2012-07-25 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

TREÄŒIADIENIS, liepos 25, 2012

www.kl.lt

172 (19 473)

A?2š6.162;6@ 962=<@ "

11

RUBRIKA

[NZNV-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 9V[N /VRYVNb`XNVaĂ›

namai

Žymieji baubliai sutvis kėjo naujai

Re­fe­ren­du­mo dÄ—l Sei­mo na­riĹł skai­Ä?iaus ma­Şi­ni­mo ini­cia­to­riai ne­tei­sÄ—­tai siun­ti­nÄ—­ja SMS Ĺži­nu­tes.

Lietuva 5p.

Af­ga­nis­ta­ne daŞ­niau­siai var­to­ja­mas opiu­mas, o į uŞ­sie­nį ke­liau­ja he­roi­nas.

Pasaulis 10p.

200 me­tĹł su­lau­kÄ™s mu­zie­jus te­bes­te­bi­na ir ĹĄian­dien.

Lietuvoje daugybÄ— dvarĹł – vieni jĹł baigia sunykti, kiti restauruojami. O neiĹĄlikusio BijotĹł dvaro sodybos vieta iĹĄpuoselÄ—ta dÄ—l Ä?ia pat stovinÄ?iĹł unikaliĹł baubliĹł, kurie laikomi pirmuoju muziejumi.

Vereta RupeikaitÄ—

v.rupeikaite@diena.lt

NeatpaŞįstamai pasikei tÄ—

Nuoroda greitkelyje KlaipÄ—da– Kaunas, kvieÄ?ianti pama tyti Dionizo PoĹĄkos baublius, sto vÄ—jo seniai. Tie, kurie Ä?ia lankÄ—si prieĹĄ kelerius metus ar dar anksÄ?iau, dabar bus maloniai nustebinti. Ke lis ĹĄimt Ä?ius skaiÄ?iuojanÄ?io pamink melo vieta virto erdviu parku, tven kiniais apsuptoje teritorijoje pri dygo naujĹł pastatĹł. Tiesa, tai ne ĹĄiuo laikinÄ—s architektĹŤros tvariniai, o senĹł, kadaise Ä?ia stovÄ—jusiĹł namĹł kopijos. Ĺ˝emaitijos miestelÄŻ Bi jotus iĹĄgarsino Ä?ia gyvenÄ™s Ĺžemai Ä?iĹł bajoras, raĹĄytojas ir istorikas, kultĹŤros ĹĄviesuolis D.PoĹĄka (1764–1830). UĹž pusantro kilometro nuo savo namĹł aptikÄ™s dĹžiĹŤ vantÄŻ, kaip ď Ž VertÄ—: ONbO YVNV “ `R [\ cĂ›` YVR ab cVĂş XbY spÄ—jama, tĹŤkstanÄ?io me aĂ­ _\` ]N ZV[X YN` ZR [ to senuN[ aV` _N f a\ WĂ– 1 =\ X mo Ä…ĹžuolÄ…, dvarininkas Ă– V_ 9VR ab c\` ]_NRV aĂ&#x; nusprendÄ— pasigaminti iĹĄ jo gĹŤĹžtÄ…. Padedamas baudĹžiauninkĹł, iĹĄskobÄ— Ä…Ĺžuolo kamienÄ… ir viduje ÄŻsirengÄ— savotiĹĄkÄ… darbo bei poilsio kabine tÄ…. ÄŒia D.PoĹĄka raĹĄÄ—, kĹŤ rÄ— eiles, baublyje gimÄ— Ĺžymiau sias jo kĹŤrinys „MuĹžikas Ĺ˝emaiÄ?iĹł ir Lietuvos“. PalubÄ—je lig ĹĄiol iĹĄ liko lentynos, kuriose raĹĄytojas kaupÄ— savo bibliotekÄ…, ir suolelis, ant kurio sÄ—dÄ—jo.

Ĺ iandien priedas

Jubiliejui – iťskirtinis

dÄ—mesys

PaukĹĄÄ?iai ir kiti gyviai ÄŻpratÄ™ gyventi drevÄ—se, tuĹĄÄ?iavi duriai medĹžiĹł kamienai ir ĹžmonÄ—ms nebuvo naujiena. Baubliu va dintas nusenusiĹł Ä…ĹžuolĹł tuĹĄÄ?ia viduris kamienas. KrikĹĄÄ?ionybÄ—s laikais ÄŻ baublius buvo statomos ĹĄventĹłjĹł statulÄ—lÄ—s, kelios tokios stovi ir D.PoĹĄkos baubliĹł paĹĄonÄ—je.

12

Pigaus draudimo rebusai UŞ­sie­ny­je re­gist­ruo­ tĹł au­to­mo­bi­liĹł sa­ vi­nin­kai ra­do bō­dÄ…, kaip su­tau­py­ti ÄŻsi­gy­ jant vai­ruo­to­jĹł ci­vi­ li­nÄ—s at­sa­ko­my­bÄ—s drau­di­mÄ…. Jie mÄ—­ gi­na ÄŻsi­gy­ti ko­ne pen­kis­kart pi­ges­ nius drau­di­mo po­li­ sus pas mus, aiť­kin­ da­mi, kad ruo­ťia­si re­gist­ruo­ti ma­ťi­nas Lie­tu­vo­je.

CR _R a\` ?b ]RV XNV aĂ›` [b\ a_

Apie baublius D.Poťkai mi rus, su rink tos senienos jo paties va lia pasklido po Lietuvą, didŞioji jų dalis praŞu vo Pirmojo pasaulinio karo metais. XIX a. pab. – XX a. pr. baub liams pakeistas ťiaudinis stogas, jis ap kaltas lentelėmis, padėti cementiniai pamatai. 1930 m. visuomenės iniciaty va baubliai buvo uŞdengti mediniais gaub tais, suverŞti metaliniais lankais.

Kaina 1,30 Lt

1947 m. at kur tas Baub liĹł mu ziejus. 1949–1962 m. Bijotuose vei kÄ— D.PoĹĄkos memoria li nis mu ziejus, pir mÄ… kartÄ… baubliai konservuo ti 1956 m. ď Ž Kopija: & Z ]N `aN af aN Z\

XfX YN Ob c\ cV `NV `b [f Xb `

V “ Na Xb_ aN ]N TNY O_Û

V [Vb` V_ S\ a\T _N SV WN`

1969 m. baubliai paskelb ti respublikinÄ—s reikĹĄmÄ—s istoriniu paminklu. 1971 m. jiems pastatyti stik liniai gaubtai.

„Jō­ros ĹĄven­tÄ— ar­tÄ—­ja, o si­tua­ ci­ja blo­gÄ—­ja.“ ÄŽmo­nÄ—s, ku­riai pri­klau­so ĹĄe­ťios uos­ta­mies­Ä?io dau­gia­bu­Ä?ius na­mus ad­mi­nist­ruo­jan­Ä?ios bend­ro­vÄ—s, Klai­pÄ—­dos re­gio­no va­do­vas Min­dau­gas Ge­nys ÄŻver­ti­no si­tua­ci­jÄ… kie­muo­se.

3p.

Ry­tas – su „Klai­pÄ—­da“ ir ka­va Li­na Bie­liaus­kai­tÄ— l.bieliauskaite@kl.lt

Mie­lo­mis staig­me­no­mis sa­vo skai­ ty­to­jus nuo­lat ste­bi­nan­tis dien­rať­ tis „Klai­pÄ—­da“ siō­lo nau­jÄ… va­sa­riť­ kÄ… ak­ci­jÄ….

As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

Nu­ro­dÄ— ne­draus­ti uŞ­sie­nie­Ä?iĹł

Vie­no­je di­de­lÄ—­je drau­di­mo kom­pa­ ni­jo­je dar­buo­to­jams ne­se­niai bu­vo iť­pla­tin­tas grieŞ­tas nu­ro­dy­mas jo­ kiu bō­du neiť­da­vi­nÄ—­ti ci­vi­li­nÄ—s at­ sa­ko­my­bÄ—s drau­di­mo po­li­sĹł uŞ­sie­ nie­Ä?iams. Ap­link­rať­ty­je tvirtinama, kad bus kont­ro­liuo­ja­ma, ar tei­sin­gai drau­dĹžia­mi ÄŻ Lie­tu­vÄ… at­vy­kÄ™ uŞ­ sie­nie­Ä?iai. Taip pat dar­buo­to­jams pri­me­na­ ma, jog ÄŻpras­ti­nis po­li­sas dÄ—l vai­ruo­ to­jĹł ci­vi­li­nÄ—s at­sa­ko­my­bÄ—s drau­di­ mo ga­li bō­ti iť­duo­tas tik Lie­tu­vo­je re­gist­ruo­toms trans­por­to prie­mo­nÄ—ms. ­.

4

„„NepasisekÄ—: per­nai net 1 530 ci­vi­li­nÄ—s at­sa­ko­my­bÄ—s drau­di­mo ne­tu­rÄ—­jÄ™ vai­ruo­to­jai Lietuvoje su­kÄ—­lÄ— di­des­

nÄ™ ar ma­Şes­nÄ™ Ĺža­lÄ… lÄ—­mu­sius eis­mo ÄŻvy­kius.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Nuo ĹĄiol kiek­vie­nas, per­kan­tis laik­rať­tÄŻ Lie­tu­vos spau­dos kios­ kuo­se, uĹž ypa­tin­gÄ… kai­nÄ… bus pa­ ma­lo­nin­tas ne tik svar­biau­sio­mis nau­jie­no­mis, bet ir gar­dĹžia ka­va. Puo­de­lÄŻ kvap­naus gÄ—­ri­mo iť­si­neť­ ti bei dien­rať­tÄŻ „Klai­pÄ—­dą“ bus ga­ li­ma ÄŻsi­gy­ti tik uĹž 3,54 li­to. „Lie­tu­vos spau­dos kios­kuo­ se pirk­da­mi laik­rať­tÄŻ mō­sĹł skai­ ty­to­jai gaus pa­pil­do­mÄ… 25 pro­c. nuo­lai­dÄ… ka­vai, ku­riÄ… bus ga­li­ma iť­si­rink­ti net iĹĄ ke­le­to rō­ťiĹł. Ĺ is pa­siō­ly­mas ga­lios iki rugp­jō­Ä?io 13 die­nos, – ko­men­ta­vo dien­rať­Ä?io „Klai­pÄ—­da“ rin­ko­da­ros pro­jek­tĹł va­do­vÄ— Mi­la­na Ma­Ä?i­jaus­kie­nÄ—.

METŲ JĹŞRININKO RINKIMAI BALSUOKITE IR IĹ RINKITE JĹŞRININKÄ„, KURÄŽ BĹŞTŲ GALIMA TITULUOTI KETVIRTUOJU METŲ JĹŞRININKU! KandidatĹł sÄ…raĹĄo ir balsavimo lapelio ieĹĄkokite 2 p.

4

2

TREČIADIENIS, liepos 25, 2012

miestas

PRISTATO

METŲ JŪRININKO RINKIMUS BALSUOKITE UŽ SAVO KANDIDATĄ 1. Anatolijus Bataščiukas, vyresnysis kapitono padėjėjas, ištikimas jūrininko profesijai. Parvyko iš Afrikos turėdamas didelių sveikatos problemų, tačiau nepasiduoda ligai ir ryžtingai siekia grįžti į jūrą.

10. Viktoras Račkovas, – už mokslinius jūrų ir vandenynų tyrimus, už publikacijas jūros tematika, už jaunimo skatinimą rinktis jūrininko profesiją, už didelę meilę ir ištikimybę pajūrio kraštui.

2. Andrius Grinius, vyresnysis mechanikas, gesinant gaisrą laive užtikrino laivo įrenginių darbą, kartu su kapitonu vadovaudami įgulai sėkmingai išgelbėjo darbuotojus bei keleivius.

11. Romualdas Šostakas, jūrininkas, gerbiantis ir vertinantis savo profesiją, atsidavęs Lietuvai ir uostamiesčiui.

3. Artūras Kalibartas, vyriausiasis mechanikas, vertinamas kaip vienas geriausių, kompetentingiausių specialistų, – už žmogiškumą, šilumą ir profesionalumą. 4. Sergejus Koškinas, kapitonas, sąžiningas ir dėmesingas savo įgulai, raginantis siekti profesinių aukštumų, profesi onalumo. 5. Viktoras Kozakas, tolimojo plaukiojimo kapitonas, turintis ilgametę patirtį Lietuvos laivyne, – už savo pastovumą, ištikimybę jūrinei profesijai. 6. Juozas Liepuonius, jūrų kapitonas, aktyviai dalyvaujantis Jūrų kapitonų klubo veikloje, – už materialinę paramą Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentams, bendradarbiavimą su Jūrų muziejumi, jūrinių reliktų saugojimą. 7. Viktoras Osipovas, kapitonas, kuris kasdieniame darbe visada vadovaujasi principu: saugiai dirbanti įgula – saugus laivas, saugus krovinys. 8. Vilius Pakalniškis, tolimojo plaukiojimo kapitonas, jūrų teisės specialistas, knygos „Laivybos sąvokų aiškinimas“ autorius, – už viso gyvenimo nuopelnus Klaipėdai ir jūrai. 9. Viktoras Pozonkevičius, jaunas kapitonas, savo srities profesionalas, – už jūrininkų interesų gynimą, jų problemų viešinimą, straipsnių jūrine tematika rašymą.

12. Vladimiras Tarasovas, nusipelnęs kapitonas, daug metų sėkmingai dirbantis jūroje, įkvėpęs ne vieną jauną kapitoną atsiduoti savo darbui ir jūrai. 13. Vytautas Valteras, jūrinio kelto kapitonas, savo srities profesionalas, daug metų sėkmingai dirbantis AB „DFDS Seaways“. 14. Valdemaras Vizbaras, – už Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, populiarinimą bei jaunimo įtraukimą į buriavimą ir jūrinę veiklą. 15. Olegas Voitiekus, laivo „TOR Corona“ vyr. kapitono padėjėjas, turintis ilgametę patirtį, perduodantis ją savo sekėjams, profesionalus, atsakingas ir atsidavęs darbui bei komandai. 16. Vytautas Vozgirdas, vyr. mechanikas, – už ilgametį darbą, profesionalumą ir išmonę labai sudėtingomis sąlygomis perdislokuojant laivą iš Australijos į Kanarų salas. 17. Arnoldas Zažeckis, augęs jūrininko šeimoje ir dar vaikystėje susipažinęs su šia nelengva profesija, sėkmingai su ja susiejo savo gyvenimą. 18. Ričardas Zažeckis, jūrininkas, savo ilgametę patirtį perduodantis studentams bei užtikrinantis bendradarbiavimą su užsienio šalių jūreiviais. 19. Aleksandras Zbitnevas, kapitonas, turintis 30 metų darbo patirtį, gebantis užtikrinti kokybišką įgulos darbą, – už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje.

Projekto globėjas

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis Projekto rėmėjas

Nuomonė: žmonės tikina, kad po gat­vės re­konst­ruk­ci­jos jų gy­ve­ni­mas taps ne­ be­pa­ken­čia­mas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Gat­vė truk­do gy­ven­ti

Sa­vo tei­ses gin­ti su­ska­to re­konst­ruo­ja­mos Mi­ni­jos gat­vės dau­gia­bu­čių gy­ven­to­jai. Žmo­nės ti­ki­na, kad dėl ne­nut­rūks­ta­mo sun­kias­vo­rių ma­ši­nų srau­to jau se­niai ski­li­nė­ja ply­ti­nių na­mų sie­nos. As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Gy­ven­to­jai bai­mi­na­si, kad, iš­pla­ti­ nus gat­vę, jų gy­ve­ni­mas dėl triukš­ mo ir vib­ra­ci­jos taps tie­siog ne­be­ pa­ke­lia­mas. Mi­ni­jos gat­vės 144-ojo na­mo gy­ ven­to­ja Leo­ka­di­ja tvir­ti­no, kad apie tai, jog bus pla­ti­na­ma gat­vė, su­ži­ no­jo tik iš dar­bi­nin­kų, at­va­žia­vu­ sių pjau­ti pa­ke­lės me­džių. Mo­te­riai ne­ra­mu, kas bus, kai ši mies­to ar­te­ri­ja taps in­ten­sy­viau­ sia sun­kias­vo­rių au­to­mo­bi­lių tra­ sa. Mat na­mas, ku­ria­me ji gy­ve­na, yra vos už ke­lių met­rų nuo va­žiuo­ ja­mo­sios ke­lio da­lies. Esą nuo­la­ti­nis sun­kias­vo­rių ma­ši­nų srau­tas į uos­to įmo­nes rie­da ne­nut­rūks­ta­mai. Dėl to sky­la ply­ti­nio na­mo sie­nos. „Kai ku­rių gy­ven­to­jų bu­to lan­gai yra tik į gat­vės pu­sę. Net ir ne­pra­

vė­rus lan­go na­muo­se pil­na dul­kių. Ne­mu­no gat­vė vi­siš­kai tuš­čia, ko­ dėl ja ne­va­žiuo­ja? Mū­sų na­mas su­ grius, kur mums tada rei­kės ei­ti?“ – pik­ti­no­si na­mo gy­ven­to­ja. Ke­lių ap­lin­ki­nių Mi­ni­jos gat­ vės na­mų gy­ven­to­jai pa­ra­šė raš­tus mies­to me­rui. „Mes pa­tei­kė­me Klai­pė­dos me­rui pa­siū­ly­mą, kaip bū­tų ga­li­ma nu­ kreip­ti eis­mą. Pra­šo­me, kad Vy­tau­ tas Grub­liaus­kas mus priim­tų, pa­ dis­ku­tuo­tu­me apie tas pro­ble­mas. Ma­nau, ras­tu­me bend­rą spren­di­ mą“, – sa­kė Mi­ni­jos gat­vės gy­ven­ to­ja Ind­rė Žvink­lie­nė. Gy­ven­to­jai ti­ki­na, kad Mi­ni­jos gat­vės 144-asis na­mas dėl nuo­la­ ti­nės au­to­mo­bi­lių ke­lia­mos vib­ra­ ci­jos yra ava­ri­nės būk­lės. Jis pa­sta­ ty­tas dau­giau nei prieš 50 me­tų. „Sup­ran­ta­me, kad uos­to įmo­nės mo­ka mo­kes­čius, ne­ša pel­ną, ku­

ria dar­bo vie­tas, bet kie­no są­skai­ ta? Juk ken­čia gy­ven­to­jai“, – tvir­ ti­no I.Žvink­lie­nė. Sa­vi­val­dy­bės Sta­ty­bos ir inf­rast­ ruk­tū­ros plėt­ros sky­riaus ve­dė­ja Vio­le­ta Stas­ko­nie­nė tei­gė, jog Mi­ ni­jos gat­vė mies­tui tu­ri la­bai di­de­ lę reikš­mę. Tai – vie­na iš tri­jų Klai­pė­dos ma­ gist­ra­li­nių gat­vių. Į jos re­konst­ruk­ ci­ją tu­rė­tų bū­ti in­ves­tuo­ta apie 30 mln. li­tų.

Mū­sų na­mas su­ grius, kur mums tada rei­kės ei­ti?

„Prieš tai jo­mis va­žia­vo ma­ši­nos ir po re­konst­ruk­ci­jos va­žiuos. Gy­ ve­na žmo­nės to­kio­je vie­to­je, tai ką da­bar da­ry­ti? Eis­mo są­ly­gos čia ge­ ri­na­mos, o ne blo­gi­na­mos“, – tvir­ ti­no V.Stas­ko­nie­nė. In­ves­ti­ci­jų ir eko­no­mi­kos de­par­ ta­men­to di­rek­to­rius Ri­čar­das Zul­ cas siū­lė gy­ven­to­jams išei­tį – ap­ sau­gi­nę sie­ne­lę nuo triukš­mo ar dul­kių Mi­ni­jos gat­vė­je. „Gy­ven­to­jai tu­ri pa­reikš­ti to­kį pa­gei­da­vi­mą ir ta­da svars­ty­si­me“, – sa­kė pa­šne­ko­vas.

Dėl gy­vū­nų pa­tal­pų – ne­ri­mas BALSUOTI GALITE: Iš dienraščio iškirptą ir užpildytą lapelį siųsdami adresu: Metų jūrininkas, „Klaipėdos“ dienraščio redakcija, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, 92118 Klaipėda; arba atnešdami ir įmesdami į specialiąsias urnas redakcijoje, PC „Akropolyje“ ( Taikos pr. 61) esančiame skyriuje bei aštuoniuose didžiųjų „Iki“ prekybos centrų. Portale www.KL.lt. Balsai, atiduoti portale, bus sumuojami su balsais, pateiktais balsavimo lapeliuose. Liepos 13–30 d. balsuodami Jūs rinksite labiausiai šio titulo vertą jūrininką. Liepos 31 – rugpjūčio 2 d. dienraštyje „Klaipėda“ bus pristatyti 3 daugiausia balsų surinkę pretendentai. Rugpjūčio 3 d. titulo laimėtojas bus paskelbtas Kruizinių laivų terminale.

METŲ JŪRININKO RINKIMUOSE BALSUOJU UŽ:

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Gy­vū­nų glo­bos na­mai „5 pė­du­tės“ ne­ri­mau­ja, ar ga­lės to­liau veik­ti da­ bar­ti­nė­se pa­tal­po­se, esan­čio­se Jū­ ri­nin­kų pro­spek­te. Jų nuo­mos su­ tar­tis bai­gia­si šie­met ir neaiš­ku, ar bus pra­tęs­ta.

Dėl šios pro­ble­mos įstai­gos at­sto­ vai ant­ra­die­nį krei­pė­si į mies­to me­ rą Vy­tau­tą Grub­liaus­ką. „Da­bar­t i­n ės pa­tal­p os mums tin­ka, ta­čiau neaiš­ku, ar sa­vi­nin­ kas jas mums nuo­mos to­liau. Su­ tar­tis bai­gia­si šių me­tų gruo­džio 31 die­ną. Ky­bo­me ant plau­ko“, – tvir­ti­no gy­vū­nų glo­bos na­muo­se

„5 pė­du­tės“ sa­va­no­riau­jan­ti Si­ mo­na Ša­ki­ny­tė. Ji pa­sa­ko­jo, kad vie­šo­ji įstai­ga ne tik glo­bo­ja gy­vū­nus, ku­rie vie­ naip ar ki­taip ne­te­ko šei­mi­nin­ko, bet ir pa­de­da sun­kiai ser­gan­tiems vai­kams. Kar­tu su gy­vū­nų glo­bos na­ mų di­rek­to­re psi­cho­lo­ge Na­ta­li­ja Zuch­ba­ja or­ga­ni­zuo­ja­ma šu­nų te­ ra­pi­ja. Ji pa­de­da au­tiz­mu ser­gan­ tiems, dau­no sind­ro­mą tu­rin­tiems vai­kams. Nuo va­sa­rio, kai pra­dė­ta te­ra­pi­ja, pa­gal­ba su­teik­ta 50-iai vai­kų. Bu­vo ap­lan­ky­ti dve­ji vai­kų glo­bos na­mai, neį­ga­lių­jų mo­kyk­la-dar­že­lis. Te­ra­ pi­ja vyk­do­ma su spe­cia­liai ap­mo­ ky­tais dviem šu­ni­mis.

