2012-07-28 Klaipeda

Page 1

8

Nr. 175 (19 476)

10p.

Preziden

tĹł ir karali

Ä— vakar Nota

TV HEROJUS

Ĺ˝ODĹ˝IŲ MĹŞĹ IS MAS“ „DIAGNOZÄ–: SEI

s nata uziko kos m iť v tu ja lie TAIKIKLYJE – nau

kalbÄ— maĹža Trapi Ä?iukÄ— nemergai sliu Ĺžvilgs mÄ… bent mena muniu pri vaizdo kli zikinio no dainoje“ a po „M Debiutuo herojÄ™. likÄ—ja Nota janti at nybÄ—je lyg die s bend – ka kuo iĹĄ siskiiĹĄ ir nie ĹžiĹł ne lÄ—. raam g paau rianti

NET 38 PROGRAMOS

]N`NbYV`-Q ?RQNXa\_V VR[N Ya 7bYVWN[N` 4b` NYV N[

`XV`

slaptys.

pasauli s

Kruvin os DŞo kerio „l in d.

12

, maniau mÄ™, Visada jojau. scenos bai riai bi vis„Žiau publikos, sistoti, ir at riu navau kad tu reikÄ—jo joje mirĹĄo. Dai ti ĹĄiÄ… bet tik ravo, pasi kia atsimin at– ga kas iĹĄ jau, kad rei stabu“, mÄ…nuo ir galvokÄ…, – buvo siminusi pir mÄ…jÄ… akimir atlikÄ—ja, pri certe ir pir viravo dymÄ… kon taro jos ka. si jÄŻ pa publi li skleistis kintÄ… su akista ĹĄiandien ga rÄ—tĹł bĹŤti dÄ— tÄ— Kad na tu tent ji iĹĄsiun mergi BĹŤ vadolentas, seseriai. Ä?iĹł broliĹł paniga savo ÄŻ klaipÄ—die rinÄ—s kom diuse anketÄ… kad mos pro neĹĄÄ—, ja, vauja rankÄ…. no ir pra fori jos at paskambi uĹžliejo eu panÄ— „Kai sirinko, mi si pri – AĹĄ at cijas nusi: tik mane sipaĹži i, rias emo – stip atvirai pri tie BendĹžia atvÄ—, ĹĄneko nojau, kas nojau, kokius Ĺži net ne laiko suĹži ja.“ rio suo po ku jie prodiu jus likÄ—

Jamesas KodÄ—l Holmesas supur ga rengÄ— krubus mokinys tÄ— AmerikÄ…. ir atsakymĹłvinÄ… spektak studentas sulÄŻ? Ame . rika lau kia Mirties

ksmyb

bausmÄ—?

ės“ – ar

O gal sa vo kas nusi poelgio mo pat tyvus Ĺžu neĹĄ ÄŻ ka 1976 m. di- jo papildomi kal pÄ…? Ko lorade tini butu, ku nuo egzeku buvo ÄŻvykdy rÄŻ ĹĄis bu mai, susijÄ™ su Kol ta tik vie cija na lik kas J.Holmesui vo uĹžminavÄ™s. TaÄ?iau kaliniui. ti Arapa vynioti prokurorai ne ho apy buvo nurodyta kur lin ÄŻ gos, todÄ—lvatÄ… – ĹžudynÄ—s kÄ™ ĹžodĹžiĹł bĹŤ jis laikomas gardos kalÄ—jime, vienutÄ— ti paleis siaubinjie yra je, be mirties tam uĹž pasiruo baus uĹžstatÄ…. teisÄ—s ĹĄÄ™ siĹŤly Tokio mas mÄ™. ti Ar timĹł jĹł to tra valstija sielvar IĹĄ viso nematÄ— gedijos Kolora tas per vos uĹž 32 km nuo 1999 m., do ĹžmoniĹł, kruvinÄ… iĹĄpuo nuo Oro kuriame 58 bu kai kĹł lÄŻ ros mies yra ĹĄeĹĄia vo suĹžeisti. Ĺžuvo 12 lumbai siautÄ—jo J.Hol to, lys Tarp aumetÄ— mer no me ir du ka gaitÄ—, paaug mokiniai vidurinÄ—je mo sas, Koriai. Vi kyk nu sos ĹĄo lo vÄ— je du aukos suĹžeidÄ— Ĺžaiz mirÄ— ir galiau 13 ĹžmoniĹł, dar siai nusi 24 spĹŤsdĹł, dar keli Ĺžmo nuo ĹĄautiniĹł Tiesa, tÄŻ, kai prieĹĄ siĹŤ prokurorai pri ĹžudÄ—. kino teat nÄ—s Ĺžuvo per mÄ— dĹŤ ly gi da rÄ—, no ro lanky mi aukĹĄ pabÄ—gti kad, mÄ™ J.Hol Ä?iau tojai iĹĄ tis su nu mesui, ketina siÄ… baus- ro Jauniausia auka salÄ—s. kon ken nica Mo – ĹĄeĹĄia metÄ— Veser-Su Ar jie su tÄ—jusiĹłjĹł ĹĄei sultuollivan. „Ji buvo procesu, sitaikytĹł su momis. nuosta ne il ti didĹžiaukuris vyktĹł sie gu teismo se slÄ—pÄ— sielvarto bi ir nekalta“, mergaitÄ—s kiant skirsuo An – klausimassiÄ… bausmÄ™, nie Dal senelÄ—s mi ar ton. nÄ—, ne ky „Norime la kaltintojams.– toks skai kad Veronica Moteris prisi„mÄ—go tyti, jai prieĹĄ priim sulaukti jĹł puoĹĄtis gerai se nuomo Ve dami bet mÄ… ĹĄiuo nÄ—s riai ronicos 25 mekÄ—si mokykloje“.ir kokÄŻ paho apyklausimu, – pa sprendi- iki kulkos patai tĹł motina, kukÄ— brėŞė AraĹĄiol yra Chambers.gardos proku kritinÄ—s ÄŻ kaklÄ… ir pilvÄ…, ma rorÄ— Ca – Jeigu mirties rol Ĺži Ororos ligoni bĹŤklÄ—s. Ji gydobus baus nÄ— no, kad labai ilgas mÄ—s, ĹĄis pro praĹĄoma jos duk je. Moteris nera mirÄ—. Vyriau cesas bus ir veiks vienus donas sia auka – 51 metus.“ jĹł gyvenimus Cowde metĹł ne yra Ĺ ios sa vaitÄ—s 27 metĹł nas. Tarp Ĺžu Gormesas pradĹžio vusiĹłjĹł Johnas ris pir mÄ… Ara mÄ…syk stojo je J.Hol- 29 pernai birĹželÄŻ Larimeras, ku- ď Ž Tragedi pa prieĹĄ teisja: b Q ÄŻstojo ÄŻ metĹł f [Ă›` 8\ lo mies ho apygardo pajÄ—gĹł Jesse Childres armijÄ…, ir ku je Sente te. Y\ _N QR `b vyres sas, niario uĹžra Teisme X_Ă› aĂ› NZ ĹĄy Taip pat nysis puska JAV oro bu R _V XVR Ă˜ J.Holme jis atrodÄ— rininkis. vo nuro tame siuntÄ— Vb` aN Ă˜ Ĺžuvo Gha ap VNb cN_ buvo gau dytas J.Holme jo adrese dÄ—mesio sas nesugebÄ— svaigÄ™s. men wi, norÄ—jusi 24 metĹł Jessi Tb N_ X Jo moti so vardas, tas jo sutelk ca N` aV XV W\T tap na Arle kinas tai – jo galva svy ti tÄ™s tatore, 27-Ä…jÄŻ gimti sporto ko- to liepos 12 Kolorado uni aNV ]N ` tÄ—vas ne dir rinÄ— paklaiku ver d., Xb aV [V` X_b plÄ—tÄ™s akis, siai Ĺžvelg jo; vai- va baro padavÄ—jas tadienÄŻ ĹĄven- rytas tik praÄ— taÄ?iau buvo site- – va Robertas Jame bo slauge, o cV [N` V nas, 23 dy sas ati ]b\ YV` 7.C apkvaitÄ™s tai prisimer davo iĹĄ- 26-er metĹł Mi Alexas Sulli- po ĹžudyniĹł. jus kelioms die da- nÄ—s ÄŻranbininku vieno Holmesas UĹždaras, bet malon kÄ™s ar je Ĺ tai noms gos us DÄ—l tokio ba apsnĹŤdÄ™s. – tarsi ejĹł iĹł Jonathanas cayla Medek, sas mÄ—go bendrovÄ—je. programi- J.HolÄ?ia ir yra pa Rebecca Ĺžudiko Blunkas, kilo dis meso gy ti paslaptingiau elgesio Win durinÄ—je Ĺžaisti futbolÄ… J.Holmexan 32Mano ĹĄir ku venimo sia Vestvju Ko kina ne sijos – ar J.Hol JAV net xan deris Tevesas go, 24-eriĹł Aletaip pat mokykloje, ku dis vi- ki dÄ—l jaunas per dalis. miga, ar me ir dĹŤĹžta dÄ—l gyvy mÄ— nas riÄ… bai spekty dina psi Ĺžudikas sÄ… kan- me deris Boikas. 19-metis AlegÄ—, oranĹži netikÄ—tai J.Holme go bÄ—gioti. chi 12-oji tyÄ?ia vaitĹł Mattas nusida vus vaiKai ku nÄŻ ligonÄŻ? ne per ĹĄÄŻ ne biĹł, atimtĹł Şė dĹžo stu sas buvo itin McQuin auka – 27 keriu – spalva ir pasiva plaukus dentas. gabus ko nas. su vo, jog rie teisininkai vo Ĺža 2010 su leGa kia Ĺžudiko pa bepras progno bus stu m. pava gyri ďŹ lmĹł apie liaplaukiu pikdino DĹžogy mo, kad zadentas sarÄŻ mÄŻ aktÄ…. mai studijas mu baigÄ— neu tadariu BetmenÄ…? jis bĹŤtĹł nyba praĹĄys teis- Baisiausia robiolo jis KodÄ—l jis iĹĄ stinga kaltina po ĹĄio gi Riversai Kalifornijos nie mu. Tai pripaĹžintas ne ĹžodĹžiĹł Man universi jos no teatrÄ… nusprendÄ— ÄŻsi de. Tada gi, dauge ar vaiki pa- ĹĄau kas negali pa ĹĄoko – tai, kad sa siel te lo verĹž ir ÄŻsto gi te vo no sakyti, lis spÄ—lio jos dok vartui ti ÄŻ jo ÄŻ ti. Be Ar jaunuo imti ĹĄaudy kas vota tak elgesys nÄ—ra ti ÄŻ Ĺžmo kiiĹĄsaky versitete torantĹŤrÄ… Ko neurobiolÄŻ kanki gerai ap jo, reagavo to, dar sykÄŻ nie gali iĹĄtika. nes? lo ti. ÄŻ gal24 metĹł tĹł birĹže Denveryje, taÄ?iaurado uni- meKaimynai pasa no depresija? bent jau perspÄ—jimÄ… Ĺžu kas nesulÄŻ studi kojo, kad sas bu diko, ku kaip rodÄ— vil uĹžpuolikas teis ĹĄiĹł jas metvir vo Riversai ris, nutrau kÄ—damas J.Holtino JAV vieniĹĄius me pasi- laida, jÄŻ pa bĹŤdo. vos ka TaÄ?iau ĹžiniaskkaĹĄtoni ris Timot do universite kÄ—. ir uĹžda pĹł Ĺžygdar skelbÄ— prieĹĄ lÄ— ki ro to kanc „Jis visa hy savo krau- kurÄŻ cita tas teisÄ—saugos nusidaŞęsjimo uniformÄ…. nÄ—s spalbÄŻ. leda dÄ—vÄ— vo „Fox EsÄ… ĹĄaltinis, kad pagal aka P.White’as pa plaukus Jis pareigĹŤ davo sle TaÄ?iau sakojo, sios spalvos demi oranĹžine buvo univer J.Holmesas J.Hol nai nega News“, sakÄ—, teis savo spalva. site ĹĄis kad riau mesas buvo nius pasiekimus sakÄ— J.Hol kelnes ir skry piamoli Jau pa me netarÄ— nÄ— mesÄ… pa „geriau siuntÄ™s to psichiatrui buvusio nei paketas buvo patvirtinti, bÄ—lę“, – siĹłâ€œ. Vis Macia Ĺžino sias jog paketÄ… madienÄŻ skelbta, kad perĹžodĹžio. gautas buvo paÄŻvyko Ĺžu su ria anksÄ?iau, ninis gyve gi J.Holmeso iĹĄ ge- J.Hol sas. Jis prisimi jÄ™s Gabrielis J.Holme vyksiantÄŻ ant kitÄ… pir- ĹĄi me buvo uĹžra perspÄ—jimu, kuJ.Holme dynÄ—s. nimas mesÄ… be nÄ— asmeklotas. ĹĄĹł knyge rÄ…jÄŻ po sas niai, api sui sineĹĄan matydavÄ™s ginklĹł Kaip pa nebuvo roŞė sÄ—dÄŻ dÄ—l 12 Ĺžmo bus pateik lÄ— ir pie- dentas. UĹžaubuvo pavyzdi tÄŻ bĹŤdinan dÄ—klÄ… ÄŻ ĹžmonÄ—s, mis sakojo Ĺžudyti ti nis savo bu ginklus bei tys jo go jis „Gerai Ĺžmo mo nuĹžu niĹł nuĹžudymo,kaltinimai tÄ… planus San Diego prie tvarkin stu- darbÄ…. vyrui buvo sun jÄŻ paĹžinojÄ™ Televizi nes. dyti dar mÄ—ginisu niekuo jo nepaĹžinojo ir iĹĄ jo. Kai ga ku susiras nai vjÄŻ ja 58 Ĺžmo me, prisime miestyje. Kai me kÄ… tik iĹĄ kas tvirtino, nes, taip masi neÄŻvar „Fox News“, kad jis bu ti bĹŤdavo uĹž nesikalbÄ—davo. nes jis siskyrÄ™s remda- mokantÄŻ, taÄ?iauna kaip uoliai myJis su si vo ko tiniu, pra dytu teisÄ— TaÄ?iau besikusÄŻ jau jo G.Ma rakinÄ™s duris“, visada daug kal saugos J.Holme drauge. neĹĄÄ—, jog nuo ciasas. bÄ—ti nelin- kliuvÄ™s ÄŻ – pasasiuntinys, ĹĄalNetoli policijos sas nebuvo paPasak jĹł, lÄŻ. uĹž gyvenÄ™s ant pin akiratÄŻ, greiÄ?io vinas Evan apsaugi iĹĄsky vir tis savo J.Holmesas mÄ— nis Melsas sa iĹĄvaizda. go rĹŤ- kad jis nÄ—ra ÄŻvykĹĄijimÄ…. Nurodo rus sas ret karÄ?iais kÄ—, kad J.Hol ma, me nusikal dÄ™s jokiĹł melankyda ti bare ne vosi vie su tero mĹł ir niekaip didesniĹł narizmu. nesieja „Jis visa toli namĹł. mas rodÄ—, kad da bĹŤdavo uĹž sakÄ— 33 jis malonus daras. AtmetĹł M.Eva vaikinas, – nsas. – Kiek-

AR TELEVIZIJAI REIKIA MENO? riu bĹŤ, ar no , ar NeĹžinauNeĹžinau , si. ti gar bai linksmavisi ir la

Nota:

ve bus siu gat . kai eiJA KULINARI ĹžiĹŤrÄ—s ÄŻ mane

MÄ—lyniĹł ĹĄvelnumas

meilÄ™ mukusią“ mogĹł ir kas pra „neÄŻvy daug gia – nenei jai dar interviu Nota pasaulyje ir ĹĄis prazikos netikÄ—ta. Net sis dar tik ma nauja, dai“ – pir jeroje. gina, „KlaipÄ— Ä?ioje jos kartĹŤros mer lÄ—, dai sidedanbiĹĄkos na klasÄ—s lydi gedau KĹŤry pirmos sakÄ— ÄŻ nuo kuriÄ… pati sau neat ti garkol kas mĹł. riu bĹŤ si no linksma, lÄŻ klau nau, ar labai rÄ—s. „NeĹži ar bus ÄŻ mane ĹžiĹŤ kaip si Ĺžinau, si. Ne gatve ir vi ju labiau dimo siu kai ei vaizduolaikio pralei tiĹĄal kÄ… ÄŻsi Muzi mÄ…, laisva gyvenimo bar da malonu ne kaip pra kyti, kas pyti. sa o bĹŤdÄ…, negaliu pa nuoti ar ta lanÄŻ. Net traukia – dai kÄ…, kas man kaĹž ta. biau dar la atrasiu – svarstÄ— Nosaulio paO gal savo gĹł pa tiks“, bai pa nuo pramo globojama jauli sĹł, To Nota kas seriĹł, ir grima gundĹł jĹł bei prodiugyvenime nie . kaitÄ— artimĹł tarsi jos jau beveik kinaliaus l.lt Bie taip, ite@k Lina Ä?iasi keitÄ—. Bent siau jau buliauska tĹł l.bieli nepasi etÄ— vis drÄ… scenÄ…, to kaip kuren apkia, 15-m kameras, 100 kon dis – ÄŻspĹŤ riai lau antĂ›Y do ko per ar to`VN Q Prano galbĹŤt ĹĄis vargu si vaiz ir nekant mÄ…jÄŻ, jau liai V XVNb “ cR _b aVR [Ă›` [b\a _ na vokalÄ… tins bĹŤsi mis ďŹ lmuo TaÄ?iau gas? Antraip verslo ryk gas [V ZN` gĹł lika ÄŻver bÄ…. Nakti lĹŤs vakarai“ `Rb Q\ W\` CNV cV YNV aĂ›` @XV MindaukÄ™ iĹĄ gaulin rÄ™ pramo pub ir dar [V` ] _V „Ty netrukus, ty ras CVX a\ PR [V kie pa liai Ginta bĹŤtĹł iĹĄsirin nuorÄ…jÄŻ, jos klipas aN` ` `VĂ­ Yf bent tas vaizdo sÄ… iĹĄvys jau i? kaip bro i merginÄ… ningĹł jau my_VĂş ]N vardo ĹĄvie dai, dai QVb `R BendĹžia tikrojo sten nos _\ kart siais tie BendĹžia nei 120 ĹĄÄŻ die bar XN ] da ir ti gar sią“ aV[ gi KasnietÄ—, kurios dar vi- rugpjĹŤtÄŻ.neneigÄ— – „neÄŻvyku linkoje aNV ]N aN• daugiau ĹĄtanÄ?iĹł tap. Vil nos prasmin lioje ap artimieji, duo15-Ä…jÄŻ Ă›WNV ;\ QĂ&#x;  [N Nota riĹĄka, apie visos dai gilĹŤs, susimÄ…s- jau oďŹ cia liĹł, trokklausomais mÄ—nesiĹł deNWNV NaYVX _V ZR [N \ ly kai tarti netlÄ—jo nÄ— ÄŻsivaizradijo , tinka tÄ… kovÄ—. tos tiĹĄ pa WNb[ le bus Ä?ia neiĹĄ ĹĄne mais No `Vb ] ke fak si li klau na ga ver ĹĄ OR sios gÄ—- ď Ž Amplua: „Juk teli pa les. Man kurie binti tokiu gia neseniai ne sas skambÄ—s do kli` `XNZ Vos prienÄŻ pasitiku lies padan meilÄ™. lę“, – ĹĄyp nuste ki vaiz tinÄ—- kĹŤriniai, bal sai ĹĄa die a\ XNQ WV dysiu zika, rios ti, kad jos ji ďŹ lmuosis interne bĹŤrÄŻ au- apie mei gimta muzikinÄ—je lidus. ti. Bankitokia mu Nota, ku tytas prieĹĄ vaizty kad so sta nÄ… tas jos je, pri kai tÄ— biu iĹĄkal- etery kos ÄŻ sce muoju vaikiĹĄ ĹĄiaip pas buvo sytojus “, – dÄ—s gaitiĹĄ sÄ…raĹĄe ar kops je – ne ro, ir ties pir listai ne dÄŻ su merper anks- ÄŻvaizdĹžiu muzikos na, Beyon- puose vÄ—je. je erd simÄ…, ar Ko ge pluĹĄÄ—jÄ™ sti nÄŻâ€œ ÄŻvaiz ne ritamos – Rihan ar grupÄ— ditorijos. ndes stippu mÄ—gs ÄŽ klau bagaĹžu dar sios artile dai ton do kli rinko „bra skirtinis, daikio ir uĹž- bingi var ney Hous iĹĄ kas patirtiestokios „sunlakoniĹĄkai sau pa ĹĄÄ—si tiek Whit matiĹĄ ti imtis ta atsako ti. - ce, ldplay“. tiek dra – to pra anks nuo las, No riĹĄ, ka dai „Co jos“ ka – ly – ne per ju savÄ™s dainerus vo Ĺžetas. temati kai skam- tikrintai vaizduo , lÄ—kĹĄtas nos siu kĹŤrinio ja liĹŤdno „NeÄŻsi istori smas BĹŤtent net kiek meilÄ—s tarĹł Ä?ios link kai, gal laimingos vo komen kli- jan ne kliu banti siai ir uĹž nos vaizdo – labiau s, kai dai autoriam

BIBLIOTEKA Apie

Moterys po ĹĄydais

Klai­pÄ—­die­tÄ— V.And­ri­jaus­kie­nÄ— – ba­jo­rĹł gi­mi­nÄ—s at­sto­vÄ—, gy­ve­ni­mÄ… ati­da­vu­si slau­gai.. Ĺ eĹĄtadienio interviu 5p.

Ĺł virtu vÄ—s pa

2 A.1 62;6@ 9 62=<@ %

XY Ya cNXN_R- _Ă› Ă˜VR[Ă› ?RQNXa\ 7b XRcV 7\YN[aN

2012 m. liepos 28

liepos 28, 2012

% =<@ @ 962 162;6 2 A.

PORTRETAS

www.kl.lt

Ameri ka pasi mokys?

 @PN[ ]Ve• [b\

KINO FOTELIS

a_

TragiĹĄkas tamsos riterio sugrÄŻĹžimas

Ĺ iandien priedai

Kaina 1,60 Lt

TiraĹžas 34 970

Mais­tas – ty­lus Ĺžu­di­kas?

Lie­tu­vos pre­ky­vie­ tÄ—­se neį­ma­no­ma ÄŻsi­gy­ti nei tik­ros mÄ—­sos, nei pie­no pro­duk­tĹł, nei mil­ tĹł. Kai ku­rie mais­to ga­my­bos tech­no­lo­ gi­jÄ… iť­ma­nan­tys bei ati­dĹžiai pa­kuo­Ä?iĹł eti­ke­tes stu­di­juo­jan­ tys Ĺžmo­nÄ—s ne­ven­ gia ir to­kiĹł ka­te­go­ riť­kĹł pa­reiť­ki­mĹł.

„Bus pe­le­ny­nas, o ne­be sÄ…­var­ty­nas.“ Klai­pÄ—­dos re­gio­no at­lie­kĹł tvar­ky­mo cent­ro di­rek­to­rius Ĺ a­rō­nas Rei­ka­las Ĺžvel­gÄ— ÄŻ atei­tÄŻ, kai bus pra­dÄ—­tos de­gin­ti at­lie­kos.

3p.

Ku­ror­tĹł Ĺžy­dÄ—­ji­mo kai­na

Li­na Bie­liaus­kai­tÄ— l.bieliauskaite@kl.lt

Nie­kuo ne­pa­si­ti­ki

PrieĹĄ dau­ge­lÄŻ me­tĹł var­giai kas bō­ tĹł pa­ti­kÄ—­jÄ™s, jog va­di­na­mie­ji as­fal­ to vai­kai kar­vÄ™ ar ark­lÄŻ bus ma­tÄ™ tik pa­veiks­lÄ—­liuo­se. Tad min­tis, kad il­ gai­niui vi­siť­kai ne­bep­ri­si­min­si­me tik­ro­jo po­mi­do­rĹł kva­po bei sko­nio, nes bus ga­li­ma ÄŻsi­gy­ti tik „plast­ ma­si­niĹłâ€œ dar­Şo­viĹł, skam­ba ne taip jau ir ma­kab­riť­kai. Re­gis, kas­dien vis spar­Ä?iau ju­da­me to link. Il­ga­me­tÄ™ pro­fe­si­nÄ™ pa­tir­tÄŻ tu­ rin­ti klai­pÄ—­die­tÄ— mais­to ruo­ťi­ mo tech­no­lo­gÄ— Va­le­ri­ja Klo­vie­nÄ— pri­pa­Şi­no, jog tai, kÄ… ir kaip mes ĹĄian­dien val­go­me, ne­re­ tai ĹĄo­ki­ruo­ja.

