2012-07-21 Klaipeda

Page 1

8

=<@ @ 962 162;6 2 A.

Nr. 169 (19 470)

10p.

Kur din

12

TV HEROJAI

Ä— vakar

io k endin g e l – ėdoje Klaip

in

ven-

gy grÄŻĹžti noriu butÄ…, mano vo Mookite ka „Atidu pÄ—dą“, – juo kalbÄ—dai s ti ÄŻ Kla Paulauska dĹžiojo destas Vytauto Di riumi Stato su s rek ep ma nis kr zijos di gimna ba. Legendi tĹł aplankÄ— 2i 197 siu Ru s po 40 me karo iki baigÄ— po ka ĹĄinin lÄ…, kurioje tÄ—vai, pats ĹĄtyk veno je ir aik moky bo ir gy kslus, salÄ— Ä—cÄ—lÄ—s. ÄŽ tuo ĹłjĹł dir istinius mokrepĹĄinio ab, vÄ—liau Kr rĹŤri du vi kyklos nazijos amoko ne pr 1-osios gim durinÄ—s mo pinis ir pa m s sepmetÄ—s nelaiÄ?io vi kambarÄŻ oli Ĺžtas vo Do lĹł k ve no at ku jo ngtÄ… s buvo syje ÄŻre mpiona Ä?e . saulio dienĹł tyniĹł

Assadas?

raeitÄŻ nÄ— ÄŻ p

elio koPRNOGETk38 ]N`Nb YV`-Q ?RQNXa\_V VR[N Ya 7bYVWN[N` b` 4NYV N[`X V`

„LONDONIADA“ – MĹŞSŲ AKYS LONDONE

n repĹĄi

-XY Ya cNXN_R \_Ă› VĂ˜VR[Ă› ?RQNXa 7b XRc 7\YN[aN

go B.al

RAMOS

2012 m. liepos 21 d.

liepos 21, 2012

pasaul is

Olimp inės Şa idynės + –

SAVAITĖS HOROSKOPAS IR KRYŽIAŽODIS

TAIKIKLYJE

www.kl.lt

2 A.1 62;6@ 9 62=<@

britĹł k a

DidĹžiau sias pa saulio tÄ… jas ren spo dĹžiausiĹł gia DidĹžiosios rto renginys – Britani jos sos olimpinÄ—s Ĺžai bet ir mi Europos mie tinÄ— stĹł dynÄ—s. lijonus Ĺ ÄŻ kar sporto priims ne tik Londonas. Vie tĹŤkstan aistruo nas di- liĹł. Ar mas viskas Ä?ius sportinin vyks pa gal pla kĹł, nÄ…?

Saugu

Svarbiau – pirmiausia ma, – sia per tokÄŻ ren sau To prirei ĹžaidyniĹł gumas. Bri ginÄŻ, ĹžinokÄ—, kai tai saugumo pradĹžiÄ… per dar prieĹĄ nyba G4S ÄŻspÄ— privati saugos jo, kad tarnesuge rie keti sumetimais spÄ—jo, kad rinkti ir tinka juosta. bÄ—s mai na daly vi mo skai Vai dynes, vauti ir siems, kuÄ?iaus ap paruoĹĄti trĹŤks su- lieka trys ruotojams teks Tai ste ĹĄio sau Kantry sukÄ…sti dan bÄ—ti Ĺžai- siomsreiĹĄkia, kad gos darbuo ta- ti iĹĄtisi iĹĄeitys: apsi je gatvÄ—je mo tar bÄ—s prireiks, tis. pajÄ—goms britĹł gink tojĹł. juosta nÄ™ linijÄ…, vaĹžiuosukti ir kirsluo ny arba olim ti net men bos ketina uĹžnes saugu- dynes saugoti teks ÄŻdarbin topine juos autobuso Visos ti Ĺžainet kÄ… kiau kirs ta. taisykliĹł trys iĹĄeitys – Saugumo siam inciden ti keliÄ… Ä?iuotik grÄŻĹžo iĹĄ Af tuos karius, ku ke paĹžeidi rie tĹł tui. postai jama, yra ganistano. lies oro mas. Ne liĹł eismo veiks leidi JĹł, apie veltui briLondo uostuose, bet ne tik ĹĄa- visiems teks dir 3,5 tĹŤkst. ir skai- krikĹĄ nys „Daily Mail“ tijo ne, ypaÄ? jiems ti be ato ir visa IĹĄ viso, vie iĹĄ Ä?iau ap „keliu ÄŻ niekur“, gatvÄ™ pastogĹł. me sporto tose. kaip lenk kurÄŻ verdavome 553 mln. IĹĄ viso Vyriau renginiĹł vyriausybÄ—je, pareiĹĄkÄ— ĹĄal Daugiau ti. ti met bÄ—gtituluotasis sia per olim svarĹł sterlin sybÄ— skyrÄ— uĹžtikrins 23 ĹžaidyniĹł sau niai vairuo ir tuo si gĹł saugu 700 Ĺžmo pagumÄ… kartus tojĹł su pasipiktinimo pines Ĺžai dvi kÄ— „Tiesa, – ĹĄypsojo daugiau mui no niĹł. Tai TĹŤkstan tarp dynes lÄ— tais perlinÄŻ dardu viĹł,valdĹžia nepers tai, kad Lon kĹł, ir kariĹł Ä?iai policijos uĹžtikrinti. bĹł atstovĹł, nei saugumo – Kar dopÄ—jo pamo ku tar kontro jaus“ ninkas. saugumą– jau Londo pareigĹŤnĹł vÄ™ kariĹł Afga britai yra dis ny- Beje, riuose keliuo eismo dalynistane. ne. Ma se bus jos jau sporti trukdavusÄŻ „Kapitoli kilokavarza svar mies Sau Ka juos pa gu Ĺža ti te turÄ— Ĺł sterl krikĹĄty nijomis, mÄ… rei ir kari to, vas tĹł tos „Zi tos. mokas spÄ—davome „Švyturio“ prisi kl.lt ÄŒeslo kainuos ingĹł ĹžaidynesnÄ— technika. Ge uĹžtikrin- yje objektĹł, ku kÄ—s uĹžtikrin arza@ mes ti 30- jungos laikais minus Sovie lĹłâ€œ lisiame c.kav tĹł bÄ—, kad britĹł kariuome rokai prieĹĄ bos, taip pat riuose vyks si, bÄ… toje buvu paĹžiĹŤrÄ—ti.“ kad blogerokai ĹžaidynÄ—s, varĹžy- specialias transMaskvoje bu SÄ…net ĹĄeĹĄio nÄ— paskel- pavyzdĹžiui, daugelyje vie nazija pasikeitu se bus vu ďŹ lmÄ… ÄŻsitikinÄ™s, ir geru se Lon riomis kitĹł automo ne dis planuotadaugiau, nei „ZiL“ ga porto juostas, sias pat gim teatre darybiliĹł sto vietĹł, vaĹži gynybos lokuotos prieĹĄdono vieto- aikĹĄtelÄ—se. kumybos li bĹŤti Tokia la visiĹĄkai rys gal per ke- no lauskas nÄ—da vÄ—jimo anksÄ?iau sis lÄ—ktuvi M.Pau sleivis nega reigĹŤnai. vo aukĹĄÄ?iausi limuzinais nÄ—s Trans Dvi sis temos. . „Mokyk nauji. Du kos. Net ranÄŻ pasovietĹł mok ď Ž Sun gai porto dviejĹł temos bus dis paSkaiÄ?iuo kumai: sunku dau lokuotos tik lan Ä?iau identiĹĄ gdamas zijÄ… gas ĹĄininku. Ta O_V aNV ]VX _N Yf Vb\ Ĺžvel na didmies jama, kad ant te Ä?iau saugumas mai Tiesa, giaaukĹĄÄ?iĹł. krep aN` V_ ZVR` aV [N `V XNQ net tos, ta paÄ?ios, – kas, ÄŻ gim Ä?io lÄ— proble ton Buil daugiaaukĹĄÄ?iĹł s ÄŻsiW\T NV ma Lon – ne vienin- mis bus sun gatviĹł ĹžaidyniĹł 175 km ka Qf [Ă›` “ ] abV XVY` aR 9\[ Q\ [N` cf ding“ s sios „Le nos tos kÄ— krepĹĄininJanina. Bri done. kiai ÄŻvei ir 17-os xingWigg To dienolau tanijos V [V TĂş cNV _\ _Vg Z\ T_Ă›` X` aN[a N gas „doDidĹžiosa kiami. aukĹĄtĹł na dĹžiau sostinÄ— wer“, V Qf [ ` af ZN` ZĂ› TN statÄ… M.Pau s, kad blo li su Ĺžmo ĹžvaigĹždÄ—s, sios YVNb `VNV X_Ă›Z` Ob` ]N sostinÄ—s da kurie stĹŤkso „Fred mies siĹł ir tankiau – vienas diKaip fi lyje, gy rytinÄ—je tĹł Euro siai gy kÄ— susi V aV XNV aRV atvykÄ™st krepĹĄinio nuo pirmo menansuo ven venamĹł poje. tikinÄ™ vis nega rĹŤ TVN TodÄ—l olim buvo jetÄ… jamos Ano kavimo. pinimÄ… dÄ—l tojai iĹĄreiĹĄÂ @PN[ ĹĄilei ]Ve• [b\ pinÄ—s Ĺžai ra ku“ jis sÄ—s. Tre iĹĄvargins slus olimpi a_ ď Ž BritĹł dy kad kariuoJie net kreipÄ— ketĹł dislomoks geru krep nelaiÄ?iutosios kla krimto mok veinÄ—s Ĺžai vyriau gatvÄ—se ir taip nuola nÄ—s gerokai sybÄ— Ĺžai seikÄ—jo stogĹł nu menÄ— savo si ÄŻ teismÄ…, ti ir vÄ—je dynÄ—s Britai, iki ĹĄeĹĄ aulauskas techni 9,3 mlrd. dynÄ—ms bĹŤti ir . vargintus transporto sisniĹł spĹŤsÄ?iĹł keltĹł. Ta kaip nie Ä?iau ries gat ? bos atsto UĹž ĹĄiuos at- tiniĹł. temoje Ä?iau bri kÄ… nuo britus. kas kitas je, ver pinigus svarĹł sterlin tĹł M.P se – S.NÄ— ternate. Ta liknuBritĹł tina tra ti Olim statai la vai atrėŞė, kad tĹł gynyninku gĹł. sva Pasak orga in dicijas. pasaulybu, kad pinÄŻ par ji ÄŻsipareigojo nizatoriĹł, biausiai pÄ—si, kadĹžiniasklaida iĹĄrinkti rĹł ster netolie sporto ku ir vienuotojoNenuos bri ÄŻrengkÄ…, taip renginio parkui neseniai lingĹł 700 mln. patinka Olim Lon me ĹĄÄ— atmin tĹł Ĺžiniask tato mÄ—jas, pat uĹž ap saugumÄ…. ĹĄailai kusia taip pat atseikÄ—jo 41 vie tikrinti piniam dusios vadi dono gatvÄ—se deĹĄim mokÄ—si gim turi apie turÄ—s su saugoti, todÄ—l 600 mln. kaip elg tinÄ™ uĹžsienio da suratos rÄ—gĹł ti atsiranijos, ku namosios sitaiky 500 mln. VyriausybÄ— sve tis DidĹžio ninkai svarĹł bĹŤdamaskinas vÄ—l ti su ra gyventojai olimpinÄ—s dar lie kimasi uĹždirb Kitos svarĹł sterlindiesporti ma iĹĄ uos-nenumatytoms joje Bri Ä?iams, ke ti parda gatvÄ—se rios suteikia tus. 675 tanijoje. gimta lavus visus ď Ž Dar 2 iĹĄlaidoms. sterlingĹł vandens raketos bus tomis. ĹĄei mln. do – vien teisÄ™ spĹŤs litoku vai loje. aplenk mos je Svei Ä…jÄŻ kĹł ti mlrd. nis le dis ma ti por biki mo riĹł kyk sau olim olimpi 67zas ni tis laus lokuotos ÄŻ tui, be svarĹł skyrÄ— Tarp gyklose Ĺ ei dyniĹł pi je ĹžemÄ— nis komi je mo sterlin lytÄ—jimo. masis. Britai tinvosi biu rÄ… Pau do 19-Ä…jÄ… ĹĄinio virtuo vinimo tauir je todÄ—l pa veik okupavo niam transnemÄ—gs je, taip rytinÄ—je Lon dirbamoPer ka Ä?io evaka sÄ—dus Kre dyniĹł or dĹžeto pridÄ—jo LongĹł prie Ĺžai- ď Ž leriĹł paaukos tarptetas, dar 376 mln. la prasti vai Kovo visÄ… mies lyje, de Kaip ir visa ta Ĺ˝aidyniĹł s uĹž pat prie ganiza do dono Ĺžaitautiniai tÄ™s krep ďŹ zinio me pasautÄ…, Nau ĹĄi maticinis COG). Londo translia kalvĹł pieno daly- sia vaĹžiavimÄ… ĹĄio ruotojai, kuriems rÄ—mÄ—jai. mas – nÄ—s rankos nÄŻ ĹĄven prisimena vakÄŻ, mate toriĹł tamies tÄ—viĹĄkÄ™ ne. cijos pa mis lini pa daugiau ge tiniame vai suJis lÄ—ĹĄas sukaupÄ—komitetas (LO- skaiÄ?iuojama, sieks jamos, Be rake sveikin riausias bĹŤ spaudileriĹł. iĹĄ priva kaip kai tÄ— atgal ÄŻ (maĹždaug nei 130 sva jomis grebiausiai jÄ… StasÄŻ Ur los direk tas Ono rajone. apie 3,9 ti. Ran das pa IĹĄ rekla Ä?iĹł ĹĄalparengtÄŻ tĹł, vyriausy mÄ—, na mlrd. doto ko kos pa situri bĹŤ mos dar 957 bÄ— no, kaip 500 litĹł) baurĹł sterlingĹł moky Ä?iusÄŻ mokykmuzikos Gru- gos destas gi karui vy Kretinspaudi ti trum mln. doleri tikimasi uĹž menÄ— sky ir kariuomenÄ— paskelbÄ— prisitai mas dos, pas, tis svar ti Mo dirb jÄ… nÄŻ, dÄ—s ne mo bus taip je. ti Ĺł lio ĹžitaisykliĹł. kyti prie nau KariuokÄ… kyto liu ji baigian ko susto niĹł laiko rÄ— 13,5 tĹŤkst. Ä?iavimasakiĹł kontaktas. pat labai tÄ… Sta sÄŻ mo jĹł eiska manta Mamai te musiu sĹŤne Antai Vytau tos raiÄ?iu suplanuotarpiui, taÄ?iau riĹł Ĺžaidygi tanijoje, paplitÄ™s DidĹžio Pasibukad tÄ…. ka esanÄ?io vienoje Lon ta padi joje BriuĹž tai, da- mies KlaipÄ—dÄ… su tÄ—s. dono cent ant len je dinti iki riĹł skaiÄ?iĹł BritĹł nuobet tai nÄ—ra treÄ?ias tos vaĹžiuogatvÄ—je dvi gogas 17 tĹŤkst. kÄ…. je, pri re juostos, dzins rasis peda triukĹĄmau da- go kÄ— po savai tas vaikas, broliai reikÄ—tĹł mone, niekuo valoma. virsta olim ti ÄŻ vienÄ… skirni bu Pasta peticijose vo, uĹždary – pasie vau ketvir kuriĹł ne Ä?iuotis su Ĺžmomet nepine juos pusÄ™, stai kiVyres ga re da pa tidÄ™ ta ir au „Bu moje. tagu pliauĹĄ nÄ—mis, Su si pa Şįstate. tobuso choro sistumdy mÄ…jÄ… viĹĄ prikas ĹĄei bo na su nis bri Ĺži ni mas. berniu auklÄ—jo – sis vaikystÄ™ naÄŻ vadi vo ar tiĹĄkas Tra destÄ… rÄ—lÄŻ. rai mo- grieĹžtai sodama pos Ä?empio vo pasisvei di civo Mo ba ĹĄyp kas ge kinimas bu ro nas tre- no“, – aulaus vai ne kĹł kam riĹł Eu

(NE)PASIEKIAM TV SEKSAS 11 AS

ntrybÄ— s

iĹĄband ymas

mlrd.

KULINARIJA

Olim­pia­do­je da­ly­vau­sian­Ä?iai bÄ—­gi­kei E.Stai­ťiō­nai­tei sun­kiau­si pa­sku­ti­niai 150 met­rĹł. Ĺ eĹĄtadienio interviu 5p.

ArbĹŤzinis polÄ—kis

KINO FOTEL IS

KÄ… reikÄ—

Tarp mistikos ir realybÄ—s

PORTRETAS

Ĺ iandien priedai

„MG Bal­tic“ gink­las – psi­cho­lo­gi­nis te­ro­ras TiraĹžas 34 950

idy

nes Kaina 1,60 Lt

ato s tÄ— ketu Ĺžalos vos vie sis M.P siminÄ— lÄ—tojas. Nor visos at Jauna tate buvo monuga taÄ?iau Ates kÄ—si. iĹĄ chemijos. visos pa la- tĹł tininkai, – leiviui , taÄ?iau spor jetas moks Uoliam mÄ—gstamosnimo. vo lavi

kos bu – ďŹ zinio [N siai aR YĂ› WR TN a_ biau aĂ?` NVX a\ =Ra _V X\ [b\ ]N ZN Cf aNb Nb` XN`

=Nb Y

Ă› : ]N ]_N

` YN ]Ă&#x;• “

tĹł Ĺžino ti vyks tant ÄŻ Ĺža

V_ ZĂ– ]b Ă– Ă&#x; ] a_NbX aĂ– [b\ V aR V [Vb` `a\ cb`  à QĂ› X YV mas: ZR aN sivyli QĂ– “ cVR[ NVg YVĂ­Q [Ă– c

ď Ž Nu

„Mes ne sies­tos, o fies­tos Ĺžmo­nÄ—s.“ Klai­pÄ—­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas tei­gÄ—, jog klai­pÄ—­die­Ä?iai, prie­ťin­gai nei Vy­riau­sy­bÄ—, dir­ba ir va­sa­rÄ….

2p.

Ĺ ven­tÄ— oĹĄ net pen­kias die­nas Sand­ra Lu­ko­ťiō­tÄ— s.lukosiute@kl.lt

Ĺ ven­ti­nis vÄ—­jo sō­ku­rys ÄŻsuks ÄŻvai­ riĹł sko­niĹł ir skirtingo am­Şiaus klai­pÄ—­die­Ä?ius ir mies­to sve­Ä?ius ÄŻ pen­kias die­nas truk­sian­Ä?iÄ… fies­ tÄ… – Klai­pÄ—­dos gim­ta­die­nÄŻ ir Jō­ros ĹĄven­tÄ™. At­vyks Pre­zi­den­tÄ— „„Pra­ra­di­mas: A.Gu­rec­kÄŻ pa­Şi­no­jÄ™ Ĺžmo­nÄ—s jÄŻ pri­si­me­na kaip sÄ…­Şi­nin­gÄ…, dos­nĹł, gy­ve­ni­mÄ… ir ĹĄei­mÄ… la­bai my­lÄ—­ju­sÄŻ vy­rÄ…. Jo Ĺžmo­nai ra­ťy­ti laiť­ke­liai, ku­

riuos po vy­ro mir­ties ra­do V.Gu­rec­kie­nÄ—, byloja apie krau­pius iĹĄgyvenimus.

Nu­si­Şu­dĹžiu­sio vers­li­nin­ko An­ta­no Gu­ rec­kio nať­lÄ— per­spÄ—­ja: su kon­cer­nu „MG Bal­tic“ su­si­dÄ—­jÄ™ as­me­nys ri­zi­kuo­ja pra­ras­ti vis­kÄ…, net gy­vy­bÄ™. Ne­be­rei­ka­lin­giems Ĺžmo­ nÄ—ms su­Şlug­dy­ti ir jĹł pi­ni­gams iť­Ä?iulp­ti ga­ li bō­ti nau­do­ja­mas Ĺžiau­rus te­ro­ras.

Violetos GureckienÄ—s asmeninio archyvo nuo­tr.

Ta­das Šir­vins­kas t.sirvinskas@diena.lt

Psi­cho­lo­gi­nio ka­ro au­ka

„Jie su­da­ro to­kias sÄ…­ly­gas, kad Ĺžmo­gui pra­de­da at­ro­dy­ti, jog ge­riau nu­mir­ti, nei gy­ven­ti“, – apie „MG Bal­tic“ kon­cer­no va­do­vo D.Moc­ kaus ir jo ar­ti­miau­siĹł bend­ra­Şy­ giĹł nau­do­ja­mus me­to­dus pa­sa­

ko­ji­mÄ… pra­dÄ—­jo prieĹĄ dve­jus me­tus psi­cho­lo­gi­nio ka­ro su „MG Bal­tic“ neiť­gy­ve­nu­sio sta­ty­bĹł bend­ro­vÄ—s „Mit­ni­ja“ ÄŻkō­rÄ—­jo A.Gu­rec­kio Ĺžmo­ na Vio­le­ta. Ĺ iuo me­tu „MG Bal­tic“ sa­vo puo­li­mÄ… nau­do­ja ne prieĹĄ ĹĄios mo­ters ĹĄei­mÄ…. Ras­tas nau­jas tai­ki­ nys. V.Gu­rec­kie­nÄ—s is­to­ri­ja liu­di­ja, ko ga­li­ma ti­kÄ—­tis iĹĄ ĹĄios kom­pa­ni­jos.

4

Ĺ ven­tÄ—s ren­gi­niĹł koor­di­na­to­rius Ri­man­tas Pe­la­kaus­kas pa­ti­ki­no, kad pen­kiĹł die­nĹł ren­gi­niĹł ma­ra­ to­ne bus kÄ… pa­ma­ty­ti ir kÄ… veik­ti, kiek­vie­nas ga­lÄ—s iť­si­rink­ti pa­gal sa­ vo sko­nÄŻ. Pa­sak R.Pe­la­kaus­ko, per­nai ĹĄven­ tÄ—s te­ri­to­ri­ja bu­vo pa­da­ly­ta ÄŻ sa­las, o ĹĄie­met bus links­mi­na­ma­si su ťō­kiu „BĹŤk svei­kas, ge­rų­jĹł vÄ—­jĹł mies­te“. Iť­kil­miĹł da­ly­viai bus kvie­Ä?ia­mi ap­ lan­ky­ti ÄŻ ÄŻvai­rius mies­to kam­pe­lius vÄ—­jo nu­blokť­ tus ren­gi­nius.

METŲ JĹŞRININKO RINKIMAI BALSUOKITE IR IĹ RINKITE JĹŞRININKÄ„, KURÄŽ BĹŞTŲ GALIMA TITULUOTI KETVIRTUOJU METŲ JĹŞRININKU! KandidatĹł sÄ…raĹĄo ir balsavimo lapelio ieĹĄkokite 7 p.

2

2

ŠEŠTADIENIS, liepos 21, 2012

miestas

Klaipėdos ra­jo­no val­džia nu­skriau­dė mies­tie­čius Klai­pė­dos ra­jo­no val­džios spren­di­mai ga­li­mai kirs per klai­pė­ die­čių ki­še­nę, nes ne­pa­vyks su­ma­žin­ti mo­kes­čio už at­lie­kų iš­ve­ži­mą. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Bai­mė: V.Grub­liaus­kas nuo­gąs­tau­ja, kad šiai Vy­riau­sy­bei neį­vyk­džius

duo­tų įsi­pa­rei­go­ji­mų nau­jo­ji jų ga­li tie­siog iš­si­ža­dė­ti. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Me­rui ne­ri­mą ke­lia Vy­riau­sy­bė Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Uos­ta­mies­čio me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas dar kar­tą iš­reiš­kė su­ si­rū­pi­ni­mą, jog Vy­riau­sy­bė ne­vyk­ do sa­vo duo­tų pa­ža­dų ir jie taip ir ga­li lik­ti neį­gy­ven­din­ti, nes pa­si­ keis val­džia.

Už tai, kad Klai­pė­dos val­džia su­ ti­ko, jog prie Kiau­lės Nu­ga­ros bū­ tų sta­to­mas su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­las, Vy­riau­sy­bė įsi­pa­ rei­go­jo ke­tu­ris uos­ta­mies­čio pro­ jek­tus pri­pa­žin­ti svar­biais vals­ty­bei, taip jiems už­tik­rin­ti fi­nan­sa­vi­mą. Tie pro­jek­tai – nau­jo ba­sei­no sta­ ty­bos, Bal­ti­jos pro­spek­to san­kry­žų re­konst­ruk­ci­ja, pie­ti­nio ap­link­ke­lio iš mies­to tie­si­mas ir pi­lia­vie­tės at­ kū­ri­mas. Dar vie­nas įsi­pa­rei­go­ji­mas – pa­keis­ti Uos­to įsta­ty­mą, kad da­ lis Uos­to di­rek­ci­jos pel­no pa­tek­tų į Klai­pė­dos biu­dže­tą. „Ga­liu drą­siai teig­ti, jog tie įsi­pa­ rei­go­ji­mai yra vyk­do­mi la­bai van­giai ar­ba vi­sai ne­vyk­do­mi. Ti­kė­jo­mės, kad mums ak­tua­lūs klau­si­mai bus svars­ to­mi pa­sta­ra­ja­me Vy­riau­sy­bės po­sė­ dy­je, ta­čiau jie net ne­bu­vo įtrauk­ti į dar­bot­var­kę. Ki­tas po­sė­dis nu­ma­ ty­tas tik rugp­jū­čio 20 die­ną, o lai­kas

nė­ra mū­sų są­jun­gi­nin­kas“, – tei­gė Klai­pė­dos me­ras V.Grub­liaus­kas. Jis svars­tė, kad toks Vy­riau­sy­bės ne­veik­lu­mas yra su­si­jęs ar­ba su va­sa­ra ir ato­sto­go­mis, ar­ba su no­ ru pa­lik­ti spren­di­mus bū­si­mai Vy­ riau­sy­bei. „Pats sa­vo ran­ko­mis į Ūkio mi­ nis­te­ri­ją nu­ne­šiau do­ku­men­tus dėl ba­sei­no, ta­čiau re­zul­ta­tų jo­kių nė­ra iki šiol. Tik­rai pa­si­gen­du da­ly­kiš­ko ir re­zul­ta­ty­vaus bend­ra­dar­bia­vi­mo su Vy­riau­sy­be. Gal­būt ji lau­kia, kol pa­si­baigs Sei­mo rin­ki­mai ir bus su­ for­muo­ta nau­ja Vy­riau­sy­bė. Ta­čiau mū­sų tai ne­ten­ki­na, nes nau­ja Vy­ riau­sy­bė ga­li pa­sa­ky­ti, kad ne ji įsi­pa­ rei­go­jo Klai­pė­dai, tad nie­ko ir ne­da­ rys“, – nuo­gąs­ta­vo V.Grub­liaus­kas. Pak­laus­tas, ar Klai­pė­da ga­li kaip nors pri­vers­ti Vy­riau­sy­bę pa­grei­ tin­ti spren­di­mų priė­mi­mą, uos­ta­ mies­čio va­do­vas tei­gė, jog apie ka­ rą ne­gal­vo­ja­ma. „Ne­no­rė­čiau ieš­ko­ti gink­lų ga­ li­mam ka­rui. Ta­čiau lei­siu sau pa­ juo­kau­ti, kad jei ka­ras bus pa­skelb­ tas, gink­lų ieš­ko­si­me“, – tvir­ti­no V.Grub­liaus­kas. Jis pa­brė­žė, jog Klai­pė­dos sie­kis yra, kad bū­tent ši Vy­riau­sy­bė, ku­rios įsi­pa­rei­go­ji­mai uos­ta­mies­čiui už­fik­suo­ti raš­tiš­kai, juos ir įgy­ven­din­tų.

„Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės spren­di­mai, su­si­ję su al­ter­na­ty­via ener­ge­ti­ka, tik­rai nu­liū­di­no. Jais už­kirs­tas ke­lias sta­ty­ti vė­jo jė­gai­ nes“, – ne­slė­pė Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas. Vie­tos, ku­rio­se Klai­pė­dos ra­jo­ne ga­lė­tų at­si­ras­ti vė­jo jė­gai­nės, nu­ ma­ty­tos bend­ra­ja­me pla­ne. Ta­čiau jau pa­tvir­tin­tas ir spe­cia­lus pla­nas, ku­ria­me nu­ma­ty­ta, kad vė­jo jė­gai­ nių sa­ni­ta­ri­nė ap­sau­gos zo­na yra dvie­jų ki­lo­met­rų spin­du­liu. „Tai reiš­kia, kad vė­jo jė­gai­nių sta­ty­to­jai tu­rės gau­ti vi­sų gy­ven­ to­jų, gy­ve­nan­čių dvie­jų ki­lo­met­ rų spin­du­liu nuo vie­tos, kur pla­

nuo­ja­ma jė­gai­nė, su­ti­ki­mą, o tai juk pra­ktiš­kai neį­ma­no­ma. Keis­ čiau­sia tai, kad ato­mi­nės elekt­ri­ nės ap­sau­gos zo­na, jei ne­klys­tu, yra vos ki­lo­met­ras“, – ste­bė­jo­si V.Grub­liaus­kas. Blo­giau­sia, anot jo, tai, kad to­kie Klai­pė­dos ra­jo­no val­džios spren­ di­mai su­truk­dė Klai­pė­dos re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­mo cent­ro pla­nams bu­vu­sio Ka­lo­tės są­var­ty­no te­ri­to­ ri­jo­je sta­ty­ti vė­jo jė­gai­nes. „Jei bū­tų pa­vy­kę įgy­ven­din­ti to­ kius pla­nus, Klai­pė­dos re­gio­no at­ lie­kų tvar­ky­mo cent­ras bū­tų ga­vęs pa­pil­do­mų pa­ja­mų, o tai bū­tų lei­dę per­žiū­rė­ti rink­lia­vos už at­lie­kų iš­ ve­ži­mą dy­dį ir klai­pė­die­čiams su­ ma­žin­ti mo­kes­ti­nę naš­tą“, – tei­gė uos­ta­mies­čio va­do­vas.

2

– tiek kilometrų nustatyta vėjo jėgainių apsaugos zona. Šiuo me­tu uostamiesčio politikai svars­to­ ga­li­my­bę klai­pė­die­ čiams mo­kes­tį už at­lie­kų iš­ve­ži­ mą ir tvar­ky­mą su­ma­žin­ti 15 pro­c., nes rink­lia­vos su­ren­ka­ma dau­giau nei rei­kia pinigų at­lie­koms iš­vež­ti ir su­tvar­ky­ti.

Ri­bo­ji­mas: Klai­pė­dos ra­jo­ne, ti­kė­ti­na, dau­giau vė­jo jė­gai­nių ne­beat­si­ras.

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

Šven­tė oš net pen­kias die­nas 1

Šven­t i­n is šur­m u­l ys star­tuos rugp­jū­čio 1-ąją, per ju­bi­lie­ji­nį 760 me­tų Klai­pė­dos gim­ta­die­nį. Iš­kil­min­ga­me po­sė­dy­je tu­rė­tų da­ly­vau­ti Lie­tu­vos Pre­zi­den­tė Da­ lia Gry­baus­kai­tė. Va­ka­re Klai­p ė­d os pi­l ia­v ie­t ė­ je įvyks spe­cia­liai mies­tui su­kur­ tos ora­to­ri­jos „Mies­tas ir žmo­ nės“ prem­je­ra. Ją vai­ni­kuos pa­čių mies­tie­čių sau do­va­no­tas fe­jer­ ver­kas.

ga­n i­za­c i­j ų, Ka­p i­to­n ų klu­b o at­ sto­vai ir mies­to va­d o­vai. Ei­se­n ą paį­vai­r ins ke­t u­r i Ge­r ie­j i vė­jai, at­ne­šian­tys uos­ta­mies­čiui lauk­ tu­vių. Ji pa­trauks į Krui­zi­nių lai­vų ter­

Nuo rugp­jū­čio 1 iki 5 die­nos Klai­pė­do­je įvyks apie 100 ren­gi­ nių, me­ni­nių pa­si­ro­ dy­mų ir at­rak­ci­jų.

Sal­sa – su sve­čiu iš Ku­bos

Rugp­jū­čio 2-ąją, ket­vir­ta­die­nį, dar la­biau tu­rė­tų įsi­lin­guo­ti pre­ ky­bi­nė tau­to­dai­li­nin­kų ir ama­ti­ nin­kų mu­gė. Šios die­nos pa­grin­di­nis ak­cen­tas – kla­si­ki­nio žan­ro kū­ri­nys K.Jen­ kins „Sta­bat Ma­ter“. Jį Teat­ro aikš­ tė­je at­liks per 160 Lat­vi­jos ir Lie­tu­ vos mu­zi­kan­tų. Rugp­jū­čio 3-ią­ją, penk­ta­die­nį, lauks tra­d i­c i­n ė teat­ra­l i­z uo­ta ei­ se­na, ku­rio­je žy­giuos jū­ri­nių or­

mi­na­lą, kur bus ap­do­va­no­ti mies­ tui ir jū­rai nu­si­pel­nę žmo­nės. Po šios ce­re­mo­ni­jos lauks te­le­vi­zi­jos kon­kur­so „Cho­rų ka­rai“ nu­ga­lė­to­ jų kon­cer­tas. Penk­ta­die­nį va­ka­re At­gi­mi­mo aikš­tė­je bus ga­li­ma pa­šok­ti sal­są su sve­čiu iš Ku­bos, Jo­no kal­ne­ly­ je „pa­čiuo­ži­nė­ti“ su Man­tu Jan­ka­ vi­čiu­mi, o Teat­ro aikš­tė­je pa­ma­ty­ti

ro­ko ope­rą „Eg­lė žal­čių ka­ra­lie­nė“. Į Kon­cer­tų sa­lės kie­mą bus kvie­ čia­mi džia­zo ger­bė­jai. Skam­bės mei­lės hi­tai

Šeš­ta­die­nį ry­tą mies­te­lė­nus se­na­ mies­ty­je ža­dins sve­čiai iš Aust­ri­ jos – Ti­ro­lio re­gio­no pu­čia­mų­jų or­kest­ras. Klai­pė­dos pi­lia­vie­tė­je vi­są šeš­ta­ die­nį vyks vi­du­ram­žių ri­te­rių ko­ vos, skam­bės se­no­vi­nė mu­zi­ka, bus de­monst­ruo­ja­mi šo­kiai, ama­tai. Teat­ro aikš­tė­je skam­bės mei­lės hi­tai, prie „Me­ri­dia­no“ siaus ge­ riau­sios Lie­tu­vos, Lat­vi­jos ir Es­ti­ jos gru­pės, vi­są die­ną vyks Jū­rų ka­ pi­to­no rin­ki­mai. Da­nės upė­je lauks is­to­ri­nių lai­vų pa­ra­das, var­žy­sis ka­no­jos, bai­da­ rės, kla­si­ki­nės val­tys, lenk­ty­niaus „dra­ko­nų“ lai­vai. Šeš­ta­die­nio va­ ka­rą lauks teat­ra­li­zuo­tas kon­cer­tas „Vė­jo bro­liai“ su Ne­da Ma­lū­na­vi­ čiū­te, Ma­ri­jo­nu Mi­ku­ta­vi­čiu­mi, Kos­tu Smo­ri­gi­nu. Vė­liau dan­gų nu­švies dar vie­nas, rė­mė­jų do­va­

3

ŠEŠTADIENIS, liepos 21, 2012

miestas Pri­kė­lė pa­sta­tus

Il­gai lauk­tas ma­žy­lis

Jū­ro­je mau­dy­tis ga­li­ma

Va­kar pa­skelb­ta ofi­cia­li Kre­ tin­gos mu­zie­jaus pro­jek­to įgy­ ven­di­ni­mo pa­bai­ga. 5 mln. li­ tų ES fon­dų pa­ra­ma nau­jam gy­ve­ni­mui pa­dė­jo pri­kel­ti pa­ mink­li­nius pa­sta­tus: gra­fų Tiš­ ke­vi­čių rū­mus, van­dens ma­lū­ ną ir ra­ti­nę. Neil­gai tru­kus ti­ ki­ma­si re­no­vuo­ti bei tu­riz­mui pri­tai­ky­ti ir ūk­ve­džio na­mą.

Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­ju­je pir­mą kar­tą jau­nik­lį at­si­ve­dė šiau­ rės jū­rų liū­tė. Ma­žy­lio tė­vai – mu­zie­jaus sen­bu­viai, at­ke­lia­ vę iš Ru­si­jos. Pi­ra­tas čia ap­ si­gy­ve­no 1991 m., Mar­ki­zė – 2001-ai­siais. Jau­nik­lis, ku­ riam ei­na ant­ras mė­nuo, sve­ ria maž­daug 25 kg, suau­gu­sio pa­ti­no svo­ris sie­kia 800 kg.

Na­cio­na­li­nės vi­suo­me­nės svei­ ka­tos prie­žiū­ros la­bo­ra­to­ri­jos Klai­pė­dos sky­riaus spe­cia­lis­tai ėmė jū­ros van­dens ir smė­lio mė­gi­nius Smil­ty­nės, Meln­ra­ gės bei Gi­ru­lių pa­plū­di­miuo­se. Nus­ta­ty­ta, kad mau­dyk­lių van­ dens ir smė­lio mik­ro­bio­lo­gi­niai bei pa­ra­zi­to­lo­gi­niai ro­dik­liai ne­vir­ši­jo hi­gie­nos nor­mų.

Suo­liu­kų idė­jų au­to­riams – pi­ni­gai

Dienos telegrafas Eismas. Sekmadienį, liepos 22 d., visą dieną Herkaus Manto, Liepų gatvėmis ir Šiaurės prospektu bus ribojamas eis­ mas, nes šios gatvės taps „Klaipėdos dviračių maratono 2012“ trasa.

Pa­ti­ko: net trys klai­pė­die­čio me­ni­nin­ko G.Jon­kaus pa­siū­ly­mai, kaip de­ko­ra­ty­vi­niais ak­cen­tais pa­puoš­ti M.Maž­vy­do alė­jos suo­liu­kus, su­lau­kė įver­ti­ni­mo.

Vy­tau­to Liaudanskio nuo­tr.

Pi­ni­gi­niai pri­zai va­kar iš­da­ly­ti 10 lai­mė­to­ jų, ku­rie pa­tei­kė idė­jas, kaip šal­tus ir ne­jau­kius gra­ni­to lui­tus M.Maž­vy­do alė­jo­je pa­vers­ti žais­min­gais ir pa­to­giais suo­liu­kais. As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

5 tūkst. li­tų pi­ni­gi­nį fon­dą sky­rė Klai­pė­dos pra­mo­ni­nin­kų aso­cia­ ci­ja. Kon­kur­sui sa­vo dar­bus pa­tei­kė 25 me­ni­nin­kai, ap­do­va­no­ta 10 lau­rea­ tų. 1–3 vie­tos lai­mė­to­jai ga­vo po 1 tūkst. li­tų, 4–5 vie­tos – po 500 li­ tų, 6–10 vie­tos – po 200 li­tų. Idė­jų kon­kur­so pir­mos vie­tos lai­ mė­to­jas – Gin­tau­to Jon­kaus „Šuosuo­liu­kas“, ant­ro­ji vie­ta ati­te­ko to

pa­ties au­to­riaus dar­bui „Ka­ti­nassuo­liu­kas“. „Man la­bai se­niai no­rė­jo­si gy­vy­ bės M.Maž­vy­do alė­jo­je. O po­pu­lia­ riau­si gy­viai čia – šu­nys ir ka­tės. Kad ma­no idė­jos taip pa­tiks, tik­rai ne­si­ti­kė­jau, va­di­na­si, klai­pė­die­ čiai la­bai my­li gy­vū­nus“, – juo­ka­ vo G.Jon­kus. Pu­sę pri­zi­nio fon­do lai­mė­jęs G.Jon­kus pa­ts ku­rį lai­ką gy­ve­no M.Maž­vy­do alė­jo­je ir la­bai džiau­ gia­si, kad sa­vo idė­jo­mis pri­si­dės prie šios mies­to erd­vės gra­ži­ni­mo.

Tre­čią­ją vie­tą lai­mė­jo M.La­po, K.Ser­vai­tės, L. Bar­kaus­ko ir A.Be­ li­ko­vo dar­bas „Ban­ga“. Ket­vir­to­ji vie­ta ati­te­ko dar vie­ nam G.Jon­kaus dar­bui – „Rak­tas“. Penk­tą­ją vie­tą lai­mė­jo J.Pau­laus­ ko „Var­nas“. Šeš­to­ji vie­ta ati­te­ ko K.Pū­dy­mo dar­bui „Mer­gai­tė“. Sep­tin­ti – R.Mid­vi­kis ir J.Jan­ kaus­kas su suo­liu­kų idė­ja „Din­gę pa­sta­tai“. Aš­tun­to­ji vie­ta kon­kur­ se – R.Mar­tin­kaus di­zai­no cent­ro me­ni­nin­kų kū­ri­nys „Sau­lės laik­ro­ dis“, 9–10 vie­ta skir­ta R.Kli­ma­vi­ čiaus ir V.Ma­zur­ke­vi­čiaus dar­bams „Var­pas“ bei „Kronš­tei­nas“. „Ti­ki­mės, kad šie pa­siū­ly­mai pa­ska­tins rė­mė­jus, fi­zi­nius as­me­ nis ar įmo­nes pa­si­rink­ti la­biau­siai pa­tin­kan­čią idė­ją. Da­bar lauk­si­ me konk­re­čių pa­siū­ly­mų tų idė­jų įgy­ven­di­ni­mui“, – sa­kė Klai­pė­dos pra­mo­ni­nin­kų aso­cia­ci­jos vyk­ dan­čio­ji di­rek­to­rė Jo­lan­ta Brau­ ky­lie­nė.

Gin­tau­tas Jon­kus:

Man la­bai se­niai no­rė­jo­si gy­vy­bės M.Maž­vy­do alė­jo­je. O po­pu­lia­riau­si gy­ viai čia – šu­nys ir ka­ tės. Kad ma­no idė­jos taip pa­tiks, tik­rai ne­ si­ti­kė­jau.

Neb­lai­vus vy­ras siau­bė au­to­mo­bi­lius Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaitė@kl.lt

Jau­nas vy­ras dėl neaiš­kių prie­žas­ čių siau­bė ki­tų gy­ven­to­jų au­to­mo­ bi­lius, vie­ną jų ta­ra­na­vo sunk­ve­ži­ miu ir įstū­mė į tven­ki­nį.

Lau­kia­mi: R.Pe­la­kaus­kas pa­ro­dė sve­čių iš Aust­ri­jos pla­ka­tą.

no­tas fe­jer­ver­kas. Penk­to­ji šven­tės die­na bus ra­mes­nė. Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­le vyks jau­ni­mo džia­zo dai­ nų šven­tė, At­gi­mi­mo aikš­tė­je siaus

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

šo­kė­jai. Nuo rugp­jū­čio 1 iki 5 die­ nos Klai­pė­do­je įvyks apie 100 ren­ gi­nių, me­ni­nių pa­si­ro­dy­mų ir at­ rak­ci­jų.

Vis dar neaiš­ku, ko­dėl jau­nas Ma­ zū­riš­kių kai­mo gy­ven­to­jas Man­tas A. pri­da­rė daug ža­los ke­liems gy­ ven­to­jams. Tą­nakt jis įsi­lau­žė į dvie­jų sa­vi­ nin­kų au­to­mo­bi­lius ir juos ap­vo­gė. O vi­dur­nak­tį švais­tė­si Triu­še­lių kai­ mo gy­ven­to­jo Ri­man­to R. kie­me. „Bu­vau ką tik išė­jęs iš du­šo. Pro lan­gą pa­ma­čiau, kad ma­no sunk­ ve­ži­mio švie­sos įjung­tos, o ka­bi­no­je kaž­ką vei­kia ne­pa­žįs­ta­mas žmo­gus. Iš­bė­gau lau­kan kaip sto­viu – nuo­ gas. Šo­kau prieš ka­bi­ną, ati­da­riau du­ris. Pak­lai­kęs ne­pa­žįs­ta­mas jau­ nas vy­ras puo­lė muš­tis, spy­rė man į

kak­lą. Ka­dan­gi sto­vė­jau prieš sunk­ ve­ži­mį, jis su­ko į šo­ną, tren­kė­si į be­ to­ni­nę tvo­rą, pa­skui – į kie­me sto­ vė­ju­sį drau­gės au­to­mo­bi­lį. Nuo smū­gio „Au­di“ įva­žia­vo į tven­ki­ nį“, – pa­sa­ko­jo Ri­man­tas R. Vy­ras ti­ki­no, kad pir­mą kar­tą ma­tė Man­tą A., ta­čiau šis ti­ki­no, kad yra pa­žįs­ta­mas su Ri­man­to R. bro­liu ir sū­nu­mi. „Aš ne­ži­nau, ko­dėl jis taip pa­ siel­gė. Bu­vo pa­klai­kęs, man pa­si­ ro­dė, kad ko­kių kvai­ša­lų ap­si­ri­jęs. Kai grū­mė­mės, jis ne­pa­sa­kė nė vie­ no žo­džio“, – tei­gė Ri­man­tas R. Penk­ta­die­nį vy­ras tu­rė­jo rū­pes­ čių – pa­ts trau­kė iš tven­ki­nio nu­ skan­din­tą drau­gės ma­ši­ną, ku­ri ne­be­tin­ka­ma nau­do­ti, va­žia­vo pas teis­mo me­di­ci­nos eks­per­tus fik­ suo­ti nak­tį pa­tir­tų su­ža­lo­ji­mų. Man­tas A. už­da­ry­tas į areš­ti­nę. Jis į al­ko­ho­lio ma­tuok­lį įpū­tė 1,26 pro­mi­lės al­ko­ho­lio ga­rų.

San­tuo­kos. Šian­dien Ci­vi­li­nės met­ri­ ka­ci­jos sky­riu­je tuo­kia­si 27 po­ros. Žie­ dus su­mai­nys Man­tas Ma­la­kaus­kas ir Ag­nė Vir­ke­ty­tė (10.30 val.), Ma­nue­ lis Ber­ge­ris ir Ind­rė Nor­bu­tai­tė (10.50 val.), Min­dau­gas Da­g i­l is ir Lau­ra Ma­ zels­ky­tė (11 val.), Ar­nol­das Ju­tins­kas ir Eg­lė Kėb­ly­tė (11.20 val.), Aud­rius Vai­ tie­kū­nas ir Kse­ni­ja Ali­je­va (11.30 val.), Alek­sand­ras Mi­che­je­vas ir Na­tal­ja Iva­ no­va (11.40 val.), Ste­fa­nas Schwei­ner­ tas ir Vik­to­ri­ja Jobst (11.50 val.), Ro­ber­ tas Če­da­v i­čius ir Eg­lė Ja­nu­šai­tė (12 val.), Egi­di­jus Be­ne­tis ir Ne­rin­ga Usy­tė (12.10 val.), Vla­di­mi­ras Za­ja­cas ir Sil­vi­ ja Pa­rei­gy­tė (12.20 val.), Alek­se­jus Se­ ra­fi­no­vi­čius ir Je­le­na Go­lu­bo­va (12.30 val.), And­rius Imb­ra­sas ir Ra­sa Vai­či­ kaus­kai­tė (12.40 val.), Alek­sand­ras Ta­ bur­ki­nas ir Do­vi­lė Pet­raš­kai­tė (14 val.), Ge­di­mi­nas Rin­ke­vi­čius ir Si­mo­na Pup­ šy­tė (14.10 val.), Ed­ga­ras Be­lo­ko­py­to­ vas ir Ger­da To­ly­tė (14.20 val.), Ge­di­mi­ nas Dums­kis ir Tam­ri­ko Ti­to­va (14.30 val.), Po­vi­las Vir­ši­la ir Ro­ma Va­lan­čiu­tė (14.40 val.), Da­rius Te­tens­kas ir Ra­mu­ nė Ju­ciū­tė (15 val.), Gied­rius Sta­ne­lis ir Ine­sa Dja­ček (15.10 val.), Vi­ta­li­jus Li­kij ir Na­dež­da Po­po­va (15.20 val.), Min­dau­ gas Kli­man­ta­vi­čius ir Ag­nė Venc­ku­tė (15.30 val.), Dai­nius Ta­mo­šiū­nas ir Ing­ ri­da Pet­kie­nė (15.40 val.), Ne­ri­jus Riep­ šas ir Gin­ta­rė Pe­čio­kai­tė (16 val.), And­ re­jus Ry­ba­ko­vas ir Je­le­na Droz­do­va (16.10 val.), And­rius Sto­nys ir Skir­man­ tė Juk­ne­vi­čiū­tė (16.20 val.), Da­lius Pa­ žė­ra ir Jur­g i­ta Šla­ju­vie­nė (16.30 val.), Ne­ri­jus Ču­pas ir Ri­ma Ru­da­mans­kai­ tė (16.40 val.). Mir­tys. Va­kar Ci­vi­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 5 klai­pė­die­čių mir­tys. Al­do­na Ele­na Rui­kie­nė (g.1925 m.), Al­gir­das Šut­ri­kas (g.1932 m.), Do­mi­ nin­ka Ga­ve­ly­tė (g.1936 m.), Anas­ta­zi­ja Dar­gie­nė (g.1940 m.), Ga­li­na Ar­chi­pen­ ko (g.1949 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Mag­da­le­na But­ke­vi­čie­nė, Vik­to­ri­ja Ja­ de­vič, Do­mi­nin­ka Ga­ve­ly­tė, ry­toj – Vik­ to­ras Vel­bau­mas (ur­na), Ni­ko­la­jus Av­ va­ku­mo­vas (ur­na), Al­g ir­das Šut­ri­kas (ur­na). Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ ma Liud­mi­la Ku­čiai. Nau­ja­gi­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 10 mo­te­rų. Gi­mė 4 ber­niu­kai ir 6 mer­gai­tės. Grei­to­ji. Va­kar iki 17 val. grei­to­sios pa­ gal­bos per­so­na­las su­lau­kė 65 iš­kvie­ ti­mų. Į me­di­kus klai­pė­die­čiai krei­pė­ si dėl pa­di­dė­ju­sio krau­jos­pū­džio, pil­vo skaus­mų, pa­ki­lu­sios tem­pe­ra­tū­ros.

