TODĖL, KAD naujienos Antradienis, ESU VILNIETIS Tikros sostinės liepos 24 d., 2012 m. Nr. 171 (1370) Tik 10–12 dabarti nio Seimo narių šį rudenį nesieks būti perrinkti į kitą parlamentą. Lietuva 5p.
Darbuotojų skaičius šalies įmonėse augs sparčiau tik atsigavus pasaulio rinkoms. Ekonomika 7p.
Badas – ne vienintelė Somalio problema, jų šioje žlugusioje Afrikos šalyje apstu. Pasaulis 12p.
Kapitonas, kurio nėra laive Ilgametis Lietuvos vyrų krepšinio rink tinės kapitonas Ro bertas Javtokas šį kart į kelią išsiruo šusiai savo įgulai galėjo tik pamo juoti nuo kranto. Likti namuose vi durio puolėją pri vertė negailestinga medikų diagnozė – stresinis pėdos lūžis.
Sveikata
8
1,30 Lt
Konkrečiai Vilniaus merui norėčiau atsakyti – konkurencija visur labai naudinga, ypač Vilniaus šilumos ūkyje. Prezidentė Dalia Grybauskaitė
5p.
Miestas
2p.
Miesto iždą pildo baudos Viln iaus miest o sav ivald ybė į miest o biudž etą sur inko 411,8 proc . daug iau paj amų iš baudų, nei buvo plan uot a. 2012 m. pir mą pusmetį buvo planuoj am a su rinkt i 449 tūkst. litų, o sur inkt a 1,8 mln. litų, tai yra 1,4 mln. litų dau giau. Gerok ai daug iau sur inkt a ir viet inės rinkl iavos už aut om ob i lių statymą.
Penktadienio pavakarę, kai Lietu vos vyrų krepšinio rinktinė liejo prakaitą treniruotėje, rengdamasi Londono olimpinėms žaidynėms ir draugiškoms rungtynėms su Rusijos rinktine, vidurio puolėjas R.Javtokas, būdamas savo namuo se Vilniuje, prisipažino nerandąs vietos ir nežinąs kur dėtis. „Pavydžiu visai rinktinei. Jie iš važiuoja, o aš pasilieku. Važiuo davom kartu, o dabar taip išėjo“, – kalbėdamas su dienraščiu atsi duso kapitono pareigas Linui Klei zai perdavęs R.Javtokas. Į olimpiadą nevažiuosiantį krep šininką guodžia tik žmonos Vilmos ir dviejų vaikų draugija. Plačiau skaitykite
diena.lt
Miestas
2p.
Filmo žiūrovų saugoti neketina
Stiprybė: „Aš stengiuosi neparodyti, kad man blogai, nenoriu niekam užkrauti savo bėdų“, – dienraščiui sa
kė R.Javtokas.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Bilietus šluoja iš kioskų Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Nors popieriniai transporto bilie tai iš kioskų dings jau rugpjūčio viduryje, jais naudotis bus galima iki metų pabaigos. Tai sužinoję gy ventojai juos ėmė pirkti pluoštais.
Išnyks: tokių bilietų prekyboje nebebus nuo rugpjūčio vidurio.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Vienkartinių troleibusų ir autobusų bilietų įsigyti nebebus galima nuo rugpjūčio 15-osios, tačiau jau nu sipirktus bus galima išnaudoti iki kitų metų pirmos dienos. Vieni dėl to, kad dar nespėjo įsigilinti į naują bilietų sistemą ir kainodarą, ki
ti norėdami sutaupyti puolė pirkti užmarštin greitai turėsiančius nugrimzti popierinius viešojo trans porto bilietus. „Į darbą ir iš jo dažniausiai einu pėsčiomis – man tai trunka kiek daugiau nei pusvalandį. Kartais, jei gu vėluoju arba šiaip tingisi eiti, va žiuoju troleibusu. Dėl to pirkti mėne- sinio bilieto man neapsimoka. Dabar planuoju nusipirkti bilietėlių už maždaug pustrečio šimto litų, tiek turėtų užtekti iki metų galo. Jeigu pirkčiau pagal naująją kainodarą, toks skaičius bilietų kainuotų apie 60 litų daugiau.
2
Menas
13p.
Garliava keliasi į sceną? Nac ion al in io dramos teatro atsto vai pat eikė intr igą – žiūrovų lau kia Garl iavos dram os scen inė in terpret ac ij a. Ties a, pat s pjesę „Medž ioklės scenos Žemut inėj e Bava rij oj e“ stat ys iant is rež is ier ius Ro land as Atkoč iūn as tik ino, kad siu žet as kalb a apie bet kur ią trag išką istor iją, apip intą gand ais ir apkal bom is.
2
AntrADIENIS, liepos 24, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Žiūrovų papild
Bilietus šluoja iš kioskų Nuo sausio, jeigu nebus 1 didžiulių šalčių, galvo ju visai nebesinaudoti viešuoju
Penktadienį sos tinės kino teatruose vyks krauju Jung tinėse Valstijose paženklinto filmo apie Betmeną „Tam sos riterio sugrįži mas“ premjera. Bai mės banga, kad kas nors gali nutikti ir Lietuvos kino teat ruose, į mūsų šalį neatsirito.
transportu“, – pasakojo vilnietė Veronika. Dabar ji naudoja bilietus po du litus. Juos pakeis 30 minučių trukmės bilietai po 2,5 lito ir 60 minu čių trukmės bilietai po 3,5 lito.
Būtų sunku išskirti daugiausia perkan čių amžiaus grupę – perka labai įvairaus amžiaus žmonės.
Spaudos kioskų pardavėjos, pa sirodo, prigąsdintos su niekuo ne kalbėti ir informacija nesidalyti. „Nieko negaliu pasakyti, mums uždrausta kalbėti su visais“, – aiškino kiosko Vilniaus gatvėje pardavėja. „Kol kas masiškai ne perka“, – galų gale baikščiai pra tarė moteris. Maloniai tokiu paprastu klausi mu kalbėjo vieno „R-kiosk“ dar buotoja. Pasak jos, perkančių di desnį skaičių vienkartinių viešojo transporto bilietų smarkiai pa daugėjo. „Daugiausia perka po 30, 50 ir daugiau bilietų. Būtų sunku išskir ti daugiausia perkančiųjų amžiaus grupę – perka labai įvairaus am žiaus žmonės. Tiesa, gal kiek dau giau įsigyja bilietėlių be nuolaidų“, – pasakojo pardavėja. Darbuo tojos teigimu, popieriniais bilie tais įmonė prekiaus tik iki rugpjū čio 1-osios – daryti užsakymus iki mėnesio vidurio yra nepatogu.
Boikotas: kai kurie vilniečiai ketina viešuoju miesto transportu nuo
sausio visai nesinaudoti.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
i.pepceviciute@diena.lt
Kainų pokyčiai Dabar bil ietas be nuolaidų kainuo ja 2 litus. 30 minučių trukmės bilie tas be nuolaidos kainuos 2,5 lito, 60 minučių – 3,5 lito.
Priemonių nesiėmė
tas kainuos 1,25 lito, 60 minučių bi lietas – 1,75 lito.
Perkant iems su 80 proc. nuolaida bil iet as kainuoja 40 centų. Pagal Perkant iems su 50 proc. nuolaida naująją tvarką perkant iems su 80 bil ietas dabar kainuoja 1 litą. Pagal proc. nuolaida 30 minučių bil ietas naująją kainodarą perkant iems su kainuos 50 centų, 60 minučių bil ie 50 proc. nuolaida 30 minučių bilie tas – 70 centų.
Baudų surinko daugiau Vilniaus miesto savivaldybė į miesto biudžetą surinko 411,8 proc. daugiau pajamų iš baudų, nei buvo planuota. 2012 m. pirmą pusmetį buvo planuojama surink ti 449 tūkst. litų, o surinkta 1,8 mln. litų, tai yra 1,4 mln. litų daugiau.
Be to, vien jau vietinės rinkliavos už stovėjimą šių metų pirmą pus metį surinkta 1,35 mln. litų daugiau nei per tą patį laikotarpį 2011-ai siais. O jei lyginsime 2012 ir 2010 m., įplaukos į savivaldybės biud žetą padidėjo daugiau nei 50 proc. Pavyzdžiui, vien Saugaus mies to departamento padalinių pa reigūnai per mėnesį surašo vi dutiniškai 4000 administracinių teisės pažeidimų protokolų.
Daug iaus ia adm in istrac in ių teisės pažeidimų protokolų sura šoma už alkoholinių gėrimų var tojimą viešose vietose, Tvarkymo iš švaros taisyklių pažeidimus, Vilniaus miesto želdynų ir želdi nių apsaugos taisyklių pažeidi mus, Išorinės reklamos įrengimo taisyklių pažeidimus, stovėjimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimus ir už Vie tinės rinkliavos už naudojimąsi tarybos nustatytomis mokamo mis vietomis automobiliams sta tyti nuostatų pažeidimus. Nuo 2011 kovo 1 d. įsigalio jus Liet uvos Resp ubl ikos ad ministracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimams, savival dyb ių vykd om os ioms inst it u
cijoms pavestos vykdyti naujos funkcijos. Buvo ne tik išplėsta pareigūnų kompetencija kontro liuoti pažeidimus ir surašyti ad ministracinių teisės pažeidimų protokolus už naujas veikas, bet ir suteikti įgaliojimai nagrinė ti administracinių teisės pažei dimų bylas. Administracinių tei sės pažeidimų nustatymas ir bylų nagrinėjimas tapo efektyvesnis, o Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą reor ganizuoti Saugaus miesto de partamentą, padaliniuose buvo padidintas etatų skaičius. 2010 m. gegužę dirbo 18 Viešo sios tvarkos skyriaus pareigūnų, 2012 m. gegužę – jau 24.
Praėjusį penktadienį Jungtines Valstijas sukrėtė dar vienas žiaurus išpuolis – 24-erių Jamesas Eage nas Holmesas kino teatre Kolorado valstijoje nušovė 12 žmonių, dešim tis sužeidė. Išpuolis buvo įvykdytas per filmo apie Betmeną „Tamsos ri terio sugrįžimas“ seansą. Praėjusį šeštadienį filmas pradėtas rodyti ir Lietuvos kino teatruose. Tie sa, seansai išankstiniai, todėl jų dar labai nedaug. Premjera laukia penk tadienį, liepos 27 d. Ar, atsižvelgdami į įvykius Jungtinėse Valstijose, sos tinės kino teatrai imsis specialios ap saugos per šio filmo seansus? „Kadangi jau patvirtinta, kad tai ne terorizmo atvejis, o greičiausiai tik pavienis psichinis atvejis, tai ko čia besigriebsi. Nes tada, ma
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Skirtumai: kai kuriose šalyse po išpuo
Vilniuje jis sėkmingai reklamuojamas.
tyt, turėtume saugotis per visus filmus, bijodami, kad kas nors at eis ir ką nors bloga padarys. Šian dien yra trečia diena, kai filmas ro domas, renkasi normali publika, kai pažiūri į veidus – ne buduliai“, – situaciją apibūdino kino teatrų „Forum Cinemas“ projektų vado vas Gintaras Plytnikas.
Darbo nori penkios įmonės Maždaug 100 mln. litų vertės Vil niaus Lukiškių kalėjimo komplek so iškėlimo į Pravieniškes projekto konkursui paraiškas pateikė pen kios bendrovės.
VD inf.
Šaltinis: miesto biudžetą pirmą šių metų pusmetį gausiai pildė ir už automobilių statymą surinkti mo
kesčiai.
Indrė Pepcevičiūtė
Tarp dalyvių yra Panevėžio staty bos trestas (PST), „Hanner“, „Ci ty Service“, „Bendras verslas“ ir „Pilies projektai“, kaip BNS sakė Teisingumo ministerijos atstovė spaudai Vaida Vincevičiūtė. „Iš viso konkursu domėjosi 35 įmonės, tačiau paraiškų sulaukė me iš penkių bendrovių“, – BNS sakė V.Vincevičiūtė. Ji pranešė, kad per dvi savaites bus įvertintas bendrovių kvalifika cinis pasirengimas, o tada atrink tos įmonės bus informuotos ir per 30 dienų turės pateikti konkrečius pasiūlymus. „Po dviejų savaičių bus infor muotos atrinktos bendrovės ir bus
laukiama jau konkrečių jų pasiūlymų“, – sakė V.Vincevičiūtė. Su nugalėjusia bendrove sutartis tikimasi pasirašyti rugsėjį. Paslau gos bus perkamos konkurencinio dialogo būdu – vertinant pasiūly mus bus galimybė derėtis ir keisti perkamų paslaugų apimtį, jei pa aiškėtų, kad vieną ar kitą paslaugą valstybė gali teikti pigiau. Įmonės, nepakviestos teikti konkrečių pa siūlymų, sprendimą galės apskųsti per 15 dienų. V.Vincevičiūtė sakė, kad keturios bendrovės pareiškė norą darbus atlikti bendradarbiaujant su kito mis įmonėmis ir sudarant jung tinės veiklos sutartis. Vienintelė tokio noro nepareiškė bendrovė „Pilies projektai“. Lukiškių kalėjimo komplek so perkėlimo į Pravieniškes darbai preliminariai vertinami apie 100 mln. litų.
3
AntrADIENIS, liepos 24, 2012
miestas
6p.
Sutartį dėl Tytuvėnų bažnyčios atstatymo reikės nutraukti.
domai nesaugos lemų, jo poelgius, kaip ir Breiviko Norvegijoje, turėtų aiškintis jau kitos srities specialistai“, – sakė projektų vadovas. Nuo tokių išpuolių nesame ap saugoti ir vargu, ar galėsime ap sisaugoti, nes niekada nežinai, kas kitam gali šauti į galvą. Kaip ir praėjusių metų įvykis viename Rygos kino teatrų, kuriame vienas žiūrovų per psichologinio trilerio „Juodoji gulbė“ seansą nušovė ki tą dėl to, kad šis per garsiai valgė spragėsius. „Tokie įvykiai yra visiškas ab surdas. Mes, matyt, negalime ap sisaugoti nuo psichų. Be abejo, jie renkasi tokias vietas, kuriose yra matomi, nori būti dėmesio cent re“, – apie liūdną realybę kalbėjo G.Plytnikas. Susitapatina su herojais
Neatspėsime ir nenumatysime, kam ir kada gali šauti į galvą tap ti vienu išgalvotos realybės herojų, kaip J.E.Holmesas susitapatino su Džokeriu – piktadariu iš filmų apie Betmeną. Psichologų verti nimu, tokių problemų dažniausiai turi žmonės, sergantys maniakine depresija arba šizofrenija. „Ir juos tie dalykai veikia. Bet kažkas yra gerai pasakęs, kad kol kinas nebuvo toks populiarus ar ba kai jo dar visai nebuvo, mania kai sekdavo knygų herojais. Susi tapatindavo su jais ir imituodavo jų veiksmus“, – kad ne tik kino filmai gali lemti psichikos sutri kimų turinčių žmonių veiksmus, sakė pašnekovas. Kaip teigė G.Plytnikas, kiekvie olio net buvo uždraustos filmo reklamos. nas mūsų, eidamas gatve, gali „su . Margaritos Vorobjovaitės nuotr. tikti dar didesnį psichą, kuriam užeis noras šaudyti ar skersti“. O Sveikam įtakos neturi kalbant apie filmus, yra ir drastiš Kad ir koks įtaigus būtų kino fil kesnių, tačiau vis tiek rodomų ki mas, pašnekovo teigimu, psichiš no teatruose. kai sveikam žmogui jis negali pa „Pavyzdžiui, „Kovos klubas“. Po daryti tokios įtakos. „Esu šimtu tokio filmo iš tiesų adrenalinas kyla procentų įsitikinęs, kad pats filmas ir norisi eiti ką nors daryti. Yra tokių kaip daiktas negali užkabinti sveiko filmų. Bet „Tamsos riterio sugrįži žmogaus, kaip nutiko tam vargše mas“... Neįsivaizduoju, gal jis koks liui. Manau, jis turi psichikos prob- užkeiktas“, – svarstė pašnekovas.
Objektas: ginčas dėl šio pastato, kuriame veikė Vilniaus apskrities viršininko administracija, panašesnis
į biurokratų nesusikalbėjimą nei į rimtą problemą.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Dėl pastato – į teismą Valstybės turto fondas per teis mą mėgins valstybei grąžinti bu vusias Vilniaus apskrities virši ninko administracijos patalpas, kurias šiuo metu valdo sostinės savivaldybė.
Dėl patalpų grąžinimo natūra teis mui pateiktas ieškinys. Valstybės turto fondas į teismą kreipėsi įgy vendindamas Valstybės kontrolės rekomendaciją. Tai pirmadienį pranešė Valstybės kontrolė. Valstybės kontrolės auditoriams įvertinus, kaip likviduojant apskri čių viršininkų administracijas bu vo perduodamas jų valdytas vals tybės turtas, Valstybės kontrolė rekomendavo valstybės įmonei Valstybės turto fondui imtis prie monių, kad Vilniaus miesto savi valdybė valstybei perduotų ad ministracines 2 tūkst. kvadratinių metrų ploto patalpas, esančias Eu ropos aikštėje. Anksčiau šiose pa talpose buvo įsikūrusi Vilniaus ap skrities viršininko administracija. Pagal Vilniaus apskrities vir šininko administracijos 2002 m. sutartį su Vilniaus miesto savi valdybe šios patalpos privalėjo būti perduotos valstybei. Atliekant auditą nustatyta, kad minėtų administracinių patalpų valdytoja yra savivaldybės kont
roliuojama įmonė Vilniaus vys tymo kompanija. Vilniaus miesto savivaldybė pirmadienį pranešė, kad buvo ir yra pasirengusi perduoti valsty bei minėtas patalpas. Ji teigia jau buvo pradėjusi pa talpų perdavimo procedūras, ta čiau Seimas 2005–2006 m. pri ėmė Uždarųjų akcinių bendrovių įstatymo pataisas, pagal kurią sa vivaldybės įmonė Vilniaus vysty mo kompanija, valdanti patalpas, nebegali mažinti savo įstatinio kapitalo išimdama turtą ir jį per duodama.
Valstybės turto fon das į teismą kreipė si įgyvendindamas Valstybės kontrolės rekomendaciją. „Toks įstatymo pakeitimas ap ribojo savivaldybės ir jos valdo mos įmonės galimybes įgyven dinti susitarimą“, – teigiama savivaldybės pranešime. Jame primenama, kad sostinės savivaldybė sudarė galimybes valstybės įmonėms nuo 2003 m. neatlygintinai naudotis didesnė
mis nei numatyta sutartyje – 2,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto – patalpomis. „Sostinės savivaldybė ne kartą siūlė ieškoti sprendimų Valstybės turto fondui, kaip būtų galima įgyvendinti sutartį ir perduoti pa talpas. Siekdama išspręsti šį gin čą, Vilniaus savivaldybė ketina siekti taikos sutarties, kuria rem damasi ir perduotų patalpas“, – teigiama pranešime. 2004 m. gegužę Vilniaus ap skrities viršininko administraci ja iš patalpų Gedimino prospekte persikėlė į modernų šešių aukštų pastatą dešiniajame Neries krante, šalia savivaldybės daugiaaukščio. Pagal 2002-aisiais pasirašytą sutartį senasis administracijos pastatas atiteko savivaldybei, o ši vėliau jį pardavė už 12 mln. litų. Naujajame pastate, įvertintame panašia suma, ne mažesnis kaip 2 tūkst. kvadratinių metrų plotas turėjo tapti apskrities administ racijos nuosavybe. Tačiau iki ap skričių administracijų likvidavimo 2009 m. liepą pastatą apskrities administracija valdė pagal panau dos sutartį, pasirašytą su tuomete savivaldybės įmone „Vilniaus ka pitalinė statyba“, dabartine Vil niaus vystymo kompanija.
Važiuoti bus sudėtinga Iki liepos 27 d. dėl Vilniaus mies to pietinės teritorijos dalies išori nio aplinkkelio statybos bus draudžiamas transporto eismas Sava norių prospekto ir Kirtimų gatvės transporto mazgo nuovažose.
apie 100 mln. litų.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Privatus investuotojas viešosios ir privačiosios partnerystės pa grindu per trejus metus turės re konstruoti keturis nenaudojamus Pravieniškių kalėjimo pastatus, kuriuose bus įrengtas 320 vietų kaliniams turintis kalėjimas, o vė liau – 25 metus juos prižiūrėti. Iki 2017 m. iš miesto centro bus iškelti ir Lukiškių tardymo izoliatorius bei Laisvės atėmimo vietų ligoninė. Finansų ministerijos skaičia vimais, per 25 metus iš valstybės
biudžeto projektui reikės 116 mln. litų (su PVM) – kasmetis partne rystės mokestis, pradedant nuo ketvirtų projekto įgyvendinimo metų, siektų iki 5,3 mln. litų. 2017-aisiais Lukiškių kompleksą numatoma parduoti – tikimasi, kad tai leis padengti dalį statybų Pravie niškėse išlaidų. Iškeldinimu siekia ma, kad būtų sukurtos tinkamos ka linių laikymo sąlygos, o nuteistųjų išlaikymas kainuotų pigiau.
