2012-07-14 Klaipeda

Page 1

2 A.1 62;6@ 9 62=<@ !

@ ! 962=< 162;6@ 2 A.

liepos 14, 2012 Nr. 163 (19 464) 8

l is pasau

10p.

prarajÄ… dino Ĺžios. a padi nÄ—s ir vald katastrof ome Nauja jos visu tarp Rusi

Ya `-QVR[N ]N`NbYV _Vb` ?RQNXa\` 7bYVWN[N `XV` 4NYV N[

cNXN_R-X ?RQNXa\_Ă›Y Ya 7\YN[aN 7b XRcVĂ˜VR[Ă›

TV HERO ANTRO JAI SU MANIJIMIâ€œâ€žĹ OK KUO

PA

vakarÄ—

13

www.kl.lt

NET 38

PROGRA MOS

2012 m.

liepos 14 d.

bÄ—: realy jime tinos lÄ— Palesnimas ka gyve

gyvy stinga onÄ—ms ni palestinie kai Ĺžm vie daryti, minga, o ir , o kÄ… s tis – viena tinoje – grÄ— kelian mybÄ™ nerimÄ… sako, kad les gai nÄ™ vienas tis Pa klauso Dar – klimatolo jĹŤros ryti nepri dens? PadÄ— gins bet mio denÄŻ, Ĺženklas VidurĹže reÄ?iau dĹžiu ĹĄalies n riti van je ie tu ty va kas pirk sausros. ap atei kur no ti muos Ä—mÄ—mesiprausia. Mesvaitę“, krantÄ™ nÄ… ka per pastaruo„Mes ti bĹŤti daryti. Galvo kas sa Jamil pa tĹŤs ir regio jau ne kad gerialolaiky pa lie jama, me ki ĹžmonÄ—s dyti vaikusgyventoja jo Krante ratinia bei pa Ĺžai kÄ… gali nes. SkaiÄ?iuo tĹł VakarĹł gos sumaŞė mau tos me dÄŻ, kvad 4545 Ĺžmo ge- me dÄ—si vie atsar vo dy apie sius 15 nis – skunqa. ankla vandens dĹžiasi Ä?iai ma dides

jo Ä?iau glau du nas - mo 65 proc. metre je yra vie ĹĄaltinis. Ta dens San jinga resnÄ—. Skai net jos van Gazo vandens pavo bar tik dÄ—l ge ritori ĹĄaltinio organi- PadÄ—tis – jo bÄ— da dÄ—l te \ a_ dÄ—tis pta ne tos riamo proc. ĹĄio ]Ve• [b je pa ĹžydĹł valsty daugiau Konfliktas gione ÄŻtem siliaujan @PN[ sveika ne Ĺžas Izraely tus kad tik 5–10 saulio cija re ir dÄ—l ArtimĹł vertÄ—s. YpaÄ? su ĹžyraliĹł prie rae- atitinka Pa ja, kad Ä?iuojama, penkis kar Palestina. Situa , taÄ?iau koniktĹł VakarĹł mas. nei perspÄ— zos, aukso tik dÄ—l natĹŤ Ä?iau dar ir Iz veik iĹĄ Ga lio, vandens svar- zacijos nor ekspertai tinio naudo- turi be jo vandens tinieÄ?iĹł jakuriĹł ÄŒia ne vandens, ta veik visus ypaÄ? pales tos nau ĹĄal ĹĄaltigeriamotinieÄ?iai, denÄŻ iĹĄ Izrae s Ä?iĹł ypaÄ? dÄ—l Sveika metĹł ĹĄio Ă˜VĂş noma. trĹŤksta roliuoja be vandens pastasiem cR[ cVR dais, Pales pirkti van ĹžydĹł po keleriĹł nebus ÄŻma dominuojo paÄ?iĹł per bĹŤtiniau ti lis kont geriamo jasi ne tik Xb _VĂş Tf tai kur pat Krante. palestinievo priversti mas [Nb WN privers pakanka tik ti apskri JeruzalÄ—je, duo taip ba biausius riais naudo tinieÄ?iai. bu cN _Ăş V_ jo metus Daug van tĹł dens les ku \ b a per nors Ry , metus vietas ir dir dinipa Ä?iai, s. van ir nius b Tb Z mĹł metrĹł ruosius Izraelio atkel lestinie mas kankantis bÄ—, bet poreikiam Ä?iĹł na _NR YV\ `N tina iĹĄ mln. kubiniĹłsumoka likti gyvena naujakuriĹł mas tarpvalsty tinai ten si nuo ten ta, ja pa vertÄ—s. b WĂş 6g lestinie rĹŤpinami Pales Nors kritikuoja nestabaukso tanÄ?iai pa Pales rokai skiria apskaiÄ?iuo Xf YN [N ap apie 50 rÄŻ, Ĺžinoma, mes. aR V niu ka giau tolis Ĺže ge de _N[ ku tai kiai per TĹŤks Dau ď Ž Nort uĹž An Izrae van gyven ja _Ăş 8 gy- mas smar kiekis vudas: vÄ—je, gramos. dens, CN XN do savaitÄ™. pinigĹł. vargingai zalÄ—je raelio rie priraeliui. XN _V [Ă› W gyje erd XN` ZRa Ä?io Iz tĹŤkst. Iz nyje sunau kurÄŻ Jeru dukart per tiems, ku kio ir vanvaliÄ… sumÄ… R ON gĂ› gali sau tautinÄ— ringos pro jakuriĹł si mai: ta, kad la tie WR 1VQ

vos mĹł ky to vanden tinos ap ApskaiÄ?iuo tinieÄ?iai per die- do prieĹĄta tybÄ— nau ra ir van- ď Ž Sunku kad 9,5 no upÄ—s slÄ—dens kiekio, V\W\WR /_V glaudĹžia les sunku les da aN [V W\ WR @ /N vals elekt tinieÄ?iĹł to teritorimÄ—ms jĹł Jor treÄ?dalÄŻ van tinieÄ?iĹł. nuo sia gÄ™ prie miesdens iĹĄ Pa litrĹł tys pa Ĺ˝ydĹł aprĹŤpina nantys pales-s c. pales [ QgR cV les nos venan rioms reikapie 10–15 niĹĄve tes Ă˜Vb` ab Ĺžiau beveik 2,6 mln. pa ris atskirtas ges- sijun gauna van nistracijos. 90 pro c. VakarĹł Kranja Palesti ÄŻvai ti vos _Ă› W\ V_ YVR venvie o Ä?ia pat gy mens am mi viduti leisti ruo pro ak ab cV XĂ– cĂ› gauna ruoĹže, ku cija dar blo net kurienomijos ad naudo lyje – tik 32 racija. administ deniu, gyvena nÄ… su , o Izrae YVN cĂ– situa vena auto Gazos mĹŤsĹł jos, kuriÄ… jos administ valdo Izraerie eks- tinieÄ?iai lave gy Kranto, niais tinus vandens litrĹł. leista Ä?io kuriÄ… nomi mis. kai ku bĹŤditÄ— kali VakarĹł ĹžyÄ?iame ank tad, ÄŻver sÄ…lygo mus paver neslÄ—pÄ— pykpa- auto ritorijoje C, lestinieÄ?iĹł ties Ä?iĹł, kai 300 tabu, kad ruoĹže api pa nÄ—. Ma palestinie Te paskir riĹł „Jie mÄ—je“, – ja, vienos NenuosdÄ—tÄŻ Gazos krizÄ™. 5 proc. kitos ku Ĺže 1,6 mln. pa rinÄ™ Nawa rektorius. versti lis, vos namus ar dĹł nauja bai pertai humanita tojai pri ĹĄal- paÄ?iĹł medas los di tytis mieste, Ä?iau Ĺžy ta kaip grypaham na kaip tinos gyventernomis iĹĄ mas Mo nieÄ?iĹł mokyk Susijoje paĹžin- sta status. Ta dygs kad vi Ä?ia ti ni pa Pales denÄŻ cis apsirĹŤpi van- les kykla sto gelio nepri pievietÄ—s dai tvirtina,tis su jais ti van gyven Mo dau . Ĺ˝y vieÄ?iĹł kalbÄ— vai veĹžio taÄ?iau toks gas, nes rus me iĹĄ gyven netoli va- po lietaus atsisako nos atsto viena tinieÄ?iĹł ti pavojinda ir jo iĹĄgÄ— Ä?iai te, pritiniĹł, les – ri nie Pa les ti tu Kran niu s les jos. tĹł pa vande tu oru gen ligos. ĹžydĹł VakarĹł sios linijos. ritori lis jiem rios dÄ—l te jog Izrae jas, kurias ro. tiniame sios Ĺžalio duo karĹĄsidÄ—ti ÄŻvai ritori m. ka li- atkerta, dinamo 1967 tos. sas te vi ka gali pra po ti tÄ— dy pavo paĹžin kontromos Ä?iai ka ÄŻĹĄal bÄ— oku Ĺžes paver proble tik tai, kas, taÄ?iau ir valsty derybos lie palestinie ĹĄis Kitos Jie mu sĹł paÄ?iĹł tinius Taigi bĹŤtĹł maĹža, raeliu, kol ma ne karĹł mĹŤ Darius Iz Proble vandens ĹĄal Ĺže bei Va Lyg to kalbÄ—tis su jakuriĹł iĹĄkelniais ruo d.selen SÄ—lenis Ä?ius. liuoja is@die ko nau Gazos na.lt tojĹł skai grįŞŞydĹł atsisa mÄ—je. tai, kadauga gyven pamaĹžu raukÄ— Susijos nÄ—s ope nus nenut sitraura tuoja, Krante to, ÄŻ regio m. pa mas dinimo. irdisku giasi palik- VadavietÄ— – Nort janÄ?ios cijos ATALAN pa Ĺži ni su MaĹža litikai bei 1967gÄ—liai, o tai TA, ren Iki Ĺ iau vu ne pri gauna nei 1948 krantĹł, piratavimu prie kovo- sky Kol po gyventojai rie sako vykbÄ— rÄ—s vaka de mÄ…. va ne ku ta ir per tinieÄ?iĹł pa suvartoji tirĹł Londo tĹł vie tÄ—s lio gyve- mies Ä?io Nepalo davietÄ—, grieĹž Somalio riĹĄ riuje metus dir les Gy ven kad kaimas , neturi ir ki ra kaime namus. Kai tinieÄ?iĹł kiekti no Nortvu tai saugo etninÄ—s bo ir kis S.Ban kÄ™ palesdina vandens bas, Pa iĹĄlengva do nu prie- kilÄ™ nÄ— pales dens savo riasi gru kia, qou iĹĄ pir dzeviÄ?ius, 39-eriĹł kamuo gi padi das al Ya bos vandens „Jei reiĹĄ ros, nei van siai niekasnebus ti tys ÄŻ kitas jas, kiti ku Vis dÄ—l – nutiestas net va Ĺžiuo- ka kariai. Jie gar pÄ—s – gurkĹł kuris ta ri to – jusiu ju lietuviu, sÄ—ja iĹĄti ringumu. sian Şė: elekt mĹł. Galiau nÄ… sykÄŻ Ahme tarny po terito sijos. kimybe oďŹ cia km nuo patekti ÄŻ maĹž ir metro. . prieĹĄ So vie dens rius, pabrÄ— mas gu proja Su daug uĹž ir ĹĄiaus to na Ĺ ioje va si van malio pi liai kovopa Su nuo to rines nos pavir KranbritĹł ka Londono cent da 40 pi ratus. direk humanita biausias tikras, kad rĹł atokiau ĹžemÄ—s ratus pla vietÄ—je opera rinÄ™ ba ro esan JautÄ—si tekliĹł telÄ—s cijas zÄ™ be Ä?iÄ… nuo ta nuo proc. Vaka Izraelis, – svar kaip ma vens me apie vienindimĹł . praktiĹĄkai neÄŻ specialiĹł lei- pagal ES suteikja, joms vadovauprieĹĄ Dideli Ĺžas sraig kalba Ä?ia, vanduo Gazoje gy nÄ—s nuĹĄluo metu 62 roliuoja – ne naftos samos ra ti Te do ekra ma ri ble tas tus poli ja m. ri to Ra Ĺ iuo no kont ÄŻkur nius ÄŻga ri ir elekt nos pro blemas 2025 ĹĄie Ĺžmo sutinius ir ir palydovo, nai, tiesioginis nafta.sios jÄ…, kurioje ÄŻsi ma. torijos siekia Ä?ia ir dĹžiau mas. niĹł – kÄ… Vanduo ir Palesti ka- ni sios Bri liojimus vyk daug kom ryĹĄys iĹĄ kĹŤru to teri jei ne kelia tina klausi telio Europos toriĹł. Ĺžmo piuteriĹł dirbs, ble- nors Pales SÄ…jungos si di- kontrad tanijos kariniĹł do DidĹžiodinama Izraelio pasirodo, to mies Ĺžamo2,7 mln.kÄ… gers, kÄ… dens pro pÄ…, bÄ™. rija va Kran jĹŤ ka mi Ar vada 300 ty to rĹł riro sios rĹł ri ÄŽtam pa van las jÄ—gĹł apie vie ATALAN Dun Vaka vadinamo vo vals lyje ĹĄi te valgys, iĹĄsprÄ™sti vena ĹžyTA koman canas Pottsas. jama kova tÄ—, kurioje orga Netoli Izrae C. Joje gy riĹł. Tad du mes tosu pi nizuostĹŤkso dos Pla gebame jaku zorÄ—: „Jei je – navimo tradiciniuose ratais, atrodo torija RanÄ?io mos?“ gĹŤnas pridĹŤ nintelÄŻ Ga7 m. teri t. ĹžydĹł nauKranto daly Ä?iĹł. Holivukaip do ďŹ l muose? rĹł tinie tĹŤks Parei dosime vie 2016–201Ĺžinoje Vaka nei pales dĹł ĹĄio giau liau nautÄŻ ĹĄaltinÄŻ, ikisime. Mes metĹł, kartus dau ď Ž IĹĄorÄ—: je esan jÄŻ iĹĄsekin sius 20 Ă˜VN Ă&#x;`V X nai Ă­ _Ă? 2@ X staruo – kritiĹĄka.“ galuti tai pa N _V [VĂş ]N ja WĂ› TĂş cN me apie bar situaci QNV b jo da taÄ?iau _ ab` QN

? duo – vandens gione van tinoje. PritrĹŤksjĹł RytĹł re Pales Ä?iĹł

TAIKIKLY JE

J.But­ke­vi­Ä?ie­nÄ— kon­kur­sÄ… ÄŻ va­do­vÄ—s pa­rei­gas lai­mÄ—­jo vie­na pa­var­de, o dirb­ti pra­dÄ—­jo jau ki­ta. Ĺ eĹĄtadienio interviu 5p.

ISLKA M ta TELaEreVsuIAZpSiraIR IJA is kovojo metus Piratai ne ir Ĺžvejy mirĹĄta, jie gyvi bos laivus ir toliau dĹžiojoje uĹž Britanijo su ÄŻkaitais. Kai darbiauja – gro menÄ—s p atrodo bia pre KariniĹł je esanÄ?ios ka kybos karas

PORTRETA S

TiraĹžas 34 960

@cN WĂ­ [ \ /N[ QgR cV Ă˜VNb` N` ZR [V [V\ N_ PUf c\ [b\ a_

rinÄ—s ba jĹŤ virĹĄinin zÄ—s, Ĺžino su piratais iĹĄ Dikas, kom rĹł pajÄ—gĹł jĹŤros KU LIN Lie andora ir ARIJA s leitenan pakranÄ?iĹł ste tuvos kariuo PrancĹŤzijos bÄ—jimo tas Sva uĹžjĹŤ tarnybos valdĹł virtu rio KINO jĹŤnas BandzeviÄ?ius vÄ—s . FOTELI Len plevÄ— gvabĹŤdĹžio S

+

sos nu otykiai

Ĺ iandien priedai

SAVA HOROSK ITĖS IR KRYŽ OPAS IAŽODIS

Til­tas ÄŻ ne­ri­jÄ… – tik mi­ra­Şas _V XR YV` XN WVR ab bT aV` “ YV Q VN WNV TN aV [\` cR[ a\ YV\ Tf =N YR` 6g _NR [NV V trastas: [RV XNV Zf QR[` TVNb cN[

ď Ž Kon

Kaina 1,60 Lt

14

„To­kie bar­ba­riť­ki poel­giai mu­ťa ir per ran­kas, ir per gal­vÄ….“ Il­ga­me­tÄŻ Jō­ros ĹĄven­tÄ—s dai­li­nin­kÄ… Ana­to­li­jĹł Kle­men­co­vÄ… glu­mi­na kai ku­riĹł klai­pÄ—­die­Ä?iĹł po­lin­kis nio­ko­ti ĹĄven­ti­nÄ™ mies­to puo­ťy­bÄ….

Jau be­veik tris de­ ĹĄimt­me­Ä?ius til­to, su­ jung­sian­Ä?io Klai­pÄ—­ dÄ… ir Kur­ťiĹł ne­ri­jÄ…, lau­kian­tys ne­rin­giť­ kiai ir spĹŤs­ty­se prie kel­tĹł va­sa­rÄ… ÄŻstrin­ gan­tys poil­siau­to­ jai apie jÄŻ ga­li sva­jo­ti dar dau­gy­bÄ™ me­tĹł. EsÄ… dÄ—l tri­jĹł tĹŤks­tan­ Ä?iĹł Ne­rin­gos gy­ven­ to­jĹł til­to uĹž ke­lias de­ ĹĄim­tis mi­li­jo­nĹł li­tĹł sta­ty­ti neap­si­mo­ka.

2p.

UĹž din­gu­sÄŻ siun­ti­nÄŻ – mo­kes­tis As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

Klai­pÄ—­die­tis, ÄŻ Mask­vÄ… pa­ťtu iť­siun­ tÄ™s do­va­nÄ… se­se­riai, mÄ—­ne­sÄŻ lau­kia Ĺži­nios, kur yra jo siun­ti­nys. Ta­Ä?iau vy­rÄ… la­biau ĹĄo­ki­ra­vo Ĺži­nia, jog uĹž tai, kad bō­tĹł ieť­ko­ma jo pra­dan­ gin­to siun­ti­nio, rei­ka­lau­ja­ma dar ir su­si­mo­kÄ—­ti.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Iť­siun­tÄ— bran­gĹł te­le­fo­nÄ… Nuo­mo­nÄ— nÄ—­ra vie­nin­ga

Dau­gu­ma ne­rin­giť­kiĹł apie til­tÄ… ÄŻ Kur­ťiĹł ne­ri­jÄ… sva­jo­ja ko­ne kiek­ vie­nÄ… die­nÄ…, nes taip jiems bō­tĹł pa­pras­Ä?iau iĹĄ pu­sia­sa­lio pa­siek­ ti Klai­pÄ—­dÄ…. Min­tys apie til­tÄ… su­ko­si ir daŞ­no poil­siau­to­jo, ku­ris il­gÄ…­jÄŻ sa­vait­ga­lÄŻ va­Şia­vo ÄŻ Ne­rin­gÄ… ir bu­vo pri­vers­tas ne­ma­Şai lai­ko pra­leis­ti ei­lÄ—­je ÄŻ kel­ tÄ…, gal­vo­je. Per sa­vait­ga­lÄŻ Smil­ty­nÄ—s per­kÄ—­los kel­tai ÄŻ Kur­ťiĹł ne­ri­jÄ… per­ kÄ—­lÄ— ke­lio­li­ka tĹŤks­tan­Ä?iĹł au­to­mo­bi­liĹł.

4

„„Nu­si­vy­li­mas: nors ne­rin­giť­kiai ir poil­siau­to­jai no­rÄ—­tĹł kuo grei­Ä?iau iť­vys­ti til­tÄ… per Kur­ťiĹł ma­rias, to­kiam no­

rui bent kol kas ne­lem­ta iť­si­pil­dy­ti.

PIRK DIENRAĹ TÄŽ IR ZOOLOGIJOS PARKE „MINI ZOO“ PIRMADIENIAIS LANKYKIS NEMOKAMAI! KiekvienÄ… pirmadienÄŻ dienraĹĄtÄŻ „KlaipÄ—da“ iĹĄkeisti ÄŻ bilietÄ… vienam asmeniui galite zoologijos parko kasoje. PasiĹŤlymas galioja liepos 9 – rugpjĹŤÄ?io 6 dienomis pateikus tos dienos dienraĹĄtÄŻ. Zoologijos parko „Mini zoo“ darbo laikas: 10.00–20.00 val.

Vy­tau­to Pet­ri­ko fo­to­mon­ta­Şas

Ar­tÄ—­jant se­sers gim­ta­die­niui, Alek­ sand­ras Ne­mo­vas nu­pir­ko jai do­va­ nÄ… – bran­gĹł mo­bi­lų­jÄŻ te­le­fo­nÄ…. „Pať­te tei­ra­vau­si, ar ga­liu jÄŻ nu­ siĹłs­ti ÄŻ Mask­vÄ…. Bu­vau pa­ti­kin­tas, kad pa­pras­tai toks siun­ti­nys Ru­si­ jos sos­ti­nÄ™ pa­sie­kia per mÄ—­ne­sÄŻ, o lÄ—k­tu­vu – per sa­vai­tę“, – aiť­ki­no klai­pÄ—­die­tis. Vy­ras bir­Şe­lio 11-Ä…jÄ… iť­siun­tÄ— do­ va­nÄ…. Ta­Ä?iau nei po sa­vai­tÄ—s, nei po dvie­jĹł siun­ti­nio iĹĄ Lie­tu­vos ar­ ti­mie­ji Mask­vo­je taip ir ne­ga­vo.

4

2

šešTADIENIS, liepos 14, 2012

miestas

Grei­čiui slo­pin­ti – nau­jos prie­mo­nės Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Kai ku­rio­se uos­ta­mies­čio vie­to­se su­si­dė­vė­ję grei­čio slo­pi­ni­mo kal­ ne­liai kei­čia­mi nau­jais. Jie tu­rė­tų vai­ruo­to­jus ap­sau­go­ti nuo ga­li­mų ne­ma­lo­nu­mų.

Vai­ruo­to­jai, va­žiuo­jan­tys kai ku­ rio­mis pa­grin­di­nė­mis uos­ta­mies­ čio gat­vė­mis, pa­ste­bė­jo, kad ne­li­ko ryš­kiai oran­ži­nių grei­čio slo­pi­ni­mo kal­ne­lių. Juos pa­kei­tė iš as­fal­to iš­ pil­ti kau­bu­rė­liai. Nau­ji grei­čio slo­pi­ni­mo kal­ne­liai at­si­ra­do Mi­ni­jos gat­vė­je, Ši­lu­tės plen­te ir Sta­ty­bi­nin­kų pro­spek­te. Jei nau­jo­vė pa­si­tei­sins, to­kie as­fal­ to grei­čio slo­pi­ni­mo kal­ne­liai at­si­ ras ir ki­to­se vie­to­se. Jais bus pa­keis­ti su­si­dė­vė­ję plas­ ti­ki­niai bei gu­mos kal­ne­liai. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­riaus Liud­vi­ko Dū­dos tei­gi­mu, eks­pe­ri­ men­tui pir­miau­sia pa­si­rink­tos tos vie­tos, kur se­nie­ji grei­čio slo­pi­ni­mo kal­ne­liai bu­vo la­biau­siai su­si­dė­ vė­ję. Nau­jie­ji kal­ne­liai vai­ruo­to­jus tu­rė­tų ap­sau­go­ti nuo ne­pa­to­gu­mų.

Sa­vi­val­dy­bė yra su­lau­ku­si pre­ten­ zi­jos iš vai­ruo­to­jo, ku­riam va­žiuo­ jant Mi­ni­jos gat­ve iš vie­tos iš­ju­din­ tas kal­ne­lis pa­lin­do po au­to­mo­bi­lio spar­nu. Nau­jo­viš­kų kal­ne­lių įren­gi­mas at­sieis ge­ro­kai pi­giau. Vie­nas as­ fal­to kal­ne­lis kai­nuo­ja 400 li­tų, o plas­ti­ki­nis – 2 340 li­tų. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­ nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­ to­jas Via­čes­la­vas Kar­ma­no­vas aiš­ ki­no, kad atei­ty­je su­tau­py­ti pi­ni­gų pa­dės ir tai, jog ne­be­rei­kės pirk­ti plas­ti­ki­nių kal­ne­lių prie­žiū­ros pa­ slau­gos. Ši nau­jo­vė pa­siū­ly­ta at­si­žvel­ giant ir į gy­ven­to­jų skun­dus dėl grei­čio slo­pi­ni­mo kal­ne­lių ke­lia­mo triukš­mo. Jie esą taip pat ge­res­ni ir pa­gal tech­ni­nius pa­ra­met­rus. Kai ku­rie vai­ruo­to­jai, jau spė­ję su­si­pa­žin­ti su nau­jo­ve, pa­ste­bė­jo, kad nuo as­fal­to dan­gos be­veik ne­ si­ski­rian­tys kal­ne­liai yra ne­pas­te­ bi­mi. V.Kar­ma­no­vas paaiš­ki­no, kad įren­gus kal­ne­lius ne­to­li jų iš abie­ jų pu­sių 50 met­rų spin­du­liu tu­rė­tų at­si­ras­ti įspė­ja­mie­ji ženk­lai.

Kū­rė­ją ste­ bi­na, kad tai ga­lė­jo įvyk­ti jud­rio­je vie­ šo­je mies­ to vie­to­je ir nie­kam neužk­liu­vo.

Akib­rokš­tas: jau ku­rį lai­ką apa­ti­nė­je kom­po­zi­ci­jos da­ly­je žio­ji sky­lė.