4

As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

Pa­jō­rio ku­ror­tĹł gÄ—­ly­nai – ne­pi­gus gro­ Ĺžis. Klai­pÄ—­do­je gÄ—­liĹł so­di­ni­mui ir prie­ Ĺžiō­rai ĹĄie­met skir­ta apie 300 tĹŤkst. li­tĹł, Pa­lan­go­je – be­veik mi­li­jo­nas. Be­je, pa­ lan­giť­kiĹł gÄ—­ly­nai sa­vo plo­tu yra dvi­ gu­bai di­des­ni nei uos­ta­mies­ty­je. Va­gys­tÄ—s uĹž 10 tĹŤkst. li­tĹł

„„Tai­ki­nys: di­dĹžiau­siÄ… ne­ri­mÄ… spe­cia­lis­tams ke­lia men­ka­ver­tÄ— vai­kĹł mi­ty­ba.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Klai­pÄ—­dos mies­to gÄ—­ly­nams tiek per­nai, tiek ĹĄie­met skir­ta 190 tĹŤkst. li­tĹł. Prie­Şiō­rai per va­sa­ rÄ… – lais­ty­mui ir ra­vÄ—­ji­ mui dar rei­kia apie 100 tĹŤkst. li­tĹł.

2

2

Ĺ EĹ TADIENIS, liepos 28, 2012

miestas

Ku­ror­tĹł Ĺžy­dÄ—­ji­mo kai­na PRISTATO

METŲ JĹŞRININKO RINKIMUS BALSUOKITE UĹ˝ SAVO KANDIDATÄ„ 1. Anatolijus BataĹĄÄ?iukas, vyresnysis kapitono padÄ—jÄ—jas, iĹĄtikimas jĹŤrininko profesijai. Parvyko iĹĄ Afrikos turÄ—damas dideliĹł sveikatos problemĹł, taÄ?iau nepasiduoda ligai ir ryĹžtingai siekia grÄŻĹžti ÄŻ jĹŤrÄ….

10. Viktoras RaÄ?kovas, – uĹž mokslinius jĹŤrĹł ir vandenynĹł tyrimus, uĹž publikacijas jĹŤros tematika, uĹž jaunimo skatinimÄ… rinktis jĹŤrininko profesijÄ…, uĹž didelÄ™ meilÄ™ ir iĹĄtikimybÄ™ pajĹŤrio kraĹĄtui.

2. Andrius Grinius, vyresnysis mechanikas, gesinant gaisrÄ… laive uĹžtikrino laivo ÄŻrenginiĹł darbÄ…, kartu su kapitonu vadovaudami ÄŻgulai sÄ—kmingai iĹĄgelbÄ—jo darbuotojus bei keleivius.

11. Romualdas Ĺ ostakas, jĹŤrininkas, gerbiantis ir vertinantis savo profesijÄ…, atsidavÄ™s Lietuvai ir uostamiesÄ?iui.

3. ArtĹŤras Kalibartas, vyriausiasis mechanikas, vertinamas kaip vienas geriausiĹł, kompetentingiausiĹł specialistĹł, – uĹž ĹžmogiĹĄkumÄ…, ĹĄilumÄ… ir profesionalumÄ…. 4. Sergejus KoĹĄkinas, kapitonas, sÄ…Ĺžiningas ir dÄ—mesingas savo ÄŻgulai, raginantis siekti profesiniĹł aukĹĄtumĹł, profesi onalumo. 5. Viktoras Kozakas, tolimojo plaukiojimo kapitonas, turintis ilgametÄ™ patirtÄŻ Lietuvos laivyne, – uĹž savo pastovumÄ…, iĹĄtikimybÄ™ jĹŤrinei profesijai. 6. Juozas Liepuonius, jĹŤrĹł kapitonas, aktyviai dalyvaujantis JĹŤrĹł kapitonĹł klubo veikloje, – uĹž materialinÄ™ paramÄ… Lietuvos aukĹĄtosios jĹŤreivystÄ—s mokyklos studentams, bendradarbiavimÄ… su JĹŤrĹł muziejumi, jĹŤriniĹł reliktĹł saugojimÄ…. 7. Viktoras Osipovas, kapitonas, kuris kasdieniame darbe visada vadovaujasi principu: saugiai dirbanti ÄŻgula – saugus laivas, saugus krovinys. 8. Vilius PakalniĹĄkis, tolimojo plaukiojimo kapitonas, jĹŤrĹł teisÄ—s specialistas, knygos „Laivybos sÄ…vokĹł aiĹĄkinimas“ autorius, – uĹž viso gyvenimo nuopelnus KlaipÄ—dai ir jĹŤrai. 9. Viktoras PozonkeviÄ?ius, jaunas kapitonas, savo srities profesionalas, – uĹž jĹŤrininkĹł interesĹł gynimÄ…, jĹł problemĹł vieĹĄinimÄ…, straipsniĹł jĹŤrine tematika raĹĄymÄ….

12. Vladimiras Tarasovas, nusipelnÄ™s kapitonas, daug metĹł sÄ—kmingai dirbantis jĹŤroje, ÄŻkvÄ—pÄ™s ne vienÄ… jaunÄ… kapitonÄ… atsiduoti savo darbui ir jĹŤrai. 13. Vytautas Valteras, jĹŤrinio kelto kapitonas, savo srities profesionalas, daug metĹł sÄ—kmingai dirbantis AB „DFDS Seaways“. 14. Valdemaras Vizbaras, – uĹž Lietuvos, kaip jĹŤrinÄ—s valstybÄ—s, populiarinimÄ… bei jaunimo ÄŻtraukimÄ… ÄŻ buriavimÄ… ir jĹŤrinÄ™ veiklÄ…. 15. Olegas Voitiekus, laivo „TOR Corona“ vyr. kapitono padÄ—jÄ—jas, turintis ilgametÄ™ patirtÄŻ, perduodantis jÄ… savo sekÄ—jams, profesionalus, atsakingas ir atsidavÄ™s darbui bei komandai. 16. Vytautas Vozgirdas, vyr. mechanikas, – uĹž ilgametÄŻ darbÄ…, profesionalumÄ… ir iĹĄmonÄ™ labai sudÄ—tingomis sÄ…lygomis perdislokuojant laivÄ… iĹĄ Australijos ÄŻ KanarĹł salas. 17. Arnoldas ZaĹžeckis, augÄ™s jĹŤrininko ĹĄeimoje ir dar vaikystÄ—je susipaĹžinÄ™s su ĹĄia nelengva profesija, sÄ—kmingai su ja susiejo savo gyvenimÄ…. 18. RiÄ?ardas ZaĹžeckis, jĹŤrininkas, savo ilgametÄ™ patirtÄŻ perduodantis studentams bei uĹžtikrinantis bendradarbiavimÄ… su uĹžsienio ĹĄaliĹł jĹŤreiviais. 19. Aleksandras Zbitnevas, kapitonas, turintis 30 metĹł darbo patirtÄŻ, gebantis uĹžtikrinti kokybiĹĄkÄ… ÄŻgulos darbÄ…, – uĹž Lietuvos vardo garsinimÄ… pasaulyje.

„„Puo­ťia: ĹĄie­met Pa­lan­gos gÄ—­ly­nĹł puoť­me­noms skir­ta 120 tĹŤkst. li­tĹł. dau­giau nei per­nai.

Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s 1 Mies­to tvar­ky­mo sky­ riaus ve­dÄ—­jos Ire­nos Ĺ a­ka­lie­nÄ—s tei­

ni­nÄ—ms gÄ—­lÄ—ms skir­ta 140 tĹŤkst. li­tĹł. Vi­sai Ĺžel­di­niĹł ir gÄ—­ly­nĹł prie­Şiō­rai ku­ ror­te ĹĄie­met at­sei­kÄ—­ta 120 tĹŤkst. li­tĹł dau­giau nei per­nai. Vi­sa su­ma Pa­

gi­mu, uos­ta­mies­ty­je dau­giau nei 2 tĹŤkst. kv. m plo­to ap­so­din­ta vien­ me­tÄ—­mis gÄ—­lÄ—­mis ir be­veik 3 tĹŤkst. kv. m dau­gia­me­tÄ—­mis. Dar pa­pil­do­ mai yra dvi gÄ—­liĹł pi­ra­mi­dÄ—s prie Klai­ pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s Lie­pĹł gat­vÄ—­je ĹĄa­ lia vÄ—­lia­vĹł, 80 pa­sta­to­mĹł va­zo­nĹł, 64 gÄ—­liĹł lo­ve­liai, 124 pa­ka­bi­na­mi va­zo­ nÄ—­liai ant ap­ťvie­ti­mo at­ra­mĹł Til­tĹł, Tur­gaus ir Ĺ˝ve­jĹł gat­vÄ—­se, taip pat Lie­tu­vi­nin­kĹł ir Teat­ro aikť­tÄ—­se. Klai­pÄ—­do­je gÄ—­lÄ—ms jau iť­leis­ta 170 tĹŤkst. li­tĹł. 20 tĹŤkst. li­tĹł li­ko ru­de­ ni­nÄ—ms nať­lai­tÄ—ms. Mies­to ju­bi­lie­ jaus pro­ga gÄ—­liĹł tie­kÄ—­jai Ĺ au­liĹł gat­ vÄ—­je ties Kon­cer­tĹł sa­le, Klai­pÄ—­dos are­na ir Meln­ra­gÄ—­je sa­vo pa­Ä?iĹł lÄ—­ ĹĄo­mis uĹž 10 tĹŤkst. li­tĹł pa­pil­do­mai pa­so­di­no gÄ—­liĹł. At­so­di­ni­mui ĹĄiais me­tais ir vÄ—l rei­kÄ—­jo apie 10 tĹŤkst. li­tĹł, nes va­ gys­tÄ—s iĹĄ va­zĹł ir gÄ—­ly­nĹł ne­si­liau­ja.

lan­gos gra­Şi­ni­mui sie­kia 980 tĹŤkst. li­tĹł – tris kar­tus dau­giau nei Klai­pÄ—­ do­je. Pa­lan­ga gÄ—­ly­nĹł plo­tais mu­ťa ir ki­tus re­kor­dus pa­jō­ry­je – vien­me­Ä?iĹł gÄ—­liĹł yra vie­nas hek­ta­ras. „Šie­met, kaip ne­bō­tĹł keis­ta, gÄ—­liĹł ne­vo­gÄ— nei pa­va­sa­rÄŻ, nei da­bar. Per vi­ sus gÄ—­ly­nus nu­gvel­bÄ— gal 100 dai­gĹłâ€œ, – vy­lÄ—­si Pa­lan­gos ko­mu­na­li­nio ĹŤkio di­rek­to­rius Kons­tan­ti­nas Skie­rus.

GÄ—­liĹł – hek­ta­ras

Ĺ˝e­mÄ— bran­ges­nÄ— uĹž dai­gus

Pa­puoť­ti Pa­lan­gÄ… vien dai­gams – pa­va­sa­ri­nÄ—ms, va­sa­ri­nÄ—ms ir ru­de­

Vi­sa su­ma Pa­lan­gos gra­Şi­ni­mui sie­kia 980 tĹŤkst. li­tĹł – tris kar­tus dau­giau nei Klai­pÄ—­do­je.

Ne­rin­go­je gÄ—­ly­nĹł plo­tas sie­kia apie 1 tĹŤkst. kv. m. Ĺ iais me­tais jiems iť­

Projekto globÄ—jas

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis Projekto rÄ—mÄ—jas

BALSUOTI GALITE: IĹĄ dienraĹĄÄ?io iĹĄkirptÄ… ir uĹžpildytÄ… lapelÄŻ siĹłsdami adresu: MetĹł jĹŤrininkas, „KlaipÄ—dos“ dienraĹĄÄ?io redakcija, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, 92118 KlaipÄ—da; arba atneĹĄdami ir ÄŻmesdami ÄŻ specialiÄ…sias urnas redakcijoje, PC „Akropolyje“ ( Taikos pr. 61) esanÄ?iame skyriuje bei aĹĄtuoniuose didĹžiĹłjĹł „Iki“ prekybos centrĹł. Portale www.KL.lt. Balsai, atiduoti portale, bus sumuojami su balsais, pateiktais balsavimo lapeliuose. Liepos 13–30 d. (iki 9 val.) balsuodami JĹŤs rinksite labiausiai ĹĄio titulo vertÄ… jĹŤrininkÄ…. Liepos 31 – rugpjĹŤÄ?io 3 d. dienraĹĄtyje „KlaipÄ—da“ bus pristatyti 3 daugiausia balsĹł surinkÄ™ pretendentai. RugpjĹŤÄ?io 3 d. titulo laimÄ—tojas bus paskelbtas KruiziniĹł laivĹł terminale.

METŲ JĹŞRININKO RINKIMUOSE BALSUOJU UĹ˝: VVV ɢKG@QLNMHI@ KS Bilietas Š3HBJDSRŠ ŠƴǥǢÇ?ÇĽÇŹ

30 Lt

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

leis­ta apie 34 tĹŤkst. li­tĹł, ÄŻ ĹĄiÄ… su­mÄ… ÄŻtrauk­ti so­di­ni­mo dar­bai ir pa­Ä?iĹł gÄ—­liĹł kai­na. Di­dĹžiau­si ir gau­siau­si gÄ—­ly­nai – Ni­dos gy­ven­vie­tÄ—­je. Pa­sak Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bÄ—s at­ sto­vÄ—s Sand­ros Vaiť­vi­lai­tÄ—s, di­de­ liĹł pro­ble­mĹł, su­si­ju­siĹł su gÄ—­ly­nĹł prie­Şiō­ra, ne­ky­la, esÄ… pa­si­tai­ko, jog kas nors ÄŻva­Şiuo­ja dvi­ra­Ä?iu ar iť­rau­na ko­kÄŻ dai­gÄ…, bet to­kie at­ve­ jai – pa­vie­niai. „Vis dÄ—l­to Ne­rin­go­je rō­pin­tis Ĺžel­ di­niais su­dÄ—­tin­ga, nes Ä?ia yra ne­ tur­tin­gas smÄ—­lio dir­vo­Şe­mis, tad Ĺže­mes ten­ka at­si­veŞ­ti, o jĹł at­ve­Şi­ mas kai­nuo­ja bran­giau nei pa­Ä?ios gÄ—­lÄ—s“, – tvir­ti­no S.Vaiť­vi­lai­tÄ—. Tei­gia­ma, kad for­muo­jant gÄ—­ ly­nus Ne­rin­go­je sten­gia­ma­si at­si­ Ĺžvelg­ti ÄŻ krať­to­vaiz­dÄŻ, jo neuŞ­goŞ­ ti gÄ—­lÄ—­mis, o tik pa­pil­dy­ti. Ne­rin­gos me­ras An­ta­nas Vin­kus pa­brÄ—­ŞÄ—, kad Kur­ťiĹł ne­ri­jos ku­ror­ te ypa­tin­gÄ… dÄ—­me­sÄŻ Ĺžel­di­niams ski­ ria gy­ven­to­jai. GÄ—­ly­nai, prie ku­riĹł fo­tog­ra­fuo­ja­si Lie­tu­vos ir uŞ­sie­ nio sve­Ä?iai, ÄŻreng­ti net prie dau­ ge­lio Ne­rin­gos gy­ven­vie­Ä?iĹł dau­ gia­bu­Ä?iĹł.

3

ŠEŠTADIENIS, liepos 28, 2012

miestas Uni­ver­si­te­te – 2 tūkst. stu­den­tų

Pas­ta­tys skulp­tū­rą

Dvi­ra­ti­nin­kei lū­žo ko­ja

Nuo rug­sė­jo Klai­pė­dos uni­ ver­si­te­to du­ris at­vers 2 tūkst. pir­ma­kur­sių. Net 1 tūkst. 682 sto­jan­tie­ji įstai­gą pa­si­rin­ko pir­ mu nu­me­riu. Po­pu­lia­riau­sia spe­cia­ly­bė šie­met, kaip ir per­ nai, bu­vo vie­ša­sis ad­mi­nist­ra­ vi­mas, ant­ro­je vie­to­je – rek­ rea­ci­ja ir tu­riz­mas, tre­čio­je – ki­ne­zi­te­ra­pi­ja.

Iš klai­pė­die­čio skulp­to­riaus Arū­ no Sa­ka­laus­ko dirb­tu­vių kie­mo į pla­tų­jį pa­sau­lį va­kar iš­ke­lia­vo iš bal­to kar­je­ri­nio ak­mens iš­kal­ ta tri­jų met­rų ūgio šv. apaš­ta­ lo And­rie­jaus skulp­tū­ra. Ji bus pa­sta­ty­ta ir sek­ma­die­nį 11 val. pa­šven­tin­ta Lauk­že­mė­je Kre­ tin­gos ra­jo­ne, aikš­tė­je prie­šais baž­ny­čią.

Pa­si­va­ži­nė­ji­mas dvi­ra­čiu Smil­ty­nė­je mer­gi­nai bai­gė­si sun­kiu svei­ka­tos su­trik­di­mu. Už­va­kar va­ka­re po 21 val., va­ žiuo­da­ma nuo kal­niu­ko, ji vir­ to, pra­ra­do są­mo­nę ir pa­ty­rė at­vi­rą ko­jos lū­žį. Pir­mą­ją pa­ gal­bą mer­gi­nai su­tei­kė plia­že dar bu­vę gel­bė­to­jai. Ji iš­vež­ta į li­go­ni­nę.

Pre­ky­ba švie­žio­mis žu­vi­mis kles­ti Pre­ky­ba švie­žio­mis ir rū­ky­to­mis žu­vi­mis Da­nės kran­ti­nė­je pa­si­tei­si­no. Bū­na, kad žu­ vų ir pri­stin­ga, ypač kai vy­rau­ja vė­juo­ti orai. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Pre­kiau­ti švie­žio­mis žu­vi­mis Da­nės kran­ti­nė­je prie Pi­lies til­to pra­dė­ta prieš po­rą mė­ne­sių. Sa­vait­ga­liais vie­to­je ga­li­ma ir jas iš­si­rū­ky­ti. „Pre­ky­ba švie­žio­mis žu­vi­mis pa­si­tei­si­no. Kai vy­rau­ja vė­juo­ ti orai, ap­sun­ki­nan­tys žve­jy­bą, jų net pri­trūks­ta­me. Tik duok žu­vų, grei­tai iš­pirks. Pak­lau­sa di­de­lė“, – pa­sa­ko­jo pre­ky­bos švie­žio­mis žu­ vi­mis koor­di­na­to­rius Min­dau­gas Ri­mei­kis. Per die­ną par­duo­da­ma nuo 100 iki 500 ki­log­ra­mų žu­vų. Po­pu­lia­riau­sių ga­li­ma par­duo­ti ir to­ną. La­biau­siai žmo­nės per­ka plekš­nes, eše­rius, star­kius, otus, men­kes. Pas­ta­rų­jų da­bar žve­jo­ti ne­ga­li­ma. M.Ri­mei­kis tei­gė, kad dau­giau­ sia švie­žias žu­vis per­ka vie­tos gy­ ven­to­jai. Poil­siau­to­jai pra­šo rū­ ky­tų. Švie­žias žu­vis jie di­des­niais

Min­dau­gas Ri­mei­kis:

Tik duok žu­vų, grei­tai iš­pirks. Pak­lau­sa di­de­lė. Išei­tis: karš­to­mis die­no­mis švie­žios žu­vys lai­ko­mos šal­dy­tu­vuo­se, vit­

kie­kiais per­ka, kai su­si­ruo­šia grįž­ ti na­mo į ki­tus mies­tus. Koor­di­na­ to­riaus tei­gi­mu, po­pu­lia­ri ir nu­ si­pirk­tų žu­vų rū­ky­mo pa­slau­ga. Ji pa­pil­do­mai kai­nuo­ja po­rą li­tų. Pa­sak M.Ri­mei­kio, da­bar ruo­šia­ ma­si mies­to ju­bi­lie­jui. Jei bus gau­ ta lau­ko vir­tu­vė, šven­tės me­tu vi­

ri­no­je pa­lie­ka­mos tik rūkytos.

si ga­lės pa­si­vai­šin­ti žu­vie­ne. Da­bar vyks­ta de­ri­ni­mas su tar­ny­bo­mis. M.Ri­mei­kis tvir­ti­no, kad dar daug rei­kia dirb­ti, no­rint iš­plė­to­ti pre­ky­bą švie­žio­mis žu­vi­mis. Jo tei­ gi­mu, idea­liau­sia, jei tam bū­tų ati­ duo­tas se­na­sis Smil­ty­nės per­kė­los

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ad­mi­nist­ra­ci­jos pa­sta­tas. „Ta­da bū­tų ga­li­ma su­kur­ti vi­są inf­rast­ ruk­tū­rą. At­si­ras­tų nau­jas, ga­lin­ gas trau­kos cent­ras se­na­mies­ty­je. Žmo­nės čia ga­lė­tų ne tik pail­sė­ ti, bet ir įsi­gy­ti žu­vų“, – tvir­ti­no koor­di­na­to­rius.

To­ną šiukšlių su­de­gins už 79 li­tus Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Dienos telegrafas San­tuo­kos. Šeš­ta­die­nį Ci­vi­li­nės met­ ri­ka­ci­jos sky­riu­je tuok­sis 22 po­ros. Žie­ dus su­mai­nys Na­tal­ja Iva­no­va ir Va­le­ri­ jus Ta­mu­lis, Auš­ra Ba­ra­kaus­kai­tė ir Re­ mi­gi­jus Jo­nu­šas, Ga­li­na Lia­sun ir Mar­ty­ nas Liu­lys, Vik­to­ri­ja Ba­ka­naus­kie­nė ir Vai­do­tas No­rei­kia, Eg­lė Iva­naus­kie­nė ir Ša­rū­nas Ja­nuš­ka, Li­na Pun­di­nie­nė ir Vi­ ta­li­jus Jur­čen­ka, Ode­ta Sto­ny­tė ir Mar­ty­ nas Ulo­zas, Vik­to­ri­ja Mu­ra­ly­tė ir Mar­ty­ nas Si­nia­ko­vas, Ire­na Lab­žen­ty­tė ir Re­ mi­gi­jus Ma­žo­nas, Elin­ga Gai­da­ma­vi­čiu­ tė ir Ai­va­ras Ka­va­liaus­kas, Sta­sė Kus­ky­ tė ir Dai­nius Sa­ka­laus­kas, Ves­ta Nar­su­ ty­tė ir Vil­man­tas Ma­tai­tis, Ok­sa­na Ko­no­ nen­ko ir Da­ni­la Go­lov­niov, La­ri­ja­na Va­ ba­lai­tė ir Aud­rius Ma­ciu­le­vi­čius, Sand­ ra And­re­je­va ir Aud­rius Del­tu­va, Vi­ta­ li­ja Grėb­liū­nai­tė ir Vla­das Moc­kus, Dia­ na Strak­šy­tė ir Pau­lius Či­žaus­kas, Ma­ri­ ja Ig­nat­je­va ir Va­le­rij Alad­jev, Ja­ni­na Ka­ ba­no­va ir Vy­tau­tas Gruz­dys, Ire­na Par­ fio­no­vie­nė ir Al­gir­das Pet­rei­kis, Ju­li­ja Te­ ku­to­va ir Mi­chail Viat­kin, As­ta Kau­ši­kai­ tė ir Re­mi­gi­jus Jakš­tas. Mir­tys. Va­kar Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 5 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Ona Že­mai­tie­nė (g. 1920 m.), Jo­nas Jo­vai­šas (g. 1933 m.), Ol­ga Ur­bo­na­ vi­čie­nė (g. 1941 m.), Rim Is­cha­kov (g. 1966 m.), Eduard Kar­vec­kij (g. 1970 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Mat­rio­na Lo­se­va, Vik­ta­ras Dol­gi­chas, ry­toj – Al­ber­tas Juo­zas Pu­ke­lis, Eduard Kar­vec­kij, Ona Že­mai­tie­nė. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Ry­toj lai­do­ja­mas Jo­ nas Jo­vai­šas.

v.spuryte@kl.lt

Klai­pė­dos re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­ mo cent­ras mo­kės pi­ni­gus už tai, kad uos­ta­mies­ty­je pa­sta­ty­to­je ter­ mo­fi­ka­ci­nė­je jė­gai­nė­je bū­tų de­gi­ na­mos at­lie­kos.

Bend­ro­vė Klai­pė­dos re­gio­no at­ lie­kų tvar­ky­mo cent­ras (KRATC) ir įmo­nė „For­tum Lie­tu­va“, ku­ ri lai­mė­jo kon­kur­są de­gin­ti šiukš­ les, pa­si­ra­šė su­tar­tį, pa­gal ku­rią KRATC ter­mo­fi­ka­ci­nei jė­gai­nei tieks at­lie­kas ir iš jos į są­var­ty­ną priims pe­le­nus. KRATC „For­tum Klai­pė­dai“ už to­nos at­lie­kų su­de­gi­ni­mą mo­kės 79 li­tus, o „For­tum Klai­pė­da“ už į są­var­ty­ną prii­ma­mą to­ną pe­le­nų mo­kės 100 li­tų. Pla­nuo­ja­ma, kad per me­tus „For­tum Klai­pė­dos“ jė­gai­nė­je bus su­de­gin­ta 120–130 tūkst. to­nų at­ lie­kų – apie 90 pro­c. at­ve­ža­mų į są­var­ty­ną. „Tai 50 pro­c. mums rei­ka­lin­ go ku­ro, ki­tas bus me­die­nos drož­ lės ir pra­mo­ni­nės at­lie­kos“, – tei­ gė „For­tum Klai­pė­da“ di­rek­to­rius Juo­zas Do­nie­la. KRATC di­rek­to­rius Ša­rū­nas Rei­ ka­las tei­gė, jog ter­mo­fi­ka­ci­nei jė­ gai­nei bus tie­kia­mos rū­šiuo­tos

Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­ gim­dė 10 mo­te­rų. Gi­mė 6 mer­gai­tės ir 5 ber­niu­kai, tarp nau­ja­gi­mių – dvy­nių po­re­lė. Grei­to­ji. Va­kar iki 16.30 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai su­lau­kė 55 iš­kvie­ti­ mų. Dau­giau­sia ne­ga­la­vo vy­res­nio am­ žiaus žmo­nės.

