Lietuva
į rinkimus
5p. Tik 10–12 dabartinio Seimo narių šį rudenį nesieks būti perrinkti į kitą parlamentą.
Ekonomika
8p.
Darbuotojų skaičius šalies įmonėse sparčiau augs tik atsigavus pasaulinėms rinkoms.
Pasaulis
9p.
Po kruvinų išpuolių JAV filmo apie Betmeną „Tamsos riterio sugrįžimas“ premjera Lietuvoje neatšaukta.
Sukilėlių terorizuojamas ir bado kamuojamas Somalis primena žlugusią valstybę.
24p.
Antradienis liepos 24, 2012 Nr. 171 (19730) Kaunodiena.lt 2 Lt
tuviams Kauno pašonėje kartojasi Lie trūksta Preilos botelių skandalas? vienybės Vereta Rupeikaitė
v.rupeikaite@kaunodiena.lt
Keli tūkstančiai jaunuolių, sugužė ję į pirmąjį Pasaulio lietuvių jauni mo susitikimą, kitąmet galės su grįžti į Prienų rajone vyksiantį pa našų, bet daugiau į kultūrą, meną orientuotą festivalį. Tikslas – kas dveji metai
„Šiais globalizacijos laikais tokie renginiai yra ypač svarbūs. Svarbu susivokti, kas mes esame, kur esa me, kas yra Lietuva, kodėl mes no rime čia būti? Pastarasis renginys sutraukė labai daug gražaus jauni mo“, – nuostabos neslėpė prieš 13 metų iš Lietuvos išvykęs, bet daž nai tėvynėje viešintis žinomas pia nistas, visuomenininkas Edvinas Minkštimas.
4
Dienos citata
Tomo Raginos nuotr.
„Po finalinės sirenos kal bėti buvo sunku, tiesiog padėkojau vyrams ir pa sakiau: jūs dievai!“, – sakė auksinės dvidešimtmečių krepšinio rinktinės vyr. treneris Kazys Maksvytis.
Prognozė: Kauno paveldosaugininkės I.Grigaitienės klaidos kaina Noreikiškių dvarvietėje, kurioje jau stovi namai, gali siekti 24 mln. litų.
Kultūros paveldo departamento (KPD) specialistės parašai leido Noreikiškių dva ro teritoriją užstatyti namais. Teismą pa siekė prokurorų reikalavimas naikinti 32 sklypų detaliuosius planus. Devyni gy venamieji namai dvarvietėje jau pastatyti. Iš globos namų bėga paauglės
4p.
Mantas Lapinskas
m.lapinskas@kaunodiena.lt
Paveldosaugininkės klaida
Kauno apygardos administracinia me teisme nagrinėjama byla, kuria siekiama panaikinti dokumentus, įteisinusius „Noreikiškių dvaro“ kvartalo statybą. Tie dokumentai – tai ir statybos komisijų protoko
liniai sprendimai, ir Kauno rajono savivaldybės administracijos vado vų įsakymai. Verslininkai, „Noreikiškių dva ro kvartalo“ savininkai, sako, kad nepalankaus teismo sprendimo at veju jiems padaryta žala sieks apie 24 mln. litų, kuriuos turės sumo kėti valstybė iš mokesčių mokėtojų pinigų.
10p.
2
R.Javtokas gydosi optimizmu Robertas Javtokas negali susitaiky ti su mintimi, kad Londono olimpi adoje jis nedalyvaus. „Žiauriai ap maudu. Ir baltas pavydas apima. Jie išvažiuoja, o aš pasilieku“, – sako krepšininkas, atrankos turnyre Ve nesueloje dėl kojos skausmo žaidęs sukąstais dantimis, kad tik rinkti nė patektų į olimpiadą. Pateko, o jis liko už borto, todėl neranda vie tos savo namuose Vilniuje. Belieka džiaugtis tik tuo, kad nereikia važi nėti į Kauną, nes daugybę procedū rų taiko sau pats. „Mano namuose visa klinika“, – nusijuokia ir pa brėžia, kad yra optimistas. 12p.
2
Antradienis, liepos 24, 2012
Miestas
Oro kokybė Kaune 0
14
50mg/m3
Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai
Kietosios dalelės (KD10) Nustatyta 24 val. ribinė vertė
0 0,21
Anglies monoksidas (CO)
10 mg/m3
Nustatyta 8 val. ribinė vertė
0
27
200
mg/m3
Azoto dioksidas (NO2)
Nustatyta 1 val. ribinė vertė
Kauno pašonė Preilos boteli Kauno rajono savivaldy 1 bė rodo dešimties metų senumo Noreikiškių kadastro že
Pozicija: Karmėlavos, Ramučių ir kitų gyvenviečių žmonės nesileido ekspertų įtikinami, kad jėgainė, pla
nuojama Kauno LEZ, bus saugi.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Dėl jėgainės LEZ – emocijų bomba Saulius Tvirbutas
s.tvirbutas@kaunodiena.lt
Karmėlavos ir Ramučių gyven tojai, įsikūrę netoli Kauno laisvo sios ekonominės zonos (LEZ), bai minasi dėl naujo objekto – atliekų ir biokuro deginimo jėgainės. Ži balo į ugnį pila ir kai kurie rinki mams besirengiantys politikai. Kinkosi rinkimų arkliuką
Kai bendrovė „Fortum Heat Lie tuva“ pareiškė, kad yra pasiren gusi mesti pirštinę nuo rusiš kų dujų priklausomiems šilumos gamintojams ir planuoja alterna tyvias biokuro ir atliekų degini mo elektrines Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus zonose, iškart pasigir do bauginimų, kad tokios elektri nės yra tikra pragaištis. Dėl planuojamos statyti bio kuro ir atliekų deginimo elektri nės Kauno rajone, LEZ teritorijoje, pirmasis ėmė šaukti Mečislovas Zaščiurinskas – Seimo narys, šiuo metu besirengiantis naujiems rin kimams. Tarp gyventojų, sukviestų su sipažinti su elektrinės statytojų planais, pasirodė ir karmėlaviškė Liveta Kazlauskienė – taip pat su siruošusi į Seimą. „Įsileisk kiaulę į bažnyčią... – kalbėjo Karmėlavos bendruome nės centro „Židinys“ pirmininkas Raimundas Jokimčius, piktinda masis LEZ plėtra. – Kažkada Ra mučiuose ir kitose šalia esančiuo se kaimuose sklypo aras kainavo 20 tūkst. litų, o dabar turtas ne grįžtamai nuvertėjo.“ „Jau ketinama keisti LEZ žemės paskirtį iš komercinės į gamybinę. Reikia imti botagą ir vyti kiaulę lauk“, – siūlė R.Jokimčius. Švedai gyvena ramiai
„Kauno dienos“ žurnalistui lan kantis atliekų deginimo elekt rinėje, esančioje šalia Stokhol mo, pirmiausia kilo klausimas, ar jos veikla kelia rūpesčių aplinki niams gyventojams. Jų daugiabu
čiai stūkso tik už 600 metrų nuo elektrinės. „Prieš daugiau kaip 40 metų švedai būgštavo, kad ši ir kitos at liekų deginimo elektrinės pablo gins ekologinę situaciją. Tačiau greitai įsitikinta elektrinių nau da ir saugumu. Dabar nekyla jo kių diskusijų“, – teigė bendrovės „Fortum Corporation“ vyriausia sis patarėjas Peteris Liebscheris. „Fortum Corporation“ Hiogda leno elektrinę valdo lygiomis da limis kartu su Stokholmo savival dybe. Vaikštant po elektrinės terito riją ir jos patalpas išties nebuvo juntama jokio atliekų dvoko. Ne kilnojamojo turto kainoms elekt rinės kaimynystė taip pat nepa darė jokios įtakos. P.Liebscherio teigimu, itin sudėtinga filtracijos sistema visiškai išvalo deginamų atliekų dūmus.
Į susitikimą atėję apie 100 Karmėla vos, Ramučių, Mar gavos, Narėpų, Ser geičikų gyventojų nebuvo linkę leis tis nuraminami. Švedai, kuriems ekologijos idė jos labai svarbios, atliko kruopš čius tyrimus. Jie rodo, kad iš ka minų į orą patenkantys dūmai turi daug kartų mažiau sieros, azo to junginių, anglies dioksido, kitų teršalų, nei išmeta automobiliai. Ekspertai lietuvių neįtikina
Bendrovė „Fortum Heat Lietuva“, surengusi jau trečią susitikimą su Karmėlavos seniūnijos gyvento jais, bandė įtikinti, kad Kauno LEZ planuojama statyti atliekų degini mo elektrinė nekels grėsmės svei katai. Vis dėlto į susitikimą atėję apie 100 Karmėlavos, Ramučių, Margavos, Narėpų, Sergeičikų gy
ventojų nebuvo linkę leistis nura minami. Tikėtinų padarinių ataskaitoje akcentuota, kad jėgainė labiausiai paveiks tik kraštovaizdį, mat LEZ teritorijoje iškils 72 metrų aukščio kaminas. Bet gyventojai nenorėjo patikėti, kad jėgainės kaimynystė tuo ir apsiribos. Atskaitą parengusios konsulta cijų bendrovės „Sweco Lietuva“ viceprezidentas Aidas Vaišno ras bandė aiškinti, kad elektrinė bus pastatyta 2016 m., kai visoje ES bus sugriežtinti aplinkosaugos reikalavimai. „Todėl negali būti ir kalbos, kad ši jėgainė bus pavojin ga aplinkai ir žmonėms“, – tvir tino jis.
mėtvarkos projektą, kuris su su projektuota Noreikiškių dvaro te ritorija suderintas KPD Kauno teritoriniame padalinyje. Jį derino čia specialiste dirbusi Irma Grigai tienė. Niekas neabejojo paveldosaugi ninkės parašais ir leido formuo ti sklypus. Kaip paaiškėjo, I.Gri gaitienė projektą suderino, bet lyg tyčia užmiršo čia stovėjusiam kul tūros paveldo objektui – buvusiai Noreikiškių dvaro sodybai – nu statyti paveldosaugos reikalavi mus. Prokurorai ištyrė, kad pavel dosaugos reikalavimai paveldi nei dvarvietei buvo nustatyti tik po septynerių metų, o per tą lai ką šioje teritorijoje buvo sunaikin ta ne viena vertinga kultūros ver tybė. Niekaip negali prisiminti
Galimai klaidą įvėlusi I.Grigaitienė šiuo metu pakilusi karjeros laiptais itin aukštai. Ji užima Saugomų te ritorijų ir paveldo apsaugos sky riaus vedėjos pareigas prie Kultū ros ministerijos. „Kol kas nieko negaliu pasakyti, nes ką tik grįžau iš atostogų ir su žinojau, kas vyksta. Dabar bandau susirinkti popierius ir viską prisi minti, kas ten buvo“, – apie Norei kiškių dvarvietės peripetijas sakė karjeros laiptais palypėjusi I.Gri gaitienė. „Tuo metu buvo derinama ne viena dešimtis projektų, ne vienas žemės sklypas, o čia tokia atplai šėlė atšviesta (Prokuratūros krei pimasis į Kultūros ministeriją dėl
Suklaidintas: P.Tamošiūnas sa
ko nė neįtaręs, kad įkėlė koją į paveldo teritoriją.
nustatytų pažeidimų – red. past.) Tuo laiku, 2002 m., nebuvo pla nuojama jokia plėtra, o kokios bu vo aplinkybės, kad aš neįrašiau pa veldosauginių sąlygų...“ – negalėjo prisiminti paveldosaugininkė. „Žinau, kad to dvarelio ten be veik nebuvo – stovėjo vienas su klypęs pastatėlis. Pirma turiu pati
Liejosi emocijos
Gyventojai nebuvo linkę patikėti ir pažadais apie jėgainės dūmus iš valančių filtrų efektyvumą. „Ge riau mes gyvensime prasčiau, bet sveikiau. Nereikia, kad mūsų są skaita pigintumėte energiją gyve nantiesiems Kaune!“ – vienas per kitą ekspertų argumentus į miltus malė žmonės. Kauno rajono administracijos direktorius Ričardas Pudževelis bandė raminti susirinkusiuosius, kad kol kas savivaldybė viso labo tik keičia LEZ teritorijos paskirtį. „Šalia jūsų – oro uostas, LEZ, kapinės. Bet gyvenimas eina į priekį. Kai bus rengiamas detalu sis jėgainės sklypo planas, atidžiai stebėsime, kad nebūtų pažeidžia mi įstatymai ir nepakenkta aplin kai“, – kalbėjo R.Pudževelis. „Fortum Heat Lietuva“ skel bia, kad per metus jėgainėje būtų sudeginama apie 160 tūkst. tonų gyventojų atliekų ir apie 40 tūkst. tonų – pramonės. Čia pagamin tos šilumos užtektų daugiau kaip trečdaliui miesto. Dabar Kauno regione per metus į sąvartyną išvežama 230 tūkst. tonų šiukšlių. Specialistų teigi mu, sąvartynai aplinkai kenkia kur kas labiau nei jų perdirbimo gamyklos.
Apleistas: Noreikiškių dvaras, tapęs konflikto centru, baigia užželti krūma
3
Antradienis, liepos 24, 2012
Miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas
nėje kartojasi ų skandalas? išsiaiškinti ir viską prisiminti“, – kalbėjo I.Grigaitienė. Nors prokurorai pripažįsta, kad tokiuose veiksmuose galima ras ti piktnaudžiavimo tarnyba ir ap laidumo požymių, I.Grigaitienė baudžiamosios atsakomybės grei čiausiai išvengs – jau suėję sena ties terminai. Prokurorai šiuo metu paprašė raštiško I.Grigaitienės pasiaiškini mo, kokiu pagrindu ji derino dvaro žemės kadastro projektą. Jaučiasi pakliuvę į voratinklį
Į paveldosaugos tinklą įkliuvo ir Noreikiškių dvarvietėje investavę verslininkai, ir Kauno rajono savi valdybė. Kauno rajono administ racijos direktorius Ričardas Pu dževelis atsimena šią seną istoriją. Jis teigė netikintis, kad būtų imtasi radikalių veiksmų – tokių, kaip jau pastatytų namų griovimas. Bendrovės „SVP namai“, statan čios „Noreikiškių dvaro kvartalo“ namus, vienas akcininkų Paulius Tamošiūnas taip pat dar netiki, kad jau pastatyti devyni namai bus šluojami nuo žemės paviršiaus. „Pirkdami žemę su detaliuo ju planu, kaip ir kiekvienas atsar gus verslininkas, viską tikrinome Registrų centre. Ten net neužsi menama, kad ta vieta turėtų kokį nors ryšį su paveldu. Net negalė jome pagalvoti, kad ten, plikuose šabakštynais apaugusiuose lau kuose – paveldo teritorija“, – pa sipiktinęs kalbėjo P.Tamošiūnas.
dos“, – sakė verslininkas. P.Tamo šiūnas teigė, kad atėmus iš jų skly pus, bendrovė tiesiog sužlugtų. 24 mln. litų – tokia suma verslinin kas įvertino galimus nuostolius jo bendrovei, jei sklypų detalieji pla nai ir statybos leidimai bus panai kinti. „Jau dabar esame sumokėję kelis milijonus litų mokesčių už šį pro jektą valstybei. Vos sustabdžius projektą, valstybė prarastų dar mi lijoną litų mokesčių. Buvome pa samdę ir paveldo ekspertą, kuris atliko ekspertizę. Išvadose viena reikšmiškai konstatuojama, kad dvaro liekanoms nedarome žymaus poveikio“, – sakė P.Tamošiūnas.
Prokurorė kaltina KPD
Svaigedas Stoškus:
Skaudi ir sunki si tuacija. Bijau, kad nebūtų kaip su bo teliais Preiloje, nes tai – analogiš ka situacija.
Žala – 24 mln. litų
„Pati Kauno rajono savivaldybė ir Nacionalinė žemės tarnyba teisme stovi mūsų pusėje – jie pripažįsta, kad ir jie buvo apgauti dėl šios klai
ais.
kirto KPD Kauno teritorinio pada linio vedėjas Svaigedas Stoškus. „Žinau, kad jie buvo suklaidin ti – jų neinformavo, kad ten nega lima statyti, – kalbėjo S.Stoškus. – Reikia ieškoti tų, kurie dėl to kalti. Ten gyvenantys žmonės pasiėmė paskolas, nusipirko butus ir augina vaikus – neatimsime jų namų, juk jie nekalti. Kalti pareigūnai, kurie taip padarė – jiems turėtų būti tai koma baudžiamoji atsakomybė.“ S.Stoškus sakė puikiai žinantis šią situaciją – apie ją informavo savo vadovybę. Sprendimus teks daryti Kultūros ministerijoje. „Skaudi ir sunki situacija. Bijau, kad nebūtų kaip su boteliais Prei loje, nes tai – analogiška situacija. Turi atsakyti valstybės tarnauto jai, privėlę klaidų“, – sakė Kau no teritorinio KPD padalinio va dovas.
Valstybė nenusileis
„Jie turi teisę teistis – dvarvietėje statyba negalima, ir taškas“, – nu
Panašiai kalbėjo bylą kuruojan ti Kauno apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokuro rė Solveiga Gradzevičienė. Jos tei gimu, kokie būtų kiti susitarimo būdai tarp departamento ir vers lininkų, be žalos atlyginimo, ji neįsivaizduojanti. Prokurorė pa tvirtino, kad verslininkai kol kas konkrečių siūlymų nepateikė. „Žemės iš savininkų atimti ne galima. Ko gero, vienintelis būdas būtų peržiūrėti dvaro vertingąsias savybes, gal mažinti jo teritori ją“, – svarstė prokurorė. Pasak jos, prokuratūra smerkia tokį Kultūros paveldo departa mento neapsižiūrėjimą, kuris at vedė šią situaciją į aklavietę, tačiau pabrėžė, kad „institucijos klaida neįteisina įteisintos padėties“.
Suklaidino: „Kauno vandenų“ specialistai įrodinėjo, kad pajuoda
vęs vanduo nėra kenksmingas, tačiau Valstybinės maisto ir veteri narijos tarnybos tyrimas parodė visai ką kita. Artūro Morozovo nuotr.
Jaučiasi apgauti dėl užteršto vandens Vilija Žukaitytė
v.zukaityte@kaunodiena.lt
Senamiesčio gyventojai porą sa vaičių vartojo sveikatai kenks mingą vandenį – tai patvirtino Valstybinė maisto ir veterinari jos tarnyba, patikrinusi geriamo jo vandens kokybę. Nuslėpė nuo gyventojų
„Kauno diena“ dar gegužę rašė, kad Senamiestyje daugiau nei sa vaitę iš čiaupų bėgo juodas van duo, o atsakingos tarnybos ne siėmė jokių veiksmų. Tuomet pranešta, kad Piliakalnio gatvėje įvyko avarija, dėl kurios vanduo staigiai pajuodavo.
Liutauras Šutas:
Mums tvirtino, kad vanduo atitinka vi sus reikalavimus ir yra vartotinas, tačiau tyrimai parodė prie šingai. Be to, už tokį vandenį dar ir mokė ti turėjome.
Tomo Raginos nuotr.
Nesulaukę pagalbos iš Kauno specialistų, Senamiesčio gyven tojai kreipėsi į Vilnių, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. „Apgautas jaučiuosi ne aš vie nas. Mums tvirtino, kad vanduo atitinka visus reikalavimus ir yra vartotinas, tačiau tyrimai parodė priešingai. Be to, už tokį vande nį dar ir mokėti turėjome“, – pa sakojo M.Daukšos gatvėje gyve nantis Liutauras Šutas. Vyras tvirtino, kad nežinoda mas apie vandens kokybę jis su šeima gėrė vandenį, virė maistą. „Juodą vandenį pastebėjome, kai norėjome prisileisti vonią. Ačiū Dievui, kad nieko blogo ne nutiko ir į ligoninę skubėti nerei kėjo“, – džiaugėsi kaunietis. Liutaurui pikčiausia, kad nie kas gyventojams nepranešė apie
gedimus, neužsuko vandens, o tik melavo, sakydami, kad van duo nėra kenksmingas, tik atro do neestetiškai. Su bakterijomis
Prieš keletą mėnesių „Kauno van denų“ avarinės tarnybos viršinin kas Rimas Stunžėnas tvirtino, kad bendrovės specialistai atliko van dens tyrimus, kurie parodė, jog vanduo nėra kenksmingas, tik at rodo neestetiškai dėl mangano ir geležies dalelių nuosėdų. Valstybinė maisto ir veterina rijos tarnyba, reaguodama į gy ventojų skundus, gegužės 16-ąją paėmė šalto geriamojo vandens mėginius mikrobiologiniams ir cheminiam tyrimui atlikti. „Tirtuose mėginiuose kolifor minių bakterijų, bendrosios ge ležies bei mangano kiekis viršijo leidžiamą kiekį ir neatitiko Lietu vos higienos normos“, – rašoma tarnybos rašte. Po šių išvadų bendrovė „Kauno vandenys“ atliko pakartotinius vandens tinklų plovimo darbus. Savo kaltės neįžvelgia
„Kauno vandenų“ avarinės tar nybos viršininkas R.Stunžėnas neprisiėmė kaltės, kad klaidingai informavo miestiečius apie van dens kokybę. „Mūsų laboratorijoje daryti ty rimai parodė, kad vanduo yra su drumstas, padidintas geležies, mangano kiekis. Jokių bakteri jų nebuvo. Koliforminių bakteri jų galėjo pasitaikyti atsitiktinai“, – svarstė viršininkas. R.Stunžėnas pasakojo, kad ty rimams vanduo imamas iš įvadi nio namo skaitiklio. „Kodėl vieni tyrimai buvo geri, o veterinarijos tarnybos kitokie, net sunku pasakyti. Reikia tiks liai peržiūrėti datas, kada buvo atliekami tyrimai ir kiek kartų jie buvo atlikti. Nenoriu išsisukinė ti, bet kažkaip vienareikšmiškai komentuoti nenorėčiau“, – iš sisukinėjo nuo tiesaus atsakymo R.Stunžėnas.
4
miestas
antradienis, liepos 24, 2012
Daugiau miesto naujienų skaitykite kaunodiena.lt
Lietuviams trūksta vienybės
Pasaulio lietuvių jaunimo 1 susitikime (PLJS) jis buvo diskusijų dalyvis, mėgavosi rengi
nio programa ir stebėjo jį. E.Minkštimo vertinimu, PLJS, kuris vyko Visuomenės harmoni zavimo parke, renginių buvo gal net per daug. Čia buvo ne vien pramo gaujama, bet ir gvildenamos vers lo, kultūros, politikos ir mokslo ak tualijos. „Jaunimas šventė, bendravo, bu vo drauge. Buvimo drauge negali būti per daug. Mums, lietuviams, trūksta vienybės. Renginiai, kurie suburia žmones, parodo, kokie mes esame turtingi, kokį turime poten cialą“, – įspūdžiais dalijosi pašne kovas. Jį džiugino, kad jaunimas ak tyviai įsitraukė į diskusijas, daug klausinėjo, domėjosi. „Šiuo me tu manoma, kad renginys vyks kas dveji metai, jis augs ir plėsis. Labai to tikiuosi“, – sakė E.Minkštimas. Ten pat – kultūros dienos
Pakvietęs prisidėti PLJS organiza torių komandą ir kitus bendramin čius, E.Minkštimas kitų metų va
sarą Visuomenės harmonizavimo parke yra numatęs surengti pana šaus pobūdžio renginį – pasaulio lietuvių kultūros dienas. Tai, pasak E.Minkštimo, tėra darbinis rengi nio pavadinimas. Renginys apimtų muziką, fo tograf ij ą, kin ą, mad as, šok į ir kita. Skamb ėt ų įvair iaus ių sti lių muzika, pradedant klasikine ir baigiant roku, džiazu, liaudies dainomis. E.Minkštimas siekia, kad į jo fes tivalį suvažiuotų jauni žmonės, vi sų pirma iš visos Lietuvos. „Suvažiuotų pasaulio lietuviai ir užsieniečiai, kurie sieja save su Lietuva. Labai norėtųsi pakviesti užsienio atlikėjų, kurie grotų lie tuvių kompozitorių muziką ir gal būt išsaugotų ją savo repertuare. Tai būtų savotiškas lietuviškų kul tūros produktų eksportas“, – nea bejojo pašnekovas. Mintis surengti tokią renginį E.Minkštimui kilo dar ankstyvą pavasarį, kai apie PLJS jis dar ne žinojo. Šiuo metu numatyta, kad pasaulio lietuvių kultūros dienos vyks Prienų rajone, Visuomenės harmonizavimo parke. Vyks atlikėjų atrankos
Edvinas Minkštimas:
Renginiai, kurie su buria žmones, paro do, kokie mes esame turtingi, kokį turime potencialą.
E.Minkštimas tikisi savąjį festiva lį kiek įmanoma labiau išgryninti. Neseniai pasibaigusiame jaunimo renginyje buvo toks didelis kon ferencijų, koncertų, pasirinkimas, kad buvo lengva pasiklysti. „Tu rėsime pasvarstyti, galbūt reikė tų sumažinti renginių skaičių?“ – svarstė jis. Jo nuomone, PLJS buvo puikus, o jo trūkumus lėmė tai, kad rengi nys vyko pirmą kartą ir neįprastoje erdvėje – 150 ha teritorijoje. „Galbūt kažkur trūko nuorodų, lentelių, kai kurie pasiklydo. Dėl didelių atstumų ir patys savano riai pasimesdavo“, – kai kurių pa stabų turėjo pašnekovas. E.Minkštimas mintyse jau dėlio ja savojo festivalio modelį: „Sieksi
Gausa: Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime dalyvavo keli tūkstančiai įvairaus amžiaus žmonių.
me pritraukti jaunų lietuviškų gru pių, kurios skinasi kelią į europinę rinką. Noriu rodyti ir chorus, norė čiau matyti lietuvišką operą, galbūt netgi lietuviškas pagoniškas apei gas. Vizija plati, reikės sėsti ir pra dėti dirbti.“ Kasdien gelbsti patarimais
„Laikau save jaunu lietuviu, žmo gumi, kuris stipriai sieja save su Lietuva“, – šypsojosi iš Kauno ki lęs pianistas ir visuomenininkas. Jis yra ne pelno siekiančios or gan izac ij os „Glob al ios Liet u vos lyderiai“ (GLL) valdybos na rys ir drauge su bendraminčiais steng ias i suj ungt i lyd er iaujan čius profesionalus, kurie išvyks ta iš Lietuvos. „Jaučiame, kad etninių bend ruomenių veikla, bendruomeni niai renginiai nedomina daugelio profesionalų. Jiems labiau reikia bendraminčių, efektyvesnių grįž tamųjų ryšių su Lietuva, kad galė
Tomo Raginos nuotr.
tų pasidalyti savo patirtimi“, – ar gumentavo E.Minkštimas. Jo pastebėjimu, daugybė žmonių, kurie prasiskynė kelius užsienyje, nori prisidėti prie Lietuvos atei ties. GLL gimė po pirmojo Pasau lio lietuvių ekonomikos forumo, jo įkūrėjai buvo Mykolas Lepeška ir Rokas Beresniovas. „Su Roku su sipažinome renginiuose Vašingto ne, kartu dirbome rengdami įvai
rius projektus, jis pakvietė mane prisijungti prie GLL“, – prisimi nė pianistas. Pasak jo, GLL nariais gali tapti vidutinio ir aukščiausio lygio va dovai – lietuviai, lietuvių kilmės, arba tie, kurie sieja save su Lie tuva. Organizacijos nariai tampa jaunų lietuvių, kurie nori siekti karjeros, bando įsitvirtinti, glo bėjais.
Apie Edviną Minkštimą E.Minkštimas 1980 m. gimė Kaune, baigė Juozo Naujal io muzikos gim naziją. Fortepijono studijas tęsė tuo metėje Lietuvos muzikos akademijo je. Vėliau studijavo ir baigė Paryžiaus nacional inę konservator iją bei ma gistro ir doktorantūros studijas Niu jorko Juilliardo aukštojoje muzikos ir dramos akademijoje. Šiuo metu yra dviejų tarptaut in ių fest ival ių JAV meno vadovas, Mahler io filharmo
nijos Vienoje valdybos nar ys ir re ziduojant is men in inkas, Zalcburgo festivalio valdybos narys. Jis yra ne pelno siekiančios organizacijos „Glo balios Lietuvos lyderiai“ (GLL) direk torių valdybos narys, turi konsulta cinę firmą Vašingtone. E.Minkštimas neapleidžia ir koncertinės veiklos – šiais metais jo laukia koncertiniai tu rai Šiaurės Amerikoje ir Pietų Ame rikoje.
Paauglės bėga iš globos namų Vilija Žukaitytė
v.zukaityte@kaunodiena.lt
Šeštadienio vakarą iš Kauno vai kų globos namų „Atžalynas“ pra dingo dvi auklėtinės: keturiolik metė V.R. ir penkiolikametė D.Š. Apie jų pabėgimą policijai praneš ta tik vakar.
Vilioja: iš globos namų pabėgę auklėtiniai sugrįžę mėgsta pasigirti
bendraamžiams apie patirtus nuotykius.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Pasak Kauno apskrities vyriau siojo policijos komisariato atstovo spaudai Kęstučio Kasciukevičiaus, iš vaikų globos namų abi auklėtinės pabėga nebe pirmą kartą. „Pranešimų apie tai, kad iš glo bos namų pabėgo vaikai, gauname gana dažnai. Kartais jie grįžta pa tys, bet būna, kad prireikia ir po licijos pagalbos. Kiek man yra ži noma, mergaitės į globos namus dar negrįžo“, – sakė policijos at stovas. Anot K.Kasciukevičiaus, polici ja ne visada yra informuojama apie pabėgusius vaikus, nes globos na mų socialiniai darbuotojai patys jų ieško.
Dainavos policijos komisaria te pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl paauglių paieškos. Kauno vaikų globos namų „At žalynas“ vyriausioji socialinė dar buotoja Rima Gapšytė patvirtino, kad savaitgalį pabėgo dvi jų auklė tinės. „Mergaitės yra problemiškos. Jos iš vaikų globos namų pabėga ne pirmą kartą. Tokius vaikus traukia grįžti į jiems gerai pažįstamas, se nas vietas, landynes. Jiems patin ka valkatauti. Mums tik belieka jų ieškoti. Kai patys nebesusitvarko me, padeda policijos pareigūnai“, – teigė R.Gapšytė. Globos namų socialinė darbuoto ja pasakojo, kad pas juos dažniau siai patenka socialiai pažeidžiami vaikai, kurių tėvai girtuokliauja, valkatauja – jiems tokia gyvena moji aplinka yra natūrali. „Mums patiems ne kartą teko ieškoti vaikų tose landynėse. Mes negalvojame apie tykantį pavojų, nes svarbiausia rasti dingusius vai kus“, – tikino R.Gapšytė.
