2012-07-12 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

12

KETVIRTADIENIS, liepos 12, 2012

www.kl.lt

turtas

82AC6?A.1 62;6@ 962= <@

ab_aN`-QVR[N Ya ?RQNXa\_Ă› 7\YVaN :N RVXVR [Ă›

VestuviĹł

verslas am

Ĺžinas, bet

VestuvÄ—s – ne dĹžiaugsmas, tik bĹŤsimĹł sutuokti niĹł bet ir rĹŤpe reikia mok sÄ?iai, uĹž ku Ä—ti riuos rinka Lietu tam tikrÄ… kainÄ…. Ves tuviĹł vo biĹĄkĹł paslaug je nedidelÄ—, taÄ?iau kokyĹł joje reikia paieĹĄkoti. Jolita Ma

Pre­zi­den­tÄ— D.Gry­baus­kai­tÄ—: tre­ji me­tai prie vals­ty­bÄ—s vai­ro.

Bri­tĹł tur­tuo­lÄ—s E.Ke­me­ny-Rau­sing mir­tÄŻ ap­gau­bÄ— kvai­ťa­lĹł kva­pas.

Kai tuok­tu­viĹł ĹĄven­tÄ— – ves­tu­viĹł pla­nuo­to­jĹł rō­pes­tis.

j.mazeikie

Pasaulis 11p.

.lt

1,5 1,5

14

4 tĹŤkst. litĹł

@R_ TR WNb` :b YV [\ [b\ a_

Emigrantai negaili

25

Ĺ iandien priedas proc. 12,5 22 16

5

Pas­lap­tin­gai kur­pia­ ma Klai­pÄ—­dos spor­ to sis­te­mos per­tvar­ ka su­kÄ—­lÄ— tre­ne­riĹł pa­ni­kÄ…. Nors per­ tvar­kos ini­cia­to­riai ÄŻsi­ti­ki­nÄ™, jog re­for­ma yra tik ÄŻ ge­ra, ta­Ä?iau pa­tys spor­ti­nin­kai ma­no, kad kai ku­ rios spor­to ĹĄa­kos mies­te tie­siog iť­ nyks, vai­kai liks gat­ vÄ—­je, Klai­pÄ—­do­je ne­ be­bus ug­do­mi Lie­ tu­vos ar Eu­ro­pos Ä?em­pio­nai.

Kaina 1,30 Lt

„Kal­bÄ—­ki­te, kal­bÄ—­ki­te, jĹŤs pa­Şy­mÄ… juk tu­ri­te.“ Me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas ta­ry­bos ko­le­gi­jos po­sÄ—­dy­je ra­gi­no po­li­ti­kÄ… V.PleÄ?­kai­tÄŻ, ku­ris, rin­ki­mams ar­tÄ—­jant, pa­ts pa­si­tik­ri­no sa­vo psi­chi­nÄ™ svei­ka­tÄ….

3p.

UĹž Ĺža­lÄ… ma­ťi­noms – iť­mo­kos As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

Klai­p Ä—­d os sa­v i­v al­d y­b Ä— ke­t i­n a dviem gy­ven­to­jams kom­pen­suo­ ti ne­tvar­kin­gĹł grei­tÄŻ slo­pi­nan­Ä?iĹł kal­ne­liĹł pa­da­ry­tÄ… Ĺža­lÄ… au­to­mo­ bi­liams.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Trōks­ta me­ro pa­ra­ťo

4

1

1,5

pinigĹł VestuviĹł pla navimo pa slaugos Lietuvoje ne itin vestuviĹł pla populiarios. Pasak litĹł gintienÄ—s, nuotojos Dianos Supa emigrantai, grindiniai klientai – ku susituokti. rie sugrÄŻĹžta ÄŻ gimtinÄ™ „Poros, gy Lietuvoje, venanÄ?ios ves Programa niĹĄkai 15–50 tuvÄ—ms skiria vidutitĹŤkst. litĹł, apie 800 litĹł Transpor Diana Sugin tai – nuo 25 o emig tas 0 proc. tĹŤkst. ir ĹĄiems rantienÄ—: kainuoti net jos gali 200 tĹŤkst. litĹł. Pigiausiai atĹĄokti Visi besituo vestuves kai SutuoktuviĹł metais, bet navo krizÄ—s Ĺžiedai tuo apie 2 tĹŤkst. turi ÄŻsidÄ—m kiantys norinÄ?iĹł tuok metu buvo ir maĹžiau litĹł Ä—ti, kad vestuviĹł viĹł paslaugĹł tis. Ĺ iuo metu vestukainos jau su paslaugĹł 2006–2007 grÄŻĹžusios ÄŻ Medaus mÄ—nuo kaina neats m. lygÄŻâ€œ, apie 3,5 tĹŤkst. – sakÄ— ji. VestuviĹł planuo pindi litĹł to kokybÄ—s. metu vestu jos pastebÄ—jimu, ĹĄiuo ves siai patys jau ďŹ nansuoja daĹžniau* 2011 m. or ganizuoto na Apranga apie je ap metu keti VestuviĹł de vedĹžiai. 2,5 tĹŤkst. nanÄ?ios tuok klausoje dalyvavo litĹł vÄ—liau tis poros. Ves tas siekÄ— 16 „Dekoro pro koratorÄ—s, bendrovÄ—s tĹŤkst. litĹł. tuviĹł ĹĄventÄ— siai prieĹĄ penkerius jektai“ vadovÄ—s VestuviĹł metus susi je dalyvavo LataitienÄ—s fotografo Ĺ˝ydrÄ—s tuokusios, vidutiniĹĄkai pastebÄ—jimu, taip pat ar 40 sveÄ?iĹł. vestuvÄ—s emigrantĹł Mulino pastebÄ—jimu, Sergejaus timiau Vidutinis visuomet ĹĄiemet divestuviĹł biud siu bĹŤna puoĹĄ- deliĹł vestuviĹł, ÄŻ ku nesnÄ—s, nes Ĺžerias bĹŤtĹł kvienetaupoma Ä?ia mi pro Ĺ altinis: ves gÄ—lÄ—ms, kaip tai daĹžniau fesionalĹŤs tuves.lt siai daro Lie fotografai, ra daugiau tu nÄ—nanÄ?ios po ros. „Norint voje gyve- „GalbĹŤt nei ankstesniais me tais. yra daugiau graĹžiai pamaŞų vestuviĹł, kuriose fotografuo ja mÄ—gÄ—jai .

Klai­pÄ—­da – be Ä?em­pio­nĹł?

„Nie­kaip ne­sup­ran­ta­me, ko­dÄ—l spor­ to sis­te­mos per­tvar­kos im­ta­si da­bar, kai dau­ge­lis tre­ne­riĹł ato­sto­gau­ja? Ma­tyt, spe­cia­liai taip da­ro­ma, kad kil­tĹł ma­Şes­nis ne­pa­si­ten­ki­ni­mas ir triukť­mas, kad nie­kas nie­ko ne­Şi­ no­tĹłâ€œ, – svars­tÄ— „Vie­su­lo“ spor­to cent­ro tre­ne­riai, ku­riems ne­ti­kÄ—­tai ÄŻ ran­kas pa­te­ko jau pa­reng­tas spor­to sis­te­mos per­tvar­kos met­ me­nĹł pro­jek­tas.

sunkiai pr ognozuoja mas

ĹžeikienÄ—

ne@diena

sĹł vestuvÄ—s. Kai kuriais net susigin klausimais KĹŤrÄ— ĹĄventÄ™ Ä?y visiems numesdavo davome ir planavimÄ… VilnieÄ?iai me kitai sa Jureliai, ku rie geguŞės viskas pasikeitÄ— po vaitei. TaÄ?iau pabaigoje atĹĄoko ves pirmos tacijos – pla tuves, jau ĹžadÄ—tuviĹł nuotojai uĹž konsulsudienÄ… apsi teko su sprendÄ—, kad noti, ko mes neno vestuviĹł or rime ir kiek Ĺžiga tei galime skir ĹĄvenprofesionalĹł nizavimÄ… atiduos ti pinigĹłâ€œ, ÄŻ – pasakojo tuviĹł planuo rankas ir samdys ves- paĹĄnekovas. Po to, anot tojÄ…. vestuviĹł da „Patys ne kartÄ… ta nenumal Andriaus, domai artÄ—jo be jokiĹł buvome da draugĹł ves rĹŤpesÄ?iĹł. lyvavÄ™ tuvÄ—se, drau giĹĄ ĹŤlydavome savo pagalbÄ….kai pa-si- Rinkosi iĹĄ tekÄ™ veĹžti ir bĹŤsimÄ… drau Man yra „Kaskart geriausiĹł groĹžio salonÄ…, go gaudavome ir gÄ—les atveĹž ĹžmonÄ… ÄŻ siĹŤlymus, tÄ… pristaty iĹĄ kuriĹł turÄ— kelis pati, ir torti, vairuoti, ir ir jaunĹłjĹł automobilÄŻ rinkti vienÄ…. Nebuvo jome iĹĄsilaik niekas niekur rodininku pabĹŤti, kad pasiĹŤlytĹł visuomet sunku, nes iĹĄ bĹŤdavo vie nas, vestuvÄ—s bai nevÄ—luotĹł. O kai tokios kuris mums labiau siai gia savÄ™s ir neran si, ieĹĄkai nuotraukose loniausia, bet ir sun tiko. Madi, nes visuo kiausia bu kadro su kaĹž vo met lieki uĹž rinktis tai, kas valgo ko vo vestuves kiais reikalais. Per sa- miesi vynÄ… Ä—jome ÄŻ ma. Rinkdavy norÄ—jome su visiems“, – kurti ĹĄventÄ™ cijÄ…, renkantis tortÄ… no degustapasa teko suval per deĹĄimt gyti Pasak jo, pir kojo Andrius. skirtingĹł skoniĹł torvestuviĹł pla mas susitikimas su to gabalÄ—liĹł, net iĹĄ ď Ž Biud Ĺže raga tas: 9VR ab mas galuti nuotoja buvo lemia- restorano karĹĄtuosius vome visus c\ WR Tf cR nai [N[ Ă˜V\` ]\ jos reikia. „Iki apsisprÄ™sti, ar tikrai Kai kam nors papa patiekalus. bĹŤtĹł _\` cR` abcĂ›Z` at sakojame, susitikimo si klausia, cV Qb aV [V viĹł planuo vi- sam siÄ—jusios, jeigu pora XNV `XV _VN "“" dĹžiusi ves toja blaĹĄkÄ—m su vestu- – ogi nie kiek mums tai kai nebĹŤtĹł giau, aĂ­X`a YVaĂş Ă&#x; 9V tuviĹł na Ä—s, skaitÄ—me ÄŻvairius ves ko papildo mai. Tai ves vo „SkaiÄ?iuojant vien planuotojos. net nes iki tokiĹł gerĹł tu R abcĂ– ab\ pasi X aV` `b T_Ă&#x; aN[ tu- ka ves me informa viĹł Ĺžurnalus, ieĹĄkojo- viĹł planuotojos pri ne pinigine iĹĄ dÄ—tinÄ— vertÄ—, ci tu raiĹĄ- ÄŻsiti bĹŤtume spÄ—jÄ™ prisi ĹŤlymĹł puoĹĄti vestu Ă˜VĂş RZVT _ me susidÄ—lio jos internete ir bandÄ—- ÄŻdirbis“, – pabrėŞė kasti“, – jos mums viĹł planuotojos paslau ves reikia 2–4 N[aĂş cR` a kinÄ™s vyras. paĹĄnekovas. b cVĂş OVbQ tĹł. Daugiau visiĹĄkai atsi ti, kaip at gos Pasak And

R aN` ]_N Andriaus pa sia dÄ—mesio tĹŤkst. lirodys mĹŤpir `V QR QN [b\ pokylio vie stebÄ—ji reiktĹł skirti bandÄ— skai riaus, jo Ĺžmona net dama savo ryĹĄiĹł ji ko, nes turÄ—- planuo " aĂ­X`a YVaĂş tai papuoĹĄ galÄ—jo pasi Ä?iuoti, kiek toja sugebÄ— mu, vestuviĹł ver ti ir geresnes ti. Tikrai MaĹžas biud ĹŤlyta puoĹĄ jo vestuvÄ—s bĹŤtume su kainas. Be jos galbĹŤt kelti kartele aukĹĄÄ?iauvestuves pa- yra gra ti baĹžnyÄ?ios, kuri sa neĹžetas – ÄŻma mokÄ—jÄ™ kur vaime Ĺži, taip uĹž tuos paÄ?ius pinigus, noma misi kas dauant automo pat krauti gyvĹł gÄ—liĹł kiek jĹł iĹĄ GroĹžio pa organizuo ja* slaugos apie jant pa tiems.leidĹžiama dienÄ… gro biliĹł, nes karĹĄtÄ… va 300 litĹł VestuviĹł saros riau iĹĄvadÄ…, Ĺžis greitai virs „Pa dakvieti Floristas apie mai apie 240 litĹł paslaugos kad vestuviĹł rinkoje – patarÄ— dekoratorÄ—. ta stagarais“, 300 litĹł kokybÄ—s aukĹĄ na nenulemia, tesnÄ— kaiPadÄ—kos do reikia labai rinktis“, – vanÄ—lÄ—s atidĹžiai apie 160 litĹł pabrėŞė pa SveÄ?iĹł mai ĹĄnekovas. tinimas apie Fotografas apie 2,2 tĹŤkst.

Lietuva 7p.

161 (19 462)

„„Pra­dĹžia: Klai­pÄ—­dos spor­to sis­te­ma pa­si­ruo­ťu­si re­for­mos star­tui – jau pa­reng­tas per­tvar­kos met­me­nĹł pro­jek­tas.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

LÄ—­ťų nu­sprÄ™s­ta skir­ti iĹĄ Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s ad­mi­nist­ra­ci­jos di­ rek­to­riaus fon­do re­zer­vo. „Tai yra vie­no iĹĄ grei­tÄŻ slo­pi­nan­ Ä?iĹł kal­ne­liĹł pa­da­ry­ta Ĺža­la. Ĺ˝mo­ nÄ—s ne­si­krei­pÄ— ÄŻ teis­mÄ…, ta­Ä?iau mes pri­pa­Şįs­ta­me, kad Ĺža­la bu­vo pa­da­ ry­ta“, – tvir­ti­no sa­vi­val­dy­bÄ—s ad­ mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rÄ— Ju­di­ta Si­ mo­na­vi­Ä?iō­tÄ—. Ĺ iÄ… Ĺžie­mÄ… dau­gy­bÄ— klai­pÄ—­die­Ä?iĹł vai­ruo­to­jĹł kei­kÄ— ke­li­nin­kus, ku­riĹł snie­go va­ly­mo tech­ni­ka bu­vo nuo grin­di­nio at­plÄ—­ťu­si ne vie­nÄ… gat­vÄ—s kal­ne­lÄŻ.

METŲ JĹŞRININKO RINKIMAI JAU PASKELBTI KANDIDATAI ÄŽ „METŲ JĹŞRININKO“ TITULÄ„! KandidatĹł sÄ…raĹĄo ieĹĄkokite 5 p.

8

2

KETVIRTADIENIS, liepos 12, 2012

miestas

Regata – įveikiamas iššūkis Po vi­zi­to į Ai­ri­jos Gal­way mies­tą, ku­ria­me sa­vait­ga­lį fi­ni­ša­vo pa­sau­ li­nė „Vol­vo Ocean Ra­ce“ re­ga­ta, Klai­pė­dos mies­to me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas sa­ko esąs tvir­tai įsi­ti­ ki­nęs, jog Lie­tu­vos uos­ta­mies­tis pa­ jė­gus 2015-ai­siais su­reng­ti pres­ti­ži­ nės jach­tų re­ga­tos fi­na­li­nį eta­pą.

Tam pa­kan­ka ir en­tu­ziaz­mo, ir to­ kio mas­to ren­gi­nių or­ga­ni­za­vi­mo pa­tir­ties, ta­čiau bū­ti­na vals­ty­bės fi­nan­si­nė pa­ra­ma. „Iki 2015-ųjų vi­siš­kai rea­lu su­ bur­ti ko­man­dą, pa­reng­ti tarp­tau­ ti­nės re­ga­tos su­tik­tu­vėms bū­ti­ną inf­rast­ruk­tū­rą ir, ne­bi­jo­čiau to pa­ sa­ky­ti, suor­ga­ni­zuo­ti ge­res­nį ren­gi­nį nei ma­ty­tas Ai­ri­jo­je, ta­čiau yra vie­ na es­mi­nė są­ly­ga – vi­sa tai tu­ri tap­ti vals­ty­bi­nės svar­bos pro­jek­tu. „Vol­vo Ocean Ra­ce“ atė­ji­mą į Lie­tu­vą pri­ly­ gin­čiau to­kiam iš­šū­kiui kaip „Eu­ro­ Bas­ket 2011“, ku­riam ruoš­ta­si vals­ ty­bi­niu ly­giu, in­ves­tuo­tos di­džiu­lės lė­šos, spe­cia­liai sta­ty­tos are­nos“,– įsi­ti­ki­nęs V.Grub­liaus­kas. Rugpjūtį–rugsėjį žval­gy­tu­vių į Lie­tu­vą ke­ti­na at­vyk­ti re­ga­tos or­ga­ ni­za­to­rių de­le­ga­ci­ja ir įver­tin­ti Klai­ pė­dos ga­li­my­bes, su­si­tik­ti su mies­to bei ša­lies va­do­vais. Ofi­cia­lią su­tar­ tį su at­rink­tu mies­tu ren­gė­jai pla­ nuo­ja pa­si­ra­šy­ti dar šių me­tų gruo­ dį. Skai­čiuo­ja­ma, jog „Vol­vo Ocean Ra­ce“ re­ga­tos pro­jek­tui įgy­ven­din­ti rei­kė­tų maž­daug 10 mln. li­tų. „Klai­pė­dos“ inf.

Svei­ki­ni­mai: me­ras 57 geriausiems uostamiesčio moks­lei­viams įteikė pa­dė­kos raš­tus ir lin­kė­jo gar­sin­ti Klai­pė­dos var­dą. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Meras pagerbė šim­tu­ki­nin­kus Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Dau­ge­lis šim­tu­kais eg­za­mi­nus iš­ lai­kiu­sių uos­ta­mies­čio abi­tu­rien­ tų pla­nuo­ja rink­tis me­di­ci­ną ir tiks­ liuo­sius moks­lus.

Va­kar Klai­p ė­d os mies­to me­ras Vy­tau­tas Grub­l iaus­kas pa­svei­ ki­no aukš­čiau­siais ba­lais eg­za­ mi­nus iš­lai­kiu­sius uos­ta­mies­čio

abi­tu­rien­tus. Me­ro pa­dė­kos raš­ tai įteik­ti 57 moks­lei­viams. Klai­ pė­die­čiai iš vi­so su­rin­ko 72 šim­ tu­kus. Dau­giau­sia jų gau­ta per vals­ty­bi­ nius ang­lų kal­bos ir lie­tu­vių kal­ bos eg­za­mi­nus. Beat­ri­čė Stul­pi­nai­tė ir Ry­tis Stan­kus iš „Ąžuo­ly­no“ gim­na­zi­ jos mak­si­ma­lius ba­lus su­rin­ko iš tri­jų eg­za­mi­nų. Šim­tu­kus iš dvie­ jų eg­za­mi­nų su­rin­ko 11 abi­tu­rien­tų:

8 „Ąžuo­ly­no“ gim­na­zi­jos auk­lė­ti­ niai, po vie­ną iš Her­ma­no Zu­der­ ma­no, „Vėt­run­gės“ gim­na­zi­jų ir Vy­dū­no vi­du­ri­nės mo­kyk­los. Ne­ma­žai aukš­tais ba­lais eg­za­mi­ nus iš­lai­kiu­sių abi­tu­rien­tų pla­nuo­ ja pa­si­rink­ti me­di­ci­ną, tiks­liuo­sius moks­lus ir vers­lą. Tik pa­vie­niai moks­lei­viai ža­da rink­tis su me­nu su­si­ju­sias spe­ cia­ly­bes. Me­ras juo­kais pa­ste­bė­ jo, kad me­ni­nin­kai tur­būt iš eg­za­

mi­nų šim­tu­kų ne­gau­na. Vos ke­li abi­tu­rien­tai pa­kė­lė ran­kas, pa­ klaus­ti, ar pla­nuo­ja rink­tis stu­ di­jas už­sie­ny­je. „Jūs esa­te sa­vo­tiš­ki Klai­pė­dos pa­siun­ti­niai su ko­ky­bės ženk­lu“, – kreip­da­ma­sis į jau­ni­mą sa­kė Klai­ pė­dos me­ras. V.Grub­liaus­kas jau­ni­mui pa­lin­ kė­jo gar­sin­ti Klai­pė­dos var­dą, o įgi­jus ži­nių sve­tur grįž­ti į gim­tą­ jį mies­tą.

Mirusios statybos pri­si­kė­lė po pen­ke­rių me­tų Prieš pen­ke­rius me­tus bu­vu­sio­je „Klai­pė­ dos kon­di­te­ri­jos“ fab­ri­ko te­ri­to­ri­jo­je pra­ dė­tos ir ne­baig­tos vieš­bu­čio sta­ty­bos pa­ ju­dės dar šį mė­ne­sį. Dar­bi­nin­kai jau nuar­ dė lan­gų ert­mes den­gu­sias plokš­tes. Prieš pen­ke­rius me­tus už­kon­ser­vuo­tą pa­sta­tą ruo­šia­ma­si sta­ty­ti to­liau. As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Kra­to­si bu­vu­sio pa­va­di­ni­mo

„Jo­no na­mų“ pro­jek­to sta­ty­bos bu­vo pra­dė­tos prieš pat eko­no­mi­nį nuo­ smu­kį. Tad, prieš pen­ke­rius me­tus vos įsi­bė­gė­jus, jas te­ko nu­trauk­ti ir pa­sta­tą il­gam už­kon­ser­vuo­ti. Šią sa­vai­tę prie „Jo­no na­mų“ pra­si­dė­jo su­ju­di­mas. Pro­jek­tą vyk­ dan­čios bend­ro­vės „In­real val­dy­ mas“ ko­mu­ni­ka­ci­jos ir rin­ko­da­ros va­do­vė Rū­ta Mar­čai­tie­nė pa­tvir­ ti­no, kad sta­ty­bos pra­si­dės dar šį mė­ne­sį. „Pa­va­di­ni­mas „Jo­no na­mai“ tu­ ri ne­lem­tą šlei­fą. Tad mes sten­gia­ mės jo ne­be­var­to­ti. Lei­di­mas sta­ ty­bai yra gau­tas ad­re­su Tur­gaus g. 37, taip nuo šiol ir va­di­na­me šį pro­ jek­tą“, – tei­gė R.Mar­čai­tie­nė. Esą „Jo­no na­mais“ jis bu­vo va­ di­na­mas prieš 5 me­tus. Da­bar pa­ si­kei­tė dar­buo­to­jai, vi­sa pro­jek­to plė­to­ji­mo ko­man­da.

„Vis­kas vėl pra­si­de­da nuo pra­ džių. Da­bar pra­dė­ta tvar­ky­ti te­ri­to­ ri­ja. Pla­nuo­ja­me at­nau­jin­ti sta­ty­bą ir už­baig­ti pa­sta­tą“, – pa­tvir­ti­no R.Mar­čai­tie­nė.

Rū­ta Mar­čai­tie­nė:

Pa­va­di­ni­mas „Jo­no na­mai“ tu­ri ne­lem­tą šlei­fą. Tad mes sten­ gia­mės jo ne­be­var­ to­ti.

Su­kė­lė re­zo­nan­są

Apie 10 mln. li­tų į pro­jek­tą in­ves­ tuo­ti pla­na­vu­si bend­ro­vė „In­real val­dy­mas“ bu­vo pa­si­ry­žu­si re­ konst­ruo­ti XIX a. pa­sta­ty­tą sil­kių rū­šia­vi­mo san­dė­lį, įreng­ti vi­suo­ me­ni­nę aikš­tę.

Pa­ju­dė­jo: Tur­gaus g. 37 dar­bi­nin­kai ėmė ar­dy­ti pen­ke­rius me­tus lan­gų ert­mes den­gu­sias plokš­tes.