Šiomis dienomis minėtame trans porto mazge bus asfaltuojama, tvar komi nuovažų kelkraščiai, eismo saugumo priemonės ir panašiai. Kirtimų gatvėje minėtame maz ge transporto eismas Kauno kryp timi bus nukreiptas apylanka Gariūnų gatve apsisukant regu liuojamojoje Gariūnų ir Paneriš kių gatvių sankryžoje. Važiuojant Savanorių prospektu Kauno kryp timi įvažiuoti į Kirtimų gatvę bus galima apylanka Gariūnų gatve ap sisukant reguliuojamojoje Gariūnų ir Paneriškių gatvių sankryžoje. Eismo dalyviai prašomi būti ati dūs, laikytis Kelių eismo taisyklių, eismo reguliuotojų nurodymų ir iš anksto planuoti keliones.
VD, BNS inf.
VD inf.
Vertė: kalėjimo perkėlimas iš Vilniaus centro į Pravieniškes kainuos
Eismo organizavimo pakeitimai
VD, BNS inf.
4
antrADIENIS, liepos 24, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Neįgaliesiems reikia pritaikyti daugybę namų Lietuvoje yra apie 34 tūkst. visuo meninių pastatų – mokyklų, polik linikų, ligoninių, prekybos, viešo jo maitinimo įstaigų, teatrų, ban kų, pašto ir kitų, kuriuos reikėtų pritaikyti neįgaliųjų poreikiams.
Šiems pastatams pritaikyti neįga liųjų poreikiams, preliminariais skaičiavimais, reikėtų daugiau kaip 7 mlrd. litų. Tai skelbiama Socialinės apsaugos ir darbo mi nisterijos parengtame Naciona linės neįgaliųjų integracijos 2013– 2019 m. programos projekte. Pabrėžiama, kad Lietuvos teisės aktai nereglamentuoja terminų, per kuriuos esami visuomeninės
paskirties pastatai būtų pritaikyti neįgaliųjų poreikiams. Tačiau Sta tybos įstatymas naujai statomus ar iš pagrindų remontuojamus visuo meninius pastatus įpareigoja pritai kyti žmonėms, turintiems negalią. Ministerijos duomenimis, per nai negalią turinčių asmenų skai čius, palyginti su 2010 m., Lie tuvoje sumažėjo 1 proc. Apie 57 proc. neįgaliųjų yra darbingo am žiaus asmenys. Kaip teigiama programos pro jekte, Europoje neįgalūs yra apie 10 proc. visų gyventojų ir dėl ilgė jančios gyvenimo trukmės neįga liųjų skaičius ateityje didės. VD, BNS inf.
Išlaidos: daugybei visuomeninės paskirties pastatų pritaikyti ne
įgaliųjų poreikiams reikia kelių milijardų litų. Indrės Pepcevičiūtės nuotr.
Fiasko: „žalieji“ visokiais būdais protestuoja prieš atominę energetiką, bet nesurinko pakankamai parašų,
kad būtų surengtas referendumas dėl jos ateities.
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
Ilgai laukę dar palauks Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) vis dar laukia parašų rinkimo lapų iš iniciatyvinės grupės dėl referendumo atominės elektrinės klausimu. Konsultacinio referendumo sie kusi iniciatyvinė grupė reikiamus parašus turėjo įteikti iki birželio 27 d., tačiau iniciatyva žlugo, jų su rinkus tik apie 46 tūkst. vietoj rei kiamų 300 tūkst. Įstatymas iniciatorius įpareigoja VRK grąžinti visus parašų rinkimų lapus, priešingu atveju gresia ad ministracinė atsakomybė. Iš 5000 išduotų parašų rinkimo lapų ini ciatoriai VRK jau yra grąžinę 4695.
Likusių 305 lapų dar laukiama iki rugpjūčio. „Iniciatoriai liepos 18 d. dar atnešė dalį parašų, nebedaug li ko – 305 lapai, likusiems lapams su rinkti jiems dar duota dešimt dienų, iki rugpjūčio“, – sakė VRK pirmi ninkas Zenonas Vaigauskas. Rinkėjų parašų lapų praradimas, padarytas asmens, atsakingo už šių dokumentų saugojimą ir tvar kymą, užtraukia baudą nuo 500 iki 2000 litų.
Minėta iniciatyvinė grupė, ku rioje buvo Lietuvos žaliosios po litikos institutas, Lietuvos žaliųjų sąjūdis, registruota kovą. Dar vie na iniciatyvinė grupė rinko parašus dėl privalomojo referendumo ato minės elektrinės statybų klausimu. Ji parašus VRK turėjo įteikti iki lie pos 17 d., bet ir ši iniciatyva nebu vo sėkminga. Šio referendumo ini ciatoriai buvo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos žaliųjų judėjimas, viešoji įstaiga „Žalio ji Lietuva“, kai kurių savivaldybių vadovai, Seimo nariai. Seimas per neeilinę sesiją liepos viduryje priėmė nutarimą su Seimo rinkimais spalio 14 d. surengti pa tariamąjį referendumą dėl naujos atominės elektrinės statybos. VD, BNS inf.
5
AntrADIENIS, liepos 24, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Kas į Seimą nebenori? Maždaug dešimt dabartinio Seimo narių ketina visam laikui už verti parlamento duris ir daugiau ten nebesiveržti. Daugumos jų motyvas – amžius ir sveikata. Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Glaveckų šeimos nebebus
Iš 139 dabartinio Seimo narių vos 10–12 čia dirbti greičiausiai ne begrįš niekada – kandidatuoti per artėjančius parlamento rinkimus jie nebeketina. Tarp jų yra ir Sei mo senbuvių, ir politikos naujokų. Galutinai aišku: kitame Seime jau nebedirbs Liberalų sąjūdžio atsto vas Kęstutis Glaveckas ir jo žmo na konservatorė Rūta Rutkelytė. Ir vienas, ir kitas turi sveikatos problemų, tad, kaip patys sako, nori dau giau laiko skirti sau. „Prisipažinsiu, turiu rimtų sveikatos problemų. Nebūdama šimtu procentų dar binga, nenoriu užimti tos pozici jos, kur kitas galėtų nuveikti gero kai daugiau. Lig šiol nebuvo kada „paremontuoti“ sveikatos, o per nai turėjau labai sudėtingą opera ciją“, – dienraščiui atvirai kalbėjo R.Rutkelytė. Seime ji darbuojasi antrą ka denc iją, ties a, su pert rauka. R.Rutkelytė dirb o 1996 m. iš rinktame Seime. Jos vyras K.Glaveckas parlamen te – nuo 1990-ųjų, visus rinkimus laimėjęs vienmandatėje apygardo je. „Ateina laikas, reikia ir jauniems užleisti vietą. Labai gaila trauk tis, bet toks gyvenimas“, – kalbė jo K.Glaveckas. Vis dėlto jis yra Li beralų sąjūdžio kandidatų į Seimą sąraše, nors vienmandatėje apy gardoje nebesikaus. Nori „pavaikščioti žeme“
Kuriam laikui iš politikos traukia si ir Liberalų sąjūdžio narys, antrą kadenciją Seime dirbantis Audrius Endzinas. Jis mano, kad pasibai gus kadencijai darbą nesunkiai ras:
„Vieni politikai tik deklaruoja, kad po poros kadencijų reikia pažiūrė ti, kaip žeme vaikščioti, o kiti ban do tai padaryti. Dar turiu rankas ir galvą, dievulis nepagailėjo ir svei katos, tad, manau, darbą tikrai ra siu.“ Nebevarstyti parlamento durų ir užmiršti posėdžių salę pasiruošę ir daugiau politikų. Vienas jų – kon servatorius Česlovas Stankevičius. „Dėl amžiaus. Įkalbinėjo likti, bet nusprendžiau pasitraukti. Atėjo laikas“, – aiškino iš politikos be sitraukiantis 75-erių Seimo pirmi ninkės pavaduotojas. Jau kurį laiką kalbama, kad iš po litikos galėtų trauktis kitas garbaus amžiaus politikas socialdemokra tas Česlovas Juršėnas. Tačiau, kaip tikino partijos vadovybė, jis rinki muose dalyvaus – politiko duonos atsisakyti neketina. Nedalyvauti rinkimuose kurį laiką svarstė vie nintelis socialdemokratas – Jonas Juozapaitis. Tačiau persigalvojo. Panašiai elgiasi ir konservato rius Liudvikas Sabutis. Jis lig šiol neapsisprendė – bandyti veržtis į kitą Seimą ar ne.
Česlovas Stankevičius:
Dėl amžiaus. Įkalbinėjo likti, bet nusprendžiau pasitraukti. Atėjo laikas. Susilažino su A.Čapliku
Vis dar neaišku, kaip pasielgs į par lamentą su Arūno Valinsko Tautos prisikėlimo partija patekęs Mantas Varaška. Prieš kurį laiką jis aiški no, kad į kitą Seimą tikrai neis, nes
politika jį nuvylė. Seimo frakcijas nuolat keitęs politikas susilažino su Liberalų ir centro frakcijos se niūnu Algiu Čapliku, kad į kitą Sei mą tikrai neis. Dirbti kitame Seime neplanuoja ne vienas Mišriai Seimo narių gru pei priklausantis politikas. Seime dirbti toliau nenori buvęs teisėjas Konstantas Ramelis. Jis paaiškino, kad „jau nebe tas amžius“. K.Ra meliui – 74-eri. Dienraščio žinio mis, tęsti politinės veiklos nebeplanuoja ir K.Ramelio bendražygis parlamentaras Antanas Baura. Likti politikoje nebeketina ir A.Valinsko į Seimą atvesta žmona Inga Valinskienė. Pats A.Valinskas, kaip ir nemažai jo buvusių ar esa mų bendražygių, tęsti politinę kar jerą ambicijų turi. „Nemanau, ob jektyviai žiūrėdamas iš šono, kad esu pats prasčiausias šiame Seime dirbantis žmogus. Tad jeigu vien mandatėje apygardoje mane iš rinks, ir toliau dirbsiu Seime“, – aiškino A.Valinskas Dauguma jo į Seimą atvestų po litikų – Vincas Babilius, Arū nė Stirblytė, Antanas Nedzinskas – laimę bandys ir kituose rinki muose. Patekti į Seimą jie bandys su Liberalų ir centro sąjunga. Kol kas neapsisprendė tik Mišriai Sei mo narių grupei priklausanti Asta Baukutė. „Dar svarstau. Kai ėjau dirbti į Seimą, galvojau visai kitaip, o dabar – nebežinau. Jūs gi matote, kas darosi“, – sakė ji. Kad Seimo nario mandato ne besieks, prieš kurį laiką yra kalbė jęs iš socialdemokratų pašalintas Andrius Šedžius, tačiau šiaulietis ir vėl persigalvojo. Seime greičiau siai nebedirbs Tvarkos ir teisingu mo frakcijos atstovas Rimantas Smetona.
Pareiškimas: Prezidentė D.Grybauskaitė pabrėžė, kad monopoli
ninkų valdomame Vilniaus šilumos ūkyje trūksta konkurencijos.
Prezidentės atkirtis merui Apie planus ieškoti alternaty vaus kandidato kituose preziden to rinkimuose paskelbusiam Vil niaus merui Artūrui Zuokui da bartinė valstybės vadovė Dalia Grybauskaitė atkirto, jog konku rencija naudinga visur, ypač sos tinės šilumos ūkyje. „Konkurencija visur naudinga“
Vakar apsilankiusi Anykščiuo se Prezidentė atsakė į žurnalistų klausimus keliomis temomis. Paklausta, ką mano apie A.Zuo ko pareiškimą, kad reikia ieškoti konkurento per būsimus prezi dento rinkimus, D.Grybauskaitė atsakė: „Bet kokia konkurencija visur labai naudinga. Kai aš da lyvavau rinkimuose, buvo septy ni kandidatai. Tad žmonės turė tų didesnę galimybę rinktis, jeigu kandidatų būtų daugiau. O konk rečiai Vilniaus merui norėčiau at sakyti taip – konkurencija visur labai naudinga, ypač Vilniaus ši lumos ūkyje.“ D.Grybauskaitė tiesiai neat sakė, ar yra apsisprendusi siek ti antros kadencijos. Ji pabrėžė, kad kandidatų iškėlimas prasi deda likus 80 dienų iki rinkimų dienos. Prezidento rinkimai Lie tuvoje vyks 2014 m. gegužę. Galima didinti algas
Pabaiga: sutuoktiniai liberalas K.Glaveckas ir konservatorė R.Rutkelytė Seimo duris užvers visam laikui –
abiem koją kiša sveikata.
Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Anot Prezidentės, Lietuvoje ga lima „atsargiai galvoti“ apie mi nimalaus ir bazinio atlyginimo didinimą. „Turint galvoje, kad su valdėme situaciją, atsargiai gal voti apie minimalaus atlyginimo ir bazinio atlyginimo didinimą jau laikas, nes turime ne tik taupyti, bet ir skatinti ekonomiką, atsar giai skaičiuodami – tai yra rem damiesi 3 proc. biudžeto defici tu“, – sakė valstybės vadovė. „Valstybės išlaidos turėtų išlikti daugmaž tokios pačios. Bet ir net pagal tą patį biudžetą yra daug rezervo“, – kalbėjo ji. Minimali mėnesinė alga nuo rugpjūčio 1 d. didėja iki 850 litų. Be to, valdantieji sutarė nuo kitų metų padidinti ir pareiginės algos bazinį dydį, lemiantį politikų, tei sėjų, valstybės tarnautojų, karių atlyginimus. Paklausta apie lėšas algoms didinti, Prezidentė teigė, kad „kultūros darbuotojams ir ki tiems, kurių atlyginimai mažiau
si“, atlyginimus galima didinti perskirstant esamas lėšas. Už atominę energetiką?
D.Grybauskaitė taip pat pareiškė, kad Lietuvai naudinga bent 20– 30 metų išlikti atominės energe tikos šalimi. „Tai projektas, ku ris gali duoti didžiulį ekonominį postūmį visam regionui“, – sakė Prezidentė. Jos teigimu, Vyriausybės pa reiga – pateikti išsamią informa ciją visuomenei iki konsultacinio referendumo, kuris vyks spalį su Seimo rinkimais. „Kad žmonės galėtų apsispręsti, Vyriausybė tu ri atlikti savo namų darbus. Žmo nės turi būti išsamiai informuo ti apie projektą, iki detalių, kad jie galėtų priimti pagrįstą spren dimą“, – sakė Prezidentė. „Viešojoje erdvėje yra daug spekuliacijų, daug dezinforma cijos. Vyriausybės atsakomybė tai pakeisti“, – kalbėjo D.Gry bauskaitė. Prezidentės vertinimu, ato minės elektrinės projektas yra „naudingas, jei jis bus skaidrus, sąžiningas, be visokių politinių intrigų“. Ragino sparčiau tirti G.Kėvišą
Anot D.Grybauskaitės, teisėsau gos institucijos turėtų sparčiau priimti sprendimus dėl Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teat ro vadovu vėl paskirto Gintauto Kėvišo. „Kiek žinau, teisėsaugos institucijos dirba tikrai ilgokai. Turėtų tokius dalykus spręsti greičiau, jeigu tie įtarimai yra re alūs. Bet kol žmogus nėra nuteis tas, tol jis nenuteistas. Dalykiniu požiūriu ponui G.Kėvišui pastabų nėra. Jis vienas iš tų vadovų, kuris sugeba kokybiškai dirbti“, – sakė D.Grybauskaitė. „Bet jei bus įrodyta, kad buvo padaryta kokia nors nusikalsta ma veika, be jokios abejonės, jis turės atsakyti“, – pridūrė ji. Kultūros ministras Arūnas Gelūnas nuo liepos 17 d. paskyrė G.Kėvišą dar vienai teatro vado vo kadencijai. G.Kėvišo vadovavimą teatrui lydėjo korupcijos šešėlis – Gene ralinė prokuratūra ilgiau nei tre jus metus tiria, ar rekonstruojant teatrą buvo iššvaistyti milijonai. VD, BNS inf.
6
AntrADIENIS, liepos 24, 2012
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Prezidentė – prieš mafijos grobuonis Saulius Pocius
D
al ia Gryb ausk aitė vėl atsidūrė ant opo nentų ešafoto. Vien i negal i atleist i už jos „neblėstantį popul iar umą“, kit i šiaip sau smag iai taškosi pag ie ža iš įpročio. Regis, visus aplenkė abonentinės pirogos šturmanas. Įsik ibęs parūdijusio savo pol it i nio kompaso, jis dar kartą leido si į reisą Didž iųjų Vasiukų link. Ir visi sutartinai žviegia tą patį: pre zidento rinkimuose turi būti dau giau kand idatų! „Ner inksime iš vieno! Kur demokratija?“ – girdisi tariamų teisuol ių choralas.
Valstybę savo čiuptu vais apraizgė naujieji grobuonys, kurie kont roliuoja viską, nes jų rankose atsidūrė ne tik kriminaliniai, bet ir ins tituciniai galios svertai. Net romus is soc ialdemokrat as Aloyz as Sak al as, nep raleidęs progos amž inam savo oponen tui užtvot i marsiečių metafora, ėmė pritarti tiems vidurių skaus mų tąsomiems giedotojams. Pri siminė jis ir kažkok ius mistinius kand id at us, bes ib aim in anč ius prasiž ioti apie „niekados nek lys tančios Respubl ikos Prezidentės veiklos pasekmes“. Gal nebijok ite taip naiv iai, po ne Aloyzai, – nei jums, nei kam nors kitam tikrai neteks už „pa sekmes“ atsakyti, nes Prezidentė nieko bloga nepadarė ir, manyk i me, nepadarys. Tačiau jei šiuo atveju turite ome nyje, kad valstybės vadovės ko va su part in ių gaujų pag imdy tais klanais ir yra ta veika, už ku rią reikėtų atsakyti, tada jau gali ma išreikšti tik apgailestavimą. Bet vis dėlto gal ne tai tyli social demokratų siela turėjo galvoje. O apskritai D.Grybauskaitės opo nentams nepatinka viskas, ką tik ji padaro. Viskas yra blogai. Praė jus ią savaitę vėl aidėjo gaižūs verksmai: „Prez identės poz ic i ja dėl naujosios atom inės elekt
rinės kel ia įtar imų.“ Mat vals tybės vadovė neatskleidė, už ką reik ia balsuoti būsimajame refe rendume dėl naujosios atominės elektrinės. Tačiau jei ji būtų pasak iusi, kad reik ia bals uot i „prieš“, būtų iš kart sprogęs skandalas, esą Pre zidentė – prieš energet inę Lie tuvos neprikl aus omybę. O jei būtų ištar usi, jog reik ia balsuo ti „už“, būtų pasipylę priekaištai, kad valst ybės vadovė daro įta ką būsim iems referendumo re zultatams. Žodž iu, formulė čia prit aik yt a viena – bet kuriuo atveju vis tiek blogiau būti negali. Visa tai jau va dinama kova su diktatūra, o už kul isiuose gird isi baim ingų pa lyg inimų su Vladimiru Putinu ir Aliaksandru Lukašenka. Ko gi taip bijo nuo gero gyven i mo apsunkę taut inės demokra tijos apaštalai? Akivaizdu tai, kad Liet uvoje su siformavo naujoji nomenklatūra, kuri įgijo realią mafi nės struktū ros išraišką. Verslas čia visiškai susipynė su politika taip, kad ne besuprasi, kur is čia iš to klano yra biznierius, o kuris – tautos at stovas: visi kalba apie tą pat į – su mas ir įtaką. Partijos prarado savo ideologiją ir tapo vienodos, kaip fasuotos deš relės prekybos centro lentynoje. Tiesiog anekdotas – dešinieji nuo kair iųjų skir iasi nebent tuo, kad aptrūnijusių savo ambicijų orga nu vis pamojuoja Rusijai. O ideolog in ių skirt umų nėra to dėl, kad visą tą pol it in io verslu mo dvasia persisunk usią govė dą valdo patolog in is pot rauk is pinigams. Slapta abonentine ter minolog ija kalbant, „banko bil ie tams“. Taig i Lietuvą tyl iai valdo mafija, kur i labai skir iasi nuo anos, bri gadinės, dominavusios paskutinį praėjusio amž iaus dešimtmetį. Dabar valst ybę savo čiupt uvais apraizgė naujieji grobuonys, ku rie kontroliuoja viską, nes jų ran kose atsidūrė ne tik kriminaliniai, bet ir inst itucin iai gal ios svertai: politika, biurokratinės įtakos sfe ros, biudžeto ir ES lėšų paskirsty mas, specialiosios tarnybos ir ži niasklaidos grupės. Prieš tok ią gal ią pasis akant i ir maf ij os klanus ard ant i Prez i dentė jiems yra it peilis prie mie go arter ijos. Gal ima tik įsivaiz duot i, kiek riebių galvų kasd ien mąsto, ką čia padar yt i, kad kaip nors būtų galima pakenkti žmo nių mand atą tur inč ios D.Gry bauskaitės autoritetui.
Gaisras: Tytuvėnų bažnyčią ir vienuolyną ugnis nuniokojo šių metų pradžioje.
Artūro Morozovo nuotr.