AB „Klaipėdos energija“ informuoja

AB „Klaipėdos energija“ ieško

=2?@<;.9< C.1F/6;6;8<

šilumos tinklų rekonstrukcijos nuo liepos 29 dienos 24 valandos iki rugpjūčio 3 dienos 23 valandos bus nutrauktas šilumos tiekimas karšto vandens ruošimui šiems namams: Nau­da: at­lie­kų de­gi­ni­mas są­var­ty­no gy­va­vi­mo lai­ką prail­gins 10 ar 15 me­t ų. Nidos g. 9, 13,15, 40, 40A, 40C, 46, 48, 50, 54, 56; 1.?/< =</Ï16@' miš­rios ko­mu­na­li­nės at­lie­kos. „Jos de­gi­ni­mo ka­ti­lai ban­dy­mams bus ba dar 2002 me­tais ap­si­spren­ d ė, Kalnupės g. 2, 4, 6, 21, 25; ■ darbuotojų paieška ir atrankos kontrolė; įvairių ruošimas; bus rū­šiuo­ja­mos du kar­tus. Pir­mą už­kur­ti šie­met lapk­ri­tį, o ko­mer­ kad at­lie­kos bus de­gi­na­mos ir■iš jųataskaitų Minijos g. 129, 131, 133, 135, 135A, 157; ■ personalo mokymo ir kvalifikacijos kėlimo programos kar­tą žmo­nės jas rū­šiuo­ja mes­da­mi ci­nė bend­ro­vės veik­la pla­nuo­ja­ gau­na­ma ener­gi­ja nau­do­ja­ma ši­ lu­ Sulupės g. 11, 11A, 13, 13A, 16, 18, 20; įgyvendinimas; ■ bendrovės struktūros į va­di­na­muo­sius var­pe­lius, o ant­rą ma ki­tų me­tų ba­lan­džio 22 die­ną. mai ga­min­ti. Nau­da mies­tui ta, jog organizacinės Darželio g. 1, 3, 4,ir pareigybių 6, 8; pokyčių organizavimas; kar­tą at­lie­kos me­cha­niš­kai bus rū­ To­dėl nuo ki­tų me­tų spa­lio „For­ pa­vyks su­ma­žin­ti ar bent jau■sta­ Poilsiosusijusių g. 10,procedūrų 12, 14, 16, 20; su darbo funkcijomis rengimas; ■ personalo vertinimo sistemos sukūrimas ir metinių vertinimo šiuo­ja­mos pas mus, tam už ES lė­šas tum Klai­pė­da“ jau tieks ener­gi­ją bi­li­zuo­ti mies­tie­čių iš­lai­das šil­ d y­ Rambyno g. 3, 4, 5, 6, 7, 10; pokalbių organizavimas; ■ mikroklimato tyrimai ir priemonių bei bus pa­sta­ty­ta spe­cia­li rū­šia­vi­mo li­ „Klai­pė­dos ener­gi­jai“, ga­mi­nan­ mui“, – pa­brė­žė Klai­pė­dos me­ ras Naikupės g. 16,jam17,gerinti 17A,nustatymas 18, 19, 28. inicijavimas. ni­ja“, – tvir­ti­no Š.Rei­ka­las. čiai ši­lu­mą. Vy­tau­tas Grub­liaus­kas. Informacija tel. (8 46) 410 869. Á:<;¼ @6Ï9<' Li­ni­jos sta­ty­bai ke­ti­na­ma gau­ti „Su­tar­tis tarp KRATC ir „For­tum „For­tum Klai­pė­dos“ in­ves­■tatsakingą i­ci­ ir įdomų Atsiprašome dėl įmonėje; galimų darbą energetinėje profesinio tobulėjimo ir karjeros galimybes; 35 mln. li­tų. „For­tum Klai­pė­dos“ Klai­pė­da“ yra de­šimt me­tų tru­ku­ jos uos­ta­mies­ty­je sie­kia 126 ■ mln. nepatogumų. ■ visas socialines garantijas. Užs.991748 ter­mo­fi­ka­ci­nės jė­gai­nės at­lie­kų sio pro­ce­so pa­bai­ga. Mies­to ta­ry­ eu­rų. Gyvenimo aprašymą siųsti ?268.9.C6:.6' Dėl

■ aukštasis universitetinis išsilavinimas (personalo vadyba, administravimas); ■ darbo teisės žinios, geras darbo kodekso nuostatų žinojimas, metodinių nurodymų personalo klausimais žinojimas; ■ 3–5 metai darbo personalo valdymo srityje patirtis; ■ užsienio kalbų žinios (anglų, rusų); ■ personalo mokymo ir kvalifikacijos kėlimo žinios; Tomo Lukšio (BFL) nuo­tr. darbo kompiuteriu įgūdžiai; ■ puikūs ■ patirtis energetikos sektoriuje (privalumas).

e. paštu klenergija@klenergija.lt iki balandžio 15 d. Tel. pasiteirauti (8-46) 392 653.

4

šeštadienis, liepos 28, 2012

miestas

Mais­tas – ty­lus žu­di­kas? 1

Da­bar ne­ga­li­ma pa­si­ti­ kė­ti vi­siš­kai nie­kuo – nei mais­to pro­duk­tų tie­kė­jais, nei mai­ ti­ni­mo įstai­go­mis, ma­no mo­te­ris. „Ma­no se­ne­lė mi­rė su­lau­ku­si dau­giau nei 100 me­tų. Nes val­gė šva­rius pro­duk­tus. Da­bar be che­ mi­jos nie­kas bul­vių neu­žau­gi­na. O mes sa­vo lys­vė­se tuos „ko­lo­ra­dus“ su­ren­ka­me ran­ko­mis“, – šyp­so­jo­ si pa­šne­ko­vė. Tad klai­pė­die­tė sten­gia­si vis­kuo, kiek įma­no­ma, ap­si­rū­pin­ti pa­ti: sa­vo dar­že už­siau­gi­na dar­žo­vių, vai­sių, prie­sko­nių, o val­gį ga­mi­ na na­muo­se – pra­de­dant kas­die­ niu sta­lu ir bai­giant gė­ry­bių ruo­ši­ mu žie­mai. Kad šei­mi­nin­kau­ti na­mie kai­ nuo­ja daug lai­ko ir pa­stan­gų, pa­sak V.Klo­vie­nės, mi­tas – mo­te­ris ga­lė­ tų pa­siū­ly­ti ga­ly­bę re­cep­tų, kaip iš pa­pras­čiau­sių pro­duk­tų ir ne­su­dė­ tin­gai pa­si­ga­min­ti pui­kiau­sių pa­ tie­ka­lų. „Ste­buk­lin­go­ji“ drus­ke­lė

V.Klo­vie­nė pri­si­me­na, jog se­niau bent jau bū­da­vo pai­so­ma griež­ tų stan­dar­tų. Da­bar esą su­si­da­ro įspū­dis, kad vi­sur pa­lai­da ba­la. „Pa­vyz­džiui, šian­dien nie­kas ne­ tu­ri su­pra­ti­mo apie mė­sos bran­di­ ni­mą. O juk švie­žiai pa­pjau­to gy­ vu­lio mė­sa ne­ga­li bū­ti iš kar­to val­go­ma. Kai per­ku mė­są, vi­sa­da pa­klau­siu, ka­da skers­tas gy­vu­lys, ir pa­ti pa­bran­di­nu“, – aiš­ki­no pa­ šne­ko­vė. Spe­cia­lis­tės tei­gi­mu, 0 laips­nių tem­pe­ra­tū­ro­je kiau­lie­na tu­ri bū­ti bran­di­na­ma ma­žiau­siai 5 pa­ras, tik ta­da ji bus minkš­ta, gar­di, kvap­ni, o jau­tie­ną rei­kė­tų bran­din­ti apie 30, paukš­tie­ną – vie­ną pa­rą. „Kaip da­ro pre­ky­bos cent­ruo­ se – ne­ži­nau. Jei mė­sa tiek, kiek rei­kia, neiš­lai­ko­ma, gal jai minkš­ tin­ti nau­do­ja­ma spe­cia­li drus­ke­ lė? – svars­tė V.Klo­vie­nė. – Tu­riu vie­ną gi­mi­nai­tį, ku­ris yra to­kios drus­ke­lės ger­bė­jas – sa­ko, pa­si­ bars­tau ir val­gau, mė­sa minkš­ta minkš­ta. Kar­tą pa­juo­ka­vo­me – ar tik ne­su­minkš­tės skran­dis. O štai da­bar žmo­gus tu­ri vė­žį. Ži­no­ma, ga­li­ma tik spė­lio­ti, ar dėl to, ar dėl ko ki­to.“ Ne­ži­nia, kas bur­no­je

Mo­te­rį ste­bi­na ir paukš­tie­nos ko­ ky­bė. „Kiek te­ko ir val­gyk­lo­se dirb­ti, ir na­mie šei­mi­nin­kau­ti, viš­ ta per 20 mi­nu­čių nie­ka­da neiš­vir­ da­vo, rei­kė­da­vo bent 40 mi­nu­čių. O da­bar ji tie­siog iš­tyž­ta. Ma­nau, kad paukš­tie­na taip pat kaž­kuo ap­ do­ro­ta“, – kal­bė­jo pa­šne­ko­vė. Anot klai­pė­die­tės, bent jau guo­ džia tai, jog mes dar ga­li­me jaus­ti tik­ros mė­sos sko­nį. „O Vo­kie­ti­jo­je – jau ne­be. Ten paukš­tie­ną dėl sal­mo­ne­lio­zės de­ zin­fe­kuo­ja. Kaž­ką tu­ri bur­no­je, bet ne­ži­nai, ką val­gai“, – pri­pa­ži­ no V.Klo­vie­nė. Tiems, ku­riems svar­bu, ką krau­ti į skran­dį, pa­šne­ko­vė pa­ta­ria ap­skri­ tai var­to­ti kuo ma­žiau mė­sos, ver­ čiau rink­tis na­mie ga­min­tą mais­tą, o mai­ti­ni­mo įstai­go­se šiukš­tu ne­ val­gy­ti skru­din­tų pro­duk­tų, ku­ riems daž­niau­siai nau­do­ja­mi pi­ gūs rie­ba­lai, tu­rin­tys kenks­min­gų so­čių­jų ir trans-rie­ba­lų. „Da­bar mais­tas la­bai che­mi­zuo­ tas, sin­te­ti­nis, daž­nai – tie­siog be

Išei­tis: V.Sa­kas mais­to pro­duk­tus pa­ta­ria pirk­ti tik iš pa­ti­ki­mų ūki­nin­kų.

sko­nio, – pri­pa­ži­no pa­šne­ko­vė. – Te­ko ir man pa­si­so­din­ti to­kių po­ mi­do­rų, kur vie­nas krū­mas išau­ gi­na 30 di­de­lių vai­sių. Pa­ra­ga­vau – kie­ti, be­sko­niai. Jei ne­ma­ty­tum, nė ne­sup­ras­tum, ką val­gai. Man at­ro­do, kad jie ge­ne­tiš­kai mo­di­ fi­kuo­ti.“

Vin­cen­tas Sa­kas:

Alaus gė­ri­kams aiš­ ki­nu – žmo­nės, at­si­ pei­kė­ki­te, Lie­tu­vo­je alaus nie­kas ne­be­ ga­mi­na.

Ne­bė­ra nie­ko tik­ra

Dar ka­te­go­riš­kes­nis da­bar­ti­nio mais­to ko­ky­bės klau­si­mais – ne­ prik­lau­so­mu mi­ty­bos ir ku­li­na­ ri­jos eks­per­tu pri­si­sta­tan­tis Vin­ cen­tas Sa­kas. Vy­ras tei­gia, jog mais­to pre­kių par­duo­tu­vė­se mais­to pre­kių iš vi­so nė­ra, nes ant pre­kys­ta­lių da­ bar – iš­vien mais­to pro­duk­tų su­ ro­ga­tai. Esą nė­ra duo­nos ir ke­pi­nių, pie­ no, mė­sos pro­duk­tų, ne­bė­ra net ge­rų kruo­pų ir grū­dų, dar­žo­vių, vai­sių ir uo­gų, o vis­kas, kas su­pa­ kuo­ta, – ža­lin­ga žmo­gaus or­ga­niz­ mui, nuo­dai.

Pa­sak eks­per­to, vi­sa tai var­to­jan­ tie­ji virs­ta bio­ma­se, ku­ri jau su­da­ro 90 pro­c. vi­sų ša­lies gy­ven­to­jų. „15 me­tų die­na iš die­nos ka­lu tuos da­ly­kus, net alaus gė­ri­kams aiš­ki­nu – žmo­nės, at­si­pei­kė­ki­te, Lie­tu­vo­je alaus nie­kas ne­be­ga­mi­na“, – emo­ cin­gai kal­bė­jo pa­šne­ko­vas, pri­si­pa­ ži­nęs, kad dėl sa­vo ko­vin­gu­mo yra daug kam ne­pa­to­gus. „Tie, ku­rie anks­čiau vis rek­la­ muo­da­vo­si, kad per sa­vai­tę rei­kia iš­ger­ti vie­ną, o da­bar – jau de­šimt bu­te­liu­kų gė­ri­mo, ku­ris su­tvar­ko vi­du­rius ir vi­sa ki­ta, gra­si­no ma­ ne pa­duo­ti į teis­mą. Bet kai pa­sa­ kiau, kad jų mi­ni­mų moks­li­nių ty­ ri­mų ins­ti­tu­tų nė­ra pa­sau­li­nia­me moks­li­nių ty­ri­mų ins­ti­tu­tų są­va­ de, pa­si­bai­gė bet ko­kie gra­si­ni­ mai. Bū­na, ir iš­va­di­na ne­gra­žiai, bet ka­dan­gi aš ne­prik­lau­sau bio­ ma­sei, nie­ko ne­bi­jau, man tas pa­ ts“, – dės­tė vy­ras. Už­dels­to vei­ki­mo bom­ba

V.Sa­ko nuo­mo­ne, mi­ty­ba le­mia 85 pro­c. mū­sų li­gų, 10 pro­c. – ju­dė­ji­ mo sto­ka, 5 pro­c. – ki­ti ci­vi­li­za­ci­jos fak­to­riai, ypač – oro tar­ša. „Gar­su­sis okea­nog­ra­fas Cous­ teau šne­kė­jo apie tai, kad žmo­nių yra per daug ir juos rei­kia nai­kin­ti. Jis su sa­vo moks­li­nin­kais bu­vo ap­ skai­čia­vęs, kad jei kiek­vie­ną die­ ną bū­tų su­šau­do­ma po 100 tūkst. žmo­nių, po 10 me­tų pa­siek­tu­me to­kį ly­gį, kad ga­lė­tu­me nor­ma­liai eg­zis­tuo­ti. Yra pa­pras­tes­nis bū­das

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

– juk ka­riuo­me­nei iš­lai­ky­ti rei­kia daug lė­šų. Ge­riau­sia ga­min­ti su­ro­ ga­tus, ir žmo­nės pa­tys iš­mirs. Jau da­bar tuo pa­rem­ta vi­sa vai­kų mi­ ty­ba. Naujausi moks­li­niai ty­ri­mai by­lo­ja, kad tik 12 pro­c. mo­kyk­li­nio am­žiaus vai­kų yra svei­ki, vi­si ki­ti – li­go­niu­kai“, – kal­bė­jo pa­šne­ko­vas. Anot eks­per­to, šian­dien Lie­tu­vo­je pre­kiau­ja­me ne kiau­lių, o kiau­lia­gy­ vių mė­sa, ku­rie au­gi­na­mi grei­tuo­ju ir smir­dan­čiuo­ju da­niš­ku che­mi­niu bū­du. Che­mi­niais au­gi­mo ska­tin­to­ jais esą „far­ši­ruo­ja­mi“ ir ki­ti na­mi­ niai gy­vu­liai, paukš­čiai. V.Sa­ko žo­džiais, par­duo­tu­vė­ se ne­beį­ma­no­ma įsi­gy­ti ir rū­ky­tos mė­sos – yra tik mir­ky­ta. Į pa­sta­bą, kad kur tik be­si – vi­sur blo­gis, eks­per­tas taip pat tu­ri at­sa­ ką: val­gy­ti yra ką, tik rei­kia mo­kė­ ti pa­siim­ti. Eko­lo­gi­ja – ne pra­ban­ga

„Yra ir są­ži­nin­gai dir­ban­čių žmo­nių, kaip vi­sur. At­lie­ku vi­so­kius ban­dy­ mus, jei rei­kia mė­sos, še­fuo­ju jau­ nus ūki­nin­kus, ku­rie už­sii­ma ge­rą­ ja žem­dir­bys­te. Ir kai man sa­ko, kad eko­lo­gi­niai pro­duk­tai tu­ri kai­nuo­ti bran­giau, ne­su­tin­ku – jie tu­ri kai­ nuo­ti du tris kar­tus pi­giau, nes ma­ žiau ir iš­lai­dų. Už­sii­mant gam­ti­ne žem­dir­bys­te, ne­rei­kia ari­mų, ra­vė­ ji­mų, pirk­ti pes­ti­ci­dų, trą­šų ir vi­sos ki­tos che­mi­jos, o der­lius – dvi­gu­bai di­des­nis“, – aiš­ki­no pa­šne­ko­vas. Ant­rin­da­mas V.Klo­vie­nei, V.Sa­ kas taip pat pa­ta­ria var­to­ti kuo ma­

Apie Klai­pė­dos kraš­to ku­li­na­ri­nį pa­vel­dą Prieš ka­rą Klai­pė­da vi­so­je Eu­ro­po­je gar­sė­jo sa­vo res­to­ra­nais su va­sa­ros ir žie­mos so­dais, ku­rių įren­gi­mo res­to­ ra­ni­nio vers­lo žmo­nės at­va­žiuo­da­vo pa­si­žiū­rė­ti net iš ki­tų kraš­tų. Klai­pė­ dos vir­tu­vei įta­ką da­rė vo­kie­čių, ang­ lų, olan­dų, kur­šių, lie­tu­vi­nin­k ų (bū­ rų, ši­šio­niš­kių), že­mai­čių ir net pran­ cū­zų vir­tu­vės, to­dėl per dau­ge­lį am­ žių su­si­for­ma­vo sa­vai­min­ga, iš­skir­ti­ nė klai­pė­die­tiš­ka vir­tu­vė su sa­vo val­ gių ga­my­bos tech­no­lo­gi­ja ir bū­dais. Uos­ta­mies­ty­je bu­vo su­kur­ta daug iš­ skir­ti­nių, bū­din­gų tik Klai­pė­dai val­ gių. Net da­bar pa­sau­ly­je ži­no­mi gar­ sie­ji Me­me­lio stri­me­lių tef­te­liai (ku­ ku­l iai) po­mi­do­r ų pa­da­že, Me­me­l io men­kės tef­te­l iai ka­pa­rė­l ių pa­da­že, ru­gi­nės teš­los abe­se kep­tas kiau­lie­ nos kum­pis, jau­t ie­nos šnelk­l iop­sai, troš­kin­ti grie­ti­nė­je su ba­ra­vy­kais, di­ dy­sis kiau­lie­nos keps­nys – Me­me­lio štu­fa­tas, ypač gar­sūs bu­vo Me­me­ lio štru­de­l is su vyš­n io­m is ir rie­šu­ tais bei sly­vų pu­din­gas ir me­duo­lis, ku­riuos val­gy­da­vo už­si­ger­da­mi že­ mai­tiš­ka me­daus gi­ra. Ats­ki­ros odės ver­tas Me­me­lio ba­lan­dis su vy­nuo­ gių pa­da­ž u – Me­me­l io kar­ve­l ių au­ gin­to­jai iš­ve­dė net spe­cia­l ią val­go­ mų­jų ba­lan­džių rū­šį. Ka­fi­jos (kaip iki ka­ro va­di­no vie­ti­niai gy­ven­to­jai) gė­ ri­mas ir na­muo­se, ir ka­vi­nė­se ne tik Klai­pė­do­je, bet ir ma­žuo­se vi­so kraš­ to mies­te­liuo­se, kai­muo­se, vien­kie­ miuo­se bu­vo kas­die­nis bū­ti­nas ri­tua­ las: vi­si 16 val. sės­da­vo prie sta­lo ger­ti ka­vos. Prie aro­ma­tin­go gė­ri­mo bū­da­ vo pa­tie­kia­mi minkš­ti pu­rūs me­duo­ liai, tru­pi­ni­nis py­ra­gas ar­ba ban­de­ lės su ci­na­mo­nu, už Klai­pė­dos Kre­ tin­gos link prie ka­vos kep­da­vo ban­ de­les su rū­ky­tais la­ši­nu­kais ir ci­na­ mo­nu. Šian­dien šių gra­žių ka­vos gė­ ri­mo tra­di­ci­jų ne­li­ko, tik Klai­pė­dos ir Ši­lu­tės mu­zie­juo­se dar ga­li­ma pa­ma­ ty­ti uni­ka­lių ka­vos pu­pe­lių skru­di­ni­ mo, ma­li­mo ir gė­ri­mo in­dų. Me­me­lio šnelk­liop­sai – grei­tai pa­ruo­šia­mas ir mėgs­ta­m iau­sias Klai­p ė­dos kraš­to gy­ven­to­jų šven­t i­n is mė­sos val­g is. Jau­tie­nos ar­ba kiau­lie­nos nu­ga­ri­nę rei­kė­tų su­pjaus­ty­ti plo­nais pail­gais pjaus­niais, plo­nai iš­muš­ti, ap­vo­lio­ti mil­tuo­se, ap­kep­ti ly­dy­ta­me svies­te. Ap­kep­tus pjaus­nius troš­kin­ti brit­vo­ ne su daug svo­gū­nų ir daug grie­ti­nės. Pa­tiek­ti su karš­ta bul­vių ko­še. Šal­ti­nis: V.Sa­ko stu­di­ja

žiau mė­sos, o šiuo me­tu su­skub­ti pa­si­mė­gau­ti ir ap­si­rū­pin­ti va­sa­riš­ ko­mis gė­ry­bė­mis. Ir nors, pa­šne­ko­vo nuo­mo­ne, so­ viet­me­tis pa­da­rė juo­dą dar­bą, iš­ kreip­da­mas mū­sų su­vo­ki­mą, kas yra tik­ra­sis ku­li­na­ri­nis pa­vel­das, tuo me­tu bent jau mais­to ko­ky­bė bu­vo ge­res­nė. „Tuo me­tu mais­to trū­ko, bet stan­dar­tų bu­vo lai­ko­ma­si. Da­bar tar­ny­bos, ku­rios vi­sa tai tu­rė­tų kont­ro­liuo­ti, yra ko­rum­puo­tos. Už­dar­biai ma­ži, ko­mu­nis­ti­nis po­žiū­ris į dar­bą, vis­ką ga­li­ma nu­pirk­ti“, – kons­ta­ta­vo pa­šne­ ko­vas.

