PIRMAS miesto dienraštis
PENKTADIENIS, liepos 27, 2012
www.kl.lt
174 (19 475)
Valdžios verdiktas: už automobilius kiemuose teks užsimokėti.
M.Adomėnas kažko nepasidalijo su konservatorių vadovais.
Šiaurės Korėja nutraukė paslapties skraistę, gaubusią Kim Jong-uno asmeninį gyvenimą.
Miestas 3p.
Lietuva 7p.
Pasaulis 10p.
Į žaidynes – tik su viltimi
Kaina 1,30 Lt
„Socializmo laikai baigėsi.“ Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė neslėpė, jog klaipėdiečiai bus apkrauti naujais mokesčiais.
3p.
Pliaže pasiklysta ne tik vaikai Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Tirštai nugultuose paplūdimiuose gelbėtojai nespėja ieškoti pasimetu sių mažamečių. Į įspėjimus atidžiau prižiūrėti vaikus poilsiautojai ne kreipia dėmesio. Perpildytuose plia žuose pasiklysta ir suaugusieji. Istorija: 1996 m. Atlantos žaidynėse Lietuvos krepšininkai, tarp kurių buvo ir trys klaipėdiečiai, iškovojo bronzos medalius.
Uostamiesčio sporto nuosmukis jau rodo grimasas – Londono vasaros žaidynėse Lietuvos garbę gins vos dvi mūsų mies to atstovės – bėgikės Lina Grinčikaitė ir Eglė Staišiūnaitė. Didžiosios Britanijos sos tinėje nekovos irkluotojai, sunkiaatlečiai, dviratininkai. Nebus klaipėdiečio net Lie tuvos nacionalinėje krepšinio rinktinėje.
METŲ JŪRININKO RINKIMAI BALSUOKITE IR IŠRINKITE JŪRININKĄ, KURĮ BŪTŲ GALIMA TITULUOTI KETVIRTUOJU METŲ JŪRININKU! Kandidatų sąrašo ir balsavimo lapelio ieškokite 2 p.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Bėgikės medalių nežada
Pastar ąj į kart ą į uostam iest į olimpinis medalis buvo parvež tas prieš 12 metų – 2000-aisiais iš Sidnėjaus olimpinių žaidynių pasidabinę jais grįžo krepšinin kai Eurelijus Žukauskas ir Sau lius Štombergas. Regis, Londono žaidynes Klaipė dos sporto mėgėjams teks stebė ti be didesnių vilčių – 100 m bėgi
Redakcijos archyvo nuotr.
kei L.Grinčikaitei Lietuvos tautinis olimpinis komitetas iškėlė užduo tį patekti į 16-tuką, o 400 m dis tanciją per barjerus įveiksiančiai E.Staišiūnaitei – patekti į antrą jį etapą. „Ruošėmės, o kaip iš tiesų pa siruošėme, bus galima matyti žaidynėse“, – teigė L.Grinčikai tės treneris Edmundas Norvilas, Londone padėsiantis ir E.Staišiū naitei. – Linos savijauta gera, ti kiuosi, ji įvykdys iškeltą užduotį.“
4
Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Aleksandras Siakki neslėpė, kad mažamečiai paplūdimiuose pasi klysta labai dažnai, o užvakar to kių atvejų buvo net keli. Smiltynėje tėvams iš akiračio dingo devynmetis. Iš Šiaulių atvy kusi šeima važiavo dviračiais. Vai kas atsiliko, nebematė tėvų ir nu klydo nuo dviračių tako. Praeiviai vaiką palydėjo į centri nę gelbėjimo stotį. Apie pasimetusį vaiką pranešta policijai. Berniuko tėvai buvo su rasti po pusvalandžio.
8
2
PENKTADIENIS, liepos 27, 2012
miestas
Relikvija – jau Klaipėdoje PRISTATO
METŲ JŪRININKO RINKIMUS BALSUOKITE UŽ SAVO KANDIDATĄ 1. Anatolijus Bataščiukas, vyresnysis kapitono padėjėjas, ištikimas jūrininko profesijai. Parvyko iš Afrikos turėdamas didelių sveikatos problemų, tačiau nepasiduoda ligai ir ryžtingai siekia grįžti į jūrą.
10. Viktoras Račkovas, – už mokslinius jūrų ir vandenynų tyrimus, už publikacijas jūros tematika, už jaunimo skatinimą rinktis jūrininko profesiją, už didelę meilę ir ištikimybę pajūrio kraštui.
2. Andrius Grinius, vyresnysis mechanikas, gesinant gaisrą laive užtikrino laivo įrenginių darbą, kartu su kapitonu vadovaudami įgulai sėkmingai išgelbėjo darbuotojus bei keleivius.
11. Romualdas Šostakas, jūrininkas, gerbiantis ir vertinantis savo profesiją, atsidavęs Lietuvai ir uostamiesčiui.
3. Artūras Kalibartas, vyriausiasis mechanikas, vertinamas kaip vienas geriausių, kompetentingiausių specialistų, – už žmogiškumą, šilumą ir profesionalumą. 4. Sergejus Koškinas, kapitonas, sąžiningas ir dėmesingas savo įgulai, raginantis siekti profesinių aukštumų, profesi onalumo. 5. Viktoras Kozakas, tolimojo plaukiojimo kapitonas, turintis ilgametę patirtį Lietuvos laivyne, – už savo pastovumą, ištikimybę jūrinei profesijai. 6. Juozas Liepuonius, jūrų kapitonas, aktyviai dalyvaujantis Jūrų kapitonų klubo veikloje, – už materialinę paramą Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentams, bendradarbiavimą su Jūrų muziejumi, jūrinių reliktų saugojimą. 7. Viktoras Osipovas, kapitonas, kuris kasdieniame darbe visada vadovaujasi principu: saugiai dirbanti įgula – saugus laivas, saugus krovinys. 8. Vilius Pakalniškis, tolimojo plaukiojimo kapitonas, jūrų teisės specialistas, knygos „Laivybos sąvokų aiškinimas“ autorius, – už viso gyvenimo nuopelnus Klaipėdai ir jūrai. 9. Viktoras Pozonkevičius, jaunas kapitonas, savo srities profesionalas, – už jūrininkų interesų gynimą, jų problemų viešinimą, straipsnių jūrine tematika rašymą.
12. Vladimiras Tarasovas, nusipelnęs kapitonas, daug metų sėkmingai dirbantis jūroje, įkvėpęs ne vieną jauną kapitoną atsiduoti savo darbui ir jūrai. 13. Vytautas Valteras, jūrinio kelto kapitonas, savo srities profesionalas, daug metų sėkmingai dirbantis AB „DFDS Seaways“. 14. Valdemaras Vizbaras, – už Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, populiarinimą bei jaunimo įtraukimą į buriavimą ir jūrinę veiklą. 15. Olegas Voitiekus, laivo „TOR Corona“ vyr. kapitono padėjėjas, turintis ilgametę patirtį, perduodantis ją savo sekėjams, profesionalus, atsakingas ir atsidavęs darbui bei komandai. 16. Vytautas Vozgirdas, vyr. mechanikas, – už ilgametį darbą, profesionalumą ir išmonę labai sudėtingomis sąlygomis perdislokuojant laivą iš Australijos į Kanarų salas.
Saugumas: K.Mickevičius (iš kairės), J.Genys ir V.Vaivada pasakojo, kad istorinis dokumentas į Klaipėdą
atgabentas ir saugomas ypatingomis sąlygomis.
Klaipėdiečiai, kuriems įdomi miesto praeitis, jau kitą savaitę galės apžiūrinė ti seniausią dokumentą, pažymėtą miesto antspaudu. Prieš 566 metus laivu į Liu beką išplukdytas laiškas porą mėnesių bus eksponuojamas Mažosios Lietuvos is torijos muziejuje.
17. Arnoldas Zažeckis, augęs jūrininko šeimoje ir dar vaikystėje susipažinęs su šia nelengva profesija, sėkmingai su ja susiejo savo gyvenimą.
Daiva Janauskaitė
18. Ričardas Zažeckis, jūrininkas, savo ilgametę patirtį perduodantis studentams bei užtikrinantis bendradarbiavimą su užsienio šalių jūreiviais.
Unikalųjį eksponatą, skirtą Klai pėdos 760-osioms įkūrimo meti nėms, pristatė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jo nas Genys, dabartinio Klaipėdos herbo autorius, dizaineris Kęstu tis Mickevičius ir Klaipėdos uni versiteto vyresnysis mokslo dar buotojas Vacys Vaivada. 1446 metais lapkričio 5 dieną parašytame ir bendruoju Memelio miesto antspaudu patvirtintame laiške kalbama, jog Liubeko laiva vedys Hermanas Hoffeneris audros metu patyrė bėdą, laivas buvo su daužytas, dalis krovinio nusken do jūroje. Toliau laiške rašoma, kad laiva vedys šiaip taip pasiekė Klaipėdos pilies uostą, kur yra priverstas lai
19. Aleksandras Zbitnevas, kapitonas, turintis 30 metų darbo patirtį, gebantis užtikrinti kokybišką įgulos darbą, – už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje.
Projekto globėjas
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis Projekto rėmėjas
BALSUOTI GALITE: Iš dienraščio iškirptą ir užpildytą lapelį siųsdami adresu: Metų jūrininkas, „Klaipėdos“ dienraščio redakcija, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, 92118 Klaipėda; arba atnešdami ir įmesdami į specialiąsias urnas redakcijoje, PC „Akropolyje“ ( Taikos pr. 61) esančiame skyriuje bei aštuoniuose didžiųjų „Iki“ prekybos centrų. Portale www.KL.lt. Balsai, atiduoti portale, bus sumuojami su balsais, pateiktais balsavimo lapeliuose. Liepos 13–30 d. (iki 9 val.) balsuodami Jūs rinksite labiausiai šio titulo vertą jūrininką. Liepos 31 – rugpjūčio 3 d. dienraštyje „Klaipėda“ bus pristatyti 3 daugiausia balsų surinkę pretendentai. Rugpjūčio 3 d. titulo laimėtojas bus paskelbtas Kruizinių laivų terminale.
METŲ JŪRININKO RINKIMUOSE BALSUOJU UŽ:
d.janauskaite@kl.lt
Laiške rašė apie bėdą
vo korpusą parduoti už 20 markių, o takelažą –už 15 sidabro markių. Minėti faktai paliudijami šiuo laiš ku, kurį miesto valdžia patvirtino
Išoriškai neišvaizdus ir sunkiai įžiūrimas spaudas istorikams yra didžiulė vertybė.
miesto antspaudu. Laiškas buvo adresuotas Liubeko miesto bur mistrui ir tarybos nariui. Manė, kad prarado
Ant laiško popieriaus užvarvinta karšto vaško, ant jo uždėtas gaba liukas popieriaus, kuris prispaustas miesto 7,5 cm skersmens antspau du. Tai yra pirmas dokumentas,
Daivos Janauskaitės nuotr.
pažymėtas šiuo ne vieną šimtme tį miesto municipaliteto naudotu spaudu. Išoriškai neišvaizdus ir sunkiai įžiūrimas spaudas istorikams yra didžiulė vertybė. Nemažai laiko manyta, kad šis dokumentas pra rastas. Tik prieš porą metų K.Mic kevičius rado patvirtinimą, kad jis saugomas Liubeko archyve. Tuo pačiu spaudu įvairiau si miesto dokumentai žymėti dar ne vieną šimtmetį. Jame vaizduo jamas jūrinis laivas, kuris vietoje stiebo turi mūrinį bokštą. Eksponatą apdraudė
Unikalusis eksponatas Klaipėdą pa siekė po beveik metų derybų. Jis at gabentas ypatingoje dėžėje, kurioje palaikoma tam tikra oro temperatū ra bei drėgnumas. Krovinys atvež tas specialiu transportu, kurį suteikė Valdovų rūmų muziejus. Dokumen tas apdraustas 15 tūkst. eurų suma. Gabenimo išlaidos buvo kur kas mažesnės, nei pradžioje many ta. Kartu su draudimu dokumen to atgabenimas kainavo apie 9300 litų. Išlaidas pavyko sumažinti su laukus jūrinių kompanijų paramos bei nuolaidos kelto bilietui. Klaipėdiečiai ir miesto svečiai istorinį dokumentą galės pamaty ti rugpjūčio 1 d., jis bus eksponuo jamas Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje.
Meras prašė lankyti posėdžius Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Klaipėdos mero Vytauto Grubliaus ko pastabą ir priminimą, jog daly vauti miesto tarybos posėdžiuose yra politikų pareiga, išgirdo ne visi.
Į vakar vykusį miesto tarybos po sėdį neatvyko šeštadalis politikų. Prieš pradedant svarstyti pateik tus klausimus, tai, jog dalyvau ja posėdyje, užsiregistravo 26 po litikai iš 31. Į posėdį neatvyko Rimantas Ci bauskas, Natalja Istomina, Rolandas Bražinskas, Audrius Vaišvila, Euge
nijus Gentvilas. Tiesa, pastarasis po litikas šiek tiek pavėlavęs posėdyje pasirodė, o kiti ne, ir ne visi jie buvo iš anksto pranešę, kad nedalyvaus. Klaipėdos mero V.Grubliausko nuomone, bene vienintelis vais tas priversti miesto tarybos narius lankyti posėdžius yra pravaikšti ninkų pavardžių viešinimas. „Klaipėdos“ dienraštyje vakar buvo išvardyti visi politikai, kurie per pirmąjį šių metų pusmetį ne dalyvavo viename, keliuose ar net keliolikoje miesto tarybos, komite tų posėdžių. „Tikėkimės, kad po tokio pavie šinimo kvorumas posėdyje bus“,
– prieš miesto tarybos narių re gistraciją posėdyje vakar vylėsi V.Grubliauskas. Tačiau paaiškėjo, kad ir vėl ne visi politikai sugebėjo vykdyti sa vo pareigas. „Labai prašau visų miesto ta rybos narių dalyvauti rugpjūčio 1-ąją vyksiančiame iškilmingame miesto tarybos posėdyje, skirtame Klaipėdos jubiliejui. Jis truks tik apie valandą, tad galbūt tiek laiko surasite. Posėdyje dalyvaus ir ša lies Prezidentė Dalia Grybauskai tė, tad mūsų politikų dalyvavimas labai svarbus“, – pabrėžė uosta miesčio vadovas.
3
PENKTADIENIS, liepos 27, 2012
miestas Lietuvos radijas – iš Klaipėdos
Sutarčiai nepritarė
Parduos dujotiekį
Penktadienį nuo 6.30 iki 10 val. iš Herkaus Manto g. ir M.Mažvydo alėjos sankryžos Lietuvos radijas transliuos tie sioginę radijo laidą „Ryto gar sai“. Laidoje dalyvaus ne tik uostamiesčio meras su žmo na, „Žuvėdros vadovai Romal das ir Skaistė Idzelevičiai, jūri ninkai, aktoriai, žurnalistai.
Klaipėdos politikai jau antrą kartą nepritarė bendradarbiavi mo sutarties tarp uostamiesčio savivaldybės ir „Meridiano“ pa ramos fondo projektui. Priežas tis – miesto valdžia norėtų tapti burlaivio dalininke, o parengta me sutarties projekte tokia ga limybė nebuvo numatyta, tad bus rengiama nauja sutartis.
Klaipėdos savivaldybė bendro vei „Lietuvos dujos“ parduos Smiltelės gatvėje esančius 1,5 km ilgio dujotiekio tinklus su dujų reguliavimo punktu ir už tai gaus beveik 146 tūkst. litų. Leidimą parduoti šį savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą vakar suteikė miesto tary bos nariai.
Upės krantinėje – nauja oazė
Dienos telegrafas Ugnis. Penktadienį 21 val. Kruizinių lai vų terminale vyks Olimpinės ugnies perdavimo saugoti ceremonija.
Danės upės kranti nėje pagaliau atsi ras suoliukai, žvel giantys į vandens pusę. Tiesa, kol kas bus galima patogiai stebėti upę tik prie Biržos tilto.
Bendradarbiavimas. Klaipėdos uni versiteto rektorius prof. dr. Vaidutis Laurėnas ir Madrido atvirojo univer siteto rektorius prof. dr. D.José Andrés Sanchez Pedroche oficialiai įteisino bendradarbiavimo sutart į akademi nėje, mokslo ir kultūros srityse. Numa toma vykdyti bendrus Klaipėdos uni versiteto ir Madrido atvirojo universi teto mokslinius tyrimus, antrosios pa kopos studijų projektus, kurti metodi nes programas.
Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Apie 100 tūkst. litų kainuojantys darbai krantinėje jau eina į pabaigą. „Tarybos nariai dar pernai pa stebėjo, kad šioje vietoje vaizdą galėtume patobulinti“, – aiškino Miesto ūkio departamento vado vas Liudvikas Dūda. Žvejų gatvėje yra nedidelė terito rija, kuri priklauso savivaldybei, o šioje vietoje dalis pėsčiųjų tako pa lei krantinę buvo išpiltas skalda.
Patogumai: Danės krantinėje statomos naujos šiukšliadėžės, netrukus čia bus nauji suoliukai.