Pažėrė pastabų dėl viešojo pirkimo
V
iešoji įstaiga Tytuvėnų pilig rimų centras turėtų nutrauk ti sutartį su bendrove „Kau no paminklų restauravimo projektavimo institutas“ dėl gaisro nuniokotos bažnyčios atstatymo dar bų projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų pirkimo. Išvadą, kad vasarį sudaryta sutar tis turi būti pripažinta niekine ir nu traukta, padarė perkančiosios orga nizacijos patikrinimą atlikusi Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). Skubus gaisro likvidavimo darbų pirkimas buvo įvykdytas šiemet vasarį,
iškart po Tytuvėnų bažnyčią ir vienuo lyną nuniokojusio gaisro. Įvykdžius pirkimą, buvo nuspręsta sudaryti su tartį su mažiausią kainą – 200 tūkst. litų – pasiūliusia bendrove „Kauno paminklų restauravimo projektavimo institutas“. Ji darbus buvo įpareigota atlikti iki šių metų spalio pabaigos. Anot VPT, instituto pasiūlyta kai na – neįprastai maža. Kiti konkurso dalyviai pasiūlė du ir daugiau kartų didesnes kainas. VPT nustatė, kad „Kauno pa minklų restauravimo projektavimo institutas“ nepateikė perkančio
sios organizacijos reikalavimų ati tinkančio neįprastai mažos kainos pagrindimo, o Viešojo pirkimo ko misija, nusižengdama įstatymams, nusprendė, kad paslaugų teikėjas ne įprastai mažą kainą pagrindė. VPT nustatė ir kitų pažeidimų. „Im peratyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, todėl, tarnybos nuomone, perkančioji organizacija sutartį turė tų nutraukti ir organizuoti naują viešąjį pirkimą reikiamoms paslaugoms įsigy ti“, – teigiama VPT vertinimo išvadoje. VD, BNS inf.
Prokurorai įvertins sutartis
G
en eral inės prok uratūros reikalaujama ištirti, ar Vi sagino atominės elektrinės (VAE) sudarytos sutartys nepažeidžia įstatymų. Seimo opozicinės Krikščionių par tijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis kreipėsi į generalinį proku rorą Darių Valį su prašymu įvertin ti, ar VAE sutartys „sudarytos ne pažeidžiant teisės aktų reikalavimų, ar atliktos ūkinės operacijos atitin ka teisės aktus, ar tokiais veiksmais nėra neskaidriai naudojamos vals tybės lėšos“. V.Žiemelis teigė, kad kreiptis į pro kurorą jį paskatino viešojoje erdvė je pasirodžiusi informacija apie VAE pasirašytas sutartis dėl įvairių pa slaugų ir konsultacijų, kurios buvo sudarytos be viešojo pirkimo kon kursų. Su britų įmone „N M Rothschild & Sons Limited“ buvo sudaryta verslo konsultavimo sutartis už 8 mln. li
Vidmantas Žiemelis:
Biudžeto lėšų švaisty mas, kartu ir teisės ak tų pažeidimas, turi būti atitinkamai įvertintas.
tų, sutartis su BVRG dėl konsulta vimo viešųjų ryšių klausimais – už 1,4 mln. litų, su bendrove „Artva“ ir
jos partnere „Paul C Rizzo Associa tes“ sutartis dėl grunto tyrimų – už 10 mln. litų. Taip be konkursų, anot politiko, VAE sudarė sutarčių, kurių bendra vertė yra apie 20 mln. litų. Kreipimesi pabrėžiama, kad Kons titucijoje yra įtvirtinta prokuroro pa reiga ginti viešąjį interesą. Pasak V.Žiemelio, su VAE susiję klausimai ypač svarbūs ir aktualūs tiek visuomenei, tiek mūsų valsty bei. „Lėšos, išleistos pagal minėtas sutartis, skirtos iš valstybės biudže to, o biudžeto lėšų švaistymas, kar tu ir teisės aktų pažeidimas, turi bū ti atitinkamai įvertintas. Tokiais savo veiksmais VAE galėjo pažeisti viešąjį interesą, kuris kartu yra ir valstybės bei visos visuomenės interesas“, – tvirtina Krikščionių partijos frakci jos seniūnas. Generalinė prokuratūra dar svars tys, kaip pasielgti su politiko kreipi musi. VD inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386
VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388
PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: PLATINIMO TARNYBA:
261 1688 261 1688
7
antradienis, liepos 24, 2012
OMX Vilnius
–0,53 %
OMX Riga
–0,17 %
42 proc.
gyventojų sutiktų būsto renovacijai skirti daugiau nei 50 litų per mėnesį, kaip atskleidė tyrimas.
ekonomika
OMX Tallinn
–1,23 %
diena.lt/naujienos/ekonomika
Pramonė auga
€
Pramonės produkcijos gamyba ir par davimas Lietuvoje šių metų sausį–bir želį, palyginti su tuo pačiu 2011 m. lai kotarpiu, ūgtelėjo 0,5 proc., iki 33,333 mlrd. litų. Birželį, palyginti su geguže, pramonės produkcijos gamyba ir par davimas padidėjo 20,4 proc., iki 5,472 mlrd. litų, o atmetus sezono įtaką, au gimas siekė 18,5 proc. Tai pranešė Sta tistikos departamentas.
Baltarusijos rublis 10000 3,4465 DB svaras sterlingų 1 4,4422 JAV doleris 1 2,8537 Kanados doleris 1 2,8079 Latvijos latas 1 4,9586 Lenkijos zlotas 10 8,2721 Norvegijos krona 10 4,6836 Rusijos rublis 100 8,8054 Šveicarijos frankas 1 2,8752
Degalų kainos
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
pokytis
+1,3229 % +0,4704 % +1,3244 % +0,5191 % –0,0323 % –0,4225 % +0,7746 % –0,0670 % +0,0209 %
Plėtros tempas sulėtėjo Nors darbuotojų skaičius šalyje auga, antrą šių metų ketvirtį jo augimas sulėtė jo. Teigiama, kad tam įtakos turi neapib rėžtumas euro zonoje. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Nori radikalių pokyčių
Per antrą šių metų ketvirtį dar buotojų padaugėjo 25,2 tūkst., šis augimas buvo 2 proc. didesnis nei pirmą šių metų ketvirtį. Pernai per balandį, gegužę ir birželį darbuotojų gretos didė jo net 73,8 tūkst. Mažiau nei per nai darbuotojų skaičius šiemet au go statybos, maitinimo, pramonės, transporto įmonėse. Tai paskelbė „Sodros“ duomenų analizę atlikusi bendrovė „Credit reform Lietuva“. Statistika rodo, kad labiausiai darbuotojų skaičius augo smulkiojo verslo įmonėse (5,5 proc.) ir tik nedaug – didžiosiose įmonėse (0,3 proc.). Darb uotoj ų skaič ius išaugo daugiau nei 20 tūkst. įmonių – jose darbuotojų pagausėjo 68,7 tūkst., 91 šalies įmonė savo ko lektyvą padidino 50 darbuotojų ar daugiau. Sunkiausiai per šį laikotar pį sekėsi įmonėms, kurių metinė apyvarta 1–5 mln. litų, jose netgi pastebimas darbuotojų sumažėji mas. Darbuotojų skaičius sumažė jo daugiau nei 15 tūkst. įmonių – jose neliko 43,5 tūkst. darbuotojų, o daugiau nei 50 darbuotojų atsi sakė 46 įmonės. Iš viso 2012 m. liepos 1 d. Lietu voje darbą turėjo 1,3 mln. gyven tojų. Lietuvos verslo darbdavių kon federacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas neabejoja, kad darbuotojų skaičiaus augimas su lėtėjo dėl visuotinių reiškinių, o ne dėl pokyčių vietos rinkoje. „Mūsų vidaus rinka tam tu ri mažiausiai įtakos. Šalies eko nomika ir toliau smuks, kol nebus išspręsti fundamentalūs klausimai ES. Manau, reikia rimtų, radikalių ir galbūt net sukrečiamų pokyčių, kad galėtume tikėtis geresnių per spektyvų“, – sakė jis. Lemia sumažėjęs eksportas
„Jei lygintume darbuotojų skai čiaus augimą šių metų antrą ket virtį su praėjusiais metais, sezo ninis augimas beveik dvigubai lėtesnis. Pastebimai sulėtėjo dar buotojų skaičiaus augimas sta tybos ir viešbučių bei maitinimo sektoriuje,“ – sakė „Creditreform
Stabdžiai: labiausiai darbuotojų skaičiaus augimas sulėtėjo statybos,
viešbučių ir maitinimo sektoriuose.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Šalies ekonomika ir toliau smuks, kol nebus išspręsti fun damentalūs klausi mai ES.
„Eksportas išjudina visą vi daus rinką. Jeigu mažėja pajamos iš eksporto, automatiškai mažėja ir vidaus vartojimas. O statybos, viešbučiai ir maitinimas yra vi daus vartojimo sritys“, – aiškino D.Arlauskas. Sezoninio darbo įtaka – menka
Per antrą ketvirtį darbuotojų skai čius augo visose savivaldybėse, la biausiai – kurortinėse vietovėse. Šiuose miestuose sezoninių dar buotojų poreikis paprastai būna didžiausias. Neringoje darbuotojų skai čius augo 47 proc., Palangoje – 35 proc., Ignalinos rajone – 11 proc. Panašus darbo vietų skaičiaus augimas šiuose miestuose bu
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,88
4,59
2,37
„Kvistija“
4,78
4,48
2,38
„Vakoil“
4,83
4,53
2,39
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
88,42 dol. už 1 brl. 103,09 dol. už 1 brl.
Elektros kaina įprasta Praėjus mėnesiui nuo Lietuvos pri sijungimo prie šiaurės šalių elekt ros biržos „Nord Pool Spot“, didme ninė elektros kaina ilgainiui priar tėjo prie įprasto vidurkio.
Lietuvos“ direktoriaus pavaduo tojas Romualdas Trumpa. Per 2012 m. antrą ketvirtį sta tybose padaugėjo 5,5 tūkst. dar buotojų, o pernai per tą patį lai kotarpį – 12,1 tūkst. darbuotojų. Maitinimo ir viešbučių veikloje kolektyvas augo vos 3 tūkst. dar buotojų, pernai – 4,7 tūkst. Spar tesnis augimas nei prieš metus iš stambesnių veiklų buvo pastebi mas tik kasyboje. D.Arlausko teigimu, prognozuo jamas ekonomikos sulėtėjimas eu ro zonoje tiesiogiai atsiliepia Lie tuvos eksportui. Nes šis, kaip sakė pašnekovas, sudaro apie 60 proc. bendrojo vidaus produkto.
Danas Arlauskas:
Vakar Tinklas
vo užfiksuotas ir praėjusiais me tais. D.Arlauskas sakė nemanąs, kad darbuotojų skaičiui įtakos ga lėjo turėti sezoninių darbuotojų poreikio sumažėjimas: „Poveikis toks mažas, kad jo bendrose ten dencijose nelabai ir matyti.“ Pašnekovo manymu, palankes nių pokyčių galima tikėtis tik su laukus ES politinės sistemos per tvarkos: „Kol neįvyks kas nors panašaus kaip JAV, kur valstijos sa varankiškos, tačiau humanitarinė, bankų sistema tiesiogiai priklauso federalinei valdžiai, niekas ES nesi keis. ES politinė valdžia turi turėti daugiau galių šalių narių atžvilgiu. Kol kas esama daugiau moralinių valstybių įsipareigojimų, o biudže tus jos tvarko, kaip nori.“
Anot D.Arlausko, didelės šalys, pavyzdžiui, Vokietija, turi didelius vidinius išteklius, taigi didinda mos vidaus vartojimą gali išlaiky ti ekonomikos augimą. O mažoms šalims, kaip Lietuva, vienintelis išsigelbėjimas yra bendras pasau linių rinkų atsigavimas.
1,3 mln.
Lietuvos gyventojų turi darbą.
Darbuotojų daugėjo lėčiau Darbuotojų skaičiaus aug imas šių ir praėjusių metų antrą ketvirt į, tūkst. Sektorius Statybos Maitinimo ir viešbučių Pramonės Transporto
2011 m. 12,1 4,7 5,5 3,9
2012 m. 5,5 3 2,7 0,4 Šaltinis: „Creditreform Lietuva“
Valstybės netiesiogiai kontroliuo jama elektros perdavimo sistemos valdytoja „Litgrid“ pranešė, kad vidutinė didmeninė elektros kaina, susiformavusi elektros biržoje per pastarąjį mėnesį, siekė 16 centų už kilovatvalandę – tiek pat, kiek ir praėjusių metų birželį bei liepą. „Per pirmąsias dienas rinkos da lyviai sklandžiai prisitaikė prie nau jo operatoriaus prekybos sistemos, didmeninė elektros kaina ilgainiui priartėjo prie įprasto vidurkio. Tai rodo, kad biržoje elektros kaina for muojasi skaidriai ir objektyviai“, – rašoma „Litgrid“ pranešime. Teigiama, kad pastarąjį mėnesį „Nord Pool Spot“ prekybos zonose Skandinavijoje, Estijoje ir Lietuvo je formavosi skirtinga elektros kai na. Skandinavijoje elektros kaina buvo itin žema, nes tam įtakos tu rėjo didelė pasiūla ir mažesnis su vartojimas elektros rinkoje: dau giau nei įprasta elektros pagaminta iš ypač gausių vandens atsargų hidroelektrinėse, o vartojimui di džiausią įtaką darė sumažėjęs pra monės įmonių poreikis. Elektros kainų skirtumas Skandinavijos ir Estijos prekybos zonose formuo jasi dėl nedidelio (350 MW) elekt ros jungties „Estlink“ tarp Suomi jos ir Estijos pralaidumo. Kainų skirtumą Estijos ir Lie tuvos kainų zonose lemia ribotas pralaidumas tarp Estijos ir Latvijos elektros sistemų – dėl šios priežas ties į Lietuvą patenka nedaug pi gesnės elektros iš Estijos ir ji neturi reikšmingos įtakos kainai Lietuvo je. Kol kas Lietuva yra izoliuota bir žos „Nord Pool Spot“ prekybos zo na. Latvijai 2013 m. tapus „Nord Pool Spot“ prekybos zona, o 2015 m. pastačius elektros jungtį „Nord Balt“ (Lietuva–Švedija), Lietuva galės visapusiškai išnaudoti bend ros „Nord Pool Spot“ elektros rin kos teikiamas galimybes. Elektros biržoje pastarąjį mėne sį aktyviai prekiavo daugiau kaip 20 dalyvių iš Lietuvos, o viduti nė dienos prekybos apimtis siekė apie 20 tūkst. megavatvalandžių (MWh) elektros energijos. Mėne sio prekybos apimtis sudarė 0,63 teravatvalandžių (TWh), o pernai tuo pačiu metu apimtis siekė 0,7 TWh elektros energijos. BNS, VD inf.
8
AntrADIENIS, liepos 24, 2012
sveikata sveikata.diena.lt
Salmoneliozė yra kančia Lukas Kivita Per vieną mėnesį Kauno apskri tyje užfiskuoti net 38 salmone liozės atvejai. Tarp nelaimėlių – ir keli laikinojoje sostinėje sve čiavęsi vilniečiai, kuriems da bar laiką tenka leisti Kauno ligo ninėje. Kiaušiniai prie alaus
Pasak specialistų, toks neįprastai didelis skaičius verčia susirūpin ti, kad žmonės nežino, kaip tin kamai ruošti maistą ir apsisaugo ti nuo šios ligos. Salmoneliozė – tai bakterinė žarnyno uždegiminė liga. Ją su kelia bakterijos, vadinamos sal monelėmis. Žmogus suserga, kai jos pakliūva į burnos ertmę ir per virškinamąjį traktą pasiekia žar nyną. Pagrindiniai ligos simptomai yra aukšta kūno temperatūra, vėmimas, viduriavimas, stiprūs kaulų, raumenų, pilvo ir galvos skausmai, šąlančios galūnės. Kauno klinikinės ligoninės In fekcinių ligų skyriaus gydytoja Dalia Merkienė teigė, kad žmonės užsikrečia salmonelioze, kai var toja netinkamai apdorotus gyvu linės kilmės mėsos produktus.
Palyginti su pirmo siomis dienomis patirtomis kančio mis, dabar mano sa vijauta yra puiki.
„Norint išvengti ligos ir jos su keliamų nemalonumų, reikia įsi tikinti, kad mėsa, kurią valgome, yra tinkamai termiškai apdoro ta. Salmonelės žūsta nuo aukštos temperatūros. Galima susirgti ir nuo bakterijomis užkrėstų kiau šinių, kai jie vartojami žali. Pa vyzdžiui, vyrai mėgsta alų užsi gerti žaliu kiaušiniu“, – aiškino gydytoja D.Merkienė. Kaltina tortą
Vilnietė Kristina, su vyru gydoma Kauno klinikinės ligoninės Infek cinių ligų skyriuje, mano užsikrė
tusi nuo torto, kurio suvalgė vos gabalėlį. Pora su artimaisiais šventė krikštynas. Kitą dieną po šventės abu pasijuto prastai. Buvo silpna, maudė skrandį ir žarnyną, pykino. Netrukus paaiškėjo, kad susirgo beveik visi šventės dalyviai. Kristina bei jos vyras kreipėsi į medikus ir buvo paguldyti į ligo ninę. Jiems diagnozuota salmo neliozė. „Įtariame, kad užsikrėtėme nuo torto, kurį valgė visi, išsky rus vieną šventės svečią. Nesu sirgo tik jis. Labai tikėtina, kad gaminant tortą į jį buvo dėta sal monelėmis užkrėstų kiaušinių“, – svarstė ligoninėje tebegydoma Kristina. Jos sveikata gerėja, tik dar nesi liauja pilvo skausmai. Tačiau blo giausia jau praėjo. „Palyginti su pirmosiomis die nomis patirtomis kančiomis, da bar mano savijauta yra puiki“, – šypsojosi moteris. Galimos komplikacijos
Nuo žmogaus amžiaus ir imu ninės sistemos nepriklauso, ar jis užsikrės salmonelioze. Kitaip ta riant, susirgti gali visi. Bet imu ninė sistema turi įtakos ligos vys tymuisi. „Atsparaus žmogaus salmone liozė smarkiai nepaveiks. Ligonis šiek tiek paviduriuos, pakarš čiuos ir tuo liga baigsis. Jis net nesupras, kad sirgo salmonelio ze, ir manys, kad paprasčiausiai apsinuodijo“, – aiškino D.Mer kienė. Tačiau silpnesnės imuninės sis temos, vyresnio amžiaus žmonės susirgę išgyvena tikrą pragarą. Yra atvejų, kai liga komplikuoja si – padidėja ligonio žarnyno pra laidumas. Tada atsiranda rizika, kad bakterijos paklius į kraują ir išsivystys jo užkrėtimas, dar va dinamas salmonelioziniu sepsiu. Gydytojai teigė, kad salmone liozės gydymas nesudėtingas: „Salmonelės yra bakterijos, to dėl liga gydoma antibiotikais. Sergantis žmogus netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų, todėl labai svarbu atkurti jų pu siausvyrą – ligoniui į veną lašina me druskų tirpalus.“
R.Javtokas: nežinau, k Penktadienio pavakarę, kai Lietuvos vy rų krepšinio rinktinė liejo prakaitą tre niruotėje, rengdamasi Londono olim pinėms žaidynėms ir draugiškoms rung tynėms su Rusijos rinktine, vidurio puolė jas Robertas Javtokas, būdamas savo na muose Vilniuje, prisipažino nerandąs vie tos ir nežinąs kur dėtis.
Marijana Jasaitienė m.jasaitiene@diena.lt
Rinktinės kapitonas R.Javtokas iš komandos buvo priverstas pasi traukti, iki Londono olimpiados pradžios likus vos dešimčiai die nų. Venesueloje vykusiame atran kos į Londono olimpiadą turnyre kentęs didelį kojos skausmą, grį žo į Lietuvą. Praėjusią savaitę R.Javtokui Kauno klinikose buvo diagnozuo tas kojos pėdos stresinis lūžis. Dėl šios diagnozės medikai buvusiam ilgamečiam rinktinės kapitonui buvo negailestingi: R.Javtokas turi gydytis, žaisti negali. – Robertai, kaip suprasti me dicinos terminą „stresinis lū žis“? Sakoma, kad daugybę li gų sukelia pastaruoju metu visuomenę kankinantis stre sas, kurio tikrai patiria krepši ninkai, bet neteko girdėti, kad nuo streso lūžtų kaulai? – pa bandžius pralinksminti už rink tinės borto likusį jos vedlį, Rober tas nusikvatojo. – Nežinau, ką tiksliai reiškia šis ter minas. Gal kaulas visai ir nelūžęs, tik nuo didelio fizinio krūvio, kaip aiškino gydytojai, kažkas nuskilę. – Kaip tai nustatė? – Koją labai labai skaudėjo, nebe galėjau pabėgti. Ieškojo skausmo priežasties – peršvietė rentgenu, ištyrė magnetiniu rezonansu ir ta da pastebėjo tą stresinį lūžį. – Bet nesugipsavo kojos? – Ne, tik įtvarą uždėjo, bet jį nak čiai galima nusiimti ir miegoti nor maliai. Padarė tokį šiuolaikišką, su juo galiu kišti koją į batą ir eiti. – Vadinasi, vaikščioti galite? – Galiu, bet tas įtvaras maišo, nes ne leidžia kojai lankstytis. Primynus toks skauduliukas perbėga. Su tuo įtvaru teks būti tris savaites. Tada reikės eiti pas daktarus, pažiūrės, peršvies. – Tuomet dar bus reabilitacija? – Ir dabar darausi procedūras na muose. Magnetus užsidedu, elekt rostimuliatorių, kaitalioju ledų ir karšto vandens voneles.