„Iš­si­nuo­mo­ti pa­tal­pas no­ri­me dar bent tre­jiems me­tams. Atei­ty­ je gal­vo­ja­me įsi­gy­ti sa­vo“, – pa­sa­ ko­jo S.Ša­ki­ny­tė. V.Grub­liaus­kas tvir­ti­no, jog kol kas nie­ko ne­ga­li pa­ža­dė­ti dėl pa­ tal­pų su­tei­ki­mo įstai­gai. Anot me­ro, pir­miau­sia rei­kia iš­ siaiš­kin­ti, ar sa­vi­val­dy­bė ga­li tai pa­da­ry­ti. „Jei bus ga­li­my­bių, tik­rai su­teik­ si­me“, – pa­brė­žė me­ras. Gy­vū­nų glo­bos na­mai „5 pė­du­ tės“ pa­tal­po­se, esan­čio­se Jū­ri­nin­ kų pro­spek­te, įsi­kū­rė be­veik prieš dve­jus me­tus. Da­bar glo­bos na­muo­se yra apie 60 gy­vū­nų – dau­giau­sia ka­čių ir šu­nų bei vie­nas šeš­kas.

3

TREČIADIENIS, liepos 25, 2012

miestas Ana­li­za­vo pro­ble­mas

Pra­si­dės fes­ti­va­lis

At­nau­jins ge­le­žin­ke­lį

Klai­pė­dos ap­skri­ties sa­vi­val­dy­ bes at­sto­vau­jan­tys jau­nuo­liai ana­li­za­vo pro­ble­mas, su ku­rio­ mis su­si­du­ria re­gio­no jau­ni­mas. Tarp jų įvar­dy­tos užim­tu­mas, ne­dar­bas, pro­fe­si­nio orien­ta­vi­ mo trū­ku­mas mo­kyk­lo­se, ne­ su­ge­bė­ji­mas su­grą­žin­ti jau­nuo­ lius, be­si­mo­kan­čius ki­tuo­se mies­tuo­se.

Ket­vir­ta­die­nį Ne­rin­go­je pra­si­ de­da XIV tarp­tau­ti­nis ka­me­ ri­nės mu­zi­kos fes­ti­va­lis „Kur­ šių ne­ri­ja“, ku­rio kon­cer­tai už­ lies Ne­rin­gos baž­ny­čių erd­ves. Prof. Al­gir­do Viz­gir­dos ini­cia­ ty­va pra­dė­tas reng­ti fes­ti­va­ lis ta­po tra­di­ci­niu ir reikš­min­ gu šio re­gio­no kul­tū­ri­nės rai­ dos ak­cen­tu.

Va­ka­rų Lie­tu­vo­je bus at­nau­jin­ ta ša­lies eko­no­mi­kai svar­bi ge­ le­žin­ke­lio li­ni­ja Klaipėda–Pagė­ giai. Per dve­jus me­tus nu­ma­ to­ma at­nau­jin­ti ke­tu­ris jos ruo­ žus, ku­rių bend­ras il­gis sie­kia 33,5 ki­lo­met­ro. Bend­ra pro­jek­ to ver­tė – 99 mln. li­tų. 70 mln. li­tų skir­ta iš Eu­ro­pos re­gio­ni­nės plėt­ros fon­do pa­ra­mos.

Mies­to gė­da – to­liau nuo akių Mies­tas va­lo­si prieš ju­bi­lie­jų. Va­kar prie uos­ta­mies­čio pi­lia­ vie­tės esan­tis is­to­ri­ nis lai­vas „Ha­rol­das“ per­kel­tas į bend­ro­ vės „Klai­pė­dos lai­vų re­mon­tas“ te­ri­to­ri­ją. Prieš šven­tes ap­triu­ šu­sią se­nie­ną pa­ si­steng­ta pa­slėp­ti nuo žmo­nių akių.

Kur­sai. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­te vyks Lie­t u­v ių kal­bos ir kul­t ū­ros va­sa­ros mo­k yk­la ki­t a­kal­biams. Mo­k y­ma­sis truks ke­tu­r ias sa­vai­tes. Kur­sai pra­si­ dės penk­ta­d ie­n į. Šį pro­jek­tą or­ga­n i­ zuo­ja Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Kal­bų ir kul­tū­rų cent­ras kar­tu su KU Tarp­tau­ti­ nių stu­di­jų sky­riu­mi. Šie­met kur­suo­se da­ly­vaus 52 kur­san­tai iš 21 ša­lies.

a.dykoviene@kl.lt

Pas­lė­pė: at­gy­ve­nęs is­to­ri­nis lai­ve­lis kol kas ne­be­dar­kys pi­lia­vie­tės te­ri­to­ri­j os.

Pi­lia­vie­tės te­ri­to­ri­jo­je sto­vin­tys ke­li ne­di­de­li is­to­ri­niai lai­ve­liai – anaip­ tol ne mies­to puoš­me­na, by­lo­jan­ti šlo­vin­gą Klai­pė­dos lai­vy­bos praei­ tį. Esą ap­triu­šę lai­vai ken­kia Klai­ pė­dos įvaiz­džiui ir dar­ko ap­lin­ ką. To­dėl prieš pat mies­to ju­bi­lie­jų juos nu­spręs­ta pa­slėp­ti. Lai­ve­liai yra įtrauk­ti į kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tų re­gist­rą. Jų sa­vi­

nin­kas – Lie­tu­vos jū­ri­nės is­to­ri­jos ir kul­tū­ros klu­bas „Bu­dys“. Dau­giau nei de­šimt­me­tį ne­res­ tau­ruo­ja­mi is­to­ri­niai lai­ve­liai su­ ny­ko. Tris kar­tus pi­lia­vie­tės te­ri­ to­ri­jo­je jie bu­vo per­kil­no­ti iš vie­nos vie­tos į ki­tą. Ne­ti­lo kal­bos, kad lai­ve­liai už ES lė­šas truk­do Ma­žo­sios Lie­tu­vos is­ to­ri­jos mu­zie­jui tvar­ky­ti te­ri­to­ri­ją.

Bend­ro­vė „Klai­pė­dos lai­vų re­ mon­tas“ ir is­to­ri­nių lai­vų klu­bas „Bu­dys“ su­ta­rė, kad įmo­nė į sa­vo te­ri­to­ri­ją per­kels ir ten sau­gos me­ ta­li­nį lai­ve­lį „Ha­rol­das“. „Ten jis bus sau­go­mas ir pri­žiū­ ri­mas. Kol kas re­mon­to dar­bai neu­ ma­ty­ti“, – ti­ki­no įmo­nės „Klai­ pė­dos lai­vų re­mon­tas“ at­sto­vas Ed­ga­ras Va­lec­kas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Li­k u­s ius lai­ve­l ius iš pi­l ia­v ie­ tės pa­š o­n ės sa­vo jė­go­m is ke­t i­ na iš­s i­vež­t i is­to­r i­n ių lai­v ų klu­ bas „Bu­dys“. Klu­bo va­do­vas Kos­tas Fran­kas ti­ki­na, kad tai bus pa­da­ry­ta ar­ti­ miau­sio­mis die­no­mis. Kas ir kur tuos lai­vus iš­kels, K.Fran­kas at­ skleis­ti ne­pa­no­ro. Esą vis­kas bus pa­da­ry­ta iki mies­to ju­bi­lie­jaus.

Kie­muo­se pri­si­kau­pė kal­nai šiukš­lių m.skiriute@kl.lt

Dau­gia­bu­čių na­mų kie­mai ne­va­lo­ mi be­veik sa­vai­tę. Per šį lai­ką da­lis jų vir­to są­var­ty­nais. Mies­to val­džia at­ker­ta, kad dėl ne­tvar­kos gy­ven­ to­jai pre­ten­zi­jas tu­rė­tų reikš­ti vie­ ni ki­tiems, o ne sa­vi­val­dy­bei.

Sa­vi­val­dy­bės ir na­mų ad­mi­nist­ra­ ci­jų su­tar­tis dėl kie­mų va­ly­mo bai­ gė­si praė­ju­sį tre­čia­die­nį. Bū­tent šią die­ną pa­sku­ti­nį kar­tą ir bu­vo va­lo­ mi uos­ta­mies­čio dau­gia­bu­čių na­ mų kie­mai. Dau­giau jie ne­va­lo­mi, nes ne­pa­ si­ra­šy­ta nau­ja su­tar­tis dėl dar­bų. „Ra­šik­liai ir ant­spau­dai pa­ruoš­ ti. Te­rei­kia su­lauk­ti su­tar­ties, ku­rią ga­lė­tu­me pa­si­ra­šy­ti“, – va­kar ry­tą tvir­ti­no įmo­nės „Ma­no būs­tas LT“, ku­riai pri­klau­so še­šios uos­ta­mies­ čio dau­gia­bu­čius na­mus ad­mi­nist­ ruo­jan­čios įmo­nės, Klai­pė­dos re­ gio­no va­do­vas Min­dau­gas Ge­nys. Anot jo, si­tua­ci­ja dau­gia­bu­čių na­mų kie­muo­se pra­stė­ja. „Jū­ros šven­tė ar­tė­ja, o si­tua­ci­ ja kas­dien blo­gė­ja. Da­bar va­sa­ra. Da­lis žmo­nių iš­va­žiuo­ja, bet di­de­

Po­s ė­dis. Ket­v ir­ta­d ie­n į 9 val. vyks mies­to ta­ry­bos po­sė­dis. Jo me­tu nu­ ma­to­ma svars­ty­ti 28 klau­si­mus. Kon­cer­tas. Penk­ta­die­nį 18 val. Kre­tin­ ga­lės baž­ny­čio­je vyks kon­cer­tas „Va­sa­ ra su klar­ne­tais“. Jo me­tu grieš M.Rost­ ro­po­vi­čiaus lab­da­ros ir pa­ra­mos fon­ do „Pa­gal­ba Lie­tu­vos vai­kams“ glo­bo­ ja­mi jau­ni, ta­čiau jau pa­ty­rę klar­ne­ti­ nin­kai.

As­ta Dy­ko­vie­nė

Mil­da Ski­riu­tė

Dienos telegrafas

lė da­lis at­va­žiuo­ja čia ato­sto­gau­ti. Kai il­sie­si, šiukš­lių vi­sa­da yra dau­ giau“, – sa­kė M.Ge­nys. Va­do­vas vy­lė­si, jog ar­ti­miau­siu me­tu su­tar­tis dėl kie­mų va­ly­mo su sa­vi­val­dy­be bus pa­si­ra­šy­ta.

Pa­ro­dos. Klai­pė­dos vie­šo­sios bib­l io­ te­kos Me­no sky­r ius kar­t u su In­for­ ma­ci­jos ir bib­l iog­ra­fi­jos sky­r iu­m i pa­ ren­gė dvi vir­t ua­l ias te­m i­nes pa­ro­ das, skir­t as 760-osioms Klai­p ė­dos įkū­r i­mo me­t i­nėms pa­m i­nė­t i. Jas ga­ li­ma pa­si­ž iū­rė­t i įstai­gos in­ter­ne­t i­nė­ je sve­tai­nė­je. Mir­t ys. Va­kar Klai­p ė­dos ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 10 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Ana Kud­ riav­ce­va (g. 1922 m.), Ni­na So­ko­lo­va (g. 1925 m.), Gu­rij Kaš­tal­ja­nov (g. 1929 m.), Va­le­r i­ja Če­pie­nė (g. 1930 m.), Ni­ko­laj Ja­cen­ko (g. 1938 m.), Ta­ma­ra Ry­bal­ki­ na (g. 1939 m.), Ka­zi­mie­ras Stan­kus (g. 1950 m.), Dai­va Klin­to­vič (g. 1955 m.), Dmit­rij Fa­ra­fo­nov (g. 1958 m.), Ro­kas Vai­čius (g. 1977 m.).

Liud­vi­kas Dū­da:

Jei kie­me ne­tvar­ka, gy­ven­to­jai tu­ri reikš­ti prie­kaiš­tus vie­ni ki­tiems, o ne sa­vi­val­ dy­bei.

„Da­bar esa­me iš­lei­dę dar­buo­to­ jus ne­mo­ka­mų ato­sto­gų. Pa­si­ra­šius su­tar­tį, iš kar­to pra­dė­si­me dirb­ti“, – pa­brė­žė M.Ge­nys. Pa­sak Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­ to­riaus Liud­vi­ko Dū­dos, dau­gia­bu­ čių na­mų kie­mai tre­čia­die­nį vėl tu­ ri bū­ti va­lo­mi. „Kon­kur­so nu­ga­lė­to­jai pa­skelb­ti, su­tar­tys pa­tik­rin­tos“, – va­kar ko­ men­ta­vo di­rek­to­rius.

De­ga­lai. Klai­pė­dos tei­sė­sau­gos pa­ rei­g ū­nai su­lai­kė ke­tu­ris Uos­to di­rek­ ci­jos lai­vų įgu­lų na­rius, įta­ria­mus de­ ga­lų grobs­ty­mu. Pri­va­čiuo­se au­to­mo­ bi­liuo­se pa­rei­gū­nai ra­do 480 lit­rų de­ ga­lų. Šiuo me­tu pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas dėl tur­to pa­si­sa­vi­ni­mo, at­leis­ti du įta­ria­mai­siais ta­pę Uos­to di­rek­ci­jos dar­buo­to­jai. Nea­be­jo­ja­ma, kad at­lei­di­ mų bus ir dau­giau. Pla­nuo­ja­mos ir sis­ te­mi­nės re­for­mos uos­to ka­pi­to­nui pa­ val­džiuo­se pa­da­li­niuo­se.

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Lo­re­ta Kus­k ie­nė, Ta­ma­ra Ry­bal­k i­na, Jev­ge­ni­jus Al­pe­je­vas, Zi­ta Ka­za­ke­vič, Gu­r ij Kaš­tal­ja­nov, Ja­n i­na Sa­mai­ty­tė, Ni­na Be­lo­va, Vy­tau­tas Ku­bi­lius. Net­var­ka: per sa­vai­tę kai ku­riuo­se uostamiesčio dau­gia­bu­čių na­mų kie­

muo­se pri­si­kau­pė krū­vos šiukš­lių.

L.Dū­da pa­brė­žė, kad pa­tiems gy­ven­to­jams rei­kia ma­žiau šiukš­ lin­ti. Pa­gal Mies­to tvar­kos tai­syk­les už to­kius veiks­mus gre­sia bau­da. „Ta­čiau rei­kia su­gau­ti už ran­kos. Jei kie­me ne­tvar­ka, gy­ven­to­jai tu­ ri reikš­ti prie­kaiš­tus vie­ni ki­tiems, o ne sa­vi­val­dy­bei, kad ši kaž­ko per vie­ną die­ną ne­spė­ja pa­da­ry­ti. Juk šiukš­lės iš mė­nu­lio ne­nuk­ren­ta.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Kie­muo­se sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­ jai jų taip pat ne­pri­mė­to“, – pa­ste­ bė­jo di­rek­to­rius. L.Dū­dos ma­ny­mu, sa­vi­val­dy­bė ir taip per daug vis­kuo rū­pi­na­si. „Žmo­nės kie­mus tu­rė­tų va­ly­ti pa­tys. Taip yra Pa­ne­vė­žy­je, Kau­ ne. Atei­ty­je taip bus ir Klai­pė­do­je, ta­čiau tam rei­kia lai­ko ir pi­ni­gų“, – pa­brė­žė di­rek­to­rius.

Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ ma Dai­va Klin­to­vič. Nau­ja­gi­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 7 mo­te­rys. Gi­mė 3 mer­gai­tės ir 4 ber­niu­kai. Grei­to­ji. Va­kar iki 16.30 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai su­lau­kė 30 iš­kvie­ti­ mų. Klai­pė­die­čiai dau­giau­sia skun­dė­ si aukš­tu ar­ba že­mu krau­jos­pū­d žiu, krau­jo­ta­kos su­tri­ki­mais.

4

trečiadienis, liepos 25, 2012

miestas

Pi­gaus drau­di­mo re­bu­sai 1

Vi­sais ki­tais at­ve­jais ga­li­ ma su­da­ry­ti tik pa­sie­nio drau­di­mo su­tar­tį. „Jei­gu ma­ši­na re­gist­ruo­ta ki­to­je Eu­ro­pos eko­no­mi­nės erd­vės vals­ ty­bė­je, ap­draus­ti jos ap­skri­tai ne­ tu­ri­me tei­sės“, – teigė drau­di­kai. Paaiš­kė­jo, kad drau­di­kus su­ne­rim­ti pa­ska­ti­no iš už­sie­nio į Lie­tu­vą au­ to­mo­bi­lių pirk­ti plūs­tan­tys už­sie­ nie­čiai. Gud­rau­ja ma­ši­nų pir­kė­jai

„Pa­gal įsta­ty­mus įpras­ti­nės su­tar­ tys ga­li bū­ti iš­duo­da­mos tik Lie­ tu­vo­je re­gist­ruo­toms ar­ba ke­ti­ na­moms re­gist­ruo­ti trans­por­to prie­mo­nėms. Taip pat svar­bu ne­ pa­mirš­ti, kad au­to­mo­bi­lis drau­ džia­mas sa­vi­nin­ko var­du, tai­gi už­ sie­nie­tis, at­vy­kęs į Lie­tu­vą, ga­li bū­ti ap­draus­tas tik tam tik­ro­mis ap­lin­ ky­bė­mis, kai per­ka au­to­mo­bi­lį Lie­ tu­vo­je“, – ti­ki­no įmo­nės „Lie­tu­vos drau­di­mas“ Gy­ven­to­jų tur­to drau­ di­mo va­do­vas And­rius Gim­bic­kas. Jei­gu už­sie­nie­tis at­ke­liau­ja au­ to­mo­bi­liu iš ES, jo drau­di­mas ir taip ga­lio­ja Lie­tu­vo­je, pa­pil­do­mai draus­tis ne­rei­kia. Jei­gu jis yra iš ša­lies, ne­prik­lau­san­čios Eu­ro­pos eko­no­mi­nei erd­vei, tuo­met ga­li­ ma jam iš­duo­ti pri­va­lo­mo­jo drau­ di­mo po­li­są, ta­čiau to­kia su­tar­tis va­di­na­si pa­sie­nio drau­di­mo su­ tar­ti­mi. „Pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai už­sie­nie­tis ban­do ap­draus­ti ne Lie­tu­vo­je re­ gist­ruo­tą trans­por­to prie­mo­nę lie­ tu­viš­ku drau­di­mu, pri­si­deng­da­mas ke­ti­ni­mu ją re­gist­ruo­ti čia. To­kie pikt­nau­džia­vi­mo at­ve­jai yra fik­ suo­ja­mi ir ti­ria­mi bend­ra­dar­biau­ jant su Lie­tu­vos Res­pub­li­kos trans­ por­to prie­mo­nių drau­di­kų biu­ru“, – aiš­ki­no A.Gim­bic­kas.

Emig­ran­tai no­ri su­tau­py­ti

Ko­ne pen­kis kar­tus pi­ges­nio ci­vi­li­ nės at­sa­ko­my­bės drau­di­mo trokš­ta ir už­sie­ny­je gy­ve­nan­tys bei au­to­mo­ bi­lius ten įsi­gi­ję lie­tu­viai. „Juk at­va­žiuo­ja lie­tu­vai­tis, nu­si­ per­ka to­kį drau­di­mo po­li­są su­mo­kė­ da­mas ka­pei­kas, ly­gi­nant su už­sie­ nio vals­ty­bė­se esan­čio­mis ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės drau­di­mo kai­no­mis, o po to drau­di­kai tu­ri mo­kė­ti tūks­ tan­čius eu­rų už jo pa­da­ry­tą ža­lą“, – dien­raš­čiui kal­bė­jo vie­nas drau­di­mo bro­ke­rių.

Drau­di­kų biu­ro ver­ ti­ni­mu, iki šiol ša­ lies ke­liuo­se va­ži­ nė­ja apie 150 tūkst. ne­draus­tų trans­ por­to prie­mo­nių.

Is­pa­ni­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je ar Nor­ve­gi­ jo­je vai­ruo­to­jo ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­ bės po­li­so kai­na sie­kia dau­giau nei 250 eu­rų (apie 860 li­tų), Ang­li­jo­je – dau­giau nei 300 eu­rų (per 1 tūkst. li­ tų), o Švei­ca­ri­jo­je – 350 eu­rų (per 1 tūkst. li­tų). „Lie­tu­vos drau­di­mo kom­pa­ ni­joms yra drau­džia­ma už­sie­nio vals­ty­bė­se re­gist­ruo­tų au­to­mo­bi­ lių sa­vi­nin­kams par­da­vi­nė­ti va­di­ na­mą­sias ža­lią­sias kor­te­les. Ža­lio­ji kor­te­lė yra na­cio­na­li­nis pro­duk­tas, ir kiek­vie­na už­sie­nio ša­lis jas tu­ri tu­rė­ti sa­vo. Ki­taip sa­kant, Lie­tu­vo­je re­gist­ruo­ta ma­ši­na drau­džia­ma ci­ vi­li­nės at­sa­ko­my­bės drau­di­mu tik čia, o, pa­vyz­džiui, Pran­cū­zi­jo­je re­ gist­ruo­to­ji, ten ir tu­ri bū­ti drau­ džia­ma“, – sa­kė Drau­di­kų biu­ro

Tei­sės de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Re­ na­ta Ve­sel­kie­nė.

nės at­sa­ko­my­bės ža­lų. Joms at­ly­gin­ti iš­mo­kė­jo ir re­zer­va­vo 4,1 mln. li­tų.

