2012-07-23 Klaipeda

PIRMAS miesto dienraštis

PIRMADIENIS, liepos 23, 2012

www.kl.lt

Klai­pė­do­je dviratininkai grūmėsi dėl pergalių.

Miestas 2p.

A.Anu­šaus­ko nuomone, į Ru­si­jos gink­luo­tės stip­ri­ni­mą žvelg­ti at­sai­niai bū­tų klai­da.

Lietuva 7p.

170 (19 471)

Norvegija dar ilgai prisimins kraupiausią dieną šalies istorijoje – 2011-ųjų metų liepos 22-ąją.

Pasaulis 12p.

Su mei­le ir liū­de­siu pra­by­la pro­tė­vių bal­sas Tūks­tan­čius me­ tų Šer­nų miš­ko že­ mė­je gu­lė­ję ak­me­ nys pa­rū­po sa­vo so­ dy­bas puoš­ti pa­no­ ru­siems pa­jū­rio gy­ ven­to­jams ir pa­ mink­la­dir­biams.

Dau­ge­ly­je vie­tų li­ ko tik ak­me­nų iš­ gu­lė­tos duo­bės. Kai ku­rie jų ati­temp­ti iki ke­lio, kai ku­rie jau su­skal­dy­ti, ma­tyt, lau­kia sa­vo ei­lės.

Kaina 1,30 Lt

„Lie­tu­vo­je sep­ty­ne­rių me­tų au­to­mo­bi­lis dar nė­ra pa­se­ nu­si trans­por­to prie­mo­nė.“ Su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras Eli­gi­jus Ma­siu­lis ma­no, kad mums dar ne me­tas ly­giuo­tis į ES au­to­mo­bi­lių par­ką.

6p.

Tak­sis­tams – dau­giau draus­mės As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Klai­pė­do­je su­kles­tė­jo tak­si vers­ las – tak­sis­tai ma­siš­kai re­gist­ruo­ ja in­di­vi­dua­lias įmo­nes, au­to­mo­ bi­liuo­se įren­gi­nė­ja ap­skai­tos prie­ tai­sus ir dek­la­ruo­ja 20 pro­c. di­ des­nes pa­ja­mas. To­kie po­ky­čiai pa­ste­bė­ti po šių me­tų ge­gu­žės 1 d., kai įsi­ga­lio­jo „Ke­lei­vių ve­ži­mo leng­vai­siais au­to­mo­bi­liais tak­si tai­syk­lių“ pa­kei­ti­mai.

Grie­bė­si in­di­vi­dua­lios veik­los

Klai­pė­dos mo­kes­čių ins­pek­ci­jos duo­me­ni­mis, anks­čiau tak­sis­tų, įre­gist­ra­vu­sių in­di­vi­dua­lią veik­lą, vi­siš­kai ne­bu­vo.

Ga­li­my­bė už­siim­ti to­kia in­di­vi­ dua­lia veik­la pa­gal pa­žy­mą at­si­ ra­do įsi­ga­lio­jus Ke­lių trans­por­to ko­dek­so pa­si­kei­ti­mams bei Su­si­ sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jai pa­tvir­ti­nus „Lei­di­mų vež­ti ke­lei­vius leng­vai­ siais au­to­mo­bi­liais tak­si iš­da­vi­mo tai­syk­les“.

Nuo ge­gu­žės 1 d., kai įsi­ga­lio­ jo nau­jo­vės tak­si vers­lui, di­džio­ ji da­lis įmo­nė­se tak­sis­tais dir­bu­ sių vai­ruo­to­jų ėmė­si in­di­vi­dua­lios veik­los. Šių me­tų ge­gu­žės pir­mą die­ną Klai­pė­dos mies­te in­di­vi­dua­ lią tak­si pa­slau­gą tei­kė 136 as­me­ nys, o šiuo me­tu uos­ta­mies­ty­je yra įre­gist­ruo­tas 181 to­kia veik­la už­sii­ man­tis klai­pė­die­tis.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Sve­čiai su­pra­to

Ne­to­l ie­se gy­ve­n an­t is vy­ras yra įsi­t i­k i­n ęs, kad ši, ap­sa­m a­n o­j u­ sių ak­m e­n ų gau­s i, moks­l i­n in­ kų dar ne­tir­ta vie­ta, yra ypa­tin­ ga. Daug kur ieš­ko­jęs pa­gal­bos ir su­pra­ti­mo, vy­ras jos su­lau­kė ne iš vie­ti­nių žmo­nių ar ins­ti­tu­ci­jų, o iš Kau­no. Į jo šauks­mą at­si­lie­pė vers­l i­n in­kas Vla­d i­m i­ras Ro­m a­ no­vas ir ži­no­ma vi­suo­me­ni­nin­kė Joa­na Ši­ma­naus­kie­nė.

Klai­pė­dos prie­mies­ty­je, ne­to­li daž­nam klai­pė­die­čiui mie­lo Šer­nų miš­ko, gam­tos ste­buk­lais su­si­rū­ pi­nęs And­rius Už­ku­rai­tis lū­ku­ria­ vo sve­čių iš Kau­no.

Jis ne­ri­ma­vo, ar su­ge­bės pir­mą kar­tą ma­to­miems žmo­nėms paaiš­ kin­ti, ko­dėl jam to­kie bran­gūs miš­ ke šimt­me­čius glū­din­tys ak­me­nys.

4

Sie­kė skaid­res­nės veik­los

Gėla: A.Užkuraitis (kairėje) nuogąstavimus, kad žilą praeitį menantys akmenys bus ištampyti po privačius

sklypus ir kapines, išsakė į pagalbos šauksmą atsiliepusiam verslininkui V.Romanovui.

Vytauto Petriko

Mo­k es­č ių ins­p ek­c i­j a at­k rei­ pė dė­m e­s į, jog ke­l ei­v ių ve­ž i­ mo sek­to­r ius pa­s i­ž y­m i aukš­ta ri­z i­ka ven­g iant mo­k ė­t i mo­kes­č ius.

3

2

PIRMADIENIS, liepos 23, 2012

miestas

Duris atvėrė skun­dai

Ver­žia­si: į „Ąžuo­ly­no“ gim­na­zi­ją yra tiek no­rin­čių pa­tek­ti vai­kų, kad ne vi­siems at­si­ve­ria du­rys.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Klai­pė­die­čiai, ku­rių vai­kai ne­bu­vo priim­ ti į pir­mą­sias Vy­tau­to Di­džio­jo ir „Ąžuo­ly­ no“ gim­na­zi­jų kla­ses, ga­li švęs­ti per­ga­lę – spe­cia­li ko­mi­si­ja švie­ti­mo įstai­gų va­do­ vus įpa­rei­go­jo mo­ki­nius priim­ti mo­ky­tis.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

de­vy­ni vai­kai, ku­rie aš­tuo­nias kla­ ses bai­gė ne Klai­pė­dos mo­kyk­lo­se, o ki­tuo­se mies­tuo­se.

Prit­rū­ko vie­tų

Į uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bę krei­pė­si ke­lio­li­ka tė­vų, ku­rie skun­dė­si, kad jų vai­kai ne­bu­vo priim­ti į Vy­tau­ to Di­džio­jo ir „Ąžuo­ly­no“ gim­na­ zi­jų pir­mą­sias kla­ses, nors gy­ve­na šioms švie­ti­mo įstai­goms pri­skir­ to­se te­ri­to­ri­jo­se. Mo­kyk­lų va­do­vų at­sa­ky­mas bu­vo vie­na­reikš­mis – ne­bė­ra vie­tų.

Spręs­ti šią pro­ble­mą sa­vi­val­ dy­bė­je bu­vo su­da­ry­ta spe­cia­li ko­ mi­si­ja. Jos pir­mi­nin­kė, Ug­dy­mo ir kul­tū­ros de­par­ta­men­to di­rek­to­ rė Ni­jo­lė Lau­ži­kie­nė tei­gė, kad vi­ si vai­kai, ku­rių tė­vai ra­šė skun­dus, nuo rug­sė­jo 1-osios tu­ri mo­ky­tis mi­nė­to­se gim­na­zi­jo­se. „Į Vy­tau­to Di­džio­jo gim­na­zi­ją ne­bu­vo priim­ti ke­li vai­kai, ta­čiau jiems vie­tos bus ras­ta ir pro­ble­ma jau iš­spręs­ta. Į „Ąžuo­ly­no“ gim­ na­zi­jos pir­mą­sias kla­ses ne­pa­te­ko aš­tuo­ni vai­kai“, – skai­čius var­di­ jo N.Lau­ži­kie­nė.

Ji tei­gė, kad ko­mi­si­ja nu­sta­tė, jog į „Ąžuo­ly­no“ gim­na­zi­ją yra priim­ti

Ne­tik­ri­no, kur gy­ve­na

„Šian­dien la­bai sun­ku pa­tik­rin­ti jų gy­ve­na­mą­ją vie­tą, ta­čiau priė­mi­mo į mo­kyk­lą tvar­ko­je nu­ma­ty­ta, kad jei ky­la abe­jo­nių dėl moks­lei­vio gy­ ve­na­mo­sios vie­tos, mo­kyk­la tu­ri pa­tik­rin­ti, kur vai­kas gy­ve­na. Mes ne­ra­do­me duo­me­nų, jog „Ąžuo­ly­ no“ gim­na­zi­jos ad­mi­nist­ra­ci­ja bū­ tų tik­ri­nu­si, kur gy­ve­na tie de­vy­ ni vai­kai, to­dėl ir ky­la abe­jo­nių, ar jie ne­bu­vo priim­ti pir­mu­mo tei­se, o moks­lei­viai iš mo­kyk­lai pri­skir­ tos te­ri­to­ri­jos į gim­na­zi­ją ne­pa­te­ ko“, – kal­bė­jo N.Lau­ži­kie­nė.

Ko­mi­si­ja „Ąžuo­ly­no“ gim­na­zi­jos di­rek­to­rę Vi­li­ją Priž­gin­tie­nę įpa­rei­ go­jo į mo­kyk­lą priim­ti ir tuos aš­ tuo­nis vai­kus, ku­rie šio­je ug­dy­mo įstai­go­je tu­ri tei­sę mo­ky­tis dėl pri­ skir­tos te­ri­to­ri­jos. „Są­ly­gos priim­ti šiuos vai­kus yra ir po rug­sė­jo pir­mo­sios. Jei kla­sė­je yra ne dau­giau kaip 30 vai­kų, į ją dar ga­li­ma priim­ti po vie­ną ar du mo­ki­ nius“, – aiš­ki­no N.Lau­ži­kie­nė.

Ni­jo­lė Lau­ži­kie­nė:

Jei ky­la abe­jo­nių dėl moks­lei­vio gy­ve­na­ mo­sios vie­tos, mo­ kyk­la tu­ri pa­tik­rin­ti, kur vai­kas gy­ve­na.

Pa­si­ti­ki do­ku­men­tais

„Kaip mes juos priim­si­me, jei priė­ mi­mas jau bai­gė­si, kla­sės su­komp­ lek­tuo­tos? Be to, ne­la­bai no­riu ką nors ko­men­tuo­ti, nes ne­ma­čiau jo­kių ofi­cia­lių ko­mi­si­jos raš­tų“, – tei­gė V.Priž­gin­tie­nė.

Ji pa­tvir­ti­no, kad į gim­na­zi­ją yra priim­ti de­vy­ni moks­lei­viai, ku­ rie aš­tuo­nias kla­ses bai­gė ki­tuo­se mies­tuo­se, ne Klai­pė­do­je. „Ta­čiau da­bar jų gy­ve­na­mo­ji vie­ta yra dek­la­ruo­ta Klai­pė­do­je, pa­teik­ti do­ku­men­tai, nu­ro­dy­ti ad­re­sai. Ne­ tu­ri­me pa­grin­do abe­jo­ti“, – sa­kė „Ąžuo­ly­no“ gim­na­zi­jos di­rek­to­rė.

Ma­ra­to­ne – naujos pergalės Čes­lo­vas Ka­var­za c.kavarza@kl.lt

Uos­ta­mies­ty­je sek­ma­die­nį vy­ko tre­čia­sis Klai­pė­dos dvi­ra­čių ma­ra­ to­nas, ku­ris šie­met ne­su­lau­kė tiek da­ly­vių, kiek anks­tes­nie­ji.

Mė­gė­jų gru­pė­je var­žy­tis pa­no­ ro 48 dvi­ra­ti­nin­kai, pa­na­šus skai­ čius spor­ti­nin­kų – per 40 – prie star­to li­ni­jos sto­jo pa­jė­giau­sių­jų gru­pė­je.

Tarp mė­gė­jų ge­riau­siai se­kė­ si klai­pė­die­čiams. Pir­mą­ją vie­ tą užė­mė Ro­ber­tas Kuk­ta, ant­rą­ją – Man­tas Kuz­mins­kas, tre­čią­ją – Jev­ge­ni­jus Su­cho­ve­jus.

Eli­to gru­p ė­je per­ga­l ę šven­t ė vil­nie­tis Jus­tas Kli­ma­vi­čius, ant­ ras bu­vo Klai­pė­dos at­sto­vas Vla­ dis­la­vas Po­po­vas, tre­čias – Vi­lius

Ko­va: į 66 km ma­ra­to­ną at­vy­ko ne­ma­žai pa­jė­gių Lie­tu­vos dvi­ra­ti­nin­kų.

Bru­so­kas iš Aly­taus. Ma­ra­to­n e da­ly­va­v ęs pro­fe­s io­n a­l us dvi­ra­ ti­nin­kas, aust­ra­lų „Green Ed­ge“

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ko­man­dos na­rys To­mas Vait­kus užė­mė pir­mą vie­tą tarp vy­rų iki 30 me­tų.

3

PIRMADIENIS, liepos 23, 2012

miestas Lenk­ty­nes lai­mė­jo sve­čiai

Va­gys siau­bė ma­ši­nas

Trau­ki­nys kliu­dė paaug­lį

Šeš­ta­die­nį va­ka­re Pa­lan­go­ je bai­gė­si „Om­ni­tel 1000 km“ lenk­ty­nės. Ab­so­liu­čiais čem­pio­ nais ta­po Pie­tų Af­ri­kos Res­pub­ li­kos spor­ti­nin­kų ko­man­da „Ok­ ta­nas Ra­cing“. Ant­rie­ji – Bel­gi­ jos, tre­čią­ją vie­tą užė­mė lie­tu­vių „Ar­tas Ra­cing“ eki­pos na­riai.

Au­to­mo­bi­lių lenk­ty­nės prie Pa­ lan­gos vy­ko 13-ąjį kar­tą.

Sa­vait­ga­lį bū­rys prie jū­ros poil­ sia­vu­sių žmo­nių bu­vo ap­vog­ti ir pa­ty­rė ne­men­kų nuo­sto­lių dėl į jų au­to­mo­bi­lius įsi­bro­vu­sių nu­si­ kal­tė­lių. Kark­lė­je va­gys iš­dau­žė ke­tu­rių ma­ši­nų lan­gus, nu­ken­ tė­jo ir Meln­ra­gė­je bei prie Olan­ do Ke­pu­rės ma­ši­nas pa­li­kę poil­ siau­to­jai. Din­go te­le­fo­nai, ka­me­ ros, do­ku­men­tai, ban­kų kor­te­lės.

Va­kar po pie­tų ke­lei­vi­nis trau­ ki­nys Klaipėda– Rad­vi­liš­kis pe­rė­jo­je per ge­le­žin­ke­lio bė­ gius ties Sta­dio­no ir Pu­šy­no gat­vė­mis kliu­dė paaug­lį. Nors šio­je vie­to­je yra įspė­ja­mie­ ji ženk­lai bei ati­tva­rai, vai­ki­nas jų ne­pai­sė. Ke­lei­vi­nis trau­ki­nys paaug­lį su­žei­dė ne­sun­kiai, ta­ čiau jis pa­te­ko į li­go­ni­nę.

Baž­ny­čią ­pašven­ti­no vys­ku­pas Va­kar pa­va­ka­re pa­ šven­tin­ta vil­ties ir švie­sos sun­kią on­ ko­lo­gi­nės li­gos va­ lan­dą teik­sian­ti Šv.

Pran­ciš­kaus Asy­žie­ čio baž­ny­čia, išau­ gu­si Klai­pė­dos pa­ kraš­ty­je, gre­ta li­go­ ni­nių mies­te­lio.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Mi­nios klai­pė­die­čių atėjo į iš­kil­mes.

Apei­go­se da­ly­va­vo Tel­šių vys­ku­pas Jo­nas Bo­ru­ta, vys­ku­pas aug­zi­lia­ ras Li­nas Vo­dop­ja­no­vas, pro­vin­ci­ jo­las bro­lis ku­ni­gas As­ti­jus Kun­gys ir ki­ti gar­bin­gi sve­čiai. Baž­ny­čia do­va­nos vil­tį Šv. Pran­ciš­kaus on­ ko­lo­gi­jos cent­ro li­go­niams ir jų ar­ ti­mie­siems bei tar­naus vi­siems, ieš­ kan­tiems dva­si­nės pa­gal­bos.

Ste­bė­ti baž­ny­čios šven­ti­ni­mo iš­kil­mių at­vy­ko dau­giau nei tūks­ tan­tis klai­pė­die­čių. Pa­si­puo­šę, su­ si­kau­pę ir lai­min­gi dėl dar vie­nos šven­to­vės at­si­ra­di­mo mies­te žmo­ nės drau­ge su ku­ni­gais bei vie­nuo­ liais mel­dė­si ir už sa­vo pa­žįs­ta­mus bei ar­ti­muo­sius, ser­gan­čius on­ko­ lo­gi­nė­mis li­go­mis.

Apei­gos: vys­ku­pas J.Bo­ru­ta švęs­tu van­de­niu šlaks­tė baž­ny­čios sie­nas ir jo­je su­si­rin­ku­sius žmo­nes.

On­ko­lo­gi­jos cent­ras, ku­rio da­ lis yra ir va­kar pa­šven­tin­ta baž­ny­ čia, išau­go iš du­kart vė­žiu sir­gu­ sios kre­tin­giš­kės Al­do­nos Ker­py­tės no­ro bur­ti ser­gan­čiuo­sius, ieš­kant pa­guo­dos bei at­gai­vos sie­lai. Mo­ ters min­tį pa­rė­mė ir sun­kią sta­ty­bų or­ga­ni­za­vi­mo naš­tą ant pe­čių už­ si­ver­tė ku­ni­gas bro­lis Be­ne­dik­tas Jur­čys, ta­pęs pro­jek­to va­do­vu.

Ru­de­nį li­go­niams tu­rė­tų at­ver­ ti du­ris gre­ta baž­ny­čios pa­sta­ty­tas li­go­nių die­nos cent­ras, o po po­ros me­tų ir vi­sas komp­lek­sas, ku­ria­me ir bus sta­cio­na­ras bei vie­nuo­ly­nas.

Sta­ty­to­jai su­lau­kė dau­gy­bės sa­va­ no­rių pa­siū­ly­mų tal­kin­ti dir­bant

nių pa­tei­kia­mi re­zul­ta­tai, kai vie­ no tak­si au­to­mo­bi­lio die­nos pa­ja­ mos fik­suo­ja­mos vos 20 ar 30 li­tų, o vai­ruo­to­jo at­ly­gi­ni­mas daž­nai ne­sie­kė 400 li­tų.

Mo­kes­čių ins­pek­to­riai ak­cen­ta­ vo, kad griež­tai bus ver­ti­na­mi ir ban­dy­mai dar­bo san­ty­kius dangs­ ty­ti in­di­vi­dua­lia veik­la.

Tad šio sek­to­riaus kont­ro­lei yra ski­ria­mas ati­tin­ka­mas dė­me­sys.

Trau­kia­si iš še­šė­lio?

Įsi­ga­lio­jus Ke­lei­vių ve­ži­mo leng­ vai­siais au­to­mo­bi­liais tak­si tai­syk­ lių pa­kei­ti­mams, pri­va­lo­mai rei­kė­jo pil­dy­ti kiek­vie­no tak­so­met­ro ka­sos ope­ra­ci­jų žur­na­lą.

Ja­me tu­ri bū­ti už­re­gist­ruo­tos vi­ sos per tak­si dar­bo die­ną gau­tos pa­ja­mos. „Šiuo me­tu Klai­pė­dos ap­skri­ ty­je yra re­gist­ruo­ti 444 tak­so­

met­rai, Klai­pė­dos mies­te – 310, dau­giau kaip 70 pro­c. šių tak­so­ met­rų bu­vo už­re­gist­ruo­ta po 2012 m. ge­gu­žės 1-osios“, – pa­ste­bė­jo Klai­pė­dos ap­skri­ties vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos Kont­ro­lės de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Gra­ži­na Rim­kie­nė.