„Čia buvo nevykusi žvyruota danga. Nusprendėme ją pakeisti trinkelėmis“, – kalbėjo L.Dūda. Sudėjus trinkeles aplink kran tinėje esančius knechtus, pės
Vytauto Liaudanskio nuotr.
čiųjų tako ribos palei upę smar kiai prasiplės. „Po medžiais sutvarkius dangą, bus pastatyti keli suoliukai, atsuk ti į vandens pusę. Šalia bus ir kelios
gražios gėlinės, naujos šiukšliadė žės“, – pasakojo Miesto ūkio de partamento vadovas. Darbus skubama baigti iki mies to jubiliejaus šventės pradžios.
Politikai apmokestino ir kiemus Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Klaipėdoje sumažės vietų, kur au tomobilius bus galima statyti ne mokamai. Politikai vakar nuspren dė apmokestinti ir miesto centre esančius kiemus, ir pajūrį. Be to, užsiminta, jog rinkliava už maši nų stovėjimą po kurio laiko bus renkama visame mieste. Gyventojai pirks leidimus
Diskusijos dėl teritorijų, kuriose reikės mokėti rinkliavą už automo bilių stovėjimą, vakar buvo baig tos, nes politikai priėmė lemiamą sprendimą. Jų nuomone, teisinga, jog daugiabučių namų kiemai rau donojoje ir geltonojoje zonoje bū tų apmokestinti. Kitaip tariant, tie, kurie palikda vo mašinas kiemuose, dabar turės mesti litus į stovos skaitiklius. Taip esą siekiama išvaduoti klaipėdiečių kiemus nuo svetimų automobilių. Patiems gyventojams, kad jie ga lėtų statyti automobilius savo kie me nemokamai, reikės gauti leidimą iš savivaldybės. Jo kaina metams – 5 litai. Tačiau antrasis leidimas sta tyti automobilį kieme tame pačia me bute gyvenančiam vairuotojui metams geltonojoje ir raudonojo je zonose kainuos 250 litų, žaliojoje zonoje – 100 litų. Tokius leidimus nusipirkę gyventojai savo automo
bilius nemokamai galės statyti 200 metrų spinduliu nuo daugiabučio namo, kuriame gyvena. Naujovė ta, kad leidimus galės nusipirkti ne tik butų savininkai, bet ir juos legaliai išsinuomoję asmenys.
vieta, kur pastatomi ir paliekami nenaudojami automobiliai“, – aiš kino viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktorius Gintaras Neniškis.
Kai kurie politikai ir verslininkai prie kaištavo, jog neteisinga apmokestinti daugiabučių namų kiemus, kai sena miestyje ir miesto centre nėra įrengta aikštelių, kur automobilius būtų gali
Žalioji zona ne tik iš plėsta, tačiau padi dinta ir joje renka ma rinkliava. ma statyti nemokamai. Naujos tvar kos šalininkai aiškino, jog tokia ga limybė gyventojams bus sudaryta – įvesta mėlynoji zona. Tai – aikš telė, esanti Pilies g. 4, aikštelės prie buvusios Vydūno mokyklos, Bangų gatvėje prie buvusio tabako fabriko, prie Senojo turgaus. Tačiau šiose aikštelėse už stovė jimą taip pat reikės mokėti. Stovė jimo kaina iki 4 valandų – 2 litai, iki 8 valandų – 4 litai, 10-ies valandų stovėjimas kainuos 6 litus. „Mokestis simbolinis, tačiau jo reikia, kad tos aikštelės netaptų
Politikai vakar miesto tarybos po sėdyje nustatė dar daugiau vietų, kur už automobilių stovėjimą reikės mokėti. Viena jų – pajūris. Anksčiau žaliojoje zonoje rinkliavą už stovė jimą reikėjo mokėti tik aikštelėse, o dabar apmokestintos visos Melnra gės, Girulių gatvės ir kiemai, kurių žemė yra ne privati nuosavybė. Žalioji zona ne tik išplėsta, tačiau padidinta ir joje renkama rinklia va. Už valandą stovėjimo teks mo kėti litą, dabar rinkliavos dydis yra litas už pusantros valandos. Rink liava bus renkama nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 15-osios. Tokia pat rinkliava, kokia žalio joje zonoje, įvesta ir Šiaurės rage bei Kruizinių laivų terminale. Rinkliava – dėl tvarkos
Politikai ketvirtadienį pritarė ir va dinamajai užmaršumo rinkliavai. Jei žmogus nesusimoka už automobilio stovėjimą, tačiau iki tos pačios die nos vidurnakčio sumoka rinkliavą už visos dienos stovėjimą, jam ne bus surašomas protokolas. „Visi šie pakeitimai siūlomi tam, kad Klaipėdoje būtų tvarka. Jei jos
Mirtys. Vakar Klaipėdos civilinės met rikacijos skyriuje užregistruotos 7 klai pėdiečių mirtys. Mirė Matriona Loseva (g. 1916 m.), Albertas Juozas Pukelis (g. 1942 m.), Zoja Streckienė (g. 1946 m.), Ala Zubovich (g. 1948 m.), Jadvyga Smirno va (g. 1958 m.), Zigmantas Brazauskas (g. 1959 m.), Serioža Dudėnas (g. 1960 m.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Petras Auryla, Juozapas Pocius, Zoja Streckienė, Julijona Stegvilienė, Jadvy ga Smirnova, Olga Urbonavičienė. Naujagimiai. Per statistinę parą pagim dė 10 moterų. Gimė 6 mergaitės ir 5 ber niukai (dvynių pora).
Reikės mokėti daugiau
Atsirado mėlynoji zona
Sveikata. Nuo liepos 30 iki rugpjūčio 10 d. po Klaipėdos rajoną keliaus mobi li laboratorija „Išsaugokime vyrus“, ku ri kviečia visus vyrus, esančius rizikos grupėje (vyrai 50−75 metų ir vyrai nuo 45 metų, jei tėvai ar broliai sirgo prosta tos vėžiu), pasitikrinti nemokamai at liekant prostatos antigeno kraujo tyri mą. Su savimi reikia turėti asmens do kumentą.
Greitoji. Vakar iki 16 val. greitosios pa galbos medikai sulaukė 56 iškvietimų. Daugiausia kreipėsi vyresnio amžiaus žmonės.
AB „Klaipėdos energija“ informuoja
AB „Klaipėdos energija“ ieško
=2?@<;.9< C.1F/6;6;8< ?268.9.C6:.6' Dėl
šilumos tinklų rekonstrukcijos nuo
■ aukštasis universitetinis išsilavinimas (personalo vadyba, Nutarė: miesto centre nebeliks liepos 29 dienos 24 valandos iki rugadministravimas);
■ darbo teisės žinios, geras darbo kodekso žinojimas, vietų, kur už mašinos stovėjimą pjūčio 3 dienos 23 nuostatų valandos bus numetodinių nurodymų personalo klausimais žinojimas; nereiktų mokėti. trauktas šilumos tiekimas karšto van■ 3–5 metai darbo personalo valdymo srityje patirtis; ■ užsienio kalbųdens žiniosruošimui (anglų, rusų);šiems namams: ■ personalo mokymo ir kvalifikacijos kėlimo žinios; norime, už automobilių sto■vpuikūs ėji darbo Nidos g. 9, 13,15, 40, 40A, 40C, 46, 48, kompiuteriu įgūdžiai; ■ patirtis energetikos sektoriuje (privalumas). mą reikės mokėti visame mies te, 50, 54, 56; 1.?/< =</Ï16@' tik dar neaišku, nei kiek, nei■ darbuotojų nuo paieška Kalnupės g. 2, 4, 6, 21, 25; ir atrankos kontrolė; įvairių ruošimas; kada. Socializmo laikai baigės■i“, –ataskaitų Minijos g. 129, 131, 133, 135, 135A, 157; ■ personalo mokymo ir kvalifikacijos kėlimo programos teigė Klaipėdos savivaldybės įgyvendinimas; ad Sulupės g. 11, 11A, 13, 13A, 16, 18, 20; organizacinės struktūros ministracijos direktorė Judit■abendrovės Si Darželio g. 1, 3, 4,ir pareigybių 6, 8; pokyčių organizavimas; monavičiūtė. Poilsiosusijusių g. 10,procedūrų 12, 14, 16, 20; ■ su darbo funkcijomis rengimas; vertinimo sistemos sukūrimas ir metinių vertinimo 17 miesto tarybos narių pa■sipersonalo s a Rambyno g. 3, 4, 5, 6, 7, 10; pokalbių organizavimas; ■ mikroklimato tyrimai ir priemonių bei kė už mokamo automobilių sto vė Naikupės g. 16,jam17,gerinti 17A,nustatymas 18, 19, 28. inicijavimas. jimo pokyčius, 4 buvo prieš, oÁ:<;¼ @6Ï9<' 5 su Informacija tel. (8 46) 410 869. silaikė. Atsiprašome dėl įmonėje; galimų ■ atsakingą ir įdomų darbą energetinėje ir karjeros galimybes; Visi šie pasikeitimai įsigalios■ profesinio nuo tobulėjimo nepatogumų.
kitų metų pradžios.
■ visas socialines garantijas.
Gyvenimo aprašymą siųsti e. paštu klenergija@klenergija.lt iki balandžio 15 d. Tel. pasiteirauti (8-46) 392 653.
4
penktadienis, liepos 27, 2012
miestas
Į žaidynes – tik su viltimi 1
Prieš ketverius metus Pekine (Kinija) vykusioje olimpiadoje L.Grinčikaitė pateko į pusfinalį, galutinėje įskaitoje užė mė 14-ąją vietą. „Nors užsibrėžėme būti tarp 9-osios ir 16-osios vietų, būtume laimingi, jei pakartotume praėju sių žaidynių pasiekimą, – atviravo specialistas. – Pakliūti į pusfinalį – fantastika. Tikėkimės, kad Eglė įveiks atrankos varžybas, o vėliau – kaip Dievas duos.“ Tačiau E.Norvilas paliko vilties aistruoliams. „Gal Lina sugalvos kovoti dėl medalio, – šypsojosi jis. – Kai ji supyksta, tai visko gali būti.“ Paklaustas, ar Klaipėda galė jo turėti ir daugiau lengvaatlečių olimpiečių, treneris paminėjo dar dvi pavardes. „Realus kandidatas vykti į Lon doną buvo disko metikas Alek sas Abromavičius. Jis irgi ruošė si, tačiau šiek tiek jam pritrūko, kad įvykdytų olimpinį normatyvą, – tvirtino E.Norvilas. – Galėjome žaidynėse matyti ir 800 m bėgikę Nataliją Piliušiną. Jai laimėti kelia lapį į žaidynes sutrukdė trauma.“ Miesto lengvosios atletikos at stovai negali pasigirti olimpiniais rezultatais. Prieš tai žaidynė se dalyvavo du klaipėdiečiai Jad vyga Putinienė, metusi ietį 1980 m. Maskvoje (Rusija), ir Benjami nas Viluckis, sviedęs kūjį 1992 m. Barselonoje (Ispanija). Abu jie liko antruosiuose dešimtukuose. Rinktinė be klaipėdiečių
Tik po atrankos varžybų į vasaros žaidynes kelialapį laimėjusi Lietu vos vyrų krepšinio rinktinė Londo ne medalių sieks be klaipėdiečių. Visose treniruočių stovyklose dalyvavusiam ir Venesueloje rink tinei bilietą į Didžiąją Britaniją lai mėti padėjusiam Tomui Delinin kaičiui žaidynes stebėti teks per televizorių. Vyriausiasis treneris Kęstutis Kemzūra, padėkojęs klai pėdiečiui už pagalbą, pasirinko ki tą žaidėją. Būtent su populiariausia mūsų šalies sporto šaka siejamos gražiau sios uostamiesčio sportininkų per galės, kurios pasipylė nuo 1968-ųjų žaidynių Meksike (Meksikoje), kur iš Klaipėdos kilęs Modestas Paulaus kas užėmė trečiąją vietą. Po ketve rių metų Miunchene (Vokietija) jis pasidabino aukso medaliu. Lietuvai atgavus nepriklausomy bę, būrelis mūsų mieste užaugusių krepšininkų džiugino pergalėmis olimpinėse žaidynėse. Ypač didelis uostamiesčio taik liarankių indėlis iškovojant bronzą buvo 1996 m. Atlantos (JAV) olim piadoje, kurioje nacionalinės rink tinės garbę gynė trys vyrai: E.Žu kauskas, S.Štombergas ir Rytis Vaišvila. Su krepšiniu gyvenimą susie jęs V.Knašiaus krepšinio mokyk los direktorius Stasys Kaupys tu ri savo nuomonę, kodėl rinktinėje neliko klaipėdiečių. „Anksčiau buvo kone auksinis kelias: krepšinio mokykla – „Nep tūnas“ – pajėgiausios Lietuvos ko mandos: „Žalgiris“, „Lietuvos ry tas“ arba pajėgūs užsienio klubai. Dešimtmetį ši sistema neveikia,
nes „Neptūnui“ nebereikia per spektyvių krepšininkų, kurie gau tų geros patirties būdami Klaipė dos komandoje, – pyko S.Kaupys. – Turime Klaipėdoje krepšinio perliukų, kurių stebėti atvyksta net agentai iš Ispanijos. Štai 208 cm Artūro Gudaičio ir 210 cm Laimio Chatkevičiaus nereikėjo „Neptū nui“. Todėl Laimis išvyko į Ame riką, o Artūras pasirašė sutartį su „Žalgiriu“. S.Štombergas, E.Žu kauskas, Arvydas Macijauskas ir
Geriausias šian dien mūsų miesto dviratininkas To mas Vaitkus dėl keistos atrankos sistemos net nesie kė kelialapio į žai dynes.
T.Delininkaitis prieš išplaukdami į plačiuosius vandenis buvo gavę krikštą „Neptūne“. Dabar to ne bėra. Išėję iš krepšinio mokyklos auklėtiniai pasiekia vidutinį lygį ir nustoja progresuoti. Todėl ir rink tinėje nebėra klaipėdiečių.“ Dviratininkai – mūsiškiai?
1988-aisiais Seule gindami SSRS garbę, aukso medaliais nudžiugi no dviratininkai Gintautas Umaras ir Artūras Kasputis. Jie su dviem rusais – Viačeslavu Jekimovu ir Dmitrijumi Neliubinu – laimė jo 4 km komandines persekiojimo lenktynes. Be to, G.Umaras iškovojo antrą jį aukso medalį 4 km asmeninėse persekiojimo lenktynėse. Apie tokias pergales treke šian dien Klaipėdoje galima tik svajoti. „Kodėl dabar negirdėti apie šios dviračių sporto rungties pa siekimus? – retoriškai paklau sęs Vaclovas Šiugždinis, Lietu vos dviračių sporto federacijos generalinis sekretorius, turė jo mažai guodžiantį atsakymą. – Todėl, kad iš Lietuvos išvykę visi pajėgiausi mūsų dviratinin kai, taigi neįmanoma suformuo ti rinktinės. Kai mūsų sportinin kai iškovojo įspūdingas pergales Seulo žaidynėse, buvo kita sporto sistema. Kad išlaikytume dvirati ninkus Lietuvoje, turime pasiū lyti tokias pat sąlygas, kokiomis juos vilioja užsienio komandos. O to mes negalime. Apskritai šian dien Lietuvos sporte – įdomi sis tema. Iš pradžių reikia pasiekti aukštą rezultatą, tik tuomet su lauksi finansavimo.“ Londone Lietuvos atstovai var žysis plento varžybose. Mūsų šalies garbę gins Ramūnas Navardauskas, kilęs iš Kvėdarnos, ir šiaulietis Gediminas Bagdonas. V.Šiugždinis nustebino pareiš kęs, jog jie abu tebėra Klaipėdos sporto centro auklėtiniai. Situacija – paradoksali. Jie Lie tuvos čempionate, kai kovojo dėl kelialapių į olimpiadą, atstovavo ne Klaipėdai, o užsienio klubams. Geriausias šiandien mūsų mies to dviratininkas Tomas Vaitkus dėl
keistos atrankos sistemos net ne siekė kelialapio į žaidynes. „Niekur taip nėra, kad naciona linėse – vienos dienos varžybo se būtų atrenkami dviratininkai, – buvo nepatenkintas T.Vaitkus. – Rinktinės treneris turi stebė ti, kaip svarbiausiose tarptautinė se lenktynėse dalyvauja lietuviai ir pagal jų rezultatus formuoti olim pinę komandą.“ Irkluotojai nesiekė bilieto
Klaipėdos sporto aistruoliai į žaidy nes ne kartą išlydėjo irkluotojus. Anksčiau vykusiose žaidynė se neblogais rezultatais džiugino dvivietes valtis irklavę Ričardas Bukys ir Zigmas Gudauskas, Vio letos – Bernotaitė ir Lastakauskai tė, vienviete valtimi rungtyniavęs Einaras Šiaudvytis. Prieš ketverius metus ir šiemet į olimpiadą nedelegavome nė vieno šios sporto šakos atstovo. Klaipėdos irklavimo sporto cent ro pirmininkas Liudvikas Mileška tvirtino, kad olimpiečiai augo, kai buvo sudarytos internatinės gru pės, į kurias iš rajonų buvo atveža mi perspektyvūs jaunuoliai. „Šiandien negalime rinkti vaikų iš aplinkinių miestelių, nes nėra lėšų, – bėdojo L.Mileška. – Be to, ypač pabrango inventorius – rankų darbo valtys.“ Specialistas neslėpė, kad ieško absoliučių fanatikų, kurie nepai sydami prastų treniruočių sąlygų noriai treniruotųsi. „Nebeturime tokių sąlygų, ko kias turėjome anksčiau, – atsi duso ilgametis irklavimo treneris. – Anksčiau galėjome rengti treni ruočių stovyklas užsienyje. Nete kę pagrindinio rėmėjo, nebeturime tokios galimybės.“ L.Mileška prisipažino, kad į Lon doną jis nežvilgčiojo. „Į 2012-ųjų olimpiadą netaikė me, – neslėpė jis. – Jei būtume sie kę patekti į žaidynes, tai visas rė mėjų lėšas būtų reikėję investuoti į vieną ar du sportininkus. Tuo nu pjautume piramidės apačią.“ Dopingo testas atėmė kelialapį
Nemalonus skandalas prieš olim pines žaidynes kilo tarp Klaipėdos sunkiosios atletikos sportininkų. Lietuvos atstovai turėjo vieną ke lialapį į Londoną, tačiau dėl tei giamo Aurimo Didžbalio dopin go testo mūsų šalies stipruoliai jo neteko. Ketveriose žaidynėse dalyvavęs Ramūnas Vyšniauskas geriausiai pasirodė 2004-aisiais Atėnuose, kur užėmė 5-ąją vietą. Kiti startai buvo ne itin sėkmingi. Prieš ket verius metus jis net nebaigė var žybų. Aistruoliai tikėjosi, jog daug ža dantis ir ne vieną įspūdingą perga lę pasiekęs A.Didžbalis Didžiojoje Britanijoje kovos dėl medalių. Tei giamas testas tvojo smūgį pačiam atletui, sporto šakai ir sporto mė gėjams. Prieš kokius šešerius metus na cionalinės rinktinės vyriausiasis treneris Bronislavas Vyšniauskas, į krūtinę daužęsis ir žadėjęs, jog į Londono olimpiadą vyks bent ke turi, o gal net ir šeši sunkiaatlečiai, vakar apie tai kalbėti atsisakė.