5

ŠEŠTADIENIS, liepos 28, 2012

šeštadienio interviu

V.And­ri­jaus­kie­nė: vis­kam sa­vas lai­kas

K

lai­pė­die­tė Vac­lo­va And­ ri­jaus­kie­nė – vie­na iš dau­g y­b ės tūks­tan­č ių žmo­nių, ku­rie po ka­ro sa­vo na­mais pa­si­rin­ko uos­ta­mies­ tį. Mo­te­ris, ki­lu­si iš ba­jo­rų gi­mi­ nės Že­mai­ti­jo­je, dau­giau nei pu­ sę am­žiaus ati­da­vė li­go­nių slau­gai. Pro­fe­si­jos pa­si­rin­ki­mą anks­ty­vo­je jau­nys­tė­je nu­lė­mė fron­to mės­ma­ lės su­mai­to­ti ka­riai. As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Kil­min­gos gi­mi­nės pa­li­kuo­nė

– Esa­te at­ra­du­si sa­vo gi­mi­nės ba­jo­rys­tės do­ku­men­tus. Ar ba­jo­riš­ka li­ni­ja yra iš tė­čio pu­ sės? – Taip. Se­ne­lis, tė­vo tė­vas, bu­ vo ba­jo­ras. Skuo­do ra­jo­ne jis bu­vo Yla­kių vals­čiaus vir­šai­tis, pa­si­tu­ rin­tis ūki­nin­kas Sen­ke­vi­čius, tu­rė­ jo apie 80 ha že­mės. Mo­kyk­lo­je, kai mo­kiau­si, ma­ne vi­si ba­jo­rai­te va­di­ no, nes ži­no­jo, kad Sen­ke­vi­čiai bu­ vo ba­jo­rai. Bet tė­ve­lis ne­no­rė­jo to len­kiš­ko šlei­fo ir net pa­var­dę su­ trum­pi­no, ta­po Sen­ku­mi. Tė­tis li­ ko naš­lai­tis, kai bu­vo dar ma­žas. Jo ma­ma, praė­jus va­lan­dai po gim­dy­ mo, mi­rė. Naš­lai­čiai li­ko 9 vai­kai nuo 16 me­tų iki nau­ja­gi­mio. – Kaip pa­vy­ko iš­gy­ven­ti ūky­je su to­kia di­de­le šei­my­na be mo­ te­riš­kų ran­kų? – Sup­ran­ta­ma, šei­mi­nin­kės rei­kė­jo. Se­ne­lis ve­dė dar kar­tą. Tė­tis jau gy­ ve­no su pa­mo­te, bet ne­su gir­dė­ju­ si, kad apie ją ką blo­ga bū­tų pa­sa­ kęs. Ir jau ge­ro­kai vė­liau, kai jai kas nu­tik­da­vo, tai guos­tis lėk­da­vo ne pas sa­vo vai­kus, bet pas ma­no tė­tį. Tie­sa, tė­ve­lis pra­si­ta­rė, jog ne­rei­kia no­rė­ti, kad ji bū­tų kaip ma­ma. Bet šei­my­na, tar­nai, sa­ko, la­bai pa­si­ ges­da­vo mi­ru­sios šei­mi­nin­kės. Pa­ sa­ko­jo, kad ma­no tik­ro­ji mo­čiu­tė bu­vo la­bai ge­ra mo­te­ris, vi­sus už­ jaus­da­vo ir neeng­da­vo. Toks bu­vo ir ma­no tė­tis. – Ar vė­liau te­ko bend­rau­ti su tais pa­čiais sam­di­niais ir ar šie neį­da­vė nau­jai val­džiai sa­vo bu­vu­sių darb­da­vių? – At­virkš­čiai. Tie ge­ri san­ty­kiai su sam­di­niais vė­liau iš­gel­bė­jo nuo trem­ties. Vie­nas jau­nuo­lis, ne­mo­ky­ tas ber­nas, dar­ba­vę­sis mū­sų ūky­je, kai atė­jo ta­ry­bų val­džia, nuė­jo dirb­ti į vyk­do­mą­jį ko­mi­te­tą. Tai tas bu­vęs sam­di­nys vi­są lai­ką tė­ve­liui pra­neš­ da­vo, ka­da bus ve­ža­mi žmo­nės į Si­ bi­rą. Jis vis įspė­da­vo, jog ke­lias die­ nas rei­kia pa­si­sau­go­ti ir ne­nak­vo­ti na­mie, kad neiš­vež­tų. Vaikš­čio­ji­mas pei­lio aš­me­ni­mis

– Ar bu­vo ga­li­my­bė išvykti į Va­ ka­rus, kai trau­kė­si fron­tas? – Taip, bu­vo. Pa­me­nu, ma­ma su sa­vo gi­mi­nai­čiais or­ga­ni­za­vo to­kį pa­si­trau­ki­mą, bet tė­tis pa­sa­kė, kad jis nie­ko blo­go nė­ra pa­da­ręs ir kaip bus, taip, bet mes nie­kur ne­bėg­si­me. Ta­čiau ta­da jau bu­vo per vė­lu. Kai gur­guo­lės slin­ko į Va­ka­rus, pra­si­ brau­ti jau bu­vo sun­ku. – Vis dėl­to ta­ry­bų val­džiai jū­ sų gi­mi­nė bu­vo ne­pa­lan­ki. Juk ge­ne­ro­las Po­vi­las Ple­cha­vi­čius

Pro­fe­si­ja: su slau­gy­to­jos dar­bu klai­pė­die­tė V.And­ri­jaus­kie­nė pir­mą kar­tą su­si­dū­rė trau­kian­tis fron­tui ka­ro li­go­ni­nė­je, ta­da, pajutusi užuojau-

tą sužeistiesiems, ir ap­si­spren­dė, ką ji dirbs vi­są li­ku­sį gy­ve­ni­mą.

bu­vo jū­sų tė­čio pusb­ro­lis. Ar te­ko bend­rau­ti su juo pa­čiu? – Taip, ne kar­tą. Tik jis at­va­žiuo­da­ vo la­bai re­tai. Bu­vo už­siė­męs. Skuo­ de jis tu­rė­jo ma­lū­ną, tai su sa­vo bro­ liu ret­sy­kiais ap­si­lan­ky­da­vo pas ma­no tė­vu­kus. Kai pra­si­dė­jo so­vie­ ti­nis te­ro­ras, tė­vu­kas vis sa­ky­da­vo, kad Po­vi­las per ma­žai tų ko­mu­nis­ tų sa­vo lai­kais iš­nai­ki­no. Prie­kaiš­ tau­da­vo­me, kaip jis taip ga­li kal­bė­ti. Tai tė­vu­kas at­si­kirs­da­vo, kad do­rų žmo­nių jis ne­šau­dė, tik pa­dug­nes. To­kie tė­čio žo­džiai. – Ar jū­sų ar­ti­mie­siems pa­vy­ko iš­veng­ti rep­re­si­jų? – Vė­liau su­ži­no­jo­me, kad prieš pat pra­si­de­dant ka­rui vi­si mū­sų Gin­ta­ lai­čių kai­mo gy­ven­to­jai tu­rė­jo bū­ti iš­trem­ti. Ta­čiau vals­čiaus vyk­do­ ma­ja­me ko­mi­te­te, kur dau­gu­ma bu­ vo vie­ti­niai, nie­kaip neap­sisp­ręs­ta, ką da­ry­ti, juk tarp kai­mo gy­ven­to­jų tiek do­rų žmo­nių, už ką juos vež­ti? Pas mus į na­mus bu­vo atė­jęs kaž­ koks ta­ry­bi­nis val­di­nin­kas, ma­ma pa­vai­ši­no, įpy­lė deg­ti­nės. Tai jam at­si­ri­šo lie­žu­vis ir pra­si­ta­rė, jog jie ne­ži­no, ką da­ry­ti su kai ku­rio­mis šei­mo­mis, at­si­dū­ru­sio­mis tre­mia­ mų­jų są­ra­šuo­se. Tarp jų bu­vo­me ir mes. Esą žmo­nės la­bai są­ži­nin­ gi ir juos už­sto­ja bu­vę sam­di­niai. Aš pa­ti pa­me­nu, kad šei­mi­nin­kais ar po­nais dar­bi­nin­kai ma­no tė­ve­lių ne­va­din­da­vo, kreip­da­vo­si var­dais – Sil­vest­rai, Ame­li­ja. Įtam­pą kė­lė tai, kad tė­čio se­sers sū­nūs, ma­no pusb­ ro­liai, slaps­tė­si miš­ke. La­bai jau ener­gin­gi bu­vo. Ta­ry­bi­niais lai­kais tris­pal­ves kel­da­vo. Bu­vo ke­tu­ri bro­ liai, rau­do­nie­ji tar­dė net jau­niau­sią – 11 me­tų Kos­tu­ką, žiau­riau­siai su­ mu­šė, bet jis neiš­da­vė, kur jo bro­ liai slaps­to­si. Ma­no tė­vas iš tar­dy­ mo izo­lia­to­riaus par­ve­žė tą vai­ką su­mai­to­tą. Pas­kui vy­res­niuo­sius pusb­ro­lius suė­mė, Si­bi­re jie pra­ lei­do 25 me­tus. Nie­ko jie ne­pa­sa­ ko­jo iš tos ka­tor­gos, la­bai liūd­na į juos bu­vo žiū­rė­ti, kai grį­žo. Kar­tą

pa­klau­siau sa­vo pusb­ro­lio An­ta­no, ko­dėl jis dan­tų ne­tu­ri, bu­vo me­ta­ li­niai su­dė­ti. Jis pra­si­ta­rė, kad per tar­dy­mą jų ne­te­ko. Pak­lau­siau, ar mu­šė. Jis nu­si­juo­kė ir pa­sa­kė, kad glos­tė, bet dan­tys iš­bi­ro. – O jums pa­čiai su an­ti­ta­ry­bi­ niu po­grin­džiu te­ko kaip nors su­si­dur­ti? – Ma­no tas su­si­dū­ri­mas la­bai men­kas. Pe­da­go­gi­nia­me ins­ti­tu­ te Klai­pė­do­je bu­vo po­grin­di­nė an­ ti­ta­ry­bi­nė or­ga­ni­za­ci­ja. Ta veik­la tru­ko iki 1949 me­tų. Tuo lai­ku ten mo­kė­si ma­no drau­gės Zo­lės Šim­ ku­tės se­suo Jad­vy­ga. Kai pra­si­dė­ da­vo kra­tos ar per­se­kio­ji­mai, ne­ ma­žai stu­den­tų at­bėg­da­vo pas mus. Aš su se­se­ri­mi gy­ve­nau da­ bar­ti­nė­je Lie­pų gat­vė­je, ta­da bu­ vo M.Gor­kio 21. Už­si­deng­da­vo­

Ta­da jau­niems at­ro­ dė: koks skir­tu­mas, čia ar Si­bi­re. me lan­gus, kad nie­kas ne­ma­ty­tų ir ne­gir­dė­tų, ką mes šne­ka­me. To bu­to šei­mi­nin­kas ir­gi bu­vo nu­si­ tei­kęs pa­trio­tiš­kai, tai mū­sų neiš­ da­vė. Kai par­va­žia­vau pas tė­vus į kai­mą, atė­jo miš­ki­niai, ma­ma da­vė val­gy­ti, jie ma­nęs pa­pra­šė, kad aš per­duo­čiau kaž­kam pa­ke­tą Klai­ pė­do­je. Kas ten bu­vo, ne­ži­nau ir šian­dien. Nie­ko ne­bi­jo­jau. Kai ma­ ma vis gąs­din­da­vo, kad mus į Si­bi­ rą pės­čius va­rys, aš at­si­kirs­da­vau, jog ne­bi­jau, nes tu­riu ge­rus ba­tus, ga­lė­siu ei­ti. Ta­da jau­niems at­ro­dė, koks skir­tu­mas: čia ar Si­bi­re. Pro­fe­si­ją lė­mė ka­ro vaiz­dai

– Kaip pa­si­rin­ko­te me­di­ci­nos dar­buo­to­jos pro­fe­si­ją? – Tur­būt la­biau­siai su­krė­tė, kai Yla­kiuo­se bai­gian­tis ka­rui te­ko pa­ dė­ti li­go­ni­nė­je. Gy­ve­no­me už 5 km,

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

atei­da­vo­me ten pa­gel­bė­ti ir vir­tu­ vė­je, ir pa­la­to­se. Ma­ne pa­siė­mė me­ di­ci­nos se­suo prie su­žeis­tų­jų. Pa­ me­nu, vie­nas mie­ga, ki­tas de­juo­ja. Slau­gy­to­ja juos ža­di­na, o aš ty­liai sau gal­vo­jau: tur­būt ir­gi bū­siu me­ di­ci­nos se­suo, bet mie­gan­čių li­go­ nių tik­rai ne­ža­din­siu.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė Gi­mė 1925 me­tų sau­sio 1 d. Gin­ta­lai­ čių kai­me (Skuo­do raj.). Mo­kė­si Klai­pė­dos gim­na­zi­jo­je. Bai­gė Klai­pė­dos me­di­ci­nos mo­kyk­lą.

– Ir ne­ža­din­da­vo­te? – Tek­da­vo, nors ne chi­rur­gi­nia­me, o vi­daus li­gų sky­riu­je dir­bau. – Tai tas pir­mas vaiz­das ka­ro li­go­ni­nė­je jū­sų neatg­ra­sė nuo me­di­kės pro­fe­si­jos? – Ma­nęs tai neiš­gąs­di­no, aš pa­ ju­tau užuo­jau­tą. Jie bu­vo be­jė­ giai, ne­ga­lė­jo ap­si­gin­ti, pri­klau­ sė nuo tų, ku­rie juos slau­go. Man jų la­bai pa­gai­lo ir ta­da nu­spren­ džiau, kad bū­siu me­di­ci­nos se­suo. Ly­giai 50 me­tų ja dir­bau. Ne­si­gai­ liu to­kio pa­si­rin­ki­mo, ma­nau, kad pa­gel­bė­jau žmo­nėms. Te­ko ir nak­ ti­mis kel­tis vais­tus leis­ti kai­my­ nų vai­kams. Gal čia ge­nai – ma­ no tė­tis bu­vo la­bai ge­ras žmo­gus, vi­siems pa­dė­da­vo, jei nu­tik­da­vo bė­da. Ma­no pir­mo­ji dar­bo­vie­tė – Klai­pė­dos Rau­do­no­jo Kry­žiaus li­ go­ni­nė. Pas­kui, kai kė­liau la­bai sun­kų li­go­nį, pa­si­tem­piau saus­ gys­les, tai­gi į li­go­ni­nę grįž­ti ne­ be­ga­lė­jau ir ma­ne per­ve­dė dirb­ti į po­lik­li­ni­ką. Ta­da tek­da­vo li­go­nius na­muo­se lan­ky­ti.

Nuo 1952 iki 2002 me­tų dir­bo me­di­ ci­nos se­se­ri­mi bu­vu­sio­je Rau­do­no­ jo Kry­žiaus li­go­ni­nė­je, vė­liau – pir­mi­ nia­me svei­ka­tos prie­ž iū­ros cent­re. Po­mė­g is – es­pe­ran­to kal­ba. Tu­ri sū­nų ir duk­rą.

Ho­biu pra­lau­žė ge­le­ži­nę už­dan­gą

– Ar es­pe­ran­to kal­bos stu­di­jos anuo­met bu­vo ma­si­nis reiš­ki­ nys? – Taip, praė­ju­sio am­žiaus aš­tun­ tą­jį de­šimt­me­tį žmo­nės la­bai do­ mė­jo­si es­pe­ran­to kal­ba. Klai­pė­do­ je bu­vo la­bai stip­rus es­pe­ran­ti­nin­kų klu­bas. Ma­ne su­ža­vė­jo tai, kad su­ si­ra­ši­nė­jo­me laiš­kais su ne­pa­žįs­ta­ mais žmo­nė­mis es­pe­ran­to kal­ba. Tų laiš­kų gau­da­vau apie 30, ypač prieš Nau­juo­sius me­tus. Nak­ti­mis, bu­dė­ da­ma vai­kų sa­na­to­ri­jo­je, ra­ši­nė­da­ vau at­sa­ky­mus. Da­bar vis­kas nu­ trū­kę. Ir bran­gu, ir lai­kas ne­be tas. Bū­da­vo pa­skam­bi­na į dar­bą kas nors iš es­pe­ran­ti­nin­kų, kal­ba­me, o ma­no bend­ra­dar­bės ste­bė­da­vo­si, ko­kia aš čia kal­ba kal­bu.

– Ta­ry­bi­niais lai­kais pa­si­rin­ ko­te re­tą ho­bį – iš­mo­ko­te es­ pe­ran­to kal­bą. Ko­dėl? – Es­pe­ran­to ėmiau mo­ky­tis tik to­ dėl, kad užim­čiau sa­vo vai­kus. Jie bu­vo paaug­liai. Ne­no­rė­jau, kad vaikš­čio­tų po gat­ves nie­ko ne­veik­ da­mi. Kai pra­dė­jo­me mo­ky­tis, daug ke­lia­vo­me, va­žiuo­da­vo­me į es­pe­ ran­to sto­vyk­las. Mus kvies­da­vo į už­sie­nį, bu­vo­me Vo­kie­ti­jo­je, Če­ kos­lo­va­ki­jo­je, Bul­ga­ri­jo­je.

– Ir su­si­kal­bė­da­vo­te ta kal­ba? – Sup­ran­ta­ma, su­si­ti­ki­muo­se už­sie­ ny­je rei­kė­da­vo pri­si­sta­ty­ti ir kal­bė­ti, pa­sa­ko­ti apie sa­ve, sa­vo ša­lį. Da­bar jau daug ką esu pa­mir­šu­si, tik kar­ tais pa­var­tau žo­dy­nė­lius. O ta­da, re­gis, bu­vo įpras­ta. Jau­ni­mui bu­ vo la­bai įdo­mu, da­bar ši­tas da­ly­kas pa­mirš­tas. Jau­nam žmo­gui es­pe­ran­ to kal­ba tuo­kart bu­vo vie­nas bū­dų iš­va­žiuo­ti į už­sie­nį. Bet vis­kam sa­ vas lai­kas, ir nuo to ne­pa­bėg­si.

6

šeštadienis, liepos 28, 2012

sportas

DMN taurės golfo turnyras Klaipėdos pašonėje – Stančių kaime esančiame „National Golf Resort“ aikštyne šiandien nuo ankstyvo ryto „Diena Media News“ turnyre jėgas bandys žaidėjai iš įvairių šalies miestų.

Pirmųjų vietų nugalėtojams bus įteiktas gausus rėmėjų įsteigtų prizų rinkinys: nakvynė viešbučio „Vanagupė“ verslo klasės kambariuose su pusryčiais, apsilankymu viešbučio SPA centre bei pirčių komplekse, prabangi vakarienė „Friedricho pasaže“, ekologiški „BioEco“ kosmetikos rinkiniai, kvietimai į „Snow areną“, šveicariško „Lindt“ šokolado rinkiniai, „Chivas“ gėrimai bei renginio organizatoriaus dovanos – metinė dienraščių „Klaipėda“, „Kauno diena“ ar „Vilniaus diena“ prenumerata pasirinktinai. Anot bendrovės „Diena Media News“ atstovės, dienraščio „Klaipėda“ rinkodaros projektų vadovės Milanos Mačijauskienės, turnyrą pažiūrėti atvykę verslo partneriai turės galimybę dalyvauti golfo pamokose ir susipažinti su šiuo žaidimu tiesiogiai. „Pagrindinis golfo turnyro rėmėjas „Lexus“ supažindins su naujausiais hibridiniais modeliais, o visi norintieji ištisą dieną galės dalyvauti bandomuosiuose važiavimuose „Lexus“ automobiliais“, – pridūrė M.Mačijauskienė.

Kapitonas pernelyg toli nesižvalgo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kapitonas Linas Kleiza, kartu su kitais komandos nariais vakar išskridęs į Londono vasaros žaidynes, nelinkęs prognozuoti, kaip seksis olimpiadoje. Puolėjas tikino, jog ekipa kol kas susitelkusi į pirmąsias rungtynes su Argentina. Kęstutis Neverauskas k.neverauskas@diena.lt

– Kaip pavyko išlaikyti formą nuo atrankos turnyro? – Pasiruošimas buvo įdomus, ilgas. Daug kelionių, daug rungtynių. Manau, viskas pavyko. Turime pliusų, nes ilgai buvome kartu ir treniravomės. Žiūrėsime, viską parodys olimpiada. – Ar tai, kad žaidėte daugiau rungtynių, suteikia kokį nors pranašumą? – Tai tikrai yra į naudą. Kaip pavyko išsaugoti formą bei ją pagerinti ir ar tos kelionės nepakenkė, pasimatys olimpiadoje. – Esi ne kartą įveikęs Argentinos komandą. Kaip reikia prieš ją žaisti?

Sporto telegrafas Vėliavnešys. Į olimpinį kaimelį vakar atvyko disko metikas Virgilijus Alekna. Jis olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje nešė Lietuvos vėliavą. Šiandien Londone atletas dalyvaus susitikime su Prezidente Dalia Grybauskaite, o po pietų grįš į Lietuvą. Per likusias dienas iki žaidynių jis rengsis Palangoje.

Futbolas. Šiandien 17 val. miesto stadione (Sportininkų g. 46) vyksiančiose Lietuvos futbolo A lygos čempionato rungtynėse tarp Klaipėdos „Atlanto“ ir Alytaus „Dainavos“ ekipų uostamiesčio komandai atstovaus būrys legionierių, vakar po registracijos tapę oficialiais mūsų komandos žaidėjais.

– Argentinos komanda tikrai gera, patyrusi. Lyderiai žaidžia NBA. Jau antrą olimpiadą iš eilės jie yra pirmi varžovai. Argentiniečiai geri žaidėjai, žaidžia protingai. Norint laimėti reikės sužaisti tikrai labai gerai. – Turkijoje pavyko juos pranokti greičiu. Kaip dabar, ar pavyks, nes komanda šiek tiek pasikeitė? – Manau, mums reikia išlaikyti tą braižą – žaisti agresyviai, bėgti. Ar pavyks, ar ne – pamatysime vėliau. Ta komanda yra kiek pasikeitusi, nes grįžo E.Ginobili, bet ir mūsų komanda kitokia. – Jungtinių Amerikos Valstijų komanda vadinama neįveikiama. Ar galima ją nugalėti? – Manau, olimpiadoje, tokiuose turnyruose, kai yra vienerios

Išvyka: užpildęs reikiamus dokumentus Lietuvos rinktinės lyderis

L.Kleiza nuėjo į lėktuvą.

Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

rungtynės, – visko gali būti. Yra gerų komandų. Nors amerikiečiai ir favoritai, bet rungtynėse visko gali atsitikti. Bus gal ne jų diena, o kažkieno kito. Žaidžiant atkrintamųjų varžybų serijoje, aišku, neįmanoma. Turbūt nė viena komanda jų neįveiktų, bet, žaidžiant vienerias rungtynes, šansas tikrai yra.

– Pranašaujama, kad Lietuvai olimpiada baigsis ketvirtfinalyje. Kaip vertini tokias prognozes? Ar tai neprideda sportinio pykčio? – Manau, turime daug sportinio pykčio. Tų vertinimų, lūkesčių yra daug. Pirmosios rungtynės bus su Argentina, reikia nuo to ir pradėti, o ne žiūrėti toliau.

Laimėjo „Apelsino“ ekipa

Turnyras: kol aikštelėje vyko kovos, dukart olimpinių žaidynių prizininkas S.Štombergas dalijo autografus.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Keturių komandų krepšinio turnyru buvo surengtos sporto aikštyno atidarymo iškilmės Svajonių kranto gyvenvietėje.

Dėl didžiulės taurės susibūrė kovoti „Apelsino“ sporto klubo, „VSInformacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

711, 397 715

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

Sport“, „Svajonių kranto“ ir „Senjorų“ penketukai. Pusfinalyje „Apelsino“ krepšininkai palaužė senjorus, o „VSSport“ ekipa turėjo paprakaituoti, kol nugalėjo šeimininkus. Dėl 3-iosios vietos kovojo pralaimėjusios komandos. „Senjorai“, vedami garsaus futbolininko Vacio Lekevi-

Platinimo tarnyba: 397 706 397 725

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

397 772 397 727

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

397 770

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: Sandra Lukošiūtė – 397 705 Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

čiaus, pranoko „Svajonių kranto“ sportininkus. Finalinė kova tarp „Apelsino“ ir „VS-Sport“ penketukų papuoštų net olimpines žaidynes. Susitikimą teko net du kartus pratęsti. O pergalę per paskutiniąsias sekundes išplėšė „Apelsino“ krepšininkai 44:43.

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

Užsakymų skyrius „Akropolyje“, 397 737 Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 397 713 e. paštas akropolis@kl.lt

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

šeštADIENIS, liepos 28, 2012

lietuva

Par­ti­joms neau­ko­ja Dau­gu­ma ša­lies gy­ven­to­jų nė ne­ke­ti­ na au­ko­ti nuo­lat vi­suo­me­nės ap­klau­sų dug­ne tū­nan­čioms po­li­ti­nėms par­ti­joms. Jų iž­duo­se – vos vie­na ki­ta pi­lie­čio au­ka. Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Vien biu­dže­to pi­ni­gai

Reikš­min­gą par­ti­jos ar rin­ki­mų kam­pa­ni­jos biu­dže­to da­lį su­da­ro fi­zi­nių as­me­nų au­kos. Ši­taip ne tik re­mia­mos pa­tin­kan­čios par­ti­jos, bet ir įsi­trau­kia­ma į po­li­ti­nį gy­ve­ ni­mą. Taip yra Va­ka­ruo­se. Ta­čiau Lie­tu­vo­je paau­ko­ti po­li­ ti­kui ar par­ti­jai – vis dar blo­go to­ no ženk­las. Tai liu­di­ja par­ti­jų pa­ tei­kia­mi au­kų ir au­ko­to­jų są­ra­šai. Sei­mo rin­ki­mai – vos po ke­lių mė­ ne­sių, o są­ra­šuo­se be­veik vien nu­ liai. Vie­nin­te­liai fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­ niai – tie pa­tys biu­dže­to pi­ni­gai. An­tai kon­ser­va­to­riai dar ge­gu­žės pa­bai­go­je kiek­vie­nam kan­di­da­tui vien­man­da­tė­je apy­gar­do­je per­ve­dė po 15 tūkst. li­tų. Rin­ki­mų kam­pa­ni­ jai, kaip liu­di­ja Vy­riau­sia­jai rin­ki­mų ko­mi­si­jai (VRK) pa­teik­ti duo­me­nys, de­ši­nie­ji lig šiol pa­sky­rė ly­giai pu­ sę mi­li­jo­no li­tų. So­cial­de­mok­ra­tai šiam tiks­lui kol kas at­rie­kė ge­ro­kai ma­žiau – vos 110 tūkst. O šiai par­ti­ jai paau­ko­jo tik ke­li as­me­nys. Paau­ ko­tos su­mos – po 10–20 li­tų. Yra ir nu­si­tei­ku­sių paiš­lai­dau­ti

Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ja rin­ ki­mų kam­pa­ni­jai jau paau­ko­jo 353

tūkst. li­tų. Iš šių pi­ni­gų fi­zi­nių as­me­ nų au­kos su­da­ro vos 1,4 tūkst. li­tų. Li­be­ra­lų są­jū­dis biu­dže­to asig­ na­vi­mų rin­ki­mų kam­pa­ni­jai tvir­ ti­na dar ne­nau­do­jęs. Kam­pa­ni­jai fi­nan­suo­ti jie iš par­ti­jos biu­dže­to per­ve­dė ly­giai 100 tūkst. li­tų, taip pat su­lau­kė vie­nos au­kos – 2,4 tūkst. li­tų.

