2012-07-17 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

ANTRADIENIS, liepos 17, 2012

www.kl.lt

165 (19 466) .;A?.162;6@ 962=<@ $

`cRVXNaNXY Ya ?RQNXa\_Ă› 7\YN[aN 7b XRcVĂ˜VR[Ă›

sveikata

Gydydami skausmÄ…

A.Ku­bi­liui da­bar teks pa­suk­ti gal­vÄ…, kaip ÄŻti­kin­ti rin­kÄ—­jus pri­tar­ti ato­mi­niam pro­jek­tui.

At­lei­dÄ™s ka­riuo­me­nÄ—s va­dÄ…, Ĺ iau­rÄ—s Ko­rÄ—­jos ly­de­ris sie­kia ÄŻtvir­tin­ti sa­vo ÄŻta­kÄ….

Skaus­mas gy­do­mas ne tik vais­tais ar ope­ra­ci­jo­mis.

ď Ž Revoliuci

9

medikai kly sta

ja: @ =RY\^bV[

N` aRVTVN X NQ [b\ `XN

VNb`VNV ]NQ Chroniťki nugar RQN [R cNV `aNV \ TVYb os, sąnarių, ZV[V` ZN` N N` ti gydomi ne galvos skausm vaistais ar opera ai – ne tik padėt cijomis. Vakar daŞniausiai turi bōi Şmonėms, ų medicinos Tuo neabe bet ir uŞsidi tikslas joja rbti liekantis ameri jau 39 metus rebalansingą milŞiniťką pelną . kietis Satyar thi Peloquinas.ir giluminį masaŞą atb`Z\ QN [

mi nuolatinÄŻ ._aĂ­_\ :\_\g\c skausmÄ… daĹžniausia \ [b\a_ klysta. i Organizm as perspÄ—ja Jums skauda ir praĹĄo Kokia tikroji nugarÄ…, kaklÄ…, Ä?ius, galvÄ…, ďŹ zinio skausmo pe- Ĺžastis? o medikai daĹžniausia prieteigia, kad i kalti sÄ…nariai, „Skauda, kai maĹža erdvÄ— tarp slanksteliĹłiĹĄvarĹža, tuosius audinius,spazmuoja minkĹĄnasi diskas. ar tri- sius ypaÄ? fascia bei raiĹĄÄ?ius, jungiamuo„Ir prasideda: skausmo prieĹžastis – pagrindines jos, vÄ—l vaistai. vaistai, operacivardija Lietuvoje Fizinis skausmas apsilankÄ™s giluminio je gyvenanti provokuoja s, tras. – Mes galvojame,masaĹžo meispsichologines liaujantis kĹŤno po pasaulÄŻ daug keblemas, medicinos prokad sudilo sÄ…Medicina suinteresu „JAV vaistai pinigĹł maĹĄi- nariai, kaĹžkas iĹĄniro, ĹĄeĹĄiasdeĹĄim terapija uĹžsiimantis na sukasi dar uĹžima didĹžiÄ…jÄ… ota pinigais? tmetis S.Peloquin „Apie 80 sos reklamos, smarkiau, Audiniai rambÄ—ja, iĹĄĹĄoko.“ dalÄŻ vi- na proc. ĹžmoniĹł Tai Ĺžinau, nes – aiĹĄkiĹĄalyje ÄŻkurtos S.Peloquin as. – mo spazmuojantis ria skausmÄ…. minÄ—tĹł kĹŤno turiu as. skausklinikos, pati– ilgametÄ™ Dabar tÄŻ ir dirbau su o medicina dar viena skausmo daliĹł skausmas atsirado iĹĄ to daug ÄŻmantriĹłMedicina sugalvojo tĹŤkstanÄ?iais patir- ba milijardus proliga – tunelinis gresuoja, o Ĺžmogus kentusiĹł ĹžmoniĹł.“ doleriĹł, – taip uĹždir- arba karpalinis skausmÄ… geria vaistus tas, radikulitas pavadinimĹł: artrinenorÄ… tiksliai ar operuojasi medikĹł efektyviau rieĹĄo sindromas , tarsi prieĹžastys Rebalansingas , o tĹł kitos. sias TaÄ?iau medikai , iĹĄvarĹža, migrena. ar atsisakyti diagnozuoti skausmÄ… bĹŤvaistĹł bei operacijĹł darbo su kĹŤnu – gili meditacinio gydymo bĹŤdas, ir bene vienintelis zuoja skausmo klaidingai diagnokina energingas KodÄ—l taip nutinka? anot vakarietiĹĄk aiĹĄ- medicinos da atkurti proto,technika, kuri padeos viena S.Peloquinas , – operacija. miausiai nori prieĹžastis, nes pirsumu neabejojan, linksmas ir savo teijausmĹł ir kĹŤno pagrindiniĹł Vien iĹĄ ĹĄiĹł siausvyrÄ…, operacijĹł per uĹžsidirbti prieĹžasÄ?iĹł parduodam dija nuolat pinigĹł, ramybÄ—s sugrÄ…Ĺžinti harmonijopu- to, skausmas tis amerikietis. – Be ta metus JAV i vaistus ir nedingsta, tik pasikartojanÄ?iÄ… ÄŻvaruĹždirbapie s ir bĹŤsenÄ…. Ĺ iuo atlikdami operacijas. apmal- invazija6 mlrd. doleriĹł. Kiekviena chologinÄ™ ÄŻtampÄ…, psimetodu, kilu- ĹĄinamas, neretai dar Tai daĹžniausia siu iĹĄ ÄŻvairiĹł padidÄ—ja, o ÄŻ kĹŤnÄ… palieka emocijĹł, noreikalinga, masaĹžo rĹł, troĹĄkimĹł jĹŤs pÄ—dsakĹł.“ – kategoriĹĄk i yra ne- meistras giluminio stiliĹł, gydantis nuolat vartojate vaistus.“ tramdymÄ…, S.Peloquino as JAV San Fransisko mieste kaupianti s tai teigimu, masaĹžo mokÄ—si kai medikai prasiverĹži a nuolat gimÄ™s, Vokietijo- nuo 21 metĹł Kalifornijo nestudijuo blogai, skausmu. Daug fiziniu je ir Niujor- Milijardai uĹž rieĹĄĹł operacijas ke pas tĹł sriÄ?iĹł ja skausmo. Pasak retesnÄ— prieĹžastis specialisto S.Peloquin – ďŹ zinÄ—s traumos. pradininku as nenuraĹĄo skausmo supratimu , artimiausia s. Jie genijai. medikĹł. „Fizinis i sritis yra TaÄ?iau diagnozuo teopatija, os- organizmoskausmas – tai natĹŤralus da- ortopedija bet ne kineziterapija ar perspÄ—jim noras sulaukti dÄ—mesio, . as, – no S.Peloquin aiĹĄkias. Darius SÄ—lenis

d.selenis@d

Lietuva 5p.

Pasaulis 12p.

iena.lt

Ĺ iandien priedas

Kaina 1,30 Lt

10

Po­li­ci­ja – ties kri­ti­ne ri­ba Jei­gu ge­ro­kai po vi­ dur­nak­Ä?io pa­ťok­si­ te nuo kai­my­nĹł ke­ lia­mo triukť­mo, pa­ rei­gō­nĹł pa­gal­bos ga­li­te ti­kÄ—­tis ne anks­Ä?iau kaip po po­ros va­lan­dĹł, kai triukť­ma­da­riai sal­ dĹžiai mie­gos. Po­li­ci­ jos skur­das jau be­ veik kri­ti­nis ir ne­tru­ kus ga­li tap­ti pa­vo­ jin­gas gy­ven­to­jams.

„Klai­pÄ—­die­Ä?iai ne­be­si­dau­ gi­na.“ Ur­ba­nis­ti­nÄ—s plÄ—t­ros de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Kas­ty­tis Ma­ci­jaus­kas kons­ta­ta­vo, ko­dÄ—l mies­te ne­be­rei­kia sta­ty­ti nau­jĹł mo­kyk­lĹł.

3p.

Per sa­vai­tÄ™ – net 140 pa­Şei­dÄ—­jĹł As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

Ne­rin­gÄ… uŞ­plō­dÄ™ poil­siau­to­jai sau­ sa­kim­ťai uŞ­tvin­dÄ— ku­ror­to gy­ve­ na­mų­jĹł na­mĹł kie­mus, o po­li­ci­ja ne­spÄ—­ja ÄŻfor­min­ti ĹĄim­tams pa­Şei­ dÄ—­jĹł ski­ria­mĹł bau­dĹł. Poil­siau­to­jai sku­ba ÄŻ po­li­ci­jÄ…

Dai­va Ja­naus­kai­tÄ— d.janauskaite@kl.lt

Kas ry­tÄ… iť­girs­ta skun­dĹł

„Ten­ka kons­ta­tuo­ti, kad kai ku­ rioms po­li­ci­jos funk­ci­joms vyk­dy­ti ne­pa­kan­ka Ĺžmo­niĹł bei ma­te­ria­li­niĹł re­sur­sĹł, – ĹĄvel­niai ka­tast­ro­fiť­kÄ… si­ tua­ci­jÄ… ban­dÄ— api­bō­din­ti Klai­pÄ—­dos ap­skri­ties po­li­ci­jos vir­ťi­nin­kas Be­ no­nas Iva­naus­kas. – Kiek­vie­nÄ… ry­tÄ… bu­dÄ—­to­jai man pra­ne­ťa, kad ne­spÄ—­ja­me rea­guo­ti ta­da, kai kvie­ Ä?ia­ma pa­gal­ba. Tai daŞ­niau­siai yra nu­si­kal­ti­mai, ku­rie, mō­sĹł ter­mi­ nais kal­bant, pri­ski­ria­mi C ka­te­go­ri­jai.

7

„„Fak­tas: daŞ­nÄ… po­li­ci­nin­kÄ… ka­muo­ja klau­si­mas, ar lik­ti tar­ny­bo­je, ar ieť­ko­ti lai­mÄ—s pa­si­ren­kant ki­tÄ… gy­ve­ni­mo ke­liÄ….

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Per ĹĄiek tiek dau­giau nei sa­vai­tÄ™ nufotografuota 140 pa­Şei­dÄ—­jĹł. Nuo il­go­jo sa­vait­ga­lio, lie­pos 6-osios, iki da­bar vos spÄ—­ja­me ap­do­ro­ti fik­ suo­tus pa­Şei­di­mus“, – aiť­ki­no Ne­ rin­gos po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to vir­ťi­ nin­kas Si­gi­tas Ĺ vei­kaus­kas. Poil­siau­to­jai, veng­da­mi mo­kÄ—­ti 5 li­tĹł uĹž va­lan­dÄ… au­to­mo­bi­lio sto­ vÄ—­ji­mo rink­lia­vÄ…, gud­rau­ja ir ma­ ĹĄi­nas sten­gia­si pa­lik­ti ÄŻvai­riau­sio­ se mies­to gat­ve­lÄ—­se. Ta­Ä?iau ma­ťi­nĹł sto­vÄ—­ji­mÄ… drau­dĹžian­Ä?iĹł Ĺženk­lĹł ne­ pai­san­tys at­vy­kÄ—­liai ne­tru­kus ran­ da pra­ne­ťi­mus apie pa­da­ry­tÄ… pa­ Ĺžei­di­mÄ… ir Ĺžings­niuo­ja ÄŻ po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tÄ….

METŲ JĹŞRININKO RINKIMAI BALSUOKITE IR IĹ RINKITE JĹŞRININKÄ„, KURÄŽ BĹŞTŲ GALIMA TITULUOTI KETVIRTUOJU METŲ JĹŞRININKU! KandidatĹł sÄ…raĹĄo ir balsavimo lapelio ieĹĄkokite 2 p.

4

2

ANTRADIENIS, liepos 17, 2012

miestas

PRISTATO

Su technologijomis ir menu ateities nesieja

METŲ JŪRININKO RINKIMUS BALSUOKITE UŽ SAVO KANDIDATĄ 1. Anatolijus Bataščiukas, vyresnysis kapitono padėjėjas, ištikimas jūrininko profesijai. Parvyko iš Afrikos turėdamas didelių sveikatos problemų, tačiau nepasiduoda ligai ir ryžtingai siekia grįžti į jūrą.

10. Viktoras Račkovas, – už mokslinius jūrų ir vandenynų tyrimus, už publikacijas jūros tematika, už jaunimo skatinimą rinktis jūrininko profesiją, už didelę meilę ir ištikimybę pajūrio kraštui.

2. Andrius Grinius, vyresnysis mechanikas, gesinant gaisrą laive užtikrino laivo įrenginių darbą, kartu su kapitonu vadovaudami įgulai sėkmingai išgelbėjo darbuotojus bei keleivius.

11. Romualdas Šostakas, jūrininkas, gerbiantis ir vertinantis savo profesiją, atsidavęs Lietuvai ir uostamiesčiui.

3. Artūras Kalibartas, vyriausiasis mechanikas, vertinamas kaip vienas geriausių, kompetentingiausių specialistų, – už žmogiškumą, šilumą ir profesionalumą. 4. Sergejus Koškinas, kapitonas, sąžiningas ir dėmesingas savo įgulai, raginantis siekti profesinių aukštumų, profesi onalumo. 5. Viktoras Kozakas, tolimojo plaukiojimo kapitonas, turintis ilgametę patirtį Lietuvos laivyne, – už savo pastovumą, ištikimybę jūrinei profesijai. 6. Juozas Liepuonius, jūrų kapitonas, aktyviai dalyvaujantis Jūrų kapitonų klubo veikloje, – už materialinę paramą Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentams, bendradarbiavimą su Jūrų muziejumi, jūrinių reliktų saugojimą. 7. Viktoras Osipovas, kapitonas, kuris kasdieniame darbe visada vadovaujasi principu: saugiai dirbanti įgula – saugus laivas, saugus krovinys. 8. Vilius Pakalniškis, tolimojo plaukiojimo kapitonas, jūrų teisės specialistas, knygos „Laivybos sąvokų aiškinimas“ autorius, – už viso gyvenimo nuopelnus Klaipėdai ir jūrai. 9. Viktoras Pozonkevičius, jaunas kapitonas, savo srities profesionalas, – už jūrininkų interesų gynimą, jų problemų viešinimą, straipsnių jūrine tematika rašymą.

12. Vladimiras Tarasovas, nusipelnęs kapitonas, daug metų sėkmingai dirbantis jūroje, įkvėpęs ne vieną jauną kapitoną atsiduoti savo darbui ir jūrai. 13. Vytautas Valteras, jūrinio kelto kapitonas, savo srities profesionalas, daug metų sėkmingai dirbantis AB „DFDS Seaways“. 14. Valdemaras Vizbaras, – už Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, populiarinimą bei jaunimo įtraukimą į buriavimą ir jūrinę veiklą. 15. Olegas Voitiekus, laivo „TOR Corona“ vyr. kapitono padėjėjas, turintis ilgametę patirtį, perduodantis ją savo sekėjams, profesionalus, atsakingas ir atsidavęs darbui bei komandai. 16. Vytautas Vozgirdas, vyr. mechanikas, – už ilgametį darbą, profesionalumą ir išmonę labai sudėtingomis sąlygomis perdislokuojant laivą iš Australijos į Kanarų salas. 17. Arnoldas Zažeckis, augęs jūrininko šeimoje ir dar vaikystėje susipažinęs su šia nelengva profesija, sėkmingai su ja susiejo savo gyvenimą. 18. Ričardas Zažeckis, jūrininkas, savo ilgametę patirtį perduodantis studentams bei užtikrinantis bendradarbiavimą su užsienio šalių jūreiviais. 19. Aleksandras Zbitnevas, kapitonas, turintis 30 metų darbo patirtį, gebantis užtikrinti kokybišką įgulos darbą, – už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje.

Projekto globėjas

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis

Po­rei­kis: į Priė­mi­mo ko­mi­si­ją krei­pia­si anks­tes­nių­jų lai­dų abi­tu­rien­tai ir šių­ me­čiai.

Dar­bo rin­ko­je pa­klau­sios spe­cia­ly­bės ne­su­lau­kia sto­jan­čių­jų į aukš­tą­sias mo­kyk­las dė­me­sio, o štai so­cia­li­niai moks­lai ke­lin­ti me­tai iš ei­lės iš­sau­go ly­de­rio po­zi­ci­jas. Naujovė sudomino

Kaip pastebi Klaipėdos universi­ teto Studentų priėmimo skyriaus vedėja Beata Kajutytė, šiais metais tarp stojančiųjų išlieka labai pana­ šios tendencijos, kaip ir pernai, – neslūgsta socialinių mokslų popu­ liarumas. Tačiau šiuo metu pastebimas ir didėjantis susidomėjimas techno­ logijų srities studijomis. Klaipėdos universitete iš šios srities populia­ riausia specialybė yra statybos in­ žinerija. Pasak B.Kajutytės, palyginti su ankstesniais metais, jaučiami po­ kyčiai biomedicinos srityje. Pernai pasiūlyta nauja kineziterapijos spe­ cialybė ir šiemet sulaukia didžiulio stojančiųjų susidomėjimo. Tarp biomedicinos specialybių ji yra populiariausia. Kaip pirmą­ ją studijų programą kineziterapi­ ją nurodė daugiau nei 60 preten­ dentų. Religinę pedagogiką ignoruoja

Projekto rėmėjas

BALSUOTI GALITE: Iš dienraščio iškirptą ir užpildytą lapelį siųsdami adresu: Metų jūrininkas, „Klaipėdos“ dienraščio redakcija, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, 92118 Klaipėda; arba atnešdami ir įmesdami į specialiąsias urnas redakcijoje, PC „Akropolyje“ ( Taikos pr. 61) esančiame skyriuje bei aštuoniuose didžiųjų „Iki“ prekybos centrų. Portale www.KL.lt. Balsai, atiduoti portale, bus sumuojami su balsais, pateiktais balsavimo lapeliuose. Liepos 13–30 d. balsuodami Jūs rinksite labiausiai šio titulo vertą jūrininką. Liepos 31 – rugpjūčio 2 d. dienraštyje „Klaipėda“ bus pristatyti 3 daugiausia balsų surinkę pretendentai. Rugpjūčio 3 d. titulo laimėtojas bus paskelbtas Kruizinių laivų terminale.

METŲ JŪRININKO RINKIMUOSE BALSUOJU UŽ:

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Vedėjos pastebėjimu, meno spe­ cialybių pasirinkimas niekada ne­ prilygs socialiniams mokslams, nes

reikia laikyti specialius egzaminus. Šiemet didžiausio susidomėjimo sulaukė choreografija, nedaug at­ silieka sportiniai šokiai. Pernai į režisūros specialybės studijas kandidatavo itin daug no­ rinčiųjų, o šiemet tarp stojančių­ jų konkursas tikriausiai bus men­ kesnis.

Meno specialybių pasirinkimas niekada neprilygs socialiniams mokslams, nes reikia laikyti specialius egzaminus.

B.Kajutytė atkreipė dėmesį, kad švietimo ir ugdymo krypties spe­ cialybes dabar renkasi tie, kurie anksčiau nespėjo pateikti prašy­ mų dėl motyvacijos vertinimo ir siekė pretenduoti į valstybės fi­ nansuojamas vietas. Pavėlavu­ sieji dar gali pretenduoti į moka­ mas vietas.

Stojantiesiems į švietimo ir ugdymo studijų krypčių grupės programas už teigiamą motyva­ cijos įvertinimą prie konkursinio balo pridedami 1 arba 2 papildo­ mi balai. Populiariausia šios krypties spe­ cialybė – kūno kultūros ir sporto pedagogika. Nemažo susidomėji­ mo sulaukia vaikystės pedagogika, socialinė pedagogika. Stojantieji pasyviai renkasi reli­ ginę pedagogiką ir psichologiją. Dar koreguoja prašymus

„Dar yra laiko koreguoti savo pa­ geidavimus, tad kasdien jie keičia­ si. Pageidavimų skaičius tik didė­ ja“, – tikino vedėja. Nors abiturientai skatinami rink­ tis technologijų srities mokslus dėl specialistų paklausos, tačiau uos­ tamiestyje jos nesulaukia didesnio susidomėjimo, išskyrus informa­ tiką. Pastaroji populiariausia pa­ gal pasirenkamumą tarp šios sri­ ties specialybių. Klaipėdos universitetą pirmo­ je vietoje nurodė daugiau nei 1,2 tūkst. stojančiųjų.

Į Pa­lan­gą – ap­link­ke­liais Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Vie­n as ryš­kiau­sių va­sa­ros ren­ gi­nių pa­jū­ry­je – tra­di­ci­nės „1000 km lenk­ty­nės“ – įgau­na rea­lius kon­tū­rus.

Ties Palangos–Kretingos bei Klaipėdos–Liepojos ke­lių san­ kir­ta jau sa­vait­ga­lį už­vi­rė lai­ki­nos tra­sos įren­gi­mo dar­bai, tad be­bai­ gian­tis iš­kil­ti lenk­ty­nių mies­te­lis ke­le­tui die­nų pa­ko­re­guos ir įpras­ tą su­si­sie­ki­mą su di­džiau­siu ša­ lies ku­ror­tu. Kaip tei­gė „1000 km lenk­ty­nių“ ad­mi­nist­ra­to­rė Er­

nes­ta Za­vis­taus­kai­tė, įva­žia­vi­mą į Pa­lan­gą ties via­du­ku Kre­tin­gos bei Klai­pė­dos kryp­ti­mis pla­nuo­ ja­ma už­da­ry­ti tre­čia­die­nį nuo 14 iki 17 val. Eis­mas bus at­nau­jin­tas nak­tį iš šeš­ta­die­nio į sek­ma­die­nį iki 2 val. Ke­liau­jan­tie­ji nuo uos­ta­mies­ čio pu­sės ren­gi­nio me­tu Pa­lan­gą ga­lės pa­siek­ti pro Ne­mir­se­tą, nuo Kre­tin­gos – ap­link­ke­liu pro Rū­ dai­čius. Lenk­ty­nių ati­da­ry­mo šven­tės me­tu ket­vir­ta­die­nį ke­le­tą va­lan­dų bus už­da­ry­tas ir eis­mas pa­čia­me ku­ror­to cent­re – Vy­tau­to gat­vė­je ties cent­ri­ne mies­to aikš­te.