Vandalams grožio nereikia Klai­pė­dos ju­bi­lie­ji­nei su­kak­čiai skir­tos šven­ti­nės de­ko­ra­ci­jos džiu­gi­na ne vi­ sus. Nuo van­da­lų jau nu­ken­tė­jo At­gi­mi­ mo aikš­tę puo­šian­ti kom­po­zi­ci­ja. Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Ri­bo­tai: iš pra­džių as­fal­tuo­ti grei­čio slo­pi­ni­mo kal­ne­liai at­si­ras tik tri­

jo­se mies­to vie­to­se.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ant grin­di­nio stūk­san­čio­je apa­ti­ nė­je jos da­ly­je – vie­no­je pi­ra­mi­dės sie­ne­lė­je – iš­muš­ta ne­ma­ža sky­lė. Kom­po­zi­ci­jos au­to­rius Klai­pė­ dos šven­tės dai­li­nin­kas Ana­to­li­jus Kle­men­co­vas pri­pa­ži­no, jog toks kai ku­rių pi­lie­čių po­žiū­ris į mies­ to puo­šy­bą glu­mi­na. „To­kie bar­ba­ riš­ki poel­giai mu­ša ir per ran­kas, ir

per gal­vą. Ži­no­ma, kad la­bai ne­ sma­gu“, – pri­si­pa­ži­no pa­šne­ko­vas. – Lai­ki­nai pi­ra­mi­dę bent jau ap­ su­ko­me, kad nors ti­tu­li­nė jos pu­sė neat­ro­dy­tų taip bai­siai. Už­sa­ky­siu ma­ši­ną, apa­ti­nę da­lį teks iš­mon­ tuo­ti ir iš­vež­ti.“ Kū­rė­ją ste­bi­na, kad tai ga­lė­jo įvyk­ti jud­rio­je vie­šo­je mies­to vie­ to­je ir nie­kam neužk­liu­vo. „Nuo­la­tos kart­kar­tė­mis ap­žiū­ ri­me de­ko­ra­ci­jas, ar vis­kas ge­rai.

Rei­kia pri­pa­žin­ti, kad iš­ties re­ tai ka­da to­kie da­ly­kai nu­tin­ka, ne­ bent ko­kia nors ma­ši­na įva­žiuo­tų į kaž­ko­kį stie­bą ar pa­na­šiai, bet tik­ rai ne pik­ty­biš­kai“, – kal­bė­jo dai­ li­nin­kas. Res­tau­ruo­ta kom­po­zi­ci­jos da­lis į aikš­tę grįš prieš pat šven­tę. „Da­bar ne­ver­ta, nes ateis koks nors pu­siau gir­tas žmo­ge­liu­kas ir vėl su­nio­kos“, – bai­mi­no­si A.Kle­ men­co­vas. Paš­ne­ko­vas tei­gė kol kas ne­ga­lįs įvar­dy­ti, kiek at­sieis su­tai­sy­ti ap­ ga­din­tą pi­ra­mi­dę. „Ne­ži­nau, ras val­džia ga­li­my­bių res­tau­ra­ci­jai ar ne, gal ir vi­sai pi­ ni­gų ne­duos. Bet man ne tas pa­ts, kaip at­ro­do ma­no dar­bai, bet ko­kiu at­ve­ju vi­sa­da juos ku­ruo­ju, pri­žiū­ riu“, – tei­gė pa­šne­ko­vas.

Se­na­mies­ty­je – baž­ny­čios pėd­sa­kai Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

„Jūs ra­do­te baž­ny­čios, ku­rio­je ma­ne krikš­ti­jo, lie­ka­nas“, – kal­bė­ jo Klai­pė­dos sve­čias iš Vo­kie­ti­jos, smal­siai ste­bė­jęs ar­cheo­lo­gės dar­ bą gre­ta Tur­gaus gat­vės.

Mies­to 760-ajam gim­ta­die­niui skve­re­ly­je prie­šais even­ge­li­kų liu­ te­ro­nų baž­ny­čią ke­ti­na­ma pa­sta­ ty­ti ker­ti­nį Šven­to Jo­no baž­ny­čios ak­me­nį bei į duo­bę įleis­ti kap­su­ lę. Be to, čia at­si­ras ir in­for­ma­ci­ nis sten­das, ku­ria­me bus ke­lio­mis kal­bo­mis pa­tei­kia­ma in­for­ma­ci­ ja apie dar 1258 me­tais prie Da­ nės pa­sta­ty­tą ir ne kar­tą su­de­gu­ sią baž­ny­čią. Kas­da­mi duo­bę ker­ti­niam ak­me­ niui bei kap­su­lei ar­cheo­lo­gė Rai­ mon­da Na­ba­žai­tė ir jos tal­ki­nin­kai ap­ti­ko dvie­jų skir­tin­gais is­to­ri­jos lai­ko­tar­piais to­je pa­čio­je vie­to­je sto­vė­ju­sių baž­ny­čių lie­ka­nų. Bu­vu­sios baž­ny­čios vie­to­je bu­vo at­lik­ti ty­ri­mai. Įvai­rio­mis prie­mo­ nė­mis pa­vy­ko nu­sta­ty­ti, kur ir ko­ kio sto­rio bū­ta pa­ma­tų, kur te­kė­jo upė, kur lai­do­ti žmo­nės. Ker­ti­niam ak­me­niui vie­ta pa­ rink­ta ten, kur ta­ry­bi­niais me­tais

Ra­di­nys: ar­cheo­lo­gė R.Na­ba­žai­tė ker­ti­niam ak­me­niui iš­kas­to­je duo­

bė­je ap­ti­ko dvie­jų baž­ny­čių pėd­sa­kų.

sto­vė­jo ta­da me­di­niu uni­ver­ma­gu va­din­ta par­duo­tu­vė, o ša­lia bu­vo mies­to tua­le­tai. Šven­to Jo­no baž­ny­čios at­sta­ ty­mo ini­cia­to­rius Jur­gis Auš­ra ti­ ki­no, kad pla­nuo­ja­ma at­sta­ty­ti 75 met­rų aukš­čio bokš­tą su ap­žval­ gos aikš­te­le. Ke­ti­na­ma ant bokš­ to iš­kel­ti ne tik kry­žių, bet ir lai­ve­ lio for­mos vė­ja­ro­dę. Ti­ki­ma­si, jog baž­ny­čios at­sta­ty­mui pi­ni­gų paau­ kos klai­pė­die­čiai. R.Na­ba­žai­tė pa­sa­ko­jo, kad ne­di­ de­lė­je duo­bė­je, ku­rią kas­ti ke­ti­na­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ma ne gi­les­nę nei 80 cen­ti­met­rų, ras­ta ta­ry­bi­nių lai­kų sta­ty­bų lie­ ka­nų. Po jo­mis ap­tik­tas griu­ve­nų sluoks­nis, su­si­da­ręs su­griu­vus Šven­to Jo­no baž­ny­čiai. Per­ka­so­ je ras­ta vie­na svei­ka 32 cm il­gio, 17 cm plo­čio ir 9 cm aukš­čio ply­ta. Ti­kė­ti­na, kad gi­liau ga­li bū­ti pa­ lai­do­ti žmo­nės. Nors iš­kas­ta duo­bė nė­ra įspū­ din­go dy­džio, o ją ka­sant neap­tik­ta uni­ka­lių ra­di­nių, ar­cheo­lo­gės dar­ bas vi­lio­jo praei­vius.

3

šešTADIENIS, liepos 14, 2012

miestas Truk­do orai

Pra­dės ter­mi­na­lo sta­ty­bas

Vyks Žve­jo šven­tė

Prieš po­rą sa­vai­čių į žy­gį jū­ri­ ne bai­da­re iš­si­ruo­šęs klai­pė­ die­tis Do­man­tas Lau­ke­vi­čius ne­spės grįž­ti šian­dien, kaip pla­nuo­ta. Žy­gei­viui truk­do ne­ pa­lan­kūs orai. Pro­jek­to „Mū­sų Bal­ti­jos kran­tas“ da­ly­vis jū­ri­ ne bai­da­re pa­no­ro įveik­ti apie 700 km Bal­ti­jos ke­lio nuo Ta­li­ no iki Klai­pė­dos.

Ki­tą sa­vai­tę ofi­cia­liai pra­de­da­ mi 73 mln. li­tų ver­tės kon­cer­ no „Ache­mos gru­pės“ sta­to­ mo nau­jo Klai­pė­dos ke­lei­vių ir kro­vi­nių ter­mi­na­lo sta­ty­bos dar­bai. Pla­nuo­ja­ma pa­siū­ly­ti kel­tų li­ni­jas į Vo­kie­ti­ją, Šve­di­ją, gal­būt – ir į Len­ki­ją. Ter­mi­na­ lo ati­da­ry­mas nu­ma­to­mas ki­ tą va­sa­rą.

Šį sa­vait­ga­lį Juodk­ran­tė­je vyks pa­ma­rio kraš­to Žve­jo šven­tė, ku­rio­je dė­me­sys bus ski­ria­mas ne tik žu­vi­nin­kys­tės vers­lui, bet ir Kur­šių ne­ri­jos kul­tū­ri­niam pa­ vel­dui. Dvi die­nas truk­sian­čios šven­tės me­tu vyks įvai­rios rung­ tys, ku­rio­se da­ly­vaus ko­man­ dos iš Juodk­ran­tės, Ni­dos, Kin­ tų, Ši­lu­tės.

Jū­ra nu­bau­dė poil­siau­to­ją Pers­pė­ji­mai ir drau­ di­mai bris­ti į jū­rą poil­siau­to­jų ne­bau­ gi­na. Iš­siil­gę va­sa­ros ma­lo­nu­mų žmo­nės neį­ver­ti­na, kad yra kur kas silp­nes­ ni už di­džiu­les ban­ gas ir ne­ma­to­mą jų trau­ką gi­lyn.

d.janauskaite@kl.lt

Va­kar jū­ro­je ties juo­dą­ja tvir­to­ve va­di­na­mu ka­ri­niu įtvir­ti­ni­mu nu­ sken­do iš sos­ti­nės at­vy­kęs 39-erių poil­siau­to­jas. Die­ną bu­vo už­fik­suo­tas 4 ba­ lų ban­ga­vi­mas. Vi­suo­se pa­plū­di­ miuo­se ple­vė­sa­vo rau­do­na – drau­ džian­ti mau­dy­tis vė­lia­va. Links­ma vil­nie­čių kom­pa­ni­ja ne­ pai­sė pa­vo­jaus, bri­do į jū­rą ir net fo­tog­ra­fa­vo­si šo­ki­nė­da­mi per di­ džiu­les ban­gas.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Du­kart kom­pa­ni­ją iš van­dens iš­vi­jo gel­bė­to­ jai, o kar­tą to pa­ties pa­ rei­ka­la­vo ke­tur­ra­čiais pa­jū­ry­je pa­tru­liuo­jan­ tys po­li­ci­nin­kai.

Du­kart juos iš van­dens iš­vi­jo gel­ bė­to­jai, o kar­tą to pa­ties pa­rei­ka­ la­vo ke­tur­ra­čiais pa­jū­ry­je pa­tru­

liuo­jan­tys po­li­ci­nin­kai. Vil­nie­čiai ti­ki­no ne­se­niai at­va­žia­vę į pa­jū­rį ir iš­siil­gę mau­dy­nių. Ne­pak­lu­sęs įspė­ji­mams vie­nas vy­ras nu­sken­do. Gel­bė­to­jai jį iš­ trau­kė, bet gy­vy­bės jam su­grą­žin­ ti ne­be­pa­vy­ko. „Vi­są pus­die­nį, kai tik iš­lin­do sau­lė, nuo­lat ste­bė­jo­me pa­jū­rį. Vos tik pa­ ma­to­me iš ko­pų jū­ros link trau­kian­ tį žmo­gų, sku­ba­me prie jo, drau­džia­ me bris­ti į jū­rą. Ta­čiau poil­siau­to­jai ne­sup­ran­ta, kad bris­ti net iki ke­lių į aud­rin­gą jū­rą yra pa­vo­jin­ga gy­vy­bei“, – ti­ki­no Klai­pė­dos gel­bė­to­jų va­das

Alek­sand­ras Siak­ki. Pa­lan­go­je die­ną bu­vo pa­na­ši pa­dė­tis, bet šia­me pa­ plū­di­my­je žū­čių pa­vy­ko iš­veng­ti. „Iš­gel­bė­jo­me ke­tu­ris sken­du­ sius žmo­nes. Vi­si jie – vy­res­ni nei 30 me­tų, kai ku­rie bu­vo ne­blai­vūs. Tarp sken­du­sių­jų bu­vo du iš Ru­si­ jos glū­du­mos at­va­žia­vę vy­rai“, – tei­gė Pa­lan­gos gel­bė­to­jams va­do­ vau­jan­tis Jo­nas Pi­rož­ni­kas. Ne­rin­gos pa­plū­di­miuo­se mau­ dy­tis bu­vo taip pat pa­vo­jin­ga, ta­ čiau poil­siau­to­jai čia el­gė­si draus­ min­giau, tad in­ci­den­tų ir ne­lai­mių iš­veng­ta.

Mi­ni­jos gat­vė­je grės­mę ke­lia duo­bė As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Mi­ni­jos ir Strė­vos gat­vių san­kry­ žo­je va­žiuo­ja­mo­jo­je da­ly­je at­si­ vė­rė sky­lė. Ta gat­ve va­žiuo­ja sun­ kias­vo­rės ma­ši­nos, to­dėl ne­men­ kas pa­vo­jus, kad įlūš gat­vės dan­ ga. Ta­čiau spe­cia­lis­tų tei­gi­mu, pa­ vo­jaus au­to­mo­bi­liams nė­ra.

Pra­kiu­ro: Mi­ni­jos gat­vė­je at­si­vė­ru­sią an­gą įver­ti­no van­den­tie­ki­nin­kai.

Lau­rai. Klai­pė­dos Je­ro­ni­mo Ka­čins­ ko mu­zi­kos mo­kyk­los ber­niu­kų ir jau­ nuo­lių cho­ras „Gin­ta­rė­lis“ tarp­tau­ti­nia­ me cho­rų fes­ti­va­ly­je Ita­li­jo­je iš­ko­vo­jo ant­rą­ją vie­tą. Klai­pė­die­čiai Lec­co mies­ te da­ly­va­vo X Eu­ro­pos jau­ni­mo cho­rų fes­ti­va­ly­je. Dūmai. Vakar priešpiet Dragūnų gyve­ namajame mikrorajone ugniagesiai ko­ pėčiomis lipo iki aštuntojo aukšto, kur iš balkono rūko dūmai. Paaiškėjo, kad smilko durpinga gėlių vazono žemė. Veikiausiai jas užkūrė kaimynų išmes­ ta nuorūka. Buto šeimininkų nebuvo namie. Jų turtas nenukentėjo.

Pa­vo­jus: ban­gos vi­lio­ja poil­siau­to­jus, ta­čiau mau­dy­tis aud­rin­go­je jū­ro­je yra drau­džia­ma.

Dai­va Ja­naus­kai­tė

Dienos telegrafas

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ša­lia sky­lės as­fal­te Mi­ni­jos gat­vė­je yra įgriu­vu­sios ir ša­li­gat­vio ply­te­ lės. Ta­čiau esą smeg­duo­bės at­si­vė­ ri­mas to­je vie­to­je ne­gre­sia. Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­ rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da sa­kė, kad to­kių vie­tų Klai­pė­do­je nė­ra daug. „Kart­kar­tė­mis to­kie da­ly­kai nu­ tin­ka, tai mes juos ša­li­na­me. Bu­vo to­kia duo­bė Puo­džių gat­vė­je, jei ko­kia nors ma­ši­na bū­tų tuo me­ tu va­žia­vu­si, ga­lė­jo ra­tas ir įkris­ti į duo­bę, bet lai­ku su­tvar­kė­me“, – tvir­ti­no L.Dū­da.

Mies­to ūkio de­par­ta­men­to va­ do­vas pa­ža­dė­jo, kad per­duos in­ for­ma­ci­ją bend­ro­vės „Klai­pė­dos van­duo“ spe­cia­lis­tams ir jie įver­ tins si­tua­ci­ją. Esą jei tai bus lie­ taus ka­na­li­za­ci­ja, su­tvar­kys sa­ vi­val­dy­b ės gat­ves pri­ž iū­r in­t is ran­go­vas, o jei tai bus fe­ka­li­nė ka­ na­li­za­ci­ja – re­mon­tuos „Klai­pė­ dos van­duo“. Va­žiuo­ja­mo­jo­je da­ly­je to­kių šu­li­ nių esą yra tūks­tan­čiai, jie yra vie­ nas prie ki­to. „Pas mus nė­ra ki­tų ko­mu­ni­ka­ci­ jos klo­ji­mo ko­ri­do­rių, tik gat­vė­se. Pag­rin­di­nės ma­gist­ra­lės – po gat­ vių dan­ga. Bet dar nė­ra bu­vę, kad ko­kia nors ma­ši­na bū­tų įlū­žu­si“, – ti­ki­no L.Dū­da. Prieš po­rą die­nų vie­no­je gat­vė­je Vil­niu­je į smeg­duo­bę įkri­to au­to­ mo­bi­lis. Anot L.Dū­dos, tik­riau­siai ten bu­vo kaž­koks rim­tes­nis de­fek­ tas, ne­beat­lai­kė as­fal­to sluoks­nis ir dan­ga įlū­žo.

San­tuo­kos. Šian­dien Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ ci­jos sky­riu­je tuo­kia­si 18 klai­pė­die­čių po­ rų. Žie­dus su­mai­nys Vi­ta­li­ja Ats­tu­pi­nai­tė ir Rus­la­nas Mi­ro­nen­ka (10.30 val.), Gied­ rė Var­ne­ly­tė ir Min­dau­gas Nau­džiū­nas (10.50 val.), Rū­ta Kond­rac­ky­tė ir Eval­das Si­ma­naus­kas (11 val.), Vik­to­ri­ja Lon ir Ed­ vi­nas Sa­vic­kas (11.10 val.), Ri­ta Dzer­ke­ly­ tė ir Jo­nas Ab­ro­ma­vi­čius (11.20 val.), In­ ga Ja­ky­miv ir Ed­vi­nas Pu­žaus­kas (11.30 val.), Auš­ra Puč­ko­riū­tė ir Aman­das Mi­ ku­žis (11.40 val.), Ol­ga Je­rio­mi­na ir Alek­ sandr Pa­piž (11.50 val.), Mo­ni­ka Gus­tai­tė ir Ki­ril Ka­zan­cev (12 val.), Li­na Ei­ro­šiu­tė ir Val­das Ka­mins­kas (12.10 val.), Pau­li­na Šio­ži­ny­tė ir Eval­das Sa­ba­liaus­kas (12.20 val.), Do­vi­lė Ast­raus­kai­tė ir Gied­rius Ši­ liaus­kis (12.40 val.), As­ta Ach­ra­men­kie­ nė ir Ir­man­tas Pi­ly­bas (14.40 val.), Gre­ ta Paš­ke­vi­čiū­tė ir Ma­rius Dzi­dzi­gū­ri (15 val.), Tat­ja­na Šmidt ir Vik­to­ras Kle­mans­ kas (15.10 val.), Ju­li­ja Ju­da­je­va ir To­mas Lu­kaus­kis (15.30 val.), Si­mo­na Dir­ži­nin­ kai­tė ir And­rius Ged­vy­gas (16 val.), Ka­ri­ na So­lov­jo­va ir And­rej Luk­ja­nov (16.20 val.), Vik­to­ri­ja Ja­nu­šaus­kai­tė ir Dei­vi­das Ju­sys (16.30 val.) Mir­tys. Penk­ta­die­nį Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos sep­ty­nių klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Ja­ni­na Gri­ mie­nė (g. 1926 m.), Ele­na Dar­ge­vi­čie­nė (g. 1921 m.), Ra­mu­tis Ma­ci­jaus­kas (g. 1944 m.), Ro­se­ma­rie Wolf (g. 1945m.), Pran­ciš­ kus Po­cius (g. 1935 m.), Ar­tu­ras Na­vic­kis (g. 1960 m.), Jad­vy­ga Te­re­sa Meš­kaus­ kie­nė (g. 1930 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Sta­nis­la­va Sta­sy­tie­nė, Jad­vy­ga Te­re­ sa Meš­kaus­kie­nė, Alek­sand­ras Gor­di­ je­vas (ur­na), Ar­tu­ras Na­vic­kis. Sek­ma­ die­nį lai­do­ja­mi And­rius Ge­čas, Pran­ciš­ kus Po­cius. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­ma Vi­ta­li­ja Apo­lo­ni­ja Preik­šie­nė. Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­gim­ dė 8 mo­te­rys. Gi­mė 4 mer­gai­tės ir 4 ber­ niu­kai. Grei­to­ji. Va­kar iki 17 val. grei­to­sios pa­gal­ bos me­di­kai su­lau­kė 55 iš­kvie­ti­mų. Gy­ ven­to­jai skun­dė­si su­tri­ku­siu šir­dies rit­ mu, pa­di­dė­ju­siu krau­jos­pū­džiu, su­teik­ta pa­gal­ba sken­du­siems poil­siau­to­jams.

4

šeštadienis, liepos 14, 2012

miestas

Til­tas į ne­ri­ją – tik mi­ra­žas

Komentaras

1

Ta­čiau til­to, su­jung­sian­ čio Klai­pė­dą ir Kur­šių ne­ ri­ją, bent ar­ti­miau­sius de­šimt me­tų nė­ra ga­li­my­bių sta­ty­ti, nes tai ne­ nu­ma­ty­ta ne­se­niai pa­tvir­tin­ta­me Kur­šių ne­ri­jos na­cio­na­li­nio par­ko tvar­ky­mo pla­ne. „Dis­ku­si­ja dėl til­to vyks­ta jau ne vie­ne­rius me­tus. Ne­rin­gos sa­vi­val­ dy­bei de­ri­nant Kur­šių ne­ri­jos na­ cio­na­li­nio par­ko tvar­ky­mo pla­ną, sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rių pa­gei­ da­vi­mu bu­vo pa­teik­tas pa­siū­ly­mas nu­ma­ty­ti til­to per Kur­šių ma­rias sta­ty­bas. Vy­riau­sy­bė šiam pa­siū­ ly­mui ne­pri­ta­rė“, – tei­gė Ne­rin­ gos me­ras An­ta­nas Vin­kus. Jis tvir­ti­no, jog ne­rin­giš­kių nuo­ mo­nė šiuo klau­si­mu nė­ra vie­nin­ ga. „Til­tas pa­leng­vin­tų su­si­sie­ki­mą per Kur­šių ma­rias, bet yra nuo­mo­ nių, kad ta­da Kur­šių ne­ri­ja pra­ras­tų sa­vo uni­ka­lu­mą“, – skir­tin­gas po­ zi­ci­jas trum­pai iš­dės­tė A.Vin­kus.

pri­ta­rė Vals­ty­bi­nė pa­mink­lo­sau­ gos ko­mi­si­ja, o le­mia­mą žo­dį ta­rė Vy­riau­sy­bė.

Pa­sip­rie­ši­no Pre­zi­den­tū­ra

To­mas Tu­ka­čiaus­kas:

Til­to per Kur­šių ma­rias sta­ty­bos pro­jek­tas bu­vo pra­dė­tas reng­ti dar 1985 me­tais, ta­čiau rea­liu kū­nu jis taip ir ne­ta­po. Maž­daug po de­šimt­me­čio, 1997ai­siais, tuo­me­tis su­si­sie­ki­mo mi­ nist­ras Al­gis Žva­liaus­kas pra­ne­šė, kad til­tas į Kur­šių ma­rias bus nu­ ties­tas. Jį sta­ty­ti esą siū­lo­si vie­na Aust­ra­li­jos bend­ro­vė, ku­rios mi­ nist­ras ne­no­rė­jo įvar­dy­ti, ta­čiau tei­gė, jog vyks­ta de­ry­bos. Bu­vo nu­ ma­ty­ta, kad pa­sta­čius til­tą bus at­ si­sa­ky­ta su­si­sie­ki­mo kel­tais, nes jie truk­dą lai­vy­bai. Til­to per ma­rias idė­ja vi­siš­kai su­ bren­do 2003 me­tais. Tuo­met bu­vo at­lik­ta ga­li­my­bių stu­di­ja, spe­cia­lis­ tai pa­siū­lė sta­ty­ti ažū­ri­nį til­tą, ku­ ris Klai­pė­do­je pra­si­dė­tų prie Smel­ tės pu­sia­sa­lio. Ki­ta­pus til­tas bū­tų at­si­rė­męs į Smil­ty­nės ke­lio po­stą. Pa­gal ga­li­my­bių stu­di­ją til­tas tu­ rė­jo bū­ti tie­sia­mas per Kiau­lės Nu­ ga­ros sa­lą, ant ku­rios bū­tų at­si­ra­ du­sios jo at­ra­mos. Bu­vo skai­čiuo­ta, kad til­to sta­ ty­ba, be pro­jek­ta­vi­mo dar­bų, kai­ nuo­tų apie 47 mln. li­tų. Ta­čiau pra­dė­tai įgy­ven­din­ti til­to idė­jai ak­ty­viai pa­si­prie­ši­no ša­lies Pre­zi­den­tū­ra, ga­liau­siai jam ne­

Eli­gi­jus Ma­siu­lis

Su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras

K Spūs­tys: jei per Kur­šių ma­rias bū­tų pa­sta­ty­tas til­tas, to­kio­se ei­lė­se prie kel­tų ne­be­rei­kė­tų lauk­ti. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Bū­tų ga­li­ma per­žiū­ rė­ti eko­lo­gi­nio mo­ kes­čio dy­dį, jį pa­kel­ ti, ir tuo­met spūs­čių prie kel­tų ne­be­liks, ne­be­rei­kės gal­vo­ti apie til­tą.

