PIRMAS miesto dienraštis
penktadienis, RUGPJŪČIO 31, 2012
www.kl.lt
Keičiami autobusų maršrutai ir grafikai.
Darbo neteks daugybė mokytojų.
Miestas 3p.
Lietuva 5p.
203 (19 504)
„Pussy Riot“ bylos atgarsius papildė kraupi dviguba žmogžudystė.
Pasaulis 9p.
Kaina 1,30 Lt
Lietuvių vasara – kukli Vasarą pajūrio vers lininkai palydi ge dulingomis nuotai komis – prasti orai ne tik atbaidė poil siautojus, bet ir nu niokojo turtą. Tie žmonės, kurie vis dėlto savo atosto goms pasirinko ku rortus prie Baltijos jūros, pinigus taupė labiau nei ankstes niais metais.
„Nelengvai gyvename Lietuvoje, šalelėje mylimoje.“ Miesto tarybos narį Vytautą Lupeiką SGD terminalo poveikio aplinkai ataskaitos svarstymas įkvėpė eilėms.
2p.
Tylus mūšis dėl pirtelės Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Klaipėdos rajono valdžiai Vyriau sybė šėrė antausį. Rajono taryba pareiškė norą savo žinion susigrą žinti kariškiams priklausančią po žeminę slėptuvę Karklėje, tačiau jiems nedviprasmiškai pasiūlyta nesikišti ten, kur nereikia.
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Slėptuvė – pramogoms Langus rado už kopų
„Norisi tik verkti po tokios vasa ros“, – optimizmo nebuvo Klai pėdos pliažuose šiemet tris kavi nes turinčios verslininkės Redos Vismantienės balse. Jos teigimu, prastas oras smogė dviguba jėga. Dėl lietaus, vėjo, ši lumos stokos paplūdimiuose, o ir jų kavinėse nebuvo žmonių, o ne seniai siautę du škvalai pridarė di delių nuostolių. „Po antrojo škvalo kavinių langų stiklus su rėmais radome nuneštus už kopų.
4
Sąskaitos: pajūrio kurortų kavinėse poilsiautojai šią vasarą itin taupė.
TAVO MIESTO NAUJIENOS
www.KL.lt
Vytauto Petriko nuotr.
PRENUMERATA 2012 M.
KETVIRČIUI –
51
Lt
Prestižinėje Karklės gyvenvietė je Klaipėdos rajone ant jūros kran to stūkso tarybinių laikų palikimas – 82 kv. metrų požeminė slėptuvė. Statinys įrengtas visai netoli senų jų Karklės kapinaičių, už 20 metrų nuo jūros kranto. Sovietmečiu slėptuve naudo josi netoli buvusi pionierių sto vykla, o po to, kaip teigiama, bu vo paskelbta centriniu civilinės saugos štab u. Atgav us nep rik lausomybę, statinys perėjo Klai pėdos rajono savival dybės žinion.
7
2
penktadienis, RUGPJŪČIO 31, 2012
miestas Prisiekė nauja narė
Kazino – į kitą vietą
Leido įamžinti
Klaipėdos miesto taryboje – pokyčiai. Jos gretose dirb ti pradėjo nauja narė Audronė Balnionienė. Ji vakar vykusia me posėdyje davė priesaiką. A.Balnionienė miesto tarybo je pakeitė Rolandą Bražinską, kuris paskirtas Lietuvos trans porto atašė Kinijoje ir trejiems metams išvyko į svečią šalį.
Uostamiesčio politikai vakar pa tenkino bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ prašy mą leisti savo veiklą tęsti kito se patalpose. Iki šiol lošimo na mai veikė „Amberton Klaipėda“ viešbutyje ir jie bus perkelti į „K centrą“ – restorano „Livonia“ patalpas. Restoranas įsikurs ki toje vietoje.
Klaipėdoje bus įamžintas pir masis Lietuvoje Automobilių ir motoračių klubas, kuris Klaipė doje veikė 1925–1937 metais. Tokį sutikimą vakar suteikė uos tamiesčio savivaldybės taryba. Numatyta, kad Pilies, Sukilėlių ir Daržų gatvių sankryžoje, vietoje, kur stovėjo klubo pastatas, bus pastatytas paminklas.
Dėl terminalo – desantas iš Vilniaus Virginija Spurytė Uostamiesčio politikai uždegė ža lią šviesą suskystintųjų gamtinių dujų terminalo Klaipėdos uos te statyboms, tačiau už tai norėtų daugiau kompensacijų. Objektas – pavojingas
Klaipėdos miesto tarybos nariai vakar kone vienbalsiai pritarė su skystintųjų gamtinių dujų termi nalo (SGD) Poveikio aplinkai ver tinimo ataskaitai. Juos ataskaitos rengėjai įtikino, kad nors objektas ir yra labai pavo jingas, tačiau rizika labai menka. Į miesto tarybos posėdį padė ti Klaipėdos politikams teigiamai apsispręsti dėl pritarimo ataskai tai atvyko ir Vyriausybės kancle ris Deividas Matulionis, ministro pirmininko patarėjas Alvydas Ša kalys ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direkto riaus pavaduotojas Artūras Rač kauskas. „SGD terminalas šiuo metu yra vienas iš dviejų svarbiausių Lietu vos įgyvendinamų projektų ir vie nas reikšmingiausių per visą ša lies nepriklausomybės laikotarpį. „Klaipėdos nafta“ jau intensyviai derasi dėl dujų tiekėjo, kuris turė tų paaiškėti metų pabaigoje. Tiki mės, kad Klaipėdos miesto tarybos nariai taip pat supranta šio objek to svarbą visai šaliai“, – į politikus kreipėsi D.Matulionis. Nori pinigų teatrams
Jis priminė, kad Vyriausybė yra įsipareigojusi už pritarimą SGD
term in al o stat yb oms ket ur is Klaipėdoje planuojamus objek tus pripažinti valstybinės svar bos ir taip užtikrinti jiems finan savimą. Tai pietinio aplinkkelio statyba, Baltijos prospekto sankryžų re konstrukcija, Klaipėdos piliavie tės atkūrimas, naujo baseino sta tybos. Tačiau kai kurie tarybos nariai mano, kad anksčiau minėti objek tai ir taip yra nacionalinės svarbos, todėl pasiūlė pagalvoti apie kitas kompensacijas – naujo Muzikinio teatro statybas, Dramos teatro re konstrukcijos paspartinimą, nau jo stadiono ar naujo tilto per Da nę statybą. Įžvelgė sabotažą
Klaip ėd os mer o pavad uoto jas Art ūras Šulcas, inform av ęs, jog ataskaitai pritars tik dėl vil ties, kad nebeaugs šildymo kai nos, teig ė, jog uostam iest is tu ri pakankamai svertų sustabdyti term in al o statybas bet kur iam e procese. „Stabdyti šį projektą be aiškių motyvų būtų sabotažas“, – paval diniui papriekaištavo miesto meras Vytautas Grubliauskas. Klaip ėd os miesto tar yb a yra vien a iš 14 inst it uc ij ų, kur i tu rėjo pritart i SGD term in al o po veik io apl inkai vert in im o ata skaitai. Dauguma institucijų jai jau yra pritarusios. Numatyta, kad SGD terminalas turi pradėti veikti 2014 m. pabai goje.
Nuspręsta: jau neabejojama, kad SGD terminalas bus įrengtas ties
Kiaulės Nugara, tačiau tikinama, kad uosto veiklai jis netrukdys.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Sprendimas: dauguma miesto tarybos narių nepanoro sužinoti klaipėdiečių nuomonės.
Vytauto Petriko nuotr.
Klaipėdiečių nuomonė politikams neįdomi Iniciatyvą pirmą kartą Klaipėdoje surengti visuotinę gyventojų apklausą ir sužinoti, ką žmonės mano aktualiais miestui klausi mais, sužlugdė politikai. Jiems tiesiog nepatiko klausimai, ku rie būtų užduoti klaipėdiečiams.
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Iniciatyvinė aštuonių miesto tary bos narių grupė, pasitelkusi į pa galbą mokslininkus, metus ren gė klausimyną, kurį vakar pateikė svarstyti kolegoms. Apklausoje buvo numatyta pa teikt i dev yn is klaus im us: kaip tur i vad int is upė, tekant i per Klaip ėd ą, ar reik ia ats tatyt i pi lį Klaipėdos piliav iet ėje, ar rei kalingas turgus Klaipėdos sena miestyje, ką daryt i su turg um i Klaipėdos senamiestyje, ar leisti lengvųjų automobilių eismą Til tų gatve, ar rib ot i autom ob il ių skaičių Klaipėdoje, ar daugiabu čių namų gyventojai turėtų patys tvarkytis savo kiemą, kaip tvar kyti Atgimimo aikštę, ar gyven tojai pritaria suskystintųjų gam tin ių duj ų term in al o įreng im ui Klaipėdos uoste. Gyventojų apklausos rezulta tai būtų patariamojo pobūdžio – į juos esą politikai galėtų at sižvelgti priimdami atitinkamus sprendimus. Apklausą buvo numatyta organi zuoti rugsėjo 17–28 d.
Artūras Šulcas:
Pademonstravome, kad tai, ką rašėme savo rinkimų pro gramose, jog atsi klausime gyventojų nuomonės, yra nie ko verta.