Iš vi­so 2011 m. tak­si veik­lą vyk­ dan­čio­se įmo­nė­se at­lik­ti 65, šie­met per pus­me­tį – 78 pa­tik­ri­ni­mai. „Nors kont­ro­lės veiks­mų skai­ čius au­go, pa­ste­bė­ta nu­sta­ty­tų pa­žei­di­mų ma­žė­ji­mo ten­den­ci­ja – per­nai ad­mi­nist­ra­ci­nė at­sa­ko­ my­bė tai­ky­ta 27, šie­met – 19 kar­ tų“, – pa­brė­žė G.Rim­kie­nė. Mo­ kes­čių ad­mi­nist­ra­to­riai pa­ste­bė­jo, kad pro­jek­to „Ke­lei­vių ve­ži­mas ir tak­si“ tai­ko­mos prie­mo­nės efek­ ty­vios, nes tak­si įmo­nių par­da­vi­ mų ver­tė, ly­gi­nant šių me­tų sau­ sio–gegužės mėn. su tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu per­nai, išau­go dau­ giau kaip 20 pro­c., t.y. apie 400 tūkst. li­tų.

Me­ras. Vy­tau­tas Grub­l iaus­kas šian­ dien 13 val. su­si­tiks su Eu­ro­pos Par­la­ men­to na­r iu Mi­chae­lu Cra­me­r iu. Jis pri­sta­tys ku­r ia­mą tarp­tau­t i­nę „Ge­le­ ži­nės už­dan­gos“ dvi­ra­čių tu­riz­mo tra­ są, ap­tars bend­ra­dar­bia­vi­mo ir fi­nan­ sa­vi­mo ga­li­my­bes. Nuo 14 val. V.Grub­ liaus­kas tie­sio­giai bend­raus su klai­pė­ die­čiais tel. 39 60 01.

Konf­lik­tai. Sa­vait­ga­lį Pa­lan­go­je ir Kre­ tin­go­je lie­jo­si su­si­py­ku­sių vy­rų krau­ jas, nu­ken­tė­ju­sie­ji pa­te­ko į li­go­n i­nę, o kal­t i­n in­kai – už gro­t ų. Šeš­ta­d ie­n io nak­t į Pa­lan­go­je, J.Ba­sa­na­vi­čiaus gat­ vė­je, ka­vi­nė­je prie ba­ro su­si­k i­vir­či­jo du jau­ni vy­rai. Gir­tas 30-me­t is bu­te­ lio šu­ke su­žei­dė 20-me­čiui kak­lą. Tos pa­čios die­nos vi­dur­die­n į Kre­t in­go­je, P.Vi­lei­šio gat­vė­je, gy­ve­na­ma­ja­me na­ me pyk­čio pro­ver­žio me­tu 48 m. kre­ tin­giš­kis dū­rė į kak­lą po­ra me­tų vy­res­ niam vy­rui ir pa­vo­jin­gai jį su­ža­lo­jo.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ru­de­nį li­go­niams tu­rė­tų at­ver­ti du­ris gre­ta baž­ny­čios pa­ sta­ty­tas li­go­nių die­ nos cent­ras. di­de­lius ir vi­sai pa­pras­tus dar­bus. „Mums kiek­vie­nas žmo­gus – bran­gus. Nes­var­bu, ar jis plau­na grin­dis, ar tvar­ko ap­lin­ką“, – yra sa­kęs bro­lis Be­ne­dik­tas. Šv. Pran­ciš­kaus Asy­žie­čio baž­ ny­čios lu­bos pri­me­na lai­vo dug­ną, pui­ki akus­ti­ka va­kar lei­do su­si­rin­

ku­sie­siems mė­gau­tis prieš šven­ti­ ni­mo ce­re­mo­ni­ją at­lik­tu nau­ju mu­ zi­kos kū­ri­niu. Klai­pė­dos mu­zi­ki­nio teat­ro sim­fo­ni­nis or­kest­ras, cho­ ras ir du so­lis­tai at­li­ko kom­po­zi­to­ riaus Al­vi­do Re­me­sos ke­tu­rių da­ lių iš­kil­min­gas šven­tą­sias Mi­šias ir nau­jau­sią kom­po­zi­to­riaus kū­ri­nį – sim­fo­ni­ją „Pri­si­kė­li­mas“.

Kop­ly­čios al­to­rius pa­ga­min­tas iš ak­mens, at­vež­to iš Si­na­jaus pu­sia­ sa­lio, kur Mo­zė su sa­vo tau­ta klai­ džio­jo 40 me­tų.

Baž­ny­čio­je įreng­ti ta­kai neį­ga­ lių­jų ve­ži­mė­liams. Vie­nu me­tu čia ga­li mels­tis apie 130 sė­din­čių ir dar tiek pat sto­vin­čių žmo­nių.

Tak­sis­tams – dau­giau draus­mės Dar prieš tai­syk­lių įsi­ga­ 1 lio­ji­mą bu­vo tei­gia­ma, kad ne­bus to­le­ruo­ja­mi to­kie įmo­

Dienos telegrafas

Pa­jū­ry­je. Sek­ma­die­nį ties Ne­mir­se­ta jū­ra ati­da­vė praė­ju­sią sa­vai­tę nu­sken­ du­sios jau­nos pa­lan­giš­kės kū­ną. 1991 m. gi­mu­si mer­g i­na mau­dė­si su drau­ gu ne­pa­ž y­mė­ta­me pa­plū­di­my­je ties Šai­pių kai­mu. Di­de­lės ban­gos ir stip­ri trau­ka į jū­rą ne­lei­do vai­ki­nui iš­gel­bė­ti drau­gės. Jau­na pa­lan­giš­kė din­go jam iš akių, vil­čių, kad mer­gi­na iš­si­gel­bė­jo, ne­bu­vo. Sken­duo­lė ras­ta jū­ros kran­te ties Ne­mir­se­ta.

Kon­kur­sas. Gin­čą ga­lė­tų lai­mė­ti vi­si jo da­ly­viai, jei užuo­t krei­pę­si į teis­mą ne­su­ta­ri­mus ban­dy­tų iš­spręs­ti tai­kių de­ry­bų – me­dia­ci­jos – bū­du. Ar­ba dar ge­riau – im­tų ka­me­rą ir apie sa­vo siū­lo­ mą gin­čo spren­di­mo bū­dą be pyk­čio ir teis­mo su­suk­tų trum­pa­met­ra­ž į fil­mą fes­ti­va­liui „Gin­čą spren­džiu TAI­KIAI“.

Fes­ti­va­lio tiks­las – po­pu­lia­rin­ti me­dia­ ci­jos ži­no­mu­mą Lie­tu­vo­je, ska­tin­ti šio tai­kaus gin­čų spren­di­mo bū­do nau­do­ ji­mą. Jis yra su­de­da­mo­ji 2012 m. spa­lio 25 d. Lie­tu­vo­je or­ga­ni­zuo­ja­mo pa­grin­ di­nio Eu­ro­pos tei­sės die­nos 2012 ren­ gi­n io da­l is. Fil­mai Na­cio­na­l i­nei teis­ mų ad­mi­n ist­ra­ci­jai tu­r i bū­t i pa­teik­t i iki 2012 m. spa­lio 15 d. Ge­riau­si fil­mai bus pa­ro­dy­ti sos­ti­nės ki­no teat­re „Pa­ sa­ka“, trims kon­kur­so lai­mė­to­jams bus įteik­ti ap­do­va­no­ji­mai.

Mir­tys. Šeš­ta­die­nį Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­ jos sky­riu­je re­gist­ruo­tos 4 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Gen­rich Mol­do­va­nov (g.

1930 m.), Fio­dor Bob­ko­vič (g. 1932 m.), Ve­ro­ni­ka Ni­jo­lė Guo­kie­nė (g. 1937 m.), Mi­chail Ni­ki­tin (g. 1940 m.).

Nau­ja­gi­miai. Per sa­vait­ga­l į pa­gim­dė 12 mo­te­rų. Gi­mė 6 mer­gai­tės ir 6 ber­ niu­kai.

Su­val­dė: įsi­ga­lio­jus nau­jo­vėms tak­si vers­le, mo­kes­čių ins­pek­to­riai kons­

ta­tuo­ja, kad pa­žei­di­mų pa­si­tai­ko ma­žiau.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Grei­to­ji. Va­kar iki 17 val. grei­to­sios pa­ gal­bos klai­pė­die­čiai kvie­tė­si 40 kar­tų.

Be jau įpras­tų krau­jos­pū­džio bei pil­vo ne­ga­la­vi­mų, me­di­kams te­ko va­žiuo­ti bu­din­ti vie­šo­se vie­to­se gu­lin­čius gir­ tuok­lius.

4

pirmadienis, liepos 23, 2012

miestas

Su mei­le ir liū­de­siu pra­by­la 1

Kai su­tar­to­je vie­to­je su­ sto­jo du au­to­mo­bi­liai ir iš vie­no jų iš­li­po V.Ro­ma­no­vas, A.Už­ ku­rai­čio abe­jo­nės iš­si­sklai­dė. Tvir­ tas ran­kos pa­spau­di­mas ir trum­pas ra­gi­ni­mas ne­gaiš­tant vyk­ti į vie­tą pri­ver­tė pa­ti­kė­ti, kad sve­čiai ne­pa­ si­juoks iš to, ką vy­ras ke­ti­no jiems pa­pa­sa­ko­ti.

V.Ro­ma­no­vas ne­be­sė­do į sa­vo mer­se­de­są – lyg se­nas drau­gas šo­ ko į A.Už­ku­rai­čio vi­su­rei­gį ir lei­do­si į šio vy­ro pa­siū­ly­tą ke­lio­nę prie ži­los se­no­vės lai­kus me­nan­čių ak­me­nų.

Vos už ke­lių ki­lo­met­rų nuo uos­ ta­mies­čio, vie­to­se, kur kaž­ka­da au­ go Šven­ta­sis miš­kas, o da­bar ošia ne­klai­dus jau­nuo­ly­nas, pra­si­dė­jo A.Už­ku­rai­čio pa­sa­ko­ji­mas.

Pa­ma­tė – ak­me­nys dings­ta

Dar prieš me­tus A.Už­ku­rai­tis šia­ me miš­ke mė­go tie­siog vaikš­ti­nė­ ti su sa­vo vo­kie­čių avi­ga­niu. Il­gai­ niui vy­ras pa­ju­to, kad kai ku­rios miš­ko vie­tos jį trau­kia la­biau, kad prie tam tik­rų ak­me­nų jį ap­lan­ko min­tys, pa­de­dan­čios ne tik ap­va­ ly­ti sie­lą, bet ir spręs­ti pa­pras­čiau­ sias bui­ti­nes pro­ble­mas.

Jis bu­vo skai­tęs, kad pa­go­nių žy­ niai mo­kė­jo iš gam­tos sem­tis iš­ min­ties. Sau to­kių ga­lių A.Už­ku­ rai­tis ne­pris­ki­ria, ta­čiau skau­džiai iš­gy­ve­na pa­ma­tęs, kad ap­sa­ma­no­ ję ak­me­nys iš miš­ko dings­ta. Vei­ kiau­siai juos iš­si­ve­ža so­dy­bų sa­vi­ nin­kai, o gal pa­mink­la­dir­biai, nes vi­sai ša­lia yra di­džiau­sios Klai­pė­

And­rius Už­ku­rai­tis:

Tai dar neiš­tir­tas di­džiu­lis tau­tos tur­ tas, to­dėl man la­ bai skau­da šir­dį, kai ma­tau, kaip be ato­dai­ros rau­na­ma šių vie­tų sie­la vien tam, kad kaž­kas pa­ puoš­tų ak­me­ni­mis sa­vo so­dy­bas ar iš­ kal­tų iš jų kry­žių.

dos ka­pi­nės, o prie jų – ne vie­na pa­mink­lų dirb­tu­vė. „Prieš me­tus pra­dė­jau pa­ste­bė­ ti, kad kaž­kas at­ka­sa ak­me­nis, iš­ vel­ka juos į ke­lią, ruo­šia­si iš­vež­ ti ir ga­liau­siai iš­si­ga­be­na. Ga­liu tik spė­ti, kad jie nu­ke­liau­ja į so­ dy­bas. Ta­čiau paim­tas iš sa­vo­sios vie­tos ak­muo pra­ran­da ver­tę. Čia jis gu­lė­jo tūks­tan­čius me­tų, ga­lė­ jo apie daug ką pra­neš­ti žmo­nėms.

Juk nie­kas iki šiol ne­ty­ri­nė­jo, ko­kia bu­vo šių ak­me­nų pa­skir­tis tais lai­ kais, kai žmo­nės ne­bu­vo su­sais­ty­ti vie­no die­vo gar­bi­ni­mo. Da­bar ga­li­ me tik spė­lio­ti, ko­kią fi­gū­rą pa­ma­ ty­tu­me, jei že­mė­la­py­je pa­žy­mė­tu­ me vi­sus šiuos ak­me­nis, apie ką mums ji pra­bil­tų“, – kal­bė­jo vie­ tos gy­ven­to­jas, ve­džio­da­mas sve­ čius po šla­pią miš­ką.

Faktas: J.Šimanauskienė ir V.Romanovas patys įsitikino, kad Šernų miške kai kurių senovę menančių akmenų vietoje beliko tik duobės.

tų praei­ties pa­jau­tos ži­nių. Is­to­ri­ nė at­min­tis čia yra nu­trū­ku­si, nors ap­lin­kui – ne vie­nas pi­lia­kal­nis, Sli­bi­nų slė­nis, ku­ria­me kaž­ko­dėl nie­ka­da ne­gy­ve­no žmo­nės, srau­ni Mi­ni­ja, pluk­dan­ti van­de­nis per ak­ me­nų slenks­čius. Ar­cheo­lo­gai kol kas ne­ty­rė ir Šer­nų miš­ko, kur tiek daug ak­me­nų. Jų gau­sa ver­čia ma­ ny­ti, kad kai ku­rie ga­lė­tų mums su­ teik­ti tam tik­rų ži­nių. Kol kas nei pa­vel­do sau­go­to­jai, nei is­to­ri­kai ne­ty­rė, kaip ži­lo­je se­no­vė­je čia gy­ ve­nę žmo­nės nau­do­jo šiuos ak­me­ nis. Tai dar neiš­tir­tas di­džiu­lis tau­ tos tur­tas, to­dėl man la­bai skau­da šir­dį, kai ma­tau, kaip be ato­dai­ros rau­na­ma šių vie­tų sie­la vien tam, kad kaž­kas pa­puoš­tų ak­me­ni­mis sa­vo so­dy­bas ar iš­kal­tų iš jų kry­žių, – kal­bė­jo A.Už­ku­rai­tis. – Tik­ro­ji jų vie­ta – čia. Bet kur ki­tur – mu­zie­ ju­je, so­dy­bo­je ar ka­pi­nė­se – jie bus mi­rę. Tu­rė­tu­me nau­do­tis ga­li­my­be pa­bū­ti to­kio­se vie­to­se kaip ši, kur į gal­vą atei­na iš­min­tin­gos min­tys, kur nu­rims­ta sie­la, tu­rė­tu­me ne­ leis­ti to­kių vie­tų su­nai­kin­ti.“ Vy­ras pa­sa­ko­jo ži­nan­tis, kad miš­kuo­se ne­to­li Klai­pė­dos dar ga­ li­ma ras­ti 1831 m. su­ki­li­mo da­ly­ vių pėd­sa­kų. Juo­die­ji ar­cheo­lo­ gai kaps­to bu­vu­sių sto­vyk­la­vie­čių vie­tas, ieš­ko­da­mi bent men­kiau­ sių dra­bu­žių ar amu­ni­ci­jos li­ku­čių.

Bet jie tai da­ro ne tam, kad praei­ ties įvy­kių re­lik­vi­jas iš­lai­ky­tų mū­sų pa­li­kuo­niams, o dėl pel­no par­duo­ da ra­di­nius už­sie­nio auk­cio­nuo­se.

Net vie­tos ei­gu­lys nie­ko ne­ži­no apie tai, kad čia bū­ta su­ki­li­mo da­ly­vių.

tu su vie­tos gy­ven­to­ju smal­sau­da­ mi, kiek ir ku­rio­se vie­to­se yra to­ kių ypa­tin­gų ak­me­nų. Vla­di­mi­ras ir And­rius kal­bė­jo lyg bū­tų se­ni pa­žįs­ta­mi. A.Už­ku­rai­tis apie gar­ sų­jį vers­li­nin­ką ži­no­jo tik iš jo ko­ men­ta­rų spor­to te­ma ir ne­si­ti­kė­ jo, kad bend­rau­ti su šiuo žmo­gu­mi bus taip pa­pras­ta, kad jis tu­rės tiek ži­nių praei­ties te­mo­mis.

V.Ro­ma­no­vas lie­tė ak­me­nis, klau­sė miš­ko kal­bos, da­li­jo­si sa­vo po­ty­riais ir nuo­šir­džiai dis­ku­ta­vo su vie­tos gy­ven­to­ju. „Iš And­riaus laiš­ko su­pra­tau, kad žmo­gaus šir­dis šau­kia. Kol ar­cheo­lo­gai ne­ran­da pa­tvir­ti­ni­ mo, kiek­vie­na šimt­me­čius iš lū­ pų į lū­pas per­da­vi­nė­ta le­gen­da

lie­ka pa­sa­ka. Kai žmo­nės pra­de­ da ieš­ko­ti at­sa­ky­mų į svar­biau­ sius gy­ve­ni­mo klau­si­mus, gam­ta at­ve­ria sa­vo ži­nias, vi­sa­ta tam­ pa pa­ži­ni. Bib­li­jo­je pa­sa­ky­ta, kad ateis žmo­gus, ku­ris at­ra­kins spy­ ną ir mes su­ži­no­si­me tik­rą­ją sa­ vo is­to­ri­ją. Tarp mū­sų yra ki­to­kių žmo­nių. Kar­tais jie at­ro­do keis­ tuo­liai, daž­nai žmo­nės jų ne­sup­ ran­ta ir įžei­džiai pa­va­di­na. Bet kas ži­no, gal bū­tent jis ir yra tas, ku­ ris ži­no tą tik­rą­ją tie­są. Ko­dėl rei­ kia nie­kin­ti ir neig­ti, o ne įsi­klau­ sy­ti? Tu­rė­tu­me džiaug­tis, kad yra žmo­gus, ku­ris su­pran­ta ši­tos vie­ tos svar­bą ir ban­do ją iš­sau­go­ti, – svars­tė V.Ro­ma­no­vas. – Re­li­gi­ ja rei­ka­lin­ga ne tam, kad žmo­nės

mels­tų­si, o kad pa­si­sem­tų ži­nių, iš­min­ties, su­vok­tų, kam gy­ve­na.

Juk tik­rai ne tik tam, kad pa­val­ gy­tų ir už­dirb­tų dau­giau pi­ni­gų.

Bū­tent to­dėl at­krei­piau dė­me­sį į And­riaus laiš­ką. Tai bu­vo šauks­ mas, kvie­ti­mas. Nuos­ta­bu, kad jis pra­bi­lo į mus tais pa­čiais žo­džiais, lyg bū­tų skai­tęs mū­sų min­tis, gir­ dė­jęs dis­ku­si­jas. Mes ne­ga­lė­jo­me nea­tei­ti. Nors su­si­ti­ko­me pir­mą kar­tą, jau­čiu, kad jis ieš­ko gam­ to­je at­sa­ky­mų į dau­ge­lį klau­si­mų.

Ti­kiu, kad jis ras. Per ke­lis tūks­ tan­čius me­tų esa­me at­pra­tin­ti jaus­ti gam­tą. Gal pa­ma­žu su­ge­ bė­si­me grįž­ti prie ži­no­ji­mo, jau­ ti­mo, su­ge­bė­ji­mo paim­ti iš­min­tį iš gam­tos, ku­rį žmo­nės yra pra­ra­dę.

