių tu­ri­me šian­dien“, – sakė eko­no­mis­tas. Sa­vo min­tis jis išdėstė laiš­ke ša­lies va­do­vui.

Kip­ras pa­da­ly­tas 1974 m. Šiau­ rinę sa­los dalį, va­di­namąjį turkų Kiprą, užėmė turkų ka­riuo­menė.

Iki šiol šiau­rinė­je sa­los da­ly­je dis­ lo­kuo­ta nuo 30 iki 40 tūkst. tur­ kų ka­rių. Tie­sa, šiau­rinį Kiprą pri­pažįs­ta tik Tur­ki­ja. Kar­tu tur­ kai ne­pri­pažįs­ta pie­ti­nio, va­di­na­ mo­jo graikų Kip­ro.

De­mar­ka­cijos li­ni­ja drie­kia­si iš sa­los rytų į va­ka­rus. Ji da­li­ja ir ša­lies sos­tinę Ni­ko­siją. Li­ni­ja va­ di­na­ma ža­lią­ja. Sie­nos per­ėji­mo punktų ties ja ne­daug. Pa­sie­ny­ je ne­ra­mumų pa­si­tai­ko la­bai re­ tai, ta­čiau sieną iki šiol pri­žiū­ri Jung­ti­nių Tautų (JT) pa­jėgos.

Nors dėl šiau­ri­nio Kip­ro sta­tu­so bu­vo or­ga­ni­zuo­tos ne vie­nos de­ ry­bos, šiuo me­tu bet ko­kios kal­ bos įšal­dy­tos. Vil­čių su­si­tar­ti, re­ gis, ma­žai. Kip­rui beld­žian­tis į ES du­ris Bend­ri­ja pa­si­ūlė at­nau­jin­ti 2003 m. JT pa­rengtą sa­los su­vie­ ni­ji­mo planą.

Nors Kip­ro tur­kai su­ti­ko dėl pla­no, jį re­fe­ren­du­me at­metė pie­ ti­nio Kip­ro gy­ven­to­jai. Tai­gi, į ES įsto­jo tik pie­tinė Kip­ro da­lis.

Vil­tys su­si­vie­ny­ti at­gi­jo 2008 m., kai graikų Kip­ro va­do­vu bu­ vo iš­rink­tas De­met­ris Chris­top­ has. Jis ne­dels­da­mas ki­bo derė­tis su turkų Kip­ro ly­de­riu Meh­me­tu Ali Ta­la­tu, kad vals­tybė taptų fe­ de­ra­cinė. Ta­čiau šiau­ri­nis Kip­ras

2009 m. į vald­žią iš­si­rin­ko na­cio­ na­lis­ti­nes jėgas, ku­rios skep­tiš­kai žvelgė į de­ry­bas. Tais pat me­tais de­ry­bos nu­trūko.

Dip­lo­ma­ti­niai Kip­ro ir Tur­ki­ jos san­ty­kiai iki šiol įtemp­ti. Prieš pat Kip­rui pe­ri­mant ES štur­valą An­ka­ra pa­reiškė, kad ne­ke­ti­na da­ly­vau­ti nė vie­na­me su­si­ti­ki­me, kur teks sėsti prie bend­ro sta­lo su graikų Kip­ro at­sto­vais.

Ta­čiau pie­ti­nio Kip­ro at­sto­vai turkų veiks­mais pik­ti­no­si. „Jie net ne­kal­ba su mu­mis“, – sakė Kip­ro už­sie­nio rei­kalų mi­nistrė Era­to Ko­za­kou-Mar­coul­lis.

Vis­gi Kip­ro at­sto­vai žadė­jo, kad pa­da­li­ji­mo klau­si­mo jie ne­ke­ti­na kel­ti pir­mi­nin­kau­da­mi ES. Tie­sa, pro­blemų Kip­rui su tur­ kais ky­la ne tik dėl sa­los su­vie­ni­ ji­mo. Tur­kai ėmė ieš­ko­ti dujų ne­ to­li Kip­ro te­ri­to­ri­nių van­denų, o tai pa­pik­ti­no Kip­ro Res­pub­liką.

Ce­re­mo­ni­jo­je, po ku­rios bu­vo pra­dėti dujų paieš­kos dar­bai, da­ ly­va­vo Tur­ki­jos ener­ge­ti­kos mi­ nist­ras Ta­ne­ras Yil­di­zas.

An­ka­ra tvir­ti­na, kad kol sa­la nėra su­vie­ny­ta, jo­kia vy­riau­sybė ne­ga­li nu­ro­dinė­ti dėl Kip­ro te­ri­ to­ri­nių van­denų.

Ta­čiau Kip­ras at­rėžė, kad Tur­ki­ ja ir turkų Kip­ro va­do­vai „pa­žeid­žia tarp­tau­tinę teisę“. Kip­rui pri­tarė ir Grai­ki­jos vy­riau­sybės at­sto­vai. Atė­ nai pa­brėžė, kad tur­kai tu­ri gerb­ ti Kip­ro su­ve­re­ni­tetą, ne­prik­lau­ so­mybę ir te­ri­to­rinį in­teg­ra­lumą.

BBC inf.

BBC, „Cyp­rus Mail“, „Der Spie­gel“, BNS inf.

Svar­biau­si skai­čiai Kip­ro bankų pa­sko­los Grai­ki­jai sie­

Kip­ro eko­no­mi­kos apim­tis – vie­na

kia nuo 25 iki 29 mlrd. eurų, ar­ba 160 pro­c. ša­lies BVP.

ma­žiau­sių eu­ro zo­no­je. Ša­lies bankų sekt­ o­rius nu­kentė­jo nuo krizės Grai­ki­jo­je.

Prog­no­zuo­ja­ma, kad šiais me­tais

Skai­čiuo­ja­ma, kad Kip­rui iš kre­di­

Kip­ro eko­no­mi­ka smuks 1,2 pro­c.

to­rių reikėtų apie 10 mlrd. eurų. Šios su­mos reikėtų ša­lies bankų sis­te­mai kė 6,3 pro­c. BVP – vie­nas did­žiau­sių sta­bi­li­zuo­ti.

Vy­riau­sybė jau na­cio­na­li­za­vo ban­ vi­so­je eu­ro zo­no­je.

Kip­ro vie­šo­jo sek­to­riaus dar­buo­ ką „Lai­ki Bank“, ku­riam bu­vo su­teik­tas to­jai, ku­rių yra apie 70 tūkst., gau­na be­veik 1,8 mlrd. eurų pa­gal­bos pa­ke­ did­žiau­sias al­gas eu­ro zo­no­je pa­gal tas. Da­bar 500 mln. eurų pa­ra­mos pa­ prašė ki­tas ban­kas – „Bank of Cyp­rus“.

BVP. 2011 m. Kip­ro biud­že­to de­fi­ci­tas sie­

Li­ni­ja: Kiprą jau be­veik ke­tu­ris de­šimt­me­čius da­li­ja va­di­na­mo­ji ža­

lio­ji li­ni­ja, ku­rią sau­go JT pa­jėgos.

„Scan­pix“ nuo­tr.

12

ŠeštADIENIS, liepos 7, 2012

pasaulis Jung­ti­nių Vals­tijų gim­ta­die­nis Gran­dio­zi­niais fe­jer­ver­kais ir links­mybė­mis Jung­tinės Vals­ti­ jos pa­minė­jo lie­pos 4-ąją – Ne­ p­rik­lau­so­mybės dieną. Bal­tuo­ siuo­se rūmuo­se su­reng­ta kas­ metė iš­ky­la ka­ri­nin­kams, o Niu­ jor­ke – tra­di­cinės deš­rai­nių kim­ ši­mo var­žy­bos. Jo­se jau šeštą ­ kartą iš eilės trium­fa­vo ne­nu­ga-­ li­ma­sis Joey Chest­nu­tas pra­var­ de Nas­rai (nuo­tr. kairė­je), ku­ris ­ per 10 mi­nu­čių su­šlamštė 68 deš­rai­nius.

Kal­ta tech­ni­ka ir įgu­la Oro bend­rovės „Air Fran­ce“ lėktu­ vo ka­tast­ro­fa prie Bra­zi­li­jos kran­ tų 2009 m. įvy­ko dėl tech­ni­nių ge­ dimų, dėl ku­rių blo­gai pa­si­ruo­šu­si įgu­la ne­su­valdė lėktu­vo, todėl jis įkri­to į At­lan­to van­de­nyną ir žu­vo vi­si 228 juo skridę žmonės.

Su­ge­do grei­čio da­vik­liai

To­kią iš­vadą ket­vir­ta­dienį pa­teikė ne­laimės prie­žas­tis iš­tyrę Prancū­ zi­jos pa­reigū­nai.

Prancū­zi­jos ci­vi­linės avia­ci­jos tar­ny­bos Ty­rimų ir ana­lizės biu­ro (BEA) ga­lu­tinė ata­skai­ta pa­skelb­ ta po be­veik dve­jus me­tus tru­ku­ sios lėktu­vo juodųjų dėžių paieš­ kos van­de­ny­no dug­ne, „Air­bus“ ir „Air Fran­ce“ ne­su­ta­riant, ku­ri iš jų tu­ri pri­siim­ti pa­grin­dinę at­ sa­ko­mybę už šią ka­tast­rofą. BEA pa­teikė dar 25 nau­jas sau­gu­mo re­ ko­men­da­ci­jas. Jos pa­pildė 16 re­ ko­men­da­cijų 2011 m. lie­pos at­ skai­to­je, ku­rio­je dėl ka­tast­ro­fos kal­ti­na­ma lėktu­vo „Air­bus A330“ er­go­no­mi­ka ir ne­tin­ka­mi lėktu­vo pi­lotų veiks­mai.

Anot BEA, pi­lo­tai 2009 m. bir­ že­lio 1-osios naktį ne­su­gebė­jo pa­ stebė­ti, kad lai­ne­ris skren­da per že­mai, su­ge­dus grei­čio da­vik­liams, va­di­na­miems Pi­tot vamz­de­liais.

Po šios ka­tast­ro­fos „Air Fran­ ce“ vi­sus Prancū­zi­jos bend­rovės „Tha­les“ pa­ga­min­tus lai­ne­rių „Air­bus“ Pi­tot vamz­de­lius pa­keitė nau­jes­nio mo­de­lio grei­čio da­vik­ liais. „Įgu­la bu­vo be­veik vi­siš­kai pra­ra­du­si pa­dėties kont­rolę“, – žur­na­lis­tams sakė ty­ri­mui va­do­ vavęs Alai­nas Bouil­lard’as.

Skir­tin­gi ver­ti­ni­mai

BEA ata­skai­to­je pa­brėžia­ma būti­ nybė iš­mo­ky­ti pi­lo­tus taip, kad ne­ pap­ras­to­sios pa­dėties at­ve­ju jie ge­riau pa­žintų lėktu­vo sis­te­mas. „Pi­lo­tai ap­si­ri­bo­ja tuo, ką da­ro pa­

pras­tai... Ne­galė­da­mi su­vok­ti pa­ dėties jie to­liau kar­to­ja tai, ką yra pra­tę da­ry­ti“, – sakė A.Bouillard’as. „Įspūdis toks, kad jie vis kal­ba apie žmo­gaus klaidą, nors tuo aš vi­sai ne­ti­kiu“, – sakė se­serį pra­ra­du­si Kei­ko Ma­rin­ho, va­do­vau­jan­ti aukų ar­timųjų Bra­zi­li­jo­je aso­cia­ci­jai.

O Joh­nas Cle­men­sas, ne­tekęs bro­lio per šio lėktu­vo ka­tast­rofą, sakė esąs pa­ten­kin­tas iš­va­do­mis. „Yra ge­ro­kai dau­giau in­for­ma­ci­jos ne­gu anks­čiau, – sakė jis. – Pa­ reigū­nai dir­bo ge­rai, pa­teikė dau­ gybę sau­gu­mo re­ko­men­da­cijų.“ Ne­rea­ga­vo į sig­na­lus

Lėktu­vas „Air­bus A330“ din­go nak­ tį per audrą 2009-ųjų bir­že­lio 1 d.

Praė­jo daug dienų, kol ato­kia­me At­ lan­to van­de­ny­no pu­siau­jo re­gio­ne bu­vo pa­stebė­tos plūdu­riuo­jan­čios lėktu­vo nuo­lau­žos. Dar dau­giau lai­ ko pri­reikė, kol jos bu­vo iš­kel­tos.

Lėktu­vo juodą­sias dėžes pa­vy­ko iš­kel­ti pa­si­tel­kus po­van­de­ni­nius ro­bo­tus. Dar­bai tru­ko 23 mėne­sius ir kai­na­vo apie 32 mln. eurų.

BEA ata­skai­to­je nu­ro­do­ma, kad pi­lo­tai ne­su­gebė­jo tin­ka­mai rea­ guo­ti, kai lėktu­vas „Air­bus“ ne­te­ko aukš­čio kontrolės, už­ša­lus grei­čio da­vik­liams. Kai du pi­lo­tai stengė­ si įver­tin­ti si­tua­ciją, su­grįžo ka­ pi­to­nas, ku­ris prie­š tai bu­vo pa­si­ traukęs iš ka­bi­nos pailsė­ti, ta­čiau jis ne­perėmė lėktu­vo val­dy­mo.

Tyrė­jai sun­kiai galė­jo paaiš­kin­ ti, kodėl įgu­la ne­rea­ga­vo į pa­vo­jaus sig­nalą. Ga­li būti, kad jie ne­su­vokė sig­na­lo ar­ba jis bu­vo vi­siš­kai ne­ įky­rus. „Pi­lo­tai for­ma­liai ne­sup­ ra­to, kad pra­ra­do aukš­čio kont­ rolę, nors ka­bi­no­je be­veik mi­nutę skambė­jo pa­vo­jaus sig­na­las“, – teigiama BEA ata­skai­to­je. „Jei­gu BEA būtų manęs, kad dėl šios ne­laimės kal­ta tik įgu­la, mes ne­būtu­me teikę re­ko­men­da­cijų,

kaip to­bu­lin­ti sis­te­mas, ge­rin­ti la­ kūnų pa­ren­gimą ir t. t. Tai reikštų, kad to­kia ne­laimė galė­jo at­si­tik­ti ir ki­toms įgu­loms“, – sakė BEA va­ do­vas Jea­nas Pau­las Troa­de­cas.

Tei­si­na sa­vo lakū­nus

Ta­čiau „Air Fran­ce“ iš­kart ėmėsi tei­sin­ti sa­vo lakū­nus ar­gu­men­tuo­ da­ma, kad per­spėji­mo apie aukš­čio pra­ra­dimą sis­te­ma veikė ne­tin­ka­ mai. Sa­vo pra­ne­ši­me fir­ma tvir­ti­ no, jog įgu­la iki pa­sku­tinės mi­nutės stengė­si su­val­dy­ti lai­nerį. „BEA ata­skai­ta ro­do, kad įgu­la veikė pa­gal in­for­ma­ciją, ku­rią teikė prie­tai­sai ir lėktu­vo sis­te­mos, bei lėktu­vo funk­cio­na­vimą, ste­bimą iš ka­bi­nos“, – pa­brėžė „Air Fran­ce“.

Pa­sak jos, prie­taisų rod­me­nys, pa­ vo­jaus sig­na­lai, ae­ro­di­na­mi­niai gar­ sai ir lėktu­vo vib­ra­ci­ja ne­lei­do jiems tai­ky­ti tin­kamų veiksmų.

Ty­rinė­to­jai, po­ že­minė­se la­bo­ ra­to­ri­jo­se de­ šimt­me­čius ieš­kan­tys tam­ sio­sios ma­te­ ri­jos, skel­bia int­ri­guo­jan­ čius re­zul­ta­ tus. Bet abe­ jo­nių, ar ši pa­ slap­tin­ga me­ džia­ga ap­skri­ tai eg­zis­tuo­ja, ne­mažė­ja.

Įta­ria ne­ty­činį nu­žu­dymą

Prancūzų ma­gist­ra­tai ti­ria abiejų bend­ro­vių „Air Fran­ce“ ir „Air­ bus“ veiklą dėl įta­ria­mo ne­ty­či­nio nu­žu­dy­mo per šią ka­tast­rofą.

Pas­kel­bus BEA ata­skaitą, bend­ rovė „Air­bus“ pa­reiškė, kad im­sis visų sau­gu­mui už­tik­rin­ti rei­ka­lingų prie­mo­nių ir taip pri­si­dės prie ko­ lek­ty­vi­nių pa­stangų oro trans­por­ to sau­gu­mui op­ti­mi­zuo­ti.

Ats­ki­ra­me tei­si­nia­me do­ku­men­ te, ku­ris bus pa­teik­tas aukų ar­ ti­mie­siems atei­nantį ant­ra­dienį, sa­ko­ma, kad at­sa­ko­mybė ten­ka ir kly­du­siems pi­lo­tams, ir ne­vei­kian­ tiems grei­čio da­vik­liams, kaip sakė vie­nas šal­ti­nis agentū­rai AFP. Pa­sak jo, 356 pus­la­piuo­se išdės­ ty­ta­me pra­ne­ši­me sa­ko­ma, kad, Pi­ tot vamz­de­liams už­ša­lus ir su­tri­kus grei­čio da­vik­liams, „ka­pi­to­nas ne­ tin­ka­mai ėjo sa­vo pa­rei­gas“ ir „su­ trukdė ki­tam pi­lo­tui rea­guo­ti“.

BNS inf.

Triū­sas: Gran Sa­so na­cio­na­linė­je la­bo­ra­to­ri­jo

Tam­sio­sios m Ti­ki­si pro­ver­žio

Vi­sa­ta tu­ri pa­slap­tin­gos ga­lios, ku­ ri jun­gia ga­lak­ti­kas. Ši jėga stip­ resnė už de­šim­čių tūkstan­čių Sau­ lių gra­vi­ta­ciją. Vie­nin­telė pro­ble­ma ta, kad tie­sio­gi­nių jos eg­zis­ta­vi­mo įro­dymų nėra. Šią ne­ma­tomą med­žiagą fi­zi­kai va­di­na tam­sią­ja ma­te­ri­ja. Ma­no­ ma, kad ji su­da­ro dau­giau nei 80 pro­c. vi­sos ma­te­ri­jos. Ji pa­lie­ka tik pėdsa­kus ir užuo­mi­nas apie sa­vo eg­zis­ta­vimą. Bet moks­li­nin­kai ti­ki­ si, kad jau ne­tru­kus vis­kas pa­si­keis. „2012-ie­ji ga­li tap­ti tam­sio­sios ma­ te­ri­jos me­tais, – sakė Ra­fae­lis Lan­ gas, vai­ruo­da­mas iš­si­nuo­motą au­ to­mo­bilį Ita­li­jos Ab­rucų re­gio­no ke­liais. – Net­ru­kus mes bent jau ži­ no­si­me, ar ei­na­me tei­sin­gu ke­liu, ar tu­ri­me ieš­ko­ti kur nors ki­tur.“ Jung­ti­nių Vals­tijų Pur­due uni­ ver­si­te­to fi­zi­kas at­vy­ko į Ita­liją ieš­ ko­ti at­sa­kymų.

sau­gos dar­buo­to­jai pa­tik­ri­no jo ta­ pa­tybę. „Čia jau­tie­si lyg fil­me apie Džeimsą Bondą“, – juo­ka­vo R.Lan­ gas, už­sidė­da­mas šalmą.

Fi­zi­ko žings­niai aidė­jo, kai jis žings­nia­vo tu­ne­liu pro be­galę eks­ pe­ri­men­tinės įran­gos. Gran Sa­so na­cio­na­linė­je la­bo­ra­to­ri­jo­je eks­ pe­ri­men­tus at­lie­ka be­veik 1 tūkst. moks­li­ninkų iš 32 ša­lių. Tech­ni­kai mėly­no­mis uni­for­mo­mis pra­si­ lenk­da­mi vie­nas su ki­tu zu­ja pla­ čiais ko­ri­do­riais, vež­da­mi va­gonė­ lius ir krau­tu­vus.

2012-ie­ji ga­li tap­ti tam­sio­sios ma­te­ri­ jos me­tais. Net­ru­kus mes bent jau ži­no­si­me, ar ei­na­me tei­sin­gu ke­liu.

Eks­pe­ri­men­tai tu­ne­ly­je

Klai­da: pa­sak tyrėjų, pi­lo­tai ne­su­gebė­jo pa­stebė­ti, kad lai­ne­ris skren­da per že­mai, su­ge­dus grei­čio da­

vik­liams.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Prieš 30 metų 2900 m aukš­čio Gran Sa­so kalnų ma­sy­ve bu­vo išgręž­ tas 10 km il­gio tu­ne­lis. Čia moks­ li­nin­kai ban­do išaiš­kin­ti tam­sio­sios ma­te­ri­jos pa­slap­tis.

Tu­ne­lio vi­du­ry­je švie­čia išė­ji­mo ženk­las. R.Lan­gui iš­li­pus iš au­to­ mo­bi­lio, su­veikė si­re­na, bet vy­riš­ kis ži­no­jo slap­ta­žodį. „Aš esu da­le­lių fi­zi­kas“, – tarė jis ita­liš­kai, ir var­tai at­si­darė. Ap­

Da­lelės vai­duok­liai

Šį mėnesį Stok­hol­me maž­daug tūkstan­tis moks­li­ninkų da­ly­vaus Mar­ce­lio Gross­man­no su­si­ti­ki­me, kur vie­na pa­grin­di­nių temų bus tam­ sio­ji ma­te­ri­ja. Ant kor­tos pa­sta­ty­ta daug: pres­ti­žas, ty­rimų fi­nan­sa­vi­mas ir iš da­lies ne­tgi vi­sos da­le­lių fi­zi­kos kaip moks­lo ša­kos re­pu­ta­ci­ja.

Iš tiesų moks­li­nin­kai ne­tu­ri bend­ros nuo­monės, kas yra tam­

13

ŠeštADIENIS, liepos 7, 2012

pasaulis Jung­ti­nių Vals­tijų gim­ta­die­nis

Se­nu­kai žu­di­kai Pa­vy­das, pyk­čio prie­puo­liai, muštynės… Ita­li­jo­je pa­gausė­jo at­ vejų, kai se­ny­vo am­žiaus žmonės žu­do sa­vo žmo­nas ir mei­lu­žes.

Nudūrė bu­vu­sią draugę

Bet ko­kio am­žiaus grupė­je būna vyrų, ku­rie apim­ti nea­py­kan­tos ga­li nu­žu­dy­ti mo­terį. To­kių yra ir tarp se­ny­vo am­žiaus žmo­nių, ir jų, kaip įsi­ti­ki­no ita­lai, ga­na daug.

Ne­se­niai Pa­ler­me 69 metų pen­ si­nin­kas Ema­nue­le Gua­re­si ban­ dė nu­žu­dy­ti žmoną plak­tu­ku, bet ne­sėkmin­gai. Tą pa­čią dieną 66 metų mo­te­riš­kei iš Me­ra­no pa­si­ sekė ma­žiau. Jos buvęs vai­ki­nas, 32 metų tu­ni­sie­tis Aoui­chaoui Bou­ba­ke­ras, nu­dūrė ją pei­liu.

Pas­ta­rai­siais mėne­siais pa­na­šių is­to­rijų, ku­rio­se figū­ruo­ja sep­ tintą, aš­tuntą ir net de­vintą de­ šimtį ei­nan­tys žmonės, Ita­li­jo­je pa­ste­bi­mai pa­daugė­jo.

o­je ty­ri­mus at­lie­ka be­veik 1 tūkst. moks­li­ninkų iš 32 ša­lių.

ma­te­ri­jos paieš­kos sio­ji ma­te­ri­ja. Dau­ge­lis ją api­ brėžia kaip ne­ži­nomą ma­sy­viųjų da­le­lių rūšį. Vie­nin­te­lis dau­giau ar ma­žiau aiš­kus da­ly­kas yra tai, kad be ga­lak­ti­kos tam­sio­ji ma­te­ri­ja ne­ galėtų eg­zis­tuo­ti.

Gau­sybės žvaigžd­žių ir jų pla­ netų gra­vi­ta­ci­nių jėgų ne­pa­kaktų kar­tu be­si­su­kan­čių žvaigžd­žių gru­ pėms iš­lai­ky­ti. Tik tam­sio­ji me­ džia­ga ne­leid­žia, sa­ky­ki­me, Paukš­ čių Ta­ko žvaigždėms iš­si­bars­ty­ti tar­si ne­pri­si­se­gu­siems pa­šėlu­sios ka­ru­selės ke­lei­viams.

Moks­li­nin­kai įta­ria, kad at­sa­ ky­mas ga­li slypė­ti va­di­na­mo­sio­ se silp­nai sąvei­kau­jan­čio­se ma­sy­ vio­sio­se da­lelė­se (WIMP). Jos ga­li būti sun­kesnės už stam­biau­sius ži­no­mus ato­mus, bet tar­pu­sa­vy­je be­veik ne­sąvei­kau­ja. Šių da­le­lių ne­ma­to ka­me­ros ir de­tek­to­riai, bet jų turėtų būti vi­sur ap­link mus. Mi­li­jar­dai to­kių da­le­ lių kiek­vieną se­kundę pra­le­kia per žmo­nes, pa­sta­tus ir pla­ne­tas tar­si vai­duok­liai.

Prieš­ta­rin­gi re­zul­ta­tai

WIMP ta­po karštų ginčų ob­jek­tu, Stok­hol­mo su­si­ti­ki­me dėl to ir­gi turėtų būti daug dis­ku­sijų. Ren­gi­ ny­je turėtų da­ly­vau­ti Ro­mos uni­ ver­si­te­to pro­fe­sorė Ri­ta Ber­na­bei, ku­ri Gran Sa­so tu­ne­ly­je at­lie­ka eks­pe­ri­mentą, va­di­namą DA­MA. Jau ke­letą metų moks­li­ninkė tvir­

ti­na, kad jai pir­mai pa­vy­ko pa­gau­ ti ir iš­ma­tuo­ti tam­sio­sios ma­te­ri­jos da­le­les, bet ko­le­gos moks­li­nin­kai smar­kiai tuo abe­jo­ja.

R.Bar­na­bei aiš­ki­na, kad Žemė, su­kda­ma­si ap­link Saulę, kurį laiką ju­da ta pa­čia kryp­ti­mi kaip ir ma­ sy­vios ne­ma­to­mos da­lelės, o ku­ rį laiką – prie­š jų srautą. Moks­li­ ninkės skai­čia­vi­mais, did­žiau­sias Žemės grei­tis šio srau­to at­žvil­giu būna maž­daug bir­že­lio 2 d.

Jau ne pir­mus me­tus nuo anks­ ty­vo bir­že­lio pro­fe­sorės de­tek­to­riai fik­suo­ja dau­giau da­le­lių su­si­dūrimų.

DA­MA eks­pe­ri­men­to moks­li­nin­ kai tam tik­ru tiks­lu­mu ap­skai­čia­ vo WIMP svorį – jis maž­daug toks pat kaip he­lio ato­mų. Bet fak­tas, kad svo­ris yra ge­ro­kai ma­žes­nis, nei ma­no dau­ge­lis teo­re­tikų, ga­li reikš­ ti vie­na iš dviejų: skai­čia­vi­mo klaidą ar­ba No­be­lio pre­miją.

Pro­fe­sorės R.Bar­na­bei ko­le­goms įta­rimų ke­lia ir tai, kad DA­MA de­ tek­to­riai fik­suo­ja ge­ro­kai dau­ giau tam­sio­sios ma­te­ri­jos da­le­lių, nei pro­gno­za­vo teo­re­ti­kai. Kri­ti­kai tei­gia, kad DA­MA moks­li­nin­kai iš da­le­lių jūros trau­kia daug pa­ša­linės in­for­ma­ci­jos ir kad de­tek­to­riai tie­ siog fik­suo­ja va­sarą kai­ti­nan­čios saulės po­veikį.

Pėdsakų ne­ra­do

Ieš­ko­da­mi tam­sio­sios ma­te­ri­jos moks­li­nin­kai at­lie­ka dar de­šim­

AFP nuo­tr.

tis eks­pe­ri­mentų vi­sa­me pa­sau­ly­ je. Su Gran Sa­so la­bo­ra­to­ri­ja kon­ ku­ruo­ja se­no­je ge­le­žies ka­syk­lo­je JAV Mi­ne­so­tos vals­ti­jo­je dir­ban­tys moks­li­nin­kai. Jie ma­tuo­ja pus­lai­di­ nin­kio kris­talų de­for­ma­ciją, ku­rią su­ke­lia WIMP. Vie­nas de­tek­to­rius esą jau už­fik­sa­vo tam­sio­sios ma­te­ ri­jos da­le­lių.

Iš urvų iš­lindę moks­li­nin­kai Stok­hol­me pri­sta­tys sa­vo eks­pe­ri­ mentų re­zul­ta­tus, bet var­gu ar jie su­gebės įti­kin­ti moks­linę bend­ruo­ menę.

La Sil­los ob­ser­va­to­ri­ja šie­met ba­landį pra­nešė nu­vi­lian­čią ži­nią: iš­tyrę 400 žvaigžd­žių judė­jimą moks­li­nin­kai ne­ra­do jo­kių tam­sio­ sios ma­te­ri­jos po­žy­mių. Dur­ha­mo uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius Car­lo­sas Fren­kas Stok­hol­me taip pat ne­nu­ d­žiu­gins. Jo kom­piu­te­ri­nio mo­de­ lia­vi­mo re­zul­ta­tai ro­do, kad tam­ sio­ji ma­te­ri­ja yra ge­ro­kai šil­tesnė ir tu­ri dau­giau ener­gi­jos – jei­gu ji iš vi­so eg­zis­tuo­ja. „Dėl šio at­ra­d i­m o paau­ko­ jau daug mie­go“, – pri­si­pa­ži­no C.Fren­kas. Da­bar jis abe­jo­ja, ar tam­siąją ma­te­riją ka­da nors pa­ vyks ras­ti. Moks­li­nin­kas ma­no, kad ga­lak­tikų gy­va­vimą ga­liau­siai bus ga­li­ma paaiš­kin­ti pa­ko­re­ga­ vus gra­vi­ta­ci­jos dėsnius, kaip siū­ lo va­di­na­mo­ji mo­di­fi­kuo­ta Niu­to­ no di­na­mi­ka. „Der Spie­gel“ inf.