Tačiau visuotinė gyventojų ap klausa, kuri būtų buvusi pirmoji ir Lietuvoje, neįvyks, nes tokią ini ciatyvą palaikė 10 iš 27 miesto ta
rybos posėdyje dalyvavusių poli tikų. Pagrindinė tokio sprendimo priežastis – daugumai politikų nepatiko apklausos klausimai. „Jausmas tikrai dvejopas, nes klausimynas kelia abejonių. Pa vyzdžiui, jei gyventojai atsakys, kad reikia riboti automobilių skai čių Klaipėdoje, kaip mes jį ribo sime? Arba kodėl gyventojai turi nuspręsti, ar upė turi vadintis Da ne ar Dange, juk tai lituanistų rei kalas“, – nuomonę reiškė Vygan tas Vareikis. Kiti politikai klausimams taip pat žėrė priekaištų, nes jie esą yra be prasmiai, todėl pasiūlyta juos per žiūrėti. „Galiu aiškiai pasakyti, jog klausimus iš klausimyno galite tik išbraukti, bet jo papildyti naujais negalima“, – paaiškino apklausos organizavimo iniciatyvinės grupės vadovas, Klaipėdos mero pavaduo tojas Artūras Šulcas. Tai išgirdę politikai ir balsa vo nepalankiai. „Dar kartą pade monstravome, kad tai, ką rašėme savo rinkimų programose, jog atsi klausime gyventojų nuomonės, yra nieko verta. Gaila, kad metai dar bo su mokslininkais nuėjo veltui“, – apmaudo neslėpė A.Šulcas.
3
penktadienis, RUGPJŪČIO 31, 2012
miestas
Autobusai važiuos kitaip Nuo rugsėjo uos tamiesčio viešojo transporto sistemo je įsigalios kardina lūs pokyčiai. Nebe liks dalies maršru tinių taksi, pasikeis kai kurių autobusų važiavimo maršru tai, grafik ai.
m.skiriute@kl.lt
Pokyčiai ne tik tradiciniai
Nuo rugsėjo 1-osios viešasis trans portas tradiciškai pradės važiuoti žiemos režimu. Mažiau autobusų važiuos prie jūros, daugiau kur suos po miestą. Kaip įprasta, bus sutrumpintas 11 maršrutas. Šiuo skaičiumi pažy mėtas autobusas važiuos iki Senojo turgaus. Naikinamas 4A maršrutas. Vietoje jo tradiciškai grąžinamas 5A. Pailgės 24 maršruto trasa. Iš Karklės šiuo numeriu pažymėtas autobusiukas važiuos ne iki Pir mosios Melnragės, o iki Klaipėdos universiteto. Sumažės ir jo reisų skaičius. Klaipėdiečių laukia ne tik se zoniniai pokyčiai. Kitaip važiuos 1 maršruto autobusas. Jis nebe suks į Taikos prospektą. Šią trans portinę jungtį su Taikos prospek tu užtikrins nuo rugsėjo 3-iosios pradėsiantis važiuoti privežamojo maršruto mažasis autobusas. Važiavimą koreguos rekonstrukcija
Miesto autobusų maršrutus kore guos ir nuo rugsėjo 1-osios prasi dedanti Joniškės gatvės rekonst rukcija. Uždarius dalį Joniškės gatvės, 18 numeriu pažymėtas au tobusas į Liepų gatvę važiuos per Mokyklos tiltą ir toliau į Liepų gat vės galą iki „Jaunystės“ stotelės. Apsisukęs šioje vietoje į savo trasą jis grįš Šiaurės prospektu. Nuo „Jaunystės“ stotelės iki re konstruojamos gatvės keleivius veš nemokamas 18A autobusas.
Sąvartynai. Klaipėdos regione jau už daryti visi 7 seni sąvartynai: Glaudė nų, esantis Kalotėje, Kiškėnų (Klaipė dos raj. sav ivaldyb ė), Joskaudų (Pa langa), Puodkalių (Skuodo raj.), Ankš tak ių (Kret ingos raj.), Rumšų (Šilutės raj.) ir Neringos savivaldybės. Uždary mo darbai kainavo 30,877 mln. litų. Aitvaras. Sekmadienį 15 val. virš Klai pėdos pil iav ietės bus iškeltas 120 kv. metr ų dyd žio aitvaras-vėliava. Ji ple vėsuos valandą. Taip uostam iest yje bus paminėta Baltijos jūros diena. Šia vieša akcija norima atkreipti dėmesį į Baltijos jūros problemas ir joms spręs ti skirtą ES Baltijos jūros reg iono stra teg iją.
Naujovės: nuo rugsėjo 1 d. uostamiesčio viešojo transporto sistemos laukia rimti pokyčiai.
Milda Skiriutė
Dienos telegrafas
Tiltų gatve ir savaitgaliais
Dėl rekonstrukcijos koreguojamas ir 17 maršrutas. Nuo „Atgimimo“ stotelės juo keleivius vežantis au tobusas suks į Liepų gatvę ir ja va žiuos iki maršruto pabaigos. Sutrumpėjus maršrutui šiame gale, jis pailginamas kitame. Mi nėtu numeriu pažymėto autobuso galutinė stotelė bus nebe Plytinės, o Kalotės. Iš pastarosios į miestą nuo rugsėjo 3-iosios važiuos 15A maršruto autobusai.
Gintaras Neniškis:
Klaidų neišvengsi me. Žmonių prašome kantrybės.
Dėl darbų Joniškės gatvėje ne žymiai keisis žiedinio 21 maršru to trasa. Šio maršruto autobusai re konstruojamą atkarpą aplenks Liepų gatve ir Mokyklos gatvės viaduku. Nuo rugsėjo 1-osios Klaipėdos ra jono savivaldybės prašymu keičiama ir 25 maršruto trasa. Ji baigsis ne prie turgaus, o autobusų stotyje. Pabrėžiama, kad svarbiausias ir visiems klaipėdiečiams matomas pokytis bus autobusų eismo at naujinimas Tiltų gatve savaitga liais bei švenčių dienomis. „Mikriukai“ virs autobusais
Nuo rugsėjo 3-iosios Klaipėdos viešojo transporto sistemoje bus įgyvendinta dar didesnė pertvarka. Nebeliks šešių maršrutų, kuriais
Vytauto Liaudanskio nuotr.
veža maršrutiniai taksi. Permai nos laukia vadinamųjų mikriukų, kurie pažymėti 2, 7, 5, 15, 14, 11 nu meriais. Vietoje šių maršrutų atsiras aš tuoni nauji, kurie bus įjungti į bendrą viešojo transporto siste mą. Taip pat vienas maršrutas – 21 bus atimtas iš didžiojo vežėjo ir perduotas mažiesiems. Naujieji maršrutai suskirstyti pagal zonas. Šiaurinei priskiriami 7, 15A, centrinei – 21, 2A, 13, 14A, pietinei – 2B, 11A ir 20 maršrutai. Jais vežios maži autobusai, kuriuo se galios tie patys bilietai kaip ir di džiuosiuose. Šios transporto prie monės stos tik stotelėse. Pertvarka neliečia maršrutinių taksi, vežančių 6, 8, 9, 10 marš rutais. Nesklandumų nepavyks išvengti
Įįstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktorius Gintaras Neniškis neslėpė, kad įgyvendi nant pertvarką nesklandumų grei čiausiai nepavyks išvengti. „Daug um a vair uotoj ų, kur ie dirbs, anksčiau vairavo maršru tinius taksi. Jiems iš pradžių ga li būti sudėtinga, nes iki šiol nė ra dirbę su elektroninio bilieto įranga. Tad klaidų neišvengsime. Žmonių prašome kantrybės“, – sakė vadovas. Dėl pokyčių gali painiotis ir ke leiviai. „Išnaudosime visas infor macines priemones. Pranešimus apie pokyčius iškabinsime stotelė se. Tačiau visada bus žmonių, ku rie negirdėjo ar nežino“, – progno zavo G.Neniškis.
Nauji mažųjų autobusų maršrutai 7 – Mazūriškės, Tauralaukis,
Klaipėdos universitetinė ligoni nė ir atgal. 15A – darbo dienomis: Kalotė,
Mažasis Kaimelis, Manto, Priesto čio, Mokyklos, Debreceno gatvės, Taikos prospektas. Grįždamas su ks ir į Dubysos gatvę. Savaitgaliais – sutrumpintas maršrutas iki auto busų stoties.
Mok ym ai. Klaip ėdos vis uomenės sveikatos biuro special istai kvieč ia uostamiesčio gyventojus į šiaur iet iš kojo ėjimo treniruotes. Jos vyks kiek vieną rugsėjo trečiadien į. 16 val. orga nizuojami šiaurietiškojo ėjimo moky mai, kuriuose kviečiami dalyvauti vi si nor int ys susipaž int i su šia fiz in io aktyvumo forma, 17.15 val. – kurie jau yra susipaž inę ir nori patobulinti įgū džius. Susit ik imo vieta – Vasaros est rados tako prad žia. Rugsėjo 22 d. bus organ iz uojamas žyg is iš Pirmos ios Melnragės į Antrąją ir atgal. Išankst i nė reg istracija tel.: (8 46) 234067, 8 612 30179 arba el. paštu aurimas@sveika tosbiuras.lt.