Anot socialinės darbuotojos, grį žę vaikai su kitais dalijasi nuoty kiais ir savo poelgio nelaiko blogu.
Tragedija kaime Iš vaik ų globos namų vaikai bėga gana dažnai. Neseniai vienas toks pabėg imas baigėsi traged ija – nu žudyt as penk iol ik amet is Vėl iu čion ių vaik ų social izacijos cent ro auklėt in is. Vaik ino nuž udymu apkalt int i kit i trys šio centro auk lėtiniai. Paauglio kūnas buvo rastas Vėliu čion ių kaime, Liepų alėjoje esan čiame karjere. Dal is kūno buvo užkasta. Įtariama, kad į auką buvo mėtomi akmenys. Kūną aptiko kar jere žaidę vaikai. Visi keturi berniukai iš socializaci jos centro pabėgo kartu. Dėl kok ių priežasčių draugai nuž udė bend raamž į, aišk inasi pol icijos parei gūnai.
5
AntrADIENIS, liepos 24, 2012
lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva
Kas į Seimą nebenori? Maždaug dešimt dabartinio Seimo narių ketina visam laikui už verti parlamento duris ir daugiau ten nebesiveržti. Daugumos jų motyvas – amžius ir sveikata. Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Glaveckų šeimos nebebus
Iš 139 dabartinio Seimo narių vos 10–12 čia dirbti greičiausiai ne begrįš niekada – kandidatuoti per artėjančius parlamento rinkimus jie nebeketina. Tarp jų yra ir Sei mo senbuvių, ir politikos naujokų. Galutinai aišku: kitame Seime jau nebedirbs Liberalų sąjūdžio atsto vas Kęstutis Glaveckas ir jo žmo na konservatorė Rūta Rutkelytė. Ir vienas, ir kitas turi sveikatos problemų, tad, kaip patys sako, nori dau giau laiko skirti sau. „Prisipažinsiu, turiu rimtų sveikatos problemų. Nebūdama šimtu procentų dar binga, nenoriu užimti tos pozici jos, kur kitas galėtų nuveikti gero kai daugiau. Lig šiol nebuvo kada „paremontuoti“ sveikatos, o per nai turėjau labai sudėtingą opera ciją“, – dienraščiui atvirai kalbėjo R.Rutkelytė. Seime ji darbuojasi antrą ka denc iją, ties a, su pert rauka. R.Rutkelytė dirb o 1996 m. iš rinktame Seime. Jos vyras K.Glaveckas parlamen te – nuo 1990-ųjų, visus rinkimus laimėjęs vienmandatėje apygardo je. „Ateina laikas, reikia ir jauniems užleisti vietą. Labai gaila trauk tis, bet toks gyvenimas“, – kalbė jo K.Glaveckas. Vis dėlto jis yra Li beralų sąjūdžio kandidatų į Seimą sąraše, nors vienmandatėje apy gardoje nebesikaus. Nori „pavaikščioti žeme“
Kuriam laikui iš politikos traukia si ir Liberalų sąjūdžio narys, antrą kadenciją Seime dirbantis Audrius Endzinas. Jis mano, kad pasibai gus kadencijai darbą nesunkiai ras:
„Vieni politikai tik deklaruoja, kad po poros kadencijų reikia pažiūrė ti, kaip žeme vaikščioti, o kiti ban do tai padaryti. Dar turiu rankas ir galvą, dievulis nepagailėjo ir svei katos, tad, manau, darbą tikrai ra siu.“ Nebevarstyti parlamento durų ir užmiršti posėdžių salę pasiruošę ir daugiau politikų. Vienas jų – kon servatorius Česlovas Stankevičius. „Dėl amžiaus. Įkalbinėjo likti, bet nusprendžiau pasitraukti. Atėjo laikas“, – aiškino iš politikos be sitraukiantis 75-erių Seimo pirmi ninkės pavaduotojas. Jau kurį laiką kalbama, kad iš po litikos galėtų trauktis kitas garbaus amžiaus politikas socialdemokra tas Česlovas Juršėnas. Tačiau, kaip tikino partijos vadovybė, jis rinki muose dalyvaus – politiko duonos atsisakyti neketina. Nedalyvauti rinkimuose kurį laiką svarstė vie nintelis socialdemokratas – Jonas Juozapaitis. Tačiau persigalvojo. Panašiai elgiasi ir konservato rius Liudvikas Sabutis. Jis lig šiol neapsisprendė – bandyti veržtis į kitą Seimą ar ne.
Česlovas Stankevičius:
Dėl amžiaus. Įkalbinėjo likti, bet nusprendžiau pasitraukti. Atėjo laikas. Susilažino su A.Čapliku
Vis dar neaišku, kaip pasielgs į par lamentą su Arūno Valinsko Tautos prisikėlimo partija patekęs Mantas Varaška. Prieš kurį laiką jis aiški no, kad į kitą Seimą tikrai neis, nes
politika jį nuvylė. Seimo frakcijas nuolat keitęs politikas susilažino su Liberalų ir centro frakcijos se niūnu Algiu Čapliku, kad į kitą Sei mą tikrai neis. Dirbti kitame Seime neplanuoja ne vienas Mišriai Seimo narių gru pei priklausantis politikas. Seime dirbti toliau nenori buvęs teisėjas Konstantas Ramelis. Jis paaiškino, kad „jau nebe tas amžius“. K.Ra meliui – 74-eri. Dienraščio žinio mis, tęsti politinės veiklos nebeplanuoja ir K.Ramelio bendražygis parlamentaras Antanas Baura. Likti politikoje nebeketina ir A.Valinsko į Seimą atvesta žmona Inga Valinskienė. Pats A.Valinskas, kaip ir nemažai jo buvusių ar esa mų bendražygių, tęsti politinę kar jerą ambicijų turi. „Nemanau, ob jektyviai žiūrėdamas iš šono, kad esu pats prasčiausias šiame Seime dirbantis žmogus. Tad jeigu vien mandatėje apygardoje mane iš rinks, ir toliau dirbsiu Seime“, – aiškino A.Valinskas Dauguma jo į Seimą atvestų po litikų – Vincas Babilius, Arū nė Stirblytė, Antanas Nedzinskas – laimę bandys ir kituose rinki muose. Patekti į Seimą jie bandys su Liberalų ir centro sąjunga. Kol kas neapsisprendė tik Mišriai Sei mo narių grupei priklausanti Asta Baukutė. „Dar svarstau. Kai ėjau dirbti į Seimą, galvojau visai kitaip, o dabar – nebežinau. Jūs gi matote, kas darosi“, – sakė ji. Kad Seimo nario mandato ne besieks, prieš kurį laiką yra kalbė jęs iš socialdemokratų pašalintas Andrius Šedžius, tačiau šiaulietis ir vėl persigalvojo. Seime greičiau siai nebedirbs Tvarkos ir teisingu mo frakcijos atstovas Rimantas Smetona.
Pareiškimas: Prezidentė D.Grybauskaitė pabrėžė, kad monopoli
ninkų valdomame Vilniaus šilumos ūkyje trūksta konkurencijos.
Prezidentės atkirtis merui Apie planus ieškoti alternaty vaus kandidato kituose preziden to rinkimuose paskelbusiam Vil niaus merui Artūrui Zuokui da bartinė valstybės vadovė Dalia Grybauskaitė atkirto, jog konku rencija naudinga visur, ypač sos tinės šilumos ūkyje. „Konkurencija visur naudinga“
Vakar apsilankiusi Anykščiuo se Prezidentė atsakė į žurnalistų klausimus keliomis temomis. Paklausta, ką mano apie A.Zuo ko pareiškimą, kad reikia ieškoti konkurento per būsimus prezi dento rinkimus, D.Grybauskaitė atsakė: „Bet kokia konkurencija visur labai naudinga. Kai aš da lyvavau rinkimuose, buvo septy ni kandidatai. Tad žmonės turė tų didesnę galimybę rinktis, jeigu kandidatų būtų daugiau. O konk rečiai Vilniaus merui norėčiau at sakyti taip – konkurencija visur labai naudinga, ypač Vilniaus ši lumos ūkyje.“ D.Grybauskaitė tiesiai neat sakė, ar yra apsisprendusi siek ti antros kadencijos. Ji pabrėžė, kad kandidatų iškėlimas prasi deda likus 80 dienų iki rinkimų dienos. Prezidento rinkimai Lie tuvoje vyks 2014 m. gegužę. Galima didinti algas
Pabaiga: sutuoktiniai liberalas K.Glaveckas ir konservatorė R.Rutkelytė Seimo duris užvers visam laikui –
abiem koją kiša sveikata.
Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Anot Prezidentės, Lietuvoje ga lima „atsargiai galvoti“ apie mi nimalaus ir bazinio atlyginimo didinimą. „Turint galvoje, kad su valdėme situaciją, atsargiai gal voti apie minimalaus atlyginimo ir bazinio atlyginimo didinimą jau laikas, nes turime ne tik taupyti, bet ir skatinti ekonomiką, atsar giai skaičiuodami – tai yra rem damiesi 3 proc. biudžeto defici tu“, – sakė valstybės vadovė. „Valstybės išlaidos turėtų išlikti daugmaž tokios pačios. Bet ir net pagal tą patį biudžetą yra daug rezervo“, – kalbėjo ji. Minimali mėnesinė alga nuo rugpjūčio 1 d. didėja iki 850 litų. Be to, valdantieji sutarė nuo kitų metų padidinti ir pareiginės algos bazinį dydį, lemiantį politikų, tei sėjų, valstybės tarnautojų, karių atlyginimus. Paklausta apie lėšas algoms didinti, Prezidentė teigė, kad „kultūros darbuotojams ir ki tiems, kurių atlyginimai mažiau
si“, atlyginimus galima didinti perskirstant esamas lėšas. Už atominę energetiką?
D.Grybauskaitė taip pat pareiškė, kad Lietuvai naudinga bent 20– 30 metų išlikti atominės energe tikos šalimi. „Tai projektas, ku ris gali duoti didžiulį ekonominį postūmį visam regionui“, – sakė Prezidentė. Jos teigimu, Vyriausybės pa reiga – pateikti išsamią informa ciją visuomenei iki konsultacinio referendumo, kuris vyks spalį su Seimo rinkimais. „Kad žmonės galėtų apsispręsti, Vyriausybė tu ri atlikti savo namų darbus. Žmo nės turi būti išsamiai informuo ti apie projektą, iki detalių, kad jie galėtų priimti pagrįstą spren dimą“, – sakė Prezidentė. „Viešojoje erdvėje yra daug spekuliacijų, daug dezinforma cijos. Vyriausybės atsakomybė tai pakeisti“, – kalbėjo D.Gry bauskaitė. Prezidentės vertinimu, ato minės elektrinės projektas yra „naudingas, jei jis bus skaidrus, sąžiningas, be visokių politinių intrigų“. Ragino sparčiau tirti G.Kėvišą
Anot D.Grybauskaitės, teisėsau gos institucijos turėtų sparčiau priimti sprendimus dėl Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teat ro vadovu vėl paskirto Gintauto Kėvišo. „Kiek žinau, teisėsaugos institucijos dirba tikrai ilgokai. Turėtų tokius dalykus spręsti greičiau, jeigu tie įtarimai yra re alūs. Bet kol žmogus nėra nuteis tas, tol jis nenuteistas. Dalykiniu požiūriu ponui G.Kėvišui pastabų nėra. Jis vienas iš tų vadovų, kuris sugeba kokybiškai dirbti“, – sakė D.Grybauskaitė. „Bet jei bus įrodyta, kad buvo padaryta kokia nors nusikalsta ma veika, be jokios abejonės, jis turės atsakyti“, – pridūrė ji. Kultūros ministras Arūnas Gelūnas nuo liepos 17 d. paskyrė G.Kėvišą dar vienai teatro vado vo kadencijai. G.Kėvišo vadovavimą teatrui lydėjo korupcijos šešėlis – Gene ralinė prokuratūra ilgiau nei tre jus metus tiria, ar rekonstruojant teatrą buvo iššvaistyti milijonai. KD, BNS inf.
6
Antradienis, liepos 24, 2012
Nuomonės
Užkliuvo per maža kaina
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Prezidentė – prieš mafijos grobuonis Saulius Pocius
D
al ia Grybauskaitė vėl atsidūrė ant oponen tų ešafoto. Vieni nega li atleisti už jos „neblės tant į populiarumą“, kiti šiaip sau smag iai taškosi pag ieža iš įpro čio. Regis, visus aplenkė abonen tinės pirogos šturmanas. Įsikibęs par ūd ijusio savo pol it in io kom paso, jis dar kartą leidosi į reisą Did žiųjų Vasiuk ų link. Ir visi su tartinai žviegia tą patį: preziden to rink imuose tur i būt i daug iau kandidatų! „Nerinksime iš vieno! Kur demokratija?“ – girdisi taria mų teisuolių choralas.
Valstybę savo čiuptu vais apraizgė naujieji grobuonys, kurie kont roliuoja viską, nes jų rankose atsidūrė ne tik kriminaliniai, bet ir ins tituciniai galios svertai. Net romusis socialdemokratas Aloyzas Sakalas, nepraleidęs pro gos amžinam savo oponentui už tvoti marsiečių metafora, ėmė pri tarti tiems vidurių skausmų tąso miems giedotojams. Prisiminė jis ir kažkok ius mist in ius kand ida tus, besibaim inančius prasiž io ti apie „niekados nek lystančios Respubl ikos Prez identės veik los pasekmes“. Gal nebijokite taip naiviai, pone Aloyzai, – nei jums, nei kam nors kitam tikrai neteks už „pasekmes“ atsakyti, nes Pre zidentė nieko bloga nepadarė ir, manykime, nepadarys. Tačiau jei šiuo atveju turite ome nyje, kad valstybės vadovės ko va su partinių gaujų pagimdytais klanais ir yra ta veika, už kur ią reikėtų atsakyti, tada jau galima išreikšti tik apgailestavimą. Bet vis dėlto gal ne tai tyli social demokratų siela turėjo galvoje. O apskritai D.Grybauskaitės opo nentams nepatinka viskas, ką tik ji padaro. Viskas yra blogai. Praėju sią savaitę vėl aidėjo gaižūs verks
mai: „Prezidentės pozicija dėl nau josios atominės elektrinės kelia įtar imų.“ Mat valstybės vadovė neatskleidė, už ką reikia balsuo ti būsimajame referendume dėl naujosios atominės elektrinės. Vis dėlto jei ji būtų pasakiusi, kad reikia balsuoti „prieš“, būtų iškart sprogęs skandalas, esą Preziden tė – prieš energetinę Lietuvos ne priklausomybę. O jei būtų ištaru si, jog reikia balsuoti „už“, būtų pa sipylę priekaištai, kad valstybės vadovė daro įtaką būsimiems re ferendumo rezultatams. Žodžiu, formulė čia pritaikyta vie na – bet kuriuo atveju vis tiek blo giau būti negali. Visa tai jau vadi nama kova su diktatūra, o užkuli siuose girdisi baimingų palygini mų su Vladimiru Putinu ir Aliak sandru Lukašenka. Ko gi taip bijo nuo gero gyven i mo apsunkę taut inės demokra tijos apaštalai? Akivaizdu tai, kad Lietuvoje susiformavo naujoji no menklatūra, kuri įgijo realią ma finės struktūros išraišką. Verslas čia visiškai susipynė su politika taip, kad nebesuprasi, kuris čia iš to klano yra biznierius, o kuris – tautos atstovas: visi kalba apie tą patį – sumas ir įtaką. Partijos prarado savo ideologiją ir tapo vienodos, kaip fasuotos deš relės prekybos centro lentynoje. Tiesiog anekdotas – dešinieji nuo kairiųjų skiriasi nebent tuo, kad aptrūnijusių savo ambicijų orga nu vis pamojuoja Rusijai. O ideolog in ių skirtumų nėra to dėl, kad visą tą pol it in io verslu mo dvasia persisunkusią govėdą valdo patologinis potraukis pini gams. Slapta abonentine termino logija kalbant, „banko bilietams“. Taigi Lietuvą tyliai valdo mafija, kur i labai skir iasi nuo anos, bri gadinės, dominavusios paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį. Dabar valstybę savo čiuptuvais apraizgė naujieji grobuonys, ku rie kontroliuoja viską, nes jų ran kose atsidūrė ne tik kriminaliniai, bet ir instituciniai gal ios svertai: politika, biurokratinės įtakos sfe ros, biud žeto ir ES lėšų paskirs tymas, special iosios tarnybos ir žiniasklaidos grupės. Prieš tokią gal ią pasisakant i ir mafijos kla nus ardanti Prezidentė jiems yra it peilis prie miego arterijos. Gali ma tik įsivaizduoti, kiek riebių gal vų kasdien mąsto, ką čia padary ti, kad kaip nors būtų galima pa kenkti žmonių mandatą turinčios D.Grybauskaitės autoritetui.
informacija:
302 250
V
iešoji įstaiga Tytuvėnų pi ligrimų centras turėtų nu traukti sutartį su bendrove „Kauno paminklų restau ravimo projektavimo institutas“ dėl gaisro nuniokotos bažnyčios atsta tymo darbų projektavimo ir projek to vykdymo priežiūros paslaugų pir kimo. Išvadą, kad vasarį sudaryta sutar tis turi būti pripažinta niekine ir nu traukta, padarė perkančiosios orga nizacijos patikrinimą atlikusi Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). Skubus gaisro likvidavimo dar bų pirkimas buvo įvykdytas šiemet
Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt
ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.
„Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė
„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Faksas 423 404.
Vyr. redaktoriaus pavaduotojas: Arūnas Andriuškevičius – 302 252
MIESTO NAUJIENOS: Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –
vasarį, iškart po Tytuvėnų bažnyčią ir vienuolyną nuniokojusio gaisro. Įvykdžius pirkimą, buvo nuspręsta sudaryti sutartį su mažiausią kainą – 200 tūkst. litų – pasiūliusia bend rove „Kauno paminklų restauravimo projektavimo institutas“. Ji darbus buvo įpareigota atlikti iki šių metų spalio pabaigos. Anot VPT, instituto pasiūlyta kai na – neįprastai maža. Kiti konkurso dalyviai pasiūlė du ir daugiau kartų didesnes kainas. VPT nustatė, kad „Kauno pamink lų restauravimo projektavimo insti tutas“ nepateikė perkančiosios or
Artūro Morozovo nuotr.
ganizacijos reikalavimų atitinkančio neįprastai mažos kainos pagrindi mo, o Viešojo pirkimo komisija, nu sižengdama įstatymams, nusprendė, kad paslaugų teikėjas neįprastai ma žą kainą pagrindė. VPT nustatė ir kitų pažeidimų. „Imperatyvioms įstatymo nuo statoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, todėl, tar nybos nuomone, perkančioji orga nizacija sutartį turėtų nutraukti ir organizuoti naują viešąjį pirkimą rei kiamoms paslaugoms įsigyti“, – tei giama VPT vertinimo išvadoje. KD, BNS inf.
Kiek aukojame labdarai?
P
reklamos skyrius:
E. paštas redakcija@kaunodiena.lt
„Diena media news“ generalinis direktorius Laimutis Genys
Gaisras: Tytuvėnų bažnyčią ir vienuolyną ugnis nuniokojo šių metų pradžioje.
er pastaruosius metus – nuo praėjusių iki šių metų lie pos – pinigų labdarai sky rė 54 proc. lietuvių, vidutinė paaukota suma – 30 litų. Dažniau ir didesnes sumas auko jo aukštąjį išsilavinimą turintys bei aukštesnes pareigas einantys žmo nės, rodo aukojimo internetu svetai nės aukok.lt užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT atliktas tyrimas. Palyginti su ankstesniais metais, aukojančių žmonių skaičius suma žėjo 7 proc., tačiau vienu litu – nuo 29 iki 30 – padidėjo aukojamos su mos vidurkis, rodo tyrimas. Kaip praneša aukok.lt, šių metų rezultatai taip pat beveik tiksliai ati tiko praėjusių metų prognozes, kad aukoti ketino apie 56 proc. Lietuvos gyventojų ir labdarai planavo viduti niškai skirti 27 litus. Dažniausiai aukojama nuo 6 iki 20 litų (30 proc.), rečiausiai – daugiau
nei 101 litas (2 proc). 6–10 litų daž niausiai labdarai skiria tarnautojai (25 proc.), tuo metu daugiau nei 101 litą dažniau aukoja vadovai, įmonės savininkai (8 proc.), asmenys, už dirbantys daugiau nei 1100 litų (5 proc.) bei aukštąjį išsilavinimą tu rintys žmonės (7 proc.). Tyrimas taip pat rodo, kad pini gų labdarai skiria 60 proc. moterų ir 47 proc. vyrų. Mažiausiai auko ti yra linkę 15–24 metų jaunuoliai, turintys ne aukštesnį nei bendrą iš silavinimą, bedarbiai, studentai, moksleiviai bei mažesnių miestelių ir kaimiškųjų vietovių gyventojai. Pagal tyrimo rezultatus, kitais metais pinigų aukoti ketina 52 proc. visų 15–74 metų Lietuvos gyvento jų. Ketinamos aukoti sumos vidur kis turėtų išlikti panašus – apie 29 litus. Šių metų tyrimas rodo, kad daž niau aukoti, kaip ir ankstesniais
302 230
242
Platinimo tarnyba: 302
Prenumeratos skyrius: 302
metais, žad a moterys (57 proc.) nei vyrai (45 proc). Aukoti ketina 2 proc. daugiau vadovų ir įmonės sa vininkų. Rinkos tyrimų kompanija RAIT reprezentatyvią 15–74 metų Lietu vos gyventojų apklausą atliko šių metų gegužės 30 – birželio 10 d. au kojimo internetu svetainės aukok.lt užsakymu. KD, BNS inf.
30
litų
– tiek vidutiniškai labdarai aukoja vienas lietuvis. 244
3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 266 302 251 302 273 302 262 302 267 302 261
LIETUVA: Stasys Gudavičius –
(8 5) 219 1381
PASAULIS: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387 EKONOMIKA:
302 243
Jolita Žvirblytė –
(8 5) 219 1374
SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383 Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –
302 272
FOTOKORESPONDENTAI: Andrius Aleksandravičius – Artūras Morozovas – Tomas Ragina –
302 269 302 269 302 269
NAMAI: Vereta Rupeikaitė –
302 265
Sveikata: Marijana Jasaitienė –
302 263
Ratai: Arūnas Andriuškevičius –
302 260
TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 279 1380
http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje
aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –
302 263 302 276 (8 5) 219 1374
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 19 000.
ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244
7
antrADIENIS, liepos 24, 2012
lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva
Neįgaliesiems reikia pritaikyti daugybę namų Lietuvoje yra apie 34 tūkst. visuo meninių pastatų – mokyklų, polik linikų, ligoninių, prekybos, viešo jo maitinimo įstaigų, teatrų, ban kų, pašto ir kitų, kuriuos reikėtų pritaikyti neįgaliųjų poreikiams.
Fiasko: „žalieji“ visokiais būdais protestuoja prieš atominę energetiką, bet nesurinko pakankamai parašų,
kad būtų surengtas referendumas dėl jos ateities.
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
Ilgai laukę dar palauks Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) vis dar laukia parašų rinkimo lapų iš iniciatyvinės grupės dėl referendumo atominės elektrinės klausimu. Konsultacinio referendumo sie kusi iniciatyvinė grupė reikiamus parašus turėjo įteikti iki birželio 27 d., tačiau iniciatyva žlugo, jų su rinkus tik apie 46 tūkst. vietoj rei kiamų 300 tūkst. Įstatymas iniciatorius įpareigoja VRK grąžinti visus parašų rinkimų lapus, priešingu atveju gresia ad ministracinė atsakomybė. Iš 5000 išduotų parašų rinkimo lapų ini ciatoriai VRK jau yra grąžinę 4695.
Likusių 305 lapų dar laukiama iki rugpjūčio. „Iniciatoriai liepos 18 d. dar atnešė dalį parašų, nebedaug li ko – 305 lapai, likusiems lapams su rinkti jiems dar duota dešimt dienų, iki rugpjūčio“, – sakė VRK pirmi ninkas Zenonas Vaigauskas. Rinkėjų parašų lapų praradimas, padarytas asmens, atsakingo už šių dokumentų saugojimą ir tvar kymą, užtraukia baudą nuo 500 iki 2000 litų.
Minėta iniciatyvinė grupė, ku rioje buvo Lietuvos žaliosios po litikos institutas, Lietuvos žaliųjų sąjūdis, registruota kovą. Dar vie na iniciatyvinė grupė rinko parašus dėl privalomojo referendumo ato minės elektrinės statybų klausimu. Ji parašus VRK turėjo įteikti iki lie pos 17 d., bet ir ši iniciatyva nebu vo sėkminga. Šio referendumo ini ciatoriai buvo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos žaliųjų judėjimas, viešoji įstaiga „Žalio ji Lietuva“, kai kurių savivaldybių vadovai, Seimo nariai. Seimas per neeilinę sesiją liepos viduryje priėmė nutarimą su Seimo rinkimais spalio 14 d. surengti pa tariamąjį referendumą dėl naujos atominės elektrinės statybos. KD, BNS inf.
Šiems pastatams pritaikyti neįga liųjų poreikiams, preliminariais skaičiavimais, reikėtų daugiau kaip 7 mlrd. litų. Tai skelbiama Socialinės apsaugos ir darbo mi nisterijos parengtame Naciona linės neįgaliųjų integracijos 2013– 2019 m. programos projekte. Pabrėžiama, kad Lietuvos teisės aktai nereglamentuoja terminų, per kuriuos esami visuomeninės
paskirties pastatai būtų pritaikyti neįgaliųjų poreikiams. Tačiau Sta tybos įstatymas naujai statomus ar iš pagrindų remontuojamus visuo meninius pastatus įpareigoja pritai kyti žmonėms, turintiems negalią. Ministerijos duomenimis, per nai negalią turinčių asmenų skai čius, palyginti su 2010 m., Lie tuvoje sumažėjo 1 proc. Apie 57 proc. neįgaliųjų yra darbingo am žiaus asmenys. Kaip teigiama programos pro jekte, Europoje neįgalūs yra apie 10 proc. visų gyventojų ir dėl ilgė jančios gyvenimo trukmės neįga liųjų skaičius ateityje didės. KD, BNS inf.
Išlaidos: daugybei visuomeninės paskirties pastatų pritaikyti ne
įgaliųjų poreikiams reikia kelių milijardų litų. Indrės Pepcevičiūtės nuotr.
8
antradienis, liepos 24, 2012
ekonomika
OMX Vilnius
kaunodiena.lt/naujienos/ekonomika
Degalų kainos Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
€ Dujos
„Statoil“
4,88
4,59
2,37
„Vakoil“
4,84
4,53
2,39
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
88,42 dol. už 1 brl. 103,09 dol. už 1 brl.
Elektros kaina įprasta Praėjus mėnesiui nuo Lietuvos pri sijungimo prie šiaurės šalių elekt ros biržos „Nord Pool Spot“, didme ninė elektros kaina ilgainiui priar tėjo prie įprasto vidurkio.
Valstybės netiesiogiai kontroliuo jama elektros perdavimo sistemos valdytoja „Litgrid“ pranešė, kad vidutinė didmeninė elektros kaina, susiformavusi elektros biržoje per pastarąjį mėnesį, siekė 16 centų už kilovatvalandę – tiek pat, kiek ir praėjusių metų birželį bei liepą. „Per pirmąsias dienas rinkos da lyviai sklandžiai prisitaikė prie nau jo operatoriaus prekybos sistemos, didmeninė elektros kaina ilgainiui priartėjo prie įprasto vidurkio. Tai rodo, kad biržoje elektros kaina for muojasi skaidriai ir objektyviai“, – rašoma „Litgrid“ pranešime. Teigiama, kad pastarąjį mėnesį „Nord Pool Spot“ prekybos zonose Skandinavijoje, Estijoje ir Lietuvo je formavosi skirtinga elektros kai na. Skandinavijoje elektros kaina buvo itin žema, nes tam įtakos tu rėjo didelė pasiūla ir mažesnis su vartojimas elektros rinkoje: dau giau nei įprasta elektros pagaminta iš ypač gausių vandens atsargų hidroelektrinėse, o vartojimui di džiausią įtaką darė sumažėjęs pra monės įmonių poreikis. Elektros kainų skirtumas Skandinavijos ir Estijos prekybos zonose formuo jasi dėl nedidelio (350 MW) elekt ros jungties „Estlink“ tarp Suomi jos ir Estijos pralaidumo. Kainų skirtumą Estijos ir Lie tuvos kainų zonose lemia ribotas pralaidumas tarp Estijos ir Latvijos elektros sistemų – dėl šios priežas ties į Lietuvą patenka nedaug pi gesnės elektros iš Estijos ir ji neturi reikšmingos įtakos kainai Lietuvo je. Kol kas Lietuva yra izoliuota bir žos „Nord Pool Spot“ prekybos zo na. Latvijai 2013 m. tapus „Nord Pool Spot“ prekybos zona, o 2015 m. pastačius elektros jungtį „Nord Balt“ (Lietuva–Švedija), Lietuva galės visapusiškai išnaudoti bend ros „Nord Pool Spot“ elektros rin kos teikiamas galimybes. Elektros biržoje pastarąjį mėne sį aktyviai prekiavo daugiau kaip 20 dalyvių iš Lietuvos, o viduti nė dienos prekybos apimtis siekė apie 20 tūkst. megavatvalandžių (MWh) elektros energijos. Mėne sio prekybos apimtis sudarė 0,63 teravatvalandžių (TWh), o pernai tuo pačiu metu apimtis siekė 0,7 TWh elektros energijos. BNS, KD inf.