Vie­to­je 1945 m. pa­sta­ty­to „Klai­ pė­dos kon­di­te­ri­jos“ ga­my­bi­nio pa­ sta­to pla­nuo­ta įreng­ti 20 apar­ta­ men­tų vieš­bu­tį. Pir­ma­me aukš­te – ko­mer­ci­nės pa­skir­ties pa­tal­pas. Pro­jek­tas prie Jo­no kal­ne­lio su­ lau­kė di­džiu­lio vi­suo­me­nės su­si­ do­mė­ji­mo, kai nu­grio­vus ga­my­bi­nį pa­sta­tą bu­vo at­lik­ti ar­cheo­lo­gi­niai ty­ri­nė­ji­mai. Ta­da at­ras­tos se­no­sios Klai­pė­dos ka­pi­nės, iš­kas­ta apie 200 se­nų­jų mies­tie­čių pa­lai­kų. Juos nu­spręs­ ta per­lai­do­ti ir sta­ty­bas tęs­ti. Ta­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

čiau pla­nai įstri­go pra­si­dė­jus eko­ no­mi­niam nuo­smu­kiui. Po įša­lo – at­gi­mi­mas

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ur­ba­nis­ti­ nės plėt­ros de­par­ta­men­to di­rek­to­ rius Kas­ty­tis Ma­ci­jaus­kas pa­tvir­ti­ no, kad per kri­zę su­sto­ję pro­jek­tai ima at­si­gau­ti. „Šiaip pa­vie­nės sta­ty­bos ju­da. Tvir­ti­na­me de­ta­liuo­sius pla­nus, iš­da­vi­nė­ja­me sta­ty­bos lei­di­mus“, – sa­kė K.Ma­ci­jaus­kas. Esą sta­ty­bos toks da­ly­kas, kad jos

su­sto­ja lė­tai. Ly­giai toks pat pro­ce­ sas ir ta­da, kai jos įsi­va­žiuo­ja. „Vie­ni bank­ru­ta­vo, ki­ti pa­va­di­ ni­mus pa­kei­tė, kad­rus su­komp­lek­ ta­vo – ir pra­si­de­da dar­bai. Da­bar vis­kas vyks­ta at­sa­kin­giau. At­lie­ ka­mi rin­kos ty­ri­mai, ko kam rei­ ka, kas ką per­ka“, – tei­gė K.Ma­ ci­jaus­kas. Anks­čiau esą sta­tė bet ką, o da­ bar bet ko ne­be­per­ka. Tei­gia­ma, kad Klai­pė­dai šiuo me­tu la­biau­siai trūks­ta eko­no­mi­nės kla­sės būs­tų, ma­žes­nių bu­tų priei­na­ma kai­na.

3

KETVIRTADIENIS, liepos 12, 2012

miestas Mu­zi­ki­nis rugp­jū­tis

Pe­lė­sa­ka­liai – iš ar­ti

Kom­pen­suos Vy­riau­sy­bė

Lie­pos 13 – rugp­jū­čio 26 die­no­ mis į mu­zi­kos ir teat­ro šven­tę pa­kvies XV tarp­tau­ti­nis ope­ros ir sim­fo­ni­nės mu­zi­kos fes­ti­va­lis „Mu­zi­ki­nis rugp­jū­tis pa­jū­ry­je“. Jis šiais me­tais žiū­ro­vams pa­ ren­gė int­ri­guo­jan­čią pro­gra­mą, ku­rią vai­ni­kuos le­gen­di­nio V.Ga­ ne­li­no miu­zik­lo „Vel­nio nuo­ta­ ka“ prem­je­ra.

Pir­mą kar­tą Lie­tu­vo­je pa­si­nau­ do­jant tie­sio­gi­ne vaiz­do trans­ lia­ci­ja ga­li­ma ste­bė­ti pe­lė­sa­ka­ lių gy­ve­ni­mą. Klai­pė­do­je iš­kel­ to in­ki­lo fil­ma­vi­mas lei­džia sek­ti vi­są paukš­čių pe­rė­ji­mo pro­ce­są nuo kiau­ši­nių pa­dė­ji­mo iki liz­do pa­li­ki­mo. Šiuo me­tu in­ki­le au­ga pen­ki prieš ke­lio­li­ka die­nų iš­si­ri­ tę jau­nik­liai.

Vy­riau­sy­bė ap­si­spren­dė, kaip Sus­kys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­ mi­na­lo pro­jek­tą įgy­ven­di­nan­čiai bend­ro­vei „Klai­pė­dos naf­ta“ bus kom­pen­suo­ja­mos iš­lai­dos, pa­ tir­tos sta­tant Klai­pė­dos vals­ty­ bi­nio jū­rų uos­to inf­rast­ruk­tū­rą, bū­ti­ną ter­mi­na­lo plėt­rai ir įren­gi­ mui. Vė­liau tai pa­si­ti­kė­ji­mo tei­se val­dys Uos­to di­rek­ci­ja.

Geriausios mokyklos – ir negabiems Mies­to ta­ry­bai bus siū­lo­ma iš nau­jo ap­si­spręs­ti, ko­kiu prin­ci­pu va­do­vau­ jan­tis priim­ti moks­ lei­vius į Klai­pė­dos gim­na­zi­jų pir­mą­sias kla­ses.

a.aleksejunaite@kl.lt

Užk­liū­va vie­na gim­na­zi­ja

Kri­te­ri­jai: geriausiai uostamiestyje „Ąžuo­ly­no“ gim­na­zi­jai norima primesti ir negabius mokinius. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

dėl iš­skir­ti­nio sta­tu­so su­tei­ki­mo. „Mums bu­vo at­sa­ky­ta, nes ne­ su­ti­ko ki­tos gim­na­zi­jos. Vi­sos ki­ tos mies­to gim­na­zi­jos ne­tu­ri ap­tar­nau­ja­mos te­ri­to­ri­jos, tad kon­ ku­ruo­ki­me vie­no­do­mis są­ly­go­mis. Bet mes gim­na­zi­ja ta­po­me prieš 15 me­tų“, – sa­kė V.Priž­gin­tie­nė.

Tė­vai su­kčiau­ja

„Per­nai mes šio klau­si­mo ne­kė­lė­ me ir priė­mė­me vai­kus pa­gal dek­ la­ruo­tą gy­ve­na­mą­ją vie­tą. Ta­čiau įsi­ti­ki­no­me, jog no­rė­da­mi, kad vai­ kai įsto­tų į ge­res­nę gim­na­zi­ją, tė­ vai dek­la­ruo­ja fik­ty­vią gy­ve­na­mą­ją vie­tą“, – sa­kė „Ąžuo­ly­no“ gim­na­ zi­jos va­do­vė Vi­li­ja Priž­gin­tie­nė. V.Priž­gin­tie­nė įsi­ti­ki­nu­si, kad dirb­ti­nis mies­to te­ri­to­ri­jų pri­sky­ ri­mas ug­dy­mo įstai­goms ne­ska­ti­ na moks­lei­vių siek­ti ge­res­nių re­ zul­ta­tų. Šie­me­čiai bran­dos eg­za­mi­nų re­zul­ta­tai pa­ro­dė, kad „Ąžuo­ly­ no“ gim­na­zi­ja mies­te yra aki­vaiz­ di ly­de­rė. Iš 72 abi­tu­rien­tų gau­tų šim­tu­kų 37 pri­klau­so bū­tent šios mo­ky­mo įstai­gos auk­lė­ti­niams, li­ ku­siuo­sius iš­si­da­li­jo de­šim­ties ki­tų Klai­pė­dos mo­kyk­lų auk­lė­ti­niai. „Prieš de­šimt me­tų mes priim­ da­vo­me vi­sus moks­lei­vius. Ta­čiau ko­dėl sa­ko­ma, kad „Ąžuo­ly­nas“ su­si­ren­ka pa­čius ge­riau­sius? Pa­ žiū­rė­ki­te į rei­tin­gus, Kre­tin­gos mo­ kyk­los aukš­čiau rei­tin­guo­ja­mos nei

Pa­žeis vai­kų tei­ses

Vi­li­ja Priž­gin­tie­nė:

No­rė­da­mi, kad vai­kai įsto­tų į ge­res­nę gim­ na­zi­ją, tė­vai dek­la­ ruo­ja fik­ty­vią gy­ve­ na­mą­ją vie­tą.

kai ku­rios Klai­pė­dos gim­na­zi­jos“, – rė­žė V.Priž­gin­tie­nė. „Ąžuo­ly­no“ di­rek­to­rė pri­mi­nė, kad per­nai gim­na­zi­ja tei­kė pra­šy­mą

„Au­ku­ro“ gim­na­zi­jos va­do­vė Ly­ gi­ja Virk­šie­nė prieš­ta­ra­vo ko­le­gės po­zi­ci­jai. „Aš­tuo­nias kla­ses bai­gu­siems vai­kams ati­ma­ma kons­ti­tu­ci­nė tei­ sė mo­ky­tis ten, kur jie gy­ve­na. Jie yra mė­to­mi iš vie­nos vie­tos į ki­tą. Kai ku­rie iki da­bar laks­to po mies­ tą, taip ir ne­tu­rė­da­mi vie­tos mo­ kyk­lo­je. Jie pri­vers­ti va­žiuo­ti per vi­są mies­tą į tą mo­kyk­lą, kur ga­vo vie­tą“, – sa­kė „Au­ku­ro“ gim­na­zi­ jos di­rek­to­rė. Išk­lau­siu­si ar­gu­men­tų, ta­ry­bos ko­le­gi­ja nu­spren­dė teik­ti ta­ry­bai siū­ly­mą 2012–2013 me­tams pa­lik­ ti te­ri­to­ri­nį mo­kyk­lų ap­tar­na­vi­mo pa­si­skirs­ty­mo mo­de­lį.

Šiukš­lių rink­lia­vos gali nemažinti As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Per ket­ve­rius me­tus uos­ta­mies­čio gy­ven­to­jai už šiukš­lių tvar­ky­mą per­mo­kė­jo 8,5 mln. li­tų, ta­čiau mies­ to val­džia neap­sisp­ren­džia, ar nuo ki­tų me­tų mies­tie­čiams šią rink­lia­ vą ma­žin­ti 15 pro­c., ar už su­kaup­tas lė­šas sta­ty­ti šiukš­lių rū­šia­vi­mo li­ni­ ją ir po­že­mi­nius kon­tei­ne­rius.

„Šiais me­tais rink­lia­vos už ko­mu­ na­li­nių at­lie­kų tvar­ky­mą nu­ma­to­

Iš­v y­k a. Klai­p ė­dos me­ras Vy­t au­ tas Grub­l iaus­kas šian­d ien iš­v yks­ta į ko­man­d i­r uo­tę į Ros­to­ką da­ly­vau­t i 75-osios bu­r ia­v i­mo re­ga­tos „War­ne­ mun­de Wos­che“ ren­gi­niuo­se bei su­si­ ti­ki­me su Ros­to­ko mies­to me­ru. Uos­ta­ mies­čio va­do­vas su­grįš sek­ma­die­nį. Di­rek­to­rius. Su­si­sie­k i­mo mi­n is­te­r i­ jos skelb­t ą kon­k ur­s ą va­do­vau­t i ak­ ci­nei bend­ro­vei „Lie­t u­vos jū­r ų lai­v i­ nin­k ys­tė“ lai­mė­jo Aud­ro­n is Lu­bys. Šiuo me­tu jis yra bendrovės „Li­mar­ko lai­v i­n in­k ys­tės kom­pa­n i­ja“ vi­cep­re­z i­ den­tas. „Lie­tu­vos jū­rų lai­vi­nin­kys­tė­je“ A.Lu­bys dir­bo 1982–1993 m. Tuo­met jis bu­vo lai­va­ve­dys ir lai­vo ka­pi­to­nas. Va­do­vau­ti bend­ro­vei A.Lu­bys tu­rė­tų pra­dė­ti rugp­jū­čio mė­ne­sį. Iš vi­so kon­ kur­se da­ly­va­vo 10 kan­di­da­tų.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė

Sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos ko­le­gi­ja pri­ ta­rė siū­ly­mui, kad gim­na­zi­joms ver­tė­tų lai­ky­tis anks­čiau nu­sta­ ty­tos tvar­kos – kiek­vie­nai ug­dy­ mo įstai­gai bū­tų pri­skir­ta tam tik­ ra ap­tar­na­vi­mo te­ri­to­ri­ja. „Taip ir nė­ra ap­si­spręs­ta, ar pa­ lik­ti lais­vą moks­lei­vių priė­mi­mą į pir­mą­sias gim­na­zi­jų kla­ses, ar nu­ sta­ty­ti ap­tar­na­vi­mo te­ri­to­ri­ją. Ko­ vo pa­bai­go­je mies­to ta­ry­ba yra priė­mu­si spren­di­mą, jog pir­mu­ mo tei­sę įgy­ja as­me­nys, gy­ve­nan­ tys mo­kyk­lai pri­skir­to­je te­ri­to­ri­jo­ je. Tą pa­čią die­ną bu­vo pa­tvir­tin­tas kla­sių komp­lek­tų skai­čius. Mo­kyk­ los ėmė komp­lek­tuo­ti kla­ses va­do­ vau­da­mo­sios se­ną­ja tvar­ka, iš­sky­ rus vie­ną gim­na­zi­ją, ku­ri nu­si­sta­tė sa­vo kri­te­ri­jus“, – aiš­ki­no Klai­pė­ dos mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­jos Ug­dy­mo ko­ky­bės ir kai­tos po­sky­rio ve­dė­ja Vir­gi­ni­ja Ka­za­ kaus­kie­nė. Pa­ni­ka ki­lo, kai „Ąžuo­ly­no“ gim­ na­zi­ja į pir­mą­sias kla­ses nu­spren­dė priim­ti moks­lei­vius, at­si­žvelg­da­ma ne į tai, kur jie gy­ve­na, o į tai, kaip mo­ko­si. Po­pu­lia­ri ug­dy­mo įstai­ga su­lau­kė dvi­gu­bai dau­giau no­rin­ čių­jų čia mo­ky­tis, ta­čiau sa­vi­val­ dy­bė nu­sta­tė ri­bą – 5 kla­sės vie­nai gim­na­zi­jai.

Dienos telegrafas

ma su­rink­ti 16 mln. li­tų. Klai­pė­dos re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­mo cent­ rui rei­kės su­mo­kė­ti 13,5 mln. li­tų. For­muo­ja­si per­tek­li­nės rink­lia­vos lė­šos, to­dėl siū­lo­mi du va­rian­tai – žmo­nėms jau nuo šių me­tų spa­lio kom­pen­suo­ti 10 pro­c. rink­lia­vos, ar­ba nuo ki­tų me­tų kom­pen­suo­ ti 15 pro­c. su­mos“, – aiš­ki­no sa­vi­ val­dy­bės Mies­to ūkio de­par­ta­men­ to va­do­vas Liud­vi­kas Dū­da. Ta­čiau, no­rint jau šį ru­de­nį su­ ma­žin­ti rink­lia­vą, Klai­pė­dos re­gio­ no at­lie­kų tvar­ky­mo cent­ras vien

są­skai­tų per­skai­čia­vi­mui ir pra­ne­ ši­mų gy­ven­to­jams iš­ne­šio­ji­mui tu­ rė­tų iš­leis­ti apie 80 tūkst. li­tų. Sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos ko­le­gi­ja pri­ta­rė spren­di­mui 15 pro­c. ma­žin­ ti rink­lia­vą už ko­mu­na­li­nes at­lie­ kas nuo 2013 m. sau­sio 1-osios, nes per šiuos me­tus bū­tų su­kaup­ti dar 2,5 mln. li­tų per­tek­li­nių lė­šų. Sa­vi­ val­dy­bė nu­spren­dė iš su­si­da­riu­sių per­mo­kos lė­šų ap­mo­kė­ti at­lie­kų su­ tvar­ky­mą Lė­bar­tų ka­pi­nė­se. „Mū­sų skai­čia­vi­mais, kiek­vie­ nais me­tais šio­se ka­pi­nė­se su­si­da­

ro 1,6 tūkst. t ko­mu­na­li­nių at­lie­kų. Už­per­nai jų su­tvar­ky­mas kai­na­vo 94 tūkst., per­nai – 76 tūkst. li­tų. Ka­dan­gi šio­se ka­pi­nė­se lai­do­ja­mi Klai­pė­dos gy­ven­to­jai, o ka­pus pri­ žiū­ri klai­pė­die­čiai, va­di­na­si, at­lie­ kas čia kau­pia mū­sų mies­to žmo­ nės“, – aiš­ki­no L.Dū­da. Ta­čiau ar dėl per­mo­kos su­si­da­ riu­sias lė­šas ga­li­ma bū­tų pa­nau­ do­ti po­že­mi­niams kon­tei­ne­riams įreng­ti bei iš da­lies fi­nan­suo­ti rū­ šia­vi­mo įran­gos įsi­gi­ji­mą, tu­rės ap­ si­spręs­ti mies­to ta­ry­ba.

Pa­ta­rė­jas. Sus­kys­tin­tųjų gam­ti­nių du­ jų (SGD) ter­mi­na­lo pro­jek­tą įgy­ven­di­ nan­ti naf­tos pro­duk­tų kro­vos bend­ro­ vė „Klai­pė­dos naf­ta“ ne­t ru­k us skelbs fi­nan­sų pa­ta­rė­jo kon­k ur­są. Jis tu­rės pa­dė­t i pro­jek­t ui pri­t rauk­t i apie 600 mln. li­tų fi­nan­sa­vi­mą. Pa­ta­rė­jo pa­slau­ gos bus su­si­ju­sios su nu­ma­to­mais su­ da­r y­t i SGD ter­m i­na­lo fi­nan­s a­v i­mo san­do­riais. Ku­k u­r ū­z ai. Pa­l an­gos vals­t y­bi­nės mais­to ir ve­te­r i­na­r i­jos tar­ny­bos ins­ pek­to­r iai dėl nu­sta­t y­t ų hi­g ie­nos pa­ žei­di­mų lai­k i­nai su­stab­dė dvie­jų mo­ bi­l ių ve­ž i­mė­l ių, pre­k iau­jan­čių ku­k u­ rū­zais, veik­lą. Iš šių ve­ž i­mė­l ių bu­vo pre­k iau­ja­ma Pa­lan­gos pa­plū­di­my­je. Mir­tys. Va­kar Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 11 klai­pė­d ie­ čių mir­t ys. Mi­rė Sta­n is­lo­vas Stro­pus (g. 1923 m.), Van­da Venc­kai­t ie­nė (g. 1929 m.), Mi­chail Bu­ra­kov (g. 1931 m.), Jus­ti­na Ru­die­nė (g. 1932 m.), Bo­ris Ya­ ki­men­ko (g. 1939 m.), Vi­ta­li­ja Apo­lo­ni­ ja Preik­šie­nė (g. 1939 m.), Rū­ta Ge­ra­si­ mo­va (g. 1940 m.), Gvi­do­nas Zi­man­tas (g. 1942 m.), Al­g ir­das Jo­nas Ur­mo­nas (g. 1943 m.), Vol­de­ma­ras Gor­dei­či­kas (g. 1951 m.), Vik­tor Go­re­lov (g. 1965 m.). Ju­li­ja Ne­moš­ko­len­ko (g. 1923 m.), Ste­fa­ ni­ja Nor­k ie­nė (g. 1933 m.), Ona Re­g i­na Gra­ž u­le­vi­čiū­tė (g. 1940 m.), Vi­ta­lij Zai­ čen­ko (g. 1949 m.), Al­gir­das Gi­nai­tis (g. 1951 m.), Ro­mual­das Kny­za (g. 1955 m.), Ser­gej Dub­rovs­k ij (g. 1976 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Ro­mual­das Kny­za, Sta­n is­lo­vas Stro­ pus, Bo­r is Ya­k i­men­ko, Mi­chail Bu­ra­ kov, Rū­ta Ge­ra­si­mo­va. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ ma Ste­fa­ni­ja Nor­k ie­nė. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 8 mo­te­rys. Gi­mė 5 mer­gai­tės ir 4 ber­niu­kai, tarp jų – dvy­nu­kai. Grei­to­ji. Va­kar iki 19.30 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai su­lau­kė apie 45 iš­ kvie­t i­mų.

4

ketvirtadienis, liepos 12, 2012

miestas

Klai­pė­da – be čem­pio­nų? 1

Jį per mė­ne­sį pa­ren­gė me­ro Vy­tau­to Grub­liaus­ ko po­tvar­kiu, ant ku­rio nė­ra mies­ to va­do­vo pa­ra­šo, su­da­ry­ta dar­bo gru­pė. Jo­je – nė vie­no spor­to spe­ cia­lis­to. Dar­bo gru­pei va­do­va­vo Klai­pė­ dos me­ro pa­va­duo­to­jas Vy­tau­tas Če­pas, met­me­nis kū­rė mies­to ta­ ry­bos na­riai Sau­lius Bu­di­nas ir Al­ gir­das Grub­lys bei sa­vi­val­dy­bės Ug­dy­mo ir kul­tū­ros de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Ni­jo­lė Lau­ži­kie­nė. Di­džiau­sią ne­ri­mą spor­to bend­ ruo­me­nė­je su­kė­lė dar­bo gru­pės siū­ly­mas mies­te pa­lik­ti pen­kias biu­dže­ti­nes įstai­gas – Fut­bo­lo mo­ kyk­lą, Krep­ši­nio mo­kyk­lą, Plau­ki­ mo mo­kyk­lą, Leng­vo­sios at­le­ti­ kos mo­kyk­lą, spor­to cent­rą, ta­čiau neį­var­dy­tą. Tai ir su­kė­lė Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bei pri­klau­san­čio „Vie­su­lo“ spor­to cent­ro bend­ruo­me­nės pa­ si­pik­ti­ni­mą. „Pas mus spor­tuo­ja tūks­tan­ tis vai­kų – ket­vir­ta­da­lis vi­sų biu­ dže­ti­nes spor­to įstai­gas lan­kan­čių moks­lei­vių ir mus no­ri pa­nai­kin­ti“, – pik­ti­no­si tre­ne­riai. V.Če­pas tvir­ti­no, kad įsi­vė­lė tik ko­rek­tū­ros klai­da – pa­mirš­ta prie spor­to cent­ro įra­šy­ti „Vie­su­lo“ pa­ va­di­ni­mą. „Jis – psi­cho­lo­gas, mo­ka gra­žiai kal­bė­ti, ta­čiau jei ne­sa­me įra­šy­ ti, va­di­na­si, mū­sų li­ki­mas jau nu­ lem­tas“, – ne­nu­ri­mo vai­kus „Vie­ su­lo“ spor­to cent­re tre­ni­ruo­jan­tys spor­ti­nin­kai.

Pa­sek­mės: nuo­gąs­tau­ja­ma, kad po spor­to sis­te­mos per­tvar­kos Klai­pė­do­je ne­be­pa­vyks išug­dy­ti aukš­to

meist­riš­ku­mo spor­ti­nin­kų.

Du pa­ties vi­ce­me­ro anū­kai lan­ko bū­tent pri­va­tų spor­to klu­bą. Iš­nyks ke­lio­li­ka spor­to ša­kų

Anot V.Če­po, pa­grin­di­nes spor­ to ša­kas, ku­rios ir to­liau liks biu­ dže­ti­nė­se įstai­go­se, nu­si­sta­tys pa­

Spor­tuo­ja vi­ce­me­ro anū­kai

Dar di­des­nė pa­ni­ka ki­lo dėl ki­to spor­to sis­te­mos per­tvar­kos met­ me­nų punk­to. Ja­me nu­ma­ty­ta su­ma­žin­ti pa­ lie­ka­mo­se biu­dže­ti­nė­se įstai­go­se spor­to ša­kų skai­čių. Šiuo me­tu iš mies­to biu­dže­to pi­ ni­gų ski­ria­ma 27 spor­to ša­kų spor­ ti­nin­kams ug­dy­ti, o nu­ma­to­ma, kad spor­to ša­kų su­ma­žės iki 15 ar dar ma­žiau. „Ki­tų spor­to ša­kų, ku­rios ne­ pa­teks tarp pa­grin­di­nių, tre­ne­riai ga­lės kur­ti pri­va­čius klu­bus. Nu­ ma­to­ma įves­ti spor­ti­nin­ko krep­ še­lio sis­te­mą, tad pri­va­tūs spor­ to klu­bai taip pat gau­tų pi­ni­gų iš mies­to biu­dže­to“, – tvir­ti­no V.Če­pas. Jis skai­čia­vo, jog Klai­pė­do­je yra apie 4 tūkst. mies­to biu­dže­ti­nė­ se įstai­go­se spor­tuo­jan­čių vai­kų. Jiems ug­dy­ti per me­tus ski­ria­ma apie 10 mln. li­tų. „Šiuos pi­ni­gus pa­da­lin­ki­te iš 4 tūkst. li­tų ir išeis spor­ti­nin­ko krep­ še­lio dy­dis. Aiš­ku, vie­nos spor­to ša­kos yra pi­ges­nės, ki­tos – bran­ ges­nės, to­dėl krep­še­lių dy­džiai bus skir­tin­gi, nu­sta­to­mi pa­gal su­kur­tą me­to­di­ką“, – aiš­ki­no V.Če­pas. Jis pa­brė­žė, jog spor­ti­nin­ko krep­še­liai bus ski­ria­mi ne tik biu­ dže­ti­nė­se įstai­go­se spor­tuo­jan­ tiems vai­kams, bet ir pri­va­čius spor­to klu­bus lan­kan­tiems moks­ lei­viams. „Tai­gi pa­ra­mą iš sa­vi­val­dy­bės gaus ir da­bar vei­kian­tys pri­va­ tūs spor­to klu­bai, ta­čiau pa­dau­gės vai­kų, to­dėl krep­še­liai taps lie­ses­ni. Arit­me­ti­ka pa­pras­ta – klu­be spor­ tuo­ja 500 vai­kų, tai tiek spor­ti­nin­ ko krep­še­lio pi­ni­gų klu­bas ir gau­ na“, – tei­gė V.Če­pas.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Jie skai­čia­vo, kad įkū­rus pri­va­ čius spor­to klu­bus juos bus la­bai sun­ku iš­lai­ky­ti, pi­ni­gų, ski­ria­mų iš mies­to biu­dže­to, tik­rai neuž­ teks, to­dėl iš spor­tuo­jan­čių vai­kų rei­kės im­ti di­de­lius mo­kes­čius. „Mums rei­kės nuo­mo­tis spor­to ba­zes, mo­kė­ti tre­ne­riams at­ly­gi­ni­ mus, sam­dy­ti bu­hal­te­rius, o dar ir į tur­ny­rus, čem­pio­na­tus vai­kus nu­ vež­ti juk no­ri­si. Aki­vaiz­du, kad iš­ si­lai­ky­ti bus la­bai sun­ku. O jei rink­ si­me iš tė­vų di­de­lius mo­kes­čius, jie juk sa­vo vai­kus ves ten, kur pi­giau. Ga­li­me pra­ras­ti la­bai per­spek­ty­vių spor­ti­nin­kų, nes jie tie­siog bus pri­ vers­ti rink­tis ki­tą spor­to ša­ką, ku­ ria už­siim­ti pi­giau“, – ar­gu­men­tais kal­bė­jo tre­ne­riai.