Iš­gir­do sie­los šauks­mą Iš­vež­tas ak­muo mirs

„Klai­pė­dos kraš­te be­veik ne­li­ko gy­ ven­to­jų, ku­rie sa­vy­je tu­ri ši­tų vie­

Vi­sa gru­pė žmo­nių, net ne­pas­te­bė­ da­mi kart­kar­tė­mis pra­plium­pan­čio va­sa­ros lie­taus, spar­čiai žen­gė kar­

Siaubia: tūkstančius metų pajūrio žemėje gulėję akmenys šiandien išgyvena skirtingus likimus: vieni dar sa

5

pirmadienis, liepos 23, 2012

miestas

pro­tė­vių bal­sas Sup­ran­tu, kad be­pi­gu į to­kias paieš­kas pa­si­ner­ti mi­li­jo­nie­riams, o dau­gy­bei ki­tų žmo­nių rei­kia už­ dirb­ti pi­ni­gų, kad iš­gy­ven­tų. Žvė­ riš­ki iš­li­ki­mo ins­tink­tai per­si­ke­lia į vers­lą, po­li­ti­ką, vals­ty­bių san­ty­ kius, to­dėl vyks­ta nuo­la­ti­nė ko­va, kas ką ap­gaus ir nu­ga­lės.“

PRISTATO

Gamtoje – raktas į istoriją

METŲ JŪRININKO RINKIMUS BALSUOKITE UŽ SAVO KANDIDATĄ

Rū­pi pa­vel­das ir kul­tū­ra

Aukš­tai­ti­jo­je au­gu­si Joa­na Ši­ma­ naus­kie­nė ti­ki­no, kad la­bai su­jau­di­ no A.Už­ku­rai­čio pa­ra­šy­tas laiš­kas.

Mo­te­ris ga­vo ži­nią apie nai­ki­na­mus ak­me­nis į as­me­ni­nį pa­štą. „Man vi­sa­da bu­vo, yra ir bus la­bai svar­bu bran­gin­ti ir sau­go­ti praei­ties re­lik­vi­jas. Skau­du, kad ne­ver­ti­na­ma tai, kas dar ga­li į mus pra­bil­ti pro­tė­vių ženk­lais ir tai su­ vo­kia­ma ta­da, kai nie­ko ne­be­lie­ka.

Pa­pa­sa­ko­jau apie laiš­ką Vla­di­mi­ rui, jis iš­klau­sė ir pa­sa­kė: „Va­žiuo­ jam“. Ka­dan­gi daug kar­tų dis­ku­ ta­vo­me apie se­ną­jį mū­sų ti­kė­ji­mą, kul­tū­rą ir is­to­ri­ją, bu­vo aiš­ku, kad ne­ga­li­me neiš­girs­ti, tie­siog praei­ti pro ša­lį – no­ri­me pa­tys pa­ma­ty­ti tas ver­ty­bes ir ban­dy­ti jas ap­sau­ go­ti. Tu­ri­me apie to­kius da­ly­kus vie­šai kal­bė­ti, kad pa­na­šios vie­ tos ne­bū­tų nai­ki­na­mos, ak­me­ nys skal­do­mi ir vel­ka­mi iš miš­ko.

Juk pa­na­šių pa­vyz­džių Lie­tu­vo­ je tu­ri­me dau­gy­bę. Vai­ky­da­mie­ si pel­no par­duo­da­me dva­si­nių ver­ty­bių lo­bius pa­mirš­da­mi, kad esa­me se­niau­sia Eu­ro­pos tau­ta.

Tu­rė­tu­me ati­džiau žiū­rė­ti į nau­ jas mums bru­ka­mas kul­tū­ras, o ne bea­to­dai­riš­kai nai­kin­ti praei­ ties pa­mink­lus, ku­rių reikš­mės ir ver­tės daž­nai pa­tys ne­su­vo­kia­ me. Ir to­liau no­rė­tu­me, kiek leis mū­sų ga­li­my­bės, pa­dė­ti to­kiems žmo­nėms kaip And­rius“, – tei­gė J.Ši­ma­naus­kie­nė. „Liūd­na. Šie ak­me­nys čia gu­lė­ jo tūks­tant­me­čius. Bu­vo lai­kai, kai juos gar­bi­no, lai­ky­da­mi tar­pi­nin­ kais tarp die­vų ir žmo­nių. Atė­jus nau­jai re­li­gi­jai, iš­var­tė ir už­mir­šo.

Iš­gy­ve­no šven­ti ak­me­nai­čiai ša­lies var­gus, oku­pa­ci­jas, ka­rus. Ir štai lais­vo­je Lie­tu­vo­je juos ėmė­si nai­ kin­ti pa­tys lie­tu­viai. Dėl pa­si­pel­ ny­mo, gal dėl neiš­ma­ny­mo. Kaip paaiš­kin­ti to­kiems, kad šven­tų­jų ak­me­nų nai­ki­ni­mas at­ne­ša juo­

1. Anatolijus Bataščiukas, vyresnysis kapitono padėjėjas, ištikimas jūrininko profesijai. Parvyko iš Afrikos turėdamas didelių sveikatos problemų, tačiau nepasiduoda ligai ir ryžtingai siekia grįžti į jūrą.

10. Viktoras Račkovas, – už mokslinius jūrų ir vandenynų tyrimus, už publikacijas jūros tematika, už jaunimo skatinimą rinktis jūrininko profesiją, už didelę meilę ir ištikimybę pajūrio kraštui.

2. Andrius Grinius, vyresnysis mechanikas, gesinant gaisrą laive užtikrino laivo įrenginių darbą, kartu su kapitonu vadovaudami įgulai sėkmingai išgelbėjo darbuotojus bei keleivius.

11. Romualdas Šostakas, jūrininkas, gerbiantis ir vertinantis savo profesiją, atsidavęs Lietuvai ir uostamiesčiui.

3. Artūras Kalibartas, vyriausiasis mechanikas, vertinamas kaip vienas geriausių, kompetentingiausių specialistų, – už žmogiškumą, šilumą ir profesionalumą.

4. Sergejus Koškinas, kapitonas, sąžiningas ir dėmesingas savo įgulai, raginantis siekti profesinių aukštumų, profesi onalumo.

Vla­di­mi­ras Ro­ma­no­vas,

s­to­r i­ja pra­si­de­da nuo le­gen­dų, ku­rios per­duo­da­mos ir gy­ve­na iš kar­tos į kar­tą. Tas le­gen­das pa­tvir­t i­na ar­cheo­lo­g i­n iai ra­d i­ niai, raš­tai, ru­nos. Le­gen­dos by­lo­ja ka­dai­se bu­vus vie­ną re­l i­g i­ją, vie­ną kul­tū­rą, vie­ną vals­ty­bę. Lie­tu­va to­je vals­ty­bė­je va­di­no­si Ba­zi­li­ka, ką pa­ tvir­ti­na ir se­no­vės že­mė­la­piai. To­je di­de­lė­je vie­nin­go­je vals­ty­bė­je se­no­ sios že­mai­čių kal­bos ženk­lų at­ran­da­ ma ir Ki­ni­jo­je, ir Egip­to pi­ra­mi­dė­se, ir Kry­me, ir Bi­zan­ti­jo­je. To­dėl kiek­vie­ nas ak­muo, pie­ši­nys ant ak­mens ar uo­los, kiek­vie­nas pi­lia­kal­nių, se­nų­

jų ka­pų ra­di­nys ga­li įduo­ti rak­tą ne tik Lie­tu­vos, bet ir vi­so pa­sau­lio ci­ vi­li­za­ci­jos is­to­ri­jai, ku­ri val­do­vų po­ li­tis­to­ri­kų bu­vo nuo­la­tos per­ra­šo­ma ir nai­ki­na­ma. Man at­ro­do, kad atė­jo lai­kas, ka­da rei­kia pri­pa­žin­ti be­pras­ miš­ku­mą ko­vos tarp po­li­tis­to­ri­jų, re­ li­g i­jų, ideo­lo­g i­jų ir kad mū­sų kar­tai la­bai svar­bu – atė­jo lai­kas su­ž i­no­t i tei­sy­bę. Žmo­gaus mo­ra­lė, są­ž i­nė ir ti­kė­ji­mas per pro­tė­vių sie­las mums ro­do ke­lią, bet mes tu­ri­me pra­re­gė­ti ir pa­ma­ty­ti, kur ei­na­me. Jo­kios nau­ jai su­kur­tos re­li­gi­jos ne­nu­ves tie­sos link, jei ne­su­si­kal­bė­si­me tar­pu­sa­vy­ je, ne­gir­dė­si­me pro­tė­vių bal­so, praei­ ties is­to­ri­jos, ne­ver­tin­si­me tūks­tant­ me­čius kur­tos kul­tū­ros.

dus de­be­sis ne tik jiems, ta­čiau ir šei­mai, ar­ti­mie­siems, vi­sai Tė­ vų že­mei. Kaip jiems tai pa­sa­ky­ ti?“ – su­si­rū­pi­ni­mo ne­slė­pė J.Ši­ ma­naus­kie­nė.

Mo­te­ris sie­lo­jo­si, kad ir ąžuo­ lų gi­rai­tės, ku­rios pro­tė­viams bu­ vo šven­tos, da­bar iš­pjau­na­mos kaip pa­pras­ta me­die­na, prie ke­lių pa­lie­ kant tik siau­rą me­džių juos­tą, kad van­da­liz­mas kiek­vie­nam akių ne­

ba­dy­tų. Iš šimt­me­čius au­gu­sių me­ džių žmo­nės ga­mi­na men­ka­ver­čius daik­tus, o bu­vu­sios sen­gi­rės vie­to­ je lie­ka gy­va žaiz­da. Ne­lie­ka šven­tų slė­nių, pro­se­ne­lių so­din­tų me­džių, o kar­tu ir jų at­mi­ni­mo. „Su mei­le ir liū­de­siu kal­ba mums praei­ties bal­sas. Su mei­le ne­tgi tiems, ku­rie šven­tus ak­me­nis skal­ do. Juk sa­vi, tau­tos da­lis“, – ap­gai­ les­ta­vo J.Ši­ma­naus­kie­nė.

vers­l i­n in­kas

I

augūs ir nepajudinti, kiti – jau suskaldyti ir parengti išgabenti.

5. Viktoras Kozakas, tolimojo plaukiojimo kapitonas, turintis ilgametę patirtį Lietuvos laivyne, – už savo pastovumą, ištikimybę jūrinei profesijai.

6. Juozas Liepuonius, jūrų kapitonas, aktyviai dalyvaujantis Jūrų kapitonų klubo veikloje, – už materialinę paramą Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentams, bendradarbiavimą su Jūrų muziejumi, jūrinių reliktų saugojimą.

7. Viktoras Osipovas, kapitonas, kuris kasdieniame darbe visada vadovaujasi principu: saugiai dirbanti įgula – saugus laivas, saugus krovinys.

8. Vilius Pakalniškis, tolimojo plaukiojimo kapitonas, jūrų teisės specialistas, knygos „Laivybos sąvokų aiškinimas“ autorius, – už viso gyvenimo nuopelnus Klaipėdai ir jūrai.

9. Viktoras Pozonkevičius, jaunas kapitonas, savo srities profesionalas, – už jūrininkų interesų gynimą, jų problemų viešinimą, straipsnių jūrine tematika rašymą.

12. Vladimiras Tarasovas, nusipelnęs kapitonas, daug metų sėkmingai dirbantis jūroje, įkvėpęs ne vieną jauną kapitoną atsiduoti savo darbui ir jūrai.

13. Vytautas Valteras, jūrinio kelto kapitonas, savo srities profesionalas, daug metų sėkmingai dirbantis AB „DFDS Seaways“.

14. Valdemaras Vizbaras, – už Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, populiarinimą bei jaunimo įtraukimą į buriavimą ir jūrinę veiklą.

15. Olegas Voitiekus, laivo „TOR Corona“ vyr. kapitono padėjėjas, turintis ilgametę patirtį, perduodantis ją savo sekėjams, profesionalus, atsakingas ir atsidavęs darbui bei komandai.

16. Vytautas Vozgirdas, vyr. mechanikas, – už ilgametį darbą, profesionalumą ir išmonę labai sudėtingomis sąlygomis perdislokuojant laivą iš Australijos į Kanarų salas.

17. Arnoldas Zažeckis, augęs jūrininko šeimoje ir dar vaikystėje susipažinęs su šia nelengva profesija, sėkmingai su ja susiejo savo gyvenimą.

18. Ričardas Zažeckis, jūrininkas, savo ilgametę patirtį perduodantis studentams bei užtikrinantis bendradarbiavimą su užsienio šalių jūreiviais.

19. Aleksandras Zbitnevas, kapitonas, turintis 30 metų darbo patirtį, gebantis užtikrinti kokybišką įgulos darbą, – už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje.

Projekto globėjas

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis Projekto rėmėjas

BALSUOTI GALITE: Iš dienraščio iškirptą ir užpildytą lapelį siųsdami adresu: Metų jūrininkas, „Klaipėdos“ dienraščio redakcija, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, 92118 Klaipėda; arba atnešdami ir įmesdami į specialiąsias urnas redakcijoje, PC „Akropolyje“ ( Taikos pr. 61) esančiame skyriuje bei aštuoniuose didžiųjų „Iki“ prekybos centrų.

Portale www.KL.lt. Balsai, atiduoti portale, bus sumuojami su balsais, pateiktais balsavimo lapeliuose.

Liepos 13–30 d. balsuodami Jūs rinksite labiausiai šio titulo vertą jūrininką.

Liepos 31 – rugpjūčio 2 d. dienraštyje „Klaipėda“ bus pristatyti 3 daugiausia balsų surinkę pretendentai.

Rugpjūčio 3 d. titulo laimėtojas bus paskelbtas Kruizinių laivų terminale.

METŲ JŪRININKO RINKIMUOSE BALSUOJU UŽ:

Vytauto Petriko muotr.

6

pirmadienis, liepos 23, 2012

nuomonės

Ar bū­ti­na kas­me­tė tech­ni­nė au­to­mo­bi­lių pa­tik­ra?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

REO – de­to­na­to­rius ar tik įspė­ji­mas?

Man­tas Stan­ke­vi­čius

K

oks gi tas Lie­t u­vos fut­bo­las? Ny­k iai bui­ ti­nis.

Ci­v i­l i­z uo­t as, ar­b a di­ dy­sis, fut­bo­las – mi­n ias į sta­d io­ nus su­trau­k ian­tis žai­di­mas. O ka­ da pa­sku­ti­n į kar­tą lan­kė­tės Lie­tu­ vos A ly­gos rung­ty­nė­se?

Nei­na­te, nes grei­čiau­siai esa­te gir­ dė­ję, kad Lie­tu­vos fut­bo­las yra mi­ ręs ar­ba pa­pik­t i­nęs mū­sų ša­l ies var­do pa­že­m i­n i­mu po skau­d žių Lie­t u­vos rink­t i­nės pra­lai­mė­ji­mų nykš­tu­k i­nių ša­lių at­sto­vams.

Ne­suk­ly­siu pa­ra­šęs ir tai, kad dau­ giau fak­tų iš ži­niask­lai­dos su­ž i­no­ te ne apie per­ga­les, pra­lai­mė­ji­mus

Kol kas klau­si­mų yra dau­giau ne­gu rei­kia: „Kas tas Kve­da­ras?“, „Kas yra REO do­mi­no ei­lu­tė­je?“, „Kas tas Va­ ra­na­vi­čius?“, o svar­ biau­sias – „Kas tas Lie­tu­vos fut­bo­las ir kiek jam dar li­ko?“ ir prie­žas­tis, o apie konf­l ik­tus Lie­ tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jo­je (LFF).

To­dėl nie­kas ir nei­na į rung­t y­ nes. Jo­se trūks­ta he­ro­jų, ku­rie pri­ trauk­tų žiū­ro­vus, o LFF veik­la tie­ siog nai­k i­na pa­sau­l i­nė­je are­no­je su­kur­tą ge­rą fo­ną. „Ži­nai, mes sa­vai­tę pa­si­t re­n i­r uo­ tu­me ir ne ką pra­sčiau at­ro­dy­t u­ me“, – tai man pa­sa­kė Lie­tu­vos le­ do ri­t u­l io rink­t i­nės puo­lė­jas, ste­ bė­da­mas dvie­jų Lie­t u­vos fut­bo­ lo gran­dų žai­d i­mą. Ta­da tik truk­ te­lė­jau pe­čiais. O da­bar su­pran­tu, kad vai­kys­tė­je vi­si gai­nio­jo­me ka­ muo­l į su kur kas di­des­niu už­si­de­ gi­mu, ne­g u da­bar tai da­ro Lie­t u­ vos klu­buo­se rung­t y­n iau­jan­t ys jau­ni žai­dė­jai.

Vil­niaus REO fut­bo­lo klu­bas, šiais me­tais de­biu­ta­vęs A ly­go­je, at­si­sa­ kė da­ly­vau­t i bet ku­r io­se LFF or­ ga­n i­z uo­ja­mo­se var­ž y­b o­se. REO

pra­ne­š i­me LFF iš­va­d in­t a gau­ja, ku­ri vei­k ia pa­gal sa­vo tai­syk­les ir jas in­terp­re­tuo­ja pa­gal vir­šū­nė­lių dik­ta­tą. „Ar tu­r i­me atei­t i bu­č iuo­t i Ju­l iui Kve­da­rui ran­ką?“ – klau­sė REO klu­ bo va­do­vas Ri­man­tas Turs­kis.

J.Kve­da­ro re­pu­ta­ci­ja se­n iai ba­do akis vi­siems, iš­sky­rus tarp­tau­ti­nio fut­bo­lo ir Lie­tu­vos spor­to stra­te­gus, ta­čiau gal­būt REO pa­reiš­ki­mas apie gau­jas su­veiks it de­to­na­to­rius?

Ma­no ma­ny­mu, R.Turs­kiui pa­čiam ne­rei­kė­jo vel­tis į fil­mų apie ma­fi­jo­ zus sce­na­r i­jaus ver­t us dia­lo­g us. „Kas tas Kve­da­ras? Vi­sa­ga­lis? Die­ vas, nu­žen­gęs iš dan­gaus?“ – to­k ie api­b end­r i­n i­mai vi­s a­da įaud­r ins ži­n iask­lai­dą, ta­čiau bū­tent po to­ kių žo­d žių, jei­gu jau pe­rei­ta į gau­ jų san­ty­k ių aiš­k i­ni­mą­si, tu­r i sek­t i veiks­mai.

REO, kaip ir ža­dė­jo, sa­vait­ga­lį neat­ vy­ko į rung­t y­nes su Pa­ne­vė­ž io „Ek­ra­nu“. Ar tai – A ly­gos griū­t ies pra­d žia?

Prieš se­zo­ną ly­ga ne­te­ko „Kau­no“ – LFF ne­su­tei­kė li­cen­ci­jos, bet ar kas nors pa­si­kei­tė? Ar pa­si­keis da­ bar, kai žings­n į žen­gė REO klu­bas, jau svars­tan­tis ga­li­my­bę ki­tą se­zo­ ną da­ly­vau­ti Lat­vi­jos fut­bo­lo čem­ pio­na­te?

Vai­kys­tė­je be ga­lo mė­gau do­mi­no.

Su­dė­l io­t i ir ste­bė­t i, kaip gran­d i­n i­ nė reak­ci­ja ver­čia kau­liu­kus vie­ną po ki­to. Ar taip su­grius ir A ly­ga? Ar at­si­ras dau­g iau drą­suo­lių?

Vie­nas did­vy­ris jau yra. Bu­vęs LFF pre­z i­den­tas Liu­tau­ras Va­ra­na­v i­ čius ne­t i­kė­tai pa­skel­bė, kad fe­de­ ra­ci­ja ne­pa­de­da fut­bo­lo klu­bams, ku­rie gy­ve­na tik sa­vo dar­bo dė­ka.

O kur iki šiol bu­vo po­nas Liu­tau­ras, kai sė­dė­da­mas LFF pre­zi­den­to ka­ bi­ne­te dis­po­na­vo 22 mln. li­tų?

Kol kas klau­si­mų yra dau­g iau ne­ gu rei­kia: „Kas tas Kve­da­ras?“, „Kas yra REO do­m i­no ei­lu­tė­je?“, „Kas tas Va­ra­na­vi­čius?“, o svar­biau­sias – „Kas tas Lie­tu­vos fut­bo­las ir kiek jam dar li­ko?“ Pri­si­mi­niau ke­l ias fra­zes. Pir­mo­ji, bū­din­ga gau­joms, – vis­ką val­do pi­ ni­gai. Ant­ro­ji, vai­kiš­ka, – vai­kai, gy­ ven­k i­me drau­g iš­kai! Tre­čio­ji, rim­ čiau­sia, – vis­kam sa­vas lai­kas.