Tu­rė­tų driek­tis du ki­lo­met­rus

„Jei til­tas bū­tų sta­to­mas ties Smel­ tės pu­sia­sa­liu, tai la­bai truk­dy­tų uos­to veik­lai. Šiuo me­tu kaip tik bai­gia­me reng­ti Smel­tės pu­sia­sa­ lio de­ta­lų­jį pla­ną ir ja­me joks til­tas ne­nu­ma­ty­tas. Nu­ma­ty­ti ko­mu­ni­ ka­ci­niai ko­ri­do­riai bū­si­mam du­ jo­tie­kiui iš su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo, yra ki­ti plėt­ros pla­ nai, tu­ri bū­ti iš­sau­go­ta DFDS kel­tų veik­la, to­dėl tik­rai neį­si­vaiz­duo­ju, kaip dar bū­tų ga­li­ma ir til­tą įkiš­ti“, – tei­gė Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos ge­ne­ra­li­nis di­rek­ to­rius Eu­ge­ni­jus Gent­vi­las. Jo žo­džiais, pie­ti­nė­je uos­to da­ly­

je už Kiau­lės Nu­ga­ros dar bū­tų vie­ tos til­tui. „Ta­čiau til­tas tu­rė­tų bū­ti gran­dio­zi­nis, kad ne­truk­dy­tų lai­vy­ bai. Be to, to­je vie­to­je Kur­šių ma­rių plo­tis yra di­de­lis, til­tas jau tu­rė­tų bū­ti dvie­jų ki­lo­met­rų il­gio“, – žo­ džiais til­tą pro­jek­ta­vo E.Gent­vi­las. Ne­rin­gos tu­riz­mo ir vers­lo aso­cia­ ci­jos pre­zi­den­tė Ir­ma Balt­ru­šai­tie­nė įsi­ti­ki­nu­si, jog til­tas per Kur­šių ma­ rias iki šiol ne­pas­ta­ty­tas bū­tent dėl pa­tai­ka­vi­mo uos­to veik­lai ir Ne­rin­ gos val­džios ne­ryž­tin­gu­mo. „Vi­si ar­gu­men­tai, kad pa­sta­čius til­tą pa­di­dės au­to­mo­bi­lių srau­tai, bus nu­siaub­ta sau­go­ma te­ri­to­ri­ja, yra tik mi­tas. Til­to no­ri ne tik ne­ rin­giš­kiai, bet ir dau­gu­ma Lie­tu­vos gy­ven­to­jų, nes taip pa­siek­ti Ne­rin­gą bū­tų ir pi­giau, ir pa­pras­čiau. Da­bar poil­siau­to­jai, ku­rie at­vyks­ta į Ne­rin­ gą, ne­sa­ko, kad tai bran­gus ku­ror­tas, o tik pa­ste­bi, kad jį la­bai ne­pa­to­gu pa­siek­ti“, – tvir­ti­no Ne­rin­gos vers­lo ir tu­riz­mo aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tė Ir­ ma Balt­ru­šai­tie­nė. Jos nuo­mo­ne, už va­žia­vi­mą til­tu nea­be­jo­ti­nai rei­kė­ tų im­ti mo­kes­tį – taip esą at­si­pirk­tų in­ves­ti­ci­jos, be to, bū­tų kont­ro­liuo­ ja­mi au­to­mo­bi­lių srau­tai. Siū­lo di­din­ti mo­kes­tį

I.Balt­ru­šai­tie­nė bu­vo įsi­ti­ki­nu­si, kad til­tas bus pa­sta­ty­tas, tik neaiš­ ku ka­da. „Tas pa­ts bu­vo ir su Elan­do sa­ la. Ji taip pat dėl sa­vo aug­me­ni­jos

sau­go­ma UNES­CO. Sa­la bu­vo mi­ ru­si, ta­čiau at­si­ga­vo, kai po ke­lis de­šimt­me­čius tru­ku­sių pa­si­stum­ dy­mų į sa­lą bu­vo nu­ties­tas til­tas iš Kal­ma­ro. Ir nie­ko ne­nu­ti­ko, kraš­ to­vaiz­dis ne­nu­ken­tė­jo, o gy­ven­to­ jams ir poil­siau­to­jams tik pa­to­giau pa­siek­ti sa­lą“, – kai­my­nų pa­tir­tį dės­tė I.Balt­ru­šai­tie­nė. Prie­šin­gos nuo­mo­nės bu­vo Kur­ šių ne­ri­jos na­cio­na­li­nio par­ko di­ rek­ci­jos di­rek­to­rius To­mas Tu­ka­ čiaus­kas. Jis tvir­tai įsi­ti­ki­nęs, kad til­to į Kur­šių ne­ri­ją ne­rei­kia, nes au­ to­mo­bi­lių spūs­čių pro­ble­mą ga­li­ma spręs­ti ki­to­mis prie­mo­nė­mis. „Siū­lo­me ge­rin­ti vie­šo­jo trans­ por­to iš­vys­ty­mą. Į Ni­dą tu­ri va­ žiuo­ti dau­giau au­to­bu­sų ir jie ke­ lei­vius tu­ri vež­ti ne iš Smil­ty­nės, o iš Klai­pė­dos au­to­bu­sų sto­ties. To­ kiu at­ve­ju poil­siau­to­jams bū­tų pa­ to­gu at­va­žia­vus į Klai­pė­dos sto­ tį pa­siek­ti Ne­rin­gos gy­ven­vie­tes ir jie ne­be­va­žiuo­tų au­to­mo­bi­liais“, – aiš­ki­no T.Tu­ka­čiaus­kas. Jis taip pat vy­lė­si, kad jau ki­tais me­tais pra­dės kur­suo­ti kel­tas Klaipė­ da–Smiltynė–Juodkrantė–Nida, tad poil­siau­to­jams taip pat bus su­da­ry­ ta ga­li­my­bė Kur­šių ne­ri­jos mies­te­lius pa­siek­ti ne sa­vo au­to­mo­bi­liais. „Kai at­si­ras dau­giau va­rian­tų į Kur­šių ne­ri­ją at­vyk­ti ne sa­vo au­ to­mo­bi­liais, bū­tų ga­li­ma per­žiū­rė­ti eko­lo­gi­nio mo­kes­čio dy­dį, jį pa­kel­ ti, ir tuo­met spūs­čių prie kel­tų ne­

lau­si­mas dėl til­to per Kur­ šių ma­r ias – ga­nė­t i­nai se­ nas, daug dėl jo dis­ku­tuo­ta, ir šian­d ien yra pa­kan­ka­ mai ne­rea­lu gal­vo­ti, kad toks til­tas ar­ ti­miau­siu me­tu ga­lė­tų at­si­ras­ti. Vi­si ži­ no­me, kad Kur­šių ne­ri­ja tu­ri ypa­tin­gą sta­tu­są tiek pa­vel­do, tiek ap­lin­ko­sau­ gos po­ž iū­riu ir ją rei­kia sau­go­ti. Ki­tas klau­si­mas – se­zo­niš­ku­mas. In­ves­tuo­ ti di­de­lius pi­ni­gus į inf­rast­ruk­tū­rą, ku­ ri rea­liai bū­tų rei­ka­lin­ga tik tris ke­tu­ris va­sa­ros sa­vait­ga­l ius, bū­t ų pa­kan­ka­ mai di­de­lė naš­ta. Sup­ran­ta­ma, ga­li­ma gal­vo­ti apie pri­va­taus ka­pi­ta­lo pri­trau­ ki­mą, leis­ti pa­sta­ty­ti til­tą, pa­skui im­ti pi­n i­g us už va­ž ia­v i­mą ir at­siim­t i tas in­ves­ti­ci­jas. Ta­čiau ne­ma­nau, kad tai bū­tų ko­mer­ciš­kai pa­trauk­lus ob­jek­tas bū­tent dėl se­zo­niš­ku­mo. Til­to sta­ty­bų tik­rai ne­pla­nuo­ja nei Su­si­sie­ki­mo mi­ nis­te­ri­ja, nei Lie­tu­vos au­to­mo­bi­lių ke­ lių di­rek­ci­ja. Sup­ran­ta­me, kad Smil­ty­ nės per­kė­los ga­l i­my­bės yra ri­bo­tos, ta­čiau juk taip bū­na tik ke­lis kar­tus per me­tus. Aš tik­rai ne­bū­čiau til­to per Kur­ šių ma­rias ša­li­nin­kas.

be­liks, ne­be­rei­kės gal­vo­ti apie til­ tą“, – įsi­ti­ki­nęs T.Tu­ka­čiaus­kas. Jis ste­bė­jo­si, ko­dėl ne­rin­giš­kiai no­ri til­to per Kur­šių ma­rias. „Pats jau ant­rus me­tus gy­ve­ nu Ne­rin­go­je ir ne­tu­riu jo­kių nu­ si­skun­di­mų dėl su­si­sie­ki­mo. Kel­ tai plau­kia la­bai ope­ra­ty­viai, o jei rei­kia per­si­kel­ti nak­tį, kel­tą ga­li­ma už­si­sa­ky­ti prieš ke­tu­rias va­lan­das, jis per­kels nors ir vie­ną au­to­mo­bi­ lį. Ir ne­rin­giš­kiams tai nie­ko ne­kai­ nuo­ja“, – tei­gė pa­šne­ko­vas. Pak­laus­tas, ko­kia mies­to po­zi­ci­ja dėl til­to per Kur­šių ma­rias, Klai­pė­ dos me­ro pa­va­duo­to­jas Ar­tū­ras Šul­ cas tvir­ti­no, kad to­kios net nė­ra, nes šis klau­si­mas Klai­pė­dai neak­tua­lus. „Spūs­tys prie kel­tų su­si­da­ro tik ke­lis kar­tus per me­tus. Ta­čiau tuo­ met jos bū­na ir prie Pa­lan­gos, nors ten ma­rių nė­ra. Tad ar dėl ke­lių sa­ vait­ga­lių rei­kia til­to?“ – re­to­riš­kai klau­sė A.Šul­cas.

Už din­gu­sį siun­ti­nį – mo­kes­tis 1

„Jau vi­sas mė­nuo, kai ne­ ži­nau, kur siun­ti­nys“, – tvir­ti­no vy­ras. Lie­pė su­si­mo­kė­ti

Paaiš­kė­jo, kad siun­ti­nys dvi die­nas gu­lė­jo Klai­pė­do­je, tik ta­da bu­vo iš­ vež­tas į Vil­nių. „Duo­me­nų ba­zė Lie­tu­vo­je ro­do, kad jis iš Lie­tu­vos iš­skri­do, bet į Ru­ si­ją ne­pa­te­ko. Tad kur siun­ti­nys?“ – klau­sė vy­ras. Klai­pė­die­tis ap­si­lan­kė uos­ta­mies­čio pa­što sky­riu­je. „Man pa­sa­kė, kad tu­riu už­pil­dy­ ti pra­šy­mą dėl din­gu­sios siun­tos ir pa­pil­do­mai su­mo­kė­ti 15 li­tų. Klau­ siu ko­dėl? O jie man at­sa­ko, jog tam, kad ieš­ko­tų. Išei­tų, kad pa­ štui pa­ti­kė­jau sa­vo bran­gų daik­tą, už jo per­siun­ti­mą jau su­mo­kė­jau. O kai pa­ts pa­štas jį pra­dan­gi­no, aš tu­riu dar kar­tą su­si­mo­kė­ti, kad jie ieš­ko­tų“, – šiur­po vy­ras.

Bu­vo paaiš­kin­ta, kad 15 li­tų jam bus grą­žin­ta, jei įmo­nė Lie­tu­vos pa­štas ras siun­ti­nį. Jei jis at­si­ras Ru­si­jo­je, šiuos pi­ni­gus tu­rės grą­ žin­ti Ru­si­jos pa­što įmo­nė. „Pa­gal jų lo­gi­ką, jei nie­ka­da siun­ ti­nys neat­si­ras, šių pi­ni­gų man iš­vis nie­kas ne­grą­žins,“ – ste­bė­jo­si vy­ras. Ža­da kom­pen­suo­ti nuo­sto­lius

Įmo­nės Lie­tu­vos pa­štas Rin­ko­da­ ros ir ko­mu­ni­ka­ci­jos de­par­ta­men­to spe­cia­lis­tė Mo­des­ta Zda­naus­kai­tė tei­gė, jog no­rint tiks­liau iš­siaiš­kin­ti si­tua­ci­ją įmo­nei rei­kia gau­ti siun­ tos re­gist­ra­ci­jos nu­me­rį. „Uni­ver­ sa­lios se­ki­mo sis­te­mos, kad bū­ tų ga­li­ma ma­ty­ti, koks yra siun­tos sta­tu­sas, šiuo me­tu nė­ra. Vyk­do­me tarp­tau­ti­nės pa­što siun­tos paieš­ ką, siun­čia­mos rek­la­ma­ci­jos už­ sie­nio ša­lių ope­ra­to­riams“, – tei­ gė M.Zda­naus­kai­tė.

Vals­ty­bės įmo­nės at­sto­vė ti­ki­ no, kad dėl pa­si­me­tu­sios siun­tos klien­tui pa­tir­ta ža­la yra kom­pen­ suo­ja­ma. „Ža­la dėl pra­ras­tų, su­ga­ din­tų pa­što siun­tų at­ly­gi­na­ma va­do­ vau­jan­tis Paš­to įsta­ty­mu, Pa­sau­li­nės pa­što kon­ven­ci­jos, Paš­to ko­res­pon­ den­ci­jos bei Paš­to siun­ti­nių reg­ la­men­tų nuo­sta­to­mis ir tarp­tau­ti­ nė­se su­tar­ty­se, taip pat ir su­tar­ty­se su nau­do­to­jais nu­ma­ty­ta tvar­ka“, – aiš­ki­no M.Zda­naus­kai­tė. Ji ti­ki­no, kad 15 li­tų mo­kes­tis iš klien­to, ku­rio siun­ta yra din­gu­si, ima­mas tei­sė­tai. „Jei­gu ki­tos ša­lies pa­što ope­ra­to­rius pa­tvir­ti­na, kad siun­ta pra­ras­ta ar su­ga­din­ta, šis mo­ kes­tis grą­ži­na­mas klien­tui kar­tu su kom­pen­sa­ci­ja“, – tei­gė spe­cia­lis­tė. Pra­ras­tų siun­tų ne­skai­čiuo­ja

Pak­laus­ta, ar įmo­nė drau­džia klien­tų siun­ti­nius, M.Zda­naus­kai­

At­sa­ko­my­bė: pra­dan­gin­to siun­ti­nio pa­što dar­buo­to­jai teik­sis ieš­ko­ti

tik tuo­met, kai klien­tas pa­pil­do­mai su­si­mo­kės. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

tė mig­lo­tai aiš­ki­no, kad tai pri­klau­ so nuo pa­ties žmo­gaus. „Prik­lau­so nuo pa­ties klien­to. Jis ga­li įver­tin­ti sa­vo siun­tą. Įver­tin­ tos siun­tos din­gi­mo at­ve­ju siun­ tė­jui kom­pen­suo­ja­ma siun­ti­nio įver­ti­ni­mo su­ma bei siun­ti­mo iš­

lai­dos. Siun­ta lai­ko­ma pra­ras­ta, kai ki­ta ša­lis Lie­tu­vos pa­štui pa­tvir­ti­ na, jog ji tik­rai yra din­gu­si. Nė­ra sta­tis­ti­kos pa­gal Lie­tu­vos mies­ tus. Tu­ri­me tik už­sie­ny­je pra­ras­ tų siun­tų sta­tis­ti­ką“, – tvir­ti­no M.Zda­naus­kai­tė.

5

šešTADIENIS, liepos 14, 2012

šeštadienio interviu

Su­si­ti­ki­mai pri­lygs­ta kū­ry­bai K al­ban­tis su Klai­pė­dos tau­ti­nių kul­tū­rų cent­ro di­rek­to­re Je­le­na But­ke­ vi­čie­ne, neap­lei­do skam­ ban­čios mu­zi­kos po­jū­tis. Nors ap­ lin­kui ir bu­vo ty­lu.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė

Gi­mė 1974 m. ge­gu­žės 17 die­ną Klai­ pė­do­je.

1980–1989 m. mo­kė­s i Klai­p ė­dos 13-ojo­je vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je. 1989 m. įsto­jo į S.Šim­kaus kon­ser­va­ to­ri­ją, cho­ri­nio di­ri­ga­vi­mo spe­cia­ly­ bės stu­di­jas.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Vie­ni­ja skir­tin­gas tau­tas

1993 m. įsto­jo į Klai­pė­dos uni­ver­si­ te­tą, Me­nų fa­kul­te­tą, cho­ro di­ri­ga­vi­ mo ir mu­z i­kos mo­k y­to­jo spe­cia­ly­ bės stu­di­jas.

– Dau­ge­lis įstai­gų gy­ve­na ato­ sto­gų rit­mu, o pas jus ne­trūks­ ta ren­gi­nių. – Mū­sų įstai­ga veik­los ne­stab­dys ir va­sa­rą. Praė­ju­sį sa­vait­ga­lį sta­čia­ ti­kiai šven­tė Mei­lės, šei­mos ir iš­ti­ ki­my­bės die­ną, į ku­rią su­si­rin­ko per 300 žmo­nių. Ši šven­tė pri­mi­nė šei­ mos ver­ty­bes. Su­lau­kė­me la­bai gra­ žių at­si­lie­pi­mų, o kai ku­rie net pri­ si­pa­ži­no per­kai­no­ję sa­vo ver­ty­bes. Nors šven­tė – sta­čia­ti­kių, bet atė­ jo ir ar­mė­nų, žy­dų, bal­ta­ru­sių, ki­tų tau­ty­bių žmo­nių. Nuo ko­vo pra­džios, kai at­si­da­ rė­me, su­ren­gė­me per 20 ren­gi­nių. Tuo pat me­tu vy­ko kur­sai, po­sė­ džiai, tau­ti­nių bend­ri­jų su­si­rin­ki­ mai, re­pe­ti­ci­jos. Dir­ba­me ke­tu­rie­se. Džiau­giuo­si, kad esa­me ko­man­da. – Kaip po vie­nu sto­gu tel­pa skir­tin­gų tau­ty­bių žmo­nės? – Pa­tal­pos tau­ti­nėms ma­žu­moms bu­vo la­bai rei­ka­lin­gos. Esa­me dė­ kin­gi, jog Klai­pė­da pa­do­va­no­jo šį cent­rą. Mū­sų pa­tal­pos yra mo­bi­lios. Sten­gia­mės, kad jos ati­tik­tų įvai­ rius po­rei­kius. Čia vyks­ta nuo to­to­ rių pa­sau­li­nio kong­re­so iki Lat­vi­jos ne­prik­lau­so­my­bės die­nos pa­mi­nė­ji­ mo. Pas mus vy­ko ir „Poe­zi­jos pa­ va­sa­ris“, kur su­si­rin­ko li­te­ra­tai iš skir­tin­gų ša­lių. Pa­si­tai­ko, kad vie­ nu me­tu bū­na net du ren­gi­niai. Su­ren­gė­me dvie­jų mė­ne­sių lie­tu­ vių kal­bos kur­sus sen­jo­rams. Juos rei­kia la­biau pa­lai­ky­ti nei jau­ni­ mą. Sen­jo­rams sun­kiau pri­si­tai­ky­ti kas­die­ny­bė­je. Pak­vie­tė­me psi­cho­ lo­gą, skai­čiu­sį pa­skai­tą apie nuo­ sta­bų gy­ve­ni­mą vy­res­nia­me am­ žiu­je. Ži­no­da­mas kal­bą, žmo­gus ge­riau orien­tuo­ja­si erd­vė­je, ku­rio­ je gy­ve­na. Kai su­si­ren­ka skir­tin­gų tau­ty­bių žmo­nės, leng­viau pra­bil­ ti lie­tu­viš­kai. Tu­rė­jo­me net ren­gi­ nį „Kal­bė­ki­me lie­tu­viš­kai“. No­ri­ me, kad tarp skir­tin­gų tau­tų bū­tų dau­giau at­vi­ru­mo, bend­ra­vi­mo ir bend­ra­dar­bia­vi­mo. – Kaip dar­be at­si­sklei­džia tau­tų kul­tū­ri­niai skir­tu­mai? – Kai ar­čiau su­si­dū­riau, pa­ste­bė­ jau, ko­kios bū­na skir­tin­gos kul­tū­ ros, tra­di­ci­jos. Bal­ta­ru­siai su­ren­gė links­mą va­ka­ro­nę, į ku­rią pa­kvie­tė ki­tų tau­ty­bių žmo­nes. Pa­tys bal­ta­ ru­siai yra links­mi, ge­ra­no­riš­ki, at­ vi­ri. Ar­mė­nų tau­tos ge­no­ci­do die­ na bu­vo vi­sai ki­to­kia. Pa­ma­tė­me, ko­kia ši tau­ta san­tū­ri, kaip ger­ bia sa­vo is­to­ri­ją. Kiek­vie­nos tau­tos at­sto­vai, nors in­teg­ruo­ja­si į vie­tos gy­ve­ni­mą, bet la­bai sau­go ir puo­ se­lė­ja sa­vo tra­di­ci­jas. – Ar pa­si­tai­kė skir­tu­mų, ku­rie nu­ste­bi­no? – Mu­s ul­m o­n ai ven­g ia vie­š u­m o. Kai ku­rie pra­šė jų ne­fo­tog­ra­fuo­

2000 m. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­te bai­ gė ma­g ist­ran­tū­rą. 1998–2011 m. dir­bo Klai­pė­dos „Ža­lia­ kal­n io“ gim­na­z i­jo­je mu­z i­kos mo­k y­ to­ja ir vo­ka­li­nio an­samb­lio „Vi­vo“ va­ do­ve. Nuo 2003 m. or­ga­n i­za­vo ren­g i­n ius: mo­kyk­lų vo­ka­li­nių ir cho­reog­ra­fi­nių ko­lek­ty­v ų fes­t i­va­l į „Ru­sų vai­n i­kas“, fes­t i­va­l ius „Žie­mos ka­ru­se­lė“, „Ka­lė­ dų žvaigž­dė“. Da­ly­va­vo Pa­sau­li­nė­je dai­nų šven­tė­je, tarp­tau­t i­n ia­me vo­ ka­li­nės mu­zi­kos fes­ti­va­ly­je „Lu­da­te Do­mi­num“, X vai­kų ir jau­ni­mo cho­rų fes­t i­va­ly­je „Bal­t i­jos ban­ge­lės 2004“. Yra Klai­p ė­dos mies­to ru­sų kal­bos dės­to­mų mo­k yk­lų mo­k y­to­jų aso­ cia­ci­jos na­rė, Klai­pė­dos mies­to tau­ ti­nių ma­ž u­mų ta­ry­bos na­rė.

Ko­lek­ty­vas: J.But­ke­vi­čie­nė ne­gai­lė­jo šil­tų žo­džių sa­vo vy­rui ir kar­tu su ja dir­ban­čiai ko­man­dai. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ti. Jie ne­pra­de­da su­si­ti­ki­mo, kol nei­šei­na pa­ša­li­niai as­me­nys. Su­ si­t i­k i­m as, ku­r ia­m e no­r ė­t a pri­ min­t i mu­s ul­m o­n ų ti­k ė­j i­m o pa­ grin­d us, ne­p ra­d ė­t as, kol vi­s i ne­s u­s ė­d o pa­gal tai­s yk­l es. Vy­rai sė­dė­jo prie­ky­je, o mo­te­rys – ga­ le. Vi­sos mo­te­rys pa­k i­l o ir už­ lei­do vie­tą jau­nuo­liui, ku­ris to­je

Su­si­ti­ki­mas, ku­ria­ me no­rė­ta pri­min­ ti mu­sul­mo­nų ti­kė­ ji­mo pa­grin­dus, ne­ pra­dė­tas, kol vi­si ne­su­sė­do pa­gal tai­ syk­les.

ei­lė­je sė­dė­jo vie­nas. Mo­te­rys per­ sė­do ki­tur. Jos bu­vo su gal­vos ap­ dan­ga­lais, vil­kė­jo il­gus dra­bu­žius ir mū­vė­jo pirš­ti­nes. – Ar cent­ro veik­lai tu­ri įta­kos tai, kad jis įsi­kū­ręs gra­žio­je vie­ to­je? – Šio­je gra­žio­je vie­to­je vaikš­to daug šei­mų. Jos taip pat už­su­ka į mū­sų or­ga­ni­zuo­ja­mus ren­gi­nius. Mū­sų du­rys at­vi­ros vi­siems. Šio­je vie­to­ je me­tų lai­kus ma­tai skir­tin­gai, ki­ taip nei mies­te.