„Kaž­ko­dėl vis ak­cen­tuo­ja­ma, jog rei­kia gai­vin­ti fut­bo­lą. Gal to­dėl ir no­ri­ma mus iš­grūs­ti kur­ti pri­va­ čių spor­to klu­bų, kad dau­giau pi­ ni­gų lik­tų fut­bo­lui. Bet kam gai­vin­ ti la­vo­ną, jei ug­do­mi čem­pio­nai?“ – spor­to sis­te­mos per­tvar­kos ne­ sup­ra­to tre­ne­riai. V.Če­pas aiš­ki­no, jog jau pir­ma­ die­nį spor­to sis­te­mos per­tvar­kos met­me­nų pro­jek­tas bus įteik­tas Klai­pė­dos me­rui. Šis esą tu­rė­tų su­ da­ry­ti dar­bo gru­pę iš spor­to spe­cia­ lis­tų, biu­dže­ti­nių įstai­gų va­do­vų. Dar­bo gru­pė ir siū­lys, ku­rios spor­to ša­kos yra pa­grin­di­nės, ir jas bus ga­li­ma pa­si­rink­ti biu­ dže­ti­nė­se įstai­go­se, o ku­rios ga­ lės bū­ti kul­ti­vuo­ja­mos tik pri­va­ čiuo­se klu­buo­se.

Komentaras Sal­vi­ni­jus Paš­kaus­kas

Vi­suo­me­n i­nės spor­to ta­r y­bos pir­m i­n in­kas

P

ats tik prieš po­rą die­nų pa­ma­ čiau spor­to sis­te­mos per­tvar­ kos met­me­nų pro­jek­tą, nors tu­rė­jau bū­ti kvie­čia­mas da­ly­ vau­ti dar­bo gru­pės po­sė­džiuo­se. Raš­ tą, ku­r į pa­ma­čiau, ga­liu įver­tin­ti, kad tai tik kaž­k ie­no pa­mąs­ty­mai, ir tiek. Aiš­ku, re­for­ma rei­ka­l in­ga, nes da­bar spor­to sis­te­mo­je taip vis­kas su­pai­nio­ ta, de­da­si ne­sup­ran­ta­mi da­ly­kai. Ta­ čiau re­for­ma ne­ga­li bū­ti to­kia dras­tiš­ ka, skaus­min­ga, su­ge­nan­ti tre­ne­rius į pri­va­čius klu­bus, nes pa­ts ži­nau, kaip sun­ku iš tė­vų pa­pra­šy­ti rink­lia­vos už tai, kad vai­kas spor­tuo­ja. Vis­kas tu­r i bū­ti da­ro­ma eta­pais. Keis­ta ir tai, kad per­tvar­kos met­me­nys ku­ria­mi va­sa­rą, kai biu­dže­ti­nė­se spor­to įstai­go­se ato­ sto­g ų me­tas. Kaž­kaip neaps­kai­čiuo­ tai vis­kas da­ro­ma, kaž­kas su­sap­na­vo ir da­bar tą sap­ną no­ri rea­li­zuo­ti. Pa­gal tą raš­tą su­pra­tau, kad bus fi­nan­suo­ja­ mos tos spor­to ša­kos, ku­rios rei­ka­lin­ gos. O kas nu­spręs, ku­rios yra rei­ka­lin­ gos? Kiek­v ie­nas biu­d že­t i­nės spor­to įstai­gos va­do­vas ma­to, kad sis­te­ma yra su­pu­v u­si ir ne­veiks­m in­ga. Ta­ čiau jie pa­tys tu­rė­tų ro­dy­ti ini­cia­ty­vą ką nors keis­ti, bet dau­ge­lis va­do­vų sė­ di ra­miai ir jiems ge­rai, nes gau­na ga­ ran­tuo­tą al­gą. Re­for­mas rei­kia da­ry­ti nuo že­miau­sios gran­dies, o ne „nu­leis­ ti“ iš vir­šaus. Ir vis dėl­to pir­miau­sia rei­ kia su­tvar­ky­ti sa­vi­val­dy­bės Kū­no kul­ tū­ros ir spor­to sky­rių, ku­ris tu­ri bū­t i koor­d i­na­to­r ius, o da­bar yra iš­ba­lan­ suo­tas, net va­do­vo nė­ra. Spor­to sky­ rius tu­ri rū­pin­tis spor­to sis­te­ma, o ne pa­vie­niai po­li­ti­kai.

„Ma­nau, ei­na­me tei­sin­ga link­ me. Es­ti­ja jau se­niai spor­tuo­ja pa­ gal šią sis­te­mą ir tu­ri daug pui­kių spor­ti­nin­kų. Sup­ran­tu biu­dže­ti­ nė­se įstai­go­se dir­ban­čių tre­ne­rių bai­mę. Ta­čiau tai tas pa­ts, kaip įpra­tus gry­bau­ti vie­na­me miš­ke bi­jo­ti ei­ti į ki­tą, nors pui­kiai ži­nai, kad ten net dau­giau gry­bų yra“, – re­ziu­ma­vo Klai­pė­dos me­ro pa­va­ duo­to­jas.

Žo­lės rie­du­lio nė­ra ir ne­bus

Vy­tau­tas Če­pas:

Aiš­ku, kad kai ku­ rios spor­to ša­kos iš­ nyks, ir kas čia to­ kio? Klai­pė­do­je nė­ra žo­lės rie­du­lio, fech­ ta­vi­mo­si ir dar nie­ ko dėl to neat­si­ti­ko.

ti spor­to bend­ruo­me­nė. Ta­čiau bus va­do­vau­ja­ma­si ir tam tik­rais kri­te­ ri­jais, at­si­žvel­gia­ma į ma­siš­ku­mą, tra­di­ci­jas, pa­sie­ki­mus. „Mū­sų tre­ne­riai ug­do Lie­tu­ vos, Eu­ro­pos čem­pio­nus, tarp­tau­ ti­nių tur­ny­rų nu­ga­lė­to­jus, ta­čiau mes ne­sa­me ma­siš­kos spor­to ša­ kos, to­dėl mums ir siū­lo­ma kur­ ti pri­va­čius klu­bus. O tai reiš­kia, kad dau­giau nei de­šimt spor­to ša­ kų Klai­pė­do­je tik­rai iš­nyks“, – į atei­tį pe­si­mis­tiš­kai žvel­gė tink­li­ nio, spor­ti­nės, me­ni­nės gim­nas­ ti­kos, reg­bio, spor­ti­nės ae­ro­bi­kos, orien­ta­vi­mo­si spor­to, šach­ma­tų, šaš­kių tre­ne­riai.

V.Če­po to­kie nuo­gąs­ta­vi­mai ne­la­ bai jau­di­no. „Aiš­ku, kad kai ku­rios spor­to ša­ kos iš­nyks, ir kas čia to­kio? Klai­pė­ do­je nė­ra žo­lės rie­du­lio, fech­ta­vi­ mo­si ir dar nie­ko dėl to neat­si­ti­ko. Ar Klai­pė­da neiš­nyks iš Lie­tu­vos spor­to že­mė­la­pio? Mes, sa­vi­val­dy­ bė, ne­sa­me at­sa­kin­gi už spor­ti­nin­ kų meist­riš­ku­mą“, – at­sa­ko­my­bės kra­tė­si vi­ce­me­ras. Jis įsi­ti­ki­nęs, kad pa­reng­tas spor­ to sis­te­mos per­tvar­kos met­me­nų pro­jek­tas yra ge­ras. Jei bus dir­ba­ma pa­gal jį, Klai­pė­ do­je ga­liau­siai bus nu­sta­ty­tas tiks­ lus spor­tuo­jan­čių vai­kų skai­čius, tre­ne­riai tu­rės dau­giau mo­ty­va­ci­ jos dirb­ti, su­si­re­gu­liuos spor­tuo­ jan­tiems vai­kams ski­ria­mų pi­ni­ gų srau­tai. „Da­bar jau­ni tre­ne­riai skun­džia­ si, kad juos uja „se­niai“. Tai ga­lės kur­ti sa­vo pri­va­čius spor­to klu­bus, rink­ti vai­kus, o sy­kiu su jais gau­ ti spor­ti­nin­kų krep­še­lio pi­ni­gų“, – re­for­mos tei­gia­my­bes ko­men­ta­vo V.Če­pas. „Kam gai­vin­ti la­vo­ną?“

Ta­čiau ke­lio­li­kos spor­to ša­kų tre­ ne­rių nuo­mo­nė prie­šin­ga – re­for­ ma Klai­pė­do­je vi­siš­kai su­žlug­dys spor­tą, uos­ta­mies­tis ne­be­ga­lės pa­ si­gir­ti čem­pio­nais.

NEMOKAMI SKELBIMAI

KASSI,

SA I KN

T A RA S

AN DA !

5

KETVIRTADIENIS, liepos 12, 2012

miestas

PRISTATO

METŲ JŪRININKO RINKIMUS Ketvirtą kartą bus tituluotas Metų jūrininkas! Titulo laimėtojas bus paskelbtas Kruizinių laivų terminale rugpjūčio 3-iąją. Liepos 13–30 d. balsuodami Jūs rinksite labiausiai šio titulo vertą jūrininką. Liepos 31 – rugpjūčio 2 d. dienraštyje „Klaipėda“ bus pristatyti 3 daugiausia balsų surinkę pretendentai.

PASIŪLYTI KANDIDATAI: 1. Anatolijus Bataščiukas, vyresnysis kapitono padėjėjas, ištikimas jūrininko profesijai. Parvyko iš Afrikos turėdamas didelių sveikatos problemų, tačiau nepasiduoda ligai ir ryžtingai siekia grįžti į jūrą. 2. Andrius Grinius, vyresnysis mechanikas, gesinant gaisrą laive užtikrino laivo įrenginių darbą, kartu su kapitonu vadovaudami įgulai sėkmingai išgelbėjo darbuotojus bei keleivius. 3. Artūras Kalibartas, vyriausiasis mechanikas, vertinamas kaip vienas geriausių, kompetentingiausių specialistų, – už žmogiškumą, šilumą ir profesionalumą. 4. Sergejus Koškinas, kapitonas, sąžiningas ir dėmesingas savo įgulai, raginantis siekti profesinių aukštumų, profesi onalumo. 5. Viktoras Kozakas, tolimojo plaukiojimo kapitonas, turintis ilgametę patirtį Lietuvos laivyne, – už savo pastovumą, ištikimybę jūrinei profesijai. 6. Juozas Liepuonius, jūrų kapitonas, aktyviai dalyvaujantis Jūrų kapitonų klubo veikloje, – už materialinę paramą Lietuvos aukštosios jūreivystės studentams, bendradarbiavimą su Jūrų muziejumi, jūrinių reliktų saugojimą.

7. Viktoras Osipovas, kapitonas, kuris kasdieniame darbe visada vadovaujasi principu: saugiai dirbanti įgula – saugus laivas, saugus krovinys. 8. Vilius Pakalniškis, tolimojo plaukiojimo kapitonas, jūrų teisės specialistas, knygos „Laivybos sąvokų aiškinimas“ autorius, – už viso gyvenimo nuopelnus Klaipėdai ir jūrai. 9. Viktoras Pozonkevičius, jaunas kapitonas, savo srities profesionalas, – už jūrininkų interesų gynimą, jų problemų viešinimą, straipsnių jūrine tematika rašymą. 10. Viktoras Račkovas, – už mokslinius jūrų ir vandenynų tyrimus, už publikacijas jūros tematika, už jaunimo skatinimą rinktis jūrininko profesiją, už didelę meilę ir ištikimybę pajūrio kraštui. 11. Romualdas Šostakas, jūrininkas, gerbiantis ir vertinantis savo profesiją, atsidavęs Lietuvai ir uostamiesčiui. 12. Vladimiras Tarasovas, nusipelnęs kapitonas, daug metų sėkmingai dirbantis jūroje, įkvėpęs ne vieną jauną kapitoną atsiduoti savo darbui ir jūrai. 13. Vytautas Valteras, jūrinio kelto kapitonas, savo srities profesionalas, daug

metų sėkmingai dirbantis AB „DFDS Seaways“. 14. Valdemaras Vizbaras, – už Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, populiarinimą bei jaunimo įtraukimą į buriavimą ir jūrinę veiklą. 15. Olegas Voitiekus, laivo „TOR Corona“ vyr. kapitono padėjėjas, turintis ilgametę patirtį, perduodantis ją savo sekėjams, profesionalus, atsakingas ir atsidavęs darbui bei komandai. 16. Vytautas Vozgirdas, vyr. mechanikas, – už ilgametį darbą, profesionalumą ir išmonę labai sudėtingomis sąlygomis perdislokuojant laivą iš Australijos į Kanarų salas. 17. Arnoldas Zažeckis, augęs jūrininko šeimoje ir dar vaikystėje susipažinęs su šia nelengva profesija, sėkmingai su ja susiejo savo gyvenimą. 18. Ričardas Zažeckis, jūrininkas, savo ilgametę patirtį perduodantis studentams bei užtikrinantis bendradarbiavimą su užsienio šalių jūreiviais. 19. Aleksandras Zbitnevas, kapitonas, turintis 30 metų darbo patirtį, gebantis užtikrinti kokybišką įgulos darbą, – už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje.

Projekto globėjas

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis Projekto rėmėjas

6

ketvirtadienis, liepos 12, 2012

nuomonės

Ša­lį iš­gel­bės re­no­va­ci­ja

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Mo­kė­ti lie­tu­viš­kai – ne „krū­ta“?

Violeta Juodelienė

E

lekt­r o­n i­n ė­j e erd­v ė­ je šmės­te­lė­jo rek­la­ma: po­pu­l ia­r us te­le­v i­z i­jos, ra­di­jo ir ren­g i­nių ve­dė­ jas gun­dė pri­si­šlie­ti prie li­te­ra­tū­ ros kla­si­k ų drau­g i­jos. Skel­bia­ma ži­n ia – ypač ba­na­l i, net, ro­dė­si, kad jos kū­rė­jai tik­rą­ją min­t į pa­ slė­pę kaž­kur 25-aja­me kad­re. Ta­ čiau ta di­d žio­ji pa­slap­t is pa­si­ro­ do esan­t i iš­t ies per­ne­lyg ne­t i­kė­ ta, kad ja pa­ti­kė­tum vos iš­g ir­dęs. Sa­vo biog­ra­fi­jos fak­tą gar­se­ny­bė at­sklei­dė agi­t uo­da­mas sek­t i jo pė­do­m is ir tap­t i li­t ua­n is­t u. Rek­ la­ma rėk­te rė­kė: stu­d i­juok li­t ua­

Gim­na­zis­tai nū­nai skai­to ne kny­gas, o drau­gų pra­ne­ši­mus feis­bu­ke. nis­ti­ką, ir bū­si „krū­tas“! Šios rek­la­mos už­sa­ko­vas – vie­na aukš­to­ji mo­kyk­la, ta­čiau ji at­spin­ di vi­so­je ša­ly­je ak­tua­lią si­tua­ci­ją. Iš tie­sų vis ma­žiau no­rin­čių­jų stu­ di­juo­t i lie­tu­v ių kal­bą, no­r in­čių­jų su ja sie­t i sa­vo pro­fe­si­nę atei­t į, skir­t i gy­ve­n i­mą li­te­ra­t ū­ros klo­ dams nag­ri­nė­ti, pro­fe­sio­na­liai re­ cen­zuo­ti, mo­ky­ti vai­kus su­pras­ti Mai­ro­n į ar A.A.Jo­ny­ną. Ką tuo­met stu­di­juo­ja jau­nie­ji poe­ tai, ap­sa­ky­mų ra­šy­to­jai, ne­pa­te­kę į vi­sa­da ma­d in­gos žur­na­l is­t i­kos srau­tą, ar tie­siog stro­pūs „ket­ver­ tu­k i­nin­kai“, dar ne­su­vo­kę, ką no­ rė­tų veik­ti gy­ve­ni­me, bet per pra­ stai mo­kan­tys tiks­liuo­sius moks­ lus – žmo­nės, dar prieš po­rą de­ šimt­me­čių su­da­rę žy­m ią da­l į li­ tua­nis­ti­kos stu­den­tų? At­sa­ky­mą pa­tei­kia bend­ro­jo priė­ mi­mo diag­ra­mos, dar­b o paieš­ kos skel­bi­mai: po­ten­cia­lūs jo­ny­ nai, pup­k iai ir šiaip fi­lo­lo­g i­jos juo­ da­dar­biai ren­ka­si va­dy­bą, tei­sę, eko­no­mi­ką – stu­di­jas, ku­rios teo­ riš­kai su­tei­kia dau­giau ga­li­my­bių vė­liau ti­kė­tis so­taus gy­ve­ni­mo. Tą pa­t į by­lo­ja ir res­pub­li­k i­niai jau­ nų­jų li­te­ra­tų kon­kur­sai: kas­met re­ tes­nės da­ly­vių gre­tos. Jo­se pa­si­tai­ ko vis stip­res­n ių au­to­r ių, bet ti­k i­

my­bė jų pa­var­des vė­liau ap­tik­ti li­ te­ra­tū­ros erd­vė­se – to­ly­g iai ma­žė­ jan­ti. Jie kaž­kur iš­si­sklai­do ir tam­ pa ei­les ra­šan­čiais rek­la­mos kū­rė­ jais, dip­lo­ma­tais ar vers­li­nin­kais. Ei­l iuo­jan­čių jau­nuo­l ių pa­si­r in­k i­ mas pro­z iš­kas: ge­r iau pil­nos ki­ še­nės šla­man­čių­jų nei ant kak­ lo šla­man­tis „Poe­zi­jos pa­va­sa­rio“ vai­ni­kas. Pa­na­šia link­me mąs­to ir ei­lių ne­ ra­šan­tys abi­tu­rien­tai. Apie jų pra­ gma­tiz­mo laips­nį by­lo­ja kad ir šių me­t ų vals­t y­bi­n ių bran­dos eg­za­ mi­nų re­z ul­ta­tai. Abi­t u­r ien­t ų lie­ tu­vių kal­bos ži­nių ly­g is – įspū­din­ gas, tiks­l iau, įspū­d in­gai že­mas. An­tai net tau­t iš­ko­jo ir pa­t rio­t iš­ ko­jo Kau­no abi­t u­r ien­tai pa­si­ro­ dė ang­lų kal­bą ge­r iau iš­ma­nan­ tys nei gim­tą­ją lie­tu­vių. Kad ir ką kal­bė­tų mis­tiš­kai blo­gai eg­za­m i­nuo­se pa­si­ro­d žiu­sių abi­ tu­r ien­t ų tė­vai, net jei pa­v ie­n iais at­ve­jais eg­za­mi­nai iš tik­r ų­jų tė­ra tik lo­te­ri­ja, fak­tas lie­ka fak­tu: gim­ na­zis­tai nū­nai skai­to ne kny­gas, o drau­g ų pra­ne­ši­mus feis­bu­ke, sa­ vo min­t is dės­to ne lo­g iš­kais, bet trum­pų­jų ži­nu­čių sti­l iu­m i pa­ra­ šy­tais sa­k i­niais. Gy­ve­na­me ang­l iš­kai kal­ban­čia­ me pa­sau­ly­je, o Lie­t u­vo­je ne­for­ ma­l ios dar­b o rin­kos tai­s yk­lės by­lo­ja, kad bent teo­r iš­kai mo­kė­ ti ang­lų kal­bą – pri­va­lu­mas dar­ bi­nan­t is net pas vie­t i­n į biz­n iu­ ką su­kan­t į vers­li­nin­ką. Tik ar ga­ li šios ap­lin­ky­bės kaip nors da­ry­ ti įta­ką gim­to­sios kal­bos mo­kė­ji­ mui ir at­leis­t i mus nuo pri­g im­t i­ nės pa­rei­gos pa­lai­k y­t i sa­vo kal­ bos gy­vas­t į? Juk tai mes at­sa­k in­g i už jos iš­l i­ ki­mą, o ne is­pa­nai, ame­r i­k ie­čiai ar ja­po­nai, ku­r iems lie­t u­v ių kal­ ba kaž­ko­dėl pa­si­ro­do to­k ia „krū­ ta“, kad dėl jos Lie­t u­vo­je lei­d žia sa­vo va­sa­ras ar net ke­le­r ius stu­ di­jų me­tus. Ki­ta ver­tus, ne pir­mas kar­tas, kai lie­tu­vių kal­ba – po­duk­ros vie­to­je. An­tai net gar­bu­sis Kris­ti­jo­nas Do­ ne­lai­tis pa­šie­pė lie­tu­vi­nin­kus, ku­ rie, užuo­t kal­bė­ję gim­tą­ja lie­tu­vių, lie­žu­vį lau­žo sle­bi­zuo­da­mi vo­kiš­ kai ar pran­cū­ziš­kai. Tiems, ku­r ie su­ge­bė­jo baig­t i mo­ kyk­lą ne­su­si­pa­ž i­nę su K.Do­ne­lai­ čiu, ma­t yt, de­ra pri­m in­t i: tai toks poe­tas. Ne, ang­l iš­kai ne­k ū­rė – tik lie­tu­viš­kai ir vo­kiš­kai. Bet pa­skai­ty­ ti ver­ta bent da­bar, sau, ne dėl pa­ žy­m io. Jo le­gen­d i­n iai „Me­tai“ – vi­ sai „krū­tas“ kū­r i­nys. Pa­ga­vus heg­ za­met­ro rit­mą, gal net tik­tų re­pui.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 750

Andriaus Deltuvos karikatūra

Žo­džiu, su­kur­ta to­kia sis­te­ma, ku­ri nau­din­ ga kaž­kam, bet tik­rai ne vals­ty­bei ir tik­rai ne Lie­tu­vos žmo­nėms.