„Viag­ros“ iš­po­pu­ liarė­ji­mas pri­si­dėjo prie to, kad vy­res­ni vy­rai pa­si­ju­to stip­ res­ni ir ga­lin­ges­ni.

Da­bar jie mer­gi­na mo­te­ris, tin­kan­čias jiems į duk­ras. Žmog­žu­dystės iš aist­ros

Ma­ža­me Kam­ped­žinės mies­te­ly­ je 71 metų Sand­ro Riz­zi nu­šovė 42 metų uk­rai­nietę slau­gy­toją, ku­ri ne­si­lei­do mer­gi­na­ma, ir pri­sta­ ty­mo tar­ny­bos dar­buo­toją, ku­ris su­ko apie ją sparną.

Ku­neo mies­te 76 metų Vit­to­rio Ni­not­to už­du­si­no še­še­riais me­ tais vy­resnę žmoną, ku­ri kal­ti­no jį dėl ro­ma­no su kam­ba­rių tvar­ky­ to­ja. Vy­rui įgri­so nuo­la­ti­niai prie­ kaiš­tai ir jis mo­terį nu­žudė. Či­vi­tak­va­no­je 82 metų Fir­mi­ nio Di Sa­no griebė šau­tuvą ir šo­ vė į 69 metų vy­riškį, ku­ris daž­nai plepė­da­vo su jo žmo­na. Laimė, šis li­ko gy­vas.

Am­žius – ne­bes­var­bus

„Mo­ty­vai, to­kie kaip pa­vy­das ir do­mi­na­vi­mas, su am­žiu­mi ne­ si­kei­čia, – blogė­jan­čią sta­tis­tiką ko­men­ta­vo Ro­mos kri­mi­na­listė psi­cho­logė Marg­he­ri­ta Car­li­ni.

– Nuo­monė, kad vy­res­ni žmo­ nės iš­min­tin­ges­ni ir ne­pa­si­duo­da aist­roms, yra tie­siog ro­man­tinė idė­ja. Be to, mes iš­gy­ve­na­me stai­ gias kultū­ri­nes per­mai­nas, ku­rios iš pa­matų kei­čia po­rų san­ty­kius.

Am­žius tam­pa ne­bes­var­bus.“ Mo­te­rys da­bar ge­riau ži­no sa­vo tei­ses ir ga­li pa­sa­ky­ti „ne“. „Ne­se­niai te­ko su­si­dur­ti su by­ la, ku­rio­je 82 metų mo­te­ris pa­ var­go nuo vy­ro smur­ta­vi­mo ir pa­si­prašė į prie­glaudą, skirtą mo­ te­rims, pa­ty­ru­sioms smurtą. Jos vai­kai ne­norė­jo rink­tis, mo­ti­na ar tėvas, bet ji pa­si­rin­ki­mo ne­turė­ jo“, – pa­sa­ko­jo M.Car­li­ni.

Psi­cho­logė turi far­ma­ko­lo­ginį vyrų smur­ti­nio el­ge­sio paaiš­ki­ nimą: „Viag­ros“ iš­po­pu­liarė­ji­ mas pri­si­dėjo prie to, kad vy­res­ni vy­rai pa­si­ju­to stip­res­ni ir ga­lin­ ges­ni. Da­bar jie mer­gi­na mo­te­ris, tin­kan­čias jiems į duk­ras. Kar­tais dėl meilės, kar­tais tam, kad pa­ si­justų jau­nes­ni ir pa­ro­dytų sau bei ki­tiems, kad ga­li kon­ku­ruo­ti su jau­nais vy­rais.“ Daugė­ja sky­rybų

To­kios is­to­ri­jos kar­tais bai­gia­ si tra­ge­di­jo­mis. Si­rakū­zuo­se 36 metų vy­riš­kis kast­ra­vo 80-me­ tį pen­si­ninką, ku­ris bandė nu­vi­ lio­ti jo mer­giną. Se­nu­kas mir­ti­nai nu­krau­ja­vo.

Bet daž­niau se­ny­vo am­žiaus po­rų gin­čai bai­gia­si sky­ry­bo­mis, ku­rių pa­sta­ruo­ju me­tu taip pat daugė­ja. „San­ty­kiai kei­čia­si, ir ne­tgi su­bren­du­sios po­ros no­ri pa­ si­mėgau­ti vien­gun­giš­ku gy­ve­ni­ mu, – sakė šei­mos ad­vo­katė Fran­ ces­ca Za­na­si. – Kai vy­ras pa­sie­kia pen­sinį am­žių, jis ga­li pa­keis­ti pu­ siaus­vyrą ir su­žlug­dy­ti san­ty­kius, ku­rie iki šiol at­rodė sta­bilūs. Pa­na­ šiai nu­tin­ka tuo gy­ve­ni­mo lai­ko­ tar­piu, kai vai­kai pa­lie­ka na­mus.“ „La Stam­pos“ inf.

Ste­reo­ti­pas: įsi­ti­ki­ni­mas, kad vy­res­ni žmonės iš­min­tin­ges­ni ir ne­

pa­si­duo­da aist­roms, jau ne­beak­tua­lus.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

14

šeštadienis, liepos 7, 2012

Daugiau sporto naujienų skaitykite kaunodiena.lt sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

sportas „Žal­gi­rio“ var­žo­vų gre­to­se –

ir Eu­ro­ly­gos čem­pio­nai Daug­kar­ti­niai Lie­ tu­vos čem­pio­nai Kau­no „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­kai nau­ ją Eu­ro­ly­gos se­zo­ ną pra­dės vie­no­je gru­pė­je su šie­met pa­va­sa­rį šį eli­ti­nį tur­ny­rą lai­mė­ju­sia Pi­rė­jo „Olym­pia­kos“ ko­man­da.

Konkurentai: ištraukus burtus prie Eurolygos taurės susitiko C grupės klubų vadovai; dešinėje – „Žalgirio“ klubo savininkas V.Romanovas.

Ro­mas Po­de­rys, Al­vy­das Sta­niu­lis Lė­mė R.Kur­ti­nai­čio ran­ka

Tai paaiš­kė­jo va­kar, Bar­se­lo­no­ je (Is­pa­ni­ja) iš­trau­kus Eu­ro­ly­gos 2012–2013 m. se­zo­no bur­tus.

Su „Žal­gi­riu“ ir „Olym­pia­kos“ klu­bais C gru­pė­je var­žy­sis Vi­to­ri­jos „Ca­ja La­bo­ral“, Stam­bu­lo „Ada­no­lu Efes“, Mi­la­no „EA7 Em­po­rio Ar­ma­ ni“ ir Zag­re­bo „Ce­de­vi­ta“ eki­pos.

Kau­no ko­man­dą į C gru­pę nu­ krei­pė bu­vu­sio il­ga­me­čio žal­gi­ rie­čio, šiuo me­tu Mask­vos sri­ties „Chim­ki“ krep­ši­nin­kų vy­riau­sio­jo tre­ne­rio Ri­mo Kur­ti­nai­čio ran­ka.

Le­gen­di­nis „Žal­gi­rio“ snai­pe­ris ki­ tai mū­sų ša­lies ko­man­dai – Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tui“ – iš­trau­kė D gru­pę su grės­min­go­mis „Re­gal Bar­ce­lo­nos“ ir Mask­vos CSKA eki­po­mis. Žalgiriečiai pirmąjį mačą žais spa­ lio 11 arba 12 d. savo arenoje su „Ce­ devita“, o vilniečiai Maskvoje – su CSKA. Sir­ga­liai – iš­ti­ki­miau­si

„Žal­gi­rio“ var­das Bar­se­lo­no­je bu­vo mi­ni­mas ne vien per bur­tų trau­ki­ mo ce­re­mo­ni­ją.

Ge­ne­ra­li­nės asamb­lė­jos ak­ci­nin­ kų su­si­rin­ki­me Kau­no „Žal­gi­rio“ are­na bu­vo pri­pa­žin­ta lan­ko­miau­ sia var­žy­bų vie­ta vi­so­je Eu­ro­ly­go­ je – per praė­ju­sį se­zo­ną jo­je rung­ ty­nes ste­bė­jo vi­du­ti­niš­kai dau­giau nei po 12 tūkst. žiū­ro­vų.

„Svei­ki­nu vi­sus mū­sų klu­bo ger­ bė­jus šios ge­ros ži­nios pro­ga ir no­ riu jums pa­dė­ko­ti, kad iš­ti­ki­mai my­li­te ko­man­dą“, – tei­gė asamb­lė­ jo­je da­ly­va­vęs „Žal­gi­rio“ klu­bo sa­ vi­nin­kas Vla­di­mi­ras Ro­ma­no­vas.

Be to, praė­ju­sio se­zo­no Eu­ro­ly­ gos gra­žiau­sių epi­zo­dų rin­ki­muo­se trium­fa­vo žal­gi­rie­čiai: Me­tų fo­tog­ ra­fij­ os kon­kur­se su 83,5 pro­c. bal­ sų ly­gių neat­si­ra­do Ro­ber­to Jav­to­ko dė­ji­mui į „Re­gal Bar­ce­lo­nos“ krep­ šį, o efek­tin­giau­siu Me­tų vaiz­do įra­šu (74,5 pro­c. bal­sų) pri­pa­žin­ tas Dai­niaus Ša­len­gos tri­taš­kis per ma­čą su Kan­tu „Ben­net“.

Lau­kia dau­giau ma­čų

Tarp 24 Eu­ro­ly­gos klu­bų kol kas yra vie­nas ne­ži­no­ma­sis – jis po at­ran­ kos var­žy­bų pa­pil­dys A gru­pę.

Dėl ke­lia­la­pio į pres­ti­ži­nį tur­ny­ rą ko­vos Ka­za­nės „Uniks“ (Ru­si­ja), Ul­mo „Ra­tiop­harm“ (Vo­kie­ti­ja), Le Ma­no „Sart­he Bas­ket“ (Pran­cū­zi­ ja), Do­nec­ko „Do­neck“ (Uk­rai­na), Nim­bur­ko ČEZ (Če­ki­ja), Os­ten­dės „Te­le­net“ (Bel­gi­ja), Kan­tu „Pal­la­ ca­nest­ro“ (Ita­li­ja) ir So­fi­jos „Lu­koil Aca­de­mic“ (Bul­ga­ri­ja) ko­man­dos. Į ki­tą eta­pą – „Top-16“ – iš gru­ pių pa­teks po ke­tu­rias eki­pas. Bū­ si­mo­jo se­zo­no nau­jo­vės: rung­ty­nės vyks ket­vir­ta­die­niais ir penk­ta­ die­niais, be to, bus su­žais­ta dau­ giau ma­čų, nes aš­tun­tfi­na­ly­je ko­ man­dos su­da­rys ne ke­tu­rias, bet dvi gru­pes.

A gru­pė Atė­nų „Pa­nat­hi­nai­kos“ Mad­ri­do „Real“ Mask­vos sri­ties „Chim­k i“ Stam­bu­lo „Fe­ner­bah­çe ül­ker“ Liub­lia­nos „Union Olim­pi­ja“ At­ran­kos tur­ny­ro nu­ga­lė­to­jas

B gru­pė Tel Avi­vo „Mac­ca­bi“ Sie­nos „Mon­te­pas­chi“ Ber­ly­no „Al­ba“ Ma­la­gos „Uni­ca­ja“ Gdy­nės „As­se­co Pro­kom“ Ša­lo­no „Elan“

C gru­pė Pi­rė­jo „Olym­pia­kos“ Vi­to­ri­jos „Ca­ja La­bo­ral“ Stam­bu­lo „Ana­do­lu Efes“ Kau­no „Žal­g i­ris“ Mi­la­no „EA7 Em­po­rio Ar­ma­ni“ Zag­re­bo „Ce­de­vi­ta“

D gru­pė „Re­gal Bar­ce­lo­na“ Mask­vos CSKA Belg­ra­do „Par­ti­zan mt:s“ Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tas“ Bam­ber­go „Bro­se Bas­kets“ Stam­bu­lo „Be­sik­tas“

Pri­pa­ži­ni­mas: R.Jav­to­ko dė­ji­mas į „Re­gal Bar­ce­lo­nos“ krep­šį – vie­

nas gra­žiau­sių Eu­ro­ly­gos praė­ju­sio se­zo­no epi­zo­dų.

get­tyi­ma­ges.com nuo­tr.

15

šeštadienis, liepos 7, 2012

sportas Ko­vos dėl 9-osios vie­tos

Vil­nie­tės žais ­ H gru­pė­je

Ne­sėk­min­ga pra­džia

Lie­tu­vos jau­nių vai­ki­nų (iki 17 me­tų) krep­ši­nio rink­ti­ nė Kau­ne vyks­tan­čia­me pa­ sau­lio čem­pio­na­te 73:72 (14:18, 19:19, 22:13, 18:22) įvei­ kė Egip­to ko­man­dą ir ma­če dėl 9-osios vie­tos su­si­tiks su Pran­cū­zi­jos eki­pa, ku­ri 110:50 su­triuš­ki­no Pie­tų Ko­rė­jos at­ sto­vus.

Išt­rau­kus Eu­ro­pos mo­te­rų krep­ši­nio tau­rės tur­ny­ro bur­ tus paaiš­kė­jo, kad Lie­tu­vos vi­ ce­čem­pio­nė Vil­niaus „Ki­birkš­ tis-Ti­chė-IKI“ žais H gru­pė­je su Ru­žom­be­ro­ko MBK (Slo­va­ ki­ja), Ram­los „Elit­zur“ (Iz­rae­ lis) ir „Ho­mend An­ta­ky“ (Tur­ ki­ja) ko­man­do­mis. Var­žy­bos pra­si­dės spa­lio 25 d.

Eu­ro­pos fut­bo­lo ly­gos pir­mo­jo kva­li­fi­ka­ci­nio eta­po var­žy­bo­se Ma­ri­jam­po­lės „Sū­du­va“ sa­vo aikš­tė­je 0:1 nu­si­lei­do Daug­pi­ lio „Dau­ga­vai“. Po šios nesėk­ mės iš „Sūduvos“ vyriausiojo trenerio pareigų atleistas Vir­ ginijus Liubšys (nuotr.), „Šiau­ liai“ sve­čiuo­se 0:1 pra­lai­mė­jo Ta­li­no „Le­va­dios“ ekipai.

Komentarai Vla­di­mi­ras Ro­ma­no­vas „Žal­g i­r io“ klu­bo sa­v i­n in­kas

V

ar­žo­v ų ne­pa­si­r ink­si – ko­ kie yra, su tais ir ko­vo­si­me.

Ma­lo­nu, kad mū­sų gru­pė­je žais Eu­ro­ly­gos čem­pio­nas – Pi­rė­jo „Olym­pia­kos“ klu­bas. Dvi­ko­va su juo „Žal­gi­riui“ bus sa­vo­tiš­kas tes­tas – pa­ma­ty­si­me, koks yra mū­sų ko­man­ dos pa­jė­gu­mas ir ga­li­my­bės.

Ki­t ų mū­s ų gru­p ės ko­m an­d ų var­d ai ir­g i ge­r ai ži­n o­m i, bet kaip jos žais atei­n an­t į se­z o­n ą, dar anks­t i spręs­t i.

Vi­s i komp­l ek­t uo­j a su­d ė­t is, ieš­k o ge­ rų žai­d ė­j ų, nors kai ku­r ios Eu­r o­p os vals­t y­b ės jau­č ia fi­n an­s ų kri­z ę.

Jei­gu mums pa­vyks su­bur­ti pa­jė­gią ko­man­dą, var­žo­vai bus ne­bai­sūs. Lau­ kia­me įdo­maus nau­jo­jo Eu­ro­ly­gos se­ zo­no.

Š.Ja­si­ke­vi­čius: „La­bai sun­kiai mums se­ka­si“

nu 16 (9 at­ko­vo­ti ka­muo­liai), A.O.Skin­ nas 15, I.Dio­gu 11 (8 at­ko­vo­ti ka­muo­liai), E.Ibek­we ir E.Ug­boa­ja po 7, Ch.Ogu­chis ir A.Da­gun­du­ro po 6, O.Oye­de­ji 3.

Ko­man­dų ro­dik­liai: dvi­taš­kiai – 20/33 (60 pro­c.) ir 18/42 (42 pro­c.), tri­taš­ kiai: 7/20 (35) ir 11/24 (45), bau­dų me­ ti­mai – 19/26 (73) ir 17/26 (65), at­ko­vo­ ta ka­muo­lių – 28 ir 31, pe­rim­ta – 4 ir 7, re­zul­ta­ty­vūs per­da­vi­mai – 20 ir 13, klai­ dos – 10 ir 6.

V

„Olym­pia­kos“ ge­ne­ra­l i­n is di­rek­to­r ius

M

ū­sų gru­pė – la­bai stip­ri, teks iš pe­ties pa­si­steng­ ti ko­vo­jant dėl ke­lia­la­pio į ki­tą tur­ny­ro eta­pą. Tai, kad mes – Eu­ro­ly­gos čem­pio­nai, var­žo­ vams su­teiks pa­pil­do­mos mo­ty­va­ci­jos.

Ok­tay’us Mah­mu­tis

„Ana­do­lu Efes“ vy­r iau­sia­sis tre­ne­r is

I

š tie­sų C gru­p ė – ypač pa­jė­g i: „Olym­pia­kos“ gins čem­pio­no ti­ tu­lą, o „Žal­g i­r is“ ir „Ca­ja La­bo­ral“ – pa­ty­rę Eu­ro­ly­gos sen­bu­viai. Ne ma­žiau am­bi­ci­jų tu­rės ir di­de­les in­ves­ ti­ci­jas krep­ši­niui ski­rian­tys Mi­la­no bei Zag­re­bo klu­bai.

80:86

(20:20, 18:21, 19:26, 23:19)

Ni­ge­ri­ja: D.Oba­so­ha­nas 20, Al F.Ami­

„Žal­g i­r io“ spor­to di­rek­to­r ius

Chris­tas Stav­ro­pou­las

Lie­tu­va–­Ni­ge­ri­ja 2012 07 04, Ka­ra­ka­sas.

Lie­tu­va: L.Klei­za 22 taš­kai (4 at­ko­vo­ ti ka­muo­liai, 3/5 dvi­taš­kių, 3/6 tri­taš­ kių, 7/7 bau­dų), Š.Ja­si­ke­vi­čius 14, M.Po­ cius 13 (4 at­ko­vo­ti ka­muo­liai, 4/4 dvi­ taš­kių), J.Va­lan­čiū­nas 10 (5 at­ko­vo­ti ka­ muo­liai), J.Ma­čiu­lis 6 (5 at­ko­vo­ti ka­muo­ liai), R.Kau­kė­nas, P.Jan­kū­nas ir R.Jav­to­ kas po 4, M.Kal­nie­tis 3 (8 re­zul­ta­ty­vūs per­da­vi­mai).

Vi­tol­das Ma­sals­kis

i­du­ry­je va­sa­ros bur­tus ver­ tin­ti anks­to­ka, nes kol kas kei­č ia­s i ko­man­dų su­dė­ tys, tre­ne­riai. Vi­sa­pu­siš­kai įver­t in­t i ko­man­dų pa­jė­g u­mą bus ga­ li­ma pa­si­bai­g us eki­pų komp­lek­ta­v i­ mui. „Žal­gi­rio“ su­dė­tis taip pat bus pil­ doma, ta­čiau bet ko­kiu at­ve­ju pa­tek­ti į „Top 16“ eta­pą yra mi­ni­ma­lus tiks­las, ku­rį pri­va­lo­me pa­siek­ti.

Mū­sų gru­pė­je yra Eu­ro­ly­gos čem­pio­ nų klu­bas, ku­riam bus ma­lo­nu mes­ ti iš­šū­kį. Tur­kų ir ita­lų ko­man­dos tu­ri itin di­de­lius biu­dže­tus, to­dėl ke­ti­na su­ rink­ti pa­jė­gias su­dė­tis. Vi­to­ri­jos „Ca­ja La­bo­ral“ yra Eu­ro­ly­gos sen­bu­vė, siek­ sian­ti at­si­grieb­ti už ne­sėk­min­gą praė­ ju­sį se­zo­ną. Nea­be­jo­ju, kad am­bi­ci­jų ne­trūks ir de­biu­tan­tams iš Zag­re­bo.

Ly­gi­nant gru­pes, silp­niau at­ro­do B gru­ pė, o vi­sos ki­tos – apy­ly­gės.

Džiau­gia­mės, kad per Eu­ro­ly­gos ge­ ne­ra­li­nę asamb­lė­ją Eu­ro­ly­gos va­do­ vas Jor­di Ber­to­meu pa­svei­ki­no „Žal­ gi­rį“, praė­ju­sį se­zo­ną pa­sie­ku­sį lan­ko­ mu­mo re­kor­dus. „Žal­gi­rio“ are­na bu­ vo įvar­dy­ta kaip pa­vyz­dys vi­siems ki­tiems klu­bams. Ti­ki­mės, kad ir nau­ ją se­zo­ną mū­sų ger­bė­jai ak­ty­viai lan­ ky­sis rung­ty­nė­se ir pa­dės ko­man­dai siek­ti aukš­čiau­sių tiks­lų.

Sta­tis­ti­ka

B gru­pė Komanda

1. Lie­tu­va 2. Ni­ge­ri­ja 3. Ve­ne­sue­la

Perg.

Pral.

Taškų sant.

1 1 1

1 1 1

180:168 155:151 153:169

Ket­virt­fi­na­lis

Mo­ty­va­ci­ja: Ni­ge­ri­jos krep­ši­nin­kai per ma­čą su lie­tu­viais ko­vin­gu­mo ne­pris­ti­go.

Ne­pai­sant pra­lai­mė­ji­mo Ni­ge­ri­jos rink­ti­nei, Lie­tu­vos krep­ši­nin­kai pa­te­ko į Ve­ne­sue­lo­je vyks­tan­čio olim­pi­nių žai­dy­nių at­ran­kos tur­ ny­ro ket­virt­fi­na­lį ir šian­dien pa­ry­ čiais ko­vė­si su Puer­to Ri­ko eki­pa.

Mū­siš­kiai nu­si­lei­do af­ri­kie­čiams 80:86, ta­čiau ga­lu­ti­nė ri­kiuo­tė B gru­pė­je su­si­klos­tė to­kia, kad už bor­to li­ko tur­ny­ro šei­mi­nin­kai ve­ ne­sue­lie­čiai.

Ne­sėk­mės prie­žas­tis taik­liau­ siai įvar­di­jo Ša­rū­nas Ja­si­ke­vi­čius, po ma­čo su Ni­ge­ri­ja pa­reiš­kęs, kad mū­sų ša­lies ko­man­da ne­su­si­kau­ pė šiam ma­čui. „Ne­bu­vo nei kon­cent­ra­ci­jos, nei nu­si­tei­ki­mo. La­bai gai­la, kad taip išė­jo, bet gru­pė­je mes – pir­ mi. Mū­sų žai­di­mas kaž­kiek ge­rė­ ja, bet dvi­ko­va su Ni­ge­ri­ja – ma­ žas žings­niu­kas at­gal. Var­žo­vai bu­vo ener­gin­ges­ni. Ne­ko­kia sa­ vi­jau­ta dėl to, kad kol kas mes taip at­ro­do­me: gim­do­me taš­kus, gy­ny­bo­je ly­giai taip pat ko­vo­ja­ me dėl ka­muo­lio. La­bai sun­kiai mums vis­kas se­ka­si. Esa­me nor­ ma­liai pa­si­ren­gę. Nė­ra įspū­din­gos spor­ti­nės for­mos, bet dau­ge­lis ko­

Lietuva–Puerto Ri­kas, Nigerija– Graikija, Rusija–Angola, Makedo­ nija–Dominikos Res­pub­li­ka.

Tomo Tumalovičiaus (krepsiniosirdis.lt) nuotr.

man­dų – ir­gi to­kios pat“, – kal­bė­ jo Ša­ras.

Puer­to Ri­ko rink­ti­nė A gru­pė­ je 93:52 su­triuš­ki­no Jor­da­ni­ją ir 84:98 pra­lai­mė­jo Grai­ki­jai.

Lie­tu­vos var­žo­vų ko­zi­riai – NBA rung­ty­niau­jan­tys Jo­sé Jua­nas Ba­ rea (ūgis 181 cm, Mi­ne­so­tos „Tim­ ber­wol­ves“), Re­nal­do Balk­ma­nas (203 cm, Niu­jor­ko „Knicks“), Eu­ ro­po­je ge­rai pa­žįs­ta­mi Car­lo­sas Ar­royo (188 cm, „Be­sik­tas“, Tur­ ki­ja) ir Nat­ha­nas Pea­vey’s (203 cm, „Art­land Dra­gons“, Vo­kie­ ti­ja), taip pat stip­riau­siems sa­vo ša­lies klu­bams „Pi­ra­tas de Queb­ ra­dil­las“, „In­dios de Maya­guez“ ir „Ca­pi­ta­nes de Are­ci­bo“ at­sto­ vau­jan­tys žai­dė­jai, tarp jų – Pe­ te­ris Ra­mo­sas (222 cm), Da­vi­das Huer­tas (195 cm), Da­nie­lis San­ tia­go (216 cm). Įvei­kę puer­to­ri­kie­čių bar­je­rą, Lie­tu­vos krep­ši­nin­kai pus­fi­na­ly­ je su­si­tik­tų su Ma­ke­do­ni­jos ar­ba Do­mi­ni­kos Res­pub­li­kos ko­man­ da. Per­ga­lė pus­fi­na­ly­je ga­ran­tuo­ tų olim­pi­nį ke­lia­la­pį, o pa­ty­rus ne­sėk­mę rei­kė­tų lai­mė­ti dvi­ko­vą dėl 3-io­sios vie­tos.

KD inf.

Virtuozas: M.Kalnietis – vienas daugiausiai atrankos turnyre rezul­

tatyvių perdavimų atliekančių krepšininkų.

16

šeštadienis, liepos 7, 2012

sportas

At­si­re­van­ša­vo su kau­pu Jau­nius Sa­ra­pas Lie­tu­vos mo­te­rų krep­ši­nio rink­ti­ nė ne­nu­vy­lė sa­vo sir­ga­lių – Eu­ro­ pos čem­pio­na­to at­ran­kos var­žy­ bo­se su kau­pu at­si­re­van­ša­vo Slo­ vė­ni­jos eki­pai.

Pir­mą­sias C gru­pės rung­ty­nes sve­čiuo­se lie­tu­vės pra­lai­mė­jo slo­ vė­nėms 68:79, o Kau­ne įvei­kė jas 65:46. „Ma­nau, mes esa­me ge­res­nė, aukš­tes­nio meist­riš­ku­mo ko­man­ da. Šį­kart la­bai pa­dė­jo Eg­lė Šul­ čiū­tė, vi­sas rung­ty­nes ko­man­dą pir­myn ve­dė Sand­ra Lin­ke­vi­čie­ nė, puo­lant pa­ti­ki­mas rams­tis bu­ vo Gin­ta­rė Pet­ro­ny­tė. Slo­vė­ni­jo­ je mums ne­pa­si­se­kė, to­dėl Kau­ne slė­gė at­sa­ko­my­bė – rei­kė­jo lik­vi­ duo­ti 11 taš­kų de­fi­ci­tą. Dėl to pir­ ma ma­čo da­lis bu­vo vi­siš­kai ne­ vy­ku­si, bet po per­trau­kos pa­vy­ko su­si­kaup­ti, krep­ši­nin­kės pra­dė­ jo žais­ti iš vi­sų jė­gų ir iš kar­to re­ zul­ta­tas – mū­sų nau­dai“, – po dvi­ko­vos sa­kė Lie­tu­vos rink­ti­ nės vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Al­gir­das Pau­laus­kas. „La­bai rim­tai nu­si­tei­kė­me šiam su­si­ti­ki­mui, re­zul­ta­tas – ge­ras, nors sa­vo žai­di­mu ir ne­sa­me pa­ ten­kin­tos. Džiau­giuo­si, kad po dvie­jų kė­li­nių su­si­tel­kė­me ir iš­ko­

Sta­tis­ti­ka Lietuva–Slovėnija 65:46 (12:15, 10:9, 23:8, 20:14). Kau­no spor­to ha­ lė, 320 žiū­ro­v ų. G.Pet­ro­ny­tė 16 taš­ kų (11 at­ko­vo­tų ka­muo­lių), S.Lin­ke­ vi­čie­nė 18 (9 at­ko­vo­t i ka­muo­l iai), M.So­lo­po­va 12/T.Tre­bec 13, M.Er­ kič 12.

Belgija–Slovakija 54:63 (20:15, 16:13, 9:23, 9:12). N.Mayom­b o 11/ R.Vy­nu­c ha­lo­va 14, I.Jal­co­va 13, K.Te­te­mon­do­va 12.

C gru­pė Komanda

1. Lie­tu­va 2. Slo­vė­ni­ja 3. Slo­va­ki­ja 4. Olan­di­ja 5. Bel­gi­ja

Lū­žis: Slo­vė­ni­jos krep­ši­nin­kės pa­lū­žo po ga­lin­go lie­tu­vių spur­to tre­čia­ja­me kė­li­ny­je.

vo­jo­me per­ga­lę“, – pri­dū­rė G.Pet­ ro­ny­tė. Žiū­ro­vai pa­lan­kiai įver­ti­no Lie­ tu­vos krep­ši­nin­kių žai­di­mą. „Per ant­rą­ją rung­ty­nių su slo­vė­

nė­mis da­lį iš­ryš­kė­jo ge­res­nis mū­ siš­kių fi­zi­nis pa­si­ren­gi­mas. Ma­ nau, kad ši per­ga­lė jau at­sa­kė į vi­sus klau­si­mus. Lie­tu­vės tu­rė­tų pa­tek­ti į Eu­ro­pos čem­pio­na­to fi­na­

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

lo tur­ny­rą, nes li­ku­sios var­žo­vės – bel­gės yra aiš­kios aut­sai­de­rės, gal bus sun­kiau tik su slo­va­kė­mis, ku­ rios sieks re­van­šo“, – svars­tė And­ rius Vai­va­da.