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,4465 DB svaras sterlingų 1 4,4422 JAV doleris 1 2,8537 Kanados doleris 1 2,8079 Latvijos latas 1 4,9586 Lenkijos zlotas 10 8,2721 Norvegijos krona 10 4,6836 Rusijos rublis 100 8,8054 Šveicarijos frankas 1 2,8752
–0,17 %
OMX Tallinn
–1,23 %
42
Pramonė auga
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
OMX Riga
–0,53 %
pokytis
Pramonės produkcijos gamyba ir par davimas Lietuvoje šių metų sausį–bir želį, palyginti su tuo pačiu 2011 m. lai kotarpiu, ūgtelėjo 0,5 proc., iki 33,333 mlrd. litų. Birželį, palyginti su geguže, pramonės produkcijos gamyba ir par davimas padidėjo 20,4 proc., iki 5,472 mlrd. litų, o atmetus sezono įtaką, au gimas siekė 18,5 proc. Tai pranešė Sta tistikos departamentas.
+1,3229 % +0,4704 % +1,3244 % +0,5191 % –0,0323 % –0,4225 % +0,7746 % –0,0670 % +0,0209 %
proc.
gyventojų sutiktų būsto renovacijai skirti daugiau nei 50 litų per mėnesį, kaip atskleidė tyrimas.
Plėtros tempas sulėtėjo Nors darbuotojų skaičius šalyje auga, antrą šių metų ketvirtį jo augimas sulėtė jo. Teigiama, kad tam įtakos turi neapib rėžtumas euro zonoje. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Nori radikalių pokyčių
Per antrą šių metų ketvirtį dar buotojų padaugėjo 25,2 tūkst., šis augimas buvo 2 proc. didesnis nei pirmą šių metų ketvirtį. Pernai per balandį, gegužę ir birželį darbuotojų gretos didė jo net 73,8 tūkst. Mažiau nei per nai darbuotojų skaičius šiemet au go statybos, maitinimo, pramonės, transporto įmonėse. Tai paskelbė „Sodros“ duomenų analizę atlikusi bendrovė „Credit reform Lietuva“. Statistika rodo, kad labiausiai darbuotojų skaičius augo smulkiojo verslo įmonėse (5,5 proc.) ir tik nedaug – didžiosiose įmonėse (0,3 proc.).
Danas Arlauskas:
Šalies ekonomika ir toliau smuks, kol nebus išspręsti fun damentalūs klausi mai ES.
Darbuotojų skaičius išaugo dau giau nei 20 tūkst. įmonių – jose darbuotojų pagausėjo 68,7 tūkst., 91 šalies įmonė savo kolektyvą padidino 50 darbuotojų ar dau giau. Sunkiausiai per šį laikotar pį sekėsi įmonėms, kurių metinė apyvarta 1–5 mln. litų, jose netgi pastebimas darbuotojų sumažėji mas. Darbuotojų skaičius sumažė jo daugiau nei 15 tūkst. įmonių – jose neliko 43,5 tūkst. darbuotojų, o daugiau nei 50 darbuotojų atsi sakė 46 įmonės. Iš viso 2012 m. liepos 1 d. Lietu voje darbą turėjo 1,3 mln. gyven tojų.
Lietuvos verslo darbdavių kon federacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas neabejoja, kad darbuotojų skaičiaus augimas su lėtėjo dėl visuotinių reiškinių, o ne dėl pokyčių vietos rinkoje. „Mūsų vidaus rinka tam tu ri mažiausiai įtakos. Šalies eko nomika ir toliau smuks, kol nebus išspręsti fundamentalūs klausimai ES. Manau, reikia rimtų, radikalių ir galbūt net sukrečiamų pokyčių, kad galėtume tikėtis geresnių per spektyvų“, – sakė jis. Lemia sumažėjęs eksportas
„Jei lygintume darbuotojų skai čiaus augimą šių metų antrą ket virtį su praėjusiais metais, sezo ninis augimas beveik dvigubai lėtesnis. Pastebimai sulėtėjo dar buotojų skaičiaus augimas sta tybos ir viešbučių bei maitinimo sektoriuje,“ – sakė „Creditreform Lietuvos“ direktoriaus pavaduo tojas Romualdas Trumpa. Per 2012 m. antrą ketvirtį sta tybose padaugėjo 5,5 tūkst. dar buotojų, o pernai per tą patį lai kotarpį – 12,1 tūkst. darbuotojų. Maitinimo ir viešbučių veikloje kolektyvas augo vos 3 tūkst. dar buotojų, pernai – 4,7 tūkst. Spar tesnis augimas nei prieš metus iš stambesnių veiklų buvo pastebi mas tik kasyboje. D.Arlausko teigimu, prognozuo jamas ekonomikos sulėtėjimas eu ro zonoje tiesiogiai atsiliepia Lie tuvos eksportui. Nes šis, kaip sakė pašnekovas, sudaro apie 60 proc. bendrojo vidaus produkto. „Eksportas išjudina visą vi daus rinką. Jeigu mažėja pajamos iš eksporto, automatiškai mažėja ir vidaus vartojimas. O statybos, viešbučiai ir maitinimas yra vi daus vartojimo sritys“, – aiškino D.Arlauskas. Sezoninio darbo įtaka – menka
Per antrą ketvirtį darbuotojų skai čius augo visose savivaldybėse, la biausiai – kurortinėse vietovėse. Šiuose miestuose sezoninių dar buotojų poreikis paprastai būna didžiausias. Neringoje darbuotojų skai čius augo 47 proc., Palangoje – 35 proc., Ignalinos rajone – 11 proc. Panašus darbo vietų skaičiaus augimas šiuose miestuose bu vo užfiksuotas ir praėjusiais me
Stabdžiai: labiausiai darbuotojų skaičiaus augimas sulėtėjo statybos,
viešbučių ir maitinimo sektoriuose.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
tais. D.Arlauskas sakė nemanąs, kad darbuotojų skaičiui įtakos ga lėjo turėti sezoninių darbuotojų poreikio sumažėjimas: „Poveikis toks mažas, kad jo bendrose ten dencijose nelabai ir matyti.“ Pašnekovo manymu, palankes nių pokyčių galima tikėtis tik su laukus ES politinės sistemos per tvarkos: „Kol neįvyks kas nors panašaus kaip JAV, kur valstijos savarankiškos, tačiau humanita rinė, bankų sistema tiesiogiai pri klauso federalinei valdžiai, niekas ES nesikeis. ES politinė valdžia turi turėti daugiau galių šalių na rių atžvilgiu. Kol kas esama dau giau moralinių valstybių įsiparei gojimų, o biudžetus jos tvarko, kaip nori.“
Anot D.Arlausko, didelės šalys, pavyzdžiui, Vokietija, turi didelius vidinius išteklius, taigi didinda mos vidaus vartojimą gali išlaiky ti ekonomikos augimą. O mažoms šalims, kaip Lietuva, vienintelis išsigelbėjimas yra bendras pasau linių rinkų atsigavimas.
1,3 mln.
Lietuvos gyventojų turi darbą.
Darbuotojų daugėjo lėčiau Darbuotojų skaičiaus aug imas šių ir praėjusių metų antrą ketvirt į, tūkst. Sektorius Statybos Maitinimo ir viešbučių Pramonės Transporto
2011 m. 12,1 4,7 5,5 3,9
2012 m. 5,5 3 2,7 0,4 Šaltinis: „Creditreform Lietuva“
9
AntrADIENIS, liepos 24, 2012
pasaulis Kruvini išpuoliai
Žuvo per avariją
Nenaudos ginklo
Iraką sukrėtė virtinė koordi nuotų išpuolių, per kuriuos žu vo mažiausiai 107 žmonės. Ko votojai įvykdė iš viso 22 atski ras atakas bent 14-oje miestų. Išpuoliai surengti prasidėjus šventajam musulmonų pasninko mėnesiui ramadanui. Per naujausią kruviną išpuolį 2010 m. žuvo 216 žmonių.
Žymus Kubos disidentas Os waldo Payá sekmadienį žu vo per automobilio katastrofą. O.Payá buvo vienas referen dumo dėl reformų, šalies pilie čiams užtikrinančių pilietines laisves, kaip visuotiniai rin kimai, žodžio laisvė, politinių kalinių amnestija, privačiojo verslo rėmimas, iniciatorių.
Sirija nenaudos cheminių ir ki tų ginklų, kurie nėra įprastiniai, nebent būtų puolama iš užsie nio. Tai pareiškė šalies Užsie nio reikalų ministerijos atsto vas Jihadas Makdissi. Pareiški mas pasirodė po to, kai JAV pa skelbė, jog „laikys atsakingais“ visus pareigūnus, susijusius su cheminių ginklų naudojimu.
Metai po bado – kas nors pasikeitė? Praėjo metai nuo tos dienos, kai Somaly je buvo paskelbtas badas. Kai kurie ša lies gyventojai sako dirbsiantys, kad iš gyventų, kiti iki šiol yra priversti bėg ti nuo islamistų ir gamtos rūstybės.
Bėda – sukilėliai
Išvijo iš namų
Husseinas Warsame, ūkininkas, gyvenantis Somalio ir Etiopijos pa sienyje, didžiąją dalį dienos miega. „O ką daugiau ūkininkui veikti dy kumoje?“ – klausia somalietis. Jam teko bėgti iš gimtųjų vietų, kuriose jis ūkininkavo, nes ten siaučia su kilėliai. 45 metų ūkininkas prieš devynis mėnesius atvyko į Kabasos sto vyklą. Jį išvijo Somalio siaubu va dinamos „Al Shabaab“ grupuotės sukilėliai. Lyg to maža, užklupo sausra, nunyko derlius. Kabasoje tokių kaip H.Warsa me – šimtai. Visi jie pabėgo nuo konflikto ir alkio. Badas Somaly je, prasidėjęs prieš metus, pražudė tūkstančius somaliečių. Niekas nežino tikslaus aukų skaičiaus. Niekas nežino, kiek dar žmonių žus...
Ryžtas: Somalio gyventojai sako norintys dirbti, kad nereikėtų gauti paramos, tačiau jiems trukdo nesibai
giantis pilietinis karas ir gamtos išdaigos.
AFP nuotr.
ims vakariečių ir vyriausybės pa ramą, bus griežtai baudžiami. Maža to, net nėra kam dalyti pa ramos, ką jau kalbėti apie jos pa skirstymą. Šalies vyriausybė ne kontroliuoja teritorijos, be to, korupcijos mastas Somalyje – pro tu sunkiai suvokiamas. Šiuo metu Somalyje, kuriame gyvena apie 7,5 mln. gyventojų, daugiau kaip 1 mln. žmonių neturi kur prisiglausti. Markas Bowdenas, Jungtinių Tautų (JT) humanitarinės pagalbos Somaliui koordinatorius kalbėjo: „Mes būtinai turime pasirūpinti, kad namų netekę žmonės atgautų savo būstą ir galėtų toliau gyven ti. Gal ir nebus naujo bado, tačiau padėtis išlieka kritiška.“
Pietinis Somalis – viena siau bingiausių vietų žemėje. Jei tavęs čia nepribaigs badas, tai padarys kulkos.
„Al Shabaab“ kovotojai ateina į tavo namus, apkaltina, kad palai kai vyriausybę, ir tada jie tave gali paprasčiausiai nužudyti“, – pasa kojo H.Warsame. Nors šiais metais Afrikos, Soma lio vyriausybės ir Kenijos pajėgoms pavyko išstumti sukilėlius iš gim tojo H.Warsame miesto, atakos tęsiasi. „Svarbiausia, reikia išlais vinti šią šalį. Jei šalis būtų laisva, mes galėtume grįžti prie darbų“, – kalbėjo ūkininkas. Ar kils naujas badas?
Pilietinis karas Somalyje – did žiausia problema. Kiekvienas čia rizikuoja gyvybe. „Al Shabaab“ yra pareiškusi, kad visi, kurie pri
Svarbiausia, reikia išlaisvinti šią šalį. Jei šalis būtų laisva, mes galėtume grįžti prie darbų. Kiekv ien as mūšis pab ėgėliais paverčia šimtus pietinio Soma lio gyventojų. Ar pergalės prieš suk ilėl ius tur i kok ios naud os? Vargu.
Bruno Geddo, JT Somalio pa bėgėlių agentūros vadovas, pasa kojo, kad „Al Shabaab“ sukilėliai terorizuoja JT darbuotojus. „Jie mums pasako labai papras tai – arba jūs mums suorganizuo jate kupranugarį, arba mes nužu dome vaiką. Kasdien mes mokame tūkstančius dolerių sukilėliams“, – sakė darbuotojas. Kad ir kaip baisiai skambėtų žo dis „badas“, M.Bowdenas teigė, kad daugeliui somaliečių bado jų šalyje paskelbimas sukėlė džiaugs mą. „Manau, tai, kad JT paskelbė badą Somalyje ir taip atkreipė pa saulio dėmesį, buvo geras sprendi mas“, – sakė M.Bowdenas. JT atstovas džiaugėsi, kad maisto kainos Somalyje stabilizavosi, inf liacija pažabota, atsiranda daugiau donorų. Tiesa, bado pabaiga to li gražu nereiškia, kad problemos šioje šalyje išspręstos. „Taip, statistiškai badas baigė si, – pabrėžė Sikanderas Khanas, Somalio UNICEF vadovas. – Ar žmonėms dabar gerai? Ne. Vienas iš penkių Somalio vaikų neturi ką valgyti. Donorai buvo dosnūs, ta čiau parama, tokio dydžio, kokia ji yra dabar, turi būti skiriama to liau.“ Skirtingai nei savo namus pa likęs ūkininkas H.Warsame, Ada mas Alilas, kitas ūkininkas, tikisi, kad jo šeima pagaliau nebus pri klausoma nuo humanitarinės pa galbos. „Kai tik nuimsime derlių, mano šeimai, tikiuosi, nebereikės pagal bos. Mes galėsime save aprūpin ti. Aš neketinu miegoti. Aš noriu dirbti“, – neslėpė ryžto A.Alilas. BBC, „Guardian“, „The Province“ inf.
Paskelbė avarijos kaltininkus Japonijos vyriausybinė komisija, nagrinėjusi nelaimės Fukušimos atominėje elektrinėje priežastis, paskelbė, kad dėl avarijos kalti Ja ponijos vyriausybės ir bendrovės „Tokyo Electric Power Co.“ (TEPCO) pareigūnai.
Aplaidumas: pasak nelaimę Fukušimos elektrinėje tyrusios komisijos,
nei Vyriausybė, nei TEPCO nebuvo pasiruošusios atominei krizei šalyje.
„Reuters“ nuotr.
Kaip teigiama komisijos ataskaito je, TEPCO ir vyriausybė ignoravo branduolinių nelaimių riziką, nes tikėjo „branduolinio saugumo mi tu“. „Esminė problema – kad įmo nės, įskaitant TEPCO, ir vyriau sybė nesugebėjo įvertinti pavojaus kaip tikrovės, nes buvo supančio tos mito apie branduolinį saugumą ir nuomonės, kad didelės avari jos nevyksta atominėse elektrinė se mūsų šalyje“, – nurodoma 450 puslapių dokumente.
Naujoje ataskaitoje teigiama, kad TEPCO bei Branduolinio ir pra monės saugumo agentūra (NISA) buvo blogai pasiruošusios reaguo ti į cunamio ir kitų didelių stichi nių nelaimių poveikį. „Pasiruoši mas didelio masto kompleksinei katastrofai buvo nepakankamas; jos buvo nepasiruošusios didelio radioaktyvių medžiagų kiekio pa tekimui į aplinką, nebuvo sugebėta jų sulaikyti“, – pridūrė tyrėjai. Ataskaitoje taip pat tvirtinama, kad ir Fukušimos elektrinės darbuo tojai buvo prastai parengti reaguoti į avariją, po kurios pernai išsilydė šios elektrinės reaktorių šerdys. Į ata skaitą rengusią komisiją, kuri nag rinėjo nelaimės Fukušimoje prie žastis, buvo įtraukta mokslininkų, žurnalistų, teisininkų ir inžinierių.
Pirmadienį paskelbta ataskai ta yra jau ketvirtas šios krizės ty rimas. Anksčiau buvo paskelbta parlamentinės komisijos studija, grupės žurnalistų ir mokslininkų privataus tyrimo ataskaita, taip pat studija, parengta pačios Fukušimos 1-osios atominės elektrinės valdy tojos TEPCO. Dėl avarijos elektrinėje didelėje teritorijoje pasklido radioaktyvūs teršalai, o dešimtys tūkstančių žmonių buvo priversti palikti savo namus, dalis jų tikriausiai – visam gyvenimui. Avarija įvyko, kai Fukušimos reaktorių aušinimo sistemų atsar giniai elektros generatoriai buvo sugadinti didžiulio cunamio, su kelto 9 balų žemės drebėjimo. BNS inf.
10
antradienis, liepos 24, 2012
sportas
Auksinė rinktinė savo žygį vainikavo pergale Penktasis turnyras ir penktasis aukso medalis! Net ir be lyderio Jono Valan čiūno žaidusi Ka zio Maksvyčio tre niruojama Lietu vos dvidešimtme čių vaikinų rinktinė triumfavo Slovėni joje vykusiame Eu ropos čempionate.
Finalas L iet uva–P ra ncū z ij a 50:49 (24:11, 12:13, 7:12, 7:13). E.Mockev i čius 11 tašk ų, Ž.Skuč as 10, V.Či žausk as 9 (8 atkovot i kamuo liai, 6 rez ult at yv ūs perd av im ai)/ A.Toup ane’as 16, L.Jeanas-Char les as (12 atkovot ų kamuol ių) ir R.Gob ert as (10 atkovot ų kamuo lių, 6 blok uot i met im ai) po 9.
Rikiuotė 1. Liet uva, 2. Pranc ūz ij a, 3. Isp an i ja, 4. Serbij a, 5. Vok iet ij a, 6. Latv ij a, 7. Slovėn ij a, 8. Graik ij a, 9. Turk ij a, 10. Ital ij a, 11. Rus ij a, 12. Ukr ain a.
Čempionai Vyt en is Čiž ausk as, Evald as Aniulis, Dov ydas Red ikas, Dei vidas Pukis, Arnas Butkevičius, Edgaras Ulanovas, Rokas Gied rait is, Tautv yd as Sab on is, Ro landas Jakštas, Žygimantas Sku čas, Paulius Vait iekūnas, Egidi jus Mockevičius. Triumfas: Lietuvos dvidešimtmečiai – Europos čempionai.
Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
je, kai lietuviai po dramatiškos ko vos 50:49 palaužė bendraamžių iš Prancūzijos pasipriešinimą
Tik viršūnėse
2007 m. Belgrade vykęs olimpinis festivalis, 2008-ųjų Europos sep tyniolikmečių jaunučių pirmeny bės Kjietyje, 2010-aisiais jaunių žemyno čempionatas Vilniuje bei pernai Rygoje vykusios pasaulio jaunimo pirmenybės. Visuose šiuose turnyruose auk sinė K.Maksvyčio vadovaujama Lietuvos krepšininkų karta lipo tik ant paties aukščiausio apdovano jimų pakylos laiptelio. Prieš penkerius metus pradėtas auksinio žygio vainikas buvo už baigtas liepos 22-ąją Liubliano
Pakartojo istoriją
Į simbolinį Slovėnijoje finišavusio Europos čempionato penketą iš rinktas tik vienas Lietuvos atsto vas – Edgaras Ulanovas. Jis su Vy teniu Čižausku ir Dovydu Rediku yra vieninteliai žaidėjai, dalyva vę visuose penkiuose auksiniuose turnyruose. Be E.Ulanovo, į geriausių žaidė jų penketuką įtraukti slovėnas Kle menas Prepeličius, ispanas Danielis Diezas (Ispanija) bei du prancū zai – Rudy Gobertas ir Leo Wes termannas. Pastarasis Belgrado
„Partizan“ marškinėlius vilkintis gynėjas išrinktas ir naudingiausiu turnyro žaidėju, nors finale šaudė tuščiais šoviniais – tikslą pasiekė vos 2 jo metimai iš 16. Lietuvos jaunieji krepšininkai po 16 metų pertraukos pakartojo savo tautiečių triumfą. 1996 m. Europos dvidešimtme čių pirmenybėse Stambule triumfa vo Henriko Giedraičio vadovaujama komanda su Šarūnu Jasikevičiumi, Tomu Masiuliu, Dainiumi Adomai čiu, Mindaugu Timinsku, Virgini jumi Praškevičiumi. Sunkiausias finalas
„Čempionatą pradėjome nekaip, tačiau labai džiaugiuosi, kad pa vyko įtikinti vaikinus kovoti iki galo ir galiausiai mums pavyko. Po tokios pergalės buvo galima ir pa švęsti“, – vakar mūsų dienraščiui sakė čempionų vyriausiasis trene ris K.Maksvytis. – Šiemet savo komandoje ne turėjote ilgamečio rinktinės ramsčio J.Valančiūno. Ar dėl šios priežasties šis triumfas yra dar saldesnis? – paklausė me stratego. – Visus čempionatus sudėtinga pa lyginti, tačiau bent jau šiuo metu ši sėkmė yra tikrai saldžiausia. Be to, finalas Liublianoje buvo labai įtemp
tas ir, ko gero, pats sunkiausias. Džiaugiamės ir dėl to, kad sugebė jome atsitiesti po sunkios pradžios. Daug kas pirmenybių pradžioje buvo mus jau nurašę. Mes patys taip pat buvome beveik praradę tikėjimą sa vimi. Tačiau ėjome, kovojome iki ga lo ir galiausiai tai lėmė sėkmę.
Kazys Maksvytis:
Gaila atsisveikinti, išsiskirti, bet visada smagiai prisiminsi me kartu iškovotas pergales. – Paanalizuokite blankų čem pionato startą. Kodėl, jūsų nuomone, pirmenybes pradė jote taip sunkiai? – Vienos priežasties turbūt nėra. Gal ir mes, treneriai, padarėme šiek tiek klaidų. Čempionato pradžioje komanda buvo vangi. Panašiai at rodėme ir finale, tačiau jį laimėjo me valios pastangomis. Po pirmojo etapo atkreipėme dėmesį į gyny bą. Pradėjome daug aktyviau ir ki biau spausti varžovus, atakuodami daugiau dalijomės kamuoliu. Tuo met reikalai pagerėjo.
– Šiems vaikinams tai buvo paskutinis laiptelis prieš didįjį vyrų krepšinį. Ką pasakėte sa vo auklėtiniams po finalo dra bužinėje? – Kokios ten kalbos, šventėme per galę (šypsosi). Per paskutinę tre niruotę prieš lemiamas rungtynes komanda buvo labai susikaupusi, bet netrūko ir emocijų. Džiaugė mės paskutine galimybe būti kar tu ir pažadėjome vienas kitam, kad sieksime tik pergalės. Po finalinės sirenos kalbėti buvo sunku, tiesiog padėkojau vyrams ir pasakiau: jūs dievai! Gaila atsisveikinti, išsi skirti, bet visada smagiai prisi minsime kartu iškovotas pergales. Stengiuosi būti optimistas. Be iš siskyrimų nebūna ir malonių su sitikimų. Žinau, kad su daugeliu mūsų rinktinės žaidėjų suves ke liai ir didžiajame krepšinyje. Dar kelias dienas pabūsime drauge, pašvęsime. – Ateinantį sezoną stosite prie Klaipėdos „Neptūno“ vairo. Kada pradėsite darbus? Ar tu rėsite bent kiek atostogų? – Laisvo laiko šiek tiek bus. Beveik dvi savaites stengsiuosi pailsė ti ir negalvoti apie krepšinį. Po to su klaipėdiečiais pradėsime reng tis Lietuvos krepšinio lygos ir VTB Vieningosios lygos sezonams.
Pripažinimas: simbolinio penketuko žaidėjus, tarp jų – ir E.Ulanovą (ketvirtasis iš kairės) pasveikino ir ap
dovanojo slovėnų krepšinio legenda, 2005-ųjų NBA čempionas R.Nesterovičius.
AFP nuotr.
11
antradienis, liepos 24, 2012
sportas kaunodiena.lt/naujienos/sportas
Dvigubi LFF standartai: dosnumas už gražias akis? Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Vilniaus REO klubas, praėjusią sa vaitę grasinęs pasitraukti iš visų Lietuvos futbolo federacijos (LFF) rengiamų varžybų, jau boikotavo vienas A lygos rungtynes, bet kol kas svarsto, kokių kitų veiksmų imtis artimiausiu metu. REO treniruojasi
Liepos 21-ąją REO nežaidė A lygos 20-ojo turo mačo su Panevėžio „Ek ranu“. Laukiama LFF drausmės ko miteto sprendimo. Vilniečiams gali būti įrašytas techninis pralaimėji mas 0:3 ir skirta piniginė bauda. Vakar REO futbolininkai buvo susirinkę į treniruotę. Pasak klubo vadovų, galutinio sprendimo dėl komandos ateities dar nėra. Žurnalistams, atvykusiems į „Žalgirio“ stadioną išsiaiškinti si tuacijos, rekomenduota laukti kito oficialaus pranešimo: „Juk mato te, kad komanda yra. Vyrai ruošia si treniruotei.“ Ketinimai – ryžtingi
„Tegul dabar LFF balvonai mąsto, ką daryti“, – praėjusią savaitę pareiškė REO klubo vadovas Rimantas Turs
kis, komentuodamas pranešimą, jog REO ekipa, protestuodama prieš tai, kad LFF neleido dalyvauti Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) regionų taurės turnyre, traukiasi iš visų LFF rengiamų varžybų. „Nenorime būti nusikaltėlių sta tytinių įkaitais organizacijoje, ku rioje sprendimai priimami ne re miantis nuostatais, o paslapčia, „strielkėse“, – tvirtino REO klu bas savo pareiškime. Dvigubi standartai
Televizijos „Sport1“ žurnalisto Aurimo Budraičio nuomone, vie ša paslaptis, kad LFF vadovai ne kenčia nei REO klubo, nei šio klubo įkūrėjo Aleksandro Sacharuko. „Dar viena vieša paslaptis, kad LFF vadovai (gal tiksliau – vado vas) turi bendrų interesų su Jonavos „Lietavos“ klubu, kurį ir pabandys „prastumti“ į UEFA regionų taurės turnyrą. Tokio „prastūmimo“ kai na – 20 000 eurų!!! Taip vienu šū viu būtų nušauti du zuikiai, – po rtale futbolas.lt svarstė A.Budraitis. – Pagal UEFA regionų taurės nuo statų 18-ojo straipsnio antrąją dalį, šiame turnyre gali dalyvauti tik žai dėjai, kurie atitinka mėgėjų statu so kriterijus: negali būti kada nors
anksčiau pasirašę profesionalaus kontrakto, nėra žaidę profesiona lioje ir aukščiausiojoje šalies lygo je. Perskaičius šį punktą, abejonių lyg ir turėtų nelikti: REO elimi nuotas teisėtai. Vis dėlto žvilgtelė kime į 2011-uosius ir dar kartą įsi tikinsime, kad LFF taiko skirtingus standartus. Pernai Regionų taurės turnyre Lietuvai atstovavo Alytaus „Alyčio“ ekipa, kurios gretose žaidė Giedrius Štreimikis, Saulius Laibi nis, Arsenijus Buinickis, Valentinas Baranovskis, Virginijus Miknevi čius, Ruslanas Blinovas, Vaidotas Rutkauskas. Identiška sudėtis – ir aukščiausiojoje šalies A lygoje žai dusios Alytaus „Dainavos“! Netgi tas pats treneris – Virginijus Sin kevičius! Tai – dar ne viskas. Juk ir šiemetinei „Lietavai“ atstovauja profesionalių kontraktų turėję bei A lygoje žaidę Modestas Stonys, Darius Regelskis, Tadas Papečkys, Nerijus Mačiulis.“ Anot A.Budraičio, pagal tokius nuostatus UEFA regionų taurės turnyre negalėtų žaisti ir daugybė mėgėjiškos „Sekmadienio futbolo lygos“ komandų, nes daugumai jų atstovauja bent vienas futbolinin kas, anksčiau krimtęs profesiona lo duoną.
JAV krepšininkai išsigelbėjo tritaškiais Pasirengimą Londono olimpinių žaidynių vyrų krepšinio turny rui baigianti JAV rinktinė kont rolinėse rungtynėse Barselonoje 86:80 įveikė kitą būsimąją lietu vių varžovę Argentinos ekipą.
Ketvirtajame kėlinyje amerikiečiai pirmavo 78:63. Tuomet aštuonis taškus iš eilės pelnė vienas iš Ar gentinos komandos lyderių Ema nuelis Ginobilis, tritaškį pridė jo Pablo Prigionis ir – 78:74. JAV krepšininkai į tai atsakė dviem tritaškiais – pataikė Kevinas Du rantas, Chrisas Paulas. Per pasku tines dvi minutes argentiniečiams nepavyko surengti dar vieno sėk mingo spurto. „Mačas buvo sunkus, nes Ar gentinos rinktinė – labai moty vuota. Nebūčiau nustebęs, jeigu būtume pralaimėję“, – sakė JAV ekipos žvaigždė Kobe Bryantas. „Visose kontrolinėse rungty nėse stengiamės per pirmuosius du kėlinius įgyti didelę persvarą, bet kartais nepavyksta tai pada ryti. Kita vertus, nesvarbu, kokiu skirtumu laimėjome. Tiesiog no rėjome gerai sužaisti. Manau, kad mes kaip komanda žengėme dar vieną didelį žingsnį į priekį“, – teigė puolėjas Carmelo Anthony. „JAV rinktinė kiekvienoje po
zicijoje turi po kelis lygiaverčius krepšininkus. Jie talentingi, pui kiai pasirengę fiziškai. Mes vangiai pradėjome dvikovą, ilgokai nepa taikėme į ritmą. Ateityje tai ga li būti rimta problema, todėl reikia nedelsiant padaryti išvadas“, – svarstė argentinietis Luisas Scola. Amerikiečiai žaidė vilkėdami tokią pat sportinę aprangą, kaip legendinė 1992-ųjų „Svajonių komanda“, Barselonoje vykusio je olimpiadoje iškovojusi auksą. „Įspūdingas tos rinktinės žai dimas įpareigoja ir mus“, – pa brėžė C.Anthony, rungtyniavęs savo garsiojo pirmtako Magico Johnsono numeriu (15) pažymė tais marškinėliais. KD inf.