Tikslai: sprinterė L.Grinčikaitė, džiaugdamasi tuo, kad pateko į olim
piadą, sieks būti dešimtuke.
„Scanpix“ nuotr.
5
PENKTADIENIS, liepos 27, 2012
MIESTAS
Smiltynė – mažutė kurorto kopija Nors čia nėra poilsi nių, gausybės užei gų ir trankios mu zikos, Smiltynė ne galėtų skųstis poil siautojų trūkumu. Kasmet į šį mažutį kurortą ir atgal per sikelia daugiau nei 1,6 mln. žmonių.
1959 11 13–2012 07 26
Unė Liandzbergytė
Po medžiais nuo saulės besisle piančios močiutės, pardavinėjan čios suvenyrus, vaflius ir keptą duoną, žirgais kinkytos karietos, laukiančios brangių pramogų iš troškusių poilsiautojų, ir vaikus žavintis traukinukas jau tapo neat siejama Smiltynės kurortinio po rtreto dalimi. Tačiau labiausiai šį kampelį garsina puikus paplūdi mys ir Lietuvos jūrų muziejus. Iki pliažo vingiuojantis maždaug pusantro kilometro ilgio miško take lis lengvai įveikiamas ir pėstiesiems, ir dviratininkams. Pakelėje moterys matuojasi skrybėles, vaikams perka skareles, sustoja paskanauti močiu tės vaflių ir keptos duonos. Jei kas patingi gabentis visą pliažo amuniciją, vietoje be vargo ją galima išsinuomoti. Skėtis nuo saulės visai dienai atsieina 5, o gul tas – 6 litus. Išsiilgusieji ne tik vasaros malo numų, bet ir naujų potyrių bei ži nių nepraleidžia progos nukakti iki labiausiai Baltijos šalyse lankomo – Lietuvos jūrų muziejaus. Čia lankytojai turi galimybę su sipažinti su laivybos istorija, ap žiūrėti laivų modelius, radinius ir dokumentus. Vandenynų gelmėse nebyliai glūdėję inkarai skenduo liai dabar ilsisi Nerijos forto pa būklų aikštelėse.
Pliažas: Smiltynė nuo seno garsėja puikiais savo paplūdimiais, kur švarus baltas smėlis ir gana sekli jūra.
Taip pat galime šiek tiek priartė ti prie senųjų žvejų gyvenimo, ap silankę Pajūrio žvejo etnografinė je sodyboje. Čia yra tvartas, klėtis, pirtis, rū sys ir rūkykla. Nors žuvys čia jau seniai neberūkomos, jomis vis dar kvepia. Norintieji aplenkti pakelės
Labiausiai šį kam pelį garsina puikus paplūdimys ir Lietu vos jūrų muziejus. ekspozicijas ir kuo greičiau susi pažinti su Jūrų muziejaus auginti niais, kelionę pėsčiomis gali iškeis ti į dar vieną nuotykį. Kas pusvalandį nuo kelto iki mu ziejaus važiuoja vaikų mėgstamas autotraukinukas. Pasivėžinti juo suaugusiajam kainuoja 2, vaikams nuo 5 iki 10 metų – 1 litas. Trokš tančiųjų daugiau egzotikos laukia žirgu pakinkyta karieta, kuria ke liauti gali iki 7 žmonių. Tokia pra bangi kelionė iki Jūrų muziejaus kainuoja 60 litų.
Atstumas: pusantro kilometro kelias iki pliažo poilsiautojams neprailgsta.
Pagalba: traukinukas – ne tik pramoga, bet ir smagi susisiekimo priemonė. Vytauto Petriko nuotr.
Valdininkus įpareigojo lankytis baruose Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Žvejų gatvės barams ir naktiniams klubams smūgį už triukšmą norė ję suduoti politikai galiausiai patys atsitraukė ir naštą permetė valdi ninkams.
Problema: Žvejų gatvėje barų koncentracija ir iš jų sklindantis triukš
mas gyventojus varo iš proto.
ZIGMANTAS BRAZAUSKAS
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Gyventojai dėl Žvejų gatvėje nak timis sklindančio triukšmo skun dais užvertė savivaldybę, polici ją. Neseniai buvo organizuotas ir tarpžinybinis pasitarimas, kuria me gyventojams ir verslininkams nepavyko rasti kompromiso. Iniciatyvos ėmėsi miesto tarybos narė Lilija Petraitienė, kuri paren gė miesto tarybos sprendimo pro jektą. Penkiems Žvejų gatvėje vei kiantiems barams ir dviem Kurpių gatvėje įsikūrusioms įstaigoms ji pasiūlė riboti prekybos alkoholiu laiką nuo 7 iki 23 val. „Jei po 23 val. nebus prekiaujama alkoholiu, sumažės jo vartotojų, o kartu ir triukšmo. Taip užtikrinsi
me žmonėms jų konstitucinę teisę į poilsį“, – teigė L.Petraitienė, va kar pristačiusi sprendimo projektą miesto tarybai. Politikė tikino, jog gyventojai tikrai nėra piktybiškai nusiteikę prieš verslininkus, tačiau pastarieji nenori jų klausytis, o tik tyčiojasi. „Jie net išneša garso kolonėles į lauką, o žmonėms naktimis net butų sienos dreba. Jaunuoliai girti plaikstosi, vartosi. Tokia graži pro menada paversta jovalu“, – žodžių į vatą nevyniojo L.Petraitienė. Savivaldybės Socialinių reika lų departamento direktorė Audra Daujotienė patikino, jog tikrai ne dėl visų barų, kuriems siūloma ri boti prekybos alkoholiu laiką, yra gauta skundų. Todėl miesto tarybos nariai ir sutarė klausimą atidėti, pavesti savivaldybės administraci jai patikrinti barus ir rugsėjį mies to tarybai pateikti naują sprendimo projektą, kurioms pasilinksminimo vietoms tikslinga riboti prekybos alkoholiu laiką.
Nuostabiai gražų ketvirtadienio rytą, kai pati gamta, rodos, žadino gyventi, džiaugtis, kurti, Tu, Zigmai, išėjai kukliai ir tyliai... Tą rytą medžiai stovėjo sustingę tarsi iš nuostabos. Paukščiai, kas rytą brėkštant užliedavę miestą savo skambiomis dainomis, tą rytą tylėjo, lyg nenorėdami trikdyti Tavo išėjimo į Šviesą.., o gal nenorėdami pralošti lenktynėse su Tavo smuikininko talentu. Tu, Zigmai, visada buvai kuklus, taip kukliai ir tyliai pasitraukei, atidavęs visą savo gyvenimą, meilę, širdį, sveikatą ir talentą muzikai ir ją mylintiems žmonėms... Mes, dirbę kartu su tavimi, turėjome gerą darbštumo ir atsidavimo pavyzdį. Tavo įvairiapusis talentas pasireiškė ne tik grojant Klaipėdos kameriniame orkestre, Muzikinio teatro simfoniniame orkestre, pedagoginiame darbe Klaipėdos E.Balsio menų gimnazijoje, bet ir kvartete, lengvos muzikos ansambliuose bei džiazo projektuose. Šį savo talentą Tu išugdei dar besimokydamas Vilniaus B.Dvariono muzikos mokykloje, vėliau Lietuvos Muzikos Akademijoje... ir vėliau Tu visada buvai pirmas, visada geriausias... solistas, koncertmeisteris... Turėjome į ką kreiptis patarimo, pagalbos... sušvytėjai mūsų padangėje ir išėjai taip per anksti, palikdamas gražius prisiminimus apie save... deja... dabar tik prisiminimus. Zigmantas Brazauskas gimė 1959 11 13 Vilniuje. 1977 m. baigė B.Dvariono vaikų muzikos mokyklos smuiko klasę. 1985 m. baigė Lietuvos muzikos akademijos smuiko specialybę prof. J. Urbos klasėje. Nuo 1985 m. dirbo Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre orkestro koncertmeisteriu. Nuo 1992 m. buvo Klaipėdos kamerinio orkestro koncertmeisteris. Velionis Zigmantas Brazauskas bus pašarvotas liepos 27 d. Klaipėdos koncertų salėje. Atsisveikinimas su velioniu nuo 11 val. iki 15 val. Klaipėdos koncertų salė ir Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras
6
penktadienis, liepos 27, 2012
nuomonės
Įstatymo spąstuose
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
prieš darbo dienos pabaigą, tačiau at vykęs atsiimti leidimo radau užrakin tas savivaldybės duris.“
Klaustukų daugiau negu šauktukų
Kęstutis Neverauskas
Š
iandien Londone praside da XXX vas aros olimpi nės žaidynės. Brit ų suža vėt i Liet uvos delegacijos atstovai tikisi itin aukšto organiza cin io lyg io olimpiados. Ko gal ima tikėtis iš pačių lietuvių atletų? Daug iau negu dvi savaites didelė žmon ijos dal is stebės did žiausią planetoje sporto reng in į. Kiekvie nas žiūrovas tur i savo nuomonę ir sav ų svarst ymų. Prognoz uot i visada labai sunku, bet kai kurios kalbos netyla jau seniai. Prielaida: tai bus paskutinė Virgili jaus Aleknos olimpiada. Keturias dešimtmetis Lietuvos sporto tita nas artėja prie karjeros pabaigos. 2000-aisiais Sidnėjuje iškovojęs pirmąjį savo olimpin į aukso me
Tapę dovydais mū sų šalies krepšinin kai turės atlaikyti ga lijotų – amerikiečių, argentiniečių ir pran cūzų – atakas grupės varžybose. dal į jis buvo išr inktas ger iausiu pas aul io lengvaatleč iu. Sporto ikona virtęs atletas tapo dauge lio dabart inių disko met ik ų idea lu. Prieš pat olimpiadą lietuvio re zultatai – apie 69–70 m numestas diskas – perdavė pasaul iui žin ią, kad V.Alekna neketina su olimpia da atsisveik inti be medalio. Prognozė: krepšin io rinkt inė gal i likti be pusfinalio. Lietuvos krepši ninkai po to, kai buvo atkurta ne priklausomybė, dar nepraleido nė vieno olimpinių žaidynių pusfina lio. Kelias į Londoną juos vedė per Karakasą, kur vyko olimpin is at rankos turnyras. Venesuela gal i būti visai ne pakeliui ne tik geog rafi škai. Priverst i įgyt i ger iausią sport inę formą iškart po varg i nančio sezono, lik us kel ioms sa vaitėms iki olimpiados, liet uv iai gal i paprasč iaus iai „neištempt i“ tok io maratono. Prie ned žiug inančių apl ink ybių prisidėjo ir patyrusio aukštaūg io
Vytautas Budnikas
Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas
Rob erto Javtoko trauma. Tap ę dov ydais mūsų šal ies krepšin in kai turės atlaikyti galijotų – ameri kiečių, argent in iečių ir prancūz ų – atakas grupės varž ybose. Be to, ten pat lauk ia ir Nigerija, kuri dar prieš atrankos turnyrą atrodė vi sai nepavojinga. Ketv irtf inalyje galima „užšokti“ ant bet ko: Brazi lijos, Ispanijos, Rusijos. Nė viena iš jų klaidų neatleis. Puik ų pav yzd į vyrams parodė jaunimo krepšinio rinktinė. Vyr ų rinkt inei atidavę, atrodyt ų, pusę komandos – talenting iausią Euro pos jaunąjį krepšin inką Joną Va lanč iūną – jie sugeb ėjo paneig ti pesim ist ų prog nozes. Išg yven dami ūgio badą dvidešimtmečiai sugebėjo užimt i kiekv ieną aikš tės kvadratą ir neatiduoti nė vieno centimetro be kovos. Rezultatas – fenomenalus amž inųjų savo kar tos čempionų tit ulas, kur is išl iks visam laikui. Ar atras tikrą užside gimą naujasis Kęstučio Kemzūros veteranų ir jaunimo lydinys? Klausimas: kas Liet uvai iškovos olimpin ius medal ius? Londono laž ybų tarpin ink ai liet uv iams prog noz uoja tris. Visiškai nura šę krepšin io rinkt inę (mano, kad liet uv iai pralaimės ketv irtfi nal į), jie planuoja, kad ant apdovanoji mų pak ylos gal i lipt i lengvaatle čiai, dvirat in inkai ir penk iakov i ninkai. Ką nors daug iau prognozuoti – la bai sunku. Kiekvienas atletas gali nustebinti. Maloniai arba nelabai. Europos lengvosios atletikos čem pionate asmenin į rekordą pageri nęs ir vicečempionu tap ęs Rai vydas Stanys Did žiojoje Britan i joje susidurs su dar didesne kon kurencija. Tas pat s gal ioja ir dėl sprinter ių Linos Grinčikaitės bei Ryč io Sakalausko. Atsp ėt i leng vaatlečių rezultatus – sunkiau ne gu kito mėnesio orą. Simona Krupeckaitė, dviračių tre kas ir pasaul io rekordai. Švento ji Trejybė, kur iai prie telev izor ių ekranų melsis lietuviai. Šiuo tikė jimu pasik liaut i gana saug u – pa čios Simonos demonstr uojamas pasitikėjimas savimi rodo, kad jai mielesnė vieta būt ų ant medal ių pakylos, o ne ant kryž iaus. Europos penk iakovės čempionė Laura Asadauskaitė. Dar viena vil tis padidinti šalies tauriųjų metalų atsargas. Penk iakovės žvaigždės Andrejaus Zadneprovsk io žmo na galėt ų pakonk ur uot i su vyr u ir parvežt i jam medal į, kol jis Vil niuje mojuoja jai savo olimpin iu sidabru ir bronza.