2A – Sportininkų gatvė, Taikos
prospektas, Debreceno gatvė ir atgal. 13 – Sausio 15-osios, Tilžės, Mo
kyklos, Priestočio, S.Dariaus ir S.Gi rėno, Naujoji Uosto, Pilies ir Sausio 15-osios gatvės. 14A – organizuojamas trečiadie
niais, šeštadieniais ir sekmadie niais. Jis sujungs Tilžės turgų su Senuoju turgumi. Važiuos iš „Tur gaus“ stotelės, Kūlių Vartų, Tilžės gatvėmis, o grįš Sausio 15-osios gatve ir Taikos prospektu. 2B – važiuos iš „Jūrininkų“ sto
telės Vingio gatve, Šilutės plen tu, Debreceno gatve, Taikos pro spektu ir Smiltelės gatve grįš į Vin gio gatvę. 11A – „Šernų“ sodai, Lėbartai,
Rimkai, Jūrininkų prospektas, Mogiliovo, Smiltelės gatvės, pre kybos centras BIG ir atgal. 20 – Smeltės kvartalo „Marių“
stotelė, Nendrių, Pietinė gatvės, Taikos prospektas, Naikupės gat vė, Minijos gatvė, Smeltės kvar talas.
AB „Klaipėdos energija“ informuoja AB „Klaipėdos energija“ ieško
Dėl šilumos=2?@<;.9< C.1F/6;6;8< tinklų rekonstrukci- Bokštų g. 1, 6, 7, 8, 9, 12. ?268.9.C6:.6' jos nuo rugsėjo 2 dienos 24 val. Puodžių g. 1, 3, 4, 5, 10, 11, 13, 15, 15A, ■ aukštasis universitetinis (personalo vadyba, iki rugsėjo 14 dienos 22 val. bus išsilavinimas 17. administravimas); nutrauktas ■šilumos tiekimas darbo teisės žinios, geras darbo kodekso Naujoji Uostonuostatų g. 2, 6A,žinojimas, 8, 8A, 11, 13, karšto vandens ruošimui šiems metodinių nurodymų personalo klausimais žinojimas; valdymo srityje patirtis; namams: ■ 3–5 metai darbo personalo13A. ■ užsienio kalbų žinios (anglų, rusų); Šimkauskėlimo g. 3, žinios; 5, 7, 11, 15. ■ personalo mokymo ir kvalifikacijos ■ puikūs darbo kompiuteriu įgūdžiai; Kuršių a. 1, 2. Danės g. 5, 7, 9, 15. ■ patirtis energetikos sektoriuje (privalumas).
Vytauto g. 30, 32, 34, 38. Jūros g. 1, 1B,1.?/< =</Ï16@' 2, 4, 7, 23, 25. M.Šerniaus Naujojo Sodo ■ g.darbuotojų 1, 1A, 1b,1C, 3. ir atrankos paieška kontrolė; g. 12, 14.
■ įvairių ataskaitų ruošimas; ■ personalo mokymo ir kvalifikacijosInformacija kėlimo programos tel. (8 46) 410 869. įgyvendinimas; Atsiprašome dėl galimų nepatogumų. ■ bendrovės organizacinės struktūros ir pareigybių pokyčių organizavimas; ■ su darbo funkcijomis susijusių procedūrų rengimas; ■ personalo vertinimo sistemos sukūrimas ir metinių vertinimo pokalbių organizavimas; ■ mikroklimato tyrimai ir priemonių jam gerinti nustatymas bei
Muz ik a. Klaip ėd ieč iai tur i gal imy bę dalyvaut i nemokamuose muz i kos užsiėm imuose. Jie vyks kiekv ie ną rugsėjo antradien į 19 val. studijoje „Grock“. Užsiėmimuose gal i dalyvau ti visi – muz ik uojant ys ir net ur int ys muz ikav imo įgūd žių, su savais inst rumentais ir jų neturintieji. Programa skirta jaunimui ir suaugusiesiems. Re gistracija vyksta tel. 8 600 00370 arba el. p. pastas@grock.lt. Mirtys. Vakar Civ il inės metr ikacijos skyr iuje užreg istr uotos 4 klaip ėd ie čių mirt ys. Mirė Arsen ij Kazakov (g. 1932 m.), Stan islovas Stan ius (g. 1938 m.), Ksen ia Samuchova (g. 1947 m.), Alfredas Ašmutis (g. 1956 m.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Ksenia Samuchova, Aleksejus Stariko vas, Elena Mikait ienė, Irena Samaus kienė, Alfredas Ašmutis. Naujag imiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 7 moterys. Gimė 3 mergaitės ir 4 berniukai. Greitoji. Vakar iki 16.30 val. greitosios pagalbos med ikai sulaukė 52 išk vie timų. Klaip ėd ieč iai skundės i krau jotakos sut rik imais, traumom is. Bu vo žmonių, kurie patyrė insultą ar in farktą.
4
penktadienis, rugpjūčio 31, 2012
miestas
Lietuvių vasara – kukli 1
Iš vienos kavinės liko tik kioskas, suniokotos buvo ir prekės – nuostoliai didžiuliai“, – neslėpė verslininkė. Ji į tris kavines ir jų aplinką šie met investavo kelis šimtus tūks tančių litų. „Investicijos turėjo at sipirkti per penkerius metus, nes tokia sutarties su savivaldybe truk mė. Tačiau šiemet negaliu kalbėti ne tik apie pliusą, bet ir apie nu lį. Patyriau riebų minusą, tad tam, kad atsipirktų investicijos liko ket veri metai. Reikia melstis, kad kitą met orai būtų geresni, nes šiemet, jei sudėtume visas geras dienas, išeitų tik dvi savaitės“, – skaičia vo R.Vismantienė.
Vitalija Katunskytė
Dain in inkė, 19 met ų dainuojant i Palangos J.Basanav ičiaus g. kav inėje
N
Ilgesnė šventė nepadėjo
Gerokai optimistiškiau nusitei kę buvo ne prie jūros dirbę uosta miesčio verslininkai. Anot Klaipėdos verslininkų se namiesčio sąjungos prezidentės Loretos Beržinskienės, ši vasara tikrai nebuvo blogesnė nei praėju siais metais. „Kiek kalbėjau su mūsų sąjungos nariais, niekas per daug nesiskun
Neringos verslinin kams problemų dėl uždarbio vasarą ky la ir dėl to, kad ne maža dalis į Kuršių neriją atvykusių žmonių turi nuosa vus butus.
dė. Tiems, kurie pasistatė daugiau naujų lauko kavinių, pavyko net geriau uždirbti. Itin paklausios bu vo ir kavinės prie Danės upės“, – teigė L.Beržinskienė. Paklausta, ar verslininkams į ki šenes papildomai biro litų ir dėl to, kad šiemet Klaipėdos jubiliejus ir Jūros šventė truko penkias, o ne tris dienas, pašnekovė atsakė nei giamai. „Verslininkai tvirtino, jog per penkias dienas uždirbo tiek pat, kiek pernai per tris. Matyt, žmo nės vis tiek turi numatę biudžetą, kiek pinigų gali išleisti ir nesvarbu, kiek dienų tęsiasi šventė“, – svars tė L.Beržinskienė. Kūrė sąmokslo teorijas
Visiškai kitokios nuotaikos dėl va saros ir per ją uždirbtų pinigų vy rauja Palangoje.
Komentaras
Bėdos: pajūrio verslininkams šią vasarą nesisekė – orai išgainiojo poilsiautojus, o audros nuniokojo turtą. Vytauto Liaudanskio nuotr.
„Buvo išties sunki vasara ir ypač dėl to, kad pas mus dominuoja in dividualūs turistai, o ne grupės. Todėl pavieniai žmonės, kai tik pradėdavo lyti, susitrumpindavo savo atostogas ir išvykdavo namo arba išvis neatvažiuodavo“, – tei gė Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Giedrė Kveda ravičienė. Iki kraštutinumų besikaitalio jantys orai, anot pašnekovės, taip atbaidė poilsiautojus, kad jų privi lioti nebūtų padėjusios net patiki miausios rinkodaros priemonės. Vasarą iš pajūrio verslininkų bu vo pasigirdę sąmokslo teorijų, jog kiti šalies kurortai papirko sinopti kus, kad jie specialiai praneštų, jog prie jūros bus blogas oras, nors iš ties kitą dieną šviesdavo saulė. „Nemanau, kad tokios sąmokslo teorijos būtų realios, nes orai išties taip smarkiai ir dažnai kaitaliojosi, kad patiems sinoptikams būdavo sunku juos nuspėti“, – nieko ne kaltino G.Kvedaravičienė. Sulaukė azijiečių
Palangos turizmo informacijos centre šiemet jau apsilankė dau giau nei 50 tūkst. poilsiautojų – 5 tūkst. daugiau nei pernai per tą pa tį laikotarpį. „Nežinau, kaip sekėsi verslinin kams, kokios jų apyvartos, tačiau Palanga išlieka vasaros sostine. Pas mus važiavo ne tik lietuviai, bet ir
rusai, baltarusiai, latviai, vokiečiai. Sulaukėme svečių iš Tailando, Tai vano, Naujosios Zelandijos, Jungti nių Amerikos Valstijų. Tolimų šalių turistai užsukdavo keliaudami po visas Baltijos šalis“, – tikino Pa langos turizmo informacijos cent ro vadybininkė Ilona Česnaitė. Nidos turizmo informacijos centre „Agila“ apsilankė apie 40 tūkst. poilsiautojų – 9 tūkst. ma žiau nei pernai. Į Kuršių neriją daž niausiai vyko lietuviai, tačiau buvo nemažai vokiečių, rusų, lenkų. Su laukta nemažai turistų iš Azijos ša lių, kurie atvyko pailsėti į, jų aki mis, egzotišką kraštą. „Aišku, skaudžiausia verslo at stovams, kad vasarą buvo tokie prasti orai. Reikia tik tikėtis, kad kitais metais bus geriau“, – vylė si „Agilos“ direktorė Neringa Ge cevičiūtė.
