2012-07-14 Vilniaus diena

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Tikros sostinės naujienos Šeštadienis, liepos 14 d., 2012 m. Nr. 163 (1362) diena.lt

tV hErojAi

Antroji „Šo su mAnimi“ k kuopA

2,50 Lt NEt 38 PROGRA 2012­m.­liepo s­14­d.

MOs

tAikiklyjE

Islamas Ir televIzIja KUlINarIja Prancūzijos

­užjūrio valdų­virtuvės ­

Šeštadienis: Dirbantis su žirgais žmogus turi būti išmintingas

19p.

Tau­ro na­me su­gy­ve­no ir di­si­den­tai, ir par­ti­jos šu­lai Jur­ga Iva­naus­kaitė, And­re­jus Sa­cha­ro­ vas, Ser­ge­jus Ko­va­ lio­vas, Kons­tan­ti­nas Jab­lons­kis, Vin­cas My­ko­lai­tis-Pu­ti­nas, Vin­cas Krėvė. Tau­ ro gatvės 10-aja­me na­me gy­ve­nu­sias įžy­my­bes ga­li­ma il­gai var­dy­ti.

KINO FO Leng­vab telIs ūd­žio­ ple

Šiandien priedas portrEtAs

Tiražas 34 960

vė­sos­nu o­ty­kiai

+

Savaitė horoskop S­ ir­Kryžiaž as odiS

Sei­mo rin­ki­muo­se pro­gno­zuo­čiau di­desnį nei 50 pro­c. ak­ty­vumą, gal net artė­jantį prie 60 pro­c.

So­cio­lo­gas Min­dau­gas­ De­gu­tis

8p.

miestas

Nau­ja sis­te­ma iš­lai­pins ke­lei­vius Nuo rugpjū­čio 15-osios skait­me­ ni­zuo­ta tap­sian­čia vie­šo­jo trans­ por­to sis­te­ma su­si­rūpi­no net fi­ nansų mi­nistrė Ing­ri­da Ši­mo­ nytė. Ji vaikš­čios pėsčio­mis. 2p.

LIE­TU­VA

Sei­mas pri­tars re­fe­ren­du­mui?

Vi­suo­ti­nis bal­sa­vi­mas dėl ato­ minės elekt­rinės kar­tu su Sei­mo rin­ki­mais grei­čiau­siai įvyks, nes da­lis val­dan­čiųjų ža­da pa­rem­ti šią opo­zi­ci­jos idėją.

9p.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Kiek­vie­nam iš aš­tuo­nių na­me esan­čių butų ten­ka bent ke­lios na­ cio­na­li­nio ar net pa­sau­li­nio gar­so įžy­mybės. Ir nors tik ke­lių iš jų at­ mi­ni­mas pa­ženk­lin­tas me­mo­ria­li­ ne len­ta, vos įžengęs pro du­ris su­ pran­ti: kiek­vie­nas gy­ven­to­jas čia pa­li­ko neiš­dil­domą pėdsaką.

6

Eko­no­m i­k a

Vers­las iš kitų baimės At­min­imas: Tau­ro gatvės 10-ąjį namą puo­šia ke­tu­rios me­mo­ria­linės len­tos: ra­šy­to­jams V.Krėvei, V.My­ko­

lai­čiui-Pu­ti­nui, B.Sruo­gai ir che­mi­kui J.Dauk­šui.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

Mies­tas: Vil­niaus me­ras pa­žėrė naujų uto­pijų

šiandien Pasaulis

Siek­ti ne­prik­lau­so­mybės – vie­na, ta­čiau ką da­ry­ti, kai Pa­les­ti­no­je die­ na iš die­nos mažė­ja ge­ria­mo­jo van­ dens at­sar­gos, ku­rių, pa­sak eks­pertų, ga­li pa­kak­ti ke­lio­li­kai metų?

12p.

Šeštadienis Su kup­rinė­mis ant pe­čių iš­si­ruošę 32-ejų Eve­li­na ir 23-ejų Ka­ro­lis vėl ke­lia nykš­čius ša­li­ kelė­je. Į Aust­ra­ liją nu­si­gavę lie­ tu­viai ti­ki­na: nėra ge­res­nio būdo pa­ žin­ti pa­saulį, as­ me­ny­bių, kultūrų, re­li­gijų uni­ka­lumą ir net sa­ve pa­tį, nei ke­liau­ti au­tos­to­pu.

22p.

4p.

Sportas

Jau kitą sa­vaitę deglą su Lon­do­no olim­pia­dos ug­ni­mi neš ir du lie­tu­viai – Bi­rutė Stat­ke­vi­čienė bei Ka­zi­mie­ras Bud­rys. Abu sportininkai olimpinį deglą neš po 300 metrų netoli Pietų Anglijos Doverio miesto.

18p.

TV diena

Vie­nas po­pu­lia­riau­sių prancūzų li­ te­ratū­ros kla­si­kos ro­manų „Mie­las drau­gas“ iki šiol pa­saulį ke­ri šmaikš­tu­mu, grakš­tu­mu ir ele­gan­ci­ja.

Jo he­ro­jus Žor­žas Diu­rua pa­ga­liau žen­gia ir į ki­no ek­ra­nus, įgavęs Ro­ber­to Pat­tin­so­no bruo­žus.

Nes­vei­ko pa­sta­to sind­romą junta dau­ge­lis biu­ruo­se dir­ban­čių žmo­nių. Pre­ven­ci­jos dėl to­kio reiš­ki­nio vie­ni pirmųjų ėmėsi Lie­tu­vos eko­lo­gai.

11p.

Me­nas ir pra­mo­g os

Ge­ras teat­ras ne­tu­ri pa­tai­kau­ti Nau­jos idė­jos ir at­gai­vin­ta kla­si­ka – Na­cio­na­li­nio dra­mos teat­ro di­ rek­to­rius Mar­ty­nas Bud­rai­tis tu­ri vil­ties, kad žiū­rovų meilė teat­rui ne­blės ir naująjį se­zoną.

28p.

2

šeštadienis, liepos 14, 2012

miestas

Bi­lie­tų kai­nos – už­sie­nie­tiš­kos Nuo rugp­jū­čio 15-osios Vil­niu­je kei­sis vie­šo­jo trans­por­to bi­lie­tų kai­nos ir rū­šys. Kei­sis, kaip jau įpras­ta, ne į ge­ra: dau­ge­liui vil­ nie­čių ke­lio­nės brangs. Dėl kai­nų su­si­rū­pi­no net ir fi­nan­sų mi­nist­ rė Ing­ri­da Ši­mo­ny­tė – ji tvir­ti­na, kad mie­liau vaikš­čios pės­čio­mis.

Rū­ta Gri­go­ly­tė

r.grigolyte@diena.lt

Nau­jos ir nai­ki­na­mos rū­šys

Kal­bi­nant vil­nie­čius su­si­da­rė vie­ na­reikš­miška nuo­mo­nė: vi­si ži­no, kad vie­šo­jo trans­por­to bi­lie­tų kai­ nos ne­tru­kus kei­sis, ta­čiau sto­ko­ ja de­ta­lios in­for­ma­ci­jos. „Mes vis dėl­to šiau­rie­čiai, mums vis­kas pa­ vyks­ta lė­čiau“, – sa­kė tro­lei­bu­so lau­kian­ti mo­te­ris.

Nuo rugp­jū­čio 15-osios bus pa­ nai­kin­ti bi­lie­tai, ku­rie ga­lio­ja tik tro­lei­bu­suo­se ar­ba tik au­to­bu­ suo­se. Šių rū­šių bi­lie­tai vi­sais at­ ve­jais bu­vo pi­ges­nė al­ter­na­ty­va tiems, ku­riems rei­ka­lin­gas tik vie­ nas trans­por­to ti­pas.

Nau­din­ga nau­jo­vė yra ne­bent tai, kad 30 die­nų bi­lie­tai da­bar ga­lios ne ka­len­do­ri­nį mė­ne­sį, o nuo pir­ mo­jo e. bi­lie­to ak­ty­va­vi­mo.

Vien­kar­ti­nius bi­lie­tus pa­keis ter­ mi­nuo­tieji – 30 ir 60 mi­nu­čių ga­ lio­ji­mo truk­mės. Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rių, pro­te­ ga­vu­sių po­ky­čius, tei­gi­mu, tai bus itin nau­din­ga tiems, ku­rie va­žiuo­ da­mi tu­ri per­sės­ti iš vie­nos trans­ por­to prie­mo­nės į ki­tą. Esą jie, užuo­t pir­kę du bi­lie­tus ir su­mo­kė­ję 4 li­tus, ga­lės nu­va­žiuo­ti už 2,5 ar­ba 3,5 li­to. Ty­ri­mo, ku­riuo, spręs­da­ma dėl bi­lie­tų sis­te­mos po­ky­čių, rė­ mė­si sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba, duo­me­ nys ro­do, kad 52,8 pro­c. ty­ri­mo da­ ly­vių ke­lio­nė vie­šuo­ju trans­por­tu Vil­niaus mies­te trun­ka iki 30 mi­ nu­čių, o 47,2 pro­c. da­ly­vių – dau­ giau nei pus­va­lan­dį. Kad ir kaip bū­tų, ke­lio­nės at­pigs tik tiems, ku­rie per­ka tik vien­kar­ti­nius bi­ lie­tus ir va­žiuo­da­mi tu­ri per­sės­ti. „Žmo­gui, ku­ris tris kar­tus per sa­ vai­tę va­žiuo­ja vie­šuo­ju trans­por­tu ir per­ka vien­kar­ti­nius bi­lie­tus (nes mė­ne­si­nio įsi­gy­ti neap­si­mo­ka) ir ku­rio ke­lio­nė trun­ka iki va­lan­dos, ke­lio­nės iš­lai­dos per mė­ne­sį pa­di­ dės apie 20 li­tų“, – aiš­ki­na­ma įmo­ nės „Su­si­sie­ki­mo pa­slau­gos“ tink­ la­la­py­je.

Tai­gi, be nuo­lai­dų 2 li­tus kai­nuo­ jan­tis bi­lie­tas bus kei­čia­mas 30 mi­

nu­čių bi­lie­tu už 2,5 li­to ir 60 mi­nu­ čių bi­lie­tu už 3,5 li­to. Vien­kar­ti­nis bi­lie­tas, par­duo­da­mas au­to­bu­so ar­ba tro­lei­bu­so vai­ruo­to­jo, da­bar kai­nuo­ja 2,5 li­to, o po per­tvar­kos kai­nuos 4 li­tus. Be to, toks bi­lie­tas ga­lios tik iki pa­sku­ti­nės marš­ru­to sto­te­lės. Ža­da­ma, kad po­pie­ri­nių bi­lie­tų pre­ky­bo­je ne­be­liks jau nuo šių me­ tų rugp­jū­čio 15 d., o juos iš­nau­do­ti bus ga­li­ma iki me­tų pa­bai­gos.

At­si­ras ir nau­jų rūšių bi­lie­tų –

tri­jų, še­šių bei de­vy­nių mė­ne­sių truk­mės bi­lie­tai, kai­nuo­sian­tys ati­ tin­ka­mai 330, 660 ir 990 li­tų (dar­ bo die­no­mis ir sa­vait­ga­liais). Var­ di­nis mė­ne­si­nis bi­lie­tas, ga­lio­jan­tis vi­so­mis die­no­mis, kai­nuos 110 li­tų.

1 die­nos (24 va­lan­dų), 3 die­nų (72 va­lan­dų), 10 die­nų (240 va­lan­dų) tro­lei­bu­so ir au­to­bu­so bi­lie­tų kai­ na iš­liks ta pa­ti – ati­tin­ka­mai 13 li­ tų, 23 ir 46 li­tai.

Ingrida Šimonytė:

Vi­sais at­ve­jais naš­ ta per­ke­lia­ma gy­ ven­to­jams, tik vie­nu at­ve­ju (per kai­nas) tie­sio­giai, o ki­tu – pa­ slėp­tai.

Ver­ti­na kaip chao­są

Net­ru­kus: nuo rugp­jū­čio 15-osios

kei­čia­si vie­šo­jo trans­por­to bi­lie­ tų kai­nos ir rū­šys.

Apie 70 pro­c. ke­lei­vių Vil­niu­ je nau­do­ja­si leng­va­to­mis – 50 ar­ ba 80 pro­c. nuo­lai­do­mis pirkdami vie­šo­jo trans­por­to bi­lie­tus. „Gir­ dė­jau, kad brangs bi­lie­tai. Va­ži­nė­ju daž­nai, bet va­sa­rą man la­biau ap­si­ mo­ka pirk­ti vien­kar­ti­nius bi­lie­tus, o ne nuo­la­ti­nius. Dir­bu mo­kyk­lo­ je, dėl to va­sa­rą ne­rei­kia va­ži­nė­ti nuo­lat. Ta­čiau va­ži­nė­ju, nes gy­ve­ nu ne tik dėl sa­vęs, bet ir dėl ki­tų.

Ma­nau, kad di­din­ti bi­lie­tų kai­nas yra la­bai ne­ge­rai“, – pa­sa­ko­jo vie­ na vil­nie­tė. Per moks­lo me­tus ji už mė­ne­si­nius tro­lei­bu­so bi­lie­tus su­ mo­kė­da­vo 382,5 li­to, da­bar jai tai kai­nuos 450 li­tų.

Vil­nie­tė Je­le­na į nau­jo­ves žiū­ ri taip pat skep­tiš­kai. „La­bai re­tai va­žiuo­ju vie­šuo­ju trans­por­tu, jei­gu rei­kės pirk­ti kor­te­lę – vi­sai ne­ap­si­ mo­kės. Kaip ga­li­ma pa­tei­sin­ti bet ko­kių kai­nų di­dė­ji­mą, kai lie­tu­vių pa­ja­mos ne­di­dė­ja, o dau­ge­lio – tik ma­žė­ja? – sa­kė mies­to cent­re tro­ lei­bu­so lau­kian­ti mo­te­ris. – Nuo sa­vo na­mų iki cent­ro leng­vai at­ va­žiuo­ju per pus­va­lan­dį, bet jei­gu va­žiuo­ju to­liau, pa­pras­tai pri­rei­kia

Vė­la­vi­mas: pa­gal nau­ją tvar­ką ga­lios va­di­na­mo­ji sto­te­lės to­le­ran­ci­jos tai

bus ga­li­ma vie­ną sto­te­lę va­žiuo­ti ne­per­kant nau­jo bi­lie­to.

dau­giau lai­ko. Va­sa­rą man pa­to­giau va­ži­nė­ti tu­rint nuo­la­ti­nį bi­lie­tą. Ži­no­te, kol mes su­sior­ga­ni­zuo­tu­ me pa­si­prie­ši­ni­mą tam bran­gi­ni­ mui, tvar­ka se­niai bū­tų nu­spręs­ta ir pa­tvir­tin­ta. Kol su­gal­vo­si­me, kol

nu­sprę­si­me, – mes vis dėl­to šiau­ rie­čiai. Nors iš tik­rų­jų mums bus tik blo­giau.“ Per tris mė­ne­sius už mė­ne­si­nius bi­lie­tus mo­te­ris su­mo­ ka 127,5 li­to, vė­liau per tą pa­tį lai­ ko­tar­pį ji su­mo­kė­tų 165 li­tus.

Vienos kelionės viešuoju transportu kainos pasaulio miestuose* Karakasas, Venesuela, (metro,

Honkongas, Kinija, (tramvajus,

Kankūnas, Meksika, (autobusai)

Vilnius, Lietuva, (autobusai,

Santjagas, Čilė, (metro, autobu-

autobusai) 0,12–0,28

keltai) 0,26–0,39

0,49

troleibusai) apie 0,7

sai) 1–1,20

Kairas, Egiptas, (metro) 0,17

Buenos Airės, Argentina, (auto-

Taipėjus, Taivanas, (metro, auto-

Montevidėjas, Urugvajus, (auto-

Stambulas, Turkija, (tramvajus,

Delis, Indija, (metro) 0,18–0,66

busai, metro) 0,28–0,32

busai) 0,49–2,14

busai) 0,76

autobusai, metro, keltai) 1,03

La Pasas, Bolivija, (autobusas)

Pekinas, Kinija, (metro) 0,30

Bankokas, Tailandas, (antžemi-

Sofija, Bulgarija, (tramvajus, auto-

Lisabona, Portugalija, (tramvajus,

0,19–0,50

Dakaras, Senegalas, (autobusai)

nis traukinys, metro) 0,5–1,34

busai, metro) 0,80

autobusai, metro) 1,16–3,97

Kvala Lumpūras, Malaizija, (au-

0,31

Singapūras, Singapūras, (metro)

Puketas, Tailandas, (autobusai)

Naujasis Orleanas, JAV, (tramva-

tobusai) 0,22–0,76

Lima, Peru, (autobusai) 0,36–

0,61–1,53

0,83, 1,17

jus, autobusai) 1,25–1,5

Marakešas, Marokas, (autobusai)

0,64

Sankt Peterburgas, Rusija, (tram-

Maskva, Rusija, (metro) 0,84

Rio de Žaneiras, Brazilija, (metro,

0,24–0,61

Oklandas, Naujoji Zelandija, (au-

autobusai) 1,28–1,74

Meksikas, Meksika, (metro) 0,24

vajus, autobusai, metro) 0,61– 0,71

Krokuva, Lenkija, (autobusai,

tobusai, traukiniai) 0,38–1,38

tramvajus) 0,86

Budapeštas, Vengrija, (tramva-

Panama, Panama, (autobusai)

Makao,

Kartachena, Kolumbija, (autobu-

Seulas, Pietų Korėja, (metro, au-

jus, autobusai, metro) 1,28–2,32

tobusai) 0,89–1,77

Atėnai, Graikija, (tramvajus, auto-

Kinija,

0,25

0,41–0,83

Kitas, Ekvadoras, (autobusai)

Šanchajus,

0,25–0,35

0,45–1,35

(autobusai)

Kinija,

(metro)

sai) 0,64–0,80 Dubajus, Jungtiniai Arabų Emy-

ratai, (metro) 0,68–2,18

Praha, Čekija, (tramvajus, auto-

busai, metro) 1,37

busai, metro) 1–1,44

Madridas, Ispanija, (metro, auto-

3

šeštadienis, liepos 14, 2012

miestas

os, pi­ni­gi­nė – lie­tu­viš­ka to. Nuo rugp­jū­čio 15 d. 30 mi­nu­čių bi­lie­tas šiai žmo­nių gru­pei kai­nuos 1,25 li­to, 60 mi­nu­čių bi­lie­tas – 1,75 li­to. Bi­lie­tas, įsi­gy­tas iš vai­ruo­to­jo, kai­nuos 2 li­tus. Mė­ne­si­niai bi­lie­tai ati­tin­ka­mai brangs nuo 42,5 iki 55 li­tų. Sen­jo­rams, per­ko­pu­siems 70 me­tų ri­bą, bi­lie­tai brangs nuo 0,4 iki 0,5 li­to (30 mi­nu­čių) ir 0,7 li­ to (60 mi­nu­čių). Mė­ne­si­nio bi­lie­to kai­na pa­di­dės nuo 17 iki 22 li­tų.

Vy­kęs pavyzdys neįgy­ven­dintas

Klai­p ė­d os mies­to sa­v i­val­dy­ bės Mies­to ūkio ir ap­lin­ko­sau­ gos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Aud­rius Vaiš­vi­la sa­kė, kad sos­ti­nės idė­ ja nenau­ja, bet svar­bu, kaip ji įgy­ ven­di­na­ma at­si­žvel­giant į gy­ven­ to­jų in­te­re­sus. „Vil­nius no­ri pa­da­ry­ti šį tą pa­ na­š aus, kaip yra, pa­v yz­d žiui, Pra­ho­je ar Briu­se­ly­je. Ne­tu­rint ana­lo­giš­kos pa­tir­ties sun­ku vie­ na­reikš­miš­kai at­sa­ky­ti, ar tai bū­tų nau­din­ga Klai­pė­dos gy­ven­to­jams ir ar bus nau­din­ga vil­nie­čiams. Yra tam tik­ras pa­to­gu­mas, kad bus ga­ li­ma va­žiuo­ti ir tro­lei­bu­su, ir au­ to­bu­su. Aiš­ku, blo­gai, kai bend­ ra sis­te­ma brangs­ta ir kai­nos ky­la, di­dė­ja vi­so vie­šo­jo trans­por­to iš­ lai­dos. Ma­ny­čiau, kad ta vi­sa sis­ te­ma kaip tik tu­rė­tų bū­ti da­ro­ma, kad iš­lai­dos ma­žė­tų. Po me­tų ma­ ty­si­me, ko­kie nau­jos sis­te­mos re­ zul­ta­tai“, – sa­kė A.Vaiš­vi­la.

jau aki­vaiz­du, kad kai­nos di­dės, tik gal­būt ma­žiau, t. y. da­lį nuo­sto­ lio tu­rės deng­ti ne ke­lei­viai, o vi­ si mo­kes­čių mo­kė­to­jai per ne­tek­ tas įplau­kas iš PVM. Įdo­mu ir tai, kad sa­vi­val­dy­bė nu­ta­rė ne tik keis­ ti kai­nas, bet ir iš es­mės keis­ti pa­čią kai­no­da­rą, ma­tyt, tam, kad bent vi­zua­liai kas nors „pig­tų“ ir bū­ tų sun­kiau pa­ly­gin­ti“, – ste­bė­jo­si I.Ši­mo­ny­tė.

Vis­gi pa­klaus­ta, ar ir da­bar bent ret­kar­čiais ry­šis lip­ti į vie­šą­jį trans­ por­tą, mi­nist­rė sa­kė ir to­liau mie­ liau ei­sian­ti pės­čio­mis. „Vi­sa­d a dau­g iau vaikš­č io­jau pės­čio­mis, nei va­ži­nė­jau vie­šuo­ ju trans­por­tu, nes man įpras­tų marš­ru­tų at­stu­mai nė­ra neį­vei­ kia­mi ko­jo­mis. Pap­ras­tai bi­lie­ tą nu­si­pirk­da­vau tro­lei­bu­se, tai­gi net po „kai­nų re­for­mos“ jis kai­ nuos daug­maž tiek pat – 2,5 li­ to. Kiek vie­šuo­ju trans­por­tu rei­

990

li­tų

kainuos pats brangiausias viešojo trasporto bilietas 9 mėnesiams. nuo­lai­dų. Įvai­riuo­se Pran­cū­zi­jos, Če­ki­jos mies­tuo­se, po­ro­je Vo­kie­ ti­jos, at­ski­ruo­se Is­pa­ni­jos, Slo­vė­ ni­jos, Bel­gi­jos, Šve­di­jos, Es­ti­jos mies­tuo­se vie­ša­sis trans­por­tas yra ar­ba tam tik­rą pe­rio­dą bu­vo vi­sai ne­mo­ka­mas. Ka­li­for­ni­jo­je vie­ša­sis trans­por­tas ne­mo­ka­mas vi­siems, Niu­jor­ko Ol­ba­nio apy­gar­do­je – sen­jo­rams. Ne­mo­ka­mo ne­li­mi­

Kol mes su­ sior­ga­ni­ zuo­tu­me pa­si­prie­ šin­ti tam bran­gi­ni­ mui, tvar­ka se­niai bū­ tų nu­spręs­ ta ir pa­tvir­ ti­na.

I.Ši­mo­ny­tė: pės­čio­mis ge­riau

i­syk­lė, kai už­tru­kus ne dėl sa­vo kal­tės Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Da­bar ga­lio­jan­tis vien­kar­ti­nis au­to­bu­so ar tro­lei­bu­so bi­lie­tas su 50 pro­c. nuo­lai­da ir bi­lie­tas pen­ si­nin­kams iki 70 me­tų kai­nuo­ja 1 li­tą, par­duo­da­mas au­to­bu­so ar­ ba tro­lei­bu­so vai­ruo­to­jo – 1,25 li­

Nuomonės

Fi­nan­sų mi­nist­rė Ing­ri­da Ši­mo­ny­tė „Vil­niaus die­nai“ tvir­ti­no Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės veiks­mus ver­ti­nan­ ti skep­tiš­kai. Anot jos, tiek nau­ja trans­por­to tvar­ka bran­gi­nant bi­ lie­tus, tiek iš Sei­mo iš­si­rei­ka­lau­ta 9 pro­c. PVM leng­va­ta trans­por­tui reiš­kia vie­na: mo­kė­ti dau­giau tu­ rės var­to­to­jai. „Kad ir kaip žiū­rė­tum, – ar bran­ gi­na­mi bi­lie­tai, ar ski­ria­ma do­ta­ci­ja nuo­sto­liams kom­pen­suo­ti, ar da­ lis nuo­sto­lio pa­den­gia­ma iš PVM leng­va­tos, – vi­sais at­ve­jais naš­ta per­ke­lia­ma gy­ven­to­jams, tik vie­nu at­ve­ju (per kai­nas) tie­sio­giai, o ki­ tu – pa­slėp­tai, nes jo­kių ki­tų lė­šų, iš ku­rių fi­nan­suo­ja­mos do­ta­ci­jos ar mo­kes­čių leng­va­tos, tie­siog nė­ra“, – paaiš­ki­no mi­nist­rė.

Anot jos, sa­vi­val­dy­bės trans­ por­to įmo­nei pa­ti­riant vis di­des­ nių nuo­sto­lių, bu­vo tik lai­ko klau­ si­mas, ka­da bi­lie­tų kai­nos kils. „Nors bu­vo tei­gian­čių, kad priė­ mus PVM leng­va­tą kai­nos ma­žės,

Sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos po­sė­džiuo­se spren­džiant bi­lie­tų kai­nų kei­ti­mo klau­si­mą, A.Zuo­kas ne kar­tą kaip ar­gu­men­tą skel­bė, esą Vil­nius yra be­ne vie­nin­te­lis mies­tas Eu­ro­po­je, tai­kan­tis nuo­lai­dų vie­šo­jo trans­ por­to bi­lie­tams. Ta­čiau iš tie­sų Eu­ro­pos mies­tuo­se ne tik tai­ko­ma

tuo­to ke­lia­vi­mo pa­sas kai kur su­ tei­kia­mas stu­den­tams, sen­jo­rams, vai­kams, trans­por­to sis­te­mos dar­ buo­to­jams, fi­ziš­kai ar­ba pro­tiš­kai neį­ga­liems žmo­nėms. Be­je, įdo­ miau­sia, kad per eko­no­mi­kos kri­zę dėl ypa­tin­gos fi­nan­si­nės draus­mės vie­na ge­riau­siai Eu­ro­po­je at­si­lai­ kiu­sių – Es­ti­ja – svars­to ga­li­my­bę Ta­li­ne trans­por­tą pa­da­ry­ti ne­mo­ ka­mą. Ta­li­no ta­ry­bos na­riai ti­ki­no, jog vi­siš­kai įma­no­ma, kad jau nuo 2013 m. jų sos­ti­nė taps pir­mo­ji Eu­ ro­po­je, kur žmo­nės va­ži­nės nemo­ kamai.

Ele­na ir Vy­gin­tas Apie kai­nų po­ky­čius dar nie­ko ne­ži­ no­me, ne­si­gi­li­no­me. Iki šios va­sa­ros va­ži­nė­jo­me su nuo­lai­do­mis, pir­ko­ me nuo­la­ti­nius bi­lie­tus, o da­bar jau teks pirk­ti bi­lie­tus už vi­są kai­ną.

Vi­li­ja Rei­kės dau­giau mo­kė­ti. Dau­giau man nie­kas ne­pa­si­keis, kaip pirk­da­ vau mė­ne­siui bi­lie­tus, taip ir pirk­siu, va­ži­nė­ju kiek­vie­ną die­ną. Esu pen­ si­nin­kė, anks­čiau mė­ne­si­nis bi­lie­tas man kai­nuo­da­vo 42,5 li­to, o da­bar kai­nuos 55 li­tus. Ne­sup­ran­tu aš dar iki ga­lo tos sis­te­mos, sun­ku man...

Ano­ni­mas Gir­dė­jau, kad kei­sis kai­nos. Ko­kie čia po­ky­čiai va­ži­nė­jant to­kiais tro­lei­bu­ sais? Gy­ve­nu Vo­kie­ti­jo­je, at­va­žia­vau į Vil­nių ir bu­vau ne­ma­lo­niai nu­ste­ bin­tas, ko­kio ly­gio vie­ša­sis trans­por­ tas. Ga­li­ma mo­kė­ti ir 2, ir 2,5, ir net 3 li­tus, bet va­ži­nė­ti ati­tin­ka­mos ko­ky­ bės trans­por­tu. Ma­no nuo­mo­ne, čia kai­na tik­rai neatitinka ko­ky­bės.

Sko­los ir leng­va­tos

kės va­žiuo­ti atei­ty­je, už tiek ir teks mo­kė­ti sa­vi­val­dy­bės nu­sta­ ty­tą kai­ną, tik­rai zui­kiu ne­va­žiuo­ siu“, – su šyp­se­na at­sa­kė fi­nan­ sų mi­nist­rė.

Me­ras ku­ria mi­tą

Nu­ma­to­ma, kad iš Vil­niaus mies­ to sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to bus rei­ ka­lin­ga pre­li­mi­na­ri me­ti­nė 88,906 mln. li­tų su­ma kom­pen­suo­ti siū­lo­ miems nau­jiems bi­lie­tams su 50 ir 80 pro­c. nuo­lai­da, tai yra 3,205 mln. li­tų dau­giau nei da­bar (85,701 mln. li­tų). Ta­čiau išau­gu­sios bend­ro­vės „Vil­niaus vie­ša­sis trans­por­tas“ pa­ ja­mos leis­tų 6,62 mln. li­tų su­ma­žin­ ti sa­vi­val­dy­bės lė­šų ve­žė­jų nuo­sto­ liams kom­pen­suo­ti po­rei­kį.

Vil­n iaus pro­fe­si­nės są­jun­gos „So­ li­da­ru­mas“ duo­me­ni­mis, „Vil­niaus vie­ša­sis trans­por­tas“ įvai­riems tie­ kė­jams vė­luo­ja su­mo­kė­t i 15 mln. li­ tų, bend­ro­vės sko­la Mo­kes­čių ins­ pek­ci­jai sie­k ia apie 50 mln. li­tų.

busai) 1,37

Nica, Prancūzija, (autobusai) 1,58

Sidnėjus, Australija, (metro, auto­

Vankuveris, Kanada, (antžeminis

jus, autobusai, metro) 3,29–6,58

Monakas, Monakas, (autobusai)

Tel Avivas, Izraelis, (autobusai)

busai) 1,96–3,24

geležinkelis, autobusai) 2,48

Amsterdamas,

1,37

1,58

San Fransiskas, JAV, (tramvajus,

Reikjavikas, Islandija, (autobu­

Nyderlandai, (tramvajus, autobusai, metro) 3,56

Roma, Italija, (tramvajus, autobu­

Briugė, Belgija, (autobusai) 1,64–

autobusai, metro) 2,00

sai) 2,50

Melburnas, Australija, (tramvajus,

sai, metro) 1,37

2,74

Majamis, JAV, (autobusai) 2

Stokholmas, Švedija, (tramvajus,

autobusai) 3,63

Talinas, Estija, (autobusai, tram­

Florencija, Italija, (autobusai) 1,64

Honolulu, JAV, (autobusai) 2,25

autobusai, metro) 2,61–8,7

Ciurichas, Šveicarija, (autobusai,

vajus) 1,39–1,74

Berlynas, Vokietija, (tramvajus,

Niujorkas, JAV, (metro, autobu­

Monrealis, Kanada, (metro, auto­

tramvajus, traukiniai) 4,08

Dubrovnikas, Kroatija, (autobu­

autobusai, metro) 1,78–2,88

sai) 2,25

busai) 2,72

Kopenhaga, Danija, (metro, auto­

sai) 1,48–1,85

Zagrebas, Kroatija, (autobusai,

Briuselis, Belgija, (metro, autobu­

Londonas, Anglija, (metro, auto­

busai) 4,20

Los Andželas, JAV, (autobusai,

tramvajus, taukiniai) 1,85

sai) 2,33–2,74

busai, tramvajus) 2,9–9,68

Oslas, Norvegija, (tramvajus, au­

metro) 1,50

Barselona, Ispanija, (tramvajus,

Paryžius, Prancūzija, (metro)

Torontas, Kanada, (metro, tram­

tobusai, metro, keltai) 4,34–6,68

Čikaga, JAV, (metro, autobusai)

autobusai, metro) 1,92

2,33

vajus, autobusai) 2,97

Venecija, Italija, (vandens auto­

1,54–1,73

Tokijas, Japonija, (metro) 1,93–2,29

Golvėjus, Airija, (autobusai) 2,47

Viena, Austrija, (metro, tramva­

busai) 8,90

Edinburgas, Škotija, (autobusai)

Helsinkis, Suomija, (tramvajus,

jus, autobusai) 3,01

1,94

autobusai, metro) 2,47–3,42

*2011 m. pradžios duomenys JAV doleriais pagal viešojo transporto kainą

Dublinas, Airija, (tramvajus, auto­

busai) 1,58–2,47

Miunchenas, Vokietija, (tramva­

4

šeštadienis, liepos 14, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Tro­lei­bu­sus pa­keis sau­le šil­do­mi na­mai Va­kar Prie­nuo­se ap­si­lan­kęs Vil­ niaus me­ras Ar­tū­ras Zuo­kas pa­ žė­rė ir dau­giau per­lų: anot jo, jau po de­šimt­me­čio sos­ti­nė­je ne­liks au­to­bu­sų, sau­lės ener­gi­ja šil­do­mi dau­gia­bu­čiai taps kas­die­ny­be, o Vil­nius yra di­des­nis už Bar­se­lo­ ną ir Pa­ry­žių.

Jau se­niai po­li­to­lo­gai, eko­no­mis­ tai ir net pa­tys po­li­ti­kai ste­bi­ si Vil­niaus me­ro verž­lio­mis idė­ jo­mis. Šį­kart sos­ti­nės me­ras sa­vo iš­min­tį bei pro­gno­zes sė­jo Prie­ nuo­se, Har­mo­ni­za­vi­mo par­ke, kur vy­ko Pa­sau­lio lie­tu­vių jau­ni­ mo su­si­ti­ki­mas.

Anot jo, Vil­niu­je po de­šimt­me­ čio grei­čiau­siai ne­liks tro­lei­bu­sų ir iš­dygs vi­sas sau­lės ener­gi­ja šil­ do­mų dau­gia­bu­čių kvar­ta­las. „Per ar­ti­miau­sius de­šimt me­ tų mes iš­kel­din­si­me tro­lei­bu­sus iš Vil­niaus ir pa­kei­si­me tram­va­ju­ mi bei eko­lo­giš­kais au­to­bu­sais“, – penk­ta­die­nį Pa­sau­lio lie­tu­vių jau­ni­mo su­si­ti­ki­mo dis­ku­si­jo­ je sa­kė A.Zuo­kas. Vil­niaus me­ras taip pat tvir­ti­no, kad ša­lies sos­ti­ nės plo­tas dau­giau ne­di­dės. „Vil­nius yra ke­tu­ris kar­tus di­ des­nis už Pa­ry­žių, Bar­se­lo­ną, nes plėt­ra bu­vo ne­tva­ri, vi­si sta­tė kur no­ri“, – tei­gė A.Zuo­kas. Pa­sak jo, dėl to mies­to vie­šo­jo trans­por­to sis­te­ma vei­kia nee­fek­ty­viai, nes Vil­niu­je yra per ma­žas gy­ven­to­ jų tan­ku­mas. „Dėl to va­žiuo­ja trans­por­tas, kur be­veik ne­gy­ve­na žmo­nių“, – sa­kė me­ras.

Me­ras tvir­ti­no, kad gy­ven­to­ jų tan­ku­mą di­din­ti bus ban­do­ma pra­mo­ni­nius mies­to ra­jo­nus pa­ ver­čiant gy­ve­na­mai­siais. A.Zuo­ kas sa­kė, kad no­ri sta­ty­ti nuo­mo­ ja­mų bu­tų kvar­ta­lą, ku­ris pa­ts sau ga­min­tų ener­gi­ją.

„No­ri­me sta­ty­ti aš­tuo­nių na­mų blo­ką nuo­mo­ja­mų būs­tų, ir tie pa­sta­tai be­veik ne­nau­dos ener­ gi­jos, ga­min­sis ener­gi­ją, šil­dy­sis nau­do­da­mi sau­lės ener­gi­ją, vė­ ją“, – sa­kė A.Zuo­kas.

Meras taip pat ti­ki­no, kad tarp ar­ti­miau­sių mies­to plėt­ros pla­ nų yra sie­kis vi­siš­kai re­no­vuo­ti Žir­mū­nų ir Nau­ji­nin­kų mik­ro­ra­ jo­nuo­se bei Sa­va­no­rių pro­spek­te esan­čius dau­gia­bu­čius.

VD inf.

Fan­t a­z i­j a: vie­n a

di­d žiau­s ių A.Zuo­ko uto­pi­nių idė­jų – met­ ro Vil­niu­je – kaip ir dau­ge­lis, bu­vo pa­mirš­ta jau ne­tru­kus. Ją pa­kei­tė tram­va­jaus idė­ja.

Krikš­ty­nos bai­gė­si li­go­ni­nė­je Vil­niaus vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ras pra­ne­šė apie de­vy­nis as­ me­nis, įta­ria­mus ap­si­rgus bak­ te­ri­ne žar­ny­no in­fek­ci­ja po vai­ šių krikš­ty­nų po­bū­vy­je res­to­ra­ ne „Li­vin“.

Vi­si su­si­rgę as­me­nys ki­tą die­ną po po­bū­vio krei­pė­si į me­di­ci­nos įstai­gas dėl karš­čia­vi­mo, vi­du­ria­ vi­mo, py­ki­ni­mo, vė­mi­mo, silp­ nu­mo ir rau­me­nų skaus­mų. Ke­ tu­riems jų nu­sta­ty­tos bak­te­ri­jos Sal­mo­nel­la en­te­ri­ti­dis.

Vil­niaus vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos ins­pek­ to­riai ne­dels­da­mi pa­tik­ri­no Per­ kūn­kie­mio g. 5 esan­tį res­to­ra­ną „Li­vin“, pri­klau­san­tį bend­ro­vei „BJ Com­pa­ny“.

Tik­ri­nant nu­sta­ty­ti bend­ri hi­ gie­nos rei­ka­la­vi­mų pa­žei­di­mai: mais­to tvar­ky­mo pa­tal­po­je trū­ ko tvar­kos, bu­vo lai­ko­mi pa­ša­li­ niai daik­tai, mais­to pro­duk­tai bu­ vo lai­ko­mi ne pa­gal rei­ka­la­vi­mus – šal­dik­ly­je, kar­tu su šal­dy­to­mis dar­žo­vė­mis bu­vo lai­ko­mi val­go­ mie­ji le­dai ir uti­li­zuo­ti skir­ti ne­ ko­ky­biš­ki mais­to pro­duk­tai.

Ne­bu­vo pa­teik­ti ke­lių res­to­ra­ ne ga­mi­na­mų pa­tie­ka­lų tech­no­ lo­gi­niai ap­ra­šy­mai, ras­ta duo­nos ga­mi­nių, ku­rių tin­ka­mu­mo var­ to­ti ter­mi­nas pa­si­bai­gęs.

Nus­ta­ty­ta, kad po­bū­vio už­ sa­ko­vai res­to­ra­ne sve­čius vai­ši­ no at­si­neš­ti­niu sa­vos ga­my­bos tor­tu.

Bu­vo paim­ti plo­vi­nių mė­gi­niai nuo ga­my­bos in­ven­to­riaus ir in­ dų, skir­tų sta­lui ser­vi­ruo­ti per po­bū­vius, ir pri­sta­ty­ti iš­tir­ti į Na­ cio­na­li­nio mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos ri­zi­kos ver­ti­ni­mo ins­ti­tu­to la­bo­ ra­to­ri­ją.

Vil­niaus vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos spren­di­ mu res­to­ra­no „Li­vin“ veik­la lai­ ki­nai su­stab­dy­ta. Bend­ro­vės „BJ Com­pa­ny“ ad­mi­nist­ra­ci­jai nu­ ro­dy­ta res­to­ra­no „Li­vin“ mais­ to tvar­ky­mo pa­tal­pas iš­plau­ti ir de­zin­fe­kuo­ti, už­draus­ta nau­do­ti ne­ko­ky­biš­kus pro­duk­tus (iš vi­ so 7 kg), ku­rių tin­ka­mu­mo var­to­ ti ter­mi­nas pa­si­bai­gęs. Dvi res­to­ ra­no vi­rė­jos nu­kreip­tos pa­si­da­ry­ti bak­te­rio­lo­gi­nius ty­ri­mus.

VD inf.

Po­pu­lis­ti­nis jau­kas – 1,5 kar­to di­des­nės al­gos Ką da­ry­ti, kad gy­ven­to­jų pa­ja­mos di­dė­tų? Vil­niaus me­ras Ar­ tū­ras Zuo­kas ti­ki­na, kad vi­du­ti­nis vil­nie­čių at­ly­gi­ni­mas 2020 m. ga­li bū­ti 5 tūkst. li­tų neats­kai­čius mo­kes­čių.

Rū­ta Gri­go­ly­tė

r.grigolyte@diena.lt

Tu­ri tap­ti įsi­pa­rei­go­ji­mu

A.Zuo­ko tei­gi­mu, sa­vi­val­dy­bei ty­ ri­mas nie­ko ne­kai­na­vo.

Pažadus koreguoja krizė

Anks­tes­niuo­se pla­nuo­se mi­nė­ti 6,4 tūkst. pra­puo­lė „dėl už­si­tę­su­sios eko­no­mi­nės kri­zės Lie­tu­vo­je“. „2002 m. pa­tvir­tin­ta­me Vil­niaus mies­to stra­te­gi­nia­me pla­ne bu­ vo nu­ma­ty­ta, kad 2020 m. vi­du­ti­ nis vil­nie­čio at­ly­gi­ni­mas sieks 6,4 tūkst. li­tų. Ta­čiau, at­si­žvel­giant į eks­per­tų skai­čia­vi­mus, la­biau ti­ kė­ti­na, kad dėl eko­no­mi­nės kri­zės įta­kos at­ly­gi­ni­mas ga­li siek­ti apie 5 tūkst. li­tų“, – pri­sta­ty­da­mas at­ lik­tą stu­di­ją kal­bė­jo Vil­niaus me­ ras A.Zuo­kas.

Tie­sa, ir šis pla­nas stu­di­jo­je įvar­ di­ja­mas kaip „op­ti­mis­ti­nis sce­na­ ri­jus“, o „ba­zi­nis sce­na­ri­jus“ dar ma­žes­nis – 3,5 tūkst. li­tų.

Ty­ri­mo at­lik­ti pa­kvies­tos bend­ ro­vės „Ernst & Young Bal­tic“ at­sto­ vas Li­nas Dič­pet­ris sa­kė, kad 2011 m. ga­le vi­du­ti­nis už­mo­kes­tis neats­ kai­čius mo­kes­čių bu­vo 2,5 tūkst. li­ tų. Di­džiau­sią įta­ką vi­du­ti­niam at­ ly­gi­ni­mui kil­ti, pa­sak spe­cia­lis­to, tu­rė­tų di­dė­jan­tis mi­ni­ma­lus at­ly­ gi­ni­mas, vi­du­ti­nis kai­nų ly­gis.

Taip pat di­de­lių bend­ro­vių pri­ trau­ki­mas į Vil­nių, Vil­niaus ir Kau­ no dvi­mies­čio idė­ja, dar­bo rin­kos si­tua­ci­jos po­ky­čiai ša­ly­je. Tei­gia­ mą įta­ką at­ly­gi­ni­mui di­dė­ti tu­rė­tų ir di­des­nė imig­ra­ci­ja į mies­tą, me­ di­ci­ni­nis, kul­tū­ri­nis, kon­fe­ren­ci­ nis tu­riz­mas. Be to, kon­sul­tan­tas re­ko­men­duo­tų iš­nau­do­ti vi­sas at­ si­nau­ji­nan­čių ener­gi­jos iš­tek­lių ga­ li­my­bes, di­din­ti pa­čios sa­vi­val­dy­ bės veik­los efek­ty­vu­mą. „Še­šė­li­nė eko­no­mi­ka, at­ly­gi­ni­ mai vis dar su­da­ro di­de­lį pro­cen­ tą, dėl to rei­kės įdė­ti daug pas­ tan­gų jam su­ma­žin­ti“, – sa­kė A.Zuo­kas.

Artūras Zuo­kas:

Ty­ri­mas ir siū­ly­ mai tu­rė­tų tap­ti „ju­ ri­di­niu do­ku­men­tu“ ir pla­nas tu­rė­tų bū­ ti vyk­do­mas ne­prik­ lau­so­mai nuo val­ džių sa­vi­val­dy­bė­je kai­tos.

Šios idė­jos, ku­rias ir be spe­cia­ laus iš­si­la­vi­ni­mo pa­siū­ly­tų daž­nas vil­nie­tis, pa­sak me­ro, ty­ri­me yra konk­re­ti­zuo­tos, nu­ma­ty­tos prie­ mo­nės tiks­lui pa­siek­ti. „Ty­ri­mas ir siū­ly­mai tu­rė­tų tap­ ti „ju­ri­di­niu do­ku­men­tu“ ir pla­ nas tu­rė­tų bū­ti vyk­do­mas ne­prik­ lau­so­mai nuo val­džių sa­vi­val­dy­bė­je kai­tos“, – tei­gė me­ras pa­klaus­tas, ar šie pa­ža­dai nė­ra tik lai­ko­tar­pio prieš rin­ki­mus re­to­ri­ka.

R.Kuo­dis: ne me­rams al­gas ža­dė­ti

Lie­tu­vos ban­ko val­dy­bos pir­mi­ nin­ko pa­va­duo­to­jas eko­no­mis­tas

Rai­mon­das Kuo­dis sa­kė, kad pa­ na­šūs po­li­ti­kų pa­ža­dai yra pa­to­gūs dėl vie­šų­jų ry­šių, bet tik­rai ne­ža­vūs eti­kos at­žvil­giu. „La­bai leng­vai po­li­ti­kai įsi­ve­lia į lenk­ty­nes, ku­ris di­des­nį at­ly­gi­ni­ mą pa­ža­dės. Ne me­rai mums ski­ ria al­gas. Kai rea­liais dar­bais po­li­ ti­kai ne­be­pat­rau­kia mū­sų dė­me­sio, tuo­met pa­ža­da di­des­nes al­gas“, – ko­men­ta­vo R.Kuo­dis.

Mak­roe­ko­no­mi­nės po­li­ti­kos ir vie­šo­sios eko­no­mi­kos eks­per­tas sa­kė, kad ge­ra val­džia ga­li sa­vo mies­tie­čiams šiek tiek pa­ge­rin­ ti bui­tį, ta­čiau tai ga­li bū­ti la­biau su­s i­j ę su inf­rast­r uk­t ū­ros dar­ bais. „Čia mes ma­to­me keis­tus da­ly­ kus. Sta­to­mas via­du­kas iš Ge­le­ži­ nio Vil­ko į A.Goš­tau­to gat­vę, kai nie­kam net ne­šau­tų į gal­vą, kad ten yra di­de­lė pro­ble­ma. Pro­tin­ gas me­ras per­kel­tų tą via­du­ką į, pa­vyz­džiui, Šeš­ki­nės kal­no pa­ pė­dę. Tai bū­tų rea­les­nis ge­ra­no­ riš­kos mies­to val­d žios in­d ė­l is.

Da­ro­mi kaž­ko­kie pro­jek­tai, ko­ ne ne­pa­si­tel­kus ana­li­zių, ku­rios pa­ro­dy­tų, nuo ko rei­kė­tų pra­dė­ti spręs­ti pro­ble­mas... Tuo­met be­ lie­ka šne­kė­ti da­ly­kus, ku­rie ne­ su­s i­j ę“, – apie at­b u­l ą Vil­n iaus val­džios dar­bą pa­sa­ko­jo eko­no­ mis­tas.

R.Kuo­džio tei­gi­mu, kal­bos apie di­de­lį še­šė­lį dar­bo sri­ty­je sos­ti­nė­je – vi­sai ne­ži­nia kuo grįs­tos. „Prie­šin­gai. Vil­niu­je yra kon­ cent­r uo­tos vie­š o­s ios įstai­gos, ku­r io­s e še­š ė­l io nė­ra: mo­k yk­ los, li­go­ni­nės, ki­ta. Šios įstai­gos neuž­sii­ma to­kiais da­ly­kais. Še­šė­ li­nė eko­no­mi­ka su­kon­cent­ruo­ta ma­žuo­se mies­te­liuo­se, kai­muo­ se, kur nė­ra tiek daug akių ir au­ sų, ku­rios ga­lė­tų iš­duo­ti“, – aiš­ ki­no R.Kuo­dis.

Tikrovė: A.Zuoko rinkimų pažadai keičiasi su gyvenimu – dar prieš pusantrų metų garantavęs, kad viduti-

nis vilniečio atlyginimas 2020-aisiais pasieks 6400 litų, dabar jis apsiriboja ir 5000 litų.

5

šeštadienis, liepos 14, 2012

8p.

miestas

Sociologas: Seimo rinkimai gali priminti 1992-uosius.

Ka­riš­kiai štur­ma­vo Ge­di­mi­no kal­ną Va­kar vil­nie­čiai ga­lė­jo iš­vys­ti neįp­ ras­tą vaiz­dą – ant Ge­di­mi­no kal­no bū­ria­vo­si uni­for­muo­ti ka­riš­kiai.

Pra­neš­ta, jog tai – bend­ros Lie­tu­ vos ir JAV spe­cia­lių­jų ope­ra­ci­jų pa­jė­gų pra­ty­bos.

Pa­ra­ly­žius: iš dar­bo vyks­tan­tys vai­ruo­to­jai dėl sos­ti­nės gat­ves už­lie­ju­sio vandens stri­go grūs­ty­se.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Nuos­to­lius dėl liū­ties skai­čiuo­ja tūks­tan­čiais Ket­vir­ta­die­nio va­ ka­re sos­ti­nė­je praū­ žu­si liū­tis ne tik kiau­rai per­mer­kė praei­vius, bet ir už­ tvin­dė ka­vi­nių rū­ sius. Se­na­mies­čio vers­li­nin­kai ir gy­ ven­to­jai jau skai­ čiuo­ja mil­ži­niš­kus nuo­sto­lius.