Aiš­ku vie­na, kad „Gazp­rom“ mums du­jų kai­nų tik­rai ne­ma­žins dėl mū­sų kvai­los ir ne­to­lia­re­giš­ kos po­li­ti­kos. Par­da­vi­mo tar­pi­nin­ kai, ku­rie nu­si­grie­bia sa­vo da­lį nuo tie­kia­mų du­jų kai­nos tik­rai neiš­ nyks pa­si­kei­tus bet ko­kiai val­džiai, nes tie tar­pi­nin­kai yra su­si­ję su po­ li­ti­kos fi­nan­sa­vi­mo veiks­niu. Net­ gi at­virkš­čiai – du­jų per­par­da­vi­nė­ to­jai yra suin­te­re­suo­ti kuo di­des­ne jų kai­na, nes tuo­met gau­na di­des­nį pro­cen­tą nuo to pa­ties par­duo­to ža­ lia­vos kie­kio. Aki­vaiz­du, su­kur­ta to­kia sis­te­ma, ku­ri nau­din­ga kaž­kam, bet tik­rai ne

karštas telefonas

397 728

telefonas@kl.lt

Šiukš­les iš­ve­ža lai­ku

Ku­rį lai­ką pa­gy­ve­nau Klai­pė­do­je ir pa­ ste­bė­jau, kad šiukš­lių iš­ve­ži­mo klau­si­ mas čia yra iš­spręs­tas be­ne ge­riau­siai Lie­tu­vo­je. At­lie­kos iš­ve­ža­mos lai­ku, su­ren­ka­ma net tai, kas at­si­du­ria ant že­mės prie kon­tei­ne­rių. Iš­kart ma­ty­ti, kad vi­sam šiam rei­ka­lui va­do­vau­ja iš­ min­tin­gi žmo­nės ir dir­ba ge­ri dar­buo­ to­jai. Ki­tuo­se mies­tuo­se pa­dė­tis nė­ra pra­sta, bet Klai­pė­do­je – ge­riau­sia. Šiau­lie­tis

vals­ty­bei ir tik­rai ne Lie­tu­vos žmo­ nėms. Tai­gi lie­ka vie­nin­te­lė išei­tis – re­ no­va­ci­ja. Tik tai ga­li iš­gel­bė­ti vals­ ty­bę nuo vi­siš­ko skur­do ir na­cio­na­ li­nio bank­ro­to. Ge­riau jau mo­kė­ti ban­kui, o ne du­ jų tie­kė­jui. Ta­čiau šios tie­sos nie­kas nees­ka­ luo­ja, nes ir pa­ts na­mų at­nau­ji­ni­mo pro­ce­sas yra ne­nau­din­gas nei du­ jų tie­kė­jams, nei po­li­ti­kams, nei ši­ lu­mos ga­min­to­jams, ku­rie taip pat gau­na pel­no iš sa­vo veik­los. To­dėl ga­li­ma sa­ky­ti, kad re­no­va­ ci­jos pro­ce­sas Lie­tu­vo­je yra su­žlug­ dy­tas, o da­bar su­si­du­ria­me su re­kor­ di­nė­mis du­jų kai­no­mis, ku­rias teks su­mo­kė­ti ar­tė­jan­čią žie­mą. Ga­li­ma įtar­ti, kad to­kia si­tua­ci­ ja bu­vo su­kur­ta spe­cia­liai ki­tai Vy­ riau­sy­bei, ku­rios dau­gu­mą su­da­rys kai­rie­ji po­li­ti­kai. Bu­vu­sio­ji Sei­mo ka­den­ci­ja da­bar­ti­nei pa­ren­gė „do­ va­nė­lę“ – į bank­ro­tą nu­va­ry­tą „Sod­ rą“, o ši ka­den­ci­ja pa­ren­gė „do­va­ną“

ru­de­nį iš­rink­si­miems sei­mū­nams – ab­sur­diš­kai di­de­les du­jų kai­nas. Bė­da ta, kad šios kai­nos vals­ty­ bę ga­li su­sprog­din­ti iš vi­daus, nes dar dau­giau žmo­nių jau ar­tė­jan­čią žie­mą ne­pa­jėgs su­si­mo­kė­ti už šil­ dy­mą. Dau­gy­bės gy­ven­to­jų iš­lai­dos bus di­des­nės už rea­lią­sias pa­ja­mas, tad ga­li­ma lauk­ti di­de­lio so­cia­li­nio ne­pa­si­ten­ki­ni­mo. Tu­rint ome­ny­ je, kad pa­ti vals­ty­bė, tiks­liau, po­li­ ti­kai, pa­tai­kau­da­mi deg­ra­da­vu­siai rin­kė­jų gru­pei, rea­li­za­vo iš­lai­ky­ti­nių ir nu­skriaus­tų­jų gar­bi­ni­mo po­li­ti­ką, įtam­pos ga­li bū­ti tik­rai daug. To­dėl ki­tas Sei­mas tu­rė­tų pir­ miau­sia grieb­ti jau­tį už ra­gų – rim­tai spręs­ti dau­gia­bu­čių na­mų re­no­va­ci­ jos klau­si­mą, o ne imi­tuo­ti spren­di­ mus, kaip bu­vo iki šiol. Na­mai tu­ri bū­ti re­no­vuo­ja­mi prie­ var­ta, nes tai su­si­ję ne su pri­va­čiu bu­tų sa­vi­nin­kų, o na­cio­na­li­niu in­te­ re­su, ku­ris yra šiuo lai­ko­tar­piu pa­ts svar­biau­sias.

Va­ly­to­jai vis lau­kia liū­ties

pa­keis­ti su­du­žu­sį laik­ro­džio stik­ liu­ką. Nuė­jau į vie­ną, pa­sa­kė, kad ne­tai­so. Ki­to­je lau­kė toks pat at­ sa­ky­mas. Jau bu­vau pra­ra­du­si vil­ tį, kad kas nors ma­no laik­ro­dį pa­ tai­sys. O man jis bu­vo ypa­tin­gas – se­sers do­va­na. Tik ge­ro­kai vė­ liau kaž­kas pa­ta­rė nuei­ti į laik­ro­ džių tai­syk­lą ne­to­li tur­gaus. Ten meist­ras ap­žiū­rė­jo ma­no bran­ ge­ny­bę ir pa­ža­dė­jo pa­da­ry­ti vis­ ką, kas įma­no­ma. Po ke­lių die­nų laik­ro­džio stik­liu­kas bu­vo pa­keis­ tas. La­bai džiau­giau­si.

A.Sta­niu­lio straips­ny­je „Po­že­mi­nės pe­rė­jos lau­kia re­mon­to“ („Klai­pė­da“, 2012 06 28) mies­to va­do­vai gi­ria­si ne­ bū­tais dar­bais. Aš ne­su­tin­ku, kad po­že­ mi­nė pe­rė­ja ties Pi­lies til­tu yra ge­riau­ sia ir esą nuo­lat pri­žiū­ri­ma. Kiek­vie­ną die­ną vaikš­tau šia pe­rė­ja. Ją va­lo, ta­čiau tik­rai ne tris kar­tus per sa­vai­tę, kaip gi­ ria­ma­si. Jei kas nors pri­der­gia šią pe­ rė­ją, tai dvi sa­vai­tes nie­kas jos ne­va­lo. Ma­tyt, va­ly­to­jai lau­kia liū­ties. Klai­pė­die­tis

Re­gi­man­tas Alio­nis

Laik­ro­di­nin­ko paieš­kos už­tru­ko

Ine­ta

Il­gą lai­ką ieš­ko­jau tai­syk­los, ku­ rio­je dir­ban­tis meist­ras ga­lė­tų

Pa­ren­gė Mil­da Ski­riu­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

reklamos skyrius: 397 Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

I

š tie­sų dau­gia­bu­čių na­mų re­no­va­ci­ja iš­gel­bė­tų ša­lį ir jos žmo­nes iš eko­no­mi­nės kri­zės, ku­ri, kaip per­spė­ jo net pa­ti Pre­zi­den­tė, dar lau­ kia vi­sos ES. Fak­tas tas, kad re­no­vuo­tų na­ mų bu­tų sa­vi­nin­kai už šil­dy­mą žie­mą mo­ka bent tris kar­tus ma­ žiau. Tei­gia­ma, kad ši pa­ slau­ga, ypač san­da­riuo­se na­muo­se, ku­riuo­se re­ no­vuo­ti vi­si maz­gai, ga­li kai­nuo­ti tik li­tą už kvad­ ra­ti­nio met­ro šil­dy­mą per mė­ne­sį. Ne­sun­ku ap­skai­ čiuo­ti, kad iš­lai­dos pa­sko­ lai, skir­tai na­mui at­nau­jin­ ti, bus pa­na­šiai to­kios pat ar­ba ma­žes­nės, kaip ir iš­ lai­dos už ne­re­no­vuo­to na­ mo šil­dy­mą. Žo­džiu, re­no­va­ci­jos nau­ da yra aki­vaiz­di. Ta­čiau ji iki šiol vy­ko sti­chiš­kai, ig­no­ruo­jant stra­te­gi­ nius vals­ty­bės pla­nus ir po­rei­kius.

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

397 730

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

397 713 397 705

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

ketvirtadienis, liepos 12, 2012

lietuva

Tre­ji visuomenės pasitikėjimo me­tai Šian­dien su­kan­ ka ly­giai tre­ji me­tai, kai Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė pra­ dė­jo sa­vo ka­den­ ci­ją. „Prisiekiu bū­ ti ištikima Lietuvos Respublikai“, – 2009 m. liepos 12-osios vi­ dudienį ištarė Prezi­ dentė padėjusi ran­ ką ant Konstitucijos.

Pa­ra­ma: Pre­zi­den­tė rė­mė And­riaus Ku­bi­liaus

va­do­vau­ja­mą Vy­riau­sy­bę, nors ir ne­ven­gė at­ kreip­ti dė­me­sio į lė­tai ju­dan­čias re­for­mas.

Vals­ty­bės va­do­ve D.Gry­baus­kai­tė bu­vo iš­rink­ta 2009 m. ge­gu­žės 17 d., jau pir­ma­ja­me pre­zi­den­to rin­ ki­mų tu­re su­rin­ku­si dau­giau kaip mi­li­jo­ną Lie­tu­vos rin­kė­jų bal­sų. Vi­sus tre­jus me­tus ak­ty­viai tiek vi­daus, tiek už­sie­nio po­li­ti­ko­je da­ly­va­vu­si D.Gry­baus­kai­tė iš­lie­ka nea­be­jo­ti­na vi­suo­me­nės ap­klau­sų ly­de­rė. Šiuo me­tu ja pa­si­ti­ki dau­ giau kaip du treč­da­liai Lie­tu­vos gy­ ven­to­jų. Po­li­to­lo­gai pa­ste­bi, kad per li­ku­ sius dve­jus ka­den­ci­jos me­tus var­ gu ar at­si­ras po­li­ti­nis kon­ku­ren­tas da­bar­ti­nei Pre­zi­den­tei, ga­lin­tis jai mes­ti rim­tą iš­šū­kį 2014 m. Lie­tu­ vos va­do­vo rin­ki­muo­se.

Inau­gu­ra­ci­ja: tar­nau­ti tau­tai ir vals­ty­bei Pre­zi­den­tė D.Gry­baus­kai­tė pri­sie­kė 2009 m. lie­pos

„Klaipėdos“ inf.

Gedimino Bartuškos, BFL, prezidentūros nuotr.

Ti­kė­ji­mas: susitikusi su Bal­ta­ru­si­jos pre­zi­den­tu

Aliak­sand­ru Lu­ka­šen­ka Lietuvos vadovė bergž­ džiai vylėsi jį pasukti demokratijos keliu.

12 d.

Su­si­ti­ki­mas: Lie­tu­vos Pre­zi­den­tė bu­vo pir­mo­

ji už­sie­nio ly­de­rė, ku­riai leis­ta ap­lan­ky­ti įkalintą Uk­rai­nos eksp­rem­je­rę Ju­li­ją Ty­mo­šen­ko.

At­sis­vei­ki­ni­mas: D.Gry­baus­kai­tė 2010-ųjų va­sa­rą į pa­sku­ Ka­ry­ba: Pre­zi­den­tė ne­ven­gia iš­vyk­ti į ka­ri­nes pra­ty­bas, ap­ Mi­si­ja: D.Gry­baus­kai­tė yra ap­lan­kiu­si Lie­tu­vos ka­rius, tar­

ti­nę ke­lio­nę pa­ly­dė­jo pre­zi­den­tą Al­gir­dą Bra­zaus­ką.

žiū­rė­ti ir ne­tgi iš­ban­dy­ti gink­luo­tę.

nau­jan­čius Af­ga­nis­ta­ne.

At­si­pa­lai­da­vi­mas: šven­tė­je „Grok, Ak­cen­tas: tris­pal­vę ply­te­lę į Lais­vės ke­lio pa­mink­lą Sir­ga­lė: Pre­zi­den­tė nie­ka­da ne­pa­mirš­ta pa­svei­kin­ Da­ro: D.Gry­baus­kai­tė kas­met ak­ty­

Jur­ge­li!“ Prezidentę įsu­ko šo­kio sū­ ku­rys.

sos­ti­nė­je įmū­ri­jo lais­vės ir de­mok­ra­ti­jos puo­se­lė­ji­ mo svar­bą pa­brė­žian­ti D.Gry­baus­kai­tė.

ti aukš­tas vie­tas tarp­tau­ti­nė­se var­žy­bo­se užė­mu­ sių Lie­tu­vos spor­ti­nin­kų.

viai da­ly­vau­ja šva­ri­ni­mo­si ak­ci­jo­je „Da­rom“.

8

ketvirtadienis, liepos 12, 2012

užribis Spro­gi­mas nu­žu­dė vy­rą

Nut­vė­rė te­le­fo­nų va­gis

Išė­jo ir ne­grį­žo

Tre­čia­die­nio ry­tą Ši­lu­tės raj., Leit­gi­rių k. ga­ra­že įreng­to­ je ma­ši­nų re­mon­to dirb­tu­vė­ je įvy­ko spro­gi­mas. Sug­riu­vo mū­ri­nis pa­sta­tas, su­nio­ko­ti vi­ du­je ir gre­ta bu­vę au­to­mo­bi­ liai. Šei­mi­nin­kas žu­vo. Ma­no­ ma, kad spro­gi­mas įvy­ko kei­ čiant ant tra­lo sto­vė­ju­sio au­ to­mo­bi­lio du­jų įran­gą.

Uos­ta­mies­čio 2-ojo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­rei­gū­nai su­lai­ kė 25 m. Ine­są N. ir 38 m. be­ na­mį Ri­man­tą S., ku­riuos įta­ ria pa­vo­gus mo­bi­lio­jo ry­šio te­ le­fo­ną. Pag­rob­ta­sis te­le­fo­nas su­ras­tas. Po­li­ci­nin­kai tu­ri įta­ ri­mų, kad šie bend­ri­nin­kai ga­ li bū­ti įvyk­dę dau­giau pa­na­šių nu­si­kal­ti­mų.

Ieš­ko­ma din­gu­si 35 m. Bro­žy­ nų g. gy­ven­to­ja Ga­li­na Leont­je­ va. Lie­pos 8 d. ji išė­jo iš na­mų ir din­go. Mo­te­ris yra apie 164 cm ūgio, mė­ly­nų akių, gels­vų plau­ kų, ne­šio­ja il­gų tam­sių plau­ kų pe­ru­ką, ant smak­ro tu­ri pig­ men­ti­nių dė­mių, ant de­ši­nio pe­ ties – ta­tui­ruo­tę. Pra­šo­ma pa­ skam­bin­ti tel. 354 164 ar­ba 112.

Jū­ra spen­džia spąs­tus

Iš­kil­mės: dau­ge­lis svei­kin­to­jų savo jau­nie­siems ko­le­goms lin­kė­jo

kant­ry­bės ir są­ži­nin­gu­mo.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Po­li­ci­nin­kų gre­tas pil­do mo­te­rys Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Va­kar Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­ riau­sia­ja­me ko­mi­sa­ria­te iš­kil­min­ gai tar­nau­ti žmo­nių ir Tė­vy­nės ge­ ro­vei pri­sie­kė 21 po­li­ci­nin­kas. Dau­ giau nei treč­da­lis – mer­gi­nos.

Maž­daug pu­sė jų bai­gė Po­li­ci­jos mo­kyk­lą. Ki­ti įgi­jo iš­si­la­vi­ni­mą ko­le­gi­jo­ se bei uni­ver­si­te­tuo­se, o su po­li­ci­ jos dar­bu su­si­pa­ži­no še­šių sa­vai­čių kur­suo­se. Di­džio­ji dau­gu­ma nau­jų­jų pa­rei­ gū­nų pa­skir­ti dirb­ti Kri­mi­na­li­nė­je po­li­ci­jo­je. Po ke­lis iš­vy­ko į Plun­gės, Rie­ta­vo, Pa­lan­gos po­li­ci­jos ko­mi­ sa­ria­tus. Jau­nuo­sius ko­le­gas pa­

svei­ki­no ko­mi­sa­ria­to vir­ši­nin­kas Be­no­nas Iva­naus­kas. Jis lin­kė­jo tar­ny­bo­je ryž­to ir są­ži­nin­gu­mo. Aš­tuo­nioms pa­rei­gū­nėms ir 13ai pa­rei­gū­nų pa­lai­mi­ni­mą su­tei­kė ku­ni­gas Vi­lius Vik­to­ra­vi­čius. „Jo­kie moks­lai ne­su­tei­kia žmo­ gui iš­min­ties. Ne­pa­mirš­ki­te, esa­ te žmo­nės ir dirb­si­te žmo­nių ge­ro­ vei“, – tei­gė ku­ni­gas. Po­li­ci­jos ve­te­ra­nas vy­res­ny­sis ko­mi­sa­ras Val­das Ba­ly­nas jau­di­no­ si sto­vė­da­mas prieš tar­ny­bą pra­de­ dan­čius jau­nuo­lius. „Ne kiek­vie­nam lem­ta duo­ti to­ kią prie­sai­ką. Tai šven­tas dar­bas. Jūs gin­si­te žmo­nių tei­ses ir lais­vę. Pra­šau, ne­pa­že­min­ki­te po­li­ci­nin­ko var­do, ne­su­lau­žy­ki­te Tė­vy­nei duo­ to žo­džio“, – pra­šė ve­te­ra­nas.

Iš dar­bo – į li­go­ni­nę Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Tik per ste­buk­lą tra­ge­di­ja ne­si­ bai­gu­si ne­lai­mė įvy­ko bend­ro­vė­ je „Klai­pė­dos kar­to­nas“. Čia dar­bo me­tu bu­vo sun­kiai su­ža­lo­tas dar­ bi­nin­kas.

Apie ne­lai­mę me­di­kams pra­neš­ ta tre­čia­die­nio nak­tį 4.35 val. Tuo me­tu 1954 m. gi­męs au­tok­rau­tu­ vo vai­ruo­to­jas ant­ra­ja­me įmo­nės aukš­te, kur vyks­ta ga­my­ba, ve­žė po­pie­riaus ri­ti­nį. Stai­ga po krau­tu­vo ra­tais įlū­žo grin­dys, ir ra­tas įsmu­ko į sky­lę. Krau­tu­vas ap­si­ver­tė ir pri­spau­dė vai­ruo­to­ją. Ne­lai­mės me­tu žmo­gui lū­žo ko­jos ir du­bens kau­las, smar­ kiai su­trenk­ta gal­va. Į li­go­ni­nę nu­ ken­tė­ju­sy­sis pa­te­ko są­mo­nin­gas, jo gy­vy­bei pa­vo­jus ne­grė­sė, bet su­ža­ lo­ji­mai bu­vo rim­ti. Ry­tą į bend­ro­vę ne­lai­mės vie­tos ap­žiū­rė­ti at­vy­ko dar­bo ins­pek­to­ rė. Apie įvy­kį pra­neš­ta sa­vi­val­dy­

bės Sta­ty­bos lei­di­mų ir sta­ti­nių prie­žiū­ros sky­riaus spe­cia­lis­tams. Jie tu­rė­tų nu­spręs­ti, ko­dėl įlū­žo grin­dys. Me­di­kai apie dar­bi­nin­ko su­ža­lo­ ji­mus pa­si­sa­kys vė­liau. Šią sa­vai­tę uos­ta­mies­čio Dar­bo ins­pek­ci­jos pa­rei­gū­nams te­ko do­ mė­tis dar vie­no žmo­gaus su­ža­lo­ji­ mo ap­lin­ky­bė­mis. Ant­ra­die­nį prieš­piet Lie­pų gat­ vė­je esan­čios me­ta­lo lau­žo su­ pirk­tu­vės te­ri­to­ri­jo­je šios įmo­nės va­do­vas ap­ti­ko be są­mo­nės gu­lin­tį čia dir­bu­sį vy­rą. Jo gal­va bu­vo su­ ža­lo­ta. Gre­ta gu­lė­jo šio žmo­gaus dvi­ra­tis. Dėl gal­vos trau­mos 1968 m. gi­męs žmo­gus gy­do­mas li­go­ni­ nės Rea­ni­ma­ci­jos sky­riu­je. Kaip dar­bi­nin­kas bu­vo su­ža­lo­tas, te­be­siaiš­ki­na­ma. Ne­lai­mės iš­va­ka­ rė­se bend­ro­vės va­do­vas nu­ša­li­no šį vy­rą nuo dar­bo, nes jis bu­vo la­ bai gir­tas. Spė­ja­ma, kad ant­ra­die­ nį į dar­bą jis at­vy­ko taip pat ne­blai­ vus, ga­lė­jo nu­griū­ti nuo dvi­ra­čio ir taip su­si­ža­lo­ti gal­vą.

Jū­ra da­bar – šil­tes­nė, bet ir kur kas pa­vo­ jin­ges­nė nei sa­vai­tės pra­džio­je. Gel­bė­to­jai ne­tu­rė­jo lai­ko il­sė­tis, te­ko ne tik gel­bė­ ti sken­du­sius poil­ siau­to­jus, bet ir ra­ gin­ti ma­žy­lių tė­vus sau­go­ti sa­vo at­ža­las. Dau­gu­mo­je pa­plū­ di­mio ruo­žų prie pat kran­to su­si­for­ma­vo gi­lios duo­bės. Pa­vo­jai: gel­bė­to­jų per­spė­ji­mai pa­sie­kia ne vi­sus poil­siau­to­jus. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Tre­čia­die­nio ry­tą, apie pu­sę aš­tun­ tos Meln­ra­gė­je ties pa­grin­di­niu įė­ ji­mu sken­do mer­gi­na. Gel­bė­to­jai tuo me­tu dar ne­dir­bo. Ją iš­gel­bė­ jo ant kran­to bu­vę žmo­nės. Mer­gi­ na nu­ga­ben­ta į li­go­ni­nę. Ka­dan­gi mer­gi­na yra ka­riš­kė, įvy­kį tir­ti ėmė­si ka­ro po­li­ci­ja. Klai­pė­dos pa­plū­di­miuo­se va­ kar iš­gel­bė­ti ke­tu­ri sken­dę žmo­nės, dar pen­kis­kart gel­bė­to­jai sku­bė­jo į pa­gal­bos šauks­mą, bet poil­siau­to­ jai pa­tys pa­sie­kė kran­tą. Smiltynė­ je skęsti pradėjusį prancūzą bandė gelbėti rusas, abu į krantą ištraukė

gelbėtojai. Pa­lan­go­je iš­gel­bė­ti ke­tu­ ri, Šven­to­jo­je – vie­nas, Ni­do­je – du sken­dę žmo­nės. Vi­si jie ne­pai­sė gel­ bė­to­jų įspė­ji­mų, o Ni­do­je drą­suo­lių ne­sus­tab­dė net „Stop“ juos­ta. Ant­ra­die­nį Gi­ru­liuo­se gel­bė­to­jai iš gi­lios duo­bės trau­kė tris paaug­ lius. 12, 13 ir 15 me­tų iš Kė­dai­nių at­vy­kę paaug­liai ne­klau­sė gel­bė­to­ jų įspė­ji­mų, ne­pai­sė įspė­ja­mų­jų už­ ra­šų ir bri­do į jū­rą ten, kur kran­tas bu­vo už­tver­tas spe­cia­lią­ja juos­ta. Net­ru­kus paaug­liai pa­ju­to, kad prie pat kran­to iš­muš­ta duo­bė yra per­ne­lyg gi­li. Gel­bė­to­jai juos iš­ trau­kė, du iš jų pa­te­ko į li­go­ni­nę. Moks­lei­viai pa­ty­rė šo­ką ir bu­vo iš­ se­kę ko­vo­da­mi dėl gy­vy­bės.

Klai­pė­dos gel­bė­ji­mo tar­ny­bos vy­ riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Alek­sand­ras Siak­ki ti­ki­no, kad tą­dien bu­vo pa­vo­ jin­ga mau­dy­tis. Oras kei­tė­si, o vė­jui rims­tant, pa­pras­tai pa­di­dė­ja trau­ka į jū­rą. Va­kar, gel­bė­to­jo tei­gi­mu, be­si­ mau­dan­tie­siems grė­sė dar di­des­nis pa­vo­jus. Šy­lant van­de­niui, vis dau­ giau žmo­nių no­ri mau­dy­tis. Ta­čiau šio­mis die­no­mis di­dė­ja ban­ga­vi­mas ir grįž­ta­mo­sios ban­gos dar la­biau trau­ kia gi­lyn į jū­rą. Be to, be­veik vi­sa­me Lie­tu­vos pa­jū­ry­je prie pat kran­to iš­ plak­tos la­bai gi­lios iš­ti­si­nės duo­bės, to­dėl tė­vai tu­rė­tų la­bai sau­go­ti vai­ kus. Pa­jū­ry­je me­di­kai gel­bė­jo šir­šių su­gel­tus žmo­nes bei aukš­to krau­jos­ pū­džio ka­muo­ja­mus poil­siau­to­jus.