Auksinis – tik vienas savaitgalis
Neringos turizmo ir verslo asocia cijos prezidentė Irma Baltrušai tienė žodžių į vatą nevyniojo – ši vasara buvo gerokai blogesnė nei praėjusiais metais. „Sudėtinga buvo ne tik todėl, kad sulaukėme mažiau poilsiauto jų, bet ir dėl darbuotojų stygiaus. Apie jų kvalifikaciją net kalbėti ne verta, apskritai buvo sunku rasti, kas dirbtų“, – teigė pašnekovė. Ji auksiniu įvardijo tik vieną va saros savaitgalį, kai dėl Valstybės dienos pagrečiui buvo trys laisva dieniai. „Tuomet žmonių buvo labai daug, sunku buvo ir nakvynės vie tą surasti“, – į vienintelį malo nų prisiminimą apie vasarą leidosi I.Baltrušaitienė. Jos teigimu, Neringos versli ninkams problemų dėl uždarbio
egaliu dejuoti, nes pas ma ne žiūrovų visada būna ne mažai, tuščioms kėdėms dainuot i nereikėjo. Sup rantama, birželio pradžioje oras buvo labai prastas, tai ir tų žmonių buvo ne kažin kiek, tačiau maždaug nuo birže lio 20-osios viskas stojo į savo vėžes. Nesu verslininkė, tad kavinių apyvar tų nežinau, bet visi aplink dejuoja, kad prastai. Ir buvo matyt i, kad taip bus. Lietuviai labai kukliai atostogavo. La bai retas jų užsisakydavo karbonadą ar kokį brangesnį gėrimą. Ant daugumos lietuvių stalo buvo tik kepta duonytė, bokalas alaus arba net tik puodelis ar batos visam vakarui, ir viskas. O lenkų, rusų stalai lūžo. Vienos kompanijos są skaita – 500–600 litų. Lietuvis man at neša vieną gėlytę, o rusas – devynias rožes. Žmonių vasarą Palangoje buvo tikrai daug, bet, matyt, dauguma jų ei davo į prekybos centrus, pirkdavo „šla piankę“, o į kavines neužsukdavo, nes jos tikrai nebuvo perpildytos.
vasarą kyla ir dėl to, kad nema ža dalis į Kuršių neriją atvyku sių žmonių turi nuosavus butus, apartamentus. „Visi buvę viešbučiai juk išpar duoti kaip butai. Juos nusipirko vilniečiai, kauniečiai, kurie atva žiuoja su savo virtuvėmis, todėl iš jų nei viešbučiai, nei kavinės neuž dirba“, – pastebėjo asociacijos va dovė. I.Baltrušaitienė pabrėžė, jog šie met ypač buvo galima pajusti, kad žmonės labai taupo pinigus – ir ne tik lietuviai, bet ir užsieniečiai, pa starieji gal net labiau. „Matyt, žmonių pasąmonėje dar yra išlikusi krizės baimė, išgyveni mai, todėl žmonės ir neleidžia sau išlaidauti. Belieka tikėtis, kad po metų viskas bus kitaip“, – opti mistiškai į ateitį žvelgė I.Baltru šaitienė.
Orai Klaipėdoje vasarą Vidutinė paros oro temperatūra 2012 m. Dienų, kai oro temperat ūra buvo 20 laipsnių šilumos ir daugiau, 2011 m. va vasarą siekė 16,8 laipsnio šilumos. sarą buvo 63. Vidutinė paros oro temperatūra 2011 m. Dienų, kai oro temperatūra buvo 25 laips vasarą siekė 18,1 laipsnio šilumos. niai ir daugiau, 2012 m. vasarą buvo 13.
2012 m. vasarą iškrito 257 mm kritulių. 2011 m. vasarą iškrito 367 mm kritulių. Klimatinė norma, kiek per vasarą turi iš kristi kritulių, yra 213 mm.
Klimatinė vidutinės paros oro tempera Dienų, kai oro temperatūra buvo 25 laips Dienų, kai lijo, 2012 m. vasarą buvo 48. tūros norma yra 15,9 laipsnio šilumos. niai ir daugiau, 2011 m. vasarą buvo 26. Dienų, kai lijo, 2011 m. vasarą buvo 49. Dienų, kai oro temperat ūra buvo 20 Klimatinė norma, kiek per vasarą turi laipsnių šilumos ir daugiau, 2012 m. va būti dienų, kai oro temperatūra yra 25 Klimatinė norma dienų, kai lyja, per va laipsniai ir daugiau, yra 10. sarą yra 46. sarą buvo 46.
Klaipėdos menininkams bus mokamos stipendijos Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Klaipėdos valdžia skatins meni ninkus kurti ne komercinius, o tik rus meno kūrinius ir už tai jiems mokės stipendijas.
Taip vakar nusprendė miesto politikai, pritarę savivaldybės administracijos siūlymui Klai
pėdoje gyvenantiems ar kurian tiems menininkams skirti sti pendijas. „Svarbiausia, kad jos būtų ski riamos ne tik kultūros magistrams, bet jauniesiems kūrėjams“, – pa brėžė miesto tarybos narys Vytau tas Lupeika. Kultūros skyriaus vedėjas Val demaras Puodžiūnas paaiškino, jog vienas prioritetų ir yra remti
menininkus, kuriems yra nuo 18 iki 35 metų. „Šitos stipendijos bus skiriamos tiems menininkams, kurie kuria visuomenei orientuotą, o ne ko mercinį meną“, – aiškino V.Puo džiūnas. Stipendijos, anot jo, būtų ir pa garbos, ir įvertinimo, ir skatinimo priemonė. Jos reikštų ir pasitikėji mą Klaipėdoje kuriančiais meni
ninkais, jų perspektyvumo pripaži nimą, materialinę paramą, keliant visuomeninį kultūros ir meno kū rėjo statusą. Vienos stipendijos dydis – 1,3 tūkst. litų per mėnesį. Numa tyta per metus skirti iki 10 to kių stipendijų. Jei visos jos būtų skiriamos, per metus iš miesto biudžeto jas mokėti reikėtų 156 tūkst. litų.
Menininkams stipendijos būtų mokamos nuo 6 mėnesių iki 2 me tų. „Kiekvienas, kuris teiks paraiš ką gauti stipendiją, turės nurodyti, ką sukurs. Nuo to priklausys tai, ar stipendija menininkui bus skiria ma ir kiek laiko mokama“, – tei gė V.Puodžiūnas. Stipendijų me nininkams skyrimui pritarė beveik visi posėdyje dalyvavę tarybos na riai, prieštaravo tik du.
5
penktadienis, RUGPJŪČIO 31, 2012
lietuva kl.lt/naujienos/Lietuva
Be darbo – 1000 mokytojų Dėl mažėjančio moksleivių skaičiaus, retinamo mokyklų tinklo naujaisiais mokslo metais maždaug tūkstančiui mokytojų neliks darbo.
Tendencijos nedžiugina
„Galutiniai duomenys bus šiek tiek vėliau, bet manome, kad bent tūkstančiu mokytojų mokyklose šiais mokslo metais dirbs mažiau“, – vakar surengtoje spaudos konferencijoje sakė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Jo teigimu, praėjusiais mokslo metais šalyje dirbo apie 27 tūkst. mokytojų. Ministras taip pat pabrėžė, kad nebūtinai visi krūvio mokyklose netenkantys pedagogai taps bedarbiais – kai kurie išeis į pensiją. „Jeigu pasižiūrėtume į statistiką, praėjusiais metais mokyklose dirbo daugiau kaip 1,1 tūkst. mokyto-
Krašto apsaugos ministerija (KAM) ketina skelbti tarptautinį konkursą Šiauliuose esančioje Karinių oro pajėgų (KOP) aviacijos bazėje įrengti aviacinių degalų saugyklą už 24,1 mln. litų, kuriuos skirs NATO.
„Deja, liūdna demografinė tendencija, kai kasmet ateina mažiau mokinių į mokyklas, išlieka ir šiemet. Kita vertus, būtų galima pasakyti ir tai, kad per pastarąjį laikotarpį mokyklų skaičius, palyginti su mokinių skaičiumi, mažėjo lėčiau – mokinių nuo 2006–2007 m. sumažėjo beveik 25 proc., o mokyklų skaičius – 15 proc.“, – žurnalistams sakė ministras. Tačiau ministras džiaugėsi augimo tendencijomis ikimokyklinio ugdymo srityje – pastaraisiais metais tokias įstaigas lankančių vaikų skaičius auga, steigiama naujų darželių. Jis pabrėžė, kad dauguma naujų ikimokyklinio ugdymo įstaigų yra nevalstybinės. Problemos nesprendžiamos
Gintaras Steponavičius:
Deja, liūdna demografinė tendencija, kai į mokyklas kasmet ateina mažiau mokinių, išlieka ir šiemet.
jų, kurie jau buvo sulaukę 65 metų“, – teigė G.Steponavičius. Šiuos mokslo metus pradės 1269 savivaldybių ir valstybinės mokyklos – devyniomis mažiau nei pernai. Mokyklose, pasak ministro, laukiama iki 20 tūkst. mokinių mažiau nei pernai, kai mokėsi 387 tūkst. moksleivių.