Ne­ti­kė­tu­mas: vai­ruo­to­ja spė­jo iš­trūk­ti iš au­to­mo­bi­lio, kai jį pa­si­glem­

žė vi­du­ry gat­vės at­si­vė­ru­si smeg­duo­bė.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

La­biau­siai nuo ket­vir­ta­die­nio pa­ va­ka­re už­klu­pu­sios liū­ties nu­ken­ tė­jo sos­ti­nės se­na­mies­čio pus­rū­ sių sa­vi­nin­kai. Van­duo juos sė­mė ne tik pro du­ris, bet ir pro ka­na­ li­za­ci­ją.

Ne vie­ną tūks­tan­tį li­tų nuo­sto­ lių liū­tis pa­da­rė Pi­lies gat­vė­je vei­ kian­čiai ke­ba­bi­nei „Eu­ro Do­ner“.

Už­lie­tos pus­rū­sy­je esan­čios mai­ ti­ni­mo įstai­gos pa­tal­pos, o stip­ ri van­dens sro­vė nu­pluk­dė lau­ko bal­dus.

Ki­to­je mies­to pu­s ė­je – Ši­ lo gat­v ė­je – sti­c hi­jos neat­l ai­ kė ke­lio dan­ga. Dau­ge­lį me­tų po stip­res­nės liū­ties vis įlinks­tan­tis as­fal­tas šį­kart pa­si­glem­žė au­to­

mo­bi­lį. Tie­sa, pa­čiai vai­ruo­to­jai pa­vy­ko iš­si­gel­bė­ti. Ji iš au­to­mo­ bi­lio iš­li­po, kai į smeg­duo­bę te­ bu­vo pa­te­kęs trans­por­to prie­ mo­nės ra­tas.

Ta­čiau tiek „Vil­niaus die­nos“ kal­bin­ti drau­di­kai, tiek at­sa­kin­gos tar­ny­bos nu­tei­kė džiu­giai: ži­nant, ko­kia stip­ri bu­vo liū­tis, ne­lai­min­ gų at­si­ti­ki­mų už­fik­suo­ta palygin­ ti ma­žai.

Vil­niaus ap­skri­ties prieš­gais­ri­ nės gel­bė­ji­mo val­dy­bos vir­ši­nin­ kas Ri­man­tas Ste­po­na­vi­čius tei­gė, kad iš­kvie­ti­mas dėl Ši­lo gat­vė­ je pra­sme­gu­sio au­to­mo­bi­lio bu­ vo tur­būt reikš­min­giau­sias pa­ros įvy­kis. „Dau­giau to­kių rim­tų iš­kvie­ti­ mų Vil­niu­je per pa­sta­rą­ją pa­rą ne­ bu­vo“, – tei­gė R.Ste­po­na­vi­čius.

Skai­ty­to­jo nuo­tr.

Tą pa­tį dien­raš­čiui pa­tvir­ti­ no ir Bend­ra­sis pa­gal­bos cent­ras (BPC). „Reikš­min­gų įvy­kių tik­rai ne­bu­ vo. Sa­ky­čiau, kad tai įpras­ta die­na.

Bu­vo ke­li pra­ne­ši­mai iš Klai­pė­dos, bet tik­rai ne dėl pa­čių di­džiau­sių įvy­kių“, – tei­gė BPC at­sto­vė.

Drau­di­mo bend­ro­vės „PZU Lie­ tu­va“ Ko­mu­ni­ka­ci­jos sky­riaus va­ do­vė Jo­vi­ta Aukš­tuo­ly­tė-Min­ de­rie­nė tei­gė, kad po praė­ju­sios nak­ties dėl ža­los at­ly­gi­ni­mo kol kas krei­pė­si tik vie­na įmo­nė, nors nea­ be­jo­ja­ma, kad ža­los tu­rė­jo pa­tir­ti ir dau­giau as­me­nų bei įstai­gų. „Mū­sų spe­cia­lis­tai jau nu­va­žia­ vo į vie­ną įmo­nę, ku­rios rū­sys per liū­tį bu­vo už­lie­tas. Dau­giau krei­ pi­mų­si kol kas ne­tu­ri­me“, – tei­gė pa­šne­ko­vė.

Lie­tu­vos spe­cia­lių ope­ra­ci­jų (SOP) ir ka­ri­nių oro pa­jė­gų (KOP) at­sto­vai su ko­le­go­mis iš Jung­ti­nių Vals­ti­jų Pen­sil­va­ni­jos na­cio­na­li­nės gvar­di­ jos pa­sta­ro­sio­mis die­no­mis vyk­dė bend­ras pra­ty­bas, per ku­rias nuo Vil­niaus cent­re esan­čio Ge­di­mi­ no pi­lies kal­no mies­to są­ly­go­mis to­bu­li­no įgū­džius vyk­dant ar­ti­mą pa­ra­mą iš oro.

Kaip pra­ne­šė Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja, per pra­ty­bas, vy­ku­sias nuo pir­ma­die­nio iki penk­ta­die­nio, bu­vo ug­do­mi oro ata­kos val­dy­mo gru­pių ka­rių įgū­džiai ir pro­ce­dū­ ros koor­di­nuo­jant or­lai­vių ant­že­ mi­nes ata­kas.

Pra­ty­bos vy­ko Lie­tu­vos ka­riuo­ me­nės Spe­cia­lių­jų ope­ra­ci­jų pa­jė­ gų ren­gi­mo cent­re, o jo­se da­ly­va­vo SOP ope­ra­to­riai, Ge­ne­ro­lo Ro­ mual­do Gied­rai­čio ar­ti­le­ri­jos ba­ ta­lio­no Oro ata­kos val­dy­mo gru­pės (OAVG) ka­riai, KOP pi­lo­tai ir du Pen­sil­va­ni­jos na­cio­na­li­nės gvar­di­ jos oro pa­ra­mos ope­ra­ci­jų es­kad­ro­ no at­sto­vai.

Oro ata­kos va­do­vų pra­ty­bos or­ ga­ni­zuo­ja­mos pa­si­tel­kiant iš JAV at­ga­ben­tus tak­ti­nius si­mu­lia­to­rius, nau­do­ja­mus ren­giant šios ša­lies ka­rius, ir už­siė­mi­mus vie­to­vė­je, ne­nau­do­jant rea­lių or­lai­vių. Sie­ kiant pra­ty­bas pa­vers­ti kiek įma­ no­ma rea­lis­tiš­kes­nė­mis, bu­vo pa­ si­telk­ti Lie­tu­vos KOP pi­lo­tai, ku­rie nau­do­da­mi kom­piu­te­ri­nį si­mu­ lia­to­rių val­do or­lai­vį, ata­kuo­jan­tį ant­že­mi­nį tai­ki­nį. Or­lai­vio pi­lo­tai

pa­lai­ky­da­mi ra­di­jo ry­šį su ant že­ mės esan­čio­mis oro ata­kos val­dy­ mo gru­pė­mis si­mu­lia­to­riu­je tu­rė­ jo nu­sta­ty­ti ir su­nai­kin­ti nu­ro­dy­tus tai­ki­nius. „Da­ly­vau­jant or­lai­vių pi­lo­tams mes tu­ri­me pui­kią pro­gą tre­ni­ruo­ti tiek ant že­mės esan­čius ka­rius, tiek pi­lo­tus. Po to­kių jung­ti­nių pra­ty­ bų pi­lo­tai ir OAVG ge­riau su­pran­ ta vie­ni ki­tus ir kiek­vie­no vyk­do­ mas už­duo­tis“, – tvir­ti­no pra­ty­bų inst­ruk­to­rius iš JAV ser­žan­tas ma­ jo­ras Scot­tas Bal­las.

VD inf.

Pa­si­ren­gi­mas: Lie­tu­vos ir JAV

ka­riš­kiai ne­tra­di­ci­nes pra­ty­bas ant Ge­di­mi­no kal­no vyk­dė gink­ luo­ti tik kom­piu­te­ri­ne įran­ga.

Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos nuo­tr.

6

ŠeštADIENIS, liepos 14, 2012

tema

Tau­ro na­me su­gy­ve­no ir di­si­den

Ko ge­ro, nie­kas ge­riau 1 ne­galėtų pa­pa­sa­ko­ti apie namą nei jo gy­ven­to­jai ar­ba tie, ku­

dentė poe­to Osi­po Man­delš­ta­mo našlė Na­dež­da Man­delš­tam. Už­ suk­da­vo į šiuos na­mus ir poetė Sa­ lomė­ja Nėris. Čia gy­ve­no fi­lo­so­fas Eu­ge­ni­jus Meš­kaus­kas, ope­ros re­ ži­sie­rius An­ta­nas Zau­ka, ra­šy­to­jas Ka­zys Bo­ru­ta su mu­zi­ke Jad­vy­ga Čiur­lio­ny­te.

rie rūpi­na­si jo is­to­ri­jos iš­sau­go­ji­ mu.

Vla­das Tur­či­na­vi­čius dau­giau nei de­šimt metų iš eilės pa­si­tin­ka kiek­vieną nu­spren­dusį su­si­pa­žin­ ti su V.Krėvės gy­ve­ni­mu. Aukš­tu aukš­čiau apie pa­sku­ti­nius 20 lie­ tu­vių li­te­ratū­ros kla­si­ko V.My­ ko­lai­čio-Pu­ti­no Vil­niu­je pra­leis­ tus me­tus pa­si­ren­gu­si pa­pa­sa­ko­ti Ra­munė Šo­rienė. Šian­dien abu šie žmonės – dien­raš­čio pa­šne­ko­vai.

Sukrėtė ka­li­nių vaiz­das

Priėmė Kau­no pro­fesūrą

1938 m. ži­no­mo tar­pu­ka­rio Len­ ki­jos ar­chi­tek­to Mozės Cho­le­mo su­pro­jek­tuo­tas na­mas turė­jo būti nau­do­ja­mas nuo­mai. Ta­čiau Lie­ tu­vai su­si­grąži­nus Vil­nių ta­po pa­ sto­ge į sos­tinę iš Kau­no at­vy­ku­siai pro­fesū­rai. Be­maž pir­maisiais šio aš­tuo­nių butų dau­gia­bu­čio gy­ven­ to­jais ta­po to me­to švie­suo­liai. „Ant­ra­m e aukš­te įsikūrė V.Krėvė, virš jo – B.Sruo­ga. Ap­si­ gy­ve­no My­ko­las Bir­žiš­ka, is­to­ri­kas K.Jab­lons­kis, Vy­tau­tas Lands­ber­ gis-Žem­kal­nis, Geor­ges’as Ma­to­ re, o štai V.My­ko­lai­čiui-Pu­ti­nui vie­tos pri­trūko – jis įsikėlė į pa­ statą prie­šais“, – sa­vo pa­sa­ko­jimą pra­dėjo V.Tur­činavičius. Čia pat lyg pa­tvir­tin­da­mos pa­ šne­ko­vo žod­žius – gy­vos to lai­ko­ tar­pio liu­di­ninkės. Spe­cia­lios kė­ dės, ku­rio­se pa­to­giai įsi­taisę prie šach­matų len­tos su­sėsda­vo du neišs­ki­ria­mi bi­čiu­liai ir kai­my­nai – Vin­cas ir Ba­lys.

Pas­kir­tis: Lie­tu­vai at­ga­vus Vil­nių Tau­ro gatvės 10-aja­me na­me nu­

spręsta ap­gy­ven­din­ti iš Kau­no per­si­kėlu­sią uni­ver­si­te­to pro­fesūrą.

„B.Sruo­ga žais­da­vo ge­riau, ir pa­sa­ko­ja­ma, kad skųsda­vo­si, jog Vin­cas jį ap­gau­dinė­ja. Nors, ži­ no­ma, abu jie bu­vo ge­riau­si ir neišs­ki­ria­mi drau­gai, o V.Krėvė sa­ky­da­vo: „Ba­lys yra tik­ras ma­ no sie­los drau­gas“, – pri­si­minė V.Tur­či­na­vi­čius.

Iš­sau­go­jo uni­kalų ki­limą

Dar 3-io­jo de­šimt­me­čio pra­džio­ je V.Krėvė iš Ba­ku, Azer­baid­ža­no, at­si­ga­be­no rankų dar­bo per­si­šką ki­limą. Vo­kie­čių oku­pa­ci­jos me­ tais, kai bu­vo suim­tas ir į kon­cent­ ra­ci­jos sto­vyklą iš­vež­tas B.Sruo­ga, V.Krėvei, ku­ris taip pat bu­vo ieš­ ko­mas, te­ko per­si­ren­gus mo­te­ri­ mi bėgti, o na­me li­ko vi­sas ra­šy­ to­jo tur­tas.

„Jis ver­ti­no ir la­bai mylė­jo kny­ gas, bet, kai reikė­jo bėgti, pa­si­ėmė tik pa­čius bran­giau­sius da­ly­kus – ame­ri­kie­tišką spaus­di­ni­mo ma­ šinėlę „Ko­ro­na“ ir rank­raš­čius“, – kalbė­jo V.Tur­či­na­vi­čius.

Ki­li­mas taip pat li­ko kabė­ti ant sie­nos, bet jį iš­gelbė­jo tre­čia­me aukš­te gy­ve­nan­tys Kor­sa­kai. Jie taip pat bu­vo ge­ri V.Krėvės pa­ žįsta­mi, o Kor­sa­kienės dip­lo­ mi­nio dar­bo va­do­vas bu­vo pa­ts V.Krėvė. „Šio ki­li­mo is­to­ri­ja ypa­tin­ga. Jį iš se­ne­lių ga­vo ir iš­sau­go­jo vi­siems mums ži­no­ma ra­šy­to­ja ir ke­liau­to­ ja J.Iva­naus­kaitė, Kos­to Kor­sa­ko anūkė. Se­ne­lis iš­sau­go­jo ra­šy­to­jo ki­limą, o jau J.Iva­naus­kaitė prie­š par­duo­da­ma butą 1997 m. pa­li­ kimą per­davė mu­zie­jui“, – dėstė pa­šne­ko­vas.

Vie­ni­jo meilė Ry­tams

Kuk­lu­mas: bu­vu­sia­me kiem­sar­gio kam­barė­ly­je bu­vo ap­si­stojęs ir

No­be­lio tai­kos pre­mi­jos lau­rea­tas A.Sa­cha­ro­vas.

J.Iva­naus­kaitė – dar vie­na gar­ si šio na­mo gy­ven­to­ja. Po­ka­riu čia įsikė­lu­sio li­te­ratū­ro­lo­go K.Kor­sa­ko anūkė Tau­ro gatvės 10-aja­me na­ me pra­lei­do sa­vo vai­kystę. Ir nors V.Krėvės mo­te­ris čia jau ne­beuž­ ti­ko, ją su šiuo žmo­gu­mi sie­jo ne­ ma­žai da­lykų.

11 metų Azer­baid­ža­ne gy­venęs V.Krėvė la­bai domė­jo­si šios ša­lies pa­vel­du, rin­ko tau­to­saką, už­rašė ke­tu­rias Rytų ša­lių pa­sa­kas. „Abu jie bu­vo orien­ta­lis­tai, ne­ pap­ras­tai domė­jo­si Rytų kultū­ra.

O V.Krėvė – iš­vis vie­nas gar­siau­ sių Lie­tu­vos orien­ta­listų ir jo prie­š 100 metų pa­ra­šy­ta kny­ga „Prat­je­ ka­bu­da. Rytų pa­sa­kos“ iki šiol iš­ lie­ka la­bai ver­tin­gas liu­di­ji­mas“, – pa­brėžė V.Tur­či­na­vi­čius. Įsikūrė kiem­sar­gio kam­barė­ly­je

Bend­rystė: V.Krėvės ki­limą iki šių dienų iš­sau­go­jo gar­si šių laikų ra­

šy­to­ja J.Iva­naus­kaitė.

Dar vie­nas na­mo gy­ven­to­jas, nors ir sve­čio teisė­mis, – No­be­lio tai­ kos pre­mi­jos lau­rea­tas, žmo­gaus tei­sių gynė­jas A.Sa­cha­ro­vas. Ši­čia jis bu­vo ap­si­stojęs pas ma­žai kam ži­nomą Hel­sin­kio grupės narį, di­ si­dentą Ei­taną Fin­kelš­teiną. „Į šį bu­tuką įėji­mas iš lau­ko. Ka­ dai­se tai bu­vo pa­gal­binė pa­tal­pa, čia gy­ven­da­vo kiem­sar­gis. Vėliau įsi­ kėlė E.Fin­kelš­tei­nas. Įdo­mu tai, kad na­me šil­dy­mas bu­vo su­pro­jek­tuo­ tas taip, jog kūren­da­mas sa­vo būstą V.Krėvė su­šil­dy­da­vo ir šią pa­talpą.

O 1975 m., kai Vil­niu­je bu­vo tei­sia­ mas di­si­den­tas S.Ko­va­lio­vas, čia bu­vo at­vykęs ir ap­si­gy­venęs A.Sa­ cha­ro­vas“, – pa­sa­ko­jo R.Šo­rienė.

Be gar­saus žmo­gaus tei­sių gynė­ jo, čia lankė­si jo bend­ra­žygė, di­si­

„Ka­dai­se tai bu­vo la­bai ra­mi gat­ velė. Čia da­bar, gal dėl Min­dau­ go gatvė­je esan­čios „Ma­xi­mos“, ma­ši­nos zu­ja nuo ry­to iki va­ka­ro, o dar į kalną kil­da­mos sten­gia­si grei­čiau va­žiuo­ti, tad triukš­mo la­ bai daug. Vi­sai ki­taip anks­čiau bū­ ta, kai pro­fesū­ra gy­ve­no“, – sa­vo pa­sa­ko­jimą pra­dėjo R.Šo­rienė.

Ta­čiau po­ka­rio lai­ku ra­mybė bu­vo sąly­giš­ka. Mo­te­ris pa­pa­ sa­ko­jo, kad ne kartą stovė­da­mas prie lan­go V.My­ko­lai­tis-Pu­ti­nas ma­ty­da­vo ne tik med­žius ir gra­žią pie­velę, bet ir ke­liu iš KGB kalė­ ji­mo į stotį pėsčio­mis trau­kian­ čius ka­li­nius. „Šis vaiz­das jį la­bai su­krėsda­vo.

Am­ži­nin­kai pa­sa­ko­da­vo, kaip pa­ si­keis­da­vo jo vei­das, tap­da­vo toks rūstus, ta­ry­tum ak­me­ni­nis. Žmo­ gus la­bai krim­to­si dėl to, kas vyks­ ta“, – dėstė pa­šne­kovė.

B.Sruoga ver­ti­no ir la­bai mylė­jo kny­gas, bet, kai reikė­jo bėg­ ti, pa­si­ėmė tik bran­ giau­sius da­ly­kus – spaus­di­ni­mo ma­ šinėlę „Ko­ro­na“ ir rank­raš­čius.

Se­novės dva­sios ne­pra­ran­da

Šian­dien du iš aš­tuo­nių butų – mu­zie­jai, dar trijų gy­ven­to­jai nie­ kaip su di­din­ga sta­ti­nio praei­ti­ mi ne­su­siję. Bet yra ir to­kių, ku­rie čia pa­veldė­jo tėvų už­gy­ventą tur­ tą. Gar­saus gy­dy­to­jo Vy­tau­to Ba­ ro­no bu­te, esan­čia­me prie­šais V.Krėvės, gy­ve­na gy­dy­to­jo duktė su vy­ru, Lie­tu­vos mu­zi­kos ir teat­ ro aka­de­mi­jos pro­fe­so­riu­mi Eu­ge­ ni­ju­mi Ig­na­to­niu.

Na­me taip pat gy­ve­na is­to­ri­ko K.Jab­lons­kio vai­kai­tis. „Šiuo me­tu kaip tik tu­ri­me va­ do­vybės už­duotį su­rink­ti ir su­ si­ste­min­ti visą in­for­ma­ciją apie šia­me na­me gy­ve­nu­sius žmo­nes.

Ke­liuo­se bu­tuo­se šiuo me­tu gy­ve­ na nie­kaip su šio na­mo praei­ti­mi ne­su­siję žmonės, bent jau mes to ne­ži­no­me. Jie su mu­mis ne­bend­ rau­ja, į mūsų ren­gi­nius ne­vaikš­ to. Dau­ge­lis ir se­no­vi­nes kros­nis iš­sig­riovė. Juk čia bu­vo kros­ni­ nis šil­dy­mas iki 1964 m.“, – dės­ tė R.Šo­rienė.

Kros­nis šiuo me­tu yra li­ku­si tik dvie­juo­se bu­tuo­se – V.My­ko­lai­ čio-Pu­ti­no me­mo­ria­li­nia­me mu­ zie­ju­je ir pas vieną iš na­mo gy­ ven­tojų. „Šis žmo­gus taip pat kaip ir mes rūpi­na­si pa­vel­du. Jam rūpi bu­te viską iš­sau­go­ti, kaip bu­vo ka­dai­ se. Ir krosnį jis tvarkė­si. O šiaip elekt­ros ins­ta­lia­ci­ja, vamz­dy­nai – vis­kas čia veikė nuo 1938 m. Nau­ja įran­ga bu­vo įdieg­ta tik per­nai per re­montą“, – dėstė R.Šo­rienė.

Drau­g ystė: B.Sruo­ga skųsda­vo­s i,

Pa­rodų r And­re­jus Žu­kovs­kis

Va­sa­ra – lai­ko­tar­pis, kai mies­tas iš­tuštė­ja. Ne­be­dir­ba teat­rai, ma­žai pa­rodų, ta­čiau V.Krėvės mu­zie­ju­ je veik­los ne­trūksta. Šiuo me­tu čia atidarytos dvi pa­ro­dos.

Pris­tatė V.Krėvės dukrą

Prieš ke­lias die­nas Me­mo­ria­li­nia­ me mu­zie­ju­je-bu­te pra­si­dėjo pa­ro­ da, skir­ta V.Krėvės duk­rai Lo­re­tai La­to­nai­tei. Ant sta­liu­ko pa­sta­ty­ta nuo­trau­ka, ku­rio­je – de­vy­nio­lik­ metė L.La­to­naitė. Ap­link išdė­lio­ ta jos kūry­ba. Per­nai ana­pi­lin iš­ke­ lia­vu­si mo­te­ris šio­je žemė­je pa­li­ko ne­menką sa­vo pa­veldą. Jos pro­fe­si­ ja – akių gy­dy­to­ja, bet vėliau pra­ dėjo kur­ti. „Iš­leis­tos de­vy­nios jos kny­gos.

Tai fan­tas­ti­niai, is­to­ri­niai ap­sa­ky­

7

ŠeštADIENIS, liepos 14, 2012

tema

n­tai, ir par­ti­jos šu­lai

Vin­cas My­ko­lai­tis-Pu­ti­nas Gimė 1893 m., poe­t as, pro­z i­n in­k as, La­b iau­s iai ži­n o­m as jo ro­m a­n as dra­m a­t ur­g as, li­t e­r atū­r os moks­ „Al­t o­r ių šešė­l y“ bu­v o iš­v ers­t as į li­n in­k as, pro­f e­s o­r ius, vie­n as žy­ aš­t uo­n ias už­s ie­n io kal­b as. Mirė miau­s ių XX a. lie­t u­v ių ra­š y­t ojų. 1967 m.

Ba­lys Sruo­ga Gimė 1896 m., poe­tas, pro­z i­n in­kas, dra­ma­tur­gas, teat­ro­lo­gas, li­te­ratū­ros ir tau­to­sa­kos ty­rinė­to­jas. Per 15 dar­bo metų pa­skelbė 14 gro­ž inės ir moks­ linės li­te­ratū­ros knygų. Nuo 1930 m. pa­si­reiškė kaip dramų kūrėjas. Pa­ rašė dramą „Mil­ž i­no paunksmė“.

1943 m. ko­vo 16 d. jis, kaip įkai­tas, vo­ kie­čių suim­tas ir iš­vež­tas į Štut­ho­fo kon­cent­ra­ci­jos sto­v yklą. 1945 m. jį iš­lais­vi­no so­vie­t inė ar­mi­ja, ge­g užės 13 d. par­skrai­d in­tas į Lie­tuvą. Čia jis dėstė Vil­n iaus uni­ver­s i­te­te. Mirė 1947 m.

Vin­cas Krėvė Gimė 1882 m., pro­zi­nin­kas, dra­ma­tur­ gas, lie­tu­vių li­te­ratū­ros kla­si­kas, pro­ fe­so­r ius, po­l i­t i­n is veikė­jas. 1904 m. pa­rašė pirmąjį ap­sa­k ymą „Mig­los“, kūrė eilė­raš­čius lenkų kal­ba. 1909 m. iš­vy­ko į Už­kau­kazę. Ba­ku mies­to rea­linė­je mo­kyk­lo­je dėstė rusų kalbą ir li­te­ratūrą, skaitė pa­skai­tas apie bu­ dizmą, pri­si­dėjo prie Ba­k u liau­d ies uni­ver­si­te­to stei­g i­mo.

Rin­ko liau­dies kūrybą, ją pub­li­ka­vo, va­do­va­vo Vy­tau­to Did­žio­jo uni­ver­si­ te­to Tau­to­sa­kos ko­mi­si­jai. Be kūri­nių „Šarū­nas“ (1911 m.), „Žen­tas“ (1922 m.),

„Skir­gai­la“ (rusų k., 1922 m.), „Dai­na­vos ša­lies senų žmo­nių pa­da­vi­mai“ (1912 m.), „Ra­ga­nius“ (1939 m.), ap­sa­kymų rin­ki­nio „Šiau­dinėj pa­stogėj“ (1922 m.), pa­rengė tau­to­sa­kos rin­ki­nius „Dai­na­ vos kraš­to liau­dies dai­nos“ (1924 m.)

1940 m. bol­še­vi­kams užė­mus vald­žią Lie­tu­vo­je, bir­želį Liau­dies vy­riau­sybė­ je, pri­siekęs lai­ki­nai pre­zi­den­to pa­rei­ gas ei­nan­čiam A.Mer­kiui, bu­vo pa­skir­ tas mi­nist­ro pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ ju ir už­sie­nio rei­kalų mi­nist­ru, vėliau ėjo mi­n ist­ro pir­m i­n in­ko pa­rei­gas.

Emig­ra­vo į JAV 1947 m. Mirė 1954 m.

Jur­ga Iva­naus­kaitė Gimė 1961 m. lapk­r i­č io 14 d. Vil­n iu­ je, Lie­t u­vos pro­z i­n inkė, eseistė, dra­ ma­t urgė, dai­l i­n inkė, ke­l iau­to­j a ir orien­t a­l istė.

1980 m. baigė M.K.Čiur­l io­n io vi­du­ rinę me­no mo­k yklą, 1985 m. – gra­ fi­kos stu­d i­jas Vil­n iaus dailės aka­ de­m i­jo­je. Tais pa­čiais me­tais pa­si­ rodė pir­ma­sis no­ve­l ių rin­k i­nys „Pa­ kal­nu­čių me­tai“. Iš­lei­do še­šis ro­ma­

nus, pa­saką vai­kams, ke­l io­n ių tri­lo­ giją apie Hi­ma­la­jus, eseis­ti­kos ir pub­ li­cis­ti­kos rin­k inį. Ra­šy­to­ja nuo­lat ke­ lia­vo į In­diją, Ne­palą, Ti­betą, stu­di­ja­ vo bu­dizmą ir kultūrą. Šios įsi­min­t i­ nos ke­lionės ra­šy­toją įkvėpė su­kur­ti kny­gas „Išt­rem­tas Ti­be­tas“, „Ke­lionė į Šam­balą“ ir „Ke­lio­nių al­che­mi­ja“, taip pat su­reng­t i ne vieną sa­vo ta­py­bos pa­rodą ry­tie­tiš­kais mo­ty­vais.

And­re­jus Sa­cha­ro­vas

kad žais­da­mas šach­ma­tais V.Krėvė mėgda­vo ir pa­gud­rau­ti.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

Gimė Mask­vo­je, 1921 m. ge­gužės 21 d.

Yra lai­ko­mas vie­nu pa­grin­di­nių van­ de­n i­l inės bom­b os kūrėjų, taip pat di­si­den­tas ir žmo­gaus tei­sių gynė­ jas. 1948-ųjų vi­du­r y­je jis da­ly­va­vo so­v ietų ato­m inės bom­bos pro­jek­te, 6-ąjį de­šimt­metį A.Sa­cha­ro­vas ėmė va­do­v au­t i van­de­n i­l inės bom­b os kūri­mo gru­pei. Po ke­le­r ių metų su­ pratęs sa­vo kūri­nio grėsmę jis ėmėsi ko­vo­t i su bran­duo­l i­n io ar­se­na­lo di­

di­n i­mu ir reikš­t is kaip po­l i­t i­n is di­si­ den­tas. 1973 m. A.Sa­c ha­ro­vas bu­vo no­m i­nuo­t as No­b e­l io tai­kos pre­m i­ jai, ja ap­do­va­no­t as 1975 m.

1980 m. po viešų pro­testų prie­š so­ vietų in­va­z iją Af­ga­n is­ta­ne moks­l i­ nin­kas bu­vo suim­tas ir išt­rem­tas į Gor­kio (dab. Niž­nij Nov­go­ro­das) mies­ tą. 1986 m. pa­bai­go­je jam leis­ta grįžti į Maskvą. 1989 m. A.Sa­cha­ro­vas mirė nuo pa­tir­to šir­dies smūgio.

reng­ti ne­ven­gia ir va­sarą mai. Yra poe­zi­jos kny­ga. Pas­ku­ti­nis jos kūri­nys – ei­liuo­ta dra­ma „Vy­tau­ tas“, – pa­sa­ko­jo V.Tur­či­na­vi­čius.

Ji taip pat per­davė mu­zie­jui sa­vo pa­stelės pie­ši­nius. „Pa­ro­da bus iki spa­lio. O, be li­te­ ratū­ros, eks­po­nuo­ja­me ir jos pa­ste­ le ta­py­tus pie­ši­nius, ku­riuos ji pa­ ti per­davė mu­zie­jui“, – pa­pa­sa­ko­jo V.Tur­či­na­vi­čius.

Pris­ta­to tau­ti­nius sim­bo­lius

Mu­zie­ju­je taip pat vyks­ta ir dai­li­ nin­ko Vir­gi­ni­jaus Ka­šins­ko pa­ro­da „Tau­to­raš­tis“. Tau­ti­niais ženk­lais, se­novės baltų mi­to­lo­gi­niais sim­ bo­liais iš­ta­py­ta Dzūki­jos kai­muo­ se aus­ta drobė ste­bi­na lan­ky­to­jus įmant­ru­mu. „Pats V.Ka­šins­kas sa­ vo dar­bus yra pa­va­dinęs ar­cha­jinės ar­ba lie­tu­vių mi­to­lo­ginės ta­py­bos pa­vyzd­žiais. Ma­žai kas iš jau­ni­mo

ži­no, kaip at­rodė tie sim­bo­liai. Tad vi­si be­si­do­min­tys sa­vo praei­ti­mi tik­rai turėtų tai pa­ma­ty­ti“, – pa­ brėžė V.Tur­či­na­vi­čius.

Su­pa­žin­di­na su re­tomis knygomis

Be kil­no­jamų, mu­zie­ju­je ne­ma­žai ir nuo­la­ti­nių eks­po­zi­cijų. Mu­zie­jaus fondų sau­go­to­jas itin ver­ti­na an­ glų kal­ba V.Krėvės 1965 m. iš­leistą knygą „Pa­gun­da“. Tai kny­ga, ku­ ri anglų kal­bos ne­mo­kan­čiam lie­ tu­viui skai­ty­to­jui iki šiol ne­įkan­ da­ma. Apy­saką „Pa­gun­da“ V.Krėvė pa­rašė jau gy­ven­da­mas emig­ra­ci­ jo­je Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se. „Čia at­skleid­žia­ma klas­tin­ga ko­ mu­nistų veik­la, kai Sta­li­no agen­tai ver­buo­ja prancūzų žur­na­listę dirb­ti ko­mu­nis­tams. JAV ši kny­ga bu­vo po­ pu­lia­ri, nes jiems reikė­jo pa­žin­ti, kas yra ko­mu­nis­tai. Lie­tu­vo­je ši kny­ga

lie­tu­viš­kai neiš­leis­ta. Kultū­ros fon­ das šiam pro­jek­tui ne­skyrė nė cen­to, ir aš ma­nau, kad tai did­žiau­sias ne­ dėme­sys mūsų li­te­ratū­ros kla­si­kui“, – svarstė V.Tur­či­na­vi­čius. Čia pat sau­go­mas ir V.Krėvės bend­ra­vi­mo su gar­sia ra­šy­to­ja Ly­ dia Nob­le liu­di­ji­mas – jos ar­timųjų lie­tu­vių ra­šy­to­jui pa­do­va­no­ta kny­ ga, pra­bėgus me­tams po au­torės mir­ties. Tai, kad V.Krėvė bu­vo ver­ ti­na­mas ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir kai­ mynė­je Lat­vi­jo­je, pa­ro­do dar vie­ nas mu­zie­jaus eks­po­na­tas. „V.Krėvė la­bai mėgo kny­gas. Jo bib­lio­te­ko­je jų bu­vo per 5 tūkst. eg­zemp­lio­rių. O štai ši­tas rin­ki­nys – Lat­vi­jos dainų to­mai, lat­vių do­ va­na. Kny­ga pa­puoš­ta se­no­vi­niu baltų saulės ženk­lu, bet ją vėliau pa­vogė ir su­teršė na­ciai“, – pa­ brėžė V.Tur­či­na­vi­čius.

Istorija: V.Turčinavičius valandų valandas galėtų pasakoti apie Tauro

gatvės 10-ajame name gyvenusias asmenybes.

8

šeštadienis, liepos 14, 2012

savaitės interviu

Sei­mo rin­ki­mai ga­li pri­min­ti 1992-uo­sius Ki­tas Sei­mas grei­čiau­siai bus la­bai mar­gas. Nu­ra­šy­ti val­dan­čių­ jų kol kas ne­ga­li­me, o kai­rie­siems pūs­ti per­ga­lės tri­mi­tus dar per anks­ti. Apie gy­ven­to­jų nuo­tai­kas ar­tė­jant ly­giai po tri­jų mė­ne­ sių vyk­sian­tiems rin­ki­mams – po­kal­bis su so­cio­lo­gu dr. Min­ dau­gu De­gu­čiu.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

– Ar žvel­giant į gy­ven­to­jų ap­ klau­sas si­tua­ci­ja kuo nors neį­ p­ras­ta ir ski­ria­si nuo anks­tes­ nių rin­ki­mų, ar ma­to­me ką nors ne­ti­kė­ta?

– Kaip ir anks­tes­niuo­se rin­ki­muo­ se, opo­zi­ci­jo­je esan­čios par­ti­jos ap­ klau­so­se pir­mau­ja. Tą pa­tį ma­to­me ir šį­syk. Yra vie­nas neaiš­kus da­ly­kas, su­si­jęs su rin­kė­jais, ku­rie anks­tes­ niuo­se rin­ki­muo­se rin­ko­si kon­ser­va­ to­rius ir li­be­ra­lias par­ti­jas. Žvel­giant į ap­klau­sas neaiš­ku, kur link jie pa­ suks, kam ati­duos sa­vo bal­sus. Var­gu ar tie, ku­rie sa­ve lai­ko de­ši­niai­siais, sa­vo bal­suos ati­duos so­cial­de­mok­ra­ tams, Dar­bo ar Tvar­kos ir tei­sin­gu­ mo par­ti­joms. Taip pat neaiš­ku, kiek bus da­ly­vau­jan­čių rin­ki­muo­se. Kol kas to­kių pro­gno­zių nė­ra.

– Kaip ver­tin­tu­mė­te val­dan­ čių­jų kon­ser­va­to­rių per­spek­ ty­vas?

– Iš tik­ro, tie skai­čiai, ku­rie pa­tei­kia­ mi ap­klau­so­se, vis dar la­bai neaiš­ kūs. Ir ne­ži­nau, ar jais ga­li­ma rem­tis. Žvilg­te­lė­jau į prieš ket­ve­rius me­tus da­ry­tas ap­klau­sas. Pa­na­šiu lai­ko­ tar­piu pa­na­šus pro­cen­tas kaip ir da­ bar sa­kė, kad į rin­ki­mus neis ar­ba dar neap­sisp­ren­dė. Ta­čiau į skai­čius rei­ kia žiū­rė­ti itin at­sar­giai. An­tai vie­na ap­klau­sa skel­bia, kad ne­bal­suo­tų tik 16 pro­c. rin­kė­jų. Bet ne­jau­gi tai reiš­ kia, kad bus 84 pro­c. atė­ju­sių į rin­ki­ mus? Tik­rai taip ne­bus.

Dėl ap­klau­sų duo­me­nų skel­bi­ mo tu­ri­me pro­ble­mų, nes re­zul­ta­ tai skel­bia­mi nuo vi­sų ap­klaus­tų­jų, o ne nuo tų, ku­rie ke­ti­na da­ly­vau­ ti rin­ki­muo­se. Ti­kė­tis, kad bus ko­ kių ra­di­ka­lių po­ky­čių, ma­tyt, ne­ rea­lu. So­cial­de­mok­ra­tai, Dar­bo bei Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos, ma­ tyt, ga­li keis­tis vie­to­mis.

Ta­čiau čia pat no­riu pri­min­ti: šiuo me­tu ga­li­me ste­bė­ti ir va­di­na­ mą­ją ty­los spi­ra­lę. Tai tam tik­ras reiš­ki­nys, ku­rį ma­tė­me per 1992 m. rin­ki­mus: vi­si kal­bė­jo, kad lai­mės iš Są­jū­džio at­si­ra­du­sios par­ti­jos, LDDP ne­tu­ri jo­kių šan­sų ir kad už juos bal­suo­ti tar­si ne­pa­do­ru, o per ap­klau­sas žmo­nės sa­kė jos ne­pa­ lai­ky­sią. Ir įvy­ko ne­ti­kė­tu­mas, kai ši par­ti­ja lai­mė­jo.

Da­bar tar­si yra ge­ras to­nas keik­ ti Vy­riau­sy­bę, ku­ri ne­va da­ro klai­dą po klai­dos. Bet tik­rai ga­li at­si­tik­ti taip, kad Tė­vy­nės są­jun­ga su­rinks dau­giau bal­sų, nei jiems pro­gno­ zuo­ja­ma.

– Kai ku­rie ap­žval­gi­nin­kai, ver­tin­da­mi nau­jau­sias gy­ven­ to­jų ap­klau­sas, taip šar­žuo­ja: „Nes­var­bu, kas bus prem­je­ras, juo vis tiek bus Vik­to­ras Us­pas­

ki­chas.“ Iš kur 10 vie­tų Sei­me te­tu­rin­ti jė­ga ro­do to­kius rau­ me­nis?

– Tai pui­kus va­di­na­mo­sios pra­ mo­gi­nės po­li­ti­kos pa­vyz­dys. Iš V.Us­pas­ki­cho cha­riz­mos nea­tim­si, jis mo­ka kal­bė­ti, mo­ka įtik­ti tiems rin­kė­jams, ku­riems jis ga­li pa­tik­ ti. V.Us­pas­ki­chas tu­ri sa­vy­bių, pa­ na­šių į Al­gir­do Bra­zaus­ko: el­gia­si kaip ūkiš­kas, da­ly­kiš­kas, pa­pras­ tas liau­dies žmo­gus, ku­ris mo­ka dar ir šmaikš­čiai pa­šiep­ti ki­tus po­li­ti­ kus. Bet ne­bū­čiau tik­ras, kad V.Us­ pas­ki­chas la­bai rim­tai svars­to tap­ ti prem­je­ru. Ma­tyt, jis jau­čia, kad var­gu ar jam tai pa­vyks pa­siek­ti, ir dėl to taip drą­siai šne­ka apie bū­si­ mą par­ti­jos at­sa­ko­my­bę.

Sei­me bus daug įvai­ rių par­ti­jų ir nė vie­ na ne­tu­rės bent reikš­min­ges­nės dau­gu­mos.

Lie­tu­vo­je, kaip ir pa­sau­ly­je, šiuo­ lai­ki­niai rin­kė­jai ver­ti­na ne tiek po­ li­ti­kų kal­bas, po­zi­ci­jas, pro­gra­mas, ne tai, ko­kie jų ver­ti­ni­mai vie­nu ar ki­tu klau­si­mu. Kur kas svar­biau, kaip tu at­ro­dai, kaip tu vai­di­ni. Po­ li­ti­kai iš da­lies jau yra ta­pę šio­kiais to­kiais ak­to­riais.

– Apž­val­gi­nin­kai pa­brė­žia, kad bū­si­mas Sei­mas bus mar­gas. Ar to­kios spė­lio­nės – pa­grįs­tos?

– Bent tai liu­di­ja nau­jau­sios ap­klau­ sos. Ir at­ro­do, kad taip ir bus. Sei­me bus daug įvai­rių par­ti­jų ir nė vie­na ne­tu­rės bent reikš­min­ges­nės dau­gu­ mos. Be­je, ir pa­tys so­cial­de­mok­ra­tai, re­gis, nėra tikri, ar jie no­rė­tų pe­rim­ ti Vy­riau­sy­bę ir pri­siim­ti at­sa­ko­my­bę, nes, at­ro­do, atei­nan­ti ka­den­ci­ja ne­bus nė kiek leng­ves­nė nei ši. Tu­riu ome­ny ga­li­mas to­les­nes eko­no­mi­nes pro­ble­ mas ir eu­ro zo­nos ka­tak­liz­mus. Tai­gi ti­kė­tis, kad ar­ti­mo­je atei­ty­je si­tua­ci­ ja pra­dės spar­čiai ge­rė­ti, bū­tų nai­vu.

O so­cial­de­mok­ra­tai vi­są­laik bu­vo at­ sar­gūs ir gud­rūs: lauk­da­vo, kaip nu­ svers svars­tyk­lės ir kaip jiems užim­ti pa­lan­kiau­sią si­tua­ci­ją.

– Kaip pro­gno­zuo­tu­mė­te nau­jai su­si­kū­ru­sių po­li­ti­nių ju­dė­ji­mų šan­sus Sei­mo rin­ki­muo­se?

– Kol kas nau­jų­jų ju­dė­ji­mų ne­nu­ra­ šy­čiau. Ga­li­me sa­ky­ti, kad va­di­na­ mų­jų me­si­jų ni­ša jau užim­ta ir čia ma­to­me net tris jė­gas: „Drą­sos ke­ lią“, Da­riaus Kuo­lio „Lie­tu­vos są­ ra­šą“ ir Ro­mual­do Ozo­lo ju­dė­ji­mą.

Vis­kas pri­klau­sys nuo to, kaip šios jė­gos su­ge­bės su­sior­ga­ni­zuo­ti, o gal ir su­si­jungs.

– Bet mi­nė­tų ju­dė­ji­mų rin­kė­ jų au­di­to­ri­ja, re­gis, ga­na siau­ ra, nes eksp­loa­tuo­ja­ma vie­na konk­re­ti by­la. No­rint „Są­ra­ šui“ pa­tek­ti į Sei­mą rei­kia ne ma­žiau kaip 50–60 tūkst. rin­ kė­jų bal­sų.

– Iš tie­sų – tai ne­ma­ži skai­čiai.

No­rint to­kį skai­čių pri­trauk­ti, rei­ kia dirb­ti.

Taip, ne­ga­li­ma vi­sos par­ti­jos pro­gra­mos grįs­ti vie­na vie­nin­te­le pro­ble­ma. Jei jie neišp­lės sa­vo idė­ jų, reikš­min­gos pa­ra­mos ga­li ne­si­ ti­kė­ti. Ga­li bū­ti, kad lai­mės vie­no­je ki­to­je vien­man­da­tė­je.

O štai D.Kuo­lio ju­dė­ji­mas, ma­ nau, tu­ri dau­giau po­ten­cia­lo: jų dek­la­ruo­ja­mos pa­žiū­ros ap­rė­pia dau­giau, glo­ba­liau. Tik bė­da ta, kad in­te­lek­tua­lai dau­giau kal­ba ne­gu ką nors da­ro. Dau­giau „me­si­jų“ kaip ir ne­ma­ty­ti. Taip pat pre­ten­den­tų į juos. Ar­tū­ro Zuo­ko ju­dė­ji­mas, re­ gis, šiuo me­tu iš­si­kvė­pęs. Jis, ma­ tyt, im­sis ak­ty­vių veiks­mų. Ta­čiau sun­ku ti­kė­tis, kad jie pa­klius į Sei­ mą kaip par­ti­ja.

– Tad ga­li­me teig­ti, kad ko nors ne­ti­kė­to per ar­ti­miau­sius rin­ ki­mus nu­tik­ti ne­tu­rė­tų?

– Jei­gu nė­ra va­di­na­mo­sios ty­los spi­ra­lės reiš­ki­nio, grei­čiau­siai di­ de­lių su­krė­ti­mų ne­bus. Jei vis dėl­to šiuo me­tu tas reiš­ki­nys yra, ga­li­ma ti­kė­tis, kad kon­ser­va­to­riai su­rinks ge­ro­kai dau­giau bal­sų nei šiuo me­ tu jiems pro­gno­zuo­ja­ma.

– Be­je, nė vie­nos po­li­ti­nės jė­ gos ly­de­ris vie­šo­jo­je erd­vė­ je lig šiol ne­siel­gia kaip po­ten­ cia­lus prem­je­ras. Su­tin­ka­te, kad A.Ku­bi­lius vie­šo­jo­je erd­ vė­je tar­si vie­ni­šas?

– Vi­si po­li­ti­kai žiū­ri tas pa­čias ap­ klau­sas ir ma­to, kad aiš­kaus ly­de­rio nė­ra. Per tuos tris mė­ne­sius, ku­rie li­ko iki rin­ki­mų, ra­di­ka­liai nie­kas ne­si­keis, ne­bent par­ti­jos su­si­keis vie­to­mis.

– Į 2008-ųjų Sei­mo rin­ki­mus atė­jo kiek ma­žiau nei pu­sė bal­ sa­vi­mo tei­sę tu­rin­čių pi­lie­čių.

At­sar­ga: „Nu­ra­šy­ti D.Kuo­lio ir N.Venc­kie­nės ju­dė­ji­mus – per anks­ti, nes

jie dar ga­li pa­ro­dy­ti sa­vo rau­me­nis“, – svars­to so­cio­lo­gas M.De­gu­tis.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Yra ti­ki­my­bė, kad šį­syk rin­kė­ jų bus dau­giau?

– Ti­kė­ti­na, kad šį­syk ak­ty­vu­mas bus di­des­nis. Pir­ma: bu­vo pa­tiks­ lin­ti rin­kė­jų są­ra­šai, emig­ra­vu­sie­ ji dek­la­ra­vo sa­vo iš­vy­ki­mą.

Ant­ra, ša­ly­je vyks­ta vi­suo­me­ nei svar­bių, dė­me­sį pri­trau­kian­čių įvy­kių: Gar­lia­vos is­to­ri­ja, FNTT va­do­vų at­lei­di­mo is­to­ri­ja, ener­ge­ ti­ka, „Sno­ras“ ir pan. Tai tu­rė­tų pa­kel­ti rin­kė­jų ak­ty­vu­mą. Tai sa­ vo­tiš­ki dir­gik­liai. Ak­ty­vu­mas dar la­biau išaug­tų, jei­gu Sei­mas nu­ spręstų su­reng­ti ir re­fe­ren­du­mą dėl ato­mi­nės elekt­ri­nės. Prog­no­zuo­čiau di­des­nį nei 50 pro­c. ak­ty­vu­mą, gal net ar­tė­jan­tį prie 60 pro­c. Jei rin­ kė­jų skai­čius bus di­des­nis, tai bus nau­din­giau ma­žes­nėms, nau­joms par­ti­joms – jos ga­li ti­kė­tis dau­giau bal­sų.

– Kaip bū­si­mų Sei­mo rin­ki­mų re­zul­ta­tus, po­li­ti­nių par­ti­jų po­pu­lia­ru­mą ga­li pa­ko­re­guo­ ti Pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­ kai­tės po­zi­ci­ja?

– Jei­gu Pre­zi­den­tė leis­tų sau aiš­kiai iš­reikš­ti pa­ra­mą ku­riai nors par­ti­ jai ar ku­riai nors pu­sei, tai nea­be­ jo­ti­nai pa­veik­tų rin­kė­jų nuo­tai­kas.

Jau ma­tė­me at­ve­jų, kai Pre­zi­den­tės po­zi­ci­ja smar­kiai nu­lem­da­vo rin­kė­ jų nuo­mo­nę.

Bet abe­jo­čiau, ar ji kam nors iš­ sa­kys pa­ra­mą. Ma­no gal­va, D.Gry­ baus­kai­tės po­pu­lia­ru­mo ir stip­ry­bės vie­na iš prie­žas­čių yra bū­tent tai, kad ji yra už par­ti­nės sis­te­mos ri­ bų. Ne­rem­da­ma aki­vaiz­džiai nie­ko, ne­pri­siim­da­ma at­sa­ko­my­bės už ku­ rios nors par­ti­jos bu­vi­mą val­džio­je ir, ži­no­ma, tos par­ti­jos spren­di­mus, ji pa­si­lie­ka ga­li­my­bę kri­ti­kuo­ti vi­sus.

Kri­ti­ka tam tik­riems reiš­ki­niams – tai ir­gi po­zi­ci­jos iš­reiš­ki­mas. Pre­zi­ den­tei bū­tų klai­din­ga reikš­ti po­zi­ci­ ją dėl par­ti­jų, nes ji mąs­to apie tai, kaip teks for­muo­ti Vy­riau­sy­bę jau po ke­tu­rių mė­ne­sių. Ją for­muo­jant vals­ty­bės va­do­vei ga­li tek­ti dirb­ti su įvai­rio­mis par­ti­jo­mis. Tai­gi su­ga­ din­ti san­ty­kius su jo­mis ką nors sa­ kant, kad už tuos bal­suo­ti, o už tuos ne, bū­tų ne­pro­tin­gas žings­nis.

karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIASIojo REDAKTORIaUS pavaduotojai Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372

MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387

SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami.

Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

767

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3655, 261 3659,

261 3654, 261 3000,

261 9655, 279 1370

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:

261 3653

PRENUMERATOS SKYRIUS:

261 1688

PLATINIMO TARNYBA:

261 1688

9

šeštadienis, liepos 14, 2012

lietuva Re­fe­ren­du­mas dėl ato­mi­nės elekt­ri­ nės sta­ty­bų kar­tu su Sei­mo rin­ki­mais grei­čiau­siai bus, nes da­lis val­dan­čių­jų muis­to­si ir ža­da šią idė­ją pa­lai­ky­ti. Opo­ zi­ci­ja prieš le­mia­mą bal­sa­vi­mą jau tel­kia jė­gas ir sėk­me nea­ be­jo­ja.

Iš­lai­dos: jei Sei­mas ki­tą sa­vai­tę bal­suo­tų už re­fe­ren­du­mą dėl ato­mi­nės elekt­ri­nės, tai vals­ty­bei kai­nuo­tų 2–4 mln. li­tų.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Parlamentarai pritars re­fe­ren­du­mui Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Val­dan­tie­siems ne­ra­mu

Vos ke­lių bal­sų per­sva­ra priė­mu­ siems svar­biau­sius įsta­ty­mus dėl bū­si­mo­sios Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­ty­bų – įtemp­tos die­ nos. Po­ryt Sei­me vyk­sian­tis bal­ sa­vi­mas ga­li su­drums­ti prem­je­ro And­riaus Ku­bi­liaus ra­my­bę – ti­ki­ my­bė, kad Sei­mas bal­suos už re­fe­ ren­du­mą kar­tu su par­la­men­to rin­ ki­mais, – vis di­des­nė.

Bė­da – pa­čio­se val­dan­čių­jų gre­to­ se. No­rin­čių re­fe­ren­du­mo yra ir kon­ ser­va­to­rių, bet dau­giau­sia – li­be­ral­ censt­ris­tų bei li­be­ra­lų gre­to­se.

Kon­ser­va­to­rių frak­ci­jos se­niū­nas Jur­gis Raz­ma aiš­ki­na, kad jų frak­ci­ ja šiuo klau­si­mu bus vie­nin­ga, ta­ čiau koa­li­ci­jos par­tne­rių po­zi­ci­ja jam ke­lia ne­ri­mą.

„Tie, ku­rie lai­ko­si ele­men­ta­rios lo­gi­kos, tu­ri su­pras­ti, kad, jau priė­ mus spren­di­mus Sei­me dėl ato­mi­ nės elekt­ri­nės, dėl stra­te­gi­nio in­ ves­tuo­to­jo, dar kar­tą klaus­ti nė­ra pra­smin­ga ir kai­nuo­tų ne­ma­žai.

Pas mus frak­ci­jo­je gal tik ke­li žmo­ nės bal­suo­tų prieš“, – sa­ve ir ki­tus ra­mi­no J.Raz­ma.

Li­be­ra­lai ma­nev­ruo­ja

Val­dan­čiosios koa­li­ci­jos par­tne­riai li­be­ra­lai vėl siū­lo da­ry­ti keis­tą ma­ nev­rą – Sei­mui ap­si­spręs­ti dėl re­ fe­ren­du­mo bal­suo­ti vė­liau, kai bus aiš­kios elekt­ri­nės sta­ty­bos są­ly­gos, fi­nan­sa­vi­mo klau­si­mai. Toks pa­ siū­ly­mas Sei­mo po­sė­džių sek­re­to­ ria­te vėl už­re­gist­ruo­tas, nors kar­tą jis jau bu­vo at­mes­tas. „Mes vėl esa­me pa­tei­kę pa­siū­ly­ mą. Jei mū­sų pa­tai­sai ne­bus pri­tar­ ta, bal­suo­si­me prieš nu­ta­ri­mą dėl

re­fe­ren­du­mo jau šį ru­de­nį. Iš mū­ sų frak­ci­jos bus gal du na­riai už“, – pro­gno­za­vo vie­nas val­dan­čių­ jų, Li­be­ra­lų są­jū­džio ly­de­ris Eli­gi­ jus Ma­siu­lis. Ta­čiau li­be­ra­lai ma­no, kad jei re­fe­ren­du­mo pa­skel­bi­mui bū­tų pri­tar­ta, nie­ko blo­ga neat­si­tik­ tų. „Mes už tai, kad klau­si­mai bū­tų de­mok­ra­tiš­kai spren­džia­mi. Taip, lo­gi­ka to­kia, kad dau­giau šan­sų, jog nu­ta­ri­mas grei­čiau­siai bus priim­ tas“, – sam­pro­ta­vo E.Ma­siu­lis.

Opo­zi­ci­ja – vie­nin­ga

Bal­sa­vi­mo sėk­mę lems, kaip Sei­ mo frak­ci­jos mo­bi­li­zuos sa­vo jė­gas.

Opo­zi­ci­nių par­ti­jų at­sto­vai ne­nu­ si­tei­kę leng­vai pa­si­duo­ti. Nors va­ sa­ra – ato­sto­gų me­tas, at­ro­do, bal­ suos ne­ma­ža jų da­lis. Štai svar­biau­sius ato­mi­nės elekt­ ri­nės įsta­ty­mus pa­lai­kę ir taip le­ mia­mą A.Ku­bi­liui bei koa­li­ci­jai

bal­sa­vi­mą iš­gel­bė­ję Vik­to­ro Us­pas­ ki­cho Dar­bo par­ti­jos at­sto­vai bal­ suos už re­fe­ren­du­mą, o E.Ma­siu­lio frak­ci­jos idė­jos bal­sa­vi­mą ati­dė­ ti ne­pa­lai­kys. „Tu­ri­me nuo­sek­lią po­zi­ci­ją ir jos lai­ky­si­mės. Ma­no­me, tau­ta tu­ri ap­si­spręs­ti svar­biau­siais klau­si­mais. Ne­ma­tau prieš­ta­ra­vi­ mo, kad bal­sa­vo­me už įsta­ty­mus, su­si­ju­sius su ato­mi­ne elekt­ri­ne, o da­bar pa­lai­ko­me re­fe­ren­du­mą“, – kal­bė­jo Dar­bo par­ti­jos frak­ci­jos se­ niū­nas Sei­me Vy­tau­tas Gap­šys.

Vie­nin­gai už ke­ti­na bal­suo­ti ir dvi di­džiau­sios opo­zi­ci­nės jė­gos – so­cial­de­mok­ra­tai bei Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo frak­ci­ja.

2–4 mln. li­tų ga­lė­tų kai­nuo­ti su­ reng­ti re­fe­ren­du­mą, jei­gu jis vyk­tų kar­tu su Sei­mo rin­ki­mais.

Ta­čiau ke­ti­na­ma skelb­ti pa­ta­ria­ mą­jį (kon­sul­ta­ci­nį) re­fe­ren­du­mą – jo re­zul­ta­tai Sei­mo neį­pa­rei­gos.

Komentaras Lau­ras Bie­li­nis Po­l i­to­lo­gas

R

e­fe­ren­du­mą su­ren­gus ru­de­ nį po­li­tiš­kai iš­loš­tų tie, ku­rie pa­lai­ko šio re­fe­ren­du­mo iš­ kel­tą klau­si­mą.

Ta­čiau sa­vaip tei­sūs ir val­dan­tie­ji, tei­ gian­tys, kad, kol elekt­ri­nės sta­ty­bų są­ ly­gos nė­ra iki ga­lo aiš­kios, or­ga­ni­zuo­ti re­fe­ren­du­mo neap­si­mo­kė­tų ir jį reik­tų ati­dė­ti. Vis­kas pri­klau­sys nuo to, kaip dėl to bus dis­ku­tuo­ja­ma, kaip bus iš­ vie­šin­ta vie­nos ar ki­tos par­ti­jos po­zi­ ci­ja re­fe­ren­du­mo klau­si­mu.

O dėl rin­kė­jų ak­ty­vu­mo – taip, su­ren­ gus re­fe­ren­du­mą ga­l i bū­t i, kad da­l is rin­kė­jų, ku­rie abe­jo­ja, ar ei­ti prie bal­ sa­dė­ž ių, iš tik­r ų­jų ateis. Tad ak­ty­vu­ mas Sei­mo rin­ki­muo­se ga­li bū­ti di­des­ nis nei įpras­tai.

Ne­skirs pen­si­jų įtariamiesiems Nu­teis­ta bu­vu­si Sei­mo ka­si­nin­kė

Padarius nusikaltimą įta­ria­miems ka­riams bei pa­rei­gū­nams ne­tu­rė­ tų bū­ti ski­ria­mos ir mo­ka­mos pa­ rei­gū­nų bei ka­rių vals­ty­bi­nės pen­ si­jos.

Tai nu­ma­tan­ti Pa­rei­gū­nų ir ka­rių vals­ty­bi­nių pen­si­jų įsta­ty­mo pa­tai­ sa įre­gist­ruo­ta Sei­mo po­sė­džių sek­ re­to­ria­te. Pro­jek­tas bus svars­to­mas par­la­men­to ru­dens se­si­jo­je. Šiuo me­tu nu­sta­ty­ta, kad vals­ty­ bi­nė pen­si­ja ne­ski­ria­ma tik nu­teis­ tiems už ty­či­nius nu­si­kal­ti­mus as­ me­nims.

Siū­lo­ma šį įsta­ty­mo straips­nį pa­ pil­dy­ti, kad „spren­di­mas dėl pa­rei­ gū­no ir ka­rio vals­ty­bi­nės pen­si­jos sky­ri­mo as­me­niui, ku­ris yra įta­ ria­ma­sis ar­ba kal­ti­na­ma­sis Bau­ džia­ma­ja­me pro­ce­se, prii­ma­mas nu­trau­kus iki­teis­mi­nį ty­ri­mą, bau­ džia­mą­ją by­lą ar­ba įsi­tei­sė­jus teis­ mo nuo­spren­džiui“.

Nut­rau­kus iki­teis­mi­nį ty­ri­mą, bau­d žia­m ą­j ą by­l ą ar­ba kai įsi­ tei­s ė­j u­s iu teis­m o nuo­s pren­d žiu as­m uo ne­n u­tei­s ia­m as už ty­č i­ nį nu­si­kal­ti­mą, pa­rei­gū­no ir ka­ rio vals­ty­bi­nė pen­si­ja tu­rė­tų bū­ ti ski­ria­ma už vi­są lai­ko­tar­pį nuo tei­sės į pen­si­ją at­si­ra­di­mo die­ nos. Anot pa­tai­sos ini­c ia­to­r ių,

Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas bu­ vu­sią Sei­mo ka­si­nin­kę Re­gi­ną Pet­ke­lie­nę pri­pa­ži­no iš Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos ka­sos iš­švais­čius dau­giau nei 373 tūkst. li­tų ir sky­rė rea­lią dve­jų me­tų lais­vės atė­mi­ mo baus­mę pa­tai­sos na­muo­se.

Bausmė: ketinama priimti įstatymą, kuriuo dėl nusikaltimo įtaria-

miems kariams bei pareigūnams nebūtų skiriamos pensijos.

taip bū­tų su­da­ry­ta ga­li­my­bė ne­ priim­ti spren­di­mo dėl pa­rei­gū­ no ar ka­rio vals­ty­bi­nės pen­si­jos sky­ri­mo, kol ne­si­bai­gė bau­džia­ ma­sis pro­ce­sas, ku­ria­me as­muo, pre­ten­duo­jan­tis gau­ti to­kią pen­ si­ją, įta­ria­mas ar kal­ti­na­mas dėl ty­či­nio nu­si­kal­ti­mo. „Pas­ta­ruo­ju me­tu pa­ste­bi­ma at­ ve­jų, kai tei­sės ak­tų nu­sta­ty­ta tvar­ ka pa­rei­gū­no ir ka­rio vals­ty­bi­nė pen­si­ja tu­ri bū­ti ski­ria­ma bu­vu­siam pa­rei­gū­nui, ku­ris yra įta­ria­ma­sis ar­ba kal­ti­na­ma­sis bau­džia­ma­ja­ me pro­ce­se dėl ty­či­nio nu­si­kal­ti­

Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.

mo, pa­da­ry­to iki tei­sės į pa­rei­gū­no ir ka­rio vals­ty­bi­nę pen­si­ją at­si­ra­ di­mo die­nos“, – ra­šo­ma pro­jek­to aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te. Įs­ta­ty­mo pa­tai­sos ini­cia­to­riai tei­gia, kad „pa­gal šiuo me­tu ga­lio­ jan­čią tvar­ką įsta­ty­mas ne­nu­ma­ to ga­li­my­bės at­si­sa­ky­ti skir­ti pa­ rei­gū­no ir ka­rio vals­ty­bi­nę pen­si­ją įta­ria­mie­siems ar kal­ti­na­mie­siems, o vals­ty­bi­nių pen­si­jų sky­ri­mas ty­ či­nį nu­si­kal­ti­mą vals­ty­bės tar­ny­bai pa­da­riu­siems as­me­nims prieš­ta­ rau­ja tei­sin­gu­mo prin­ci­pui“.

VD, BNS inf.

To­kią pat baus­mę už su­kčia­vi­mą ga­vo Na­cio­na­li­nės svei­ka­tos ta­ry­ bos bu­hal­te­rė Ol­ga Go­lus­kai­tė.

R.Pet­ke­lie­nė dėl 70 tūkst. li­tų pa­si­sa­vi­ni­mo iš­tei­sin­ta, teis­mui nu­sta­čius, kad ne­pa­da­rė nu­si­ kals­ta­mos vei­kos. Abi nu­teis­to­sios Sei­mo kan­ce­lia­ri­jai tu­rės grą­žin­ ti 373 500 li­tų – Sei­mo kan­ce­lia­ri­ jos ieš­ki­nys pa­ten­kin­tas. Iki nuo­ spren­džio įsi­tei­sė­ji­mo mo­te­rys pa­lik­tos lais­vė­je. Nuosp­ren­dis per dvi­de­šimt die­nų ga­li bū­ti ap­skųs­ tas Ape­lia­ci­niam teis­mui. R.Pet­ ke­lie­nė nuo­spren­dį ža­dė­jo skųs­ti.

Mo­te­ris anks­čiau teis­me pri­si­pa­ ži­no išeik­vo­ju­si jai pa­ti­kė­tus pi­ni­ gus, bet tei­gė jų ne­pa­si­sa­vi­nu­si.

Teis­mas kons­ta­ta­vo, kad pi­ ni­gus bu­vu­si ka­si­nin­kė iš­švais­tė dėl neat­sar­gu­mo ir pa­si­ti­kė­ji­mo ki­tais žmo­nė­mis.

O.Go­lus­kai­tė teis­me taip pat pri­si­pa­ži­no nu­si­žen­gu­si, tei­gė taip su­kly­du­si pir­mą kar­tą gy­ ve­ni­me ir pra­šė jai skir­ti švel­nią baus­mę.

Di­džiu­lis pi­ni­gų trū­ku­mas Sei­ mo ka­so­je ap­tik­tas 2009-ųjų lie­ pą. Ta­da per re­vi­zi­ją pa­si­ges­ta apie 440 tūkst. li­tų.

By­los duo­me­ni­mis, R.Pet­ke­lie­ nė O.Go­lus­kai­tei įvai­rio­mis su­ mo­mis sko­lin­da­vo pi­ni­gus iš Sei­ mo ka­sos.

Pas­ta­ro­ji yra sa­kiu­si, kad juos pra­lo­šė lo­ši­mo na­muo­se. Bu­vu­ si ka­si­nin­kė taip pat liu­di­jo sko­ li­nu­si ir tuo­me­tei Sei­mo Fi­nan­sų de­par­ta­men­to va­do­vei Da­nu­tei Pet­raus­kie­nei, Sei­mo na­riams, par­la­men­to kan­ce­lia­ri­jos dar­ buo­to­jams.

Liu­dy­to­jų ap­klau­sos teis­me ne­bu­vo vie­šos, kad su jų pa­ro­dy­ mais ne­ga­lė­tų su­si­pa­žin­ti bu­vu­ sios Sei­mo Fi­nan­sų de­par­ta­men­ to va­do­vės D.Pet­raus­kie­nė ir Da­lė Špa­kaus­kie­nė, dėl ku­rių veiks­mų at­lie­ka­mas ki­tas iki­teis­mi­nis ty­ ri­mas.

VD, BNS inf.

10

šeštadienis, liepos 14, 2012

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

Pas­vei­ki­no pa­sau­lio Lo­bis­tas iš­leis­tas už už­sta­tą lie­tu­vių jau­ni­mą Pro­ku­ro­rai va­kar nu­spren­dė už 50 tūkst.

Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė ir prem­je­ras And­rius Ku­bi­lius penk­ ta­die­nį Prie­nų ra­jo­ne įsi­kū­ru­sia­ me Vi­suo­me­nės har­mo­ni­za­vi­mo par­ke ati­da­rė pir­mą­jį Pa­sau­lio lie­ tu­vių jau­ni­mo su­si­ti­ki­mą.

„Mus vi­sus jun­gia vie­nas bend­ras da­ly­kas – mū­sų tė­vy­nė Lie­tu­va.

Kad ir kur bū­tu­mė­te, svar­bu, kad tu­rė­tu­me bend­rų min­čių, bend­rų jaus­mų, bend­rą tiks­lą“, – pra­ne­ ši­me spau­dai tei­gė Pre­zi­den­tė. „Ti­kiuo­si, kad čia su­tik­si­te daug nau­jų drau­gų, o šis ren­gi­nys at­neš daug idė­jų, ži­nių ir pro­jek­tų, nau­ jų ga­li­my­bių pa­lik­ti sa­vo in­dė­lį į Lie­tu­vos atei­tį“, – tei­gė D.Gry­ baus­kai­tė.

Da­lia Gry­baus­kai­tė:

Esa­me ma­ža tau­ta, to­ dėl kiek­vie­nas tu­ri­me pa­da­ry­ti dau­giau, nei pa­da­ry­tų di­de­lės tau­ tos at­sto­vai.

Pre­zi­den­tė sa­kė vi­sa­da pa­lai­ ky­sian­ti tuos, ku­rie no­rės ta­pa­ tin­ti sa­ve su Lie­tu­va ir dirb­ti jai. „Esa­me ma­ža tau­ta, to­dėl kiek­ vie­nas tu­ri­me bū­ti de­šimt kar­tų ati­des­nis, ge­res­nis, la­biau iš­si­la­ vi­nęs ir pa­da­ry­ti dau­giau, nei pa­ da­ry­tų di­de­lės tau­tos at­sto­vai“, – tei­gė D.Gry­baus­kai­tė.

Kreip­da­ma­sis į pa­sau­lio lie­

tu­vių jau­ni­mą prem­je­ras kal­bė­ jo: „Jūs pra­gy­ven­si­te vi­są XXI a. ir jūs ma­ty­si­te atei­ties Lie­tu­vą – di­na­miš­ką, ino­va­ty­vią, mo­der­nią ša­lį. Tu­riu sva­jo­nę pa­ma­ty­ti jus, ku­rian­čius to­kią atei­ties Lie­tu­vą da­bar, šian­dien. Bū­ki­te drą­sūs, pa­si­ti­kė­ki­te sa­vi­mi ir im­ki­tės at­ sa­ko­my­bės kur­ti šiuo­lai­ki­nę, ne­ bi­jan­čią kon­ku­ren­ci­jos glo­ba­lia­ me pa­sau­ly­je ša­lį ir da­ry­ki­te tai da­bar. Jū­sų sėk­mė yra Lie­tu­vos sėk­mė.“ A.Ku­bi­lius, taip pat kraš­to ap­ sau­gos, tei­sin­gu­mo, už­sie­nio rei­ ka­lų, švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­rai da­ly­va­vo dis­ku­si­jo­se su jau­ni­mu.

Ket­v ir­ta­d ie­n į pra­s i­d ė­j u­s ia­ me ir iki sek­ma­die­nio truk­sian­ čia­me su­si­ti­ki­me da­ly­vau­ja apie 3 tūkst. žmo­nių. Ren­gi­nio pro­ gra­mo­je – pra­ne­ši­mai, dis­ku­si­jos vers­lo, moks­lo, kul­tū­ros, po­li­ti­ kos te­mo­mis, kū­ry­bi­nės dirb­tu­ vės, spor­to tur­ny­rai, su­si­ti­ki­mai su gar­siais žmo­nė­mis, kon­tak­tų ir kar­je­ros mu­gės, taip pat pra­mo­ gi­nė pro­gra­ma – fil­mų per­žiū­ ros, kon­cer­tai, spek­tak­liai, ma­ dos pri­sta­ty­mas.

Tarp ren­g i­n io am­ba­sa­d o­ rių ir pra­ne­šė­jų yra gru­pės „An­ tis“ ly­de­ris, ar­chi­tek­tas Al­gir­ das Kauš­pė­das, di­zai­ne­ris Juo­zas Stat­ke­vi­čius, krep­ši­nin­kas Jo­ nas Va­lan­čiū­nas, at­li­kė­jas And­ rius Ma­mon­to­vas, re­ži­sie­rė Da­lia Ibel­haup­tai­tė.

Ren­gi­nį or­ga­ni­za­vo Pa­sau­lio lie­tu­vių jau­ni­mo są­jun­ga.

VD, BNS inf.

li­tų už­sta­tą pa­leis­ti bir­že­lį su­lai­ky­tą lo­bis­ tą And­rių Ro­man­ovs­kį, taip pat skir­ti ra­šy­ ti­nį pa­si­ža­dė­ji­mą neiš­vyk­ti ir ne­bend­rau­ti su tam tik­rais as­me­ni­mis.

Užs­ta­to da­vė­ja – su­lai­ky­to­jo gy­ve­ ni­mo drau­gė Iri­na Ry­ba­ko­va. „Tai yra kaip ir kar­tu gy­ve­nan­ tis as­muo, pa­ti­ki­mas, šiuo at­ve­ ju jis su­tin­ka su­mo­kė­ti tą už­sta­tą.

La­bai ge­rai, kad gru­pė as­me­nų no­ ri mo­kė­ti tą už­sta­tą, bet šiuo at­ve­ju už­sta­to da­vė­jas tu­ri tu­rė­ti ir pa­ti­ ki­mu­mo žy­mę, nors jie gal­būt įta­

Aud­rius Leo­na­vi­čius:

Tai yra kaip ir kar­tu gy­ve­nan­tis as­muo, pa­ti­ki­mas, šiuo at­ve­ ju jis su­tin­ka su­mo­ kė­ti tą už­sta­tą.

kin­gi as­me­nys, gal­būt yra ir pa­ti­ki­ mi, bet pro­ce­se yra ki­tų ver­ti­ni­mo kri­te­ri­jų“, – sa­kė pro­ku­ro­ras Aud­ rius Leo­na­vi­čius.

Anks­čiau su­mo­kė­ti už­sta­tą už A.Ro­ma­novs­kį siū­lė 30 pi­lie­čių

lenkų sugrįžimą į atominės elektrinės projektą.

„Scanpix“ nuotr.

A.Ku­bi­lius – į svečius pas D.Tus­ką

Lie­tu­vos prem­je­ras And­rius Ku­ bi­lius ki­tą sa­vai­tę vyks į Len­ki­ ją. Ten, kaip pa­tvir­ti­no dip­lo­ma­ ti­niai šal­ti­niai, su­si­tiks su šios ša­ lies mi­nist­ru pir­mi­nin­ku Do­nal­ du Tus­ku.

Su­si­ti­ki­mas tu­rė­tų įvyk­ti tre­čia­ die­nį, lie­pos 18 d.

Pa­sak dip­lo­ma­tų, prieš ku­rį lai­ ką A.Ku­bi­lius su­lau­kė as­me­ni­ nio Len­ki­jos vy­riau­sy­bės va­do­vo kvie­ti­mo kar­tu žiū­rė­ti Eu­ro­pos fut­bo­lo čem­pio­na­to rung­ty­nes, ta­čiau Sei­me vy­kę bal­sa­vi­mai dėl Lie­tu­vos ener­ge­ti­kos pro­jek­tų pri­ver­tė ati­dė­ti šį vi­zi­tą.

Dip­lo­ma­tų tei­gi­mu, nu­ma­to­ma, kad su­si­ti­ki­me Var­šu­vo­je bus kal­

ba­ma apie Lie­tu­vos ir Len­ki­jos eko­ no­mi­nius san­ty­kius, bend­rus in­te­ re­sus ES ir Ry­tų kai­my­nys­tė­je.

A.Ku­bi­lius ban­dys įti­kin­ti Len­ ki­ją grįž­ti į pla­nuo­ja­mos Vi­sa­gi­ no ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­ty­bos pro­jek­tą. Apie sa­vo pa­si­trau­ki­ mą iš šio pro­jek­to len­kai pra­ne­šė praė­ju­sių me­tų pa­bai­go­je, nors ir neat­me­tė ga­li­my­bės grįž­ti į jį, jei­gu bus įro­dy­tas nau­jos ato­mi­ nės elekt­ri­nės sta­ty­bos tiks­lin­ gu­mas.

Be to, prem­je­rų su­si­ti­ki­me tu­ rė­tų bū­ti ap­tar­ti pa­sta­ruo­ju me­tu įtemp­ti Lie­tu­vos ir Len­ki­jos san­ ty­kiai dėl skir­tin­gai ver­ti­na­mos tau­ti­nių ma­žu­mų pa­dė­ties.

VD, BNS inf.

Ty­ri­mas: už už­sta­tą pa­leis­tas lo­

bis­tas bu­vo su­lai­ky­tas ti­riant tą pa­čią by­lą, ku­rio­je pikt­nau­džia­vi­ mu tar­ny­ba įta­ria­mas Sei­mo na­ rys V.Ma­tu­zas.

Ša­rū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

va­to­riui Vi­tui Ma­tu­zui. Pas­ta­ra­jam dar ne­skir­ta jo­kia kar­do­mo­ji prie­ mo­nė, nors Sei­mas yra lei­dęs pa­ reikš­ti įta­ri­mus V.Ma­tu­zui ir su­ var­žy­ti jo lais­vę.

A.Ro­ma­novs­kis sa­vo kal­tę nei­gia.

VD, BNS inf.

Ava­rin­giau­sias – penk­ta­die­nis Pir­mą šių me­tų pus­me­tį eis­mo įvy­ kiuo­se Lie­tu­vo­je žu­vo 121 žmo­gus, iš jų še­ši vai­kai ir paaug­liai. Ava­ri­ jo­se žu­vu­sių­jų ir su­žeis­tų­jų su­ma­ žė­jo.

Įtikinės: Lietuvos premjeras su savo kolega Lenkijoje kalbės ir apie

gru­pė. Jie krei­pė­si į pro­ku­ro­rą ir teis­mą su pra­šy­mu pa­keis­ti kar­do­ mą­ją prie­mo­nę su­lai­ky­ta­jam teig­ da­mi, kad ga­ran­tuo­ja už A.Ro­ma­ novs­kį.

Tarp pa­si­ra­šiu­sių­jų krei­pi­mą­ si – Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­ li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to, ku­ria­me A.Ro­ma­novs­kis mo­kė­si, dės­ty­to­ jas Al­gi­man­tas Jan­kaus­kas, bu­vęs ener­ge­ti­kos vi­ce­mi­nist­ras Ro­mas Šve­das, Nep­rik­lau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ras ir dip­lo­ma­tas Vy­tau­tas Pet­ras Pleč­kai­tis, kar­tu su A.Ro­ ma­novs­kiu be­si­mo­kę po­li­to­lo­gas Ne­ri­jus Ma­liu­ke­vi­čius, vie­šų­jų ry­ šių spe­cia­lis­tas To­mas Gi­žas, žur­ na­lis­tė Ind­rė Ma­ka­rai­ty­tė.

A.Ro­ma­novs­kį Spe­cia­lių­jų ty­ri­ mų tar­ny­ba su­lai­kė bir­že­lio 19 d., po to teis­mo spren­di­mu jis bu­vo suim­tas iš pra­džių pen­kio­li­kai pa­ rų, vė­liau dar aš­tuo­nioms.

Lo­bis­tas bu­vo suim­tas ti­riant tą pa­čią by­lą, ku­rio­je įta­ri­mai su­kčia­ vi­mu, pikt­nau­džia­vi­mu tar­ny­bi­ne pa­dė­ti­mi ir do­ku­men­tų klas­to­ji­ mu pa­teik­ti Sei­mo na­riui kon­ser­

Pa­ly­gin­ti su praė­ju­sių me­tų tuo pa­ čiu lai­ko­tar­piu, kaip pra­ne­šė Po­li­ ci­jos de­par­ta­men­tas, žu­vo 12 eis­mo da­ly­vių ma­žiau.

Sausį–birželį ava­ri­jo­se su­žeis­ti 1677 eis­mo da­ly­viai – tai 87 dau­ giau nei per­nai tuo pat me­tu.

Iš vi­so per pus­me­tį re­gist­ruo­ ti 1432 eis­mo įvy­kiai – 105 įvy­ kiais, ar­ba 7,9 pro­c., dau­giau ne­gu 2011-ųjų pir­mą pus­me­tį.

Dėl ne­blai­vių vai­ruo­to­jų kal­tės įvy­ko 118 eis­mo įvy­kių – tai yra 12 įvy­kių dau­giau nei per­nai. Juo­se 11 žmo­nių žu­vo ir 156 su­žeis­ti.

Re­gist­ruo­ta 80 eis­mo įvy­kių dėl ne­tu­rin­čių tei­sės vai­ruo­ti as­me­nų kal­tės: per juos žu­vo 9 žmo­nės ir 98 su­žeis­ti.

Eis­mo įvy­kiuo­se dau­giau­sia – 45 – žu­vo vai­ruo­to­jų, iš jų trys mo­ to­cik­lų vai­ruo­to­jai, pės­čių­jų – 33 ir ke­lei­vių – 30, taip pat aš­tuo­ni

dvi­ra­čių ir trys mo­pe­dų vai­ruo­to­ jai. Žu­vo 94 vy­rai ir 27 mo­te­rys, jų am­žiaus vi­dur­kis – 40 me­tų.

Dau­giau­sia žmo­nių – trys – žu­ vo ba­lan­džio 4-ąją eis­mo įvy­ky­je Kau­no ra­jo­ne, ke­ly­je Vilnius–Kau­ nas–Klaipėda.

Ava­rin­giau­sios sa­vai­tės die­nos: penk­ta­die­nis – re­gist­ruo­ti 249 eis­mo įvy­kiai, ket­vir­ta­die­nis – 216 eis­mo įvy­kių, pir­ma­die­nis – 203 įvy­kiai.

Dau­giau­sia re­gist­ruo­ta trans­ por­to prie­mo­nių su­si­dū­ri­mo at­ ve­jų – 587 (2,3 pro­c. ma­žiau ne­gu praė­ju­sių me­tų pir­mą pus­me­tį) ir už­va­žia­vi­mo ant pės­čių­jų at­ve­jų – 496 (13 pro­c. dau­giau).

Vil­niaus ap­skri­ty­je įvy­ko 402 eis­ mo įvy­kiai, t. y. 38,1 pro­c. dau­giau, Kau­no – 224 įvy­kiai (13,9 pro­c. ma­ žiau), Klai­pė­dos – 186 (3,6 pro­c. ma­ žiau), Šiau­lių – 159 (8,2 pro­c. dau­ giau), Pa­ne­vė­žio – 148 (4,2 pro­c. dau­giau) ir Ma­ri­jam­po­lės ap­skri­ty­ je – 98 (7,7 pro­c. dau­giau).

Ma­žiau­siai eis­mo įvy­kių re­gist­ ruo­ta Tau­ra­gės ir Aly­taus ap­skri­ty­ se – ati­tin­ka­mai 50 ir 51 įvy­kis.

Dau­giau­sia žmo­nių – 31 – žu­vo Vil­niaus ap­skri­ty­je, Kau­no – 18, Pa­ ne­vė­žio – 12, Ma­ri­jam­po­lės ir Ute­ nos ap­skri­ty­se – po 11, Šiau­lių – 10 ir Klai­pė­dos ap­skri­ty­je – 9. Ma­žiau­ siai – 5 – Tel­šių ap­skri­ty­je.

VD, BNS inf.

7,9 pro­c.

pa­dau­gė­jo eis­mo įvy­kių šie­met pir­mą pus­me­tį, pa­ly­gin­ti su 2011-ųjų pir­mu pus­me­čiu.

Sta­tis­ti­ka: dėl ne­blai­vių vai­ruo­to­jų kal­tės šie­met įvy­ko 118 eis­mo įvy­

kių – tai yra de­šim­ta­da­liu dau­giau nei per­nai.

Gin­ta­ro Vai­če­kaus­ko nuo­tr.

11

šeštadienis, liepos 14, 2012

OMX Vilnius

–0,41 %

OMX Riga

+0,19 %

10,7 mlrd. litų

gry­nų­jų pi­ni­gų apy­var­ta Lie­tu­vo­je sie­kė bir­že­lio pa­bai­go­je.

ekonomika

OMX Tallinn

+0,72 %

diena.lt/naujienos/ekonomika

Pra­mo­nė smun­ka

€

Ge­gu­žę, pa­ly­gin­ti su ba­lan­džiu, Lie­tu­vos pra­mo­nės ga­my­ba su­ma­žė­jo 16,3 pro­c. – tai bu­vo di­džiau­sias smu­ki­mas vi­so­je ES, kaip ro­do „Eu­ros­tat“ duo­me­nys. Per me­ tus – ge­gu­žę, pa­ly­gin­ti su 2011 m. tuo pa­ čiu mė­ne­siu, Lie­tu­vos pra­mo­nė smu­ko taip pat la­biau­siai vi­so­je ES – 14,8 pro­c. „Eu­ros­tat“ duo­me­ni­mis, vi­so­je ES pra­ mo­nės ga­my­ba per mė­ne­sį pa­di­dė­jo 0,5 pro­c., o per me­tus su­ma­žė­jo 2,3 pro­c.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,3581 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,3715 JAV do­le­ris 1 2,8241 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7659 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9590 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2362 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6157 Ru­si­jos rub­lis 100 8,6360 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8753

De­ga­lų kai­nos

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

pokytis

+0,0715 % –0,0091 % +0,3090 % +0,3046 % –0,0060 % –0,1612 % +0,0173 % +0,7114 % +0,0174 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,76

4,47

2,38

„Kvis­ti­ja“

4,63

4,33

2,38

„Va­koil“

4,77

4,48

2,39

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

86,52 dol. už 1 brl.

101,55 dol. už 1 brl.

Dau­ge­lis pa­sau­ly­ je ge­rai ži­no­mų kos­ me­ti­kos ga­min­to­ jų lig šiol dar ne­pa­ ga­mi­no spe­cia­lios ap­sau­gi­nės kos­ me­ti­kos biu­ruo­se dir­ban­tiems žmo­ nėms. Ta­čiau tai pa­ vy­ko pa­da­ry­ti lie­tu­ viams kar­tu su ki­tų ša­lių par­tne­riais.

Pre­ven­ci­ja: ap­sau­gi­nė kos­me­ti­ka skir­ta dir­ban­čių biu­ruo­se odai ap­sau­go­ti nuo ter­ša­lų, su­si­kau­pu­sių ant įvai­rių kla­via­tū­rų, ir įe­lekt­rin­toms da­

le­lėms neut­ra­li­zuo­ti.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Į biu­rą – kaip į pa­plū­di­mį Jo­li­ta Ma­žei­kie­nė j.mazeikiene@diena.lt

Su­pa kenks­min­ga ap­lin­ka

Sos­ti­nė­je įsi­kū­ręs moks­lo ir tech­ no­lo­gi­jų par­kas „Sau­lė­te­kio slė­nis“ – nau­jos sta­ty­bos biu­rų pa­sta­tas, kaip ir dau­ge­lis ki­tų šiuo­lai­ki­ nių to­kių sta­ti­nių, su­pro­jek­tuo­tas taip, kad žmo­gui bū­tų jau­ku ir pa­ to­gu ja­me dirb­ti. Ta­čiau „Sau­lė­ te­kio slė­ny­je“ įsi­kū­ru­sios moks­li­ nės ga­my­bi­nės bend­ro­vės „Re­kin“ vyr. tech­no­lo­gė, Eu­ro­pos gam­tos moks­lų aka­de­mi­jos na­rė Al­vy­da Gu­de­le­vi­čiū­tė į šiuo­lai­ki­nę dar­bo ap­lin­ką žiū­ri itin kri­tiš­kai.

Bend­ro­v ės „Re­k in“ moks­l i­ nis ko­lek­ty­vas kar­tu su ki­tų ša­lių moks­li­nin­kais, dir­ban­čiais šio­je sri­ty­je, ieš­ko bū­dų, kaip ko­vo­ti su ža­lin­gu tech­ni­kos po­vei­kiu žmo­ gaus or­ga­niz­mui. „Šiuo me­t u esa­m e to­k io­ je ap­lin­ko­je, ku­rio­je mus iš vi­ sų pu­sių vei­kia elekt­ro­mag­ne­ti­nė spin­du­liuo­tė“, – pa­sa­ko­ji­mą pra­ dė­jo pa­šne­ko­vė ir pri­ver­tė ne­jau­ kiai ap­si­dai­ry­ti iš pa­žiū­ros ne­prie­ kaiš­tin­ga­me ka­bi­ne­te. „Štai ant ma­no sta­lo sto­vi kom­ piu­te­ris, yra pa­dė­tas te­le­fo­nas, ša­ lia sto­vi spaus­din­tu­vas, pa­tal­pas vė­si­na kon­di­cio­nie­rius, už sie­nos ko­ri­do­riu­je sto­vi ko­pi­ja­vi­mo apa­ ra­tas, už sie­nos kai­rė­je ir de­ši­nė­ je toks pa­ts ka­bi­ne­tas, vir­šu­je ir apa­čio­je – taip pat. Šia­me ka­bi­ne­ te su­si­ker­ta daug elekt­ro­mag­ne­ ti­nių spin­du­lių. Biu­ruo­se elekt­ro­ mag­ne­ti­nė spin­du­liuo­tė yra vie­na di­džiau­sių, o tai nei­gia­mai vei­kia

žmo­gaus or­ga­niz­mą“, – pa­brė­žė A.Gu­de­le­vi­čiū­tė.

Pa­sak jos, žmo­nės jau pri­pra­tę, kad išei­nant į lau­ką sau­lė­tą die­ ną odą rei­kia pa­si­tep­ti ap­sau­gi­niu kre­mu nuo ult­ra­vio­le­ti­nių spin­du­ lių, ta­čiau tą pa­tį reik­tų da­ry­ti ir sie­kiant už­kirs­ti elekt­ro­mag­ne­ti­ nių spin­du­lių da­ro­mą ža­lą odai.

Al­vy­da Gu­de­le­vi­čiū­tė:

Tik lai­ko klau­si­mas, ka­da pa­sau­ly­je pra­si­ dės pre­ven­ci­nė ko­va su ne­svei­ko pa­sta­to sind­ro­mu.

Kon­ku­ren­tų kol kas nė­ra

Kad šiuo­lai­ki­niai pa­sta­tai – ne pa­ ti ge­riau­sia ap­lin­ka žmo­gui dirb­ ti, moks­li­nin­kų įro­dy­ta jau be­veik prieš tris de­šimt­me­čius. Jau 1983 m. bu­vo ži­no­ma apie ne­svei­ko pa­ sta­to sind­ro­mą, ku­rį šiuo me­tu jau­čia dau­ge­lis biu­ruo­se dir­ban­čių žmo­nių. Nes­vei­ko pa­sta­to sind­ro­ mas – tai akių glei­vi­nės dir­gi­ni­mas, odos iš­sau­sė­ji­mas, nie­žė­ji­mas, pa­ rau­di­mas, pleis­ka­no­ji­mas, gal­vos skaus­mas, grei­tas nuo­var­gis. „Nors jau praė­jo be­veik trys de­ šimt­me­čiai, iki šiol pla­čiai ne­dek­ la­ruo­ja­ma, kaip su šiuo sind­ro­mu ko­vo­ti. Kaž­ka­da ci­ga­re­tės ir grei­ ta­sis mais­tas taip pat bu­vo tik sa­ vai­me su­pran­ta­mas blo­gis, su ku­ riuo nie­kas ne­ko­vo­jo ir ne­vyk­dė

jo­kių pre­ven­ci­jos prie­mo­nių. Ma­ nau, kad tik lai­ko klau­si­mas, ka­ da pa­sau­ly­je pra­si­dės pre­ven­ci­nė ko­va ir su ne­svei­ko pa­sta­to sind­ ro­mu“, – kal­bė­jo pa­šne­ko­vė.

Ji vi­lia­si, kad pa­teik­ta idė­ja gal­ būt pa­da­rys pra­džią pre­ven­ci­jos prie­mo­nėms kur­ti ir dieg­ti. „Kon­ku­ren­tų, ku­rie ga­min­tų spe­cia­lią kos­me­ti­ką dir­ban­tiems kom­piu­te­riu, mo­bi­liai­siais ir be­ lai­džiais te­le­fo­nais bei kon­di­cio­ nuo­ja­mo­se pa­tal­po­se, ne­ma­to­me. Šiuo me­tu po­pu­lia­rios kos­me­ti­nės prie­mo­nės nuo odos se­nė­ji­mo, bet ne nuo ža­lin­gos ap­lin­kos biu­re“, – pa­brė­žė A.Gu­de­le­vi­čiū­tė.

Paa­ki­no la­bo­ra­to­ri­jos iš­va­da

Bend­ro­vė „Re­kin“ kar­tu su ki­ta bend­ro­ve „Ine­co“ eko­lo­gi­jos sri­ ty­je dir­ba jau nuo 1990-ųjų. Pag­ rin­di­nė įmo­nių veik­la – pra­mo­ni­ nės žmo­gaus veik­los eko­lo­gi­ja. „Ko­vo­da­mi su pra­mo­ni­ne tar­ ša pir­mą­ją kos­me­ti­ką, ku­ri tuo­met bu­vo pri­skir­ta me­di­ci­ni­nės pa­skir­ ties kū­no prie­žiū­ros prie­mo­nių gru­pei, pa­ga­mi­no­me 1991–1995 m.

Ta­čiau ši sri­tis ne­bu­vo pa­grin­di­nė mū­sų spe­cia­li­za­ci­ja. Idė­ja su­kur­ti an­tiok­si­da­ci­nių ypa­ty­bių tu­rin­čią kos­me­ti­ką mums ki­lo at­li­kus sa­ vo­tiš­ką rin­ko­je esan­čios pro­duk­ ci­jos pa­tik­ri­ni­mą. At­rin­ko­me pen­ kis ži­no­mų kos­me­ti­kos ga­min­to­jų kre­mus su an­tiok­si­dan­tais, taip pat sa­vo su­kur­tą kre­mą ir pri­sta­tė­me į Kau­no me­di­ci­nos ins­ti­tu­tą iš­tir­ ti. Paaiš­kė­jo, kad mū­sų su­kur­ta­me kre­me yra ge­ro­kai dau­giau an­tiok­ si­da­ci­nių ypa­ty­bių nei ki­tuo­se ži­

no­mų ga­min­to­jų kre­muo­se“, – tei­ gė pa­šne­ko­vė.

Tai esą ir bu­vo sti­mu­las pra­dė­ti ga­min­ti uni­ka­lią ir eko­lo­giš­ką kos­ me­ti­ką „An­tiOf ­fi­ce“. Idė­jai įgy­ven­ din­ti bu­vo pa­si­telk­tas tarp­tau­ti­nis ko­lek­ty­vas – ga­min­to­jai ir eks­per­ tai iš ki­tų Eu­ro­pos ša­lių. „Dėl to, kad ne­tu­ri­me ga­my­bi­nės ba­zės, su­kur­ti pro­duk­tai ga­mi­na­ mi pa­gal už­sa­ky­mą Vo­kie­ti­jo­je ar­ ba Len­ki­jo­je, bet pa­ten­tuo­ti Lie­tu­ vo­je“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vė.

Sun­kiau­sia įves­ti į rin­ką

Tech­no­lo­gė A.Gu­de­le­vi­čiū­tė pa­ brė­žė, kad tech­no­lo­go tiks­las – pa­

siek­ti kuo ge­res­nį re­zul­ta­tą, ta­čiau ne ma­žiau svar­bus tiks­las – įves­ti pro­duk­tą į rin­ką. „Čia jau rei­kia vi­sai ki­tos idė­jos ir su­ge­bė­ji­mų. Tuo ir už­sii­ma ki­ti spe­cia­lis­tai. Par­duo­dami ne­tra­di­ci­ niais bū­dais pro­duk­tai su­lau­kia di­ de­lio dė­me­sio. Nau­jos pa­skir­ties pro­duk­tai vi­sa­da sun­kiau ski­na­si ke­ lią į rin­ką nei tra­di­ci­niai“, – tei­gė ji.

Sep­ty­ni skir­tin­gi pro­duk­tai bu­ vo su­kur­ti prieš pu­sant­rų me­tų, o rin­ko­je pa­si­ro­dė prieš me­tus. Šiuo me­tu Lie­tu­vo­je par­duo­da­ma vos 15 pro­c. šios pro­duk­ci­jos, ki­ta da­ lis eks­por­tuo­ja­ma į Da­ni­ją, Vo­kie­ ti­ją, Pran­cū­zi­ją ir Ru­si­ją.

Apie ne­svei­ko pa­sta­to sind­ro­mą Jam bū­din­ga ne­ma­žai simp­to­mų, ku­ rie jun­gia­mi į ke­lias gru­pes: akių glei­ vi­nės dir­gi­ni­mas; odos pa­žei­di­mai, nie­žė­ji­mas, pleis­ka­no­ji­mas, pa­rau­ di­mas; gal­vos skaus­mai; nuo­var­gis.

Nes­vei­ko pa­sta­to sind­ro­mas pa­si­tai­ko per­pil­dy­tuo­se, nau­juo­se pa­sta­t uo­se, kur nau­do­ja­ma cent­ ri­nė ven­ti­lia­ci­jos sis­te­ ma ir oras cir­ku­liuo­ja už­da­ro ra­to prin­ci­pu.

Nes­vei­ko pa­s ta­ to sind­ro­mo prie­ žas­t ys ne­ nus­ta­t y­tos.

Nors bu­vo daug kar­tų m a ­t u o ­t a s įvai­r ių ter­ ša­lų ly­g is, ne­bu­vo ga­

li­ma iš­skir­ti nė vie­nos me­džia­gos, ku­ rios kon­cent­ra­ci­ja bū­tų ga­lė­ju­si su­kel­ ti mi­nė­tus simp­to­mus. Pla­čiau­siai pa­ pli­tu­si teo­ri­ja, kad už­da­ro­je ven­ti­lia­ ci­jos ir oro kon­di­cio­na­vi­mo sis­te­mo­ je kau­pia­si ta­ba­ko dū­mai, al­ de­hi­dai, for­ma­li­nas, tir­pik­ liai, mik­roor­ga­niz­mai, gry­ be­liai ir jų gy­vy­bi­nės veik­ los pro­duk­tai. Šių me­džia­ gų šal­t i­n iai ga­l i bū­t i bal­ dai, sta­t y­bi­nės me­d žia­ gos, ši­lu­m i­nė izo­l ia­ci­ ja, ki­l i­mai, va­ly­ mo prie­mo­nės, da­žai. Ga­li­mi tar­ šos šal­t i­n iai yra ir biu­ro tech­n i­ ka: ko­p i­j a­v i­mo apa­r a­t ai, kom­ piu­te­r iai, spaus­ din­tu­vai.

12

ŠeštADIENIS, liepos 14, 2012

14p.

Nauja katastrofa padidino prarają tarp Rusijos visuomenės ir valdžios.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Pa­les­ti­nos rea­ly­bė: gy­ve­ni­mas ka­lė­ji­me

Gal­vo­ti apie ša­lies ne­prik­lau­so­my­bę – vie­na, o ką da­ry­ti, kai žmo­nėms stin­ga gy­vy­ bei pa­lai­ky­ti bū­ti­no van­dens? Pa­dė­tis Pa­les­ti­no­je – grės­min­ga, o ir vie­ni pa­les­ti­nie­ čiai ma­žai ką ga­li pa­da­ry­ti.

Prit­rūks van­dens?

Ar­ti­mų­jų Ry­tų re­gio­ne van­duo – auk­so ver­tės. Ypač Pa­les­ti­no­je. Čia ne tik dėl na­tū­ra­lių prie­žas­čių trūks­ta van­dens, ta­čiau dar ir Iz­rae­ lis kont­ro­liuo­ja be­veik vi­sus svar­ biau­sius ge­ria­mo­jo van­dens šal­ti­ nius, ku­riais nau­do­ja­si ne tik žy­dų vals­ty­bė, bet ir pa­les­ti­nie­čiai.

Pa­les­ti­nai ten­kan­tis van­dens kie­kis ge­ro­kai ski­ria­si nuo ten­kan­ čio Iz­rae­liui. An­tai ap­skai­čiuo­ta, kad 9,5 tūkst. Iz­rae­lio gy­ven­to­ jų Jor­da­no upės slė­ny­je su­nau­do­ja be­veik treč­da­lį van­dens kie­kio, ku­rį gau­na 2,6 mln. pa­les­ti­nie­čių.

Ga­zos ruo­že, ku­ris at­skir­tas nuo Va­ka­rų Kran­to, si­tua­ci­ja dar blo­ges­ nė. Ma­žy­čia­me ank­la­ve gy­ve­na net 1,6 mln. pa­les­ti­nie­čių, tad, įver­ti­nus

ank­la­vo dy­dį, kvad­ra­ti­nia­me ki­lo­ met­re glau­džia­si apie 4545 žmo­nes.

Ga­zo­je yra vie­nas di­des­nis ge­ ria­mo­jo van­dens šal­ti­nis. Ta­čiau tik 5–10 pro­c. šio šal­ti­nio van­dens ati­tin­ka Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­ za­ci­jos nor­mas.

Svei­ka­tos eks­per­tai per­spė­ja, kad po ke­le­rių me­tų šio šal­ti­nio nau­do­ ti ap­skri­tai ne­bus įma­no­ma.

Ry­tų Je­ru­za­lė­je, kur do­mi­nuo­ ja pa­les­ti­nie­čiai, van­duo taip pat auk­so ver­tės.