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
Buvo provokatorių
750
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
L
iepos 24 d. Vilniaus mies to 3-iasis apylinkės teismas toliau nagrinėjo administra cinę bylą, kurioje Nepartinio demokratinio judėjimo (NDJ) pirmi ninkas profesorius Povilas Gylys kal tinamas tariamai pažeidęs Susirinki mų įstatymą. Akcijos nerengė
Ankstesniame teismo posėdyje liudijo gegužės 19-osios mitingo S.Daukan to aikštėje ir eitynių Seimo link orga nizatorius Darius Kuolys. Jis patvirti no, kad P.Gylys buvo tik šios akcijos dalyvis, o ne rengėjas. Tą patį teisme pakartojo ir Seimo narys Naglis Putei kis. Be jo, liudijo Tautos ateities foru mo (TAF) lyderis Algimantas Matu levičius ir Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius. Palaikyti profesoriaus atvyko di sidentė Nijolė Sadūnaitė, filosofas Krescencijus Stoškus, Valdas Vasi liauskas, su maišeliu riestainių atėjo parlamentaras Petras Gražulis, kuni gas Alfonsas Svarinskas. N.Puteikis teismui detaliau paaiš kino, kaip po Garliavos šturmo juodu kalbėję su D.Kuoliu apie spontaniškai kilusį protestą prie prezidentūros. Jie tarėsi, kaip įvilkti šį protestą į civili zuotą formą. „Aš atėjau pas R.Adomavičių į ka binetą ir paaiškinau situaciją. Žmonės rinkosi prie prezidentūros, statė pa lapines. Tarp jų matėme besišlaistan čius neaiškius asmenis su vienodais batais. Mums pasirodė, jog tai į lais vę paleisti su teisėtvarka sutikę bend radarbiauti kaliniai. Bijojome rezgamų provokacijų. Vicemeras patikino su prantąs mūsų gerus ketinimus ir pa darysiąs viską, kas jo valioje, – kalbėjo politikas. – Tokį vicemero patikini mą vertinu kaip mitingo vietos ir lai ko suderinimą. Atsakymą dėl leidimo protesto akcijai nuvykau į savivaldybę
karštas telefonas
A.Matulevičius taip pat minėjo pro vokatorius, kurie stengėsi sukelti in cidentų per eitynes ir mitingą. „Gerbiamas profesorius pats mi tingo neorganizavo“, – kalbėjo TAF lyderis. Vilniaus vicemeras R.Adomavi čius patvirtino N.Puteikio žodžius, kad šis į jį kreipėsi dėl leidimo reng ti mitingą. Pats P.Gylys, kurį policija ir Vilniaus savivaldybės administracija apkaltino nebūtais dalykais, stebėjosi paradok salia situacija. Jis sakė gerai susipaži nęs su Lietuvos Konstitucija, kurioje skelbiama, kad valdžia tarnauja žmo nėms. Kita vertus, komiškai atrodo ir policijos surašytas pažeidimų proto kolas, kuriame net nesugebėta tinka mai suformuluoti kaltinimų. Panašių kaltinimų – daug P.Gylio advokatas Julius Jasaitis teismui pateikė prašymą sujungti vi sas šiuo metu nagrinėjamas analogiš kas bylas, nes panašūs kaltinimai pa teikti ir D.Kuoliui bei A.Matulevičiui. Tačiau teismas šį prašymą atmetė. Jis nurodė, kad P.Gylio byla nagrinė jama jau ilgai ir D.Kuolys joje yra liu dytojas, o savo byloje – kaltinamasis, todėl sujungti bylų esą neįmanoma. Be to, advokatas J.Jasaitis siūlė teis mui kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Susirinkimų įstatymo atitikties Kons titucijai. Tačiau teismas protokoli ne nutartimi atmetė ir šį prašymą, jis nematė reikalo išsamiau susipažinti su pateiktais motyvais. Šiuos motyvus išdėstė Lietuvos žmogaus teisių asociacija, stojusi gin ti P.Gylio teisių ir palaikiusi prašymą dėl Konstitucinio Teismo. Asociacijos atstovas pabrėžė nesąs įsitikinęs, kad profesorius bus išteisintas, jei teismas vadovausis Susirinkimų įstatymu, ku ris prieštarauja Konstitucijai. Pavyzdžiui, šio įstatymo 9 straips nis nurodo, kad mitingo rengėjas pri valo vietos savivaldybės administ racijai iš anksto pranešti jo dalyvių skaičių. Tačiau žinoti, kiek žmonių susirinks į būsimą renginį, gali ne Turgus turi likti
397 728
telefonas@kl.lt
Malonus apsipirkimas
Neseniai lankiausi viename prekybos centre. Kitaip nei kitose parduotuvėse, čia kasininko darbą gali rasti ir neįgalieji – kurtieji ir nebyliai. Viena tokių aptar navo ir mane. Labai sužavėjo pardavėjos bendravimas su klientais, maloni šypse na, paslaugus aptarnavimas. Manau, kad dauguma aptarnavimo srityje dirbančių žmonių galėtų iš jos pasimokyti. Algirdas
Pastaruoju metu itin eskaluojama turgaus tema. Man regis, turgus yra patogioje vietoje. Jei jį iškels į pieti nę dalį, bus sunku pasiekti. Tegu tur gus lieka kur buvęs, bet reikia įvesti tvarką. Kituose miestuose budi po licininkai, o pas mus jų ten nėra. Jei negalime padaryti tvarkos turguje, ką tada kalbėti apie miestą? Birutė
Kam pensininkui naujas pasas?
Banke atsiimu pensiją. Po kelių mė nesių baigiasi mano paso galiojimo terminas. Man liepė išsiimti naują.
bent aiškiaregys. Tas pats straipsnis nurodo, kad apie rengiamus piketus pranešti nebūtina, jeigu juose daly vaus iki dešimties žmonių. Bet ką da ryti, jei vietoj dešimties susirinks 100 arba 200 žmonių? Ydingas ir 13 straipsnis, kuriuo nu statyta, kad savivaldybei atsisakius iš duoti mitingo pažymėjimą, jo organi zatorius gali per 10 dienų šį sprendimą apskųsti teismui, o šis privalo skun dą išnagrinėti ne vėliau kaip per 3 die nas. Tačiau akivaizdu, kad teismas bet kuriuo atveju skundą išnagrinės tik po mitingo datos, kai net ir palankus sprendimas nebeturi prasmės. Tokie Susirinkimų įstatymo prieš taravimai paneigia pačią piliečių susi rinkimų laisvę, nes galimybė sureng ti taikų mitingą visiškai priklauso nuo subjektyvios valdininko ar asmenų grupės valios. Šio teisių ir laisvių apribojimo ab surdiškumą ypač akivaizdžiai atsklei džia hipotetinis pavyzdys – jei kil tų grėsmė Lietuvos valstybingumui ir piliečiai rinktųsi į mitingus, siekdami apginti valstybės konstitucinę san tvarką. Susirinkimų įstatymo nor mos a priori neleidžia piliečiams gin ti konstitucinių vertybių be raštiško vietos valdžios sutikimo. Vien teisės akto neužtenka
Dabartinis Susirinkimų įstatymas pa žeidėju paverčia kiekvieną, kuris be vietos valdžios sutikimo ateitų į tai kų mitingą net ir tokiu kilniu tikslu. Šis įstatymas atima iš piliečių bet ko kią galimybę ginti konstitucinę tvar ką net ir iškilus pavojui. Taigi tam tik ru požiūriu jis kelia grėsmę ir Lietuvos valstybingumui. Be to, sprendžiant P.Gylio kaltės klausimą derėtų vadovautis ne vien Susirinkimų įstatymu – reikėtų rem tis Europos žmogaus teisių ir pagrin dinių laisvių apsaugos konvencija, ku ri kaip Lietuvos ratifikuota tarptautinė sutartis turi viršenybę nacionalinės teisės atžvilgiu. Tačiau šie Lietuvos žmogaus tei sių asociacijos argumentai neįtikino teismo, kad būtina patikrinti Susi rinkimų įstatymo atitiktį Konstitu cijai. Sprendimo sulauksime rugp jūčio 6 d. Bet kam to reikia? Aš esu pensinin kas, man 80 metų. Kodėl aš negaliu jo prasitęsti, o turiu pasiimti naują? Tai sukels daug nepatogumų. Zigmas
Pavojinga sankryža
Gyvenu Joniškės gatvėje, šalia Liepų gatvės sankryžos. Kiekvieną rytą ten ka į pastarąją įsukti, o tai padaryti labai sunku. Nuo Palangos mašinos atlekia dideliu greičiu, tenka kirsti tris juostas. Ar šioje vietoje ketinama ką nors dary ti? Galbūt reikėtų įrengti šviesoforus. Arūnas Parengė Mažvydas Laurinaitis
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija
reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė
711, 397 715
Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
Platinimo tarnyba: 397 706 397 725
Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
397 750
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
397 772 397 727
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 719
397 770
397 713
„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: Sandra Lukošiūtė – 397 705 Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
Užsakymų skyrius „Akropolyje“, 397 737 Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 397 713 e. paštas akropolis@kl.lt
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
penktADIENIS, liepos 27, 2012
lietuva kl.lt/naujienos/lietuva
ŽIV Lietuvoje plinta vis sparčiau
Rinkimai artyn, rietenų – daugyn. Konservatorių rin kimų štabe jau stumdomasi: jį ap leidžia parlamenta ras Mantas Adomė nas, kuravęs deši niųjų rinkimų kam panijos reklamą. Saviškiai dedasi nieko nežiną.
Pirmą šių metų pusmetį Lietuvoje nustatyti 77 nauji žmogaus imuno deficito viruso (ŽIV) atvejai.
Tai dvigubai daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį – tuomet bu vo nustatyti atitinkamai 35 atvejai, kaip praneša Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. ŽIV užsikrėtusių vyrų yra dvigu bai daugiau nei moterų – atitinka mai 53 ir 24. Dauguma asmenų (33) ŽIV infekcija užsikrėtė vartodami švirkščiamuosius narkotikus, 23 – per heteroseksualius, 4 – homo seksualius lytinius santykius. Kaip užsikrėtė kiti 17-a žmonių, neži noma. Šiemet ŽIV infekcijos atvejų nu statyta visose apskrityse, išskyrus Marijampolės. Vilniaus apskrityje
– 26 atvejai, Kauno – 15, Klaipė dos – 8. Nustatyti trys užsienie čiai, užsikrėtę ŽIV. Šiemet išaiš kintų ŽIV užsikrėtusių amžiaus vidurkis – 36 metai, kaip ir pernai per tą patį laikotarpį. Iš viso iki šių metų liepos 1 d. Lietuvoje registruoti 1977 ŽIV už sikrėtę asmenys, iš jų 1626 vyrai ir 351 moteris. Iš viso Lietuvoje re gistruota 310 AIDS atvejų. Šiemet 10 proc. asmenų ŽIV in fekcija nustatyta jau pasiekusi pa skutinę ŽIV stadiją – AIDS. Do minuojančios AIDS rodančios ligos – ŽIV sukelta encefalopati ja ir plaučių tuberkuliozė. Visiems susirgusiems AIDS skiriamas vals tybės kompensuojamas antivirusi nis gydymas. „Klaipėdos“, BNS inf.
Tyla: konservatorių rinkimų štabe už reklamą buvęs atsakingas, bet
iš jo pasitraukiantis M.Adomėnas – nekalbus.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Dešinieji stumdosi Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Šilta konservatorių rinkimų šta bo vadovo pavaduotojo kėdė ne trukus atsilaisvins. Iš šių pa reigų traukiasi parlamentaras M.Adomėnas. Beje, jis pats atei nančiuose Seimo rinkimuose jo kioje vienmandatėje apygardoje nekandidatuos, tik daugiaman datėje, nors 2008-aisiais laimėjo Vilniaus senamiestyje. „Taip, traukiuosi savo noru, nuo pirmadienio“, – vakar dienraščiui patvirtino M.Adomėnas. Pasak politiko, su jo bute pa starosiomis dienomis neva rasta klausymosi aparatūra šis spren dimas neturi nieko bendra. Dešiniųjų reklamos kampaniją kuravęs parlamentaras plačiau savo
sprendimo nekomentavo ir pasiūlė kreiptis į rinkimų štabo vadovą, Tė vynės sąjungos-Lietuvos krikščio nių demokratų (TS-LKD) vykdo mąjį sekretorių Raimundą Alekną.
Raimundas Alekna:
Vakar jį dar mačiau dirbantį. Nieko apie tai nežinau. Tačiau šis dėjosi nieko apie M.Adomėno pasitraukimą neži nąs. „Nuo kurio pirmadienio? Va kar jį dar mačiau dirbantį. Nieko apie tai nežinau. Tai reikia klaus ti jo paties kodėl. Jei aš jį išmes čiau, tai tada galėčiau komen tuoti. Nieko panašaus nebuvo“,
– aiškino R.Alekna. Dienraštis su M.Adomėnu bandė susisiekti dar sykį, tačiau politikas telefono ra gelio nekėlė. M.Adomėnas rinkimų štabe at sakingas už politinės reklaminės kampanijos koncepciją, taip pat – už darbą su reklamos agentū romis. Apie tokį partijos nario spren dimą nežinojo ir kiti kolegos. Kal bama, kad M.Adomėnas traukiasi, nes išsiskyrė jo ir partijos lyderių požiūris į dešiniųjų politinę rekla mą ir šūkius. „Kol kas nieko apie tai nežinau, tačiau man tai kelia nerimą, nes jis buvo atsakingas už reklamą. Tai kaip dabar visa tai paliekama“, – vakar spėliojo TS-LKD frakcijos Seime seniūnas, konservatorių rin kimų štabo narys Jurgis Razma.
Finansų valdymas – nekokybiškas Finansų ministerijoje ir kai kurio se jai pavaldžiose įstaigose finan sų valdymas dar nėra nepriekaiš tingas, kaip teigė Valstybės kont rolė, atlikusi ministerijos finansi nį auditą.
„Jau atlikdami auditą pastebėjo me ministerijos pažangą nedel siant taisyti valstybinių auditorių nurodytas klaidas, todėl tikimės, kad įgyvendindama Valstybės kontrolės rekomendacijas minis terija imsis atitinkamų priemonių nustatytiems pažeidimams ištai syti ir jų nekartos“, – sakė valsty bės kontrolierė Giedrė Švedienė. Valstybės kontrolė nustatė, jog ministerija neužtikrino, kad Lie tuvos religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrų maldos na mams iš valstybės biudžeto skirtos lėšos (1,797 mln. litų) būtų panau dotos teisėtai, ekonomiškai, efek tyviai ir rezultatyviai. Ministerija, skirdama lėšas minėtiems subjek tams, nesudarė su jais sutarčių dėl lėšų panaudojimo, lėšų gavėjai mi nisterijai teikė tik apibendrintą in
formaciją, iš kurios negalima nu statyti, ar biudžeto lėšos naudotos programos tikslams vykdyti. Vals tybės kontrolė taip pat negalėjo patvirtinti, kad Finansų ministerija už suteiktas skolų administravimo paslaugas Turto bankui sumokėjo teisingą sumą – 3,492 mln. litų. Atliekant auditą pažeidimų nu statyta ir Finansų ministerijai pa valdžiose įstaigose. Valstybinė mokesčių inspekcija savo veik lai vykdyti pirmiausia naudojo ne inspekcijos pajamų įmokas, o valstybės biudžeto asignavimus. Mokesčių inspekcija atmetė šiuos
Valstybės kontrolės priekaištus ir pareiškė, kad veikia pagal įstaty mus ir nustatytą tvarką. Esą jei gu veiktų priešingai, neužtikrintų efektyvaus lėšų panaudojimo. Finansų ministerijos mokymo centre Valstybės kontrolė nusta tė Viešųjų pirkimų įstatymo pa žeidimų. Ministerija sureagavo į šias au ditorių pastabas. Remiantis ja, įgyvendinus po audito pateiktas rekomendacijas, centro vykdomų viešojo pirkimo konkursų trūku mai bus pašalinti. „Klaipėdos“, BNS inf.
Pažeidimas: Finansų ministerija, skirdama beveik 2 mln. litų religi
nėms bendruomenėms, nesudarė su jomis sutarčių dėl lėšų panau dojimo. Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Statistika: dauguma asmenų ŽIV infekcija užsikrėtė vartodami švirkš
čiamuosius narkotikus.
„Shutterstock“ nuotr.
8
penktadienis, liepos 27, 2012
užribis smurtavo prieš žmoną
Nutvėrė su degtine
Mirė mašinoje
Į areštinę pakliuvo dar vie nas šeimoje smurtavęs vyras. Plungės raj., Vieštovėnų k. gy venantis 1975 m. gimęs pilie tis iškoneveikė žmoną ir parei kalavo fiziškai suartėti. Mote ris atsisakė ir buvo sumušta. Girtą vyrą sutramdė policinin kai, jam gresia baudžiamoji at sakomybė.
Trečiadienį Kretingos raj., Dar bėnų sen. Šlaveitų miške polici jos pareigūnai rado apie 130 lit rų naminės degtinės ir 724 lit rus raugo. Prie veikiančio nami nės degtinės aparato pareigū nai sulaikė 21 m. Kretingos raj., Kumpikių k. gyventoją. Vaikinas turėjo policijoje pasiaiškinti dėl savo veiklos.
Vakar ryte Šilutės pl. prie 29 namo praeiviai pastebėjo auto mobilyje prie vairo be gyvybės ženklų sėdintį vyrą. 1970 m. gi męs vyriškis buvo miręs. Smur to žymių nerasta. Plungės raj., Keturakių k. gyventoja rado žmogaus kaukolės dalį. Į parei gūnams kilusius klausimus at sakys ekspertai.
Paniką kėlė juoda dėmė jūroje Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Pajūryje ilsėjęsi klaipėdiečiai Smil tynės paplūdimyje teigė vakar pa stebėję naftos teršalų ir net išsite pę rūbus, tačiau aplinkosauginin kai jokių teršalų pėdsakų taip ir nerado.