Ke­liuo­se – dau­gy­bė ne­draus­tų­jų

Klai­pė­do­je pa­žei­dė­jų ne­trūks­ta

Drau­di­kų biu­ras yra įsi­pa­rei­go­jęs pa­deng­ti už­sie­nio vals­ty­bė­se ava­ ri­jas su­kė­lu­sių lie­tu­vių pa­da­ry­tus nuo­sto­lius, ku­rie kas­met sie­kia apie 7–8 mln. li­tų. „Mes mo­ka­me tik už ne­draus­ tų au­to­mo­bi­lių vai­ruo­to­jų pa­da­ry­ tus nuo­sto­lius. Taip pat to­kiais at­ ve­jais, kai už­sie­ny­je bu­vo mė­gi­na­ma pa­teik­ti su­klas­to­tą ža­lią­ją kor­te­lę“, – aiš­ki­no R.Ve­sel­kie­nė. Pa­sak jos, vien per­nai 1 530 neap­sid­rau­du­sių vai­ruo­to­jų su­kė­lė eis­mo įvy­kius. Drau­di­kų biu­ro ver­ti­ni­mu, iki šiol ša­lies ke­liuo­se va­ži­nė­ja apie 150 tūkst. ne­draus­tų trans­por­to prie­mo­nių. Už ava­ri­ją – 2,7 mln. li­tų

Už­sie­ny­je lie­tu­vių su­kel­ti eis­mo įvy­kiai vi­du­ti­niš­kai ke­lis­kart bran­ ges­ni nei Lie­tu­vo­je, o pa­tys bran­ giau­si – Ang­li­jo­je ir Ai­ri­jo­je.Au­ to­mo­bi­liu mū­sų pi­lie­čiai į ava­ri­jas daž­niau­siai pa­ten­ka Len­ki­jo­je, Ru­ si­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je ir Di­džio­jo­je Bri­ ta­ni­jo­je. Bend­ro­vė „Er­go Lie­tu­va“ skai­ čiuo­ja, kad lie­tu­vių ava­ri­jos Len­ki­ jo­je, Vo­kie­ti­jo­je ir Di­džio­jo­je Bri­ta­ ni­jo­je su­da­ro 36 pro­c. vi­sų už­sie­ny­je įvyks­tan­čių ava­ri­jų. Vie­na di­džiau­sių dėl ava­ri­jos už­ sie­ny­je iš­mo­ka, sie­ku­si net 2,7 mln. li­tų, bu­vo už įvy­kį Is­pa­ni­jo­je, kai lie­ tu­viai „Fiat“ au­to­mo­bi­liu nu­va­žia­vo nuo ke­lio. Du įvy­kio da­ly­viai pa­si­ša­ li­no iš ava­ri­jos vie­tos, o tre­čias bu­vo sun­kiai su­žeis­tas. Iš vi­so „Er­go Lie­tu­va“ per pir­mus pen­kis šių me­tų mė­ne­sius už­re­gist­ra­ vo 624 už­sie­ny­je pa­tir­tų kas­ko ir pri­ va­lo­mo­jo drau­di­mo vai­ruo­to­jų ci­vi­li­

Klai­pė­do­je ne­se­niai teis­mas iš­nag­ ri­nė­jo vie­ną pre­ce­den­to ne­tu­rin­ čią by­lą, kai į teis­mą krei­pė­si už­sie­ nio vals­ty­bė­je re­gist­ruo­tos ma­ši­nos sa­vi­nin­kas dėl to, kad per­nai au­to­ ma­gist­ra­lė­je prie Ja­kų žie­do bu­vo su­stab­dy­tas prin­ci­pin­gu­mu gar­sė­ jan­čio Ma­gist­ra­li­nių ke­lių prie­žiū­ ros bū­rio pa­rei­gū­no Jo­no Di­čiaus. Ang­li­jo­je re­gist­ruo­tu au­to­mo­bi­liu va­žia­vęs vy­ras, pa­tei­kęs tarp­tau­ti­ nį trans­por­to prie­mo­nės drau­di­mo liu­di­ji­mo dub­li­ka­tą, bu­vo ra­mus, nes ti­kė­jo, jog pa­tei­kė tik­rą, ga­lio­jan­tį ir tin­ka­mai iš­duo­tą do­ku­men­tą. Ta­čiau vy­rui bu­vo skir­ta 100 li­tų bau­da. Vai­ruo­to­jas bau­dos pa­sky­ri­mą ap­skun­dė teis­mui, ku­rio spren­di­mas bu­vo pa­lan­kus po­li­ci­jos pa­rei­gū­nui. „Bu­vo nu­sta­ty­ta, kad trans­por­to prie­mo­nė yra re­gist­ruo­ta Di­džio­jo­ je Bri­ta­ni­jo­je ir ji ne­ga­lė­jo bū­ti ap­ draus­ta pa­sie­nio drau­di­mo su­tar­ti­ mi, o tu­rė­jo bū­ti draus­ta to­je ša­ly­je, kur ji re­gist­ruo­ta“, – tvir­ti­no Klai­ pė­dos ke­lių po­li­ci­jos biu­ro vir­ši­nin­ kas Ra­mū­nas Ši­dei­kis. Vien Klai­pė­dos pa­rei­gū­nai nuo me­tų pra­džios nu­bau­dė 1 174 vai­ ruo­to­jus už tai, kad šie vai­ra­vo au­ to­mo­bi­lius ne­tu­rė­da­mi ci­vi­li­nės at­ sa­ko­my­bės drau­di­mo. „Tai tik pa­ro­do, jog lie­tu­viai vis dar neį­si­są­mo­ni­na, kad va­ži­nė­da­ mi be drau­di­mo ir pa­te­kę į eis­mo įvy­kį jie pa­tys mo­kės už pa­da­ry­tus nuo­sto­lius. Bu­vo at­ve­jis, kai vie­nam neap­sid­rau­du­siam vai­ruo­to­jui teis­ mai pri­tei­sė mi­li­jo­ni­nes ža­los at­ly­ gi­ni­mo su­mas. Žmo­gus ne tik su­kė­lė ava­ri­ją, bet ir su­ža­lo­jo už­sie­nio ša­ lies pi­lie­tį“, – pa­sa­ko­jo R.Ši­dei­kis.

Komentaras

Eli­gi­jus Ma­siu­lis

Su­si­sie­k i­mo mi­n ist­ras

S

up­ran­tu už­sie­ny­je gy­ve­nan­ čius lie­tu­vius ir jų no­rą įsi­gy­ti vie­ną drau­di­mo po­li­są. Spė­ju, kad kaž­kur gal to­kia tvar­ka ir yra. Aš ma­žai su­si­pa­ži­nęs su to­kia ga­ li­my­be ir nie­ka­da ne­sa­me to svars­tę. Ta­čiau iš­l ik­tų pro­ble­ma dėl ža­los at­ ly­gi­ni­mo dy­džių su­vie­no­di­ni­mo. Juk Va­ka­rų vals­ty­bė­se drau­di­mo iš­mo­kų dy­džiai yra di­des­ni. No­rint pa­siek­ti už­ sie­nio ša­ly­se nu­ma­ty­tų kom­pen­suo­ti ža­lų dy­d žius rei­kė­t ų kel­t i drau­d i­mo įmo­kas, o to juk nie­kas ne­no­ri. Vis dėl­ to su drau­di­mo kom­pa­ni­jo­mis ga­li­ma dis­ku­tuo­ti dėl šios tvar­kos ga­li­my­bės.

No­rėtų vie­no po­li­so

Ypač už­sie­ny­je gy­ve­nan­tys lie­tu­viai, ku­rie tu­ri au­to­mo­bi­lių ir tė­vy­nė­je, ir sve­čio­se ša­ly­se, ke­lia dis­ku­si­jas, kad ver­tė­tų įves­ti ci­vi­li­nės at­sa­ko­ my­bės drau­di­mą, ku­ris bū­tų su­sie­ tas ne su trans­por­to prie­mo­ne, o su vai­ruo­to­ju. Pa­gal šian­dien ga­lio­jan­čius nor­ mi­nius ak­tus pri­va­lo­muo­ju drau­di­ mu rea­liai yra drau­džia­ma ma­ši­nos val­dy­to­jo ci­vi­li­nė at­sa­ko­my­bė, ta­ čiau po pa­sau­lį iš­si­bars­čiu­sius lie­ tu­vius džiu­gin­tų vie­nas drau­di­mo po­li­sas, ku­ris ga­lio­tų ke­lioms vie­no vai­ruo­to­jo ma­ši­noms. „Aš as­me­niš­kai gal taip pat bū­ čiau už to­kią tvar­ką, ta­čiau, ki­ta ver­tus, tai ma­žai ką keis­tų. Juk net ir sve­ti­mu au­to­mo­bi­liu, ku­ris yra ap­draus­tas sa­vi­nin­ko var­du, pa­da­ ry­tas eis­mo įvy­kis vis tiek įtrau­kia­ mas į drau­di­mo kom­pa­ni­jų duo­me­ nis“, – pa­ste­bė­jo R.Ši­de­kis.

Ry­tas – su „Klai­pė­da“ ir ka­va 1

– Ti­ki­mės, kad klai­pė­ die­čiai pa­si­nau­dos pui­ kia pro­ga pra­dė­ti sa­vo die­ną žva­liai – ne tik su ak­tua­liau­sio­mis Klai­pė­ dos, Lie­tu­vos bei pa­sau­lio nau­jie­ no­mis, bet ir puo­de­liu to­ni­zuo­jan­ čio gė­ri­mo.“ Juo la­biau kad kas­dien „Klai­pė­ dos“ skai­ty­to­jai bus pa­ma­lo­nin­ti vis nau­ju prie­du apie uos­tą, svei­ ka­tą, na­mus, eko­no­mi­ką, kul­tū­rą bei pra­mo­gas, o šeš­ta­die­nį – ir lei­ di­niu „TV die­na“ su vi­sos sa­vai­tės te­le­vi­zi­jos pro­gra­ma. „Mū­s ų skai­ty­to­jai jau spė­ jo įver­tin­ti ir kar­tu su dien­raš­čiu lei­d žia­m us spe­c ia­l i­z uo­t us žur­ na­lus. Vien šie­met išė­jo sep­ty­ ni to­kie lei­di­niai: „Kur stu­di­juo­ ti“, „Vers­lo ly­de­riai 2012“, „Me­tų klai­pė­die­tė“, „Svei­ka­ta“, „Va­sa­ ros gi­das“, „Mo­ters trium­fas“ bei „Olim­pia­da 2012“. O jau lie­pos 30-ąją pra­džiu­gin­si­me dar vie­nu spe­cia­li­zuo­tu prie­du „Klai­pė­dai – 760“, ku­ris bus skir­tas mies­to ju­bi­lie­jui pa­mi­nė­ti“, – pa­sa­ko­jo M.Ma­či­jaus­kie­nė.

5

trečiADIENIS, liepos 25, 2012

lietuva Kuo ar­čiau rin­ki­ mai, tuo dau­giau sa­vi­gy­ros. Tad Sei­ mo na­riai už­sa­ko­ mie­siems straips­ niams ir lai­doms iš­lei­džia vis dau­ giau. O lei­džia­mo­ se sa­vo dar­bo ata­ skai­to­se kar­tais ra­ šo vė­jus.

Įgū­džiai: ar­tė­jant rin­ki­mams Sei­mo na­riai par­la­men­ti­nes lė­šas ak­ty­viau nau­do­ja už­sa­ko­mie­siems straips­niams.

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

Pud­rai iš­taš­ko vis dau­giau Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Kei­čia įpro­čius

Ar­tė­jan­tys Sei­mo rin­ki­mai ko­re­ guo­ja ne tik po­li­ti­kų kal­bas, bet ir biu­dže­to pi­ni­gų lei­di­mo įpro­čius. Va­di­na­mų­jų par­la­men­ti­nių lė­ šų už­sa­ko­mie­siems straips­niams spau­do­je, spe­cia­lioms ra­di­jo ir te­ le­vi­zi­jos lai­doms Sei­mo na­riai iš­ lei­džia jau kur kas dau­giau. Tai liu­di­ja pa­skelb­ta Sei­mo na­rių par­ la­men­ti­nių iš­lai­dų ant­rą­jį šių me­ tų ket­vir­tį ata­skai­ta. „Vie­šo­sios in­for­ma­ci­jos ren­gė­jų tei­kia­mos pa­slau­gos“, – taip ofi­ cia­liai pa­va­din­ta iš­lai­dų ei­lu­tė. Už­sa­ko­mų­jų straips­nių vir­tuo­ zas – Sei­mo na­rys Dai­nius Bud­rys. Jis per ke­lis mė­ne­sius šiam rei­ka­ lui iš­lei­do dau­giau­sia – be­veik 3,8

tūkst. li­tų. Nuo jo ne­smar­kiai at­ si­lie­ka ir Bro­nius Pau­ža, iš par­la­ men­ti­nių lė­šų at­sei­kė­jęs 2,8 tūkst. li­tų, taip pat Ed­var­das Ža­ka­ris, iš­ lei­dęs be­veik 2,4 tūkst. li­tų.

Ar­vy­das Vi­džiū­nas:

Dau­giau nie­kam be­ veik neiš­lei­džiu. Ma­ ši­nos ne­tu­riu. Tai kaip dar pa­si­ro­dy­si rin­kė­jams?

„Be tūks­tan­čio neį­dė­si“

Už straips­nius bei lai­das iš sa­vo ki­ še­nės lin­kę mo­kė­ti ir dau­giau po­li­ ti­kų. Ag­nė Bi­lo­tai­tė ant­rą šių me­tų

ket­vir­tį sa­vi­gy­rai sky­rė 1,5 tūkst. li­ tų, Eval­das Jur­ke­vi­čius – 1,3 tūkst. li­tų, Ar­vy­das Vi­džiū­nas – beveik 2 tūkst. „Tai jums, bro­liai, vis­ką ati­duo­ du, vis­ką, – pa­klaus­tas, kam lei­džia pi­ni­gus, juo­ka­vo A.Vi­džiū­nas. – Daug ką pub­li­kuo­ju ir už sa­vus pi­ ni­gus. Tu­riu su­tar­tį su ke­liais Ma­ ri­jam­po­lės laik­raš­čiais. O ži­no­te, kiek kai­nuo­ja pus­la­pis, – be tūks­ tan­čio li­tų straips­nio neį­dė­si... Be to, tu­riu su­tar­tį su „Kap­sų“ ra­di­ju, tai kiek­vie­ną pir­ma­die­nį ten kal­bu. Dau­giau be­veik nie­kam neiš­lei­džiu. Ma­ši­nos ne­tu­riu... Tai kaip dar pa­ si­ro­dy­si rin­kė­jams?“ Už­sa­ko­mai­siais straips­niais sa­ ve gi­ria ne tik val­dan­tie­ji, bet ir opo­zi­ci­jos vei­kė­jai. An­tai Va­len­ti­ nas Ma­zu­ro­nis tam ne­pa­gai­lė­jo 1,6 tūkst. li­tų, Re­mi­gi­jus Že­mai­tai­tis

A.Zuo­kas vi­lio­ja te­le­fo­nu Jus­ti­nas Ar­gus­tas Ar­tū­ro Zuo­ko po­li­ti­nio sam­bū­rio vei­kė­jai už sa­vo ini­ci­juo­tą re­fe­ ren­du­mą kvie­čia rin­kė­jus pa­si­ra­ šy­ti, mo­bi­liuo­ju te­le­fo­nu siun­ti­nė­ da­mi jiems keis­to tu­ri­nio trum­pą­ sias ži­nu­tes.

Jei ne­si­se­ka, bū­ti­na pa­nau­do­ti vi­sas įma­no­mas prie­mo­nes. Taip el­gia­si A.Zuo­ko ju­dė­ji­mo „Taip“ na­riai, ren­kan­tys pa­ra­šus re­fe­ren­du­mui. Jiems su­rink­ti li­ko vie­nas mė­nuo, tad re­fe­ren­du­mo ini­cia­to­riai pa­si­ tel­kė ir mo­bi­liuo­sius te­le­fo­nus. „Ši ži­nu­tė už­krės­ta 141 vi­ru­su. Per 24 va­lan­das ją pri­va­lai per­siųs­ti 10-iai drau­gų“, – to­kia trum­pa ži­ nu­te ata­kuo­ja­mi rin­kė­jai. Jo­je taip pat tvir­ti­na­ma, kad pri­va­lu ap­lan­ ky­ti re­fe­ren­du­mo ini­cia­to­rių pus­la­ pį in­ter­ne­te, prie­šin­gu at­ve­ju „vi­ru­ sas 141 per­si­mes į ta­vo gy­ve­ni­mą“. Or­ga­n i­za­to­r iai teigia jo­k ios bend­ro­vės, siun­ti­nė­jan­čios trum­

Tak­ti­ka: agi­ta­ci­jai už re­fe­ren­du­

mą nau­do­ja­mos trum­po­sios ži­ nu­tės, siun­ti­nė­ja­mos mo­bi­liuo­ju te­le­fo­nu. Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

pą­sias ži­nu­tes, ne­sam­dę – tai da­ rą pa­tys. Mi­ros­la­vas Mon­ke­vi­čius, A.Zuo­ko bend­ra­žy­gis, aiš­ki­na, kad tai – sa­va­no­rių dar­bas. „Tai jų as­ me­ni­niai kon­tak­tai. Tų žmo­nių, kur ren­ka pa­ra­šus. Jų yra daug. Kai kam gal tai ne­la­bai pa­tin­ka. Aš esu gal iš pen­kių drau­gų ga­vęs to­kią ži­

nu­tę“, – sakė M.Mon­ke­vi­čius. Jis pa­tiks­li­no, kad šiuo me­tu yra su­ rin­kę apie 100 tūkst. gy­ven­to­jų pa­ ra­šų: „Sa­ky­čiau, se­ka­si ga­na ge­rai. Dar li­ko lai­ko. Esa­me iš­da­li­ję la­bai daug pa­ra­šų rin­ki­mo la­pų.“ Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­ jos pir­mi­nin­kas Ze­no­nas Vai­gaus­ kas sa­ko, kad SMS siun­ti­nė­ji­mas – Duo­me­nų ap­sau­gos ins­pek­ci­jos rū­pes­tis. „Mums svar­bu bus tik tai, kad iš­lai­dos, jei jie sam­dė bend­ro­vę, už ži­nu­čių siun­ti­nė­ji­mą bū­tų dek­ la­ruo­tos“, – kal­bė­jo Z.Vai­gaus­kas. Be­je, dien­raš­tis jau ra­šė, kad į agi­ta­ci­ją už re­fe­ren­du­mą įsi­jau­tė ir A.Zuo­ko žmo­na par­la­men­ta­rė Ag­ nė Zuo­kie­nė. Bal­suo­ti re­fe­ren­du­me ji kvie­čia už biu­dže­to pi­ni­gus iš­ leis­to­je jos kaip Sei­mo na­rės veik­ los ata­skai­to­je. A.Zuo­ko po­li­ti­nio ju­dė­ji­mo „Taip“ ini­cia­to­riai sie­kia pa­keis­ti įsta­ty­mus ir pa­da­ry­ti taip, kad į Sei­mą bū­tų ren­ka­mas tik 101 na­rys, taip pat no­ri­ma pail­gin­ti Sei­ mo ka­den­ci­ją iki pen­ke­rių me­tų.

– 1,45 tūkst., Sau­lius Bu­ce­vi­čius – 1,3 tūkst., Kęs­tu­tis Dauk­šys – 1,3 tūkst. li­tų. Biu­dže­to lė­šų šiam tiks­lui ne­ gai­la ir Val­de­ma­rui Val­kiū­nui, ku­ ris, kaip liu­di­ja ata­skai­ta, tam sky­ rė ir­gi 1,3 tūkst. li­tų. Tvar­ko ir gat­ves

Dar vie­nas bū­das par­la­men­ta­rui pasi­gir­ti – iš­spaus­din­ti va­di­na­mą­ ją Sei­mo na­rio veik­los ata­skai­tą. Už dau­giau nei 5 tūkst. li­tų ke­lių pus­ la­pių buk­le­tą apie sa­ve ir ge­rus sa­ vo dar­bus iš­lei­do Sei­mo pir­mi­nin­kė Ire­na De­gu­tie­nė. Ji dės­to stip­ri­nu­si par­la­men­ti­nę kont­ro­lę, da­riu­si vis­ ką, kad Sei­mas bū­tų kuo at­vi­res­nis, dė­ju­si pa­stan­gas, kad bū­tų su­ma­ žin­tos par­la­men­to iš­lai­dos. Ma­ža to, I.De­gu­tie­nė aiš­ki­na, kad su­tvar­ky­tos Vil­niaus Žvė­ry­no mik­

ro­ra­jo­no gat­vės – bū­tent jos nuo­ pel­nas. Par­la­men­to va­do­vė ti­ki­na, kad ji tai pa­da­ry­ti pa­pra­šė sa­vi­val­ dy­bės. Sei­mo na­rio veik­los ata­skai­tas iš­lei­do dar ke­le­tas po­li­ti­kų. Atas­kai­tą, kaip liu­di­ja Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos pa­tei­kia­ma in­for­ma­ ci­ja, iš­lei­do ir Lo­re­ta Grau­ži­nie­nė – jai tai at­siė­jo be­veik 3,7 tūkst. li­tų, taip pat Da­lia Kuo­dy­tė. Tie­sa, šiai po­li­ti­kei tai kai­na­vo vos 900 li­tų. Par­la­men­ti­nę ata­skai­tą jau tu­ rė­jo iš­leis­ti ir Ge­di­mi­nas Na­vai­ tis. Do­ku­men­tai liu­di­ja, kad pi­ni­ gus už ata­skai­tą jis jau su­mo­kė­jo, ta­čiau lei­di­nys esą vis dar ruo­šia­ mas. Po­li­ti­kas dien­raš­čiui il­gai aiš­ ki­no, iš ko­kių eta­pų su­si­de­da lei­ di­nio ruo­ši­mas, įro­di­nė­jo, kad tai už­trun­ka, ir at­siųs­ti ata­skai­tą pa­ ža­dė­jo po po­ros sa­vai­čių.

Išei­na iš po­li­ti­kos Sei­mo na­rys Man­tas Va­raš­ka pa­ tvir­ti­no ne­ke­ti­nąs da­ly­vau­ti ar­tė­ jan­čiuo­se Sei­mo rin­ki­muo­se.

Va­kar pa­skelb­ta­me dien­raš­čio straips­ny­je „Ku­rie par­la­men­ta­rai į Sei­mą ne­be­no­ri?“ bu­vo pa­ra­šy­ ta, kad „vis dar neaiš­ku, kaip pa­ sielgs į par­la­men­tą su Arū­no Va­ lins­ko Tau­tos pri­si­kė­li­mo par­ti­ja pa­te­kęs M.Va­raš­ka“. Mi­nė­ta, kad „prieš ku­rį lai­ką jis aiš­ki­no, jog į ki­tą Sei­mą tik­rai neis, nes po­li­ti­ ka jį nu­vy­lė“. Bet Li­be­ra­lų ir cent­ ro frak­ci­jos se­niū­nas Al­gis Čap­li­ kas pra­ne­šė su­si­la­ži­nęs su Sei­mo frak­ci­jas nuo­lat kei­tu­siu M.Va­raš­ ka, kad šis į ki­tą Sei­mą tik­rai neis. Su­si­sie­kęs su dien­raš­čiu M.Va­ raš­ka pa­tiks­li­no, kad į Sei­mą pa­te­ ko ne su A.Va­lins­ko va­do­vau­ja­ma par­ti­ja, o kaip ne­prik­lau­so­mas, ne­par­ti­nis kan­di­da­tas. Taip pat nu­ro­dė, kad Sei­me frak­ci­ją pa­kei­ tė tik vie­ną kar­tą – kai iš Krikš­ čio­nių par­ti­jos frak­ci­jos pe­rė­

jo į Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų frak­ci­ją. Esą „li­ku­siais at­ve­jais frak­ci­ jos ne­bu­vo kei­čia­mos, kei­tė­si tik frak­ci­jos pa­va­di­ni­mai – „Vie­ na Lie­tu­va“, Krikš­čio­nių par­ti­ jos frak­ci­ja“. Da­bar M.Va­raš­ka p­rik­lau­so ne­ be kon­ser­va­to­riams, bet Miš­riai Sei­mo na­rių gru­pei, ku­ri, kaip at­krei­pė dė­me­sį po­li­ti­kas, pa­gal sta­tu­tą „ap­skri­tai nė­ra frak­ci­ja“, nors ir tu­ri vi­sas frak­ci­joms pri­ klau­san­čias tei­ses. M.Va­raš­ka taip pat nu­ro­dė: „Jau se­nai pa­reiš­kiau, kad ne­da­ly­vau­ siu rin­ki­muo­se. Tai esu pa­da­ ręs ofi­cia­liai ir sa­vo va­lios ne­kei­ čiau.“ Sei­mo rin­ki­muo­se ne­da­ly­vau­ ti ža­da tik 10–12 da­bar­ti­nio par­ la­men­to na­rių. Li­kę be­maž 130 ke­ti­na siek­ti bū­ti per­rink­ti į ki­ tą Sei­mą. Sei­mo rin­ki­mai vyks spa­lį. „Klaipėdos“ inf.

6

trečiadienis, liepos 25, 2012

nuomonės

Vis­ką už­val­dė ko­rup­ci­ja

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Prie­šas šia­pus var­tų

Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

A

pie nor­ve­go An­der­ so Beh­r in­go-Brei­v i­ ko dvi­g u­b ą iš­puo­l į, ku­r is per­n ai lie­p os 22-ąją nu­si­ne­šė 77 žmo­nių gy­vy­ bę, te­bep­r i­me­na de­gan­čios žva­ kės, gė­lės, ar­t i­mų­jų aša­ros ir Os­ lo cent­re po per­nykš­čio spro­g i­ mo dar iki ga­lo ne­su­re­mon­tuo­t i vy­r iau­sy­bi­niai pa­sta­tai. Pa­t ys nor­ve­gai, pa­s ak te­ro­r is­to vai­kys­tės drau­go ir žur­na­lis­to Pe­ te­rio Svaa­ro, per me­tus jau pa­var­ go nuo vie­na ki­tai prieš­ta­rau­jan­čių eks­per­t i­z ių, cir­ku vir­tu­sio teis­mo pro­ce­so bei dis­k u­si­jų apie A.Beh­ rin­go-Brei­v i­ko pa­kal­t i­na­mu­mą ir no­r i pa­dė­t i taš­ką šio­je is­to­r i­jo­je.