Už ža­lą ma­ši­noms – iš­mo­kos 1

Mi­ni­jos gat­vė­je va­sa­rį at­ ply­šęs grei­tį slo­pi­nan­tis kal­ne­lis pa­vo­jin­gai styp­so­jo tol, kol vie­nas neap­si­ken­tęs vai­ruo­to­jas pa­ skam­bi­no Klai­pė­dos me­ro Vy­tau­to Grub­liaus­ko žmo­nos In­gos te­le­fo­nu. Klai­pė­die­tis apie įvy­kį mė­gi­no pra­ neš­ti Bend­ra­jam pa­gal­bos cent­rui, ta­čiau veiks­mų ne­bu­vo im­ta­si. Šio­ je gat­vė­je at­ply­šęs kal­ne­lis yra su­ga­ di­nęs vie­no klai­pė­die­čio au­to­mo­bi­lį. Dar vie­nas ne­lai­min­gas at­si­ti­ki­mas nu­ti­ko Bal­ti­jos pro­spek­te. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ bos ko­le­gi­ja va­kar pri­ta­rė siū­ly­mui skir­ti 641 li­tą vai­ruo­to­jų pa­tir­tai ža­lai ap­mo­kė­ti. „Mes ti­ki­mės, kad ge­ra­no­riš­kai šią ža­lą pa­dengs kal­ne­lius įren­gu­ si įmo­nė, nes kal­ne­liai ne­bu­vo ko­ ky­biš­kai įreng­ti“, – tei­gė J.Si­mo­ na­vi­čiū­tė. Nors įsta­ty­mai nu­ma­to,

Pokyčiai: ne­ko­ky­biš­ki, ža­los vai­ruo­to­jams pri­da­rę grei­tį slo­pi­nan­tys

kal­ne­liai jau kei­čia­mi nau­jais, sta­cio­na­riais.

kad mies­to gat­vių sa­vi­nin­kas yra sa­vi­val­dy­bė ir ji yra at­sa­kin­ga už tai, kad sta­ti­niai ne­pri­da­ry­tų ža­los gy­ven­to­jams, ta­čiau mė­gi­ni­mai iš­ si­rei­ka­lau­ti kom­pen­sa­ci­ją daž­niau­ siai žlun­ga. Per me­tus sa­vi­val­dy­bė gau­na apie 20 pra­šy­mų kom­pen­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

suo­ti mies­tie­čių pa­tir­tą ža­lą dėl ke­lio duo­bių, at­ply­šu­sių kal­ne­lių ar at­vi­rų lie­taus ka­na­li­za­ci­jos šu­li­ nių, į ku­riuos įva­žia­vo jų ma­ši­nos. Šie­met į sa­vi­val­dy­bę su pra­šy­mais kom­pen­suo­ti pa­tir­tą ža­lą jau krei­ pė­si 7 as­me­nys.

9

KETVIRTADIENIS, liepos 12, 2012

klaipėdos verslas Trūks­ta su­vi­rin­to­jų

Nau­jas bank­ro­tas

„Prin­cess Daph­ne“

So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­ bo mi­nist­ras pa­tvir­ti­no pro­fe­ si­jų, ku­rių dar­buo­to­jų trūks­ ta, są­ra­šą. 2012 m. II pus­me­ tį Klai­pė­do­je rei­kia su­vi­rin­to­jų ir me­ta­li­nių lai­vų kor­pu­sų su­ rin­kė­jų, ki­tuo­se mies­tuo­se – res­to­ra­no vi­rė­jų, tarp­tau­ti­nių pa­vo­jin­gų kro­vi­nių ga­be­ni­mo vai­ruo­to­jų.

Uos­ta­mies­čio te­ri­to­ri­nė dar­bo bir­ža ga­vo Klai­pė­dos apy­gar­ dos teis­mo nu­tar­tį dėl dar vie­ nos bank­ru­ta­vu­sios bend­ro­vės. Bank­ro­tas pri­pa­žin­tas įmo­nei „Va­ka­rų vers­lo vi­zi­ja“. Ji yra lik­ vi­duo­ja­ma. Pag­rin­di­nė veik­ la bu­vo maž­me­ni­nė pre­ky­ba spe­cia­li­zuo­to­se par­duo­tu­vė­se. Įmo­nė­je dar­buo­to­jų nė­ra.

Šian­dien Klai­pė­dos krui­zi­ nių lai­vų ter­mi­na­le pri­si­švar­ta­ vo ke­lei­vi­nis lai­vas „Prin­cess Daph­ne“, plau­kio­jan­tis su Por­ tu­ga­li­jos vė­lia­va. Lai­vas šį se­zo­ ną uos­ta­mies­ty­je ap­si­lan­kė jau 4 kar­tą. Tai jau 20 krui­zi­nis lai­ ne­ris, at­plau­kęs į Klai­pė­dą šią va­sa­rą. Iš vi­so šį se­zo­ną uos­ta­ mies­tį ap­lan­kys 46 lai­ne­riai.

Ce­men­to rin­ko­je – dar vie­nas žai­dė­jas As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Pa­sau­li­nio kon­cer­no „Hei­del­berg­ ce­ment“ ant­ri­nė įmo­nė – rim­tas kon­ku­ren­tas vie­nam stam­biau­ sių ce­men­to ga­min­to­jui Lie­tu­vo­je „Ak­me­nės ce­men­tui“. Uos­ta­mies­ čio lais­vo­jo­je eko­no­mi­nė­je zo­no­je „Hei­del­berg­ce­ment Klai­pė­da“ ati­ da­rė nau­ją ce­men­to lo­gis­ti­kos, fa­ sa­vi­mo ir pre­ki­nio be­to­no ga­my­ bos ter­mi­na­lą. Dai­rė­si: Ja­po­ni­jos vers­li­nin­kų de­le­ga­ci­jos ap­si­lan­ky­mo tiks­las – žval­gy­tu­vės Klai­pė­dos uos­te.

Šid­laus­kie­nė. Sve­čiais iš To­li­mų­jų Ry­tų džiau­gė­si Lie­tu­vos jū­rų kro­ vos kom­pa­ni­jų pre­zi­den­tas Aloy­ zas Kuz­mars­kis, – esą tai pa­ro­do mū­sų vals­ty­bės pra­mo­ni­nį ir jū­ri­ nį po­ten­cia­lą. „Pri­pa­žįs­ta­mas jū­ri­nis sek­to­ rius, kaip la­bai svar­bi eko­no­mi­kos sri­ties ša­ka, ir uos­to kro­vos kom­ pa­ni­jų kon­ku­ren­cin­gu­mo pra­na­ šu­mai prieš ki­tus Bal­ti­jos ša­lių uos­tus. Ant­ra ver­tus, trans­por­ to tran­z i­to pro­jek­tai „Sau­l ė“, „Vi­kin­gas“ ir ki­ti tu­ri la­bai ge­ rą per­s pek­ty­v ą, jie pa­s i­tei­s i­n o kaip efek­ty­vūs ir il­ga­lai­kiai. Tai – stip­rio­ji mū­sų pu­sė“, – tvir­ti­ no A.Kuz­mars­kis. Ne pir­ma vieš­na­gė

Kon­ku­ren­ci­ja ver­čia in­ves­tuo­ti

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Klai­pė­da – ki­nų ir ja­po­nų aki­ra­ty­je Šią sa­vai­tę ypa­tin­gą dė­me­sį Klai­pė­dai ėmė ro­dy­ti vers­lo at­sto­vai iš To­li­mų­jų Ry­tų. Ja­po­nai uostamiestyje ieš­ko­jo nau­ jų vers­lo par­tne­rių, o ki­nai vėl žval­gė eko­ no­mi­nes ga­li­my­bes. As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Sankt Pe­ter­bur­gą iš­keis į Klai­pė­dą?

Ja­po­ni­jos vers­lo at­sto­vai ne­slė­pė, kad jų tiks­las iš­siaiš­kin­ti, ko­kios ga­li­my­ bės vež­ti kro­vi­nius per Lie­tu­vą. „Juos do­mi­na al­ter­na­ty­va Sankt Pe­ter­bur­gui, ma­nau, kad mū­sų al­ ter­na­ty­va ge­ra. Ma­ny­čiau, mums pa­vyks įti­kin­ti juos sa­vo kro­vi­ nius ga­ben­ti per Klai­pė­dą“, – tei­ gė Uos­to di­rek­ci­jos ko­mer­ci­jos di­ rek­to­rius Ar­tū­ras Drun­gi­las. Bend­ro­vės „Klai­pė­dos kon­tei­ne­ rių ter­mi­na­las“ va­do­vo Vai­do­to Ši­ lei­kos įsi­ti­ki­ni­mu, di­de­lis dė­me­sys Klai­pė­dai iš To­li­mų­jų Ry­tų – nor­ ma­lus reiš­ki­nys. „Dau­gu­mos sve­čių iš Ja­po­ni­jos at­sto­vau­ja­mų kom­pa­ni­jų kro­vi­ niai ju­da per Klai­pė­dą. To­dėl jiems smal­su, kaip tas uos­tas at­ro­do, ko­ kios yra per­spek­ty­vos ir vys­ty­mo ga­li­my­bės“, – tvir­ti­no V.Ši­lei­ka. Uos­to di­rek­ci­jos ko­mer­ci­jos di­ rek­to­riaus Ar­tū­ro Drun­gi­lo tei­gi­mu, kro­vi­nių iš To­li­mų­jų Ry­tų srau­tas Klai­pė­dos uos­te bu­vo vi­sa­da. Ta­čiau ge­ro­kai ma­žes­nis nei da­bar. Di­des­ niam kro­vi­nių srau­tui ga­li­my­bės at­ si­ra­do pa­gi­li­nus uos­to įplau­kos ka­ na­lą. „Da­bar jau at­si­ra­do di­des­nė ga­li­my­bė pas mus at­plauk­ti di­des­ niais lai­vais iš to­li­mes­nių kraš­tų, iš Ki­ni­jos, Ja­po­ni­jos. Anks­čiau kro­vi­ niai iš šių ša­lių bu­vo ga­be­na­mi per Va­ka­rų Eu­ro­pos uos­tus. Da­bar jau at­ve­ža­ma ne tik per­krau­tų siun­tų, bet ir tie­sio­gi­nių – iš To­li­mų­jų Ry­ tų“, – ne­slė­pė A.Drun­gi­las.

Vers­lo žval­gai suak­ty­vė­jo

Va­kar Klai­pė­do­je lan­kė­si ne tik ja­ po­nų, bet ir ki­nų vers­li­nin­kų de­le­ ga­ci­ja. Sve­čiai at­vy­ko iš Shang­dong

Ar­tū­ras Drun­gi­las:

Ja­po­nai pa­mi­nė­jo, kad juos do­mi­na al­ ter­na­ty­va Sankt Pe­ ter­bur­gui, ma­nau, kad mū­sų al­ter­na­ty­ va ge­ra.

pro­vin­ci­jos. Ap­si­lan­ky­mo tiks­las – nau­jų kon­tak­tų paieš­kos. Į uos­ta­mies­tį at­vy­ku­siems vers­ li­nin­kams va­do­va­vo Shang­dong pro­v in­c i­jos vi­ce­g u­b er­n a­to­r ius J.Zhang. „Ki­ni­jos at­sto­vai do­mi­si uos­ to veik­la, taip pat ir mies­tas tam­ pa įdo­mus. Įsi­vaiz­duo­ja­te, ko­kia tu­riz­mo rin­ka at­si­vers, jei jie su­ si­ža­vės Ni­da ar Pa­lan­ga“, – apie per­spek­ty­vas kal­bė­jo Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Tarp­tau­ti­nių ry­šių sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Ina

LEZ‘e – nau­jas ter­mi­na­las

„Hei­del­berg­ce­ment Klai­pė­da“ ge­ ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Po­vi­las Bra­ duls­kis per ter­mi­na­lo ati­da­ry­mą tei­gė, kad bend­ro­vė Lie­tu­vo­je yra ant­ra pa­gal dy­dį ce­men­to tie­kė­ja bei di­džiau­sia im­por­tuo­to­ja. To­dėl, pra­dė­jus pre­ki­nio be­to­no ga­my­bą, vi­lia­ma­si tei­gia­mai pa­ veik­ti Klai­pė­dos re­gio­no sta­ty­bų rin­kos da­ly­vius. Esą klai­pė­die­čiai ga­li ti­kė­tis že­mes­nių be­to­no kai­nų bei ge­res­nio ap­tar­na­vi­mo. Ter­mi­na­las ga­lės tiek­ti apie 100 tūkst. to­nų bi­raus ce­men­to, 50 tūkst. to­nų fa­suo­to ce­men­to per me­tus. Su Klai­pė­dos LEZ‘u „Hei­del­ berg­ce­ment Klai­pė­da“ su­tar­tį pa­si­ ra­šė 2010-ai­siais. Per dve­jus me­tus pa­sta­ty­tas mo­der­nus ter­mi­na­las. Į ter­mi­na­lą in­ves­tuo­ta 10 mln. li­tų. Ti­ki­ma­si, kad in­ves­ti­ci­jos at­si­pirks per pen­ke­rius me­tus.

Tai jau tre­čia­sis ki­nų vi­zi­tas Klai­ pė­do­je šį mė­ne­sį. Praė­ju­sią sa­vai­ tę uos­ta­mies­ty­je vie­šė­ju­si spe­cia­li Ki­ni­jos de­le­ga­ci­ja iš­skir­ti­nį dė­me­ sį pa­ro­dė vie­tos vers­li­nin­kams, pa­ kvie­tę ru­de­nį ap­si­lan­ky­ti „Kan­to­ no im­por­to ir eks­por­to mu­gė­je“ Guan­džou mies­te. De­le­ga­ci­jos va­do­vas, Ki­ni­jos už­ sie­nio pre­ky­bos cent­ro vi­cep­re­ zi­den­tas Liu Jian­jun pa­brė­žė, kad Klai­pė­do­je lan­ko­si jau ant­rą kar­tą ir mies­tas pa­li­ko itin ge­rą įspū­dį. L.Jian­jun tei­gė, kad ki­nus do­ mi­na Lie­tu­vo­je pa­ga­min­ti mais­to pro­duk­tai, mo­der­nios tech­no­lo­gi­ jos, di­zai­ne­rių pa­slau­gos ir pa­sie­ki­ mai bio­lo­gi­jos, me­di­ci­nos, la­ze­rių sri­ty­je. Pir­mo­sios ki­nų vers­li­nin­kų žval­gy­tu­vės Klai­pė­do­je įvy­ko šių me­tų ge­gu­žės pa­bai­go­je – Tarp­ tau­ti­nė­je Va­ka­rų Lie­tu­vos vers­lo pa­sie­ki­mų pa­ro­do­je bei Tu­riz­mo vers­lo fo­ru­me. Ta­da Klai­pė­dos pre­ky­bos, pra­ mo­nės ir ama­tų rū­mų di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Vi­da Ka­žu­ro dien­raš­ čiui „Klai­pė­da“ tvir­ti­no, kad, jei pa­vyks už­megz­ti kon­tak­tus su ki­ nais, tai bū­tų vie­nas di­džiau­sių šių vers­lo ren­gi­nių pa­sie­ki­mų.

„Hei­del­berg­ce­ment Group“ vei­kia dau­giau nei 40 ša­lių ir tu­ri apie 52 tūkst. dar­buo­to­jų. 2007 m. kon­ cer­nas įsi­gi­jo Kau­no įmo­nę „Ger­ du­kas“, ku­ri per Klai­pė­dos uos­tą im­por­tuo­ja ce­men­tą bei iner­ti­nes me­džia­gas iš Skan­di­na­vi­jos ša­lių. „Tai di­de­lis kon­cer­nas. Jie mums kon­ku­ren­tai ši­to­je rin­ko­je, nes tu­

ri ga­myk­lų vi­sa­me pa­sau­ly­je. Tą ce­men­tą, ku­rį jie Klai­pė­do­je pa­ kuos, tur­būt at­si­veš iš Šve­di­jos. Mes eks­por­tuo­ja­me sa­vo pro­duk­ ci­ją į Skan­di­na­vi­ją, jie iš ten ve­ža pas mus“, – pa­sa­ko­jo bend­ro­vės „Ak­me­nės ce­men­tas“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Ar­tū­ras Za­rem­ba. Va­do­vas ne­slė­pė, kad su „Hei­ del­berg­ce­ment“ kon­ku­ruo­ja jau dau­ge­lį me­tų. Esą ce­men­to rin­ko­ je daug žai­dė­jų, ce­men­to tech­no­ lo­gi­ja – la­bai bran­gi, rei­kia tu­rė­ ti ža­lia­vų. A.Za­rem­ba tvir­ti­no, jei kas nors no­rė­tų pa­sta­ty­ti to­kią ga­myk­lą, kaip „Ak­me­nės ce­men­tas“, rei­kė­ tų in­ves­tuo­ti apie mi­li­jar­dą eu­rų. „Ak­me­nės ce­men­tas“ ga­mi­ na dau­giau nei mln. to­nų ce­men­ to per me­tus, ga­myk­lo­je dir­ba 500 žmo­nių. „Mes sta­to­me nau­ją li­ni­ją ir pa­ lei­si­me ją ki­tais me­tais. Mo­der­ni­ za­ci­jai in­ves­tuo­ja­me apie 350 mln. li­tų, dar­bai jau įpu­sė­jo“, – tvir­ti­no A.Za­rem­ba. At­lai­kė su­krė­ti­mus

Bend­ro­vės va­do­vas ne­slė­pė, kad sunk­me­tis „Ak­me­nės ce­men­tui“ tu­rė­jo įta­kos, nes sta­ty­bos stri­go. 2009 m. ga­myk­la dir­bo dau­giau­ sia vie­ti­nei rin­kai ir la­bai stip­riai pa­ju­to nuo­smu­kį. „Par­da­vi­mo apim­tys su­ma­žė­jo 40 pro­c. Da­bar jau bai­gia­me at­sta­ty­ti bu­vu­sį ly­gį. Bet šiuo me­tu 50 pro­c. pro­duk­ci­jos eks­por­tuo­ja­me, 50 pro­c. ce­men­to par­duo­da­me Lie­tu­vo­je. Vėl ga­mi­na­me mak­si­ma­lio­mis apim­ti­ mis“, – džiau­gė­si A.Za­rem­ba. Va­do­vas sa­kė, kad bend­ro­vė­je „Ak­ me­nės ce­men­tas“ vei­kia ne­prik­lau­ so­ma, Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio ak­re­ di­ta­ci­jos biu­ro ak­re­di­tuo­ta ce­men­to ban­dy­mų la­bo­ra­to­ri­ja. Čia at­lie­ka­mi pa­ga­min­to ce­men­to fi­zi­ki­niai, me­ cha­ni­niai ir che­mi­niai ban­dy­mai.

Var­žo­vas: Klai­pė­dos lais­vo­jo­je eko­no­mi­nė­je zo­no­je ati­da­ry­ta nau­ja ce­

men­to įmo­nė – rim­tas kon­ku­ren­tas „Ak­me­nės ce­men­tui“.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

10

KetvirtADIENIS, liepos 12, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn kl.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,3557 DB sva­ras ster­lingų 1 4,3719 JAV do­le­ris 1 2,8154 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7575 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9593 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2495 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6149 Ru­si­jos rub­lis 100 8,5750 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8748

–0,35 %

+1,0053 % +0,3996 % +0,2850 % +0,1817 % –0,0323 % +0,7462 % +0,0195 % +0,7011 % –0,0104 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,77

4,48

2,38

„Apoil“

4,67

4,37

2,38

JAV už­sie­nio rei­kalų ta­ry­bos (CFR) geoe­ko­no­mi­kos dar­bo grupė ir gar­ sus eko­no­mis­tas Pau­las Krug­ma­nas ne­su­ta­ria, kas pa­siekė ge­res­nių re­zul­ tatų nuo to lai­ko, kai ki­lo eko­no­mi­kos krizė, – Is­lan­di­ja ar trys Bal­ti­jos ša­lys. P.Krug­ma­nas ma­no, kad Is­lan­di­ja pra­ lenkė Lie­tuvą, Lat­viją ir Es­tiją, o CFR dar­bo grupė lai­ko­si prie­šin­gos nuo­ monės.

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

–0,35 %

Ver­ti­na ­ kovą su kri­ze

De­ga­lų kai­nos pokytis

+0,19 %

85,23 dol. už 1 brl. 99,11 dol. už 1 brl.

17

pro­c.

sie­kia Lie­tu­vos bank­ro­to ti­ki­mybė, kaip pa­skelbė tarp­tau­tinė bend­rovė CMA.

Ban­kai galė­jo su­si­tar­ti Trijų ko­mer­ci­nių bankų – DNB, SEB ban­ko ir „Swed­bank“ – bei in­ka­sa­vi­mo bend­rovės „G4S Lie­tu­va“ veiks­mai galė­jo ri­bo­ti kon­ku­ren­ciją pi­nigų tvar­ky­mo ir in­ka­sa­vi­mo pa­slaugų rin­ko­se.

To­kią pre­li­mi­na­rią iš­vadą pa­ skelbė Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­bos tyrė­jai. Jei­gu Kon­ku­ren­ci­jos ta­ ry­ba ga­lu­ti­nai nu­sta­tys bankų ir įmonės su­si­ta­rimą, pa­žei­di­ mas turės būti nu­trauk­tas, o jo ša­lims ga­li būti skir­ta bau­da iki 10 pro­c. įmo­nių bendrųjų me­ti­ nių pa­jamų.

Pi­nigų tvar­ky­mo pa­slau­gos su­si­ju­ sios su in­ka­sa­vi­ mo pa­slau­go­mis, ku­rias per­ka ban­ kų klien­tai. Bai­gu­si vi­sas su ty­ri­mu su­si­ ju­sias pro­cedū­ras, kaip ra­šo­ma pra­ne­ši­me, Kon­ku­ren­ci­jos ta­ ry­ba priims ga­lu­tinį nu­ta­rimą. Kaip teigiama, „G4S Lie­tu­va“ ir trys ban­kai su­darė su­si­ta­ri­mus, ku­rie įpa­rei­go­jo ban­kus vi­sas pi­ nigų tvar­ky­mo pa­slau­gas ar did­ žiąją jų dalį pirk­ti iš „G4S Lie­tu­ vos“, – dėl to, tyrėjų ver­ti­ni­mu, kitų įmo­nių ga­li­mybės kon­ku­ ruo­ti bu­vo ap­ri­bo­tos. Be to, pi­nigų tvar­ky­mo pa­ slau­gos su­si­ju­sios su in­ka­sa­vi­ mo pa­slau­go­mis, ku­rias per­ka bankų klien­tai, tad dėl to­kių su­ si­ta­rimų pa­sta­rie­ji in­ka­sa­vi­mo pa­slau­gas taip pat galė­jo pirk­ti iš „G4S Lie­tu­vos“, o tai, tyrėjų nuo­mo­ne, galė­jo ap­ri­bo­ti kon­ ku­ren­ciją šio­je rin­ko­je. Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­ba in­ka­ sa­vi­mo rin­kos ty­rimą pra­dėjo 2009 m. įmonės „Eurocash1“, ku­ri anks­čiau va­di­no­si „VP sau­ ga“, pra­šy­mu. Tuo me­tu įmo­ nės di­rek­to­rius Vy­tau­tas La­ bec­kas teigė, kad dėl il­ga­lai­kių bankų įsi­pa­rei­go­jimų bend­ro­ vei „G4S Lie­tu­va“ bu­vo už­kirs­ tas ke­lias „Eurocash1“ plėstis in­ka­sa­vi­mo pa­slaugų rin­ko­je, o iš klientų atim­ta teisė rink­tis pa­slau­gos teikėją. Bend­rovė „G4S Lie­tu­va“, ku­ri anks­čiau va­di­no­si „Falck Se­cu­ri­ty“ ir šio de­šimt­me­čio pra­džio­je iš bankų įsi­gi­jo jų in­ ka­sa­vi­mo verslą, iki 2007 m. bu­ vo in­ka­sa­vi­mo pa­slaugų mo­no­ po­li­ninkė Lie­tu­vo­je. BNS, „Klaipėdos“ inf.

Tiks­lu­mas: nuo šiol pre­kių eti­ketė­se bus ga­li­ma ne­tiks­liai nu­ro­dy­ti ga­mi­nio pa­va­di­nimą, ap­ra­šymą spaus­din­ti ma­žesnė­mis, nei rei­ka­lau­ja­ma,

raidė­mis ir pa­lik­ti gra­ma­ti­nių klaidų.

