2012-07-28 Kauno diena

Miestas

3p.

Per ro­tu­šės­ 470 me­tų­ ju­bi­lie­jaus­ šven­tę įsteig­tas­ Se­na­mies­čio­ ma­gist­ra­tas.

Lietuva

7p.

Žmo­nės ne­no­ri au­ko­ti po­pu­lia­ru­mo ­ dug­ne at­si­dū­ru­sioms po­li­ti­nėms ­ par­ti­joms.

Ekonomika

8p.

Su pa­sau­ly­je ­ gar­siais eks­per­tais kny­go­je pa­ta­ri­mais apie vers­lo ­ sėk­mę da­li­ja­si ­ ir lie­tu­vis.

Jungtinėms Valstijoms – dar viena skaudi, bet beprasmiška pamoka.

10p.

Šeštadienio

Liepos 28, 2012 Nr. 175 (19734) Kaunodiena.lt 2,50 Lt

K.Bo­be­lis: taip blo­gai kaip da­bar dar ne­bu­vo Jei Ka­zys Bo­be­lis ga­ lė­tų ko­re­guo­ti praei­ tį, jis vei­kiau­siai ne­ be­bū­tų Lie­tu­vos Sei­ mo na­rys. 89 me­ tų gy­dy­to­jas, tu­rin­ tis pen­kis vai­kus ir 20 anū­kų, sa­vo pa­ tir­ties ne­va­di­na nu­ si­vy­li­mu. Vis dėlto da­ly­va­vi­mas Lie­ tu­vos po­li­ti­ko­je pa­ kirto jo iliu­zi­jas.

„Rya­nair“ smū­gis Kau­nui Ai­ri­jos oro bend­ro­vė „Rya­nair“ nuo lapk­ri­čio per­ke­lia dar pen­kis marš­ru­tus iš Kau­no į Vil­niaus oro uos­tą. Anks­čiau ai­riai per­ke­lė dar tris sky­džius į sos­ti­nę.

„Ne­ma­lo­nus fak­tas. Kau­no ir ra­jo­ no sa­vi­val­dy­bės rū­pi­no­si, kad re­ gio­ne kur­tų­si pi­gių skry­džių kom­ pa­ni­ja. Nors oro uos­to stei­gė­ja yra Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja, mes sky­ rė­me fi­nan­si­nę pa­ra­mą. Ma­nau, kad „Rya­nair“ ap­si­spren­di­mą per­ kel­ti skry­džius į Vil­nių lė­mė ne tik kon­ku­ren­ci­ja, bet ir mi­nis­te­ri­jos po­li­ti­ka“, – ste­bė­jo­si Kau­no me­ ras And­rius Kup­čins­kas.

Jis pri­mi­nė, kad dar prieš dve­jus me­tus mi­nis­te­ri­jos at­sto­vai svei­ ki­no, kad Kau­nas tam­pa pi­gių skry­džių cent­ru.

2

Dienos citata „Ve­te­ra­nais va­di­nu tie­siog lė­čiau ju­dan­čius spor­ti­ nin­kus“, – sa­kė Vi­tol­das Ma­sals­kis, ku­riam­ šian­dien Kau­ne pra­si­de­dan­tis­ Eu­ro­pos ve­te­ra­nų krep­ši­nio­ čem­pio­na­tas bus jau sep­tin­ta­sis.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Gai­li­si kan­di­da­ta­vęs į Sei­mą

Di­džiu­lis bu­tas per du aukš­tus Vil­ niaus se­na­mies­ty­je: erd­vi sve­tai­nė ir pen­ki mie­ga­mie­ji – Da­lia ir Ka­zys Bo­be­liai ja­me įsi­kū­rė be­veik prieš 20 me­tų. Va­sa­rą čia tik­ras šur­mu­ lys: vie­ni vai­kai ir anū­kai at­va­žiuo­ ja, ki­ti iš­va­žiuo­ja. Šiuo me­tu pas tė­vus vie­ši duk­tė Rū­ta De­ge­sys iš JAV, Šiau­rės Ka­ro­li­nos, ir trys anū­ kai. Kol jie žval­go­si po Se­na­mies­ tį, su K.Bo­be­liu kal­ba­mės apie jo da­bar­tį ir praei­tį.

4

15p.

Vieš­na­gė: pas K.Bo­be­lį šiuo metu sve­čiuo­ja­si anū­kai So­fi­ja, An­ta­nas ir Liu­das.

E.Jan­kaus­ko su­grį­ži­mas į Ško­ti­ją

9–3om0is dien

Į Edin­bur­go „Hearts“ su­grį­žęs vie­ nas gar­siau­sių Lie­tu­vos fut­bo­li­nin­ kų 37-erių Ed­ga­ras Jan­kaus­kas jau įsi­lie­jo į klu­bo tre­ne­rių šta­bą. „Vi­ sa­da la­bai ma­lo­nu grįž­ti ten, kur nuo­sta­būs pri­si­mi­ni­mai ir vis­kas jau ge­rai pa­žįs­ta­ma“, – sa­kė E.Jan­ kaus­kas, anks­čiau žai­dęs „Hearts“ klu­be ir iš­ko­vo­jęs ne vie­ną tro­fė­ jų. Pak­laus­tas, ar Edin­bur­ge tu­ri mėgs­ta­miau­sią vie­tą, lie­tu­vis šyp­ so­si – gol­fo aikš­ty­nas. „Čia žai­džia ir san­tech­ni­kai, ir va­do­vai. Juk daug ge­riau pa­vaikš­čio­ti gry­na­me ore, nei sė­dė­ti ir ger­ti al­ko­ho­lį ba­re“, – aiš­ki­no E.Jan­kaus­kas. 18p.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

dieniniu Tik su ðeðta dienrašèiu

ÁËJIMASbotanikos sodà

!

S A M A NEMOK

o Á VDU Kaun

Iðkirpkite kuponà, já galite išsikeisti á bilietà vienam asmeniui VDU Botanikos sodo kasose.

Liepos 28 d. (kuponas galioja tik vienà dienà).

2

Šeštadienis, liepos 28, 2012

Miestas

Oro kokybė Kaune 0

45

50mg/m3

Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai

Kietosios dalelės (KD10) Nustatyta 24 val. ribinė vertė

0 0,28

Anglies monoksidas (CO)

10 mg/m3

Nustatyta 8 val. ribinė vertė

0

39

200

mg/m3

Azoto dioksidas (NO2)

Nustatyta 1 val. ribinė vertė

„Rya­nair“ smū­gis Kau­nui „Gai­la, kad kai kas į tai 1 da­bar nu­mo­jo ran­ka ir pa­ža­dus pa­mir­šo. Mi­nis­te­ri­ja yra

vi­sų tri­jų Lie­tu­vos oro uos­tų stei­ gė­ja ir tu­rė­tų vie­no­dai rū­pin­tis vi­sais“, – pa­ste­bė­jo me­ras.

Kau­no ra­jo­no me­ro pir­ma­sis pa­va­duo­to­jas Pet­ras Mi­ke­lio­nis va­kar taip pat bu­vo ne­ma­lo­niai nu­ste­bin­tas ir tei­gė, kad skry­ džių per­kė­li­mas į Vil­nių su­si­jęs su mi­nis­te­ri­jos po­zi­ci­ja. „Apie ko­kią čia kon­ku­ren­ci­ ją ban­d o­m a kal­b ė­t i. Juk rei­k ia aiš­kiai pa­sa­ky­ti, kad mi­nis­te­ri­ ja su­da­rė są­ly­gas ai­riams kur­tis Vil­niu­je. Mies­to ir ra­jo­no sa­vi­ val­dy­b ės vie­n in­te­l ės, ku­r ios pa­rė­mė vals­ty­bi­nę įmo­nę. De­ ja, iš mi­nis­te­ri­jos su­lau­kė­me ne pa­ra­mos ar pa­dė­kos, o ji mums at­su­ko nu­ga­rą“, – pa­si­pik­ti­ni­ mo ne­slė­pė P.Mi­ke­lio­nis.

Mar­ty­nas Čer­kaus­kas:

Ma­no­me, jog tai lė­mė kon­ku­ren­ci­ja, nes di­ džią­ją da­lį šių kryp­ čių iš Vil­niaus skrai­ do „Wizz Air“.

Kau­n o re­g io­n o sa­v i­val­dy­b ių va­do­vai ir vers­lo at­sto­vai šią sa­ vai­tę iš­pla­ti­no pa­reiš­ki­mą, ku­ ria­m e už­s to­ja­m as at­s i­s ta­ty­d i­ ni­mo pa­reiš­ki­mą įtei­kęs Kau­no oro uos­to di­rek­to­rius Ari­jan­das Šliu­pas. „Po ke­lių die­nų su­lau­ kė­m e pra­n e­š i­m o apie at­š au­ kia­m us skry­d žius. Su­ta­p i­m ais ne­t i­k iu“, – sa­k ė ra­jo­n o vi­ce­ me­ras.

Apie prie­žas­tis ne­kal­ba

Vil­niaus oro uos­tas va­kar pra­ ne­šė, kad „Rya­nair“ iš Kau­no į Vil­nių per­kels skry­džius į Briu­ se­lį, Lid­są, Li­ver­pu­lį, Lu­to­ną ir Os­lą. Pa­sak „Rya­nair“, bend­ro­ vė iš Kau­no ir to­liau siū­lys skry­

džius į Bris­to­lį, Dub­li­ną, Frank­ fur­tą ir Lon­do­ną. „Kau­nas lie­ka svar­bia „Rya­ nair“ ba­ze ir ši per­mai­na ne­tu­rės po­vei­kio marš­ru­tams į Bris­to­lį, Dub­li­ną, Frank­fur­tą, Lon­do­ną ir at­gal“, – pra­ne­ši­me spau­dai sa­kė „Rya­nair“ Šiau­rės ir Bal­ti­jos ša­lių re­gio­no par­da­vi­mo ir rin­ko­da­ros va­do­vė Eli­na Hak­ka­rai­nen.

Dėl ko­kių prie­žas­čių „Rya­nair“ per­kė­lė skry­džius, pra­ne­ši­me ne­ nu­ro­do­ma.

Vis­ką le­mia kon­ku­ren­ci­ja?

Su­si­sie­ki­mo mi­nist­ro pa­ta­rė­jas Mar­ty­nas Čer­kaus­kas BNS sa­ kė ma­nan­tis, kad to­kį spren­di­ mą „Rya­nair“ priė­mė dėl kon­ku­ ren­ci­nės ko­vos su Veng­ri­jos oro bend­ro­ve „Wizz Air“. „Ma­no­me, jog tai lė­mė kon­ ku­ren­ci­ja, nes di­džią­ją da­lį šių kryp­čių iš Vil­niaus skrai­do „Wizz Air“,– sa­kė jis.

Vil­niaus oro uos­to Ko­mer­ci­jos de­par­ta­men­to di­rek­to­riaus Si­ mo­no Bart­kaus tei­gi­mu, „Rya­ nair“ žie­mos se­zo­nu su „Wizz Air“ kon­ku­ruos 5 iš 13 marš­ru­tų – į Lon­do­ną (Lu­to­ną), Pa­ry­žių, Li­ ver­pu­lį, Mi­la­ną ir Bar­se­lo­ną. „Dvie­jų „že­mų są­nau­dų“ avia­ kom­pa­n i­j ų kon­k u­ren­c i­ja Vil­ niu­je pa­ro­dė, jog kai ku­riuo­se marš­ru­tuo­se skry­džiai į Vil­nių pa­sie­kia ge­res­nių re­zul­ta­tų, to­ dėl „Rya­nair“ lė­tuo­ju me­tų se­ zo­nu ke­ti­na ban­dy­ti ke­le­tą rei­sų iš Vil­niaus, ku­rie pra­sčiau su­ko­si Kau­ne“, – sa­vo tink­la­raš­ty­je ra­ šo S.Bart­kus.

Tai jau ne pir­mas kar­tas, kai „Rya­nair“ skry­džių kryp­tis per­ ke­lia iš Kau­no į Vil­nių. Šie­met bend­ro­vė į sos­ti­nės oro uos­tą per­kė­lė Mi­la­no, Bar­se­lo­nos ir Pa­ ry­žiaus marš­ru­tus.

Pa­sak S.Bart­kaus, „Rya­nair“ nuo lapk­ri­čio iš Vil­niaus oro uos­to ke­ti­na skrai­din­ti iš vi­so 13 kryp­čių.

KD, BNS inf.

Skaičius: jau anksčiau iš Kauno į sostinę perkelti trys skrydžiai, o

nuo rudens – dar penki.

Tomo Raginos nuotr.

Bi­čiu­lys­tė: R.Jur­gai­tie­nė sa­kė, kad skai­ty­to­jai ir „Kau­no die­nos“ pla­tin­to­jai pa­lai­ko nuo­šir­džius ry­šius.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

„Kau­no die­na“ lan­kys gau­sų bū­rį skai­ty­to­jų Pa­si­bai­gus „Kau­no die­nos“ va­sa­ros pre­nu­me­ra­tos ak­ci­jai paaiš­ kė­jo, kad dien­raš­čio skai­ty­to­jų pa­gau­sė­jo ne tik mies­te, bet ir Kau­no ra­jo­ne.

Sau­lius Tvir­bu­tas

s.tvirbutas@kaunodiena.lt

Lau­kia kaip sa­vų

Bend­ro­vės „Die­na Me­dia News“ pla­ti­ni­mo tar­ny­bos va­do­vė Ri­ma Jur­gai­tie­nė pa­si­džiau­gė, kad dien­ raš­čio pla­tin­to­jai, kaip ir kas­met, bu­vo la­bai lau­kia­mi skai­ty­to­jų na­ muo­se. „Dau­ge­lis skam­bi­no ir klau­sė, ar juos ap­lan­kys pla­ti­ni­mo tar­ny­ bos spe­cia­lis­tai. Mat žmo­nės įpra­to už­si­sa­ky­ti mėgs­ta­mą laik­raš­tį pa­ de­da­mi mū­sų dar­buo­to­jų“, – šyp­ so­jo­si R.Jur­gai­tie­nė.

Laik­raš­čio pla­tin­to­jai su dau­ge­ liu skai­ty­to­jų su­si­drau­ga­vę, mat jų bend­ra­vi­mas trun­ka me­tų me­tus. „Kau­nie­čiai tuo ir iš­si­ski­ria iš ki­ tų mies­tų gy­ven­to­jų, kad lau­kia ir mie­lai į na­mus kvie­čia pre­nu­me­ ra­tos do­ku­men­tus pil­dan­čius dar­ buo­to­jus“, – tei­gė R.Jur­gai­tie­nė.

Pla­ti­ni­mo tar­ny­bą džiu­gi­no ir pre­nu­me­ra­tos re­zul­ta­tai. „Laik­ raš­tį už­si­sa­ko ne tik il­ga­me­čiai skai­ty­to­jai – jų bū­rį pa­pil­dė daug nau­jų, nuo­lat dien­raš­tį gau­sian­čių į pa­što dė­žu­tes žmo­nių“, – tvir­ti­ no va­do­vė.

Pa­pil­do­mos do­va­nos – žur­na­lai

Pa­gau­sė­jo skai­ty­to­jų prie­mies­čiuo­ se ir ra­jo­no gy­ven­vie­tė­se. „Ypač iš­ skir­čiau Jo­nu­čių gy­ven­vie­tę, ku­rio­ je pa­ste­bi­mai šok­te­lė­jo skai­ty­to­jų skai­čius. Dau­giau pre­nu­me­ra­to­rių tu­ri­me Bab­tuo­se“, – apie pa­kau­nės sta­tis­ti­ką kal­bė­jo R.Jur­gai­tie­nė.

Dien­raš­čiu sa­vo klien­tus džiu­ gins ir dau­ge­lis mies­to ka­vi­nių.

„Kur stu­di­juo­ti?“, „Va­sa­ros gi­das“, „Vers­las. Ly­de­riai. 2012“, „Svei­ka­ ta“ – tai ne­mo­ka­mi žur­na­lai, ku­ riuos šie­met jau skai­tė ar dar skai­ tys „Kau­no die­nos“ skai­ty­to­jai.

Pra­dė­tas leis­ti nau­jas žur­na­las „Mo­ters trium­fas“ – taip pat ne­ mo­ka­ma do­va­na „Kau­no die­nos“ skai­ty­to­jams.

Lo­te­ri­jos lai­mė­to­jams – pri­zai

Ki­tą sa­vai­tę kom­ piu­te­ris iš­rinks šios va­sa­ros pre­ nu­me­ra­tos pri­zų lai­mė­to­jus.

Laik­raš­čio skai­ty­to­jai ir to­liau gaus jau pa­mėg­tus tra­di­ci­nius „Kau­no die­nos“ prie­dus „TV die­ na“, „Aukš­tyn že­myn“, „Pa­sau­ lis“, „Svei­ka­ta“, „Spor­tas“, „San­ ta­ka“, „Tur­tas“, „Ra­tai“. „Kau­no die­nos“ pre­nu­mer­ato­ rius lan­kys spe­cia­liai jiems skir­ tas ne­mo­ka­mas prie­das „Kai­my­ nai“. „Olim­pia­da“, „Eu­ro­ly­ga“,

Ki­tą sa­vai­tę, pir­ma­die­nį, kom­piu­ te­ris at­si­tik­ti­niu bū­du iš­rinks šios va­sa­ros pre­nu­me­ra­tos pri­zų lai­mė­ to­jus. „Ant­ra­die­nį juos pa­kvie­si­me į re­dak­ci­ją ir įteik­si­me do­va­nas“, – in­for­ma­vo R.Jur­gai­tie­nė. „Kau­no die­nos“ pre­nu­me­ra­tos lo­te­ri­jos lai­mė­to­jų lau­kia du te­le­ vi­zo­riai, du vir­tu­vi­niai kom­bai­ nai, mik­ro­ban­gų kros­ne­lės, dul­kių siurb­liai, vai­sių ir dar­žo­vių trin­tu­ vai-mai­šy­tu­vai. „Kau­no die­nos“ pla­ti­ni­mo sky­ rius pri­me­na, kad dar ne vi­ si pre­nu­me­ra­to­riai at­siė­mė bi­lie­ tus dviem žmo­nėms į pa­si­rink­tas krep­ši­nio klu­bo „Žal­gi­ris“ rung­ ty­nes bei do­va­nų ku­po­nus pa­si­vai­ šin­ti res­to­ra­nų tink­lo „Ba­jo­rų kie­ mas“ pa­tie­ka­lais.

Mo­te­ris tik po tri­jų mė­ne­sių su­pra­to, kad bu­vo ap­gau­ta Lu­kas Ki­vi­ta 59-erių kau­nie­tė nuo te­le­fo­ni­nių su­kčių nu­ken­tė­jo ge­gu­žės 1-ąją, ta­čiau į po­li­ci­ją krei­pė­si tik šią sa­ vai­tę. Pa­rei­gū­nai pra­dė­jo iki­teis­ mi­nį ty­ri­mą.

Nu­ken­tė­ju­sio­ji R.B. pa­sa­ko­jo, kad ge­gu­žės 1-ąją, apie pie­tus, jai te­ le­fo­nu pa­skam­bi­no ne­pa­žįs­ta­mas

vy­ras. Jis pri­si­sta­tė kri­mi­na­li­nės po­li­ci­jos dar­buo­to­ju.

Suk­čius mo­te­rį įti­ki­nė­jo, kad ši tu­ri jam pa­sa­ky­ti vi­sus elekt­ro­ni­ nės ban­ki­nin­kys­tės slap­ta­žo­džius, nes esą per jos ban­ko są­skai­tą plau­ na­mi pi­ni­gai. Neį­ta­ru­si klas­tos au­ ka pa­klu­so ne­pa­žįs­ta­ma­jam.

Be­veik tris mė­ne­sius mo­te­ris ne­ sup­ra­to, kad bu­vo ap­gau­ta. Kad ta­ po su­kčių au­ka, ne­lai­mė­le su­vo­kė,

kai pa­štu ga­vo raš­tą, jog į jos są­ skai­tą per­ves­tas 1 tūkst. li­tų kre­di­ tas. Ma­ža to, per tris mė­ne­sius bu­vo su­si­kau­pę 320,86 li­to pa­lū­ka­nų.

Kau­no po­li­ci­ja pri­me­na, kad, pri­ si­sta­čius ne­pa­žįs­ta­mie­siems ar­ba su­lau­kus įtar­ti­no te­le­fo­no skam­ bu­čio, ne­de­rė­tų vyk­dy­ti jų nu­ro­ dy­mų. Kai pa­sa­ko­ja­ma apie į ne­ lai­mę pa­kliu­vu­sius ar­ti­muo­sius, pir­miau­sia de­rė­tų pa­ban­dy­ti su jais

su­si­siek­ti. Anot po­li­ci­jos at­sto­vo spau­dai Kęs­tu­čio Kas­ciu­ke­vi­čiaus, nuo to­kių skam­bu­čių kar­tais gelbs­ ti pa­de­da­mas te­le­fo­no ra­ge­lis. „Jei rei­ka­las tik­rai toks svar­bus, tuo­met tie as­me­nys ban­dys su­si­siek­ti dau­ giau nei ke­le­tą kar­tų ir ne vien te­le­ fo­nu“, – mo­kė spe­cia­lis­tas.

Ypač bud­rūs tu­rė­tų bū­ti vy­res­nio am­žiaus žmo­nės, nes jie pa­pras­tai tam­pa afe­ris­tų tai­ki­niais.

Metai: dažniausiai sukčių au-

komis tampa vyresnio amžiaus žmonės. Tomo Urbeliono (BFL) nuotr.

3

Šeštadienis, liepos 28, 2012

Miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas

470 me­tų trun­kan­ti is­to­ri­ja Ro­tu­šės ju­bi­lie­jaus pro­ga va­kar įsteig­ tas Lais­vo­sios Kau­ no res­pub­li­kos se­ na­mies­čio ma­gist­ ra­tas. „Vil­nius tu­ ri Užu­pio res­pub­li­ ką, o mes ku­ria­me sa­vas tra­di­ci­jas“, – sa­kė ma­gist­ru pa­ skelb­tas ro­tu­šės šei­ mi­nin­kas Kęs­tu­tis Ig­na­ta­vi­čius.

Sau­lius Tvir­bu­tas

s.tvirbutas@kaunodiena.lt

Ne­su­lauk­da­mi krau­jo do­no­rų Kau­ no kli­ni­kų spe­cia­lis­tai pa­li­ko li­ go­ni­nę ir su spe­cia­lia įran­ga lau­ kia sa­va­no­rių gau­siai lan­ko­mo­se mies­to vie­to­se.

Spal­vin­ga: teat­ra­li­zuo­tos ei­ty­nės skel­bė apie stei­gia­mą Se­na­mies­čio ma­gist­ra­tą.

Idė­ja su­reng­ti 470 me­tų ro­tu­ šės gim­ta­die­nio šven­tę ki­lo Ro­tu­ šės aikš­tės drau­gi­jai, ta­čiau stei­ giant ma­gist­ra­tą prie jų pri­si­jun­gė ir Vil­niaus gat­vės, ir „Dau­gir­do“, ir M.Va­lan­čiaus gat­vės bend­ruo­ me­nės.

Teat­ra­li­zuo­tos „Bal­to­sios gul­ bės“ ei­ty­nės va­kar va­ka­re iš Ro­tu­ šės aikš­tės pa­trau­kė Vil­niaus gat­ve, skelb­da­mos apie stei­gia­mą ma­gist­ ra­tą. Vi­du­ram­žių dra­bu­žiais pa­si­ puo­šė ir Se­na­mies­čio vers­li­nin­kai, ir gy­ven­to­jai. Prie ei­ty­nių pri­si­jun­ gė ba­jo­rai bei jau­na­ve­džių po­ros – tarp jų ir va­kar ro­tu­šė­je su­si­tuo­ku­ si ško­tų po­ra.

Vė­liau iš­kil­mės per­si­kė­lė į ro­tu­ šę ir aikš­tę, kur vi­si su­si­rin­ku­sie­ji iš­vy­do įspū­din­gą mu­zi­kos ir švie­ sos ins­ta­lia­ci­ją. Jai pa­si­bai­gus, per di­de­lį ek­ra­ną bu­vo trans­liuo­ja­ma Lon­do­no olim­pi­nių žai­dy­nių ati­ da­ry­mo ce­re­mo­ni­ja. „Esa­me nau­jų tra­di­ci­jų kū­rė­ jai, to­dėl ir ki­lo min­tis švęs­ti ro­ tu­šės gim­ta­die­nį. No­ri­me, kad šis ren­gi­nys tap­tų tra­di­ci­nis. Kau­no va­do­vams įtei­kė­me me­tus mū­sų drau­gi­jos reng­tą Se­na­mies­čio stra­ te­gi­ją. Ti­ki­mės, kad į ją bus at­suž­ velg­ta“, – tei­gė Ro­tu­šės drau­gi­jos va­do­vas K.Ig­na­ta­vi­čius.

Me­di­kai krau­jo pra­šo ir gat­vė­je

Puo­ta: į šven­tės sū­ku­rį įsi­lie­jo ir va­kar su­si­tuo­ku­sios

po­ros, tarp jų buvo net jau­na­ve­džiai iš Ško­ti­jos.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Ma­gist­ras: K.Ig­na­ta­vi­čius (kairėje) ti­ki­si, kad ro­tu­

šės gim­ta­die­nis taps tra­di­ci­ne mies­to šven­te.

Ro­tu­šės met­raš­tis Ker­ti­nis se­no­sios ro­tu­šės ak­muo bu­ vo pa­dė­tas 1542 m. lie­pos 28 d. Per il­ gą gy­va­v i­mo is­to­r i­ją ro­t u­šė­je bu­vo įsi­k ū­r u­si mies­to val­d žia – ma­g ist­ra­ tas, suo­li­nin­k ų teis­mas. Šiuo me­tu ro­tu­šė­je tuo­kia­mos po­ros, prii­ma­mi gar­bin­gi mies­to sve­čiai, pa­ si­ra­šo­mos su­tar­tys, vyks­ta ofi­cia­lūs ren­gi­niai. Re­konst­ruo­jant ro­tu­šę, pa­ sta­to priei­go­se po grin­di­niu bu­vo ras­

tos de­vy­nios vaš­ko ly­dy­mo kros­nys.

XV–XVI a. vaš­kas su­da­rė di­d žiau­sią Kau­no eks­por­to da­l į. Jis bu­vo su­ren­ ka­mas iš Kau­no apy­lin­k ių bi­ti­nin­k ų ir par­duo­da­mas lie­tu­viš­ką vaš­ką dėl ge­ros ko­ky­bės itin ver­ti­nu­siems Ne­ mu­nu į Kau­ną at­plau­k ian­tiems pirk­ liams iš Va­ka­r ų. 2002 m. pri­va­čios ini­c ia­t y­vos pa­s tan­go­m is vie­n a iš kros­n ių bu­vo pa­reng­ta eks­po­nuo­t i Ro­tu­šės aikš­tė­je. Ta­po taip po­pu­l ia­

ru mes­ti mo­ne­tas į kros­nies vi­dų, kad bu­vo pra­dė­ta gal­vo­t i apie su­kaup­t ų mo­ne­tų pa­nau­do­ji­mą.

Prieš po­rą me­t ų Ro­t u­š ės aikš­tės drau­g i­ja su­k ū­rė tra­di­ci­ją iš kros­nies su­r ink­t as mo­ne­t as per Šv.Mi­ka­lo­ jaus – Kau­no mies­to glo­bė­jo – die­ną (gruo­d žio 6-ąją) įteik­t i Se­na­m ies­t y­ je vei­k ian­čioms lab­da­ros or­ga­n i­za­ ci­joms.

KD inf.

s y n i r e d s a l u b To Pizza picerijose! tik Charlie

e

picerijos * daugiau informacijos

Kau­no kli­ni­kų Krau­jo cent­ras prie pre­ky­bos cent­ro „Ak­ro­po­lis“ bu­dė­ jo tris die­nas. Ap­si­pirk­ti ar­ba pra­ mo­gau­ti sku­ban­tys kau­nie­čiai bu­ vo kvie­čia­mi paau­ko­ti krau­jo tiems, kam jo da­bar la­biau­siai rei­kia. „Va­sa­rą, kai dau­ge­lis žmo­nių ato­sto­gau­ja, iš­tuš­tė­ja ne tik mies­to gat­vės. Kau­no kli­ni­kų Krau­jo cent­ ras taip pat su­lau­kia ma­žiau po­ten­ cia­lių do­no­rų“, – aiš­ki­no Kau­no kli­ni­kų Krau­jo cent­ro va­do­vė Jo­ lan­ta Je­roch.

Paau­ko­ti krau­jo per ak­ci­ją no­rė­ jo ne­ma­žai mies­te ato­sto­gau­jan­čių žmo­nių. Pa­sak me­di­kų, įgy­ven­din­ti ge­rus no­rus truk­dė karš­tas ir tvan­ kus oras. Jei imant krau­ją do­no­rui pa­si­da­ry­da­vo silp­na, do­na­ci­ja bu­ vo stab­do­ma ir su­tei­kia­ma pir­mo­ji pa­gal­ba. Silp­nu­mo aki­mir­kai praė­ jus, at­si­ga­vę do­no­rai šyp­so­da­mie­ si ža­dė­jo ar­ti­miau­siu me­tu už­suk­ ti į Kli­ni­kų krau­jo cent­rą ir pa­baig­ti do­na­ci­ją. Kas ant­ras do­no­ras krau­ jo da­vė neat­ly­gin­ti­nai.

Krau­jo po­rei­kis va­sa­rą išau­ga, nes pa­dau­gė­ja sun­kių trau­mų. Be to, ne­sus­to­ja dar­bas ope­ra­ci­nė­se: to­liau at­lie­ka­mos sku­bios ir pla­ni­ nės kar­dio­chi­rur­gi­nės, or­to­pe­di­ nės, neu­ro­chi­rur­gi­nės, pil­vo or­ga­ nų ope­ra­ci­jos. Jas at­lie­kant ar po jų vie­nam pa­cien­tui ga­li tek­ti per­pil­ ti net ke­lio­li­kos do­no­rų krau­jo. Iš anks­to pa­si­reng­ti va­sa­ros se­zo­nui ir su­kaup­ti krau­jo at­sar­gų ne­ga­li­ ma, nes krau­jas yra gy­vas au­di­nys ir jo pro­duk­tai ga­li bū­ti sau­go­mi ne il­giau nei mė­ne­sį.

Pap­ras­tai di­de­lę da­lį krau­jo do­ no­rų su­da­ro stu­den­tai, to­dėl ti­ki­ ma­si, kad krau­jo kri­zė baig­sis ru­ de­nį.

Kau­no kli­ni­kų Krau­jo cent­ras ati­da­ry­tas šių me­tų ko­vo mė­ne­sį ir yra nau­jau­sia krau­jo do­no­rys­tės įstai­ga Lie­tu­vo­je.

Cent­re su­rink­tas do­no­rų krau­ jas ir iš jo pa­ga­min­ti krau­jo kom­ po­nen­tai nau­do­ja­mi tik Kau­no kli­ ni­kų pa­cien­tams.

Kli­ni­ko­se gy­do­miems pa­cien­ tams per mė­ne­sį rei­kia dau­giau nei 1000 do­no­rų krau­jo.

4

Šeštadienis, liepos 28, 2012

Tema

K.Bo­be­lis: taip blo­gai kaip

– Po­ne Ka­zy, ką pa­ 1 sta­ruo­ju me­tu vei­kia­ te, kuo už­sii­ma­te?

Kai nuo ma­žų die­ nų at­skai­ tai į minkš­ tą vie­tą, jis su­pran­ta už ką. La­bai ge­ ri ma­no vai­ kai išau­go.

– Kny­gas ren­giu. Iš­lei­dau dvi: pir­ mo­jo­je pri­si­mi­niau sa­vo gy­ve­ni­mą Lie­tu­vo­je ir Ame­ri­ko­je – pa­sa­ko­ ju sa­vo po­li­ti­nę biog­ra­fi­ją. Ant­ro­ jo­je kal­bu apie tai, kaip va­do­va­vau Vy­riau­sia­jam Lie­tu­vos iš­lais­vi­ni­mo ko­mi­te­tui (VLIK). Pro­fe­so­rius Jo­nas Ani­čas re­da­ga­vo abu to­mus. Tre­čią­ jį to­mą ti­ki­mės iš­leis­ti iki ru­dens.

– Apie jū­sų pa­si­trau­ki­mą iš Lie­ tu­vos po­li­ti­kos sklan­dė įvai­rių kal­bų. Ko­dėl taip stai­ga ir ryž­ tin­gai pa­si­trau­kė­te iš Sei­mo?

– Lie­tu­vos Sei­mo na­rys bu­vau 14 me­tų. Pas­ku­ti­nį kar­tą į Sei­mą ma­ ne iš­rin­ko 2004 m. ket­vir­ta­jai ka­ den­ci­jai. Bet po dve­jų me­tų čia pra­ si­dė­jo to­kios int­ri­gos, šan­ta­žas, kad aš pa­si­trau­kiau, nors dar bu­vo li­kę dve­ji me­tai. Pa­ma­čiau, kad čia be­ tiks­lis dar­bas, be rei­ka­lo sau svei­ ka­tą ga­din­siu.

Tuo­met, kai 1990 m. ru­de­nį grį­ žau į ne­prik­lau­so­mą Lie­tu­vą, vi­ si la­bai en­tu­zias­tin­gai įsi­trau­kė­me į dar­bus. Ne­tu­rė­jau jo­kio tiks­lo ei­ti į Sei­mą, bet ma­ne įkal­bė­jo. At­vi­rai pa­sa­ky­siu: gai­liuo­si, kad kan­di­da­ ta­vau. Vis­ką tvar­kė kla­nai, kli­kos.

Jei­gu tu juo­se ne­si, tai nie­ko ne­pa­ siek­si, nie­kad tei­sy­bės ne­ra­si. Vi­si vie­nas ki­tą iš­nau­do­ja ir rū­pi­na­si, kaip gau­ti pi­ni­gų iš val­džios.

Su­si­ti­ki­mai: „M

švie­sos de­ga, du­rys neuž­ra­kin­tos, o mer­gai­čių nė­ra. Prie ba­sei­no, ant kė­džių, su­dė­ti jų dra­bu­žiai. Puo­ lė­me tik­rin­ti ba­sei­no – nė­ra. Ta­ da gy­ve­no­me prie Či­ka­gos to­kio­ je gra­žio­je vie­to­je ant kal­niu­ko, kur di­de­lis so­das, upe­lis te­ka. Šau­kia­ me, rė­kia­me, ieš­ko­me – nė­ra.

Pas­kam­bi­nau po­li­ci­jai. Vi­sur su tais po­li­ci­nin­kais laks­to­me, jau vi­ sai iš pro­to ei­na­me – o jų nie­kur nė­ra. Po­li­ci­nin­kai at­siun­tė de­tek­ ty­vą, tas ap­klau­si­nė­jo ir iš­va­žia­vo.

Sė­di­me su žmo­na kaip ant ada­tų, ir stai­ga iš­girs­ta­me, kad kaž­kas juo­ kia­si. Ato­kiau, prie miš­ke­lio, sto­vė­ jo sta­las, ap­deng­tas di­de­le stal­tie­ se. Jos tu­pė­jo po tuo sta­lu ir su­ma­nė mus pa­gąs­din­ti.

Iš kar­to pa­sa­kiau: „Rū­ta, at­si­gu­ li!“, ir ji ga­vo pen­kis dir­žus. O Ra­sa sa­ko: „Dė­de Ka­zy, tu ne ma­no tė­ vas – ne­gul­siu.“ Vis dėl­to ją pa­ gul­džiau ir at­skai­čiau pen­kis dir­ žus. Nuo to lai­ko bu­vo auk­si­nės mer­gai­tės.

Kam jiems val­diš­ki au­to­mo­bi­liai?

– Kaip jums at­ro­do da­bar­ti­nis po­li­ti­nis Lie­tu­vos gy­ve­ni­mas?

– Taip blo­gai, kaip yra da­bar, dar ne­bu­vo. Ar ži­no­te nors vie­ną pa­ sau­lio vals­ty­bę, ku­ri Sei­mo na­ riams nu­pirk­tų au­to­mo­bi­lius? Net Ame­ri­ka sa­vo kong­res­me­nui ar se­ na­to­riui au­to­mo­bi­lio ne­duos. Jei­gu jis vyks­ta tar­ny­bi­niu rei­ka­lu, jį nu­ veš ir par­veš. O čia vi­si au­to­mo­bi­ lius ga­vo už dy­ką. Bū­da­mas Sei­me at­si­sa­kiau au­to­mo­bi­lio – nu­si­pir­ kau sa­vo. Tik­tai ta­da, kai bū­da­vo ofi­cia­lūs priė­mi­mai, pra­šy­da­vau, kad Vy­riau­sy­bės vai­ruo­to­jas ma­ne nu­vež­tų ir par­vež­tų.

Ko­dėl Sei­mo na­rys va­žiuo­ja at­ sto­vau­ti Lie­tu­vai kur nors į Ma­lai­ zi­ją, Kon­gą ar Pie­tų Af­ri­kos Res­ pub­li­ką? Ką Lie­tu­va tu­ri bend­ra su to­mis ša­li­mis, kam jis ten ga­li at­ sto­vau­ti? Bet va­žiuo­ja to­dėl, kad jam ap­mo­ka ke­lio­nę, duo­da dien­ pi­ni­gių. Jis iš to už­dir­ba.

Ar dar kur nors pa­sau­ly­je ma­tė­te, kad Sei­mo na­rė vai­ką mai­tin­tų po­ sė­džių sa­lė­je? Ga­li pa­mai­tin­ti vai­ką ka­bi­ne­te. Keis­ta, kai Sei­mo na­rys ei­na ant sce­nos anek­do­tų pa­sa­ko­ ti, šok­ti, dai­nuo­ti, krai­py­tis. Jei esi Sei­mo na­rys, tai iš­lai­kyk tą pres­ti­ žą, kad žmo­nės ta­ve gerb­tų.

La­bai lai­min­ga šei­ma

Bo­be­lių vir­tu­vė­je ant sta­lo – mo­ der­nus „iPod“ kom­piu­te­ris, ku­rį mo­ti­nai at­ve­žė duk­tė Rū­ta. Kol pas tė­vus vie­ši ji ir anū­kai So­fi­ja, Liu­ das bei An­ta­nas, jie ma­mą ir mo­ čiu­tę mo­ko nau­do­tis kom­piu­te­riu. „Įdo­mu, – ne­slė­pė D.Bo­be­lie­ nė. – Ban­dau, bet ka­žin ar įkir­ siu?“ Bo­be­liai su­si­pa­ži­no Ka­zio duk­ te­rė­čios krikš­ty­no­se. Da­lia mo­kė­ si pa­sku­ti­nia­me uni­ver­si­te­to kur­ se. Kai 1954 m. bai­gė uni­ver­si­te­tą, po­ra su­si­tuo­kė.

Griež­ta pe­da­go­gi­ka pa­si­tei­si­no

Re­cep­tas: „Mes la­bai lai­min­gi“, – apkabinusi vyrą džiau­gia­si D.Bo­be­lie­nė.

„Da­lia bai­gė so­cio­lo­gi­jos moks­ lus. Bet aš ma­nau, kad nei so­cio­lo­ gai, nei psi­cho­lo­gai jo­kios nau­dos ne­duo­da, – sa­vo nuo­mo­nę at­vi­ rai dės­tė K.Bo­be­lis. – Kai žmo­nai tai pa­sa­kau, la­bai pyks­ta. Ji ma­no, kad so­cio­lo­gai la­bai nau­din­gi žmo­ nėms, nes ga­li spręs­ti so­cia­li­nes pro­ble­mas. Bet aš žiū­riu la­bai kri­ tiš­kai, ka­dan­gi ne­ma­tau nė vie­nos pro­ble­mos, ku­rią jie iš­spręs­tų. Vis dėl­to ma­no žmo­na – la­bai šau­ni.“ Pak­laus­ta, koks jų il­gos san­tuo­ kos re­cep­tas, D.Bo­be­lie­nė ne­sut­ri­ ko: „Tu­ri ne­lai­ky­ti pyk­čio. At­si­ke­ li – jau ki­ta die­na, ir vis­ką pa­mirš­ti, kas va­kar bu­vo blo­gai, vis­ką pra­ de­di iš pra­džių. Mes la­bai lai­min­ gi. La­bai ge­ri mū­sų vai­kai, o ypač – anū­kai.“ Ne­te­ko vie­no sū­naus

„Tu­rė­jo­me še­šis vai­kus. Bet iš­gy­ ve­no­me la­bai di­de­lę tra­ge­di­ją, kai

jau­niau­sias sū­nus 17 me­tų mi­rė nuo žar­nų vė­žio, – pa­sa­ko­ji­mą apie šei­mą tę­sė K.Bo­be­lis. – Da­bar pen­ ki vai­kai – du sū­nūs ir trys duk­te­ rys. Kiek­vie­nas tu­ri po ke­tu­ris vai­ kus. Iš vi­so tu­riu 20 anū­kų.“ „Jo­nas gy­ve­na čia, Vil­niu­je, Al­ gis – Ame­ri­ko­je, Flo­ri­do­je, – apie vai­kus kal­bė­jo K.Bo­be­lis. – Vi­sos mer­gai­tės gy­ve­na Ame­ri­ko­je. Rū­ ta – Šiau­rės Ka­ro­li­no­je, jos vy­ras gy­dy­to­jas. Al­do­na gy­ve­na prie Va­ šing­to­no, jos vy­ras bu­vo Ame­ri­ kos avia­ci­jos ma­jo­ras, da­bar išė­jo į pen­si­ją. Ale­na gy­ve­na Flo­ri­do­ je, kur ir mes, jos vy­ras To­mas yra vers­li­nin­kas. Kiek­vie­nas vai­kas tu­ri at­ski­rą vers­lą, ta­čiau tu­ri­me ir vie­ ną bend­rą – šei­mos.“ „Vi­si pen­ki vai­kai su­si­tuo­kę su lie­tu­viais ir lie­tu­vė­mis – mū­sų šei­ ma lie­tu­viš­ka, – ta­rė šei­mos gal­va.

– Vi­si vai­kai ir anū­kai lais­vai kal­ ba lie­tu­viš­kai. Abu sū­nūs ir duk­te­

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

rys bai­gę uni­ver­si­te­tus ir tu­ri ma­ gist­ro laips­nį.“ Vai­kus paauk­lė­da­vo dir­žu

– Spė­ju, kad esa­te kie­ta šei­mos gal­va. Koks pa­grin­di­nis bu­vo jū­ sų prin­ci­pas, kai auk­lė­jo­te vai­ kus ir lei­do­te juos į moks­lus?

– Griež­tu­mas. Iš tė­vo pa­vel­dė­tas.

Tė­vas bu­vo Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės sa­va­no­ris, pul­ki­nin­kas, Kau­no ko­ men­dan­tas. Mū­sų na­muo­se, val­go­ ma­ja­me, jis bu­vo pa­ka­bi­nęs ka­riš­ką dir­žą. Jei­gu nu­si­kals­da­vo­me, sa­ky­ da­vo: „At­si­gulk, gau­si pen­kis dir­ žus.“ O kai vai­kys­tė­je per­li­po­me per tvo­rą į kai­my­nės po­nios Ado­ma­vi­ čie­nės so­dą ir pri­si­rin­ko­me vyš­nių, tė­vas mums at­skai­tė po 10 dir­žų.

Kar­tą duk­tė Rū­ta mus la­bai iš­ gąs­di­no. Su žmo­na išė­jo­me į res­ to­ra­ną pa­val­gy­ti, o ją ir pus­se­se­rę Ra­są pa­li­ko­me na­mie. Joms tur­būt bu­vo po 17 me­tų. Grįž­ta­me – vi­sos

Pra­si­vė­rė du­rys ir įžen­gė pa­sa­ko­ ji­mo kal­ti­nin­kė – da­bar ne­kil­no­ja­ mo­jo tur­to sri­ty­je dir­ban­ti Bo­be­lių duk­ra Rū­ta su sa­vo duk­te­ri­mi stu­ den­te So­fi­ja. „Rū­ta, apie ta­ve pa­sa­ko­ju, – pra­ ne­šė K.Bo­be­lis. – Kar­tais su vai­kais rei­kia pa­sielg­ti la­bai griež­tai. Blo­ gai, kai tė­vai ne­kont­ro­liuo­ja ner­vų ir vai­kui pa­ga­liu tren­kia per nu­ga­ rą ar ran­ka į vei­dą. Kai nuo ma­žų die­nų jam at­skai­tai į minkš­tą vie­tą, jis su­pran­ta už ką. La­bai ge­ri ma­no vai­kai išau­go – nei gir­tuok­liai, nei nar­ko­ma­nai, nei pa­leis­tu­viai.“ „Ma­no san­ty­kiai su vai­kais – pui­kiau­si. Jie kar­tais ma­ne pa­kri­ ti­kuo­ja, bet švel­niai“, – pri­pa­ži­no K.Bo­be­lis. „Mes la­bai ar­ti­mi, – tė­vui pri­ ta­rė Rū­ta. – Pa­dė­kos die­ną šei­ma su­va­žia­vo pas ma­ne – bu­vo ko­kie 36 žmo­nės. Na­mo te­ra­so­je su­stū­ mė­me sta­lus ir val­gė­me va­ka­rie­ nę. Lo­vų vi­siems neuž­te­ko – vie­ni nak­vo­jo ant čiu­ži­nių, ki­ti mieg­mai­ šiuo­se, tre­ti ėjo į vieš­bu­tį. Jiems iki ma­nęs iš Flo­ri­dos ma­ši­na rei­kė­jo va­žiuo­ti 12 va­lan­dų.“ Mėgs­ta lie­tu­viš­kus pa­tie­ka­lus

Kai vai­kai at­va­žiuo­ja į Lie­tu­vą, D.Bo­be­lie­nė juos pa­le­pi­na lie­tu­viš­ kais pa­tie­ka­lais. Kai vi­si su­va­žiuo­ ja pas tė­vus į Flo­ri­dą, ant sta­lo taip pat ga­ruo­ja lie­tu­viš­ki val­giai.

5

Šeštadienis, liepos 28, 2012

Tema

da­bar dar ne­bu­vo

Mes la­bai ar­ti­mi. Pa­dė­kos die­ną šei­ma su­va­žia­vo pas ma­ne, bu­vo 36 žmo­nės“, – šei­mos su­si­ti­ki­mą pri­si­mi­nė Bo­be­lių duk­tė R.De­ge­sys (kairėje).

„Vi­si iš ma­mos iš­mo­ko­me, kaip ga­min­ti šal­ti­barš­čius, kep­ti ku­ge­ lį. Net mū­sų sū­nūs su­ren­gia ku­ge­ lio va­ka­rą. Jie skam­bi­na man, kad pa­tiks­lin­tų re­cep­tą. O aš skam­bi­nu ma­mai“, – pa­sa­ko­jo Rū­ta. „O mū­sų So­fi­ja bus dak­ta­rė“, – pa­reiš­kė K.Bo­be­lis. „Ir aš bū­siu dak­ta­ras“, – neiš­ ken­tė Liu­das.

So­fi­ja – kar­dio­lo­gė, mo­ky­tis jai li­ko me­tai. Prieš po­rą me­tų mer­ gi­na sta­ža­vo­si Vil­niaus San­ta­riš­ kių kli­ni­ko­se. Liu­das no­rė­tų tap­ti anes­te­zio­lo­gu.

Ne­ga­vo išei­ti­nės kom­pen­sa­ci­jos

– Dak­ta­re, jau­čiu, kad nu­si­vy­ lė­te da­bar­ti­ne Lie­tu­va.

– Na… Ne­nu­si­vy­liau. Man tik gai­ la ir skau­du žiū­rė­ti, kaip žmo­nės po dau­giau kaip 20 ne­prik­lau­so­my­bės me­tų dar šian­dien ken­čia. Jei žmo­ gus už­dir­ba 800–900 ar 1 200 li­tų per mė­ne­sį, tai kaip jis ga­li pra­gy­ ven­ti? Su žmo­na praė­ju­sią sa­vai­ tę nu­va­žia­vo­me nu­si­pirk­ti mais­to į „Ma­xi­mą“.