Pedagogų profsąjungos pripažįsta, kad mokytojų gretos pernelyg gausios ir artimiausiu metu tūkstančiai jų neteks darbo, tačiau teigia, jog niekas nesiima spręsti šios problemos. „Problema, kurią reikia spręsti, kuri jau įvardyta, bet nenurodyta sprendimo būdų, – mokytojų perteklius. Tai reikia pripažinti, tai pripažino ir Švietimo ir mokslo ministerija. Ji teigia, kad per artimiausius dvejus metus per 5 tūkst. mokytojų reikės atleisti – reikės atleisti kas penktą šalies mokytoją. Dažnai tai yra darbingo amžiaus, aukštos kvalifikacijos specialistai, kuriems parengti valstybė yra išleidusi daugybę lėšų“, – per spaudos konferenciją vakar dėstė Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius. „Šios problemos, be to, kad ji įvardyta, niekas nesiima spręsti. Bent jau mums neteko girdėti, kad Švietimo ir mokslo ministerija turėtų kokį nors realesnį planą, kaip tai padaryti“, – teigė jis.
Statys saugyklą
Realybė: tuštėjančios mokyklų klasės be darbo palieka daugybę mokytojų.
Profsąjungos ragina reguliuoti, kiek specialistų turėtų parengti Lietuvos edukologijos universitetas, taip pat siūloma mažinti mokinių skaičių klasėse. Anot A.Jurgelevičiaus, ekspertai, pedagogai, profsąjungos siūlo mokytojus, kurie netenka darbo mokykloje, paversti suaugusiųjų mokytojais – andragogais, bet šie siūlymai esą lieka be atsako: „Suaugusiųjų švietimo aprėptis Lietuvoje katastrofiškai maža, ir Europos Komisija Lietuvai dėl to pateikia labai daug priekaištų.“ Abejoja skaičiais
Jis suabejojo švietimo ir mokslo ministro G.Steponavičiaus pateik-
„Shutterstock“ nuotr.
tais duomenimis, kad šiuos mokslo metus Lietuvoje pradės devyniomis mokyklomis mažiau nei pernai. A.Jurgelevičiaus teigimu, galbūt ministerija į likviduojamų mokyklų sąrašą neįtraukia tų mokyklų, ypač kaimo, kurios paverčiamos kitų mokyklų skyriais. „Manau, kad šis skaičius arba ne visai tikslus, arba gali būti, kad gudraujama. 90 proc. plius minus mokyklų, paverstų skyriais, anksčiau ar vėliau per metus kitus yra uždaromi, bet jie jau nebepatenka į uždaromų mokyklų sąrašą – lyg mokykla neuždaryta, bet ji uždaryta“, – tikino jis. „Klaipėdos“, BNS inf.
Kaip rodo Viešųjų pirkimų tarnybai pateikti KAM duomenys, Šiaulių bazėje turėtų būti įrengta aviacinių degalų saugykla ir su ja susijusi infrastruktūra. Anot ministerijos, KOP bazėje turėtų būti įrengtos dvi 1 tūkst. kubinių metrų degalų talpyklos, technologiniai vamzdynai, siurblinė, elektros tinklai, lietaus nuotekų surinkimo tinklai, valymo įranga, keliai privažiuoti ir geležinkelio atšaka, priešgaisrinis tvenkinys, dvi degalų išpylimo ir įpylimo vietos, sutvarkyta teritorija. Projektas finansuojamas iš NATO saugumo investicijų programos lėšų, numatoma darbų kaina – 7 mln. eurų (apie 24,1 mln. litų). Informacijoje apie projektą teigiama, kad darbų pradžia numatoma 2013 m. antrą ketvirtį, pabaiga – 2014-ųjų pabaigoje. Planuojama, kad pasiūlymus dalyviai pateiks iki kitų metų balandžio 11 d., o sutartis su konkurso laimėtoju bus pasirašyta birželio 1 d. Liepą skelbtame KAM pranešime buvo teigiama, kad įrengiant saugyklą ministerijos lėšomis bus nutiesta maždaug 1,3 kilometro ilgio geležinkelio atšaka, kuria į saugyklą cisternomis bus gabenami degalai ir nutiestos elektros linijos. Įgyvendinant projektą, į valstybės biudžetą grįš beveik 6 mln. litų pridėtinės vertės mokesčio, kurį sumokės KAM. „Klaipėdos“, BNS inf.
6
penktadienis, rugpjūčio 31, 2012
nuomonės
Akmenyse – protėvių balsas
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Skyrybos per prievartą
Justinas Argustas
N
eįteis int ai premj ero And riaus Kubiliaus ir Darbo par tijos lyderio Viktoro Uspaski cho partnerystei – dar vienas išbandymas. Į trejus metus besitęsiančią politinę draugystę ėmė šnairuoti pats pa triarchas Vytautas Landsbergis. Šią savaitę jis įspėjo, kad konservato riams reikėt ų jau dabar apsispręst i, su kuo po rinkimų draugauti, o kam ištar ti „ne“. Baisiausia, kas gal i nut ikt i, – tai draug ystė iš išskaičiavimo su V.Uspas kicho partija. Geriau jau budėti opozici jos apkasuose, nei susidėti su Kėdainių kniaz ium i. Maždaug taip part ijos na riams kartojo V.Landsbergis. Kodėl staiga patriarchui užkliuvo V.Us paskichas? Juk pastaruosius trejus me tus premjeras ir 10 V.Uspaskicho vairuo
Darbo partija šiai koali cijai – itin nusipelniusi. Būdama opozicijoje nė nebandė versti ministrų.
D
Štai aš, senas kraštotyrininkas, be viso kito, žinau įvairiu atstu mu aplink Klaipėdą išsidėsčiusius pavienius didelius akmenis, kurių dalis stūkso žemės paviršiuje, o
Padėka džentelmenams
Realybė: daugelio pamiršti archajiniai akmenys kai kuriems žmonėms
rūpi ir šiandien.
Vytauto Petriko nuotr.
kitų matyti tik dalis. Dar kita dalis yra žemėje. Aplink Klaipėdą įvai riomis kryptimis yra sparčiai sta tomi privatūs namai, ūkiai, todėl ir čia iškyla įvairių pavojų panašiems objektams, juo labiau kad jie nėra įtraukti į vienokius ar kitokius pa minklosauginius sąrašus. Per ilgą istorinį periodą Lietu voje buvo sunaikinti kalnai įvairių dydžių ir vertės akmenų. Ir me tų metus jų vis mažėja ir mažėja. Lietuvoje plačiai žinomas Mosė džio akmenų muziejus. Tai buvo
geras sumanymas, bet į tą muzie jų visų akmenų iš visos Lietuvos nesuveši. Manyčiau, kad yra daugybė ak menų, kurie visą savo grožį ir pa slaptingumą gali perteikti natūra lioje gamtinėje aplinkoje. Labai gaila, bet tašyti akmenys yra lupami iš buvusių senų tiltų atramų, išplėšiami iš senų pastatų pamatų. Taip buvo sunaikintos bu vusių Ogilvių šeimos dvaro lieka nos su pamatais ties Pėžaičiais.
Triukšmadarius reikia sutramdyti Taigi būtų ir pas mus toks įstaty mas, kaip kad Anglijoje (du kartus – įspėjimas, o trečią kartą iš namų paimama visa technika, kuri tik ga li skleisti triukšmą), tuoj triukšma dariai susimąstytų, ir būtų tylu, ra mu. O norint paūžti, reikėtų įspėti kaimynus ir paprašyti jų leidimo. Bet tikriausiai tautiečiai nenorėtų tokių drastiškų priemonių imtis. Vat
siškai „nuvarytomis“ smegenėlė mis nuo alkoholio, „kokso“ ir de biliškos klubinės muzikos. Mantė
***
Rusų pareigūnai neleidžia kirsti sienos, t.y. išvykti į užsienį tiems piliečiams, kurie yra skolingi ko kią nors baudą. Tai priverčia prisi minti, kam esi skolingas... Ironija
***
Kai grįžta emigrantai, tai siau bas! Už „šikanų“ valymą užsidir bę pasirodyti visam rajonui nori. Ir jiems giliai dzin, kad aplinkui gyve na žmonės. Argumentas dviejų sa vaičių nepaliaujamam triukšmui: „Mes grįžome“. Negrįžkite, mielie ji, jūsų kaimynai čia tikrai nelaukia. O dėl policijos – Kaune susigriebė tik po to, kai tokį butą sudegino. Asta
***
Tas ponas užsimiršta, kad gyvena ir lėbauja ne nuosavoje sodyboje, o daugiabutyje, kur žmonės po darbų nusipelno ramybės ir poilsio. Absur diški įstatymai, kai susimokėję 10 li tų baudą lėbautojai toliau sau „pra mogauja“. Tokiems veikėjams turi būti taikomos griežčiausios sankci jos, net iki laisvės apribojimo, nes jie trikdo rimtį ir kelia pavojų visuome nei ir žmonių sveikatai.