Per tra­ge­di­jos me­ti­ nes Nor­ve­gi­jai te­ko lai­ky­ti nau­ją to­le­ran­ ci­jos iš­ban­dy­mą, ku­ ris pa­ro­dė, kad ne­rei­ kia to­li ieš­ko­ti žmo­ nių, su­pran­tan­čių A.Beh­rin­go-Brei­vi­ko idė­jas ir mo­ty­vus. Teis­mas ver­d ik­tą pa­skelbs rugp­ jū­čio 24 die­ną. Bet gal­būt ne tiek svar­bu, ar nu­si­ kal­tė­l is at­si­durs ka­lė­ji­me, ar psi­ chiat­ri­nė­je li­go­ni­nė­je, kiek šios is­ to­ri­jos iš­va­dos ir pa­mo­kos. Per tra­ge­di­jos me­ti­nes Nor­ve­gi­jos prem­je­ras Jen­s as Stol­ten­b er­gas pa­skel­bė, kad žu­d i­k ui ne­pa­v y­ko pa­keis­t i ša­l ies, iš­ju­d in­t i ver­t y­bių ir su­skal­dy­ti vi­suo­me­nės. Apk­lau­ sos ro­do, kad po iš­puo­l ių nor­ve­ gai už­sie­n ie­čius ėmė ver­t in­t i pa­ lan­kiau, o na­cio­na­lis­ti­nė Prog­re­so par­t i­ja, ku­r iai pri­k lau­sė A.Beh­r in­ gas-Brei­vi­kas, praė­ju­sių me­tų rug­ sė­jo sa­vi­val­dy­bių rin­ki­muo­se pra­ ra­do 6 pro­c. rin­kė­jų bal­sų. Siau­bin­gus iš­puo­lius pa­smer­kė vi­ sa Nor­ve­g i­ja. Vi­sus me­t us nie­kas ne­d rį­so kurs­t y­t i imig­ra­c i­jos te­ mos. Bet per tra­ge­di­jos me­ti­nes ša­ liai te­ko lai­k y­t i nau­ją to­le­ran­ci­jos iš­ban­dy­mą, ku­ris pa­ro­dė, kad ne­

rei­k ia to­l i ieš­ko­t i žmo­n ių, su­pran­ tan­čių A.Beh­rin­go-Brei­vi­ko idė­jas ir mo­ty­vus. Šį mė­ne­sį į Os­lą ir ki­t us Nor­ve­g i­ jos mies­tus at­ke­lia­vu­sios Ru­mu­ni­ jos či­go­nų gru­pės su­kė­lė aud­r in­ gas dis­ku­si­jas vie­šo­jo­je erd­vė­je. Kai ku­rie in­ter­ne­to ko­men­ta­to­riai at­vy­ kė­l ius iš­va­d i­no „ru­dais šliu­žais“ ir „žiur­kė­mis“, o na­cio­na­lis­ti­nės Prog­ re­so par­ti­jos ly­de­ris Si­vas Jen­se­nas pa­ra­g i­no or­ga­n i­z uo­t i au­to­bu­s ą ir vi­sus juos iš­vež­ti. Ke­li žmo­nės, įtū­ žę dėl an­ti­sa­ni­ta­ri­nių są­ly­gų, triukš­ mo ir ne­le­ga­lių sta­ty­bų, ak­me­ni­mis ir fe­jer­ver­kais ata­ka­vo 200 či­go­nų sto­v yk­lą Os­lo pa­k raš­t y­je. Pa­ju­t u­ si pa­ra­ko kva­pą, val­d žia su­sku­bo sto­vyk­lą iš­kel­din­ti. Sup­ran­ta­ma, to­le­ran­ci­ja ir­g i tu­r i ri­bas, o či­go­nų gy­ve­n i­mo bū­das, men­ta­li­te­tas ir „tra­di­ci­niai ama­tai“ ke­l ia pa­si­pik­t i­n i­mą dau­ge­ly­je Eu­ ro­pos ša­lių. Bet po­li­ti­kams de­rė­tų at­kreip­ti dė­ me­s į į kit­ką: ekst­re­m iz­mą kurs­ to ne tik is­la­mo fun­da­men­ta­l is­ tai, bet ir pa­t ys eu­ro­pie­čiai. Ir tai ne pa­v ie­n iai at­si­t ik­t i­n iai at­ve­jai, o stip­rus reiš­ki­nys, ku­riam eko­no­ mi­nis sunk­me­tis su­da­rė dar pa­lan­ kes­nę dir­vą. Per Nor­ve­g i­jos tra­ge­d i­jos me­t i­nes Bu­da­peš­to „At­he­na“ ins­t i­t u­tas pa­ skel­b ė ata­skai­t ą apie pa­vo­jin­gas vie­tos ekst­re­mis­tų gru­pes Eu­ro­po­je. To­k ių gru­pių – tiek kraš­tu­t i­n ių kai­ rių­jų, tiek de­ši­n ių­jų – ins­t i­tu­to eks­ per­tai 15-oje Se­no­jo že­my­no ša­l ių pri­skai­čia­vo 117, nors į ty­r i­mą neįt­ rau­kė dau­ge­l io Ry­t ų Eu­ro­pos vals­ ty­bių. Jų gau­su ir Nor­ve­gi­jos kai­my­ nė­je Šve­di­jo­je, ir Vo­kie­ti­jo­je, ir Pran­ cū­zi­jo­je, ir Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je. Vie­no vais­to nuo šios li­gos nė­ra. Nor­ ve­gi­jos at­sa­kas į žu­dy­nes bu­vo „dau­ giau at­v i­r u­mo, dau­g iau de­mok­ra­t i­ jos, dau­giau hu­ma­niš­ku­mo“, nors tas pa­ts at­vi­ru­mas ir de­mok­ra­ti­ja pa­de­ da ekst­re­mis­tams skleis­t i sa­vo idė­ jas. Jung­t i­nės Vals­t i­jos te­ro­r is­tams at­sa­ko jė­ga, nors ši­taip tik dar la­biau mo­ty­vuo­ja juos ko­vai. Bet svar­biau­sia, kad po tra­ge­di­jos Os­le ir Utio­jos sa­lo­je Nor­ve­gi­ja bei vi­sas pa­sau­lis pa­ma­tė ir su­pra­to, iš kur sklin­da pa­vo­jus. A.Beh­rin­gasBrei­v i­kas, teis­me daž­nai var­to­jęs žo­d į „mes“, o ne „aš“, pa­ts ten nu­ro­ dė pirš­tu: „Kai aš sa­kau „mes“, tu­riu ome­ny­je sa­ve ir ki­tus ko­vo­to­jus, o ne bal­sus sa­vo galvoje… Aš su­pran­ tu, žmo­nės lai­ko ma­no poel­g ius pa­m i­šė­l iš­kais. Bet svar­bu su­pras­ ti skir­tu­mą tarp be­pro­ty­bės ir po­ li­ti­nio ekst­re­miz­mo.“

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

V

i­siems vis pa­sa­ko­ju, kas nu­ti­ko be­veik prieš de­ šimt­me­tį vie­nam ne­di­de­ lio mies­te­lio, kaip mes sa­ ko­me, „kai­mie­tu­kui“ Da­ni­jo­je. Jį, kaip ir tą dien­raš­ty­je ap­ra­šy­tą bul­ga­ rą (D.Ja­naus­kai­tė. „Ver­go­vę pa­kei­tė vil­tis“, „Klai­pė­da“, 2012 07 24), ap­ ga­vo vie­ti­nis vers­li­nin­kas ir ne­su­mo­ kė­jo at­ly­gi­ni­mo. Lie­tu­vai­tis, ne­mo­kan­tis da­nų kal­ bos, krei­pė­si į po­li­ci­ją. Vis­kas! Iš kar­to bu­vo su­ras­tos tos tar­ny­bos, ku­rios su­ra­šė ieš­ki­ni­nius pa­reiš­ki­mus ir ki­tus rei­ka­lin­gus do­ ku­men­tus.

Kiek­vie­ną die­ną su­ si­du­riu su ko­rup­ci­ja, ty­či­niu in­for­ma­ci­jos slė­pi­mu.

Andriaus Deltuvos karikatūra

Ne­del­siant per ma­žiau nei mė­ne­sį įvy­ko teis­mai, lie­tu­vai­čiui bu­vo pri­ teis­ti ir su­mo­kė­ti pi­ni­gai. Svar­biau vis dėl­to yra tai, kas vy­ko to­liau. Ta jo rei­ka­lais be­si­rū­pi­nu­si tar­ny­ba pa­dė­jo lie­tu­vai­čiui įre­gist­ruo­ti įmo­nę, tei­kė vi­so­ke­rio­pą pa­gal­bą, kol bu­vo rei­ka­ lin­ga jam įsi­tvir­tin­ti dar­bo rin­ko­je.

karštas telefonas

397 728

Mū­sų „kai­mie­tu­kas“ lai­mė­da­vo vals­ty­bi­nius kon­kur­sus – klo­jo par­ ke­tą par­la­men­te, Da­ni­jos na­cio­na­li­ nia­me ope­ros teat­re ir te­be­dir­ba dau­ ge­ly­je svar­bių ob­jek­tų. Ka­dan­gi tas vy­ras my­li Lie­tu­ vą, su­gal­vo­jo, kad ir sa­vo gim­ta­ja­ me kraš­te su­da­ly­vaus kon­kur­suo­se. Pa­tir­tis – di­džiu­lė, ko­ky­bę ga­ran­ tuo­ja. Ži­no­te, kas bu­vo to­liau? Ogi

žen­gus pir­mą žings­nį, iš jo bu­vo pa­rei­ka­lau­ta to­kio dy­džio ky­šių, kad žmo­gus nu­si­spjo­vė ir te­be­dir­ ba Da­ni­jo­je. Kiek­vie­ną die­ną su­si­du­riu su ko­rup­ ci­ja, ty­či­niu in­for­ma­ci­jos slė­pi­mu. O tai, kas vyks­ta me­di­ci­no­je, jau pro­tu ne­be­su­vo­kia­ma. Re­gis, ir aš, to­ kia op­ti­mis­tė, pra­de­du ne­beat­lai­ky­ti.

ir nie­kam tai ne­rū­pi. O gal tai vyks­ta dėl to, kad čia su­da­ro­mos są­ly­gos vyk­ ti tai nu­si­kals­ta­mai veik­lai?

zū­ri­nių žo­džių, no­rė­da­ma pa­sa­ky­ti, koks šis ren­gi­nys nuo­bo­dus. To­kio am­žiaus taip elg­tis ir kal­bė­ti – kaž­ kas ne­sup­ran­ta­ma.

Ri­mas

telefonas@kl.lt

Al­do­na Pet­raus­kie­nė

Bi­ru­tė

Tur­gaus gy­ve­ni­mas

Pri­ta­riu dien­raš­ty­je iš­dės­ty­tai nuo­mo­ nei apie tur­gų, kad ten vyks­ta nuo­la­ti­ niai gir­tuok­lia­vi­mai. Tas tur­gus iš tie­sų ga­di­na uos­ta­mies­čio vaiz­dą. Čia nuo­lat atei­na daug už­sie­nie­čių, jie ma­to vi­sa tai, kas ten de­da­si. Va­ka­re al­ko­ho­li­kai įsi­ku­ria ant pre­kys­ta­lių, ge­ria, mu­ša­si. Tur­gų rei­kė­tų nu­kel­ti, kad vi­si tie ne­ ma­lo­nūs vaiz­dai ma­žiau ma­ty­tų­si. Ja­ni­na

Ro­mai trukdo praei­ti

Nie­kaip ne­ga­li­ma ne­sut­ruk­dy­tam nuei­ti į „Juodk­ran­tės“ par­duo­tu­vę. Ro­mai ne­lei­džia ra­miai praei­ti, len­ da į akis ir ki­ša tas sa­vo kont­ra­ban­ di­nes ci­ga­re­tes. Kur žiū­ri mū­sų po­ li­ci­ja? Per­kan­čių­jų baus­ti ne­rei­kia, bet tuos spe­ku­lian­tus rei­kia iš­vai­ ky­ti. Net vi­sai jau­nos mer­gai­tės ki­ ša tas ci­ga­re­tes, bai­su. Jo­nas

Pas­te­bi tik vy­rus

Pers­kai­čiau vie­nos ne­ve­du­sios klai­ pė­die­tės laik­raš­ty­je iš­dės­ty­tą nuo­ mo­nę, kad mū­sų pi­lie­čiai yra ne­va­ly­ vi (A.Ka­mins­kai­tė. „Prieš ne­va­ly­vu­mą – bau­do­mis“, „Klai­pė­da“, 2012 07 18). Tei­sy­bės ten, su­pran­ta­ma, yra, to ne­ nu­neig­si. Tik la­bai jau pra­si­ki­ša tai, kad po­nia šio ra­ši­nio au­to­rė ne­mėgs­ta vy­ rų. Jie jai ir ne­si­prau­sian­tys, ir ne­si­sku­ tę, ir rū­bų ne­kei­čia. Žo­džiu, blo­gis. Ta­ čiau juk ir mo­te­rų yra ne­va­ly­vų, ne­gi jų po­nia au­to­rė ne­pas­te­bė­jo? Gal per re­tai į mies­tą išei­na, nes pa­ste­bi tik vy­rus?

Ne­ma­lo­ni par­da­vė­ja

Ste­bi­na at­gra­sus kai ku­rių par­da­vė­ jų el­ge­sys. Juk jie tu­ri bū­ti ma­lo­nūs, siek­ti par­duo­ti pre­kę. Sa­vait­ga­lį ap­ si­lan­kiau tur­gu­je. Pirk­da­ma ko­ji­nes, pa­klau­siau, ar ne­tu­ri ru­dų. Par­da­vė­ja pik­tai at­rė­žė: „To­kių se­niai nie­kas ne­ be­ga­mi­na“. Nes­var­bu, kad ša­lia sto­ vė­ju­si ki­ta par­da­vė­ja to­kias tu­rė­jo. Vi­ta­li­ja

Va­žiuo­ja, kaip no­ri

Kar­tais no­ri­si su­tik­ti be­si­lei­džian­čią sau­lę prie jū­ros ar tie­siog pa­si­vaikš­ čio­ti pa­plū­di­miu, ta­čiau bū­na, kad ne­spė­ji į pa­sku­ti­nį au­to­bu­są ir ten­ka ei­ti pės­čio­mis. Va­sa­rą ga­lė­tų prail­ gin­ti vie­šo­jo trans­por­to dar­bą.

No­rė­jau pe­rei­ti gat­vę. Kaip vi­sa­da ap­si­žval­giau į abi pu­ses. Vos spė­ jau at­si­gręž­ti ir ke­ti­nau ženg­ti į va­ žiuo­ja­mą­ją da­lį, kai mi­li­met­rų at­stu­ mu pro ma­ne di­de­liu grei­čiu pra­lė­kė dvi­ra­ti­nin­kas. Net su­stin­gau. Jei bū­ čiau nors kiek žen­gu­si į prie­kį, ne­bū­ čiau iš­ven­gu­si su­si­dū­ri­mo ir trau­mų. Ir jam kaž­ko­dėl vi­sai ne­svar­bu, kad ša­lia bu­vo ta­kas dvi­ra­čiams.

Ju­li­ja

Ane­ta

Sta­sys

Kai ne­spė­ji į au­to­bu­są

Ne­leis­ti­na pre­ky­ba kles­ti

Tur­gu­je te­ko ste­bė­ti to­kį vaiz­dą. Prie pu­sam­žio vy­ro ties įė­ji­mu pri­sto­jo kaž­ko­kie neaiš­kūs ti­pai. Po ku­rio lai­ko pa­ma­čiau, kaip tas vy­ras neap­si­ken­tęs nu­pir­ko iš jų tris pa­ke­lius ci­ga­re­čių. Ma­tyt, kont­ra­ban­di­nes par­da­vi­nė­ja, nes nie­kas nie­ko čia ne­kont­ro­liuo­ja. Nu­si­kal­ti­mas da­ro­mas vi­du­ry die­nos,

Vai­kų kul­tū­ra

Ap­si­lan­kiu­si vie­na­me ren­gi­ny­je, skir­ta­me vai­kams, li­kau šo­ki­ruo­ta. Su sa­vo anū­ku at­si­sė­dau ša­lia dvie­ jų mer­gai­čių, gal­būt 10–12 me­tų am­ žiaus. Vie­na jų nuo­lat su­po­si, pra­ šiau liau­tis, bet jai bu­vo nė mo­tais. Ga­liau­siai mer­gai­tė pa­žė­rė ne­cen­

Nė­ra to, ko rei­kia

Gy­ve­nu Tai­kos pro­spek­te. Prie mū­sų na­mo nė­ra nė vie­no rū­šia­vi­mui skir­to kon­tei­ne­rio. Val­džia rei­ka­lau­ja šiukš­ les rū­šiuo­ti, bet kaip tai pa­da­ry­ti, jei nė­ra tam skir­tų kon­tei­ne­rių? Zig­mas Pa­ren­gė Maž­vy­das Lau­ri­nai­tis

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

711, 397 715

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

Platinimo tarnyba: 397 706 397 725

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

397 772 397 727

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

397 770

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: Sandra Lukošiūtė – 397 705 Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

Užsakymų skyrius „Akropolyje“, 397 737 Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 397 713 e. paštas akropolis@kl.lt

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

trečiadienis, liepos 25, 2012

užribis Pa­me­tė dė­tu­vę

Nug­vel­bė kom­piu­te­rius

po­ky­čiai Pa­lan­gos teis­me

Pir­ma­die­nį va­ka­re po­li­ci­ja ga­ vo pra­ne­ši­mą apie in­ci­den­tą Pa­ lan­gos pa­plū­di­my­je. Apie 22 val. tram­dy­da­mas pa­žei­dė­jus jau­ nes­ny­sis Vie­šo­jo sau­gu­mo tar­ ny­bos Kau­no da­li­nio spe­cia­lio­ sios kuo­pos spe­cia­lis­tas pa­si­ge­ do pis­to­le­to „Glock 17“ dė­tu­vės, pil­nos ko­vi­nių šo­vi­nių. Pra­dė­tas tar­ny­bi­nis pa­tik­ri­ni­mas.

Lie­pos 23-io­sios ry­tą pa­ste­bė­ ta, kad Klai­pė­do­je, Da­nės g. 6 na­me įsi­kū­ru­sio­je bend­ro­vė­ je pa­si­ges­ta tri­jų ne­šio­ja­mų­ jų kom­piu­te­rių. Va­gys ne­pas­ te­bė­ti ap­šva­ri­no neuž­ra­kin­tą ka­bi­ne­tą. Din­gę kom­piu­te­riai įver­tin­ti 6 tūkst. li­tų. 1-ojo po­ li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­rei­gū­nai ieš­ko va­gių.

Pa­si­bai­gus ka­den­ci­jai, lie­ pos 23 d. Pre­zi­den­tės dek­re­ tu iš Pa­lan­gos mies­to apy­lin­kės teis­mo pir­mi­nin­kės pa­rei­gų at­ leis­ta Dia­na Jakš­tie­nė. Kol bus ­baig­ta at­ran­ka į šio teis­mo pir­ mi­nin­ko pa­rei­gas, jas lai­ki­nai ei­na di­džiau­sią tei­sė­jo dar­bo sta­žą šia­me teis­me tu­rin­ti tei­ sė­ja Liu­ci­ja Pau­laus­kai­tė.

Vai­kys­tės ra­di­nys at­ve­dė į tei­smą As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Prieš vie­nuo­li­ka me­tų miš­ke ap­ tik­tas ka­ro lai­kų svie­di­nys vie­nam Klai­pė­dos ra­jo­no gy­ven­to­jui vos neat­si­rū­go ke­liais me­tais už gro­tų.

24-erių Si­mo­nas K. tris­de­šim­ties cen­ti­met­rų il­gio ka­ri­nio pa­būk­lo svie­di­nį dar bū­da­mas try­li­ka­me­tis ra­do Ne­mir­se­tos miš­kuo­se. Vai­ki­nas par­si­ne­šė šo­vi­nį į na­ mus, o tė­vai jam lei­do pa­si­lik­ti ra­ di­nį. Ar­ti­le­ri­jos sprog­muo il­gą lai­ ką šei­mo­je bu­vo pri­si­me­na­mas tik re­tais at­ve­jais. Ra­di­nys rim­tais kal­ti­ni­mais bau­ džia­mo­jo­je by­lo­je dėl sprog­me­nų lai­ky­mo vir­to tuo­met, kai Si­mo­ nas įkliu­vo po­li­ci­jos pa­tru­liams prie ma­ši­nos vai­ro. Įtar­da­mi, kad jau­nuo­lis ga­li vai­ruo­ti ne­blai­vus, pa­rei­gū­nai pa­tik­ri­no au­to­mo­bi­lį. Pat­ru­liai vai­ki­no kup­ri­nė­je ra­ do dar vai­kys­tė­je miš­ke ap­tik­tą sprog­me­nį.

Dėl to jau­nuo­lis at­si­dū­rė Klai­ pė­dos apy­gar­dos teis­mo tei­sia­mų­ jų suo­le. Dėl pa­vo­jin­gų sprog­me­nų lai­ky­mo 24-erių Si­mo­nui K. grė­sė nuo 4 iki 6 me­tų ne­lais­vės. Ta­čiau pir­ma­die­nį teis­mas jau­ nuo­liui sky­rė lyg­ti­nę vie­ne­rių me­ tų lais­vės atė­mi­mo baus­mę. Teis­ mas taip pat įpa­rei­go­jo vai­ki­ną per du mė­ne­sius nuo spren­di­mo pa­ skel­bi­mo su­si­ras­ti dar­bą ar­ba už­ si­re­gist­ruo­ti Dar­bo bir­žo­je. „Eks­per­tas, ap­žiū­rė­jęs šį šaud­ me­nį, pa­da­rė iš­va­dą, kad jis ga­lė­ tų bū­ti di­de­lės sprogs­ta­mo­sios ga­ lios. Ta­čiau teis­mų pra­kti­ko­je yra spren­di­mų, ku­riuo­se to­kie šaud­ me­nys – su to­kia pat sprogs­ta­mų­ jų me­džia­gų su­dė­ti­mi – ga­li bū­ti lai­ko­mi ne­di­de­lės sprogs­ta­mo­sios ga­lios šaud­me­ni­mis. Ki­taip ta­riant, šaud­mens sprogs­ta­mo­ji ga­lia ga­ li bū­ti ver­ti­na­ma ne pa­gal spe­cia­ lią­sias ži­nias. Tai yra tei­sės klau­ si­mas, į ku­rį at­sa­ko ty­ri­mas ar­ba teis­mas“, – sa­kė tei­sia­mo­jo ad­vo­ ka­tas Do­vy­das Cvet­ko­vas.

Ava­ri­jo­se žu­vo du žmo­nės

Kant­ry­bė: dau­gy­bė mo­te­rų, ken­tu­sių su­tuok­ti­nio smur­tą, ne­lin­ku­sios skųs­ti vy­rų po­li­ci­jai.