Jė­gų tei­kia re­pe­ti­ci­jos

– Kaip nu­ti­ko, kad kon­kur­są į šias pa­rei­gas lai­mė­jo­te vie­na pa­var­de, o va­do­vau­ti cent­rui pra­dė­jo­te jau ki­ta? – Per­nai man bu­vo po­ky­čių me­tai. Pa­kei­čiau dar­bą, iš­te­kė­jau. Esu dė­kin­ga sa­vo vy­rui Ma­riui, ku­ris su­pran­ta, kad da­bar tu­riu dirb­ ti dau­giau nei anks­čiau. Nors ir anks­tes­nis ma­no dar­bas ne­bu­vo toks, kad sė­dė­čiau vie­no­je vie­to­ je. Ma­no vy­ras – taip pat mu­zi­kas, mes kar­tu mo­kė­mės, stu­di­ja­vo­me. Džiau­giuo­si, kad tu­riu to­kį pa­gal­ bi­nin­ką, ku­ris ma­ne su­pran­ta. Mes esa­me vie­na dva­sia, pui­kiai vie­nas ki­tą su­pran­ta­me. – Ar ne­b u­vo sun­k u dar­b ą mo­k yk­l o­j e iš­keis­t i į ki­to­k ią veik­l ą? – Spren­di­mas ne­bu­vo leng­vas, bet no­rė­jo­si siek­ti dau­giau. Be dar­bo mo­kyk­lo­je ir an­samb­lio, prieš aš­ tuo­ne­rius me­tus pra­dė­jau reng­ ti įvai­rius mies­to ren­gi­nius, ku­rie vyk­da­vo Dra­mos teat­re, Kon­cer­ tų sa­lė­je. Mo­kiau­si bend­rau­ti su žmo­nė­mis, or­ga­ni­zuo­ti, pla­nuo­ti. Ši pa­tir­tis pra­ver­čia da­bar­ti­nia­me dar­be. Ap­sisp­ren­džiant pa­lai­kė vy­ ras. Bet lai­mė­ti kon­kur­są bu­vo vie­ na, o steng­tis ge­rai dirb­ti – jau ki­ta. Esu mu­zi­kė. Tai ne tik ma­no pro­fe­ si­ja, bet ir gy­ve­ni­mo bū­das. Su sa­vo

ko­le­ge Tat­ja­na Ko­no­no­va kar­tu dir­ ba­me dau­giau nei 10 me­tų: tu­rė­jo­me an­samb­lį, dir­bo­me gim­na­zi­jo­je. Prieš dar­bą cent­re dir­bau „Ža­ lia­kal­nio“ gim­na­zi­jo­je. Kiek­vie­ ną žmo­gų for­muo­ja ap­lin­ka. Mo­ kyk­lo­je su­pra­tau, ką reiš­kia dirb­ti ko­man­do­je. Ten tu­rė­jo­me vo­ka­li­ nį an­samb­lį „Vi­vo“. Dirb­da­mos su vai­kais ga­lė­jo­me pri­si­dė­ti prie kiek­ vie­nos as­me­ny­bės for­ma­vi­mo­si. Nors jie jau se­niai bai­gė mo­kyk­lą, bet iki šiol pri­si­me­na mū­sų bend­ ra­vi­mą. No­rė­jo­me, kad ko­lek­ty­ vas neap­si­ri­bo­tų tik re­pe­ti­ci­jo­mis, o kad mu­zi­ka jų gy­ve­ni­me bū­tų ne fo­nas, bet drau­gas. Šiuo me­tu kar­tu su Tat­ja­na tu­ ri­me ki­tą ru­sų vo­ka­li­nį an­samb­lį „Lel“ Klai­pė­dos jau­ni­mo cent­re. Tad su mu­zi­ka ir to­liau esa­me tie­sio­giai su­si­ju­sios. Kiek­vie­na re­pe­ti­ci­ja man su­tei­kia jė­gų. Pa­čios ku­ria­me mu­zi­ ką, tad jau­čia­mės sa­vo erd­vė­je. At­ras­ta pri­gim­ti­nė do­va­na

– Kaip gims­ta mu­zi­ka? – Dai­nos ku­ria­mos pa­gal ru­sų tra­ di­ci­jas. Ieš­ko­me teks­tų, bend­ra­ dar­biau­ja­me su teks­tų au­to­riais. Kar­tais net pa­čios su­ku­ria­me. Džiau­giuo­si, kad man duo­ta ga­li­ my­bė kur­ti. Nors dar­bas cent­re taip pat yra kū­ry­ba. Kiek­vie­nas ren­gi­ nys, net su­si­ti­ki­mas su ki­tu žmo­ gu­mi – kū­ry­ba.

– Kaip ga­li­ma su­pras­ti, mu­zi­ka jū­sų gy­ve­ni­me uži­ma itin svar­ bią vie­tą? – Mu­zi­ka ma­no gy­ve­ni­me at­si­ra­ do nuo še­še­rių me­tų. Gro­ju pia­ni­nu ir dai­nuo­ju. Bai­giau mu­zi­kos mo­ kyk­lą, pa­skui – S.Šim­kaus kon­ser­ va­to­ri­ją. Esu dė­kin­ga tė­vams, ku­rie paaug­lys­tė­je man pa­sa­kė, kad ne­ tu­riu tei­sės ap­leis­ti mu­zi­kos, ir lei­ do at­ras­ti pri­gim­ti­nę do­va­ną. – Jū­sų tė­ve­liai taip pat su­si­ję su mu­zi­ka? – Ma­ma tu­ri la­bai gra­žų bal­są, dai­ nuo­ja. Tė­ve­lis gro­ja gi­ta­ra, pia­ni­nu, akor­deo­nu, ba­ja­nu, taip pat ku­ria. Šei­mo­je vi­si esa­me mu­zi­ka­lūs. – Kiek lai­ko lie­ka mu­zi­kai sa­vo ma­lo­nu­mui? – Kiek­vie­nas su­si­dū­ri­mas su mu­zi­ ka rei­ka­lau­ja tam tik­ro nu­si­tei­ki­mo, su­si­kau­pi­mo. Kai skam­bi­nu pia­ni­ nu, pail­siu. Ma­no su­si­dū­ri­mas su mu­zi­ka bū­na ap­gal­vo­tas. Ven­giu to­kios, ku­ri tė­ra tik fo­nas. Jei klau­ sau­si mu­zi­kos, tai jos gar­sams at­ si­duo­du vi­sa sa­vo esy­be. – Ko­kią mu­zi­ką mėgs­ta­te? – Mėgs­t u kla­s i­k ą. Vi­sa­d a ža­ viuo­s i W.A.Mo­zar­t o kū­ry­ba, jo darbš­tu­mu. Kiek daug jis su­kū­ rė per trum­pą lai­ką. Jo mu­zi­ko­je jau­čiu leng­vu­mą ir gy­vy­bę. A.Vi­ val­di kū­ry­bo­je įžvel­giu šiuo­lai­ki­ nį gy­ve­ni­mo tem­pą. L.Beet­ho­ve­no mu­zi­ka ver­čia su­si­mąs­ty­ti. Ro­ man­ti­kai su­ku­ria ki­to­kią nuo­tai­ ką, bet man la­biau pa­tin­ka kla­ si­c iz­m o epo­c hos kom­p o­z i­t o­r iai. Mėgs­tu kla­si­kų kū­ri­niuo­se už­ko­ duo­tas min­tis. Man kla­si­ki­nė mu­ zi­ka pa­de­da pail­sė­ti. Mu­zi­ka yra ma­no gy­ve­ni­mas.

6

šeštadienis, liepos 14, 2012

sportas

Apmaudi nesėkmė Lietuvos 20-mečiai krepšininkai, tarp kurių yra ir klaipėdietis Arnas Butkevičius, patyrė skaudžią nesėkmę antrosiose Europos jaunimo krepšinio pirmenybių rungtynėse.

Mūsų vaikinai 82:89 (24:15, 15:23, 19:29, 24:22) pralaimėjo italams. Susitikimo pradžia nieko blogo nežadėjo. Kazio Maksvyčio vadovaujami žaidėjai išsiveržė į prie-

kį 7:0, 14:3, 22:9, o kėlinį laimėjo 24:15. Lietuvių persvara pradėjo tirpti antrąjį ketvirtį. Varžovai ne tik pavijo, bet ir aplenkė mūsų rinktinę – 36:35. Po pertraukos italų pranašumas buvo dar didesnis. O ketvirtąjį kėlinį po spurto 11:0 pirmavo net 20 taškų skirtumu – 78:58. Rezultatyviausiai tarp lietuvių žaidęs Edgaras Ulanovas pelnė 23 taškus. A.Butkevičius surinko 13. „Klaipėdos“ inf.

Sporto telegrafas Olimpiečiai. Vakar buvo patvirtintas Lietuvos olimpinės rinktinės sąrašas. Jame dvi klaipėdietės lengvaatletės – Lina Grinčikaitė ir Eglė Staišiūnaitė. Kartu su jomis vyks treneris Edmundas Norvilas. Krepšininkų rinktinėje, kuri kovos žaidynėse, yra Tomas Delininkaitis. Dviratininkų rinktinės vadovu bus Vaclovas Šiugždinis, vienas trenerių – daug metų Prancūzijoje gyvenantis klaipėdietis Artūras Kasputis. Iš viso į Didžiosios Britanijos sostinę vyks 158 Lietuvos atstovai: 63 sportininkai, 47 treneriai, 25 gydytojai ir masažuotojai, 6 teisėjai, atsarginiai sportininkai ir komanda žurnalistų. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas sakė, kad tikimasi, jog mūsų atletai iškovos septynis medalius. Dvejos. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė prieš Londono olimpines žaidynes sužais dvejas kontrolines rungtynes. Pirmąsias liepos 22 d. lietuviai Maskvoje žais su rusais, antrąsias – liepos 24 d. 19 val. Vilniuje – su islandais. Atsisveikino. 11 metų Maskvos CSKA futbolo komandoje žaidęs Deivydas Šemberas atsisveikino su Rusijos sostine. 33-ejų futbolininkas karjerą tęs

Vladikaukazo „Alanijos“ klube. Sutartis su į pajėgiausių komandų lygą grįžusiu klubu sudaryta dviejiem metams. Lietuvis šiandien atvyks į Austriją, kur treniruočių stovyklą rengia „Alanija“ Futbolas. Lietuvos čempiono Panevėžio „Ekrano“ futbolo klubo gretas paliko puolėjas Andrius Velička – 33-ejų futbolininkas nutraukė kontraktą abipusiu susitarimu. Du kartus geriausiu šalies žaidėju išrinktas A.Velička A lygoje per šešiolika rungtynių įmušė aštuonis įvarčius. „Sklandant įvairiems gandams apie nekokią klubo finansinę situaciją, mėnesiais nemokamas algas žaidėjams, norime informuoti „Ekrano“ gerbėjus apie padėtį klube. Taip, yra dėl objektyvių priežasčių atsiradusių nesklandumų, tačiau jie – laikini, kurie nelemia nei komandos žaidimo bei pasiruošimo artėjančioms svarbioms dvikovoms, nei klubo administracijos darbo. Taip, finansinė situacija, lyginant su ankstesniais metais, yra prastesnė, dėl to ekipą paliko tiek Mantas Savėnas, tiek Ramūnas Radavičius, tiek Andrius Velička. Klubas žaidėjams linki visokeriopos sėkmės ir niekad nekliudo rinktis tai, kas geriausia vienu ar kitu atveju“, – rašoma oficialiame klubo pranešime.

Komanda: treneriai D.Čelpanovas (kairėje) ir A.Jefišovas (dešinėje) su gerai rungtyniavusiais auklėtiniais:

D.Duchinu, M.Pakėnu, A.Šarajumi ir Š.Gerve.

M.Pakėnas – čempionas Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Palangoje vykusiame Europos imtynių už diržų čempionate aukso medalį iškovojo klaipėdietis Mantas Pakėnas.

Trenerių Dmitrijaus Čelpanovo ir Arsenijaus Jefišovo auklėtinis lai-

mėjo sunkiausių atletų, svėrusių per 100 kg, varžybas. M.Pakėnas neoficialiai tituluotas absoliučiai pajėgiausiu pirmenybėse. Toje pačioje svorio grupėje bronzos medalį iškovojo Aleksejus Šarajus. Dar du klaipėdiečiai irgi tapo prizininkais – užėmė trečią-

sias vietas: Šarūnas Gervė (iki 80 kg) ir Dmitrijus Duchinas (iki 100 kg). Mūsų imtynininkai gavo po du medalius, mat šios pirmenybės buvo įtrauktos į Šiauliuose vykusių neolimpinių sporto šakų pasaulio žaidynes. Į Lietuvos pajūrį atvyko daugiau nei dešimties šalių sportininkai.

„Ąžuolų“ pergalės Latvijoje Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Jūrmaloje vykusiose Latvijos senjorų žaidynių lengvosios atletikos varžybose sėkmingai kovojo Lietuvos rinktinei atstovavę Klaipėdos „Ąžuolo“ klubo atstovai.

Geriausiai sekėsi Vladui Zaniauskui, rungtyniavusiam tarp 65-69 metų sportininkų. Jis buvo greičiausias 100 m (14,9 sek.) bėgimo takelyje ir nepralenkiamas šuolio į tolį (4 m 72 cm) sektoriuje. Du medalius – aukso ir sidabro – iškovojo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius (45-49 metų grupė). Mūsų senjoras kartu su alytiškiu Žydrūnu Leskausku, radviliškiečiu Tomu Belko ir vilniečiu Sauliumi Svilainiu laimėjo estafetės 4 po 100 m Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

reklamos skyrius: 397

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

397 750

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711, 397 715

rungtį – 48,7 sek. Sidabro medaliu A.Petravičius pasidabino po trišuolio rungties – 11 m 72 cm. Tokios pat spalvos žetonus iškovojo Eugenijus Ivanauskas (70-74 metai). Lietuvos senjoras toliausiai

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

Prizininkas: kūjo metimo sektoriuje gerai pasirodė G.Pridotkas.

397 730

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

397 713 397 705

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

nušoko (4 m 1 cm), o ieties (500 g) metimo rungtyje buvo antras (36 m 62 cm). Vicečempiono vardą iškovojo kūjį sviedęs Gintaras Pridotkas (50-54 metai) – 37 m 55 cm.

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

šeštadienis, liepos 14, 2012

lietuva Re­fe­ren­du­mas dėl ato­mi­nės elekt­ri­ nės sta­ty­bų kar­tu su Sei­mo rin­ki­mais grei­čiau­siai bus, nes da­lis val­dan­čių­jų muis­to­si ir ža­da šią idė­ją pa­lai­ky­ti. Opo­ zi­ci­ja prieš le­mia­mą bal­sa­vi­mą jau tel­kia jė­gas ir sėk­me nea­ be­jo­ja.

Iš­lai­dos: jei Sei­mas ki­tą sa­vai­tę bal­suo­tų už re­fe­ren­du­mą dėl ato­mi­nės elekt­ri­nės, tai vals­ty­bei kai­nuo­tų 2–4 mln. li­tų.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Parlamentarai pritars re­fe­ren­du­mui Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Val­dan­tie­siems ne­ra­mu

Vos ke­lių bal­sų per­sva­ra priė­mu­ siems svar­biau­sius įsta­ty­mus dėl bū­si­mo­sios Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­ty­bų – įtemp­tos die­ nos. Po­ryt Sei­me vyk­sian­tis bal­ sa­vi­mas ga­li su­drums­ti prem­je­ro And­riaus Ku­bi­liaus ra­my­bę – ti­ki­ my­bė, kad Sei­mas bal­suos už re­fe­ ren­du­mą kar­tu su par­la­men­to rin­ ki­mais, – vis di­des­nė. Bė­da – pa­čio­se val­dan­čių­jų gre­to­ se. No­rin­čių re­fe­ren­du­mo yra ir kon­ ser­va­to­rių, bet dau­giau­sia – li­be­ral­ censt­ris­tų bei li­be­ra­lų gre­to­se. Kon­ser­va­to­rių frak­ci­jos se­niū­nas Jur­gis Raz­ma aiš­ki­na, kad jų frak­ci­ ja šiuo klau­si­mu bus vie­nin­ga, ta­ čiau koa­li­ci­jos par­tne­rių po­zi­ci­ja jam ke­lia ne­ri­mą.

„Tie, ku­rie lai­ko­si ele­men­ta­rios lo­gi­kos, tu­ri su­pras­ti, kad, jau priė­ mus spren­di­mus Sei­me dėl ato­mi­ nės elekt­ri­nės, dėl stra­te­gi­nio in­ ves­tuo­to­jo, dar kar­tą klaus­ti nė­ra pra­smin­ga ir kai­nuo­tų ne­ma­žai. Pas mus frak­ci­jo­je gal tik ke­li žmo­ nės bal­suo­tų prieš“, – sa­ve ir ki­tus ra­mi­no J.Raz­ma. Li­be­ra­lai ma­nev­ruo­ja

Val­dan­čiosios koa­li­ci­jos par­tne­riai li­be­ra­lai vėl siū­lo da­ry­ti keis­tą ma­ nev­rą – Sei­mui ap­si­spręs­ti dėl re­ fe­ren­du­mo bal­suo­ti vė­liau, kai bus aiš­kios elekt­ri­nės sta­ty­bos są­ly­gos, fi­nan­sa­vi­mo klau­si­mai. Toks pa­ siū­ly­mas Sei­mo po­sė­džių sek­re­to­ ria­te vėl už­re­gist­ruo­tas, nors kar­tą jis jau bu­vo at­mes­tas. „Mes vėl esa­me pa­tei­kę pa­siū­ly­ mą. Jei mū­sų pa­tai­sai ne­bus pri­tar­ ta, bal­suo­si­me prieš nu­ta­ri­mą dėl

re­fe­ren­du­mo jau šį ru­de­nį. Iš mū­ sų frak­ci­jos bus gal du na­riai už“, – pro­gno­za­vo vie­nas val­dan­čių­ jų, Li­be­ra­lų są­jū­džio ly­de­ris Eli­gi­ jus Ma­siu­lis. Ta­čiau li­be­ra­lai ma­no, kad jei re­fe­ren­du­mo pa­skel­bi­mui bū­tų pri­tar­ta, nie­ko blo­ga neat­si­tik­ tų. „Mes už tai, kad klau­si­mai bū­tų de­mok­ra­tiš­kai spren­džia­mi. Taip, lo­gi­ka to­kia, kad dau­giau šan­sų, jog nu­ta­ri­mas grei­čiau­siai bus priim­ tas“, – sam­pro­ta­vo E.Ma­siu­lis. Opo­zi­ci­ja – vie­nin­ga

Bal­sa­vi­mo sėk­mę lems, kaip Sei­ mo frak­ci­jos mo­bi­li­zuos sa­vo jė­gas. Opo­zi­ci­nių par­ti­jų at­sto­vai ne­nu­ si­tei­kę leng­vai pa­si­duo­ti. Nors va­ sa­ra – ato­sto­gų me­tas, at­ro­do, bal­ suos ne­ma­ža jų da­lis. Štai svar­biau­sius ato­mi­nės elekt­ ri­nės įsta­ty­mus pa­lai­kę ir taip le­ mia­mą A.Ku­bi­liui bei koa­li­ci­jai

bal­sa­vi­mą iš­gel­bė­ję Vik­to­ro Us­pas­ ki­cho Dar­bo par­ti­jos at­sto­vai bal­ suos už re­fe­ren­du­mą, o E.Ma­siu­lio frak­ci­jos idė­jos bal­sa­vi­mą ati­dė­ ti ne­pa­lai­kys. „Tu­ri­me nuo­sek­lią po­zi­ci­ją ir jos lai­ky­si­mės. Ma­no­me, tau­ta tu­ri ap­si­spręs­ti svar­biau­siais klau­si­mais. Ne­ma­tau prieš­ta­ra­vi­ mo, kad bal­sa­vo­me už įsta­ty­mus, su­si­ju­sius su ato­mi­ne elekt­ri­ne, o da­bar pa­lai­ko­me re­fe­ren­du­mą“, – kal­bė­jo Dar­bo par­ti­jos frak­ci­jos se­ niū­nas Sei­me Vy­tau­tas Gap­šys. Vie­nin­gai už ke­ti­na bal­suo­ti ir dvi di­džiau­sios opo­zi­ci­nės jė­gos – so­cial­de­mok­ra­tai bei Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo frak­ci­ja. 2–4 mln. li­tų ga­lė­tų kai­nuo­ti su­ reng­ti re­fe­ren­du­mą, jei­gu jis vyk­tų kar­tu su Sei­mo rin­ki­mais. Ta­čiau ke­ti­na­ma skelb­ti pa­ta­ria­ mą­jį (kon­sul­ta­ci­nį) re­fe­ren­du­mą – jo re­zul­ta­tai Sei­mo neį­pa­rei­gos.

Komentaras Lau­ras Bie­li­nis Po­l i­to­lo­gas

R

e­fe­ren­du­mą su­ren­gus ru­de­ nį po­li­tiš­kai iš­loš­tų tie, ku­rie pa­lai­ko šio re­fe­ren­du­mo iš­ kel­tą klau­si­mą. Ta­čiau sa­vaip tei­sūs ir val­dan­tie­ji, tei­ gian­tys, kad, kol elekt­ri­nės sta­ty­bų są­ ly­gos nė­ra iki ga­lo aiš­kios, or­ga­ni­zuo­ti re­fe­ren­du­mo neap­si­mo­kė­tų ir jį reik­tų ati­dė­ti. Vis­kas pri­klau­sys nuo to, kaip dėl to bus dis­ku­tuo­ja­ma, kaip bus iš­ vie­šin­ta vie­nos ar ki­tos par­ti­jos po­zi­ ci­ja re­fe­ren­du­mo klau­si­mu. O dėl rin­kė­jų ak­ty­vu­mo – taip, su­ren­ gus re­fe­ren­du­mą ga­l i bū­t i, kad da­l is rin­kė­jų, ku­rie abe­jo­ja, ar ei­ti prie bal­ sa­dė­ž ių, iš tik­r ų­jų ateis. Tad ak­ty­vu­ mas Sei­mo rin­ki­muo­se ga­li bū­ti di­des­ nis nei įpras­tai.

A.Kubilius – į svečius pas D.Tuską Nu­teis­ta bu­vu­si Sei­mo ka­si­nin­kė Lie­tu­vos prem­je­ras And­rius Ku­bi­ lius ki­tą sa­vai­tę vyks į Len­ki­ją. Ten, kaip pa­tvir­ti­no dip­lo­ma­ti­niai šal­ti­ niai, su­si­tiks su šios ša­lies mi­nist­ru pir­mi­nin­ku Do­nal­du Tus­ku.

Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas bu­ vu­s ią Sei­m o ka­s i­n in­k ę Re­g i­ ną Pet­ke­lie­nę pri­pa­ži­no iš Sei­ mo kan­ce­lia­ri­jos ka­sos iš­švais­ čius dau­giau nei 373 tūkst. li­tų ir sky­rė rea­lią dve­jų me­tų lais­ vės atė­mi­mo baus­mę pa­tai­sos na­muo­se.

Su­si­ti­ki­mas tu­rė­tų įvyk­ti tre­čia­ die­nį, lie­pos 18 d. Pa­sak dip­lo­ma­tų, prieš ku­rį lai­ką A.Ku­bi­lius su­lau­ kė as­me­ni­nio Len­ki­jos vy­riau­sy­bės va­do­vo kvie­ti­mo kar­tu žiū­rė­ti Eu­ ro­pos fut­bo­lo čem­pio­na­to rung­ty­ nes, ta­čiau Sei­me vy­kę bal­sa­vi­mai dėl Lie­tu­vos ener­ge­ti­kos pro­jek­tų pri­ver­tė ati­dė­ti šį vi­zi­tą. Dip­lo­ma­ tų tei­gi­mu, nu­ma­to­ma, kad su­si­ti­ ki­me Var­šu­vo­je bus kal­ba­ma apie Lie­tu­vos ir Len­ki­jos eko­no­mi­nius san­ty­kius, bend­rus in­te­re­sus ES ir Ry­tų kai­my­nys­tė­je. A.Ku­bi­lius ban­dys įti­kin­ti Len­ki­ją grįž­ti į pla­nuo­ja­mos Vi­sa­gi­no ato­ mi­nės elekt­ri­nės sta­ty­bos pro­jek­tą. Apie sa­vo pa­si­trau­ki­mą iš šio pro­ jek­to len­kai pra­ne­šė praė­ju­sių me­ tų pa­bai­go­je, nors ir neat­me­tė ga­ li­my­bės grįž­ti į jį, jei­gu bus įro­dy­tas nau­jos ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­ty­bos tiks­lin­gu­mas. Be to, prem­je­rų su­si­ ti­ki­me tu­rė­tų bū­ti ap­tar­ti pa­sta­ruo­ ju me­tu įtemp­ti Lie­tu­vos ir Len­ki­jos san­ty­kiai dėl skir­tin­gai ver­ti­na­mos tau­ti­nių ma­žu­mų pa­dė­ties.

Įtikinės: Lietuvos premjeras su savo kolega Lenkijoje kalbės ir apie

„Klaipėdos“, BNS inf.

„Scanpix“ nuotr.

lenkų sugrįžimą į atominės elektrinės projektą.

To­kią pat baus­mę už su­kčia­vi­mą ga­vo Na­cio­na­li­nės svei­ka­tos ta­ry­ bos bu­hal­te­rė Ol­ga Go­lus­kai­tė. R.Pet­ke­lie­nė dėl 70 tūkst. li­ tų pa­si­sa­vi­ni­mo iš­tei­sin­ta, teis­ mui nu­sta­čius, kad ne­pa­da­rė nu­ si­kals­ta­mos vei­kos. Abi nu­teis­to­sios Sei­mo kan­ce­ lia­ri­jai tu­rės grą­žin­ti 373 500 li­ tų – Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos ieš­ki­nys pa­ten­kin­tas. Iki nuo­spren­džio įsi­ tei­sė­ji­mo mo­te­rys pa­lik­tos lais­ vė­je. Nuosp­ren­dis per dvi­de­šimt die­nų ga­li bū­ti ap­skųs­tas Ape­lia­ ci­niam teis­mui. R.Pet­ke­lie­nė nuo­spren­dį ža­dė­ jo skųs­ti. Mo­te­ris anks­čiau teis­me pri­si­pa­ži­no išeik­vo­ju­si jai pa­ti­kė­ tus pi­ni­gus, bet tei­gė jų ne­pa­si­ sa­vi­nu­si. Teis­mas kons­ta­ta­vo, kad pi­ ni­gus bu­vu­si ka­si­nin­kė iš­švais­tė

dėl neat­sar­gu­mo ir pa­si­ti­kė­ji­mo ki­tais žmo­nė­mis. O.Go­lus­kai­tė teis­me taip pat pri­si­pa­ži­no nu­si­žen­gu­si, tei­gė taip su­kly­du­si pir­mą kar­tą gy­ ve­ni­me ir pra­šė jai skir­ti švel­nią baus­mę. Di­džiu­lis pi­ni­gų trū­ku­mas Sei­ mo ka­so­je ap­tik­tas 2009-ųjų lie­ pą. Ta­da per re­vi­zi­ją pa­si­ges­ta apie 440 tūkst. li­tų. By­los duo­me­ni­mis, R.Pet­ke­lie­ nė O.Go­lus­kai­tei įvai­rio­mis su­ mo­mis sko­lin­da­vo pi­ni­gus iš Sei­ mo ka­sos. Pas­ta­ro­ji yra sa­kiu­si, kad juos pra­lo­šė lo­ši­mo na­muo­se. Bu­vu­si ka­si­nin­kė taip pat liu­di­jo sko­li­nu­si ir tuo­me­tei Sei­mo Fi­nan­sų de­par­ ta­men­to va­do­vei Da­nu­tei Pet­raus­ kie­nei, Sei­mo na­riams, par­la­men­ to kan­ce­lia­ri­jos dar­buo­to­jams. Liu­dy­to­jų ap­klau­sos teis­me ne­bu­vo vie­šos, kad su jų pa­ro­dy­ mais ne­ga­lė­tų su­si­pa­žin­ti bu­vu­ sios Sei­mo Fi­nan­sų de­par­ta­men­ to va­do­vės D.Pet­raus­kie­nė ir Da­lė Špa­kaus­kie­nė, dėl ku­rių veiks­mų at­lie­ka­mas ki­tas iki­teis­mi­nis ty­ ri­mas. „Klaipėdos“, BNS inf.