4

ŠEŠTADIENIS, liepos 21, 2012

aktualijos

„MG Bal­tic“ gink­las – psi­cho „Dėl ma­no mir­ties kal­ 1 tas Da­rius Juo­zas Moc­ kus, te­ro­ri­za­vęs ma­ne nuo 2005

me­tų“, – to­kį raš­te­lį A.Gu­rec­kio kel­nių ki­še­nė­je žmo­na ra­do praė­ jus me­tams po vy­ro žū­ties. Šei­m os žmo­g u­m i va­d in­tas vers­li­nin­kas ti­kė­jo­si, kad jo pa­ si­trau­ki­mas ap­sau­gos šei­mą, ta­ čiau te­ro­ras ne­si­lio­vė. Daž­niau­ siai jis vyk­d o­m as pa­s i­tel­k iant tei­sė­sau­gą. „Ma­no vy­ras žu­vo 9 val., o 17 val. at­va­žia­vo Pet­ra­šiū­nų po­li­ci­ jos nuo­va­dos vir­ši­nin­kas Gin­tau­ tas Kviet­kaus­kas su glė­biu žva­ kių. Jų bu­vo tiek daug, kad jis vi­sų net neapg­lė­bė. Žva­kės pa­bi­ro ant grin­dų, du­žo, o Kviet­kaus­kas klau­sė: „Kie­no da­bar ei­lė po An­ta­ no? Vio­le­ta, ta­vo ar ta­vo žen­to?“ – sun­kiai įti­ki­mą is­to­ri­ją pa­sa­ko­jo ve­lio­nio vers­li­nin­ko žmo­na. Mo­te­ris ne­bi­jo mi­nė­ti var­dų ir pa­var­džių, nes yra jos žo­džius ga­ lin­čių pa­tvir­tin­ti liu­dy­to­jų, be to, ji su­vo­kia, kad prie­šai psi­cho­lo­gi­ nį smur­tą nau­do­ja tam, kad ją už­ čiaup­tų ir su­žlug­dy­tų. O V.Gu­rec­ kie­nė ir jos duk­ra Be­ta Rum­šie­nė pa­si­duo­ti ne­ke­ti­na. „Po tė­čio mir­ties mes su­stip­rė­ jo­me ir su­si­tel­kė­me ko­vai“, – drą­ si­na­mai į V.Gu­rec­kie­nę pa­žvel­gė jos duk­ra B.Rum­šie­nė. Te­ro­rui pa­si­tel­kė tei­sė­sau­gą

V.Gu­rec­kie­nė ir B.Rum­šie­nė nea­ be­jo­ja, kad žmo­nės, pa­si­ren­gę jas su­tryp­ti, ge­rai ži­no, kaip pa­si­rink­ ti lai­ką puo­li­mui, kad jis pa­da­ry­ tų dau­giau­sia psi­cho­lo­gi­nės ža­los. Šau­ki­mai į teis­mą, ant­sto­lių raš­tai ir ki­ti ne­ma­lo­nu­mai į du­ris bel­dė­ si per gim­ta­die­nius, var­da­die­nius, ki­tas šven­tes. Tei­sė­sau­gos at­sto­vai ir jos įpa­ rei­go­ti as­me­nys dir­bo itin uo­liai, ne­s kai­č iuo­d a­m i virš­va­l an­d žių. Ants­to­lė su dar nie­kam ne­ži­no­ mu teis­mo spren­di­mu iš­dyg­da­vo brėkš­tant, po­li­ci­nin­kai su šau­ki­ mu į teis­mą – vi­dur­nak­tį, o po­li­ ci­jos ty­rė­ja B.Rum­šie­nę te­le­fo­nu į ap­klau­są kvie­tė tuo­met, kai jau­na mo­te­ris sto­vė­jo prie tė­vo kars­to. „Sa­ko­te, su­ta­p i­m ai? Per­n e­ lyg jau daug tų su­ta­pi­mų. Vis­kas vyks­ta ap­skai­čiuo­tai, ban­go­mis ir tam tik­ro­mis pro­go­mis“, – pa­ nie­ki­na­mai nu­si­šyp­so­jo V.Gu­rec­ kie­nė.

Jau­čia­si ne­bau­džia­mi

Tei­s ė­sau­gos uo­l u­m as Gu­rec­k ių šei­m os mo­te­r ų ne­s te­b i­n a. „MG Bal­tic“ gal­vos la­bai mė­ga­vo­si sa­ vo ga­lia – no­riai ir, at­ro­do, spe­ cia­l iai de­m onst­ra­vo sa­vo įta­k ą, ry­šius, ne­bau­džia­mu­mą. „Kai pra­si­dė­jo teis­mai, aš tė­čiui pa­siū­liau kreip­tis į žiniask­lai­dą, bet jis tik nu­mo­jo ran­ka. Pa­sa­kė, kad jie val­do vis­ką, net ži­niask­ lai­dą“, – pri­si­mi­nė B.Rum­šie­nė. „Jie taip suį­žū­lė­jo, kad pra­dė­ jo at­vi­rai de­monst­ruo­ti, jog ži­no vis­ką, apie ką mes su vy­ru kal­bė­ da­vo­me te­le­fo­nu. Jie net ne­slė­pė, kad mū­sų klau­so­si ir se­ka“, – pa­ sa­ko­jo V.Gu­rec­kie­nė.

Vio­le­ta Gu­rec­kie­nė:

Po vie­no ren­gi­nio grį­žęs vy­ras man apie D.Moc­kų pa­ sa­kė: „Vio­le­ta, jis – žvė­ris.“

Se­ka­ma iki šiol, ta­čiau mo­te­ rys tei­g ia to ne­b e­b i­jan­č ios, nes vie­nin­te­lis sek­lių ir juos pa­sam­ džiu­sių žmo­nių tiks­las – jas pa­ gąs­din­ti. „Nuė­jus į ka­vi­nę, už mū­sų nu­ ga­rų at­si­sė­da koks nors žmo­gus, ku­ris į mus nu­krei­pia te­le­fo­ną ir sė­di tol, kol sė­di­me mes“, – pa­ sa­ko­jo B.Rum­šie­nė. Mo­te­rys pur­to gal­vas – ne, jų ne­kan­k i­n a pa­ra­n o­ja. Sek­l iai nė ne­ban­d o slėp­t is ir aki­vaiz­d žiai de­monst­ruo­ja, kad jas ste­bi. „Esa­m e bu­v u­s ios la­bai keis­ to­je ap­k lau­so­je, po ku­r ios bu­vo už­b lo­k uo­tas mū­s ų au­to­m o­b i­l is, o ka­v i­n ė­je mus ste­b ė­jo dau­g y­ bė vy­rų odi­niais švar­kais ir į mus at­k iš­tais mo­b i­l iai­s iais te­l e­fo­ nais. Jie ne­si­sle­pia, nes jų tiks­ las – įva­ry­ti bai­mės. Jie ne­by­liai sa­ko: „Mes ta­ve se­ka­me“, – pa­ sa­ko­jo V.Gu­rec­kie­nė. Mo­te­r is tei­g ia, kad „MG Bal­ tic“ pa­ka­l i­kai per­se­k io­ja ne tik ją ir jos duk­te­rį. Ji ti­ki­na pro­ku­ ro­rams pa­tei­k u­s i sva­r ių įkal­č ių, įro­d an­č ių, kad bu­vo gąs­d i­n a­m i ir pa­p ir­k i­n ė­ja­m i teis­m e liu­d i­j ę žmo­nės.

Nes­pė­jo pa­bėg­ti

„MG Bal­tic“ su blo­gio im­pe­ri­ja Gu­rec­kiams aso­ci­ja­vo­si ne vi­sa­da. Prieš sep­ty­ne­rius me­tus tuo­me­ čiam „Mit­ni­jos“ sa­vi­nin­kui A.Gu­ rec­kiui pa­teik­tas „MG Bal­tic“ pa­ siū­ly­mas pa­si­ro­dė iš­ties vi­lio­ja­mas. Kon­cer­nas siū­lė A.Gu­rec­kiui pa­si­ lik­ti va­do­vo po­ste ke­le­rius me­tus, o už ak­ci­jas at­sei­kė­ti ne­ma­žą su­mą. Po san­dė­rio nau­jie­ji „Mit­ni­jos“ sa­vi­nin­kai A.Gu­rec­kį ap­su­po pa­ gar­ba, kvie­tė į šven­tes, o vers­li­nin­ kas dėl sta­ty­bų bend­ro­vės la­bo nė­ rė­si iš kai­lio – dir­bo ne ma­žiau nei anks­čiau, sko­li­no jai pi­ni­gus, at­gal nu­pir­ko da­lį ak­ci­jų bran­giau, nei jas par­da­vė. Net­ru­kus Gu­rec­kių šei­mos na­ rių au­sis pra­dė­jo var­gin­ti įvai­rios ap­kal­bos ir ne­ti­kė­ti pa­ta­ri­mai. Su „MG Bal­tic“ kom­pa­ni­ja su­si­dū­rę žmo­nės Gu­rec­kius per­spė­jo, kad jų po­kal­bių klau­so­ma­si ir re­ko­ men­da­vo „bėg­ti, kol ga­li“. Į ko­kias pink­les pa­puo­lė, A.Gu­ rec­kis ga­lu­ti­nai su­pra­to prieš ke­le­ rius me­tus, kai ne­be­dir­bo ge­ne­ra­li­ niu di­rek­to­riu­mi, o ėjo kon­sul­tan­to pa­rei­gas. „Mums pra­dė­jo pa­sa­ko­ti, kur ir ka­da tu­rė­tu­me ne­šti „ot­ka­tus“ nuo būs­tų par­da­vi­mo. O po vie­ no ren­gi­nio grį­žęs vy­ras man apie D.Moc­kų pa­sa­kė: „Vio­le­ta, jis – žvė­ris. Jis ma­ne už­si­puo­lė, į akis rė­kė: „Nešk pen­kis mi­li­jo­nus“, – pa­sa­ko­jo V.Gu­rec­kie­nė. Pa­ra­dui va­do­vau­ja D.Moc­kus

Pa­sak V.Gu­rec­kie­nės, D.Moc­kus vie­šai reikš­da­vo­si re­tai, lai­ky­da­vo­ si ga­na ato­kiai nuo jo ar­ti­miau­siai ap­lin­kai ne­prik­lau­san­čių žmo­nių. Gra­si­ni­mus, rei­ka­la­vi­mus mo­kė­ti pi­ni­gus Gu­rec­kiai daž­niau­siai gir­ dė­da­vo iš „MG Bal­tic“ vi­cep­re­zi­ den­to Rai­mon­do Kur­lians­kio lū­pų, ta­čiau ži­no­ma, kad jis vi­sus veiks­ mus de­rin­da­vo su kon­cer­no gal­va. A.Gu­rec­kis ne­sup­ra­to, už ką rei­kia mo­kė­ti, o „MG Bal­tic“ gal­ vos vis di­di­no rei­ka­lau­ja­mą su­mą. Gąs­di­no teis­mais ir ka­lė­ji­mu, jei vers­li­nin­kas bei taip pat „Mit­ni­ jo­je“ dir­bę jo duk­ra Be­ta ir žen­tas ne­su­tiks mo­kė­ti. Gra­si­ni­mus ly­dė­ jo ir veiks­mai. Po pus­me­čio Gu­rec­kių šei­mos na­riai su­ži­no­jo apie mil­ži­niš­kus ieš­ki­nius ir juos ly­din­čius tur­to areš­tus. Po Gu­rec­kių na­mus juo­

At­si­lai­kė: V.Gu­rec­kie­nė ir jos duk­ra B.Rum­šie­nė psi­cho­lo­gi­nio te­ro­ro ne­b

sian­čią pri­va­čią te­ri­to­ri­ją nak­ti­mis pra­dė­jo šmi­ri­nė­ti ne­pa­žįs­ta­mi as­ me­nys, kaž­kas vis skam­bin­da­vo į var­te­lius, siun­ti­nė­jo raš­te­lius. „Ma­nau, kad ma­no vy­ras ži­no­ jo dau­giau, ne­gu rei­kia. Bet jis man sa­kė ne vis­ką. Su juo su­si­ti­ki­nė­jo as­me­nys iš ša­lies sau­gu­mo“, – at­ vi­rai pa­sa­ko­jo V.Gu­rec­kie­nė. Do­va­nų – pa­veiks­las su kar­tu­vė­mis

„Ta or­ga­ni­za­ci­ja („MG Bal­tic“ – red. pa­st.) mums vi­sa­da at­ro­dy­da­ vo šiek tiek keis­ta. Sten­gė­mės į tai ne­kreip­ti dė­me­sio, ta­čiau po tra­ ge­di­jos vis­ką pra­dė­jau ver­tin­ti šiek tiek ki­taip“, – sa­kė V.Gu­rec­kie­nė. Gu­rec­kiai iš­kart pa­ste­bė­jo, kad „MG Bal­tic“ or­ga­ni­zuo­ja­mi ren­ gi­niai bū­da­vo keis­ti, su keis­to­mis kal­bo­mis, do­va­no­mis ir užuo­mi­ no­mis. Pa­vyz­džiui, B.Rum­šie­nės

vy­rui bu­vo įteik­tas pa­veiks­las, ku­ria­me pa­vaiz­duo­tos kar­tu­vės, kau­ko­lės ir ka­ra­lius. Neaiš­kiais sim­bo­liais iš­mar­gin­tų pa­veiks­lų iš „MG Bal­tic“ va­do­vų ran­kų gau­da­ vo ir ki­ti kon­cer­no dar­buo­to­jai. Gu­rec­kiai su kai ku­riais „MG Bal­t ic“ kom­pa­n i­jos žmo­n ė­m is su­si­tik­da­vo šei­mo­mis, ta­čiau kuo to­liau, tuo tie su­si­ti­ki­mai bu­vo keis­tes­ni. „Bend­ra­vo­me su Ro­ma­nu Rau­ ly­nai­čiu („MG Bal­tic“ val­dy­bos na­rys – red. pa­st.) ir jo žmo­na Vio­le­ta. Kar­tą jo na­mų vir­tu­vė­je bu­vo toks keis­tas po­kal­bis. Mums nu­ro­dė vie­tas, kur at­si­sės­ti, o R.Rau­ly­n ai­t is el­g ė­s i kaip koks tar­dy­to­jas. O ki­ta­me kam­ba­ry­je jis bu­vo la­bai ma­lo­nus ir drau­giš­ kas. Tie­sa, ir tas kam­ba­rys bu­vo kaž­koks keis­tas, su žiū­ro­nais pro

Juodas keistų mir­čių šlei­fas An­ta­nas Gu­rec­k is nė­ra pir­ma­sis tra­g iš­k ai iš gy­ve­n i­mo pa­s i­t rau­ kęs Da­r iaus Moc­kaus vers­lo par­t­ ne­ris. Dau­g iau nei prieš de­šimt­me­t į sa­ vo na­muo­se ne­ti­kė­tai mi­rė D.Moc­ kaus kon­cer­nui mi­l i­jo­nus už­d ir­ bęs Ar­v y­das Gri­gas. Jo krau­jy­je ras­ta nuo­d in­go eti­leng­l i­ko­l io, ta­ čiau ty­r i­mas apau­go mįs­lė­m is, o jo iš­va­dos teis­mo ne­pa­sie­kė. 2006 m. nu­s i­š o­vė bu­vęs D.Moc­ kaus vers­l o par­t ne­r is, fir­m os „Sta­t us“ sa­v i­n in­k as Vla­d as Bie­ liaus­k as. Drama: A.Gureckiui (trečias iš dešinės) bendradarbiavimas su „MG Baltic“ baigėsi tragiškai.

Violetos Gureckienės asmeninio archyvo nuo­tr.

5

ŠEŠTADIENIS, liepos 21, 2012

aktualijos

o­lo­gi­nis te­ro­ras

Priešmirtinis: „Violeta, atleisk, manimi pasinaudojo“, – atsisveikindamas parašė A.Gureckis.

b ­ e­bi­jo.

lan­gus žiū­rė­ti. Keis­tų po­kal­bių bū­da­vo ir pas mus na­muo­se“, – pri­si­mi­nė V.Gu­rec­kie­nė. Pers­pė­jo apie nuo­dus

A.Gu­rec­kį ste­bi­no ir svei­ka­tos pa­ tik­ri­ni­mai, įvai­rūs ty­ri­mai, krau­jo poė­miai, ku­riuos bu­vo ga­li­ma at­ lik­ti tik Vil­niu­je. Po vie­n os iš kon­cer­n o or­ga­ ni­z uo­t ų šven­č ių na­m o grį­ž u­ si V.Gu­rec­kie­nė ava­ly­nės mai­še­ ly­je ra­do ru­pios drus­kos. Tik po ku­rio lai­ko mo­te­ris su­ži­no­jo, kad drus­ka nau­d o­ja­m a kaž­ko­k iems už­kei­ki­mams. Mo­te­ris tei­gia, kad po vy­ro mir­ties apie pra­keiks­mus ir nuo­d us ją per­s pė­jo ne vie­n as žmo­gus. Pers­pė­jan­čių­jų ne­trū­ko, bet pa­ de­dan­čių be­veik ne­bu­vo. Mo­te­rys įsi­ti­ki­no, kad pa­si­kliau­ti ga­li ne vi­

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

sais, ku­riuos lai­kė ar­ti­mais ir pa­ti­ ki­mais. „Daug kas at­si­sa­kė pa­dė­ti, nes bi­jo­jo ri­zi­kuo­ti sa­vo ir vai­kų svei­ ka­ta. Jie bu­vo už­val­dy­ti bai­mės. Ir tu su­pran­ti, kad sto­vi vie­nas ir ta­ vęs nie­kas ne­gi­na. Bet mes at­si­lai­ kė­me ir esa­me pa­si­ry­žu­sios ko­vo­ti to­liau“, – duk­rą ap­ka­bi­no V.Gu­ rec­kie­nė. Tik da­bar, kai vi­si pa­ma­tė, kad mo­te­rys ga­na pa­jė­gios at­si­lai­ky­ ti prieš ne­si­liau­jan­tį te­ro­rą, jos vėl daž­nai kvie­čia­mos į sve­čius, šven­ tes. Ne­se­niai V.Gu­rec­kie­nė iš Vil­ niaus apy­gar­dos teis­mo išė­jo pa­ kel­ta gal­va. Bend­ro­vės „MG Bal­tic In­vest­men“ 77 mln. ieš­ki­nio mo­ kė­ti ne­rei­kės. Vie­toj D.Moc­kaus kom­pa­ni­jos rei­ka­lau­tų mi­li­jo­nų teis­mas A.Gu­rec­kio naš­lei pri­tei­sė su­mo­kė­ti 600 tūkst. li­tų.

Ko­va dar ne­baig­ta A.Gu­r ec­k is „Mit­n i­j ą“ „MG Bal­t ic“

kon­c er­n ui pri­k lau­s an­č iam hol­d in­ gui „MG Bal­tic In­vest­ment“ par­da­vė 2006 m. už 53 mln. li­tų, ta­čiau tre­jus me­tus li­ko dirb­ti „Mit­ni­jos“ va­do­vu. 2009 m. ge­g u­ž ę A.Gu­r ec­k is išė­j o

iš dar­bo. 2010 m. sau­sį Gu­rec­kių šei­ma su­

ži­no­jo apie prieš juos pra­dė­tus teis­ mi­n ius pro­c e­s us. Bu­v o areš­t uo­t as vi­s as jų ne­k il­n o­j a­m a­s is tur­t as, są­ skai­tos. „MG Bal­tic In­vest­ment“ ieš­ ki­n ių A.Gu­r ec­k iui su­m a sie­k ė 77 mln. li­tų. A.Gu­r ec­k is pa­t s krei­p ė­s i į pro­k u­

ro­rus aiš­kin­da­mas, kad „MG Bal­tic“

va­do­vai, pa­de­da­mi tei­sė­sau­gos, ne­ tu­ri tei­sės rei­ka­lau­ti mi­li­jo­nų, ta­čiau pro­ku­ro­rai A.Gu­rec­kio neiš­gir­do. 2010 m. bir­že­lio 29 d. į Gu­rec­kių na­

mų du­ris pa­si­bel­dė bū­rys tei­sė­sau­gi­ nin­kų iš Vil­niaus, ku­riems bu­vo nu­ ro­dy­ta A.Gu­rec­kį nu­vež­ti į sos­ti­nę, o iš jo na­mų paim­ti ko­ne vis­ką, kas yra ver­tin­ga. A.Gu­rec­kis nu­si­šo­vė. 2012 m. bir­že­lį vy­ro gar­bę ir sa­vo

bei duk­ters gy­vy­bę gin­ti pa­si­ry­žu­si V.Gu­rec­kie­nė šven­tė per­ga­lę: teis­ mas nu­spren­dė, kad jai „MG Bal­tic In­ vest­men“ 77 mln. li­tų mo­kė­ti ne­rei­ kia. Neat­me­ta­ma prie­lai­da, kad „MG Bal­tic“ spren­di­mą skųs. V.Gu­rec­kie­ nei pri­klau­san­tis tur­tas areš­tuo­tas.

6

šeštadienis, liepos 21, 2012

Šeštadienio interviu

Olim­pi­nės sva­jo­nės kar­tais pil­do­si Čes­lo­vas Ka­var­za

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė

c.kavarza@kl.lt

N

e­li­ko nė sa­vai­tės iki lie­pos 27-ąją Lon­do­ne pra­si­dė­ sian­čių svar­biau­sių pa­ sau­lio var­žy­bų – olim­ pi­nių va­sa­ros žai­dy­nių. Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos sos­ti­nė­je Lie­tu­vos gar­bę gins dvi klai­pė­die­tės leng­vaat­le­tės Li­na Grin­či­kai­tė ir Eg­lė Stai­šiū­nai­ tė. Pas­ta­ro­sios spor­ti­nin­kės iš­ko­ vo­tas ke­lia­la­pis į olim­pia­dą bu­vo di­de­lis ne­ti­kė­tu­mas, nes net šios spor­to ša­kos spe­cia­lis­tai bu­vo pri­ mir­šę pa­sta­rai­siais me­tais Jung­ti­ nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se stu­di­ja­ vu­sią bė­gi­kę.

Gi­mė 1988 m. rug­sė­jo 30 d. Klai­

Ber­niu­kai lik­da­vo už nu­ga­ros

Pir­ma­sis tre­ne­ris – Do­na­tas

– Ko­dėl ta­po­te leng­vaat­le­te, o ne, pa­vyz­džiui, krep­ši­nin­ke ar šaš­ki­nin­ke? – Nuo ma­žų die­nų bu­vau grei­ta. Kai mo­kiau­si „Vy­tu­rio“ vi­du­ri­nė­ je mo­kyk­lo­je, bė­gi­mo tes­tų me­tu nuo­lat ap­lenk­da­vau kla­sės drau­ gus. Tie­sa, iš pra­džių te­ko pa­ra­ gau­ti ka­ra­tė ko­vo­to­jos duo­nos. Su bro­liu Ju­liu­mi ir drau­gu iš kie­mo dve­jus me­tus „Oki­na­vo­je“ mo­kė­ mės kio­ku­šin ka­ra­tė pa­slap­čių. Kai bu­vau ma­žes­nė, pa­tik­da­vo „duo­ti į gal­vą“ ber­niu­kams. Kiek da­ly­va­vau Klai­pė­dos var­žy­bo­se, vi­sas lai­mė­ da­vau. Kai pa­no­rau va­žiuo­ti į Lie­ tu­vos čem­pio­na­tą, me­di­kai ne­lei­do. Ap­si­ver­ku­si li­kau na­mie. – Tai jus už­puo­lu­siam chu­li­ga­ nui bū­tų ries­ta? – Vi­sus veiks­mus pri­mir­šau – se­ niai bu­vo. Net at­si­spau­di­mus ant krump­lių da­ry­da­vau. Da­bar – ne. Gal dėl to, kad bė­gi­kei ne­rei­kia stip­ rių ran­kų. – Ko­dėl ne­tę­sė­te kar­je­ros ka­ra­ tė ša­ko­je? – Tė­vams bu­vo per bran­gus spor­ tas. Juo­lab kai du vai­kai lan­kė. Bū­ da­ma 12-os me­tų pa­kei­čiau spor­to ša­ką. Į leng­vo­sios at­le­ti­kos ma­nie­žą pa­kvie­tė to­je pa­čio­je mo­kyk­lo­je kū­ no kul­tū­ros mo­ky­to­ju dir­bęs gar­sus spor­to ka­ra­lie­nės spe­cia­lis­tas Do­ na­tas Sen­kus. – Ka­da pra­dė­jo ryš­kė­ti, jog bū­ si­te bė­gi­kė, šo­ki­nė­jan­ti per bar­ je­rus? – Iš pra­džių vyk­da­vo įvai­ria­pu­ sės tre­ni­ruo­tės. Kai pir­mą kar­tą da­ly­va­vau 100 m bar­je­ri­nio bė­ gi­mo var­žy­bo­se, pa­sie­kiau mies­ to jau­nu­čių re­kor­dą. Tai bu­vo lem­tin­ga. Po tų var­žy­bų dė­me­sį su­kon­cent­ra­vo­me į bė­gi­mą per kliū­tis. – Ar ne leng­viau bėg­ti be kliū­ čių? – Man bė­gant šo­ki­nė­ti per bar­ je­rus – įdo­miau. Rei­kia dau­giau tech­ni­kos. – Daž­nai ma­to­me už bar­je­rų už­kliū­van­čius ir kren­tan­čius bė­gi­kus. Ar te­ko pa­tir­ti to­kių ne­ma­lo­nu­mų? – Per var­žy­bas ne­su kri­tu­si, tfu, tfu... Per tre­ni­ruo­tes ne­stip­riai kri­tau. Mat bė­gant trum­pą dis­ tan­ci­ją, at­le­tai daž­niau lie­čia kliū­ tį, o bė­gant 400 met­rų, tai pa­si­tai­ ko re­tai.

pė­do­je. Tu­ri bro­lį Ju­lių, gi­mu­sį 1991 m. 1995–2003 m. mo­kė­si „Vy­tu­rio“

vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je. 2004–2007 m. mo­kė­si Dau­ners

Gro­vo (JAV) vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je. 2008–2012 m. Vis­kon­si­no-Me­di­

so­no uni­ver­si­te­te stu­di­ja­vo psi­cho­ lo­gi­ją ir ki­ne­zi­te­ra­pi­ją. 2012 m. Lie­tu­vos tau­rės lai­mė­to­

ja, Lie­tu­vos čem­pio­nė 400 m bė­gi­ mo per bar­je­rus rung­ty­je. Sen­kus.

Sug­rįž­tu­vės: jei ne­bū­tų įvyk­džiu­si olim­pi­nio nor­ma­ty­vo ir ne­vy­ku­si į va­sa­ros žai­dy­nes, E.Stai­šiū­nai­tė Lie­tu­

vo­je ža­dė­jo links­mai pra­leis­ti ato­sto­gas.

– 400 m dis­tan­ci­ja ga­na il­ga, kaip pa­skirs­to­te jė­gas? – La­bai ge­rai pra­de­du dis­tan­ci­ ją, ne­sun­kiai įvei­kiu pir­muo­sius 250 met­rų, per­šo­ku šeš­tą ir sep­ tin­tą bar­je­rus. Pas­ku­ti­niuo­sius 150 met­rų bė­gu pa­sku­ti­nė­mis jė­ go­mis. Tai ma­no sun­kio­ji da­lis.

Ne­sun­kiai įvei­ kiu pir­muo­sius 250 met­rų, per­šo­ ku šeš­tą ir sep­tin­tą bar­je­rus. Pas­ku­ti­ niuo­sius 150 met­rų bė­gu pa­sku­ti­nė­mis jė­go­mis. Tai ma­no sun­kio­ji da­lis.