P.S. Ti­k iuo­si, kad į nau­jo­sios fil­mo apie Bet­me­ną da­lies prem­je­rą nie­ kas neį­leis fut­bo­li­nin­k ų ir LFF va­ do­vy­bės. Bai­su pa­gal­vo­ti, kuo vis­ kas baig­tų­si, jei­gu jie vis dėl­to ten su­si­tik­tų.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

u­ro­pos Ko­mi­si­ja siū­lo se­nes­nių leng­vų­jų au­ to­mo­bi­lių ap­žiū­rą at­lik­ti kas­met. Pa­gal nau­ ją tvar­ką pir­mo­ji nau­jo au­to­mo­bi­lio tech­ni­nė ap­žiū­ra bū­tų at­lie­ka­ma po 4 me­tų, ant­ro­ji – po 2 me­tų, o vė­liau – kas­met. Ko­mi­si­jos duo­me­ni­mis,

E

Eu­ro­po­je dėl tech­ni­nių trū­ku­mų įvyks­ta 6 pro­c. vi­sų au­to­mo­bi­lių ava­ri­jų, ku­rio­se per me­tus žūs­ta 2 tūkst. žmo­nių, o dar dau­giau su­ža­lo­ja­ma. Tad daž­nes­nė se­ nų au­to­mo­bi­lių pa­tik­ra pa­dė­tų pa­ge­rin­ti si­tua­ci­ją ke­ liuo­se.

Už

Prieš

Vy­tau­tas Ben­džius, SU­BA­RU par­da­vi­mo ir tech­ni­ nio ap­tar­na­vi­mo at­sto­vy­bės Klai­pė­do­je, bend­ro­vės „JMA Klai­pė­da“ di­rek­to­rius: – Se­nes­ni nei 10 me­tų au­to­mo­bi­liai pri­va­lo­mą tech­ni­nę ap­žiū­rą tu­rė­tų pe­rei­ti kas­met, nes sa­vi­nin­kai ne­si­sten­gia jų taip pri­žiū­rė­ti kaip nau­jes­nių trans­por­to prie­mo­nių vai­ ruo­to­jai. Ma­ši­nos am­žius tu­ri įta­kos ava­rin­gu­mui. Kuo se­ nes­nė ma­ši­na, tuo jo­je ma­žiau sau­gu­mo įran­gos, ne vi­so­se yra oro pa­gal­vės. Kai au­to­mo­bi­lis bū­na nu­va­žia­vęs dau­ giau nei 200 tūkst. ki­lo­met­rų, pra­de­da lįs­ti įvai­rios bė­dos.

Jis daž­niau gen­da. Jei­gu tech­ni­nė prie­žiū­ra bū­tų pri­va­lo­ma kas­met, gal žmo­nės pra­dė­tų pirk­ti nau­jes­nius au­to­mo­bi­ lius. Žmo­nės pa­varg­tų rū­pin­tis se­nų au­to­mo­bi­lių prie­žiū­ ra, nes kiek­vie­na tech­ni­nė ap­žiū­ra rei­ka­lau­ja pa­pil­do­mų iš­lai­dų. Tuo­met šok­te­lė­tų nau­jų au­to­mo­bi­lių par­da­vi­mas, au­to­ser­vi­sams pa­dau­gė­tų dar­bo. At­si­ra­dus dau­giau nau­jų au­to­mo­bi­lių, ke­liuo­se ge­ro­kai su­ma­žė­tų ava­ri­jų. Su­lau­kia­ me ne­ma­žai au­to­mo­bi­lių, ku­riems už­de­da­mas spau­das, kad šios trans­por­to prie­mo­nės eksp­loa­tuo­ti ne­ga­li­ma.

Eli­gi­jus Ma­siu­lis, su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras: – Esa­me prieš to­kį spren­di­mą, nes Eu­ro­pos Ko­mi­si­ ja, teik­da­ma to­kį pa­siū­ly­mą, kad sep­ty­ne­rių me­tų ir se­nes­nių au­to­mo­bi­lių tech­ni­nę ap­žiū­rą rei­kė­tų at­lik­ ti kiekvienais metais, neat­siž­vel­gia, kad skir­tin­go­se ES vals­ty­bė­se yra skir­tin­gas au­to­mo­bi­lių par­ko am­ žius. Lie­tu­vo­je sep­ty­ne­rių me­tų au­to­mo­bi­lis dar nė­ra pa­se­nu­si trans­por­to prie­mo­nė. Tad toks rei­ka­la­vi­mas pa­rei­ka­lau­tų dau­giau pi­ni­gų iš žmo­gaus ki­še­nės. Šis rei­ka­la­vi­mas nė­ra adek­va­tus. Jei pra­dė­si­me kas me­tai tik­rin­ti to­kio am­žiaus au­to­mo­bi­lius, ne­sa­me įsi­ti­ki­nę, kad pa­ge­rės sau­gaus eis­mo si­tua­ci­ja ke­liuo­se. Tuo la­ biau kad daug svar­biau, kaip tas au­to­mo­bi­lis eksp­loa­ tuo­ja­mas, o ne tai, kaip daž­nai jis pa­tik­ri­na­mas. Da­bar ga­lio­jan­ti tech­ni­nių ap­žiū­rų tvar­ka Lie­tu­vo­je pa­kan­ka­ mai už­tik­ri­na au­to­mo­bi­lių tech­ni­nius rei­ka­la­vi­mus bei sau­gu­mo ly­gį. Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pa­siū­ly­mas nea­ti­tin­ ka Lie­tu­vos gy­ve­ni­mo rea­li­jų ir bū­tų per di­de­lė naš­ta mū­sų ša­lies žmo­nėms.

karštas telefonas

397 728

telefonas@kl.lt

gal me­tus. Taip pat neaiš­ku ir dėl ap­ klau­sos, ku­rią pla­nuo­ta su­reng­ti per ru­de­nį vyk­sian­čius rin­ki­mus į Sei­ mą. Tai bu­vo svei­kin­ti­na idė­ja, ne­ rei­kia jos nu­ma­rin­ti.

ties žmo­gaus dar­bo ap­skri­tai. Tai­gi niurgz­liams rei­kė­tų ge­riau pa­ty­lė­ ti, o ne reikš­ti am­ži­ną sa­vo ne­pa­si­ ten­ki­ni­mą vis­kuo, bai­giant si­nop­ ti­kais.

P.Kal­vai­tis

Lai­ma

Rei­kia spręs­ti tur­gaus klau­si­mą

Dien­raš­čio skil­ty­je „Nuo­mo­nės“ per­skai­čiau R.Alio­nio ra­ši­nį „Tur­ gus: už­da­ry­ti ar pa­lik­ti“ („Klai­pė­ da“, 2012 07 19). Ma­nau, tai pir­mas pro­tin­gas ir ob­jek­ty­vus straips­nis apie Se­no­jo tur­gaus per­spek­ty­vas, ku­rios iki šiol daug kam at­ro­do mig­ lo­tos. Nors iš prin­ci­po aš esu už tai, kad šio­je vie­to­je tur­gus lik­tų, ta­čiau rei­kė­tų val­džiai ap­si­spręs­ti ir paaiš­ kin­ti žmo­nėms, ko­kią ji įžvel­gia šios svar­bios mies­to vie­tos per­spek­ty­ vą. Kol kas tik­rai nė­ra aiš­ku, ko­kia to tur­gaus atei­tis: jis bus at­nau­ji­na­mas ar nai­ki­na­mas. Tik­rai tu­rė­tų bū­ti vi­ siš­kas aiš­ku­mas šiuo klau­si­mu. Jei jis bū­tų, gal ne­kil­tų to­kių smar­kių dis­ ku­si­jų, ku­rios jau Klai­pė­do­je trun­ka

Si­nop­ti­kai kliū­va ir ne­vy­kė­liams

„Karš­ta­me te­le­fo­ne“ skai­čiau, kaip kaž­koks žmo­gus ba­rė si­nop­ti­kus, kad šie, jo nuo­mo­ne, ne­tiks­liai spė­ja orus, to­dėl už tai tu­rė­tų at­ sa­ky­ti. No­rė­čiau tam žmo­gui pa­ teik­ti klau­si­mą: o ar jis vis­ką sa­vo dar­be pa­da­ro idea­liai? Sup­ran­ta­ ma, jei ap­skri­tai dir­ba. Nes pas mus taip jau bū­na, kad ki­tus daž­niau­siai kri­ti­kuo­ja pa­tys di­džiau­si ne­vy­kė­ liai ir tin­gi­niai. Vi­si, ku­rie daug ir in­ten­sy­viai dir­ba­me, ypač pri­va­ čio­se struk­tū­ro­se, pui­kiai ži­no­me, kad kar­tais ne­pa­si­se­ka sa­vo dar­bo pa­da­ry­ti taip, kad vi­si bū­tų pa­ten­ kin­ti. Ta­čiau tai ne­su­men­ki­na pa­

Sun­kus ke­lias

Va­žiuo­jant į mies­to li­go­ni­nę au­to­ bu­su ky­la pro­ble­mų. Nuo sto­te­lės iki li­go­ni­nės am­bu­la­to­ri­jos sky­riaus – ga­ba­liu­kas ke­lio. Anks­čiau čia bū­ da­vo trys suo­liu­kai. Prieš kiek lai­ ko juos su­nai­ki­no. Li­go­tiems žmo­ nėms, no­rin­tiems už­si­ra­šy­ti į ei­lę pas gy­dy­to­ją, di­de­lis var­gas taip to­ li nuei­ti. Anks­čiau paei­da­vai, pail­ sė­da­vai ir to­liau ei­da­vai. O da­bar iš anks­to per­vargs­ti, bi­jai net va­žiuo­ti, ko­jas skau­da. Me­di­kai sa­ko: kam tų suo­liu­kų rei­kia, o mums, li­go­niams rei­kia.

Ma­ri­ja Pa­ren­gė Maž­vy­das Lau­ri­nai­tis

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

711, 397 715

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

Platinimo tarnyba: 397 706 397 725

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

397 772 397 727

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

397 770

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: Sandra Lukošiūtė – 397 705 Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

Užsakymų skyrius „Akropolyje“, 397 737 Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 397 713 e. paštas akropolis@kl.lt

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

pirmADIENIS, liepos 23, 2012

lietuva

Į Ru­si­jos veiks­mus žvelg­ti at­sai­niai bū­tų klai­da Kai­my­nei Ru­si­jai pla­nuo­jant to­ liau stip­riai di­din­ti ka­ri­nes iš­lai­ das, Lie­tu­va į tai tu­rė­tų rea­guo­ti ir at­si­žvelg­ti for­muo­da­ma sa­vo gy­ ny­bos biu­dže­tą.

Šią sa­vai­tę Ru­si­jos fi­nan­sų mi­nis­ te­ri­ja pa­skel­bė 2013 m. biu­dže­to iš­ lai­dų at­ski­roms sri­tims pla­ną, pa­ gal ku­rį lėšas gy­ny­bai, pa­ly­gin­ti su šiais me­tais, Ru­si­ja pla­nuo­ja di­din­ ti 25 pro­c. „Atk­reip­siu dė­me­sį, kad tas di­ dė­ji­mas vyks­ta kas­met be­veik vi­ są de­šimt­me­tį. Ka­ri­nis biu­dže­tas, ko ge­ro, kiek­vie­nais me­tais di­di­ na­mas po 20–30 pro­c. Be abe­jo­ nės, to­kiais tem­pais di­di­nant ka­ri­ nį biu­dže­tą vi­sa­da ky­la klau­si­mas, kam tos lė­šos yra ski­ria­mos. Šiuo at­ve­ju tai, be abe­jo, pa­jė­gų per­ gink­la­vi­mas – vi­sa tai mes ma­to­

Grū­dų kainos negąsdins Lie­tu­vo­je lau­kiant re­kor­di­nio grū­ dų der­liaus, prem­je­ras And­rius Ku­ bi­lius tvir­ti­na ne­prog­no­zuo­jan­tis di­de­lio au­gi­mo.

„Aš ne­siim­čiau pro­gno­zuo­ti, kaip at­ro­dys pa­sau­li­nės grū­dų rin­kos.

Bet ku­riuo at­ve­ju aš tik­rai ne­prog­ no­zuo­čiau ko­kio nors di­de­lio kai­ nų au­gi­mo“, – žur­na­lis­tams sa­kė A.Ku­bi­lius.

Jis tei­gė penk­ta­die­nį Dot­nu­vo­je ne tik da­ly­va­vęs ar­to­jų var­žy­bo­se, bet ir su­si­ti­kęs su „Lie­tu­vos ge­le­ žin­ke­lių“ va­do­vais bei grū­dų au­ gin­to­jais. Su­si­ti­ki­me bu­vo ta­ria­ ma­si dėl Lie­tu­vo­je užau­gin­tų grū­dų der­liaus per­ve­ži­mo.

Pa­sak prem­je­ro, bu­vo ki­lęs ne­ ri­mas, kad grū­dams net neuž­teks va­go­nų, ta­čiau da­bar at­ro­do, kad taip ne­bus. „Eks­por­tuo­si­me“, – džiaug­da­ ma­sis bū­si­mu ge­ru grū­dų der­liu­mi kal­bė­jo prem­je­ras.

Lie­tu­vo­je užau­gin­tų grū­dų eks­ por­to klau­si­mas iš­ki­lo, šiais me­ tais lau­kiant re­kor­di­nio – 4 mln. to­nų – der­liaus ir sie­kiant už­tik­ rin­ti pa­kan­ka­mą va­go­nų skai­čių da­liai jo per­vež­ti.

Kaip tei­gia­ma Vy­riau­sy­bės pra­ ne­ši­me, iš vi­so Lie­tu­va pla­nuo­ ja eks­por­tuo­ti apie 2,4 mln. to­nų grū­dų. Šie­met ma­žes­nio grū­dų der­liaus lau­kia­ma Ru­si­jo­je, Uk­rai­no­je, taip pat ki­to­se ša­ly­se. „Klaipėdos“, BNS inf.

4

mln. to­nų grū­dų der­liaus šie­met ti­ki­ma­si Lie­tu­vo­je.

me ir Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je“, – BNS sa­kė Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to (NSGK) pir­ mi­nin­kas kon­ser­va­to­rius Ar­vy­das Anu­šaus­kas. „Ki­ta ver­tus, ne­ga­liu ne­pa­mi­nė­ti vie­no san­ty­kio skir­tu­mo. Kai Lie­ tu­va nu­ma­to sa­vo gy­ny­bos iš­lai­das, jos ati­tin­ka­mai vie­nam gy­ven­to­jui yra pen­kis kar­tus ma­žes­nės ne­gu Ru­si­jos. Ga­li­ma la­bai ne­sun­kiai su­ skai­čiuo­ti – įsi­vaiz­duo­kit, jei Lie­ tu­va iš so­cia­li­nio, svei­ka­tos ap­sau­ gos biu­dže­to ir vi­sų ki­tų pro­gra­mų išim­tų 3,5 mlrd. li­tų? Tai ati­tin­ka­ mai vei­kia vi­sų gy­ven­to­jų ge­ro­vę.

Ga­li­ma tik už­jaus­ti Ru­si­jos gy­ven­ to­jus, nes ga­li­mų im­pe­ri­nių tra­di­ ci­jų tę­si­mas vie­no­je sri­ty­je jiems at­si­lie­pia ge­ro­kai skau­džiau“, – tei­gė Sei­mo na­rys. Sei­mo NSGK na­rys, opo­zi­ci­nės so­cial­de­mok­ra­

tų par­ti­jos at­sto­vas, bu­vęs kraš­ to ap­sau­gos mi­nist­ras Juo­zas Ole­ kas BNS sa­kė, jog ne­ri­mau­ti ver­čia tai, kad Ru­si­ja, tu­rė­da­ma pro­ble­mų so­cia­li­nė­je sfe­ro­je, ren­ka­si pi­ni­gus leis­ti gink­lams. „Ru­si­jos ka­ri­nio biu­dže­to au­gi­ mas, man at­ro­do, šiek tiek ke­lia ne­ ri­mą ap­lin­ki­nėms vals­ty­bėms, nes esant dau­ge­liui so­cia­li­nių pro­ble­mų jie vis dėl­to ap­si­spren­dė fi­ nan­suo­ti gy­ny­bą. Ki­ta ver­tus, tie mo­ty­vai, ko­dėl no­ri fi­nan­suo­ti gy­ ny­bą, – at­seit NA­TO grės­mę ma­ to, – nea­ti­tin­ka tik­ro­vės. Prieš­ra­ ke­ti­nis sky­das, ku­rį ku­ria NA­TO vals­ty­bės, nu­kreip­tas ne prieš Ru­ si­ją, o prieš ga­li­mą grės­mę iš ma­ žiau pro­g no­z uo­ja­m ų vals­ty­b ių.

Ru­si­jai tai yra aiš­kiai dek­la­ruo­ ta, bet nau­ja­sis pre­zi­den­tas (Vla­ di­mi­ras Pu­ti­nas – BNS) tu­ri to­kių

Grės­mė: pa­sak A.Anu­šaus­ko, Ru­si­ja sa­vo ka­ri­nę ga­lią nuo­sek­liai di­di­

na jau vi­są de­šimt­me­tį.

am­bi­ci­jų, tai čia jų spren­di­mas“, – sa­kė J.Ole­kas. Pak­laus­tas, ar Ru­si­jai di­di­nant lė­šas ka­ri­nėms reik­mėms ma­to grės­mę Lie­tu­vai,

Alf­re­do Plia­džio (BFL) nuo­tr.

jis sa­kė, kad šiuo me­tu Lie­tu­va yra „kaip nie­kad sau­gi, bū­da­ma NA­ TO na­rė“.

BNS inf.

8

pirmADIENIS, liepos 23, 2012

ekonomika

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,4015 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,4214 JAV do­le­ris 1 2,8164 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7934 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9602 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,3072 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6476 Ru­si­jos rub­lis 100 8,8113 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8746

pokytis

+0,4785 % +0,4909 % +0,2349 % +0,4278 % –0,0202 % +0,0783 % +0,8638 % +0,4618 % +0,0139 %

Ben­zi­nas ­ bran­go

Gin­či­ja­si ­ su ban­kais

Bend­ro­vė „Lu­koil“ lit­rą 95 mar­kės ben­zi­ no penk­ta­die­nį par­da­vė po 4,86 li­to – 11 cen­tų dau­giau nei praė­ju­sį penk­ta­die­nį. „Or­len“ ben­zi­ną pa­bran­gi­no 6 cen­tais, iki 4,86 li­to, „Sta­toil“ – taip pat 6 cen­ tais, iki 4,87 li­to. Lit­ras dy­ze­li­no „Lu­koil“ ir „Or­len“ de­ga­li­nė­se kai­na­vo po 4,56 li­to – ati­tin­ka­mai 10 ir 4 cen­tais bran­giau nei praė­ju­sią sa­vai­tę, „Sta­toil“ jis pa­bran­go 5 cen­tais, iki 4,57 li­to.

Dau­gė­ja var­to­to­jų, ku­rie su ban­kais gin­ či­ja­si dėl būs­to kre­di­to su­tar­čių, kaip pra­ne­šė Lie­tu­vos ban­kas. Ant­rą ket­vir­tį to­kių skun­dų bu­vo iš be­veik penk­ta­da­liu dau­giau var­to­to­jų ne­gu pir­mą. Ant­rą ket­ vir­tį Lie­tu­vos ban­kas ga­vo 148 pra­šy­mus: 48 gin­čai ki­lo dėl ban­kų pa­slau­gų, tarp jų ir būs­to kre­di­tų, 79 – dėl drau­di­mo, 21 – su var­to­ji­mo pa­sko­lų da­vė­jais, kre­di­to uni­jo­mis, mo­kė­ji­mo pa­slau­gų tei­kė­jais.

Smul­ku­sis vers­las dai­ro­si to­li Siek­da­mas at­gai­vin­ti smu­ku­sią apy­var­tą ša­lies vers­las vis ak­ty­ viau kvie­čia bend­ra­dar­biau­ti už­sie­nie­čius iš Ry­tų. O dar­bo jė­ gos trū­ku­mą kom­pen­suo­ja ša­lių kai­my­nių dar­bo jė­ga.

Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Daugiausia at­vyks­ta bal­ta­ru­sių

Sta­tis­ti­ka ro­do, kad šiais me­tais į Lie­tu­vos įmo­nes pa­gal bend­ra­dar­ bia­vi­mo su­tar­tį at­vy­ko dau­giau už­ sie­nie­čių nei per­nai. Pir­mą šių me­ tų pus­me­tį vien Vil­niaus ap­skri­ty­je ju­ri­di­nio as­mens kvie­ti­mų skai­čius išau­go be­veik 5 tūkst. dau­giau nei praė­ju­siais me­tais ir sie­kė apie 18 tūkst. Kau­no ap­skri­ty­je per pir­mą pus­me­tį pa­tvir­tin­ta apie 3,2 tūkst. ju­ri­di­nio as­mens kvie­ti­mų, Klai­ pė­dos mies­te už­fik­suo­ta 1,2 tūkst. kvie­ti­mų. „Skai­čiai ro­do di­dė­jan­tį iš tre­ čių­jų pa­sau­lio ša­lių at­vyks­tan­čių pi­lie­čių skai­čių. Daž­niau­siai kvie­ ti­mai tei­kia­mi ar­ti­miau­sių ša­ lių kai­my­nių – Ru­si­jos, Bal­ta­ru­ si­jos ir Uk­rai­nos – pi­lie­čiams. Iš jų dau­giau­sia kvie­ti­mų tei­kia­ma bal­ta­ru­siams. Kvie­ti­mų skai­čiui reikš­mės tu­ri ir Kau­no tur­ga­vie­tė, nes ten įsi­gy­ti trans­por­to prie­mo­ nių at­vyks­ta gy­ven­to­jų iš Kir­gi­zi­ jos, Ka­zachs­ta­no, Ta­dži­kis­ta­no“, – sa­kė Kau­no ap­skri­ties vy­riau­ sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Mig­ra­ ci­jos sky­riaus Už­sie­nie­čių rei­ka­lų po­sky­rio vir­ši­nin­kė Tat­ja­na Zna­ mens­kie­nė.

Ieško naujų rinkų

Dėl di­de­lės tau­tie­čių emig­ra­ci­jos vers­las su­si­rū­pi­no apy­var­ta, kaip sa­kė Vil­niaus ap­skri­ties vy­riau­ sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Mig­ ra­ci­jos val­dy­bos vir­ši­nin­kas Gin­ ta­ras Ba­gu­žis. To­dėl vers­li­nin­kai, anot jo, neiš­ven­gia­mai ieš­ko nau­ jų rin­kų in­ves­tuo­ti ar­ba in­ves­tuo­ ja Lie­tu­vo­je, kad ga­lė­tų pa­si­kvies­ti už­sie­nie­čius dirb­ti.

Ju­ri­di­nio as­mens kvie­ti­mais, kaip pa­brė­žė pa­šne­ko­vas, įmo­nės už­sie­nie­čius daž­niau­siai ne prii­ ma į dar­bą, o kvie­čia vyk­dy­ti įvai­ rių pro­jek­tų. Daž­niau­siai bend­ra­ dar­bia­vi­mo tiks­lais už­sie­nie­čius kvie­čia­si leng­vo­sios pra­mo­nės sek­to­rius. Taip pat už­sie­nie­čiai kvie­čia­mi mo­ky­tis Lie­tu­vos pi­lo­tų mo­kyk­lo­se, da­ly­vau­ti po­pu­lia­ru­mo įgi­ju­siuo­se įvai­riuo­se spor­to ren­gi­ niuo­se ir kon­fe­ren­ci­jo­se. „Įdo­miau­sia, kad Lie­tu­vos vers­ las, dau­giau­sia ne­tgi smul­ku­sis, ieš­ko ga­li­my­bių bend­ra­dar­biau­ti su Ry­tų ša­li­mis. To­dėl ak­ty­viai kvie­ čia už­sie­nie­čius iš bu­vu­sių so­vie­ti­ nių vals­ty­bių, taip pat iš Pa­kis­ta­no, In­di­jos ir pan. Už­sie­nie­čiai at­vyks­ ta čia ir ban­do kar­tu vys­ty­ti vers­ lą“, – sa­kė G.Ba­gu­žis. Jis pa­brė­žė, kad sėk­min­gi san­do­riai, pa­vyz­džiui, pla­nai sta­ty­ti ga­myk­las, ga­li pa­ska­ tin­ti ša­lies vers­li­nin­kus už­sie­ny­je ieš­ko­ti ir sam­do­mų dar­buo­to­jų.

Neuž­ten­ka dar­bo jė­gos

G.Ba­gu­žio tei­gi­mu, vie­ni sek­to­ riai už­sie­nie­čius kvie­čia kaip par­ tne­rius, ki­ti – kaip sam­do­mus dar­buo­to­jus. To­dėl, anot jo, dau­ giau­sia kvie­ti­mų sam­do­mo dar­ bo tiks­lais tei­kia ve­žė­jų, taip pat lo­gis­ti­kos įmo­nės, o tai la­biau­siai le­mia di­de­lis dar­bo jė­gos trū­ku­ mas ša­ly­je. „Dirb­ti dau­giau­sia sam­do­mi už­ sie­nie­čiai iš Bal­ta­ru­si­jos ir Uk­rai­ nos. Taip pat tu­ri­me ne­ma­žai pro­ gra­muo­to­jų iš In­di­jos. Jau­čia­me, kad Lie­tu­vą iš nau­jo at­ran­da bu­vu­sios so­vie­tų ša­lys. Jų gy­ven­to­jams čia la­ bai pa­tin­ka, nes ga­li su­si­šne­kė­ti ru­ siš­kai“, – pa­sa­ko­jo G.Ba­gu­žis.

Lie­tu­vos pra­mo­ni­nin­kų kon­fe­de­ ra­ci­jos Eko­no­mi­kos ir fi­nan­sų de­

par­ta­men­to ana­li­ti­kas Alek­sand­ ras Iz­go­ro­di­nas sa­kė ne­pas­te­bin­tis ten­den­ci­jos, kad vers­li­nin­kai už­ sie­nie­čiams kaip dar­bo jė­gai skir­tų ypa­tin­gą dė­me­sį. Ta­čiau kvies­da­mi dar­buo­to­jų iš sve­tur jie su­ma­ži­na kva­li­fi­kuo­tos dar­bo jė­gos sty­gių.

Vie­ni sek­to­riai už­ sie­nie­čius kvie­čia kaip par­tne­rius, ki­ ti – kaip sam­do­mus dar­buo­to­jus.

Kompensuoja trūkumą

A.Iz­go­ro­di­nas pa­brė­žė, kad už­sie­ nie­čiams lei­di­mai dirb­ti ša­ly­je iš­ duo­da­mi tik tuo at­ve­ju, kai darb­ da­viai ne­su­ge­ba su­ras­ti spe­cia­lis­tų Lie­tu­vo­je. Ieš­ko­ti dar­buo­to­jų iš už­sie­nio ša­lies įmo­nės ga­li tik tuo at­ve­ju, jei Dar­bo bir­ža į už­re­gist­ ruo­tą lais­vą dar­bo vie­tą per mė­ ne­sį ne­ran­da tin­ka­mo žmo­gaus iš Lie­tu­vos.

Sta­tis­ti­ka ro­do, kad per šių me­tų pir­mą ket­vir­tį Lie­tu­vos dar­bo bir­ ža už­sie­nie­čiams iš­da­vė apie tūks­ tan­tį lei­di­mų dirb­ti Lie­tu­vo­je. Pa­ ly­gin­ti su tuo pa­čiu praė­ju­sių me­tų ket­vir­čiu, lei­di­mų skai­čius išau­go 1,7 kar­to. „Tai ro­do, kad Lie­tu­vos įmo­nės su­si­du­ria su kva­li­fik ­ uo­tos dar­bo jė­gos trū­ku­mu ir dėl to įdar­bi­na už­sie­nie­čius. Mū­sų ty­ri­mai ro­do, kad su šia pro­ble­ma da­bar su­si­ du­ria maž­daug pu­sė di­džių­jų ša­ lies darb­da­vių“, – sa­kė A.Iz­go­ro­ di­nas.

Paš­ne­ko­vo duo­me­ni­mis, 65 pro­c.

Lie­tu­vo­je dir­ban­čių už­sie­nie­čių yra

Plėt­ra: tė­ra mi­tas, kad įdar­bin­da­mi už­sie­nie­tį ša­lies vers­li­nin­kai sie­kia

su­tau­py­ti.

trans­por­to prie­mo­nių vai­ruo­to­jai, 14 pro­c. – lai­vų kor­pu­sų mon­tuo­ to­jai, 10 pro­c. – su­vi­rin­to­jai, 3 pro­c.

– vi­rė­jai. „Ne­ga­liu sa­ky­ti, kad įmo­nės la­ biau sie­kia įdar­bin­ti už­sie­nie­čius, nes ap­skri­tai už­sie­nie­čių įdar­bi­ni­mo pro­ce­dū­ros ir iš­lai­dos yra di­des­nės.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Be to, vi­suo­me­nė­je taip pat vy­rau­ja nuo­mo­nė, kad už­sie­nie­čiai sam­do­mi sie­kiant su­ma­žin­ti vers­lo są­nau­das, ta­čiau tai ne­tie­sa. Dau­ge­lio įmo­nių pa­vyz­džiai ro­do, kad už­sie­nio dar­ buo­to­jai nė­ra skriau­džia­mi ir gau­na ly­giai to­kį pa­tį at­ly­gi­ni­mą kaip lie­tu­ viai“, – sa­kė A.Iz­go­ro­di­nas.

Euro krizė ir Vo­kie­ti­jos (pra)lai­mė­ji­mas Ka­ro­lis Ur­bo­nas

Ty­ri­mų ins­ti­tu­to „So­cial Dy­na­mics In­ter­na­tio­nal“ eko­no­mi­nių ty­ri­mų va­do­vas

N

e­ty­la kal­bos, kad eu­ro kri­zė Vo­kie­ti­jai tik į nau­dą. Šios ša­lies eko­no­mi­ka stip­res­ nė nei bet ka­da anks­čiau,

ban­kai tu­ri pi­ni­gų per­tek­lių, nes pro­ble­mi­nių vals­ty­bių in­dė­li­nin­kai iši­ma pi­ni­gus iš sa­vo ša­lių ban­kų sis­te­mos ir per­ve­da juos į Vo­kie­ti­jos fi­nan­sų rin­ką. O ką jau kal­bė­ti apie išau­gu­sį ša­lies eks­por­tą – Vo­kie­ ti­jos pre­ky­bos ba­lan­sas štur­muo­ja re­kor­di­nes aukš­tu­mas. Ta­čiau pro­ ble­ma sly­pi ki­tur. Pag­rin­di­nis gal­vos skaus­mas bet ku­riai ei­na­mo­sios są­ skai­tos per­tek­lių tu­rin­čiai ša­liai yra efek­ty­vus per­tek­liaus pa­nau­do­ji­ mas, sie­kiant ska­tin­ti vi­daus in­ves­ ti­ci­jas ir už­tik­rin­ti, kad tai ne­pa­si­ reikš inf­lia­ci­jos au­gi­mu.

Tai­gi, sta­tis­ti­ka by­lo­ja, jog tarp 1995 ir 2008 m. vi­du­ti­niš­kai 76 pro­c. vi­sų Vo­kie­ti­jos san­tau­pų (pri­ va­čių, vals­ty­bi­nių ir vers­lo) bu­vo

Už­bur­tas ra­tas vėl grįž­ta, ta­čiau ki­tu as­ pek­tu. in­ves­tuo­tos už­sie­ny­je. Rei­kia pa­ brėž­ti, koks įspū­din­gas tai skai­čius.

Jis pa­ro­do, kad vo­kie­čiai, už­dir­bę

di­de­lius pi­ni­gus iš sa­vo ūkio, ne­ma­ tė tiks­lo bei pel­nin­gų vie­tų sa­vo ša­ ly­je ir dau­giau nei tris ket­vir­ta­da­lius per­tek­li­nių pi­ni­gų iš­ve­dė į už­sie­nį.

Ir dau­gu­ma šių pi­ni­gų ėjo į ban­kų sek­to­rių bei in­ves­ti­ci­nes prie­mo­ nes, o tai bu­vo vie­nas pa­grin­di­nių ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to bu­mo veiks­ nių pe­ri­fe­ri­nė­se vals­ty­bė­se. Ži­no­ma, di­de­lė da­lis tų pi­ni­gų taip pat pri­si­dė­jo prie vals­ty­bių sko­lų au­ gi­mo, nes Vo­kie­ti­jos fi­nan­sų sek­to­ rius, per­te­kęs pi­ni­gų, sko­li­no vals­ ty­bėms į kai­rę ir į de­ši­nę. Da­bar šis už­bur­tas ra­tas vėl grįž­ta, ta­čiau ki­tu

as­pek­tu. Vo­kie­ti­ja yra pa­ti di­džiau­ sia gel­bė­ji­mo pa­ke­tų da­li­nin­kė ir jos mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gais yra fi­ nan­suo­ja­mi pe­ri­fe­ri­nių vals­ty­bių ban­kai. Bet, kaip mi­nė­jau, tų ban­ kų klien­tai to­liau ma­siš­kai iši­ma in­ dė­lius ir ve­ža pi­ni­gus at­gal į Vo­kie­ ti­ją. O ša­lies ban­kų sis­te­ma ne­tu­ri kur jų dė­ti, to­dėl pro­ble­ma pa­ti au­ gi­na sa­ve, nes la­bai rea­lu, kad per­ tek­li­nės lė­šos vėl bus in­ves­tuo­tos į pe­ri­fe­ri­nių vals­ty­bių eko­no­mi­kas.

Tai­gi, Vo­kie­ti­ja tu­rė­tų bū­ti la­biau­siai suin­te­re­suo­ta pro­ble­mų spren­di­mu ir ma­žiau­siai – eu­ro žlu­gi­mu.

9

pirmADIENIS, liepos 23 , 2012

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Tink­lais siau­bia Bal­ti­jos jū­rą Žve­jy­ba tra­lais – di­ džiu­liais vel­ka­mais tink­lais – lai­ko­ma blo­gy­be ap­lin­kai, ta­čiau kaip tik jais Bal­ti­jos jū­ro­je su­ gau­na­mi di­džiau­si kie­kiai žu­vų.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

In­ten­sy­vi žve­jy­ba

Iš ke­tu­rio­li­kos Lie­tu­vos žve­jy­bos at­vi­ro­je jū­ro­je įmo­nių net try­li­ka žu­vis gau­do tra­li­niais tink­lais. Di­ džiau­sias tra­luo­to­jas yra bend­ro­vė „Se­no­ji Baltija“. Ji nau­do­ja­si sep­ ty­niais tra­le­riais.

To­kius duo­me­nis pa­tei­kė Žu­ vi­nin­kys­tės tar­ny­bos prie Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos Žve­jy­bos Bal­ti­jos jū­ro­je re­gu­lia­vi­mo sky­riaus ve­dė­ jas To­mas Zo­lu­bas.

Tarp žve­jų se­niai sklan­do kal­bos, kad Bal­ti­jos jū­ro­je tra­lais žve­jo­jan­ti vie­na bend­ro­vė „pasirūpino“, kad į kran­tą iš­plauk­tų vi­są Lie­tu­vą nu­ ste­bi­nu­sių ne­gy­vų žu­vų to­nos.

Kal­bos kal­bo­mis, bet įro­dy­mų nė­ ra, to­dėl nie­kas gar­siai neį­var­di­ja tos bend­ro­vės. T.Zo­lu­bas neat­me­ ta ga­li­my­bės, kad į kran­tą iš­mes­tos žu­vys ga­lė­jo bū­ti ir ne­tin­ka­mo tra­ la­vi­mo re­zul­ta­tas.

Iki 20 met­rų gy­lio izo­ba­tos tra­ luo­ti yra drau­džia­ma. Jei žu­vys bū­ tų iš­mes­tos iš tink­lų, jū­ra jas bū­tų „pa­sė­ju­si“ di­de­lia­me plo­te.

Ga­li bū­ti ir taip, kad žu­vų bū­riai sa­vai­me su­si­spau­džia prie jū­ros dug­no ir ne­ma­ža jų da­lis žū­va. Žu­vys ke­lia­vo už bor­to

„Iš tie­sų tra­lai yra pa­ts blo­giau­sias žve­jy­bos įran­kis. Į juos pa­kliū­va vis­ kas. Net ir ma­žiau­sios žu­vys, ku­rias šiaip rei­kė­tų pa­leis­ti, pa­kliu­vu­sios į tra­lą yra su­spau­džia­mos ir nugaiš­ ta“, – ti­ki­no T.Zo­lu­bas.

Ne­pai­sant to, Bal­ti­jos jū­ro­je apie 80 pro­c. ry­ti­nės da­lies men­kių su­ gau­na­ma tra­lais. Lie­tu­vo­je šis skai­ čius sie­kia net iki 90 pro­c.

Nors tra­la­vi­mas lai­ko­mas jū­ros ap­lin­kai ne­pa­lan­kiau­siu bū­du, ta­ čiau žve­jams jis – pa­to­giau­sias. Iš­ ko­šus ne­ma­žą kie­kį van­dens, ga­li­ ma pa­gau­ti pa­kan­ka­mai žu­vų, ypač jei tra­las už­ka­bi­na jų bū­rius.

Pa­tys žve­jai ti­ki­na, kad šiuo­lai­ki­ niai tra­lai ne­be­da­ro tiek ža­los, kiek jie da­ry­da­vo so­viet­me­čiu. Tra­ lui esant van­de­ny­je, prie­tai­sai fik­

Siau­bas: su se­nais tink­lais iš van­dens tem­pia­mos api­pu­vu­sios žu­vys.

suo­ja, kiek jau su­gau­ta žu­vų. Lai­vo ka­pi­to­nas pui­kiau­siai orien­tuo­ja­ si, ka­da rei­kia iš­trauk­ti tra­lą iš van­ dens. Tais lai­kais, kai ne­bu­vo prie­ tai­sų, ro­dan­čių, kiek tra­lo mai­še yra žu­vų, bū­da­vo iš­ke­lia­mi ir per­ pil­dy­ti tra­lai. Įgu­la ne­su­ge­bė­da­vo grei­tai ap­do­ro­ti vi­sų su­gau­tų žu­vų, to­dėl da­lis jų bū­da­vo ne­gy­vos – su­ spaus­ta ir ke­liau­da­vo už bor­to. Pa­ te­ku­sios į tra­lą, anot T.Zo­lu­bo, su­ ge­ba iš­gy­ven­ti tik upi­nės plekš­nės, vi­sos ki­tos žu­vys žū­va.

Nė­ra jo­kios ga­ran­ti­jos, kad ir šiuo­lai­ki­niuo­se tra­luo­se prie­tai­sai vi­sa­da vei­kia ir tiks­liai ro­do, kiek su­gau­ta lai­mi­kio.

Nors tra­la­vi­mas ir lai­ko­mas ap­ lin­kai ne­pa­lan­kia žve­jy­ba, Eu­ro­pos Są­jun­go­je šis žve­jy­bos bū­das nė­ra drau­džia­mas. Ri­bo­ja­mos tik tra­ lų tink­lo akys, jų il­gis, tra­lų mai­ šo dy­dis.

Pa­mes­to tink­lo mo­kes­tis

Žve­jy­ba tra­lais kaip blo­gy­bė įvar­dy­ ta ir Lie­tu­vos gam­tos fon­do pri­sta­ty­ me apie tink­lų kė­li­mą Bal­ti­jos jū­ro­je. Šio fon­do pro­jek­to va­do­vas Ro­ber­tas Sta­pon­kus mi­nė­jo, kad Bal­ti­jos jū­ro­ je kas­met pra­ran­da­ma nuo 5,5 tūkst. iki 10 tūkst. tink­lų. Tarp jų dau­giau­ sia tra­lų ir žiau­ni­nių tink­lų.

Kiek tink­lų pra­ran­da­ma, Lie­tu­ vo­je nė­ra ži­no­ma. Pla­nuo­ja­ma su­ kur­ti sis­te­mą, sa­vo­tiš­ką tink­lų re­ gist­rą, ku­ris fik­suo­tų pra­ra­di­mus.

Tra­lai pra­ran­da­mi, kai už­ka­bi­ na jū­ros dug­ne esan­čius įvai­rius daik­tus.

Jei tem­pia­mi tra­lai plyš­ta ir juo­ se jau bu­vo ne­ma­žai žu­vų, ne­gy­vos žu­vys „pa­sė­ja­mos“ jū­ro­je. „Pa­mes­ti tra­li­niai tink­lai žu­ vims ke­lia kur kas ma­žiau pa­vo­jų nei žiau­ni­niai. Tra­li­niai tink­lai yra ma­to­mi – žu­vys juos pa­ste­bi ir ne­ plaukia“, – aiš­ki­no T.Zo­lu­bas.