Pirmoji teršalus pastebėjo moteris, vakar rytą vaikščiojusi po Smilty nės pliažą, ties Naująja perkėla. Klaipėdietė aiškino, kad teršalai ištepė drabužius ir daiktus, todėl apie tai pranešė gelbėtojams ir ap linkosaugininkams. „Buvo pranešimas, kad vande nyje pastebėta 8 kv. metrų pločio dėmė, primenanti naftos ar ma zuto teršalus“, – tikino Klaipėdos gelbėtojų tarnybos specialistai. Klaipėdos regiono aplinkos ap saugos departamentas, gavęs pra nešimą apie teršalus, informaciją perdavė Jūros aplinkos apsaugos agentūrai. „O kas sakė, kad tai nafta? Gal ten dumbliai? Jei tai būtų nafta, skambučių su pranešimais būtų la bai daug“, – tvirtino agentūros va dovas Raimondas Šatkauskas. Neringos miesto agentūros spe cialistas Bronislovas Kazragis aiš
kino, kad jis galimus teršalus pažiūrės tik tada, kai po darbo va žiuos į namus. „Tai daugiau Klaipėdos miesto agentūros arba Jūros aplinkos ap saugos agentūros reikalas. Mes juk esame įsikūrę Nidoje, niekas ne duoda mums tokio benzino limito pirmyn–atgal važinėti. Aš negaliu lakstyti ir ne savo teritoriją tikrin ti“, – aiškino B.Kazragis. Jis teigė, kad kol kas tikrina pra nešimą apie brakonierius pamary je. Paaiškėjo, kad naftos Smiltynėje ieškojo ir Kuršių nerijos nacionali nio parko darbuotojai. Smiltynės girininkas Romas Andrusevičius tikino, kad išvaikš čiojo nurodytą vietą ir jokių naftos ar mazuto teršalų nerado. „Švaru, nieko nematyti. Jokių teršalų net vandenyje nėra, apžiū rėjome pajūrį iki pat Kopgalio“, – aiškino Smiltynės girininkas. Vakare paplūdimį apžiūrėjęs Ne ringos miesto agentūros specialistas B.Kazragis mano, kad greičiausiai paniką tarp poilsiautojų galėjo sukelti ne naftos teršalai, o dumbliai. „Kažkas ten buvo, o kas – ne žinia. Spėjame, kad plūduria vo dumbliai su putomis, žmonės ir matė juodą dėmę“, – aiškino B.Kazragis.
Poilsiautojams – E.Ostapenkos šou Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Skandalais pagarsėjęs klaipėdie tis Eugenijus Ostapenka Pirmo sios Melnragės paplūdimyje su rengė tikrą šou. Po jo atlikėjas at sidūrė areštinėje.
Į Pirmosios Melnragės paplūdi mį E.Ostapenka su dviem draugais atėjo vakar rytą apie 10 val. Kom panija iš pažiūros buvo neblaivi. E.Ostapenka turėjo stipraus alko holinio gėrimo butelį. Gelbėtojų teigimu, skandalais pagarsėjęs atlikėjas pliaže dainavo, keikėsi, kabinėjosi prie žmonių. Poilsiautojus, ypač moteris, pa piktino toks jo elgesys. Gelbėtojai paprašė neblaivią kompaniją palik ti paplūdimį. E.Ostapenkos draugai paklausė prašymo, tačiau atlikėjas liko. Į pliažą buvo iškviesta policija. Atlikėjas toliau dainavo, keikėsi. Kol atvyko pareigūnai, jis užmigo ant suoliuko.
Rūpesčiai: be priežiūros palikti vaikai – didžiausias gelbėtojų galvos skausmas.
Darijos Vasiliauskienės nuotr.
Pliaže pasiklysta ne tik vaikai 1
Tą pačią dieną paplūdi myje buvo pasiklydę du mažamečiai berniukai ir mergaitė. Vienus vaikus surado patys tėvai, kitus – gelbėtojai. Paieškos netru ko ilgiau nei pusvalandį. „Tėvus nuolat įspėjame, kad pri žiūrėtų vaikus, nepaleistų jų iš aki račio, nepaliktų vienų prie van dens. Tokia informacija skelbiama ir per garsiakalbį. Tačiau poilsiau tojai į įspėjimus nekreipia dėmesio. Pasakai, tai dar iškoneveikia, kad neva trukdo“, – tvirtino A.Siakki. Jis pabrėžė, kad jūra labai pavo jinga, ir palikti mažamečių be prie žiūros negalima nė minutei. Pliažuose pasimetę vaikai – taip pat ir Palangos gelbėtojų kasdieny bė. Gelbėtojai netgi nespėja jų ieško ti. Pasitaiko, kad mažyliai pasiklysta, kai tėvai svaiginasi alkoholiu. Prieš kelias dienas viena poil siautoja gelbėtojams tvirtino, kad pasimetė pusės metų vaikas. Moteris pasakojo, kad miegojo,
o pabudusi neberado vaiko. Vėliau paaiškėjo, kad mažylį namo nusi vedė giminaičiai.
Jūra labai pavojinga, palikti mažamečių be priežiūros negali ma nė minutei.
„Poilsiautoja buvo apsvaigu si nuo alkoholio. Miegojo, atsibu do ir aiškina, kad pusės metų vai kas kažkur pabėgo“, – pasakojo Palangos gelbėtojų vadovas Jonas Pirožnikas. Tarp į paplūdimius suplūdusių poilsiautojų pasiklysta ir suaugu sieji. Neįgaliųjų pliaže poilsiauto jas laiką leido su kompanija. Vyras nuėjo maudytis, o grįžęs į kran tą neberado vietos, kur įsikūrę jo
draugai. Pagalbos jis kreipėsi į gel bėtojus. Kai šie paskelbė, kad vyras savo draugų laukia poste, poilsiautojas surado savo kompaniją. Paplūdimyje tarp Palangos ir Šventosios vakar rasta pasiklydu si mažametė. Pranešimo apie rastą vaiką Ben drasis pagalbos centras sulaukė va kar 13.40 val. Ketverių metų ma žametė vilkėjo mėlyną palaidinę, džinsinius šortus, buvo užsidėju si raudoną kepuraitę. Mažametė perduota Palangos vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojoms. Jos stengėsi išsi aiškinti, kuo daugiau informacijos apie mergaitę, tačiau tai daryti se kėsi sunkiai, nes mergaitė kalbėjo tik angliškai. Mergaitės mama bu vo surasta tik po maždaug trijų va landų. Paaiškėjo, kad ji laiką leido Palangos moterų pliaže. Kaip pa simetė mergaitė, aiškinsis Palan gos policija.
Kelių chuliganui – baudžiamoji byla Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Pasirodymas: gelbėtojai liudijo, kad
E.Ostapenka paplūdimyje kabinėjo si prie poilsiautojų ir dainavo.
„Žmogus buvo po išgertuvių, tvy rojo karštis. Tad nebeatlaikė ir užmi go“, – spėjo Klaipėdos skęstančių jų gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Aleksandras Siakki. Policijos pareigūnai E.Ostapen ką išvežė į komisariatą.
Nepaisantis visiems privalomų taisyklių bei įsitikinęs, kad viską gyvenime lemia tik pinigai, jau nas klaipėdietis sulaukė rimtos pamokos. Pabandęs policininkus papirkti kelių chuliganas pakliu vo į teismą.
Trečiadienį po pietų miesto gatvė se pastebėtas pavojingai vairuojan
tis vaikinas. Jo mersedesas skraidė eismo juostomis, keldamas ava rines situacijas bei stresą kitiems vairuotojams. Pareigūnai pastebėjo, kaip šis kelių chuliganas Šilutės plente ne paisė raudono šviesoforo signalo, ir ties 5-uoju namu jį sustabdė. Nidos gatvėje gyvenantis 21 me tų Aleksandras V. pareigūnų auto mobilyje pasiūlė policininkams kyšį. Vaikinas buvo įspėtas dėl at sakomybės už pareigūnų papirki
mą ir patikino, kad viską supran ta, tačiau pasiūlė policininkams 400 litų. Vaikinas turės daug rūpesčių ir dėl Kelių eismo taisyklių pažeidi mo, ir dėl bandymo papirkti pa reigūnus. Klaipėdos apskrities polici jos komisariato teritorijoje šie met bandyta 35 kartus papirkti pareigūnus, o uostamiestyje ky šiu problemas bandyta spręsti 13 kartų.
9
penktADIENIS, liepos 27, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
+0,19 %
3,7
–0,17 %
–0,05 %
Fondai investuos į verslą Europos investicijų fondas ir Lietuvos rizikos kapitalo įmonė „Practica Capi tal“ įsteigė naujus rizikos kapitalo fon dus, kurie į Lietuvos smulkias ir vidu tines įmones investuos 21,7 mln. eu rų (74,8 mln. litų). Tai ketvirtas rizikos kapitalo sandoris, kurį pasirašė Euro pos investicijų fondas, administruoda mas JEREMIE iniciatyvos kontroliuojan tįjį fondą.
proc.
per metus padidėjo importuotų prekių kainos Lietuvoje.
kl.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Degalų kainos
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,4190 DB svaras sterlingų 1 4,3989 JAV doleris 1 2,8412 Kanados doleris 1 2,8006 Latvijos latas 1 4,9611 Lenkijos zlotas 10 8,2639 Norvegijos krona 10 4,6747 Rusijos rublis 100 8,7101 Šveicarijos frankas 1 2,8746
pokytis
–0,6307 % –0,8363 % –0,7510 % –0,0892 % +0,0141 % +0,8223 % –0,2454 % +0,5367 % –0,0139 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,87
4,57
2,37
„Apoil“
4,77
4,47
2,38
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
97,90 dol. už 1 brl. 107,93 dol. už 1 brl.
Prekybininkai per olimpines žaidy nes, prasidedančias šiandien, ruošiasi skaičiuoti išaugu sią apyvartą, todėl klientus vilioja spe cialiais pasiūlymais. Gyventojai pigiau galės įsigyti net su sportu nesusijusių prekių.
Sujudimas: prekybos centruose siūloma lietuviška atributika sporto aistruoliai apsirūpino nė neprasidėjus olimpinėms žaidynėms.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Per žaidynes rungsis ir prekybininkai Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
dabar vyks įvairių sporto šakų var žybos – ne vien krepšinio.“
Tikisi didesnės apyvartos
Laukia specialūs pasiūlymai
Bene labiausiai olimpinėms žai dynėms ruošiasi restoranai ir tri na rankomis, kad šis svarbus sporto renginys vyks ne šalyje. Restoranai tikisi, kad svetur vyksiančios var žybos sporto aistruolius pritrauks prie televizoriaus ekranų ir ne kur kitur, o pas juos. Bendrovės „Vičiūnų restoranų grupė“ direktorius Gediminas Bal nis sakė, kad labai ruoštis olimpi nėms žaidynėms nereikės, nes jau prieš metus, kai Lietuvoje vyko Europos krepšinio čempionatas, restoranas sustiprino jėgas. Anot pašnekovo, šiuo metu restoranuo se įrengta net po 8–10 televizorių, per kuriuos lankytojai galės stebėti Londone kilsiančias aistras. G.Balnis neslėpė vilčių, kad olimpinės žaidynės pritrauks dau giau lankytojų ir atneš dides nę apyvartą nei paprastai. Tačiau pripažino, kad perpildytas resto ranas nebūtinai reiškia rekordinę apyvartą. „Per rungtynes klientas prie res torano stalelio praleidžia dukart daugiau laiko. Tačiau jis juk neva karieniauja du kartus, net jei resto rane išbūna tris valandas“, – sakė G.Balnis ir spėjo, kad varžybų die nomis apyvarta augs 20–30 proc. Pašnekovas taip pat prognozavo, kad per olimpines žaidynes lanky tojų aktyvumas nebus menkesnis nei per krepšinio čempionatą, kai varžybos vyko Lietuvoje: „Vyks tant Europos krepšinio čempiona tui žmonės ėjo į rungtynes, o dabar dauguma jas stebės būtent restora nuose. Be to, nereikia pamiršti, kad
Restoranų tinklo „Fortas“ rinko daros vadovas Kęstutis Markevi čius pasakojo, kad Londone vyk siančių olimpinių žaidynių proga visuose restoranuose bus organi zuojamos britų dienos, kai lanky tojai galės paragauti specialių bri tiškų patiekalų. G.Balnis teigė, kad olimpinių žaidynių proga už patrauklią kai ną restoranai siūlys specialius sir galių rinkinius. Keptos duonos ir du bokalus alaus sporto aistruo liai restorane galės įsigyti pigiau nei įprastai. Bendrovės „Čili Holdings“ Rek lamos ir komunikacijos skyriaus vadovė Virgita Valiūnaitė pasa kojo, kad restoranuose bus suma žintos populiariausių patiekalų ir gėrimų kainos, o po kiekvienos sportininkų pergalės lankyto jų lauks staigmenos. Anot pašne kovės, manoma, kad priklausomai nuo sportininkų sėkmės apyvarta augs 20 proc. Kova dėl vietos – nesmarki
Norėdami rungtynes stebėti šur mulyje lankytojai skuba aplenk ti kitus gyventojus ir vietas res toranuose rezervuoja iš anksto. Galimybė rasti laisvą stalą resto rane rungtynių išvakarėse, kaip sako restoranų atstovai, priklau so nuo besirungiančių komandų, rungtynių laiko ir sporto aistruo lių skaičiaus. „Kol kas didelio sirgalių sujudi mo tikrai nėra. Didesnės sirgalių grupės ar įmonių kolektyvai dar stengiasi iš anksto rezervuoti vie
tas. Mažesnės, penkių ar aštuonių žmonių, grupės vietų ieško išvaka rėse“, – sakė K.Markevičius. Nors ir pripažino, kad ypatin go lankytojų proveržio restora nai dar nesulaukia, jis neabejojo, jog srautas augs su kiekviena lie tuvių pergale: „Kuo labiau lietu viams olimpinėse žaidynėse seksis, tuo ažiotažas bus didesnis ir gene ruos restoranams didesnius pinigų srautus.“
Kęstutis Markevičius:
Kuo labiau lietu viams olimpinėse žai dynėse seksis, tuo ažiotažas bus dides nis ir generuos resto ranams didesnius pi nigų srautus. Atributiką jau graibsto
Kol restoranai džiaugiasi, kad olim pinės žaidynės vyksta ne Lietuvo je ir pas juos sutrauks daugiau sir galių, prekybos tinklai mano dėl to prarandantys sporto aistruolių su sidomėjimą atributika. Prekybos tinklo „Maxima LT“ atstovė ryšiams su visuomene Olga Malaškevičienė sakė, kad olimpi nių žaidynių proga prekybos cent rai siūlo marškinėlių ir rankinių su LRT projekto „Mūsų akys – Lon done!“ simbolika. „Kaip visada, krepšinio ir ki tų sporto šakų sirgaliai mūsų par duotuvėse ras jiems skirtų marški nėlių, dūdelių, švilpukų ir įvairių dydžių Lietuvos vėliavų. Dar ne
prasidėjus olimpinėms žaidynėms šios prekės lentynose neužsigulė davo“, – sakė ji. Pašnekovė pasakojo, kad pernai per Lietuvoje vykusį Europos krep šinio čempionatą atributika buvo šluojama nuo lentynų, o prekybos tinklo pardavimas buvo rekordinis. Tačiau šį kartą, anot O.Malaškevi čienės, tokio ažiotažo nesitikima dėl paprastos priežasties – veiks mas vyksta ne Lietuvoje. Dėl šios priežasties, kaip tei gė prekybos tinklo „Norfa“ atsto vas spaudai Darius Ryliškis, preky bos centrai specialiai olimpinėms žaidynėms nesirengė ir specialios šio renginio atributikos nesiūlys – lentynose bus galima rasti tik lie tuviškos atributikos. Anot jo, prekiauti konkretaus sportinio renginio atributika tiks linga tik tuomet, kai pastebimas didelis žmonių susidomėjimas. Pa vyzdžiui, ryškiai išaugusi paklausa, kaip sakė pašnekovas, buvo paste bima per Europos krepšinio čem pionatą. Pardavimas persikels į Londoną
„Jei veiksmas vyktų Lietuvoje, gal būt būtų ir tokios atributikos pa klausa. Tie, kurie aktyviai daly vauja olimpinėse žaidynėse ir yra pasiruošę sirgti už savo komandą ar sporto šaką, yra arti žaidėjų – Londone, kur vyksta renginys. Ten vyksta veiksmas, ten vyks ir parda vimas“, – sakė viešosios įstaigos „Advilio reklamos miestas“ atsto vas Artūras Jomantas. Jis pridūrė, kad olimpinėms žaidynėms skirtos atributikos bendrovė gaminti ne planuoja, tačiau lietuviškų spor to atributų paklausa auga ir toliau didės.