Pri­si­dė­jo­me ve­ži­mė­lį už 300 li­ tų vi­sai sa­vai­tei. Ke­tu­rioms sa­vai­ tėms bū­tų 1 200 li­tų, ar ne? Tai kaip

R

žmo­gus, ku­ris gau­na 1 000 li­tų, ga­li iš­si­vers­ti? Kaip jis ga­li mais­to, ba­ tus nu­si­pirk­ti, mo­kes­čius už ši­lu­ mą ar te­le­fo­ną su­mo­kė­ti ir dar iš­ va­žiuo­ti kur nors ato­sto­gų? Tai neį­ma­no­ma. Pa­pa­sa­ko­siu epi­zo­dą, ku­ris ma­ne la­bai su­krė­tė.

Aš gau­da­vau Sei­mo na­rio al­gą, bet nė kar­to jos ne­paė­miau sau – gy­ve­nau iš san­tau­pų. Vi­sus 14 me­tų al­gą da­li­jau naš­lai­čiams, varg­šams, se­ne­lių na­mams – dau­giau­sia pa­ rem­da­vau ma­ri­jam­po­lie­čius.

Nu­ta­ręs pa­si­trauk­ti iš Sei­mo, prieš du mė­ne­sius nuė­jau tai pra­ neš­ti Sei­mo pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ jui po­nui Jur­šė­nui ir rin­ki­mų ko­mi­ si­jos pir­mi­nin­kui po­nui Vai­gaus­kui.

Pas­kui nuė­jau pas po­nią Pet­raus­ kie­nę, ku­ri bu­vo Sei­mo fi­nan­sų va­ do­vė, ir pa­pra­šiau ap­skai­čiuo­ti ma­ no išei­ti­nę kom­pen­sa­ci­ją už tuos 14 dar­bo me­tų. Tą kom­pen­sa­ci­ją, sa­ kiau, im­čiau ne sau – iš­da­ly­čiau ją, kaip ir al­gą, naš­lai­čiams, varg­ šams, dau­gia­vai­kėms šei­moms.

– Ne­ga­vo­te?

– Praei­na vie­nas, du, trys, ke­tu­ ri mė­ne­siai – kom­pen­sa­ci­jos nė­ra.

Vėl nuei­nu pas po­nią Pet­raus­kie­nę,

o ji man sa­ko, kad Sei­mo pir­mi­nin­ ko nu­ro­dy­mu išei­ti­nė kom­pen­sa­ci­ja man ne­prik­lau­so, nes iš Sei­mo pa­ si­trau­kiau sa­vo no­ru, ne­bai­gęs ka­ den­ci­jos.

Išaiš­kė­jo, kad tai bu­vo spe­cia­lus nu­ro­dy­mas, kad man ne­bū­tų iš­ mo­kė­ta kom­pen­sa­ci­ja. Praė­jo me­ tai, Sei­mas nu­spren­dė vėl vi­siems mo­kė­ti kom­pen­sa­ci­jas.

Kaip žmo­gus, ku­ris gau­na 1 000 li­tų, ga­ li iš­si­vers­ti? Kaip jis ga­li mais­to, ba­tus nu­si­pirk­ti, mo­kes­ čius su­mo­kė­ti?

Spa­lio mė­ne­sį bus Sei­mo rin­ki­ mai. Jau pra­neš­ta, kiek Sei­mo na­ riams bus mo­ka­ma kom­pen­sa­ci­jos, jei­gu jie ne­bus iš­rink­ti ar­ba jei­gu ne­kan­di­da­tuos į Sei­mą.

Aš esu vie­nin­te­lis Lie­tu­vo­je Sei­ mo, Vy­riau­sy­bės ar val­džios įstai­ gos na­rys, ku­ris ne­ga­vo išei­ti­nės kom­pen­sa­ci­jos.

Jo­kiai par­ti­jai ne­prik­lau­so

– Ar ru­de­nį pla­nuo­ja­te grįž­ti į Ame­ri­ką? Ką vei­kia­te, grį­žęs į se­nuo­sius na­mus?

– Rug­sė­jį grįž­ta­me į Flo­ri­dą, Sent Pi­ters­ber­gą. Ten su vai­kais pri­žiū­ riu bend­rą šei­mos vers­lą. Jo sa­vi­ nin­kai yra vai­kai, jie vis­ką tvar­ko, bet aš esu gal­va, nors ir neo­fi­cia­li.

Jie kar­tais pa­si­ta­ria su ma­ni­mi, kur in­ves­tuo­ti, kaip ap­draus­ti.

La­bai se­ku lie­tu­viš­ką ir ame­ri­ ko­niš­ką spau­dą. Dar pa­lai­kau ar­ ti­mus ry­šius su Ame­ri­kos res­pub­li­ ko­nų par­ti­ja, ta­čiau Lie­tu­vo­je jo­kiai par­ti­jai ne­prik­lau­sau. La­bai daug ra­šau apie VLIK veik­lą. Žve­jo­ju – mū­sų na­mas sto­vi ant Mek­si­kos įlan­kos kran­to. Pa­sii­mu šei­mos vers­lui pri­klau­san­tį lai­vą ir plau­kia­me į jū­rą. Kar­tais žve­jo­ ju tie­siai nuo prie­plau­kos, ku­ri yra prie na­mo. Ba­sei­ne plau­kio­ju, ren­ ku pa­što ženk­lus, la­bai daug me­ džio­jau. Su žmo­na daug ke­liau­ja­ me – au­to­mo­bi­liu va­žiuo­ja­me tai pas vie­nus, tai pas ki­tus vai­kus.

Tau­re­lė ir as­pi­ri­nas

– Me­di­ci­na ir po­li­ti­ka – vi­siš­ kai skir­tin­gos sri­tys. Kaip su­

si­klos­tė, kad jūs, gy­dy­to­jas, pa­ su­ko­te į po­li­ti­ką?

– Aš 15 me­tų bu­vau bend­ro­sios chi­ rur­gi­jos gy­dy­to­jas Či­ka­gos uni­ ver­si­te­to li­go­ni­nė­se. Dir­bau die­ ną nak­tį, šeš­ta­die­nį ir sek­ma­die­nį, nes la­bai mė­gau chi­rur­gi­ją. Kai ve­ džiau, žmo­na ma­ne pri­grie­bė: taip gy­ven­ti ne­ga­li­ma. Ame­ri­ko­je gy­dy­ to­jas, ku­ris ver­čia­si pri­va­čia pra­ kti­ka, tu­ri dirb­ti 24 va­lan­das per pa­rą sep­ty­nias die­nas per sa­vai­ tę. Kai mū­sų gy­ve­ni­mas pa­si­da­rė įtemp­tas, žmo­na pa­sa­kė, kad tu­riu keis­ti spe­cia­ly­bę. Ta­da dve­jus me­ tus spe­cia­li­za­vau­si uro­lo­gi­nė­je chi­ rur­gi­jo­je. Tų li­go­nių ne­rei­kė­jo lan­ ky­ti kiek­vie­ną die­ną. Taip dir­bau apie 20 me­tų.

Bu­vo la­bai sun­ku, nes vi­sa ma­no po­li­ti­nė veik­la kon­cent­ra­vo­si sa­ vait­ga­liais. 15 me­tų bu­vau JAV lie­ tu­vių bend­ruo­me­nės ta­ry­bos na­ rys, 10 me­tų – Ame­ri­kos lie­tu­vių ta­ry­bos pir­mi­nin­kas. 14 me­tų bu­ vau VLIK pir­mi­nin­kas, iki pat Lie­ tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo ir VLIK už­da­ry­mo.

Ma­no tė­vas, prieš mir­da­mas, man ir bro­liui pa­sa­kė: „Vai­kai, jei­ gu Lie­tu­va bus lais­va, grįž­ki­te ir pa­dė­ki­te jai at­si­kur­ti.“ Ma­no bro­ lis, in­ži­nie­rius, po­van­de­ni­nių lai­ vų spe­cia­lis­tas, į po­li­ti­ką ne­grį­žo, tik­tai fi­nan­siš­kai pa­dė­da­vo. Jis ir man pa­sa­kė: „Nu­va­žiuok į Lie­tu­ vą, ap­lan­kyk, bet ne­si­velk į po­li­ti­ ką.“ De­ja, aš at­va­žia­vau į Lie­tu­vą ir įsi­trau­kiau.

– Koks jū­sų ge­ros svei­ka­tos re­ cep­tas?

– Kiek­vie­ną die­ną iš­ge­riu 81 mg as­ pi­ri­no tab­le­tę. Ir žmo­na taip da­ro, ir vai­kai Rū­ta bei Jo­nas, ir žen­tai.

La­bai kri­tiš­kai žiū­riu į tuos, ku­rie skel­bia, kad val­go tik­tai ve­ge­ta­riš­ ką mais­tą. Kri­tiš­kai gal­vo­ju ir apie tuos, ku­rie nie­kad neiš­ge­ria čer­kos.

Ir apie tuos, ku­rie ei­na me­di­tuo­ti.

Tai – ab­sur­das. Esą jie prail­gins gy­ve­ni­mą. Bet nė vie­nas ne­prail­gi­ no. Rei­kia vis­ką da­ry­ti su sai­ku, ne­ per­ženg­ti ri­bos.

Prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“

Kas geriau vaikams: animacija ar teatras?

Kartais būna sunku sugalvoti, ką veikti su vaiku, ypač tomis dienomis, kai nereikia į darželį ar mokyklą, o už lango apniukę. Nemažai šeimų renkasi teatrą ar kiną.

Apie tinkamiausius spektaklius ir filmukus bei tai, ką jie suteikia vaiko asmenybės raidai, pasakoja du žymūs Lietuvos kūrėjai: kino režisierius Valentas Aškinis ir vaikų teatro režisierius Arūnas Pakulevičius. Įtraukiantis animacijos pasaulis

V.Aškinis taip pat yra ir Tarptautinio animacinių filmų festivalio „Tindirindis“ direktorius. Jis įsitikinęs, kad animacija – viena iš tų veiklų, kurios skatina tobulėti. Žinoma, ne bet kokia. „Svarbu išlaikyti meninį ir etinį lygį, nes ne visi filmukai yra tinkami vaikams. Animacijoje reikėtų vengti žiaurumo, prievartos ir kitų panašių dalykų, nes tokie vaizdai mažiesiems žiūrovams kenkia.

Yra ir labai daug gražios animacijos, kuri pasakoja apie draugystę ar ištikimybę“, – sakė V.Aškinis.

Pastaruoju metu daugėja animacijos be žodžių, kai vaikai mokosi suprasti vaizdų kalbą. „Tokie filmukai lavina vaikų intuiciją, nes istoriją ir veikėjus jie mokosi suprasti tik iš gestų ar judesių. Apskritai animacijos žanru lavinami įvairūs jauno žmogaus bruožai, nes kūrėjai pasitelkia ir dailę, ir muziką, ir kitas meno šakas“, – pabrėžia V. Aškinis.

Menas, kuris ugdo asmenybę

Visi tėveliai nori, kad vaikai ne tik smagiai leistų laiką, bet ir kažko išmoktų. Štai kodėl menas vaikams yra toks priimtinas dalykas. Jis ne tik sudomina, bet ir lavina jaunąjį tyrinėtoją. Mažieji žiūrovai kaupia visas savo patirtis, kurios vėliau formuoja jų asmenybę, todėl kiekviena veikla yra savotiška investicija į vaikų ateitį. Ne išimtis ir teatras. Jei spektaklis gerai sukurtas, jame vaizdingai perteikiamos

problemos, kurios gali būti itin svarbios augančiam žmogui. „Svarbu, kad spektaklis būtų vizualus, dinamiškas ir vaikui suprantama kalba pasakotų apie esminius būties klausimus: kodėl egzistuoja gėris ir blogis, kas teisinga, o kas ne, koks mano pasirinkimas? Teatras vaikams paaiškina pasaulio sąrangą, santykius, pasirinkimus ir jų atsakomybę.

Be jokios abejonės, teatras ugdo ir vaikų fantaziją, estetinius jausmus, kūrybiškumą“, – sako „Avilio“ teatro vadovas ir režisierius Arūnas Pakulevičius.

Apie paliktą pėdsaką

Režisierius pasakoja, kad egzistuoja ir edukacinis teatras vaikams. Jis dažnai formuoja įgūdžius, liksiančius visam gyvenimui. „Tai spektakliai, dažnai turintys vieną ugdomąjį aspektą – kaip svarbu prižiūrėti dantukus, sveikai maitintis, saugoti gamtą ir pan. To-

kie spektakliai vaikams labai svarbūs, tik jie turi būti profesionalūs ir estetiniu vaizdu nenusileisti gilesniems teatro pastatymams“, – teigia A.Pakulevičius.

Kaip tik vieną iš tokių spektaklių šį sekmadienį, liepos 29 dieną, 13 val., „Avilio“ teatro komanda pristatys prekybos ir laisvalaikio centre „Mega“ Kaune. Nemokamas spektaklis „Ėduoniukas ir Bakteriukas“ vaikus išmokys taisyklingos burnos higienos, o po jo veiks teatro dirbtuvėlės, kuriose vaikai kurs ir gamins įvairius gaminius iš sūrio tešlos. Šis spektaklis – visai šeimai skirto projekto „MEGA vėjo malūnėlio teatras“, kuris vyksta kiekvieną paskutinį mėnesio savaitgalį, dalis.

Tiek animacija, tiek teatras vaikui gali suteikti daug naudos. Kaip pasakoja A.Pakulevičius, „svarbiausia, kad ta veikla nebūtų tuščias laiko praleidimas, nepaliekantis vaiko sąmonėje jokio pėdsako“.

6

šeštadienis, liepos 28, 2012

savaitė

Vi­ce­mi­nist­rė: lai­ko­mės Eu­ro­pos vi­dur­kio

Kitoks žvilgsnis

Kaip Kau­ną kei­čia ideo­lo­gi­ja

Poetas Kęstutis Navakas

I

š Lais­vės alė­jos bu­k i­n is­t ų nu­s i­pir­k au ypač nu­š iu­r u­ sį al­bu­mą „Mū­s ų Kau­nas“.

1976-ie­ji, kai po R.Ka­lan­tos įvy­k ių ideo­lo­g i­nės verž­lės bu­vo už­verž­tos ir lais­vai dva­siai ne­l i­ ko vie­tos. Bu­vo įdo­mu, kaip tuo­ met at­ro­dė Kau­nas, ko­k ios bu­vo su­da­r y­to­jų pre­fe­ren­ci­jos ir kaip iš šios pa­dė­t ies iš­si­su­ko al­bu­mo au­to­r ius Ro­mual­das Ra­kaus­kas.

Tie­są sa­kant, dėl al­bu­mo ideo­lo­ gi­nio fo­no jis čia iš tie­sų ne­kal­tas, nes „ap­l in­ka kal­ta“. Ir tai sa­kau be ma­ž iau­sios iro­ni­jos.

Tad ir pir­mo­ji al­bu­mo nuo­trau­ka – ne ko­kia Kau­no pi­lis, o „Bal­ta­ mū­rė Dai­na­va“.

So­viet­me­čiu taip bu­vo įpras­ta.

To nie­k aip ne­ga­l i­ma pa­s a­k y­t i apie įva­d i­n io žo­d žio au­to­r ių Ro­ ber­t ą Ke­t u­ra­k į, su re­ve­ran­s ais „bro­l iš­k iems le­ni­nie­čių ry­šiams“ jo aiš­kiai per­si­steng­ta, at­ro­do, jog teks­tą ra­šė par­ti­jos CK inst­ruk­to­ rius, o ne poe­tas. Nors yra ir da­ bar kiek eg­zo­t iš­kai skam­ban­čių to me­to poe­t iz­mų: „Šių die­nų Kau­nas 1940 me­tais (tai­g i, mies­ to is­to­r i­ja tar­s i pra­de­da­ma bū­ tent nuo ta­da – K.N.) bu­v u­sį plo­ tą pa­t ri­g u­bi­no. Nau­ji kvar­ta­lai ir ga­myk­los nuė­jo į do­bi­lie­nas, nu­ stū­mė ankš­tas gat­ve­les, vien­k ie­ mius ir ke­l iū­tes.“ Tad ir pir­mo­ji al­bu­mo nuo­t rau­ ka – ne ko­kia Kau­no pi­lis, o „Bal­ta­ mū­rė Dai­na­va“. So­viet­me­čiu taip bu­vo įpras­ta, net keis­ta, kaip val­ džia su­ge­bė­jo džiaug­tis ne mies­ tų pa­vel­du, o to­mis nau­jo­mis dė­ žu­tė­m is iš su­ren­ka­mo­jo be­to­no.

Na, vai­kas ir­gi džiau­gia­si ne se­nu ir ge­ru, o bet ko­k iu, ta­čiau nau­ju

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

žais­lu. Se­na­mies­tis nuo­trau­ko­se mur­z i­nas, o Dai­na­va juk „bal­ta­ mū­rė“! Į Kau­ną ve­da ke­lias, dar ne au­to­ma­gist­ra­lė. Nuot­rau­ko­je ma­ to­ma ki­lo­met­ro at­kar­pa va­ž iuo­ja še­ši au­to­mo­bi­liai. Spūs­čių pro­ble­ ma neeg­zis­ta­vo. „Gra­žiau­sio­je mies­to aikš­tė­je“ im­ po­zan­tiš­kai sto­vi di­dy­sis Vla­das, dar ne­gal­vo­jan­tis apie jo­k į Grū­to par­ką. Ne­pa­mirš­ta­ma įdė­t i vi­so­ kių lie­ji­k ų bei au­dė­jų ir net vi­są „V.Na­v ic­ko tin­k uo­to­jų bri­ga­dą“.

Juk tai ir­g i rep­re­zen­tuo­ja mies­tą.

Lais­vės alė­ja dar va­ž i­nė­ja au­to­ mo­bi­liai, o Vil­niaus gat­ve – ir tro­ lei­bu­sai. Kau­no pi­lis dar pa­na­ši į ap­lū­ž u­sį mū­ri­n į ku­bi­lą, o So­bo­re – dar Vit­ra­žo ir skulp­tū­ros ga­le­ri­ ja. Vis­kas dar la­bai ki­taip.

Ke­li ne­beeg­zis­tuo­jan­tys res­to­ra­ nai ir ka­vi­nės, iš ku­rių di­d žiau­sią įspū­d į da­ro nuo­sta­baus in­ter­je­ro vai­k ų ka­v i­nė „Pa­sa­ka“. Poe­z i­jos pa­va­sa­r is dar vyks­ta Lakš­t in­ga­ lų slė­ny­je, tuo­met su­t rauk­da­v u­ sia­me mi­nių mi­nias. Nuot­rau­ko­ je įtar­ti­nai blai­vus Pau­lius Šir­vys ne­ša lau­rea­to deg­lą. Ąžuo­lų vai­ ni­kas, tie­sa, ma­žes­n is, nei da­bar pi­na­mi, gal per tiek lai­ko ir ąžuo­ lai paau­go. Tai­g i nei­deo­lo­g i­z uo­ to­ji al­bu­mo da­lis, ne­pai­sant klai­ kios spau­dos ko­ky­bės, tu­ri ir me­ ni­nės, ir iko­nog­ra­fi ­nės ver­tės.

Ypač ka­no­ni­niai di­džių­jų kau­nie­ čių po­rtre­tai. Dar te­be­gy­vi Ka­zys Ši­mo­nis, Pau­lius Ga­lau­nė, Va­le­ri­ ja Čiur­lio­ny­tė. Kup­re­vi­čiai čia dar abu, An­t i­n iai ir­g i. Nor­vai­šos dar jau­ni ir te­be­šo­ka. Tarp cha­rak­te­ rin­g ų aš­tun­to­jo de­šimt­me­čio lė­ lių ry­mo su­si­mąs­tęs Sta­sys Rat­ ke­vi­čius. Įdo­mu, kiek me­tų da­bar po­rai, nu­fo­tog­ra­f uo­t ai be­s i­t uo­ kiant Kau­no ro­tu­šė­je? Ne­to­l i še­ šias­de­šim­t ies? Įdo­mu, kuo kiek­ vie­nas jų ta­po ir kaip gy­ve­no.

Ne­ma­žai nuo­t rau­k ų čia da­r y­tos meist­ro ran­ka, tai jun­t a­ma, au­ to­r ius ir da­bar jas ga­l i dė­t i į sa­ vo al­bu­mus. Bet mies­tas pa­si­kei­ tęs veik neat­pa­ž įs­ta­mai. Tik žie­ mos me­to nuo­trau­ko­se jis be­veik toks pa­ts, kaip da­bar, žie­ma kaž­ kaip įsten­g ia su­v ie­no­d in­t i lai­ko ženk­lus, už­k lo­t i juos sa­vo pa­k lo­ dėm.

Už­ver­tęs al­bu­mą pa­gal­vo­jau, ko­ kia nuo­t rau­ka įstri­go la­biau­siai.

Pir­mo­ji atė­jo į gal­vą „Pa­ko­pų rit­ mas“. Dvi da­mos, ko­pian­čios į vir­ šų ne­si­bai­g ian­č iais laip­tais. Ką gi, tai ir mū­sų gy­ve­ni­mo, ir mū­sų mies­to rai­dos me­ta­fo­ra.

informacija:

302 250

– Va­kar pa­skelb­ti pir­mie­ji sto­ji­ mo į aukš­tą­sias re­zul­ta­tai. Re­gis, abi­tu­rien­tų įpro­čiai ne­si­kei­čia – po­pu­lia­riau­sios so­cia­li­nių moks­ lų pro­gra­mos.

– Iš tie­sų kal­bant apie pir­mą­jį eta­ pą ko­kių nors ryš­kes­nių pa­si­kei­ti­ mų nė­ra. Tie­sa, yra vie­nas niuan­sas: į ne­vals­ty­bi­nes aukš­tą­sias mo­kyk­las sto­jan­čių­jų ir pra­šan­čių stu­di­jų sti­ pen­di­jos šie­met ma­žiau. Per­nai bu­vo ga­li­ma sto­ti į ne­vals­ty­bi­nes aukš­tą­ sias ir gau­ti stu­di­jų krep­še­lį, šie­met – ne, ir ten sto­ja ma­žiau abi­tu­rien­tų. Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ ją (ŠMM) ma­lo­niai ste­bi­na tai, kad tarp stu­den­tų pa­gei­da­vi­mų dau­giau no­rin­čių­jų stu­di­juo­ti tech­no­lo­gi­jos moks­lus. Jų dau­giau nei anks­tes­niais me­tais. O no­rin­čių­jų stu­di­juo­ti so­ cia­li­nius moks­lus – vis dar daug, bet šiek tiek ma­žiau. Nors pro­cen­tas san­ ty­ki­nai ne­di­de­lis, tai ro­do, kad nuo­ la­ti­nis kal­bė­ji­mas ir aiš­ki­ni­mas jau duo­da tam tik­rų re­zul­ta­tų. Ir tai lė­mė, ma­tyt, aiš­ki­ni­mas, kad tarp be­dar­bių dau­giau­sia yra bai­gu­sių­jų so­cia­li­nius moks­lus, o tech­no­lo­gi­jų kryp­ties spe­ cia­ly­bės yra per­spek­ty­vios.

– So­cia­li­niai moks­lai vis dar pa­ trauk­liau­si. Kaip ver­tin­ti ši­tą ten­den­ci­ją?

– To­kia ten­den­ci­ja yra vi­so­je Eu­ro­po­ je. So­cia­li­niai moks­lai bet ko­kiu at­ve­ ju yra prio­ri­te­tas. Vy­rau­ja toks pa­

Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt

ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.

„Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė

„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g.

86, 44296 Kau­nas. Fak­sas 423 404.

Vyr. redaktoriaus pavaduotojas: Arūnas Andriuškevičius – 302 252

MIESTO NAUJIENOS: Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –

kyk­lų bend­ra­dar­bia­vi­mą su darb­da­ viais. To nie­ka­da ne­bus per daug.

No­riu pri­min­ti, kad rea­liai vals­ty­ bės fi­nan­suo­ja­mų vie­tų to­kio­se so­cia­ li­nių moks­lų spe­cia­ly­bė­se kaip tei­sė ar va­dy­ba bu­vo su­ma­žin­ta. Dau­giau­sia vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mų vie­tų – tech­ no­lo­gi­jos moks­luo­se. Šią kryp­tį steng­ si­mės iš­lai­ky­ti ir to­liau.

Vy­rau­ja toks pa­pras­ tas įsi­vaiz­da­vi­mas, kad jei bū­si va­dy­bi­nin­ kas ar tei­si­nin­kas, tai gal­būt grei­čiau gau­si dar­bą.

– Vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mų vie­ tų dau­giau­sia pa­siū­ly­ta Vil­niaus uni­ver­si­te­te, Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­te ir Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­te. To­kia pa­sta­rų­jų me­tų ten­den­ci­ja. Kaip ver­tin­ti ki­tus uni­ver­si­te­tus?

– Mes ver­ti­na­me tai, kiek yra stu­di­ jų pro­gra­mų ir kiek yra įsto­ju­sių­jų.

Vie­ni uni­ver­si­te­tai ma­žes­ni, ki­ti di­ des­ni. Mus la­biau do­mi­na ne­ren­ta­bi­ lios pro­gra­mos, ko­kia stu­di­jų ko­ky­bė ir pan. Ir tik po to ste­bi­me tuos vals­ ty­bi­nius uni­ver­si­te­tus, ku­rie pri­trau­ kia la­bai ma­žai vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­ mų stu­den­tų. Taip, čia mū­sų rū­pes­tis, ta­čiau kol kas jo­kių iš­va­dų da­ry­ti ne­ no­ri­me. Juk dar tik pir­mas sto­ji­mų į aukš­tą­sias eta­pas, bus dar ant­ras. Ir ta­da bus ga­li­ma ver­tin­ti, ar yra ko­kių nors ten­den­ci­jų, ar yra ko­kių es­mi­nių po­ky­čių, ar čia tik šiaip svy­ra­vi­mas.

Kol kas to pa­sa­ky­ti ne­ga­li­me.

– Tai tech­no­lo­gi­jos moks­lų rė­mi­ mo kryp­ties mi­nis­te­ri­ja lai­ky­sis ir to­liau?

– Taip. Jau tre­jus me­tus iš ei­lės mi­nis­ te­ri­ja sky­rė spe­cia­lias lė­šas aukš­to­ sioms mo­kyk­loms, kad šios po­pu­lia­ rin­tų šios moks­lo kryp­ties spe­cia­ly­bes.

Bu­vo įvai­rios veik­los: moks­lei­viai bu­ vo ve­ža­mi į ga­myk­las, įmo­nes, bend­ ra­vo su darb­da­viais ir tai, ma­tyt, da­ vė vai­sių. Mes vi­są­laik ra­gi­na­me ir ska­ti­na­me kuo di­des­nį aukš­tų­jų mo­

– Kvie­ti­mų stu­di­juo­ti vals­ty­ bės fi­nan­suo­ja­mo­se vie­to­se šie­ met su­lau­kė 16 tūkst. as­me­nų. Ar Lie­tu­va ir to­liau nu­si­tei­ku­si rem­ ti tiek daug stu­di­juo­jan­čių­jų?

– Lai­ko­mės Eu­ro­pos vi­dur­kio. Eu­ ro­pa yra nu­si­sta­čiu­si tiks­lą, kad 40 pro­c. tam tik­ros kar­tos žmo­nių tu­rė­tų aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą. Rea­liai Lie­tu­ vo­je į aukš­tą­sias mo­kyk­las įsto­ja tru­ pu­tį dau­giau stu­den­tų, nes įsto­ja dar ir mo­kan­tys pa­tys už moks­lą, ta­čiau bai­gu­sių­jų jas pro­cen­tas yra pa­na­šus ir mes jo sten­gia­mės lai­ky­tis.

Ne­ri­ja Pu­ti­nai­tė:

Lie­tu­vos žmo­nės kal­ba Jo­li­ta Kai­rienė

prie gim­dyvės turės per ke­lias aki­mir­ kas priim­ti spren­di­mus?

Lie­t u­vo­je gim­dy­mas na­muo­se – pa­t s neat­s a­k in­g iau­sias žings­n is, kurį ga­l i ženg­ti tik mo­te­ris, ne­su­ge­ban­ti įver­tin­ ti ri­zi­kos. Ri­zi­kuo­ja­ma vis­kuo, kas bran­ giau­sia: vai­ko svei­ka­ta, net jo gy­vy­be.

Mūsų svei­ka­tos prie­ž iū­ros sis­te­ma ne­ pajė­g i už­tik­rin­ti sau­gaus gim­dy­mo na­ muo­se – nėra net spe­cia­l ia įran­ga ap­ rūpintų au­to­mo­bi­lių. Be to, kaip ži­no­ti, ko­k ių spe­cia­l istų ga­l i pri­reik­t i komp­l i­ ka­cijų at­ve­ju? Ar aku­šerė bus pa­kan­ka­ mai kom­pe­ten­tin­ga nu­spręsti, kad rei­ ka­l in­ga gy­dy­to­jo pa­gal­ba? Kur tas gy­ dy­to­jas? Stovės už durų ir pa­k vies­tas

Gim­dy­mo veik­los ne­pa­kan­ka­mu­mas, gim­dos kak­le­lio ply­ši­mas, kūdi­k io pri­ du­si­mas, in­fek­ci­jos, už­sitęsęs gim­dy­ mas, ce­reb­r i­n io pa­ra­ly­ž iaus grėsmė...

Ar gim­dy­t i na­muo­se nu­spren­du­sios mo­te­rys ži­no bent mažą dalį to, kas ga­ li įvyk­t i? Ar jos galės sau ka­da nors at­ leis­ti, jei pra­ras kūdikį? Ži­no­ma, na­muo­ se ga­li­ma ir apen­di­citą išp­jau­ti ant vir­ tuvės sta­lo be skaus­mo mal­ši­namųjų, pa­lai­k ius ran­kas, už­si­de­g us žva­k utę, kad su­k urtų jau­kesnę ap­l inką ir jaus­ tis sau­g iau nei li­go­n inė­je. Įdo­mu, kiek žmo­nių pri­tartų to­k iai ope­ra­ci­jai?

Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė.

reklamos skyrius:

E. paštas redakcija@kaunodiena.lt

„Diena media news“ generalinis direktorius Laimutis Genys

A

s­me­nų, turinčių aukš­tąjį iš­si­la­vi­ni­mą, Lie­tu­vo­je nė­ ra per daug, o vals­ty­bė pa­ si­ren­gu­si in­ves­tuo­ti į stu­ di­juo­sian­čius tech­no­lo­gi­jos moks­lus.

Apie sto­ji­mą į aukš­tą­sias – po­kal­bis su švie­ti­mo ir moks­lo vi­ce­mi­nist­re Ne­ri­ja Pu­ti­nai­te.

pras­tas įsi­vaiz­da­vi­mas, kad jei bū­si va­dy­bi­nin­kas ar tei­si­nin­kas, tai gal­ būt grei­čiau gau­si dar­bą vien dėl to, kad tai la­biau pa­slau­gų, o ne ga­my­ bos sfe­ra. O štai jei bai­gi tech­no­lo­gi­jos moks­lus, tai esą per­ne­lyg siau­ra spe­ cia­li­za­ci­ja. Tai – ste­reo­ti­pai. Žmo­gus, tu­rin­tis ge­rą tech­no­lo­gi­jos moks­lų pa­ grin­dą, ga­li ne­sun­kiai įgy­ti pa­pil­do­mų kva­li­fi­ka­ci­jų ir tęs­ti kar­je­rą.

302 230

Platinimo tarnyba: 302

242

Prenumeratos skyrius: 302

244

3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 266 302 251 302 273 302 262 302 267 302 261

LIETUVA: Stasys Gudavičius –

(8 5) 219 1381

PASAULIS: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387 EKONOMIKA:

302 243

Jolita Žvirblytė –

(8 5) 219 1374

SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383 Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –

302 272

FOTOKORESPONDENTAI: Andrius Aleksandravičius – Artūras Morozovas – Tomas Ragina –

302 269 302 269 302 269

NAMAI: Vereta Rupeikaitė –

302 265

Sveikata: Marijana Jasaitienė –

302 263

Ratai: Arūnas Andriuškevičius –

302 260

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 279 1380

http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje

aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –

302 263 302 276 (8 5) 219 1374

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 22 970.

ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244

7

šeštADIENIS, liepos 28, 2012

lietuva

Par­ti­joms neau­ko­ja Dau­gu­ma ša­lies gy­ven­to­jų nė ne­ke­ti­ na au­ko­ti nuo­lat vi­suo­me­nės ap­klau­sų dug­ne tū­nan­čioms po­li­ti­nėms par­ti­joms.

Jų iž­duo­se – vos vie­na ki­ta pi­lie­čio au­ka.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Vien biu­dže­to pi­ni­gai

Reikš­min­gą par­ti­jos ar rin­ki­mų kam­pa­ni­jos biu­dže­to da­lį su­da­ro fi­zi­nių as­me­nų au­kos. Ši­taip ne tik re­mia­mos pa­tin­kan­čios par­ti­jos, bet ir įsi­trau­kia­ma į po­li­ti­nį gy­ve­ ni­mą. Taip yra Va­ka­ruo­se.

Ta­čiau Lie­tu­vo­je paau­ko­ti po­ li­ti­kui ar par­ti­jai – vis dar blo­go to­no ženk­las. Tai liu­di­ja par­ti­jų pa­tei­kia­mi au­kų ir au­ko­to­jų są­ra­ šai. Sei­mo rin­ki­mai – vos po ke­ lių mė­ne­sių, o są­ra­šuo­se be­veik vien nu­liai. Vie­nin­te­liai fi­nan­sa­ vi­mo šal­ti­niai – tie pa­tys biu­dže­ to pi­ni­gai.

An­tai kon­ser­va­to­riai dar ge­gu­ žės pa­bai­go­je kiek­vie­nam kan­di­ da­tui vien­man­da­tė­je apy­gar­do­je per­ve­dė po 15 tūkst. li­tų. Rin­ki­mų kam­pa­ni­jai, kaip liu­di­ja Vy­riau­sia­ jai rin­ki­mų ko­mi­si­jai (VRK) pa­teik­ti duo­me­nys, de­ši­nie­ji lig šiol pa­sky­rė ly­giai pu­sę mi­li­jo­no li­tų. So­cial­de­ mok­ra­tai šiam tiks­lui kol kas at­rie­ kė ge­ro­kai ma­žiau – vos 110 tūkst.

O šiai par­ti­jai paau­ko­jo tik ke­li as­ me­nys. Paau­ko­tos su­mos – po 10– 20 li­tų.

Yra ir nu­si­tei­ku­sių paiš­lai­dau­ti

Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ja rin­ ki­mų kam­pa­ni­jai jau paau­ko­jo 353 tūkst. li­tų. Iš šių pi­ni­gų fi­zi­nių as­me­

nų au­kos su­da­ro vos 1,4 tūkst. li­tų.

Li­be­ra­lų są­jū­dis biu­dže­to asig­na­vi­ mų rin­ki­mų kam­pa­ni­jai tvir­ti­na dar ne­nau­do­jęs. Kam­pa­ni­jai fi­nan­suo­ti jie iš par­ti­jos biu­dže­to per­ve­dė ly­ giai 100 tūkst. li­tų, taip pat su­lau­kė vie­nos au­kos – 2,4 tūkst. li­tų.

Vik­to­ras Us­pas­ki­chas:

Ži­no­te, pa­fi­nan­suo­ si sa­vo par­ti­ją, tai per gal­vą dar ga­li­gau­ti.

Li­be­ra­lų ir cent­ro są­jun­ga, re­gis, nu­si­tei­ku­si paiš­lai­dau­ti. Ši par­ti­ja rin­ki­mų kam­pa­ni­jai jau sky­rė 400 tūkst. li­tų. Iš jų 300 tūkst. – pa­čios po­li­ti­nės par­ti­jos lė­šos. Li­kę pi­ni­ gai – iš biu­dže­to do­ta­ci­jos.

Duo­da tik N.Venc­kie­nei

Vie­nin­te­lė rin­ki­muo­se ke­ti­nan­ti da­ly­vau­ti po­li­ti­nė jė­ga, su­lau­ku­si „au­ko­to­jų“ ant­plū­džio, – po­li­ti­nis sam­bū­ris „Drą­sos ke­lias“. Jiems ne­di­de­les, iki 40 li­tų sie­kian­čias, au­kas sky­rė 110 žmo­nių. Taip ju­ dė­ji­mas su­rin­ko 4,2 tūkst. li­tų po­ li­ti­nei kam­pa­ni­jai fi­nan­suo­ti.

Po­li­ti­kų nuo­mo­nė šiuo klau­si­ mu vie­no­da – par­ti­jos ne­po­pu­lia­ rios, tai­gi ne­su­lau­kia ir au­kų, nors ir no­rė­tų. Juo­lab kad par­ti­jas už­

Fi­nan­sai: par­ti­joms pi­ni­gai iš dan­gaus kol kas ne­by­ra, nes žmo­nės ne­lin­kę joms au­ko­ti.

draus­ta rem­ti ju­ri­di­niams as­me­ nims. Ta­čiau vi­sus pra­no­ko Vik­ to­ras Us­pas­ki­chas, Dar­bo par­ti­jos ly­de­ris. „Ži­no­te, pa­fi­nan­suo­si sa­vo par­ti­ją, tai per gal­vą dar ga­li­ gau­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ti“, – rė­žė eu­ro­par­la­men­ta­ras. Ko­ dėl nie­kas neaau­ko­ja par­ti­joms, jis paaiš­ki­no taip: „At­si­ra­dus au­to­ri­ ta­ri­nio val­dy­mo po­žy­mių mū­sų vals­ty­bė­je, žmo­nės ži­no, kad jie

ga­li bū­ti tik­ri­na­mi, kont­ro­liuo­ja­ mi, ko­kias par­ti­jas pa­rė­mė. To­dėl ir ne­no­ri tu­rė­ti pa­pil­do­mų bė­dų – jie tie­siog no­ri su­si­lai­ky­ti nuo to­ kio žings­nio.“

vai. Gy­ven­to­jai juk ma­to, kad, tar­ki­me, V.Us­pas­ki­cho par­ti­ja – tai ne kas ki­tas kaip jo vers­lo tę­si­nys. Apie Ro­lan­dą Pak­są bei jo va­do­vau­ja­mą Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ją ga­li­me sa­ky­ti pa­na­ šiai ir t. t. Lie­tu­vos žmo­nės par­ti­jų at­ žvil­giu skep­tiš­ki.

Ar rem­da­mi par­ti­jas pi­lie­čiai ne­pa­si­ jus­tų ge­riau? Ar iš­nyk­tų skir­tis „mes“

ir „jie“? Ne­ma­nau, kad Lie­tu­vo­je taip ga­lė­tų at­si­tik­ti. Pri­min­siu vie­no ame­ ri­k ie­čių po­l i­to­lo­go žo­d žius: vals­ty­bė kar­tais bū­na „jie“, o kar­tais „mes“. Ir tas skirs­ty­mas ga­na reikš­min­gas – jis apė­ męs vi­są vals­ty­bę. Į ki­tos so­cia­li­nės ar ki­to­kios gru­pės at­sto­vus Lie­tu­vo­je vi­ są­laik žiū­ri­ma įta­riai. Gal tai le­mia mū­ sų is­to­ri­ja.

Komentaras Vy­tau­tas Dumb­liaus­kas Po­l i­to­lo­gas

K

ad nie­kas neau­ko­ja, ste­bė­ tis ne­rei­kė­tų. Par­ti­jos – po­ pu­l ia­r u­mo dug­ne. Gai­la, kad prie nei­g ia­mo par­t i­jų įvaiz­džio kū­ri­mo sa­vo kal­bo­mis pri­si­ dė­jo ir bu­vę bei esa­mi vals­ty­bės va­do­

Įver­tin­ta žmo­gaus tei­sių pa­dė­tis Lie­tu­vo­je Jung­ti­nių Tau­tų (JT) Žmo­gaus tei­ sių ko­mi­te­tas pa­ra­gi­no Lie­tu­vą tęs­ti ty­ri­mą dėl ga­li­mo da­ly­va­vi­ mo ame­ri­kie­čių vyk­dy­to­je įta­ria­ mų te­ro­ris­tų slap­to ka­li­ni­mo pro­ gra­mo­je, taip pat ak­ty­viau ko­vo­ ti su smur­tu šei­mo­je, sek­sua­li­nių ma­žu­mų disk­ri­mi­na­ci­ja.

Su­si­rū­pi­no dėl ty­ri­mo re­zul­ta­tų

Pa­siū­ly­mas: JT nuo­mo­ne, vals­

ty­bė tu­ri mo­ky­ti tei­sė­sau­gos pa­ rei­gū­nus, kad ko­vo­tų su nei­gia­ mais jaus­mais gė­jų at­žvil­giu.

In­gos Juo­dy­tės nuo­tr.

Ver­tin­da­mas Lie­tu­vo­je at­lik­tus ty­ ri­mus dėl spė­ja­mų Cent­ri­nės žval­ gy­bos val­dy­bos (CŽV) ka­lė­ji­mų, JT ko­mi­te­tas pa­reiš­kė esąs „su­si­rū­pi­ nęs, kad ne vi­sa in­for­ma­ci­ja ir įro­ dy­mai bu­vo su­rink­ti ir įver­tin­ti at­ lie­kant ty­ri­mus“.

Atas­kai­to­je pa­brė­žia­ma, kad Lie­tu­va tu­rė­tų „už­tik­rin­ti efek­ty­ vų ty­ri­mą dėl kal­ti­ni­mų pri­si­dė­ jus prie žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mų vyk­dant ko­vos su te­ro­riz­mu prie­ mo­nes“. „Ko­mi­te­tas ra­gi­na vals­ty­bę tęs­ti ty­ri­mus šiuo klau­si­mu ir už­tik­rin­ ti, kad vyk­dy­to­jai sto­tų prieš tei­ sin­gu­mą“, – ra­šo­ma do­ku­men­te.

Lie­tu­vo­je 2009 m. pa­bai­go­je per par­la­men­ti­nį ty­ri­mą bu­vo iden­ti­

fi­kuo­ti du ob­jek­tai Vil­niu­je ir ša­ lia jo, kur ga­lė­jo bū­ti įreng­tos pa­ tal­pos su­lai­ky­tie­siems lai­ky­ti. Taip pat nu­sta­ty­ti ke­li su CŽV sie­ja­mi skry­džiai į Vil­nių ir į Pa­lan­gą, vy­kę 2003–2006 m., ta­čiau neat­sa­ky­ ta į klau­si­mą, ar į Lie­tu­vą bu­vo at­ skrai­din­ta įta­ria­mųjų te­ro­riz­mu.

Po par­la­men­ti­nio ty­ri­mo at­ski­ rą ty­ri­mą pra­dė­jo pro­ku­ra­tū­ra, ta­ čiau praė­ju­sių me­tų sau­sio mė­ne­sį jį nu­trauk­da­mas pro­ku­ro­ras nu­ro­ dė ne­ga­vęs duo­me­nų, kad Lie­tu­vo­ je esan­čiuo­se ob­jek­tuo­se bū­tų bu­ vu­sios įreng­tos pa­tal­pos ka­li­niams lai­ky­ti.

Pa­si­tai­ko an­ti­se­mi­ti­nių in­ci­den­tų

JT ko­mi­te­tas sa­vo re­ko­men­da­ci­ jo­se taip pat pa­ra­gi­no įsteig­ti na­ cio­na­li­nę žmo­gaus tei­sių ins­ti­tu­ci­ ją, skir­ti pa­kan­ka­mai iš­tek­lių, kad bū­tų tin­ka­mai įgy­ven­di­na­mas įsta­ ty­mas prieš smur­tą šei­mo­je, pa­ ge­rin­ti či­go­nų gy­ve­ni­mo są­ly­gas, im­tis prie­mo­nių prieš sek­sua­li­nių ma­žu­mų disk­ri­mi­na­ci­ją.

Iš­va­do­se ko­mi­te­tas at­krei­pė dė­ me­sį į tei­gia­mus po­ky­čius žmo­gaus

tei­sių ap­sau­gos sri­ty­je – disk­ri­mi­ na­ci­ją drau­džian­tį Ly­gių ga­li­my­bių įsta­ty­mą ir jo pa­tai­sas, Bau­džia­ mo­jo ko­dek­so pa­tai­sas dėl nu­si­ kal­ti­mų iš kse­no­fo­bi­nių ar ra­si­nių pa­ska­tų, tarp­tau­ti­nių su­tar­čių ra­ ti­fi­ka­vi­mą.

Ko­mi­te­tas taip pat pa­svei­ki­no priim­tą Ap­sau­gos nuo smur­to ar­ ti­mo­je ap­lin­ko­je įsta­ty­mą, ta­čiau tei­gė esąs su­si­rū­pi­nęs, kad smur­ tas iš­lie­ka pa­pli­tęs, ypač prieš mo­ te­ris ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je, o efek­ty­vių prie­mo­nių au­koms ap­sau­go­ti nė­ra.

JT eks­per­tai taip pat tei­gė, kad, nors ir tę­sia­ma pro­gra­ma in­teg­ ruo­ti či­go­nus į Lie­tu­vos vi­suo­me­ nę, iki šiol ši et­ni­nė gru­pė „ken­čia nuo disk­ri­mi­na­ci­jos, skur­do, men­ ko iš­si­la­vi­ni­mo, di­de­lio ne­dar­bo ir nea­dek­va­čių gy­ve­ni­mo stan­dar­tų, ypač, kiek tai su­si­ję su būs­tu“.

Atas­kai­to­je taip pat pa­brė­žia­ma, kad ša­ly­je vis dar pa­si­tai­ko an­ti­se­ mi­ti­nių in­ci­den­tų. Įs­ta­ty­mas ga­li ri­bo­ti lais­ves?

JT ko­mi­te­tas at­krei­pė dė­me­sį ir į Ne­pil­na­me­čių ap­sau­gos nuo nei­

gia­mo vie­šo­sios in­for­ma­ci­jos po­ vei­kio įsta­ty­mą, ku­ris, jo ver­ti­ ni­mu, ga­li ri­bo­ti žo­džio lais­vę ir „tu­rė­ti po­vei­kį pa­tei­si­nant les­bie­ čių, gė­jų, bi­sek­sua­lų ir tran­ssek­ sua­lų disk­ri­mi­na­ci­ją“. Ko­mi­te­ to nuo­mo­ne, sek­sua­li­nių ma­žu­mų tei­ses taip pat ga­li pa­kirs­ti siū­lo­ mi Ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­ di­mų ko­dek­so, Ci­vi­li­nio ko­dek­so ir Kons­ti­tu­ci­jos pa­kei­ti­mai. „Vals­ty­bė tu­rė­tų im­tis pla­čios apim­ties švie­ti­mo kam­pa­ni­jų, taip pat mo­ky­ti tei­sė­sau­gos pa­rei­gū­nus, kad ko­vo­tų su nei­gia­mais jaus­mais les­bie­čių, gė­jų, tran­ssek­sua­lų ir bi­ sek­sua­lų at­žvil­giu“, – tei­gė ko­mi­ te­tas.

JT ko­mi­te­tas at­krei­pė dė­me­ sį į pre­ky­bos žmo­nė­mis pro­ble­mą, ypač vai­kų na­muo­se gy­ve­nan­čių ne­pil­na­me­čių iš­nau­do­ji­mą.

Ko­mi­te­tas tei­gia­mai įver­ti­no priim­tą Pro­ba­ci­jos įsta­ty­mą, ta­ čiau tei­gė, kad bū­ti­nos to­les­nės prie­mo­nės, ku­rios leis­tų su­trum­ pin­ti su­lai­ky­mo ir suė­mi­mo ter­ mi­nus.

KD, BNS inf.

8

šeštADIENIS, liepos 28, 2012

ekonomika

Vers­lo sėk­mę le­mia slap­tu­mas Au­gant in­for­ma­ci­jos kie­kiui ir vers­lo kon­ ku­ren­ci­jai, kon­fi­den­cia­lios in­for­ma­ci­jos už­ra­kin­ti sei­fe jau ne­pa­kan­ka. Ana­pus At­lan­to kar­tu su gar­siais vers­lo eks­per­tais iš­leis­to­je kny­go­je apie tai kal­ba lie­tu­vis Pau­lius Pet­rė­tis.

Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

trū­ku­mas. Kar­tais te­rei­kia paieš­ ko­ti ga­li­my­bių ir jų at­si­ran­da“, – sa­kė P.Pet­rė­tis.

Įgy­ven­di­no sa­vo sie­kį

Šią sa­vai­tę vie­na gar­siau­sių JAV vers­lo kny­gų lei­dy­bos bend­ro­vių iš­lei­do pa­ta­ri­mų kny­gą, ku­rio­je kar­tu su gar­siais pa­sau­lio eks­per­ tais vers­lo pa­slap­tis at­sklei­džia ir lie­tu­vis P.Pet­rė­tis. Lei­dė­jai pla­ nuo­ja, kad kny­ga bus vie­na po­pu­ lia­riau­sių e. pre­ky­bos po­rta­le ama­ zon.com.