O žiau­ni­niai tink­lai yra skaid­rūs, žu­vys plau­kia į juos ir įstrin­ga. „Jū­ro­je pa­mes­ti tink­lai ir to­liau gau­do žu­vis, paukš­čius, jū­ros žin­ duo­lius. Į pa­mes­tus tink­lus daž­niau­ siai įkliū­va jau­nos men­kės, stri­me­lės, plekš­nės. Rem­da­mie­si stu­di­jo­mis, moks­li­nin­kai nu­sta­tė, kad per pir­ muo­sius tris mė­ne­sius pa­mes­to tink­lo žve­jy­bos efek­ty­vu­mas yra apie 20 pro­c., vė­liau jis ma­žė­ja, bet ir po 27 mė­ne­sių į juos vis dar įkliū­va žu­ vų“, – aiš­ki­no R.Sta­pon­kus.

At­vi­ro­je jū­ro­je Lie­tu­vos žve­jai per me­tus su­gau­na apie 280 to­nų, o prie­kran­tė­je – apie 300 to­nų žu­ vų. Lai­ko­ma, kad pa­mes­ti tink­lai per me­tus vien Lie­tu­vos van­de­ny­

Lie­tu­vos gam­tos fon­do nuo­tr.

To­mas Zo­lu­bas:

Ro­ber­tas Sta­pon­kus:

Tra­lai yra pa­ts blo­ giau­sias žve­jy­bos įran­kis. Net ir ma­ žiau­sios žu­vys, ku­ rias šiaip rei­kė­tų pa­ leis­ti, pa­kliu­vu­sios į tra­lą yra su­spau­džia­ mos ir nugaišta.

Bal­ti­jo­je kas­met pra­ ran­da­ma nuo 5,5 iki 10 tūkst. tink­lų – dau­ giausia tra­lai ir žiau­ ni­niai tink­lai. Jie su­ gau­do apie 15 pro­c. vers­li­nio lai­mi­kio da­lies.

se „sužvejoja“ apie 15 pro­c. vers­li­nio lai­mi­kio da­lies, ar­ba iki 87 to­nų. Įsi­pai­nio­ju­sios į tink­lus žu­vys pa­pras­čiau­siai su­pū­va.

Pa­mes­ti tink­lai tiek Lie­tu­vo­je, tiek ki­to­se Bal­ti­jos jū­ros ša­ly­se kol

kas iš­ke­lia­mi už įvai­rių fon­dų lė­šas.

Pla­nuo­ja­ma, kad atei­ty­je tink­lą pa­ me­tęs žve­jys pri­va­lės apie tai pra­ neš­ti tink­lų re­gist­rui ir su­si­mo­kė­ti už jo pa­mes­to tink­lo gam­tai da­ro­ mą ža­lą ir iš­kė­li­mą.

10

pirmADIENIS, liepos 23, 2012

rubrika JŪRA Apip­lau­kia Klai­pė­dą

Lai­ve­liai ne­pa­gei­dau­ja­mi

Ga­li­my­bės iš­lie­ka

Ati­da­riu­si kel­tų li­ni­ją iš Ust Lu­ gos į Bal­tijs­ką, Ru­si­ja „apė­jo“ Lie­tu­vą. Per ją į Ka­li­ning­ra­do sri­ tį ne­be­rie­dės da­lis kro­vi­nių. Da­ bar pla­nuo­ja­ma ati­da­ry­ti nau­ją kel­tų li­ni­ją Sankt Pe­ter­bur­gas – Talinas–Gdanskas–Kylis. Ja sie­ kia­ma, kad ma­žiau kro­vi­nių ke­ liau­tų per Klai­pė­dą, iš kur drie­ kia­si li­ni­ja į Ky­lį.

Vaiz­din­gos Kur­šių ne­ri­jos pa­ kran­tės nuo Kur­šių ma­rių ir to­ liau bus už­da­ros tu­ris­tams. Į Jū­ ri­nės kul­tū­ros koor­di­na­ci­nės ta­ ry­bos pra­šy­mą įreng­ti dau­giau ap­žval­gos aikš­te­lių, ku­rio­se su­ sto­tų lai­ve­liai, ap­lin­kos vi­ce­mi­ nist­ras Sta­nis­lo­vas Šriū­bė­nas at­sa­kė nei­gia­mai – vie­tos yra jaut­rios žmo­nių lan­ky­mui­si.

Klai­pė­dos uos­tas iš­lai­ko ga­li­my­ bes ant­rą­jį šių me­tų pus­me­tį pa­ si­vy­ti ir ap­lenk­ti Lat­vi­jos Vents­ pi­lio uos­tą. Nuo jo at­si­lik­ta tik 450 tūkst. to­nų. Klai­pė­da kro­vė 16,85 mln. to­nų, Vents­pi­lis – 17,3 mln. to­nų. Nors Klai­pė­dos pro­ gno­zės pa­lan­kios, pa­si­vy­ti ne­ rea­lu Ry­gą. Nuo jos at­si­lik­ta be­ veik 2 mln. to­nų.

Už ką gel­bė­ti jū­ros lo­bius?

Lie­tu­va tu­ri ne­ma­žai tik iš­skir­ti­niams žmo­nėms – na­rams – ma­to­mų lo­bių, ku­rių ap­sau­ga pa­lik­ta li­ki­mo va­liai. Nuo van­da­lų sau­go­ma­si tik sle­piant ra­di­nių koor­di­na­tes.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Men­kas po­van­de­ni­nis tu­riz­mas

„Lie­tu­vo­je eg­zis­tuo­ja po­van­de­ ni­nio tu­riz­mo veik­la, ta­čiau ji yra ma­žai pa­pli­tu­si. Po­van­de­ni­niam tu­riz­mui ri­bo­ji­mų Lie­tu­vos van­ de­ny­se nė­ra – kas no­ri, tas ga­li tuo už­siim­ti. Tik tu­ri lai­ky­tis bent mi­ ni­ma­lių sau­gu­mo reikalavimų“, – pa­ste­bė­jo po­van­de­ni­nės ar­cheo­ lo­gi­jos spe­cia­lis­tas pro­fe­so­rius Vla­das Žul­kus.

Lie­tu­vo­je yra apie 50 tūkst. li­ cen­ci­juo­tų na­rų. Joks pa­vie­nis na­ ras ne­su­ge­bė­tų sa­va­ran­kiš­kai iš­ plauk­ti į jū­rą ir leis­tis į gel­mes, ku­rio­se yra nu­sken­dę lai­vai. Tai ga­ li­ma pa­da­ry­ti tik di­des­nės ko­man­ dos pa­jė­go­mis.

Po­van­de­ni­nes eks­kur­si­jas po van­de­niu ren­gia du Klai­pė­do­je esan­tys nar­dy­mo cent­rai. Daž­niau­ siai po­van­de­ni­nių na­rų eks­kur­si­jos ren­gia­mos prie lai­vo „Fusilier“. Šis lai­vas yra ties Kark­le, maž­daug už 10 ki­lo­met­rų nuo kran­to. Jis gu­li 22 met­rų gy­ly­je.

Ka­riš­kius ir ci­vi­lius pluk­dęs vo­ kie­čių trans­por­to lai­vas „Fusilier“ bu­vo nu­skan­din­tas 1944 me­tų lapk­ri­čio 20-ąją, plau­kiant iš Pi­ lau (Bal­tijskas) į Lie­po­ją. Iš­si­gel­ bė­jo tik 13 žmo­nių, ku­rie val­ti­mi

nuirk­la­vo iki Lie­po­jos. Žu­vo 287 žmo­nės. Au­koms Klai­pė­do­je pa­ sta­ty­tas pa­mink­las, ku­ria­me su­ra­ šy­tos vi­sų žu­vu­sių­jų pa­var­dės.

120 met­rų il­gio lai­vas ap­tik­tas tik 2002 me­tais. Pir­mie­ji na­rai iš­vy­do lai­vą, pa­svi­ru­sį ant de­ši­nio­jo bor­to, kur sto­vė­jo nu­sly­dę sunk­ve­ži­miai.

Na­rai ga­li pa­tek­ti į lai­vą pro ply­šį.

Dar ne vis­kas at­ras­ta

„Daik­tai, ku­rių nie­kas ne­ma­to, yra ne­rei­ka­lin­gi. To­dėl tie lo­biai, ku­rie yra Lie­tu­vos van­de­ny­se, tu­ri bū­ti priei­na­mi po­van­de­ni­nio pa­sau­lio turistams“, – su­si­ti­ki­me su Jū­ri­ nės kul­tū­ros koor­di­na­ci­nės ta­ry­ bos na­riais aiš­ki­no V.Žul­kus.

Bal­ti­jos jū­ro­je ties Juodk­ran­te yra uni­ka­laus miš­ko lie­ka­nos. Iš­li­ kę kel­mai ir me­džių stuob­riai, ku­rių am­žius ga­li bū­ti apie 10 tūkst. me­ tų. Ge­rai pa­ty­ri­nė­jus po­van­de­ni­nia­ me miš­ke įma­no­ma ras­ti ir gy­vū­nų, gal­būt ne­tgi žmo­nių lie­ka­nų.

Di­džiau­sia da­lis po­van­de­ni­nio pa­sau­lio ver­ty­bių ties Lie­tu­vos kran­tais – nu­sken­dę lai­vai. „Darbiniame re­gist­re yra per 40 įvai­riau­sių lai­vų. Di­džiau­sia da­lis – me­ta­li­niai iš Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ ro lai­kų. Yra vie­nas ki­tas ir iš Pir­ mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro. Dar ne vis­kas ir at­ras­ta. Tiks­liai ži­no­ma, kad Lie­ tu­vos eko­no­mi­nės zo­nos van­de­

ny­se tu­ri bū­ti nu­sken­dęs vo­kie­čių kreiseris“, – tei­gė V.Žul­kus.

Ver­tin­giau­si – nu­sken­dę se­ni me­ di­niai lai­vai. Di­džiau­sia da­lis jų yra prie­kran­tė­je, 3–4 met­rų gy­ly­je. Ties Bū­tin­ge 2,5–3 met­rų gy­ly­je yra 23 met­rų il­gio, 6,5 met­ro plo­čio lai­vas, ku­rį tai už­ne­ša smė­lis, tai vėl pa­ro­do.

Kai jū­ra yra ra­mi, o van­duo skaid­rus, šį me­di­nį ra­di­nį ga­li­ma pa­ma­ty­ti ne­ tgi ne­ne­riant į dug­ną. „Iškelti prie Bū­tin­gės esan­tį lai­ vą kai­nuo­tų apie 100 tūkst. li­tų, o jo kon­ser­va­vi­mas – de­šim­tis mi­li­ jo­nų. Nė­ra jo­kių ga­li­my­bių iš­kel­ti lai­vo, nes jį pa­smerk­tu­me žūčiai“, – ti­ki­no V.Žul­kus.

Sū­ria­me van­de­ny­je už­si­kon­ser­ va­vęs ir ne­pū­van­tis me­dis, iš­trauk­ tas į sau­su­mą, virs­ta dul­kė­mis.

Iš­mai­nė į mal­kų krū­vą

Tarp­tau­ti­nė Bal­ti­jos kul­tū­ros pa­ vel­do dar­bo gru­pė yra su­kū­ru­si fil­mą apie po­van­de­ni­nius Bal­ti­jos jū­ros lo­bius. Ja­me pri­sta­to­ma apie 100 Bal­ti­jos jū­ro­je nu­sken­du­sių lai­vų. Tarp jų pri­sta­to­mi ir du lai­ vai, nu­sken­dę Lie­tu­vos van­de­ny­se.

Nors nu­sken­du­siems lai­vams sau­ giau­sia vie­ta – van­de­ny­je, ta­čiau vis stip­rė­jan­tys Bal­ti­jos jū­ros štor­mai iš lai­vų kas­kart ką nors ati­ma.

Jau ne kar­tą bu­vo už­fik­suo­ ta, kaip į kran­tą iš­me­ta­mos se­

nų lai­vų lie­ka­nos. „Anksčiau pa­ jū­rio gy­ven­to­jai iš jū­ros iš­mes­tas se­nų lai­vų de­ta­les ve­žė ir nau­do­ jo kaip mal­kas kū­ren­ti kros­nims.

Bu­vo lai­kas, kai Lie­tu­vos jū­rų mu­ zie­jaus dar­buo­to­jai se­no me­di­nio lai­vo de­ta­les iš­mai­nė su pa­jū­rio gy­ven­to­jais į mal­kų ma­ši­ną. Da­ bar žmo­nės ta­po gud­res­ni ir su­ pran­ta, kur dė­ti juo­do­jo ąžuo­lo, iš ku­rio bū­da­vo ga­mi­na­mi se­nie­ ji lai­vai, medieną“, – dės­tė is­to­ri­ jas V.Žul­kus.

Jo tei­gi­mu, pir­miau­sia rei­kė­tų gel­bė­ti tuos lai­vus, ku­rie yra prie­ kran­tės zo­no­je, ne­di­de­lia­me gy­ly­ je, o per aud­ras iš­me­ta­mi į pa­plū­ di­mius. To­kie lai­vai ir jų de­ta­lės tu­rė­tų bū­ti su­ren­ka­mi ir gramz­di­ na­mi jū­ros kan­jo­ne ties Pa­lan­ga. Šis V.Žul­kaus pa­siū­ly­mas ne­ nau­jas, iš­sa­ky­tas ir pa­vel­do­sau­ gi­nin­kų su­si­ti­ki­muo­se jau se­niai.

Ta­čiau jū­ri­nio pa­vel­do tvar­ky­ mo rei­ka­lai ne­pa­sis­tū­mė­jo, nors jie bu­vo pri­sta­ty­ti ir Kul­tū­ros mi­ nis­te­ri­jo­je, ir už pa­vel­dą at­sa­kin­ gų Lie­tu­vos bei tarp­tau­ti­nių or­ga­ ni­za­ci­jų at­sto­vams.

Nė­ra ins­ti­tu­ci­jos, kuri bū­tų tie­ sio­giai at­sa­kin­ga už Lie­tu­vos te­ ri­to­ri­nius van­de­nis, to­dėl nė­ra iš ko ir pa­rei­ka­lau­ti, kad bū­tų tvar­ ko­mi nu­sken­dę lai­vai kaip pa­vel­ do ob­jek­tai. Yra vie­nin­te­lis bū­das – lauk­ti kol jū­ra iš­mes se­ną lai­ vą ar­ba jo de­ta­les į kran­tą, už­pa­ja­ muo­ti jį kaip pa­vel­do ob­jek­tą ir pa­ rei­ka­lau­ti, kad sa­vi­val­dy­bė, ku­rios kran­te at­si­dū­rė lai­vas, skir­tų pi­ni­ gų jam gel­bė­ti.

Nė­ra ins­ti­ tu­ci­jos, ku­ ri bū­tų tie­ sio­giai at­ sa­kin­ga už Lie­tu­vos te­ ri­to­ri­nius van­de­nis, to­dėl nė­ra iš ko ir pa­ rei­ka­lau­ ti, kad bū­ tų tvar­ko­mi nu­sken­dę lai­vai.

Ra­di­niai: kar­tai

Suo­miai Rusijos ir Vokietijos dujotiekį „Nord

Po­žiū­ris: klai­pė­die­tis Ar­vy­das Skuo­das ste­bė­jo­si, kaip lais­vai suo­miai pro­pa­guo­ja Ru­si­jos ir Vo­kie­ti­jos „Nord

Stream“ pro­jek­tą.

Ver­ty­bė: Bal­ti­jos jū­ros dug­ne pa­gul­dy­ti tūks­tan­čiai to­kių vamz­džių, ku­rių

11

pirmADIENIS, liepos 23, 2012

JŪRA Tu­nai nyks­ta

Įvei­kė van­de­ny­ną

Ano­ma­li­jos jū­ro­je

Moks­li­nin­kų ver­ti­ni­mu, nuo 1970 me­tų At­lan­to van­de­ny­no zo­no­je 80 pro­c. su­ma­žė­jo di­ džių­jų mels­vų­jų tu­nų po­pu­lia­ci­ ja. Kvo­tos su­ma­žin­tos iki mi­ni­ ma­lių, jos iš­gau­do­mos per po­rą sa­vai­čių. Įve­da­mos griež­tos tu­ nų žve­jy­bos tai­syk­lės. Už pikt­ nau­džia­vi­mą nu­ma­ty­ta lais­vės atė­mi­mo baus­mė iki 3 me­tų.

Pran­cū­zės 27 me­tų Lo­rans de Ran­kur ir 33 me­tų Lo­rans GranKle­man irk­li­ne val­ti­mi per 84 die­nas įvei­kė In­di­jos van­de­ny­ ną. Jos nu­plau­kė 3,1 tūkst. jū­ros my­lių (5740 ki­lo­met­rų). Tai nau­ jas pa­sau­lio re­kor­das. Prieš tai, 2009 me­tais, du vy­rai ang­lai In­ di­jos van­de­ny­ną irk­li­ne val­ti­mi bu­vo įvei­kę per 102 pa­ras.

Juo­do­sios jū­ros re­gio­nas tam­ pa gam­tos ano­ma­li­jų vie­ta. Sti­ chi­jos su­kel­tos ne­lai­mės ke­lia grės­mę žmo­nėms, trik­do uos­ tų veik­lą. Žie­mą da­lis Juo­do­sios jū­ros uos­tų bu­vo už­ša­lę. Va­sa­rį juos nu­siau­bė di­džiu­lis štor­mas – vė­jo grei­tis sie­kė iki 60 m/s.

Da­bar už­plū­do di­džiau­si po­tvy­ niai, būta žmo­nių au­kų.

Du­jo­ve­žiai – ir upėse Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Į Bal­ti­jos, ypač Šiau­rės jū­ros re­gio­ nus, vis la­biau ver­žia­si nau­jos du­jų ga­be­ni­mo lai­vais, taip pat lai­vų už­ pil­dy­mo du­jo­mis tech­no­lo­gi­jos.

is į kran­tą iš­me­ta­mos se­nų lai­vų da­lys.

„Jū­ros“ ar­chy­vo nuo­tr.

Di­džiau­sio Eu­ro­po­je Ro­ter­da­mo uos­to ad­mi­nist­ra­ci­ja pa­skel­bė, kad de­ri­na­mos de­ta­lės įkur­ti spe­cia­lų lai­vų „bun­ke­ria­vi­mo“ ar­ba ap­rū­ pi­ni­mo du­jo­mis ter­mi­na­lą. Jį siū­ lo­ma įreng­ti tarp Ro­ter­da­mo uos­te jau vei­kian­čio su­skys­tin­tų gam­ti­ nių du­jų komp­lek­so „Ga­te“ ir kon­ tei­ne­rių ter­mi­na­lo „Eu­ro­max“.

Pir­ma­sis su­skys­tin­tų gam­ti­ nių du­jų ter­mi­na­las Ro­ter­da­mo uos­te pra­dė­jo veik­ti 2011 me­tais.

Jį pa­sta­tė kom­pa­ni­jos „Vo­pak“ ir „Ga­su­nie“. Į šį ter­mi­na­lą du­jo­ve­ žiai pluk­do du­jas, ku­rios dau­giau­ sia skir­tos Va­ka­rų Eu­ro­pos ši­lu­mi­ nėms elekt­ri­nėms.

Lai­vų „bun­ke­ria­vi­mo“ ter­mi­na­ lą no­ri sta­ty­ti ta pa­ti „Vo­pak“ kom­ pa­ni­ja. Jo sta­ty­ba kai­nuos apie 40 mln. eu­rų ir tu­rė­tų bū­ti baig­ta 2014 me­tais.

Jau apskai­ čiuo­ta, kad 2015 me­tais šis ter­mi­na­ las du­jo­mis ap­ rū­pins ma­žiau­siai 50 jū­ri­nių lai­vų, 50 upi­nių bar­žų ir apie 500 sunk­ve­ži­mių.

Ne tik Olan­di­jo­je, bet ir ki­to­se Va­ka­rų Eu­ro­pos ša­ly­se, ku­rio­se in­ ten­sy­viai nau­do­ja­mi upi­niai lai­vai, ku­ria­mi pro­jek­tai, kaip juos pri­

tai­ky­ti plauk­ti varant du­jo­mis. Jau ren­gia­mi nau­ji to­kių lai­vų pro­jek­ tai, pra­de­da­mi sta­ty­ti ma­žo to­na­žo su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų ga­be­ni­ mo lai­vai, upi­nių bar­žų „bun­ke­ria­ vi­mo“ du­jo­mis lai­vai. Vie­nas jų – upi­nis kon­tei­ner­ve­žis „Theo­de­la“.