Statistika JAV–Argentina 86:80 (31:16, 16:24, 25:21, 14:19). Barselonos „Palau Sant Jordi“ arena, 10 503 žiūrovai. K.Du rantas 27 (7/11 tritaškių, 6 rezulta tyvūs perdavimai), K.Bryantas 18, L.Jamesas 15 (7 atkovoti kamuo liai, 5 rezultatyvūs perdavimai), R.Westbrookas 13/E.Ginobilis 23, C.Delfino 15 (5 atkovoti kamuoliai), L.Scola 14 (6 atkovoti kamuoliai, 4 rezultatyvūs perdavimai).
12
antradienis, liepos 24, 2012
14p.
Klounų terapija: nauja, bet tikrai veiksminga.
sveikata@diena.lt Redaktorė Marijana Jasaitienė
sveikata
R.Javtokas: nežinau, ką daba Kai Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė liejo prakaitą per treniruo tę rengdamasi Londono olimpinėms žaidynėms ir draugiškoms rungtynėms su Rusijos rinktine, vidurio puolėjas Robertas Jav tokas, būdamas savo namuose Vilniuje, prisipažino nerandąs vietos, nežinąs, kur dėtis.
Marijana Jasaitienė
m.jasaitiene@kaunodiena.lt
Medikai buvo negailestingi
Rinktinės kapitonas R.Javtokas iš komandos buvo priverstas pasi traukti, iki Londono olimpiados pradžios likus vos dešimčiai die nų. Venesueloje vykusiame at rankos turnyre kentęs sunkiai iš tveriamą kojos skausmą, lemiamą gydytojų sprendimą krepšininkas išgirdo grįžęs į Lietuvą. Praėjusią savaitę R.Javtokui Kau no klinikose buvo diagnozuotas vienos kojos pėdos stresinis lūžis. Dėl šios diagnozės medikai buvu siam ilgamečiam rinktinės kapito nui, labai daug prisidėjusiam prie rinktinės iškovoto kelialapio į XXX olimpines žaidynes, buvo negailes tingi: toliau žaisti negalima, būti na gydytis. Stresinis, bet ne nuo streso
– Robertai, kaip suprasti me dicininį terminą stresinis lū žis? Sakoma, kad daugybę li gų sukelia pastaruoju metu visuomenę kankinantis stre sas, kurio tikrai patiria krepši ninkai, bet neteko girdėti, kad nuo streso lūžtų kaulai? – pa band žius pralinks minti už
rinktinės borto likusį jos vedlį, R.Javtokas nusikvatojo. – Nežinau, ką tiksliai reiškia šis ter minas. Gal kaulas visai ir nenulūžęs, tik nuo didelio fizinio krūvio, kaip aiškino gydytojai, kažkas nuskilęs. – Kaip tai nustatė? – Koją labai labai skaudėjo, nebe galėjau pabėgti. Ieškojo skausmo priežasties – peršvietė rentgenu, ištyrė magnetiniu rezonansu ir ta da pastebėjo tą stresinį lūžį. – Bet kojos nesugipsavo? – Ne, tik įtvarą uždėjo, bet jį nak čiai galima nusiimti ir miego ti normaliai. Padarė tokį šiuolai kišką, su juo galiu kišti koją į batą ir eiti. – Vadinasi, vaikščioti galite? – Galiu, bet tas įtvaras trukdo, nes neleidžia kojai lankstytis. Primy nus toks skauduliukas perbėga. Su tuo įtvaru teks būti tris savaites. Po to reikės eiti pas daktarus, pažiū rės, peršvies. – Tuomet – reabilitacija? – Ir dabar da rau procedū ras namuose. M a g n e t u s užd e d u , elektrost i mul iat o
rių, kaitalioju ledų ir karšto van dens voneles. – Pats sau gydytojas? Sugeba te? – Ko čia nemokėti? Vieną apara tą pats turėjau, vieną davė rinkti nė, vieną atveža iš „Žalgirio“ klubo. Taip ir pasidarė klinika namuose. Geriau gydytis su šeima televizorių žiūrint, nei reikėtų važinėti į Kauną. Jautėsi nebenaudingas komandai
– Gydytojai vaikščioti leido, bet draudimas žaisti nuliūdino? – Taip. Labai. Kai ruošiesi, turi tikslą, staiga atsiradę neplanuoti pokyčiai labai nemalonūs. – Tai buvo psichologinis smū gis? – Esu šiek tiek optimistiškas žmo gus, į viską žiūriu pozityviai. Galvo ju, kas bloga, visada išeina į gera. – Priverstinis poilsis vis dėl to yra poilsis, kurio turite la bai mažai? – Kadangi nebuvau suplanavęs tų laisvų dienų, tai ir nieko neveikiu. Nežinau, ką daryti, kur dėtis.
Paprasčiausiai mintis nukreipi ki tur, ir pačiam lengviau. – Užsigrūdinote, prisiminus autoavariją motociklu? – Visi tie dalykai greitai ateina ir greitai išeina, pamiršti. Taip ne buvo, kad tą avariją atsiminčiau kaip didžiausią katastrofą, net iš sigandęs nebuvau. Buvo toks gyve nimo periodas, ir tiek. – Motociklo nebeturite? – Ne. Gal ateity, baigęs krepšininko karjerą, vėl įsigysiu savo malonu mui, nes retkarčiais kyla noras ant jo vėl atsisėsti. Aš galvoju, kad po geros pamokos motociklininkas ki taip važiuoja.
Kol kas galva tuščia, nieko negalvoju. Su sėsime su žmona ir nutarsime, ką veik ti. Nelabai gerai iš švaistyti laisvas die nas.
Į Londoną nebesiveržia
– O į Londoną skrisite? – Kol kas nežinau, neplanuoju. Taip neseniai viskas įvyko, kol kas net neįsivaizduoju, ką veiksiu per olimpiadą. – Apmaudu, apie ją pagalvo jus? – Žiauriai apmaudu. Ir baltas pa vydas apima...
– Venesueloje skausmo prisi kentėjote, dabar gal reikia iš mokti pasimėgauti ramybe? – Ten dar nežinojome, kas man yra. Skausmas labai trukdė žaisti, nes reikėjo galvoti, kaip išvengti nusi leidimo ant tos kojos. Kai taip at sitinka, nei pats gali gerai žaisti ir jaustis visavertis, nei naudos komandai gali duoti, tik tiek, kad ten egzistuoji.
– Jus pakeitusiam Antanui Ka valiauskui? – Ne. Jam – jokio pavydo. Pavy džiu visai rinktinei. Jie išvažiuoja, o aš pasilieku. Važiuodavome kar tu, o dabar taip išėjo. Anksčiau ar vėliau tai atsitinka. Atsimenu, kai Dariui Songailai buvo lygiai taip pat prieš pat olimpiadą. Ne man pirmam taip atsitiko, ne paskuti niam.
– Ir vaistai nebeveikė? – Man aiškino, kad vaistai užšaldo sausgysles, audi nius, bet kaulo paveikti ne gali, užtai ir nepadėjo.
– Tokia jau jūsų profesija – au kojate save, deginate. – Tai darai iš didelio malonumo, noro. Tai gyvenimo dalis, kitaip jo neįsivaizduoju. Taip augau, tai man patinka, todėl nemanau, kad kažką aukoju. Paprasčiausiai to nesvarstau.
Skausmą malšina mintimis
– Gydytojai sako, kad jūs labai ištvermingas, pa kantus skausmui. – Aš stengiuosi neparody ti, kad man blogai, nenoriu Pora: Robertui šeima labai svarbi, jo žmona Vilma – bendramintė ir bend niekam užkrauti savo bėdų ir ražygė. Ričardo Grigo (BFL) nuotr. atrodo, kad man tai pavyksta.
– Ir apie sveikatą negalvoja te? Būtent ją turėjau omenyje, klausdama apie aukojimąsi. – Kol kas sveikata gera, išsky rus tą koją. Ir peršalimo ligos ma
nęs nepuola, nesergu sloga, nors užsikrėsti nuo vieno sergančiojo, atėjusio į drabužinę, galima labai greitai. – Vitaminus geriate? – Rinktinėje, klubuose visur jų duoda. Šeima – didžiausia vertybė
– Ar ir vaikai, dukra ir sūnus, paveldėję gerą tėčio sveikatą? – Suserga kaip ir visi vaikai. Į dar želį eina, virusų pasigauna, bet pa sveiksta, ir vėl viskas gerai. – Ne auklei, o darželiui patiki te vaikus? – Turime močiutes, kai labai rei kia, jos padeda. Aš darželyje au gau, žmona taip pat, todėl gal vojame, kad ir vaikus taip reikia auginti. Laisvalaikį kiek įmanoma leidžiu su šeima. Jo nedaug, o šei ma, vaikai jo reikalauja ir pačiam smagu grįžti į šeimą. – Kartu žvejojate, ilsitės sody boje? Ir dabar važiuosite į ją? – Kol kas galva tuščia, nieko ne galvoju. Susėsime su žmona ir nu tarsime, ką veikti. Nelabai gerai iššvaistyti laisvas dienas. Būtų ge rai atsisėsti sodyboje ir sėdėti, bet žmona nori kur nors išvažiuoti, tai stengiamės kasmet kažkur nuvykti, vaikams parodyti. – Šeima – didžiulė vertybė? – Manau, kad didžiausia. – Žmona išgyvena dėl jūsų svei katos? – Labai. Manau, dar labiau nei aš. Ji apskritai labiau viską ima į galvą. – Būtų skridusi į olimpiadą? – Taip. Bilietų dar neturėjo, kadan gi nežinojome, ar pateksime į ją. Kai paaiškėjo, kad patekome, pareiškė norą skristi ir jau būtume ieško ję bilietų... – Ir vaikai būtų skridę? – Ne. Vilmai vienai su dviem vai kais gal būtų per sunku. Juolab olimpiadoje. – Ji prisiekusi sirgalė? – Taip, nepraleidžia nė vienų rung tynių. Net naktį. – Sportuoja? – Žaidžia tenisą. Buvo gimnastė, sportavo visą gyvenimą, o dabar palaiko sportinę formą. – Rugsėjį pradėsite treniruo tis? – Tikiuosi. Kitaip negali būti.
13
antradienis, liepos 24, 2012
sveikata Delčios dietos fenomenas
Tikimybė užsikrėsti po liūčių
Manoma, kad per mėnulio delčią kūnas lengviau atsikrato ne reikalingų kilogramų, nes tuomet sumažėja apetitas ir paspar tėja medžiagų apykaita. Per delčią mažau valgant organiz mas pripranta prie mažų porcijų ir ateityje išvengiama persi valgymo. Vieni rekomenduoja pradėti šios dietos laikytis 2 die nas prieš delčią ir 2 dienas per delčią. Valgoma ribotais kiekiais tris kartus per dieną kas 4 valandas. Tinka kiaušiniai, jautiena, varškė, daržovės, vaisiai. Maistą gardinti prieskoniais ar pada žais nevalia. Kiti pataria dietos laikytis visą savaitę. Meniu iš lieka toks pats. Pagrindinis skirtumas tas, kad visą dieną reikia valgyti tą patį maistą.
Vasarą ežerų, upių vanduo gali būti užterštas virusais, bakteri jomis, kirminų kiaušinėliais. Ši tikimybė itin padidėja po liūčių, kai į atvirus vandens telkinius nuteka paukščių ir gyvulių, ne tvarkingų lauko tualetų, kanalizacijų, šiukšliadėžių turinys. Su juo nuplaunami ir mikroorganizmai. Išsimaudęs užterštame vandenyje žmogus rizikuoja užsikrėsti įvairiomis žarnyno infek cijomis – bakterine dizenterija, vidurių šiltine, cholera ir kito mis, perspėja užkrečiamųjų ligų specialistai. Jų teigimu, žmo nės turi įsitikinti, kad maudykla nėra užteršta ir atitinka higie nos reikalavimų normas. Tokia informacija yra skelbiama viešo je erdvėje.
ar reikės daryti
2
mėnesiai – tiek laiko R.Javtokas sportuoti negalės.
Komentaras
Ne: E.Čekanauskas patvirtino, kad implantų, skirtų sergančiųjų neto
bula osteogeneze kaulams tvirtinti, ligonių kasos nekompensuoja.
Nuo lūžių saugo žmonių gerumas
Vytenis Trumpickas
Ištvermė: R.Javtokas dar prieš gerą savaitę treniravosi, bet jau basas,
susitvarstęs skaudamą koją.
Vytauto Petriko nuotr.
Lietuvos krepšin io rinkt inės gydytojas, Kauno klin ik ų gydytojas reabil itologas
Martynas Tovarovas
S
„Sujaudino „Kauno dienos“ raši niai apie reta liga sergančius vai kus. Norime jiems padėti, kad vai kystė taptų bent kiek šviesesnė“, – pasiryžo „Beatus Vita“ labdaros ir paramos fondo vadovė Kristi na Cipkuvienė.
tres in is lūž is dažn iaus iai įvyksta dėl nuovargio, perkro vos kaulams, kai kojoms tenka didel is fiz in is krūv is, dažnai pat ir iamos mikrotraumos. Dažn iau siai stresinis lūž is įvyksta nakt į mie gant, kai ats ipalaiduoja raumenys. Diagnozė nustatoma rentgenu, tiks linama kompiuter inės tomografijos, magnetinio rezonanso metodais. Jais matosi lūžio linija. R.Javtokui ji susiformavusi vienoje pė doje, o antra yra sveika. Tokiu atveju labai pavojinga toliau sportuoti, nes la bai padidėja kaulo lūžio tikimybė. Tai įvykus taikomas sudėtingas chirurgi nis gydymas, ilgai trunka pooperaci nė reabilitacija. Nutraukus fizinį krūvį ir aktyvinant kraujotaką stresinis lūžis sustabdomas. Šios traumos būdingos vidurio puolė jams. Jie yra didelio ūgio ir svorio, nuo lat šokinėja, nusileidžia ant pėdų, todėl jos kenčia. Robertui pagamintas individualus la bai tikslus įtvaras. Jis stabilizuoja koją, kad pėda nejudėtų. Kraujotaka akty vinama magneto terapija, kontrast i nėmis vonelėmis, elektrostimuliacija. Robertas puikiai moka atlikti šias pro cedūras. Vėliau bus taikomi kiti reabi litacijos metodai, didinant krūvį pėdai. Bus skirti specifiniai pratimai ir žiūri ma, kaip pėda reaguoja. Įspėt i tok ių lūž ių neįmanoma. Profi laktiškai pėdos netikrinamos dėl per tyrimus gaunamos spinduliuotės. Vie nintel is stresin io lūž io simptomas – skausmas. Kantresnio žmogaus už Ro bertą neteko matyti. Net ir kęsdamas skausmą jis sportuoja, sutelkęs visą iš tvermę, bet jei jau pasako, kad skauda, vadinasi, skausmas tikrai nepakel ia mas. Tikėtina, kad Robertas visu krū viu galės sportuoti po dviejų mėnesių, jei viskas klostysis gerai.
Tomo Raginos nuotr.
Mažieji Airidas, Emilis, Erika ser ga labai reta liga, kuri vadinasi netobula osteogenezė. Ji išsivys to dėl genetinio sutrikimo, mū sų šalyje per metus diagnozuo jama 2–4 ligoniams. Sergančio žmogaus kaulai tampa labai tra pūs. Airidui – dar tik treji su pu se metų, bet jis jau yra patyręs 50 lūžių. „Mūsų pagalba – finansinė. Skirsime pinigų vaistams ir kau lus sutvirtinančioms teleskopi nėms vinims pirkti“, – patikino K.Cipkuvienė. Lietuvos sveikatos mokslų uni versiteto Vaikų chirurgijos klini
kos Vaikų ortopedijos ir trau matologijos sektoriaus vadovas Emilis Čekanauskas jau yra imp lantavęs teleskopines vinis dviem mažiesiems ligoniams. Jos saugo kaulus nuo lūžių ir ilgėja kartu su augančiu vaiku. „Tai nėra ligos gydymas, o vi nys pasaulyje buvo naujos prieš dešimtmetį, tik Lietuvą pasiekė dar visai neseniai“, – sakė gydy tojas E.Čekanauskas. Iki 40 proc. sergančiųjų iš vi so nevaikšto, jei to jie neišmoks ta iki metų amžiaus. Liga progre suoja iki 16–18 metų. Vėliau dėl hormoninių patikimų lūžiai tam pa daug retesni. Lietuvoje vaistai šiems ligo niams perkami išimties tvarka. Vadinamosios teleskopinės vi nys nekompensuojamos, jos įsi gytos už Lietuvos žmonių paau kotus pinigus. Pasak E.Čekanausko, net ir JAV sergančiuosius remia mecenatai, įvairūs fondai.
Vargina veninës kraujotakos ar limfos apytakos sutrikimai – kojø nuovargis, iðryðkëjæs kapiliarinis tinklas, iðsiplëtusios venos ar galûniø tinimas? Kvieèiame apsilankyti naujame konsultacijø centre
Sveikatos Arka
Partizanø g. 17 (áëjimas ið Birþelio 23-iosios g.), Kaunas. Pasiteirauti ir registruotis galite tel. 8 610 41 007. I–V 9–18 val., VI 9–13 val. Konsultuoja, tiria ir Jums tinkamiausià gydymà skiria: • • • •
kraujagysliø chirurgas; proktologas; kineziterapeutas; ortopedas-traumatologas.
INDIVIDUALIAI pritaikomos profilaktinës ir gydomosios kompresinës kojinës, rankovës, atliekamos limfodrenaþo procedûros.
14
antradienis, liepos 24, 2012
sveikata
Tuberkuliozė – liga, kurią rei Tik mažiau nei trečdalis sergančiųjų tu berkulioze yra asocialūs žmonės. Ir dabar ši liga puola inteligentus. Nesvarbu, nuo ko užsikrėsi, svarbu susirgus gydytis.
Kristina Ciparytė Štampai ir mitai
Atsitiktinai susitinka dvi senos pažįstamos. Pasikalba apie vaikus, darbą, ligas, kuriomis serga. „Neseniai išsigydžiau tuberku liozę“, – pasidžiaugia viena. Jos bi čiulė nejučiomis atsitraukia žings niu atgal ir prisimena skubanti, nors ką tik buvo siūliusi prisėsti ir paplepėti lauko kavinėje. Žmones gąsdina vien tuberku liozės pavadinimas: nesvarbu, ar sergi, ar gydaisi. Keisčiausia, kad daugelis šalinasi net ir tų, kurie jau išsigydė. Tokiam požiūriui įta ką daro informacijos stoka ir mitas, kad tuberkuliozė, anksčiau vadin ta džiova, limpa nuo sergančiojo, o visi užsikrėtusieji miršta. „Tuberkuliozės gydymui reikia gryno oro, gerų gyvenimo sąlygų, kokybiško maisto ir vaistų. Prieš šimtą metų turtingesni ligoniai dėl to vykdavo į Šveicarijos kurortus. Mūsų gydymo įstaigoje yra sukur tos beveik visos sąlygos kovoti su liga“, – tikina Kauno klinikų filialo Romainių tuberkuliozės ligoninės direktorius Algimantas Tarūta. Gydytojas pripažįsta, kad tu berkuliozės žmonės ne tik bijo,
bet ir gėdijasi. Jis prisimena atve jį, kai vienas ligonis paprašė ne dėti į jo asmens pasą spaudo, nu rodančio kraujo grupę, vien dėl to, kad išvengtų užrašo „Tuber kuliozės ligoninė“. Ši liga žmo nėms tampa gėdos žyme, atskiria juos nuo „normaliųjų“ ir nustu mia į užribį. Vienas pasveikęs ligoninės pa cientas guodėsi vyr. gydytojui: „Anksčiau mėgdavau su kaimyno vaikais bendrauti, saldainiais pa vaišinti, o kas dabar ką beims iš džiovininko? Net į balių tokio kaip aš nekvies.“
kontaktiniu būdu per daiktus ši li ga neplinta. „Kai tuberkulioze sergančius li gonius tenka vežti į kitas ligonines, jų gydytojai neretai piktinasi, kad pacientai dengia veidus tik medi cininėmis kaukėmis, o ne respira toriais“, – dalijosi patirtimi Ro mainių tuberkuliozės ligoninės Rezistentinės tuberkuliozės sky riaus vedėja gydytoja pulmonolo gė Laimutė Jacunskienė. Ar ji, dirbdama tuberkuliozės skyriuose, nebijo užsikrėsti? Gy dytoja atlaidžiai šypteli ir žvilgteli į kolegę Stanislavą Manukian. „Mes tikrai esame užsikrėtusios. Bet sirgti ir būti užsikrėtusiam nė ra tas pats. Kitą žmogų užkrėsti ga li tik atvira tuberkulioze sergantys ligoniai. Be to, gali nešiotis tuber kuliozės bakteriją organizme ir ne susirgti niekada. Viskas priklauso nuo imuniteto“, – ramiai ir tvirtai taria žodžius gydytoja L.Jacuns kienė.
Gydyto jų nurody mus vyk dantys ser gantieji pasveiksta nuo tuber kuliozės. Mirties at vejų pasi taiko, bet retai. Svar biausia ne nutrauk ti gydymo ir vaistus gerti regu liariai.
Nesigydo, kad gautų pašalpą
Priklauso nuo imuniteto
Tuberkuliozė plinta oro lašeliniu būdu. Vadinasi, galima užsikrėsti, jeigu esate arti sergančiojo ir įkve piate mikrobakterijų, kurios paten ka į orą ligoniui kosint ar šnekant. Vis dėlto paranojiška baimė už sikrėsti yra stipriai sureikšminama – dažnai žmonės į sergantįjį rea guoja tarsi į raupsuotąjį. Romai nių tuberkuliozės ligoninės direk torius A.Tarūta sakė, kad kai kurie jauni gydytojai, ypač iš užsienio šalių, pirmą kartą atėję į šią gy dymo įstaigą palatų duris atida ro alkūne. Tai šiek tiek keista, nes
Gydytojai dažnai sulaukia klausi mų, kodėl anksčiau tuberkulioze sirgdavo inteligentai – rašytojai, poetai, o dabar liga labiau paplitu si tarp asocialių žmonių. „O koks žmogus yra asocialus? Beveik visi gyvena visuomeninį gyvenimą, vadinasi, socializuoja si. Yra ligonių, kurie gydosi tvar kingai, ir yra nepaklusnių“, – tei gia gydytoja L.Jacunskienė. Vadinamieji asocialūs asmenys sudaro tik 30 proc. visų ligonių, sergančių tuberkulioze. Visgi gydytojai pripažįsta, kad šie ligoniai sukelia nemažai pro
Profesija: gydytojai A.Tarūta ir S.Manukian nebijo sus
blemų. Blogiausia, kad jie igno ruoja gydymą. A.Tarūta išskiria dvi tokio elgesio priežastis: alko holio vartojimą, atimantį sveiką protą, ir piktybišką gydymo ven gimą. Pastarieji ligoniai sąmonin gai negeria vaistų, kad nepasveiktų ir gautų neįgalumo pensiją. Jie sa ve teisina sakydami, kad vaistai la bai kenkia kepenims, nors kasdien patys jas skandina alkoholyje. Ka
dangi liga užkrečiama, tokie ligo niai pavojingi visuomenei. Kaip išgelbėjo ligonę
Vienintelė ligoninė Lietuvoje, kur priverstinai gydomi tuberkulio ze sergantys ligoniai, yra Alytu je. Vis dėlto nėra lengva juos ten išsiųsti. L.Jacunskienė prisimena atvejį, kaip pagudravo su viena paciente.
Klounų terapija: ju Kristina Ciparytė „Juokas slopina įtampą, nes jis yra poilsis“, – sakė kinų filosofas Lao Dzė. Apie gydomąją juoko ga lią esame girdėję, bet nejaugi links mas spalvotas žmogus raudona nosimi gali padėti spręsti rimtas problemas? Socialinės klounados projektas, Lietuvoje prasidėjęs 2010-aisiais, tai patvirtina. Linksma būna visiems
Linksma: praėjusią savaitę Kauno klinikose vyravo ypatinga nuotaika, nes vaikų ligų skyriuose apsilankę
klounai išblaškė skausmą ir liūdesį.
Andriaus Aleksandravičiaus nuot
Juoko terapijos nauda įrodyta moksliniais tyrimais Prieš operacijas vaikai dažnai gau
na vaistų nuo nerimo. Izraelio moks lininkai ištyrė, kad juoko terapija vei kia labai panašiai kaip vaistai. Kitų tyrimų išvados rodo, kad te
rapija labai gerai veikia pacientus,
kurie atsigauna po didelių traumų, ypač psichologinių – avarijų, prie vart av im o, išn aud oj im o, smurt o. Vaikai tokiais atvejais bijo suaugu siųjų – didelių žmonių, o klounas – tarpinis variantas tarp suaugusiųjų ir vaikų.
Juokas ne tik padeda užmiršti pro
blemas ir skausmą, bet ir atpalaiduoja 80 raumenų grupių, mažina kraujos pūdį, stiprina širdį, stabdo streso hor monų gamybą, didina endorfinų – lai mės hormonų kiekį, stiprina imunite tą ir atmintį
Socialinių klounų turas, keliau jantis po Lietuvos ligonines ir vai kų namus, apsilankė ir Kauno kli nikų bei Kauno klinikinės ligoninės vaikų ligų skyriuose. Du vietoje nenustygstantys rau donomis nosimis pasipuošę akto riai šypsenas kėlė ne tik vaikams – buvo linksma ir gydytojams, vai kų tėvams. Muzikos garsai, muilo burbulai, spalvingi balionai, šokiai, pokštai bent trumpam padėjo už miršti skausmą ir ligas. Viena iš programos „Klounai be sienų“ kuratorių Viltautė Žemely tė paaiškino, kad socialiniai klounai tik retais atvejais rengia pasirody mus ar spektaklius. Įprastai jie, tu rėdami psichologinį pasirengimą, individualiai bendrauja su vaikais. Klouno terapijos efektyvumą gy dymo procese pripažįsta pediatrai ir patvirtina moksliniai tyrimai.
Aplankys 15 įstaigų
Programa „Klounai be sienų“ pra sidėjo 2010 m. Vilniuje. Šiemet ke liauja po mažesnius šalies miestus. Turo metu planuojama aplanky ti 15 skirtingų įstaigų, nuvažiuo ti daugiau nei 1500 kilometrų, pa bendrauti su beveik tūkstančiu sergančių ar be tėvų meilės augan čių vaikų.
Aktoriai prisitaikė prie situacijos – pro durų plyšį pripūtė muilo burbulų į pa latą ir įjungė muziki nę dėžutę. Mergaitė buvo sužavėta. Idėja taikyti klouno terapiją mū sų šalyje gimė atsitiktinai. Su klou nais keliaujanti V.Žemelytė pasa kojo, kad tuomet, kai ji studijavo kultūros vadybą, gavo užduotį su kurti projektą būtent socialinės klounados tema. Kurdama pasi telkė švedų patirtį. Projektas linksminti sergančius vaikus buvo sėkmingas ir, pasitelkus aktorių, greitai prigijo gyvenime. „Toliau viskas vystėsi netikė tai ir greitai, susidurdavome su la
15
antradienis, liepos 24, 2012
sveikata
ikia gydyti, o ne jos gėdytis
sirgti tuberkulioze, juolab žino, kad baimė silpnina imunitetą.
Tai buvo jauna moteris, šešių vai kų mama, visiškai nesirūpinusi dėl to, kad serga. „Ji girtuokliavo, jos palata nuo lat buvo pilna kitų pacientų – vyrų. Kadangi dažnai tokie žmonės nepa sižymi dideliu intelektu, o vaikus jai vis vien reikia užauginti, aš jai pa sakiau, kad už blogą elgesį ji nutei siama priverstiniam gydymui Aly tuje. Ji patikėjo, išvažiavo gydytis ir
šiandien jau yra sveika“, – džiau giasi gydytoja L.Jacunskienė. Vis dar trūksta vaistų
Gydytojų nurodymus vykdantys sergantieji pasveiksta nuo tuber kuliozės. Mirties atvejų pasitaiko, bet retai. Svarbiausia nenutrauk ti gydymo ir vaistus gerti regulia riai, tvirtina medikai. Tačiau kar tais gydymas nepriklauso nei nuo
Evaldo Butkevičiaus nuotr.
gydytojų, nei nuo pačių ligonių noro pasveikti. Jeigu žmogus už sikrečia rezistentine tuberkulioze – atsparia kai kuriems vaistams, šansų pasveikti sumažėja. Šia li gos forma dažniausiai užsikrečia ma ne iš karto, dažnai tuberku liozės bakterijos tampa atsparios vaistams dėl nutraukto gydymo. Gydytojai apgailestauja, kad taip atsitinka dėl neužtikrinto nuola
TBC: liga plinta oro lašeliniu būdu.
tinio vaistų tiekimo ligoninėms. Tuberkuliozė dažnai lygina ma su AIDS, kitomis lytiniu ke liu plintančiomis ligomis, nes nuo jos infekuotieji ŽIV miršta dėl pra rasto atsparumo. Taip tuberkulio zei dažnai primetama nepadoru mo etiketė. „Ar nepadoru sirgti gripu?“ – keistą požiūrį į ligą užginčija A.Ta rūta.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Sergamumas 2011 met ų duomen im is Liet uvoje 100 tūkst. gyventojų teko 58,53 su sirgimo tuberk ul ioze atvejai. Pa saulinė sveikatos organizacija nu statė, kad į riz ik ing ų valstybių są rašą patenka tos šalys, kurių serga mumas didesnis nei 40 atvejų 100 tūkst. gyventojų.
uokas gydo liūdesį Gyvybė ir jaunystė – tavo kraujagyslėms bai gerais žmonėmis – vis kas nors susidomėdavo, prisijungdavo prie kompanijos ir tas projektas stiprė jo“, – džiaugėsi V.Žemelytė. Jau dvejus metus klounus vaidi nantys aktoriai nuolat dirba Vil niaus universitetinėje ligoninėje. Dabar kartu su keturiomis viešnio mis iš Didžiosios Britanijos klounai lankosi įvairiuose Lietuvos mies tuose. Užsienyje dirba nuolat
Visi klounai yra apmokyti profe sionalių lektorių iš užsienio, kurie turi daug metų patirties šioje sri tyje. Tai ne tik klounados prakti ka. Jie mokomi, kaip švelniai priei ti prie vaiko, kaip bendrauti su jo tėvais, seselėmis, kaip paskirsty ti savo energiją, kad neišgąsdin tų vaiko. Prieš lankydami vaikus palato se, pirmiausia klounai paklausia, ar gali užeiti. Jeigu vaikas nenori, jie neina – tai pirmoji taisyklė. V.Že melytė pasakojo, kaip viena maža mergaitė paniškai bijojo jai nepa žįstamų žmonių. Pamačiusi klou nus ji pradėjo verkti. Aktoriai pri sitaikė prie situacijos – pro durų plyšį pripūtė muilo burbulų į pala tą ir įjungė muzikinę dėžutę. Mer gaitė buvo sužavėta. „Klounų tikslas nėra visada pra juokinti, svarbiausia pozityviu
santykiu numalšinti stresą, liūdesį ar nerimą“, – tikino V.Žemelytė. Ji sakė, kad Izraelyje šios srities specialistai rengiami medicinos mokykloje ir dirba ligoninėse. Skarelės virsta gėlėmis
Klounai turi savo kredo: „Mes ei name pas vaikus, o ne pas jų ligas.“ Personažas padeda su vaiku bend rauti daug lengviau, paprasčiau. Terapija – būdas kurti socialinius ryšius. Vaikai pamato, kaip seselės, gydytojai juokiasi kartu su jais. Tai suartina, atpalaiduoja. Medikai pasakojo, kad vaikai po klounų apsilankymų lieka kupini malonių įspūdžių, žaidžia tuos pa čius žaidimus, kuriuos žaidė kar tu, vadovaudamiesi taisykle: ne lakstyti, nešokinėti, nedaryti nieko pavojingo. Klounai išmoko ramių žaidi mų, kad vaikų pernelyg energetiš kai neišjudintų. Pavyzdžiui, paima skarelę, pasako, kad tai yra gėlė, ir prasideda gėlių žaidimas. Iš nie ko kuriami maži stebuklai. Patys vaikai pakreipia žaidimo situaciją, tarsi jį valdo, ir tas žaidimas tam pa labai savas. „Labai svarbu netrukdyti. Jei gu į palatą ateina gydytojas ar se selė, mes pasitraukiame“, – darbo principus komentavo projekto ku ratorė.