„1000 km lenk­ty­nių“ mies­te­ly­ je tra­di­ciš­kai įsi­kurs pra­mo­goms ir dar­bui skir­ti pa­vil­jo­nai bei sce­nos. Dar­bai ties lai­ki­ną­ja tra­sa star­ ta­vo nuo di­džiau­sio ir su­dė­tin­ giau­sio ob­jek­to – per 1000 kv. m „Lenk­ty­nių klu­bo“. Var­žy­bo­ se dirb­sian­tiems žur­na­lis­tams jau pa­sta­ty­tas ir 100 kv. m plo­to spau­ dos cent­ras. Kaip tei­gia ren­gi­nio or­ga­ni­za­ to­riai, šie­met vi­sos eki­pos ga­ lės džiaug­tis nau­jos konst­ruk­ci­jos bok­sais, o sėk­min­gam ži­niask­lai­ dos dar­bui bei ki­to­kiems ry­šiams už­tik­rin­ti bus pa­klo­ta per 5 km bend­ro il­gio ka­be­lių.

3

ANTRADIENIS, liepos 17, 2012

miestas Lan­kė­si klou­nai

Kvie­čia į kon­cer­tą

Pa­si­ra­šė su­tar­tį

Va­kar pir­mą kar­tą uos­ta­mies­ čio gy­dy­mo įstai­go­se: Klai­pė­ dos vai­kų li­go­ni­nė­je ir Res­pub­ li­ki­nės Klai­pė­dos li­go­ni­nės Tu­ ber­ku­lio­zės fi­lia­le bei neį­ga­lių­jų mo­kyk­lo­je „Svet­lia­čiok“ lan­kė­ si so­cia­li­niai klou­nai. Jung­ti­nė bri­tų ir lie­tu­vių ko­man­da sie­kė pra­skaid­rin­ti ser­gan­čių vai­kų kas­die­ny­bę.

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Me­nų fa­kul­te­te bai­gia­si pro­jek­to „Va­ sa­ros me­nų aka­de­mi­ja“ tarp­ tau­ti­niai meist­riš­ku­mo kur­sai smui­ki­nin­kams „Klai­pė­da-Bos­ ton“, ku­riuos ry­toj 18 val. Me­ nų fa­kul­te­to sa­lė­je vai­ni­kuos ne­mo­ka­mas ge­riau­sių da­ly­vių ir lek­to­rių kon­cer­tas su Klai­pė­ dos ka­me­ri­niu or­kest­ru.

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tas (KU) bend­ra­dar­biaus su Mad­ri­do at­ vi­ruo­ju uni­ver­si­te­tu. KU rek­to­ rius Vai­du­tis Lau­rė­nas ir Mad­ ri­do at­vi­ro­jo uni­ver­si­te­to rek­to­ rius D.José Andrés Sánchez Ped­ ro­che ofi­cia­liai įtei­si­no bend­ra­ dar­bia­vi­mo su­tar­tį aka­de­mi­nė­je, moks­lo ir kul­tū­ros sri­ty­se. Pa­si­ra­ šy­ta su­tar­tis ga­lios tre­jus me­tus.

Pa­lei Da­nę – nau­ji už­mo­jai

Sa­vi­val­dy­bė. Šian­dien vyks So­cia­li­ nių rei­ka­lų, Sa­vi­val­dy­bės tur­to ko­mi­te­ to po­sė­džiai. Taip pat po­sė­džiaus Jū­ri­ nių ir vi­daus van­de­nų rei­ka­lų ko­mi­si­ja.

Da­nę pa­da­ry­ti la­ biau priei­na­mą mies­tie­čiams, gre­ ta jos įreng­ti dvi­ra­ čių ir pės­čių­jų ta­ kus, iš pa­kran­tės iš­ kel­ti ūki­nę veik­lą – to­kius sie­kius už­si­ brė­žė uos­ta­mies­čio val­džia.

Ne­dar­bas. Per šių me­tų bir­že­lį Klai­pė­ dos te­ri­to­ri­nė­je dar­bo bir­žo­je už­si­re­gist­ ra­vo 3 318 ieš­kan­čių dar­bo as­me­nų, iš jų 2 922 be­dar­biai. Tarp už­re­gist­ruo­tų be­ dar­bių bu­vo 1 455 (49,8 pro­c.) mo­te­rys, 642 (22 pro­c.) – jau­nuo­liai iki 25 m., 613 (21 pro­c.) – as­me­nys, vy­res­ni nei 50 m. Lie­pos 1-osios duo­me­ni­mis, Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nė­je dar­bo bir­žo­je bu­vo re­gist­ ruo­ta 25 711 ieš­kan­čių dar­bo as­me­nų. Be­dar­bių – 19 701, iš jų 10 174 (51,6 pro­c.) mo­te­rys.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Pas­ta­tys per 4 me­tus

To­dėl sa­vi­val­dy­bės už­sa­ky­mu ar­ chi­tek­tai pa­ren­gė te­ri­to­ri­jos tarp Da­nės gat­vės, Da­nės upės, Ar­to­jo gat­vės, Bir­žos til­to de­ta­lio­jo pla­no kon­cep­ci­ją. „Ši kon­cep­ci­ja ir bū­si­mi de­ta­lio­jo pla­no spren­di­niai svar­būs su­si­sie­ ki­mo or­ga­ni­za­vi­mui, kad au­to­mo­ bi­lių srau­tus bū­tų ga­li­ma nu­kreip­ti iš se­na­mies­čio ir Til­tų gat­vę ga­ liau­siai ati­duo­ti tik pės­tie­siems“, – tei­gė mies­to vy­riau­sia­sis ar­chi­ tek­tas Al­man­tas Mu­rei­ka. Vie­nas bū­dų – nu­ties­ti Bas­tio­nų gat­vės tę­si­nį, til­tą per Da­nės upę, o jis tu­rė­tų nu­si­leis­ti į Lai­vų skers­ gat­vį. Anot Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­ to­jo Ar­tū­ro Šul­co, rea­lu, kad toks til­tas bū­tų pa­sta­ty­tas per ket­ve­ rius me­tus. „Tam yra ir ma­te­ria­ li­nės ga­li­my­bės“, – pa­ti­ki­no vi­ce­ me­ras. Elekt­ri­nė­je – mu­zie­jus

De­ta­lio­jo pla­no kon­cep­ci­jo­je taip pat nu­ma­ty­ta per Da­nę nu­ties­ti dar

Dienos telegrafas

Pla­nai: Da­nės kran­ti­nė­je bus nu­ties­tas pės­čių­jų ir dvi­ra­čių ta­kas.

vie­ną til­tą, skir­tą tik pės­tie­siems ir dvi­ra­ti­nin­kams. Da­nės upės de­ši­nia­ja­me kran­te nu­ma­to­ma for­muo­ti ža­lią­ją juos­tą dvi­ra­čių ir pės­čių­jų ta­kams. Iš Da­nės gat­vės tu­rė­tų bū­ti iš­ kel­tos „Klai­pė­dos ener­gi­jos“ ka­ ti­li­nės ir elekt­ri­nės – tai vyk­tų ke­tu­riais eta­pais, pa­ti Da­nės gat­ vė tu­rė­tų bū­ti pra­tęs­ta iki Ar­to­jo gat­vės. „Klai­pė­dos ener­gi­jos“ elekt­ri­nė yra pa­vel­do ob­jek­tas, to­dėl ją bū­ ti­na iš­sau­go­ti, ta­čiau ga­li­ma pri­ tai­ky­ti ki­toms reik­mėms – įreng­ti mu­zie­jų, vieš­bu­tį. At­si­lais­vi­nu­sio­je te­ri­to­ri­jo­je siū­ lo­ma for­muo­ti ko­mer­ci­nės pa­ skir­ties skly­pą sta­ty­ti vai­kų dar­ že­lį. „Anks­čiau bu­vo pla­nuo­ta šio­je vie­to­je sta­ty­ti mo­kyk­lą, ta­ čiau, Švie­ti­mo sky­riaus duo­me­ ni­mis, moks­lei­vių vis ma­žė­ja, to­ dėl ir nau­jos mo­kyk­los ne­rei­kia“,

– aiš­ki­no de­ta­lio­jo pla­no kon­cep­ ci­ją ren­gęs ar­chi­tek­tas Ed­mun­das And­ri­jaus­kas.

Ka­dan­gi pro­gno­zuo­ ja­ma, jog in­ten­sy­ vės lai­vy­ba Da­nė­je, nu­ma­to­ma ties Mo­ kyk­los gat­vės til­tu įreng­ti prie­plau­ką. „Klai­pė­die­čiai ne­be­si­dau­gi­na“, – re­ziu­ma­vo Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bės Ur­ba­nis­ti­nės plėt­ros de­par­ta­ men­to di­rek­to­rius Kas­ty­tis Ma­ci­ jaus­kas. Nu­ma­to­ma ir prie­plau­ka

Vi­so­je te­ri­to­ri­jo­je, ku­rios de­ta­lio­ jo pla­no kon­cep­ci­ja pa­reng­ta, bus

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ga­li­ma ko­mer­ci­nių ir gy­ve­na­mų­jų pa­sta­tų sta­ty­ba. Da­nės gat­vė­je tarp Bir­žos ir Mo­ kyk­los gat­vės til­tų nu­ma­ty­ta že­ maaukš­tė sta­ty­ba iki pen­kių aukš­ tų, o už Mo­kyk­los gat­vės til­to jau nu­ma­to­ma sta­ty­ti aukš­ty­bi­nius pa­sta­tus. Ka­dan­gi pro­gno­zuo­ja­ma, jog in­ ten­sy­vės lai­vy­ba Da­nė­je, ties Mo­ kyk­los gat­vės til­tu ža­da­ma įreng­ti prie­plau­ką. Že­mė te­ri­to­ri­jo­je, ku­rios de­ta­ lio­jo pla­no kon­cep­ci­ja pa­reng­ta, pri­klau­so ke­liems sa­vi­nin­kams. Jie, anot mies­to val­džios, pri­va­lės te­ri­to­ri­jas vys­ty­ti pa­gal pa­tvir­ tin­tą de­ta­lų­jį pla­ną ar­ba par­duo­ti tiems, ku­rie ją vys­ty­tų pa­gal rei­ ka­la­vi­mus. De­ta­lio­jo pla­no kon­cep­ci­jai va­kar pri­ta­rė Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo ko­mi­ te­tas. Ją dar tu­ri pa­lai­min­ti ir mies­ to ta­ry­ba.

Mir­tys. Va­kar Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 13 klai­pė­die­ čių mir­tys. Mi­rė Alek­sand­ra Ku­bi­lie­nė (g. 1916 m.), Klav­di­ja Ga­jan (g. 1925 m.), Pra­nas And­ri­jaus­kas (g. 1929 m.), Vac­lo­ vas Jo­nu­tis (g. 1932 m.), Gert­rū­da Ta­rei­ lie­nė (g. 1933 m.), Vy­tau­tas Ben­ja­mi­nas Se­de­re­vi­čius (g. 1937 m.), Ste­po­nas Tiš­ kus (g. 1939 m.), Jo­nas Al­gir­das Mi­se­vi­ čius (g. 1940 m.), Manf­ri­das Zi­mon­tas (g. 1942 m.), Al­do­na Ston­kie­nė (g. 1942 m.), Ni­na Voi­nič (g. 1943 m.), Liud­mi­la Dja­ko­ na (g. 1951 m.), Alek­sandr Mit­riaš­kin (g. 1962 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi My­ko­las Ne­meik­šis, Kons­tan­ti­nas Ga­ siū­nas, Ni­na Voi­nič, Alek­sandr Mit­riaš­ kin, Vac­lo­vas Jo­nu­tis, Jo­nas Al­gir­das Mi­se­vi­čius. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­ma Klav­di­ja Ga­jan. Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­gim­ dė 9 mo­te­rys. Gi­mė 4 mer­gai­tės ir 6 ber­ niu­kai, tarp nau­ja­gi­mių – dvy­nu­kai. Grei­to­ji. Va­kar iki 18 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė apie 70 iš­kvie­ ti­mų. Klai­pė­die­čiai skun­dė­si krau­jo­ ta­kos su­tri­ki­mais, gal­vos, pil­vo skaus­ mais, trau­mo­mis.

Tua­le­tus plia­žams susiruošė pirkti vi­dur­va­sa­rį Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Įpu­sė­jus va­sa­rai val­di­nin­kai su­si­ zgri­bo pa­skelb­ti kon­kur­są nu­pirk­ ti kon­tei­ne­ri­nių tua­le­tų, ku­rie bū­ tų pa­sta­ty­ti uos­ta­mies­čio pa­plū­di­ mių priei­go­se.

Va­kar bu­vo pa­sku­ti­nė die­na, kai vers­li­nin­kai ga­lė­jo pa­teik­ti pa­siū­ ly­mus da­ly­vau­ti Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės pa­skelb­ta­me su­pap­ras­ tin­ta­me at­vi­ra­me kon­kur­se „Dėl kon­tei­ne­ri­nių tua­le­tų įsi­gi­ji­mo, pa­sta­ty­mo ir pri­jun­gi­mo Meln­ra­

gės, Gi­ru­lių, Smil­ty­nės pa­plū­di­ mių priei­go­se“. Pla­nuo­ja­ma nu­si­pirk­ti 12 kon­ tei­ne­ri­nių tua­le­tų. Vie­šų­jų pir­ki­mų sky­riaus ve­dė­ja Li­ja­na Plaš­čins­kai­ tė tei­gė, kad va­kar iki pie­tų dar ne­ bu­vo gau­ta nė vie­no vo­ko su pa­siū­ ly­mu da­ly­vau­ti kon­kur­se. Ta­čiau jų ti­ki­ma­si su­lauk­ti, nes pa­siū­ly­mai įpras­tai pa­tei­kia­mi pa­sku­ti­nė­mis mi­nu­tė­mis. „Gau­s i­m e pa­s iū­ly­m us, ta­d a juos ver­tin­si­me, Tai už­truks apie mė­ne­sį ar pu­sant­ro. Gal­būt šią va­sa­rą ir ne­bes­pė­si­me pa­sta­ty­ ti tų tua­le­tų, ta­čiau la­bai steng­

si­mės“, – tei­gė L.Plaš­čins­kai­tė. Klai­p ė­d os sa­v i­val­dy­b ės ad­m i­ nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė Ju­di­ta Si­mo­ na­vi­čiū­tė taip pat ne­su­reikš­mi­no, kad kon­kur­sas įsi­gy­ti tua­le­tų, ku­ rie tu­ri bū­ti pa­sta­ty­ti pa­plū­di­mių priei­go­se, pa­skelb­tas jau įpu­sė­jus va­sa­rai. „Nes­pė­si­me šie­met, pa­sta­ty­si­me ki­tais me­tais“, – tua­le­tų pa­plū­di­ miuo­se pro­ble­mai ga­na abe­jin­ga bu­vo J.Si­mo­na­vi­čiū­tė. Kon­kur­sas taip vė­lai pa­skelb­tas to­dėl, kad pi­ni­gų tua­le­tams įsi­gy­ ti skir­ta iš ES, o ži­nia apie tai gau­ ta ne­se­niai.

Prob­le­ma: pa­plū­di­mių priei­go­se vei­kia sta­cio­na­rūs tua­le­tai, ta­čiau

poil­siau­to­jų ne­ten­ki­na jų dar­bo lai­kas.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

4

antradienis, liepos 17, 2012

miestas

Per sa­vai­tę – net 140 pa­žei­dė­jų 1

Įmo­nės „Ne­rin­gos ko­mu­na­li­nin­kas“ sto­vė­ji­mo aikš­te­lė­je pa­ros įkai­nis:

Ne­pai­so ke­lio ženk­lų

„Atei­na žmo­nės ir at­ si­pra­ši­nė­ja. Ta­čiau nie­ko ne­ga­li­ me pa­keis­ti, jiems gre­sia bau­dos. Jei žmo­gus nu­si­žen­gia pir­mą kar­ tą, jam su­ra­šo­mas pro­to­ko­las ir ski­ria­ma 50 li­tų bau­da“, – ti­ki­no S.Švei­kaus­kas. Ant­rą kar­tą už tą pa­tį nu­si­žen­ gi­mą bau­džia­mas vai­ruo­to­jas jau tu­ri su­mo­kė­ti nuo 100 iki 300 li­ tų bau­dą.

Leng­va­sis au­to­mo­bi­lis – 12 Lt. Mik­roau­to­bu­sas – 20 Lt. Au­to­bu­sas – 30 Lt. Na­me­lis ant ra­tų – 40 Lt. Au­to­mo­bi­lis su prie­ka­ba – 50 Lt.

Vie­nos va­lan­dos įkai­nis: Leng­va­sis au­to­mo­bi­lis – 2 Lt. Mik­roau­to­bu­sas – 3 Lt. Au­to­bu­sas – 5 Lt.

Poil­siau­to­jai, veng­ da­mi mo­kė­ti rink­ lia­vą, gud­rau­ja ir ma­ši­nas sten­gia­si pa­lik­ti įvai­riau­sio­ se mies­to gat­ve­lė­se.

Mo­to­cik­las – 1,5 Lt. Na­me­lis ant ra­tų – 5 Lt. Aikš­te­lė­je prie sa­vi­val­dy­bės: 1

val. – 5 Lt. Aikš­te­lė­je prie uos­to kran­ti­nės: 1

val. – 3 Lt. Kai­nos: pen­kių li­tų už va­lan­dą mo­kes­tis au­to­mo­bi­lių vai­ruo­to­jus ver­čia su­kti gal­vą, kur pa­lik­ti mašina.

Po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai per­spė­ja, kad gy­ve­na­mų­jų na­mų kie­muo­ se esan­čios au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lės skir­tos vie­tos gy­ven­to­jų trans­por­tui. „Poil­siau­to­jai tu­rė­tų lai­ky­tis to­ kios tvar­kos: at­vy­kę ir iš­si­kro­vę sa­vo daik­tus prie nuo­mo­ja­mų pa­ tal­pų, ma­ši­nas jie tu­rė­tų pa­sta­ty­ti sto­vė­ji­mo aikš­te­lė­se ir jas ten lai­ ky­ti vi­są poil­sia­vi­mo lai­ką“, – pri­ mi­nė ko­mi­sa­ria­to vir­ši­nin­kas.

Ma­ši­nų sto­vė­ji­mo įkai­niai

Pa­nai­ki­no rink­lia­vą

Įmo­nės „Ne­rin­gos ko­mu­na­li­nin­ kas“ di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Ar­ tū­ras Vai­čiū­nas ti­ki­no, kad šie­met rink­lia­va yra pa­nai­kin­ta Juodk­ran­ tė­je prie jū­ros esan­čio­je au­to­mo­bi­ lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lė­je. „Aikš­te­lė­je prie cent­ri­nio pa­ plū­di­mio anks­čiau už va­lan­dą bu­ vo ren­ka­mas vie­no li­to mo­kes­tis. Ta­čiau nu­spren­dė­me, kad mo­

Sand­ros Vaiš­vi­lai­tės nuo­tr.

kes­tį rei­kia pa­nai­kin­ti, nė­ra tiks­ lin­ga čia rink­ti rink­lia­vą“, – aiš­ki­ no A.Vai­čiū­nas. Ne­rin­gos mies­te yra 6 mo­ka­mos aikš­te­lės, kur rink­lia­va ren­ka­ma nuo 7 iki 21 val. „Per nak­tį au­to­mo­bi­lius ga­li­ ma lai­ky­ti ne­mo­ka­mai. Prei­lo­je ir Per­val­ko­je au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mas yra neap­mo­kes­ti­na­mas“, – ti­ki­no A.Vai­čiū­nas.

Įmo­nės „Ne­rin­gos ko­mu­na­li­nin­ kas“ duo­me­ni­mis, už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą su­rink­ta 134 tūkst. li­tų. Per 6 šių me­tų mė­ne­sius vie­ti­ nės rink­lia­vos už įva­žia­vi­mą į Ne­ rin­gą yra su­rink­ta 1,022 mln. li­ tų. Per me­tus Ne­rin­go­je ap­si­lan­ko dau­giau nei 400 tūkst. tu­ris­tų, ku­ rie nau­do­ja­si Ne­rin­gos inf­rast­ruk­ tū­ra, tad šios lė­šos nau­do­ja­mos jai ge­rin­ti ir at­nau­jin­ti.

Aikš­te­lė­je ant kal­no Tai­kos gat­vė­

je: 1 val. leng­va­jam au­to­mo­bi­liui – 3 Lt, au­to­bu­sui – 6 Lt. Aikš­te­lė Ni­do­je prie jū­ros ties šiau­

ri­niu plia­žu: 1 val. leng­vie­siems au­to­ mo­bi­liams – 1 Lt, au­to­bu­sui – 3 Lt. Aikš­te­lė Juodk­ran­tė­je prie „Ra­ga­

nų kal­no“: 1 val. leng­vie­siems au­to­ mo­bi­liams – 3 Lt. Aikš­te­lė Juodk­ran­tė­je prie cent­ri­

nio pa­plū­di­mio: nuo šių me­tų au­to­ mo­bi­lių sto­vė­ji­mas – ne­mo­ka­mas.

5

antradienis, liepos 17, 2012

lietuva Bal­sa­vi­mą dėl re­fe­ ren­du­mo pa­skel­bi­ mo pra­lai­mė­ję val­ dan­čio­sios koa­li­ ci­jos at­sto­vai opo­ nen­tus iš­va­di­no tė­ vy­nės iš­da­vi­kais ir tru­ba­dū­rais, ku­ riems mo­ka ru­sų pro­pa­gan­di­nin­kai. Ste­bė­to­jai: Sei­mo spren­di­mą dėl re­fe­ren­du­mo pa­skel­bi­mo pa­svei­ki­no į po­sė­dį at­vy­ku­si jo ša­li­nin­kų gru­pė.