Nedelskite: pajutus pirmuosius ligos simptomus būtina iškart
kreiptis į medikus, nes kompikacijos gali būti skaudžios.
Gedimino Savickio (BFL) nuotr.
– Pats sau gydytojas? Sugebate? – Ko čia nemokėti? Vieną aparatą pats turėjau, vieną davė rinktinė, vieną atveža iš „Žalgirio“ klubo. Taip ir pasidarė klinikos namuose. Geriau gydytis su šeima televizorių žiūrint, nei važinėti į Kauną.
– Gydytojai vaikščioti leido, bet draudimas žaisti nuliūdino? – Taip. Labai. Kai ruošiesi, turi tikslą, staiga atsiradę neplanuoti pokyčiai labai nemalonūs. – Tai buvo psichologinis smūgis? – Esu šiek tiek optimistiškas žmo gus, į viską žiūriu pozityviai. Ma nau, kas bloga, visada išeina į gera. – Priverstinis poilsis vis dėl to yra poilsis, kurio turite la bai mažai? – Kadangi nebuvau suplanavęs tų laisvų dienų, tai nieko ir neveikiu. Nežinau, ką daryti, kur dėtis. – Venesueloje skausmo prisi kentėjote, dabar gal reikia iš mokti pasimėgauti ramybe? – Ten dar nežinojom, kas man yra. Skausmas labai trukdė žaisti, nes reikėjo galvoti, kaip išvengti nusi leidimo ant tos kojos. Kai taip at sitinka, nei pats gali gerai žaisti ir jaustis visavertis, nei naudos ko mandai gali duoti, tik tiek, kad ten egzistuoji. – Ir vaistai nebeveikė? – Man aiškino, kad vaistai užšaldo sausgysles, audinius, bet kaulo pa veikti negali, užtai ir nepadėjo. – Gydytojai sako, kad jūs labai ištvermingas. – Aš stengiuosi neparodyti, kad man blogai, nenoriu niekam užkrauti savo bėdų ir atrodo, kad man tai pavyksta. Paprasčiausiai min tis nukreipi kitur, ir pačiam leng viau.
Pavydžiu visai rink tinei. Jie išvažiuo ja, o aš pasilieku. Va žiuodavom kartu, o dabar taip išėjo. – Užsigrūdinote po motociklo avarijos? – Vis i tie dal ykai greit ai atein a ir greit ai išein a, pam iršt i. Taip nėra, kad tą avariją atsiminčiau kaip didž iaus ią kat astrofą, net išs igandęs neb uvau. Buv o toks gyvenimo periodas, ir tiek. – Motociklo nebeturite? – Ne. Gal ateity, baigęs krepšininko karjerą, vėl įsigysiu savo malonu mui, nes retkarčiais kyla noras ant jo vėl atsisėsti. Aš manau, kad po geros pamokos motociklininkas ki taip važiuoja.
Ištvermė: R.Javtokas dar prieš gerą
sitvarstęs skaudančią koją.
– O į Londoną skrisite? – Kol kas nežinau, neplanuoju. Taip neseniai viskas įvyko, kol kas net neįsivaizduoju, ką veiksiu per olimpiadą. – Apmaudu, apie ją pagalvojus? – Žiauriai apmaudu. Ir baltas pa vydas apima... – Jus pakeitusiam Antanui Ka valiauskui? – Ne. Jam – jokio pavydo. Pavyd žiu visai rinktinei. Jie išvažiuo ja, o aš pasilieku. Važiuodavom kartu, o dabar taip išėjo. Anks čiau ar vėliau tai atsitinka. At simenu, kai Dariui Songailai bu vo lygiai taip pat prieš olimpiadą. Ne man pirmam taip atsitiko ir ne paskutiniam. – Tokia jau jūsų profesija – au kojate save, deginate. – Tai darai iš didelio malonumo, noro. Tai gyvenimo dalis, kitaip jo neįsivaizduoju. Taip augau, tai man patinka, todėl nemanau, kad ką nors aukoju. Paprasčiausiai to nesvarstau. – Ir apie sveikatą negalvoja te? Būtent ją turėjau omenyje, klausdama apie aukojimąsi.
9
AntrADIENIS, liepos 24, 2012
15p.
Lietuvos kultūros sostinėje Anykščiuose Prezidentę pradžiugino muziejai.
sveikata
ką dabar daryti Komentaras Vytenis Trumpickas Lietuvos krepšin io rinkt inės gydytojas, Kauno klin ikų gydytojas reabil itologas
S
savaitę treniravosi, bet jau basas, su Vytauto Petriko nuotr.
– Kol kas sveikata gera, išskyrus tą koją. Ir peršalimo ligos manęs ne puola, nesloguoju, nors užsikrėsti nuo vieno sergančio, atėjusio į dra bužinę, galima labai greitai. – Vitaminus geriate? – Rinktinėje, klubuose – visur jų duoda. – Ar ir vaikai, dukra ir sūnus, paveldėję gerą tėčio sveikatą? – Suserga, kaip ir visi vaikai. Į dar želį eina, virusų pasigauna, bet pa sveiksta, ir vėl viskas gerai. – Ne auklei, o darželiui patiki te vaikus? – Turime močiutes, kai labai rei kia, jos padeda. Aš darželyje augau, žmona taip pat, todėl manom, kad ir vaikus taip reikia auginti. Laisva laikį kiek įmanoma leidžiu su šeima. Jo nedaug, o šeima, vaikai reikalauja jo ir pačiam smagu grįžti į šeimą. – Kartu žvejojate, ilsitės sody boje? Ir dabar važiuosite į ją? – Kol kas galv a tušč ia, niek o negalvoj u. Susės im su žmon a ir nut ars im, ką veikt i. Nel ab ai ge rai iššv aist yt i laisv as dien as. Būtų gerai ats is ėsti sod yb oj e ir sėdėti, bet žmon a nor i kur nors
tres in is lūžis dažn iaus iai įvyksta dėl nuovarg io, kaulų perk rovos, kai kojoms tenka didel is fiz in is krūvis, dažnai patiriama mikrotraumų. Dažniausiai stresinis lūžis įvyksta naktį miegant, kai atsipalaiduoja raumenys. Diag nozė nustatoma rentgenu, tikslinama kompiuterinės tomografijos, magneti nio rezonanso metodais. Taip matosi lūžio linija. Robertui Javtokui ji susiformavusi vie noje pėdoje, o antra yra sveika. Tokiu atveju labai pavojinga toliau sportuo ti, nes labai padidėja kaulo lūžio tiki mybė. Taip įvykus taikomas sudėtin gas chirurginis gydymas, ilgai trunka pooperacinė reabilitacija. Nutraukus fiz inį krūvį ir aktyv inant kraujotaką stresinis lūžimas sustabdomas. Šios traumos būdingos vidurio puolė jams. Jie yra didelio ūgio ir svorio, nuo lat šokinėja, nusileidžia ant pėdų, todėl jos kenčia. Robertui pagamintas individualus la bai tikslus įtvaras. Jis stabilizuoja koją, kad pėda nejudėtų. Kraujotaka aktyvi nama magneto terapija, kontrast inė mis vonelėm is, elektrost imul iacija. Robertas puikiai moka atlikti šias pro cedūras. Vėliau bus taikomi kiti reabi litacijos metodai, didinant krūvį pėdai. Bus skirti specifiniai pratimai ir žiūri ma, kaip pėda reaguoja. Įspėti tok ių lūžių neį manoma. Pro filakt iškai pėdos net ikr inamos dėl spinduliuotės, gaunamos per tyrimus. Vienintelis stresinio lūžio simptomas – skausmas. Kantresnio žmogaus už Ro bertą neteko matyti. Net ir kęsdamas skausmą jis sportuoja, sutelkęs visą išt vermę, bet jei jau pasako, kad skauda, vadinasi, skausmas tikrai nepakel ia mas. Tikėtina, kad Robertas visu krū viu galės sportuoti po dviejų mėnesių, jei viskas klostysis gerai.
išvaž iuot i, tai steng iamės kas met kur nors nuv ykt i, vaik ams parodyt i. – Šeima – didžiulė vertybė? – Manau, kad didžiausia. – Žmona išgyvena dėl jūsų svei katos? – Labai. Manau, dar labiau nei aš. Ji apskritai labiau viską ima į galvą. – Būtų skridusi į olimpiadą? – Taip. Bilietų dar neturėjo, nes neži nojom, ar pateksim į ją. Kai paaiškė jo, kad patekom, pareiškė norą skris ti ir jau būtume ieškoję bilietų... – Ir vaikai būtų skridę? – Ne. Vilmai vienai su dviem vai kais gal būtų per sunku. Juolab olimpiadoje. – Ji – prisiekusi sirgalė? – Taip, nepraleidžia nė vienų rung tynių. Net naktį. – Sportuoja? – Žaidžia tenisą. Buvo gimnastė, sportavo visą gyvenimą, o dabar palaiko sportinę formą. – Rugsėjį pradėsit treniruotis? – Tikiuosi. Kitaip negali būti.
Patarimas: gydomąjį poveikį turi daugelis žolelių, tik reikia jas tinkamai vartoti.
Tado Umaro (BFL) nuotr.
Prieš migreną – žolėmis Lukas Kivita Tik migrenos priepuolį patyręs žmogus žino, kokį pragarą tenka išgyventi per jį. Ir nors kiekvienas supranta, kad yra natūralių vais tų, galinčių palengvinti kančias, dauguma nusigręžia nuo liaudies medicinos.
Ir visai be reikalo. Kai kurių natū ralių priemonių veiksmingumas didesnis nei vaistinėse parduo damų medikamentų. Savo žiniomis apie mūsų šalyje randamus gydomuosius žolynus dalijosi žinoma žolininkė Jadvyga Balvočiūtė. Specialistė pasakojo, kad paprastas ir visuomet veiks mingas būdas gydytis – gerti ati tinkamų žolelių arbatas. Dažnai šiam tikslui vartojamas augalas – šaukštis. Jis stebėtinai efektyviai gydo galvos skausmus, ypač migreną. 16 savaičių du kar
tus per dieną reguliariai geriant šio augalo šaknų ekstraktą, mig renos priepuolių dažnis ir sunku mas sumažėja kone perpus. „Bet kokiems galvos skausmams malšinti labai tinka gervuogių la pai. Šis augalas turi daug nau dingų vitaminų ir normalizuoja centrinės nervų sistemos veiklą“, – pasakojo J.Balvočiūtė. Kitas gydomąjį poveikį turintis augalas – vaistinis skaistenis. Šio į ramunę panašaus augalo lapuose yra medžiagų, turinčių gydomųjų ypatybių, todėl mokslininkai jo veiksmingumu neabejoja. Vis kas, ką reikia padaryti, – išsivir ti arbatą iš šviežių arba džiovintų skaistenio lapų ir ją reguliariai gerti. Klinikiniais tyrimais įrody ta, kad sumažėja ne tik priepuolių skaičius, bet ir jų trukmė. Žolelių žinovės teigimu, tokius augalus kaip šventagaršvė, medet ka, kietis, mėlynžiedė liucerna taip
pat galima drąsiai vartoti kaip prie monę nuo galvos skausmo. Tiesa, migrenos atveju gydomąsias arba tas reikėtų pradėti gerti jau pajutus pirmuosius priepuolio požymius: jautrumą šviesai ir garsams, va dinamąją „aurą“ (regėjimo, koor dinacijos, kalbos sutrikimus), pa didėjusį nuovargį bei irzlumą. Nors Lietuvoje auga ir daugiau vaistinių augalų, galinčių padėti kovoti su galvos skausmu, žo lininkė pataria būti atsargiems. „Gydomąjį poveikį turi kemeras, palemonas, kiaulažolė. Tačiau netinkamas jų vartojimas gali su kelti rimtesnių bėdų. Pavyzdžiui, nedidelis kiekis kiaulažolės turės gydomąjį poveikį, tačiau jeigu jos bus šiek tiek per daug – žmogus apsinuodys. Todėl nesant įsitiki nus dėl augalo tinkamumo visada geriau pasikonsultuoti su specia listu, nusimanančiu apie šią sri tį“, – įsitikinusi J.Balvočiūtė.
Globos paslaugų suteikta daugiau Pernai pagalbos į namus ir socia linės globos paslaugos asmens namuose buvo suteiktos 3,5 tūkst. neįgaliųjų, t. y. 41 proc. daugiau nei 2010-aisiais.
Kaip skelbia Lietuvos statisti kos departamentas, dar 150 ne galią turinčių žmonių gavo finan sinę paramą ir patys organizavosi socialinių paslaugų teikimą na muose. Jų skaičius, palyginti su 2010-aisiais, sumažėjo 14 proc. Statistikos departamento duo menimis, pernai dienos centruo se lankėsi 2,6 tūkst. neįgalių vai kų ir 15,7 tūkst. darbingo amžiaus neįgaliųjų, t. y. beveik tiek pat as menų, kiek ir užpernai. 2011 m. pabaigoje specialiosio se mokyklose ir specialiojo ugdy mo centruose gyveno 1,8 tūkst. neįgalių vaikų, socialinės globos įstaigose negalią turintiems vai kams ir jaunimui – 700 neįgalių vaikų ir jaunuolių. Suaugusių neįgalių asmenų glo bos įstaigose gyveno 6,1 tūkst. ne įgaliųjų. Globos įstaigose seniems žmonėms gyveno 2,3 tūkst. žmo nių, turinčių negalią, savarankiško gyvenimo namuose – 93 neįgalūs gyventojai. Palyginti su 2010 m., neįgaliųjų skaičius globos įstaigo se nepasikeitė.
Problema: praėjusiais metais neįgalumas nustatytas didesniam
skaičiui gyventojų.
Neįgalumo ir darbingumo nu statymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2011 m. pirmą kar tą neįgaliaisiais pripažinta 2 tūkst. vaikų iki 18 metų, t. y. 3 proc. dau giau nei užpernai. Kas trečiam iš jų neįgalumas nustatytas dėl psichi kos ir elgesio sutrikimų, kas šeštam – dėl įgimtų anomalijų, kas septin tam – dėl nervų sistemos ir jutimo organų ligų.
Vytauto Petriko nuotr.
Iš darbingo amžiaus asmenų pirmą kartą neįgaliaisiais pripa žinta 14,9 tūkst. asmenų, arba 4 proc. mažiau nei 2010 m. Dau giausia – 18 proc. – darbingo am žiaus asmenų pirmą kartą pripa žinta neįgaliaisiais dėl navikų, 16 proc. – dėl jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligų, 13 proc. – dėl nervų sistemos ir juti mo organų ligų. VD inf.
10
antradienis, liepos 24, 2012
sportas Finalas Lietuva–Prancūz ija 50 :49 (24:11, 12:13, 7:12, 7:13). E.Mocke vičius 11 tašk ų, Ž.Skučas 10, V.Či žausk as 9 (8 atkovot i kamuo liai, 6 rez ultat yv ūs perdav imai)/ A.Toupane’as 16, L.Jeanas-Charle sas (12 atkovotų kamuolių) ir R.Go bertas (10 atkovot ų kamuol ių, 6 blokuoti metimai) po 9.
Rikiuotė 1. Lietuva. 2. Prancūzija. 3. Ispanija. 4. Serbija. 5. Vokietija. 6. Latvija. 7. Slovėnija. 8. Graikija. Triumfas: Lietuvos dvidešimtmečiai – Europos čempionai.
Auksinė rinktinė savo žygį vainikavo pergale Penktasis turnyras ir penktasis aukso medalis! Net ir be lyderio Jono Valančiū no žaidusi Kazio Maksvyčio treniruojama Lietuvos dvidešimtmečių vaikinų rinktinė triumfavo Slovėnijoje vykusiame Europos čempionate.
9. Turkija. 10. Italija. 11. Rusija. 12. Ukraina.
Čempionai Vytenis Čižauskas. Evaldas Aniulis. Dovydas Redikas. Deividas Pukis. Arnas Butkevičius. Edgaras Ulanovas. Rokas Giedraitis.
Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Tik viršūnėse
2007 m. Belgrade vykęs olimpinis festivalis, 2008-ųjų Europos sep tyniolikmečių jaunučių pirmeny bės Kjietyje, 2010-aisiais jaunių žemyno čempionatas Vilniuje bei pernai Rygoje vykusios pasaulio jaunimo pirmenybės. Visuose šiuose turnyruose auk sinė K.Maksvyčio vadovaujama Lietuvos krepšininkų karta lipo tik ant paties aukščiausio apdovano jimų pakylos laiptelio. Prieš penkerius metus pradėtas auksinio žygio vainikas buvo už baigtas liepos 22-ąją Liubliano je, kai lietuviai po dramatiškos ko vos 50:49 palaužė bendraamžių iš Prancūzijos pasipriešinimą Pakartojo istoriją
Į simbolinį Slovėnijoje finišavusio Europos čempionato penketą iš rinktas tik vienas Lietuvos atstovas – Edgaras Ulanovas. Jis su Vyteniu
Čižausku ir Dovydu Rediku yra vie ninteliai žaidėjai, dalyvavę visuose penkiuose auksiniuose turnyruose. Be E.Ulanovo, į geriausių žaidė jų penketuką įtraukti slovėnas Kle menas Prepeličius, ispanas Danielis Diezas (Ispanija) bei du prancū zai – Rudy Gobertas ir Leo Wes termannas. Pastarasis Belgrado „Partizan“ marškinėlius vilkintis gynėjas išrinktas ir naudingiausiu turnyro žaidėju, nors finale šaudė tuščiais šoviniais – tikslą pasiekė vos 2 jo metimai iš 16. Lietuvos jaunieji krepšininkai po 16 metų pertraukos pakartojo savo tautiečių triumfą. 1996 m. Europos dvidešimtme čių pirmenybėse Stambule triumfa vo Henriko Giedraičio vadovaujama komanda su Šarūnu Jasikevičiumi, Tomu Masiuliu, Dainiumi Adomai čiu, Mindaugu Timinsku, Virgini jumi Praškevičiumi. Sunkiausias finalas
„Čempionatą pradėjome nekaip, tačiau labai džiaugiuosi, kad pa
vyko įtikinti vaikinus kovoti iki galo ir galiausiai mums pavyko. Po tokios pergalės buvo galima ir pa švęsti“, – vakar mūsų dienraščiui sakė čempionų vyriausiasis trene ris K.Maksvytis.
Kazys Maksvytis:
Gaila atsisveikinti, išsiskirti, bet visada smagiai prisiminsi me kartu iškovotas pergales.
– Šiemet savo komandoje ne turėjote ilgamečio rinktinės ramsčio J.Valančiūno. Ar dėl šios priežasties šis triumfas yra dar saldesnis? – paklausė me stratego. – Visus čempionatus sudėtinga palyginti, tačiau bent jau šiuo me tu ši sėkmė yra tikrai saldžiausia.
Pripažinimas: simbolinio penketuko žaidėjus, tarp jų – ir E.Ulanovą (ketvirtasis iš kairės) pasveikino ir ap
dovanojo slovėnų krepšinio legenda, 2005-ųjų NBA čempionas R.Nesterovičius.
AFP nuotr.
Be to, finalas Liublianoje buvo la bai įtemptas ir, ko gero, pats sun kiausias. Džiaugiamės ir dėl to, kad sugebėjome atsitiesti po sun kios pradžios. Daug kas pirmenybių pradžioje buvo mus jau nurašę. Mes patys taip pat buvome beveik pra radę tikėjimą savimi. Tačiau ėjo me, kovojome iki galo ir galiausiai tai lėmė sėkmę.
Tautvydas Sabonis. Rolandas Jakštas. Žygimantas Skučas. Paulius Vaitiekūnas. Egidijus Mockevičius.
– Paanalizuokite blankų čem pionato startą. Kodėl, jūsų nuomone, pirmenybes pradė jote taip sunkiai? – Vienos priežasties turbūt nėra. Gal ir mes, treneriai, padarėme šiek tiek klaidų. Čempionato pradžioje komanda buvo vangi. Panašiai at rodėme ir finale, tačiau jį laimėjo me valios pastangomis. Po pirmojo etapo atkreipėme dėmesį į gyny bą. Pradėjome daug aktyviau ir ki biau spausti varžovus, atakuodami daugiau dalijomės kamuoliu. Tuo met reikalai pagerėjo. – Šiems vaikinams tai buvo paskutinis laiptelis prieš didįjį vyrų krepšinį. Ką pasakėte sa vo auklėtiniams po finalo dra bužinėje? – Kokios ten kalbos, šventėme pergalę (šypsosi). Per paskutinę treniruotę prieš lemiamas rung tynes komanda buvo labai susi kaupusi, bet netrūko ir emocijų. Džiaug ėm ės paskut in e gal imy be būti kartu ir pažadėjome vie nas kitam, kad sieksime tik per galės. Po finalinės sirenos kalbėti buvo sunku, tiesiog padėkojau vy rams ir pasakiau: jūs dievai! Gai la atsisveikinti, išsiskirti, bet vi sada smagiai prisiminsime kartu iškovotas pergales. Stengiuosi būti optimistas. Be išsiskyrimų nebūna ir malonių susitikimų. Žinau, kad
Kulminacija: paskutinė naudin
giausiu čempionato žaidėju iš rinkto prancūzo L.Westermanno ataka buvo nesėkminga.
su daugeliu mūsų rinktinės žaidė jų suves keliai ir didžiajame krep šinyje. Dar kelias dienas pabūsime drauge, pašvęsime. – Ateinantį sezoną stosite prie Klaipėdos „Neptūno“ vairo. Kada pradėsite darbus? Ar tu rėsite bent kiek atostogų? – Laisvo laiko šiek tiek bus. Be veik dvi savaites stengsiuosi pail sėti ir negalvoti apie krepšinį. Po to su klaipėdiečiais pradėsime rengtis Lietuvos krepšinio lygos ir VTB Vie ningosios lygos sezonams.