– Apie ką bėg­da­ma gal­vo­ja­te? – Gal­vo­ju, kaip jau­čiuo­si. Rei­kia pla­nuo­ti rit­mą, ko­kia ko­ja šok­siu per ar­ti­miau­sią bar­je­rą. Tai nė­ra au­to­ma­tiš­kai iš­tre­ni­ruo­ta. Kiek­ vie­nas star­tas – skir­tin­gas. – O ta­ke­lis tu­ri reikš­mės? – Tu­ri, bet man – ne­la­bai. Sun­ kiau­sia bėg­ti vi­di­niu ta­ke­liu, nes sun­kiau per bar­je­rą šok­ti. Aš­tun­tu ta­ke­liu – leng­viau, ta­čiau ta­da ne­ ma­tai var­žo­vų. – Iš kur tu­ri­te bė­gi­kės duo­me­ nų, gal tė­vai – spor­ti­nin­kai? – Gi­mi­nė­je žiau­riai grei­tų bė­gi­ kų ne­bu­vo. Tė­tis Vi­li­mas žais­da­vo krep­ši­nį, kil­no­da­vo štan­gas, ma­ma Al­do­na ir jos se­se­rys bė­gio­da­vo. Gy­ve­ni­mą pa­kei­tė ža­lio­ji kor­ta

– De­vy­ne­rius me­tus mo­kė­tės Ame­ri­ko­je. Kaip nu­ti­ko, kad at­ si­dū­rė­te užat­lan­tė­je? – Kai bu­vau 14-me­tė, tė­vai lai­mė­ jo ža­lią­ją kor­tą ir iš­vy­ko gy­ven­ti į Jung­ti­nes Vals­ti­jas.

– Ne­ma­žai lai­ko esa­te sve­tur, ta­čiau kal­bant ne­si­jau­čia ame­ ri­kie­tiš­ko ak­cen­to. – Kar­tais pri­trūks­tu vie­no ki­to lie­ tu­viš­ko žo­džio. Či­ka­go­je ir prie­ mies­ty­je Dau­ners Gro­ve, ku­ria­me mes gy­ve­na­me, – daug lie­tu­vių, to­dėl daž­niau­siai kal­ba­me gim­tą­ ja kal­ba. – Kaip se­kė­si spor­tuo­ti Ame­ri­ ko­je? – Bu­vo la­bai sun­ku. Lie­tu­vo­je, nors tu ir ma­ža, jau­na esi, į ta­ve krei­pia dė­me­sį, ten – ne. Mo­kyk­lo­se dir­ba tre­ne­riai, at­vy­kę iš įvai­rių pa­sau­lio kam­pe­lių. Jų kva­li­fi­ka­ci­ja ke­lia abe­ jo­nių. Pa­čiai rei­kė­jo su­si­ras­ti spe­ cia­lis­tą. Su­gai­šau me­tus. Toks lai­ko tar­pas bu­vo ne į nau­dą. Tik pa­sku­ ti­nė­je mo­kyk­los kla­sė­je vėl bu­vau ge­ros spor­ti­nės for­mos. Tai sa­vo­ tiš­kai pa­dė­jo įsto­ti į Vis­kon­si­noMe­di­so­no uni­ver­si­te­tą. – Į jį sto­jo­te dėl ge­rų są­ly­gų spor­tuo­ti ar bū­tent įgy­ti spe­ cia­ly­bę? – Tai bu­vo vie­no­dai svar­bu. Moks­ lai man se­kė­si – bu­vau tarp ge­riau­ sių uni­ver­si­te­to stu­den­tų. Dar gy­ ve­nant Lie­tu­vo­je ma­ma len­kė prie kny­gų. Šiais me­tais bai­giau ba­ka­ lau­ro stu­di­jas. Per pen­ke­rius me­tus įgi­jau dvi spe­cia­ly­bes – psi­cho­lo­gės ir ki­ne­zi­te­ra­peu­tės. – Ko­dėl psi­cho­lo­gi­ja? – Pa­tin­ka stu­di­juo­ti žmo­gaus mąs­ ty­mą. Iš pra­džių pla­na­vau bū­ti tik ki­ne­zi­te­ra­peu­te. Bū­nant vie­no­je psi­cho­lo­gi­jos pa­skai­to­je, ku­ri bu­ vo pri­va­lo­ma, la­bai pa­ti­ko ir pa­ pra­šiau, kad leis­tų dar stu­di­juo­ ti psi­cho­lo­gi­ją. Ki­ne­zi­te­ra­pi­ja – tai žmo­gaus kū­nas, rau­me­nys, o psi­ cho­lo­gi­ja – žmo­gaus vi­dus. Apsk­ ri­tai sto­da­ma į uni­ver­si­te­tą ne­ bu­vau ap­si­spren­du­si, ko no­riu siek­ti. Ame­ri­ko­je pir­mai­siais me­ tais gliau­dai pa­grin­di­nius moks­ lus, o vė­liau spe­cia­li­zuo­jie­si. – Ko­kių leng­va­tų uni­ver­si­te­te su­ lau­kė­te bū­da­ma leng­vaat­le­te?

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

– Ne­rei­kė­jo mo­kė­ti už moks­lus ir kas mė­ne­sį gau­da­vau pra­gy­ve­ni­mui če­kį, ku­ris įves­tas į ban­ko są­skai­tą vė­liau virs­da­vo do­le­riais. – Ar sa­vo­tiš­kai ati­dir­bo­te uni­ ver­si­te­te už stu­di­jas? – Stu­den­tams spor­ti­nin­kams la­bai daug var­žy­bų. Pag­rin­di­nės – vyks­ tan­čios bir­že­lio mė­ne­sį – na­cio­na­li­ niai stu­den­tų čem­pio­na­tai. Ten la­bai sun­ku rung­ty­niau­ti su juo­dao­dė­mis leng­vaat­le­tė­mis. Pri­zi­nin­ke ne­pa­ vy­ko tap­ti, aukš­čiau­sią vie­tą, ku­rią užė­miau – 17-oji. Jei at­vi­rai, per tas var­žy­bas tu­ri ati­dirb­ti juo­dai – kad uni­ver­si­te­tui pel­ny­tum taš­kų, rei­kia da­ly­vau­ti įvai­riau­sio­se rung­ty­se. Taip sa­kant, „nu­si­va­rai nuo ko­jų“. Ame­ri­ko­je priim­ta, kad stu­di­juo­da­ mas pen­ke­tą me­tų, uni­ver­si­te­to gar­ bę ga­li gin­ti ket­ve­rius. Tad šį­met jau ne­rei­kė­jo at­sto­vau­ti aukš­ta­jai mo­ kyk­lai, to­dėl ir re­zul­ta­tai, grį­žus į Eu­ro­pą, bu­vo daug ge­res­ni. Pa­vy­ko įvyk­dy­ti pla­ną

– Jū­sų pa­si­ro­dy­mas bu­vo staig­ me­na Lie­tu­vos leng­vo­sios at­le­ ti­kos spe­cia­lis­tams. – Pla­ną, ku­rį tu­rė­jau min­ty­se, pra­ dė­jau įgy­ven­din­ti nuo ru­dens. Ti­kė­ jau­si, kad uni­ver­si­te­to bai­gi­mo pro­ ga tė­vai, kaip do­va­ną, nu­pirks bi­lie­tą į Lie­tu­vą, o per tą lai­ką – in­ten­sy­viai tre­ni­ruo­siuo­si. Ko­kio esu meist­riš­ku­ mo, no­rė­jau gau­ti at­sa­ky­mą per var­ žy­bas gim­ti­nė­je. Per­ga­lės Lie­tu­vos tau­rės var­žy­bo­se, tur­ny­re Lat­vi­jo­je pa­kė­lė ūpą. Pa­te­kau į Eu­ro­pos čem­ pio­na­tą Suo­mi­jo­je, o ja­me įvyk­džiau olim­pi­nį nor­ma­ty­vą. – Ar ti­kė­jo­tės, kad pa­vyks jį įvyk­dy­ti? – Ma­no pla­nai dėl nor­ma­ty­vo bu­ vo sie­ja­mi bū­tent su Se­no­jo že­my­no pir­me­ny­bė­mis. Vi­sus me­tus stra­ te­ga­vau, kad čem­pio­na­te tu­riu bū­ ti spor­ti­nės for­mos pi­ke. – Suo­mi­jo­je pui­kiai pa­si­ro­dė­ te at­ran­kos var­žy­bo­se, ta­čiau pus­fi­na­ly­je ne­pa­si­se­kė.

– Kad įvyk­dy­čiau nor­ma­ty­vą, vi­są svei­ka­tą ati­da­viau pir­mą die­ną, to­ dėl ne­spė­jau at­gau­ti jė­gų. Nak­tį net ne­ga­lė­jau už­mig­ti. Vi­so­kios min­tys lin­do. Kaž­kas pa­gąs­di­no, kad nor­ ma­ty­vo įvyk­dy­mas – dar ne šim­ tap­ro­cen­ti­nė ga­ran­ti­ja da­ly­vau­ti olim­pia­do­je. Ma­no li­ki­mą tu­rės nu­ spręs­ti Tau­ti­nis olim­pi­nis ko­mi­te­ tas. Žo­džiu, no­rė­jo­si džiaug­tis, bet truk­dė ne­ra­mios min­tys. – Ar prieš ke­le­tą me­tų lei­do­te sau pa­gal­vo­ti, kad da­ly­vau­si­te Lon­do­no žai­dy­nė­se? – Tai bu­vo ma­no sva­jo­nė. Ir ne tik ma­no, o dau­ge­lio. Pas­ku­ti­nie­ji me­tai uni­ver­si­te­te kė­lė abe­jo­nių, kad ne­pa­ vyks pa­tek­ti į žai­dy­nes, ta­čiau, grį­ žu­si į Lie­tu­vą, tvir­tai ti­kė­jau sėk­me. – Ka­da iš­vyk­si­te į Lon­do­ną? – Rugp­jū­čio 2 die­ną. La­bai gai­la, kad ne­pa­ma­ty­siu ati­da­ry­mo ce­re­ mo­ni­jos, už­tat da­ly­vau­siu už­da­ry­ mo iš­kil­mė­se. – 23-eji tai – spor­ti­nin­kės kar­ je­ros pra­džia. Gal dar siek­si­te ke­lia­la­pio ir po ket­ve­rių me­tų? – Jei ga­li­my­bės leis. Ne­ži­nau, kaip su­si­klos­tys gy­ve­ni­mas: kur dirb­siu, ko­kia bus šei­mi­nė pa­dė­tis, gal tu­rė­ siu daug vai­kų. Juo­lab kad kai ne­ bū­siu stu­den­te, Ame­ri­ko­je fi­nan­sa­ vi­mą spor­tui yra la­bai sun­ku gau­ti. Gal grį­šiu dar ko nors stu­di­juo­ti į Eu­ro­pą, kar­tu ra­siu ga­li­my­bių tre­ ni­ruo­tis šia­me že­my­ne. – Ta­čiau ateis ir die­na, kai rei­ kės ka­bin­ti star­tu­kus ant vi­ nies. Ką to­liau ža­da­te veik­ti gy­ ve­ni­me? – Trau­kia prie spor­to – tre­ne­rės dar­bas, spor­to psi­cho­lo­gi­ja, spor­ to me­di­ci­na. Tie­sa, dar ne­su ap­si­ spren­du­si. – Kas pa­tin­ka be spor­to? – Jo­ga, svei­kas gy­ve­ni­mo bū­das, va­ži­nė­ti dvi­ra­čiu. Skai­tau kny­gas apie svei­ką mais­tą, nors pa­ti kar­ tais pa­pikt­nau­džiau­ju ne­svei­kais pa­tie­ka­lais. Mėgs­tu šok­ti, su­si­tik­ti su drau­gais, links­mai pra­leis­ti lai­ ką. Pa­tin­ka val­gy­ti sa­lo­tas, dar­žo­ ves, viš­tie­ną, ka­la­ku­tie­ną, varš­kę, kiau­ši­nius. Vos ne alps­tu pa­gal­vo­ ju­si apie šo­ko­la­dą ir sal­dai­nius. O ko­kia Lie­tu­vo­je ska­ni pli­ky­ta duo­ na! Vie­ną val­gau! Ame­ri­ko­je to­ kios nė­ra. Ir py­ra­gai­čiai Lie­tu­vo­ je ska­nūs.

7

ŠEŠTADIENIS, liepos 21, 2012

miestas

Gim­dy­vėms Klai­pė­do­je – ge­res­nės są­ly­gos

PRISTATO

METŲ JŪRININKO RINKIMUS BALSUOKITE UŽ SAVO KANDIDATĄ

„Ener­gi­ją tau­so­jan­čių tech­no­lo­ gi­jų įve­di­mo Lie­tu­vos li­go­ni­nė­ se, tei­kian­čio­se pa­slau­gas nėš­ čio­sioms, gim­dy­vėms ir nau­ja­gi­ miams“ ir „Nėš­čių­jų, gim­dy­vių ir nau­ja­gi­mių svei­ka­tos prie­žiū­ros ge­ri­ni­mo Lie­tu­vo­je“ pro­gra­mos Lie­tu­vo­je ir Klai­pė­dos uni­ver­si­ te­ti­nė­je li­go­ni­nė­je.

Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­n is­te­ ri­ja, Cent­ri­nė pro­jek­tų val­dy­ mo agen­tū­ra ir gy­dy­mo įstai­ gos, tarp ku­rių yra ir Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nė li­go­ni­nė, šių me­ tų bir­že­lio 12 d. pa­si­ra­šė 17 pro­ jek­tų įgy­ven­di­ni­mo su­tar­čių dėl pa­ra­mos pa­gal Lie­tu­vos ir Švei­ ca­ri­jos bend­ra­dar­bia­vi­mo pro­ gra­mą. „Nėš­čių­jų, gim­dy­vių ir nau­ja­ gi­mių svei­ka­tos prie­žiū­ros ge­ri­ ni­mo Lie­tu­vo­je“ pro­gra­mai skir­ ta apie 84,5 mln. li­tų, „Ener­gi­ją tau­so­jan­čių tech­no­lo­gi­jų įve­di­mo Lie­tu­vos li­go­ni­nė­se, tei­kian­čio­ se pa­slau­gas nėš­čio­sioms, gim­ dy­vėms ir nau­ja­gi­miams“ pro­ gra­mos įgy­ven­di­ni­mui nu­ma­ty­ta apie 60,5 mln. li­tų. Lie­tu­vos da­lis

šioms pro­gra­moms ko­fi­nan­suo­ ti ati­tin­ka­mai yra 12 mln. li­tų ir 9 mln. li­tų. „Nėš­čių­jų, gim­dy­vių ir nau­ja­ gi­mių svei­ka­tos prie­žiū­ros ge­ri­ ni­mo Lie­tu­vo­je“ pro­gra­mo­je da­ ly­vau­ja 22 iš 33 Lie­tu­vos li­go­ni­nių (fi­lia­lų), tei­kian­čių aku­še­ri­jos ir neo­na­to­lo­gi­jos pa­slau­gas. Už dau­giau nei 50 mln. li­tų bus nu­pirk­ta per vie­ną tūks­tan­tį vie­ ne­tų įvai­rios me­di­ci­nos įran­gos: nuo lo­vy­tės ir šil­do­mo čiu­ži­nu­ko nau­ja­gi­miui iki la­ze­rio vai­siaus chi­rur­gi­nėms ope­ra­ci­joms. KUL nu­m a­to­m a nu­p irk­ ti 39 vie­ne­tus įvai­rios me­di­ci­ nos įran­gos: gim­dy­mo ir nau­ja­ gi­mių lo­vų, gim­dy­vės ir vai­siaus būk­lės se­ki­mo mo­ni­to­rių, gy­vy­ bi­nių funk­ci­jų mo­ni­to­rių nau­ja­ gi­miui, nar­ko­zės apa­ra­tą, ult­ra­ gar­si­nius apa­ra­tus, mik­ros­ko­pą ir ki­tą rei­ka­lin­gą įran­gą bei at­lik­ ti be­veik 500 kv. m vi­daus pa­tal­ pų re­mon­tą. Vyk­dant „Ener­gi­ją tau­so­jan­čių tech­no­lo­gi­jų įve­di­mo Lie­tu­vos li­ go­ni­nė­se, tei­kian­čio­se pa­slau­gas nėš­čio­sioms, gim­dy­vėms ir nau­

ja­gi­miams“ pro­gra­mą bus pa­ge­ rin­ta li­go­ni­nių pa­sta­tų ši­lu­mi­nė izo­lia­ci­ja – re­no­vuo­ti ir ap­šil­tin­ ti sto­gai, išo­rės sie­nos, pa­keis­ ti lan­gai ir išo­rės du­rys, už­san­ da­rin­tos išo­rės sie­nų su­jun­gi­mo plokš­čių siū­lės. Li­go­ni­nė­je taip pat bus įdieg­ tos ener­gi­ją tau­pan­čios prie­mo­ nės: mo­der­ni­zuo­tos ši­lu­mos, išo­ ri­nės bei vi­di­nės karš­to van­dens tie­ki­mo sis­te­mos, elekt­ros tie­ ki­mo sis­te­mos, mo­der­ni­zuo­tos ar­ba įreng­tos pa­tal­pų vė­di­ni­mo ir kon­di­cio­na­vi­mo sis­te­mos, at­ nau­jin­ta me­di­ci­ni­nių du­jų tie­ki­ mo sis­te­ma. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nei li­go­ ni­nei šiems dar­bams at­lik­ti skir­ ta be­veik 9 mln. li­tų. Lie­tu­vos ir Švei­ca­ri­jos bend­ra­ dar­bia­vi­mo pro­gra­mos svei­ka­tos sri­ty­je lė­šos tu­rės bū­ti pa­nau­do­ tos iki 2017 m. Pir­mo­sios in­ves­ti­ ci­jos pa­sieks svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gas iš kar­to po su­tar­ties pa­ si­ra­šy­mo. Šiais me­tais ša­ly­je ti­ ki­ma­si pa­nau­do­ti iki 10 mln. li­tų pa­ra­mos lė­šų. Užs. 981885

1. Anatolijus Bataščiukas, vyresnysis kapitono padėjėjas, ištikimas jūrininko profesijai. Parvyko iš Afrikos turėdamas didelių sveikatos problemų, tačiau nepasiduoda ligai ir ryžtingai siekia grįžti į jūrą.

10. Viktoras Račkovas, – už mokslinius jūrų ir vandenynų tyrimus, už publikacijas jūros tematika, už jaunimo skatinimą rinktis jūrininko profesiją, už didelę meilę ir ištikimybę pajūrio kraštui.

2. Andrius Grinius, vyresnysis mechanikas, gesinant gaisrą laive užtikrino laivo įrenginių darbą, kartu su kapitonu vadovaudami įgulai sėkmingai išgelbėjo darbuotojus bei keleivius.

11. Romualdas Šostakas, jūrininkas, gerbiantis ir vertinantis savo profesiją, atsidavęs Lietuvai ir uostamiesčiui.

3. Artūras Kalibartas, vyriausiasis mechanikas, vertinamas kaip vienas geriausių, kompetentingiausių specialistų, – už žmogiškumą, šilumą ir profesionalumą. 4. Sergejus Koškinas, kapitonas, sąžiningas ir dėmesingas savo įgulai, raginantis siekti profesinių aukštumų, profesi onalumo. 5. Viktoras Kozakas, tolimojo plaukiojimo kapitonas, turintis ilgametę patirtį Lietuvos laivyne, – už savo pastovumą, ištikimybę jūrinei profesijai. 6. Juozas Liepuonius, jūrų kapitonas, aktyviai dalyvaujantis Jūrų kapitonų klubo veikloje, – už materialinę paramą Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentams, bendradarbiavimą su Jūrų muziejumi, jūrinių reliktų saugojimą. 7. Viktoras Osipovas, kapitonas, kuris kasdieniame darbe visada vadovaujasi principu: saugiai dirbanti įgula – saugus laivas, saugus krovinys. 8. Vilius Pakalniškis, tolimojo plaukiojimo kapitonas, jūrų teisės specialistas, knygos „Laivybos sąvokų aiškinimas“ autorius, – už viso gyvenimo nuopelnus Klaipėdai ir jūrai. 9. Viktoras Pozonkevičius, jaunas kapitonas, savo srities profesionalas, – už jūrininkų interesų gynimą, jų problemų viešinimą, straipsnių jūrine tematika rašymą.

12. Vladimiras Tarasovas, nusipelnęs kapitonas, daug metų sėkmingai dirbantis jūroje, įkvėpęs ne vieną jauną kapitoną atsiduoti savo darbui ir jūrai. 13. Vytautas Valteras, jūrinio kelto kapitonas, savo srities profesionalas, daug metų sėkmingai dirbantis AB „DFDS Seaways“. 14. Valdemaras Vizbaras, – už Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, populiarinimą bei jaunimo įtraukimą į buriavimą ir jūrinę veiklą. 15. Olegas Voitiekus, laivo „TOR Corona“ vyr. kapitono padėjėjas, turintis ilgametę patirtį, perduodantis ją savo sekėjams, profesionalus, atsakingas ir atsidavęs darbui bei komandai. 16. Vytautas Vozgirdas, vyr. mechanikas, – už ilgametį darbą, profesionalumą ir išmonę labai sudėtingomis sąlygomis perdislokuojant laivą iš Australijos į Kanarų salas. 17. Arnoldas Zažeckis, augęs jūrininko šeimoje ir dar vaikystėje susipažinęs su šia nelengva profesija, sėkmingai su ja susiejo savo gyvenimą. 18. Ričardas Zažeckis, jūrininkas, savo ilgametę patirtį perduodantis studentams bei užtikrinantis bendradarbiavimą su užsienio šalių jūreiviais. 19. Aleksandras Zbitnevas, kapitonas, turintis 30 metų darbo patirtį, gebantis užtikrinti kokybišką įgulos darbą, – už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje.

Projekto globėjas

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis Projekto rėmėjas

BALSUOTI GALITE: Iš dienraščio iškirptą ir užpildytą lapelį siųsdami adresu: Metų jūrininkas, „Klaipėdos“ dienraščio redakcija, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, 92118 Klaipėda; arba atnešdami ir įmesdami į specialiąsias urnas redakcijoje, PC „Akropolyje“ ( Taikos pr. 61) esančiame skyriuje bei aštuoniuose didžiųjų „Iki“ prekybos centrų. Portale www.KL.lt. Balsai, atiduoti portale, bus sumuojami su balsais, pateiktais balsavimo lapeliuose. Liepos 13–30 d. balsuodami Jūs rinksite labiausiai šio titulo vertą jūrininką. Liepos 31 – rugpjūčio 2 d. dienraštyje „Klaipėda“ bus pristatyti 3 daugiausia balsų surinkę pretendentai. Rugpjūčio 3 d. titulo laimėtojas bus paskelbtas Kruizinių laivų terminale.

METŲ JŪRININKO RINKIMUOSE BALSUOJU UŽ:

8

šeštadienis, liepos 21, 2012

10p.

Kur din­go B.al As­sa­das?

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Olim­pi­nės žai­dy­nės – bri­tų Di­džiau­sias pa­sau­lio spor­to ren­gi­nys – olim­pi­nės žai­dy­nės. Šį kar­ tą jas ren­gia Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos sos­ti­nė Lon­do­nas. Vie­nas di­ džiau­sių Eu­ro­pos mies­tų priims ne tik tūks­tan­čius spor­ti­nin­kų, bet ir mi­li­jo­nus spor­to aist­ruo­lių. Ar vis­kas vyks pa­gal pla­ną? Sau­gu­mas – pir­miau­sia

11

mlrd. svarų sterlingų kainuos žaidynės, gerokai daugiau, nei planuota anksčiau. Sun­ku­mai: bri­tai pik­ti­na­si, kad Lon­do­nas vyks­tant žai­dy­nėms bus pa­

ra­ly­žiuo­tas ir mies­tui kils te­ro­riz­mo grės­mė, ga­liau­siai kri­ti­kai tei­gia, jog žai­dy­nės – pi­ni­gų švais­ty­mas. „Scan­pix“ nuo­tr.