Pašnekovas pabrėžė, kad olimpi nių žaidynių atributika yra paten tuotos prekės, todėl jų sąnaudos didesnės: „Kažin ar prekės atsi pirktų, jei būtų parduodamos le galiai.“ Anot jo, šiuo metu, kaip ir visa da, populiariausia lietuviška atri butika yra marškinėliai, kepurėlės, garsiniai signalai ir vėliavėlės. Šluoja televizorius
Sporto renginio koziriu bando su žaisti net tie prekybininkai, kurių prekės su olimpinėmis žaidynėmis ar apskritai sportu nesusijusios. Tačiau pirkėjai, kaip sako specia lias akcijas taikančių e. parduotu vių atstovai, dėl to tik išlošia. E. parduotuvė Pigu.lt vyks tant olimpinėms žaidynėms siūlo 55 proc. nuolaidas televizoriams, buitinei technikai, mobiliesiems telefonams, kompiuteriams ar net grožio ir mados prekėms. O išpar duodamos prekės kainuoja net iki 80 proc. pigiau. Pigu.lt generalinis direktorius Dai nius Liulys patikino, kad specialios nuolaidos nėra tik simbolinis ges tas, o kiekvienas didesnis renginys, be abejonės, turi įtakos pardavimui. Anot pašnekovo, per olimpines žai dynes planuojamas 80 proc. didesnis televizorių pardavimas, o renginys šiam augimui turės 40 proc. įtakos. „Prieš olimpines žaidynes lietu viai atnaujina vaizdo ir garso apa ratūrą – vien televizorių, multi medijos ar priedėlių pardavimas, palyginti su praėjusiu mėnesiu, išaugo daugiau nei 20 proc. Gy ventojai taip pat aktyviau renkasi kitas pirkėjams aktualias prekes, kitaip tariant, medžioja nuolai das“, – sakė D.Liulys.
10
penktADIENIS, liepos 27, 2012
pasaulis
41
laipsnį vakar pasiekė termometro stulpelis Gruzijoje, ir tai yra šių metų rekordas.
Minskas nenori Arabų pavasario
JAV siunčia karius į Lenkiją
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lu kašenka vakar pareiškė, kad šalies armi ja turi būti pasirengusi situacijoms, pa našioms į Arabų pavasarį. Šalies vadovas taip pat įspėjo: „Rudenį mums reikės su rengti parlamento rinkimus. Tai būtent tas laikas, kai suaktyvėja ir už šalies ribų, ir šalies viduje tie, kurie baisiai neapken čia mūsų Baltarusijos ir kuriems nepatin ka esami reikalai šalyje.“
Pentagonas pasiųs į Lenkiją JAV oro pa jėgų dalinį, kuris užtikrins naikintuvų ir transporto lėktuvų palaikymą. Dalinys at vyks šį rudenį ir nuo 2013 m. prižiūrės kas ketvirtį dislokuojamus naikintuvus F-16 bei transporto lėktuvus C-130. Tai bus pir mosios JAV pajėgos, dislokuotos Lenkijos teritorijoje. Šis Vašingtono ir Varšuvos su sitarimas yra Europos priešraketinės gy nybos sistemos dalis.
Rusijos patriarchą pasitiko nuogalė Rusijos stačiatikių bažnyčios va dovą patriarchą Kirilą vakar Kije ve pasitiko pusnuogė aktyvistė ir protestuotojai.
Vakar Kijevo oro uoste iki pusės išsirengusi Ukrainos feminisčių organizacijos FEMEN aktyvistė pribėgo prie atvykusio patriarcho Kirilo ir sušaukė: „Išeik lauk!“ Jai ant nugaros dažais buvo užrašyta „Kill Kirill“ („Nužudyti Kirilą“ – angl.). Merginą, kuriai prie Rusi jos stačiatikių bažnyčios vadovo pavyko priartėti vos metro atstu mu, sulaikė apsauga.
Kirilas mums – itin nepageidaujama persona. Nes jis yra vadinamosios „ru siško pasaulio“ te orijos propagandi ninkas. Patriarcho spaudos tarnybos vadovas diakonas Aleksandras Volkovas pareiškė, kad šis inci dentas neaptemdys hierarcho vi zito, skirto Kijevo Rusios krikšto metinėms. „Labai liūdna, kad prasidėjusį patriarcho Kirilo vizitą į Ukrainą žmonės mėgina aptemdyti tokiais išpuoliais, – sakė tėvas Aleksand ras žurnalistams. – Tačiau tokie incidentai jokiu būdu neaptemdo vadovo vizito, tik rodo labai dide
lę dvasinę krizę tam tikruose vi suomenės sluoksniuose.“ Nac ion al ist in is jud ėj im as „Laisvė“ vakar šalia Ukrainos prezidento administracijos pa stato surengė protestą prieš pa triarcho Kirilo vizitą. Maždaug 30 žmonių laikė rankose plakatus su užrašais „Šalin Maskvos oku pantus!“, „Šalin Maskvos popą kolonizatorių!“. „Mes visuomet rengiame to kias akcijas, kai atvyksta Kirilas. Jis mums – itin nepageidaujama persona. Nes jis yra vadinamo sios „rusiško pasaulio“ teorijos propagandininkas. Tai yra politi nė teorija, neturinti nieko bend ra su stačiatikybe“, – per mitingą aiškino „Laisvės“ lyderis Andre jus Iljenka. Rusijos patriarchas Kirilas į Ukrainą atvyko trijų dienų vizito. Iš karto iš oro uosto jis nuvyko į Kijevo Pečiorų vienuolyną, ten susitiko su Kijevo metropolitu Vladimiru, vėliau dalyvavo Rusi jos ortodoksų bažnyčios Sinodo posėdyje. Rusijos krikšto dieną, Šv. kunigaikščio Vladimiro die ną, šeštadienį, numatyta liturgija aikštėje priešais Dangun Ėmimo katedrą Kijevo Pečiorų vienuoly ne, kurioje dalyvaus abu hierar chai. Ukrainos stačiatikių bažnyčia yra pavaldi Maskvos patriarcha tui, nors šalyje dažnai sklinda ra ginimai sukurti stiprią, vieningą ir Maskvai lygiavertę Ukrainos stačiatikių bažnyčią. BNS, UNIAN, newsru.com inf.
Sutuoktiniai: analitikai svarsto, kad Kim Jong-unas pasirodo su žmona siekdamas sukurti šeimos galvos
ir suaugusio vyro įvaizdį.
Pristatė pirmąją ponią Šiaurės Korėja pakėlė paslapties skraistę, kuri gaubė jos lyde rio asmeninį gyvenimą. Paaiškėjo, kad šalis turi ir pirmąją ponią – buvusią dainininkę. Įsimylėjo per koncertą
Kim Jong-uno žmona patraukė bū simo vyro akį per vieną savo pasi rodymų. Tai vakar pranešė Pietų Korėjos žiniasklaida, kai Pchen janas informavo, kad šalies lyde ris susituokė. Uždaros komunistinės šalies valstybinė žiniasklaida trečiadie nio vakarą atskleidė, kad daili jau na moteris, kuri šį mėnesį paskelb tose nuotraukose buvo matoma lydinti Kim Jong-uną, yra jo žmo na Ri Sol-ju. Apie lyderio žmoną nebuvo pa teikta jokių detalių, taip pat ne nurodoma, kada jie susituokė. Ta čiau analitikai pabrėžė, kad pats faktas, jog sutuoktiniai buvo vie šai pristatyti, rodo naują atotrūkį nuo šios šalies dinastinės vadovy bės tradicijų. Kim Jong-unas atsidūrė pasau lio dėmesio centre, kai perėmė sa vo neturtingos, bet branduolinį ginklą turinčios valstybės vairą po staigios tėvo Kim Jong-ilo mirties pernai gruodį. Manoma, kad jaunajam lyderiui turėtų greitai sukakti 30 metų, ta čiau už Šiaurės Korėjos ribų tikslus jo amžius nėra žinomas. Laužo tradicijas
Ignoravo: patriarchas Kirilas niekaip nesureagavo į pusnuogės ak
tyvistės išpuolį.
AFP nuotr.
AFP nuotr.
Analizių institutas „International Crisis Group“ šią savaitę paskelb tame pranešime nurodė, kad Kim Jong-unas veikiausiai savaran kiškai vadovauja šaliai, nors buvo
keliamos prielaidos, kad jis turės kliautis artimais patarėjais dėl sa vo jaunystės ir nepatyrimo. Kitaip nei jo velionis tėvas, nau jasis lyderis ne visada linkęs laikytis griežto oficialaus stiliaus: nuotrau kose jis matomas besiglėbesčiuo jantis ir pozuojantis su kariais, su sikibęs rankomis su moterimis.
Pats faktas, kad su tuoktiniai buvo vie šai pristatyti, rodo naują atotrūkį nuo šios šalies dinastinės vadovybės tradicijų. Nei jo tėvas, nei senelis Kim Ilsungas niekada nebuvo matomi su savo žmonomis per oficialius ren ginius. Tačiau tikėtina, kad pranešimas apie Kim Jong-uno vedybas buvo paskelbtas, iš dalies siekiant pa rodyti, kad „jis nėra vaikas“, kaip teigė Seulo nacionalinio universi teto Taikos ir suvienijimo studijų instituto ekspertas Chang Yongsukas. „Jeigu jis važinėtų vienas, žmo nės jį laikytų jaunu vaikinu, tačiau dalyvaujant žmonai jis galėtų bū ti laikomas šeimos galva ir suau gusiu“, – analitikas sakė naujienų agentūrai AFP.
Kursai Kim Il-sungo universitete
Pietų Korėjos naujienų agentū ra „Yonhap“ nurodė, kad Ri Sol-ju matoma vieno koncerto vaizdo įra še, kurį Pchenjanas paskelbė per nai vasarį. Agentūra teigia, kad Ri Sol-ju lankė šešių mėnesių kur sus, per kuriuos buvo supažindin ta su šalies pirmosios ponios pa reigomis. Kaip rašo dienraštis „Chosun Il bo“, Ri Sol-ju iki praeitų metų bu vo aktyvi Šiaurės Korėjos orkestro „Unhasu“ narė ir dainavo nauja mečiame koncerte 2009 m. gruo džio 31 d., kurio klausėsi Kim Jongunas ir jo tėvas. „Tikėtina, kad Kim Jong-unas pasirinko ją savo žmona, pamatęs ją koncertų salėje“, – laikraštis ci tavo vieną šaltinį. Kitas šaltinis dienraščiui sa kė, kad po vestuvių Ri Sol-ju bu vo šešis mėnesius mokoma apie pirmosios šalies ponios pareigas didžiausią prestižą turinčioje Šiau rės Korėjos aukštojoje mokykloje – Kim Il-sungo universitete. Ši Kim Il-sungo universiteto ab solventė yra kilusi iš šiaurės rytų Šiaurės Hamgijongo provincijos. Jos tėvas – mokslininkas, o mo tina – gydytoja, kaip teigia „Cho sun Ilbo“. Dienraštis „Dong-A Ilbo“ pa teikė panašių detalių apie Ri Solju kilmę ir nurodė, kad pora susi tuokė 2009 m. BNS inf.
11
penktadienis, liepos 27, 2012
pramogų
gidas
Redaktorė Rita Bočiulytė
Tapytojų „Sankryža“ kvies stabtelėti Uostamiesčio Baroti galerijoje ir jos kieme šią savaitę pluša linksma ir kūrybinga tarptautinė dailininkų komanda – ten vyksta lauko tapybos pleneras „Sankryža“. Jo metu sukurti didžiulio formato paveikslai bus eksponuojami po atviru dangumi. Dalyviai: tarptautinis lauko tapybos pleneras Baroti galerijoje subūrė šešių šalių dailininkus –
I.Mamadzhanovą iš Tadžikijos, K.Ibragimovą iš Kazachstano, G.Tabliashvilį iš Gruzijos, D.Mammadovą iš Azerbaidžano, T.Hridyayevą iš Ukrainos ir R.Martinionį iš Lietuvos uostamiesčio. Vytauto Liaudanskio nuotr.
projektui vadovauja irgi menininkai – I.Baroti’s ir I.Vedeikaitė.
Kartu:
Rita Bočiulytė r.bociulytė@kl.lt
Iš šešių šalių
Tarptautinis tapybos pleneras, skirtas Klaipėdos miesto 760 metų jubiliejui bei Klaipėdos apskrities dailininkų sąjungos Baroti galerijos 20-mečiui, pakvietė į Klaipėdą šešis aktyviai kuriančius šiuolaikinius menininkus iš šešių skirtingų šalių – buvusių Rytų kaimynių Kazachstano, Tadžikijos, Azerbaidžano, Gruzijos, Ukrainos ir Lietuvos. Centrinės Azijos ir Kaukazo valstybės pasirinktos ne tik dėl išskirtinės tapybos stilistikos, mažai žinomos pas mus. Kaip aiškino šio kūrybinio susitikimo iniciatorius ir vadovas iš Tadžikijos kilęs dailininkas Isroildžonas Baroti’s su renginio kuratore vilniete Ieva Vedeikaite, projekto variklis pirmiausia buvo jų abiejų meilė tiems kraštams. Be to, juk visiems įdomu susipažinti, prisiminti, pamatyti, kas ten ir čia keičiasi, daugiau sužinoti vieniems apie kitus. Todėl nuo liepos 20-osios iki rugpjūčio 2-osios Baroti galerijos ir Klaipėdos apskrities dailininkų sąjungos organizuojamas projektas atsisakė tradicinės uždaros kūrybinės erdvės. Siekiama priartinti kūrybinį procesą prie publikos ir taip sudaryti galimybę kiekvienam iš arti pamatyti jo eigą. Dailininkai įkurdinti Baroti galerijos erdvėje – lengvai pasiekiamoje vietoje Klaipėdos centre, kur kiekvienas norintis gali pabendrauti ir padiskutuoti su kuriančiais menininkais.
Akcentas: kazachas K.Ibragimovas savo paveikslą padabins auksu.
Įkvėpė Klaipėda
Baroti galerija pasikeitė neatpažįstamai – grindys nuklotos plastiko plėvele, dažų, klijų ir lako kibirėliais, sienas remia keliametrės presuotos medžio drožlių plokštės, ant kurių tapo dailininkai, persimesdami vienu kitu žodžiu, pajuokaudami. Kiti kuria čia pat kiemelyje, ant žolės. Galerijos direktorė Andželika Baroti džiaugėsi, kad jie nepaprastai draugiški, šilti, kalbūs ir smalsūs. Jiems gražus ir įdomus šis miestas, nori pamatyti daugiau, todėl savaitgalį visi ruošiasi į Palangą, prie jūros. Kodėl gi ne?! Dauguma jau įpusėjo, o kiti ir baigia savo paveikslus. Nors gruzinas George’s Tabliashvili’s iš Tbilisio sako, kad jo kūrinys nors ir atrodo užbaigtas, iki plenero pabaigos dar gali gerokai pasikeisti. O štai azerbaidžanietis Dadashas Mammado-
vas jau užbaigė savo paveikslą. „Šio nuostabaus miesto, jo svetingų žmonių, nepaprastai gražių merginų buvau įkvėptas jau pir-
Kanatas Ibragimovas:
Būti dailininku šiame pinigų valdžios pasaulyje – didvyriškumas.
mąją dieną“, – teigė jis, savo kūrinyje įamžinęs pirmuosius įspūdžius Klaipėdoje. Ukrainietė Tamara Hridyayeva iš Lvovo irgi jau beveik užbaigė savo nuotaikingą abstrakčios tapybos darbą, kurį pavadino „Spalvų perėjimas“. Tadžikas Ilyos Mamadzhanovas savo geometrinę kom-
Pirmas: azerbaidžaniečio D.Mammadovo paveikslas jau baigtas.
poziciją dar tapo, specialiai pasirinkęs vien gintaro spalvas. Išpuoš auksu
Kazachas Kanatas Ibragimovas savo kūrinį išpuoš tikru auksu, dar turės padirbėti, kol dešimt kartų už plauką plonesne aukso folija padengs savo paveikslą, kurį pavadino „Kazachų revoliucijos žiedeliu“. Jam menas – visada revoliucija. „Bet kuris dailininkas šiuolaikinėje visuomenėje yra herojus, – mano jis. – Nes būti dailininku šiame pinigų valdžios pasaulyje – didvyriškumas.“ Lietuvai plenere atstovaujantis klaipėdietis tapytojas Rytis Martinionis gal ir nelaiko savęs didvyriu, bet į plenerą atėjo pasiruošęs – su būsimo paveikslo eskizu. Tapo jam įprasta siurrealistine maniera, alegoriškai. Jis jau turi tokių lauko tapybos renginių patirties,
prieš kelerius metus dalyvavo „Bitės“ projekte. I.Baroti’s prasitarė, kad „Sankryžai“ autorius susirado pagal draugų rekomendacijas ir internetu. Kaip paaiškėjo, daugelis savo šalyse žinomi menininkai, apsigynę disertacijas ar siekiantys mokslinių laipsnių šioje srityje, ne tik užsiimantys tapyba, instaliacijomis, performansais, bet ir dėstytojaujantys, kuruojantys meno projektus. „Sankryžos“ projekto metu sukurti bet kokioms oro sąlygoms atsparūs lauko tapybos darbai (2x3 m) bus eksponuojami Jūros šventės metu ir praeivius kvies stabtelėti Didžiosios Vandens gatvės skvere, šalia jau metus ten stovinčių lauko skulptūrų. Vėliau paveikslai bus padovanoti plenero rėmėjams. Tarptautinės lauko tapybos parodos atidarymas – rugpjūčio 2 d. 17 val.