11
antradienis, liepos 24, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Dvigubi LFF standartai: dosnumas už gražias akis? Vilniaus REO klubas, praėjusią savaitę grasinęs pasitraukti iš vi sų Lietuvos futbolo federacijos (LFF) rengiamų varžybų, jau boi kotavo vienas A lygos rungtynes, bet kol kas svarsto, kokių ki tų veiksmų imtis artimiausiu metu. Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
REO treniruojasi
Liepos 21-ąją REO nežaidė A lygos 20-ojo turo mačo su Panevėžio „Ekranu“. Laukiama LFF draus mės komiteto sprendimo. Vilnie čiams gali būti įrašytas techninis pralaimėjimas 0:3 ir skirta pinigi nė bauda. Vakar REO futbolininkai buvo susirinkę į treniruotę. Pasak klubo vadovų, galutinio sprendimo dėl komandos ateities dar nėra. Žurnalistams, atvykusiems į „Žalgirio“ stadioną išsiaiškinti si tuacijos, rekomenduota laukti kito oficialaus pranešimo: „Juk mato te, kad komanda yra. Vyrai ruošia si treniruotei.“ Vakar išsamesnės naujos infor macijos apie padėtį REO koman doje nebuvo ir oficialioje klubo in terneto svetainėje. Ketinimai – ryžtingi
„Tegul dabar LFF balvonai mąs to, ką daryti“, – praėjusią savai tę pareiškė REO klubo vadovas Ri mantas Turskis, komentuodamas pranešimą, jog REO ekipa, protes tuodama prieš tai, kad LFF neleido dalyvauti Europos futbolo asocia cijų sąjungos (UEFA) regionų tau rės turnyre, traukiasi iš visų LFF rengiamų varžybų.
„Nenorime būti nusikaltėlių sta tytinių įkaitais organizacijoje, ku rioje sprendimai priimami ne re miantis nuostatais, o paslapčia, „strielkėse“, – tvirtino REO klu bas savo pareiškime.
Vieša paslaptis, kad LFF vadovai ne mėgsta nei REO klu bo, nei šio klubo įkū rėjo Aleksandro Sacharuko.
Dvigubi standartai
Televizijos „Sport1“ žurnalisto Au rimo Budraičio nuomone, vieša pa slaptis, kad LFF vadovai nemėgsta nei REO klubo, nei šio klubo įkūrė jo Aleksandro Sacharuko. „Dar viena vieša paslaptis, kad LFF vadovai (gal tiksliau – vado vas) turi bendrų interesų su Jo navos „Lietavos“ klubu, kurį ir pabandys „prastumti“ į UEFA re gionų taurės turnyrą. Tokio „pra stūmimo“ kaina – 20 000 eurų!!! Taip vienu šūviu būtų nušau ti du zuikiai, – portale futbolas.lt svarstė A.Budraitis. – Pagal UE FA regionų taurės nuostatų 18-ojo straipsnio antrąją dalį, šiame tur
nyre gali dalyvauti tik žaidėjai, kurie atitinka mėgėjų statuso kri terijus: negali būti kada nors anks čiau pasirašę profesionalaus kont rakto, nėra žaidę profesionalioje ir aukščiausiojoje šalies lygoje. Pers kaičius šį punktą, abejonių lyg ir turėtų nelikti: REO eliminuo tas teisėtai. Vis dėlto žvilgtelėki me į 2011-uosius ir dar kartą įsiti kinsime, kad LFF taiko skirtingus standartus. Pernai Regionų taurės turnyre Lietuvai atstovavo Aly taus „Alyčio“ ekipa, kurios greto se žaidė Giedrius Štreimikis, Sau lius Laibinis, Arsenijus Buinickis, Valentinas Baranovskis, Virgini jus Miknevičius, Ruslanas Blino vas, Vaidotas Rutkauskas. Iden tiška sudėtis – ir aukščiausiojoje šalies A lygoje žaidusios Alytaus „Dainavos“! Netgi tas pats trene ris – Virginijus Sinkevičius! Tai – dar ne viskas. Juk ir šiemetinei „Lietavai“ atstovauja profesiona lių kontraktų turėję bei A lygo je žaidę Modestas Stonys, Darius Regelskis, Tadas Papečkys, Neri jus Mačiulis.“ Anot A.Budraičio, pagal tokius nuostatus UEFA regionų taurės turnyre negalėtų žaisti ir daugybė mėgėjiškos „Sekmadienio futbolo lygos“ komandų, nes daugumai jų atstovauja bent vienas futbolinin kas, anksčiau krimtęs profesiona lo duoną.
Telefonas olimpiados sostinėje – ne adata šieno kupetoje Londonas intensyviai rengiasi XXX vasaros žaidynėms – į olimpi nį kaimelį plūsta sportininkai, ba zėse vyksta treniruotės, repetuoja ma atidarymo ceremonija.
Kasdien, išskyrus sekmadienį, 7.30 val. vietos laiku olimpiniame kai melyje vyksta misijos vadovų pa sitarimai. Pasak Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) pra nešimo, vakar Lietuvos olimpinės misijos vadovas Algirdas Raslanas pirmą kartą per rytinį pasitarimą pasiskundė. Kas gi atsitiko? Liepos 22-osios vakarą, apie 21 val., keli drūti vyrai iš kraustymosi tarnybos nieko nesakę išardė ir ban dė išnešti iš dviejų Lietuvos krep šininkams skirtų kambarių lovas. Pusiaukelėje nešikus pavyko sustab dyti, lovos grįžo į savo vietas. Kai melio direktorius lietuvių atsiprašė, o nesusipratimas buvo išspręstas. Paaiškėjo, kad nešikai nesuprato už duoties: jiems reikėjo išnešti ne lo vas, bet dėžes nuo baldų. Lietuvos delegacijai padeda šau nūs savanoriai: septyni – Londo no olimpiniame kaimelyje, du – buriavimo ir vienas – irklavimo centre. Londone dirba lietuviai
Revizija: olimpiečių būstus apžiūrėjo ir Tarptautinio olimpinio komi-
teto prezidentas J.Rogge’as.
Greta, Vaida, Agnė, Andrius, Si monas, Kęstutis ir italas Džiuzepė. Atlikę operatyvius darbus olimpi niame kaimelyje, jie sėda į mūsų šalies delegacijai skirtus automo bilius ir aiškinasi maršrutus, kaip privažiuoti prie sporto bazių, sku ba į oro uostus pasitikti sportinin kų, trenerių, medikų.
AFP nuotr.
Vienas įvykis, susijęs su savano riais, vertas ir kilnaus elgesio prizo. Į olimpinį kaimelį atvykusi gimnas tė Laura Švilpaitė buvo susikrimtu si. Paaiškėjo, kad olimpietė Lutono oro uoste pamiršo telefoną... Simo nas susiskambino su oro uosto tar nybomis ir surado Lauros telefoną. VD, LTOK inf.
Iššūkis: argentiniečiai neleido atsipalaiduoti NBA žvaigždėms.
„Reuters“ nuotr.
JAV krepšininkai išsigelbėjo tritaškiais Pasirengimą Londono olimpinių žaidynių vyrų krepšinio turny rui baigianti JAV rinktinė kont rolinėse rungtynėse Barselonoje 86:80 įveikė kitą būsimąją lietu vių varžovę Argentinos ekipą.
Ketvirtajame kėlinyje amerikie čiai pirmavo 78:63. Tuomet aš tuonis taškus iš eilės pelnė vie nas iš Argent in os kom and os lyd er ių Eman uel is Gin ob il is, tritaškį pridėjo Pablo Prigionis ir – 78:74. JAV krepšininkai į tai atsakė dviem tritaškiais – pa taikė Kevinas Durantas, Chrisas Paulas. Per paskutines dvi mi nutes argentiniečiams nepavy ko surengti dar vieno sėkmin go spurto. „Mačas buvo sunkus, nes Ar gentinos rinktinė – labai moty vuota. Nebūčiau nustebęs, jeigu būtume pralaimėję“, – sakė JAV ekipos žvaigždė Kobe Bryantas. „Visose kontrolinėse rungty nėse stengiamės per pirmuosius du kėlinius įgyti didelę persvarą, bet kartais nepavyksta tai pada ryti. Kita vertus, nesvarbu, kokiu skirtumu laimėjome. Tiesiog no rėjome gerai sužaisti. Manau, kad mes kaip komanda žengėme dar vieną didelį žingsnį į priekį“, – teigė puolėjas Carmelo Anthony. „JAV rinktinė kiekvienoje po zicijoje turi po kelis lygiaverčius krepšininkus. Jie talentingi, pui
kiai pasirengę fiziškai. Mes van giai pradėjome dvikovą, ilgokai nepataikėme į ritmą. Ateityje tai gali būti rimta problema, todėl reikia nedelsiant padaryti išva das“, – svarstė argentinietis Lui sas Scola. Amerikiečiai žaidė vilkėdami tokią pat sportinę aprangą, kaip legendinė 1992-ųjų „Svajonių komanda“, Barselonoje vykusio je olimpiadoje iškovojusi auksą. „Įspūdingas tos rinktinės žai dimas įpareigoja ir mus“, – pa brėžė C.Anthony, rungtyniavęs savo garsiojo pirmtako Magico Johnsono numeriu (15) pažymė tais marškinėliais. Šiandien vėlgi Barselonoje JAV ekipa išmėgins jėgas su Europos čempionais ispanais. VD inf.
Statistika JAV–Argentina 86:80 (31:16, 16:24, 25:21, 14:19). Bars elonos „Palau Sant Jord i“ arena, 10 503 žiūrovai. K.Durantas 27 (7/11 tri tašk ių, 6 rez ult at yv ūs perdav i mai), K.Bryantas 18, L.Jamesas 15 (7 atkovoti kamuoliai, 5 rezultaty vūs perdav imai), R.Westbrookas 13/E.Ginobil is 23, C.Delfi no 15 (5 atkovot i kamuol iai), L.Scola 14 (6 atkovot i kamuol iai, 4 rez ult at y vūs perdav imai).
12
AntrADIENIS, liepos 24, 2012
pasaulis Kruvini išpuoliai
Žuvo per avariją
Nenaudos ginklo
Iraką sukrėtė virtinė koordi nuotų išpuolių, per kuriuos žu vo mažiausiai 107 žmonės. Ko votojai įvykdė iš viso 22 atski ras atakas bent 14-oje miestų. Išpuoliai surengti prasidėjus šventajam musulmonų pasninko mėnesiui ramadanui. Per naujausią kruviną išpuolį 2010 m. žuvo 216 žmonių.
Žymus Kubos disidentas Os waldo Payá sekmadienį žu vo per automobilio katastrofą. O.Payá buvo vienas referen dumo dėl reformų, šalies pilie čiams užtikrinančių pilietines laisves, kaip visuotiniai rin kimai, žodžio laisvė, politinių kalinių amnestija, privačiojo verslo rėmimas, iniciatorių.
Sirija nenaudos cheminių ir ki tų ginklų, kurie nėra įprastiniai, nebent būtų puolama iš užsie nio. Tai pareiškė šalies Užsie nio reikalų ministerijos atsto vas Jihadas Makdissi. Pareiški mas pasirodė po to, kai JAV pa skelbė, jog „laikys atsakingais“ visus pareigūnus, susijusius su cheminių ginklų naudojimu.
Metai po bado – kas nors pasikeitė? Praėjo metai nuo tos dienos, kai Somaly je buvo paskelbtas badas. Kai kurie ša lies gyventojai sako dirbsiantys, kad iš gyventų, kiti iki šiol yra priversti bėg ti nuo islamistų ir gamtos rūstybės.
Bėda – sukilėliai
Išvijo iš namų
Husseinas Warsame, ūkininkas, gyvenantis Somalio ir Etiopijos pa sienyje, didžiąją dalį dienos miega. „O ką daugiau ūkininkui veikti dy kumoje?“ – klausia somalietis. Jam teko bėgti iš gimtųjų vietų, kuriose jis ūkininkavo, nes ten siaučia su kilėliai. 45 metų ūkininkas prieš devynis mėnesius atvyko į Kabasos sto vyklą. Jį išvijo Somalio siaubu va dinamos „Al Shabaab“ grupuotės sukilėliai. Lyg to maža, užklupo sausra, nunyko derlius. Kabasoje tokių kaip H.Warsa me – šimtai. Visi jie pabėgo nuo konflikto ir alkio. Badas Somaly je, prasidėjęs prieš metus, pražudė tūkstančius somaliečių. Niekas nežino tikslaus aukų skaičiaus. Niekas nežino, kiek dar žmonių žus...
Ryžtas: Somalio gyventojai sako norintys dirbti, kad nereikėtų gauti paramos, tačiau jiems trukdo nesibai
giantis pilietinis karas ir gamtos išdaigos.
AFP nuotr.
ims vakariečių ir vyriausybės pa ramą, bus griežtai baudžiami. Maža to, net nėra kam dalyti pa ramos, ką jau kalbėti apie jos pa skirstymą. Šalies vyriausybė ne kontroliuoja teritorijos, be to, korupcijos mastas Somalyje – pro tu sunkiai suvokiamas. Šiuo metu Somalyje, kuriame gyvena apie 7,5 mln. gyventojų, daugiau kaip 1 mln. žmonių neturi kur prisiglausti. Markas Bowdenas, Jungtinių Tautų (JT) humanitarinės pagalbos Somaliui koordinatorius kalbėjo: „Mes būtinai turime pasirūpinti, kad namų netekę žmonės atgautų savo būstą ir galėtų toliau gyven ti. Gal ir nebus naujo bado, tačiau padėtis išlieka kritiška.“
Pietinis Somalis – viena siau bingiausių vietų žemėje. Jei tavęs čia nepribaigs badas, tai padarys kulkos.
„Al Shabaab“ kovotojai ateina į tavo namus, apkaltina, kad palai kai vyriausybę, ir tada jie tave gali paprasčiausiai nužudyti“, – pasa kojo H.Warsame. Nors šiais metais Afrikos, Soma lio vyriausybės ir Kenijos pajėgoms pavyko išstumti sukilėlius iš gim tojo H.Warsame miesto, atakos tęsiasi. „Svarbiausia, reikia išlais vinti šią šalį. Jei šalis būtų laisva, mes galėtume grįžti prie darbų“, – kalbėjo ūkininkas. Ar kils naujas badas?
Pilietinis karas Somalyje – did žiausia problema. Kiekvienas čia rizikuoja gyvybe. „Al Shabaab“ yra pareiškusi, kad visi, kurie pri
Svarbiausia, reikia išlaisvinti šią šalį. Jei šalis būtų laisva, mes galėtume grįžti prie darbų. Kiekvienas mūšis pabėgėliais pa verčia šimtus pietinio Somalio gy ventojų. Ar pergalės prieš sukilė lius turi kokios naudos? Vargu.
Bruno Geddo, JT Somalio pa bėgėlių agentūros vadovas, pasa kojo, kad „Al Shabaab“ sukilėliai terorizuoja JT darbuotojus. „Jie mums pasako labai papras tai – arba jūs mums suorganizuo jate kupranugarį, arba mes nužu dome vaiką. Kasdien mes mokame tūkstančius dolerių sukilėliams“, – sakė darbuotojas. Kad ir kaip baisiai skambėtų žo dis „badas“, M.Bowdenas teigė, kad daugeliui somaliečių bado jų šalyje paskelbimas sukėlė džiaugs mą. „Manau, tai, kad JT paskelbė badą Somalyje ir taip atkreipė pa saulio dėmesį, buvo geras sprendi mas“, – sakė M.Bowdenas. JT atstovas džiaugėsi, kad maisto kainos Somalyje stabilizavosi, inf liacija pažabota, atsiranda daugiau donorų. Tiesa, bado pabaiga to li gražu nereiškia, kad problemos šioje šalyje išspręstos. „Taip, statistiškai badas baigė si, – pabrėžė Sikanderas Khanas, Somalio UNICEF vadovas. – Ar žmonėms dabar gerai? Ne. Vienas iš penkių Somalio vaikų neturi ką valgyti. Donorai buvo dosnūs, ta čiau parama, tokio dydžio, kokia ji yra dabar, turi būti skiriama to liau.“ Skirtingai nei savo namus pa likęs ūkininkas H.Warsame, Ada mas Alilas, kitas ūkininkas, tikisi, kad jo šeima pagaliau nebus pri klausoma nuo humanitarinės pa galbos. „Kai tik nuimsime derlių, mano šeimai, tikiuosi, nebereikės pagal bos. Mes galėsime save aprūpin ti. Aš neketinu miegoti. Aš noriu dirbti“, – neslėpė ryžto A.Alilas. BBC, „Guardian“, „The Province“ inf.
Paskelbė avarijos kaltininkus Japonijos vyriausybinė komisija, nagrinėjusi nelaimės Fukušimos atominėje elektrinėje priežastis, paskelbė, kad dėl avarijos kalti Ja ponijos vyriausybės ir bendrovės „Tokyo Electric Power Co.“ (TEPCO) pareigūnai.
Aplaidumas: pasak nelaimę Fukušimos elektrinėje tyrusios komisijos,
nei Vyriausybė, nei TEPCO nebuvo pasiruošusios atominei krizei šalyje.
„Reuters“ nuotr.
Kaip teigiama komisijos ataskaito je, TEPCO ir vyriausybė ignoravo branduolinių nelaimių riziką, nes tikėjo „branduolinio saugumo mi tu“. „Esminė problema – kad įmo nės, įskaitant TEPCO, ir vyriau sybė nesugebėjo įvertinti pavojaus kaip tikrovės, nes buvo supančio tos mito apie branduolinį saugumą ir nuomonės, kad didelės avari jos nevyksta atominėse elektrinė se mūsų šalyje“, – nurodoma 450 puslapių dokumente.
Naujoje ataskaitoje teigiama, kad TEPCO bei Branduolinio ir pra monės saugumo agentūra (NISA) buvo blogai pasiruošusios reaguo ti į cunamio ir kitų didelių stichi nių nelaimių poveikį. „Pasiruoši mas didelio masto kompleksinei katastrofai buvo nepakankamas; jos buvo nepasiruošusios didelio radioaktyvių medžiagų kiekio pa tekimui į aplinką, nebuvo sugebėta jų sulaikyti“, – pridūrė tyrėjai. Ataskaitoje taip pat tvirtinama, kad ir Fukušimos elektrinės darbuo tojai buvo prastai parengti reaguoti į avariją, po kurios pernai išsilydė šios elektrinės reaktorių šerdys. Į ata skaitą rengusią komisiją, kuri nag rinėjo nelaimės Fukušimoje prie žastis, buvo įtraukta mokslininkų, žurnalistų, teisininkų ir inžinierių.
Pirmadienį paskelbta ataskai ta yra jau ketvirtas šios krizės ty rimas. Anksčiau buvo paskelbta parlamentinės komisijos studija, grupės žurnalistų ir mokslininkų privataus tyrimo ataskaita, taip pat studija, parengta pačios Fukušimos 1-osios atominės elektrinės valdy tojos TEPCO. Dėl avarijos elektrinėje didelėje teritorijoje pasklido radioaktyvūs teršalai, o dešimtys tūkstančių žmonių buvo priversti palikti savo namus, dalis jų tikriausiai – visam gyvenimui. Avarija įvyko, kai Fukušimos reaktorių aušinimo sistemų atsar giniai elektros generatoriai buvo sugadinti didžiulio cunamio, su kelto 9 balų žemės drebėjimo. BNS inf.
13
antradienis, liepos 24, 2012
menas ir pramogos Sumuštinis su... gyva muzika Visi, kuriems atsibodo tradiciniai pietūs kasdien lan komoje kavinėje, skuba į S.Moniuškos skverelį prie Kotrynos bažnyčios. Čia jau antrus metus Mokytojų namų iniciatyva kiekvieną darbo dieną, lygiai vidurdie nį, 12 val., vyksta gyvos muzikos koncertai. Vakar vil niečius prasiblaškyti sukvietė miesto folkloro atstovai Šarūnas Mačiulis ir grupė „Vilkai“. „Vilniaus dienos“ fotografų objektyvas užkliuvo ne tik už muzikuojan čių, bet ir už atokvėpio valandėlę suradusių valstybės tarnautojų, statybininkų bei kitų šauniai muzikai ne- Margaritos Vorobjovaitės nuotr. abejingų žmonių.
Bibliotekininkai sės ant dviračių
Intriguoti moka ir Nacionalinis, ne tik komerciniai teat rai. Kas gali būti pa našaus tarp vokie čių autoriaus pjesės apie pokario laikus ir Garliavos įvykių? Pasirodo, gali.
Siekdami atkreipti dėmesį į bib liotekų veiklą ir problemas, bib liotekininkai surengė tarptauti nį dviračių žygį „Cycling for libra ries 2012“.