Rung. Perg. Pral.

6 6 5 5 6

5 4 4 1 0

1 2 1 4 6

Taškų sant.

439:340 392:372 333:290 263:348 339:416

„Per kont­ro­li­nes var­žy­bas bu­vo daug bro­ko, bet da­bar jau ma­to­me ko­man­di­nį žai­di­mą, krep­ši­nin­kės ge­rai įvyk­do rung­ty­nių pla­ną“, – mū­sų rink­ti­nės pa­žan­gą gy­rė Da­ rius Žu­kaus­kas.

Ki­tas at­ran­kos rung­ty­nes Lie­ tu­vos rink­ti­nė žais šian­dien iš­vy­ ko­je su Slo­va­ki­jos ko­man­da, o pa­ sku­ti­nė dvi­ko­va su bel­gė­mis vyks lie­pos 11-ąją Kau­no spor­to ha­lė­je.

Pir­mo­jo ra­to dvi­ko­vas lai­mė­jo lie­ tu­vės: slo­va­kes nu­ga­lė­jo 78:64, o Bel­gi­jos eki­pą – 77:62.

17

šeštadienis, liepos 7, 2012

sportas

Du­rys į Lon­do­ną ga­li at­si­ver­ti ir Kau­ne Šian­dien ir ry­toj Kau­ne vyk­sian­tis 89-asis Lie­tu­vos leng­vo­sios at­le­ti­kos čem­pio­ na­tas – pa­sku­ti­nis šan­sas šios spor­to ša­ kos at­sto­vams iš­ko­vo­ti ke­lia­la­pius į Lon­ do­no olim­pi­nes žai­dy­nes.

Man­tas Stan­ke­vi­čius m.stankevicius@diena.lt

At­ran­kos pa­baig­tu­vės

Leng­vaat­le­čių re­zul­ta­tai, pa­siek­ti po lie­pos 8 d., jau ne­bus įskai­to­mi olim­pi­nei at­ran­kai.

Mū­sų ša­lies olim­pi­nės rink­ti­nės gre­tas sieks pa­pil­dy­ti dis­ko me­ti­ kas And­rius Gu­džius, 800 m bė­gi­ kės Na­ta­li­ja Pi­liu­ši­na ir Eg­lė Bal­ čiū­nai­tė. Is­to­ri­ją ban­dys pa­kar­to­ti bė­gi­kas Vi­ta­li­jus Koz­lo­vas, prieš ket­ve­rius me­tus ke­lia­la­pį į Pe­ki­no žai­dy­nes iš­ko­vo­jęs bū­tent Kau­ne vy­ku­sia­me Lie­tu­vos čem­pio­na­te. „Nerimo ne­jau­čia­me. Juk vis­kas yra Aukš­čiau­sio­jo pla­nuo­se ir mū­ sų ran­ko­se. And­riaus ga­bu­mai ir ga­li­my­bės lei­džia nu­mes­ti dis­ką 65 m – toks yra olim­pi­nis A ly­gio nor­ ma­ty­vas. Ži­no­ma, re­zul­ta­tą var­žy­ bo­se nu­le­mia emo­ci­niai da­ly­kai ir oro są­ly­gos. Ma­nau, kad vis­kas bus ge­rai. Ke­lia­la­pį jau ga­lė­jo­me tu­rė­ ti, bet dėl tam tik­rų ne­sup­ran­ta­mų mū­sų fe­de­ra­ci­jos vi­daus tai­syk­lių jo ne­tu­ri­me“, – sa­kė A.Gu­džiaus tre­ne­ris Vac­lo­vas Ki­dy­kas.

Re­ve­ran­sas es­tui

„Dis­kui mes­ti la­bai svar­bus de­ši­ ni­nis vė­jas. Ro­mas Ubar­tas įran­ kį nu­mes­da­vo 59 ar 60 m, bet pu­ čiant pa­lan­kiam vė­jui švys­te­lė­jo 65 m. Ar­ba olim­pi­nis pri­zi­nin­kas es­tas Alek­sand­ras Tam­mer­tas: jis šiais me­tais tarp­tau­ti­nė­se var­žy­ bo­se mė­tė dis­ką ne to­liau nei 61 m, bet su­ge­bė­jo įvyk­dy­ti olim­pi­nį nor­ma­ty­vą“, – kal­bė­jo V.Ki­dy­kas.

A.Tam­mer­tui pa­si­se­kė bir­že­lio 23-ią­ją Klai­pė­do­je, kur jis nu­svie­ dė dis­ką 66,58 m. V.Ki­dy­ko tei­ gi­mu, nor­ma­ty­vas ne­ga­lė­jo bū­ti įskai­ty­tas. „Ži­no­jau, kad Klai­pė­do­je bus pa­ lan­kus vė­jas, ta­čiau A.Gu­džių iš­

siun­čiau į Suo­mi­ją. Ko­dėl? Lie­tu­ vos leng­vo­sios at­le­ti­kos fe­de­ra­ci­ja tai­ko sun­kiai su­vo­kia­mą sis­te­mą.

Klai­pė­do­je bu­vo ga­li­ma įskai­ty­ti re­zul­ta­tą, ne­vir­ši­ju­sį 56 m, – aiš­ ki­no V.Ki­dy­kas. – To­kiu at­ve­ju bū­ tų są­ži­nin­ga kreip­tis į Tarp­tau­ti­nę leng­vo­sios at­le­ti­kos fe­de­ra­ci­ją, kad A.Tam­mer­to olim­pi­nis nor­ma­ty­ vas ne­bū­tų įskai­ty­tas. Kai fe­de­ra­ ci­jos va­do­vų pa­klau­siau, ko­dėl es­ tams tai­ko­mos vie­no­kios tai­syk­lės, o mums – ki­to­kios, man at­sa­kė: „Juk tai – A.Tam­mer­tas.“

Nerimo ne­jau­čia­me.

Juk vis­kas yra Aukš­ čiau­sio­jo pla­nuo­se ir mū­sų ran­ko­se.

Ne­pa­si­ti­ki sa­viš­kiais?

„Jei­gu mums taip pat bū­tų tai­ko­ mos išim­tys, A.Gu­džius jau bū­tų įvyk­dęs olim­pi­nį A ly­gio nor­ma­ty­ vą ir ra­miai lauk­tų ke­lio­nės į Lon­ do­ną, – tei­gė tre­ne­ris. – Pa­si­ro­do, Lie­tu­vo­je vyks­ta tik dve­jos var­ žy­bos, ku­rio­se fik­suo­ja­mi olim­pi­ niai nor­ma­ty­vai. Tai – ša­lies tau­rės var­žy­bos ir na­cio­na­li­nis čem­pio­ na­tas. Taip fe­de­ra­ci­ja tik že­mi­na vi­sų ki­tų var­žy­bų ran­gą. Tai rei­ kia kuo sku­biau keis­ti. Ma­nau, kad ki­tais me­tais fe­de­ra­ci­ja su­si­pro­tės, nes da­bar mū­sų spor­ti­nin­kai ver­ čia­mi ke­liau­ti į už­sie­nį.“ V.Ki­dy­kas tei­gė klau­sęs fe­de­ra­ ci­jos va­do­vų, ko­dėl olim­pi­nio nor­ ma­ty­vo ne­ga­li­ma siek­ti, tar­ki­me, Kau­no mies­to tau­rės var­žy­bo­se. „Man at­sa­kė, kad ne­pa­si­ti­ki­ma tre­ne­riais, ku­rie tei­sė­jau­ja to­kio ly­ gio var­žy­bo­se. Bi­jo­ma, kad jie ga­ li bū­ti neob­jek­ty­vūs – esą pa­ge­rins re­zul­ta­tus, – kal­bė­jo V.Ki­dy­kas. –

Is­to­ri­ja: prieš ket­ve­rius me­tus Kau­ne V.Koz­lo­vas įšo­ko į olim­pi­nį trau­

ki­nį, bet ar pa­vyks tai pa­kar­to­ti šie­met?

Tomo Raginos nuotr.

Ga­li­my­bė: A.Gu­džius ku­pi­nas ryž­to ir jė­gų tap­ti olim­pie­čiu.

To­kio da­ly­ko ne­tu­ri bū­ti. Jei­gu var­ žy­bos nu­ma­ty­tos ofi­cia­lia­me ka­ len­do­riu­je, va­di­na­si, jos tu­ri kaž­ką nu­lem­ti.“ Ke­lia­la­pio ne­si­ti­ki

Bė­gi­kės E.Bal­čiū­nai­tės tre­ne­ris Alek­sand­ras Ki­ta­no­vas sa­kė, kad olim­pi­nio ke­lia­la­pio jau ne­be­si­ti­ki. „Tik­riau­siai pra­lei­si­me šią olim­

pia­dą. Ne­pa­si­se­kė. Spor­ti­nin­kas ne­ga­li nuo­lat ge­rin­ti sa­vo re­zul­ta­ tų. Šį se­zo­ną Eg­lė stab­te­lė­jo. Spor­ te toks eta­pas – ne staig­me­na“, – svars­tė tre­ne­ris.

Ko­vin­giau nu­si­tei­kęs 800 m bė­ gi­kas V.Koz­lo­vas. „Teks kar­to­ti is­ to­ri­ją, – šyp­so­jo­si at­le­tas. – Esu pa­si­ruo­šęs ir fi­ziš­kai, ir mo­ra­liš­kai.

Da­bar lie­ka ti­kė­tis, kad bus ge­ras

Man­to Stan­ke­vi­čiaus nuo­tr.

oras. Pla­na­vau nor­ma­ty­vą įvyk­dy­ti prieš ke­lias sa­vai­tes Mask­vo­je, ta­ čiau to pa­da­ry­ti ne­pa­vy­ko, nes bė­ gi­mas, ku­ria­me da­ly­va­vau, bu­vo lė­to­kas, be ryš­kaus ly­de­rio. Pa­na­ šiai – ir Eu­ro­pos čem­pio­na­te. Tie­ siog ne­bu­vo kaip sa­vęs rea­li­zuo­ti, o jau­čiuo­si esąs kur kas ge­res­nės spor­ti­nės for­mos nei per Pe­ki­no olim­pi­nes žai­dy­nes.“

18

šeštadienis, liepos 7, 2012

22p.

aukštyn žemyn „Bu­vo­me drau­gai ir lik­si­me drau­gai“, – taip gru­zi­nai ver­ti­na lie­tu­vius.

aukstynzemyn@diena.lt Redaktorė Marijana Jasaitienė

JAV p

Virs­tant vil­ki­kui And­rius Spi­ri­do­no­ vas iš vi­sų jė­gų įsi­ki­ bo į vai­rą. Ne­pa­ju­to, kaip nuo jo at­si­plė­ šė, iš­lė­kė pro prie­ki­ nį stik­lą ant uo­lie­nų.

Po aki­mir­kos pa­si­ gir­do ai­žė­jan­čio me­ ta­lo cy­pi­mas. 40 to­ nų svo­rio vil­ki­kas sly­do že­me, o vy­rui šmėkš­te­lė­jo min­ tis: „Kad tik grei­ čiau pra­ras­čiau są­ mo­nę ir ne­ma­ty­ čiau, kaip ma­ne su­­ traiško...“

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Su­vo­kė sa­vo iden­ti­te­tą

Pa­si­rin­ki­mas: A.Spi­ri­do­no­vas ža­vi­si JAV, bet ten gy­ven­ti jau ne­no­ri.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

„Ne­tu­rė­jau nė men­kiau­sios ga­li­ my­bės lik­ti gy­vas. Pa­si­ro­do, ne­ su sa­vo gy­ve­ni­mo sa­vi­nin­kas. Mes ne­pa­si­ren­ka­me, kur gim­si­me, ka­ da, ko­kia bus mū­sų akių spal­va, bet gy­ve­ni­mas – nuo­sta­bi do­va­na.

Kiek­vie­nas esa­me šia­me pa­sau­ly­je ne be rei­ka­lo, o ko­kia ma­no mi­si­ ja? Gy­ve­nu ir aiš­ki­nuo­si, – JAV pa­ tir­tą ava­ri­ją, ku­ri pa­kei­tė po­žiū­rį į gy­ve­ni­mą, And­rius pa­me­na kaip šian­dien. – Va­žia­vau už­dirb­ti ke­ lias­de­šim­ties tūks­tan­čių do­le­rių, o grį­žau su ke­liais šim­tais. Ta­čiau gy­vas ir la­bai lai­min­gas.“ Prieš ke­lias die­nas Lie­tu­vos kū­ no kul­tū­ros aka­de­mi­jo­je (LKKA) ga­vęs va­dy­bos ir vers­lo ad­mi­nist­ ra­vi­mo dip­lo­mą 29 me­tų kau­nie­tis dė­kin­gas jį su­ža­vė­ju­siai JAV už di­ de­lę gy­ve­ni­mo pa­mo­ką.

Pa­žei­dęs be­vi­zį re­ži­mą ir su­grą­ žin­tas į Lie­tu­vą A.Spi­ri­do­no­vas po pen­ke­rių me­tų ban­dys dar kar­tą,

19

šeštadienis, liepos 7, 2012

aukštyn žemyn

He­ro­jus: A.Spi­ri­do­no­vas JAV nuvažiavo tūkstančius kilometrų, pa­ty­rė ro­ma­no ver­tų nuo­ty­kių ir atrado visai kitas gyvenimo vertybes.

And­riaus Spi­ri­do­no­vo as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

po­li­ci­nin­ko verdiktas: tu – mi­ręs jau penk­tą, grįž­ti į JAV. Ne vi­sam lai­kui – tik ap­lan­ky­ti drau­gus, pa­ ke­liau­ti. „To­je ša­ly­je su­vo­kiau sa­vo iden­ti­ te­tą. Kaip sa­ko ma­no se­ne­lis, miš­ ko paukš­tis skren­da at­gal į miš­ką, – ne­sle­pia ke­lio­nių va­do­vu dir­ban­tis, o už At­lan­to il­gai mais­tą ve­žio­jęs ir pu­sant­rų me­tų vil­ki­ko vai­ruo­to­jo duo­ną krim­tęs nuo­šir­dus vy­ras. – Ne­su pa­trio­tas iki kau­lų sme­ge­nų.

Bet, ne­pai­sant dau­ge­lio pliu­sų JAV, esu la­bai lai­min­gas Lie­tu­vo­je – čia neį­ver­ti­na­me to, ką tu­ri­me. O ti­kė­ ji­mas yra kaip stu­bu­ras – jo ne­ma­ to­me, bet be jo esa­me nie­kas.“ Ap­vo­gė gink­luo­ti juo­dao­džiai

Pir­mą kar­tą į JAV tuo­met ant­ro­ jo kur­so LKKA stu­den­tas A.Spi­ri­ do­no­vas pa­gal spe­cia­lią pro­gra­mą iš­vy­ko 2003 m. 20 me­tų vai­ki­nas su dviem drau­gais ke­tu­rių mė­ne­ sių JAV vi­zą pra­si­tę­sė pus­me­čiui, po to – dar pus­me­čiui. „Iš­kart su­vo­kė­me, kad ne­spė­si­ me už­dirb­ti tiek, kad ga­lė­tu­me ati­ duo­ti sko­lą už ke­lio­nę“, – iš pra­ džių Solt Leik Si­ty­je dir­bęs jau­nas vy­ras ne­tru­kus su drau­gu iš­va­žia­ vo į Či­ka­gą.

Jau pir­mą mė­ne­sį ga­vo vie­ną di­ džiau­sių ad­re­na­li­no do­zių. Tą sek­ ma­die­nio po­pie­tę jis su drau­gu il­ sė­jo­si nuo­mo­ja­ma­me kam­ba­ry­je Či­ka­gos Mar­ket Par­ko ra­jo­ne, kur gy­ve­no daug įtar­ti­nos re­pu­ta­ci­jos juo­dao­džių. „Švie­tė sau­lė, pir­ma­me se­no tri­jų aukš­tų na­mo ves­ti­biu­ly­je bu­vo ke­ li žmo­nės. Rū­šia­vo­me iš skal­byk­ lės išim­tus dra­bu­žius, – pa­sa­ko­ja And­rius. – Bu­to ne­bu­vo­me už­si­ ra­ki­nę. Už mais­to ve­žio­ji­mą tu­rė­ jau su­tau­pęs 600, drau­gas – 500 do­le­rių.“ Lie­tu­viai nė ne­pas­te­bė­jo, kaip įsliū­ki­no du juo­dao­džiai. „Gulk ant že­mės!“ – iš­gir­do And­rius ir iš­vy­do gob­tu­vus už­si­ maukš­li­nu­sius juo­dao­džius, ku­rie įrė­mė jiems pis­to­le­tus.

Aki­mir­ką no­rė­ję su­si­grum­ti vy­ ru­kai vis dėl­to ne­ri­zi­ka­vo ir plyš­ tan­čia šir­di­mi at­si­svei­ki­no su pi­ ni­gais. „Vie­nas jų no­rė­jo dar pa­si­keis­ ti sa­vo se­nus į ma­no nau­jus spor­ ti­nius ba­te­lius, bet ble­fa­vau, kad ser­gu ko­jų gry­be­liu. Plė­ši­kas ne­ri­ zi­ka­vo ir grei­tai ap­žiū­rė­ję kam­ba­ rius abu pa­bė­go kie­mais“, – pasa­ koja A.Spi­ri­do­no­vas.

15 mi­nu­čių iki gim­ta­die­nio

„Ame­ri­ka – vi­sų ša­lis, – kar­to­ ja dė­dės po­sa­kį Andrius ne­slepia, kad ten su­ti­ko įvai­riau­sių žmo­nių.

– Prie vie­no sta­lo ga­li sė­dė­ti juo­ das, ru­das, ža­lias, mė­ly­nas, ak­las, vie­na­ko­jis. Ir vi­si bend­raus, tu­rės vie­no­das tei­ses. Po­li­ci­nin­kas su­

stab­dys, o tu ang­liš­kai ne­mo­kė­da­ mas tu­ri ly­giai to­kias pa­čias tei­ses kaip ir vi­si. Tai – ša­lis žmo­nėms, nors ir tu­ri keis­tu­mų.“ And­rius pui­kiai pa­me­na, kai va­ sa­rio 14 die­ną 23.45 val., li­kus vos 15 mi­nu­čių iki 21-ojo gim­ta­die­nio, bu­vo su­lai­ky­tas ge­rian­tis alų. „Nu­ve­žė su­ra­kin­tą į areš­ti­nę, pa­sky­rė du jau­nus ad­vo­ka­tus, ku­ rie ra­mi­no, kad gau­siu me­tus lyg­ ti­nai. Tai, kad su­lai­kant te­bu­vo li­kę 15 mi­nu­čių iki am­žiaus, kai ga­li­ma var­to­ti al­ko­ho­lį, ne­pa­dė­jo“, – pa­ me­na And­rius.

Jį iš­gel­bė­jo tai, kad yra gi­męs Lie­tu­vo­je. Kai pa­sa­kė, kad jau 8 va­lan­dos, kai jam su­ka­ko 21-i ir jį jau svei­ki­no ma­ma, su­si­žval­gę ad­ vo­ka­tai nu­lė­kė pas tei­sė­ją ir grį­žo lai­min­gi: And­rius – ne­kal­tas!

Ma­tė sa­ta­nis­tų fer­mą

JAV vil­ki­kų vai­ruo­to­jų yra la­bai įvai­rių. „Vol­vo“ vil­ki­kus daž­niau­ siai vai­ruo­ja lie­tu­viai, len­kai, ru­ sai ar ki­tų Eu­ro­pos ša­lių gy­ven­ to­jai.

Ame­ri­kie­čiai daž­niau­siai ren­ ka­si „Pe­ter­bilt“ vil­ki­kus. Jų vai­ ruo­to­jai – kau­bo­jiš­kais dra­bu­žiais, ta­tui­ruo­ti nuo gal­vos iki ko­jų, su gran­di­nė­mis, kry­žiais. „Kai ku­riems tai gy­ve­ni­mo bū­ das – kaip bai­ke­riams. Kai ku­riuo­ se vil­ki­kuo­se yra vir­tu­vės, kar­tu va­žiuo­ja vai­ruo­to­jo žmo­na. Taip ir gy­ve­na vil­ki­ke. Kai ku­riems tai ma­lo­nu­mas ir ga­li­my­bė pa­ke­liau­ ti“, – pa­sa­ko­ja And­rius.

Kar­tą jis va­žiuo­da­mas iš­vy­do už­ra­šą „Sa­ta­nis­tų fer­ma“. Ka­bo­jo ap­vers­tas kry­žius, stūk­so­jo keis­ta

„Tuo drau­gai ne­ga­lė­jo pa­ti­kė­ti, – šyp­so­jo­si A.Spi­ri­do­no­vas. – Juk vi­sų JAV gy­ve­nan­čių lie­tu­vių sva­ jo­nė – tu­rė­ti ga­li­my­bę grįž­ti į Lie­ tu­vą.“ Lem­tin­go­ji ava­ri­ja

O bai­sio­ji ava­ri­ja? Ji įvy­ko 2009 m. rug­sė­jo 11 d. kal­nuo­to­je Va­jo­min­go vals­ti­jo­je, kur And­rius at­vy­ko pa­ dir­bė­ti tris mė­ne­sius va­sa­rą. „Oi, tuo ke­liu va­žiuo­da­mas žū­ si, va­žiuok il­ges­niu“, – pa­ta­rė į And­riaus vil­ki­ką ce­men­to pa­dėk­ lus pa­kro­vęs, bet jų ne­prit­vir­ti­ nęs dar­buo­to­jas. Dėl to vė­liau įvy­ ko ava­ri­ja.

And­rius bu­vo pui­kiai iš­si­mie­ go­j ęs, žva­l ios nuo­tai­kos. Spė­ jo pa­si­gė­rė­ti na­cio­na­li­niu par­ku ir kva­pą gniau­žian­čiais vaiz­dais.

Va­žia­vau už­dirb­ ti ke­lias­de­šim­ ties tūks­tan­čių do­le­rių, o grį­žau su ke­liais šim­ tais. Ta­čiau gy­ vas ir la­bai lai­ min­gas.

kau­nie­tį nu­ra­mi­no iš pa­skos va­žia­ vu­si ir vis­ką ma­čiu­si mo­te­ris.

Net­ru­kus su­sto­ję ki­ti vai­ruo­to­jai, at­sku­bė­ję po­li­ci­nin­kai, žvelg­da­mi į vil­ki­ką, nie­kaip ne­ga­lė­jo pa­ti­kė­ti, kad lie­tu­vis gy­vas. 5 000 gy­ven­to­ jų tu­rin­čio mies­te­lio li­go­ni­nė­je bu­ vo kons­ta­tuo­ta, kad jis, be smul­kių su­žei­di­mų, net ne­pa­ty­rė lū­žių. „Nie­ka­da ne­kal­bė­jau su mi­ru­siu vai­ruo­to­ju. Šian­dien – rug­sė­jo 11oji, mums – ge­du­lo die­na, ta­čiau tau – gim­ta­die­nis“, – ne­ga­lė­da­ mas pa­ti­kė­ti šyp­so­jo­si gy­dy­to­jas ir spe­cia­liai ste­buk­lo at­vy­ku­si pa­žiū­ rė­ti jo žmo­na. „Jei bū­tum pri­si­se­gęs dir­žu, bū­ tum ka­bė­jęs ant sė­dy­nės, su­si­lau­ žęs rak­ti­kau­lį, šon­kau­lį, bet lik­tum gy­vas. Da­bar tu mi­ręs“, – py­ko ir kar­tu ne­ga­lė­jo pa­ti­kė­ti po­li­ci­nin­ kas, ku­ris nu­sta­tė, kad And­rius ne­vir­ši­jo grei­čio, bu­vo blai­vus, bet nu­bau­dė, kad va­žia­vo ne­pri­si­se­gęs dir­žo.

Kre­di­ti­nė kor­te­lė, kom­piu­te­ris, te­le­fo­nas bu­vo su­lū­žę. Gry­nų­jų pi­ ni­gų ne­tu­rė­ju­sį And­rių pa­val­gy­di­ no ir ap­nak­vin­di­no mies­te­lio „Ca­ ri­tas“ sky­rius. „Ma­ma, tur­būt mel­dei­si už ma­ ne? – skam­bu­čiu į Kau­ną nu­ste­bi­ no ma­mą. – Ta­vo mal­dos pa­dė­jo.

Aš tu­rė­jau bū­ti ne­gy­vas.“ Pa­si­rin­ki­mas – Lie­tu­va

Nuo mi­nus 20 iki plius 20

No­rint iš­lai­ky­ti leng­vo­jo au­to­mo­ bi­lio vai­ra­vi­mo eg­za­mi­ną už­ten­ ka 30 mi­nu­čių ir 15 do­le­rių. Vil­ki­ ko vai­ruo­to­jams ke­lia­mi itin di­de­li rei­ka­la­vi­mai.

23 me­tų A.Spi­ri­do­no­vas iš­lai­ kė ke­tu­ris teo­ri­nius, du pra­kti­nius eg­za­mi­nus, su­mo­kė­jo dau­giau nei 3 000 do­le­rių (da­bar kai ku­rio­se JAV vals­ti­jo­se tai kai­nuo­ja dvi­gu­ bai dau­giau) ir ne­tru­kus jau vai­ra­ vo „Vol­vo“ vil­ki­ką. „Smar­kiai pa­di­dė­jo at­ly­gi­ni­mas.

JAV le­ga­liai gy­ve­nan­tys vil­ki­kų vai­ ruo­to­jai už­dir­ba ir 4 000 do­le­rių, – tie­sa, A.Spi­ri­do­no­vas ne­su­reikš­ mi­na pi­ni­gų. Dirb­da­mas jis pa­ma­ tė 45 vals­ti­jas ir fan­tas­tiš­ką gam­tą.

– Di­džiau­sias grei­čio ap­ri­bo­ji­mas Ili­no­jaus, Ka­li­for­ni­jos vals­ti­jo­se – 55 my­lios per va­lan­dą, ta­čiau kai kur ga­li­ma va­žiuo­ti 75 my­lių grei­ čiu. Įsi­vaiz­duok, Ne­va­da, pla­ty­bės – ir tuš­čias tie­sus 700 ki­lo­met­rų ke­lias.“ Va­žiuo­jant iš Ry­tų į Va­ka­rus ga­ li­ma vy­tis ne­nu­si­lei­džian­čią sau­lę. Šiau­ri­nė­je da­ly­je – mi­nus 20 laips­ nių. At­vy­kus į Ma­ja­mį – plius 20, šil­ti dra­bu­žiai kei­čia­mi šor­tais.

ap­šiu­ru­si užei­ga. A.Spi­ri­do­no­vas pri­si­pa­ži­no, kad to­je vie­to­je ap­si­ sto­ti ne­drį­so.

Sus­ve­ti­mė­ji­mas ir pi­ni­gai

Pa­si­bai­gus vi­zos ga­lio­ji­mo lai­kui And­rius dar li­ko JAV ir grį­žo iš ten ta­da, kai tvir­tai su­vo­kė sa­vo šak­nis ir tai, kad no­ri gy­ven­ti Lie­tu­vo­je. „JAV yra ga­li­my­bių už­si­dirb­ ti. Per die­ną Či­ka­go­je ga­li ras­ti tris dar­bus, dir­bant per Ka­lė­das ir Nau­juo­sius mo­kė­da­vo tris kar­tus dau­giau. Įsi­su­kęs į šį ra­tą kaip vo­ ve­rė, ne­ten­ki lai­ko sau. Pi­ni­gų tu­ri, bet pri­va­lai dirb­ti, o tuo me­tu žūs­ta ta­vo vi­di­nis pa­sau­lis, žmo­nės su­ sve­ti­mė­ja, rū­pi­na­si tik ma­te­ria­li­ne ge­ro­ve, už­si­da­ro vie­nas nuo ki­to, – mi­nu­sus var­di­jo And­rius. – Tu ne­ ga­li su drau­gais vi­du­ry­je sa­vai­tės ar po­pie­tę iš­ger­ti ka­vos kaip Lie­tu­ vo­je. Nu­vy­kęs ten tu­ri ap­si­spręs­ti: ar dirb­ti, vis­ko at­si­sa­kant, o po to grįž­ti tur­tin­gam na­mo, ar sie­ti gy­ ve­ni­mą su JAV.“ Grį­žęs į Lie­tu­vą tęs­ti moks­lų, vė­ liau And­rius su­ri­zi­ka­vo į JAV vyk­ti su nau­juo­ju lie­tu­viš­ku as­mens do­ ku­men­tu pa­gal be­vi­zę pro­gra­mą.

Pa­vy­ko.

Iš­vy­dęs dar vie­ną po­sū­kį jis, kaip skel­bia­ma prie kiek­vie­no jų, pa­ si­rin­ko re­ko­men­duo­ja­mą 80 km/ val. grei­tį. „Bet po po­s ū­k io stai­ga per veid­ro­dė­lį pa­ste­bė­jau, kad pa­ki­ lo ra­tai. Pa­dėk­lai pra­dė­jo slys­ ti, vil­ki­kas ėmė vers­tis, – dir­žo ne­pri­si­se­gęs lie­tu­vis iš vi­sų jė­gų čiu­po vai­rą, bet ne­pa­ju­to, kaip iš­ lė­kė pro prie­ki­nį stik­lą ant uo­lie­ nų. – Po aki­mir­kos pa­si­gir­do ai­ žė­jan­čio me­ta­lo cy­pi­mas. 40 to­nų svo­rio vil­ki­kas sly­do že­me, čia pat – be­dug­nė.“ And­riui šmėkš­te­lė­jo min­tis: „Aš jau ne­gy­vas! Kad tik grei­čiau pra­ ras­čiau są­mo­nę ir ne­ma­ty­čiau, kaip ma­ne su­traiš­ko...“ Po­kal­bis su mi­ru­siuo­ju

Smū­gis, kri­ti­mas, čiuo­ži­mas, plyš­ tan­tys dra­bu­žiai. And­rius ver­tė­ si ant uo­lie­nų prie skar­džio, ta­čiau cy­pian­tis ir krio­kian­tis vil­ki­kas ne­ spė­jo įsi­bė­gė­ti ir įsi­rė­mė į tas pa­ čias uo­lie­nas. „Iš de­ga­lų ba­ko purš­kė trys sro­ vės dy­ze­li­no, min­tis – sprogs, ban­ džiau ei­ti svir­du­liuo­da­mas į šo­nus, griu­vau“, – šo­ko iš­tik­tą kru­vi­ną

Tre­čia­sis su­grį­ži­mas į JAV 2010 m. ba­lan­džio 10 d. bu­vo lem­tin­gas.