Lu­po žmo­ną ir pa­ko­rė šu­nį Gir­tas ir ag­re­sy­vus vy­ras su­mu­šė žmo­ną ir pa­ko­rė šu­niu­ką. Il­gai smur­tą ir pa­že­mi­ ni­mus ken­tu­si mo­te­ris pa­ga­liau ry­žo­si ap­skųs­ti su­tuok­ti­nį po­li­ci­jai. Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Pa­sek­mės: Do­vi­luo­se į kai­rę su­ku­si „VW Golf“ vai­ruo­to­ja kliu­dė mo­to­

cik­lą, ku­rio vai­ruo­to­jas dėl pa­tir­tų trau­mų mi­rė.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Klai­pė­dos ap­skri­ty­je pir­ma­die­ nį įvy­ku­sio­se ava­ri­jo­se su­ža­lo­ti žmo­nės po ke­lių va­lan­dų mi­rė li­ go­ni­nė­se.

Pir­mo­ji ne­lai­mė nu­ti­ko apie 14 val. Kre­tin­go­je, Že­mai­tės alė­jo­je. Sunk­ve­ži­mio „Sca­nia“ vai­ruo­to­jas ne­su­ge­bė­jo su­stab­dy­ti sun­kias­vo­rės trans­por­to prie­mo­nės su pusp­rie­ka­ be ir tren­kė­si į prie­ky­je prieš ne­re­ gu­liuo­ja­mą pės­čių­jų pe­rė­ją su­sto­ju­ sį au­to­mo­bi­lį „VW Pas­sat“. Spė­ja­ma, kad sunk­ve­ži­mio vai­ ruo­to­jas 36-erių Kau­no ra­jo­no Kaz­lų Rū­dos mies­te­lio gy­ven­to­jas Ž.S. ma­ši­ną vai­ra­vo blai­vus, ta­čiau

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Sa­vai­tės pra­džio­je Tve­rų se­niū­ni­jo­ je Pri­bit­kos kai­me gy­ve­nan­tis Ro­ mal­das M. na­muo­se kė­lė triukš­mą. Kaip ir daž­ną kar­tą, kai bū­na gir­tas, šis vy­ras ka­bi­nė­jo­si prie na­miš­kių. Šį sy­kį jo ag­re­si­ja bu­vo nu­kreip­ ta į žmo­ną. Ro­mal­das M. mu­šė su­ tuok­ti­nę ir gra­si­no pa­smaug­ti. Kiek vė­liau jis įtū­žį iš­lie­jo ant šu­ niu­ko. Vy­ras nu­si­ne­šė au­gin­ti­nį už ūki­nio pa­sta­to ir jį pa­ko­rė. Mo­te­ris

neišt­vė­rė skaus­mo bei pa­že­mi­ni­ mo ir iš­kvie­tė po­li­ci­ją. Pa­rei­gū­nai iš­ve­žė įsi­smar­ka­vu­sį vie­tos gy­ven­ to­ją į Rie­ta­vo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tą ir už­da­rė į areš­ti­nę. 1950 me­tais gi­męs Ro­mal­das M. pui­kiai pa­žįs­ta­mas vie­tos po­li­ci­ nin­kams bei Tve­rų se­niū­nui. Dau­ gy­bę kar­tų pa­rei­gū­nai kar­tu su se­ niū­ni­jos dar­buo­to­jais va­žia­vo į Pri­bit­kos kai­mą, aiš­ki­no­si, ko­dėl vy­ras smur­tau­ja prieš žmo­ną. Blai­vus jis tei­sin­da­vo­si bu­vęs gir­tas, ne­pa­me­nąs, kas at­si­ti­kę, o

kar­tais ti­kin­da­vo, kad kumš­čiais auk­lė­ti žmo­ną tu­rė­jo sva­rių prie­ žas­čių. Pa­ža­dai, kad dau­giau su­tuok­ti­nė nuo jo smur­to ne­nu­ken­tės, lik­da­vo neį­vyk­dy­ti. Mo­te­ris daug me­tų ken­tė ir ne­ no­rė­jo skųs­tis ar nu­trauk­ti san­tuo­ ką. Šį kar­tą, pa­na­šu, Ro­mal­das M. per­len­kė laz­dą. Pa­rei­gū­nai pra­dė­jo du iki­teis­ mi­nius ty­ri­mus: dėl smur­to prieš žmo­ną bei dėl žiau­raus el­ge­sio su gy­vū­nu. Ka­dan­gi įta­ria­ma­sis bu­vo gir­tas, tą pa­čią die­ną pa­rei­gū­nai jo ap­ klaus­ti ne­ga­lė­jo. Apk­lau­sos vy­ko va­kar po pie­tų. Tik­riau­siai bus nu­spręs­ta už­draus­ ti smur­tau­to­jui su skriau­džia­ma žmo­na gy­ven­ti po vie­nu sto­gu. Jam teks pa­siieš­ko­ti ki­tos gy­ve­na­ mo­sios vie­tos.

As­tos Alek­sė­jū­nai­tės nuo­tr.

vy­ras tik­riau­siai ne­pa­si­rin­ko sau­ gaus grei­čio ir ne­si­lai­kė at­stu­mų. „VW Pas­sat“ po smū­gio ap­si­ver­ tė ir par­tren­kė per gat­vę ėju­sį 62ejų kau­nie­tį A.G. Vy­ras dėl gal­vos trau­mos bu­vo sku­biai nu­ga­ben­tas į Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nę li­go­ni­nę, ta­čiau po ke­lių va­lan­dų mi­rė. Ki­ta ne­lai­mė nu­ti­ko Do­vi­lų mies­ te­ly­je. Apie 18.30 val. au­to­mo­bi­lio „VW Golf“ vai­ruo­to­ja 43-ejų A.J., ties mies­te­lio par­duo­tu­ve su­kda­ma į kai­rę, ne­pra­lei­do pa­grin­di­niu ke­ liu va­žia­vu­sio mo­to­cik­lo „Hon­da“ ir jį par­tren­kė. Ava­ri­jos me­tu nu­ ken­tė­jęs mo­to­cik­li­nin­kas 35-erių klai­pė­die­tis Alks­ny­nės gat­vės gy­ ven­to­jas R.V. dėl pa­tir­tų trau­mų po ke­lių va­lan­dų mi­rė li­go­ni­nės Rea­ ni­ma­ci­jos sky­riu­je.

Ty­ko pavojingos duo­bės jū­ro­je Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

At­ši­lus orams poil­siau­to­jus į pa­ plū­di­mius at­vi­lio­jo ne tik sau­lė, bet ir šil­ta jū­ra. Ta­čiau bu­vo at­ve­ jų, kai mau­dy­nės Klai­pė­dos plia­ žuo­se vos ne­si­bai­gė skau­džio­mis ne­lai­mė­mis.

Va­kar ry­tą ban­ga­vi­mas jū­ro­je sie­kė 3 ba­lus. Po pie­tų jis su­ma­žė­jo iki 2, bet pa­di­dė­jo trau­ka į jū­rą. Klai­pė­ dos pa­plū­di­miuo­se ka­bė­jo rau­do­ na vė­lia­va, reiš­kian­ti, kad mau­dy­ tis drau­džia­ma.

„Kas 10 mi­nu­čių in­for­ma­vo­me, kad jū­ra pa­vo­jin­ga, mau­dy­tis drau­ džia­ma, ta­čiau žmo­nės vis tiek ma­ siš­kai lin­do į van­de­nį“, – pa­sa­ko­jo Klai­pė­dos skęs­tan­čių­jų gel­bė­ji­mo tar­ny­bos vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Alek­sand­ras Siak­ki. Poil­siau­to­jus vi­lio­jo ne tik šil­tas van­duo, ku­rio tem­pe­ra­tū­ra sie­ kė 18–19 laips­nių ši­lu­mos, bet ir ban­gos. Va­kar Klai­pė­dos pa­plū­di­miuo­se trys poil­siau­to­jai pa­te­ko į ypač pa­ vo­jin­gas si­tua­ci­jas. Apie 14 val. prie bun­ke­rio Pir­mo­ jo­je Meln­ra­gė­je gel­bė­to­jai iš duo­bės

trau­kė ir pa­dė­jo į kran­tą grįž­ti še­ šio­lik­me­čiui klai­pė­die­čiui. Po dvie­jų va­lan­dų va­di­na­ma­ja­me neį­ga­lių­jų plia­že bu­vo iš­gel­bė­ta 45 me­tų mo­ky­to­ja, gy­ve­nan­ti uos­ta­ mies­ty­je. Ji taip pat pa­kliu­vo į duo­bę ir ne­ ga­lė­jo grįž­ti į kran­tą. Po va­lan­dos pa­na­ši si­tua­ci­ja nu­ ti­ko Gi­ru­liuo­se. Į duo­bę pa­kliu­vo 28 me­tų Ru­si­jos pi­lie­tis, gy­ve­nan­ tis Mask­vo­je. Iš­gel­bė­tiems žmo­nėms bu­vo su­ teik­ta pir­mo­ji pa­gal­ba. Grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kų ne­ pri­rei­kė.

8

trečiADIENIS, liepos 25, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn kl.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,4382 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,4223 JAV do­le­ris 1 2,8503 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7977 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9591 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2346 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6828 Ru­si­jos rub­lis 100 8,7273 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8750

+0,34 %

pokytis

–0,2408 % –0,4480 % –0,1191 % –0,3633 % +0,0101 % –0,4533 % –0,0171 % –0,8870 % –0,0070 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,90

4,60

2,37

„Apoil“

4,83

4,53

2,38

Per­nai ES mui­ti­nės su­lai­kė be­veik 115 mln. (2010 m. – 103 mln.) pre­kių, kaip įta­ria­ma, pa­ga­min­tų pa­žei­džiant in­te­lek­ti­nės nuo­sa­vy­ bės tei­ses. Pa­ly­gin­ti su 2010 m., su­lai­ky­mo at­ve­jų skai­čius išau­go 15 pro­c., kaip pra­ne­ša­ ma Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos mui­ti­nių veiks­mų sau­ gant in­te­lek­ti­nės nuo­sa­vy­bės tei­ses ata­skai­ to­je. Per­nai pe­rim­tų pre­kių ver­tė sie­kė be­veik 1,3 mlrd. eu­rų. Dau­giau­sia su­lai­ko­ma pa­dirb­ tų vais­tų, pa­ka­vi­mo me­džia­gos ir ci­ga­re­čių.

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

+0,19 %

Į ES plūs­ta pa­dirb­tos pre­kės

De­ga­lų kai­nos

Šiandien Valiuta

+1,04 %

87,79 dol. už 1 brl. 103,09 dol. už 1 brl.

10 proc.

at­si­skai­ty­mo kny­ge­lių nau­do­ja­ma ne pa­gal pa­skir­tį.

Ko­rup­ci­ją ska­ti­na au­gan­tis spau­di­mas Ša­lies vers­las su­tin­ka, kad ko­rup­ci­ja yra opi ša­lies pro­ble­ma, to­dėl ko­vą su ja bend­ro­vės sa­ko pra­de­dan­čios nuo sa­vęs. Vis dėl­to pri­pa­žįs­ta, kad no­rė­da­mos iš­lik­ti skaid­rios jos dėl už­sa­ky­ mų tu­ri pa­plu­šė­ti dau­giau.

Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Jei reik­tų, ky­šį duo­tų

40 pro­c. ap­klaus­tų vers­li­nin­ kų ma­no, kad ko­rup­ci­ja Lie­tu­vo­ je yra smar­kiai pa­pli­tu­si. Pa­sau­ly­ je po­žiū­ris į ko­rup­ci­ją pa­na­šus – ją kaip pro­ble­mą įvar­di­ja 39 pro­c. ap­ klaus­tų­jų. Vi­du­rio ir Ry­tų Eu­ro­pos ro­dik­lis sie­kia 51 pro­c., Va­ka­rų Eu­ ro­pos – 22 pro­c. To­kius re­zul­ta­ tus pa­tei­kė šie­met ty­ri­mą at­li­ku­si bend­ro­vė „Ernst & Young“. Ty­ri­mo duo­me­ni­mis, net 15 pro­c. ap­klau­so­je da­ly­va­vu­sių pir­mau­jan­ čių pa­sau­li­nio ly­gio įmo­nių va­do­vų su­tik­tų mo­kė­ti ky­šius, kad lai­mė­tų ar­ba iš­lai­ky­tų vers­lą. Nuo 2010 m. šis ap­klau­sos ro­dik­lis išau­go net 6 pro­c. ir sie­kė 9 pro­c. „Pag­rin­di­nė to prie­žas­tis – esant eko­no­mi­nių sun­ku­mų au­gan­tis spau­di­mas vi­du­ri­nės ir aukš­čiau­ sios gran­dies va­do­vams. Jie jau­čia spau­di­mą iš­lai­ky­ti eko­no­mi­nio au­ gi­mo ro­dik­lius, o tai daž­nai ne­su­ de­ri­na­ma su sie­kiu ati­tik­ti tei­sės ak­tuo­se ir ge­ro­jo­je vers­lo pra­kti­ ko­je įtvir­tin­tus prin­ci­pus“, – sa­kė bend­ro­vės „Ernst & Young“ ne­tei­ sė­tų veiks­mų ty­ri­mų pa­da­li­nio va­ do­vas Bal­ti­jos re­gio­ne Liu­das Jur­ ko­nis. Šne­ka, bet ne­da­ro

Ty­ri­mo re­zul­ta­tai taip pat ro­ do, kad apie du treč­da­lius Bal­ti­jos vals­ty­bė­se vei­kian­čių įmo­nių va­ do­vų tei­gia ski­rian­tys ypa­tin­gą dė­ me­sį an­ti­ko­rup­ci­jos klau­si­mams ir sie­kia juos įtvir­tin­ti vi­di­nė­je įmo­ nių tvar­ko­je ir pro­ce­dū­ro­se. Ta­čiau to­kių pro­ce­dū­rų įgy­ven­di­ni­mas ir veiks­min­gu­mas yra pa­grin­di­nė pro­ble­ma Bal­ti­jos ša­ly­se.

15 proc.

pa­sau­li­nio ly­gio įmo­nių va­do­vų su­tik­tų mo­kė­ti ky­šius, kad iš­lai­ky­tų vers­lą.

„An­ti­ko­rup­ci­nių pro­ce­dū­rų fak­ ti­nis tai­ky­mas ir efek­ty­vu­mas Lie­ tu­vo­je dau­giau nei ke­le­tą kar­tų nu­ si­lei­džia tiek Vi­du­rio bei Ry­tų, tiek Va­ka­rų Eu­ro­pos ro­dik­liams“, – sa­ kė L.Jur­ko­nis. Anot jo, šį tei­gi­nį iliust­ruo­ja ir tai, kad vos 8 pro­c. an­ti­ko­rup­ci­jos tai­syk­lių pa­žei­di­mų su­lau­kė nei­ gia­mo va­do­vy­bės dė­me­sio – bet ko­kios draus­mi­nan­čios prie­mo­ nės. To­dėl pa­šne­ko­vas pa­brė­žė, kad va­do­vai tu­rė­tų la­biau su­si­telk­ ti į pra­kti­nę, o ne for­ma­lią ko­vą su ko­rup­ci­ja.

Ry­tis Paukš­tė:

Vers­li­nin­kus nuo ko­rup­ci­jos at­gra­so ži­no­ji­mas, ko­kios truk­mės ar ko­kio dy­ džio pro­ble­mų ga­li dėl to kil­ti.

Pra­žu­do sie­kis pa­si­pel­ny­ti

„Ži­no­ma, ko­rup­ci­ja nie­kur ne­ dings, nes tai pa­sau­li­nė pro­ble­ma. Ta­čiau lie­ka ženg­ti pir­myn ar­ba ei­ ti at­gal. Mes ke­le­tą me­tų tik­rai ėjo­ me į prie­kį, ta­čiau pa­sta­ruo­ju me­tu vi­so­se sri­ty­se – tiek vals­ty­bi­nė­ se, tiek vers­lo įmo­nė­se – iš mai­ šo pra­dė­jo lįs­ti ylos. Ma­nau, atei­ ties per­spek­ty­vas nu­lems tai, kiek po rin­ki­mų vals­ty­bės or­ga­nuo­se įsi­veis „ša­ka­lų“. Juk įgy­ven­di­nant bet ko­kį ge­rą pro­jek­tą už­ten­ka vos vie­no žmo­gaus jam su­griau­ti, – sa­ kė bend­ro­vės „Tvir­ta“ di­rek­to­rius And­rius Ma­čiu­lis. Bend­ro­vės „Grifs AG“ rin­ko­da­ ros va­do­vė Rū­ta Pu­lo­kai­tė pa­brė­ žė, kad ko­vą su ko­rup­ci­ja bend­ro­ vės pir­miau­sia tu­rė­tų pra­dė­ti nuo sa­vęs. Pa­vyz­džiui, skaid­riai mo­kė­ ti mo­kes­čius, bend­rau­ti su tie­kė­jais ir klien­tais. Ta­čiau A.Ma­čiu­lis ap­gai­les­ta­ vo, kad sie­kis pa­si­pel­ny­ti ša­ly­ je iš­lie­ka vie­na di­džiau­sių pro­ ble­mų: „Kaip sa­ko­ma, vi­sų na­gai ries­ti į sa­ve. Kai įmo­nės, jų dar­ buo­to­jai, be­dar­biai, pen­si­nin­kai ir val­džia plė­šia į sa­ve, vals­ty­bė ga­li bū­ti su­dras­ky­ta.“

Ki­ta ver­tus, pa­šne­ko­vas pa­ti­ki­ no, kad per pa­sta­ruo­sius me­tus ko­ vo­da­ma su ko­rup­ci­ja ša­lis pa­da­rė pa­žan­gą. Anot jo, esa­ma ne­ma­žai vers­lo skaid­ru­mo ini­cia­ty­vų. Už pa­ti­ki­mu­mą mo­ka dau­giau

A.Ma­čiu­lis pa­sa­ko­jo, kad dar jau­na jo va­do­vau­ja­ma bend­ro­vė ne­pa­jė­gi keis­ti vi­so vers­lo po­žiū­rio. Ta­čiau kiek ga­li, ima­si vers­lo skaid­ru­ mo po­li­ti­kos ir ma­no, kad tai duo­ da nau­dos. Anot jo, bend­ro­vė prieš ke­le­tą me­tų pa­tvir­ti­no vers­lo eti­ kos gai­res, taip pat tie­kė­jus su­pa­ žin­di­na su są­ži­nin­gu­mo dek­la­ra­ ci­ja. Jo­je, kaip sa­kė pa­šne­ko­vas, nu­ro­do­ma, kad bend­ro­vė ren­ka­ si są­ži­nin­gą vers­lo mo­de­lį. „Nors dek­la­ra­ci­ja ju­ri­di­nių ga­lių ne­tu­ri, ją pa­teik­da­mi pri­ver­čia­me tie­kė­ją su­si­mąs­ty­ti“, – tei­gė A.Ma­čiu­lis. Vy­ras pa­sa­ko­jo, kad bend­ro­vė sten­ gia­si rink­tis po­ten­cia­lą to­bu­lė­ti tu­ rin­čias ir skaid­riai dir­ban­čias įmo­ nes. Ta­čiau pri­pa­ži­no, kad tai ga­li kai­nuo­ti dau­giau. „Pa­vyz­džiui, pa­si­ren­ka­me ve­žė­ ją, ku­ris, ži­no­me, mo­ka mo­kes­čius, są­ži­nin­gai el­gia­si su dar­buo­to­ jais ir pan. Mes su­tin­ka­me mo­kė­ ti jam vie­nu ar dviem li­tais dau­ giau ir taip iš­lo­šia­me – juk tu­ri­me par­tne­rį, ku­ris mū­sų neap­gau­di­nė­ ja. Tai­gi vien kont­ro­lės me­cha­niz­ mai tam­pa ma­žes­ni, šiek tiek ma­ žė­ja ir mū­sų są­nau­dos“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vas. Są­ži­nin­gu­mą ska­ti­na par­tne­riai

Ad­vo­ka­tų kon­to­ros LA­WIN aso­ ci­juo­to par­tne­rio Ry­čio Paukš­tės ma­ny­mu, nuo ko­rup­ci­jos veiks­ mų vers­lą daž­nai at­bai­do švie­ti­ mas: „Švie­ti­mas rei­ka­lin­gas, kad vers­las blai­viai įver­tin­tų sa­vo el­ ge­sį. Ma­nau, vers­li­nin­kus nuo ko­ rup­ci­jos at­gra­so ži­no­ji­mas, ko­kios truk­mės ar ko­kio dy­džio pro­ble­mų ga­li dėl to kil­ti.“ Kaip vie­ną pa­grin­di­nių ir griež­ čiau­sių Lie­tu­vos tei­sės ak­tų, nu­ ma­tan­čių vers­lo at­sa­ko­my­bę už ko­rup­ci­nes vei­kas, jis iš­sky­rė Bau­ džia­mą­jį ko­dek­są. Šis, kaip tei­gė pa­šne­ko­vas, nu­ma­to bau­džia­mą­ją at­sa­ko­my­bę ne tik at­ski­riems dar­ buo­to­jams, bet ir pa­čiai įmo­nei. Taip pat svar­būs Ci­vi­li­nis ko­dek­sas, Ko­rup­ci­jos pre­ven­ci­jos įsta­ty­mas, Lab­da­ros ir pa­ra­mos įsta­ty­mas ir

Priešp­rie­ša: ša­lies vers­li­nin­kai tei­gia ski­rian­tys ypa­tin­gą dė­me­sį an­

ti­ko­rup­ci­jos klau­si­mams, ta­čiau už ko­rup­ci­nius veiks­mus nu­bau­džia­ ma tik ne­di­de­lė jų da­lis. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

pan. bei tarp­tau­ti­nis re­gu­lia­vi­mas. „Daug mū­sų įmo­nių sten­gia­si tap­ti už­sie­nio įmo­nių par­tne­riais, už­sie­ nio pro­duk­ci­jos pla­tin­to­jais ar no­ ri eks­por­tuo­ti pre­kes į ci­vi­li­zuo­tas už­sie­nio ša­lis. O už­sie­nio vals­ty­ bių tei­si­nis re­gu­lia­vi­mas yra ga­ na griež­tas ir jo rei­ka­la­vi­mų rei­ kia lai­ky­tis. Pri­si­tai­kiu­sios prie jų įmo­nės vė­liau ne­no­ri griau­ti par­tne­rys­tės, su­kur­tų ka­na­lų“, – sa­kė R.Paukš­tė. Ima­si švies­ti dar­buo­to­jus

Nors darb­da­vys ga­li griež­tai lai­ ky­tis są­ži­nin­go vers­lo prin­ci­pų, jis nė­ra vi­siš­kai ap­sau­go­tas nuo at­ski­ rų dar­buo­to­jų ko­rup­ci­nių veiks­ mų. To­dėl R.Paukš­tė pa­brė­žė, kad

dar­buo­to­jams bū­ti­na aiš­kiai nu­ ro­dy­ti sa­vo po­zi­ci­ją ko­rup­ci­jos klau­si­mais. „Priim­da­mas į dar­bą darb­da­vys tu­ri or­ga­ni­zuo­ti ati­tin­ ka­mus mo­ky­mus, ku­rie dar­buo­to­ jui leis­tų su­pras­ti, kas jo lau­kia, jei elg­sis ne­tin­ka­mai“, – pa­sa­ko­jo pa­ šne­ko­vas. Sa­vo dar­buo­to­jams or­ga­ni­zuo­ ti mo­ky­mus ko­rup­ci­jos klau­si­mais, kaip sa­kė jis, anks­čiau­siai ša­ly­je ėmė­si už­sie­nio ka­pi­ta­lo įmo­nės. Ta­ čiau pa­ste­bi­ma, kad to­kius mo­ky­ mus pra­de­da or­ga­ni­zuo­ti ir di­des­ nės lie­tu­viš­ko ka­pi­ta­lo įmo­nės, ypač už­sii­man­čios už­sie­nio pre­ky­ba. „To­kia įmo­nių pra­kti­ka plin­ta, nes joms tai da­ry­ti nau­din­ga“, – sa­kė R.Paukš­tė.