Tūks­tan­čiai pa­les­ti­nie­čių na­mų Je­ru­za­lė­je van­de­niu ap­rū­pi­na­mi vos du­kart per sa­vai­tę. Dau­giau­ sia sun­ku­mų ky­la tiems, ku­rie pri­ si­jun­gę prie mies­to van­den­tie­kio ir ku­rie gau­na van­dens iš Pa­les­ti­nos au­to­no­mi­jos ad­mi­nist­ra­ci­jos.

„Mes ėmė­me pirk­ti van­de­nį, bet žmo­nės jau ne­si­prau­sia. Mes tu­ri­ me mau­dy­ti vai­kus kas sa­vai­tę“, – skun­dė­si vie­tos gy­ven­to­ja Ja­mil San­du­qa.

Pa­dė­tis – pa­vo­jin­ga

Iz­rae­ly­je pa­dė­tis ge­res­nė. Skai­ čiuo­ja­ma, kad žy­dų vals­ty­bė da­bar tu­ri be­veik pen­kis kar­tus dau­giau ge­ria­mo­jo van­dens nei Pa­les­ti­na.

Pa­les­ti­nie­čiai, ypač iš Ga­zos, pri­vers­ti pirk­ti van­de­nį iš Iz­rae­lio, nors jo pa­kan­ka tik bū­ti­niau­siems po­rei­kiams.

Pa­les­ti­na iš Iz­rae­lio per me­tus per­ka apie 50 mln. ku­bi­nių met­rų van­dens, už ku­rį, ži­no­ma, su­mo­ka ap­va­lią su­mą pi­ni­gų.

Aps­kai­čiuo­ta, kad var­gin­gai gy­ ve­nan­tys pa­les­ti­nie­čiai ga­li sau leis­ti įvai­rioms reik­mėms per die­ ną su­nau­do­ti vos apie 10–15 lit­rų van­dens, o Iz­rae­ly­je – vi­du­ti­niš­ kai 300 lit­rų.

Ne­nuos­ta­bu, kad kai ku­rie eks­ per­tai pa­dė­tį Ga­zos ruo­že api­bū­di­ na kaip hu­ma­ni­ta­ri­nę kri­zę.

Pa­les­ti­nos gy­ven­to­jai pri­vers­ti ve­žio­ti van­de­nį cis­ter­no­mis iš šal­ ti­nių, ta­čiau toks ap­si­rū­pi­ni­mas van­de­niu – pa­vo­jin­gas, nes van­ duo karš­tu oru gen­da ir jo iš­gė­rus ga­li pra­si­dė­ti įvai­rios li­gos.

Ki­tos pro­ble­mos

Kont­ras­tas: Iz­rae­lio gy­ven­to­jai ga­li džiaug­tis – jie tu­ri ke­lis kar­tus dau­

giau van­dens nei kai­my­nai iš Pa­les­ti­nos.

Prob­le­ma ne tik tai, kas kont­ro­ liuo­ja van­dens šal­ti­nius, ta­čiau ir tai, kad Ga­zos ruo­že bei Va­ka­rų Kran­te au­ga gy­ven­to­jų skai­čius.

Ma­ža to, į re­gio­nus pa­ma­žu grįž­ ta ir per 1948 bei 1967 m. pa­si­trau­ kę pa­les­ti­nie­čių pa­bė­gė­liai, o tai ir­ gi pa­di­di­na van­dens su­var­to­ji­mą.

Ah­me­das al Ya­qou­bas, Pa­les­ti­ nos van­dens tar­ny­bos van­dens iš­ tek­lių di­rek­to­rius, pa­brė­žė: „Jei kal­ba­me apie hu­ma­ni­ta­ri­nes pro­ ble­mas čia, van­duo – svar­biau­sias klau­si­mas. 2025 m. Ga­zo­je gy­vens 2,7 mln. žmo­nių – ką šie žmo­nės val­gys, ką gers, ką dirbs, jei ne­su­ ge­ba­me iš­spręs­ti van­dens pro­ble­ mos?“ Pa­rei­gū­nas pri­dū­rė: „Jei mes to­ liau nau­do­si­me vie­nin­te­lį Ga­zo­ je esan­tį šal­ti­nį, iki 2016–2017 m. ga­lu­ti­nai jį iš­se­kin­si­me. Mes ži­no­ jo­me apie tai pa­sta­ruo­sius 20 me­tų, ta­čiau da­bar si­tua­ci­ja – kri­tiš­ka.“

Dar vie­nas ne­ri­mą ke­lian­tis ženk­las – kli­ma­to­lo­gai sa­ko, kad atei­ty­je Vi­dur­že­mio jū­ros ry­ti­nę pa­kran­tę kur kas re­čiau džiu­gins lie­tūs ir re­gio­ną ka­muos saus­ros.

Skai­čiuo­ja­ma, kad per pa­sta­ruo­ sius 15 me­tų Va­ka­rų Kran­te ge­ria­ mo­jo van­dens at­sar­gos su­ma­žė­jo net 65 pro­c.

Konf­lik­tas dėl te­ri­to­ri­jos

Si­tua­ci­ja re­gio­ne įtemp­ta ne tik dėl van­dens, ta­čiau ir dėl ne­si­liau­jan­ čių pa­les­ti­nie­čių konf­lik­tų su žy­ dais, ypač dėl nau­ja­ku­rių Va­ka­rų Kran­te.

Daug pa­les­ti­nie­čių per pa­sta­ ruo­sius me­tus bu­vo pri­vers­ti pa­ lik­ti gy­ve­na­mas vie­tas ir dir­ba­mas že­mes. Nors nau­ja­ku­rių at­kel­di­ni­ mas smar­kiai kri­ti­kuo­ja­mas tarp­ tau­ti­nė­je erd­vė­je, Iz­rae­lis ne­stab­ do prieš­ta­rin­gos pro­gra­mos. Žy­dų vals­ty­bė nau­ja­ku­rių gy­ ven­vie­tes ap­rū­pi­na elekt­ra ir van­ de­niu, o čia pat gy­ve­nan­tys pa­les­ ti­nie­čiai gy­ve­na ak­mens am­žiaus są­ly­go­mis. „Jie mus pa­ver­tė ka­li­niais mū­sų pa­čių že­mė­je“, – ne­slė­pė pyk­čio Mo­ham­me­das Na­wa­ja, vie­nos pa­ les­ti­nie­čių mo­kyk­los di­rek­to­rius.

Mo­kyk­la sto­vi Su­si­joje mies­te, vie­na­me iš dau­ge­lio ne­pri­pa­žin­ tų pa­les­ti­nie­čių gy­ven­vie­čių pie­ ti­nia­me Va­ka­rų Kran­te, ne­to­li va­ di­na­mo­sios ža­lio­sios li­ni­jos.

Jie mus pa­ver­tė ka­li­ niais mū­sų pa­čių že­ mė­je.

Gy­ven­v ie­t ės ne­p ri­pa­ž i­n i­m as reiš­kia, kad kai­mas ne­gau­na nei elekt­ros, nei van­dens, ne­tu­ri ir ki­tų pa­to­gu­mų. Ga­liau­siai nie­kas nė­ra tik­ras, kad Su­si­ja vie­ną sy­kį ne­bus nu­šluo­ta nuo že­mės pa­vir­šiaus. Šiuo me­tu 62 pro­c. Va­ka­rų Kran­ to te­ri­to­ri­jos kont­ro­liuo­ja Iz­rae­lis, nors Pa­les­ti­na sie­kia čia įkur­ti sa­ vo vals­ty­bę.

Iz­rae­ly­je ši te­ri­to­ri­ja va­di­na­ma te­ri­to­ri­ja C. Jo­je gy­ve­na apie 300 tūkst. žy­dų nau­ja­ku­rių. Tad žy­ dų šio­je Va­ka­rų Kran­to da­ly­je – du kar­tus dau­giau nei pa­les­ti­nie­čių.

Sun­ku­mai: kas­met Va­ka­rų Kran­te iš

90 pro­c. pa­les­ti­nie­čių glau­džia­si tik 32 pro­c. Va­ka­rų Kran­to te­ri­to­ri­ jos, ku­rią ad­mi­nist­ruo­ja Pa­les­ti­nos au­to­no­mi­jos ad­mi­nist­ra­ci­ja.

Te­ri­to­ri­jo­je C, ku­rią val­do Iz­rae­ lis, vos 5 pro­c. pa­les­ti­nie­čių leis­ta sta­ty­tis na­mus ar ki­tos pa­skir­ties pa­sta­tus. Ta­čiau žy­dų nau­ja­ku­rių gy­ven­vie­tės čia dygs­ta kaip gry­bai po lie­taus. Žy­dai tvir­ti­na, kad pa­ les­ti­nie­čiai at­si­sa­ko kal­bė­tis su jais dėl te­ri­to­ri­jos. Pa­les­ti­nos at­sto­vai at­ker­ta, jog Iz­rae­lis jiems tu­ri pri­ pa­žin­ti vi­sas te­ri­to­ri­jas, ku­rias žy­dų vals­ty­bė oku­pa­vo po 1967 m. ka­ro.

Tai­gi de­ry­bos lie­ka įšal­dy­tos.

Lyg to bū­tų ma­ža, pa­les­ti­nie­čiai at­si­sa­ko kal­bė­tis su Iz­rae­liu, kol šis ne­nut­rau­kė žy­dų nau­ja­ku­rių iš­kel­ di­ni­mo.

Kol po­li­ti­kai dis­ku­tuo­ja, Su­si­jos kai­me­lio gy­ven­to­jai ren­gia­si pa­lik­ ti sa­vo na­mus. Kai ku­rie sa­ko vyk­ sian­tys į ki­tas pa­les­ti­nie­čių gy­ve­ na­mas te­ri­to­ri­jas, ki­ti ku­ria­si kiek ato­kiau nuo Su­si­jos.

Ra­do naf­tos

Van­duo ir elekt­ra – ne vie­nin­te­lės Iz­rae­lio ir Pa­les­ti­nos pro­ble­mos. Įtam­pą, pa­si­ro­do, ke­lia ir naf­ta.

Ne­to­li Va­ka­rų Kran­to miestelio Ran­čio stūk­so va­di­na­mo­sios ža­

13

ŠeštADIENIS, liepos 14, 2012

pasaulis Sug­riež­ti­no įsta­ty­mus

Kas­me­tis gat­vės mū­šis

Baig­da­ma sa­vai­tei pra­tęs­tą pa­va­sa­ rio se­si­ją, Ru­si­jos Vals­ty­bės Dū­ma priė­ mė du įsta­ty­mus, o šie su­kė­lė kri­ti­kos la­ vi­ną. Pir­ma­me ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­ za­ci­jos, gau­nan­čios fi­nan­sa­vi­mą iš už­sie­ nio, va­di­na­mos „už­sie­nio agen­tais“. Ant­ ra­sis iš Ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų ko­dek­so į Bau­džia­mą­jį ko­dek­są su­grą­ži­no straips­nį „Šmeiž­tas“ ir daug kar­tų pa­di­di­ no baus­mę už šį nu­si­kal­ti­mą.

Per riau­šes Bel­fas­te, ku­rios ki­lo nak­tį į penk­ta­die­nį po pro­tes­tan­tų pa­ra­do ša­lia ka­ta­li­kų ra­jo­no, bu­vo su­žeis­ta 20 pa­rei­gū­ nų. Gat­vių mū­šiai po šio kas­met ren­gia­mo pa­ra­do ky­la jau ket­vir­tus me­tus iš ei­lės.

Ai­ri­jos res­pub­li­ko­nų ar­mi­jos ekst­re­mis­tai į pa­rei­gū­nus pa­lei­do maž­daug 10 šū­vių, bet jo­kia kul­ka jų ne­kliu­dė. 20-iai pa­rei­gū­nų pri­rei­kė pa­gal­bos dėl pjau­ti­nių žaiz­dų, su­ mu­ši­mų ir nu­de­gi­mų.

200 žmo­nių

žu­vo ket­vir­ta­die­nį per Si­ri­jos Treim­sos kai­mo ap­šau­dy­mą.

Už­dar­biau­ja nau­sė­di­jo­se Ką da­ry­ti, kai nė­ra dar­bo, o iš­gy­ ven­ti rei­kia? Pa­les­ti­nie­čiams ten­ ka spjau­ti į na­cio­na­li­nius jaus­ mus. Tūks­tan­čiai jų dar­buo­ja­si žy­dų nau­ja­ku­rių gy­ven­vie­tė­se.

š­ky­la nau­jų Iz­rae­lio sau­gu­mo už­tva­rų ir nau­ja­ku­rių gy­ven­vie­čių.

lio­sios li­ni­jos įtvir­ti­ni­mai. Tai va­ di­na­mo­ji Iz­rae­lio sau­gu­mo sie­na.

Kai­rė­je to­lu­mo­je ma­ty­ti ply­tin­ tis Ben Gu­rio­no oro uos­tas, o už jo – Iz­rae­lio sos­ti­nė Tel Avi­vas ir Vi­ dur­že­mio jū­ra.

Vie­tos gy­ven­to­jas Bi­la­las BBC žur­na­lis­tams pa­sa­ko­jo, kad Iz­rae­lio naf­tos bend­ro­vės jau ku­rį lai­ką ak­ ty­viai ka­si­nė­ja ne­to­li gyvenvietės. „Die­ną nie­ko neįp­ras­to ne­pa­ma­ ty­si­te, ta­čiau nak­tį – uf...“ – sa­kė Bi­la­las. Pa­sak jo, pa­žvel­gus į grę­ži­ nį ma­ty­ti, kad jis drie­kia­si ir į Va­ ka­rų Kran­to te­ri­to­ri­ją.

Lau­ke ma­ty­ti juo­das vamz­dis, ver­ti­ka­liai ky­šan­tis iš že­mės. Iš jo ver­žia­si lieps­na, ku­ri ky­la de­gi­ nant du­jas. Vamz­dis, pa­sak Bi­la­ lo, čia stūk­so jau me­tus. Grę­ži­nys pri­klau­so Iz­rae­lio naf­tos bend­ro­vei „Gi­vot Olam Oil Ltd“. „Va­žia­vau pro ša­lį ir vi­sai ne­ti­kė­ tai vie­ną sy­kį pa­ma­čiau tą vamz­ dį ža­lio­jo­je li­ni­jo­je, – sa­kė Ha­fe­zas Barg­hou­tis, Pa­les­ti­nos laik­raš­čio „al-Hayat al-Ja­dee­dah“ re­dak­to­ rius. – Bu­vau tik­ras, kad de­ga du­ jos. Ta­da pa­skam­bi­nau Ran­čio me­ rui ir jis man pa­sa­kė: „Taip, Iz­rae­lis čia ka­sa naf­tą ir du­jas.“ Tie­sa, žy­dų grę­ži­nys sto­vi Iz­ rae­lio te­ri­to­ri­jo­je, ta­čiau kai ku­rie

naf­tos grę­ži­mo eks­per­tai sa­ko, kad sie­nos – ne kliū­tis. „Geo­lo­gi­ja ne­tu­ri nie­ko bend­ra su geog­ra­fi­ja, – sa­kė grę­ži­mo in­ži­nie­ rius dak­ta­ras Sa­me­ras Na­boul­sis, dir­ban­tis Du­ba­ju­je. – Paž­vel­gęs į šio grę­ži­nio vie­tą ir jo for­mą ga­liu drą­ siai sa­ky­ti, kad jis ga­li apim­ti ir Va­ ka­rų Kran­to te­ri­to­ri­ją. Ki­taip ta­riant, grę­žiant ir iš Iz­rae­lio pu­sės bū­tų ga­ li­ma pa­siek­ti pa­les­ti­nie­čių naf­tos re­ zer­vus.“ Eks­per­tas pri­dū­rė, kad bū­ tent dėl šios prie­žas­ties pa­sau­ly­je yra nu­sta­to­mas tam tik­ras pa­sie­nio ruo­ žas – „nie­kie­no že­mė“, kur nie­kas ne­tu­ri tei­sės ka­si­nė­ti be ki­to ži­nios.

Dak­ta­ras Wa­li­das Khad­du­ris, žur­na­lo „Vi­du­rio Ry­tų eko­no­mi­nė ap­žval­ga“ re­dak­to­rius, taip pat kri­ ti­ka­vo Iz­rae­lio veiks­mus. „Pap­ras­tai to­kio­mis ap­lin­ky­bė­ mis abi ša­lys ran­da bend­rą su­ta­ ri­mą, kaip pa­si­da­ly­ti iš­tek­lius, tad pa­ja­mas ir iš­lai­das. Pa­vyz­džiui, kaip Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja su­si­ta­rė su Nor­ve­gi­ja. Be to­kio su­si­ta­ri­mo pa­ dė­tis ga­li bū­ti to­kia, kaip tarp Ku­ vei­to ir Ira­ko“, – tei­gė eks­per­tas ir pri­mi­nė Ira­ko ir Ku­vei­to ka­rą.

Abi ša­lys tu­ri de­rė­tis

Iz­rae­lio bend­ro­vės „Gi­vot Olam“ at­sto­vai at­si­sa­kė ko­men­tuo­ti, ką

„Scan­pix“ nuo­tr.

ka­si­nė­ja pa­lei sie­ną. O Iz­rae­lio vy­ riau­sy­bė pa­brė­žė, kad „šis klau­si­ mas vėl po­li­ti­zuo­ja­mas“.

Tie­sa, Pa­les­ti­nos au­to­no­mi­jos val­džia kol kas taip pat ga­na at­sai­ niai žiū­ri į ga­li­mus iš­tek­lius ir jų pa­nau­do­ji­mą Va­ka­rų Kran­te.

Pa­sak eks­per­tų, prie­žas­tis ga­ na aiš­ki – naf­tos pra­mo­nės Pa­les­ ti­na nie­kuo­met ne­tu­rė­jo ir ne­ži­no, ką su tuo ga­li­ma da­ry­ti. „Aki­vaiz­di pro­ble­ma, kad pa­les­ ti­nie­čiai ne­pa­ty­rę ieš­ko­ti naf­tos.

Is­to­riš­kai čia ne­bu­vo jo­kios naf­tos pra­mo­nės. Vi­sa tai la­bai nau­ja“, – sa­kė W.Khad­du­ris.

Ki­tas klau­si­mas, pa­sak moks­ li­nin­ko, ar Iz­rae­lis pri­pa­žins, kad Pa­les­ti­na tu­ri tei­sę ieš­ko­ti naf­tos? „Juk žy­dai da­lį Va­ka­rų Kran­to lai­ ko sa­vo te­ri­to­ri­ja. Taip pat Ran­čio mies­telį“, – tvir­ti­no W.Khad­du­ris. „Me­ged-5“ tel­ki­ny­je, kur ka­si­ nė­ja Iz­rae­lis, pa­gal „Gi­vot Olam“ skai­čia­vi­mus ga­li bū­ti apie 1,5 mlrd. ba­re­lių naf­tos.

Tai ne­daug, ta­čiau toks kie­kis naf­tos ga­lė­tų pa­dė­ti skur­džiai gy­ ve­nan­tiems pa­les­ti­nie­čiams pra­ kus­ti.

BBC, „Midd­le East Mo­ni­tor“, „Syd­ney Mor­ning He­rald“, „Huf­fing­ton Post Ca­na­da“, „Haa­retz“ inf.

Va­ka­rų Kran­te stūk­so žy­dų nau­ ja­ku­rių gy­ven­vie­tė Ni­li. Čia dir­ ba 44 me­tų elekt­ri­kas Zia­das Abu Na­ras iš Pa­les­ti­nos. Jis mon­tuo­ja švies­tu­vus ant ne­se­niai nu­da­žy­ tos vie­no pa­sta­to sie­nos.

Pas­ta­tas pri­klau­so vie­nai Iz­ rae­lio ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to bend­ ro­vei. Ši par­da­vi­nė­ja na­mus žy­ dų nau­ja­ku­riams, ku­rie kraus­to­si į pa­čią Va­ka­rų Kran­to šir­dį.

Tūks­tan­čiai pa­les­ti­nie­čių ne­le­ ga­liai dir­ba nau­ja­ku­rių na­muo­se.

Bet juk jie pa­de­da žy­dams ko­lo­ni­ zuo­ti jų tė­vy­nę? „O ką da­ry­ti – mes ne­tu­ri­me ki­to dar­bo... – aiš­ki­no elekt­ri­kas Z.Abu Na­ras. – Jei bū­tų ki­to dar­ bo, tik­rai ne­bū­tu­me čia.“ Eko­no­mi­nė ir so­cia­li­nė pa­dė­tis Va­ka­rų Kran­te – sun­ki. Ne­dar­bas čia sie­kia net 30 pro­c. Nors mi­ li­jar­dai, į Pa­les­ti­ną at­plau­kian­tys iš vi­so pa­sau­lio, pa­dė­jo ša­lies ad­ mi­nist­ra­ci­nę sos­ti­nę Ra­ma­lą pa­ vers­ti iš pa­žiū­ros kles­tin­čiu mies­ tu, Va­ka­rų Kran­to kaimai sken­di skur­de.

Z.Abu Na­ras ki­lęs iš ma­žo kai­ me­lio Beit Ur al Tah­tos. Jis tu­ ri tris vai­kus, ku­riuos rei­kia iš­ lai­ky­ti.

De­ja, pa­sak vy­ro, ara­bų kai­ muo­se ne tik nė­ra dar­bo, ta­čiau ir už­mo­kes­tis men­kas. „Jei no­ri ką nors nu­si­pirk­ti, vis­ kas la­bai bran­gu. Aš tiek neuž­dir­ bu, kad ga­lė­čiau pra­mis­ti“, – sa­ kė vy­ras.

O kai­nos Va­ka­rų Kran­te – di­ de­lės. Lit­ras pie­no čia kai­nuo­ja 12 še­ke­lių (be­veik 8 li­tus), elekt­ ros ir de­ga­lų kai­nos – be­maž du kar­tus aukš­tes­nės nei Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se.

21 me­tų sta­ty­bi­nin­kas Is­sa pa­ brė­žė, kad dir­bti pas nau­ja­ku­rius kur kas la­biau ap­si­mo­ka nei bet kur Pa­les­ti­no­je.

Is­sa ką tik pa­li­ko dar­bą Pa­les­ti­ no­je vei­kian­čia­me pa­ka­vi­mo fab­ ri­ke ir pe­rė­jo dirb­ti į sta­ty­bas. „Čia mo­ka tris kar­tus dau­ giau“, – džiau­gė­si vy­ras, šluo­da­ mas sta­ty­bi­nes šiukš­les. Šiuo me­tu Va­ka­rų Kran­te gy­ve­ na nuo 300 iki 500 tūkst. žy­dų. Iš vi­so čia pa­sta­ty­tos 225 nau­ja­ku­rių gy­ven­vie­tės. Šiuo me­tu pra­dė­tos 1850 nau­jų pa­sta­tų sta­ty­bos.

Na­mai čia pi­gūs, to­dėl į juos ke­ lia­si ne­ma­žai gy­ven­to­jų iš Iz­rae­ lio. Nau­ja­ku­riai mė­gau­ja­si mo­ kes­čių ir trans­por­to leng­va­to­mis,

o sos­ti­nė­je Tel Avi­ve gy­ve­ni­mas – ge­ro­kai bran­ges­nis. Žy­dai su mie­lu no­ru sam­do dar­ bi­nin­kus iš Pa­les­ti­nos, nes jiems rei­kia mo­kė­ti ma­žes­nes al­gas.

Skai­čiuo­ja­ma, kad šiuo me­tu Iz­rae­lio nau­ja­ku­riams dir­ba per 100 tūkst. pa­les­ti­nie­čių.

Pa­sak vie­tos gy­ven­to­jų, ne­ma­ žai Pa­les­ti­nos jau­ni­mo, ku­ris nee­ mig­ra­vo, dir­ba sta­ty­bo­se. „So­cia­li­nių pro­ble­mų dėl pra­ stos eko­no­mi­nės si­tua­ci­jos Va­ ka­rų Kran­te – ap­stu. Skur­das pa­ lie­čia kiek­vie­ną. Žmo­nės jau­čia­si kaip ka­lė­ji­me“, – pa­sa­ko­jo Mu­ hum­ma­das Kha­le­das Ta­ri, vie­nos pa­les­ti­nie­čių gy­ven­vie­tės ad­mi­ nist­ra­to­rius.

Jei no­ri ką nors nu­ si­pirk­ti, vis­kas la­ bai bran­gu. Aš tiek neuž­dir­bu, kad ga­ lė­čiau pra­mis­ti.

Tie­sa, Ra­ma­lo­je, ku­ri lai­ko­ma ad­mi­nist­ra­ci­ne Pa­les­ti­nos sos­ti­ne ir vers­lo cent­ru, si­tua­ci­ja – ki­to­ kia. Čia vei­kia pra­ban­gūs res­to­ra­ nai, stūk­so vi­los, va­ži­nė­ja ge­ri au­ to­mo­bi­liai.

Sa­mi­ras Awa­das, Bir­zei­to uni­ ver­s i­te­to Ra­m a­l o­je po­l i­t i­kos moks­lų pro­fe­so­rius, pa­brė­žė: „Taip, eko­no­mi­ka Va­ka­rų Kran­te au­ga. Ta­čiau mes kal­ba­me tik apie pa­slau­gų eko­no­mi­ką, nė­ra rea­lios pra­mo­nės.“ Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

Dar­bas: kaip gry­bai po lie­taus

Va­ka­rų Kran­te dygs­tan­čios žy­ dų nau­ja­ku­rių gy­ven­vie­tės vi­lio­ ja ir pa­les­ti­nie­čių sta­ty­bi­nin­kus.

„Reu­ters“ nuo­tr.

14

ŠeštADIENIS, liepos 14, 2012

pasaulis Kūno me­no fes­ti­va­lis Aust­ri­jo­je prie Ver­to eže­ro šią sa­vaitę baigė­si kūno me­no fes­ti­va­lis, ku­ria­me sa­vo dar­bus pri­statė dau­ giau nei 200 me­ni­ninkų iš 44 pa­sau­lio ša­lių. Ava­ta­ ro sti­liaus būty­bių, šėto­ niškų ragų, mil­ži­niškų gal­ vos ap­dan­galų, ne­tikrų no­sių ir fu­tu­ris­ti­nių kau­ kių pa­žiūrė­ti at­vy­ko maž­ daug 30 tūkst. žmo­nių. „Scanpix“ nuotr.

Su­lai­ky­ti ka­ni­ba­lai – tik led­kal­nio viršūnė Po­li­ci­ja Pa­pua Nau­jo­jo­je Gvinė­ jo­je areš­ta­vo įta­ria­mo ka­ni­balų kul­to na­rius, kal­ti­na­mus tuo, kad nu­žudė ma­žiau­siai sep­ty­nis žmo­ nes, ža­lias su­valgė jų sme­ge­nis ir virė sriubą iš jų ge­ni­ta­lijų.

Lu­pi­kiš­kas už­mo­kes­tis

29 įta­ria­mie­ji pri­klau­so tūkstan­čio na­rių gru­pei, su­si­kūru­siai ko­vo­ti su bur­ti­nin­kais at­skalū­nais, ku­rie, pa­sak laik­raš­čio „The Na­tio­nal“, pra­dėjo im­ti lu­pi­kišką už­mo­kestį.

Už­mo­kes­tis gy­dan­čiam bur­ti­ nin­kui už mir­ties prie­žas­ties pa­ sa­kymą ar pik­to­sios dva­sios iš­ va­rymą pa­pras­tai būda­vo 1000 kinų (apie 1340 litų) gry­nai­siais ir kiaulė ar mai­šas ry­žių, bet kai ku­ rie jų ėmė kaip at­ly­gio rei­ka­lau­ti ir sek­so. „Mūsų eti­kai ir mo­ra­lei prie­šta­rau­ja tai, kad bur­ti­nin­kas turėtų san­ty­kių su žmo­gaus žmo­ na ar paaug­le duk­te­ri­mi“, – sakė vie­nas vie­tos kul­to ly­de­ris iš Tan­ gio ra­jo­no Ma­dan­go pro­vin­ci­jo­je Pa­pua Nau­jo­sios Gvinė­jos šiaurės rytų pa­krantė­je. „Tai bu­vo pa­grin­dinė prie­žas­tis <...>, dėl ku­rios bu­vo su­for­muo­ ta grupė bur­ti­nin­kams gau­dy­ ti, – sakė jis. – Lai­kui bėgant, kai įta­ria­mie­ji būda­vo pa­leid­žia­mi ir to­liau bur­ti­nin­kau­da­vo, mes pa­ var­go­me ir mums tai at­si­bo­do.“ Gink­luo­ti už­bur­tais pei­liais

Pa­pua Nau­jo­jo­je Gvinė­jo­je la­bai pa­plitęs tikė­ji­mas bur­ti­nin­ka­vi­ mu, o dau­ge­lis žmo­nių natū­ra­lių prie­žas­čių ne­pri­pažįs­ta kaip ne­ sėkmių, ne­lai­mingų at­si­ti­kimų, ligų ar mir­ties paaiš­ki­ni­mo.

Vie­tos gy­ven­to­jai, trokš­tan­tys at­ker­šy­ti lu­pi­kau­jan­tiems bur­ti­ nin­kams, pa­tys iš kaimų vy­res­ niųjų mokė­si burtų ir gink­luo­ti esą už­bur­tais pei­liais nuo ba­land­žio su­ga­vo ir nu­žudė sep­ty­nis žmo­ nes, kaip tei­gia­ma pra­ne­ši­me.

„Su­valgė­me jų sme­ge­nis ža­ lias ir par­n ešė­m e kūno da­l is, to­kias kaip ke­pe­nys, šir­dys, pe­ niai ir ki­ta, į na­mus sa­vo mo­ky­ to­jams, kad su­kur­tu­me ki­tas ga­ lias na­riams“, – pa­sa­ko­jo vie­nas areš­tuotųjų.

Po tų žmog­žu­dys­čių po­li­ci­ ja pra­ėju­sią sa­vaitę su­rengė reidą Biam­bo kai­me ir areš­ta­vo 29 žmo­ nes, iš jų – aš­tuo­nias mo­te­ris.

Su­valgė­me jų sme­ ge­nis ža­lias ir par­ nešė­me kūno da­lis, to­kias kaip ke­pe­ nys, šir­dys, pe­niai ir ki­ta, į na­mus.

Per­žengė kultū­ros ri­bas

Vie­nas vie­tos burtų eks­per­tas, ku­ rį ci­tuo­ja minė­tas laik­raš­tis, sakė, kad tos grupės vei­ki­mo me­to­dai ski­ria­si nuo tra­di­cinės Pa­pua Nau­ jo­sios Gvinė­jos pra­kti­kos, pa­gal ku­rią pa­pras­tai tam tik­ri žmonės ren­gia­mi gau­dy­ti bur­ti­nin­kus. „Ta­čiau šie žmonės nie­ka­da at­ vi­rai ne­žu­do bur­ti­ninkų, ne­dar­ ko jų kūnų ir ne­val­go bur­ti­ninkų mėsos, ke­penų ir šird­žių, ne­ver­ da sriu­bos iš bur­ti­ninkų pe­nių, – sakė jis. – Tai ne­nor­ma­lu, ir šios grupės ka­ni­ba­liz­mas per­žen­gia vie­tos kultū­ros ri­bas.“ Ma­dan­go pro­vin­ci­jos po­li­ci­jos vir­ši­nin­kas Ant­ho­ny Wa­gam­bie pa­ra­gi­no ki­tus tos grupės na­rius, ku­rių, kaip ma­no­ma, ga­li būti dau­giau nei tūkstan­tis, pa­si­duo­ ti. „Tai – led­kal­nio viršūnė ir rei­ kia dau­giau da­ry­ti švie­čiant vie­ tos gy­ven­to­jus, kad iš­nai­kin­tu­me šį judė­jimą“, – sakė jis „The Na­ tio­nal“.

BNS inf.

Prie­ta­rai: Pa­pua Nau­jo­jo­je Gvinė­jo­je la­bai pa­plitęs tikė­ji­mas bur­ti­

nin­ka­vi­mu, o dau­ge­lis žmo­nių natū­ra­lių prie­žas­čių ne­pri­pažįs­ta kaip ligų ar mir­čių paaiš­ki­ni­mo. „Reu­ters“ nuo­tr.

Versija: vietos gyventojai įtaria, jog vanduo buvo sąmoningai nukreiptas į Krymską, kad neužlietų gubernatoriaus

Tarp vald­žios ir žmo

Kam rei­ka­lin­ga vald­žia, jei­gu ji ne­su­ge­ba ap­gin­ti savo piliečių? Tokį klau­simą už­duo­da ru­sai po sti­chinės ne­laimės Kras­no­da­ro kraš­te. Šo­kas ir pyk­tis

Kryms­ko gy­ven­to­jai, šią sa­vaitę rinkę­si į po­tvy­nio aukų lai­do­tu­ves, dar gy­vai pri­si­minė anks­tyvą pra­ ėju­sio šeš­ta­die­nio rytą, kai užst­ri­ go na­muo­se van­de­niui pa­ki­lus iki met­ro, pa­skui iki dviejų ar net trijų – kai­mynų klyks­mus ir baimės ap­ imtų gy­vu­lių stau­gimą.

Pa­sak JAV laik­raš­čio „The New York Ti­mes“, iš pra­džių gy­ven­to­ jus iš­ti­ko šo­kas, o po to ap­ėmė pyk­ tis, kai paaiškė­jo, kad vald­žios pa­ reigū­nai dar iš­va­karė­se ži­no­jo apie artė­jan­čią ne­laimę, bet ne­si­ėmė įspėti mie­gan­čių žmo­nių. Praė­jus pen­kioms die­noms po ne­laimės, vald­žia ne­galė­jo pa­teik­ti ir tiks­laus aukų skai­čiaus. Ne­pap­rastųjų si­tua­ cijų mi­nis­te­ri­ja pra­nešė, kad vi­sa­me Kras­no­da­ro kraš­te žu­vo 171 žmo­gus, Ty­rimų ko­mi­te­tas – 164, o Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja ir kraš­to gu­ ber­na­to­rius Alek­sand­ras Tka­čio­vas kalbė­jo apie 165 žu­vu­siuo­sius.

Pra­ne­ša­ma, kad Krymską užg­riu­vu­si ban­ga galė­jo siek­ti sep­ty­nis met­rus ir vi­si, at­si­dūrę jos ke­ly­je, bu­vo pa­smerk­ti. Būtent ši ap­lin­kybė pa­kurstė įta­ri­mus, jog ne­laimės prie­žas­ti­mi ta­po van­dens iš­lei­

di­mas iš užt­van­kos. Kol vald­žios pa­reigū­nai iš­si­su­kinė­ja nuo konk­ re­taus at­sa­ky­mo, gy­ven­tojų gal­vo­ se įsit­vir­ti­no nuo­monė, jog van­ duo bu­vo sąmo­nin­gai nu­kreip­tas į Krymską, kad neuž­lietų gu­ber­na­ to­riaus A.Tka­čio­vo že­mių ir vers­lo ob­jektų prie No­vo­ro­sijs­ko.

Norė­jo užmė­ty­ti ak­me­ni­mis

45 metų Ser­ge­jus Vik­to­ro­vi­čius ap­ griau­to­je duo­nos par­duo­tuvė­je pa­ pa­sa­ko­jo, kaip šeš­ta­die­nio pa­ry­ čiais tam­so­je pa­bu­do pa­jutęs, kad jo lo­va šla­pia. Iš­tiesęs ranką prie te­le­fo­no vy­ras su­pra­to, jog apa­ra­ tas jau din­go van­de­ny­je. „Jei­gu jie ži­no­jo apie ne­laimę 23 val., kodėl ne­įspėjo mūsų? Kas mes – mėsos ga­ba­lai? Ar mes ne­ sa­me žmonės? – pik­ti­no­si vy­ras, pri­si­statęs tėvo var­du, nes bi­jo po­li­ci­jos kerš­to. – Mes dar jau­ni, todėl išp­laukė­me, o kaip dėl mū­ sų mo­čiu­čių? Kiek mo­čiu­čių nu­ sken­do?“ Gy­ven­to­jai vos tvardė emo­ci­jas, kai sek­ma­dienį su­si­tik­ti su gy­ven­ to­jais at­vy­ko gu­ber­na­to­rius A.Tka­ čio­vas. „Jei­gu ap­link ne­būtų buvę tiek po­li­ci­jos, mes būtu­me užmė­

tę jį ak­me­ni­mis“, – ti­ki­no S.Vik­ to­ro­vi­čius.

Aud­ringą žmo­nių reak­ciją su­kėlė toks gu­ber­na­to­riaus paaiš­ki­ni­mas, kodėl žmonės ne­bu­vo įspėti apie artė­jan­čią ne­laimę: „Jūs ma­no­te, kad bu­vo ga­li­ma kiek­vieną apei­ti? Ir jūs būtumė­te at­si­kėlę ir išėję iš namų?“ Se­nas me­to­das ne­su­veiks?

Kad ir ko­kie būtų ka­tast­ro­fos pa­ da­ri­niai – at­lei­di­mai, kom­pen­ sa­ci­jos ar baud­žia­mo­sios by­los, Kryms­ko is­to­ri­ja gy­vai iliust­ruo­ ja pra­rają tarp Ru­si­jos vald­žios ir gy­ven­tojų. „Ge­rai pa­žįsta­mas sce­na­ri­jus kar­to­ja­si kas­kart, kai įvyks­ta ka­ tast­ro­fa, – ra­di­jui „Echo Mosk­vy“ sakė Mask­vos Car­ne­gie cent­ro eks­ per­tas Ni­ko­la­jus Pet­ro­vas. – Žmo­ nės kal­ti­na val­di­nin­kus, ir daž­nai pa­grįstai, už tai, kad šie ne­su­gebė­jo jų ap­sau­go­ti. Cent­rinė vald­žia ieš­ko ko nors vie­ti­nio lyg­mens, kam galė­ tų su­vers­ti kaltę, o vie­tos val­di­nin­ kai iš­si­su­kinė­ja ir me­luo­ja siek­da­mi iš­veng­ti at­sa­ko­mybės.“ Kai ku­rie eks­per­tai tei­gia, kad pre­zi­den­tas Vladimiras Pu­ti­nas pa­te­ko į la­bai sun­kią pa­dėtį ir kad jo įpras­tas me­to­das – at­vyk­ti į įvy­ kio vietą, pa­žadė­ti nu­baus­ti kal­ti­ nin­kus ir su­mokė­ti kom­pen­sa­ci­jas – šįkart ga­li ne­su­veik­ti. „Kai ma­to­ me, koks ma­si­nis ne­pa­si­tikė­ji­mas ky­la in­ter­ne­te, ga­li­me su­pras­ti, kad šio­je ša­ly­je liau­dis dar pri­si­me­na, kaip val­di­nin­kai me­luo­da­vo, per­ dėda­vo ir slėpda­vo tiesą po ga­lybės

15

ŠeštADIENIS, liepos 14, 2012

pasaulis Kūno me­no fes­ti­va­lis

Kai kurie ekspertai teigia, kad V.Putino įprastas metodas – atvykti į įvykio vietą, pažadėti nubausti kaltininkus ir sumokėti kompensacijas – šįkart gali nesuveikti.

A.Tkačiovo žemių ir verslo objektų prie Novorosijsko.

AFP nuotr.

­nių – pra­ra­ja ne­lai­mių praei­ty­je, – sakė po­li­to­lo­ gas And­re­jus Pion­tovs­kis. – V.Pu­ ti­nas pa­si­rodė kaip to­kių si­tua­cijų spren­di­mo meist­ras: praei­ty­je jis grei­tai nu­vers­da­vo kaltę nuo savęs ir cent­rinės vald­žios. Bet da­bar šis me­to­das ga­li ne­su­veik­ti.

Pir­ma, V.Pu­ti­nas yra la­bai ar­ ti­mas gu­ber­na­to­riui A.Tka­čio­vui, nuo ku­rio pri­klau­so dėl artė­jan­

čios 2014 m. olim­pia­dos So­čy­je.

A.Tka­čio­vas taip pat ku­ruo­ja rū­ mų sta­ty­bas prie Juo­do­sios jūros – V.Pu­ti­nui ir Baž­ny­čios pa­triar­ chui. Be to, žmonės ta­po sąmo­ nin­ges­n i. Ru­s i­jo­je stiprė­ja de­ mok­ra­ti­nis pro­tes­to judė­ji­mas, ir šįkart žmonės ne­si­leis ved­žio­ja­mi už no­sies.“ Pa­rengė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Kal­ti­ninkų paieš­kos Ru­si­jos pre­zi­den­tas V.Pu­ti­nas (nuotr.) liepė at­lik­ti nuo­dugnų ka­tast­ro­fos ty­ rimą ir išaiš­k in­ti kal­ti­nin­kus. Kol kas po­stų ne­te­ko tik Kryms­ko mies­to ir ra­jo­no va­do­vai, nors tik­rie­ji kal­ti­nin­ kai ga­l i sėdėti ge­ro­kai aukš­čiau.

klau­so di­delės žemės ūkio te­r i­to­r i­ jos. Jo duk­ra iš­tekė­ju­si už vie­t i­n io „Vie­n in­go­sios Ru­si­jos“ de­pu­ta­to, ku­ ris va­do­vau­ja žemės ūkio bend­rovės fon­dams ir re­g io­n i­nei dujų bend­ro­ vei. Jo 22 metų duk­terė­čia Anas­ta­si­ ja, stu­dentė ir „Vie­nin­go­sios Ru­si­jos“ de­pu­ta­to duk­ra, tu­r i vamzd­ž ių ga­ my­bos, ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ir gy­vu­ lių vei­si­mo bend­ro­ves. O A.Tka­čio­vo su­tuok­tinė Ol­ga pa­ten­ka į tur­tin­giau­ sių Ru­si­jos gu­ber­na­to­rių žmonų de­ šim­tuką.

Mo­ky­to­jas prie­š vaistų mil­žinę Su šla­pi­mo pūsle išorė­je ir be pe­ nio gimęs vo­kie­tis sto­jo į kovą su far­ma­ci­jos mil­žine. Teis­mo pro­ cesą aky­lai ste­bi tūkstan­čiai kitų ga­limų aukų.

Is­to­ri­ja kar­to­ja­si

Šis pro­duk­tas iki šiol par­duo­da­ mas vais­tinė­se. Pa­va­di­ni­mai ga­ li būti ki­ti, kie­kiai – su­ma­žin­ti, bet med­žia­ga ta pa­ti. Tei­siamųjų suo­le Ber­ly­ne – vais­tas „Duo­gy­non“. Jei­ gu ieš­ko­vai sa­ko tiesą, būtent jis yra kal­tas dėl to, kad žmonės gims­ta be šla­pi­mo pūslių bei ge­ni­ta­lijų ir de­ for­muo­to­mis galūnė­mis. Šis vais­tas ga­li tap­ti ant­ruo­ju ta­li­do­mi­du, kurį su­kūrė Vo­kie­ti­jos far­ma­ci­jos bend­rovė „Grünent­ hal“ ir kurį var­to­ju­sios mo­te­rys pra­ėju­sio am­žiaus vi­du­ry­je su­si­ lauk­da­vo ap­si­gi­mu­sių vaikų. „Duo­gy­non“, par­da­vinė­tas ne vieną de­šimt­metį, ir­gi bu­vo ski­ ria­mas nėščioms mo­te­rims. Da­ bar Ber­ly­ne vyks­tan­tis teis­mas at­ ro­do la­bai pa­na­šiai į pro­ce­sus dėl ta­li­do­mi­do: su­luo­šin­ti žmonės iš­ si­ri­kiavę į eilę sto­ja į kovą su mil­ ži­niš­ka far­ma­ci­jos bend­ro­ve, lyg Do­vy­das prie­š Ga­li­jotą.

At­li­ko try­li­ka ope­ra­cijų

Bet „Duo­g y­n on“ is­to­r i­ja ru­ tu­lio­ja­si kiek ki­taip. Vo­kie­ti­jos įsta­ty­m ai ne­n u­m a­to ko­l ek­ty­ vi­nių ieš­ki­nių, todėl ši by­la ta­ po as­me­ninė. Tai yra ko­va tarp 35 metų pra­dinės mo­kyk­los mo­ ky­to­jo And­re Som­me­rio ir far­ ma­ci­jos mil­žinės „Bayer“, ku­riai pri­klau­so bend­rovė „Sche­ring“, prie­š ke­letą de­šimt­me­čių par­da­ vinė­ju­si „Duo­gy­non“ Vo­kie­ti­jo­je ir ki­to­se ša­ly­se.

A.Som­me­rio mo­ti­na 1975-ai­ siais, kai bu­vo nėščia, var­to­jo šį hor­mo­ninį vaistą, skirtą gi­ne­ko­ lo­go. Kai gimė jos sūnus And­re, ma­žos Ba­va­ri­jos li­go­ninės gy­dy­

to­jai bu­vo pri­blokš­ti. Kūdi­kio šla­ pi­mo pūslė ka­bo­jo išorė­je, o pe­nio vie­to­je ne­bu­vo nie­ko.

Per pir­mus ket­ve­rius gy­ve­ni­mo me­tus A.Som­me­riui bu­vo at­lik­tos de­vy­nios ope­ra­ci­jos. Po try­lik­to­ sios, at­lik­tos prie­š sep­ty­ne­rius me­tus, jis jau tu­ri dirb­ti­nius šla­ pim­ta­kius, bet iki šiol yra pri­vers­ tas ne­šio­tis šla­pi­mo mai­šelį.

Su­laukė tūkstan­čių laiškų

Kai A.Som­me­rio mo­ti­na var­to­jo „Duo­gy­non“, tai bu­vo nau­jo­viš­ kas pre­pa­ra­tas, leid­žian­tis mo­te­ rims pa­si­tik­rin­ti, ar jos yra nėščios.

Var­to­da­ma pi­liu­les A.Som­me­rio mo­ti­na pa­tir­da­vo pil­vo skausmų, pa­daugė­da­vo išs­kyrų. Po aš­tuo­ nių mėne­sių jos sūnus gimė su­ luo­šin­tas. „Ma­no mo­ti­na iš kar­to su­sie­ jo tai su šiuo pre­pa­ra­tu ir iki šiol kal­ti­na sa­ve dėl ma­no in­va­li­du­ mo“, – sakė A.Som­me­ris.

Prieš tre­jus me­tus tėvai pa­rodė jam laik­raš­čių iš­kar­pas, ku­rias su­ rin­ko per 20 metų. Šim­tai straips­ nių bu­vo skir­ti pre­pa­ra­tui „Duo­ gy­non“ ir gau­sy­bei is­to­rijų apie ap­si­gi­mi­mus.

Prieš dve­j us me­t us A.Som­ me­ris pa­teikė ieš­kinį bend­ro­vei „Bayer“, norė­da­mas su­si­pa­žin­ti su jos vi­daus do­ku­men­tais, ku­ rie galėtų at­sa­ky­ti į jam rūpi­mus klau­si­mus. Teis­mas ieš­kinį at­ metė, bet ši is­to­ri­ja su­laukė di­ de­lio at­gar­sio. Nuo to lai­ko vo­ kie­tis ga­vo 5,2 tūkst. elekt­ro­ni­nių laiškų iš mo­tinų, ku­rių vai­kai gi­ mė su­luo­šin­ti, ku­rios pa­tyrė per­ si­lei­dimą ar­ba nau­do­jo „Duo­gy­ non“ abor­tams. „At­sa­kau į vi­sus iki vie­no laiš­ kus, – sakė A.Som­me­ris. – Ban­ dau iš­siaiš­kin­ti, kas nu­ti­ko ma­no tėvams, ir pa­dėti tašką tam, kas de­šimt­me­čiais per­se­kio­jo ma­no mo­tiną.“

„Duo­gy­non“ Sep­t in­ta­ja­me ir aš­t un­ta­ja­me de­ šimt­me­č iuo­s e gy­dy­to­j ai mo­te­ rims, ku­rios įtarė, kad yra nėščios, skir­d a­vo hor­mo­n inį pre­p a­ratą „Duo­g y­non“. Jo su­dėty­je esan­tys est­ro­ge­nai ir ges­ta­ge­nai, ku­r iuos ga­mi­na ir pa­ts mo­ters kūnas ir ku­ rie iki šiol nau­do­ja­m i kont­ra­cep­ tinėms tab­letėms, per 4–6 die­nas pa­ska­t in­da­vo menst­r ua­ci­jas, jei­ gu mo­te­ris ne­būda­vo nėščia. „Jei­g u per 4–6 die­nas ne­pra­si­de­ da krau­ja­v i­mas, tai yra nėštu­mo ženk­las“, – tei­g ia­ma pro­duk­to ap­ ra­šy­me.

Lai­kui bėgant „Duo­gy­non“ pa­keitė ki­ti, grei­čiau ir pa­pras­čiau nau­do­ ja­mi nėštu­mo tes­tai.

Do­ku­men­tai at­skleidė abe­jo­nių

Ant­ro­ji A.Som­me­rio by­la yra ban­ do­mo­ji ir pa­vyz­dinė. Jei­gu jam pa­ si­seks, ne­ma­žai kitų žmo­nių galės teik­ti sa­vo ieš­ki­nius. „Mes no­ri­me su­ži­no­ti tiesą ir gau­ti kom­pen­sa­ci­jas, – aiš­ki­no A.Som­me­ris. – Bet ne pi­ni­gai yra svar­biau­sia. Aš la­biau no­riu iš­ siaiš­kin­ti, kas ta­da nu­ti­ko, kaip ir kodėl tai man galė­jo nu­tik­ti. Ką žmonės, dirbę „Sche­ring“ aš­tun­ ta­ja­me de­šimt­me­ty­je, ži­no­jo apie „Duo­gy­non“ pa­ša­linį po­veikį? Ko­ kios konk­re­čiai bu­vo pro­ble­mos ir kodėl „Sche­ring“ ne­paisė jų ir ne­ išėmė šio pre­pa­ra­to iš pre­ky­bos?“ Kai ku­rie do­ku­men­tai jau išt­rauk­ti į die­nos šviesą. Jie ro­do, kad bend­rovės pa­da­li­nio Did­žio­ jo­je Bri­ta­ni­jo­je dar­buo­to­jai įspė­ jo Vo­kie­ti­jos ko­le­gas ir ne­tgi re­ ko­men­da­vo išim­ti pre­pa­ratą iš pre­ky­bos. Vie­nas buvęs dar­buo­ to­jas su­ti­ko liu­dy­ti A.Som­me­rio by­lo­je ir pa­pa­sa­ko­ti apie tuo me­ tu skland­žiu­sias abe­jo­nes. „Die Welt“ inf.