8

ŠeštADIENIS, liepos 14, 2012

10p.

Nauja katastrofa padidino prarają tarp Rusijos visuomenės ir valdžios.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Pa­les­ti­nos rea­ly­bė: gy­ve­ni­mas ka­lė­ji­me

Gal­vo­ti apie ša­lies ne­prik­lau­so­my­bę – vie­na, o ką da­ry­ti, kai žmo­nėms stin­ga gy­vy­ bei pa­lai­ky­ti bū­ti­no van­dens? Pa­dė­tis Pa­les­ti­no­je – grės­min­ga, o ir vie­ni pa­les­ti­nie­ čiai ma­žai ką ga­li pa­da­ry­ti. Prit­rūks van­dens?

Ar­ti­mų­jų Ry­tų re­gio­ne van­duo – auk­so ver­tės. Ypač Pa­les­ti­no­je. Čia ne tik dėl na­tū­ra­lių prie­žas­čių trūks­ta van­dens, ta­čiau dar ir Iz­rae­ lis kont­ro­liuo­ja be­veik vi­sus svar­ biau­sius ge­ria­mo­jo van­dens šal­ti­ nius, ku­riais nau­do­ja­si ne tik žy­dų vals­ty­bė, bet ir pa­les­ti­nie­čiai. Pa­les­ti­nai ten­kan­tis van­dens kie­kis ge­ro­kai ski­ria­si nuo ten­kan­ čio Iz­rae­liui. An­tai ap­skai­čiuo­ta, kad 9,5 tūkst. Iz­rae­lio gy­ven­to­ jų Jor­da­no upės slė­ny­je su­nau­do­ja be­veik treč­da­lį van­dens kie­kio, ku­rį gau­na 2,6 mln. pa­les­ti­nie­čių. Ga­zos ruo­že, ku­ris at­skir­tas nuo Va­ka­rų Kran­to, si­tua­ci­ja dar blo­ges­ nė. Ma­žy­čia­me ank­la­ve gy­ve­na net 1,6 mln. pa­les­ti­nie­čių, tad, įver­ti­nus

ank­la­vo dy­dį, kvad­ra­ti­nia­me ki­lo­ met­re glau­džia­si apie 4545 žmo­nes. Ga­zo­je yra vie­nas di­des­nis ge­ ria­mo­jo van­dens šal­ti­nis. Ta­čiau tik 5–10 pro­c. šio šal­ti­nio van­dens ati­tin­ka Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­ za­ci­jos nor­mas. Svei­ka­tos eks­per­tai per­spė­ja, kad po ke­le­rių me­tų šio šal­ti­nio nau­do­ ti ap­skri­tai ne­bus įma­no­ma. Ry­tų Je­ru­za­lė­je, kur do­mi­nuo­ ja pa­les­ti­nie­čiai, van­duo taip pat auk­so ver­tės. Tūks­tan­čiai pa­les­ti­nie­čių na­mų Je­ru­za­lė­je van­de­niu ap­rū­pi­na­mi vos du­kart per sa­vai­tę. Dau­giau­ sia sun­ku­mų ky­la tiems, ku­rie pri­ si­jun­gę prie mies­to van­den­tie­kio ir ku­rie gau­na van­dens iš Pa­les­ti­nos au­to­no­mi­jos ad­mi­nist­ra­ci­jos.

„Mes ėmė­me pirk­ti van­de­nį, bet žmo­nės jau ne­si­prau­sia. Mes tu­ri­ me mau­dy­ti vai­kus kas sa­vai­tę“, – skun­dė­si vie­tos gy­ven­to­ja Ja­mil San­du­qa. Pa­dė­tis – pa­vo­jin­ga

Iz­rae­ly­je pa­dė­tis ge­res­nė. Skai­ čiuo­ja­ma, kad žy­dų vals­ty­bė da­bar tu­ri be­veik pen­kis kar­tus dau­giau ge­ria­mo­jo van­dens nei Pa­les­ti­na. Pa­les­ti­nie­čiai, ypač iš Ga­zos, pri­vers­ti pirk­ti van­de­nį iš Iz­rae­lio, nors jo pa­kan­ka tik bū­ti­niau­siems po­rei­kiams. Pa­les­ti­na iš Iz­rae­lio per me­tus per­ka apie 50 mln. ku­bi­nių met­rų van­dens, už ku­rį, ži­no­ma, su­mo­ka ap­va­lią su­mą pi­ni­gų. Aps­kai­čiuo­ta, kad var­gin­gai gy­ ve­nan­tys pa­les­ti­nie­čiai ga­li sau leis­ti įvai­rioms reik­mėms per die­ ną su­nau­do­ti vos apie 10–15 lit­rų van­dens, o Iz­rae­ly­je – vi­du­ti­niš­ kai 300 lit­rų. Ne­nuos­ta­bu, kad kai ku­rie eks­ per­tai pa­dė­tį Ga­zos ruo­že api­bū­di­ na kaip hu­ma­ni­ta­ri­nę kri­zę. Pa­les­ti­nos gy­ven­to­jai pri­vers­ti ve­žio­ti van­de­nį cis­ter­no­mis iš šal­ ti­nių, ta­čiau toks ap­si­rū­pi­ni­mas van­de­niu – pa­vo­jin­gas, nes van­ duo karš­tu oru gen­da ir jo iš­gė­rus ga­li pra­si­dė­ti įvai­rios li­gos. Ki­tos pro­ble­mos

Kont­ras­tas: Iz­rae­lio gy­ven­to­jai ga­li džiaug­tis – jie tu­ri ke­lis kar­tus dau­

giau van­dens nei kai­my­nai iš Pa­les­ti­nos.

Prob­le­ma ne tik tai, kas kont­ro­ liuo­ja van­dens šal­ti­nius, ta­čiau ir tai, kad Ga­zos ruo­že bei Va­ka­rų Kran­te au­ga gy­ven­to­jų skai­čius. Ma­ža to, į re­gio­nus pa­ma­žu grįž­ ta ir per 1948 bei 1967 m. pa­si­trau­ kę pa­les­ti­nie­čių pa­bė­gė­liai, o tai ir­ gi pa­di­di­na van­dens su­var­to­ji­mą. Ah­me­das al Ya­qou­bas, Pa­les­ti­ nos van­dens tar­ny­bos van­dens iš­ tek­lių di­rek­to­rius, pa­brė­žė: „Jei kal­ba­me apie hu­ma­ni­ta­ri­nes pro­ ble­mas čia, van­duo – svar­biau­sias klau­si­mas. 2025 m. Ga­zo­je gy­vens 2,7 mln. žmo­nių – ką šie žmo­nės val­gys, ką gers, ką dirbs, jei ne­su­ ge­ba­me iš­spręs­ti van­dens pro­ble­ mos?“ Pa­rei­gū­nas pri­dū­rė: „Jei mes to­ liau nau­do­si­me vie­nin­te­lį Ga­zo­ je esan­tį šal­ti­nį, iki 2016–2017 m. ga­lu­ti­nai jį iš­se­kin­si­me. Mes ži­no­ jo­me apie tai pa­sta­ruo­sius 20 me­tų, ta­čiau da­bar si­tua­ci­ja – kri­tiš­ka.“

Dar vie­nas ne­ri­mą ke­lian­tis ženk­las – kli­ma­to­lo­gai sa­ko, kad atei­ty­je Vi­dur­že­mio jū­ros ry­ti­nę pa­kran­tę kur kas re­čiau džiu­gins lie­tūs ir re­gio­ną ka­muos saus­ros. Skai­čiuo­ja­ma, kad per pa­sta­ruo­ sius 15 me­tų Va­ka­rų Kran­te ge­ria­ mo­jo van­dens at­sar­gos su­ma­žė­jo net 65 pro­c. Konf­lik­tas dėl te­ri­to­ri­jos

Si­tua­ci­ja re­gio­ne įtemp­ta ne tik dėl van­dens, ta­čiau ir dėl ne­si­liau­jan­ čių pa­les­ti­nie­čių konf­lik­tų su žy­ dais, ypač dėl nau­ja­ku­rių Va­ka­rų Kran­te. Daug pa­les­ti­nie­čių per pa­sta­ ruo­sius me­tus bu­vo pri­vers­ti pa­ lik­ti gy­ve­na­mas vie­tas ir dir­ba­mas že­mes. Nors nau­ja­ku­rių at­kel­di­ni­ mas smar­kiai kri­ti­kuo­ja­mas tarp­ tau­ti­nė­je erd­vė­je, Iz­rae­lis ne­stab­ do prieš­ta­rin­gos pro­gra­mos. Žy­dų vals­ty­bė nau­ja­ku­rių gy­ ven­vie­tes ap­rū­pi­na elekt­ra ir van­ de­niu, o čia pat gy­ve­nan­tys pa­les­ ti­nie­čiai gy­ve­na ak­mens am­žiaus są­ly­go­mis. „Jie mus pa­ver­tė ka­li­niais mū­sų pa­čių že­mė­je“, – ne­slė­pė pyk­čio Mo­ham­me­das Na­wa­ja, vie­nos pa­ les­ti­nie­čių mo­kyk­los di­rek­to­rius. Mo­kyk­la sto­vi Su­si­joje mies­te, vie­na­me iš dau­ge­lio ne­pri­pa­žin­ tų pa­les­ti­nie­čių gy­ven­vie­čių pie­ ti­nia­me Va­ka­rų Kran­te, ne­to­li va­ di­na­mo­sios ža­lio­sios li­ni­jos.

Jie mus pa­ver­tė ka­li­ niais mū­sų pa­čių že­ mė­je. Gy­ven­v ie­t ės ne­p ri­pa­ž i­n i­m as reiš­kia, kad kai­mas ne­gau­na nei elekt­ros, nei van­dens, ne­tu­ri ir ki­tų pa­to­gu­mų. Ga­liau­siai nie­kas nė­ra tik­ras, kad Su­si­ja vie­ną sy­kį ne­bus nu­šluo­ta nuo že­mės pa­vir­šiaus. Šiuo me­tu 62 pro­c. Va­ka­rų Kran­ to te­ri­to­ri­jos kont­ro­liuo­ja Iz­rae­lis, nors Pa­les­ti­na sie­kia čia įkur­ti sa­ vo vals­ty­bę. Iz­rae­ly­je ši te­ri­to­ri­ja va­di­na­ma te­ri­to­ri­ja C. Jo­je gy­ve­na apie 300 tūkst. žy­dų nau­ja­ku­rių. Tad žy­ dų šio­je Va­ka­rų Kran­to da­ly­je – du kar­tus dau­giau nei pa­les­ti­nie­čių.

Sun­ku­mai: kas­met Va­ka­rų Kran­te iš

90 pro­c. pa­les­ti­nie­čių glau­džia­si tik 32 pro­c. Va­ka­rų Kran­to te­ri­to­ri­ jos, ku­rią ad­mi­nist­ruo­ja Pa­les­ti­nos au­to­no­mi­jos ad­mi­nist­ra­ci­ja. Te­ri­to­ri­jo­je C, ku­rią val­do Iz­rae­ lis, vos 5 pro­c. pa­les­ti­nie­čių leis­ta sta­ty­tis na­mus ar ki­tos pa­skir­ties pa­sta­tus. Ta­čiau žy­dų nau­ja­ku­rių gy­ven­vie­tės čia dygs­ta kaip gry­bai po lie­taus. Žy­dai tvir­ti­na, kad pa­ les­ti­nie­čiai at­si­sa­ko kal­bė­tis su jais dėl te­ri­to­ri­jos. Pa­les­ti­nos at­sto­vai at­ker­ta, jog Iz­rae­lis jiems tu­ri pri­ pa­žin­ti vi­sas te­ri­to­ri­jas, ku­rias žy­dų vals­ty­bė oku­pa­vo po 1967 m. ka­ro. Tai­gi de­ry­bos lie­ka įšal­dy­tos. Lyg to bū­tų ma­ža, pa­les­ti­nie­čiai at­si­sa­ko kal­bė­tis su Iz­rae­liu, kol šis ne­nut­rau­kė žy­dų nau­ja­ku­rių iš­kel­ di­ni­mo. Kol po­li­ti­kai dis­ku­tuo­ja, Su­si­jos kai­me­lio gy­ven­to­jai ren­gia­si pa­lik­ ti sa­vo na­mus. Kai ku­rie sa­ko vyk­ sian­tys į ki­tas pa­les­ti­nie­čių gy­ve­ na­mas te­ri­to­ri­jas, ki­ti ku­ria­si kiek ato­kiau nuo Su­si­jos. Ra­do naf­tos

Van­duo ir elekt­ra – ne vie­nin­te­lės Iz­rae­lio ir Pa­les­ti­nos pro­ble­mos. Įtam­pą, pa­si­ro­do, ke­lia ir naf­ta. Ne­to­li Va­ka­rų Kran­to miestelio Ran­čio stūk­so va­di­na­mo­sios ža­

9

ŠeštADIENIS, liepos 14, 2012

pasaulis Sug­riež­ti­no įsta­ty­mus

Kas­me­tis gat­vės mū­šis

Baig­da­ma sa­vai­tei pra­tęs­tą pa­va­sa­ rio se­si­ją, Ru­si­jos Vals­ty­bės Dū­ma priė­ mė du įsta­ty­mus, o šie su­kė­lė kri­ti­kos la­ vi­ną. Pir­ma­me ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­ za­ci­jos, gau­nan­čios fi­nan­sa­vi­mą iš už­sie­ nio, va­di­na­mos „už­sie­nio agen­tais“. Ant­ ra­sis iš Ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų ko­dek­so į Bau­džia­mą­jį ko­dek­są su­grą­ži­no straips­nį „Šmeiž­tas“ ir daug kar­tų pa­di­di­ no baus­mę už šį nu­si­kal­ti­mą.

Per riau­šes Bel­fas­te, ku­rios ki­lo nak­tį į penk­ta­die­nį po pro­tes­tan­tų pa­ra­do ša­lia ka­ta­li­kų ra­jo­no, bu­vo su­žeis­ta 20 pa­rei­gū­ nų. Gat­vių mū­šiai po šio kas­met ren­gia­mo pa­ra­do ky­la jau ket­vir­tus me­tus iš ei­lės. Ai­ri­jos res­pub­li­ko­nų ar­mi­jos ekst­re­mis­tai į pa­rei­gū­nus pa­lei­do maž­daug 10 šū­vių, bet jo­kia kul­ka jų ne­kliu­dė. 20-iai pa­rei­gū­nų pri­rei­kė pa­gal­bos dėl pjau­ti­nių žaiz­dų, su­ mu­ši­mų ir nu­de­gi­mų.

200 žmo­nių

žu­vo ket­vir­ta­die­nį per Si­ri­jos Treim­sos kai­mo ap­šau­dy­mą.

Už­dar­biau­ja nau­sė­di­jo­se Ką da­ry­ti, kai nė­ra dar­bo, o iš­gy­ ven­ti rei­kia? Pa­les­ti­nie­čiams ten­ ka spjau­ti į na­cio­na­li­nius jaus­ mus. Tūks­tan­čiai jų dar­buo­ja­si žy­dų nau­ja­ku­rių gy­ven­vie­tė­se.

š­ky­la nau­jų Iz­rae­lio sau­gu­mo už­tva­rų ir nau­ja­ku­rių gy­ven­vie­čių.

lio­sios li­ni­jos įtvir­ti­ni­mai. Tai va­ di­na­mo­ji Iz­rae­lio sau­gu­mo sie­na. Kai­rė­je to­lu­mo­je ma­ty­ti ply­tin­ tis Ben Gu­rio­no oro uos­tas, o už jo – Iz­rae­lio sos­ti­nė Tel Avi­vas ir Vi­ dur­že­mio jū­ra. Vie­tos gy­ven­to­jas Bi­la­las BBC žur­na­lis­tams pa­sa­ko­jo, kad Iz­rae­lio naf­tos bend­ro­vės jau ku­rį lai­ką ak­ ty­viai ka­si­nė­ja ne­to­li gyvenvietės. „Die­ną nie­ko neįp­ras­to ne­pa­ma­ ty­si­te, ta­čiau nak­tį – uf...“ – sa­kė Bi­la­las. Pa­sak jo, pa­žvel­gus į grę­ži­ nį ma­ty­ti, kad jis drie­kia­si ir į Va­ ka­rų Kran­to te­ri­to­ri­ją. Lau­ke ma­ty­ti juo­das vamz­dis, ver­ti­ka­liai ky­šan­tis iš že­mės. Iš jo ver­žia­si lieps­na, ku­ri ky­la de­gi­ nant du­jas. Vamz­dis, pa­sak Bi­la­ lo, čia stūk­so jau me­tus. Grę­ži­nys pri­klau­so Iz­rae­lio naf­tos bend­ro­vei „Gi­vot Olam Oil Ltd“. „Va­žia­vau pro ša­lį ir vi­sai ne­ti­kė­ tai vie­ną sy­kį pa­ma­čiau tą vamz­ dį ža­lio­jo­je li­ni­jo­je, – sa­kė Ha­fe­zas Barg­hou­tis, Pa­les­ti­nos laik­raš­čio „al-Hayat al-Ja­dee­dah“ re­dak­to­ rius. – Bu­vau tik­ras, kad de­ga du­ jos. Ta­da pa­skam­bi­nau Ran­čio me­ rui ir jis man pa­sa­kė: „Taip, Iz­rae­lis čia ka­sa naf­tą ir du­jas.“ Tie­sa, žy­dų grę­ži­nys sto­vi Iz­ rae­lio te­ri­to­ri­jo­je, ta­čiau kai ku­rie

naf­tos grę­ži­mo eks­per­tai sa­ko, kad sie­nos – ne kliū­tis. „Geo­lo­gi­ja ne­tu­ri nie­ko bend­ra su geog­ra­fi­ja, – sa­kė grę­ži­mo in­ži­nie­ rius dak­ta­ras Sa­me­ras Na­boul­sis, dir­ban­tis Du­ba­ju­je. – Paž­vel­gęs į šio grę­ži­nio vie­tą ir jo for­mą ga­liu drą­ siai sa­ky­ti, kad jis ga­li apim­ti ir Va­ ka­rų Kran­to te­ri­to­ri­ją. Ki­taip ta­riant, grę­žiant ir iš Iz­rae­lio pu­sės bū­tų ga­ li­ma pa­siek­ti pa­les­ti­nie­čių naf­tos re­ zer­vus.“ Eks­per­tas pri­dū­rė, kad bū­ tent dėl šios prie­žas­ties pa­sau­ly­je yra nu­sta­to­mas tam tik­ras pa­sie­nio ruo­ žas – „nie­kie­no že­mė“, kur nie­kas ne­tu­ri tei­sės ka­si­nė­ti be ki­to ži­nios. Dak­ta­ras Wa­li­das Khad­du­ris, žur­na­lo „Vi­du­rio Ry­tų eko­no­mi­nė ap­žval­ga“ re­dak­to­rius, taip pat kri­ ti­ka­vo Iz­rae­lio veiks­mus. „Pap­ras­tai to­kio­mis ap­lin­ky­bė­ mis abi ša­lys ran­da bend­rą su­ta­ ri­mą, kaip pa­si­da­ly­ti iš­tek­lius, tad pa­ja­mas ir iš­lai­das. Pa­vyz­džiui, kaip Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja su­si­ta­rė su Nor­ve­gi­ja. Be to­kio su­si­ta­ri­mo pa­ dė­tis ga­li bū­ti to­kia, kaip tarp Ku­ vei­to ir Ira­ko“, – tei­gė eks­per­tas ir pri­mi­nė Ira­ko ir Ku­vei­to ka­rą. Abi ša­lys tu­ri de­rė­tis

Iz­rae­lio bend­ro­vės „Gi­vot Olam“ at­sto­vai at­si­sa­kė ko­men­tuo­ti, ką

„Scan­pix“ nuo­tr.

ka­si­nė­ja pa­lei sie­ną. O Iz­rae­lio vy­ riau­sy­bė pa­brė­žė, kad „šis klau­si­ mas vėl po­li­ti­zuo­ja­mas“. Tie­sa, Pa­les­ti­nos au­to­no­mi­jos val­džia kol kas taip pat ga­na at­sai­ niai žiū­ri į ga­li­mus iš­tek­lius ir jų pa­nau­do­ji­mą Va­ka­rų Kran­te. Pa­sak eks­per­tų, prie­žas­tis ga­ na aiš­ki – naf­tos pra­mo­nės Pa­les­ ti­na nie­kuo­met ne­tu­rė­jo ir ne­ži­no, ką su tuo ga­li­ma da­ry­ti. „Aki­vaiz­di pro­ble­ma, kad pa­les­ ti­nie­čiai ne­pa­ty­rę ieš­ko­ti naf­tos. Is­to­riš­kai čia ne­bu­vo jo­kios naf­tos pra­mo­nės. Vi­sa tai la­bai nau­ja“, – sa­kė W.Khad­du­ris. Ki­tas klau­si­mas, pa­sak moks­ li­nin­ko, ar Iz­rae­lis pri­pa­žins, kad Pa­les­ti­na tu­ri tei­sę ieš­ko­ti naf­tos? „Juk žy­dai da­lį Va­ka­rų Kran­to lai­ ko sa­vo te­ri­to­ri­ja. Taip pat Ran­čio mies­telį“, – tvir­ti­no W.Khad­du­ris. „Me­ged-5“ tel­ki­ny­je, kur ka­si­ nė­ja Iz­rae­lis, pa­gal „Gi­vot Olam“ skai­čia­vi­mus ga­li bū­ti apie 1,5 mlrd. ba­re­lių naf­tos. Tai ne­daug, ta­čiau toks kie­kis naf­tos ga­lė­tų pa­dė­ti skur­džiai gy­ ve­nan­tiems pa­les­ti­nie­čiams pra­ kus­ti. BBC, „Midd­le East Mo­ni­tor“, „Syd­ney Mor­ning He­rald“, „Huf­fing­ton Post Ca­na­da“, „Haa­retz“ inf.

Va­ka­rų Kran­te stūk­so žy­dų nau­ ja­ku­rių gy­ven­vie­tė Ni­li. Čia dir­ ba 44 me­tų elekt­ri­kas Zia­das Abu Na­ras iš Pa­les­ti­nos. Jis mon­tuo­ja švies­tu­vus ant ne­se­niai nu­da­žy­ tos vie­no pa­sta­to sie­nos. Pas­ta­tas pri­klau­so vie­nai Iz­ rae­lio ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to bend­ ro­vei. Ši par­da­vi­nė­ja na­mus žy­ dų nau­ja­ku­riams, ku­rie kraus­to­si į pa­čią Va­ka­rų Kran­to šir­dį. Tūks­tan­čiai pa­les­ti­nie­čių ne­le­ ga­liai dir­ba nau­ja­ku­rių na­muo­se. Bet juk jie pa­de­da žy­dams ko­lo­ni­ zuo­ti jų tė­vy­nę? „O ką da­ry­ti – mes ne­tu­ri­me ki­to dar­bo... – aiš­ki­no elekt­ri­kas Z.Abu Na­ras. – Jei bū­tų ki­to dar­ bo, tik­rai ne­bū­tu­me čia.“ Eko­no­mi­nė ir so­cia­li­nė pa­dė­tis Va­ka­rų Kran­te – sun­ki. Ne­dar­bas čia sie­kia net 30 pro­c. Nors mi­ li­jar­dai, į Pa­les­ti­ną at­plau­kian­tys iš vi­so pa­sau­lio, pa­dė­jo ša­lies ad­ mi­nist­ra­ci­nę sos­ti­nę Ra­ma­lą pa­ vers­ti iš pa­žiū­ros kles­tin­čiu mies­ tu, Va­ka­rų Kran­to kaimai sken­di skur­de. Z.Abu Na­ras ki­lęs iš ma­žo kai­ me­lio Beit Ur al Tah­tos. Jis tu­ ri tris vai­kus, ku­riuos rei­kia iš­ lai­ky­ti. De­ja, pa­sak vy­ro, ara­bų kai­ muo­se ne tik nė­ra dar­bo, ta­čiau ir už­mo­kes­tis men­kas. „Jei no­ri ką nors nu­si­pirk­ti, vis­ kas la­bai bran­gu. Aš tiek neuž­dir­ bu, kad ga­lė­čiau pra­mis­ti“, – sa­ kė vy­ras. O kai­nos Va­ka­rų Kran­te – di­ de­lės. Lit­ras pie­no čia kai­nuo­ja 12 še­ke­lių (be­veik 8 li­tus), elekt­ ros ir de­ga­lų kai­nos – be­maž du kar­tus aukš­tes­nės nei Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se. 21 me­tų sta­ty­bi­nin­kas Is­sa pa­ brė­žė, kad dir­bti pas nau­ja­ku­rius kur kas la­biau ap­si­mo­ka nei bet kur Pa­les­ti­no­je. Is­sa ką tik pa­li­ko dar­bą Pa­les­ti­ no­je vei­kian­čia­me pa­ka­vi­mo fab­ ri­ke ir pe­rė­jo dirb­ti į sta­ty­bas. „Čia mo­ka tris kar­tus dau­ giau“, – džiau­gė­si vy­ras, šluo­da­ mas sta­ty­bi­nes šiukš­les. Šiuo me­tu Va­ka­rų Kran­te gy­ve­ na nuo 300 iki 500 tūkst. žy­dų. Iš vi­so čia pa­sta­ty­tos 225 nau­ja­ku­rių gy­ven­vie­tės. Šiuo me­tu pra­dė­tos 1850 nau­jų pa­sta­tų sta­ty­bos. Na­mai čia pi­gūs, to­dėl į juos ke­ lia­si ne­ma­žai gy­ven­to­jų iš Iz­rae­ lio. Nau­ja­ku­riai mė­gau­ja­si mo­ kes­čių ir trans­por­to leng­va­to­mis,

o sos­ti­nė­je Tel Avi­ve gy­ve­ni­mas – ge­ro­kai bran­ges­nis. Žy­dai su mie­lu no­ru sam­do dar­ bi­nin­kus iš Pa­les­ti­nos, nes jiems rei­kia mo­kė­ti ma­žes­nes al­gas. Skai­čiuo­ja­ma, kad šiuo me­tu Iz­rae­lio nau­ja­ku­riams dir­ba per 100 tūkst. pa­les­ti­nie­čių. Pa­sak vie­tos gy­ven­to­jų, ne­ma­ žai Pa­les­ti­nos jau­ni­mo, ku­ris nee­ mig­ra­vo, dir­ba sta­ty­bo­se. „So­cia­li­nių pro­ble­mų dėl pra­ stos eko­no­mi­nės si­tua­ci­jos Va­ ka­rų Kran­te – ap­stu. Skur­das pa­ lie­čia kiek­vie­ną. Žmo­nės jau­čia­si kaip ka­lė­ji­me“, – pa­sa­ko­jo Mu­ hum­ma­das Kha­le­das Ta­ri, vie­nos pa­les­ti­nie­čių gy­ven­vie­tės ad­mi­ nist­ra­to­rius.