9

treÄ?iADIENIS, liepos 25, 2012

ekonomika

R

Neat­siŞ­velg­ta ­ ÄŻ kri­ti­kÄ…

Di­dÄ—s ­ PSD ÄŻmoka

Ver­tins ­ pa­slau­gas

Nau­ja­me Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pa­siō­ly­me dÄ—l nau­jo ES biu­ dĹže­to 2014–2020 m. te­bÄ—­ ra neat­sa­ky­ta ÄŻ Lie­tu­vos su­si­ rō­pi­ni­mÄ… dÄ—l san­glau­dos lÄ—­ťų ri­bo­ji­mo, ne­ly­gy­bÄ—s skirs­tant tie­sio­gi­nes Ĺže­mÄ—s ĹŤkio iť­mo­ kas ir nea­dek­va­taus Ig­na­li­ nos ato­mi­nÄ—s elekt­ri­nÄ—s uŞ­ da­ry­mo fi­nan­sa­vi­mo.

Nuo rugp­jō­Ä?io 1 d. pri­va­lo­mo­ jo svei­ka­tos drau­di­mo (PSD) ÄŻmo­kĹł su­ma pa­di­dÄ—s nuo 72 iki 77 li­tĹł dÄ—l ÄŻsi­ga­lio­sian­ Ä?ios nau­jos 850 li­tĹł mi­ni­ma­ lios mÄ—­ne­si­nÄ—s al­gos. ÄŽmo­ka kei­Ä?ia­si tiems as­me­nims, ku­ rie kas mÄ—­ne­sÄŻ mo­kÄ—­da­vo ar­ ba uĹž juos bu­vo mo­ka­mos 9 pro­c. PSD ÄŻmo­kos nuo MMA.

Fi­nan­si­niĹł pa­slau­gĹł tei­kÄ—­jai, ke­ti­nan­tys pla­tin­ti nau­jus fi­ nan­si­nius pro­duk­tus ar keis­ti jau pla­ti­na­mus, pri­va­lÄ—s apie tai in­for­muo­ti ka­pi­ta­lo rin­kÄ… pri­Şiō­rin­tÄŻ Lie­tu­vos ban­kÄ…. To­ kÄŻ ÄŻpa­rei­go­ji­mÄ… siō­lo­ma pra­ dÄ—­ti tai­ky­ti jau ĹĄÄŻ ru­de­nÄŻ. Sie­ kia­ma ste­bÄ—­ti fi­nan­si­niĹł pro­ duk­tĹł rin­kos vys­ty­mo­si.

KvaliďŹ kacijĹł ir profesinio mokymo plÄ—tros centras

Lig ĹĄiol Lietuvoje pripaĹžintas iĹĄsilavinimas ir prestiĹžinis diplomas buvo ypaÄ? vertinami. TaÄ?iau ĹĄiandienei darbo rinkai, verslo aplinkai vis svarbiau tampa asmens Ĺžinios, gebÄ—jimai ir praktiniai ÄŻgĹŤdĹžiai, kurie gali bĹŤti ÄŻgyjami ne vien ĹĄvietimo sistemoje. ď Ž Sistema: `XYN[Q VNV cRVXVN[aV XcNYVSVXNPVWĂş `N[QN_N YRV` V `VNV XV[aV X\XV\ XcNYVSVXNPVWĂş YfTV\ `]RPVNYV`aĂş a_Ă­X`aN

 @UbaaR_`a\PX• [b\a_

Lietuvos kvalifikacijĹł sandara: darnios ĹĄvietimo sistemos link

EglÄ— StarkauskaitÄ—

Gerokai aktyviau ir daĹžniau po EuropÄ… keliaujantiems lietuviams tapo aktualu toliau mokytis kitose ĹĄalyse ir pritaikyti savo profesinius sugebÄ—jimus. TaÄ?iau ar vienodai gimtojoje ir kitose ĹĄalyse suvokiama mediko, mokytojo, vairuotojo, dizainerio kvaliďŹ kacija? Ar vienodas yra ĹĄiĹł kvaliďŹ kacijĹł lygis? KvaliďŹ kacija – tai tam tikros srities Ĺžmogaus sugebÄ—jimus ir Ĺžinias apibĹŤdinantis terminas. Kiekvienoje ĹĄalyje jos skirstomos ÄŻ tam tikrus lygius, jiems apibĹŤdinti rengiamos kvalifikacijĹł sandaros. ÄŽvairiose ĹĄalyse ĹĄios sandaros yra skirtingos. SukĹŤrus Europos kvaliďŹ kacijĹł sandarÄ… (EKS), Ĺžengiami Ĺžingsniai susikalbÄ—jimo tarp jĹł link. KvalifikacijĹł lygmenys

Lietuvoje nacionalinÄ— kvalifikacijĹł sandara pradÄ—ta kurti 2005 m., pirmasis jos projektas pristatytas 2007-aisiais. 2010 m. Lietuvos Respublikos VyriausybÄ— patvirtino ĹĄiandien galiojantÄŻ Lietuvos kvalifikacijĹł sandaros (LTKS) apraĹĄÄ…. LTKS buvo kuriama atsiĹžvelgiant ÄŻ iki tol susiformavusiÄ… Lietuvos ĹĄvietimo sistemos sandarÄ…: buvo siekiama, kad ji apimtĹł visas ĹĄvietimo sistemos grandis ir kad bendrai bĹŤtĹł apraĹĄytos visĹł

lygiĹł kvaliďŹ kacijos. Visose Lietuvos ĹĄvietimo grandyse teikiamos kvaliďŹ kacijos buvo suskirstytos ÄŻ aĹĄtuonis lygius, juos apibĹŤdinant veiklos, kuriÄ… bus pasirengÄ™s atlikti kvaliďŹ kacijÄ… ÄŻgijÄ™s asmuo, sudÄ—tingumu, savarankiĹĄkumu ir kintamumu. „Kuriant LTKS buvo stengiamasi sujungti visas ĹĄvietimo grandis ÄŻ nuosekliÄ… sistemÄ…, buvo pabandyta surasti bendrus principus, kaip visiems suprantamai apibĹŤdinti kvalifikacijĹł lygius. LTKS ÄŻdiegimas turÄ—tĹł pagerinti ĹĄvietimo grandĹžiĹł darnÄ…, patobulinti sÄ…sajas tarp jĹłâ€œ, – pasakojo KvaliďŹ kacijĹł ir profesinio mokymo plÄ—tros centro darbuotojas Vincentas Dienys, atstovaujantis Lietuvai EKS patarÄ—jĹł grupÄ—je. NacionalinÄ—s kvaliďŹ kacijĹł sandaros tikslas – remti mokymÄ…si visÄ… gyvenimÄ…, kad bĹŤtĹł patenkinti visuomenÄ—s ir ÄŻmoniĹł iĹĄsilavinimo, profesinio tobulÄ—jimo bei socialinÄ—s gerovÄ—s poreikiai. TodÄ—l kuriant LTKS dalyvavo LR ĹĄvietimo ir mokslo bei SocialinÄ—s apsaugos ir darbo ministerijĹł, verslo sektoriaus, ÄŻvairiĹł ĹĄvietimo institucijĹł atstovai.

Nauda

LTKS ÄŻteisina galimybÄ™ asmeniui visĹł lygiĹł kvaliďŹ kacijas ÄŻgyti mokantis neformaliai arba savarankiĹĄkai ir iĹĄ profesinÄ—s veiklos patirties.

„Vienas iĹĄ LTKS reikalavimĹł – kad visos mokymo programos turi bĹŤti grindĹžiamos mokymosi rezultatais – sukuria bĹŤdĹł kvaliďŹ kacijoms ÄŻgyti ÄŻvairovÄ™. Kadangi mokymosi programose pateikta, kokiĹł mokymosi rezultatĹł turi bĹŤti siekiama, Ĺžmogus turi galimybÄ™ pats ÄŻvertinti, kokiai veiklai bus pasirengÄ™s baigÄ™s tam tikrÄ… mokymÄ…si“, – teigÄ— V.Dienys. LTKS jau taikoma praktikoje. „KvaliďŹ kacijĹł sandara jau daro ÄŻtakÄ…, jos ÄŻdiegimo procesai vyksta visose ugdymo grandyse. Profesinio mokymo ÄŻstaigos jau anksÄ?iau grindÄ— savo programas mokymosi rezultatais, o LTKS ÄŻgyvendinimas paskatino daugiau dÄ—mesio tam skirti ir kitĹł grandĹžiĹł mokymosi ÄŻstaigas – atsiĹžvelgdami ÄŻ sandaros reikalavimus, bendrojo ugdymo ÄŻstaigos ir universitetai atnaujina savo mokymosi turinÄŻâ€œ, – sakÄ— V.Dienys. Sukurta ir pradÄ—ta ÄŻgyvendinti sklandĹžiai veikianti kvaliďŹ kacijĹł sandara turÄ—tĹł tapti praktine ĹĄvietimo sistemos ir darbo rinkos poreikiĹł jungtimi, pavyzdĹžiui, nusprendĹžiant, kokio kvalifikacijĹł lygio specialistĹł trĹŤksta, ir atitinkamai paskirstant ĹĄvietimo sistemai skirtÄ… ďŹ nansavimÄ…. Kalbant apie LTKS naudÄ… verslui, ji gali tapti vienu iĹĄ efektyviĹł ÄŻrankiĹł formuojant ÄŻmoniĹł Ĺžmo-

giĹĄkĹłjĹł iĹĄtekliĹł politikÄ…. AiĹĄkiai apibrÄ—Ĺžtos kvalifikacijos padÄ—s patiems ÄŻvertinti tam tikrĹł kvaliďŹ kacijĹł lygiĹł darbuotojĹł poreikÄŻ, nustatyti bĹŤtinus skirtinguose padaliniuose dirbanÄ?iĹł asmenĹł ÄŻgĹŤdĹžius, taip pat taps pagalbine priemone formuojant darbo uĹžmokesÄ?io politikÄ…, lavinant praktinius gebÄ—jimus.

Mokymasis ir darbas ES ĹĄalyse

2008 m. Europos Parlamentas ir ES Taryba patvirtino „RekomendacijÄ… dÄ—l Europos mokymosi visÄ… gyvenimÄ… kvaliďŹ kacijĹł sandaros kĹŤrimo“, kurioje valstybÄ—ms narÄ—ms rekomenduojama susieti savo nacionalines kvaliďŹ kacijĹł sistemas su EKS, skaidriai nurodant, kurÄŻ EKS lygÄŻ atitinka jĹł kvaliďŹ kacijĹł lygiai. Taigi pagrindinis kvaliďŹ kacijĹł sandarĹł susiejimo tikslas – sudaryti galimybÄ™ EKS panaudoti kaip atskaitos taĹĄkÄ…, lyginant ir pripaŞįstant skirtingose ES ĹĄalyse teikiamas kvaliďŹ kacijas. LTKS ir EKS susiejimas buvo pradÄ—tas 2010 m., jo rezultatai aptarti EKS patarÄ—jĹł grupÄ—je 2011 m. gruodÄŻ. Ĺ iandien su EKS savo kvaliďŹ kacijĹł sandaras yra susiejusios 13 ES valstybiĹł nariĹł, todÄ—l jau turime galimybÄ™ nustatyti Lietuvo-

je ÄŻgytos kvaliďŹ kacijos lygÄŻ 12 ES ĹĄaliĹł. Dauguma kitĹł ES valstybiĹł susiejimÄ… planuoja baigti iki 2012 m. pabaigos. LTKS susiejimas su EKS bus naudingas ÄŻvairioms socialinÄ—ms grupÄ—ms. Mokiniams ir studentams bus lengviau orientuotis, nutarus tÄ™sti mokslus uĹžsienyje. Darbuotojams bus lengviau susiorientuoti uĹžsienio valstybiĹł darbo rinkose ir pristatyti savo kvaliďŹ kacijÄ… bĹŤsimiems darbdaviams. Lietuvos darbdaviams bus lengviau suprasti iĹĄ kitĹł ĹĄaliĹł atvykstanÄ?iĹł darbuotojĹł kvaliďŹ kacijas ir organizuoti savo darbuotojĹł kvaliďŹ kacijos tobulinimÄ…. GeguŞę Vilniuje vykusioje konferencijoje buvo pristatyta LTKS susiejimo su EKS nacionalinÄ— ataskaita. „LTKS ir EKS susiejimas yra nesibaigiantis procesas. GeguŞę pristatytoje ataskaitoje aptariama dabartinÄ— situacija, taÄ?iau ÄŻsibÄ—gÄ—jantis sandaros ÄŻgyvendinimas turÄ—s ÄŻtakos visai kvaliďŹ kacijĹł sistemai. TodÄ—l numatyta susiejimo ataskaitÄ… pakoreguoti jau 2013 m., atsiĹžvelgiant ÄŻ ÄŻvykusius pokyÄ?ius“, – sakÄ— V.Dienys. Daugiau informacijos – www. kpmpc.lt.

10

TrečiADIENIS, liepos 25, 2012

pasaulis Per­va­dins ­ van­de­nyną?

Pa­pil­do­mos ­ pa­jėgos

Pritrūks ­ pa­ra­ko?

Ru­si­jos eks­per­tai ma­no, kad at­ėjo lai­kas Ark­ties van­de­nyną per­var­dy­ti Ru­si­jos Ark­ties van­de­ny­nu. Jie tvir­ti­na, kad Ru­si­jos sie­na, ku­rią ska­lau­ ja šis van­de­ny­nas, yra il­giau­ sia Šiaurė­je, di­delė van­de­ny­ no dug­no da­lis yra tar­si natū­ ra­lus tęsi­nys že­my­no uo­lienų, ku­rios pra­si­de­da Ru­si­jo­je.

Did­žio­ji Bri­ta­ni­ja pa­si­ųs dar 1200 ka­rių Lon­do­no olim­pi­nių žai­dy­nių sau­gu­mui už­tik­rin­ ti. Pa­pil­do­mi da­li­niai, ku­riuo­se bu­vo pa­skelb­ta ka­rinė pa­reng­ tis, bendrą žai­dy­nes sau­gan­ čių ka­rių skai­čių pa­di­dins iki 18 200. Did­žio­ji Bri­ta­ni­ja jau anks­čiau pa­sku­bo­mis pa­pil­do­ mai su­telkė 3500 ka­rių.

Eks­per­tai ma­no, kad Si­ri­jos su­kilė­liai pri­vertė Si­ri­jos ar­ miją išsk­lai­dy­ti sa­vo pa­jėgas vi­so­je ša­ly­je, kai užėmė pa­ sie­nio po­stus ir iš­si­ko­vo­ jo kont­rolę kai­mo re­gio­nuo­ se. Pa­sak ana­li­tikų, Si­ri­jos re­ ži­mui kuo to­liau, tuo bus sun­ kiau ko­vo­ti su su­kilė­liais, nes trūks pa­jėgų.

Kvaišalai šie­nau­ja rusų gy­vy­bes Ru­si­jos gy­ven­to­jai kaip opiau­sią ša­lies pro­blemą įvar­di­jo nar­ko­ma­niją. Padė­tis iš­ties ne­ko­kia. Ru­sai per me­tus su­var­to­ ja net 70 t he­roi­no, ma­ža to, čia spar­čiai daugė­ja ir žmo­nių, in­fe­kuotų ŽIV.

Niū­ri sta­tis­ti­ka Ru­s i­j os fe­d e­r a­l inė nar­k o­t ikų

kont­rolės tar­ny­ba (FNKT) pra­nešė, kad Ru­si­ja yra tarp trijų ša­lių, pir­ mau­jan­čių pa­gal he­roi­no iš Af­ga­ nis­ta­no var­to­jimą. Pa­sak FNKT, 13 pro­c. Ru­si­jos pi­lie­

čių – 18 mln. žmo­nių – tu­ri nar­ko­tikų var­to­ji­mo pa­tir­ties. Jau kas penk­ tas jau­nuo­lis iki 24 metų yra pamė­ ginęs var­to­ti nar­ko­tikų. Iš vi­so as­menų, kart­kar­čiais nar­

Siau­bin­ga pro­ble­ma

Ni­ko­la­jus Leo­no­vas, gy­ve­nan­ tis vie­na­me Mask­vos mik­ro­ra­jo­ ne, pik­ti­no­si, kad kas­dien su sa­vo dvejų metų duk­re­le vaikš­tinė­da­ mas par­ke po ko­jo­mis ma­to švirkš­ tus. „Rei­kia nu­spir­ti juos nuo ke­lio, kad duk­ra ne­su­gal­votų lies­ti ir ne­ su­si­žeistų“, – sakė vy­ras. Ni­ko­la­jui pri­klau­so vie­na Ru­si­ jos sos­tinė­je vei­kian­ti kom­piu­te­ rinės įran­gos par­duo­tuvė. Vy­ras sakė esąs su­krėstas, ko­kio mas­to nar­ko­tikų pro­ble­ma Ru­si­jo­je.

Vie­nin­te­lis da­ly­kas, kurį ga­li pa­da­ry­ti vald­žia, – ap­sau­go­ti naująją kartą. Sta­tis­ti­ka ir­gi liūd­na. Ru­si­ja da­ bar – did­žiau­sia he­roi­no var­to­to­ja pa­sau­ly­je. 87 pro­c. ap­klaustų Ru­ si­jos gy­ven­tojų nu­rodė, kad nar­ko­ ma­ni­ja – opiau­sia ša­lies pro­ble­ma. 55 pro­c. sakė, kad si­tua­ci­ja – kri­ tiš­ka. Nar­ko­ma­ni­jai, rusų nuo­mo­ ne, pri­lygs­ta tik ko­rup­ci­ja. Ją kaip did­žiau­sią ša­lies pro­blemą įvar­di­ jo apie 85 pro­c. ap­klaustųjų. Iš 2,5 mln. rusų, ku­rie, kaip skai­ čiuo­ja­ma, yra pri­klau­so­mi nuo nar­

ko­tikų, net 90 pro­c. var­to­ja he­roiną. Jis Ru­siją pa­sie­kia iš Af­ga­nis­ta­no. Kiek­vie­nais me­tais 143 mln. gy­ ven­tojų tu­rin­ti Ru­si­ja su­var­to­ja 70 t he­roi­no. Tai reiš­kia, kad ru­sai su­var­to­ja net penk­ta­dalį vi­sa­me pa­sau­ly­je pla­ti­na­mo šio nar­ko­ti­ko. Va­karų ša­ly­se, to­kio­se kaip Vo­ kie­ti­ja ar Jung­tinė Ka­ra­lystė, nuo he­roi­no pri­klau­somų as­menų ge­ ro­kai ma­žiau. Didžiojoje Bri­ta­ni­jo­ je jų skai­čiuo­ja­ma apie 300 tūkst., o Vo­kie­ti­jo­je – 150 tūkst. 2009 m. Vo­kie­ti­jo­je nuo he­roi­ no mirė apie 1,4 tūkst. žmo­nių, o šio­je ša­ly­je gy­ve­na apie 82 mln. Jung­tinė­je Ka­ra­lystė­je mir­čių už­ fik­suo­ta 2,5 tūkst., čia gy­ve­na apie 62 mln. Ru­si­jo­je sta­tis­tiš­kai vos per dieną he­roi­nas pra­žu­do apie 80 žmo­nių, tai­gi – apie 30 tūkst. per me­tus. Vik­to­ras Iva­no­vas, Ru­si­jos ko­vos su nar­ko­ma­ni­ja eks­per­tas, teigė, kad nu­si­pirk­ti kvai­šalų Ru­si­jo­je ga­ li­ma bet kur. „He­roi­nas net ga­li būti įpa­kuo­tas kaip „Snic­kers“ šo­ko­la­do ba­tonė­lis, kurį ga­li gau­ti bet ku­ria­me ba­re“, – pa­brėžė ko­vos su nar­ko­ma­ ni­ja ca­ru va­di­na­mas pa­reigū­nas. Ta­čiau ne tik he­roi­nas – žu­di­kas. Su juo kon­ku­ruo­ja to­kie mir­ti­ni kvai­ša­lai kaip sin­te­tinė ma­ri­hua­na ar pi­gus nar­ko­ti­kas, pa­ga­min­tas iš ko­dei­no tab­le­čių, po­pu­lia­riai va­di­ na­mas „kro­ko­di­lu“.

ko­ti­kus var­to­jan­čių ne me­di­ci­nos tiks­lais, skai­čius sie­kia 5,5 mln., o as­ menų, nar­ko­ti­kus var­to­jan­čių re­gu­ lia­riai, yra nuo 2,5 iki 3 mln. Per­nai Ru­si­jo­je už­re­gist­ruo­ta 215

tūkst. nu­si­kal­timų ne­teisė­tos nar­ko­ tikų apy­var­tos sri­ty­je, iš jų 127 tūkst. – sun­kių ir itin sun­kių. Kas­met Ru­si­ jo­je nuo kvai­šalų mirš­ta maž­daug 100 tūkst. žmo­nių. Už

Sta­tis­ti­ka: Ru­si­jo­je nar­ko­ti­kus re­gu­lia­riai var­to­ja nuo 2,5 iki 3 mln.

žmo­nių.

Nar­ko­ma­nai pik­ti­na gy­ven­to­jus

N.Leo­no­vas gy­ve­na Mask­vos Reu­ to­vo ra­jo­ne. Šis ra­jo­nas sos­tinė­je garsė­ja čia stūksan­čiais so­vie­tinės eros moks­li­niais ins­ti­tu­tais ir fab­ri­ kais, ku­riuo­se kaž­ka­da bu­vo ga­mi­ na­ma ka­ro tech­ni­ka. Vi­du­ry­je ra­jo­ no esan­čio­je aikštė­je iki šiol riog­so Le­ni­no pa­mink­las. N.Leo­no­vo nuo­ mo­ne, opiau­sia ra­jo­no pro­ble­ma – di­de­lis nar­ko­manų skai­čius. N.Leo­no­vas pa­sa­ko­jo, kad pra­ ėju­siais me­tais vie­nas nar­ko­ma­ nas per­do­za­vo nar­ko­tikų ir mirė prie pat vaikų žai­di­mo aikš­telės. „Iš­gulė­jo aikš­telė­je gal ko­kias dvi va­lan­das, kol po­li­ci­jos pa­reigū­nai jį iš­vežė“, – pro sa­vo namų langą ro­dy­da­mas į me­dinį suo­liuką sa­ kė vy­ras.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Pa­sak jo, nar­ko­ma­nas he­roi­ no, ku­ris jį pra­žudė, įsi­gi­jo iš vie­ no na­mo gy­ven­to­jo. Jį N.Leo­no­vas pažįsta. Vy­ras sakė, kad šis vi­suo­ met būda­vo pur­vi­nas, ap­si­rengęs sku­du­rais, ta­čiau pui­ka­vo­si sa­vo naujų mo­bi­liųjų te­le­fonų ko­lek­ci­ ja. Jo klien­tai, anot pa­šne­ko­vo, bu­ vo jau­nuo­liai, ku­rie su­si­leidę do­ zę švirkš­tus daž­niau­siai pa­lik­da­vo tie­siog gatvė­je. N.Leo­no­vas pa­sa­ko­jo, kad pra­ ėjusį pa­va­sarį jo kai­my­nas bu­vo areš­tuo­tas. Ta­čiau nie­kas dėl to ne­pa­si­keitė, nes nar­ko­ma­nai tuoj pat ra­do naują kvai­šalų tiekėją. Bai­mi­na­si dėl ŽIV

Dau­ge­liui Ru­si­jos nar­ko­manų – 18–39 me­tai. Jie va­di­na­mi pra­

nu­s i­k al­t i­m us, su­s i­j u­s ius su ne­teisė­ta nar­ko­tikų pre­ky­ba, 2011 m. bu­vo nu­teis­ta dau­giau kaip 109 tūkst. as­menų, ar­ba 13 pro­c. vi­ sų nu­teistųjų.

rastą­ja Ru­si­jos kar­ta. „Vie­nin­te­lis da­ly­kas, kurį da­bar ga­li pa­da­ry­ti vald­žia, – ap­sau­go­ti naująją kar­ tą. Mes jau esa­me pa­smerk­ti“, – kalbė­jo Va­le­ri­jus, buvęs nar­ko­ma­ nas iš Sa­ma­ros mies­to. Pa­sak jo, dau­ge­lis jo vai­kystės draugų mirę ar už­sikrėtę ŽIV ar­ba sėdi kalė­ji­muo­se. Per pa­sta­ruo­sius de­šimt metų in­fe­kuotų žmo­nių skai­čius Ru­si­jo­ je au­go kaip ant mie­lių. Jung­ti­nių Tautų duo­me­ni­mis, Ru­si­jo­je už­ sikrė­tu­sių ŽIV skai­čius au­ga spar­ čiau­siai vi­sa­me pa­sau­ly­je. Skai­čiuo­ja­ma, kad net 980 tūkst. iš visų Ru­si­jo­je gy­ve­nan­čių ŽIV vi­ru­so ne­šio­tojų šiuo vi­ru­su už­ sikrėtė per ne­šva­rius švirkš­tus. AP, BNS, „In­ter­fax“, „Huf­fing­ton Post“ inf.