Tą­kart oro uos­te Niu­jor­ke pa­rei­ gū­nai jau tu­rė­jo in­for­ma­ci­jos, kad vy­ras anks­čiau bu­vo pa­žei­dęs vi­zos re­ži­mą, areš­ta­vo ir iš­ve­žė į mig­ran­ tų ka­lė­ji­mą. „Tu­rė­jo lai­ky­ti pa­rą ir ki­tą die­ną su­grą­žin­ti per Ams­ter­da­mą na­ mo, ta­čiau jie ma­ne pa­mir­šo trims pa­roms, – juo­kia­si A.Spi­ri­do­no­ vas, pri­si­mi­nęs, kaip nuo­šir­džiai at­si­pra­ši­nė­jo at­sku­bė­jęs aukš­tes­ nio ran­go pa­rei­gū­nas. – Jo pa­pra­ šiau pa­si­nau­do­ti te­le­fo­nu, nes, kaip paaiš­kė­jo, vi­si, iš­sky­rus ma­mą, jau bu­vo ma­ne pa­lai­do­ję. Iš­gir­dęs bal­ są tė­tis net su­ri­ko iš lai­mės ir ap­ si­ver­kė.“ Kau­nie­tis ne­sle­pia, kad į JAV dar no­rė­tų grįž­ti ir po pen­ke­rių me­tų pra­šy­ti vi­zos. Ten jis iš­švais­tė da­ lį sa­vęs, pa­li­ko daug drau­gų, da­ lį šir­dies. „Gy­ve­ni­mas ten, ava­ri­ja vis­ką pa­kei­tė. Su­vo­kiau, kad mes de­juo­ ja­me ir iš­gy­ve­na­me dėl smul­kių, ma­te­ria­lių da­ly­kų, ku­riuos su­reikš­ mi­na­me iki dramb­liš­kų ir su­men­ ki­na­me žmo­giš­ku­mą, ku­rį iš­kei­ čia­me į pa­to­gu­mą. Gy­ve­ni­mas yra do­va­na, o man svar­biau­sia ja­me – san­ty­kis su žmo­nė­mis ir ti­kė­ji­mas.

Tai tar­si ne­ma­to­ma, bet be jų mes – nie­kas“, – vertina gyvenimo pa­ moką A.Spi­ri­do­no­vas.

20

šeštadienis, liepos 7, 2012

aukštyn žemyn

Iš­šū­kis Pir­mą­kart į Lie­tu­vą at­vy­ku­si prieš de­ šimt­me­tį, Či­ka­gos Lo­jo­los uni­ver­si­te­ to so­cia­li­nio dar­bo pro­fe­so­rė Kat­he­ri­ ne Ty­son McCrea daž­nai su­grįž­ta į jos šir­džiai mie­lą Kau­ ną, su­si­tin­ka su pa­ mil­tais bi­čiu­liais, stu­den­tais. Mo­te­ris pri­si­pa­žįs­ta: Lie­tu­ va pa­kei­tė jos gy­ ve­ni­mą ne­grįž­ta­ mai.

Įsi­ti­ki­no: Či­ka­gos Lo­jo­los uni­ver­si­te­to so­cia­li­nio dar­bo pro­fe­so­rės K.Ty­son McCrea nuo­mo­ne, nuo­šir­dus rū­pes­tis pa­čiu blo­giau­siu žmo­gu­mi ga­

li jį kar­di­na­liai pa­keis­ti.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Trijų seserų li­ki­mai: nuo nuo­puo­lių Jur­gi­ta Ša­kie­nė

j.sakiene@kaunodiena.lt

Bū­ti 18-ąja pa­sau­ly­je – įspū­din­ga.

Ne­ži­no­ti, kur yra tre­čio­ji se­suo, gi­ mu­si kar­tu tą pa­čią die­ną prieš 42 me­tus, yra la­bai skau­du. Aki­vaiz­ du, kad gy­ve­ni­mas ne­prog­no­zuo­ ja­mas. Net­gi try­nu­kių, nes jų li­ki­ mai to­kie skir­tin­gi.

Aš­tuo­nio­lik­ta vie­ta pa­sau­ly­je

„Le­gas! Var­žy­bas lai­mė­jo Eri­ ka Bag­do­na­vi­čie­nė!“ – sa­lė­je ai­dint plo­ji­mams, su­šu­ko smi­gi­nio var­žy­bų tei­ sė­jas.

Ant sce­nos pa­svei­kin­ ti Eri­kos u ž ­l i ­

po... dar vie­na Eri­ka Bag­do­na­vi­čie­ nė. Ir­gi su strė­ly­tė­mis ran­ko­se. „Šau­nuo­lė, se­se!“ – ap­si­ka­bi­no mo­te­rys.

Vis­kas aiš­ku: dvy­nu­kės? De­ja, ne – jos tu­ri dar vie­ną se­sę, gi­mu­ sią kar­tu su jo­mis, tik apie tre­čią­ ją, var­du An­dže­la, Eri­ka su Re­na­ta ži­no la­bai ne­daug. Tik tiek, kad ji gy­ve­na Is­pa­ni­jo­je. „Pa­siilgs­ta­me jos. Sma­gu bū­da­vo švęs­ti tri­se gim­ta­die­nį ir kar­tu dai­ nuo­ti mū­sų mėgs­ta­mas dai­nas“, – už­si­sva­jo­jo Eri­ka.

Ji ir Re­na­ta neį­si­vaiz­duo­ja ge­ros šven­tės be ka­rao­kės, ge­ ro ry­to – be kro­so. Šiems sa­vo po­mė­giams kuo to­liau, tuo ma­ž iau ski­ ria dė­m e­s io.

Vis di­des­nę lais­va­lai­ kio da­ lį už­val­do smi­gi­nis. Šie­met abi se­sės at­sto­vaus Lie­tu­vai Eu­ro­pos smi­gi­nio tau­rės tur­ny­re, nes ša­lies rei­ tin­ge mo­te­rų gru­pė­je uži­ma pir­mą­sias vie­tas.

Ne­se­niai leng­vo­sios at­ le­ti­kos tre­ne­rės dar­bą Jo­na­vos spor­to cent­re pa­li­ku­si E.Bag­do­na­ vi­čie­nė pa­sau­lio smi­

gi­nio rei­tin­ge šiuo me­tu uži­ma 18 vie­tą iš be­veik 700 rei­tin­guo­tų žai­ dė­jų. R.Vai­ku­tie­nė yra 107 vie­to­je.

Vie­na ki­tos ne­gai­li

Bū­tent Eri­ka Re­na­tą, be­si­rū­pi­nan­ čią šei­mos vers­lu, prieš pu­sant­rų me­tų su­do­mi­no smi­gi­niu. „Se­sė jau se­niai kvie­tė tre­ni­ruo­ tis ir da­ly­vau­ti var­žy­bo­se, bet tam ne­tu­rė­jau lai­ko. Ir da­bar ne­tu­riu, bet dėl smi­gi­nio jo vi­suo­met ran­ du. Var­žy­bo­se pa­gau­na azar­tas, ten no­ri ne­no­ri tu­ri mo­ky­tis su­si­val­dy­ ti, su­si­kaup­ti, pa­mirš­ti ne­sėk­mes, o dar ir skai­čiuo­ti rei­kia“, – aiš­ki­no Re­na­ta, jau pel­niu­si Lie­tu­vos smi­ gi­nio čem­pio­nės ti­tu­lą.

Eri­ka su Re­na­ta, su­si­ti­ku­sios prie smi­gi­nio len­tos, vie­na ki­tos ne­gai­ li nei per tre­ni­ruo­tes, nei per var­ žy­bas. „Se­se, aš ta­ve la­bai my­liu, bet var­žy­bos yra var­žy­bos“, – vie­na ki­tai yra pa­ža­dė­ju­sios mo­te­rys.

Pen­kios se­sės ir bro­lis

Try­nu­kės šei­mo­je au­go ne vie­nin­ te­lės. Jos – vi­du­ri­nės, tu­ri vy­res­nę ir jau­nes­nę se­se­ris bei bro­lį.

Dar vai­kys­tė­je paaiš­kė­jo, kad Re­ na­ta su Eri­ka – ne tik vie­na ki­tos at­spin­dys veid­ro­dy­je, bet ir jų po­ mė­giai bei cha­rak­te­riai pa­na­šūs. „Mus do­mi­no spor­tas, o An­dže­ la la­biau lin­ku­si prie me­no, ne­ spor­tiš­ka. Dau­giau lai­ko lei­do su

drau­gais nei su mu­mis. Pa­ti pir­ mo­ji iš­mo­ko gro­ti gi­ta­ra. Mes jai la­bai pa­vy­dė­jo­me, vis pra­šy­da­vo­ me, kad ir mus iš­mo­ky­tų“, – pri­ si­mi­nė Re­na­ta. „An­dže­la – links­muo­lė. Su ja tik­ rai ne­bu­vo liūd­na. Ji į vis­ką žiū­rė­jo pa­pras­čiau. Mes su Re­na­ta – tvar­ kin­guo­lės, o ji dėl tvar­kos per daug ne­suk­da­vo gal­vos. Ai, ki­tą kar­tą su­si­tvar­kys“, – šyp­so­jo­si Eri­ka.

Vi­sos trys nuo vai­kys­tės tu­rė­jo vie­ną bend­rą po­mė­gį – dai­nuo­ti.

Ir tai joms ne­blo­gai se­kė­si. Da­ly­ vau­da­vo „Dai­nų dai­ne­lės“, ki­tuo­ se kon­kur­suo­se.

Drau­gams pi­ni­gų ne­gai­lė­jo

Dar pra­di­nė­se kla­sė­se Eri­ka su Re­ na­ta pra­dė­jo lan­ky­ti leng­vo­sios at­ le­ti­kos tre­ni­ruo­tes. An­dže­la to nė už ką ne­no­rė­jo. Ji pa­si­rin­ko že­mės ūkio mo­kyk­lą, bran­gia­kai­lių žvė­ re­lių au­gi­ni­mą, o spor­to ger­bė­jos mo­kė­si Pa­ne­vė­žio spor­to mo­kyk­ lo­je-in­ter­na­te.

Vi­sos trys re­tai te­su­si­tik­da­vo. Į Jo­na­vą Eri­ka grį­žo su bu­vu­sio Vil­ niaus pe­da­go­gi­nio uni­ver­si­te­to kū­ no kul­tū­ros stu­di­jų dip­lo­mu. Bai­ gu­si va­dy­bos moks­lus Vil­niaus ko­le­gi­jo­je, gim­ta­ja­me mies­te ban­ dė kur­tis ir Re­na­ta. Ji pra­dė­jo dirb­ ti mais­to pro­duk­tų par­duo­tu­vė­je, Eri­ka – mo­ky­to­ja ma­žo­je gy­ven­ vie­tės mo­kyk­lo­je.

Iš pra­džių se­kė­si ne taip ge­rai,

kaip no­rė­jo­si, iš­sky­rus An­dže­lą.

Už­tat An­dže­la, kai­me au­gin­da­ma bran­gia­kai­lius žvė­re­lius, jau iš pat pra­džių džiau­gė­si di­džiu­liais pi­ni­ gais. At­si­ra­do ir drau­gų, ku­rie pa­ dė­jo pi­ni­gus leis­ti vė­jais.

Ši siau­bin­ga ne­lai­mė An­dže­lą pri­ver­tė at­ si­pei­kė­ti. Pa­de­da­ma ar­ti­mų­jų, ji su­siė­mė, bet iš­li­ko už­da­ra. „An­dže­la – ge­ros šir­dies, jai ne­ bu­vo gai­la pa­dė­ti drau­gams“, – ap­ gai­les­ta­vo Eri­ka.

Net­ru­kus An­dže­la iš­te­kė­jo už ūki­nin­ko. Po tre­jų me­tų, tik mė­ ne­sio skir­tu­mu, ves­tu­ves at­šo­ko ir Re­na­ta, ir Eri­ka. Be­veik kar­tu, po me­tų, abi su­si­lau­kė sū­nų. Žuvo ma­ža­me­tis sū­nus

Dvi se­se­rys au­gi­no vai­kus, o tre­ čio­ji to­liau rū­pi­no­si di­de­liu bran­ gia­kai­lių žvė­re­lių ūkiu. Jis kles­tė­ jo apie 3–4 me­tus, kol su­tuok­ti­niai ne­pra­dė­jo vis daž­niau kil­no­ti svai­ ga­lų tau­re­lės. Kai Eri­kos ir Re­na­tos ber­niu­kams bu­vo dve­ji me­tu­kai, An­dže­lai gi­mė duk­ry­tė. At­ro­dė, kad mo­ti­nys­tės jaus­mas nu­ga­lės silp­ny­bes. De­ja, tai tru­ko trum­pai.

Tik Re­na­tai, vie­nin­te­lei iš vi­

21

šeštadienis, liepos 7, 2012

aukštyn žemyn

s – pa­dė­ti se­ri­ji­niam žu­di­kui Ka­ro­li­na Mar­cin­ke­vi­čiū­tė

k.marcinkeviciute@kaunodiena.lt

– Kau­ną ir Lie­tu­vą at­ra­do­te prieš de­šimt­me­tį ir nuo to lai­ ko daž­nai lan­ko­tės čia. Kas jus su­do­mi­no mū­sų ša­ly­je?

– Pir­mą­kart į Lie­tu­vą at­vy­kau dės­ty­ ti kur­są Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­ te. Lie­tu­viai man daug pa­sa­ko­jo apie ša­lies is­to­ri­ją, Bal­ti­jos ke­lią, trem­tį.

Neį­ti­ki­ma, ko­kia stip­ri ir di­din­ga jū­ sų tau­ta. Vi­si šie iš­gy­ve­ni­mai la­bai jaut­rūs. Sup­ra­tau, kad po ke­lio­nės į Lie­tu­vą ma­no gy­ve­ni­mas jau nie­ka­da ne­bus toks, koks bu­vo iki tol.

– Lie­tu­va nuo Ame­ri­kos ski­ria­ si ne tik is­to­ri­ja. Kas su­do­mi­no jus, so­cia­li­nio dar­bo pro­fe­so­rę?

– Tu­ri­me pri­si­min­ti, kad Lie­tu­vos ir JAV is­to­ri­jos yra la­bai skir­tin­gos.

Ame­ri­ko­je so­cia­li­nio dar­bo moks­las gy­vuo­ja jau dau­giau nei 120 me­tų ir čia jis la­bai su­biu­rok­ra­tin­tas. Lie­ tu­vo­je to ne­bu­vo. Juk So­vie­tų Są­ jun­go­je ne­bu­vo so­cia­li­nių pro­ble­ mų. Ne­rei­kė­jo ir to­kių dar­buo­to­jų.

Da­bar lie­tu­viai iš­troš­kę nau­jų idė­jų, at­vi­ri iš­šū­kiams, nau­jo­vėms. Mie­ lai pri­tai­ko ki­tų ša­lių mo­de­lius, pra­kti­ką.

– To­kios sri­tys kaip psi­cho­lo­gi­ ja, me­di­ci­na ir so­cio­lo­gi­ja rei­ ka­lau­ja ne tik ži­nių, iš­si­la­vi­ni­ mo, bet ir pa­šau­ki­mo. Ar leng­va bu­vo ap­si­spręs­ti, ren­kan­tis so­ cio­lo­gi­ją?

– Jei at­vi­rai, net ir ta­pu­si so­cia­li­ ne dar­buo­to­ja, ne­bu­vau tik­ra, kad tai yra ma­no ke­lias. Ma­no pir­ma­ sis klien­tas bu­vo ma­žas af­roa­me­ri­

kie­tis ber­niu­kas, kė­lęs daug pro­ble­ mų sa­vo mo­ky­to­jai.

Bu­vau iš­mo­ky­ta, kad rei­kia kas­ dien pa­klaus­ti sa­vo klien­tų, ko­ kia yra jų pro­ble­ma ir kiek kar­tų per die­ną su ja su­si­du­ria. Dės­ty­to­ ja paaiš­ki­no, kad, tei­sin­gai dir­bant, žmo­gus su sa­vo pro­ble­ma tu­ri su­si­ dur­ti vis re­čiau ir re­čiau.

Kai at­si­du­ri vie­nas prieš vie­ną su se­ri­ji­ niu žu­di­ku, ku­ris vos ne dvi­gu­bai di­des­nis už ta­ve, yra rau­me­ nin­gas vy­ras, drą­siai jaus­tis sun­ku.

Kai už­da­viau šį klau­si­mą ma­ža­ jam sa­vo klien­tui, jis man at­kir­to, kad ne­tu­ri jo­kių pro­ble­mų. Sut­ri­kau.

Grį­žau pas dės­ty­to­ją ir pa­sa­kiau, kad ne­ži­nau, ką da­ry­ti. Dės­ty­to­ja lie­pė dirb­ti to­liau. Bu­vau ge­ra auk­lė, to­dėl at­si­ne­šiau su sa­vi­mi žais­lų. Mes žai­ dė­me, šo­ko­me, dai­na­vo­me. Man tik­ rai pa­ti­ko dirb­ti su tuo ber­niu­ku, bet ne­pa­nau­do­jau jo­kių moks­li­nių teo­ri­ jų ir me­to­dų. Kar­tą ber­niu­kas pra­ si­ta­rė, kad kart­kar­tė­mis ne­ken­čia sa­vęs. Tai bu­vo pa­žan­ga: nors jis ir neį­var­di­jo to kaip pro­ble­mos, ta­čiau pradėjo atvirai bendrauti su manimi.

Dės­ty­to­ja su­ti­ko, kad žai­di­mo te­ra­ pi­ja taip pat vei­kia.

– So­cia­li­nis dar­bas ga­li bū­ti pa­vo­jin­gas? Jums ten­ka dirb­

ti ka­lė­ji­muo­se, pa­dė­ti pro­ble­ miš­kiems paaug­liams, gau­jų na­riams, psi­chi­kos li­go­niams ir daugybei ki­tų žmo­nių, ga­lin­čių su­kel­ti pa­vo­jų ne tik sau, bet ir ap­lin­ki­niams?

– Tu­ri su­vok­ti, ko­kios si­tua­ci­jos ke­ lia pa­vo­jų ir ko­kie žmo­nės ga­li bū­ti pa­vo­jin­gi. Rei­kia ras­ti išei­tį iš su­ dė­tin­giau­sių si­tua­ci­jų. Jei žmo­gus jau­čia nuo­šir­dų rū­pes­tį ir pa­gar­bą, nu­sto­ja smur­tau­ti.

– Kaip jau­tė­tės dirb­da­ma su nu­si­kal­tė­liais, se­ri­ji­niais žu­di­ kais?

– Jau­čiau­si tik­rai ne­drą­siai. Kai at­si­du­ri vie­nas prieš vie­ną su se­ri­ ji­niu žu­di­ku, ku­ris vos ne dvi­gu­bai di­des­nis už ta­ve, yra rau­me­nin­gas vy­ras, drą­siai jaus­tis sun­ku. Toks kar­tą man ty­liai pa­sa­kė: bū­siu tau ge­ras tol, kol tu su ma­ni­mi elg­sie­si ge­rai. Vė­liau paaiš­kė­jo, kad jis ge­ ras klien­tas. Pa­dė­ti pa­vy­ko.

– Su­dė­tin­go­se si­tua­ci­jo­se ras­ ti tin­ka­mų žo­džių sun­ku. Kaip jums pa­vyks­ta tai pa­da­ry­ti? Ar vi­sa­da ži­no­te, ką sa­ky­ti?

– Ne. Bet tai nė­ra blo­gai. Sup­ra­ tin­gu­mas ir pa­lai­ky­mas tik­rai gy­ do. Dau­ge­lis žmo­nių jau­čia­si iš­duo­ ti vi­suo­me­nės, ku­ri ma­no, kad jie blo­ges­ni, nes jų oda ki­to­kios spal­vos ar jie tie­siog ne­tur­tin­gi. Daug me­tų dirb­da­ma so­cia­li­ne dar­buo­to­ja su­ pra­tau, kad nė­ra blo­gai dar­be pa­ nau­do­ti ir sa­vo as­me­ni­nę pa­tir­tį. Či­ka­go­je mes ku­ria­me pro­gra­mas ir dir­ba­me itin pa­vo­jin­guo­se ra­jo­ nuo­se. Dau­ge­lis stu­den­tų yra bal­ tao­džiai, o tuo­se ra­jo­nuo­se gy­ve­na

juo­dao­džiai. Klien­tai pa­ly­di stu­ den­tus iki au­to­mo­bi­lio ar au­to­bu­ so, kad jiems nie­ko ne­nu­tik­tų. Net ir pa­vo­jin­gi nu­si­kal­tė­liai ar pro­ble­ miš­ki paaug­liai tam­pa rū­pes­tin­gais žmo­nė­mis, jei pa­ma­to, kad kaž­kam jie nuo­šir­džiai rū­pi.

rū­pi. Tai dar­bo da­lis. Mes iš­moks­ ta­me su­de­rin­ti dar­bą. Žmo­nės iš­ moks­ta rū­pin­tis sa­vi­mi, kai pa­ ma­to, kaip jie rū­pi jums. Tai nė­ra be­ga­li­nis dar­bas. Po kiek lai­ko jie pa­tys pa­skam­bi­na, kad pra­neš­tų, kaip jiems se­ka­si.

– Kaip dir­ba­te su to­kiais žmo­ nė­mis? Ar vi­sa­da šis dar­bas duo­da re­zul­ta­tų?

– Lie­tu­vo­je įsi­ti­ki­nau, kad pa­ra­mos gru­pės – iš­ties veiks­min­gas bū­das, nes pa­na­šaus li­ki­mo žmo­nės ga­li pa­si­da­ly­ti pa­tir­ti­mi, kar­tu ieš­ko­ ti išei­ties. Tai ne­bū­ti­nai pri­klau­so­ my­bės pro­ble­mos. Taip dirb­ti ga­li­ ma ir su tė­vais. Jie ga­li pa­dė­ti vie­ni ki­tiems. Aš ir pa­ti ne vi­sa­da ži­nau, kaip elg­tis su sa­vo vai­kais. Tai na­ tū­ra­lu. Tė­vys­tė – la­bai su­dė­tin­gas dar­bas.

– Kaip jums pa­vyks­ta at­si­ri­ bo­ti ir neiš­gy­ven­ti dėl vi­sų jū­ sų klien­tų pro­ble­mų?

– Iš pra­džių dir­bau su klien­tais, ku­rie bu­vo la­bai ne­tur­tin­gi, gy­ve­ no ypač sun­kiai, ne­tu­rė­jo na­mų. Aš iš­gy­ve­nau dėl jų ir po dar­bo. Nuo­ lat gal­vo­jau, ar jie tu­rės ką val­gy­ ti, kur mie­go­ti.

– Jūs su klien­tais daug bend­ rau­ja­te, pra­mo­gau­ja­te ir taip pri­ver­čia­te juos pa­si­ti­kė­ti. Kaip pa­vyks­ta iš­lai­ky­ti ri­bą tarp dar­ bo ir ar­ti­mų san­ty­kių?

– Ties ta ri­ba ne­re­tai ba­lan­suo­ ja kiek­vie­nas so­cia­li­nis dar­buo­to­ jas. Bai­gę dar­bą jie sa­vo klien­tams pa­sa­ko as­me­ni­nius te­le­fo­no nu­me­ rius ir pa­drą­si­na skam­bin­ti, ka­da tik no­ri. Vos tik pri­reiks pa­gal­bos.

Mes juk vi­si žmo­nės. Vi­si bend­rau­ ja­me.

– Va­di­na­si, klien­tų pro­ble­mos ne­si­bai­gia po dar­bo die­nos.

Ne­jau­gi ne­si­no­ri pail­sė­ti nuo sve­ti­mų bė­dų?

– Kar­tais rei­kia tik pa­skam­bin­ti ir pa­sa­ky­ti, kad žmo­gus jums vis dar

– Ką so­cia­li­nio dar­bo pir­ ma­kur­siams sa­ko­te pir­mą­ją moks­lo me­tų die­ną?

– Svei­ki pa­si­rin­kę pa­čią nuo­sta­ biau­sią spe­cia­ly­bę pa­sau­ly­je. Ji su­teiks pra­smę jū­sų gy­ve­ni­mui.

Tai pir­mie­ji me­tai ir jūs tu­ri­te pro­ gą pa­tik­rin­ti sa­ve, ar ši spe­cia­ly­bė yra tai, ko no­ri­te. Ma­no dar­bas yra pa­dė­ti jums tap­ti pui­kiais so­cia­li­ niais dar­buo­to­jais.

– Kaip tik šiuo me­tu daug jau­ nų žmo­nių, ką tik bai­gu­sių gim­na­zi­jas, ren­ka­si pro­fe­si­ ją. Ką pa­tar­tu­mė­te ke­ti­nan­ tie­siems stu­di­juo­ti so­cia­li­nius moks­lus?

– Iš­b an­d y­k i­t e sa­v e sa­va­n o­ riaudami. Lie­tu­vo­je tam su­tei­kia­ mos pui­kios ga­li­my­bės. Jei tap­si­te sa­va­no­riais, pa­dė­si­te li­go­ni­nė­je, dirb­si­te su neį­ga­liais vai­kais, be­ na­miais ir suvoksite, koks pras­ mingas šis darbas.

iki šlo­vės sų se­se­rų, gy­ve­ni­mas bu­vo gra­žus – gi­ mė duk­ra Ga­bi­ ja. Eri­kai te­ ko iš­g y­ven­t i skaud ­ žias sky­ry­bas, o An­dže­los na­ muo­se įvy­ko sun­kiai įsi­ vaiz­d uo­j a­m a tra­ge­di­ja. Ki­lus gais­rui žu­vo vos dve­jų me­tų jos sū­ nus, o pen­ke­rių duk­ra, ban­dy­da­ma gel­bė­ti bro­lį, la­bai stip­riai ap­de­gė. Ši siau­bin­ga ne­lai­mė An­dže­lą pri­ver­tė at­si­pei­kė­ti. Pa­de­da­ma ar­ ti­mų­jų, ji su­siė­mė, bet iš­li­ko už­ da­ra. „La­bai sun­ku bu­vo su ja bend­ rau­ti. Ding­da­vo iš na­mų, keis­da­vo te­le­fo­no nu­me­rius“, – ap­gai­les­ta­vo dėl to­kio se­sers bū­do Eri­ka.

Ga­liau­siai An­dže­la iš­vy­ko dirb­ti į Is­pa­ni­ją. Jos duk­ra, ku­riai šiuo me­ tu jau še­šio­li­ka, gy­ve­na su tė­vu.

Pa­li­ko prieš gim­dy­mą

Se­se­rų gy­ve­ni­mas ap­ri­mo vos ke­ le­riems me­tams. Dirb­da­ma, be­si­ džiaug­da­ma au­gan­čiu sū­nu­mi ir per­ga­lė­mis prie tai­ki­nio, Eri­ka su­ lau­kė itin ma­lo­naus ger­bė­jo dė­me­ sio. Jis sa­vo sva­jo­nių da­mą ne­šio­ jo ant ran­kų, mei­lė ir pa­si­ti­kė­ji­mas

Tri­gu­bai: Eri­ka, Re­na­ta ir An­dže­

la ir gi­mė, ir krikš­ty­tos kar­tu.

bu­vo abi­pu­sis. Kaip pa­sa­ko­je.

Drau­gas ėmė sva­jo­ti apie kū­di­kį.

Eri­ka dve­jo­jo tik dėl sa­vo am­žiaus – tuo­met jai bu­vo 35, bet mei­lė nu­ga­ lė­jo ir ne­tru­kus mo­te­ris ėmė lauk­ tis. Sū­naus. Kai iki gim­dy­mo bu­vo li­kę du mė­ne­siai, vie­ną die­ną bū­si­ ma­sis tė­vas pa­reiš­kė, kad jo mei­lė bai­gė­si. Su­sik­ro­vė daik­tus ir išė­jo. „Ne­ga­liu at­si­ste­bė­ti, ko­kia ji stip­ri: ne­pai­sy­da­ma nie­ko, ei­na į prie­kį. Bū­da­ma vie­ni­ša ma­ma su dviem vai­kais su­ge­ba ir bui­tį su­ si­tvar­ky­ti, ir vai­kams skir­ti daug dė­me­sio, ir var­žy­boms pa­si­reng­ ti, ir jas lai­mė­ti. Ki­ti ga­lė­tų iš jos pa­vyz­dį im­ti“, – ža­vė­jo­si se­se­ri­ mi Re­na­ta.

Ats­pin­dys: se­se­rys Erika ir Renata pa­na­šios ir iš­vaiz­da, ir po­mė­giais.

Eri­kos Bag­do­na­vi­čie­nės as­me­ni­nio archyvo nuo­tr.

22

šeštadienis, liepos 7, 2012

aukštyn žemyn Tos­tai sa­ko­ mi pa­gal nu­ sta­ty­tą ei­lę – jos ne­ga­li­ ma su­mai­ šy­ti. Iš pra­ džių ge­ria­ ma už mi­ ru­siuo­sius, Die­vą, šei­ mos na­rius.