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

Suk­lu­pę val­dan­tie­ji pra­trū­ko Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Ir gra­si­no, ir juo­ka­vo

„Mi­nist­re, ar­mi­jos ne­pa­kė­lėt, tai va, kas išė­jo. Jau ke­lia gal­vas „bu­ ro­ke­vi­či­nin­kai“, – taip po de­ši­ nie­siems ne­pa­lan­kaus bal­sa­vi­mo kraš­to ap­sau­gos mi­nist­rei Ra­sai Juk­ne­vi­čie­nei įgė­lė par­la­men­ta­ras Val­de­ma­ras Val­kiū­nas. Nei tvar­kos, nei vie­ny­bės – taip va­kar at­ro­dė val­dan­čių­jų gre­tos. Mo­bi­li­zuo­ti vi­sų jė­gų prem­je­ro And­riaus Ku­bi­liaus ša­li­nin­kai va­ kar taip ir ne­su­ge­bė­jo, tad pa­ty­rė skau­dų pra­lai­mė­ji­mą. Val­dan­tie­ji ke­lis mė­ne­sius kar­to­ jo, kad re­fe­ren­du­mas dėl ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­ty­bų – ne­rei­ka­lin­gas ir be­pras­mis, ta­čiau va­kar paaiš­kė­ jo, kad bus ne taip, kaip no­ri A.Ku­ bi­lius. Su­si­vie­ni­ju­si opo­zi­ci­ja pa­ro­dė sa­vo rau­me­nis – par­la­men­te bal­ suo­ta, kad re­fe­ren­du­mą su Sei­mo

rin­ki­mais ru­de­nį reng­ti bū­ti­na. „Mū­sų par­ti­jai rin­ki­muo­se duo­ da­te la­bai ge­rą te­mą, ku­riai pa­tys sa­vo pro­gra­mo­se esa­te įsi­pa­rei­go­ ję pa­si­sa­ky­ti už“, – po ne­pa­lan­kaus bal­sa­vi­mo Sei­me sa­viš­kius ra­mi­no prem­je­ras A.Ku­bi­lius.

Man­tas Ado­mė­nas:

Is­to­ri­ja pa­ro­dys, kiek kas ga­vo už šį bal­sa­ vi­mą, iš ku­rios ša­lies atė­jo, kas yra tie iš­da­ vi­kai.

Ta­čiau ne vi­si su­ge­bė­jo iro­ni­zuo­ ti. Kon­ser­va­to­rius Man­tas Ado­ mė­nas įsi­jau­tė la­biau­siai: „Is­to­ri­ja pa­ro­dys, kiek kas ga­vo už šį bal­sa­ vi­mą, iš ku­rios ša­lies atė­jo, kas yra tie iš­da­vi­kai.“ Už­sie­nio rei­ka­lų mi­

nist­ras Aud­ro­nius Ažu­ba­lis le­mia­ mą bal­sa­vi­mą ly­gi­no su ru­siš­ka ru­le­te. „Ko­le­gos, pra­šau ne­spaus­ ti gai­du­ko“, – dar prieš bal­sa­vi­mą ra­gi­no mi­nist­ras. Kon­ser­va­to­rius Ro­kas Ži­lins­kas kal­bė­jo apie nu­ pirk­tą ži­niask­lai­dą, agi­tuo­jan­čią prieš ato­mi­nę elekt­ri­nę. Klaus­tu­kų – dar daug

Ta­čiau už re­fe­ren­du­mą bal­suo­ ti agi­ta­vu­si opo­zi­ci­ja la­bai aiš­ kių ar­gu­men­tų taip pat neiš­sa­kė, prieš le­mia­mą bal­sa­vi­mą kal­bė­ ti neišdrį­so ne­tgi pa­ts opo­zi­ci­jos ly­de­ris Al­gir­das But­ke­vi­čius. So­ cial­de­mok­ra­tai, kaip ir ki­tos opo­ zi­ci­nės par­ti­jos, vis kar­to­jo, kad „rei­kia at­si­klaus­ti tau­tos“, kad Vi­ sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės pro­jek­ tas ga­li už­ner­ti sko­lų kil­pą atei­ties kar­toms, be to, bran­duo­li­nis reak­ to­rius – pa­vo­jin­gas. Kiek ga­l i kai­n uo­t i ši po­l i­t i­k ų ini­cia­ty­va, taip pat iki ga­lo neaiš­ ku. Mi­ni­ma 2–4 mln. li­tų su­ma.

De­ši­nie­siems – vėl sa­viš­kio dū­riai Jus­ti­nas Ar­gus­tas Kon­ser­va­to­rius Nag­lis Pu­tei­kis (nuotr.) ne­si­liau­ja er­zin­ti sa­viš­kių. Sa­vo par­ti­jos ko­le­goms jis siū­lo pe­ rei­ti vi­suo­me­ni­nin­ko Da­riaus Kuo­ lio pu­sėn – jung­tis prie jo bu­ria­mo „Lie­tu­vos są­ra­šo“.

Par­la­men­ta­ras iš Klai­pė­dos N.Pu­ tei­kis par­ti­jos na­rius jau ku­rį lai­ką ata­kuo­ja trum­po­sio­mis ži­nu­tė­mis te­le­fo­nu, kvies­da­mas ap­leis­ti And­ riaus Ku­bi­liaus va­do­vau­ja­mą Tė­vy­ nės są­jun­gą. Dien­raš­čio ži­nio­mis, par­ti­jos na­riams siū­lo­ma pri­si­dė­ti prie vi­suo­me­ni­nin­ko D.Kuo­lio bu­ ria­mo „Lie­tu­vos są­ra­šo“. Be­je, bū­tent kon­ser­va­to­r ius N.Pu­tei­kis dar pa­va­sa­rį „Lie­tu­ vos są­ra­šo“ pa­va­di­ni­mą su­sku­bo į­re­gist­ruo­ti Re­gist­rų cent­re. Prieš po­rą die­nų par­ti­jos ta­ry­ba jį jau nu­bau­dė už tai, kad šis per­ne­lyg daž­nai gi­ria ir pa­lai­ko „Drą­sos ke­ lio“ ir „Lie­tu­vos są­ra­šo“ vei­kė­jus, o sa­viš­kius keiks­no­ja. Par­ti­jos Prie­žiū­ros ko­mi­te­tui va­ do­vau­jan­tis Ar­vy­das Anu­šaus­kas apie N.Pu­tei­kio dū­rius sa­viš­kiams kal­bė­jo itin suir­zęs: „Vis­ką ži­no­

me. Spren­di­mai jau bu­vo priim­ti, ir par­ti­jos ta­ry­ba į tai at­si­žvel­gė. Ką jis da­bar da­ro (siun­ti­nė­ja ži­nu­tes – red. pa­st.), ar tas tu­ri­nys (už ku­rį jis bu­vo baus­tas – red. pa­st.) vie­no­das, ne­ži­nau, ne­ma­tau, bet, ma­tyt, jis vie­no­das.“ N.Pu­tei­kis tvir­ti­no jo­ kių ži­nu­čių ne­siun­ti­nė­jęs – esą tai pa­vy­džių par­ti­jos na­rių są­moks­las. Po­li­ti­kas il­gai aiš­ki­no, kad par­ti­jo­ je daug kas pa­vy­di, kad jis sa­viš­kių bu­vo aukš­tai rei­tin­guo­tas – pa­ki­lo į 16-ą vie­tą. Tai esą ne­pa­ti­ko sen­ bu­viams. „Sup­ran­tu, kad čia pra­si­de­da ant­ra šmeiž­to se­ri­ja. Įsi­ti­ki­nę, kad vien­man­da­tė­se ne­lai­mės, no­ri ma­ ne iš­stum­ti iš dau­gia­man­da­tės są­ ra­šo ir pa­tys užim­ti aukš­tes­nę vie­ tą“, – tei­gė N.Pu­tei­kis. Ta­čiau jis taip ir ne­paaiš­ki­no, kas tie jo taip ne­mėgs­tan­tys ir jam ko­ją ki­šan­tys sa­viš­kiai. Į klau­si­mą, ko­dėl re­gist­ra­vo „Lie­tu­vos są­ra­šo“ pa­va­di­ ni­mą, N.Pu­tei­kis at­sa­kė taip: „O ko­ dėl re­gist­ra­vau „Už tei­sin­gu­mą“, „Už Lie­tu­vą – be me­lo ir smur­to“?“ Re­dak­ci­jai at­siųs­ta­me laiš­ke jis taip pat paaiš­ki­no, ko­dėl ro­do prie­lan­ku­mą vi­suo­me­ni­nin­kams, o ypač – D.Kuo­liui. „Jau­čiu jiems

Čia pra­si­de­da ant­ra šmeiž­to se­ri­ja.

sko­lą nuo to lai­ko, kai jie, pir­miau­ sia D.Kuo­lys, ėmė­si gin­ti 2006 m. po­li­ci­jos nu­kan­kin­to eseis­to Gin­ta­ ro Be­res­ne­vi­čiaus gar­bę ir jo naš­lę, o aš, bū­da­mas Klai­pė­do­je, ne­pri­si­ dė­jau, nors no­rė­jau. Ne­da­ly­va­vęs anks­čiau D.Kuo­lio or­ga­ni­zuo­to­se ak­ci­jo­se už tei­sin­gu­mą jau­čiuo­si tiems ko­vo­to­jams įsi­sko­li­nęs, to­dėl jiems vi­so­ke­rio­pai pa­de­du“, – tei­ gė N.Pu­tei­kis.

Re­fe­ren­du­mas kon­sul­ta­ci­nis, tad jo re­zul­ta­tai, bent tei­siš­kai, įta­ kos jau priim­tiems spren­di­mams ne­tu­rės. Ta­čiau į Lie­tu­vą ga­li keis­tai šnai­ ruo­ti in­ves­tuo­to­jai į elekt­ri­nę. Bū­ tent apie to­kį pa­vo­jų skel­bė A.Ku­ bi­lius ir ener­ge­ti­kos mi­nist­ras. Be to, neaiš­ku, kaip šis Lie­tu­vos po­ li­ti­kų vi­ra­žas su re­fe­ren­du­mu bus su­pras­tas po­ten­cia­lių ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­ty­bos par­tne­rių lat­ vių ir es­tų. Tiek opo­zi­ci­ja, tiek pa­tys val­ dan­tie­ji pri­pa­žįs­ta – in­for­ma­ci­ jos apie bū­si­mą­jį pro­jek­tą trūks­ta: neaiš­ki nei elekt­ri­nės sta­ty­bos są­ ma­ta, nei tech­ni­nės de­ta­lės. Apie tai, ma­tyt, ir bus dis­ku­tuo­ja­ma iki ru­dens vi­du­rio. Be­je, sa­vo žo­dį va­kar ta­rė lig šiol dėl re­fe­ren­du­mo ty­lė­ju­si Pre­zi­den­ tė Da­lia Gry­baus­kai­tė: „Tai dar vie­ na ga­li­my­bė ir pa­rei­ga Vy­riau­sy­bei iš­sa­miau pri­sta­ty­ti pro­jek­tą vi­suo­ me­nei.“

Komentaras Ze­no­nas Vai­gaus­kas

Vy­r iau­sio­sios rin­k i­mų ko­m i­si­jos pir­m i­n in­kas

L

ig šiol bu­vo taip: jei­g u po­ li­t i­nės jė­gos bū­da­vo su­si­ skal­d žiu­sios, nė vie­nas re­ fe­ren­du­mas ne­su­lauk­da­vo pa­kan­ka­mos rin­kė­jų pa­ra­mos. Štai re­ fe­ren­du­mus, ku­rie baig­da­vo­si re­zul­ta­ ty­viai, – kaip Kons­ti­tu­ci­jos priė­mi­mas, sto­ji­mas į ES, so­vie­ti­nės ka­riuo­me­nės iš­ve­di­mas – pa­lai­ky­da­vo be­veik vi­sos pa­grin­di­nės po­li­ti­nės jė­gos. Bet jei­gu to pa­lai­ky­mo ne­bū­da­vo, pa­ vyz­džiui, kad ir dėl Sei­mo na­rių skai­ čiaus, dar dau­g y­bės da­ly­k ų, ne­sant su­ta­ri­mo re­fe­ren­du­mai baig­da­vo­si be re­zul­ta­tų net ir tais lai­kais, kai rin­kė­jų ak­ty­vu­mas dar bū­da­vo di­des­nis. Jei­g u pa­ta­r ia­ma­ja­me re­fe­ren­du­me ne­prii­ma­mos nuo­sta­tos, Sei­mas at­si­ žvel­gia į jo re­zul­ta­tus, bet jie nė­ra pri­ va­lo­mi Sei­mui.

6

antradienis, liepos 17, 2012

nuomonės

Kaip su­gau­ti žu­vį kran­te?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Si­ri­jos „drau­gai“ Valentinas Beržiūnas

2

003 m. Jung­ti­nių Vals­ti­ jų po­l i­t i­kams ir ge­ne­ro­ lams at­ro­dė, jog nu­ver­ tus Sad­da­mą Hus­sei­ną ira­k ie­čiai gy­vens taip ge­rai, kaip nie­kuo­met ne­gy­ve­no. Tie­sa, S.Hus­sei­no re­ž i­mas bu­vo nuo­ž mus, ta­čiau tai, kas Ira­ke dė­ jo­si po ame­r i­k ie­čių ir jų są­jun­g i­ nin­kų in­ter­ven­ci­jos, pri­mi­nė siau­ bo fil­mą. Pi­l ie­t i­n is šii­t ų ir su­n i­t ų ka­ras, į ku­r į įsi­vė­lė ir „Al Qae­da“, lyg šla­piu sku­du­r u smo­gė ame­r i­ kie­čiams per vei­dą. Tik dras­tiš­k i veiks­mai lei­do iš da­ lies su­val­dy­ti si­tua­ci­ją, kol tai ne­ ta­po vie­nu kru­vi­niau­sių pa­sau­lio

Pri­vers­ti­nė re­ži­ mo kai­ta, ku­rią siū­ lo va­di­na­mie­ji Si­ri­jos drau­gai, – vie­nas pa­ vo­jin­giau­sių da­ly­kų. is­to­ri­jo­je pi­lie­ti­nių ka­r ų. Ar Ira­ke da­bar ra­miau? Re­to­ri­nis klau­si­mas. Konf­l ik­t ų eks­per­tai iš­ski­r ia tri­jų rū­šių prie­var­tą: struk­t ū­r i­nę, kul­ tū­r i­nę ir tie­sio­g i­nę. Struk­t ū­r i­nė prie­var­ta – tai įvai­r io­m is for­mo­ mis pa­si­reiš­k ian­t i disk­r i­m i­na­ci­ ja, kai vie­nos gru­pės ne­lei­d žia ki­ toms nau­do­t is to­k io­m is pat ga­l i­ my­b ė­m is. Kul­t ū­r i­nė prie­var­ta – tai skir­tu­mų ir nea­py­kan­tos tarp skir­tin­g ų re­li­g i­nių, ideo­lo­g i­nių ar et­ni­nių gru­pių ska­ti­ni­mas. Šiuo at­ ve­ju pa­brė­ž ia­m i ku­r ios nors vie­ nos gru­pės pra­na­šu­mai. Tre­čio­ ji, tie­sio­g i­nė, prie­var­ta yra fi­zi­nės jė­gos ar­ba psi­cho­lo­g i­n io smur­to var­to­ji­mas. Ne­sant tie­sio­g i­nės prie­var­tos, eg­ zis­t uo­ja va­d i­na­mo­ji ne­ga­t y­v io­ ji tai­ka – fi­z i­n io ar psi­cho­lo­g i­n io smur­to ne­bu­v i­mas. Ta­čiau konf­ lik­tas lie­ka įšal­dy­tas. O va­di­na­mo­ji po­zi­ty­vio­ji tai­ka už­ tik­ri­na­ma tik pa­nai­ki­nus struk­tū­ ri­nę bei kul­tū­ri­nę prie­var­tas. Ira­ke S.Hus­sei­no val­dy­mo me­tais ir Si­r i­jo­je iki Ara­bų pa­va­sa­r io su­ ki­l i­mų eg­z is­ta­vo ne­ga­t y­v io­ji tai­ ka. Tie­sio­g i­nės prie­var­tos ne­bu­

vi­mą už­t ik­r i­no ka­r i­n iai re­ž i­mai, jie su­ge­b ė­jo iš­lai­k y­t i sta­bi­lu­mą ta­pa­t y­bės po­ž iū­r iu ne­v ie­na­ly­tė­ se ša­ly­se. Si­tua­ci­ja Ira­ke pa­si­kei­tė nu­ver­tus re­ž i­mą po Va­ka­r ų in­va­z i­jos, o Si­ ri­jo­je re­ž i­mas su­svy­ra­vo per Ara­ bų pa­va­sa­r į. Il­gai tru­kęs ne­ga­t y­v io­sios tai­kos lai­ko­tar­pis Si­ri­jo­je bai­gė­si ir pe­rau­ go į tie­sio­g i­nę prie­var­tą. Pra­di­nia­ me konf­l ik­to eta­pe dar bu­vo ga­li­ ma kal­bė­ti apie ga­li­my­bę, kad Bas­ ha­ro al As­sa­do re­ž i­mas už­gniauš prie­var­tą, o da­bar si­tua­ci­ja jau pa­ sie­kė to­kią sta­di­ją, kai re­ži­mas var­ gu ar ga­li ką pa­keis­ti. Ko­kia išei­tis iš si­tua­ci­jos šio­je svar­ bio­je Ar­ti­mų­jų Ry­tų ša­ly­je? Pri­vers­ti­nė re­ži­mo kai­ta, ku­rią siū­ lo va­di­na­mie­ji Si­ri­jos drau­gai, tiks­ liau – „Si­ri­jos opo­zi­ci­jos drau­gai“, – pa­vo­jin­gas da­ly­kas. Šiuo at­ve­ju ti­ kė­ti­na, kad Si­ri­jo­je ga­li pa­si­kar­to­ti Ira­ko sce­na­ri­jus. Var­gu ar bū­tų pa­nai­kin­ta bent vie­ nos for­mos prie­var­ta. Tie­sio­gi­nė prie­var­ta iš­lik­tų, nes Si­ ri­jo­je da­bar vyks­ta ko­va tarp skir­ tin­gų re­li­gi­nių (ta­pa­ty­bi­nių) gru­pių, o ne re­ži­mo ir vi­suo­me­nės, kaip, pa­ vyz­džiui, Egip­te ar Li­bi­jo­je. Struk­tū­ri­nė bei kul­tū­ri­nė prie­var­ ta ir­g i eg­zis­tuo­tų, jei, tar­k i­me, pa­ nau­do­da­ma jė­gą val­d žio­je įsi­tvir­ tin­tų su­ni­tiš­ka opo­zi­ci­ja, o ala­vi­tai lik­t ų nuo­ša­lė­je ar­ba, ti­kė­t i­na, su jais, kaip ki­to­niš­ka re­li­g i­ne gru­pe, do­m i­na­v u­sia val­d žio­je il­g us me­ tus, bū­tų ban­do­ma su­si­do­ro­ti. Ki­ta ver­tus, Si­ri­jos re­ži­mo kai­ta ga­ lė­tų vyk­ti kont­ro­liuo­ja­mai, pa­si­tel­ kus dip­lo­ma­t i­n į sver­tą. To­k iu at­ ve­ju bū­tų ga­li­ma kal­bė­ti tiek apie tie­sio­g i­nės, tiek apie struk­tū­ri­nės prie­var­tos eli­m i­na­v i­mą. Šiuo at­ ve­ju abi gru­pės tu­rė­tų sa­vo at­sto­ vų nau­jo­je komp­ro­m i­si­nė­je vy­ riau­sy­b ė­je, ir tai su­ma­ž in­t ų da­ bar esan­čią prieš­prie­šą. B.al As­sa­das? Iš es­mės jis ga­lė­t ų lik­t i ša­l ies va­do­vas, ta­čiau smar­ kiai ap­ri­bo­jus jo ga­lias. Šiuo at­ve­ju svar­biau­s ias, tie­s a, trum­po­jo lai­ko­tar­pio tiks­las – tie­ sio­g i­nės prie­var­tos pa­n ai­k i­n i­ mas. Opo­nuo­jan­čioms gru­p ėms su­da­r ius komp­ro­m i­si­nę vy­r iau­ sy­bę iš es­mės bū­tų at­si­sa­ky­ta so­ cia­l i­nės, eko­no­m i­nės ir po­l i­t i­nės ne­ly­g y­b ės, jei komp­ro­m i­sas bū­ tų sta­bi­lus. Pa­nai­k i­nus struk­t ū­r i­ nę, il­ga­lai­kė­je per­spek­t y­vo­je bū­ tų įma­no­ma siek­ti nai­k in­ti kul­tū­ ri­nę prie­var­tą. Sup­ran­ta­ma, mo­de­liai yra mo­de­ liai, o rea­ly­bė yra rea­ly­bė.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 750

Nie­kas ne­ga­li kė­sin­tis į žmo­gaus lais­vę. Net­ gi vers­las su po­li­ti­kos prie­mai­ša.