Van­dens sau­gyklą, esan­čią Kryms­ ko aukš­tu­mo­je ir galė­ju­sią tap­ti ka­ tast­ro­fos prie­žas­ti­mi, du fe­de­ra­li­niai pa­reigū­nai val­do per ak­ci­nes bend­ ro­ves, ku­rių ak­ty­vai lai­ko­mi Kip­ro of­ šo­ruo­se. Pir­ma­sis jų yra Sta­ nis­la­vas Svet­lic­k is, buvęs ener­ge­ti­kos mi­nist­ro pa­va­ Pot­vy­nis ta­po di­de­liu smūgiu Kras­ duo­to­jas. Ant­ra­sis – Ana­to­ no­da­ro sri­ties gu­ber­na­to­riaus au­to­ li­jus Ba­lo, sau­gyk­los sta­ty­ ri­te­tui, bet Krem­l iaus kri­t i­kai įsi­t i­ bas fi­nan­sa­vu­sio ban­ kinę, kad jis liks sa­vo po­ste, ko „Vne­še­ko­nom­ nes per kiek­vie­nus rin­ki­mus bank“ pir­mi­nin­ko pro­krem­liš­ka­jai par­ti­jai „Vie­ pa­va­duo­to­jas. nin­go­ji Ru­si­ja“ už­tik­ri­na ne­ mažą balsų pro­centą.

Kras­no­da­ro sri­ ties gu­ber­na­to­ rius A.Tka­č io­ vas garsė­ja tu­ ri­ma vers­l i­n in­ko gys­le­le. Jam pri­

Įsa­kymą pa­ša­lin­ti iš po­sto Kras­no­da­ro sri­ties gu­ber­ na­to­rių A.Tka­čiovą ga­ li duo­ti tik pre­zi­den­ tas V.Pu­ti­nas.

Pas­lap­tis: „Bayer“ ne­no­ri at­skleis­ti vi­daus do­ku­mentų, ku­rie galėtų at­sa­ky­ti į klau­simą, ar „Duo­gy­non“

iš tiesų su­luo­ši­no tūkstan­čius nau­ja­gi­mių.

AFP nuo­tr.

16

Šeštadienis, liepos 14, 2012

18p.

Ir lietuviai ne­š olimpinę ugnį.

sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

sportas

Lū­kes­čiai: pro­gno­zuo­ja­ma, kad į olim­pi­nį auk­są pre­ten­duos (iš kairės) V.Alek­na, G.Scheidt, S.Kru­pec­kai­tė ir J.Šuk­li­nas.

Lie­tu­va te­be­tu­ri stip­rių ko­zi­rių

Lon­do­ne vyk­sian­čio­se 30-osio­se va­sa­ ros olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se Lie­tu­vai at­sto­ vaus 63 spor­ti­nin­kai – ma­žiau nei prieš ket­ve­rius me­tus Pe­ki­ne (71) ir 2004-ai­siais Atė­nuo­se (64), bet dau­giau nei 1992-ai­ siais Bar­se­lo­no­je (47), 1996-ai­siais At­lan­to­ je (60) ir 2000-ai­siais Sid­nė­ju­je (61).

Ma­rius Stan­ke­vi­čius m.stankevicius@diena.lt

Lie­tu­vos olim­pi­nė­je de­le­ga­ci­jo­je iš vi­so bus 154 žmo­nės, tarp jų – 47 tre­ne­riai, 25 gy­dy­to­jai ir ma­sa­žuo­ to­jai, 6 tei­sė­jai, at­sar­gi­niai spor­ti­ nin­kai ir žur­na­lis­tai. „Rink­ti­nė­je ga­lė­jo bū­ti dau­giau plau­ki­kų, leng­vaat­le­čių, ta­čiau nau­jos tai­syk­lės dėl at­ran­kos A ir B ly­gio nor­ma­ty­vų vis­ką pa­kei­tė.

To­dėl ma­no­me, kad 63 spor­ti­nin­ kai – la­bai di­de­lis mū­sų ša­lies pa­ sie­ki­mas“, – po Lie­tu­vos tau­ti­nio olim­pi­nio ko­mi­te­to (LTOK) vyk­do­ mo­jo ko­mi­te­to po­sė­džio, pa­tvir­ti­ nu­sio olim­pi­nės de­le­ga­ci­jos su­dė­ tį, sa­kė LTOK pre­zi­den­tas Ar­tū­ras Po­vi­liū­nas.

LTOK va­do­vas ap­gai­les­ta­vo, kad Lon­d o­n e ne­s tar­t uos pa­j ė­g iau­ sias Lie­tu­vos te­ni­si­nin­kas Ri­čar­ das Be­ran­kis ir bad­min­to­ni­nin­

kas Kęs­tu­tis Na­vic­kas. „Ri­čar­das tu­rė­jo ga­li­my­bių da­ly­vau­ti šio­ se olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se, ta­čiau jam su­t ruk­d ė ne­l em­ta trau­m a.

Nea­b e­jo­jo­m e Kęs­t u­č io sėk­m e, bet jo pla­nus su­jau­kė ne­gar­bin­ gas Azi­jos ša­lių spor­ti­nin­kų el­ge­ sys, kai jie vie­nas ki­tam spe­cia­liai pra­lai­mė­da­vo, kad vi­si už­dirb­tų dau­giau rei­tin­go taš­kų“, – tei­gė A.Po­vi­liū­nas.

Lie­t u­vos spor­to spe­c ia­l is­tai pro­g no­z uo­ja, kad į olim­p i­n ius me­da­lius rea­liau­siai pre­ten­duos dis­ko me­ti­kas Vir­gi­li­jus Alek­na, dvi­ra­čių tre­ko meist­rė Si­mo­na Kru­pec­kai­tė, bu­riuo­to­ja Gin­ta­rė Scheidt, pen­kia­ko­vi­nin­kė Lau­ra Asa­daus­kai­tė, bok­si­nin­kas Egi­ di­jus Ka­va­liaus­kas, ka­no­ji­nin­kas Jev­ge­ni­jus Šuk­li­nas ir vy­rų krep­ ši­nio rink­ti­nė. „Prog­no­zės – su­dė­tin­gas da­ly­ kas, ta­čiau vi­lia­mės, kad me­da­lių tik­rai tu­rė­tų bū­ti. Mū­sų op­ti­miz­ mą ska­ti­na tai, kad tu­ri­me aukš­ čiau­sio ly­gio at­le­tų – ly­gia­ver­čių var­žo­vų di­džių­jų spor­to vals­ty­bių at­sto­vams. Be to, di­de­lių vil­čių tei­

Ar­tū­ras Po­vi­liū­nas:

Me­da­lių tik­rai tu­rė­tų bū­ti. Mū­sų op­ti­miz­mą ska­ti­na tai, kad tu­ri­ me aukš­čiau­sio ly­gio at­le­tų. kia ge­ri ir sta­bi­lūs prie­šo­lim­pi­niai V.Alek­nos, G.Scheidt, S.Kru­pec­ kai­tės, L.Asa­daus­kai­tės re­zul­ta­tai, ki­tų mū­siš­kių re­zul­ta­tai“, – tvir­ti­ no A.Po­vi­liū­nas.

Lie­tu­vos vy­rų krep­ši­nio rink­ti­ nės vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Kęs­tu­tis

Kem­zū­ra iki lie­pos 20-osios pri­va­ lės ap­si­spręs­ti, ku­rie žai­dė­jai pa­ teks į ko­vi­nį dvy­lik­tu­ką. Šiuo me­ tu ko­man­do­je – 14 krep­ši­nin­kų, iš jų du – at­sar­gi­niai: Re­nal­das Sei­ bu­tis ir Si­mas Ja­sai­tis. „Pir­ma­sis tiks­las – ket­virt­fi­ na­lis, – tei­gė Lie­tu­vos krep­ši­ nio fe­de­ra­ci­jos (LKF) ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­rius Min­dau­gas Bal­čiū­ nas. – Spren­džiant pa­gal ko­man­ dos nu­si­tei­ki­mą, ir pus­fi­na­lis nė­ra ne­pa­sie­kia­ma ri­ba.“ Krep­ši­nin­kų pa­ly­do­mis į olim­ pia­dą taps kont­ro­li­nės rung­ty­nės lie­pos 24-ąją Vil­niu­je su Is­lan­di­ jos eki­pa.

Lie­tu­vos olim­pi­nės mi­si­jos Lon­ do­ne va­do­vas Al­gir­das Ras­la­nas at­krei­pė dė­me­sį, kad pa­sau­ly­je kei­čia­si di­džio­jo spor­to jė­gų pa­si­ skirs­ty­mas. „Anks­čiau eu­ro­pie­čiai iš­ko­vo­ da­vo 65 pro­c. olim­pi­nių me­da­lių.

Pas­ta­ruo­ju me­tu ini­cia­ty­vą yra pe­rė­mę Azi­jos, Lo­ty­nų Ame­ri­kos, Af­ri­kos ša­lių at­sto­vai ir kon­ku­ren­ ci­ja vis ašt­rė­ja“, – sa­kė A.Ras­la­ nas.

17

Šeštadienis, liepos 14, 2012

sportas Me­da­lis ­ ir re­kor­das

Ren­gia­si ­ čem­pio­na­tui

„Sū­du­va“ ­ at­si­re­van­ša­vo

Is­pa­ni­jo­je vyks­tan­čia­me XIV-ame pa­sau­lio jau­ni­mo (iki 20 me­tų) leng­vo­sios at­le­ti­ kos čem­pio­na­te si­dab­ro me­ da­lį iš­ko­vo­jo tri­šuo­li­nin­kė Do­ vi­lė Dzin­dza­le­tai­tė (nuo­tr.): šiau­lie­tės re­zul­ta­tas 14,17 m – nau­jas Lie­tu­vos re­kor­das. Čem­pio­ne ta­po tiek pat nu­šo­ ku­si is­pa­nė Ana Pe­le­tei­ro.

Eu­ro­pos jau­nu­čių (iki 16 me­ tų) krep­ši­nio čem­pio­na­tui be­ si­ren­gian­ti Lie­tu­vos rink­ti­nė kont­ro­li­nį ma­čą 69:77 pra­lai­ mė­jo Is­pa­ni­jos eki­pai. 18 taš­ kų pel­nė Taut­vy­das Pa­liu­kė­ nas, 14 – Do­man­tas Sa­bo­nis (nuotr.). 16-me­čių čem­pio­na­ tas Lie­tu­vo­je ir Lat­vi­jo­je vyks lie­pos 19–29 d.

Ma­ri­jam­po­lės „Sū­du­vos“ fut­ bo­li­nin­kai 3:2 at­si­re­van­ša­vo Daug­pi­lio „Dau­ga­vai“ už ne­ sėk­mę pir­ma­ja­me ma­če (0:1) ir pa­te­ko į 2-ąjį Eu­ro­pos ly­gos kva­li­fi­ka­ci­nių var­žy­bų eta­pą.

Už bor­to li­ko „Šiau­liai“, na­ muo­se 2:1 įvei­kę Ta­li­no „Le­va­ dia“ ko­man­dą, bet sve­čiuo­se pra­lai­mė­ję 0:1.

2012-ųjų olim­pi­nė rink­ti­nė Bai­da­rių ir ka­no­jų irk­la­vi­mas:

Egi­d i­jus Bal­čiū­nas (bai­da­rė, pro­ gno­z uo­ja­mos 6–12 vie­tos), Jev­ge­ ni­jus Šuk­li­nas (ka­no­ja, 1–6).

Bad­min­to­nas:

Ak­vi­lė Sta­pu­šai­ty­tė (17–32).

Bok­sas:

Egi­d i­jus Ka­va­l iaus­kas (3–8), Eval­ das Pet­raus­kas (5–17).

Bu­ria­vi­mas:

Gin­ta­rė Scheidt (1–8), Juo­zas Ber­ no­t as (15–20), Ro­k as Mi­le­v i­č ius (22–30).

Dvi­ra­čių spor­tas:

Si­mo­na Kru­pec­kai­tė (tre­kas, 1–6), Ra­sa Le­lei­v y­tė (plen­tas, 4–10), Ge­ di­mi­nas Bag­do­nas (plen­tas, 10–20), Ra­mū­n as Na­var­d aus­k as (plen­ tas, 15–20), Vil­ma Rim­š ai­tė (BMX, 10–16).

Dziu­do:

Ka­ro­lis Bau­ža (7–12), Ma­rius Paš­ke­ vi­čius (5–8).

Spor­ti­nė gim­nas­ti­ka:

Ro­kas Guš­či­nas (20–32), Lau­ra Švil­ pai­tė (42–56).

Graikų–romėnų im­ty­nės:

Alek­sand­ras Ka­za­ke­v i­čius (5–10), Ed­ga­ras Venc­kai­tis (5–10). Šau­dy­mas:

Dai­na Gu­dzi­ne­vi­čiū­tė (4–8).

Irk­la­vi­mas:

AFP, Evaldo Butkevičiaus, Vytauto Petriko, Manto Stankevičiaus nuotr.

Min­dau­gas Griš­ko­n is (4–8), Ro­lan­ das Maš­čins­kas ir Sau­l ius Rit­te­r is (7–13), Do­na­ta Viš­tar­tai­tė (7–13).

Leng­vo­ji at­le­ti­ka:

Ne­r in­ga Ai­d ie­t y­tė (20–24), Vir­g i­l i­ jus Alek­na (1–6), Da­r ius Draud­v i­la (16–20), Ra­sa Draz­daus­kai­tė (9–16), Ind­rė Ja­k u­b ai­t y­tė (16–20), Li­n a Grin­č i­kai­tė (9–16), Re­mal­da Ker­ gy­tė (30–36), Dia­na Lo­ba­čevs­kė (12–24), Po­v i­las My­ko­lai­t is (10–14), Ai­r i­nė Pal­šy­tė (12–18), Ry­t is Sa­ka­ laus­k as (9–16), Kris­t i­na Sal­t a­no­ vič (8–12), Zi­nai­da Send­riū­tė (6–12), Aust­ra Sku­jy­tė (4–8), Eg­lė Stai­šiū­ nai­tė (20–24), Rai­v y­d as Sta­nys (12–16), Ta­das Šuš­ke­v i­čius (12–16), So­na­ta Ta­mo­šai­ty­tė (16–20), Bri­g i­ ta Vir­ba­ly­tė-Dim­šie­nė (10–16), Ma­ rius Žiū­kas (16–24).

Plau­ki­mas:

Vy­tau­tas Ja­nu­šai­tis (9–14), Rū­ta Mei­ lu­ty­tė (4–8), Gied­rius Ti­te­nis (4–8), Min­dau­gas Sa­daus­kas (16–20). Šiuo­lai­ki­nė pen­kia­ko­vė:

Lau­ra Asa­daus­kai­tė (3–8), Jus­ti­nas Kin­de­ris (6–10), Gin­ta­rė Venč­kaus­ kai­tė (16–20).

Krep­ši­nis (vy­rų rink­ti­nei pro­

gno­zuo­ja­mos 3–6 vie­tos):

Tradicija: Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė šeštą kartą dalyvaus olimpinėse žaidynėse.

„Reuters“ nuotr.

To­mas De­li­nin­kai­tis, Dei­vi­das Dul­ kys, Pau­lius Jan­kū­nas, Ša­rū­nas Ja­ si­ke­vi­čius, Ro­ber­tas Jav­to­kas, Man­ tas Kal­nie­tis, Ri­man­tas Kau­kė­nas, Li­nas Klei­za, Jo­nas Ma­čiu­l is, Mar­ ty­nas Po­cius, Da­r ius Son­gai­la, Jo­ nas Va­lan­čiū­nas.

18

Šeštadienis, liepos 14, 2012

sportas

Ne­š tai­kos ugnį Kau­ne iš­kil­min­gai į Lon­do­ną pa­ly­dė­ta XXX va­sa­ros olim­pi­nių žai­dy­nių ug­nies ne­šė­ja Bi­ru­tė Stat­ke­vi­čie­nė – pir­mo­ji mū­sų ša­ lies plau­ki­kė olim­pie­tė su šei­mų krep­ši­nio tur­ny­rų su­ma­ny­to­ ju klai­pė­die­čiu Ka­zi­mie­ru Bud­riu da­ly­vaus is­to­ri­nė­je es­ta­fe­tė­je.

Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Olim­pi­nę ug­nį ne­šian­ti B.Stat­ke­ vi­čie­nė jau dau­ge­lį me­tų pa­tir­ti­mi da­li­ja­si su Lie­tu­vos kū­no kul­tū­ros aka­de­mi­jos (LKKA) stu­den­tais.

Ji vie­na­me Mask­vos uni­ver­si­te­tų yra ap­gy­nu­si dak­ta­ro di­ser­ta­ci­ją, o mū­sų ša­ly­je ge­riau­siai ži­no­ma kaip pir­mo­ji Lie­tu­vos plau­ki­kė olim­pi­ nė­se žai­dy­nė­se – B.Stat­ke­vi­čie­nė star­ta­vo 1972-ai­siais Miun­che­ne.

Mo­te­ris iki šiol ak­ty­viai spor­tuo­ja, da­ly­vau­ja ve­te­ra­nų žai­dy­nė­se. „Olim­pi­nė ug­nis at­si­ra­do dar se­no­vės olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se. Tai nė­ra pa­pras­ta ug­nis. Tai – sau­lė, o

sau­lė – tai gy­vy­bė, svei­ka­ta ir tai­ka.

Lai­ky­da­ma deg­lą su olim­pi­ne ug­ ni­mi įsi­vaiz­duo­siu, kad ne­šu tai­ ką. No­rė­čiau, kad tai­ka pa­sklis­tų po vi­są pa­sau­lį“, – sa­kė olim­pi­nio deg­lo ne­šė­ja.

Ji pri­si­mi­nė, kad vyks­tant olim­ pi­nėms žai­dy­nėms pa­sau­ly­je bu­vo nu­trau­kia­mi ka­rai. „La­bai no­rė­ čiau, kad ka­rų ne­bū­tų ir šio­mis die­ no­mis“, – sa­kė B.Stat­ke­vi­čie­nė.

Lie­tu­viai į Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją iš­ vyks atei­nan­tį ant­ra­die­nį. Lie­ pos 18-ąją Do­ve­rio uos­to priei­go­se B.Stat­ke­vi­čie­nė įveiks sa­vą­ją 300 m at­kar­pą. Ki­tą die­ną tą patį pa­ kartos ir K.Bud­rys. Abu lie­tu­viai į tė­vy­nę grįš ket­vir­ta­die­nį.

„Di­džiuo­juo­si, kad Bi­ru­tė neš ir ma­žą mū­sų uni­ver­si­te­to dva­ sios ug­ne­lę. Ti­kiuo­si, kad Lon­do­ no olim­pi­nės žai­dy­nės Lie­tu­vos olim­pie­čiams su­si­klos­tys sėk­min­ gai. Jei jiems pa­vyk­tų iš­ko­vo­ti ke­lis me­da­lius, ti­kiu, kad ša­liai tai bū­tų di­de­lė šven­tė“, – vy­lė­si LKKA rek­ to­rius Al­ber­tas Skur­vy­das. „Iki šiol olim­pi­nį deg­lą ne­šė tik LKKA auk­lė­ti­niai. Ma­lo­nu, kad ši tra­di­ci­ja ne­bus pa­žeis­ta ir šie­met.

Bi­ru­tė – iš tų žmo­nių, ku­rie ne­ša ug­nį ne tik Lon­do­ne, bet ir kas­die­ nia­me gy­ve­ni­me“, – kal­bė­jo Lie­ tu­vos stu­den­tų spor­to aso­cia­ci­jos (LSSA) va­do­vas Čes­lo­vas Gar­ba­ liaus­kas.

je lai­kė tram­va­jaus vai­ruo­to­jas, neį­ ga­lio­jo ve­ži­mė­ly­je pri­kaus­ty­tas bu­ vęs ka­rys, oro ba­lio­no pi­lo­tas, mo­to­ cik­li­nin­kas.

by“ įkū­rė­jai Ed­war­das Bar­be­ris and Jay Os­ger­by’s. Tri­kam­pis auk­so spal­ vos va­ri­nis deg­las de­ko­ruo­tas aš­tuo­ niais tūks­tan­čiais sky­lu­čių – po vie­ną kiek­vie­no ne­šė­jo gar­bei.

Es­ta­fe­tė 2012-ųjų olim­pi­nių žai­dy­nių ug­nis

bu­vo įžieb­ta ge­gu­žės 10-ąją Atė­nuo­se.

Deg­las, ku­rį neš iš vi­so be­veik 8 000

žmo­nių (iš jų 700 – spor­ti­nin­kų) nu­ke­ liaus be­veik 13 tūkst. km, kol pa­sieks Lon­do­no olim­pi­nį sta­dio­ną. Olim­pia­ dos ati­da­ry­mas vyks lie­pos 27-ąją.

2008-ųjų Pe­ki­no olim­pia­dos ug­nies

deg­lą ne­šė Rad­vi­liš­kio gim­na­zi­jos di­ rek­to­rius Jo­nas Var­ku­le­vi­čius.

Neįp­ras­to­je es­ta­fe­tė­je deg­las jau

2012-ųjų olim­pi­nį deg­lą su­kū­rė bri­

ke­lia­vo val­ti­mi, jį ne­šė rai­te­lis, ran­ko­

tų di­zai­ne­riai, stu­di­jos „Bar­ber Os­ger­

Tri­kam­pė for­ma, anot E.Bar­be­rio ir

J.Os­ger­bio, sim­bo­li­zuo­ja tre­jas Lon­ do­no olim­pi­nes žai­dy­nes – 1908-ųjų, 1948-ųjų ir 2012-ųjų.

Iš­ly­dė­jo: B.Stat­ke­vi­čie­nei sėk­mės olim­pi­nio deg­lo ne­ši­mo es­ta­fe­tė­je

pa­lin­kė­jo ir anū­kė.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

Pir­mo­ji re­pe­ti­ci­ja – triuš­ki­na­ma Bū­si­mo­ji Lie­tu­vos krep­ši­nin­kų var­žo­vė Lon­do­no olim­pia­do­je JAV rink­ti­nė pir­mo­sio­se kont­ro­ li­nė­se rung­ty­nė­se 113:59 su­triuš­ ki­no Do­mi­ni­kos Res­pub­li­kos ko­ man­dą.

Jė­ga: V.Či­žaus­kas – vie­nas Lie­tu­vos dvi­de­šimt­me­čių rink­ti­nės ly­de­rių.

fi­baeu­ro­pe.com nuo­tr.

Per­ga­lė ir ne­sėk­mė Lie­tu­vos jau­ni­mo (iki 20 me­tų) vai­ki­nų krep­ši­nio rink­ti­nė per­ mai­nin­gai pra­dė­jo Eu­ro­pos čem­ pio­na­tą Slo­vė­ni­jo­je.

Pir­mo­sio­se D gru­pės rung­ty­nė­se tre­ne­rio Ka­zio Maks­vy­čio auk­ lė­ti­niai 80:71 įvei­kė bend­raam­ žius iš Šve­di­jos, bet va­kar 82:89 pra­l ai­m ė­jo Ita­l i­jos ko­m an­d ai.

Ita­lai 68:81 (17:23, 17:20, 20:20, 14:18) nu­si­lei­do slo­vė­nams, su ku­r iais šian­d ien ko­vos mū­s ų krep­ši­nin­kai.

Iki šiol Eu­ro­pos dvi­de­šimt­ me­čių čem­pio­na­tuo­se lie­tu­viai yra iš­ko­vo­ję vi­sų spal­vų me­da­ lius: 1996-ai­siais Tur­ki­jo­je – auk­są, 2004-ai­siais Če­ki­jo­je – bron­z ą, 2005-ai­s iais Ru­s i­jo­je

Las Ve­ga­so „Thomas&Mack Are­ na“ aikš­tė­je vy­ku­sį ma­čą ste­bė­jo 18 499 žiū­ro­vai. Ame­ri­kie­čių gre­ to­se ne­bu­vo puo­lė­jo Bla­ke’o Grif­ fi­no, ku­ris per tre­ni­ruo­tę su­si­žei­ dė kai­rio­jo ke­lio me­nis­ką ir dėl šios trau­mos pra­leis olim­pi­nes žai­dy­ nes. Los An­dže­lo „Clip­pers“ klu­ bo 206 cm ūgio žai­dė­ją B.Grif ­fi­ną tu­rė­tų pa­keis­ti Nau­jo­jo Or­lea­no „Hor­nets“ puo­lė­jas Ant­ho­ny’s Da­ vi­sas (208 cm).

„Pir­mo­ji už­duo­tis bu­vo ge­rin­ti su­si­žai­di­mą. Šiuo po­žiū­riu rung­ ty­nės pa­li­ko ge­rą įspū­dį. Ar­ti­miau­ siu me­tu siek­si­me di­des­nio efek­ ty­vu­mo – ir puo­li­mo, ir gy­ny­bos“, – tei­gė JAV rink­ti­nės vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Mi­ke’as Krzy­zews­kis.

Lie­pos 16-ąją JAV krep­ši­nin­kai Va­šing­to­ne iš­mė­gins jė­gas su bra­ zi­lais, po to per­si­kels į Eu­ro­pą ir 19 d. Man­čes­te­ry­je su­si­tiks su Di­džio­ sios Bri­ta­ni­jos rink­ti­ne. 22 d. Bar­ se­lo­no­je ame­ri­kie­čiai rung­ty­niaus su Ar­gen­ti­nos eki­pa, o 24 d. – su Eu­ro­pos čem­pio­nais is­pa­nais.

Is­pa­ni­jos ko­man­dos stra­te­gas Ser­gio Sca­rio­lo pa­skel­bė ga­lu­ti­ nę su­dė­tį olim­pi­nėms žai­dy­nėms. Į dvy­lik­tu­ką pa­te­ko Jo­se Ma­nue­lis

ir 2008-ai­siais Lat­vi­jo­je – si­ dab­rą.

VD inf.

Sta­tis­ti­ka Lietuva–Švedija 80:71 (17:21,

VD inf.

24:18, 20:11, 19:21). D.Re­di­kas 24 taš­kai (7 pe­rim­ti ka­muo­liai), V.Či­ žaus­kas 23 (10 at­ko­vo­tų ka­muo­ lių), P.Vai­tie­kū­nas ir Ž.Sku­čas po 6/M.Er­rik­so­nas 30 (5 at­ko­vo­ti ka­ muo­liai), J.Per­so­nas 11 (5 klai­dos), T.Bor­gas 10.

Sta­tis­ti­ka

Lietuva–Italija 82:89 (24:15,

15:23, 19:29, 24:22). E.Ula­no­vas 23 (5 at­ko­vo­ti ka­muo­liai), V.Či­žaus­ kas 15, Ž.Sku­čas 13 (7 at­ko­vo­ti ka­ muo­liai)/M.Ce­ron 29.

Cal­de­ro­nas (To­ron­to „Rap­tors“), Vic­to­ras Sa­da ir Jua­nas Car­lo­ sas Na­var­ro (abu – „Bar­ce­lo­na“), Ser­gio Rod­ri­gue­zas, Ser­gio Llul­ las ir Fe­li­pe Reye­sas (vi­si – Mad­ ri­do „Real“), Ru­dy Fer­nan­de­zas (Den­ve­rio „Nug­gets“), Fer­nan­do San Eme­te­rio (Vi­to­ri­jos „Ca­ja La­ bo­ral“), Vic­to­ras Cla­ve­ras (Va­len­ si­jos „Bas­ket“), Pau Ga­so­lis (Los An­dže­lo „La­kers“), Mar­cas Ga­so­lis (Mem­fio „Grizz­lies“) ir Ser­ge Iba­ka (Ok­la­ho­mos „Thun­der“).

Olim­pia­dos vy­rų krep­ši­nio tur­ ny­ro A gru­pė­je su Lie­tu­vos ir JAV rink­t i­n ė­m is rung­ty­n iau­s ian­tys Eu­ro­pos vi­ce­čem­pio­nai pran­cū­zai Lio­ne ne­ti­kė­tai 57:63 (15:18, 20:13, 12:20, 10:12) nu­si­lei­do Bel­gi­jos ko­ man­dai.

Pran­cū­zi­jos eki­pai Nan­do De Co­lo pel­nė 15 taš­kų, Ke­vi­nas Se­ rap­hi­nas – 13, To­ny Par­ke­ris ir Ron­ny Tu­ria­fas – po 7. Nu­ga­lė­to­jų gre­to­se pa­si­žy­mė­jo po 10 taš­kų su­ rin­kę Pier­re’as An­toi­ne’as Gil­let­ tas, Beye Ta­bu-Ebo­ma ir Yan­nic­ kas Dries­se­nas.

Bar­je­rai: JAV rink­ti­nė lei­do Do­mi­ni­kos Res­pub­li­kos krep­ši­nin­kams

įmes­ti tik 59 taš­kus.

„Reu­ters“ nuo­tr.

JAV–Dominikos Res­pub­li­ka 113:59 (26:12, 24:15, 29:14, 34:18). K.Du­ran­tas 24 taš­kai (5/6 tri­taš­kių, 10 at­ko­vo­tų ka­ muo­l ių), A.Iguo­da­la 18 (4/6 tri­taš­k ių), C.Ant­ho­ny’s 13 (5 at­ko­vo­ti ka­muo­liai), K.Lo­ve’as 11 (5 at­ko­vo­t i ka­muo­l iai)/E. For­tu­na 10.

19

ŠeštADIENIS, liepos 14, 2012

Autostopu nepažįstamais pasaulio keliais.

22p.

Kai spindi ir žirgo, ir raitelio akys Ka­dai­se jie bu­vo pri­ly­gin­ti die­vams. Vėliau lai­ky­ti šven­tais dievų gy­vu­liais. Aust­ri­jo­je au­gi­na­mi ir auklė­ja­mi žir­gai Vie­ no­je šo­ka val­so rit­mu. Dėl jų sa­vybės su­ger­ti blo­gas emo­ ci­jas tai­ko­ma te­ra­pi­ja ser­gan­tiems dep­re­si­ja, mig­re­na.

Nuos­ta­biais pa­da­rais žir­gus va­di­nan­ti Jo­lan­ta Ši­la­lienė tei­ gė, kad dir­ban­tis su jais žmo­gus tu­ri būti iš­min­tin­gas: pik­ tuo­ju ar prie­var­ta čia nie­ko ne­pe­ši.

Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Vi­sa­da norė­jo jo­ti

J.Ši­la­lienė apie žir­gus sva­jo­jo nuo vai­kystės. Ta­čiau dar ta­da iš jau­nos mer­gaitės bu­vo ti­ki­ma­si, kad ji taps pro­fe­sio­na­lia mu­zi­kan­te. Try­li­ka­ metė paauglė bu­vo pa­bėgu­si į žir­ gyną, o kai grįžo na­mo, iš­gir­do: tau šian­dien žir­gy­nas at­si­darė, šian­ dien ir už­si­darė. „Ne­pai­sant nie­ ko, man pa­sąmonė­je vi­sa­da kirbė­ jo min­tis, kad vis tiek jo­siu. Vi­sa­da ži­no­jau, kad jei ne­jo­siu, tai bent jau turė­siu žirgų“, – sakė še­še­rius me­ tus jo­jan­ti ir mėgėjų var­žy­bo­se da­ ly­vau­jan­ti mo­te­ris.

Lauk­ti, kol pa­sieks sa­vo sva­jonę, jai pri­reikė 34 gy­ve­ni­mo metų. Da­ bar Jo­lan­ta džiau­gia­si, kad at­ėjo lai­ kas, kai ji tie­siog ga­li leis­ti sau turė­ti žirgų ir dirb­ti tik sa­vo ma­lo­nu­mui.

Neat­sie­ja­ma gy­ve­ni­mo da­li­mi žir­ gus lai­ko ir jos any­ta, bu­vu­si Lie­tu­ vos rink­tinės tre­nerė, res­pub­li­ki­nių kon­kursų čem­pionė, jo­ji­mo klu­ be „Pa­sa­ga“ visuomenininiai pa­ grindais dirbanti Lai­ma Ši­la­lienė.

Pro­fe­sio­na­lių spor­ti­ninkų gre­tose buvo ir J.Ši­la­lienės vy­ras. Šiuo ke­ liu būda­ma de­šim­ties pa­su­ko ir Jolantos duk­ra Gabija. „Ji daug­ kar­tinė Lie­tu­vos čem­pionė ir kitų pen­kių ša­lių prizininkė, – apie da­ bar jau sep­ty­nio­lik­metę dukrą sakė pa­šne­kovė. – Su­sit­rau­ma­vo jos žir­ gas, tad me­tus ji ne­jo­ja. Ar to­liau eis šiuo ke­liu, kol kas ne­ži­nau.“ Mo­te­ris pri­si­pa­ži­no daž­nai pa­ svars­tan­ti, kad gal ir į naudą išė­jo, jog gy­ve­ni­mas būtent taip viską su­dėlio­jo. Jos nuo­mo­ne, ne­ta­pu­ si pro­fe­sio­na­lia spor­ti­nin­ke ji su­ gebė­jo iš­lai­ky­ti pla­tesnį aki­ratį nei tie, ku­rie visą gy­ve­nimą matė tik var­žy­bas, žir­gus ir ark­li­des. Jo­lan­ ta sa­ve va­di­na mėgėja ir teigė, kad ja būti jai tie­siog pa­to­gu. Gal būtų ir dau­giau sie­ku­si, bet žir­gas pa­tyrė traumą. Ta­čiau čia pat mo­te­ris pa­

brėžė, kad, ne­pai­sant nie­ko, svar­ biau­sia yra no­ras – pra­dėti jo­ti ga­ li­ma bet ka­da, ne­svar­bu, tau 34-eri ar 40 metų. Tie­sa, šis spor­tas ne­ pap­ras­tai bran­gus, ne vi­si ga­li sau tai leis­ti. Jis ne­la­bai re­mia­mas, nes nėra konk­re­tus. „Pa­vyzd­žiui, nu­si­ pir­kau dvi­metį žirgą, kurį tikė­jau­ si už­siau­gin­ti iki aukš­čiau­sio ly­ gio, nes jo krau­jas la­bai ge­ras. Jis pa­siekė tam tikrą lygį, ta­čiau nu­ ga­ros trau­ma už­darė du­ris ei­ti to­ liau“, – pa­sa­ko­jo „Pa­sa­gos“ pre­zi­ den­to pa­rei­gas ei­nan­ti mo­te­ris.

Jolanta Šilalienė:

Jie ta­da mąsto: baks­ nok ma­ne kiek no­ri, aš jau­čiu, kad tu net sėdėti ne­mo­ki.

Viską le­mia pri­gim­tis

Vis dėlto smal­su, iš kur tas be­ga­ li­nis no­ras sie­ti gy­ve­nimą su žir­ gais. Paš­ne­kovės tei­gi­mu, tai yra tie­siog pri­gim­tis. „Vai­kystė­je ei­ da­vo pro šalį ark­lys, stovė­da­vau ir vėpso­da­vau į jį. Ma­no any­tai bu­vo tas pa­ts. Ji išei­da­vo į turgų ir, sa­ kė, kol visų ark­lių ne­pag­los­ty­da­vo, na­mo ne­grįžda­vo. Kai at­va­žiuo­ja pas mus pa­jo­ti, at­ro­do, iš pra­džių žmo­gus de­ga no­ru. Bumt, stai­ga jo ne­lie­ka. Va­di­na­si, jis tik­rai to ne­ norė­jo, tik manė, kad la­bai no­ri“, – apie pa­šau­kimą žir­gams kalbė­ jo pa­šne­kovė.

Da­bar ji pa­ti tre­ni­ruo­ja mėgėjus ir pra­de­dan­čiuo­sius. Mokė­si iš pro­fe­ sio­nalės – sa­vo any­tos. Žirgų spor­ tas ta­po neat­sie­ja­ma šei­mos da­li­mi.

Lie­tu­vos taurės ir Šal­či­ninkų me­ ro taurės var­žy­bas jie ren­gia Šal­ či­ninkų ra­jo­ne, Sa­kalų kai­me. Pa­ sak Jo­lan­tos, tai būna gra­ži šventė – su pri­zais, staig­me­no­mis ir net vaišė­mis. Ar­ti­miau­sios var­žy­bos

lau­kia rugsė­jo vi­du­ry­ je. Tie­sa, dau­gelį iš­ laidų ten­ka pa­deng­ ti iš sa­vo ki­šenės. „Var­žy­bos Lie­tu­ vo­je yra nuo­sto­ lin­gas rei­ka­ las. Va­žiuo­ji savęs pa­s i­ tik­rin­ti, pa­ žiūrė­ti, kaip tau se­ka­si to­ bulė­ti. Jos ne­ re­mia­mos, ar­ba la­bai ma­žai. Pri­zai būna tik sim­bo­li­niai.

Tad fi­nan­si­niu at­žvil­giu pa­ ts į viską in­ves­tuo­ji“, – sakė mo­te­ ris ir pri­dūrė, kad, jei de­gi no­ru ir tu­ri ga­li­mybę, viską da­rai iš idė­jos ir ma­lo­nu­mo. Žirgų šo­kis pa­gal mu­ziką

Pa­sak J.Ši­la­lienės, Lie­tu­vo­je apie dailųjį jo­jimą ma­žai kas ži­no, todėl at­ro­do, kad iš­vis nėra to­kio spor­to.

Rai­te­lis tu­ri jo­ti ne­ro­dy­da­mas to, ką jis da­ro sa­vo kūnu. O žir­gas da­ ro viską, ko iš jo rei­ka­lau­ja­ma. „Tu­ ri būti la­bai di­delė har­mo­ni­ja tarp rai­te­lio ir žir­go. Jie abu tu­ri būti ge­ rai pa­si­ruošę, kad vis­kas būtų da­ ro­ma taip, jog ap­lin­ki­niai rai­te­lio veiksmų ne­pas­tebėtų“, – sakė du nuo­sa­vus žir­gus tu­rin­ti Jo­lan­ta.

Pa­ti aukš­čiau­sia šio spor­to rūšis yra šo­ki­mas pa­gal mu­ziką. Kiek­vie­ nas žir­gas tu­ri sa­vo ritmą, kiek­vie­ nam jo aliū­rui (kai žir­gas pa­kei­čia sa­vo bėgimą) su­ku­ria­ma mu­zi­ka.

Ji taip su­dėlio­ja­ma, jog at­ro­do, kad žir­gas šo­ka. Perė­ji­mai iš vie­no rit­ mo į kitą tu­ri baig­tis ly­giai su mu­zi­ ka. „Tai be­pro­tiš­kai di­de­lis dar­bas.

Pas mus per var­žy­bas ir­gi būna tos rung­tys, jos va­di­na­si „free sty­le“ – tai lais­va­sis sti­lius. Šis spor­tas rei­ ka­lau­ja la­bai daug žmo­gaus kant­ rybės, be­veik visą gy­ve­nimą ši­to mo­kai­si“, – kalbė­jo pa­šne­kovė.

20

Amžina: žirgai J.Šilalienę žavėjo nuo vaikystės, o žvelgdama į ateitį

moteris mato viena – ji visada bus tarp jų.

Gintaro Mačiulio nuotr.

20

ŠeštADIENIS, liepos 14, 2012

Kai spindi ir žirg Mo­ters tei­gi­mu, dėl 19 to Lie­tu­vo­je yra ma­ žai žmo­nių, ku­rie taip jo­ja. Konkū­

re taip pat yra su­dėtingų da­lykų, ta­čiau, pa­sak J.Ši­la­lienės, ten vis­ kas grei­čiau pa­sie­kia­ma nei dai­lia­ ja­me jo­ji­me. Žirgų spor­te rung­tys yra psi­cho­ lo­giš­kai su­dėtin­gos tiek žir­gui, tiek žmo­gui. Iš­jo­dinė­ja­mi žir­gai tu­ri bū­ ti ne tik fi­ziš­kai stiprūs, bet ir nuo­ lat mąsty­ti, ką da­ro. „Psi­chi­kos su­ tri­kimų tu­rin­tys žir­gai šia­me spor­te atei­ties ne­tu­ri“, – teigė J.Ši­la­lienė.

Rei­kia gud­rau­ti

Paš­ne­kovės ti­ki­ni­mu, žir­gai yra la­bai pro­tin­gi ir iš­min­tin­gi. Bū­ na at­vejų, kai įtam­pos per var­žy­ bas neat­lai­ko vai­kai, juos pa­gau­na įtam­pa ir jie ne­be­ži­no, ką da­ry­ti. „Vaikų rung­ty­je, kur yra tam tik­ra sche­ma, yra trys kar­to­ji­mai. Pro­ tin­ges­nis žir­gas daž­nai pa­ts su­bėga tą schemą. Gra­žu žiūrė­ti, kaip jis pa­ts tai pa­da­ro“, – nu­mylė­ti­niais žavė­jo­si Jo­lan­ta.

Kiek­vie­nas žir­gas tu­ri sa­vo cha­ rak­terį, įpro­čių. Daug kas pri­klau­ so nuo to, kaip jie bu­vo auklė­ti jau­nystė­je. Paš­ne­kovės tei­gi­mu, dėl sa­vo bėdų žir­gas ne­būna kal­ tas. Daž­n iau­s iai jį tokį pa­d a­ ro žmonės. „Žir­gai yra au­kos, jie daug ko bi­jo. Tai nėra drąsus gy­ vu­lys, ku­ris ga­li pul­ti, jie nėra plėšrūnai. Vai­kams nie­ka­da ne­bus duo­da­mas žir­gas, ku­ris nie­ko ne­ mo­ka. Jei tas vai­kas jam ką nors ne taip pa­da­rys, tai­sy­si il­giau­siai, nes žir­gai viską la­bai ge­rai at­si­me­na“, – kalbė­jo Jo­lan­ta.

Mo­te­ris sakė, kad jų žir­gai ne­ gau­na lup­ti. Jei da­ro ką nors ne taip, su jais gud­rau­ja­ma. „Jei­gu jis ko nors ne­no­ri da­ry­ti, ro­do kap­ri­ zus, tu tie­siog su­sto­ji, pra­de­di kuo nors ki­tu už­siim­ti. Žir­gas už­si­ mirš­ta, ta­da vėl da­rai, ką rei­kia, – kaip kovoja su žirgų užsispyrimu, pa­sa­ko­jo J.Ši­la­lienė. – Su žir­gais dir­ban­tis žmo­gus tu­ri būti iš­min­ tin­gas. Pa­si­tai­ko tarp vyrų, kad jie tru­putį jėga ban­do paim­ti, nes no­ ri grei­to re­zul­ta­to.“ Kaip pa­vyzdį pa­šne­kovė pa­teikė sa­vo trau­muotą ku­melę. Mo­ters tei­gi­mu, ji yra ko­vo­to­ja, tu­rin­ti žmo­gaus mąstymą. Nie­ka­da ne­bu­ vo gąsdi­na­ma, mu­ša­ma. Kaip sakė Jo­lan­ta, jei dėl to, kad ji ko nors ne­ no­ri, – o ji ne­no­ri, nes yra ku­melė, ir joms per daug ne­paaiš­kin­si, – pra­dėtų ją muš­ti, pra­si­dėtų bėdos. „Stotų ant dviejų kojų, mestų ta­ve žemėn, da­rytų viską, kad įro­dytų sa­vo jėgą. Todėl vi­sa tai tu­ri da­ry­ti su pro­tu“, – ak­cen­ta­vo mo­te­ris. Žirgų pa­sau­ly­je – tik anar­chi­ja

Atsidavusi: dešimt metų jojanti Dovilė Juškytė yra daugkartinė čem-

pionė, J.Šilalienės vadinama stropiausia žirgyno jojike.

Pa­ruoš­ti žirgą yra ga­na sun­kus dar­ bas. Kaip sakė J.Ši­la­lienė, tu­ri ne­ per­lenk­ti laz­dos va­do­vau­da­mas, ta­čiau ir ne­leis­ti jam už­lip­ti ant gal­vos, nes jie tai da­ro. „Žir­gai pri­ pažįs­ta tik anar­chiją. Pas juos de­ mok­ra­ti­jos nėra. Ar­ba tu va­do­vas, ar­ba aš. Jei­gu aš va­do­vas – da­ry­siu, ką no­riu. Jei­gu tu va­do­vas – da­ry­siu viską, ko no­ri tu“, – su žirgų psi­ cho­lo­gi­ja su­pa­žin­di­no pa­šne­kovė.

Kar­tais iš žirgų ga­li su­lauk­ti ne­ tikėtų da­lykų. Jis ga­li ban­dy­ti kąsti, ar­ba, pa­jutęs, kad silp­nes­nis žmo­ gus ir dar bi­jo, ims ir nu­mes jį. Jo­ lan­tos tei­gi­mu, žir­gas ži­no, kad

Pasitikėjimas: Jolantos teigimu, žirgai yra baikštūs, su jais reikia elgtis

jokiu būdu nemušti. Jausdami, kad gali pasitikėti šeimininku, jie tampa

da­ro ne­ge­rai, ir taip el­gia­si sąmo­ nin­gai. Ta­čiau jei jis pa­darė ką nors ne­ge­rai ir lai­ku jį su­griež­ti­nai, jis net ne­pyks. O jei liks ne­nu­baus­tas, vi­sa­da taip elg­sis.

Pa­sik­lau­sius pa­sa­ko­jimų, žir­ gus būtų ga­li­ma pa­va­din­ti ge­ro­kai pa­siu­tu­siais. Įsi­vaiz­duo­kit, jei ant spor­ti­nio žir­go pa­so­din­si žmogų, ku­ris nie­ko ne­mo­ka, pir­mas po­rą dienų jis klau­sys rai­te­lio. Bet tre­ čią, pa­matęs, kad žmo­gus ne­su-

p­ran­ta, ką da­ro, jis net ir ra­gi­na­mas stovės ir nie­ko ne­da­rys. „Jie ta­da mąsto: baks­nok ma­ne kiek no­ri, aš jau­čiu, kad tu net sėdėti ne­mo­ki“, – juokė­si žirgų min­tis per­fra­zuo­ da­ma J.Ši­la­lienė.

San­ty­kis pri­klau­so nuo po­žiū­rio

Kalbė­da­ma apie žir­go ir žmo­gaus san­ty­kius, J.Ši­la­lienė šią drau­ gystę pa­va­di­no pa­čia sta­bi­liau­sia.

O pa­juo­ka­vu­si pri­dūrė, kad ne­ga­

21

ŠeštADIENIS, liepos 14, 2012

o, ir raitelio akys Žir­gai pri­ pažįs­ta tik anar­chiją.

Pas juos de­ mok­ra­ti­jos nėra. Ar­ba tu va­do­vas, ar­ba aš.

Jei­gu aš va­ do­vas – da­ry­ siu, ką no­riu.

Jei­gu tu va­do­vas – da­ry­siu viską, ko no­ri tu.

išmintingai: nubausti, kai neklauso, pamokyti, tačiau ištikimais draugais. Gintaro Mačiulio nuotr.

li jų ne­lai­ky­ti šei­mos na­riais, nes šie iš­siur­bia vi­sus fi­nan­sus. Su sa­vo žir­gais mo­te­ris kas­dien pra­ leid­žia bent po dvi va­lan­das. „Jei su žir­gu nor­ma­liai el­gie­si, jis tau tam­pa drau­ge­liu. Jei šei­mi­nin­kas į žirgą žiū­ri kaip į daiktą ar­ba spor­ ti­nin­kas jį lai­ko daik­tu re­zul­ta­tui pa­siek­ti, žir­gas tai jau­čia. Ga­li bū­ ti ge­ri tie re­zul­ta­tai, bet nėra ry­šio iš šir­dies į širdį“, – sakė Jo­lan­ta.

To­kiais at­ve­jais, pa­sak jos, ir žir­

go akys ne­bliz­ga. O jei juos sie­ja drau­gystė, žir­gas pa­matęs šei­mi­ ninką džiū­gau­ja, svei­ki­na­si tai pa­ stum­da­mas jį, tai kaip ki­taip pa­ki­ bin­da­mas.

Esant to­kiam ry­šiui iš­leis­tas pa­ laks­ty­ti žir­gas nuo šei­mi­nin­ko ne­ bėga. „Kartą sa­vo ku­melę bu­vau iš­lei­du­si pa­laks­ty­ti, ne­pa­me­nu, kas bu­vo, ar griaus­ti­nis, ar trak­to­ rius pra­va­žia­vo, bet tas gar­sas žir­ gą išgąs­di­no. Ji vi­su grei­čiu at­lėkė

iki manęs, sto­vin­čios prie tvo­ros ir žiū­rin­čios, kaip ji laks­to. Gal­vo­ jau, ką ji čia da­bar da­rys. O ji tie­ siog pri­si­glaudė šo­nu prie manęs, nes jau­čia, kad mus sie­ja drau­ gystė, esu tas žmo­gus, ku­ris ga­li ją ap­sau­go­ti“, – bend­ra­vi­mo su­bti­ly­ bes at­skleidė pa­šne­kovė.

Ji pa­sa­ko­jo, kad ir per var­žy­bas žir­gas vi­sa­da sten­gia­si būti ar­čiau šei­mi­nin­ko, nes nie­ko dau­giau ten ne­pažįs­ta. Į sve­ti­mus žir­gus bi­jo žiūrė­ti, nes ne­ži­no, ko ga­li iš jų su­ lauk­ti. O štai jei at­va­žiuo­ji į tre­ni­ ruotę pik­tas ar­ba la­bai pa­vargęs po darbų, iš­sekęs emo­ciš­kai, žir­gas, tar­si su­pras­da­mas, viską da­ro taip, kaip tu no­ri. „Ma­nai sau, ko­kia ge­ra tre­ni­ruotė, ir nuo­tai­ka iš­kart pa­ky­ la“, – šyp­so­jo­si J.Ši­la­lienė.