No­rint pa­ sa­ky­ti sa­vo tos­tą, prieš tai rei­kia iš­klau­sy­ti apie 50 pri­ va­lo­mų.

Kliūtis: įveikti paskutinę – Atsuntos – perėją sutrukdė sniego pūga.

Pakeliui: tarpinėje stotelėje – trijų kilometrų aukštyje lietuviai sutiko turistus iš Gruzijos

Gru­zi­jo­je ke­liau­to­jai pa­si­ju­to

Kiek­vie­nas iš mū­sų gi­liai pa­są­mo­nė­je tu­ ri su­si­kū­ręs sa­vo sva­jo­nių ato­sto­gų pla­ ną. Vie­niems tai – ke­lio­nė krui­zi­niu lai­vu, ki­tiems – poil­sis Ha­va­jų pa­plū­di­my­je, pa­ žin­ti­nė ke­lio­nė į Ki­ni­ją. Yra žmo­nių, ku­ rie neį­si­vaiz­duo­ja poil­sio be ekst­re­ma­ lių po­jū­čių. Ke­lio­nė į Gru­zi­jos kal­nus – to­ kį marš­ru­tą pa­si­rin­ko 12 lie­tu­vių.

Vi­li­ja Žu­kai­ty­tė

v.zukaityte@kaunodiena.lt

Žy­gis ne­pro­fe­sio­na­lams

Ne­di­de­lė gru­pe­lė lie­tu­vių bir­že­lį iš­si­ruo­šė ten, kur tu­ris­tai ga­li įkel­ ti ko­ją tik tris mė­ne­sius per me­tus.

Tu­še­ti­ja – tai is­to­ri­nė Gru­zi­jos sri­ tis šiau­ri­nė­je Ka­che­ti­jos da­ly­je, Di­ džio­jo Kau­ka­zo kal­na­gūb­rio šlai­te.

Pa­tek­ti į šiuos kal­nus ga­li­ma tik pra­si­dė­jus va­sa­rai, kai ke­liai ma­ žiau pa­vo­jin­gi. „Ši ke­lio­nė bu­vo skir­ta ne pro­ fe­sio­na­lams, o mė­gė­jams, no­ rin­tiems ne tik su­si­pa­žin­ti su žy­din­čiais Kau­ka­zo kal­nais ir ato­ kiau­siais Gru­zi­jos re­gio­nais, bet ir pa­si­krau­ti or­ga­niz­mą ekst­re­ma­lu­

mo ener­gi­jos“, – ke­lio­nės tiks­lus pri­sta­tė jos va­do­vas To­mas Bal­ tu­šis.

Jis pa­ts Gru­zi­jo­je lan­kė­si jau ne pir­mą kar­tą, to­dėl no­rė­jo, kad kuo dau­giau žmo­nių pa­ma­ty­tų tai, ko vi­są gy­ve­ni­mą ne­pa­mirš. „Gam­ta ir žmo­nės – nuo­sta­būs, vy­nas lie­ja­si lais­vai – ko dau­giau no­rė­ti per ato­sto­gas“, – juo­kė­si T.Bal­tu­šis.

Ke­liau­jant lie­tu­viams te­ko tik­ras orų per­mai­nų iš­ban­dy­mas – nuo 35 laips­nių karš­čio iki mi­nu­si­nės tem­ pe­ra­tū­ros kal­nuo­se.

Užk­lu­po liū­tys ir snie­gas

Aukš­tai į kal­nus lie­tu­viai bu­vo at­ vež­ti au­to­mo­bi­liais. Vė­liau jiems

te­ko ke­liau­ti pės­čio­mis. Sun­kiau­ sius ne­šu­lius pa­dė­jo ne­šti še­ši ark­ liai, ku­riuos ve­dė du vie­ti­niai vy­rai So­so ir La­ša. Per die­ną tek­da­vo ke­ liau­ti po 7-10 val.

Ke­lio­nė­je lie­tu­viams pa­ti­ko vis­ kas: gam­ta, se­no­viš­ki vie­nuo­ly­nai, gru­zi­nų tra­di­ci­niai sta­ti­niai. „Ga­lu­ti­nio ke­lio­nės tiks­lo pa­ siek­ti ne­pa­vy­ko, nes kal­nuo­se mus pa­si­ti­ko liū­tys, jas kei­tė snie­gas, to­dėl ne­ga­lė­jo­me pe­rei­ti kal­nų pe­ rė­jos“, – pasakojo ke­lio­nės da­ly­vė Kor­ne­li­ja Du­se­vi­čie­nė.

Dėl pra­stų oro są­ly­gų ke­liau­nin­ kams te­ko ieš­ko­ti, kur ap­si­sto­ti.

Lie­tu­viams sa­vo na­mų du­ris at­vė­rė nuo­šir­di gru­zi­nė Je­ka­te­ri­na, vieš­ bu­tu­ko kal­nuo­se sa­vi­nin­kė. „Ji priė­mė mus be jo­kio už­mo­ kes­čio, nors pa­ti gau­na la­bai ma­ žą pen­si­ją. Te­ko pri­myg­ti­nai siū­ly­ti at­ly­gį už nak­vy­nę, ne­kal­bant apie tai, kad mo­te­ris vai­ši­no mus ar­ ba­ta. Gru­zi­nė kal­nuo­se gy­ve­na tik tuos tris mė­ne­sius, kuo­met bū­na tu­ris­tų“, – pri­si­mi­nė Kor­ne­li­ja.

Va­li­ko gy­ve­na Te­la­vi, 70–80 km nuo Tbi­li­sio. Tai Ka­che­ti­jos, vy­ nų re­gio­no, sos­ti­nė. Šia­me re­gio­ne užau­gin­tų vy­nuo­gių pa­kan­ka vi­sos ša­lies vyn­da­riams.

Ke­liau­to­jai spė­jo pa­tir­ti: gru­zi­nai be ga­lo my­li lie­tu­vius, len­kus ir uk­ rai­nie­čius. Pa­gal gru­zi­nų tau­tos pa­ pro­čius sve­čiai glo­bo­ja­mi nuo pir­ mos iki pa­sku­ti­nės vieš­na­gės pas juos die­nos, kad ir kiek tai tęs­tų­si.

Gru­zi­nas Va­li­ko lie­tu­viams skam­ bin­da­vo kiek­vie­ną die­ną, no­rė­da­ mas įsi­ti­kin­ti, kad vis­kas ge­rai.

Gru­zi­no žmo­na nuo ry­to iki pat va­ka­ro su­ko­si vir­tu­vė­je – ga­mi­no ska­niau­sius tra­di­ci­nius Gru­zi­jos pa­tie­ka­lus. Sta­lai nuo mais­to tie­ siog lin­ko.

Ke­liau­nin­kai la­bai nu­ste­bo su­ži­ no­ję, kad iki šiol Gru­zi­jo­je li­kęs se­ nas pa­pro­tys – vy­rai my­li­mą mo­ te­rį va­gia iš jos gi­mi­nai­čių. Va­li­ko sa­vo žmo­ną taip pat pa­vo­gė, bet su jos su­ti­ki­mu ir no­ru. Jo pa­ties duk­ ra taip pat yra pa­vog­ta.

Neap­sa­ko­mas šaš­ly­kų ska­nu­mas

Ža­vė­jo gru­zi­niš­kas sve­tin­gu­mas

„Prieš žy­gį į kal­nus ap­si­sto­jo­me pas vie­tos gy­ven­to­ją Va­li­ko, ku­ rį pa­žįs­ta­mi va­di­na Vo­lo­dia. Mū­sų kom­pa­ni­ją jis pa­si­ti­ko kaip gar­bin­ giau­sius sve­čius“, – min­ti­mis su­ grį­žo at­gal Kor­ne­li­ja.

Gru­zi­nas Va­li­ko lie­tu­viams at­sklei­ dė tik­rų gru­zi­niš­kų šaš­ly­kų re­cep­ tą. Vy­ras tur­gu­je per­ka tik tą die­ną pjau­to gy­vu­lio mė­są, daž­niau­siai kiau­lie­ną.

Mė­sa yra su­pjaus­to­ma ne­ma­žais ga­ba­lais, į ją šiek tiek įtri­na prie­

sko­nių ir nie­ko ne­lauk­da­mi ke­pa. Įdo­mu tai, kad ke­pa­ma ant vy­nuo­ gie­no­jų ša­ke­lių. Tam, kad per­si­ sunk­tų jų aro­ma­tu.

Vie­ną die­ną lie­tu­viams bu­vo iš­ kel­ta di­džiu­lė puo­ta, ku­rio­je da­ly­ va­vo vi­sa gru­zi­no šei­ma: dvi duk­ ros su šei­mo­mis, sū­nus, žmo­na. „Kie­me bu­vo pa­sta­ty­ti du di­de­li sta­lai po vy­nuo­gie­no­jais. Ant sta­ lo – įvai­riau­si pa­tie­ka­lai, ko­kius tik ga­mi­na gru­zi­nai. Va­li­ko žmo­ na mus net mo­kė ga­min­ti tra­di­ci­nį gru­zi­niš­ką pa­tie­ka­lą chin­ka­lius“, – įspū­džiais da­li­jo­si Kor­ne­li­ja.

Pus­šim­tis tau­rių vy­no

Ko­kios vai­šės be gru­zi­niš­ko vy­no? Šei­mi­nin­kės jį ne­šė gra­fi­nuo­se.

Gru­zi­jo­je vy­nas ge­ria­mas pa­gal la­bai griež­tas tai­syk­les. Prie kiek­ vie­no sve­čių sta­lo pri­va­lo bū­ti sta­ lo vir­ši­nin­kas – gru­zi­nai jį va­di­na ta­ma­da. Daž­niau­siai juo bū­na na­ mų šei­mi­nin­kas ar­ba jo pa­skir­tas as­muo. Šis žmo­gus tu­ri bū­ti ge­rai ver­ti­na­mas vi­suo­me­nės, iš­kal­bus, kad ga­lė­tų skelb­ti tos­tus.

Tos­tai sa­ko­mi pa­gal nu­sta­ty­tą ei­lę – jos ne­ga­li­ma su­mai­šy­ti. Iš pra­džių ge­ria­ma už mi­ru­siuo­sius, Die­vą, šei­mos na­rius. No­rint pa­ sa­ky­ti sa­vo tos­tą, prieš tai rei­kia iš­klau­sy­ti apie 50 pri­va­lo­mų. „Po kiek­vie­no tos­to pri­va­lo­ma

Spektras: šventyklos, kai kurios jų – tik vyrams, nuoširdumas vaikų akyse, arklių ir automobilių pagalba kopiant į kalnus, nes su sunkiais nešuliais kai kurie keliai būtų sunkiai įveikiami

23

šeštadienis, liepos 7, 2012

aukštyn žemyn

ir kitų šalių, tarp kurių buvo ir dvasiškių.

Tėviškai: Valiko, išlydėjęs turistus į kalnus, nepaliovė jais rūpintis.

kaip il­gai lauk­ti sve­čiai tau­rę vy­no iš­ger­ti iki dug­no. Neiš­ ger­ti – tar­si ne­pa­gar­bos ženk­las“, – juo­kė­si To­mas. Ži­no­ma, to­li gra­žu ne kiek­vie­nas ga­li iš­ger­ti 50 tau­rių vy­no. Tos­ tą ga­li sa­ky­ti tik ta­ma­da. Jei­gu tai no­ri pa­da­ry­ti kaž­kas iš sve­čių, tu­ ri gau­ti ta­ma­dos lei­di­mą. Gru­zi­jo­ je vy­no gė­ri­mas be tos­to yra ne­to­ le­ruo­ja­mas.

Kal­nuo­se su­ti­ko­me vie­ną gru­zi­ną, kal­ ban­tį lie­tu­viš­kai. Jis mus pa­svei­ki­no sa­ ky­da­mas: „Bu­vo­me drau­gai ir lik­si­me drau­gai.“

„Sep­tin­tą va­lan­dą ry­to, kai iš­ si­ruo­šė­me ei­ti į kal­nus, taip pat bu­vo­me iš­ly­dė­ti su vy­no ąso­čiu.

Ir ne tik. Prie mū­sų kup­ri­nių bu­ vo pa­sta­ty­ta 14 lit­rų vy­no tal­pyk­la.

Anot Va­li­ko, į kal­nus ne­ga­li­ma ei­ti be vy­no. Tą vy­ną mes pir­mą va­ka­rą kal­nuo­se ir iš­gė­rė­me, ne­no­rė­jo­me kan­kin­ti ark­lių – jie ir taip sun­kius ne­šu­lius ne­šė“, – sma­gias ke­lio­nės aki­mir­kas pri­si­mi­nė To­mas.

Pri­si­me­na A.Sa­bo­nį

Lie­tu­vius Gru­zi­jo­je ste­bi­no ne tik gam­tos gro­žis, žmo­nių nuo­šir­du­ mas ir ge­ra­no­riš­ku­mas, bet ir jų ži­ nios apie Lie­tu­vą. „Tbi­li­sy­je vie­na par­da­vė­ja, pre­ kiau­jan­ti su­ve­ny­rais, ma­nęs pa­ si­tei­ra­vo, ar Ar­vy­das Sa­bo­nis yra mū­sų ša­lies krep­ši­nin­kas. Ji pa­sa­ ko­jo, kad krep­ši­nin­kas jai la­bai pa­ ti­ko, bu­vo ge­ras spor­ti­nin­kas“, – pri­si­mi­nė Kor­ne­li­ja.

Kal­nų gy­ven­to­jai lie­tu­vius lai­ kė sa­vais žmo­nė­mis, nuo­lat ru­siš­ kai kar­to­da­vo „na­ši“ (liet. k. mū­ siš­kiai). „Kal­nuo­se su­ti­ko­me vie­ną gru­ zi­ną, kal­ban­tį lie­tu­viš­kai. Jis mus pa­svei­ki­no sa­ky­da­mas: „Bu­vo­me drau­gai ir lik­si­me drau­gai.“ Gal­ vo­jo­me, kad tie­siog iš­mo­ko vie­ ną fra­zę ir ją vi­siems kar­to­ja. Bet iš­siaiš­ki­no­me, kad jis 1983 m. at­ vy­ko į Lie­tu­vą ir čia gy­ve­no apie še­še­rius me­tus. Pui­kiai iš­mo­ko lie­tu­vių kal­bą. Nuo to lai­ko, kai grį­žo į gim­ti­nę, jis nė kar­to ne­bu­ vo nu­vy­kęs į Lie­tu­vą, bet iš­mok­tos kal­bos ne­pa­mir­šo“, – gy­rė gru­zi­ną ke­liau­nin­kė.

Ne vienoje par­duo­tu­vė­je, ku­rio­ je lan­kė­si lie­tu­viai, par­da­vė­jų bu­ vo pa­svei­kin­ti lie­tu­viš­kais žo­džiais.

Tai ne tik stebino keliautojus – jie jau­tė­si lyg na­muo­se.

– tokia buvo turistų iš Lietuvos kelionė Kaukaze.

Kaukazas: net ir kalnų miesteliai mena didingą šalies praeitį.

Tomo Baltušio asmeninio archyvo nuotr.

24

šeštadienis, liepos 7, 2012

aukštyn žemyn

Au­to­mo­bi­lių spal­vos: ma­da ir cha­rak­te­ris Ko­kios au­to­mo­bi­lių spal­vos ma­din­gos?

Ma­dos gur­ma­nams pa­ta­ria­ma rink­tis bal­tą ir ryš­kias, žais­min­gas spal­vas – neap­ si­gau­si­te! Ne­pa­mirš­ki­te, kad pa­gal pa­si­ rink­tą spal­vą ga­li­ma spręs­ti ir apie jū­sų cha­rak­te­rį.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

„Lie­tu­vo­je ir už­sie­ny­je te­bė­ra la­bai ma­din­ga bal­ta spal­va, po­pu­lia­ri jau ke­le­rius me­tus. Ji, anks­čiau nu­ra­ šy­ta, da­bar tin­ka įvai­raus ti­po au­ to­mo­bi­liams“, – pa­klaus­tas apie ma­din­gas au­to­mo­bi­lių spal­vas sa­ kė UAB „Inch­ca­pe Mo­tors“ at­sto­ vy­bės va­do­vas Da­rius Ar­mo­nas.

Ypač ma­din­gi žmo­nės tu­rė­tų rink­tis itin ryš­kių – ru­dos, tam­siai mė­ly­nos, vio­le­ti­nės, žals­vos, sa­lo­ ti­nės spal­vų au­to­mo­bi­lius. „Šias spal­vas ren­ka­si no­rin­tys iš­si­skir­ti, sti­lin­gi, daž­niau­siai jau­ ni žmo­nės, – tei­gė D.Ar­mo­nas. –

Jos ypač tiks mo­te­rims, vai­ruo­jan­ čioms ne­di­de­lius, ma­ža­lit­ra­ži­us automobilius, ir vy­rams, ku­rie ren­ ka­si spor­ti­nio ti­po au­to­mo­bi­lius.“ O kla­si­ki­nė juo­da spal­va?

Pa­sak D.Ar­mo­no, ši spal­va ma­ din­ga vi­sa­da. Tai – kaip juo­ das ar tam­siai mė­ly­nas kos­tiu­ mas. Ji ypač tin­ka di­de­liems au­to­mo­bi­liams. Tie­sa, ši, su pra­ ban­ga aso­cia­ci­jų ke­lian­ti spal­ va, itin rei­ka­lau­ja prie­žiū­ros, kar­ tais – ne­tgi as­me­ni­nio vai­ruo­to­jo.

Ro­ži­nė su­ku­ria sau­gu­mo ir at­si­ pa­lai­da­vi­mo jaus­mą. Tai – gy­ve­ni­ mu be­si­džiau­gian­čių žmo­nių spal­ va, ku­rią daž­nai ren­ka­si pa­tik­lūs ir sen­ti­men­ta­lūs vai­ruo­to­jai.

Re­ne­san­sas: Lie­tu­vo­je bal­tos spal­vos au­to­mo­bi­liai ta­po ma­din­gi pa­ly­gin­ti ne­se­niai, o už­sie­ny­je jie pri­pa­žin­

ti jau ke­le­ri me­tai.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Juoda, auksinė, balta, raudona, rožinė, pilka, mėlyna, žalia, oranžinė Juo­da: ele­gan­ci­ja ir ga­lia

Juo­da au­to­mo­bi­lio spal­va sim­bo­li­zuo­ ja pra­ban­gą ir po­lin­kį į kla­si­ką. Šią spal­ vą taip pat ren­ka­si gar­bėt­roš­kos, no­rin­ tys pa­da­ry­ti įspū­dį žmo­nės. Jie ne­bi­jo ri­zi­kuo­ti nei ke­ly­je, nei gy­ve­ni­me. „Juo­dų au­to­mo­bi­lių sa­vi­nin­kai ne­pa­ si­duo­da ma­ni­pu­lia­ci­joms, – tei­gia spal­ vų kon­sul­tan­tė ir ten­den­ci­jų pro­gno­ zuo­to­ja Leat­ri­ce Ei­se­man. – Jie ver­ti­ na kla­si­ką ir ele­gan­ci­ją ne tik rink­da­ mie­si au­to­mo­bi­lį, bet ir ki­to­se sri­ty­se. Šią spal­vą ver­ti­nan­tys žmo­nės ne tik vai­r uo­ja juo­dus au­to­mo­bi­l ius, bet ir mėgs­ta vil­kė­ti juo­dus dra­bu­žius.“ Be­je, eks­per­tai tei­g ia, kad vien­g un­ giai daž­niau nei vi­du­ti­niš­kai ren­ka­si juo­dus au­to­mo­bi­l ius. Šią spal­vą, ku­ ri sim­bo­li­zuo­ja ga­lią, taip pat daž­nai ren­ka­si ban­ki­nin­kai, tur­tin­gų įmo­nių va­do­vai.

Auk­si­nė: su­ma­nu­mas, šil­tu­mas

Auk­sas lai­ko­mas bran­giau­siu me­ta­lu. „Auk­si­nė spal­va dvel­k ia ši­lu­ma, bet jai pri­ski­ria­mas ir pro­tin­gu­mo, su­ma­ nu­mo at­spal­vis, – pa­brė­žia L.Ei­se­man.

– Žmo­nės, ku­r iems pa­t in­ka auk­si­nė spal­va, mėgs­ta kom­for­tą ir yra pa­si­ ry­žę už jį su­mo­kė­ti. Jie ži­no, kaip pa­ trauk­ti ap­lin­ki­nių dė­me­sį ir pa­verg­ti jų šir­dis.“ Bal­ta: gry­na, šva­ru, konk­re­tu

Ma­din­gos bal­tos spal­vos au­to­mo­bi­lių sa­vi­nin­kams įtik­ti sun­ku. „Jie – skru­pu­lin­gi ir pe­dan­tiš­ki, – tvir­ ti­na L.Ei­se­man. – Šie žmo­nės no­r i, kad vis­kas bū­tų gry­na ir šva­ru, aiš­ku ir konk­re­tu. Po bal­ta spal­va nie­ko ne­ pas­lėp­si. Mo­te­ris, ku­ri pa­si­rin­ko bal­

tą au­to­mo­bi­l į, skru­pu­l in­gai rū­pin­sis jo šva­ra. Ji bus to­kia pat pe­dan­tiš­ka ir ki­to­se gy­ve­ni­mo sri­ty­se.“ Be­j e, ma­no­m a, kad bal­tos spal­vos au­to­mo­bi­l ius daž­n ai vai­r uo­j a ne­ ryž­t in­g i, ta­č iau no­r in­t ys iš­s i­skir­t i ar to­k iu iš­raiš­kos bū­du at­s i­k ra­t y­t i ne­ vi­s a­ver­t iš­k u­m o komp­l ek­s o žmo­ nės. Kar­t ais jie bū­n a ro­m an­t i­k ai ir sva­jok­l iai.

Rau­do­na: di­na­miš­ku­mas ir jaus­

mai Rau­do­nas au­to­mo­bi­lis ga­li bū­ti ir rau­ do­no­jo vy­no spal­vos, ir skais­čiai rau­ do­nas. Abiem šioms spal­voms bū­din­ gos la­bai pa­na­šios cha­rak­te­r is­t i­kos.

Vis dėl­to skais­čiai rau­do­nų au­to­mo­ bi­lių sa­vi­nin­kai yra drą­ses­ni.

Rau­do­nos spal­vos au­to­mo­bi­lius ren­ ka­si pa­si­ti­kin­tys sa­vi­mi, vie­tą vi­suo­ me­nė­je iš­si­ko­vo­ję as­me­nys. Jie ne­bi­jo ro­dy­ti sa­ve, tu­ri ly­de­rio sa­vy­bių. „Rau­do­na spal­va, be jo­k ių abe­jo­n ių, yra aist­ros spal­va, – sa­ko L.Ei­se­man. – Ji spin­du­liuo­ja stip­rią ener­gi­ją. Rau­do­ nų au­to­mo­bi­lių sa­vi­nin­kai mėgs­ta dė­ me­sį, jie ak­ty­vūs, bend­rau­jan­tys.“ Rau­do­no­jo vy­no spal­vos au­to­mo­bi­ lių vai­r uo­to­jams bū­d in­gos pa­na­š ios sa­v y­b ės, bet jie yra šiek tiek su­bti­ les­n i. „Jei no­r i­te su­pras­t i šiuos žmo­ nes, tu­r i­te žvelg­t i gi­l iau“, – aiš­k i­n a L.Ei­s e­m an.

Eks­per­tai tei­gia, kad ne­te­kė­ju­sios mo­ te­rys mėgs­ta ryš­kius rau­do­nus au­to­ mo­bi­lius, o iš­te­kė­ju­sios mie­liau va­ži­ nė­ja ža­lios spal­vos trans­por­to prie­mo­ nė­mis. Psi­cho­lo­gai aiš­ki­na, kad vien­ gun­giai ir vien­gun­gės ryš­kes­nių spal­ vų au­to­mo­bi­lius ren­ka­si gal­būt no­rė­

da­mi at­kreip­ti dė­me­sį. Su­si­tuo­ku­sie­ siems to ne­be­rei­kia.

Ro­ži­nė: sau­gu­mas, at­si­pa­lai­da­vi­

mas Šios spal­vos au­to­mo­bi­lio nie­ka­da ne­ pa­si­rinks nei rim­tas ban­ki­nin­kas, nei nuo­bo­dus bu­hal­te­ris, tik eks­cent­riš­ kas lais­vas me­ni­nin­kas ar­ba ne­nus­ pė­ja­ma mo­te­ris.

Ma­no­ma, kad ro­ž i­nė ta­po po­pu­l ia­r i su­kū­rus lė­lę Bar­bę, ta­čiau moks­li­nin­ kai nu­sta­tė, kad ši spal­va už­ko­duo­ ta mo­te­r ų sme­ge­ny­se. Tai – ur­vi­nių žmo­nių pa­li­ki­mas.

Se­nais lai­kais žmo­nės iš­g y­ven­da­vo iš me­džiok­lės ir gam­tos gė­ry­bių, tad ro­ži­nė ir rau­do­na spal­vos aso­ci­juo­ja­ si su uo­go­mis ir vai­siais, ku­riuos rink­ da­vo mo­te­r ys. Šia silp­ny­be jos nau­ do­ja­si iki šiol, net ge­rai ne­ži­no­da­mos prie­žas­čių.

Pil­ka: neut­ra­lu­mas ir sai­kas

„Tai, ką ma­to­te, ati­tin­ka tai, ką gau­si­te“, – bū­tent taip ga­li­ma api­bū­din­ti ties­mu­ kus pil­kų au­to­mo­bi­lių sa­vi­nin­kus. Ši spal­va yra aki­vaiz­d žiai neut­ra­l i, va­d i­na­si, iš­duo­da sai­k in­g u­mą, pra­ ktiš­ku­mą. Žmo­gus, ku­ris ren­ka­si šios spal­vos au­to­mo­bi­lį, yra pra­gma­tiš­kas, mėgs­ta ap­svars­ty­ti ir pla­nuo­ti.

aukš­to in­te­lek­to, ne­ma­žai gy­ve­ni­me pa­sie­kę, bet di­de­lio ap­lin­ki­nių su­si­do­ mė­ji­mo ne­sie­kian­tys as­me­nys. „Ši spal­va dvel­k ia šal­t u­mu, fu­t u­r iz­ mu, pra­ban­ga ir ko­k y­be, – sa­ko L.Ei­ se­man. – Juk vis­kas, kas tu­r i me­ta­l i­ nį at­spal­v į, pa­v yz­d žiui, si­dab­ras ar auk­s as – lai­ko­ma bran­g iais, ver­t in­ gais da­ly­kais.“ Si­dab­ro bliz­ge­sį pa­si­r in­kęs žmo­g us ne­pa­si­ten­kins pil­ka spal­va. „Jis no­ri si­dab­ri­nio at­spal­vio, nes jis at­ ro­do pres­ti­ž iš­kiau. Šis žmo­gus ver­ti­ na pra­ban­gią ele­gan­ci­ją“, – tei­gia eks­ per­tė.

Tam­siai mė­ly­na – pa­si­ti­kė­ji­mas

Nes­var­bu, ar au­to­mo­bi­l is žyd­ras, ar tam­siai mė­ly­nas, jo sa­vi­nin­ku tik­rai ga­l i­te pa­si­t i­kė­t i. Ki­tos sa­v y­bės šiek tiek ski­ria­si.

Be­je, mė­ly­na spal­va ug­do pro­t i­n ius g­ e­bė­ji­mus ir ra­mi­na. Mė­ly­nus au­to­ mo­bi­lius daž­niau­siai ren­ka­si sa­vi­mi ne­pa­si­ti­kin­tys ir vi­sur slap­tą po­teks­tę įžvel­gian­tys as­me­nys. Mer­gi­nos mė­ ly­nas ma­ši­nas vai­ruo­ja re­tai. Šią spal­ vą drą­siai ga­li­ma va­din­ti vy­riš­ka.

Spal­vų eks­per­tai iš­ty­rė, kad san­tuo­ kos ry­šiais su­sais­ty­ti as­me­nys pir­me­ ny­bę tei­kia si­dab­ri­nei spal­vai, o vai­ kus au­gi­nan­čios šei­mos mėgs­ta ža­lią ir ru­dą au­to­mo­bi­lio spal­vas.

„La­bai švie­saus ir vi­du­t i­n iš­kai švie­ saus au­to­mo­bi­lio vai­ruo­to­jas nie­ka­da ne­pra­ran­da kant­ry­bės, – tvir­ti­na L.Ei­ se­man. – Tiems, ku­rie vai­ruo­ja šio at­ spal­vio trans­por­to prie­mo­nę, pa­t in­ ka me­ta­lo šal­tu­mas. Tai žmo­nės, ku­ rie at­ro­do la­bai tvir­ti, juos iš tie­sų sun­ ku iš­ves­ti iš pu­siaus­vy­ros. Jei šis žmo­ gus – jū­sų drau­gas, jis bus jū­sų drau­ gas iki gy­ve­ni­mo pa­bai­gos.“

Pil­ka ir si­dab­r i­nė – neut­ra­l iau­sios ir pra­k tiš­k iau­sios spal­vos. Jas ren­ka­si

Švie­siai mė­ly­na spal­va – tai ir ra­my­bė, ir iš­ti­ki­my­bė, ir tei­sin­gu­mas. Tam­siai

Si­dab­ro: fu­tu­riz­mas, pres­ti­žas

mė­ly­nus au­to­mo­bi­l ius vai­ruo­jan­tys žmo­nės la­biau pa­si­ti­ki sa­vi­mi.

Tam­siai ža­lia: tai – har­mo­ni­ja

„Ža­l ia yra la­biau­siai su­ba­lan­suo­ta gam­tos spal­va, – aiš­k i­na L.Ei­se­man.