Jei no­ri ką nors nu­ si­pirk­ti, vis­kas la­ bai bran­gu. Aš tiek neuž­dir­bu, kad ga­ lė­čiau pra­mis­ti. Tie­sa, Ra­ma­lo­je, ku­ri lai­ko­ma ad­mi­nist­ra­ci­ne Pa­les­ti­nos sos­ti­ne ir vers­lo cent­ru, si­tua­ci­ja – ki­to­ kia. Čia vei­kia pra­ban­gūs res­to­ra­ nai, stūk­so vi­los, va­ži­nė­ja ge­ri au­ to­mo­bi­liai. Sa­mi­ras Awa­das, Bir­zei­to uni­ ver­s i­te­to Ra­m a­l o­je po­l i­t i­kos moks­lų pro­fe­so­rius, pa­brė­žė: „Taip, eko­no­mi­ka Va­ka­rų Kran­te au­ga. Ta­čiau mes kal­ba­me tik apie pa­slau­gų eko­no­mi­ką, nė­ra rea­lios pra­mo­nės.“ Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

Dar­bas: kaip gry­bai po lie­taus

Va­ka­rų Kran­te dygs­tan­čios žy­ dų nau­ja­ku­rių gy­ven­vie­tės vi­lio­ ja ir pa­les­ti­nie­čių sta­ty­bi­nin­kus.

„Reu­ters“ nuo­tr.

10

ŠeštADIENIS, liepos 14, 2012

pasaulis Kūno me­no fes­ti­va­lis Aust­ri­jo­je prie Ver­to eže­ro šią sa­vaitę baigė­si kūno me­no fes­ti­va­lis, ku­ria­me sa­vo dar­bus pri­statė dau­ giau nei 200 me­ni­ninkų iš 44 pa­sau­lio ša­lių. Ava­ta­ ro sti­liaus būty­bių, šėto­ niškų ragų, mil­ži­niškų gal­ vos ap­dan­galų, ne­tikrų no­sių ir fu­tu­ris­ti­nių kau­ kių pa­žiūrė­ti at­vy­ko maž­ daug 30 tūkst. žmo­nių. „Scanpix“ nuotr.

Su­lai­ky­ti ka­ni­ba­lai – tik led­kal­nio viršūnė Po­li­ci­ja Pa­pua Nau­jo­jo­je Gvinė­ jo­je areš­ta­vo įta­ria­mo ka­ni­balų kul­to na­rius, kal­ti­na­mus tuo, kad nu­žudė ma­žiau­siai sep­ty­nis žmo­ nes, ža­lias su­valgė jų sme­ge­nis ir virė sriubą iš jų ge­ni­ta­lijų. Lu­pi­kiš­kas už­mo­kes­tis

29 įta­ria­mie­ji pri­klau­so tūkstan­čio na­rių gru­pei, su­si­kūru­siai ko­vo­ti su bur­ti­nin­kais at­skalū­nais, ku­rie, pa­sak laik­raš­čio „The Na­tio­nal“, pra­dėjo im­ti lu­pi­kišką už­mo­kestį. Už­mo­kes­tis gy­dan­čiam bur­ti­ nin­kui už mir­ties prie­žas­ties pa­ sa­kymą ar pik­to­sios dva­sios iš­ va­rymą pa­pras­tai būda­vo 1000 kinų (apie 1340 litų) gry­nai­siais ir kiaulė ar mai­šas ry­žių, bet kai ku­ rie jų ėmė kaip at­ly­gio rei­ka­lau­ti ir sek­so. „Mūsų eti­kai ir mo­ra­lei prie­šta­rau­ja tai, kad bur­ti­nin­kas turėtų san­ty­kių su žmo­gaus žmo­ na ar paaug­le duk­te­ri­mi“, – sakė vie­nas vie­tos kul­to ly­de­ris iš Tan­ gio ra­jo­no Ma­dan­go pro­vin­ci­jo­je Pa­pua Nau­jo­sios Gvinė­jos šiaurės rytų pa­krantė­je. „Tai bu­vo pa­grin­dinė prie­žas­tis <...>, dėl ku­rios bu­vo su­for­muo­ ta grupė bur­ti­nin­kams gau­dy­ ti, – sakė jis. – Lai­kui bėgant, kai įta­ria­mie­ji būda­vo pa­leid­žia­mi ir to­liau bur­ti­nin­kau­da­vo, mes pa­ var­go­me ir mums tai at­si­bo­do.“ Gink­luo­ti už­bur­tais pei­liais

Pa­pua Nau­jo­jo­je Gvinė­jo­je la­bai pa­plitęs tikė­ji­mas bur­ti­nin­ka­vi­ mu, o dau­ge­lis žmo­nių natū­ra­lių prie­žas­čių ne­pri­pažįs­ta kaip ne­ sėkmių, ne­lai­mingų at­si­ti­kimų, ligų ar mir­ties paaiš­ki­ni­mo. Vie­tos gy­ven­to­jai, trokš­tan­tys at­ker­šy­ti lu­pi­kau­jan­tiems bur­ti­ nin­kams, pa­tys iš kaimų vy­res­ niųjų mokė­si burtų ir gink­luo­ti esą už­bur­tais pei­liais nuo ba­land­žio su­ga­vo ir nu­žudė sep­ty­nis žmo­ nes, kaip tei­gia­ma pra­ne­ši­me.

„Su­valgė­me jų sme­ge­nis ža­ lias ir par­n ešė­m e kūno da­l is, to­kias kaip ke­pe­nys, šir­dys, pe­ niai ir ki­ta, į na­mus sa­vo mo­ky­ to­jams, kad su­kur­tu­me ki­tas ga­ lias na­riams“, – pa­sa­ko­jo vie­nas areš­tuotųjų. Po tų žmog­žu­dys­čių po­li­ci­ ja pra­ėju­sią sa­vaitę su­rengė reidą Biam­bo kai­me ir areš­ta­vo 29 žmo­ nes, iš jų – aš­tuo­nias mo­te­ris.

Su­valgė­me jų sme­ ge­nis ža­lias ir par­ nešė­me kūno da­lis, to­kias kaip ke­pe­ nys, šir­dys, pe­niai ir ki­ta, į na­mus. Per­žengė kultū­ros ri­bas

Vie­nas vie­tos burtų eks­per­tas, ku­ rį ci­tuo­ja minė­tas laik­raš­tis, sakė, kad tos grupės vei­ki­mo me­to­dai ski­ria­si nuo tra­di­cinės Pa­pua Nau­ jo­sios Gvinė­jos pra­kti­kos, pa­gal ku­rią pa­pras­tai tam tik­ri žmonės ren­gia­mi gau­dy­ti bur­ti­nin­kus. „Ta­čiau šie žmonės nie­ka­da at­ vi­rai ne­žu­do bur­ti­ninkų, ne­dar­ ko jų kūnų ir ne­val­go bur­ti­ninkų mėsos, ke­penų ir šird­žių, ne­ver­ da sriu­bos iš bur­ti­ninkų pe­nių, – sakė jis. – Tai ne­nor­ma­lu, ir šios grupės ka­ni­ba­liz­mas per­žen­gia vie­tos kultū­ros ri­bas.“ Ma­dan­go pro­vin­ci­jos po­li­ci­jos vir­ši­nin­kas Ant­ho­ny Wa­gam­bie pa­ra­gi­no ki­tus tos grupės na­rius, ku­rių, kaip ma­no­ma, ga­li būti dau­giau nei tūkstan­tis, pa­si­duo­ ti. „Tai – led­kal­nio viršūnė ir rei­ kia dau­giau da­ry­ti švie­čiant vie­ tos gy­ven­to­jus, kad iš­nai­kin­tu­me šį judė­jimą“, – sakė jis „The Na­ tio­nal“. BNS inf.

Prie­ta­rai: Pa­pua Nau­jo­jo­je Gvinė­jo­je la­bai pa­plitęs tikė­ji­mas bur­ti­

nin­ka­vi­mu, o dau­ge­lis žmo­nių natū­ra­lių prie­žas­čių ne­pri­pažįs­ta kaip ligų ar mir­čių paaiš­ki­ni­mo. „Reu­ters“ nuo­tr.

Versija: vietos gyventojai įtaria, jog vanduo buvo sąmoningai nukreiptas į Krymską, kad neužlietų gubernatoriaus

Tarp vald­žios ir žmo

Kam rei­ka­lin­ga vald­žia, jei­gu ji ne­su­ge­ba ap­gin­ti savo piliečių? Tokį klau­simą už­duo­da ru­sai po sti­chinės ne­laimės Kras­no­da­ro kraš­te. Šo­kas ir pyk­tis

Kryms­ko gy­ven­to­jai, šią sa­vaitę rinkę­si į po­tvy­nio aukų lai­do­tu­ves, dar gy­vai pri­si­minė anks­tyvą pra­ ėju­sio šeš­ta­die­nio rytą, kai užst­ri­ go na­muo­se van­de­niui pa­ki­lus iki met­ro, pa­skui iki dviejų ar net trijų – kai­mynų klyks­mus ir baimės ap­ imtų gy­vu­lių stau­gimą. Pa­sak JAV laik­raš­čio „The New York Ti­mes“, iš pra­džių gy­ven­to­ jus iš­ti­ko šo­kas, o po to ap­ėmė pyk­ tis, kai paaiškė­jo, kad vald­žios pa­ reigū­nai dar iš­va­karė­se ži­no­jo apie artė­jan­čią ne­laimę, bet ne­si­ėmė įspėti mie­gan­čių žmo­nių. Praė­jus pen­kioms die­noms po ne­laimės, vald­žia ne­galė­jo pa­teik­ti ir tiks­laus aukų skai­čiaus. Ne­pap­rastųjų si­tua­ cijų mi­nis­te­ri­ja pra­nešė, kad vi­sa­me Kras­no­da­ro kraš­te žu­vo 171 žmo­gus, Ty­rimų ko­mi­te­tas – 164, o Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja ir kraš­to gu­ ber­na­to­rius Alek­sand­ras Tka­čio­vas kalbė­jo apie 165 žu­vu­siuo­sius. Pra­ne­ša­ma, kad Krymską užg­riu­vu­si ban­ga galė­jo siek­ti sep­ty­nis met­rus ir vi­si, at­si­dūrę jos ke­ly­je, bu­vo pa­smerk­ti. Būtent ši ap­lin­kybė pa­kurstė įta­ri­mus, jog ne­laimės prie­žas­ti­mi ta­po van­dens iš­lei­

di­mas iš užt­van­kos. Kol vald­žios pa­reigū­nai iš­si­su­kinė­ja nuo konk­ re­taus at­sa­ky­mo, gy­ven­tojų gal­vo­ se įsit­vir­ti­no nuo­monė, jog van­ duo bu­vo sąmo­nin­gai nu­kreip­tas į Krymską, kad neuž­lietų gu­ber­na­ to­riaus A.Tka­čio­vo že­mių ir vers­lo ob­jektų prie No­vo­ro­sijs­ko. Norė­jo užmė­ty­ti ak­me­ni­mis

45 metų Ser­ge­jus Vik­to­ro­vi­čius ap­ griau­to­je duo­nos par­duo­tuvė­je pa­ pa­sa­ko­jo, kaip šeš­ta­die­nio pa­ry­ čiais tam­so­je pa­bu­do pa­jutęs, kad jo lo­va šla­pia. Iš­tiesęs ranką prie te­le­fo­no vy­ras su­pra­to, jog apa­ra­ tas jau din­go van­de­ny­je. „Jei­gu jie ži­no­jo apie ne­laimę 23 val., kodėl ne­įspėjo mūsų? Kas mes – mėsos ga­ba­lai? Ar mes ne­ sa­me žmonės? – pik­ti­no­si vy­ras, pri­si­statęs tėvo var­du, nes bi­jo po­li­ci­jos kerš­to. – Mes dar jau­ni, todėl išp­laukė­me, o kaip dėl mū­ sų mo­čiu­čių? Kiek mo­čiu­čių nu­ sken­do?“ Gy­ven­to­jai vos tvardė emo­ci­jas, kai sek­ma­dienį su­si­tik­ti su gy­ven­ to­jais at­vy­ko gu­ber­na­to­rius A.Tka­ čio­vas. „Jei­gu ap­link ne­būtų buvę tiek po­li­ci­jos, mes būtu­me užmė­

tę jį ak­me­ni­mis“, – ti­ki­no S.Vik­ to­ro­vi­čius. Aud­ringą žmo­nių reak­ciją su­kėlė toks gu­ber­na­to­riaus paaiš­ki­ni­mas, kodėl žmonės ne­bu­vo įspėti apie artė­jan­čią ne­laimę: „Jūs ma­no­te, kad bu­vo ga­li­ma kiek­vieną apei­ti? Ir jūs būtumė­te at­si­kėlę ir išėję iš namų?“ Se­nas me­to­das ne­su­veiks?

Kad ir ko­kie būtų ka­tast­ro­fos pa­ da­ri­niai – at­lei­di­mai, kom­pen­ sa­ci­jos ar baud­žia­mo­sios by­los, Kryms­ko is­to­ri­ja gy­vai iliust­ruo­ ja pra­rają tarp Ru­si­jos vald­žios ir gy­ven­tojų. „Ge­rai pa­žįsta­mas sce­na­ri­jus kar­to­ja­si kas­kart, kai įvyks­ta ka­ tast­ro­fa, – ra­di­jui „Echo Mosk­vy“ sakė Mask­vos Car­ne­gie cent­ro eks­ per­tas Ni­ko­la­jus Pet­ro­vas. – Žmo­ nės kal­ti­na val­di­nin­kus, ir daž­nai pa­grįstai, už tai, kad šie ne­su­gebė­jo jų ap­sau­go­ti. Cent­rinė vald­žia ieš­ko ko nors vie­ti­nio lyg­mens, kam galė­ tų su­vers­ti kaltę, o vie­tos val­di­nin­ kai iš­si­su­kinė­ja ir me­luo­ja siek­da­mi iš­veng­ti at­sa­ko­mybės.“ Kai ku­rie eks­per­tai tei­gia, kad pre­zi­den­tas Vladimiras Pu­ti­nas pa­te­ko į la­bai sun­kią pa­dėtį ir kad jo įpras­tas me­to­das – at­vyk­ti į įvy­ kio vietą, pa­žadė­ti nu­baus­ti kal­ti­ nin­kus ir su­mokė­ti kom­pen­sa­ci­jas – šįkart ga­li ne­su­veik­ti. „Kai ma­to­ me, koks ma­si­nis ne­pa­si­tikė­ji­mas ky­la in­ter­ne­te, ga­li­me su­pras­ti, kad šio­je ša­ly­je liau­dis dar pri­si­me­na, kaip val­di­nin­kai me­luo­da­vo, per­ dėda­vo ir slėpda­vo tiesą po ga­lybės

11

ŠeštADIENIS, liepos 14, 2012

pasaulis Kūno me­no fes­ti­va­lis

Kai kurie ekspertai teigia, kad V.Putino įprastas metodas – atvykti į įvykio vietą, pažadėti nubausti kaltininkus ir sumokėti kompensacijas – šįkart gali nesuveikti.

A.Tkačiovo žemių ir verslo objektų prie Novorosijsko. AFP nuotr.

­nių – pra­ra­ja ne­lai­mių praei­ty­je, – sakė po­li­to­lo­ gas And­re­jus Pion­tovs­kis. – V.Pu­ ti­nas pa­si­rodė kaip to­kių si­tua­cijų spren­di­mo meist­ras: praei­ty­je jis grei­tai nu­vers­da­vo kaltę nuo savęs ir cent­rinės vald­žios. Bet da­bar šis me­to­das ga­li ne­su­veik­ti. Pir­ma, V.Pu­ti­nas yra la­bai ar­ ti­mas gu­ber­na­to­riui A.Tka­čio­vui, nuo ku­rio pri­klau­so dėl artė­jan­

čios 2014 m. olim­pia­dos So­čy­je. A.Tka­čio­vas taip pat ku­ruo­ja rū­ mų sta­ty­bas prie Juo­do­sios jūros – V.Pu­ti­nui ir Baž­ny­čios pa­triar­ chui. Be to, žmonės ta­po sąmo­ nin­ges­n i. Ru­s i­jo­je stiprė­ja de­ mok­ra­ti­nis pro­tes­to judė­ji­mas, ir šįkart žmonės ne­si­leis ved­žio­ja­mi už no­sies.“ Pa­rengė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Kal­ti­ninkų paieš­kos Ru­si­jos pre­zi­den­tas V.Pu­ti­nas (nuotr.) liepė at­lik­ti nuo­dugnų ka­tast­ro­fos ty­ rimą ir išaiš­k in­ti kal­ti­nin­kus. Kol kas po­stų ne­te­ko tik Kryms­ko mies­to ir ra­jo­no va­do­vai, nors tik­rie­ji kal­ti­nin­ kai ga­l i sėdėti ge­ro­kai aukš­čiau.

klau­so di­delės žemės ūkio te­r i­to­r i­ jos. Jo duk­ra iš­tekė­ju­si už vie­t i­n io „Vie­n in­go­sios Ru­si­jos“ de­pu­ta­to, ku­ ris va­do­vau­ja žemės ūkio bend­rovės fon­dams ir re­g io­n i­nei dujų bend­ro­ vei. Jo 22 metų duk­terė­čia Anas­ta­si­ ja, stu­dentė ir „Vie­nin­go­sios Ru­si­jos“ de­pu­ta­to duk­ra, tu­r i vamzd­ž ių ga­ my­bos, ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ir gy­vu­ lių vei­si­mo bend­ro­ves. O A.Tka­čio­vo su­tuok­tinė Ol­ga pa­ten­ka į tur­tin­giau­ sių Ru­si­jos gu­ber­na­to­rių žmonų de­ šim­tuką.

Mo­ky­to­jas prie­š vaistų mil­žinę Su šla­pi­mo pūsle išorė­je ir be pe­ nio gimęs vo­kie­tis sto­jo į kovą su far­ma­ci­jos mil­žine. Teis­mo pro­ cesą aky­lai ste­bi tūkstan­čiai kitų ga­limų aukų. Is­to­ri­ja kar­to­ja­si

Šis pro­duk­tas iki šiol par­duo­da­ mas vais­tinė­se. Pa­va­di­ni­mai ga­ li būti ki­ti, kie­kiai – su­ma­žin­ti, bet med­žia­ga ta pa­ti. Tei­siamųjų suo­le Ber­ly­ne – vais­tas „Duo­gy­non“. Jei­ gu ieš­ko­vai sa­ko tiesą, būtent jis yra kal­tas dėl to, kad žmonės gims­ta be šla­pi­mo pūslių bei ge­ni­ta­lijų ir de­ for­muo­to­mis galūnė­mis. Šis vais­tas ga­li tap­ti ant­ruo­ju ta­li­do­mi­du, kurį su­kūrė Vo­kie­ti­jos far­ma­ci­jos bend­rovė „Grünent­ hal“ ir kurį var­to­ju­sios mo­te­rys pra­ėju­sio am­žiaus vi­du­ry­je su­si­ lauk­da­vo ap­si­gi­mu­sių vaikų. „Duo­gy­non“, par­da­vinė­tas ne vieną de­šimt­metį, ir­gi bu­vo ski­ ria­mas nėščioms mo­te­rims. Da­ bar Ber­ly­ne vyks­tan­tis teis­mas at­ ro­do la­bai pa­na­šiai į pro­ce­sus dėl ta­li­do­mi­do: su­luo­šin­ti žmonės iš­ si­ri­kiavę į eilę sto­ja į kovą su mil­ ži­niš­ka far­ma­ci­jos bend­ro­ve, lyg Do­vy­das prie­š Ga­li­jotą. At­li­ko try­li­ka ope­ra­cijų

Bet „Duo­g y­n on“ is­to­r i­ja ru­ tu­lio­ja­si kiek ki­taip. Vo­kie­ti­jos įsta­ty­m ai ne­n u­m a­to ko­l ek­ty­ vi­nių ieš­ki­nių, todėl ši by­la ta­ po as­me­ninė. Tai yra ko­va tarp 35 metų pra­dinės mo­kyk­los mo­ ky­to­jo And­re Som­me­rio ir far­ ma­ci­jos mil­žinės „Bayer“, ku­riai pri­klau­so bend­rovė „Sche­ring“, prie­š ke­letą de­šimt­me­čių par­da­ vinė­ju­si „Duo­gy­non“ Vo­kie­ti­jo­je ir ki­to­se ša­ly­se. A.Som­me­rio mo­ti­na 1975-ai­ siais, kai bu­vo nėščia, var­to­jo šį hor­mo­ninį vaistą, skirtą gi­ne­ko­ lo­go. Kai gimė jos sūnus And­re, ma­žos Ba­va­ri­jos li­go­ninės gy­dy­

to­jai bu­vo pri­blokš­ti. Kūdi­kio šla­ pi­mo pūslė ka­bo­jo išorė­je, o pe­nio vie­to­je ne­bu­vo nie­ko. Per pir­mus ket­ve­rius gy­ve­ni­mo me­tus A.Som­me­riui bu­vo at­lik­tos de­vy­nios ope­ra­ci­jos. Po try­lik­to­ sios, at­lik­tos prie­š sep­ty­ne­rius me­tus, jis jau tu­ri dirb­ti­nius šla­ pim­ta­kius, bet iki šiol yra pri­vers­ tas ne­šio­tis šla­pi­mo mai­šelį. Su­laukė tūkstan­čių laiškų

Kai A.Som­me­rio mo­ti­na var­to­jo „Duo­gy­non“, tai bu­vo nau­jo­viš­ kas pre­pa­ra­tas, leid­žian­tis mo­te­ rims pa­si­tik­rin­ti, ar jos yra nėščios. Var­to­da­ma pi­liu­les A.Som­me­rio mo­ti­na pa­tir­da­vo pil­vo skausmų, pa­daugė­da­vo išs­kyrų. Po aš­tuo­ nių mėne­sių jos sūnus gimė su­ luo­šin­tas. „Ma­no mo­ti­na iš kar­to su­sie­ jo tai su šiuo pre­pa­ra­tu ir iki šiol kal­ti­na sa­ve dėl ma­no in­va­li­du­ mo“, – sakė A.Som­me­ris. Prieš tre­jus me­tus tėvai pa­rodė jam laik­raš­čių iš­kar­pas, ku­rias su­ rin­ko per 20 metų. Šim­tai straips­ nių bu­vo skir­ti pre­pa­ra­tui „Duo­ gy­non“ ir gau­sy­bei is­to­rijų apie ap­si­gi­mi­mus. Prieš dve­j us me­t us A.Som­ me­ris pa­teikė ieš­kinį bend­ro­vei „Bayer“, norė­da­mas su­si­pa­žin­ti su jos vi­daus do­ku­men­tais, ku­ rie galėtų at­sa­ky­ti į jam rūpi­mus klau­si­mus. Teis­mas ieš­kinį at­ metė, bet ši is­to­ri­ja su­laukė di­ de­lio at­gar­sio. Nuo to lai­ko vo­ kie­tis ga­vo 5,2 tūkst. elekt­ro­ni­nių laiškų iš mo­tinų, ku­rių vai­kai gi­ mė su­luo­šin­ti, ku­rios pa­tyrė per­ si­lei­dimą ar­ba nau­do­jo „Duo­gy­ non“ abor­tams. „At­sa­kau į vi­sus iki vie­no laiš­ kus, – sakė A.Som­me­ris. – Ban­ dau iš­siaiš­kin­ti, kas nu­ti­ko ma­no tėvams, ir pa­dėti tašką tam, kas de­šimt­me­čiais per­se­kio­jo ma­no mo­tiną.“

„Duo­gy­non“ Sep­t in­ta­ja­me ir aš­t un­ta­ja­me de­ šimt­me­č iuo­s e gy­dy­to­j ai mo­te­ rims, ku­rios įtarė, kad yra nėščios, skir­d a­vo hor­mo­n inį pre­p a­ratą „Duo­g y­non“. Jo su­dėty­je esan­tys est­ro­ge­nai ir ges­ta­ge­nai, ku­r iuos ga­mi­na ir pa­ts mo­ters kūnas ir ku­ rie iki šiol nau­do­ja­m i kont­ra­cep­ tinėms tab­letėms, per 4–6 die­nas pa­ska­t in­da­vo menst­r ua­ci­jas, jei­ gu mo­te­ris ne­būda­vo nėščia. „Jei­g u per 4–6 die­nas ne­pra­si­de­ da krau­ja­v i­mas, tai yra nėštu­mo ženk­las“, – tei­g ia­ma pro­duk­to ap­ ra­šy­me. Lai­kui bėgant „Duo­gy­non“ pa­keitė ki­ti, grei­čiau ir pa­pras­čiau nau­do­ ja­mi nėštu­mo tes­tai.