***
Absurdas
Klaipėdos jaunimėlis pagarsėjo kaip mėgstantis „kokso“ paragau ti ir kiekvieną savaitgalį viskio ger ti. Oi, puikiai žinomi veikėjai. De ja, policija nepadės, jaunimas apie įstatymus nusimano, nors ir yra vi
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
Vytas Tamošiūnas
Atgarsiai
A.Aleksėjūnaitė. „Po skundo – smūgiai“, „Klaipėda“, 2012 08 28. jamų Darbo partijos narių Seime dirbo ranka rankon. Akmenuk us vienas į ki tą jie mėtė, tačiau tai – tik nereikšm in gos smulkmenos. Lemiamomis akimir kom is, kai reikėdavo priimt i biud žetą, atlaik yt i interpel iacijas, V.Uspask ichas konservatorių vedliui ištiesdavo pagal bos ranką – 10 jo partijos narių klusniai balsuodavo taip, kaip reik ia A.Kubil iui. Dar 2009-aisiais, kai koalicijoje ėmė maiš tauti skilę Arūno Valinsko partijos nariai, premjeras partnerystę V.Uspaskichui pa siūlė oficialiai. Šaukimas į koaliciją buvo išsiųstas raštu: „Siūlome pradėti konsul tacijas dėl prisijungimo arba bendradar biavimo „kitomis formomis“. Tačiau tok į laišką V.Uspaskichui tąsyk siuntę koalici jos partneriai vėliau persigalvojo ir nuta rė apsiriboti neoficialia partneryste. Tėv ynės sąjungos-Liet uvos krikščion ių demokrat ų vicepirm in inkė Ras a Juk nev ičienė tada žod žių į vatą nev yn iojo: „Dar prieš rinkimus mus spaudė kitos jė gos, kad pasakytume, su kuo tikrai neitu me į koaliciją. Jau tada svarstėme, kad nie ko nesakysime, nes mus varo į kampą. Pa vyzdžiui, kodėl socialdemokratams visa da galima būti su visais, o mums jau ne?“ Ir iš tiesų? Kodėl konservatoriams – ne? Dar bo partija šiai koalicijai – itin nusipelniu si. Būdama opozicijoje nė nebandė vers ti ministr ų, o priešingai – žlugdydavo in terpeliacijas. Galiausiai būtent Darbo par tijos nar ių balsais išgelbėtas A.Kubil iaus amž iaus projektas „Atominė elektrinė“.
***
Pas mus name irgi tokių veikėjų yra. Švenčia per naktis, gauna baudą, po to važiuoja į Airiją atidirbinėti.
Užjaučiu gyventojus. Ant polici jos pykti irgi nereikia, negali juk pareigūnai durų išlaužti ir buto šturmuoti. Jie daro tiek, kiek lei džia įstatymas. Va, būtent įsta tymą reikia keisti, kad būtų at rištos rankos kovai su tokiais veikėjais.
Nina Jermošenko
Pažabojo triukšmadarius
Noriu atsiliepti į dienraščio publika ciją „Po skundo – smūgiai“. Manau, kad šią problemą vis dėlto galima iš spręsti. Gyvenu individualių namų kvartale, ir mes turėdavome tokį pat vargą, nes mūsų žmonės nemoka švęsti, nuolatos klykaudavo kaip be pročiai. Visuomenės sveikatos biuras išspausdino skrajutes, kuriose sura šė viską kas ir kaip – apie triukšmo žalą, baudas ir panašiai. Ir ši vasa ra buvo pirmoji, kai niekur neberei kėjo skųstis, net prašyti ar perspėti dėl triukšmo. Atrodo, kad tuos žmo nes būtų kažkas pakeitęs. Nemanau, kad tai atsitiktinumas. Tiesiog kiek vienam namui buvo išplatinta infor macija, kas laukia triukšmadarių, jei jie per daug „pasileis“. Tai nereiškia, kad jie apskritai nešventė – links minosi visą vasarą. Bet šventė va karietiškai. Nestūgavo per naktis, nesidaužė, neleido ant viso kvarta lo „bumbčikų“. Noriu pasakyti, kad galima daug nuveikti, jei visos tar nybos veiktų ir norėtų veikti. Eugenija
Siaubas
Dėl renovacijos nepaklausė
***
Nenorėčiau sutikti, kad polici ja blogai dirba. Teko kviesti dėl triukšmo pareigūnus. Jie visas savo funkcijas atliko gerai ir pagal įsta tymą. Esmė yra ta, kad čia viskas eina iš viršaus, kaip sakoma, žuvis genda nuo galvos. Dar gerai, kad apskritai policijoje žmonės dirba už tokį atlyginimą, o kokios darbo sąlygos, irgi nėra ką ir kalbėti, vis mažiau žmonių renkasi šį atsakin gą darbą arba atsisako dirbti. Mūsų valstybėje neliko niekam pagarbos: nei policininkui, nei mokytojui, nei kunigui – viskas nuvertinta. Ta čiau pati visuomenė turi aktyviau kovoti su tokiais reiškiniais, visur policininkų nepristatysi, o ir Sibi ro neturime, kad visus prasikaltu sius ten ištremtume.
Bll
reklamos skyrius: 397
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
***
Noriu padėkoti įmonės „Klaipė dos vanduo“ darbuotojams, kurie yra tikri džentelmenai. Rugpjūčio 17-ąją S.Dariaus ir S.Girėno gat vės kieme radau mašiną su tuščia padanga. Jos pakeisti ir pripūsti aš neįstengiau. Pro šalį jau buvo pra važiavę vienuolika lengvųjų auto mobilių, kai staiga privažiavo įmo nės „Klaipėdos vanduo“ mašina. Vairuotojas suskubo man į pagalbą ir pakeitė padangą, nors jo vadovas jau buvo grįžęs iš poliklinikos. No rėjau atsilyginti, bet žmogus kate goriškai atsisakė. Ačiū jiems, tai – tikri džentelmenai. Dėkoju man pagelbėjusiesiems ir įmonės admi nistracijai už puikius darbuotojus.
TT Portalo kl.lt skaitytojų komentarai
Dabar daug kalbama apie senųjų dau giabučių renovaciją. Sako, kad žmo nės jai priešinasi. Aš taip pat gyvenu standartiniame daugiabutyje Baltijos prospekte. Ir niekas niekada per ilgus metus manęs nepaklausė, ar aš noriu tos renovacijos, ar ne. Kelis kartus ir savo kaimynus kalbinau – vyrai, orga nizuokite, bet nė vienas nenori imtis atsakomybės. Juo labiau kad atsiranda kūmučių, kurios ima šaukti, kad visi vagys ir apgavikai. O bankai dūsta nuo pinigų, bobutes apiplėšinėja, dešim timis tūkstančių litų išneša. Vadinasi, ir žmonės turi pinigų. Tik reikia, kad kažkas imtųsi iniciatyvos. Nesupran tu, ką tie namų administratoriai vei kia. Mums kažkokias anketas pava sarį išsiuntinėjo, bet jokių rezultatų nesulaukėme. Turbūt šią renovacijos problemą reikia spręsti savivaldybės, Vyriausybės mastu, nes žmonės yra pakrikę, neorganizuoti. Dana Parengė Lina Bieliauskaitė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija
750
Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
397 728
telefonas@kl.lt
ar liepos 23 d. „Klaipė doje“ buvo išspausdin tas Daivos Janauskaitės straipsnis „Su meile ir liūdesiu prabyla protėvių balsas“, kuriame, remiantis Šernų gyven tojo Andriaus Užkuraičio pateik ta medžiaga, dėstoma apie iškilu sį pavojų archajiniams Šernų miško akmenims. Visiškai pritariu gerbiamo A.Už kuraičio mintims ir nuogąstavi mams pateiktu klausimu ir savo ruožtu norėčiau kiek praplėsti tą akmeningą temą.
Per ilgą istorinį pe riodą Lietuvoje bu vo sunaikinti kalnai įvairių dydžių ir ver tės akmenų. Ir metų metus jų vis mažėja ir mažėja.
karštas telefonas
397 750
711, 397 715
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 713
Prenumeratos skyrius: 397
„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
714
Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Krasauskienė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
penktadienis, rugpjūčio 31, 2012
užribis Pakibo ant matuoklio
Gamino cukrinukę
Žmonai grasino šautuvu
Vengdamas susidūrimo su ki tu automobiliu, „Nissan Pat rol“ vairuotojas buvo privers tas sukti vairą ir trenkėsi į greičio matuoklį. Mašina po smūgio pakibo ant matuoklio stovo. Avarija įvyko Priestočio g. dėl „Ford“ automobilio, ku rio vairuotojas nepraleido tie siai važiavusios mašinos.
Pareigūnai viename Jūrinin kų pr. daugiabučių, pas 22ejų pilietį A.F. virtuvėje aptiko 30 litrų raugo, kurį vyras lai kė šunų ėdalo inde, o balko ne buvo laikoma sukomplek tuota įranga naminei gamin ti. Klaipėdos antrasis polici jos komisariatas pradėjo iki teisminį tyrimą.
54-erių klaipėdietė G.Š. po licijai pranešė, kad Klaipė dos raj. Derceklių k. esan čioje sodų bendrijoje 58 metų sutuoktinis E.Š. konf likto metu jai grasino neko viniu revolveriu ir iššovė į orą. Vyras aiškina, kad iš jo striukės kišenės dingo 20 tūkst. litų.