Di­dy­sis he­roi­no ke­lias iš Af­ga­nis­ta­no Af­ga­nis­ta­nas – did­žiau­sias pa­sau­ lio he­roi­no „fab­ri­kas“. Šis fab­ri­kas ke­lia gal­vos skausmą ne tik Ru­si­ jai, bet ir Ira­nui.

Ūkis: Af­ga­nis­ta­no ūki­ninkams

nar­ko­tikų verslas – geras paja­ mų šaltinis. AFP nuo­tr.

Te­he­ra­nas ir Mask­va ak­ty­viai sie­ kia stab­dy­ti nar­ko­tikų pli­timą, ta­ čiau jie plin­ta. Pa­vyzd­žiui, Pa­kis­ ta­ne kvai­šalų pre­kei­viai jau­čia­si be­veik ne­baud­žia­mi. Nie­kam ne pa­slap­tis, kad dau­ge­lis Af­ga­nis­ta­ no ad­mi­nist­ra­ci­jos pa­reigūnų yra su­si­ję su nar­ko­tikų vers­lu. Nar­ko­tikų gau­jos vei­kia gre­ti­mo­ se Cent­rinės Azi­jos ša­ly­se, ku­rios pla­ti­na he­roiną Va­karų Eu­ropoje, Šiaurės Ame­rikoje, Vi­du­ri­niuose Ry­tuose ir Rytų Azijoje. Pa­čio­je Cent­rinė­je Azi­jo­je nar­ko­ tikų var­to­ji­mas men­kas, nes dau­

ge­lis šių ša­lių gy­ven­tojų ne­įsten­gia nu­si­pirk­ti kvai­šalų. Tad ir šių ša­lių vy­riau­sybės ne­ma­to rei­ka­lo ak­ty­ viai ko­vo­ti su gau­jo­mis, siū­lan­čio­ mis so­lid­žius ky­šius. Dau­giau­sia opi­jaus pa­sau­lio rin­ ką pa­sie­kia iš pie­ti­nių Af­ga­nis­ta­ no Hel­man­do ir Kan­da­ha­ro pro­ vin­cijų. Abi pro­vin­ci­jos lai­ko­mos Ta­li­ba­no ci­ta­delė­mis. Nar­ko­tikų vers­las – vie­nas svar­biau­sių ta­libų pa­jamų šal­ti­nių. Nors pa­čia­me Af­ga­nis­ta­ne dau­ giau­sia var­to­ja­mas tik pa­ts opi­jus, eks­por­tui rei­ka­lin­gas he­roi­nas ir mor­fi­jus. Šiems nar­ko­ti­kams ga­ min­ti įren­gia­mos spe­cia­lios ga­ myklėlės. Būtent čia už­dir­ba­mi pi­ni­gai. Opi­jaus ir he­roi­no kainų skir­tu­mas – did­žiu­lis. Ki­log­ra­mas

opi­jaus kai­nuo­ja apie 99 JAV do­le­ rius. Maž­daug 10 tonų opi­jaus ga­ li būti pa­vers­ta į 1,3 tonos he­roi­no. Ki­log­ra­mas šio nar­ko­ti­ko kai­nuo­ ja apie 2–4 tūkst. do­le­rių. Dau­gu­ ma che­mi­nių med­žiagų, rei­ka­lingų he­roi­no ga­my­bai, kont­ra­ban­da im­ por­tuo­ja­ma per Pa­kis­taną. Aps­kai­čiuo­ta, kad per pra­ėju­ sius me­tus nar­ko­tikų gau­jos su­si­ žėrė apie 2 mlrd. do­le­rių pa­jamų. Dau­giau­sia jos par­duo­da opijaus, he­roi­no ir ha­ši­šo. Nar­ko­tikų vers­las su­da­ro net apie 15 pro­c. Af­ga­nis­ta­no bend­ro­ jo vi­daus pro­duk­to. Maž­daug pusė gautų pi­nigų at­seikė­ja­ma ūki­nin­ kams, ku­rie au­gi­na ka­na­pes, he­ roi­no ga­my­bai iš opijaus ir ma­ri­ hua­nai pa­vers­ti ha­ši­šu.

Ta­li­ba­nas šio­je gran­dinė­je at­ lie­ka ap­sau­ginę funk­ciją. Gau­jos mo­ka ta­li­bams, kad šie sau­gotų jas. Aps­kai­čiuo­ta, kad Ta­li­ba­nas per me­tus už­dir­ba nuo 50 iki 100 mln. do­le­rių už nar­ko­tikų gaujų ap­saugą. Da­lis pi­nigų ski­ria­ma ir Af­ga­nis­ ta­no po­li­ci­jos bei ka­riuo­menės pa­ reigū­nams, taip pat po­li­ti­kams pa­ pirk­ti. Ne­nuos­ta­bu, kad Af­ga­nis­ta­no vy­riau­sybė nėra itin suin­te­re­suo­ ta pa­lai­do­ti nar­ko­tikų vers­lo. Vie­ na ver­tus, po­li­ti­kai iš šio vers­lo ge­ rai pa­si­pel­no, ki­ta ver­tus, bi­jo­ma, kad ne­kiltų ka­ras tarp gen­čių, ku­ rios gy­ve­na iš šio vers­lo, ir tų, ku­ rios nar­ko­tikų vers­lui prie­ši­na­si. „Stra­te­gy Pa­ge“ inf.

11

TREČIADIENIS, liepos 25, 2012

rubrika

namai

namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė

Žy­mie­ji baub­liai su­tvis­kė­jo nau­jai Lie­tu­vo­je dau­gy­bė dva­rų – vie­ni jų bai­ gia su­nyk­ti, ki­ti res­ tau­ruo­ja­mi. O neiš­ li­ku­sio Bi­jo­tų dva­ ro so­dy­bos vie­ta iš­puo­se­lė­ta dėl čia pat sto­vin­čių uni­ka­ lių baub­lių, ku­rie lai­ ko­mi pir­muo­ju mu­ zie­ju­mi.

Ve­re­ta Ru­pei­kai­tė v.rupeikaite@diena.lt

Neat­pa­žįs­ta­mai pa­si­kei­tė

Nuo­ro­da greit­ke­ly­je Klaipėda– Kaunas, kvie­čian­ti pa­ma­ty­ti Dio­ni­ zo Poš­kos baub­lius, sto­vė­jo se­niai. Tie, ku­rie čia lan­kė­si prieš ke­le­rius me­tus ar dar anks­čiau, da­bar bus ma­lo­niai nu­ste­bin­ti. Ke­lis šimt­me­ čius skai­čiuo­jan­čio pa­mink­lo vie­ta vir­to erd­viu par­ku, tven­ki­niais ap­ sup­to­je te­ri­to­ri­jo­je pri­dy­go nau­jų pa­sta­tų. Tie­sa, tai ne šiuo­lai­ki­nės ar­chi­tek­tū­ros tva­ri­niai, o se­nų, ka­ dai­se čia sto­vė­ju­sių na­mų ko­pi­jos. Že­mai­ti­jos mies­te­lį Bi­jo­tus iš­ gar­si­no čia gy­ve­nęs že­mai­čių ba­jo­ ras, ra­šy­to­jas ir is­to­ri­kas, kul­tū­ros švie­suo­lis D.Poš­ka (1764–1830). Už pu­sant­ro ki­lo­met­ro nuo sa­ vo na­mų ap­ti­kęs džiū­van­tį, kaip spė­ja­ma, tūks­tan­čio me­to se­nu­ mo ąžuo­lą, dva­ri­nin­kas nu­spren­dė pa­si­ga­min­ti iš jo gūž­tą. Pa­de­da­mas bau­džiau­nin­kų, iš­sko­bė ąžuo­lo ka­ mie­ną ir vi­du­je įsi­ren­gė sa­vo­tiš­ką dar­bo bei poil­sio ka­bi­ne­tą. Čia D.Poš­ka ra­šė, kū­rė ei­les, baub­ly­je gi­mė žy­miau­sias jo kū­ ri­nys „Mu­ži­kas Že­mai­čių ir Lie­tu­ vos“. Pa­lu­bė­je lig šiol iš­li­ko len­ty­ nos, ku­rio­se ra­šy­to­jas kau­pė sa­vo bib­lio­te­ką, ir suo­le­lis, ant ku­rio sė­dė­jo.

Ver­tė: baub­liai – se­no­vės lie­tu­vių kul­tū­ros pa­mink­las, me­nan­tis ra­šy­to­ją D.Poš­ką ir Lie­tu­vos praei­tį.

Apie baub­lius D.Poš­kai mi­r us, su­r ink­tos se­n ie­nos jo pa­t ies va­l ia pa­skli­do po Lie­t u­vą, di­d žio­ji jų da­lis pra­ž u­vo Pir­mo­jo pa­ sau­li­nio ka­ro me­tais. XIX a. pab. – XX a. pr. baub­liams pa­keis­ tas šiau­di­nis sto­gas, jis ap­kal­tas len­te­lė­ mis, pa­dė­ti ce­men­ti­niai pa­ma­tai. 1930 m. vi­suo­me­nės ini­cia­ty­va baub­liai bu­ vo už­deng­ti me­di­niais gaub­tais, su­verž­ ti me­ta­li­niais lan­kais.

Ju­bi­lie­jui – iš­skir­ti­nis dė­me­sys

Paukš­čiai ir ki­ti gy­viai įpra­tę gy­ ven­ti dre­vė­se, tuš­čia­vi­du­riai me­ džių ka­mie­nai ir žmo­nėms ne­bu­vo nau­jie­na. Baub­liu va­din­tas nu­ se­nu­sių ąžuo­lų tuš­čia­vi­du­ris ka­ mie­nas. Krikš­čio­ny­bės lai­kais į baub­lius bu­vo sta­to­mos šven­tų­ jų sta­tu­lė­lės, ke­lios to­kios sto­vi ir D.Poš­kos baub­lių pa­ šo­nė­je.

12

Ve­re­tos Ru­pei­kai­tės nuo­tr.

1947 m. at­k ur­tas Baub­l ių mu­z ie­jus. 1949–1962 m. Bi­jo­t uo­se vei­kė D.Poš­ kos me­mo­r ia­l i­n is mu­z ie­jus, pir­mą kar­tą baub­liai kon­ser­vuo­ti 1956 m. 1969 m. baub­liai pa­skelb­ti res­pub­li­ki­ nės reikš­mės is­to­ri­niu pa­mink­lu. 1971 m. jiems pa­sta­ty­ti stik­li­niai gaub­tai. Ko­pi­ja: 1930 m. pa­sta­ty­ta mo­kyk­la bu­vo vi­sai su­ny­ku­si – at­kur­ta pa­gal brė­ži­nius ir fo­tog­ra­fi­jas.

12

TREČIADIENIS, liepos 25, 2012

rubrika

Imi­ta­ci­ja: pa­gal nuo­trau­kas at­sta­ty­tas van­dens ma­lū­nas mil­tų ne­ma­la, vos be­si­su­kan­tis jo ra­tas ties užtvenktu Pelos upeliu yra bu­ta­fo­ri­ja.

Ve­re­tos Ru­pei­kai­tės nuo­tr.

Žy­mie­ji baub­liai su­tvis­kė­jo nau­jai Pir­m a­s is D.Poš­kos 11 baub­lys bu­vo sa­vo­tiš­ka pa­vė­si­nė su dviem lan­gais, du­ri­mis

ir sto­gu. Že­mai­čių ba­jo­ras pa­tik­ri­ no, kad ja­me ga­li tilp­ti 10–15 suau­ gu­sių­jų. Vė­liau uni­ka­laus na­me­lio au­ to­rius pa­ga­mi­no dar vie­ną ana­lo­ giš­ką baub­lį, į ku­rį ga­be­no įvai­rius eks­po­na­tus: apy­lin­kė­se ras­tus ar­ cheo­lo­gi­nius ra­di­nius – se­no­vi­ nius šar­vus, kar­dus, ma­mu­to il­tis, pa­veiks­lus. Šie rin­ki­niai vė­liau bu­ vo pri­pa­žin­ti pir­muo­ju mu­zie­ju­mi Lie­tu­vo­je. „Šiam mu­zie­jui šie­met su­ka­ko 200 me­tų, dėl to šie me­tai pa­skelb­ ti Mu­zie­jų me­tais. Dau­ge­lis žmo­nių at­va­žiuo­ja ap­žiū­rė­ti pir­mo­jo Lie­ tu­vos mu­zie­jaus“, – tvir­ti­no Ši­la­ lės Vla­do Stat­ke­vi­čiaus mu­zie­jaus pa­da­li­nio D.Poš­kos baub­lių mu­zie­ jaus va­do­vė Li­na Ba­jo­ri­nie­nė. Pa­si­tin­kant so­li­džią da­tą, žy­mie­ji baub­liai ir te­ri­to­ri­ja ša­lia su­tvis­kė­ jo nau­jai, tam bu­vo skir­ta dau­giau kaip 6 mln. li­tų – ES ir Lie­tu­vos vals­ty­bės lė­šų. Pa­tys baub­liai kon­ser­vuo­ti, at­ nau­jin­ti ap­sau­gi­nę funk­ci­ją at­lie­ kan­tys pa­la­pi­nės for­mos gaub­tai su stik­li­nė­mis sie­no­mis. Pas­ta­tams – nau­ja pa­skir­tis

Prie pat baub­lių sto­vė­jo me­di­nis D.Poš­kos gy­ve­na­ma­sis na­mas, bet jis se­niai iš­ny­ko. Ne­se­niai ar­cheo­ lo­gai ra­do pa­sta­to, ku­ria­me, ma­ no­ma, gy­ve­no D.Poš­ka, pa­ma­tus.

Jie kon­ser­vuo­ti ir da­bar eks­po­ nuo­ja­mi. Tai ne vie­nin­te­lė D.Poš­ kos baub­lių eks­po­zi­ci­ją pa­pil­dan­ti nau­jo­vė. Vi­siš­kai at­sta­ty­ta me­di­nė čia pat sto­vė­ju­si tar­pu­ka­rio mo­ kyk­la. Au­ten­tiš­kas 1930 m. sta­ti­nys bu­vo ava­ri­nės būk­lės, to­dėl pa­sta­ ty­tas iš nau­jo pa­gal se­nus brė­ži­nius ir nuo­trau­kas. Čia da­bar vei­kia D.Poš­kai skir­ta eks­po­zi­ci­ja, įreng­ta kai­mo bib­lio­

Val­dų sa­vi­nin­kas bu­ vo itin tur­tin­gas. Vien apie šį dva­rą jis tu­rė­ jo apie 90 ha že­mės, iš vi­so val­dė be­veik 500 ha že­mės.

te­ka, kon­fe­ren­ci­jų sa­lė. Mo­kyk­los už­nu­ga­ry­je at­sta­ty­to­je klė­ty­je dar šiais me­tais tu­rė­tų pra­dė­ti veik­ti ama­tų cent­ras lan­ky­to­jams. Tar­pu­ka­riu gre­ta baub­lių gy­ve­ ni­mas vir­te vi­rė: ša­lia įreng­tas sta­ dio­nas, krep­ši­nio aikš­te­lė, čia vyk­ da­vo dai­nų šven­tės, ge­gu­ži­nės ir ki­ti ren­gi­niai. Kai mo­ki­niai į ne­di­ de­lę me­di­nę mo­kyk­lą ne­be­su­til­po, pa­sta­ty­tas nau­jas pa­sta­tas, o se­na­ sis su­ny­ko. Prieš me­tus ko­ne nau­jai su­tver­ tas ir Bi­jo­tų dva­ro van­dens ma­lū­ nas, esan­tis šiek tiek ato­kiau nuo baub­lių. Ka­dan­gi šio­je vie­to­je sto­

vė­ju­sio sta­ti­nio li­ku­čiai jau ne­bea­ ti­ti­ko pir­mi­nio vaiz­do, D.Poš­kai pri­klau­siu­sio dva­ro ma­lū­nas at­ sta­ty­tas va­do­vau­jan­tis iš­li­ku­sio­ mis nuo­trau­ko­mis. Ka­dai­se ma­lū­no gir­nas su­ko už­ tvenk­tas Pe­los upe­lis, ta­čiau šian­ dien jo va­ga ei­na ki­to­je vie­to­je, tad ra­tą su­ka ne­di­de­lė van­dens sro­ vė ir tai tė­ra bu­ta­fo­ri­nis ele­men­ tas – me­cha­niz­mai pa­sta­to vi­du­je neiš­li­kę. Ma­lū­no pa­tal­po­se atei­ty­ je ti­ki­ma­si įreng­ti pa­pil­do­mų eks­ po­zi­ci­jų. Ne­tu­rė­jo kam pa­lik­ti

Dva­ro so­dy­bą ir ma­lū­ną jun­gian­ tis gam­tos pei­za­žas, nau­jai su­for­ muo­ti ta­ke­liai – ne vien šių die­nų po­tė­pis. L.Ba­jo­ri­nie­nės ži­nio­mis, ir D.Poš­kos lai­kais te­ri­to­ri­jo­je bu­ vo įreng­tas par­kas – šių val­dų sa­ vi­nin­kas bu­vo itin tur­tin­gas. Vien apie šį dva­rą jis tu­rė­jo apie 90 ha že­mės, iš vi­so val­dė be­veik 500 ha že­mės. Vai­kų šis tur­tin­gas dva­ri­nin­kas ne­tu­rė­jo, tad jam mi­rus so­dy­ba ir baub­liai ke­lia­vo iš ran­kų į ran­kas. Dva­ro sta­ti­niai neiš­li­ko, tik per ste­ buk­lą ne­pra­ny­ko baub­liai. Praė­jus šimt­me­čiui po D.Poš­kos mir­ties su­si­rū­pin­ta jų li­ki­mu. Ta­da pir­mą kar­tą jie ap­sau­go­ti nuo ža­lin­go at­ mos­fe­ros po­vei­kio. Baub­liai bu­vo tie­siog ap­gaub­ti me­di­niais kiau­ tais. So­viet­me­čiu baub­liai už­deng­ ti stik­li­niais gaub­tais, jų tri­kam­pę for­mą ga­li­ma ma­ty­ti ir šian­dien.

Apie Bi­jo­tų dva­rą Bi­jo­tų dva­ras, va­din­tas Bar­džiais, mi­ ni­mas nuo XVI a. 1558 m. Bardžių–Mikniškių dva­re­l į pa­si­da­l i­jo Bea­ta Paš­ ke­vi­čie­nė ir jos se­suo. Paš­ke­vi­čie­nei ati­te­ku­sią da­l į im­ta va­din­ti jos var­du (tar­miš­kai Bi­ja­ta) – Bi­jo­tais. 1790–1791 m. šio dva­ro cent­rą ir ap­lin­ ki­nes že­mes iš ke­lių sa­vi­nin­k ų su­pir­ ko ra­šy­to­jas D.Poš­ka. Da­l į įsi­gy­tų val­dų jis ne­tru­kus per­lei­ do sa­vo tė­vui. Ka­dan­gi san­tai­kos tarp tė­vo ir sū­naus ne­bu­vo, ne­t ru­k us at­

si­ra­do du dva­rai ir du pa­va­d i­n i­mai: D.Poš­ka val­dė Bar­džius, o jo tė­vas, vė­ liau jo ne­tik­ras sū­nus Nor­ber­tas Paš­ ke­v i­čius – Bi­jo­t us. 1847 m. abu dva­ rus nu­pir­ko gra­fai Vol­me­r iai. Jų šei­ mi­n in­ka­v i­mo lai­ko­tar­piu dau­g u­ma D.Poš­kos dva­ro pa­sta­tų nu­g riau­ti. Ne­se­niai at­li­kus ar­cheo­lo­g i­nius ty­ri­ mus 10–30 cm sluoks­ny­je ras­ti bu­vu­ sio pa­sta­to pa­ma­tai. Spė­ja­ma, kad šia­ me pa­sta­te ir gy­ve­no D.Poš­ka. Šal­ti­nis: D.Poš­kos baub­lių mu­zie­jus, Vi­ki­pe­di­ja

Eksponatai: rašytojo sukauptos įvairios senienos vėliau buvo pripa­

žintos pirmuoju Lietuvos muziejumi, bet daugelis jų dingo.

Kvies pa­si­sem­ti di­zai­no ir in­ter­je­ro idė­jų Pa­ro­dų ir mu­gių or­ ga­ni­za­vi­mu už­sii­ man­ti uos­ta­mies­čio bend­ro­vė „Ex­po Va­ ka­rai“ ne­tru­kus lan­ ky­to­jus pa­kvies į nau­ją pa­ro­dą „In­ter De­co 2012“. Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Te­ma: pir­mą­kart ren­gia­ma „In­ter De­co 2012“ pa­ro­da bus ak­tua­li tiek

be­si­rū­pi­nan­tie­siems būs­to įren­gi­mu, tiek be­si­do­min­tie­siems šios sri­ ties nau­jo­vė­mis. Ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

Kaip tei­gia jos ku­ra­to­riai, tai bus ana­lo­gų ša­ly­je ne­tu­rin­tis ren­gi­nys. Pa­sak di­zai­no ir in­ter­je­ro idė­jų pa­ ro­dos va­do­vės Za­ri­nos Lu­ko­šiū­nės, pa­sta­ruo­ju me­tu ten­ka ste­bė­ti ten­ den­ci­ją, jog gy­ve­na­mų­jų na­mų sta­ ty­bos Klai­pė­do­je bei prie­mies­ty­je ge­ro­kai pa­gy­vė­jo. Tad min­tis pri­ sta­ty­ti to­kio po­bū­džio ren­gi­nį ki­ lo neat­si­tik­ti­nai.