Kny­go­je „Nu­laužk sėk­mės ko­ dą“ in­for­ma­ci­jos sau­gos va­do­vas ir in­for­ma­ci­nių sis­te­mų au­di­to­rius P.Pet­rė­tis su­lau­žė daž­ną dar­buo­to­ jų įsi­ti­ki­ni­mą, kad jų tu­ri­ma in­for­ ma­ci­ja ne­reikš­min­ga, to­dėl nie­kam neį­do­mi. Au­to­rius pa­brė­žė, kad svar­bios in­for­ma­ci­jos ir net smulk­ me­nų nu­te­ki­ni­mas ga­li pri­tem­dy­ ti vers­lo sėk­mę, to­dėl jos sau­gu­mu bū­ti­na tin­ka­mai pa­si­rū­pin­ti.

De­biu­to ša­lia ke­lių pa­sau­li­nio ly­ gio ly­de­rys­tės, par­da­vi­mo, as­me­ni­ nio to­bu­lė­ji­mo gu­ru pa­ts P.Pet­rė­tis sen­sa­ci­ja ne­va­di­na, nors pri­pa­žįs­ta to kant­riai sie­kęs. Jis ne­slė­pė, kad kny­gos bend­raau­to­ris, ne vie­ną pa­ sau­li­nį be­stse­le­rį su­kū­ręs Bria­nas Tra­cy, yra jo au­to­ri­te­tas, su ku­riuo jau anks­čiau sie­kė pa­ra­šy­ti kny­gą.

Nors į pa­siū­ly­mą im­tis bend­ro pro­ jek­to už­sie­nio spe­cia­lis­tas tą­kart neat­sa­kė, po pus­me­čio ne­ti­kė­tai lie­tu­vį pa­sie­kęs lei­dyk­los pa­siū­ly­ mas ra­šy­ti kny­gą ke­lius su au­to­ri­ te­tu vis dėl­to su­ve­dė. „Lie­tu­va jau se­niai ne­bė­ra pa­sau­ lio pro­vin­ci­ja – mes tu­ri­me dau­gy­ bę aukš­čiau­sios kva­li­fi­ka­ci­jos spe­ cia­lis­tų, ku­rie pa­jė­gūs da­ly­vau­ti to­kiuo­se pro­jek­tuo­se. O pa­tek­ti į juos daž­niau­siai truk­do ne­pa­si­ti­ kė­ji­mas sa­vo jė­go­mis ir at­kak­lu­mo

Pau­lius Pet­rė­tis:

Kaip prieš val­gį ne­ su­si­mąs­ty­da­mi plau­na­me ran­kas, taip ir dar­buo­to­jai tu­rė­tų sa­vai­me lai­ ky­tis in­for­ma­ci­jos sau­gos tai­syk­lių.

Ir smulk­me­nos yra svarbios

P.Pet­rė­tis kny­gos sky­riu­je apie in­ for­ma­ci­jos sau­gą pa­ste­bi, kad daž­ nas dar­buo­to­jas ar net įmo­nė sa­ve ver­ti­na kaip ne­reikš­min­gą varž­te­lį vi­sa­me vers­lo me­cha­niz­me. To­dėl ma­no, kad tik di­de­lėms kor­po­ra­ci­ joms gre­sia in­for­ma­ci­jos va­gys­tės. „Ta­čiau tai, kas mums at­ro­do sa­ vai­me su­pran­ta­ma ir jo­kia pa­slap­ tis, ki­tam ga­li bū­ti di­de­lis at­ra­di­ mas. Juk šiais lai­kais kon­ku­ren­ci­nį pra­na­šu­mą nu­le­mia smulk­me­nos“, – sa­kė jis ir pa­brė­žė, kad pa­si­rū­ pin­ti in­for­ma­ci­jos sau­gu­mu tu­ri ir smul­kios įmo­nės.

Paš­ne­ko­vas pa­sa­ko­jo dir­bęs su ne­di­de­le sta­ty­bų bend­ro­ve, nuo ku­rios for­tū­na po ke­le­rių sėk­min­ gų me­tų vie­ną die­ną nu­si­su­ko – vie­šo­jo pir­ki­mo kon­kur­suo­se kon­ ku­ren­tai vis pa­siū­ly­da­vo šiek tiek ma­žes­nę kai­ną ir taip su­si­šluo­da­ vo už­sa­ky­mus. „Kaip ir įta­rė­me iš pat pra­džių, dėl to bu­vo kal­ta nu­te­ki­na­ma in­ for­ma­ci­ja. Kon­ku­ren­tai iš anks­to

Kon­ku­ren­ci­ja: in­for­ma­ci­jos sau­gos eks­per­tas P.Pet­rė­tis įsi­ti­ki­nęs, kad svar­bios in­for­ma­ci­jos va­gys­tės gre­

sia ne tik di­džio­sioms įmo­nėms, bet ir smul­kia­jam vers­lui.

ži­no­da­vo, ko­kią kai­ną siū­ly­ti. Kai spra­gos ne­li­ko, bai­gė­si ir įmo­nės ne­sėk­mės“, – pa­sa­ko­jo jis.

Są­mo­nin­gu­mas au­ga

P.Pet­rė­čio tei­gi­mu, aukš­čiau­sio ly­ gio in­for­ma­ci­jos sau­gos spe­cia­lis­tų Lie­tu­vo­je yra ne ma­žiau, o gal­būt ir dau­giau nei ki­to­se ES ša­ly­se. Ta­ čiau ša­lies vers­lo su­pra­ti­mas, ko­kia svar­bi ši sri­tis, dar men­kas.

Anot jo, su už­sie­nio bend­ro­vė­mis bend­ra­dar­biau­jan­čios ar už­sie­nio ka­pi­ta­lo įmo­nės pa­sta­rai­siais me­ tais pa­ju­to di­de­lį spau­di­mą rū­pin­ tis in­for­ma­ci­jos ap­sau­ga ir to­dėl pa­da­rė ne­ma­žą pa­žan­gą. O vi­daus rin­ko­je vei­kian­čios įmo­nės pir­myn žen­gia daug lė­čiau. „Ta­čiau in­for­ma­ci­jos ap­sau­gos svar­bos su­vo­ki­mas ne­nu­mal­do­ mai di­dė­ja, kaip ir šios sri­ties spe­ cia­lis­tų bei kon­sul­ta­ci­jų pa­klau­sa.

Dėl au­gan­čio in­for­ma­ci­jos kie­kio ir

po­bū­džio jos ap­sau­ga tam­pa tar­si dar­bo hi­gie­nos tai­syk­lės. Kaip prieš val­gį ne­su­si­mąs­ty­da­mi plau­na­me ran­kas, taip ir dar­buo­to­jai tu­rė­tų sa­vai­me lai­ky­tis in­for­ma­ci­jos sau­ gos tai­syk­lių“, – sa­kė jis.

P.Pet­rė­tis pri­pa­ži­no, kad smul­kia­ jam vers­lui tai pa­da­ry­ti sun­kiau, nes jis, ki­taip nei di­džio­sios kor­po­ra­ci­ jos, ne­tu­ri di­džiu­lių už in­for­ma­ci­jos sau­gą at­sa­kin­gų sky­rių ir dau­ge­lį dar­bų tu­ri at­lik­ti sa­vo­mis ran­ko­mis.

Bū­tent dėl to kny­gos au­to­rius sa­kė nu­spren­dęs pa­si­da­ly­ti pa­tir­ti­mi ir pa­dė­ti in­for­ma­ci­jos sau­gos spe­cia­ lis­tais tap­ti pa­tiems vers­li­nin­kams ar įmo­nių dar­buo­to­jams.

Vir­tua­lią erd­vę ap­lei­džia

„Kny­go­je su­for­mu­la­vau sep­ty­ nis in­for­ma­ci­jos sau­gos prin­ci­pus.

Jei­gu jų lai­kai­si, in­for­ma­ci­ja yra ga­ na sau­gi ir įmo­nė ga­li iš­si­vers­ti be spe­cia­lis­to“, – sa­kė P.Pet­rė­tis.

Anot jo, pir­miau­sia įmo­nės tu­rė­ tų sa­vęs pa­klaus­ti, ku­ri in­for­ma­ci­ ja joms svar­bi ir ko­dėl: „Klau­si­mas at­ro­do pa­pras­tas, ta­čiau at­sa­ky­mo la­bai daž­nai ne­ži­no ne tik dar­buo­ to­jai, bet ir va­do­vai. O kaip ga­li­te ap­sau­go­ti svar­bius duo­me­nis, jei net ne­ži­no­te, ko­kie jie?“ P.Pet­rė­ tis taip pat pri­dū­rė, kad daž­niau­siai sau­gos prin­ci­pus žmo­nės su­pran­ ta ir tin­ka­mai tai­ko fi­zi­nė­je erd­vė­je, o vir­tua­lio­je juos ne­re­tai pa­mirš­ta: „Daž­niau­siai žmo­nės ži­no, kad su­ tar­tys ir pa­na­šūs do­ku­men­tai yra kon­fi­den­cia­li in­for­ma­ci­ja, ir juos sau­go sei­fe ar ar­chy­vuo­se. Įdar­bin­ da­mi žmo­gų ir duo­da­mi rak­tą nuo svar­bių pa­tal­pų darb­da­viai įspė­ja, kaip elg­tis, bet pa­sky­rę kom­piu­te­rį ne­duo­da jo­kių nu­ro­dy­mų dėl slap­ ta­žo­džio ar pan.“ Au­to­rius pa­brė­žė, kad vys­tan­tis tech­no­lo­gi­joms slap­ta­žo­džius už in­for­ma­ci­jos va­gis spė­lio­ja ro­bo­ tai, ku­rie ga­li įsi­brau­ti į kom­piu­te­rį grei­čiau nei per 16 mi­nu­čių. To­dėl au­to­rius pa­ta­rė slap­ta­žo­džius kur­ti re­mian­tis ga­na il­go­mis, bet reikš­ min­go­mis fra­zė­mis, pa­vyz­džiui, iš­

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

trau­ko­mis iš ge­rai ži­no­mos kny­gos ar ei­lė­raš­čio, taip pat pri­ra­šy­ti po­ rą skai­čių.

Ne ma­žiau svar­bu, kaip at­krei­ pė dė­me­sį P.Pet­rė­tis, ap­gal­vo­tai ženk­lin­ti slap­tos in­for­ma­ci­jos lai­ ky­mo vie­tas: „Pa­vyz­džiui, jei į biu­ rą įsi­bro­vęs va­gis pa­ma­tys už­ra­šą „Slap­ta zo­na. Įei­ti drau­džia­ma“, kaip ma­no­te, kur jis pir­miau­sia už­suks? Pa­va­din­ti bū­ti­na taip, kad su­pras­tų tik tie, kam rei­kia.“ Nu­te­ki­na ir ne­ži­no­da­mi

Pak­laus­tas, ko­kia yra kla­si­ki­nė in­ for­ma­ci­jos sau­gos klai­da, P.Pet­ rė­tis ne­tru­ko at­sa­ky­ti – tai ne­tin­ ka­mai su­tvar­ky­tas kom­piu­te­rio dar­bas­ta­lis. Anot jo, užuo­t su­dė­ję do­ku­men­tus į ka­ta­lo­gus, dar­buo­ to­jai daž­nai juos iš­dė­lio­ja ant vi­ siems ge­rai ma­to­mo dar­bas­ta­lio. „Net sve­čias, žvilg­te­lė­jęs per pe­tį, ga­li su­ži­no­ti la­bai daug in­ for­ma­ci­jos: su ko­kiais klien­tais ir tie­kė­jais dir­ba­ma, ko­kios su­da­ry­ tos su­tar­tys ir pan. Juk net iš do­ ku­men­tų pa­va­di­ni­mų ga­li­ma daug ką su­pras­ti“, – pa­sa­ko­jo au­to­rius.

Ne­są­mo­nin­gai įmo­nės kon­fi­den­ cia­lią in­for­ma­ci­ją dar­buo­to­jai nu­ te­ki­na ir bend­rau­da­mi su drau­gais ar šei­mos na­riais. Paš­ne­ko­vas pa­ brė­žė, kad da­ly­da­mie­si jaut­res­ne in­for­ma­ci­ja žmo­nės ar­ti­muo­sius tu­rė­tų per­spė­ti, jog in­for­ma­ci­jos to­liau pla­tin­ti ne­de­rė­tų. Juk ki­tam žmo­gui, kaip sa­kė P.Pet­rė­tis, ga­ li bū­ti nė neaiš­ku, kad in­for­ma­ci­ ja - kon­fi­den­cia­li. „Kiek­vie­ną die­ną ko­kia nors įmo­nių svar­bi in­for­ma­ci­ja nu­te­ ka. Pra­dė­da­mas dirb­ti su klien­tu vi­suo­met jo pa­klau­siu, kiek įmo­ nė­je per me­tus ar mė­ne­sį įvyks­ ta nei­gia­mų įvy­kių. Jei at­sa­ko, kad neį­vyks­ta ar­ba įvyks­ta vie­nas du, va­di­na­si, apie da­lį in­for­ma­ci­jos nu­te­kė­ji­mo at­ve­jų nė ne­ži­no. Ta­ čiau net ir ne pa­čios svar­biau­sios in­for­ma­ci­jos nu­te­kė­ji­mas įmo­nei truk­do bū­ti kon­ku­ren­cin­gai“, – sa­ kė P.Pet­rė­tis.

9

šeštadienis, liepos 28, 2012

ekonomika kaunodiena.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

pokytis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,4190 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,3989 JAV do­le­ris 1 2,8412 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,8006 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9611 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2639 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6747 Ru­si­jos rub­lis 100 8,7101 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8746

–0,6307 % –0,8363 % –0,7510 % –0,0892 % +0,0141 % +0,8223 % –0,2454 % +0,5367 % –0,0139 %

Pre­ky­ba sta­bi­li Nors eko­no­mi­kos ro­dik­liai eu­ro zo­no­je blo­gė­ja, Lie­tu­vos maž­me­ ni­nės pre­ky­bos re­zul­ta­tai iš­lie­ka sta­bi­lūs ir grės­min­gų ten­den­ci­jų kol kas nė­ra.

Maž­me­ni­nės pre­ky­bos apim­tis Lie­ tu­vo­je, iš­sky­rus au­to­mo­bi­lių par­da­ vi­mą bei re­mon­tą ir mai­ti­ni­mo bei gė­ri­mų įmo­nes, šių me­tų sausį–bir­ želį bu­vo 12,453 mlrd. li­tų (be PVM) – 6 pro­c. dau­giau nei per tą pa­tį 2011-ųjų lai­ko­tar­pį. Bir­že­lį, pa­ly­gin­ ti su ge­gu­že, maž­me­ni­nės pre­ky­bos apim­tis Lie­tu­vo­je, iš­sky­rus au­to­mo­ bi­lių par­da­vi­mą bei re­mon­tą ir mai­ ti­ni­mo bei gė­ri­mų įmo­nes, ūg­te­lė­jo 0,3 pro­c. – iki 2,227 mlrd. li­tų.

Mindaugas Jurgelis:

Spar­tes­nio maž­me­ ni­nės pre­ky­bos sek­ to­riaus au­gi­mo ar­ti­ miau­siais mė­ne­siais sun­ku ti­kė­tis.

„Ki­ti­mo ten­den­ci­jos iš­lie­ka ga­na sta­bi­lios, tai tur­būt ga­li­ma ver­tin­ti tei­gia­mai, nes eu­ro zo­no­je yra dau­ giau grės­mių, kad re­ce­si­ja iš­liks ir ant­rą ket­vir­tį“, – sa­kė Vio­le­ta Kly­ vie­nė, „Dans­ke ban­ko“ vy­res­nio­ji ana­li­ti­kė Bal­ti­jos ša­lims.

Anot jos, Lie­tu­vos ant­ro ket­vir­čio bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to įver­tis tik­ riau­siai taip pat pa­ro­dys ga­na ge­rus re­zul­ta­tus, ta­čiau neat­me­ta­ma ga­li­ my­bė, kad bus jun­ta­mas ryš­kes­nis su­lė­tė­ji­mas. „Prog­no­zuo­ja­me, kad lė­tė­ji­mas bus, ta­čiau au­gi­mas iš­liks apie 3 pro­c.“ – tei­gė V.Kly­vie­nė.

DNB ban­ko Eko­no­mi­nių ty­ri­mų pa­da­li­nio ana­li­ti­kas Min­dau­gas Jur­ge­lis iš­pla­tin­ta­me ko­men­ta­re tei­gė, kad spar­tes­nio maž­me­ni­nės pre­ky­bos sek­to­riaus au­gi­mo ar­ti­ miau­siais mė­ne­siais sun­ku ti­kė­tis, o pa­dė­tis pa­si­keis­tų tuo at­ve­ju, jei pa­ste­bi­mai pa­ge­rė­tų si­tua­ci­ja Eu­ ro­po­je, im­tų spar­čiau ma­žė­ti ne­ dar­bo ly­gis, pa­ge­rė­tų var­to­to­jų lū­ kes­čiai.

BNS, KD inf.

12,5

mlrd. litų

šie­met sie­kia maž­ me­ni­nės pre­ky­bos apim­tis Lie­tu­vo­je.

Sėkmingas jaunųjų žemdirbių startas Kauno rajone jau­ nieji ūkininkai ne tik sėkmingai perėmė ūkio vairą iš tėvų, bet ir pasinaudoję priemone „Jaunų­ jų ūkininkų įsikū­ rimas“ padidino jų pajėgumus.

Saulius Tvirbutas

s.tvirbutas@kaunodiena.lt

Nauda: D.Sta re vi čius, įsi gijęs nau jos tech ni kos, sėkmin gai išplė to jo pa šarų ga mybą.

Padidino valdas

Netoli Lapių ūkininkaujantis Jur­ gis Franckevičius paveldėjo iš tėvų 60 ha žemės ir seną rusišką tech­ niką. „Su ja darbas sunkus ir nena­ šus. Pamenu, po darbo dienos per darbymetį būdavau visas tepaluo­ tas, išūžtomis ausimis“, – kalbėjo J.Franckevičius.

Sužinojęs apie Kaimo plėtros pa­ ramos (KPP) priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ nedvejoda­ mas ėmė rengti dokumentus. Vai­ kinas nusprendė įsigyti svarbiau­ sią ūkio pagalbininką – traktorių. „Su šia nauja vakarietiška technika dirbti vienas malonumas“, – šyp­ sojosi jis. Ūkininkas padidino paveldė­ tas valdas iki 120 ha. „Tokį plotą su traktoriumi apdirbu vienas“, – sakė žemdirbys. Jis augina rapsus ir kviečius. Savo poreikiams dar lai­ ko porą karvių, tad traktorius pra­ verčia ir ruošiant šieną.

J.Franckevičius minėjo, kad po lietingų dienų labai laukia šilu­ mos. „Reikia, kad laukai pradžiūtų ir į juos būtų nesunku įvažiuoti, to­ dėl lietaus galėtų gal net kokį mė­ nesį nebūti“, – atsisveikindamas kalbėjo ūkininkas.

Padėjo sutvirtėti

Kauno rajone Čekiškėje ūkinin­ kaujantis Edvardas Balsys taip pat laukia sausesnių orų. Jis apsėjo 45 ha rapsu ir kviečiais. „Vasarą bu­ vo drėgna, todėl augalus puolė kenkėjai, visokios ligos. Be nau­ jo chemikalų purkštuvo būtų su­ dėtinga išsaugoti derlių“, – pasa­ kojo E.Balsys.

Prikabinamą purkštuvą jis įsigi­ jo už KPP priemonės „Jaunųjų ūki­ ninkų įsikūrimas“ lėšas. 34 m dar­ binio pločio purkštuvas greitai ir kokybiškai išpurškia augalus.

Iš šios paramos jaunas žemdir­ bys įsigijo naują įvairiems dar­ bams ūkyje praverčiantį traktorių ir plūgą. „Pradedančiajam ūkininkui visą šią techniką įsigyti vien savo lėšo­ mis būtų neįmanoma. Jei vėl galė­ čiau rinktis šį paramos būdą, tai daryčiau nedvejodamas“, – tvir­ tino ūkininkas.

Pagal ūkio dydį jis pirko kiek ga­ lingesnę, nei reikėtų, techniką – 95 AG traktorių ir 3 tonų talpos purkštuvą. „Taip dariau dėl to, kad tikiuosi plėsti ūkį ir nenoriu, kad

vėl reikėtų galvoti apie galingesnę techniką. Tik šiandien tai padaryti sunkoka, nes mūsų regione nema­ žai stambių ūkininkų ir laisvos že­ mės nelikę“, – pasakojo E.Balsys.

Pravertė mokslai

Ūkininkas iš tėvų paveldėjo 14 ha, paskui 6 ha nusipirko, o paskui, bėgant metams, plėtė nuomoja­ mos žemės plotą. „Šiame ūkyje užaugau, su juo sieju ir savo atei­ tį“, – dalijosi planais E.Balsys.

Gyvendamas netoli didmies­ čio jis turėjo pagundų ir galimy­ bių jame apsigyventi. Tuo labiau kad Kaunas turtingas aukštųjų mokyklų. Mokslams gabus E.Bal­ sys po vidurinės mokyklos įstojo į universitetą, baigė aplinkos ap­ saugos studijas Kauno technolo­ gijos universitete. „Išsilavinimas man padėjo projektuojant savo gy­ venamosios valdos plėtrą, praplėtė akiratį, jaučiausi tvirčiau kurdamas naujus planus, bendraudamas su įvairiais specialistais, nors profe­ sija tiesiogiai ir nesusijusi su ma­ no veikla“, – sakė ūkininkas.

E.Balsys taip pat dirba darbo saugos specialistu. „Užsiimant augalininkyste ūkininkavimą ir tarnybą įmanoma suderinti. Dau­ giausia laiko atima sėja ir derliaus nuėmimas, paskui turiu daugiau laiko ir skiriu jį kitai veiklai. Vis­ gi ūkininkavimo nenorėčiau išsi­ žadėti“, – tvirtino jis.

E.Balsys dar trejus metus mokė­ si jaunųjų ūkininkų kompetencijos kursuose. „Ten gavau daug nau­ dingų buhalterinių, vadybos žinių, kurios labai praverčia savarankiš­ kai ūkininkaujant“, – įsitikinęs sėkmingai paveldėtą ūkį išplėtojęs jaunasis žemdirbys.

Taisyklės pasikeitė

KPP priemonė „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ yra viena populiariau­ sių tarp ūkininkų. Nenuostabu, kad parama jau senka. Šiuo metu lėšų stygius riboja galimybes patenkin­ ti visus prašančius paramos. Todėl šiemet gegužės mėnesį patvirtin­ tose naujose priemonės įgyven­ dinimo taisyklėse buvo padarytas pakeitimas. Dabar į paramą pre­ tenduoti gali tik tie jaunieji ūki­ ninkai, kurie ketina įkurti gyvuli­ ninkystės ūkius mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse. Šis reika­

lavimas turi būti išlaikytas visus penkerius metus, per visą projek­ to kontrolės laikotarpį visam že­ mės ūkio naudmenų (ŽŪN) plotui, už kurį buvo skirta parama.

Jaunojo ūkininko žemėje gali būti ir palankių ūkininkauti naudmenų, tačiau už jas parama nebus skiria­ ma. Pareiškėjo ūkis laikomas gyvu­ lininkystės ūkiu, jei projekto kont­ rolės pabaigoje iš gyvulininkystės sektoriaus veiklos prognozuojamos gauti pajamos sudaro daugiau kaip 50 proc. visų ūkio veiklos pajamų.

Jaunasis ūkininkas įsipareigoja projekto įgyvendinimo pabaigoje laikyti ne mažiau kaip 0,5 sąlygi­ nių galvijų (SG), tenkančių 1 ha jo valdomų ŽŪN. Antraisiais projekto įgyvendinimo metais – ne mažiau kaip 0,2, trečiaisiais – 0,3, ketvir­ taisiais – 0,4 SG. Kuriant gyvuli­ ninkystės ūkį, už 1 ha ŽŪN skiria­ mi 3452 litai.

Didžiausia paramos suma vie­ nam ūkiui arba, jeigu kuriasi su­ tuoktiniai, atitinkantys visus šios priemonės reikalavimus, bendra jų prašoma paramos suma negali vir­ šyti 138 112 litų.

KPP priemonei „Jaunųjų ūki­ ninkų įsikūrimas“ įgyvendinti 2012 m. skirta 6,3 mln. litų para­ mos lėšų.

To mo Ra gi nos nuo tr.

Lietuvos veterinarijos akademiją, ten apsigynė veterinarijos mokslų daktaro disertaciją. „Užaugau tarp karvių, todėl ir specializaciją ne­ buvo sunku pasirinkti – esu stam­ bių gyvulių gydytojas“, – pasakojo D.Starevičius. Jis vienas iš nedau­ gelio šalyje gydytojų, kuris nega­ linčioms natūraliai apsiveršiuo­ ti karvėms atlieka cezario pjūvius.

Todėl jį gerai pažįsta ne ik Kauno rajono, bet ir visos Lietuvos karvių augintojai.

D.Starevičius dar studijuoda­ mas įregistravo savo ūkį. „Dirbu 35 ha žemės, auginu javus ir ruo­ šiu pašarą gyvuliams“, – sakė jau­ nasis ūkininkas. Jo tėvas turi pieno ūkį, todėl dalį paruošto pašaro tie­ kia jam, o likusį parduoda. „Užau­ ginau sau patikimą ūkio partnerį“, – šypsojosi tėvas Romualdas Sta­ revičius.

Už priemonės „Jaunųjų ūki­ ninkų įsikūrimas“ lėšas D.Stare­ vičius įsigijo traktorių, grėblį­var­ tytuvą, šienapjovę. Ši parama labai pravertė. „Tėvui užtenka rūpesčių savo ūkyje, o studentui pradėti sa­ vo veiklą vien entuziazmo nebūtų užtekę“, – tvirtino jaunasis ūki­ ninkas. Be to, naši technika leidžia sutaupyi laiko, kurio reikia ir gydy­ tojo darbui.

Užs. 993384

Tėvo ir sūnaus partnerystė

Ber na to niuose ūki nin kau jan tis Danielius Starevičius daug dėme­ sio skyrė ir mokslams. Jis baigė

Atrankos pirmumo kriterijai Pa raiškose pra šomai pa ra mos su­ mai viršijus skirtąją metams, paraiš­ kos bus ver tinamos pagal įgyvendi­ ni mo tai syklėse nu staty tus pir mu­ mo kriterijus: perimta valda ir (arba) perregist­

ruojamas ūkis pagal KPP priemonę „Ankstyvas pasitraukimas iš pre­ kinės žemės ūkio gamybos“;

neuniversitetinį ar aukštąjį universi­ tetinį išsilavinimą; pareiškėjas iki paraiškos paramai

gauti pateikimo buvo išvykęs į už­ sienį ir savo išvykimą deklaravo migracijos tarnyboje ne trumpes­ niam kaip 6 mėnesių laikotarpiui ne ilgiau kaip 3 paskutinių metų laiko­ tarpiu iki paramos paraiškos pateiki­ mo dienos;

2012 m. sausio 1 d. buvo laikomas

didesnis SGV, tenkančių 1 ha ŽŪN, už kuriuos skiriama parama, skai­ čius; pareiškėjas turi žemės ūkio ar ve­

terinarijos srities profesinį, aukštąjį

ūkis kuriamas tik nuosavoje žemėje.

Šiemet birželio 1 d. pra sidėjęs šau­ ki mas paraiškoms teik ti pagal prie­ monę „Jaunųjų ūki ninkų įsikū ri­ mas“ dar tęsiasi iki liepos 31 d.

10

šeštadienis, liepos 28, 2012

12p.

Pre­zi­den­tų ir karalių vir­tu­vės pa­slap­tys.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Kru­vi­nos Džo­ke­rio „links­my­bės“ – ar Ja­me­sas Hol­me­sas su­pur­tė Ame­ri­ką.

Ko­dėl ga­bus mo­ki­nys ir stu­den­tas su­ ren­gė kru­vi­ną spek­tak­lį? Ame­ri­ka lau­kia at­sa­ky­mų.

Mir­ties baus­mė?

O gal sa­vo poel­gio mo­ty­vus žu­di­ kas nu­si­neš į ka­pą? Ko­lo­ra­de nuo 1976 m. bu­vo įvyk­dy­ta tik vie­na eg­ze­ku­ci­ja ka­li­niui.

Ta­čiau pro­ku­ro­rai ne­lin­kę žo­džių vy­nio­ti į va­tą – žu­dy­nės siau­bin­ gos, to­dėl jie yra pa­si­ruo­šę siū­ly­ti mir­ties baus­mę.

To­kio mas­to tra­ge­di­jos Ko­lo­ra­do vals­ti­ja ne­ma­tė nuo 1999 m., kai vos už 32 km nuo Oro­ros mies­to, ku­ria­me siau­tė­jo J.Hol­me­sas, Ko­ lum­bai­no vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je du mo­ki­niai nu­šo­vė 13 žmo­nių, dar 24 su­žei­dė ir ga­liau­siai nu­si­žu­dė.

Tie­sa, pro­ku­ro­rai pri­dū­rė, kad, prieš siū­ly­da­mi aukš­čiau­sią baus­ mę J.Hol­me­sui, ke­ti­na kon­sul­tuo­ tis su nu­ken­tė­ju­sių­jų šei­mo­mis.

Ar jie su­si­tai­ky­tų su il­gu teis­mo pro­ce­su, ku­ris vyk­tų sie­kiant skir­ ti di­džiau­sią baus­mę, ar ne – toks klau­si­mas ky­la kal­tin­to­jams. „No­ri­me su­lauk­ti jų nuo­mo­nės prieš priim­da­mi bet ko­kį spren­di­ mą šiuo klau­si­mu, – pa­brė­žė Ara­ pa­ho apy­gar­dos pro­ku­ro­rė Ca­rol Cham­bers. – Jei­gu bus pra­šo­ma mir­ties baus­mės, šis pro­ce­sas bus la­bai il­gas ir veiks jų gy­ve­ni­mus ne vie­nus me­tus.“ Šios sa­vai­tės pra­džio­je J.Hol­ me­sas pir­mą­syk sto­jo prieš teis­ mą Ara­pa­ho apy­gar­do­je Sen­te­nia­ lo mies­te.

Teis­me jis at­ro­dė ap­svai­gęs.

J.Hol­me­sas ne­su­ge­bė­jo su­telk­ti dė­me­sio – jo gal­va svy­ri­nė­jo; vai­ ki­nas tai pa­klai­ku­siai žvelg­da­vo iš­ plė­tęs akis, tai pri­si­mer­kęs – tar­si ap­kvai­tęs ar­ba ap­snū­dęs.

Dėl to­kio žu­di­ko el­ge­sio JAV net ki­lo dis­ku­si­jos – ar J.Hol­me­są kan­ ki­na ne­mi­ga, ar žu­di­kas ty­čia vai­ di­na psi­chi­nį li­go­nį?

Kai ku­rie tei­si­nin­kai pro­gno­za­ vo, jog žu­di­ko gy­ny­ba pra­šys teis­ mo, kad jis bū­tų pri­pa­žin­tas ne­pa­ kal­ti­na­mu. Tai­gi, dau­ge­lis spė­lio­jo, ar vai­ki­no el­ge­sys nė­ra ge­rai ap­gal­ vo­ta tak­ti­ka.

24 me­tų už­puo­li­kas teis­me pa­si­ ro­dė vil­kė­da­mas kaš­to­ni­nės spal­ vos ka­lė­ji­mo uni­for­mą. Jis bu­vo nu­si­da­žęs plau­kus oran­ži­ne spal­va.

Ta­čiau teis­me ne­ta­rė nė žo­džio.

Jau pa­skelb­ta, kad per ki­tą pir­ ma­die­nį vyk­sian­tį ant­rą­jį po­sė­dį J.Hol­me­sui bus pa­teik­ti kal­ti­ni­mai dėl 12 žmo­nių nu­žu­dy­mo, mė­gi­ni­ mo nu­žu­dy­ti dar 58 žmo­nes, taip

pat pa­pil­do­mi kal­ti­ni­mai, su­si­ję su jo bu­tu, ku­rį šis bu­vo už­mi­na­vęs.

Kol kas J.Hol­me­sui bu­vo nu­ro­dy­ta lik­ti Ara­pa­ho apy­gar­dos ka­lė­ji­me, kur jis lai­ko­mas vie­nu­tė­je, be tei­sės bū­ti pa­leis­tam už už­sta­tą.

Ar­ti­mų­jų siel­var­tas

Iš vi­so per kru­vi­ną iš­puo­lį žu­vo 12 žmo­nių, 58 bu­vo su­žeis­ti. Tarp au­ kų yra še­šia­me­tė mer­gai­tė, paaug­ lys ir du ka­riai.

Vi­sos au­kos mi­rė nuo šau­ti­nių žaiz­dų, dar ke­li žmo­nės žu­vo per spūs­tį, kai ki­no teat­ro lan­ky­to­jai mė­gi­no pa­bėg­ti iš sa­lės.

Jau­niau­sia au­ka – še­šia­me­tė Ve­ ro­ni­ca Mo­ser-Sul­li­van. „Ji bu­vo nuo­sta­bi ir ne­kal­ta“, – ne­slė­pė siel­var­to mer­gai­tės se­ne­lės se­suo An­nie Dal­ton. Mo­te­ris pri­si­ mi­nė, kad Ve­ro­ni­ca „mė­go puoš­tis ir skai­ty­ti, jai ge­rai se­kė­si mo­kyk­lo­je“.

Ve­ro­ni­cos 25 me­tų mo­ti­na, ku­ riai kul­kos pa­tai­kė į kak­lą ir pil­vą, iki šiol yra kri­ti­nės būk­lės. Ji gy­do­ ma Oro­ros li­go­ni­nė­je. Mo­te­ris ne­ ži­no, kad jos duk­ra mi­rė.

Vy­riau­sia au­ka – 51 me­tų Gor­ do­nas Cow­de­nas. Tarp žu­vu­sių­jų yra 27 me­tų Joh­nas La­ri­me­ras, ku­ ris per­nai bir­že­lį įsto­jo į ar­mi­ją, ir 29 me­tų Jes­se Child­res­sas, JAV oro pa­jė­gų vy­res­ny­sis pus­ka­ri­nin­kis.

Taip pat žu­vo 24 me­tų Jes­si­ca Gha­wi, no­rė­ju­si tap­ti spor­to ko­ men­ta­to­re, 27-ąjį gim­ta­die­nį šven­ tęs ba­ro pa­da­vė­jas Ale­xas Sul­li­ va­nas, 23 me­tų Mi­cay­la Me­dek, 26-erių Jo­nat­ha­nas Blun­kas, 32ejų Re­bec­ca Win­go, 24-erių Ale­ xan­de­ris Te­ve­sas ir 19-me­tis Ale­ xan­de­ris Boi­kas. 12-oji au­ka – 27 me­tų Mat­tas McQuin­nas.

Ga­bus stu­den­tas

Bai­siau­sia po šio šo­ko – tai, kad nie­kas ne­ga­li pa­sa­ky­ti, kas ga­li iš­ šau­ti. Be to, dar sy­kį nie­kas ne­su­ rea­ga­vo į per­spė­ji­mą žu­di­ko, ku­ris, bent jau kaip tvir­ti­no JAV ži­niask­ lai­da, jį pa­skel­bė prieš sa­vo krau­ pų žyg­dar­bį.

Esą J.Hol­me­sas sa­vo bu­vu­sio uni­ver­si­te­to psi­chiat­rui bu­vo pa­ siun­tęs pa­ke­tą su per­spė­ji­mu, ku­ ria­me bu­vo už­ra­šų kny­ge­lė ir pie­ ši­niai, api­bū­di­nan­tys jo pla­nus žu­dy­ti žmo­nes.

Te­le­vi­zi­ja „Fox News“, rem­da­ ma­si neį­var­dy­tu tei­sė­sau­gos šal­ ti­niu, pra­ne­šė, jog siun­ti­nys, ant

Tra­ge­di­ja: žu­dy­nės Ko­lo­ra­de su­krė­tė ame­ri­kie­čius, ta­čiau var­gu ar kas ti­ki, jog tai pa­sku­ti­nis kru­vi­nas iš­puo­l

ku­rio už­ra­šy­ta­me siun­tė­jo ad­re­se bu­vo nu­ro­dy­tas J.Hol­me­so var­das, bu­vo gau­tas Ko­lo­ra­do uni­ver­si­te­ to lie­pos 12 d., ta­čiau bu­vo ati­da­ ry­tas tik praė­jus ke­lioms die­noms po žu­dy­nių.

Ma­no šir­dis dūž­ta dėl gy­vy­bių, atim­tų per šį ne­su­vo­kia­mai be­pras­mį ak­tą. Man stin­ga žo­džių sa­vo siel­var­tui iš­sa­ky­ti.

Ta­čiau ki­tas tei­sė­sau­gos šal­ti­nis, ku­rį ci­ta­vo „Fox News“, sa­kė, kad pa­rei­gū­nai ne­ga­li pa­tvir­tin­ti, jog šis pa­ke­tas bu­vo gau­tas anks­čiau, nei įvy­ko žu­dy­nės.

J.Hol­me­sas bu­vo pa­vyz­di­nis stu­ den­tas. Užau­go jis tvar­kin­ga­me San Die­go prie­mies­ty­je. Kai­my­ nai vjį pri­si­me­na kaip uo­liai be­si­ mo­kan­tį, ta­čiau daug kal­bė­ti ne­lin­ ku­sį jau­nuo­lį.

Pa­sak jų, J.Hol­me­sas mė­go rū­ pin­tis sa­vo iš­vaiz­da.

Jo mo­ti­na Ar­le­ne dir­bo slau­ge, o tė­vas Ro­ber­tas Ja­me­sas Hol­me­sas – va­dy­bi­nin­ku vie­no­je pro­gra­mi­ nės įran­gos bend­ro­vė­je. J.Hol­me­ sas mė­go žais­ti fut­bo­lą Vestv­ju vi­ du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je, ku­rią bai­gė, taip pat mė­go bė­gio­ti.

J.Hol­me­sas bu­vo itin ga­bus ko­le­ džo stu­den­tas. 2010 m. pa­va­sa­rį jis su pa­gy­ri­mu bai­gė neu­ro­bio­lo­gi­jos stu­di­jas Ka­li­for­ni­jos uni­ver­si­te­te Ri­ver­sai­de. Ta­da įsto­jo į neu­ro­bio­ lo­gi­jos dok­to­ran­tū­rą Ko­lo­ra­do uni­ ver­si­te­te Den­ve­ry­je, ta­čiau šių me­ tų bir­že­lį stu­di­jas nu­trau­kė.

Ri­ver­sai­do uni­ver­si­te­to kanc­le­ ris Ti­mot­hy P.Whi­te’as pa­sa­ko­jo, kad pa­gal aka­de­mi­nius pa­sie­ki­mus J.Hol­me­sas bu­vo „ge­riau­sias iš ge­ riau­sių“. Vis­gi J.Hol­me­so as­me­ ni­nis gy­ve­ni­mas ne­bu­vo ro­žė­mis klo­tas. Kaip pa­sa­ko­jo jį pa­ži­no­ję žmo­nės, vy­rui bu­vo sun­ku su­si­ras­ti dar­bą. Kai kas tvir­ti­no, kad jis bu­vo ką tik iš­si­sky­ręs su drau­ge.

Ta­čiau J.Hol­me­sas ne­bu­vo pa­ kliu­vęs į po­li­ci­jos aki­ra­tį, iš­sky­rus už grei­čio vir­ši­ji­mą. Nu­ro­do­ma, kad jis nė­ra įvyk­dęs jo­kių di­des­nių nu­si­kal­ti­mų ir nie­kaip ne­sie­ja­mas su te­ro­riz­mu.

Uždaras, bet malonus

Štai čia ir yra pa­ti pa­slap­tin­giau­sia J.Hol­me­so gy­ve­ni­mo da­lis.

Ko­dėl jau­nas per­spek­ty­vus vai­ ki­nas ne­ti­kė­tai nu­si­da­žė plau­kus oranžine spalva ir pa­si­va­di­no Džo­ ke­riu – ža­liap­lau­kiu pik­ta­da­riu iš fil­mų apie Bet­me­ną?

Ko­dėl jis nu­spren­dė įsi­verž­ti į ki­ no teat­rą ir im­ti šau­dy­ti į žmo­nes?

Ar jau­nuo­lį kan­ki­no dep­re­si­ja?

Kai­my­nai pa­sa­ko­jo, kad J.Hol­ me­sas bu­vo vie­ni­šius ir už­da­ro bū­do. „Jis vi­sa­da dė­vė­da­vo sle­pia­mo­ sios spal­vos kel­nes ir skry­bė­lę“, – sa­kė J.Hol­me­są pa­ži­no­jęs Gab­rie­lis Ma­cia­sas. Jis pri­si­mi­nė ma­ty­da­vęs J.Hol­me­są be­si­ne­šan­tį gink­lus bei gink­lų dėk­lą į sa­vo bu­tą ir iš jo. „Ge­rai jo ne­pa­ži­no­jo­me, nes jis su nie­kuo ne­si­kal­bė­da­vo. Jis vi­sa­da bū­da­vo už­si­ra­ki­nęs du­ris“, – pa­sa­ ko­jo G.Ma­cia­sas.

Ne­to­li gy­ve­nęs ap­sau­gi­nis Mel­ vi­nas Evan­sas sa­kė, kad J.Hol­me­ sas ret­kar­čiais lan­ky­da­vo­si vie­na­ me ba­re ne­to­li na­mų. „Jis vi­sa­da bū­da­vo už­da­ras. At­ ro­dė, kad jis ma­lo­nus vai­ki­nas, – sa­kė 33 me­tų M.Evan­sas. – Kiek­

11

šeštadienis, liepos 28, 2012

pasaulis Ieš­ko sta­li­nis­ti­nio ­ te­ro­ro au­kų

Ar­mi­ja štur­muos ­ eko­no­mi­nę sos­ti­nę

Len­ki­jo­je pra­de­da­ma ka­si­nė­ti vie­na ma­ si­nė ka­pa­vie­tė Var­šu­vos ka­rių ka­pi­nė­se – ieš­ko­ma 1948–1956 m. sta­li­nis­ti­nio re­ži­ mo vyk­dy­tos te­ro­ro kam­pa­ni­jos au­kų pa­ lai­kų. Nors praė­jo dau­giau nei pu­sė šimt­ me­čio, dau­ge­lio iš­ki­lių Len­ki­jos an­ti­na­cis­ ti­nio ir an­ti­so­vie­ti­nio pa­si­prie­ši­ni­mo vei­ kė­jų, nu­žu­dy­tų slap­to­sios po­li­ci­jos, lai­do­ ji­mo vie­ta te­bė­ra ne­ži­no­ma. Ka­si­nė­ji­mus pla­nuo­ja­ma baig­ti rugp­jū­tį.

Si­ri­jos ka­riuo­me­nė va­kar ap­šau­dė su­ki­lė­ lių užim­tus Ale­po kvar­ta­lus ir tel­kė su­stip­ rin­tas pa­jė­gas mies­to štur­mui. Ne­pai­sant to, Lais­vo­sios Si­ri­jos ar­mi­jos at­sto­vai ti­ki­ no, kad jau ne­tru­kus pe­rims vi­siš­ką mies­ to kont­ro­lę. Ale­pas yra ant­ras iš di­džiau­ sių Si­ri­jos mies­tų, va­di­na­mas eko­no­mi­ne ša­lies sos­ti­ne. Ma­ty­da­mi pa­vo­jų, iš Ale­po pa­bė­go tūks­tan­čiai gy­ven­to­jų. Mū­šiai va­ kar vi­rė ir Si­ri­jos sos­ti­nė­je Da­mas­ke.

Ame­ri­ka pa­si­mo­kys?

­lis JAV.

vie­ną sek­ma­die­nį ei­da­vau į ba­rą dai­nuo­ti ka­rao­kės. Kar­tais jį ten ma­ty­da­vau. Bū­da­vo, pa­si­kal­bė­da­ vo­me – ži­not, apie orą.“ Pra­šy­me iš­nuo­mo­ti bu­tą, pa­ teik­ta­me praei­tų me­tų pra­džio­je, J.Hol­me­sas sa­ve api­bū­di­no kaip „ra­mų, ge­ro bū­do“ stu­den­tą. Įmant­rus žu­dy­nių pla­nas

Kiek lai­ko J.Hol­me­sas ruo­šė­si žu­ dy­nėms – po­li­ci­ja aiš­ki­na­si. Kol kas ži­no­ma tiek, kad sker­dy­nėms pa­si­ruo­šęs jis bu­vo ge­rai.

Pa­sak pa­rei­g ū­n ų, J.Hol­m e­ sas atė­jo prie ki­no teat­ro vil­kė­da­ mas juo­dus dra­bu­žius, už­si­dė­jęs du­jo­kau­kę, ba­lis­ti­nį šal­mą, dė­ vė­da­mas ne­per­šau­na­mą lie­me­ nę ir ant­blauz­džius, juo­das tak­ti­ nes pirš­ti­nes, gerk­lės bei ge­ni­ta­li­jų ap­sau­gas.

Jis tu­rė­jo pu­siau au­to­ma­ti­nį šau­tu­vą AR-15, ly­gia­vamz­dį šau­ tu­vą „Re­ming­ton“ ir pis­to­le­tą „Glock“.

Sa­vo kru­vi­ną iš­puo­lį J.Hol­me­ sas pra­dė­jo svies­da­mas ke­lis du­ jų už­tai­sus į ki­no sa­lę. Jis tu­rė­ jo bi­lie­tą į nau­jau­sio fil­mo apie Bet­me­ną „Tam­sos ri­te­rio su­grį­

„Scan­pix“ nuo­tr.

ži­mas“ nak­ti­nį sean­są. Kaip tei­ gė vie­nas pa­rei­gū­nas, J.Hol­me­ sas per pa­sta­ruo­sius du mė­ne­sius įsi­gi­jo net ke­tu­ris šau­na­muo­sius gink­lus.

Tie­sa, iš­puo­lis ki­no teat­re ne­bu­ vo vie­nin­te­lis J.Hol­me­so „žyg­dar­ bis“.

Pa­rei­gū­nai, apieš­ko­ję jo na­mus Den­ve­rio prie­mies­ty­je, pa­skel­bė, kad bu­tas bu­vo už­mi­nuo­tas. Bu­ te pa­ste­bė­tos iš­temp­tos vie­los ir stik­lai­niai su che­mi­nė­mis me­džia­ go­mis.

Pa­rei­gū­nai tvir­ti­no, kad prie bom­bos laik­ma­čio J.Hol­me­sas bu­ vo pri­jun­gęs gar­so apa­ra­tū­rą. Pa­sak pa­rei­gū­nų, žu­di­kas pla­na­vo, kad bet kam įžen­gus į pa­sta­tą drioks­ te­lės spro­gi­mas. „Jis tu­rė­jo įjung­ti mu­zi­ką... Ten bu­vo laik­ma­tis. Įsi­jun­gė di­de­lis gar­sas – aki­vaiz­džiai sie­kiant iš­ pro­vo­kuo­ti skam­bu­tį dėl triukš­ mo. Žmo­nės tu­rė­jo įženg­ti (į bu­tą) ir de­to­nuo­ti šiuos sprogs­ta­muo­sius už­tai­sus“, – tvir­ti­no vie­nas pa­rei­ gū­nas.

Pa­rei­gū­nai pa­tvir­ti­no, kad J.Hol­ me­sas vei­kė vie­nas, nes jam tal­ki­ nu­sių as­me­nų neap­ti­ko.

Pa­sau­lis ir Ame­ri­ka – šo­ki­ruo­ti

JAV va­do­vas Ba­rac­kas Oba­ma ne­ tru­kus po žu­dy­nių Ko­lo­ra­de sa­kė, kad jį šo­ki­ra­vo iš­puo­lis. „Pri­si­pa­ži­nau jiems, kad to­kio­ se si­tua­ci­jo­se žo­džiai vi­sa­da bū­na nea­dek­va­tūs“, – sa­kė pre­zi­den­tas, lan­ky­da­ma­sis Ko­lo­ra­de.

Po­pie­žius Be­ne­dik­tas XVI tei­gė, kad jį „smar­kiai su­krė­tė be­pras­mis smur­tas“ Ko­lo­ra­do ki­no teat­re. Į Oro­ros mies­tą pa­gerb­ti žu­vu­ sių­jų at­vy­ko ir Bet­me­ną fil­me vai­ di­nęs Ho­li­vu­do ak­to­rius Chris­tia­ nas Ba­le’is.