Vik­to­ras Us­pas­ki­chas:

Ži­no­te, pa­fi­nan­suo­ si sa­vo par­ti­ją, tai per gal­vą dar ga­li­gau­ti. Li­be­ra­lų ir cent­ro są­jun­ga, re­gis, nu­si­tei­ku­si paiš­lai­dau­ti. Ši par­ti­ja rin­ki­mų kam­pa­ni­jai jau sky­rė 400 tūkst. li­tų. Iš jų 300 tūkst. – pa­čios po­li­ti­nės par­ti­jos lė­šos. Li­kę pi­ni­ gai – iš biu­dže­to do­ta­ci­jos.

Fi­nan­sai: par­ti­joms pi­ni­gai iš dan­gaus kol kas ne­by­ra, nes žmo­nės ne­lin­kę joms au­ko­ti.

tūkst. li­tų po­li­ti­nei kam­pa­ni­jai fi­nan­suo­ti. Po­li­ti­kų nuo­mo­nė šiuo klau­si­ mu vie­no­da – par­ti­jos ne­po­pu­lia­ rios, tai­gi ne­su­lau­kia ir au­kų, nors ir no­rė­tų. Juo­lab kad par­ti­jas už­ draus­ta rem­ti ju­ri­di­niams as­me­

Vie­nin­te­lė rin­ki­muo­se ke­ti­nan­ti da­ly­vau­ti po­li­ti­nė jė­ga, su­lau­ku­ si „au­ko­to­jų“ ant­plū­džio, – po­ li­ti­nis sam­bū­ris „Drą­sos ke­lias“. Jiems ne­di­de­les, iki 40 li­tų sie­ kian­čias, au­kas sky­rė 110 žmo­ nių. Taip ju­dė­ji­mas su­rin­ko 4,2

nims. Ta­čiau vi­sus pra­no­ko Vik­ to­ras Us­pas­ki­chas, Dar­bo par­ti­jos ly­de­ris. „Ži­no­te, pa­fi­nan­suo­si sa­vo par­ti­ją, tai per gal­vą dar ga­li­ gau­ ti“, – rė­žė eu­ro­par­la­men­ta­ras. Ko­ dėl nie­kas neaau­ko­ja par­ti­joms, jis paaiš­ki­no taip: „At­si­ra­dus au­to­ri­

ta­ri­nio val­dy­mo po­žy­mių mū­sų vals­ty­bė­je, žmo­nės ži­no, kad jie ga­li bū­ti tik­ri­na­mi, kont­ro­liuo­ja­ mi, ko­kias par­ti­jas pa­rė­mė. To­dėl ir ne­no­ri tu­rė­ti pa­pil­do­mų bė­dų – jie tie­siog no­ri su­si­lai­ky­ti nuo to­ kio žings­nio.“

vai. Gy­ven­to­jai juk ma­to, kad, tar­ki­me, V.Us­pas­ki­cho par­ti­ja – tai ne kas ki­tas kaip jo vers­lo tę­si­nys. Apie Ro­lan­dą Pak­są bei jo va­do­vau­ja­mą Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ją ga­li­me sa­ky­ti pa­na­ šiai ir t. t. Lie­tu­vos žmo­nės par­ti­jų at­ žvil­giu skep­tiš­ki. Ar rem­da­mi par­ti­jas pi­lie­čiai ne­pa­si­ jus­tų ge­riau? Ar iš­nyk­tų skir­tis „mes“

ir „jie“? Ne­ma­nau, kad Lie­tu­vo­je taip ga­lė­tų at­si­tik­ti. Pri­min­siu vie­no ame­ ri­k ie­čių po­l i­to­lo­go žo­d žius: vals­ty­bė kar­tais bū­na „jie“, o kar­tais „mes“. Ir tas skirs­ty­mas ga­na reikš­min­gas – jis apė­ męs vi­są vals­ty­bę. Į ki­tos so­cia­li­nės ar ki­to­kios gru­pės at­sto­vus Lie­tu­vo­je vi­ są­laik žiū­ri­ma įta­riai. Gal tai le­mia mū­ sų is­to­ri­ja.

Komentaras Vy­tau­tas Dumb­liaus­kas

Duo­da tik N.Venc­kie­nei

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Po­l i­to­lo­gas

K

ad nie­kas neau­ko­ja, ste­bė­ tis ne­rei­kė­tų. Par­ti­jos – po­ pu­l ia­r u­mo dug­ne. Gai­la, kad prie nei­g ia­mo par­t i­jų įvaiz­džio kū­ri­mo sa­vo kal­bo­mis pri­si­ dė­jo ir bu­vę bei esa­mi vals­ty­bės va­do­

8

šeštadienis, liepos 28, 2012

10p.

Pre­zi­den­tų ir karalių vir­tu­vės pa­slap­tys.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Kru­vi­nos Džo­ke­rio „links­my­bės“ – ar Ja­me­sas Hol­me­sas su­pur­tė Ame­ri­ką. Ko­dėl ga­bus mo­ki­nys ir stu­den­tas su­ ren­gė kru­vi­ną spek­tak­lį? Ame­ri­ka lau­kia at­sa­ky­mų. Mir­ties baus­mė?

O gal sa­vo poel­gio mo­ty­vus žu­di­ kas nu­si­neš į ka­pą? Ko­lo­ra­de nuo 1976 m. bu­vo įvyk­dy­ta tik vie­na eg­ze­ku­ci­ja ka­li­niui. Ta­čiau pro­ku­ro­rai ne­lin­kę žo­džių vy­nio­ti į va­tą – žu­dy­nės siau­bin­ gos, to­dėl jie yra pa­si­ruo­šę siū­ly­ti mir­ties baus­mę. To­kio mas­to tra­ge­di­jos Ko­lo­ra­do vals­ti­ja ne­ma­tė nuo 1999 m., kai vos už 32 km nuo Oro­ros mies­to, ku­ria­me siau­tė­jo J.Hol­me­sas, Ko­ lum­bai­no vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je du mo­ki­niai nu­šo­vė 13 žmo­nių, dar 24 su­žei­dė ir ga­liau­siai nu­si­žu­dė. Tie­sa, pro­ku­ro­rai pri­dū­rė, kad, prieš siū­ly­da­mi aukš­čiau­sią baus­ mę J.Hol­me­sui, ke­ti­na kon­sul­tuo­ tis su nu­ken­tė­ju­sių­jų šei­mo­mis. Ar jie su­si­tai­ky­tų su il­gu teis­mo pro­ce­su, ku­ris vyk­tų sie­kiant skir­ ti di­džiau­sią baus­mę, ar ne – toks klau­si­mas ky­la kal­tin­to­jams. „No­ri­me su­lauk­ti jų nuo­mo­nės prieš priim­da­mi bet ko­kį spren­di­ mą šiuo klau­si­mu, – pa­brė­žė Ara­ pa­ho apy­gar­dos pro­ku­ro­rė Ca­rol Cham­bers. – Jei­gu bus pra­šo­ma mir­ties baus­mės, šis pro­ce­sas bus la­bai il­gas ir veiks jų gy­ve­ni­mus ne vie­nus me­tus.“ Šios sa­vai­tės pra­džio­je J.Hol­ me­sas pir­mą­syk sto­jo prieš teis­ mą Ara­pa­ho apy­gar­do­je Sen­te­nia­ lo mies­te. Teis­me jis at­ro­dė ap­svai­gęs. J.Hol­me­sas ne­su­ge­bė­jo su­telk­ti dė­me­sio – jo gal­va svy­ri­nė­jo; vai­ ki­nas tai pa­klai­ku­siai žvelg­da­vo iš­ plė­tęs akis, tai pri­si­mer­kęs – tar­si ap­kvai­tęs ar­ba ap­snū­dęs. Dėl to­kio žu­di­ko el­ge­sio JAV net ki­lo dis­ku­si­jos – ar J.Hol­me­są kan­ ki­na ne­mi­ga, ar žu­di­kas ty­čia vai­ di­na psi­chi­nį li­go­nį? Kai ku­rie tei­si­nin­kai pro­gno­za­ vo, jog žu­di­ko gy­ny­ba pra­šys teis­ mo, kad jis bū­tų pri­pa­žin­tas ne­pa­ kal­ti­na­mu. Tai­gi, dau­ge­lis spė­lio­jo, ar vai­ki­no el­ge­sys nė­ra ge­rai ap­gal­ vo­ta tak­ti­ka. 24 me­tų už­puo­li­kas teis­me pa­si­ ro­dė vil­kė­da­mas kaš­to­ni­nės spal­ vos ka­lė­ji­mo uni­for­mą. Jis bu­vo nu­si­da­žęs plau­kus oran­ži­ne spal­va. Ta­čiau teis­me ne­ta­rė nė žo­džio. Jau pa­skelb­ta, kad per ki­tą pir­ ma­die­nį vyk­sian­tį ant­rą­jį po­sė­dį J.Hol­me­sui bus pa­teik­ti kal­ti­ni­mai dėl 12 žmo­nių nu­žu­dy­mo, mė­gi­ni­ mo nu­žu­dy­ti dar 58 žmo­nes, taip

pat pa­pil­do­mi kal­ti­ni­mai, su­si­ję su jo bu­tu, ku­rį šis bu­vo už­mi­na­vęs. Kol kas J.Hol­me­sui bu­vo nu­ro­dy­ta lik­ti Ara­pa­ho apy­gar­dos ka­lė­ji­me, kur jis lai­ko­mas vie­nu­tė­je, be tei­sės bū­ti pa­leis­tam už už­sta­tą. Ar­ti­mų­jų siel­var­tas

Iš vi­so per kru­vi­ną iš­puo­lį žu­vo 12 žmo­nių, 58 bu­vo su­žeis­ti. Tarp au­ kų yra še­šia­me­tė mer­gai­tė, paaug­ lys ir du ka­riai. Vi­sos au­kos mi­rė nuo šau­ti­nių žaiz­dų, dar ke­li žmo­nės žu­vo per spūs­tį, kai ki­no teat­ro lan­ky­to­jai mė­gi­no pa­bėg­ti iš sa­lės. Jau­niau­sia au­ka – še­šia­me­tė Ve­ ro­ni­ca Mo­ser-Sul­li­van. „Ji bu­vo nuo­sta­bi ir ne­kal­ta“, – ne­slė­pė siel­var­to mer­gai­tės se­ne­lės se­suo An­nie Dal­ton. Mo­te­ris pri­si­ mi­nė, kad Ve­ro­ni­ca „mė­go puoš­tis ir skai­ty­ti, jai ge­rai se­kė­si mo­kyk­lo­je“. Ve­ro­ni­cos 25 me­tų mo­ti­na, ku­ riai kul­kos pa­tai­kė į kak­lą ir pil­vą, iki šiol yra kri­ti­nės būk­lės. Ji gy­do­ ma Oro­ros li­go­ni­nė­je. Mo­te­ris ne­ ži­no, kad jos duk­ra mi­rė. Vy­riau­sia au­ka – 51 me­tų Gor­ do­nas Cow­de­nas. Tarp žu­vu­sių­jų yra 27 me­tų Joh­nas La­ri­me­ras, ku­ ris per­nai bir­že­lį įsto­jo į ar­mi­ją, ir 29 me­tų Jes­se Child­res­sas, JAV oro pa­jė­gų vy­res­ny­sis pus­ka­ri­nin­kis. Taip pat žu­vo 24 me­tų Jes­si­ca Gha­wi, no­rė­ju­si tap­ti spor­to ko­ men­ta­to­re, 27-ąjį gim­ta­die­nį šven­ tęs ba­ro pa­da­vė­jas Ale­xas Sul­li­ va­nas, 23 me­tų Mi­cay­la Me­dek, 26-erių Jo­nat­ha­nas Blun­kas, 32ejų Re­bec­ca Win­go, 24-erių Ale­ xan­de­ris Te­ve­sas ir 19-me­tis Ale­ xan­de­ris Boi­kas. 12-oji au­ka – 27 me­tų Mat­tas McQuin­nas. Ga­bus stu­den­tas

Bai­siau­sia po šio šo­ko – tai, kad nie­kas ne­ga­li pa­sa­ky­ti, kas ga­li iš­ šau­ti. Be to, dar sy­kį nie­kas ne­su­ rea­ga­vo į per­spė­ji­mą žu­di­ko, ku­ris, bent jau kaip tvir­ti­no JAV ži­niask­ lai­da, jį pa­skel­bė prieš sa­vo krau­ pų žyg­dar­bį. Esą J.Hol­me­sas sa­vo bu­vu­sio uni­ver­si­te­to psi­chiat­rui bu­vo pa­ siun­tęs pa­ke­tą su per­spė­ji­mu, ku­ ria­me bu­vo už­ra­šų kny­ge­lė ir pie­ ši­niai, api­bū­di­nan­tys jo pla­nus žu­dy­ti žmo­nes. Te­le­vi­zi­ja „Fox News“, rem­da­ ma­si neį­var­dy­tu tei­sė­sau­gos šal­ ti­niu, pra­ne­šė, jog siun­ti­nys, ant

Tra­ge­di­ja: žu­dy­nės Ko­lo­ra­de su­krė­tė ame­ri­kie­čius, ta­čiau var­gu ar kas ti­ki, jog tai pa­sku­ti­nis kru­vi­nas iš­puo­l

ku­rio už­ra­šy­ta­me siun­tė­jo ad­re­se bu­vo nu­ro­dy­tas J.Hol­me­so var­das, bu­vo gau­tas Ko­lo­ra­do uni­ver­si­te­ to lie­pos 12 d., ta­čiau bu­vo ati­da­ ry­tas tik praė­jus ke­lioms die­noms po žu­dy­nių.

Ma­no šir­dis dūž­ta dėl gy­vy­bių, atim­tų per šį ne­su­vo­kia­mai be­pras­mį ak­tą. Man stin­ga žo­džių sa­vo siel­var­tui iš­sa­ky­ti. Ta­čiau ki­tas tei­sė­sau­gos šal­ti­nis, ku­rį ci­ta­vo „Fox News“, sa­kė, kad pa­rei­gū­nai ne­ga­li pa­tvir­tin­ti, jog šis pa­ke­tas bu­vo gau­tas anks­čiau, nei įvy­ko žu­dy­nės. J.Hol­me­sas bu­vo pa­vyz­di­nis stu­ den­tas. Užau­go jis tvar­kin­ga­me San Die­go prie­mies­ty­je. Kai­my­ nai vjį pri­si­me­na kaip uo­liai be­si­ mo­kan­tį, ta­čiau daug kal­bė­ti ne­lin­ ku­sį jau­nuo­lį. Pa­sak jų, J.Hol­me­sas mė­go rū­ pin­tis sa­vo iš­vaiz­da.

Jo mo­ti­na Ar­le­ne dir­bo slau­ge, o tė­vas Ro­ber­tas Ja­me­sas Hol­me­sas – va­dy­bi­nin­ku vie­no­je pro­gra­mi­ nės įran­gos bend­ro­vė­je. J.Hol­me­ sas mė­go žais­ti fut­bo­lą Vestv­ju vi­ du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je, ku­rią bai­gė, taip pat mė­go bė­gio­ti. J.Hol­me­sas bu­vo itin ga­bus ko­le­ džo stu­den­tas. 2010 m. pa­va­sa­rį jis su pa­gy­ri­mu bai­gė neu­ro­bio­lo­gi­jos stu­di­jas Ka­li­for­ni­jos uni­ver­si­te­te Ri­ver­sai­de. Ta­da įsto­jo į neu­ro­bio­ lo­gi­jos dok­to­ran­tū­rą Ko­lo­ra­do uni­ ver­si­te­te Den­ve­ry­je, ta­čiau šių me­ tų bir­že­lį stu­di­jas nu­trau­kė. Ri­ver­sai­do uni­ver­si­te­to kanc­le­ ris Ti­mot­hy P.Whi­te’as pa­sa­ko­jo, kad pa­gal aka­de­mi­nius pa­sie­ki­mus J.Hol­me­sas bu­vo „ge­riau­sias iš ge­ riau­sių“. Vis­gi J.Hol­me­so as­me­ ni­nis gy­ve­ni­mas ne­bu­vo ro­žė­mis klo­tas. Kaip pa­sa­ko­jo jį pa­ži­no­ję žmo­nės, vy­rui bu­vo sun­ku su­si­ras­ti dar­bą. Kai kas tvir­ti­no, kad jis bu­vo ką tik iš­si­sky­ręs su drau­ge. Ta­čiau J.Hol­me­sas ne­bu­vo pa­ kliu­vęs į po­li­ci­jos aki­ra­tį, iš­sky­rus už grei­čio vir­ši­ji­mą. Nu­ro­do­ma, kad jis nė­ra įvyk­dęs jo­kių di­des­nių nu­si­kal­ti­mų ir nie­kaip ne­sie­ja­mas su te­ro­riz­mu.

Uždaras, bet malonus

Štai čia ir yra pa­ti pa­slap­tin­giau­sia J.Hol­me­so gy­ve­ni­mo da­lis. Ko­dėl jau­nas per­spek­ty­vus vai­ ki­nas ne­ti­kė­tai nu­si­da­žė plau­kus oranžine spalva ir pa­si­va­di­no Džo­ ke­riu – ža­liap­lau­kiu pik­ta­da­riu iš fil­mų apie Bet­me­ną? Ko­dėl jis nu­spren­dė įsi­verž­ti į ki­ no teat­rą ir im­ti šau­dy­ti į žmo­nes? Ar jau­nuo­lį kan­ki­no dep­re­si­ja? Kai­my­nai pa­sa­ko­jo, kad J.Hol­ me­sas bu­vo vie­ni­šius ir už­da­ro bū­do. „Jis vi­sa­da dė­vė­da­vo sle­pia­mo­ sios spal­vos kel­nes ir skry­bė­lę“, – sa­kė J.Hol­me­są pa­ži­no­jęs Gab­rie­lis Ma­cia­sas. Jis pri­si­mi­nė ma­ty­da­vęs J.Hol­me­są be­si­ne­šan­tį gink­lus bei gink­lų dėk­lą į sa­vo bu­tą ir iš jo. „Ge­rai jo ne­pa­ži­no­jo­me, nes jis su nie­kuo ne­si­kal­bė­da­vo. Jis vi­sa­da bū­da­vo už­si­ra­ki­nęs du­ris“, – pa­sa­ ko­jo G.Ma­cia­sas. Ne­to­li gy­ve­nęs ap­sau­gi­nis Mel­ vi­nas Evan­sas sa­kė, kad J.Hol­me­ sas ret­kar­čiais lan­ky­da­vo­si vie­na­ me ba­re ne­to­li na­mų. „Jis vi­sa­da bū­da­vo už­da­ras. At­ ro­dė, kad jis ma­lo­nus vai­ki­nas, – sa­kė 33 me­tų M.Evan­sas. – Kiek­

9

šeštadienis, liepos 28, 2012

pasaulis Ieš­ko sta­li­nis­ti­nio ­ te­ro­ro au­kų

Ar­mi­ja štur­muos ­ eko­no­mi­nę sos­ti­nę

Len­ki­jo­je pra­de­da­ma ka­si­nė­ti vie­na ma­ si­nė ka­pa­vie­tė Var­šu­vos ka­rių ka­pi­nė­se – ieš­ko­ma 1948–1956 m. sta­li­nis­ti­nio re­ži­ mo vyk­dy­tos te­ro­ro kam­pa­ni­jos au­kų pa­ lai­kų. Nors praė­jo dau­giau nei pu­sė šimt­ me­čio, dau­ge­lio iš­ki­lių Len­ki­jos an­ti­na­cis­ ti­nio ir an­ti­so­vie­ti­nio pa­si­prie­ši­ni­mo vei­ kė­jų, nu­žu­dy­tų slap­to­sios po­li­ci­jos, lai­do­ ji­mo vie­ta te­bė­ra ne­ži­no­ma. Ka­si­nė­ji­mus pla­nuo­ja­ma baig­ti rugp­jū­tį.

Si­ri­jos ka­riuo­me­nė va­kar ap­šau­dė su­ki­lė­ lių užim­tus Ale­po kvar­ta­lus ir tel­kė su­stip­ rin­tas pa­jė­gas mies­to štur­mui. Ne­pai­sant to, Lais­vo­sios Si­ri­jos ar­mi­jos at­sto­vai ti­ki­ no, kad jau ne­tru­kus pe­rims vi­siš­ką mies­ to kont­ro­lę. Ale­pas yra ant­ras iš di­džiau­ sių Si­ri­jos mies­tų, va­di­na­mas eko­no­mi­ne ša­lies sos­ti­ne. Ma­ty­da­mi pa­vo­jų, iš Ale­po pa­bė­go tūks­tan­čiai gy­ven­to­jų. Mū­šiai va­ kar vi­rė ir Si­ri­jos sos­ti­nė­je Da­mas­ke.

Ame­ri­ka pa­si­mo­kys?

­lis JAV.

vie­ną sek­ma­die­nį ei­da­vau į ba­rą dai­nuo­ti ka­rao­kės. Kar­tais jį ten ma­ty­da­vau. Bū­da­vo, pa­si­kal­bė­da­ vo­me – ži­not, apie orą.“ Pra­šy­me iš­nuo­mo­ti bu­tą, pa­ teik­ta­me praei­tų me­tų pra­džio­je, J.Hol­me­sas sa­ve api­bū­di­no kaip „ra­mų, ge­ro bū­do“ stu­den­tą. Įmant­rus žu­dy­nių pla­nas

Kiek lai­ko J.Hol­me­sas ruo­šė­si žu­ dy­nėms – po­li­ci­ja aiš­ki­na­si. Kol kas ži­no­ma tiek, kad sker­dy­nėms pa­si­ruo­šęs jis bu­vo ge­rai. Pa­sak pa­rei­g ū­n ų, J.Hol­m e­ sas atė­jo prie ki­no teat­ro vil­kė­da­ mas juo­dus dra­bu­žius, už­si­dė­jęs du­jo­kau­kę, ba­lis­ti­nį šal­mą, dė­ vė­da­mas ne­per­šau­na­mą lie­me­ nę ir ant­blauz­džius, juo­das tak­ti­ nes pirš­ti­nes, gerk­lės bei ge­ni­ta­li­jų ap­sau­gas. Jis tu­rė­jo pu­siau au­to­ma­ti­nį šau­tu­vą AR-15, ly­gia­vamz­dį šau­ tu­vą „Re­ming­ton“ ir pis­to­le­tą „Glock“. Sa­vo kru­vi­ną iš­puo­lį J.Hol­me­ sas pra­dė­jo svies­da­mas ke­lis du­ jų už­tai­sus į ki­no sa­lę. Jis tu­rė­ jo bi­lie­tą į nau­jau­sio fil­mo apie Bet­me­ną „Tam­sos ri­te­rio su­grį­

„Scan­pix“ nuo­tr.

ži­mas“ nak­ti­nį sean­są. Kaip tei­ gė vie­nas pa­rei­gū­nas, J.Hol­me­ sas per pa­sta­ruo­sius du mė­ne­sius įsi­gi­jo net ke­tu­ris šau­na­muo­sius gink­lus. Tie­sa, iš­puo­lis ki­no teat­re ne­bu­ vo vie­nin­te­lis J.Hol­me­so „žyg­dar­ bis“. Pa­rei­gū­nai, apieš­ko­ję jo na­mus Den­ve­rio prie­mies­ty­je, pa­skel­bė, kad bu­tas bu­vo už­mi­nuo­tas. Bu­ te pa­ste­bė­tos iš­temp­tos vie­los ir stik­lai­niai su che­mi­nė­mis me­džia­ go­mis. Pa­rei­gū­nai tvir­ti­no, kad prie bom­bos laik­ma­čio J.Hol­me­sas bu­ vo pri­jun­gęs gar­so apa­ra­tū­rą. Pa­sak pa­rei­gū­nų, žu­di­kas pla­na­vo, kad bet kam įžen­gus į pa­sta­tą drioks­ te­lės spro­gi­mas. „Jis tu­rė­jo įjung­ti mu­zi­ką... Ten bu­vo laik­ma­tis. Įsi­jun­gė di­de­lis gar­sas – aki­vaiz­džiai sie­kiant iš­ pro­vo­kuo­ti skam­bu­tį dėl triukš­ mo. Žmo­nės tu­rė­jo įženg­ti (į bu­tą) ir de­to­nuo­ti šiuos sprogs­ta­muo­sius už­tai­sus“, – tvir­ti­no vie­nas pa­rei­ gū­nas. Pa­rei­gū­nai pa­tvir­ti­no, kad J.Hol­ me­sas vei­kė vie­nas, nes jam tal­ki­ nu­sių as­me­nų neap­ti­ko.