Praė­ju­sio penk­ta­die­nio pa­va­ka­rę ei­da­mi Her­kaus Man­to gat­ve at­krei­ pė­me dė­me­sį į po­rą, be­vil­tiš­kai skre­ be­nan­čią vie­no ban­ko du­ris. Kai jos po dar­bo va­lan­dų neat­si­vė­rė, jie nu­ sku­bė­jo į va­liu­tos kei­tyk­lą, esan­čią už kam­po. Ten taip pat bu­vo už­da­ry­ta. Ki­ta pi­ni­gų kei­tyk­la – ki­ta­pus gat­ vės. Kai ją pa­ro­dė­me sve­čiams, vy­ras ir mo­te­ris la­bai džiau­gė­si. Bet jie bu­ vo nei pir­mi, nei pa­sku­ti­niai tu­ris­tai uos­ta­mies­ty­je, ku­riems pa­dė­jo­me. Tie, ku­rie nors tru­pu­tį yra ke­lia­vę, pui­kiau­siai ži­no, jog at­si­dū­rus sve­ti­ ma­me mies­te, net ir ke­lio­li­ka met­rų tam­pa sun­kiai įvei­kia­mu ke­lio ruo­žu. Kas, jei­gu ne mies­to šei­mi­nin­kai, pri­va­lo pa­si­rū­pin­ti, kad ta ke­lio da­lis bū­tų leng­ves­nė? Sup­ran­ta­ma, nu­va­ žiuo­ti iki „Ak­ro­po­lio“ ir ten esan­čių

karštas telefonas

397 728

telefonas@kl.lt

Ja­ni­na Ba­či­liū­nai­tė-Os­ter­maier

ban­kų sky­riuo­se iš­si­keis­ti va­liu­tos į lie­tu­viš­kus li­tus yra vie­nas juo­kas, bet no­rint iki ten nu­kak­ti, rei­kia tų pa­čių li­tų tu­rė­ti. Ži­no­ma, ap­dai­rūs ke­liau­to­jai jais ap­si­rū­pi­na iš anks­to, ta­čiau ke­lio­nė­ je, kaip ir gy­ve­ni­me, es­ti vi­saip. Kas tais iš­si­blaš­kė­liais tu­rė­tų pa­si­rū­pin­ti, jei ne sve­čių lau­kian­tis mies­tas? Nė­ra taip leng­va iš­ju­din­ti gy­ve­ni­ mą se­na­mies­ty­je, kai daž­na­me lan­ ge pui­kuo­ja­si skel­bi­mas apie pa­tal­pų nuo­mą. Pra­lo­šė tie, ku­rie ma­nė, jog pra­dė­jus va­ži­nė­ti leng­vie­siems au­ to­mo­bi­liams, se­na­mies­tis at­gis. Tie, ku­rie va­žia­vo, tie ir va­žiuo­ja pro se­ na­mies­tį ten, kur jiems rei­kia. Se­na­ mies­tis kaip mer­dė­jo, taip ir mer­di. Tik šiek tiek at­gy­ja ren­gi­nių me­tu. O ir ren­gi­nys, ir mu­gė da­bar jo­mar­ ku va­di­na­ma. Ren­gė­jai tu­rė­jo pui­kių su­ma­ny­mų, bet, kaip sa­kė Et­no­kul­ tū­ros cent­ro spe­cia­lis­tė Va­lė Jan­kū­ nai­tė, trūks­ta pi­ni­gų. Štai ir da­bar prieš ‘’Par­bėg lai­ve­lį“ ėjo pas vers­ li­nin­kus pra­šy­ti pi­ni­gų. Ne­ga­vo. Jie sa­kė, anot V.Jan­kū­nai­tės, kad mo­ką mo­kes­čius sa­vi­val­dy­bei, tad ko­dėl jie dar tu­rį at­ski­rai fes­ti­va­lį rem­ti? Ir mud­vi šne­ka­me, kad lie­tu­vių ko­lek­ty­vai fes­ti­va­ly­je da­ly­va­vo sa­vo lė­šo­mis, o už­sie­nio sve­čiams vis­kas bu­vo ap­mo­kė­ta. Ne­kal­bu apie įvai­rių fes­ti­va­lių rei­ ka­lin­gu­mą, bū­ti­nu­mą ar ge­bė­ji­mą kri­zės, jie tur­būt ir po pa­sau­lio pa­ bai­gos vaikš­čios to­je pa­čio­je vie­to­je su sa­vo kont­ra­ban­di­nė­mis ci­ga­re­tė­ mis, kaip ko­kie jo­kių ne­gan­dų ne­pa­ ju­di­na­mi ta­ra­ko­nai.

Tarsi na­cių Vo­kie­ti­jo­je

Gert­rū­da

Ne­la­bai su­pran­tu to­kio prie­var­ti­ nio pa­trio­tiz­mo, kai per vals­ty­bi­ nes šven­tes pri­va­lo­ma iš­si­kel­ti tris­ pal­ves. Vaikš­to kaž­ko­kie tik­rin­to­jai, žiū­ri­nė­ja, šni­pi­nė­ja, kas neiš­si­kė­ lė tos vė­lia­vos. Ir „kal­tie­ji“ yra bau­ džia­mi. Vi­sai kaip na­cis­tų val­do­mo­ je Vo­kie­ti­jo­je. Pat­rio­tiz­mas tu­ri kil­ti iš šir­dies, o ne per prie­var­tą. Bau­di­ mais ir rei­ka­la­vi­mais ne­la­bai ką pa­ siek­si. Ag­nė

Neiš­nai­ki­na­mi, kaip ta­ra­ko­nai

Ne­ga­liu at­si­ste­bė­ti či­go­nų tau­ty­bės as­me­nų at­kak­lu­mu. Kiek at­si­me­nu, tiek jie bu­di prie Nai­ku­pės pre­ky­ bos cent­ro kai­šio­da­mi sa­vo kont­ra­ ban­di­nes ci­ga­re­tes praei­viams. Net po­li­ci­jos ne­bi­jo. Pa­rei­gū­nų ma­ši­ na pro pat no­sį pra­va­žiuo­ja, o jiems – nė mo­tais. Ši­tų ver­tel­gų ga­ju­mas ne­pa­kar­to­ja­mas, jų ne­vei­kia jo­kios

Im­siu kenk­ti

Kiek­vie­nas dau­gia­bu­čio gy­ven­to­jas sa­vo au­to­mo­bi­lį no­ri ma­ty­ti po lan­ gais. Vie­ni rū­pes­tin­gi sa­vi­nin­kai ma­ ši­no­mis už­grioz­di­na pie­ve­les, ki­ti už­ sta­to ša­li­gat­vius. Štai klau­si­mas, kaip pro juos pra­si­brau­ti pės­tie­siems? Ropš­tis per gė­ly­ną, per pa­tį au­to­mo­ bi­lį ar dar kaip nors? Kai­my­nas pa­ ta­rė brūkš­te­lė­ti to­kios ma­ši­nė­lės du­ ris rak­tu, sa­ko, jos šei­mi­nin­kas tik­rai dau­giau ne­be­lips ant ša­li­gat­vio. Bet tai nu­si­kal­ti­mas. Ką da­ry­ti? Jo­nas

El­gia­si lyg kiau­lės

Ste­bi­na kai ku­rie klai­pė­die­čiai, be­ siel­gian­tys ne kaip mies­to šei­mi­nin­ kai, o kaip ko­kie nors kam­pi­nin­kai. Ne sy­kį te­ko ste­bė­ti, kaip iš­li­pę iš au­ to­bu­so po ko­jo­mis ant že­mės žmo­nės me­ta se­ną bi­lie­tė­lį. Esu tik­ras, kad

„pra­muš­ti“ pi­ni­gus. Man rū­pi mū­sų pa­čių sa­vi­ver­tė. Ar tai rū­pi mies­to ta­ ry­bos na­riams ir uos­ta­mies­čio sa­vi­ val­dy­bės va­do­vams? Abe­jo­ju. Man re­ gis, pa­sta­ruo­ju lai­ku lai­mi tik ge­ban­tys „pra­muš­ti“ pi­ni­gus. Tik ar il­gam? Kol taip yra, apie ko­ky­bę sun­ku kal­bė­ti, o juo la­biau apie bū­dus, ga­lin­čius pa­gy­ vin­ti se­na­mies­čio gy­ve­ni­mą. Tik ar­tė­jant rin­ki­mams į Sei­mą ga­li šau­ti min­tis triukš­mu paį­vai­rin­ti se­ na­mies­čio gy­ve­ni­mą. La­bai lin­kė­čiau tiems, ku­rie neį­si­vaiz­duo­ja jud­raus se­na­mies­čio gy­ve­ni­mo be triukš­mo, nu­va­žiuo­ti, pa­vyz­džiui, į Ko­pen­ha­ gą, Tiu­bin­ge­ną ir pa­tiems įsi­ti­kin­ti, ar ten po de­šim­tos va­lan­dos va­ka­ro gat­vė­se skam­ba mu­zi­ka, ar iki iš­nak­ tų or­ga­ni­zuo­ja­mi fes­ti­va­liai gy­ve­na­ muo­siuo­se ra­jo­nuo­se, se­na­mies­čiuo­ se, kur gy­ve­na žmo­nės. Ten or­ga­ni­za­to­riams kaž­ko­dėl nea­ tei­na į gal­vą min­tys triukš­mo ne­pa­ ke­lian­čius gy­ven­to­jus iš­pra­šy­ti iš sa­ vo na­mų į ato­kius vien­kie­mius. To­dėl kad nie­kas ne­ga­li kė­sin­tis į žmo­gaus lais­vę. Net­gi vers­las su po­li­ti­kos prie­mai­ša. Tie pa­tys Tiu­bin­ge­no gy­ven­to­jai, kai se­na­mies­ty­je or­ga­ni­zuo­ja­mos šven­tės, iš sa­vo bu­tų fach­ver­ki­niuo­ se na­muo­se pa­sklin­da į se­na­mies­čio ka­vi­nes ir ten pa­lie­ka pi­ni­gus va­ka­ ro­da­mi prie vy­no tau­rės ar puo­de­ lio ka­vos. La­bai bū­tų ža­vu ką nors pa­na­ šaus ma­ty­ti ir Klai­pė­do­je. Ko trūks­ ta se­na­mies­čio ka­vi­nėms? Pa­gar­bos lan­ky­to­jams, in­te­li­gen­tiš­ku­mo, kad atė­ju­sie­ji pa­mirš­tų sa­vo rū­pes­čius. Gal­būt tuo­met jie ap­mo­kės ir ge­ro­ kai di­des­nes są­skai­tas. Pats lai­kas bū­tų pa­mirš­ti tai, su kuo at­si­svei­ki­ no­me prieš 22 me­tus. na­muo­se taip ne­kiau­li­na. Tad ko­dėl taip el­gia­ma­si mies­te? Ko­dėl kaž­kas tu­ri rink­ti iš pa­skos tas šiukš­les? Tai – ne­pa­gar­ba ne tik mies­to tvar­ky­ to­jams, bet ir vi­sai žmo­nių gi­mi­nei. Sup­ran­ta­ma, bi­lie­tė­liai – tik smulk­ me­na, mė­to­mos kur kas stam­bes­nės šiukš­lės. No­rė­čiau pa­kvies­ti – ne­bū­ ki­me kaip ko­kie ke­tur­ko­jai, pri­si­lai­ ky­ki­me šva­ros, juk čia mū­sų mies­tas, pa­tys ja­me gy­ve­na­me. And­rius

Sut­var­ky­ki­te au­to­bu­so marš­ru­tą

Pa­ti gy­ve­nu Tau­ra­lau­ky­je. Ne­se­ niai iš­gir­dau, kad ke­ti­na­ma nai­kin­ti 7 marš­ru­to mik­roau­to­bu­sus. Jau da­ bar ga­liu pro­gno­zuo­ti, kad tai ap­sun­ kins gy­ven­to­jų su­si­sie­ki­mą su mies­to cent­ru ir jų grį­ži­mą na­mo į Tau­ra­lau­ kį. Tai su­si­ję su la­bai daug gy­ven­to­ jų. Be to, mes pra­šo­me prail­gin­ti 14 au­to­bu­so marš­ru­tą, nes mū­sų prie­ mies­tis ge­ro­kai iš­si­plė­tė, ir žmo­nėms da­bar la­bai to­li ei­ti nuo ga­li­nės sto­te­ lės link na­mų. Pra­šy­tu­me pa­leng­vin­ ti Tau­ra­lau­kio gy­ven­to­jų da­lią. Gin­ta­rė Pa­ren­gė As­ta Dy­ko­vie­nė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

reklamos skyrius: 397 Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

5

30 mi­li­jo­nų eu­rų. Už to­kią su­mą per ke­tu­rias die­nas bu­ vo par­duo­ta gė­ri­mų, mais­to ir su­ve­ny­rų, šven­čiant Di­džio­ sios Bri­ta­ni­jos ka­ra­lie­nės Eli­za­bet­ hos II bu­vi­mo sos­te dei­man­ti­nį – 60 me­tų – ju­bi­lie­jų. Ta­čiau tai bu­vo Lon­do­ne. Mes esa­ me Klai­pė­do­je. Mū­sų vers­li­nin­kams apie to­kias su­mas kol kas ga­li­ma tik pa­sva­jo­ti. Dy­džiai ne tie, o ir ki­tas ren­gi­nių or­ga­ni­za­vi­mo su­vo­ki­mas. Svar­biau­sia yra tai, kad jie ži­no, kaip iš­vi­lio­ti iš lan­ky­to­jų pi­ni­gus.

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

397 730

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

397 713 397 705

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

antradienis, liepos 17, 2012

užribis

Po­li­ci­ja – ties kri­ti­ne ri­ba

Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­riau­sia­jam po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tui al­goms skir­ta

47 mln. Lt 2012 m. – 41 mln. Lt 2009 m. –

Ri­zi­ka: kiek­vie­ną die­ną po­li­ci­jos pa­tru­lių dar­ Krūvis: per pa­rą vien uostamiestyje po­li­ci­jos pa­gal­bos pra­šo­ma ne ma­žiau kaip 160 kar­tų.

be ty­ko pa­vo­jai ir papildomi stresai.

1

Tai bė­dos, ku­rių spręs­ ti ne­bū­ti­na tą pa­čią aki­ mir­ką, vos apie jas pra­ne­šus.“ To­kį vir­ši­nin­ko tei­gi­nį gy­ve­ ni­miš­kai iliust­ruo­ja rea­ly­bė, kai, pa­pra­šę su­tram­dy­ti ne­žmo­niš­ ku gar­su mu­zi­kos be­si­klau­san­čius kai­my­nus, klai­pė­die­čiai po­li­ci­nin­ kų su­lau­kia po vie­nos ar net po­ros va­lan­dų. Pat­ru­liai ne­sle­pia, kad ne­re­tai ir triukš­ma­da­riai, ir kvie­tu­sie­ji po­li­ ci­ją bū­na su­mi­gę. O pra­ne­šu­sie­ji apie ne­leis­ti­ną au­to­mo­bi­lių sta­ty­mą ar kont­ra­ ban­di­niais rū­ka­lais pre­kiau­jan­čius as­me­nis ne­re­tai iš­girs­ta pa­ta­ri­mą ne­gai­šin­ti pa­tru­lių, o nuei­ti į po­ li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tą ir pa­ra­šy­ti pa­ reiš­ki­mą. Apie šią si­tua­ci­ją by­lo­ja ir raš­tiš­ ki gy­ven­to­jų skun­dai. Vi­daus ty­ri­mų gru­pės pa­rei­gū­ nai kiek­vie­ną mė­ne­sį su­lau­kia ne ma­žiau kaip ke­tu­rių ar­gu­men­tuo­ tų skun­dų, ku­riuo­se pik­ti­na­ma­si per­ne­lyg lė­tu rea­ga­vi­mu į jų pra­ ne­ši­mus bei pa­gal­bos kvie­ti­mus. Nak­tį – tik trys eki­pa­žai

A ly­gio įvy­kiams daž­niau­siai pri­ski­ ria­mi smur­ti­niai nu­si­kal­ti­mai, į ku­ riuos pri­va­lu su­rea­guo­ti per 12 min. Į B ly­gio įvy­kių vie­tą pa­rei­gū­nai tu­ri at­vyk­ti per 20 min. Tre­čia­ja­me Lie­tu­vos mies­te, ku­ ris nuo vie­no ga­lo iki ki­to drie­kia­ si apie 20 km, nuo ket­vir­ta­die­nio iki šeš­ta­die­nio nak­ti­mis dir­ba ke­

tu­ri pa­tru­lių eki­pa­žai. Ki­to­mis die­ no­mis, kai ti­ki­ma­si ra­mes­nių nak­ tų, klai­pė­die­čių sau­gu­mo žiū­ri tri­jų eki­pa­žų po­li­ci­nin­kai. Pa­ly­gi­ni­mui ten­ka kons­ta­tuo­ti, kad iki sunk­me­čio mies­te kiek­vie­

Ely­tė Luk­šie­nė:

Ne­su­ti­kau nė vie­no, ku­ris pa­li­kęs tar­ny­ bą dėl šio žings­nio gai­lė­jo­si.

ną nak­tį dirb­da­vo tri­mis pa­rei­gū­nų po­ro­mis dau­giau. Da­bar vie­nam po­li­ci­jos eki­pa­žui per pa­mai­ną ten­ka nuo 10 iki 20 iš­ kvie­ti­mų. Per pa­rą vien Klai­pė­do­je po­li­ci­jos pa­gal­bos pra­šo­ma ne ma­žiau kaip 160 kar­tų, o per šven­tes šis skai­ čius išau­ga iki 200 ir dau­giau.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Neat­si­gi­na žmo­nių prie­kaiš­tų

„Pa­rei­gū­nams kas­dien ten­ka pa­tir­ ti pa­pil­do­mų stre­sų, – daž­ną kar­tą bū­na pri­vers­ti iš­klau­sy­ti prie­kaiš­ tų, kad at­va­žia­vo per­ne­lyg vė­lai. Ne­pa­mirš­ki­me, kad to­kiais at­ve­jais žmo­nės ne­ren­ka žo­džių, ir iš­si­lie­ja ant pa­rei­gū­nų dėl vis­ko. Nei­gia­mų emo­ci­jų krū­vis nuo to tik di­dė­ja, o tai tam­pa dar vie­nu ar­gu­men­tu pa­lik­ti tar­ny­bą“, – tei­gė Pat­ru­lių rink­ti­nės va­das Igo­ris La­pin­šas. Po­li­ci­jos pa­tru­liams pa­dau­gė­ jo dar­bo ir to­dėl, kad jiems ten­ka sku­bė­ti ir į prie­mies­čius, kur pri­ dy­go nuo­sa­vų na­mų. Po­li­ci­nin­kai ne­no­ri kas­kart aiš­ kin­ti, jog nė­ra kam dirb­ti, o ir ne­ so­li­du guos­tis su­men­ku­siais po­li­ ci­jos pa­jė­gu­mais. To­dėl daž­niau­siai ten­ka į il­gas gy­ven­to­jų ti­ra­das iš­virs­tan­čius prie­kaiš­tus nu­leis­ti ne­gir­do­mis. Kai po­li­ci­jos pa­tru­liai ke­lias va­ lan­das bu­di prie iš­kas­tų sprog­me­ nų ar­ba kai tu­ri į li­go­ni­nę ly­dė­ti nuo nar­ko­ti­kų ap­svai­gu­sius žmo­ nes, kur jie tik­ri­na­mi, pa­rei­gū­nams dar­bo dar pa­dau­gė­ja. Pra­dė­jus ko­vą su smur­tau­to­jais ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je, pa­tru­liai ta­po dar ir šei­mų tai­ky­to­jais ir pa­si­ju­ to daž­nai tam­pan­tys be­si­vai­di­jan­ čių po­rų įkai­tais. Ne­ra­mi tar­ny­ba ne­vi­lio­ja

Dėl įtemp­to ir in­ten­sy­vaus dar­bo fi­ziš­kai stip­rūs vy­rai, vos su­lau­kę 20 me­tų tar­ny­bo­je su­kak­ties, sku­

ba pa­lik­ti val­diš­ką tar­ny­bą. Iš­mo­kę ko­vi­nės sa­vi­gy­nos, ga­vę lei­di­mus ne­šio­ti gink­lą jie yra la­bai lau­kia­ mi sau­gos tar­ny­bo­se. Per­nai Pat­ ru­lių rink­ti­nę pa­li­ko 24, o per pu­sę šių me­tų – 12 pa­tru­lių. Da­bar rink­ ti­nė­je dir­ba apie 100 pa­rei­gū­nų. „Da­lis po­li­ci­ją pa­lie­kan­čių­jų bė­ ga nuo ne­ra­mios tar­ny­bos, da­lis tu­ri fi­nan­si­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų ban­ kams, to­dėl sku­ba va­žiuo­ti į už­sie­ nį“, – var­di­jo I.La­pin­šas. Tie, ku­rie ap­si­spren­džia su­lauk­ti pa­rei­gū­nų pen­si­nio am­žiaus, pa­lie­ ka tar­ny­bą, kai tik išauš­ta 20 me­tų dar­bo sta­žo po­li­ci­jo­je die­na. „Pa­ti pa­žįs­tu ne­ma­žai bu­vu­sių po­li­ci­nin­kų, ku­rie nu­si­vy­lę išei­na iš dar­bo, iš­va­žiuo­ja į už­sie­nį ir ten dir­ba tei­sė­sau­gos struk­tū­ro­se. Iš­ moks­ta net ai­rių kal­bą, iš­lai­ko eg­ za­mi­nus ir dir­ba, kur yra ger­bia­ mi ir gau­na ge­rą at­ly­gi­ni­mą. Mū­sų vals­ty­bė ne­sau­go kva­li­fi­kuo­tų pa­ rei­gū­nų. Ne­su­ti­kau nė vie­no, ku­ris pa­li­kęs tar­ny­bą dėl šio žings­nio gai­ lė­jo­si“, – tvir­ti­no Lie­tu­vos po­li­ci­ nin­kų pro­fe­si­nės są­jun­gos ta­ry­bos na­rė klai­pė­die­tė Ely­tė Luk­šie­nė. Dir­ba be vir­ši­nin­kų

Ra­gi­na­mi ne­bū­ti abe­jin­gi įvai­rioms ne­ge­ro­vėms klai­pė­die­čiai yra ypač ak­ty­vūs pra­neš­da­mi apie nar­ko­ti­ kų par­da­vi­mą bei var­to­ji­mą. Ta­čiau su­men­ku­sios ga­li­my­bės ne­lei­džia tin­ka­mai rea­guo­ti į kiek­ vie­ną in­for­ma­ci­ją apie nar­ko­ti­kus var­to­jan­čius as­me­nis.