Jis ap­si­lan­kė Oro­ros me­di­ci­nos cent­re, ku­ria­me te­be­gy­do­mi 20 iš 58 su­žeis­tų per ata­ką žmo­nių. „Žo­džiais neį­ma­no­ma nu­sa­ky­ ti siau­bo, ku­rį jau­čiu. Man ne­pa­ vyks­ta iš tie­sų su­vok­ti au­kų ir jų my­li­mų žmo­nių skaus­mo bei siel­ var­to, ta­čiau ma­no šir­dis ke­liau­ja pas juos“, – sa­kė ak­to­rius.

Ki­ta šio fil­mo žvaigž­dė An­ne Hatha­way pa­reiš­kė: „Ma­no šir­dis dūž­ta dėl gy­vy­bių, atim­tų per šį ne­ su­vo­kia­mai be­pras­mį ak­tą. Man stin­ ga žo­džių sa­vo siel­var­tui iš­sa­ky­ti.“ BNS, „Dai­ly Mail“, „Fox News“, „The Den­ver Post“, „Reu­ters“ inf.

proc.

pa­sie­kė ne­dar­bas Is­pa­ni­jo­je ant­rą šių me­tų ket­vir­tį.

Mo­juo­ti gink­lais JAV – vie­nas juo­kas Dar vie­nos be­pras­mės žu­dy­nės ir vėl at­gi­ju­sios kal­bos dėl gink­lų kont­ro­lės ša­ly­je. Ar Ko­lo­ra­do žu­ dy­nės ką nors pa­keis? Var­gu.

To­kio mas­to tra­ge­di­jos Ko­ lo­ra­do vals­ ti­ja ne­ma­tė nuo 1999 m., kai vos už 32 km nuo Oro­ ros mies­to, Ko­lum­bai­ no vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je du mo­ki­niai nu­ šo­vė 13 žmo­ nių, dar 24 su­žei­dė ir ga­ liau­siai nu­si­ žu­dė.

24,6

Au­kų at­mi­ni­mo ce­re­mo­ni­jo­je Ko­ lo­ra­do mies­te Oro­ro­je da­ly­va­vu­ si se­ny­vo am­žiaus Ge­nie Hart­ley ne­su­lai­kė emo­ci­jų. „Ger­biu fak­tą, kad žmo­nės tu­ri ap­si­gin­ti, – tai kons­ti­tu­ci­jos ant­ ro­sios pa­tai­sos es­mė. Ta­čiau tai, kas nu­ti­ko ta­me ki­no teat­re, nie­ kaip ne­su­si­ję su ant­rą­ja pa­tai­sa – tai bu­vo žu­dy­nės“, – ap­gai­les­ta­ vo mo­te­ris.

Po tra­ge­di­jos Ko­lo­ra­de JAV vėl im­ta gar­siai kal­bė­ti apie gink­ lų kont­ro­lės su­griež­ti­ni­mą ša­ly­ je. JAV va­do­vas Ba­rac­kas Oba­ma ža­dė­jo, jog vy­riau­sy­bė „im­sis vi­ sų įma­no­mų žings­nių“, kad už­ tik­rin­tų vi­sų ame­ri­kie­čių sau­gu­ mą. Ar iš tie­sų?

Suė­mus įvy­kių kal­ti­nin­ką Ja­ me­są Holm­są pas jį bu­vo ras­ti net ke­tu­ri gink­lai, tarp jų – šra­ti­ nis šau­tu­vas ir du pis­to­le­tai.

Vi­si šie gink­lai įsi­gy­ti le­ga­liai per pa­sta­ruo­sius še­šis mė­ne­sius.

Tai ro­do, kad gink­lus Ame­ri­ko­je ga­li pirk­ti kas no­ri ir kiek no­ri.

Kas kal­tas? Po­li­ti­kai, gink­lų pra­ mo­nės lo­bis­tai, o gal mei­lė gink­ lams yra vi­suo­me­nės pro­ble­ma?

Gink­lų lo­bis­tai – vie­ni įta­kin­ giau­sių JAV. Ne­nuos­ta­bu, kad po pa­na­šių tra­ge­di­jų JAV po­li­ti­kų kal­bos daž­niau krypsta į vi­suo­ me­nės su­si­vie­ni­ji­mą ir pa­ra­mą vie­nas ki­tam, o ne gink­lų kont­ ro­lės pro­ble­mą.

Tie­sa, ir vi­suo­me­nės spau­di­ mas ne­di­de­lis. Apk­lau­sos ro­do, kad už gink­lų lai­ky­mą pa­si­sa­ko be­veik pu­sė JAV gy­ven­to­jų ir tik 45 pro­c. ma­no, kad gink­lų pre­ky­ ba tu­ri bū­ti su­griež­tin­ta.

Nors JAV ne sy­kį siū­ly­ta įvai­rių gink­lų kont­ro­lės stip­ri­ni­mo prie­ mo­nių, pa­vyz­džiui, ri­bo­ti gink­lų skai­čių vie­nam žmo­gui, griež­tin­ ti rei­ka­la­vi­mus no­rin­tiems įsi­gy­

ti gink­lą, įves­ti psi­cho­lo­gi­nę pa­ tik­rą prieš įsi­gy­jant gink­lą, nie­ko reikš­min­go iki šiol ne­pa­siek­ta.

Ma­ža to, pa­ts JAV Kong­re­ sas 2004 m. ne­pra­tę­sė 1994 m. priim­to fe­de­ra­li­nio ko­vi­nių gink­ lų drau­di­mo. Šis pro­jek­tas nu­ma­ tė griež­tus ri­bo­ji­mus gink­lams.

Pa­vyz­džiui, JAV bu­vo už­draus­ ta AR-15 ir pa­na­šių gink­lų, to­kių kaip AK-47, ga­my­ba ir im­por­tas.

Taip pat bu­vo ap­ri­bo­tas šo­vi­nių skai­čius iki 10-ies to­kių šau­tu­vų dė­tu­vė­se.

Tie­sa, šiam įsta­ty­mui prieš­ta­ra­ vo JAV na­cio­na­li­nė šau­lių aso­cia­ ci­ja. O jei įsta­ty­mas bū­tų ga­lio­jęs, J.Hol­me­sui var­gu ar bū­tų pa­vy­kę gau­ti vie­ną iš gink­lų AR-15, ku­ riuo jis „dar­ba­vo­si“ ki­no sa­lė­je. „Ra­gi­ni­mai im­tis prie­mo­nių ai­ dė­jo ne­syk, bet kas­kart ne­sėk­min­ gai. Vie­nin­te­lė gink­lų kont­ro­lės išei­tis šiuo at­ve­ju bū­tų už­draus­ti vi­sus gink­lus. O tai, ži­no­ma, neį­ ma­no­ma, – ti­ki­no kons­ti­tu­ci­nės tei­sės spe­cia­lis­tas Eugene’as Vo­ lok­has. – Ir ne tik dėl kons­ti­tu­ci­ jos. Sun­ku už­kirs­ti ke­lią tam, ku­ris pa­si­ry­žęs įvyk­dy­ti nu­si­kal­ti­mą, jis tie­siog įsi­gis gink­lą ne­le­ga­liai.“ AR-15 gink­las – vi­siš­kai le­ga­ lus JAV. Ar toks gink­las ga­li bū­ti nau­do­ja­mas pra­mo­gai, kaip ne­ re­tai tvir­ti­na gink­lų pra­mo­nės lo­ bis­tai? Var­gu.

AR-15 – ko­vi­nio au­to­ma­to M-16 ci­vi­li­nė ver­si­ja. Šiais au­ to­ma­tais ame­ri­kie­čių ka­riai bu­vo gink­luo­ti Viet­na­mo ka­re. Iš AR-15 iš­šau­ta kul­ka vie­nu me­tu ga­li per­ ver­ti iš­kart net du žmo­nes.

Ma­ža to, nors į pra­mo­gų vie­tas gink­lų JAV ne­ga­li­ma įsi­neš­ti ir vi­si žmo­nės čia kruopš­čiai tik­ri­na­mi, lau­ke esan­čių as­me­nų tik­rin­ti ne­ ga­li­ma. An­tai, li­be­ra­lūs įsta­ty­mai Ko­lo­ra­do vals­ti­jo­je lei­džia lais­vai įsi­gy­ti gink­lų ir juos ne­šio­ti už­tai­ sy­tus. O šio­je vals­ti­jo­je jau įvy­ko dve­jos kru­vi­nos sker­dy­nės. „Dan­bu­ry News Ti­mes“, „The News-Press“, „Vic­to­ria Ti­mes Co­lo­nist“ inf.

Keis­ta: ne­pai­sy­da­mi krau­pių žu­dy­nių JAV, 49 pro­c. ame­ri­kie­čių ma­

no, kad ša­lies po­li­ti­kai tu­ri gerb­ti žmo­nių tei­sę įsi­gy­ti gink­lų.

„Reu­ters“ nuo­tr.

12

šeštadienis, liepos 28, 2012

pasaulis Karš­čiau­sios olim­pie­tės

Le­ryn Fran­co, Pa­rag­va­jaus leng­vaat­le­tė

Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos laik­raš­tis „The Sun“ ra­ šo, kad Lon­do­ne su­si­ rin­ko pa­sau­lio stip­riau­ sios bei ge­riau­sios for­ mos mo­te­rys, ir pri­sta­ tė sek­sua­liau­sių spor­ ti­nin­kių, da­ly­vau­jan­čių Lon­do­no olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se, de­šim­tu­ką.

Lei­di­nys šmaikš­ta­vo, kad jos ne­leis už­ges­ti olim­pi­nei ug­niai.

Fran­ces­ca Pic­ci­ni­ni, Ita­li­jos tink­li­nin­kė

Step­ha­nie Ri­ce, Aust­ra­li­jos plau­ki­kė

Ana Iva­no­vič, Ser­bi­jos te­ni­si­nin­kė

Je­le­na Isin­ba­je­va, Ru­si­jos leng­vaat­le­tė

Pre­zi­den­tų Pran­cū­zas Gil­les’as Bra­gard’as ir ki­ti pro­fe­sio­na­lų vi­rė­jų klu­bo na­riai pa­si­ da­li­jo pa­slap­ti­mis iš ga­lin­giau­sių pa­sau­ lio vy­rų ir mo­te­rų vir­tu­vių.

Krem­liaus de­gus­ta­to­riai Grandinė: 22 proc. siekiantis nedarbas stumia moteris į prostituciją, o kainos krito tiek, kad norėdamos

normalaus atlygio jos priverstos užsiimti nesaugiu seksu.

„Scanpix“ nuotr.

Grai­ki­jo­je – ir svei­ka­tos kri­zė Fi­nan­si­nių sun­ku­mų sle­gia­mą Grai­ki­ją už­griu­vo dar vie­na pro­ ble­ma – ŽIV. Val­džia puo­lė kal­tin­ ti pro­sti­tu­tes, bet eks­per­tai pirš­tu baks­no­ja į pa­čią vy­riau­sy­bę.

Rei­dai, ty­ri­mai ir pa­ni­ka

Anks­ty­vą ge­gu­žę, prieš pat par­la­ men­to rin­ki­mus, Grai­ki­ja su­ži­no­jo, kad ją iš­ti­ko dar ir svei­ka­tos kri­zė.

Nau­ji sta­tis­ti­niai duo­me­nys pa­ro­ dė, kad ša­ly­je smar­kiai išau­go in­fe­ kuo­tų ŽIV žmo­nių skai­čius. Svei­ ka­tos spe­cia­lis­tai dėl to kal­ti­no lė­šų so­cia­li­nėms pro­gra­moms ma­ži­ni­ mą, bet leng­vais bal­sais su­si­vi­lio­ ję po­li­ti­kai vi­są kal­tę su­ver­tė pro­ sti­tu­tėms.

Gy­dy­to­jai bei po­li­ci­ja Atė­nuo­ se su­ren­gė rei­dus ir pri­ver­tė se­ niau­sios pro­fe­si­jos at­sto­ves at­lik­ ti ŽIV ty­ri­mus. Kai paaiš­kė­jo, kad de­šim­ties tes­tų re­zul­ta­tai – tei­gia­ mi, baus­mė bu­vo grei­ta ir skaus­ min­ga: po­li­ci­ja pa­skel­bė šių mo­te­ rų var­dus ir nuo­trau­kas in­ter­ne­te, o pa­skui ap­kal­ti­no pa­da­rius ža­lą ki­tų as­me­nų svei­ka­tai.

Pros­ti­tu­čių var­dai bei nuo­trau­kos pa­si­ro­dė ir Grai­ki­jos nau­jie­nų po­rta­luo­se, o ša­lia jų – bau­gi­nan­čios is­to­ri­jos apie tūks­tan­čius ve­du­sių vy­rų, ku­rie ga­li bū­ti už­si­krė­tę. „Tai bu­vo ka­tast­ro­fa“

Net­ru­kus prie pro­sti­tu­čių na­ mų, ku­rių ad­re­sai bu­vo pa­vie­šin­ ti, pra­dė­jo rink­tis lin­čiuo­to­jų mi­ nios, o Atė­nų kli­ni­ko­je „Prak­sis“ ne­ti­lo skam­bu­čiai: pa­ni­kuo­jan­tys vy­rai, nau­do­ję­si pro­sti­tu­čių pa­ slau­go­mis, no­rė­jo su­ži­no­ti, ar yra už­si­krė­tę, bet ne­no­rė­jo at­lik­ti ty­ ri­mų – bi­jo­jo, kad jų var­dai ir­gi pa­ teks į vie­šu­mą.

Kli­ni­kos „Prak­sis“ va­do­vas Tza­ ne­tas An­ty­pas tei­gė, kad Grai­ki­jos vy­riau­sy­bė pa­žei­dė vi­suo­ti­nai pri­ pa­žįs­ta­mą tai­syk­lę dėl ŽIV ser­gan­ čių žmo­nių pri­va­tu­mo. „Tai bu­vo ka­tast­ro­fa, – sa­kė jis.

– 15 me­tų mes žings­nis po žings­nio

ju­dė­jo­me į prie­kį, bet vi­sos pa­stan­ gos žlu­go vos per ke­le­tą die­nų.“ Vi­sa­me pa­sau­ly­je ŽIV at­ve­jų ma­ žė­ja, o Grai­ki­jo­je 2011-ai­siais jų skai­čius išau­go 57 pro­c., pa­ly­gin­ti su anks­tes­niais me­tais. Ypač šo­ki­ruo­ jan­tis šio skai­čiaus au­gi­mas už­fik­ suo­tas tarp nar­ko­ma­nų – 1450 pro­c.

Vy­riau­sy­bė ban­dė kal­tin­ti imig­ran­ tus, bet eks­per­tai nu­ro­dė tik­rą­sias prie­žas­tis. Tai lė­šų švirkš­tų kei­ti­ mo pro­gra­moms ma­ži­ni­mas, vi­suo­ me­nė­je įsi­tvir­ti­nu­sios smer­kia­mos nuo­tai­kos ir išau­gęs skai­čius pro­sti­ tu­čių, ku­rios iš ne­vil­ties su­tin­ka ly­ tiš­kai san­ty­kiau­ti be pre­zer­va­ty­vų, kad nors kiek pa­di­din­tų pa­ja­mas, kai kai­nos per kri­zę nu­si­ri­to vos iki ke­lių eu­rų už vie­ną klien­tą. ŽIV – lyg nuo­spren­dis

Ką reiš­kia bū­ti ŽIV ne­šio­to­ju Grai­ ki­jo­je, ge­rai ži­no 35 me­tų Tho­do­ris.

2010 m. vy­ras pa­te­ko į vi­rė­jų mė­ gė­jų šou „Mas­ter­chef“ fi­na­lą. Kai šou or­ga­ni­za­to­riai lie­pė vi­siems da­ly­viams pasitikrinti svei­ka­tą, jis no­riai su­ti­ko.

Bet da­ly­viams bu­vo at­lik­ti ŽIV ty­ri­mai, jiems pa­tiems net ne­pra­ ne­šus. Ki­tą die­ną Tho­do­ris bu­ vo pa­kvies­tas į kli­ni­ką ir su­ži­no­jo, kad yra už­si­krė­tęs ŽIV. Pro­diu­se­ riai lei­do jam pa­si­rink­ti: jis ga­lė­jo lik­ti su są­ly­ga, kad sa­vo ty­ri­mo re­ zul­ta­tą pra­neš ki­tiems da­ly­viams. „Nusp­ren­džiau pa­si­trauk­ti dėl šei­mos, nes kas nors iš ki­tų 19 da­ ly­vių ga­lė­jo pra­si­tar­ti apie tai žur­ na­lis­tams, tuo­met bū­čiau tu­rė­jęs la­bai di­de­lių pro­ble­mų“, – pa­sa­ ko­jo Tho­do­ris. „Mas­ter­chef“ pra­ne­šė žiū­ro­ vams, kad šou vy­ras pa­li­ko dėl vers­lo pro­ble­mų. Da­bar Tho­do­ ris yra be­dar­bis. Vi­so­se ka­vi­nė­se ir res­to­ra­nuo­se, ku­riuo­se ban­do įsi­ dar­bin­ti, jis gir­di tik nei­gia­mus at­ sa­ky­mus. Pa­sak Tho­do­rio, Atė­nai pa­na­šūs į ma­žą kai­mą: nors jo var­ das ne­bu­vo pa­skelb­tas vie­šai, apie jo svei­ka­tos būk­lę ži­no kiek­vie­na

sos­ti­nės vir­tu­vė. Nors da­bar ne­ mo­ka­mai gau­na an­ti­ret­ro­vi­ru­si­ nius vais­tus, Tho­do­ris bai­mi­na­ si, kad to­les­nis vals­ty­bės iš­lai­dų ma­ži­ni­mas pa­liks jį be gy­vy­biš­kai svar­bių me­di­ka­men­tų.

Ne­ma­to­mos au­kos

Tho­do­ris yra vie­nas žmo­nių, ku­ riuos tarp­tau­ti­nės or­ga­ni­za­ci­ jos „Gy­dy­to­jai be sie­nų“ at­sto­vas Grai­ki­jo­je Apos­to­las Vei­zis va­di­na ne­ma­to­mo­mis kri­zės au­ko­mis. Jie li­ko pa­mirš­ti, nes nė­ra pa­kan­ka­ mai skur­dūs, kad ga­lė­tų gau­ti ne­ mo­ka­mas me­di­ci­ni­nes pa­slau­gas, ir ne­tu­ri drau­di­mo, iš ku­rio bū­ tų su­mo­ka­ma už pri­va­čią svei­ka­ tos ap­sau­gą. „Kri­zės są­ly­go­mis tik­rai ne­rei­kė­ tų ma­žin­ti lė­šų svei­ka­tos ap­sau­gai ir so­cia­li­nėms pro­gra­moms. Jei­gu ry­ toj pra­trūks ŽIV, tu­ber­ku­lio­zė ar­ba ki­tos li­gos, pa­cien­tų prie­žiū­ra kai­ nos dar dau­giau“, – įspė­ji­mą Grai­ ki­jos vy­riau­sy­bei pa­siun­tė A.Vei­zis. „The In­de­pen­dent“ inf.

Ser­gan­ti vals­ty­bė

„De­gus­ta­to­rių iki šiol esa­ma, bet tik Krem­liu­je, kur gy­dy­to­jas ir vi­rė­jas ra­gau­ja kiek­vie­ną pa­tie­ ka­lą“, – at­sklei­dė G.Bra­gard’as, ruo­šęs pa­tie­ka­lus įta­kin­giau­ siems pa­sau­lio žmo­nėms.

G.Bra­gard’as apie pa­sau­lio ly­ de­rių vir­tu­vę šią sa­vai­tę pa­sa­ko­ jo Pa­ry­žiu­je, kur su­si­rin­ko prieš 35 me­tus jo įsteig­tas eli­ti­nis vi­ rė­jų klu­bas „Club des Chefs des Chefs“. Jam pri­klau­so 27 na­riai iš 25 ša­lių, ga­mi­nan­tys pre­zi­ den­tams, mi­nist­rams pir­mi­nin­ kams ir mo­nar­chams. Tarp jų yra ir da­bar­ti­nis Vladimiro Pu­ti­ no vi­rė­jas Vach­tan­gas Abu­ši­dis, ku­ris pa­tvir­ti­no ko­le­gos pran­ cū­zo pa­sa­ko­ji­mą apie Krem­liaus de­gus­ta­to­rius.

Bet vi­du­ram­žių mo­nar­chų pra­ kti­kos lai­ko­si ir ki­ti šiuo­lai­ki­niai ly­de­riai. Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos ka­ra­liš­ka­jai šei­mai ga­mi­nan­tis An­to­nas Mo­si­man­nas pri­si­mi­nė bu­vu­sio JAV pre­zi­den­to Geor­ge’o W.Bus­ho vi­zi­tą į Lon­do­ną, kai du Fe­de­ra­li­nio ty­ri­mų biu­ro agen­tai iš­ra­ga­vo vi­sus iki vie­no vi­rė­jo pa­ siū­ly­tus pa­tie­ka­lus.

Skai­čia­vo kiek­vie­ną pen­są

Vie­ną pa­sta­rų­jų kar­tų į ka­ra­liš­ko­ sios vir­tu­vės dar­bą įsi­ki­šo prin­co Wil­lia­mo žmo­na, Kemb­ri­džo ku­ ni­gaikš­tie­nė Cat­he­ri­ne. Ji švei­ca­

Gil­les’as Bra­gard’as:

De­gus­ta­to­rių iki šiol esa­ma, bet tik Krem­liu­je, kur gy­ dy­to­jas ir vi­rė­jas ra­ gau­ja kiek­vie­ną pa­ tie­ka­lą. ro vi­rė­jo pa­pra­šė ga­min­ti leng­ ves­nį pa­da­žą.

A.Mo­si­man­nas taip pat pa­pa­ sa­ko­jo, kad Ge­le­ži­ne Le­di pra­ min­tai bu­vu­siai Di­džio­sios Bri­ ta­ni­jos mi­nist­rei pir­mi­nin­kei Mar­ga­ret That­cher vi­suo­met rū­ pė­da­vo pa­tie­ka­lų kai­na. Kar­tą ji pa­si­tei­ra­vo vi­rė­jo, kiek kai­na­vo ver­šie­nos keps­nys ir gry­bai, ku­ riuos val­gė tuo­me­tis Pran­cū­zi­

1450 pro­c. išau­go in­fe­kuo­tų ŽIV

nar­ko­ma­nų skai­čius per 2010– 2011 m.

63 ma­lia­ri­jos at­ve­jai už­fik­suo­ ti per­nai – tai pir­mas šios li­gos pro­ trū­kis Grai­ki­jo­je per pa­sta­ruo­sius 40 me­tų.

25 pro­c. išau­go be­na­mių skai­čius Atė­nuo­se 2011 m.

40 pro­c. pa­di­dė­jo sa­vi­žu­dy­bių skai­čius 2011 m. pir­mo­je pu­sė­je, pa­ ly­gin­ti su ati­tin­ka­mu lai­ko­tar­piu 2009-ai­siais.

70 pro­c. li­go­nių Acha­jos pro­vin­ci­ jo­je neį­per­ka gy­dy­to­jų skir­tų vais­ tų, kaip nu­sta­ty­ta per Pat­ro uni­ver­ si­te­to at­lik­tą ty­ri­mą.

40 pro­c. su­ma­žė­jo li­go­ni­nių biu­ dže­tai.

24 pro­c. dau­giau pa­cien­tų pa­te­ko į li­go­ni­nę 2010-ai­siais, pa­ly­gin­ti su anks­tes­niais me­tais.

Maitintojai: Kremliaus virtuvei vadovauja gruzinas Vachtangas

Abušidis, o JAV Baltųjų rūmų – iš Filipinų kilusi Cristeta Comer­ ford. „Scanpix“ nuotr.

13

šeštadienis, liepos 28, 2012

pasaulis Karš­čiau­sios olim­pie­tės

Jes­si­ca En­nis, Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos leng­vaat­le­tė

Vic­to­ria Pend­le­ton, Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos dvi­ra­ti­nin­kė

Ca­ro­li­ne Woz­niac­ki, Da­ni­jos te­ni­si­nin­kė

Me­la­nie Adams, Aust­ra­li­jos leng­vaat­le­tė

Mis­ty May-Trea­nor, JAV tink­li­nin­kė

ir karalių vir­tu­vės pa­slap­tys

Sko­nis: vals­ty­bių va­do­vai ir­gi bū­na iš­ran­kūs mais­tui, pa­vyz­džiui, B.Oba­ma ne­mėgs­ta bu­ro­kė­lių.

jos pre­zi­den­tas Fran­çois Mit­ter­ rand’as. Ge­ro­kai vė­liau, jau pa­li­ku­si prem­je­ro po­stą, M.That­cher sa­kė A.Mo­si­man­nui: „Tai bu­vo ska­nu, bet, ak, tai bu­vo bran­gu.“ B.Oba­ma ne­ken­čia bu­ro­kė­lių

Ber­nard’as Vaus­sio­nas, jau 40 me­ tų ga­mi­nan­tis Pran­cū­zi­jos pre­zi­ den­tams ir jų sve­čiams, sa­kė, kad jo nau­ja­sis vir­ši­nin­kas Fran­çois Hol­lan­de’as ne­mėgs­ta ar­ti­šo­kų, bet džiau­gė­si, kad į Eli­zie­jaus rū­ mus grį­žo sū­ris, ku­rio bu­vo at­si­sa­

kęs jo pirm­ta­kas šo­ko­la­do mė­gė­jas Ni­co­las Sar­ko­zy.

JAV Bal­tų­jų rū­mų vi­rė­ja Cris­te­ta Co­mer­ford ne­no­rė­jo daug pa­sa­ko­ti apie pre­zi­den­to Ba­rac­ko Oba­mos an­ ti­pa­ti­ją bu­ro­kė­liams, tik­riau­siai ne­ no­rė­da­ma truk­dy­ti pir­mo­sios po­nios Mi­chel­le ban­dy­mams pri­vers­ti ame­ ri­kie­čių vai­kus val­gy­ti dau­giau vai­sių ir dar­žo­vių. Šiam tiks­lui ji ne­tgi įren­ gė dar­že­lį Bal­tų­jų rū­mų kie­me.

Dar vie­nas na­muo­se au­gin­tų vai­ sių ir dar­žo­vių mė­gė­jas yra Mo­na­ ko prin­cas Al­ber­tas II, tu­rin­tis sa­

vo eko­lo­giš­ką dar­žą. Jo as­me­ni­nis vi­rė­jas Chris­tia­nas Gar­cia va­di­na jį tik­ru gur­ma­nu. Po prin­co ves­ tu­vių su Pie­tų Af­ri­kos Res­pub­li­kos plau­ki­ke Char­le­ne Witts­tock vi­rė­ jui te­ko įtrauk­ti į val­gia­raš­tį nau­ją pa­tie­ka­lą – af­ri­kie­tiš­ką mė­sos ap­ ke­pą „Bo­bo­tie“, ga­mi­na­mą iš mal­ tos mė­sos su prie­sko­niais ir gar­ny­ ru, ku­rio pa­grin­das – kiau­ši­nis.

Vir­tu­vi­nė dip­lo­ma­ti­ja

Paryžiuje susirinkusius pačius geriausius „Club des Chefs des

„Reu­ters“ nuo­tr.

Chefs“ vi­rė­jus šią sa­vai­tę Eli­zie­jaus rū­muo­se priė­mė šios šalies pre­zi­ den­tas F.Hol­lan­de’as. „Jū­sų pro­fe­si­ja ne­leng­va, rei­ ka­lau­jan­ti daug jė­gų, – sve­čiams sa­kė ša­lies va­do­vas. – Bet ji la­bai svar­bi tarp­tau­ti­niams san­ty­kiams.

De­ry­bos ga­li bū­ti sėk­min­gos ar­ba ne­sėk­min­gos, o tai iš da­lies pri­ klau­so nuo to, ar sve­čiams pa­tiks jū­sų pa­tie­ka­lai. Vis­kas jū­sų ran­ ko­se. Jūs pa­de­da­te de­ry­bų pro­ ce­sui.“ Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

V.Pu­ti­no ska­nės­tas – py­ra­gė­lis su žu­vies įda­ru G.Bra­gard’as ne­siė­mė pla­čiau pa­sa­ ko­ti apie V.Pu­ti­no gast­ro­no­mi­nius po­ mė­gius, bet apie jam pa­tin­kan­čius pa­ tie­ka­lus jau ži­no­ma ga­na daug. Apie juos dar 2004 m. pa­pa­sa­ko­jo tuo­me­ tis Krem­liaus vi­rė­jas Mi­chai­las Žu­ko­ vas. Jis su pa­si­di­džia­vi­mu ap­ra­šė ke­ le­tą ku­li­na­ri­nių še­dev­rų, ruo­šia­mų Krem­liaus priė­mi­mams, to­kių kaip kep­ta ka­la­ku­tė „Mo­na Li­za“ ar­ba žu­ vis su gry­bais „Sten­ka Ra­zin“, bet pri­ pa­ži­no, kad V.Pu­ti­nas mėgs­ta pa­pras­ tą svei­ką mais­tą ir le­dus. Pa­sak Krem­ liaus vi­rė­jų, V.Pu­ti­no ape­ti­tas nuo­sai­ kus.

2007 m. laik­raš­tis „Kom­so­mols­ka­ja pra­vda“ su­ži­no­jo dar ke­le­tą de­ta­lių iš pre­zi­den­to vir­tu­vės. Ame­ri­kie­tis vi­rė­ jas Mi­chae­las Thomp­so­nas, tuo me­tu dir­bęs pre­zi­den­to re­zi­den­ci­jo­je „Bo­

čia­ro­vo šal­ti­nis“, pa­pa­sa­ko­jo žur­na­ lis­tams, kad prii­mant į dar­bą jam pir­ miau­sia bu­vo išaiš­kin­ti V.Pu­ti­no gast­ ro­no­mi­niai po­mė­giai. Paaiš­kė­jo, kad jis la­biau mėgs­ta žu­vį ne­gu mė­są, bet jei­gu val­go mė­są, tuo­met ren­ka­si avie­ ną. V.Pu­ti­nas taip pat nea­be­jin­gas sa­lo­ toms ir sū­dy­tiems agur­kams, o iš al­ko­ ho­li­nių gė­ri­mų mėgs­ta rau­do­ną­jį vy­ ną, kar­tais iš­ge­ria alaus. M.Thomp­so­ nas pri­si­pa­ži­no, kad ne­ga­lė­tų pa­va­ din­ti V.Pu­ti­no gur­ma­nu. Pa­sak vi­rė­jo, pre­zi­den­tas mėgs­ta ru­sų vir­tu­vę, ry­ tais val­go ko­šes, varš­kę ir me­dų.

O pa­da­vė­ja Iri­na iš vy­riau­sy­bi­nės sa­na­to­ri­jos „Ru­sia“ tuo­met pa­sa­ko­jo žur­na­lis­tams, kad V.Pu­ti­nas la­biau­ siai mėgs­ta kep­tus mil­ti­nius pa­tie­ka­ lus, ypač – py­ra­gė­lius su mal­tos žu­ vies įda­ru.

De­gus­ta­ci­ja: ant Ru­si­jos va­do­vų V.Pu­ti­no (kai­rė­je) ir Dmit­ri­jaus Med­

ve­de­vo pie­tų sta­lo gu­lė­jo ir že­mės ūkio pa­ro­do­je do­va­nų gau­tos lie­ tu­viš­kos duo­nos.

AFP nuo­tr.

14

šeštadienis, liepos 28, 2012

16p.

Kauno „Žalgirio“ klubas krep­ši­nio aist­ruo­liams siūlo nau­jo­vių ir nuo­lai­dų.

sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

???? ?? ???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

sportas

Krep­ši­nin­kai pa­lin­kė­jo vie­n Į šeš­tą­ją olim­pia­ dą va­kar iš­vy­ku­ sios Lie­tu­vos vy­ rų krep­ši­nio rink­ ti­nės žai­dė­jai ir tre­ne­riai pa­lin­kė­ jo spor­to aist­ruo­ liams vie­ny­bės, ti­ kė­ji­mo, ge­rų emo­ ci­jų bei už­tik­ri­no: kiek­vie­no­se rung­ ty­nė­se kau­sis vi­so­ mis jė­go­mis.

Laikas: tuo metu, kai Lietuvos krepšininkai ruošėsi skrydžiui į Londoną, olimpinė krepšinio arena jau buvo rengiama būsimoms kovoms.

Kęs­tu­tis Ne­ve­raus­kas, Man­tas Stan­ke­vi­čius

ti­nės vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Kęs­tu­ tis Kem­zū­ra.

Jė­gą įro­dys aikš­tė­je

– Tre­ne­ri, ar tu­ri­me pra­na­šu­mų prieš ko­man­das, ku­rios ne­žai­ dė at­ran­kos tur­ny­re?

– Mūsų pra­na­šu­mas tas, kad jau įvei­kė­me tam tik­rus iš­ban­dy­mus, bu­vo­me įvai­rio­se si­tua­ci­jo­se, pa­ ro­dė­me cha­rak­te­rį. Ga­li­me kal­bė­ti apie pra­na­šu­mus, bet juos, atė­jus lai­kui, rei­kia įro­dy­ti aikš­tė­je.

„Pa­ly­g in­t i su at­ran­kos tur­ny­ ru Ve­ne­sue­lo­je, ma­nau, kad mū­ sų spor­ti­nė for­ma – ne pra­stes­nė.

Pa­ge­ri­no­me žai­di­mą, tar­pu­sa­vio su­pra­ti­mą. Pa­da­rė­me tam tik­rų pa­kei­ti­mų, ku­rie mums pa­de­da tiek puo­lant, tiek gi­nan­tis“, – va­ kar Vilniaus oro uoste sa­kė rink­

– Pir­mo­ji olim­pia­dos dvi­ko­va – su Ar­gen­ti­nos eki­pa. Kaip rei­ kės žais­ti, kad lai­mė­tu­me?

– Var­žo­vų jė­ga – pir­miau­sia Lui­ sas Sco­la, Ema­nue­lis Gi­no­bi­lis.

Jie, ko ge­ro, pa­vo­jin­giau­si. Ar­gen­ ti­nie­čių gre­to­se yra ir dau­giau pa­ ty­ru­sių žai­dė­jų – Pab­lo Pri­gio­nis, And­re­sas No­cio­nis, Car­lo­sas Del­ fi­no. Ma­nau, kad mū­sų at­sar­gi­nių žai­dė­jų suo­las – il­ges­nis. Ti­ki­mės tai iš­nau­do­ti.

– Ko pa­l in­k ė­t u­m ė­te Lie­t u­ vos spor­to aist­ruo­liams, ku­ rie ste­bės olim­pinių žaidynių ko­vas?

– Ne tik spor­to aist­ruo­liams, bet ir olim­pie­čiams pa­lin­kė­čiau, kad žai­dy­n ės mums vi­s iems su­teik­ tų daug ge­r ų emo­c i­j ų, kad mū­ sų spor­ti­nin­kų star­tai su­vie­ny­tų tau­tą bent jau šiuo lai­ko­tar­piu ir sėk­min­gai pa­stū­mė­tų į prie­kį kas­ die­nį gy­ve­ni­mą.

Ša­ras: rei­kia lai­mė­ti

Rink­ti­nės sen­bu­vis Ša­rū­nas Ja­si­ ke­vi­čius tvir­ti­no, kad pir­mo­sios rung­ty­nės su ar­gen­ti­nie­čiais bus la­bai svar­bios. „Rei­kia kuo ge­riau pa­si­ruoš­ti šiam ma­čui ir kuo ge­riau su­žais­ti, steng­tis lai­mė­ti. Tuo vis­kas ir pra­si­ dės, nors, ki­ta ver­tus, dvi­ko­va su ar­ gen­ti­nie­čiais žai­dy­nės dar ne­si­baigs – ir per ki­tas rung­ty­nes teks kau­tis iš vi­sų jė­gų“, – kal­bė­jo Ša­ras.

Žvaigž­des klup­dė ne vien Aukš­ti at­ran­kos bar­je­rai, trau­mos, do­pin­gas – šios prie­žas­tys už­kir­to ke­lią į Lon­do­no olim­pia­dą ne vien kai ku­riems Lie­tu­vos spor­ti­nin­ kams, bet ir mū­siš­kių var­žo­vams, tarp jų – ne­tgi ti­tu­luo­toms pir­mo­jo ryš­ku­mo žvaigž­dėms.

Veng­rai – už bor­to

Is­to­ri­ja: Atė­nų olim­pia­do­je V.Alek­na iš­ko­vo­jo auk­są, Z.Ko­va­go (kai­rė­

je) – si­dab­rą.

zim­bio.com nuo­tr.

Du­kart olim­pi­nis čem­pio­nas Vir­ gi­li­jus Alek­na dis­ko me­ti­mo sek­to­ riu­je ne­su­si­tiks su 2004-ųjų žai­dy­ nių vi­ce­čem­pio­nu Zol­ta­nu Ko­va­go ir skan­da­lin­guo­ju 2002-ųjų Eu­ro­ pos čem­pio­nu Ro­ber­tu Fa­ze­ka­šu.

Abu veng­rai iš­spir­ti iš na­cio­na­li­ nės rink­ti­nės už ga­li­mą do­pin­go var­ to­ji­mą. Prieš olim­pia­dą ir Z.Ko­va­go, ir R.Fa­ze­ka­šas at­si­sa­kė duo­ti mė­gi­ nius, o toks spren­di­mas pri­ly­gi­na­ mas tei­gia­mam do­pin­go re­zul­ta­tui.

R.Fa­ze­ka­šas, ku­riam gre­sia disk­ va­li­fi­ka­ci­ja iki kar­je­ros pa­bai­gos, tik­riau­siai jau ne­bū­tų rim­tas kon­

Vi­liuo­si, kad pra­leis­ ta olim­pia­da bus tik ne­di­de­lė spra­ga ma­ no kar­je­ro­je. ku­ren­tas V.Alek­nai, nes po baus­mės už pa­žei­di­mus Atė­nų žai­dy­nė­se šis Veng­ri­jos dis­ko me­ti­kas ne­pa­sie­kė sa­vo anks­tes­nių re­zul­ta­tų ly­gio.

Kas ki­ta – Z.Ko­va­go. Šių me­ tų Eu­ro­pos čem­pio­na­to bron­zos me­da­lio lai­mė­to­jas bu­vo tarp pre­ ten­den­tų ir į Lon­do­no olim­pia­dos pri­zi­nin­kus, o jo ge­riau­sias šio se­ zo­no re­zul­ta­tas (68,21 m) – kol kas penk­ta­sis pa­sau­ly­je.

D.Phil­lip­sas te­be­si­gy­do

Ma­žiau kon­ku­ren­tų tu­rės šuo­li­nin­ kai į aukš­tį Ai­ri­nė Pal­šy­tė ir Rai­

vy­das Sta­nys. A.Pal­šy­tei ne­teks iš­mė­gin­ti jė­gų su 2008-ųjų olim­ pi­ne vi­ce­čem­pio­ne, du­kart pa­sau­ lio čem­pio­ne Blan­ka Vla­sič – kroa­ tė ne­spė­jo at­si­gau­ti po pa­kar­to­ti­nės Achi­lo saus­gys­lės ope­ra­ci­jos. „Daug tre­ni­ruo­juo­si, bet iki žai­dy­nių ne­ pa­siek­siu ge­riau­sios spor­ti­nės for­ mos. Vi­liuo­si, kad pra­leis­ta olim­ pia­da bus tik ne­di­de­lė spra­ga ma­no kar­je­ro­je“, – svars­tė B.Vla­sič.

Vy­rų var­žy­bo­se ne­da­ly­vaus šių me­tų pa­sau­lio už­da­rų pa­tal­pų čem­ pio­nas grai­kas Di­mit­ris Chond­ro­ kou­kis – jis įkliu­vo do­pin­go me­ džio­to­jams.

Po­vi­las My­ko­lai­tis ir ki­ti olim­ pia­do­je da­ly­vau­sian­tys šuo­li­nin­kai į to­lį iš sa­vo var­žo­vų są­ra­šo iš­brau­kė trau­mą be­si­gy­dan­tį 2004-ųjų olim­ pi­nį ir ke­tu­ris­kart pa­sau­lio čem­pio­ ną ame­ri­kie­tį Dwigh­tą Phil­lip­są.

Ma­lo­nų siurp­ri­zą de­šimt­ko­vi­nin­ kui Da­riui Draud­vi­lai pa­tei­kė 2008-

15

šeštadienis, liepos 28, 2012

sportas Su­ži­no­jo ­ var­žo­vus

Pa­ge­ri­no ­ re­kor­dus

Že­mi­nan­čios ­ pa­baig­tu­vės

Paaiš­kė­jo Lie­tu­vos dziu­ do meist­rų var­žo­vai Lon­do­ no olim­pia­do­je. Ka­ro­lis Bau­ ža (iki 90 kg) pir­mo­jo­je ko­vo­ je su­si­tiks su 2010 me­tų pa­ sau­lio tau­rės lai­mė­to­ju pran­ cū­zu Ro­mai­nu Buf­fe­tu, o Ma­ rius Paš­ke­vi­čius (+100 kg) – su Na­za­rio Fia­kai­fo­nu iš Va­ nua­tu sa­ly­no.

Olim­pi­nė­se šau­dy­mo iš lan­ko at­ran­kos var­žy­bo­se blyks­te­lė­ jo Pie­tų Ko­rė­jos šau­liai. Imas Dong-Hyu­nas iš­šo­vė 72 strė­ les, su­rin­ko 699 taš­kus ir pa­ ge­ri­no pa­sau­lio re­kor­dą. Nau­ ją pla­ne­tos re­kor­dą pa­sie­kė ko­rė­jie­čių ko­man­da – tri­se iš­ šo­vę po 72 strė­les pel­nė 2087 taš­kus.

Eu­ro­pos fut­bo­lo ly­go­je – gė­ din­gas Lie­tu­vos klu­bų pa­si­ro­ dy­mas: Vil­niaus „Žal­gi­ris“ at­ sa­ko­mą­jį 2-ojo kva­li­fi­ka­ci­nio eta­po ma­čą aust­rų „Ad­mi­ra Wac­ker“ eki­pai pra­lai­mė­jo 1:5 (pir­mo­ji dvi­ko­va 1:1), o Ma­ri­ jam­po­lės „Sū­du­va“ 0:4 – ser­ bų „Voj­vo­di­nai“ (pir­mo­sios rung­ty­nės 1:1).

ny­bės ir ti­kė­ji­mo nau, kad da­bar vi­sa­da žai­siu po me­tus. Net ne­rei­ka­la­vau, kad bū­ tų to­kia są­ly­ga – ga­ran­tuo­ti dve­ ji me­tai.

Spor­ti­nio pyk­čio ne­sto­kos

Mar­ty­nas Po­cius įsi­ti­ki­nęs, kad di­des­nio psi­cho­lo­gi­nio spau­di­mo nei per­nai per Eu­ro­pos čem­pio­na­ tą var­gu ar pa­tirs. „Tai, kad da­ly­vau­si­me olim­pi­ nė­se žai­dy­nė­se – iš­kal­bin­giau­sias mū­sų ko­man­dos įver­ti­ni­mas“, – tei­gė krep­ši­nin­kas.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės, Roberto Dačkaus (fotodiena.lt) nuo­tr.

– Ar jau jau­čia­te, kad tuoj pra­ si­dės olim­pia­da?

– Jaus­mas su­grį­žus į olim­pi­nį kai­me­ lį man tik­rai la­bai ma­lo­nus. Lau­kiau to. Tai bu­vo vi­sos va­sa­ros tiks­las.

Jau tiek tre­ni­ruo­čių mė­ne­sių praė­jo.

Džiu­gu, kad bū­si­me Lon­do­ne.

– Pa­si­ra­šė­te su­tar­tį su Bar­se­ lo­nos klu­bu. Ko­dėl pa­si­rin­ko­ te bū­tent šią ko­man­dą?

– Tai bu­vo dau­giau su krep­ši­niu

su­si­jęs spren­di­mas – no­rė­jau žais­ ti to­kio­je eki­po­je kaip „Bar­ce­lo­na“, no­rė­jau dirb­ti su Xa­vi Pas­cua­liu, rung­ty­niau­ti Is­pa­ni­jos ACB ly­go­je.

Be to, ge­rai pa­žįs­tu šį mies­tą ir klu­ bą, tu­riu daug drau­gų.

– Ar ne­bau­gi­na, kad su­tar­tis – pa­gal for­mu­lę „1+1“, o ne dve­ jų me­tų kont­rak­tas?

– Kai esi 36-erių, dve­jų me­tų kont­ rak­tais ne­la­bai kas švais­to­si. Ma­

– Mar­ty­nai, ar su ko­man­dos drau­gais pa­si­kal­ba­te apie sie­ kius Lon­do­no žai­dy­nė­se?

– Ne­si­kal­ba­me, nes tiks­lus pui­kiai ži­no­me. No­ri­me kuo ge­riau pa­si­ro­ dy­ti, o kaip jau bus, taip. Krep­ši­nis – su­dė­tin­gas žai­di­mas, pro­gno­zės – keb­lus rei­ka­las. Kol kas ne­bu­ria­ me ir ne­su­ka­me gal­vos, su kuo teks žais­ti.

Rink­ti­nės ka­pi­to­nas Li­nas Klei­ za pa­brė­žė, kad vi­si žai­dė­jai tu­ ri pa­kan­ka­mai spor­ti­nio pyk­čio ir neat­me­tė ga­li­my­bės, kad juo­ da die­na ga­li pa­si­tai­ky­ti ne­tgi JAV eki­pai. „Olim­pia­do­je, kai daug ką le­ mia vie­nos rung­ty­nės, vis­ko ga­li bū­ti. Ame­ri­kie­čiai – fa­vo­ri­tai, bet gal ir jiems ne vi­sos die­nos bus it šven­tė, gal jų var­žo­vams nu­si­šyp­ sos For­tū­na? Jei­gu su JAV rink­ti­ne tek­tų žais­ti at­krin­ta­mų­jų var­žy­ bų se­ri­ją, šan­sų – jo­kių, bet jei­gu vie­na dvi­ko­va – nie­kas ne­tu­ri jo­ kių išanks­ti­nių ga­ran­ti­jų“, – kal­ bė­jo L.Klei­za.

trau­mos ųjų olim­pi­nis čem­pio­nas ame­ri­ kie­tis Brya­nas Clay’us, neį­vei­kęs na­cio­na­li­nės at­ran­kos bar­je­ro.

S.San­che­zas ti­tu­lo neap­gins

Aša­rų upe­lius iš­lie­jo su gim­nas­te Lau­ra Švil­pai­te tu­rė­ju­sios var­žy­tis, bet už olim­pia­dos bor­to li­ku­sios JAV spor­ti­nin­kės Re­bec­ca Bross ir Nas­tia Liu­kin bei ki­nė Chen Fei. 2008-ųjų olim­pi­nė čem­pio­nė N.Liu­kin ir še­šių pa­sau­lio čem­pio­ na­tų pri­zi­nin­kė R.Bross su­klu­po sa­vo ša­ly­je su­reng­ta­me at­ran­kos tur­ny­ re, o pen­kis­kart pa­sau­lio čem­pio­nę C.Fei su­stab­dė Achi­lo trau­ma.

Dvi­ra­ti­nin­kai Ra­mū­nas Na­var­ daus­kas ir Ge­di­mi­nas Bag­do­nas plen­te ne­lenk­ty­niaus su 2010-ųjų „Tour de Fran­ce“ nu­ga­lė­to­ju An­dy Schlec­ku (neat­si­ga­vo po trau­mos), 2008-ųjų olim­pi­niu čem­pio­nu Sa­ mue­liu San­che­zu (šie­met per „Tour de Fran­ce“ var­žy­bas su­si­lau­žė rak­

Nepasisekė: į olimpiados atidarymo fejerverkų nutviekstą Londoną

suvažiavo ne visi sporto rungčių favoritai.

ti­kau­lį ir ke­lis pirš­tus) bei tris­kart pa­sau­lio čem­pio­nu Os­ca­ru Frei­re (vėl­gi dėl kri­ti­mo „Tour de Fran­ ce“ 6-aja­me eta­pe: su­lau­žy­ti šon­ kau­liai ir pa­žeis­ti plau­čiai).