Drama: režisierius R.Atkočiūnas pjesę yra skaitęs tik angliškai, nes
jos vertimo į lietuvių kalbą dar nėra.
Tomo Raginos nuotr.
Garliavos skandalas persikels į teatrą? Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
Kalba apie homoseksualumą
Pristatant naująjį – 73-iąjį – Lie tuvos nacionalinio dramos teat ro sezoną, be kitų kūrinių, buvo paminėta ir vokiečių dramaturgo Martino Sperro (1944–2002 m.) pjesė „Medžioklės scenos Žemuti nėje Bavarijoje“, kurią autorius su kūrė būdamas 18 metų. Apie homo seksualumą prabilusi pjesė 1966 m. Vokietijoje buvo teatro sensacija. Pagal ją buvo sukurtas ir filmas.
Audronis Liuga:
Lietuvoje ne vienas įvykis, tam tikras triumfas atsiranda ant žmonių kaulų. M.Sperro pjesę Nacionalinia me dramos teatre statys režisie rius Rolandas Atkočiūnas. Teat ro meno vadovas Audronis Liuga pjesę pavadino visuomeniškai ak tualia šiems laikams. „Šios pjesės atsiradimas nau jo sezono repertuare tikslingas tuo, kad per ją teatras pareikš ki tokį požiūrį į didžiausią visuome ninį rezonansą sukėlusius vadina mojo Garliavos skandalo įvykius ir iš to dabar gimusią naują politinę partiją, kurioje, beje, dalyvauja ne
vienas žinomas teatralas“, – kal bėjo A.Liuga. R.Atkočiūnui statyti šią pje sę pasiūlė pats teatro meno va dovas.
jie – galbūt kitokie, ir todėl gal būt – nusikaltėliai. Apie fobijas, kurios padidėja dėl labai novato riškų idealų, paremtų netgi religi niais įsitikinimais.
Triumfas – ant žmonių kaulų
Režisierius dėl sąsajų abejoja
Vis dėlto koks yra M.Sperro pje sės ir Garliavos skandalo bei nau josios partijos „Drąsos kelias“ su sikūrimo ryšys? „Be kitų, pjesėje paliečiamos ir homoseksualumo, ir pedofili jos temos. Bet jos pateiktos taip, kad iki galo niekas neaišku, nes pagrindinis herojus – mįslė. Pje sėje vaizduojama pokario kaimo bendruomenė, kuri, vedama tam tikrų įtarimų, gandų, nuosta tų ir tam tikros moralės, nusista to prieš vieną žmogų, žinodama, kad jis yra kitoks, tačiau įtarinė dama, kad jis yra nusikaltėlis. Bū tent tokios nuostatos padarinys – tam personažui artimų žmonių tragedija, kuri baigiasi tos bend ruomenės triumfu ir besitęsian čiu idėjos kultu. Manau, tai susiję ir su Garliavos skandalu. Lietuvoje ne vienas įvy kis, tam tikras triumfas atsiranda ant žmonių kaulų“, – pakomen tavo A.Liuga. Pašnekovas pabrėžė, kad teatras nesivelia į politikavimą, santykių aiškinimąsi. Jis tiesiog kelia klau simus apie tam tikrus visuome nės reiškinius, apie tam tikrą ne pakantumą įtariant žmones, kad
„Kol nėra pjesės vertimo į lietuvių kalbą, kol kas dar labai sunku apie tai kalbėti. Pjesę skaičiau ang liškai, tačiau mano anglų kalbos mokėjimas – paviršutiniškas. To dėl nuodugniau nesu į ją įsigilinęs. Kai bus pjesės vertimas, tada bus galima apie ją kalbėti konkrečiai. Dabar – tik bendri bruožai, bend ra nuojauta, – kalbėjo būsimojo spektaklio režisierius R.Atkočiū nas. – Kol kas tiktai įsivaizduoju, kaip ji galėtų atrodyti scenoje.“ Tačiau R.Atkočiūnas šios pje sės nelinkęs sieti su Garliavos įvy kiais. Jo nuomone, greičiau tai – teatro rinkodara, reklama. „Pjesėje to konkretumo nėra. Herojus kažkuo kaltinamas, apkal bamas, kažkokios apkalbos sklin da. Jie panašūs į tai, kas apskri tai vyksta Lietuvoje, kuo čia dėta Garliava? Tai – visuotinis dalykas, nesvarbu, ar čia Lietuva, ar Balta rusija“, – sakė R.Atkočiūnas. M.Sperro pjesė „Medžioklės scenos Žemutinėje Bavarijoje“ iš vokiečių kalbos į lietuvių dar ver čiama. Darbas bus baigtas rugsėjį. Kadangi spektaklio premjera nu matoma tiktai 2013 m. kovą, repe ticijos prasidės sausį.
Jau antrus metus organizuojamas žygis, anot jo organizatorių, yra po litiškai ir ekonomiškai nepriklau soma tarptautinė (ne)konferencija, per kurią bus organizuojami įvairūs seminarai, diskusijos, ekskursijos ir susitikimai su kolegomis. Bibliote kininkai diskutuos apie aktualias bibliotekų problemas ir mindami pedalus turės galimybę pasisemti patirties iš kolegų. Šių metų liepos 28–rugpjūčio 7 d. dviračių žygis nusidrieks per tris Baltijos valstybes – Lietuvą, Latviją ir Estiją. Planuojama, kad projekte iš viso dalyvaus 130 dvi ratininkų, iš jų 100 važiuos visą maršrutą (nuo Vilniaus iki Talino). Dalyviai atvyksta iš įvairių pasau lio šalių – JAV, Suomijos, Vokieti jos, Prancūzijos. Danijos, Didžio sios Britanijos, Rusijos, Serbijos, Kataro, Maroko ir kt. „Cycling for libraries 2012“ pra sidės Vilniuje liepos 28 d. (šešta
dienį), 10 val. prie Lietuvos nacio nalinės M.Mažvydo bibliotekos (Gedimino pr. 51). Žygio dalyviai aplankys Vilniaus universiteto bib liotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centrą, Lietuvos Gedimino technikos universite to bei Lietuvos technikos bibliote ką. Antrą žygio dieną (liepos 29 d.) bibliotekininkai pajudės į Trakus – čia aplankys Trakų istorijos mu ziejų ir Trakų rajono viešąją bib lioteką. VD inf.
„Shutterstock“ nuotr.
14
AntrADIENIS, liepos 24, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Šv. Kazimiero bažnyčioje, Didžioji g. 34. KADA? Šiandien 18.30 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Vienuolyno kieme, Trakų g. 9 / 1. KADA? Šiandien 20 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Šiuolaikinio meno centro kiemelyje, Vokiečių g. 2. KADA? Liepos 26 d. 22.30 val. KIEK? 7 litai.
Sakralinė muzika
Chuliganai grįžta
Kinas po žvaigždėmis
Austrų vargonininkas Bernhardas Gfrereris per savo karjerą su rengė koncertų su tokiomis muzikos žvaigždėmis kaip Plácido Domingo, José Carreras, pasirodė didžiausiose salėse ir bažnyčio se. Vilniečiams jis pristatys Richardo Wagnerio, Edwardo Griego, Frédériko Chopino ir kitų garsių kompozitorių kūrinius.
Kelerius metus tyliai stebėjusi įvykius Lietuvos muzikos scenoje, mielais scenos chuliganais vadinama grupė „Biplan“ sugrįžta su trenksmu – pristato visiškai naują albumą „Meilė“. Dar niekur ne girdėtų dainų debiutas ir populiariausi 17 metų gyvuojančios gru pės hitai – jau šiandien sostinės Vienuolyno kieme.
Režisieriaus Luiso Garcíos Berlangos filme „Sveiki atvykę, pone Maršale!“ pasakojama apie mažą Ispanijos kaimelį, kuriame pa sklinda gandas, jog čia apsilankys Amerikos diplomatai. Kaimelio gyventojai ima ruoštis priimti svečius ir viliasi turėsią naudos. Fil mo režisierius šaiposi iš ispaniškų ir amerikietiškų stereotipų.
KUR? Kulinarijos studija, Teatro g. 7-7. KADA? Šiandien 18.30 val. KIEK? 102 litai.
KUR? „Šauniojoje vietelėje“, Pranciškonų g. 3 / 6. KADA? Liepos 26 d. 19 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Vingio parke. KADA? Rytoj 19–20.30 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Trakų salos pilyje, Kęstučio g. 4. KADA? Iki spalio 15 d. KIEK? 14 litų.
Susipažinimas su tradicija
Viskas apie kūrybą
Proga išlaisvinti mintis
Istorija, įamžinta mene
Virtuvės šefas bei alaus someljė Donatas kvies ragauti įvairesnio skonio alaus ir atrasti šį gėri mą iš naujo. Per vakarienę bus ragaujami netikė ti alaus ir maisto deriniai, supažindinama su vir tuvės įrangos galimybėmis.
Vasaros literatūros seminarus, susidedančius iš kūrybinių dirbtuvių ir vakarinių skaitymų, tęsia novelių meistrė iš JAV Dawn Raffel, kūrybinio ra šymo dėstytoja Molly Antopolas ir Kanados ra šytojas Josipas Novakovichius.
Vilniečiai ir sostinės svečiai kiekvieną antradienį kviečiami į jogos užsiėmimus gamtos apsuptyje – tiek pradedantiems, tiek pažengusiems siūlomi pratimai nebus sudėtingi, tačiau padės atsipalai duoti po darbo dienos.
Parodoje „Baltijos jūros pakrantės miestų vaiz dai XVI–XX a. grafikoje“ eksponuojami 78 grafi kos darbai iš Olštyno Varmijos Mozūrų muzie jaus rinkinių, parinkti pagal miestų išsidėstymą Baltijos jūros pakrantėje.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Hartlando užuovėja“ (k). 11.00 LRT vasaros studija. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 „Senis“ (N-7) (k). 13.15 Afrika.LT (2). 14.15 Įžvalgos. 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Hartlando užuovėja“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 20.50, 23.20 Sportas. Orai. 18.45 Europos vidury. 19.25 „Detektyvė King“ (N-7). 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.40 Verslas. 20.45 Kultūra. 21.00 Lietuvos liepsna. 21.15 Stilius. 22.15 Afrika.LT (3). 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Detektyvė King“ (N-7) (k).
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (5) (k). 7.20 Juokas juokais. 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 9.45 Pirmas kartas su žvaigžde (N-7).
LTV 18.45 val.
10.15 Kažkas atsitiko (N-7). 10.45 Veiksmo komedija „Mis Slaptoji agentė 2. Ginkluota ir žavinga“ (JAV, Australija, 2005 m.) (N-7) (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (6). 14.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.10 KK2 (N-7). 17.40 „Šeimynėlė“ (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.10 Sportas. 19.13 Orai. 19.15 „Namai, kur širdis“ (N-7). 20.00 „Pavogta laimė 3. Pavojinga sąjunga“ (N-7). 21.00 Farai (N-7). 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva. 22.35 Veiksmo f. „Mirties kurjeriai“ (JAV, 2010 m.) (N-14). 0.55 „Trauma“ (N-7). 1.50 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“ (5) (N-7).
TV3
6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Madagaskaro pingvinai“. 7.30 „Simpsonai“. 8.00 „Hana Montana“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 „Naisių vasara“. 11.00 Romantinė komedija „Pabėgusi nuotaka“ (JAV, 1999 m.).
LNK 19.15 val.
13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Lūžtanti banga“ (7). 14.10 „Ant bangos“. 14.40 „Madagaskaro pingvinai“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Meilės prieglobstis“. 16.40 „Paveldėtojai“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 Draugiškos vyrų krepšinio rungtynės. Lietuva–Islandija. Tiesioginė transliacija. 20.50 „Be namų“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Liudininkai“. 23.00 Veiksmo f. „Dingę be žinios“ (JAV, 1984 m.). 1.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai“.
BTV 6.30 7.00 7.25 8.00
Televitrina. Žinios (k). „Galileo: norintiems žinoti“. „Plėšrūnai. Mėlynojo banginio kelionė“ (k). 9.00 „Kviečiu vakarienės“. 9.30 „Miesčionys“ (N-7). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 12.00 „Daktaras Tyrsa“ (N-7). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 14.00 „Mentai“ (N-7).
TV3 19.10 val.
15.00 „Srautas“ (N-7). 16.00 „Amerikos talentai VI“. 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Kviečiu vakarienės“. 19.00 „Auksinė karta“. 20.00 Žinios. Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 „Naujoji banga 2012“. Tarptautinis atlikėjų konkursas. Transliacija iš Jūrmalos. 23.25 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 0.30 „Galileo: norintiems žinoti“. 1.00 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
Lietuvos ryto TV
6.14, 13.15 TV parduotuvė. 6.30, 8.00 Ryto reporteris. 7.45, 13.00 Lietuva–Londonas. 9.15, 14.45, 22.45 Vasara su Asta. 10.15 Šiandien kimba. 10.50 Dok. f. „Žudynės studentų miestelyje“ (N-7). 12.00 Lietuvos diena. 13.45 Skonio reikalas. 15.45, 16.10, 0.10 Dok. f. „Kaip bitlai sudrebino Kremlių“ (N-7). 16.00, 17.00, 18.00, 23.45 Žinios. Orai. 17.20, 22.10 Lietuva tiesiogiai. 18.10 Europos jaunučių vaikinų (iki 16 metų) krepšinio čempionatas. II-ojo etapo rungtynės. Lietuva–Lenkija. Tiesioginė transliacija iš Panevėžio.
BTV 20.25 val.
20.00 Europos čempionų lygos II kvalifikacinio etapo rungtynės. Panevėžio „Ekranas“–Dublino „Shamrock Rovers“ (Airija). Tiesioginė transliacija iš Panevėžio. Per pertrauką – Žinios. 21.55, 23.55 Lietuva–Londonas.
SPORT1
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 Klubų karaliai. „Barcelona“. 13.45 Ekstremalaus sporto žurnalas „Duokš penkis“. Laipiojimas uolomis Australijoje. 14.15 Futbolo dievai. Seras B.Charltonas. 14.45 Lietuvos krepšinio lyga. Prienų „Rūdupis“– Kauno „Žalgiris“. 16.05 Sportas LT. Pasaulio irklavimo čempionatas (I). 17.05 Lietuvos krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–Prienų „Rūdupis“. 18.30 Automoto. 19.15 Vimbldono legendos: J.Connorsas ir A.Ashe. 20.30 Ekstremalaus sporto žurnalas „Duokš penkis“. Parkūras. 20.50 Sporto metraštis. 21.15 Futbolo dievai. P.Maldini. 21.45 Olimpinės žaidynės. 22.00 Bušido turnyras „K-1&KOK Europe GP 2011“ (2). 23.15 Klubų karaliai.
lietuvos ryto tv 22.45 val.
<5+7,38=3 .+;,9 .3/8973< 8>9 353 ?+6
PASLAUGOS Statybos ir remonto
antradienis, liepos 24, 2012
+738+ 7/.J39 7+<A?9 ?3.+>< .> ;3< 3I >9<39 Tel. QJ>969 1+;+8=>9 261 95A,K 3653, 261 3655 4+ @@@ ?3.38/<.>;A< 6= &/6 skelbimai@vilniausdiena.lt / :+I=+< ?3.38/<.>;A< B/,;+ 6=
D.GryÂbausÂkaiÂtÄ&#x2014; iĹĄÂbanÂdÄ&#x2014; lieÂtuÂviĹĄÂkus amaÂtus PreÂziÂdenÂtÄ&#x2014; DaÂlia GryÂbausÂkaiÂtÄ&#x2014; va kar lanÂkÄ&#x2014;Âsi ĹĄiĹł meÂtĹł LieÂtuÂvos kul tĹŤÂros centÂru paÂskelbÂtuoÂse AnykĹĄÂ Ä?iuoÂse â&#x20AC;&#x201C; ji paÂsiÂdĹžiauÂgÄ&#x2014;, kad ĹĄaÂlies muÂzieÂjai atÂlieÂka ir bendÂruoÂmeÂnÄ&#x2014;s stipÂriÂniÂmo funkÂciÂjÄ&#x2026;.
Per viÂziÂtÄ&#x2026; AnykĹĄÂÄ?iuoÂse PreÂziÂden tÄ&#x2014; apÂĹžiĹŤÂrÄ&#x2014;Âjo AnÂtaÂno BaÂraÂnaus ko ir AnÂtaÂno VieÂnuoÂlio-Ĺ˝uÂkaus ko meÂmoÂriaÂliÂnÄŻ muÂzieÂjĹł, lanÂkÄ&#x2014;Âsi JoÂno BiÂliĹŤÂno tÄ&#x2014;ÂviĹĄÂkÄ&#x2014;Âje ir ArkÂlio muÂzieÂjuÂje NiĹŤÂroÂnyÂse. Ĺ ie meÂtai paÂskelbÂti MuÂzieÂjĹł meÂtais, o pir maÂsis LieÂtuÂvos meÂmoÂriaÂliÂnis mu zieÂjus â&#x20AC;&#x201C; poeÂto A.BaÂraÂnausÂko â&#x20AC;&#x201C; ĹĄvenÂÄ?ia ir saÂvo 85-Ä&#x2026;jÄŻ juÂbiÂlieÂjĹł.
DaÂlia GryÂbausÂkaiÂtÄ&#x2014;:
MeÂmoÂriaÂliÂniĹł muÂzie jĹł veikÂla â&#x20AC;&#x201C; puiÂkus bĹŤÂ das suakÂtuaÂlinÂti ra ťyÂtoÂjĹł kĹŤÂryÂbÄ&#x2026;. â&#x20AC;&#x17E;NaÂcioÂnaÂliÂnÄ&#x2014; liÂteÂraÂtĹŤÂra â&#x20AC;&#x201C; mĹŤÂ sĹł tauÂtos taÂpaÂtyÂbÄ&#x2014;s daÂlis ir lieÂtu viĹł kalÂbos iĹĄÂliÂkiÂmo paÂgrinÂdas, to dÄ&#x2014;l jos sklaiÂdai tuÂri bĹŤÂti skiÂriaÂmas ypaÂtinÂgas dÄ&#x2014;ÂmeÂsys ne tik moÂkyk loÂje. MeÂmoÂriaÂliÂniĹł muÂzieÂjĹł veikÂla â&#x20AC;&#x201C; puiÂkus bĹŤÂdas suakÂtuaÂlinÂti raÂĹĄy toÂjĹł kĹŤÂryÂbÄ&#x2026;, paÂsiÂsemÂti ĹžiÂniĹł apie
juos ir jas ÄŻtvirÂtinÂti kiekÂvieÂnam moksÂleiÂviuiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; saÂkÄ&#x2014; PreÂziÂdenÂtÄ&#x2014;. Ĺ aÂlies vaÂdoÂvÄ&#x2014; tiÂkiÂsi, kad arÂti miauÂsiu meÂtu bus paÂrengÂta jos iniÂciÂjuoÂta naÂcioÂnaÂliÂnÄ&#x2014;s liÂteÂraÂtĹŤÂ ros proÂgraÂma, paÂdÄ&#x2014;ÂsianÂti iĹĄÂsau goÂti glauÂdĹł ryÂĹĄÄŻ su gimÂtÄ&#x2026;Âja kalÂba, suÂstipÂrinÂsianÂti naÂcioÂnaÂliÂnÄ&#x2014;s liÂte raÂtĹŤÂros puoÂseÂlÄ&#x2014;ÂjiÂmÄ&#x2026; ir sklaiÂdÄ&#x2026;. ApÂsiÂlanÂkiuÂsi ArkÂlio muÂzieÂju je NiĹŤÂroÂnyÂse ĹĄaÂlies vaÂdoÂvÄ&#x2014; su AnykĹĄÂÄ?iĹł moksÂleiÂviais daÂlyÂvaÂvo duoÂnos keÂpiÂmo eduÂkaÂciÂnÄ&#x2014;Âje pro graÂmoÂje, suÂsiÂtiÂko su amaÂtiÂnin kais, doÂmÄ&#x2014;ÂjoÂsi traÂdiÂciÂniais au diÂmo bĹŤÂdais, paÂti kalÂvÄ&#x2014;Âje banÂdÄ&#x2014; kalÂti meÂtaÂlÄ&#x2026;. Ĺ aÂlies vaÂdoÂvÄ&#x2014;s teiÂgiÂmu, ĹĄian dieÂniai muÂzieÂjai â&#x20AC;&#x201C; ne tik verÂtinÂgĹł eksÂpoÂnaÂtĹł sauÂgykÂla. SaÂvo orÂga niÂzuoÂjaÂmais renÂgiÂniais bei ĹĄven tÄ&#x2014;Âmis priÂtrauÂkianÂtys vis dauÂgiau viÂsuoÂmeÂnÄ&#x2014;s, jauÂniÂmo, muÂzie jai tamÂpa bendÂruoÂmeÂniĹł trauÂkos centÂrais. PatÂraukÂlioÂmis forÂmoÂmis, ÄŻdo mioÂmis eduÂkaÂciÂnÄ&#x2014;Âmis proÂgra moÂmis suÂgeÂbanÂtys perÂduoÂti saÂvo suÂkaupÂtas isÂtoÂriÂjos, kulÂtĹŤÂros ver tyÂbes, muÂzieÂjai ugÂdo viÂsuoÂmeÂnÄ&#x2014;s isÂtoÂriÂnÄ&#x2122; ir kulÂtĹŤÂriÂnÄ&#x2122; saÂviÂmoÂnÄ&#x2122;, pi lieÂtiĹĄÂkuÂmÄ&#x2026;, suÂteiÂkia gaÂliÂmyÂbÄ&#x2122; tu riÂninÂgai leisÂti laisÂvaÂlaiÂkÄŻ ir priÂsi deÂda vysÂtant kulÂtĹŤÂriÂnÄŻ tuÂrizÂmÄ&#x2026;. VD inf.
