2012-07-24 Klaipeda

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

ANTRADIENIS, liepos 24, 2012

www.kl.lt

171 (19 472) .;A?.162;6 @ 962=<@ !

`cRVXNaN-XY Ya ?RQNXa\_Ă&#x203A; 7\YN[aN 7b XRcVĂ&#x2DC;VR [Ă&#x203A;

sveikata

11

Autistam s neeg

Tik 10â&#x20AC;&#x201C;12 da­bar­ti­nio Sei­mo na­riĹł ĹĄÄŻ ru­de­nÄŻ ne­sieks per­rin­ki­mo ÄŻ ki­tÄ&#x2026; par­la­men­tÄ&#x2026;.

Pasaulis atkreipÄ&#x2014; dÄ&#x2014;mesÄŻ ÄŻ SomalÄŻ, kai Ä?ia buvo paskelbtas badas, taÄ?iau problemĹł neiĹĄsprendÄ&#x2014;.

Lietuva 7p.

Pasaulis 10p.

Vasaros pramogos vandenyje gali suĹžaloti visam gyvenimui.

Tiesiog iĹĄdy kÄ&#x2122;s vaikas â&#x20AC;&#x201C; taip ap linkiniai apibĹŤdina ĹĄe tÄŻ berniukÄ&#x2026;, ĹĄiamekuris mÄ&#x2014;gsta uĹž sika roti ant dviau bakĹĄÄ?io namo sto go. TaÄ?iau tÄ&#x2014;vai net ne si gia jo draus stenminti.

TurinÄ?iam autizmo sutrikimÄ&#x2026; vai kie perspÄ&#x2014; kui tojimai â&#x20AC;&#x201C; nÄ&#x2014; motais.

zistuoja dr audimai

Sandra Lu

s.lukosiute@ koĹĄiĹŤtÄ&#x2014; kl.lt

Neatsiliepia

ĹĄaukiamas

Judraus ir du be nesiskirian veik nuo bendraamĹžiĹł Ä?io berniu ko tÄ&#x2014; ir Viktoras JanÄ?auskai vai AuĹĄra jog kiekvie pa nam kaimy siteisina, noma paaiĹĄ nui neÄŻmakinti, kad jĹł ĹĄeĹĄiame sĹŤnus Gied tis rius Autizmo su yra autistas. kai daĹžniau trikimÄ&#x2026; turintys vaisiai gyvena saulyje. Jie savame pane ir aiĹĄkinimus, reaguoja ÄŻ draudimus ko negalima JanÄ?auskai daryti. mieji sĹŤnaus prisiminÄ&#x2014;, kad pirgyvenimo leido ÄŻtar metai neti sutrikimus. apie galimus raidos ÄŻvertino 10 NaujagimÄŻ gydyto jai ba kelis gyveni lĹł. Nors pirmuosius mo verkÄ&#x2014;, taÄ?iau mÄ&#x2014;nesius jis nuo lat ramesnis nei vÄ&#x2014;liau buvo kur kas vyresnysis Giedrius au sĹŤnus.

Po pirmojo go aktyvus, linksmas. gimtadienio kyti pavie pradÄ&#x2014;jo sanius TÄ&#x2014;vai susi ĹžodĹžius ir frazes. Ĺžodynas ne rĹŤpino, kai Giedriaus gau niai ramino, sÄ&#x2014;jo. Nors aplinkivÄ&#x2014;liau arba kad berniukai praby la kal gaitÄ&#x2014;s, taÄ?iau ba maĹžiau nei merspecialistus. JanÄ?auskai kreipÄ&#x2014;si ÄŻ NerimÄ&#x2026; di neatsiliep dino ir tai, jog vaikas da ÄŽtarimus dÄ&#x2014;l vo ĹĄaukiamas vardu. tai, jog ber kurtumo paneigda vo niukas visa da girdÄ&#x2014;da kai jam bu vo, vo siĹŤlomi saldainiai.

Ĺ iandien priedas

var

SlÄ&#x2014;pdavo

si po

stalu DiagnozÄ&#x2122; â&#x20AC;&#x17E;au do, kai sĹŤnui tizmasâ&#x20AC;&#x153; pora iĹĄgirnesiai. Nors buvo 2 metai ir 7 mÄ&#x2014;po vaiko raidos kurio laiko Vilniaus cialistÄ&#x2014; ir sutrikimĹł centro spesuabejojo ĹĄia diagno taÄ?iau vis ze, la tizmo poĹžy biau ryĹĄkÄ&#x2014;jantys aumiai abejoniĹł nepa liko.

13

ď Ž IĹĄskir

tinumas:

Kaina 1,30 Lt

V ]N VĂ­ _\` R VN ZR aV` 4VRQ _Vb` [VR Xb\ [R `V `XV _VN [b\ `N c\ OR[Q _NNZ

VĂş

;b\a _Nb X N V N` ZR [V [V\ NY Ob Z\

VergovÄ&#x2122; pakeitÄ&#x2014; viltis Ne­ma­Şai me­tĹł lai­ vĹł sta­tyk­lo­je sa­vo tÄ&#x2014;­vy­nÄ&#x2014;­je dir­bÄ&#x2122;s bul­ ga­ras Mi­le­nas Jor­ da­no­vas, pa­ts to ne­ no­rÄ&#x2014;­da­mas, at­li­ko sa­vo­tiť­kÄ&#x2026; ty­ri­mÄ&#x2026;, kaip Lie­tu­vo­je gi­ na­mos dar­buo­to­jĹł tei­sÄ&#x2014;s. Ap­si­lan­kÄ&#x2122;s dau­gy­bÄ&#x2014;­je ofi­cia­liĹł ins­ti­tu­ci­jĹł vy­ras pa­ gal­bos pa­Şa­dĹł su­ lau­kÄ&#x2014; tik iĹĄ ke­liĹł, o rea­liĹł veiks­mĹł â&#x20AC;&#x201C; tik iĹĄ vie­nos ÄŻstai­gos.

â&#x20AC;&#x17E;Var­to­to­jui ne­ska­nu, bet kÄ&#x2026; mes ga­li­me pa­da­ry­ti.â&#x20AC;&#x153; Klai­pÄ&#x2014;­dos vals­ty­bi­nÄ&#x2014;s mais­to ir ve­te­ri­na­ ri­jos tar­ny­bos vir­ťi­nin­kas An­ta­nas Bau­Şa sa­ko, kad spe­cia­lis­tĹł ir klien­tĹł po­Şiō­riai kar­tais ne­su­tam­pa.

3p.

Pas N.Bun­kÄ&#x2122; ÄŻ sve­Ä?ius â&#x20AC;&#x201C; lÄ&#x2014;ktuvu As­ta Alek­sÄ&#x2014;­jō­nai­tÄ&#x2014; a.aleksejunaite@kl.lt

Ĺ a­lia uos­ta­mies­Ä?io esan­Ä?io­je Ja­kĹł gy­ven­vie­tÄ&#x2014;je su­maiť­tÄŻ kÄ&#x2014;­lÄ&#x2014; sraig­ tas­par­nio vi­ra­Şai. Kai­mo gy­ven­to­ jus iĹĄ lo­vĹł iť­ver­tÄ&#x2014; sek­ma­die­nio va­ ka­rÄ&#x2026; Dei­vy­dui Zvon­kui ir Na­ta­li­jai Bun­kei pri­klau­san­Ä?io na­mo kie­me nu­si­lei­dÄ&#x2122;s or­lai­vis.

Dai­va Ja­naus­kai­tÄ&#x2014; d.janauskaite@kl.lt

Pask­rai­di­no ir N.Bun­kÄ&#x2122;

Lie­tu­va vi­lio­jo la­biau­siai

Ap­gau­tas klai­pÄ&#x2014;­die­Ä?io darb­da­vio vy­ras sie­kia at­gau­ti uŞ­dirb­tus, bet jam ne­su­mo­kÄ&#x2014;­tus pi­ni­gus. Be to, jis no­rÄ&#x2014;­tĹł, kad ne­sÄ&#x2026;­Şi­nin­gas vers­li­ nin­kas su­lauk­tĹł iĹĄ tei­sÄ&#x2014;­sau­gos ins­ ti­tu­ci­jĹł pel­ny­to at­pil­do.

Daug me­t Ĺł dir­b Ä&#x2122;s di­d Ĺžiu­l Ä&#x2014;­ je Var­nos lai­vĹł sta­ty­bos ÄŻmo­nÄ&#x2014;­je per­nai ru­de­nÄŻ bul­ga­ras su ke­liais tÄ&#x2014;­vy­nai­niais at­va­Şia­vo ÄŻ Klai­pÄ&#x2014;­dÄ&#x2026;.

4

Â&#x201E;Â&#x201E;RyŞ­tas: uŞ­dirb­tĹł pi­ni­gĹł ne­sÄ&#x2026;­Şi­nin­gam vers­li­nin­kui pa­do­va­no­ti ne­ke­ti­nan­tis M.Jor­da­no­vas ne­lau­kia pa­rei­gō­nĹł

ty­ri­mo re­zul­ta­tĹł, jis jau ÄŻsi­dar­bi­no ki­to­je bend­ro­vÄ&#x2014;­je, ku­ri vytÄ&#x2026; pa­siun­tÄ&#x2014; dirb­ti ÄŻ Suo­mi­jÄ&#x2026;.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

â&#x20AC;&#x17E;Mō­sĹł Ja­kĹł kai­me ĹĄian­dien ne­ra­ mu â&#x20AC;&#x201C; kÄ&#x2026; tik ant­rÄ&#x2026; kar­tÄ&#x2026; apy­lin­kes su­dre­bi­no ga­lin­gas gar­sas. Ma­nÄ&#x2014;m, gal kren­ta koks â&#x20AC;&#x17E;ku­ku­rĹŤz­ni­kasâ&#x20AC;&#x153;, sa­vait­ga­liais iĹĄ aviaes­kad­ri­lÄ&#x2014;s pa­ ky­lan­tis su pa­ra­ťiu­ti­nin­kais. Ogi ne â&#x20AC;&#x201C; gra­Şus, rau­do­nas sraig­tas­par­nis lei­do­si ir ki­lo, ki­lo ir lei­do­si kai­my­ nys­tÄ&#x2014;­je esan­Ä?ia­me Zvon­kĹł skly­pe.

Ne­rea­lus ser­vi­sas. Net pa­vy­duâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; ti­ki­no ne­to­li gar­siĹł ĹĄou pa­sau­lio Ĺžmo­niĹł ÄŻsi­kō­ ru­si mo­te­ris.

METŲ JĹŞRININKO RINKIMAI BALSUOKITE IR IĹ RINKITE JĹŞRININKÄ&#x201E;, KURÄŽ BĹŞTŲ GALIMA TITULUOTI KETVIRTUOJU METŲ JĹŞRININKU! KandidatĹł sÄ&#x2026;raĹĄo ir balsavimo lapelio ieĹĄkokite 5 p.

8

2

ANTRADIENIS, liepos 24, 2012

miestas

Ko­le­gi­jos po­pu­lia­ru­mo ne­sto­ko­jo Stu­di­juo­ti ša­lies aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­se šie­met pa­gei­dau­ja be­veik 44 tūkst. jau­nuo­lių. Tai by­lo­ja Lie­tu­vos aukš­tų­jų mo­kyk­lų aso­cia­ci­ jos bend­ra­jam priė­mi­mui or­ga­ni­zuo­ti išanks­ti­niai duo­me­nys.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Vi­lio­ja bio­me­di­ci­na

Va­kar pa­si­bai­gus pra­šy­mų stu­di­ juo­ti aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­se re­ gist­ra­ci­jai, LA­MA BPO in­for­ma­ci­ nė­je sis­te­mo­je bu­vo už­si­re­gist­ra­vę 43 tūkst. 879 sto­jan­tie­ji, iš jų 25 tūkst. 363 bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­ kyk­las bai­gė šie­met.

Iš vi­so į įvai­rias stu­di­jų pro­gra­ mas pa­reikš­ta per 280 tūkst. pa­ gei­da­vi­mų: į uni­ver­si­te­ti­nes stu­di­jų pro­gra­mas – apie 170 tūkst., o į ko­ le­gi­nes – be­veik 114 tūkst. Kaip pri­ pa­ži­no Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės ko­le­gi­ jos (KVK) di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja stra­te­gi­nei plėt­rai Ni­jo­lė Gal­di­kie­nė, pre­li­mi­na­rūs sto­jan­čių­jų pa­si­rin­ki­mo re­zul­ta­tai – iš­kal­bin­gi. „Su­lau­kė­me apie 12 tūkst. pa­gei­da­ vi­mų, pa­na­šiai kaip ir mū­sų ko­le­gos – Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tas. Uni­ver­si­te­ tas siū­lo apie 50 stu­di­jų pro­gra­mų, o mes – 28. Išanks­ti­niais duo­me­ni­mis, ko­le­gi­ją pir­muo­ju prio­ri­te­tu pa­si­rin­ ko per 1,5 tūkst., o Klai­pė­dos uni­ver­ si­te­tą – apie 1,7 tūkst. sto­jan­čių­jų. Ži­no­ma, kad re­zul­ta­tai džiu­gi­na“, – ne­nei­gė pa­šne­ko­vė.

KVK at­sto­vė pri­pa­ži­no, jog kal­bant apie stu­di­jų pro­gra­mų pa­si­rin­ki­mą si­tua­ci­ja ra­di­ka­liai ne­si­kei­čia.

Ren­ka­si kryp­tin­gai

„Anks­tes­niais me­tais po­pu­lia­rios stu­di­jų pro­gra­mos iš­lie­ka pa­trauk­ lios ir šie­met. Ta­čiau pa­ste­bi­me, jog sto­jan­tie­ji vis ma­žiau do­mi­si pe­da­go­gi­kos pro­gra­mo­mis. Ta­čiau ši ten­den­ci­ja ryš­ki vi­so­je Lie­tu­vo­ je“, – kons­ta­ta­vo pa­šne­ko­vė.

Pa­sak N.Gal­di­kie­nės, tarp sto­ jan­čių­jų į KVK po­pu­lia­riau­sio­mis

Sto­jan­tie­ji vis ma­žiau do­mi­si pe­da­go­gi­kos pro­gra­mo­mis.

iš­lie­ka bio­me­di­ci­nos moks­lų sri­ ties stu­di­jų pro­gra­mos, kaip an­ tai gro­žio te­ra­pi­ja, ki­ne­zi­te­ra­pi­ja, bei tech­no­lo­gi­jos moks­lų sri­ties stu­di­jų pro­gra­mos – au­to­mo­bi­lių tech­ni­nis eksp­loa­ta­vi­mas, me­cha­ ni­kos in­ži­ne­ri­ja ir mais­to tech­no­ lo­gi­jos.

Pas­ta­rai­siais me­tais esą ste­bi­mas ir pa­di­dė­jęs su­si­do­mė­ji­mas in­ži­ne­ ri­nė­mis pro­gra­mo­mis. Iš so­cia­li­nių moks­lų sri­ties pro­gra­mų po­pu­lia­ ru­mu iš­si­ski­ria lo­gis­ti­kos va­dy­bos, fi­nan­sų ir bu­hal­te­ri­nės ap­skai­tos bei tu­riz­mo ad­mi­nist­ra­vi­mo stu­ di­jų pro­gra­mos.

„Pa­ly­gin­ti su pa­na­šias bio­me­ di­ci­nos moks­lų sri­ties stu­di­jas siū­lan­čio­mis ko­le­gi­jo­mis, ga­li­me džiaug­tis be­veik to­kiais pat ir di­ des­niais skai­čiais. Va­di­na­si, stu­ di­jas mū­sų mo­ky­mo įstai­go­je jau­ nuo­liai ren­ka­si kryp­tin­gai“, – tei­gė N.Gal­di­kie­nė.

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Stu­den­ tų priė­mi­mo sky­riaus ve­dė­jos Bea­ tos Ka­ju­ty­tės tei­gi­mu, šie­met po­ pu­lia­riau­sios pir­mo­sios pa­ko­pos (ba­ka­lau­ro) stu­di­jų pro­gra­mos šio­je mo­ky­mo įstai­go­je yra vie­ša­sis ad­mi­ nist­ra­vi­mas, rek­rea­ci­ja ir tu­riz­mas, psi­cho­lo­gi­ja, po­li­ti­kos moks­lai, sta­ ty­bos in­ži­ne­ri­ja bei eko­no­mi­ka.

Po­ky­čiai – es­mi­niai

Tuo tra­pu So­cia­li­nių moks­lų ko­ le­gi­jos di­rek­to­rė Ga­bi­ja Sku­čai­ tė tei­gė, jog, pa­ly­gin­ti su anks­ tes­niais me­tais, ryš­kė­ja ra­di­ka­lūs po­ky­čiai. „Dar maž­daug prieš ket­ve­rius me­tus la­biau­siai gei­džia­mos bu­vo tei­sės ir va­dy­bos stu­di­jos, o šian­ dien tai vie­nos ma­žiau­siai po­pu­ lia­rių pro­gra­mų. Ir šie po­ky­čiai – na­tū­ra­lūs, nes iš po­stin­dust­ri­nės eko­no­mi­kos pe­rė­jo­me į in­for­ma­ci­ nę. Ta­čiau in­for­ma­ci­nės tech­no­lo­ gi­jos taip įsi­ga­lė­jo mū­sų gy­ve­ni­me, kad ne­be­su­ku­ria di­de­lės pri­dė­ti­nės

Eta­pas: pra­šy­mus stu­di­juo­ti aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­se pa­tei­kę jau­nuo­

liai da­bar ne­kant­riai lau­kia priė­mi­mo re­zul­ta­tų.

ver­tės. Tad, ver­ti­nant to­les­nes per­ spek­ty­vas, atei­ty­je di­džiau­sią pri­ dė­ti­nę ver­tę tu­rės kū­ry­bi­nis po­ten­ cia­las. Moks­lai, su­si­ję su kū­ry­bi­ne eko­no­mi­ka, su ko­mu­ni­ka­ci­ja, kū­ ry­biš­ku­mo ug­dy­mu, po­pu­lia­rė­ja, ir mes kryp­tin­gai šias stu­di­jų kryp­tis plė­to­ja­me“, – ko­men­ta­vo So­cia­li­ nių moks­lų ko­le­gi­jos va­do­vė.

Anot pa­šne­ko­vės, šios ten­den­ ci­jos ryš­kios ir be­si­ren­kant stu­di­ jų pro­gra­mas. Bend­ra­me So­cia­li­nių moks­lų ko­le­gi­jos siū­lo­mų pro­gra­ mų kon­teks­te tarp sto­jan­čių­jų po­ pu­lia­riau­sios va­di­na­mo­sios me­dia

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

sri­ties pro­gra­mos, pa­sta­ruo­ju me­tu „ant ban­gos“ ir trans­por­to lo­gis­ti­ kos stu­di­jų pro­gra­ma. „Šie­met pri­ sta­tė­me tris nau­jas stu­di­jų pro­gra­ mas: kū­ry­bos ir pra­mo­gų in­dust­ri­ja, tu­riz­mas ir vieš­bu­čiai bei svei­ka­tin­ gu­mo ir gro­žio vers­las, ku­rios vi­sos la­bai po­pu­lia­rios tarp sto­jan­čių­jų“, – pri­pa­ži­no G.Sku­čai­tė.

Klai­pė­do­je bei Vil­niu­je vei­kian­ti So­cia­li­nių moks­lų ko­le­gi­ja šie­met su­lau­kė apie 5 tūkst. bend­rų pa­si­ rin­ki­mų. Dau­giau nei 550 jau­nuo­ lių šią mo­ky­mo įstai­gą įvar­di­jo pir­ muo­ju prio­ri­te­tu.

3

ANTRADIENIS, liepos 24, 2012

miestas K.Maksvyčiui padės T.Rinkevičius

Į dar­bo rin­ką

Kvie­čia iš­sa­ky­ti nuo­mo­nę

„Neptūno“ vyriausiasis treneris Kazys Maksvytis uostamiesčio krepšinio komandą treniruos su Tomu Rinkevičiumi, 11 sezonų žaidusiu Lietuvos krepšinio lygoje, taip pat Baltarusijoje ir Danijoje. Rietave gimęs 34-erių T.Rinkevičius Lietuvos kūno kul­ tūros akademijoje įgijo trenerio specialybę.

Dar­bo bir­ža va­kar pra­dė­jo ren­ gi­nių cik­lą „Jau­ni­mo ke­lias į dar­bo rin­ką: lū­kes­čiai ir ga­li­my­ bės“, ku­riuo ab­sol­ven­tus ir abi­ tu­rien­tus sieks su­pa­žin­din­ti su ak­tua­lia in­for­ma­ci­ja. Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nė dar­bo bir­ža į teo­ri­ nius bei pra­kti­nius už­siė­mi­mus pa­kvies lie­pos 30 ir rugp­jū­čio 1 die­no­mis.

Iki rugp­jū­čio 23 d. vi­suo­me­nė kvie­čia­ma su­si­pa­žin­ti su stei­ gia­mo Bal­ti­jos jū­ros bios­fe­ros po­li­go­no ri­bų pla­no pro­jek­tu.

Spren­di­niai pa­tei­kia­mi ir elekt­ ro­ni­niu bū­du (www.vstt.lt; www. vzf.lt). Bios­fe­ros po­li­go­nas stei­ gia­mas sie­kiant iš­sau­go­ti ver­ tin­gą Bal­ti­jos eko­sis­te­mą ties Kur­šių ne­ri­ja.

Naujovė: šiukš­les kaups po žeme Pla­nuo­jant uos­ta­ mies­ty­je įreng­ti po­ že­mi­nius šiukš­lių kon­tei­ne­rius, pie­ti­ nė­je mies­to da­ly­je su­mon­tuo­tas ant­ ra­sis toks įren­gi­nys.

Ti­ki­ma­si, kad iš­ban­ dę aš­tuo­nių skir­tin­ gų konst­ruk­ci­jų kon­ tei­ne­rius klai­pė­die­ čiai iš­si­rinks jiems la­ biau­siai pa­ti­ku­sį.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Ban­dy­mams – me­tai

Nau­jo­jo ti­po ban­do­mai­siais kon­tei­ ne­riais mies­tie­čiai nau­do­sis be­veik me­tus. Šio nė cen­to mies­tui ne­kai­ nuo­jan­čio eks­pe­ri­men­to su­ma­ny­ to­ja yra Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja, o pro­jek­tą vyk­do Klai­pė­dos re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­ mo cent­ras. Pir­ma­die­nį mies­to val­ džia bei bend­ro­vės „VSA Vil­nius“ di­rek­to­rė Jur­gi­ta Pet­raus­kie­nė pri­ sta­tė gre­ta Poil­sio gat­vės 14-ojo na­mo įreng­tą po­že­mi­nį šiukš­lių kon­tei­ne­rį. Sos­t i­n ės gy­ven­to­jai pa­n a­š iais įren­g i­n iais nau­d o­ja­ si nuo 2005-ųjų.

At­si­ras vie­tos ma­ši­noms

Kon­tei­ne­rio ant­že­mi­nės da­lies ap­ dai­lai pa­nau­do­tos ak­mens plokš­ tės, pri­me­nan­čios mar­mu­rą, da­

Dienos telegrafas Šo­kis. Gi­r u­l ių bib­l io­te­ko­je-bend­r uo­ me­nės na­muo­se ry­toj 18 val. vyks Klai­ pė­dos mu­zi­ki­nio teat­ro šo­kio spek­tak­ lis „Svei­kas, Čar­li!“, skir­tas gar­saus ko­ mi­ko ir ki­no le­gen­dos Char­lie Chap­li­ no kū­ry­bai. Šis ren­g i­nys – Klai­pė­dos vie­šo­sios bib­lio­te­kos va­sa­ros pro­gra­ mos „Pė­dink į Gi­ru­lius“ da­lis.

Ap­sau­ga. Va­kar pa­tvir­tin­tas Kur­hau­zo ne­kil­no­ja­mo­jo kul­tū­ros pa­vel­do ap­sau­ gos pla­nas. Juo bus iš­sau­go­ta Pa­lan­gos sim­bo­lio te­ri­to­ri­ja, taip pat nu­ma­to­ma ga­li­my­bė at­sta­ty­ti iki 1941 m. bu­vu­sius sta­ti­nius. Taip pat šiuo pro­jek­tu sie­kia­ ma su­ma­žin­ti kom­po­zi­ci­jos au­ten­tiš­ ku­mui nei­gia­mą įta­ką da­ran­čių ob­jek­ tų po­vei­kį, už­tik­rin­ti kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­to ap­žval­gą iš jo priei­gų.