Žir­gais lakstė ir lie­tu­vių die­vai Ark­lio gar­bi­ni­mo pa­pro­tys į Lie­tuvą at­ėjo su in­doeu­ro­pie­čiais, ku­rie juos pri­ly­gi­no die­vams, vėliau laikė šven­ tais dievų gy­vu­liais.

din­da­vo ir slo­g in­da­vo (su­sarg­din­da­ vo), o glo­bo­jo ir sau­go­jo ma­ž ie­ji žmo­ gu­čiai kau­kai.

Se­novės lie­t u­v iai vi­s a­da arklį laikė ne­p ap­ras­t u, ne­valgė jo mėsos, tikė­ jo, kad jis ga­l i pra­bil­t i žmo­gaus bal­ su, įspėti apie gre­s iantį pa­vojų, pa­ dėti pa­k liu­v u­s iam į bėdą. Bu­vo ti­ ki­m a, kad ark­lys nu­j au­č ia šei­m i­ nin­ko ar ki­to šei­mos na­r io mirtį (kai ka­s a ko­j a žemę). To­l i­mo­j e ke­ lionė­je prunkš­da­mas ark­lys įspėda­ vo žmogų apie ga­l imą ne­l aimę na­ Be­veik vi­si pa­go­n iš­k i lie­t u­v ių die­ muo­s e. Ark­lys galėjęs nu­j aus­t i net vai turė­jo žir­gus. Saulė dangų ap­va­ tai, kad ga­l i būti pa­vog­t as – iš­ve­d a­ žiuo­da­vo va­že­l iu, pa­k in­k y­tu tri­m is mas iš tvar­to, trum­p am stab­telė­da­ žir­gais: dei­man­t i­n iu, auk­si­n iu ir va­ vo ant slenks­č io. ri­n iu. Perkū­no er­ž i­las Lieps­no­t as, Ne­pap­rastų ga­l ių lie­tu­viai su­teik­da­ lėkda­mas dan­g u­m i, pa­l ik­da­vo ug­ vo ark­l io gal­vai, ne­t gi ka­ma­noms. nies ruožą – žaibą. Žirgą, ga­l intį pa­ Dar XIX a. Anykš­čių kraš­te bu­vo pa­ virs­ti vie­su­lu, su­ge­bantį iš nasrų lie­ pro­t ys už­kas­t i kri­t u­sio ark­l io galvą ti ugnį, turė­jo ir ait­va­ras. Juo­dais žir­ po sta­lu ir prie kros­n ies – taip bu­vo gais į sa­vo suei­gas su­jo­da­vo vel­n iai ti­k i­ma­si ap­si­sau­go­ti nuo ligų.

Ark­lio mu­zie­jaus inf. ir ra­ga­nos. Įky­rios slo­gutės ark­lius jo­

In­doeu­ro­pie­t iš­kas ark­l io pa­va­d i­n i­ mas aš­va, aš­v ie­n is iš­l ikęs vie­to­vard­ž iuo­se. Pro Ra­sei­nius te­ka upė Aš­ va, ne­to­li Daug­pi­lio telk­šo Aš­vos eže­ ras. Ku­melė, ku­me­lys, er­ži­las taip pat se­no­vi­niai ark­lio pa­va­di­ni­mai. Ma­no­ ma, kad žir­gu ark­lys ta­po, kai žmo­gus jį ap­žergė ir ėmė jo­ti. Pradė­jus ar­ti že­ mę at­si­ra­do ark­lio pa­va­di­ni­mas.

Te­ra­pi­ja ne­įga­lie­siems

Pa­sau­ly­je ir Lie­tu­vo­je (Kur­tuvė­ nuo­se ir Rau­dond­va­ry­je) jau tai­ ko­ma pra­kti­ka, kai ant žirgų so­ di­na­mi ne­ga­lią tu­rin­tys žmonės.

Pat­vir­tin­tas ir šios te­ra­pi­jos po­ vei­kis. Sa­ko­ma, kad pa­si­tel­kus žir­gus taip pat gy­do­ma mig­re­ na, dep­re­si­ja. Žir­gai ge­ba iš­siurb­ ti nei­gia­mas emo­ci­jas ir žmo­gus at­si­pa­lai­duo­ja. J.Ši­la­lienės tei­gi­ mu, jie yra la­bai ge­ri auklė­to­jai, todėl mo­te­ris pa­ta­ria vai­kus ves­ ti pa­jo­dinė­ti. Ji pa­sa­ko­jo Vo­kie­ ti­jo­je ma­čiu­si be ran­kos jo­jan­čią mer­gaitę ir ce­reb­ri­niu pa­ra­ly­žiu­ mi ser­gan­čius vai­kus. „Aiš­ku, yra žmonės, ku­rie pri­žiū­ri, ei­na ša­lia, ve­da žirgą. Cir­ku­liuo­ja ener­gi­ja, o žmo­gui, ju­dant ant natū­ra­laus ma­sa­žuok­lio, at­si­pa­lai­duo­ja rau­ me­nys“, – sakė pa­šne­kovė.

Pa­sak jos, būna, kad žmonės no­ ri pa­si­nau­do­ti tuo da­ly­ku. Ta­čiau, mo­ters tei­gi­mu, rei­kia su­pras­ ti, kad vie­nas čia nie­ko ne­pa­da­ry­ si. Tu­ri turė­ti ko­mandą: me­di­ci­ nos spe­cia­listą, psi­cho­logą, ku­ris yra su­si­dūręs su ne­ga­lią tu­rin­čiais žmonė­mis. Tam rei­ka­lin­gas ra­mus žir­gas.

Ji pa­ti au­gi­na psi­chinę ne­ga­lią tu­rintį vaiką. Ta­čiau jo prie žir­ gų ne­leid­žia. „Jis pa­siutęs, hi­pe­ rak­ty­vus vai­kas, ne­tu­ri sa­vi­sau­gos ins­tinktų. Pas mus spor­ti­niai žir­ gai di­de­li, ne­duok, Die­ve, tas vai­ kas ką nors pa­da­rys, žir­gas iš­sigąs, ga­li ir ant jo už­lip­ti, ša­lia esan­čio ir pan. Mėgi­nau jį už­kel­ti ant žir­go, o jis tie­siog sa­vo sma­gu­mui nuo jo slys­ta. Jo ne­ga­lia vi­du­tinė, jis pa­ts ir sa­vi­mi pa­si­rūpi­na, tie­siog į tam tik­rus da­ly­kus rea­guo­ja nea­dek­va­ čiai“, – pa­sa­ko­jo J.Ši­la­lienė.

Pro­tinę ne­ga­lią tu­rin­čių vaikų yra vi­so­kių. Mo­ters tei­gi­mu, ra­ mius vai­kus tik­rai ga­li­ma leis­ti prie žirgų. „Jiems su­ky­la emo­ci­jos, jie tam­pa lai­min­gi“, – apie ne­ga­ lią tu­rin­čius vai­kus kalbė­jo pa­šne­ kovė. Jos nuo­mo­ne, sūnui tiktų pa­ pras­tas dar­bi­nis ark­liu­kas. Mo­te­ris pla­nuo­ja iš Olan­di­jos at­si­vež­ti du ma­žus žir­gus – fleg­mas. Tai nor­ ve­giš­ki žir­gai, ku­rie nie­ko ne­bi­ jo. Jie bus skir­ti tu­ris­tams, no­rin­ tiems tie­siog pa­jo­dinė­ti. Taip pat Jo­lan­ta pla­nuo­ja mėgin­ti ant jų so­ din­ti sūnų. Kaip tik šiuo me­tu Šal­ či­ninkų ra­jo­ne, Sa­kalų kai­me, kur pie­vas su­pa miš­kai, prie sa­vo na­ mų mo­te­ris sta­to­si ark­li­des. Ji įsi­ ti­ki­nu­si, kad šei­ma, o ypač ji pa­ti, vi­sa­da bus tarp žirgų.

Įdo­mybės apie ark­lius Nuo pirmųjų mūsų eros am­žių Lie­tu­ Il­g aam­ž iš­k u­mo re­kordą pa­s iekė vo­je gy­va­vo pa­pro­tys lai­do­ti rai­telį su Prancū­zi­jos im­pe­ra­to­riaus Na­po­leo­ jo iš­ti­ki­muo­ju žir­gu. Ar­cheo­lo­gai, ty­ no Bo­na­par­to žir­gas Ma­ren­gas, iš­gy­ rinė­da­mi da­bar­tinė­je Lie­tu­vos te­ri­to­ venęs 63 me­tus. Ang­li­jo­je ku­melė Bi­ ri­jo­je esan­čius pil­ka­pius ir ka­pi­ny­nus, lė iš­gy­ve­no 62 me­tus. Pap­ras­tai ark­ ati­dengė ne­ma­žai pir­mo­jo tūkstant­ lio am­ž iaus vi­dur­k is – 30–35 me­tai. me­čio kapų. Juo­se su­ras­ta žmo­nių Ark­lys au­ga iki 5–6 metų. Dar­bin­giau­ pa­laikų, ku­rie vie­no­je duobė­je pa­lai­ sias jis yra 4–5 metų ir sa­vo dar­bingą­ do­ti kar­tu žir­gu ar­ba jo kūno da­li­mis sias sa­vy­bes iš­lai­ko iki 18–20 metų. (gal­va, ko­jo­mis). Ši lai­do­ji­mo tra­di­ci­ ja gy­va­vo il­gai. Ži­no­ma, kad Lie­tu­vos Ark­lio klau­sa ir uoslė daug ge­resnės did­žiųjų ku­ni­gaikš­čių Kęstu­čio ir Al­ už žmo­gaus. Ark­liai pui­k iai ski­ria ne gir­do lai­do­tuvė­se bu­vo su­de­gin­ti ir jų tik žmo­gaus balsą, bet ir in­to­na­ciją, o užuod­ž ia tie­siog vi­su kūnu. my­li­miau­si žir­gai.

Yra iš­li­ku­sių se­no­vi­nių kapų, ku­riuo­ Lie­tu­vių kal­bo­je se­no­liai žodį „mir­ti“ se pa­lai­do­t i tik ark­l iai: Verš­v uo­se taikė žmo­g ui, bi­tei ir ark­l iui. Sa­ky­da­ (Kau­ne) – Ne­mu­no de­ši­nia­ja­me kran­ vo: mirė kie­me vai­kas – nie­ko, gims te, Grau­žiuo­se (Kėdai­nių r.) – de­ši­nia­ ki­tas, bet jei mirė kie­me ark­lys – į kie­ ja­me Nevė­ž io kran­te, Nend­r i­n iuo­se mą atei­na ba­das: nei ar­si, nei sėsi, nei (Ma­ri­jam­polės r.), Še­šupės de­ši­nia­ja­ mugėn va­ž iuo­si... me kran­te.

Aust­r i­j o­j e au­g i­n a­m i ir auklė­j a­m i Did­ž iau­sias pa­sau­ly­je ark­lys – bra­ ark­l iai, im­p e­r a­t o­r iš­k o­j e Vie­n o­j e ban­sonų veislės sun­k ias­vo­r is Bruk­ šo­k an­t ys val­s us. Jie gims­t a vi­s iš­ li­nas Siup­re­mas. Jo ūgis iki go­go – 198 kai juo­d i, o po ke­l e­r ių metų „pra­ cm, svo­ris – 1374 kg. Ma­žiau­si – Ar­gen­ žy­l a“ – to­k ios veislės ark­l iai va­d i­ ti­no­je iš­ves­ti mi­nia­tiū­ri­niai ark­liu­kai, na­m i li­pi­c a­n ais (nuo Li­pi­cos mies­ ku­r ių ūgis iki go­go – 40 cm, svo­r is – to pa­v a­d i­n i­mo). ne dau­g iau kaip 25 kg.

Ark­lio mu­zie­jaus inf.

22

ŠeštADIENIS, liepos 14, 2012

Nykš­čiai aukš­tyn – tie­siau­sias ke

Net radę sėslią vietą jie ne­ke­ti­na nu­sto­ti ke­liavę. Į platųjį pa­saulį su kup­rinė­mis ant pe­čių iš­si­ruošę 32-ejų Eve­li­na ir 23-ejų Ka­ro­lis ti­ki­na: jų gal­vos pra­muš­tos ke­lionė­mis. Ši – ypa­tin­ga ir il­ga. Jos tiks­las – pa­žin­ti ki­tus ir at­ras­ti sa­ve.

Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Ka­ro­lis – la­bai pra­ktiš­kas ir iš­ra­din­ gas. Jis fi­lo­so­fas, nuo­lat ieš­kan­tis tie­sos, gi­les­nio savęs ir kitų pa­ži­ni­ mo. Eve­liną la­biau­siai įkve­pia žmo­ nių gy­ve­ni­mo is­to­ri­jos, jų ge­ru­mas, gam­tos gro­žis ir di­dybė. Vieną va­sa­ ros va­karą gurkš­no­da­mi ar­batą, ty­ rinė­da­mi žemė­lapį, sva­jo­da­mi apie ke­lio­nes, po pus­me­čio pra­mušt­gal­ viais sa­ve va­di­nan­tys Eve­li­na ir Ka­ro­ lis jau va­žia­vo sve­ti­mos ša­lies ke­liais.

Iš­vykę iš Vil­niaus jau­nie­ji en­tu­zias­tai rim­tai sa­vo ke­lionę pra­dėjo Tur­ki­jo­ je. Per Azi­jos ša­lis pa­siekę Aust­ra­liją, da­bar jie ten sve­čiuo­ja­si pas drau­gus. Ši sto­telė – tar­pinė, pailsė­ti ir nau­ jiems pla­nams – į Ame­ri­kos ir Af­ri­ kos že­my­nus – kur­ti.

Ką ap­lankė, su kuo su­si­pa­ži­no, ko­kių nuo­ty­kių pa­tyrė, su dien­ raš­čio skai­ty­to­jais iš to­li­mo­sios Aust­ra­li­jos da­li­ja­si pa­tys ke­liau­to­ jai, į gimtąją šalį grįžti pla­nuo­jan­ tys tik kitų metų va­sarą.

– Ar daug ryž­to reikė­jo prii­ mant šį spren­dimą? Ar kaip nors spe­cia­liai tam ruošėtės?

Ka­ro­lis: – Eve­li­na trum­pai kai ku­riuo­se že­my­nuo­se sve­čia­vo­si ir anks­čiau. Tiek, kiek leis­da­vo uni­ ver­si­te­to ar darbų ato­sto­gos. Aš taip pat bu­vau iš­maišęs visą Eu­ ropą. Ta­čiau ši ke­lionė turė­jo būti ypa­tin­ga, nes ju­da­me ne­nutrūks­ta­ ma lai­ko ir erdvės gi­ja, jus­da­mi visų že­mynų dva­sią ir pa­sau­lio pulsą. Ši sva­jonė kirbė­jo kurį laiką, o at­ra­dus vie­nam kitą – min­ties dvynį – tai ga­liau­siai pra­dėjo pil­dy­tis.

To­kiai ke­lio­nei ne tiek rei­kia san­ taupų (nors jų šiek tiek rei­kia), kiek drąsos ir ryž­to at­si­plėšti nuo pa­ vyz­din­gai su­tvar­ky­tos kas­die­nybės ir leis­tis ne­ži­no­mybės link. Gy­ve­ ni­mo ap­lin­kybės su­si­klostė pa­lan­ kiai, tad te­ko nie­ko ne­bea­tidė­lio­ti ir im­tis konk­re­čių veiksmų: ap­gal­vo­ti

marš­rutą, pa­si­skie­py­ti, nu­si­pirk­ti būti­niau­sius daik­tus, at­si­svei­kin­ ti su my­li­mais ar­ti­mai­siais ir leis­ tis į to­lius.

– Koks jaus­mas ap­ėmė, kai pra­ dėjo­te krau­tis daik­tus ir ruošė­ tės iš­vyk­ti?

Eve­li­na: – Pas­ku­tinė­mis prie­š ke­ lionę va­lan­do­mis ap­ėmė kiek­vie­nam žmo­gui pa­žįsta­ma pa­ra­no­ja - ar ne­pa­mir­šim ko nors svar­baus šiam pu­santrų metų truk­sian­čiam žy­giui.

Ker­ti­nius daik­tus kaupė­me po tru­ putį, nes ke­liau­da­vo­me ir anks­čiau.

Sun­kiau­sia bu­vo ne daik­tus pa­kuo­ ti, o skir­tis su ar­ti­mai­siais. Dar ta ne­ži­no­mybė... Kas, kaip, ar...

Sąra­šo pra­džio­je tik­ riau­siai iš­liks tur­kiš­ ki saldė­siai ar bur­no­ je tirps­tan­tys man­go vai­siai, o ka­va ska­ niau­sia In­do­ne­zi­jo­je.

– Ką su sa­vi­mi pa­si­ėmėte?

Eve­li­na: – Juo­kiamės, kad esa­ me tikrų tik­riau­sios sraigės. Pa­ siėmė­me sa­vo mi­nia­tiū­ri­nius na­ mus. Kup­rinė­se tu­ri­me dra­bu­žių, tin­kan­čių ir esant 35 laips­nių šal­ čiui, ir 35 laips­nių atogrąžų kait­ roms. Mūsų ne­pa­mai­no­mi drau­gai šil­ti mieg­mai­šiai gelbė­jo mus šal­ čiau­sio­mis žie­mos nak­ti­mis, o šil­ kinė įmautė – va­sa­ros karš­čiais.

Ki­limė­liai, pa­la­pinės, ge­ri ba­tai ir san­da­lai, ne­perš­lam­pa­mi dra­bu­ žiai, vais­tinėlės. O du­jinę vi­ryklėlę su­si­konst­ra­vo­me pa­tys: iš dviejų alaus ar ga­zuo­to gėri­mo skar­di­nių.

Tik reikė­da­vo nu­si­pirk­ti spi­ri­to – jo gau­si daž­no­je vais­tinė­je. Abu tu­ri­ me daiktų, rei­ka­lingų sa­vo erd­vei ir jau­ku­mui kur­ti. Ke­liau­da­mi ra­šo­ me die­no­raštį po­pie­riu­je ir vir­tua­

Atrakcija: šioje šventyklėlėje-tiltelyje keliautojai praleido žaibų ir audros

kupiną naktį.

liai, skai­to­me po­pie­ri­nes ar klau­so­ me įgar­sin­tas kny­gas.

– Ko­kiais kri­te­ri­jais va­do­va­ votės su­da­ry­da­mi marš­rutą?

Juk reikė­jo nu­spręsti, į kurį pa­ sau­lio kam­pelį vyk­ti.

Ka­ro­lis: – Visų pir­ma – įma­no­ mu­mas. Ga­li pri­si­sva­jo­ti ke­liau­ ti per Pa­kis­taną, o vėliau užst­rig­ti ša­ly­je kai­mynė­je. Skaitė­me ne­ma­ žai lie­tu­vių ir už­sie­nie­čių ke­liau­tojų už­rašų, šniukš­tinė­jo­me am­ba­sadų pus­la­pius. Šil­ko ke­lias bu­vo vie­nas did­žiau­sių iššū­kių – vi­zas darė­me ir Azer­baid­ža­ne, ir Ira­ne. Kiek leng­ viau bu­vo tu­ristų iš­mind­žio­tuo­se kraš­tuo­se Lao­se, Ma­lai­zi­jo­je ar In­ do­ne­zi­jo­je. Tu­ris­ti­nių taškų sten­ giamės veng­ti. Trokš­ta­me pa­žin­ti tik­rus žmo­nes, o ne jų kau­kes.

– Ko­kias ša­lis per tą laiką ap­ lankė­te?

Eve­li­na: – Iš­maišė­me Tur­kiją. Sve­ čia­vomės Gru­zi­jo­je ir Azer­baid­ža­ne, ap­ke­lia­vo­me Iraną. Pas­kui to­liau traukė­me Šil­ko ke­liu per Turkmė­ nis­taną, Uz­be­kis­taną, Kir­gi­ziją ir Ka­zachs­taną. Per­kir­to­me Ki­niją, Lao­su, Tai­lan­du ir Ma­lai­zi­ja lei­ domės pietų link. In­do­ne­zi­jo­je per­ lin­ga­vo­me Su­mat­ros, Ja­vos ir Ba­lio sa­lo­mis. Iš Ba­lio te­ko skris­ti į Pertą, nes su pa­bėgėlių lai­vais ne­si­norė­jo ban­guo­ti, o ki­tos le­ga­lios prie­monės van­de­niu ten veng­ti­nos ir, kaip dau­ ge­lis ke­liau­tojų patyrė, ne­įma­no­mos.

Iš Per­to pa­traukė­me Mel­bur­no link, kur ir ap­si­sto­jo­me mėne­siui.

– Ką to­se ša­ly­se at­ra­do­te?

Eve­li­na: – Aust­ra­li­ja ste­bi­na pla­ čiak­raš­te gam­ta. Ji – it iš vai­kystės kny­go­se ma­tytų pa­veiks­liukų: šuo­ liuo­jan­čios kengū­ros, į tolį nu­gulę ke­liai, eu­ka­liptų gi­raitės, tin­gios koa­los, rėksnės pa­pūgos. O Mel­ bur­ne at­ra­do­me ne­pap­ras­tai mie­lus ir mums daug pa­de­dan­čius Aust­ra­ li­jos lie­tu­vius.

Nakvynė: savo kuprinėse keliautojai turi visų reikalingiausių daiktų, taip pat

ir Kazachstano kalnuose, o iš ryto linktelėti snieguotoms jų viršūnėms.

In­do­ne­zi­ja traukė gy­vuo­jan­čiais ug­ni­kal­niais ir žmo­nių pa­ki­lia nuo­tai­ka. Kir­gi­zi­jo­je kvapą gniau­ žė kal­nai. Ki­ni­ja nu­ste­bi­no gam­tos įvai­ro­ve, nors, ži­nant jos pla­ty­bes, nie­ko čia keis­ta. Ki­nai pa­si­rodė be ga­lo smalsūs ir drau­giš­ki žmonės, tik jau taip var­giai nau­do­jan­tys kūno kalbą, kad su­si­kalbė­ti ges­tais ne­įma­no­ma. Tikė­jomės, kad Tai­ lan­das bus iš­le­pin­tas tu­ristų, bet ka­dan­gi traukė­me ne­tu­ris­ti­niais marš­ru­tais, svai­go­me nuo žmo­nių ge­ru­mo ir pa­slau­gu­mo. Turkmė­nis­ ta­nas ir Uz­be­kis­ta­nas ga­na už­da­ros

ša­lys, o jų žmonėms dar ten­ka kęsti elekt­ros din­gimą va­ka­rais ir šal­tuo­ ju metų lai­ku, nes vals­tybė par­duo­ da iš­tek­lius ki­toms ša­lims.

– Kas su­žavė­jo ir kas šo­ki­ra­vo?

Eve­li­na: – Lie­tu­viai la­bai sve­tin­ gi žmonės, ta­čiau mu­sul­mo­niškų ša­lių pa­gar­ba ir rūpes­tis sve­čiu stebė­ti­ni ir iš jų mums tik mo­ky­ tis. Vis dar pri­si­me­na­me Ira­ne mus pri­glau­du­sius ar mums pa­gelbė­ju­ sius žmo­nes, ku­riems sve­čias yra Die­vo siųs­ta do­va­na. O šo­ki­ra­ vo su­vok­tas fak­tas, kad tu­riz­mas

Egzotika: keliaudami po Aziją Evelina ir Karolis atrasdavo pačių netikėčiausių vietų apsistoti, kad ir šią pa-

šiūrę Laose.

23

ŠeštADIENIS, liepos 14, 2012

e­lias pa­žin­ti pa­saulį vėliau ap­si­sprendė­me, kad ati­dėsi­ me sa­vo įsi­ti­ki­ni­mus. Azer­baid­ža­ne valgė­me be­ne ska­niau­sius šaš­ly­kus, In­do­ne­zi­jo­je pirš­tus laižė­me kas­ kart val­gy­da­mi žuvį, o aša­ro­ti vertė Lao­so ar Tai­lan­do aštrūs prie­sko­ niai. Te­ko pa­ra­gau­ti ir mums ne­ ži­nomų vai­sių (ro­ži­nių gėlių sko­ nio džum­bo, kar­čios kaip pe­ly­nas bal­za­minės kriaušės). Kar­tais ga­ li pa­kliū­ti į kiek su­dėtin­gas si­tua­ ci­jas. Štai kad ir kinų vers­li­nin­kai, pa­kvietę mus pietų, su pa­si­mėga­ vi­mu kir­to jau­čio skrandį. Ma­tant tuos bal­tus še­re­lius mums te­ko grei­ tai ry­ti ar­ba pa­slap­čio­mis išsp­jau­ ti keis­to sko­nio gardė­sius. Bu­vo ir dau­giau nu­ti­kimų. Vis dėlto sąra­ šo pra­džio­je tik­riau­siai iš­liks tur­ kiš­ki saldė­siai ar bur­no­je tirps­tan­ tys man­go vai­siai, o ka­va kol kas ska­niau­sia In­do­ne­zi­jo­je.

– Ką ke­lionės duo­da kiek­vie­ nam jūsų as­me­niš­kai?

Eve­li­na: – Kas­dien at­si­dūsta­me, kiek mes iš­moks­ta­me. Iš su­tiktų žmo­nių gy­ve­ni­mo is­to­rijų, ne­tikėtų si­tua­cijų, mūsų pa­čių san­ty­kio di­ na­mi­kos. Juk ke­lionė­je – ir tai ne pa­slap­tis – su­dėtin­giau­sia išbū­ti su ki­tu žmo­gu­mi. Reikė­jo ke­lių mėne­ sių kam­pams ap­šli­fuo­ti, bet už­tat da­bar vei­kia­me itin dar­niai.

– Jūs kalnų ar ly­gumų žmonės?

Ka­ro­lis: – Mes – ne al­pi­nis­tai, bet tik­rai kalnų žmonės. Dar gy­ ven­da­mi (stu­di­juo­da­mi ir dirb­da­ mi) Did­žio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je su drau­ gais nuo­lat reng­da­vo­me žy­gius į Ško­tiją ar Ežerų re­gioną, ku­riuo­se iš­ban­dy­da­vo­me sa­ve. Tad ne­nuos­ t ir drabužių, tinkančių esant minusinei temperatūrai. Todėl jie gali nakvoti ta­bu, kodėl la­biau­siai at­si­ga­vo­me

Asmeninio archyvo nuotr.

Gru­zi­jo­je prie Kaz­be­ko, Kir­gi­zi­jo­ je Tian­ša­nio kalnų ar In­do­ne­zi­jo­ ga­li nea­ti­tai­so­mai su­ga­din­ti žmo­ ir grei­tai, ta­čiau nie­kaip ne­sup­ras­ je prie Bro­mo ug­ni­kal­nio. Ta­čiau nių bend­ra­vimą, nuo­širdų ir tikrą da­vo, kodėl kratėmės jų drau­giš­ dy­ku­mos tu­ri sa­vo tylą ir kvapą. jo pa­ži­nimą. kos idė­jos pa­vež­ti mus iki au­to­ Ka­ra­ku­muo­se ar Go­bio dy­ku­mo­ busų sto­ties. Ki­tiems su­sto­jusiems je gulė­da­mi po at­vi­ru dan­gu­mi – Ke­liau­ja­te au­tos­to­pu. Pa­si­ reik­da­vo jų vie­tos kal­ba pa­sa­ky­ti stebė­jo­me gilų, taurų, šviesų, ne­ rin­ko­te tokį ke­lia­vi­mo būdą, ste­buk­lingą po­sakį „pi­nigų nėra“. su­terštą dangų. nes pi­giau? Ar turė­jo įta­kos ir Auk­si­nis po­sa­kis, po ku­rio iš­sisp­ veiks­nys, kad taip kur kas ge­ rend­žia vi­si klau­si­mai.

– Koks jūsų ke­lionės po pa­saulį riau ga­li­ma pa­žin­ti vie­tos žmo­ tiks­las? Juk vei­kiau­siai ne­ke­ nes, pa­ma­ty­ti sve­čios ša­lies vi­ – Ar pa­si­taikė at­vejų, kai iš jūsų liau­si­te visą gy­ve­nimą? O gal? sai kitą pusę? bu­vo pra­šo­ma at­ly­gio?

Eve­li­na: – Mėgsta­me pa­žin­ti pa­ Ka­ro­lis: – Kaip pirš­tu į akį. Taip, Ka­ro­lis: – Ke­letą kartų bu­vo ne­ saulį ir sa­ve. Ke­liau­da­mas pa­jun­ti tai ko­ne pi­giau­sias ke­lia­vi­mo bū­ su­sip­ra­timų, kai žmonės stai­ga tą ne­nutrūks­tamą pa­sau­lio gy­ve­ni­ das, ne­pap­lo­ninęs mūsų ki­šenės. nu­tarė, kad jiems vis dėlto no­ri­si mo gran­dinę. Todėl norė­jo­si ap­ke­ Ma­ši­na iš da­lies yra kaip ir žmo­ paim­ti mo­kestį. Ma­lo­niai pa­dėko­ liau­ti jį vie­nu už­mo­ju. Pa­saulį ga­li gaus na­mai. Jei jis su­ti­ko pa­kvies­ jo­me ir pa­prašė­me su­sto­ti. pa­žin­ti la­bai įvai­riai ir vi­sur – va­ ti jus į sa­vo sa­loną, daž­niau­siai pa­ di­na­si, ir na­mie. Juo­kau­ja­me, kad pa­sa­kos ir apie sa­vo šalį. Kar­tais – Kur daž­niau­siai nak­vo­ja­ ši ke­lionė iš tikrųjų yra ke­lionė na­ net nu­veš į įdo­mesnę vietą, pa­vai­ te? Ko­kios bu­vo pa­čios ne­tikė­ mo. Kaip Pau­lo Coel­ho „Al­che­mi­ šins ar net pa­kvies į sve­čius. čiau­sios nak­vynės vie­tos? Ar ke“ su­pra­si­me, kad sa­ve at­ra­si­me pra­šotės pas žmo­nes į sve­čius? grįžę. Ke­liau­da­mi pa­gy­ve­na­me ne­ – Ne­bai­su taip ke­liau­ti dvie­se? O gal sve­tur, su­si­pa­žinę su už­ di­delę dalį kitų žmo­nių gy­ve­nimų.

Eve­li­na: – Bi­jai vil­ko, neik į miš­ sie­nie­čiais, jie iš­kart pa­tys la­ Atei­na­me ne­tikė­tai į jų gy­ve­ni­mus, ką. Bai­su daug kas, jei lei­di vaiz­ bai no­riai prii­ma? būna­me jų kas­die­nybė­je ar šventė­ duo­tei įsišėl­ti ir kur­ti fil­mo ver­tus Eve­li­na: – Su­si­kaupė rin­ki­nu­kas se. Be­gy­ven­da­mi sa­vo, iš­gy­ve­na­me sce­na­ri­jus. Pa­sau­lis tu­ri švie­siąją įvai­riau­sių vietų, ku­rio­se sta­ty­da­ ir jų gy­ve­ni­mo džiaugsmą ar tra­ ir tam­siąją pu­ses. Ver­ta pa­si­tikė­ti vo­me pa­la­pi­nes: dy­ku­mo­se ar kal­ pumą. Tai­gi gal tai vis dėlto Gy­ ir tikė­ti, kad švie­sio­ji da­lis ge­ro­kai nuo­se, pa­jūriuo­se ar olo­se, sta­tybų ve­nimų ke­lionė. Dėdė prie­š mums nu­stel­bia tam­siąją. aikš­telė­se ar net po til­tu, ant snie­go iš­ke­liau­jant pa­linkė­jo: tebū­na ši ar ant įkai­tu­sios žemės. Kai ku­rio­se ke­lionė kaip mūsų gy­ve­ni­mo žymė – Ar no­riai ki­to­se ša­ly­se žmo­ ša­ly­se ras­da­vo­me ne­tikė­tų pa­šiū­rių „iki jos ir po jos“. To­kie pa­tys jau nės su­sto­ja ir pa­ve­ža ke­liau­to­ kal­nuo­se ar prie ke­lių. Ta­čiau la­ ne­begrį­ši­me. jus, jei ly­gin­tu­me su Lie­tu­va? bai daž­nai, ypač mu­sul­mo­niš­kuo­ Ka­ro­lis: – Kai ku­rios ša­lys pui­ se kraš­tuo­se, būda­vo­me kvie­čia­mie – Gal ga­li­te pa­pa­sa­ko­ti vieną kiai ži­no, ką reiš­kia pa­kel­tas nykš­ na­mo pas vie­ti­nius. kitą įsi­min­tiną nuo­tykį? Ti­kiu, tys. Len­ki­jo­je, Tur­ki­jo­je, Gru­zi­jo­je, kad jų turė­jo būti ne vie­nas.

Tai­lan­de ar In­do­ne­zi­jo­je jo­kių ne­ – O mais­tas – juk vei­kiau­siai Ka­ro­lis: – Dar žiemą ke­liau­da­ su­sip­ra­timų ne­ki­lo, žmonės sto­da­ pri­si­ra­ga­vo­te įvai­riau­sių da­ mi Tur­ki­jo­je ne­tikė­tai su­si­stabdė­ vo la­bai no­riai. Ki­to­se ša­ly­se žmo­ lykų? Ar ga­li­te pa­si­da­ly­ti įspū­ me grei­to­sios pa­gal­bos au­to­mo­ nės į mus žvelg­da­vo kaip į ką tik džiais apie jį? bilį. Me­di­kai ne tik mus ge­ro­kai nu­si­lei­du­sius atei­vius. Pa­vyzd­žiui, Eve­li­na: – Prieš ke­lionę abu bu­ pa­vėžėjo, bet ir par­si­vežė į būstinę.

Ki­ni­jo­je, re­gis, sto­da­vo itin mie­lai vo­me linkę ne­val­gy­ti mėsos, ta­čiau Čia pra­si­dėjo tik­ra puo­ta. Var­giai

Vaisiai: įveikęs trečdalį kelionės duetas jau spėjo paragauti įvairiau-

sių patiekalų, vaisių ir daržovių. O Tailande Evelina mėgavosi šviežių kokosų pienu.

Įvairi: Kinija keliautojus stebino gamta, keliaudami po šalį jie aplankė

ir didmiesčius, ir pačius mažiausius miestelius.

veb­le­no­me tur­kiš­kai, šie nė žod­žio ang­liš­kai. O juo­ko ne­trūko. Net­ru­ kus „Goog­le“ vertyklė pa­dėjo mums dis­ku­tuo­ti apie fi­lo­so­fiją ir re­li­gi­ jas, ne tik apie mūsų ke­lionę. Mus čia pat ir ap­nak­vin­di­no.

Kartą po­li­ci­nin­kai bu­vo pa­si­ baisėję, kad ke­ti­na­me nak­vo­ti pa­ la­pinė­je vie­na­me, anot jų, te­ro­ris­ tais garsė­jan­čia­me mies­te­ly­je, tad gau­siai pri­vai­ši­no ir pa­si­ūlė nak­ vynę sa­vo na­muo­se, kur rie­šu­tus gliaudė­me pis­to­le­to ap­ka­ba.

– Ko­kie to­les­ni pla­nai? Ame­ ri­kos? Af­ri­ka? Dar ne­te­ko ten būti?

Ka­ro­lis: – Eve­li­na yra anks­čiau ke­lia­vu­si Pietų Ame­ri­ko­je (Bo­li­vi­ jo­je, Pe­ru, Čilė­je), Mek­si­ko­je ir Af­

ri­ko­je, ta­čiau šįkart lau­kia ki­to­kia ke­lionė. Ar­ti­miau­si mūsų pla­nai – abi Ame­ri­kos, pa­skui ban­dy­si­me kel­tis ir į Af­riką.

– Sup­ran­tu, kad pa­sau­lio dar neap­va­žia­vo­te, bet gal iš to, kiek ir kur te­ko būti, galė­tumė­ te pa­sa­ky­ti: ge­riau­sia sa­voj že­ melėj? Ar vis dėlto at­ra­do­te to gėrio ir ki­tur?

Eve­li­na: – Juo­kau­ja­me, kad na­mai yra ten, kur pa­ts esi. Da­bar su mu­ mis ke­liau­ja ir mūsų na­mai – kup­ rinės. Iš­moks­ti jau­kumą su­kur­ti vi­sur. Kiek­vie­no­je ša­ly­je pa­tyrė­me tiek gėrio žmonė­se, kad lik­sim sko­ lin­gi pa­sau­liui. Ži­no­ma, nie­kas iš da­vu­sių ne­si­tikė­jo grąžos, ma­tyt, gėrį da­ly­ti reikės grįžus.

24

ŠeštADIENIS, liepos 14, 2012

Lie­tu­vio ka­ri­nin­ko ko­va su So Pi­ra­tai ne­mirš­ta, jie gy­vi ir to­liau už­dar­biau­ja – gro­bia pre­ky­bos ir žve­jy­bos lai­vus, o žmo­nes ima įkai­tais. Kaip at­ro­do ka­ras su pi­ra­tais iš Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je esan­čios ka­ri­nės ba­zės, ži­no Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės Ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų Jū­ros ir pa­kran­čių ste­ bė­ji­mo tar­ny­bos vir­ši­nin­kas, ko­man­do­ras lei­te­nan­tas Sva­jū­nas Ban­dze­vi­čius.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

mi­nė, kad tai – ne pra­ty­bos, o rea­li ope­ra­ci­ja. Jau­čiau­si tar­si ma­žas di­ de­lio me­cha­niz­mo sraig­tas.“

Va­da­vie­tė – Nort­vu­de

Išo­rė: čia įsi­kū­rę ES ka­ri­nių pa­jė­gų va­dai.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Iki šiau­rės va­ka­rų Lon­do­no prie­ mies­čio Nort­vu­do nu­va­žiuo­ti leng­ va – nu­ties­tas net met­ro. Vis dėl­ to pa­tek­ti į maž­daug už 40 km nuo Lon­do­no cent­ro esan­čią bri­tų ka­ ri­nę ba­zę be spe­cia­lių lei­di­mų, ko ge­ro, neį­ma­no­ma.

Te­ri­to­ri­ją, ku­rio­je įsi­kū­ru­si di­ džiau­sios ES ka­ri­nės ope­ra­ci­jos ATA­LAN­TA, ko­vo­jan­čios su pi­ra­ta­ vi­mu prie So­ma­lio kran­tų, va­da­vie­ tė, griež­tai sau­go iš Ne­pa­lo et­ni­nės gru­pės – gurk­hų – ki­lę ka­riai. Jie gar­sė­ja iš­ti­ki­my­be ir ka­rin­gu­mu. Šio­je va­da­vie­tė­je ope­ra­ci­jas prieš pi­ra­tus pla­nuo­ja, joms va­do­vau­ja ir pa­gal ES su­teik­tus po­li­ti­nius bei ka­ri­nius įga­lio­ji­mus vyk­do Di­džio­ sios Bri­ta­ni­jos ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų kont­rad­mi­ro­las Dun­ca­nas Pott­sas.

ATA­LAN­TA ko­man­dos Pla­na­vi­mo sky­riu­je me­tus dir­bo ir 39-erių ka­ riš­kis S.Ban­dze­vi­čius, ku­ris ta­po pir­muo­ju lie­tu­viu, ofi­cia­liai ko­vo­ ju­siu su So­ma­lio pi­ra­tais.

Jau­tė­si kaip ma­žas sraig­tas

Vi­dus: taip at­ro­do ope­ra­ci­jos ATA­LAN­TA va­da­vie­tė.

Apsauga: net spygliuotos kliūtys neatgraso piratų.

Di­de­li ek­ra­nai, tie­sio­gi­nis ry­šys iš pa­ly­do­vo, daug kom­piu­te­rių mo­ ni­to­rių. Ar va­da­vie­tė, ku­rio­je or­ ga­ni­zuo­ja­ma ko­va su pi­ra­tais, at­ ro­do kaip tra­di­ci­niuo­se Ho­li­vu­do fil­muo­se? „Maž­daug taip. Di­džiu­lė pa­tal­ pa be lan­gų, ne­di­de­lės per­tva­ros tarp at­ski­rų šta­bo sky­rių, dau­gy­ bė žmo­nių. Jie sė­di prie kom­piu­ te­rių, kal­ba te­le­fo­nu“, – šyp­so­jo­ si S.Bandzevičius ir pa­tiks­li­no, kad ka­ri­nė­je Nort­vu­do ba­zė­je yra daug ki­tų va­da­vie­čių bei da­li­nių.

Tarp jų – Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos ka­riuo­me­nės jung­ti­nis šta­bas, NA­ TO jū­ri­nio kom­po­nen­to va­da­vie­tė.

ES va­da­vie­tė­je CJ5 sky­riu­je (taip pa­gal ka­ri­nę ter­mi­no­lo­gi­ją trum­ pi­na­mas Pla­na­vi­mo sky­riaus pa­ va­di­ni­mas) pa­jė­gu­mų ge­ne­ra­vi­mo ka­ri­nin­ku dir­bęs S.Ban­dze­vi­čius vil­kė­jo Lie­tu­vos ka­riš­kio uni­for­ mą, čia pat buvo ne­di­de­lė Lie­tu­ vos vals­ty­bi­nė vė­lia­va.

Va­da­vie­tė­je bu­di­ma 24 va­lan­das per pa­rą. Ji tu­ri vi­sus ka­ri­nei va­ da­vie­tei rei­ka­lin­gus sky­rius: per­ so­na­lo, žval­gy­bos, ope­ra­ci­jų, pla­ na­vi­mo, lo­gis­ti­kos, ry­šių, ka­ri­nio ren­gi­mo, fi­nan­sų, ci­vi­lių ir ka­riš­ kių bend­ra­dar­bia­vi­mo, ži­niask­lai­ dos. Ope­ra­ci­jos va­das tu­ri po­li­ti­ niųs ir tei­si­nių pa­ta­rė­jų. „Bu­vau at­sa­kin­gas už ES ope­ra­ ci­jos ATA­LAN­TA tu­ri­mų ir bū­si­mų pa­jė­gų po­rei­kio ana­li­zę ir jų ge­ne­ ra­vi­mo pro­ce­są. Or­ga­ni­zuo­da­vo­me pa­jė­gų ge­ne­ra­vi­mo kon­fe­ren­ci­jas ES ša­lių at­sto­vams, jo­se pri­sta­ty­da­vo­me ope­ra­ci­ją ATA­LAN­TA ir bur­da­vo­me pa­jė­gas atei­čiai. To­kios kon­fe­ren­ci­ jos vyk­da­vo kas ke­tu­ris mė­ne­sius, – tei­gė S.Ban­dze­vi­čius. – Kiek­vie­ na die­na, pra­leis­ta va­da­vie­tė­je, pri­

Da­ly­vau­ja daug vals­ty­bių

Kaip iš ka­ri­nės ba­zės Nort­vu­de at­ ro­do Ade­no įlan­ka, ku­ria per me­tus per­plau­kia apie 25 tūkst. lai­vų, ga­ be­nan­čių be­veik 50 pro­c. pa­sau­lio kon­tei­ne­rių, ir kur siau­čia va­di­na­ mie­ji So­ma­lio pi­ra­tai? „Pi­ra­ta­vi­mo ir gink­luo­tų api­plė­ši­ mų Af­ri­kos Ky­šu­lio re­gio­ne dau­gė­ja.

Tai pa­vei­kė tarp­tau­ti­nį jū­ri­nį sau­gu­ mą re­gio­ne, tu­rė­jo įta­kos eko­no­mi­ kai. Išau­go lai­vų ir kro­vi­nių drau­ di­mo iš­lai­dos, lai­vai pra­dė­jo rink­tis ki­tus, il­ges­nius, jū­ri­nius ke­lius, – aiš­ki­no S.Ban­dze­vi­čius. – Lai­vų įmo­nės pra­dė­jo sam­dy­ti ap­sau­gą, o tai – ir­gi pa­pil­do­mos iš­lai­dos. Rea­ guo­da­ma į itin pa­di­dė­ju­sį pi­ra­ta­vi­ mą Ade­no įlan­ko­je ir van­de­ny­se prie So­ma­lio kran­tų, ES su­bū­rė sa­vo ša­lių ka­ri­nes jū­rų pa­jė­gas (EU NAV­FOR) ir 2008 m. gruo­džio 8 d. pra­dė­jo vyk­ dy­ti ope­ra­ci­ją ATA­LAN­TA.“

Koks ti­pi­nis So­ma­ lio pi­ra­tų po­rtre­tas?

Juo­dao­džiai. Gink­ luo­ti gra­nats­vai­ džiais bei ka­laš­ni­ko­ vais.

Pag­rin­di­niai pa­jė­gu­mai, ku­riuos ski­ria ša­lys EU NAV­FOR, yra ka­ ri­niai, ap­rū­pi­ni­mo lai­vai, ka­ri­niai jū­ri­niai žval­gy­bos lėk­tu­vai, lai­vų jun­gi­nių Ade­no įlan­ko­je jū­ri­nius vie­ne­tus yra at­siun­tu­sios Ki­ni­ja, Ru­si­ja, Ja­po­ni­ja, Tai­va­nas, In­di­ja. Šios ša­lys ap­si­ri­bo­ja pre­ky­bos lai­ vų kon­vo­ja­vi­mu per Ade­no įlan­ką ir vyk­do na­cio­na­li­nes už­duo­tis.

Juo­di, gink­luo­ti, grei­ti

Koks ti­pi­nis So­ma­lio pi­ra­tų po­rtre­ tas? Juo­dao­džiai. Gink­luo­ti gra­ nats­vai­džiais ir ka­laš­ni­ko­vais. Tarp jų bū­na ir ne­pil­na­me­čių. Vi­sų pi­ra­tų tiks­las – iš­si­va­duo­ti iš skur­do.

Vie­na­me ra­jo­ne, pri­klau­so­mai nuo se­zo­niš­ku­mo, nuo­lat vei­kia 3–6 pi­ra­tų gru­pės.

Vie­na grupė įpras­tai su­da­ry­ta iš vie­no di­des­nio lai­ve­lio ir dvie­jų grei­taei­gių ka­te­rių, ku­rie yra buk­ sy­ruo­ja­mi ir nau­do­ja­mi tik per ata­ ką. Gru­pė­je yra apie 10–12 pi­ra­tų, gink­luo­tų au­to­ma­tais AK-47, gra­ nats­vai­džiais RPG. Pi­ra­tai įpras­ tai tu­ri de­ga­lų ir van­dens at­sar­gų, jū­ri­nes ko­pė­čias, kad ga­lė­tų įlip­ti į lai­vus. Vie­nu grei­taei­giu ka­te­riu daž­niau­siai plau­kia 4–6 pi­ra­tai. „Pi­ra­tai ata­kuo­ja grei­tai, kad pe­ rim­tų val­dy­mą lai­ve“, – apie įpras­ tą So­ma­lio pi­ra­tų tak­ti­ką pa­sa­ko­jo S.Ban­dze­vi­čius.

Kaip plat­for­mą pi­ra­tai kar­tais nau­do­ja di­des­nius, anks­čiau už­

Nort­vu­das: ka­ri­nė­ ba­zė­ Di­džio­jo­je B

grob­tus žve­jy­bos ar pre­ky­bos lai­ vus su įgu­la. Grei­taei­giai ka­te­riai daž­nai lai­ko­mi ant lai­vo de­nio.

In­di­jos van­de­ny­nas, taip pat So­ ma­lio pa­kran­tės, yra vei­kia­mos dvie­jų mu­so­nų: piet­va­ka­rių, vy­ rau­jan­čio nuo ge­gu­žės iki rug­sė­jo, ir šiau­rės ry­tų – nuo gruo­džio vi­ du­rio iki ko­vo. Šiais lai­ko­tar­piais dėl di­de­lio ban­ga­vi­mo ir su­dė­tin­ges­nių oro są­ly­gų pi­ra­tai puo­la re­tai.

Pe­rio­dai tarp mu­so­nų se­zo­nų yra pe­rei­na­mie­ji, jie pa­lan­kiau­si pi­ra­ tams. Vie­nin­te­lė vie­ta, ku­rią ma­ žiau­siai vei­kia mu­so­ni­niai vė­jai, yra Ade­no įlan­ka. Čia pi­ra­tai ak­ty­ vūs vi­sus me­tus.

Iš­pir­kos da­ly­bų ma­te­ma­ti­ka

So­ma­lio pi­ra­tai vei­kia pa­gal ge­rai or­ga­ni­zuo­tą sis­te­mą. Ją su­da­ro in­ ves­tuo­to­jai, fi­nan­suo­jan­tys pi­ra­ta­ vi­mą, pa­ty­rę de­ry­bi­nin­kai ir skir­ tin­gų kla­nų pi­ra­tų ly­de­riai bei jų gru­pės, ata­kuo­jan­čios ir sau­gan­ čios už­grob­tus lai­vus.

Dau­gu­ma šios sis­te­mos da­ly­vių kles­ti to­li nuo So­ma­lio pa­kran­čių ir pi­ra­tų sto­vyk­lų, kai ku­rie fi­nan­ suo­to­jai įsi­kū­rę ki­to­se ša­ly­se.

Su pi­ra­ta­vi­mu su­si­ję in­ci­den­tai

2009 m. pi­ra­tai už­gro­bė 46 lai­ vus, 2010 m. – 47, 2011-ai­siais – 25.

Iki 2012 m. lie­pos 2 d. bu­vo lai­ko­

mi sep­ty­ni už­grob­ti lai­vai su 211 įgu­ los na­rių.

2012 m. sau­sio 1–liepos 2 d. įvyk­

dy­tos 28 ata­kos, pen­ki lai­vai už­grob­ ti, įvy­ko 32 in­ci­den­tai su pi­ra­tais.

25

ŠeštADIENIS, liepos 14, 2012

26p.

Garsios moterys – prieš smurtą šeimoje.

o­ma­lio pi­ra­tais Kol kas pi­ ra­tų kont­ ro­lės pa­ bai­gos ne­ma­tyti, o pa­ša­lie­čiui pa­tek­ti į So­ ma­lį la­bai sun­ku ir pa­ vo­jin­ga.

Pasirinkimas: nė­ri­niai ir plo­nu­čiai mez­gi­niai, ne bal­ta, o kre­mi­nė,

rus­va, kū­no spal­vos, nuo­gas pe­tys ar ap­nuo­gin­ta vi­sa nu­ga­ra – ori­ gi­na­lu, sek­sua­lu, ža­vu. „Shutterstock“ nuotr.