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

Klaidų eti­ketė­se bus dau­giau

Vy­riau­sybė tęsia vers­lo prie­žiū­ros ins­ti­tu­ cijų per­tvarką, ku­rios pa­grin­di­nis tiks­las – tap­ti vers­lo kon­sul­tantė­mis, o ne baudė­ jo­mis. Nuo šiol vers­li­nin­kai ne­bus baud­ žia­mi už ma­ža­reikš­miais pri­pa­žin­tus ženk­li­ni­mo pa­žei­di­mus. Jo­li­ta Ma­žei­kienė j.mazeikiene@diena.lt

Su­tarė ne­baus­ti

Pa­gal Ūkio bei Tei­sin­gu­mo mi­nis­ te­rijų ini­ci­juotą ir va­kar pa­si­ra­šytą me­mo­ran­dumą už ma­ža­reikšmį ženk­li­ni­mo rei­ka­la­vimų ne­si­lai­ kymą vers­lo prie­žiū­ros ins­ti­tu­ci­ jos vers­li­nin­kams ne­bes­kirs baudų ir ne­be­rei­ka­laus iš pre­ky­bos išim­ ti pre­kes bei jas iš nau­jo pa­ženk­lin­ ti per­kli­juo­jant eti­ke­tes, nes ne­re­ tai vers­lui tai yra di­desnė naš­ta nei bau­dos. Su­tar­ta, kad ne­bus baud­žia­ma už eti­ketė­se esan­čius ver­ti­mo iš už­sie­nio kal­bos ne­tiks­lu­mus, už ma­žes­nes, nei rei­ka­lau­ja­ma, bet įskai­to­m as rai­d es, už ne­t iks­l ius ga­m i­n ių pa­va­d i­n i­m us ar nau­ do­ja­m as pa­va­d i­n imų san­t rum­ pas ir kt. Vers­li­ninkų bus pra­šo­ma ma­ža­ reikš­mius ženk­li­ni­mo nea­ti­ti­ki­mus iš­tai­sy­ti ženk­li­nant nau­jas pre­kes,

o ne­tai­syk­lin­gai pa­ženk­lin­tas bus leid­žia­ma rea­li­zuo­ti per tam tikrą lai­ko­tarpį. Tokį me­mo­ran­dumą pa­si­rašė trys prie­žiū­ros ins­ti­tu­ci­ jos: Vals­ty­binė ne mais­to pro­duktų ins­pek­ci­ja, Vals­ty­binė mais­to ir ve­ te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba bei Vals­ty­binė au­ga­li­nin­kystės tar­ny­ba.

Verslą pri­žiū­rin­čios ins­ti­tu­ci­jos vi­sa jėga ir nuo­bau­do­mis vers­ li­nin­kus užg­riū­va už ga­na ne­reikš­min­gas smulk­me­nas.

būtų leng­viau dirb­ti ir vers­li­nin­ kai ne­būtų baud­žia­mi už įvai­rius ma­ža­reikš­mius pa­žei­di­mus. Mū­ sų tiks­las – kad vals­tybės ins­ti­tu­ cijų prie­žiū­ra būtų pa­de­dan­ti, o ne truk­dan­ti vers­lui“, – sakė prem­je­ ras And­rius Ku­bi­lius. Skai­čiuo­ja­ma, kad iki šiol ženk­ li­ni­mo pa­žei­di­mai su­darė apie 30 pro­c. teisės aktų rei­ka­la­vimų pa­ žei­dimų, nu­sta­tytų per mais­to ir ne mais­to pre­kių pa­tik­ri­ni­mus, da­lis jų – ma­ža­reikš­miai. „Sie­kia­ me su­for­muo­ti pra­ktiką, kad vers­ lo prie­žiū­ros ins­ti­tu­ci­jos, at­lik­da­ mos pa­tik­ri­ni­mus, ver­tintų ri­ziką ir išs­kirtų prio­ri­te­ti­nius dar­bus, su­si­kon­cent­ruotų į vers­lo kon­sul­ ta­vimą ir veiks­mingą ap­saugą nuo rea­lių grėsmių, ku­rios ga­li su­kel­ti pa­vojų žmo­gaus svei­ka­tai“, – sakė ūkio mi­nist­ras Ri­man­tas Žy­lius. Jis pa­žadė­jo, kad nuo šiol vers­ li­nin­kai dau­giau ne­su­si­durs su ne­pro­por­cin­go­mis bau­do­mis už ma­ža­reikš­mius ženk­li­ni­mo nea­ ti­ti­ki­mus.

Galė­jo at­leis­ti ir anks­čiau

Iki šiol pa­si­tai­ky­da­vo at­vejų, kad verslą pri­žiū­rin­čios ins­ti­tu­ci­jos vi­ sa jėga ir nuo­bau­do­mis vers­li­nin­ kus užg­riū­va už ga­na ne­reikš­min­gas smulk­me­nas, to­kias kaip eti­ketė­ je su­pai­nio­tos raidės ir pan. „Ir iki da­bar bu­vo ga­li­ma kon­cent­ruo­tis tik į svar­bius pa­žei­di­mus ir smulk­ me­niš­kai ne­si­ka­binė­ti prie rea­lios ža­los ne­da­ran­čių ma­ža­reikš­mių pa­žei­dimų. Pa­ma­čius to­kius pa­žei­ di­mus už juos bu­vo ga­li­ma ne­baus­ ti ir ne­tai­ky­ti kitų prie­mo­nių, jei jos neat­ne­ša rea­lios nau­dos. Rea­lių pa­ žei­dimų pre­ven­ci­ja, o ne ka­binė­ji­ ma­sis prie smulk­menų yra tas stan­ dar­tas, kurį rei­ka­lau­ja­me įdieg­ti“, – sakė tei­sin­gu­mo mi­nist­ras Re­mi­ gi­jus Ši­ma­šius. Jo tei­gi­mu, ti­ki­ma­si, kad pa­vyks vers­lo prie­žiū­ro­je įtvir­ tin­ti svei­ko pro­to stan­dartą. Ma­ža­reikš­miais lai­ko­mi to­kie ženk­li­ni­mo rei­ka­la­vimų ne­si­lai­ky­mo at­ve­jai, kai dėl to ne­ky­la reikš­min­gas pa­vo­jus ar ža­la var­to­tojų svei­ka­tai, o jų klai­di­ni­mas yra ne­di­de­lis.

Ma­ža­reikš­miai ženk­li­ni­mo nea­ti­ti­ki­mai Eti­ketė­je var­to­ja­mos žod­žių san­ mi­nių ver­ti­mo (iš už­sie­nio kal­bos) trum­pos ar­ba ne­tiks­liai nu­ro­dy­tas klaidų, ne­tiks­lumų. ga­mi­nio pa­va­di­ni­mas.

Eti­ketė­je yra gra­ma­ti­nių ir (ar) nees­

No­ri pa­dėti, o ne truk­dy­ti

„Tai dar vie­nas ryž­tin­gas žings­ nis ska­ti­nant verslą pri­žiū­rin­čias ins­ti­tu­ci­jas kiek ga­li­ma dau­giau dėme­sio skir­ti tam, kad vers­lui

Ga­mi­nio ženk­li­ni­mo raid­žių ar žen­

Eti­ketė­je su­de­damųjų da­lių gru­pių

klų dy­dis nea­ti­tin­ka rei­ka­la­vi­mo, ta­ čiau jie yra su­pran­ta­mi ir leng­vai įskai­to­mi.

da­lys ne­nu­ro­dy­tos mažė­ji­mo pa­gal kiekį tvar­ka ir kt. Šal­ti­nis: Ūkio mi­nis­te­ri­ja

11

ketvirtadienis, liepos 12, 2012

pasaulis Su­lau­žė pa­ža­dą

Stip­ri­na drau­gys­tę

Is­pa­ni­jos prem­je­ras Ma­ria­no Ra­joy, anks­ čiau tau­tie­čiams ža­dė­jęs, kad nau­jų kar­ py­mų ne­bus, va­kar pa­skel­bė nau­jas tau­ py­mo prie­mo­nes. Pri­dė­ti­nės ver­tės mo­ kes­tis pa­kils nuo 18 iki 21 pro­c., o sa­vi­val­ dy­bių biu­dže­tai su­ma­žės 3,5 mlrd. eu­rų. Taip pat ma­žės kai ku­rios so­cia­li­nės iš­mo­ kos, tarp jų ir be­dar­bio pa­šal­pa. Šią sa­vai­ tę Mad­ri­dą dre­bi­na ma­si­niai pro­tes­tai ir su­si­rė­mi­mai su po­li­ci­ja.

Ku­bos ly­de­ris Raú­lis Cast­ro (nuotr.), ku­ ris sie­kia nau­jos se­nų są­jun­gi­nin­kų pa­gal­ bos san­kci­jas ken­čian­čiai sa­vo ko­mu­nis­ti­ nei vals­ty­bei, po vi­zi­tų Ki­ni­jo­je ir Viet­na­me va­kar at­vy­ko į Mask­vą su­si­tik­ti su Ru­si­jos pre­zi­den­tu Vla­di­mi­ru Pu­ti­nu. Vers­lo dien­ raš­tis „Kom­mer­sant“ ra­šė, kad Ku­ba ypač do­mi­si ka­ri­niais su­si­ta­ri­mais, ku­rie pa­dė­tų R.Cast­ro mo­der­ni­zuo­ti sa­vo pa­jė­gas, gink­ luo­tas at­gy­ve­nu­sia so­vie­ti­ne tech­ni­ka.

22

žmo­nės

žu­vo Je­me­ne mir­ti­nin­kui su­si­sprog­di­ nus prie įė­ji­mo į po­li­ci­jos aka­de­mi­ją.

Nau­ja už­dan­ga? Ru­si­jos par­la­men­tas va­kar priė­ mė nau­ją in­ter­ne­to tink­la­la­pių blo­ka­vi­mo tvar­ką, ku­rią in­ter­ne­ to var­to­to­jai ir tei­sių gy­nė­jai va­ di­na cen­zū­ros tink­le įran­kiu.

H.K.Rau­sin­gas ir jo žmo­na daug lai­ko pra­leis­da­vo Bar­ba­do­se, kur jiems pri­klau­sė 11 mie­ga­mų­jų na­ mas. Su­tuok­ti­niai su­si­lau­kė ke­tu­ rių vai­kų, jau­niau­siam da­bar yra 11, o vy­riau­siam – 17 me­tų. Šei­m os, ku­r iai va­d o­vau­ja H.K.Rau­sin­go tė­vas Han­sas, tur­tas ver­ti­na­mas 4,3 mlrd. sva­rų ster­ lin­gų, kaip nu­ro­do­ma šių­me­čia­ me laik­raš­čio „The Sun­day Ti­mes“ tur­tuo­lių są­ra­še. Bend­ro­vės 86 me­tų sa­vi­nin­ kas Han­sas į Ang­li­ją at­si­kraus­tė 1980-ai­siais, no­rė­da­mas iš­veng­ti di­ de­lių mo­kes­čių Šve­di­jo­je, ir su žmo­ na Ma­rit gy­ve­na di­džiu­lė­se val­do­se Ry­tų Sa­sek­se, Ang­li­jos pie­tuo­se.

Krem­liaus kont­ro­liuo­ja­ma Vals­ ty­bės Dū­ma per pa­sta­ruo­sius svars­ty­mus pri­ta­rė vai­kų ap­ sau­gos nuo ža­lin­gos in­for­ma­ci­ jos pa­tai­soms. Jo­se pa­tei­kia­mi ke­tu­ri do­me­nų var­dų ir IP ad­ re­sų są­ra­šai, taip pat nu­ma­to­ma blo­kuo­ti vi­są tink­la­la­pį, pa­vyz­ džiui, fa­ce­book.com ar­ba twit­ ter.com, dėl ke­lian­čio grės­mę vai­kų svei­ka­tai pra­ne­ši­mo vie­ na­me iš mi­li­jar­dų jo pus­la­pių. Pro­tes­tuo­da­ma prieš tai vie­na di­džiau­sių in­ter­ne­to bend­ri­jų ru­ sų kal­ba ant­ra­die­nį pa­rai blo­ka­vo priei­gą prie 3 mln. pus­la­pių tu­ rin­čios po­pu­lia­rios in­ter­ne­to en­ cik­lo­pe­di­jos „Wi­ki­pe­dia“. „Pa­tai­sos ga­li tap­ti pa­grin­ du rea­liai cen­zū­rai in­ter­ne­to tink­le – leis su­da­ry­ti už­draus­ tų tink­la­la­pių ir IP ad­re­sų są­ra­šą ir juos filt­ruo­ti... Įgy­ven­di­nant pa­teik­tas svars­ty­ti nuo­sta­tas ir for­mu­luo­tes ga­li bū­ti su­kur­tas „di­džio­sios Ki­ni­jos už­kar­dos“ ana­lo­gas“, – teigiama pus­la­ py­je, ku­rį ant­ra­die­nį „Wi­ki­pe­ dia“ ru­sų kal­ba ro­dė, at­sa­ky­da­ ma į vi­sus 1,3 mln. pa­klau­si­mų per va­lan­dą. Įs­ta­ty­mui prieš­ta­rau­ja ir Žmo­ gaus tei­sių ta­ry­bos prie pre­zi­ den­to Vla­di­mi­ro Pu­ti­no na­riai. „Ma­no­me, kad itin svar­bu su­ stab­dy­ti cen­zū­ros įve­di­mą in­ter­ ne­to da­ly­je ru­sų kal­ba ir konk­ re­čiai – Ru­si­jos te­ri­to­ri­jo­je. Taip at­si­ras­tų nau­ja „elekt­ro­ni­nė už­ dan­ga“, o tai pra­žū­tin­gai at­si­ liep­tų Ru­si­jos pi­lie­čių tei­sėms ir ga­li­my­bėms, vi­suo­me­nės plė­to­ tei ir vi­sai eko­no­mi­kai“, – pa­ reiš­kė Mi­chai­lo Fe­do­to­vo va­do­ vau­ja­mos ta­ry­bos na­riai. Ant­ra­die­nio va­ka­rą Dū­ma nu­ spren­dė įsta­ty­mo pro­jek­te pa­ lik­ti vals­ty­bės tei­sę iki­teis­mi­ne tvar­ka už­da­ry­ti bet ku­rį tink­la­ la­pį tik dėl tri­jų prie­žas­čių: jei­gu ja­me yra su pe­do­fil­ i­ja, nar­ko­ma­ ni­ja ar sa­vi­žu­dy­bė­mis su­si­ju­sios in­for­ma­ci­jos. In­ter­ne­tu Ru­si­jo­je kas­dien nau­do­ja­si ma­žiau nei treč­da­lis gy­ven­to­jų. Bet in­ter­ne­tas ir so­ cia­li­niai tink­lai pa­ro­dė sa­vo mo­ bi­li­za­ci­nę ir in­for­ma­ci­nę jė­gą, kai bu­vo pa­skelb­ta, kad V.Pu­ ti­nas su­grįž­ta į Krem­lių tre­čiai ka­den­ci­jai: per tink­lus bu­vo su­ reng­tos di­džiau­sios per 13 V.Pu­ ti­no val­dy­mo me­tų pro­tes­to ak­ ci­jos Mask­vo­je, o tarp ly­de­rių bu­vo ži­no­mų tink­la­raš­ti­nin­kų.

BNS, BBC, CNN inf.

BNS inf.

Ver­si­ja: E.Ke­me­ny-Rau­sing ir H.K.Rau­sin­gas bu­vo pri­klau­so­mi nuo nar­ko­ti­kų, ku­rie, anot bri­tų ži­niask­lai­dos, ir ga­lė­jo tap­ti mo­ters mir­ties prie­

žas­ti­mi.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Tur­tuo­lės mir­tį gau­bia pa­slap­tis Vie­na tur­tin­giau­sių mo­te­rų Di­džio­jo­je Bri­ ta­ni­jo­je Eva Ke­me­ny-Rau­sing ras­ta ne­ gy­va sa­vo na­muo­se Lon­do­ne. Įta­ri­mų še­ šė­lis kri­to ant jos vy­ro – jį su­lai­kė po­li­ci­ja.

Ver­si­ja – nar­ko­ti­kai

E.Ke­me­ny-Rau­sing ir jos su­tuok­ ti­nis Šve­di­jos mi­li­jar­die­riaus sū­ nus Han­sas Kris­tia­nas Rau­sin­ gas pri­klau­so skan­da­lin­gai šei­mai, ku­ri su­si­kro­vė mil­ži­niš­kus tur­tus iš pla­čiai ži­no­mų pa­kuo­čių „Tet­ ra Pak“. Mo­ters kū­ną po­li­ci­ja ra­do pir­ ma­die­nį Rau­sin­gų šei­mos pra­ban­ giuo­se na­muo­se Lon­do­no cent­re. Bet pa­rei­gū­nai įta­ria, kad kū­nas ga­lė­jo čia iš­gu­lė­ti vi­są sa­vai­tę. Po­ li­ci­ja ap­klau­sia tar­nus ir tik­ri­na 70 mln. sva­rų ster­lin­gų ver­tės na­mo vaiz­do ka­me­rų įra­šus ban­dy­da­ma iš­siaiš­kin­ti, ka­da E.Ke­me­ny-Rau­ sing pa­sku­ti­nį kar­tą ma­ty­ta gy­va. Po­li­ci­ja kol kas ne­nus­ta­tė mir­ties prie­žas­čių, bet Di­džio­sios Bri­ta­ni­ jos ži­niask­lai­da iš­kė­lė ver­si­ją, kad 48 me­tų mo­te­ris per­do­za­vo nar­ ko­ti­kų. Me­tais vy­res­nis jos su­tuok­ti­nis, „Tet­ra Pak“ im­pe­ri­jos pa­vel­dė­to­jas, pir­ma­die­nį bu­vo su­lai­ky­tas po­li­ci­ jos, nes įtar­ti­nai vai­ra­vo. Pra­ne­ša­ ma, kad po­li­ci­ja au­to­mo­bi­ly­je ra­

do nar­ko­ti­kų. Po šiur­paus ra­di­nio Rau­sin­gų na­muo­se jis bu­vo už­da­ ry­tas į areš­ti­nę, o vė­liau nu­vež­tas į li­go­ni­nę, nes vy­rui pri­rei­kė me­di­ kų pa­gal­bos. H.K.Rau­sin­gas įta­ria­ mas ne tik dėl žmo­nos mir­ties, bet ir dėl kvai­ša­lų lai­ky­mo.

Pa­rei­gū­nai įta­ria, kad kū­nas na­muo­se ga­lė­jo iš­gu­lė­ti vi­są sa­vai­tę.

Neį­vei­kė pri­klau­so­my­bės

Po­ros silp­ny­bė nar­ko­ti­kams nė­ ra jo­kia nau­jie­na. Juo­du su­si­pa­ži­ no maž­daug prieš 20 me­tų vie­no­je nar­ko­ma­nų rea­bi­li­ta­ci­jos kli­ni­ko­je Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se. Su­tuok­ti­niai paau­ko­jo šim­tus tūks­tan­čių sva­rų ster­lin­gų lab­da­ros fon­dams, ku­rie tei­kia pa­gal­bą nar­ko­ma­nams, bet pa­tys ne­su­ge­bė­jo įveik­ti pri­klau­ so­my­bės.

2008 m. Rau­sin­gai at­si­dū­rė pir­ muo­se laik­raš­čių pus­la­piuo­se, ki­lo net dip­lo­ma­ti­nis skan­da­las. E.Ke­ me­ny-Rau­sing bu­vo areš­tuo­ta prie JAV am­ba­sa­dos Lon­do­ne už tai, kad ban­dė sa­vo ran­ki­nė­je į pa­sta­tą įsi­ neš­ti kre­ko ir he­roi­no. Vė­liau po­li­ci­ja per kra­tą po­ros 5 mln. sva­rų ster­lin­gų ver­tės na­me Lon­do­ne ra­do ko­kai­no, kre­ko ir he­ roi­no. Po­ra bu­vo ap­kal­tin­ta nar­ko­ ti­kų lai­ky­mu, bet vė­liau pro­ku­ro­rai su­ti­ko pa­nai­kin­ti kal­ti­ni­mus mai­ nais į ofi­cia­lius po­li­ci­jos per­spė­ji­ mus. Tai reiš­kia, kad jie pri­pa­ži­no lai­kę nar­ko­ti­kų. Ar­ti­mie­ji su­krės­ti

E.Ke­me­ny-Rau­sing šei­ma ant­ra­ die­nį pa­skel­bė, kad la­bai liū­di dėl sa­vo my­li­mos duk­ters mir­ties. „Eva 20 me­tų bu­vo at­si­da­vu­si žmo­na ir ke­tu­rių la­bai my­lė­tų bei nuo­sta­bių vai­kų mo­ti­na, – teigia­ ma šei­mos pa­reiš­ki­me. – Per sa­vo trum­pą gy­ve­ni­mą ji pa­da­rė di­džiu­ lį fi­lant­ro­pi­nį po­vei­kį, pa­rė­mė daug lab­da­rin­gų tiks­lų, ne tik fi­nan­siš­ kai, bet ir pa­nau­do­da­ma sa­vo as­ me­ni­nę pa­tir­tį.“ Rau­sin­gų šei­ma taip pat pa­skel­ bė pa­reiš­ki­mą, ku­ria­me tvirtina, kad bu­vo la­bai su­krės­ta ir nu­liū­do iš­gir­du­si apie tra­giš­ką sa­vo mar­ čios mir­tį. H.K.Rau­sin­go pus­se­se­rė Kirs­ten sa­kė, kad šios nau­jie­nos yra „la­ bai, la­bai tra­giš­kos“. „Nar­ko­ti­kai yra blo­gis, – sa­kė ji laik­raš­čiui „The

Dai­ly Te­leg­raph“. – Jie Han­sui ir jo žmo­nai pro­ble­ma bu­vo daug me­ tų, bet esu įsi­ti­ki­nu­si, kad Han­sas Kris­tia­nas ne­tu­ri nie­ko bend­ra su jos mir­ti­mi.“ Lab­da­ros fon­das „Ac­tion on Ad­ dic­tion“, ku­rį H.K.Rau­sin­gas ir jo žmo­na rė­mė, pa­skel­bė, kad jo dar­ buo­to­jus su­krė­tė mo­ters mir­tis. „Net­rokš­da­ma jo­kio vie­šo pri­ pa­ži­ni­mo Eva sa­vo nuo­sta­biai dos­ niu rė­mi­mu šiam ir ki­tiems lab­da­ ros fon­dams per dau­giau kaip 20 me­tų pa­dė­jo to­kiai dau­gy­bei žmo­ nių. Reiš­kia­me sa­vo nuo­šir­džiau­sią užuo­jau­tą Evos šei­mai dėl šios di­ de­lės ne­tek­ties“, – sa­kė fon­do at­ sto­vas. Vai­kai li­ko be mo­ti­nos

12

KetvirtADIENIS, liepos 12, 2012

turtas

turtas@diena.lt Redaktorė Jolita Mažeikienė

Ves­tu­vių vers­las am­ži­nas, bet sun­kiai Ves­tuvės – ne tik būsimų su­tuok­ti­nių džiaugs­mas, bet ir rūpes­čiai, už ku­riuos rei­kia mokė­ti tam tikrą kainą. Ves­tu­vių rin­ka Lie­tu­vo­je ne­di­delė, ta­čiau ko­ky­ biškų pa­slaugų jo­je rei­kia paieš­ko­ti. Jo­li­ta Ma­žei­kienė j.mazeikiene@diena.lt