Su­lė­tė­ju­si tor­pe­da

Lon­do­no olim­pia­dos de­biu­tan­tas plau­ki­kas Min­dau­gas Sa­daus­kas, da­ly­vau­sian­tis 100 m lais­vuo­ju sti­

„Reuters“ nuotr.

liu­mi var­žy­bo­se, iš­vengs akis­ta­tos su pen­kis­kart olim­pi­niu ir 11 kar­tų pa­sau­lio čem­pio­nu aust­ra­lu Ia­nu Thor­pe’u. Pa­ra­dok­sa­lu, bet aust­ ra­lų tor­pe­da, ša­lies čem­pio­na­ te plauk­da­mas lais­vuo­ju sti­liu­mi 100 m ir 200 m, neį­vyk­dė at­ran­ kos nor­ma­ty­vų ir užė­mė ati­tin­ka­ mai 21-ąją ir 12-ąją vie­tas.

Pa­ren­gė Ro­mas Po­de­rys

Kar­je­ra: V.Ma­sals­kis su bend­ra­žy­giais yra ta­pęs ve­te­ra­nų krep­ši­nio

pa­sau­lio ir Eu­ro­pos čem­pio­nu.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

V.Ma­sals­kis: „Ve­te­ra­nai irgi trokš­ta per­ga­lių“ Ma­rius Bag­do­nas

ga­li spor­tuo­ti ir pro­fe­sio­na­liai“, – svars­tė V.Ma­sals­kis.

58-erių Vi­tol­dui Ma­sals­kiui šian­ dien Kau­ne star­tuo­jan­tis Eu­ro­ pos ve­te­ra­nų krep­ši­nio čem­pio­ na­tas bus jau sep­tin­ta­sis. „Žal­gi­ rio“ klu­bo spor­to di­rek­to­rius tei­ gia, kad šir­dy­je jis vi­sam gy­ve­ni­ mui žal­gi­rie­tis ir at­sto­vau­ja tik tai ko­man­dai, ku­rios pa­va­di­ni­mas – „Žal­gi­ris“.

– Vi­tol­dai, ka­da jūs įsi­jun­gė­te į ve­te­ra­nų spor­to ju­dė­ji­mą? – pa­klau­sė­me žal­gi­rie­čio.

– Kai vy­kau į pa­sau­lio čem­pio­ na­tą Kos­ta Ri­ko­je, man jau bu­ vo ke­tu­rias­de­šimt. Tuo­met va­ do­va­vau mū­sų ko­man­dai, o jo­je žai­dė to­kie praei­ty­je iš­ki­lūs žai­ dė­jai kaip Mo­des­tas Pau­laus­kas, Ge­di­mi­nas Bud­ni­kas, Ana­to­li­jus Čup­k o­vas. Iš­k o­vo­j o­m e si­d ab­ ro me­da­lius. Tai bu­vo pir­mo­ji kregž­dė. Nuo to lai­ko sten­giuo­ si da­ly­vau­ti ve­te­ra­nų čem­pio­ na­tuo­se kas­met, tra­di­ciš­kai esu žal­g i­r ie­č ių eki­p os or­ga­ni­za­to­rius.

m.bagdonas@diena.lt

„Tik­ruo­ju ve­te­ra­nu tam­pa­ma, kai su­kan­ka 40 me­tų. Pas­ta­rai­ siais me­tais Eu­ro­po­je ren­gia­ muo­se tur­ny­ruo­se var­žo­ma­si ir dau­giau kaip 30 me­tų am­žiaus gru­pė­se, ta­čiau to aš ne­sup­ran­tu – to­kio am­žiaus spor­ti­nin­kai dar

16

16

šeštadienis, liepos 28, 2012

sportas

V.Ma­sals­kis: „Ve­te­ra­na

Lūkesčiai: V.Masalskis tikisi, kad lietuviai iškovos ne vieną medalių komplektą.

na­to or­ga­ni­za­ci­ 15 pio­ nio ko­mi­te­to na­rys.

Iš­ban­dy­mas: ren­gian­tis Kau­ne vyk­sian­čiam Eu­ro­pos čem­pio­na­tui te­

ko pa­di­din­ti tre­ni­ruo­čių krū­vį.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Lie­tu­vių tro­fė­jai 2000 m. Eu­ro­pos čem­pio­na­tas, Ry­ ga (Lat­v i­ja) – 3 auk­so, 2 si­dab­ro ir 1 bron­zos me­da­l is; 2002 m. Atė­nai (Grai­ki­ja) – 1 auk­so ir 2 si­dab­ro me­da­ liai; 2004 m. Hel­sin­k is (Suo­mi­ja) – 1 auk­so ir 2 si­dab­ro me­da­liai; 2006 m.

Ham­bur­gas (Vo­kie­ti­ja) – 4 auk­so, 2 si­ dab­ro ir 1 bron­zos me­da­lis; 2008 m.

Pe­za­ras (Ita­l i­ja) – 2 auk­so, 4 si­dab­ro ir 3 bron­zos me­da­l iai; 2010 m. Zag­ re­bas (Kroa­t i­ja) – 3 auk­so, 2 si­dab­ro ir 1 bron­zos me­da­lis.

Kaip Kau­nas pa­si­ren­gė dau­ giau nei pu­sant­ro tūks­tan­čio da­ly­vių su­trauk­sian­čiai krep­ ši­nio šven­tei?

– Ma­nau, kad čem­pio­na­tas bus sklan­dus, nes daug ir sun­kiai pa­ dir­bė­jo­me. Svar­biau­sia, kad su­ lau­kė­me da­ly­vių ant­plū­džio. Kaip jau įpras­ta, di­džiau­sią de­le­ga­ci­ją at­siun­tė Ru­si­ja. Šiuo at­ve­ju tur­būt di­džiau­sią reikš­mę tu­ri ir eko­no­mi­ nės są­ly­gos – to­kiuo­se tur­ny­ruo­se da­ly­vau­jan­tys spor­ti­nin­kai pa­tys tu­ri su­si­mo­kė­ti už ke­lio­nes, su­si­ ras­ti rė­mė­jų. Mū­sų ša­ly­je ve­te­ra­

nų ju­dė­ji­mas taip pat pa­sta­rai­siais me­tais ga­na ak­ty­vus, nuo­lat vyks­ta ša­lies pir­me­ny­bės, tad ir Tarp­tau­ ti­nės krep­ši­nio ve­te­ra­nų fe­de­ra­ci­jos (FIM­BA) pa­si­ti­kė­ji­mas Lie­tu­va mū­ sų ne­nus­te­bi­no. No­rė­čiau, kad mū­ sų ša­lies ko­man­dos iš­ko­vo­tų ne vie­ ną me­da­lių komp­lek­tą.

– Ar la­bai ski­ria­si Eu­ro­pos ir pa­ sau­lio ve­te­ra­nų čem­pio­na­tai?

– Nors ve­te­ra­nams ren­gia­mos ir olim­pi­nės žai­dy­nės, sun­kiau­sia ko­ vo­ti pa­sau­lio čem­pio­na­tuo­se. Per­ nai Bra­zi­li­jo­je mums pir­mą kar­tą pa­vy­ko tap­ti pla­ne­tos čem­pio­nais.

Anks­čiau aukš­čiau­sias mū­sų pa­sie­

ki­mas bu­vo tre­čio­ji vie­ta, ku­rią taip pat iš­ko­vo­jo­me su ypač stip­ria eki­ pa. Eu­ro­pos čem­pio­na­tuo­se kon­ku­ ren­ci­ja šiek tiek ma­žes­nė. Pa­gal šio­se var­žy­bo­se iš­ko­vo­tų me­da­lių skai­čių Lie­tu­va nu­si­lei­džia tik Ru­si­jai.

– Kau­ne jus ir jū­sų bend­ra­žy­ gius ten­kins tik aukš­čiau­sios pra­bos ap­do­va­no­ji­mai?

– Lai­mė­jo­me pir­mą­jį 2000-ai­siais Lat­vi­jo­je įvy­ku­siame čem­pio­na­ te, po to nu­ga­lė­jo­me 2006-ai­siais Ham­bur­ge. Ko­man­dos su­dė­tis jau daug me­tų sta­bi­li, šie­met ga­lės rung­ty­niau­ti be­veik vi­si pa­jė­giau­si žai­dė­jai, tad siek­si­me tik aukš­čiau­

Krep­ši­nio aist­ruo­liams – nau­jo­vės ir nuo­lai­dos jog ir Lie­tu­vo­je į var­žy­bas įma­no­ ma pri­trauk­ti daug di­des­nius žiū­ ro­vų srau­tus. Edin­bur­ge „Hearts“ fut­bo­li­nin­kai ta­me pa­čia­me sta­ dio­ne rung­ty­niau­ja vos ne šim­tą me­tų, to­dėl vi­si ži­no, ko ga­li­ma ti­ kė­tis, ko­kia yra ap­lin­ka, to­dėl abo­ ne­men­tų par­da­vi­mai svy­ruo­ja la­ bai ne­daug. Lie­tu­vo­je tu­ri­me la­bai lanks­čias bi­lie­tų pla­ti­ni­mo sis­te­ mas. Jos lei­džia ana­li­zuo­ti, ku­rios ly­gos rung­ty­nė­se abo­ne­men­tų sa­ vi­nin­kai lan­ko­si daž­niau­siai. Ži­ no­me, iš ku­rių mies­tų pas mus at­ vyks­ta ger­bė­jai, ku­rios rung­ty­nės jiems įdo­mios, ku­rios – ne. Tai pa­ de­da mums dar la­biau pri­tai­ky­ ti pa­slau­gas mū­sų aist­ruo­lių po­ rei­kiams.

Kau­no „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­kai šį se­ zo­ną ko­vos tri­mis fron­tais – Eu­ro­ ly­go­je, VTB Vie­nin­go­jo­je ly­go­je ir Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­go­je (LKL), o krep­ši­nio aist­ruo­liai pa­ma­tys dau­ giau aukš­čiau­sio ly­gio rung­ty­nių.

Jau įsi­bė­gė­jo abo­ne­men­tų į 2012– 2013 m. „Žal­gi­rio“ ma­čus pre­ky­ba.

Apie nau­jo­ves pa­pa­sa­ko­jo „Žal­gi­ rio“ klu­bo ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Vi­ta­li­jus Va­si­liaus­kas.

– Di­džiau­sia nau­jo­vė – pi­giau­ si abo­ne­men­tai per vi­są „Žal­gi­ rio“ is­to­ri­ją, – sa­kė V.Va­si­liaus­ kas. – Dar vie­nas nau­jas da­ly­kas – įtrau­kė­me du pa­pil­do­mus „Žal­ gi­rio“ are­nos sek­to­rius, to­dėl da­ bar abo­ne­men­tus ga­li­ma įsi­gy­ti ir į la­bai ge­rų vie­tų sek­to­rių, ir į pi­ giau­sių bi­lie­tų zo­ną. Taip pra­plė­ tė­me pa­si­rin­ki­mą iš­ti­ki­miau­siems mū­sų sir­ga­liams, ku­rie ga­li įsi­gy­ti abo­ne­men­tų į vi­so se­zo­no var­žy­ bas. Nusp­ren­du­sie­ji pirk­ti bi­lie­tus į at­ski­ras rung­ty­nes ne­be­bus ga­ ran­tuo­ti, kad tu­rės ga­li­my­bę įsi­ gy­ti bi­lie­tų į ge­riau­sias vie­tas.

Nuo šio se­zo­no bus įves­tos var­ di­nės abo­ne­men­tų kor­te­lės. Ant kiek­vie­nos iš jų bus abo­ne­men­to sa­vi­nin­ko var­das ir pa­var­dė, tai pa­ dės mums leng­viau ad­mi­nist­ruo­ti abo­ne­men­tus, ana­li­zuo­ti ap­si­lan­ ky­mų are­no­je duo­me­nis, tu­rė­tų pa­leng­vė­ti ir ap­sau­gos dar­bas.

Dar vie­na svar­bi nau­jo­vė yra ta, kad nuo šio se­zo­no ger­bė­jai abo­ne­ men­tų ga­li įsi­gy­ti vi­so­se Bi­lie­tai.lt ka­so­se bei in­ter­ne­tu. Anks­čiau tek­ da­vo grūs­tis vie­no­je ka­so­je, o da­ bar pra­si­tęs­ti ar įsi­gy­ti abo­ne­men­ tų ga­li­ma vi­so­je Lie­tu­vo­je. At­siim­ti abo­ne­men­to kor­te­lę rei­kės „Žal­gi­ rio“ are­nos ka­so­je, bet tai bus ga­li­ ma pa­da­ry­ti iki pat pir­mų­jų rung­ ty­nių na­muo­se pra­džios.

Va­rian­tas: V.Va­si­liaus­ko tei­gi­mu, įsi­gy­ti abo­ne­men­tą į „Žal­gi­rio“ rung­

ty­nes – ra­cio­na­lus spren­di­mas.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

– Di­rek­to­riau, ko­dėl pa­si­rin­ko­ te to­kią kai­no­da­rą?

– Mū­sų mi­ni­ma­lus tiks­las – iš­lai­ ky­ti praė­ju­sio se­zo­no abo­ne­men­ tų par­da­vi­mų ly­gį, o ki­tas žings­ nis – jį dar ir pa­di­din­ti. Mums la­bai rū­pi lo­ja­lūs ger­bė­jai, to­dėl kai­nų ne tik ne­di­di­no­me, bet jas ir su­ma­ži­no­me. No­ri­me, kad žiū­ ro­vai su­pras­tų: pirk­ti abo­ne­men­ tą nau­din­giau, nei įsi­gy­ti bi­lie­tus į at­ski­ras rung­ty­nes. Taip ga­li­ma su­tau­py­ti net iki 50 pro­c. Jei kal­bė­ tu­me apie pi­ges­nius sek­to­rius, ga­ li­ma su­skai­čiuo­ti, kad, abo­ne­men­ tą iš­skai­džius į at­ski­rus bi­lie­tus, į

Eu­ro­ly­gos rung­ty­nes ga­li­ma pa­tek­ ti vos už 7 li­tus.

– Tre­jus me­tus dir­bo­te Ško­ti­jo­ je. Ar šio­je ša­ly­je bi­lie­tų į spor­ to var­žy­bas pre­ky­ba ski­ria­ si nuo mū­siš­kės? Ko­kią pa­tir­tį sten­gia­tės pri­tai­ky­ti čia?

– Ne vi­sa­da leng­va pa­ly­gin­ti skir­ tin­gas spor­to ša­kas, skir­tin­gas ša­lis ir skir­tin­go ly­gio var­žy­bas. Pa­na­šu­ mų yra, ta­čiau vis­kas pri­klau­so nuo are­nos, ku­rio­je žai­džia­ma. La­biau­ siai džiu­gi­na, kad žal­gi­rie­čiams per­si­kė­lus iš Kau­no spor­to ha­lės į „Žal­gi­rio“ are­ną pa­vy­ko įro­dy­ti,

– „Žal­gi­ris“ šį se­zo­ną vos ke­ le­rias LKL rung­ty­nes žais na­ muo­se. Ar šis fak­tas tu­rė­jo įta­ kos abo­ne­men­tų kai­nai?

– Praė­ju­sį se­zo­ną LKL var­žy­bų lan­ ko­mu­mas bu­vo pa­ts ma­žiau­sias.

Pa­ly­gin­ti su Eu­ro­ly­ga ar VTB Vie­ nin­gą­ja ly­ga, LKL lan­ko­mu­mas bu­ vo du­kart ma­žes­nis. At­siž­vel­gus į šių rung­ty­nių bi­lie­tų kai­ną, šios var­žy­ bos su­da­rė la­bai ne­di­de­lę abo­ne­men­ tų kai­nų krep­še­lio da­lį. Be to, šį se­zo­ ną VTB Vie­nin­go­sios ly­gos rung­ty­nių bus dau­giau, to­dėl abo­ne­men­tų kai­ na su­ma­žė­jo pro­por­cin­gai. Ti­ki­mės, kad „Žal­gi­ris“ rung­ty­niaus Eu­ro­ly­ gos „Top 16“ eta­pe, to­dėl lo­ja­lūs sir­ ga­liai, įsi­gi­ję abo­ne­men­tus, ga­lės į šio eta­po ma­čus pa­tek­ti su ga­ran­ tuo­ta 30 pro­c. nuo­lai­da.

– Kaip vyks­ta pre­ky­ba nau­jo­jo se­zo­no abo­ne­men­tais?

– Sėk­min­gai, sklan­džiai. Praė­ju­sį se­zo­ną „Žal­gi­rio“ rung­ty­nė­se lan­ kę­si žmo­nės pa­jau­tė nau­jo­sios are­ nos pra­na­šu­mus, kom­for­tą, pui­kų

ma­to­mu­mą ir mo­der­nu­mą, to­dėl ir šie­met sku­ba įsi­gy­ti abo­ne­men­ tų. Tu­rė­da­mi gal­vo­je, kad šiuo me­tu yra ato­sto­gų pe­rio­das, su­pla­na­vo­ me ga­na il­gą abo­ne­men­tų pra­tę­si­ mų lai­ko­tar­pį – nuo lie­pos 18-osios iki rugp­jū­čio 5-osios. Per šį lai­ką praė­ju­sio se­zo­no abo­ne­men­tų sa­vi­ nin­kai ga­li pra­si­tęs­ti abo­ne­men­tus tik į sa­vo vie­tas. Dau­ge­lis iš jų, per­

Vi­ta­li­jus Va­si­liaus­kas:

Žal­gi­rie­čiams per­si­ kė­lus iš Kau­no spor­ to ha­lės į „Žal­gi­rio“ are­ną pa­vy­ko įro­ dy­ti, jog ir Lie­tu­vo­ je į var­žy­bas įma­no­ ma pri­trauk­ti daug di­des­nius žiū­ro­vų srau­tus. nai įsi­gi­ję abo­ne­men­tus, dar ne­bu­ vo lan­kę­si „Žal­gi­rio“ are­no­je ir sa­ vo vie­tas rin­ko­si ak­lai, to­dėl šie­met su­lau­kia­me daug klau­si­mų, ar bus ga­li­ma pa­si­rink­ti ki­tas vie­tas ir ar ga­lios nuo­lai­dos abo­ne­men­tą pra­si­ tę­siant jau vyks­tant vi­suo­ti­nei pre­ ky­bai. Ga­li­me už­tik­rin­ti, kad nuo­ lai­dos tik­rai ga­lios, o nuo rugp­jū­čio 8-osios sir­ga­liai ga­lės rink­tis iš vi­ sų li­ku­sių lais­vų vie­tų bei iš nau­jų­jų sek­to­rių, ku­riuos įtrau­kė­me į abo­ ne­men­tų zo­ną. Be to, rugp­jū­čio 6–7 d. ne­ri­bo­tą lais­vų vie­tų pa­si­rin­ki­ mą tu­rės „Žal­gi­rio“ klu­bo na­riai, to­dėl no­rin­čiuo­sius už­si­tik­rin­ti ge­ riau­sias vie­tas ir di­džiau­sias nuo­ lai­das, kvie­čia­me tap­ti Gar­bės klu­ bo na­riais.

17

šeštadienis, liepos 28, 2012

sportas

ai irgi trokš­ta per­ga­lių“ sių ap­do­va­no­ji­mų. Kol ne­pra­si­dė­ jo var­žy­bos, spręs­ti apie var­žo­vų pa­jė­gu­mą dar anks­ti. Pir­mą­sias rung­ty­nes žai­si­me su šve­dais. Su šios ša­lies at­sto­vais rung­ty­nia­vo­ me prieš ke­le­rius me­tus ir pra­lai­ mė­jo­me, bet po to jie ke­liuo­se čem­ pio­na­tuo­se iš ei­lės ne­da­ly­va­vo.

Ki­ti mū­sų gru­pės var­žo­vai – slo­vė­ nai, taip pat tu­rin­tys gi­lias krep­ši­ nio tra­di­ci­jas.

– Ar daž­nai tre­ni­ruo­ja­tės?

– Esa­me įkū­rę klu­bą ir da­ly­vau­ja­ me 55 me­tų am­žiaus gru­pės var­žy­ bo­se. Tre­ni­ruo­ja­mės du kar­tus per sa­vai­tę, o reng­da­mie­si Eu­ro­pos čem­pio­na­tui krū­vį kiek pa­di­di­no­ me – su­si­ren­ka­me tris­kart. Iš bu­ vu­sių tik­rų­jų pro­fe­sio­na­lų žai­džiu tik aš ir Ser­ge­jus Jo­vai­ša. Ve­te­ra­nų krep­ši­nis sa­vi­tas tuo, kad ko­man­ do­se ga­li­ma pa­ma­ty­ti ne tik praei­ ty­je rung­ty­nia­vu­sius krep­ši­nin­kus, bet ir ak­ty­viai spor­tuo­jan­čius ki­tų spor­to ša­kų at­sto­vus.

– Ko­kie di­džiau­si skir­tu­mai tarp ve­te­ra­nų ir pro­fe­sio­na­laus krep­ši­nio?

– Ve­te­ra­nais va­di­nu tie­siog lė­čiau ju­dan­čius spor­ti­nin­kus (šyp­so­si).

Ve­te­ra­nų čem­pio­na­tuo­se – di­des­ nė trau­mų ti­ki­my­bė, vie­nas ar ki­ tas krep­ši­nin­kas su­si­žei­džia be­

veik kiek­vie­na­me su­si­ti­ki­me. Šiek tiek di­des­nis ri­zi­kos fak­to­rius, nes spor­ti­nin­kų nie­kas neapd­rau­džia, kiek­vie­nas da­ly­vis pa­si­ra­šo, kad pa­ts at­sa­ko už sa­vo svei­ka­tą.

Net ir neiš­ko­vo­ję me­da­lių spor­ ti­nin­kai džiau­gia­si ga­li­my­be pa­ bend­rau­ti ir dėl ne­sėk­mių neiš­gy­ ve­na taip, kaip Eu­ro­pos ar pa­sau­lio čem­pio­na­tuo­se pra­lai­mė­ję pro­fe­sio­ na­lai. Čia, skir­tin­gai nei di­džia­ja­me spor­te, yra ke­tu­rios pri­zi­nės vie­tos, to­dėl džiaug­tis me­da­liais ga­li ir ma­ žą­jį fi­na­lą pra­lai­mė­ju­sios eki­pos.

Krep­ši­nio aist­ruo­liai, ste­bė­da­ mi ve­te­ra­nų var­žy­bas, ga­li pa­ma­ ty­ti daug pa­žįs­ta­mų vei­dų. Spon­ta­ niš­kai jie įsi­vaiz­duo­ja, kad praei­ties meist­rai tu­ri bū­ti ly­de­riai ir tarp ve­te­ra­nų. Vis dėl­to taip nė­ra. Po 50 me­tų ant par­ke­to pra­de­da do­ mi­nuo­ti tie žai­dė­jai, ku­rie nuo­lat rū­pi­na­si spor­ti­ne for­ma. Tad net ryš­kiau­sios praei­ties žvaigž­dės ga­ li at­si­dur­ti še­šė­ly­je, jei su­si­du­ria su ypač ge­rai fi­ziš­kai pa­si­ren­gu­siais krep­ši­nin­kais. Kad ir kaip bū­tų, ve­te­ra­nai tu­ri ir vie­ną pro­fe­sio­na­ liems spor­ti­nin­kams bū­din­gą bruo­ žą – vi­si no­ri lai­mė­ti ir kar­tais net per daug ri­zi­kuo­ja.

– Ką jums da­vė ve­te­ra­nų spor­ te pra­leis­ti be­veik du de­šimt­ me­čiai?

– Da­bar­ties pro­fe­sio­na­lai krep­ši­ nin­kai gy­ve­na vieš­bu­ty­je, lėk­tu­ve ir spor­to sa­lė­je. Ve­te­ra­nų spor­te – vis­kas kiek ki­taip: žmo­nės su­ si­tin­ka, bend­rau­ja, daug pa­ma­to.

Ap­lan­kiau to­kias eg­zo­tiš­kas ša­lis kaip Puer­to Ri­ką, Bra­zi­li­ją, Nau­ ją­ją Ze­lan­di­ją, Aust­ra­li­ją, Fi­li­pi­ nus, Sin­ga­pū­rą, Ka­na­dą. Tai – pui­ki ga­li­my­bė pa­ma­ty­ti ki­tų ša­lių kul­tū­ras, pra­plės­ti aki­ra­tį.

– Ar ga­li­ma ti­kė­tis, kad Lie­tu­ vo­je bus su­reng­tas ir pa­sau­lio ve­te­ra­nų krep­ši­nio čem­pio­na­ tas?

– Tam tu­ri­me vi­sas są­ly­gas – daug nau­jų are­nų, pui­kią inf­rast­ruk­tū­ rą. Įdir­bis la­bai ge­ras. Ne­ga­lė­čiau teig­ti, kad per ar­ti­miau­sius ke­le­ rius me­tus gau­si­me to­kią tei­sę, nes kon­ku­ren­ci­ja tarp or­ga­ni­za­to­rių – ne­ma­ža. Vis­gi ga­li­me pa­si­džiaug­ ti šil­tais san­ty­kiais su FIM­BA. Šios or­ga­ni­za­ci­jos val­dy­bo­je tu­ri­me sa­ vo at­sto­vą – A.Čup­ko­vą, nors pa­ tek­ti į ją tik­rai nė­ra leng­va. FIM­ BA įver­ti­no mū­sų ša­lies ve­te­ra­nų ju­dė­ji­mą – šios or­ga­ni­za­ci­jos pre­ zi­d en­t as ar­gen­t i­n ie­t is Ru­b e­n as La­m as šio­m is die­n o­m is vie­š ės Lie­tu­vo­je. Tai jo tė­čiui Eduar­dui Rod­ri­gue­zui La­mui pri­klau­so idė­ ja pra­dė­ti krep­ši­nio ve­te­ra­nų ju­ dė­ji­mą.

18

Šeštadienis, liepos 28, 2012

20p.

aukštyn žemyn

Poe­to Pau­liaus Šir­vio duk­ra Dan­gė da­bi­na­si vien tik jos vy­ro, pa­sau­li­nio gar­so ju­ve­ly­ro kur­tais pa­puo­ša­lais.

aukstynzemyn@diena.lt Redaktorė Marijana Jasaitienė

E.Jan­kaus­kas: ne­leisk su­griau Vie­nas iš ge­riau­sių vi­sų lai­kų Lie­tu­vos fut­ bo­li­nin­kų Ed­ga­ras Jan­kaus­kas ne­no­ri bū­ti šiuo­lai­ki­niu trem­ti­niu, no­ri gy­ven­ti tė­vy­ nė­je ir bū­ti jai rei­ka­lin­gas. Kol čia fut­bo­ lo klu­bai mer­di, jis vėl grį­žo į „Hearts“ ko­ man­dą. Ško­ti­jos sos­ti­nė Edin­bur­gas jį pa­si­ ti­ko la­bai nuo­šir­džiai.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Su „Hearts“ – šil­ti pri­si­mi­ni­mai

Nuos­ta­ta: „Mes ne­no­ri­me bū­ti šiuo­lai­ki­niai trem­ti­niai. Mes no­ri­me grįž­ti na­mo ir bū­ti rei­ka­lin­gi Lie­tu­vai“, – sa­

ko „Hearts“ klubo lietuviai (iš de­ši­nės) E.Jan­kaus­kas, Ar­vy­das No­vi­ko­vas ir Ma­rius Ža­liū­kas.

Per sa­vo il­gą fut­bo­li­ nin­ko kar­je­rą ti­tu­luo­tas spor­ti­nin­kas bei Čem­ pio­nų ly­gos lai­mė­to­jas jau įpra­tęs prie kla­jo­ nių, to­dėl į Edin­bur­ go „Hearts“, kur jau pra­dė­jo dar­bą tre­ne­ rių šta­be, at­vy­ko tik su vie­nu la­ga­mi­nu. „Tre­ji džin­sai, du megz­ti­niai, ke­li bū­ti­ niau­si daik­tai, ma­mos do­va­no­ta Joh­no Mark­ so Temp­le­to­no kny­ ga „Gy­ve­ni­mo dės­niai“ ir drau­gų pa­sko­lin­ta Eli­ za­bet­hos Gil­bert „Val­gyk, mels­kis, my­lėk“ ang­liš­kai, kad ga­lė­čiau to­bu­lin­ti kal­bą, – la­ga­ mi­no tu­ri­nį var­di­jo Ed­ga­ras. – Jei ko rei­kės, nu­si­pirk­siu, nes jau įpra­tau prie to­kio gy­ve­ ni­mo. Vis dėlto vi­sa­da la­bai ma­lo­nu grįž­ti ten, kur nuo­ sta­būs pri­si­mi­ni­mai ir vis­ kas jau ge­rai pa­žįs­ta­ma.“ „Hearts“ ko­m an­d o­ je 2005–2007 m. žai­dęs E.Jan­kaus­kas lai­mė­jo Ško­ ti­jos fut­bo­lo tau­rę bei „Pre­ mier“ ly­gos vi­ce­čem­pio­no ti­tu­lą.

Tar­si vo­ra­tink­lius nu­va­ lius nuo „Hearts of Mid­lot­ hian FC“ klu­bo, trum­piau va­ di­na­mo Šir­di­mis („Hearts“), is­to­ri­jos, ku­ri ka­dai­se bu­vo šlo­vin­ga, Vla­di­mi­rui Ro­ma­ no­vui ta­pus ko­man­dos sa­ vi­nin­ku, klu­bas vėl pa­ki­lo į Ško­ti­jos fut­bo­lo aukš­tu­mas. „Ypač pui­kus bu­vo pir­ma­ sis se­zo­nas, kai užė­mė­me ant­rą vie­tą, iš­ko­vo­jo­me tau­rę ir nie­kas ne­si­ti­kė­ jo to­kios „Hearts“ sėk­ mės, – to nie­ka­da ne­ pa­mirš E.Jan­kaus­kas. – Kai 2006 m. dar iš­ko­vo­jo­me Ško­ti­jos fut­bo­ lo tau­rę, sta­dio­ne šė­lo­me su ke­lio­ mis de­šim­ti­mis tūks­tan­čių ko­man­ dos ger­bė­jų. Po to at­vi­ru au­to­bu­su

va­ži­nė­jo­me Edin­bur­go gat­vė­mis.

At­ro­dė, kad į jas išė­jo vi­si Ško­ti­jos sos­ti­nės gy­ven­to­jai, kad jiems ta die­na vir­to is­to­ri­ne šven­te ir nie­ko ne­bu­vo svar­biau už lai­mė­tą tau­rę.

At­mos­fe­ra bu­vo fan­tas­tiš­ka!“ Ža­lu­ma, lie­tus ir vis­kio kva­pas

Ško­ti­jos gy­ven­to­jai, ypač „Hearts“ ger­bė­jai, to nie­ka­da ne­pa­mirš. Kaip ir Ed­ga­ro, ku­rį iš­vy­dę nuo 1492 m. Ško­ti­jos sos­ti­ne vai­ni­kuo­ta­me Edin­bur­ge, pa­si­ti­ko su šyp­se­no­ mis, pa­si­svei­ki­ni­mais ir pra­šy­mais pa­lik­ti au­tog­ra­fą. „Ško­tai la­bai drau­giš­ki, šil­ti ir vi­sa­da nuo­šir­džiai pa­si­svei­kins, – sa­ko E.Jan­kaus­kas, o iš­gir­dęs klau­ si­mą, su kuo dar aso­ci­juo­ja­si sos­ ti­nė, nu­si­juo­kė: – Ža­lu­ma, lie­tus, svy­lan­čių spra­gin­tų ku­ku­rū­zų kva­ pas, ku­ris pa­sklin­da vė­jui pa­pū­tus į mies­tą iš vis­kio da­ryk­lų... To kva­ po nie­ka­da ne­pa­mirš tas, kuris yra bu­vęs Edin­bur­ge.“ Vos du ki­lo­met­rai nuo cent­ro tri­ jų kam­ba­rių bu­te gy­ve­nan­tis Ed­ga­ ras re­ko­men­duo­ja pa­vaikš­čio­ti po se­ną­ją Ško­ti­jos sos­ti­nės da­lį, ap­ žiūrėti Edin­bur­go pi­lį ir Ho­li­ru­do rū­mus. „Ir bū­ti­nai be že­mė­la­pio. Pa­ si­vaikš­čio­ki­te se­no­mis gat­ve­lė­ mis, pa­jaus­ki­te to mies­to dva­sią, pa­bend­rau­ki­te su žmo­nė­mis – jie drau­giš­ki, – nuo­šir­džiai ža­vi­si Ed­ ga­ras. – Ne­se­niai vaikš­čio­jau po Vil­nių ir su­pra­tau, kad ne­pa­ži­no­ jau gim­to­jo mies­to, nes vi­sa­da va­ žiuo­da­vau au­to­mo­bi­liu.“ Ko­dėl jis vis dėl­to su­ti­ko at­vyk­ ti į Edin­bur­gą, at­sa­ky­mo lauk­ti il­ gai ne­rei­kė­jo. „Tai – fut­bo­lo ša­lis. Net per sunk­me­tį nė kiek ne ma­žiau žmo­ nių ei­na į fut­bo­lo rung­ty­nes. Ško­ tams fut­bo­las – la­bai svar­bi gy­ve­ ni­mo da­lis. Ir fut­bo­li­nin­kai vi­sa­da ati­duos vis­ką, kiek tu­ri, net ir per tre­ni­ruo­tes. Ko­vin­gu­mas nuo se­ no – jų krau­jy­je, – gi­ria ško­tus E.Jan­kaus­kas. – Be to, čia pui­kūs pri­si­mi­ni­mai. Pa­žįs­tu ko­man­dos vy­riau­sią­jį tre­ne­rį Joh­ną McGlyn­ ną ir asis­ten­tus. Man tai – pa­tir­tis, to­bu­lė­ji­mas.“ E.Jan­kaus­kas su ap­mau­du kal­ba apie Lie­tu­vos fut­bo­lą.

19

Šeštadienis, liepos 28, 2012

aukštyn žemyn

­ti sa­vo sva­jo­nių ir tiks­lų „No­rė­čiau dirb­ti tė­vy­nė­je, bet kai fut­bo­las mū­sų ša­ly­je yra po­ sū­nio vie­to­je, ne­ga­na to, šią spor­ to ša­ką daž­nai ly­di skan­da­lai, sa­vo jė­gas ir pa­tir­tį ten­ka ati­duo­ti ki­ tiems“, – api­bend­ri­na vie­nas iš ge­ riau­sių vi­sų lai­kų mū­sų ša­lies fut­ bo­li­nin­kų.

Kar­je­ros žingsniai E.Jan­kaus­kas (gi­mė 1975 m. ge­gu­

žės 12 d. Vil­niu­je) – vie­nas iš ge­riau­ sių vi­sų lai­kų Lie­tu­vos fut­bo­li­nin­kų, Lie­tu­vos rink­ti­nės puo­lė­jas, ge­riau­ sias Lie­tu­vos fut­bo­li­nin­kas (1997, 1998, 2000, 2001, 2004). Ūgis 1,92 m; Svo­ris 86 kg; Pra­var­

dės Jan­kis, Jan­ny, Jan­kė.

1991–1996 m. – CSKA, Mask­va.

– Per ta­vo kar­je­rą bu­vo la­bai daug ša­lių: Ru­si­ja, Bel­gi­ja, Por­ tu­ga­li­ja, Is­pa­ni­ja, Pran­cū­zi­ja, Kip­ras, JAV, Ško­ti­ja. Esi ne­pas­ to­vus, ne­bi­jai iš­šū­kių ar tai – li­ ki­mas?

– Sun­ku pa­sa­ky­ti, – su­si­mąs­to. – Gy­ve­ni­mas le­kia la­bai grei­tai, to­ dėl rei­kia jį pa­žin­ti, pa­jaus­ti. Vai­ kys­tė­je bu­vo tra­ge­di­ja, kai rei­kė­jo per­va­žiuo­ti į ki­tą mo­kyk­lą. O da­ bar per­mai­nos ma­nęs ne­gąs­di­na.

Ga­liu pa­keis­ti ir že­my­ną.

1996–1996 m. – „Tor­pe­do“, Mask­va.

1997–1997 m. – „Club Brug­ge”, Bel­

gi­ja.

1997–2000 m. – „So­cie­dad San Se­

bas­tian”, Is­pa­ni­ja.

1999–2002 m. – „Ben­fi­ca”, Por­tu­ga­

li­ja.

2002–2005 m. – „FC Por­to”, Por­tu­

ga­li­ja.

– O tai, kad bai­gęs fut­bo­li­nin­ko kar­je­rą ta­pai tre­ne­riu, ne­pa­na­ šu į bam­ba­gys­lės su fut­bo­lu nu­ trū­ki­mą?

– Yra to, – nuo­šir­džiai pri­pa­žįs­ ta. – Aš nuo aš­tuo­ne­rių me­tų fut­ bo­le. Pe­rė­jau vi­sus eta­pus nuo mo­ kyk­los iki pro­fe­sio­na­lų. Kai tai be­veik 30 me­tų su ma­ni­mi, o 20 me­tų – be­veik kas­dien, nė­ra leng­ va vis­ką nu­kirs­ti.

Tai sa­vo­tiš­kai ir bai­su. Aš ne­ga­ liu nie­ko ne­veik­ti, nors ki­ti žmo­nės apie tai tik ir sva­jo­ja. Net pa­plū­di­ my­je aš ne­mėgs­tu gu­lė­ti po pal­me ir ger­ti alų. Fut­bo­las man tei­kia ma­ lo­nu­mą, nors ja­me bu­vo ir skaus­ mo, nu­si­vy­li­mų, dau­gy­bė trau­mų.

Bet­gi tai – ma­no gy­ve­ni­mo da­lis.

– Kai kal­bė­jo­mės prieš 5–6 me­ tus pra­si­ta­rei, kad ne­bi­jai die­ nos, kai ne­žai­si fut­bo­lo.

– Sup­ran­tu, kad nie­ko nė­ra am­ži­ no. Pas­ku­ti­nės rung­ty­nės? Ne, tuš­ tu­mos ne­ju­tau, nors ži­nau, kad ne vie­nas spor­ti­nin­kas, bai­gęs kar­je­ rą, pa­ti­ria psi­cho­lo­gi­nių pro­ble­ mų, net pa­lūž­ta, pa­si­ne­ria į al­ko­ ho­lio liū­ną.

Atei­na lai­kas baig­ti kar­je­rą, ta­da la­bai svar­bus pe­rė­ji­mas į ki­tą eta­ pą. Man pa­si­se­kė, nes do­mi­na tre­ ne­rio kar­je­ra, no­riu to­bu­lė­ti šio­ je sri­ty­je, to­dėl džiau­giuo­si, kad dir­bau su po­rtu­ga­lu Jo­se Cou­cei­ ro, o da­bar – su pa­ty­ru­siu Joh­nu McGlyn­nu.

– Kas nors Edin­bur­ge tau pri­ me­na Lie­tu­vą?

– Oi, čia vi­si ži­no, kam pri­klau­so „Hearts“ ko­man­da, o jos sir­ga­liai nuo­šir­džiai džiau­gia­si, kad V.Ro­ma­ no­vui pa­vy­ko at­gai­vin­ti klu­bo šlo­vę ir „Hearts“ jau iš­ko­vo­jo dvi Ško­ti­jos tau­res, si­dab­ro ir du kar­tus bron­zos me­da­lius. Be to, čia žai­džia du lie­tu­ viai. Ško­ti­jo­je jų gy­ve­na ne­ma­žai.

Lyderis: „Hearts“ ko­man­do­je žai­dęs E.Jan­kaus­kas (kairėje) 2006 m. lai­mė­jo Ško­ti­jos fut­bo­lo tau­rę bei „Pre­

mier“ ly­gos vi­ce­čem­pio­no ti­tu­lą.

Edgaro Jankausko asmeninio archyvo nuotr.

2004–2005 m. – „OGC Ni­ce”, Pran­

cū­zi­ja (iš­nuo­mo­tas).

– Tu­ri mėgs­ta­mą vie­tą Edin­ bur­ge?

– O, taip. Tai – gol­fo aikš­ty­nas.

Pui­ki ga­li­my­bė pa­tik­rin­ti kon­cent­ ra­ci­ją, šal­tak­rau­jiš­ku­mą, kaip val­ dai sa­vo min­tis. Įdo­mu tai, kad žai­džiant gol­fą dir­ba net dau­giau rau­me­nų nei fut­bo­lą!

– Bet lie­tus, lie­tus...

– (Juo­kia­si.) Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je šis spor­tas la­bai po­pu­lia­rus ir sa­ ko­ma, kad gol­fui nė­ra pra­sto oro.

Taip, taip, kaip ir fut­bo­lui. Ir jis nė­ ra bran­gus, tad žai­džia ir san­tech­ ni­kai, ir fir­mų va­do­vai. Juk daug ge­riau pa­vaikš­čio­ti gry­na­me ore, nei sė­dė­ti ir ger­ti al­ko­ho­lį ko­kia­me nors ba­re.

Vla­di­mi­rui Ro­ma­ no­vui ta­pus ko­ man­dos sa­vi­nin­ ku, klu­bas vėl pa­ ki­lo į Ško­ti­jos fut­ bo­lo aukš­tu­mas.

– Tau – 37 me­tai. Ar­tė­jant 40me­čiui, vy­rai daž­nai pa­jun­ta lū­žį, ki­taip žvel­gia į gy­ve­ni­mą, per­kai­no­ja ver­ty­bes.

– Be abe­jo­nės. Sun­ku ką nors iš­ skir­ti į pir­mą­ją vie­tą, bet daug kas pa­si­kei­tė. Ki­taip žvel­giu į gy­ve­ni­ mą, ma­tau sa­vo klai­das, san­ty­kį su ap­lin­ka, kei­čiuo­si, įgi­jau pa­tir­ties.

Ne­be­li­ko pa­vir­šu­ti­niš­ku­mo, eu­fo­ ri­jos, ver­ti­nu ki­to­kius – gi­les­nius, žmo­giš­kus da­ly­kus, rim­tą bend­ra­ vi­mą, kny­gas, gol­fą. Per il­gą kar­je­rą sa­vo­tiš­kai su­si­drau­ga­vau ir su vie­ nat­ve, ku­rią taip pat ver­ti­nu.

– Kal­bie­si su sa­vi­mi? Ži­no­ma, ne gar­siai.

– (Juo­kia­si, po to jau rim­tai.) Ži­ no­ma. Ana­li­zuo­ju sa­ve, ap­lin­ką.

Mes vi­si dau­giau ar ma­žiau tu­ri­me tai da­ry­ti. Kiek­vie­ną se­kun­dę žmo­ gaus gal­vo­je ky­la apie 200 min­čių, ta­čiau jis iš­si­ren­ka dvi pa­grin­di­nes.

Ki­tos ir­gi lie­ka. Vyks­ta vi­di­nis dia­ lo­gas.

– Be­je, tau la­bai pa­ti­ko mo­to­ cik­lai. Juos nu­kon­ku­ra­vo gol­ fas?

– Pa­tin­ka ir da­bar. Apie tai Mask­ vo­je pa­si­kal­bė­da­vo­me su Dei­vi­du Šem­be­ru. Ne­ma­žai va­ži­nė­jau mo­ to­cik­lais, bet yra da­ly­kų, į ku­riuos ge­riau žvelg­ti iš to­lo. Kai tu­ri, ver­ ti­ni ki­taip, to­dėl te­gul tai lie­ka gra­ žia, neį­gy­ven­din­ta sva­jo­ne.

– O ko­kia bu­vo di­džiau­sia pa­ mo­ka?

– Kad ir kaip ant ta­vęs šauk­tų, ką be­sa­ky­tų, pa­si­ti­kėk sa­vi­mi. Ne­leisk su­griau­ti sa­vo sva­jo­nių ir tiks­lų.

Siek jų ir eik sa­vo ke­liu. Gy­venk ne ki­tų, bet sa­vo gy­ve­ni­mą.

– Ed­ga­rai, ko­kios gy­ve­ni­mo aki­mir­kos ne­par­duo­tum už jo­ kius pi­ni­gus?

– Ooo, ge­ras klau­si­mas... Jų bu­vo daug. To­dėl bū­tų ne­tei­sin­ga iš­skir­ti vie­ną. Ži­nau, kad pa­da­riau klai­dų, bu­vau priė­męs ne­tei­sin­gų spren­di­ mų, ta­čiau da­bar sa­ky­ti, kad bū­ čiau da­ręs ki­taip, bū­tų kvai­la. Da­ bar nie­ko ne­pa­kei­si.

– Ko­kį sa­ve no­ri ma­ty­ti atei­ty­je?

– Ma­ne siu­ti­na, kai žmo­nės gy­ve­na pa­vir­šu­ti­niš­kai ir tik šia die­na, no­ ri iš­kart pra­lob­ti ir po to nie­ko ne­ da­ry­ti. Nie­kas gy­ve­ni­me nea­tei­na

šiaip sau. Rei­kia tu­rė­ti vi­zi­ją, gal­ vo­ti, kas bus ry­toj. Ne­ga­li­ma ri­zi­ kuo­ti gy­ven­ti pa­vir­šu­ti­niš­kai, lyg nuo ta­vęs nie­kas ne­prik­lau­sy­tų.

Gal­vok, pla­nuok, kad po to ga­lė­ tum kont­ro­liuo­ti. Ir kal­bu ne apie pi­ni­gus. Apie iš­si­la­vi­ni­mą, sa­vęs rea­li­za­vi­mą, ama­tą.

2005–2007 m. – „Heart of Mid­lot­

hian”, Ško­ti­ja.

2007–2008 m. – AEK Lar­na­ka, Kip­

ras.

2008 m. – „Be­le­nen­ses”, Por­tu­ga­

li­ja.

– Tu taip ir neat­sa­kei, ko­kį sa­ve no­rė­tum ma­ty­ti atei­ty­je? Tar­ ki­me, dar po 37–74 me­tų?

– Oi, tiek neiš­temp­siu, – juo­kia­si.

– Ži­no­ma, gy­ve­ni­me nė­ra pa­grin­ di­nis tiks­las iš­temp­ti ar neiš­temp­ ti. Svar­bu vis dar no­rė­ti kaž­ką da­ ry­ti, siek­ti, bū­ti rei­ka­lin­gam. O ne už­kal­ti pi­ni­gų ir bū­nant 50-ies sė­ dė­ti po pal­me. No­riu bū­ti rei­ka­ lin­gas, dirb­ti. Fut­bo­lo ap­lin­ko­je ar prie aikš­tės ri­bų.

2008 m. – Skon­to, Ri­ga.

2009 m. – REO, Vil­nius.

2009-2010 m. – „New Eng­land Re­

vo­lu­tion”, JAV. 2011 m. – „FK Fa­kel Vo­ro­než”, Ru­

si­ja.

2011 m. – „Žal­gi­ris”, Vil­nius.

– At­ro­do, ne­ti­ki li­ki­mu ir ma­ nai, kad žmo­gus – sa­vo gy­ve­ ni­mo kal­vis?

– Sun­ku at­sa­ky­ti vie­na­reikš­miš­ kai. Yra ti­kin­čių, kad vis­kas su­ ra­šy­ta iš anks­to. Apie tai ga­li­me daug dis­ku­tuo­ti ir fi­lo­so­fuo­ti. Bet kuo il­giau gy­ve­ni, tuo dau­giau pa­ tir­ties įgy­ji. Ir kuo dau­giau jos tu­ ri, tuo dau­giau ky­la klau­si­mų.

Bel­gi­jos ly­gos čem­pio­nas (1998).

– Ko no­rė­tum da­bar pa­klaus­ ti gy­ve­ni­mo pa­tir­ties įgi­ju­sio E.Jan­kaus­ko?

– (Juo­kia­si.) Oho... Ži­nai, šis in­ ter­viu vie­nas iš in­te­lek­tua­liau­ sių per pa­sta­ruo­sius de­šimt me­ tų... Mes taip ir ne­kal­bė­jo­me apie įmuš­tus įvar­čius, ne­klau­sei, ko­dėl pra­dė­jau žais­ti fut­bo­lą...

Klau­si­mų sau yra ne vie­nas. Bet kar­tais nu­tin­ka bė­da, kad dar prieš klaus­da­mas sa­vęs jau ži­nai at­sa­ ky­mą.

Por­tu­ga­li­jos su­per­tau­rės lai­mė­to­

Bel­gi­jos su­per­tau­rės lai­mė­to­jas

(1998).

Por­tu­ga­li­jos Su­per­Li­gos čem­pio­

nas (2003, 2004).

Por­tu­ga­li­jos tau­rės lai­mė­to­jas

(2003).

jas (2002, 2003). Ško­ti­jos tau­rės lai­mė­to­jas (2006).

UE­FA tau­rės lai­mė­to­jas (2003).

UE­FA Čem­pio­nų ly­gos lai­mė­to­

jas (2004).