Kaip fi­nan­suo­ja­mos olim­pi­nės žai­dy­nės? Bri­tų vy­riau­sy­bė žai­dy­nėms at­

sei­kė­jo 9,3 mlrd. sva­rų ster­lin­gų. Už šiuos pi­ni­gus ji įsi­pa­rei­go­jo įreng­ ti Olim­pi­nį par­ką, taip pat už­tik­rin­ti ren­gi­nio sau­gu­mą. Vy­riau­sy­bė dar tu­ri apie 500 mln. sva­rų ster­lin­gų ne­nu­ma­ty­toms iš­lai­doms. Dar 2 mlrd. sva­rų ster­lin­gų prie žai­ dy­nių biu­dže­to pri­dė­jo Lon­do­no žai­ dy­nių or­ga­ni­za­ci­nis ko­mi­te­tas (LO­ COG). Jis lė­šas su­kau­pė iš pri­va­čių šal­

ti­nių. Pa­sak or­ga­ni­za­to­rių, 700 mln. sva­rų ster­lin­gų at­sei­kė­jo 41 vie­tos rė­ mė­jas, taip pat 600 mln. sva­rų ster­lin­ gų ti­ki­ma­si už­dirb­ti par­da­vus vi­sus bi­ lie­tus. 675 mln. do­le­rių sky­rė Tarp­tau­ ti­nis olim­pi­nis ko­mi­te­tas, dar 376 mln. do­le­rių paau­kos tarp­tau­ti­niai rė­mė­jai. Žai­dy­nių trans­lia­ci­jos pa­ja­mos, kaip skai­čiuo­ja­ma, sieks apie 3,9 mlrd. do­ le­rių. Iš rek­la­mos ti­ki­ma­si už­dirb­ti dar 957 mln. dolerių

Svar­biau­sia per to­kį ren­gi­nį, ži­no­ ma, – sau­gu­mas. Bri­tai dar prieš žai­dy­nių pra­džią per­spė­jo, kad sau­gu­mo su­me­ti­mais vi­siems, ku­ rie ke­ti­na da­ly­vau­ti ir ste­bė­ti žai­ dy­nes, teks su­kąs­ti dan­tis. Kant­ry­bės pri­reiks, nes sau­gu­ mo tar­ny­bos ke­ti­na už­kirs­ti ke­lią net men­kiau­siam in­ci­den­tui. Sau­gu­mo po­stai veiks ne tik ša­ lies oro uos­tuo­se, bet ir vi­sa­me Lon­do­ne, ypač spor­to ren­gi­nių vie­to­se. Iš vi­so Vy­riau­sy­bė sky­rė 553 mln. sva­rų ster­lin­gų sau­gu­mui per olim­pi­nes žai­dy­nes už­tik­rin­ti. Tūks­tan­čiai po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų ir ka­rių – jau Lon­do­ne. Ma­ža to, sau­gu­mą mies­te tu­rė­tų už­tik­rin­ ti ir ka­ri­nė tech­ni­ka. Ge­ro­kai prieš žai­dy­nes bri­tų ka­riuo­me­nė pa­skel­ bė, kad net še­šio­se Lon­do­no vie­to­ se bus dis­lo­kuo­tos prieš­lėk­tu­vi­nės gy­ny­bos sis­te­mos. Dvi sis­te­mos bus dis­lo­kuo­tos ant dvie­jų dau­giaaukš­čių. Tie­sa, dau­giaaukš­čių „Le­xing­ ton Buil­ding“ ir 17-os aukš­tų „Fred Wigg To­wer“, ku­rie stūk­so ry­ti­nė­je sos­ti­nės da­ly­je, gy­ven­to­jai iš­reiš­ kė su­si­rū­pi­ni­mą dėl ra­ke­tų dis­lo­ ka­vi­mo. Jie net krei­pė­si į teis­mą, kad ka­riuo­me­nė sa­vo tech­ni­ką nuo sto­gų nu­kel­tų. Ta­čiau bri­tų gy­ny­ bos at­sto­vai at­rė­žė, kad iš­rink­ti pa­ sta­tai la­biau­siai tin­ka Olim­pi­niam par­kui ap­sau­go­ti, to­dėl gy­ven­to­jai tu­rės su­si­tai­ky­ti su ra­ke­to­mis. Ki­tos ra­ke­tos bus dis­lo­kuo­tos van­dens sau­gyk­lo­se ir dir­ba­mo­ je že­mė­je ry­ti­nė­je Lon­do­no da­ly­ je, taip pat prie kal­vų pie­ti­nia­me Lon­do­ne. Be ra­ke­tų, vy­riau­sy­bė pa­skel­bė parengtį ir ka­riuo­me­nė­je. Ka­riuo­ me­nė sky­rė 13,5 tūkst. ka­rių žai­dy­ nių lai­ko­tar­piui, ta­čiau ka­rių skai­čių su­pla­nuo­ta pa­di­din­ti iki 17 tūkst.

To pri­rei­kė, kai pri­va­ti sau­gos tar­ ny­ba G4S įspė­jo, kad ne­su­ge­bės su­ rink­ti ir tin­ka­mai pa­ruoš­ti trūks­ta­ mo skai­čiaus ap­sau­gos dar­buo­to­jų. Tai reiš­kia, kad bri­tų gink­luo­to­ sioms pa­jė­goms teks įdar­bin­ti žai­ dy­nes sau­go­ti net tuos ka­rius, ku­rie ką tik grį­žo iš Af­ga­nis­ta­no. Jų, skai­ čiuo­ja­ma, yra apie 3,5 tūkst. ir jiems vi­siems teks dir­ti be ato­sto­gų. Iš vi­so, kaip pa­reiš­kė šal­ti­niai vy­riau­sy­bė­je, žai­dy­nių sau­gu­mą už­tik­rins 23 700 žmo­nių. Tai du kar­tus dau­giau sau­gu­mo tar­ny­ bų at­sto­vų, nei bri­tai yra dis­lo­ka­ vę ka­rių Af­ga­nis­ta­ne. Sau­gu­mą rei­kės už­tik­rin­ti 30yje ob­jek­tų, ku­riuo­se vyks var­žy­ bos, taip pat dau­ge­ly­je ki­tų vie­tų, pa­vyz­džiui, au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lė­se. Trans­por­to sun­ku­mai

Ta­čiau sau­gu­mas – ne vie­nin­ te­lė pro­ble­ma Lon­do­ne. Di­džio­ sios Bri­ta­ni­jos sos­ti­nė – vie­nas di­ džiau­sių ir tan­kiau­siai gy­ve­na­mų mies­tų Eu­ro­po­je. To­dėl olim­pi­nės žai­dy­nės ge­ro­kai iš­var­gins ir taip nuo­la­ti­nių spūs­čių gat­vė­se ir trans­por­to sis­te­mo­je nu­ var­gin­tus bri­tus. Bri­tų ži­niask­lai­da ne­se­niai šai­ pė­si, kad Lon­do­no gat­vė­se at­si­ra­ du­sios va­di­na­mo­sios olim­pi­nės li­ ni­jos, ku­rios su­tei­kia tei­sę spūs­tis gat­vė­se ap­lenk­ti olim­pi­niam trans­ por­tui, be­veik oku­pa­vo vi­są mies­tą, to­dėl pa­pras­ti vai­ruo­to­jai, ku­riems už va­žia­vi­mą šio­mis li­ni­jo­mis gre­ sia dau­giau nei 130 sva­rų sterlingų (maž­daug 500 li­tų) bau­dos, ne­ži­ no, kaip pri­si­tai­ky­ti prie nau­jų eis­ mo tai­syk­lių. An­tai vie­no­je Lon­do­no cent­re esan­čio­je gat­vė­je dvi juos­tos, skir­ tos va­žiuo­ti į vie­ną pu­sę, stai­ga virs­ta olim­pi­ne juos­ta ir au­to­bu­so

juos­ta. Vai­ruo­to­jams šio­je gat­vė­je lie­ka trys išei­tys: ap­si­suk­ti ir kirs­ ti iš­ti­si­nę li­ni­ją, va­žiuo­ti au­to­bu­so juos­ta ar­ba olim­pi­ne juos­ta. Vi­sos trys išei­tys – ke­lių eis­mo tai­syk­lių pa­žei­di­mas. Ne vel­tui bri­ tų lei­di­nys „Dai­ly Mail“ gat­vę pa­ krikš­ti­jo „ke­liu į nie­kur“, ku­rį ver­ čiau ap­lenk­ti. Dau­giau­sia pa­si­pik­ti­ni­mo tarp vai­ruo­to­jų su­kė­lė tai, kad Lon­do­ no val­džia ne­pers­pė­jo eis­mo da­ly­ vių, ku­riuo­se ke­liuo­se bus juos­tos. Be­je, jos jau pa­krikš­ty­tos „Zi­lų“ li­ ni­jo­mis, pri­si­mi­nus So­vie­tų Są­ jun­gos lai­kais Mask­vo­je bu­vu­sias spe­cia­lias trans­por­to juos­tas, ku­ rio­mis „ZiL“ ga­my­bos li­mu­zi­nais va­ži­nė­da­vo aukš­čiau­si so­vie­tų pa­ rei­gū­nai. Skai­čiuo­ja­ma, kad net 175 km did­mies­čio gat­vių žai­dy­nių die­no­ mis bus sun­kiai įvei­kia­mi.

Ką rei­kė­t Bri­tai, kaip nie­kas ki­tas pa­sau­ly­ je, ver­ti­na tra­di­ci­jas. Ne­nuos­ta­ bu, kad bri­tų ži­niask­lai­da su­ra­ šė at­min­ti­nę už­sie­nio sve­čiams, kaip elg­tis Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je.

Svei­ki­ni­ma­sis. Bri­tai ne­mėgs­ta ly­tė­ji­mo. Kaip ir vi­sa­me pa­sau­ ly­je, de­ši­nės ran­kos pa­spau­di­ mas – ge­riau­sias bū­das pa­si­ svei­kin­ti. Ran­kos pa­spau­di­mas tu­ri bū­ti trum­pas, taip pat la­bai svar­bus akių kon­tak­tas. Pa­si­bu­ čia­vi­mas pa­pli­tęs Di­džio­jo­je Bri­ ta­ni­jo­je, bet tai nė­ra pri­va­lo­ma. Bri­tų nuo­mo­ne, nie­kuo­met ne­ rei­kė­tų bu­čiuo­tis su žmo­nė­mis, ku­rių ne­pa­žįs­ta­te. Su­s i­pa­ž i­n i­m as. Tra­d i­c i­ nis bri­tiš­kas pa­si­svei­ki­ni­mas

9

šeštadienis, liepos 21, 2012

pasaulis Prem­je­ras – pla­gia­to­rius

Iš ru­sų ­ ne­pirks

Pa­lei­do ­ kul­kas

Bu­ka­reš­to uni­ver­si­te­to eti­ kos ko­mi­si­ja va­kar pa­skel­bė, kad prem­je­ras Vic­to­ras Pon­ ta pla­gi­ja­vo sa­vo dak­ta­ro di­ ser­ta­ci­ją. Ko­mi­si­ja nu­ro­dė, kad maž­daug treč­da­lis 2003 m. di­ser­ta­ci­jos apie Tarp­tau­ ti­nį bau­džia­mą­jį teis­mą pus­ la­pių yra tie­siai nu­ko­pi­juo­ta nuo ki­tų au­to­rių.

JAV Ats­to­vų rū­mai ket­vir­ta­ die­nį priė­mė pa­tai­są, drau­ džian­čią Pen­ta­go­nui bend­ra­ dar­biau­ti su Ru­si­jos vals­ty­bi­ ne gink­lų eks­por­to bend­ro­ve „Ro­so­bo­ro­neks­port“, o vie­ nas Kong­re­so na­rys pa­reiš­kė, jog ne­de­ra pa­lai­ky­ti par­tne­ rys­tės su „ka­ro die­vais“, ku­ rie tie­kia gink­lus Si­ri­jai.

Is­pa­ni­jos po­li­ci­ja va­kar pa­ ry­čiais gu­mi­nė­mis kul­ko­ mis ap­šau­dė pro­tes­tuo­to­ jus Mad­ri­do cent­re ir su­si­rė­ mė su jais, bai­gian­tis di­de­lei de­monst­ra­ci­jai. Jos da­ly­viai reiš­kė ne­pa­si­ten­ki­ni­mą prie­ mo­nė­mis prieš eko­no­mi­kos kri­zę. Per ne­ra­mu­mus trau­ mų pa­ty­rė 26 žmo­nės.

ų kant­ry­bės iš­ban­dy­mas Bri­tų lei­di­nys „The Eco­no­mist“ šmaikš­ta­vo, kad Lon­do­nas tu­rė­jo ge­riau­sią Eu­ro­po­je trans­por­to sis­ te­mą, tie­sa, „prieš šim­tą me­tų“. Kaip tei­gia­ma lei­di­ny­je, da­bar net pa­pras­to­mis die­no­mis gat­vės Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos sos­ti­nė­je – sau­sa­kim­šos. Skai­čiuo­ja­ma, kad per vie­ną žai­ dy­nių die­ną Lon­do­no trans­por­to sis­te­mai ant pe­čių guls pa­pil­do­ mai 3 mln. žmo­nių. Ne­nuos­ta­bu, jog Lon­do­no trans­por­to sis­te­mos va­do­vai pa­sta­ruo­ju me­tu bu­vo la­ bai ner­vin­gi. Jie net iš­lei­do spe­cia­lų pa­reiš­ki­ mą, ku­riuo pa­ra­gi­no Lon­do­no gy­ ven­to­jus žai­dy­nių die­no­mis veng­ ti ke­lio­nių met­ro, o ver­čiau rink­tis dvi­ra­čius, ei­ti pės­tu­te ar­ba ap­skri­ tai lik­ti na­mie. Prob­le­mų, re­gis, tu­rės ne tik met­ro, bet ir Lon­do­no Hit­rou oro uos­to va­do­vy­bė. Di­džiau­sias ša­lies ir Eu­ro­pos oro uos­tas įpras­tai per­krau­tas, o žai­dy­ nių die­no­mis pla­nuo­ja­ma, kad ke­ lei­vių srau­tas išaugs šim­tais tūks­ tan­čių. Vien ži­niask­lai­dos dar­buo­to­jų į Lon­do­ną ke­ti­na su­gu­žė­ti apie 28 tūkst. Pa­sų kont­ro­lė jau bu­vo su­ tri­ku­si. Di­de­lė da­lis ke­lei­vių, dau­

giau­sia iš ES, pik­ti­no­si, kad tu­ ri lauk­ti ei­lė­se. Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja ne­pri­si­jun­gu­si prie Šen­ge­no erd­ vės, to­dėl čia tik­ri­na­mi ir ES pi­lie­ čių pa­sai.

Per vie­ną žai­dy­nių die­ną Lon­do­no trans­ por­to sis­te­mai ant pe­čių guls pa­pil­do­ mai 3 mln. žmo­nių.

Ap­tar­nau­jan­čio per­so­na­lo la­ge­ris

Žai­dy­nių or­ga­ni­za­to­riams nuo bri­ tų ži­niask­lai­dos kliu­vo ne tik dėl trans­por­to. „Dai­ly Mail“ pa­si­do­ mė­jo, kaip gy­vens per žai­dy­nes dir­ban­tis per­so­na­las, dau­giau­sia va­ly­to­jai. Lei­di­nys iro­ni­za­vo, kad žai­dy­nių per­so­na­lo apar­ta­men­tai to­li gra­ žu ne­pri­me­na pra­ban­ga dvel­kian­ čio spor­ti­nin­kų kai­me­lio, ku­ria­me pūp­so bi­liar­do sta­lai, pra­ban­gūs fo­te­liai ir ki­ta bran­gi įran­ga. Lon­do­no val­džia žai­dy­nių per­ so­na­lui pa­sta­tė lai­ki­ną va­go­nė­lių mies­te­lį. Jis įsi­kū­ręs ry­ti­nė­je Lon­

do­no da­ly­je, vi­sai ne­to­li Olim­pi­ nio par­ko, ta­čiau yra ge­rai pa­slėp­ tas nuo pa­ša­li­nių akių. „Dai­ly Mail“ su­skai­čia­vo, kad šio­je gy­ven­vie­tė­je 25 žmo­nėms teks vie­nas tua­le­tas, o vie­nas du­šas – 75 žmo­nėms. Jiems teks gy­ven­ti va­ go­nė­liuo­se, ku­riuo­se, pa­sak „Dai­ly Mail“, ly­jant lie­tui van­duo skver­ bia­si pro lu­bas. Be to, lei­di­nys pa­ ste­bė­jo, kad dau­ge­lis ap­tar­nau­jan­ čio per­so­na­lo – už­sie­nie­čiai, nors Lon­do­no val­džia ža­dė­jo, kad dirb­ ti juo­dus dar­bus pa­ti­kės pa­tiems bri­tams. Šių dar­buo­to­jų al­ga sieks apie 550 sva­rų ster­lin­gų per mė­ne­sį. Ma­ža to, už gy­ve­ni­mą va­go­nė­liuo­se jie dar pri­vers­ti su­si­mo­kė­ti 18 sva­rų sterlingų nuo­mos mo­kes­tį. And­rea Mur­noz, 21 me­tų stu­den­ tė iš Mad­ri­do, sa­kė: „Ne­ga­lė­jau pa­ ti­kė­ti pa­ma­čiu­si tuos va­go­nė­lius. Pa­ma­čiau me­ta­li­nius var­tus bei aukš­tą bokš­tą vi­du­ry­je, ir tai man pri­mi­nė kon­cent­ra­ci­jos sto­vyk­lą. At­ro­dė siau­bin­gai. Ma­niau, kad ga­ lė­čiau dirb­ti čia, ta­čiau da­bar ap­si­ gal­vo­jau. Du ma­no drau­gai įsi­dar­ bi­no, ta­čiau da­bar jie gai­li­si.“ Vi­si dar­buo­to­jai pa­si­ra­šė spe­ cia­lias su­tar­tis, kad ne­kal­bės su

ži­niask­lai­da apie sa­vo dar­bą ir gy­ ve­ni­mo są­ly­gas. Taip pat jų ne­lei­ džia­ma lan­ky­ti šei­mos na­riams ir gi­mi­nėms. Lon­do­no val­džia ar­gu­ men­tuo­ja, kad to­kios prie­mo­nės tai­ko­mos sau­gu­mo su­me­ti­mais. Tie­sa, vie­nas dar­buo­to­jas iš Veng­ri­jos, neatsk­lei­dęs sa­vo var­ do, pa­brė­žė, kad gy­ve­ni­mo są­ly­ gos sto­vyk­lo­je blo­gos. „Sto­vyk­los vi­du­je – lūš­ny­nas. Tua­le­tai – pur­vi­ni, vie­tos la­bai ma­žai“, – sa­kė 24 me­tų dar­bi­nin­ kas. Ki­tas dar­bi­nin­kas, taip pat iš Veng­ri­jos, pri­dū­rė: „Kai pa­ma­tė­me sto­vyk­lą, bu­vo­me šo­ki­ruo­ti. At­vy­ kę į Ang­li­ją ti­kė­jo­mės, kad są­ly­gos bus daug ge­res­nės. Kai ku­rio­se ka­ bi­no­se van­duo sun­kia­si pro lu­bas, ta­čiau kai pa­pra­šė­me jas su­tai­sy­ti, mums at­sa­kė, kad pa­si­rū­pin­tu­me tuo pa­tys.“ Bri­tai abe­jin­gi žai­dy­nėms?

Žai­dy­nės – gal­vos skaus­mas ne tik or­ga­ni­za­to­riams, bet ir Lon­do­no gy­ven­to­jams. Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos sos­ti­nė – vie­nas bran­giau­sių mies­tų Eu­ro­ po­je, o žai­dy­nės, kaip ma­no lon­do­ nie­čiai, ge­ro­kai pa­di­dins kai­nas.

Dau­ge­lis Lon­do­no gy­ven­to­jų nė­ ra op­ti­mis­tiš­kai nu­si­tei­kę žai­dy­nių at­žvil­giu, o kri­ti­kai jau ku­ris lai­kas ne­gai­li kan­džių pa­sta­bų. „Mes jau nu­ta­rė­me, kad ne­ken­ čia­me žai­dy­nių“, – „The New York Ti­mes“ nu­me­ry­je iro­ni­za­vo Lon­ do­ne gy­ve­nan­tis pub­li­cis­tas kri­ti­ kas Ad­ria­nas Ant­ho­ny Gil­las. Olim­pi­nės žai­dy­nės, pa­sak au­to­ riaus, per bran­gios ir su­ke­lia la­bai daug ne­pa­to­gu­mų žmo­nėms. A.A.Gil­las ra­šė, kad vyks­tant žai­dy­nėms bus sun­ku net iš­si­ kvies­ti tak­si. Jis pri­dū­rė, kad „ma­ žiau­siai Lon­do­nui rei­kia be­si­links­ mi­nan­čių tu­ris­tų“. Ki­ti kri­ti­kai pa­brė­žia, kad žai­ dy­nės tu­ri ma­žai ką bend­ra su bri­ tiš­ku­mu, skir­tin­gai nei ka­ra­lie­nės gim­ta­die­nis ar ka­ra­liš­ko­sios ves­ tu­vės, to­dėl vi­suo­me­nė ga­na abe­ jin­ga šiam ren­gi­niui. Žai­dy­nių kai­na – vie­na opiau­sių pro­ble­mų bri­tams, šiuo me­tu be­si­ gru­mian­tiems su eko­no­mi­kos nuo­ smu­kiu. Bri­tų par­la­men­to ko­mi­te­ tas pa­skel­bė, kad žai­dy­nės kai­nuos apie 11 mlrd. sva­rų ster­lin­gų (48,4 mlrd. li­tų), 9,3 mlrd. iš jų sky­rė bri­ tų vy­riau­sy­bė. „Dai­ly Mail“, „Der Spie­gel“, BBC, „Reu­ters“ inf.

tų ži­no­ti vyks­tant į žai­dy­nes – „Kaip lai­kai­si?“ („How do you do?“). At­sa­ky­mas, kad ir keis­ta, tu­rė­tų bū­ti ly­giai toks pat – „Kaip lai­kai­si?“. Jei su­si­pa­ži­ni­mas vyks­ ta ne­for­ma­lio­je ap­lin­ko­je, ga­li­ma sa­ky­ti ir „La­bas“ („Hel­lo“). Taip pat ne­for­ma­lio­je ap­lin­ko­je ga­li­ma kreip­tis „La­bas, kaip tu?“ („Hi, how are you?“). Šiuo at­ve­ju at­sa­ ky­mas bū­tų toks: „Ačiū, gerai o tu?“ („Fi­ne, thanks, and you?“). Ba­rai. Vie­šint Di­džio­jo­je Bri­ta­ ni­jo­je bū­ti­na ap­lan­ky­ti vie­tos alaus užei­gas. Gė­ri­mai čia per­ka­mi tie­ siai prie ba­ro. Pa­da­vė­jų čia nė­ra, ne­bent už­si­sa­ko­te pa­val­gy­ti. Ta­ čiau pa­da­vė­jams ar­bat­pi­ni­gių pa­ lik­ti ne­bū­ti­na. At­sip­ra­šy­mas ir „nu­si­že­mi­ ni­mas“. Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je

nor­ma­lu dėl men­kų in­ci­den­tų pa­ sa­ky­ti „At­sip­ra­šau“ („Sor­ry“). Ta­ čiau žo­dis „Sor­ry“ pra­ra­dęs ver­tę, to­dėl rei­kė­tų so­li­des­nio at­si­pra­šy­ mo. Bri­tai ver­ti­na kuk­lu­mą. Jei no­ri­ te lik­ti su­pras­tas, ne­pa­sa­ko­ki­te ki­ tiems apie sa­vo lai­mė­ji­mus, ver­ čiau sa­ve šiek tiek su­men­kin­ki­te. Bri­tai liks su­ža­vė­ti. Tak­si. Jei ma­to­te tak­si, ku­rio lo­go­ti­pas de­ga, jis lais­vas ir ga­li­ te jį iš­si­kvies­ti. Vis­gi no­rė­da­mi at­ kreip­ti vai­ruo­to­jo dė­me­sį ne­šau­ ki­te gat­vė­je „Tak­si!“ ir ne­lė­ki­te pa­skui au­to­mo­bi­lį. Di­džio­jo­je Bri­ ta­ni­jo­je priim­ta ra­miai iš­ties­ti ran­ ką ir jį su­stab­dy­ti. Prieš sės­da­mi į au­to­mo­bi­lį pa­sa­ky­ki­te vai­ruo­to­ jui, kur vyk­si­te, per šo­ni­nį prie­ki­nį

lan­gą. Mo­kė­ki­te taip pat per šo­ni­ nį lan­gą. Ar­bat­pi­ni­giai tak­si sie­kia 10 pro­c. su­mo­kė­tos su­mos. Ar­ba­ta. Bri­tai die­vi­na ar­ba­ tą. Jei pa­da­vė­jas res­to­ra­ne neį­pi­ la ar­ba­tos, as­muo, esan­tis ar­čiau­ siai pa­dė­to ar­ba­ti­nio, tu­ri įpil­ti jos vi­siems. Ar­ba­ta vi­suo­met tu­ri bū­ ti pi­la­ma pir­mo­ji, pa­skui – cuk­ rus ir pie­nas. Bai­gę mai­šy­ti ar­ba­ tą, šaukš­te­lį tu­ri­te pa­dė­ti į lėkš­tę. Ar­bat­pi­ni­giai. Juos mo­kė­ki­ te pa­tik­ri­nę są­skai­tą. Jei jo­je įra­šy­ ta „Pas­lau­gos neįs­kai­čiuo­tos“, tai reiš­kia, kad rei­kė­tų pa­lik­ti apie 10 pro­c. nuo kai­nos, ku­rią mo­kė­jo­te už pa­tiek­tą mais­tą ar gė­ri­mus. Jei mo­ ka­te kor­te­le, ar­bat­pi­ni­gius rei­kė­tų pa­lik­ti prieš su­mo­kant są­skai­tą.

Svar­bu: bri­tai ver­ti­na tra­di­ci­jas, to­dėl už­sie­nie­čiams rei­kė­tų ži­no­ti, kaip

„Reu­ters“ inf.

AFP nuo­tr.

elg­tis.

10

šeštadienis, liepos 21, 2012

pasaulis Bas­ti­li­jos die­na Praė­ju­sį šeš­ta­die­nį Pran­cū­zi­ja tra­ di­ciš­kai pa­mi­nė­jo pa­grin­di­nę vals­ ty­bi­nę šven­tę – Bas­ti­li­jos paė­mi­ mo die­ną – spal­vin­gais fe­jer­ver­ kais ir įspū­din­gu ka­ri­niu pa­ra­du. Ja­me da­ly­va­vo 5 tūkst. ka­rių, 240 žir­gų, 450 ka­ro tech­ni­kos vie­ne­tų, 66 lėk­tu­vai ir 32 sraig­tas­par­niai. Ren­gi­nio sce­na­ri­jų kiek pa­ko­re­ga­ vo orai – dėl stip­raus vė­jo vie­nas pa­ra­šiu­ti­nin­kas ne­sėk­min­gai nu­si­ lei­do prie­šais pre­zi­den­to tri­bū­ną ir su­si­žei­dė ko­ją.

Ki­no žiū­ro­vai pa­tys at­si­dū­rė koš­ma­re Ma­žiau­siai 12 žmo­nių žu­vo, o dar 38, iš jų – ke­tu­ri vai­kai, bu­vo su­ žeis­ti va­kar Ko­lo­ra­do vals­ti­jo­je, kai už­puo­li­kas pra­dė­jo šau­dy­ti sau­sa­kim­ša­me ki­no teat­re, ku­ ria­me vy­ko nau­jau­sio fil­mo apie Bet­me­ną prem­je­ra.