Technikos remonto PASLAUGOS % ' $ ! " G( H 8/8+> .94+7Q ,>3=38K =/-2835Q D I+6.A=>?>< <5+6,A56/< ?3;A56/< 597:3>=/;38K =/-2 835Q 3; 53=>< /6/5=;98359< :;3/=+3<>< &/6 @@@ 5+>8+53/73< 6=
8A[ :><?8CB4@8[ 8@ B4;4D8G>@8[ B08AF<0A 8; =8C94 M0;68@8> 6 B4; " EEE ?2 74;? ;B UAB â&#x20AC;&#x17E;Kraustymo komandaâ&#x20AC;? â&#x20AC;&#x201C; profesionalios kraustymo paslaugos ÄŻmonÄ&#x2014;ms ir gyventojams. Tel. 8 618 77 600; www.krausKelioniĹł tymokomanda.lt.
965751 N X >=3>=Y A0C6808 6@48B08 D4O0<4 A8C= B8=8CA 84BCD>94 ?@8AB0B><4 8:8 3C@[ 4; KelioniĹł =5>@<028 90 I EEE ;84BCD0;>=3>=0A 2>< VeĹžame keleivius ÄŻ VokietijÄ&#x2026;, DanijÄ&#x2026;, Olandi-
jÄ&#x2026;. Tel. 8 699 01 428, e. paĹĄtas pervezimai. info@gmail.com. 4O0<4 :4;48D8CA X >:84B89Y 0=89Y ;0=38
@0NBC 8:8 D84N> ACA8@8=:8<> ?01086>A ,;0=0 D8<> 3>:C<4=B[ A?@4=38=8[ ?0A8];F<[ 0? A:C=38<0A! 0A<4=FA 60CBY 0BA0:F<Y :03 X 9[ ?0A8];F<CA =40BA8OD4;6B0 ?0@4=6B0<4 ?;0 '>,>B-:= O8:904 <046,74924 6074: /,<-49496,4 =0D8<> 3>:C<4=B4 60;8 0?A:[AB8 0;ABF18=\A 4< ,;K07/49>:5,4 <04;>4= >07 B4@8B>@89[ ?;0=0D8<> 8@ AB0BF1>A 8=A?4:289>A ?@84 ?;8=:>A <8=8AB4@89>A 8;=80CA B4@8B>@89[ ?;0=0D8<> 8@ AB0BF1>A D0;ABF18=\A ?@84O8]@>A $ ?@,/358 3,+/*/458 12/4/1(> 8/D25 +(7 A:F@8C8 *C>G0?0D8Z80CA 6 8;=8CA ?4@ )C B,/358 .=+=950(38 /7 ),4+758/58 67(1 <\=4AX =C> 984<A 8NA8[AB> ;08N:> 0BA0:F<> X 9/158 82(:.=950(38 4-573(*/0( 9,2 ?0B48:BY ?0A8];F<Y 60D8<> 384=>A
' -+ & * , -
- *T , +S 4184/0100:0786, P.Janukonis paveldÄ&#x2014;tojus ,@0=4N0<4 0?84 :0@B>90<Y D8AC><4=\A 8=5>@ dalyvauti suderinant3\; bendras ribas.O4<\A A:;F ÄŽvairĹŤs <0D8<> ?@>243]@Y ?0@4=6B> 991666 ?> >1@>D>;\A : 70 A:;F?> :03 @ M8:904 <046,74924 ,?6J>,74;4,4 (07 PraneĹĄame, kad UAB â&#x20AC;&#x17E;MinorantÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153; (tel. ! ,0=4@8[ A4=8]=89>94 8;=8C94 (8 5) 276 2085) 2012 07 31 13 val. atliks 34B0;8>9> ?;0=> ,;0=0D8<> ?06@8=30A I K.KoĹženevskos sklypo, proj. Nr. 1427-4, esanÄ?io < 10;0=3O8> 3 4B0;8>9> B4@8B>@89[ ?;0=0D8 KazakiĹĄkiĹł k., DĹŤkĹĄtĹł sen., Vilniaus r., kadas<> >@60=8G0B>@80CA B48A8[ 8@ ?0@486[ ?4@30D8 trinius matavimus. KvieÄ?iame gretimo sklypo, Transportas, logistika <> @ ,;0=0D8<> B8:A;0A kad.ACB0@B8A Nr. 4124/0300:0470, L.NarbutienÄ&#x2014;s pa- I :9/4>0<45:= O8:9S suderinant ;<448= O /,<-N ?0:48AB8 O4<\A B8:A;8=W ?0A:8@BX ?060; 14=3@>9> veldÄ&#x2014;tojus dalyvauti bendras*4794,?= ribas. 991673 <024:90 @,4<?:>:5N 06=;0/4>:<4Q @,/B-4949 ?;0=> A?@4=38=8CA ?030;FB8 A:;F?Y =CAB0BFB8 6N 06=;0/4>:<4Q 4< ;<06B-:= ,209>N (07 PraneĹĄame, kad UAB â&#x20AC;&#x17E;MJRâ&#x20AC;&#x153; 2012 m. rug- B4@8B>@89>A =0C3>98<> 8@ BD0@:F<> @4O8<Y 4
pjĹŤÄ?io 3?;0=> d. 16>@60=8G0B>@8CA val. atliks Svetlanai B0;8>9> I % JelisejeJ -40;H vai, Marjai Ĺ ostak, 8;=8CA B4; Janinai Seliukienei, (>NB0CB> 6 Ka- taĹžinai Ĺ ostak, Irenai Ĺ ostak sklypo, kad. ,@>94:B> @4=6\90A I % J- 0@278B4:B[ Nr. ABC 0101/0071:, esanÄ?io6 PumpurĹł g. 20,,0@4=6 Nau3890H ,0<\=:0;=8> 8;=8CA
SIĹŞLO DARBÄ&#x201E;
975445
4AB0=30@B8=8[ 10;3[ 60<F10 C:NB0 :>:F PARDUODA 1\ I O4<0 :08=0 EEE 6C>1>A10;308 ;B 4; Baldus Nauja ir naudota prekybos ÄŻranga â&#x20AC;&#x201C; UAB â&#x20AC;&#x17E;NNPIâ&#x20AC;&#x153;: kokybiĹĄkai montuojame, parduodame prekybos ÄŻrangÄ&#x2026;, suteikiame nuolaidas. Tel. 8 684 22 221; www.nnpi.lt.
PARDUODA
988363
,0@3C>30<0A 3D849[ :0<10@8[ 1CB0A ,0;0= ÄŽVAIRĹŞS 6>A 24=B@4 CO 10O=FZ8>A \@84A 6 4; Kita
2012 08 01 8 val. vyks ĹžemÄ&#x2014;s sklypo, esanÄ?io Vilniaus r., SudervÄ&#x2014;s sen., PakoniĹł k., Kalorijos 7-oji g. 7 (sklypo kad. Nr. 4184/1107:0231), ribĹł Ĺženklinimas vieto%@0=6808 ?4@:0<4 <8N:Y AC O4<4 0@10 8NA8 vÄ&#x2014;je. Ĺ˝emÄ&#x2014;s sklypo ribĹł Ĺženklinime kvieÄ?iame dalyvauti gretimo sklypo (kad. Nr. :8@AB8 8A>94 84BCD>94 BA8A:08B><4 8N :0@B> 4184/1107:0225) Vilniaus r., SudervÄ&#x2014;s sen.,
4; PakoniĹł k., savininkus. Visa informacija UABJ% â&#x20AC;&#x17E;AVALDAâ&#x20AC;&#x153;, tel. 8 620 20 549, % & +, .H 0@\=>A @ GoĹĄtau?4@:0! to g. 8, 136 kab., Vilnius, e. paĹĄtas info@ D4@N4;8CA 60;D89CA 0D8A C<>:0<4 8N :0@B> avalda.lt. +>:0<4 , + 4;
PERKA
991652
Planuojamos ĹŤkinÄ&#x2014;s veiklos uĹžsakovas AB
â&#x20AC;&#x17E;Vilniaus gelĹžbetoniniĹł konstrukcijĹł gamykla Nr. 3â&#x20AC;&#x153; (Ĺ altupio g. 3, Vilnius, tel. (8 5) 246 7666) praneĹĄa apie numatomÄ&#x2026; 10 t/h naĹĄumo katilo pastatymo esamoje katilinÄ&#x2014;je Ĺ alKita tupio g. 11, Vilniuje, projektÄ&#x2026;. Pagal LR aplinkos ministerijos Vilniaus RAAD 2012 07 20 Nr. 8;=80CA 0?F60@3>A B48A<> =CB0@ VR-1.7-727 parengtÄ&#x2026; atrankos iĹĄvadÄ&#x2026;, planuoB8<8 % J*>0=>A 0D80;8=89>AH 8N:4;B0 10=:@>B> jamai ĹŤkinei veiklai poveikio aplinkai vertini1F;0 2 1 @ % %0=:@CBC> mas neprivalomas. Su iĹĄsamesne informacija 90=Z8>A % J*>0=>A 0D80;8=89>AH 03<8=8AB@0B> apie planuojamÄ&#x2026; ĹŤkinÄ&#x2122; veiklÄ&#x2026; galima susipa@8C<8 ?0A:8@B0 % - .+ - - Ĺžinti AB â&#x20AC;&#x17E;Vilniaus gelĹžbetoniniĹł konstrukcijĹł
- R- / & * & - 0A<C> gamykla Nr. 3â&#x20AC;&#x153;, Ĺ altupio g. 3,U60;8>B0A Vilnius, tel. (8 5) 246 7666, darbo dienomis 10 darbo dienĹł laiI V4A>=8A B4; ,@0N>< 8:8 kotarpiu (nuo paskelbimo dienos). Motyvuo< 18@O4;8> 3 8<B8=08 ?0B48:B8 A0D> :@438B> tas pastabas ir pasiĹŤlymus dÄ&#x2014;l planuojamos @8=8CA @48:0;0D8<CA < 646CO\A 384=08 ĹŤkinÄ&#x2014;s veiklos poveikio aplinkai vertinimo at 10=:@>B> 1F;>A XA8B48A\98<> 384=08 :0@BC ?@8 rankos iĹĄvados persvarstymo pateikti 20 dar3430=B :@438B>@8=8CA @48:0;0D8<CA ?0BD8@B8=0= bo dienĹł (nuo paskelbimo dienos) laikotarpiu Z8[ 3>:C<4=B[ B8=:0<08 X5>@<8=BCA =C>@0NCA Vilniaus RAAD (A.JuozapaviÄ?iaus g. 9, Vilnius,
08? =C@>3FB8 0@ N8[ susipaĹžinti @48:0;0D8<[ tel.?0B (8 ?@0N>< 5) 272 8536). IĹĄsamiau su XDF:3F<0A F@0 COB8:@8=B0A =C@>3FB8 :>:8C 1]3C atrankos iĹĄvada ir atrankos dokumentais 10 B08 F@0 ?030@FB0 @438B>@8=X @48:0;0D8<Y ?0B48: darbo dienĹł laikotarpiu (nuo paskelbimo dieB8 0D0=>@8[ ?@ 0C=0A = nos) galima UAB â&#x20AC;&#x17E;Energetikos linijosâ&#x20AC;&#x153;, Gedi5>@<02890 B4; 50:A mino g. 47, Kaunas, tel. (8 37) 407 061, kontaktinis asmuo â&#x20AC;&#x201C; Laura AntanaviÄ?iĹŤtÄ&#x2014;, arba Vilniaus RAAD, , A.JuozapaviÄ?iaus 9, Vilnius, ' -+ & *
-
- *T g. , tel.,0@4=6B0A (8 5) 272 8536. +S O4<\A A:;F?> 4A0=Z8> D>D>
ÄŽVAIRĹŞS
Â&#x201E;Â&#x201E;Tradicijos: PrezidentÄ&#x2014; D.GrybauskaitÄ&#x2014; nuo pat savo kadencijos pra-
dĹžios puoselÄ&#x2014;jo lietuviĹĄkÄ&#x2026; paveldÄ&#x2026;.
Ĺ arĹŤno MaĹžeikos (BFL) nuotr.
G.StorÂpirĹĄÂtis ĹžaÂda nauÂjÄ&#x2026; skamÂbeÂsÄŻ AkÂtoÂriui, barÂdui GeÂdiÂmiÂnui Stor pirĹĄÂÄ?iui paÂboÂdo konÂcerÂtuoÂti vie nam, tad ĹĄiÄ&#x2026; saÂvaiÂtÄ&#x2122; vykÂsianÂÄ?ia me konÂcerÂte giÂtaÂros ir balÂso deÂri nÄŻ paÄŻÂvaiÂrins smuiÂkas bei puÂÄ?ia mieÂji.
NauÂjoÂje proÂgraÂmoÂje, kuÂriÄ&#x2026; puÂÄ?ia maiÂsiais paÂpilÂdo SauÂlius PetÂreiÂkis ir kuÂrioÂje smuiÂko parÂtiÂjÄ&#x2026; atÂlieÂka VyÂtauÂtas MiÂkeÂliĹŤÂnas, klauÂsyÂto jai tuÂrÄ&#x2014;s gaÂliÂmyÂbÄ&#x2122; iĹĄÂgirsÂti paÂÄ?ias nauÂjauÂsias G.StorÂpirĹĄÂÄ?io daiÂnas. AtÂliÂkÄ&#x2014;Âjas daiÂnuoÂja SiÂgiÂtÄ&#x2026; Ge dÄ&#x2026;, JusÂtiÂnÄ&#x2026; MarÂcinÂkeÂviÂÄ?iĹł, AiÂdÄ&#x2026; MarÂÄ?Ä&#x2014;ÂnÄ&#x2026;, JuoÂzÄ&#x2026; ErÂlicÂkÄ&#x2026;, AnÂtaÂnÄ&#x2026; A.JoÂnyÂnÄ&#x2026;, DoÂnalÂdÄ&#x2026; KaÂjoÂkÄ&#x2026;. Dai nuoÂjaÂmoÂsios poeÂziÂjos ĹžanÂro pa vaÂdiÂniÂmas byÂloÂja, kad atÂliÂkÄ&#x2014;Âjo ir poeÂto kĹŤÂryÂba suÂjunÂgiaÂma ÄŻ vieÂnÄ&#x2026; neÂdaÂloÂmÄ&#x2026; meÂno kĹŤÂriÂnÄŻ. BarÂdas dar laÂbiau priarÂtiÂna poeÂziÂjÄ&#x2026; prie klau syÂtoÂjo, saÂvaip atÂraÂkinÂdaÂmas kiek vieÂnÄ&#x2026; eiÂlÄ&#x2014;ÂraĹĄÂtÄŻ.
991998
G.StorÂpirĹĄÂtis priÂsiÂpaÂŞįsÂta: â&#x20AC;&#x17E;Dai nuoÂjaÂmoÂji poeÂziÂja yra suÂdÄ&#x2014;ÂtinÂgas ĹžanÂras â&#x20AC;&#x201C; juk vieÂnas su instÂruÂmen tu ranÂkoÂse dvi vaÂlanÂdas beÂveik ne juÂdÄ&#x2014;ÂdaÂmas, tik daiÂnuoÂdaÂmas, tu ri iĹĄÂlaiÂkyÂti klauÂsyÂtoÂjĹł dÄ&#x2014;ÂmeÂsÄŻ. TuÂri tuÂrÄ&#x2014;Âti saÂvo poÂĹžiĹŤÂrÄŻ, saÂvo tiÂkÄ&#x2014;ÂjiÂmÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; kad ir koks jis bĹŤÂtĹł, kuÂrianÂtis ar griauÂnanÂtis. TaÂÄ?iau jei neÂnoÂri da lyÂtis, neÂgaÂli ir kurÂti.â&#x20AC;&#x153; Kai kam gaÂli paÂsiÂroÂdyÂti, kad taip sieÂkiaÂma dauÂgiau uĹžÂdirbÂti, bet iĹĄ tieÂsĹł tai tiÂkÄ&#x2014;ÂjiÂmas daiÂnuo jaÂmoÂsios poeÂziÂjos idÄ&#x2014;Âja, viÂziÂja. TaiÂgi viÂsĹł, kuÂriems arÂtiÂma dai nuoÂjaÂmoÂji poeÂziÂja, barÂdĹł tÄ&#x2014;Âvas G.StorÂpirĹĄÂtis lauÂkia saÂvo ir drau gĹł konÂcerÂte. VD inf.
Kas? G.StorÂpirĹĄÂÄ?io konÂcerÂtas. KUR? VilÂniaus moÂkyÂtoÂjĹł naÂmĹł kieÂmeÂlyÂje, VilÂniaus g. 39 / 6. KADA? Rytoj 19 val.
6 L=8?8N:8[ A4=8]=89>94 8;=8C94 A:;F PraneĹĄame, kad UAB â&#x20AC;&#x17E;MinorantÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153; (tel. (8 5) ?> :03 @ ! 14=3@0A ?;>B0A 276 2085) 2012 07 31 11.30 val. atliks Ä&#x152;.Jodko 70 34B0;CA8A ?;0=0A ,;0=0D8<> sklypo, proj. Nr. 1728-2, esanÄ?io RastinÄ&#x2014;nĹł?0 k., 6@8=30A! 8;=80CA <84AB> r.,A0D8D0;3F1\A SudervÄ&#x2014;s sen., Vilniaus kadastrinius03<8 mata=8AB@0289>A 38@4:B>@80CA ?0D03C>B>9> vimus. KvieÄ?iame gretimo sklypo, kad. Nr. XA0:F<0A @ 34B0;8>9> B4@8B>@89[ ?;0=0D8<> >@60=8G0B> @80CA B48A8[ 8@ ?0@486[ ?4@30D8<> ACB0@B8A @
KASSI,
A S I KN
PASLAUGOS
jininkĹł sen., Vilniaus m. sav., kadastrinius matavimus. KvieÄ?iame sklypo savininkes KelioniĹł dalyvauti nustatant sklypo ribÄ&#x2026;. UAB â&#x20AC;&#x17E;MJRâ&#x20AC;&#x153; J O !:9/:9N =,?24,4 2<04>,4 Vilnius. @0K,80 adresas Lvovo g. 89, LT-08104 Tel.=4?9 8 >494?= !40>?@:50 ;<4=>,>:80 464 /?<Q (07 652 25 061, e. paĹĄtas info@mjrgroup.lt.
PalangÄ&#x2026;, Ĺ ventÄ&#x2026;jÄ&#x2026; (ir atgal), nuo 35 Lt. Tel. 8 699 99 965, 8 612 22 227.