Tau­pu­mas: vie­to­je aš­tuo­nių vė­jų blaš­ko­mų kon­tei­ne­rių siū­lo­ma nau­do­tis vie­ nu po­že­mi­niu.

ro įren­gi­nį de­ko­ra­ty­vų, juo la­biau kad ši ap­dai­la ga­li bū­ti de­ri­na­ma prie ap­lin­ki­nių na­mų spal­vų.

Be­to­ni­nė dė­žė už­deng­ta plas­ti­ ki­niu dang­čiu su an­ga šiukš­lėms mes­ti, į vi­dų įlei­džia­mas di­džiu­lis mai­šas, ku­rį at­lie­kų ve­žė­jai spe­cia­ lio­jo trans­por­to ger­ve pa­ke­lia, at­ ri­ša dug­ną ir iš­kra­to į au­to­mo­bi­lio tal­pą. Mai­šai plau­na­mi ne re­čiau nei kar­tą per me­tus. Vie­nas kon­tei­ ne­ris tal­pi­na pen­kis ku­bi­nius met­ rus at­lie­kų.

J.Pet­raus­kie­nė pa­sa­ko­jo, kad šio ti­po kon­tei­ne­rių aikš­te­lių Vil­niu­je įreng­ta dau­giau nei šim­tas. Poil­ sio gat­vė­je gre­ta ban­do­mo­jo po­že­ mi­nio kon­tei­ne­rio te­bes­to­vi aš­tuo­ ni me­ta­li­niai, ku­rie uži­ma dvie­jų leng­vų­jų au­to­mo­bi­lių plo­tą.

Tei­gia­ma, kad nau­do­jant po­že­ mi­nius at­lie­kų kon­tei­ne­rius bū­

tų ga­li­ma su­tau­py­ti: rei­kė­tų re­čiau vež­ti at­lie­kas, be to, jas iš­kra­tant vie­to­je da­bar dir­ban­čių tri­jų dar­ bi­nin­kų už­tek­tų po­ros žmo­nių.

Tei­gia­ma, kad nau­ do­jant po­že­mi­nius at­lie­kų kon­tei­ne­ rius bū­tų ga­li­ma su­ tau­py­ti.

Nau­do­ja­si net bra­zi­lai

Kon­tei­ne­rį pri­sta­čiu­si J.Pet­raus­ kie­nė ti­ki­no, kad to­kie įren­gi­niai pa­pras­tai ne­de­ga, nes į vi­dų pa­ten­ ka ne­pa­kan­ka­mai de­guo­nies. Be to, di­džio­ji at­lie­kų da­lis yra po že­me, va­di­na­si, iki iš­ga­be­ni­mo bū­na že­ mes­nė­je nei lau­ke tem­pe­ra­tū­ro­je,

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

to­dėl ne taip grei­tai vyks­ta pu­vi­ mo ir rū­gi­mo pro­ce­sas. Dar vie­nas pri­sta­ty­to kon­tei­ne­rio pri­va­lu­mas – jį iš­tuš­tin­ti ga­li­ma at­lie­kų iš­ga­ be­ni­mo ma­ši­nai sto­vint nuo jo per 10 met­rų, o tai reiš­kia, kad gre­ta pa­lik­tas au­to­mo­bi­lis ar­ba snie­go san­grū­dos ne­taps kliū­ti­mi iš­vež­ ti šiukš­les. Jei­gu bū­tų nu­spręs­ta, jog to­kio ti­po kon­tei­ne­riai Klai­pė­ dai yra tin­ka­miau­si, vie­no­je vie­to­je jų ga­lė­tų at­si­ras­ti dau­giau, kad bū­ tų ga­li­ma at­lie­kas rū­šiuo­ti. „To­kį kon­tei­ne­rio mo­de­lį pir­mie­ ji sa­vo šal­to­mis žie­mo­mis iš­ban­dė skan­di­na­vai. Jie nau­do­ja­mi Nor­ve­ gi­jo­je, Šve­di­jo­je, Suo­mi­jo­je, Bel­gi­ jo­je, Olan­di­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je ir net Bra­zi­li­jo­je. Be­je, bū­tent Bra­zi­li­jo­je dang­čiai yra pri­ver­žia­mi spe­cia­liais varž­tais, kad be­na­miai jų nea­ti­da­ ry­tų“, – pa­sa­ko­jo J.Pet­raus­kie­nė.

Mir­tys. Va­kar Ci­vi­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 14 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Iva­nas Ja­kov­le­vas (g. 1920 m.), Ja­ni­na Sa­mai­ty­tė (g. 1926 m.), Emi­ li­ja Ože­ly­tė (g. 1930 m.), Al­fon­sas By­tau­ tas (g. 1934 m.), Jev­ge­ni­jus Al­pe­je­vas (g.

1939 m.), Zi­ta Ka­za­ke­vič (g. 1944 m.), Ri­ man­tas Ku­sas (g. 1953 m.), Bi­ru­ta Rum­ pie­nė (g. 1956 m.), Da­lia Griš­ke­vi­čie­nė (g. 1959 m.), Vy­tau­tas Ku­bi­lius (g. 1959 m.), Lo­re­ta Kus­kie­nė (g. 1969 m.), Rus­ ta­mas Ka­di­mo­vas (g. 1976 m.), Jū­ra­tė Pet­rai­tie­nė (g. 1977 m.), Aus­tė­ja Vaš­ky­ tė (g. 2006 m.).

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Fio­do­ras Bob­ko­v i­čius, Ri­man­tas Ku­ sas, Iva­nas Ja­kov­le­vas.

Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ ma Aus­tė­ja Vaš­ky­tė.

Nau­ja­gi­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 9 mo­te­rys. Gi­mė 4 ber­niu­kai ir 5 mer­gai­tės.

Grei­to­ji. Va­kar iki 17 val. grei­to­sios pa­ gal­bos per­so­na­las su­lau­kė 46 iš­kvie­ ti­mų.

Skun­dai dėl mais­to ne­si­bai­gia As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Dėl ne­ko­ky­biš­kų mais­to pro­duk­ tų Klai­pė­dos vals­ty­bi­nė mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba šį pus­me­tį skun­dus re­gist­ra­vo ko­ne kiek­vie­ ną dar­bo die­ną. Ta­čiau jų pa­si­tvir­ ti­no tik vos dau­giau nei treč­da­lis.

Tar­ny­ba, ku­ri ku­ruo­ja Klai­pė­dos mies­to, ra­jo­no ir Ne­rin­gos sa­vi­val­ dy­bių gy­vū­nų bei mais­to kont­ro­lę, per pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį ga­vo 126 skun­dus, iš ku­rių pa­grįs­ti – 44.

Dėl ne­ko­ky­biš­ko mais­to skun­dė­si 106 pi­lie­čiai. Dar gau­ti ir 9 ano­ni­mi­ niai skun­dai, iš ku­rių 3 pa­si­tvir­ti­no. „Skun­džia­ma­si dėl mais­to pro­duk­ tų ko­ky­bės, dėl sau­gos, dėl lai­ky­mo

są­ly­gų, dėl pa­si­bai­gu­sio tin­ka­mu­mo ter­mi­no, dėl hi­gie­nos“, – pa­sa­ko­jo Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­ te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos vir­ši­nin­kas An­ ta­nas Bau­ža.

Per pir­mą šių me­tų pus­me­tį su­ stab­dy­ta 31 mais­to įmo­nės veik­la.

Tarp jų – 18 ka­vi­nių, ba­rų, res­to­ ra­nų, 9 pre­ky­bos įmo­nės, uos­ta­ mies­ty­je už­da­ry­ta vie­nos mo­kyk­ los val­gyk­la, 3 ūki­nin­kams lai­ki­nai už­draus­ta pre­kiau­ti pie­nu. „Di­de­lis pro­cen­tas skun­dų ne­ pa­sit­vir­ti­na. Mes gi ne­bū­na­me to­je įstai­go­je kaip tik tuo me­tu, kai žmo­ gus kaž­ką ne taip pa­ma­tė, pa­ju­to, pa­ra­šė skun­dą. Kai nu­va­žiuo­ja­me tik­rin­ti, ne­re­tai žmo­gaus ko­men­ tuo­ja­mos si­tua­ci­jos ne­ran­da­me“, – si­tua­ci­ją ko­men­ta­vo A.Bau­ža. Pa­sak

ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos spe­cia­lis­ tų, li­gų pro­trū­kis dėl ne­ko­ky­biš­ko mais­to šį pus­me­tį bu­vo tik vie­nas.

Sal­mo­ne­lio­ze su­si­rgo 3 žmo­nės.

Per­nai bu­vo gau­ti pen­ki pra­ne­ši­ mai dėl to­kių pro­trū­kių.

Lie­tu­vo­je per pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį bu­vo gau­ti ir iš­tir­ti 1 162 var­to­to­jų skun­dai dėl ne­ko­ky­biš­kų mais­to pro­duk­tų ar su mais­tu su­ si­ju­sių pa­slau­gų.

Ly­gi­nant su praė­ju­sių me­tų pir­ muo­ju pus­me­čiu, gau­ta 150 skun­dų ma­žiau ir pa­di­dė­jo bend­ras skun­ dų pa­grįs­tu­mas. Vals­ty­bi­nė mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba yra įdie­gu­ si vi­są pa­rą vei­kian­čią ne­mo­ka­mą te­le­fo­no li­ni­ją (8 800 40403), ku­ ria re­gist­ruo­ja žmo­nių nu­si­skun­ di­mus.

Baus­mė: šių me­tų pir­mą pus­me­tį Klai­pė­dos vals­ty­bi­nė mais­to ir ve­

te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba su­stab­dė 31 įmo­n ės veik­lą.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

4

antradienis, liepos 24, 2012

miestas

Vergovę pakeitė vil­tys Bul­ga­ri­jo­je ši pra­mo­ 1 nės sri­tis mer­di, tad te­ko ieš­ko­tis ga­li­my­bės iš­gy­ven­ti dir­

2011 me­tais – 9 ty­r i­mus, 2 iš jų nu­ trauk­t i, 3 pa­sie­kė teis­mą, ki­t i bu­vo tę­sia­mi 2012 me­tais – 9 ty­ri­mus, 2 iš jų jau pa­ sie­kė teis­mą FNTT pa­rei­gū­nai nu­sta­tė, kad pa­sta­ rai­siais me­tais at­ly­gi­ni­mai vo­ke­liuo­ se bu­vo mo­ka­mi bal­dų ga­my­bos, lai­ vų re­mon­to, tak­si pa­slau­gų, sta­ty­bos, pre­ky­bos au­to­mo­bi­liais įmo­nė­se, ka­ vi­nė­je bei vai­ruo­to­jų mo­kyk­lo­je

Su­tar­ty­je – 800 li­tų al­ga

Po pre­ten­zi­jų iš­va­rė iš dar­bo

Nuo praė­ju­sių me­tų ru­dens Klai­ pė­do­je be­si­dar­buo­jan­tis kva­li­fi­ kuo­tas su­vi­rin­to­jas iki šių me­tų pra­džios džiau­gė­si kas mė­ne­sį už­ dir­bęs po pus­ket­vir­to tūks­tan­čio li­tų „į ran­kas“. Šiam vy­rui ir ke­liems jo tau­tie­ čiams me­tai pra­si­dė­jo keis­tai. Vie­ ni gau­da­vo al­gą vie­ną mė­ne­sį, ki­ ti – ki­tą.

Po ke­lių mė­ne­sių M.Jor­da­no­vas su­skai­čia­vo, kad darb­da­vys jam sko­lin­gas aš­tuo­nis tūks­tan­čius li­tų.

Pa­rei­ka­la­vęs at­ly­gi­ni­mo vy­ras ap­ stul­bo iš­gir­dęs darb­da­vio ti­ki­ni­mą, kad jis ne už­dir­bo, o dar ir li­ko po­rą tūks­tan­čių li­tų sko­lin­gas.

Vie­nas ki­tam iš­reiš­kę pre­ten­zi­ jas vy­rai su­pra­to, kad drau­ge dirb­ ti jiems ne­be­teks.

Teko mie­go­ti laip­ti­nėje

Nut­rau­kęs dar­bi­nius san­ty­kius su jį ap­ga­vu­siu darb­da­viu bul­ga­ras su­ lau­kė ki­tų pa­siū­ly­mų, ta­čiau su­ da­ry­ti ki­tą su­tar­tį pa­vy­ko ne taip grei­tai. Tuo tar­pu bu­vęs darb­da­vys vie­ną sek­ma­die­nio va­ka­rą M.Jor­ da­no­vą ir ke­lis ki­tus bul­ga­rus jė­ga iš­me­tė iš nuo­mo­ja­mo bu­to. Šo­ki­ruo­ti ne­žmo­niš­ko rei­ka­la­vi­ mo per ke­lias mi­nu­tes pa­lik­ti bu­tą, jie iš­si­kvie­tė po­li­ci­ją. Ta­čiau pa­tru­ liai ne­si­vė­lė į konf­lik­ti­nę si­tua­ci­ją.

Bu­vęs darb­da­vys bu­to šei­mi­ nin­kui pa­reiš­kė ne­be­mo­kė­siąs už žmo­nes, ku­rie jam ne­dir­ba. Ti­ki­ni­ mai, kad šis vis dar sko­lin­gas bul­ ga­rams ne vie­ną tūks­tan­tį li­tų, li­ ko neiš­girs­ti.

Vy­rai bu­vo pri­vers­ti pa­lik­ti ant vi­ryk­lės ką tik pa­si­ga­min­tą mais­ tą, as­me­ni­nius daik­tus ir išei­ti. Po­ rą nak­tų jie mie­go­jo tie­siog dau­gia­ bu­čio laip­ti­nė­je.

Už po­ros die­nų už­sie­nie­čiai ap­ si­sto­jo vieš­bu­ty­je, o ne­tru­kus gy­

Klai­pė­dos apy­gar­dos val­dy­ba dėl dar­buo­to­jams vo­ke­l iuo­se mo­ka­mų at­ly­gi­ni­mų at­li­ko ty­ri­mų 2010 me­tais – 9 ty­ri­mus, 5 iš jų pa­sie­ kė teis­mą, ki­ti bu­vo tę­sia­mi

bant sve­tur.

M.Jor­da­no­vas pa­sa­ko­jo ga­lė­jęs rink­tis, ku­rio­je Eu­ro­pos ar Ar­ti­ mų­jų Ry­tų vals­ty­bė­je dirb­ti. Lie­ tu­va jį pa­trau­kė nuo­sai­kiu kli­ma­ tu, są­ly­gi­nai ne­di­de­liu at­stu­mu iki tė­vy­nės ir tuo, kad čia ga­li su­si­kal­ bė­ti ru­siš­kai.

Da­bar vy­ras įsi­ti­ki­nęs, kad ne­rei­ kė­jo ap­si­ri­bo­ti šiais kri­te­ri­jais. Ver­ tė­jo la­biau pa­si­do­mė­ti vie­tos darb­ da­vių są­ži­nin­gu­mu.

Ke­lis bul­ga­rus pa­sam­dęs vie­tos vers­li­nin­kas gud­riai su­da­rė su­tar­ tį, ku­rio­je nu­ro­do­ma, jog aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos su­vi­rin­to­jas įsi­pa­ rei­go­ja dirb­ti už 800 li­tų mė­ne­si­ nį at­ly­gi­ni­mą.

Iš tie­sų žo­džiu bu­vo su­tar­ta, kad mė­ne­sio al­ga sieks pus­ket­vir­ to tūks­tan­čio li­tų at­skai­čius mo­ kes­čius. Di­džio­ji at­ly­gio da­lis bu­vo mo­ka­ma „į ran­kas“, ne­pa­si­ra­šant jo­kių bu­hal­te­ri­nių do­ku­men­tų.

Iki šių me­tų pra­džios tvar­kin­gai ga­vęs al­gą, nors ir ne­pa­si­ra­šy­da­ vęs ži­nia­raš­čiuo­se, 37-erių M.Jor­ da­no­vas neil­gai džiau­gė­si nau­juo­ ju gy­ve­ni­mu Lie­tu­vo­je.

Me­tų pra­džio­je darb­da­vys ėmė dau­giau ža­dė­ti, nei rea­liai mo­kė­ti už sun­kų triū­są.

Sta­tis­ti­ka

Pak­lau­sa: su­vi­rin­to­jai da­bar – vie­na pa­klau­siau­sių pro­fe­si­jų ne tik Lietuvoje, to­dėl už šį dar­bą ža­da­mi ne­

men­ki pi­ni­gai, o dar­bi­nin­kai ga­li pa­si­rink­ti darb­da­vį.

ve­na­mą­jį plo­tą jiems su­tei­kė nau­ ja­sis darb­da­vys.

da­vo kad kas pa­kel­tų ra­ge­lį. Ga­liau­ siai au­toat­sa­kik­ly­je jis pa­li­ko ži­nu­tę, klaus­da­mas, ar ten vi­si mi­rė.

Tė­vy­nai­niai su­tei­kė vil­čių

M.Jor­da­no­vas apie ne­są­ži­nin­gą darb­da­vį pa­pa­sa­ko­jo Mig­ra­ci­jos sky­riu­je, Dar­bo ins­pek­ci­jo­je, Dar­ bo bir­žo­je, Fi­nan­si­nių nu­si­kal­ti­ mų ty­ri­mų tar­ny­bo­je (FNTT), In­ fo­cent­re mig­ran­tams.

Vy­rai bu­vo pri­vers­ ti pa­lik­ti ant vi­ ryk­lės ką tik pa­si­ ga­min­tą mais­tą, as­me­ni­nius daik­ tus ir išei­ti. Po­rą nak­tų jie mie­go­jo tie­siog dau­gia­bu­čio laip­ti­nė­je.

Var­dy­da­mas ins­ti­tu­ci­jas vy­ras vi­sų jų net ne­be­pa­me­na. Dau­ge­lis pa­rei­gū­nų ir val­di­nin­kų jam pa­ reiš­kė, kad pa­dė­ti ne­ga­lės, nes tai esąs ne jų kom­pe­ten­ci­jos rei­ka­las.

Pa­reiš­ki­mą priė­mė tik FNTT pa­ rei­gū­nai, o In­fo­cent­ro mig­ran­tams dar­buo­to­jos pa­ža­dė­jo pa­si­tei­rau­ti Vil­niu­je, kuo ga­lės pa­dė­ti.

M.Jor­da­no­vas il­go­kai ieš­ko­jo ar­ ti­miau­sios sa­vo ša­lies at­sto­vy­bės, kol ga­liau­siai pri­si­skam­bi­no į Var­ šu­vo­je esan­čią Bul­ga­ri­jos kon­su­li­ nę įstai­gą.

Tė­vy­nai­niai pa­prie­kaiš­ta­vo iš Var­nos ki­lu­siam vy­rui, kad šis taip il­gai gai­šo. Esą į sa­vo tė­vy­nės at­ sto­vy­bę jam rei­kė­jo kreip­tis pir­ miau­sia. Ša­lies at­sto­vai pa­ža­dė­ jo su­kel­ti tarp­tau­ti­nį skan­da­lą dėl ap­gau­to sa­vo tė­vy­nai­nio skriau­ dos ir ke­ti­no tar­pi­nin­kau­ti per­duo­ dant M.Jor­da­no­vo skun­dą Bul­ga­ri­ jos dar­bo ins­pek­ci­jai.

Vė­liau ne kar­tą pa­skam­bi­nęs į Var­šu­vą M.Jor­da­no­vas ne­su­lauk­

Ty­ri­mas vis dar tę­sia­mas

Mū­sų ša­lies FNTT pa­rei­gū­nai ap­ klau­sė M.Jor­da­no­vą ir jo drau­ gą, ku­rį iš­ti­ko toks pat li­ki­mas, bei pa­ža­dė­jo po mė­ne­sio pra­neš­ti apie ty­ri­mo ei­gą.

Ta­čiau nei po mė­ne­sio, nei po dvie­jų, kaip bu­vo ža­dė­ta, ži­nių iš šios tar­ny­bos ne­su­lau­kė. „Vis dar tu­riu vil­ties, kad pa­rei­ gū­nai iš­siaiš­kins, ko­kius pa­žei­di­ mus pa­da­rė mus pa­sam­dęs vy­ras.

Juk net ta­da, kai ga­vo­me ke­lis tūks­ tan­čius al­gos, pi­ni­gai mums bū­da­ vo su­mo­ka­mi gry­nais, ne­pa­si­ra­šy­ da­vo­me jo­kiuo­se ži­nia­raš­čiuo­se, o tai, aki­vaiz­du, kve­pia mo­kes­čių slė­pi­mu“, – tei­gė M.Jor­da­no­vas.

FNTT Klai­pė­dos apy­gar­dos val­ dy­bos vir­ši­nin­kas Re­gi­man­tas Srie­ba­lius pa­ti­ki­no, kad ty­ri­mas nė­ra nu­trauk­tas. „Kol kas ko­men­tuo­ti ty­ri­mo ne­ ga­liu, nes ne­no­riu jam pa­kenk­ti. Ga­ liu pa­sa­ky­ti tik vie­na – mes M.Jor­ da­no­vui at­ly­gi­ni­mo ne­grą­žin­si­me.

Jis tu­rės at­lik­ti įsta­ty­mo nu­ma­ty­ tas pro­ce­dū­ras pa­ts, tai yra kreip­ tis į teis­mą. Mū­sų ty­ri­mas nu­kreip­ tas iš­siaiš­kin­ti, ar bend­ro­vė, ku­rio­je mi­nė­tas as­muo dir­bo, mo­kė­jo vals­ ty­bei mo­kes­čius, ar ne­bu­vo ap­gau­lės vyk­dant bu­hal­te­ri­nę ap­skai­tą. Pa­ na­šių by­lų kas­met ti­ria­me ne vie­ną.

Tarp kal­tų­jų yra bu­vę ir uos­to įmo­ nių“, – tei­gė R.Srie­ba­lius.

Ga­vo įspė­jamąjį raš­tą

Ne­se­niai M.Jor­da­no­vas nu­džiu­ go su­lau­kęs ži­nių iš imig­ran­tų In­ fo­cent­ro. Šios or­ga­ni­za­ci­jos sam­ do­mi tei­si­nin­kai pa­ren­gė, pa­si­ra­šė ir pa­tei­kė bul­ga­ro var­du pa­reiš­ki­ mą bu­vu­siam darb­da­viui dėl neiš­ mo­kė­tos dar­bo už­mo­kes­čio da­lies grą­ži­ni­mo. Šiuo do­ku­men­tu bu­vęs darb­da­ vys ra­gi­na­mas ge­ruo­ju su­mo­kė­ ti M.Jor­da­no­vui neiš­mo­kė­tą­ją at­ ly­gi­ni­mo da­lį. Tei­si­nin­kai ofi­cia­liu

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

raš­tu pra­ne­šė, kad tu­ri duo­me­nų, lei­džian­čių įro­dy­ti, jog su­vi­rin­to­jas dir­bo už kur kas di­des­nį at­ly­gi­ni­mą, nei su­tar­ty­je nu­ro­dy­ti 800 li­tų. „Ne­pa­ten­ki­nus šio pra­šy­mo, M.Jor­da­no­vo in­te­re­sai bus gi­na­ mi teis­me. Atk­rei­pia­me dė­me­ sį, kad dėl gin­čo spren­di­mo teis­ me UAB (pa­va­di­ni­mas re­dak­ci­jai ži­no­mas) pa­tirs pa­pil­do­mų iš­lai­ dų, nes pri­si­dės by­li­nė­ji­mo­si iš­ lai­dos bei pa­lū­ka­nos. Pa­žy­mi­me,

kad teis­mi­nio pro­ce­so at­ve­ju at­ sa­ko­vas, ku­riuo bū­tų UAB, tu­rė­ tų pa­teik­ti įro­dy­mus, kad įmo­nė pil­nai at­si­skai­tė su M.Jor­da­no­ vu, to­dėl pra­šo­me rim­tai įver­tin­ ti su­si­da­riu­sią pa­dė­tį ir ga­li­my­bes ap­gin­ti sa­vo po­zi­ci­jas teis­me. Ti­ ki­mės tai­kaus pro­ble­mos spren­di­ mo“, – tei­gia­ma pra­ne­ši­me bu­vu­ siam bul­ga­ro darb­da­viui.

Ar ke­ti­na vel­tis į teis­mi­nius pro­ ce­sus, uos­ta­mies­čio vers­li­nin­kas tu­rė­tų pra­neš­ti iki lie­pos pa­bai­ gos. O M.Jor­da­no­vas ir ki­ti jo tė­ vy­nai­niai, ap­gau­ti klai­pė­die­čio, ne­ke­ti­na sė­dė­ti be dar­bo. Vi­si jie jau dir­ba ki­to­se uos­ta­mies­ty­je re­ gist­ruo­to­se bend­ro­vė­se ir ofi­cia­ liai gau­na pa­na­šų at­ly­gi­ni­mą, ko­kį jiems bu­vo ža­dė­jęs, bet vė­liau ap­ ga­vęs darb­da­vys.