In­ci­den­to liu­di­nin­kai pa­sa­ko­jo ži­niask­lai­dai apie chao­są, ki­lu­sį per nak­ti­nį fil­mo „Tam­sos ri­te­rio su­grį­ži­mas“ sean­są, kai ne­per­ šau­na­mą lie­me­nę dė­vin­tis vy­ras pa­lei­do aša­ri­nių du­jų už­tai­są, o vė­liau ėmė šau­dy­ti į žmo­nes ki­no teat­re, esan­čia­me Den­ve­rio prie­ mies­ty­je Oro­ro­je. „Liu­di­nin­kai mums pa­sa­ko­ jo, kad jis pa­lei­do kaž­ko­kį ka­nist­ rą. Jie iš­gir­do šnypš­ti­mą, pra­dė­jo verž­tis kaž­ko­kios du­jos, o už­puo­ li­kas pra­dė­jo šau­dy­ti“, – Oro­ros po­li­ci­jos va­das Da­nas Oa­te­sas sa­ kė per spau­dos kon­fe­ren­ci­ją. Pa­sak jo, po­li­ci­ja įta­ria­mą už­ puo­li­ką suė­mė prie vie­no au­to­ mo­bi­lio už ki­no teat­ro. De­ja, nė­ra jo­kių įro­dy­mų, kad iš­puo­ly­je da­ ly­va­vo ir ki­tas as­muo, nors anks­ čiau bu­vo pa­skelb­ta apie du už­ puo­li­kus. D.Oa­te­sas nu­ro­dė, jog įta­ria­ ma­sis ne­si­prie­ši­no sui­ma­mas ir pri­si­pa­ži­no tu­rin­tis sprog­me­nų sa­vo na­muo­se, to­dėl dau­gia­bu­tis, ku­ria­me jis gy­ve­no, bu­vo eva­kuo­ tas ir apieš­ko­tas. „Vi­du­je ras­ta du­jo­kau­kė, šau­tu­ vas, pis­to­le­tas ir dar bent vie­nas pa­pil­do­mas gink­las“, – sa­kė po­li­ ci­jos va­das. Jo­kie ga­li­mi šio iš­puo­ lio mo­ty­vai kol kas ne­mi­ni­mi. Po­li­ci­jos at­sto­vai pranešė, kad įta­ria­ma­sis yra 24-erių Jamesas

Holmesas. Jis dė­vė­jo ne­per­šau­ na­mą lie­me­nę ir tu­rė­jo šau­tu­ vą bei du pis­to­le­tus. Pa­rei­gū­nas pri­dū­rė, jog jis su­sprog­di­no kaž­ ko­kį dū­mi­nį už­tai­są, kad su­kel­tų pa­ni­ką. In­ci­den­to liu­di­nin­kas Hay­de­ nas Mil­le­ris te­le­vi­zi­jai KU­SA-TV sa­kė, kad bu­vo ki­no teat­re „Thea­ ter 16“, kai iš­gir­do ke­lis šū­vius.

Si­ri­jos su­ki­lė­liams skel­biant vie­ną per­ga­lę po ki­tos, pre­zi­den­tas Bas­ha­ ras al As­sa­das din­go iš aki­ra­čio.

Liu­di­nin­kas pa­sa­ ko­jo ma­tęs, kaip po­li­ci­nin­kas ne­šė maž­daug de­šim­ties me­tų mer­gai­tę su šau­ti­ne žaiz­da nu­ ga­ro­je. „Pa­si­gir­do lyg ne­di­de­li spro­gi­ mai, o tuo­jau po to iš­gir­do­me kly­ kian­čius žmo­nes“, – pri­dū­rė jis. Pa­sak H.Mil­le­rio, iš pra­džių jis pa­ma­nė, kad gir­di gre­ti­mo­je ki­no sa­lė­je ro­do­mo fil­mo gar­są. Ta­čiau vė­liau iš­vy­do su­si­gū­žu­sius žmo­ nes, bė­gan­čius iš ki­no teat­ro. Ki­tas liu­di­nin­kas pa­sa­ko­jo ma­ tęs, kaip po­li­ci­nin­kas ne­šė maž­ daug de­šim­ties me­tų mer­gai­tę su šau­ti­ne žaiz­da nu­ga­ro­je. Mer­gai­ tė ne­ro­dė gy­vy­bės ženk­lų. Oro­ra yra vos už 32 km nuo Ko­ lum­bai­no vi­du­ri­nės mo­kyk­los, kur 1999 m. taip pat vy­ko žu­dy­ nės. Ta­da du mo­ki­niai nu­šo­vė 13 žmo­nių, dar 24 su­žei­dė ir ga­liau­ siai nu­si­žu­dė pa­tys. Už­puo­li­kai šiai ata­kai ruo­šė­si me­tus. BNS inf.

Mū­šiai: kol ka­riuo­me­nė ir su­ki­lė­liai ko­vo­ja dėl sos­ti­nės Da­mas­ko, pre­zi­de

Kur din­go B.al Mask­va ne­priė­mė žmo­nos

Kai praė­ju­sį sek­ma­die­nį ko­vos veiks­mai priar­tė­jo prie sos­ti­nės Da­mas­ko, kai ku­rie si­rai in­ter­ne­ te pra­dė­jo kel­ti klau­si­mą, ar pre­zi­ den­to žmo­na As­ma gir­di šū­vius ir spro­gi­mus. Rū­mai, kur gy­ve­na B.al As­sa­do šei­ma, įsi­kū­rę ant kal­vos į šiau­rės va­ka­rus nuo sos­ti­nės, vi­sai ne­to­li tų ra­jo­nų, kur už­vi­rė ko­vos tarp gink­luo­tos opo­zi­ci­jos ir vy­ riau­sy­bės pa­jė­gų. Po tre­čia­die­nio iš­puo­lio, per ku­ rį Da­mas­ke žu­vo ke­li ar­ti­mi pre­zi­ den­to bend­ra­žy­giai, pa­skli­do gan­ dai, kad B.al As­sa­do žmo­na ir trys vai­kai pa­spru­ko į Mask­vą. Ru­si­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ ri­ja pa­nei­gė šiuos gan­dus ir pa­va­ di­no juos in­for­ma­ci­niais spąs­tais. Ki­ti ko­men­ta­to­riai ke­lia ver­si­ją, kad B.al As­sa­do šei­ma ga­lė­jo ras­ ti prie­globs­tį sa­vo gim­ti­nė­je – pa­ kran­tės ra­jo­ne tarp Li­ba­no ir Tur­ ki­jos, kur jie pa­pras­tai pra­lei­džia va­sa­ras. Pri­saik­di­no mi­nist­rą

Šią ver­si­ją pa­tvir­ti­no ir opo­zi­ci­jos šal­ti­niai bei vie­nas Va­ka­rų dip­lo­ ma­tas, ne­no­rė­jęs skelb­ti sa­vo pa­ var­dės. Jie tei­gė, kad pre­zi­den­tas iš­vy­ko iš Da­mas­ko į Vi­dur­že­mio jū­ros uos­tą La­ta­ki­ją ir iš ten va­do­ vau­ja ka­ri­nei ope­ra­ci­jai sos­ti­nė­je. Nes­ku­bė­jęs rea­guo­ti į tre­čia­die­ nio iš­puo­lį Da­mas­ke, ket­vir­ta­die­

nį B.al As­sa­das pa­si­ro­dė pub­li­kai. Vals­ty­bi­nė te­le­vi­zi­ja pa­ro­dė įra­ šą, ku­ria­me pre­zi­den­tas pri­saik­di­ na nau­ją gy­ny­bos mi­nist­rą Fa­ha­dą Jas­si­mą al Freijų, ku­rio pirm­ta­kas kar­tu su dar dviem aukš­tais pa­rei­ gū­nais žu­vo per tre­čia­die­nio spro­ gi­mą. Te­le­vi­zi­ja ne­pa­tiks­li­no, kur ir ka­ da bu­vo da­ry­tas įra­šas.

Jei­gu Si­ri­jos re­ži­ mas žlugs, ala­vi­tai ga­li pa­si­trauk­ti į La­ ta­ki­jos bei Tar­tu­so pro­vin­ci­jas ir ne­leis­ ti Da­mas­kui pe­rim­ti val­džios jo­se.

gu­mo tar­ny­bų po­stus pa­sky­rė sa­vo ti­kė­ji­mo žmo­nes, ku­rie ir ta­po val­ dan­čio­jo re­ži­mo stu­bu­ru. Ra­jo­ne tarp La­ta­ki­jos ir Tar­tu­so uos­tų stūk­so vi­los ir ko­te­džai, ku­ riuo­se gy­ve­na aukš­čiau­si ša­lies pa­ rei­gū­nai – siau­ras pre­zi­den­tui iš­ ti­ki­mų žmo­nių ra­tas, tre­čia­die­nį ne­te­kęs ke­lių svar­bių na­rių. Feo­da­li­niais po­lin­kiais ypač iš­ si­ski­ria ša­lies va­do­vo pusb­ro­liai Mund­he­ras ir Zaw­wa­zas al As­ sa­dai. Čia pat yra ki­tos įta­kin­gos šei­mos – Makh­lu­fų – gim­tie­ji na­mai. Šis kla­nas ne tik už­mez­gė gi­mi­nys­tės ry­šius su B.al As­sa­do šei­ma, bet ir pa­lai­kė jo tė­vą Ha­fe­ zą aš­tun­to­jo de­šimt­me­čio vi­du­ry­ je, kai šiam iš­šū­kį me­tė bro­lis Ri­ faa­tas. „Ko­vo­si­me iki ga­lo“

Ala­vi­tų tvir­to­vė

Virš Vi­dur­že­mio jū­ros iš­ki­lę kal­nai yra ala­vi­tų, ku­riems pri­klau­so B.al As­sa­do šei­ma, is­to­ri­nė gim­ti­nė. Ši šii­tų bend­ruo­me­nė su­da­ro 12 pro­c. gy­ven­to­jų ša­ly­je, ku­rios dau­gu­ma gy­ven­to­jų yra su­ni­tai. Is­to­riš­kai izo­liuo­ti ir gy­ve­nę prie­spau­do­je, ala­vi­tai la­bai pa­ge­ri­no sa­vo pa­dė­tį po 1970 m. per­vers­mo, ku­rį įvyk­dė B.al As­sa­do tė­vas Ha­fe­zas. Nors šis bu­vo pa­sau­lie­tiš­ko bū­do žmo­gus, į pa­grin­di­nius ka­riuo­me­nės ir sau­

„Mes neiš­va­žiuo­si­me, ne­pa­lik­si­ me lai­vo. Lik­si­me čia ir ko­vo­si­me iki ga­lo“, – per­nai laik­raš­čiui „The New York Ti­mes“ pa­reiš­kė B.al As­sa­do pusb­ro­lis iš mo­ti­nos pu­sės Ra­mi Makh­lu­fas. Jis va­di­na­mas Si­ri­jos ka­ra­liu­ mi, nes yra vie­nas tur­tin­giau­ sių žmo­nių ša­ly­je. Jo bro­lis Ha­fe­ zas Da­mas­ke va­do­vau­ja sau­gu­mo pa­jė­goms. Kaip ir ki­ti B.al As­sa­do ap­lin­kos žmo­nės, jie tu­ri, ką pra­ ras­ti. „Jei­gu Si­ri­jos re­ži­mas žlugs, ala­ vi­tai ga­li pa­si­trauk­ti į La­ta­ki­jos ir

11

šeštadienis, liepos 21, 2012

pasaulis Bas­ti­li­jos die­na

Į gro­žio fab­ri­ką – nuo ma­žens Ko­dėl ve­ne­sue­lie­tės taip daž­nai lai­mi pa­sau­li­nius gro­žio kon­kur­ sus? Vie­na prie­žas­čių ga­li bū­ti ta, kad gro­žio gud­ry­bių jos mo­ko­ mos nuo ma­žens.

42 me­tų va­dy­bi­nin­kė V.Gonzá­ lez at­si­pra­šė iš dar­bo, kad nu­ves­ tų duk­rą į Gro­žio uni­ver­si­te­tą, įsi­ kū­ru­sį di­de­lia­me pa­sta­te sos­ti­nės Ka­ra­ka­so pra­ban­gia­me Al­ta­my­ ros ra­jo­ne.

Mo­ko lai­ky­ti tau­rę

en­tas B.al As­sa­das, kaip įta­ria­ma, sle­pia­si gim­ti­nė­je.

„Scan­pix“ nuo­tr.

As­sa­das? 302 Tar­tu­so pro­vin­ci­jas ir ne­leis­ti Da­ mas­kui pe­rim­ti val­džios jo­se“, – ra­šė Ta­la­las al Att­ra­che, kny­gos „Kai Si­ri­ja pra­bus“ au­to­rius. Da­bar sklin­da gan­dai, kad re­ži­ mas į pa­jū­rio re­gio­ną per­me­ta sa­vo stra­te­gi­nę gink­luo­tę. Tie­sa, pa­tik­ rin­ti šios in­for­ma­ci­jos, kaip ir B.al As­sa­do bei jo šei­mos bu­vi­mo vie­ tos, kol kas neį­ma­no­ma. „The In­de­pen­dent“, „El Pais“ inf.

žuvusieji

„O kaip de­rė­tų lai­ky­ti vy­no tau­ rę?“ – pa­klau­sė Wen­dy Guil­len, eti­ke­to inst­ruk­to­rė gar­siau­sio­je Ve­ne­sue­los mo­kyk­lo­je jau­nų mer­ gai­čių, ku­rios sva­jo­ja vie­ną die­ną tap­ti Mis Vi­sa­ta. Ke­lios mo­ki­nės, sė­din­čios ap­ link stik­li­nį sta­lą, vie­nu me­tu pa­ ke­lia ran­kas: „Ją rei­kia lai­ky­ti iš apa­čios.“ Mer­gai­čių am­žius – nuo pen­ke­ rių iki de­šim­ties me­tų, bet ne­tru­ kus mo­kyk­la ke­ti­na priim­ti ir ke­ tur­me­čių. Čia jos mo­ko­mos pa­grin­di­ nių eti­ke­to tai­syk­lių, iš jų – kaip gurkš­no­ti kon­ja­ką, kur pa­dė­ ti ran­ki­nu­ką ir, be­ne svar­biau­sia, kad sė­dė­ti rei­kia su­glau­dus ko­ jas, kaip pri­de­ra pa­do­rioms mer­ gai­tėms. Eti­ke­to pa­mo­kos yra nuo­bo­ džiau­sia da­lis, bet ge­ro­kai links­ mes­nė nuo­tai­ka tvy­ro, kai mo­ki­ nės iš­di­džiai žings­niuo­ja po­diu­mu ir po­zuo­ja prieš ka­me­ras. Mo­ti­na ku­pi­na vil­čių

„Ma­no var­das Victó­ria, man pen­ ke­ri me­tai“, – ta­rė su­kne­lę vil­kin­ ti rau­donp­lau­kė mer­gai­tė, ku­rios žvilgs­nis bė­gio­jo tarp ka­me­ros ob­ jek­ty­vo ir mo­ti­nos Vil­mos Gonzá­ lez, iš ki­to kam­ba­rio ga­lo ban­dan­ čios da­ly­ti jai pa­ta­ri­mus.

V.Gonzá­lez ne­ma­to jo­kios pro­ble­mos, kad to­kios ma­žos mer­gai­tės mo­ko­ mos al­ko­ho­lio var­ to­ji­mo ir ma­kia­žo tai­syk­lių. „Ji bus pir­mo­ji rau­donp­lau­ kė Mis Ve­ne­sue­la“, – už­tik­rin­tai tei­gė mo­ti­na pa­sa­ko­da­ma, kaip jos duk­ra pa­si­ry­žu­si lai­mė­ti vie­ ną iš 600 vie­tos gro­žio kon­kur­sų – laip­te­lį, ku­rį per­žen­gus at­si­ve­ria te­le­vi­zi­jos, rek­la­mos ir ne­tgi po­li­ ti­kos pa­sau­lis. V.Gonzá­lez ne­ma­to jo­kios pro­ ble­mos, kad to­kios ma­žos mer­ gai­tės mo­ko­mos al­ko­ho­lio var­to­ ji­mo ir ma­kia­žo tai­syk­lių. Mo­ti­na ne­ma­no, kad to­kie kur­sai Victó­ riai taps psi­cho­lo­gi­ne naš­ta. Prie­ šin­gai, ji ti­ki, kad pa­mo­kos pa­dės duk­rai at­skleis­ti sa­vo mo­te­riš­ku­ mą, ku­rį dai­lio­sios ly­ties at­sto­vės da­bar pra­ran­da. Ge­riau mir­ti

Ar ži­no­te, kas yra Gi­se­le Bünd­ chen? „Taip“, – vien­bal­siai at­sa­ ko gru­pė, nors ne­tru­kus paaiš­kė­

ja, kad dau­gu­ma mo­ki­nių su šiuo var­du sie­ja ne Bra­zi­li­jos su­per­mo­ de­lį, o vi­sai ki­tą as­me­nį. Jos tik­ra­sis var­das yra Gis­sel­ le Reyes, ši mo­te­ris yra Gro­žio uni­ver­si­te­to va­do­vė ir kon­kur­so „Mis Ve­ne­sue­la“ ofi­cia­li inst­ruk­ to­rė. Ji dar va­di­na­ma klu­bų krai­ py­mo ka­ra­lie­ne. Pel­nius jos ma­ lo­nę at­si­ve­ria du­rys pas įta­kin­gą­jį Os­me­lą Sou­są, ku­ris tu­ri le­mia­mą bal­są spren­džiant, kas pa­teks į fi­ na­li­nius eta­pus var­žy­bo­se dėl ga­ li­my­bės da­ly­vau­ti kon­kur­se „Mis Ve­ne­sue­la“. Šį kon­kur­są or­ga­ni­ zuo­ja ga­lin­ga ži­niask­lai­dos gru­pė „Cis­ne­ros“. Kon­kur­sas to­le­ruo­ja plas­ti­nę chi­rur­gi­ją: mer­gi­nos ga­li tai­sy­ti no­sis, kel­ti skruos­tus, ša­lin­ti poo­di­nius rie­ba­lus. To­kias pro­ce­ dū­ras Ve­ne­sue­lo­je at­lie­ka ne­tgi paaug­lės, nors Gro­žio uni­ver­si­te­ tas tam ne­pri­ta­ria. „Mes ne­re­ko­men­duo­ja­me to da­ry­ti iki aš­tuo­nio­li­kos me­tų“, – sa­kė W.Guil­len, ap­sup­ta sa­vo mo­ ki­nių. Vie­na jų, pen­kia­me­tė Lui­sa­ na Pi­men­tel, pui­kiai iliust­ruo­ ja Ve­ne­sue­lo­je po­pu­lia­rų po­sa­kį „Ge­riau mir­ti, ne­gu bū­ti tie­siog kuo nors“. Ro­dy­da­ma pirš­tu į sa­ vo ma­žus si­dab­ri­nius aukš­ta­kul­ nius ji sa­ko: „Tai pir­mas kar­tas, kai aviu juos.“ Iš tie­sų, kaip paaiš­ki­no W.Guil­ len, no­rint pa­tek­ti į kon­kur­są „Mis Ve­ne­sue­la“ ar ne­tgi „Mis Vi­sa­ta“ yra tik vie­nin­te­lė fi­zi­nė kliū­tis – ma­žas ūgis. „Fol­ha de S.Pau­lo“ / Worldc­runch.com inf.

– toks yra Sirijos konflikto dienos „rekordas“.

Skai­čiai ir fak­tai Si­ri­jos su­ki­lė­liai ket­vir­ta­die­nį pe­rė­

mė kont­ro­lę vi­so­se ke­tu­rio­se pe­rė­jo­ se prie Ira­ko sie­nos ir vie­no­je pe­rė­jo­ je prie Tur­ki­jos sie­nos. Si­ri­jos gink­luo­to­sios pa­jė­gos iš­vi­jo su­ki­lė­lių ko­vo­to­jus iš Mi­da­no ra­jo­no Da­mas­ke, bet su­si­rė­mi­mai sos­ti­nė­je te­be­vyks­ta. Pa­dė­tį Si­ri­jo­je ste­bin­ti or­ga­ni­za­ci­ ja „Sy­rian Ob­ser­va­to­ry for Hu­man Rights“ pa­skel­bė, kad ket­vir­ta­die­nį ša­ ly­je žu­vo 302 žmo­nės: 98 ka­riai, 139 ci­ vi­liai ir 65 su­ki­lė­liai. Ši die­na ta­po kru­ vi­niau­sia per jau 16 mė­ne­sių trun­kan­ tį su­ki­li­mą prieš Da­mas­ko re­ži­mą. Si­ri­jos žval­gy­bos va­do­vas His­ha­ mas Ikh­tiya­ras (nuo­tr.) mi­rė nuo žaiz­ dų, pa­tir­tų per tre­čia­die­nį Da­mas­ke įvyk­dy­tą sprog­di­ni­mą, nu­si­ne­šu­sį dar tri­jų svar­bių pre­zi­den­to B.al As­ sa­do re­ži­mo sau­gu­mo pa­rei­gū­nų gy­

vy­bę. Per spro­gi­mą taip pat žu­vo Si­ ri­jos gy­ny­bos mi­nist­ras ge­ne­ro­las Daou­das Raj­has, B.al As­sa­do svai­nis As­se­fas Shaw­ka­tas ir ge­ne­ro­las Has­ sa­nas Turk­ma­ni, va­do­va­vęs ko­mi­te­ tui, ku­ris koor­di­na­vo su­ki­li­mo mal­ši­ ni­mo veiks­mus.

Pa­sie­ki­mai: Ve­ne­sue­los mer­gi­nos še­šis kar­tus yra pel­niu­sios Mis Vi­sa­tos ti­tu­lą, jos nu­si­lei­do tik ame­ri­

kie­tėms, gro­žio ka­rū­ną už­si­dė­ju­sioms sep­ty­nis kar­tus (nuo­tr. iš kai­rės – 1996, 2008 ir 2009 m. „Mis Vi­ sa­tos“ nu­ga­lė­to­jos ve­ne­sue­lie­tės Ali­cia Ma­cha­do, Daya­na Men­do­za ir Ste­fa­nia Fernán­dez). „Scan­pix“ nuo­tr.

12

šeštADIENIS, liepos 21, 2012

vakarė

vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

Klai­pė­do­je – le­gen­di­nio kr „Ati­duo­ki­te ma­no bu­tą, no­riu grįž­ti gy­ven­ ti į Klai­pė­dą“, – juo­ka­vo Mo­ des­tas Pau­laus­kas kal­bė­da­ mas su Vy­tau­to Di­džio­jo gim­na­zi­jos di­rek­to­riu­mi Sta­ siu Rui­ba. Le­gen­di­nis krep­ ši­nin­kas po 40 me­tų ap­lan­kė mo­kyk­lą, ku­rio­je po ka­ro iki 1972ųjų dir­bo ir gy­ve­no tė­vai, pa­ts bai­gė vi­du­ri­nius moks­lus, sa­lė­je ir aikš­ty­ ne pra­mo­ko krep­ši­nio abė­cė­lės. Į tuo­ me­tės 1-osios gim­na­zi­jos, vė­liau Kris­ti­ jo­no Do­ne­lai­čio vi­du­ri­nės mo­kyk­los rū­ sy­je įreng­tą kuk­lų kam­ba­rį olim­pi­nis ir pa­ sau­lio čem­pio­nas bu­vo at­vež­tas vos sep­ ty­nių die­nų.

Čes­lo­vas Ka­var­za c.kavarza@kl.lt

To­kia pat gim­na­zi­ja

Nu­si­vy­li­mas: „Įdė­ki­te ši­tą nuo­trau­ką į pir­mą pus­la­pį“, – pa­pra­šė M.Pau­laus­kas, pa­ma­tęs aikš­te­lė­je ga­na

liūd­ną vaiz­dą – vien me­ta­li­nius sto­vus.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Mo­kyk­la vi­siš­kai ne­pa­si­kei­tu­si, tik lan­gai nau­ji. Du­rys gal per­da­ry­ tos, ta­čiau iden­tiš­kos. Net ran­ke­nos tos pa­čios“, – žvelg­da­mas į pa­sta­tą tarstelėjo krep­ši­nin­kas, į gim­na­zi­ją at­vy­kęs su žmo­na Ja­ni­na. Anot krep­ši­nio žvaigž­dės, „do­ ne­lai­čiu­ku“ jis bu­vo nuo pir­mo­s iki šeš­to­s kla­sės. Tre­je­tą me­tų M.Pau­ laus­kas krim­to moks­lus ne­to­lie­se – S.Nė­ries gat­vė­je vei­ku­sia­me spor­ to in­ter­na­te. Ta­čiau bū­da­mas de­šim­to­kas ir vie­nuo­lik­to­kas vai­ki­nas vėl mo­kė­ si gim­to­jo­je mo­kyk­lo­je. Ko­vo 19-ąją 67-ąjį gim­ta­die­nį šven­tęs krep­ši­nio vir­tuo­zas ryš­ kiausiai pri­si­me­na fi­zi­nio la­vi­ni­mo mo­ky­to­ją Sta­sį Ur­va­kį, ma­te­ma­ti­ ką dės­čiu­sį mo­kyk­los di­rek­to­rių Vy­tau­tą Sta­lio­nį, mu­zi­kos na­tas ant len­tos rai­čiu­sį mo­ky­to­ją Gru­ dzins­ką. Pas­ta­ra­sis pe­da­go­gas už tai, kad cho­ro re­pe­ti­ci­jo­se triukš­mau­da­ vo ar su­si­stum­dy­da­vo, už­da­ry­da­ vo Mo­des­tą į va­di­na­mą­ją viš­ti­dę – ato­kų kam­ba­rė­lį. Jau­na­sis M.Pau­laus­kas ge­rai mo­ kė­si. Ates­ta­te bu­vo vos vie­nas tre­ je­tas – iš che­mi­jos. Uo­liam moks­lei­viui vi­sos pa­mo­ kos bu­vo mėgs­ta­mos, ta­čiau la­ biau­siai – fi­zi­nio la­vi­ni­mo.

„Tie­sa, ir tuo­met bėg­da­vo­me iš pa­mo­kų, – šyp­so­jo­si ti­tu­luo­ta­sis spor­ti­nin­kas. – Kar­tais per dvi pa­ mo­kas truk­da­vu­sį kont­ro­li­nį dar­ bą mes spė­da­vo­me „Ka­pi­to­li­jaus“ vie­to­je bu­vu­sia­me „Švy­tu­rio“ ki­ no teat­re fil­mą pa­žiū­rė­ti.“ M.Pau­laus­kas įsi­ti­ki­nęs, kad blo­ gas moks­lei­vis ne­ga­li bū­ti ir ge­ru krep­ši­nin­ku.