Kūrė šventę vi­siems

Vil­nie­čiai Ju­re­liai, ku­rie ge­gužės pa­bai­go­je at­šo­ko ves­tu­ves, jau su­ žadė­tu­vių dieną ap­si­sprendė, kad ves­tu­vių or­ga­ni­za­vimą ati­duos į pro­fe­sio­nalų ran­kas ir sam­dys ves­ tu­vių pla­nuo­toją. „Pa­tys ne kartą bu­vo­me da­ly­vavę draugų ves­tuvė­se, drau­giš­kai pa­-si­ ūly­da­vo­me sa­vo pa­galbą. Man yra tekę vež­ti ir būsimą drau­go žmoną į gro­žio sa­loną, ir gėles at­vež­ti, ir tor­ tą pri­sta­ty­ti, ir jaunųjų au­to­mo­bilį vai­ruo­ti, ir laik­ro­di­nin­ku pa­būti, kad nie­kas nie­kur ne­vėluotų. O kai to­kios ves­tuvės bai­gia­si, ieš­kai nuo­trau­ko­se savęs ir ne­ran­di, nes vi­suo­met lie­ki už kad­ro su kaž­ko­kiais rei­ka­lais. Per sa­ vo ves­tu­ves norė­jo­me su­kur­ti šventę vi­siems“, – pa­sa­ko­jo And­rius. Pa­sak jo, pir­mas su­si­ti­ki­mas su ves­tu­vių pla­nuo­to­ja bu­vo le­mia­ mas ga­lu­ti­nai ap­si­spręsti, ar tik­rai jos rei­kia. „Iki su­si­ti­ki­mo su ves­tu­ vių pla­nuo­to­ja blaškėmės, skaitė­me įvai­rius ves­tu­vių žur­na­lus, ieš­ko­jo­ me in­for­ma­ci­jos in­ter­ne­te ir bandė­ me su­si­dėlio­ti, kaip at­ro­dys mū­

sų ves­tuvės. Kai ku­riais klau­si­mais net su­si­gin­čy­da­vo­me ir pla­na­vimą nu­mes­da­vo­me ki­tai sa­vai­tei. Ta­čiau vis­kas pa­si­keitė po pir­mos kon­sul­ ta­ci­jos – pla­nuo­to­jai už­te­ko su­ži­ no­ti, ko mes ne­no­ri­me ir kiek šven­ tei ga­li­me skir­ti pi­nigų“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vas. Po to, anot And­riaus, ves­tu­vių da­ta ne­nu­mal­do­mai artė­ jo be jo­kių rūpes­čių. Rin­ko­si iš ge­riau­sių

„Kas­kart gau­da­vo­me ke­lis pa­si­ūly­mus, iš ku­rių turė­jo­me iš­si­ rink­ti vieną. Ne­bu­vo sun­ku, nes iš pa­si­ūlytų vi­suo­met būda­vo vie­nas, ku­ris mums la­biau­siai ti­ko. Ma­ lo­niau­sia, bet ir sun­kiau­sia bu­vo rink­tis tai, kas val­go­ma. Rink­da­ mie­si vyną ėjo­me į vy­no de­gus­ta­ ciją, ren­kan­tis tortą te­ko su­val­gy­ti per de­šimt skir­tingų sko­nių tor­ to ga­balė­lių, net iš­ra­ga­vo­me vi­sus res­to­ra­no karš­tuo­sius pa­tie­ka­lus. Kai kam nors pa­pa­sa­ko­ja­me, vi­ si klau­sia, kiek mums tai kai­na­vo – ogi nie­ko pa­pil­do­mai. Tai ves­tu­ vių pla­nuo­to­jos pri­dėtinė vertė, jos įdir­bis“, – pa­brėžė pa­šne­ko­vas. Pa­sak And­riaus, jo žmo­na net bandė skai­čiuo­ti, kiek ves­tuvės

Biud­ž e­t as: Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­čios po­ros ves­tuvėms vi­du­ti­niš­kai ski­ria 15–50 tūkst. litų, į Lie­tuvą tuok­tis

būtų at­si­ėju­sios, jei­gu po­ra ne­būtų sam­džiu­si ves­tu­vių pla­nuo­to­jos. „Skai­čiuo­jant vien pi­ni­gi­ne iš­raiš­ ka ves­tu­vių pla­nuo­to­jos pa­slau­gos mums vi­siš­kai at­si­pir­ko, nes turė­ da­ma sa­vo ry­šių ji galė­jo pa­si­ūly­ ti ir ge­res­nes kai­nas. Be jos galbūt būtu­me su­mokėję kur kas dau­

Ma­žas biud­že­tas – įma­no­ma mi­si­ja* Gro­žio pa­slau­gos apie 300 litų Ves­tu­vių kvie­ti­mai apie 240 litų Flo­ris­tas apie 300 litų

1,5 1,5 1,5

Padė­kos do­vanėlės apie 160 litų

Fo­tog­ra­fas apie 2,2 tūkst. litų

Prog­ra­ma apie 800 litų

Su­tuok­tu­vių žie­dai apie 2 tūkst. litų

14

1

Sve­čių mai­ti­ni­mas apie 4 tūkst. litų

25

proc. 5 22 12,5 16

Trans­por­tas 0 pro­c.

Me­daus mėnuo apie 3,5 tūkst. litų

Ap­ran­ga apie 2,5 tūkst. litų * 2011 m. or­ga­ni­zuo­to­je ap­k lau­so­je da­ly­va­vo vėliau­siai prie­š pen­ke­rius me­tus su­si­tuo­ku­sios, taip pat ar­ti­miau­siu me­tu ke­ti­nan­čios tuok­tis po­ros. Ves­tu­vių šventė­je da­ly­va­vo vi­du­ti­niš­kai 40 sve­čių. Vi­du­ti­nis ves­tu­vių biud­že­ Šal­ti­nis: ves­tu­ves.lt tas siekė 16 tūkst. litų.

giau, nes iki to­kių gerų pa­si­ūlymų net ne­būtu­me spėję pri­si­kas­ti“, – įsi­ti­kinęs vy­ras. And­riaus pa­stebė­ji­mu, ves­tu­vių pla­nuo­to­ja su­gebė­jo ves­tu­ves pa­ kel­ti kar­te­le aukš­čiau už tuos pa­ čius pi­ni­gus, kiek jų iš­leid­žia­ma or­ga­ni­zuo­jant pa­tiems. „Pa­da­ riau iš­vadą, kad ves­tu­vių rin­ko­je pa­slau­gos ko­kybės aukš­tesnė kai­ na ne­nu­le­mia, rei­kia la­bai ati­džiai rink­tis“, – pa­brėžė pa­šne­ko­vas.

puoš­ti ves­tu­ves rei­kia 2–4 tūkst. li­ tų. Dau­giau­sia dėme­sio reiktų skir­ti po­ky­lio vie­tai pa­puoš­ti. Tik­rai ne­ ver­ta puoš­ti baž­ny­čios, ku­ri sa­vai­me yra gra­ži, taip pat krau­ti gyvų gėlių ant au­to­mo­bi­lių, nes karštą va­sa­ros dieną gro­žis grei­tai virs­ta sta­ga­rais“, – pa­tarė de­ko­ra­torė.

Emig­rantai negaili pinigų

Ves­tu­vių pla­na­vi­mo pa­slau­gos Lie­ tu­vo­je ne itin po­pu­lia­rios. Pa­sak ves­tu­vių pla­nuo­to­jos Dia­nos Su­ gin­tienės, pa­grin­di­niai klien­tai – emig­ran­tai, ku­rie su­grįžta į gim­tinę su­si­tuok­ti. „Po­ros, gy­ve­nan­čios Lie­tu­vo­je, ves­tuvėms ski­ria vi­du­ti­ niš­kai 15–50 tūkst. litų, o emig­ran­ tai – nuo 25 tūkst. ir šiems jos ga­li kai­nuo­ti net 200 tūkst. litų. Pi­giau­ siai at­šok­ti ves­tu­ves kai­na­vo krizės me­tais, bet tuo me­tu bu­vo ir ma­žiau no­rin­čių tuok­tis. Šiuo me­tu ves­tu­ vių pa­slaugų kai­nos jau su­grįžu­sios į 2006–2007 m. lygį“, – sakė ji. Ves­ tu­vių pla­nuo­to­jos pa­stebė­ji­mu, šiuo me­tu ves­tu­ves fi­nan­suo­ja daž­niau­ siai pa­tys jau­na­ved­žiai. Ves­tu­vių de­ko­ra­torės, bend­rovės „De­ko­ro pro­jek­tai“ va­dovės Žydrės La­tai­tienės pa­stebė­ji­mu, emig­rantų ves­tuvės vi­suo­met būna puoš­ nesnės, nes ne­tau­po­ma gėlėms, kaip tai daž­niau­siai da­ro Lie­tu­vo­je gy­ve­ nan­čios po­ros. „No­rint gra­žiai pa­

Dia­na Su­gin­tienė:

Vi­si be­si­tuo­kian­tys tu­ri įsidėmė­ti, kad ves­tu­vių pa­slaugų kai­na neats­pin­di ko­kybės. Ves­tu­vių fo­tog­ra­fo Ser­ge­jaus Mu­li­no pa­stebė­ji­mu, šie­met di­ de­lių ves­tu­vių, į ku­rias būtų kvie­ čia­mi pro­fe­sio­nalūs fo­tog­ra­fai, nė­ ra dau­giau nei anks­tes­niais me­tais. „Galbūt yra dau­giau mažų ves­tu­ vių, ku­rio­se fo­tog­ra­fuo­ja mėgėjai.

13

KetvirtADIENIS, liepos 12, 2012

turtas Treč­da­lis ­ nea­tos­to­gaus

Mažė­ja ­ skolos

Eu­ras pa­traukė aukš­tyn

Šie­met be­veik treč­da­lis – 30,2 pro­c. – Lie­tu­vos gy­ven­ tojų pla­nuo­ja at­si­sa­ky­ti ato­ stogų, o pla­nuo­jan­tys jas daž­niau ke­ti­na ap­lan­ky­ti sve­ ti­mas ša­lis. Tai ro­do ty­rimų agentū­ros „Om­ni­com Me­dia Group“ at­lik­tas var­to­tojų ­ ty­ri­mas. Žmo­nės tei­gia lei-­ d­žian­tys pi­ni­gus at­sar­giau.

Šie­met pirmą pus­metį gy­ven­ tojų pra­dels­ti mokė­ji­mai išau­ go 355 mln. litų ir pa­siekė 3,12 mlrd. litų. Per­nai tuo pa­ čiu lai­ko­tar­piu pra­delstų mokė­jimų su­ma au­go la­biau – siekė 404 mln. litų. Šie­met pra­delstų mokė­jimų pa­deng­ ta 321 mln. litų, per­nai ši su­ ma siekė 317 mln. litų.

Že­miau­siai nuo 2010 m. lie­ pos ant­ra­dienį smukęs eu­ro kur­sas JAV do­le­rio at­žvil­giu tre­čia­dienį pa­traukė aukš­tyn. Pa­sak eks­pertų, Eu­ro­pos va­ liutą pa­lai­ko Eu­ro­pos ša­lių fi­ nansų mi­nistrų pa­siek­tas su­ si­ta­ri­mas skir­ti Is­pa­ni­jai pa­ pil­do­mus me­tus biud­že­to de­ fi­ci­tui su­ma­žin­ti.

pro­gno­zuo­ja­mas

Medų ko­pinė­ja ne­tau­py­da­mi Jo­li­ta Ma­žei­kienė Po­ves­tu­vi­nes ke­lio­nes būsi­mi jau­na­ved­žiai pra­de­da pla­nuo­ti be­ne anks­čiau nei pa­čią šventę. Pas­te­bi­ma, kad po­ros po ves­tu­ vių vis daž­niau leid­žia­si me­daus ko­pinė­ti į šil­tus kraš­tus.

su­grįžtan­čių emig­rantų ves­tu­vių biud­že­tas pra­si­de­da nuo 25 tūkst. litų.

Rin­ko­je fo­tog­ra­fa­vi­mo pa­slaugų kainų pa­si­rin­ki­mas yra la­bai di­de­ lis – ga­li būti nuo 300 litų ir siek­ti 5 tūkst. litų“, – sakė jis.

Komentaras

Nėra taip paprasta

Pla­nuo­to­jos D.Su­gin­tienės pa­stebė­ ji­mu, im­tis ves­tu­vių vers­lo daug ką su­gun­do ne­va leng­vai atei­nan­tys pi­ ni­gai. „Ma­no ma­ny­mu, pa­buvę sve­ čiais gra­žio­se ves­tuvė­se žmonės pa­ gal­vo­ja, kad tokį ma­lonų darbą ir jie galėtų dirb­ti. Todėl rin­ko­je kas­met at­si­ran­da vis naujų ves­tu­vių pla­ nuo­tojų, ku­rie pa­dir­ba vie­nus dve­ jus me­tus ir iš­nyks­ta. Pa­sit­rau­kia todėl, kad pir­miau­sia pra­de­da dirb­ ti la­bai ma­žais įkai­niais, o vėliau su­ pran­ta, kad ves­tu­vių pla­na­vi­mas yra la­bai at­sa­kin­gas dar­bas, dirb­ti pi­ giai neap­si­mo­ka. At­ly­gis už ves­tu­ vių pla­na­vimą ne­ga­li būti ma­žes­nis nei 10 pro­c. vi­sos ves­tu­vių sąma­tos“, – dėstė D.Su­gin­tienė. Pa­sak jos, ver­ ta sam­dy­ti ves­tu­vių pla­nuo­toją tuo­ met, kai ves­tu­vių sąma­ta sie­kia apie 16 tūkst. litų. O pla­nuo­jan­tiems kuk­ les­nes ves­tu­ves ga­li už­tek­ti tik ves­ tu­vių pla­nuo­to­jos kon­sul­ta­ci­jos. Dvy­li­kos metų ves­tu­vių pla­ na­vi­mo pa­tirtį tu­rin­ti D.Su­gin­ tienė sakė, kad tik da­bar pa­ste­bi tu­rin­ti įdirbį ir pla­nuo­ti ves­tu­ves jai jau nėra taip sun­ku kaip anks­ čiau. „Įdir­bis duo­da ry­šių, at­si­ran­ da dau­giau su ves­tuvė­mis su­si­ju­sių as­menų ir įmo­nių, ku­riais pa­si­ti­kiu aš ir ku­riuos ga­liu drąsiai re­ko­men­ duo­ti jau­nie­siems“, – teigė ji.

Ser­ge­jaus Mu­li­no nuo­tr.

Ode­ta Blo­ž ienė

„Swed­bank“ As­me­n i­n ių fi­nansų ins­t i­tu­to va­dovė

V

es­t u­v ių biud­ž e­t as – tai pir­m as būsi­m os šei­m os biud­ž e­t as ir sa­vo­t iš­k as būsi­m os šei­m os pi­n igų pla­n a­v i­m o eg­z a­m i­n as. Ves­t uvės, kaip ir kiek­v ie­n as pir­k i­nys, tu­r i bū­ ti la­b ai ge­rai pa­s ver­t as ir ati­t ik­t i fi­ nan­s i­nes ga­l i­my­b es. Ap­s isp­ren­dus tuok­t is pir­m iau­sia siū­lau pra­dėti gal­

Kalbė­da­ma apie ki­tas ves­tuvėms tei­kia­mas pa­slau­gas, pvz., fo­tog­ra­ fa­vimą ar fil­ma­vimą, D.Su­gin­tienė pa­brėžė, kad vi­si jau­na­ved­žiai tu­ ri įsidėmė­ti, jog ves­tu­vių pa­slaugų kai­na neat­spin­di ko­kybės. Sunku planuoti darbus

Nors ves­tu­vių pro­fe­sio­na­lams su­ pla­nuo­ti ves­tu­ves, jas ves­ti, pa­puoš­ ti ir fo­tog­ra­fuo­ti yra vie­ni juo­kai, vis dėlto šia­me vers­le sun­kiau­sia pla­ nuo­ti pa­tį verslą. „Ren­gi­nių or­ga­ ni­za­vi­mo spe­ci­fi­ka to­kia, kad ne­ga­li pa­si­ra­šy­ti vers­lo planų, nes nie­ka­da ne­ga­li ži­no­ti, ar pa­vyks įgy­ven­din­

vo­t i ne apie iš­k il­mes, o apie tai, kiek tam ga­l i­ma skir­t i pi­n igų. Tra­d i­c iš­k ai reiktų pa­si­kalbė­t i su tėvais ir su­ž i­no­ ti, ar jie ke­t i­n a bei ga­l i pri­s i­dėti. Ne­ re­ko­men­duo­ju ves­t uvėms sko­l in­t is pi­n igų nei iš ban­ko, nei iš ko nors ki­ to. Šventė praei­na la­bai grei­tai, o sko­ lą ga­l i tek­t i grąžin­t i ir ke­le­r ius me­t us. Tik la­b ai aiš­k iai ži­nant sumą ga­l i­ma pra­dėti pla­nuo­t i to­l iau. Taip pat būti­ na pa­s i­l ik­t i bent 10 pro­c . lėšų ne­nu­ ma­t y­toms iš­l ai­doms. Po tru­putį pla­nuo­t i ves­t u­ves reik­ tų pra­dėti jau ko­ne nuo su­žadė­tu­vių die­nos. Lai­kas yra la­bai ge­ras pa­gal­ bi­nin­kas, nes per il­gesnį laiką ga­li­ma su­si­tau­py­t i dau­g iau pi­n igų no­r i­mai šven­tei su­reng­ti, daug ką už­sa­kius iš anks­čiau ga­li­ma gau­ti pi­giau nei se­zo­ no me­tu ir pan.

ti už­sibrėž­tus tiks­lus. Vieną se­zoną ga­li sek­tis, kitą – vis­kas kris­ti že­ myn“, – pa­sa­ko­jo bend­rovės „Ven­ tukų pra­mo­gos“ di­rek­to­rius Juo­zas But­no­rius.Jam pri­tarė ir ki­ti kal­bin­ ti ves­tu­vių pa­slaugų at­sto­vai. Pa­sak Ž.La­tai­tienės, šiuo me­tu jau prii­ ma­mi ves­tu­vių de­ko­ra­vi­mo už­sa­ky­ mai ki­tai va­sa­rai, ta­čiau dėl kai­nos dar ne­si­de­ra­ma, nes neaiš­ku, kiek kai­nuos pa­čios gėlės. Ves­tu­vių fo­ tog­ra­fo S.Mu­li­no pa­stebė­ji­mu, nors ves­tuvės yra am­ži­nas vers­las, nie­ ka­da ne­ga­li ži­no­ti, ka­da į rinką siū­ ly­da­mi ma­žes­nes kai­nas įžengs pra­ de­dan­tys fo­tog­ra­fai.

Po­ves­tu­vinė ke­lionė jau se­niai ta­ po neat­sie­ja­ma lie­tu­viškų ves­tu­ vių da­limi. „Di­des­nių svy­ra­vimų nėra, net per sunk­metį jau­na­ved­žiai ke­liau­da­vo, daž­nu at­ve­ju net pa­tau­py­da­vo ves­tuvėms, ta­ čiau ke­lionę iš­si­rink­da­vo to­kią, ko­kios abu geid­žia“, – sakė Li­nas Al­do­nis, bend­rovės „No­va­tu­ras“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius. Ke­lio­nių bend­rovės „Tez Tour“ Rin­ko­da­ros ir viešųjų ry­šių sky­ riaus va­dovės In­gos Aukš­tuo­lytės nuo­mo­ne, po­ves­tu­vinės ke­lionės Lie­tu­vo­je jau ta­po sa­vo­tiš­ka tra­di­ ci­ja, be ku­rios ves­tu­vių pla­na­vi­mas daž­niau­siai ne­beį­si­vaiz­duo­ja­mas. Ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­rių pa­stebė­ ji­mu, po­ves­tu­vinėms ke­lionėms lie­tu­viai ne­tau­po. „Už me­daus mėnesį daž­nai mo­ka­ma pu­sant­ ro kar­to ar net dvi­gu­bai dau­giau, nei būtų mo­ka­ma už ana­lo­giš­kos trukmės ato­sto­gas“, – sakė L.Al­ do­nis. Tei­gia­ma, kad jau­na­ved­žiai daž­niau­siai jau būna nu­matę tam tikrą sumą pi­nigų, ku­rią ga­li skir­ti sa­vo po­ves­tu­vi­nei ke­lio­nei. Pa­sak ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­rių, po­ros me­daus mėnesį daž­niau­ siai leid­žia Tur­ki­jo­je, Kre­tos sa­ lo­je, Mal­jor­ko­je, Ro­do ir Te­ne­rifės sa­lo­se, Bar­se­lo­no­je. Iš to­li­mes­nių kraštų po­pu­lia­ru medų ko­pinė­ ti Tai­lan­de. „Vis la­biau jau­na­ ved­žius do­mi­na Tai­lan­das – šio­je ša­ly­je dau­ge­lis vieš­bu­čių už pa­ pil­domą mo­kestį siū­lo įsi­gy­ti net ir ves­tu­vių ce­re­mo­ni­jos apei­gas. Tai būna gra­ži šventė pa­plūdi­my­ je ar­ba ato­grąžų so­de. San­tuo­ka ofi­cia­liai ne­įtei­si­na­ma, tai la­biau pra­mo­ga, ri­tua­las. Grįžę į lie­tuvą jau­na­ved­žiai san­tuoką tu­ri įre­

gist­ruo­ti met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je“, – sakė I.Aukš­tuo­lytė. Ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­riaus „West Exp­ress“ pro­duktų spe­cia­listės Si­mo­nos Ža­liš­ke­vi­čiūtės tei­gi­mu, pa­sta­ruo­ju me­tu jun­ta­mas ves­tu­ vi­nių ke­lio­nių suak­tyvė­ji­mas, kai pa­ti ves­tu­vių ce­re­mo­ni­ja de­ri­na­ ma su ke­lio­ne, t. y. būsi­mi jau­na­ ved­žiai trokš­ta su­si­tuok­ti už­sie­ ny­je ir iš­kart pa­si­ner­ti į me­daus mėne­sio ma­lo­nu­mus.

Li­nas Al­do­nis:

Už me­daus mėnesį daž­nai mo­ka­ma pu­sant­ro kar­to ar net dvi­gu­bai dau­ giau, nei būtų mo­ka­ ma už ana­lo­giš­kos trukmės ato­sto­gas. „Ma­no­me, jog ši ma­da yra ne tik kad at­ėju­si iš už­sie­nio, bet ir iš fi­nan­si­nių su­me­timų: ves­tu­ vių ce­re­mo­ni­ja eg­zo­tiš­ko­je ša­ly­ je kar­tu su poil­siu prie jūros kai­ nuo­ja ne­pa­ly­gi­na­mai pi­giau nei trijų dienų tra­di­cinės lie­tu­viš­ kos ves­tuvės su mais­tu ir gėri­ mais nu­krau­tais sta­lais“, – sakė ji. Pa­sak S.Ža­liš­ke­vi­čiūtės, sa­ vaitės trukmės poil­sis ke­tu­rių žvaigž­du­čių vieš­bu­ty­je kar­tu su ves­tuvė­mis ku­rio­je nors Ka­ribų sa­lo­je ir su tarp­tau­ti­niais skryd­ žiais kai­nuo­ja apie 8 tūkst. litų as­me­niui. O, pa­vyzd­žiui, Če­ki­jo­ je už­tektų ir pusės to­kios su­mos. Po­pu­lia­riau­sia ša­lis, kur kar­tu vyks­ta­ma tuok­tis ir ko­pinė­ti me­ daus, yra Ja­mai­ka, ki­tos la­bai po­ pu­lia­rios – Mau­ri­ci­jus, Mal­dy­vai, Šri Lan­ka, Do­mi­ni­kos Res­pub­li­ ka, Tai­lan­das, In­do­ne­zi­ja, Kip­ras ir Grai­ki­jos sa­los. Lie­tu­viai medų šil­tuo­se kraš­tuo­se pa­pras­tai ko­ pinė­ja 7–14 dienų.

Pa­si­rin­ki­mas: vis dau­giau lie­tu­vių po­rų nu­sprend­žia žie­dus su­mai­

ny­ti šil­tuo­se kraš­tuo­se.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

14

ketvirtadienis, liepos 12, 2012

sportas Krepšinio vakaronė

Nauja „Time Team“ aikštelė

Skirstosi futbolininkai

Šiandien 17.30 val. Sportininkų namuose (S.Daukanto g. 24) bus minimas Lietuvos krepšinio 90-metis. Veiks šiai progai surengta nuotraukų, eksponatų paroda. Šventėje dalyvaus garsusis klaipėdietis Modestas Paulauskas, Lietuvos krepšinio federacijos garbės prezidentas Vladas Garastas.

Penktadienį 17 val. Palangoje, vaikų reabilitacijos sanatorijoje „Palangos gintaras“ (Vytauto g. 30), vyks „Time Team“ aikštelės atidarymo šventė. Nuo 12 val. vyks „Time Team“ trijulių krepšinio turnyras, dalyvaujantieji galės susitikti su Lietuvos rinktinės žaidėjais. Per pauzes linksmins grupė „Pop Ladies“.

„Ekranas“ atsisveikino su patyrusiu 31-erių saugu Ramūnu Radavičiumi. Kiek anksčiau iš komandos išvyko Mantas Savėnas, Ignas Dedūra. Kraustytis iš Panevėžio žada ir puolėjas Andrius Velička. Įpusėjus Lietuvos pirmenybėms, pirmą vietą užimantis „Ekranas“ lenkia „Žalgirį“ 6 taškais.

Dopingo skandalai, temdę sportą Lietuvos sporto padangę sudrebino netikėta žinia. Dėl Aurimo Didžbalio organizme rastų draudžiamų preparatų – mūsų šalies sunkiaatlečiai neteko vienintelės vietos Londono vasaros olimpinėse žaidynėse.