Ge­riau­sias Lie­tu­vos fut­bo­li­nin­kas

(1997, 1998, 2000, 2001, 2004).

20

Šeštadienis, liepos 28, 2012

aukštyn žemyn

Auk­sa­ka­lys ves­tu­vi­nius žie­dus Pa­sau­li­nio gar­so lie­tu­vio ju­ve­ly­ro Alek­ sand­ro Šep­kaus pa­puo­ša­lais ga­lė­tų da­ bin­tis pa­ti Še­che­re­za­da – to­kie jie gra­žūs ir eg­zo­tiš­ki. Jais puo­šia­si Va­ka­rų ki­no ak­ to­riai, mu­zi­kan­tai, fi­nan­si­nin­kai, po­ li­ti­kai. Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­čios tau­tie­tės jiems tu­ri il­go­kai pa­tau­py­ti.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Pa­puo­ša­lų tu­ri per daug

Baž­ny­ti­nio pa­vel­do mu­zie­ju­je Vil­ niu­je į A.Šep­kaus kū­ri­nius per lu­ pą ga­li­ma pa­žvelg­ti iš ar­čiau ir net su­skai­čiuo­ti ma­žu­čius bri­lian­tus, ku­riais ink­rus­tuo­ta apy­ran­kė ar žie­das. Mu­zie­ju­je ati­da­ry­ta pa­ro­ da – tai ap­skri­tai pir­mo­ji as­me­ni­ nė JAV, ne­to­li Niu­jor­ko, gy­ve­nan­ čio 58 me­tų auk­sa­ka­lio pa­ro­da.

Iš ke­lių šim­tų pa­puo­ša­lų meist­ ras at­rin­ko 20, ku­rie jam la­biau­siai prie šir­dies. Auk­sa­ka­lio nuo­mo­ne, jie ge­riau­siai iš­reiš­kia tai, ką jis ku­ ria da­bar. Tai – žie­dai, pa­ka­bu­čiai, aus­ka­rai, kak­lo vė­ri­nys ir apy­ran­ kė. Pa­puo­ša­lai su­kur­ti iš 18 ka­ra­ tų auk­so bei pla­ti­nos, ink­rus­tuo­ti skaid­riais ir spal­vo­tai­siais bri­lian­ tais, tur­ma­li­nais, sa­fy­rais, tsa­vo­ri­ tu. Bran­giau­sias pa­puo­ša­las – kak­ lo vė­ri­nys, – au­to­riaus ver­ti­ni­mu, par­duo­tu­vė­je kai­nuo­tų apie 70 tūkst. JAV do­le­rių. Vi­sa pa­ro­da įver­tin­ta 600 tūkst. li­tų. Į pa­ro­dos ati­da­ry­mą A.Šep­ kus at­vy­ko su žmo­na, poe­to Pau­ liaus Šir­vio duk­ra Dan­ge Šir­vy­te.

Ame­ri­ko­je A.Šep­kus gy­ve­na nuo 1988 m., Dan­gė at­vy­ko po me­ tų. Alek­sand­ras pri­si­me­na, kad į Ame­ri­ką iš­vy­ko su 550 JAV do­le­rių ki­še­nė­je – tiek ta­da iš­keis­da­vo.

Sve­čio­je ša­ly­je bu­vęs kau­nie­ tis pa­da­rė pui­kią kar­je­rą, su­kū­rė įsta­baus gro­žio kū­ri­nių. 1992 m.

Man­ha­ta­ne jis įkū­rė sa­vo kom­pa­ ni­ją „Alex Šep­kus“. Po me­tų ki­tų JAV vy­ku­sio­je pa­sau­li­nė­je ju­ve­ly­ ri­kos pa­ro­do­je A.Šep­kus bu­vo pri­ pa­žin­tas per­spek­ty­viau­siu jau­nuo­ ju Ame­ri­kos ju­ve­ly­ru. „Šis var­das man su­tei­kė la­bai daug ne­mo­ka­mos rek­la­mos“, – ne­slė­pė auk­sa­ka­lys, su­kū­ręs sa­ vo pre­kės ženk­lą ALEX ŠEP­KUS NEW YORK. Šiuo ženk­lu pa­ ženk­lin­ti pa­puo­ša­lai par­duo­da­ mi be­veik 150 Ame­ri­kos ir ki­tų ša­

lių me­no ga­le­ri­jo­se. Pats gra­žių­jų pa­puo­ša­lų kū­rė­jas – be auk­si­nių aus­ka­rų, be apy­ran­kių. Vie­nin­te­ lis daik­tas, ku­rį su­kū­rė sau, – ves­ tu­vi­nis žie­das. „Jį pa­da­riau die­ną prieš ves­tu­ ves“, – sa­kė Alek­sand­ras.

Vis dėl­to meist­ras pri­pa­ži­no, kad jo žmo­na Dan­gė pa­puo­ša­lų tu­ri per daug.

Prieš dau­ge­lį me­tų, kai P.Šir­vys ra­šė ei­les my­li­mai mo­te­riai „Ne­ tin­ka tau auk­sas, ne­tin­ka si­dab­ ras“, net min­tis gal­von ne­šo­vė, kad jo vien­tur­tė Dan­gė puo­šis ne tik auk­su, bet ir pui­kiais bri­lian­ tais, sa­fy­rais, tur­ma­li­nais. „Nors Dan­gė tu­ri ir ki­tų ju­ve­ly­rų pa­puo­ša­lų, ta­čiau puo­šia­si tik­tai ma­no. Jų tu­ri tik­rai la­bai daug“, – tę­sė Alek­sand­ras.

De­ja, ko­kios JAV ir pa­sau­lio žvaigž­dės yra įsi­gi­ju­sios jo su­kur­ tų pa­puo­ša­lų, A.Šep­kus neatsk­lei­ dė – te­pa­sa­kė, kad tarp jų yra ki­no ak­to­rių, mu­zi­kan­tų, fi­nan­si­nin­kų, po­li­ti­kų.

Bi­zan­ti­ja – di­džio­ji eg­zo­ti­ka

Auk­si­nė apy­ran­kė tar­si gy­va, rai­ to­si lyg pil­vo šo­kių šo­kė­ja iš anų lai­kų Kons­tan­ti­no­po­lio. Kry­že­liai, nors ant jų ir iš­rai­žy­tos avy­tės, šiek tiek pri­me­na Bi­zan­ti­jos auk­sa­ka­ lių kū­ri­nius. „La­bai džiau­giuo­si, kad jie taip at­ro­do. Bi­zan­ti­ja man – di­džiau­ sia eg­zo­ti­ka, ko­kią tik ga­liu įsi­ vaiz­duo­ti. Ma­no tiks­las – kad tie pa­puo­ša­lai ne konk­re­čiai ro­dy­tų tą tra­di­ci­ją, bet by­lo­tų ma­no įsi­vaiz­ da­vi­mą apie tuos lai­kus ir tą kul­tū­ rą. Jie žmo­gui tu­ri su­kel­ti tam tik­ rą nuo­tai­ką, kaip iš­gir­dus žo­džius „Bi­zan­ti­jos lo­biai“. Tai, ką da­rau, taip pat ga­li bū­ti Bi­zan­ti­jos lo­biai.

Ma­no pa­puo­ša­lai nė­ra Bi­zan­ti­jos sti­liaus ko­pi­ja, bet jų nuo­tai­ka – taip“, – taip sa­vo kū­ri­nius ver­ti­no auk­sa­ran­kis auk­sa­ka­lys A.Šep­kus. Žmo­nės, ypač Ame­ri­ko­je, mėgs­ ta, kad jiems tiks­liai bū­tų pa­sa­ky­

Po­ra: „Nors Dan­gė tu­ri ir ki­tų ju­ve­ly­rų pa­puo­ša­lų, ta­čiau puo­šia­si tik­tai ma­no. Jų tu­ri tik­rai la­bai daug“, – žmo­n

ta, ką pa­puo­ša­las vaiz­duo­ja ir ko­ dėl jis taip pa­da­ry­tas.

Auk­sa­ka­lys, ne­mėgs­tan­tis žo­džio „įkvė­pi­mas“, pri­pa­žįs­ta, kad įkvė­ pi­mo se­mia­si iš Ve­ne­ci­jos – tiks­ liau, iš sa­vo įsi­vaiz­da­vi­mo, kaip ji at­ro­dė prieš ke­lis šim­tus me­tų.

– Ko­dėl emig­ra­vo­te į Jung­ti­nes Ame­ri­kos Vals­ti­jas? Dėl ge­res­ nio gy­ve­ni­mo, už­dar­bio ar dėl pa­lan­kes­nių są­ly­gų at­si­skleis­ ti kaip kū­rė­jui?

– Vi­sai pa­ken­čia­mai gy­ve­nau ir Lie­tu­vo­je, tu­rė­da­vau daug pri­va­ čių klien­tų. Daug kas ma­no pa­puo­ ša­lus mė­go ir pirk­da­vo, už­sa­ky­da­ vo. Vis dėlto aš no­rė­jau iš­va­žiuo­ti iš tos so­vie­tų ša­lies jau nuo to lai­ko, kai bu­vau paaug­lys – tur­būt nuo 14 me­tų. No­rė­jau iš­ban­dy­ti, ko ga­li­ma pa­siek­ti. Iš­girs­ti ko­kią ži­nią apie tai, kas pa­sau­ly­je vyks­ta, ir pa­gal­ vo­ji: „Aš ga­liu dar ge­riau pa­da­ry­ ti.“ Ir ban­džiau tai pa­da­ry­ti.

– Ar Ame­ri­ko­je la­bai pa­si­kei­tė jū­sų dar­bų sti­lius?

– Ten pa­ty­riau kul­tū­ri­nį šo­ką, po kiek lai­ko pra­dė­jau da­ry­ti vi­sai ką ki­ta. Apie po­rą me­tų dir­bau ki­ tiems – kū­riau vie­ne­ti­nius ne­pap­ ras­tai su­dė­tin­gus pa­puo­ša­lus ži­no­ mai „Bvlga­ri“ bend­ro­vei. Iš­mo­kau, kaip juos da­ry­ti. Ma­nęs vos neiš­ti­ ko kri­zė, ma­niau, kad jau nie­ko ne­ be­su­kur­siu. Bet at­va­žia­vo ap­lan­ky­ ti drau­gas iš Lie­tu­vos – sa­kė, ko­kias ne­są­mo­nes čia šne­ki, po ke­lių mė­ne­ sių vėl pra­dė­si ką nors sa­vo kur­ti.

Iš tik­rų­jų taip ir bu­vo. Vie­ną die­ ną į gal­vą top­te­lė­jo min­tis – ne tai, kad min­tis, bet lyg jau vi­siš­kai su­ for­mu­luo­ta idė­ja, ką da­ry­siu, kaip ma­no pa­puo­ša­lai at­ro­dys, ko­dėl bū­tent to­kius da­ry­siu. Ir nuo to lai­ ko ta idė­ja neiš­ny­ko. Jau dau­giau kaip 20 me­tų ta pa­ti ener­gi­ja, ku­ri ta­da į gal­vą plūs­te­lė­jo, man pa­de­ da tuos pa­puo­ša­lus kur­ti.

O ta­da ki­lo idė­ja, kaip pa­da­ry­ti vi­siš­kai nau­jų pa­puo­ša­lų. Tai, ką da­ry­da­vau anks­čiau, yra tar­si vie­ nas „aš“, o tai, ką da­rau da­bar, – ki­tas „aš“. Pa­si­ju­tau, lyg bū­čiau iš nau­jo gi­męs. Kaž­kas iš to se­no li­ko, bet iš tik­rų­jų pa­si­da­riau lyg ki­tas žmo­gus. Ma­tyt, ra­di­ka­lūs gy­ve­ni­ mo po­ky­čiai pri­ver­tė da­ry­ti bū­tent tai, ką ga­liu.

Do­va­no­ja per gi­mi­mo die­ną

Ko­lek­ci­ja: vi­sa Vil­niu­je pri­sta­ty­ta A.Šep­kaus pa­ro­da ver­ta dau­giau ne­gu pu­sės mi­li­jo­no li­tų.

Kol kal­ba­mės su auk­sa­ka­liu, bend­ raam­žė jo žmo­na D.Šir­vy­tė lai­ko­si ato­kiau ir ty­li. Dan­gė – ypač kuk­ li mo­te­ris. Pa­si­puo­šu­si iš­skir­ti­nio gro­žio ir ver­tės pa­puo­ša­lais ji ne­ de­monst­ruo­ja sa­vo tur­tų.

Aus­ka­rus su tur­ma­li­nais, kry­že­ lį, kaip ir ki­ta, vy­ras jai pa­do­va­no­jo per gi­mi­mo die­ną ar­ba Ka­lė­das.

„Tai – ne­pap­ras­to re­tu­mo tur­ ma­li­nas, – vie­no sa­vo žie­do aku­ tę nu­sa­kė mo­te­ris. – Tur­būt ki­to to­kio neį­ma­no­ma ras­ti. Kai jį pa­ ma­čiau, pa­sa­kiau: „Ši­tas – ma­no.

Ir ga­vau jį.“ Mo­ters ran­ką puo­šia efek­tin­gas žie­das – jo auk­si­nė aku­tė plokš­čia lyg skrai­dan­ti lėkš­tė, o ant jos už­ so­din­tas bri­lian­tas. Tai bu­vo ket­ vir­tas žie­das auk­sa­ka­lio A.Šep­kaus biog­ra­fi­jo­je. Kar­tą Alek­sand­ras pa­ reiš­kė, kad to žie­do nie­kas ne­sup­ ras, ir pa­pra­šė, kad žmo­na jį duo­tų iš­ly­dy­ti, o vie­toj šio pa­da­ry­siąs jai ki­tą. „Ne. Ši­tas – ma­no“, – pa­si­ prie­ši­no kuk­li, ta­čiau la­bai at­kak­ li mo­te­ris.

Lai­kas pa­ro­dė, kad jos tei­sy­bė. „Ši­tas žie­das yra la­biau­siai mėgs­ ta­mas lie­tu­vių už­sa­ko­vų, – sa­kė Alek­sand­ras. – Ne­ži­nau ko­dėl.“

Pats gra­žių­jų pa­ puo­ša­lų kū­rė­jas – be auk­si­nių aus­ka­ rų, be apy­ran­kių.

Ki­tas jos žie­das – taip pat su tur­ma­li­no aku­te. Anot Dan­gės, jis nė­ra bran­gus, ta­čiau ras­ti to­kios spal­vos tur­ma­li­ną ne­leng­va. Mo­ te­riai pa­ti­ko šiek tiek me­ta­li­nė jo spal­va. „Ves­tu­vi­nį žie­dą taip pat pa­da­rė Alek­sand­ras. Pak­lau­siau, kaip ei­si­ me tuok­tis, jei žie­dų nė­ra? Ka­dan­gi mes grį­žo­me į ka­ta­li­ky­bę, su­si­tuo­ kė­me Ame­ri­ko­je baž­ny­čio­je. Ci­vi­ li­nę san­tuo­ką taip pat įtei­si­no­me Ame­ri­ko­je, bet tai tik for­ma­lu­ mas“, – ne­slė­pė D.Šir­vy­tė.

21

Šeštadienis, liepos 28, 2012

aukštyn žemyn

nu­si­ka­lė san­tuo­kos iš­va­ka­rė­se liai su­va­žiuo­ja į Niu­jor­ką. Pa­kan­ka vie­nam pa­skam­bin­ti, kad man rei­ kia ak­me­nų, pri­si­rinks pil­na dirb­ tu­vė. Pa­sau­ly­je ži­no­ma ir di­džiau­ sia bran­gak­me­nių mu­gė Ari­zo­nos vals­ti­jo­je, ak­me­nis per­ku ir ten.

Kai P.Šir­vys ra­šė ei­les my­li­mai mo­te­riai „Ne­tin­ka tau auk­sas, ne­tin­ka si­dab­ras“, net min­tis ne­šo­vė, kad jo vien­tur­tė Dan­gė puo­šis ne tik auk­su, bet ir bri­lian­tais, sa­fy­rais, tur­ma­li­nais.

– Ar la­bai de­ri­tės pirk­da­mas bran­gak­me­nius?

– Ne­la­bai. Jei pirk­liai yra ži­no­mi, par­duo­da daug kam, ir ką iš jų iš­ si­de­rė­si? Jei­gu per­ki la­bai re­tą ak­ me­nį, jis tu­ri sa­vo kai­ną, ir nie­kas jo pi­giau ne­par­duos. Ko­kios kai­ nos? Nuo 50 iki 20–30 tūkst. do­le­ rių. Aš ne­per­ku la­bai bran­gių ak­ me­nų, nes to­kie kai­nuo­ja mi­li­jo­nus.

Ne­tu­riu rei­ka­lų su to­kia rin­ka, ku­ rio­je di­džiu­liai dei­man­tai, sa­fy­rai ar­ba ru­bi­nai.

– Ar la­bai dre­ba ran­kos, plūs­ te­lė­ja krau­jas į gal­vą ir links­ ta ko­jos, pa­ma­čius gra­žų ak­ me­nį?

– Gra­žus ak­muo ma­nęs jau se­niai ne­beiš­mu­ša iš vė­žių – per gy­ve­ni­ mą jų esu ma­tęs šim­tus tūks­tan­čių.

Kiek dėl to dar ga­li­ma jau­din­tis?

n ­ ą per dan­tį trau­kė A.Šep­kus.

Vy­ras dir­ba, žmo­na gry­bau­ja

Ar auk­sa­ka­lio žmo­na ne­bi­jo vaikš­ čio­ti Niu­jor­ko gat­vė­mis pa­si­puo­ šu­si to­kiais iš­skir­ti­niais ir bran­ giais pa­puo­ša­lais? „Kad mes gy­ve­na­me miš­ke – 50 mi­nu­čių ke­lio nuo Niu­jor­ko cent­ro grei­tuo­ju trau­ki­niu ar­ba au­to­mo­bi­ liu. Į mies­tą be­veik ne­be­va­žiuo­ja­ me. Alek­sand­ras dir­ba na­muo­se, nie­kas ne­truk­do. Aš gry­bau­ju, fo­ tog­ra­fuo­ju“, – pa­sa­ko­jo Dan­gė.

Mo­te­riai įdo­mu gy­ven­ti Ame­ri­ ko­je. Vis dėlto pir­mas įspū­dis, kai at­va­žia­vo į Niu­jor­ką, bu­vo ne­koks.

Jie gy­ve­no pra­sta­me ra­jo­ne, bu­vo la­bai blo­gas mies­to me­ras.

Net­ru­kus vis­kas pa­si­kei­tė. Šian­ dien jų nuo­sa­vo na­mo lan­gai žvel­ gia į Had­so­no upę ir slė­nį. Į Niu­jor­ ką po­ra va­žiuo­ja re­tai. „Nei mes bo­he­mo­je da­ly­vau­ja­ me, nei vaikš­to­me į pa­ro­dų ati­da­ ry­mus. Nuo pat pra­džių, kai ma­ne pra­dė­jo kvies­ti į įvai­rias šven­tes, pa­ro­dų ati­da­ry­mus, man ne­pa­ti­ko ta pub­li­ka – vi­są lai­ką šne­ka apie nie­ką“, – dės­tė Alek­sand­ras.

Man­ha­ta­ne esan­ti A.Šep­kaus dirb­tu­vė – ne tri­jų pail­gų ka­vos sta­le­lių dy­džio, ko­kia bu­vo prieš dau­giau kaip 20 me­tų, kai jis nu­ spren­dė, kad dirbs sau, o ne ži­no­ moms ju­ve­ly­ri­kos bend­ro­vėms.

Per mė­ne­sį ar du na­muo­se auk­ sa­ka­lys su­ku­ria kū­ri­nio ori­gi­na­lą.

Pas­kui ran­ko­ves pa­si­rai­to­ja 15 ju­ve­ ly­rų, dir­ban­čių Man­ha­ta­ne. Tarp jų – di­zai­ną bai­gu­si mo­te­ris iš Ki­je­vo, or­na­men­tų ka­li­nė­ji­mo spe­cia­lis­tė, vai­ki­nas ja­po­nas, bu­vęs su­šių ga­ min­to­jas gar­sia­me ja­po­nų res­to­ra­ ne. Dir­ba ke­lios ki­nės, ku­rios nie­ kur ne­si­mo­kė, bet pui­kiai to dar­bo iš­mo­ko per ke­le­rius me­tus. Dirb­

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

tu­vės va­do­vas – lie­tu­vis Aud­rius Kru­lis, bai­gęs skulp­tū­rą anuo­me­ čia­me Vil­niaus dai­lės ins­ti­tu­te.

Dir­ba dar ke­li lie­tu­viai. „Jie da­ro to­kį pat me­ną, kaip ir aš da­ry­čiau. Skir­tu­mas tas, kad jie jo ne­su­ku­ria. Ma­no vers­lo par­tne­ ris – ame­ri­kie­tis. Jis iš­ve­žio­ja dar­ bus į par­duo­tu­ves, or­ga­ni­zuo­ja rek­ la­mą. Ką man rei­kė­tų da­ry­ti vers­lo sri­ty­je, nu­vei­kia jis. Man lie­ka tik pa­puo­ša­lų kū­ri­mas. Žmo­nės, ku­ rie pri­sta­to ma­no dar­bus par­duo­ti į ga­le­ri­jas bei bran­gias ju­ve­ly­ri­nes par­duo­tu­ves, taip pat ame­ri­kie­ čiai“, – pa­sa­ko­jo auk­sa­ka­lys.

Vis dėl­to pro­fe­sio­na­laus ju­ve­ly­ ro ame­ri­kie­čio nė vie­no ne­pa­si­se­kė iš­lai­ky­ti il­giau kaip mė­ne­sį. Jie ne­ sup­ran­ta, ko iš jų no­ri­ma. Per daug dar­bo, bus ge­rai, kaip yra, kam dar steng­tis?

– Alek­sand­rai, koks mėgs­ta­ miau­sias jū­sų bran­gak­me­nis?

– Ne­tu­riu to­kio. Man pa­tin­ka dau­gu­ ma ak­me­nų, bet daž­niau­siai – tru­pu­ tį keis­ti ir ne­bū­ti­nai la­bai ko­mer­ciš­ kai ver­tin­gi. Pa­vyz­džiui, tur­ma­li­nas su ko­kiu nors ink­liu­zu, ku­ris, pro­fe­ sio­na­lų nuo­mo­ne, jį su­ga­di­na, o man jis dėl to tik­tai gra­žes­nis.

Ir kai pa­da­rau pa­puo­ša­lą su to­ kiu ak­me­niu, daž­niau­siai jį leng­ viau par­duo­ti ne­gu pa­da­ry­tą su idea­liu. Įvai­rūs ak­me­nys tu­ri vos ne cha­rak­te­rį. Kaip, sa­ky­kim, dei­ man­tas ga­li bū­ti ne­vi­siš­kai bal­tas – toks pi­ges­nis, bet jis man daž­nai gra­žes­nis už idea­lų dei­man­tą. Ar­ba sa­fy­ras ga­li bū­ti vie­noj pu­sėj ne­ge­ ros spal­vos, bet nuo to jis man vėl­ gi gra­žes­nis.

Spal­vo­tie­ji dei­man­tai la­bai gra­ žūs. Kai juos pra­dė­jau nau­do­ti prieš

10 me­tų, jie bu­vo daug pi­ges­ni. Da­ bar jų kai­nos pa­ki­lo dvi­gu­bai, net tri­gu­bai, nes daug auk­sa­ka­lių pra­ dė­jo juos nau­do­ti. Anks­čiau jų nie­ kas ne­no­rė­jo pirk­ti.

– Kur tų ak­me­nų įsi­gy­ja­te?

– Niu­jor­ke. Į jį su­plau­kia ak­me­nys iš Vo­kie­ti­jos, Ita­li­jos, Bra­zi­li­jos, Iz­ rae­lio – iš vi­sų ša­lių ak­me­nų pirk­

– Ar tie­sa, kad jūs pa­ts su­gal­ vo­jo­te čia eks­po­nuo­ja­mos apy­ ran­kės konst­ruk­ci­ją?

– Taip. Jau se­niai man šo­vė min­tis pa­da­ry­ti konst­ruk­ci­ją, ant ku­rios bū­tų mon­tuo­ja­mos de­ta­lės. Ant vie­nos konst­ruk­ci­jos ga­li­ma pa­ da­ry­ti la­bai daug apy­ran­kių, kak­ lo pa­puo­ša­lų va­rian­tų. Bet ne­la­bai kas ma­ne ko­pi­juo­ja, nes prie tų pa­ puo­ša­lų la­bai daug dar­bo. Po­ra ži­ no­mų ita­lų ju­ve­ly­rų sa­kė, kad po to, kai pra­dė­jau sa­vo pa­puo­ša­lus ro­ dy­ti, ge­ro­kai pa­si­kei­tė vi­sa Ame­ri­ kos ju­ve­ly­ri­ka.

Vie­nas vis pa­grin­di­nių ma­no su­ pra­ti­mų apie pa­puo­ša­lus yra šis: jie tu­ri bū­ti to­kie, kad bū­tų ma­lo­ nu juos pa­čiu­pi­nė­ti, kad bū­tų gra­ žu į juos pa­žiū­rė­ti, kad žie­das ge­rai lai­ky­tų­si ant pirš­to, o aus­ka­ras – ant au­sies.

– Ko rei­kia, kad auk­sa­ka­lys pa­ siek­tų to­kį aukš­tą pro­fe­sio­na­ lu­mo ly­gį kaip jūs?

– Pa­ty­ri­mo ir kruopš­čių pirš­tų.

– Jei­gu bū­tu­mė­te li­kęs čia ir neiš­va­žia­vęs į Ame­ri­ką, to­kių pa­puo­ša­lų ne­bū­tu­mė­te su­kū­ ręs?

– Ne. Bū­čiau vi­sai ką ki­ta da­ręs.

Ame­ri­ko­je dau­giau pa­sie­kiau. Ir dau­giau pa­da­riau. Iš pra­džių bent ke­le­rius me­tus dirb­da­vau po 60– 80 va­lan­dų per sa­vai­tę.

Vy­ras ir tė­vas – vi­siš­kai ki­to­kie

A.Šep­kaus žmo­nos Dan­gės po­ mė­gis ir dar­bas – ka­lė­di­nių at­vi­ ru­kų kū­ri­mas. Jiems mo­te­ris fo­ tog­ra­fuo­ja Kse­ni­jos Ja­ro­še­vai­tės skulp­tū­ras, ku­rių na­muo­se tu­ri vi­są ko­lek­ci­ją. Kiek­vie­nais me­tais ji pa­da­ro apie 700 at­vi­ru­kų ir Ka­ lė­dų pro­ga juos siun­čia drau­gams, Alek­sand­ro klien­tams. Žmo­nės pra­dė­jo juos rink­ti ir pra­šy­ti, kad au­to­rė su­reng­tų pa­ro­dą.

Miš­ko ap­sup­ta­me na­me Dan­ gė daž­nai pai­ma į ran­kas P.Šir­vio ei­lė­raš­čių to­me­lį. Mėgs­ta­miau­ sias jos ei­lė­raš­tis – „Atei­siu ty­ lią nak­tį“.

Sa­ko­ma, kad mo­te­ris daž­nai ren­ka­si vy­rą, pa­na­šų į sa­vo tė­vą.

Ar jos tė­vas P.Šir­vys ir vy­ras pa­ na­šūs kaip as­me­ny­bės? „Ne. Ma­no tė­tis bu­vo vi­siš­ kai ki­toks. Jis bu­vo gam­tos vai­kas.

Anks­ti ne­te­ko tė­vų, daug var­go, su bro­liu au­go vai­kų na­muo­se. O Alek­sand­ru tė­vai la­bai rū­pi­no­si, kad jis iš­mok­tų daug kal­bų. Nuo ma­žens jis mo­kė­jo vo­kie­čių, len­ kų, ru­sų kal­bas. Taigi, au­go vi­sai ki­taip – in­te­lek­tua­les­nė­je ap­lin­ ko­je“, – pa­ly­gi­no Dan­gė.

Sa­vo elekt­ro­ni­nio pa­što ad­re­ są Alek­sand­ras už­ra­šė ant ser­ ve­tė­lės. Bo­he­mą mė­gęs jo uoš­vis P.Šir­vys res­to­ra­nuo­se ant ser­ve­tė­ lių yra pa­ra­šęs dau­gy­bę pui­kiau­sių ei­lė­raš­čių.

22

Šeštadienis, liepos 28, 2012

aukštyn žemyn

Žvėrių drau­gi­jo­je e

Gro­žis: il­ga­kak­lės ži­ra­fos itin grakš­čios.

Raš­tai: zeb­ri­nis ark­lys iš­si­ski­ria sa­vo mar­gu­mu.

Di­dy­bė: plėš­rū­nų sek­to­riu­je laisve mėgaujasi ir, kaip visuomet, tarp žvėrių ka­ra­liau­ja liū­tų šei­my­na.

Ko ge­ro, nuo karš­čio vi­sai ne­blo­gai slėp­tis gam­to­je su gy­vū­nais. Tai ne­pa­de­da su­ma­žin­ti oro tem­pe­ra­tū­ros, tačiau bent trum­pam lei­džia ją pa­mirš­ti ir pri­ver­čia pra­kai­tuo­ti ne nuo kait­ros, bet nuo ekst­re­ma­ lių įspū­džių, juo­lab kai lau­ki­niai gy­vū­nai ran­ka pa­sie­kia­mi.

Sti­lius: kai ku­rie vol­je­rai la­bai neįp­ras­ti.

Įpratę: gy­vū­nai sa­fa­rio par­ke nepaiso pro šalį važinėjančių turistų automobilių.

Iš­ban­dy­mai: par­ke įreng­ta lai­pio­ji­mo įvei­kiant kliū­tis tra­sa.

23

Šeštadienis, liepos 28, 2012

aukštyn žemyn

ekst­re­ma­lių po­jū­čių – per akis Lais­vi bal­ tie­ji tig­ rai ir liū­ tai miš­ko ža­lu­mo­ je at­ro­do itin neįp­ ras­tai: pri­ pra­tę prie nuo­la­ti­ nių sve­čių jie ne­ven­ gia priei­ ti prie au­ to­mo­bi­lio ar­ba stab­ te­lė­ja tie­ siog prie­ šais jį, už­ tver­da­mi ke­lią.

Sau­gu­mas: sa­fa­rio te­ri­to­ri­jo­je ne­lei­džia­ma iš­lip­ti iš au­to­mo­bi­lio.

Išskirtiniai: reti bal­tie­ji tig­rai nėra albinosai, jų akys mėlynos.

Ko­pi­ja: vo­kiš­ka­me Ho­li­vu­do par­ke ren­gia­mi įvai­rūs šou ir pa­si­

Lo­re­ta Ga­lu­baus­kie­nė

l.galubauskiene@kaunodiena.lt

Įdo­miau sa­vo au­to­mo­bi­liu

Vi­sai ne­to­li nuo Lie­tu­vos, Vo­kie­ti­ jos Šiau­rės Rei­no-Vest­fa­li­jos že­mė­ je, Teu­to­bur­go miš­ke, įsi­kū­ręs Štu­ kenb­ro­ko sa­fa­rio par­kas. Įkur­tas prieš 43 me­tus, da­bar jis uži­ma 65 ha plo­tą. Par­ke gy­ve­na be­maž 600 gy­vū­nų. No­rint ap­žiū­rė­ti vi­są te­ri­ to­ri­ją tam rei­kė­tų skir­ti bent pus­ die­nį, nes čia iš­ties yra ką veik­ti.

Ga­li­ma rink­tis au­to­bu­są, ta­čiau įdo­miau va­žiuo­ti sa­vo au­to­mo­bi­ liu. Nu­si­pir­kus bi­lie­tą, ku­ris vie­ nam žmo­gui kai­nuo­ja 26 eu­rus, pra­va­žiuo­ji du au­to­ma­ti­nius už­ kar­dus ir iš­kart pa­ten­ki į liū­tų ir bal­tų­jų tig­rų ka­ra­li­ją.

Su bi­lie­tais įteik­ta­me buk­le­te aiš­kiai įspė­ja­ma, kad už sa­vo sau­ gu­mą šio­je te­ri­to­ri­jo­je at­sa­ko pa­tys ra­tuo­ti par­ko lan­ky­to­jai. Griež­tai drau­džia­ma iš­lip­ti iš au­to­mo­bi­lio ir net ati­da­ry­ti jo lan­gą, bet dau­ gu­ma smal­suo­lių pa­sta­ro­jo drau­ di­mo ne­pai­so, nes neat­sis­pi­ria pa­ gun­dai nu­fo­tog­ra­fuo­ti plėš­rū­nus tie­sio­giai, o ne per stik­lą.

Dar­buo­to­jai pa­si­ren­gę ap­gin­ti

Lais­vi bal­tie­ji tig­rai ir liū­tai miš­ ko ža­lu­mo­je at­ro­do itin neįp­ras­tai:

pri­pra­tę prie nuo­la­ti­nių sve­čių jie ne­ven­gia priei­ti prie au­to­mo­bi­lio ar­ba stab­te­lė­ja tie­siog prie­šais jį, už­tver­da­mi ke­lią.

To­lu­mo­je lū­ku­riuo­ja tar­ny­bi­nis vi­su­rei­gis – par­ko dar­buo­to­jai pa­ si­ren­gę pa­dė­ti, jei gy­vū­nų el­ge­sys im­tų kel­ti pa­vo­jų lan­ky­to­jams.

Par­ko te­ri­to­ri­ja su­skirs­ty­ta į sek­ to­rius. Iš­va­žia­vus iš skir­to­jo plėš­ rū­nams, pa­ten­ka­ma į drau­giš­kes­nių gy­vū­nų drau­gi­ją. Tik spėk dai­ry­tis: kup­ra­nu­ga­riai, dramb­liai, an­ti­lo­ pės, gnu, la­mos, al­pa­kos, zeb­rai, ži­ra­fos ir ki­ti gy­vū­nai bei paukš­ čiai iš­di­džiai vaikš­ti­nė­ja po pie­vą ar­ba čia pat snū­du­riuo­ja. At­ro­do, žiū­rė­tum neat­si­žiū­rė­da­mas, ta­čiau smal­su­mas ve­da to­liau.

Trau­ki­nu­ku su be­ždžio­nė­mis

Sa­fa­rį kei­čia Zoo­lo­gi­jos ir pra­mo­gų par­kas. Par­ke ten­ka vaikš­čio­ti pės­ čio­mis, au­to­mo­bi­lį pa­li­kus sto­vė­ji­ mo aikš­te­lė­je.

Iš­mo­nin­gai dirb­ti­niais van­dens ka­na­lais ati­tver­to­se te­ri­to­ri­jo­se vaikš­ti­nė­ja liū­tai ir tig­rai, bė­gi­nė­ja ra­ga­no­siai. Snau­džian­čius ge­par­ dus ga­li­ma ste­bė­ti iš vir­šaus, už­li­ pus į me­di­nį bokš­te­lį-pa­ky­lą.

Bež­džio­nėms pri­klau­so at­skir­a te­ri­to­ri­ja, į ku­rią ve­ža­ma gro­tuo­ tu trau­ki­nu­ku. Vos įva­žia­vus jos

Loretos Galubauskienės nuotr.

su­šo­ka ant lan­gų gro­tų ir aki­mis ieš­ko gar­dė­sių. Nors pra­šo­ma ne­ kai­šio­ti pirš­tų pro gro­tas, ta­čiau spra­gė­siais nu­sė­tos vi­sos trau­ki­ nu­ko grin­dys. Aki­vaiz­du, kad tė­vai lei­džia sa­vo vai­kams mai­tin­ti be­ ždžio­nes, nors tai ir ne­sau­gu: kyš­ te­lė­jus tarp gro­tų ran­ką, be­ždžio­ nė ga­li įdrėks­ti.

Taip pat lei­džia­ma pa­jo­di­nė­ti dramb­ liais ar­ba iš­ban­dy­ ti ekst­re­ma­lų spor­tą – kars­ty­tis įvei­kiant kliū­tis.

Be­je, pa­tys ma­žiau­sie­ji kvie­čia­mi ne tik ste­bė­ti gy­vū­nus, bet ir pa­ glos­ty­ti spe­cia­lia­me ap­tva­re lai­ko­ mas ma­žas ož­ky­tes ir ožiu­kus. Vai­ kams tai ypač pa­tin­ka.

Dau­gu­ma pra­mo­gų – ne­mo­ka­mos

Kar­tą su­mo­kė­jus už bi­lie­tą, par­ko te­ri­to­ri­jo­je už dau­gu­mą pra­mo­gų pa­pil­do­mai mo­kė­ti ne­be­rei­kia.

Ga­li kiek no­rė­da­mas su­ktis ka­ ru­se­lė­se, rink­tis įvai­rius at­rak­cio­ nus, pa­vyz­džiui, plaus­tais aukš­tai

ro­dy­mai.

pa­kil­ti van­dens ka­na­lu ir ne­tru­kus stai­giai tar­si ame­ri­kie­tiš­kais kal­ ne­liais kris­ti že­myn. Siū­lo­ma pa­ plau­kio­ti val­te­le ir pa­si­va­ži­nė­ti bė­ gi­ne ka­rie­ta.

Taip pat lei­džia­ma pa­jo­di­nė­ti dramb­liais ar­ba iš­ban­dy­ti ekst­re­ma­lų spor­tą – kars­ty­tis įvei­kiant kliū­tis.

Vei­kia ti­ras, lo­te­ri­ja, ga­li­ma pa­ si­da­ry­ti trum­pa­lai­kių ta­tui­ruo­čių, sto­vi žai­di­mų au­to­ma­tai.

Ne­pa­mirš­ti ir sma­gu­riai. Par­ke bet ka­da ga­li­ma už­kąs­ti, at­si­ger­ ti ar at­si­gai­vin­ti le­dais lau­ko ka­ vi­nė­se, iš­puoš­to­se gy­vū­nų te­ma­ ti­ka, ta­čiau už tai teks su­mo­kė­ti pa­tiems.

Res­to­ra­nė­ly­je net kvie­čia­ma at­ švęs­ti ypa­tin­gas pro­gas: ne tik gim­ta­die­nius, bet ir ves­tu­ves. Pa­ gei­dau­jan­tie­siems ren­gia­ma ypa­ tin­ga va­ka­rie­nė-šou su spe­cia­liai jums skir­ta gy­vū­nų pro­gra­ma.

iš­kel­ta JAV vė­lia­va. Gre­ta ap­tva­re ga­no­si žir­gai ir zeb­ri­niai ark­liu­kai.

Vis dėl­to kad ir ko­kios vi­lio­jan­ čios par­ko pra­mo­gos bū­tų, įdo­ miau­sia ste­bė­ti gy­vū­nus. To­kia ir bu­vo pir­mi­nė par­ko įkū­ri­mo idė­ja.

Tik vė­liau, par­kui ple­čian­tis ir sie­ kiant pri­trauk­ti dau­giau lan­ky­to­jų, im­ta siū­ly­ti ki­tų pra­mo­gų.

Vo­kiš­kas mi­ni Ho­li­vu­das

Par­ke or­ga­ni­zuo­ja­mi cir­ko ir teat­ro ar­tis­tų pa­si­ro­dy­mai, kau­bo­jų šou.

Lau­ki­nių va­ka­rų mies­te­ly­je ne­tgi įreng­ta are­na, skam­biai pa­va­din­ ta Ho­li­vu­du. Šiek tiek „Uni­ver­sal“ ki­no stu­di­ją pri­me­nan­čiuo­se bu­ta­fo­ri­niuo­se na­ me­liuo­se – ir še­ri­fo apar­ta­men­tai, ir ka­lė­ji­mas, ir ban­kas, ir ke­pyk­la. Net

Kait­ra: be­ždžio­nės gaivinasi šal­

to van­dens purs­lais.

24

Šeštadienis, liepos 28, 2012

aukštyn žemyn

Į vie­šu­mą iš še­šė­lio: buk­me­ke­ris Ke­li kom­piu­te­riai, du te­le­vi­zo­riai, skai­ čia­vi­mo ma­ši­nė­lė, te­le­fo­nas. Taip at­ro­do įpras­tai še­šė­ly­je esan­čios pro­fe­si­jos at­ sto­vo dar­bo ka­bi­ne­tas. To­kia­me jau še­še­ rius me­tus buk­me­ke­riu dir­ba 31-ų Gied­ rius Bra­zai­tis. Olimpiados dienomis čia bus itin karšta.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Kaip vis­kas vyks­ta?

„Spe­cia­lių moks­lų, no­rint tap­ ti buk­me­ke­riu, nė­ra, – šyp­te­lė­jo Lie­tu­vos kū­no kul­tū­ros aka­de­mi­jos (LKKA) spor­to tech­no­lo­gi­jas (tuo­ met – tre­ne­rio spe­cia­ly­bė) ir spor­ to fi­zio­lo­gi­jos ma­gist­ran­tū­rą bai­gęs pir­mo­sios Lie­tu­vos la­žy­bų bend­ro­ vės „Top Sport“ buk­me­ke­ris Gied­ rius. – No­rint juo tap­ti, ne­pa­kan­ka do­mė­tis vien spor­tu. Rei­kia mo­kė­ti grei­tai skai­čiuo­ti, ana­li­zuo­ti.“ Šios pro­fe­si­jos žmo­nės įpras­tai bū­na še­šė­ly­je, o pa­čius ge­riau­sius sten­gia­si per­si­vi­lio­ti kon­ku­ren­tai.

Buk­me­ke­rių dar­bas – ne tik koe­fi­ cien­tų su­da­ry­mas ir pa­siū­la. Rei­ kia nuo­lat gi­lin­tis į įvai­rias spor­to ša­kas, ko­man­das, žai­dė­jus, sek­ti jų fi­zi­nę for­mą, rea­guo­ti į trau­mas, ana­li­zuo­ti var­žy­bas.

Kaip vis­kas vyks­ta, kol žmo­nės kom­piu­te­rio ek­ra­ne ar­ba la­žy­bų bend­ro­vė­je pa­ma­to pa­siū­lą su koe­ fi­cien­tais? „Iš pra­džių ap­skai­čiuo­ja­ma pro­ cen­tais, ko­kia ko­man­dų ti­ki­my­bė lai­mė­ti. Po to pa­gal spe­cia­lią for­ mu­lę pa­skel­bia­mas koe­fi­cien­tas, ku­rį ly­gi­na­me su bend­ro­vė­mis kon­ ku­ren­tė­mis, – aiš­ki­no pa­ty­ręs buk­ me­ke­ris G.Bra­zai­tis. – Kai klien­tai pra­de­da sta­ty­ti pi­ni­gus, įver­tin­da­ mi įvai­rius ri­zi­kos fak­to­rius, koe­fi­ cien­tus ko­re­guo­ja­me, nuo­lat ste­bė­ da­mi kiek­vie­ną pa­si­kei­ti­mą.“ Klai­da – už­mirš­tas kab­le­lis

Lie­tu­vių la­žy­bų kon­to­ros ne­re­tai pa­skel­bia, daž­niau­siai krep­ši­ny­je, ir sa­vo pa­siū­las, bet at­si­žvel­gia­ ma ir į gar­sių, pa­ty­ru­sių tarp­tau­ti­ nių la­žy­bų bend­ro­vių jau pa­skelb­ tus koe­fi­cien­tus.

Kas yra ge­ras ar blo­gas buk­me­ ke­ris? Gied­rius gūž­te­lė­ja pe­čiais: tai pri­klau­so nuo kom­pe­ten­ci­jos, ži­nių, pa­tir­ties, at­sa­kin­gu­mo. „Mes ne­si­var­žo­me tar­pu­sa­vy­ je dėl pel­no, nors kar­tais skai­čiuo­ ja­me, ku­ris už­dir­bo dau­giau­sia“, – šyp­te­lė­jo buk­me­ke­ris, bet skai­ čių neatsk­lei­dė.

Itin svar­bu ne­da­ry­ti klai­dų. Dar­ bą pa­leng­vi­na kom­piu­te­ri­nės pro­ gra­mos, spe­cia­lios for­mu­lės, bet buk­me­ke­riai – ir­gi žmo­nės, ir jie taip pat klys­ta. „Yra bu­vę, kad vie­toj koe­fi­cien­ to 1,18 esu pa­ra­šęs 18 ar vie­toj 2,5 – 25. Į tas klai­das aki­mirks­niu su­ rea­guo­da­vo pa­siū­las ste­bin­tys pa­ ty­rę lo­šė­jai, – G.Bra­zai­tis pri­si­pa­ ži­no spė­jęs pra­lai­mė­ti 1 000 li­tų, nors klai­das kaip­mat pa­tai­sy­da­vo.

– Da­bar reg­la­men­tuo­se jau įtrauk­ tas fak­to­rius – žmo­gaus klai­da, to­ dėl nuo­la­ti­niai lo­šė­jai mums pra­ ne­ša apie jas.“ „Ša­ku­tės“ – garantuotas lai­mė­ji­mas

Yra lo­šė­jų, su­ge­ban­čių įveik­ti lo­ ši­mo bend­ro­ves. Jie vie­nu me­tu sta­to už vie­nos ko­man­dos per­ga­ lę vie­no­je ša­ly­je ir už tai, kad ant­ ro­ji ko­man­da ne­pra­lai­mės ki­to­ je ša­ly­je. „Tai – va­di­na­mo­sios ša­ku­tės“, – Gied­rius ne­slė­pė, kad to­kiu at­ve­ju lai­mė­ji­mas yra šim­tap­ro­cen­ti­nis.

Kruopš­čiai pa­si­skai­čia­vę skir­tin­ gus įvai­rio­se ša­ly­se siū­lo­mus koe­fi­ cien­tus, vie­no­je bend­ro­vė­je lo­šė­jai sta­to už vie­nos ko­man­dos per­ga­lę.

Lai­mė­ji­mas, pa­vyz­džiui, 6 pro­c.

Ki­to­je ša­ly­je sta­to­ma, kad lai­mės ar­ba su­žais ly­gio­sio­mis ant­ro­ji ko­ man­da. Tuo­met lai­mė­ji­mas bū­na apie 2 pro­c.

To­kiais at­ve­jais lo­šė­jai tu­ri at­ si­d a­r ę daug są­s kai­t ų įvai­r io­se

Buk­me­ke­ris: G.Bra­zai­tis per še­še­rius darbo me­tus įgudo pažinti savo klientus net ir iš balso. And­ri

pa­sau­lio la­žy­bų bend­ro­vė­se, tu­ ri bend­ri­nin­kų įvai­rio­se ša­ly­se.

Daž­niau­siai sta­to­ma už že­mes­ nių ly­gų ir ma­žiau svar­bias rung­ ty­nes, no­rint lai­mė­ti itin bran­gias mi­nu­tes. „Tai – mil­ži­niš­kas dar­bas. Rei­kia tu­rė­ti kom­piu­te­ri­nes pro­gra­mas, sek­ti įvai­rių bend­ro­vių koe­fi­cien­ tus esa­muo­ju lai­ku, ku­rie grei­tai kin­ta, spė­ti grei­tai vis­ką ap­skai­ čiuo­ti, – tei­gė buk­me­ke­ris. – Be­ je, tu­ri­me ir to­kių klien­tų juo­duo­ sius są­ra­šus, ati­džiai se­ka­me vi­sus sta­ty­mus.“

Ats­pėk: vie­niems la­žy­bos – žai­di­mas, pro­to mankš­ta, ki­tiems – pra­gy­ve­ni­mo šal­ti­nis.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Įtar­ti­ni sta­ty­mai už aut­sai­de­rius

G.Bra­zai­tis pa­tvir­ti­na, kad pa­sau­ ly­je lo­ši­mų vers­le ko­rup­ci­ja vis dar eg­zis­tuo­ja. Daž­niau­siai įta­ri­ mų ky­la dėl kai ku­rių fut­bo­lo, taip pat te­ni­so, kar­tais – krep­ši­nio re­ zul­ta­tų. „Įta­ri­mų dėl su­tar­tų rung­ty­nių ar re­zul­ta­tų ky­la įvai­rio­se, ypač po­pu­lia­riau­sio­se, spor­to ša­ko­ se“, – ne­slė­pė buk­me­ke­ris.