Praė­ju­sią sa­vai­tę M.Jor­da­no­vas nau­jo­jo darb­da­vio ko­man­di­ruo­tas iš­va­žia­vo dirb­ti į Suo­mi­ją. Su­vi­rin­ to­jai da­bar graibs­to­mi ne tik Lie­tu­ vo­je, jie gei­džia­mi ir Skan­di­na­vi­jos lai­vų sta­tyk­lo­se.

5

antradienis, liepos 24, 2012

miestas

PRISTATO

METŲ JŪRININKO RINKIMUS BALSUOKITE UŽ SAVO KANDIDATĄ

Pra­ty­bos: vie­na gelbėtojų varžybų rungčių buvo skęs­tan­čio­jo trans­por­ta­vi­mas į kran­tą.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Var­žėsi aud­rin­go­je jū­ro­je Uos­ta­mies­čio gel­bė­to­jai aiš­ki­no­si, ku­rie iš jų – Smil­ty­nės ar Meln­ra­gės ir Gi­ru­lių – yra stip­res­ni. Var­žy­bos taip pat ta­po pa­si­ ren­gi­mu Lie­tu­vos pa­plū­di­mio gel­bė­to­jų čem­pio­na­tui.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Smil­ty­nė­je va­kar su­si­run­gė dvi gel­ bė­to­jų ko­man­dos, ku­rių kiek­vie­ną su­da­rė de­šimt žmo­nių. Gel­bė­to­ jams te­ko įveik­ti ne­ma­žai fi­zi­nių jė­gų pa­rei­ka­la­vu­sias rung­tis.

Var­žy­bų da­ly­viai bė­go smė­liu, plau­kė, iš jū­ros trans­por­ta­vo ne­

va sken­du­sį žmo­gų, trau­kė vir­ vę. Sėk­mė var­žy­bo­se ly­dė­jo Meln­ ra­gės ir Gi­ru­lių ko­man­dą. Taip ji at­si­re­van­ša­vo Smil­ty­nės gel­bė­ to­jams, per­ga­lę šven­tu­siems praė­ ju­siais me­tais. „To­kios var­žy­bos, ku­rias pra­ dė­jo­me reng­ti per­nai, jau tam­pa tra­di­ci­ja. Iš šio­se var­žy­bo­se da­ ly­va­vu­sių gel­bė­to­jų bus su­da­ry­

ta ko­man­da, ku­ri rugp­jū­tį var­žy­sis su Pa­lan­gos ir Ni­dos gel­bė­to­jais – vyks, kaip mes va­di­na­me, Lie­tu­vos pa­plū­di­mio gel­bė­to­jų čem­pio­na­ tas“, – tei­gė Klai­pė­dos skęs­tan­čių­ jų gel­bė­ji­mo tar­ny­bos vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Alek­sand­ras Siak­ki.

Toks čem­pio­na­tas bus su­reng­tas ant­rą kar­tą. Pir­ma­sis praė­ju­siais me­tais vy­ko Klai­pė­do­je ir per­ga­lę ja­me šven­tė šei­mi­nin­kai – uos­ta­ mies­čio gel­bė­to­jai.

Pak­laus­tas, ar uos­ta­mies­čio gel­bė­to­jų fi­zi­nė for­ma yra ge­ra, A.Siak­ki tvir­ti­no, kad ja yra pa­ ten­kin­tas. „Vie­ni grei­čiau bė­ga, ki­ti plau­kia, ta­čiau gel­bė­to­jai iš­ ties pui­kiai fi­ziš­kai pa­si­ren­gę. Be­je, var­žy­bos vy­ko ekst­re­ma­lio­mis są­ ly­go­mis, nes jū­ra bu­vo ga­na aud­ rin­ga“, – pa­sa­ko­jo A.Siak­ki.

Dviračiais – per suvienytą Europą

1. Anatolijus Bataščiukas, vyresnysis kapitono padėjėjas, ištikimas jūrininko profesijai. Parvyko iš Afrikos turėdamas didelių sveikatos problemų, tačiau nepasiduoda ligai ir ryžtingai siekia grįžti į jūrą.

10. Viktoras Račkovas, – už mokslinius jūrų ir vandenynų tyrimus, už publikacijas jūros tematika, už jaunimo skatinimą rinktis jūrininko profesiją, už didelę meilę ir ištikimybę pajūrio kraštui.

2. Andrius Grinius, vyresnysis mechanikas, gesinant gaisrą laive užtikrino laivo įrenginių darbą, kartu su kapitonu vadovaudami įgulai sėkmingai išgelbėjo darbuotojus bei keleivius.

11. Romualdas Šostakas, jūrininkas, gerbiantis ir vertinantis savo profesiją, atsidavęs Lietuvai ir uostamiesčiui.

3. Artūras Kalibartas, vyriausiasis mechanikas, vertinamas kaip vienas geriausių, kompetentingiausių specialistų, – už žmogiškumą, šilumą ir profesionalumą.

4. Sergejus Koškinas, kapitonas, sąžiningas ir dėmesingas savo įgulai, raginantis siekti profesinių aukštumų, profesi onalumo.

5. Viktoras Kozakas, tolimojo plaukiojimo kapitonas, turintis ilgametę patirtį Lietuvos laivyne, – už savo pastovumą, ištikimybę jūrinei profesijai.

6. Juozas Liepuonius, jūrų kapitonas, aktyviai dalyvaujantis Jūrų kapitonų klubo veikloje, – už materialinę paramą Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentams, bendradarbiavimą su Jūrų muziejumi, jūrinių reliktų saugojimą.

7. Viktoras Osipovas, kapitonas, kuris kasdieniame darbe visada vadovaujasi principu: saugiai dirbanti įgula – saugus laivas, saugus krovinys.

8. Vilius Pakalniškis, tolimojo plaukiojimo kapitonas, jūrų teisės specialistas, knygos „Laivybos sąvokų aiškinimas“ autorius, – už viso gyvenimo nuopelnus Klaipėdai ir jūrai.

9. Viktoras Pozonkevičius, jaunas kapitonas, savo srities profesionalas, – už jūrininkų interesų gynimą, jų problemų viešinimą, straipsnių jūrine tematika rašymą.

12. Vladimiras Tarasovas, nusipelnęs kapitonas, daug metų sėkmingai dirbantis jūroje, įkvėpęs ne vieną jauną kapitoną atsiduoti savo darbui ir jūrai.

13. Vytautas Valteras, jūrinio kelto kapitonas, savo srities profesionalas, daug metų sėkmingai dirbantis AB „DFDS Seaways“.

14. Valdemaras Vizbaras, – už Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, populiarinimą bei jaunimo įtraukimą į buriavimą ir jūrinę veiklą.

15. Olegas Voitiekus, laivo „TOR Corona“ vyr. kapitono padėjėjas, turintis ilgametę patirtį, perduodantis ją savo sekėjams, profesionalus, atsakingas ir atsidavęs darbui bei komandai.

16. Vytautas Vozgirdas, vyr. mechanikas, – už ilgametį darbą, profesionalumą ir išmonę labai sudėtingomis sąlygomis perdislokuojant laivą iš Australijos į Kanarų salas.

17. Arnoldas Zažeckis, augęs jūrininko šeimoje ir dar vaikystėje susipažinęs su šia nelengva profesija, sėkmingai su ja susiejo savo gyvenimą.

18. Ričardas Zažeckis, jūrininkas, savo ilgametę patirtį perduodantis studentams bei užtikrinantis bendradarbiavimą su užsienio šalių jūreiviais.

19. Aleksandras Zbitnevas, kapitonas, turintis 30 metų darbo patirtį, gebantis užtikrinti kokybišką įgulos darbą, – už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Projekto globėjas

Dvi­ra­čių ta­ku per Eu­ro­pos is­to­ri­ją.

To­kią idė­ją siū­lo eu­ro­par­la­men­ta­ ras Mi­chae­lis Kra­me­ris. Jo su­ma­ny­ mas – nuo Ba­ren­co iki Juo­do­sios jū­ ros įreng­ti tarp­tau­ti­nę dvi­ra­čių tu­ riz­mo tra­są „Ge­le­ži­nė už­dan­ga“. Šią idė­ją sve­čias pri­sta­tė Lie­tu­vos pa­jū­ rio sa­vi­val­dy­bių va­do­vams.

Dvi­ra­čių tra­sos pa­va­di­ni­mas „Ge­ le­ži­nė už­dan­ga“ pa­si­rink­tas neat­ si­tik­ti­nai. Idė­jos au­to­riaus tei­gi­ mu, tra­sa bū­tų skir­ta XX am­žiaus Eu­ro­pos is­to­ri­jai at­min­ti ir di­riek­ tų­si 9 tūkst. km nuo Ba­ren­co iki Juo­do­sios jū­ros tų vals­ty­bių pa­ sie­niu, ku­rios, pra­si­dė­jus Šal­ta­ jam ka­rui, vie­na nuo ki­tos bu­vo at­skir­tos 50 me­tų.

Dvi­ra­čių tra­sa kvies ke­liau­ti per vi­są kon­ti­nen­tą „ge­le­ži­nės už­ dan­gos“ ri­ba – per va­ka­ri­nį Ru­si­ jos pa­sie­nį, Suo­mi­ją, Bal­ti­jos jū­ ros pa­kran­tę, per Vo­kie­ti­ją, Če­ki­ją, Slo­va­ki­ją ir Veng­ri­ją, Ru­mu­ni­ją ir Bul­ga­ri­ją iki pat Juo­do­sios jū­ros.

Eu­ro­ve­lo dvi­ra­čių tink­le šis ke­lias 2011 me­tų rug­sė­jį ofi­cia­liai pa­va­ din­tas tra­sa Nr. 13.

Tri­jų Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių – Klai­pė­dos, Pa­lan­gos ir Ne­rin­

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis Projekto rėmėjas

BALSUOTI GALITE: Iš dienraščio iškirptą ir užpildytą lapelį siųsdami adresu: Metų jūrininkas, „Klaipėdos“ dienraščio redakcija, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, 92118 Klaipėda; arba atnešdami ir įmesdami į specialiąsias urnas redakcijoje, PC „Akropolyje“ ( Taikos pr. 61) esančiame skyriuje bei aštuoniuose didžiųjų „Iki“ prekybos centrų.

Portale www.KL.lt. Balsai, atiduoti portale, bus sumuojami su balsais, pateiktais balsavimo lapeliuose.

Su­ma­ny­mas: eu­ro­par­la­men­ta­ras M.Kra­me­ris Klai­pė­dos me­rui pri­sta­

tė sa­vo idė­ją su­vie­ny­tai Eu­ro­pai at­min­ti.

gos – te­ri­to­ri­ja taip pat pa­kliū­va į šį ruo­žą. „Klai­pė­da – dvi­ra­čiams drau­giš­kas mies­tas“, – sve­čiui pa­ si­gy­rė uos­ta­mies­čio me­ras Vy­tau­ tas Grub­liaus­kas.

Pas mus dvi­ra­čių ta­kai jau eg­zis­ tuo­ja, „Ge­le­ži­nės už­dan­gos“ tra­sai te­rei­kės spe­cia­laus ženk­li­ni­mo.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ši idė­ja kol kas po­pie­ri­nė, dvi­ ra­čių tra­sa tik pra­de­da­ma kur­ti.

Pag­rin­das yra pa­ženk­lin­ti šį ke­ lią. Pa­čios tra­sos kur­ti ne­rei­kė­ tų. Klau­si­mas, kiek kai­nuos ke­lio ženk­lai. Tra­sos ženk­li­ni­mui Lie­ tu­vo­je 85 pro­c. rei­ka­lin­gų lė­šų bus ga­li­ma gau­ti iš Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos.

Liepos 13–30 d. balsuodami Jūs rinksite labiausiai šio titulo vertą jūrininką.

Liepos 31 – rugpjūčio 2 d. dienraštyje „Klaipėda“ bus pristatyti 3 daugiausia balsų surinkę pretendentai.

Rugpjūčio 3 d. titulo laimėtojas bus paskelbtas Kruizinių laivų terminale.

METŲ JŪRININKO RINKIMUOSE BALSUOJU UŽ:

6

antradienis, liepos 24, 2012

nuomonės

Švent­vie­tė­je iš­si­ka­sė tua­le­tą

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

A

Pre­zi­den­tė – prieš ma­fi­jos gro­buo­nis Saulius Pocius

D

a­l ia Gry­baus­kai­tė vėl at­si­dū­rė ant opo­nen­t ų eša­fo­to. Vie­ni ne­ga­li at­ leis­ti už jos „ne­blės­tan­ tį po­pu­lia­ru­mą“, ki­ti šiaip sau sma­ giai taš­ko­si pa­g ie­ža iš įpro­čio. Re­ gis, vi­sus per­spjo­vė abo­nen­t i­nės pi­ro­gos štur­ma­nas. Įsi­k i­bęs pa­r ū­ di­ju­sio sa­vo po­li­ti­nio kom­pa­so, jis dar kar­tą lei­do­si į rei­są Di­džių­jų Va­ siu­k ų link. Ir vi­si su­tar­ti­nai žvie­gia tą pa­t į: pre­zi­den­to rin­ki­muo­se tu­ri bū­ti dau­giau kan­di­da­tų! „Ne­rink­si­ me iš vie­no! Kur de­mok­ra­ti­ja?“ – gir­ di­si ta­ria­mų tei­suo­lių cho­ra­las.

Net ro­mu­s is so­c ial­d e­mok­r a­t as Aloy­zas Sa­ka­las, ne­pra­lei­dęs pro­ gos am­ž i­nam sa­vo opo­nen­t ui už­ tvo­t i mar­sie­čių me­ta­fo­ra, ėmė pri­

Vals­ty­bę sa­vo čiup­ tu­vais ap­raiz­gė nau­ jie­ji gro­buo­nys, ku­ rie kont­ro­liuo­ja vis­ ką, nes jų ran­ko­se at­ si­dū­rė ne tik kri­mi­na­ li­niai, bet ir ins­ti­tu­ci­ niai ga­lios sver­tai. tar­t i tiems vi­du­r ių skaus­mų tą­so­ miems gie­do­r iams. Pri­si­mi­nė jis ir kaž­ko­kius mis­ti­nius kan­di­da­tus, be­ si­bai­mi­nan­čius pra­si­ž io­ti apie „nie­ ka­dos ne­k lys­tan­čios Res­pub­l i­kos pre­zi­den­tės veik­los pa­sek­mes“.

Na, gal ne­bi­jo­ki­te taip nai­viai, po­nas Aloy­zai, nei jums, nei kam nors ki­ tam tik­rai ne­teks už „pa­sek­mes“ at­ sa­k y­t i, nes Pre­z i­den­tė nie­ko blo­go ne­pa­da­rė ir, ma­ny­ki­me, ne­pa­da­rys.

Ta­čiau jei šiuo at­ve­ju tu­r i­te ome­ ny­je, kad vals­ty­bės va­do­vės ko­va prieš par­t i­n ių gau­jų pa­g im­dy­t us kla­nus ir yra ta vei­ka, už ku­rią rei­ kė­t ų at­sa­k y­t i, ta­da jau ga­l i­ma pa­ reikš­ti tik ap­gai­les­ta­vi­mą.

Bet vis dėl­to gal ne tai ty­li soc­de­mų sie­la tu­rė­jo gal­vo­je.

O ap­skri­t ai tai D.Gry­b aus­k ai­tės opo­nen­t ams ne­p a­t in­k a vis­k as, ką tik ji pa­da­ro. Vis­kas yra blo­gai.

Praė­ju­sią sa­vai­tę vėl ai­dė­jo gai­ž ūs verks­mai: „Pre­zi­den­tės po­zi­ci­ja dėl

nau­jo­sios ato­mi­nės elekt­ri­nės ke­ lia įta­ri­mų“. Mat vals­ty­bės va­do­vė neatsk­lei­dė, už ką rei­k ia bal­suo­t i bū­si­ma­ja­me re­fe­ren­du­me dėl nau­ jo­sios ato­mi­nės elekt­ri­nės.

Ta­č iau jei ji bū­t ų pa­s a­k iu­si, jog rei­k ia bal­suo­t i „prieš“, bū­t ų iš­kart spro­gęs skan­da­las, esą Pre­zi­den­tė – prieš ener­ge­ti­nę Lie­tu­vos ne­prik­ lau­so­my­bę. O jei bū­tų iš­ta­ru­si, jog rei­k ia bal­suo­t i „už“, pa­si­pil­t ų prie­ kaiš­tai, kad vals­ty­bės va­do­vė da­ ro įta­ką bū­si­m iems re­fe­ren­du­mo re­zul­ta­tams. Žo­džiu, for­mu­lė pri­tai­ky­ta čia vie­ na – bet ku­riuo at­ve­ju vis tiek blo­ giau bū­ti ne­ga­li. Vi­sa tai jau va­di­na­ ma ko­va prieš dik­ta­tū­rą, o už­ku­li­ siuo­se gir­d i­si bai­m in­g i pa­ly­g i­n i­ mai su V.Pu­ti­nu ir A.Lu­ka­šen­ka.

Ko gi taip bi­jo nuo ge­ro gy­ve­ni­mo ap­s un­kę tau­t i­nės de­mok­ra­t i­j os apaš­ta­lai?

Aki­vaiz­du tai, kad Lie­tu­vo­je su­si­ for­ma­vo nau­jo­ji no­menk­la­tū­ra, ku­ ri įgi­jo rea­lią ma­fin ­ ės struk­tū­ros iš­ raiš­ką. Vers­las čia vi­siš­kai su­si­py­ nė su po­li­ti­ka taip, kad ne­be­sup­ra­ si, ku­r is čia iš to kla­no yra biz­n ie­ rius, o ku­r is tau­tos at­sto­vas: vi­si kal­ba apie tą pa­t į – su­mas ir įta­ką.

Par­ti­jos pra­ra­do sa­vo ideo­lo­g i­ją ir ta­po vie­no­dos, kaip fa­suo­tos deš­ re­lės pre­k y­bos cent­ro len­t y­no­je.

Tie­siog anek­do­tas – de­ši­n ie­ji nuo kai­r ių­jų ski­r ia­si ne­bent tuo, kad ap­t rū­n i­ju­sių sa­vo am­bi­ci­jų or­ga­ nu vis pa­mo­juo­ja Ru­si­jai.

O ideo­lo­gi­nių skir­tu­mų nė­ra dėl to, jog vi­są tą po­li­ti­nio vers­lu­mo dva­ sia per­si­sun­ku­sią go­vė­dą val­do pa­ to­lo­gi­nis po­trau­kis pi­ni­gams. Slap­ ta abo­nen­t i­ne ter­m i­no­lo­g i­ja kal­ bant, „ban­ko bi­lie­tams“.

Tai­g i Lie­t u­vą ty­l iai val­do ma­fi­ja, ku­r i la­bai ski­r ia­si nuo anos, bri­ ga­d i­nės, do­m i­na­v u­sios pa­sku­t i­n į praė­ju­sio am­ž iaus de­šimt­me­t į.

Da­bar vals­t y­bę sa­vo čiup­t u­vais ap­raiz­gė nau­jie­ji gro­buo­nys, ku­rie kont­ro­liuo­ja vis­ką, nes jų ran­ko­se at­si­dū­rė ne tik kri­m i­na­l i­n iai, bet ir ins­t i­t u­ci­n iai ga­l ios sver­tai: po­ li­ti­ka, biu­rok­ra­ti­nės įta­kos sfe­ros, biu­d že­to ir ES lė­šų pa­skirs­ty­mas, spe­cia­lio­sios tar­ny­bos ir ži­niask­ lai­dos gru­pės.

Prieš to­kią ga­lią pa­si­sa­kan­ti ir ma­fi­ jos kla­nus ar­dan­ti Pre­zi­den­tė jiems yra it pei­lis prie mie­go ar­te­ri­jos. Ga­ li­ma tik įsi­vaiz­duo­ti, kiek rie­bių gal­ vų kas­dien mąs­to apie tai, ką čia pa­ da­r y­t i, kad kaip nors bū­t ų ga­l i­ma pa­kenk­t i žmo­n ių man­da­tą tu­r in­ čios D.Gry­baus­kai­tės au­to­ri­te­tui.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

p­lan­kiu­sios Lo­pai­čių pi­lia­ kal­nį mud­vi su bi­čiu­le va­ žia­vo­me į Var­nius pie­tau­ti.

Stai­ga ša­lia mū­sų ma­ši­nos iš­ni­ro ne­ži­nia iš kur at­skri­dęs di­džiu­ lis tam­siai ru­das suo­pis. Jis mus ly­dė­jo kaž­kaip pri­myg­ti­nai, tar­si ro­dy­da­mas ke­lią. Top­te­lė­jo min­tis, kad paukš­tis no­ri mums pa­ro­dy­ti kaž­ką ypa­tin­ga.

At­vy­ku­sios prie Vem­bū­tų pi­lia­kal­ nio komp­lek­so pa­trau­kė­me ke­liu­ ku pro sim­bo­li­nius me­di­nius var­tus, ve­dan­čius į švent­vie­tę, kur pūp­so­ jo ap­sa­ma­no­ję du­bu­riuo­ti rie­du­liai, iš­dė­lio­ti tam tik­ra tvar­ka ant kal­no šlai­tų. Vie­ni mū­sų pro­tė­viams gal­būt at­sto­jo al­to­rių, ki­ti gal bu­vo nau­do­

Tai gal ki­tą sy­kį iš­si­ ka­si­me lau­ko tua­le­ tą ir prie Ge­di­mi­no pi­ lies, kep­si­me viš­tas Kry­žių kal­ne?

ja­mi ka­len­do­ri­niams skai­čia­vi­mams ar ast­ro­no­mi­niams ste­bė­ji­mams. Akį pa­trau­kė bū­rys au­to­mo­bi­lių, pa­sta­ ty­tų šlai­to apa­čio­je. Švent­vie­tė­ je knibž­dė­te knibž­dė­jo įvai­raus am­ žiaus vai­kų ir paaug­lių. „O! Kaip gra­žu!“, pa­ma­nė­me, kad čia vyks­ta kaž­ko­kia šven­tė. Ta­ čiau ge­riau įsi­žiū­rė­ju­sios pa­ste­bė­ jo­me kaž­ką la­bai keis­ta: prie sim­bo­ li­nių var­tų į pi­lia­kal­nį į že­mę bu­vo pri­smaigs­ty­ta vy­te­lių, ant jų ka­da­ ra­vo gė­lė­mis iš­mar­gin­ti vi­ri­mo puo­ dai, ant švent­vie­tės šo­no bo­la­vo iš­ kas­ti ra­vai, su­kal­ti kuo­lai ir įreng­tas erd­vus nar­vas su pa­šiū­re nuo lie­taus viš­to­mis, kad sau­sos lik­tų, kol nu­ ke­liaus į Klai­pė­dos skau­tų tu­ris­ti­nį puo­dą ir pa­virs sul­ti­niu.

Pa­ly­pė­ju­sios kiek aukš­tė­liau, iš­ vy­do­me ge­rai įreng­tą di­džiu­lę lau­ko vir­tu­vę, juo­da­vo že­mė, iš­tryp­ta ko­kių pen­kias­de­šim­ties įvai­raus am­žiaus vai­kų ir jau­nuo­lių ko­jo­mis, ke­li jų stro­

karštas telefonas

397 728

telefonas@kl.lt

Vais­ta­žo­lės iš pa­ke­lės

Vie­ną die­ną ste­bė­jau keis­tą vaiz­ dą – pa­gy­ve­nu­si mo­te­ris, paei­nan­ ti tik su vaikš­ty­ne, Smil­te­lės gat­vė­je prie cerk­vės nuo pa­ke­lės lie­pų sky­ nė liep­žie­džius. Uo­liai sky­nė, kaip sau. Jei tik­rai pa­ti juos nau­dos, tai tik jos rei­ka­las. Bet ką ga­li ži­no­ti, ar neat­si­durs tie švi­nu ir pa­ke­lės dul­ kė­mis pa­deng­ti liep­žie­džiai ant tur­ gaus pre­kys­ta­lio. Įsi­vaiz­duo­ju, kad to­ji mo­te­ris pir­kė­jams ga­li su­da­ry­ ti pa­ti­ki­mos ir iš­min­tin­gos par­da­vė­ jos vaiz­dą.

Do­vi­lė

Vie­ta: sto­vyk­la­vie­tę skau­tai įsi­ren­gė draus­ti­ny­je.