Tylus mūšis dėl pirtelės 1
Maždaug prieš 15 metų tą objektą rajonas per davė kariškiams, kad galėtų jį pa naudoti mokymams. Neilgai trukus slėptuvėje įrengta pirtis ir ji pritaikyta ne mokymui, o pramogoms. Sumanė pasipelnyti
Eismas: policijos pareigūnai ragina moksleivius ir jų tėvus pasirengti
mokslo metų pradžiai ir pasikartoti žinias apie saugų elgesį keliuose.
Vytauto Petriko nuotr.
Mokslo metai prasidės policijos reidais Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Prasidedant mokslo metams, poli cijos pareigūnai perspėja automo bilių vairuotojus būti itin atidžius, nes į miesto gatves pasipils dide lis skaičius moksleivių. Pirmąją mokslo metų savaitę policijos pa reigūnai žada rengti reidus ir pa truliuoti prie mokymosi įstaigų.
„Pareigūnai nuo ankstyvo ry to budės prie mokyklų esančio se sankryžose. Visą pirmąją rug sėjo savaitę jie stengsis užtikrinti moksleivių saugumą miesto gat vėse“, – aiškino Klaipėdos kelių policijos biuro viršininkas Ramū nas Šideikis. Nors policijos pareigūnai pata ria tėvams dar prieš prasidedant mokslo metams pirmokėlius pa mokyti saugaus elgesio kelyje ir kartu su jais įveikti kelią nuo na mų į mokyklą, tačiau ir policinin kai žada padėti ir paaiškinti mažie siems klaipėdiečiams, kaip saugiai pereiti gatvę. „Pareigūnai patruliuos prie mokyklų, kitų ugdymo įstaigų ir kontroliuos, kaip vairuoja jaunie ji vairuotojai, ar jų automobiliai – tvarkingi, ar yra visi reikalin gi dokumentai“, – žadėjo R.Ši deikis. Pareigūnai atkreips dėmesį, ar vairuotojai savo vaikus veža vai kams skirtose kėdutėse. Pirmadienį 14 val. Taikos pro spekto ir Kauno gatvės sankryžo je, prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje Kelių polici jos biuro pareigūnai kartu su įmone
„Klaipėdos regiono keliai“ vaikus kviečia į renginį, skirtą saugiam el gesiui kelyje. „Čia vyks žaidimai ir viktorinos, kuriose moksleiviai galės laimėti įvairių prizų. Vaikai galės susipa žinti su policijos darbu, sužinoti pagrindines saugaus elgesio kelyje taisykles“, – pasakojo R.Šideikis. Kelių policijos biuro pareigūnai pirmąją rugsėjo savaitę žada ap silankyti mokyklose ir organizuoti susitikimus su moksleiviais. „Patarčiau tėvams pasirūpinti šviesą atspindinčiais ženklais, lie menėmis, kad rudenėjant, kai švie susis paros metas ims trumpėti, vairuotojai geriau pastebėtų ma žamečius“, – patarė pareigūnas. Pareigūnai perspėja, kad dau giausia eismo įvykių, kuriuose nu kenčia pėstieji, nutinka tamsiuoju paros metu arba einant per gatvę ne pėsčiųjų perėjose.
Nelaimių statistika Šiais metais Klaipėdoje užregist
ruota 140 eismo įvykių. Pernai per visus metus – 163 eismo
įvykiai.
Šių metų vasario 15 d. Karklėje ka riuomenei priklausantį statinį (po žeminį punktą) kaip neatitinkantį krašto apsaugos poreikių buvo nu spręsta perduoti Turto bankui ir parduoti viešo aukciono būdu. Slėptuvės kariškiai nė neketino pasiūlyti Klaipėdos rajonui, iš ku rio prieš keliolika metų ją gavo vel tui, bet nusprendė pasipelnyti. Nepatvirtintos naujienos
Paviešinus tylų pirtelės pardavimą pajūryje, Pajūrio regioninio parko direkciją pasiekė žinia iš Valstybės turto banko, esą požeminę slėptu
Nepajudėjo: kariškiai vis dar nenori Valstybės turto bankui perduoti
požeminės slėptuvės pajūryje.
Darius Nicius:
Čia mes maži ponai esame, tik pilietiš kai galime reaguoti.
vę ketinama išbraukti iš privati zuojamų objektų sąrašo. Tačiau paaiškėjo, kad Turto ban kui slėptuvė Karklės kaime dar ne perduota, nors praėjo jau pusė me tų nuo Vyriausybės nutarimo. Peršasi išvada, kad žodžiu nu raminus kai kuriuos „triukšmau
Milda Skiriutė
Šiemet Klaipėdoje žuvo 3 žmonės,
Šiais metais sužeisti 157 eismo da
lyviai, pernai – 181 žmogus.
Paplūdimyje saugumą užtikrinan tiems gelbėtojams teko raminti įsiaudrinusią girtų vyrų kompani ją. Kartu su jais buvo ir kūdikis bei ketverių metų mergaitė.
Šiemet dėl neblaivių vairuoto
jų kaltės įvyko 5 eismo įvykiai, per nai – 9.
Per pusę metų – nė žingsnio
Valstybės turto banko Turto at naujinimo tarnybos direktorius Laimas Daniūnas patvirtino, kad Krašto apsaugos ministerija Kark lės slėptuvės bankui neperdavė, ir net sutartis nepasirašyta. Taigi sumanymo slėptuvę-pir telę parduoti dar neatsisakyta, Vyriausybė patikslintą atnaujini mo turto sąrašą esą svarstys rude nį, galbūt tada ją ir išbrauks. „Mes tik galime pakartoti anks čiau teiktą informaciją. Dabar ren giami šio statinio perdavimo Turto bankui dokumentai“, – pasikartojo
Krašto apsaugos ministerijos Vie šųjų ryšių departamento atstovė Viktorija Cieminytė. Šauksmas tyruose
Objektą norėtų susigrąžinti Klai pėdos rajonas. Dėl to rajono po litikai jau du kartus kreipėsi į Vy riausybę. Tačiau tarybos narys Raimon das Simonavičius patvirtino, kad kariškiai kol kas nieko niekam ne grąžino ir tikriausiai neketina to daryti. „Jų mintis yra perduoti Tur to bankui, kad privatus investuo tojas galėtų nupirkti. Manau, kad tas privatus investuotojas jiems jau žinomas“, – neabejojo R.Si monavičius. Vakarykščiame tarybos posėdyje vėl kreiptasi į ministrą pirmininką, į Vyriausybę su prašymu, kad slėp tuvė būtų perduota Klaipėdos rajo no savivaldybei.
Paplūdimyje – girti vyrai ir kūdikis m.skiriute@kl.lt
pernai – 4 žmonės.
tojus“, už nugaros toliau bandoma slėptuvę-pirtelę parduoti. „Tai – valstybės turtas, valsty bė pati ir tvarkosi. Čia mes maži ponai esame, tik pilietiškai galime reaguoti“, – apgailestavo Pajūrio regioninio parko direktorius Da rius Nicius.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Pirmosios Melnragės paplūdimy je incidentas kilo trečiadienį apie 14 val.
Klaipėdos skęstančiųjų gelbėji mo tarnybos vyriausiasis specia listas Aleksandras Siakki pasako jo, kad pliaže girtavo penkių vyrų kompanija. Jie buvo įkaušę tiek, kad vos pastovėjo ant kojų. Gelbėtojai neblaivių lankytojų paprašė palikti paplūdimį. Šie pra šymų nepaisė. Tada į paplūdimį buvo iškvies ta policija. Pareigūnai išvežė nera mumus kėlusius neblaivius vyrus.
Girti vyrai į pliažą buvo atsive dę ir mažamečius vaikus – aštuo nių mėnesių kūdikį, kuris buvo ve žimėlyje, ir ketverių mergaitę. „Baisu buvo žiūrėti, kaip jie tam pė vežimėlį su vaiku per smėlį“, – pasakojo A.Siakki. Paskutinėmis vasaros dienomis paplūdimyje žmonių vis dar nema žai. Poilsiautojai džiaugiasi pasku tiniais vasaros spinduliais, maudy nėmis. Jūros vanduo – šiltas.
8
penktADIENIS, rugpjūčio 31, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn kl.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,2720 DB svaras sterlingų 1 4,3572 JAV doleris 1 2,7518 Kanados doleris 1 2,7782 Latvijos latas 1 4,9591 Lenkijos zlotas 10 8,2711 Norvegijos krona 10 4,7289 Rusijos rublis 100 8,5229 Šveicarijos frankas 1 2,8748
–0,26 %
pokytis
–0,3138 % +0,1678 % +0,0436 % –0,1689 % –0,0181 % –1,6458 % +0,4717 % –0,4799 % –0,0139 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
5,11
4,77
2,40
„Apoil“
5,04
4,70
2,40
„Brent“ nafta
95,09 dol. už 1 brl. 113,02 dol. už 1 brl.
Lanksčiu darbu dar nepasitiki Aukštųjų technologijų bendro vės į lankstų darbą jau žiūri pa lankiai, tačiau tradicinės pramo nės įmonės suteikti daugiau lais vės darbuotojams dar prisibijo.