Pa­sau­lis ir Ame­ri­ka – šo­ki­ruo­ti

JAV va­do­vas Ba­rac­kas Oba­ma ne­ tru­kus po žu­dy­nių Ko­lo­ra­de sa­kė, kad jį šo­ki­ra­vo iš­puo­lis. „Pri­si­pa­ži­nau jiems, kad to­kio­ se si­tua­ci­jo­se žo­džiai vi­sa­da bū­na nea­dek­va­tūs“, – sa­kė pre­zi­den­tas, lan­ky­da­ma­sis Ko­lo­ra­de. Po­pie­žius Be­ne­dik­tas XVI tei­gė, kad jį „smar­kiai su­krė­tė be­pras­mis smur­tas“ Ko­lo­ra­do ki­no teat­re. Į Oro­ros mies­tą pa­gerb­ti žu­vu­ sių­jų at­vy­ko ir Bet­me­ną fil­me vai­ di­nęs Ho­li­vu­do ak­to­rius Chris­tia­ nas Ba­le’is. Jis ap­si­lan­kė Oro­ros me­di­ci­nos cent­re, ku­ria­me te­be­gy­do­mi 20 iš 58 su­žeis­tų per ata­ką žmo­nių. „Žo­džiais neį­ma­no­ma nu­sa­ky­ ti siau­bo, ku­rį jau­čiu. Man ne­pa­ vyks­ta iš tie­sų su­vok­ti au­kų ir jų my­li­mų žmo­nių skaus­mo bei siel­ var­to, ta­čiau ma­no šir­dis ke­liau­ja pas juos“, – sa­kė ak­to­rius. Ki­ta šio fil­mo žvaigž­dė An­ne Hatha­way pa­reiš­kė: „Ma­no šir­dis dūž­ta dėl gy­vy­bių, atim­tų per šį ne­ su­vo­kia­mai be­pras­mį ak­tą. Man stin­ ga žo­džių sa­vo siel­var­tui iš­sa­ky­ti.“ BNS, „Dai­ly Mail“, „Fox News“, „The Den­ver Post“, „Reu­ters“ inf.

proc.

pa­sie­kė ne­dar­bas Is­pa­ni­jo­je ant­rą šių me­tų ket­vir­tį.

Mo­juo­ti gink­lais JAV – vie­nas juo­kas Dar vie­nos be­pras­mės žu­dy­nės ir vėl at­gi­ju­sios kal­bos dėl gink­lų kont­ro­lės ša­ly­je. Ar Ko­lo­ra­do žu­ dy­nės ką nors pa­keis? Var­gu.

To­kio mas­to tra­ge­di­jos Ko­ lo­ra­do vals­ ti­ja ne­ma­tė nuo 1999 m., kai vos už 32 km nuo Oro­ ros mies­to, Ko­lum­bai­ no vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je du mo­ki­niai nu­ šo­vė 13 žmo­ nių, dar 24 su­žei­dė ir ga­ liau­siai nu­si­ žu­dė.

24,6

Au­kų at­mi­ni­mo ce­re­mo­ni­jo­je Ko­ lo­ra­do mies­te Oro­ro­je da­ly­va­vu­ si se­ny­vo am­žiaus Ge­nie Hart­ley ne­su­lai­kė emo­ci­jų. „Ger­biu fak­tą, kad žmo­nės tu­ri ap­si­gin­ti, – tai kons­ti­tu­ci­jos ant­ ro­sios pa­tai­sos es­mė. Ta­čiau tai, kas nu­ti­ko ta­me ki­no teat­re, nie­ kaip ne­su­si­ję su ant­rą­ja pa­tai­sa – tai bu­vo žu­dy­nės“, – ap­gai­les­ta­ vo mo­te­ris. Po tra­ge­di­jos Ko­lo­ra­de JAV vėl im­ta gar­siai kal­bė­ti apie gink­ lų kont­ro­lės su­griež­ti­ni­mą ša­ly­ je. JAV va­do­vas Ba­rac­kas Oba­ma ža­dė­jo, jog vy­riau­sy­bė „im­sis vi­ sų įma­no­mų žings­nių“, kad už­ tik­rin­tų vi­sų ame­ri­kie­čių sau­gu­ mą. Ar iš tie­sų? Suė­mus įvy­kių kal­ti­nin­ką Ja­ me­są Holm­są pas jį bu­vo ras­ti net ke­tu­ri gink­lai, tarp jų – šra­ti­ nis šau­tu­vas ir du pis­to­le­tai. Vi­si šie gink­lai įsi­gy­ti le­ga­liai per pa­sta­ruo­sius še­šis mė­ne­sius. Tai ro­do, kad gink­lus Ame­ri­ko­je ga­li pirk­ti kas no­ri ir kiek no­ri. Kas kal­tas? Po­li­ti­kai, gink­lų pra­ mo­nės lo­bis­tai, o gal mei­lė gink­ lams yra vi­suo­me­nės pro­ble­ma? Gink­lų lo­bis­tai – vie­ni įta­kin­ giau­sių JAV. Ne­nuos­ta­bu, kad po pa­na­šių tra­ge­di­jų JAV po­li­ti­kų kal­bos daž­niau krypsta į vi­suo­ me­nės su­si­vie­ni­ji­mą ir pa­ra­mą vie­nas ki­tam, o ne gink­lų kont­ ro­lės pro­ble­mą. Tie­sa, ir vi­suo­me­nės spau­di­ mas ne­di­de­lis. Apk­lau­sos ro­do, kad už gink­lų lai­ky­mą pa­si­sa­ko be­veik pu­sė JAV gy­ven­to­jų ir tik 45 pro­c. ma­no, kad gink­lų pre­ky­ ba tu­ri bū­ti su­griež­tin­ta. Nors JAV ne sy­kį siū­ly­ta įvai­rių gink­lų kont­ro­lės stip­ri­ni­mo prie­ mo­nių, pa­vyz­džiui, ri­bo­ti gink­lų skai­čių vie­nam žmo­gui, griež­tin­ ti rei­ka­la­vi­mus no­rin­tiems įsi­gy­

ti gink­lą, įves­ti psi­cho­lo­gi­nę pa­ tik­rą prieš įsi­gy­jant gink­lą, nie­ko reikš­min­go iki šiol ne­pa­siek­ta. Ma­ža to, pa­ts JAV Kong­re­ sas 2004 m. ne­pra­tę­sė 1994 m. priim­to fe­de­ra­li­nio ko­vi­nių gink­ lų drau­di­mo. Šis pro­jek­tas nu­ma­ tė griež­tus ri­bo­ji­mus gink­lams. Pa­vyz­džiui, JAV bu­vo už­draus­ ta AR-15 ir pa­na­šių gink­lų, to­kių kaip AK-47, ga­my­ba ir im­por­tas. Taip pat bu­vo ap­ri­bo­tas šo­vi­nių skai­čius iki 10-ies to­kių šau­tu­vų dė­tu­vė­se. Tie­sa, šiam įsta­ty­mui prieš­ta­ra­ vo JAV na­cio­na­li­nė šau­lių aso­cia­ ci­ja. O jei įsta­ty­mas bū­tų ga­lio­jęs, J.Hol­me­sui var­gu ar bū­tų pa­vy­kę gau­ti vie­ną iš gink­lų AR-15, ku­ riuo jis „dar­ba­vo­si“ ki­no sa­lė­je. „Ra­gi­ni­mai im­tis prie­mo­nių ai­ dė­jo ne­syk, bet kas­kart ne­sėk­min­ gai. Vie­nin­te­lė gink­lų kont­ro­lės išei­tis šiuo at­ve­ju bū­tų už­draus­ti vi­sus gink­lus. O tai, ži­no­ma, neį­ ma­no­ma, – ti­ki­no kons­ti­tu­ci­nės tei­sės spe­cia­lis­tas Eugene’as Vo­ lok­has. – Ir ne tik dėl kons­ti­tu­ci­ jos. Sun­ku už­kirs­ti ke­lią tam, ku­ris pa­si­ry­žęs įvyk­dy­ti nu­si­kal­ti­mą, jis tie­siog įsi­gis gink­lą ne­le­ga­liai.“ AR-15 gink­las – vi­siš­kai le­ga­ lus JAV. Ar toks gink­las ga­li bū­ti nau­do­ja­mas pra­mo­gai, kaip ne­ re­tai tvir­ti­na gink­lų pra­mo­nės lo­ bis­tai? Var­gu. AR-15 – ko­vi­nio au­to­ma­to M-16 ci­vi­li­nė ver­si­ja. Šiais au­ to­ma­tais ame­ri­kie­čių ka­riai bu­vo gink­luo­ti Viet­na­mo ka­re. Iš AR-15 iš­šau­ta kul­ka vie­nu me­tu ga­li per­ ver­ti iš­kart net du žmo­nes. Ma­ža to, nors į pra­mo­gų vie­tas gink­lų JAV ne­ga­li­ma įsi­neš­ti ir vi­si žmo­nės čia kruopš­čiai tik­ri­na­mi, lau­ke esan­čių as­me­nų tik­rin­ti ne­ ga­li­ma. An­tai, li­be­ra­lūs įsta­ty­mai Ko­lo­ra­do vals­ti­jo­je lei­džia lais­vai įsi­gy­ti gink­lų ir juos ne­šio­ti už­tai­ sy­tus. O šio­je vals­ti­jo­je jau įvy­ko dve­jos kru­vi­nos sker­dy­nės. „Dan­bu­ry News Ti­mes“, „The News-Press“, „Vic­to­ria Ti­mes Co­lo­nist“ inf.

Keis­ta: ne­pai­sy­da­mi krau­pių žu­dy­nių JAV, 49 pro­c. ame­ri­kie­čių ma­

no, kad ša­lies po­li­ti­kai tu­ri gerb­ti žmo­nių tei­sę įsi­gy­ti gink­lų.

„Reu­ters“ nuo­tr.

10

šeštadienis, liepos 28, 2012

pasaulis Karš­čiau­sios olim­pie­tės

Le­ryn Fran­co, Pa­rag­va­jaus leng­vaat­le­tė

Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos laik­raš­tis „The Sun“ ra­ šo, kad Lon­do­ne su­si­ rin­ko pa­sau­lio stip­riau­ sios bei ge­riau­sios for­ mos mo­te­rys, ir pri­sta­ tė sek­sua­liau­sių spor­ ti­nin­kių, da­ly­vau­jan­čių Lon­do­no olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se, de­šim­tu­ką. Lei­di­nys šmaikš­ta­vo, kad jos ne­leis už­ges­ti olim­pi­nei ug­niai.

Fran­ces­ca Pic­ci­ni­ni, Ita­li­jos tink­li­nin­kė

Step­ha­nie Ri­ce, Aust­ra­li­jos plau­ki­kė

Ana Iva­no­vič, Ser­bi­jos te­ni­si­nin­kė

Je­le­na Isin­ba­je­va, Ru­si­jos leng­vaat­le­tė

Pre­zi­den­tų ir karalių vir­tu­vės pa­s Pran­cū­zas Gil­les’as Bra­gard’as ir ki­ti pro­fe­sio­na­lų vi­rė­jų klu­bo na­riai pa­si­ da­li­jo pa­slap­ti­mis iš ga­lin­giau­sių pa­sau­ lio vy­rų ir mo­te­rų vir­tu­vių.

Krem­liaus de­gus­ta­to­riai

„De­gus­ta­to­rių iki šiol esa­ma, bet tik Krem­liu­je, kur gy­dy­to­jas ir vi­ rė­jas ra­gau­ja kiek­vie­ną pa­tie­ka­lą“, – at­sklei­dė G.Bra­gard’as, ruo­šęs pa­tie­ka­lus įta­kin­giau­siems pa­sau­ lio žmo­nėms. G.Bra­gard’as apie pa­sau­lio ly­de­ rių vir­tu­vę šią sa­vai­tę pa­sa­ko­jo Pa­ ry­žiu­je, kur su­si­rin­ko prieš 35 me­ tus jo įsteig­tas eli­ti­nis vi­rė­jų klu­bas „Club des Chefs des Chefs“. Jam pri­klau­so 27 na­riai iš 25 ša­lių, ga­mi­ nan­tys pre­zi­den­tams, mi­nist­rams pir­mi­nin­kams ir mo­nar­chams. Tarp jų yra ir da­bar­ti­nis V.Pu­ti­no vi­rė­jas Vach­tan­gas Abu­ši­dis, ku­ris pa­tvir­ ti­no ko­le­gos pran­cū­zo pa­sa­ko­ji­mą apie Krem­liaus de­gus­ta­to­rius. Bet vi­du­ram­žių mo­nar­chų pra­ kti­kos lai­ko­si ir ki­ti šiuo­lai­ki­niai ly­de­riai. Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos ka­ ra­liš­ka­jai šei­mai ga­mi­nan­tis An­ to­nas Mo­si­man­nas pri­si­mi­nė bu­ vu­sio JAV pre­zi­den­to Geor­ge’o W.Bus­ho vi­zi­tą į Lon­do­ną, kai du Fe­de­ra­li­nio ty­ri­mų biu­ro agen­tai iš­ra­ga­vo vi­sus iki vie­no vi­rė­jo pa­ siū­ly­tus pa­tie­ka­lus. Skai­čia­vo kiek­vie­ną pen­są

Vie­ną pa­sta­rų­jų kar­tų į ka­ra­liš­ko­ sios vir­tu­vės dar­bą įsi­ki­šo prin­ co Wil­lia­mo žmo­na, Kemb­ri­džo ku­ni­gaikš­tie­nė Cat­he­ri­ne. Ji švei­ ca­ro vi­rė­jo pa­pra­šė ga­min­ti leng­

Gil­les’as Bra­gard’as:

De­gus­ta­to­rius iki šiol esa­ma, bet tik Krem­ liu­je, kur gy­dy­to­jas ir vi­rė­jas ra­gau­ja kiek­ vie­ną pa­tie­ka­lą. ves­nį pa­da­žą. A.Mo­si­man­nas taip pat pa­pa­sa­ko­jo, kad Ge­le­ži­ne Le­di pra­min­tai bu­vu­siai Di­džio­sios Bri­ ta­ni­jos mi­nist­rei pir­mi­nin­kei Mar­ ga­ret That­cher vi­suo­met rū­pė­da­vo pa­tie­ka­lų kai­na. Kar­tą ji pa­si­tei­ra­ vo vi­rė­jo, kiek kai­na­vo ver­šie­nos keps­nys ir gry­bai, ku­riuos val­gė tuo­me­tis Pran­cū­zi­jos pre­zi­den­tas Fran­çois Mit­ter­rand’as. Ge­ro­kai vė­liau, jau pa­li­ku­si prem­je­ro po­

Sko­nis: vals­ty­bių va­do­vai ir­gi bū­na iš­ran­kūs mais­tui, pa­vyz­džiui, B.Oba­ma ne­mėgs­ta bu­ro­kė­lių.

stą, M.That­cher sa­kė A.Mo­si­man­ nui: „Tai bu­vo ska­nu, bet, ak, tai bu­vo bran­gu.“ B.Oba­ma ne­ken­čia bu­ro­kė­lių

Ber­nard’as Vaus­sio­nas, jau 40 me­ tų ga­mi­nan­tis Pran­cū­zi­jos pre­zi­ den­tams ir jų sve­čiams, sa­kė, kad jo nau­ja­sis vir­ši­nin­kas Fran­çois Hol­lan­de’as ne­mėgs­ta ar­ti­šo­kų, bet džiau­gė­si, kad į Eli­zie­jaus rū­ mus grį­žo sū­ris, ku­rio bu­vo at­si­sa­ kęs jo pirm­ta­kas šo­ko­la­do mė­gė­jas Ni­co­las Sar­ko­zy.

JAV Bal­tų­jų rū­mų vi­rė­ja Cris­te­ta Co­mer­ford ne­no­rė­jo daug pa­sa­ko­ ti apie pre­zi­den­to Ba­rac­ko Oba­mos an­ti­pa­ti­ją bu­ro­kė­liams, tik­riau­siai ne­no­rė­da­ma truk­dy­ti pir­mo­sios po­nios Mi­chel­le ban­dy­mams pri­ vers­ti ame­ri­kie­čių vai­kus val­gy­ ti dau­giau vai­sių ir dar­žo­vių. Šiam tiks­lui ji ne­tgi įren­gė dar­že­lį Bal­tų­ jų rū­mų kie­me. Dar vie­nas na­muo­se au­gin­tų vai­sių ir dar­žo­vių mė­gė­jas yra Mo­ na­ko prin­cas Al­ber­tas II, tu­rin­tis sa­vo eko­lo­giš­ką dar­žą. Jo as­me­ni­

nis vi­rė­jas Chris­tia­nas Gar­cia va­ di­na jį tik­ru gur­ma­nu. Po prin­co ves­tu­vių su Pie­tų Af­ri­kos Res­pub­ li­kos plau­ki­ke Char­le­ne Witts­tock vi­rė­jui te­ko įtrauk­ti į val­gia­raš­tį nau­ją pa­tie­ka­lą – af­ri­kie­tiš­ką mė­ sos ap­ke­pą „Bo­bo­tie“, ga­mi­na­mą iš mal­tos mė­sos su prie­sko­niais ir gar­ny­ru, ku­rio pa­grin­das – kiau­ ši­nis. Vir­tu­vi­nė dip­lo­ma­ti­ja

„Club des Chefs des Chefs“ vi­rė­ jus šią sa­vai­tę Eli­zie­jaus rū­muo­se

V.Pu­ti­no ska­nės­tas – py­ra­gė­lis su žu­vies įda­ru G.Bra­gard’as ne­siė­mė pla­čiau pa­sa­ ko­ti apie V.Pu­ti­no gast­ro­no­mi­nius po­ mė­gius, bet apie jam pa­tin­kan­čius pa­ tie­ka­lus jau ži­no­ma ga­na daug. Apie juos dar 2004 m. pa­pa­sa­ko­jo tuo­me­ tis Krem­liaus vi­rė­jas Mi­chai­las Žu­ko­ vas. Jis su pa­si­di­džia­vi­mu ap­ra­šė ke­ le­tą ku­li­na­ri­nių še­dev­rų, ruo­šia­mų Krem­liaus priė­mi­mams, to­kių kaip kep­ta ka­la­ku­tė „Mo­na Li­za“ ar­ba žu­ vis su gry­bais „Sten­ka Ra­zin“, bet pri­ pa­ži­no, kad V.Pu­ti­nas mėgs­ta pa­pras­ tą svei­ką mais­tą ir le­dus. Pa­sak Krem­ liaus vi­rė­jų, V.Pu­ti­no ape­ti­tas nuo­sai­ kus.

Maitintojai: Kremliaus virtuvei vadovauja gruzinas Vachtangas Abu­

šidis, o JAV Baltųjų rūmų – iš Filipinų kilusi Cristeta Comerford.

„Scanpix“ nuotr.

2007 m. laik­raš­tis „Kom­so­mols­ka­ja pra­vda“ su­ži­no­jo dar ke­le­tą de­ta­lių iš pre­zi­den­to vir­tu­vės. Ame­ri­kie­tis vi­rė­ jas Mi­chae­las Thomp­so­nas, tuo me­tu dir­bęs pre­zi­den­to re­zi­den­ci­jo­je „Bo­

čia­ro­vo šal­ti­nis“, pa­pa­sa­ko­jo žur­na­ lis­tams, kad prii­mant į dar­bą jam pir­ miau­sia bu­vo išaiš­kin­ti V.Pu­ti­no gast­ ro­no­mi­niai po­mė­giai. Paaiš­kė­jo, kad jis la­biau mėgs­ta žu­vį ne­gu mė­są, bet jei­gu val­go mė­są, tuo­met ren­ka­si avie­ ną. V.Pu­ti­nas taip pat nea­be­jin­gas sa­lo­ toms ir sū­dy­tiems agur­kams, o iš al­ko­ ho­li­nių gė­ri­mų mėgs­ta rau­do­ną­jį vy­ ną, kar­tais iš­ge­ria alaus. M.Thomp­so­ nas pri­si­pa­ži­no, kad ne­ga­lė­tų pa­va­ din­ti V.Pu­ti­no gur­ma­nu. Pa­sak vi­rė­jo, pre­zi­den­tas mėgs­ta ru­sų vir­tu­vę, ry­ tais val­go ko­šes, varš­kę ir me­dų. O pa­da­vė­ja Iri­na iš vy­riau­sy­bi­nės sa­na­to­ri­jos „Ru­sia“ tuo­met pa­sa­ko­jo žur­na­lis­tams, kad V.Pu­ti­nas la­biau­ siai mėgs­ta kep­tus mil­ti­nius pa­tie­ka­ lus, ypač – py­ra­gė­lius su mal­tos žu­ vies įda­ru.

De­gus­ta­ci­ja: ant Ru­si­jos va­do­vų V.P

ve­de­vo pie­tų sta­lo gu­lė­jo ir že­mės ū tu­viš­kos duo­nos.

11

šeštadienis, liepos 28, 2012

pasaulis Karš­čiau­sios olim­pie­tės

Jes­si­ca En­nis, Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos leng­vaat­le­tė

slap­tys

Vic­to­ria Pend­le­ton, Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos dvi­ra­ti­nin­kė

priė­mė Pran­cū­zi­jos pre­zi­den­ tas F.Hol­lan­de’as. „Jū­s ų pro­fe­s i­ja ne­l eng­ va, rei­ka­lau­jan­ti daug jė­gų, – sve­čiams sa­kė ša­lies va­do­vas. – Bet ji la­bai svar­bi tarp­tau­ ti­niams san­ty­kiams. De­ry­bos ga­li bū­ti sėk­min­gos ar­ba ne­ sėk­min­gos, o tai iš da­lies pri­ klau­so nuo to, ar sve­čiams pa­tiks jū­sų pa­tie­ka­lai. Vis­kas jū­sų ran­ko­se. Jūs pa­de­da­te de­ ry­bų pro­ce­sui.“ Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Pu­ti­no (kai­rė­je) ir Dmit­ri­jaus Med­ ūkio pa­ro­do­je do­va­nų gau­tos lie­

AFP nuo­tr.

Me­la­nie Adams, Aust­ra­li­jos leng­vaat­le­tė

Mis­ty May-Trea­nor, JAV tink­li­nin­kė

Grai­ki­ja­i smogė ir svei­ka­tos kri­zė Fi­nan­si­nių sun­ku­mų sle­gia­mą Grai­ki­ją už­griu­vo dar vie­na pro­ ble­ma – ŽIV. Val­džia puo­lė kal­tin­ ti pro­sti­tu­tes, bet eks­per­tai pirš­tu baks­no­ja į pa­čią vy­riau­sy­bę. Rei­dai, ty­ri­mai ir pa­ni­ka

„Reu­ters“ nuo­tr.