Tai 135 met­rų il­gio lai­vas, ku­ris ga­ lės ga­ben­ti 4 tūkst. to­nų kro­vi­nių ar­ba 268 TEU kon­tei­ne­rių. Šia­me lai­ve bus su­mon­tuo­tas 2,4 tūkst. ki­lo­va­tų du­jų ge­ne­ra­to­rius.

Olan­di­jos kom­pa­ni­ja „Ve­kaGroup“ pa­ren­gė nau­jus ma­žo to­ na­žo su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­ jų tank­lai­vių mo­de­lius. Jie skir­ti trum­piems jū­ri­niams marš­ru­tams, taip pat plau­kio­ji­mams vi­di­nė­se upė­se. Šie lai­vai yra 99 met­rų il­gio, jų gramz­da – iki 3,5-5,5 met­ro.

Vie­nas pro­jek­to lai­vų yra 86 met­ rų il­gio, 3,5 met­ro gramz­dos pir­ ma­sis pa­sau­ly­je upi­nis su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų „bun­ke­ria­vi­mo“ lai­ vas. Jau pra­dė­tas sta­ty­ti jo kor­pu­ sas. Pats lai­vas tu­ri bū­ti baig­tas ki­ tais me­tais. Jis plau­kios Rei­no upe tarp Ro­ter­da­mo ir Vo­kie­ti­jos Duis­ bur­go mies­to.

Sta­ty­da­ma su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lą prie Kiau­lės Nu­ga­ ros, bend­ro­vė „Klai­pė­dos naf­ta“ taip pat pla­nuo­ja vyk­dy­ti lai­vų pil­ dy­mo du­jo­mis vers­lą.

d Stream“ pa­ver­tė patrauklia at­rak­ci­ja Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Bal­ti­jos jū­ros dug­ne jau gu­li „Nord Stream” vamz­dis, ku­riuo iš Ru­si­jos į Vo­kie­ti­ją pum­puo­ja­mos du­jos.

ų vie­nas kaip eks­po­na­tas li­ko Kot­ko­je.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Dėl šio vamz­džio tie­si­mo Bal­ti­jos jū­ ros ša­lys rea­ga­vo la­bai įvai­riai. Po­so­ vie­ti­nės vals­ty­bės, tokios kaip Lie­ tu­va, Lat­vi­ja, Len­ki­ja, Es­ti­ja, nir­šo ant Ru­si­jos, kad ši jas ap­len­kia. Bu­ vo ban­do­ma kliu­dy­ti vamz­džio tie­si­ mui Bal­ti­jos jū­ros dug­nu. Ne­pai­sant to, vamz­dis vis tiek bu­vo nu­ties­tas.

Lie­tu­vo­je yra už­fik­suo­tas anek­ do­ti­nis at­ve­jis, kai vie­na žve­jų gru­ pė, at­li­ku­si ne­ma­žų žy­gių, ga­vo kom­pen­sa­ci­jas už žve­jy­bos pra­ra­ di­mus dėl „Nord Stream“ tie­si­mo.

Nors šis vamz­dis Lie­tu­vos kran­ tų nė iš to­lo ne­lie­tė. Tuo me­tu ki­ta žve­jų gru­pė iš­vys­tė pro­pa­gan­dą – kaip anie drį­so gau­ti pi­ni­gų iš Lie­ tu­vo­je ne­mėgs­ta­mo pro­jek­to? Ko­

kio­mis ru­sų ne­ma­lo­nė­mis atei­ty­je tai gre­sia Lie­tu­vai? Šiau­ri­nės Bal­ti­jos ša­lys ar­ba skan­ di­na­vai el­gė­si pra­gma­tiš­kiau ir iš to tu­rė­jo di­de­lės nau­dos. Tie­siant du­ jo­tie­kį „Nord Stream“ jo sta­ty­bos cent­rai bu­vo įkur­ti Suo­mi­jos Kot­ kos ir Han­ko bei Šve­di­jos Slu­te ir Karlsk­ro­nos vie­to­vė­se. Šio­se vie­ to­se bu­vo lai­ko­mi vamz­džiai, ku­rie krau­ti į lai­vus ir ga­ben­ti į du­jo­tie­kio tie­si­mo vie­tas. Vamz­dy­nų san­dė­lia­ vi­mo vie­to­je ša­lia Kot­kos anks­čiau bu­vo se­na­sis naf­tos pro­duk­tų ter­ mi­na­las. Ši vie­ta lai­ky­ti „Nord Stre­ am“ vamz­džiams bu­vo pa­si­rink­ta dėl gi­lia­van­de­nių kran­ti­nių.

Da­bar se­no­jo naf­tos pro­duk­tų ter­ mi­na­lo vie­to­je ku­ria­mas poil­sio par­ kas. Pri­si­mi­ni­mas, tiks­liau, par­ko eks­po­na­tas, li­ko iš to lai­ko, kai bu­vo su­krau­ti „Nord Stream“ vamz­džiai.

Gi­gan­tiš­ką „Nord Stream“ pro­jek­ tą Kot­kos sve­čiams ir par­ko lan­ky­ to­jams pri­sta­to vie­no vamz­džio da­

Tik sa­vo aki­mis iš­ vy­dęs vamz­dį ga­li ge­riau įsi­vaiz­duo­ti, koks 1224 ki­lo­met­rų il­gio „kirminas” pa­ gul­dy­tas Bal­ti­jos jū­ ros dug­ne.

lis. Vamz­dis pa­dė­tas ant ak­me­ni­nių plokš­čių. Jį ga­li­ma pa­lies­ti, pa­si­ žiū­rė­ti, koks yra jo sto­ris, struk­tū­ ra, ap­sau­gi­nis sluoks­nis. Į di­džiu­ lio skersmens vamz­dį ne­tgi ga­li­ma įlįs­ti, nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti. Vie­ta trau­ kia lan­ky­to­jus, nes „Nord Stream“ pro­jek­tas bu­vo pla­čiai pri­sta­ty­tas.

Tik sa­vo aki­mis iš­vy­dęs vamz­dį ga­li ge­riau įsi­vaiz­duo­ti, koks 1224 ki­lo­ met­rų il­gio „kirminas“ pa­gul­dy­tas Bal­ti­jos jū­ros dug­ne. Ša­lia pa­sta­

ty­tas sten­das, ku­ris pri­sta­to „Nord Stream” pro­jek­tą. Sten­de nu­ro­dy­tos vie­tos, ku­rio­se bu­vo lai­ko­mi vamz­ džiai, kaip jie bu­vo lai­ko­mi ant kran­ to ir krau­na­mi į lai­vus. Bal­ti­jos jū­ros sche­mo­je, ku­rio­je nu­ro­dy­ta, kur nu­ ties­tas „Nord Stream“ vamz­dy­nas, suo­mių kal­ba įra­šy­ta ir „Liettua“.

Nuo Lie­tu­vos vamz­dy­nas, kaip ma­ ty­ti sche­mo­je, drie­kia­si to­li.

Iš „Nord Stream“ vamz­dy­no tie­si­ mo ga­lė­jo už­dirb­ti ir Lie­tu­vos kom­ pa­ni­jos. Prieš tie­siant vamz­dy­ną bu­vo pa­si­ro­dę pra­ne­ši­mų, kad pro­jek­te da­ ly­vaus Klai­pė­dos jū­rų kro­vi­nių kom­ pa­ni­ja (KLAS­CO). Jū­ri­niais lai­vais iš Nor­ve­gi­jos į Klai­pė­dą pla­nuo­ta ga­ ben­ti gra­ni­to skal­dą. Išk­rau­ta KLAS­ CO ji vė­liau tu­rė­jo bū­ti ga­be­na­ma į „Nord Stream“ vamz­dy­no tie­si­mo vie­tas. Skal­da tu­rė­jo bū­ti skir­ta iš­ly­ gin­ti jū­ros dug­nui ir už­vers­ti du­jo­ta­ kio vamz­džiui. Ta­čiau Klai­pė­dos uos­ tas, kaip du­jo­tie­kio tie­si­mo par­tne­ris, taip ir ne­bu­vo pa­si­rink­tas.

12

pirmADIENIS, liepos 23, 2012

pasaulis Ap­lan­kė ­ šei­mas

Krau­pūs ­ duo­me­nys

Pa­tup­dė ­ į cy­pę

JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma nu­vy­ko į Ko­lo­ra­dą su­ si­tik­ti su 12 ki­no teat­re nu­ šau­tų žmo­nių šei­mo­mis. 12 žmo­nių, ku­rių am­žius – nuo še­še­rių iki 51 me­tų, penk­ta­ die­nį bu­vo nu­šau­ti ki­no teat­ re Oro­ro­je ne­to­li Den­ve­rio, kai žiū­rė­jo nau­jau­sio fil­mo apie Bet­me­ną prem­je­rą.

Nuo su­ki­li­mo Si­ri­jo­je pra­ džios praė­ju­sių me­tų ko­vą dėl smur­to šio­je ša­ly­je žu­ vo jau dau­giau kaip 19 tūkst. žmo­nių. Niū­rią sta­tis­ti­ką pa­ skel­bė ne­vy­riau­sy­bi­nė or­ga­ ni­za­ci­ja „Sy­rian Ob­ser­va­to­ry for Hu­man Rights“. Re­mian­ tis or­ga­ni­za­ci­jos ata­skai­ta, dau­giau­sia au­kų – ci­vi­liai.

Ru­si­jos ty­rė­jai pa­skel­bė, kad dėl pa­rei­gos neat­li­ki­mo bu­ vo areš­tuo­ti trys Kras­no­da­ro re­gio­no vie­tos val­džios aukš­ čiau­sio ran­go pa­rei­gū­nai.

Kryms­ko mies­to me­ras, ra­jo­ no ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vas ir vie­no kai­mo va­do­vas, kol vyks­ta po­tvy­nio ty­ri­mas, bus lai­ko­mi tar­dy­mo izo­lia­to­riu­je.

Žu­dy­nių žaiz­da dar krau­juo­ja Bu­vo ra­mi 2011 m. lie­pos 22-osios penk­ta­die­nio po­pie­tė. Nie­ kas Nor­ve­gi­jo­je ne­nu­jau­tė, kad tuoj sos­ti­nė­je ir ra­mio­je ato­kio­je Utio­jos sa­lo­je at­si­vers pra­ga­ras. Praė­jus me­tams nor­ve­gų vi­ suo­me­nės žaiz­da dar krau­juo­ja.

Ne­pa­vy­ko pa­keis­ti ša­lies

„Brei­vi­kui ne­pa­vy­ko pa­keis­ti Nor­ ve­gi­jos“, – to­kiais žo­džiais va­ kar at­mi­ni­mo ce­re­mo­ni­ją pra­dė­jo Nor­ve­gi­jos prem­je­ras Jen­sas Stol­ ten­ber­gas. „Ta bom­ba ir kul­ko­mis bu­vo sie­ kia­ma pa­keis­ti Nor­ve­gi­ją. Nor­ve­ gi­jos žmo­nės at­sa­kė pa­si­rink­da­mi mū­sų ver­ty­bes. Žu­di­kui ne­pa­vy­ko, žmo­nės lai­mė­jo“, – kal­bė­jo J.Stol­ ten­ber­gas.

Po­li­ti­kas pa­ts vos per plau­ką iš­ ven­gė tra­ge­di­jos. Bū­tent ša­lia jo biu­ro sos­ti­nė­je An­der­sas Beh­rin­ gas-Brei­vi­kas ly­giai prieš me­tus de­to­na­vo ga­lin­gą už­tai­są, ku­ris pra­ žu­dė aš­tuo­nis žmo­nes. Lai­mė, vy­ riau­sy­bės va­do­vas tuo me­tu dir­bo ne sa­vo re­zi­den­ci­jo­je. Tie­sa, Nor­ ve­gi­jos mi­nist­rui pir­mi­nin­kui, kaip

Dar­bo par­ti­jos va­do­vui, A.Beh­rin­ gas-Brei­vi­kas pa­li­ko ki­tą ran­dą.

Ato­kio­je Utio­jos sa­lo­je ne­to­ li sos­ti­nės jis šal­tak­rau­jiš­kai šau­ dė į va­sa­ros sto­vyk­lą su­si­rin­ku­sius Dar­bo par­ti­jai pri­klau­san­čius jau­ nuo­lius.

Svar­biau­sia – žmo­nių lais­vė

Mi­nint tra­giš­ko in­ci­den­to me­ti­nes Nor­ve­gi­jo­je vy­ko re­li­gi­nės ce­re­mo­ ni­jos, iš­puo­lių vie­to­se bu­vo pa­dė­ti vai­ni­kai, taip pat va­ka­re ša­lia sos­ti­ nės Os­lo ka­ted­ros su­reng­tas at­mi­ ni­mo kon­cer­tas.

Nor­ve­gi­jos ka­ra­liš­ko­ji šei­ma da­ ly­va­vo spe­cia­lio­se šv. mi­šio­se, o prem­je­ras sa­kė kal­bą Dar­bo par­ti­ jos jau­ni­mui Utio­jo­je.

J.Stol­ten­ber­gas, kaip ir po žu­ dy­nių, tei­gė, kad ša­ly­je bus „dau­

giau de­mok­ra­ti­jos, dau­giau at­vi­ru­ mo, dau­giau hu­ma­niš­ku­mo, ta­čiau jo­kio nai­vu­mo“. Pa­sak Nor­ve­gi­jos dien­raš­čio „Af­ten­pos­ten“, „prem­ je­ras taik­liai pa­rin­ko žo­džius po tra­ge­di­jos ir taip pri­si­dė­jo, kad at­ mos­fe­ra ša­ly­je ne­pri­si­pil­dy­tų nea­ py­kan­tos ir ne­bū­tų nu­spal­vin­ta kerš­to troš­ki­mo“.

Po A.Beh­rin­go-Brei­vi­ko ata­ kų Nor­ve­gi­jo­je neį­vy­ko reikš­min­ gų po­ky­čių, iš­sky­rus tai, kad bu­vo su­stip­rin­ta aukš­to ran­go po­li­ti­kų bei val­džios įstai­gų ap­sau­ga. Ta­ čiau ne­bu­vo priim­ta jo­kių pa­pil­do­ mų tei­sės ak­tų, griež­ti­nan­čių sau­ gu­mą ar var­žan­čių pi­lie­čių lais­ves.

Net vaiz­do ste­bė­ji­mo ka­me­rų Os­lo cent­re ne­pa­gau­sė­jo. „Nor­ve­gi­ja ne­pa­si­kei­tė, – tvir­ ti­no Tron­das Hen­ry Blatt­man­nas,

va­do­vau­jan­tis vie­nai ata­kų au­ kų šei­mų pa­lai­ky­mo or­ga­ni­za­ci­jai, pa­ts ne­te­kęs sū­naus Utio­jo­je. – Bet ko­kiu at­ve­ju ne­ga­li­me pa­si­sta­ty­ti pa­kan­ka­mai aukš­tų tvo­rų, kad nuo vis­ko ap­si­sau­go­tu­me.“

Dau­giau de­mok­ra­ ti­jos, dau­giau at­vi­ ru­mo, dau­giau hu­ ma­niš­ku­mo, ta­čiau jo­kio nai­vu­mo.

Utio­jo­je gy­vas li­kęs Bjørnas Ih­ le­ris tvir­ti­no, kad ekst­re­mis­tams tu­rė­tų bū­ti lei­džia­ma vie­šai skelb­ ti sa­vo idė­jas, sie­kiant iš­veng­ti po­ grin­di­nių ank­la­vų su­si­kū­ri­mo. „Po šių iš­puo­lių ža­dė­jo­me dau­ giau at­vi­ru­mo. Tai­gi kiek­vie­nam tu­ri bū­ti lei­džia­ma reikš­ti sa­vo nuo­mo­nę, kad ir ko­kia kraš­tu­ti­nė ji bū­tų. Žmo­nėms, ku­rie kri­tiš­kai ver­ti­na imig­ra­ci­ją, tu­ri bū­ti leis­ta tai iš­sa­ky­ti, ne­sie­jant to su lie­pos 22-ąja“, – sa­kė jis.

Sker­di­kas lau­kia nuo­spren­džio

Ta­čiau ne vi­si nor­ve­gai lai­ko­si pa­na­šios nuo­mo­nės. „Kas pa­si­kei­tė Nor­ve­gi­jo­je? To ne­pa­kan­ka“, – pa­brė­žė To­re Sin­ din­gas Bek­ke­da­lis ir pri­dū­rė, jog bjau­ri­si kai ku­rių žmo­nių tul­žin­ga reak­ci­ja į gru­pę ro­mų, Nor­ve­gi­jos sos­ti­nės šir­dy­je ap­si­sto­ju­sių sto­ vyk­lo­je, dėl ku­rios pa­sta­ro­sio­mis sa­vai­tė­mis vy­ko aud­rin­gi de­ba­tai. „Į to­kias ra­di­ka­lias nea­py­kan­tą kurs­tan­čias nuo­mo­nes tu­rė­tų bū­ti rea­guo­ja­ma griež­čiau“, – sa­kė jis.

Tra­ge­di­ja: to­kio mas­to iš­puo­lio, ko­kį su­ren­gė A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas, Nor­ve­gi­jo­je ne­bu­vo nuo pat Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tų.

A.Beh­rin­go-Brei­vi­ko by­los nag­ ri­nė­ji­mas tru­ko de­šimt sa­vai­čių ir bai­gė­si praei­tą mė­ne­sį. Šiuo me­tu sker­di­kas lau­kia teis­mo nuo­spren­ džio.

Tei­sė­jai pri­va­lo nu­spręs­ti, ar 33 me­tų kal­ti­na­ma­sis ga­li bū­ti lai­ ko­mas pa­kal­ti­na­mu dėl sa­vo psi­ chi­nės būk­lės ir at­lik­ti lais­vės atė­mi­mo baus­mę, ar tu­rė­tų bū­ ti pa­siųs­tas į už­da­rą psi­chiat­ri­jos kli­ni­ką, kaip rei­ka­lau­ja pro­ku­ro­rai.

Teis­mo nuo­spren­dis tu­rė­tų bū­ti pa­skelb­tas rugp­jū­čio 24 d.

BNS, AFP, BBC inf.

„Scan­pix“ nuo­tr.

A.Beh­rin­go-Brei­vi­ko skerdynės: juo­do­ji Nor­ve­gi­jos die­na Ra­mi, pa­kan­tu­mu ir aukš­tais gy­ve­ ni­mo stan­dar­tais gar­sė­jan­ti Skan­ di­na­vi­jos ša­lis praė­ju­sių me­tų lie­ pos 22-ąją bu­vo pa­ža­din­ta iš tai­ kaus snau­du­lio.

15.25 val. vie­tos lai­ku ga­lin­gas spro­gi­mas su­dre­bi­no sos­ti­nę Os­ lą. Spro­go iš­nuo­mo­tas mik­roau­to­ bu­sas, ku­ria­me bu­vo pa­slėp­ta apie 950 ki­log­ra­mų sprog­me­nų, pa­ga­ min­tų iš trą­šų. Sprog­muo de­to­ nuo­tas prieš pat prem­je­ro biu­rą pa­čia­me sos­ti­nės cent­re. Jis bu­ vo toks stip­rus, kad iš­dau­žė pa­ sta­tų lan­gus ke­liuo­se kvar­ta­luo­se ir bu­vo gir­di­mas už dau­ge­lio ki­lo­ met­rų. Per spro­gi­mą žu­vo aš­tuo­ni žmo­nės.

Tik at­si­tik­ti­nu­mas pa­dė­jo iš­ veng­ti dau­giau au­kų. An­der­sas Beh­rin­gas-Brei­vi­kas ku­riam lai­kui

už­stri­go eis­mo spūs­ty­se ir pa­vė­la­ vo su­sprog­din­ti sa­vo bom­bą. Tuo me­tu dau­ge­lis dar­buo­to­jų jau bu­ vo išė­ję iš biu­rų. Įvy­kus spro­gi­mui A.Beh­rin­gasBrei­vi­kas sku­biai iš­va­žia­vo au­to­ mo­bi­liu, ku­rį bu­vo pa­li­kęs to­lė­liau.

Va­žiuo­da­mas per ra­di­ją iš­gir­do, jog jam ne­pa­vy­ko įvyk­dy­ti sa­vo tiks­lo – su­griau­ti vy­riau­sy­bės pa­sta­to.