M.Pau­laus­kas įsi­ ti­ki­nęs, kad blo­gas moks­lei­vis ne­ga­li bū­ti ir ge­ru krep­ši­ nin­ku.

Šei­mo­je – vien spor­ti­nin­kai

Per ka­rą Pau­laus­kų šei­ma iš uos­ ta­mies­čio eva­ka­vo­si į ma­mos Onos tė­viš­kę Nau­sė­dus Kre­tin­ gos ra­jo­ne. Mo­des­tas gi­mė, kai tė­vai su man­ta bai­gian­tis ka­rui vy­ko at­gal į mies­tą. Ma­mai te­ko su­sto­ti Kre­tin­ go­je, Klai­pė­dą su gi­mu­siu sū­ne­liu ji pa­sie­kė po sa­vai­tės. „Bu­vau ket­vir­tas vai­kas, tre­čias ber­niu­kas šei­mo­je. Vy­res­ni bro­liai griež­tai auk­lė­jo – bo­ta­gu pliauš­ki­ no“, – šyp­so­da­ma­sis vai­kys­tę pri­ si­mi­nė ke­tu­rių Eu­ro­pos čem­pio­na­ tų nu­ga­lė­to­jas. Nors tė­vai ne­bu­vo spor­ti­nin­kai, ta­čiau vi­sos at­ža­los

13

šeštADIENIS, liepos 21, 2012

vakarė Ne­san­tai­ka dėl dru­ge­lių

A.Liš­kaus­kas ver­tins šo­kė­jus

„Nie­kuo­met net pa­ti­kė­ju­si ne­bū­čiau, kad ne­san­tai­kos žie­ žir­bą tarp mū­sų ga­li įžieb­ti pa­pras­čiau­sias dru­ge­lis“, – apie konf­lik­ti­nę si­tua­ci­ją kal­bė­jo ži­no­ma at­li­kė­ja Lie­pa Mon­ dei­kai­tė. Praė­jus vos ke­lioms die­noms po lie­pos pra­džio­ je Juodk­ran­tė­je vy­ku­sios šven­tės, ku­rio­je dai­na­vo pa­si­puo­ šu­si nau­ja, dru­ge­liais puoš­ta su­kne­le, ji sa­vo elekt­ro­ni­nio pa­što dė­žu­tė­je ra­do laiš­ką nuo dra­bu­žių di­zai­ne­rės Ag­nės Kuz­mic­kai­tės-Prū­sai­tie­nės. Ja­me iš­sa­ky­tos teis­mais bei pi­ ni­gi­nė­mis san­kci­jo­mis gre­sian­čios pre­ten­zi­jos dėl ne­va už­ pa­ten­tuo­to dru­ge­lių at­vaiz­do, ku­rį pa­nau­do­jo be di­zai­ne­rės su­ti­ki­mo.

Klai­pė­dos mu­zi­ki­nio teat­ro cho­reog­ra­fo ir šo­kė­jo Au­re­li­ jaus Liš­kaus­ko lau­kia ne­leng­vas me­tas. Jis tu­rės ne tik su­ si­do­ro­ti su sa­vo tie­sio­gi­nė­mis pa­rei­go­mis teat­re, bet ir at­ lai­ky­ti te­le­vi­zi­nius iš­šū­kius. Nau­ja­ja­me te­le­vi­zi­jos se­zo­ ne „Kvie­čiu šok­ti“ jis taps ko­mi­si­jos na­riu. O ko­mi­si­jai va­ do­vaus aikš­tin­go­ji Edi­ta Da­niū­tė. „Kvie­čiu šok­ti“ pro­diu­se­ riai Edi­tai pa­siū­lė fu­ri­jos vaid­me­nį, ku­rį ji jau įkū­ni­jo kar­ tu su Au­re­li­ju­mi filmuodamasi vaiz­do kli­pe. Rėk­da­ma ant pa­val­di­nio ji net už­ki­mo. Nuo nau­jo­jo se­zo­no pro­jek­to da­ ly­viai iš jos tik­rai ne­su­lauks bu­či­nių. Koks amp­lua pa­ti­kė­ tas Au­re­li­jui?

r ep­ši­nin­ko ke­lio­nė į praei­tį

Pas­lap­tis: M.Paulauskas gimnazijos di­rek­to­riui S.Rui­bai pa­pa­sa­ko­jo, kaip slap­čia pa­tek­da­vo į spor­to sa­lę.

Sve­čiai: ap­lan­ky­ti sa­vo mo­kyk­los M.Pau­laus­kas at­vy­ko su žmo­na Ja­ni­na.

ne tik mė­go spor­tuo­ti, bet ir pa­ sie­kė aukš­tu­mų. Vy­res­ny­sis bro­lis Ed­mun­das žai­dė tuo­me­tės Lie­tu­ vos SSR krep­ši­nio rink­ti­nė­je, vy­ riau­sias – Ema­nue­lis – bu­vo vie­nas ge­riau­sių dis­ko me­ti­kų ša­ly­je, o se­ suo El­vy­ra gy­nė res­pub­li­kos tink­li­ nio rink­ti­nės gar­bę. „Bro­liai žais­da­vo krep­ši­nį, tai ir ma­ne įtrau­kė, – pri­si­mi­nė M.Pau­ laus­kas, nuo ko pra­si­dė­jo krep­ši­ nin­ko ke­lias. – Žais­da­vo­me spor­ to sa­lė­je ir lau­ko aikš­te­lė­je. Po ka­ro net ak­tų sa­lė­je bu­vo su­mon­ tuo­ti krep­šiai. Taip už­si­krė­čiau krep­ši­nio ba­ci­la, kad į spor­to sa­lę verž­da­vau­si net per pa­mo­kas. Vi­si mo­ky­to­jai tai ži­no­jo, bet nie­ko ne­ sa­ky­da­vo.“ Tuo lai­ku jau­nuo­liai bū­da­vo uni­ ver­sa­lūs spor­ti­nin­kai. Ne išim­tis ir Mo­des­tas. „Kur rei­kė­da­vo – vi­sur da­ly­ vau­da­vau. Ypač pa­tik­da­vo šok­ti į aukš­tį. Esu įvei­kęs 195 cm aukš­ čio kar­te­lę. Plau­kiau 200 m lais­vu sti­liu­mi. Ir fut­bo­lą žais­da­vau. Tik gim­nas­ti­ka ne­pa­ti­ko, ir net ne­ži­ nau ko­dėl“, – juo­kė­si pa­sta­rai­siais me­tais Ša­kiuo­se gy­ve­nan­ti krep­ši­ nio le­gen­da. Anot M.Pau­laus­ko, tuo me­tu la­ bai po­pu­lia­rus bu­vo kvad­ra­to žai­ di­mas, rei­ka­lau­jan­tis pui­kios koor­ di­na­ci­jos, ge­rų gau­dy­mo sa­vy­bių, vik­ru­mo. „Kai tik nu­skam­bė­da­vo skam­ bu­tis, skel­bian­tis per­trau­ką, pul­

„Mo­kyk­los te­ri­to­ri­ją juo­sė me­ di­nė tvo­ra. Už jos bu­vo Ka­ri­nin­ kų na­mai, prie ku­rių esan­čia­me so­de­ly­je vyk­da­vo šo­kiai. Va­ka­ rais skam­bė­da­vo mu­zi­ka, per­li­ pę per tvo­rą pas mus jau­nuo­liai „šnap­są“ ger­da­vo, o mes spor­ tuo­da­vo­me. Kiek­vie­ną die­ną čia bū­da­vo pil­na vai­ki­nų ir mer­gi­nų. Ma­ma mal­dau­da­vo, kad vė­lų va­ ka­rą iš aikš­te­lės grįž­čiau na­mo. O mes – pa­juo­dę nuo tų že­mių. Pa­ rei­ni pa­var­gęs, net ko­jų ne­si­no­ ri nu­si­plau­ti – kren­ti į lo­vą. Mo­ kyk­lo­je bū­da­vo kur nu­si­praus­ti, bet dušai– po de­vy­nio­mis spy­ no­mis.“ Va­sa­rą Mo­des­tas su drau­gais ei­da­vo pra­kai­to nu­plau­ti į Da­nę prie elekt­ri­nės. Ten bū­da­vo šil­ tas van­duo. „Čia iš­mo­ko­me ir plauk­ti, – pri­si­mi­nė ka­muo­lio vir­tuo­zas. – Grįž­tant pa­ke­liui bu­vo pil­na dar­ žų, tai ko­kį agur­ką, po­mi­do­rą nu­si­skin­da­vo­me. Pa­rei­da­vo­me ir vėl – į aikš­te­lę.“

da­vo­me į aikš­te­lę, ku­rio­je jau li­ni­ jos bū­da­vo nu­brai­žy­tos. Port­fe­lius pa­si­mes­da­vo­me ša­lia ir „kal­da­vo­ me“ kvad­ra­tą“, – šyp­so­jo­si pa­sa­ ko­to­jas. Kam šo­kiai, kam spor­tas

Vy­tau­to Di­džio­jo gim­na­zi­jos di­ rek­to­rius, nu­ve­dęs į prieš pu­sant­ rų me­tų re­no­vuo­tą se­ną­ją spor­to sa­lę, le­gen­di­niam žai­dė­jui at­gai­vi­ no daug pri­si­mi­ni­mų. Žval­gy­da­ma­sis po sa­lę M.Pau­ laus­kas vis kar­to­jo: „Tiek me­tų, tiek me­tų...“ Po ka­ro ku­rį lai­ką sa­lė­je ne ka­ muo­liai bumb­sė­jo, o bu­vo su­ krau­tos ang­lys, mal­kos, ku­rios su­ pleš­kė­da­vo mo­kyk­lą šil­džiu­sio­je ka­ti­li­nė­je. Du­rys iš sa­lės į lau­ką bu­ vo pla­tes­nės, pro jas au­to­mo­bi­liais įvež­da­vo ku­rą. „Nors sa­lė ma­ža – ne­sun­ku iš sa­vo aikš­te­lės pa­tai­ky­ti į ki­to­ je pu­sė­je esan­tį krep­šį, – ta­čiau jo­je vy­ko daug svar­bių var­žy­bų, – sa­kė sve­čias. – Ant­ra­me aukš­ te įkur­to mo­ky­to­jų kam­ba­rio lan­gas kaip tik bu­vo į spor­to sa­ lę. Kai va­ka­re mo­kyk­lo­je vyk­da­vo šo­kiai, iš tė­vo gau­da­vau mo­ky­to­ jų kam­ba­rio rak­tą, iš čia nu­si­leis­ da­vo­me į spor­to sa­lę. Vie­ni ak­tų sa­lė­je šok­da­vo, o ki­ti žais­da­vo iki nak­ties.“ Moks­lei­vių spor­to są­ly­gos aki­ vaiz­džiai pa­ge­rė­jo 1964-ai­siais. Tais me­tais K.Do­ne­lai­čio vi­du­ri­

nė­je mo­kyk­lo­je du­ris at­vė­rė ant­ ro­ji – di­džio­ji spor­to sa­lė. Į lo­vą – net ne­si­prau­sęs

Dar di­des­nė nos­tal­gi­ja sve­čią apė­ mė išė­jus į aikš­ty­ną, ku­ria­me lais­ vo­mis die­no­mis laks­tė nuo ry­to iki va­ka­ro. „Par­lėk­da­vau na­mo, ku­riuo­se val­gy­ti ne­la­bai ko bū­da­vo, at­si­pjau­ da­vau duo­nos rie­kę, pa­mir­ky­da­vau ją į kam­ba­ry­je sto­vė­ju­sį van­dens ki­bi­rą, už­si­bars­ty­da­vau cuk­raus, ir at­gal į aikš­te­lę. Kol iki jos nuei­ da­vau, pa­si­stip­rin­da­vau“, – sun­ kių vai­kys­tės die­nų ne­su­reikš­mi­ no M.Pau­laus­kas. Įžen­gęs į aikš­te­lę vie­nas ge­ riau­sių so­viet­me­čio krep­ši­nin­ kų bu­vo ne­ma­lo­niai nu­ste­bęs, kai iš­vy­do vien sto­vus be len­tų ir krep­šių. „Ti­ki­mės, kad po dve­jų me­tų mums su­tvar­kys aikš­ty­ną, o kar­tu ir krep­ši­nio aikš­te­lę“, – apie gal­būt pa­si­tai­sy­sian­čią si­tua­ci­ją dės­tė di­ rek­to­rius. Kraš­to puo­lė­jo pozicijoje žai­dęs M.Pau­laus­kas pri­si­pa­ži­no, jog jam ne­bu­vo pa­vy­kę gim­na­zi­jos aikš­te­ lė­je į krep­šį įkrau­ti ka­muo­lio iš vir­ šaus: „Ne, į ši­tą krep­šį neį­dė­da­vau. Mū­sų lai­kais dvie­jų met­rų žai­dė­jas bu­vo ste­buk­las. Kau­no „Žal­gi­ry­ je“ tu­rė­jo­me tik vie­ną to­kį tų me­ tų aukš­taū­gį“. Sve­čias papasakojo, koks jo lai­ kais gy­ve­ni­mas vi­rė aikš­ty­ne.

At­vyks į 100-me­čio iš­kil­mes

S.Rui­ba gar­siau­siam mo­kyk­los moks­lei­viui įtei­kė vaiz­do ka­se­tę apie 90-me­tį šven­tu­sios mo­kyk­los is­to­ri­ją, par­ke­rį ir gar­bės juos­tą. O bu­vu­sio­je mo­ky­to­jo Be­ne­dik­to Gai­žaus­ko bio­lo­gi­jos kla­sė­je įreng­ ta­me mu­zie­ju­je gar­su­sis krep­ši­nin­ kas iš­vy­do ne tik sa­vo nuo­trau­ką, bet ir ne­ma­žai moks­lei­vių spor­ti­ nin­kų iš­ko­vo­tų tau­rių. Mu­zie­jaus pa­si­di­džia­vi­mas – 1936 me­tais Tė­vų ta­ry­bos įsteig­ta si­dab­ri­nė tau­rė, ku­rią iš­ko­vo­da­ vo gim­na­zi­jos var­žy­bas lai­mė­ju­ si kla­sė. „Tau­rė il­gą lai­ką bu­vo din­gu­si. Kai gim­na­zi­ja vir­to ka­ro li­go­ni­ne, vis­kas bu­vo iš­ga­ben­ta į Pa­lan­gą“, – tro­fė­jų pri­sta­tė di­rek­to­rius. Prieš at­si­svei­kin­da­mas su gim­ tą­ja mo­kyk­la, M.Pau­laus­kas pa­si­ ra­šė Gar­bės kny­go­je. „Bū­ti­nai at­va­žiuo­siu, kai gim­ na­zi­ja švęs šimt­me­tį“, – di­rek­to­ riui pri­ža­dė­jo ti­tu­luo­čiau­sias Lie­ tu­vos krep­ši­nin­kas.

14

šeštADIENIS, liepos 21, 2012

vakarė

Gru­zi­jos ža­ve­siui neat­sis­pi­ria

Įžymi: pirmoji Gruzijos sostinė Mtskheta. Vietą, kur susilieja dvi upės, poemoje „Mcyri“ apdainavo M.Lermontovas.

Klai­pė­do­je, ki­tuo­se ša­lies mies­tuo­se jau ku­rį lai­ką ga­li­ma iš­vys­ ti di­džiu­lius sten­dus, ku­rie neį­ky­riai, tie­siog nuo­sta­bių pei­za­žų vaiz­dais rek­la­muo­ja Gru­zi­ją. Ne­se­niai jo­je vie­šė­jęs klai­pė­die­tis Ar­nol­das Re­mei­ka pa­ty­rė, jog ši to­li­ma, ta­čiau Lie­tu­vai be ga­lo drau­giš­ka ša­lis tik­rai tu­ri kuo su­ža­vė­ti ir nu­ste­bin­ti.

Panorama: akį traukia žavi Tbilisio senamiesčio architektūra.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Kas ant­ras – Geor­gi­jus

Nors ke­lio­nė bu­vo pu­siau dar­bi­nė, iš 15 die­nų, pra­leis­tų Gru­zi­jo­je, lie­ tu­vis vos vie­ną­kart lei­do sau pa­va­ ka­ro­ti ra­miai, žiū­rė­da­mas fil­mą. Žurnalistas, LCC tarp­tau­ti­nio uni­ ver­si­te­to Ko­mu­ni­ka­ci­jos sky­riaus va­ do­vas į Gru­zi­ją vy­ko kar­tu su tri­mis ko­le­go­mis. Čia, Tbi­li­sy­je, bu­vo pir­ mą­kart su­reng­ta ang­lų kal­bos va­sa­ ros sto­vyk­la, kur klai­pė­die­čiui te­ko dės­ty­ti kū­ry­bi­nį ra­šy­mą. Ar­nol­das be­mat pa­ty­rė, jog šio­je ša­ly­je be ga­lo po­pu­lia­rūs du mo­te­riš­ki var­dai. „Kas ant­ra mo­te­ris – Ta­ma­ra ar­ ba Ni­no. Pu­sė ma­no stu­den­čių bu­ vo Ni­no, pu­sė – Ta­ma­rų“, – juo­kė­ si Ar­nol­das. Vy­riš­kų var­dų olim­pe kon­ku­ren­ ci­jos ne­tu­ri Geor­gi­jus – anot klai­ pė­die­čio, taip pa­šauk­tas gat­vė­je, ko ge­ro, at­si­suk­tų kas ant­ras vy­ras. Sve­čio­je ša­ly­je lie­tu­viai per pa­ly­ gin­ti neil­gą lai­ko tar­pą tu­rė­jo ga­ li­my­bę daug kur pa­ke­liau­ti ir daug ką iš­vys­ti. Tu­ri­nin­go­mis eks­kur­si­ jo­mis pa­si­rū­pi­no va­sa­ros sto­vyk­los Gru­zi­jo­je par­tne­riai. Ar­nol­do pa­ste­bė­ji­mu, vi­si žmo­ nės, su ku­riais te­ko šio­je ša­ly­je su­ si­dur­ti, la­bai drau­giš­ki, ge­ra­no­riš­ ki ir, be abe­jo, sve­tin­gi. „Kad vi­si gru­zi­nai la­bai sve­tin­gi – fak­tas, o ne ste­reo­ti­pas. Iš tie­sų jų sve­tin­gu­mas lū­kes­čius pra­no­ko tur­būt 100 kar­tų, – pri­pa­ži­no pa­ šne­ko­vas. – Ir nors ša­lis nė­ra pa­si­ tu­rin­ti, dau­ge­lis jau­čia ne­pri­tek­lių, ne­ma­čiau nei ne­pa­ten­kin­tų vei­dų, nei ag­re­si­jos. Žmo­nės san­tū­rūs, vi­sa­da šyp­so­si ir nie­ka­da ne­zy­zia, ne­si­skun­džia, kas bū­din­ga dau­ge­ liui lie­tu­vių.“ Al­suo­ja tūks­tant­me­čiais

Išskirtinis: Gruzijos sostinės Tbilisio centrą puošia ryškus akcentas – ultramodernus tiltas.

Ne­ma­žai ša­lių ap­lan­kiu­siam klai­ pė­die­čiui be­ne di­džiau­sią įspū­ dį Gru­zi­jo­je pa­li­ko ša­lies is­to­ri­ja. Jos liu­dy­to­jai – įspū­din­gi ap­sau­gi­ nių mies­tų sie­nų, tūks­tant­me­čius skai­čiuo­jan­čių pa­sta­tų mū­rai.

„Čia gau­su įvai­rių is­to­ri­nių ob­ jek­tų, mies­tų, mies­te­lių, ku­rių iš­ ta­kos sie­kia V–VI am­žių po Kris­ taus, kai pas mus tuo tar­pu tur­būt dar tik bė­gio­jo stumb­rų me­džio­to­ jai, – juo­ka­vo pa­šne­ko­vas. – Te­ko ap­si­lan­ky­ti mies­te, ku­ris iš­kal­tas uo­lo­se, – jis bu­vo ap­gy­ven­din­ tas jau 3 tūkst. me­tų iki Kris­taus.

Ar­nol­das Re­mei­ka:

Kad vi­si gru­zi­nai la­ bai sve­tin­gi – fak­tas, o ne ste­reo­ti­pas. Iš tie­sų jų sve­tin­gu­mas lū­kes­čius pra­no­ko tur­būt 100 kar­tų.

Nau­jau­sias sta­ti­nys čia – X a. su­ mū­ry­ta baž­ny­tė­lė. Tos baž­ny­tė­lės ma­žos, ne ko­kios įspū­din­gos ka­ ted­ros, bet į jas įei­ni ir jau­ti ne­rea­ lią au­ten­ti­ką.“ Ar­nol­do pa­ste­bė­ji­mu, tai, jog Gru­zi­ja nė­ra tur­tin­ga vals­ty­bė, gal­būt tik į nau­dą. Se­nie­ji pa­sta­ tai, ku­rių ne­ma­ža da­lis įtrauk­ta į UNES­CO pa­sau­lio pa­vel­do są­ra­ šą, pa­re­mon­tuo­ja­mi kuk­liai, kos­ me­tiš­kai. Tu­rė­jęs ga­li­my­bę po­rą pa­pil­do­ mų die­nų pra­leis­ti ir Azer­bai­dža­ ne, klai­pė­die­tis iš­vy­do vi­sai ki­to­ kią rea­ly­bę. „Kont­ras­tas mil­ži­niš­kas – tai be ga­lo tur­tin­ga ša­lis, ir ten ne­si­ter­ lio­ja­ma. Jie vis­ką griau­na ir sta­to iš nau­jo. Fak­tiš­kai vi­si jų is­to­ri­niai pa­sta­tai – rep­li­kos, ne­tik­ri, at­sta­ty­ ti nuo nu­lio“, – tei­gė pa­šne­ko­vas. Pa­sak Ar­nol­do, gru­zi­nai ne­sle­pia am­bi­ci­jų tap­ti tu­ris­tams pa­trauk­ lia, eu­ro­pie­tiš­ka vals­ty­be. „Jie sa­ko, kad Gru­zi­ja yra pa­sku­ ti­nė Eu­ro­pos ša­lis, po ku­rios jau – tik­rie­ji Ry­tai. Ir iš tie­sų tai la­bai jau­čia­ma. Vos kir­tę Gruzijos–Azer­ baidžano sie­ną, ga­lė­jo­me įsi­ti­kin­

15

šeštADIENIS, liepos 21, 2012

vakarė

net mag­na­tas D.Trum­pas Khinkali: gruzinų mėgstami virti-

niai su mėsa, grybais ar bulvėmis.

Čiurčhela: vynuogių sultimis ap-

lieti graikiniai riešutai.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

ti, kad ski­ria­si ne tik šių vals­ty­bių land­šaf­tas, bet ir žmo­nės, ar­chi­ tek­tū­ra, re­li­gi­ja – vis­kas ki­taip“, – įspū­džiais da­li­jo­si pa­šne­ko­vas. Tiks­las – gra­žiau­sias mies­tas

Ki­ta ver­tus, klai­pė­die­tį bū­tent tai ir su­ža­vė­jo, kad ši ša­lis – dar tik at­ ran­da­ma tu­ris­tų. „Čia dar nė­ra tų šim­tų įky­rių azi­ jie­čių su fo­toa­pa­ra­tais, ku­rie laks­to ir fo­tog­ra­fuo­ja kiek­vie­ną kam­pe­ lį“, – šyp­so­jo­si pa­šne­ko­vas. Vi­sos vieš­na­gės me­tu klai­pė­die­čiui te­ko su­tik­ti tik vie­ną lie­tu­vių šei­mą. Pa­sak Ar­nol­do, su­si­da­ro įspū­ dis, jog vi­sas Tbi­li­sis – tar­si sta­ty­ bų aikš­te­lė, nors mies­te ap­stu ir var­ gin­gai at­ro­dan­čių, ap­leis­tų ra­jo­nų. „Apie Azer­bai­dža­no sos­ti­nę Ba­ ku ga­li­ma pa­sa­ky­ti, kad jis vi­siš­kai „iš­lai­žy­tas“. O kuo po ko­kių pen­ ke­rių me­tų taps Tbi­li­sis, sun­ku pa­sa­ky­ti, bet tur­būt čia bus la­bai gra­žu. Iš­ties pa­žan­ga la­bai jau­čia­ ma. Štai nuo spa­lio tai bus, ko ge­ ro, pir­ma­sis pa­sau­lio mies­tas, ku­ris taps iš­ti­sa be­lai­džio in­ter­ne­to zo­

Istorija: A.Remeika Signaghi fone – šis miestas yra vienintelis, kurio nesugebėjo paimti musulmonai užkariautojai.

na. Kaip skel­bia ofi­cia­li sta­tis­ti­ka, Tbi­li­sy­je gy­ve­na 2 mln., bet rea­ liai, sa­ko­ma, apie 3 mln. žmo­nių“, – pa­sa­ko­jo ke­liau­to­jas. Pat­rauk­lu­mo mies­tui su­tei­kia gau­si ža­lu­ma, fon­ta­nai, įspū­din­gos erd­vės – čia ne­si­sten­gia­ma už­sta­ ty­ti kiek­vie­nos že­mės pė­dos. Pa­si­bai­gus sto­vyk­lai, klai­pė­die­ čiai su­sior­ga­ni­za­vo įspū­din­gą ato­ sto­gų die­ną, ku­rią pra­lei­do Ba­tu­my­ je. Nak­ti­niu trau­ki­niu ke­liau­to­jams te­ko per­kirs­ti vi­są Gru­zi­ją. „Šis ku­ror­tas bu­vo gar­sus vi­sais lai­kais, ta­čiau da­bar jis ypač iš­puo­ se­lė­tas. Čia sa­vo pi­ni­gus in­ves­tuo­ ja net vie­nas gar­siau­sių pa­sau­lio vers­li­nin­kų Do­nal­das Trum­pas. Ne vie­no­je vie­to­je ma­čiau di­džiu­lius sten­dus, ku­riuo­se pa­ra­šy­ta: „Po 5 me­tų Ba­tu­mis bus gra­žiau­sias pa­ sau­ly­je mies­tas“. Gal­būt ir ne gra­ žiau­sias, bet vie­nas iš – tik­rai“, – nea­be­jo­ja klai­pė­die­tis. Pa­ga­min­ta su mei­le

Mais­to kul­tū­ra Gru­zi­jo­je – at­ski­ra te­ma, kaip ir gru­zi­nų sve­tin­gu­mas.