Ca­ro­li­ne Woz­niac­ki, Da­ni­jos te­ni­si­nin­kė

Anks­ty­vą ge­gu­žę, prieš pat par­la­ men­to rin­ki­mus, Grai­ki­ja su­ži­no­jo, kad ją iš­ti­ko dar ir svei­ka­tos kri­zė. Nau­ji sta­tis­ti­niai duo­me­nys pa­ro­ dė, kad ša­ly­je smar­kiai išau­go in­fe­ kuo­tų ŽIV žmo­nių skai­čius. Svei­ ka­tos spe­cia­lis­tai dėl to kal­ti­no lė­šų so­cia­li­nėms pro­gra­moms ma­ži­ni­ mą, bet leng­vais bal­sais su­si­vi­lio­ ję po­li­ti­kai vi­są kal­tę su­ver­tė pro­ sti­tu­tėms. Gy­dy­to­jai bei po­li­ci­ja Atė­nuo­ se su­ren­gė rei­dus ir pri­ver­tė se­ niau­sios pro­fe­si­jos at­sto­ves at­lik­ ti ŽIV ty­ri­mus. Kai paaiš­kė­jo, kad de­šim­ties tes­tų re­zul­ta­tai – tei­gia­ mi, baus­mė bu­vo grei­ta ir skaus­ min­ga: po­li­ci­ja pa­skel­bė šių mo­te­ rų var­dus ir nuo­trau­kas in­ter­ne­te, o pa­skui ap­kal­ti­no pa­da­rius ža­lą ki­tų as­me­nų svei­ka­tai. Pros­ti­tu­čių var­dai bei nuo­trau­kos pa­si­ro­dė ir Grai­ki­jos nau­jie­nų po­rta­luo­se, o ša­lia jų – bau­gi­nan­čios is­to­ri­jos apie tūks­tan­čius ve­du­sių vy­rų, ku­rie ga­li bū­ti už­si­krė­tę. „Tai bu­vo ka­tast­ro­fa“

Net­ru­kus prie pro­sti­tu­čių na­ mų, ku­rių ad­re­sai bu­vo pa­vie­šin­ ti, pra­dė­jo rink­tis lin­čiuo­to­jų mi­ nios, o Atė­nų kli­ni­ko­je „Prak­sis“ ne­ti­lo skam­bu­čiai: pa­ni­kuo­jan­tys vy­rai, nau­do­ję­si pro­sti­tu­čių pa­ slau­go­mis, no­rė­jo su­ži­no­ti, ar yra už­si­krė­tę, bet ne­no­rė­jo at­lik­ti ty­

Ser­gan­ti vals­ty­bė 1450 pro­c. išau­go in­fe­kuo­tų ŽIV

nar­ko­ma­nų skai­čius per 2010– 2011 m. 63 ma­lia­ri­jos at­ve­jai už­fik­suo­ ti per­nai – tai pir­mas šios li­gos pro­ trū­kis Grai­ki­jo­je per pa­sta­ruo­sius 40 me­tų. 25 pro­c. išau­go be­na­mių skai­čius Atė­nuo­se 2011 m. 40 pro­c. pa­di­dė­jo sa­vi­žu­dy­bių skai­čius 2011 m. pir­mo­je pu­sė­je, pa­ ly­gin­ti su ati­tin­ka­mu lai­ko­tar­piu 2009-ai­siais. 70 pro­c. li­go­nių Acha­jos pro­vin­ci­ jo­je neį­per­ka gy­dy­to­jų skir­tų vais­ tų, kaip nu­sta­ty­ta per Pat­ro uni­ver­ si­te­to at­lik­tą ty­ri­mą. 40 pro­c. su­ma­žė­jo li­go­ni­nių biu­ dže­tai. 24 pro­c. dau­giau pa­cien­tų pa­te­ko į li­go­ni­nę 2010-ai­siais, pa­ly­gin­ti su anks­tes­niais me­tais.

ri­mų – bi­jo­jo, kad jų var­dai ir­gi pa­ teks į vie­šu­mą. Kli­ni­kos „Prak­sis“ va­do­vas Tza­ ne­tas An­ty­pas tei­gė, kad Grai­ki­jos vy­riau­sy­bė pa­žei­dė vi­suo­ti­nai pri­ pa­žįs­ta­mą tai­syk­lę dėl ŽIV ser­gan­ čių žmo­nių pri­va­tu­mo. „Tai bu­vo ka­tast­ro­fa, – sa­kė jis. – 15 me­tų mes žings­nis po žings­nio ju­dė­jo­me į prie­kį, bet vi­sos pa­stan­ gos žlu­go vos per ke­le­tą die­nų.“ Vi­sa­me pa­sau­ly­je ŽIV at­ve­jų ma­ žė­ja, o Grai­ki­jo­je 2011-ai­siais jų skai­čius išau­go 57 pro­c., pa­ly­gin­ti su anks­tes­niais me­tais. Ypač šo­ki­ ruo­jan­tis šio skai­čiaus au­gi­mas už­ fik­suo­tas tarp nar­ko­ma­nų – 1450 pro­c. Vy­riau­sy­bė ban­dė kal­tin­ ti imig­ran­tus, bet eks­per­tai nu­ro­dė tik­rą­sias prie­žas­tis. Tai lė­šų švirkš­ tų kei­ti­mo pro­gra­moms ma­ži­ni­ mas, vi­suo­me­nė­je įsi­tvir­ti­nu­sios smer­kia­mos nuo­tai­kos ir išau­gęs skai­čius pro­sti­tu­čių, ku­rios iš ne­ vil­ties su­tin­ka ly­tiš­kai san­ty­kiau­ti be pre­zer­va­ty­vų, kad nors kiek pa­ di­din­tų pa­ja­mas, kai kai­nos per kri­ zę nu­si­ri­to vos iki ke­lių eu­rų už vie­ ną klien­tą. ŽIV – lyg nuo­spren­dis

Ką reiš­kia bū­ti ŽIV ne­šio­to­ju Grai­ ki­jo­je, ge­rai ži­no 35 me­tų Tho­do­ris. 2010 m. vy­ras pa­te­ko į vi­rė­jų mė­ gė­jų šou „Mas­ter­chef“ fi­na­lą. Kai šou or­ga­ni­za­to­riai lie­pė vi­siems da­ly­viams pasitikrinti svei­ka­tą, jis no­riai su­ti­ko. Bet da­ly­viams bu­vo at­lik­ti ŽIV ty­ri­mai, jiems pa­tiems net ne­pra­ ne­šus. Ki­tą die­ną Tho­do­ris bu­ vo pa­kvies­tas į kli­ni­ką ir su­ži­no­jo, kad yra už­si­krė­tęs ŽIV. Pro­diu­se­

Grandinė: 22 proc. siekiantis nedarbas stumia moteris į prostituciją, o

kainos krito tiek, kad norėdamos normalaus atlygio jos priverstos su­ tikti nesaugiam seksui. „Scanpix“ nuotr.

riai lei­do jam pa­si­rink­ti: jis ga­lė­jo lik­ti su są­ly­ga, kad sa­vo ty­ri­mo re­ zul­ta­tą pra­neš ki­tiems da­ly­viams. „Nusp­ren­džiau pa­si­trauk­ti dėl šei­mos, nes kas nors iš ki­tų 19 da­ ly­vių ga­lė­jo pra­si­tar­ti apie tai žur­ na­lis­tams, tuo­met bū­čiau tu­rė­jęs la­bai di­de­lių pro­ble­mų“, – pa­sa­ ko­jo Tho­do­ris. „Mas­ter­chef“ pra­ne­šė žiū­ro­ vams, kad šou vy­ras pa­li­ko dėl vers­lo pro­ble­mų. Da­bar Tho­do­ ris yra be­dar­bis. Vi­so­se ka­vi­nė­se ir res­to­ra­nuo­se, ku­riuo­se ban­do įsi­ dar­bin­ti, jis gir­di tik nei­gia­mus at­ sa­ky­mus. Pa­sak Tho­do­rio, Atė­nai pa­na­šūs į ma­žą kai­mą: nors jo var­ das ne­bu­vo pa­skelb­tas vie­šai, apie jo svei­ka­tos būk­lę ži­no kiek­vie­na sos­ti­nės vir­tu­vė. Nors da­bar ne­ mo­ka­mai gau­na an­ti­ret­ro­vi­ru­si­ nius vais­tus, Tho­do­ris bai­mi­na­ si, kad to­les­nis vals­ty­bės iš­lai­dų

ma­ži­ni­mas pa­liks jį be gy­vy­biš­kai svar­bių me­di­ka­men­tų. Ne­ma­to­mos au­kos

Tho­do­ris yra vie­nas žmo­nių, ku­ riuos tarp­tau­ti­nės or­ga­ni­za­ci­ jos „Gy­dy­to­jai be sie­nų“ at­sto­vas Grai­ki­jo­je Apos­to­las Vei­zis va­di­na ne­ma­to­mo­mis kri­zės au­ko­mis. Jie li­ko pa­mirš­ti, nes nė­ra pa­kan­ka­ mai skur­dūs, kad ga­lė­tų gau­ti ne­ mo­ka­mas me­di­ci­ni­nes pa­slau­gas, ir ne­tu­ri drau­di­mo, iš ku­rio bū­ tų su­mo­ka­ma už pri­va­čią svei­ka­ tos ap­sau­gą. „Kri­zės są­ly­go­mis tik­rai ne­rei­kė­ tų ma­žin­ti lė­šų svei­ka­tos ap­sau­gai ir so­cia­li­nėms pro­gra­moms. Jei­gu ry­ toj pra­trūks ŽIV, tu­ber­ku­lio­zė ar­ba ki­tos li­gos, pa­cien­tų prie­žiū­ra kai­ nos dar dau­giau“, – įspė­ji­mą Grai­ ki­jos vy­riau­sy­bei pa­siun­tė A.Vei­zis. „The In­de­pen­dent“ inf.

12

šeštADIENIS, liepos 28, 2012

vakarė

vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

No­ta – nau­ja lie­tu­viš­kos mu­zi­kos na­ta Tra­pi ma­ža­kal­bė mer­gai­čiu­kė ne­ bent mąs­liu žvilgs­ niu pri­me­na mu­ zi­ki­nio vaiz­do kli­ po „Ma­no dai­no­je“ he­ro­ję. De­biu­tuo­ jan­ti at­li­kė­ja No­ta – kas­die­ny­bė­je lyg ir nie­kuo iš bend­ raam­žių neiš­sis­ki­ rian­ti paaug­lė.

„Žiau­riai bi­jo­jau. Vi­sa­da ma­niau, kad tu­riu pub­li­kos, sce­nos bai­mę, bet tik rei­kė­jo jo­je at­si­sto­ti, ir vis­ kas iš­ga­ra­vo, pa­si­mir­šo. Dai­na­vau ir gal­vo­jau, kad rei­kia at­si­min­ti šią aki­mir­ką, – bu­vo nuo­sta­bu“, – at­ vi­ra­vo at­li­kė­ja, pri­si­mi­nu­si pir­mą­ jį pa­si­ro­dy­mą kon­cer­te ir pir­mą­ją akis­ta­tą su pub­li­ka. Kad šian­dien ga­li skleis­tis jos ta­ len­tas, mer­gi­na tu­rė­tų bū­ti dė­kin­ ga sa­vo se­se­riai. Bū­tent ji iš­siun­tė an­ke­tą į klai­pė­die­čių bro­lių va­do­ vau­ja­mos pro­diu­se­ri­nės kom­pa­ni­ jos at­ran­ką. „Kai pa­skam­bi­no ir pra­ne­šė, kad ma­ne at­si­rin­ko, už­lie­jo eu­fo­ri­ja, – stip­rias emo­ci­jas pri­si­mi­nė pa­ šne­ko­vė, at­vi­rai pri­si­pa­ži­nu­si: – Aš net ne­ži­no­jau, kas tie Ben­džiai, tik po ku­rio lai­ko su­ži­no­jau, ko­kius at­ li­kė­jus jie pro­diu­suo­ja.“

No­ta:

Ne­ži­nau, ar no­riu bū­ ti gar­si. Ne­ži­nau, ar bus la­bai links­ma, kai ei­siu gat­ve ir vi­si į ma­ne žiū­rės.

Apie „neį­vy­ku­sią“ mei­lę

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Pra­no­ko per 100 kon­ku­ren­tų

Ta­čiau gal­būt šis įspū­dis – ap­ gau­lin­gas? Ant­raip var­gu ar to­ kie pa­ty­rę pra­mo­gų vers­lo ryk­liai kaip bro­liai Gin­ta­ras ir Min­dau­gas Ben­džiai mer­gi­ną bū­tų iš­si­rin­kę iš dau­giau nei 120 dai­nin­gų jau­nuo­ lių, trokš­tan­čių tap­ti gar­siais, my­ li­mais, klau­so­mais. Vos prieš ke­le­tą mė­ne­sių 15-ąjį gim­ta­die­nį pa­si­ti­ku­sios No­tos de­ biu­tas mu­zi­ki­nė­je ša­lies pa­dan­gė­ je – ne­vai­kiš­kai so­li­dus. Ko ge­ro, ir ties pir­muo­ju jos vaiz­ do kli­pu plu­šė­ję sti­lis­tai ne šiaip sau pa­rin­ko „bran­des­nį“ įvaiz­dį – to pra­šė­si tiek iš­skir­ti­nis, stip­ rus vo­ka­las, tiek dra­ma­tiš­kas dai­ nos siu­že­tas. Bū­tent kū­ri­nio te­ma­ti­ka – ly­riš­ kai, gal net kiek liūd­no­kai skam­ ban­ti ne­lai­min­gos mei­lės is­to­ri­ja – la­biau­siai ir už­kliu­vo ko­men­ta­rų au­to­riams, kai dai­nos vaiz­do kli­

Amp­lua: jaunajai atlikėjai No­tai pa­tin­ka pro­diu­se­rių pa­siū­ly­tas sce­ni­nis pseu­do­ni­mas – vei­kiau­sia dėl

to, kad jis skam­be­siu pri­me­na žo­dį „na­ta“.

pas bu­vo pri­sta­ty­tas in­ter­ne­ti­nė­ je erd­vė­je. Į klau­si­mą, ar su mer­gai­tiš­kos pa­tir­ties ba­ga­žu dar ne per anks­ ti im­tis to­kios „sun­kio­sios ar­ti­le­ri­ jos“, No­ta at­sa­ko la­ko­niš­kai ir už­ tik­rin­tai – ne per anks­ti. „Neį­si­vaiz­duo­ju sa­vęs dai­nuo­ jan­čios links­mas, lėkš­tas dai­ne­

les. Man pa­tin­ka gi­lūs, pra­smin­gi kū­ri­niai, ku­rie ver­čia su­si­mąs­ ty­ti. Ban­dy­siu nu­ste­bin­ti klau­ sy­to­jus ki­to­kia mu­zi­ka, ki­to­kiu įvaiz­džiu“, – dės­tė No­ta, ku­rios mėgs­ta­mos mu­zi­kos są­ra­še iš­kal­ bin­gi var­dai – Ri­han­na, Beyon­ ce, Whit­ney Hous­ton ar gru­pė „Coldp­lay“.

Vik­to­ri­jos Vaiš­vi­lai­tės-Ski­ru­tie­nės nuo­tr.

Kas tie Ben­džiai?

Vil­nie­tė, ku­rios tik­ro­jo var­do bent jau ofi­cia­lio­je ap­lin­ko­je da­bar sten­ gia­si neiš­tar­ti net ar­ti­mie­ji, dar vi­ sai ne­se­niai ne­ga­lė­jo nė įsi­vaiz­duo­ ti, kad jos bal­sas skam­bės ra­di­jo ete­ry­je, kad ji fil­muo­sis vaiz­do kli­ puo­se ar kops į sce­ną prieš bū­rį au­ di­to­ri­jos.

No­ta ne­nei­gia – pra­mo­gų ir mu­ zi­kos pa­sau­ly­je jai dar daug kas nau­ja, ne­ti­kė­ta. Net ir šis in­ter­viu „Klai­pė­dai“ – pir­ma­sis dar tik pra­ si­de­dan­čio­je jos kar­je­ro­je. Kū­ry­biš­kos na­tū­ros mer­gi­na, ku­rią nuo pir­mos kla­sės ly­di dai­lė, kol kas pa­ti sau neat­sa­kė į dau­ge­ lį klau­si­mų. „Ne­ži­nau, ar no­riu bū­ti gar­ si. Ne­ži­nau, ar bus la­bai links­ma, kai ei­siu gat­ve ir vi­si į ma­ne žiū­rės. Mu­zi­ką įsi­vaiz­duo­ju la­biau kaip ma­lo­nu­mą, lais­va­lai­kio pra­lei­di­mo bū­dą, o ne kaip pra­gy­ve­ni­mo šal­ti­ nį. Net ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, kas da­bar la­biau trau­kia – dai­nuo­ti ar ta­py­ti. O gal at­ra­siu dar kaž­ką, kas man la­ bai pa­tiks“, – svars­tė No­ta. To­li nuo pra­mo­gų pa­sau­lio pa­ gun­dų ir gri­ma­sų, glo­bo­ja­ma sa­vo ar­ti­mų­jų bei pro­diu­se­rių, No­ta jau­ čia­si taip, tar­si jos gy­ve­ni­me nie­kas ne­pa­si­kei­tė. Bent jau be­veik. 15-me­tė vis drą­siau jau­ki­na­ si vaiz­do ka­me­ras, sce­ną, to­bu­li­ na vo­ka­lą ir ne­kant­riai lau­kia, kaip pub­li­ka įver­tins bū­si­mą­jį, jau ant­ rą­jį, jos dar­bą. Nak­ti­mis fil­muo­ tas vaiz­do kli­pas „Ty­lūs va­ka­rai“ die­nos švie­są iš­vys jau ne­tru­kus, rugp­jū­tį. No­ta ne­nei­gė – ir šį­kart dai­ na bus ly­riš­ka, apie „neį­vy­ku­sią“ mei­lę. „Juk fak­tiš­kai vi­sos dai­nos apie mei­lę“, – šyp­te­li pa­šne­ko­vė.

13

šeštADIENIS, liepos 28, 2012

vakarė

„Pi­ka­so“ vai­ki­nai ta­po gel­bė­to­jais Unė Liandz­ber­gy­tė Gra­žiai įde­gu­siais ir rau­me­nin­gais kū­nais mo­te­rų akis va­kar pa­plū­di­ my­je džiu­gi­no klai­pė­die­čių vai­ki­ nų gru­pė „Pi­ka­so“.

Fo­to­se­si­ja: uostamiesčio muzikos grupės „Pikaso“ vaikinai prieš fo­toob­jek­ty­vą pui­kiai įsi­jau­tė į jiems pasiūlytą vaid­me­nį.

J.Tvarijonaitė – šešiskart „ne“ Darius Sėlenis

d.selenis@diena.lt

Gyvenime dažnai reikia pasirinkti vieną ar kitą kelią, vieną ar kitą pu­ sę, vieną ar kitą atsakymą – „Taip“ arba „Ne“. Šį kartą devyni klausi­ mai atostogomis besimėgaujančiai, dažnai pajūryje besilankančiai, ru­ deniui didelius planus kuriančiai, apie vestuves ir antrąjį vaikelį gal­ vojančiai Jurgitai Tvarijonaitei. – Pinigai svarbiau už garbę? – Ne. – Knygos geriau už televiziją? – Taip. – Juoda gražiau už baltą? – Ne. – Ar kada nors jautėtės tuštybės mugės veikėja? – Ne (tikslinasi, kas tai?) – Tikite meile? – Taip.

– Ar esate apgavusi draugą? – Ne. – Kava skaniau nei arbata? – Ne. – Ar patyrėte vienos nakties nuotykį? – Ne (po ilgos pauzės ir besijuokdama). – Norėtumėte gyventi 100 metų? – Taip.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ki­tą sa­vai­tę ra­di­jo ete­rį tu­ri pa­siek­ ti nau­jas gru­pės dar­bas „Skir­tin­gi kran­tai“. Šią dai­ną ly­dės ir jau­di­ nan­ti vy­ru­kų fo­to­se­si­ja. Dai­nos „Skir­tin­gi kran­tai“ fo­to­ se­si­jo­je vai­ki­nai fo­tog­ra­fa­vo­si pa­ jū­ry­je, kur trum­pam ta­po gel­bė­to­ jais. „Dai­na yra apie am­ži­ną da­ly­ką – mei­lę. Ji – lyg du skir­tin­gi kran­ tai, ku­riuos nuo­la­tos kaž­kas ir jun­ gia, ir ski­ria. Bek­raš­tės jū­ros juk ne­bū­na. To­dėl ki­lo idė­ja vai­ki­nus pa­vers­ti gel­bė­to­jais, ku­rie ir pa­dė­ tų to­je jū­ro­je skęs­tan­čia­jam pa­siek­ ti ku­rį nors kran­tą“, – apie dai­nos ir fo­to­se­si­jos idė­ją pa­sa­ko­jo gru­pės pro­diu­se­ris Gin­ta­ras Ben­džius. Ru­de­nį gru­pė „Pi­ka­so“ švęs dve­ jų me­tų su­kak­tį, kai pa­si­kei­tė jos na­riai. „Per šiuos dve­jus me­tus jau bu­vo iš­leis­ta ne­ma­žai gru­pės dai­ nų, to­kių kaip „Ty­la“, „Aš kaip ir tu“, to­dėl sim­bo­liš­kai tu­rė­tų pa­si­ ro­dy­ti ir nau­jas al­bu­mas. Kū­ri­nys „Skir­tin­gi kran­tai“ bus lyg ir stip­ res­nis po­stū­mis ruo­šian­tis ru­dens al­bu­mui“, – atei­ties pla­nais pa­si­ da­li­jo G.Ben­džius.

14

šeštADIENIS, liepos 28, 2012

vakarė

Pa­lan­go­je A.But­ke­vi­čiaus die

Bend­rys­tė: keturių mėnesių Ka­mi­lė ta­po bend­ru J. ir A.But­ke­vi­čių (dešinėje) bei jų duk­ros ir žen­to šei­mų džiaugs­mu, rū­pes­čiu, gyvenimo šviesuliu.

Jau daug me­tų da­lį sa­vo ato­sto­gų lei­džian­ti Pa­lan­go­je Sei­mo na­rio Al­gir­do But­ke­vi­ čiaus šei­ma neat­si­sa­kė šios tra­di­ci­jos ir šie­met. Ke­lio­nė į gin­ta­ri­nį ku­ror­tą jiems yra ta­ ry­tum grį­ži­mas na­mo, kur vis­kas ge­rai pa­žįs­ta­ma, mie­la, pa­siilg­ta. Ta­čiau ši va­sa­ra šei­mai – iš­skir­ti­nė. Pir­mą kar­tą pa­si­mė­gau­ti pa­jū­rio tei­kia­mais ma­lo­nu­mais drau­ge iš­si­ruo­šė trys But­ke­vi­čių kar­tos: tė­vai Al­gir­das ir Ja­ni­na, jų duk­ra Ind­rė su vy­ru Eval­du bei ke­tu­rių mė­ne­sių jau­no­sios po­ros duk­re­lė Ka­mi­lė. Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Tra­di­ci­jų ne­ke­ti­na lau­žy­ti

Poil­siau­ti Pa­lan­go­je yra se­na ge­ ra But­ke­vi­čių šei­mos tra­di­ci­ja. Ly­ gin­da­mi ato­sto­gas ki­to­se ša­ly­se ir Lie­tu­vos pa­jū­ry­je, jie su­tar­ti­nai ti­ki­na, kad di­džiau­sia­me Lie­tu­ vos pa­jū­rio ku­ror­te jau­čia­si esan­ tys na­mie, tarp sa­vų, o už­sie­ny­je – lyg par­duo­tu­vė­je, kur pri­myg­ti­nai bru­ka­mos pre­kės. „La­bai trau­kia jū­ra. Čia ne­si­ ver­žia­me mė­gau­tis pro­ce­dū­ro­mis. Mau­dy­nės jū­ro­je, pa­si­vaikš­čio­ji­ mas pu­šy­ne, va­ži­nė­ji­mas dvi­ra­ čiais, ne­pap­ras­tas oras yra tai, kas ne­lei­džia net abe­jo­ti, ar ki­tą­met vėl su­si­ruo­ši­me į Pa­lan­gą“, – ti­ki­ no A.But­ke­vi­čius. „Esa­me la­bai pa­sto­vūs, ne­kei­ čia­me įpro­čių. Nuo pat vai­kų gi­ mi­mo nie­ka­da nea­tos­to­ga­vo­me be jų. Vež­da­vo­mės drau­ge, kol jie to no­rė­jo. Kai at­ža­los paū­gė­ jo, lei­do­me pa­si­rink­ti, kaip ir kur va­sa­ro­ti, bet pa­tys įpro­čio ne­ su­lau­žė­me. Mes la­bai šei­my­niš­ ki, ne­ga­li­me vie­nas be ki­to ir ne­ mėgs­ta­me di­de­lio šur­mu­lio bei

triukš­mo“, – at­vi­ra­vo J.But­ke­vi­ čie­nė, ti­ki­nu­si, kad šiau­ri­nė­je ku­ ror­to da­ly­je, ato­kiau nuo Pa­lan­ gos cent­ro šur­mu­lio ir triukš­mo abu su su­tuok­ti­niu jau­čia­si lyg ra­my­bės uos­te. Nors ir ne­mė­go, bet su­pda­vo­si

Da­bar po­ra su il­ge­siu pri­si­me­na tuos lai­kus, kai jų ma­žy­liai verž­ da­vo­si į ge­le­ži­nes ka­ru­se­les, gergž­ džian­tį ap­žval­gos ra­tą, o ku­ror­to gat­vė­se daž­nai su­tik­da­vo mar­gas­ pal­ves ska­ru­tes ry­šin­čias mo­čiu­ tes, at­va­žia­vu­sias prie jū­ros su anū­kais. „Ir mes kar­tu su­pda­vo­mės, nors man ne­la­bai pa­tik­da­vo, – pri­si­mi­ nu­si jau­nys­tę šyp­so­jo­si J.But­ke­vi­ čie­nė. – Ko­kios at­rak­ci­jos vai­kams Pa­lan­go­je da­bar įreng­tos, pa­si­do­ mė­si­me, kai mū­sų anū­kė­lė paaugs. Kol kas nuo to esa­me vi­sai nu­to­lę, bet akys ieš­ko ap­žval­gos ra­to.“ Da­bar Pa­lan­ga ki­to­kia, nei bu­vo prieš ke­lis de­šimt­me­čius, bet vis tiek mie­la, tai pri­pa­žįs­ta abu But­ ke­vi­čiai. Kaip ir dau­ge­lis šio ku­ror­to poil­ siau­to­jų, Ja­ni­na ir Al­gir­das ne­re­tą va­ka­rą nuei­na iki pa­ties jū­ros til­

to ga­lo, dvi­ra­čiais va­ži­nė­ja de­šimt­ me­čius pa­žįs­ta­mais Bo­ta­ni­kos par­ ko ta­kais, pa­sė­di vie­no­je pa­mėg­to­je J.Ba­sa­na­vi­čaus gat­vės ka­vi­nė­je. Lie­tus – lai­kas skai­ty­ti

„Per­nai per mū­sų ato­sto­gas Pa­ lan­go­je oras bu­vo ap­niu­kęs. To­dėl at­si­ve­žė­me daug kny­gų ir pa­ga­ liau ga­lė­jo­me skir­ti lai­ko skai­ty­