12
penktadienis, liepos 27, 2012
pramogų gidas Akvarelinės Skulptūrų parko istorijos
Klaipėdos skulptūrų parkas šiandien taps akvarelės plenero dirb tuvėmis. Dailininkai, molbertai, dažai ir teptukai miestiečių lauks centrinėje Skulptūrų parko aikštelėje. Kviečiami visi, norintys pa žaisti spalvomis. Jei lis lietus, dirbtuvių dalyvius po savo sto gu priglaus ten pat esantis Tautinių kultūrų centras. Uostamies čio dailininkė Renatė Lūšis 38-us metus Klaipėdoje organizuoja tarptautinį akvarelės plenerą, antri metai bendradarbiaudama su Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi. Plenero tema – akvareli nės Skulptūrų parko istorijos. KUR? Klaipėdos skulptūrų parke. KADA? Liepos 27 d. 16–19 val. KAINA? Nemokamai.
Ekoscenoje Kuršių mariose – didžėjai
Šįvakar Kuršių mariose vyks unikalus renginys – „Rafta“. 3 km už Kiaulės Nugaros salos įsikurs dreifuojanti ekoscena, kurioje pasiro dys du populiarūs Klaipėdos didžėjai Uncle Roll bei TIKKI. Jie šiam vakarui pažadėjo parengti specialią, „marioms suderintą“ muzikinę programą. Visi turintys jachtą, katerį, laivelį, valtį ar kitą plaukiantį daiktą yra kviečiami prisijungti, nuleisti inkarus ir smagiai praleisti šiltą vasaros vakarą Kuršių mariose. Neturintys plaukimo priemo nių raginami panaršyti internete ar spaudoje, skiltyje „Laivų, kate rių ir valčių nuoma“. Išsamesnė informacija prisegama. KUR? Kuršių mariose, 3 km už Kiaulės Nugaros. KADA? Liepos 27 d. nuo 19 val. KAINA? Nemokamai.
Vasaros terasą krikštys Keistuolių teatras Rytoj „Švyturio menų dokas“ krikštys naująjį savo kūdikį – Or len Land vasaros terasą, kuri geru oru taps žavinga alternatyva užda riems salės renginiams. Šia proga uostamiestyje ilgai lauktas Keis tuolių teatras kviečia į dviejų da lių tikro garso koncertą „Paskuti niai Brėmeno muzikantai“.
Vasaros terasa, kurioje svečių lau kia kavinė, scena bei originalūs specialiai sukurti lauko baldai, jau kurį laiką lūkuriavo savo valandos, tačiau begėdiškai nevasariški orai vijo renginių organizatorius bei jų svečius į uždaras erdves. „Kadan gi orų prognozėse pagaliau įsitaisė saulė, atsakingai kviečiame klaipė diečius pasiklausyti puikaus kon certo ir pasigrožėti neprilygstamu uosto peizažu“, – viliojo „Švyturio menų doko“ komanda. Galimybe Klaipėdoje sureng ti vieną iš garsiausių Keistuolių
teatro muzikinių spektaklių „Pas kutiniai Brėmeno muzikantai“ do mėjosi keli renginių organizatoriai, tačiau sėkmė nusišypsojo „Švytu rio menų dokui“, ir artimiausiu metu antro tokio pasirodymo uos tamiestyje neplanuojama. Koncerto pirmojoje dalyje skam bės gražiausios dainos iš Keistuo lių teatro spektaklių mažiesiems bei suaugusiesiems, o antrojo je dalyje griaudės nemirtingi am žinai gyvos grupės „Brėmeno mu zikantai“ šlageriai: 7-ojo bei 8-ojo dešimtmečių pasaulinių roko še devrų „keistuoliškos“ versijos bei dainos, nebetilpusios į muzikinį spektaklį. Žinomiausios melodijos su žaismingais lietuviškais tekstais – Keistuolių invazija į pasaulio šla gerių lobyną. Aktorių grupė „Paskutiniai Brė meno muzikantai“ – tai Rainis (Dalius Skamarakas), Petuchaus kas (Andrius Kaniava), Rexas (Ai
das Giniotis), Kanopa (Aurimas Meliešius), kuriems kelią į šlovę stengiasi praskinti prodiuseris Leo (Darius Auželis), visų jų mūza Inga (Ilona Balsytė) ir istoriją papasako jęs DJ (Sigitas Mickis). Pirmojo nepriklausomo profe sionalaus Lietuvos teatro, įkurto 1989-aisiais, kūrybinė grupė ne bijo laužyti klasikinių muzikos, li teratūros, teatro ir kino žanrų rė mų. Aktoriai patys kuria dainas, rašo originalius scenarijus, kupi nus subtilaus humoro ir autoiro nijos. Jų kūrybinis credo – vengti visko, kas yra nuobodu ir banalu. „Paskutinių Brėmeno muzikan tų“ pasirodymas – liepos 28 d. 20 val. „Švyturio menų doko“ vasaros terasoje (įėjimas į teritoriją – Šiau rės rage, šalia Smiltynės perkėlos). Bilietų į koncertą ribotos atsar gos labai greitai senka, tad pravers tų juos įsigyti patogiausiu būdu – „Tiketos“ kasose arba internetu.
Aktoriai: Keistuolių teatro grupė „Paskutiniai Brėmeno muzikantai“
Klaipėdoje surengs dviejų dalių muzikinį pasirodymą.
13
penktadienis, liepos 27, 2012
pramogų gidas Brass kvintetas gros su P.Vyšniausku
Klaipėdos koncertų salės vasaros koncertų ciklas kviečia klaipė diečius ir miesto svečius patirti muzikos klausymo malonumą at virame ore, žaliuojančios gamtos prieglobstyje. „Vakare su Pet ru ir kvintetu“ improvizacijų meistras, saksofono virtuozas Petras Vyšniauskas ir Klaipėdos brass kvintetas – Jurgis Dargis (tūba), Steponas Sugintas (trombonas), Algirdas Ulteravičius (valtorna), Vilmantas Bružas ir Alius Maknavičius (trimitas) – pateiks sma gią programą, kurioje skambės kūriniai nuo baroko iki improviza cijų tradicinėmis džiazo temomis. KUR? Klaipėdos koncertų salės (Šaulių g. 36) parko estradoje. KADA? Liepos 28 d. 20 val. KAINA? 15, 20 Lt.
Muzikuojančiame kelte liesis romansai
Rytoj festivalyje ant vandens „Muzikuojantis keltas“, dvi valan das savo publiką plukdysiančiame po Kuršių marias, dainuos aktorė Inga Jankauskaitė, jai gitara pritars Aurelijus Globys. Jie du surengs jausmingų rusiškų romansų improvizacijų vakarą. Iš viešumos I.Jankauskaitė dingo tada, kai susilaukė dvynukų. Bet vaikai paaugo, ir rudenį aktorė planuoja grįžti į didžiąją sceną su koncertiniu turu po Lietuvos miestus – Panevėžį, Šiaulius, Kau ną, Klaipėdą. „Muzikuojančiame kelte“ ji su A.Globiu koncertuos jau ketvirtą vasarą. KUR? „Muzikuojančiame kelte“ / „Nida“ (Danės g. 1). KADA? Liepos 28 d. 20 val. KAINA? 79 Lt, bilietus platina „Bilietų pasaulis“.
Į „Stebuklų šalį“ – susitikti su cirko žvaigždėmis Kitą savaitę, rugpjūčio 3 ir 4 dienomis, Klaipėdos „Švyturio menų doko“ Orlen Land vasaros terasoje vyksiančiame gat vės cirko festivalyje „Stebuklų šalis“ pagrindiniu smuiku – žiūrovų juoku – grieš iš visos Europos ir Izraelio suvažiuo siantys gatvės komediantai.
Linksmai: ispanai Kikis ir Amelija, „La Cossas Nostra“, Klaipėdoje pri
statys net tris komedinius šou – vieną duetą ir du solinius.
Gatvės cirke daugiau netikėtu mų ir įvairovės nei klasika vadina muose pasirodymuose palapinėje su dresuotais gyvūnais ir tradici niais klounų pokštais. Netikėtu mų jau yra ir renginio programoje – nors organizatoriai buvo numatę, kad dvi dienas vyksiantys pasiro dymai užtruks iki vidurnakčio, pa tikslinus grafiką matyti, kad cirko fiesta, kurią vainikuos „Viduramžio pasiuntinių“ ugnies ir pirotechni kos šou, užsitęs bent porą valan dų ilgiau. „Tikimės, publika nesupyks“, – krizena cirko žvaigždės, turinčios savitą požiūrį į laiko vertę. Jų ark liukas – sugebėti priversti praei vį sustoti gatvėje pamiršus dienos rūpesčius, kelionės tikslą ir tapti vaidinimo dalimi. Lietuvis stebina tautiečius
„Gatvės cirko atlikėjų sugebėjimas iš praeivių atimti valandą brangaus laiko, kurio kuo toliau, tuo mažiau turime, man tebėra stebuklas“, – prisipažino Lietuvos gatvės cirko pajėgoms festivalyje atstovaujan tis Viačeslavas Mickevičius – gat vės cirko „Le Artist“ įkūrėjas ir bene vienintelis šio žanro propa guotojas gimtojoje šalyje. Šitoks meistriškumas nėra sve timas ir jam pačiam – klajodamas po Lietuvą, V.Mickevičius, kuris yra ir uostamiesčio Dramos teatro aktorius, studijavęs Klaipėdos uni versiteto Menų fakultete, įgyja vis daugiau gerbėjų, pasiruošusių žiū rėti jo šou po kelis kartus iš eilės.
V.Mickev ič ius ėmė mok yt is žongliravimo, ekvilibristikos ir ki tų cirko meno disciplinų paska tintas Edinburgo (Škotija) gatvės festivalio įspūdžių bei sceninio ju desio paskaitų. Jo triukai tampa vis sudėtingesni, o artistą išgarsinęs vienratis – vis aukštesnis. „Lietuvos publika puikiai su pranta, kad iš užsienio artistų, ku rie atstovauja šimtmečių senu mo cirko tradicijai, galima tikėtis aukščiausio lygio. O kai kažką pa našaus atlieka tautietis, tai daug kam sukelia nuostabą. Būna džiu gu sulaukti palaikymo žodžių“, – šypsojosi V.Mickevičius. Populiariausias Švedijoje
Klaipėdoje lankysis ir bene po puliariausias Švedijos gatvės cir kas – akrobatų-žonglierių duetas „Magmanus“. Patyrę cirko artis tai Magnusas Bjoru ir Manu Tige ris į duetą susibūrė 2009-aisiais. Publikos dalyvavimas, žaismė, improvizacija – „lengvoji“ jų šou atributika, mat „Magmanus“ šou pagrindas yra aukščiausio lygio cirko įgūdžiai. Per paskutiniąsias dvi vasaras duetas surengė per 120 pasirodymų 15-oje skirtingų šalių. Ispanų Kikio ir Amelijos due tas „Las Cossas Nostra“ pristatys iškart kelias savo programas: „La Cossas Nostra – the Show“; Ameli jos solinę programą su gimnastikos lankais „Breaking Broken Dreams“, pasakojančią apie kuklią tarnauto ją, pabėgusią iš biuro užkariauti pa saulio; ir Kikio „firminę“ programą
Neįprasta: „Theater Rue Piétonne“ aktorių beveik nematyti, bet jų naudojamas įspūdingas rekvizitas kursto vaizduotę.
Gatvės cir ke dau giau neti kėtumų ir įvairovės nei klasi ka vadi namuose pasirody muose pa lapinėje.
„The T.N.T Show“, kuriame am bicingas savamokslis pristato savo sukurtą sprogstamąjį užtaisą. Spro gimas – nepavojingas, tačiau gero juoko dozė – garantuota. Iš Izraelio – su roko energija
Asafas Barsella, publikai labiau ži nomas kaip Asaf‘n‘Roll – britų cir ko ir fizinio teatro mokyklos „Cir comedia“ absolventas, akrobatas, klounas bei žonglierius, siekiantis kiekvieną savo pasirodymo aikšte lę paversti per roko koncertą šėls tančiu stadionu. Kiekvienam yra tekę iš popie riaus išlankstyti lėktuvėlį ar laivelį, o kruopštesniems – ir daugiau figū rėlių, tačiau retas prilygsta tokiam paslankumui savo kūno lankstumu. „Theater Rue Piétonne“ (Prancūzi ja/Vokietija) komanda, vadovauja ma Justino Lenoiro, į publiką pra byla be žodžių, tačiau jos vaidinimai suprantami visiems ir visur – nuo Europos iki Japonijos. Judesio ir kaukių teatro, poezijos, vaidybos ir komedijos mišinys, „supakuotas“ į lanksčius vamzdžius ar kitokius pa vidalus, virstančius keistais gyvū nais, daro neišdildomą įspūdį vai kams bei suaugusiesiems. Bilietai į renginį – „Tiketoje“ (www.tiketa.lt). Svečiai galės pasi rinkti jiems patraukliausią variantą iš bilietų, galiojančių penktadienį, šeštadienį (kaina – 17 Lt) arba abi dienas (22 Lt). Bilietas suteiks tei sę prireikus palikti renginio terito riją ir vėl sugrįžti į „Stebuklų šalį“ stebėti pasirodymų.
Ambicingas: V.Mickevičiaus triukai tampa vis
sudėtingesni, o artistą išgarsinęs vienratis – vis aukštesnis.
14
penktadienis, liepos 27, 2012
sportas
„Diena Media News“ turnyre – azartas ir pramogos Golfo aistruolius į pajūrį rytoj su kviesiantis „Diena Media News“ turny ras žada ne tik azar to kibirkščių, bet ir turiningų pramogų. Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Įkvėpimas: iš klubo namo atsiveria nepakartojamas „National Golf Resort“ aikštyno vaizdas.
Apipils dovanomis
įteiktas gausus rėmėjų įsteigtų pri zų rinkinys: nakvynė viešbučio „Va nagupė“ verslo klasės kambariuose su pusryčiais, apsilankymu viešbu čio SPA centre bei pirčių komplek se, prabangi vakarienė „Friedricho pasaže“, ekologiški „BioEco“ kos metikos rinkiniai, bendrovės „Su perturas“ dovanų kuponai į lapkri čio 3-iąją Kauno „Žalgirio“ arenoje vyksiantį legendinio italų atlikėjo Al Bano Carrisi pasirodymą, kvie timai į „Snow areną“, šveicariško „Lindt“ šokolado rinkiniai, „Chi vas“ gėrimai bei renginio organi zatoriaus dovanos – metinė dien raščių „Klaipėda“, „Kauno diena“
Klaipėdos pašonėje esančiame „National Golf Resort“ aikštyne jau nuo ankstyvo ryto savo jėgas ban dys žaidėjai iš įvairių šalies miestų. Norintieji dalyvauti turnyre turėtų paskubėti – registruotis dar gali ma šiandien iki 14 val. elektroniniu paštu info@nationalgolf.lt, telefo nu 8 655 22 222 arba golfo klubo re gistratūroje. Išsami informacija apie renginio formatą, žaidėjų kategorijas bei specialiąsias nominacijas patei kiama „National Golf Resort“ in terneto svetainėje nationalgolf.lt. Pirmųjų vietų nugalėtojams bus
ar „Vilniaus diena“ prenumerata pasirinktinai. Neliūdės ir „nežaidžiantieji“
Rimtąją turnyro dalį praskaidrins pramoginė programa „nežaidžian tiesiems“. Kaip pasakojo bendrovės „Die na Media News“ atstovė, dienraš čio „Klaipėda“ rinkodaros projek tų vadovė Milana Mačijauskienė, į turnyrą bei programą „nežaidžian tiesiems“ susirinkę verslo partne riai turės galimybę dalyvauti golfo pamokose ir susipažinti su šiuo žai dimu tiesiogiai. Ekologiškos kos metikos namai „BioEco“ pakvies į
užsiėmimus, kurie, žadama, suint riguos ne tik moteris, bet ir vyrus – bus galima patiems išbandyti ran kų darbo kosmetiką, susipažinti su jos gamybos ypatumais bei ekolo giškos kosmetikos nauda. „Pagrindinis golfo turnyro rė mėjas „Lexus“ supažindins su naujausiais hibridiniais modeliais, o visi norintieji ištisą dieną galės dalyvauti bandomuosiuose važia vimuose „Lexus“ automobiliais“, – pridūrė M.Mačijauskienė.
sort“ siūlo aukščiausios klasės 18 duobučių PAR 72 golfo aikšty ną ir 3 duobučių trumpojo žaidi mo lauką. 18-tos duobutės aikštelė – pagal Lietuvos geografin ius kontūrus su formuota sala, kuri tapo šio aikšty no skiriamuoju ženklu. Vaizdingame Danės upės slėny je įstabų „National Golf Resort“ aikštyną sukūrė pasaulinio garso architektas, Europos golfo aikšty nų architektų instituto preziden tas Davidas Krauze, kuris yra su projektavęs ar pertvarkęs 9 iš 50 pačių geriausių golfo aikštynų Vo kietijoje. Skirtingai nei daugelį kitų golfo klubų, „National Golf Resort“ leng va pasiekti, nes jis įsikūręs netoli Klaipėdos–Palangos kelio: nuo uos tamiesčio aikštynas nutolęs vos 4, o nuo Palangos oro uosto – 15 km.