Ag­nės Tal­man­tai­tės nuo­tr.

piai lu­po ko­pūs­tus. Dar kiek aukš­čiau tarp is­to­ri­nę-kul­tū­ri­nę, kai kam re­li­ gi­nę ar ri­tua­li­nę ver­tę tu­rin­čių ak­me­ nų mė­ly­na­vo ir ža­lia­vo pa­la­pi­nės, ru­ se­no lau­žų ug­nys, mir­gė­jo šo­ne įreng­ta lau­ko val­gyk­la iš­ra­din­gai iš nu­rau­tų ir pa­džiau­tų pa­par­čių su­konst­ruo­to­mis sie­no­mis. Šis vaiz­das ėmė kirs­tis su ką tik že­mė­la­py­je ma­ty­tu už­ra­šu, api­bū­ di­nan­čiu šią vie­tą: „Var­nių kraš­to­vaiz­ džio draus­ti­nis“. Dar ašt­riau klau­si­mai ėmė kil­ti, kai pa­ma­tė­me į kal­no vir­šū­ nę re­gu­lia­riai pa­ky­lan­čius ir nu­si­lei­ džian­čius vai­kus. Ir kur­gi jie ei­na? Ogi ant švent­vie­tės vir­šū­nės iš­kas­ta nuo­ te­kų duo­bė, pūp­so švie­žiai iš­raus­tas bi­rus smė­lis, su­kal­tos aukš­tos kar­tys ir iš juo­do po­lie­ti­le­no la­bai iš­ma­niai su­konst­ruo­tas žmo­nių, pri­si­sta­čiu­sių Klai­pė­dos skau­tais, lau­ko tua­le­tas bei prau­syk­la. Ir ko­pia sau ge­ros mer­gai­tės ir šau­nūs ber­niu­kai į se­no­lių švent­vie­ tę gam­ti­nių rei­ka­lų at­lik­ti. „Die­vui, Tė­vy­nei ir ar­ti­mui“ nu­ si­leng­vin­ti ant Lie­tu­vos, ant jos is­ to­ri­jos, kul­tū­ros ir pro­tė­vių gerb­ tos šven­tos vie­tos. Ko­dėl? Ar to­dėl, kad tai daug se­nes­nė is­to­ri­jos vie­ ta nei ka­ta­li­kų kry­žius, ku­rio ten nė­ ra? Ar tai skau­tų va­do­vų tam­su­mas?

Tai gal ki­tą sy­kį iš­si­ka­si­me lau­ko tua­ le­tą ir prie Ge­di­mi­no pi­lies, kep­si­ me viš­tas Kry­žių kal­ne? Ten taip pat gra­žios vie­tos, tik­tų iš­ky­loms, ar ne?! Įdo­mu, kaip rea­guo­tų bro­liai bri­tai,

jei kas įsi­reng­tų to­kią sto­vyk­la­vie­tę Stoun­hen­dže?

Klau­sia­me suau­gu­sių va­do­vų, kas lei­do jums čia, pi­lia­kal­nio komp­lek­ se, is­to­ri­nio pa­vel­do ir kraš­to­vaiz­ džio draus­ti­nio vie­to­je, įsi­reng­ti sto­ vyk­lą? Ar tu­ri­te lei­di­mą? Ko­kie jū­sų var­dai ir pa­var­dės? Nuš­čiu­vę ir su­ glu­mę jie at­si­sa­kė pa­sa­ky­ti sa­vo pa­ var­des, o lei­di­mą, sa­kė, te­le­fo­nu da­ vu­si Var­nių re­gio­ni­nio par­ko di­rek­to­rė Ire­na Zimb­lie­nė. Iš­si­gan­dę skau­tų va­ do­vai ėmė tei­sin­tis, kad ne­ži­no­ję, jog čia pi­lia­kal­nis. Na, taip, ši švent­vie­tė, nors ir pri­klau­so pi­lia­kal­nio komp­lek­ sui, yra dar ne pa­ts pi­lia­kal­nis ir ju­ ri­diš­kai, kaip mums vė­liau paaiš­ki­no ger­bia­mos I.Zimb­lie­nės pa­va­duo­tuo­ jas Ka­zys Prae­ras, dar nė­ra pi­lia­kal­nis.

Ta­čiau apa­čio­je me­di­nis už­ra­šas, kaip ir pro­tė­viams bu­vę svar­būs ak­me­nys, įky­riai by­lo­ja prie­šin­gai.

Taip, pri­si­pa­žįs­ta tai­syk­lių ži­no­vas, Var­nių re­gio­ni­nio par­ko di­rek­to­rės pa­va­duo­to­jas, ma­lo­niai šyp­so­da­ma­ sis: „Kas­ti tua­le­to jie tik­rai ne­tu­rė­jo tei­sės, jie pri­va­lė­jo įsi­reng­ti bio­tua­le­ tą, bet pa­par­čiai nė­ra įra­šy­ti į Rau­do­ ną­ją kny­gą, to­dėl nie­ko čia blo­go“.

Tei­sin­gai, nei ten au­gan­tys me­ džiai, nei ve­lė­na taip pat nė­ra įra­šy­ti į Rau­do­ną­ją kny­gą, ta­čiau ar, va­do­ vau­da­ma­si šia lo­gi­ka, kraš­to­vaiz­džio draus­ti­ny­je ga­liu sau rau­ti ką no­riu?

Sau­go­ki­me gam­tą

jei ne­paim­si, ne­pra­leis. Sup­ran­tu, kad rei­kia dirb­ti sa­vo dar­bą, ta­čiau tai rei­kė­tų da­ry­ti taip, kad ki­tiems ne­truk­dy­tum.

Laik­raš­ty­je skai­čiau straips­nį „Su mei­le ir liū­de­siu pra­by­la pro­tė­vių bal­sas“ („Klai­pė­da“, 2012 07 23) apie šim­ta­me­čius ak­me­nis Šer­nų miš­ke, ku­rių gvie­šia­si žmo­nės, juos skal­do ir tem­pia į sa­vo na­mus. Pa­ ti gy­ve­nau ne­to­li šios Šer­nų miš­ ko vie­tos ir ži­nau, ko­kia ji ypa­tin­ga.

Bū­nant ten at­si­tik­da­vo kaž­kas ge­ro.

Iš­sik­raus­čiu­si sap­nuo­da­vau tą miš­ ką. Te­gu pa­lie­ka žmo­nės tuos ak­me­ nis ra­my­bė­je.

Da­lia

Įky­rūs da­lin­to­jai

Ma­ne jau ne juo­kais ima er­zin­ti įvai­ rių rek­la­mų, kny­ge­lių da­lin­to­jai gat­ vė­se. Kar­tais net ra­miai praei­ti ne­ga­ liu. Vis bru­ka sa­vo kny­ge­les, at­ro­do,

Ag­nė Tal­man­tai­tė

Juo­zas

Ma­lū­ni­nin­kų gat­vės džiaugs­mai

Gy­ve­nu Ma­lū­ni­nin­kų gat­vė­je įsi­ kū­ru­sia­me Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to bend­ra­bu­ty­je. Kiek­vie­ną die­ną prie jo bū­riuo­ja­si al­ko­ho­lį mėgs­tan­tys vy­ru­kai. Daž­nai ir už­mie­ga čia pat, įsi­tai­sę ant žo­lės. Ta­čiau tai neer­zi­na taip, kaip nuo­la­ti­nės šne­kos po lan­ gais. At­si­da­rius lan­gą iš­girs­ti ne­cen­ zū­ri­nius žo­džius, įvai­riau­sius riks­ mus ir kal­bas, ku­rių tu­ri­nį su­pras­ti sun­ku, kar­tais tai truk­do už­mig­ti.

Gra­ži­na Pa­ren­gė Maž­vy­das Lau­ri­nai­tis

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

711, 397 715

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

Platinimo tarnyba: 397 706 397 725

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

397 772 397 727

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

397 770

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: Sandra Lukošiūtė – 397 705 Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

Užsakymų skyrius „Akropolyje“, 397 737 Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 397 713 e. paštas akropolis@kl.lt

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

AntrADIENIS, liepos 24, 2012

lietuva

Kas į Seimą ne­be­no­ri?

Maž­daug de­šimt da­bar­ti­nio Sei­mo na­rių ke­ti­na vi­sam lai­kui už­ ver­ti par­la­men­to du­ris ir dau­giau ten ne­be­si­verž­ti. Dau­gu­mos jų mo­ty­vas – am­žius ir svei­ka­ta.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Gla­veckų šei­mos ne­be­bus

Iš 139 da­bar­ti­nio Sei­mo na­rių vos 10–12 čia dirb­ti grei­čiau­siai ne­ begrįš nie­ka­da – kan­di­da­tuo­ti per artė­jan­čius par­la­men­to rin­ki­mus jie ne­be­ke­ti­na. Tarp jų yra ir Sei­ mo sen­bu­vių, ir po­li­ti­kos nau­jokų.

Ga­lu­ti­nai aiš­ku: ki­ta­me Sei­me jau ne­be­dirbs Li­be­ralų sąjūdžio at­sto­vas Kęstu­tis Gla­vec­kas ir jo žmo­na kon­ ser­va­torė Rūta Rut­ke­lytė. Ir vie­nas, ir ki­tas tu­ri svei­ka­tos pro­blemų, tad, kaip pa­tys sa­ko, no­ri dau­giau lai­ko skir­ti sau. „Pri­si­pa­žin­siu, tu­riu rim­ tų svei­ka­tos pro­blemų. Nebū­da­ma šim­tu pro­centų dar­bin­ga, ne­no­riu užim­ti tos po­zi­ci­jos, kur ki­tas ga­ lėtų nu­veik­ti ge­ro­kai dau­giau. Lig šiol ne­bu­vo ka­da „pa­re­mon­tuo­ti“ svei­ka­tos, o per­nai turė­jau la­bai su­ dėtingą ope­ra­ciją“, – dien­raš­čiui at­ vi­rai kalbė­jo R.Rut­ke­lytė.

Sei­me ji dar­buo­ja­si ant­rą ka­den­ ciją, tie­sa, su per­trau­ka. R.Rut­ke­lytė dir­bo 1996 m. iš­rink­ta­me Sei­me.

Jos vy­ras K.Gla­vec­kas par­la­men­ te – nuo 1990-ųjų, vi­sus rin­ki­mus laimėjęs vien­man­datė­je apy­gar­do­

je. „Atei­na lai­kas, rei­kia ir jau­niems už­leis­ti vietą. La­bai gai­la trauk­ tis, bet toks gy­ve­ni­mas“, – kalbė­ jo K.Gla­vec­kas. Vis dėlto jis yra Li­ be­ralų sąjūdžio kan­di­datų į Seimą sąra­še, nors vien­man­datė­je apy­ gar­do­je ne­be­si­kaus.

Čes­lo­vas Stan­ke­vi­čius:

Dėl am­žiaus. Įkal­binė­jo lik­ti, bet nu­sprend­žiau pa­si­trauk­ti.

Atė­jo lai­kas.

No­ri „pa­vaikš­čio­ti že­me“

Ku­riam lai­kui iš po­li­ti­kos trau­kia­ si ir Li­be­ralų sąjūdžio na­rys, ant­rą ka­den­ciją Sei­me dir­ban­tis Aud­rius En­dzi­nas. Jis ma­no, kad pa­si­bai­ gus ka­den­ci­jai darbą ne­sun­kiai ras: „Vie­ni po­li­ti­kai tik dek­la­ruo­ja, kad po po­ros ka­den­cijų rei­kia pa­žiūrė­ ti, kaip že­me vaikš­čio­ti, o ki­ti ban­ do tai pa­da­ry­ti.

Ne­be­vars­ty­ti par­la­men­to durų ir už­mirš­ti po­sėdžių salę pa­si­ruošę ir dau­giau po­li­tikų. Vie­nas jų –

kon­ser­va­to­rius Čes­lo­vas Vy­tau­tas Stan­ke­vi­čius. „Dėl am­žiaus. Įkal­ binė­jo lik­ti, bet nu­sprend­žiau pa­ si­trauk­ti. Atė­jo lai­kas“, – aiš­ki­no iš po­li­ti­kos be­si­trau­kian­tis 75-erių Sei­mo pir­mi­ninkės pa­va­duo­to­jas.

Jau kurį laiką kal­ba­ma, kad iš po­ li­ti­kos galėtų trauk­tis ki­tas gar­baus am­žiaus po­li­ti­kas so­cial­de­mok­ra­ tas Čes­lo­vas Juršė­nas. Ta­čiau, kaip ti­ki­no par­ti­jos va­do­vybė, jis rin­ki­ muo­se da­ly­vaus – po­li­ti­ko duo­nos at­si­sa­ky­ti ne­ke­ti­na. Ne­da­ly­vau­ti rin­ki­muo­se kurį laiką svarstė vie­ nin­te­lis so­cial­de­mok­ra­tas – Jo­nas Juo­za­pai­tis. Ta­čiau per­si­gal­vo­jo.

Pa­na­šiai el­gia­si ir kon­ser­va­to­ rius Liud­vi­kas Sa­bu­tis. Jis lig šiol neap­sisp­rendė – ban­dy­ti verž­tis į kitą Seimą ar ne.

Su­si­la­ži­no su A.Čap­li­ku

Vis dar neaiš­ku, kaip pa­sielgs į par­ la­mentą su Arū­no Va­lins­ko Tau­tos pri­si­kėli­mo par­ti­ja pa­tekęs Man­tas Va­raš­ka. Sei­mo frak­ci­jas nuo­lat kei­ tęs po­li­ti­kas su­si­la­ži­no su Li­be­ralų ir cent­ro frak­ci­jos se­niū­nu Al­giu Čap­ li­ku, kad į kitą Seimą tik­rai neis.

Dirb­ti ki­ta­me Sei­me ne­pla­nuo­ja ne vie­nas Miš­riai Sei­mo na­rių gru­

Pa­bai­ga: su­tuok­ti­niai li­be­ra­las K.Gla­vec­kas ir kon­ser­va­torė R.Rut­ke­

lytė Sei­mo du­ris už­vers vi­sam lai­kui – abiem koją ki­ša svei­ka­ta.

pei pri­klau­san­tis po­li­ti­kas. Sei­me dirb­ti to­liau ne­no­ri buvęs teisė­jas Kons­tan­tas Ra­me­lis. Jis paaiš­ki­no, kad „jau ne­be tas am­žius“. K.Ra­ me­liui – 74-eri. Dien­raš­čio ži­nio­ mis, tęsti po­li­tinės veik­los ne­bep­ la­nuo­ja ir K.Ra­me­lio bend­ra­žy­gis par­la­men­ta­ras An­ta­nas Bau­ra.

Lik­ti po­li­ti­ko­je ne­be­ke­ti­na ir A.Va­lins­ko į Seimą at­ves­ta žmo­na In­ga Va­lins­kienė. Pats A.Va­lins­kas, kaip ir ne­ma­žai jo bu­vu­sių ar esa­ mų bend­ra­žy­gių, tęsti po­li­tinę kar­ jerą am­bi­cijų tu­ri. „Ne­ma­nau, ob­ jek­ty­viai žiūrė­da­mas iš šo­no, kad esu pa­ts pra­sčiau­sias šia­me Sei­me dir­ban­tis žmo­gus. Tad jei­gu vien­ man­datė­je apy­gar­do­je ma­ne iš­

Kęstu­čio Va­na­go (BFL) nuo­tr.

rinks, ir to­liau dirb­siu Sei­me“, – aiš­ki­no A.Va­lins­kas Dau­gu­ma jo į Seimą at­vestų po­li­ tikų – Vin­cas Ba­bi­lius, Arūnė Stirb­ lytė, An­ta­nas Ne­dzins­kas – laimę ban­dys ir ki­tuo­se rin­ki­muo­se. Pa­ tek­ti į Seimą jie ban­dys su Li­be­ralų ir cent­ro sąjun­ga. Kol kas neap­sisp­ rendė tik Miš­riai Sei­mo na­rių gru­ pei pri­klau­san­ti As­ta Bau­kutė.

Kad Sei­mo na­rio man­da­to ne­ be­sieks, prie­š kurį laiką yra kalbė­ jęs iš so­cial­de­mok­ratų pa­ša­lin­tas And­rius Šed­žius, ta­čiau šiau­lie­tis ir vėl per­si­gal­vo­jo. Sei­me grei­čiau­ siai ne­be­dirbs Tvar­kos ir tei­sin­gu­ mo frak­ci­jos at­sto­vas Ri­man­tas Sme­to­na.

Kaimo plėtra: teritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas Justė Labutytė Žemės ūkio ministerija Gargžduose surengė informacinį seminarą „Bendradarbiavimo galimybės, įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę ,,Teritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas“. Į renginį susirinko gausus būrys dalyvių iš įvairių Klaipėdos apskrities kampelių.

Teritorinio bei tarptautinio bendradarbiavimo galimybes pristatė ir į susirinkusiųjų klausimus atsakė Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Alternatyvosios veiklos skyriaus vyriausioji specialistė Ilona Sadovskaitė.

Nestokoja populiarumo Sėkmingai kelią besiskinantys vietos veik­ los grupių (VVG) strategijų projektai – sva­ ri investicija į tai, kad kaimo vietovės tap­ Nauda: projektus rengiančių VVG atstovai aktualiausią informaciją išgirdo iš Žemės ūkio ministerijos atstovės I.Sadovskaitės lūpų. tų patrauklesnės, o kaimo bendruomenių Vytauto Petriko nuotr. gyvenimas būtų kokybiškesnis ir aktyves­ nis. Tačiau kad puikios idėjos virstų kū­ kamas ir netinkamas finansuoti išlaidas, atsirasiančių naujų darbo vietų skaičius, priklausys. Taigi viskas pasidarė aiškiau, nu, neretai prireikia ne tik finansinių ište­ skiriamos paramos dydžio niuansus ir pro­ specialistė įspėjo, jog derėtų realiai įver­ susidėliojo į savo vietas, ir artimiausiu tinti šiuos lūkesčius. metu bus pateiktos paraiškos“, – teigė klių, bet ir patikimų bendražygių. Lietuvos jektų vertinimo bei tvirtinimo tvarką.

Ministerijos atstovė projektų rengėjus pašnekovė. kaimo plėtros 2007–2013 m. programos I.Sadovskaitė atkreipė dėmesį, kad už Kartu su kolegomis iš Šilutės teritorinį (KPP) IV krypties „LEADER metodo įgyven­ projekto rengimą, įgyvendinimą, rezulta­ paragino aktyviau teikti paraiškas – jos projektą rengianti VVG „Pajūrio kraštas“ dinimas“ priemonė „Teritorinis ir tarptau­ tus bei įgyvendinto projekto priežiūrą tie­ renkamos iki rugsėjo 15 d. ketina įkurti vadinamąją konferencijų salę tinis bendradarbiavimas“ VVG atstovams siogiai atsakingas jo koordinatorius, kuris ant vandens. „Tai būtų pontoninis laivas, – gera paspirtis įgyvendinti bendrus pro­ gauna paramos lėšas. Taip pat akcentuo­ Atsirado daugiau aiškumo jektus su kolegomis ne tik Lietuvoje, bet ta, kad parama suteikiama tik viešojo po­ Renginyje dalyvavusius VVG atstovus do­ tačiau per seminarą kaip tik kilo diskusi­ ir užsienyje. būdžio projektams, o paprastas apsikeiti­ mino konkretūs su jų rengiamais projek­ jų, kad jo ilgis neatitinka nuostatų. Pagal Ministerijos atstovė seminaro dalyvius mas patirtimi neremiamas – projektu turi tais susiję klausimai. VVG „Pajūrio kraš­ jas laivo ilgis turi siekti 24 m, o mums už­ supažindino su KKP 2007–2013 m. ben­ būti skatinama jame bendradarbiaujančių tas“ pirmininkė Raimonda Damulienė tenka 15 m ir jame tilptų 45 keleiviai“, – dradarbiavimo projektų įgyvendinimo bendra veikla. pripažino, kad seminare paliesti klausi­ kol kas didžiausią projekto rebusą įvardi­ statistika ir, pasitelkdama konkrečius pa­ I.Sadovskaitė patikslino, jog tinkamais mai buvo aktualūs, nes organizacija ren­ jo „Pajūrio krašto“ pirmininkė. vyzdžius, atkreipė dėmesį į aktualias prob­ finansuoti bendrais veiksmais gali būti sie­ gia du projektus – teritorinio ir tarptauti­ lemas, su kuriomis susiduria paraiškų pa­ kiama stiprinti gebėjimus, perduoti gerąją nio bendradarbiavimo.

Sumanymų – gausybė teikėjai, bei dažniausiai daromas klaidas. kaimo plėtros patirtį, taikant bendrus dar­ „Pranešėja pabrėžė, į ką reikėtų at­ Bendrame projekte dalyvaujančių partne­ bo metodus ir būdus, planuojant bendrą kreipti dėmesį, kalbant apie išlaidas, bu­ rių sumanymu toks laivas galėtų plaukio­ veiklą ar koordinuojant bendrus veiksmus vo konkrečiai įvardyta, kad turi susikur­ ti Kuršių mariose, Minijoje ir, jei pavyktų Delsti nėra kada ti atskiros organizacijos, kurioms būtų įdiegti naujas technologijas, – net Vilhel­ Specialistė pakomentavo galimas terito­ kaimo plėtros srityje.

Priminusi, kad vienas svarbiausių pa­ perduotas ilgalaikis turtas. O iki tol kir­ mo kanalu, kur laivyba dėl taršos šiandien rinių bei tarptautinių projektų rūšis, es­ minius jiems keliamus reikalavimus, tin­ raiškų vertinimo kriterijų – dėl projekto bėjo abejonių, kam tas ilgalaikis turtas negalima.

„Mūsų siekis – suteikti visiems norin­ tiems galimybę iš arčiau susipažinti su Kuršių mariomis, parengti įdomias edu­ kacines programas, viena jų būtų žuvie­ nės virimas krante. Taip pat būtų sukurtas filmas apie vietos augmeniją ir gyvūniją, tad keliautojai ne tik galėtų plaukdami gė­ rėtis vaizdais, bet ir sužinotų daug naudin­ gos informacijos apie juos supančią aplin­ ką“, – planais dalijosi pašnekovė.

Su latviais bendradarbiaujančius Klai­ pėdos krašto atstovus suvienijo kulinarinio paveldo kryptis. Lietuvoje bus galima susi­ pažinti su tautiniais kaimynų valgiais, o lie­ tuviai prisistatys Latvijoje. Tikimasi, kad prie šio projekto prijungs ir po dar vieną vietos veiklos grupę iš Lietuvos bei Latvijos.

Nevienadieniai projektai „Projektams įgyvendinti numatytas kon­ kretus laikas, tačiau jis niekada nesibaigia su ta konkrečia data. Manome, kad mūsų projektai turės tęstinumą ir bus ilgalaikiai, o ši parama jiems bus geras startas“, – tei­ gė VVG pirmininkė.

Nors Gargžduose vykęs seminaras buvo skirtas tikslinei auditorijai – regione vei­ kiančių VVG atstovams, renginys sulaukė ir pavienių interesantų susidomėjimo.

Kol kas tik nedrąsias viltis ūkininkauti puoselėjanti gargždiškė pedagogė Teresė Džiaugienė prisipažino, kad šiuo metu do­ mina bet kuri Žemės ūkio ministerijos in­ formacija, susijusi su europiniais projek­ tais, ūkininkavimu apskritai. „Svarbu pasisemti aktualios informa­ cijos. Turime žemės, galimybių šiek tiek investuoti, tik reikia postūmio. Tad gal ateityje net visiškai pakeisiu veiklos sritį“, – neatmetė moteris.

Užs. 991679

8

antradienis, liepos 24, 2012

užribis

Dvi­ra­tis ant ma­ši­nos – bė­da ke­ly­je Į pa­jū­rį il­sė­tis at­vyks­tan­tys poil­siau­to­jai daž­nai au­to­mo­bi­liais ga­be­na­si ir sa­vo dvi­ ra­čius. Ta­čiau pri­tvir­tin­da­mi juos ant spe­ cia­lių rė­mų vai­ruo­to­jai ne­re­tai už­den­gia ne tik vals­ty­bi­nius ma­ši­nos nu­me­rius, bet ir po­sū­kio bei stab­džių ži­bin­tus.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Jud­rio­se uos­ta­mies­čio gat­vė­se ar į ku­ror­tus ve­dan­čiuo­se ke­liuo­ se ku­ror­ti­niu se­zo­nu vai­ruo­to­ jai pa­ti­ria dis­kom­for­tą, kai rei­kia va­žiuo­ti pa­skui au­to­mo­bi­lius su dvi­ra­čiais. „Va­žiuo­jant iš pa­skos ne­ma­ty­ ti, ka­da vai­ruo­to­jas ro­do po­sū­kio sig­na­lą, ne­si­ma­to, ka­da stab­do.