– Kuo ji sod­res­nė, tuo pa­ti­ki­mes­nė ir tra­d i­ciš­kes­nė. Aš tu­r iu ome­ny­je ne tam tik­rais pe­rio­dais ma­din­gą mels­ vai žals­vą at­spal­vį, bet „Ja­gua­ro“ ža­lu­ mą. Šio kla­si­ki­nio au­to­mo­bi­lio spal­va iki šiol sie­ja­ma su tra­di­ciš­ku­mu.“ O ką ga­li­ma pa­sa­ky­ti apie švie­siai ža­ lio au­to­mo­bi­lio sa­vi­nin­ką? Tai – or­ga­ niš­ku­mas, pa­pras­tu­mas, kuk­lu­mas. „Tai – gam­tos žmo­gus. Jis no­ri, kad ap­ lin­ki­niai jį lai­ky­tų pa­pras­tu, ne­kap­ri­ zin­gu, kuk­liu, – sa­ko L.Ei­se­man. – Toks žmo­gus yra la­bai na­tū­ra­lus.“ Ža­l ią spal­vą ren­ka­si ir sve­t i­mos įta­ kos ven­gian­tys bei nau­jo­vė­mis be­si­ do­min­tys žmo­nės, ku­rie vi­sa­da ge­rai ap­gal­vo­ja vi­sus „už“ ir „prieš“. Ža­l ios spal­vos au­to­mo­bi­l ių vai­ruo­to­jai yra pa­ti­ki­mi ir są­ži­nin­gi.

Oran­ži­nė: kū­ry­biš­ku­mas, in­di­vi­

dua­lu­mas Apel­si­ni­nės spal­vos au­to­mo­bi­lis yra uni­ka­lus. Tai – ak­t y­v u­mo, op­t i­m iz­ mo ir grei­čio spal­va, su­ku­rian­t i sėk­ mės po­jū­tį.

Oran­ži­nius au­to­mo­bi­lius daž­niau­siai vai­ruo­ja ener­gin­gi, kū­ry­bi­nio po­ten­ cia­lo tu­rin­tys žmo­nės. „Tai vie­nas iš įdo­miau­sių pa­si­rin­ki­mų, nes žmo­nės, ku­riems pa­tin­ka oran­ži­ niai au­to­mo­bi­liai, pa­pras­tai yra la­bai ar­tis­tiš­ki, kū­ry­biš­ki, ori­gi­na­lūs, – aiš­ki­ na L.Ei­se­man. – Tai – įdo­mios, cha­riz­ ma­tiš­kos as­me­ny­bės.“

25

šeštadienis, liepos 7, 2012

menas ir pramogos

Akimirkos kai gimsta paveikslai Kau­nie­čiams ir mies­to sve­čiams yra ga­li­my­bė ste­ bė­ti, kaip gims­ta pa­ veiks­las ar­ba net tap­ti me­no kū­ri­nio da­li­mi, ki­taip ta­riant, pa­tek­ti į pa­veiks­ lą, nes šiuo me­tu Ry­šių is­to­ri­jos mu­ zie­jaus kie­me­ly­je vyks­ta tarp­tau­ti­nis dai­lės ple­ne­ras.

Artūro Morozovo nuotr.

Pro­jek­tas „Me­nas se­ nuo­siuo­ se Lie­tu­vos dva­ruo­ se“ šį­met į Kau­ne su­ma­ny­ tą kū­ry­bi­ nę sto­vyk­ lą pa­kvie­tė dai­li­nin­ kus iš Ka­ zachs­ta­no, Len­ki­jos, Gru­zi­jos, Ita­li­jos, Ny­ der­lan­dų.

Arti: Ryšių istorijos muziejaus kiemelyje kiekvienas kaunietis gali pabendrauti su dailininkais ir stebėti kūrybos procesą.

En­ri­ka Strio­gai­tė

e.striogaite@kaunodiena.lt

Ple­ne­ras kaip til­tas

Penk­tą se­zo­ną vyks­tan­tis pro­jek­ tas „Me­nas se­nuo­siuo­se Lie­tu­vos dva­ruo­se“ šį­met į Kau­ne su­ma­ny­ tą kū­ry­bi­nę sto­vyk­lą pa­kvie­tė dai­ li­nin­kus iš Ka­zachs­ta­no, Len­ki­jos, Gru­zi­jos, Ita­li­jos, Ny­der­lan­dų, ži­ no­ma, ple­ne­re da­ly­vau­ja ir lie­tu­ viai ta­py­to­jai. „Sie­kia­me, kad pro­jek­tas ne­pra­ ras­tų gy­vy­bės, plės­tų­si ir bū­tų at­ vi­ras, – kal­bė­jo vaiz­duo­ja­mų­jų me­ nų fes­ti­va­lio su­ma­ny­to­jas Ole­gas Dar­ča­no­vas. – Ki­ta ver­tus, no­ri­me, kad lie­tu­vių me­ni­nin­kams at­si­ver­ tų nau­jos per­spek­ty­vos su sa­vo kū­ ry­ba pa­si­ro­dy­ti ki­to­se ša­ly­se.“ Idė­ja iš­ties rea­li, nes ple­ne­ re ku­rian­tys me­ni­nin­kai pa­si­da­li­ ja pa­tir­ti­mi, su­si­drau­gau­ja, o vė­liau ap­si­lan­ko jau sve­čių or­ga­ni­zuo­ ja­muo­se pro­jek­tuo­se. Šiuo me­tu ple­ne­re da­ly­vau­jan­tys dai­li­nin­kai An­ta­nas Ob­cars­kas, Ar­vy­das Ka­ šaus­kas, skulp­to­rius ir ta­py­to­jas Mar­ty­nas Gau­bas rugp­jū­tį ta­pys jau Gru­zi­jo­je. „Lau­kia­me į ple­ne­rą pa­si­žval­gy­ti at­vyk­sian­čios As­ta­nos (Ka­zachs­ta­ nas) mies­to šiuo­lai­ki­nio me­no mu­ zie­jaus ku­ra­to­rės, taip pat gar­saus pa­ro­dų ku­ra­to­riaus iš Sankt Pe­ter­ bur­go, – kal­bė­jo O.Dar­ča­no­vas, pa­ va­sa­rį pri­sta­tęs lie­tu­vių dai­li­nin­ką Ša­rū­ną Sau­ką pres­ti­ži­nia­me Ru­sų mu­zie­ju­je Sankt Pe­ter­bur­ge, – tai iš­ties dai­li­nin­kams ver­tin­gos pa­ žin­tys ir nau­jos ga­li­my­bės.“ Erd­vė – at­vi­ra vi­siems

Po­rą sa­vai­čių truk­sian­tis ple­ne­ras, ku­rio te­ma – Kau­no mies­tas kaip kul­tū­ros, kū­ry­bos ir ko­mu­ni­ka­ci­jos erd­vė, lie­pos 12 d. baig­sis pa­ro­da, ku­rio­je ap­si­lan­kys už­sie­nio am­ba­sa­ dų, mū­sų mies­to val­džios at­sto­vai. „O iki tol Ry­šių is­to­ri­jos kie­ me­ly­je lau­kia­mi vi­si be­si­do­min­ tie­ji dai­lės pro­ce­su, – kvietė ap­ si­lan­ky­ti ta­py­to­jų dar­bo vie­to­je

O.Dar­ča­no­vas. – Ant var­tų pa­ka­ bi­no­me di­džiu­lį pla­ka­tą-nuo­ro­dą, kur mes esa­me, kad žmo­nės užei­ tų: ga­li pa­bend­rau­ti su me­ni­nin­ kais, vai­kai, be­je, už­si­no­rė­ję pieš­ ti, čia pat, vie­to­je, ga­lės pa­mė­gin­ti kur­ti drau­ge su dai­li­nin­kais.“ Ta­py­to­jai įsi­kū­rę ma­žes­nia­ja­ me Ry­šių is­to­ri­jos kie­me­ly­je, ta­ čiau di­des­nia­ja­me, kur vei­kia ka­ vi­nė, ta­py­ti nu­spren­dė dai­li­nin­kė Jo­ke Fri­ma iš Ny­der­lan­dų. Nuo iš na­tū­ros pie­šian­čios J.Fri­ma įdė­ maus, bet be­si­šyp­san­čio žvilgs­nio dvi iš pra­džių kiek su­tri­ku­sios mer­ gai­čiu­kės gūž­čio­jo, bet ne­per­sė­do prie ki­to sta­le­lio. „Vi­sai sma­gu, bū­sim pa­veiks­le, – vė­liau krykš­ta­ vo jos. – O, olan­dų dai­li­nin­kės pa­ veiks­le! Ge­ras!“ Pa­ma­ty­ti gims­tan­tį pa­veiks­lą

Šiuo me­tu dai­li­nin­kai su­si­kau­pę ku­ria, ta­po, ta­čiau ir mie­lai bend­ rau­ja. „Man čia la­bai pa­tin­ka, nors esu Lie­tu­vo­je pir­mą kar­tą, – sa­kė dai­li­nin­kas Mar­ci­nas Za­lews­kis iš Len­ki­jos, – erd­vė kaip tik ta, ko­kios rei­kia kū­ry­bi­niam dar­bui: ne per daug triukš­min­ga, ne per­ne­lyg pil­ na žmo­nių, ir ne vi­sai lau­ki­nė. Nors pa­pras­tai dir­bu vie­nas sa­vo dirb­tu­ vė­je, to­kie ple­ne­rai įro­do, kad tarp žmo­nių pa­dir­bė­ti tik­rai nau­din­ga.“ Itin ko­mu­ni­ka­bi­lus me­ni­nin­kas Tor­ni­kė Abu­la­dzė iš Gru­zi­jos no­ riai ap­ro­do pie­ši­nius, ku­riuos nu­ si­pie­šė pa­vaikš­čio­jęs po Kau­ną: „Tos de­ta­lės su­gu­la į ma­no ta­py­ bos dar­bą, – no­riai į šne­kas lei­do­si T.Abu­la­dzė. – Ma­tot: Vil­niaus gat­ vės ži­bin­tas, te­le­fo­no bū­de­lė, pa­ mink­las Mai­ro­niui, Va­lan­čiaus sta­ tu­la – vis­ką tu­riu.“ Lie­tu­vį dai­li­nin­ką Ar­vy­dą Ka­ šaus­ką už­ti­ko­me grun­tuo­jan­ tį dro­bę. „Ten, mu­zie­jaus pa­tal­ po­je, – mos­te­lė­jo A.Ka­šaus­kas, – dar ke­lios džiūs­ta, ry­toj im­siuos ta­py­ti.“ O ko­dėl dro­bė rau­do­na? Į, re­gis, kvai­lą klau­si­mą dai­li­nin­ kas at­sa­kė nuo­šir­džiai ir pa­pras­tai: „Tie­siog to­kia grun­to spal­va, ga­lė­jo

bū­ti ir, tar­kim, ža­lia, aš grun­tuo­ju dro­bę pa­ts, ga­li­ma pra­dė­ti ta­py­ti ir ant jau pa­ruoš­tos ki­tų – tech­no­lo­ gi­jų yra dau­gy­bė.“ Mar­ty­nas Gau­bas, pa­lin­kęs prie bai­gia­mos dro­bė­je nu­ta­py­ti Ro­tu­ šės aikš­tės, svars­tė: pa­ra­šy­ti ant pa­

veiks­lo ką nors, ar ne. „Mėgs­tu už­ra­ šy­ti ko­kį sa­ki­nu­ką, bet man sa­ko, kad ne­rei­kia, – šyp­so­jo­si me­ni­nin­kas. – Na, ne­rei­kia, tai ne­rei­kia, tik vie­ną ki­tą paukš­tu­ką dar nu­pie­šiu.“ Tai­gi iki lie­pos 12 d., kai 18 val. bus ati­da­ry­ta ple­ne­ro pa­ro­da ir

vaiz­duo­ja­mų­jų me­nų fes­ti­va­lio ren­gė­jai pa­kvies į ne­mo­ka­mą Mig­ lo­ko kon­cer­tą, kiek­vie­nas smal­ sau­jan­ty­sis ga­li ap­si­lan­ky­ti Ry­šių is­to­ri­jos mu­zie­jaus kie­me­lio erd­ vė­je, kur vyks­ta at­vi­ras kū­ry­bi­nis pro­ce­sas ir gims­ta pa­veiks­las.

Dai­li­nin­kas, gir­din­tis pa­veiks­lus En­ri­ka Strio­gai­tė „Ta­py­ba ga­li skam­bė­ti kaip mu­zi­ ka“, – sa­ko me­ni­nin­kas iš Var­šu­ vos M.Za­lews­kis, vie­nas pro­jek­ to „Me­nas se­nuo­siuo­se Lie­tu­vos dva­ruo­se“ ple­ne­ro Ry­šių is­to­ri­ jos kie­me­ly­je da­ly­vių.

Dai­li­nin­ką už­kal­bi­no­me pa­lin­ku­ sį prie ta­po­mo kū­ri­nio. Pak­lau­sus apie jį, dai­li­nin­kas su­si­mąs­tė ir po ke­lių mi­nu­čių at­sa­kė, kad vis dėl­to apie sa­vo dar­bą kal­bė­ti dar ne­ga­li, nes jį kur­ti yra tik įpu­sė­jęs.

– Ko­kie įspū­džiai Lie­tu­vo­je?

– Ne­tu­rė­jau konk­re­čių lū­kes­čių, Lie­tu­vo­je esu pir­mą kar­tą, įspū­ džiai pui­kūs, jau­čiuo­si iš­ties ge­rai: šis kie­me­lis la­bai tin­ka­mas ple­ne­ rui – tei­kia daug im­pul­sų kū­ry­ bai. Esu bu­vęs ple­ne­ruo­se Len­ki­ jo­je ir Vo­kie­ti­jo­je: vie­nuo­se bū­da­vo per daug žmo­nių, ki­tur – per­ne­lyg lau­ki­nė ap­lin­ka, o čia – kaip tik pa­ts tas, jau­čiuo­si tar­si kur­čiau sa­vo dirb­tu­vė­je.

– Kaip ta­po­te ta­py­to­ju?

– Sa­vo ta­py­bos dar­bus ly­gi­nu su mu­zi­ka – juos tar­si gir­džiu. Mu­zi­ ka man yra be ga­lo svar­bi, jos, be­ je, ne­rei­kia aiš­kin­ti, pa­sa­ko­ti – jos tie­siog klau­so­ma­si. Dau­ge­lis kū­ ry­bi­nių im­pul­sų ky­la iš mu­zi­kos: džia­zo, šiuo­lai­ki­nės ir džia­zo mu­zi­ kos sin­te­zės, įvai­rių to­kios mu­zi­kos at­mai­nų. Pap­ras­tai, kur nu­vyks­tu, iš ten par­si­ve­žu gal­vo­je už­si­li­ku­sią mu­zi­ką. Ir neat­si­tik­ti­nai: ma­no tė­ vas – aist­rin­gas džia­zo ger­bė­jas,

vai­kys­tė­je nuo­lat skam­bė­jo mu­zi­ ka, ji man – kaip oras.

– Ko­dėl tuo­met ne­pa­si­rin­ko­te mu­zi­kan­to ke­lio?

– Esu gro­jęs gi­ta­ra, bet mu­zi­kai at­lik­ti, ma­nau, man stin­ga ta­len­ to – esu klau­sy­to­jas.

– Tai­gi pa­si­rin­ko­te ta­py­bą...

– Kai au­gau, ma­ne ly­dė­jo me­no sam­pra­ta, kad tai – la­bai rim­ta, su­dė­tin­ga, ki­tiems – la­bai sun­kiai su­pran­ta­ma ir tai prieš­ta­ra­vo ma­ no po­žiū­riui, to­dėl nu­vy­kau į Is­pa­ ni­ją, ku­rio­je at­ra­dau ki­to­kį me­ną – ne apie is­to­ri­ją, kan­čią, skur­dą, su­dė­tin­gą po­li­ti­nę si­tua­ci­ją, o apie gė­rė­ji­mą­si ir gy­ve­ni­mo džiaugs­ mą. Tar­kim, žiū­rė­da­mas į Pab­ lo Pi­cas­so, Joa­no Mi­ro pa­veiks­ lus, jau­čiau­si taip pat lais­vai, tar­si klau­sy­da­mas mėgs­ta­mos mu­zi­kos.

Pap­ras­tai, kur nu­ vyks­tu, iš ten par­si­ ve­žu gal­vo­je už­si­li­ ku­sią mu­zi­ką.

– Esa­te ne tik ta­py­to­jas, bet ir skulp­to­rius. Ar vien ta­py­bo­je neiš­si­ten­ka­te?

– Jos na­tū­ra­liai su­si­jun­gia: skulp­ tū­ra, gra­fi­ka, pie­ši­mas, ta­py­ba – plas­ti­niai me­nai, ar­ti­mi vie­nas ki­tam. Skulp­tū­ras lie­ju iš bron­zos, taip pat ne­ven­giu plas­ti­li­no, kaip me­džia­gos, ži­no­ma, kū­riu ir iš me­

džio. Be­je, Var­šu­vo­je ir stu­di­ja­vau skulp­tū­rą, o prieš tai – Za­ko­pa­nės me­no mo­kyk­lo­je.

– Kaip Len­ki­jo­je gy­ve­na ir iš­ gy­ve­na me­ni­nin­kas?

– Na, abst­ra­huo­jant ga­li­ma sa­ ky­ti, kad me­nu do­mi­si 5 pro­c. vi­sų gy­ven­to­jų, tai­gi tur­būt re­tas me­ ni­nin­kas ga­li jaus­tis rei­ka­lin­gas ir ver­ti­na­mas. Iš tų 5 pro­c., ku­rie do­ mi­si me­nu, gal­būt 15 pro­c. ke­ti­na jį pirk­ti ir per­ka, tai­gi nė­ra leng­va ir rei­kia ko­vo­ti dėl iš­gy­ve­ni­mo, ieš­ ko­ti įvai­rių bū­dų. Ži­no­ma, yra to­kių ta­py­to­jų, ku­ rie iš­gy­ve­na vien iš sa­vo ta­py­bos, bet pa­pras­tai jų pir­kė­jas – už­sie­ nie­tis. Aš sa­vo dar­bų Len­ki­jo­je par­duo­du ne­daug ir ga­na at­si­tik­ ti­nai, ta­čiau tu­riu drau­gą ir va­dy­ bi­nin­ką Bel­gi­jo­je.

Len­ki­jo­je tu­riu di­zai­no stu­di­ją ir pra­gy­ve­nu dau­giau­siai iš ku­ria­mos sce­nog­ra­fi­jos įvai­riems ko­mer­ci­ niams ren­gi­niams ar­ba kur­da­mas skulp­tū­ri­nius ba­rel­je­fus, at­mi­ni­mo len­tas, ne­tgi ap­do­va­no­ji­mų sta­tu­ lė­les, pri­zus – tai ga­na ge­ras dar­ bas skulp­to­riui. Tai­gi ga­liu sa­ky­ ti, kad pa­si­se­kė – man pa­tin­ka, ką aš da­rau, nes veik­la su­si­ju­si su kū­ ry­ba, me­nu.

– Grįž­tant prie įkvė­pi­mo šal­ti­ nio, be mu­zi­kos, kas dar įkve­ pia kur­ti?

– Mo­te­rys (juo­kia­si – red. pa­st.). Ži­no­ma, kaip vy­rui, tai nė­ra ori­ gi­na­lu, ta­čiau dau­ge­liui mo­te­rys – ir įkvė­pė­jos, ir mū­zos, ir me­no ob­ jek­tas.

26

šeštadienis, liepos 7, 2012

menas ir pramogos

Ap­lin­ka: ak­to­riai, sce­nog­ra­fai ir re­ži­sie­rius ban­dė at­kur­ti vi­du­ram­žių dva­sią.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Pi­ly­je at­gi­jo Vy­tau­to Di­džio­jo lai­kai

Liū­ti­mis ir žai­bais grū­mo­jęs dan­gus vė­ly­ vą ket­vir­ta­die­nio va­ka­rą bu­vo pa­lan­kus Mai­ro­nio dra­mos „Di­dy­sis Vy­tau­tas – ka­ ra­lius“ ak­to­riams ir žiū­ro­vams, gau­siai su­ si­rin­ku­siems prie Kau­no pi­lies.

Arū­nas Damb­raus­kas

a.dambrauskas@kaunodiena.lt

Įs­pū­dis: va­ka­ro kul­mi­na­ci­ja – dan­gų nu­švie­tęs fe­jer­ver­kas.

Po­vei­kis: žiū­ro­vų dė­me­sį kaus­tė ir lieps­nin­gi ak­to­rių žo­džiai.

Is­to­ri­nė­je vie­to­je po at­vi­ru dan­ gu­mi su­vai­din­tas spek­tak­lis – Pa­ žais­lio mu­zi­kos fes­ti­va­lio tra­di­ci­ jų tę­si­nys.

Vy­tau­to Rum­šo re­ži­suo­ta is­to­ ri­nė dra­ma nu­kė­lė žiū­ro­vus į tuos dra­ma­tiš­kus ir di­din­gus lai­kus, kai prie­šų ap­sup­ty­je Vy­tau­tas Di­dy­sis stip­ri­no Lie­tu­vos vals­ty­bę. Li­te­ ra­tū­ros kla­si­ko Mai­ro­nio ir šiuo­ lai­ki­nio re­ži­sie­riaus dė­ka, anot poe­to, „bal­sas slap­tin­gas iš ana­ pus pra­bi­lo“.

Vi­du­ram­žių dva­sią pa­dė­jo pri­ šauk­ti sce­nos su žir­gais, ri­te­rių ko­vos ir lieps­nin­gi ak­to­rių žo­ džiai, ku­r iais bu­vo šlo­v i­n a­m a Lie­tu­va ir per­spė­ja­ma dėl klas­tos,

ty­kan­čios iš len­kų pu­sės: „Len­kų nuo­šir­dus glė­bys iš lė­to ga­li mus už­smaug­ti.“ „Ar­ba aš ka­ra­lius, ar­ba jie Lie­tu­ vą su­min­džios“, – apie pa­si­ry­ži­mą ka­rū­nuo­tis skel­bė Vy­tau­tas Di­dy­ sis, ir žiū­ro­vai plo­ji­mais pri­ta­rė to­ kiam pa­si­ry­ži­mui.

Li­te­ra­tū­ros kri­ti­kai yra iš­sa­kę minčių, kad Mai­ro­nis nė­ra dra­ma­ tur­gas ir pje­sė „Di­dy­sis Vy­tau­tas – ka­ra­lius“ nie­ka­da ne­taps ver­ta dė­ me­sio sce­no­je. Šį kū­ri­nį Mai­ro­nio me­tais at­gai­ vin­ti pa­si­šo­vęs V.Rum­šas pa­brė­žė, kad kū­ri­ny­je kal­ba­ma apie tau­ti­nės sa­vi­gar­bos iš­sau­go­ji­mą. Šią min­tį, anot re­ži­sie­riaus, at­spin­di ir pje­ sės pa­bai­go­je pa­sa­ky­ti Vy­tau­to Di­ džio­jo žo­džiai prieš mir­tį: ne­leis­ki­ te pa­že­min­ti Lie­tu­vos.

Ger­bė­jai: spek­tak­lis Kau­no pi­ly­je ne vie­nam kau­nie­čiui – gra­ži tra­di­ci­ja pa­si­tik­ti Vals­ty­bės die­ną.

27 3

šeštaDIENIS, liepos 7, 2012

klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!

Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231.

Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.

Klasifikuoti

Darbo skelbimai �������������������������������� 27 Paslaugos ���������������������������������������� 27, 28 Parduoda � ������������������������������������������������ 28 Perka � ���������������������������������������������������������� 28 Įvairūs � �����������������������������������������������29, 30 Karščiausi kelionių pasiūlymai ����������������������� 30 Pramogos, šventės, laisvalaikis ������������������������������������������� 30 Kviečia � ������������������������������������������������������ 29 Kviečia mokytis ��������������������������������� 29 Dingo � ���������������������������������������������������������� 28 Vikingų loto ������������������������������������������� 30 Informuoja � �������������������������������������������� 30

skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje) Reikalingas stogdengys-brigadininkas ir kiti darbininkai stogo darbams atlikti. Tel. 8 608 71 813.

DARBo skelbimai

978047

Sezoniniai darbai jaunimui: Graikijoje, Kipre dirbti barmenėmis, padavėjomis, kambarinėmis; Anglijoje, Škotijoje – vaisių, uogų rinkėjams, sandėlių, gamyklų darbuotojams, virėjams, padavėjams; Vokietijoje be vokiečių k.

– motelių valytojoms; su vokiečių k.

– medikams, slaugytojoms, elektrikams, santechnikams; Olandijoje jaunimui – mėsos, žuvies fabrikuose. UAB ANNUS, lic. Nr. L-94,99,144,182,189.

Karo Ligoninės g. 29, Kaunas, tel. (8 37) 204 555, 8 652 18 180; e. paštas annus@takas.lt.

984375

Siūlome darbą Kaune maršrutinio taksi vairuotojams. Tel. 8 672 23 577, 8 672 34 551.

Siūlo darbą

985832

AB „Žemaitijos pienas“ reikalingi vairuotojai-ekspeditoriai (C kat.). Darbas Kaune. CV siųsti e. paštu a.bieliunas@zpienas.lt. Tel. 8 614 86 113.

978218

Ieškome betonuotojo, klojinių montuotojo (ir kiti statybos darbai), be žalingų įpročių.

Laiku mokamas atlyginimas, socialinės garantijos. UAB „RPK Construction“. Tel. 8 698 88 039.

985114

Ieškome vyresnio amžiaus moters AUKLĖS dirbti visu etatu, rūpintis 1 metų mergaite. Darbas 2–3 metų laikotarpiui. Kartais reikia pagalbos po darbo ir savaitgaliais. Darbo vieta Vilijampolėje, 4 aukštas, lifto nėra. Darbo užmokestis sutartinis. Tel. 8 646 41 845, e. paštas bdo_jole@yahoo.com.

985587

Įmonė UAB „Plasteks“ ieško įrengimų priežiūros operatoriaus, turinčio neįgalumo grupę. Darbo pobūdis: įrengimų priežiūros darbai. CV siųskite plastikogaminiai@gmail.com. Tel. 8 687 30 370.

986164

Įmonė UAB „Plasteks“ ieško įrengimų priežiūros techniko. Darbo pobūdis: įrengimų priežiūros techniniai darbai. CV siųskite plastikogaminiai@gmail.com. Tel. 8 687 30 370.

986167

Kviečiame dirbti siuvėjas (-us). Siuvame viršutinius gaminius. Nepertraukiamas darbas, geros darbo sąlygos. Tel. 8 641 95 657.

984721

Logistikos įmonei reikalingi automobilinio krautuvo vairuotojai, turintys pažymėjimą ir darbo patirties.

Teirautis tel. 8 675 77 161, e. paštas rimantas@resko.lt.

981825

Naujai atidaromoje kepyklėlėje reikalingi kepėjai konditeriai. Darbas slankiuoju grafiku. PC „MOLAS“ ir Vytauto pr. 6. Tel. 8 672 09 096, e. paštas kepyklele@yahoo.com.

984542

Pervežimų kompanijai UAB „Hoptransa“ reikalingi tolimųjų reisų vairuotojai, turintys CE kategoriją. Tel. 8 687 70 945.

977286

Reikalinga (-as) patalpų valytoja (-as) dirbti nuo 17 iki 19 val. 0,25 etato Dainavos r.

Tel. 712 525.

978887

Reikalinga kirpėja (-as) Garliavoje, Vytauto g. 67, Grožio salone, II a., IKI pard. Tel. 8 699 85 627.

983253

Reikalinga virėja dirbti valgykloje Kaune.

Tel. 8 610 74 496, (8 37) 440 424.

985305

Statybų įmonė Kaune plečia savo veiklą ir ieško mūrininkų. Tel. 8 686 93 879, e. paštas m.pilvelis@gmail.com.

976682

GYDYMAS DĖLĖMIS – efektyvus sergant ginekologinėmis, urologinėmis ligomis, venų varikoze, hipertonija, parodontoze, migrena, klausos neuritu. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr.

284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt.

984361

Klinikoje BENDROSIOS PRAKTIKA priklausomybės logė N.Bagdonaitė taiko rapiją, šalinančią potraukį niausiai užtenka 1–2 seansų. www.daktaras.lt.

MEDICINOS ligų psicholazerio terūkyti. DažTel. 313 665; 982257

Klinikoje GROŽIO PASAULIS gyd. onkologė-chirurgė L.Šarakauskienė ištiria siaskopu ir šalina apgamus chirurginiu lazeriu bei kitais metodais. Tel. 313 900.

982252

Odontologinės paslaugos (galima išsimokėtinai). Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. E.Ožeškienės g. 31A, tel.

202 094. www.masdenta.lt.

970705

Tarptautinių pervežimų įmonei „Autolėkis“ reikalingi vairuotojai (turintys C ir CE kat., patirtis važinėjant po Europą būtina; darbas kietašoniais automobiliais) ir transporto vadovas. Tel. 210 777.

Prekiaujame įvairiais kraujospūdžio matuokliais. Taisome sugedusius. „Medicinos reikmenys“. V.Putvinskio g. 49, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. Tel. 206 511.

Tekstilės gamybos įmonė ieško lygintojos (-o). Teirautis tel. 8 672 53 888.

Šveicariški skaitmeniniai „Phonak“ klausos aparatai – nuo 600 Lt. Kreiptis Savanorių pr. 139, Kaunas. Tel. (8 37) 207 392. www.klausosaparatai.lt.

Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, šaldytuvų, elektrinių orkaičių remontą.

Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai.

Tel. 8 680 85 778.

985512

Kompiuterininkų AD servisas taiso nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius: lituoja, instaliuoja programas, šalina virusus, atnaujina navigacijas. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731.

981308

2 patyrę meistrai atlieka visų kompiuterių programinį ir tech. taisymą, tinklų diegimą, plokščių litavimą. Kaune atvykimas nemokamas. Tel. 8 611 40 917.

984907

Atlieku visus kompiuterių priežiūros darbus, Windows instaliavimą, virusų šalinimą, interneto, Wireless tvarkymą. Atvykstu į namus nemokamai. Tel. 8 684 32 863.