NekilnojamÄ&#x2026;jÄŻ turtÄ&#x2026;
15
menas ir pramogos
986140 9Y 4; 4 ?0NB0A ?4@D4G8<08 VeĹžame poilsiautojus iĹĄ Vilniaus, Kauno ÄŻ 8=5>$6<08; 2><
Kitos
4P42B8DCA$6<08; 2>< 91:<8,.4 >38=8=:[ 14=3@89>A + -( =0@80<A 5, E AAA 740>?@,7:9/:9,= .:8 D0; N0C:80<0A 0B0A:08B8=8A @8=:8<8=8A - + :C@8A DF:A 4;<8 *0K,80 ;:47=4,?>:5?= 4J *4794,?= ,?9: O 9>A A>3[ >98 6 0@1>BD0@:\! 48:;>A %,7,92N H@09>N5N 4< ,>2,7 9?: !> (07 0B0A:08B0 8@ BD8@B8=8<0A -4D8G>@80CA 0B0A :08B0 8@ BD8@B8=8<0A Y<0B>A BD8@B8=8<0A UD08@]A :;0CA8<08 ,8@<8=8=:> @8=:8<0A -4D8G>@80CA @8=:8<08 CA8@8=:CA <0O80C =48 ?CA48 14=3@89>A =0@8[ ?0:0@B>B8=8A ACA8@8=:8 <0A 1CA N0C:80<0A D0; B>94 Kita ?0Z8>94 D84B>94 B0 ?0B8 30@1>BD0@:\ %4=3@8 M F :9><,=>Q -4?<,=D @4=? =N<,J? ;,</?: 9>A ?8@<8=8=:\ /, ,>=,<2,= O@,4<4,= 6,9.074,<490= ;<060= ?K /4/K4,?=4N ;,=4R7B>N -0> 90 8,K0=9L % J 4:8;=>90<>9> C@B> ,@>94:B08K 0B;84 904 !> 6,49N %,=4R7B8,4 >0464,84 464 :0 :030AB@8=8CA <0B0D8<CA 8;=80CA @ A0D 8 -4<K074: / 48>49,4 ?K/,<?:=0 @: C34@D\A A4= -0AB8=\=[ : % J 8;<0K 6?:=0 -,96<:>: ,/8494=><,>:<4?4 ) F' ' A:; @ A:; :03 @ ! !02,70D )680<2S= 2 *4794?= ,? ?@0N>< 6@4B8<> =4?@8D0B8GC>B> A>3> A:;F 24,? 491:<8,.45:= >07
?> @ A0D8=8=:Y < 18@O4;8> 3 D0; 0BDF:B8 ?@84 9C<A ?@8:;0CA0=Z8> A:;F?> 8@ 30;FD0CB8 O4=:;8=0=B @81>O4=:;808A %>6CA;0 *7,/4=7,@:= ',78,9:@4P >?<>: ;,@07/S>: D> >D8=A:8> A:;F?Y @ 0@10 ?@0N>< AC 5Q /S80=4?4 H 8 -4<K074: *0@>A;0DC / @,7 A8A84:B8 AC 30@1[ DF:3FB>9C %0G4 ,/<0=? *4794,?= < %,24<4Q =09 "46,J4R D8Z M0;68@8> 6 I 8;=8CA B4; 9Q 6 ' F 6=;<0=,=G @B6= =67B;: 6,/ #< 4 ?0NB0A B>?><0B8:$6<08; 2><
6,/,=><494,4 8,>,@48,4 @40P4,80 /,7B@,?>4 ",>,@48?= ,>7406, ) F ,7>45:= ",>,@48Q $<2,94C,.45,G !49 6809Q 2 *4794?= (07
ÄŽVAIRĹŞS
KARĹ Ä&#x152;IAUSI KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI
%
991658
KARĹ Ä&#x152;IAUSIKELIONIŲ KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI (3/8>9639 1 &D
(3683>< KARĹ Ä&#x152;IAUSI PASIĹŞLYMAI &/6
+5<
KELIONIŲ ORGANIZATORIUS
?3683>< ?3683>< 5;+8=+< 6= @@@ 5;+8=+< 6= %/,4:52/5 . #
%/24/:8 A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius #,2
(18 ; <?+494+=/ +:6+85A=3 !3>49;5Q 0A 460A0A =C> B Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 ;/24/:8 ;/24/:8 17(49(8 29 <<< 17(49(8 29
60;1]B *CA D8A030 O0D\9> 0A 460A0A I vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt
>@>=B0A =C> B ND84A[ :0G8=> ?0A8@>3F<[ 8@ D84N1CZ8[ @>9CA# +>=@40;8A =C> B ,0<0BF:8B4 =C>AB018Y9Y L80C@\A <4@8:Y CO B iĹĄ KlaipÄ&#x2014;dos se 9E05 2(/1(8 # ! " # "# " - )8CAB>=0A =C> Galioja tik iĹĄvykimams VASARA ANT BANGŲ *,=,<:= 6<?4C,= &B2,E'>:63:78,=E&B2, F?0B8=6Y :08=Y 0;60@8A =C> B kmadieniais KLAIPÄ&#x2013;DAâ&#x20AC;&#x201C;KYLIS. Kaina tik 1696 Lt* 9?: !> su grÄŻĹžimu atgal po savaitÄ&#x2014;s (tik%,84<J64>0 6,=/409494?= <R;0=P4?= 4< ,>=4;, ĹĄeĹĄtadieniais) OA8A0:F:8B4 A:@F3X 8:8 646CO\A 384=>A 8@ Kelto bilietas dviem keleiviams kajutÄ&#x2014;je :9494Q 6<?4C,= &B2,E'>:63:78,=E&B2, 9?: - 08=0 ?0B48:B0 X 018 ?CA4A AC >@> C>AB[ <> BilietĹł kiekis uĹž specialiÄ&#x2026; kainÄ&#x2026; kiekviesu langu ir automobiliui ÄŻ abi puses. ;48A:8B\A X =4?0<8@NB0<Y :4;8>=W
!> 7,4/?:64>0 7,4@0 ,7>45:= 5R<:50 name reise ribotas. I :4AZ808A @40P4,80 ?= O ><?8;4,?=4:= 9,6>40= @, "S2,?64>S= =,?70 @S5? 4< 20<, 9?:>,46, - -4G4@D0289>A <>:4AB8A 8:8 B <>:0<0A ?0 Automobilio aukĹĄtis turi bĹŤti iki 1,85 m. KLAIPÄ&#x2013;DAâ&#x20AC;&#x201C;ZASNICAS. Kaina nuo 899 Lt 8C9>@:0A =C> B 6,<S7O - ?8;3><08 Bilietai ne rezervuojami, o parduodaKelto bilietas trims keleiviams ir automo 0N8=6B>=0A =C> B ,7>45:= 5R<:50 -?= 4< /4=6: 4< 7496=8B-S= 464 <?4C: 6,49, ;,>046>, 4J 4J;7,?648: ?:=>: mi iĹĄ karto. biliui ÄŻ vienÄ&#x2026; pusÄ&#x2122;. %>AB>=0A =C> B 84B[ A:08Z8CA @81>B0A <B>: ,?24,? 491:<8,.45:= AAA 6<,9>,= 7> Daugiau informacijos www.krantas.lt DÄ&#x2014;mesio:
%
#+7N85+6839 1 ;383+>< 1 (3683>< &/6 79, 3809 <?3=/ 6= @@@ <?3=/ 6= @@@ 6/5 6=
"!P% '&" '%' KELIONÄ&#x2013;S AUTOBUSU F" $# $"$ ;FD[ OF3\98<> ND4=B\ C>14;\94 0BD89>94 Pirkti internetu: www.kelioniupasiulymai.lt T0645:= ;47B=ET0645:= <:5?=E%<,3, E !> I B Ä&#x152;ekijos pilysâ&#x20AC;&#x201C;Ä&#x152;ekijos rojusâ&#x20AC;&#x201C;Praha â&#x20AC;&#x201C; 577 Lt 4/492:54 >,745, 4< ,;<4: =,7, E !> Didingoji Italija ir Kaprio sala â&#x20AC;&#x201C; I B 1747 Lt +CG849[ =0:B8A 0@NCD>94 &B2,E',<08:= =,7,E(,749,= E !> Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Saremos salaâ&#x20AC;&#x201C;Talinas â&#x20AC;&#x201C; 377 Lt V4:89>A ?8;FAIV4:89>A @>9CAI,@070 I B H4,?<S= >,745, =? ;:47=4? ;<40 /<45:= 5R<:= Ĺ iaurÄ&#x2014;s Italija su poilsiu prie Adrijos LD4820@89>A 60<B>A AB41C:;08 I BjĹŤros 9?:
!> nuo 1197 Lt -F60I 0@4<>A A0;0I 0;8=0A I B Kroatija nuo 990 Lt <:,>45, 9?: !> L80C@\A B0;890 ?>8;A8=\ ?0O8=B8=\ =C> B Prahaâ&#x20AC;&#x201C;Vienaâ&#x20AC;&#x201C;BudapeĹĄtas nuo 627 Lt %<,3, *409, ?/,;0J>,= 9?: !> @>0B890 =C> B LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VILNIAUS: F #$%$ @ % $" ,@070I 84=0I%C30?4NB0A =C> B Pirkti internetu: www.kelioniupasiuly =;,945, :=>, <,@, 9?: !> mai.lt ",7>, E !> G ( $G'("% ?>8;A8=\A Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt; Malta â&#x20AC;&#x201C; <,4645, 2,764/46S E !> 68?B0A )C@6030 =C> Bâ&#x20AC;&#x201C; 979 Lt; Ispa904 Lt; Graikija, ChalkidikÄ&#x2014; =;,945, %C;60@890 =C> B nija, Kosta:=>, :<,/, E !> Dorada â&#x20AC;&#x201C; 999 Lt; Ispanija, Ali =;,945, 746,9>S E
L@8 0=:0 =C> B kantÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1108; Graikija, Kos sala â&#x20AC;&#x201C; 1128 Lt; <,4645, := =,7, E
!> Turkija, Antalija â&#x20AC;&#x201C; 1185 Lt; Bulgarija, Burgas @4B0 =C> B â&#x20AC;&#x201C; 1199 Lt; Kroatija, Rijeka â&#x20AC;&#x201C; 1279 Lt; Turkija, (?<645, 9>,745, E
!>
C=8A0A =C> B Marmaris 1289 Lt; Bulgarija, Burgas â&#x20AC;&#x201C; 1199 ?72,<45, ?<2,= E
!> Lt;<:,>45, &4506, E !> Portugalija, AlgarvÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1899 Lt G ( $G'("% ?0O8=B8=\A ?>8;A8=\A LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VARĹ UVOS (poilsinÄ&#x2014;s) (?<645, ",<8,<4= !> @C8G0A 8;C =C> B Egiptas, Hurgada nuo 1440 Lt; Bulgarija ?72,<45, ?<2,= E
!> G@04;8AI*>@30=890I 68?B0A =C> B â&#x20AC;&#x201C; 1595 Lt; Turkija â&#x20AC;&#x201C; 1440 Lt; Ĺ ri Lanka â&#x20AC;&#x201C; %:<>?2,745, 72,<@S E !> +0@>:0A =C> B 3500 Lt; Kreta â&#x20AC;&#x201C; 1170 Lt C10 =C> B F #$%$ @ % !@$% " ;:47=49S= LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VARĹ UVOS (paĹžintinÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C; poil 24;>,= ?<2,/, 9?: !> sinÄ&#x2014;s). Kruizas Nilu nuo 1440 Lt; Izraelisâ&#x20AC;&#x201C; G $) "% ?72,<45, E !> Egiptas nuo 1678 Lt; Marokas â&#x20AC;&#x201C; 2634 Lt;
08;0=30A ?0O8=B8=\ ?>8;A8=\ I =C> B Kuba â&#x20AC;&#x201C; 5853 Lt (?<645, E !> STOVYKLOS LIETUVOJE H<4 !,96, E !> Pasaka nuo 550 Lt; RaganÄ&#x2014; 550 Lt; Ener G ( ! '% <0>, E
!> getikas 600 Lt; Laimingas BĹžmogus â&#x20AC;&#x201C; tai 68?B0A )C@6030 =C> (?94=,= E !> A?0=890 +0;9>@:0 I B F #$%$ @ % !@$% " ;,K49>49S= E ;:47
C@:890 =B0;890 I B =49S= <?4C,= #47? 9?: !> C<,074= E 24;>,= 9?: !> ",<:6,= E !> ?-, E !> "# %& " #$% %,=,6, 9?: !> (:; ?9 !> &,2,9S !> 90<20>46,= !> !,48492,= K8:2?= E >,4 ,J !> (<484>,= !>
(@08:890 @4B0 I aĹĄ! 600 Lt; Trimitas B 520 Lt ",K4054 !,?6B=>:= ;4<,>,4 !> %C;60@890 0@=0 I MaĹžieji Laukystos piratai B370 Lt :74@?/: ,6,/0845, !> B ,>@BC60;890 ;60@D\ I Mes jÄ&#x2014;ga 450 Lt "0= 5S2, !> Ĺ˝aidimĹł galaktika 450 Lt I,4/48Q 2,7,6>46, !> %&"() "% &'(" ApaÄ?i indÄ&#x2014;nai atkeliauja ÄŻ LietuvÄ&#x2026; 450 Lt ;,P4 49/S9,4 ,>6074,?5, O !40>?@N !> Avataro nuotykiai kartu 450 Lt ,0A0:0 =C> B @,>,<: 9?:>B64,4 6,<>? !> Mes ĹĄampinjonai 450 Lt -060=\ I B Mano pasaulis 595 Lt "0= J,8;495:9,4 !> 08<8=60A O<>6CA I B08 0N B Kitas variantas 359 Lt ;7496 ;,=,?7O ;0< /409,= !>
>? 'C= B STOVYKLOS UĹ˝SIENYJE ",9: ;,=,?74= !> Stovykla Ukrainoje â&#x20AC;&#x17E;PribreĹžnyjâ&#x20AC;&#x153; 60 Lt die4>,= @,<4,9>,= !> %&"() "% 'H% !) nai; Kryme â&#x20AC;&#x17E;Saliutâ&#x20AC;&#x153; 1699 Lt; Bulgarijo :/4 !> je =6;[ :0;1>A AB>DF:;0 AB89>94 1699 Lt; Italijoje 1299 Lt; AnglĹł B kalbos "# %& " $A" & %C;60@89>94 B Lt stovykla Estijoje 1790 '>:@B67, )6<,49:50 F%<4-<0K9B5D @>0B89>94 B AVIABILIETAI !> /409,4 Pirkti internetu: www. lek.lt <B80 F',74?>D !> ( & (yra ir pigios aviakompanijos) KELTAI %0:C =C> B" +0;9>@:0 =C> B ?72,<45:50 !> Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas; :08=>A X 018 ?CA4A <:,>45:50 !> Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Helsinkis; Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas; ?:/6,7945:50 !>Ventspilisâ&#x20AC;&#x201C;Nyneshamnas; KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Karlshamnas (spec. &O & 927Q 6,7-:= =>:@B67, =>45:50 !> pasiĹŤlymas); KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Kylis (spec. pasiĹŤ-F60I B>:7>;<0A % # lymas); KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Zasnicas (spec. pasiĹŤly 0;8=0AI)4;A8=:8A 074= 9?: !> mas); Turkuâ&#x20AC;&#x201C;Alando salosâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas
0;8=0AI B>:7>;<0A (:645,= E !> KRUIZAI 4=BA?8;8AI F=4A70<=0A '0?7,= E !> VidurĹžemio jĹŤroje (spec. kaina) ;08?\30I 0@;A70<=0A A?42 ?0A8];F<0A '492,;R<,= E !> KaribĹł jĹŤroje (spec. kaina) ;08?\30I F;8A A?42 ?0A8];F<0A Tolimuosiuose Rytuose (spec. kaina) ,96:6,= E !> ;08?\30I/0A=820A A?42 ?0A8];F<0A Baltijos jĹŤroje %?60>,= E !>
C@:CI ;0=3> A0;>AI B>:7>;<0A VIZOS ÄŻ RusijÄ&#x2026; nuo 260 Lt, BaltarusijÄ&#x2026; 6,49:= O ,-4 ;?=0= nuo 85 Lt #
( *"% :949S= ,7>45:= 5R<:50 (,77496 / 6<?4C,= U -CA89Y =C> B" %0;B0@CA89Y =C> B 9?: !>
&B2,E'>:63:78,= (,749,=E 07=4964= (,749,=E'>:63:78,= *09>=;474=E#B90=3,89,= 7,4;S/,E ,<7=3,89,= =;0. ;,=4R7B8,= 7,4;S/,E B74= =;0. ;,=4R7B8,= 7,4;S/,E+,=94.,= =;0. ;,=4R7B8,= (?<6?E 7,9/: =,7:=E'>:63:78,= % ' " M &?=45N 9?: !> ,7>,<?=45N 9?: !>
T A S R
AN DA !
Orai
Šios savaitės pradžioje Lietuvoje bus sausa, temperatūra kils vis aukščiau. Šiandien numatomi sausi ir šilti orai. Temperatūra sieks 22–27 laipsnius šilumos. Trečiadienį lietaus tikimybė bus maža. Naktį bus 14–16 laipsnių šilumos, o dieną prognozuojami karščiai – termometrų stulpeliai vietomis kils virš 30 laipsnių.
Šiandien, liepos 24 d.
+23
+22
Telšiai
+25
Šiauliai
+25
Klaipėda
Panevėžys
+23
Utena
+24
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi
5.16 21.33 16.17 12.00 22.56
206-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 160 dienų. Saulė Liūto ženkle.
+25
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +34 Berlynas +27 Brazilija +26 Briuselis +26 Dublinas +20 Kairas +36 Keiptaunas +18 Kopenhaga +25
Londonas +28 Madridas +34 Maskva +23 Minskas +26 Niujorkas +33 Oslas +17 Paryžius +28 Pekinas +30
orai vilniuje Šiandien
Marijampolė
Vėjas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+19
+25
+21
+13
3
+21
+27
+22
+17
2
+26
+23
+16
2
trečiadienį
ketvirtadienį
+24
Alytus
0–6 m/s
1761 m. gimė Jokūbas Jasinskis, 1794 m. sukilimo Lietuvoje vadas. 1802 m. gimė prancūzų rašytojas Alexandre’as Dumas. 1897 m. gimė amerikiečių aviatorė Amelia Earhart, pirmoji moteris, viena perskridusi Atlanto vandenyną. 1907 m. gimė dailininkas Jonas Vilutis. 1930 m. mirė Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana, lietuvių rašy-
toja, visuomenės veikėja. 1934 m. gimė Česlovas Kudaba, publicistas, kraštotyrininkas, 1990 m. Kovo 11-osios akto signataras. 1949 m. gimė dailininkas, grafikas Stasys Eidrigevičius. 1963 m. gimė NBA krepšininkas Karlas Malone’as. 2005 m. Lance’as Armstrongas septintą kartą iš eilės laimėjo „Tour de France“ lenktynes.
1969 m. gimė aktorė ir dainininkė Jennifer Lopez.
Šią savaitę laimėkite knygas: Dale Carnegie „Būk nepamirštamas: kaip tapti asmenybe, kurią visi prisimena ir kuriai niekas negali atsispirti“ ir Spencerio Johnsono „Viršūnės ir slėniai: kaip išnaudoti gerus ir blogus laikotarpius darbe ir gyvenime“. Šioje knygoje pateikti svarbiausi asmeninio tobulėjimo principai: kaip spręsti pagrindines bendravimo problemas, kaip išlaisvinti pasitikėjimą savimi, kaip išsiugdyti kantrybę ir intuiciją, ir kaip kovoti su baimėmis, kurios trukdo gyventi. Kiekvienas, net ir pats blogiausias, gyvenimo laikotarpis slepia naujas galimybes, tik reikia jas atrasti ir išnaudoti. Kaip tai padaryti? Pasinaudokite šia istorija. Ji žavi tuo, kad padeda ieškoti atsakymų kiekvienam, kuris tikrai to nori.
Praėjusios savaitės nugalėtoja – Valerija Maigienė. Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: muilo burbulas (pirmadienis), likimo ironija (antradienis), kruvinoji banga (trečiadienis), afrikansas (ketvirtadienis), krentantis Ikaras (penktadienis). Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
Vardai Dargvilas, Dargvilė, Kristina, Kristoforas, Kunigunda, Živilė
horoskopai
prizas
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, liepos 31 d.
Vilnius
DATOS
Rytas
+21
+25
+24
Praha +25 Ryga +25 Roma +31 Sidnėjus +18 Talinas +21 Tel Avivas +33 Tokijas +31 Varšuva +26
3
4
5
6
7
8
Avinas (03 21–04 20). Būsite neįprastos nuotaikos, susimąstęs, melancholiškas. Jei netikėtai pamilsite kitą žmogų, pasistenkite neįskaudinti seno draugo. Jautis (04 21–05 20). Aplinkiniai trukdys išsakyti savo nuomonę, jums trūks kantrybės, todėl galite įsivelti į konfliktą. Bus sunku objektyviai vertinti įvykius, todėl rizikuojate susipainioti net pačiose paprasčiausiose situacijose. Dvyniai (05 21–06 21). Palanki diena dirbti komandoje. Nebijokite dalyti patarimų, bet pasistenkite įsiklausyti ir į kolegų nuomonę. Vėžys (06 22–07 22). Diena gali atrodyti beprasmė ir nuobodi. Kol kas išsvajotos aukštumos nepasiekiamos. Bet jūs žinote, kad ateis geresni laikai, o kol kas teks užsiimti neįdomiais dalykais. Liūtas (07 23–08 23). Dėl savo gyvenimo ar aplinkinių žmonių požiūrio į jus jausitės prislėgtas. Galimas nemalonus kivirčas, per kurį pratrūksite emocijomis. Pasistenkite neįžeisti ko nors savo pastabomis. Mergelė (08 24–09 23). Palanki diena atlikti įvairius darbus. Būsite kupinas energijos ir emocijų, bet nepraraskite savitvardos. Dirbkite savo darbus, nepraleiskite galimybės padaryti dvigubai daugiau nei įprastai, juk bus ir ne tokių palankių dienų. Svarstyklės (09 24–10 23). Esate susikaupęs ir greitas, o žodžiai – geriausias jūsų ginklas. Jautriai ir emocingai reaguosite į kritiką, tik vėliau suprasite, kad pastabos buvo teisingos ir jums vertėtų pasitempti. Skorpionas (10 24–11 22). Esate vertinamas dėl gebėjimo susitvarkyti su bet kokiomis užduotimis. Žmonės supras ir palaikys jus. Neužrieskite nosies ir nepamirškite padėti kitiems. Šaulys (11 23–12 21). Dėl neigiamos energijos jusite emocinį išsekimą ir įtampą. Nesistenkite pakeisti situacijos, tiesiog palaukite palankesnio laiko. Svarbiausia su niekuo nesusipykti, nes susitaikyti bus sudėtinga. Ožiaragis (12 22–01 20). Emocingumas ir jautrumas turės neigiamos įtakos jūsų interesams ir tolesnei veiklai. Galite neteisingai apsispręsti, būti pernelyg dosnus ir iššvaistyti per daug pinigų. Vandenis (01 21–02 19). Gyvenimas ir problemų sprendimas teiks malonumą. Tačiau neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite susitvarkyti visus reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis. Žuvys (02 20–03 20). Jūsų interesai prieštarauja jūsų vertybėms. Galbūt neigiamai vertinsite tradicijas ar nesutiksite su vyresniais ar autoritetingais žmonėmis.