Nors ir lai­kan­tis pa­do­raus at­stu­ mo, ke­lio­nė pa­skui to­kias ma­ši­nas var­gi­na. Juk kai prie au­to­mo­bi­lio tvir­ti­na­ma prie­ka­ba, jos ži­bin­ tai, nu­ro­dan­tys, ko­kį ma­nev­rą at­ liks ma­ši­na, bū­ti­nai tu­ri veik­ti. O dvi­ra­čiais ap­si­kars­tę au­to­mo­bi­liai

– lyg ke­lių par­ti­za­nai“, – ne­tvar­ ka pik­ti­no­si klai­pė­die­tis. Klai­pė­ dos ke­lių po­li­ci­jos biu­ro Ke­lių pa­

Va­žiuo­jant iš pa­skos ne­ma­ty­ti, ka­da vai­ ruo­to­jas ro­do po­sū­ kio sig­na­lą, ne­si­ma­ to, ka­da stab­do.

tru­lių kuo­pos 1-ojo bū­rio va­das Ri­čar­das Ka­či­nas ti­ki­no, jog at­ sa­ko­my­bė vai­ruo­to­jui už tai, kad ne­si­ma­to vals­ty­bi­nių nu­me­rių, ga­li grės­ti tik tuo­met, jei bū­tų įro­

Tvarka: kitose šalyse greičiausiai taikomi griežtesni reikalavimai dviračius gabenantiems automobiliams,

nes ant jų kartu su dviračių stovu yra ir papildomi po­sū­kio bei stab­džių ži­bin­tai.

dy­ta, jog jie už­mas­kuo­ti spe­cia­liai.

Ke­lių eis­mo tai­syk­lė­se už vals­ty­bi­ nių nu­me­rių mas­ka­vi­mą nu­ma­ty­ ta bau­da nuo 800 iki 1,2 tūkst. li­tų ar­ba tei­sės vai­ruo­ti atė­mi­mas nuo 6 mėn. iki 1 me­tų. „Aš pa­ts ma­ši­na ve­žuo­si dvi­ra­ čius. Da­bar ga­min­to­jai siū­lo įvai­

rių dvi­ra­čių lai­kik­lių. Juos ga­li­ma pri­tvir­tin­ti vir­vė­mis ar­ba sta­cio­ na­riais lai­kik­liais. Esu pa­ste­bė­jęs, jog jie yra re­gu­liuo­ja­mi ir ga­li­ma pa­da­ry­ti taip, kad nu­me­riai ma­ ty­tų­si“, – ti­ki­no R.Ka­či­nas.

Pa­rei­gū­nas prisiminė, jog už tai, kad dvi­ra­tis už­den­gė vals­ty­bi­nius

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

nu­me­rius, bu­vo skir­ta bau­da prieš dve­jus me­tus. „Įs­ta­ty­me nu­ma­ty­ta bau­da nuo 20 iki 40 li­tų už smul­kius nu­si­žen­ gi­mus. Tai yra bend­ros kul­tū­ros rei­ka­las, vai­ruo­to­jai ma­žai gal­vo­ja apie ki­tus eis­mo da­ly­vius“, – sa­ kė R.Ka­či­nas.

Policininkui pa­siū­lė kelionę iki ban­ko­ma­to As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Klai­pė­dos ap­skri­ties po­li­ci­jos ko­ mi­sa­ria­te pra­dė­ti du iki­teis­mi­niai ty­ri­mai dėl ban­dy­mo pa­pirk­ti pa­ rei­gū­nus.

Sek­ma­die­nio va­ka­rą po­li­ci­jos pa­ tru­lių su­stab­dy­tas pen­kias­de­šimt­ me­tis A.N. vai­ra­vo „Opel“ au­to­ mo­bi­lį ne­blai­vus.

Kar­tu su juo va­žia­vu­si ke­lei­vė po­li­ci­jos pa­tru­liams pa­siū­lė 100 li­tų ky­šį.

Dėl šio įvy­kio po­li­ci­jo­je ap­klaus­ta 46-erių Ž.J. Ki­tas in­ci­den­tas nu­ti­ko vė­ly­vą sek­ma­die­nio va­ka­rą Kre­tin­ gos ra­jo­ne. Ke­ly­je Šiauliai–Palan­ ga pa­tru­lių su­stab­dy­tas au­to­mo­bi­ lio vai­ruo­to­jas at­si­sa­kė pa­si­tik­rin­ti blai­vu­mą ir pa­siū­lė pa­tru­liams kar­ tu nu­va­žiuo­ti iki ban­ko­ma­to. Vy­ras pa­reiš­kė, kad iš ban­ko­ma­to pa­siims tiek pi­ni­gų, kiek rei­kės.

Dėl šio įvy­kio ap­klaus­tas 44-erių Šir­vin­tų mies­to gy­ven­to­jas R.B. Abiem at­ve­jais pra­dė­ti iki­teis­mi­ niai ty­ri­mai dėl ban­dy­mo pa­pirk­ ti pa­rei­gū­nus.

Skry­dis: į Ja­kų kai­me esan­tį N.Bun­kės na­mą sraig­tas­par­niu at­skri­dę sve­čiai pa­pik­ti­no kaimynus.

Skai­ty­to­jo nuo­tr.

Gir­ta ta­ra­na­vo gė­ly­ną Pas N.Bun­kę į sve­čius – lėktuvu Dai­va Ja­naus­kai­tė

1

Pa­ti N.Bun­kė ne­no­rė­jo at­vi­rau­ti apie pra­mo­gas virš Ja­kų gy­ven­vie­tės. „Na, bu­vo sve­čiai at­skri­dę, pa­ skui mes kar­tu iš­skri­do­me, o pa­ skui su­grį­žo­me. Juk sraig­tas­par­nio sa­vi­nin­kas lei­do, va­di­na­si, ga­li­ma“, – pa­sa­ko­jo N.Bun­kė.

d.janauskaite@kl.lt

Klai­pė­dos cent­re lai­ke ne­sio­rien­ tuo­jan­ti ne­blai­vi vai­ruo­to­ja įvai­ra­ vo au­to­mo­bi­lį į ak­me­ni­nį gė­lių va­ zo­ną ir ban­dė spruk­ti, ta­čiau pa­rei­ gū­nų bu­vo su­lai­ky­ta.

Prieš 11 val. Nau­jo­jo So­do ir Her­ kaus Man­to gat­vių san­kry­žo­je au­ to­mo­bi­lis „Volks­wa­gen Golf“ ta­ ra­na­vo pės­čių­jų pe­rė­jos sa­le­lė­je sto­vė­ju­sį gė­lių va­zo­ną, ne­sus­to­jo ir nu­va­žia­vo prie ne­to­lie­se esan­čio strip­ti­zo klu­bo.

Pa­si­ren­gę tvar­ką da­ry­ti pa­rei­gū­nai nu­se­kė pa­skui Ke­lių eis­mo tai­syk­lių pa­žei­dė­ją.

Paaiš­kė­jo, kad jau­na vai­ruo­to­ja – gir­ta. Pa­rei­gū­nai tei­gė, kad į al­ ko­ho­lio ma­tuok­lį jį įpū­tė 1,97 pro­ mi­lės. 1992 m. gi­mu­si mer­gi­na grei­čiau­siai iš­si­gan­do gat­vė­je pa­ ma­čiu­si uni­for­muo­tą pa­rei­gū­nę, ban­dė ap­va­žiuo­ti pės­čių­jų pe­rė­ jos sa­le­lę, bet ne­su­val­dė au­to­mo­

Įž­vel­gia pa­žei­di­mą

Pa­sek­mės: iš­si­gan­du­si pa­rei­gū­nės

gir­ta vai­ruo­to­ja ta­ra­na­vo gė­ly­ną.

bi­lio. Kal­bi­na­ma jau­na vai­ruo­to­ja tei­gė, kad, jos ma­ny­mu, bu­vo sep­ tin­ta va­lan­da ry­to.

Mer­gi­nos lau­kia ne­men­ki ne­ma­ lo­nu­mai – tūks­tan­ti­nė bau­da ir tei­ sės vai­ruo­ti pra­ra­di­mas.

Ci­vi­li­nės avia­ci­jos ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Al­vy­das Šums­kas, ap­žiū­rė­jęs vie­tos gy­ven­to­ jo nu­fo­tog­ra­fuo­tą sraig­tas­par­nį, ti­ ki­no, jog dėl šio fak­to ad­mi­nist­ra­ci­ja pra­dės ty­ri­mą. „Bu­vau in­for­muo­tas, kad šio sraig­tas­par­nio pi­lo­tas šią sa­ vai­tę ato­sto­gau­ja, tad paaiš­ki­ni­mą gau­si­me tik ki­tą sa­vai­tę. Pi­lo­tui teks pa­siaiš­kin­ti, kaip jis šio­je vie­to­je at­ si­dū­rė“, – sa­kė A.Šums­kas.

Nuot­rau­ko­se sraig­tas­par­nis už­ fik­suo­tas sklen­džian­tis virš gy­ve­ na­mų­jų na­mų že­ma­me aukš­ty­je. „O tai yra pa­žei­di­mas. Jei or­lai­ vis lei­do­si į gy­ve­na­mo­jo na­mo kie­

mą, jis tai da­rė be lei­di­mo. Iš nuo­ trau­kų at­ro­do, kad įmo­nei „Kau­no grū­dai“ pri­klau­san­čio sraig­tas­par­ nio pi­lo­tui ga­li grės­ti bau­da“, – sa­ kė A.Šums­kas.

Pa­gal tai­syk­les or­lai­viai ga­li tūp­ti ir iš oro pa­si­rink­to­se aikš­te­lė­se, ta­ čiau ne gy­ven­vie­tės ri­bo­se. „Už gy­ven­vie­tės ri­bų ga­li­ma tūp­ti ir ne­pra­šant mū­sų lei­di­mo, ta­čiau tarp gy­ve­na­mų­jų na­mų tik­ rai to da­ry­ti ne­ga­li­ma. Kiek ži­nau, to­kio lei­di­mo ne­bu­vo pra­šy­ta ir ne­ ra­dau pa­tvir­ti­ni­mo, kad jis bū­tų iš­ duo­tas“, – aiš­ki­no A.Šums­kas.

Gre­sia bau­da

Pa­sak A.Šums­ko, už skry­džio tai­ syk­lių pa­žei­di­mus pi­lo­tui gre­sia ad­mi­nist­ra­ci­nė at­sa­ko­my­bė. „Su sraig­tas­par­nio sa­vi­nin­ku aš ne­tu­riu apie ką kal­bė­ti, rim­tas pa­ šne­ke­sys bus tik su pi­lo­tu. Tai tas pa­ts pi­lo­tas, dėl ku­rio veiks­mų te­ko aiš­kin­tis su or­ni­to­lo­gais, kai sraig­ tas­par­nis tū­pė Ven­tės ra­ge per pa­tį

paukš­čių mig­ra­ci­jos pi­ką“, – sa­kė A.Šums­kas, pa­sak ku­rio, šis pi­lo­ tas už pa­žei­di­mus jau yra du kar­ tus baus­tas.

Ci­vi­li­nės avia­ci­jos ad­mi­nist­ra­ci­ jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas tei­gė, kad Avia­ci­jos įsta­ty­me nė­ra for­mu­ luo­tės apie chu­li­ga­niš­ką or­lai­vio pi­lo­ta­vi­mą. „Pa­sa­ky­ta, kad ne­ga­ li­ma pi­lo­tuo­ti at­sai­niai, kas ga­li su­ kel­ti pa­sek­mes žmo­nių tur­tui ir gy­ vy­bei. Ta­čiau nė­ra bu­vę at­ve­jo, jog bū­tų atim­ta pi­lo­to li­cen­ci­ja už sis­ te­min­gus avia­ci­jos tai­syk­lių pa­žei­ di­mus“, – kal­bė­jo A.Šums­kas.

Jis pa­ste­bė­jo, kad to­kius ad­re­na­ li­no mė­gė­jus Eu­ro­pos ša­lių tei­sė­ sau­gi­nin­kai tram­do la­bai griež­tai.

Kaip bus nu­baus­tas N.Bun­kę skrai­di­nęs pi­lo­tas, paaiš­kės tik at­ li­kus ty­ri­mą.

Lie­tu­vo­je yra re­gist­ruo­ti tik du pri­va­tūs sraig­tas­par­niai, vie­nas jų pri­klau­so TV3 te­le­vi­zi­jai, ki­tas – bendrovės „Kau­no grū­dai“ sa­vi­ nin­kui Taut­vy­dui Barš­čiui.

9

antradienis, liepos 24, 2012

OMX Vilnius

–0,53 %

OMX Riga

–0,17 %

42 proc.

gy­ven­to­jų su­tik­tų būs­to re­no­va­ci­jai skir­ti dau­giau nei 50 li­tų per mė­ne­sį, kaip at­sklei­dė ty­ri­mas.

ekonomika

OMX Tallinn

–1,23 %

kl.lt/naujienos/ekonomika

Pra­mo­nė au­ga

€

Pra­mo­nės pro­duk­ci­jos ga­my­ba ir par­ da­vi­mas Lie­tu­vo­je šių me­tų sausį–bir­ želį, pa­ly­gin­ti su tuo pa­čiu 2011 m. lai­ ko­tar­piu, ūg­te­lė­jo 0,5 pro­c., iki 33,333 mlrd. li­tų. Bir­že­lį, pa­ly­gin­ti su ge­gu­že, pra­mo­nės pro­duk­ci­jos ga­my­ba ir par­ da­vi­mas pa­di­dė­jo 20,4 pro­c., iki 5,472 mlrd. li­tų, o atmetus se­zo­no įta­ką, au­ gi­mas sie­kė 18,5 pro­c. Tai pra­ne­šė Sta­ tis­ti­kos de­par­ta­men­tas.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,4465 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,4422 JAV do­le­ris 1 2,8537 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,8079 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9586 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2721 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6836 Ru­si­jos rub­lis 100 8,8054 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8752

De­ga­lų kai­nos

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

pokytis

+1,3229 % +0,4704 % +1,3244 % +0,5191 % –0,0323 % –0,4225 % +0,7746 % –0,0670 % +0,0209 %

Plėt­ros tempas sulėtėjo Nors dar­buo­to­jų skai­čius ša­ly­je au­ga, ant­rą šių me­tų ket­vir­tį jo augimas su­lė­tė­ jo. Tei­gia­ma, kad tam įta­kos tu­ri nea­pib­ rėž­tu­mas eu­ro zo­no­je.

Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

No­ri ra­di­ka­lių po­ky­čių

Per ant­rą šių me­tų ket­vir­tį dar­ buo­to­jų pa­dau­gė­jo 25,2 tūkst., šis au­gi­mas bu­vo 2 pro­c. di­des­nis nei pir­mą šių me­tų ket­vir­tį.

Per­nai per ba­lan­dį, ge­gu­žę ir bir­že­lį dar­buo­to­jų gre­tos di­dė­ jo net 73,8 tūkst. Ma­žiau nei per­ nai dar­buo­to­jų skai­čius šie­met au­ go sta­ty­bos, mai­ti­ni­mo, pra­mo­nės, trans­por­to įmo­nė­se.

Tai pa­skel­bė „Sod­ros“ duo­me­nų ana­li­zę at­li­ku­si bend­ro­vė „Cre­dit­ re­form Lie­tu­va“. Sta­tis­ti­ka ro­do, kad la­biau­siai dar­buo­to­jų skai­čius au­go smul­kio­jo vers­lo įmo­nė­se (5,5 pro­c.) ir tik ne­daug – di­džio­sio­se įmo­nė­se (0,3 pro­c.).

Dar­b uo­to­j ų skai­č ius išau­go dau­giau nei 20 tūkst. įmo­nių – jo­se dar­buo­to­jų pa­gau­sė­jo 68,7 tūkst., 91 ša­lies įmo­nė sa­vo ko­ lek­ty­vą pa­di­di­no 50 dar­buo­to­jų ar dau­giau.

Sun­kiau­siai per šį lai­ko­tar­ pį se­kė­si įmo­nėms, ku­rių me­ti­nė apy­var­ta 1–5 mln. li­tų, jo­se ne­tgi pa­ste­bi­mas dar­buo­to­jų su­ma­žė­ji­ mas. Dar­buo­to­jų skai­čius su­ma­žė­ jo dau­giau nei 15 tūkst. įmo­nių – jo­se ne­li­ko 43,5 tūkst. dar­buo­to­jų, o dau­giau nei 50 dar­buo­to­jų at­si­ sa­kė 46 įmo­nės.

Iš vi­so 2012 m. lie­pos 1 d. Lie­tu­ vo­je dar­bą tu­rė­jo 1,3 mln. gy­ven­ to­jų.

Lie­tu­vos vers­lo darb­da­vių kon­ fe­de­ra­ci­jos ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Da­nas Ar­laus­kas nea­be­jo­ja, kad dar­buo­to­jų skai­čiaus au­gi­mas su­ lė­tė­jo dėl vi­suo­ti­nių reiš­ki­nių, o ne dėl po­ky­čių vie­tos rin­ko­je. „Mū­sų vi­daus rin­ka tam tu­ ri ma­žiau­siai įta­kos. Ša­lies eko­ no­mi­ka ir to­liau smuks, kol ne­bus iš­spręs­ti fun­da­men­ta­lūs klau­si­mai ES. Ma­nau, rei­kia rim­tų, ra­di­ka­lių ir gal­būt net su­kre­čia­mų po­ky­čių, kad ga­lė­tu­me ti­kė­tis ge­res­nių per­ spek­ty­vų“, – sa­kė jis.

Le­mia su­ma­žė­jęs eks­por­tas

„Jei ly­gin­tu­me dar­buo­to­jų skai­ čiaus au­gi­mą šių me­tų ant­rą ket­ vir­tį su praė­ju­siais me­tais, se­zo­ ni­nis au­gi­mas be­veik dvi­gu­bai lė­tes­nis. Pas­te­bi­mai su­lė­tė­jo dar­ buo­to­jų skai­čiaus au­gi­mas sta­ ty­bos ir vieš­bu­čių bei mai­ti­ni­mo sek­to­riu­je,“ – sa­kė „Cre­dit­re­form

Stab­džiai: la­biau­siai dar­buo­to­jų skai­čiaus au­gi­mas su­lė­tė­jo sta­ty­bos,

vieš­bu­čių ir mai­ti­ni­mo sek­to­riuo­se.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Ša­lies eko­no­mi­ka ir to­liau smuks, kol ne­bus iš­spręs­ti fun­ da­men­ta­lūs klau­si­ mai ES.

„Eks­por­tas iš­ju­di­na vi­są vi­ daus rin­ką. Jei­gu ma­žė­ja pa­ja­mos iš eks­por­to, au­to­ma­tiš­kai ma­žė­ja ir vi­daus var­to­ji­mas. O sta­ty­bos, vieš­bu­čiai ir mai­ti­ni­mas yra vi­ daus var­to­ji­mo sri­tys“, – aiš­ki­no D.Ar­laus­kas.

Se­zo­ni­nio dar­bo įta­ka – men­ka

Per ant­rą ket­vir­tį dar­buo­to­jų skai­ čius au­go vi­so­se sa­vi­val­dy­bė­se, la­ biau­siai – ku­ror­ti­nė­se vie­to­vė­se. Šiuo­se mies­tuo­se se­zo­ni­nių dar­ buo­to­jų po­rei­kis pa­pras­tai bū­na di­džiau­sias.

Ne­rin­go­je dar­buo­to­jų skai­ čius au­go 47 pro­c., Pa­lan­go­je – 35 pro­c., Ig­na­li­nos ra­jo­ne – 11 pro­c.

Pa­na­šus dar­bo vie­tų skaičiaus au­gi­mas šiuo­se mies­tuo­se bu­

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,88

4,59

2,37

„Apoil“

4,80

4,50

2,38

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

88,42 dol. už 1 brl.

103,09 dol. už 1 brl.

Elekt­ros kai­na įpras­ta Praė­jus mė­ne­siui nuo Lie­tu­vos pri­ si­jun­gi­mo prie šiau­rės ša­lių elekt­ ros bir­žos „Nord Pool Spot“, did­me­ ni­nė elekt­ros kai­na il­gai­niui priar­ tė­jo prie įpras­to vi­dur­kio.

Lie­tu­vos“ di­rek­to­riaus pa­va­duo­ to­jas Ro­mual­das Trum­pa.

Per 2012 m. ant­rą ket­vir­tį sta­ ty­bo­se pa­dau­gė­jo 5,5 tūkst. dar­ buo­to­jų, o per­nai per tą pa­tį lai­ ko­tar­pį – 12,1 tūkst. dar­buo­to­jų.

Mai­ti­ni­mo ir vieš­bu­čių veik­lo­je ko­lek­ty­vas au­go vos 3 tūkst. dar­ buo­to­jų, per­nai – 4,7 tūkst. Spar­ tes­nis au­gi­mas nei prieš me­tus iš stam­bes­nių veik­lų bu­vo pa­ste­bi­ mas tik ka­sy­bo­je.

D.Ar­laus­ko tei­gi­mu, pro­gno­zuo­ ja­mas eko­no­mi­kos su­lė­tė­ji­mas eu­ ro zo­no­je tie­sio­giai at­si­lie­pia Lie­ tu­vos eks­por­tui. Nes šis, kaip sa­kė pa­šne­ko­vas, su­da­ro apie 60 pro­c. bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to.

Da­nas Ar­laus­kas:

Vakar Tink­las

vo už­fik­suo­tas ir praė­ju­siais me­ tais. D.Ar­laus­kas sa­kė ne­ma­nąs, kad dar­buo­to­jų skai­čiui įta­kos ga­ lė­jo tu­rė­ti se­zo­ni­nių dar­buo­to­jų po­rei­kio su­ma­žė­ji­mas: „Po­vei­kis toks ma­žas, kad jo bend­ro­se ten­ den­ci­jo­se ne­la­bai ir ma­ty­ti.“ Paš­ne­ko­vo ma­ny­mu, pa­lan­kes­ nių po­ky­čių ga­li­ma ti­kė­tis tik su­ lau­kus ES po­li­ti­nės sis­te­mos per­ tvar­kos: „Kol neį­vyks kas nors pa­na­šaus kaip JAV, kur vals­ti­jos sa­ va­ran­kiš­kos, ta­čiau hu­ma­ni­ta­ri­nė, ban­kų sis­te­ma tie­sio­giai pri­klau­so fe­de­ra­li­nei val­džiai, nie­kas ES ne­si­ keis. ES po­li­ti­nė val­džia tu­ri tu­rė­ti dau­giau ga­lių ša­lių na­rių at­žvil­giu.

Kol kas esa­ma dau­giau mo­ra­li­nių vals­ty­bių įsi­pa­rei­go­ji­mų, o biu­dže­ tus jos tvar­ko, kaip no­ri.“

Anot D.Ar­laus­ko, di­de­lės ša­lys, pa­vyz­džiui, Vo­kie­ti­ja, tu­ri di­de­lius vi­di­nius iš­tek­lius, tai­gi di­din­da­ mos vi­daus var­to­ji­mą ga­li iš­lai­ky­ ti eko­no­mi­kos au­gi­mą. O ma­žoms ša­lims, kaip Lie­tu­va, vie­nin­te­lis iš­si­gel­bė­ji­mas yra bend­ras pa­sau­ li­nių rin­kų at­si­ga­vi­mas.

1,3 mln.

Lie­tu­vos gy­ven­to­jų tu­ri dar­bą.

Dar­buo­to­jų dau­gė­jo lė­čiau Dar­buo­to­jų skai­čiaus au­g i­mas šių ir praė­ju­sių me­tų ant­rą ket­vir­t į, tūkst.

Sek­to­rius Sta­ty­bos Mai­ti­ni­mo ir vieš­bu­čių Pra­mo­nės Trans­por­to

2011 m.

12,1 4,7 5,5 3,9

2012 m.