„Dar­bo už­mo­kes­čio fon­das yra tiek su­men­kęs, kad ne­tu­ri­me ga­ li­my­bės su­komp­lek­tuo­ti tin­ka­mo skai­čiaus eta­tų. Me­tų pra­džio­je tu­ rė­jo­me 64 pa­rei­gū­nais ma­žiau nei eta­tų. Tik to­dėl vi­siems ga­lė­jo­me gruo­džio pa­bai­go­je su­mo­kė­ti at­ly­ gi­ni­mus“, – ti­ki­no B.Iva­naus­kas. Žmo­nių trūks­ta vi­suo­se pa­da­li­ niuo­se, bet la­biau­siai pa­si­gen­da­ma kri­mi­na­li­nės po­li­ci­jos ope­ra­ty­vi­nių dar­buo­to­jų bei pa­tru­lių. E.Luk­šie­nė ti­ki­no, kad kiek­vie­ na­me po­li­ci­jos pa­da­li­nio sky­riu­je trūks­ta vi­du­ti­niš­kai 3 ar 4 dar­buo­ to­jų. Kai ku­rie sky­riai dir­ba be vir­ši­ nin­kų, o jų pa­va­duo­to­jų tau­pant pi­ ni­gus bu­vo at­si­sa­ky­ta dar anks­čiau. Guo­džia­si vil­ti­mis

„Ne­no­riu dra­ma­ti­zuo­ti si­tua­ci­jos ir gąs­din­ti žmo­nių. Į sun­kius bei dras­ tiš­kus smur­ti­nius nu­si­kal­ti­mus tik­ rai rea­guo­si­me, bet pa­dė­tis yra ties kri­ti­ne ri­ba. Dau­giau tau­py­ti ne­bė­ra ko. Pa­rei­gū­nai bė­ga iš tar­ny­bos, ne­ be­su­lai­ko nė ar­tė­jan­ti pen­si­ja. Sver­tų jiems su­lai­ky­ti ne­tu­ri­me, nes du­kart suau­gu­sio žmo­gaus neap­gau­si. Dar­bo dau­gė­ja, at­ly­gi­ni­mai su­men­ko su­ma­ ži­nus mė­ne­si­nę ba­zi­nę al­gą, su­mo­kė­ ti už pa­pil­do­mą dar­bą ar pa­ska­tin­ti už ge­rą tar­ny­bą ne­tu­ri­me ga­li­my­bės. Man pa­čiam al­ga su­ma­žė­jo tūks­tan­ čiu li­tų“, – ne­links­mo­mis ak­tua­li­jo­ mis da­li­jo­si po­li­ci­jos vir­ši­nin­kas. Ne vie­nas po­li­ci­nin­kas pa­si­nau­ do­ja ga­li­my­be ei­ti tė­vys­tės ato­sto­ gų, bet tuo me­tu ne­sū­puo­ja ma­ žy­lių, o va­žiuo­ja lenk­ti nu­ga­rą į už­sie­nį, nes iš po­li­ci­nin­ko al­gos neiš­gy­ve­na. B.Iva­naus­kas gai­lė­jo­si, kad į po­ li­ci­ją jau­ni žmo­nės ne­be­si­ver­žia, kaip bu­vo prieš ke­le­tą me­tų, o tie, ku­rie sto­ja į Po­li­ci­jos mo­kyk­lą, nė­ ra ge­riau­si moks­lei­viai. „M.Ro­me­rio uni­ver­si­te­to ab­sol­ ven­tai iki Klai­pė­dos neat­va­žiuo­ ja. Vos bai­gę moks­lus jie su­si­ran­da dar­bą ki­to­se struk­tū­ro­se“, – ap­ mau­do ne­slė­pė B.Iva­naus­kas. Vis dėl­to vir­ši­nin­kas tu­ri vil­čių, kad pa­dė­tis kei­sis į ge­ra. Ti­ki­ma­si, kad ver­ti­nant po­li­ci­nin­kų dar­bą at­si­ras ga­li­my­bių kel­ti at­ly­gi­ni­mus. Ta­čiau tai tik vil­tys.

Dū­mi­nis už­tai­sas pa­de­gė Ne­rin­gos ko­mi­sa­ria­tą As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Tik­riau­siai po ka­ri­nių lai­vų pra­ ty­bų jū­ros į kran­tą iš­pluk­dy­tas ru­ siš­kas dū­mi­nis už­tai­sas su­vei­kė tik par­ga­ben­tas į Ne­rin­gos po­li­ci­ jos ko­mi­sa­ria­to ga­ra­žą.

Dū­mi­nis už­tai­sas bu­vo ap­tik­tas Ni­dos cent­ri­nia­me plia­že penk­ ta­die­nį apie pie­tus. Į pa­plū­di­mį iš­siųs­ti pa­tru­liai ap­ žiū­rė­jo į tri­jų lit­rų tal­pos stik­lai­nį sa­vo for­ma pa­na­šų įren­gi­nį ir kons­

ta­ta­vo, kad jis nė­ra pa­vo­jin­gas. „Pa­ rei­gū­nai at­ve­žė už­tai­są į ko­mi­sa­ria­ tą. Bu­dė­to­jas sek­ma­die­nio va­ka­rą, apie 21 val., nu­spren­dė jį nu­neš­ti į ga­ra­žą. Spė­ja­ma, kad neat­sar­giai tą daik­tą pa­de­dant, už­tai­sas su­vei­ kė“, – pa­sa­ko­jo Ne­rin­gos po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to va­do­vas Si­gi­tas Švei­ kaus­kas. Ko­mi­sa­ria­to ga­ra­že de­to­ na­vus už­tai­sui, pa­skli­do dū­mai. Pa­rei­gū­nai sku­biai iš­kvie­tė ug­ nia­ge­sių ko­man­dą. Dėl įsi­plies­ku­sios lieps­nos ap­ de­gė 24 kv. m dy­džio ga­ra­žo vi­ dus. Ap­de­gė sie­nos, lu­bų ap­dai­la

bei ja­me bu­vę daik­tai. Ug­nia­ge­siai nu­mal­ši­no lieps­nas dvie­jų aukš­tų pa­sta­te, iš­vė­di­no pa­tal­pas. „Pra­dė­jo­me iki­teis­mi­nį ty­ri­mą, teks ką nors nu­baus­ti už to­kius veiks­mus. Juk ža­la pa­da­ry­ta, pa­ tal­pas teks re­mon­tuo­ti, va­ly­ti suo­ džius“, – aiš­ki­no S.Švei­kaus­kas. Per in­ci­den­tą žmo­nės ne­nu­ ken­tė­jo. Pa­rei­gū­nai spė­ja, kad Ne­rin­gos ko­mi­sa­ria­te gais­rą su­kė­lė Ka­li­ ning­ra­do sri­ty­je dis­lo­kuo­tų ka­ ri­nių lai­vų jū­ro­je pa­mes­tas už­ tai­sas.

Staigmena: sprogęs užtaisas pridarė daug rūpesčių pareigūnams.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

8

AntrADIENIS, liepos 17, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn kl.lt/naujienos/ekonomika

€

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,3783 DB sva­ras ster­lingų 1 4,3927 JAV do­le­ris 1 2,8243 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7822 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9614 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2339 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6203 Ru­si­jos rub­lis 100 8,6541 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8746

pokytis

–0,0326 % +0,5540 % –0,2684 % +0,0431 % +0,0544 % +0,1594 % –0,4224 % –0,0970 % –0,0209 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,82

4,53

2,37

„Apoil“

4,62

4,32

2,38

„Brent“ naf­ta

–0,05 %

Bend­rovės „Tele2“ abo­nentų skai­čius pir­ mą šių metų pus­metį, su­su­ma­vus at­ėju­ sius ir išė­ju­sius abo­nen­tus, dėl mig­ra­ci­ jos išau­go 15,2 tūkst., kaip ro­do bend­ rovės „Ma­no nu­me­ris“ duo­me­nys. „Om­ni­ tel“ abo­nentų skai­čius dėl mig­ra­ci­jos su­ mažė­jo 14,9 tūkst., „Bitės“ abo­nentų skai­ čius pa­ki­to pa­ly­gin­ti ne­daug – klientų, su­ su­ma­vus at­ėju­sius ir išė­ju­sius, su­mažė­ jo 1,4 tūkst.

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

+0,50 %

3,3

Klien­tai ­ mig­ruo­ja

De­ga­lų kai­nos

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

–0,12 %

87,00 dol. už 1 brl. 103,05 dol. už 1 brl.

mlrd. litų

pel­no už­per­nai už­dir­bo Lie­tu­vos ne­fi­nan­sinės įmonės.

Ką sle­pia var­nelė „Su­tin­ku su sąly­go­mis“? E. pre­ky­bos var­to­ tojų įpro­tis ne­skai­ ty­ti pir­ki­mo sąly­ gų, o tik pa­žymė­ti var­nelę, kad su sąly­ go­mis su­tin­ka­ma, yra itin pa­lan­kus pre­ky­bi­nin­kams. Ta­čiau teis­mas nu­ sprendė, kad tai tęs­ tis ne­be­ga­li.

In­ter­ne­tu per­ka ne­re­gu­lia­riai In­ter­ne­tu nau­do­ja­si 67 pro­c. Lie­tu­ vos gy­ven­tojų, 42 pro­c. jų ten per­ ka, kaip at­skleidė nau­jau­sias ty­r i­ mas. Bent kartą per mėnesį pre­ kių ar pa­slaugų in­ter­ne­te įsi­g y­ja 16 pro­c. in­ter­ne­to var­to­tojų. Nors per­kan­čių in­ter­ne­te ne­daug, o pir­ ki­mas kol kas ne­re­g u­l ia­r us, jis pa­ ma­ž u tam­pa Lie­t u­vos gy­ven­tojų įpro­čiu. Į e. par­duo­t u­ves už­su­ka, bet nie­ ko ne­per­ka dau­g iau nei pusė – 57 pro­c. – in­ter­ne­to var­to­tojų. Re­g u­ lia­r iai, bent kartą per sa­vaitę, jo­se ap­lan­ko 26 pro­c. Ket­vir­ta­da­lis var­ to­tojų teigė, kad lan­ko­si gru­pi­nio ir ko­lek­ty­vi­nio pir­k i­mo po­rta­luo­se. Šal­ti­nis: TNS LT

Jo­li­ta Ma­žei­kienė j.mazeikiene@diena.lt

Turės ge­riau in­for­muo­ti

ES Tei­sin­gu­mo Teis­mas, nag­rinė­ da­mas Aust­ri­jos e. par­duo­tuvės bylą, nu­sprendė, kad da­bar pla­čiai pa­pli­tu­si tvar­ka, kai pirkė­jas apie pre­kių par­da­vi­mo, grąži­ni­mo ir ga­ ran­ti­jos sąly­gas in­for­muo­ja­mas tik pa­tei­kiant jam nuo­rodą in­ter­ne­te, nea­ti­tin­ka ES teisės rei­ka­la­vimų. Pa­sak And­riaus Iš­kaus­ko, ad­vo­ katų kon­to­ros „AAA Bal­tic Ser­vi­ce Com­pa­ny“ ad­vo­ka­to, teis­mo išaiš­ ki­ni­mas reiš­kia, kad klientų in­for­ ma­vimą turės ge­rin­ti ir Lie­tu­vos e. par­duo­tuvės. „Esa­me įpratę pirk­da­mi in­ter­ ne­te pa­žymė­ti, kad su­tin­ka­me su par­davė­jo sąly­go­mis, ku­rias ga­li­ma pa­žiūrė­ti pa­spau­dus nuo­rodą. Tei­ sin­gu­mo Teis­mas nu­sprendė, kad to ne­pa­kan­ka. Taip pa­tei­kia­mos sąly­gos vėliau ga­li būti pa­keis­tos, o nuo­ro­dos pa­teik­ti ne­pa­kan­ka, kad pirkė­jas būtų ge­rai in­for­muo­ tas apie vi­sas pir­ki­mo sąly­gas“, – sakė ad­vo­ka­tas A.Iš­kaus­kas. E. par­duo­tuvės „Pi­gu.lt“ ge­ne­ ra­li­nis di­rek­to­rius Dai­nius Liu­lys tei­gi­mai ver­ti­na, kad vi­si rin­kos da­ly­viai turės dar la­biau už­tik­rin­ti var­to­tojų in­for­ma­vimą. „Esa­me suin­te­re­suo­ti, kad pirkė­ jo įsi­gy­tas pir­ki­nys pa­tei­sintų jo lūkes­čius, o ir jis būtų pa­ten­kin­tas pir­ki­mo pro­ce­su in­ter­ne­to par­duo­ tuvė­je“, – sakė ge­ne­ra­li­nis di­rek­ to­rius. Su ES Tei­sin­gu­mo Teis­mo spren­di­mu D.Liu­lys su­si­pa­ži­no vi­ sai ne­se­niai, todėl į jį dar tik gi­li­na­si ir ar­ti­miau­siu me­tu ke­ti­na priim­ti spren­di­mus, kaip dar aiš­kiau pa­ teik­ti in­for­ma­ciją pirkė­jams. „La­ bai svar­bu iš­lai­ky­ti pro­tin­gu­mo prin­cipą, kad e. par­duo­tuvės pirkė­ jai ne­būtų pa­pil­do­mai ap­krau­na­ mi“, – pa­brėžė jis.

Su­ti­ki­mas: pirk­da­mi in­ter­ne­tu var­to­to­jai ne vi­sa­da įsi­gi­li­na į pir­ki­mo sąly­gas, nes su jo­mis su­si­pažįs­ta tik

fik­ty­viai.

Būti­na il­ga­laikė for­ma

E. pre­kybą reg­la­men­tuo­ja Eu­ro­pos Par­la­men­to ir Ta­ry­bos Nuo­to­linės pre­ky­bos di­rek­ty­va. Ji nu­ma­to, kad pirkė­jas tu­ri gau­ti in­for­ma­ciją apie tiekė­jo ta­pa­tybę, pa­grin­di­nes pre­ kių ar pa­slaugų ypa­ty­bes, pre­kių ar pa­slaugų kainą, įskai­tant vi­sus mo­kes­čius, jei rei­kia, pri­sta­ty­mo kainą, su­tar­ties at­si­sa­ky­mo teisės ga­lio­jimą ir ki­ta. „Pa­gal di­rek­ty­vos rei­ka­la­vi­mus visą šią in­for­ma­ciją pirkė­jas tu­ ri gau­ti raš­tu ar ki­ta jam tin­ka­ ma ir priei­na­ma il­ga­lai­ke for­ma. Tokį rei­ka­la­vimą par­davė­jas ga­ li įgy­ven­din­ti pa­grin­di­nes sąly­gas pa­teik­da­mas raš­tu, e. laiš­ke ar­ba su­teikęs ga­li­mybę pirkė­jui par­si­ siųs­ti iš sve­tainės sąly­gas, ga­lio­ jan­čias su­da­rant san­dorį“, – teigė A.Iš­kaus­kas. Pa­sak ad­vo­ka­to, už­tik­rin­ti, kad žmonės gaus visą in­for­ma­ciją ir galės ją iš­sau­go­ti, leng­viau­sia būtų ją pirkė­jui iš­siun­čiant e. pa­štu ar­ba į sve­tainę įke­liant PDF failą su ga­ lio­jan­čio­mis sąly­go­mis ir pa­si­ūlant jas par­si­siųs­ti. „Tei­sin­gu­mo Teis­ mo spren­di­mas vi­sai ne­reiš­kia, kad pirkė­jai tu­ri pa­si­ra­šy­ti po­pie­ri­nes su­tar­tis. Jis e. pre­ky­bos ne­su­var­ žo“, – pa­brėžė A.Iš­kaus­kas. Skund­žia­si ir lie­tu­viai

Vals­ty­binė var­to­tojų tei­sių ap­sau­ gos tar­ny­ba gau­na var­to­tojų skun­ dų dėl to, kad in­ter­ne­to sve­tainė­se ne­pa­tei­kia­ma iš­sa­mi in­for­ma­ci­ ja apie par­davėją, pa­slau­gos teikė­

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

ją, pa­vyzd­žiui, ne­nu­ro­do­mas bu­ veinės ad­re­sas, todėl var­to­to­jams neaiš­ku, kur kreip­tis dėl iš­ki­lu­sių pro­blemų.

And­rius Iš­kaus­kas:

Sąly­gos vėliau ga­ li būti pa­keis­tos, o nuo­ro­dos pa­teik­ ti ne­pa­kan­ka, kad pirkė­jas būtų ge­rai in­for­muo­tas apie vi­ sas pir­ki­mo sąly­gas.

„Var­to­to­jams to­kiu at­ve­ju sun­ ku įgy­ven­din­ti teisę per 7 dar­bo die­nas nuo daik­to pri­sta­ty­mo die­ nos raš­tu kreip­tis į par­davėją ir nu­ trauk­ti pirkimo–pardavimo su­tartį bei su­si­grąžin­ti su­mokė­tus pi­ni­ gus. Ne­re­tai vers­lo su­bjek­tai sie­kia grąžin­ti tik dalį su­mokėtų pi­nigų, išs­kai­čiuo­da­mi tam tikrą pro­centą

ar fik­suotą sumą kaip baudą už su­ tar­ties nu­trau­kimą. Nors pa­gal Ci­ vi­li­nio ko­dek­so nuo­sta­tas var­to­to­jo teisę per 7 dar­bo die­nas nu­trauk­ti su­tartį, su­da­rytą in­ter­ne­tu, draud­žia­ma su­var­žy­ti ar ri­bo­ti bet ko­ kiais įsi­pa­rei­go­ji­mais ar įmo­ko­mis. Ki­tas daž­nai pa­si­tai­kan­tis pa­žei­di­ mas – pre­kių ne­pris­ta­ty­mas už­sa­ kant ar įsta­ty­muo­se nu­ma­ty­tais ter­mi­nais, t. y. per 30 ka­len­do­ri­nių dienų nuo su­tar­ties su­da­ry­mo die­ nos“, – sakė Vals­ty­binės var­to­tojų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bos Teisėkū­ ros ir per­so­na­lo sky­riaus l. e. p. vedė­ja Kris­ti­na Gri­gaitė. Pa­sak jos, nag­rinė­jant in­ter­ne­ tu su­da­ro­mas pirkimo–pardavimo su­tar­tis yra nu­sta­ty­ta ke­le­tas to­kių su­tar­čių punktų, ku­rie ati­tin­ka ne­ sąži­nin­gu­mo kri­te­ri­jus. Pa­vyzd­žiui, ne­sąži­nin­ga bu­vo pri­pa­žin­ta sąly­ ga, ri­bo­jan­ti pirkė­jo teisę at­si­sa­ky­ti pirkimo–pardavimo su­tar­ties. Taip pat ne­sąži­nin­ga su­tar­ty­je nu­ma­ty­ti pa­pil­domų įsi­pa­rei­go­jimų ir įmo­kas už su­tar­ties nu­trau­kimą. Pa­si­tai­ko ir aiš­ku­mo trūkumų, kai var­to­to­jui ga­li būti pri­tai­ky­ti pa­pil­do­mi mo­ kes­čiai, apie ku­riuos jis su­ži­no tik pa­si­rašęs su­tartį, ir pan.

tu­ri būti su­pran­ta­mos, jo­se aiš­kiai išdės­ty­tos prekės pri­sta­ty­mo, su­ mokė­ji­mo už ją, ga­ran­tinės prie­ žiū­ros ir grąži­ni­mo sąly­gos. Jei­gu to nėra, tai jau e. par­duo­tuvės klai­ da“, – sakė M.Lau­ri­nai­tis. Kad e. par­duo­tu­vių pirkė­jai ne­ re­tai sa­vo va­lią iš­reiš­kia ne­su­si­pa­ žinę su sąly­go­mis, o tik pa­žymė­da­ mi var­nelę „Su­tin­ku su sąly­go­mis“, pa­sak M.Lau­ri­nai­čio, vie­niems par­davė­jams leid­žia tuo nau­do­tis, o ki­ti pa­tys ska­ti­na pirkėjų sąmo­ nin­gumą. Esą siek­da­mi iš­veng­ ti ne­su­sip­ra­timų su pirkė­jais kai ku­rie par­davė­jai to­bu­li­na šią sritį, pvz., var­nelę ga­li­ma uždė­ti tik tuo­ met, kai ati­da­ro­ma nuo­ro­da ar­ba žy­mek­liu per­brau­kia­ma per teks­ tą nuo vir­šaus iki apa­čios. Pa­sak M.Lau­ri­nai­čio, kas­kart per­kant in­ter­ne­tu ne­būti­na skai­ ty­ti sąlygų. „Per­kant di­delė­se e. par­duo­tuvė­se už­tektų vieną kar­ tą su­si­pa­žin­ti su sąly­go­mis, nes jos pa­pras­tai ne­kin­ta ir ati­tin­ka vi­sas ES di­rek­ty­vas. O per­kant ma­žesnė­se ar ne­ži­no­mo­se e. par­duo­tuvė­se reiktų at­kreip­ti dėmesį į prekės pri­sta­ty­ mo, ga­ran­tinės prie­žiū­ros ir grąži­ni­ mo sąly­gas“, – pa­tarė pa­šne­ko­vas.

klausimas Kaip susipažįstate su sąlygomis, pirkdami e. parduotuvėse? Sąlygas perskaitau neatidžiai

29

%

Le­mia žmo­gaus sąmo­nin­gu­mas

My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­to lek­ to­riaus, e. pre­ky­bos eks­per­to Ma­ riaus Lau­ri­nai­čio pa­stebė­ji­mu, ne vi­sos Lie­tu­vo­je vei­kian­čios e. par­ duo­tuvės lai­ko­si būtinų rei­ka­la­ vimų ir ge­rai in­for­muo­ja var­to­to­ jus. „Pir­miau­sia, pir­ki­mo sąly­gos

0%

71 Pažymiu tik varnelę „Sutinku su sąlygomis“

Įdėmiai perskaitau sąlygas

kl.lt

9

ANTRADIENIS, liepos 17, 2012

sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

sveikata

Gydydami skausmą medikai klysta

Revoliucija: S.Peloquinas teigia, kad nuo skausmo dažniausiai padeda ne vaistai, o giluminis masažas.

Chroniški nugaros, sąnarių, galvos skausmai dažniausiai turi būti gydomi ne vaistais ar operacijomis. Vakarų medicinos tikslas – ne tik padėti žmonėms, bet ir užsidirbti milžinišką pelną. Tuo neabejoja jau 39 metus rebalansingą ir giluminį masažą atliekantis amerikietis Satyarthi Peloquinas.

Darius Sėlenis

d.selenis@diena.lt

Medicina suinteresuota pinigais?

„Apie 80 proc. žmonių patiria skausmą. Medicina sugalvojo daug įmantrių pavadinimų: artritas, radikulitas, išvarža, migrena. Tačiau medikai klaidingai diagnozuoja skausmo priežastis, nes pirmiausiai nori užsidirbti pinigų, parduodami vaistus ir atlikdami operacijas. Tai dažniausiai yra nereikalinga, – kategoriškas JAV San Fransisko mieste gimęs, Vokietijo-

je gyvenantis, po pasaulį daug keliaujantis kūno terapija užsiimantis šešiasdešimtmetis S.Peloquinas. – Tai žinau, nes turiu ilgametę patirtį ir dirbau su tūkstančiais skausmą kentusių žmonių.“ Rebalansingas – gili meditacinio darbo su kūnu technika, kuri padeda atkurti proto, jausmų ir kūno pusiausvyrą, sugrąžinti harmonijos ir ramybės būseną. Šiuo metodu, kilusiu iš įvairių masažo stilių, gydantis meistras giluminio masažo mokėsi nuo 21 metų Kalifornijoje ir Niujorke pas tų sričių pradininkus.