Do­ku­men­tai at­skleidė abe­jo­nių

Ant­ro­ji A.Som­me­rio by­la yra ban­ do­mo­ji ir pa­vyz­dinė. Jei­gu jam pa­ si­seks, ne­ma­žai kitų žmo­nių galės teik­ti sa­vo ieš­ki­nius. „Mes no­ri­me su­ži­no­ti tiesą ir gau­ti kom­pen­sa­ci­jas, – aiš­ki­no A.Som­me­ris. – Bet ne pi­ni­gai yra svar­biau­sia. Aš la­biau no­riu iš­ siaiš­kin­ti, kas ta­da nu­ti­ko, kaip ir kodėl tai man galė­jo nu­tik­ti. Ką žmonės, dirbę „Sche­ring“ aš­tun­ ta­ja­me de­šimt­me­ty­je, ži­no­jo apie „Duo­gy­non“ pa­ša­linį po­veikį? Ko­ kios konk­re­čiai bu­vo pro­ble­mos ir kodėl „Sche­ring“ ne­paisė jų ir ne­ išėmė šio pre­pa­ra­to iš pre­ky­bos?“ Kai ku­rie do­ku­men­tai jau išt­rauk­ti į die­nos šviesą. Jie ro­do, kad bend­rovės pa­da­li­nio Did­žio­ jo­je Bri­ta­ni­jo­je dar­buo­to­jai įspė­ jo Vo­kie­ti­jos ko­le­gas ir ne­tgi re­ ko­men­da­vo išim­ti pre­pa­ratą iš pre­ky­bos. Vie­nas buvęs dar­buo­ to­jas su­ti­ko liu­dy­ti A.Som­me­rio by­lo­je ir pa­pa­sa­ko­ti apie tuo me­ tu skland­žiu­sias abe­jo­nes. „Die Welt“ inf.

Van­dens sau­gyklą, esan­čią Kryms­ ko aukš­tu­mo­je ir galė­ju­sią tap­ti ka­ tast­ro­fos prie­žas­ti­mi, du fe­de­ra­li­niai pa­reigū­nai val­do per ak­ci­nes bend­ ro­ves, ku­rių ak­ty­vai lai­ko­mi Kip­ro of­ šo­ruo­se. Pir­ma­sis jų yra Sta­ nis­la­vas Svet­lic­k is, buvęs ener­ge­ti­kos mi­nist­ro pa­va­ Pot­vy­nis ta­po di­de­liu smūgiu Kras­ duo­to­jas. Ant­ra­sis – Ana­to­ no­da­ro sri­ties gu­ber­na­to­riaus au­to­ li­jus Ba­lo, sau­gyk­los sta­ty­ ri­te­tui, bet Krem­l iaus kri­t i­kai įsi­t i­ bas fi­nan­sa­vu­sio ban­ kinę, kad jis liks sa­vo po­ste, ko „Vne­še­ko­nom­ nes per kiek­vie­nus rin­ki­mus bank“ pir­mi­nin­ko pro­krem­liš­ka­jai par­ti­jai „Vie­ pa­va­duo­to­jas. nin­go­ji Ru­si­ja“ už­tik­ri­na ne­ mažą balsų pro­centą. Kras­no­da­ro sri­ ties gu­ber­na­to­ rius A.Tka­č io­ vas garsė­ja tu­ ri­ma vers­l i­n in­ko gys­le­le. Jam pri­

Įsa­kymą pa­ša­lin­ti iš po­sto Kras­no­da­ro sri­ties gu­ber­ na­to­rių A.Tka­čiovą ga­ li duo­ti tik pre­zi­den­ tas V.Pu­ti­nas.

Pas­lap­tis: „Bayer“ ne­no­ri at­skleis­ti vi­daus do­ku­mentų, ku­rie galėtų at­sa­ky­ti į klau­simą, ar „Duo­gy­non“

iš tiesų su­luo­ši­no tūkstan­čius nau­ja­gi­mių.

AFP nuo­tr.

4

PENKTADIENIS, liepos 13, 2012

miestas

PRISTATO

METŲ JŪRININKO RINKIMUS BALSAVIMAS JAU PRASIDĖJO! BALSUOKITE UŽ SAVO KANDIDATĄ 1. Anatolijus Bataščiukas, vyresnysis kapitono padėjėjas, ištikimas jūrininko profesijai. Parvyko iš Afrikos turėdamas didelių sveikatos problemų, tačiau nepasiduoda ligai ir ryžtingai siekia grįžti į jūrą.

su Jūrų muziejumi, jūrinių reliktų saugojimą. 7. Viktoras Osipovas, kapitonas, kuris kasdieniame darbe visada vadovaujasi principu: saugiai dirbanti įgula – saugus laivas, saugus krovinys.

2. Andrius Grinius, vyresnysis mechanikas, gesinant gaisrą laive užtikrino laivo įrenginių darbą, kartu su kapitonu vadovaudami įgulai sėkmingai išgelbėjo darbuotojus bei keleivius.

8. Vilius Pakalniškis, tolimojo plaukiojimo kapitonas, jūrų teisės specialistas, knygos „Laivybos sąvokų aiškinimas“ autorius, – už viso gyvenimo nuopelnus Klaipėdai ir jūrai.

3. Artūras Kalibartas, vyriausiasis mechanikas, vertinamas kaip vienas geriausių, kompetentingiausių specialistų, – už žmogiškumą, šilumą ir profesionalumą.

9. Viktoras Pozonkevičius, jaunas kapitonas, savo srities profesionalas, – už jūrininkų interesų gynimą, jų problemų viešinimą, straipsnių jūrine tematika rašymą.

4. Sergejus Koškinas, kapitonas, sąžiningas ir dėmesingas savo įgulai, raginantis siekti profesinių aukštumų, profesi onalumo. 5. Viktoras Kozakas, tolimojo plaukiojimo kapitonas, turintis ilgametę patirtį Lietuvos laivyne, – už savo pastovumą, ištikimybę jūrinei profesijai. 6. Juozas Liepuonius, jūrų kapitonas, aktyviai dalyvaujantis Jūrų kapitonų klubo veikloje, – už materialinę paramą Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentams, bendradarbiavimą

BALSUOTI GALITE: Iš dienraščio iškirptą ir užpildytą lapelį siųsdami adresu: Metų jūrininkas, „Klaipėdos“ dienraščio redakcija, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, 92118 Klaipėda; arba atnešdami ir įmesdami į specialiąsias urnas redakcijoje, PC „Akropolyje“ ( Taikos pr. 61) esančiame skyriuje bei aštuoniuose didžiųjų „Iki“ prekybos centrų. Portale www.KL.lt. Balsai, atiduoti portale, bus sumuojami su balsais, pateiktais balsavimo lapeliuose.

10. Viktoras Račkovas, – už mokslinius jūrų ir vandenynų tyrimus, už publikacijas jūros tematika, už jaunimo skatinimą rinktis jūrininko profesiją, už didelę meilę ir ištikimybę pajūrio kraštui.

13. Vytautas Valteras, jūrinio kelto kapitonas, savo srities profesionalas, daug metų sėkmingai dirbantis AB „DFDS Seaways“. 14. Valdemaras Vizbaras, – už Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, populiarinimą bei jaunimo įtraukimą į buriavimą ir jūrinę veiklą. 15. Olegas Voitiekus, laivo „TOR Corona“ vyr. kapitono padėjėjas, turintis ilgametę patirtį, perduodantis ją savo sekėjams, profesionalus, atsakingas ir atsidavęs darbui bei komandai. 16. Vytautas Vozgirdas, vyr. mechanikas, – už ilgametį darbą, profesionalumą ir išmonę labai sudėtingomis sąlygomis perdislokuojant laivą iš Australijos į Kanarų salas. 17. Arnoldas Zažeckis, augęs jūrininko šeimoje ir dar vaikystėje susipažinęs su šia nelengva profesija, sėkmingai su ja susiejo savo gyvenimą.

11. Romualdas Šostakas, jūrininkas, gerbiantis ir vertinantis savo profesiją, atsidavęs Lietuvai ir uostamiesčiui.

18. Ričardas Zažeckis, jūrininkas, savo ilgametę patirtį perduodantis studentams bei užtikrinantis bendradarbiavimą su užsienio šalių jūreiviais.

12. Vladimiras Tarasovas, nusipelnęs kapitonas, daug metų sėkmingai dirbantis jūroje, įkvėpęs ne vieną jauną kapitoną atsiduoti savo darbui ir jūrai.

19. Aleksandras Zbitnevas, kapitonas, turintis 30 metų darbo patirtį, gebantis užtikrinti kokybišką įgulos darbą, – už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje.

Projekto globėjas

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis Projekto rėmėjas

Liepos 13–30 d. balsuodami Jūs rinksite labiausiai šio titulo vertą jūrininką. Liepos 31 – rugpjūčio 2 d. dienraštyje „Klaipėda“ bus pristatyti 3 daugiausia balsų surinkę pretendentai. Rugpjūčio 3 d. titulo laimėtojas bus paskelbtas Kruizinių laivų terminale.

METŲ JŪRININKO RINKIMUOSE BALSUOJU UŽ:

13

šeštADIENIS, liepos 14, 2012

vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

vakarė

Nort­vu­das: ka­ri­nė­je ba­zė­je Didžiojoje Bri­ta­ni­jo­je S.Ban­dze­vi­čius tu­rė­jo ir lie­tu­viš­ką vė­lia­vą.

Sva­jū­no Ban­dze­vi­čiaus as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Ka­re su pi­ra­tais kovojo metus Pi­ra­tai ne­mirš­ta, jie gy­vi ir to­liau už­dar­biau­ja – gro­bia pre­ky­bos ir žve­jy­bos lai­vus su įkai­tais. Kaip at­ro­do ka­ras su pi­ra­tais iš Di­ džiojoje Bri­ta­ni­jo­je esan­čios ka­ri­nės ba­zės, ži­no Lie­tu­vos ka­riuo­ me­nės Ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų jū­ros ir pa­kran­čių ste­bė­ji­mo tar­ny­bos vir­ši­nin­kas, komandoras leitenantas Sva­jū­nas Ban­dze­vi­čius. Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Va­da­vie­tė – Nort­vu­de

Iki Šiau­rės va­ka­rų Lon­do­no prie­ mies­č io Nort­v u­d o nu­va­ž iuo­ ti leng­va – nu­ties­tas net ir met­ro. Vis dėl­to pa­tek­ti į maž­daug už 40 km nuo Lon­do­no cent­ro esan­čią bri­tų ka­ri­nę ba­zę be spe­cia­lių lei­ di­mų pra­ktiš­kai neį­ma­no­ma. Te­ri­to­ri­ją, ku­rio­je įsi­kū­ru­si di­ džiau­sios Eu­ro­pos Są­jun­gos ka­ri­

nės ope­ra­ci­jos ATA­LAN­TA, ko­vo­ jan­čios su pi­ra­ta­vi­mu prie So­ma­lio kran­tų, va­da­vie­tė, griež­tai sau­go iš Ne­pa­lo et­ni­nės gru­pės – gur­kų – ki­lę ka­riai. Jie gar­sė­ja iš­ti­ki­my­be ir ka­rin­gu­mu. Šio­je va­da­vie­tė­je ope­ra­ci­jas prieš pi­ra­tus pla­nuo­ja, joms va­do­vau­ja ir pa­gal ES su­teik­tus po­li­ti­nius ir ka­ ri­nius įga­lio­ji­mus vyk­do Didžio­ sios Bri­ta­ni­jos ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų kont­rad­mi­ro­las Dun­ca­nas Pott­sas. ATA­LAN­TA ko­man­dos Pla­na­vi­mo

sky­riu­je me­tus dir­bo ir 39-erių ka­ riš­kis S.Ban­dze­vi­čius, ku­ris ta­po pir­muo­ju lie­tu­viu, ofi­cia­liai ko­vo­ ju­siu prieš So­ma­lio pi­ra­tus. Jau­tė­si kaip ma­žas sraig­tas

Di­de­li ek­ra­nai, tie­sio­gi­nis ry­šys iš pa­ly­do­vo, daug kom­piu­te­rių mo­ ni­to­rių. Ar va­da­vie­tė, ku­rio­je or­ga­ni­zuo­ ja­ma ko­va su pi­ra­tais, at­ro­do kaip tra­di­ci­niuo­se Ho­li­vu­ do fil­muo­se?

14

Išo­rė: čia įsi­kū­rę ES ka­ri­nių pa­jė­gų va­dai.

14

šeštADIENIS, liepos 14, 2012

vakarė

Ka­re su pi­ra­tais kovojo metus 13

„Maž­daug taip. Di­ džiu­lė pa­tal­pa be lan­ gų, ne­di­de­lės per­tva­ros tarp at­ski­rų šta­bo sky­rių, dau­gy­bė žmo­nių. Jie sė­di prie kom­piu­te­rių, kal­ba te­le­fo­ nu“, – šyp­so­jo­si Sva­jū­nas ir pa­tiks­ li­no, kad ka­ri­nė­je Nort­vu­do ba­zė­je yra daug ki­tų va­da­vie­čių ir da­li­nių. Tarp jų – Didžiosios Bri­ta­ni­jos ka­riuo­me­nės jung­ti­nis šta­bas, NA­ TO jū­rų kom­po­nen­to va­da­vie­tė. ES va­da­vie­tė­je CJ5 sky­riu­je (taip pa­gal ka­ri­nę ter­mi­no­lo­gi­ją trum­pi­na­mas pla­na­vi­mo sky­rius) pa­jė­gu­mų ge­ ne­ra­vi­mo ka­ri­nin­ku dir­bęs S.Ban­ dze­vi­čius vil­kė­jo Lie­tu­vos ka­riš­kio ap­ran­gą, čia pat ka­bo­jo ne­di­de­lė Lie­tu­vos vals­ty­bi­nė vė­lia­va. Va­da­vie­tė­je bu­di­ma 24 va­lan­das per pa­rą. Ji tu­ri vi­sus ka­ri­nei va­da­ vie­tei rei­ka­lin­gus sky­rius: per­so­na­ lo, žval­gy­bos, ope­ra­ci­jų, pla­na­vi­mo, lo­gis­ti­kos, ry­šių, ka­ri­nio ren­gi­mo, fi­nan­sų, ci­vi­lių ir ka­riš­kių bend­ra­ dar­bia­vi­mo, ži­niask­lai­dos. Ope­ra­ ci­jos va­das tu­ri po­li­ti­nius ir tei­si­ nius pa­ta­rė­jus. „Bu­vau at­sa­kin­gas už ES ope­ra­ ci­jos ATA­LAN­TA tu­ri­mų ir bū­si­mų pa­jė­gų po­rei­kio ana­li­zę ir jų ge­ne­ ra­vi­mo pro­ce­są. Or­ga­ni­zuo­da­vo­me pa­jė­gų ge­ne­ra­vi­mo kon­fe­ren­ci­jas

Kiek­vie­na die­na, pra­ leis­ta va­da­vie­tė­je, pri­mi­nė, kad tai – ne pra­ty­bos, o rea­li ope­ ra­ci­ja. Jau­čiau­si tar­ si ma­žas di­de­lio me­ cha­niz­mo sraig­tas.

ES ša­lių at­sto­vams, jo­se pri­sta­ty­ da­vo­me ope­ra­ci­ją ATA­LAN­TA ir bur­da­vo­me pa­jė­gas atei­čiai. To­kios kon­fe­ren­ci­jos vyk­da­vo kas ke­tu­ris mė­ne­sius, – tei­gė S.Ban­dze­vi­čius. – Kiek­vie­na die­na, pra­leis­ta va­da­ vie­tė­je, pri­mi­nė, kad tai – ne pra­ ty­bos, o rea­li ope­ra­ci­ja. Jau­čiau­ si tar­si ma­žas di­de­lio me­cha­niz­mo sraig­tas.“ Da­ly­vau­ja daug vals­ty­bių

Kaip iš ka­ri­nės ba­zės Nort­vu­de at­ ro­do Ade­no įlan­ka, ku­ria per me­ tus per­plau­kia apie 25 tūkst. lai­vų, ga­be­nan­čių apie 50 pro­c. pa­sau­lio kon­tei­ne­rių ir kur siau­čia va­di­na­ mie­ji So­ma­lio pi­ra­tai? „Pi­ra­ta­vi­mo ir gink­luo­tų api­plė­ ši­mų Af­ri­kos ky­šu­lio re­gio­ne dau­ gė­ja. Tai pa­vei­kė tarp­tau­ti­nį jū­ri­ nį sau­gu­mą re­gio­ne, tu­rė­jo įta­kos eko­no­mi­kai. Išau­go lai­vų ir kro­vi­ nių drau­di­mo iš­lai­dos, lai­vai pra­ dė­jo rink­tis ki­tus, il­ges­nius, jū­ ri­nius ke­lius, – aiš­ki­no Sva­jū­nas. – Lai­vų kom­pa­ni­jos pra­dė­jo sam­ dy­ti ap­sau­gą, o tai – pa­pil­do­mos iš­lai­dos. Rea­guo­da­ma į ypač pa­di­ dė­ju­sį pi­ra­ta­vi­mą Ade­no įlan­ko­je ir van­de­ny­se prie So­ma­lio kran­tų, ES su­bū­rė sa­vo ša­lių ka­ri­nes jū­ri­ nes pa­jė­gas (EU­NAV­FOR) ir 2008 m. gruo­džio 8 d. pra­dė­jo vyk­dy­ti ope­ra­ci­ją ATA­LAN­TA.“ EU­NAV­FOR pajėgoms šalys dau­ giausia skiria karinius, aprūpinimo laivus, karinius jūrinius žvalgybi­ nius lėktuvus. Lai­vų į Ade­no įlan­ ką yra at­siun­tu­sios Ki­ni­ja, Ru­si­ja, Ja­po­ni­ja, Tai­va­nas, In­di­ja. Šios ša­

Di­džiau­sia ES ka­ri­nė ope­ra­ci­ja

lys ap­si­ri­bo­ja pre­ky­bos lai­vų kon­ vo­ja­vi­mu per Ade­no įlan­ką ir vyk­ do na­cio­na­li­nes už­duo­tis.

ATA­L AN­TA yra di­džiau­sia ES ka­ri­ nė ope­ra­ci­ja, nu­k reip­ta prieš pi­ra­ ta­vi­mą prie So­ma­lio kran­tų.

Juo­di, gink­luo­ti, grei­ti

ES ka­r i­nės jū­r ų pa­jė­gos vei­k ia 2 mln. kvad­ra­t i­n ių jūr­my­l ių (apie 4 mln. kv. km) ra­jo­ne, į ku­r į įei­na pie­ ti­nė Rau­do­no­sios jū­ros da­lis, Ade­ no įlan­ka ir di­d žio­ji da­l is In­d i­jos van­de­ny­no, taip pat ir Sei­še­lių sa­ los. Tai te­ri­to­ri­ja, pu­sant­ro kar­to di­ des­nė už Eu­ro­pos že­my­ną, 30 kar­ tų di­des­nė už Ang­l i­ją, 10 kar­t ų di­ des­nė už Vo­kie­ti­ją ar­ba 7 kar­tus di­ des­nė už Pran­cū­zi­ją.

Koks ti­pi­nis So­ma­lio pi­ra­tų po­rtre­ tas? Juo­dao­džiai. Gink­luo­ti gra­ nats­vai­džiais, Ka­laš­ni­ko­vo au­to­ma­ tais. Tarp jų bū­na ir ne­pil­na­me­čių. Vi­sų pi­ra­tų tiks­las – iš­si­va­duo­ti iš skur­do. Vie­na­me ra­jo­ne pri­klau­so­mai nuo se­zo­niš­ku­mo nuo­lat vei­kia nuo 3 iki 6 pi­ra­tų gru­pių. Vie­na grupė paprastai su­da­ry­ta iš vie­no di­des­nio lai­ve­lio ir dvie­jų grei­taei­gių ka­te­rių, ku­rie yra buk­ sy­ruo­ja­mi ir nau­do­ja­mi tik per ata­ ką. Gru­pė­je yra apie 10–12 pi­ra­tų, gink­luo­tų au­to­ma­tais AK-47, gra­ nats­vai­džiais RPG. Pi­ra­tai papras­ tai tu­ri de­ga­lų ir van­dens at­sar­gų, jū­ri­nes ko­pė­čias lip­ti į lai­vus. Vie­ nu grei­taei­giu ka­te­riu daž­niau­siai plau­kia 4–6 pi­ra­tai. „Pi­ra­tai ata­kuo­ja grei­tai, kad pe­ rim­tų val­dy­mą lai­ve“, – apie įpras­ tą So­ma­lio pi­ra­tų tak­ti­ką pa­sa­ko­jo S.Ban­dze­vi­čius. Kaip plat­for­m ą pi­ra­tai kar­tais nau­do­ja di­des­nius, anks­čiau už­ grob­tus žve­jy­bos ar pre­ky­bos lai­ vus su įgu­la. Grei­taei­giai ka­te­riai daž­nai lai­ko­mi ant lai­vo de­nio. In­di­jos van­de­ny­nas, taip pat ir So­ma­lio pa­kran­tės, yra vei­kia­mos dvie­jų mu­so­nų: piet­va­ka­rių, ku­ris vy­rau­ja nuo ge­gu­žės iki rug­sė­jo, ir šiau­rės ry­tų – nuo gruo­džio vi­du­rio iki ko­vo. Šiais lai­ko­tar­piais dėl di­ de­lio ban­ga­vi­mo ir su­dė­tin­ges­nių oro są­ly­gų pi­ra­tai puo­la re­tai. Lai­ko­tar­piai tarp mu­so­nų se­zo­ nų yra pe­rei­na­mie­ji pe­rio­dai. Jie – pa­lan­kiau­si pi­ra­tams. Per­nai pi­ra­ tai bu­vo ga­na ak­ty­vūs ir vy­rau­jant šiau­rės ry­tų mu­so­nui, ku­ris pa­si­ žy­mi šiau­rės ry­tų kryp­čių vė­jais ir ban­ga­vi­mu. Vie­nin­te­lė vie­ta, ku­rią ma­žiau­siai vei­kia mu­so­ni­niai vė­jai, yra Ade­no įlan­ka. Čia pi­ra­tai ak­ty­ vūs vi­sus me­tus. Iš­pir­kos da­ly­bų ma­te­ma­ti­ka

So­ma­lio pi­ra­tai vei­kia pa­gal ge­ rai or­ga­ni­zuo­tą sis­te­mą. Ją su­da­ro in­ves­tuo­to­jai, fi­nan­suo­jan­tys pi­ ra­ta­vi­mą, pa­ty­rę de­ry­bi­nin­kai bei skir­tin­gų kla­nų pi­ra­tų ly­de­riai ir jų gru­pės, ata­kuo­jan­čios ir sau­gan­čios už­grob­tus lai­vus. Dau­gu­ma šios sis­te­mos da­ly­vių kles­ti to­li nuo So­ma­lio pa­kran­čių ir pi­ra­tų sto­vyk­lų, kai ku­rie fi­nan­suo­ to­jai įsi­kū­rę ki­to­se ša­ly­se. Tai – ge­rai or­ga­ni­zuo­ta sis­te­ ma, ku­rio­je pa­tys pi­ra­tai už­dir­ba tik apie 30 pro­c. iš­pir­kos. Ją da­li­ja­ si tar­pu­sa­vy­je. Apie 30 pro­c. ati­ten­ ka slap­tiems in­ves­tuo­to­jams, ku­rie fi­nan­suo­ja ope­ra­ci­jas, per­ka gink­ lus, ski­ria mais­to suim­tie­siems. Nuo 5 iki 10 pro­c. ati­ten­ka de­ry­bi­ nin­kams, ku­rių dar­bas – gau­ti kuo di­des­nę iš­pir­ką. Di­džiau­sia bu­vo 12 mln. do­le­rių. „Dar apie 10 pro­c. ati­ten­ka už lo­ bis­ti­nę pa­ra­mą – de­ga­lus, van­de­nį, mais­tą, lai­vų ap­sau­gą, nes juos sau­ go jau ki­ti žmo­nės, o ne pi­ra­tai jū­ro­ je, – to­liau skai­čia­vo Lie­tu­vos ka­ri­ nin­kas. – Apie 10 pro­c. gau­na ir akis už­mer­kian­tys vie­ti­nio re­gio­no ko­ rum­puo­ti pa­rei­gū­nai. Vie­ti­niams skir­tin­gų kla­nų va­dams, kont­ro­ liuo­jan­tiems te­ri­to­ri­jas, taip pat mo­ka­ma apie 10 pro­c.“

Vi­du­ti­niš­kai per die­ną Ade­no įlan­ ko­je pri­klau­so­mai nuo se­zo­no pra­ plau­k ia 75 lai­vai. Tai pa­g rin­d i­n is pre­ky­bi­nis jū­r ų ke­lias iš To­li­mų­jų Ry­t ų į Eu­ro­pą, juo iš Per­si­jos įlan­ kos į Eu­ro­pą ir Ame­ri­ką pluk­do­mi ener­g i­jos iš­tek­liai. Lie­tu­va ES ka­ri­nė­je jū­rų ope­ra­ci­jo­ je ATA­L AN­TA da­ly­vau­ja nuo 2011 m. sau­sio 5 d.

In­ci­den­tai

2009 m. pi­ra­tai už­gro­bė 46 lai­ vus, 2010 m. – 47, 2011 m. – 25. Iki 2012 m. lie­pos 2 d. bu­vo lai­ko­

mi už­grob­ti sep­ty­ni lai­vai ir 211 įgu­ los na­rių. Nuo 2012 m. sau­sio 1 d. iki lie­pos

2 d. bu­vo įvyk­dy­tos 28 ata­kos, 5 lai­ vai už­grob­ti, įvy­ko 32 in­ci­den­tai su pi­ra­tais. Apsauga: net ir spygliuotos kliūtys piratų neatgraso.