!K
Kraujagyslių ir širdies ligomis serga kas ketvirtas suaugęs planetos gyventojas. Tai dažniausia mirties priežastis. raujagyslėse cholesterolio junginiai kaupiasi sulaukus 25 metų. Tai pablogina gyvenimo kokybę, išvaizdą.
gerino organizmo būklę, savijautą, išvaizdą. Mano pažįstamam po ozono kurso sustiprėjo kraujagyslių elastingumas, išnyko trombai, jis net liovėsi plikti ir pamiršo įtampą, nemigą. Nebūčiau moteris, bet... gera išvaizda ir savijauta man – gero gydymo rodiklis.”
„Mano diagnozė – širdies liga ir kraujagyslių aterosklerozė, – pasakoja vilnietė Judita S. – Tai giminės paveldas. Nejudrus gyvenimo būdas, cholesterolis, stresai... Mano broliui pernai net operavo užsikimšusias kraujagysles. Operacija skausminga, gydymas ilgas ir brangus, bet kraujagyslės tebekalkėja, jam teks operuoti ir dešinę koją. To sau nelinkėjau! Pradėjau domėtis, ar įmanoma sustabdyti trombų ir cholesterolio plokštelių atsiradimą kraujagyslėse. Ir suradau. Viską apsvarsčiusi (esu kritiška, reklama nelabai pasitikiu) pasirinkau sau tinkamą metodą. Tai ozonoterapija.“
Žinios iš medicinos šaltinių Vadinamasis gyvybės elementas ozonas (O3) skatina deguonies, reikalingo sveikatos funkcijoms, išsiskyrimą; normalizuoja kraujagyslių ir širdies būklę, ozonas profilaktiškai gali apsaugoti nuo chirurginio įsikišimo; didina atsparumą; naikina patologinius mikroorganizmus, gydo žaizdas; pagerina gyvenimo kokybę (pvz., sergant tokiomis ligomis kaip diabetas, psoriazė, virškinamojo trakto ir kt.); ozonas gydo tam tikrų rūšių nevaisingumą ar lytinės sveikatos sutrikimus; EU ir JAV gyventojai, besirūpinantys savo fizine, nervine, psichine sveikata, reguliariai atlieka ozonoterapijos procedūras. Daugelis pasaulio sporto, meno ir verslo įžymybių naudojasi ozonoterapija, kad jų savijauta ir išvaizda būtų be priekaištų!
Gaiva kraujo indams „Žinau atvejų, kai ozonas sustiprino kraujagysles ir ištirpdė cholesterolio plokšteles, pa-
Sveika ir gaivi „Savo būseną po ozonoterapijos pavadinčiau „sveika ir gaivi“. Jau po kelių procedūrų
išnyko fiziškai juntami aterosklerozės ir širdies nepakankamumo simptomai – sunkumas kojose, dusulys, nuovargis, kraujospūdžio šokčiojimas, odos pablyškimas, galvos skausmas. Pasijutau energinga ir darbinga! Gydytojas pripažino, kad kraujagyslių būklė pagerėjo. „Žinant jūsų šeimos paveldą, tai man netikėta, – pripažino jis. – Nyksta net celiulito požymiai. Gal laikotės dietos?“ Ne, nesilaikau. Tik laiku pasirinkau ozonoterapiją! Ozoną pripažino ir anksčiau skeptiškai nusiteikęs mano brolis. Nes ozonas išmoko mylėti savo kraujagysles.” Agnė TARVYDAITĖ
Iki liepos 28 d. ozonoterapijos kursui taikoma 250 Lt nuolaida.
RegIstRuokItės dabaR!
Savanorių 11A, Vilnius. Tel. (8 5) 212 5566 arba 8 676 07 774; Vytauto pr. 23, Kaunas. Tel. (8 37) 333 557 arba 8 606 91 120; Minijos g. 2, I korp., V a., Klaipėda. Tel. (8 46) 315 111 arba 8 606 91 183.
Ozonoterapija gydoma sergant lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, cukriniu diabetu ir jo komplikacijomis, širdies ir kraujagyslių ligomis, trofinėmis opomis, migrena, įvairiomis lėtinėmis infekcijomis ir kt. Konsultuoja šeimos gydytojas, pediatras, urologas, ginekologas, angiochirurgas, endokrinologas, skausmo gydytojas, kosmetologas. Atliekamos skydliaukės, vidaus organų echoskopijos ir kraujagyslių tyrimas „Dopler” aparatu! www.mirameda.lt
16
antradienis, liepos 24, 2012
menas ir pramogos
Jubiliejiniai metai: neaprėpia 2012-aisiais mini mos Lietuvos meno ir kultūros istorijos mokslininko, etnog rafo, menotyrinin ko, architektūrolo go, publicisto, peda gogo Klemenso Čer bulėno šimtosios gimimo metinės.
Karjera: K.Čerbulėnas dirbo ir Kauno valstybinio kultūros muziejaus Etnografinio skyriaus vedėju.
Vaida Sirvydaitė-Rakutienė Plačiašakė veikla
Žymus Lietuvos etnologas ir kraš totyrininkas Vacys Milius glaus tai ir taikliai apibūdino plačiašakę K.Čerbulėno veiklą: „Pagrindinės jo tyrimų kryptys – lietuvių liau dies ir monumentaliosios archi tektūros istorija, liaudies ir pro fesionalioji dailė. Moksliniuose leidiniuose jis yra paskelbęs darbų, nagrinėjančių liaudies architektū ros, ypač gyvenamųjų namų raidos, įvairius aspektus. Iš monumenta liosios architektūros labiausiai jį domino baroko paminklai. Rašė ir taikomosios dailės, muziejininkys tės klausimais, yra paskelbęs įvadų
kai kurių dailininkų parodų katalo gams. Straipsniais ir konsultacijo mis talkino Vilniuje leidžiamoms enciklopedijoms.“ K.Čerbulėnas gimė 1912 m. lie pos 24 d. Biržų apskrityje, Pabiržės valsčiuje, Spalviškių kaime smul kių ūkininkų šeimoje. 1925 m. jis baigė Gulbinų pradinę mokyklą, 1933 m. – Biržų valstybinę gim naziją ir tais pačiais metais įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universi teto Humanitarinių mokslų fakul teto Istorijos skyrių. Gimnazijoje K.Čerbulėnas buvo skautas ir universitete priklausė Studentų skautų korporacijai „Vy tis“. 1939 m. Humanitarinis fakul tetas buvo perkeltas į Vilnių, todėl
K.Čerbulėnas baigė Vilniaus uni versitetą 1941 m., apgynęs diplo minį darbą „Kaimo skrynios Už nemunėje“. Dalinis K.Čerbulėno studijų pro filio pasikeitimas – perėjimas nuo istorijos mokslų prie lietuvių liau dies meno – nebuvo atsitiktinis. Po daugelio metų paklaustas, kas paskatino žengti šiuo keliu, atsa kė: „Aplinka gimnazijoje, kurioje gyvavo gražios literatūrinės, filo sofinės, meno pažinimo tradicijos. Tuometėje humanitarinės krypties Biržų gimnazijoje buvo dėstomos lotynų, vokiečių, anglų kalbos. Jau trečioje klasėje – literatūros istori jos pagrindai. Užklasinėje veiklo je moksleiviai rengdavo literatūros vakarus, diskusijas. Šių tradicijų pradininkai buvo: Bernardas Braz džionis, Alfa Šušinskas, Jonas Pe tienas, Antanas Kučas. [...]. Aš nebandžiau eiliuoti ar ką nors raši nėti, tačiau nenorėdamas likti pa syviu stebėtoju, pradėjau domėtis liaudies architektūra. Ir greitai įsi tikinau patekęs į savo „daržą“. Įvertintas P.Galaunės
Šeima: Liudvina ir Klemensas Čerbulėnai žvalgosi po Lietuvai grąžin-
tą Vilnių 1940 m.
Jau pirmaisiais studijų metais uni versitete K.Čerbulėnas intensyviai rinko etnografinę medžiagą gimti nės apylinkėse. 1935 m. jis paren gė darbą „Medžiaga apie kryžius“, surinko duomenis ir 1936 m. apra šė per 40 kryždirbių ir dievdirbių. Doc. Paulius Galaunė įvertino ga bų studentą ir 1936 m. pabaigoje pakvietė dirbti į tik ką visuomenei atidarytą Vytauto Didžiojo kultū ros muziejų. K.Čerbulėno bendra darbiavimas su P.Galaune peraugo į bičiulystę. Jis pratęsė muziejinin ko pradėtą tiriamąjį darbą lietuvių liaudies meno srityje, recenzavo jo leidinius ir publikacijas. P.Galaunė savo ruožtu konsultavo K.Čerbu lėną įvairiais liaudies meno, dailės istorijos, muziejininkystės klausi mais, oponavo jo mokslinėms stu dijoms, buvo recenzentas. 2012-aisiais švenčiame Muziejų metus. Tad būtina paminėti, kad beveik penkiolika metų muzieju je K.Čerbulėnas įprasmino reikš mingais Lietuvos muziejininkys tei, etnografijai, liaudies menui bei
kultūrai darbais. 1937 m. jis pradė jo dalyvauti kompleksinėse etnog rafinėse ekspedicijose, o vėliau ir pats joms vadovavo. Ekspedici joms trunkant po keletą mėnesių, buvo renkami ir inventorizuojami liaudies meno ir buities ekspona tai, fotografuojamos, matuojamos sodybos, atskiri trobesiai, daro mi brėžiniai. Etnografija ir mu ziejininkystė davė pradžią publi cistinei ir mokslinei K.Čerbulėno veiklai. 1937 m. „Naujojoje Romu voje“ pasirodė pirmasis straipsnis „Tautinis elementas lietuvių kry žiuose“, kuriame apibūdintos kry žių formos ir dekoras. K.Čerbulėno interesų ir tyrinėjimo sričių diapa zonas palaipsniui plėtėsi. Sujung damas universitete įgyjamas teo rines žinias, o darbe praktinius įgūdžius, K.Čerbulėnas rašė įvai raus pobūdžio straipsnius: moks linius (pvz., „Mažosios Lietuvos antkapiniai paminklai“), kritinius (pvz., „Etnografinė paroda“), ap žvalginius (pvz., „Lietuvių liaudies menas tarptautinėse parodose“), didaktinius (pvz., „Etnografija mokyklose“), probleminius (pvz., „Saugokime tautos etnografines vertybes“) ir kitus.
timo ir kultūros įstaigų. Dėl sovie tiškai absurdiškos priežasties bu vo trukdoma K.Čerbulėnui siekti mokslinės karjeros, suteikti jam aukštąjį mokslinį laipsnį ir juo la biau pedagoginį vardą. Paradoksalu, bet aukštosios ir specialiosios, orientuotos į me ną, mokyklos, stokodamos paty rusių specialistų ir vertindamos K.Čerbulėno kompetenciją bei profesionalumą, kvietė jį skaity ti specializuotų kursų. 25 metus K.Čerbulėnas paskyrė pedagogi nei veiklai. Lygiagrečiai muziejiniam dar bui 1945–1951 m. jis dėstė lietu vių liaudies meno, Lietuvos meno istorijos, tekstilės, keramikos, or namentikos pagrindų, kostiumų istorijos kursus Kauno valstybi niame taikomosios ir dekoratyvi nės dailės institute (dab. Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fa kultetas). 1947 m. Kauno valstybi niame universitete (buv. VDU, dab. Kauno technologijos universitetas) skaitė etnografijos pagrindų kur są. 1952 m. Vilniaus valstybiniame universitete (dab. VU) – fakulta tyvinę tiriamųjų ekspedicijų me todiką. 1952–1956 m. dirbo Kauno S.Žuko taikomosios dailės techni kume (dab. Kauno kolegijos Justi no Vienožinskio menų fakultetas). 1956–1957 m. meno istorijos kur są skaitė Kauno politechnikos ins titute (dab. KTU). Įvairius meno istorijos kursus (visuotinės dailės, lietuvių, rusų ir tarybinės dailės istorijos, lietuvių liaudies meno ir specialius keramikos, tekstilės bei kostiumo istorijos) 1960–1972 m. skaitė LTSR valstybinio dailės ins tituto Kauno vakariniame skyriuje (dab. VDA KDF).
Pagrindinės jo tyri mų kryptys – lietu vių liaudies ir mo numentaliosios architektūros istori ja, liaudies ir profe sionalioji dailė.
Dėmesys mokslinei veiklai Nukentėjo sovietmečiu
1941 m. Vytauto Didžiojo kultū ros muziejus išleido mokslinių straipsnių rinkinį „Vytauto Di džiojo kultūros muziejaus metraš tis“, kuriame tarp žinomų istorijos, archeologijos, architektūros, meno tyrinėtojų publikacijų išspausdin ta ir K.Čerbulėno mokslinė studi ja „Kaimo skrynios Užnemunėje“. Pagrindinis studijos šaltinis – mu ziejuje saugomi dailininko Antano Tamošaičio skrynių piešiniai. 1945–1950 m. K.Čerbulėnas dir bo Valstybiniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje skyriaus vedė ju, vyr. fondų saugotoju, direkto riumi, vyr. mokslo bendradarbiu, o 1950 m. buvo atleistas iš pareigų kaip nuslėpęs žinias apie savo arti muosius – jo tėvas Pirmojoje Lie tuvos Respublikoje dvejus metus (apie 1926 m.) buvo Pabiržės vals čiaus viršaitis. K.Čerbulėnas tapo persona non grata daugelyje švie
Pedagogas atsakingai ruošėsi pa skaitoms. Kursų konspektams su kaupė išsamią medžiagą. Organiš ką jo paskaitų dalį sudarė išvykos į kultūros ir meno paminklų vietas. Specializuotas ekskursijas jis orga nizavo ir dailininkams, kraštotyri ninkams, architektams, menoty rininkams. K.Čerbulėnui rūpėjo studentų ateitis, absolventų ap rūpinimas jų išsilavinimą atitin kančiu darbu. Jis buvo įsitikinęs, kad žmogų supančios aplinkos es tetinis ir meninis vaizdas priklau so nuo dailės mokyklų ruošiamų specialybių įvairovės bei jų plataus pritaikymo; nuo specialistų kvali fikacijos ir apskritai nuo visuome nės požiūrio į meną ir bendro jos kultūros lygio. K.Čerbulėnas teigė, kad yra būtina visam studijuojan čiam jaunimui dėstyti meno, este tikos, kultūros dalykų pagrindus. Nuo tiesioginio darbo atliekantį laiką K.Čerbulėnas skirdavo moks
17
antradienis, liepos 24, 2012
menas ir pramogos
ama K.Čerbulėno asmenybė linėms studijoms. 1956 m. jis pradė jo dirbti Lietuvos statybos ir archi tektūros mokslinio tyrimo institute vyresniuoju moksliniu bendradar biu. Dalyvavo tiriamosiose lietuvių liaudies ir monumentaliosios ar chitektūros ekspedicijose, nagrinė jo kaimo sodybų sąveikos su kraš tovaizdžiu, gyvenamųjų, ūkinių ir gamybinių pastatų konstrukcijos, planų ir formų, dekoro klausimus. Tikslesniam ekspedicijų darbui pa rengė detalią metodinę instrukciją „Kaip daryti liaudies gyvenviečių ir įvairių pastatų aprašus, brėžinius ir fotonuotraukas“. Pastatų regioniniams ypatu mams, genezei, raidai ir tipolo gijai išaiškinti menotyrininkas sukūrė originalią mokslinę meto diką, pagrįstą įvairių mokslo šakų duomenimis: etnografijos, folklo ro, paleolingvistikos ir kt.; naudo jo istorinį ir lyginamosios analizės metodus. Apie liaudies architek tūrą K.Čerbulėnas parašė ir savo mokslines disertacijas: 1958 m. is torijos mokslų kandidato „Lietuvių liaudies gyvenamojo pastato raida (nuo seniausių laikų iki XIX a. pa baigos)“ ir 1973 m. istorijos mokslų daktaro „Lietuvos valstiečių kiemo pastatų susidarymo istorija (iki XX a. vidurio)“. Pastarojo darbo nepat virtino Maskvos valstybinė atesta cinė komisija, nors Lietuvos ir kitų šalių menotyrininkai aukštai verti no K.Čerbulėno mokslines studijas. 1964 m. ta pati komisija apsiribo jo tik vyresniojo mokslinio bendra darbio vardo suteikimu K.Čerbulė nui, vietoje išties pelnytų daktaro, docento ir profesoriaus vardų.
(XVII–XVIII a.) K.Čerbulėnas api būdino stiliaus plitimo tendencijas ir pobūdį, architektūrą, vaizduoja mąją ir taikomąją dailę. Tai vienas ryškesnių pavyzdžių, kai menoty rininkas sujungia keletą tyrinėjimo sričių, kitaip sakant, naudoja meno sintezės metodą. K.Čerbulėnas yra leidinių „Lie tuvių liaudies architektūros pa minklai: Zervynų kaimas“ (1974 m.), „Vilniaus architektūra“ (1985 m.) bedraautoris. Menotyrininkas išsamiai nagri nėjo atskiras dailės šakas, kūrinių kompozicijos klausimus, talentin gų meistrų ir dailininkų kūrybą. Parengė parodų katalogų ir mo nografijų, parašė straipsnių apie grupines ir personalines dailinin kų kūrybos parodas, apie aktualias liaudiškumo ir regionalumo pro blemas, tautinių kostiumų ilga laikes tradicijas ir šiuolaikiškumo tendencijas.
Apibendrinant plačią K.Čerbu lėno biografiją, galima daryti išva dą, kad jaunystėje pasireiškę veiks niai – palanki aplinka, skautiškos ideologijos principai, gyvenimo kelyje sutiktų išskirtinių žmonių ratas, nepaliaujamas domėjimasis ir kruopštus darbas suformavo in telektualią, atsakingą asmenybę, kuri įprasmino save aptartoje pla taus masto veikloje. Prasidedant antrajam K.Čer bulėno gimimo šimtmečiui norė tųsi paskatinti gyvus liudininkus – giminaičius, bičiulius, bendra darbius, mokinius ir pasekėjus, betarpiškai bendravusius su di džiu mokslininku, surinkti visą biografinę, bibliografinę medžia gą ir, objektyviai įvertinus jo soli dų bei reikšmingą įvairiais atžvil giais mokslinį palikimą, pastatyti K.Čerbulėno vertą, nesunaikina mą paminklą – parašyti monog rafiją.
Kolegos: K.Čerbulėnas su bendramoksliu Jonu Vytautu Rupšiu po le-
do luitais 1938 m.
kryžiažodis Praėjusios savaitės nugalėtoja Janina STATKEVIČIENĖ. Teisingi atsakymai: INTERVALAS (pirm.), DAINOS KUPLETAS (antr.), PRIEŠKAMBARIS (treč.), TRYLIKTASIS (ketv.), UŽSISPYRĖLIS (penkt.).
Šią savaitę laimėkite knygą „Vasaros duetas“.
Mokslinis palikimas
1966 m. steigiant Lietuvos liaudies buities muziejų, menotyrininkas grįžo prie muziejinės veiklos. Čia K.Čerbulėnas galėjo perteikti visą patirtį ir sukauptas vertingas ži nias ruošiantis atidaryti Oro ar ba, kitaip tariant, Tėviškės muzie jų Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu. Jis aktyviai dalyvavo paruošiamajame darbe: rūpino si perkeltinų pastatų atrinkimu ir statybos priežiūra, muziejiniųeksponatinių pastatų nomenk latūra, dalyvavo sudarant bendrą detalųjį muziejaus planą, aukštai čių gatvinio rėžinio bei dzūkų kai mo fragmentų situacijos planus bei užstatymo sistemas. 1970–1974 m. paskirtas šio muziejaus moksliniu vadovu, K.Čerbulėnas organizavo mokslinę veiklą, Lietuvos, Mask vos, užsienio spaudoje paskelbė straipsnių apie Lietuvos liaudies buities muziejaus kūrimo moks linius principus ir organizacinio darbo metodiką. Monumentaliosios architektūros srityje K.Čerbulėnas sukūrė isto rinių stilių architektūrą apibend rinančias studijas ir straipsnius apie renesanso, ypač baroko, kla sicizmo ir romantizmo pastatus, ansamblius, architektus. Su kitais autoriais jis parengė du „Lietuvos architektūros istorijos“ tomus. K.Čerbulėnas su menotyrininku Tadu Adomoniu parašė „Lietuvos TSR dailės ir architektūros istori ją“ pagal valstybinio dailės institu to (dab. VDA) meno istorijos dėsty mo programą. Skyriuje apie baroką
Emos Darcy „Saldus kerštas“. Žakvinas Luisas Sola – aistringas turtuolis. Žavioji Nikolė Ašton paliko jį prieš penkerius metus, bet jis vis dar negali su tuo susitaikyti. Galiausiai pasitaiko puiki proga suvesti sąskaitas: Nikolė trūks plyš privalo sumokėti senas skolas ir pasiūlo Žakvinui sandorį. Sharon Kendrick „Tarp keršto ir meilės“. Sorča, per sesers vestuves bažnyčioje išvydusi Čezarę di Arkangelą, nubąla. Ji žino, kad gražuolio multimilijonieriaus pasirodymas nieko gero nežada. Ir iš tiesų – Čezarė rezga keršto planus. Jis privalo sugundyti vienintelę kadaise jį atstūmusią moterį.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) KD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA KD KAUNAS (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba, iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu, atneškite į „Kauno dienos“ redakciją, Kęstučio g. 86, Kaunas. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, liepos 31 d.
18 2
antraDIENIS, liepos 24, 2012
klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!
Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.
Klasifikuoti
Darbo skelbimai ��������������������������������� 18 Paslaugos ����������������������������������������� 18, 19
skelbimai
Parduoda � ���������������������������������������� 19, 20 Perka � ����������������������������������������������������������20 Įvairūs � ������������������������������������������������ 20, 21 Karščiausi kelionių pasiūlymai ������������������������ 21 Kviečia � ������������������������������������������������������� 21 Kviečia mokytis ���������������������������������� 21 Dingo � ����������������������������������������������������������20 Atsiliepkite! �������������������������������������������� 21
skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje) Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837.
DARBo skelbimai
969344
Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.
8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)
Statybos, remonto
983263
Automobilių radiatorių, žibintų, buferių remontas, dažymas ir keitimas. Kondicionierių remontas, pildymas. Automobilinio bokštelio nuoma. Tel. 332 520, 8 699 55 568.
Paslaugos Medikų
990954
Dujų įranga automobiliams. Kompiuterinė diagnostika. Riešutų g. 30, tel. 8 600 24 966, dirbame I–VI. 976196
Efektyvi anonimiška pagalba klinikoje „Neuromeda“ ir paciento namuose. Išblaivinimas, priklausomybių gydymas, kodavimas. Tel. 8 613 42 780; www.neuromedicina.lt. 976896
Ginekologo konsultacijos, smulkios operacijos. Lytiniu keliu plintančių ligų gydymas. Anonimiškumas garantuojamas. Č.Sasnausko g. 56, tel. 731 692. 956081
IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150. 986747
Klinika „Neurosveikata“. Patyrę gydytojai psichiatrai gydo įvairius psichikos sutrikimus, pagirių simptomus. Išblaivinimas, kodavimas nuo alkoholio. Trakų g. 12, tel. 8 656 61 610. www.neurosveikata.lt.
Dujų įranga automobiliams. Montavimas, remontas, lizingas, kompiuterinė diagnostika. Tiesioginis dujų įpurškimas. UAB „Vikabaltus“, Islandijos pl. 213E, Kaunas, tel. 705 862, 8 676 22 707. 981076
Patyrę meistrai kokybiškai remontuoja automobilių variklius ir važiuoklę, atlieka kompiuterinę diagnostiką, yra galimybė atvykti pas klientą. Tel. 8 602 98 953. 979181
Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos remontas, perdirbimas. V.Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842. 990271
Buitinės technikos remonto
965544
Siūlo darbą AB „Kauno baldai“ kviečia dirbti siuvėjus, baldų apmušėjus, pakuotojus, stalių (ūkio darbams atlikti). Darbas nuolatinis. Kreiptis Drobės g. 66, Kaunas, tel. (8 37) 341 768.
Reikalinga siuvėja (-as) 1 pamaina. Visos socialinės garantijos. Nemokančias apmokysime. Tel. (8 37) 362 955, e. paštas|angliskas.stilius@gmail.com. 991534
991266
Reikalingas meistras medinių langų rėmų atnaujinimo darbams atlikti. Tel. 8 686 63 244.
Autotransporto įmonei reikalingas automobilių šaltkalvis, mokantis klijuoti tentus ir dirbti kitus remonto darbus. Darbas Aleksote. Tel. 8 685 03 750.
Reikalingas statybinių medžiagų pardavėjas-konsultantas, darbas lauko aikštelėje. Tel. 8 618 05 800. UAB „Tedis“.
989836
991655
990491
Įmonei reikalingas vairuotojas-ekspeditorius, turintis C kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Tel. 8 698 12 387.
Reikalingi langų, durų ir aliuminio balkonų montuotojai, turintys savo transportą. Pageidaujama patirtis. Tel. (8 37) 331 015, 8 676 47 355.
991559
Konsultuoju visais nekilnojamojo turto, paveldėjimo, paskolų, vertinimo klausimais. Firma „Aujama“, P.Lukšio g. 34, tel. 311 208. 989454
Metalo apdirbimo įmonei reikalingas šaltkalvis-suvirintojas. Tel. 8 612 12 796, 8 611 44 558. 990497
Naujai atidaromai kepyklėlei reikalingas personalas: kepėjai, konditeriai, formuotojai. Reikalinga patirtis. Tel. 8 672 09 096, e. paštas kepyklele@yahoo.com. 989831
Nestandartiniams korpusiniams baldams gaminti reikalingas baldžius, turintis patirties. Darbas Ilgakiemio kaime, Kauno r. Dėl darbo kreiptis tel. 8 687 81 516. 990067
Parduotuvei Sargėnuose reikalinga (-as) pardavėja (-as). Darbas pamainomis, slankiuoju grafiku. Tel. 8 672 44 467. uab.boleslovas@gmail.com. 991933
Pastovus legalus darbas Anglijoje fabrike – išvykimas iš LT 07 28. Apgyvendinimas netoli darbo, sutvarkomi visi reikalingi dokumentai. Kalba nebūtina. Tel. 8 641 87 767.
992166
Priimsime į darbą tarptautinių gabenimų vairuotoją, turintį CE kat. Patirtis privalumas. Maršrutai: Baltijos šalys – Čekija, R. Vokietija, Olandija. Tel. 8 640 14 572. 992061
Reikalinga pardavėja dirbti kebabinėje. Tel. 8 698 00 955.
987528
990975
Reikalingi oro kondicionierių montuotojai patalpų kondicionieriams montuoti, remontuoti, prižiūrėti. Darbas nuolatinis. Galimybė dirbti pagal iškvietimą, darbo dienomis. Atlyginimas – pagal darbo rezultatus. Kaunas, tel. 8 672 01 484. 990553
Reikalingi vairuotojai, turintys D arba D1 kat., dirbti maršrutinių taksi vairuotojais Kauno mieste. Tel. 8 687 96 820. 987889
Restoranų tinklas „Bajorų kiemas“ ieško virėjų, indų plovėjų, virtuvės darbuotojų. Tel. 8 611 29 129. 986837
Saugos tarnybai reikalingi apsaugos darbuotojai dirbti reagavimo ekipažuose. Darbas pamainomis. Visos socialinės garantijos. Atlyginimas iki 1800 Lt atskaičius mokesčius. Kontaktinė informacija: e. paštu apsauga@jungtis.lt, tel. (8 37) 361 354. 988069
Transporto kompanijai reikalingas vilkiko vairuotojas, turintis CE kategorijas ir ADR pažymėjimą, gyvenantis Kaune arba Kauno rajone. CV siųsti e. paštu transport@ponyexpress.lt arba skambinti tel. 8 699 59 009. 990852
UAB „Longlita“ reikalingi tarptautinių gabenimų vairuotojai vairuoti automobilius-šaldytuvus (važiavimas po vieną ir po du). Reikalavimai: darbo patirtis, E kat. Tel. 8 685 83 888. 990475
Klinikoje „Terra medica“ atliekame: kaulų tankio matavimus rentgeniniu DEXA aparatu (tiriame stuburą ir šlaunikaulio galvutę); echoskopuojame kaklo ir kojų kraujagysles, pilvo organus, gimdą, krūtis, prostatą, sąnarius bei raumenis; ginekologinę mergaičių, moterų apžiūrą ir gydymą; kraujo tyrimus; kineziterapiją, masažus, stuburo kaklinės ir juosmeninės dalių tempimus. Konsultuoja ir gydo patyrę gydytojai. Registracija Kaune, Bažnyčios g. 19, tel. 321 439, 8 686 40 440. www.terramedica.lt. 988938
MASAŽAS sustiprins sveikatą, imunitetą, atstatys pažeistas organizmo funkcijas, stabdys senėjimo procesus, pagražins kūną, nuramins sielą. Tel. 8 611 40 061. 990118
Odontologijos centras ODONTEX (Gedimino g. 17, šalia PPC „AKROPOLIS“) teikia visas odontologijos paslaugas. Veido raukšlių šalinimas hialurono injekcijomis. Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. Pensininkams – NUOLAIDOS! Dantų implantai – nuo 1000 iki 1500 Lt. Registruotis tel. (8 37) 228 265. 981745
Odontologijos paslaugos su nuolaidomis. Metalo keramikos protezams – 50% nuolaida. Be eilės, nemokamai protezuojame pacientams su ligonių kasos iškvietimais. Maironio g. 26A, Kaunas. Tel. 203 101, 8 672 44 348.