5,5 3 2,7 0,4 Šal­ti­nis: „Cre­dit­re­form Lie­tu­va“

Vals­ty­bės ne­tie­sio­giai kont­ro­liuo­ ja­ma elekt­ros per­da­vi­mo sis­te­mos val­dy­to­ja „Litg­rid“ pra­ne­šė, kad vi­du­ti­nė did­me­ni­nė elekt­ros kai­na, su­si­for­ma­vu­si elekt­ros bir­žo­je per pa­sta­rą­jį mė­ne­sį, sie­kė 16 cen­tų už ki­lo­vat­va­lan­dę – tiek pat, kiek ir praė­ju­sių me­tų bir­že­lį bei lie­pą. „Per pir­mą­sias die­nas rin­kos da­ ly­viai sklan­džiai pri­si­tai­kė prie nau­ jo ope­ra­to­riaus pre­ky­bos sis­te­mos, did­me­ni­nė elekt­ros kai­na il­gai­niui priar­tė­jo prie įpras­to vi­dur­kio. Tai ro­do, kad bir­žo­je elekt­ros kai­na for­ muo­ja­si skaid­riai ir ob­jek­ty­viai“, – ra­šo­ma „Litg­rid“ pra­ne­ši­me.

Tei­gia­ma, kad pa­sta­rą­jį mė­ne­sį „Nord Pool Spot“ pre­ky­bos zo­no­se Skan­di­na­vi­jo­je, Es­ti­jo­je ir Lie­tu­vo­ je for­ma­vo­si skir­tin­ga elekt­ros kai­ na. Skan­di­na­vi­jo­je elekt­ros kai­na bu­vo itin že­ma, nes tam įta­kos tu­ rė­jo di­de­lė pa­siū­la ir ma­žes­nis su­ var­to­ji­mas elekt­ros rin­ko­je: dau­ giau nei įpras­ta elekt­ros pa­ga­min­ta iš ypač gau­sių van­dens at­sar­gų hid­roe­lekt­ri­nė­se, o var­to­ji­mui di­ džiau­sią įta­ką da­rė su­ma­žė­jęs pra­ mo­nės įmo­nių po­rei­kis. Elekt­ros kai­nų skir­tu­mas Skan­di­na­vi­jos ir Es­ti­jos pre­ky­bos zo­no­se for­muo­ ja­si dėl ne­di­de­lio (350 MW) elekt­ ros jung­ties „Est­link“ tarp Suo­mi­ jos ir Es­ti­jos pra­lai­du­mo.

Kai­nų skir­tu­mą Es­ti­jos ir Lie­ tu­vos kai­nų zo­no­se le­mia ri­bo­tas pra­lai­du­mas tarp Es­ti­jos ir Lat­vi­jos elekt­ros sis­te­mų – dėl šios prie­žas­ ties į Lie­tu­vą pa­ten­ka ne­daug pi­ ges­nės elekt­ros iš Es­ti­jos ir ji ne­tu­ri reikš­min­gos įta­kos kai­nai Lie­tu­vo­ je. Kol kas Lie­tu­va yra izo­liuo­ta bir­ žos „Nord Pool Spot“ pre­ky­bos zo­ na. Lat­vi­jai 2013 m. ta­pus „Nord Pool Spot“ pre­ky­bos zo­na, o 2015 m. pa­sta­čius elekt­ros jung­tį „Nord­ Balt“ (Lietuva–Švedija), Lie­tu­va ga­lės vi­sa­pu­siš­kai iš­nau­do­ti bend­ ros „Nord Pool Spot“ elekt­ros rin­ kos tei­kia­mas ga­li­my­bes.

Elekt­ros bir­žo­je pa­sta­rą­jį mė­ne­ sį ak­ty­viai pre­kia­vo dau­giau kaip 20 da­ly­vių iš Lie­tu­vos, o vi­du­ti­ nė die­nos pre­ky­bos apim­tis sie­kė apie 20 tūkst. me­ga­vat­va­lan­džių (MWh) elekt­ros ener­gi­jos. Mė­ne­ sio pre­ky­bos apim­tis su­da­rė 0,63 te­ra­vat­va­lan­džių (TWh), o per­nai tuo pa­čiu me­tu apim­tis sie­kė 0,7 TWh elekt­ros ener­gi­jos.

BNS, „Klaipėdos“ inf.

10

AntrADIENIS, liepos 24, 2012

pasaulis Kru­vi­ni ­ iš­puo­liai

Žu­vo per ­ ava­riją

Ne­nau­dos ­ gink­lo

Iraką su­krėtė vir­tinė koor­di­ nuotų iš­puo­lių, per ku­riuos žu­ vo ma­žiau­siai 107 žmonės. Ko­ vo­to­jai įvykdė iš vi­so 22 at­ski­ ras ata­kas bent 14-oje miestų.

Iš­puo­liai su­reng­ti pra­si­dėjus šven­ta­jam mu­sul­monų pa­snin­ko mėne­siui ra­ma­da­nui.

Per nau­jau­sią kru­viną iš­puolį 2010 m. žu­vo 216 žmo­nių.

Žy­mus Ku­bos di­si­den­tas Os­ wal­do Payá sek­ma­dienį žu­ vo per au­to­mo­bi­lio ka­tast­rofą.

O.Payá bu­vo vie­nas re­fe­ren­ du­mo dėl re­formų, ša­lies pi­lie­ čiams už­tik­ri­nan­čių pi­lie­ti­nes lais­ves, kaip vi­suo­ti­niai rin­ ki­mai, žod­žio laisvė, po­li­ti­nių ka­li­nių am­nes­ti­ja, pri­va­čio­jo vers­lo rėmi­mas, ini­cia­to­rių.

Si­ri­ja ne­nau­dos che­mi­nių ir ki­ tų ginklų, ku­rie nėra įpras­ti­niai, ne­bent būtų puo­la­ma iš už­sie­ nio. Tai pa­reiškė ša­lies Už­sie­ nio rei­kalų mi­nis­te­ri­jos at­sto­ vas Ji­ha­das Mak­dis­si. Pa­reiš­ki­ mas pa­si­rodė po to, kai JAV pa­ skelbė, jog „lai­kys at­sa­kin­gais“ vi­sus pa­reigū­nus, su­si­ju­sius su che­mi­nių ginklų nau­do­ji­mu.

Me­tai po ba­do – kas nors pa­si­keitė?

Praė­jo me­tai nuo tos die­nos, kai So­ma­ly­ je bu­vo pa­skelb­tas ba­das. Kai ku­rie ša­ lies gy­ven­to­jai sa­ko dirb­sian­tys, kad iš­ gy­ventų, ki­ti iki šiol yra pri­vers­ti bėg­ ti nuo is­la­mistų ir gam­tos rūstybės.

Bėda – su­kilė­liai

Iš­vi­jo iš namų

Hus­sei­nas War­sa­me, ūki­nin­kas, gy­ve­nan­tis So­ma­lio ir Etio­pi­jos pa­ sie­ny­je, did­žiąją dalį die­nos mie­ga. „O ką dau­giau ūki­nin­kui veik­ti dy­ ku­mo­je?“ – klau­sia so­ma­lie­tis. Jam te­ko bėgti iš gimtųjų vietų, ku­rio­se jis ūki­nin­ka­vo, nes ten siau­čia su­ kilė­liai.

45 metų ūki­nin­kas prie­š de­vy­nis mėne­sius at­vy­ko į Ka­ba­sos sto­ vyklą. Jį iš­vi­jo So­ma­lio siau­bu va­ di­na­mos „Al Sha­baab“ gru­puotės su­kilė­liai. Lyg to ma­ža, užk­lu­po saus­ra, nu­ny­ko der­lius.

Ka­ba­so­je to­kių kaip H.War­sa­ me – šim­tai. Vi­si jie pa­bėgo nuo konf­lik­to ir al­kio. Ba­das So­ma­ly­ je, pra­si­dėjęs prie­š me­tus, pra­žudė tūkstan­čius so­ma­lie­čių.

Nie­kas ne­ži­no tiks­laus aukų skai­čiaus. Nie­kas ne­ži­no, kiek dar žmo­nių žus...

Ryž­tas: So­ma­lio gy­ven­to­jai sa­ko no­rin­tys dirb­ti, kad ne­reikėtų gau­ti pa­ra­mos, ta­čiau jiems truk­do ne­si­bai­

gian­tis pi­lie­ti­nis ka­ras ir gam­tos iš­dai­gos.

AFP nuo­tr.

ims va­ka­rie­čių ir vy­riau­sybės pa­ ramą, bus griež­tai baud­žia­mi.

Ma­ža to, net nėra kam da­ly­ti pa­ ra­mos, ką jau kalbė­ti apie jos pa­ skirs­tymą. Ša­lies vy­riau­sybė ne­ kont­ro­liuo­ja te­ri­to­ri­jos, be to, ko­rup­ci­jos mas­tas So­ma­ly­je – pro­ tu sun­kiai su­vo­kia­mas. Šiuo me­tu So­ma­ly­je, ku­ria­me gy­ve­na apie 7,5 mln. gy­ven­tojų, dau­giau kaip 1 mln. žmo­nių ne­tu­ri kur pri­si­glaus­ti.

Mar­kas Bow­de­nas, Jung­ti­nių Tautų (JT) hu­ma­ni­ta­rinės pa­gal­bos So­ma­liui koor­di­na­to­rius kalbė­jo: „Mes būti­nai tu­ri­me pa­si­rūpin­ti, kad namų ne­tekę žmonės at­gautų sa­vo būstą ir galėtų to­liau gy­ven­ ti. Gal ir ne­bus nau­jo ba­do, ta­čiau pa­dėtis iš­lie­ka kri­tiš­ka.“

Pie­ti­nis So­ma­lis – vie­na siau­ bin­giau­sių vietų žemė­je. Jei tavęs čia ne­pri­baigs ba­das, tai pa­da­rys kul­kos.

„Al Sha­baab“ ko­vo­to­jai atei­na į ta­vo na­mus, ap­kal­ti­na, kad pa­lai­ kai vy­riau­sybę, ir ta­da jie ta­ve ga­li pa­pras­čiau­siai nu­žu­dy­ti“, – pa­sa­ ko­jo H.War­sa­me.

Nors šiais me­tais Af­ri­kos, So­ma­ lio vy­riau­sybės ir Ke­ni­jos pa­jėgoms pa­vy­ko išs­tum­ti su­kilė­lius iš gim­ to­jo H.War­sa­me mies­to, ata­kos tęsia­si. „Svar­biau­sia, rei­kia iš­lais­ vin­ti šią šalį. Jei ša­lis būtų lais­va, mes galė­tu­me grįžti prie darbų“, – kalbė­jo ūki­nin­kas.

Ar kils nau­jas ba­das?

Pi­lie­ti­nis ka­ras So­ma­ly­je – did­ žiau­sia pro­ble­ma. Kiek­vie­nas čia ri­zi­kuo­ja gy­vy­be. „Al Sha­baab“ yra pa­reiš­ku­si, kad vi­si, ku­rie pri­

Svar­biau­sia, rei­kia iš­lais­vin­ti šią šalį.

Jei ša­lis būtų lais­va, mes galė­tu­me grįžti prie darbų.

Kiek­vie­nas mūšis pa­bėgėliais pa­ ver­čia šim­tus pie­ti­nio So­ma­lio gy­ ven­tojų. Ar per­galės prie­š su­kilė­ lius tu­ri ko­kios nau­dos? Var­gu.

Bru­no Ged­do, JT So­ma­lio pa­ bėgėlių agentū­ros va­do­vas, pa­sa­ ko­jo, kad „Al Sha­baab“ su­kilė­liai te­ro­ri­zuo­ja JT dar­buo­to­jus. „Jie mums pa­sa­ko la­bai pa­pras­ tai – ar­ba jūs mums suor­ga­ni­zuo­ ja­te kup­ra­nu­garį, ar­ba mes nu­žu­ do­me vaiką. Kas­dien mes mo­ka­me tūkstan­čius do­le­rių su­kilė­liams“, – sakė dar­buo­to­jas.

Kad ir kaip bai­siai skambėtų žo­ dis „ba­das“, M.Bow­de­nas teigė, kad dau­ge­liui so­ma­lie­čių ba­do jų ša­ly­je pa­skel­bi­mas su­kėlė džiaugs­ mą. „Ma­nau, tai, kad JT pa­skelbė badą So­ma­ly­je ir taip at­kreipė pa­ sau­lio dėmesį, bu­vo ge­ras spren­di­ mas“, – sakė M.Bow­de­nas.

JT at­sto­vas džiaugė­si, kad mais­to kai­nos So­ma­ly­je sta­bi­li­za­vo­si, inf­ lia­ci­ja pa­ža­bo­ta, at­si­ran­da dau­giau do­norų. Tie­sa, ba­do pa­bai­ga to­ li gra­žu ne­reiš­kia, kad pro­ble­mos šio­je ša­ly­je išspręs­tos. „Taip, sta­tis­tiš­kai ba­das baigė­ si, – pa­brėžė Si­kan­de­ras Kha­nas, So­ma­lio UNI­CEF va­do­vas. – Ar žmonėms da­bar ge­rai? Ne. Vie­nas iš pen­kių So­ma­lio vaikų ne­tu­ri ką val­gy­ti. Do­no­rai bu­vo dosnūs, ta­ čiau pa­ra­ma, to­kio dyd­žio, ko­kia ji yra da­bar, tu­ri būti ski­ria­ma to­ liau.“ Skir­tin­gai nei sa­vo na­mus pa­ likęs ūki­nin­kas H.War­sa­me, Ada­ mas Ali­las, ki­tas ūki­nin­kas, ti­ki­si, kad jo šei­ma pa­ga­liau ne­bus pri­ klau­so­ma nuo hu­ma­ni­ta­rinės pa­ gal­bos. „Kai tik nuim­si­me der­lių, ma­no šei­mai, ti­kiuo­si, ne­be­reikės pa­gal­ bos. Mes galė­si­me sa­ve ap­rūpin­ ti. Aš ne­ke­ti­nu mie­go­ti. Aš no­riu dirb­ti“, – ne­slėpė ryž­to A.Ali­las.

BBC, „Guar­dian“, „The Pro­vin­ce“ inf.

Pas­kelbė ava­ri­jos kal­ti­nin­kus Ja­po­ni­jos vy­riau­sy­binė ko­mi­si­ja, nag­rinė­ju­si ne­laimės Fu­ku­ši­mos ato­minė­je elekt­rinė­je prie­žas­tis, pa­skelbė, kad dėl ava­ri­jos kal­ti Ja­ po­ni­jos vy­riau­sybės ir bend­rovės „To­kyo Elect­ric Po­wer Co.“ (TEP­CO) pa­reigū­nai.

Aplaidumas: pa­sak ne­laimę Fu­ku­ši­mos elekt­rinė­je ty­ru­sios ko­mi­si­jos,

nei Vy­riau­sybė, nei TEP­CO ne­bu­vo pa­si­ruo­šu­sios ato­mi­nei kri­zei ša­ly­je.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Kaip tei­gia­ma ko­mi­si­jos ata­skai­to­ je, TEP­CO ir vy­riau­sybė ig­no­ra­vo bran­duo­li­nių ne­lai­mių ri­ziką, nes tikė­jo „bran­duo­li­nio sau­gu­mo mi­ tu“. „Es­minė pro­ble­ma – kad įmo­ nės, įskai­tant TEP­CO, ir vy­riau­ sybė ne­su­gebė­jo įver­tin­ti pa­vo­jaus kaip tik­rovės, nes bu­vo su­pan­čio­ tos mi­to apie bran­duo­linį sau­gumą ir nuo­monės, kad di­delės ava­ri­ jos ne­vyks­ta ato­minė­se elekt­rinė­ se mūsų ša­ly­je“, – nu­ro­do­ma 450 pus­la­pių do­ku­men­te.

Nau­jo­je ata­skai­to­je tei­gia­ma, kad TEP­CO bei Bran­duo­li­nio ir pra­ monės sau­gu­mo agentū­ra (NI­SA) bu­vo blo­gai pa­si­ruo­šu­sios rea­guo­ ti į cu­na­mio ir kitų di­de­lių sti­chi­ nių ne­lai­mių po­veikį. „Pa­si­ruo­ši­ mas di­de­lio mas­to komp­lek­si­nei ka­tast­ro­fai bu­vo ne­pa­kan­ka­mas; jos bu­vo ne­pa­si­ruo­šu­sios di­de­lio ra­dioak­ty­vių med­žiagų kie­kio pa­ te­ki­mui į ap­linką, ne­bu­vo su­gebė­ta jų su­lai­ky­ti“, – pri­dūrė tyrė­jai.

Atas­kai­to­je taip pat tvir­ti­na­ma, kad ir Fu­ku­ši­mos elekt­rinės dar­buo­ to­jai bu­vo pra­stai pa­reng­ti rea­guo­ti į ava­riją, po ku­rios per­nai iš­si­lydė šios elekt­rinės reak­to­rių šer­dys. Į ata­ skaitą ren­gu­sią ko­mi­siją, ku­ri nag­ rinė­jo ne­laimės Fu­ku­ši­mo­je prie­ žas­tis, bu­vo įtrauk­ta moks­li­ninkų, žur­na­listų, tei­si­ninkų ir in­ži­nie­rių.

Pir­ma­dienį pa­skelb­ta ata­skai­ ta yra jau ket­vir­tas šios krizės ty­ ri­mas. Anks­čiau bu­vo pa­skelb­ta par­la­men­tinės ko­mi­si­jos stu­di­ja, grupės žur­na­listų ir moks­li­ninkų pri­va­taus ty­ri­mo ata­skai­ta, taip pat stu­di­ja, pa­reng­ta pa­čios Fu­ku­ši­mos 1-osios ato­minės elekt­rinės val­dy­ to­jos TEP­CO. Dėl ava­ri­jos elekt­rinė­je di­delė­je te­ri­to­ri­jo­je pa­skli­do ra­dioak­tyvūs ter­ša­lai, o de­šim­tys tūkstan­čių žmo­nių bu­vo pri­vers­ti pa­lik­ti sa­vo na­mus, da­lis jų tik­riau­siai – vi­sam gy­ve­ni­mui.

Ava­ri­ja įvy­ko, kai Fu­ku­ši­mos reak­to­rių au­ši­ni­mo sis­temų at­sar­ gi­niai elekt­ros ge­ne­ra­to­riai bu­vo su­ga­din­ti did­žiu­lio cu­na­mio, su­ kel­to 9 balų žemės drebė­ji­mo.

BNS inf.

11

ANTRADIENIS, liepos 24, 2012

sveikata

sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

Au­tis­tams neeg­zis­tuo­ja drau­di­mai Tie­siog iš­dy­kęs vai­ kas – taip ap­lin­ki­niai api­bū­di­na še­šia­me­ tį ber­niu­ką, ku­ris mėgs­ta už­si­ka­ba­ ro­ti ant dviaukš­čio na­mo sto­go. Ta­čiau tė­vai net ne­si­sten­ gia jo draus­min­ti.

Tu­rin­čiam au­tiz­mo su­tri­ki­mą vai­kui to­ kie per­spė­ji­mai – nė mo­tais.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Neat­si­lie­pia šau­kia­mas var­du

Jud­raus ir be­veik nuo bend­raam­žių ne­si­ski­rian­čio ber­niu­ko tė­vai Auš­ra ir Vik­to­ras Jan­čaus­kai pa­si­tei­si­na, jog kiek­vie­nam kai­my­nui neį­ma­ no­ma paaiš­kin­ti, kad jų še­šia­me­tis sū­nus Gied­rius yra au­tis­tas.

Au­tiz­mo su­tri­ki­mą tu­rin­tys vai­ kai daž­niau­siai gy­ve­na sa­va­me pa­ sau­ly­je. Jie ne­rea­guo­ja į drau­di­mus ir aiš­ki­ni­mus, ko ne­ga­li­ma da­ry­ti.

Jan­čaus­kai pri­si­mi­nė, kad pir­ mie­ji sū­naus gy­ve­ni­mo me­tai ne­ lei­do įtar­ti apie ga­li­mus rai­dos su­tri­ki­mus. Nau­ja­gi­mį gy­dy­to­jai įver­ti­no 10 ba­lų. Nors pir­muo­sius ke­lis gy­ve­ni­mo mė­ne­sius jis nuo­lat ver­kė, ta­čiau vė­liau bu­vo kur kas ra­mes­nis nei vy­res­ny­sis sū­nus.

Gied­rius au­go ak­ty­vus, links­mas.

Po pir­mo­jo gim­ta­die­nio pra­dė­jo sa­ ky­ti pa­vie­nius žo­džius ir fra­zes.

Tė­vai su­si­rū­pi­no, kai Gied­riaus žo­dy­nas ne­gau­sė­jo. Nors ap­lin­ki­ niai ra­mi­no, kad ber­niu­kai pra­by­la vė­liau ar­ba kal­ba ma­žiau nei mer­ gai­tės, ta­čiau Jan­čaus­kai krei­pė­si į spe­cia­lis­tus.

Ne­ri­mą di­di­no ir tai, jog vai­kas neat­si­liep­da­vo šau­kia­mas var­du. Įta­ri­mus dėl kur­tu­mo pa­neig­da­vo tai, jog ber­niu­kas vi­sa­da gir­dė­da­vo, kai jam bu­vo siū­lo­mi sal­dai­niai.

Slėp­da­vo­si po sta­lu

Diag­no­zę „au­tiz­mas“ po­ra iš­gir­ do, kai sū­nui bu­vo 2 me­tai ir 7 mė­ ne­siai. Nors po ku­rio lai­ko Vil­niaus vai­ko rai­dos su­tri­ki­mų cent­ro spe­ cia­lis­tė ir sua­be­jo­jo šia diag­no­ze, ta­čiau vis la­biau ryš­kė­jan­tys au­ tiz­mo po­žy­miai abe­ jo­nių ne­pa­li­ko.

13

Išs­kir­ti­nu­mas: iš pa­žiū­ros še­šia­me­tis Gied­rius nie­kuo ne­si­ski­ria nuo sa­vo bend­raam­žių.

Nuot­rau­ka iš as­me­ni­nio al­bu­mo

12

ANTRADIENIS, liepos 24, 2012

sveikata

Klou­nai vai­kus gy­do juo­ku Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Li­go­ni­nės ko­ri­do­riu­je pa­ma­tę klou­nus vai­kai net iš­si­žio­jo. Ta­čiau bu­vo ir to­kių, ku­rie pa­la­tos tarp­du­ ry­je pa­si­ro­džius ne­ti­kė­tiems sve­ čiams pra­vir­ko, o aša­ras tuoj kei­ tė juo­kas.

Lan­kė ser­gan­čius vai­kus

Pir­mą kar­tą uos­ta­mies­ty­je ap­si­ lan­kiu­si jung­ti­nė bri­tų ir lie­tu­vių so­cia­li­nių klou­nų ko­man­da sie­kė pra­skaid­rin­ti ser­gan­čių vai­kų kas­ die­ny­bę.

Ji su­ren­gė pro­gra­mė­lę neį­ga­lių­ jų mo­kyk­los „Svet­la­čiok“ auk­lė­ti­ niams, vė­liau ap­si­lan­kė Klai­pė­dos vai­kų li­go­ni­nė­je ir Res­pub­li­ki­nės Klai­pė­dos li­go­ni­nės Tu­ber­ku­lio­ zės fi­lia­le.

Užė­ję į pa­la­tas ar­ba jų tarp­du­ry­ je sve­čiai su­reng­da­vo imp­ro­vi­zuo­ tą vai­di­ni­mą. Pa­sis­kirs­tę po­ro­mis vien Klai­pė­dos vai­kų li­go­ni­nė­je jie ap­lan­kė dau­giau nei 20 ma­žų­jų pa­ cien­tų. So­cia­li­nio klou­no vaid­mens ima­si ak­to­riai, re­ži­sie­riai, so­cia­li­niai pe­da­go­gai ar dir­ban­tys ki­tus dar­bus, ta­čiau pa­tir­ties su vai­kais bei ak­to­ ri­nių ge­bė­ji­mų tu­rin­tys žmo­nės.

Klou­nai dir­ba dviem eta­pais: mo­kyk­lo­se ar gau­ses­niam vai­kų bū­riui or­ga­ni­zuo­ja pro­gra­mė­les, o gy­dy­mo­si įstai­go­se – pa­cien­tus lan­ko pa­la­to­se. Įne­ša žais­mės

„Kaip mus prii­ma vai­kai? Ga­li­ma me­luo­ti, kad prii­ma ge­rai. Bet bū­ na įvai­riai“, – ne­slė­pė aso­cia­ci­jos „Bal­ta sce­na“ va­do­vė Vil­tau­tė Že­ me­ly­tė.

Kai ku­rie vy­res­ni vai­kai ap­si­mes­ ti­nai ig­no­ruo­ja keis­tus sve­čius, ta­ čiau pa­slap­čia šyp­so­si. Pa­si­tai­ko ir at­si­sa­kan­čių­jų bend­rau­ti.

Pa­sak V.Že­me­ly­tės, prieš po­ rą me­tų Lie­tu­vo­je pra­dė­to įgy­ven­ din­ti pro­jek­to da­ly­viai kol kas di­ džiau­sią pra­kti­ką tu­ri su vai­kais li­go­ni­nė­se.