Be­ne dau­giau­siai gan­dų dėl įvai­ rių su­si­ta­ri­mų bu­vo ki­lę Grai­ki­jo­je, Tur­ki­jo­je, kai ku­rio­se Lo­ty­nų Ame­ ri­kos ša­ly­se. „Tie­sa, gan­dų apie Ar­gen­ti­nos ir Bra­zi­li­jos stip­riau­sią fut­bo­lo ly­ gą be­veik ne­gir­dė­jau. Grai­ki­jo­je, Tur­ki­jo­je bu­vo keis­tų re­zul­ta­tų ir pa­grin­di­nė­se ly­go­se, – pri­pa­ži­no G.Bra­zai­tis. – Be­je, anks­čiau ne­re­ tai bu­vo įtar­ti­nų sta­ty­mų Švei­ca­ri­ jos, Bel­gi­jos ant­rojo­je ar net tre­čio­ joje fut­bo­lo ly­go­je.“ Įta­ri­mų ky­la, kai už ko­kį nors aut­sai­de­rį ar­ba pa­ste­bi­mai silp­nes­ nį spor­ti­nin­ką vie­nu me­tu įvai­rio­ se bend­ro­vė­se pa­sta­to­mos įvai­rios, tie­sa, ne itin di­de­lės, maž­daug po 200–300 li­tų, su­mos. „Koe­fi­cien­tas grei­tai kin­ta, la­žy­ bų bend­ro­vės rea­guo­ja, to­dėl ne­ re­tai įtar­ti­ną sta­ty­mą už­blo­kuo­ ja­me“, – Gied­rius pri­si­mi­nė, kai Ru­si­jos aukš­čiau­siosios fut­bo­lo ly­ gos čem­pio­na­to pa­bai­go­je vie­no­ se rung­ty­nė­se pra­si­dė­jo sta­ty­mai už ly­gią­sias ir daž­niau­siai įpras­tas koe­fi­cien­tas 3,20 stai­ga kri­to iki 1,30, o tai – ne­nor­ma­lu. Bet įdo­ miau­sia tai, kad tos rung­ty­nės ne­ si­bai­gė ly­gio­sio­mis.“

Hon­kon­go bir­žos ir Pa­ne­vė­žys?

Buk­me­ke­ris pa­tvir­ti­no gan­dus, kad daž­niau­siai ne­šva­rūs sta­ty­mai vyks­ta ne­le­ga­lio­se la­žy­bų bend­ro­ vė­se Azi­jo­je ir Hon­kon­go bir­žo­se, kur lei­džia­ma sta­ty­ti itin so­li­džias pi­ni­gų su­mas. „Taip, tai vyks­ta ir bū­tent ten sta­to­mos di­de­lės su­mos, suke­ liančios at­gar­sį ir ofi­cia­lio­se la­žy­ bų bend­ro­vė­se“, – pri­pa­ži­no „Top Sport“ buk­me­ke­ris.

Yra žmo­nių, ku­ rie tu­ri kom­piu­te­ri­ nes pro­gra­mas, se­ka kiek­vie­ną įvy­kį, žai­ dė­jo for­mą ir sta­ty­ti la­žy­bų bend­ro­vė­se jiems yra tie­siog pra­ gy­ve­ni­mo šal­ti­nis.

Skli­do gan­dai, kad Azi­jo­je bu­ vo sta­to­ma už triuš­ki­na­mus Pa­ ne­vė­žio „Ek­ra­no“ pra­lai­mė­ji­mus UE­FA Eu­ro­pos ly­gos at­sa­ko­mo­ sio­se rung­ty­nė­se Tel Avi­vo „Ha­ poel“ (2011 m. rugp­jū­tį pa­ne­vė­ žie­čiai pra­lai­mė­jo re­zul­ta­tu 0:4) ir Nor­ve­gi­jos „Va­le­ren­ga“ (2007 m. rugp­jū­tį pa­ne­vė­žie­čiai pra­lai­mė­jo re­zul­ta­tu 0:6) ko­man­doms. „Lie­tu­vos krep­ši­ny­je vie­nas la­ biau­siai nu­skam­bė­ju­sių at­ve­jų, kai Pa­lan­gos „Nag­lis“ re­zul­ta­tu 66:103 pra­lai­mė­jo LKL rung­ty­nes Kau­no „Žal­gi­riui“, – apie pla­čiai

25

Šeštadienis, liepos 28, 2012

aukštyn žemyn kaunodiena.lt/naujienos

apie azartą Pa­sau­ly­ je lo­ši­mų vers­le ko­ rup­ci­ja vis dar eg­zis­ tuo­ja. Daž­ niau­siai įta­ri­mų ky­la dėl kai ku­rių fut­bo­lo, taip pat te­ ni­so, kar­ tais – krep­ ši­nio re­ zul­ta­tų.

nu­skam­bė­ju­sį įvy­kį kal­bė­jo G.Bra­ zai­tis.

Ma­no­ma, kad pa­lan­giš­kiai, neį­ ta­riant kau­nie­čiams, spe­cia­liai ne­ si­sten­gė ko­vo­ti iš vi­sų jė­gų, nes, kaip spė­ja­ma, kai ku­rie „Nag­lio“ žai­dė­jai ir jų ar­ti­mie­ji la­žy­bų bend­ ro­vė­se ak­ty­viai sta­tė di­de­les su­mas už Pa­lan­gos eki­pos pra­lai­mė­ji­mą di­des­niu nei 30 taš­kų skir­tu­mu.

Ne išim­tis – ir kai­my­nai

O daug dis­ku­si­jų su­kė­lu­sios lie­tu­ vių krep­ši­nio rink­ti­nės pra­lai­mė­ji­ mas Ni­ge­ri­jai olim­pi­nė­se at­ran­ko­s var­žy­bo­se Ve­ne­sue­lo­je? „Jo­kių įro­dy­mų nė­ra, nors ir mums skam­bi­no daug pa­si­pik­ti­ nu­sių klien­tų, – Gied­rius pri­pa­ ži­no, kad dau­ge­lis sta­tė už Lie­tu­ vos rink­ti­nės per­ga­lę. – Vis dėl­to įtar­ti­nų sta­ty­mų ne­bu­vo, o mums jau ke­lia įta­ri­mą, jei sta­to­ma dvie­ jų tri­jų tūks­tan­čių li­tų su­ma, ne­ bent tai aukš­čiau­sio ly­gio rung­ty­ nės, olim­pia­da, pa­sau­lio, Eu­ro­pos čem­pio­na­tai.“ Lie­tu­vos, kaip ir kai­my­ni­nės Lat­ vi­jos ar Es­ti­jos, dau­ge­lio fut­bo­ lo re­zul­ta­tų spė­ti ne­lei­džia­ma ar­ ba siū­lo­ma jung­ti su ki­tais. „Eu­ro­po­je pra­stai nu­skam­bė­ jo ir Es­ti­jos (Nar­vos „Trans“ – aut. pa­st.), Lat­vi­jos (Daug­pi­lio „Di­ na­burg“ – aut. pa­st.) ko­man­dos, sklin­da įvai­rių kal­bų apie kai ku­rias ru­so te­ni­si­nin­ko Ni­ko­la­jaus Da­vi­ den­kos var­žy­bas aikš­ty­ne, – kai­ my­nus mi­nė­jo G.Bra­zai­tis. – Tu­ri­ me duo­me­nų ba­zę, kur įtrau­kia­mos įta­ri­mų su­kė­lu­sios ko­man­dos, spor­ ti­nin­kai, ne­ti­kė­ti re­zul­ta­tai.“

Da­rius Sė­le­nis

Pro­fe­sio­na­lūs sta­ty­to­jai

Kaip rea­guo­ti į kai ku­riuos pa­sau­ ly­je at­si­ra­du­sius in­ter­ne­to po­rta­ lus, be­si­skel­bian­čius, kad jie ži­no, už ką sta­ty­ti ir kad jų pro­gno­zės tei­sin­gos bent 80 pro­c.? „Man at­ro­do, kad tai – sme­ge­nų pud­ra­vi­mas“, – įsi­ti­ki­nęs vie­nas ge­riau­sių Lie­tu­vos la­žy­bų bend­ro­ vių buk­me­ke­rių.

Gied­rius la­biau lin­kęs ma­ny­ti, kad yra žmo­nių, ku­rie tu­ri kom­piu­ te­ri­nes pro­gra­mas, se­ka kiek­vie­ną įvy­kį, žai­dė­jo for­mą ir sta­ty­ti la­žy­ bų bend­ro­vė­se jiems yra pra­gy­ve­ ni­mo šal­ti­nis.

Jie daž­nai sten­gia­si ap­lenk­ti buk­ me­ke­rius, kai var­žy­bo­se pel­no­mas įvar­tis, pa­ti­ria­ma trau­ma ar dar kas nors įvyks­ta. Tie­sa, da­bar jau yra pro­gra­mos, ku­rios au­to­ma­tiš­ kai iš­jun­gia ga­li­my­bę spė­ti, kai pel­ no­mas įvar­tis, ir įsi­jun­gia, pa­kei­tus koe­fic­ ien­tą. „Kai ku­r iuos klien­t us pa­ž įs­t u iš bal­s ų, var­d ų, – ne­s lė­p ė buk­ me­ke­r is, kas­d ien dir­ban­t is bent po 8 va­lan­das. – Yra žmo­nių, ku­ rie dir­ba 12 va­lan­dų, pri­žiū­ri re­ zul­ta­t us nak­t į, ypač kai vyks­ta var­ž y­b os Azi­jo­je ar Pie­t ų Ame­ ri­ko­je.“ Lai­mė­ji­mą nu­lė­mė žiop­lu­mas

iaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

J.Tva­ri­jo­nai­tė: še­šis­kart ne

La­biau­siai fut­bo­lą mėgs­tan­tis vy­ ras la­žy­bų bend­ro­vė­se sta­to sim­ bo­liš­kai, tik dėl azar­to, ypač iš­vy­ kęs į už­sie­nį. Už ką? Daž­niau­siai te­ni­so varžybose, sujungę į vie­ną 5–6 re­zul­ta­tus.

Jis ne­si­lan­ko ka­zi­no, ne­žai­džia lo­ši­mo au­to­ma­tais ir nė­ra itin azar­ tiš­kas. „Po dar­bo žai­džiu mė­gė­jų fut­ bo­lo ly­go­je, bė­gio­ju, plau­kio­ju“, – taip Gied­rius, anks­čiau už­sii­mi­ nė­jęs leng­vą­ja at­le­ti­ka, pa­bė­ga nuo nuo­lat gal­vo­je be­si­su­kan­čių skai­ čiu­kų ir koe­fi­cien­tų.

Klau­sia­mas, kiek įta­kos tu­ri in­ tui­ci­ja, G.Bra­zai­tis jos ne­pa­nei­gė. „Ma­nau, kad 60 pro­c. lai­mė­ji­mų su­da­ro kruopš­ti ana­li­zė ir apie 40 pro­c. – in­tui­ci­ja. Yra žmo­nių, ku­rie lai­mi ir ne­su­kel­da­mi įta­ri­mų. Daž­ niau tai lo­giš­ki, o ne ne­ti­kė­ti sta­ ty­mai“, – da­li­jo­si min­ti­mis buk­ me­ke­ris.

Jis at­si­me­na ne vie­ną ku­rio­zą.

Kar­tą vie­nas klien­tas no­rė­jo 100 li­ tų pa­sta­ty­ti už ko­man­dos fa­vo­ri­tės per­ga­lę, ku­rios koe­fi­cien­tas bu­vo 1,3. Suk­ly­dęs pa­sta­tė už aut­sai­de­ rę, ku­rios per­ga­lė buvo ver­ti­na­ma tik 1 : 9. Grį­žęs na­mo ir su­ži­no­jęs, kad su­kly­do, žmo­gus skam­bi­no į la­žy­bų bend­ro­vę ir pra­šė pa­keis­ti jo spė­ji­mą. „De­ja, to pa­da­ry­ti ne­ga­lė­jo­me, nes bu­vo praė­ję per­ne­lyg daug lai­ ko, – pa­ti­ki­no Gied­rius ir šyp­te­lė­ jo: – Bet įvy­ko sen­sa­ci­ja – rung­ty­ nes lai­mė­jo silp­nes­nė ko­man­da, o lai­min­gas vy­ras džiau­gė­si dėl sa­vo klai­dos, nes sta­ty­ta su­ma pa­di­dė­jo de­vy­nis kar­tus.“

40 proc.

laimėjimų lažybose lemia intuicija.

Gy­v e­n i­m e daž­n ai rei­k ia pa­s i­ rink­ti vie­ną ar ki­tą ke­lią, vie­ną ar ki­tą pu­sę, vie­ną ar ki­tą at­sa­ ky­mą – „Taip“ ar­ba „Ne“.

Šį kar­tą de­vy­ni klau­si­mai ato­ sto­g o­m is be­s i­m ė­g au­j an­č iai, daž­nai pa­jū­ry­je be­si­lan­kan­čiai, ru­de­niui di­de­lius pla­nus ku­rian­ čiai, apie ves­tu­ves ir ant­rą­jį vai­ ke­lį gal­vo­jan­čiai Jur­gi­tai Tva­ri­ jo­nai­tei.

– Di­de­li pi­ni­gai svar­biau už gar­bę?

– Ne. – Kny­gos ge­riau už te­le­vi­zi­ ją?

– Taip.

– Juo­da gra­žiau už bal­tą?

– Ne. – Ar ka­da nors jau­tė­tės tuš­ty­ bės mu­gės vei­kė­ja?

– Ne (tiks­li­na­si, kas tai?)

Igorio Opriško (BFL) nuotr.

– Ti­ki­te mei­le?

– Taip.

– Ka­va ska­niau nei ar­ba­ta?

– Ne.

– Ar esa­te ap­ga­vu­si drau­gą?

– Ne.

– Ar pa­ty­rė­te vie­nos nak­ties nuo­ty­kį?

– Ne (po pau­zės, be­si­juok­da­ma).

– No­rė­tu­mė­te gy­ven­ti 100 me­ tų?

– Taip.

26

šeštadienis, liepos 28, 2012

menas ir pramogos

Aktyvi Kauno kvarteto va­sa­ra Kau­no sty­gi­nių kvar­te­tas va­sarą veik nea­tos­to­gau­ ja: kas­dienės re­pe­ ti­ci­jos, vie­nas kitą kei­čian­tys fes­ti­va­ liai. Tai gal rugpjū­ tį? „Taip, po­rą sa­vai­ čių, nes nuo ru­dens – vėl kon­cer­tai, ku­ riems rei­kia pa­si­ ruoš­ti.“

E.Gi­lel­sas, D.Oist­rac­has, S.Rich­te­ ris, M.Rost­ro­po­vi­čius, J.Baš­me­tas, G.Kre­me­ris, V.Spi­va­ko­vas.“ Lie­tu­vos ir Uk­rai­nos kom­po­zi­ to­rių sąjun­gos, norė­da­mos pla­čiau su­pa­žin­din­ti su abiejų ša­lių mu­ zi­ki­niu gy­ve­ni­mu, nu­tiesė sa­vo­ tišką „mu­zi­kinį tiltą“. Pla­nuo­ja­ma keis­tis mu­zi­kos prem­je­ro­mis, iš­ leis­ti kom­pak­tinę plokš­telę. Kau­ nie­čių pro­gra­mo­je skambė­jo kom­ po­zi­to­rių B.Ku­ta­vi­čiaus, Da­lios Kai­rai­tytės, uk­rai­nie­čių kom­po­zi­ to­riaus Zol­ta­no Al­mas­hi kvar­te­tai bei Vid­man­to Bar­tu­lio pa­sau­linė prem­je­ra „Gol­den An­gels“ dviem kvar­te­tams (at­lik­ta su uk­rai­nie­čių kvar­te­tu „Col­le­gium“).

Po kon­cer­to kom­ po­zi­to­rius Zol­ta­nas Al­mas­hi rašė: „Neį­ ti­ki­mos ko­kybės at­ li­ki­mas! Aš tie­siog lai­min­gas!“

En­ri­ka Strio­gaitė

e.striogaite@kaunodiena.lt

Gastrolės: Kauno styginių kvartetas šįmet koncertavo tarptautiniame muzikos festivalyje Kijeve.

Jau ke­letą metų iš eilės kvar­te­to mu­zi­kan­tai (Ka­ro­li­na Bei­na­rytė, Da­lia Ter­mi­naitė, Eglė La­pinskė ir Sau­lius Bar­tu­lis) yra kvie­čia­mi da­ly­vau­ti tarp­tau­ti­nia­me Tho­ mo Man­no fes­ti­va­ly­je. XVI Ni­dos fes­ti­va­ly­je Kau­no kvar­te­tas da­ly­ va­vo tri­jo­se pro­gra­mo­se: „La­bai džiau­giamės to­kiu pa­si­tikė­ji­mu, juo­lab kad Ni­dos fes­ti­va­lis iš­sis­ ki­ria sa­vi­ta at­mos­fe­ra, kon­cep­tua­ lu­mu, da­ly­vių geog­ra­fi­ja bei at­li­ki­ mo ko­ky­be“, – kalbė­jo S.Bar­tu­lis, vio­lon­če­le so­lo pro­gramą griežęs No­be­lio pre­mi­jos lau­rea­to, vie­no

žy­miau­sio XX a. vo­kie­čių ra­šy­ to­jo T.Man­no anū­ko Fri­do Man­ no kny­gos „Mein Nid­den“ („Ma­ no Ni­da“) pri­sta­ty­mo va­ka­re, kurį įam­žin­ti at­vy­ko fil­ma­vi­mo grupė iš Da­ni­jos ir Vo­kie­ti­jos, ku­rian­ti do­ku­men­tinį filmą apie T.Manną ir fes­ti­valį.

Ka­me­rinės mu­zi­kos kon­cer­ te Kau­no kvar­te­to al­ti­ninkė E.La­ pinskė su Vil­niaus vals­ty­bi­niu kvar­te­tu at­li­ko W.A.Mo­zar­to kvin­ tetą, o Kau­no ir Vil­niaus kvar­te­ tai pirmą kartą Lie­tu­vo­je pa­griežė M.Bru­cho ok­tetą, kurį at­li­kus nu­

griaudė­jo aud­rin­gos ova­ci­jos, bi­sui te­ko pa­kar­to­ti visą fi­nalą.

Bai­gia­ma­ja­me fes­ti­va­lio kon­ cer­te ko­lek­ty­vas at­li­ko Bro­niaus Ku­ta­vi­čiaus (šįmet kom­po­zi­to­ rius šven­čia 80-metų ju­bi­liejų) jau le­gen­da ta­pusį 1980 m. su­ kurtą kvar­tetą „An­no cum tet­ti­go­ nia“ („Me­tai su žio­gu“). Kon­cer­to pa­bai­go­je skambė­jo F.Schu­ber­ to Mi­šios G-dur, ku­rias su Kau­no kvar­te­tu at­li­ko so­lis­tai Gun­ta Da­ vid­ču­ka, Min­dau­gas Zim­kus, Ne­ ri­jus Ma­se­vi­čius ir cho­ras „Ai­di­ja“ (vad. R.Gra­ži­nis).

Prieš tai šių metų LR Vy­riau­sybės kultū­ros ir me­no pre­mi­jos lau­rea­tas Kau­no kvar­te­tas kon­cer­ta­vo Ki­je­ve (Uk­rai­na) XXII tarp­tau­ti­nia­me mu­ zi­kos fes­ti­va­ly­je „Mu­zi­kinės se­zo­ no prem­je­ros 2012“. „Kon­cer­tai vy­ ko gra­žio­je ir nuo­sta­bios akus­ti­kos XIX a. Uk­rai­nos Na­cio­na­linės fil­ har­mo­ni­jos N.Ly­sen­kos did­žio­jo­je ko­lonų salė­je, – kon­certų įspūdžiais pa­si­da­li­jo S.Bar­tu­lis, – jo­je ka­dai­se lankė­si kom­po­zi­to­riai C.De­bus­sy, C.Saint-Saën­sas, S. Rach­ma­ni­no­ vas, kon­cer­ta­vo pa­sau­li­nio gar­so at­ likė­jai F.Sha­lia­pi­nas, L.Berns­tai­nas,

Po kon­cer­to kom­po­zi­to­rius Zol­ ta­nas Al­mas­hi rašė: „Neį­ti­ki­mos ko­kybės at­li­ki­mas! Aš tie­siog lai­ min­gas!.. Be­je, kom­po­zi­to­riaus da­ ly­va­vi­mas re­pe­ti­ci­jo­je net ne­bu­vo būti­nas, nes kūri­nio ėmėsi to­kie atlikėjai…“ Šį šeš­ta­dienį Rau­dond­va­rio pi­ ly­je Kau­no sty­gi­nių kvar­te­tas grieš Pa­žais­lio fes­ti­va­lio naują pro­gramą „Se­no­sios mu­zi­kos per­lai“. kas: Kau­no sty­gi­nių kvar­te­to kon­cer­tas. kur: Rau­dond­va­rio pi­ly­je. kada: lie­pos 28 d. 18 val.

27 3

šeštaDIENIS, liepos 28, 2012

klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!

Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231.

Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.

Klasifikuoti

Darbo skelbimai �������������������������������� 27 Paslaugos ��������������������������������������� 27, 28 Parduoda � ������������������������������������������������ 28 Perka � ��������������������������������������������������28, 29 Įvairūs � �����������������������������������������������29, 30 Karščiausi kelionių pasiūlymai ����������������������� 30 Kviečia � ����������������������������������������������29, 30 Kviečia mokytis ��������������������������������� 30 Rasta ������������������������������������������������������������ 29 Dovanoja ������������������������������������������������� 29 Informuoja � �������������������������������������������� 30

skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje)

DARBo skelbimai

Nestandartiniams korpusiniams baldams gaminti reikalingas baldžius, turintis patirties. Darbas Ilgakiemio kaime, Kauno r. Dėl darbo kreiptis tel. 8 687 81 516.

990068

Parduotuvei Sargėnuose reikalinga (-as) pardavėja (-as). Darbas pamainomis, slankiuoju grafiku. Tel. 8 672 44 467. uab.boleslovas@gmail.com.

991937

Prancūziškų kepyklėlių tinklas „Mon Ami boulangerie“, kepantis pačios aukščiausios kokybės natūralius skanėstus ir duoną, ieško kepėjos-konditerės. Priimsime dirbti sąžiningą, draugišką ir turinčią patirties KEPĖJĄ. Atlygis 90–100 Lt (atskaičius mokesčius) už darbo dieną, slankusis darbo grafikas. Mes siūlome visada laiku mokamus oficialius atlyginimus, teisingą požiūrį į darbuotojus, gerą darbinę nuotaiką ir galimybę tobulėti. Informacija tel. 8 615 85 436.

Siūlo darbą AB „Audimas“, didžiausia Baltijos šalyse sportinės ir laisvalaikio aprangos siuvimo kompanija, ieško kvalifikuotų siuvėjų dirbti Kaune. Reikalavimai: siuvėjos darbo patirtis. Mes siūlome: atsakingą darbą šiuolaikiškoje, stabiliai dirbančioje kompanijoje, laiku mokamą atlyginimą, visas socialines garantijas. Tel. 8 686 08 075.

993006

Anglija! Obuolių, slyvų, aviečių, braškių nuėmimas. Anglų k. nebūtina. Kaina 400 Lt! www.extratravel.lt. Tel. 8 688 15 532.

993313

Automobilių servisui reikalingi: serviso vadovas, važiuoklės meistrai, automobilių mechanikai. Tel. 8 698 02 939.

992829

Reikalingos (-i) skyriaus pardavėjos (-ai), kasininkės (-ai) ir mėsininkas. Tel. (8 37) 452 030. Kepyklai – konditeris (-ė)-kepėjas (-a). Tel. 8 614 10 211. IKI Girstupis, Kovo 11osios g. 22.

992773

Restoranų tinklas „Bajorų kiemas“ ieško virėjų, indų plovėjų, virtuvės darbuotojų. Tel. 8 611 29 129.

986841

Saugos tarnybai reikalingi apsaugos darbuotojai dirbti reagavimo ekipažuose. Darbas pamainomis. Visos socialinės garantijos. Atlyginimas iki 1800 Lt atskaičius mokesčius. Kontaktinė informacija e. paštu apsauga@jungtis.lt, tel. (8 37) 361 354.

988070

992451

Autotransporto įmonei reikalingas automobilių šaltkalvis, mokantis klijuoti tentus ir dirbti kitus remonto darbus. Darbas Aleksote. Tel. 8 685 03 750.

991656

Daimler AG oficialus atstovas Lietuvoje UAB „Silberauto“ ieško tinkamo kandidato ir siūlo darbą atsarginių detalių pardavimo vadybininkui Kaune. Privalumai: išsilavinimas technikos srityje; anglų, vokiečių, rusų kalbų mokėjimas; komunikabilumas, savarankiškumas, panašaus darbo patirtis. Norinčiuosius dalyvauti atrankoje gyvenimo aprašymus prašom siųsti kaunas@silberauto.lt.

Tel. (8 37) 301 201.

993407

Dirbti valgyklose ir kavinėse Šventojoje reikalingi virėjai ir padėjėjai. Apgyvendiname, maitiname nemokamai, atlyginimas pagal susitarimą. Tel. 8 684 53 422.

992696

Elektros prekių parduotuvei reikalingi vadybininkai-pardavėjai. Kviečiame į pokalbį liepos 30 d. 9 val. (turėti savo CV). UAB „Elektrobig“, Draugystės g. 19, Kaunas.

Tarptautinė automobillių pervežimo kompanija UAB „TransCAT Baltic“ plečia savo veiklą ir siūlo darbą patyrusiems autovežių vairuotojams. Darbas maršrutu D-Fr. Tel. 8 655 22 499; transcat.baltic@groupecat.com.

992405

Tarptautinių pervežimų įmonei „Autolėkis“ reikalingi vairuotojai (turintys C ir CE kat., patirtis važinėjant po Europą būtina; darbas kietašoniais automobiliais) ir transporto vadovas. Tel. 210 777.

993857

Tarptautinių pervežimų įmonei „Autolėkis“ reikalingi vairuotojai (turintys C kat., patirtis važinėjant po Europą būtina; darbas kietašoniais automobiliais) ir transporto vadovas. Tel. 210 777.

993863

Tarptautinių pervežimų įmonei reikalingi vairuotojai (E kategorija), geras atlyginimas. Tel. 8 620 77 579.

992508

Įmonė ieško statybos darbininkų. Kontaktinis tel. 8 698 10 662.

Transporto kompanijai reikalingas vilkiko vairuotojas, turintis CE kategorijas ir ADR pažymėjimą (daliniai ADR kroviniai), gyvenantis Kaune arba Kauno rajone. Skambinti tel. 8 699 59 009.

990915

993242

Konditerijos įmonė priims į darbą Kauno regione vairuotoją-ekspeditorių, vadybininką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel. 8 611 45 000.

Tualetų valymas Vokietijoje (40 eurų per dieną, gyvenimas nemokamai). Tel. 0049 1713 132 099 nuo 18 val. (kalbėti rusiškai, vokiškai).

Laikino įdarbinimo ir personalo atrankos kompanija UAB „Starjobs“ siūlo terminuotą darbą pagalbiniams darbuotojams gamyboje. Norinčiuosius užsiregistruoti prašom atvykti darbo dienomis 14–16 val.

Gedimino g. 47–423, Kaunas.

UAB „Longlita“ reikalingi tarptautinių gabenimų vairuotojai vairuoti automobilius-šaldytuvus (važiavimas po vieną ir po du). Reikalavimai: darbo patirtis, E kat. Tel. 8 685 83 888.

992841

992045

966994

Nauja metalo apdirbimo įmonė plečia savo veiklą ir nuolat dirbti ieško: programinių staklių operatorių, šaltkalvių-surinkėjų, tekintojo. Galime apmokyti. CV siųsti info@zers.lt.

993284

Pervežimų kompanijai UAB „Hoptransa“ reikalingi tolimųjų reisų vairuotojai, turintys CE kategoriją. Tel. 8 687 70 945.

989702

958526

990477

UAB „Solotransa“ reikalingi CE kat. vairuotojai-ekspeditoriai (kryptis Lietuva–Rusija). Atlyginimas mokamas laiku. Tel. 8 685 23 820.

UAB „Soloservis“ ieško patyrusių automobilių šaltkalvių, šaltkalvių ir suvirintojų dirbti Jonavoje. Gyvenimo aprašymus prašom siųsti jolanta@soloservis.lt. Tel. 8 696 63 650.

991940

Ieško darbo Sąžininga, darbšti moteris ieško slaugės, namų tvarkytojos, šeimininkės darbo. Tel. 8 675 43 712.

991932

Paslaugos

983265

Patyrę meistrai kokybiškai remontuoja automobilių variklius ir važiuoklę, atlieka kompiuterinę diagnostiką, yra galimybė atvykti pas klientą. Tel. 8 602 98 953.

979184

Virinu automobilių dugnus, keičiu ir lyginu skardas. Ruošiu dažyti, dažau. Smaluoju automobilių dugnus, pripučiu ertmes. Remontuoju važiuoklę. Tel. 8 674 75 020.

993258

Medikų

PATARIAME, kaip APŠILTINTI

ORO TARPUS, SIENAS, GRINDIS, PERDANGAS, STOGUS, PAMATUS, FASADUS

EKOVATA, POLIURETANO PUTA, TERMOPUTA, GRANULĖMIS

www.kalga.lt

8 608 66111

Buitinės technikos remonto

GYDYMAS DĖLĖMIS – efektyvus sergant ginekologinėmis, urologinėmis ligomis, venų varikoze, hipertonija, parodontoze, migrena, klausos neuritu. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr.

284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt.

984364

IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150.

986748

Klinikoje BENDROSIOS MEDICINOS PRAKTIKA priklausomybės ligų psichologė N.Bagdonaitė taiko lazerio terapiją, šalinančią potraukį rūkyti. Dažniausiai užtenka 1–2 seansų. Tel. 313 665; www.daktaras.lt.

982260

Klinikoje GROŽIO PASAULIS gyd. onkologė-chirurgė L.Šarakauskienė ištiria siaskopu ir šalina apgamus chirurginiu lazeriu bei kitais metodais. Tel. 313 900.

982255

Konsultuojame ir gydome miego sutrikimus. Visos nakties miego tyrimas – polisomnografija – tik 295 Lt. Medicinos centras „Neuromeda“, Tel. 8 613 42 780, 331 511; www.neuromedicina.lt.

976920

MASAŽAS sustiprins sveikatą, imunitetą, atstatys pažeistas organizmo funkcijas, stabdys senėjimo procesus, pagražins kūną, nuramins sielą. Tel. 8 611 40 061.

990120

Odontologijos paslaugos (galima išsimokėtinai). Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. E.Ožeškienės g. 31A, tel.

202 094. www.masdenta.lt.

970708

Prekiaujame įvairiais kraujospūdžio matuokliais. Taisome sugedusius. „Medicinos reikmenys“. V.Putvinskio g. 49, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. Tel. 206 511.

982239

Stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos, storojo žarnyno galinio segmento ir išangės ištyrimas bei gydymas, hemorojaus mazgų perrišimas, visos storosios žarnos ištyrimas videokolonoskopu, polipų šalinimas, vidaus ligų gydymas. Registracija I–V 9–15 val. tel. 314 717, Savanorių pr. 284, UAB „Endomeda” (SAM lic. Nr. 2103).

983084

Šveicariški skaitmeniniai „Phonak“ klausos aparatai – nuo 600 Lt. Kreiptis Savanorių pr. 139, Kaunas. Tel. (8 37) 207 392. www.klausosaparatai.lt.

981964

UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos. Konsultuoja chirurgas. S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8–20 val.

970468

Automobilininkams

Skubiai ir nemokamai išveža nenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus.

Tel. 8

641 99 000 www.kaunakiemis.lt

Atliekame televizorių, garso aparatūros ir kitų el. prietaisų remonto darbus. Galime atvykti. Suteikiame garantiją. Savanorių pr.

155. Tel. 8 617 77 751.

981378

„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100.

988038

„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių, šaldytuvų remontas ir jų prekyba. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 609 07 201, 8 606 40 061.

988686

Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, šaldytuvų, elektrinių orkaičių remontą.

Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai.

Tel. 8 680 85 778.

991500

Kompiuterininkų Profesionalus kompiuterių remontas. Komponentų keitimas, operacinės sistemos atkūrimas ir kitos paslaugos. Kaune atvyksime nemokamai. Tel. 8 672 00 861.

987092

AD servisas taiso nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius: lituoja, instaliuoja programas, šalina virusus, atnaujina navigacijas. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731.

Atliekame santechnikos darbus. Keičiame vandentiekio, kanalizacijos sistemas. Statome radiatorius, vonias, kriaukles, WC. Dirbame greitai ir kokybiškai, be poilsio dienų.

Tel. 8 674 96 271.

991911

Atvežame: žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, juodžemio. Miškavežio, ekskavatoriaus paslaugos. Parduodame malkas. Griauname pastatus, darome kelius. Tel. 8 685 16 068, 8 685 27 410.

991005

Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Pjauname, genime medžius. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.

985395

Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.

982999

Bituminių, šlaitinių stogų remontas (ir nedidelių plotų). Tel. 8 699 31 989. info@dregme.lt.

992991

Dengiu stogus visomis stogų dangos rūšimis: skarda, bituminėmis ir molinėmis čerpėmis. Lietvamzdžių sistemos. Skardinimas.

Tel. 8 615 46 034.

992157

GILUMINIAI VANDENS GRĘŽINIAI. Kokybiškai ir nebrangiai gręžiame vandens gręžinius, prijungiame į namą, suteikiame nuolaidas bei garantiją. Nemokamai atvažiuojame į vietą, konsultuojame. Tel. 8 640 75 555. www.hidrogela.lt.

980239

Greitai ir kokybiškai klojame trinkeles, suteikiame garantiją. Statome vejos ir kelio bortelius, sulyginame šulinius. Tveriame tvoras. Tel. 8 685 85 550.

959118

981326

Grindų betonavimas Kaune ir Kauno r., konsultuojame, suteikiame garantiją, tiekiame medžiagas. Tel. 8 678 19 899.

2 patyrę meistrai atlieka visų kompiuterių programinį ir tech. remontą, tinklų diegimą, plokščių litavimą. Kaune atvykimas nemokamas. Tel. 8 611 40 917.

Griovimo darbai. Savivarčiu savikroviu išvežame statybines atliekas. Ekskavatorių, buldozerių paslaugos. Tel. 8 635 04 000.

984925

Atlieku visus kompiuterių priežiūros darbus, „Windows“ instaliavimą, virusų šalinimą, interneto, „Wireless“ tvarkymą. Atvykstu į namus nemokamai. Tel. 8 684 32 863.

980343

Kompiuterių taisymo paslaugos. Nemokamas atvykimas. www.pagalbakompiuteriams.lt. Tel. 8 655 88 600.

990334

Statybos, remonto

987139

990383

Įvairūs mūro darbai, krosnių ir kaminų remontas bei statymas, įvairūs darbai iš akmens. Tel. 8 683 33 299.

993578

Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas.

Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Garantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.

980609

Kasame ekskavatoriais, lyginame buldozeriais, vežame savivarčiais žvyrą, skaldą, juodžemį. Įrengiame įvažas bei kelius į statybų aikšteles. Tel. 8 699 77 162.

988916

Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837.

Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705.

Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas (su dulkių nusiurbimu), kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.

969348

986192

988888

992619

8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)

Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.

Klojame trinkeles, statome bortelius, tvoras. Šiltiname fasadus, dažome, dedame dekoratyvinį tinką. Tel. 8 648 30 345, 8 620 71 855.

989540

Nukelta į 28 p.

28 2

šeštaDIENIS, liepos 28, 2012

klasifikuoti skelbimai Židiniai, krosnys (pečiai), lauko ugniakurai, šiltasienės, viryklės, pirtys, rūkyklos, šiltasuoliai, duonkepiai. Statau, remontuoju. Tel. 320 279, 8 651 71 958.

Paslaugos Statybos, remonto

992256

Kaminų įdėklai. Valymas. Remontas. Latakų valymas. Garantija. Tel. 8 605 53 814.

993417

Vidaus įrangos

Klojame trinkeles. Betonuojame grindis, pamatus. Lietaus drenažo nuotakynas.

Savivarčiai. Ekskavatoriai. Tel. 8 600 22 703.

994338

Kokybiškai dengiame šlaitinius ir plokščius stogus įvairia danga. Šiltiname fasadus. Sukomplektuojame ir pristatome medžiagas.

Tel. 8 615 61 788.

990401

Mūrijame, betonuojame. Suvirinimo, griovimo darbai. Fasadų šildymas. Stogų dengimas. Tel. 8 646 16 479.

LANGAI, ROLETAI, ŽALIUZĖS, MARKIZĖS, ROMANETĖS, tinkleliai nuo vabzdžių. Garažo vartai. Balkonų stiklinimas. Matavimas nemokamas. Tel. 8 677 18 688.

989743

989626

Nuomojame fasadinius statybinius pastolius. Universalūs, tinka mūro ir kitiems darbams. Lengvai surenkami. Tel. 8 686 79 386; www.stogudengimasjums.lt.

990724

PAMATŲ įrengimas. Liejame visų tipų pamatus. Įrengiame lietaus ir buitinių nuotekų vamzdynus. Tel. 8 631 79 567.

991450

Pastatų fasadų šiltinimas putų polistirenu.

Dedame struktūrinį tinką, naudojame savo medžiagas. 7 metų patirtis. Tel. 8 603 61 599.

989661

Pastatų šiltinimas putų polistirenu, akmens vata. Dedame struktūrinį tinką. Daugiabučių laiptinių remontas. Tinkavimo darbai. www.apsiltiname.lt. Tel. 8 602 56 512, 8 614 45 953.

Baldžių Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame medžiagas. Dirbame dirbtuvėje ir kliento namuose. Aukšta kokybė. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 365 100, 8 699 39 904.

988579

Kietųjų baldų gamyba: virtuvės, prieškambario, svetainės komplektai, spintos, komodos, stumdomosios sistemos, sekcijos, lentynos, žur. staliukai. Tel. 8 683 90 946.

963860

Šventėms 989638

990443

Plastikiniai langai, šarvo durys, tinkleliai nuo vabzdžių, ritininės užuolaidos, žaliuzės. UAB „Jemesta“, Bijūnų g. 16, tel. 8 650 91 166.

991047

Plastikiniai langai, šarvuotos durys (KBE, „Decco“ vokiški profiliai, pagaminta Lietuvoje), roletai, tinkleliai nuo uodų. Perkantiesiems 3 langus – dovana: tinklelis nuo uodų. Tel. 8 654 34 270.

990099

Plastikiniai langai, šarvuotos durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Buto remonto darbai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921.

982553

Plokščiųjų stogų dengimas, šiltinimas ir renovacija. Ilgametė patirtis. UAB „Verslo gama“. Tel./faksas (8 37) 390 089, 8 616 17 706; www.stogudengimasjums.lt.

978661

Profesionalūs metalo suvirinimo darbai.

Tel. 8 646 14 495, UAB „Deina“, Partizanų g. 87A. 980220

Profesionalus vonių restauravimas.

Vieninteliai Lietuvoje atnaujiname vonią su ekologiško marmuro papildais.

5 metų garantija. Tel. (8 37) 773 100, 8 670 06 048. Daugiau informacijos www.voniurestauravimai.lt.

992428

Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechnikos darbai. Dirba be poilsio dienų. Garantija. Tel. 8 645 22 683.

990676

Santechnikas montuoja kietojo kuro, dujines katilines, šildymo ir vandentiekio, vėdinimo sistemas. Konsultuoja. Taiko nuolaidas. Tel. 8 674 43 938.

987226

Šarvuotos durys sandėliukams, butams ir namams. Garažų vartai. Gamyba, montavimas. Tel. 8 685 05 590, 8 677 39 385.

986266

Šiltiname poliuretano putomis naujos ir senos statybos namų stogus ir perdengimus. Tel. 8 699 31 818, e. paštas dorminta@gmail.com.

979931

UAB „Šiluminės energijos sistemos“ atlieka elektrotechnikos ir santechnikos montavimo darbus daugiabučiuose bei privačiuose namuose. Tel. 8 655 95 250.

993303

Vežame savivarčiu savikroviu atsijas, juodžemį, kompostą, šiukšles, medieną iki 21 kub. Ekskavatorių paslaugos. Tel. 8 635 04 000.

990394

Vonių restauravimo lyderiai. Patirtis 16 m. Stipriausia GREEN-NANO ekodanga su akmeniu ir keramika. www.restauruok.lt. Tel. (8 37) 440 201, 8 671 88 575.

989529

Kitos

Totalus prekių išpardavimas

„THOMAS PHILIPPS“

986848

parduotuvėje tik Baltų pr. 49F, Kaune,

Bankrutavusios UAB „Projektų grupė“, UAB „Il Siciliano“, UAB „Montaro“, V.Ivanauskienės PKĮ, UAB „Ma Motosportas“, UAB „Vilnos takas“, UAB „ML transporte“, UAB „Imperita“ išparduoda nekilnojamąjį, trumpalaikį turtą bei reikalavimo teises pagal įmonės skolininkų neįvykdytas prievoles. Su parduodamo turto sąrašais, kainomis ir turto pardavimo tvarka galima susipažinti UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biure, Jonavos g. 16A, Kaune. Informacija teikiama tel. (8 37) 308 945, 8 611 46 343, faksas (8 37) 308 948, www.adminbiuras.lt, e. paštas biuras@adminbiuras.lt.

20% visoms prekėms Iki rugpjūčio 10 d.

993423

Kambarį bendrabutyje už parduotuvės „Hyper Maxima“ (bendr. pl. 16,5 kv. m). Kaina 18 000 Lt. Tel. 8 675 19 565.

976878

Mūrinį 2 a. su mansarda sodo namą (125 kv. m, 1995 m., šulinys, garažas, 6 arai, iki Kauno 12 km, tinka gyventi žiemą). Tel. 8 682 05 236.

Defektuota, naudota, nauja buitinė technika. Virtuvės įrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas.

Tel. 8 698 31 328.

982097

994398

Nebrangiai parduodu automobilių servisą Žaliakalnyje. Yra 10 arų sklypas. 1 kv. m kaina 1000 Lt. Kreiptis tel. 8 656 99 890.

985839

Parduodamas 1 kambario butas Domeikavoje (mūriniame name, neremontuotas).

Kaina 45 500 Lt. Tel. 8 603 57 629.

990358

Linksmas profesionalus muzikantas-vedėjas Jūsų šventėms Kaune. Tel. 8 686 97 021.

992099

Pigiausiai gaminame plastikinius langus, šarvuotas duris, aliumininius balkonus. Stikliname. 5 m. garantija. Apdailos darbai. Tel. 8 600 61 010, 8 617 56 746.

8 a sklypą Kleboniškio g. 1D (kaina 240 000 Lt) ir išskirtinės padėties 17 a sklypą Pikulo g. 65B, Kaune (kaina 170 000 Lt). Tel. 8 699 15 851.

Parduodamas tvarkingas 2 kambarių butas (37 kv. m) labai gerame name netoli Vilijampolės turgaus. Pakeisti langai, santechnika. Tel. 8 677 96 893.

Baldai Nauja ir naudota prekybos įranga – UAB „NNPI“: kokybiškai gaminame, parduodame prekybos įrangą; vamzdinės konstrukcijos. Geros kainos. Tel. 8 684 22 221; www.nnpi.lt.

988402

Statybinės medžiagos

990141

ALADINO valykla valo: kilimus, čiužinių užvalkalus, BAUER patalynę, antklodes. Paimame nemokamai nuo 70 Lt. Dirbame I–V 8–19 val., VI 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432.

982962

NEMOKAMAI išvežame bet kokį nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Mokamai – senus baldus, šiukšles ir visa kt. Pjauname medžius. Tel. 8 601 99 230, 799 681.

991192

Tvarkome aplinką. Pjauname ir persodiname didelius MEDŽIUS. Šaliname kelmus, įrengiame ir prižiūrime vejas. Įrengiame lauko ir vidaus kanalizaciją bei drenažą. Tel. 8 645 34 444.

989880

Vejos aeravimas, pjovimas, gyvatvorių ir medžių genėjimas. Dirbame ir savaitgaliais. DALGIS/Aplinkotvarkos paslaugos. Tel. 8 614 57 066.

988769

Želdynų projektavimas, vizualizacija (3D). Želdinimo darbai (vejos, želdynai, gėlynai, alpinariumai ir t.t.), palankios kainos. Tel. 8 681 62 573, 8 653 28 262.

986345

Žolės pjovimas trimeriu, gyvatvorių karpymas. Išrašomos sąskaitos. Dirbama Kauno m. ir Kauno r. Tel. 8 616 71 652.

987966

Parduodu 1,5 kambario butą V.Krėvės pr.

(37 kv. m, 4 aukštas, su balkonu, saulėta pusė). Be tarpininkų. Tel. 8 698 34 480.

992693

Parduodu komercines patalpas Žaliakalnyje. Gera vieta. Yra nuomininkas, grąža 8 %.

Kreiptis tel. 8 699 42 085.

985843

Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone 1 k. butą Ž. Šančiuose (daliniai patogumai, šaltas vanduo, WC, apšildomas kietuoju kuru, sandėliukas, netoli Nemunas, PC „Norfa“). Kaina sutartinė. Tel. 8 605 58 825.

994066

1 kambario butą K.Veverskio g., Panemunėje (4/3 a., 38,07 kv. m, 2009 m., su baldais ir buitine technika, balkonas, did. vonia). Kaina sutartinė. Tel. 8 688 14 747, 8 610 60 280.

992352

15,8 a sklypą Kaune su komunikacijomis. 1 a kaina 3 999 Lt. Tel. 8 655 55 644.

993566

991838

990224

Nebrangiai parduodu malkas trinkelėmis ir skaldytas. Tel. 8 610 78 126.

Skubiai parduodamas 9,5 a namų valdos sklypas Kauno r., 2 km nuo Garliavos. 1 a – 2 500 Lt. Tel. 8 640 49 914.

990239

991642

Nekilnojamasis turtas kitose vietose 1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kartu, balkonas, naujas remontas, namas renovuotas). Kaina 20 000 Lt. Galimas keitimas į butą Kaune. Tel. 8 698 20 630 d. d.

2 aukštų mūrinį, apšiltintą namą Radviliškio r., gražioje, ramioje Vaitiekūnų gyv., prie Šušvės užtvankos (116 kv. m, 5 kambariai, visi patogumai, nauja katilinės įranga, 15 kv. m virtuvė su židiniu, 2 garažai, sodas, 20 a sklypas). Kaina 87 000 Lt. Galima keisti į tvarkingą 2 kamb. butą (I a.)

Kaune. Tel. 8 620 10 908.

992995

Gražią ir tvarkingą sodybą Prienų r. (yra visi komunaliniai ir komunikaciniai patogumai, sodybai priklauso 3 ha žemės, gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, tvenkinys, pavėsinė, lauko baldai). Be tarpininkų. Tel. 8 614 01 881.

992309

Parduodame 4,76 ha žemės ūkio žemę Prienų r., našumas 46 balai. 1 ha kaina 4700 Lt. Tel. 8 606 14 770.

991416

990750

2 k. butą Ukmergės g. (9/9 a., b. pl. 51 kv. m, kamb. 17 ir 12, virtuvė 9 kv. m, balkonas įstiklintas, tamsus kambariukas, šarvo durys, plastikiniai langai, laminuotos grindys, sienos tapetuotos, WC ir vonia atskirai, plytelės, langai į dvi puses, virtuvės baldai, didelis rūsys, stogas renovuotas, tvarkytos tarpblokinės siūlės, plastikiniai laiptinės langai, kodinė spyna). Namas toliau nuo gatvės, arti „Maxima“, darželis. Kaina 109 000 Lt. Be tarpininkų. Tel. 8 611 70 292.

Gamintojas parduoda kokybiškus lapuočių medžių pjuvenų briketus plytos formos. Atvežame, iškrauname kliento kieme. Tel. 8 614 10 288.

Parduodu sklypą netoli Kauno. Tel. 8 646 46 366, (8 37) 333 555. www.simokusilas.lt.

981453

parduoda

993791

Parduodu patalpas Žaliakalnyje (gera vieta, yra nuomininkas, grąža 8 %). Kreiptis tel. 8 699 42 085.

Sodą SB „Tauralaukis“ už Didžiųjų Lapių (12 a sklypas, iš jų 3 a miško, galinis, 77 kv. m namas, ūkinis pastatas, graži aplinka). Kaina 59 500 Lt. Galima derėtis. Tel. 8 682 43 719.

Pigiai parduodu 2 kambarių butą Vilniuje, Antakalnyje (4 a., mūrinis namas). Kaina 138 000 Lt. Tel. 8 678 09 410.

994439

Buitinė technika

975240

Parduodame ąžuolines, uosines, beržines, juodalksnio malkas (rąstais, trinkelėmis, skaldytas). Perkame mišką visoje Lietuvoje.