Mažvydas Laurinaitis Šiandien Slovėnijoje prasidėsiančiame Europos vaikinų jaunimo (U-20) čempionate jaunieji Lietuvos krepšininkai sieks medalių. Be lyderio Jono Valančiūno, patekusio į nacionalinę vyrų rinktinę.

Klastos: klaipėdietis sunkiaatletis R.Vyšniauskas sa-

vo sportiniame kelyje daug kartų klupo, nepavyko jam išvengti ir dopingo duobės.

Mažvydas Laurinaitis Ne pirmas kartas

Ši skaudi žinia – ne pirma Lietuvos sunkiaatlečiams. 1997 metais į skandalą buvo patekęs kitas klaipėdietis Ramūnas Vyšniauskas. Pasaulio čempionato metu jo organizme rasta anabolinių steroidų, dėl kurių jis sulaukė dvejų metų diskvalifikacijos. Pats sunkiaatletis savo kaltę neigė ir tvirtino, kad jo rezultatai buvo per prasti, jog būtų galima įtarti vartojus dopingą. Vėliau sportininkas sėkmingai atstovavo Lietuvai ir iškovojo keletą medalių. Daugiau bėdų dėl draudžiamų preparatų R.Vyšniauskas neturėjo. Olimpinio čempiono skandalas

Ko gero, pirmasis dopingo skandalas Nepriklausomoje Lietuvoje nuskambėjo 1993-iaisiais. Tąkart apkaltintas buvo disko metikas Romas Ubartas, prieš metus laimėjęs auksą Barselonos vasaros žaidynėse. Po pasaulio čempionato Štutgarte (Vokietija) atleto organizme rasta anabolinio steroido boldenono. Už tai sportininkas buvo diskvalifikuotas net ketveriems metams. Vėliau R.Ubartas grįžo į sportą, tačiau skambių pergalių pasiekti neįstengė. Disko metikas pateko ir į kitą dopingo skandalą, tačiau buvo išteisintas. Pats olimpinis čempionas nepripažino vartojęs dopingą ir vėliau teigė, kad jam gaila tų sportininkų, ant kurių krinta toks šešėlis.

20-mečiai pradeda čempionatą

Dviratininko bėdos

Dar vienas lietuvis patekęs į pasaulio sporto akiratį dėl dopingo, – dviratininkas Raimundas Rumšas. 2002 metais užėmęs garbingą trečią vietą prestižinėse „Tour de France“ lenktynėse, vėliau sportininkas įklimpo į bėdas. Tą pačią dieną, kai baigėsi varžybos, R.Rumšo žmona buvo sulaikyta vežanti įvairius medikamentus. Kaip paaiškėjo, tarp jų buvo ir tokių, kurie draudžiami dviratininkams ir laikomi dopingu. Tuo metu atlikti testai neparodė, kad lietuvis vartojo neleistinus vaistus. Jie aptikti vėliau, už tai R.Rumšas buvo diskvalifikuotas metams. Nors ir grįžo į didįjį sportą, tačiau neatstovavo garsioms komandoms. Didžiausia sėkmė po pertraukos – Lietuvos čempiono vardas. Atėmė aukso medalį

2010-ųjų Europos lengvosios atletikos čempionate maratonininkė Živilė Balčiūnaitė mus nudžiugino aukso medaliu. Ji buvo pirmoji lietuvė, iškovojusi tokią skambią pergalę. Tačiau euforija truko neilgai – sportininkės organizme nustatytas per didelis testosterono ir epitestosterono santykis. Už šį nusižengimą Lietuvos lengvosios atletikos federacija (LLAF) Ž.Balčiūnaitę diskvalifikavo dvejiems metams. Pati lengvaatletė neketino susitaikyti su tokiu sprendimu ir apskundė jį Sporto arbitražo teismui Lozanoje. Tuo metu ji teigė, kad

Karjera: pirmasis Nepriklausomoje Lietuvoje dopin-

go vartojimu apkaltintas R.Ubartas, baigęs aktyvią karjerą, pasirinko trenerio darbą. Mindaugo Ažušilio nuotr.

ruošiasi Londono žaidynėms ir tikisi būti išteisinta. Tačiau šių metų kovo mėnesį teismas pripažino, kad bėgikės apeliacija yra nepagrįsta ir paliko galioti dvejų metų bausmę. Šis sprendimas buvo galutinis ir neskundžiamas. Ne visi skandalai skaudūs

Yra ir tokių atvejų, kai dėl dopingo įkliuvus kitų šalių sportininkams lietuviai užimdavo aukštesnes vietas. 2004 m. Atėnų vasaros olimpinėse žaidynėse disko metikas Virgilijus Alekna užėmė antrąją vietą. Pirmavo vengras Robertas Fazekašas, tačiau varžovas buvo sučiuptas bandantis apkeisti savo dopingo mėginį su kitu. Po šio skandalo olimpinis auksas atiteko lietuviui. Šiuo metu į dopingo skandalą įsivėlęs A.Didžbalis praėjusiais metais sulaukė savotiškos dovanos. Europos čempionate jis liko ketvirtas, bet vėliau dėl draudžiamų preparatų buvo diskvalifikuotas bronzą iškovojęs Armėnijos sportininkas Gevorikas Pogosianas. Tokiu būdu klaipėdietis iškovojo pirmąjį medalį suaugusiųjų čempionate. Dopingo problema sporte

Dopingo vartojimas siekia dar gladiatorių, kurie naudodavo įvairius stimuliantus, kovų laikus. Kovoti su šia problema pradėta 1962 metais, o 1967-aisiais Tarptautinis olimpinis komitetas įsteigė specialų padalinį.

Tobulėjant medicinai, draudžiamų preparatų vartojimas kelia vis didesnę grėsmę sportui. Išrandami nauji stimuliantai, skatinantys geresnius sportinius rezultatus. Naujieji preparatai yra vis sunkiau aptinkami organizme. Nė vienai sporto šakai tokie skandalai nėra naudingi. Dopingas menkina sporto įvaizdį, žmonės pradeda nebetikėti švaria konkurencija, o didieji rėmėjai traukiasi.

Mūsų jaunuoliai varžysis D grupėje su šeimininkais slovėnais, italais ir švedais. Rinktinės treneris Kazys Maksvytis, kitą sezoną treniruosiantis Klaipėdos „Neptūno“ krepšininkus, teigė, kad komanda sieks tik aukščiausių tikslų. Treneris sakė, kad rinktinės žaidimas be J.Valančiūno keisis, tačiau bus siekiama ir toliau pulti greitai. Vienu rinktinės lyderių turėtų būti klaipėdietis Arnas Butkevičius, praėjusį sezoną sėkmingai rungtyniavęs Vilniaus „Sakalų“ komandoje. Rinktinei taip pat atstovaus Vytenis Čižauskas, Dovydas Redikas, Deividas Pukis, Edgaras Ulanovas, Evaldas Aniulis, Tautvydas Sabonis, Žygimantas Skučas, Egidijus Mockevičius, Rokas Giedraitis, Rolandas Jakštas ir Paulius Vaitiekūnas. Be lietuvių, vienais čempionato favoritų įvardijami prancūzai ir serbai. Šios rinktinės pateko į A grupę ir kovos su Juodkalnijos ir Vokietijos jaunimu. B grupėje varžysis Rusijos, Ukrainos, Estijos ir Graikijos dvidešimtmečiai. Į C grupę pateko kaimynės Latvijos rinktinė, kuri jėgas išmėgins su Ispanija, Turkija ir Gruzija.

19

ketvirtadienis, liepos 12, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Noros Roberts knygą „Ilgai ir laimingai“.

Nora Roberts. „Ilgai ir laimingai“. Tai ketvirtoji serijos „Nuotakų kvartetas“ knyga. Keturios geriausios draugės jaučiasi laimingos, kad savo klientams prašmatniame Braunų dvare gali surengti nepakartojamą vestuvių šventę: Emalaina iš gėlių sukurs nuostabią pasakų šalį, Lorelė nudžiugins nepaprasto grožio ir skonio desertais, Makenzė įamžins kiekvieną laimingą sutuoktuvių akimirką, o Parker pasirūpins visomis šventės detalėmis. Gydydamasi ankstyvos tėvų netekties skaudulį Parker Braun sumano verslą, daugeliui žmonių teikiantį džiaugsmą ir užimantį visą jos pačios laiką. Parker talentingai vadovauja „Įžadų“ vestuvių bendrovei ir asmeniškai prižiūri kiekvieną šventę. Besisukdamas neatidėliotinų reikalų rate ji netikėtai pajunta, kad vis dažniau dėmesio centre atsiduria ne tik laimingos išpuoselėtos nuotakos, bet ir ji pati. Parker Braun ateina metas matuotis vestuvinę suknelę...

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima

pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, liepos 17 d.

Avinas (03 21–04 20). Malonių įspūdžių laikas. Būsite pagirtas ir pats teigiamai save įvertinsite. Galų gale išspręsite svarbias problemas. Saugokite pasitikėjimą savimi. Jautis (04 21–05 20). Labai energingas laikotarpis, įgyvendinkite planus arba rūpinkitės turimu verslu. Būsite fiziškai aktyvus. Treniruokitės arba romantiškai praleiskite laiką. Šiandien venkite alkoholio. Dvyniai (05 21–06 21). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais. Sugebėsite lengvai apmąstyti praeities įvykius. Nemalonūs dalykai nebepasikartos, jei drąsiai ranka numosite į prietarus. Vėžys (06 22–07 22). Kils pavojus būti suklaidintam ar pernelyg susižavėti tam tikra idėja. Patirsite psichologinį spaudimą. Todėl kruopščiai atlikite savo tiesiogines pareigas ir neapsikraukite naujomis idėjomis. Liūtas (07 23–08 23). Būsite labai jautrus, kitaip vertinsite savo emocijas ir veiksmus. Galbūt tie įvertinimai bus ne visai teisingi, todėl geriau šiandien pailsėkite ir nusiraminkite. Mergelė (08 24–09 23). Būsite įvertintas už gebėjimą konstruktyviai spręsti darbines problemas, tik neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite susitvarkyti visus reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis. Svarstyklės (09 24–10 23). Tikėtinas romantiškas vakaras su draugu pajūryje. Tik nepiktnaudžiaukite alkoholiu, geriau išsimaudykite jūroje. Tinkamas metas paieškoti kultūrinės veiklos ir susirūpinti sveikata. Skorpionas (10 24–11 22). Kils noras sekti kilniais idealais ir svajoti. Tik per daug nepasiduokite fantazijoms, nes realybė gali smogti skaudžiai. Tinkama diena įsigyti augintinį, susitikti su seniai matytais draugais. Šaulys (11 23–12 21). Laikas patyrinėti savo svajones ir idealus. Lengvai atskirsite vertingus dalykus nuo menkaverčių. Galite kurti ilgalaikius planus, nes sugebėsite teisingai spręsti sudėtingas problemas. Ožiaragis (12 22–01 20). Logiškas mąstymas ir išmintis padės teisingai apsispręsti. Darbo klausimai bus sprendžiami greitai ir nesunkiai. Planuodamas karjerą remkitės seniai įgyta patirtimi. Vandenis (01 21–02 19). Laikas atitrūkti nuo realybės ir pasinerti į svajonių pasaulį. Panagrinėkite sapnus, paklausykite mėgstamos muzikos, paskaitykite – viskas džiugins sielą, suteiks darnos jūsų gyvenimui. Žuvys (02 20–03 20). Tikėtini emocijų protrūkiai ir konfliktai. Būkite atsargus ir kantrus bendraudamas su aplinkiniais. Neskubėkite pateikti savo išvadų, nepalanki diena apibendrinti rezultatus ir kurti naujus planus.

Orai

Šiandien numatomi intensyvūs lie­ tūs, vietomis lis smarkai, griaudės per­ kūnija, kai kur kils škvalas. Per škvalą vėjo gūsiai sieks 15–20 m/s, vietomis iki 25 m/s. Temperatūra sieks 18–24 laipsnius šilumos. Penktadienio nak­ tį dar galimi smarkūs lietūs su perkū­ nija, dieną turėtų tik trumpai palyti. Naktį temperatūra bus 12–15, dieną 18–22 laipsniai šilumos.

Šiandien, liepos 12 d.

+21

+19

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+22

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

+23

Panevėžys

+22

Utena

+20

5.09 22.13 17.04

194-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 172 dienos. Saulė Vėžio ženkle.

Tauragė

+23

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +37 Berlynas +19 Brazilija +26 Briuselis +19 Dublinas +15 Kairas +36 Keiptaunas +13 Kopenhaga +18

kokteilis Nors ve­ži­mu vežk Va­kar „Kok­tei­lis“ ra­šė, kaip gra­ži lai­ba­ ko­jė mer­g i­na iš Vil­niaus, at­va­ž ia­vu­si į Klai­pė­dą, tu­rė­jo pro­gos įsi­ti­kin­ti, ko­kie „ma­lo­nūs“ au­to­bu­sų vai­ruo­to­jai. Vieš­ nia iš sos­ti­nės va­ž ia­vo be­veik tuš­čia­ me au­to­bu­se įsi­ki­bu­si į tu­rėk­lą prie vi­ du­r i­nių du­r ų. „Ko tu sto­vi?“ – iš­gir­do iš vai­ruo­to­jo ka­ bi­nos re­to­r i­n į klau­si­mą, o po aki­m ir­ kos ir įsa­ky­mą: „Eik, sėsk!“ Pa­kal­bė­ju­si su pa­ž įs­ta­mais klai­pė­die­ čiais, mer­g i­na priė­jo iš­va­dą, kad vai­ ruo­to­jai ne­mėgs­t a, kai iš­l ip­t i ne­ž a­ dan­t ys žmo­nės sto­v i prie du­r ų. Mat kar­tais, ne­sant no­r in­čių­jų iš­l ip­t i, au­ to­bu­s ai pra­va­ž iuo­ja sto­te­les ne­sus­ to­da­mi. Sa­vo nuo­mo­nę pa­reikš­t i pa­no­r u­s i klai­p ė­d ie­tė bu­vo ne­gai­les­t in­ga: „O, Die­ve... Iš pa­t ies Vil­n iaus! Ko­k ia įžy­ my­bė... Pas mus tų lai­ba­ko­jų gra­ž uo­ lių nors ve­ž i­mu vežk“.

Londonas +19 Madridas +33 Maskva +25 Minskas +27 Niujorkas +30 Oslas +17 Paryžius +20 Pekinas +30

Praha +19 Ryga +22 Roma +26 Sidnėjus +22 Talinas +23 Tel Avivas +34 Tokijas +28 Varšuva +23

Vėjas

0–6 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+24

+21

Vilnius

Marijampolė

+22

Alytus

Vardai Bonifacas, Brunonas, Izabelė, Margiris, Sigibertas, Sigitas, Vyliaudė

liepos 12-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

18

19

17

15

3

16

18

18

17

9

17

19

17

16

6

rytoj

šeštadienį 1884 m. gi­mė ita­lų ta­ py­to­jas ir skulp­to­r ius Ame­deo Mo­dig­lia­ni.

1902 m. Aust­ra­li­jos par­ la­men­t as bal­s a­vo už imig­ra­ci­jos ap­ri­bo­ji­mus bei su­tei­kė bal­s a­v i­mo tei­sę mo­te­rims. 1904 m. gi­mė Či­lės poe­ tas, dip­lo­ma­tas, po­l i­t i­ kas, vie­nas žy­m iau­sių Lo­ty­nų Ame­ri­kos XX a. poe­t ų, No­be­l io li­te­ra­t ū­ ros pre­mi­jos lai­mė­to­jas (1971 m.) Pab­lo Ne­ru­da. 1920 m. ofi­cia­l iai ati­da­ ry­tas Pa­na­mos ka­na­las. 1920 m. so­v ie­t ų Ru­si­ja ir Lie­t u­va pa­si­ra­šė tai­

kos su­tar­t į. Ru­si­ja de ju­ re pri­p a­ž i­no Lie­t u­vos ne­prik­lau­so­my­bę. 1940 m. į Tel­šių ka­lė­ji­mą at­vež­ti pir­mie­ji po­li­ti­niai ka­li­niai. 1960 m. Pran­cū­zi­ja su­ti­ ko su­teik­ti ne­prik­lau­so­ my­bę Ni­ge­riui, Aukš­tu­ti­ nei Vol­tai, Dramb­lio Kau­ lo Kran­tui, Ča­dui, Cent­ri­ nei Af­ri­kai ir Kon­gui. 1994 m. po 27-erių me­tų trem­ties į Ga­zos sek­to­rių su­grį­žo Pa­les­ti­nos ly­de­ ris Yas­se­ras Ara­fa­tas.

Žu­dan­tis karš­tis

Kul­tū­ros ne­ras­ta O Vik­to­r i­ja įsi­t i­k i­nu­si, kad mū­sų kai ku­r ių au­to­bu­sų vai­r uo­to­jų kul­t ū­ra – nu­l i­nė. „Ne­ga­na to, kad vai­ruo­to­jai ne­tvar­kin­ gi, bet ir jų žo­dy­nas su­si­de­da iš ke­le­ to ne­švan­k ių žo­d žių. Net ne­nus­te­bau per­skai­čiu­si – tai Klai­pė­do­je kas­die­ny­ bė“, – sa­kė mo­te­ris. Vil­ma pa­pa­sa­ko­jo, kad ir jai bu­vo lai­ kas, po stu­bu­ro ope­ra­ci­jos, kai po­rą sa­vai­č ių ne­ga­lė­jo sė­dė­t i. Tuo lai­k u jai te­ko va­ž i­nė­ti au­to­bu­sais, nes ki­to­ se trans­por­to prie­mo­nė­se neį­ma­no­ ma sto­vė­ti. „Sup­ran­tu, kad dėl sau­gu­mo ge­riau sė­ dė­t i, be­tgi neį­l į­si žmo­gui į dū­šią, ir ne­ ži­nai, ko­dėl ki­ti va­žiuo­ja at­si­sto­ję, nors yra lais­v ų sė­dy­nių, – min­ti­jo skai­ty­to­ ja. – Ma­nau, kad ap­ra­šy­ta­jam vai­r uo­ to­jui trū­ko pa­pras­čiau­sios kul­tū­ros, ir tiek. Pik­ti mes... La­bai pik­ti.“

Pra­džia: pir­mo­sios Klai­pė­do­je fil­mo sce­nos va­kar bu­vo fil­muo­ja­mos Smil­ty­nė­je.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Fil­ma­vi­mo aikš­te­lė – gat­vės Klai­pė­do­je va­kar pra­si­dė­jo lie­tu­viš­ko vai­dy­bi­nio fil­mo „Lo­šė­jas“ fil­ma­ vi­mas. Klai­pė­die­čiai ga­lės pa­ma­ty­ti, kaip dir­ba ir ak­to­riai, ir ope­ra­ to­riai, nes fil­mo sce­nos bus fil­muo­ja­mos uos­ta­mies­čio gat­vė­se. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Ly­de­riai: Klai­pė­do­je yra dau­giau

gra­žių mer­gi­nų nei ki­tuo­se Lie­tu­ vos mies­tuo­se.

Links­mie­ji tirš­čiai mo­te­rims To­m is die­no­m is, kai jau­si­tės ner­v in­ gos ir su­var­žy­tos, jums pa­dės par­duo­ tu­v ių mai­še­l iai. Jie iš­lai­ko net ke­l ias­ de­šimt ki­log­ra­mų! Su šiais mai­še­liais pre­ky­bos cent­ruo­se jau­si­tės pa­to­g iai vi­so­mis iš­par­da­vi­mų die­no­mis. Čes­ka (397 719; ar jūs ga­li­te su­pras­ti vai­ruo­ to­jus? Vi­są die­ną lai­ky­ti vai­rą, va­ži­nė­ti to­mis pa­čio­mis gat­vė­mis, kvė­puo­ti įvai­riais ke­lei­vių kva­pais rei­kia ne­žmo­niš­kos tvir­ty­bės)

Va­kar „Lo­šė­jas“ bu­vo fil­muo­ja­mas Smil­ty­nė­je prie kur­hau­zo. Šian­dien fil­ma­vi­mas vyks Meln­ra­gė­je, penk­ ta­die­nį – Per­kė­los gat­vė­je. Šeš­ta­die­ nį nuo 10 val. iki vi­dur­nak­čio fil­mo sce­nos bus fil­muo­ja­mos Mi­ni­jos, Pi­ lies, Her­kaus Man­to, Nau­jo­jo­je Uos­ to ir Nau­jo­jo So­do gat­vė­se. Ak­to­riai taip pat fil­muo­sis prie ge­le­žin­ke­lio sto­ties. „Fil­mo is­to­ri­ja šiuo­lai­ki­nė, ta­ čiau at­skleis­ti siu­že­tą dar anks­ti. Fil­mo su­ma­ny­mui bu­vo rei­ka­lin­ga jū­ra, to­dėl fil­ma­vi­mui ir pa­si­rin­

ko­me Klai­pė­dą“, – int­ri­ga­vo fil­mo pro­diu­se­rė Ul­ja­na Kim. „Lo­šė­jas“ – yra pir­ma­sis bend­ras lie­tu­vių ir lat­vių fil­mas. Jam su­kur­ ti lė­šų sky­rė Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja ir Lat­vi­jos na­cio­na­li­nis ki­no cent­ras. Fil­mo re­ži­sie­rius – Ig­nas Jo­ny­ nas. Ja­me pa­grin­di­nius vaid­me­nis at­liks ak­to­riai Vy­tau­tas Ka­niu­šo­ nis, Jo­no Me­ko duk­ra Ona Me­kas, ku­ri pir­mą kar­tą fil­muo­ja­si lie­tu­ viš­ka­me ki­ne, Jo­nas Vait­kus, Va­le­ ri­jus Jev­se­je­vas, Ro­mual­das Lav­ry­ no­vi­čius, Mar­ty­nas Bud­rai­tis. Epi­zo­duo­se vai­dins ir klai­pė­ die­čiai Jo­lan­ta Puo­dė­nai­tė, Vai­das Kve­da­ras, Si­mas Bu­zi­liaus­kas, Vai­

das Jo­čys, Vi­das Ja­ki­maus­kas. Anot U.Kim, fil­mo prem­je­ra pla­ nuo­ja­ma ki­tais me­tais. Dėl „Lo­šė­jo“ fil­ma­vi­mo uos­ta­ mies­ty­je klai­pė­die­čiai pa­tirs šio­ kių to­kių ne­pa­to­gu­mų. Šian­dien Meln­ra­gė­je, Pa­ma­rio gat­vė­je, nuo 19 val. iki vi­dur­nak­čio bus drau­ džia­mas eis­mas. Penk­ta­die­nį nuo 11 iki 19 val. ir ki­tą pir­ma­die­nį nuo 8 iki 19 val. bus drau­džia­mas eis­ mas vie­na Per­kė­los gat­vės va­žiuo­ ja­mo­sios da­lies pu­se. Kai šeš­ta­die­nį ak­to­riai bus fil­ muo­ja­mi mies­to cent­re esan­čio­se gat­vė­se, juos ly­dės po­li­ci­jos eki­ pa­žas.

Eu­ro­po­je nuo karš­čių jau mi­rė dau­ giau nei šim­tas žmo­n ių. Kai ku­r io­se ša­ly­se tem­pe­ra­tū­ra šią sa­vai­tę vir­ši­jo 40 laips­n ių. Kai ku­r iuo­se Bul­ga­r i­jos mies­tuo­se pa­skelb­tas oran­ž i­nis – tre­ čias iš pen­kių ga­li­mų – pa­vo­jaus laips­ nis. So­fi­jo­je grei­to­sios pa­gal­bos bri­ga­ dos bu­di gat­vė­se vi­są pa­rą. Per die­ną įkai­tęs as­fal­tas nak­t į pra­de­da ati­duo­ ti ši­lu­mą, dėl to gy­ven­to­jai ne­ga­l i už­ mig­ti. Kroa­ti­jo­je, kur nuo karš­čių mi­rė ma­ž iau­siai 20 žmo­n ių, už­si­l ieps­no­jo miš­kai ir lau­kai, ug­nis nai­ki­na ūki­nin­ kų der­l ių. Karš­t is ga­d i­na ato­sto­gas ir poil­siau­to­jams Grai­k i­jos ku­ror­t uo­se. Čia žmo­nės sten­g ia­si ne­pa­lik­ti pa­tal­ pų, ku­r io­se įreng­t i kon­d i­cio­n ie­r iai, o pra­mo­g ų cent­rai ir eks­kur­si­jų or­ga­ni­ za­to­riai dėl to pra­ran­da pa­ja­mas. Ves­ti.ru inf., AFP nuo­tr.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.