Atliekame televizorių, garso aparatūros ir kitų el. prietaisų remonto darbus. Galime atvykti. Suteikiame garantiją. Savanorių pr. 155. Tel. 8 617 77 751. 981374
„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių, šaldytuvų remontas ir jų prekyba. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 609 07 201, 8 606 40 061. 988682
Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, šaldytuvų, elektrinių orkaičių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778. 991496
Šaldytuvų taisymas užsakovo namuose. Tel. 230 762, 8 699 20 896. 982195
SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 981973
SNAIGĖS servisas (M.K.Čiurlionio g. 5). Visų šaldytuvų, skalbyklių remontas. Prekyba SNAIGĖS šaldytuvais, atsarginėmis dalimis. Tel. 341 876, 8 652 44 908. 984562
Kompiuterininkų
990404
OZONOTERAPIJA – efektyvi pagalba po infarktų, insultų, sergant diabetu, ateroskleroze, endarteritu, impotencija. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt. 983659
Psichiatro konsultacija, alkoholizmo gydymas, kodavimas, psichoterapija, medikamentai, hipnozė. Blaivinimas. Priklausomybės azartiniams žaidimams gydymas. Č.Sasnausko g. 56. Tel. 731 692. 956065
Automobilininkams
Profesionalus kompiuterių remontas. Komponentų keitimas, operacinės sistemos atkūrimas ir kitos paslaugos. Kaune atvyksime nemokamai. Tel. 8 672 00 861. 987090
AD servisas taiso nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius: lituoja, instaliuoja programas, šalina virusus, atnaujina navigacijas. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731. 981322
2 patyrę meistrai atlieka visų kompiuterių programinį ir tech. remontą, tinklų diegimą, plokščių litavimą. Kaune atvykimas nemokamas. Tel. 8 611 40 917. 984921
Remontuoju lengvųjų automobilių ir VILKIKŲ RADIATORIUS, BUFERIUS ir kitas stiklo pluošto ir plastmasines detales. Garantija. Tel. 220 176 9-18 val., 8 699 25 402
Atlieku visus kompiuterių priežiūros darbus, Windows instaliavimą, virusų šalinimą, interneto, Wireless tvarkymą. Atvykstu į namus nemokamai. Tel. 8 684 32 863.
Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705.
Kompiuterių taisymo paslaugos. Nemokamas atvykimas. www.pagalbakompiuteriams.lt. Tel. 8 655 88 600.
986190
980339
990313
AKCIJA! ALUPLAST profilio 5 kamerų langai – su 30 % nuolaida ir vidine apdaila. Šarvuotos durys. Balkonų stikl. Roletai. Pramonės pr. 16 („Urmo“ bazė, 2 vagonėlis). Tel. (8 37) 451 712, 8 647 00 002, e. paštas gediminas@arventa.lt. 988998
AKCIJA! Plastikiniai langai. Balkonų įstiklinimas. Šarvuotos durys. Visų rūšių žaliuzės. Išsimokėjimas iki 2 metų. Ilgalaikė garantija. Tel. 313 549, 8 685 23 836. www.glorijoslangai.lt.
987877
Apdaila apie langus, duris. Santechnikos, elektros remontas. Vidaus ir lauko darbai – staliaus, dažymo ir tinkavimo. Meistro konsultacija. Tel. 8 699 54 577. 991779
Atliekame grindų, parketo šlifavimą. Klijuoju plyteles, dažau, tapetuoju. Kalu dailylentes, laminatą. Santechnikos darbai. Tel. 795 508, 8 600 62 210. 967427
Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas (su dulkių nusiurbimu), kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162. 988884
Nukelta į 19 p.
193
antraDIENIS, liepos 24, 2012
klasifikuoti skelbimai Paslaugos Statybos, remonto
Kasame ekskavatoriais, lyginame buldozeriais, veĹžame savivarÄ?iais ĹžvyrÄ…, skaldÄ…, juodĹžemÄŻ. ÄŽrengiame ÄŻvaĹžas ir kelius ÄŻ statybĹł aikĹĄteles. Tel. 8 699 77 162.
UAB atlieka stogĹł dengimo ir remonto darbus bitumine prilydomÄ…ja danga. Skardinimo darbai. Suteikiama garantija. Kaunas. Tel. 8 688 30 990.
KokybiĹĄkai dengiame ĹĄlaitinius ir plokĹĄÄ?ius stogus ÄŻvairia danga. Ĺ iltiname fasadus. Sukomplektuojame ir pristatome medĹžiagas. Tel. 8 615 61 788.
VeĹžame savivarÄ?iu savikroviu atsijas, juodĹžemÄŻ, kompostÄ…, ĹĄiukĹĄles, medienÄ… iki 21 kub. EkskavatoriĹł paslaugos. Tel. 8 635 04 000.
988912
Atliekame parketo ir grindĹł ĹĄlifavimo be dulkiĹł bei lakavimo darbus. Tel. 8 679 13 494, 8 645 06 250. 991409
Atliekame santechnikos darbus. KatilĹł, ĹĄildomĹł grindĹł, ĹĄildymo, vandentiekio, nuotekĹł sistemĹł montavimas ir renovacija. Garantija. Tel. 8 600 61 309. 985665
990399
Metalo gaminiai: rekonstrukcijos, laiptai, tvoros, grotos, vartai, kaltiniai gaminiai, durys. Tel. 8 600 04 449. 990546
Atliekame visus statybos, remonto darbus: elektra, santechnika, griovimas, mĹŤrijimas, betonavimas, gipskartonio montavimas, visa apdaila. Tel. 8 699 77 162.
Nebrangiai montuojame gipskartonÄŻ, atliekame kitus vidaus darbus. 15 m. patirtis. Tel. 8 603 19 204.
AtveĹžame Ĺžvyro, smÄ—lio, skaldos, atsijĹł, juodĹžemio, betono gaminiĹł. Tel. 373 894, 8 616 56 993.
Nuomojame ekskavatoriĹł krautuvÄ… (dideli ratai), mini ekskavatoriĹł, „Bobcat“. Kasame, lyginame, gręŞiame. IĹĄkrauname, pakrauname. Tel. 8 616 50 615.
AtveĹžame: Ĺžvyro, smÄ—lio, skaldos, atsijĹł, juodĹžemio. MiĹĄkaveĹžio, ekskavatoriaus paslaugos. Parduodame malkas. Griauname pastatus, darome kelius. Tel. 8 685 16 068, 8 685 27 410.
Nuomojame fasadinius statybinius pastolius. UniversalĹŤs, tinka mĹŤro ir kitiems darbams. Lengvai surenkami. Tel. 8 686 79 386; www.stogudengimasjums.lt.
988967
968467
991004
Automobilinio bokĹĄtelio nuoma (15 m aukĹĄÄ?io). Pjauname, genime medĹžius. Ĺ laitiniĹł stogĹł dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845. 985391
Be dulkiĹł kokybiĹĄkai ĹĄlifuojame, lakuojame, restauruojame parketÄ…, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.
982995
Betonuojame laiptus, klojame plyteles, sukame gipsÄ…, glaistome, daĹžome, ÄŻrengiame santechnikÄ… ir ĹĄildymo sistemas. Ĺ iltiname namus. Tel. 8 650 51 581.
991058
Darbai aukĹĄtyje. TarpblokiniĹł siĹŤliĹł remontas. Tel. 8 601 37 177.
980675
DaĹžau fasadus, sodo namelius, butus, laiptines ir ÄŻvairios paskirties patalpas. Atlieku plastikiniĹł langĹł apdailÄ…. Esu rimtas padorus meistras. Tel. 8 607 03 388, 8 672 77 316. www.m-apdaila.lt. 986397
Dengiame ir remontuojame plokĹĄÄ?iuosius stogus ir garaĹžus prilydomÄ…ja danga. Suteikiama garantija iki 15 m. Tel. 459 279, 8 676 34 684 kasdien 8–22 val. 987796
Dengiame stogus ÄŻvairia danga. Tel. 8 698 39 862. 983998
991649
991610
990722
PAMATŲ įrengimas. Liejame visų tipų pamatus. Ďrengiame lietaus ir buitinių nuotekų vamzdynus. Tel. 8 631 79 567. 991446
Paskola be uĹžstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“.
982789
Plastikiniai langai, ťarvuotos durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Buto remonto darbai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921. 982551
PlokĹĄÄ?iĹłjĹł stogĹł dengimas, ĹĄiltinimas ir renovacija. IlgametÄ— patirtis. UAB „Verslo gama“. Tel./faksas (8 37) 390 089, 8 616 17 706; www.stogudengimasjums.lt. 978659
ProfesionalĹŤs metalo suvirinimo darbai. Tel. 8 646 14 495, UAB „Deina“, PartizanĹł g. 87A. 980216
Renovuojame, rekonstruojame individualius pastatus. Betonuojame pamatus, mĹŤrijame, ÄŻrengiame tvoras, terasas, dengiame stogus ir t.t. Tel. 8 612 17 917, 8 679 73 878. 980260
Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Padeda nupirkti, atveĹžti medĹžiagas (su nuolaidomis). Tel. 8 680 84 699 nuo 7 iki 22 val. 979294
Ekskavatoriaus ir sunkiasvorio (visĹł tipĹł) transporto paslaugos. ÄŽrengiame komunikacijas: vandentiekio, drenaĹžo, buitiniĹł nuotekĹł ir kt. Tel. 8 677 45 566.
Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Vandentiekis, ĹĄildymas, kanalizacija. Stato kietojo kuro, dujinius katilus. Tel. 8 605 85 205, 389 258.
Gaminame iĹĄ metalo laiptus, laiptinÄ—s duris, vartus, stumdomuosius vartus, tvoras, kaltinius gaminius, prancĹŤziĹĄkus balkonus. Tel. 8 675 16 865.
Santechnikas keiÄ?ia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechnikos darbai. Dirba be poilsio dienĹł. Garantija. Tel. 8 645 22 683.
GILUMINIAI VANDENS GRÄ˜Ĺ˝INIAI. KokybiĹĄkai ir nebrangiai gręŞiame vandens gręŞinius, prijungiame ÄŻ namÄ…, suteikiame nuolaidas bei garantijÄ…. Nemokamai atvaĹžiuojame ÄŻ vietÄ…, konsultuojame. Tel. 8 640 75 555. www.hidrogela.lt.
Šarvuotos durys sandėliukams, butams ir namams. GaraŞų vartai. Gamyba, montavimas. Tel. 8 685 05 590, 8 677 39 385.
984505
987431
980237
Greitai ir kokybiĹĄkai atliekame vidaus tinkavimo darbus profesionalia KNAUF ÄŻranga, kalkiĹł ir gipso miĹĄiniais. Tel. 8 687 92 558. 987292
Greitai ir kokybiĹĄkai remontuojame daugiabuÄ?iĹł namĹł laiptines. Turime 10 metĹł patirtÄŻ. Dirbame uĹž prieinamÄ… kainÄ…. Tel. (8 37) 249 178, 8 672 46 162. 987812
GrindĹł betonavimas Kaune ir Kauno r., konsultuojame, suteikiame garantijÄ…, tiekiame medĹžiagas. Tel. 8 678 19 899. 987135
Griovimo darbai. SavivarÄ?iu savikroviu iĹĄveĹžame statybines atliekas. EkskavatoriĹł, buldozeriĹł paslaugos. Tel. 8 635 04 000.
990379
KaminĹł ÄŻdÄ—klai (darbo patirtis), valymas. Pristatomieji kaminai. LatakĹł valymas. Garantija. Be poilsio dienĹł. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.
980606
KaminĹł ÄŻdÄ—klai, dĹŤmtraukiai, nestandartiniai skardos gaminiai. Tel. 8 611 53 224, www.resikona.lt. 984769
KaminĹł ÄŻdÄ—klai, valymas, pristatomieji kaminai, remontas. KaminĹł mĹŤrijimas. StogĹł dengimas. Tel. 8 619 29 430.
985537
Klojame trinkeles. Betonuojame grindis, pamatus. Lietaus drenaĹžo nuotakynas. SavivarÄ?iai. Ekskavatoriai. Tel. 8 600 22 703. 990368
984139
990672
986264
SienĹł ĹĄiltinimas uĹžpildant oro tarpÄ… termoputomis. 1 kv. m kaina nuo 5 Lt. Tel. 8 674 44 496. 982686
Šiltiname sienas, stogus ir grindis, uŞpildant oro tarpus ekovata ir termoputa. 1 kv. m kaina 7–10 Lt. Tel. 8 698 47 767. 980878
Skardinimo darbai. SienĹł, stogĹł dengimas skarda. ÄŽvairiĹł lankstiniĹł, lietaus ir vÄ—dinimo sistemĹł gamyba ir montavimas. Tel. 8 656 72 272. 987902
Skardos lankstiniĹł gamyba. Lietaus nubÄ—gimo sistemos. Tel. 8 686 34 313, 545 456.
975953
990390
Ĺ˝emÄ—s kasimo, pamatĹł, drenaĹžo, tranĹĄÄ—jĹł ir gręŞimo darbai (20, 30, 40 cm skersmens) mini ekskavatoriumi „Kubota“. VeĹžu ĹžvyrÄ…. Tel. 8 685 43 966. 982250
Vidaus ÄŻrangos Aliuminio balkonai – tiesiai iĹĄ gamintojo! BalkonĹł stiklinimas, plastikiniai langai. MONTUOTOJAMS GAMINAME PER 3 DIENAS. UAB „Limpaka“, tel. (8 37) 458 833, 8 682 63 441.
980776
Tapetuotojas (darbĹĄtus ir sÄ…Ĺžiningas) glaisto, daĹžo sienas, lubas. Deda laminatÄ… ir t.t. Pataria. Padeda nupirkti medĹžiagas. Tel. 8 677 03 739. 991681
Tinkuojame kalkiniu cementiniu skiediniu. Tel. 8 685 01 565.
990075
TRINKELIŲ KLOJIMAS. Kokybiťkai kloju trinkeles, vejos bortelius, įrengiu vandens nutekėjimo sistemas. Kokybę garantuoju. Tel. 8 687 82 448. 979796
Tvarkingi mĹŤro, tinko, betonavimo, gipskartonio, plyteliĹł, laiptiniĹł daĹžymo, apdailos, griovimo, rekonstrukcijos, stogĹł, tvorĹł darbai. Tel. 8 648 27 119. 991602
t 1 -VLĂ?JP H (prie KalnieÄ?iĹł PC), tel.
NEMOKAMAI iťveŞame bet kokį nereikalingą metalo lauŞą, buitinę techniką. Mokamai – senus baldus, ťiukťles ir visa kt. Pjauname medŞius. Tel. 8 601 99 230, 799 681. 991188
Paminklai gamintojo kainomis. IĹĄsimokÄ—tinai. TvorelÄ—s. Pamatai. BirĹĄtono g. 14. Tel. 202 406, 8 612 56 001, akmensgaminiai@gmail.com. 982229
Pjaunu vejÄ…, karpau gyvatvores, iĹĄpjaunu krĹŤmus ir medĹžius, tvarkau sodybas, ÄŻmoniĹł teritorijas, daugiabuÄ?iĹł aplinkÄ…. Tel. 8 698 25 582. 977758
Profesionalios medĹžiĹł prieĹžiĹŤros paslaugos: genime, ĹĄaliname, nupjauname kelianÄ?ius pavojĹł medĹžius, iĹĄfrezuojame kelmus. Tel. 8 645 34 444. 989885
988331
Ďvairios durys pigiau. Didelis spalvų, modelių pasirinkimas. Naujiena – stogeliai, terasos. Dirba kvalifikuoti specialistai. Tel. 457 915, 8 676 70 000; www.lietuviskosdurys.lt. 987190
Kokybiťkos puťies, uosio DURYS. Ďstatome. Garantija. Kaina nuo 280 Lt. UŞsakymai tel. 773 368, 8 615 81 530, 8 687 15 254 10–21 val. 982243
LANGAI, ROLETAI, ŽALIUZĖS, MARKIZĖS, ROMANETĖS, tinkleliai nuo vabzdŞių. GaraŞo vartai. Balkonų stiklinimas. Matavimas nemokamas. Tel. 8 677 18 688. 989741
Plisuotos ĹžaliuzÄ—s, roletai, romanetÄ—s, tinkleliai nuo vabzdĹžiĹł – UAB „Eurivila“. K.DonelaiÄ?io g. 33, tel. 423 333; www.eurivila.lt. 984981
Roletai, visĹł rĹŤĹĄiĹł ĹžaliuzÄ—s gamintojo kainomis. Matavimas ir montavimas nemokamas. Suteikiama garantija. Tel. 8 616 29 180, e. paĹĄtas vaidas@fajetonas.lt. 989978
Želdynų projektavimas, vizualizacija (3D). Želdinimo darbai (vejos, Şeldynai, gėlynai, alpinariumai ir t.t.), palankios kainos. Tel. 8 681 62 573, 8 653 28 262. 986344
Žolės pjovimas trimeriu, gyvatvorių karpymas. Iťraťomos sąskaitos. Dirbama Kauno m. ir Kauno r. Tel. 8 616 71 652. 987965
parduoda
Aptraukiame audiniu baldus. KeiÄ?iame spyruokles, vatinÄ…, porolonÄ…. Pensininkams – nuolaidos. Transportas – nemokamai. Tel. 779 101, 8 603 49 621. 988278
Aptraukiame baldus gobelenu. KeiÄ?iame medĹžiagas. Dirbame dirbtuvÄ—je ir kliento namuose. AukĹĄta kokybÄ—. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 365 100, 8 699 39 904. 988575
Aptraukiame baldus gobelenu. KeiÄ?iame spyruokles, vatinÄ…, porolonÄ… – dirbtuvÄ—se ir pas klientÄ…. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 366 160, 8 651 82 459. 982212
Aptraukiame minkĹĄtuosius baldus gobelenu. KeiÄ?iame spyruokles, vatinÄ…, porolonÄ…. Transportas nemokamai. Pensininkams – 10 % nuolaida. Tel. 208 498, 8 604 35 475. 988293
Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone 8,5 a namĹł valdos sklypÄ… Rokeliuose, naujame kvartale (elektros dÄ—ĹžutÄ—, kelias). Tel. 8 676 22 944.
991308
1,5 k. butÄ… SukilÄ—liĹł pr., prie TOPOLIO parduotuvÄ—s (37 kv. m, 5/4 a., butas tvarkingas, su baldais, bendrija, reguliuojama ĹĄiluma, maĹži mokesÄ?iai). Tel. 8 678 06 870. 1/2 namo ĹĄalia Botanikos sodo, LaimÄ—s g. (b. pl. 121 kv. m, namas apmĹŤrytas, yra visos miesto komunikacijos, 4,3 a iĹĄpirktos ĹžemÄ—s). Kaina 116 000 Lt. Tel. 8 650 51 581. 991037
15,8 a sklypÄ… Kaune su komunikacijomis. 1 a kaina 3 999 Lt. Tel. 8 655 55 644.
990746
2 a. rÄ…stinÄŻ aptinkuotÄ… namÄ… Ĺ˝. Ĺ anÄ?iuose, Kranto 17-oji g., bendr. pl. 113 kv. m, renovuotinas, 13,5 a ĹžemÄ—s. Kaina 155 000 Lt. Tel. 8 699 83 228. 991593
VirtuvÄ—s, svetainÄ—s, biuro, miegamojo, vonios, spintĹł ir kitĹł kietĹłjĹł baldĹł gamyba. Garantija, iĹĄsimokÄ—tinai. Tel. 8 679 77 357; www.ivairusbaldai.lt. 969290
Ĺ ventÄ—ms KavinÄ— UAB „Partizanai“ kvieÄ?ia ĹĄauniai praleisti laikÄ…, atĹĄvÄ™sti ĹĄeimos ĹĄventes (iki 100 asmenĹł). Tel. 8 612 65 960, 731 865. www.kavinepartizanai.lt.
989087
Kitos „ABDONO“ kilimĹł ir ĹžaliuziĹł valykla valo kilimus (kliento patalpose arba iĹĄsiveĹžame), minkĹĄtuosius baldus, Ä?iuĹžinius, „Bauer“ ir kt. patalynÄ™ sausu ir ĹĄlapiu giluminiu bĹŤdu amerikietiĹĄka ÄŻranga. LangĹł valymas, grindĹł dangos atnaujinimas, patalpĹł tvarkymas po remonto ir visos kitos ĹĄvaros paslaugos. UAB „ABDONAS“ (bet kada), tel. 77 09 44, 8 688 18 946. Ĺ˝emaiÄ?iĹł g. 31, www.abdonas.lt. 980840
976739
IeĹĄkome iĹĄsinuomoti arba pirkti butÄ… Kaune arba ĹĄalia Kauno. Martynas, tel. 8 657 53 810. 980352
KeiÄ?ia 2 k. butÄ… PetraĹĄiĹŤnuose (9/9 a., b. pl. 44 kv. m) ÄŻ butÄ…, ĹĄildomÄ… kietuoju kuru, arba ÄŻ sodo namelÄŻ, tinkamÄ… gyventi ĹžiemÄ…. Tel. 8 643 65 336. 991701
Parduodamas 1 kambario butas Domeikavoje (mĹŤriniame name, neremontuotas). Kaina 45 500 Lt. Tel. 8 603 57 629. 990357
Parduodu 1/2 namo dalÄŻ su garaĹžu Kaune arba keiÄ?iu ÄŻ 2 kambariĹł butÄ…. Be tarpininkĹł. Tel. 8 683 47 479. 990591
Parduodu butą Kaune. Tel. 8 646 46 366, (8 37) 333 555. UAB SIMOKŲ ŠILAS, www.simokusilas.lt. 990220
Pigiai tvarkau dokumentus namams ir kt. objektams ÄŻteisinti, keiÄ?iu paskirtÄŻ. Rengiu detaliuosius planus. Tel. 8 676 92 771. olegasmas@mail.ru.
983187
991598
Statau duris, keiÄ?iu spynas, restauruoju, remontuoju, iĹĄardau, surenku kietuosius baldus. Tel. 260 665, 8 678 38 973.
990944
DnB bĹŤstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar iĹĄnuomoti savo nekilnojamÄ…jÄŻ turtÄ…. Tel. 8 676 22 040, e. paĹĄtas darius.daugela@dnbbustas.lt.
2 kambariĹł butÄ… BaltĹł pr., Ĺ ilainiuose (b. pl. 52 kv. m, kaina sutartinÄ—). Tel. 8 675 49 671.
2 kambarių butą ŽiegŞdriuose (4/1 a., ťiuolaikiťkas kapitalinis remontas, ťarvo durys, pakeisti santechnikos ir elektros įvadai, grotuotas balkonas). Tel. 8 600 51 904.
991773
990259
6 a kolektyvinÄŻ sodÄ… su 46 kv. m namu GervÄ—nupyje (plytinis, su rĹŤsiu, plastikiniai langai, galima gyventi ĹžiemÄ…). Tel. 8 600 51 904.
Paskola be uĹžstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“.
2 kambarių butą mōriniame name Žaliakalnyje (9/2 a., b. pl. 52 kv. m). Kaina 115 000 Lt. Be tarpininkų. Tel. 8 615 86 215.
Taisome minkĹĄtuosius baldus, aptraukiame nauju gobelenu, remontuojame lankstus. Smulkus kietĹłjĹł baldĹł remontas ir surinkimas. Tel. 8 671 20 013, 440 922.
991653
3 kambariĹł butÄ… KÄ™stuÄ?io g. (II a., virtuvÄ— 7,98, kambariai 11,7, 12,17, 32,10, WC kartu – 6 kv. m, ĹĄarvo durys, plastikiniai langai, gyvatuko nÄ—ra). Tel. 8 600 51 904.
2 k. butÄ… Ĺ˝. Ĺ anÄ?iuose. B. pl. 36 kv. m, 3/2 a., mĹŤrinis namas (nereikia renovuoti), autonominis ĹĄildymas, signalizacija, po kapitalinio remonto. Tel. 8 674 64 821.
Gaminame nestandartinius kietuosius baldus: virtuvÄ—s, prieĹĄkambario, komodas, stalus, lentynas, spintas... AtveĹžame, surenkame nemokamai. Tel. 8 601 26 068. 986003
2012 07 31 varĹžytynÄ—se LaisvÄ—s pr. 78–4, Vilnius, parduodami BUAB „K. Investicijosâ€? (ÄŻ. k. 300616493) priklausantys, AS „UniCredit Bankâ€? Lietuvos skyriui ÄŻkeisti 192 ĹžemÄ—s sklypai Kauno r. sav. Domeikavos sen., Ĺ˝emaitkiemio k. – maĹžaaukĹĄÄ?iĹł gyvenamĹłjĹł namĹł statybai. Bendras sklypĹł plotas – 21,36 ha. PradinÄ— varĹžytyniĹł kaina 3 210 000,00 Lt. IĹĄsamesnÄ— informacija teikiama tel. 8 689 86 048.
990266
991437
BaldĹžiĹł
984118
StogĹł dengimas, ĹĄiltinimas. TarpblokiniĹł siĹŤliĹł remontas. Tel. 8 681 79 195, 8 686 88 034.
„AUJAMA“ VERTÄ–JŲ PASLAUGOS
991771
990262
20 a namĹł valdos sklypÄ… JurginĹł g., Ringauduose (yra detalusis planas, trifazÄ— elektra, arti dujos, galimybÄ— prijungti kanalizacijÄ…, sklypÄ… galima dalyti). Tel. 8 699 83 228. 991595
2012 m. rugpjĹŤÄ?io 28 d. 10 val. antstolio Regimanto Budreikos kontoroje (Gedimino g. 22–3, Kaunas) vyks pirmosios varĹžytynÄ—s Giedrei Kietytei priklausanÄ?io 0,0577 ha ploto ĹžemÄ—s sklypo (un. Nr. 1901-00730091) su plytiniu gyvenamuoju namu (bendras plotas 88,32 kv. m), pastatu-garaĹžu (uĹžstatytas plotas 21 kv. m), ĹŤkiniu pastatu (uĹžstatytas plotas 11 kv. m) ir kiemo statiniais, esanÄ?io VoveraiÄ?iĹł g. 14, Kaune. PradinÄ— parduodamo turto kaina 304 400 Lt. Norintieji dalyvauti varĹžytynÄ—se privalo ÄŻmokÄ—ti ÄŻ antstolio depozitinÄ™ sÄ…skaitÄ… Nr. LT53 7044 0600 0302 2440 AB SEB bankas 10 proc. pradinÄ—s parduodamo turto kainos varĹžytyniĹł dalyvio mokestÄŻ – 30440 Lt. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises ÄŻ parduodamÄ… turtÄ…, iki varĹžytyniĹł pradĹžios turi pateikti antstoliui savo teises patvirtinanÄ?ius dokumentus. DÄ—l parduodamo turto apĹžiĹŤros kreiptis ÄŻ antstolio padÄ—jÄ—jÄ… VitalijĹł VerikÄ…, tel. 8 683 59 513. Antstolis informacijÄ… teikia tel. 422 053. 991741
967226
986989
Skubiai parduodamas 6 a sodo sklypas su 22 kv. m nameliu GinÄ—nĹł k., 9 km nuo „Megos“ LapiĹł link. Yra elektra, sode vaismedĹžiai. Aplink statomi namai. Tel. 8 609 77 793. 991638
Skubiai parduodamas 9,5 a namų valdos sklypas Kauno r., 2 km nuo Garliavos. 1 a – 2 500 Lt. Tel. 8 640 49 914. 990235
Nekilnojamasis turtas kitose vietose 1 k. butÄ… Jonavoje, PaneriĹł g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvÄ— 5 kv. m, WC ir pusvonÄ— kartu, balkonas, naujas remontas, namas renovuotas). Kaina 20 000 Lt. Galimas keitimas ÄŻ butÄ… Kaune. Tel. 8 698 20 630 d. d. 981452
GraĹžiÄ… ir tvarkingÄ… sodybÄ… PrienĹł r. (yra visi komunaliniai ir komunikaciniai patogumai, sodybai priklauso 3 ha ĹžemÄ—s, gyvenamasis namas, ĹŤkinis pastatas, tvenkinys, pavÄ—sinÄ—, lauko baldai). Be tarpininkĹł. Tel. 8 614 01 881. 991208
Parduodama sodyba Ariogalos sen., GÄ—luvos gyvenvietÄ—je, ĹĄalia Dubysos ĹĄlaitas. Yra rÄ…stinis namas, 1974 m. statybos, b. pl. 97 kv. m, 22 a ĹžemÄ—s. Tel. 8 682 33 123. 991580
Parduodamas 80 kv. m namas KaiĹĄiadoryse. Sklypas 23 arai, visos komunikacijos. Kaina 105 000 Lt. Tel. 8 676 20 557. 981827
Nukelta ÄŻ 20 p.
20 2
antraDIENIS, liepos 24, 2012
klasifikuoti skelbimai Parduodame stambias atraižas ir įvairias malkas: dvimetriais, trinkomis ir skaldytas. Atvežame. Tel. 8 685 02 510, 8 699 35 992.
parduoda Nekilnojamasis turtas kitose vietose
983419
Parduodame 4,76 ha žemės ūkio žemę Prienų r., našumas 46 balai. 1 ha kaina 4700 Lt. Tel. 8 606 14 770.