980325

Statybos, remonto

Transporto įmonė Kėdainiuose siūlo gerai apmokamą darbą refrižeratorių šaldymo, šildymo įrangos meistrui. Tel. 8 656 87 788, e. paštas gintas@karlas.net.

982318

Tualetų valymas Vokietijoje (40 eurų per dieną, gyvenimas nemokamai). Tel. 0049 1713 132 099 nuo 18 val. (kalbėti rusiškai, vokiškai).

UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos. Konsultuoja chirurgas. S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8–20 val.

983073

UAB „Jargala’’ reikalingas vairuotojas, turintis E kategoriją, patirties, be žalingų įpročių. Tel. 8 656 99 307.

985259

Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837.

969330

PATARIAME, kaip APŠILTINTI

985117

ORO TARPUS, SIENAS, GRINDIS, PERDANGAS, STOGUS, PAMATUS, FASADUS

EKOVATA, POLIURETANO PUTA, TERMOPUTA, GRANULĖMIS

www.kalga.lt

8 608 66111

976893

Kasu šulinius, vietinę kanalizaciją. Valau ir gilinu šulinius. Surandu vandens gyslą.

Suorganizuoju žiedų atvežimą. Tel. 8 676 67 428.

973094

Keičiame asbestinius stogus į kt. stogų dangą, padedame kaimo tipo vietovių gyventojams susitvarkyti dokumentus kompensacijai dėl asbestinių stogų keitimo. Tel. 8 687 75 804.

Patyrę meistrai kokybiškai remontuoja automobilių variklius ir važiuoklę, atlieka kompiuterinę diagnostiką, yra galimybė atvykti pas klientą. Tel. 8 602 98 953.

Apdailos darbai. Glaistymas, dažymas, tapetavimas, gipskartonio montavimas, laminato klojimas. Nebrangiai ir kokybiškai. Tel. 8 652 81 741.

Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos remontas, perdirbimas. V.Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842.

Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas (su dulkių nusiurbimu), kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas.

Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.

979173

984514

973361

Atliekame namų fasadų šiltinimo darbus, struktūrinį dažymą. Tel. 8 687 53 187.

972132

nenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus.

Tel. 8

641 99 000 www.kaunakiemis.lt

Atliekame televizorių, garso aparatūros ir kitų el. prietaisų remonto darbus. Galime atvykti. Suteikiame garantiją. Savanorių pr.

155. Tel. 8 617 77 751.

981360

„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100.

982300

Efektyvi anonimiška pagalba klinikoje „Neuromeda“ ir paciento namuose. Išblaivinimas, priklausomybių gydymas, kodavimas. Tel. 8 613 42 780; www.neuromedicina.lt.

959115

Grindų, laiptų, atraminių sienelių betonavimo darbai. Daromi ir nedidelės apimties darbai. Tel. 8 616 71 652.

975379

Skubiai ir nemokamai išveža Ar žinote, kad dėl kaklo kraujagyslių aterosklerotinių pokyčių sutrinka galvos smegenų kraujotaka ir padidėja insulto tikimybė? BIOFIRST klinika pristato naujieną – KAKLO KRAUJAGYSLIŲ ECHOSKOPINĮ (Duplex) tyrimą. Kraujagyslių chirurgė ir echoskopuotoja Žana Kavaliauskienė Jums atliks tikslią kaklo kraujagyslių echoskopiją, kurios metu bus ištirtos miego ir slankstelinės arterijos. Kaklo kraujagysles rekomenduojama ištirti, esant neaiškios kilmės galvos svaigimui ir skausmui, ūžesiui, nepatikslintam insultui.

BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866, www.bioklinika.lt.

980971

Greitai ir kokybiškai klojame trinkeles, suteikiame garantiją. Statome vejos ir kelio bortelius, sulyginame šulinius. Tveriame tvoras. Tel. 8 685 85 550.

973443

Automobilininkams

Buitinės technikos remonto

Medikų

973237

Drenažo, lauko ir vidaus vandentiekio bei kanalizacijos, valymo įrengimų montavimas. Medžiagos su nuolaida. Sutvarkome dokumentaciją. Tel. 8 674 13 881.

980594

970462

983081

Paslaugos

Drenažas, vandentiekis, kanalizacija. Mini ekskavatoriaus paslaugos. Tel. 8 676 14 056, 8 620 45 433.

Kasame ekskavatoriais, lyginame buldozeriais, vežame savivarčiais žvyrą, skaldą, juodžemį. Įrengiame įvažas ir kelius į statybų aikšteles. Tel. 8 699 77 162.

958523

UAB „Mantinga“ ieško kepėjos dirbti „Maxima“ Bazė Kaune. Tel. 8 696 26 892.

968192

985848

982236

981961

965422

Dengiame stogus rulonine prilydomąja danga. Suteikiame garantiją, taikome nuolaidas. Tel. 8 663 78 732.

Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas.

Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Garantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.

974806

985466

8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)

Dažome tinkuotų medinių namų fasadus ir stogus. Garantija, patirtis. Tel. 8 602 90 796.

„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių, šaldytuvų remontas ir jų prekyba. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 609 07 201, 8 606 40 061.

982296

Atliekame visus remonto darbus. Remontuojame butus, namus, sodus. Dažome, glaistome, dedame plyteles, gipskartonį.

Elektros darbai. Tel. 8 607 22 667.

984872

Atliekame visus statybos, remonto darbus: elektra, santechnika, griovimas, mūrijimas, betonavimas, gipskartonio montavimas, visa apdaila. Tel. 8 699 77 162.

973418

Atliekami visi mūrijimo, betonavimo darbai. Atliekame griovimo darbus. Tel. 8 648 73 778.

973557

Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Pjauname, genime medžius. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.

972043

Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.

982981

Betonuojame grindis, ruošiame pagrindus. Klojame visų tipų grindų dangą. Ilgalaikė patirtis. Garantija. Tel. 8 686 44 993, 8 687 24 321.

965621

Kokybiški gaminiai iš metalo pagal užsakymą: vartai, tvoros, durys, laiptai, voljerai, grotos, armatūrų lankstymas, rostverkų gamyba. Tel. 8 657 88 778.

985489

Langų apdaila – nebrangiai ir kokybiškai.

Tel. 8 676 82 369.

973574

Mūrininkų brigada atlieka įvairius mūro darbus. Mūrija klinkerį. Tel. 8 676 22 632, 8 600 44 502, 8 600 23 064.

978843

Pastatų šiltinimas putų polistirenu, akmens vata. Dedame struktūrinį tinką. Daugiabučių laiptinių remontas. Tinkavimo darbai. www.apsiltiname.lt. Tel. 8 602 56 512, 8 614 45 953.

984058

Pigiausiai gaminame plastikinius langus, šarvuotas duris, aliumininius balkonus. Stikliname. 5 m. garantija. Apdailos darbai. Tel. 8 600 61 010, 8 617 56 746.

975157

PLASTIKINIAI LANGAI, ŠARVUOTOS DURYS (KBE, „Decco“ vokiški profiliai, pagaminta Lietuvoje). Perkantiems 3 langus – dovana: tinklelis nuo uodų. Tel. 8 654 34 270.

984302

Plastikiniai langai, šarvuotos durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Buto remonto darbai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921.

982544

Plytelių klijavimas, gipskartonio montavimas, dažymas ir kiti darbai. Tel. 8 648 62 352.

985862

Nukelta į 28 p.

28 2

šeštaDIENIS, liepos 7, 2012

klasifikuoti skelbimai Remontuoju sodo ir daržo techniką: vejapjoves, traktorius, pjūklus, trimerius, kultivatorius ir t.t. Tel. 8 600 45 460, (8 37) 545 767.

Paslaugos Statybos, remonto Plytelių klijavimo, tapetavimo, parketlenčių, laminato dėjimo darbai. Tel. 8 616 71 652.

985847

Plokščiųjų stogų dengimas, šiltinimas ir renovacija. Ilgametė patirtis. UAB „Verslo gama“. Tel./faksas (8 37) 390 089, 8 616 17 706; www.stogudengimasjums.lt.

978652

Profesionalūs metalo suvirinimo darbai.

Tel. 8 646 14 495, UAB „Deina“, Partizanų g. 87A. 980202

Profesionalus vonių restauravimas ekologiško marmuro papildais. 5 metų garantija. Tel. (8 37) 773 100, 8 670 06 048. Daugiau informacijos www.voniurestauravimai.lt.

975886

Renovuojame senus ir dažome stogus. Šiltiname sienas. Atliekame skardinimo, fasado darbus. Tel. 8 602 53 845.

972060

Šiltiname namus putų polistirenu, vata, dedame struktūrinį tinką, naudojame savo ir užsakovo medžiagas. Atliekame staliaus darbus. Tel. 8 672 88 722.

984725

Šiltiname poliuretano putomis naujos ir senos statybos namų stogus ir perdengimus. Tel. 8 699 31 818, e. paštas dorminta@gmail.com.

979928

Smulkios remonto paslaugos: staliaus, santechniko, elektriko; medžio restauravimo darbai. Tel. 8 611 04 357.

969978

Tveriame įvairių rūšių tvoras. Konsultuojame. Tel. 8 671 94 586, 8 671 94 581.

981951

Vonių restauravimo lyderiai. Patirtis 16 m. Stipriausia GREEN-NANO ekodanga su akmeniu ir keramika. www.restauruok.lt. Tel. (8 37) 440 201, 8 671 88 575.

976766

www.meistras24.lt atliekame visus, net ir smulkius, SANTECHNIKOS DARBUS, suteikiame darbams garantiją. Tel. 8 699 49 955, (8 37) 223 311, e. paštas info@meistras24.lt.

979616

Vejų ir alpinariumų įrengimas. Tujų „Smaragd“ pardavimas. Tel. 8 616 41 833.

979939

981422

Baldžių Kietųjų baldų gamyba: virtuvės, prieškambario, svetainės komplektai, spintos, komodos, stumdomosios sistemos, sekcijos, lentynos, žur. staliukai. Tel. 8 683 90 946.

963848

Linksmas profesionalus muzikantas-vedėjas Jūsų šventėms Kaune. Tel. 8 686 97 021.

971928

Kitos

Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone

978338

DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius. daugela@dnbbustas.lt.

976725

Išparduodu: butus, namus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas. Padedu parduoti, nupirkti, konsultuoju. Tel. 8 618 84 422, (8 37) 333 555, www.simokusilas.lt.

914180

Išskirtinės padėties 17 a sklypą Pikulo g.

65B, Kaune (kaina 170 000 Lt). Tel. 8 699 15 851.

973967

Kambarį bendrabutyje už parduotuvės „Hyper Maxima“ (bendr. pl. 16,5 kv. m). Kaina 18 000 Lt. Tel. 8 675 19 565.

976875

982959

NEMOKAMAI išvežame bet kokį nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Mokamai – senus baldus, šiukšles ir visa kt.

Pjauname medžius. Tel. 8 601 99 230, 799 681.

979005

Defektuota, naudota, nauja buitinė technika. Virtuvės įrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas.

Tel. 8 698 31 328.

982079

Naudotą vokišką buitinę techniką (1 m. garantija): šaldytuvus, šaldiklius, skalbimo mašinas, indaploves, džiovykles. Pristatome nemokamai visoje Lietuvoje. Tel. 8 644 99 301.

979092

Nauja ir nukainota buitinė technika (orkaitės, šaldytuvai ir t.t.), virtuvės reikmenys. Atidavus seną buitinę techniką – taikomos nuolaidos! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Siemens“ ir kt. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.

821614

Statybinės medžiagos

Kolektyvinį sodą su namu SB „Slėnis“, už Drąseikių karjero (kraštinis, šiltnamis, šulinys, tinka gyventi žiemą). Tel. 8 602 58 121.

986019

Nebrangiai parduodu automobilių servisą Žaliakalnyje. Yra 10 arų sklypas. 1 kv. m kaina 1000 Lt. Kreiptis tel. 8 656 99 890.

Gamintojas parduoda kokybiškus lapuočių medžių pjuvenų briketus plytos formos. Atvežame, iškrauname kliento kieme. Tel. 8 614 10 288.

Parduodama graži sodyba 35 km už Kauno, Klaipėdos link. Kaina sutartinė. Tel. 8 615 42 622.

969556

984245

Parduodu 35 ha žemės ūkio paskirties žemę Kauno r., Kuro kaime. Šiuo metu sklypas dirbamas, išnuomotas. Sklypą supa miškas, galima vystyti poilsinių sodybų gyvenvietę ar kitą rekreacinės paskirties projektą.

Iki Kauno miesto – 28 km. Kadastrinis Nr.: 5201/0012:452 (33 ha) ir 5201/0012:453 (2 ha). Tel. 8 606 14 770.

983648

Nekilnojamasis turtas kitose vietose 1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kartu, balkonas, naujas remontas, namas renovuotas). Kaina 20 000 Lt. Galimas keitimas į butą Kaune. Tel. 8 698 20 630 d. d.

28 a namų valdą Jonavos r., Stašėnų k., ant Neries upės kranto. Komunikacijos vietinės, graži vietovė. Aplink auga jaunas pušynėlis.

Geras kelias, žiemą nuolat valomas. 25 km nuo Kauno miesto. Labai patogu daug keliaujantiems, iki Karmėlavos oro uosto tik 12 km. Tel. 8 606 14 770.

Anykščių centre parduodamas trijų kambarių butas. Tel. 8 682 36 130.

983292

Parduodamas 80 kv. m namas Kaišiadoryse. Sklypas 23 arai, visos komunikacijos.

Kaina 105.000 Lt. Tel. 8 676 20 557.

981828

Sodybą Kėdainių r. (mūrinis namas, 25 a sklypas). Nuo Kauno 40 km, netoli Šušvė ir Nevėžis. Kaina 50 000 Lt. Tel. 8 685 85 548.

985602

BUAB „Arum“ išparduoda prekių atsargas (laivų, katerių vandens ir sniego motociklų, keturračių detalės, jų priedai, gelbėjimosi liemenės, gelbėjimo ratai ir kt.).

BUAB vaistinė „Alijošius“ išparduoda ilgalaikį kilnojamąjį turtą. BUAB „Muzikos ekspreso servisas“ parduoda 392 vnt. UAB „Žemyn upe“ paprastųjų vardinių akcijų (kaina 15.000,00 Lt) ir reikalavimo teises pagal įmonės skolininkų neįvykdytas prievoles.

BAB „BSA Construction“ parduoda namų valdos žemės sklypus, esančius Vištelionių k., Trakų r. sav. BUAB „Ravaida“ parduoda namų valdos žemės sklypus, esančius Klaipėdos r. sav., Saulažolių k., ir skolų reikalavimo teises. BUAB „Dinasas“ parduoda žemės sklypą, esantį Biruliškių k., Karmėlavos sen., Kauno r. sav., ir reikalavimo teises pagal įmonės skolininkų neįvykdytas prievoles. BUAB „AgroMarket“ parduoda ilgalaikį kilnojamąjį turtą (kompiuterinė technika, baldai, šaldymo įranga ir kt.), nekilnojamojo turto kompleksą (23/1000 dalys pastato, sargų pastatas, 0,1049 ha žemės sklypas), esantį Pramonės pr. 16B, Alytuje, ir žemės sklypą, esantį Drobės g. 23D, Kaune. BUAB „Kalstas“ išparduoda trumpalaikį ir ilgalaikį turtą, taip pat reikalavimo teises pagal įmonės skolininkų neįvykdytas prievoles. BAB „PROSPERO POLIS“ išparduoda ilgalaikį turtą ir reikalavimo teises pagal skolininkų neįvykdytas prievoles.

Papildoma informacija teikiama Jonavos g.

16A, Kaune, tel. 8 686 32 435, (8 37) 308 945, e. p. biuras@adminbiuras.lt, faks. (8 37) 308 948.

985711

985836

983653

ALADINO valykla valo: kilimus, čiužinių užvalkalus, BAUER patalynę, antklodes. Paimame nemokamai nuo 70 Lt. Dirbame I–V 8–19 val., VI 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432.

984320

parduoda

981447

Šventėms

Ąžuolo, beržo, uosio, juodalksnio malkas – skaldytas, trinkelėmis, rąstais. Uosio parketo lenteles. Tel. 8 608 64 784.

974446

985840

ŽALIUZĖS, ROLETAI, MARKIZĖS, ROMANETĖS. Tinkleliai nuo vabzdžių. Balkonų stiklinimas. Garažo vartai. Atvykimas nemokamas. Tel. 8 677 18 688.

979806

Žolės, krūmų pjovimas trimeriu. 1 a – nuo 4–10 Lt. Dirbama Kauno m. ir Kauno r. Tel. 8 616 71 652.

Parduodu komercines patalpas Žaliakalnyje. Gera vieta. Yra nuomininkas, grąža 8 %.

Kreiptis tel. 8 699 42 085.

984967

966834

3 m malkos. Spygliuočių rąstai. Miškavežio nuoma. Tel. 8 612 18 535.

985844

2 kambarių butą V.Krėvės pr. (b. plotas 44,4 kv. m, 5/4 a., gera vieta, mažos sąskaitos už šildymą, suremontuotas, tuščias). Tel. 8 686 40 200.

Perka

Atvežame malkų miškavežiu. Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 601 25 955, 8 601 26 268.

Žolės pjovimas trimeriu, gyvatvorių karpymas. Išrašomos sąskaitos. Dirbama Kauno m. ir Kauno r. Tel. 8 616 71 652.

977520

Plisuotos žaliuzės, roletai, romanetės, tinkleliai nuo vabzdžių – UAB „Eurivila“. K.Donelaičio g. 33, tel. 423 333; www.eurivila.lt.

Kitos prekės

944397

Parduodu 1 k. 34 kv. m butą Žaliakalnio rajone, 5 plyt./3 a. Butas vidinis, tvarkingas, plastikiniai langai. Labai geras susisiekimas su Klinikomis ir centru. Tel. 8 653 66 543.

Vidaus įrangos

Buitinė technika

Malkos pigiau. Supjautos trinkelėmis. Atvežame. Tel. 8 631 33 736.

AB brangiausiai Kaune perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, akumuliatorius, senus automobilius. Išrašome utilizavimo pažymas. Pasiimame patys. Europos pr.

56. Tel. 391 549, 8 639 10 001.

981239

Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669.

981497

Automobilių supirkimas. Atsiskaitome iš karto. Sutvarkome dokumentus. Pasiimame patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001.

981225

Automobilių supirkimo įmonė perka automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Atsiskaitome iš karto. Pasiimame patys. Sutvarkome dokumentus. Tel. 8 615 87 008.

982128

Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.

983699

BALTIC METAL, UAB – aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.

970437

Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius.

Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

968711

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti, žemę, pievas. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

913468

Brangiai perkame mišką visoje Lietuvoje.

Atliekame miško ruošos, medienos transportavimo darbus. Tel. 8 650 16 017.

947108

Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirsti). Atsiskaitau iš karto. Miškavežio paslaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.

962572

Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208.

981472

982816

Nebrangiai parduodu malkas trinkelėmis ir skaldytas. Tel. 8 610 78 126.

www.serfas.lt

975231

Parduodame ąžuolines, uosines, beržines, juodalksnio malkas (rąstais, trinkelėmis, skaldytas). Perkame mišką visoje Lietuvoje. Tel. 8 656 86 202.

SPECIALI AKCIJA BLOKELIAI! Aeroc EcoLight – 1 m3 220 Lt su PVM

984643

Perkant padėklą blokelių – klijai blokeliams SAKRET GMS (25 kg)

tik už 1 ct* 8 616 20 930 Marius, marius@serfas.lt 8 618 06 872 Jurijus, jurijus@serfas.lt * Akcija galioja perkant iš sandėlio Technikos g. 7C, Kaunas, iki 2012 09 01. Prekių kiekis šiomis kainomis ribotas.

Gaminame įvairių matmenų statybinę medieną, lauko ir vidaus dailylentes, terasines lentas. Transporto paslaugos. Tel. 8 618 16 298, 8 614 55 029, 384 131. Romainių g.

29A, Kaunas.

973217

Įvairią statybinę medieną, dailylentes, terasines lentas, pjuvenas, atraižas. Transporto paslaugos. Dirbame ir šeštadieniais. Tel. (8 37) 330 071, 8 682 25 858.

951832

YPATINGAS PASIŪLYMAS! Beržiniai briketai – 360 Lt, uosio, ąžuolo briketai. Tel. 8 698 55 663.

984354

Parduodu blokelius tvorai: skaldyto akmens imitacijos, betoniniai, šviesūs (dydžiai 30x30x15 cm). Tel. 8 617 49 793.

976514

Pigiai parduodame pjautą statybinę medieną. Turime įvairių matmenų. Atvežame. Tel. 8 698 28 910.

985595

Parduodame stambias atraižas ir įvairias malkas: dvimetriais, trinkomis ir skaldytas. Atvežame. Tel. 8 685 02 510, 8 699 35 992.

983413

Parduodamos malkos. Tel. 8 642 00 055.

972500

Perkame katalizatorius, akumuliatorius, starterius, generatorius, el. variklius, automobilių laidus, kompiuterių ir kitas plokštes. Tel. 8 660 99 000.

981998

Perkame mišką visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 699 29 992.

984331

Superkame visų markių senus automobilius, išsivežame patys. Išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 600 00 292, autominute@ gmail.com.

984792

VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

968621

Parduodu malkas „iš pirmų rankų“. Atvežu miškavežiu. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.

962551

Parduodu malkas (trinkelėmis, skaldytas) ir atraižas iš lentpjūvės. Tel. 8 614 95 487.

970794

Pjuvenų briketai. Durpių briketai. Tel. 8 683 08 828.

985723

PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiški durpių briketai; medžio pjuvenų briketai; medžio pjuvenų granulės. Dirbame I–V 9–17 val.

Adresas A.Juozapavičiaus pr. 7, tel.

746 419, 8 612 63 246.

983137

VĮ Kauno miškų urėdija parduoda malkas šiomis kainomis: kietųjų lapuočių – 146,41, juodalksnio – 122,21, drebulės, liepos, eglės – 98,01. Transporto paslaugos vežant iki 10 km atstumu – 14,52, nuo 11 iki 35 km atstumu – 21,78. Kainos nurodytos Lt už kub. m su PVM. Informacija tel. (8 37) 385 397, 8 686 13 426.

971849

Dingo Birželio 28 d. Eiguliuose dingo pilkai ruda čihuahua kalytė. Snukutis baltas su pilku. Šviesios akytės. Radusiems dosniai atsilyginsime. Tel. 8 614 08 981.

984259

29 3

šeštaDIENIS, liepos 7, 2012

klasifikuoti skelbimai Kviečia

Kviečia mokytis FILMŲ VAKARAS! Liepos 18 d. 18.30 val. kviečiame žiūrėti filmą „Kelias į namus“. Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia, Draugystės g. 1. Tel. 8 606 78 591.

983335

Kviečiu apsilankyti Londone olimpinių žaidynių metu. Dviviečio kambario kaina 200 svarų už savaitę. Tel. 00447765462523, Rasa. E. paštas kunkiene@ntlworld.com.

Kursai: apsaugos darbuotojų pirminio parengimo – 2012 07 16, šaunamojo ginklo įsigijimo savigynai – 2012 07 17. Informacija 9–16 val. Tel. 8 686 08 017, e. paštas vytautasatk@one.lt.

977648

981861

Liepos 15 d., sekmadienį, 19 val.

Pažaislio vienuolyne

Premjera Lietuvoje!

Legendinės grupės „The Beatles“ nario Paul McCartney oratorija ECCE COR MEUM

Lauryna BENDŽIŪNAITĖ

KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS Orkestro vadovas Algimantas TREIKAUSKAS KELNO CHORAS (Vokietija) Vadovas Wolfgang SIEGENBRINK NIURNBERGO FILHARMONIJOS CHORAS (Vokietija) Vadovas Gerhard RILLING KAUNO VALSTYBINIS CHORAS Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras BINGELIS

Įvairūs

Kauno berniukų choras VARPELIS Meno vadovas Ksaveras PLANČIŪNAS

Vizos

Išsinuomoja Moteris išsinuomotų kambarį arba nebrangų butą. Tel. 8 619 80 520.

983929

Tvarkinga pora išsinuomotų vieno arba dviejų kambarių butą Kaune, ilgalaikei nuomai. Tel. 8 684 55 498.

985262

Gabenimai Atvežu (20 t – 12 kub. m./ 6X6) juodžemį daržui ir pievelei, maltą betoną, molį bei statybinį laužą. Savikroviu išvežu molį, statybinį laužą. Tel. 8 638 33 222.

979906

Atvežu žvyro, smėlio, akmenukų, akmens skaldos, atsijų, juodžemio iki 11 kub. m. Savivarčio paslaugos. Tel. 8 618 67 815.

984994

Kiti 2012 07 10 11 val. Žemaitės g. 17A–1, Telšiuose, bus vykdomos BUAB „Klaslanga“ (įm. k. 300000156, a. s. Nr. LT09 7044 0600 0632 1232, AB SEB bankas) antrosios varžytynės, kuriose parduodama ½ 2,85 ha žemės ūkio paskirties sklypo, un.

Nr. 4400-0769-4844, esančio Ilgakiemio k., Kauno r. sav., kaina 23 000 Lt. Informacija teikiama tel. 8 698 26 918.

970324

Jurij SEROV

Nukelta į 30 p.

Kelionės „Vikra“ (buvusi J.Pranevičienės įm.) kasdien veža poilsiautojus į Palangą ir Šventąją. Keleivių draudimas. Keleivius paimame prie namų. Tel. 352 368, 8 613 97 061; www.vikra.lt.

978707

G.Babensko įmonė kasdien veža į (iš) Palangą, Šventąją (minkštos sėdynės, keleivių draudimas). Paima iš sutartos vietos.

Tel. (8 37) 365 573, 8 610 64 270.

AB „Ūkio bankas“ LT 12 7010 4000 0177 0651

980177

Įvairioms progoms nuomojame „Mercedes“ autobusiuką (8 vietų). www.limesa.lt.

Tel. 8 687 48 399 970337

Paskolos

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt, turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“.

982753

Paskolos palankiomis sąlygomis užstato turėtojams. *Profesionali teisinė pagalba. *Pagalba parduodant NT. Tel. 8 602 36 979, (8 37) 210 625. www.sgpartneriai.lt.

961514

Bilietų kaina: 20, 30 Lt

Bilietus galima įsigyti visose bilietų platinimo bendrovės „Tiketa“ kasose, internetu www.tiketa.lt ar užsakyti telefonu 1588 (2 Lt/min.), paslaugos mokestis 3 Lt/bilietui imtinai; užsakymo mokestis 5 Lt/bilietui, užsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose.

Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., paslaugos mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas. Bilietams taikomos nuolaidos iki 10 procentų: 1. Atsiskaitant Ūkio banko mokėjimo kortelėmis „Tiketa“ kasose. Perkant bilietus internetu, nuolaida netaikoma; 2. Pateikus Ūkio banko mokėjimo kortelę Kauno valstybinės filharmonijos kasoje ir renginio vietoje; 3. IKI lojalumo kortelių turėtojams. Nuolaidos galioja tik vienam bilietui. Nuolaidos nesumuojamos. P. S. Informuojame, kad troleibusai iki stotelės „Kauno marios“ vyks iki 22 val.

986172

981840

Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt.

Tel. 8 687 48 399.

Solistė Lauryna BENDŽIŪNAITĖ (sopranas) Dirigentas Jurij SEROV (Rusija)

Vizos: Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija. Vizos vairuotojams. Kreiptis Kęstučio g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirbame nuo 9 iki 18 val.

Užpildę kvitą, prenumeratą galite užsisakyti „Kauno spaudos“ kioskuose.

30 2

šeštaDIENIS, liepos 7, 2012

klasifikuoti skelbimai Karščiausi kelionių pasiūlymai

Pramogos, šventės, laisvalaikis

VIKINGŲ LOTO

Pramogos

Tiražo Nr. 1008, liepos 4 d.

Kviečiame šeimas ir vaikus, jaunimą ir suaugusiuosius į Koučin­ go ir lyderystės vasaros stovyklas nuo liepos 9 dienos. Daugiau informacijos www.tla.lt, tel. 8 656 23 723.

Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“

977374

Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt GERA NAUJIENA: iki 50 % NUOLAIDOS ŽIEMOS SEZONO KELIONĖMS • Avansas tik nuo 50 Lt. • Mažiausios kainos garantija.

• Nemokamas kelionės keitimas.

• Rinksitės iš plačiausios kurortų, kelio­ nės datų, trukmės, viešbučių pasiūlos.

DOVANA: užsisakant žiemos kelionę dovanosime 7 d. automobilio saugojimą Vilniaus oro uoste!

Egiptas, Hurgada – nuo 1399 Lt Egiptas, Šarm El Šeichas – nuo 1399 Lt Egiptas, Taba – nuo 2179 Lt Egiptas, Marsa Alamas – nuo 2249 Lt Kanarų salos, Tenerifė – nuo 1659 Lt JAE, Dubajus – nuo 3119 Lt Indija, Goa – nuo 3399 Lt Tailandas, Bankokas – nuo 3629 Lt Slidinėjimas Italijoje – nuo 1519 Lt Slidinėjimas Austrijoje – nuo 1939 Lt

Įvairūs

AUKSO PUODAS – 18 151 143 Lt DIDYSIS PRIZAS – 2 487 519 Lt 09 10 12 18 23 36 Auksinis skaičius 23

Informuojame, kad 2012 m. liepos 20 d. 10 val. bus atliekami kadastriniai matavimai Kau­ no r. sav., Lapių sen., Masteikių k., SB „Pašvaistė“, žemės sklypo Nr. 62, priklausančio pil.

Egidijui Stundžiai. Gretimų sklypų Nr. 61 ir Nr. 63 savininkai kviečiami atvykti į sklypo vietą arba kreiptis į UAB „MATAVIMŲ SFERA“, K.Donelaičio g. 79–3, Kaunas. Tel. 8 674 80 729, e. p. matavimu.sfera@inbox.lt.