Už­puo­lė ka­ri­nį lai­vą

Sva­jū­nas iš­sky­rė du įvy­kius So­ma­ lio pi­ra­tų epo­pė­jo­je. Pir­ma­sis nu­ti­ko 2011 m. rug­sė­jo 8 d. Tuo­met ne­to­li Je­me­no pa­kran­tės So­ma­lio pi­ra­tai už­puo­lė bu­ri­nį ka­ ta­ma­ra­ną, ku­riuo plau­kė pran­cū­zų po­ra. Vy­ras, Chris­tia­nas Co­lom­bo, bu­vo nu­žu­dy­tas vie­to­je ir jo kū­nas iš­mes­tas per bor­tą. Jo žmo­na paim­ ta įkai­te. Ne­to­lie­se bu­vu­sios EU­NAV­FOR pa­jė­gos pro­fe­sio­na­liai koor­di­na­vo sa­vo veiks­mus su ki­to­mis an­ti­pi­ ra­ti­nė­mis pa­jė­go­mis ir sku­biai or­ ga­ni­za­vo gel­bė­ji­mo ope­ra­ci­ją. Vo­ kie­čių ka­ri­nis lai­vas „Bayern“, rea­guo­da­mas į ne­lai­mės sig­na­lą, su­ra­do ka­ta­ma­ra­ną, ku­riuo plau­ kė pran­cū­zai, plū­du­riuo­jan­tį ne­ to­li Je­me­no kran­tų. JAV jū­ri­nis pa­tru­li­nis lėk­tu­vas, pri­klau­san­tis koa­li­ci­nėms jū­ri­nėms pa­jė­goms, ap­ti­ko įtar­ti­ną grei­taei­ gę val­tį Ade­no įlan­ko­je ir per­da­vė koor­di­na­tes ne­to­lie­se bu­vu­siems dviem EU­NAV­FOR lai­vams. Jie iš­ siun­tė sa­vo sraig­tas­par­nius į nu­ro­ dy­tą vie­tą, ap­ti­ko pi­ra­tų val­tį, pa­ da­rė nuo­trau­kas ir pa­ste­bė­jo, kad val­ty­je ga­be­na­ma įkai­tė. Pi­ra­tų grei­taei­gė val­tis ar­ti­no­ si prie So­ma­lio kran­to, to­dėl veik­ti rei­kė­jo grei­tai. EU­NAV­FOR pa­jė­gų sraig­tas­par­nis įspė­ja­mai­siais šū­ viais mė­gi­no stab­dy­ti pi­ra­tus, bet jie į tai ne­rea­ga­vo. Už­puo­li­kams

ke­lią už­kir­to vie­no iš lai­vų – is­pa­ nų „Ga­li­cia“ gink­luo­ta gru­pė. Įvy­ kus su­si­šau­dy­mui, pi­ra­tų val­tis ap­ vir­to. Įkai­tė bu­vo iš­gel­bė­ta, sep­ty­ni pi­ra­tai suim­ti. „Ki­tas in­ci­den­tas įvy­ko 2012 m. sau­sio 12 d., – ant­rą is­to­ri­ją pa­sa­ko­ jo S.Ban­dze­vi­čius. – Is­pa­ni­jos lai­ vas „SPS Pa­ti­no“, ką tik už­bai­gęs es­kor­ta­vi­mo ope­ra­ci­ją pa­gal JT Pa­ sau­lio mais­to pro­gra­mą, ne­to­li So­ ma­lio uos­to Mo­ga­di­šu bu­vo už­pul­ tas pi­ra­tų. „SPS Pa­ti­no“ kor­pu­sas ir si­lue­tas yra pa­na­šūs į pre­ky­bos lai­vo, ypač nak­tį. Pi­ra­tai anks­tų ry­tą priar­tė­jo prie jo, ėmė šaudyti iš au­to­ma­ti­nių gink­lų ir mė­gi­no pa­tek­ti į vi­dų. Is­ pa­ni­jos lai­vo ap­sau­gos ko­man­da at­ sa­kė tuo pačiu, vėliau apšaudė pira­ tų katerį iš sraigtasparnio. Tik ta­da pi­ra­tai iš­me­tė sa­vo gink­lus į van­de­ nį ir pa­si­da­vė.“ Kas už ko sle­pia­si?

Ar S.Ban­dze­vi­čius ne­ma­no, kad so­ma­lie­čius kaip už vir­vu­čių tam­ po di­de­li, už­nu­ga­ry­je be­si­sle­pian­ tys bal­tie­ji žmo­nės? „Gran­džių yra la­bai daug. Ar va­ do­vau­ja­ma iš So­ma­lio, ar ki­tos ša­lies – spręs­ti sun­ku“, – tei­gė ka­riš­kis. Ne­jau­gi šiais lai­kais neį­ma­no­ma su­gau­dy­ti pi­ra­tų? O gal kas nors suin­te­re­suo­tas, kad jų bū­tų? „Ir taip, ir ne, – at­sa­kė S.Ban­ dze­vi­čius. – Te­ri­to­ri­ja, ku­rio­je

vyks­ta an­ti­pi­ra­ti­nė ope­ra­ci­ja, yra mil­ži­niš­ka ir pa­siek­ti ge­rų re­zul­ ta­tų, tu­rint ri­bo­tus iš­tek­lius, la­ bai su­d ė­t in­ga. Tuo nau­d o­ja­s i pri­va­čios lai­vų ap­sau­gos ko­man­ dos, ku­rių dau­gė­ja, jų pa­slau­gos brangs­ta. Drau­d i­m o kom­pa­n i­ jos sa­vo ruož­tu ke­lia įkai­nius lai­ vams ir kro­vi­niams, ker­tan­tiems pa­vo­jin­gą ra­jo­ną. Vi­sa tai bran­ gi­na pre­kę, už ku­rią mo­kės var­ to­to­jas.“ Lai­vai ko­vo­ms su pi­ra­tais, ka­ri­ nė tech­ni­ka kai­nuo­ja la­bai daug. Sunk­me­čiu, sa­kė Sva­jū­nas, lė­šos bu­vo dar la­biau ap­kar­py­tos ir ka­ri­ nių lai­vų be­veik 4 mln. kv. km te­ ri­to­ri­jo­je ge­ro­kai su­ma­žė­jo. Juo­lab kad prio­ri­te­tai – ki­ti. Tie­sa, praė­ju­sių me­tų pra­džio­je bu­vo priim­tas spren­di­mas, kad ES ka­ri­nės pa­jė­gos ga­li neut­ra­li­zuo­ti pi­ra­tų iš­tek­lius ir ba­zes, bet ne­si­ kė­sin­ti į žmo­nes. Šių me­tų ge­gu­žės 15 d. iš sraig­tas­par­nių pir­mą kar­tą bu­vo ap­šau­dy­ta pa­kran­tė, ku­rio­ je bu­vo lai­ko­mos pi­ra­tų de­ga­lų at­ sar­gos. „So­ma­lio van­de­ny­se ne­bus tvar­ kos tol, kol ša­lį dras­kys vi­di­niai konf­lik­tai. So­ma­lis yra su­si­skal­dęs į skir­tin­gus re­gio­nus, ša­lis be rea­lios cent­ri­nės val­džios kont­ro­lės, – aiš­ ki­no S.Ban­dze­vi­čius. – Kol kas pi­ ra­tų kont­ro­lei pa­bai­gos ne­si­ma­to, o pa­ša­lie­čiui pa­tek­ti į So­ma­lį la­bai sun­ku ir pa­vo­jin­ga.“

15

šeštADIENIS, liepos 14, 2012

vakarė

Per ves­tu­ves reikia bū­ti iš­skir­ti­niam Va­sa­ra – ves­tu­vių me­tas. Vie­ną nuo­sta­ biau­sių gy­ve­ni­mo šven­čių ma­din­ga bū­ti ki­to­niš­kam. Gla­mū­rui ir pra­ban­gai, domi­ navusiems daugybę metų, – su­die. Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Leng­vu­mas ir at­si­pa­lai­da­vi­mas

Ži­no­ma di­zai­ne­rė Ju­li­ja ti­ki­na: pa­ gal pa­sku­ti­nę pa­sau­lio ves­tu­vių ma­dą vie­šai de­monst­ruo­tas va­di­ na­ma­sis gla­mū­ras ir pra­ban­ga jau ne­ma­din­ga. „Ves­tu­vių ma­do­je da­bar itin ma­din­gas iš­skir­ti­nu­mas, ki­to­niš­ ku­mas. Tai – ne­tra­di­ci­nės ap­ran­ gos šven­tė, ku­rio­je tu­ri bū­ti daug lais­vės, at­si­pa­lai­da­vi­mo, bet ne su­si­kaus­ty­mo“, – tei­gė di­zai­ne­ rė Ju­li­ja.

Kal­bėdama apie vy­rų ves­tu­vi­ nius kos­tiu­mus, Ju­li­ja pa­ta­rė drą­ siai rink­tis kos­tiu­mą ne­bū­ti­nai vie­ no­dos spal­vos ar raš­to. „Ga­li­te vil­kė­ti lan­guo­tu švar­ku ir švie­sio­mis kel­nė­mis, ry­šė­ti var­ly­ te su taš­ke­liais ir avė­ti dry­žuo­to­mis ko­ji­nė­mis. Šiuo me­tu itin svar­bu ir ma­din­ga – iš­skir­ti­nu­mas, leng­vu­ mas, ne­tgi hu­mo­ro jaus­mas.“ Puoš­niau tik šiek tiek

Ves­tu­vi­nė su­kne­lė tu­rė­tų bū­ti tik šiek tiek puoš­nes­nė nei dė­vi­ma kas­dien, leng­va, pri­tai­ky­ta jū­sų fi­ gū­rai ir bū­ti­nai švie­si. Bal­ta spal­

va ne­pri­va­lo­ma, ne­tgi ge­riau kre­ mi­nė, šam­pa­no at­spal­vio, kū­no ar vos švel­niai žyd­ra, pilkš­va. „Pir­miau­sia dra­bu­žį rei­kia de­ rin­ti prie sa­vo fi­gū­ros, – pri­mi­nė vie­no ves­tu­vi­nių drabužių sa­lo­nų sa­vi­nin­kė Bi­ru­tė Mi­lie­nė. – Pūs­ tos ves­tu­vi­nės su­kne­lės juk ne­tin­ ka mo­te­riš­kes­nio su­dė­ji­mo mo­te­ rims. Joms ge­riau rink­tis prail­gin­to lie­mens si­lue­tą.“ Ap­kū­nioms mo­te­rims tik­tų su­ kne­lės iš sun­kaus au­di­nio, at­la­si­ nės – tačiau da­bar jos ne­ma­din­ gos. Ma­dingos – iš­ryš­ki­nan­čios ta­li­ją, leng­vos su­kne­lės iš šil­ko, ši­ fo­no, tink­lo. „Vėl ma­din­gi nė­ri­niai, plo­nu­čiai mez­gi­niai, – tei­gė Bi­ru­tė. – La­bai ma­din­gas nuo­gas pe­tys ar­ba be­veik iki pat sėd­me­nų nu­ga­rą ap­nuo­gi­ nan­ti su­kne­lė. Tie­sa, ne­pa­mirš­ki­ te įvertinti sa­vo fi­gū­ros!“ Di­zai­ne­rė Ju­li­ja pri­me­na: ap­kū­ nias mo­te­ris bliz­gan­tys au­di­niai

Spektras: nėriniai ir plonučiai mezginiai, Vyrams: ant bangos – pilkšvų atspalvių,

kreminė, rusva, kūno ar vos švelniai žydra, pilkšva spalvos, nuogas petys ar apnuoginta visa nugara – originalu, seksualu, žavu. onewed.com, ahfashion.com nuotr.

op­tiš­kai dar la­biau sto­ri­na. Ap­ kū­nuo­lėms taip pat de­rė­tų veng­ti ap­temp­tų si­lue­tų, iš­ryš­ki­nan­čių ne tik pri­va­lu­mus, bet ir trū­ku­mus. Juo­das kos­tiu­mas – lai­do­tu­vėms?

Vy­rams lie­ka ma­din­ga ir kla­si­ka, iš­sky­rus itin bal­tos spal­vos marš­ ki­nius. Ge­riau – pie­no, grie­ti­nė­ lės spal­vos, vos įžvel­gia­mo mels­vo ar pilkš­vo at­spal­vio, ku­rie su­tei­kia puoš­nu­mo. „Da­bar juo­das kos­tiu­mas ta­pa­ ti­na­mas su lai­do­tu­vių, var­guo­lių įvaiz­džiu ar iš­skir­ti­ne va­ka­rie­ne, kuriai taikomas spe­cia­lus juo­dos spal­vos ap­ran­gos ko­das, – drą­siai tei­gė di­zai­ne­rė Ju­li­ja. – Ves­tu­vėms ma­din­gi pilkš­vų at­spal­vių, ta­čiau puoš­nių au­di­nių kos­tiu­mai. Tik jie

jo­kiu bū­du ne­tu­ri pa­nė­šė­ti į kas­ die­nį, dar­bi­nį kos­tiu­mą.“ Ma­din­gas vy­rų ves­tu­vi­nių kos­ tiu­mų au­di­nys – kla­si­ki­nė vil­na, šil­kas ar šil­ko, li­no ir vil­nos de­ri­ nys. Tie­sa, kos­tiu­mas iš pa­sta­ro­ sios me­džia­gos itin bran­gus. Gar­si Lie­tu­vos di­zai­ne­rė tei­ gia, kad var­ly­tė yra daug ge­riau nei kak­la­raiš­tis, ku­ris skir­tas kas­ die­nai. Ma­din­ga vie­na švar­ko sa­ ga, ta­čiau su pen­kio­mis bū­si­te ki­ to­niš­kas. „Ne­bi­jo­ki­te iš­si­skir­ti iš mi­nios, nes ves­tu­vės – iš­skir­ti­nė šven­tė“, – drą­si­na Ju­li­ja. „Ma­d in­g i pu­s iau smo­k in­gai, pu­s iau fra­kai prail­g in­tais švar­ kais, ap­va­l in­tais kraš­tais, se­ga­ mi vie­na puoš­nia sa­ga ir su vie­nu skel­t u­k u nu­ga­ro­je. Švar­kai siau­ res­n i, pri­g lu­d ę, ita­l iš­ko sti­l iaus, – pri­d ū­r ė Bi­r u­t ė. – Ga­l i­m a pa­ si­r iš­t i ir kak­l as­ka­r ę, ne­b ū­t i­n ai var­ly­t ę.“

tačiau puošnių audinių kostiumai, kad nepanėšėtų į kasdienį. Varlytė su taškeliais ar kaklaskarė, diržas ir kitos detalės suteikia galimybę būti nepakartojamam. Ypatinga: švelni spalva, lengva kaip pūkas iš šifono ar šilko suknelė tiks kiekvienai jaunamartei.

Orai

Savaitgalį numatomi vėsesni ir su lietumis orai. Šiandien dieną palis, vietomis galima perkūnija, vyraus 18– 23 laipsnių šiluma. Rytoj naktį prognozuojamas lietus, bus nuo 13 iki 15 laipsnių šilumos. Dieną temperatūra pakils iki 18–20 laipsnių šilumos.

Šiandien, liepos 14 d.

+19

+19

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+20

Šiauliai

Klaipėda

+21

Panevėžys

+19

Utena

+19

5.11 22.11 17.00

196-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 170 dienų. Saulė Vėžio ženkle.

Tauragė

+21

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +35 Berlynas +14 Brazilija +26 Briuselis +18 Dublinas +15 Kairas +40 Keiptaunas +14 Kopenhaga +16

kokteilis Pa­si­ga­min­ki­me ar­bū­zų sa­lo­tų Ar esa­te ra­ga­vę ar­bū­z ų sa­lo­t ų? „Kok­ tei­l is“ įsi­ti­k i­nęs, kad jų ska­na­vo tik­rai re­tas klai­pė­die­tis. O pa­ban­dy­k i­te. Tu­ rė­tų pa­t ik­ti. Sa­lo­tas pa­ruoš­ti už­truk­si­te vos 10 min. Grei­tos vai­šės jums bus pui­kus ir gai­ vus pa­t ie­ka­las karš­tą va­sa­ros die­ną. Tad iš kur nors gau­k i­te ar­bū­zą, mė­ly­ no­jo svo­g ū­no gal­vą, ož­kos sū­r io, aly­ vuo­gių alie­jaus, aru­gu­los, pi­pi­rų, man­ go, pu­pe­l ių dai­g ų ir po­mi­do­r ų. Išp­jo­vę iš ar­bū­zo 5 cm sto­r io sta­čia­ kam­pio for­mos ga­ba­lė­lius, prieš tai iš­ rin­kę sėk­las, su­dė­k i­te į šal­d ik­l į 15–30 mi­nu­čių. Išė­mę ar­bū­zo ga­ba­lė­l ius, iš vir­š aus juos api­pil­ki­te aly­vuo­gių alie­ju­mi, bal­ za­mi­niu ac­tu, api­ber­ki­te drus­ka pa­gal sko­n į. Po to už­dė­k i­te man­go skil­te­lių, aru­g u­lą ir ki­tus ing­re­dien­tus. Sū­r į su­ dė­k i­te pa­skiau­siai. Jei ne sū­r is, pa­t ie­ka­las bū­t ų ve­ge­ta­ riš­kas. Ka­dan­g i prieš tai ar­bū­zo ga­ba­lė­l iai bus pa­lai­k y­t i šal­dy­t u­ve, sa­lo­tos bus šal­tos ir gai­vi­nan­čios.

Londonas +18 Madridas +30 Maskva +26 Minskas +18 Niujorkas +29 Oslas +18 Paryžius +20 Pekinas +31

Praha +22 Ryga +19 Roma +30 Sidnėjus +17 Talinas +18 Tel Avivas +34 Tokijas +30 Varšuva +21

Vėjas

3–7 m/s

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

17

19

17

16

6

17

18

17

16

10

rytoj

pirmadienį

18

Marijampolė

+20

Alytus

Vardai Šiandien: Bonaventūras, Eigilė, Girkantas, Kamilius, Libertas, Vydas

liepos 14-ąją

Rytas

16

Vilnius

Rytoj: Gerimantė, Henrikas, Mantas, Rozalija (Rožė)

orai klaipėdoje Šiandien

+21

+19

17

16

9

1789 m. Pa­ry­žiaus gy­ven­ to­jai užė­mė Bas­ti­li­ją ir pa­ lei­do vi­sus ka­li­nius – pra­ si­dė­jo Pran­cū­z i­jos re­vo­ liu­ci­ja. Pran­cū­z i­jos Res­ pub­l i­kos na­c io­n a­l i­n ė šven­tė – Bas­ti­li­jos die­na. 1867 m. Alf­re­das No­be­lis pir­mą kar­tą pa­de­monst­ ra­vo sa­vo pa­grin­di­nį iš­ ra­di­mą – di­na­mi­tą. 1906 m. gi­mė Pra­nas Gu­daus­kas, cir­ko ar­t is­ tas, vie­nas lie­tu­vių pro­ fe­sio­na­laus cir­ko kū­rė­ jų. Žu­vo 1941 m. dre­suo­ da­mas tig­rą.

1918 m. gi­mė pa­sau­l i­ nio gar­so šve­dų ki­no re­ž i­s ie­r ius Ing­ma­ras Berg­ma­nas.

1965 m. JAV kos­m i­n is apa­ra­tas „Ma­r i­ner 4“ į Že­mę per­da­vė pir­mą­ sias Mar­so pla­ne­tos nuo­ trau­kas. 1992 m. Aust­ra­li­jos Sid­ nė­jaus pa­k ran­tė­je ka­r i­ nio lai­vy­no sraig­tas­par­ niai ir sa­va­no­r iai iš­gel­ bė­jo 44 ant sek­lu­mos už­ plau­ku­sius ban­gi­nius. 1994 m. JT Sau­gu­mo Ta­ ry­ba pa­ra­g i­no pa­sau­l io vi­suo­me­nę pa­dė­t i ket­ vir­čiui mi­li­jo­no hu­tų pa­ bė­gė­lių, at­si­dū­ru­sių Zai­ ro pa­sie­ny­je.

Lie­tu­vos tris­pal­vė ta­po Lat­vi­jos vė­lia­va Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Sim­pa­tin­ga jū­rei­vio, lai­kan­čio Lie­tu­vos tris­pal­vę, skulp­tū­ rė­lė tu­rė­jo tap­ti lauk­tu­vė­mis. Ta­čiau tik aky­liau ap­žiū­rė­tas su­ve­ny­ras ge­ro­kai nu­ste­bi­no ir su­kė­lė juo­ką.

Krituliai: vasariško lietaus išvengti nepavyks.

Antano Slavinsko nuotr.

Pa­jū­rį lais­tys lie­tūs Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Ar­tė­jan­čių die­nų orai, si­nop­ti­kų tei­gi­mu, poil­siau­to­jams ne­bus itin drau­giš­ki. Lie­taus ne­pa­vyks iš­ veng­ti ne tik sa­vait­ga­lį, o ši­lu­ma po tru­pu­tį slūgs.

Čes­ka (vie­na gam­tos mįs­lių: kaip mo­te­ris dėl vie­no ki­log­ra­mo sal­dai­nių pa­sun­kė­ja pen­kiais ki­log­ra­mais?)

Kaip tei­gė Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­ lo­gi­jos tar­ny­bos Jū­ri­nių pro­gno­zių sky­riaus me­teo­ro­lo­gė El­vy­ra Lat­ vė­nai­tė, šeš­ta­die­nis dar bus šil­tes­ nis ir ma­lo­nes­nis. Įdie­no­jus įšils maž­daug iki 19–21 laips­nio ši­lu­mos. „Ta­čiau die­ną šiek tiek pa­ly­nos, o į va­ka­rą oras vi­sai su­bjurs. Nak­tį iš

šeš­ta­die­nio į sek­ma­die­nį lau­kia­me stip­ro­ko lie­taus, vė­jo, per­kū­ni­jos“, – pro­gno­za­vo E.Lat­vė­nai­tė. Sek­ma­die­nį ter­mo­met­ro stul­pe­ lis kils iki 17–19 laips­nių pa­da­los, pro­tar­piais pa­lis ir lau­kia­mi stip­ ro­ko vė­jo šuo­rai. Sa­vait­ga­lio nak­tį bus apie 12–14 laips­nių ši­lu­mos. Spe­cia­lis­tės tei­gi­mu, fak­tiš­kai vi­sa atei­nan­ti sa­vai­tė iki pat penk­ ta­die­nio bus lie­tin­ga. Gau­ses­nių kri­tu­lių, per­kū­ni­jos ir stip­res­nio vė­jo ti­ki­ma­si ant­ra­die­nį bei tre­ čia­die­nį. Atei­nan­čią sa­vai­tę die­ no­mis oras šils maž­daug nuo 15 iki 18, o nak­ti­mis – nuo 12 iki 15 laips­ nių ši­lu­mos.

Su­si­ruo­šu­si į sve­čius pas to­lo­ kai gy­ve­nan­čius gi­mi­nai­čius klai­pė­die­tė spau­dos kios­ke nu­si­žiū­rė­jo mie­lą smulk­ me­ną – mag­ne­tu­ką. Mo­te­ris pa­ma­nė, jog jū­ rei­vis su mū­sų tris­pal­ve ran­ ko­je ir už­ra­šu „Lie­tu­va“ ga­lė­tų ar­ti­mie­siems pri­min­ti jos vieš­ na­gę. Ko­le­goms pa­si­džiau­gu­si pir­ki­niu ir jį pa­ro­džiu­si klai­pė­ die­tė iš­gir­do gar­sų juo­ką. Paaiš­kė­jo, kad spau­dos kios­ke ma­ty­tas mag­ne­ tu­kas nuo įsi­gy­to­jo ski­ria­si. Ant jū­ rei­vio marš­ki­nė­lių vie­to­je žo­džio „Lie­tu­va“ bu­vo pa­ra­šy­ta „Lat­vi­ja“. Žvilg­te­lė­jus į eti­ke­tę ta­po aiš­ku, kad šis su­ve­ny­ras pa­ga­min­tas Ki­ ni­jo­je. Ga­li­ma su­pras­ti, jog to­kius pat mag­ne­tu­kus ga­min­to­jai siū­lo tiek Lie­tu­vos, tiek Lat­vi­jos rin­kai. Klai­pė­dos tu­riz­mo ir kul­tū­ros in­ for­ma­ci­jos cent­ro di­rek­to­rė Ro­me­ na Sa­vic­kie­nė pa­ste­bi, kad lie­tu­viai pa­tys ne­la­bai no­ri ga­min­ti su­ve­ny­ rų ar­ba jie kai­nuo­ja bran­giau, nei siū­lo ki­nai ar kai­my­nai lat­viai. Pa­sak di­rek­to­rės, tu­ ris­tams kai­na – itin svar­bi, tad dau­ge­lis jų ieš­ko pi­ges­ nių lauk­tu­vių, pri­me­nan­čių ke­lio­nę sve­čio­je ša­ly­je. Tarp to­kių pre­kių vie­ni pa­ klau­siau­sių ir bū­na įpras­tai ant šal­ dy­tu­vų tvir­ti­na­mi mag­ne­tu­kai, taip pat – rak­tų pa­ka­bu­kai ar at­vi­ru­kai. Tik ne­di­de­lė da­lis tu­ris­tų ieš­ko ko­ ky­biš­kų ir bran­ges­nių daik­tų, o dau­ gu­ma ap­si­ri­bo­ja smulk­me­no­mis.

Ku­rio­zas: lie­tu­viš­kus su­ve­ny­rus

štam­puo­jan­tiems ki­nams tur­ būt ne­tu­ri reikš­mės, ko­kiai Bal­ ti­jos ša­liai jie skir­ti.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.