Tel. 8 656 86 202.

www.serfas.lt

SPECIALI AKCIJA

984662

Parduodame stambias atraižas ir įvairias malkas: dvimetriais, trinkomis ir skaldytas. Atvežame. Tel. 8 685 02 510, 8 699 35 992.

BLOKELIAI! Aeroc EcoLight – 1 m3 215 Lt su PVM

983421

Perkant padėklą blokelių – klijai blokeliams SAKRET GMS (25 kg)

tik už 1 ct* 8 616 20 930 Marius, marius@serfas.lt 8 618 06 872 Jurijus, jurijus@serfas.lt * Akcija galioja perkant iš sandėlio Technikos g. 7C, Kaunas, iki 2012 09 01. Prekių kiekis šiomis kainomis ribotas.

Gaminame įvairių matmenų statybinę medieną, lauko ir vidaus dailylentes, terasines lentas. Transporto paslaugos. Tel. 8 618 16 298, 8 614 55 029, 384 131. Romainių g.

29A, Kaunas.

985648

YPATINGAS PASIŪLYMAS! Beržiniai briketai – 360 Lt, uosio, ąžuolo briketai. Tel. 8 698 55 663.

984357

Parduodamos betoninės plytelės, borteliai, tinkami šaligatviams, kapams tvarkyti, takeliams („Pėdos“). Tel. 8 645 90 783, (8 37) 557 541.

Parduodu blokelius tvorai: skaldyto akmens imitacijos, betoniniai, šviesūs (dydžiai 30x30x15 cm). Tel. 8 617 49 793.

976532

Kitos prekės „VW Sharan“ automobilį (2000 m., po techninės apžiūros) – kaina sutartinė; „VW Passat“ ratus; svarsčius, diskinį pjūklą (kreizą); bičių aviliams – kojeles. Tel. 8 699 69 365.

3 m malkos. Spygliuočių rąstai. Miškavežio nuoma. Tel. 8 612 18 535.

4 kambarių butą Kalniečių rajone. Suremontuotas, su integruota buitine technika ir baldais. Šalia turgelis, prekybos centras, toli nuo gatvės. Tel. 8 612 23 057.

Nauja ir nukainota buitinė technika (orkaitės, šaldytuvai ir t.t.), virtuvės reikmenys. Atidavus seną buitinę techniką – taikomos nuolaidos! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Siemens“ ir kt. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.

992259

821617

986860

994216

992176

979095

Parduodu beržines, alksnines, drebulines malkas. Tel. 8 601 18 811.

990719

Parduodu malkas „iš pirmų rankų“. Atvežu miškavežiu. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.

962557

Parduodu malkas, turime spygliuočių ir lapuočių. Vežame skaldytas arba trinkelėmis, po 10 arba 6 erdmetrius. Perku mišką. Tel. 8 618 07 508.

987922

Parduodu už simbolinę kainą naudotus: keturdurę spintą, komodą, 2 sofas-lovas, geros būklės kojinę siuvimo mašiną. Tel. (8 37) 269 988.

993419

Pjuvenų briketai. Durpių briketai. Tel. 8 683 08 828.

985726

PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiški durpių briketai; medžio pjuvenų briketai; medžio pjuvenų granulės. Dirbame I–V 9–17 val. Adresas A.Juozapavičiaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246.

983155

992308

Naudotą vokišką buitinę techniką (1 m. garantija): šaldytuvus, šaldiklius, skalbimo mašinas, indaploves, džiovykles. Pristatome nemokamai visoje Lietuvoje. Tel. 8 644 99 301.

3 kambarių butą Garliavoje, S.Lozoraičio g.

(5/5 a., b. pl. 58 kv. m). Be tarpininkų. Tel. 8 657 81 132.

BUAB „Arum“ išparduoda prekių atsargas (laivų, katerių vandens ir sniego motociklų, keturračių detalės, jų priedai, gelbėjimosi liemenės, gelbėjimo ratai ir kt.).

BUAB vaistinė „Alijošius“ išparduoda ilgalaikį kilnojamąjį turtą ir iš varžytynių parduoda vaistinės patalpas. BUAB „Muzikos ekspreso servisas“ parduoda 392 vnt. UAB „Žemyn upe“ paprastųjų vardinių akcijų.

BAB „BSA Construction“ parduoda namų valdos žemės sklypus, esančius Vištelionių k., Trakų r. sav. BUAB „Ravaida“ parduoda namų valdos žemės sklypus, esančius Klaipėdos r. sav., Saulažolių k., ir skolų reikalavimo teises. BUAB „Dinasas“ parduoda žemės sklypą, esantį Biruliškių k., Karmėlavos sen., Kauno r. sav., ir reikalavimo teises pagal įmonės skolininkų neįvykdytas prievoles. BUAB „AgroMarket“ parduoda ilgalaikį kilnojamąjį turtą (kompiuterinė technika, baldai, šaldymo įranga ir kt.), nekilnojamojo turto kompleksą (23/1000 dalys pastato, sargų pastatas, 0,1049 ha žemės sklypas), esantį Pramonės pr. 16B, Alytuje, ir žemės sklypą, esantį Drobės g. 23D, Kaune. BUAB „Kalstas“ išparduoda trumpalaikį ir ilgalaikį turtą, taip pat reikalavimo teises pagal įmonės skolininkų neįvykdytas prievoles.

BAB „PROSPERO POLIS“ išparduoda ilgalaikį turtą ir reikalavimo teises pagal skolininkų neįvykdytas prievoles. Papildoma informacija teikiama Jonavos g. 16A, Kaune, tel. 8 686 32 435, (8 37) 308 945, e. paštas biuras@adminbiuras.lt, faks. (8 37) 308 948.

993872

979812

Atvežame malkų miškavežiu. Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 646 23 031, 8 601 25 955

Perka AB brangiausiai Kaune perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, akumuliatorius, senus automobilius. Išrašome utilizavimo pažymas. Pasiimame patys. Europos pr. 56.

Tel. 391 549, 8 639 10 001.

989153

AB superka senus ir nevažiuojančius automobilius. Atsiskaito iš karto. Sutvarko dokumentus. Pasiima patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001.

989171

Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669.

981515

Nukelta į 29 p.

29 3

šeštaDIENIS, liepos 28, 2012

klasifikuoti skelbimai

Nuomoja tvarkingai šeimai 2,5 kambario butą Birželio 23-iosios g. ( I a., signalizacija, buitinė technika, tvarkingas). Tel. 8 687 58 993.

Perka Automobilių supirkimo įmonė perka visų markių automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Patys pasiimame. Atsiskaitome iš karto. Su­ tvarkome dokumentus. Tel. 8 615 87 008.

992860

Išsinuomoja

988720

Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.

Dviejų vidutinio amžiaus asmenų šeima išsi­ nuomos 1–3 kambarių tvarkingą su baldais butą ilgesniam laikotarpiui. Pageidaujama Šilainiuose, bet siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 674 86 661.

983717

993785

BALTIC METAL, UAB – aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.

Išsinuomočiau 3–4 kambarių butą, namą ar namo dalį (su baldais ir buitine techni­ ka). Tel. 8 646 46 366.

993037

Studentų šeima norėtų išsinuomoti tvarkin­ gą 1–2 kambarių butą ar namo dalį už nedi­ delę kainą Eiguliuose. Tel. 8 662 62 018, e. paštas varaniukai@gmail.com.

970446

Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius.

Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

968729

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsi­ kirsti, žemę, pievas. Visoje Lietuvoje. Atsi­ skaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

913471

Brangiai perkame mišką visoje Lietuvoje.

Atliekame miško ruošos, medienos trans­ portavimo darbus. Tel. 8 650 16 017.

982535

Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirsti). Atsiskaitau iš karto. Miškavežio paslaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.

Liepos 28 d., šeštadienį, 18 val.

Raudondvario pilyje

Liepos 29 d., sekmadienį, 19 val.

Babtyno-Žemaitkiemio dvare

KAUNO STYGINIŲ KVARTETAS Karolina BEINARYTĖ (I smuikas) Dalia TERMINAITĖ (II smuikas) Eglė LAPINSKĖ (altas) Saulius BARTULIS (violončelė)

Premjera! GERVĖ – SIELA MANA

Solistė Nora PETROČENKO (mecosopranas)

962578

990990

Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame pa­ tys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208.

Nora PETROČENKO

Johann Sebastian Bach, Wolfgang Amadeus Mozart, Giovanni Battista Pergolesi, Georg Friedrich Händel.

Programoje – Kęstučio LUŠO kompozicijos ir Gintaro PATACKO eilės.

Konsultuoju visais nekilnojamojo turto, paveldėjimo, paskolų, vertinimo klausimais. Firma „Aujama“, P.Lukšio g. 34, tel.

311 208.

989460

Perkame katalizatorius, akumuliatorius, starterius, generatorius, el. variklius, automobilių laidus, kompiuterių ir kitas plokštes. Tel. 8 660 99 000.

982001

Perkame mišką visoje Lietuvoje. Atsiskaito­ me iš karto. Tel. 8 699 29 992.

984334

Perku žemės grąžinimo dokumentus. Atsiskaitau iš karto. Tel. 8 684 94 670.

970881

MONIKA ir Marius JAMPOLSKIS Merūnas VITULSKIS (tenoras) Anna GERASIMOVA-UMKA (vokalas, Rusija) Saulius BAREIKIS (aktorius) Žilvinas BRAZAUSKAS (klarnetas)

Styginių kvartetas COLLEGIUM Ilona KLUSAITĖ (I smuikas) Dalia ALEKSANDRAVIČIENĖ (II smuikas) Žaneta JANONIENĖ (altas) Asta KRIŠTAPONIENĖ (violončelė)

981490

987243

Gabenimai „IVECO“, „MAN“ savivarčiais atvežame iki 13 t žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, žvirgždo, ko­ kybiško juodžemio iki 8–9 kub. m. Rašome sąskaitas. Tel. 8 633 33 374.

992439

Atvežu (20 t – 12 kub. m 6X6) juodžemio daržui ir pievelei, malto betono, molio bei statybiio laužo. Savikroviu išvežu molį, sta­ tybinį laužą. Tel. 8 638 33 222.

LUSH-BAND Kęstutis LUŠAS (fortepijonas) Eugenijus JANAVIČIUS (gitara) Nerijus ARDZEVIČIUS (bosas) Pranas GRIŠMANAUSKAS (mušamieji) Arvydas JOFFĖ (mušamieji) Liutauras JANUŠAITIS (saksofonas)

Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirs­ ti). Atsiskaitau iš karto. Parduodame mal­ kas. Kitos miškavežio paslaugos. Tel. 8 685 16 068, 8 685 27 410.

Perka žemę, mišką visoje Lietuvoje, tin­ ka apleista, išnuomota, su bendraturčiais.

Greitai sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Tel. 8 671 08 059.

994081

Bilieto kaina 20 Lt

991947

Atvežu žvyro, smėlio, akmenukų, akmens skaldos, atsijų iki 12 kub. m. Savivarčio pa­ slaugos. Tel. 8 618 67 815.

991432

Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt.

Tel. 8 687 48 399.

970333

Vežame keleivius, siuntinius ir au­ tomobilius į Vokietiją, Daniją, Olan­ diją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai.info@gmail.com.

986104

Kelionės „Vikra“ (buvusi J.Pranevičienės įm.) kasdien veža poilsiautojus į Palangą ir Šventąją. Kelei­ vių draudimas. Keleivius paimame prie namų.

Tel. 352 368, 8 613 97 061; www.vikra.lt.

978725

G.Babensko įmonė kasdien veža į (iš) Palangą, Šventąją (minkštos sėdynės, keleivių draudimas). Paima iš sutartos vietos.

Tel. (8 37) 365 573, 8 610 64 270.

Bilieto kaina 20 Lt

980195

Bilietus galima įsigyti visose bilietų platinimo bendrovės „Tiketa“ kasose, internetu www.tiketa.lt ar užsakyti telefonu 1588 (2 Lt/min.), paslaugos mokestis 3 Lt/ bilietui imtinai; užsakymo mokestis 5 Lt/bilietui, užsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose. Kauno filharmonijos kasoje antradieniais– sekmadieniais 14–18 val., paslaugos mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas. Bilietams taikomos nuolaidos iki 10 procentų: 1. Atsiskaitant Ūkio banko mokėjimo kortelėmis „Tiketa“ kasose. Perkant bilietus internetu, nuolaida netaikoma; 2. Pateikus Ūkio banko mokėjimo kortelę Kauno valstybinės filharmonijos kasoje ir renginio vietoje; 3. IKI lojalumo kortelių turėtojams. Nuolaidos galioja tik vienam bilietui. Nuolaidos nesumuojamos P.S. Į koncertą, vyksiantį Babtyno-Žemaitkiemio dvare, nuo Filharmonijos klausytojus nuveš ir parveš autobusas. Išvykimas 17.30 val. Autobuso bilieto kaina 5 Lt.

Įvairioms progoms nuomojame „Merce­ des“ autobusiuką (8 vietų). www.limesa.lt.

Tel. 8 687 48 399 970346

Vizos

Superkame visų markių senus automo­ bilius, išsivežame patys. Išrašome uti­ lizavimo pažymas. Tel. 8 600 00 292, autominute@gmail.com.

Vizos: Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija. Vizos vairuotojams. Kreiptis Kęstučio g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirbame nuo 9 iki 18 val.

984798

VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

984997

968639

Paskolos

Įvairūs Nuomoja

Dovanoja Dovanojame 1 metų britų trumpaplau­ kę katytę, nes išvykstame gyventi į už­ sienį. Labai graži, ES gyvūno pasas, mi­ kroschema. Tel. 8 656 66 538, e. paštas marcinkevicius321@gmail.com.

994213

Geriems žmonėms dovanojame nemokamą internetą. Pasiūlymas galioja vasaros naktimis nuo 20 iki 6 val., o savaitgaliais – visą parą. Tele2. Išsami informacija apie visas sąlygas – www.tele2.lt.

977007

„Kauno dienos“ reklamos pardavimo skyrius: tel. 302 234, 308 863, 308 864, 302 230, e. paštas reklama@kaunodiena.lt.

Konkurso tvarka išnuomojamos viešo­ jo maitinimo paskirties patalpos, esančios Kauno valstybiniame dramos teatre, Laisvės al. 71, Kaune, restoranui, viešojo maitinimo paslaugoms teikti. Nuomojamų patalpų bendras plotas 264,18 kv. m, kurį sudaro: I a. kavinė 88,43 kv. m, rūsio kavinė 64,01 kv. m, virtuvė su pagalbinėmis patalpomis 111,74 kv. m. Dalimis patalpos nenuomoja­ mos. Pradinis 1 kv. m nuompinigių dydis 15 Lt. Pridėtinės vertės mokestis neskaičiuoja­ mas. Patalpos išnuomojamos penkeriems metams. Nuomos ypatumai: dėl nuomo­ jamų patalpų darbo pobūdžio ypatumų ir apžiūrėjimo kreiptis į teatro administraci­ ją. Tel. (8 37) 224 198. Paraiškos priima­ mos Kauno valstybiniame dramos teatre, sekretorės kabinete, Laisvės al. 71, Kaune, iki 2012 m. rugpjūčio 9 d. 10 val. imtinai.

Turto valdytojo įgaliotas asmuo teatro va­ dovas Egidijus Stancikas. Pradinis įnašas – išsinuomotino ploto pradinio nuompinigių dydžio už tris mėnesius suma – mokama į sąskaitą Nr. LT587011700002345647, esan­ čią Ūkio banke, Kauno filiale (įstaigos kodas 290754450). Komisijos posėdis vyks 2012 m. rugpjūčio 9 d. 11 val. teatro vadovo ka­ binete, Laisvės al. 71, Kaunas.

994064

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“.

982756

Paskolos palankiomis sąlygomis užstato turėtojams. *Profesionali teisinė pagalba. *Pagalba parduodant NT. Tel. 8 602 36 979, (8 37) 210 625. www.sgpartneriai.lt.

961523

Kiti Dėmesio! Piliečiai, kurie esate nesusimo­ kėję UAB „Simokų Šilas“ už paslaugas, pra­ šom paskambinti tel. 8 646 46 366, nes ruošiame ieškinius teismui.

992639

RASTA Lais­vės al. ras­tas te­le­fo­no apa­ra­tas. Tel. 8 605 88 198 (Al­gir­das). Ši­lai­niuo­se, prie au­to­bu­sų sto­te­lės, ras­ta as­mens ta­pa­ty­bė kor­te­lė, iš­duo­ta Gra­ži­nai Ric­ke­vi­čie­nei. Kreip­tis į „Kau­no die­nos” re­ dak­ci­ją, Kęs­tu­čio g. 86, tel. 302 233.

30 2

šeštaDIENIS, liepos 28, 2012

klasifikuoti skelbimai Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“

Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt Kas valdo jūras? Ne tik Neptūnas!

12 uostų mūsų rankose ir Jūsų paslaugoms.

KELTŲ BILIETAI INTERNETU: Klaipėda–Kylis

Klaipėda–Karlshamnas Klaipėda–Zasnicas Ryga–Stokholmas Talinas–Stokholmas Talinas–Helsinkis Stokholmas–Helsinkis Talinas–Marienhamnas–Stokholmas Kopenhaga–Oslas Amsterdamas–Niukastlas www.krantas.lt Užsisakyk keltų bilietus internetu, parašyk savo nuomonę ir laimėk talpią, gražią ir patogią kelioninę „Krantas Travel“ piniginę.

AKCIJA

1 + 5 SKELBIM

AI

UŽSISAKYKITE 5 SKELBIMUS IR GAUKITE DOVANĄ – DAR 1 SKELBIMĄ!

Kauno diena

Kelionių agentūra „AŠ KELIAUJU“

Kviečia Klasikinė Italija autobusu rugsėjo 20–27 d.

(Florencija, Roma, Vatikanas, San Marinas, Venecija) – 749 Lt (viešbutis, pusryčiai). Tel. 8 686 82 818, 8 652 81 888, 222 936.

989048

Tel. (8 37) 214 010 , 8 656 37 114, Savanorių pr. 363A–202, askeliauju@askeliauju.lt.

Darbo laikas I–V 9–19 val.

PRATĘSKITE VASARĄ KOSO SALOJE RUGSĖJĮ!

3* viešbutis su maitinimu: pusryčiai, vakarienė. Kaina 1440 Lt (1 asm.).

4* viešbutis su maitinimu: viskas įskai­ čiuota. Kaina 1690 Lt (1 asm.).

Siūlome jaukius ir tvarkingus viešbučius. Į kainą įskaičiuota: skrydis, 7 n. su maitinimu viešbutyje, pervežimas oro uostas–viešbutis–oro uostas Kose.

UAB „Swedwood Kazlų Rūda skelbia konkursą“ teikti įmonės darbuotojų maitinimo paslaugą, atvežant karštą pagamintą maistą į įmonės patalpas.

Konkurso sąlygos ir reikalavimai dalyviams: 1. Maisto pagaminimas, atvežimas, pardavimas darbuotojams, taip pat apimant indų valgymui tiekimą bei šiukšlių, susidariusių maitinimo vietoje, išvežimą. Paslauga turi būti vykdoma visomis savaitės dienomis 2 kartus per parą (12 ir 1 val.) 2 valgyklose, esančiose toje pačioje teritorijoje. Reikalingi 2 kasos aparatai.

2. Pietų trukmė 1 val. 30 min.

3. Dienos metu maksimalus klientų skaičius – 150, nakties metu – 100.

4. Maisto porciją turi sudaryti sriuba ir antrasis patiekalas su garnyru. Per savaitę turi būti ne mažiau kaip 4 mėsos patiekalai (iš jų ne mažiau kaip 1 iš nemaltos mėsos), ne mažiau kaip 1 žuvies patiekalas.

5. Būtini visi leidimai, reikalingi gaminti, pervežti maistą ir prekiauti maistu. Konkurso dalyvio personalas, tiesiogiai gaminantis ir/ar perduodantis maistą, turi turėti atitinkamą specialųjį kvalifikacinį pasirengimą.

6. Maisto kokybė ir temperatūra turi atitikti higienos normomis ir kitais teisės aktais nustatytus kokybės reikalavimus.

7. Maistas turi būti gaminamas taip, kad jį būtų galima realizuoti higienos reikalavimų nustatytu terminu.

8. Paslaugos teikimo pradžia – 2012 m. gruodžio 1 diena.

Iki rugpjūčio 15 dienos e.paštu kristina.choromanskiene@swedwood.com konkurso dalyvių prašom pateikti: 1. Komercinį pasiūlymą, nurodant siūlomą porcijos kainą bei siūlomą standartinį 2 savaičių meniu. Meniu turi būti nurodyti siūlomi patiekalai bei pagrindinių patiekalą sudarančių produktų sudėtis gramais.

2. Visų reikalingų leidimų gaminti, pervežti maistą ir prekiauti maistu kopijas.

3. Klientų, kuriems teikiama panašaus masto paslauga, kontaktus rekomendacijoms patikrinti.

4. Konkurso dalis bus patiekalų degustacija, kuriai reikės pristatyti po 2 porcijas kiekvieno patiekalo iš siūlomo savaitės meniu. Apie degustacijos datą informuosime atskirai.

Iškilus klausimams, informacija teikiama tel. 8 640 21 249.

AB „Ūkio bankas“ LT 12 7010 4000 0177 0651

Kviečia Palanga! Pušyne, prie Birutės parko, mediniame vasarnamyje poilsiui nuomoja­ mi 1, 2, 3, 4 vietų kambariai. Tel. 8 612 83 010.

992985

Kviečiu apsilankyti Londone olimpinių žai­ dynių metu. Dviviečio kambario kaina 200 svarų už savaitę. Tel. 00447765462523, Rasa. E. paštas kunkiene@ntlworld.com.

981864

Naujas privatus darželis Aukštuosiuo­ se Šančiuose, Kaune! Laukiame vaiku­ čių nuo metukų iki šešerių. Mažos gru­ pės, visas maitinimas, naujos patalpos, erdvus kiemas, meniniai ir sportiniai už­ siėmimai, lankstus priežiūros grafikas.

Informacija ir registracija tel. 8 656 52 203 ir www.7nykstukai.lt.

992855

Rugpjūčio 5 d. (sekmadienį) 12 val. nuo Kauno pilies kviečiame vykti į ekskursi­ ją TRYS LIETUVOS SOSTINĖS. Vakare klau­ sysime V.Čepinskio koncerto. Ekskursi­ jos kaina 55 Lt. VšĮ „RENGINIAI TAU“, www.renginiaitau.eu. Tel. 8 648 85 842.

990739

Kviečia mokytis Bakalauras eksternu: vadyba, teisė, už­ sienio kalbos, finansai, psichologija. www.tsmi.lt. Tel. 8 678 58 856.

991928

informuoja NEMOKAMA STOVYKLA Vie­ni­šų dir­ban­čių tė­vų 7–10 m. vai­kus nuo lie­pos 30 d. kvie­čia­me į ne­mo­ka­mą die­nos sto­vyk­lą Šei­mos san­ty­kių ins­ti­tu­te. Dau­giau in­for­ma­ci­jos tel. 750 935.

LIETUVOS RADIJO STOTIES KŪRĖJUI ATMINTI Rug­pjū­čio 3 d., penk­ta­die­nį, 16 val. Kau­no įgu­los ka­ri­nin­kų ra­mo­vė­je, A.Mic­ke­vi­čiaus g. 19, po­pie­tė, skir­ta Lie­tu­vos ra­di­jo sto­ties kū­rė­jo Al­fon­so Jurs­kio ir jo žmo­nos Onos at­mi­ni­mui. Ra­šy­to­jas Lai­mo­nas Inis pri­sta­ tys A.Jurs­kio kny­gą „Su­diev, Tė­vy­ne, prie­ šo pa­verg­to­ji...” Da­ly­vaus duk­ra Snie­guo­lė Jurs­ky­tė, sū­nūs, ar­ti­mie­ji. Kon­cer­tuos so­lis­ tė Ri­ta Preik­šai­tė, smui­ki­nin­kė Ilo­na Klu­sai­ tė, pia­nis­tė Dai­va Stul­gy­tė.

18 val. – šv. Mi­šios Šv. My­ko­lo Ar­kan­ge­lo (Įgu­los) baž­ny­čio­je, skir­tos Al­fon­sui Jurs­kiui ir jo žmo­nai Onai. Pa­lai­kų per­lai­do­ji­mas šeš­ta­die­nį, rug­pjū­čio 4 d., Ka­rū­žiš­kė­se, Lau­ ku­vos pa­ra­pi­jo­je, prie Med­vė­ga­lio kal­no.

KAUNO MOTERų DRAUGIJA

Užpildę ir išsikirpę šį kvitą, jūs galite užsisakyti skelbimus į „Kauno dieną“ bet kuriame „Kauno spaudos“ kioske

kvie­čia sa­va­no­res ir ak­ty­vias mo­te­ris bei mer­gi­nas tap­ti pa­aug­lių mer­gi­nų men­to­ rė­mis. Vi­sos, no­rin­čios da­ly­vau­ti men­to­rių at­ran­ko­je, siųs­ki­te sa­vo gy­ve­ni­mo ap­ra­šy­ mus ad­re­su kmd.asoc@gmail.com iki lie­ pos 31 d. Tel. (8 37) 262 773.

31

šeštadienis, liepos 28, 2012

kas, kur, kada Amžinąjį atilsį

Jonas Algimantas Aksomaitis (1936–2012) Eidamas septyniasdešimt septintuosius metus mirė buvęs ilgametis Kauno technologijos universite­ to Taikomosios matematikos katedros profesorius Jonas Algimantas Aksomaitis.

Profesorius J.A.Aksomaitis gimė 1936 m. vasario 3 d. Kaišiadorių rajo­ ne, Žiežmariuose. 1946–1949 m. mokėsi Stakliškių (Prienų r.) progimnazijo­ je. 1951–1954 m. mokėsi Jiezno vidurinėje mokykloje. 1958–1961 studijavo Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultete. 1961 m. baigė Vilniaus universitetą, įgydamas matematiko ir matematikos mokytojo kvalifikaciją.

J.A.Aksomaitis studijų laikotarpiu aktyviai sportavo, su Vilniaus universi­ teto rankinio komanda tapo Lietuvos čempionu (1958–1960), buvo Lietuvos rankinio rinktinės narys (1958, 1959, 1961).

J.A.Aksomaitis mokėsi aspirantūroje Vilniaus universitete ir bendravo su iškiliais matematikos profesoriais Jonu Kubiliumi ir Vytautu Statulevičiumi.

Apgynė daktaro disertaciją „Nepriklausomų atsitiktinių dydžių maksimumų sumų konvergavimo greičių netolygieji įverčiai“. Nuo 1964 m. J.A.Aksomaitis pradėjo dirbti KTU Taikomosios matematikos katedroje, kurioje dirbo iki išė­ jimo į pensiją (2011), 1987–1993 m. ėjo šios katedros vedėjo pareigas. Pro­ fesorius buvo KTU senato narys, vienas iš Fundamentaliųjų mokslų fakulteto steigimo iniciatorių, Matematikos mokslo krypties komiteto pirmininkas, Lie­ tuvos matematikų draugijos valdybos narys. Nuo pat Taikomosios matema­ tikos specialybės atsiradimo profesorius dėstė specialius kursus šios studijų programos studentams. Profesorius buvo atsidavęs matematikai ir meistriš­ kai ją dėstė studentams net 100 semestrų. J.A.Aksomaitis yra tapęs geriau­ sio universiteto dėstytojo konkurso laureatu, sodraus balso profesoriui stu­ dentai per „Funtikų dienas“ suteikė „Garsiausio dėstytojo“ nominaciją.

Profesorius paskelbė daugiau nei 100 mokslinių straipsnių, daugelį metų gilinosi į atsitiktinių dydžių maksimalių ar minimalių reikšmių analizę. „Mano auklėtiniai sėkmingai studijuoja šios srities doktorantūrose Anglijoje, Švedi­ joje, tik bijau, kad dalis jų gali nesugrįžti“, – kalbėjo mokslininkas. Jis svajojo sukurti universitete ekstremalių reikšmių mokyklą.

Profesorius parengė daug mokomųjų knygų ir vadovėlių. Už vadovėlį „Ti­ kimybių teorija ir statistika“ buvo premijuotas Švietimo ir mokslo ministeri­ jos. Šis vadovėlis populiarus ne tik KTU, bet ir tarp kitų aukštųjų mokyklų stu­ dentų.

J.A.Aksomaitis augo prie pat Verknės upės, todėl nuo mažens mėgo žve­ joti. Šis užsiėmimas mokslininkui malonumą teikdavo bet kuriuo metų lai­ ku. Profesorius yra dalyvavęs daugelyje spiningavimo ir poledinės žūklės var­ žybų.

J.A.Aksomaitis buvo sąžiningas, nuoširdus žmogus, dėmesingas kolega, kiekvienam radęs švelnų žodį, išmintingą patarimą. Šią skaudžią netekties valandą liūdime kartu su profesoriaus artimaisiais ir tikime, kad šviesus atminimas išliks visų Jį pažinojusiųjų širdyse.

KTU Taikomosios matematikos katedros bendradarbiai Urna išnešama liepos 28 d., šeštadienį, 13 val. iš šarvojimo salės, esan­ čios A.Juozapavičiaus pr. 60, Kaune. Laidojama Petrašiūnų kapinėse.

KLEPSYDRA. Visos laidojimo paslaugos. Pigiausias Lietuvoje KREMA­ VIMAS (su karstu ir kapsule). Šarvojimo salės visame mieste. Paėmi­ mas iš namų ir gydymo įstaigų, šaldytuvai. Tarptautiniai pervežimai.

Užsakymai priimami visą parą Baltijos g. 81B, Kaunas, tel. 731 675, 8 673 92 989. www.klepsydra.lt.

991981

PAMINKLAI. Gaminame paminklus, dengiame kapavietes granito plokštėmis, užpilame kapą granito skalda, liejame pamatus, atnauji­ name senus paminklus, kalame raides. Dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 647 09 401, 384 912; www.uabpaminklai.lt. Raudondvario pl. 115A, Kaunas. Partneriai: K.Kasakausko g. 64 – Akmenė; J.Basanavičiaus g.

12 – Jonava; Ramybės g. 7, Garliava. Laidojimo reikmenys, paslau­ gos, kremavimas – tel. 8 615 50 520, 8 686 45 729.

987267

- - - atėjai iš Didžiosios Paslapties - - - - - ir vėl į ją grįžti - - Paveldu mums palikdamas Savo MEILĘ ir IŠMINTĮ...

Mirus ilgamečiam Kauno technologijos universiteto Taikomosios matematikos katedros profesoriui Jonui Algimantui AKSOMAIČIUI, šeimą ir artimuosius nuoširdžiai užjaučia Fundamentaliųjų mokslų fakulteto bendruomenė.

Mirus profesoriui Algimantui AKSOMAIČIUI, artimuosius nuoširdžiai užjaučia KTU Informatikos fakulteto kolektyvas.

Skaudžią netekties ir liūdesio valandą, mirus žymiam matematikui, ilgamečiam Kauno technologijos universiteto Fundamentaliųjų mokslų fakulteto Taikomosios matematikos katedros profesoriui Jonui Algimantui AKSOMAIČIUI, nuoširdžiai užjaučiame šeimą ir artimuosius.

Taikomosios matematikos katedros bendruomenė Netekties valandą Ramunę BANKAUSKIENĘ ir artimuosius, mirus mylimai mamai, nuoširdžiai užjaučia Kauno Aleksandro Stulginskio pagrindinės mokyklos bendruomenė.

Skaudžią netekties ir liūdesio valandą dėl mylimos sesutės mirties Kauno apskrities bajorų draugijos vadą, LBKS senatorių, garbės bajorą Kęstutį Kazimierą IGNATAVIČIŲ bei jo artimuosius nuoširdžiai užjaučia Kauno apskrities bajorų draugija.

Gilaus liūdesio valandą nuoširdžiai užjaučiame Kauno miesto savivaldybės tarybos narę Ireną Matijošaitienę dėl mylimo tėvelio mirties.

Kauno miesto savivaldybės meras Andrius Kupčinskas ir miesto tarybos nariai Nuoširdžiai užjaučiame savivaldybės tarybos narę Ireną Matijošaitienę, mirus tėveliui, ir šią sunkią netekties valandą liūdime kartu.

Kauno m. savivaldybės tarybos frakcijos „Dirbam Kaunui“ nariai Gintautas Labanauskas, Antanina Medviedevienė, Artūras Orlauskas Skaudžią netekties ir liūdesio valandą dėl mylimo tėvelio mirties nuoširdžiai užjaučiame Ireną Matijošaitienę ir jos artimuosius.

AB DNB bankas kolektyvas

Teatras „NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRAS Ro­tu­šės a. 19, Ry­šių is­to­ri­jos mu­zie­ju­je

Lie­pos 29 d. 12 val. – LAIKRODIS SU GEGUTE. Bi­lie­tai par­duo­da­mi 1 val. prieš spek­tak­lį.

renginiai KAUNO PILis Pi­lies g. 17

VISOS KAPŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGOS: kapo dekoravimas skal­ dele, smėliu, juodžemiu. Tvarkymas po laidotuvių. Senų ka­ paviečių restauravimas, atnaujinimas. Trinkelių, plytelių, skaldytų akmenų klojimas. PAMINKLAI, AKMENS PLOKŠTĖS: pa­ ruošiame kapavietės projektus, gaminame įvairius paminklus iš kokybiško suomiško akmens. Liejame pamatus ir atliekame ki­ tus betonavimo darbus. AKCIJA! PAMATŲ LIEJIMAS – nuo 450 Lt. Tel. 8 648 55 567; (8 37) 334 633, Savanorių pr. 225 („Juzėje“). www.kapineta.lt.

Lie­pos 28 d. 14–18 val. vi­si kvie­čia­mi į ren­ gi­nį „Vi­du­ram­žiai Kau­no pi­ly­je!” Lan­ky­to­jai ga­lės da­ly­vau­ti edu­ka­ci­nia­me pro­jek­te „Nu­lip­dyk vi­du­ram­žių Kau­no ant­spau­ dą”, su­si­pa­žin­ti su vi­du­ram­žių žai­di­mais ir ap­lan­ky­ti naują eks­po­zi­ciją „Kau­no pi­lies is­to­ri­jos mo­zai­ka”.

Ren­gi­nys ne­mo­ka­mas.

„Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstai­ gų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų parvežimas iš už­ sienio. Platus gedulo drabužių, reikmenų ir atributikos pasirinkimas.

Užsakymų priėmimas – 24 val. per parą be poilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko g. 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Aleksoto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399.

RAUDONDVARIO PILIES DVARAS

979699

984591

„PRARADIMAS“ – laidojimo paslaugos, kremavimas, parvežimas iš užsienio, platus laidojimo reikmenų pasirinkimas, paėmimas iš namų ir ligoninių, šaldytuvai, dokumentų sutvarkymas, giesmininkai, smui­ kas, gėlės, naujas MERCEDES katafalkas. Renovuotos šarvojimo salės Panerių g. 19, Vilijampolėje – NEMOKAMAI. Šarvojame Saulėtekio, Šv. Antano, Aleksoto bažnyčiose, S.Žukauko g. 3B, Perlojos g. 37, Kauno r. šarvojimo salėse. Užsakymai priimami 24 val. per parą be poilsio dienų – K.Petrausko g. 28, Žaliakalnis. Tel. (8 37) 730 200, 8 650 68 220. Taikome nuolaidas.

977391

Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios pa­ slaugos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo pas­ laugas. Platus karstų, drabužių, laidojimo atributikos pasi­ rinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidojame už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS krematoriume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas-kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933.

977848

DATOS (liepos 28 d.)

Rau­dond­va­ris, Kau­no r.

Lie­pos 28 d. 18 val. – Pa­žais­lio mu­zi­kos fes­ ti­va­lio kon­cer­tas. Klau­sy­to­jams grieš Kau­no sty­gi­nių kvar­te­tas, dai­nuos me­co­sop­ra­nas No­ra Pet­ro­čen­ko. Pro­gra­mo­je skam­bės Jo­han­no Se­bas­tia­no Ba­cho, Wolf­gan­go Ama­deu­s Mo­zar­to, Gio­van­ni Bat­tis­tos Per­go­le­si ir Ge­or­go Fried­ri­cho Hän­de­lio kū­ri­niai. Bi­lie­tai par­duo­da­mi Kau­no vals­ty­ bi­nės fil­har­mo­ni­jos ka­so­se ir „Ti­ke­tos” elek­ tro­ni­nė­je bi­lie­tų sis­te­mo­je. Bi­lie­tų ga­lė­si­te įsi­gy­ti ir 1 va­l. prieš ren­gi­nį Rau­dond­va­rio pi­lies dva­re.

Lie­pos 29 d. 18 val. – sop­ra­no Lo­re­tos Bart­ke­vi­čiū­tės ir sty­gi­nių kvar­te­to FABULA RASA kon­cer­tas. Pus­an­tros va­lan­dos trun­ kan­čios pro­gra­mos me­tu skam­bės Ot­to­ri­no Res­pig­hio, Alek­san­dro Bo­ro­di­no, Rein­hol­do Ern­sto Glière, Gia­co­mo Puc­ci­ni, Hu­go Wol­fo Hei­to­ro, Vil­la-Lo­bos kū­ri­niai. Bi­lie­tų ga­li­ma įsi­gy­ti 1 val. prieš ren­gi­nį Rau­dond­va­rio pi­ly­je.

„ŽALGIRIO“ ARENA Lie­pos 28 d. 19.30 val. – pir­ma­sis ro­ko gru­ pės „Red-Hot-Chili-Peppers-04” kon­cer­tas Lie­tu­vo­je. Bi­lie­tus pla­ti­na „Tic­ket­pro”, kai­na 157–257 litai.

Lie­pos 31 d. 20 val. – pir­ma­sis at­li­kė­jo Stingo pa­si­ro­dy­mas Kau­ne, nau­jau­sias kon­cer­ti­nis tu­ras „Back to Bass Tour”. Bi­lie­ tus pla­ti­na „Tic­ket­pro” ir „Bi­lie­tų Pa­sau­lis”, kai­na 156–226 litai.

KAUNO MENININKŲ NAMAI V.Putvinskio g. 56, tel. 223 1 44

Liepos 30 d., pirmadienį, 17 val. Parodų salėje – grafikės Rimos Mačiulytės parodos MENAS – MANO PANČIAI atidarymas.

Grafikės Rimos Mačiulytės teigimu, paroda „Menas – mano pančiai” – tai 24 kūrinių netiražuojamos grafikos ciklas, kuriame pasakojama, kaip merdinčioje provincijoje jaučiasi kūrėjas, turintis didesnių ambicijų nei bulvių ir kiaulių auginimas.

kinas „ROMUVOS“ KINO TEATRAS Lais­vės al. 54

Lie­pos 28 d. 13 val. – „Sprag­tu­kas” (An­ gli­ja, 110 min., nuo­ty­kių, vi­sai šei­mai). 15 val. – „Bern­va­ka­ris Aust­ra­li­jo­je” (Aust­ra­li­ja, Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, 2011 m., ko­me­di­ja, N 13, rež. Step­hanas El­liottas). 17 val. – „Ri­zi­ kin­ga er­zin­ti die­du­kus” (JAV, veiks­mo ko­ me­di­ja, T, 2010 m.). 19 val. – „Vi­dur­nak­tis Pa­ry­žiu­je” (JAV, rež. Wo­o­dy Alenas).

Lie­pos 29 d. 13 val. – „Sprag­tu­kas” (An­gli­ja, nuo­ty­kių, vi­sai šei­mai). 15 val.

– „Bern­va­ka­ris Aust­ra­li­jo­je” (Aust­ra­li­ja, Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, 2011 m., ko­me­di­ja, N 13, rež. Step­hanas El­liottas). 17 val. – „Pur­vi­ni žai­di­mai” (JAV, 2011 m., T). 19 val. – „Mei­lė trun­ka tre­jus me­tus” (Pran­cū­zi­ja, 2012 m., ko­me­di­ja, rež. Frédéric Beig­be­der).

Kitų kino teatrų repertuarai – priede „TV DIENA“

1741 m. mirė italų kompozitorius Antonio Vivaldi.

1750 m. mirė vokiečių kompozitorius Johannas Sebastianas Bachas.

1914 m. prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas.

1936 m. gimė dirigentas Juozas Domarkas.

1943 m. gimė grupės „Pink Floyd“ muzikantas Richardas Wrightas.

1954 m. gimė Venesuelos prezidentas Hugo Chávezas.

2007 m. mirė kino kritikas Saulius Macaitis.

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Džiaugsitės viskuo, kas nutinka jūsų gyvenime. Dėl šio pokyčio spinduliuosite meile ir geromis emocijomis. Tik nepasiduokite euforijai ir nežadėkite daugiau, negu galite įvykdyti.

Jautis (04 21–05 20). Nesulauksite reikiamo patarimo, o dėl pridarytų klaidų jausitės susierzinęs. Verta atsisakyti kolektyvinės veiklos, vargu ar pavyks pasiekti gerų rezultatų.

Dvyniai (05 21–06 21). Gali kilti gerų idėjų. Puikus laikas priimti sprendimus ir imtis protinės veiklos. Nepasiduokite apatijai ir tinguliui, nepraleiskite progos daug nuveikti.

Vėžys (06 22–07 22). Esate nusivylęs savo karjera. Jūsų nepasitenkinimas gadins nuotaiką visiems šalia jūsų. Pasistenkite būti kantrus ir pasiruoškite emocijų protrūkiui.

Liūtas (07 23–08 23). Palanki diena atlikti įvairius darbus, būsite energingas, gerai organizuosite ne tik savo, bet ir pagalbininkų laiką. Vakarą praleiskite romantiškai.

Mergelė (08 24–09 23). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Jums trūks aplinkinių ir artimųjų pritarimo bei meilės. Galite susipykti su brangiu žmogumi, todėl patirsite stresą.

Svarstyklės (09 24–10 23). Seksis bendrauti su vaikais, jaunais žmonėmis. Jausite jų supratimą ir palaikymą. Jiems taip pat reikalinga jūsų nuoširdi pagalba. Prisiimtus įsipareigojimus teks vėliau įvykdyti.

Skorpionas (10 24–11 22). Klaidingai įvertinsite savo jėgas ir užsiimsite veikla, kuri bus jums neįveikiama. Visa tai gali sugadinti dieną. Jeigu viskas klostosi ne taip, kaip reikia ar kaip norėtųsi, užsiimkite kokia nors malonia nesudėtinga veikla. Šaulys (11 23–12 21). Dėl skirtingo vertybių suvokimo įsivelsite į konfliktą, bet vėliau vis tiek teks ieškoti kompromiso. Neverta apie tai per daug kalbėti ar kitaip pabrėžti savo nepasitenkinimą.

Ožiaragis (12 22–01 20). Emocingumas turės neigiamos įtakos jūsų veiklai. Galite neteisingai apsispręsti, būti pernelyg dosnus ir iššvaistyti per daug pinigų. Laikas prisiminti atidėliotus reikalus ir juos užbaigti.

Vandenis (01 21–02 19). Darbo klausimai bus sprendžiami greitai ir nesunkiai, problemų sprendimas jums teiks malonumą. Tačiau paskubėkite susitvarkyti visus reikalus, nes artėja ne toks palankus laikotarpis. Žuvys (02 20–03 20). Nesulauksite pritarimo ir paaiškės, kad kai kurie žmonės išvis nebenori su jumis turėti nieko bendro. Pasistenkite užglaistyti konfliktus, nes po poros dienų visa tai gali virsti į tikrą karą.

Orai

Savaitgalį Lietuvoje bus karšta, gali kilti audrų. Šiandien kai kur trumpas lietus, galima perkūnija. Temperatūra bus 29–31 laipsnis karščio. Sekmadienio naktį vietomis, daugiausia vakariniuose rajonuose, dieną daug kur trumpi lietūs, perkūnija. Siaučiant perkūnijai vėjo gūsiai kai kur sieks 15–18 m/s. Temperatūra naktį bus 16–21, dieną 28–33 laipsniai karščio.

Šiandien, liepos 28 d.

+29

+30

Telšiai

+31

Šiauliai

Klaipėda

+32

Panevėžys

+29

Utena

+31

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi

5.22 21.26 16.04 17.18 1.09

210-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 156 dienos.

Saulė Liūto ženkle.

+31

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +37 Berlynas +33 Brazilija +27 Briuselis +21 Dublinas +16 Kairas +35 Keiptaunas +19 Kopenhaga +26

Londonas +22 Madridas +31 Maskva +27 Minskas +31 Niujorkas +31 Oslas +21 Paryžius +24 Pekinas +34

orai kaune šiandien

Praha +33 Ryga +31 Roma +36 Sidnėjus +17 Talinas +22 Tel Avivas +33 Tokijas +31 Varšuva +31

+31

+31

Vėjas

Vilnius

Marijampolė

+31

Alytus

2–6 m/s

Vardai Šiandien:

Alda, Ada, Augmina, Botvydas, Inocentas, Nazarijus, Nazaras, Vytaras.

Rytoj:

Beatričė, Faustinas, Feliksas, Laimis, Mantvydas, Mantvydė, Morta, Olavas, Simplicijus.

Lau­kia karš­tas sa­vait­ga­lis

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+25

+31

+28

+22

3

+26

+30

+27

+21

3

+25

+25

+22

+23

4

rytoj

poryt

Sa­vait­galį Lie­tu­vo­je bus karš­ta, ga­li kil­ ti audrų. Hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­ bos duo­me­ni­mis, šeš­ta­dienį kai ku­rio­ se mūsų ša­lies vie­tovė­se lau­kia­mas trum­pas lie­tus, ga­li­ma per­kūni­ja. Naktį vie­to­mis su­si­da­rys rūkas. Tem­pe­ratū­ ra naktį bus 15–20, dieną – 28–33 laips­ niai karš­čio. Sek­ma­die­nio naktį vie­to­ mis, di­desnė ti­ki­mybė va­ka­ri­niuo­se ra­ jo­nuo­se, dieną daug kur trum­pi lietūs, per­kūni­ja. Perkū­ni­jos me­tu vėjo gūsiai kai kur sieks 15–18 m/s. Tem­pe­ratū­ra naktį bus 16–21 laips­nis ši­lu­mos, dieną 28–33 laips­niai karš­čio, va­ka­ri­niuo­se ra­ jo­nuo­se vie­to­mis 25–27 laips­niai.

BNS inf., Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

įvairenybės

Pa­gi­rin­go „dvi­ra­tu­ko“ kon­cer­tas pa­plūdi­my­je Mil­da Ski­riūtė

m.skiriute@diena.lt

Skan­da­lais pa­garsėjęs klaipė­die­tis Eu­ge­ni­jus Os­ta­pen­ka ket­vir­ta­die­ nio rytą Pir­mo­sios Meln­ragės pa­ plūdi­my­je su­rengė šou. Po jo at­ likė­jas at­si­dūrė areš­tinė­je. Į pa­plūdimį E.Os­ta­pen­ka su dviem drau­gais at­ėjo ry­te. Liu­dy­to­jai pa­sa­

ko­jo, kad kom­pa­ni­ja iš pa­žiū­ros bu­ vo ne­blai­vi. E.Os­ta­pen­ka su sa­vi­mi at­si­nešė bu­telį stip­raus al­ko­ho­li­nio gėri­mo. Jis svai­gi­no­si.

Poil­siau­tojų kant­rybė trūko, kai pa­plūdi­my­je E.Os­ta­pen­ka pra­dėjo dai­nuo­ti, ka­binė­tis prie žmo­nių.

Ap­lin­ki­niai at­likė­jo ta­len­to ne­įver­ ti­no, dėl prie­ka­bia­vi­mo ypač pa­si­ pik­ti­nu­sios bu­vo mo­te­rys.

Gelbė­to­jai kom­pa­ni­jos pa­prašė pa­ lik­ti pa­plūdimį. E.Os­ta­pen­kos drau­ gai pa­klausė pra­šy­mo, ta­čiau at­likė­ jas to­liau dai­na­vo, keikė­si. Kol at­vy­ko pa­reigū­nai, jis už­mi­go ant suo­liu­ko. „Žmo­gus bu­vo po iš­ger­tu­vių, tvy­ro­ jo karš­tis. Tad ne­beat­laikė ir už­mi­ go“, – spėjo Klaipė­dos skęstan­čiųjų gelbė­ji­mo tar­ny­bos vy­riau­sia­sis spe­ cia­lis­tas Alek­sand­ras Siak­ki.

Kar­je­ra: E.Os­ta­pen­ka – nuo­la­ti­nis areš­ti­nių lan­ky­to­jas.

Vytauto Liaudanskio nuotr.