„No­ri­me su­teik­ti ga­li­my­bę žmo­ nėms nau­jai pa­žvelg­ti į in­ter­je­ro pro­jek­ta­vi­mą ir di­zai­no spren­di­ mus. Juo la­biau kad iki šiol Va­ka­rų Lie­tu­vo­je ir ne­bu­vo vie­nos bend­ros vie­tos, bend­ro ren­gi­nio, kur be­si­ do­min­tie­ji būs­to įren­gi­mu ga­lė­tų gau­ti ver­tin­gos ir iš­sa­mios in­for­ ma­ci­jos“, – tei­gė pa­šne­ko­vė. „In­ter De­co 2012“ pa­ro­do­je, ku­ ri į uos­ta­mies­čio „Švy­tu­rio“ are­ną pa­kvies rug­sė­jo 20–22 die­no­mis, bus ga­li­ma iš­vys­ti nau­jų ir ži­no­ mų kom­pa­ni­jų siū­lo­mus ga­mi­nius – bal­dus, įvai­rius in­ter­je­ro ir de­ ko­ro ele­men­tus, ap­dai­los me­džia­ gas, na­mų apy­vo­kos reik­me­nis, šil­ dy­mo įran­gą, san­tech­ni­ką bei ki­tus na­mų puo­se­lė­ji­mui, ren­gi­mui skir­ tus pro­duk­tus. Ren­gi­nio me­tu taip pat bus ga­li­ ma su­si­pa­žin­ti su ino­va­ty­viais in­ ter­je­ro spren­di­mais. „Išs­kir­ti­nis šios pa­ro­dos as­ pek­tas – dė­me­sys neį­ga­lių­jų pro­ ble­moms. Ten­ka kons­ta­tuo­ti, jog jų ga­li­my­bės da­ly­vau­ti vi­suo­me­

nės gy­ve­ni­me la­bai ap­ri­bo­tos, nes mū­sų vie­šo­sios erd­vės dau­ge­liu at­ve­jų ne­pri­tai­ky­tos to­kiems spe­ cia­lių po­rei­kių žmo­nėms. Ska­ti­ na­me į šią pro­ble­mą at­kreip­ti dė­ me­sį ir bū­si­mus pa­ro­dos da­ly­vius – pri­sta­ty­ti bal­dus, in­ter­je­ro de­ ta­les, įvai­rius spren­di­mus, orien­ tuo­tus bū­tent į šį seg­men­tą. No­ri­ me įro­dy­ti, kad spe­cia­lus in­ter­je­ras ga­li bū­ti ir es­te­tiš­kai pa­trauk­lus, ir iš­mo­nin­gas, ir pa­to­gus“, – kal­bė­jo Z.Lu­ko­šiū­nė. Pa­ro­dos me­tu spe­cia­liai įreng­to­ je zo­no­je vyks jau­nų­jų ta­len­tų pa­ si­ro­dy­mas vi­suo­me­nei – kū­ry­bi­nės dirb­tu­vės, ku­rių da­ly­viai de­monst­ ruos sa­vo ge­bė­ji­mus – at­skleis­da­mi sa­vi­tą po­žiū­rį į di­zai­ną bei in­ter­je­ rą, kurs in­ter­je­ro de­ta­les iš kas­die­ nių smulk­me­nų. Pa­ro­dos me­tu taip pat bus de­ monst­ruo­ja­mi įspū­din­giau­si me­tų in­ter­je­ro dar­bai, kon­sul­ta­ci­jas pa­ ro­dos lan­ky­to­jams teiks šios sri­ ties spe­cia­lis­tai – di­zai­ne­riai, ar­ chi­tek­tai.

13

trečiadienis, liepos 25, 2012

sportas Sporto telegrafas Uždaviniai. Vilniuje vykusiame Lietuvos krepšinio federacijos (LKF VK) vykdomojo komiteto posėdyje buvo iškelta užduotis Lietuvos vyrų rinktinei, dalyvausiančiai 2012 metų Londono olimpinėse žaidynėse. LKF VK nariai nusprendė, kad vyrų rinktinė olimpinėse žaidynėse turi patekti į penketuką. Per posėdį taip pat buvo pristatyta galimybė Lietuvai siekti teisės rengti 2014 metų pasaulio vaikinų arba merginų jaunių (iki 17 metų) čempionatus. Nuspręsta, kad LKF pateiks paraišką FIBA rengti 2014 metų vaikinų planetos pirmenybes. Sveikinimas. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė priėmė ir pasveikino Europos vaikinų jaunimo (iki 20 metų) čempionato aukso medalių laimėtojus – Lietuvos jaunimo krepšinio rinktinę. „Šiandien jus visi vadina auksiniu jaunimu - per šešerius metus Lietuvai ir sau atnešėte jau penkias pergales. Tai nėra tik gražus vardas – tai iššūkis ir didžiulė atsakomybė jums. Esate kovotojai, kurių Lietuvai reikia ne tik krepšinyje“, – sakė šalies vadovė. Kontraktas. Atėnų „Panathinaikos“ klubas pasirašė sutartį su Lietuvos rinktinės nariu Jonu Mačiuliu. Kontraktas sudarytas vieneriems metams, o jo vertė – 450 tūkst. eurų. Kalbos apie lietuvio

persikėlimą į vieną tituluočiausių Europos klubų prasidėjo šią vasarą, kai Lietuva iškovojo kelialapį į Londono olimpines žaidynes. Dalį praėjusio sezono J.Mačiulis praleido dėl traumos, o vėliau persikėlė į Kauno „Baltų“ ekipą. Tiesa, kai pasibaigė Lietuvos krepšinio lygos reguliarusis sezonas, žaidėjas išvyko į Sienos „Montepaschi“ komandą.

M.Knystautui – bronza

Studentai. Vytauto Didžiojo universiteto krepšininkai dar kartą įrodė, kad yra nenugalimi tarp Senojo žemyno studentų ekipų – Kordoboje (Ispanija) vykusiose pirmosiose Europos universitetų komandinių sporto šakų žaidynėse iškovojo čempionų laurus. Lietuvaičiai finale 73:53 sutriuškino Splito (Kroatija) universiteto studentus. VDU ekipa jau šeštą kartą tapo Europos studentų krepšinio čempionais. Debiutas. Pirmą nesėkmę 2012-2013 metų sezono Rusijos pirmo futbolo diviziono pirmenybių trečiame ture patyrė ir su 4 taškais į penktą vietą septyniolikos komandų turnyre nukrito dviejų klaipėdiečių atstovaujamas Novosibirsko „Sibir“ klubas. „Sibir“ futbolininkai svečiuose 0:2 (0:1) pralaimėjo Tomsko „Tom“ (6 tšk.) komandai. Vidas Alunderis debiuto rungtynėse žaidė visas 90 min., o Robertas Poškus – nuo 57 min.

Pirmavo K.Baliukonis

Prizininkas: M.Knystautas (kairėje) be didesnio vargo palaužė graiką N.Impį, o vėliau džiaugėsi bronzos medaliu.

Jaunieji Klaipėdos graikų ir romėnų imtynių atletai iš Europos jaunių iki 18 metų čempionato Lenkijoje antrus metus paeiliui parvežė medalį. Pernai svorio iki 100 kg grupėje vicečempionu tapo Mantas Knystautas, šįmet toje pačioje svorio grupėje prizinę trečiąją vietą užėmė jo brolis Marius. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Geriausias: visus dalyvius pranoko K.Baliukonis.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

„National Golf Resort“ golfo klube išdalyti Lietuvos atviro mėgėjų čempionato medaliai.

Vyrų grupėje geriausiai pasirodė Kornelijus Baliukonis, į paskutinę duobutę kamuoliuką įmušęs 228uoju smūgiu. Antrąją vietą užėmė Juozapas Budrikis – 248, trečiąją – Mindaugas Markevičius – 254 smūgiai. Kitas tris vietas, už kurias dalyvių laukė dovanos, užėmė svečiai iš Latvijos: ketvirtąją – buvęs Latvijos premjeras Vilis Krištopanas – 206 smūgiai, penktąją – Andris Keiselis, šeštąją – Aleksas Pavulanas – pas abu po 261. Geriausios žaidėjos vardą išsaugojo Miglė Rusteikaitė – 275 smūgiai. Sidabro medalis atiteko Ainei Martinkėnaitei – 299, bronzos

golfofederacija.lt nuotr.

– klaipėdietei Ingai Česnakienei – 307. Tris dienas trukusios varžybos sutraukė golfo žaidėjus iš Lietuvos, ir Švedijos, Rusijos, Baltarusijos ir Latvijos. Stončių kaime varžėsi 76 žaidėjai, iš jų – 9 moterys. Gana gausi buvo Latvijos delegacija, kurioje buvo daugiau nei dešimt žaidėjų. „Kasmet rengiamame čempionate sulaukiame ne tik geriausių golfo žaidėjų iš Lietuvos, bet ir svečių iš užsienio. Šiemet iš kaimynės Latvijos atvyko net 11 žaidėjų, kuriems pavyko iškovoti prizines vietas. Tad kitąmet Latvijos golfo federacijos prezidentas jau planuoja atvykti su dar didesne žaidėjų komanda“, – kalbėjo Lietuvos golfo federacijos prezidentas Rolandas Dovidaitis. Šį savaitgalį „National Golf Resort“ klube vyks bendrovės „Diena Media News“ turnyras, kuriame rungtyniaus daug pajėgių šios sporto šakos atstovų.

Klaipėdiečio svorio grupėje varžėsi 19 dalyvių. Prieš pirmenybes burtai iškrėtė kiaulystę – pirmai kovai M.Knystautą suvedė su norvegu Oskaru Marviku, kuris kartu su klaipėdiečiu plušėjo treniruočių stovykloje Klaipėdos rajone. Tad abu atletai gerai žinojo vienas kito silpnąsias vietas. Oficialiame susitikime sunkią pergalę šventęs Artūro Ševelkovo auklėtinis pateko į ketvirtfinalį, kur jo laukė slovakas Davidas Čechas. Kovą geriau pradėjęs M.Knystautas gana greitai pelnė tašką. Patikėjęs, kad švęs nesunkią pergalę, mūsų sportininkas tapo mažiau atsargus. Tuo pasinaudojęs varžovas persvėrė rezultatą. Klaipėdietis tapo savotišku slovako sirgaliu, mat patekęs į finalą D.Čechas būtų grąžinęs lietuviui viltį kovoti dėl bronzos medalio. Slovakas nenuvylė, pusfinalyje per dvi minutes ant menčių patiesė azerbaidžanietį Adambeką Šidikovą. Dvikovą stebėjęs M.Knystautas iš džiaugsmo net pašoko apie metrą į viršų. Gavęs antrą šansą Klaipėdos sporto centro auklėtinis jį išnaudojo kuo puikiausiai. Iš pradžių į ožio ragą surietė graiką Niazį Impį, kėlinius laimėjęs 4:0 ir 5:0, o lemiamame mūšyje dėl bronzos įveikė A.Šidikovą. „Graiką Marius nugalėjo nesunkiai, o su Azerbaidžano atstovu jam teko paprakaituoti. Po dviejų kėlinių buvo lygu, teko pratęsti varžybas. Per pratęsimą sėkmė nusišypsojo klaipėdiečiui“, – apie lemiamus įvykius Katovicų mies-

te pasakojo A.Ševelkovas. „Pirmą kėlinį pralaimėjau, tačiau nerimo nebuvo. Manau, kad įvykdžiau trenerio planą, todėl labai džiaugiuosi“, – kalbėjo gerą nuotaiką atgavęs M.Knystautas. Prasčiau sekėsi Pauliui Galkinui, rungtyniavusiam svorio iki 54 kg grupėje. Pirmoje kovoje Lietuvos rinktinės narys palaužė italą Rubeną Marvicę. Kitame etape klaipėdietis susirėmė su Latvijos atstovu Nikita Masiuku. Apylygių varžovų susitikimą teko pratęsti. Trečiajame kėlinyje geresnę progą laimėti turėjo P.Galkinas, tačiau neišnaudojęs jos turėjo praryti karčią nesėkmės piliulę.

Galutinėje įskaitoje klaipėdietis tarp 21 sportininko užėmė 10ąją vietą. Lietuvos imtynininkai iškovojo du bronzos medalius. Antrąjį pelnė Vilniuje meistriškumą keliantis panevėžietis Kristupas Šleiva (iki 42 kg). Dar du lietuviai – tauragiškis Justas Petravičius (iki 58 kg) ir Romas Fridrikas (iki 85 kg) iš Visagino – buvo penkti. Tarp daugiau nei 30-ies čempionate dalyvavusių šalių, lietuviai komandinėje įskaitoje užėmė 9-ąją vietą. Šalies jaunių rinktinės nariai pradės ruoštis Baku (Azerbaidžanas) vyksiančioms pasaulio pirmenybėms.

19

trečiadienis, liepos 25, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Elizabeth Haynes knygą „Į tamsiausią kampą“.

Elizabeth Haynes. „Į tamsiausią kampą“. Ketrina ganėtinai ilgai mėgavosi vienišės gyvenimu, kad iš pirmo žvilgsnio atpažintų puikų laimikį – kandidatą į partnerius. Nuostabus, charizmatiškas, spontaniškas Li atrodo kone per geras, kad tai būtų tiesa. O jos draugės aiškiai su tuo sutinka: nė viena neatsispiria jo žavesiui. Bet padūkęs ir kartais valdingas Li elgesys verčia Ketriną jaustis vis labiau izoliuota. Patyrusi didžiausią savo gyvenimo košmarą ir niekuo nebepasitikinti, ji kruopščiai planuoja, kaip išsigelbėti. Po ketverių metų, stengdamasi įveikti ją apnikusius demonus, Ketrina drįsta tikėti, kad daugiau niekas nebegresia. Kol vienas telefono skambutis viską pakeičia...

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima

pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, liepos 31 d.

Avinas (03 21–04 20). Būsite patenkintas savo karjera, noriai ieškosite problemų ir jų sprendimo būdų. Vadovybė įvertins jūsų požiūrį į darbą. Tik kartais už iniciatyvą baudžiama, ypač jei elgiamasi neapgalvotai. Jautis (04 21–05 20). Aplinkiniai gali neįvertinti jūsų svajingumo ir nesutikti su jūsų idėjomis bei idealais. Susikaupkite ir pagalvokite, kas jums svarbiausia, susiplanuokite būtiniausius reikalus. Dvyniai (05 21–06 21). Daug kalbėsite, nes esate kupinas naujų idėjų. Tačiau reikia stabtelėti, apsvarstyti planus ir tinkamai apsispręsti. Nesiblaškykite nei galvodamas, nei dirbdamas. Vėžys (06 22–07 22). Kils pavojus būti suklaidintam ar pernelyg susižavėti netinkama idėja. Patirsite psichologinį spaudimą. Todėl kruopščiai atlikite savo tiesiogines pareigas ir neapsikraukite naujais darbais. Liūtas (07 23–08 23). Būsite labai svajingas, sieksite atitrūkti nuo savo pareigų. Draugai netrukdys jūsų fantazijoms. Bet svajodamas nepamirškite realių įsipareigojimų. Mergelė (08 24–09 23). Romantiški jausmai, geri santykiai su kitais ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Negadinkite sau nuotaikos liūdnomis mintimis apie rytojų, džiaukitės šia diena. Svarstyklės (09 24–10 23). Palanki diena laiką leisti su draugais. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Ir nesidrovėkite savo minčių bei darbų. Skorpionas (10 24–11 22). Aplinkinių elgesys prieštaraus jūsų vertybinėms nuostatoms. Teisingai įvertinkite susidariusią padėtį, kritiškai pažvelkite ir į save. Ir atsipalaiduokite – jėgų dar tikrai prireiks. Šaulys (11 23–12 21). Būkite atsargus siekdamas savo svajonės, nes galite nukrypti nuo teisingo kelio ir pakenkti kitam žmogui. Bet pasvajoti galima, svarbiausia nesusipainioti, kur svajonės, o kur realybė. Ožiaragis (12 22–01 20). Logiškas mąstymas ir jūsų išmintis padės teisingai apsispręsti. Darbo klausimai bus sprendžiami greitai ir nesunkiai. Planuodamas karjeros raidą remkitės savo idėjomis, koncepcijomis, bet pirmiausia atsižvelkite į įgytą patirtį. Vandenis (01 21–02 19). Turite pakankamai energijos ir motyvacijos, kad pagerintumėte savo gyvenimą. Tačiau savo agresyvumu galite įžeisti kitą žmogų. Nesišvaistykite nereikalingomis pastabomis. Žuvys (02 20–03 20). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su artimais žmonėmis. Sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Labiau pasikliaukite savimi.

Orai

Lietuvoje savaitės vidurys bus šiltas, ketvirtadienį gali truputį palyti. Šiandien numatomi sausi, karštėjantys orai. Temperatūra bus 25–28 laipsniai karščio. Ketvirtadienį kai kur pietiniuose rajonuose gali trumpai palyti su perkūnija. Temperatūra naktį sieks 15–18, dieną 24–27 laipsnius šilumos.

Šiandien, liepos 25 d.

+25

Telšiai

+24

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+26

Šiauliai

Klaipėda

+26

Panevėžys

+25

Utena

+26

5.18 21.32 16.14

207-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 159 dienos. Saulė Liūto ženkle.

Tauragė

+27

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +35 Berlynas +30 Brazilija +26 Briuselis +27 Dublinas +18 Kairas +37 Keiptaunas +21 Kopenhaga +24

kokteilis Juo­ko prie­puo­lių skel­bi­mai Kar­tais pa­skai­čius apie din­gu­sius au­ gin­t i­n ius be­re­g int ky­la klau­si­mas: ar šei­mi­nin­kai tik­rai ieš­ko sa­vo ke­tur­ko­ jų, ar tik sa­vo skel­bi­mais no­ri pra­juo­ kin­t i skai­ty­to­jus. Vie­nam din­go „šo be odi­gos“, ki­tas ieš­ ko ka­ty­tės, var­du „Smo­ky“, ku­rią ne­va taip ir kvie­čia, tre­čias ne­ž i­no, ar jo iš penk­to aukš­to iš­šo­k u­siai au­g in­t i­nei pen­ke­r i me­tai ar pen­ke­tas mė­ne­sių. „Pers­kai­tęs skel­bi­mą, pri­k li­juo­tą ant lau­k ų­jų du­r ų, vos į kel­nes nuo juo­ko ne­čiurkš­te­lė­jau, – pa­sa­ko­jo Ar­v y­das. – Net gar­siau­si hu­mo­ris­tai ne­su­kur­tų to­k io teks­to, koks ka­bo­jo ant du­r ų.“

Londonas +29 Madridas +36 Maskva +27 Minskas +27 Niujorkas +30 Oslas +23 Paryžius +30 Pekinas +27

Praha +30 Ryga +24 Roma +30 Sidnėjus +20 Talinas +24 Tel Avivas +33 Tokijas +31 Varšuva +29

Vėjas

1–3 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+27

+26

Vilnius

Marijampolė

+27

Alytus

Vardai Aušrinė, Jokūbas, Kargaudas, Kęstutis, Kristupas

liepos 25-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

20

24

22

19

2

20

22

20

17

3

19

21

20

19

3

rytoj

penktadienį

1886 m. gi­mė lie­t u­v ių ak­to­r ius ir re­ž i­s ie­r ius, vie­nas iš lie­tu­vių pro­fe­ sio­na­l io­jo teat­ro kū­rė­jų Kons­t an­t i­nas Glins­k is. Mi­rė 1938 m. 1943 m. iš Ita­li­jos prem­ je­ro pa­rei­g ų at­si­sta­ty­di­ no Be­ni­to Mus­so­li­ni; ka­ ra­lius Vic­tor Em­ma­nuel nau­juo­ju prem­je­r u pa­ sky­rė mar­ša­lą Ba­dog­lio. 1959 m. pir­m ą kar­t ą sraig­tas­par­n iu pa­v y­ko įveik­ti La­man­šą.

1967 m. gi­mė JAV te­le­ vi­zi­jos se­ria­lo „Drau­gai“ ak­to­rius Matt LeB­lanc.

1978 m. Ang­l i­jo­je gi­mė pir­ma­sis mė­gin­tu­vė­ly­je pra­dė­tas kū­di­kis – Loui­ se Joy Brown. 1991 m. SSRS va­do­vo Mi­ chai­lo Gor­ba­čio­vo tvir­ti­ ni­mu, ko­mu­niz­mo kū­ri­ mas ša­ly­je ta­po ne­rea­ liu tiks­lu, to­dėl jis pa­siū­ lė kom­par­ti­jai at­si­sa­ky­ti „pa­se­nu­sių ideo­lo­g i­n ių dog­mų“. 1992 m. ko­vai su ma­fi­ja Ita­l i­jos vy­r iau­sy­bė į Si­ ci­li­ją nu­siun­tė 7 000 ka­ riš­kių.

Kriauk­lėms – žy­mių po­li­ti­kų var­dai

Pra­šy­mas: jei „ra­da­te“ šį šu­nį,

pa­skam­bin­ki­te.

Adamkaus marginell Marginella adamkusi

Landsbergio afrikinukė Afer lansbergisi

Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­ju­je šią sa­vai­tę ati­da­roma ypa­tin­ga pa­ro­da, ku­rio­ je bus pri­sta­to­mos kriauk­lės, pa­va­ din­tos iš­ki­lių Lie­tu­vos as­me­ny­bių var­dais.

Kū­ry­ba: pra­puo­lu­sio pin­če­rio šei­

mi­nin­kas su­kur­pė to­kį teks­tą.

Dos­nu­mas: ka­čiu­ką ra­dęs pi­lie­tis

tu­rė­tų su­lauk­ti „stip­raus“ at­ly­gio.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Dar vie­nas skel­bi­mas: „Rei­ka­lin­gas te­ le­pa­tas. Kur kreip­tis, ži­no­te“. Čes­ka (397 719; „Kok­tei­lis“ lau­kia ir ki­tų links­mų skel­bi­mų

To­kios iš­skir­ti­nės Lie­tu­vai kriauk­ lės yra pen­kios: Adam­kaus mar­gi­ ne­lė Mar­gi­nel­la adam­ku­si, Lands­ ber­gio af­ri­ki­nu­kė Afer lans­ber­gi­si, Kaž­dai­lio verps­tė Chry­seo­fu­sus kaz­dai­li­si, Hen­ri­ko mar­gi­ne­lė Mar­ gi­nel­la hen­ri­ka­si ir Da­ni­los mu­rek­ sas Haus­tel­lum da­ni­lai. Vi­sos kriauk­lės yra ne­di­de­lės – ne­sie­kia nė dvie­jų cen­ti­met­rų, ran­ da­mos eg­zo­ti­nė­se pu­siau­jo jū­ro­se. Tai, kad tu­ri­me to­kias kriauk­les, – le­gen­di­nio kriauk­lių ko­lek­ci­nin­ko Hen­ri­ko Da­ni­los nuo­pel­nas. H.Da­ ni­la, klai­pė­die­tis kon­chio­lo­gas, bu­ vo be­ne žy­miau­sias kriauk­lių ko­lek­ ci­nin­kas Ry­tų Eu­ro­po­je, at­ra­dęs net ke­lio­li­ka nau­jų rū­šių. Dau­giau nei per tris de­šimt­me­čius jis su­kau­pė ver­tin­gą ke­lių tūks­tan­čių kriauk­lių iš vi­sų pa­sau­lio kam­pe­lių ko­lek­ci­ją. Ne­no­rė­da­mas slėp­ti šio gro­žio, ko­ lek­ci­nin­kas Klai­pė­dos se­na­mies­ty­ je įkū­rė ga­le­ri­ją „Nau­ti­lus“. Ta­čiau, ne­li­kus šei­mi­nin­ko, ji už­da­ro­ma. Pa­ro­do­je bus ne tik eks­po­nuo­ja­ mos kriauk­lės lie­tu­viš­kais var­dais, bet ir pri­sta­to­mi as­me­nys, ku­rių var­dai joms su­teik­ti, vaiz­do rė­me­ liuo­se ro­do­mi in­ter­viu su jais. Pa­ro­da „Lie­tu­viš­kai skam­ban­ čios kriauk­lės“ ati­da­ro­ma lie­pos 27 d. 14 val. „Klaipėdos” inf.

Danilos mureksas Haustellum danilai

Každailio verpstė Chryseofusus kazdailisi Henriko marginelė Marginella henrikasi

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.