Klou­nai pa­ste­bi, kad gy­dy­mo įstai­go­se vai­kams trūks­ta žais­mės.

Tad jie kom­pen­suo­ja šį trū­ku­mą ir tam­pa sa­vo­tiš­kais vie­ny­to­jais tarp me­di­kų, ma­žų­jų pa­cien­tų, tė­vų ir pa­la­tų kai­my­nų.

Vais­tai prieš ope­ra­ci­ją

V.Že­me­ly­tė pa­sa­ko­jo, kad už­sie­ny­ je at­lik­ta daug ty­ri­mų, pa­tvir­ti­nan­ čių so­cia­li­nių klou­nų nau­dą. Pas­ ta­rie­ji itin po­pu­lia­rūs Iz­rae­ly­je.

Ty­ri­mais nu­sta­ty­ta, kad juo­kas ir at­si­pa­lai­da­vi­mas bend­rau­jant su klou­nais vai­kams pa­de­da at­si­kra­ ty­ti ne­ri­mo prieš ope­ra­ci­ją. Klou­nų te­ra­pi­ja efek­ty­viai gelbs­ti vai­kams, pa­ty­ru­siems psi­cho­lo­gi­nes trau­ mas ar tu­rin­tiems emo­ci­nių su­tri­ ki­mų. Jie pa­de­da su­švel­nin­ti ma­ žų­jų san­ty­kį su suau­gu­siai­siais.

So­cia­li­nės klou­na­dos pro­gra­ma Lie­tu­vo­je pra­si­dė­jo 2010-ai­siais, nuo lan­ky­mo­si vie­no­je Vil­niaus li­go­ni­nė­je. Šiuo me­tu pro­gra­mos vyk­dy­to­jai ple­čia veik­lą į re­gio­nus, kad ser­gan­tys ar ne na­mų ap­lin­ko­je gy­ve­nan­tys vai­kai re­gu­lia­raus dė­ me­sio su­lauk­tų ne tik sos­ti­nė­je.

Tad Lie­tu­vos „Klou­nai be sie­nų“ su ko­le­go­mis iš Di­džio­sios Bri­ta­ni­ jos per po­rą sa­vai­čių ap­lan­kė vai­ kus de­šim­ties Lie­tu­vos mies­tų ir mies­te­lių li­go­ni­nė­se, vai­kų na­ muo­se, ki­to­se įstai­go­se. Šis pro­jek­tas įgy­ven­di­na­mas iš Lie­tu­vos žmo­nių paau­ko­tų pi­ni­gų „Klou­nams be sie­nų“ per su­reng­ tą Rau­do­nos no­sies die­ną.

Rug­sė­jo mė­ne­sį Klai­pė­do­je vyks re­gio­ni­nių klou­nų at­ran­kos. No­rin­ tys iš­mok­ti dirb­ti so­cia­li­niu klou­nu jau da­bar ga­li už­pil­dy­ti an­ke­tą pus­ la­py­je bal­tas­ce­na.lt.

Kas yra „Klou­nai be sie­nų“

Per dvi liepos savaites į šalies klinikas pateko kelioli­ ka susižalojusiųjų, kai norėjo sustiprinti sveikatą – maudydamiesi ir nardydami. Vieni šių ligonių gydosi ambulatoriškai, kiti tebeguli ligoninėje. Vienas vyras susižalojo itin sunkiai, ko gero, nepagydomai.

Rizika: taip laukiamos ir mėgstamos vandens pramogos – ne tik linksmo

Kiekvieną vasarą liūdina Kristina Ciparytė

„Žmonės vis dar neišmoksta sau­ giai ilsėtis“, – neslepia apmau­ do Lietuvos sveikatos mokslų uni­ versiteto Neurochirurgijos klinikos Stuburo neurochirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Bronius Špa­ kauskas.

Dauguma iš mūsų nepatenkinti šios vasaros orais, tačiau gydyto­ jas džiaugiasi, kai jis vėsus. Toks

s.lukosiute@kl.lt

Ras­t i Klai­p ė­d os pri­k lau­s o­m y­ bės li­gų že­mo slenks­čio ka­bi­ne­ tą uos­ta­mies­čio Žar­dės ra­jo­ne nė­ ra leng­va. Tik apė­jus ke­lis kar­tus ap­link di­džiu­lį pa­sta­tą, vi­di­nia­me kie­me į akis kren­ta ne­di­de­lė iš­ka­ ba ant du­rų.

Iš­ka­ba ne­bū­ti­na

Že­mo slenks­čio ka­bi­ne­te be­veik de­šimt­me­tį dir­ban­ti so­cia­li­nė dar­ buo­to­ja Liud­mi­la Gar­bu­zo­va pa­ ste­bi, kad jų klien­tams iš­ka­bos ne­ rei­kia – in­for­ma­ci­ja juos pa­sie­kia iš lū­pų į lū­pas.

Pa­vyz­džiui, Skan­di­na­vi­jo­je prie to­kių ka­bi­ne­tų iš­vis nė­ra jo­kių iš­ ka­bų. Di­des­nio vie­šu­mo ven­gia­ma ir dėl ga­li­mo nei­gia­mo ap­lin­ki­nių na­mų gy­ven­to­jų po­žiū­rio. Že­mo slenks­čio ka­bi­ne­te pa­gal­ bą ran­da me­ta­do­no pro­gra­mos da­ ly­viai, no­rin­tie­ji pa­si­keis­ti pa­nau­ do­tus švirkš­tus, ne­mo­ka­mai gau­ti de­zin­fek­ci­jos prie­mo­nių, pre­zer­va­ ty­vų ar su­lauk­ti pa­gal­bos. Čia atei­ na ir į kvai­ša­lus įni­ku­sių vai­kų tu­ rin­tys tė­vai.

Ta­čiau bu­vę kvai­ša­lų var­to­to­jai, pa­si­rin­kę me­ta­do­no pro­gra­mą, ir ki­ta in­te­re­san­tų gru­pė vie­ni su ki­tais ne­su­si­tin­ka. Vie­ni prii­ma­mi vie­na­ me ka­bi­ne­te iki 14 val., o ki­ti lau­kia­ mi jau ki­ta­me nuo 14 iki 19 val.

Iš­ge­ria me­di­kės aky­se

Šou: klou­nai li­go­ni­nė­je su­ren­gė imp­ro­vi­zuo­tą vai­di­ ni­mą.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

vandens telkiniuose, prieš rizikuo­ dami, patingėję patikrinti ežero ar tvenkinio dugną ir gylį. Atsitren­ kus į dugną ar kitokią jame esan­ čią kliūtį gali lūžti kaklo slankste­ liai, stuburas. Tai labai apvojingos traumos.

Laimė, kai nukentėjusieji, paty­ rę kaklo traumas, nepraranda są­ monės. Tuomet jie gali pasakyti, ar jaučia galūnes, ar jos netirps­ ta. Tokiu atveju gydytojas pata­

Ano­ni­mi­nių kon­sul­ta­ci­jų ka­b Sand­ra Lu­ko­šiū­tė

„Klou­nai be sie­nų“ – tai so­cia­l i­n iai klou­nai, re­g u­l ia­r iai vi­z i­t uo­jan­t ys ser­gan­čius vai­kus, naš­lai­čius, ki­tas so­cia­l iai pa­žei­d žia­mas vai­k ų gru­ pes. So­cia­l i­n ių klou­nų or­ga­n i­za­ci­ jos ak­ty­viai vyk­do veik­lą Eu­ro­po­je, JAV ir ki­to­se ša­ly­se, re­g u­l ia­r iai or­ ga­ni­zuo­ja­mos iš­vy­kos į ka­ro zo­nas, pa­bė­gė­lių sto­vyk­las ar sti­chi­nių ne­ lai­mių nu­siaub­tas te­ri­to­ri­jas vi­sa­me pa­sau­ly­je. Klou­no te­ra­pi­jos efek­ty­ vu­mą gy­dy­mo pro­ce­se pri­pa­ž įs­ta pe­d iat­rai ir pa­t vir­t in­ta moks­l i­n iai ty­ri­mai. Klou­no te­ra­pi­jos pa­g rin­di­ nis tiks­las – skleis­ti juo­ką ir džiaugs­ mą vai­k ų, esan­čių su­dė­t in­go­je so­ cia­li­nė­je si­tua­ci­jo­je, ap­lin­ko­je.

buvo šis savaitgalis, todėl medi­ kai naujų nardymo aukų neturėjo.

Nekintanti bendra statistika ro­ do, kad žmonėms trūksta sąmo­ ningumo. „Nuo lieptų į vandenį šokinėja ir susižaloja ne tik vaikai. Ketvirtą dešimtį gerokai peržengę vyrai taip pat neturi savisaugos jausmo“, – apgailestauja B.Špakauskas.

Dažniausiai sužalojimų patiria žmonės, kurie nardo nežinomuose

Me­ta­do­ną iš­duo­dan­čia­me pa­pras­ ta­me ka­bi­ne­te vos ke­le­tas ypa­tu­ mų, iš­duo­dan­čių in­te­re­san­tų ra­tą.

Vie­nas jų – prie grin­dų pri­tvir­

tin­tas sei­fas. Atė­ju­sy­sis me­ta­do­ ną pri­va­lo iš­ger­ti slau­gy­to­jos aki­ vaiz­do­je.

Klai­pė­dos pri­klau­so­my­bės li­gų cent­ro gy­dy­to­jas ste­bi šios pro­gra­ mos da­ly­vių svei­ka­tos būk­lę. Prik­ lau­so­mai nuo jos re­gu­liuo­ja ski­ria­ mo me­ta­do­no kie­kius.

L.Gar­bu­zo­va pa­ste­bi, kad per jos dar­bo pra­kti­ką pa­si­tai­kė ne vie­nas at­ve­jis, kai, užuo­t atė­ję pa­si­keis­ti švirkš­tus, kvai­ša­lų var­to­to­jai pra­ de­da lan­ky­tis ki­ta­me ka­bi­ne­te – me­ta­do­no.

Per­nai apie 10 pro­c. ka­bi­ne­to lan­ky­to­jų nu­sto­jo var­to­ti kvai­ ša­lus.

Me­ta­do­no pro­gra­mos da­ly­vių am­žius la­bai įvai­rus – nuo 19 iki 50 me­tų. Šiuo me­tu jo­je da­ly­vau­ ja 31 žmo­gus.

Ieš­ko nau­dos

Ano­ni­mi­nių kon­sul­ta­ci­jų ka­bi­ne­ te lan­ko­si itin mar­ga pub­li­ka, ku­ri, kaip pa­ste­bi so­cia­li­nė dar­buo­to­ja, ne­sto­ko­ja fan­ta­zi­jos. Iš­ra­din­gu­ mo pri­rei­kia sie­kiant iš­kau­ly­ti kuo dau­giau de­zin­fek­ci­nių prie­mo­nių žaiz­doms va­ly­ti.

L.Gar­bu­zo­va ne­sle­pia, jog iš pra­ džių pra­dė­jus da­ly­ti ne­pi­giai kai­ nuo­jan­čias de­zin­fek­ci­nes prie­mo­ nes pa­si­tai­ky­da­vo gud­rau­jan­čių­jų.

Pa­siė­mę 17 li­tų kai­nuo­jan­čio skys­ čio bu­te­liu­ką vė­liau me­di­ka­men­tą

par­duo­da­vo tur­gu­je po tris li­tus. „Jie yra li­go­niai ir ieš­ko nau­dos“, – so­cia­li­nės dar­buo­to­jos ne­ste­bi­na toks nar­ko­ma­nų el­ge­sys.

Iš­siaiš­ki­nę gud­ry­bę dar­buo­to­jai ta­po aky­les­ni – da­bar ap­žiū­ri kvai­ ša­lų var­to­to­jų žaiz­das tam, kad įsi­ ti­kin­tų dėl de­zin­fek­ci­nės prie­mo­ nės bū­ti­ny­bės, taip pat pra­dė­jo ri­bo­ti jos iš­da­vi­mą.

Gy­dy­tis ven­gia

Ano­ni­mi­nių kon­sul­ta­ci­jų ka­bi­ne­to pa­grin­di­nis tiks­las – ŽIV pre­ven­ ci­ja tarp švirkš­čia­mų­jų nar­ko­ti­nių me­džia­gų var­to­to­jų ir sek­sua­li­nių pa­slau­gų tei­kė­jų.

L.Gar­bu­zo­va pa­ste­bi, kad už­si­ krė­tu­sie­ji žmo­gaus imu­no­de­fi­ci­to vi­ru­su (ŽIV) ne­no­ri gy­dy­tis. Juos net sun­ku pri­kal­bin­ti ap­si­lan­ky­ti li­go­ni­nė­je įsi­kū­ru­sia­me AIDS cent­ re. Nuo­la­ti­niai ka­bi­ne­to klien­tai jau įpra­to dėl ŽIV tik­rin­tis du kar­tus per me­tus.

Kad in­fe­kuo­tie­ji ne­pla­tin­tų li­ gos, so­cia­li­niai dar­buo­to­jai pra­šo nau­do­tis pre­zer­va­ty­vais, o ne tik juos ne­šio­tis ki­še­nė­je. Par­da­vi­mui ne­skir­tais pre­zer­va­ty­vais ka­bi­ne­ tą ap­rū­pi­na aso­cia­ci­ja „Po­zi­ty­vus gy­ve­ni­mas“, tei­kian­ti pa­gal­bą ser­ gan­tie­siems ŽIV bei AIDS. Pa­sak L.Gar­bu­zo­vos, vis dau­ giau klien­tų ak­tua­les­nė pro­ble­ma tam­pa he­pa­ti­tas. At­lik­ti 45 grei­tie­ji tes­tai at­sklei­dė, kad kas ant­ras yra už­si­krė­tęs he­pa­ti­tu C ar­ba B, o kai ku­rie – abiem.

Spe­cia­lis­tė ti­ki­no, jog vie­nuo­lik­ tus me­tus vei­kian­tis ka­bi­ne­tas da­ vė nau­dos. Kvai­ša­lų var­to­to­jai vis daž­niau nau­do­ja nau­jus švirkš­tus,

13

ANTRADIENIS, liepos 24, 2012

sveikata

Au­tis­tams neeg­zis­tuo­ja drau­di­mai „Šo­kas. Tie­siog ne­si­ 11 ti­k ė­jo­m e iš­g irs­t i to­ kią diag­no­zę“, – pri­si­mi­nė Jan­

os, bet ir be galo pavojingos.

„Shutterstock“ nuotr.

nardymo aukos ria susižalojusiajam uždėti kaklo įtvarą, jo neturint apsukti kaklą rankšluosčiu ir paguldyti žmogų ant kieto pagrindo. Žinoma, svar­ biausia nedelsiant iškviesti greitą­ ją pagalbą.

Jeigu nukentėjusysis nekvėpuo­ ja, reikia jį gaivinti darant dirbtinį kvėpavimą.

B.Špakauskas ragina visus, mėgstančius vandens pramogas, įsigyti kaklo įtvarą. Jis kainuoja

tik keliolika litų, bet gali išgelbėti žmogų nuo paralyžiaus, kuris su­ kausto visam gyvenimui.

Dažniausia klaida, kurią daro žmonės tokiais atvejais, – patys veža sužeistąjį į ligoninę. Sodinant į lengvąjį automobilį, stuburas ga­ li būti pažeidžiamas dar labiau nei per pačią nelaimę. Gydytojas dar kartą akcentuoja: svarbiausia tu­ rėti kaklo įtvarą ir skubiai kvies­ ti medikus.

bi­ne­te – sa­vi klien­tai

čaus­kai.

Auš­ra bu­vo gir­dė­ju­si, kad tu­rin­ čiuo­sius au­tiz­mo su­tri­ki­mą va­di­na „lie­taus žmo­nė­mis“. Ji taip pat pri­ si­mi­nė anks­čiau ma­ty­tą lai­dą apie au­tis­tus ir keis­tą sū­naus bai­mę, kai rei­kė­da­vo ei­ti į gy­dy­to­jos ka­bi­ne­tą – vai­kas pa­si­slėp­da­vo po sta­lu.

Tė­vai apie neiš­gy­do­mą su­tri­ki­mą dau­giau ban­dė su­ži­no­ti iš gy­dy­to­jų.

Jie do­mė­jo­si, ką ga­li­ma pa­siek­ti au­ gi­nant to­kį vai­ką. Ta­čiau, iš­sky­rus gąs­di­ni­mus bai­sia diag­no­ze, rea­lios pa­gal­bos jie ti­ki­na ne­su­lau­kę. Tie­ sa, psi­cho­lo­gė jiems nu­ro­dė spe­ cia­lis­tę, mo­kan­čią au­tis­tus tai­ko­ mo­sios el­ge­sio te­ra­pi­jos (ABA). Mat šie vai­kai ne­si­mo­ko iš ap­lin­kos kaip svei­ki bend­raam­žiai. Tad kiek­vie­ nas veiks­mas, ju­de­sys tam tik­ro­se si­tua­ci­jo­se kar­to­ja­mas po dau­gy­bę kar­tų, kol pa­ga­liau iš­moks­ta­mas.

Mo­ka iš sa­vo ki­še­nės

Vik­to­ras pa­sa­ko­jo, kad už­sie­ny­je pa­gal šią pro­gra­mą siū­lo­ma dirb­ ti po aš­tuo­nias va­lan­das kas­dien.

Kuo anks­čiau vai­kas pra­de­da­mas mo­ky­ti, tuo ge­res­nių re­zul­ta­tų su­ lau­kia­ma.

Gied­rius ga­li su­ regz­ti su­dė­tin­giau­ sią pla­ną, kaip ma­ mą už­da­ry­ti šilt­na­ my­je, kad ga­lė­tų pa­ siim­ti le­dų.

Ki­to­se vals­ty­bė­se tai­ko­mo­jo el­ ge­sio už­siė­mi­mai tė­vams yra ap­ mo­ka­mi. Lie­tu­vo­je kom­pen­suo­ ja­ma vos 18 va­lan­dų te­ra­pi­jos per me­tus. Tad su­tuok­ti­niai 75 pro­c. sa­vo už­dar­bio ati­duo­da šiems už­ siė­mi­mams. Be pa­pil­do­mų iš­lai­dų, sū­naus te­ra­pi­ja per me­tus at­siei­na per 40 tūkst. li­tų. „Gal val­di­nin­kai ne­ti­ki, kad ši te­ ra­pi­ja pa­de­da pa­siek­ti ge­rų re­zul­ta­ tų ir iš­mo­ky­ti vai­ką tap­ti kuo sa­va­ ran­kiš­kes­niam? Ar vals­ty­bei ge­riau, kai užau­gę to­kie vai­kai tam­pa tie­ siog iš­lai­ky­ti­niais?“ – nuo­skau­dos ne­slė­pė tė­vai.

Lie­tu­vo­je tai­ko­mo­ji el­ge­sio te­ ra­pi­ja at­si­ra­do prieš sep­ty­ne­rius me­tus, kai vai­kus su rai­dos su­tri­ ki­mais au­gi­nan­tys tė­vai įkū­rė aso­ cia­ci­ją „Ki­toks vai­kas“ ir pa­si­kvie­ tė šios sri­ties spe­cia­lis­tę – išei­vę iš Lie­tu­vos Jū­rą Ten­der.

Dė­me­sio iš­si­rei­ka­lau­ja sa­vaip

Ri­bo­ji­mas: L.Gar­bu­zo­va ko­le­gėms pa­sa­ko­jo, kad vie­nam žmo­gui ap­si­lan­

ky­mo metu duo­da­ma ne dau­giau nei pen­ kis švirkš­tus.

taip ma­žin­da­mi pa­vo­jin­gų li­gų už­ si­krė­ti­mo ti­ki­my­bę.

Pas­te­bi­ma, kad mies­te vis ma­ žiau mė­to­si pa­nau­do­tų švirkš­ tų. Kai ku­rie nuo­la­ti­niai ka­bi­ne­to lan­ky­to­jai at­ne­ša apie 100 iš įvai­rių vie­tų su­rink­tų pa­nau­do­tų švirkš­tų.

Jie esą taip el­gia­si, kad ap­sau­go­tų vai­kus nuo ga­li­mų pa­vo­jų.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Skai­čiai Klai­pė­dos že­mo slenks­čio ka­bi­ne­te ap­si­lan­kė in­te­re­san­tų: 2008 me­tais – 14 067 2009 me­tais – 8 431 2011 me­tais – 7 251

Še­šia­me­tis Gied­rius yra itin hi­pe­ rak­ty­vus, tad jam nuo­lat rei­kia dė­ me­sio. Nors kai ku­rie au­tis­tai vi­ są die­ną lin­guo­da­mi ga­li pra­tū­no­ti kam­pe.

Kaip di­džiau­sią sū­naus pa­sie­ki­ mą jie va­di­na ga­li­my­bę kar­tu išei­ ti į vie­šu­mą, nu­va­žiuo­ti į Smil­ty­nę bei per­si­kel­ti kel­tu, nors šios iš­vy­ kos ne vi­sa­da bū­na sklan­džios.

Iš­si­gan­dęs vai­kas ga­li nu­kris­ ti ant že­mės, pra­dė­ti kan­džio­tis, cyp­ti, klyk­ti. Ra­mi­ni­mai ar įspė­ ji­mai au­tiz­mo su­tri­ki­mą tu­rin­ čiam vai­kui – nė mo­tais. Jie taip pat ne­sup­ran­ta ne­ver­ba­li­nės kal­ bos. Nors Gied­rius iš­mo­ky­tas su­ pras­ti kai ku­riuos žo­džius, ta­čiau su­pa­ni­ka­vus ši­tai ne­vei­kia. „Vi­

Tikėjimas: tė­vai puo­se­lė­ja vil­tį, kad užau­gęs Gied­rius bus pa­kan­ka­mai

sa­va­ran­kiš­kas ir ga­lės dirb­ti.

sa jo veik­la nu­kreip­ta į tai, ko no­ri jis. Gied­rius ga­li su­regz­ti su­dė­tin­ giau­sią pla­ną, kaip ma­mą už­da­ry­ti šilt­na­my­je, kad ga­lė­tų pa­siim­ti le­ dų“, – el­ge­sio ypa­tu­mus at­sklei­ dė Auš­ra.

Ber­niu­kas da­bar no­ri bend­rau­ti, žais­ti su ki­tais vai­kais. Pa­sak tė­vų, au­tis­tui tai yra la­bai daug. Jis taip pat no­riai lan­ko dar­že­lį.

Ki­tų vai­kų dė­me­sį ber­niu­kas sten­gia­si pa­trauk­ti se­kio­da­mas iš pa­skos, nors tai taip pat nė­ra įpras­ ta šį su­tri­ki­mą tu­rin­tiems vai­kams.

Prit­rū­kęs dė­me­sio ki­tą jis ga­li tie­ siog ap­spjau­ti. „Vai­kui at­si­su­kus, Gied­rius šyp­ so­si. Jis nė­ra pik­ty­bi­nis. Tie­siog ne­mo­ka už­megz­ti kon­tak­to. Kai bu­vo ma­žes­nis, taip pul­da­vo prie ki­to vai­ko ap­si­ka­bin­ti, kad šis nu­ griū­da­vo“, – pa­sa­ko­jo ma­ma.

Jan­čaus­kai pa­ste­bi, kad ne­dau­ ge­lis ži­no, kas yra au­tiz­mas. Tad ap­lin­ki­nių ne­var­gi­na pa­sa­ko­ji­mais apie šį su­tri­ki­mą. Ap­lin­ki­niai gal­ vo­ja, kad še­šia­me­tis tie­siog yra iš­ dy­kęs. Mat jis nuo­lat kars­to­si tvo­ ro­mis, priė­jęs prie vy­res­nių vai­kų kam nors įspi­ria ar įkan­da, o šie­ met ra­do nau­ją pra­mo­gą – už­si­ li­pęs ant dviaukš­čio na­mo sto­go, įsi­tai­so ša­lia ka­mi­no.

Ne­tu­ri su kuo pa­ly­gin­ti

Gied­rius mo­ka pa­sa­ky­ti, kad no­ri val­gy­ti ar va­žiuo­ti, taip pat ki­tus žo­ džius, ga­li su­skai­čiuo­ti, su­dė­ti iki še­ šių, api­bū­din­ti daik­tus. Tik ne­mo­ka kel­ti klau­si­mo, o apie sa­ve daž­niau­ siai kal­ba tre­čiuo­ju as­me­niu.

Ar au­tis­tui šie pa­sie­ki­mai yra di­ de­li? Tė­vai tik gūž­te­li pe­čiais.