Parduodu malkas, turime spygliuočių ir lapuočių. Vežame skaldytas arba trinkelėmis, po 10 arba 6 erdmetrius. Perku mišką. Tel. 8 618 07 508.
Parduodu 9 a žemės sklypą Alytaus r., Balkasadžio k., sodų bendrijoje „Žilvinas“. Tinka poilsiavietei. Ant Nemuno kranto. Kaina sutartinė. Tel. 8 670 91 113.
Pigiai parduodu įvairių rūšių malkas ir ąžuolo bei juodalksnio atraižas. Tel. 8 688 55 419.
991414
987918
991141
991309
Buitinė technika
PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiški durpių briketai; medžio pjuvenų briketai; medžio pjuvenų granulės. Dirbame I–V 9–17 val. Adresas A.Juozapavičiaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246. 983151
Defektuota, naudota, nauja buitinė technika. Virtuvės įrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas. Tel. 8 698 31 328. 982093
Nauja ir nukainota buitinė technika (orkaitės, šaldytuvai ir t.t.), virtuvės reikmenys. Atidavus seną buitinę techniką – taikomos nuolaidos! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Siemens“ ir kt. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt. 821560
980731
Brangiai perkame juodųjų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, elektros variklius, akumuliatorius. Išsivežame patys. Išvežame senus automobilius. S.Lozoraičio g. 19, Garliava, tel. 8 611 39 500. 980708
991214
Sklypą Pociūnuose, 2011 m. pripažintoje gražiausioje kaimo gyvenamojoje vietovėje (1,4 ha, ribojasi su tvenkiniu). Tel. 8 659 79 940.
Brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, elektros variklius, akumuliatorius. Išsiveža patys. Išveža senus automobilius. Vandžiogalos pl. 106, Domeikava, tel. 8 682 69 307, (8 37) 478 989.
Skaldytas pusiau sausas beržo, uosio, juodalksnio malkas. 6,5 m kaina 650 Lt. Tel. 8 681 41 485, 378 914. 990106
Perka
Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirsti). Atsiskaitau iš karto. Miškavežio paslaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255. 962577
Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirsti). Atsiskaitau iš karto. Parduodame malkas. Kitos miškavežio paslaugos. Tel. 8 685 16 068, 8 685 27 410. 990977
Brangiai perku mišką ir žemę. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 600 59 633.
989891
„Metrampa“ brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, automobilius. Moka iš karto, išsiveža. Švenčionių g. 8, Betygalos g. 2. Tel. 740 405, 8 682 55 681, www.metrampa.lt.
Brangiai superkame visų markių lengvuosius automobilius, mikroautobusus, sunkvežimius. Išsivežame, tvarkome dokumentus. Tel. 8 643 06 597, 8 604 27 116. 990086
969264
Baldai Nauja ir naudota prekybos įranga – UAB „NNPI“: kokybiškai montuojame, parduodame prekybos įrangą, suteikiame nuolaidas. Tel. 8 684 22 221; www.nnpi.lt. 988359
Statybinės medžiagos
AB brangiausiai Kaune perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, akumuliatorius, senus automobilius. Išrašome utilizavimo pažymas. Pasiimame patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001.
Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208.
AB superka senus ir nevažiuojančius automobilius. Atsiskaito iš karto. Sutvarko dokumentus. Pasiima patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001.
Perku skystą krosninį kurą, pasiimu. Tel. 8 676 92 708, e. paštas andriuszediorka@gmail.com.
989167
Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669. 981511
Parduodu blokelius tvorai: skaldyto akmens imitacijos, betoniniai, šviesūs (dydžiai 30x30x15 cm). Tel. 8 617 49 793. 976528
Maisto prekės
Automobilių supirkimo įmonė perka visų markių automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Patys pasiimame. Atsiskaitome iš karto. Sutvarkome dokumentus. Tel. 8 615 87 008. 988716
Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663. 983713
Parduodu bulves, morkas, burokėlius, svogūnus, kopūstus, agurkus. Pristatau į vietą, išrašau dokumentus. Tel. 545 842, 8 685 81 393. 976487
Kitos prekės
BALTIC METAL, UAB – aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553. 970444
AKCIJA – PJUVENŲ briketams! Parduodame pjuvenų briketus, durpių briketus. Atvežame. Kreiptis Kalvarijos g. 7, Kaunas, tel. 8 683 54 559. 985642
Atvešime geros kokybės baltarusiškų durpių briketų, akmens anglių. Taikomos nuolaidos. Tel. 8 683 13 463.
981486
989149
Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 968725
Pirkčiau vešlias tujas apie 2 m aukščio. Tel. 8 608 85 887.
990022
Pirksiu kol. sodą su nameliu arba sodo sklypą Kaune arba Kauno r. Tel. 8 614 23 050. 991307
Superkame juoduosius, spalvotuosius metalus. Demontuojame, išsivežame mažus kiekius. Be poilsio dienų. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 600 60 674, 260 840. 988592
Superkame visų markių senus automobilius, išsivežame patys. Išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 600 00 292, autominute@gmail.com. 984797
UAB „TORLINA“ brangiai perka juodųjų (iki 880 Lt už t) ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, buitinę techniką, senus automobilius, elektros variklius, akumuliatorius. Galime išvežti savo transportu. Išrašome utilizavimo pažymas. Ateities pl. 34, Kaunas, tel. (8 37) 44 14 14, 8 698 08 051 (juodieji metalai); (8 37) 44 14 14, 8 611 44 404 (spalvotieji metalai). Darbo laikas I–V 8–17 val., VI 8–13 val. 980752
VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.
991919
968635
Pirksiu vieno arba dviejų kambarių butą Dainavoje, Eiguliuose, Šilainiuose arba Žaliakalnyje (gali būti bendrabutyje). Tel. 8 600 40 550, 8 676 22 262.
Atvežu nuo 1 iki 4 kub. m smėlio, žvyro, skaldos, atsijų, smulkaus žvirgždo, juodžemio, žemių, asfalto drožlių. Išvežame senus baldus. Tel. 8 676 75 341.
Nebrangiai pirksiu namą Kaune ar Kauno r. Gali būti ir dalis namo arba kotedžas. Tel. 8 609 96 653, 8 614 22 030.
Atvežu pigiai GAZ-53 (1-5 kub. m) juodžemio, mėšlo, durpių, žvyro, skaldos, smėlio, atsijų. Ekskavatoriaus nuoma. Tel. 8 606 11 127.
Perku tvarkingą trijų arba keturių kambarių butą Kaune. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 300 915, 8 614 21 023. 991306
Įvairūs
991759
981057
Atvežu žvyro, smėlio, akmenukų, akmens skaldos, atsijų iki 12 kub. m. Savivarčio paslaugos. Tel. 8 618 67 815. 991421
Baldų, statybinių ir kt. medžiagų pervežimas. Dirbu be poilsio dienų. Tel. 8 615 46 034.
Akcininkams! Bendrovės vadovo iniciatyva ir sprendimu 2012 m. rugpjūčio 29 d. 10 val. šaukiamas neeilinis visuotinis uždarosios akcinės bendrovės svečių aptarnavimo firma „Metropolis”, juridinio asmens kodas 134120153, buveinės adresas S.Daukanto g. 21, Kaunas, akcininkų susirinkimas. Susirinkimo vieta – S.Daukanto g. 21, Kaunas. Akcininkų registracijos pradžia 9.30 val. Susirinkimo darbotvarkė: 1. Dėl bendrovės turto pardavimo. 2. Dėl bendrovės vadovo atlyginimo nustatymo. 3. Dėl įgaliojimų suteikimo. 991675
Nuomoja Du kambarius su baldais nuosavame name K.Baršausko g. (II a.) – dviem vaikinams studentams. Kaina po 190 Lt ir dalis mokesčių. Tel. 8 687 15 981. 990319
Nuo rugsėjo 1 d. privačioje valdoje Vilijampolėje išnuomojamas 26 kv. m kambarys (virtuvė, dušas, koridorius) studentėms (-ams) ar jaunai porai. Tel. 8 627 77 775.
991770
Nuomojami kambariai (2 val., parai ir ilgiau) Dujotiekio g. Tel. 8 657 60 707 (skambinti visą parą).
990538
Gabename krovinius, perkraustome baldus, pianinus „Ford Transit“ (11 kub. m) ir MB 609 (25 kub. m). Pensininkams – nuolaidos. Tel. 8 650 71 087, 8 605 63 146. 991255
Savivarčiu su hidromanipuliatoriumi vežame žvyrą, smėlį, skaldą, žemes, malkas ir kt. Atvežame, iškrauname, pakrauname. Išrašome sąskaitas. Tel. 8 656 21 251. 989399
Vežame keleivius, siuntinius ir automobilius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai.info@gmail.com.
986103
Kelionės „Vikra“ (buvusi J.Pranevičienės įm.) kasdien veža poilsiautojus į Palangą ir Šventąją. Keleivių draudimas. Keleivius paimame prie namų. Tel. 352 368, 8 613 97 061; www.vikra.lt. 978721
A. Vainorienės firma veža į (iš) Klaipėdą, Palangą, Šventąją (minkštos sėdynės, keleivių draudimas). Paima iš vietos. Tel. 553 191, 8 651 35 980. 971358
974966
Išsinuomoja Norėtume išsinuomoti tvarkingą vieno arba dviejų kambarių butą Kaune ilgalaikei nuomai. Tel. 8 684 55 498. 991418
Gabenimai „Metrampa“ pigiai atveža birių ir nebirių statybinių medžiagų (0–5 t), krovinius, išveža nenaudojamą buitinę techniką. Perkraustome. Tel. 8 682 55 681.
G.Babensko įmonė kasdien veža į (iš) Palangą, Šventąją (minkštos sėdynės, keleivių draudimas). Paima iš sutartos vietos. Tel. (8 37) 365 573, 8 610 64 270. 980191
Saugus ir greitas keleivių, siuntinių pervežimas maršrutu Lietuva–Anglija–Lietuva. Nuo durų iki durų. Yra tralas. Tel. 8 643 50 666, 8 699 99 341, +447 523 833 083. 971882
Kiti
983688
Atvežame iki 12 t smėlio, žvyro, skaldos, atsijų, juodžemio, durpių. Išvežame statybinį laužą. „Bobcat“ ir savivarčių paslaugos. Tel. 8 698 07 749.
Astrologės paslaugos (taro kortomis): apie darbą, sveikatą, gyvenimo lemtį ir kt. Tel. 8 673 56 319. 988226
Nukelta į 21 p.
980154
Atvežame įvairaus juodžemio, smėlio, žemės grunto, durpių, molio, žvyro. Išvežame statybinį laužą. Rašome sąskaitas. Tel. 8 698 25 082. 982038
Atvežame nuo 1 iki 10 kub. m žvyro, smėlio, atsijų, skaldos, juodžemio. Krovinių pervežimas. Tel. 8 618 20 971. 984417
Dingo 2012 07 15 Kaune, Kalniečiuose, apie 7 val. ryto dingo chihuahua veislės šuniukas. Rusvos spalvos, balta krūtine. Tel. 8 698 16 622. 989442
984076
Atvežame malkų miškavežiu. Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 646 23 031, 8 601 25 955 986857
Beržo, uosio, ąžuolo, juodalksnio skaldytos malkos. Tel. 8 613 23 999.
989411
AB „Ūkio bankas“ LT 12 7010 4000 0177 0651
Malkas – lapuočių, supjautas ir suskaldytas. Sausos. Turime ir atraižų. Atvežame nemokamai. Tel. 8 621 44 130. 987059
Malkos pigiau. Supjautos trinkelėmis. Atvežame. Tel. 8 631 33 736.
989562
Nebrangiai parduodu malkas trinkelėmis ir skaldytas. Tel. 8 610 78 126. 975238
Nebrangūs baltarusiški durpių briketai (sufasuoti didmaišiuose po 500 kg) ir pjuvenų briketai. Atvežame nemokamai. Tel. 8 600 79 065. 974147
Parduodame ąžuolines, uosines, beržines, juodalksnio malkas (rąstais, trinkelėmis, skaldytas). Perkame mišką visoje Lietuvoje. Tel. 8 656 86 202. 984657
Parduodame pigiai geras malkas. Tel. 8 603 93 477. 986160
Parduodame sausas ąžuolo, uosio, beržo, juodalksnio malkas, atraižas ir pjuvenų briketus. Atraižos maišuose. Tel. 8 610 67 001. 990761
Užpildę ir išsikirpę šį kvitą, jūs galite užsisakyti skelbimus į „Kauno dieną“ bet kuriame „Kauno spaudos“ kioske
21 3
antraDIENIS, liepos 24, 2012
klasifikuoti skelbimai Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“
Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt
Liepos 28 d., šeštadienį, 18 val. Raudondvario pilyje
Liepos 29 d., sekmadienį, 19 val. Babtyno-Žemaitkiemio dvare
KAUNO STYGINIŲ KVARTETAS Karolina BEINARYTĖ (I smuikas) Dalia TERMINAITĖ (II smuikas) Eglė LAPINSKĖ (altas) Saulius BARTULIS (violončelė)
Premjera! GERVĖ – SIELA MANA
Solistė Nora PETROČENKO (mecosopranas)
MONIKA ir Marius JAMPOLSKIS Merūnas VITULSKIS (tenoras) Anna GERASIMOVA-UMKA (vokalas, Rusija) Saulius BAREIKIS (aktorius) Žilvinas BRAZAUSKAS (klarnetas) LUSH-BAND Kęstutis LUŠAS (fortepijonas) Eugenijus JANAVIČIUS (gitara) Nerijus ARDZEVIČIUS (bosas) Pranas GRIŠMANAUSKAS (mušamieji) Arvydas JOFFĖ (mušamieji) Liutauras JANUŠAITIS (saksofonas)
Nora PETROČENKO
Styginių kvartetas COLLEGIUM Ilona KLUSAITĖ (I smuikas) Dalia ALEKSANDRAVIČIENĖ (II smuikas) Žaneta JANONIENĖ (altas) Asta KRIŠTAPONIENĖ (violončelė)
Johann Sebastian Bach, Wolfgang Amadeus Mozart, Giovanni Battista Pergolesi, Georg Friedrich Händel.
Programoje – Kęstučio LUŠO kompozicijos ir Gintaro PATACKO eilės.
Bilieto kaina 20 Lt
VASARA ANT BANGŲ KLAIPĖDA – KYLIS Kaina tik 1696 Lt* Kelto bilietas dviem keleiviams kajutėje su langu ir automobiliui į abi puses.
KLAIPĖDA–ZASNICAS Kaina nuo 899 Lt Kelto bilietas trims keleiviams ir automobiliui į vieną pusę. Dėmesio: – *Galioja tik išvykimams iš Klaipėdos sekmadieniais su grįžimu atgal po savaitės (tik šeštadieniais). – Bilietų kiekis už specialią kainą kiekviename reise ribotas. – Automobilio aukštis turi būti iki 1,85 m. – Bilietai ne rezervuojami, o parduodami iš karto. Daugiau informacijos www.krantas.lt
Kelionių AgentūrA „KELIONIŲ CENTRAS“
Tel. (8 41) 399 544, 8 698 07 197, travelcentre@splius.lt. Kelionės autobusu iš Kauno (nuo pilies, nėra degalų mokesčio)
07 30 – Čekijos rojus, pilys, Praha, 5 d./3 n., 605 Lt. Yra 10 laisvų vietų. 08 04 – įspūdingoji Šveicarija, 8 d./7 n., 1335 Lt. 08 06 – Vokietija, Harco vietovė, 5 d./4 n., 670 Lt. Daugiau www.travelcentre.lt.
Kviečia Klasikinė Italija autobusu rugsėjo 20–27 d. (Florencija, Roma, Vatikanas, San Marinas, Venecija) – 749 Lt (viešbutis, pusryčiai). Tel. 8 686 82 818, 8 652 81 888, 222 936. 989044
Kviečia Palanga! Pušyne, prie Birutės parko, mediniame vasarnamyje poilsiui nuomojami 1, 2, 3, 4 vietų kambariai. Tel. 8 612 83 010. 986615
Naujuose privačiuose globos namuose „SENJORŲ VILA“, Garliavoje, priimami vieniši senjorai globai, slaugai, nuolat gyventi gydytojų priežiūroje. Kambariai dviviečiai, triviečiai, geros gyvenimo sąlygos, ribotas gyventojų skaičius. Pasirūpinkite savo artimųjų kokybiška senatve. Adresas Žalioji g. 19B, tel. 552 258, 8 652 93 000. 990544
Nebrangus poilsis Šventojoje, privačiame vienkiemyje. Patogumai bendri. Pasiūlymas tinka mėgstantiems ramybę. Galima statyti palapines ir namelius ant ratų. Tel. 8 638 54 440. 987845
Poilsis PALANGOJE (vilos, kotedžai). Nakvynės kaina nuo 30 Lt. Savanorių pr. 3 (kieme). Tel. 205 898, 8 673 97 498.
Bilieto kaina 20 Lt
989581
Bilietus galima įsigyti visose bilietų platinimo bendrovės „Tiketa“ kasose, internetu www.tiketa.lt ar užsakyti telefonu 1588 (2 Lt/min.), paslaugos mokestis 3 Lt/ bilietui imtinai; užsakymo mokestis 5 Lt/bilietui, užsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose. Kauno filharmonijos kasoje antradieniais– sekmadieniais 14–18 val., paslaugos mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas. Bilietams taikomos nuolaidos iki 10 procentų: 1. Atsiskaitant Ūkio banko mokėjimo kortelėmis „Tiketa“ kasose. Perkant bilietus internetu, nuolaida netaikoma; 2. Pateikus Ūkio banko mokėjimo kortelę Kauno valstybinės filharmonijos kasoje ir renginio vietoje; 3. IKI lojalumo kortelių turėtojams. Nuolaidos galioja tik vienam bilietui. Nuolaidos nesumuojamos P.S. Į koncertą, vyksiantį Babtyno-Žemaitkiemio dvare, nuo Filharmonijos klausytojus nuveš ir parveš autobusas. Išvykimas 17.30 val. Autobuso bilieto kaina 5 Lt.
Kviečia mokytis Komplektuojamos naujos kursų grupės dvyliktokams pasirengti matematikos valstybiniams egzaminams. Registruotis tel. 8 686 17 826.
983247
Kursai: masažo, kosmetikų-vizažistų, kirpėjų, manikiūro-pedikiūro, floristikos, dekupažo, vilnos, vėlimo, buhalterių, darbo kompiuteriu. www.kursaikaune.lt, tel. 209 698, 8 652 09 313, Gedimino g. 33–4. 982221
RAVIDA, Kęstučio g. 16–-10, Kaunas. Kviečiame į B kat. vairavimo kursus. Mokome automobiliais su mechanine ir automatine pavarų dėžėmis bei rankiniu valdymu. Tobuliname įgūdžius. Tel. 200 014, 8 686 86 109. 990255
Atsiliepkite! Įvairūs
„Kauno dienos“ skelbimų skyrius: tel. 308 862, 302 233, 302 231, 302 202.
Paskolos Skubi paskola už mažiausias palūkanas. Užstatas – auksas, automobilis, nekilnojamasis turtas. Konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 8 600 69 691. Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“.
967225
Paskolos per 1 valandą (turintiesiems užstatą), perkreditavimai, konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 412 960. 981609
Paskolos, perkreditavimai per 1 val. Užstatas – auksas, nekilnojamasis turtas, automobilis. Visų dokumentų tvarkymas, konsultacijos. Tel. 315 599. 981554
981533
Akcija GREITOS PASKOLOS. Užstatas – nekilnojamasis turtas arba automobiliai. Konsultuojame, tvarkome visus dokumentus. Tel. 8 687 82 448. Mituvos g. 5, Kaunas. 979775
Trumpalaikės paskolos grynaisiais nuo 300 Lt, be užstato. Pinigai į namus Kaune, Vilniuje, Šiauliuose, Panevėžyje. www.europrovidus.lt. Tel. 8 700 55 000. 990819
Dingo mini traktorius „Mitsubishi MT2200“, valst. Nr. T651Z. Paskambinkit, už informaciją atsilyginsiu. Tel. 8 603 00 578.
991837
AKCIJA
1 + 5 SKELBIM
AI
UŽSISAKYKITE 5 SKELBIMUS IR GAUKITE DOVANĄ – DAR 1 SKELBIMĄ!
Kauno diena
22
antradienis, liepos 24, 2012
kas, kur, kada Juozapas Romualdas Adomavičius
Romualdas RIAUKA
(1932–2012)
Pačiame vasaros žydėjime, liepos 22 d., staiga nutrūko mūsų gerbiamo ir mylimo kolegos Romualdo Riaukos gyvenimo kelias. R.Riauka gimė 1951 m. liepos 6 d. Klaipėdoje. 1975 m. baigė Kauno medicinos institutą. 1975 m. rugpjūčio 1 d. pradėjo dirbti Respublikinėje Kauno klinikinėje ligoninėje akušerijos-ginekologijos specialybės internu. 1976 m. rugpjūčio 1 d. įsidarbino Prienų rajono Centrinėje ligoninėje. 1981–1983 m. atliko klinikinę ordinatūrą KMI akušerijos-ginekologijos katedroje. Nuo 1983 m. spalio 3 d. iki šios lemtingos dienos dirbo P.Mažylio gimdymo namuose gydytoju akušeriu-ginekologu. R.Riauka gyveno ne vien medicina. Jis aktyviai sportavo, žaidė krepšinį „Žalgirio“ jaunių rinktinėje, KMI krepšinio komandoje. Bendradarbiams Jis buvo tarsi sporto enciklopedija. Intensyviai dirbdamas R.Riauka nuolat kėlė savo profesinę kvalifikaciją. 1989 m. liepos 28 d. jam suteikta I akušerio-ginekologo kvalifikacinė kategorija. Kiekviena Jo darbo diena buvo kupina sudėtingų sprendimų, operacijų, pacienčių konsultavimo. Gydytojas R.Riauka buvo draugiškas, dėmesingas ir jautrus kolegoms, visam ligoninės personalui, pasiruošęs suprasti ir padėti ištiktam nelaimės ar bėdos. Juo pasitikėjo ir pacientės, ir bendradarbiai, Jis visada laikėsi duoto žodžio, buvo pareigingas ir punktualus, turėjo nuostabų humoro jausmą. Mes visada pasigesime šio gabaus, nuoširdaus, sugebančio išklausyti ir padėti Kolegos. Jo atminimas išliks mūsų širdyse. Nuoširdžiai užjaučiame velionio šeimą ir artimuosius, su jais dalijamės tuo begaliniu sielvartu, kurį suteikė netikėta gydytojo Romualdo Riaukos mirtis. Velionis pašarvotas laidojimo namuose „Netekimas“, Perlojos g. 37, Kaune. Šv. Mišios aukojamos liepos 24 d. 8.30 val. Vytauto bažnyčioje Kaune. Karstas išnešamas liepos 24 d. 12 val. P.Mažylio gimdymo namų kolektyvas
(1951–2012)
Liepos 21 d., eidamas 81-uosius metus, mirė ilgus metus pedagoginiam darbui atidavęs Juozapas Romualdas Adomavičius. J.R.Adomavičius gimė 1932 m. birželio 28 d. Palangoje. 1955 m. baigė Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą. Įgijo fizikos-matematikos mokytojo specialybę. Pedagogu dirbo Kaišiadoryse, Telšiuose, Kauno rajone, Kauno mieste. Vėliau buvo paskirtas Garliavos vidurinės mokyklos direktoriumi, Kauno 12-osios vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoju, dirbo ir Kauno 14-osios vidurinės mokyklos direktoriumi. 10 metų dirbo švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoju. Nuo 1977 m. dirbo 2-osios pagalbinės mokyklos internato direktoriumi. Jo atminimas visada išliks artimųjų ir jį pažinojusiųjų širdyse. Liūdi šeima ir artimieji Velionis bus pašarvotas liepos 24 d. 12 val. Garliavos Jonučių laidojimo namuose (Milgusta, Šimkaus g. 22). Laidotuvės – liepos 25 d. 12 val. Jonučių kapinėse. Šv. Mišios vyks Garliavos bažnyčioje liepos 25 d. 8 val.
Amžinąjį atilsį „Mažiausiai mirties bijo tie žmonės, kurių gyvenimas turi didžiausią vertę.“ (I.Kantas) Dėl staigios gydytojo Romualdo RIAUKOS mirties reiškiame nuoširdžią užuojautą velionio šeimai ir artimiesiems. P.Mažylio gimdymo namų kolektyvas
Teatras „GIRSTUČIO“ RŪMAI Kovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt
DOMINO TEATRAS Liepos 26 d. 18 val. – komedija APIE KĄ KALBA VYRAI. Režisierius O.Šapošnikovas.
„NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRAS Rotušės a. 19, Ryšių istorijos muziejuje
Liepos 29 d. 12 val. – LAIKRODIS SU GEGUTE. Bilietai parduodami 1 val. prieš spektaklį.
renginiai ROTUŠĖS AIKŠTĖ Liepos 25 d. 18 val. leidykla „Alma littera” ir partneriai – Kauno m. savivaldybė ir V.Kudirkos viešoji biblioteka kviečia į Skai tymo šventę – AUGU SKAITYDAMAS. Ištraukas iš savo mėgstamiausios vaikys tės knygos skaitys Kauno meras Andrius Kupčinskas. Skaitymo džiaugsmą atrasti taip pat kvies aktorių trupė „Teatriukas”. Naujausią knygą vaikams „Juodojo akmens laumė” atvers rašytojas Laimonas Inis ir jos iliustru otojai iš „Vyturio” katalikiškos mokyklos. Kviečiame vaikus su tėveliais pasiklausyti skaitymų! Visi dalyvaujantys renginyje vaikai dovanų gaus po Knygų medį.
KAUNO APSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKA Radastų g. 2, II a. fojė
Atsisveikiname su buvusiu ilgamečiu Birštono savivaldybės meru Antanu Serafinu Zenkevičiumi. Gilaus liūdesio valandą nuoširdžiai užjaučiame šeimą, gimines ir artimuosius, dalijamės netekties skausmu. Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas ir miesto tarybos nariai Skaudžią netekties valandą, mirus mylimai mamai, Silvą DAVIDONIENĘ bei jos artimuosius nuoširdžiai užjaučia Kauno valstybinės filharmonijos kolektyvas. Netekties valandą nuoširdžiai užjaučiame Augių KLIMANSKĮ dėl mylimo tėvelio mirties. UAB „Kamida“ kolektyvas Skaudžią netekties ir sielvarto valandą, staiga mirus mylimam Vyrui, VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos Chirurgijos ir akušerijos-ginekologijos skyriaus gydytoją akušerę-ginekologę Nerėtą RIAUKIENĘ nuoširdžiai užjaučia poliklinikos administracija ir bendradarbiai.
KLEMENSO ČERBULĖNO 100-ŲJŲ GIMIMO METINIŲ MINĖJIMAS Liepos 24 d. 18 val. minint buvusio Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus dar buotojo ir direktoriaus Klemenso Čerbulėno 100-ąsias gimimo metines, Kristaus Prisi kėlimo bažnyčioje (Žemaičių g. 31A) bus aukojamos šv. Mišios. Po šv. Mišių aplankysime Klemenso Čerbulėno kapą Eigulių (Kleboniškio) kapinėse. Renkamės prie viršutinių kapinių vartų.
„Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų parvežimas iš užsienio. Platus gedulo drabužių, reikmenų ir atributikos pasirinkimas. Užsakymų priėmimas – 24 val. per parą be poilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko g. 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Aleksoto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399. 984588
Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios paslaugos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo paslaugas. Platus karstų, drabužių, laidojimo atributikos pasirinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidojame už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS krematoriume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas-kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933. 977846
KLEPSYDRA. Visos laidojimo paslaugos. Pigiausias Lietuvoje KREMAVIMAS (su karstu ir kapsule). Šarvojimo salės visame mieste. Paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų, šaldytuvai. Tarptautiniai pervežimai. Užsakymai priimami visą parą Baltijos g. 81B, Kaunas, tel. 731 675, 8 673 92 989. www.klepsydra.lt. 992001
PAMINKLAI. Gaminame paminklus, dengiame kapavietes granito plokštėmis, užpilame kapą granito skalda, liejame pamatus, atnaujiname senus paminklus, kalame raides. Dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 647 09 401, 384 912; www.uabpaminklai.lt. Raudondvario pl. 115A, Kaunas. Partneriai: K.Kasakausko g. 64 – Akmenė; J.Basanavičiaus g. 12 – Jonava; Ramybės g. 7, Garliava. Laidojimo reikmenys, paslaugos, kremavimas – tel. 8 615 50 520, 8 686 45 729. 987263
informuoja KAUNO APSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKA kviečia į stalo žaidimų popietes. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais jos vyks kiekvieną ketvirta dienį 16 val. 322 kamb. arba, jei bus palankus oras, žaisime po ąžuolais bibliotekos kie me. Suksime galvas, išmėginsime sėkmę azartiškuose, sudėtinguose ir linksmuose žaidimuo se. Turininga pramoga, dozė teigiamų emocijų ir smagus bendravimas – viskas įskaičiuota! Alias, Risk, Scrabble, Dixit, Uno ir dar daug kitų žaidimų iš „Hobbyshop” laukia tavęs. Belie ka griebti draugą (-ę) už parankės ir lėkti pas mus. Galima atsinešti ir savo žaidimų. Jei žaisti, tai žaisti bibliotekoje! Įėjimas nemokamas.
Liepos 25 d. 17 val. – tautodailininko, visuomenės veikėjo Leono Juozonio tau todailės darbų parodos, skirtos autoriaus 90 metų jubiliejui paminėti, pristatymas. Parodoje bus eksponuojami tapybos ir skulptūros darbai. Dalyvaus autorius Leonas Juozonis, parodos iniciatorius dailininkas, architektas Jonas Lukšė. Kon certuos ansamblis „Sūduva” (vad. Teresėlė Varnagirienė).