Da­bar Pa­lan­ga ki­to­ kia, nei bu­vo prieš ke­lis de­šimt­me­čius, bet vis tiek mie­la. mui. Daug vaikš­čio­jo­me. Tai ne­ pap­ras­tas ma­lo­nu­mas. Šie­met pa­si­se­kė – die­nos sau­lė­tos, to­dėl kny­gos at­vers­ti nė­ra ka­da. Tie­sa, va­ka­re prieš mie­gą bū­ti­nai bent ke­lis pus­la­pius per­skai­tau. Da­bar esu la­bai įni­kęs į No­be­lio pre­mi­ jos lau­rea­to Pau­lo Krug­ma­no kny­ gą „Pa­mirš­ki­te kri­zę“. Pa­tar­siu kiek­vie­nam, kas bent kiek do­mi­ si eko­no­mi­ka, ją paim­ti į ran­kas. Man la­bai pa­ti­ko kny­go­je pa­teik­

tas pa­vyz­dys – jei nu­trau­kia­ma gran­di­nė „ma­no iš­lai­dos – jū­sų pa­ja­mos, jū­sų iš­lai­dos – ma­no pa­ ja­mos“, at­si­ran­da di­džiu­lis ne­dar­ bas“, – pa­sa­ko­jo Sei­mo na­rys. Ka­dan­gi kas­die­nės pa­rei­gos rei­ ka­lau­ja ati­daus kiek­vie­nos mi­nu­ tės pla­na­vi­mo, ir poil­siau­da­mas A.But­ke­vi­čius ne­lei­džia sau gy­ ven­ti be re­ži­mo. „Anks­čiau net il­sė­da­mie­si pa­ jū­ry­je tu­rė­da­vo­me sa­vo­tiš­ką die­ nos re­ži­mą. Iš ry­to sku­bė­da­vo­me prie jū­ros, pa­skui pie­tūs, po­pie­ čio ato­kvė­pis, apie tre­čią sės­da­ vo­me ant dvi­ra­čių ir po­rą va­lan­ dų min­da­vo­me po Pa­lan­gą ir jos apy­lin­kes. Daž­ną va­ka­rą su­si­ ruoš­da­vo­me į mies­tą, kas mums reiš­kia – J.Ba­sa­na­vi­čiaus gat­vė. Už­suk­da­vo­me ka­vos, alaus, pa­ jaus­ti ku­ror­to pul­sa­vi­mą, su­si­tik­ ti su drau­gais“, – pa­sa­ko­jo Sei­ mo na­rys. „Dar prieš ke­le­rius me­tus mėg­ da­vau anks­ti pa­bus­ti, pra­lėk­ ti ke­lis ki­lo­met­rus dvi­ra­čiu, pa­si­ mankš­tin­ti prie jū­ros, iš­si­mau­dy­ti ir grįž­ti pus­ry­čių. Da­bar jau dau­ giau no­ri­si iš­si­mie­go­ti. Šie­met ke­ liuo­si apie aš­tun­tą, o man tai yra

vė­lus ry­tas, nes na­mie ža­din­tu­vas čirš­kia apie šeš­tą, – apie poil­sio įpro­čius pa­sa­ko­jo šei­mos gal­va. Pla­nus ko­re­guo­ja anū­kė

Šie­met vis­kas ki­taip. Pap­lū­di­mio ma­lo­nu­mus A.But­ke­vi­čius su žmo­ na paį­vai­ri­na ke­lio­mis pro­ce­dū­ro­ mis Pa­lan­gos rea­bi­li­ta­ci­jos li­go­ni­ nė­je. Ma­sa­žas, vais­ta­žo­lių vo­nia, va ir vis­kas, dau­giau lai­ko po­ra no­ ri pa­si­lik­ti pa­si­vaikš­čio­ji­mams pu­ šy­nu, mau­dy­nėms jū­ro­je ir bend­ ra­vi­mui su anū­kė­le. Net la­biau­siai šei­mo­je užim­ tas žmo­gus, tė­tu­ku da­bar va­di­ na­mas A.But­ke­vi­čius tai­ko­si prie ma­žo­sios Ka­mi­lės re­ži­mo. Pus­ ry­čiau­ti, pie­tau­ti ir va­ka­rie­niau­ti se­ne­liai ir jau­nie­ji tė­vai ei­na pa­ si­keis­da­mi. „Mums rū­pes­čiai, su­si­ję su anū­kė­le, la­bai ma­lo­nūs. Sa­ko­ma, kad se­ne­liai bū­tų ge­ri tė­vai, nes į vis­ką žiū­ri kur kas ra­miau, bū­ na la­biau at­si­pa­lai­da­vę, vai­ke­lis jiems – lyg ste­buk­las. Šiai min­ čiai abu be­są­ly­giš­kai pri­ta­ria­me. Žiū­rė­da­mi į anū­kė­lę abu pa­ti­ ria­me dau­gy­bę ge­rų emo­ci­jų“, – da­li­jo­si ma­lo­niais iš­gy­ve­ni­mais J.But­ke­vi­čie­nė. Drau­ge nu­spren­dę pail­sė­ti Pa­ lan­go­je se­ne­liai vy­lė­si, kad tai bus pro­ga dau­giau lai­ko pra­leis­ti su vai­kai­te, o kar­tu pa­le­pin­ti ir jos tė­ ve­lius, pe­ri­mant da­lį kas­die­nių rū­ pes­čių. Nau­jie­nos nu­plau­na nuo­var­gį

Vil­niu­je se­ne­liai ma­žy­lę ap­lan­ko kiek­vie­ną sa­vait­ga­lį ir kas­kart nu­ stem­ba, kaip grei­tai ji kei­čia­si, kiek daug iš­moks­ta.

15

šeštADIENIS, liepos 28, 2012

vakarė

e­nos re­ži­mą re­gu­liuo­ja anū­kė Daž­nai va­ka­rais po­nia Ja­ni­na pa­pa­sa­ko­ja su­tuok­ti­niui iš duk­ros iš­girs­tas nau­jie­nas apie ma­žy­lę. Kaip pa­mie­go­jo, kaip pra­dė­jo bal­su juok­tis, ko tą­dien iš­mo­ko. Mo­te­ris ma­to, kad klau­san­tis šių ma­žų, bet to­kių šir­džiai mie­lų nau­jie­nų su­ žim­ba jos vy­ro akys, kaip nyks­ta nuo­var­gis. O Pa­lan­goj šiuos kas­die­nius po­ky­čius ste­bi vi­si ke­tu­ri – ma­ žo­sios Ka­mi­lės tė­vai ir se­ne­liai. Drau­ge jie iš­gy­ve­no ir džiaugs­ mą, kai mer­gy­tei iš­dy­go pir­ma­ sis dan­tu­kas. 32 me­tus kar­tu gy­ve­nan­tys su­ tuok­ti­niai But­ke­vi­čiai vis kar­to­ jo, kad šei­ma abiem yra di­džiau­sia ver­ty­bė, to­dėl anū­kė­lės gi­mi­mas jiems – lyg Die­vo do­va­na.

Esa­me la­ bai pa­ sto­vūs, ne­kei­čia­ me įpro­ čių. Nuo pat vai­kų gi­mi­mo nie­ka­da nea­tos­to­ ga­vo­me be jų. Vež­ da­vo­mės drau­ge, kol jie to no­rė­jo.

Triukš­mas gąs­di­na ir suau­gu­siuo­sius

Apie pir­mą­ją vai­kai­tę abu se­ne­liai ga­lė­tų kal­bė­ti be ga­lo. „Mums la­bai pa­si­se­kė – žen­tas Eval­das rū­pes­tin­gas, la­bai ati­dus ir pui­kus tė­tis. Ki­ti Ka­mi­lės se­ne­ liai – pui­kūs žmo­nės. Jų la­bai dar­ ni šei­ma, ver­ti­na su­tuok­ti­nių iš­ ti­ki­my­bę bei bend­rys­tę. Tai tik­ra lai­mė tu­rė­ti to­kią šei­mą“, – J.But­ ke­vi­čie­nė ne­gai­lė­jo pa­gy­rų žen­tui ir duk­ros uoš­viams. Į pra­skren­dan­čio lėk­tu­vo gaus­ mą ar ap­lin­kui krykš­tau­jan­čių vai­ kų kle­ge­sį ir ma­žy­lės tė­vai, ir se­ ne­liai rea­guo­ja vie­no­dai – ati­džiai žval­go­si, ka­da nu­rims triukš­mas, ir su­žiū­ra į ve­ži­mė­lį, ar ma­žy­lės ne­ pa­bu­di­no. Da­bar ma­žo­ji Ka­mi­lė – svar­biau­ sias šei­mos žmo­gus. „Mes jos la­bai lau­kė­me. Ke­lio­nė į Pa­lan­gą – pir­ma to­kia to­li­ma iš­ ky­la ma­žy­lei. Bet ne­pa­na­šu, kad jai bu­vo sun­ku. Su­sik­ro­vė­me vi­są ar­ se­na­lą“, – pa­sa­ko­jo ma­žy­lės ma­ ma Ind­rė. Sa­vait­ga­lį ste­bė­ję tūks­tan­čio ki­ lo­met­rų au­to­mo­bi­lių lenk­ty­nes But­ke­vi­čiai šiur­po, kiek daug jau­ nų šei­mų žiū­rė­ti šio ren­gi­nio at­si­ ve­žė vai­kus ir net kū­di­kius. Nau­jai įver­ti­nę nau­jo žmo­gu­čio atė­ji­mą į

Sen­ti­men­tai: Pa­lan­ga But­ke­vi­čiams ke­lia daug ma­lo­nių pri­si­mi­ni­mų, jie kas­met da­lį ato­sto­gų pra­lei­džia pajūrio kurorte.

pa­sau­lį su­tuok­ti­niai pik­ti­no­si, kad pa­siil­gę pra­mo­gų jau­nie­ji tė­vai ne­ gal­vo­ja apie tra­pią ma­žų­jų ner­vų sis­te­mą. Gar­sus po­li­ti­kas pri­si­me­na, kaip pir­mą kar­tą sū­pa­vo ant ran­kų anū­ kė­lę. „Pir­mo­sio­mis die­no­mis bi­jo­jau im­ti ma­žy­tę, at­ro­dė to­kia tra­pi ir glež­na. Gal po sa­vai­tės man ją įdė­ jo į glė­bį. Neap­sa­ko­mas jaus­mas. Tik­rai ži­nau, kad ji ma­ne pa­žįs­ta“, – di­džiuo­da­ma­sis aiš­ki­no A.But­ ke­vi­čius. „Se­ne­lio vie­no kol kas su anū­ke ne­pa­lie­ka­me. Jam bū­tų su­dė­tin­ga

at­lik­ti vi­sas pa­rei­gas. Be to, jis ir lai­ko tiek ne­tu­ri. O ma­ni­mi vai­kai jau pa­si­ti­ki, pa­bū­nu su ma­žy­le, kai kur rei­kia išei­ti. Pa­ža­dė­jo­me ku­rį nors va­ka­rą pa­si­lik­ti su anū­kė­le ir Ind­rę su Eval­du iš­leis­ti pa­va­ka­ro­ti į ka­vi­nę“, – apie mo­čiu­tės rū­pes­ čius pa­sa­ko­jo J.But­ke­vi­čie­nė. Su­si­ti­ko po 35 me­tų

Nors poil­siau­jant Pa­lan­go­je bran­ gus kiek­vie­nas pus­die­nis, o But­ ke­vi­čiai mėgs­ta lai­ką leis­ti ra­miai, ven­gia ofi­cia­lių ren­gi­nių, ne­re­ tą die­ną po­ra bū­na pri­vers­ti pa­lik­ ti pa­jū­rį.

Pa­rei­ga: se­ne­lio prie­vo­lės tėtuku vadinamam A.But­ke­vi­čiui yra ne var­gas, o didžiulis ma­lo­nu­mas. Vy­

ras drąsiai mažylę supuoja ant rankų.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Aną sa­vai­tę va­žia­vo­me į ma­no kla­sės su­si­ti­ki­mą Še­du­vo­je. Jau 35 me­tai, kai bai­gė­me mo­kyk­lą. Sek­ ma­die­nį da­ly­va­vo­me Klai­pė­dos on­ ko­lo­gi­jos cent­ro baž­ny­čios šven­ti­ ni­me, dar vie­ną pus­die­nį lan­kiau bu­vu­sį su­si­sie­ki­mo mi­nist­rą Jo­ną Bir­žiš­kį jo tė­viš­kė­je Ši­lu­tės ra­jo­ne. Ki­tą sek­ma­die­nį va­žiuo­siu į Vil­ka­ viš­kį ir Pa­je­vo­nį, kur vyks šv. Onos at­lai­dai. Kas­met, jei tik tuo me­tu bū­nu Lie­tu­vo­je, bū­ti­nai da­ly­vau­ju šio­se šven­tė­se. To­kia gau­sa įvy­kių, ku­riuo­se ne tik pri­va­lu, bet ir la­bai ma­lo­nu bū­ti, to­dėl tu­riu skai­čiuo­ ti va­lan­das prie jū­ros ir iš­nau­do­ti

kiek­vie­ną jų“, – var­di­jo poil­sio me­ tu nu­veik­tus dar­bus Sei­mo na­rys. But­ke­vi­čiai jau ži­no, kad da­ly­ vaus ku­ror­te vyk­sian­čio tarp­tau­ ti­nio vai­kų ir jau­ni­mo est­ra­di­nės dai­nos kon­kur­so „Lau­mės juos­ta“ kon­cer­tuo­se. Tre­čius me­tus Sei­mo na­rys yra šio ren­gi­nio glo­bė­jas. Po­li­ti­kas ti­ki­no, kad jam tai – ir gar­bė, ir ma­lo­nu­mas. „Pro­fe­sio­na­liai or­ga­ni­zuo­ti, įdo­ mūs žiū­rė­ti ir suau­gu­sie­siems bū­ na šie kon­cer­tai, – gy­rė „Lau­mės juos­tą“ A.But­ke­vi­čius. Politinė reklama bus apmokėta iš LSDP einamosios banko sąskaitos. Užs. 992276

Staig­me­na: jau­no­ji ma­ma Ind­rė pir­ma pa­ste­bė­jo, kad poil­siau­jant Pa­

lan­go­je duk­re­lei pra­si­ka­lė pir­ma­sis dan­tu­kas.

Orai

Savaitgalį Lietuvoje bus karšta, gali kilti audrų. Šiandien kai kur trumpas lietus, galima perkūnija. Temperatūra bus 28–33 laipsniai karščio. Sekmadienio naktį vietomis, daugiausia vakariniuose rajonuose, dieną daug kur trumpi lietūs, perkūnija. Siaučiant perkūnijai vėjo gūsiai kai kur sieks 15–18 m/s. Temperatūra naktį bus 16–21, dieną 28–33 laipsniai karščio.

Šiandien, liepos 28 d.

+29

+26

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+31

Šiauliai

Klaipėda

+32

Panevėžys

+29

Utena

+31

5.23 21.27 16.04

210-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 156 dienos. Saulė Liūto ženkle.

Tauragė

+31

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +37 Berlynas +33 Brazilija +27 Briuselis +21 Dublinas +16 Kairas +35 Keiptaunas +19 Kopenhaga +26

kokteilis Vo­ve­rės trik­do žai­dy­nes Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos sos­ti­nė­je Lon­do­ ne va­kar bu­vo su­reng­tos iš­kil­min­gos va­sa­ros žai­dy­nių ati­da­ry­mo iš­kil­mės. Ta­čiau gran­dio­zi­nių var­žy­bų or­ga­ni­ za­to­riai nė­ra ra­mūs, mat ga­li tek­ti su­ stab­dy­ti olim­pi­nes žai­dy­nes. Kal­ti­nin­ kės – vo­ve­rės. Joms pa­ti­ko pa­plū­di­mio tink­li­nio aikš­te­lių smė­lis, ku­ris yra at­ vež­tas nuo upės. Vo­ve­rės šia­me smė­ly­je pra­dė­jo slėp­ti rie­šu­tus. Ka­dan­gi tink­li­nin­kai rung­ty­ niau­ja ba­si, jiems laz­dy­nų gė­ry­bės ke­ lia ne­men­ką pa­vo­jų.

Londonas +22 Madridas +31 Maskva +27 Minskas +31 Niujorkas +31 Oslas +21 Paryžius +24 Pekinas +34

Praha +33 Ryga +31 Roma +36 Sidnėjus +17 Talinas +22 Tel Avivas +33 Tokijas +31 Varšuva +31

Vėjas

2–6 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

23

26

24

23

3

24

26

25

23

1

rytoj

pirmadienį

20

Marijampolė

Vilnius

+31

Alytus

Vardai Šiandien: Alda, Ada, Augmina, Botvydas, Inocentas, Nazarijus, Nazaras, Vytaras Rytoj: Beatričė, Faustinas, Feliksas, Laimis, Mantvydas, Mantvydė, Morta, Olavas, Simplicijus

liepos 28-ąją

Rytas

22

+31

+31

20

18

8

1750 m. po ne­sėk­m in­ gos akies ope­ra­ci­jos Vo­ kie­t i­jo­je mi­rė kom­p o­ zi­to­r ius Jo­hann Se­bas­ tian Bach. 1794 m. mir­ties baus­mė įvyk­dy­ta pran­cū­z ų re­ vo­l iu­cio­n ie­r iams M.Ro­ bes­pierr ir A.Saint Just. 1806 m. gi­mė ru­sų ta­py­ to­jas Alek­sand­ras Iva­no­ vas. Mi­rė 1858 m. 1821 m. Is­pa­ni­ja su­tei­kė Pe­ru ne­prik­lau­so­my­bę. 1914 m. pra­si­dė­jo Pir­ma­ sis pa­sau­li­nis ka­ras.

1929 m. gi­mė bu­v u­ si pir­mo­j i JAV le­d i Jac­que­l i­ne Ken­ne­dy Onas­sis, 1963 m. nu­žu­ dy­to pre­z i­den­to John F. Ke­ned­dy žmo­na.

1945 m. JAV bom­bo­ne­šis įsi­rė­žė į Niu­jor­ko dan­go­ rai­ž į „Em­pi­re Sta­te Buil­ ding“: žu­vo 13 žmo­nių. 1989 m. In­di­ja su­ti­ko iš­ ves­ti sa­vo da­li­nius iš Šri Lan­kos te­ri­to­ri­jos. 2010 m. Ka­ta­lo­ni­jos par­ la­men­tas bal­sa­vo už tai, kad nuo 2012 me­tų sau­sio 1 die­nos bū­tų už­draus­tos ko­ri­dos. To­kiu bū­du Ka­ta­ lo­n i­ja ta­po pir­muo­ju že­ my­ni­niu Is­pa­ni­jos re­gio­ nu, už­drau­du­siu šią šimt­ me­čių se­nu­mo tra­di­ci­ją.

Iš alė­jos – tie­sio­gi­nė trans­lia­ci­ja Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Pa­vo­j us: tink­li­nin­kėms rei­kės

bū­ti bud­res­nėms.

M.Maž­vy­do alė­jo­je va­kar ry­tą dir­ bo Lie­tu­vos ra­di­jo žur­na­lis­tai, tie­ sio­giai iš uos­ta­mies­čio ve­dę lai­dą „Ry­to gar­sai“.

Prog­no­zuo­ja­mos va­gys­tės Žai­dy­n ių sau­gos tar­ny­bos spe­cia­l is­ tai, iša­na­l i­za­vę anks­tes­n ių me­t ų va­ gys­čių sta­tis­ti­ką, pa­skel­bė, kad olim­ pia­dos me­tu bus pa­vog­ta ar­ba pa­mes­ ta 67 tūkst. mo­bi­lio­jo ry­šio prie­mo­nių – mo­bi­lie­ji te­le­fo­nai, smart­fo­nai, ne­šio­ja­ mie­ji kom­piu­te­riai ir ki­to­kia tech­ni­ka.

Su­ma­nu­mas: ma­žie­ji klai­pė­die­čiai mėgs­ta vė­sin­tis fon­ta­nuo­se.

Sa­vait­ga­lį alins karš­čiai Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Sa­vait­ga­lį dar ke­pins sau­lė, bet lau­ kia­ma ir trum­po lie­taus. Ti­kė­ti­na, kad nuo pir­ma­die­nio kait­ra at­slūgs. Mas­tai: ding­sian­čių te­le­fo­nų kie­

kis – įspū­din­gas.

Kre­čia skan­da­lai Uk­rai­nos de­le­ga­ci­ja ofi­cia­liai krei­pė­si į žai­dy­nių or­ga­ni­za­to­rius, kad jie iš­tai­ sy­t ų klai­dą žai­dy­n ių in­ter­ne­t i­n ia­me pus­la­py­je. Ja­me Uk­rai­na – Ru­si­jos sri­ tis. Jau pir­mą­ją var­žy­bų die­ną ang­lai prieš mo­te­rų fut­bo­lo rung­ty­nes su­pai­ nio­jo Ko­rė­jos Liau­dies De­mok­ra­ti­nės Res­pub­l i­kos (KLDR) ir Pie­t ų Ko­rė­jos vals­ty­bių vė­l ia­vas. KLDR fut­bo­l i­n in­ kės, iš­vy­du­sios prie sa­vo nuo­t rau­k ų ki­tos ša­lies vė­lia­vą, at­si­sa­kė žais­ti.

Vė­lia­va: KLDR žai­dė­jas pa­pik­ti­

no or­ga­ni­za­to­rių klai­da.

Čes­ka (šian­dien ne­skam­bin­ki­te – min­ti­mis bū­siu Lon­do­ne)

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Šeš­ta­die­nį ir sek­ma­die­nį si­nop­ti­ kai pra­na­šau­ja vis dar karš­tus orus. Šian­dien prie jū­ros pro­gno­zuo­ ja­mas iki 27–30 laips­nių karš­tis.

Va­ka­re ir nak­tį ga­li trum­pai pa­ly­ti, nu­griau­dės per­kū­ni­ja, ga­li pa­pūs­ti gū­sin­gas vė­jas. Sek­ma­die­nį nu­ma­to­mas po­rą laips­nių vė­ses­nis oras. Nak­ti­mis ter­mo­met­rai ro­dys 15–18 laips­nių ši­lu­mos. Ki­tą sa­vai­tę bus vė­siau ir orai la­biau pri­mins lie­tu­viš­ką va­sa­rą. Pir­mą­sias tris sa­vai­tės die­nas bus gied­ra, die­no­mis oras įšils iki 19–

22 laips­nių, ar­čiau sa­vait­ga­lio nu­ ma­to­mos dar ke­liais laips­niais šil­ tes­nės die­nos. Nak­ti­mis at­vės iki 13–16 laips­nių ši­lu­mos. Pa­na­šu, kad ant­ro­je ki­tos sa­vai­ tės pu­sė­je su­lauk­si­me daž­niau pra­ pliup­sian­čio, bet trum­pa­lai­kio lie­ taus. Van­duo Bal­ti­jos jū­ro­je ties pa­plū­di­miais jau įši­lo iki 18–20 laips­nių, Kur­šių ma­rio­se – iki 20– 24 laips­nių.

Šį­kart žur­na­lis­tai kal­bi­no klai­pė­ die­čius, tei­rau­da­mie­si apie ar­tė­ jan­tį 760-ąjį mies­to gim­ta­die­ nį. Paš­ne­ko­vų klaus­ta apie tai, ar Klai­pė­da tik­rai yra ge­rų­jų vė­ jų mies­tas, kur ko­ne kiek­vie­nas gyventojas kaip nors yra su­si­jęs su jū­ra. Is­to­ri­kai pa­sa­ko­jo apie mies­to praei­tį, kai Klai­pė­da pri­klau­sė Vo­ kie­ti­jai, Prū­si­jai, So­vie­tų Są­jun­gai ir net Pran­cū­zi­jai. Apie be­si­kei­čian­tį Klaipėdos mies­to vei­dą min­ti­mis da­li­jo­ si trys gar­sios klai­pė­die­čių šei­ mos: spor­ti­nių šo­kių an­samb­ lio „Žu­vėd­ra“ va­do­vai Ro­mal­das ir Skais­tu­tė Idze­le­vi­čiai, mies­ to me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas ir jo žmo­na In­ga, Klai­pė­dos pi­lies džia­zo fes­ti­va­lio di­rek­to­rė, Klai­ pė­dos dra­mos teat­ro re­ži­sie­rius Po­vi­las Gai­dys ir jo žmo­na ak­to­ rė Ele­na Gai­ga­lai­tė. Ra­di­jo žur­na­lis­tai kal­bi­no ir populiariausio uostamiesčio dien­raš­čio „Klai­pė­da“ vy­riau­ sio­jo re­dak­to­riaus pa­va­duo­to­ją Jo­lan­tą Juš­ke­vi­čie­nę, ku­ri pasa­ kojo apie tik Klaipėdoje jau de­ šimt­me­tį ren­gia­mus Me­tų klai­ pė­d ie­t ės ir ket­v ir­t us me­t us or­ga­ni­zuo­ja­mus Me­tų jū­ri­nin­ko rin­ki­mus. Praei­viai tie­sio­gi­nio ete­rio lai­ do­je klausytojams at­sklei­dė gy­ ve­ni­mo uos­ta­mies­ty­je ypa­tu­mus, privalumus ir sa­vo jaus­mus šiam mies­tui.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.