Vizitinė kortelė Vieta: „National Golf Resort“, Klai
pėdos rajonas, Stančių kaimas. Laikas: liepos 28 d., šeštadienis,
Aukščiausios klasės aikštynas
Pirmasis golfo aikštynas Vaka rų Lietuvoje „National Golf Re
žaidėjų registracija – nuo 8, startas – 9 val.
REO maištas ilgai netruko Žlugo viltys Mažvydas Laurinaitis Prieš savaitę išplatinę pranešimą spaudai, kad traukiasi iš visų Lie tuvos futbolo federacijos (LFF) vykdomų varžybų, jau šiandien Vilniaus REO klubas žais A lygos varžybas su Gargždų „Banga“.
Kurį laiką vilniečiai savojo žo džio laikėsi – sekmadienį žais ti 20-ojo turo rungtynių į Vilnių atvykę Panevėžio „Ekrano“ fut bolininkai REO komandos nesu laukė. Po LFF drausmės komiteto sprendimo vilniečiams turėtų bū ti įskaitytas techninis pralaimėji mas 0:3.
Visą šią savaitę netilusias kal bas, kad REO toliau treniruojasi ir ruošiasi varžyboms, patvirtino klubo atstovas Justas Janušaus kas. Jis neigė komandos išplatin tą oficialų pranešimą spaudai ir tvirtino, kad sekmadienį visa ko manda sirgo. „Komanda treniruojasi ir penk tadienį žais su „Banga“. Jokio ofi cialaus klubo rašto nebuvo, į LFF nesikreipėme. Sekmadienį į var žybas komanda neatvyko, nes visi žaidėjai susirgo“, – teigė jis. Šią savaitę klube buvo neramu – pareigų neteko REO klubo pre zidentas Rimantas Turskis, dau giausia kalbėjęs apie pasitrau kimą. Komandoje neliko ir kelių futbolininkų. Besivystant šiai istorijai, LFF vadovai išliko ramūs. Federaci ja išplatino pranešimą, kuriame teigė, kad negavo jokio oficia laus REO rašto dėl pasitraukimo iš varžybų. Taip pat buvo pa neigti kaltinimai dėl atimtos tei sės varžytis UEFA Regionų taurė je ir draudimo registruoti naujus žaidėjus. LFF pažymėjo, kad Re gionų taurėje gali žaisti tik klubai, kuriuose nėra profesionalių fut bolininkų, o žaidėjai neregistruo ti dėl klubo įsiskolinimų už teisė javimą. 21-asis A lygos turas prasideda šiandien. Šeštadienį atsinaujinęs Klaipėdos „Atlantas“ savo stadio ne priims pajėgių žaidėjų netekusią Alytaus „Dainavą“. Mūsiškiams jau galės padėti neseniai klubą pa pildę žaidėjai. „Dainava“ su 21 tašku šiuo me tu yra šešta, „Atlantas“ žengia pa skutinis, bet tikisi pakilti iš pas kutiniosios vietos. Su alytiškiais žaista du kartus – pasiektos lygio sios ir pralaimėta.
iškovoti medalius Mažvydas Laurinaitis Prieš Europos jaunučių vaikinų čempionatą kalbėję apie medalius, Lietuvos šešiolikmečiai kovos tik dėl 9–12 vietų.
Latvijoje ir Lietuvoje rengiamą čempionatą mūsiškiai baigė per gale prieš graikus 75:56, o vėliau laukė, kaip pasibaigs Prancūzijos ir Vokietijos kova. Vokiečių perga lė būtų atvėrusi lietuviams kelią į kitą etapą, tačiau prancūzai buvo pranašesni – 55:49. Po šių rezul tatų jaunučiai nukrito į penktąją vietą grupėje. Vienas rinktinės ly derių, legendinio Arvydo Sabonio
sūnus Domantas prieš čempiona tą tvirtino, kad komanda nori auk so. Tėvas buvo kuklesnis – tikėjosi medalio. Tačiau banguotai rungty niavę lietuviai šiandien stos į ko vą tik dėl garbės. Mūsiškių varžo vas – kita čempionato šeimininkė Latvija. Rinktinėje rungtyniauja ir kito garsaus krepšininko Gintaro Eini kio sūnus Aidas. Jis, kaip ir Mantas Montvila – Klaipėdos Vlado Kna šiaus krepšinio mokyklos auklėti niai. Pirmųjų etapų varžybos vyko Panevėžyje ir Ventspilyje (Latvi ja), o visos atkrintamųjų kovos ir rungtynės dėl 9–12 vietų bus žai džiamos Vilniuje.
19
penktadienis, liepos 27, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Elizabeth Haynes knygą „Į tamsiausią kampą“.
Elizabeth Haynes. „Į tamsiausią kampą“. Ketrina ganėtinai ilgai mėgavosi vienišės gyvenimu, kad iš pirmo žvilgsnio atpažintų puikų laimikį – kandidatą į partnerius. Nuostabus, charizmatiškas, spontaniškas Li atrodo kone per geras, kad tai būtų tiesa. O jos draugės aiškiai su tuo sutinka: nė viena neatsispiria jo žavesiui. Bet padūkęs ir kartais valdingas Li elgesys verčia Ketriną jaustis vis labiau izoliuota. Patyrusi didžiausią savo gyvenimo košmarą ir niekuo nebepasitikinti, ji kruopščiai planuoja, kaip išsigelbėti. Po ketverių metų, stengdamasi įveikti ją apnikusius demonus, Ketrina drįsta tikėti, kad daugiau niekas nebegresia. Kol vienas telefono skambutis viską pakeičia...
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima
pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).
2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, liepos 31 d.
Avinas (03 21–04 20). Sunkiai kontroliuosite pyktį, todėl galite ką nors įžeisti. Valdykitės. Perpildęs kantrybės taurę, galite pridaryti daug žalos. Visi nemalonumai praeis ir rytoj galėsite užsiimti įprastais reikalais. Jautis (04 21–05 20). Vertinsite sąžiningumą ir atvirumą, bet būsite nepakantus kitų nuomonei. Jums nepatiks tuščios kalbos ir aplinkinių smalsumas. Tad palikite visus ramybėje ir užsiimkite mėgstamais dalykais. Dvyniai (05 21–06 21). Gali kilti tamsių ir liūdnų minčių. Aplinkiniams nepatiks tokia jūsų nuotaika, todėl jie ims vengti jūsų draugijos. Skirkite daugiau dėmesio savo dvasiniam pasauliui. Vėžys (06 22–07 22). Lengvai bendrausite, jūsų protas bus ypač aktyvus. Tačiau pernelyg nesipuikuokite savo sugebėjimais, nes jei būsite ne itin dėmesingas, kils pavojus pridaryti žioplų klaidų. Liūtas (07 23–08 23). Jūsų gyvenime neliko vietos užsiėmimams, kuriuos mėgstate. Atidžiau pažvelgęs į susidariusią situaciją suprasite, kad tai laikini sunkumai, o šiaip viskas kaip ir anksčiau. Mergelė (08 24–09 23). Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Viskas klostosi puikiai ir reikalai juda į priekį. Neišsigąskite lengvo nuovargio ir nesustokite. Svarstyklės (09 24–10 23). Esate kupinas energijos ir ambicijų, todėl drąsiai imkitės naujų ir sudėtingų projektų – viskas seksis puikiai. Bet jei užmigsite ant laurų ar pražiopsosite šį palankų momentą, rytoj laimės paukštė gali išsprūsti iš rankų. Skorpionas (10 24–11 22). Sprendimai, kuriuos teks priimti darbe, gali prieštarauti jūsų įsitikinimams ir jausmams. Bus sunku pasirinkti – jūsų komandos sėkmė ar asmeninis tobulėjimas. Šaulys (11 23–12 21). Palanki diena leisti laiką su draugais, seniai matytais bičiuliais ar giminaičiais. Venkite svaigalų, nesveiko maisto ir sukčių – visa tai gali sugadinti nuotaiką. Ožiaragis (12 22–01 20). Būsite nusivylęs savo gyvenimu. Kažkas nepateisins jūsų vilčių. Neskubėkite reikšti nuomonės – pirmiausia tvirtai įsitikinkite, o paskui kritikuokite. Vandenis (01 21–02 19). Pasitelkęs vaizduotę atrasite būdų, kaip pagerinti savo gyvenimo sąlygas. Jūsų draugai manys, kad esate idealistas, bet vis dėlto pritars jums. Tai sėkmingas laikas, nepraleiskite jo veltui. Žuvys (02 20–03 20). Jūsų karjera ir gyvenimo būdas neigiamai veiks šeimą. Kils problemų bendraujant su pavaldiniais. Nesisielokite ir pasistenkite su niekuo nesusipykti.
Orai
Savaitės pabaigoje Lietuvoje bus labai šilta, numatomi lietūs su perkūnija. Šiandien palis su perkūnija, bus 27–30 laipsnių karščio. Šeštadienį taip pat lis ir griaudės perkūnija. Naktį termometro stulpeliai kils iki 17–19, dieną iki 28–32 laipsnių karščio.
Šiandien, liepos 27 d.
+28
+24
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)
+27
Šiauliai
Klaipėda
+28
Panevėžys
+27
Utena
+27
5.21 21.29 16.08
209-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 157 dienos. Saulė Liūto ženkle.
Tauragė
+28
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +36 Berlynas +31 Brazilija +27 Briuselis +30 Dublinas +18 Kairas +36 Keiptaunas +18 Kopenhaga +24
kokteilis Talismanai – vienaakiai Na, tikrai jau tuoj bus pasaulio pabai ga. Tok ios mintys apninka pamačius Londono olimpinių žaidynių talisma nus – metalo spalvos vienaakes būty bes Venloką (Wenlock) ir Mandev il į (Mandeville). Anot olimpiados organ izator ių, ren kant tal ismanus, labiausiai buvo atsi žvelgta į vaik ų ir šeimų nuomonę. Teigiama, kad vaikai nelabai norėjo, jog talismanais būtų kažkokie gyvūnai. Anglai dievagojasi, kad herojai ir jų vardai pasirinkti neatsitiktinai. Venloko vardas susijęs su kaimo Mač Venloko, kuriame, XIX a. pabaigoje vy ko sporto žaidynės, įkvėpusios šiuo laik in ių olimpiadų kūrėją Pierre’ą de Coubertainą. O Stok Mandev il io ligon inė laikoma parol impin ių (neįgal iųjų) žaidyn ių gimimo vieta. Venlokas ant rankų nešioja penkias apy rankes, simbol iz uojančias olimpin ius žiedus. Mandevilio galvos forma prime na parolimpinių žaidynių simbol į. Ant abiejų būtybių kaktų dega geltoni žibintai, tok ie pat, kok ie ir ant Londo no taksi automobil ių stog ų.
Londonas +26 Madridas +31 Maskva +27 Minskas +30 Niujorkas +32 Oslas +22 Paryžius +33 Pekinas +30
Praha +29 Ryga +24 Roma +34 Sidnėjus +17 Talinas +22 Tel Avivas +33 Tokijas +32 Varšuva +31
Vėjas
1–4 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
22
24
24
23
4
24
26
26
28
5
29
27
25
23
3
rytoj
sekmadienį
Pirmoji astronautė mylėjo moterį
Česka (397 719; man meškiukas Miška buvo gražiausias. O jums?)
Eterijus, Natalija, Pantaleonas, Sergijus, Svalia, Sugintas, Žintautas
nų Bad žijo mieste, po viešbuč io griuvės iais aptikti du gyvi žmonės: iš viso stichija nusinešė daugiau nei 1600 žmo nių gyvybes. 1990 m. paskelbta Bal tar us ijos neprikl aus o mybė. 1996 m. Atlantos (JAV) olimpinių žaidynių me tu Šimtmečio olimpinia me parke sprogus bom bai, vienas žmog us žu vo, daug iau nei 100 bu vo sužeisti.
BBC inf., „Reuters“ nuotr.
būtų atskleista, jog ji buvo lesbietė.
Pasižvalgius atgal
1946 m. mirė avangardo rašytoja Gertrude Stein, kurios namai Paryž iuje buvo žinom i kaip dau gelio menininkų ir rašy tojų pagrindinė susitiki mo vieta. 1954 m. Didžioji Britani ja atsisakė savo jurisdik cijos Sueco kanale. 1965 m. JAV aviacija ata kavo komunistų pozici jas Šiaurės Vietname. 1990 m. praėjus vie nuol ikai dienų po že mės dreb ėjimo Fil ipi
JAV vidurinę dal į apėmusi sausra kitais metais gal i gerokai pabrang int i maisto produkt us. Tok į įspėjimą paskelbė ša lies žemės ūkio ministerija. Anot jos, pie no produktų, kiaušinių ir mėsos kainos augs greičiau už infliaciją, nes dėl saus ros išaugo išlaidos gyvulių pašarui. Mi nisterija prognozuoja, kad maisto kainos augs 3–4 proc., o mėsos – 5 proc. Sausra neturėtų paveikti vaisių ir daržovių kai nų, nes dauguma šių kultūr ų yra laisto mos dirbtiniu būdu. Sausra yra apėmu si du trečdalius JAV teritorijos.
Sprendimas: pirmoji JAV astronautė S.Ride paprašė, kad po mirties
40 met ų – nuo 1972-ųjų Miuncheno olimpiados – tarp sport in ink ų šmi rinėja tal ismanai. Jie visada pakel ia nuotaiką pralaimėjusiam sport in in kui ar nuobod žiaujančiam žiūrovui. 1972 m. vok iečiai sumąstė, kad tal is manu bus taksų veislės šuniukas Val dis. Vėl iau sveč ius pas it iko bebras Amikas (1976 m. Monrealyje), meškiu kas Miša (1980 m. Maskvoje), erelis Se mas (1984 m. Los And žele), tigras Ho dor is (1988 m. Seule), šuo Kobis (1992 m. Barselonoje). O štai 1996-aisiais Atlantos žaidyn ių organ iz ator iai tal ismanu pas ir inko abstraktų padarėl į Izį.
+29
Alytus
Vardai
1999 m. 19 turistų, Švei carijos Alpėse ieškojusių aštr ių potyr ių, nusken do staiga išt vinus ioj e Zakseteno upėje. 2003 m. amer ik ieč ių dvirat in inkas Lance’as Armstrong as penkt ą kartą iš eilės tapo „Tour de France“ dviračių lenk tynių nugalėtoju. 2011 m. archeologai Tur kijos vakaruose rado ka pą, kur iame, jų teig imu, palaidotas šventasis Pily pas, vienas iš dvylikos Jė zaus Kristaus apaštalų.
Sausra šokdina kainas
Jei ir toliau eisime ta linkme, tai nebe sistebėsime, kad kitose žaidynėse talis manai bus vampyrai, žmogėdros, kem pin iukai, transformer iai ir kit i iš ekra nų neišnykstantys baisūs padarai.
laikiniai animaciniai filmai – vai kams nebereikia gyvūnėlių ir gražių personažų.
Marijampolė
Vilnius
liepos 27-ąją
„Kokteilio“ pozicija
Pasekmė: štai kur nuvedė šiuo
+28
+29
Pirmoji į kosmosą pakilusi ameri kietė Sally Ride buvo laikoma pa vyzdžiu visos šalies moterims, ta čiau viena JAV gėjų ir lesbiečių or ganizacija turėjo sulaukti jos mir ties šią savaitę, kad galėtų paskelb ti, kad astronautė buvo šios bend ruomenės narė.
Pranešime, paruoštame prieš 61 metų S.Ride mirtį pirmadienį nuo kasos vėžio, pirmąkart viešai pri pažįstama, jog ją siejo ilgametis ry šys su kita moterimi. Astronautės gyvenimo draugė Tam O’Shaugh nessy taip pat buvo jos verslo par tnerė ir prisidėdavo rašant mokslo populiarinimo knygas. Astronautės tinklalapyje „Sal ly Ride Science“ sakoma, kad T.O’Shaughnessy, kuri buvo S.Ri de partnerė beveik 30 metų, teko daug išgyventi. „Dauguma žmonių nežino, kad Sally 27 metus palaikė nuostabius
meilės ryšius su T.O’Shaughnes sy“, – S.Ride sesuo rašo nekrolo ge, kuris buvo paskelbtas tinklala pyje MSNBC.com. „Sally niekada neslėpė savo ry šio su Tam. Jos buvo gyvenimo partnerės, „Sally Ride Science“ verslo partnerės; jos kartu rašė knygas. Žinoma, labai artimi Sally draugai žinojo, kad jos myli viena kitą“, – nurodė astronautės sesuo Bear Ride. „Laikome Tam mūsų šeimos na re“, – pridūrė ji. S.Ride pirmąkart į orbitą paki lo per 7-ąją „Space Shuttle“ tipo erdvėlaivio misiją 1983 m. ir tapo pirmąja moterimi, įtraukta į JAV erdvėlaivio įgulą. Antrasis jos skrydis į kosmosą įvyko po metų, o vėliau S.Ride dir bo vyriausybinėje komisijoje, tyru sioje erdvėlaivio „Challenger“ ka tastrofą 1986 m. BNS inf.