KAUNO MIESTO MUZIEJUS M.Valančiaus g. 6
Liepos 26 d. 16 val. meno ir mados ger bėjai kviečiami į Rūsio galerijoje vyksiantį Mato Raudonio marmuravimo būdu dažyto šilko parodos PASLAPTINGAS MIŠKAS atida rymą ir šilkinių drabužių kolekcijos pristaty mą. Paroda veiks iki rugsėjo 1 d. Šeštadienis – šeimos diena. Šeimų vai kams įėjimas nemokamas! Kviečiame aplankyti nuolatines ekspozicijas: „Kaunas laiko ženkluose: nuo ištakų iki 1940 metų”, „Miesto gatvė” ir veikiančias parodas: „Na poleonas ir Lietuva” (paroda veiks iki liepos 27 d.), „Pinigai Lietuvoje XX a.” (paroda veiks iki liepos 25 d.).
„ŽALGIRIO“ ARENA Liepos 28 d. 19.30 val. – pirmasis roko gru pės „red-hot-chili-peppers-04” koncertas Lietuvoje. Bilietus platina „Ticketpro”, kaina 157–257 litai. Liepos 31 d. 20 val. – pirmasis atlikėjo Stingo pasirodymas Kaune, naujausias koncertinis turas „Back to Bass Tour”. Bilie tus platina „Ticketpro” ir „Bilietų Pasaulis”, kaina 156–226 litai.
kinas „CINAMON“ PLC „Mega“, tel. 8 700 70 111
„Tamsos riterio sugrįžimas“ (išankstiniai seansai) – 24, 26 d. 20.30 val. „Kosmopolis“ – iki 26 d. 13.45, 19.45 val. „MS1: Kalėjimo griūtis“ – iki 26 d. 17.45, 22 val. „Nepaprastas žmogus-voras“ 3D – iki 26 d. 19.30, 22.15 val. „Nepaprastas žmogus-voras“ – iki 26 d. 11, 15.15, 18.15, 21.15 val. „Ledynmetis 4: žemynų atsiradimas“ 3D (liet. k.) – iki 26 d. 11.30*, 13.30, 15.30, 17.30 val. (*išsk. 25 d.). „Ledynmetis 4: žemynų atsiradimas“ (liet. k.) – iki 26 d. 10.45, 12.45, 14.45, 16.45, 18.45, 20.45 val. „Roko amžius“ – iki 26 d. 15.55, 20.30* val. (*išsk. 24, 26 d.). „Mes už... Lietuvą!“ – iki 26 d. 11.15 val.
23
antradienis, liepos 24, 2012
kas, kur, kada „Madagaskaras 3“ 3D (liet. k.) – 25 d. 11.30 val. „Madagaskaras 3“ (liet. k.) – iki 26 d. 12, 14, 18.30 val. „Černobylio dienoraščiai“ – iki 26 d. 16 val.; 25 d. 23 val. „Diktatorius“ – iki 26 d. 13.15 val.; 25 d. 22.45 val. „FORUM CINEMAS“ Karaliaus Mindaugo pr. 49, „Akropolis“, III a.
„MS1: kalėjimo griūtis“ (premjera) – iki 26 d. 12, 14.30, 17, 19.30, 21.45 val. „Raudonos šviesos“ (premjera) – iki 26 d. 13, 15.30, 18, 20.30 val. „Kosmopolis“ – iki 26 d. 20.15 (seansas nevyks 25 d.) val. DELFI IŠANKSTINIAI SEANSAI. „Tamsos riterio sugrįžimas“ – iki 25 d. 20.45 val. „Šokis hiphopo ritmu. Revoliucija“ 3D – COSMO VIP SEANSAS 25 d. 18.30 val. ČILI SEANSAS 25 d. 20.15 val. „Ledynmetis 4: žemynų atsiradimas“ 3D (liet. k.) – iki 26 d. 10.30, 13.15, 15.45, 18.15, 21.15 val. „Ledynmetis 4: žemynų atsiradimas“ (liet. k.) – iki 26 d. 11.30, 16.15, 20.45 (seansas vyks 26 d.) val. „Madagaskaras 3“ 3D (liet. k.) – iki 26 d. 10.15, 12.45, 15.15 val. „Madagaskaras 3“ (liet. k.) – iki 26 d. 13.45, 18.30 val. „Nepaprastas žmogus-voras“ 3D – iki 26 d. 10.45, 14, 17.15, 17.45 (seansas nevyks 25 d.), 21.30 val. „Mielas draugas“ – iki 26 d. 14.15, 16.30, 18.45, 21 val. VASAROS AKCIJA VAIKAMS. „Šrekas. Ilgai ir laimingai“ (liet. k.) – iki 26 d. 11 val. Bilieto kaina 6 Lt. „Mikė Pūkuotukas“ (liet. k.) – iki 26 d. 11.45 val. Bilieto kaina 6 Lt.
„ROMUVOS“ KINO TEATRAS Laisvės al. 54
Liepos 25 d. 19 val. – legendinės grupės REBELHEART koncertas. Bilietų galite įsigyti kino teatro „Romuva” kasose ir http:// www.bilietupasaulis.lt/. Liepos 26 d. 17 val. – „Bernvakaris Australi joje” (Australija, Didžioji Britanija, 2011 m., komedija, N 13, rež. Stephanas Elliottas). 19 val. – „Prarasta kontrolė” (JAV, 2011 m., veiksmo trileris, T, rež. Stevenas Soder berghas). 21 val. – „Rizikinga erzinti diedu kus” (JAV, veiksmo komedija, T, 2010 m.). Liepos 27 d. 19 val. – „Purvini žaidimai” (JAV, 2011 m., T). 21 val. – kino naktys. Du seansai už vieno kainą! Bilieto kaina 12 Lt. „Prarasta kontrolė” (JAV, 2011 m., veiksmo trileris, T, rež. Stevenas Soderberghas). „Bernvakaris Australijoje” (Australija, Didžioji Britanija, 2011 m., komedija, N 13, rež. Stephanas Elliottas). Liepos 28 d. 13 val. – „Spragtukas” (An glija, 110 min., nuotykių, visai šeimai). 15 val. – „Bernvakaris Australijoje” (Australija, Didžioji Britanija, 2011 m., komedija, N 13, rež. Stephanas Elliottas). 17 val. – „Rizi kinga erzinti diedukus” (JAV, veiksmo ko medija, T, 2010 m.). 19 val. – „Vidurnaktis Paryžiuje” (JAV, rež. Woody Alenas). Liepos 29 d. 13 val. – „Spragtukas” (Anglija, nuotykių, visai šeimai). 15 val. – „Bernvakaris Australijoje” (Australija, Didžioji Britanija, 2011 m., komedija, N 13, rež. Stephanas Elliottas). 17 val. – „Purvini žaidimai” (JAV, 2011 m., T). 19 val. – „Meilė trunka trejus metus” (Prancūzija, 2012 m., komedija, rež. Frédéric Beigbeder).
KRANTINĖS KINAS Prieplaukos krantinė
Liepos 25 d. 21.30 val. „Krantinės kinas” ir Danijos kultūros institutas kviečia į filmą KOL MIRTIS MUS IŠSKIRS (2007 m., Danija, komedija, rež. Paprika Steen). Eilinis Janas: jo gyvenimas nelengvas, jis nemėgstamas darbe, santuoka su Bente tuoj nutrūks. Pajutęs darbuotojo krizę, Ja no viršininkas nusiunčia jį lankyti grupinės psichoterapijos. Čia Janas susidraugauja su dviem mechanikais Rudžiu ir Alfu. Jei tik Janas būtų žinojęs, kad Alfas dievina ope rą, o jei tik Jano žmona būtų įsivaizdavusi, ką iškrės du nauji vyro draugai – ji niekada nebūtų įsileidusi jų į namus... Tai antrasis garsios danų aktorės Paprikos Steen („Paskutinė Mifūnės daina”, „Šven tė”, „Adomo obuoliai”) režisūrinis darbas. Europos kino apdovanojimams nominuota, Danų kino akademijos prizą už geriausią vaidybą turinti aktorė pelnė pripažinimą vaidindama „Dogmos” filmuose.
TV programa 6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Hartlando užuovėja“ (k). 11.00 LRT vasaros studija. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 „Senis“ (N-7) (k). 13.15 Afrika.LT (2). 14.15 Įžvalgos. 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Hartlando užuovėja“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 20.50, 23.20 Sportas. Orai. 18.45 Europos vidury. 19.25 „Detektyvė King“ (N-7). 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.40 Verslas. 20.45 Kultūra. 21.00 Lietuvos liepsna. 21.15 Stilius. 22.15 Afrika.LT (3). 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Detektyvė King“ (N-7) (k).
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (5) (k). 7.20 Juokas juokais. 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 9.45 Pirmas kartas su žvaigžde (N-7). 10.15 Kažkas atsitiko (N-7). 10.45 Veiksmo komedija „Mis Slaptoji agentė 2. Ginkluota ir žavinga“ (JAV, Australija, 2005 m.) (N-7) (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (6). 14.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.10 KK2 (N-7). 17.40 „Šeimynėlė“ (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.10 Sportas. 19.13 Orai. 19.15 „Namai, kur širdis“ (N-7). 20.00 „Pavogta laimė 3. Pavojinga sąjunga“ (N-7). 21.00 Farai (N-7). 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva. 22.35 Veiksmo f. „Mirties kurjeriai“ (JAV, 2010 m.) (N-14). 0.55 „Trauma“ (N-7). 1.50 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“ (5) (N-7).
6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Madagaskaro pingvinai“. 7.30 „Simpsonai“. 8.00 „Hana Montana“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 „Naisių vasara“. 11.00 Romantinė komedija „Pabėgusi nuotaka“ (JAV, 1999 m.). 13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Lūžtanti banga“ (7). 14.10 „Ant bangos“. 14.40 „Madagaskaro pingvinai“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Meilės prieglobstis“. 16.40 „Paveldėtojai“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 Draugiškos vyrų krepšinio rungtynės. Lietuva–Islandija. Tiesioginė transliacija. 20.50 „Be namų“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Liudininkai“. 23.00 Veiksmo f. „Dingę be žinios“ (JAV, 1984 m.). 1.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai“.
6.30 7.00 7.25 8.00
Televitrina. Žinios (k). „Galileo: norintiems žinoti“. „Plėšrūnai. Mėlynojo banginio kelionė“ (k). 9.00 „Kviečiu vakarienės“. 9.30 „Miesčionys“ (N-7). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 12.00 „Daktaras Tyrsa“ (N-7). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 14.00 „Mentai“ (N-7). 15.00 „Srautas“ (N-7). 16.00 „Amerikos talentai VI“. 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. Sportas. Orai.
DATOS (liepos 24 d.) 18.25 „Kviečiu vakarienės“. 19.00 „Auksinė karta“. Speciali laida, skirta Europos jaunimo krepšinio čempionams sutikti. 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 „Naujoji banga 2012“. Tarptautinis atlikėjų konkursas. Transliacija iš Jūrmalos. 23.25 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 0.30 „Galileo: norintiems žinoti“. 1.00 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
8.00 Tele bim-bam. 8.30 „Neskubėk gyventi“. 9.00 Labas rytas (k). 11.30 Nepažintas pasaulis. Povandeniniai tyrimai ir atradimai (k). 12.00 A.Papajanas. TV spektaklis „Būkit kaip saulė“ (k). 13.45 Kultūra. 14.00 Septynios Kauno dienos. 14.40 Vakaro autografas (k). 15.25 Laiko ženklai. 16.15 Grynas gyvenimas. 17.00 Žinios (k). 17.15 Kultūrų kryžkelė. Trembita. 17.30 Gimtoji žemė. 18.00 „Neskubėk gyventi“. 18.30 Klaipėdos muzikinio teatro spektaklis. Z.Liepinio opera „Paryžiaus katedra“. 20.25 Kultūra. Kino režisierius Gytis Lukšas. 20.50 Prisiminkime. Kanklininkė D.Juodvalkytė. 21.00 Senieji Lietuvos vienuolynai. Palėvenės dominikonų vienuolynas ir bažnyčia (2008 m.). 21.35 Emigrantai. 22.10 „Prokurorai“. 23.00 Pasaulio dokumentika. „Lemtingi metai“ (3, 4). 0.00 Panorama (k). 0.10 Verslas (k). 0.15 Kultūra (k). 0.20 Sportas (k). 0.25 Orai (k). 0.30 Lietuvos liepsna (k). 0.40 Vilniaus knygų mugė 2012. Lauro Bielinio knygos „Prezidentė“ aptarimas. Diskusija „Viešojo Lietuvos Prezidentės įvaizdžio atspindys visuomenėje“ (k). 1.35 Muzikos pasaulio žvaigždės. V.A.Mozarto Simfonija Nr. 39, Es-dur. Groja Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Dirigentas O.Grangeanas (Prancūzija).
9.30, 14.30 Teleparduotuvė. 9.45 Tavo augintinis. 10.15, 16.00 „Išlikimas“. 11.10, 15.00 „Sinbado nuotykiai“. 12.05, 18.00 „Kaulai“. 13.00, 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00, 0.20 „Viena už visus“. 17.00, 1.40 „Medikopteris“. 19.00, 0.50 „CSI Majamis“. 22.00 Nuotykių f. „Paplūdimys“ (JAV, 2000 m.).
8.05, 15.00 Teleparduotuvė. 8.40, 0.20 „Vaiperis“ (N-7). 9.30 „Galingasis šuo Kriptas“. 10.05 „Geniuko Vudžio šou“. 10.30 „Betmenas“. 11.00 „Džekio Čano nuotykiai“. 11.30 „Burtininkai“. 12.00 „Teresa“. 13.00 „Keršto bučiniai“ (N-7). 14.00 „Meilės miestas“. 15.30 „Drakonų kova Z“. 16.30 „Marvel animė. Geležinis žmogus“ (9). 17.00 „San Fransisko raganos II“ (N-7). 18.00 Būk mano meile! (N-7). 19.00 „Langai III“ (N-7). 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“. 21.00 Veiksmo f. „Paliktasis 3. Paskutinis karas“ (JAV, Kanada, 2005 m.). 22.50 „Mano puikioji auklė“. 23.20 „4400“ (4) (N-7).
10.10 „Pokojus“. 10.40 Senoji animacija. 11.15, 20.35 Nomeda. 12.05 „Daktarės Zaicevos dienoraštis“ (4). 13.00, 19.00 „Aistrų verpetai“. 14.00 „Nemylimi“ (6, 7). 15.00 „Žavūs ir drąsūs“. 16.00 Marthos Stewart šou. 17.00 „Daktarės Zaicevos dienoraštis“ (5). 18.00 „Moteris be praeities“. 20.00 Labanakt, vaikučiai. 21.25 „Nemylimi“ (8, 9).
22.25 „Moteris be praeities“.
6.14, 13.15 TV parduotuvė. 6.30, 8.00 Ryto reporteris. 7.45, 13.00, 21.55, 23.55 Lietuva–Londonas. 9.15, 14.45, 18.20, 22.45 Vasara su Asta. 10.15 Šiandien kimba. 10.50 Dok. f. „Žudynės studentų miestelyje“. 12.00 Lietuvos diena. 13.45 Skonio reikalas. 15.45, 16.10, 0.10 Dok. f. „Kaip bitlai sudrebino Kremlių“ (N-7). 16.00, 17.00, 18.00, 23.45 Žinios. Orai. 17.20, 22.10 Lietuva tiesiogiai. 18.10 Europos jaunučių vaikinų (iki 16 metų) krepšinio čempionatas. II-ojo etapo rungtynės. Lietuva–Lenkija. Tiesioginė transliacija iš Panevėžio. 19.20 Pašėlę TV pokštai (N-7). 20.00 Europos čempionų lygos II kvalifikacinio etapo rungtynės. Panevėžio „Ekranas“–Dublino „Shamrock Rovers“ (Airija). Tiesioginė transliacija iš Panevėžio. Per pertrauką – Žinios.
9.00 Gyvenu čia (k). 9.30 Komedija „Kitas!“ (N-7). 10.55 Istorinė laida „Mūsų praeities beieškant“ (k). 11.25 Romantinė komedija „Meilės vadyba“. 12.55 Drama „Žemės širdis“ (N-7). 14.35 Melomano pusvalandis. 15.05 Drama „Švytinti žvaigždė“ (N-7). 17.00 Nuoga tiesa (k). 17.30 Telelaikraštis. 18.00 Lietuvos dvarai. 18.30 „Nenuorama Seidė“. 19.20 Pokalbių laida „Susitikimai“. 20.00 „Naisių vasara“ (N-7). 21.00 „Marselio kriminalistai“. 22.50 Trileris „Gundanti klasta“ (N-14). 0.35 Trileris „Priverstas žudyti“ (N-14).
7.00, 18.00, 20.00 Žinios. Orai. 7.20, 18.20, 20.20 Kauniečių akimis. 7.30, 18.30 Muzika. 9.00 Kitokia Lietuva. 10.05 „Geniuko Vudžio šou“. 10.30 „Betmenas“. 11.00 „Džekio Čano nuotykiai“. 11.30 „Burtininkai“. 12.00 „Teresa“. 13.00 „Keršto bučiniai“. 14.00 „Meilės miestas“. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Drakonų kova Z“ (k). 16.30 „Marvė animė. Geležinis žmogus“. 17.00 „San Fransisko raganos II“. 19.00 Kitokia Lietuva (k). 20.30 „Lietuva – poezijos skambesy“ (k). 21.00 Veiksmo f. „Paliktasis 3. Paskutinis karas“. 22.50 „Mano puikioji auklė“. 23.20 „4400“. 0.20 „Vaiperis“ (k).
8.00 Fantastinis f. „Pano labirintas“ (Ispanija, Meksika, JAV, 2006 m.) (N-14). 10.00 Komedija „Sniego žmogaus pėdomis“ (JAV, 2008 m.) (N-14). 11.30 Trileris „Negyva mergina“ (JAV, 2006 m.) (N-14). 18.00 Komedija „11 užduočių“ (Prancūzija, 2004 m.) (N-14). 19.30 Drama „Kodėl aš vedžiau?“ (JAV, 2007 m.) (N-14). 21.40 Muz. drama „Muzika, suradusi mus“ (JAV, 2007 m.) (N-7). 23.35 Trileris „Pasiruošusi kilti“ (Prancūzija, Liuksemburgas, 2007 m.) (S).
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 Klubų karaliai. „Barcelona“. 13.45 Ekstremalaus sporto žurnalas „Duokš penkis“. Laipiojimas uolomis Australijoje. 14.15 Futbolo dievai. Seras B.Charltonas. 14.45 Lietuvos krepšinio lyga. Prienų „Rūdupis“– Kauno „Žalgiris“. 16.05 Sportas LT. Pasaulio irklavimo čempionatas (I). 17.05 Lietuvos krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–Prienų „Rūdupis“. 18.30 Automoto. 19.15 Vimbldono legendos: J.Connorsas ir A.Ashe. 20.30 Ekstremalaus sporto žurnalas „Duokš penkis“. Parkūras. 21.00 ŽINIOS +. 21.15 Futbolo dievai. P.Maldini. 21.45 Olimpinės žaidynės. 22.00 Bušido turnyras „K-1&KOK Europe GP 2011“ (2). 23.15 Klubų karaliai.
1761 m. gimė Jokūbas Jasinskis, 1794 m. sukilimo Lietuvoje vadas. 1802 m. gimė prancūzų rašytojas Alexandre’as Dumas. 1897 m. gimė amerikiečių aviatorė Amelia Earhart, pirmoji moteris, viena perskridusi Atlanto vandenyną. 1907 m. gimė dailininkas Jonas Vilutis. 1930 m. mirė Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana, lietuvių rašytoja, visuomenės veikėja. 1934 m. gimė Česlovas Kudaba, publicistas, kraštotyrininkas, 1990 m. Kovo 11-osios Akto signataras.
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Būsite neįprastos nuotaikos, susimąstęs, melancholiškas. Jei netikėtai pamilsite kitą žmogų, pasistenkite neįskaudinti seno draugo. Jautis (04 21–05 20). Aplinkiniai trukdys išsakyti savo nuomonę, jums trūks kantrybės, todėl galite įsivelti į konfliktą. Bus sunku objektyviai vertinti įvykius, todėl rizikuojate susipainioti net pačiose paprasčiausiose situacijose. Dvyniai (05 21–06 21). Palanki diena dirbti komandoje. Nebijokite dalyti patarimų, bet pasistenkite įsiklausyti ir į kolegų nuomonę. Vėžys (06 22–07 22). Diena gali atrodyti beprasmė ir nuobodi. Kol kas išsvajotos aukštumos nepasiekiamos. Bet jūs žinote, kad ateis geresni laikai, o kol kas teks užsiimti neįdomiais dalykais. Liūtas (07 23–08 23). Dėl savo gyvenimo ar aplinkinių žmonių požiūrio į jus jausitės prislėgtas. Galimas nemalonus kivirčas, per kurį pratrūksite emocijomis. Pasistenkite neįžeisti ko nors savo pastabomis. Mergelė (08 24–09 23). Palanki diena atlikti įvairius darbus. Būsite kupinas energijos ir emocijų, bet nepraraskite savitvardos. Dirbkite savo darbus, nepraleiskite galimybės padaryti dvigubai daugiau nei įprastai, juk bus ir ne tokių palankių dienų. Svarstyklės (09 24–10 23). Esate susikaupęs ir greitas, o žodžiai – geriausias jūsų ginklas. Jautriai ir emocingai reaguosite į kritiką, tik vėliau suprasite, kad pastabos buvo teisingos ir jums vertėtų pasitempti. Skorpionas (10 24–11 22). Esate vertinamas dėl gebėjimo susitvarkyti su bet kokiomis užduotimis. Žmonės supras ir palaikys jus. Neužrieskite nosies ir nepamirškite padėti kitiems. Šaulys (11 23–12 21). Dėl neigiamos energijos jusite emocinį išsekimą ir įtampą. Nesistenkite pakeisti situacijos, tiesiog palaukite palankesnio laiko. Svarbiausia su niekuo nesusipykti, nes susitaikyti bus sudėtinga. Ožiaragis (12 22–01 20). Emocingumas ir jautrumas turės neigiamos įtakos jūsų interesams ir tolesnei veiklai. Galite neteisingai apsispręsti, būti pernelyg dosnus ir iššvaistyti per daug pinigų. Vandenis (01 21–02 19). Gyvenimas ir problemų sprendimas teiks malonumą. Tačiau neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite susitvarkyti visus reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis. Žuvys (02 20–03 20). Jūsų interesai prieštarauja jūsų vertybėms. Galbūt neigiamai vertinsite tradicijas ar nesutiksite su vyresniais ar autoritetingais žmonėmis.
Orai
Šios savaitės pradžioje Lietuvoje bus sausa, temperatūra kils vis aukščiau. Šiandien numatomi sausi ir šilti orai. Temperatūra sieks 22–25 laipsnius šilumos. Trečiadienį lietaus tikimybė bus maža. Naktį bus 14–16 laipsnių šilumos, o dieną prognozuojami karščiai – termometrų stulpeliai vietomis kils virš 30 laipsnių.
Šiandien, liepos 24 d.
+23
+22
Telšiai
+25
Šiauliai
Klaipėda
+25
Panevėžys
+23
Utena
+24
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi
5.16 21.33 16.17 12.00 22.56
206-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 160 dienų. Saulė Liūto ženkle.
+24
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +34 Berlynas +27 Brazilija +26 Briuselis +26 Dublinas +20 Kairas +36 Keiptaunas +18 Kopenhaga +25
Londonas +28 Madridas +34 Maskva +23 Minskas +26 Niujorkas +33 Oslas +17 Paryžius +28 Pekinas +30
orai kaune šiandien
+25
+24
Praha +25 Ryga +25 Roma +31 Sidnėjus +18 Talinas +21 Tel Avivas +33 Tokijas +31 Varšuva +26
Vėjas
Marijampolė
Vilnius
+24
Alytus
0–6 m/s
Vardai Dargvilas, Dargvilė, Kristina, Kristoforas, Kunigunda, Živilė.
Ispaniją siaubė gaisrai
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+19
+24
+21
+17
3
+21
+26
+22
+16
3
+21
+27
+24
+18
2
rytoj
poryt
Ispaniją siaubiantys didžiuliai mišk ų gaisrai pasiglemžė maž iausiai 3 žmo nių gyvybę. Nuo sunkiai valdomos sti chijos labiausiai nukentėjo šiaurės ry tų Katalonijos reg iono dalis netoli sie nos su Prancūzija. Čia liepsnas dar la biau kurstė stiprus vėjas, kurio greitis vietomis siekė 90 km/val. Tarp žuvu siųjų gaisruose buvo ir du prancūzai. Dar 19 žmon ių buvo sužeist i, vienas prancūzas ypač sunkiai – jam nude gė 80 proc. kūno. Prancūzas nuken tėjo, kai liepsnose įstrigo jo automo bil is. Iš viso išdegė apie 13 tūkst. hek tar ų miško. BBC inf., AFP nuotr.
įvairenybės
Žiūrovų papildomai nesaugos Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Mokslas: įtaisas „Kissenger“ leis bučiuotis atstumo skiriamiems
mylimiesiems.
churry-burry.ro nuotr.
Bučinys per internetą Galbūt jums sunku išsaugoti aist rą mylimajam, esančiam toli nuo jūsų? Tikėtina, kad greitai su lauksite pagalbos. Vienas robotikos profesorius iš Singapūro išrado įtaisą su liesti ir judesiams jautriomis „lūpomis“, kurios gali padėti didelio atstu mo išskirtoms poroms „bučiuo tis“ internetu. Žmogaus galvos su itin dide lėmis lūpomis pavidalo įtaisas „Kissenger“, kurio pavadinimas sukurtas iš anglų kalbos žodžių „kiss“ (bučinys) ir „messenger“ (žinianešys, taip pat populiari in ternetinio susirašinėjimo progra ma), buvo pristatytas birželį per vieną mokslinę konferenciją Di džiojoje Britanijoje, tačiau dar yra tobulinamas prieš pradedant ko mercinį platinimą. „Jis gali būti naudojamas sie kiant pagerinti žmonių bendravi mą“, – įtaiso kūrėjas Hoomanas Samani sakė naujienų agentū rai AFP. Poros galėtų prijungti šiuos įtaisus USB kabeliais prie savo kompiuterių, įsijungti internetą ir prisiliesti lūpomis prie siliko ninės medžiagos, kad sužadintų jutiklius, perteikiančius lūpų ju
desius įtaisui, prijungtam prie ki to partnerio kompiuterio. „Bučiuodamiesi“ jie galėtų ma tyti vienas kitą savo kompiuterių ekranuose. „Pagrindinė problema – per teikti jėgą ir spaudimą, taip pat lūpų pavidalą“, – aiškino H.Sa mani. Įtaiso lūpoms parinkta „speciali silikoninė medžiaga“ sukelia „ge riausią pojūtį ir jausmą“, pridūrė mokslininkas, kuris teigė asme niškai išbandęs savo prietaisą. Tačiau „Kissenger“ dar nėra pa ruoštas paleisti į rinką, nors jo kū rėjas sulaukė daug suinteresuotų šalių pasiūlymų. Pasak H.Sama ni, esama „etinių klausimų“, ku rie turi būti išspręsti, taip pat kai kurių techninių problemų. „Bučiavimasis yra labai inty mus, todėl siekiant platinti rin koje gaminį, susijusį su šia jautria sritimi, turime atlikti tinkamus tyrimus socialiniu ir kultūriniu požiūriu“, – pažymėjo išradėjas. Šis įtaisas yra tobulinamas la boratorijoje, įkurtoje Singapūro nacionalinio universiteto ir Ja ponijoje įsikūrusio Kejo univer siteto. AFP-BNS inf.
Penktadienį Lietuvos kino teatruo se įvyks krauju Jungtinėse Valstijo se paženklinto filmo apie Betmeną „Tamsos riterio sugrįžimas“ prem jera. Baimės banga, kad kas nors gali nutikti ir Lietuvoje, iki mūsų kino teatrų neatsirito. Praėj us į penktad ien į Jungt i nes Valstijas sukrėtė dar vienas žiaurus išpuolis – 24-erių Jame sas Eagenas Holmesas kino teat re Kolorado valstijoje nušovė 12 žmonių, dešimtis sužeidė. Išpuo lis buvo įvykdytas per filmo apie Betmeną „Tamsos riterio sugrįži mas“ seansą. Šeštadienį filmas pradėtas rody ti ir Lietuvos kino teatruose. Tie sa, seansai išankstiniai, todėl jų dar labai nedaug. Premjera lau kia penktadienį, liepos 27 d. Ar,
atsižvelgdami į įvykius Jungtinė se Valstijose, sostinės kino teatrai imsis specialios apsaugos per šio filmo seansus? „Kadangi jau patvirtinta, kad tai ne teroristų išpuolis, o greičiausiai tik pavienis psichinis atvejis, tai ko čia besigriebsi. Nes tada, ma tyt, turėtume saugotis per visus filmus, bijodami, kad kas nors at eis ir ką nors bloga padarys. Šian dien yra trečia diena, kai filmas rodomas, renkasi normali pub lika, kai pažiūri į veidus – ne bu duliai“, – situaciją apibūdino kino teatrų „Forum Cinemas“ projektų vadovas Gintaras Plytnikas. Kad ir koks įtaigus būtų kino fil mas, pašnekovo teigimu, psichiš kai sveikam žmogui jis negali pa daryti tokios įtakos. „Esu šimtu procentų įsitikinęs, kad pats fil mas kaip daiktas negali užkabin ti sveiko žmogaus, kaip nutiko tam
vargšeliui. Manau, jis turi psichi kos problemų, jo poelgius, kaip ir Breiviko Norvegijoje, turėtų aiš kintis jau kitos srities specialis tai“, – sakė projektų vadovas. Neatspėsime ir nenumatysime, kam ir kada gali šauti į galvą tapti vienu iš išgalvotos realybės hero jų, kaip J.E.Holmesas susitapatino su Džokeriu – piktadariu iš filmų apie Betmeną. Psichologų verti nimu, tokių problemų dažniausiai turi žmonės, sergantys maniakine depresija arba šizofrenija. „Ir juos tie dalykai veikia. Bet kažkas yra gerai pasakęs, kad kol kinas nebuvo toks populiarus, ar ba kai jo dar visai nebuvo, mania kai sekdavo knygų herojais. Susita patindavo su jais ir imituodavo jų veiksmus“, – kad ne tik kino filmai gali lemti psichikos sutrikimų tu rinčių žmonių veiksmus, sakė pa šnekovas.
Skirtumai: kai kuriose šalyse po išpuolio net buvo uždraustos filmo reklamos, tačiau Lietuvoje jis sėkmin
gai reklamuojamas.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.