Apie 17.15 val. vie­tos lai­ku A.Beh­ rin­gas-Brei­vi­kas, per­si­ren­gęs po­ li­ci­nin­ku, kel­tu „Thorbjørn“ at­ plau­kė į Utio­jos sa­lą, esan­čią už maž­daug 40 ki­lo­met­rų į šiau­rės va­ka­rus nuo Os­lo. Pir­mo­sio­mis A.Beh­rin­go-Brei­vi­ko au­ko­mis ta­ po 45 me­tų Mo­ni­ca Boe­sei, du de­ šimt­me­čius pa­dė­ju­si va­do­vau­ti šiai sto­vyk­lai, ir 51 me­tų po­li­ci­nin­kas Tron­das Bernt­se­nas, tuo me­tu bu­ vęs ne tar­ny­bo­je.

M.Boe­sei per­plau­kė eže­rą kar­ tu su po­li­ci­nin­ku ap­si­me­tan­čiu A.Beh­rin­gu-Brei­vi­ku. Šis pa­pra­ šė jos su­šauk­ti sto­vyk­los ap­sau­gos dar­buo­to­jus – esą kad ga­lė­tų jiems su­teik­ti in­for­ma­ci­jos apie sprog­di­ ni­mą Os­le. Pa­rei­gū­nas T.Bernt­se­ nas tuo me­tu va­do­va­vo sto­vyk­los ap­sau­gai. Jis prie­plau­ko­je su­si­ti­ko su A.Beh­rin­gu-Brei­vi­ku, ir jam iš­ kart ki­lo įta­ri­mas. Tuo me­tu ekst­ re­mis­tas nu­šo­vė po­li­ci­nin­ką ir ūk­ ve­dę.

Gink­luo­tas pu­siau au­to­ma­ti­ niu šau­tu­vu „Ru­ger“ ir pis­to­le­tu „Glock“, A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas ėjo per sa­lą, ieš­ko­da­mas pa­ni­ kos apim­tų jau­nų sto­vyk­lau­to­jų, ir mė­gi­no įgy­ti jų pa­si­ti­kė­ji­mą sa­ky­ da­mas, kad yra po­li­ci­jos pa­rei­gū­ nas, at­vy­kęs ap­sau­go­ti žmo­nių ir jų eva­kuo­ti. Jis įžen­gė į ka­vi­nę sta­

čios kal­ve­lės vir­šū­nė­je ir su­var­ pė ją kul­ko­mis – pa­li­ko 13 la­vo­nų.

Vė­liau A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas nu­ šo­vė dar de­šimt žmo­nių, o vė­liau pa­klo­jo dar ke­tu­rio­li­ka ne­to­li van­ dens siurb­li­nės. Šios žu­dy­nės tru­ko il­giau nei va­ lan­dą. Vė­liau sa­lo­je ras­tos 189 šo­vi­ nių tū­te­lės. Iš­gir­dę šū­vius, žmo­nės iš ne­to­lie­se esan­čios sto­vyk­la­vie­ tės mė­gi­no at­plauk­ti gel­bė­ti au­kų ka­te­riu, ta­čiau pa­tys pa­te­ko į kul­ kų kru­šą. „Jūs vi­si mir­sit, mark­sis­tai!“ – šau­kė žu­di­kas, ap­svai­gęs nuo ne­ tei­sė­to, ta­čiau ener­gi­jos su­tei­kian­ čio efed­ri­no, ko­fei­no ir as­pi­ri­no mi­ši­nio.

Jis du­kart pa­skam­bi­no po­li­ci­jai, pri­si­sta­tė kaip „Brei­vi­kas, va­das“.

56 žu­vu­sie­siems bu­vo per­šau­tos gal­vos, o į dau­ge­lį kul­kos pa­tai­kė ne

vie­ną kar­tą – iš vie­no 18-me­čio la­ vo­no bu­vo iš­trauk­tos net aš­tuo­nios. Į įvy­kio vie­tą pa­siųs­tas spe­cia­lu­sis po­li­ci­jos da­li­nys sun­kiai sky­nė­ si ke­lią per au­to­mo­bi­liais už­grūs­ tas Os­lo gat­ves, o vė­liau iš­plau­kė į Utio­ją per ma­ža mo­to­ri­ne val­ti­mi, ir šios va­rik­lis su­ge­do. Pa­rei­gū­nai pe­rė­mė dvi ci­vi­li­nes val­tis, jo­mis at­plau­kė į sa­lą ir 18.34 val. ga­liau­ siai suė­mė A.Beh­rin­gą-Brei­vi­ką.

Iš maž­daug 600 žmo­nių, tą die­ ną bu­vu­sių Utio­jo­je, 67 bu­vo nu­ šau­ti, du už­si­mu­šė ir nu­sken­do, kai mė­gi­no pa­spruk­ti nuo žu­di­ko.

Dar 33 bu­vo su­žeis­ti, iš jų dau­ge­ lis – sun­kiai. Dau­gu­ma au­kų bu­vo paaug­liai: 56 žu­vu­sie­ji bu­vo jau­ nes­ni nei 20 me­tų, o jau­niau­sias bu­vo prieš pen­kias die­nas at­šven­ tęs sa­vo 14-ąjį gim­ta­die­nį.

BNS inf.

19

pirmadienis, liepos 23, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Elizabeth Haynes knygą „Į tamsiausią kampą“.

Elizabeth Haynes. „Į tamsiausią kampą“.

Ketrina ganėtinai ilgai mėgavosi vienišės gyvenimu, kad iš pirmo žvilgsnio atpažintų puikų laimikį – kandidatą į partnerius. Nuostabus, charizmatiškas, spontaniškas Li atrodo kone per geras, kad tai būtų tiesa. O jos draugės aiškiai su tuo sutinka: nė viena neatsispiria jo žavesiui. Bet padūkęs ir kartais valdingas Li elgesys verčia Ketriną jaustis vis labiau izoliuota.

Patyrusi didžiausią savo gyvenimo košmarą ir niekuo nebepasitikinti, ji kruopščiai planuoja, kaip išsigelbėti.

Po ketverių metų, stengdamasi įveikti ją apnikusius demonus, Ketrina drįsta tikėti, kad daugiau niekas nebegresia. Kol vienas telefono skambutis viską pakeičia...

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima

pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, liepos 31 d.

Avinas (03 21–04 20). Susidursite su žmogumi, kurio elgesys ir idėjos jus labai nervins. Galbūt teks įveikti tam tikrus išbandymus. Vakare jausitės išsekęs, todėl vertėtų išvykti į gamtą, pasportuoti ar paprasčiausiai pasivaikščioti.

Jautis (04 21–05 20). Būsite pozityviai nusiteikęs, jausite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Tik būkite objektyvus, nepasiduokite euforijai, o svarbiausia – nedalykite pažadų, kurių nesiruošiate vykdyti.

Dvyniai (05 21–06 21).Puiki diena, mėgausitės kiekviena jos akimirka. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. O vakare kartu su bičiuliais praleiskite laiką smagiai pramogaudami.

Vėžys (06 22–07 22). Trūks įkvėpimo ir vaizduotės. Net knyga ar filmas nepadės atitolti nuo realybės.

Jausitės vienišas ir liūdnas. Gelbės darbas, fizinis krūvis, pasivaikščiojimas, venkite tuščiai leisti laiką.

Liūtas (07 23–08 23). Jei norite atsipūsti, atitrūkti nuo kasdienių reikalų, aplankykite parodą, koncertą ar bent pažiūrėkite filmą kino teatre.

Tai jus įkvėps ir suteiks naujų jėgų.

Mergelė (08 24–09 23). Nepalanki diena planuoti ir spręsti svarbius dalykus, nes bus sunku pasirinkti teisingą kelią. Būsite nepatenkintas dabartiniu gyvenimu. Vyresnis ar autoritetingas žmogus nepritars jūsų veiksmams ir sprendimams, bet klausyti jo ar ne – jūsų reikalas.

Svarstyklės (09 24–10 23). Jūsų mintys bus labai prasmingos.

Laukia daug nerimo ir išgyvenimų, juos pasistenkite nukreipti pozityvia linkme.

Skorpionas (10 24–11 22). Laikas, tinkantis įgyvendinti planus.

Būsite kupinas energijos, norėsite sportuoti, dirbti žemės ūkio darbus. Nersitės iš kailio, bet nepraraskite saiko. Šaulys (11 23–12 21). Patirsite malonumą skaitydamas gerą knygą ar žiūrėdamas filmą. Bet ar tik nebandote taip išvengti pilkos kasdienybės, nebėgate nuo savo problemų? Vėliau vis tiek teks priimti sprendimus.

Ožiaragis (12 22–01 20). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausias savybes. Kils idėjų, kuriomis skubėsite pasidalyti su aplinkiniais. Kai kurie gal ir nesupras jūsų, bet įvertins jūsų entuziazmą. Venkite alkoholio.

Vandenis (01 21–02 19).Išsiskirs jūsų ir kolegų požiūriai. Tačiau neverta ginčytis, konfliktuoti, bandyti pakeisti jų nuomonę, tegul viskas lieka taip, kaip yra. Žuvys (02 20–03 20). Laukia svarbus susitikimas. Galimi emocionalūs pokalbiai, bet pasistenkite būti supratingas. Niekas negali jūsų priversti daryti to, kas nemalonu.

Orai

Savaitės pradžioje Lietuvoje atšils. Šiandien lietaus tikimybė nedidelė, oras šils iki 18–23 laipsnių. Antradienį vyraus sausi orai, dar labiau šils – vietomis termometro stulpelis pakils iki 27 laipsnių šilumos.

Šiandien, liepos 23 d.

+19

+19

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+20

Šiauliai

Klaipėda

+21

Panevėžys

+20

Utena

+19

5.15 21.35 16.20

205-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 161 diena.

Saulė Liūto ženkle.

Tauragė

+21

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +36 Berlynas +24 Brazilija +27 Briuselis +25 Dublinas +23 Kairas +35 Keiptaunas +16 Kopenhaga +21

kokteilis Kaip auk­lė­ti šu­nį?

Aną­d ien išė­ju­si pa­si­vaikš­čio­t i su pu­ sės me­t ų šu­n iu, Mar­ga­r i­ta su­pra­to, kad bū­t i­na auk­lė­t i ke­t ur­ko­jį, nes au­ gin­t i­nis ne­k lau­sė. „Atk­rei­piau dė­me­s į, kad rei­k ia kuo grei­čiau dre­suo­ti šu­n į, nes vė­liau bus dar sun­k iau, – sa­kė klai­pė­d ie­tė. – Kol kas dar jis ma­nęs ne­tam­po per vi­sas gat­ves, bet ir klus­nu­mo – jo­k io. Kol šuo dar ma­žas, prie sa­vęs iš­lai­kau jė­ ga, bet kas bus po ko­k io pus­me­čio... O ir kie­me ne vie­ną sy­k į rei­k ia rik­te­lė­ti, kad klau­sy­tų ko­man­dos.“ Mar­ga­r i­ta šia te­ma pra­bi­lo ne dėl au­ gin­t i­nio dre­sū­ros, o dėl auk­lė­ji­mo. „Kaž­k iek pa­ti kal­ta, nes iki šiol nei lai­ ko, nei no­ro ne­tu­rė­jau mo­k y­t i šu­n iu­ ko. Gal dėl to, kad vis dar ge­dė­jau se­ no­jo šuns.“ Mo­te­r iš­kė pra­šo pa­tar­t i, kaip elg­t is – sa­va­ran­k iš­kai auk­lė­t i, ar ves­t i au­g in­ ti­n į į ke­tur­ko­jų mo­kyk­lė­lę.

Londonas +26 Madridas +36 Maskva +22 Minskas +23 Niujorkas +31 Oslas +17 Paryžius +25 Pekinas +29

Praha +23 Ryga +19 Roma +29 Sidnėjus +15 Talinas +17 Tel Avivas +33 Tokijas +31 Varšuva +23

Vėjas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

17

19

19

18

7

19

21

19

17

5

rytoj

trečiadienį

22

Vilnius

Apolinaras, Brigita, Gilmina, Romula, Roma, Tarvilas

+21

Alytus

22

17

1

Pra­žū­tin­ga aud­ra

1757 m. mi­rė ita­lų kom­ po­zi­to­rius Giu­sep­pe Do­ me­n i­co Scar­lat­t i. Jis ži­ no­mas kaip 555 so­na­tų kla­v i­š i­n iams mu­z i­kos inst­r u­men­t ams au­to­ rius. Gi­mė 1685 m. Nea­ po­ly­je.

1759 m. ru­sai su­mu­šė prū­sus Ry­tų Vo­kie­ti­jo­je; prū­sai ne­te­ko ket­v ir­ta­ da­lio sa­vo ar­mi­jos.

1896 m. įvy­ko pir­mo­sios šiuo­lai­k i­nės olim­pi­nės (va­sa­ros) žai­dy­nės.

1952 m. Egip­te val­d žią

paė­mė ka­riš­kiai.

1991 m. pa­skelb­tas nau­ jos SSKP pro­gra­mos pro­ jek­tas, ku­r ia­me ak­cen­ tuo­ja­ma pri­va­t i nuo­sa­ vy­bė, eko­no­mi­nė in­teg­ ra­ci­ja į pa­sau­l io rin­ką bei re­li­gi­jos lais­vė.

1997 m. gais­ras nu­n io­ ko­jo Pa­r y­ž iaus cent­re esan­tį „Žmo­gaus mu­zie­ jų“ (Mu­see de l’Hom­me), ku­ria­me sau­go­mi me­no kū­ri­niai ir dir­bi­niai, vaiz­ duo­jan­tys žmo­ni­jos rai­ dos is­to­ri­ją.

Nr. 850 2012 07 22 §§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 73 237 (1 x 73 237) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 16 Lt §§§ Eilutė – 4 Lt §§ §§ Keturi kampai – 5 Lt

Išei­tis: iš­ra­din­gie­ji šei­mi­nin­kai

su­gal­vo­ja, kaip elg­tis su ne­dre­ suo­tais au­gin­ti­niais.

Kol dar yra braš­kių

Čes­ka (397 719; va­kar bu­vo la­bai šil­ta.

Gal tik­rai su­lau­kė­me va­sa­ros?)

Ki­ni­jos sos­ti­nę Pe­ki­ną mer­kė di­džiau­ sia per 60 me­t ų liū­t is, su­kė­lu­si did­ mies­t y­je po­t vy­n į, ku­r io au­ko­m is ta­ po ma­ž iau­siai 10 žmo­nių. Bu­vo už­lie­ ti svar­biau­si ke­liai, taip pat oro uos­tas.

Ja­me įstri­go tūks­tan­čiai ke­lei­vių. Bu­ vo at­šauk­ta per 500 skry­d žių. Ke­t u­ ri žmo­nės žu­vo sunk­ve­ž i­miui Pe­k i­no prie­m ies­t y­je įva­ž ia­v us į upę, Si­čua­

no pro­v in­ci­jo­je – še­ši žmo­nės, jų kai­ mą už­g riu­v us lie­taus su­kel­tai nuo­ šliau­žai. Iš vi­so eva­kuo­ta per 14 tūkst. žmo­n ių. Pa­sak liu­dy­to­jų, liū­tys su­kė­ lė Pe­k i­ne su­maiš­t į. Gat­vės pri­m i­nė upes, van­duo plo­vė na­mus, kai kur dėl stip­raus vė­jo iš­rau­t ų me­d žių nu­ trū­ko elekt­ros per­da­vi­mas.

BBC inf., AFP nuo­tr.

Nuo žarijų – į ligoninę Kalifornijos ugniagesių tarnybos pareigūnai pranešė, kad mažiausiai 21 žmogui prireikė gydytojų pagalbos dėl nudegimų po to, kai motyvacines paskaitas skaitantis lektorius Tony Robbinsas paragino juos pereiti basomis per karštas žarijas.

Kaip rašoma dienraščio „San Jose Mercury News“ tinklalapyje, po šio incidento į ligoninę buvo paguldyti mažiausiai trys žmonės, o dauguma nukentėjusiųjų patyrė antrojo arba trečiojo laipsnio nudegimus.

T.Robbinsas vedė keturių dienų seminarą „Atskleisk savo vidinę galią“ San Chozė suvažiavimų centre. Kaip pasakoja incidento liudy-

tojai, ketvirtadienį dalyvių minia susirinko viename parke, kur ant žolės buvo įrengti 12 takelių, nuklotų degančiomis žarijomis.

T.Robbinso tinklalapyje reklamuojamas šou „Vaikščiojimo ugnimi įspūdžiai“, per kurį žmonės vaikšto per karštas žarijas. Įvykio liudytojas Jonathanas Correllis teigė girdėjęs „agonijos klyksmus“.

Pasak ugniagesių kapitono Reggie Williamso organizatoriai turėjo leidimą surengti šou su atvira ugnimi, be to, renginiui vykstant budėjo greitosios medicinos pagalbos darbuotojai.

AP-BNS inf.

2011 m. sa­vo na­muo­se Lon­do­ne ras­ta ne­g y­va 27 me­tų „Gram­my“ ap­do­ va­no­ta bri­tų sou­lo dai­ni­ nin­kė Amy Wi­ne­hou­se.

teleloto

§§ §§ 49 03 55 19 56 64 65 35 34 18 22 16 24 10 06 42 62 09 71 29 63 38 27 21 46 28 43 59 04 02 32 31 23 40 39 §§§ 20 52 72 25 36 §§ §§§ 37 05 61 66 47 §§§ §§§ §§§ 41 73 14 44 60 58 11

Ar esa­te ra­ga­vę minkš­to braš­k ių mar­ me­la­do? Šią sa­vai­tę pa­si­da­ry­ki­te, ir su­ pra­si­te, koks tai die­viš­ko sko­nio sal­du­ my­nas.

San­ty­k is: 1 kg braš­k ių, 550 g cuk­raus, 1–2 g cit­ri­nų rūgš­ties.

Ge­rai su­no­k u­sias braš­kes per­t rin­k i­te per kiau­ra­s am­t į ar­ba su­smul­k in­k i­te plak­t u­v u. Pa­r uoš­tą ty­rę su­mai­šy­k i­te su cuk­ru­mi ir vir­ki­te ant silp­nos ug­nies mai­šy­da­mi, kol iš­tirps cuk­rus. Tuo­met pa­d i­d in­k i­te ug­n į, vir­k i­te grai­by­da­m i pu­tas, kol ty­rė pra­dės tirš­tė­t i. Bai­g iant vir­t i su­b er­k i­te cit­r i­nų rūgš­t į. Karš­t ą mar­me­la­dą su­pils­ty­k i­te į šva­r ius stik­ lai­nius ir san­da­riai už­da­ry­k i­te.

Vardai

liepos 23-iąją

Rytas

19

Marijampolė

2–8 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+21

+20

Papildomi prizai: „VW Jetta“ (TV) – Eglė Navickaitė „VW Jetta“ (TV) – Rasa Mikutėnaitė „VW Jetta“ – 0165684 „Škoda Fabia“ – 0020524 Kelialapis į Maljorką – 0388599 Kelialapis į Graikiją – 0298984 Kelialapis į Turkiją – 0594280 Poriniai kelialapiai į Palangą – 0129268, 0458233, 0180199, 0458192, 0379416 Motoroleriai „Mosca Fava“ – 0207886, 0275886, 0304995 Dviračiai „Panther“ – 039*075

LED televizoriai „Orion“ – 054*542 Muzikos centrai su DVD „Sony“ – 008*656 Fotokameros „Kodak“ – 057*579 Cikloninės krosnelės „LR“ – 047*284 Kavos aparatai „Electrolux“ – 030*384 TV priedėliai „TV STAR T1010“ – 034*415 GPS navigatoriai „Manta“ – 004*681 Planšetiniai kompiuteriai „Easypad“ – 006*288 5 000 Lt (tel. 1634, liepos 16 d.) – Jonas Stanaitis iš Šakių rajono 5 000 Lt (tel. 1634, liepos 16 d.) – Rimas Morkevičius iš Kudirkos Naumiesčio 5 000 Lt (tel. 1634, liepos 16 d.) – Regina Kunickienė iš Vilkaviškio rajono 5 000 Lt (tel. 1634, liepos 16 d.) – Romalda Argustaitė iš Kauno 5 000 Lt (tel. 1634, liepos 16 d.) – Ona Jurkšienė iš Vilniaus 5 000 Lt (tel. 1634, liepos 16 d.) – Vandutė Paulauskienė iš Kretingos Kvietimai į TV: 019*808, 007*068, 018*953.

Prognozė: Aukso puode bus – 1 000 000 Lt