Per ves­tu­ves bū­ti iš­skir­ti­niam bū­ti­na Da­rius Sė­le­nis

Bri­ta­ni­jo­je, kurioje dirba S.Ban­dze­vi­čius, primena didžiulį biurą.

Šio­je sis­te­mo­je pa­tys pi­ra­tai už­ dir­ba tik apie 30 pro­c. iš­pir­kos, ją da­li­ja­si tar­pu­sa­vy­je. Apie 30 pro­c. ati­ten­ka slap­tiems in­ves­tuo­to­ jams, ku­rie fi­nan­suo­ja ope­ra­ci­jas, per­ka gink­lus, ski­ria mais­to suim­ tie­siems. Nuo 5 iki 10 pro­c. ati­ten­ ka de­ry­bi­nin­kams, ku­rių dar­bas – gau­ti kuo di­des­nę iš­pir­ką. Di­ džiau­sia bu­vo 12 mln. do­le­rių. „Dar apie 10 pro­c. ati­ten­ka už lo­ bis­ti­nę pa­ra­mą – de­ga­lus, van­de­ nį, mais­tą, lai­vų ap­sau­gą, nes juos sau­go jau ki­ti žmo­nės, o ne pi­ra­tai jū­ro­je, – to­liau skai­čia­vo Lie­tu­vos ka­ri­nin­kas. – Apie 10 pro­c. gau­na ir akis už­mer­kian­tys ko­rum­puo­ ti vie­tos re­gio­no pa­rei­gū­nai. Vie­ tos skir­tin­gų kla­nų va­dams, kont­ ro­liuo­jan­tiems te­ri­to­ri­jas, taip pat mo­ka­ma apie 10 pro­c.“ Išlaisvino įkaitę

Leitenantas S.Bandzevičius So­ma­lio pi­ra­tų epo­pė­jo­je iš­sky­rė du įvy­kius.

Pir­ma­sis nu­ti­ko 2011 m. rug­sė­jo 8 d. Tuo­met ne­to­li Je­me­no pa­kran­ tės So­ma­lio pi­ra­tai už­puo­lė bu­ri­nį ka­ta­ma­ra­ną, ku­riuo plau­kė pran­ cū­zų po­ra. Vy­ras bu­vo nu­žu­dy­

tas vie­to­je, o jo kū­nas iš­mes­tas per bor­tą. Jo žmo­na paim­ta įkai­te.

Ne­to­li esan­čios EU NAV­FOR pa­jė­gos pro­fe­sio­na­liai koor­di­na­ vo sa­vo veiks­mus su ki­to­mis an­ ti­pi­ra­ti­nė­mis pa­jė­go­mis ir sku­biai or­ga­ni­za­vo gel­bė­ji­mo ope­ra­ci­ją.

Vo­kie­čių ka­ri­nis lai­vas „Bayern“, rea­guo­da­mas į ne­lai­mės sig­na­lą, su­ra­do ka­ta­ma­ra­ną, ku­riuo plau­ kė pran­cū­zai, plū­du­riuo­jan­tį ne­ to­li Je­me­no kran­tų.

JAV jū­ros pa­tru­lių lėk­tu­vas, pri­k lau­san­t is koa­l i­c i­n ėms jū­ rų pa­jė­goms, ap­ti­ko įtar­ti­ną grei­ taei­gę val­tį Ade­no įlan­ko­je ir per­ da­vė koor­di­na­tes ne­to­li esan­tiems dviem EU NAV­FOR lai­vams. Šie iš­ siun­tė sa­vo sraig­tas­par­nius į nu­ro­ dy­tą vie­tą, ap­ti­ko pi­ra­tų val­tį, pa­ da­rė nuo­trau­kas ir pa­ste­bė­jo, kad val­ty­je ga­be­na­ma įkai­tė.

Pi­ra­tų grei­taei­gė val­tis ar­ti­no­ si prie So­ma­lio kran­tų, to­dėl veik­ ti rei­kė­jo sku­biai. EU NAV­FOR pa­ jė­gų sraig­tas­par­nis įspė­ja­mai­siais šū­viais mė­gi­no stab­dy­ti pi­ra­tus, bet jie į tai ne­rea­ga­vo. Už­puo­li­kams ke­lią už­kir­to vie­no iš lai­vų – is­pa­nų „Ga­li­cios“ – gink­luo­ta gru­pė. Įvy­

kus su­si­šau­dy­mui, pi­ra­tų val­tis ap­ vir­to. Įkai­tė bu­vo iš­gel­bė­ta, sep­ty­ni pi­ra­tai suim­ti.

Va­sa­ra – ves­tu­vių me­tas. Vie­no­je nuo­sta­biau­sių gy­ve­ni­mo šven­čių ma­din­ga bū­ti ki­to­niš­kam, net hu­ mo­ris­ti­niam. Gla­mū­rui ir pra­ban­ gai – su­die.

Kas už ko sle­pia­si?

Leng­vu­mas ir at­si­pa­lai­da­vi­mas

Ar S.Ban­dze­vi­čius ne­ma­no, kad so­ma­lie­čius lyg už vir­vu­čių tam­ po di­de­li už­nu­ga­ry­je be­si­sle­pian­ tys bal­tie­ji žmo­nės? „Gran­džių yra la­bai daug. Ar va­do­vau­ja­ma iš So­ma­lio, ar iš ki­ tos ša­lies – spręs­ti sun­ku“, – tei­ gė ka­riš­kis.

Ne­jau­gi šiais lai­kais neį­ma­no­ ma su­gau­dy­ti pi­ra­tų? O gal kas nors suin­te­re­suo­tas, kad jų bū­tų? „Ir taip, ir ne, – at­sa­kė S.Ban­dze­ vi­čius. – Te­ri­to­ri­ja, ku­rio­je vyks­ta an­ti­pi­ra­ti­nė ope­ra­ci­ja, yra mil­ži­niš­ ka ir pa­siek­ti ge­rų re­zul­ta­tų, tu­rint ri­bo­tus iš­tek­lius, la­bai su­dė­tin­ga.“ „So­ma­lio van­de­ny­se ne­bus tvar­ kos tol, kol ša­lį dras­kys vi­di­niai konf­lik­tai. So­ma­lis yra su­si­skal­dęs į skir­tin­gus re­gio­nus, ša­lis be rea­ lios cent­ri­nės val­džios kont­ro­lės, – aiš­ki­no S.Ban­dze­vi­čius. – Kol kas pi­ra­tų kont­ro­lės pa­bai­gos ne­­ma­ tyti, o pa­ša­lie­čiui pa­tek­ti į So­ma­lį la­bai sun­ku ir pa­vo­jin­ga.“

Di­džiau­sia ES ka­ri­nė ope­ra­ci­ja ATA­LAN­TA yra di­džiau­sia ES ka­ri­

nė ope­ra­ci­ja, nu­kreip­ta prieš pi­ra­ta­vi­ mą prie So­ma­lio kran­tų.

Eu­ro­pą, juo iš Per­si­jos įlan­kos į Eu­ro­ pą ir Ame­ri­ką pluk­do­mi ener­gi­jos iš­ tek­liai.

ES ka­ri­nės jū­rų pa­jė­gos vei­kia 2

Lie­tu­va ES ka­ri­nė­je jū­rų ope­ra­ci­jo­

mln. kvad­r a­t i­n ių jūr­m y­l ių (apie 4 mln. kv. km) ra­jo­ne, į ku­rį įei­na pie­ti­ nė Rau­do­no­sios jū­ros da­lis, Ade­no įlan­ka ir di­džio­ji da­lis In­di­jos van­de­ ny­no, taip pat Sei­še­lių sa­los. Tai te­ri­ to­ri­ja, pu­sant­ro kar­to di­des­nė už Eu­ ro­pos že­my­ną, 30 kar­tų di­des­nė už Ang­li­ją, 10 kar­tų di­des­nė už Vo­kie­ti­ ją ar­ba 7 kar­tus di­des­nė už Pran­cū­ zi­ją.

je ATA­LAN­TA da­ly­vau­ja nuo 2011 m. sau­sio 5 d.

Vi­du­ti­niš­kai per die­ną Ade­no įlan­

yra nuo 5 iki 10 ka­ri­nių lai­vų (daž­ niau­siai fre­ga­tos, ap­rū­pin­tos sraig­tas­ par­niais), vie­nas ap­rū­pi­ni­mo lai­vas ir trys ka­ri­niai jū­rų žval­gy­bos or­lai­viai.

ka, pri­klau­so­mai nuo se­zo­no, pra­ plau­kia 75 lai­vai. Tai pa­grin­di­nis pre­ ky­bi­nis jū­rų ke­lias iš To­li­mų­jų Ry­tų į

Nuo ope­ra­ci­jos pra­džios prie jos pri­

si­jun­gė dau­gu­ma ES ša­lių ir ke­lios ne ES na­rės – Uk­rai­na, Kroa­ti­ja, Nor­ve­gi­ja bei Juod­kal­ni­ja. Ope­ra­ci­jo­je, pri­klau­ so­mai nuo pri­skir­tų ka­ri­nių lai­vų ir or­ lai­vių skai­čiaus, da­ly­vau­ja apie 1000 ir dau­giau ka­rių.

Stan­dar­ti­nė EU NAV­FOR su­dė­tis

Sunk­m e­t is pa­d a­r ė įta­k ą: 2011 m.

ant­r ą pus­m e­t į ATA­L AN­T A tu­r ė­ jo ma­ž iau­s iai lai­v ų nuo ope­r a­c i­j os pra­džios – iš vi­so tik tris, 2010 m. jų bu­vo 12. Kar­tu su­dė­jus ES, NA­TO ir koa­l i­c i­n ių pa­j ė­g ų lai­v us, jų su­s i­d a­ ry­tų apie 20, bet pa­gal plo­tą tai yra la­bai ma­žai – tas pa­ts bū­tų, jei vi­so­ je Eu­r o­p o­j e tvar­k ai už­t ik­r in­t i pa­ tru­liuo­tų apie 20 po­li­ci­jos au­to­mo­ bi­lių.

Ope­ra­ci­jos ATA­LAN­TA me­tų biu­

dže­tas – apie 8 mln. eu­rų. Pra­si­dė­ju­ si 2008 m. gruo­dį, ši ope­ra­ci­ja bu­vo pla­nuo­ta iki 2009 m. gruo­džio. 2009 m. bir­že­lį man­da­tas pra­tęs­tas iki 2010 m. gruo­džio, vė­liau – 2012 m. gruo­džio 1 d., o da­bar – iki 2014 m.

Ži­no­ma di­zai­ne­rė Ju­li­ja ti­ki­na: pa­ gal pa­sku­ti­nę pa­sau­lio ves­tu­vių ma­dą vie­šai de­monst­ruo­tas gla­ mū­ras ir pra­ban­ga nebe­ma­din­ga. „Ves­tu­vių ma­do­je da­bar itin ma­din­gas iš­skir­ti­nu­mas, ki­to­niš­ ku­mas. Tai – ne­tra­di­ci­nės ap­ran­ gos šven­tė, ku­rio­je tu­ri bū­ti daug lais­vės, at­si­pa­lai­da­vi­mo, bet ne su­si­kaus­ty­mo“, – tei­gė di­zai­ne­ rė Ju­li­ja.

Kal­bant apie vy­riš­kus ves­tu­vi­ nius kos­tiu­mus, Ju­li­ja pa­ta­rė drą­ siai rink­tis kos­tiu­mą ne­bū­ti­nai vie­no­dos spal­vos ar raš­to. „Ga­li­ te vil­kė­ti lan­guo­tu švar­ku ir švie­ sio­mis kel­nė­mis, ry­šė­ti var­ly­tę su taš­ke­liais ir avė­ti dry­žuo­to­mis ko­ ji­nė­mis. Šiuo me­tu itin svar­bu ir ma­din­ga – iš­skir­ti­nu­mas, leng­ vu­mas, ne­tgi hu­mo­ro jaus­mas“, – teigė dizainerė.

Puoš­niau tik šiek tiek

Ves­tu­vi­nė su­kne­lė tu­rė­tų bū­ti tik šiek tiek puoš­nes­nė nei dė­vi­ma kas­dien, leng­va, pri­tai­ky­ta jū­ sų fi­gū­rai ir bū­ti­nai švie­si. Bal­ta spal­va ne­pri­va­lo­ma, ne­tgi ge­riau kre­mi­nė, šam­pa­no at­spal­vio, kū­ no ar vos švel­niai žyd­ra, pilkš­va. „Pir­miau­sia dra­bu­žį rei­kia de­ rin­ti prie sa­vo fi­gū­ros, – pri­mi­nė vie­no ves­tu­vi­nių drabužių sa­lo­no sa­vi­nin­kė Bi­ru­tė Mi­lie­nė. – Pūs­ tos ves­tu­vi­nės su­kne­lės juk ne­ tin­ka mo­te­riš­kes­nio su­dė­ji­mo mo­te­rims. Joms ge­riau rink­tis prail­gin­to lie­mens si­lue­tą.“ Nors ap­kū­nioms mo­te­rims tik­ tų su­kne­lės iš sun­kaus au­di­nio, at­la­si­nės – da­bar jos ne­ma­din­gos.

Reikėtų rinktis iš­ryš­ki­nan­čias ta­ li­ją, leng­vas su­kne­les iš šil­ko, ši­ fo­no. „Vėl ma­din­gi nė­ri­niai, plo­ nu­čiai mez­gi­niai, – tei­gė Bi­ru­tė.

– La­bai ma­din­gas nuo­gas pe­tys

ar­ba be­veik iki pat sėd­me­nų nu­ ga­rą ap­nuo­gi­nan­ti su­kne­lė. Tie­sa, ne­pa­mirš­ki­te sa­vo fi­gū­ros!“ Juo­das kos­tiu­mas – lai­do­tu­vėms?

Vy­rams lie­ka ma­din­ga ir kla­si­ka, iš­sky­rus itin bal­tos spal­vos marš­ ki­nius. Ge­riau – pie­no, grie­ti­nė­ lės spal­vos, vos įžvel­gia­mo mels­ vo ar pilkš­vo at­spal­vio, ku­rie su­tei­kia puoš­nu­mo. „Da­bar juo­das kos­tiu­mas ta­pa­ ti­na­mas su lai­do­tu­vių, var­guo­lių įvaiz­džiu ar iš­skir­ti­ne va­ka­rie­ne, kur galioja juo­dos spal­vos ap­ran­ gos ko­das, – drą­siai tei­gė di­zai­ ne­rė Ju­li­ja. – Ves­tu­vėms ma­din­gi pilkš­vų at­spal­vių, ta­čiau puoš­nių au­di­nių kos­tiu­mai. Tik jie jo­kiu bū­du ne­tu­ri pa­nė­šė­ti į kas­die­nį, dar­bi­nį kos­tiu­mą.“ Ma­din­gas vy­rų ves­tu­vi­nių kos­ tiu­mų au­di­nys – kla­si­ki­nė vil­na, šil­kas ar šil­ko, li­no ir vil­nos de­ ri­nys. Gar­si di­zai­ne­rė tei­gia, kad var­ly­tė yra daug ge­riau nei kak­la­ raiš­tis. Ma­din­ga vie­na švar­ko sa­ ga, ta­čiau su pen­kio­mis bū­si­te ki­ to­niš­kas. „Ma­din­gi pu­siau smo­kin­gai, pu­siau fra­kai prail­gin­tais švar­kais, ap­va­lin­tais kraš­tais ir se­ga­mi vie­ na puoš­nia sa­ga ir su vie­nu skel­ tu­ku nu­ga­ro­je. Švar­kai siau­res­ni, pri­glu­dę, ita­liš­ko sti­liaus, – teigė Bi­ru­tė. – Ga­li­ma pa­si­riš­ti ir kak­ las­ka­rę, ne­bū­ti­nai var­ly­tę.“

Vy­rams: var­ly­tė su­tei­kia ga­li­

my­bę bū­ti ne­pa­kar­to­ja­mam.

26

ŠeštADIENIS, liepos 14, 2012

„Jei mo­te­rys lei­džia taip elg­tis“ Joms, ži­no­moms mo­te­rims, nie­ka­da ne­te­ko pa­tir­ti smur­to. Ta­čiau jos auk­cio­ne pri­ sta­tė sa­vo mė­gsta­mas su­kne­les, ku­rias par­da­vus su­rink­tos lė­šos bus skir­tos pagel­ bėti mo­te­rims, skriau­džia­moms, te­ro­ri­zuo­ja­moms ir kan­ki­na­moms jų ar­ti­miau­ sių žmo­nių. duo­ja­ma nuo vai­kys­tės. Nors kiek­ vie­nas at­ve­jis yra in­di­vi­dua­lus, ne­ re­tai au­ka pri­trau­kia ag­re­so­rių, o ag­re­so­rius – au­ką. Tai pa­si­reiš­kia įvai­rio­mis for­mo­mis. „Ži­no­ma, ne­kal­bu apie aso­cia­ lias šei­mas, kur mo­te­rys mu­ša­ mos, bet, no­rint iš­veng­ti ag­re­so­ rių, ne­re­tai rei­kia įsi­gi­lin­ti į sa­vo gy­ve­ni­mą, pa­da­ry­ti iš­va­das, – pa­ sak Ais­tės, au­kos daž­nai net ne­su­ vok­da­mos prie sa­vęs trau­kia ag­ re­so­rius. – Gal vai­kys­tė­je pa­tir­ta smur­to, gal kas nors pa­vei­kė. Mo­ te­ris net ne­su­vok­da­ma daž­nai ren­ ka­si vy­rą, pa­na­šų į tė­vą“.

Ne­re­tai vai­kas, no­rė­da­mas ar­tu­ mo, mei­lės, pa­ži­ni­mo ir ne­su­lauk­ da­mas už­siė­mu­sių tė­vų dė­me­sio, tam­pa ne­pak­lus­nus, kre­čia iš­dai­ gas, kol ma­ma ar tė­tis plekš­te­li per už­pa­ka­lį. „La­bai blo­gai, jei jam už­si­fik­suos, kad tik taip ga­lima su­lauk­ti dė­me­ sio. Tai ga­li lik­ti vi­sam gy­ve­ni­mui, ir užau­gęs žmo­gus ma­no, kad jei yra mu­ša­mas, va­di­na­si, yra rei­ka­ lin­gas ir my­li­mas“, – ap­gai­les­ta­vo A.Ja­sai­ty­tė-Če­bu­riak.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

E.Da­niū­tė mu­ša­ma ne­si­leis­tų

Pri­si­mi­ni­mas: E.Da­niū­tė auk­so

spal­vos odi­nę su­kne­lę siu­vo­si uni­ver­si­te­to bai­gi­mo pro­ga.

Suknelė: A.Ja­sai­ty­tei-Če­bu­riak

tai itin bran­gi do­va­na.

„Tik dėl ma­nęs ki­ti ken­tėjo, o man to pa­tir­ti dar nie­ka­da ne­te­ko.

Juo­lab ar aš pa­na­ši į to­kią, ku­ri su smur­tu su­si­tai­ky­tų? – nu­si­kva­to­jo gar­si šo­kė­ja, te­le­vi­zi­jos lai­dų ve­dė­ja Edi­ta Da­niū­tė, o po to rim­tai tę­sė.

– Man la­bai gai­la tų mo­te­rų, ku­rių vy­rai smur­tau­ja, bet dėl fi­nan­si­ nių ar ki­to­kių prie­žas­čių jų pa­lik­ti ne­ga­li, to­dėl su­si­tai­ko su šia bai­sia pro­ble­ma“.

Auk­cio­nui pa­do­va­no­ju­si di­zai­ ne­rės Eg­lės Mo­dze­liaus­kie­nės kur­ tą auk­so spal­vos odi­nę su­kne­lę, ku­ rią siūdinosi spe­cia­liai uni­ver­si­te­to bai­gi­mo pro­ga, E.Da­niū­tė pri­pa­ži­no, kad ji su smur­tu ir fi­nan­si­ne pri­klau­ so­my­be nuo vy­ro ne­si­taiks­ty­tų. „Jau ge­riau ei­čiau šluo­ti gat­vių.

Ta­čiau yra mo­te­rų, ku­rios au­gi­na tris, ke­tu­ris vai­kus, ne­tu­ri kur gy­ ven­ti ir yra pri­klau­so­mos nuo tur­ tin­gų vy­rų. De­ja, san­ty­kių pra­ džio­je daž­niau­siai nie­kas nerodo ag­re­si­jos ir mo­te­rų ne­mu­ša“, – mo­te­ris su­pran­ta Edi­ta.

Tie­sa, tre­čia­die­nį sa­vo 33 me­ tų gim­ta­die­nį šven­tu­si Pa­sau­lio ir Eu­ro­pos spor­ti­nių šo­kių čem­pio­nė ne­kal­ba apie mo­te­ris, ku­rios gy­ve­ na su ban­di­tais ar su tur­tuo­liais tik dėl pi­ni­gų. „Jei­gu joms neuž­ten­ka pi­ni­gų nu­si­pirk­ti nau­jai „Ver­sa­ce“ ran­ki­ nei ir dėl to jos ken­čia smur­tą, tai – jau jų pro­ble­mos“, – iro­ni­za­vo E.Da­niū­tė.

Jei mu­ša, va­di­na­si, my­li? Į šį gar­sų po­sa­kį tei­sėt­var­ka ir vals­ty­ bi­nė­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis dar ti­kin­ti E.Da­niū­tė tu­rė­jo trum­pą at­sa­ky­ mą: „De­ja, šia­me pa­sau­ly­je yra iš­ kry­pė­lių.“

At­lan­ta smur­to ne­pa­ty­rė

Edi­ta Da­niū­tė:

Jei­gu joms neuž­ten­ ka pi­ni­gų nu­si­pirk­ ti nau­jai „Ver­sa­ce“ ran­ki­nei ir dėl to jos ken­čia smur­tą, tai – jau jų pro­ble­mos.

Au­ka ir ag­re­so­rius

At­lan­ta: lab­da­rai skir­tą su­kne­

lę dai­ni­nin­kė daž­nai vil­kė­jo per kon­cer­tus.

Psi­cho­lo­gė ir edu­ko­lo­gė Ais­tė Ja­ sai­ty­tė-Če­bu­riak auk­cio­nui sky­ rė jai ypa­tin­gą ir bran­gią, prieš de­ šim­tį me­tų do­va­nų gau­tą puoš­nią var­di­nę va­sa­ri­nę su­kne­lę, o pra­ kal­bus apie smur­tą prieš mo­te­ris, Ais­tė bu­vo lin­ku­si kal­bė­ti daug gi­ liau. Ji – psi­cho­te­ra­pi­ją stu­di­juo­ jan­ti pro­fe­sio­na­li psi­cho­lo­gė. „Jei ana­li­zuo­si­me žmo­gaus sa­ vas­tį, tai, kaip for­muo­ja­si mo­te­ ris, ko­kie san­ty­kiai su tė­vu, ma­ma, vai­kais, ga­li­ma teig­ti, kad be­veik kiek­vie­nas iš mū­sų pa­ti­ria psi­cho­ lo­gi­nį smur­tą“, – tei­gė A.Ja­sai­ty­ tė-Če­bu­riak.

Skriauda: specialistai teigia, kad beveik kiekvienas iš mūsų patiria psi-

chologinį smurtą.

„Shutterstock“ nuotr.

Pa­ti to nie­ka­da ne­pa­ty­ru­si, bet apie tai gir­dė­ju­si iš drau­gių Ais­tė pa­ste­bė­jo, kad vie­naip ar ki­taip elg­ tis žmo­gų pri­ver­čia jo mąs­ty­mas. „Yra au­ka ir ag­re­so­rius. Au­ka gim­do ag­re­so­rių ir at­virkš­čiai, – kaip pro­fe­sio­na­lė į smur­to pro­ble­ mą žvel­gė A.Ja­sai­ty­tė-Če­bu­riak, įsi­ti­ki­nu­si, kad daž­nai ar­ti­mo­je ap­ lin­ko­je smur­tau­ja­ma neat­si­tik­ti­nai.

– Be to, bū­na vi­so­kių au­kų ir ag­re­ so­rių. Vie­no­je gy­ve­ni­mo sri­ty­je esi au­ka, ki­to­je – ag­re­so­rius.“ Gar­si mo­te­ris ma­no, kad smur­ tą ken­čian­čioms tu­ri pa­dė­ti įvai­ rūs kri­zių cent­rai, bet pir­miau­sia jos pa­čios pri­va­lo to siek­ti.

– Kiek­vie­nas tu­ri pri­siim­ti at­sa­ ko­my­bę už tai, ką gy­ve­ni­me pa­si­ rin­ko.“ Ais­tė ma­no, kad daug kas už­ko­

Tai nu­tin­ka neat­si­tikti­nai?

„Ne­ga­li­ma teig­ti, kad au­kos – tik mo­te­rys, o vy­rai vi­suo­met kal­ ti, – įžval­giai apie smur­tą kal­bė­jo psi­cho­lo­gė A.Ja­sai­ty­tė-Če­bu­riak.

„Ne­su iš­skir­ti­nė, nes nie­ka­da ne­ pa­ty­riau smur­to, ta­čiau ne­bū­ čiau iš­skir­ti­nė, jei prieš ma­ne bū­ tų smur­ta­vę, – pri­si­pa­ži­no Ele­na Puido­kai­tė-At­lan­ta, auk­cio­nui do­ va­no­ju­si mar­gą su­kne­lę ne­rū­pes­ tin­gam va­sa­ros lai­kui, ku­ria puo­ šė­si ne vie­name kon­cer­te. – Ta­čiau ne­sun­kiai ga­liu įsi­vaiz­duo­ti, ko­ kia tai trau­ma mo­te­rims, ap­lin­ki­ niams.“ At­lan­ta gir­dė­jo ne vie­ną is­to­ri­ ją apie smur­tau­jan­čius, be­je, daž­ niau­siai al­ko­ho­lį var­to­jan­čius ar itin pa­vy­džius vy­rus. Jie daž­nai de­monst­ruo­ja sa­vo ga­lią jaus­da­mi, kad mo­te­rys nuo jų pri­klau­so­mos fi­nan­siš­kai ir psi­cho­lo­giš­kai. „Siau­bin­ga, kai vy­rai ga­lią de­ monst­ruo­ja smur­tu, – pik­ti­no­ si dai­ni­nin­kė. – Bet tai – ne tik tų vy­rų, bet ir mo­te­rų pro­ble­mos, jei jos lei­džia taip su sa­vi­mi elg­tis.

Pra­dė­jus smur­tau­ti anks­čiau ar vė­ liau atei­na lai­kas, kai vėl bus per­ ženg­tos ri­bos. Blo­gai, kai mo­te­rys su tuo taiks­to­si, blo­gai, kai to­kiu bū­du spren­džia­mi san­ty­kiai ci­vi­ li­zuo­to­je ša­ly­je.“

Ži­no­mų mo­te­rų su­kne­lės Šiuo pro­jek­tu, ku­ria­me garsios ša­lies mo­te­rys au­ko­jo su­kne­les iš sa­vo gar­ de­ro­bo, sie­kia­ma ska­tin­ti dis­ku­si­ją apie mo­te­riš­ku­mo pro­ble­mas Lie­tu­ vo­je. „Mū­sų ša­ly­je yra tiek daug sri­čių, ku­ rioms rei­ka­l in­ga so­cia­l i­nė pa­ra­ma, kad smur­tas prieš mo­te­ris tar­si nu­ blanks­ta. Be to, mo­te­rys daž­nai ne­ drįs­ta apie tai pa­si­sa­ky­t i. Šia ak­ci­ja sie­kia­me pa­ro­dy­ti, kad yra daug šiai pro­ble­mai nea­be­jin­gų ir pa­dė­ti pa­si­ ry­žu­sių žmo­nių“, – sa­kė ak­ci­jos or­ga­ ni­za­to­rė Ol­ga Ta­rak­ho­vich.

Lab­da­ros ak­c i­jai penk­t a­d ie­n į sa­ vo dra­bu­ž ius ati­da­vė Edi­ta Da­n iū­ tė, Ind­ra Do­vy­dė­nai­tė, Ais­tė Ja­sai­ty­ tė-Čeburiak, La­r i­sa Kal­po­kai­tė, Do­ nal­da Mei­že­ly­tė, Ais­tė Paš­ke­vi­čiū­tė, Ele­na Pui­do­kai­tė-At­lan­ta, Ga­bi­ja Ryš­ ku­vie­nė, Ine­ta Sta­siu­ly­tė, As­ta Va­len­ tai­tė ir ki­tos.

Per lab­da­r in­gą auk­cio­ną su­r ink­tos lė­šos bus skir­tos Vil­n iaus mo­te­r ų Kri­zių cent­ro veik­lai už­tik­rin­ti. Ši or­ ga­ni­za­ci­ja tei­kia spe­cia­li­zuo­tą komp­ lek­si­nę pa­gal­bą smur­tą ir prie­var­tą pa­ti­rian­čioms mo­te­rims.

27

šeštadienis, liepos 14, 2012

namai

Atsargos: už­­šal­dy­ti vai­siai, dar­žo­vės iš­lie­ka pui­kios ko­ky­bės iki nau­jo se­zo­no der­liaus.

Kon­ser­vuo­ti šal­čiu – pa­to­gu ir nau­din­ga Gardžių gamtos dovanų teikianti vasara – puiki proga organizmą papildyti gausybe ver­tin­gų mais­tin­gų­jų me­džia­gų bei vi­ta­mi­nų.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@diena.lt

Iš treš­nių ma­ža nau­dos

Ka­dan­gi mū­sų kli­ma­to zo­no­je ši pra­ban­ga ne­trun­ka am­ži­nai, pa­ts me­tas pa­si­rū­pin­ti ir dar­žo­vių, vai­ sių bei prie­sko­ni­nių žo­le­lių at­sar­gų šal­ta­jam se­zo­nui.

Vie­nas po­pu­lia­riau­sių, pa­pras­ čiau­sių ir, ko ge­ro, pi­giau­sių pro­ duk­tų kon­ser­va­vi­mo bū­dų – už­šal­ dy­mas. Taip ap­do­ro­ti jie ga­li il­gai iš­lik­ti be­veik ne­pra­ra­dę sa­vo ver­ tin­gų­jų ypatybių.

Il­ga­me­tę pa­tir­tį tu­rin­ti mais­to ruo­ši­mo tech­no­lo­gė Va­le­ri­ja Ko­ vie­nė taip pat pri­pa­žįs­ta, kad to­ kia ga­li­my­bė be var­go ap­si­rū­pin­ti įvai­rio­mis bei gau­sio­mis at­sar­go­ mis žie­mai – tik­ras iš­ga­ny­mas bet ku­riam šei­mi­nin­kau­ti mėgs­tan­ čiam žmo­gui.

Ne­ma­žai ver­tin­gų pa­ta­ri­mų sa­vo kny­go­je „Ma­žo­sios ku­li­na­ri­jos pa­ slap­tys“ pa­tei­kian­ti spe­cia­lis­tė ti­ ki­na, kad kon­ser­vuo­ti šal­čiu ga­li­ma dau­ge­lį dar­žo­vių ir vai­sių.

V.Ko­vie­nė ne­re­ko­men­duo­ja šal­ dy­ti treš­nių, o juo­die­ji ser­ben­tai, pa­šne­ko­vės tei­gi­mu, prieš šal­dant tu­rė­tų bū­ti ge­rai su­no­kę.

Cuk­raus – sai­kin­gai

Mais­to ruo­ši­mo tech­no­lo­gė šal­dyti skir­tas uo­gas pa­ta­ria nu­plau­ti, ge­rai su­trin­ti smul­kin­tu­vu, sai­kin­gai pa­ gar­din­ti cuk­ru­mi, su­krės­ti į šal­dymo in­de­lius ir iš­kart dė­ti į šal­dik­lį.

„Sko­nis tu­ri bū­ti tar­si na­tū­ra­lių uo­gų. Tad ber­ti cuk­raus rei­kė­tų la­ bai ne­daug. Ki­log­ra­mui uo­gų jo pa­ kan­ka maž­daug 100 gra­mų. Jei dė­ si­me dau­giau cuk­raus, uo­gų ma­sė ne­su­šals“, – įspė­jo pa­šne­ko­vė. Pa­ na­šiai už­šal­dy­ti ga­li­ma ir obuo­lius.

Juos rei­kė­tų nu­lup­ti, išim­ti sėk­la­ liz­des, su­pjaus­ty­ti ir įbė­rus ne­di­ de­lį kie­kį cuk­raus tru­pu­tį pa­vi­rin­ti iki minkš­tos ko­še­lės kon­sis­ten­ci­jos – ją at­vė­si­nus kuo pui­kiau­siai ga­li­ ma dė­ti į šal­dik­lį.

rai nu­plau­ti, nu­sau­sin­ti ir pa­šal­dy­ti šal­dik­ly­je sa­vai­tę. Ta­da jos įgau­na ma­lo­nų sals­vą sko­nį“, – pa­tir­ti­mi da­li­jo­si mo­te­ris. Pu­siau at­šil­dy­tas uo­gas rei­kė­tų su­mal­ti ga­lin­ges­niu mik­se­riu, įber­ti sai­kin­gai cuk­raus ir ma­sę su­krės­ti į no­ri­mos tal­pos in­de­lius. „To­kią uo­gie­nę ga­li­ma pa­pras­ čiau­siai lai­ky­ti šal­dy­tu­ve, ji ne­ gen­da ir yra la­bai gar­di – ga­li­ma ka­bin­ti tar­si me­dų“, – šyp­so­jo­si pa­šne­ko­vė.

Va­le­ri­ja Ko­vie­nė:

Iš­lie­ka pui­kios ko­ky­bės

Sko­nis tu­ri bū­ti tar­ si na­tū­ra­lių uo­gų. Tad ber­ti cuk­raus rei­kė­tų la­bai ne­daug. Ki­log­ra­ mui uo­gų jo pa­kan­ka maž­daug 100 gra­mų. Šal­dy­tos ne­trin­tos barš­kės at­ lai­di­ntos įpras­tai su­tęž­ta, pa­si­žy­ mi ne­ma­lo­niu spe­ci­fi­niu kva­pu.

Ta­čiau V.Ko­vie­nė į šal­dik­lį re­ko­ men­duo­ja įmes­ti bent ke­le­tą sveikų uo­gų. Jos pra­vers at­kim­šus bu­te­ lį šam­pa­no – į gė­ri­mą įmes­ta vie­ na ki­ta ­šal­dy­ta braš­kė su­teiks jam pui­kų prie­sko­nį bei vaiz­dą. Šer­mukš­nių dže­mas – it me­dus

Su­mal­tus čes­na­kus spe­cia­lis­tė pa­ ta­ria su­mai­šy­ti su tru­pu­čiu svies­ to ar alie­jaus ir taip pa­ruoš­tą ma­sę tie­siog už­šal­dy­ti. Šį pa­gar­dą ga­li­ma tep­ti ant duo­ nos ir val­gy­ti su sriu­ba, taip pat pa­ska­nin­ti ke­pin­tą duo­ną.

V.Ko­vie­nė ra­gi­na neuž­mirš­ti ir gė­ry­bių, de­ran­čių ne vien mū­sų dar­žuo­se bei so­duo­se. Štai netru­kus pri­noks šer­mukš­ niai, iš ku­rių ga­li­ma pa­si­ga­min­ti pui­kų dže­mą. „Šer­mukš­nių uo­gas rei­kė­tų ge­

Pap­ras­ta bei pra­var­tu už­si­šal­dy­ti ir mėgs­ta­mų prie­sko­ni­nių žolelių. „Nup­lau­ki­te, bū­ti­nai nu­sau­sin­ki­te kra­pus, su­smul­kin­ki­te ir su­ber­ki­ te į šal­dy­mo mai­še­lius ar in­de­lius.

Bet ka­da žiups­ne­liu kra­pų ga­lė­si­te pa­gar­din­ti sriu­bą ar vir­tas bul­ves“, – vie­ną va­rian­tų pami­nė­jo pa­šne­ ko­vė.

V.Ko­vie­nė įspė­jo, jog bet ku­riuos šal­dy­ti skir­tus nuplautus vai­sius, dar­žo­ves ar žo­le­les rei­kė­tų nu­sau­ sin­ti.

Tiems, ku­rie mais­tui ruoš­ti ga­li skir­ti ma­žai lai­ko, V.Ko­vie­nė pa­ta­ ria ap­si­rū­pin­ti sa­vos ga­my­bos pus­ fab­ri­ka­čiais.

No­ri­mą mėgs­ta­mo far­šo kie­kį rei­kė­tų pa­ke­pin­ti, pa­gar­din­ti svo­ gū­nais, čes­na­kais, pi­pi­rais ir drus­ ka. At­vė­su­sią ma­sę už­šal­dy­ti ne­ di­de­lė­mis porcijomis – maž­daug po du tris šaukš­tus, ne­ly­gu, ko­ kie šei­mos po­rei­kiai. To­kiu pus­ fab­ri­ka­čiu ir šaukš­tu ki­tu po­mi­do­ rų pa­da­žo ga­li­ma pa­gar­din­ti vir­tus ma­ka­ro­nus. „Ga­li­ma šal­dy­ti ir ce­pe­li­nus, tik juos rei­kė­tų ki­taip vir­ti“, – aiš­ki­no pa­šne­ko­vė.

Nors už­šal­dy­tą mė­są, žu­vis re­ ko­men­duo­ja­ma lai­ky­ti ne il­giau nei pus­me­tį, spe­cia­lis­tė teigė, kad dar­žo­vės, vai­siai iš­lie­ka kuo pui­ kiau­sios ko­ky­bės iki nau­jo se­zo­no der­liaus.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Komentaras

Ta­das Jan­kaus­kas

Bend­ro­vės „Avi­te­los pre­k y­ba“ ge­ne­ra­l i­n is di­rek­to­r ius

– Į ką derėtų atkreipti dėmesį renkantis šaldiklį?

– Pirmiausia reikia įvertinti savo poreikius. Renkantis šaldiklio dydį, vertėtų atkreipti dėmesį į paties prietaiso tipą. Šaldikliai būna horizontalūs, dėžės formos, ir vertikalūs – pastarieji panašūs į šaldytuvus.

Horizontalūs labiausiai paklausūs tarp individualių namų šeimininkų. Šio tipo prietaisai talpiausi ir patogiausi daug vietos užimantiems produktams laikyti.

Vertikalūs šaldikliai kompaktiškesni, produktai laikomi stalčiuose. Jie itin patrauklūs tiems, kurie mėgsta atskirti šaldomus produktus, nelaikyti jų vieno šalia kito. Tokio tipo šaldikliuose viskas puikiai matyti, produktus galima išskirstyti į įvairius stalčiukus.

Vertikalaus tipo šaldiklių aukštis siekia nuo 85 cm iki beveik 2 m.

Tiek horizontalių, tiek vertikalių šaldiklių naudinga talpa gali siekti nuo 100 iki 500 l. Pirkėjams, gyvenantiems daugiabučiuose, patogiausi būtų vertikalieji šaldikliai, kurie būna ir įmontuojami, ir laisvai pastatomi. 85 cm aukščio šaldiklį galima „paslėpti“ net po stalu. Žinoma, renkantis šaldiklį labai svarbu įvertinti prietaiso energinę klasę, nes tai yra vienas iš nuolat veikiančių prietaisų ir, kaip rodo apklausos, vienas iš trijų daugiausia elektros energijos sunaudojančių gaminių.

Elektros energiją tausojančių prietaisų, kurių žemiausia energinė klasė A, yra labai didelis asortimentas.

Tačiau šiuo metu galime pasiūlyti net A+++ klasės horizontaliųjų šaldiklių.

Taip pat pravartu atkreipti dėmesį ir į kitas šaldiklių funkcijas. Kai kuriuose prietaisuose būna ledo aparatas, beriantis ledo kubelius tiesiai iš durelių. „No frost“ sistema padės sutaupyti laiko, nes leis pamiršti varginamą šaldiklio atitirpinimo procedūrą. Šaldikliai, turintys EKO režimą, leis išlaikyti optimalią temperatūrą ir taip sutaupyti elektros energijos. Didesnės talpos šaldymo stalčiuose galima laikyti daugiau vietos užimančius maisto produktus, pavyzdžiui, kalakutą.

Šaldikliai, turintys greito užšaldymo funkciją, padės akimirksniu pasigaminti mėgstamų naminių ledų ar pasiruošti pusgaminių.

Taip pat tai itin patogi funkcija, kai vienu metu reikia sušaldyti didelį kiekį produktų.

Tiems, kurie baiminasi dėl savo atžalų, derėtų rinktis šaldiklį su užraktu nuo vaikų. O šaldiklis su specialiu signalu, informuojančiu, kad paliktos neuždarytos durelės, padės išvengti nuostolių. Šviesos diodų ekranėlis šaldiklio išorėje leis pasirinkti norimą prietaiso temperatūrą, apšvietimas šaldiklio viduje – surasti mėgstamų ledų porciją net tamsiausią naktį.

– Kuo skiriasi atskiri ir šaldytuvuose įmontuoti šaldikliai?

– Technologijų atžvilgiu – niekuo, tik dažniausiai standartiniuose šaldytuvuose šaldymo stalčių būna gerokai mažiau.

– Kiek vidutiniškai kainuoja buitiniai šaldikliai?

– Vienus populiariausių 150 cm aukščio vertikalius šaldiklius su 6 stalčiais (vienas jų – didesnės talpos) galima įsigyti už 859 litus, kompaktiški 85 cm vertikalūs šaldikliai kainuoja nuo 599, o horizontalių (dėžės tipo) prietaisų naujus modelius galima įsigyti nuo 1099 litų.

– Kokių rekomendacijų derėtų laikytis juos eksploatuojant?

– Šaldiklius reikėtų laikyti pilnus, bet neperpildytus – taip jie geriau palaiko šaltį. Jei nėra galimybės juos gerai prikrauti, rekomenduojama įdėti ledo. Į šaldiklį jokiu būdu negalima dėti karštų daiktų. Šaldiklius, neturinčius „no frost“ sistemos, dera bent kartą per kelis mėnesius atlaidinti bei kruopščiai išvalyti. Šaldiklių, turinčių „no frost“ funkciją, garintuvą, aušinimo groteles taip pat būtinai reikėtų pravalyti – dėl juose susikaupusių nešvarumų prietaisas gali naudoti net iki 20 proc. daugiau elektros energijos.

Maisto produktus reikėtų laikyti sandariuose induose bei pakuotėse, nes taip galima išvengti nemalonaus kvapo ir sutaupyti elektros energijos.

Besiruošiant naudoti greito užšaldymo funkciją, ją įjungti reikėtų prieš kurį laiką. Tai padės greičiau pasiekti norimą rezultatą ir sutaupyti elektros energijos.

28

ŠeštADIENIS, liepos 14, 2012

menas ir pramogos

M.Budraitis: „Teatras – ne algų mokėji Teat­ras tu­ri at­spindė­ti tai, kas vyks­ta vi­suo­menė­je.

Svar­biau­sia čia – kūry­ba. Tuo įsi­ti­kinęs Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio dra­mos teat­ro (LNDT) ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Mar­ty­nas Bud­rai­tis. Jį džiu­gi­na pra­ėju­sio se­zo­no re­zul­ta­tai, o štai nau­ja­ja­me pa­tei­kia­ma staig­menų.

Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Šią sa­vaitę LNDT pra­skleidė nau­ jo­jo se­zo­no už­dangą: nors prem­ jerų lau­kia per­pus ma­žiau nei per­ nai, ta­čiau ne­ką ma­žes­nių įvy­kių ža­da­ma ir 73-ia­ja­me se­zo­ne. Vie­ na reikš­min­giau­sių nau­jienų, pa­sak ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus M.Bud­rai­ čio, nea­be­jo­ti­nai taps Os­ka­ro Kor­ šu­no­vo spek­tak­lis pa­gal Jus­ti­no Mar­cin­ke­vi­čiaus dramą „Ka­ted­ ra“. Iki Naujųjų metų LNDT pla­ nuo­ja pa­ro­dy­ti dau­giau kaip 100 re­per­tua­ri­nių spek­tak­lių. Tarp jų – ir di­de­lio teat­ralų bei žiū­rovų dėme­sio su­lau­ku­sius O.Kor­šu­no­ vo „Iš­va­rymą“, Jo­no Vait­kaus „Vi­ suo­menės prie­šą“, ki­tas pra­ėju­sio se­zo­no prem­je­ras. O apie tai, kaip šian­dien gy­ve­na teat­ras, ko­kių per­ mainų at­nešė pra­ėjęs se­zo­nas ir ko sie­kia­ma nau­ja­ja­me, „Vil­niaus die­nai“ pa­pa­sa­ko­jo teat­ro va­do­vas M.Bud­rai­tis.

– Tai­gi, nau­jas se­zo­nas, nau­ji vėjai. Per pri­sta­tymą įvar­di­jo­ te pra­ėju­sio se­zo­no po­ky­čius, nau­jo­ves. Kaip ap­skri­tai ver­ti­ na­te teat­ro po­ky­čius per tą lai­ ką, kai ta­po­te teat­ro va­do­vu?

– Ma­nau, kad per šį ga­na trumpą laiką pa­da­ry­ta tik­rai ne­ma­žai. Pa­ vy­ko su­si­grąžin­ti kri­tiš­kai mąstan­ čią pub­li­kos dalį, ku­ri šį teatrą bu­vo ap­lei­du­si. Spek­tak­liai bu­vo dau­ giau ko­mer­ci­nio po­būdžio, leng­ ves­nio žan­ro, ku­rie, ma­no nuo­mo­ ne, ne­tin­ka­mi LNDT. Nes šis teat­ras tu­ri būti vie­ta, kur dir­ba ge­riau­ si ir Lie­tu­vos teat­ro kultūrą pa­tei­ kia aukš­čiau­siu ly­giu. Lai­ky­da­mie­si to prin­ci­po stengėmės ei­ti tuo ke­liu.

Dėl to me­no va­do­vu ir pa­kvies­tas dirb­ti Aud­ro­nis Liu­ga, ku­ris, ma­ nau, šiuo me­tu ge­riau­siai ga­li for­ muo­ti re­per­tuarą. Dėl to čia dir­ba

ge­riau­si re­ži­sie­riai: ir O.Kor­šu­no­ vas, Ei­mun­tas Nek­ro­šius, ir J.Vait­ kus, Ce­za­ris Grau­ži­nis, ir t. t. Vie­ nuo­li­ka pa­sta­tymų per se­zoną. Iš jų du – Versmės fes­ti­va­lio. Yra did­žiu­ lių spek­tak­lių, kaip „Vi­suo­menės prie­šas“, „Iš­va­ry­mas“. Pas­ta­rie­ ji pri­minė, kad teat­ras yra sin­te­ ti­nis me­nas, iš dau­ge­lio sri­čių. Ki­ tas da­ly­kas, įvy­ko tam tik­ra ak­to­rių trupės kai­ta. Išė­jo vie­ni, at­ėjo ki­ti, ku­rie yra ir Auk­si­nių sce­nos kry­žių lau­rea­tai, ir daug vai­di­nan­tys.

Pabėg­ti pa­žiūrė­jus spek­tak­lio pra­džią nėra ge­riau­sias spren­di­mas, nes spek­tak­lis nėra pa­veiks­las.

Vyks­ta tam tik­ri po­ky­čiai – for­ muo­ja­ma nau­ja struktū­ra, kad teat­ras galėtų vi­sa­ver­tiš­kai dirb­ ti, rin­ko­da­ros, rek­la­mos žings­nius ženg­ti. Bu­vo nu­pirk­tos bi­lietų pla­ ti­ni­mo pa­slau­gos, su­da­ry­ta su­tar­ tis su „Ti­ke­ta“ – tai lei­do išplės­ ti bi­lietų par­da­vimą. Ši su­tar­tis ir tai, kad bu­vo daug prem­jerų, lėmė žiū­rovų skai­čiaus didė­jimą apie 20 pro­c., apie 40 pro­c. išau­go pa­ja­ mos iš bi­lie­tų. Šie skai­čiai ro­do, kad ne tik ko­mer­ci­nio po­būdžio leng­vo žan­ro spek­tak­liai ga­li už­dirb­ti ir ne­šti pa­ja­mas. Vi­sa­da sa­kiau, kad aukš­čiau­sio ly­gio spek­tak­liai sa­vo ko­mer­cinę sėkmę ir­gi tu­ri. Ir to ne­ rei­kia ma­tuo­ti vien pa­ja­mo­mis ar žiū­rovų skai­čiu­mi.

Dar ga­li­ma pa­minė­ti, kad teat­ro spek­tak­liai po dau­ge­lio metų bu­vo pa­stebė­ti teat­ro kri­tikų ir no­mi­nuo­ti be­veik vi­so­se Auk­si­nių sce­nos kry­žių ka­te­go­ri­jo­se, ta­po lau­rea­tais.

Užkulisiai: M.Budraitis į apkalbas, esą teatro vadovo kėdę jam gauti

padėjo tėvas, garsus aktorius Juozas Budraitis, nekreipia dėmesio.

Visvaldo Morkevičiaus nuotr.

– Praė­jusį se­zoną daug dėme­sio su­laukė O.Kor­šu­no­vo „Iš­va­ry­ mas“ ir J.Vait­kaus „Vi­suo­menės prie­šas“. Ar bus šįmet ko­kių nors skan­da­lingų pa­sta­tymų?

– Ne­ma­nau, kad jie yra skan­da­ lin­gi. Tie­siog jie ak­tualūs. Jie yra apie tai, apie ką kal­ba­ma gatvė­ je. Teat­ras tu­ri at­spindė­ti tai, kas vyks­ta vi­suo­menė­je. Galbūt kar­ tais net su­for­mu­luo­ti tam tik­ras idė­jas, min­tis, ku­rios vi­suo­menė­ je sklan­do ore, bet dar ne­tu­ri ko­ kios nors sa­vo iš­raiš­kos. Apsk­ri­tai teat­ro mi­si­ja, ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, yra pa­ro­dy­ti tai, kas vyks­ta, kuo mes gy­ve­na­me, kas svar­bu, kas skau­da ir pan. Tai ne­ga­li būti at­ sie­ta. O kal­bant apie ver­ti­nimą, blogą nuo­monę, reak­ciją, tai ge­ rai, net jei ji bu­vo to­kia. Va­di­na­ si, pa­lietė, su­kėlė reak­ciją. Pabėg­ti pa­žiūrė­jus spek­tak­lio pra­džią nėra ge­riau­sias spren­di­mas, nes spek­ tak­lis nėra pa­veiks­las. Jis kin­ta, yra siu­že­tas, na, jo kaip fil­mo ne­ pra­suk­si, todėl rei­kia pa­sėdėti ir pa­ma­ty­ti dau­giau.