Jan­čaus­kai sa­vo vai­ko pa­sie­ki­ mų ne­ga­li pa­ly­gin­ti su ki­tų vai­kų.

Kiek­vie­nam jų šis su­tri­ki­mas pa­si­ reiš­kia skir­tin­gai. Be to, jie be­veik ne­su­tin­ka to­kius vai­kus au­gi­nan­ čių šei­mų, iš­sky­rus vie­ną mer­gai­ tę dar­že­ly­je ir aso­cia­ci­jos „Ki­toks vai­kas“ su­si­ti­ki­muo­se.

Vik­to­ro tei­gi­mu, nė­ra tiks­liai ži­ no­ma, kiek Lie­tu­vo­je yra au­tis­tų.

Mat au­tiz­mas ne­re­tai sle­pia­si po ki­to­mis diag­no­zė­mis. Ta­čiau tė­vai džiau­gia­si, kad ne­nu­lei­do ran­kų ir ne­pa­si­da­vė spe­cia­lis­tų spau­di­mui, esą ne­ver­ta nie­ko da­ry­ti.

Be­ne vie­nin­te­lė jų pa­stan­gas pa­ lan­kiai įver­ti­no vai­kų psi­chiat­rė Ban­ga Nas­top­kai­tė, ste­bė­ju­si ber­ niu­ko pa­žan­gą.

Nuot­rau­ka iš as­me­ni­nio al­bu­mo

Komentaras Eg­lė Du­čins­kie­nė Aso­cia­ci­jos „Ki­toks vai­kas“ pir­mi­nin­kė

L

ie­t u­vo­j e nė­ra sis­te­mos, kaip ga­l i­m a pa­d ė­t i tė­v ams, ku­

rių vai­k ui nu­s ta­t y­t as au­t iz­ mas. Nors kuo vai­k as ma­ žes­n is, tuo dau­g iau įma­n o­m a jam pa­d ė­t i. Mo­k yk­lo­s e trūks­t a spe­c ia­l is­ tų, ga­l in­č ių dirb­t i su to­k iais vai­k ais.

Su­l au­k us pil­n a­me­t ys­tės jie nein­teg­ ruo­j a­m i į dar­b o rin­k ą. Nors tie, ku­r ių su­t ri­k i­m as ne­d i­d e­l is, ga­l ė­t ų iš­m ok­ ti ko­k io pa­p ras­to ama­to. Tu­r i­m e ne vie­n ą pa­v yz­d į, kaip to­k ie žmo­n ės tie­s iog lie­k a „už bor­to“. Jų in­teg­r a­c i­ ja tė­r a po­p ie­r i­n ė. La­b ai pra­s tai vyk­ do­m a švie­tė­j iš­k a veik­l a, tad žmo­n ės ne­l a­b ai ži­n o apie au­t iz­m o su­t ri­k i­ mą. Bū­tent dėl šios prie­ž as­t ies ap­l in­ ki­n iams trūks­t a to­le­r an­c i­j os, nes au­ tis­t ai ne vi­s a­d a el­g ia­s i tin­k a­m ai. Tad šei­m a už­d a­ro­m a tarp ke­t u­r ių sie­nų.

Tu­r in­t ys ju­d ė­j i­m o ne­g a­l ią kom­p en­ suo­j a ją ve­ž i­m ė­l iu ar pro­te­z u, klau­ sos ne­g a­l ią – klau­s os apa­r a­t u, o tu­ rin­t iems au­t iz­mo su­t ri­k i­m ą vie­n a iš veiks­m in­g iau­s ių pa­g al­b os prie­m o­ nių yra tai­ko­m o­j i el­g e­s io te­r a­p i­j a.

To­k ie vai­k ai pa­s i­duo­da mo­k y­mui, ta­ čiau rei­k ia įdė­t i di­d e­l ių pa­s tan­g ų ir dar­b o. Ši te­r a­pi­j a bran­g i, tad ne vi­s os šei­mos ga­l i ją sau leis­t i. Nors to­k ius vai­k us au­g i­n an­t ys tė­v ai vi­l ia­s i, kad at­s i­r as ir me­d i­k a­men­t i­n is gy­dy­m as.

Nė­r a tiks­l ių duo­me­nų, kiek Lie­t u­vo­ je yra žmo­n ių, tu­r in­č ių au­t iz­mo su­ tri­k i­m ą. To­k ia si­t ua­c i­j a su­d a­ro prie­ lai­d ą, kad pro­ble­mos nė­r a.

Kas yra au­tiz­mas Tai įvai­r ia­pu­s is rai­dos su­t ri­k i­mas, ku­r is lie­k a vi­s am gy­ve­n i­mui. Daž­ niau­s iai au­t iz­m as pra­s i­d e­d a iki 3 me­t ų am­ž iaus, su­t rik­dy­d a­m as vai­ko įvai­r ių psi­chi­kos sri­č ių funk­ cio­na­v i­mo vys­t y­m ą­s i. Au­t iz­m ą iš­ duo­d a šie pa­g rin­d i­n iai po­ž y­m iai: bend­r a­v i­mo sun­k u­m ai, ne­s u­g e­ bė­ji­mas adek­va­čiai bend­rau­t i ar­ba pa­l ai­k y­t i kon­t ak­t ą su ap­l in­k i­n iais, pa­s i­k ar­to­j an­t ys ju­de­s iai bei el­ge­ sys. Toks vai­k as ga­l i vi­s ai ne­k al­ bė­t i, ne­s i­do­mė­t i ap­l in­k i­n iais. Ser­ gan­č ių­jų au­t iz­mu po­ž y­m iai bei jų pa­s i­reiš­k i­mo laips­n is ga­l i bū­t i ga­ na skir­t in­g i. Au­t iz­mo prie­ž as­t ys nė­ra tiks­l iai ži­no­mos.

14

antradienis, liepos 24, 2012

sportas

Vilniuje – nesėkmė Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Lietuvos futbolo A lygos čempionate dar vieną pralaimėjimą patyrė Klaipėdos „Atlantas“.

Per pertrauką gerokai pasikeitusi uostamiesčio ekipa sostinėje 1:3 nusileido „Žalgirio“ vienuolikei. Dėl laiku negautų paleidžiamųjų raštų mūsų ekipai padėti galėjo vos vienas legionierius – antrą kėlinį pasirodęs prancūzas Franckas Boissieras. Vilniečių persvara nekėlė abejonių nuo pirmųjų minučių. Prasižengus Jea-

nui Taciano, į „Atlanto“ vartus buvo skirtas 11 m baudinys, kurį įmušė Mantas Kuklys. Prieš pertrauką vilniečių legionierius Kamilis Bilinskis padvigubino rezultatą. Netrukus po pertraukos Paulius Janušauskas trečią kartą pasiuntė kamuolį į „Atlanto“ vartus. Baigiantis susitikimui Denisui Gordejui smūgiu galva pavyko sušvelninti skirtumą. Rungtynių metu įvyko incidentas – tarpusavyje susikivirčijo „Atlanto“ aistruoliai ir Klaipėdos komandoje žaisti negalėję užsieniečiai, sėdėję netoli sirgalių. Įsikišę policininkai ir apsaugininkai aistras nuramino.

Čempionai: net žaisdami be J.Valančiūno 20-mečiai Slovėnijoje iškovojo auksą.

AFP nuotr.

Lietuvos jaunimas – auksinis Mažvydas Laurinaitis 1992 metais gimę vaikinai krepšininkai įrodė, kad yra išskirtiniai – auksiniai. Nervingame finale 50:49 parklupdę Prancūziją, Lietuvos 20mečiai tapo Europos jaunimo čempionais.

Kazio Maksvyčio, neseniai tapusio Klaipėdos „Neptūno“ vyriausiuoju treneriu, ugdoma rinktinė pergales skynė nuo 2007 metų – laimėjo visas oficialias varžybas: olimpinį festivalį, 16-mečių ir 18-mečių Europos čempionatus, 19-mečių

pasaulio čempionatą. Slovėnijoje vykusios 20-mečių Senojo žemyno pirmenybės buvo sunkiausios iš visų. Be lyderio Jono Valančiūno, kuris buvo pakviestas į nacionalinę komandą, žaidę jaunuoliai sunkiai įsibėgėjo. Tačiau tikėjimas savimi ir sėkmė atvedė iki finalo.

Lemiamas varžybas pradėję spurtu 24:11, vėliau lietuviai įstrigo varžovų gynyboje. Likus 14 sek. ir rezultatui esant 49:49, Žygimantas Skučas pataikė vieną baudą.

Laimė, kitoje atakoje naudingiausias čempionato žaidėjas Leo Westermannas prarado kamuolį.

Rezultatyviausias mūsų gretose buvo Egidijus Mockevičius, pelnęs 11 taškų. 10 pridėjo Žygimantas Skučas, 9 – Vytenis Čižauskas. Klaipėdietis Arnas Butkevičius surinko 6, o jam esant aikštėje lietuviai sužaisdavo sėkmingiausias atkarpas.

Trečiąją vietą čempionate užėmė Ispanija, 67:66 įveikusi serbus. Į simbolinį naudingiausių žaidėjų penketą išrinktas mūsų krepšininkas Edgaras Ulanovas. Be jo, šiame penkete – prancūzai L.Westermannas ir Rudy Gobertas, slovėnas Klemenas Prepeličius ir ispanas Danielis Diezas.

19

antradienis, liepos 24, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Elizabeth Haynes knygą „Į tamsiausią kampą“.

Elizabeth Haynes. „Į tamsiausią kampą“.

Ketrina ganėtinai ilgai mėgavosi vienišės gyvenimu, kad iš pirmo žvilgsnio atpažintų puikų laimikį – kandidatą į partnerius. Nuostabus, charizmatiškas, spontaniškas Li atrodo kone per geras, kad tai būtų tiesa. O jos draugės aiškiai su tuo sutinka: nė viena neatsispiria jo žavesiui. Bet padūkęs ir kartais valdingas Li elgesys verčia Ketriną jaustis vis labiau izoliuota.

Patyrusi didžiausią savo gyvenimo košmarą ir niekuo nebepasitikinti, ji kruopščiai planuoja, kaip išsigelbėti.

Po ketverių metų, stengdamasi įveikti ją apnikusius demonus, Ketrina drįsta tikėti, kad daugiau niekas nebegresia. Kol vienas telefono skambutis viską pakeičia...

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Muilo burbulas antradienis – Likimo ironija trečiadienis – Kruvinoji banga ketvirtadienis – Afrikansas penktadienis – Krentantis Ikaras Praėjusios savaitės laimėtoja – Vanda Stonienė.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA

(tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, liepos 31 d.

Avinas (03 21–04 20). Būsite neįprastos nuotaikos, susimąstęs, melancholiškas. Jei netikėtai pamilsite kitą žmogų, pasistenkite neįskaudinti seno draugo.

Jautis (04 21–05 20). Aplinkiniai trukdys išsakyti savo nuomonę, jums trūks kantrybės, todėl galite įsivelti į konfliktą. Bus sunku objektyviai vertinti įvykius, todėl rizikuojate susipainioti net pačiose paprasčiausiose situacijose.

Dvyniai (05 21–06 21). Palanki diena dirbti komandoje. Nebijokite dalyti patarimų, bet pasistenkite įsiklausyti ir į kolegų nuomonę.

Vėžys (06 22–07 22). Diena gali atrodyti beprasmė ir nuobodi.

Kol kas išsvajotos aukštumos nepasiekiamos. Bet jūs žinote, kad ateis geresni laikai, o kol kas teks užsiimti neįdomiais dalykais.

Liūtas (07 23–08 23). Dėl savo gyvenimo ar aplinkinių žmonių požiūrio į jus jausitės prislėgtas. Galimas nemalonus kivirčas, per kurį pratrūksite emocijomis. Pasistenkite neįžeisti ko nors savo pastabomis.

Mergelė (08 24–09 23). Palanki diena atlikti įvairius darbus.

Būsite kupinas energijos ir emocijų, bet nepraraskite savitvardos. Dirbkite savo darbus, nepraleiskite galimybės padaryti dvigubai daugiau nei įprastai, juk bus ir ne tokių palankių dienų.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Esate susikaupęs ir greitas, o žodžiai – geriausias jūsų ginklas. Jautriai ir emocingai reaguosite į kritiką, tik vėliau suprasite, kad pastabos buvo teisingos ir jums vertėtų pasitempti.

Skorpionas (10 24–11 22). Esate vertinamas dėl gebėjimo susitvarkyti su bet kokiomis užduotimis. Žmonės supras ir palaikys jus. Neužrieskite nosies ir nepamirškite padėti kitiems. Šaulys (11 23–12 21). Dėl neigiamos energijos jusite emocinį išsekimą ir įtampą. Nesistenkite pakeisti situacijos, tiesiog palaukite palankesnio laiko. Svarbiausia su niekuo nesusipykti, nes susitaikyti bus sudėtinga.

Ožiaragis (12 22–01 20). Emocingumas ir jautrumas turės neigiamos įtakos jūsų interesams ir tolesnei veiklai. Galite neteisingai apsispręsti, būti pernelyg dosnus ir iššvaistyti per daug pinigų.

Vandenis (01 21–02 19). Gyvenimas ir problemų sprendimas teiks malonumą. Tačiau neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite susitvarkyti visus reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis. Žuvys (02 20–03 20). Jūsų interesai prieštarauja jūsų vertybėms.

Galbūt neigiamai vertinsite tradicijas ar nesutiksite su vyresniais ar autoritetingais žmonėmis.

Orai

Šios savaitės pradžioje Lietuvoje bus sausa, temperatūra kils vis aukščiau. Šiandien numatomi sausi ir šilti orai.

Temperatūra sieks 22–27 laipsnius ši­ lumos. Trečiadienį lietaus tikimybė bus maža. Naktį bus 14–16 laipsnių ši­ lumos, o dieną prognozuojami karš­ čiai – termometrų stulpeliai vietomis kils virš 30 laipsnių.

Šiandien, liepos 24 d.

+23

+21

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+25

Šiauliai

Klaipėda

+25

Panevėžys

+23

Utena

+24

5.16 21.34 16.18

206-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 160 dienų.

Saulė Liūto ženkle.

Tauragė

+25

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +34 Berlynas +27 Brazilija +26 Briuselis +26 Dublinas +20 Kairas +36 Keiptaunas +18 Kopenhaga +25

kokteilis Nau­ja su­kčių tak­ti­ka Ru­si­jo­je su­kčiai ne­snau­džia – vy­res­nio am­žiaus žmo­nes ata­kuo­ja gąs­din­da­mi, ne­va jie ser­ga sun­k io­mis li­go­mis. Štai aną­d ien pen­si­n in­kei pa­skam­bi­ nu­si ma­lo­naus bal­so mo­te­r is, pri­si­ sta­č iu­s i var­du ir pa­var­de, pra­ne­š ė, kad pa­gy­ve­nu­sios mo­ters ty­ri­mų, at­ lik­tų ra­jo­no po­l ik­l i­ni­kos la­bo­ra­to­ri­jo­ je, re­zul­ta­tas – bai­sus. „Jums rei­k ia sku­biai gy­dy­t is, nes nu­ sta­ty­ta sun­ki krau­jo vė­žio sta­di­ja, – už­ jau­čian­čiu bal­su ana­pus lai­do suo­kė „la­bo­ran­tė“.

Ne­lei­du­si mo­te­r iai at­si­to­kė­t i, puo­lė pa­tar­t i: „On­ko­lo­g i­nius li­go­nius iš mū­ sų po­l ik­l i­n i­kos prii­ma vie­no­je Mask­ vos li­go­ni­nė­je dir­ban­tis gy­dy­to­jas. Jis iš­ra­šys jums nu­krei­pi­mą į On­ko­lo­gi­jos cent­rą Ka­šir­ko­je, kur sun­k iai ser­gan­ čių pa­cien­tų lauks še­šių mė­ne­sių che­ mo­te­ra­pi­jos kur­sas“.

Pen­si­nin­kė vos in­fark­to ne­ga­vo. O „la­bo­ ran­tė“, pa­smai­li­nu­si lie­žu­vį, ir to­liau „ka­ bi­no ma­ka­ro­nus“, ne­va gy­dy­to­jas, ar­t i­ mas Krem­liaus po­li­ti­kams, ga­li skir­ti su­ per­šiuo­lai­kiš­ką on­ko­lo­gi­nę te­ra­pi­ją. „Vie­ną mo­te­r į ant ko­jų pa­sta­tė per tris mė­ne­s ius, – me­la­vo su­s i­r ie­t u­s i su­ kčiau­to­ja. – Jei no­ri­te, da­bar pat ga­l iu su­jung­t i su gy­dy­to­ju.“ „Taip, su­jun­k i­te“, – su­t i­ko nuo šo­ko neat­si­to­kė­ju­si „li­go­nė“. „Tuoj pa­pra­šy­siu sa­vo asis­ten­tės pa­ žiū­rė­t i, ar tik­rai sun­k i jū­sų si­tua­ci­ja“, – lyg tik­ras me­di­kas sod­riu bal­su pra­bi­ lo „gy­dy­to­jas“.

Kaip ir tu­rė­jo bū­ti, prie ra­ge­lio po­pie­ riu­m i pa­šna­rė­ju­si „me­d i­kė“ pa­t vir­t i­ no, kad to­k iais ir to­k iais me­tais gi­mu­ si pen­si­nin­kė tik­rai sun­k iai ser­ga. Ne tik gi­mi­mo da­ta, bet ir ki­ti mo­ters duo­ me­nys bu­vo tiks­lūs, to­dėl „li­go­nei“ ne­ be­k i­lo abe­jo­nių. „Gal ga­l i­ma ti­kė­t is tos su­per­š iuo­lai­ kiš­kos te­ra­pi­jos“, – pa­k lau­sė pri­blokš­ ta au­ka. „Be abe­jo. Ta­č iau man rei­kės ge­ro­ kai pa­si­steng­t i. Tai šiek tiek kai­nuos, trims mė­ne­siams – 45 tūks­tan­čiai rub­ lių“, – nu­ra­mi­no su­kčius.

Kai pen­si­nin­kė pa­sa­kė, kad to­kių pi­ni­ gų ne­tu­r i, „gy­dy­to­jas“ bu­vo ge­ra­no­riš­ kas, pa­ti­ki­nęs, jog mo­te­ris ga­lės mo­kė­ ti da­l i­mis – po 15 tūkst. rub­lių.

Suk­čia­v i­mas išaiš­kė­jo, kai pen­si­n in­ kė, krei­pu­sis į ar­t i­muo­sius ir pa­ž įs­ta­ mus, kad pa­si­sko­lin­tų pi­ni­gų, pa­skam­ bi­no ir sa­vo po­lik­li­ni­kos gy­dy­to­jai, ku­ ri nu­ste­bo dėl diag­no­zės ir pa­no­ro su­ si­siek­t i su li­gą nu­sta­čiu­siu „dak­ta­ru“.

Kab­liu­kai: net svei­kas pen­si­nin­kas

ga­li už­kib­ti ant su­kčių meš­ke­rės.

Čes­ka (397 719; šiuo nu­me­riu skam­bin­ki­te ir me­luo­ki­te, kiek šir­dis gei­džia)

Londonas +28 Madridas +34 Maskva +23 Minskas +26 Niujorkas +33 Oslas +17 Paryžius +28 Pekinas +30

Praha +25 Ryga +25 Roma +31 Sidnėjus +18 Talinas +21 Tel Avivas +33 Tokijas +31 Varšuva +26

Vėjas

0–6 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+25

+24

Marijampolė

Vilnius

+24

Alytus

Vardai Dargvilas, Dargvilė, Kristina, Kristoforas, Kunigunda, Živilė

liepos 24-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

19

21

19

18

3

20

23

23

20

2

21

22

20

17

3

rytoj

ketvirtadienį

1802 m. Vi­ler Kot­rė gi­mė pran­cū­zų ra­šy­to­jas Ale­ xand­re Du­mas.

1917 m. pra­si­dė­jo olan­dų kil­mės šo­kė­jos bei kur­ti­ za­nės Ma­tos Ha­ri teis­mo pro­ce­sas. Ji bu­vo kal­ti­na­ ma Vo­k ie­t i­jos šni­pi­nė­ ji­mu ir bu­vo pri­pa­ž in­ta kal­ta. Ma­tos Ha­ri var­das ta­po vi­lio­jan­čios mo­ters šni­pės si­no­ni­mu.

1934 m. gi­mė Čes­lo­vas Ku­d a­b a, pub­l i­c is­t as, kraš­to­t y­r i­n in­kas, 1990 me­tų ko­vo 11-osios ak­to sig­na­ta­ras. Mi­rė 1993 m.

1970 m. gi­mė ak­to­rė ir dai­ ni­nin­kė Je­ni­fer Lo­pez.

1974 m. mi­rė neut­ro­no at­ra­dė­jas, vie­nas ato­mi­ nės bom­bos kū­rė­jų se­ ras Ja­mes Chad­wick.

1977 m. star­t a­vo ma­ žiau­sias pa­sau­lio lėk­tu­ vas (svo­ris 0,1 g, o spar­ nų il­gis – 7,6 cm). Pi­lo­tas bu­vo mu­sė.

1984 m. iki rugp­jū­čio 12 d. vy­ko XXIII olim­pi­nės žai­ dy­nės – Lui­so žai­dy­nės Los An­d že­le (JAV). Po­l i­ ti­niais su­me­ti­mais šio­se žai­dy­nė­s e ne­da­ly­va­vo SSRS ir dar 14 so­cia­l is­t i­ nių ša­lių olim­pie­čiai.

Dėl be­pro­čių Bet­me­nas ne­kal­tas Nau­jo fil­mo apie Bet­me­ną Lie­tu­vo­je at­ šauk­ti ne­ke­ti­na­ma. Ži­nia apie kru­vi­ną „Tam­sos ri­te­rio su­grį­ži­mas“ prem­je­rą Den­ ve­rio (JAV) prie­mies­ty­je, kai žu­di­kas nu­šo­ vė 12 ir su­žei­dė 58 žmo­nes, iš­gąs­di­no tik pran­cū­zus, jie nu­spren­dė fil­mo ne­ro­dy­ti.

Neiš­si­gan­do: dėl kru­vi­no ki­no sean­so Den­ve­ry­je lie­tu­viai ne­ke­ti­na at­

šauk­ti fil­mo ro­dy­mo apie Bet­me­ną.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Kom­pa­ni­ja „War­ner Bros.“ at­šau­ kė fil­mo „Tam­sos ri­te­rio su­grį­ži­ mas“ prem­je­rą Pa­ry­žiu­je, ku­ri tu­ rė­jo vyk­ti lie­pos 20-osios va­ka­rą.

Taip pat at­šauk­ti vi­si ak­to­rių bei re­ži­sie­riaus in­ter­viu, su­pla­nuo­ ti Pran­cū­zi­jos sos­ti­nė­je. At­šauk­ta ir fil­mo prem­je­ra Pa­ry­žiaus Eli­zie­ jaus lau­kuo­se esan­čia­me ki­no teat­ re. Ki­no kom­pa­ni­ja su­stab­dė fil­mo rek­la­mas te­le­vi­zi­jo­je ir ra­di­ju­je.

Lie­tu­vo­je, at­ro­do, nie­ko pa­na­ šaus neį­vyks – šio fil­mo prem­je­ra nu­ma­ty­ta lie­pos 27-ąją, o ne­kant­ riau­sie­siems jau įvy­ko išanks­ti­niai sean­sai. „Pran­cū­zai – pa­sau­li­nė išim­tis. Sun­kiai su­pran­tu, ko­dėl rei­kė­tų fil­mo ne­ro­dy­ti? Ar vien dėl to, kad pa­sau­ly­je at­si­ra­do dar vie­ nas psi­chas? Gal iš­si­gan­do, kad bus koks nors re­zo­nan­sas. Ma­nau, Pran­cū­zi­ja dar neat­si­to­kė­jo dėl tra­ giš­kų žu­dy­nių ša­lies pie­tuo­se, kai ara­bas iš­šau­dė žy­dų vai­kus“, – svars­tė Lie­tu­vo­je fil­mus pla­ti­nan­ čios kom­pa­ni­jos pro­jek­tų va­do­vas Gin­ta­ras Plyt­ni­kas.

Esą ne­sta­bi­lios psi­chi­kos as­me­ nų yra vi­sur ir neaiš­ku, ka­da jie ga­li pra­dė­ti veik­ti. G.Plyt­ni­ko tei­gi­mu, fil­mas šio­je si­tua­ci­jo­je ma­žiau­siai kal­tas, o nut­rauk­ti fil­mo ro­dy­mą – per griež­tas spren­di­mas.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.