Proza: tokių gyvenamųjų namų senojoje miesto dalyje,

net ir prezidentūros pašonėje, – kone kas antras.

Pa­sak klai­pė­die­čio, ar tai bū­tų res­to­ra­nas, ar ka­vi­nu­kė – mais­tas iš­skir­ti­nai ska­nus, ko­ky­biš­kas. Net py­ra­gė­liai, ku­riuos mo­čiu­tės siū­lo gat­vė­je, la­bai gar­dūs, nes pa­ga­min­ ti su mei­le, įsi­ti­ki­no ke­liau­to­jas. „Jie val­go daug to­kių da­ly­kų, apie ku­riuo­se mes ne­la­bai ir ži­no­me. Ir vis­kas švie­žia, iš­kart ga­mi­na­ma. Kai grį­žau į Lie­tu­vą, ne­be­ži­nau, ką val­gy­ti. Nes pas mus jau be­veik vis­kas per­dirb­ta, – tei­gė Ar­nol­das. – Gru­zi­nai var­to­ja daug bak­la­ža­ nų, rie­šu­tų, prie­sko­nių. Spe­ci­fi­ nis jų prie­sko­nis – kin­za (ka­lend­ ros), taip pat nu­ste­bi­no, kad la­bai mėgs­ta­mos ir gau­siai var­to­ja­mos pet­ra­žo­lės.“ Anot pa­šne­ko­vo, mi­tas, jog šaš­ly­ kai val­go­mi su po­mi­do­rų pa­da­žu. „Pir­miau­sia – nie­kur jo net ne­ ma­čiau pirk­ti. Pa­da­žai ga­mi­na­mi iš švie­žių gra­na­tų, bar­ba­ri­sų uo­ gy­čių, gel­to­nų­jų – kau­ka­zie­tiš­ kų sly­vu­čių. Be­je, ir šaš­ly­kai čia ne to­kie jau po­pu­lia­rūs, bent jau ne tiek, kiek Azer­bai­dža­ne“, – pa­ste­ bė­jo ke­liau­to­jas.

Realybė: turistinėje Gruzijos sostinės sena-

miesčio gatvelėje – ir turistinės kainos.

Karš­tas oras vie­tos gy­ven­to­ jus ver­čia var­to­ti daug mi­ne­ra­li­nio van­dens, nes pra­kai­tuo­jant ne­ten­ ka­ma daug drus­kų. Ar­nol­do vieš­ na­gės me­tu lie­pos pra­džio­je tvy­ro­ jo 30–35 laips­niai karš­čio. „Pap­ras­tas van­duo ne­pa­de­da. To­dėl vi­sa ša­lis ge­ria mi­ne­ra­li­nį. Iki tol ma­niau, kad gar­su­sis „Bor­ jo­mi“ – šiaip rek­la­mi­nis gru­zi­nų ženk­las, bet jie iš tie­sų šio van­dens la­bai daug ge­ria“, – pri­pa­ži­no pa­ šne­ko­vas. Nuo snie­go iki pal­mių

Nors Gru­zi­ja – ne­di­de­lė ša­lis, plo­tu kiek len­kian­ti Lie­tu­vą, ta­čiau, Ar­ nol­do tei­gi­mu, tur­tin­ga re­gio­nų. „Jie ski­ria­si tiek land­šaf­tu, tiek žmo­nė­mis, tiek ku­li­na­ri­ja. Gru­zi­ja ma­ža, bet la­bai įvai­ri. To­dėl, ma­nau, vie­nos ke­lio­nės me­tu ne­rei­kia už­si­ brėž­ti pa­ma­ty­ti vis­ką“, – tei­gė pa­ šne­ko­vas. Vy­no mė­gė­jams Ar­nol­das re­ko­men­duo­tų ap­lan­ky­ti Ka­che­ti­ją. „Šis kraš­tas gar­sus vy­nais – fak­ tiš­kai vi­sos vy­nuo­gės, užau­gi­na­ mos Gru­zi­jo­je, yra Ka­che­ti­jos vy­

Procesas: taip kepama sūri ir be

galo skani gruziniška duona.

nuo­gės“, – aiš­ki­no pa­šne­ko­vas. Gru­zi­ja uni­ka­li ir kli­ma­to įvai­ro­ve – nuo snie­go Kaz­be­ke iki su­btro­ pi­kų Ba­tu­my­je. „Ba­tu­my­je te­ko ma­ty­ti kar­ves, pri­riš­tas prie pal­ mių – vaiz­das iš­ties eg­zo­tiš­kas“, – šyp­te­lė­jo Ar­nol­das. Ta­čiau gar­sų­jį Kaz­be­ką klai­pė­ die­čiui pa­vy­ko įam­žin­ti tik pro lėk­tu­vo iliu­mi­na­to­rių. Paš­ne­ko­vas nea­be­jo­ja, kad ši vie­ta taps jau bū­ si­mos jo ke­lio­nės į Gru­zi­ją marš­ru­ to da­li­mi. Kaip ir ne­sus­pė­tas ap­lan­ ky­ti Go­rio mies­tas, ku­ria­me gi­mė Jo­si­fas Sta­li­nas. Ar­nol­das nea­be­ jo­ja, jog Gru­zi­ja – pui­ki ša­lis ne­ kas­die­nių įspū­džių trokš­tan­tiems ke­liau­to­jams, ypač mėgs­tan­tiems ak­ty­vų poil­sį. O ir kai­nos dau­ge­ liui lie­tu­vių čia įkan­da­mos. „Ži­no­ma, cent­ri­nė­je did­mies­čio da­ly­je ka­va ga­li kai­nuo­ti ir 20 li­tų. Ta­čiau iš es­mės ga­li­ma ras­ti ir pi­gią nak­vy­nę, ir ne­bran­gų mai­ti­ni­mą“, – pa­ste­bė­jo klai­pė­die­tis. Juo­lab kad vi­sa­da ma­lo­nu vyk­ti į ša­lį, ku­rio­je at­vy­kė­liai iš Lie­tu­vos su­tin­ka­mi iš­skės­to­mis ran­ko­mis.

Ištakos: uolose iškaltame mieste Uplistsikhe, kuris įtrauktas į UNESCO

paveldo sąrašą, žmonės gyveno jau 3 tūkst. metų iki Kristaus.

16

šeštadienis, liepos 21, 2012

sportas

Kovos dėl medalių Mažvydas Laurinaitis Sunki Europos jaunimo krepšinio pirmenybių pradžia lietuviams neužkirto kelio į pusfinalį. Ketvirtfinalyje 79:43 įveikusi Graikijos rinktinę, mūsų ekipa pateko į pusfinalį.

20-mečiai nepavejamai atitolo antrajame kėlinyje, trijų minučių atkarpą laimėję 12:0. Mūsiškiai pelnė net 25 taškus greitomis atakomis. Susidūrę su kibia gynyba graikai pataikė tik kas penktą metimą.

Prie pergalės Edgaras Ulanovas prisidėjo 18 taškų, Žygimantas Skučas – 14, Vytenis Čižauskas – 11, o Egidijus Mockevičius pasižymėjo dvigubu dubliu – 10 taškų ir tiek pat atkovotų kamuolių. Klaipėdietis Arnas Butkevičius buvo itin naudingas – surinko 8 taškus ir patikimai gynėsi – jo sąskaitoje 6 atkovoti kamuoliai ir 3 blokuoti metimai. Šiandien dėl patekimo į finalą mūsų komanda žais su serbais, kurie vakar 74:65 įveikė Latvijos krepšininkus.

Vilniaus REO demaršas Mažvydas Laurinaitis Šalies futbolo A lyga antrąją sezono pusę pasitiko mažesniu dalyvių skaičiumi. Vilniaus REO klubas išplatino pranešimą, kad traukiasi iš visų Lietuvos futbolo federacijos (LFF) rengiamų varžybų.

Komandos vadovybės pasipiktinimą sukėlė LFF sprendimas atimti iš REO teisę dalyvauti UEFA Regionų taurės varžybose ir atsisakymas įregistruoti naujus žaidėjus. „Nenorime būti nusikaltėlių statytinių įkaitais organizacijoje, kurioje sprendimai priimami ne remiantis nuostatais, o paslapčia“, – rašoma pranešime. Klubas atmetė bet kokius galimus įtarimus, kad traukiasi dėl finansinės padėties.

REO su 19 taškų čempionate buvo septintoje vietoje. Kadangi sužaista daugiau nei pusė čempionato varžybų, komandos rezultatai bus palikti, o likusiose varžybose bus įskaityti pralaimėjimai 0:3. Tad itin atsinaujinęs Klaipėdos „Atlantas“, kaip ir kitos ekipos, prisidės lengvus taškus. Šį sezoną mūsų komanda su vilniečiais žaidė du kartus – sužaidė lygiosiomis ir pralaimėjo. REO kelią į A lygą pradėjo nuo 3-osios lygos, o praėjusiais metais laimėjo 1-osios lygos čempionatą ir gavo teisę varžytis A lygos pirmenybėse. „Kol Lietuvos futbolo federacija vadovausis tokiais veiklos metodais nei klubas, nei klubo rėmėjai Lietuvos futbolo gyvenime nedalyvaus“, – tokiais žodžiais baigiamas pranešimas.

Distancijoje: Olimpinės ugnies nešikai kas 300 m perduodavo deglą vienas kitam.

Algirdo Plungės nuotr.

Olimpinis deglas – Klaipėdoje Pavargę, tačiau laimingi į Klaipėdą grįžo Anglijoje, Ašfordo mieste Olimpinės ugnies deglą nešęs Kazimieras Budrys ir jį lydėjęs Sportininkų namų vadovas Algirdas Plungė.

Klaipėdiečiai: K.Budrį lydėjęs A.Plungė (kairėje), kaip pats pajuoka-

vo, buvo savotišku ginklanešiu.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Be K.Budrio, garbės nešti deglą turėjo viena tituluočiausių šalies plaukikių Birutė Statkevičienė, olimpinis čempionas, legendinis krepšininkas, Modesto Paulausko ir įvairių socialinių projektų globėjas Antanas Zabulis. 76-erių klaipėdietis pirmasis iš lietuvių patyrė jausmą, kuris užlieja deglo nešiką. Lietuvių distancijos buvo ne viena po kitos, o vis kitose 60 tūkst. gyventojų turinčio miesto vietose. Vėliau startavo vienintelė moteris, trečiasis nešė M.Paulauskas, paskutinis – A.Zabulis. 300 metrų su deglu rankose nubėgęs K.Budrys prisipažino, kad trasą įveikęs „gaudė orą“. Tiesa, ne nuo nuovargio, bet nuo emocijų. Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

711, 397 715

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

Perėmęs deglą iš anglės, klaipėdietis ji perdavė taip pat šios šalies atstovei. „Į K.Budrio starto vietą atvykau prieš pusantros valandos, – pasakojo A.Plungė. – Mačiau, kaip žmonės laukė Olimpinės ugnies. Daug anglų atsinešė kėdutes, autobusai, išdažyti olimpine simbolika, atvežė vaikučius, prekybą suaktyvino suvenyrų prekiautojai.“ Pirma bėgiko važiavo autobusas, kuriame buvo ugnies kelio dalyviai. Deglo perdavimo vietose žiūrovai stengėsi įsiamžinti su laimingaisiais. Nemažai žmonių pozavo su klaipėdiečiu. Kiekvienas iš nešikų negrąžintinai gavo baltus sportinius kostiumus. Tiesa, avalynę reikėjo turėti savo. „Organizatoriai paprašė, kad sportiniai batai būtų balti, be aiškiai matomų reklaminių ženklų“, – pastebėjo K.Budrys.

Platinimo tarnyba: 397 706 397 725

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

397 772 397 727

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

397 770

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: Sandra Lukošiūtė – 397 705 Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Klaipėdiečiui liko ir deglas, kuris netrukus taps brangiu Sportininkų namų eksponatu. „Jau šiandien originalieji deglai – geidžiamas daiktas rinkoje. Anglijoje už jį gali gauti 6500-7000 svarų sterlingų, litų apie – 30 tūkst.“, – rankas trynė A.Plungė, sulaukęs K.Budrio pažado, jog deglas taps matomu klaipėdiečiams. „Galimybė nešti deglą – viso mano gyvenimo darbų įvertinimas. Londono link deglo nešėjų rankose keliaujanti Olimpinė ugnis nepaliko abejingų miestelių gyventojų, stebėjusių estafetę, o ką jau kalbėti apie mus“, – buvo laimingas K.Budrys. Dėl aštuoniais tūkstančiais ertmių, simbolizuojančių 8000 deglo nešėjų istorijas, išmarginto deglo, kad būtų galima jį įsinešti į lėktuvą, teko atlikti nemažai biurokratinių procedūrų.

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

Užsakymų skyrius „Akropolyje“, 397 737 Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 397 713 e. paštas akropolis@kl.lt

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

Orai

Šiandien trumpi lietūs numatomi daugelyje rajonų, bus 16–20 laipsnių šilumos. Sekmadienio naktį lietus nurims, atvės iki 8–10 laipsnių. Die­ ną lietaus tikimybė didesnė vakari­ niuose rajonuose, šils iki 17–20 laips­ nių. Kitos savaitės pradžioje į Lietuvą turėtų grįžti šiltesni orai: temperatū­ ra pirmadienį kils iki 22, antradienį – iki 24 laipsnių šilumos, nebelis.

Šiandien, liepos 21 d.

+16

+15

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+19

Šiauliai

Klaipėda

+20

Panevėžys

+18

Utena

+17

5.12 21.38 16.26

203-ioji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 163 dienos. Saulė Vėžio ženkle.

Tauragė

+18

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +35 Berlynas +18 Brazilija +26 Briuselis +19 Dublinas +19 Kairas +35 Keiptaunas +15 Kopenhaga +19

kokteilis Ve­ge­ta­rai – psi­chi­niai li­go­niai? No­r i­te ti­kė­k i­te, no­r i­te – ne, ta­čiau Pa­ sau­l io svei­ka­tos or­ga­n i­z a­ci­ja (PSO) žmo­nes, vi­siš­kai ne­val­gan­čius gy­vu­ li­nės kil­mės pro­duk­tų, ofi­cia­liai pri­pa­ ži­no li­go­niais. Pas­ta­rą­jį de­šimt­me­t į ma­d in­gą ve­ge­ ta­r iz­mą ne­gai­les­t in­gai pla­kė die­to­lo­ gai. At­si­sa­k iu­sie­ji mė­sos, rie­ba­lų, pie­ no, žu­vų, kiau­ši­nių ir ki­tų pro­duk­tų or­ ga­niz­mo neap­rū­pi­na gy­vy­biš­kai svar­ biais bal­ty­mais. Be to, mė­so­je yra vi­ta­mi­nų ir mi­ne­ra­ lų, rei­ka­l in­g ų sme­ge­nims. Ta­čiau, ve­ge­ta­riz­mo ša­li­nin­kų ir jiems pri­ta­r ian­čių sū­r ių val­g y­to­jų tei­g i­mu, šie fak­tai neį­ti­ki­no, nes ne­bu­vo rim­tai moks­l iš­kai pa­g rįs­ti. Ga­lop PSO spe­cia­l is­tai ve­ge­ta­r iz­mą pri­sky­rė prie li­g ų, o li­go­nius siū­lo nu­ kreip­ti pas gy­dy­to­jus psi­cho­lo­gus. To­ kius spren­d i­mus pa­g rei­t i­no tra­g iš­ka is­pa­nų šei­mos Ma­la­go­je, val­g iu­sios vien sū­r į, is­to­r i­ja. Svei­ko mais­to fa­na­t i­kai ne­val­gė jo­ kių karš­t ų gy­vu­l i­nės kil­mės pa­t ie­ka­ lų, ir ma­ža­me­tės duk­re­lės vi­siš­kai iš­ se­ko. Jei ne įsi­ki­šę po­li­ci­nin­kai, iš­ve­žę mer­gai­tes į rea­ni­ma­ci­jos pa­la­tą, var­gu ar bū­tų pa­vy­kę jas iš­gel­bė­ti. Pa­n a­š us at­ve­jis nu­t i­ko ir Ru­s i­jo­j e. Oren­bur­go mies­te iš dvie­jų šei­mų, val­g iu­sių sū­r ius, vai­k us te­ko iš­vež­t i į vai­k ų na­mus. Ma­ž y­l iai nu­si­lpo, nes jų ra­cio­ną su­da­rė vien au­ga­l i­nės kil­ mės mais­tas.

Val­gy­ki­me sai­kin­gai Rea­l iau į gy­ve­n i­m ą žiū­r in­t ie­ji sa­ ko, kad mais­to su­var­to­ji­mą žmo­g us tu­rė­t ų re­g u­l iuo­t i in­d i­v i­dua­l iai, nes kiek­v ie­nam yra bū­d in­gas skir­t in­gas mais­t i­nių me­d žia­g ų po­rei­k is. Ener­g i­ jos nuo­sto­liai, ku­riuos pa­ti­ria žmo­gus, pri­k lau­so nuo jo veik­lų, fi­z i­n io ak­t y­ vu­mo. Di­de­lė da­l is ener­g i­jos rei­ka­lin­ ga me­džia­gų apy­kai­tos pro­ce­sui. Tai­gi pir­miau­sia in­di­vi­dua­lus vi­sa­ver­tis ra­ cio­nas or­ga­niz­mui tu­ri su­grą­žin­ti pra­ ras­tą ener­g i­ją. Or­ga­niz­mas rei­ka­lau­ja tam tik­rų mais­ ti­nių me­džia­gų – bal­ty­mų, rie­ba­lų, ang­ lia­van­de­n ių, su­tei­k ian­č ių ener­g i­jos, taip pat mi­ne­ra­li­nių drus­kų, vi­ta­mi­nų, o ne konk­re­taus mais­to. Ga­li­ma rink­tis mais­tą iš gau­sy­bės įvai­rių pro­duk­tų, ta­ čiau svar­biau­sia, kad organizmas gau­ tų užtektinai maisto medžiagų.

Pers­pė­ji­mas: jei kas­dien ati­duo­

si­te va­ka­rie­nę prie­šui, ne­nus­teb­ ki­te, jei su­si­drau­gau­si­te.

Čes­ka (aš esu ve­ge­ta­ras ne to­dėl, kad my­liu gy­ve­ni­mą, o to­dėl, kad ne­ken­čiu au­ga­lų)

Londonas +19 Madridas +35 Maskva +20 Minskas +20 Niujorkas +26 Oslas +20 Paryžius +21 Pekinas +31

Praha +20 Ryga +20 Roma +30 Sidnėjus +15 Talinas +19 Tel Avivas +32 Tokijas +26 Varšuva +22

Vėjas

2–7 m/s

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

15

15

16

14

7

15

17

16

14

7

rytoj

pirmadienį

18

+18

Alytus

Vardai Šiandien: Danielius, Laurynas, Lionginas, Prakseda, Rimvydas, Rimvydė

liepos 21-ąją

Rytas

16

Marijampolė

Vilnius

Rytoj: Dalius, Magdalena, Mantilė, Marija

orai klaipėdoje Šiandien

+18

+19

17

16

5

1542 m. po­pie­ž ius Pau­ lius II Ro­mo­je įtei­si­no ink­vi­zi­ci­ją. 1816 m. gi­mė „Reu­ters“ nau­ jie­nų agen­t ū­ros įkū­rė­jas Paulius Ju­lius Reu­teris. 1830 m. Bel­g i­jos Ka­ra­ lys­tės Nep­r ik­lau­so­my­ bės die­na. 1877 m. Di­d žio­sios Bri­ ta­ni­jos mi­nist­rų ka­bi­ne­ tas nu­ta­rė pa­skelb­t i ka­ rą Ru­si­jai, jei ši užim­t ų Kons­tan­ti­no­po­lį. 1897 m. Lon­do­ne ati­da­ ry­ta Tei­to ga­le­ri­ja.

1899 m. gi­mė JAV ra­šy­ to­jas, 1954 m. li­te­ra­tū­ros No­be­l io pre­m i­jos lai­ mė­to­jas Er­nestas Mil­ leris He­ming­way’us.

1925 m. Te­ne­sio (JAV) vals­ti­jos mo­kyk­lo­se teis­ mas už­d rau­dė dės­t y­t i evo­l iu­ci­jos teo­r i­ją, ku­r i „prieš­ta­rau­ja Bib­li­jai“. 1940 m. ma­r io­ne­t i­n is „Lie­t u­vos Sei­mas“ pa­ skel­bė Lie­t u­vą So­v ie­t ų So­c ia­l is­t i­ne Res­pub­l i­ ka ir pa­pra­šė priim­ti ją į So­vie­tų Są­jun­gos su­dė­ tį. TSRS AT Dek­la­ra­ci­ją įtei­kė trys poe­tai: Jus­tas Pa­lec­k is, Liu­das Gi­ra ir Sa­lo­mė­ja Nė­ris.

Va­sa­ra su­grįš tik ki­tą sa­vai­tę Nors šiam sa­vait­ga­ liui si­nop­ti­kai orų pro­gno­zė­mis ne­ džiu­gi­na, bet ža­da, kad jau ki­tą sa­vai­tę pra­dės šil­ti ir gal ter­mo­met­ro stul­ pe­liai pa­kils net iki 26–27 laips­nių karš­čio.

Ši­lu­ma: si­nop­ti­kai ža­da, kad va­sa­riš­kais orais džiaug­si­mės jau ki­tą sa­vai­tę.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Sa­vait­ga­lis bus vė­sus

Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ ny­bos Jū­ri­nių pro­gno­zių sky­riaus me­teo­ro­lo­gas Aud­rius Bal­bie­rius aiš­ki­no, kad šį sa­vait­ga­lį klai­pė­ die­čiai dar tu­rė­tų ne­pa­mirš­ti skė­ čių na­muo­se. „Vie­to­mis pro­gno­zuo­ja­mas lie­ tus. Kur ir ka­da pa­lis, sun­ku pa­ sa­ky­ti, ta­čiau aiš­ku tiek, kad lie­ tus bus trum­pa­lai­kis. Ta­čiau sek­ma­die­nį orai ge­rės, gal ir sau­ lu­tė pro­tar­piais pa­švies“, – pa­ste­ bė­jo A.Bal­bie­rius. Šį sa­vait­ga­lį pa­jū­ry­je pūs va­ka­ rų kryp­čių vė­jas ir sieks 7–12 m/s grei­tį.

Sek­ma­die­nį vė­jas silps ir sieks 4–8 m/s grei­tį. „Sa­vait­ga­lio nak­ti­mis orai bus vė­sūs – vos 13–15 laips­nių ši­lu­ mos, die­no­mis oras įšils tik iki 17– 18 laips­nių. Ta­čiau sek­ma­die­nį jau ims šil­ti“, – ti­ki­no A.Bal­bie­rius. Ki­tą sa­vai­tę – iki 27 laips­nių

Ar­tė­jan­tis an­ti­cik­lo­nas su aukš­ to slė­gio sri­ti­mi ki­tą sa­vai­tę at­neš gied­rus, sau­lė­tus orus. „Lie­taus sa­vai­tės pra­džio­je ne­ prog­no­zuo­ja­me, švies sau­lė, nors di­de­lių karš­čių ne­bus. Nak­ti­mis bus vė­su ir oras su­šils tik iki 10–13 laips­nių ši­lu­mos. Die­no­mis oras vis šils, o tre­čia­die­nį ter­mo­met­ro stul­ pe­lis kils iki 26–27 laips­nių ši­lu­ mos“, – pro­gno­za­vo A.Bal­bie­rius.

Apie nuo­lat be­si­kei­čian­čius pa­ jū­rio orus by­lo­ja ir tai, kad šią sa­ vai­tę Klai­pė­dos ra­jo­ne bu­vo už­fik­ suo­tas vie­su­las. Ties Dir­vu­pių kai­mu dan­gu­ je pa­ste­bė­tas pil­tu­vo for­mos oro sū­ku­rys. „Tai vi­siš­kai įpras­tas reiš­ki­nys. Tie­sa, to­kių sū­ku­rių daž­niau pa­ ste­bi­ma pa­jū­ry­je. Aš Tau­ra­lau­ky­ je kiek­vie­ną va­sa­rą ste­biu to­kius reiš­ki­nius. Kiek­vie­na­me ka­muo­li­ nia­me de­be­sy­je to­kie da­ly­kai vyks­ ta, tik mes jų ne­ma­to­me“, – kal­bė­ jo A.Bal­bie­rius. Pa­sak si­nop­ti­ko, tai tik ro­do, kad gam­tos reiš­ki­niai ekst­re­ma­lė­ ja. Kas­met pa­ste­bi­mos vis di­des­ nės karš­čio ban­gos, vis šal­tes­nės žie­mos.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Rugp­jū­tis šil­čiau­sias bus pa­jū­ry­je

Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos Me­teo­ro­lo­gi­nių pro­ gno­zių sky­riaus ve­dė­ja Vi­da Ra­ lie­nė ti­ki­no, kad pa­sku­ti­nis va­ sa­ros mė­nuo taip pat ne­ža­da itin di­de­lių karš­čių. „Vi­du­ti­nė oro tem­pe­ra­tū­ra rugp­ jū­tį bū­na 16,8 laips­nio ši­lu­mos. Spė­ju, kad klai­pė­die­čiai tiek ir gaus atei­nan­tį mė­ne­sį. Ta­čiau šis skai­ čius ro­do, kad nak­ti­mis bus apie 15 laips­nių, o die­no­mis oras ga­li su­ šil­ti ir iki 25 laips­nių“, – aiš­ki­no V.Ra­lie­nė. Rugp­jū­tis ša­ly­je bū­na karš­čiau­ sias pa­jū­ry­je. Ta­čiau čia pro­gno­ zuo­ja­mos ir ga­na stip­rios liū­tys. „Ne­ža­da­me nie­ko ge­ro, ta­čiau ir nie­ko blo­go“, – pri­dū­rė si­nop­ti­kė.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.