Dėl nau­jo­jo se­zo­no – ma­nau, kad tik­rai bus įvy­kių. Ko­kie jie bus, sun­ ku pa­sa­ky­ti, nes ne­ga­li at­spėti, ga­ li tik nu­ma­ty­ti, nu­ma­ny­ti. Koks bus re­zul­ta­tas, pa­ma­ty­si­me se­zo­no pa­ bai­go­je. Bet to­kio masto kaip „Iš­ va­ry­mas“ ar „Vi­suo­menės prie­šas“ įvy­kių tik­rai bus – jau vien „Ka­ted­ ra“, ti­kiu, to­kiu taps. Gin­ta­ro Var­ no „Bak­chantės“ pa­sta­ty­mas tu­ri daug šansų tap­ti įvy­kiu.

– Nau­ja­ja­me se­zo­ne ak­cen­tuo­ta ke­tu­rias­de­šimt­me­čių kar­ta. Čia tiks­lin­gas spren­di­mas?

– Spe­cia­liai ne­bu­vo sie­kia­ma to pa­brėžti. Tie­siog jei pa­žiūrė­tu­me, kas sie­ja, būtų ga­li­ma sa­ky­ti, kad tai yra tam tik­ros kar­tos teat­ro me­ no ma­ty­mas, idėjų in­terp­re­ta­ci­jos ir pan. Tai nėra kas nors pa­brėžti­na, kad tik dėl to taip bu­vo da­ro­ma, ar koks nors ak­cen­tas. Taip su­si­klostė sa­vai­me.

– Pa­sid­žiaugė­te, kad pra­ėję me­ tai at­nešė išau­gu­sias pa­ja­mas iš bi­lie­tų, pa­di­di­no lan­ko­mumą, ta­čiau bend­ros teat­ro si­tua­ci­jos, ma­tyt, tai vis tiek ne­gelbė­ja?

– Tik­rai taip. Nuo 2008 m. teat­ro fi­nan­sa­vi­mas smar­kiai su­mažėjęs.

Da­bar tu­ri­me tik 15 pro­c. bu­vu­ sio 2008 m. biud­že­to teat­ro veik­ lai. Pri­si­de­da ir au­to­ri­nių su­tar­čių mo­kes­čių pa­didė­ji­mas. Tik 5 pro­c. vi­so teat­ro biud­že­to ski­ria­me veik­ lai – spek­tak­liams sta­ty­ti ir ro­dy­ti.

Vi­sa ki­ta – at­ly­gi­ni­mams, pa­sta­tui iš­lai­ky­ti, pri­žiūrė­ti. Tai ne­nor­ma­lu, nes teat­ras nėra pa­sta­to prie­žiū­ ros ir at­ly­gi­nimų mokė­ji­mo įmonė.

Pag­rin­dinė mi­si­ja – kur­ti spek­tak­ lius ir juos ro­dy­ti. Turėtų būti ir vals­tybės tam tik­ras su­pra­ti­mas bei dėme­sys. Jei tai būtų vers­lo pa­sau­ ly­je, būtų su­pran­ta­ma: ar­ba už­da­ rai, ar­ba in­ves­tuo­ji dau­giau. O da­

Vil­t is: LNDT di­rek­to­rius M.Bud­rai­tis tvir­ti­na, kad net ir ma­žes­nis ki­to

bar si­tua­ci­ja to­kia, kad nei ga­li­me veik­ti, nei už­si­da­ry­ti.

– Priėmė­te spren­dimą tai­ky­ti „rėmėjo bi­lietą“, t. y. į did­žiau­ sią se­zo­no prem­jerą – O.Kor­šu­ no­vo „Ka­tedrą“ – bi­lietų kai­na pra­si­dės nuo 220 litų. Koks to tiks­las?

– Na, Va­ka­ruo­se tai ne nau­jie­na. Į pirmą spek­taklį da­ro­me ge­ro­kai bran­ges­nius bi­lie­tus, ku­riuos įsi­ giję žmonės pa­re­mia spek­tak­lio at­ si­ra­dimą. Jie tam­pa kaip ir spek­ tak­lio rėmėjais, jo sta­ty­to­jais, jie pri­si­de­da prie idė­jos, kad rei­kia baig­ti verk­ti, skųstis, bėgti, rei­ kia pra­dėti kur­ti, kur­ti naują sa­vo ta­pa­tybę, dėl ku­rios ne­būtų gėda, ku­ri būtų tam tik­ras pa­si­did­žia­ vi­mo ob­jek­tas. Al­gir­das Kaušpė­ das Pa­sau­lio lie­tu­vių jau­ni­mo su­ si­ti­ki­me sakė, kad la­bai svar­bu su­kur­ti tą pa­sau­lio Lie­tuvą. „Ka­ ted­ros“ pa­sta­ty­mas, ma­nau, yra žings­nis į tą pusę – pra­dėti dirb­ ti, kur­ti čia, Lie­tu­vo­je, ieš­kant tos nau­jos ta­pa­tybės.

– Ar ne­bi­jo­te, kad tai ga­li bū­ ti trak­tuo­ja­ma kaip ban­dy­mas su­kti ko­mer­ci­nio teat­ro ke­liu?

Ar lie­tu­vių žiū­ro­vui tai bus įper­ka­ma, ar neat­bai­dys?

– Ne­ma­nau. Ką reiš­kia ko­mer­ci­nis ir ne­ko­mer­ci­nis teat­ras? Ir vie­ni, ir ki­ti par­duo­da bi­lie­tus, spek­tak­ lis tu­ri at­si­pirk­ti. Skir­tu­mas – kad tai nėra pa­grin­di­nis ne­ko­mer­ci­nio teat­ro tiks­las. Čia visų svar­biau­ sia yra kūry­ba, me­no kūri­nys, ku­

ris kal­ba apie vie­no­kias ar ki­to­kias idė­jas, ro­do re­ži­sie­riaus, kitų me­ ni­ninkų po­zi­ciją. Tai ne­reiš­kia, kad jis ne­ga­li būti ko­mer­ciš­kai pel­nin­ gas. Iš ku­rios pusės pa­žiūrė­si: bi­ lietų par­da­vi­mo, rek­la­mos – taip, tai yra toks pat dar­bas. Ta­čiau pra­di­nis taš­kas yra skir­tin­gas. Ko­ mer­ci­nis teat­ras ku­ria­mas dėl ko­ mer­ci­jos, ne­ko­mer­ci­nis – dėl idė­ jos. Vals­tybė stu­mia į tą pusę, kad tu­rim už­si­dirb­ti dalį biud­že­to. Ga­ li­ma tai da­ry­ti leng­viau­siu būdu – pa­tai­kau­jant pub­li­kai, ar­ba ga­li­ma visų pir­ma rūpin­tis kūry­ba. Jei tai da­ro­ma aukš­čiau­siu ly­giu, pro­fe­ sio­na­liai, vi­sa­da bus ir ko­mer­cinė sėkmė. Dėl kai­nos – yra pa­si­rin­ki­ mas. Tai pir­mas spek­tak­lis, be jo, bus dar du. Į juos jau da­bar ga­li­ma įsi­gy­ti bi­lie­tus už 30–40 litų. Pir­ mas spek­tak­lis yra ga­li­mybė no­rin­ tiems pri­si­dėti, pa­rem­ti žmonėms.

Man tai yra ly­giai taip pat nau­ja – pa­ma­ty­sim, kaip bus. Kalbė­jau su vie­nu ki­tu pa­žįsta­mu vers­li­nin­ ku, ir jiems tai at­ro­do įdo­miai, at­ krei­pia dėmesį. Ti­kiuo­si, kad mus su­pras.

– Numatomos tik pen­kios prem­ je­ros, pra­ėju­siais me­tais jų bu­vo vie­nuo­li­ka. Kas tai nulėmė?

– Kad įvyktų grei­tas per­si­lau­ži­ mas pub­li­kos ir dėme­sio pri­trau­ ki­mo at­žvil­giu, reikė­jo tam tik­ro įdir­bio. Daug ko­mer­ci­nio po­būdžio spek­tak­lių bu­vo ne­be­ro­do­mi, šia­ me teat­re bu­vo la­bai ma­žai sta­ to­ma, mums reikė­jo už­pil­dy­ti šią spragą.

29

ŠeštADIENIS, liepos 14, 2012

menas ir pramogos diena.lt/naujienos/kultura

mo, bet kūrybos įstaiga“ Į pirmą spek­ taklį da­ro­me ge­ro­kai bran­ ges­nius bi­lie­ tus, ku­riuos įsi­giję žmo­ nės pa­re­mia spek­tak­lio at­si­ra­dimą.

Jie tam­pa kaip ir spek­ tak­lio rėmė­ jais, jo sta­ty­ to­jais.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

Įtaiga: pernykščių sezono pristatymo performansų M.Budraitis kartoti nežada – staigmena bus pačios

– Su jūsų at­ėji­mu į teatrą bu­vo daug šur­mu­lio – buvęs va­do­vas Adol­fas Ve­čers­kis bandė skųsti kon­kursą, va­di­no jį ne­teisė­tu, bu­vo­te kal­tin­tas, kad į šį po­stą jums pa­dėjo atei­ti tėtis, kad ap­ si­statė­te sa­vais pa­va­duo­to­jais ir pan. Kiek yra pa­grin­do to­ kioms kal­boms, kal­ti­ni­mams?

Kodėl net teat­ro už­ku­li­siuo­se rez­ga­mos to­kios int­ri­gos?

– Ne­ži­nau, kal­ti­nimų ne­girdė­jau, man nie­kas tie­sio­giai jų nėra iš­ sakęs. Jei čia kas nors ką nors kal­ ba, ži­not, kalbų yra dau­gybė. Teat­ ras yra pa­lan­ki vie­ta vi­so­kioms

Gedimino Bartuškos nuotr.

kal­boms, ap­kal­boms, int­ri­goms. Žmonės, ku­rie tuo už­sii­ma, ma­ tyt, ma­to ko­kią nors pra­smę ar­ ba ne­tu­ri ką veik­ti. Aš ne­klau­sau, ne­da­ly­vau­ju to­kiuo­se da­ly­kuo­se, man tai ne­įdo­mu. Ma­nau, kad ge­ riau­siai kal­ba re­zul­ta­tai. Aš taip ma­tau ši­to teat­ro veiklą, ma­no pro­gra­ma sąži­nin­gai laimė­jo kon­ kursą ir aš tie­siog pa­ma­žu ją vyk­ dau. Ne­da­rau nie­ko, ko ne­bu­vau pa­teikęs sa­vo pro­gra­mo­je Kultū­ ros mi­nis­te­ri­jai.

– Kaip ver­ti­na­te šian­dienį teat­ro gy­ve­nimą? Kaip čia jums se­ka­si?

ciją padovanojo kultūrininkė B.Kleizaitė-Vasaris.

– Man at­ro­do, kad vis­kas vyks­ta nor­ma­liai. Po tru­putį ap­si­tri­na­ me, su­si­šne­ka­me, ki­to ke­lio nėra – rei­kia dirb­ti kar­tu. Svar­biau­ sia teat­re – ne kal­bos, o kūry­ba.

Jei tai vyks­ta, spek­tak­liai ku­ria­ mi, kūrėjai su­si­telkę dar­bui, vi­ sa ki­ta yra ant­raei­liai, tre­čiaei­liai ir dar to­les­ni da­ly­kai. Kad vyks­ ta ko­kia nors trin­tis, tai natū­ra­lu.

Kei­čia­si kryp­tis, dar­bo prin­ci­pai, rei­ka­la­vi­mai, vie­niems tai pa­tin­ ka, ki­tiems ne­pa­tin­ka. Svar­biau­ sia, kad dar­bas vyktų sce­no­je, ne bet koks, o kūry­ba tikrą­ja to žod­žio pra­sme.

Organizatorių nuotr.

Muziejų estafetė Mu­zie­jų ke­lias drie­kia­si to­liau per Lie­tu­vą. Atei­nan­čią sa­vai­tę jis nu­ves į 2012 m. Lie­tu­vos kul­tū­ ros sos­ti­nę Anykš­čius ir di­džiau­ sią Eu­ro­po­je et­nog­ra­fi­jos mu­zie­jų po at­vi­ru dan­gu­mi – Lie­tu­vos liau­ dies bui­ties mu­zie­jų Rum­šiš­kė­se.

Lie­pos 16–20 d. Lie­tu­vos mu­zie­jų ke­lias ve­da į Anykš­čiuo­se įsi­kū­ ru­sį Sak­ra­li­nio me­no cent­rą, ku­ ris vyk­do pla­čią kul­tū­ri­nę pro­ gra­mą, po­pu­lia­rin­da­mas sak­ra­li­nį me­ną. Cent­re kiek­vie­no mė­ne­sio 19 d. (mi­nint mon­sin­jo­ro Al­ber­ to Ta­lač­kos gi­mi­mo die­ną) vyks­ ta nuo­la­ti­nis dis­kur­sas kul­tū­ros ir me­no ren­gi­niuo­se ap­mąs­tant, kas žmo­gaus pa­sau­ly­je yra sak­ra­lu, svar­bu, pra­smin­ga. Nuo 2009 m.

Anykš­čių sak­ra­li­nio me­no cent­ re sau­go­mas ir eks­po­nuo­ja­mas mon­sin­jo­ro A.Ta­lač­kos me­ni­nis pa­li­ki­mas: iš­skir­ti­nės ver­tės už­ sie­nio ša­lių ir lie­tu­vių dai­li­nin­kų kū­ri­nių ko­lek­ci­ja, hu­ma­ni­ta­ri­ nė bib­lio­te­ka, ar­chy­vas. 2010 m.

Anykš­čių sak­ra­li­nio me­no cent­ re du­ris at­vė­rė pir­ma­sis Lie­tu­vo­ je An­ge­lų mu­zie­jus, ku­riam sa­vo su­kaup­tą an­ge­lų ko­lek­ci­ją (ta­py­ ba, gra­fi­ka, skulp­tū­ra) pa­do­va­

se­zo­no prem­jerų skai­čius ne­reiš­kia, jog žiū­ro­vai ne­su­lauks staig­menų.

premjeros.

Dovana: pirmajam Lietuvoje angelų muziejui savo sukauptą kolek-

no­jo kul­tū­ri­nin­kė Beat­ri­čė Klei­ zai­tė-Va­sa­ris. Cent­re ren­gia­mi kla­si­ki­nės mu­zi­kos kon­cer­tai, su­si­ti­ki­mai su teo­lo­gais, me­ni­ nin­kais, moks­li­nin­kais, ypač in­ ten­sy­viai vyk­do­mi edu­ka­ci­niai ren­gi­niai jau­ni­mui.

Lie­pos 16 d. 17 val. me­no mė­ gėjai kvie­čia­mi rink­tis prie An­ge­ lų mu­zie­jaus (Vil­niaus g. 11), kur vyks gra­fi­kės, kny­gos dai­li­nin­ kės Lo­re­tos Uzd­rai­tės li­no rai­ži­ nių pa­ro­dos „Jo­no Bi­liū­no kū­ri­nių iliust­ra­ci­jos“ ati­da­ry­mas. For­te­ pi­jo­nu gros tarp­tau­ti­nių kon­kur­ sų lau­rea­tas Pau­lius Raš­ke­vi­čius (mo­ky­to­jas Sta­sys Ag­lins­kas).

Lie­pos 17 d. 18 val. vi­si lau­kia­ mi Kop­ly­čio­je (Vil­niaus g. 36), ku­rio­je vyks anykš­tė­no ra­šy­to­jo Val­do Pa­pie­vio (Pa­ry­žius) ju­bi­ lie­ji­nis kū­ry­bos va­ka­ras „Pil­na­ties so­das“. Lie­pos 18 d. An­ge­lų mu­ zie­ju­je kny­gos „An­ge­lai“ au­to­rė B.Klei­zai­tė-Va­sa­ris skai­tys pa­ skai­tą „Žvilgs­nis į pa­sau­lio krikš­ čio­niš­ko­jo me­no lo­by­ną“. Lie­pos 19 d. 11 val. pra­si­de­da ap­žval­gos aikš­te­lės Anykš­čių Šv. Ma­to baž­ ny­čios var­pi­nės bokš­te ati­da­ry­mo pro­gra­mos ren­gi­niai.

VD inf.

959483

UAB „IRDAIVA” reikalingi dirbti Vilniuje: betonuotojai, tinkuotojai, staliai-dailidės, fasado šiltintojai, apdailininkai, plytelių klojėjai. Kontakt. tel. 8 659 38 437, 8 659 liepos 38šeštadienis, 480, 8 659 38 414.14, 2012 959171

Verpimo įmonei Vilniuje reikalingi darbininkai. Apmokome. Tel. (8 5) 260 1970, 8 698 34 551, skambinti darbo dienomis nuo 9 iki 16 val.

961027

paslaugos Siūlo darbą

statybos ir remonto Gamina medžio masyvo vidaus duris iš uosio, ąžuolo. Kokybę garantuoja. www.vidinesdurys.lt. Tel. 8 689 44 984, e. paštas vidinesdurys@zebra.lt.

955284

Technikos remonto SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.

951181

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

933624

Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.

959526

Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai. info@gmail.com.

952525

Kitos Nestandartinių baldų gamyba. Aukšta kokybė – žema kaina. www.guobosbaldai.lt. Tel. UAB69 „Gaisrė“ 8 656 099. priims į darbą tolimųjų reisų

vairuotojus vežti krovinius cisternomis760904 (ADR pažymėjimas privalumas) ir vietinei rinkai, darbas su savivarčiais. Reikalinga CE kategorija. Kreiptis tel. (8 5) 260 2310, Vilnius. www.gaisre.lt.

parduoda

nekilnojamąjį turtą

988004

Parduodamas dviejų kambarių butas Palangos Paslaugos centre, už bažnyčios, S.Nėries g. 1A. Tel. 8 603 62 096.

Technikos remonto

955765

SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA ne-

naudojamą buitinę techniką – šaldytuperKa vus, skalbykles, virykles, kompiuterinę

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsitechniką ir kitus elektronikos prietaisus.

Tel. Lietuvoje.

8 641 99Atsiskaitome 000, www.kaunakirsti.

Visoje iš karto.

Tel. kiemis.lt.

8 676 41 155.

981995

detaliuoju planu galima susipažinti nuo 2012 960851 05 23 iki 2012 06 21 darbo dienomis pas pro- Parengtas Nacionalinės žemės tarnybos prie jekto rengėją. Parengto detaliojo plano vieša Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žeekspozicija nuo 2012 06 06 iki 2012 06 21 Šni- mėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas dėl piškių seniūnijos patalpose, A.Juozapavičiaus žemės sklypo (kad. Nr. 4142/0400:228), g. 10A, Vilnius. Viešas susirinkimas: detaliojo plano sprendinių viešas aptarimas vyks 2012 esančio Šatrininkų k., Šatrininkų sen., Vilm. birželio 22 d. 11 val. Lukiškių g. 5, 235 kab., niaus r. sav., formavimo ir pertvarkymo proVilniuje. Planavimo pasiūlymų pateikimo jekto patvirtinimo 2012 m. gegužės 10 d. TeTel. 261 261planavimo 3655, 261 3659 rengėjas UAB ritorijų dokumento tvarka: planavimo pasiūlymai ir pastabos tei-3653, „EFFECTIVUS“.

Tel. 8 646 15 887, e. paštas skelbimai@vilniausdiena.lt kiami projekto rengėjui arba organizatoriui raštu iki viešo susirinkimo pabaigos. Plana- effectivus@gmail.com.

961170 vimo dokumentų sprendinių pasiūlymų ap- 687 58 503, +44 778 627 1449. InformaciSodininkų bendrijos METALURGAS nariams! skundimas: asmenys gautą atsakymą, kad į ja – www.lietuvalondonas.com. ganizatorius Eduard Marcinkevič, 2012 06 10– Zbignev 11 val. šaukiamas ataskaitinis974465 jų Įvairūs pasiūlymus neatsižvelgta parengtame pla- gyv.

KatiliškiųSUSIRINKIMAS, g. 14, Vilnius. kuris Detaliojo plaStatybos įmonei reikalingi kelio darbininkai rinkiminis vyksKauno Kelmi-į navimo dokumente, gali apskųsti Valstybinės noVežame poilsiautojus iš Vilniaus, rengėjas: UAB „Projektavimo sprendiir Dovanoja apželdintojai.

Kreiptis tel. (8 5)inspekcijos 231 6179, jos sodų 20-oji g. 13. Darbotvarkė: 1. Veiklos teritorijų planavimo ir statybos Palangą, Šventąją (ir Trimitų atgal), g. nuo 35 Lt. buveinės adresas 6-38, LT- Tel. 8 663 52500.ministerijos Vilniaus teritorijų mai”, ataskaita ir965, tvirtinimas.

2.

Revizoriaus prie Aplinkos Vilnius.

Informacija teikiama tel. (8atas8 699 99 8 612 22 227.

975124 09318 Geriems žmonėms nemoir tvirtinimas.

3. Sąmatos planavimo ir statybosdovanojame valstybinės priežiūros 5)kaita 261 0506, 8 679 92 646, e. paštastvirtinimas. info@975416 kamą internetą.

Pasiūlymas galioja va-darUAB „Šeimos medicinos klinika“ siūlo 4. Įvairūs klausimai. 5. Pirmininko rinkimas. detalus.lt. skyriui, A.Juozapavičiaus g.

9, Vilnius, per naktimis nuo 20irikibendrosios 6 val., o sa988556 bąsaros šeimos prak-į 6. Revizoriaus rinkimai. Susirinkus mažiau nei mėnesį nuogydytojams jiems išsiųsto laiško vaitgaliais – visą parą.

Tele2.(atsakymo Išsami tikos slaugytojams.

Informacija tel.

8 618 UAB „Senamiesčio ūkis“ (į. k.

121452134) pusei bendrijos narių, pakartotinis susirinkipateiktą pasiūlymą) gavimo dienos. informacija apie visas sąlygas – www. daugiabučio namo 960590 skelbia 37tele2.lt 721. mas bus šaukiamas 2012Gėlių 06 g.

247,11Vilniuval. toje Kita 975626 je, perdangos atstatymo darbų konkursą.

976999 pačioje vietoje (ta pati darbotvarkė).

BendriINFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Konkurso medžiagą galima gauti iki 2012 BIĮ pirmininkė. „Kontrastų biuras“ visu sąrašu parduoPranešame apie kartojamą visuomenės infor- 08jos 03atsargas 9 val. bendrovės sekretoriate. Vokų (įvairias kanceliarines prekes) 960769 Įvairūs mavimo procedūrą dėl parengto žemės skly- sudapasiūlymais Kita atplėšimo procedūra 2012 už didžiausią pasiūlytą, bet ne mažesnę po Dobrovolės k. (5,1100 ha, sklypo „Nekilnojamojo Turto g.Projektai” atlie03 11 val. Adresas Vilniaus 25, Vilnius, Įmonei reikalingi aukštalipiai.

Tel.prie 8kad.

650 91 08UAB Nacionalinės žemės tarnybos Že-Nr. nei(8kadastrinius 35 Lt kainą. teikiami iki 0101/0164:31), PaneriųVilniaus seniūnijoje, Vilniuje, 5) 730 261 1695, faks.Pasiūlymai (8 5) 212 1386, ka matavimus Vilniaus r.e.sav., 253, 8 699ministerijos 98 086. mės ūkio miesto sky- tel.

2012 m. birželio 25 d. imtinai uždaruose vo973725 paštas vilnius@vites.lt. detaliojo plano.

Planavimo pagrindas – 2012 Sudervės sen., Rastinėnų k., SB 988552 „Vilma”, riaus vedėjo 2012 06 28 įsakymu Nr. 49VĮkuose administratoriui, UAB „SBS m. balandžio 12 d.patvirtintas Detaliojo teritorijų planavi- skl.

(14.49.2) -1352 žemės sklypų Nr.bankroto 148 (skl. kad.

Nr. 4184/0934:0148), Vilniaus m. sodininkų bendrijos „PRAGIELegale“,gretimo Ukmergės g. 369A, Vilnius.

Dau(kadastrinis Nr. 0101/0006:928 ir kadasmo organizatoriaus teisiųlogistika ir pareigų perdavi- prašom (neprivatizuoto sodo) sklyTransportas, nariams! Š.m. liepos 28 d.0799, 12 val.8 611 giau informacijos tel.2012 (8 5)m.206 trinissutartis Nr. 0101/0006:929), esančių SB „Ož- – DRULIAI“ mo Nr. 042042. Planavimo tikslas po Nr. 147 savininką birželio 8 d. kontoros patalpose vyks bendri- 10 Konditerijos priims darbą Vilniaus kiniai“, Verkių g., Vilniaus m.,į pagal formavimo ir valdybos 51 518. pakeisti žemėsįmonė tikslinę paskirtį bendrojo val. atvykti prie jums priklausančio sklypo ir jos narių ataskaitinis-rinkiminis susirinki971990 regione vairuotoją-ekspeditorių, pertvarkymo projektas. plano sprendinius, padalyti sklypą,vadybininnustatyti dalyvauti ženklinant riboženkliais Boguslamas.

DARBOTVARKĖJE: 1.

Valdybos ataskai988248 ką-ekspeditorių ir prekybos agentą.

Tel.De-8 Vladislavos Salmanovič turto paveldėtoteritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą.

2012 m. išlaidų sąmatos 2. suSovinskio sklypą Nr. 148tvirtinimas. arba prašom Pradedamas 4,1024 ha žemės skly- ta,vo 611 45 plano 000. rengti jų dėmesiui. Š. akto m. birželio 27 d.

16Bazeval. taliojo organizatorius – UAB „4Real“, komisijos tvirtinimas.

3. Valsisiekti su darbų vykdytoju Jaroslavu po, kad. Nr. 0101/0159:1348, Katiliškių976056 k. Revizijos A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8tikslas: 698 20pa198. dybos pirmininko rinkimai.

4. Valdybos naadresu Vilniaus r., Pagirių sen., vič, Žalgirio g. 131–213, Vilnius (tel. 8Mikašiū677 79 detalusis planas.

Planavimo rinkimai.

5. Revizijos komisijos rinkimai.

Projekto rengėjas – UAB „RV architektų stu- rių348, nų k.,e. SB „Ekspresas”, vyks sklypo kad. paštas topomatik@gmail.com ). Nr. keisti žemės sklypo pagrindinę tikslinę že6. 4167/1002:0027 Einamieji klausimai.

VISI SODININKAI dija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius.

Pareng960926 kadastriniai matavimai. mės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į ki- KVIEČIAMI DALYVAUTI. VALDYBA. Neatvykus Kviečiame dalyvauti.

Matavimus atlieka tosKelionių paskirties žemę: komercinės paskirties daugiau kaip pusei bendrijos narių, pakarobjektų teritorijos – prekybos, paslaugų ir totinis UAB susirinkimas „Baltijos Matavimų Organizacija”, vyks rugpjūčio 11 d. 12 LinIš/į Londoną saugiai, greitai pramogų objektų statybos (K1),vežame padalytisiunjį val. kmenų g.13,darbotvarke, Vilnius. Tel.tose 8 601 71 112.pata pačia pačiose tinius.

Lietuvoje durų. nauTel. 8 talpose.

976256 į atskirus sklypus pristatome bei nustatytiikisklypų

953105 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.

Įvairūs Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandi-

987672

ją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai.

Kita info@gmail.com.

986137 2012 04 20 Vilniaus apygardos teismo nutarVežame poilsiautojus iš Vilniaus, Kauno timi UAB „Joanos avialinijos“ iškelta bankrotoį Palangą, (ir atgal), nuoBankrutuo35 Lt. Tel. byla (c. b. Nr.Šventąją B2-3323-160/2012).

8 699UAB 99 „Joanos 965, 8 612 22 227. administratojančios avialinijos“ 975437 riumi paskirta UAB VERSLO VALDYMO IR RESTRUKTŪRIZACIJOS CENTRAS. Įgaliotas asmuo Parduoda – V.Česonis, tel. 8 686 83 541. Prašom iki 2012 Baldus m. birželio 11 d. imtinai pateikti savo kreditorinius reikalavimus 2012 m. gegužės 2 dienai Nauja ir naudota prekybos įranga – UAB „NNPI“:bylos kokybiškai gaminame, parduo(bankroto įsiteisėjimo dienai) kartu pridamekreditorinius prekybos įrangą; vamzdinės konsdedant reikalavimus patvirtinanGeros kainos.

Tel. 8 684 22 221; čiųtrukcijos. dokumentų tinkamai įformintus nuorašus.

Taipwww.nnpi.lt. pat prašom nurodyti, ar šių reikalavimų 988404 įvykdymas yra užtikrintas, nurodyti, kokiu būdu tai yra padaryta. Kreditorinį reikalavimą pateikPerka ti Savanorių pr. 262-105, LT-50204 Kaunas. InBrangiaitel./faks. perkame žeme arba išsiformacija (8 mišką 37) 229su886.

kirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš961016 kar-

to. Tel. 8 676 41 155.TERITORIJŲ PLANAVIINFORMACIJA APIE 929904 MĄ. Parengtas žemės sklypo, esančio Lvovo g. 105A, Šnipiškių seniūnijoje, Vilniuje, sklypo kad. Nr. 0101/0032:986, bendras plotas 0,2419 ha, detalusis planas. Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 07 13 įsakymas Nr. AD30-1732, 2011 08 01 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr.

skelbimai

siūlo darbą

Įvairūs

paslaugos

Karščiausi Kelionių pasiūlymai

dojimo ir tvarkymo režimą. Planavimo or-

Kelionių organizatorius

988946

Karščiausikelionių Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius Karščiausi pasiūlymai Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120

Kelionių organizatorius Kelionių organizatorius

Ar svajojate aplankyti Niujorką?

O galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus?

Pamatykite nuostabiąją Šiaurės Ameriką už Atėjo laikas TIKROMS VASARA ANT BANGŲ ATOSTOGOMS! ypatingą kainą. Kaina tik 1696 Lt* KLAIPĖDA–KYLIS. Užsisakykite skrydį ikikeleiviams gegužės 15kajutėje dienos,nuo ir Kelto bilietas dviem Joninių kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga su langu ir automobiliuikelionę į abi puses. leiskitės 2012 10 110 Lt į nepamirštamą 01–2013 03Jus 21 į trumpiausios nakties vaKviečiame KLAIPĖDA–ZASNICAS. Niujorkas nuo 2226 Lt Kaina nuo 899 Lt karėlį!

Kelto bilietas trims keleiviams ir automoVašingtonas Lt ir linksmybės Baltijos jūrojenuo bus2526 ir disko, iki biliui į vieną pusę.

Bostonas nuo 2588 Lt ryto!

Dėmesio:

Kelionių organizatorius

929896

UAB „BEST COMPANY“ Varėnos r. perka: Kelionių veršelius, galvijus, avis. Sumokame iš karto.

Iš/į Londoną saugiai, vežame Mokame PVM. Tel. 8 613greitai 70 805, 8 613siun70 tinius.

Lietuvoje durų. Tel. 8 803, 8 601 71 558,pristatome (8 310) 48 iki 323.

31

KELIONĖS AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha– –577 577LtLt (05.26.)

– 95 Lt Didingoji Italija ir Kaprio sala – 1747 Lt Didingojinaktis Italija ir Kaprio sala – 1747 Lt Muziejų (05.19/20) Ryga–Saremos Varšuvoje sala–Talinas – 377 Lt – 175 Lt Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Lt577 Lt Čekijos rojus–Praha Šiaurės pilys–Čekijos Italija su poilsiu prie Adrijos–jūros Šiaurės Italija su poilsiu prie –Adrijos Šveicarijos gamtos stebuklai 1397 Ltjūros nuo 1197 Lt nuo 1197 Lt Ryga–Saremos – 377 Lt Kroatija nuo 990sala–Talinas Lt Kroatija nuo 990 Lt pažintinė) Šiaurės Italija (poilsinė Praha-Viena-Budapeštas nuo 627 Ltnuo 1290 Lt Praha-Viena-Budapeštas nuo 627 Lt Kroatija 990 Lt LĖKTUVUnuo IŠ VILNIAUS: LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: Praha–Viena–Budapeštas nuoLt619 Lt Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Ispanija, Kosta Malta – 904 Lt Brava nuo 822 Lt Malta – 904 Lt(poilsinės) Graikija, Chalkidikė – 979 Lt IŠ VARŠUVOS Graikija, Cgalkidikė – 979 LtLt Lt Ispanija,Hurgada Kosta Dorada – 999 Egiptas, nuo 935 Ispanija, Kosta Dorada – 999 Lt Ispanija, Alikantė – 1108 Bulgarija nuo 850 Lt Ispanija, Alikantė 1108 Graikija, ––1128 Šri LankaKos nuosala 3500 Lt Lt Graikija, Kos sala – 1128 Turkija, Antalija Lt Lt Kreta nuo 1170 Lt– 1185 Bulgarija, Burgas 1199LtLt Turkija, Antalija Tunisas nuo 770 –Lt–1185 Kroatija, Rijeka – 1279 Lt Lt Bulgarija, Burgas – 1199 Turkija, Marmaris Kroatija, Rijeka(pažintinės – 1289 1279 Lt poilsinės) IŠ VARŠUVOS Bulgarija, Burgas –1289 1199LtLt Lt Turkija, Marmaris Kruizas Nilu nuo 2038 Portugalija,Burgas Algarvė– 1199 – 1899 Lt 2423 Lt Bulgarija, Ltnuo Izraelis–Jordanija–Egiptas LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Portugalija, Marokas nuoAlgarvė 2634 Lt– 1899 Lt Egiptas, Lt; Bulgarija – Kuba nuoHurgada 5853 Ltnuo 995 LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) 995 Lt; Turkija – 1078 Šri LtLanka – 3500 Egiptas, Hurgada nuoLt;995 Lt;RYGOS: Kreta ––1170 IŠ Bulgarija 995Lt;LtTunisas – 770 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poTailandas (pažintinė Turkija – 1078 Lt poilsinė) – nuo 5218 Lt ilsinės): Kruizas Nilu nuo 1440 Lt; Izraelis Šri Lanka – 3500 Lt – Egiptas nuo 1678 Lt; Marokas – 2634 Lt; IŠ VILNIAUS: Kreta – 1170 Lt Kuba – 5853 Lt Egiptas, Tunisas –Hurgada 770 Lt nuo 869 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Ispanija, Maljorka – 1499(pažintinės Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS Pasaka nuo 550 Lt; Top Fun 540 Lt; – poilTurkija, Antalija – 889 Lt sinės) Raganė 550 Lt; Energetikas 600 Lt; Kruizas Nilužmogus nuo 1440 Laimingas – taiLtaš! 600 Lt; Izraelis Egiptas Trimitas–520 Lt nuo 1678 Lt Marokas – 2634 Lt Kuba – 5853 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Top Fun 540 Lt Raganė 550 Lt Energetikas 600 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Trimitas 520 Lt

vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt A.Vienuolio g. LT-01104 6, LT-01104 Vilnius A.Vienuolio g. 6, Vilnius Tel. (8231 5) 231 3314.

Faks.

5) 262 Las nuo 2871 Lt(8262 Tel. (8Vegasas 5) 3314.

Faks.

(8 5) 91209120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt vilnius@vilnius.krantas.lt, Torontas nuo 2382 Lt www.krantas.lt Monrealis nuo 2874 Lt nuo 2964 Lt iš Klaipėdos se- Hiustonas Galioja išvykimams Vasarostikkruizas Ryga–Stokholmas–Ryga Kalgaris nuo 3464 Lt kmadieniais su grįžimu atgal po savaitės nuo 125 Lt (tikPamirškite šeštadieniais) kasdieninius rūpesčius ir atsipa- Kaina Bilietų kiekis užį abi specialią kainą pateikta pusesjūroje! su oro kiekvieuostų molaiduokite laive Baltijos name reise ribotas. kesčiais.

Mėgaukitės saule, vėju ir gera nuotaika.

- Rezervacijos Automobiliomokestis aukštis turi būtiLtikimokamas 1,85 m. paiki 100 - pildomai.

Bilietai ne rezervuojami, o parduodakaina pateikta iš išplaukimo uosto. miKruizo iš karto.

Vietų skaičius ribotas. www.krantas.lt Daugiau informacijos Daugiau informacijos www.krantas.lt

Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt

Graikija, Kreta – piratai 99 Lt 370 Lt Mažieji Laukystos Mažieji Laukystos pirataiLt 370 Lt Bulgarija, Varna – 1099 Holivudo akademija 599599 Lt Holivudo akademija Portugalija, – 2239LtLt Mes jėga 450 Algarvė Lt Mes jėga 450 Lt Žaidimų galaktika 450 Lt Žaidimų galaktika 450 Lt STOVYKLOS Apači indėnaiLIETUVOJE atkeliauja į Lietuvą 450 Lt Apači indėnai Pasaka nuo 550atkeliauja Lt 450įLtLietuvą 450 Lt Avataro nuotykiai kartu Avataro 450 Lt Raganė –nuotykiai 550 Lt450kartu Mes šampinjonai Lt Mes šampinjonai 450 Lt Laimingas žmogus – tai aš!

600 Aplink pasaulį per 7 dienas 499 Lt Lt Aplink pasaulį perLt 7 dienas 499 Lt Top Fun 640 Lt595 Mano pasaulis Mano pasaulis Kitas variantas 359595 Lt Lt Kitas 359 Lt STOVYKLOS Dodi 550variantas Lt UŽSIENYJE Dodi kalbos 550 UŽSIENYJE Lt stovykla Estijoje 1790 Lt Anglų STOVYKLOS STOVYKLOS UŽSIENYJE Bulgarijoje 1699 Lt„Pribrežnyj“ 60 Lt dienai Stovykla Ukrainoje Stovykla Ukrainoje Kroatijoje 21491699 Lt Lt„Pribrežnyj“ Kryme „Saliut“ 60 Lt dienai Bulgarijoje 1699 Lt Kryme „Saliut“ AVIABILIETAI* Kroatijoje 2149 Lt 1699 Lt Juodkalnijoje 1899 Baku nuo 1050 Lt;LtLtMaljorka nuo 500 Lt Bulgarijoje 1699 Anglų kalbos stovykla *kainos į abi2149 puses Kroatijoje Lt Estijoje 1790 Lt AVIABILIETAI* Juodkalnijoje 1899 Lt Delis nuo 1870 Lt;stovykla Tokijas Estijoje – 2229 Lt; Seulas KELTŲ BILIETAI Anglų kalbos 1790 Lt –Ryga–Stokholmas 2308 Lt; Singapūras – 2310 Lt; Bankokas AVIABILIETAI* –Talinas–Helsinkis 2409 Delis Lt; nuoPuketas 1870 Lt– 2610 Lt *kainos į abi pusesLt Talinas–Stokholmas Tokijas – 2229 KELTAI Ventspilis–Nyneshamnas Seulas – 2308 Lt Joninės Baltijos– jūroje (Tallink 3 d. kruizas) Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Singapūras 2310 Lt nuo 105 Lt; Ryga–Stokholmas; Talinas–HelKlaipėda–Kylis (spec.

Bankokas – 2409 Lt pasiūlymas) sinkis; Talinas–Stokholmas Klaipėda–Zasnicas Puketas – 2610 Lt (spec. pasiūlymas) Ventspilis–Nyneshamnas Turku–Alando salos–Stokholmas *kainos į abi puses Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) KELTAI Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) VIZOS Joninės Baltijos (spec. jūroje pasiūlymas) (Tallink 3 d. kruizas) Klaipėda–Zasnicas Į Rusiją nuo 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt nuo 105 Lt Turku–Alando salos–Stokholmas Ryga–Stokholmas VIZOS Talinas–Helsinkis Į Rusiją nuo 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt

e j u i n l Vi O

N KO

S A V

T FO

S UR

AS

A R A K

Fotografuok vasarėjantį Vilnių ir laimėk ekskursiją Bestogiu autoBusu draugų kompanijai!

Konkursas vyksta portale

Orai

Savaitgalį numatomi vėsesni ir su lietumis orai. Šiandien dieną palis, vietomis galima perkūnija, vyraus 18–23 laipsnių šiluma. Rytoj naktį prognozuojamas lietus, bus nuo 13 iki 15 laipsnių šilumos. Dieną temperatūra pakils iki 18–20 laipsnių šilumos.

Šiandien, liepos 14 d.

+19

+20

Telšiai

+20

Šiauliai

Klaipėda

+21

Panevėžys

+19

Utena

+19

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi

5.00 21.47 16.47 1.12 17.51

196-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 170 dienų.

Saulė Vėžio ženkle.

+21

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +35 Berlynas +14 Brazilija +26 Briuselis +18 Dublinas +15 Kairas +40 Keiptaunas +14 Kopenhaga +16

Londonas +18 Madridas +30 Maskva +26 Minskas +18 Niujorkas +29 Oslas +18 Paryžius +20 Pekinas +31

orai vilniuje Šiandien

Praha +22 Ryga +19 Roma +30 Sidnėjus +17 Talinas +18 Tel Avivas +34 Tokijas +30 Varšuva +21

Vėjas

3–7 m/s

DATOS (liepos 14 D.)

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+15

+21

+18

+13

4

+16

+20

+17

+12

7

+15

+19

+16

+11

5

+15

+18

+15

+11

4

sekmadienį

pirmadienį

antradienį

+21

+19

1789 m. Paryžiaus gyventojai užėmė Bastiliją ir paleido visus kalinius – prasidėjo Prancūzijos revoliucija. Šią dieną švenčiama Prancūzijos Respublikos nacionalinė šventė – Bastilijos diena.

1862 m. gimė austrų tapytojas Gustavas Klimtas.

1913 m. gimė Geraldas Fordas, 38-asis JAV prezidentas.

1918 m. gimė švedų kino režisierius Ingmaras Bergmanas.

1942 m. gimė ispanų politikas Javieras Solana.

1968 m. gimė kino ir teatro aktorius, televizijos laidų, renginių vedėjas Ramūnas Rudokas.

1971 m. gimė kino ir teatro aktorius Dainius Kazlauskas.

1985 m. gimė dainininkė Augustė Vedrickaitė.

1986 m. mirė kompozitorius, populiarių dainų autorius Benjaminas Gorbulskis.

Vilnius

Marijampolė

+20

Alytus

DATOS (liepos 15 D.) Žalgirio mūšio diena 1573 m. gimė klasikinės anglų architektūros pradininkas Inigo Jonesas.

1606 m. gimė garsus olandų dailininkas, grafikas Rembrandtas.

1904 m. mirė rusų rašytojas Antonas Čechovas.

1919 m. Nemeikščiuose, Utenos apskrityje, gimė vienas didžiausių lietuvių poetų Alfonsas Nyka-Niliūnas.

1933 m. Steponas Darius ir Stasys Girėnas Niujorke lėktuvu „Lituanica“ pakilo į skrydį per Atlantą.

1934 m. mirė pirmasis Lietuvos jūrų kapitonas Liudvikas Stulpinas.

1961 m. gimė aktorius Forestas Whitakeris.

1973 m. gimė amerikiečių aktorius Brianas Austinas Greenas.

1975 m. gimė stipriausiu pasaulio žmogumi laikomas Žydrūnas Savickas.

1981 m. gimė lietuvių futbolininkas Marius Stankevičius.

Ra­gais ne­kliu­vo nie­kam

Na­va­ros li­go­ni­nė pra­ne­šė, kad vi­ si tie pen­ki žmo­nės – kas nu­ga­rą, kas ran­ką, vei­dą ar ko­ją – su­si­žei­dė griū­da­mi ar pa­te­kę po ka­no­po­mis.

Va­ka­rykš­tis bė­gi­mas ir vėl bu­ vo la­bai grei­tas ir tru­ko pust­re­čios mi­nu­tės. Vie­nas iš še­šių bu­lių, ku­ ris bė­go pa­kraš­ty­je, grio­vė žmo­nes taip, tar­si jie bū­tų buvusios sku­du­ ri­nės lė­lės. Marš­ru­to vi­du­ry­je vie­nas vy­ras par­griu­vo ant se­na­mies­čio ak­

Šiandien: Bonaventūras, Eigilė, Girkantas, Kamilius, Libertas, Vydas Rytoj: Gerimantė, Henrikas, Mantas, Rozalija (Rožė)

įvairenybės Per San Fer­mi­no fes­ti­va­lį Pamp­lo­ no­je va­kar – prieš­pas­ku­ti­nę bu­lių bė­gi­mo die­ną – bu­vo su­žeis­ti pen­ ki žmo­nės, bet nė vie­nas jų ne­bu­vo su­ba­dy­tas ra­gais.

Vardai

mens grin­di­nio, o virš jo ėmė lėk­ti bu­liai, bet jam pa­vy­ko iš­si­suk­ti.

Bu­lių ir jau­tu­kų bū­rys ga­na anks­ti iš­si­sklai­dė, o tai nė­ra ge­ rai: bėg­da­mi pa­vie­niui bu­liai ga­ li pra­ras­ti orien­ta­ci­ją ir ta­da bū­ na la­biau lin­kę pul­ti žmo­nes. Vis dėl­to šį kar­tą gy­vu­liai ra­gais nie­ ko ne­su­ba­dė.

Pas­ku­ti­nis iš aš­tuo­nių šio po­pu­ lia­riau­sio Is­pa­ni­jos va­sa­ros fes­ti­ va­lio bu­lių bė­gi­mų vyks šian­dien.

Vė­liau šven­tės pa­bai­gą da­ly­viai „ap­rau­dos“ dai­na „Pob­re de Mi“, ku­rios pa­va­di­ni­mą ga­li­ma vers­ti kaip „Var­gas man“.

Pra­mo­ga: pen­ki žmo­nės – kas nu­ga­rą, kas ran­ką, vei­dą ar ko­ją – su­

BNS inf.

AFP nuo­tr.

si­žei­dė griū­da­mi ar pa­te­kę po ka­no­po­mis.

Olim­pie­tės iš­si­ren­gė Vo­kie­ti­jos olim­pi­nės rink­ti­nės dai­ lio­ji pu­sė ar­tė­jant Lon­do­no žai­dy­ nėms pa­de­monst­ra­vo sa­vo pui­kią fi­zi­nę for­mą. Pen­kios spor­ti­nin­kės pa­po­za­vo žur­na­lui „Play­boy“.

Fo­to­se­si­jo­je da­ly­va­vo 18-me­tė gim­nas­tė Re­gi­na Seg­ree­va, plau­ ki­kė An­ge­la Mau­rer, žo­lės rie­du­ li­nin­kė Chris­ti­na Schütze, šuo­li­ nin­kė į van­de­nį Chris­tin Steuer ir šau­lė Bea­te Gauß. Žur­na­lo vir­še­lį puo­šia ant­raš­tė: „Pen­kios auk­si­nės prie­žas­tys pra­ leis­ti va­sa­rą prie te­le­vi­zo­riaus.“ At­vi­ros fo­to­se­si­jos jau tam­pa olim­ pi­nių žai­dy­nių tra­di­ci­ja. La­biau­siai šio­je sri­ty­je pa­žen­gė šių me­tų olim­ pia­dos šei­mi­nin­kės bri­tės. ne­wsru.com inf.

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Klaidingai įvertinsite savo jėgas, užsiimsite veikla, kuri prieštaraus jūsų tikslams.

Visa tai gali sugadinti šią dieną, todėl stenkitės neperžengti ribų. Sutvarkykite seniai atidėliotus reikalus.

Jautis (04 21–05 20). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyksta sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Bendraujant su vyresniais arba įtakingais žmonėmis, gali išsirutulioti naujų idėjų.

Dvyniai (05 21–06 21). Nauji bendravimo būdai padės sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Būsite kalbesnis, noriai ir lengvai bendrausite. Galimas pokalbis su vyresniu žmogumi, tik gerai pasirinkite temas.

Vėžys (06 22–07 22). Šiandien gerai apgalvokite savo žodžius, nekalbėkite be reikalo ir nesikiškite ten, kur jūsų nuomonės nelaukia. Tinkamas metas skirti dėmesio savo sveikatai, grožio procedūroms.

Liūtas (07 23–08 23). Svajokite, stebėkite žvaigždes, juk ne taip dažnai pasitaiko tokių galimybių, todėl nepraleiskite progos. Gera knyga ar filmas padės atitrūkti nuo realybės.

Mergelė (08 24–09 23). Jūsų prioritetai gali įžeisti vyresnį žmogų arba įtakingą asmenį. Kaip elgtis šioje situacijoje, jums pakuždės intuicija, neignoruokite jos.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl labai keblaus dalyko. Tai gali tapti kivirčo arba diskusijos priežastimi. Palanki diena ugdyti kantrybę ir patyrinėti savo emocijas, vertybes.

Skorpionas (10 24–11 22). Galite susikivirčyti su vyresniu arba autoritetingu žmogumi. Todėl tyla šiandien – aukščiausios prabos auksas, o jeigu pasitelksite į pagalbą savo darbštumą, ši sudėtinga diena taps tikrai puiki. Šaulys (11 23–12 21). Teigiamai vertinate savo vaizduotę, domitės šiuolaikinėmis idėjomis. Patirsite malonumą skaitydamas gerą knygą ar žiūrėdamas puikų filmą.

Ožiaragis (12 22–01 20). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausias savybes, ypač socialinėje srityje.

Kils idėjų, kuriomis galėsite pasidalyti su aplinkiniais. Kai kas gal ir nesupras jūsų, bet įvertins už originalumą.

Vandenis (01 21–02 19). Viskas erzins ir pykdys. Galite nesulaikyti savo emocijų, nekontroliuoti elgesio. Bus nelengva išlikti ramiam, atsipalaiduoti ir pamiršti problemas. Žuvys (02 20–03 20). Neigiamai vertinsite savo idėjas ir mintis, o neteisingai suprasta kitų žmonių nuomonė suklaidins jus, todėl šiandien geriausia tiesiog patylėti ir imtis savo tiesioginių pareigų.