„JAV vaistai užima didžiąją dalį visos reklamos, šalyje įkurtos skausmo klinikos, o medicina iš to uždirba milijardus dolerių, – taip medikų nenorą tiksliai diagnozuoti skausmą ar atsisakyti vaistų bei operacijų aiškina energingas, linksmas ir savo teisumu neabejojantis amerikietis. – Be to, skausmas nedingsta, tik apmalšinamas, neretai dar padidėja, o jūs nuolat vartojate vaistus.“ Milijardai už riešų operacijas

S.Peloquinas nenurašo medikų. Jie genijai. Tačiau diagnozuoda-

Artūro Morozovo nuotr.

mi nuolatinį skausmą dažniausiai klysta. Jums skauda nugarą, kaklą, pečius, galvą, o medikai dažniausiai teigia, kad kalti sąnariai, išvarža, maža erdvė tarp slankstelių ar trinasi diskas. „Ir prasideda: vaistai, operacijos, vėl vaistai. Fizinis skausmas provokuoja psichologines problemas, medicinos pinigų mašina sukasi dar smarkiau, – aiškina S.Peloquinas. – Dabar atsirado dar viena skausmo liga – tunelinis arba karpalinis riešo sindromas, o efektyviausias ir bene vienintelis gydymo būdas, anot vakarietiškos medicinos, – operacija. Vien iš šių operacijų per metus JAV uždirbta apie 6 mlrd. dolerių. Kiekviena invazija į kūną palieka pėdsakų.“ S.Peloquino teigimu, blogai, kai medikai nestudijuoja skausmo. Pasak specialisto, artimiausia skausmo supratimui sritis yra osteopatija, bet ne kineziterapija ar ortopedija.

Organizmas perspėja ir prašo

Kokia tikroji fizinio skausmo priežastis? „Skauda, kai spazmuoja minkštuosius audinius, ypač jungiamuosius fascia bei raiščius, – pagrindines skausmo priežastis vardija Lietuvoje apsilankęs giluminio masažo meistras. – Mes galvojame, kad sudilo sąnariai, kažkas išniro, iššoko.“ Audiniai rambėja, spazmuojantis minėtų kūno dalių skausmas progresuoja, o žmogus geria vaistus ar operuojasi, tarsi priežastys būtų kitos. Kodėl taip nutinka? S.Peloquinas viena pagrindinių priežasčių įvardija nuolat pasikartojančią psichologinę įtampą, emocijų, norų, troškimų tramdymą, tai nuolat kaupiantis prasiveržia fiziniu skausmu. Daug retesnė priežastis – fizinės traumos. „Fizinis skausmas – tai natūralus organizmo noras sulaukti dėmesio, perspėjimas, – aiškino S.Peloquinas.

10

10

ANTRADIENIS, liepos 17, 2012

sveikata

Gydydami skausmą medikai klysta 9

– Nedaug žmonių suvokia, kad, pavyzdžiui, nugaros skausmų priežastis gali būti emocinė.“ Giliai įtempti raumenys, audiniai dar labiau surambėja, todėl amerikietis specialios technikos būdu juos atpalaiduoja, masažuodamas labai giliai ne tik toje vietoje, bet ir aplink. Specialistas pabrėžia paprastą tiesą: minkštieji audiniai negali būti kieti. Keisti dažniausiai nereikia

S.Peloquino pacientai jaučia pagerėjimą po vieno, o kartais – po 10– 15 seansų. Vyras pasakoja išgydęs ne vieną žmogų, kuriam skaudėjo galvą, kaklą, nugarą, pečius, riešus. Šie ligoniai ilgai ir beviltiškai buvo gėrę skausmo malšinamuosius. Amerikietis tikina dažnai padedąs kenčiantiesiems migrenos skausmus, nors jie ir vartoja stiprius vaistus. „Nesu stebukladarys, nors kartais žmonėms atrodo kitaip, – juokiasi S.Peloquinas. – Aš tik žinau, kodėl skauda ir kaip tą skausmą panaikinti.“

Dėl meilės stokos emocijos sukelia įtampą, kuri kaupiasi organizme, o vėliau kūnas mums siunčia ženklą – skausmą.

Neseniai pas masažo specialistą lankėsi ligonis, kuriam gydytojai liepė keisti kelio sąnarį. Žmogus penkerius metus tris kartus per savaitę buvo lankęsis pas kineziterapeutą, vartojęs vaistus. Pas S.Peloquiną vos užlipo laiptais. Jau po pirmo seanso pasijuto daug geriau, o po viso kurso vaikščiojo be skausmo. „Neretai žmogui nereikia keisti sąnario, nors gydytojai siūlo tai daryti“, – rebalansingo meistras teigė, kad keisti kremzles ar sąnarius reikia tik išimtiniais atvejais. Labai svarbu žinoti tikslią skausmo vietą. Jei skauda apatinėje nugaros dalyje, jis gali sklisti dėl įtampos kojose ar pėdose. Būtų puiku, pataria amerikietis, kad žmogus išmoktų tempimo pratimų, masažuoti savo kūną specialiais įrankiais, nes kai kurių vietų pasiekti negali. Arba apsilankytų pas giluminių masažų specialistą. Dvi emocijų grupės

S.Peloquinas, juokais paklausus, kad jis turbūt neturi draugų tarp gydytojų, nusikvatojo. Padėjęs žmonėms, jis rašo laišką medikams, tačiau jiems nebūna įdomu. „Nors yra vienas kitas, apsilankęs mano kursuose“, – priduria S.Peloquinas. Jis taip pat jaučia skausmą, tačiau mėgsta eksperimentuoti. Pavyzdžiui, palaukė, kol rankos

riešo skausmas išplito iki kaklo, tada ėmė gydyti save ir vėl jautėsi puikiai. Prieš kelerius metus medikai, atlikę jam tyrimą magnetinio rezonanso metodu, patarė keisti kelio kremzlę, nebėgioti ir nešokti. Dar 1952 m. tapęs profesionaliu šokėju amerikietis nevartojo paskirtų vaistų, pats save gydo ir jaučiasi labai gerai. „Ir, žinoma, šoku, nes labai tai mėgstu“, – šyptelėjo švytintis vyras, pabrėždamas, kad skausmo pagrindas – viduje susikaupusi įtampa ir emocijos. Jas suskirstėme į dvi grupes. Širdgėla, skausmas ir pyktis pasilieka blogojoje pusėje ir mes jų atsisakome, norime, kad šios emocijos išnyktų. Meilė, džiaugsmas, laimė ir aistra dažniausiai atsiduria gerojoje pusėje ir šias emocijas norime jausti visą laiką.

Vie­toj mais­to pa­p Dau­ge­lis žmo­nių vis daž­niau at­si­grę­ žia į vais­ta­žo­les, ta­ čiau šios sri­ties spe­ cia­lis­tai pa­ste­bi, kad be pa­ties žmo­gaus pa­stan­gų au­ga­lai yra be­jė­giai pa­dė­ti.

Reikia mokytis mylėti

„Nestiprius raumenų spazmus dažniausiai sukelia emocinė ir psichologinė įtampa, – tęsė S.Peloquinas. – Dauguma iš mūsų to nesuprantame. Daugelio skausmų priežastis – mūsų neparodytos emocijos ir negatyvūs įsitikinimai. Neabejotinai pastebėjote, kad kūno ir kvėpavimo pratimai sužadina energiją ir išjudina jūsų jausmus. Pojūčiai sustiprėja ir atrodo daug ryškesni“, – aiškino amerikietis. Tai vyksta dėl to, kad mankštindamiesi subalansuojame savo energiją. Atsipalaidavus raumenims ir energijai pradėjus veržtis, skausmas ir traumos, atrodo, pasitraukia. „Žvelgiant dar giliau, pagrindinė sveikatos problemų priežastis yra ta, kad mes nemokame mylėti kitų, mintyse blogai galvojame, linkime blogo, pavydime, – teigė S.Peloquinas. – Dėl meilės stokos emocijos sukelia įtampą, kuri kaupiasi organizme, o vėliau kūnas mums siunčia ženklą – skausmą.“ Buvo Ošo mokinys

S.Peloquinas 1973 m. studijavo struktūrinę integraciją ir Rytų mediciną Kalifornijoje, čia vedė seminarus ir privačias sesijas. 1976 m. jis išvyko į Puną (Indija), į tarptautinę Ošo komuną, mokėsi meditacijos ir dirbo čia, viename didžiausių pasaulyje terapijos bei darbo su kūnu centrų. Tapo Ošo, prašvitusio Indijos mistiko, mokiniu. Daug metų gyvendamas Ošo komunoje, jis gaudavo tiesioginius Ošo nurodymus, kaip dirbti su žmonėmis, ir buvo vienas iš asmeninių Ošo darbo su kūnu meistrų. Šiuo laikotarpiu jis dirbo individualiai ir su grupėmis, taikydamas įvairius metodus, prisidėjo formuojant rebalansingą, visame pasaulyje pripažintą gilaus masažo būdą. Nuo 1971 m. sukaupė daug žinių bei įgūdžių ir įgijo didžiulės patirties kurdamas bei mokydamas dirbti su kūnu, asmeninio augimo metodų.

Įspėjimas: tu­rin­čiam ant­svo­rio žmo­gui vaistažolės ne­pa­dės, mat kū­no rie­b

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Su­da­ro li­gų są­ra­šiu­ką

„Lie­tu­viai ga­li bū­ti svei­ki be di­ de­l ių iš­l ai­d ų, mais­to pa­p il­d ų ir bran­g ių vais­t ų“, – įsi­t i­k i­n ęs Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Gam­tos ir moks­lų fa­kul­te­to Rek­rea­ci­nės ar­ chi­tek­tū­ros ir kraš­tot­var­kos ka­ ted­ros pro­fe­so­r ius Al­g i­m an­tas M.Ol­šaus­kas. Uos­ta­mies­čio Bo­ta­ni­kos so­do įkū­rė­jas ne­re­tai iš šei­mų su­lau­kia pra­šy­mų ap­si­lan­ky­ti jų so­dy­bo­ se už­mies­ty­je ir įver­tin­ti ap­lin­kui au­gan­čių au­ga­lų gy­do­mą­sias sa­ vy­bes. Šei­mi­nin­kai net su­da­ro są­ra­šiu­ ką ne­ga­la­vi­mų, nuo ku­rių ti­ki­si iš­ si­gy­dy­ti vais­ta­žo­lė­mis. A.M.Ol­šaus­kas pa­sa­ko­jo, kad ap­ lin­kui na­mus ga­li­ma ras­ti pui­kų as­ pi­ri­no pa­kai­ta­lą – vin­gio­rykš­tę. Ji slo­pi­na už­de­gi­mą, ma­ži­na skaus­ mą, tin­ka šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­ gų pro­fi­lak­ti­kai. Pap­ras­ta­sis kmy­nas stab­do vė­ ži­nių ląs­te­lių dau­gi­ni­mą­si, pa­de­da nuo virš­ki­ni­mo su­tri­ki­mų. Šis daug ete­ri­nių alie­jų tu­rin­tis au­ga­las taip pat ge­ri­na emo­ci­nę bū­se­ną. O štai dir­vi­nis asiūk­lis ne tik stip­ri­na są­na­rius, kau­lus, bet ir pui­kiai tin­ka kaip vei­do, plau­kų prie­žiū­ros prie­mo­nė. Pro­fe­so­rius ma­no, kad la­biau pra­dė­ję nau­do­ti vais­ta­žo­les lie­tu­ viai ga­lė­tų iš­veng­ti ly­de­rio po­zi­ci­jų pa­gal ser­ga­mu­mą on­ko­lo­gi­nė­mis, šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­go­mis. Ig­no­ruo­ja me­dų

A.M.Ol­šaus­ko ma­ny­mu, lie­tu­viai neiš­nau­do­ja ir ki­to gam­tos duo­ to „vais­to nuo vi­sų li­gų“ – me­

33

– tiek kilogramų medaus per metus suvartoja vienas japonas. daus. Jis pa­tei­kė iš­kal­bin­gą sta­ tis­ti­ką apie me­daus su­var­to­ji­mo kie­kius įvai­rio­se ša­ly­se. Pa­vyz­ džiui, vie­nas ja­po­nas per me­tus su­vartoja 33 kg me­daus, žy­das – 35 kg, vo­kie­tis – 25 kg, len­kas – apie 10 kg., o štai lie­tu­vis įvei­kia vos 2,5 kg. Dar­žo­vių ir vai­sių mes taip pat su­val­go­me vos treč­da­lį per die­ną re­ko­men­duo­ja­mos nor­mos, nors 70 pro­c. die­nos ra­cio­no tu­rė­tų su­ da­ry­ti bū­tent vai­siai ir dar­žo­vės. Tad, anot pro­fe­so­riaus, ne­ste­bi­ na dau­ge­lį žmo­nių var­gi­nan­tis ant­ svo­ris ir cho­les­te­ro­lis. Paš­ne­ko­vas pa­ste­bi, kad žmo­ nės daž­nai da­ro klai­dą – ne­su­ ba­lan­suo­tą mi­ty­bą ti­ki­si pa­keis­ti mais­to pa­pil­dais ar­ba vi­ta­mi­nais. Ta­čiau jis pri­mi­nė, kad or­ga­niz­ mas iš sin­te­t i­n ių vi­ta­m i­n ų pa­ jė­gus pa­si­sa­vin­ti vos 5–10 pro­c. nau­din­gų­jų me­džia­gų, o vai­siai ir dar­žo­vės šios nau­dos duo­da 60– 70 pro­c. A.M.Ol­šaus­kas įsi­ti­ki­nęs, kad var­to­jant vais­ta­žo­les ir ge­riant dar­žo­vių sul­tis ga­li­ma ne tik iš­ veng­ti dau­ge­lio li­gų, bet ir su­lauk­ ti gar­bin­go 100 me­tų ju­bi­lie­jaus. Jis pa­ts jau­čia­si pui­kiai: džiau­gia­ si nor­ma­liu krau­jos­pū­džiu ir ge­ra sa­vi­jau­ta.

Iš­ma­ny­mas: net fo­tog­ra­fuo­da­mie­si

čiū­tė-Ja­šins­kie­nė su­ge­bė­jo ap­tik­ti g

„Blo­kus“ iš­ju­di­na vais­ta­žo­lės

Kar­tais su­si­rgę rim­to­mis li­go­mis žmo­nės me­ta­si į kraš­tu­ti­nu­mus – gy­do­si tik vais­ta­žo­lė­mis, ig­no­ruo­ da­mi tra­di­ci­nę me­di­ci­ną. Gy­dy­to­ ja na­tū­ro­pa­tė fi­to­te­ra­peu­tė Zo­fi­ja Ti­kui­šie­nė įsi­ti­ki­nu­si, kad taip jie da­ro klai­dą. Tra­di­ci­nis gy­dy­mas ir vais­ta­žo­lės tu­rė­tų pa­pil­dy­ti vie­ nas ki­tą. „Vais­ta­žo­lių elekt­ro­mag­ne­ti­ nės ban­gos – to­kios pa­čios kaip ir žmo­gaus. Jei su­ser­ga­ma, va­di­na­ si, or­ga­niz­me kaž­kur yra „blo­kų“. Pa­dė­ti juos iš­ju­din­ti ga­li vais­ta­žo­ lės“, – pri­dū­rė gy­dy­to­ja. Vais­ta­ žo­lių eko­lo­gi­nio ūkio šei­mi­nin­kė

11

ANTRADIENIS, liepos 17, 2012

sveikata

pil­dų – vais­ta­žo­lės Komentaras Dai­na Ra­dze­vi­čiū­tė-Ja­šins­kie­nė Vais­ti­nin­kė

B

i­jo­da­mi su­si­rgti žmo­nės kar­ tais ge­ria vis­ką iš ei­lės ir taip da­ro di­d žiau­sią klai­dą. Ta­ čiau net nuo mais­to pa­pil­dų žmo­gus ga­li su­si­rgti sun­k io­mis inks­ tų li­go­m is. Žmo­g ui sun­k u ras­t i spe­ cia­l is­tą, ku­r is ga­lė­t ų pa­kon­sul­t uo­t i. Gy­dy­to­jai ne­t u­r i pa­kan­ka­mai lai­ko, ku­rį ga­lė­tų skir­ti pa­cien­tui. Vais­ti­nė­je dir­ba ge­rų spe­cia­lis­tų, bet kuo to­liau, tuo la­biau jų trūks­ta. Mat jiems pri­ va­lo­ma pir­kė­jui įsiū­ly­ti kuo dau­giau, taip pat bru­ka­mos ak­ci­nės pre­kės. To­ kia gau­si pa­siū­la žmo­g ų iš­ba­lan­suo­ ja ir jis su­trin­ka, pa­ts ne­be­ži­no­da­mas, ko jam rei­kia. Pa­cien­tai šei­mos gy­dy­ to­jui daž­niau­siai net ne­pa­ro­do, ką jie var­to­ja. Nors kai ku­riems gy­dy­to­jams taip pat bū­tų pra­var­tu ko­kie nors kur­ sai apie mais­to pa­pil­dus. Tai pa­de­da pra­plės­ti aki­ra­tį.

ba­luo­se su­si­kau­pu­sios nuo­din­go­sios me­džia­gos slo­pi­na jų gy­do­mą­jį po­vei­kį.

ga­lią. Su­re­gu­liuo­ta mi­ty­ba, ju­dė­ji­ mas ir vais­ta­žo­lės – šios prie­mo­ nės tu­rė­tų pa­gel­bė­ti sten­gian­tis gy­ven­ti svei­kiau. Z.Ti­kui­šie­nė įsi­ti­ki­nu­si, kad ki­tas svar­bus da­ly­kas, pa­de­dan­tis sveik­ ti, yra su­valdytos emo­ci­jos bei sta­ bi­lus emo­ci­nis gy­ve­ni­mas. Tad bū­ ti­na su­tar­ti su sa­vi­mi ir iš­mok­ti sa­ve val­dy­ti. Ji pa­mi­nė­jo vais­ta­žo­li­nin­ko Vir­ gi­li­jaus Skir­ke­vi­čiaus žo­džius, kad jei pil­ve bus kar­bo­na­das, o gal­vo­je ban­ko pa­sko­la, tai ne­pa­dės jo­kios vais­ta­žo­lės. „Kai atė­ję pa­cien­tai skun­džia­si nie­ko ne­spė­jan­tys dėl per di­de­lio dar­bo krū­vio, pir­miau­sia pa­ta­riu jį su­ma­žin­ti, nes ki­taip jie ne­pas­ veiks“, – pa­sa­ko­jo gy­dy­to­ja.

Jei pil­ve bus kar­ bo­na­das, o gal­vo­je ban­ko pa­sko­la, tai ne­pa­dės jo­kios vais­ ta­žo­lės. Svei­ka­tos tei­kia da­li­ji­ma­sis

i mies­to cent­re vais­ta­žo­lių ži­no­vai Z.Ti­kui­šie­nė, A.M.Ol­šaus­kas ir D.Ra­dze­vi­ gy­do­mų­jų sa­vy­bių tu­rin­čių au­ga­lų. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Z.Ti­kui­šie­nė po ope­ra­ci­jos pa­ta­ ria var­to­ti vais­ta­žo­les, kad or­ga­ niz­mas ga­lė­tų grei­čiau at­si­gau­ti, ta­čiau ne­pa­ta­ria pa­čiam žmo­gui eks­pe­ri­men­tuo­ti su vais­ta­žo­lių mi­ ši­niais – šiuo klau­si­mu ge­riau pa­ si­tar­ti su spe­cia­lis­tu. Jo pa­gal­bos rei­kė­tų ir no­rint rim­tes­nio vais­ta­ žo­lių po­vei­kio. Fi­to­te­ra­peu­tė pa­si­džiau­gė, kad į ją krei­pia­si vis dau­giau jau­nų dar­ bin­go am­žiaus žmo­nių, be­si­do­ min­čių, kaip kuo il­giau iš­lik­ti svei­ kiems. Ji taip pat mi­nė­jo, kad po­kal­biui su vie­nu pa­cien­tu ski­ria apie va­ lan­dą.

Bū­ti­na su­re­gu­liuo­ti svo­rį

Ta­čiau A.M.Ol­šaus­kas at­krei­pia dė­me­sį, kad no­rint gy­dy­tis vais­ ta­žo­lė­mis rei­kia bū­ti op­ti­ma­laus svo­rio. Tu­rin­čiam ant­svo­rio žmo­ gui jos ne­pa­dės. Mat kū­no rie­ba­ luo­se su­si­kau­pu­sios nuo­din­go­sios me­džia­gos slo­pi­na gy­do­mą­jį vais­ ta­žo­lių po­vei­kį. „Prieš pra­de­dant gy­dy­tis vais­ ta­žo­lė­mis, rei­kė­tų nu­mes­ti svo­rio bei su­re­gu­liuo­ti mi­ty­bą“, – bend­ ra­min­čiui pri­ta­rė Z.Ti­kui­šie­nė. Fi­to­te­ra­peu­tė su­ti­ko, kad at­si­ kra­ty­ti ant­svo­rio nė­ra leng­va. Bū­ tent dėl šios prie­žas­ties ji ak­cen­ta­ vo pro­fe­sio­na­lų pa­gal­bą ir ti­kė­ji­mo

Z.Ti­kui­šie­nė no­rą pa­sveik­ti pa­ly­gi­ no su pri­klau­so­my­bė­mis. Kol pa­ ts žmo­gus ne­pa­no­rės jų at­si­kra­ty­ti, jo­kie mais­to pa­pil­dai, vais­ta­žo­lės ar ki­tos prie­mo­nės ne­gel­bės. Pa­sak fi­to­te­ra­peu­tės, in­for­ma­ ci­jos ga­li­ma ieš­ko­ti li­te­ra­tū­ro­je, in­ter­ne­te, ta­čiau bū­ti­na ir kva­li­ fi­kuo­ta spe­cia­lis­to pa­gal­ba, pa­ de­dan­ti ne­pa­sik­lys­ti in­for­ma­ci­ jos srau­te. Z.Ti­kui­šie­nės žodžiais, kar­tais pa­ts žmo­gus sau truk­do pa­sveik­ ti – į siū­lo­mą pa­gal­bą iš­kart rea­ guo­ja nei­gia­mai: „Man vis tiek ne­pa­dės“. Paš­ne­ko­vė pa­tei­kė dar vie­ną re­ cep­tą, kaip pa­ge­rin­ti svei­ka­tą, – rei­kia da­ry­ti ge­rus dar­bus. Tad ji kar­tu su bend­ra­min­čiais ne­mo­ka­ mai pa­skai­to pa­skai­tą, pa­do­va­no­ja vais­ta­žo­lių. „Žmo­nės ma­te­ria­lis­tai – no­ri tik gau­ti. Bet da­li­ji­ma­sis su­tei­kia svei­ka­tos, tad bū­ti­na at­si­kra­ty­ti egoiz­mo. Rei­kia bend­rau­ti, šyp­so­ tis, per­duo­ti ži­nias“, – pa­ste­bi gy­ dy­to­ja.