985684

Papildomi skaičiai 44 48 6 tarp jų auksinis sk. – 18 151 143 Lt (0 priz.)

6 skaičiai – 2 487 519 Lt (0 priz.)

5 + papildomas sk. – 257 754 Lt (0 priz.)

5 skaičiai – 6 247 Lt (8 priz.)

4 skaičiai – 150 Lt (444 priz.)

3 skaičiai – 12 Lt (7881 priz.)

2 + papildomas sk. – 6 Lt (10704 priz.)

Skliaustuose nurodyti Lietuvoje laimėti prizai.

Prognozė:

Daugiau informacijos www.krantas.lt

Aukso puode – 19 mln. Lt Didysis prizas – 2 mln. Lt

Kelionių agentūra „AŠ KELIAUJU“

informuoja

KITOKIOS KELIONĖS LIEPOS MĖN: ASTIR SUN 3*, Taso sala (Graikija), 2012

V.KUDIRKOS VIEŠOJI BIBLIOTEKA

07 10, 7 n. HB, kaina 1340 Lt (1 asm.).

Lie­pos mė­ne­sį sto­vyk­lė­lės veiks:

CLUB ELORO 3*, Sicilija, 2012 07 14, 7 n.

ALL, kaina 1930 Lt (1 asm.).

RIADH PALMS 4*, Tunisas, 2012 07 12, Tel. (8 37) 214 010, 8 656 37 114, Savanorių pr. 363A–202, askeliauju@askeliauju.lt.

Darbo laikas I–V 9–19 val.

7 n. ALL, kaina 1680 Lt (1 asm.).

LUNA ATISMAR 3*, Madeiros sala (Portugalija), 2012 07 15, 7 n. HB, kaina 1999 Lt (1 asm.).

ŠEIMOS SANTYKIŲ INSTITUTAS L.Za­men­ho­fo g. 9/Kur­pių g. 10 kvie­čia 7–10 me­tų vai­kus į ne­mo­kamą va­ sa­ros die­nos sto­vyk­lą (są­ly­gos: vie­ni­ši dir­ ban­tys tė­vai ar glo­bė­jai, sto­vyk­la lie­pos 16– 30 d.). Iš­sa­mes­nė in­for­ma­ci­ja ir re­gist­ra­ci­ja te­le­fo­nu (8 37) 750 935 ar­ba in­ter­ne­to sve­ tai­nė­je www.ssins­ti­tut.lt.

Iki lie­pos 10 d. – „Dai­na­vos” pa­da­li­ny­je, Sa­va­no­rių pr. 380, tel. 313 949.

Iki lie­pos 9 d. – Šan­čių pa­da­li­ny­je, San­dė­lių g. 7, tel. 740 167.

Lie­pos 9–13 d. – Ei­gu­lių pa­da­li­ny­je, Šiau­rės pr. 95, tel. 386 972.

Lie­pos 9–13 d. – Ža­lia­kal­nio pa­da­li­ny­je, Sa­va­no­rių pr. 56, tel. 206 234.

Lie­pos 9–13 d. – Vai­kų li­te­ra­tū­ros sky­riu­je, V.Krė­vės pr. 97A, tel 313 218.

Lie­pos 16–20 d. – Alek­so­to pa­da­li­ny­je, Vei­ve­rių g. 43, tel. 295 777.

Re­gist­ruo­ki­tės sa­vo bib­lio­te­ko­se. Dau­giau in­for­ma­ci­jo­se ra­si­te bib­lio­te­kos sve­tai­nė­je www.kau­nas.mvb.lt.

Kvie­čia­me tė­vus, su­tuok­ti­nius da­ly­vau­ti gru­pi­niuo­se už­si­ė­mi­muo­se, skir­tuo­se at­ ras­ti, su­pras­ti ir vys­ty­ti sa­vo vaid­me­nį šei­ mo­je bei ieš­ko­ti kū­ry­biš­kų kon­flik­tų spren­ di­mo bū­dų. Su­si­ti­ki­mas lie­pos 12 d. 18 val. Šei­mos san­ty­kių ins­ti­tu­te. Re­gist­ra­ci­ja tel.

(8 37) 750 935.

Ket­vir­ta­die­niais nuo 17.30 val. kvie­čia­me mo­te­ris, nu­ken­tė­ju­sias nuo smur­to, į sa­ vi­tar­pio pa­gal­bos gru­pę. Pa­slau­gos ne­mo­ ka­mos. Bū­ti­na iš­anks­ti­nė re­gist­ra­ci­ja tel. (8 37) 750 935.

AB „Ūkio bankas“ LT 12 7010 4000 0177 0651

Tei­kia­ma ne­mo­ka­ma psi­cho­lo­gi­nė pa­gal­ba vai­kams ir pa­aug­liams iki 18 me­tų, pa­ty­ru­ siems fi­zi­nį ir/ar psi­cho­lo­gi­nį smur­tą (pa­ty­ čios, už­gau­lio­ji­mai, ne­pri­ežiū­ra) mo­kyk­lo­je, šei­mo­je ar gat­vė­je. Bū­ti­na iš­anks­ti­nė re­gist­ ra­ci­ja tel. (8 37) 750 935.

KAUNO MOTERų DRAUGIJA kvie­čia sa­va­no­res ir ak­ty­vias mo­te­ris bei mer­gi­nas tap­ti pa­aug­lių mer­gi­nų men­to­ rė­mis. Vi­sos, no­rin­čios da­ly­vau­ti men­to­rių at­ran­ko­je, siųs­ki­te sa­vo gy­ve­ni­mo ap­ra­šy­ mus ad­re­su kmd.asoc@gmail.com iki lie­ pos 31 d. Tel. (8 37) 262 773.

KURSŲ KIRPYKLA

Užpildę ir išsikirpę šį kvitą, jūs galite užsisakyti skelbimus į „Kauno dieną“ bet kuriame „Kauno spaudos“ kioske

SK E L B I M

AI

M SKELBI

ker­pa, šu­kuo­ja plau­kus ne­mo­ka­mai (10–14 ir 15–19 val.) Sa­va­no­rių pr. 66 (buv. Ra­di­jo ga­ myk­la, vi­di­nis kor­pu­sas, 2-asis a., 202 kab.).

Tel. 8 684 77 422. Ma­lo­niai kvie­čia­me.

AKCIJA

UŽSISAKYKITE 5 SKELBIMUS IR GAUKITE DOVANĄ – DAR

1 SKELBIMĄ!

AI

Kauno diena

31

šeštadienis, liepos 7, 2012

kas, kur, kada Amžinąjį atilsį

Teatras „GIRSTUČIO“ RŪMAI

Mes visi bejėgiai prieš lemtį ir mirtį, tačiau bent šia užuojauta norime palengvinti praradimo skausmą. Nuoširdžiai užjaučiame direktorių Giedrių LELIŪGĄ ir jo šeimą dėl tėvelio mirties.

UAB „Ecowood“ darbuotojai

Kauno miesto apylinkės teismo darbuotojai nuoširdžiai užjaučia Astą Murauskienę, mirus tėčiui.

Ko­vo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girs­tu­tis.lt

DOMINO TEATRAS Lie­pos 9 d. 18 val. – ko­me­di­ja MEILĖ PAGAL GRAFIKĄ. Re­ži­sie­rius A.Ve­čers­kis.

Lie­pos 16 d. 18 val. – ko­me­di­ja ŽIRKLĖS. Re­ži­sie­rius M.Sla­wins­kis.

Lie­pos 18 d. 18 val. – ko­me­di­ja DAKTARAS. Re­ži­sie­rius A.Ve­čers­kis.

Lie­pos 26 d. 18 val. – ko­me­di­ja APIE KĄ KALBA VYRAI. Re­ži­sie­rius O.Ša­poš­ni­ko­vas.

renginiai Skaudžią netekties valandą dėl vyro mirties Kauno Jono Žemaičio– Vytauto pagrindinės mokyklos logopedę ekspertę, Kauno mokyklų logopedų, specialiųjų pedagogų metodinio būrelio pirmininkę Bronislavą SLAVINSKIENĘ ir jos artimuosius nuoširdžiai užjaučia Kauno mokyklų logopedai, specialieji pedagogai ir kuratorė.

Dėkoja

VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS SODELIS Lie­pos 7 ir 8 d. nuo 16 val. skam­bės var­pų mu­zi­ka. Ka­ri­lio­nu skambins klai­pė­die­tis Sta­nis­lo­vas Ži­le­vi­čius.

Lie­pos 7 d. (šeš­ta­die­nį) – lie­tu­viš­kos mu­ zi­kos kon­cer­tas, lie­pos 8 d. (sek­ma­die­nį) – ro­man­ti­nės mu­zi­kos kon­cer­tas.

„ŽALGIRIO“ ARENA

AB „Kauno Baltija“ administracijai ir vyr. mechaninio skyriaus darbuotojams, kolektyvinio sodo „Vija“ nariams, draugams, giminėms, palydėjusiems į paskutinę Amžinojo poilsio kelionę Petrą GRUŠECKĄ ir užjautusiems sunkią netekties valandą, nuoširdžiai dėkoja žmona ir dukros.

„Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų parvežimas iš užsienio. Platus gedulo drabužių, reikmenų ir atributikos pasirinkimas. Užsakymų priėmimas – 24 val. per parą be poilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Aleksoto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399.

984576

„PRARADIMAS“ – laidojimo paslaugos, kremavimas, parvežimas iš užsienio, platus laidojimo reikmenų pasirinkimas, paėmimas iš namų ir ligoninių, šaldytuvai, dokumentų sutvarkymas, giesmininkai, smuikas, gėlės, naujas MERCEDES katafalkas. Renovuotos šarvojimo salės Panerių g. 19, Vilijampolėje – NEMOKAMAI. Šarvojame Saulėtekio, Šv. Antano, Aleksoto bažnyčiose, S.Žukauko g. 3B, Perlojos g. 37, Kauno r. šarvojimo salėse. Užsakymai priimami 24 val. per parą be poilsio dienų – K.Petrausko g. 28, Žaliakalnis. Tel. (8 37) 730 200, 8 650 68 220. Taikome nuolaidas.

977388

VISOS KAPŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGOS: kapo dekoravimas skaldele, smėliu, juodžemiu. Tvarkymas po laidotuvių. Senų kapaviečių restauravimas, atnaujinimas. Trinkelių, plytelių, skaldytų akmenų klojimas. PAMINKLAI, AKMENS PLOKŠTĖS: paruošiame kapavietės projektus, gaminame įvairius paminklus iš kokybiško suomiško akmens. Liejame pamatus ir atliekame kitus betonavimo darbus. AKCIJA! PAMATŲ LIEJIMAS – nuo 450 Lt. Tel. 8 648 55 567; (8 37) 334 633, Savanorių pr. 225 („Juzėje“). www.kapineta.lt.

979684

Iki lie­pos 8 d. 8.45 val. – FIBA U17 pa­sau­lio jau­nių krep­ši­nio čem­pio­na­tas. Bi­lie­tus pla­ tina „Ti­ke­ta”, kai­nos nuo 7 litų.

Lie­pos 28 d. 19.30 val. – pir­ma­sis ro­ko gru­ pės „red-hot-chili-peppers-04” kon­cer­tas Lie­tu­vo­je. Bi­lie­tus pla­ti­na „Tic­ket­pro”, kai­na 157–257 litai.

Lie­pos 31 d. 20 val. – pir­ma­sis at­li­kė­jo Stingo pa­si­ro­dy­mas Kau­ne, nau­jau­sias kon­cer­ti­nis tu­ras „Back to Bass Tour”. Bi­lie­ tus pla­ti­na „Tic­ket­pro” ir „Bi­lie­tų Pa­sau­lis”, kai­na 156–226 litai.

S.NĖRIES MEMORIALINIS MUZIEJUS S.Nė­ries g. 7, Pa­le­mo­nas, tel. 373 606

Lie­pos 7 d. 14 val. kvie­čia pa­mi­nė­ti Sa­ lo­mė­jos Nė­ries 67-ąsias mir­ties me­ti­nes.

Ro­man­sus ir dai­nas apie jū­rą at­liks Kau­no Pet­ra­šiū­nų ben­druo­me­nės cho­ras MONTE PACIS, va­do­vas Ar­vy­das Pau­laus­kas. Pra­ne­ ši­mą „S.Nė­ris ir te­at­ras” skai­tys mu­zie­ji­nin­ kė As­ta Vi­le­niš­ky­tė. Ren­gi­nys ne­mo­ka­mas.

KLAIPĖDOS pa­ro­dų rū­mai Di­džio­ji Van­dens g. 2, www.kul­tur­po­lis.lt

Dar­bo lai­kas: III–VII 11–19 val.

PARODOS Iki lie­pos 22 d. veikia Vo­kie­ti­jos šiuo­lai­ki­ nio me­no pa­ro­da „Tarp: nau­jo­ji abst­rak­ci­ja ir nau­ja­sis kon­kre­tu­mas”. Or­ga­ni­za­to­rius: Werks­tat­tga­le­rie, Ber­ly­nas.

Iki lie­pos 22 d. veikia Gin­ta­ro Pa­le­mo­no Ja­no­nio ta­py­bos pa­ro­da.

RENGINIAI Lie­pos 11 d. 19 val. – Jo­no Me­ko fil­mas „Au­to­biog­ra­fi­ja žmo­gaus, ku­ris ne­šė pra­ei­tį sa­vo aky­se” (2000 m., an­glų k., ne­mo­ka­ ma).

Rug­pjū­čio 8, 22, 29 d. 22 val. – Ma­ri­nis­ti­ nio ki­no cik­las. Ne­mo­ka­ma.

KLAIPĖDOS kul­tū­rų ko­mu­ni­ka­ci­jų cen­tro Me­no kie­mas Baž­ny­čių g. 4

Iki lie­pos 9 d. – Fes­ti­va­lio „GROCK IX” fo­ to­gra­fi­jų kon­kur­so „GARSI AKIMIRKA 2012” bai­gia­mo­ji pa­ro­da. KKKC Me­no kie­mas.

Ne­mo­ka­ma. Dau­giau in­for­ma­ci­jos www.grock.lt.

Lie­pos 16–rug­pjū­čio 10 d. – Min­dau­go Gab­rė­no fo­to­gra­fi­jų pa­ro­da „Dre­ams­ca­ pes”. KKKC Me­no kie­mas. Ne­mo­ka­ma.

Lie­pos 20–rug­pjū­čio 17 d. – tarp­tau­ti­nis pro­jek­tas „3+3. Jau­nas tri­jų ša­lių me­nas”.

KKKC I a. me­no ga­le­ri­ja. Ne­mo­ka­ma.

Lie­pos 20–rug­pjū­čio 20 d. KKKC tarp­tau­ti­ nė­je me­no re­zi­den­tū­ro­je – jau­na­sis kū­rė­jas iš Pran­cū­zi­jos Ayme­ric Eb­rard.

„Kauno dienos“ reklamos pardavimo skyrius: tel. 302 234, 308 863, 308 864, 302 230, e. paštas reklama@kaunodiena.lt.

DOMINO TEATRAS

16 d. 18 val.

Lie­pos 23–rug­pjū­čio 14 d. KKKC tarp­tau­ti­ nė­je me­no re­zi­den­tū­ro­je – lie­tu­vių me­ni­ nin­kė Vai­da Ta­mo­še­vi­čiū­tė.

Lie­pos 28 d. re­zi­duo­jan­čios Lie­tu­vos me­ni­ nin­kės Vai­dos Ta­mo­še­vi­čiū­tės in­te­rak­ty­vus že­mės me­no works­hop’as. KKKC Me­no kie­mas.

Dau­giau in­for­ma­ci­jos www.kul­tur­po­lis.lt

kinas „CINAMON“ PLC „Mega“, tel. 8 700 70 111

„Ne­pa­pras­tas žmo­gus vo­ras“ (iš­anks­ti­nė prem­je­ra) – 10, 12 d. 19.45 val.; 11 d. 21.50 val. „Le­dyn­me­tis 4: že­my­nų at­si­ra­di­mas“ 3D (lie­t. k.) – iki 12 d. 13.45, 15.45, 17.45, 19.45* val. (*išsk. 10, 12 d.). „Le­dyn­me­tis 4: že­my­nų at­si­ra­di­mas“ (lie­t. k.) – iki 12 d. 10.45, 12.45, 14.45, 16.45, 18.45, 20.45 val. „Ma­giš­ka­sis Mai­kas“ – iki 12 d. 13, 15.15, 19.30, 21.45 val. „Ro­ko am­žius“ – iki 12 d. 11.30, 16.30, 19, 21.30 val. „Ro­na­las Bar­ba­ras“ 3D (lie­t. k.) – iki 11 d.

22.30 val. „Mes už... Lie­tuvą!“ – iki 12 d. 12.15, 17.30 val. „Ma­da­gas­ka­ras 3“ 3D (lie­t. k.) – iki 12 d.

11.45 val. „Ma­da­gas­ka­ras 3“ (lie­t. k.) – iki 12 d. 11, 14.15, 16.15, 18.15 val. „Snie­guo­lė ir me­džio­to­jas“ – iki 12 d.

14 val. „Čer­no­by­lio die­no­raščiai“ – iki 12 d.

22.15 val. „Dik­ta­to­rius“ – iki 12 d. 20.15 val. „Pro­me­tė­jas“ 3D – 12 d. 22.30 val.

„FORUM CINEMAS“ Ka­ra­liaus Min­dau­go pr. 49, „Ak­ro­po­lis“, III a.

„Ledynmetis 4: žemynų atsiradimas“ 3D (premjera, liet. k.) – iki 12 d. 10.30, 13.15, 16, 18.45, 21.30 val.; 7 d. 23.45 val. „Ledynmetis 4: žemynų atsiradimas“ (premjera, liet. k.) – iki 12 d. 11.30, 13.45, 16.15, 18.30, 20.45 val.

ALFA.LT išankstiniai kino seansai. „Nepaprastas žmogus-voras“ 3D – 9–12 d. 17, 20.15 val. „Diktatorius“ – iki 12 d. 12, 14, 16.30, 18.15, 20.30 (seansas nevyks 7, 8 d.) val.; 7, 8 d.

20.15 val.; 7 d. 22.30 val. „Madagaskaras 3“ (liet. k.) – iki 12 d. 13, 15.15, 17.30, 19.35, 21.45 val. „Madagaskaras 3“ 3D (liet. k.) – iki 12 d.

10.15, 12.45, 15.30, 18 val. „Prometėjas“ 3D – iki 12 d. 10.45, 13.30, 20 (seansas nevyks 7, 8 d.) val.; 7, 8 d. 17, 20.30 val. „Vyrai juodais drabužiais 3“ – iki 12 d.

14.15, 16.45, 19, 21.15 val. „Bernvakaris Australijoje“ – 7 d. 23.30 val. „Ronalas Barbaras“ 3D (liet. k.) – 7, 8 d.

20 val. „Magiškasis Maikas“ – 7, 8 d. 22 val.

VASAROS AKCIJA VAIKAMS. „Princesė ir varlius“ (liet. k.) – iki 12 d. 11 val. Bilieto kaina 6 Lt. „Rio“ (liet. k.) – iki 12 d. 11.45 val. Bilieto kaina 6 Lt.

KINO TEATRAS „ROMUVA“ Laisvės al. 54

Lie­pos 7 d. 13 val. – „Ar­tū­ras ir dvie­jų pa­sau­lių ka­ras”. 15 val. – „Veid­ro­dė­li, veid­ ro­dė­li... Snie­guo­lės is­to­ri­ja” (JAV, nuo­ty­kių fil­mas, N-7). 17 val. – „Pur­vi­ni žai­di­mai” (JAV, 2011, T). 19 val. – „Ta­das Blin­da. Pra­ džia” (nuo­ty­kių fil­mas, T). 21 val. – „Mes už... Lie­tuvą” (Lie­tu­va, do­ku­men­ti­nis fil­mas apie Lie­tu­vos krepšinio rink­tinę).

Lie­pos 8 d. 13 val. – „Ar­tū­ras ir dvie­jų pa­ sau­lių ka­ras”. 15 val. – „Ma­no liūd­na mei­ lės is­to­ri­ja” (JAV, ro­man­ti­nis, dra­ma. N-16).

17 val. – „Pur­vi­ni žai­di­mai” (JAV, 2011, T).

19 val. – „Ta­das Blin­da. Pra­džia” (nuo­ty­kių fil­mas, T). 21 val. – „Veid­ro­dė­li, veid­ro­ dė­li... Snie­guo­lės is­to­ri­ja” (JAV, nuo­ty­kių fil­mas, N-7, dub­liuo­ta lie­tu­viš­kai).

KINO TEATRAS „ROMUVA“

8 d. 17 val.

DATOS (liepos 7 d.)

1572 m. mirė Lietuvos ir Lenkijos valdovas Žygimantas Augustas.

1860 m. gimė austrų kompozitorius ir dirigentas Gustavas Mahleris.

1904 m. gimė poetas Jonas Aistis.

1922 m. gimė prancūzų mados dizaineris Pierre’as Cardin’as.

1930 m. mirė škotų rašytojas seras Arthuras Conanas Doyle’is.

1940 m. gimė britų grupės „The Beatles“ būgnininkas Ringo Starras.

1943 m. gimė italų dainininkas Toto Cotugno.

1945 m. mirė poetė Salomėja Nėris.

1954 m. JAV mirė rašytojas Vincas Krėvė-Mickevičius.

1961 m. gimė religijotyrininkas, eseistas Gintaras Beresnevičius.

2006 m. mirė vienas iš roko grupės „Pink Floyd“ įkūrėjų, dainų autorius ir gitaristas Sydas Barrettas.

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Aplinkiniai gali nepritarti jūsų svajonėms. Tikė­ tinas konfliktas su vyresniu žmogumi dėl garbės ir padorumo. Nepersistenkite atvi­ raudamas, mintis išsakykite santūriai, mąstykite pozityviai.

Jautis (04 21–05 20). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyksta sklan­ džiai. Pats laikas pagalvoti apie savęs to­ bulinimo ar karjeros galimybes.

Dvyniai (05 21–06 21). Bendrau­ jant su vyresniais arba įtakingais žmonėmis, gali išsirutulioti naujų idėjų.

Pasinerkite į ramybę, neleiskite neigia­ moms mintims jūsų valdyti. Viskas yra taip, kaip turi būti.

Vėžys (06 22–07 22). Niekuo neiš­ siskirianti diena. Trūks vaizduotės.

Net knyga ar filmas nepadės atitolti nuo realybės. Jausitės atitrūkęs nuo aplinki­ nių ir vienišas. Gelbės darbas, geras fizi­ nis krūvis, pasivaikščiojimas.

Liūtas (07 23–08 23). Labai sėkminga diena. Galite pamilti vyres­ nį už save žmogų. Tik nepasiduokite eu­ forijai.

Mergelė (08 24–09 23). Nesuge­ bėsite tinkamai įvertinti kai kurių žmonių poelgių. Kaip elgtis šioje situaci­ joje, jums pakuždės intuicija. Nepasiten­ kinimo nemalšinkite alkoholiu.

Svarstyklės (09 24–10 23). Tin­ kamas laikas imtis iniciatyvos. Jau­ sitės sveikas ir laisvas, jus palaikys aplin­ kiniai. Būsite pajėgus tapti lokomotyvu, tempiančiu į priekį bet kokį užmojį.

Skorpionas (10 24–11 22). Nesku­ bėkite, jeigu šiandien jums kas nors trukdo. Patirsite sunkumų bendrau­ damas arba liksite nesuprastas. Galite su­ sikivirčyti su vyresniu arba autoritetin­ gu žmogumi. Šaulys (11 23–12 21). Teigiamai ver­ tinate savo vaizduotę, domitės šiuolaikinėmis ir futuristinėmis idėjomis.

Patirsite malonumą skaitydamas knygą ar žiūrėdamas filmą.

Ožiaragis (12 22–01 20). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausias savybes, ypač socialinėje srityje. Kils abs­ trakčių idėjų, kuriomis galėsite pasidaly­ ti su aplinkiniais. Kai kas jūsų nesupras.

Vandenis (01 21–02 19). Viskas er­ zins ir pykdys. Galite nesulaikyti savo emocijų, nekontroliuoti elgesio. Bus nelengva išlikti ramiam ir pamiršti pro­ blemas. Antra dienos pusė palankesnė Žuvys (02 20–03 20). Būsite nei­ giamai nusiteikęs savo paties at­ žvilgiu, o neteisingai suprasta kitų žmo­ nių nuomonė suklaidins jus, todėl šian­ dien geriausia tiesiog patylėti ir imtis tie­ sioginių pareigų.

Orai

Savaitgalis Lietuvoje bus karštas, žaibuos, trankysis perkūnija. Šiandien dieną oras įkais iki 30 laipsnių. Daug kur trumpai palis, griaudės perkūnija. Sekmadienį atvės. Naktį oro temperatūra sieks 17–20 laipsnių šilumos, dieną – 24–27 laipsnius.

Šiandien, liepos 7 d.

+29

+30

Telšiai

+29

Šiauliai

Klaipėda

+29

Panevėžys

+28

Utena

+29

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi

4.52 21.54 17.02 23.08 9.46

189-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 177 dienos.

Saulė Vėžio ženkle.

+30

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +33 Berlynas +24 Brazilija +24 Briuselis +20 Dublinas +16 Kairas +37 Keiptaunas +14 Kopenhaga +20

Londonas +18 Madridas +32 Maskva +27 Minskas +30 Niujorkas +37 Oslas +16 Paryžius +20 Pekinas +30

orai kaune šiandien

Praha +25 Ryga +27 Roma +29 Sidnėjus +15 Talinas +24 Tel Avivas +32 Tokijas +27 Varšuva +31

+30

+29

Vėjas

2–5 m/s

Marijampolė

Vilnius

+29

Alytus

Vardai Šiandien:

Amandas, Astijus, Estera, Sangailas, Vilgailė, Vilibaldas.

Rytoj:

Arnoldas, Elžbieta, Elzė, Kilijonas, Vaitautas, Valmantė, Virginija.

Pa­jū­ry­je vėl lis

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+25

+30

+26

+22

3

+24

+25

+24

+23

3

+22

+25

+21

+19

2

rytoj

poryt

Prie Bal­t i­j os su­va­ž ia­v u­s iems tau­ tie­čiams ne­teks vi­są il­gą­jį sa­vait­ga­ lį mė­gau­tis va­sa­riš­kais orais. Si­nop­ti­ kai pro­gno­zuo­ja, kad pa­ma­žu kiek at­ vės ir ne­pa­vyks iš­veng­ti lie­taus krikš­ to. Šian­dien ter­mo­met­ro stul­pe­lis pa­ jū­ry­je dar kils iki 25–27 laips­nių ši­lu­ mos. Pro­tar­piais tu­rė­tų pa­ly­ti, ga­li­ma per­kū­ni­ja, o jos me­tu – ir vė­jo su­stip­rė­ ji­mai. Sek­ma­die­nį pa­ste­bi­mes­nių kri­ tu­lių ne­lau­kia­ma, bet bus vė­siau, tem­ pe­ra­tū­ra nu­kris iki 21–23 laips­nių ši­lu­ mos. Pir­mo­ji ki­tos sa­vai­tės pu­sė nu­ma­ to­ma sau­ses­nė, bet ir dar laips­niu ki­tu vė­ses­nė.

KD inf., Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

įvairenybės

45 deš­rai­niai per 10 mi­nu­čių

„Kauno dienos“ reklamos pardavimo skyrius: tel. 302 234, 308 863, 308 864, 302 230, e. paštas reklama@kaunodiena.lt

Fak­tas: sun­ku pa­ti­kė­ti, bet ši tra­pi mo­te­ris – deš­rai­nių val­gy­mo pa­sau­

Pa­sau­lio deš­rai­nių val­gy­mo čem­ pio­nė So­nya Tho­mas per me­ti­nį pa­si­ro­dy­mą pa­ge­ri­no sa­vo anks­ tes­nį re­kor­dą ir per 10 mi­nu­čių, džiaugs­min­gai šau­kiant mi­niai, su­ri­jo 45 deš­re­les ir ban­de­les.

44 me­tų vos 45 kg sve­rian­ti ko­ rė­jie­čių kil­mės ame­ri­kie­tė nu­ga­lė­jo 13 var­žo­vų ir per­nykš­tį sa­vo re­kor­ dą pa­ge­ri­no pen­kiais deš­rai­niais.

Tūks­tan­čiai žiū­ro­vų ne­pai­sė tvy­ ran­čio karš­čio ir su­si­rin­ko ste­bė­ti var­žy­bų, ku­rios kas­met ren­gia­mos Ko­nio sa­lo­je lie­pos 4-ąją – JAV Nep­rik­lau­so­my­bės die­ną.

Vy­rų čem­pio­nas Joey Chest­nu­ tas jau šeš­tą iš ei­lės sa­vo „gars­ty­ čių dir­žą“ pel­nė su­švei­tęs 68 deš­ rai­nius. Jis pa­kar­to­jo sa­vo 2009 m. re­kor­dą ir bu­vo ap­do­va­no­tas 10 tūkst. do­le­rių pri­zu. 28 me­tų ka­ li­for­nie­tis J.Chest­nu­tas sve­ria 95 kg ir 14 sa­vo var­žo­vų įvei­kė di­de­le per­sva­ra – ant­ro­sios vie­tos lai­mė­ to­jas su­kim­šo 52 deš­rai­nius.

Kai šios var­žy­bos Ko­nio sa­lo­je 1916 m. bu­vo su­reng­tos pir­mą kar­ tą, lai­mė­to­jas per 10 mi­nu­čių su­ val­gė 13 deš­rai­nių. Šian­dien val­gy­mo „spor­tas“ JAV yra la­bai iš­po­pu­lia­rė­jęs – to­kių vi­ sus me­tus vyks­tan­čių var­žy­bų da­ ly­viai šlamš­čia deš­rai­nius, viš­ tų spar­ne­lius, mė­sai­nius, vė­žius, aust­res ar vai­si­nius tor­tus.

AFP nuo­tr.

KD, BNS inf.

lio čem­pio­nė S.Tho­mas.