Pokyčiai: spe­cia­lis­tai pa­ta­ria ne­si­vai­ky­ti die­tų, po kurių neretai svo­

ris sugrįžta, o keis­ti kas­die­nius mi­ty­bos įpro­čius.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Del­čia – lai­kas mes­ti svo­rį? Kas ne­trokš­ta va­sa­rą at­ro­dy­ti pui­kiai, at­si­ kra­ty­ti pa­pil­do­mų ki­log­ra­mų ir pa­si­da­bin­ ti leng­vais rū­bais. Pa­siek­ti no­ri­mų re­zul­ ta­tų ga­li­ma ke­liais bū­dais: de­gin­ti ne­rei­ ka­lin­gas ka­lo­ri­jas spor­to klu­be ar­ba lai­ky­ tis kan­ki­nan­čios die­tos. Ona Zo­ny­tė

Die­tų su­kur­ta be­ga­lė. Vie­nos su­si­ ju­sios su žmo­gaus gy­ve­ni­mo rit­mu ir bū­du, ki­tos – su krau­jo gru­pe ir ne­tgi mė­nu­lio fa­zė­mis. Vie­na to­kių – „Del­čios die­ta“. Ma­no­ma, kad bū­tent mė­nu­lio del­ čios me­tu kū­nas ga­li leng­viau at­si­ kra­ty­ti ne­rei­ka­lin­gų ki­log­ra­mų. To prie­žas­tys yra ape­ti­to su­ma­žė­ji­mas ir pa­spar­tė­ju­si me­džia­gų apy­kai­ta, to­dėl, ne­va tuo me­tu or­ga­niz­mas pa­ts pa­si­ruo­šęs iš­si­va­ly­ti. Di­džiau­sias die­tos pri­va­lu­mas esąs tai, kad dėl gau­saus mais­to ra­ cio­no ne­jau­čia­ma al­kio. Be to, or­ ga­niz­mas pri­pran­ta prie ma­žų pa­ tie­ka­lų po­rci­jų ir atei­ty­je ga­li­ma iš­veng­ti per­si­val­gy­mo pro­ble­mų. Išs­ki­ria­mos dvi „Del­čios die­tos“ stra­te­gi­jos. Vie­ni re­ko­men­duo­ja šios die­tos lai­ky­tis 4 die­nas: pra­ dė­ti 2 die­nas prieš del­čią ir 2 die­ nas per del­čią. Val­go­ma ri­bo­tais kie­kiais tris kar­tus per die­ną kas 4 va­lan­das. Val­gia­raš­ty­je yra kiau­ ši­niai, jau­tie­na, varš­kė, dar­žo­vės, vai­siai. Mais­tą gar­din­ti prie­sko­ niais ar pa­da­žais drau­džia­ma. Ki­ti pa­ta­ria die­tos lai­ky­tis vi­są sa­vai­tę. Me­niu iš­lie­ka toks pat. Pag­ rin­di­nis skir­tu­mas yra tai, kad kiek­ vie­ną die­ną rei­kia val­gy­ti to­kį pat mais­tą. Va­di­na­si, vie­ną die­ną val­ gy­ti tik ry­žius, o ki­tą – obuo­lius. „Nie­ka­da anks­čiau ne­te­ko lai­ky­ tis die­tos, tai at­ro­dė be­pras­miš­ka – nu­mes­ti ki­log­ra­mai vis tiek su­ grįž­ta. Ta­čiau skai­čiau, kad del­čios me­tu nu­mes­ti ki­log­ra­mai ne­be­sug­ rįž­ta. Pa­si­rin­kau 7 die­nų stra­te­gi­ ją – kiek­vie­ną die­ną val­gy­ti vis ki­tą mais­tą, tai yra vie­ną die­ną tik vir­ tų kiau­ši­nių, ki­tą die­ną – vien ry­

Komentaras

Edi­ta Ga­ve­li­enė

D

Me­di­ci­nos moks­lų dak­ta­rė, die­to­lo­gė

el­č ios die­t a yra vie­n a iš po­p u­l ia­r ių­j ų die­t ų, skir­ tų liek­nė­j i­mui. Šios die­tos veiks­m in­g u­m o įro­d y­m ų nė­ra, nė­ra ir aiš­k ių ap­ra­š y­mų, ko­dėl del­č ios me­t u tu­rė­t ų ma­žė­t i ape­t i­tas ir t.t. „Del­č ios“, „Ho­l i­v u­do“, „Gri­k ių“ – tai tik skam­b ūs die­t ų pa­v a­d i­n i­m ai, ku­ rie ne­s ka­t i­n a žmo­g aus keis­t i mai­t i­ ni­mo­s i įpro­č ių.

Jei die­tos lai­ko­ma­si il­giau nei sep­ty­nias die­nas, tai ga­li nei­gia­ mai pa­veik­ti svei­ka­tą. Taip nu­ken­ čia žmo­gaus ra­cio­no įvai­ro­vė – ga­li trūk­ti vie­nų ar ki­tų bū­ti­nų mais­ti­ nių me­džia­gų. Jei­gu to­kios die­tos ka­lo­rin­gu­mas ma­žes­nis ne­gu 1200 kcal., ga­li bū­ti da­li­nio ba­da­vi­mo pa­sek­mių, t.y. su­ma­žė­ja žmo­gaus ra­my­bės ka­lo­ri­jų po­rei­kis (ra­my­ bės me­džia­gų apy­kai­ta), tuo­met po die­tos, net ir su­val­gy­da­mas tą pa­tį mais­to kie­kį, kaip anks­čiau, žmo­ gus spar­čiau nu­tun­ka.“ žių ir t.t. Šios die­tos me­tu ne­si­jau­ čiu al­ka­na, ka­dan­gi po­rci­jos yra tik­rai ne­ma­žos. Taip pat sten­giuo­ si iš­veng­ti įvai­rių pa­gun­dų, pa­vyz­ džiui, ei­ti į mais­to par­duo­tu­vę. Jau praė­jo ke­tu­rios die­nos nuo die­tos lai­ky­mo­si pra­džios. Nu­me­čiau 2 ki­log­ra­mus“, – džiau­gė­si 21-erių stu­den­tė.

12

antradienis, liepos 17, 2012

pasaulis Po­mi­do­rų ­ ata­ka

Ati­dė­jo ­ spren­di­mą

Ne­mėgs­ta S.Ber­lus­co­ni

Egip­te pro­tes­tuo­to­jai at­vy­ ku­sios JAV vals­ty­bės sek­re­ to­rės Hil­la­ry Clin­ton kor­te­ žą ap­svai­dė po­mi­do­rais ir ba­ tais. Įvai­rūs daik­tai bu­vo mė­ to­mi tuo me­tu, kai JAV pa­rei­ gū­nai ir re­por­te­riai po vals­ tybės sekretorės kal­bos apie demokratiją ėjo į kor­te­žo au­ to­mo­bi­lius.

Vo­kie­ti­jos fe­de­ra­li­nis kons­ ti­tu­ci­nis teis­mas pa­skel­bė, kad fi­nan­sų rin­kų lau­kia­mą spren­di­mą dėl ko­vos su eu­ ro kri­ze prie­mo­nių pa­skelbs rug­sė­jo 12 d. Nors par­la­men­ tas toms prie­mo­nėms pri­ ta­rė, ša­lies va­do­vas Joa­chi­ mas Gauc­kas ati­dė­jo jų pa­si­ ra­šy­mą.

Ita­li­jos pi­lie­čiai bu­vu­sį mi­ nist­rą pir­mi­nin­ką Sil­vio Ber­ lus­co­ni lai­ko blo­giau­siu vy­ riau­sy­bės va­do­vu nau­jau­sio­ je ša­lies is­to­ri­jo­je. 54 pro­c. ita­lų sa­kė, kad S.Ber­lus­co­ni val­dy­mo me­tai nei­gia­mai pa­ vei­kė pa­dė­tį ša­ly­je. Tei­gia­mai S.Ber­lus­co­ni veik­lą įver­ti­no tik 13 pro­c. res­pon­den­tų.

Ka­riuo­me­nės va­do pa­ša­li­ni­mas – mįs­lė Kai kas nors nu­tin­ka Šiau­rės Ko­rė­jos po­li­ ti­nė­je pa­dan­gė­je, ga­li tik spė­lio­ti – kas? Ar Šiau­rės Ko­rė­jos ka­riuo­me­nės va­do­vo nu­ ša­li­ni­mas nuo pa­rei­gų reiš­kia rim­tus po­ ky­čius? Ne­ti­kė­tas pa­reiš­ki­mas

Šiuos klau­si­mus, re­gis, da­bar sau ke­lia kai­my­nių ir ki­tų pa­sau­lio ša­ lių žval­gy­bos dar­buo­to­jai. Šiau­rės Ko­rė­jos ži­niask­lai­da tik pa­skel­bė, kad ar­mi­jos va­das Ri Yong-ho dėl li­gos pa­ša­lin­tas iš vi­sų sa­vo po­stų. Jis užė­mė ne tik ša­lies ka­riuo­me­nės va­do, bet ir Ko­rė­jos dar­bi­nin­kų par­ti­jos (KDP) cent­ri­ nio ko­mi­te­to po­li­ti­nio biu­ro pre­zi­ diu­mo na­rio, KDP po­li­ti­nio biu­ro na­rio ir cent­ri­nės ka­ri­nės ko­mi­si­ jos vi­ce­pir­mi­nin­ko po­stus. At­leis­tas mar­ša­las 70 me­tų Ri Yong-ho bu­vo vie­na pa­grin­di­nių re­ži­mo fi­gū­rų. Ar­mi­jos va­du jis ta­ po 2009 m. Bū­tent jis ly­dė­jo nau­ją­jį Šiau­rės Ko­rė­jos ly­de­rį Kim Jong-uną, kai šis nu­vy­ko pa­gerb­ti sa­vo ve­lio­nio se­ne­lio Kim Il-sun­go per jo mir­ties me­ti­nes. Fil­muo­tuo­se kad­ruo­se Ri Yong-ho vi­suo­met bu­vo ga­li­ma iš­ vys­ti Kim Jong-unui už nu­ga­ros. Jau­na­sis Kim Jong-unas val­džią Šiau­rės Ko­rė­jo­je pe­rė­mė gruo­dį mi­rus jo tė­vui Kim Jong-ilui.

Kim Hyung-su­kas, eks­per­tas iš Pie­tų Ko­rė­jos sos­ti­nės Seu­lo uni­ ver­si­te­to, pa­brė­žė, kad toks žings­ nis bu­vo neįp­ras­tas. „Tai ga­na neįp­ras­ta Šiau­rės Ko­ rė­jo­je, kad bū­tų vie­šai pa­skelb­ta, kas bu­vo svars­to­ma aukš­čiau­sios ša­lies val­džios su­si­ti­ki­me – tarp po­li­ti­nio biu­ro na­rių. Si­tua­ci­ją se­ ka­me la­bai įdė­miai“, – sa­kė Kim Hyung-su­kas. Cho Mi­nas, ki­tas eks­per­tas iš Pie­tų Ko­rė­jos Ko­rė­jų su­si­vie­ni­ji­ mo ins­ti­tu­to, ak­cen­ta­vo: „Tai toks sku­bus spren­di­mas, kad at­ro­do, jog vei­kiau tai bu­vo baus­mė, nei li­ga.“ Bū­tent tas fak­tas, kad ge­ne­ro­las Ri Yong-ho bu­vo vie­nas svar­biau­ sių as­me­nų, va­do­va­vu­sių per­duo­ dant val­džią Šiau­rės Ko­rė­jo­je, ver­ čia ma­ny­ti, jog Pchen­ja­ne ga­li vyk­ti rim­tų po­ky­čių.“

Di­de­lė ti­ki­my­bė, kad jis bu­vo ne at­ leis­tas dėl li­gos, o nu­baus­tas.

Įta­kin­gas as­muo

Kai ku­rie ana­li­ti­kai ma­no, kad jau­ na­sis dik­ta­to­rius ga­lė­tų ves­ti ša­lį nau­ja kryp­ti­mi, ta­čiau ki­ti at­krei­ pia dė­me­sį į ne­sėk­min­gą ra­ke­tos ban­dy­mą ba­lan­dį, ku­ris, jų nuo­ mo­ne, įro­do, kad nau­ja­sis va­do­ vas tik­riau­siai tęs tarp­tau­ti­nę ša­ lies izo­lia­ci­ją. Šiau­rės Ko­rė­ja bran­duo­li­nius gink­lus ku­ria jau ne vie­ną de­šimt­ me­tį.

Kai ku­rie ana­li­ti­kai svars­to, kad jau­na­sis ša­lies ly­de­ris pa­ša­li­no sa­ vo kon­ku­ren­tą, siek­da­mas kon­so­ li­duo­ti įta­ką ka­riuo­me­nė­je. Ki­ti pa­brė­žia, kad ga­lė­jo įvyk­ ti ski­li­mas aukš­čiau­sio­je ka­ri­nė­je va­do­vy­bė­je, tai­gi Kim Jong-unui ne­li­ko ki­tos išei­ties, tik at­leis­ti ge­ ne­ro­lą, ku­ris iki šiol bu­vo lai­ko­mas

Įam­žin­tas: šių me­tų sau­sį da­ry­to­je nuo­trau­ko­je Ri Yong-ho (kai­rė­je) dar po­za­vo su nau­juo­ju ša­lies ly­de­riu

Kim Jong-unu.

bū­tent jau­no­jo ly­de­rio ap­lin­kos as­ me­niu kar­tu su ve­lio­nio Kim Jongilo se­se­ri­mi ir jos vy­ru. Vi­sa tri­ju­ lė bu­vo lai­ko­ma vie­nais svar­biau­sių ve­lio­nio dik­ta­to­riaus Kim Jong-ilo pa­ta­rė­jų. Ver­tin­ti su­dė­tin­ga

Šiuo me­tu dau­ge­lis ana­li­ti­kų tvir­ ti­na, kad svar­biau­sias klau­si­mas – ar jau­na­sis Kim Jong-unas su­ge­bės su­val­dy­ti ša­lį, juk ne­tu­ri rei­kia­mos pa­tir­ties. Ar­mi­ja ir KDP – svar­biau­sios ins­ti­tu­ci­jos Šiau­rės Ko­rė­jo­je. Pa­sak Pie­tų Ko­rė­jo­je esan­čio Pu­ sa­no mies­to uni­ver­si­te­to pro­fe­so­ riaus Ro­ber­to Kel­ly, šios dvi ins­ti­ tu­ci­jos – svar­biau­si Kim di­nas­ti­jos at­ra­mos taš­kai. Ta­čiau, kaip pri­pa­ ži­no moks­li­nin­kas, jau­na­sis ly­de­ris,

„Reu­ters“ nuo­tr.

pe­rė­męs val­džią, ne­tu­rė­jo ab­so­liu­ čios įta­kos nė vie­no­je iš jų. „Jo po­ zi­ci­jos – pa­žei­džia­mos. Juk jis net ne­pa­žįs­ta tų ge­ne­ro­lų ir pul­ki­nin­ kų, ku­rie su­kū­rė šią ša­lį“, – tvir­ti­ no R.Kel­ly. Hong Hyun-ikas, Se­jon­go uni­ver­ si­te­to ne­to­li Seu­lo eks­per­tas, ti­ki­no, jog pa­sta­ruo­ju me­tu ne­pa­si­ro­dė jo­ kių ženk­lų, kad at­leis­tas ka­ro va­das sirg­tų. Ma­ža to, moks­li­nin­kas pri­ dū­rė, kad net li­gos at­ve­ju dau­ge­lis aukš­tų Šiau­rės Ko­rė­jos re­ži­mo at­ sto­vų iš­lai­ko sa­vo po­stus. „Ma­nau, tai yra ge­ne­ro­lų kai­ta“, – sa­kė Hong Hyun-ikas ir pri­dū­rė, kad vei­kiau­siai atei­ty­je ga­li keis­tis ir dau­giau re­ži­mo pa­rei­gū­nų. Tie­sa, Da­nie­lis Pinks­to­nas pa­ brė­žė, kad dar per pa­va­sa­rį vy­ku­ sią par­ti­jos kon­fe­ren­ci­ją Ri Yong-

ho ne­ga­vo jo­kių ap­do­va­no­ji­mų. Tai reiš­kia, kad jo atei­tis jau bu­vo nu­ spręs­ta. „Di­de­lė ti­ki­my­bė, kad jis bu­vo ne at­leis­tas dėl li­gos, o nu­baus­tas“, – tei­gė eks­per­tas. Šiau­rės Ko­rė­jos val­džia kol kas ne­pat­vir­ti­no, kas bus nau­ja­sis ar­ mi­jos va­das. Spė­lio­ja­ma, ar ka­ ro va­do at­lei­di­mas reiš­kia, kad nau­ja­sis 24 mln. gy­ven­to­jų tu­rin­ čios Šiau­rės Ko­rė­jos ly­de­ris ke­ti­na ma­žin­ti ka­riuo­me­nės įta­ką vals­ty­ bei. Val­dant Kim Jong-ilui ša­lis vi­ sus iš­tek­lius sky­rė ka­ri­nei pra­mo­ nei, ta­čiau eko­no­mi­nė ša­lies būk­lė ta­po ap­verk­ti­na. Šiuo me­tu Pchen­ ja­nas yra pri­klau­so­mas nuo kai­my­ nės Ki­ni­jos. „The Guar­dian“, BBC, BNS inf.

Su­lai­ky­tas ieš­ko­miau­sias na­cių bu­de­lis Veng­ri­jo­je su­lai­ky­tas László Csatá­ ry, įta­ria­mas pri­si­dė­jęs prie 15,7 tūkst. žy­dų nu­žu­dy­mo. Tai pra­ne­ šė na­cių me­džio­to­ju va­di­na­mas Si­ mo­no Wie­sent­ha­lio cent­ras.

Su­ra­do: 97 me­tų L.Csatá­ry ra­

miai gy­ve­no Veng­ri­jos sos­ti­nė­je Bu­da­peš­te. „Scan­pix“ nuo­tr.

97 me­tų L.Csatá­ry bu­vo su­lai­ky­tas Veng­ri­jos sos­ti­nė­je Bu­da­peš­te. „Pat­vir­ti­nu, kad L.Csatá­ry bu­vo iden­ti­fi­kuo­tas ir su­ras­tas Bu­da­peš­ te“, – sa­kė cent­ro di­rek­to­rius Ef­ rai­mas Zu­rof­fas. Pa­sak cent­ro va­do­vo, in­for­ma­ ci­jos apie L.Csatá­ry bū­vi­mo vie­tą maž­daug prieš 10 mė­ne­sių su­tei­ kė vie­nas neį­var­dy­tas in­for­ma­to­

rius. Cent­ras jam už to­kią in­for­ ma­ci­ją su­mo­kė­jo ža­dė­tus 25 tūkst. do­le­rių. Per­nai rug­sė­jį cent­ras sa­vo in­ for­ma­ci­ją per­da­vė pro­ku­ra­tū­rai Veng­ri­jos sos­ti­nė­je. Kar­tu E.Zu­rof­ fas pri­dū­rė, kad veng­rų pro­ku­ro­ rams bu­vo pa­teik­ta ir pa­pil­do­mos in­for­ma­ci­jos „dėl ieš­ko­miau­sio įta­ria­mo­jo L.Csatá­ry Ant­ro­jo pa­ sau­li­nio ka­ro me­tais įvyk­dy­tų nu­ si­kal­ti­mų“. Cent­ras tvir­ti­na, kad L.Csatá­ry, ku­ris Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­ tais bu­vo veng­rų po­li­ci­jos aukš­to ran­go pa­rei­gū­nas tuo me­tu Veng­

ri­jos val­dy­ta­me Slo­va­ki­jos Ko­ši­cės mies­te, yra at­sa­kin­gas už maž­daug 300 žy­dų de­por­ta­ci­ją iš Ko­ši­cės į Po­do­lės Ka­me­ne­cą Uk­rai­no­je, kur be­veik vi­si jie 1941 m. va­sa­rą bu­ vo nu­žu­dy­ti. Taip jis kal­ti­na­mas pri­si­dė­jęs prie tūks­tan­čių žy­dų de­por­ta­ci­jos iš Ko­ši­cės ir jos apy­lin­kių į Auš­vi­co mir­ties sto­vyk­lą 1944 m. pa­va­sa­rį. Pa­sak liu­dy­to­jų, ku­riais rė­mė­si cent­ras, L.Csatá­ry ge­te su žy­dais el­gė­si žiau­riai, plak­da­vo mo­te­ris ir vers­da­vo jas pli­ko­mis ran­ko­mis kas­ti duo­bes. L.Csatá­ry per­nai Bu­ da­peš­te su­se­kė ir bri­tų bul­va­ri­nio

lei­di­nio „The Sun“ žur­na­lis­tai. Jie rug­sė­jį pa­gal cent­ro pa­skelb­tą in­ for­ma­ci­ją su­ra­do, nu­fo­tog­ra­fa­vo ir nu­fil­ma­vo L.Csatá­ry. Tie­sa, kai lei­di­nio žur­na­lis­tai pa­si­ro­dė prie įta­ria­mo­jo na­mų, šis nei­gė vi­sus nu­si­kal­ti­mus ir jiems prieš no­sį už­tren­kė du­ris. 1943 m. Če­ki­jos teis­mas po pro­ ce­so, vy­ku­sio už akių, L.Csatá­ ry pa­smer­kė mir­ti. Ta­čiau jis pa­ bė­go į Ka­na­dą, ten sve­ti­mu var­du pre­kia­vo me­no dir­bi­niais, kol 1995 m. bu­vo de­mas­kuo­tas ir vėl tu­rė­ jo bėg­ti. BNS inf.

13

antradienis, liepos 17, 2012

sportas

Jaunimas atsitiesė Mažvydas Laurinaitis Po dviejų nesėkmių iš eilės Lietuvos rinktinė iškovojo itin svarbią pergalę Europos jaunimo krepšinio čempionate.

Antrojo etapo pirmosiose rungtynėse lietuviai įtikinamai įveikė iki šiol galingai žaidusius ispanus 82:60. Prieš šias varžybas Ispanijos jaunuoliai laimėjo visas trejas rungtynes vidutiniškai 31 taško skirtumu.

Kazio Maksvyčio auklėtiniai pirmavo beveik visas varžybas, o varžovus į nokdauną pasiuntė trečiajame kėlinyje, laimėję jį 24:10. Mūsų komandai 28 taškus pelnė Edgaras Ulanovas, 20 pridėjo Egidijus Mockevičius. Patikimai abiejose aikštės pusėse žaidęs klaipėdietis Arnas Butkevičius surinko 7 taškus. Ši pergalė lietuviams buvo itin reikalinga, nes prieš antrąjį etapą mūsų ekipa neturėjo nė taško. Šiandien mūsų krepšininkai susitiks su latviais.

Klaipėdietė – čempionė Pradžia: stovyklą krepšininkai pradėjo bėgiojimu Palangos miške.

Tomo Tumalovičiaus nuotr.

Galvosopis treneriams – R.Javtoko trauma Nugalėtojos: M.Povilaitytė ir I.Dumbauskaitė įveikė visas varžoves.

Klaipėdietė Ieva Dumbauskaitė ir Monika Povilaitytė iš Tytuvėnų tapo pasaulio jaunimo (iki 19 metų) paplūdimio tinklinio čempionėmis.

Kipre vykusių pirmenybių finale lietuvės įveikė nugalėtojų titulus gynusias lenkes Kataržyną Kocio-

lek ir Karoliną Baran. 39 min. trukusią dvikovą mūsų tinklininkės laimėjo 2:0 (21:18, 22:20). Bronzos medalius Kipre iškovojo rusės Ksenia Dabiža bei Anna Gorbunova, mažajame finale 2:1 (19:21, 21:17, 15:9) nugalėjusios vokietes Sandrą Ittlinger ir Yaniną Weiland. „Klaipėdos“ inf.

Lietuvos rinktinės vyriausiajam treneriui Kęstučiui Kemzūrai, antrą kartą šią vasarą atvykusiam į pajūrį, teko ne vien rengti treniruotes krepšininkams, bet ir skambinti į Jungtines Amerikos Valstijas. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Gelbės A.Kavaliauskas

Komandos strategui nerimą kelia kapitono Roberto Javtoko trauma, kurią jis patyrė atrankos į olimpines žaidynes turnyre. Vidurio puolėjų deficitas privertė K.Kemzūrą skambinti į Užatlantę iki tol visose rinktinės stovyklose dalyvavusiam Antanui Kavaliauskui. „Džiaugiuosi ir esu dėkingas Antanui, neatsisakiusiam padėti ir jau vykstančiam į Lietuvą“, – vakar žiniasklaidininkams sakė K.Kemzūra. Anot rinktinės vairininko, A.Kavaliausko jau laukta pirmadienio vakarinėje treniruotėje. „Aukštų krepšininkų komandoje ne tiek daug, todėl jis labai reikalingas“, – pabrėžė treneris. Su Rygos VEF ekipa Latvijos čempionu tapęs A.Kavaliauskas po Hjustono treniruočių stovyklos buvo likęs Amerikoje. Į Lietuvą puolėjas skrido žinodamas, kad pasveikus R.Javtokui, jis nebūtų tarp laimingųjų, žaisiančių olimpiadoje. Ar sunki R.Javtoko trauma, K.Kemzūra sakė galėsiantis atsakyti tik po vakar Kauno klinikose surengtų pakartotinių tyrimų. „Kai man gydytojai duos detalesnių žinių, tai ir aš jums galėsiu daugiau pasakyti“, – sakė strategas. R.Javtokui ši vasara – nesėkminga. Pirmosios stovyklos Palangoje ir Klaipėdoje pirmąją treniruotę puolėjas baigė ledais aptvarstyta dešine ranka.

Esant itin kritinei situacijai K.Kemzūra neatmeta Donato Motiejūno kortos. „Esu įsitikinęs – jei rinktinei būtų tikrai labai blogai su vidurio puolėjais, Donatas neatsisakytų padėti“, – neabejojo treneris. Vėl atsirado konkurencija

Rinktinės trenerių štabui savaitgalį vėl teks skelbti skaudžius verdiktus. Į stovyklą atvykus po veido operacijos sveikstančiam Renaldui Seibučiui ir nuo skausmo išsivadavusiam Simui Jasaičiui, reikės pasakyti dviem žaidėjams, kad jie nevyks į Londoną. „Prieš dvi savaites gavau leidimą sportuoti. Atrodo, viskas gerai“, – sakė R.Seibutis, paklaustas, kaip jaučiasi. Krepšininkas atviravo, kad teks rugntyniauti su kauke, kuri jau yra padaryta. „Pirmą kartą teks žaisti su kauke. Koks įspūdis? Kaukė yra kaukė. Reikia priprasti prie jos“, – turėjo jėgų šypsotis R.Seibutis. Treniruos „Prokom“ ekipa

Kol rengė rinktinę, K.Kemzūra sutvarkė sau gyvenimą ateinančiam sezonui – pasirašė sutartį su lenkų Gdynės „Prokom“ komanda, kurioje pakeis daug metų jai vadovavusį Tomą Pačėsą. „Lenkų ekipa žaidžia Eurolygoje. Tai pagrindinė priežastis, lėmusi, kad sutikau treniruoti šį klubą, – sakė K.Kemzūra. – Kiekvienas treneris nori ar svajoja dirbti tokioje komandoje. Taip, lenkų klubas – nėra pats stipriausias, nėra galingas finansiškai ir ne vieninte-

Kapitonas: R.Javtokas, neįsi-

spyręs į sportinius batelius, treniruotėje tik mėtė į krepšį.

lis Europoje, šiuo metu išgyvenantis ne geriausius laikus. Kartu tai įdomu, man – naujas iššūkis. Ekipa jauna. Negalėsime prisikviesti skambių vardų. Vadovai pasitiki manimi, gerbia tai, ką padariau iki šiol. Taip pat girdėjau atsiliepimų apie geras sąlygas klube, apie gerą organizaciją. Gdynėje dirbo ir dirba lietuviai, kurie paliko tik geriausius prisiminimus. Tai mane įpareigos nesugadinti šio vardo. Su šeima apsitarėme, kad Gdynė idealus variantas – ne už jūrų marių.“ Lietuvos krepšinio rinktinė prieš Londono olimpines žaidynes sužais dvejas kontrolines rungtynes. Pirmąsias liepos 22 d. lietuviai Maskvoje žais su rusais, antrąsias – liepos 24 d. 19 val. Vilniuje – su islandais.

19

antradienis, liepos 17, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Noros Roberts knygą „Mėgaukis akimirka“.

Nora Roberts. „Mėgaukis akimirka“. Lorelei Makbein žinomos visos konditerijos paslaptys. Jos sukurtais nepakartojamo skonio desertai ir puošniais, įmantriais tortais žavisi kiekvienas, kam tenka pamatyti ir paragauti gardumynų. Nenuostabu – į savo darbą ji įlieja dalį meilės, kurios nuo pat vaikystės sklidina širdis. Lorelės akių šviesa – Braunų dvaro šeimininkas, žavingasis, rūpestingasis Delanis... Didžiausia Lorelės Makbein svajonė – būti mylimai, būti su mylimuoju ir mėgautis neįkainojamomis laimės akimirkomis... Tebūnie be jokių įsipareigojimų.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Kumeliukas antradienis – Dviratininkas trečiadienis – Redaktorius ketvirtadienis – Misionierius penktadienis – Mongolidai Praėjusios savaitės laimėtoja – Justina Spučytė.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA

(tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, liepos 24 d.

Avinas (03 21–04 20). Palanki diena bendrauti su draugais ir jaunais žmonėmis. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Puikiai praleisite laiką. Pasikliaukite savo jėgomis ir sugebėjimais. Jautis (04 21–05 20). Esate neįprastos nuotaikos, stengiatės įvertinti savo pažiūras ir asmenybę. Pamilsite vyresnį arba autoritetingą žmogų. Būkite atidus ir netyčia neįskaudinkite artimo žmogaus. Dvyniai (05 21–06 21). Gali būti, kad kas nors ieško būdų, kaip jus supykdyti. Bus tikrai sunku valdytis. Nė minutėlei neužsimirškite, kontroliuokite save, ir vakare reikalai ims gerėti. Vėžys (06 22–07 22) Niekuo neišsiskirianti diena. Trūks vaizduotės. Net knyga ar filmas nepadės atitolti nuo realybės. Gelbės darbas, geras fizinis krūvis, pasivaikščiojimas, venkite tuščiai leisti laiką. Liūtas (07 23–08 23). Ne tik slėpsite, bet ir ignoruosite savo emocijas ir poreikius. Trumpiau sakant, galvoje painiava. Neskubėkite daryti išvadų, tiesiog nusiraminkite ir nieko naujo nesiimkite. Mergelė (08 24–09 23). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl gebėjimo susitvarkyti su duotomis užduotimis. Tik neužrieskite nosies ir nepamirškite padėti kitiems, juk esate apdovanotas ir galite būti lyderis. Svarstyklės (09 24–10 23). Iš pirmo žvilgsnio atrodęs teisingas pasirinkimas prieštaraus jūsų vertybėms. Užuot ėjęs lengvesniu keliu, pasuksite sudėtingesniu, todėl šiandien geriau nespręskite svarbių klausimų. Skorpionas(10 24–11 22). Ieškosite galimybių, kur pritaikyti savo kūrybiškumą. Trokštate pažinti kitus pasaulius ir nerealią meilę. Laukia didžiulė veiklos įvairovė. Viskas seksis, todėl nė kiek neabejokite savo jėgomis. Šaulys (11 23–12 21). Dėl neigiamos energijos jausite emocinį išsekimą ir įtampą. Nesistenkite pakeisti situacijos, tiesiog palaukite palankesnio laiko. Svarbiausia nė su kuo nesusipykti, nes susitaikyti bus tiktai sunku. Ožiaragis (12 22–01 20). Lengvai bendrausite su aplinkiniais. Tačiau pernelyg nesipuikuokite savo idėjomis ir sugebėjimais, nes šiandien būsite ne itin dėmesingas, todėl iškils pavojus įžeisti kitus žmones. Vandenis (01 21–02 19). Dabartinė jūsų padėtis arba supantys žmonės gali pasirodyti esą ne tokie, kaip manėte. Galbūt teks įveikti tam tikrus išbandymus. Vakare palankus metas intelektualinei kūrybai. Žuvys (02 20–03 20). Pajusite, kad galite pasiekti užsibrėžtus tikslus. Domins politika, istorija. Tačiau tai bus noras pažinti ir sužinoti ką nors nauja. Kils noras tobulėti, tapti geresniam.

Orai

Savaitės pradžia Lietuvoje bus vėsi ir lietinga, kaip prognozuoja sinopti­ kai. Šiandien ir rytoj oras sušils tik iki 16–18 laipsnių, daugelyje rajonų trum­ pai palis. Trečiadienio naktį bus 10–13 laipsnių šilumos. Antra savaitės pusė bus keliais laipsniais šiltesnė – dieno­ mis sušils iki 20–21 laipsnio šilumos, tačiau ir toliau lis, kaip nurodo Lietu­ vos hidrometeorologijos tarnyba.

Šiandien, liepos 17 d.

+15

+15

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+17

Šiauliai

Klaipėda

+17

Panevėžys

+19

Utena

+17

5.06 21.43 16.37

199-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 167 dienos. Saulė Vėžio ženkle.

Tauragė

+17

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +34 Berlynas +19 Brazilija +25 Briuselis +20 Dublinas +19 Kairas +40 Keiptaunas +16 Kopenhaga +17

kokteilis Iš mo­te­rų pa­plū­di­mio Su va­sa­ros ši­lu­ma, o vė­l iau karš­čiu Bal­t i­jos jū­ros pa­k ran­tė­je at­gy­ja mo­te­ rų pa­plū­di­mys. Pi­kan­tiš­kų nau­jie­nų smal­suo­lius „Kok­ tei­l is“ tu­ri nu­vil­ti – agen­čių tei­k ia­mo­je in­for­ma­ci­jo­je nė­ra „či­l i pi­pi­r ų“, ži­n ios daž­niau­siai bū­na ne itin links­mos. Štai pa­t i tarp mo­te­r ų gu­l i­nė­jan­t i Lai­ ma nu­si­ste­bė­jo, kad kai ku­rios ma­mos ne­tei­sin­gai auk­lė­ja sa­vo duk­ras. „Ne­to­l ie­se pa­k lo­dę pa­s i­t ie­s ė da­ma di­d žiu­l iais pri­k li­juo­tais na­gais ir il­ gais an­ta­k iais – vi­siš­ka „fi­fa“, – pa­sa­ko­ jo „Kok­tei­lio“ ger­bė­ja. – Kar­tu at­si­ve­dė duk­re­lę. Vis­kas lyg bū­t ų ne­blo­gai, ta­ čiau ma­ma griež­čiau­siu bal­su drau­dė sa­vo at­ža­lai paė­jė­ti bent kiek į šo­ną ar prie van­dens. Mer­gai­tė – lyg šu­niu­kas, tą lai­ką, kol ma­ma rai­tė­si prieš sau­lę, tu­rė­jo bū­ti prie pat pa­k lo­dės.“ „Tu­r iu mes­t i ak­me­nu­ką į sa­vo ly­t ies at­sto­v ių dar­ž ą, – ne­slė­pė Ka­ro­l i­na. – Ne­no­ro­m is pa­ste­bė­jau, kad dau­ge­l is į pa­plū­d i­m į atė­ju­sių mo­te­r ų gra­ž iau at­ro­do, kai yra ne­nu­si­ren­g u­sios. Mo­ te­r ys, su­s iim­k i­me. Kol esa­me ap­si­ ren­g u­sios, at­ro­do­me ge­ro­kai jau­nes­ nės. Kai lie­ka­me su bi­k i­niu ar­ba vi­sai be nie­ko – tam­pa­me gal net se­nes­nės nei esa­me.“ O Jo­li­ta pa­ste­bė­jo, kad šiais lai­kais nuo­ gos mo­te­rys nebe taip karštai reaguoja, kai per jų pa­plū­di­m į ei­na vy­rai. „Anks­čiau klyk­da­mos, rėk­da­mos pul­ da­vo daž­n iau­s iai ne­t y­č ia į mo­te­r ų te­r i­to­r i­ją įė­ju­sius vy­r us, o da­bar jos apa­t iš­kai nu­ž vel­g ia į vos ne pro ko­ jas praei­nan­č ius vy­r iš­k ius, – juo­ka­ vo skai­t y­to­ja, pri­si­pa­ž i­nu­si, jog ne­ž i­ no, ka­da įvy­ko lū­ž is dai­l io­sios ly­t ies at­sto­v ių są­mo­nė­je. – Gal šiuo­lai­k i­nės mo­te­rys pra­ra­do gė­dos jaus­mą, o gal – mo­der­nė­ji­mo pa­sek­mė?“

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+22 +35 +21 +19 +32 +19 +24 +34

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+18 +16 +30 +19 +17 +33 +32 +15

Vėjas

2–8 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+17

+18

Marijampolė

Vilnius

+16

Alytus

Vardai Aleksas, Darius, Girėnas, Irma, Narimantas, Vaiga, Vytenis

liepos 17-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

14

15

16

14

5

15

16

15

15

8

15

18

18

16

3

rytoj

ketvirtadienį

1933 m. per­skri­dę At­ lan­t ą, bet ne­p a­s ie­kę Lie­tu­vos, Sol­d i­no miš­ ke (Len­ki­ja) žu­vo lie­tu­ viai la­k ū­nai Ste­po­nas Da­r ius-Ju­ce­v i­č ius ir Sta­sys Gi­rė­nas-Girs­kis.

1945 m. Pots­da­me (Vo­ kie­ti­ja) JAV pre­zi­den­tas Har­r y Tru­ma­nas, bri­t ų prem­j e­r as Cle­men­t as At­lee ir SSRS ly­de­ris Jo­ si­fas Sta­l i­nas ta­rė­si dėl Eu­ro­pos atei­ties. 1973 m. Af­ga­n is­t a­nas pa­si­skel­bė res­pub­li­ka. 1991 m. SSRS pre­zi­den­ tas Mi­chai­las Gor­ba­čio­ vas ir JAV pre­z i­den­tas Geor­ge’as Bus­h as pa­ skel­bė apie is­to­ri­nį su­si­ ta­r i­mą su­ma­ž in­t i tarp­ že­my­n i­nę bran­duo­l i­nę gink­luo­tę.

1998 m. Sankt Pe­ter­bur­ ge per­lai­do­ti Ru­si­jos ca­ ro Ni­ko­la­jaus II ir jo šei­ mos pa­lai­kai; ca­rą bei jo šei­mos na­r ius bol­še­v i­ kai su­šau­dė 1918 m. prie Je­ka­te­rin­bur­go. 2000 m. Vo­kie­ti­ja ir JAV pa­si­ra­šė is­to­r i­n į su­si­ta­ ri­mą dėl kom­p en­s a­ci­ jos už šim­tų tūks­tan­čių žmo­nių dar­bą na­cių sto­ vyk­lo­s e. Kom­p en­s a­c i­ jų fon­de bu­vo 10 mlrd. Vo­k ie­t i­jos mar­k ių (19,2 mlrd. li­tų).

Žy­gį bai­da­re už­bai­gė pės­čio­mis Prieš dvi sa­vai­tes iš Ta­li­no į Klai­pė­dą iš­plau­kęs Do­man­ tas Lau­ke­vi­čius fi­ni­ šą pa­sie­kė pės­čio­ mis, ant spe­cia­lių ra­tu­kų pa­skui sa­ve temp­da­mas iš­ti­ki­ miau­sią sa­vo ke­lio­ nės pa­ly­do­vę – bai­da­rę.

Iš­ban­dy­mas: pirmadienį pa­sie­kęs Klai­pė­dos pa­plū­di­mį D.Lau­ke­vi­čius bai­gė dvi sa­vai­tes tru­ku­sį jū­ros žy­gį bai­da­re.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Rea­ly­bė: at­ši­lus orams – gy­ve­ni­

mas prie jū­ros tam­pa ne tik įdo­ mus, bet ir links­mas.

Links­mie­ji tirš­čiai Ži­no­ma, kad se­niau­sia pro­fe­si­ja – pro­ sti­tu­tės. Ant­ra pa­gal se­nu­mą – va­g ies. O tre­čia – po­li­ti­ko. Pas­ta­ro­ji su­si­da­rė iš pir­mų­jų dvie­jų. Čes­ka (397 719; įta­riu, kad mo­te­rys ei­na į mo­te­rų pa­plū­di­mius, nes sle­pia­si nuo vy­rų dėl ce­liu­li­to)

D.Lau­ke­vi­čius ti­kė­jo­si, kad dau­ giau nei 600 km il­gio ke­lio­nę jam pa­vyks įveik­ti per dvi sa­vai­ tes, ta­čiau žy­gis už­si­tę­sė die­na il­giau. „Dan­gus pa­gai­lė­jo man ge­ro oro. Bū­da­vo die­nų, kai nu­plauk­da­vau 50 ar 70 km, ta­čiau pa­si­tai­kė ir to­ kių, kai te­nup­lauk­da­vau vos 28 km. Te­ko net die­ną ar dvi lauk­ti kran­te, kad ga­lė­čiau įlip­ti į van­de­nį, bu­vo die­nų, kai pa­lan­kių są­ly­gų su­lauk­ da­vau tik atė­jus nak­čiai“, – pa­sa­ ko­jo D.Lau­ke­vi­čius. Pas­ku­ti­nius 50 km jau­nuo­lis įvei­kė pės­čio­mis. „10 km nuo Lat­vi­jos-Lie­tu­ vos sie­nos te­ko lip­ti į kran­tą ir ei­ti pės­čio­mis. O tai nu­ti­ko dėl pie­tų ir piet­va­ka­rių vė­jo, ku­ris pū­tė į vei­dą. Prieš to­kį vė­ją ne­ pairk­luo­si, vė­jas plė­šia irk­lus iš

ran­kų, tai bū­tų tik tuš­čias mo­ sa­vi­mas vie­no­je vie­to­je“, – sa­ kė D.Lau­ke­vi­čius. Pla­nuo­tas 700 km il­gio žy­gis su­trum­pė­jo ne­pil­nu šim­tu ki­lo­ met­rų to­dėl, kad klai­pė­die­tis ke­ lią trum­pi­no ties Es­ti­ja plauk­ da­mas tie­sią­ja, ne­si­lai­ky­da­mas kran­to li­ni­jos. „Es­ti­jos pa­kran­tė la­bai įdo­mi, ten daug ak­me­nų ir sa­lų, ta­čiau aš pa­siil­gau lie­tu­viš­ko pa­jū­rio. Es­ti­jo­ je, už pen­kių ki­lo­met­rų nuo kran­to, bu­vau ap­vir­tęs, ta­čiau sėk­min­gai pa­vy­ko iš­si­gel­bė­ti“, – sun­ku­mus pri­si­mi­nė vai­ki­nas. Es­ti­jos pa­kran­tė­je la­vi­ruo­da­mas tarp sa­lų klai­pė­die­tis kart­kar­tė­mis nuo kran­to nu­tol­da­vo per 20 km. „Išp­lauk­da­mas iš Sa­re­mo sa­los Es­ti­jo­je į Lat­vi­jos pa­jū­rį ku­rį lai­ką ne­ma­čiau jo­kio ho­ri­zon­to. Ta­čiau šia­me ruo­že su­ti­kau vie­nin­te­lį ke­ lio­nė­je ma­ty­tą ruo­nį“, – pri­si­mi­nė klai­pė­die­tis.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.