Tradicinės pramonės įmonės dar neatsikrato baimių, kad, įvedus laisvesnes darbo valandas, ga li sumažėti našumas. Tai patvir tino Žinių ir ekonomikos forumo direktorius Edgaras Leichteris. Todėl, anot jo, tokie lankstūs da lykai kaip suspausta darbo savai tė, darbo nuoma, metinės darbo valandos ir darbas pagal iškvieti mą Lietuvoje primiršti. Vis dėlto lanksčios darbo są lygos yra išsigelbėjimas laiko at žvilgiu suvaržytiems žmonėms. Pasak E.Leichterio, į darbo rin ką paprastai įsilieti nepavyks ta tiems žmonėms, kurie dėl įsi pareigojimų šeimai negali dirbti įprastų 8 darbo valandų dienos. Dažniausiai tai vaikais, neįgaliai siais besirūpinančios šeimos ar ba tiesiog asmeninių bėdų turin tys žmonės. „Dažniausiai įvesti lanksčias darbo sąlygas baiminasi tradici nėse pramonės įmonėse dirban tys darbdaviai, kur be darbuotojo jų darbas sustotų“, – ketvirta dienį spaudos konferencijoje sa kė E.Leichteris. Anot jo, darbdaviams trūksta motyvacijos keisti darbo sąlygas, be to, jie norėtų aiškesnio regla mentavimo. E.Leichteris taip pat atkreipė dėmesį, kad ir patys dar buotojai nesikreipia į darbdavius, neprašo kitokių darbo sąlygų.
Statybos šalyje šių metų liepą, paly ginti su tuo pačiu 2011 m. mėnesiu, pabrango 2,6 proc. Metinį kainų pa didėjimą lėmė 3 proc. pabrangusios statybinės medžiagos ir gaminiai bei 2,3 proc. išaugęs darbo užmokestis. Per metus gyvenamųjų pastatų staty ba pabrango 2,1 proc., negyvenamų jų – 2,5 proc., o inžinerinių statinių – 2,8 proc.
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
–0,16 %
Statybos pabrango
Degalų kainos
Šiandien Valiuta
–0,07 %
„Jie nesako, kad jų netenkina dabartinė darbo tvarka, nesako, kad turi kokių nors sunkumų šei moje ir todėl jiems reikia kitokių darbo valandų. O darbdaviai ne nori klausinėti darbuotojų, ar jie turi problemų“, – sakė jis. Pagrindą įvesti lankstesnes darbo sąlygas kuria ir įsigalinčios naujausios technologijos, kurios suteikia galimybę dirbti nuoto liniu būdu. Lietuvoje naujausios technologijos sparčiai skinasi ke lią – jų naudojimas šalyje neatsi lieka nuo pasaulinio vidurkio ar ba jį vejasi. Tyrimų bendrovės TNS LT ty rimo duomenimis, išmaniaisiais telefonais naudojasi 17 proc. ša lies gyventoj ų, planš et in iais kompiuteriais – 4,3 proc. „Plan šetiniai kompiuteriai mūsų šaly je kol kas lieka nišiniu įrenginiu“, – teigė TNS LT projektų vadovė Inga Bitinaitė. Tačiau tyrimas atskleidė, kad Lietuvos gyventojai pagal nau dojimąsi planšetiniais įrengi niais neatsilieka nuo pasaulinio vidurkio – 2012 m. pasaulyje jais naudojosi 5 proc. gyventojų. Di džiausiais rodikliais pasižymėjo išsivysčiusios Azijos šalys ir Šiau rės Amerika. Išmaniųjų telefonų naudojimas Lietuvoje kol kas dukart mažes nis nei išsivysčiusiose šalyse ir 11 procentinių punktų mažesnis nei pasaulinis vidurkis. Absoliu ti dauguma gyventojų šį įrenginį naudojo Saudo Arabijoje, Singa pūre, Norvegijoje, Švedijoje ir kt. BNS, „Klaipėdos“ inf.
si kelią, jų lanksčiam darbui įtvirtinti nepakanka – darbdavius stab do baimės dėl smuksiančio našumo. „Shutterstock“ nuotr.
mlrd. litų
pirmą šių metų pusmetį siekė transporto, apgyvendinimo ir paslaugų įmonių pajamos.
Galimybė preky bos vietoje apdraus ti įsigytą prekę ša lyje dar tik atsiran da, o tokios paslau gos teikėjai ieško klientų. Tačiau pa klausa šios paslau gos pradininkų kol kas nenuvylė.
Apsauga: dažniausiai lietuviai draudžia su savimi į kelionę vežamą
elektroninę įrangą.
„Shutterstock“ nuotr.
Draudžia net nuo audrų Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Paskatino dažnos nelaimės
Šiuo metu šalyje apdrausti įsigy tą prekę gyventojai gali vos trijose parduotuvėse, o šią paslaugą siū lo tik viena draudimo bendrovė. Prekybininkai prekių draudimo paklausa sako esantys patenkinti, tačiau draudimo bendrovė dary ti skubotų išvadų nedrįsta. Ji pri pažįsta, kad susidomėjimas paslauga paaiškės tik ateityje ir pri klausys nuo rinkos brandumo. Bendrovės „Topo centras“ atstovo žiniasklaidai Eriko Kundrecko teigi mu, pasiūlyti prekių draudimo paslaugą tiesiai prekybos centre pa skatino dažnas klientų susidūri mas su nelaimėmis, kai dėl patir tos žalos garantija negalioja. „Dirbdami buitinės technikos ir elektronikos prekių pardavimo srityje dažnai susidurdavome su klientais, kurie įsigytus prietai sus netyčia sudaužydavo, įmesda vo į vandenį ar kitaip sugadinda vo. Taip pažeistiems prietaisams garantija netaikoma, tad klien tams taisymo išlaidas tekdavo pa dengti patiems. Dar prastesnė si tuacija dėl vagysčių, kai prietaisas prarandamas visam laikui“, – pa sakojo E.Kundreckas.
sus, kurie naudojami ne namuose, o vykstant į komandiruotes ar ke liones vežami su savimi. „Pirkinių draudimas yra nauja paslauga, todėl kol kas pratiname pirkėjus. Dažnam reikia ir papildo mo paaiškinimo, kokia tai paslauga ir kodėl ji gali būti naudinga. Pirki nių draudimas kai kuriose užsienio šalyse labai populiarus, o ar prie šio produkto pripras lietuviai – paro dys ateitis“, – sakė A.Gimbickas.
Andrius Gimbickas:
Pirkėjai teigiamai įvertina, kad draudi mas galioja daugeliu garantijoje nenuma tytų atvejų.
Pirk in ių draud im ą siūl anč ios bendrovės „Lietuvos draudimas“ Gyventojų draudimo skyriaus va dovas Andrius Gimbickas sakė, kad paslauga pirkėjams pradėta teikti nuo šių metų pradžios. Anot jo, tai ypač aktualu įsigyjantiems bran gesnę buitinę techniką, taip pat perkantiems elektroninius prietai
A.Gimbicko teigimu, pirkinių draudimas galioja visus metus ir kainuoja priklausomai nuo pirki nio vertės – nuo kelių dešimčių li tų: „Pirkėjai teigiamai įvertina, kad draudimas galioja daugeliu garanti joje nenumatytų atvejų, tokių kaip įtampos šuoliai per perkūniją. Taip pat prekių draudimas galioja įvykus žalai ar vagystei net ir užsienyje, bet kurioje pasaulio šalyje. Grįžus iš ke liones ir pateikus reikiamus doku mentus apie įvykį užsienyje draudi mo bendrovė atlygins patirtą žalą.“ Pirkėjai gali apdrausti visas bui tinės technikos ir elektronikos pre kes, svarbu, kad draudimo įmoka siektų ne mažiau kaip 20 litų. Ta čiau dažniausiai lietuviai draudžia elektroninę įrangą: fotoaparatus, vaizdo kameras, televizorius ir ne šiojamuosius kompiuterius. Bando ir sukčiauti
Pašnekovo manymu, prekių drau dimo populiarumas priklauso ir nuo rinkos išsivystymo lygio. Anot jo, tokių draudimo produktų sklai da labiau būdinga draudimo srityje brandžioms rinkoms, kuriose daly tis turto rizika su draudimo bendro vėmis yra įprasta praktika. Tuomet papildomi draudimai, pavyzdžiui, pirkinių draudimas, yra kitas gy ventojų sąmoningumo žingsnis.
Prognozuoja atsargiai
Priešprieša: nors Lietuvoje naujausios technologijos sparčiai skina
21,7
Įkainiai skirtingi
E.Kundreckas pasakojo, kad įsigy tas prietaisas apdraudžiamas pre kybos vietoje – visi dokumentai per 10 minučių užpildomi kasoje. Skirtingų prekių grupėms taikomi skirtingi įkainiai, o paprastai drau dimo įmoka yra tam tikras procen tas nuo įsigyjamos prekės kainos.
E.Kundreckas neslėpė, kad pasi taiko ne tik atsisakančių paslau gos, bet ir kuriozinių situacijų, kai paslaugos atsisakęs klientas po va landos kitos sugrįžta ir prašo prie taisą vis dėlto apdrausti. Tačiau to kiu atveju jau būna per vėlu. „Apdraudžiamos tik naujos, dar iš parduotuvės neiškeliavusios prekės“, – sakė jis. A.Gimbicko teigimu, pirkinių draudimas kompensuoja kliento patirtus nuostolius dėl visų rizikų, išskyrus tuos atvejus, kai sugadin ta tyčia, naudota ne pagal paskirtį ar bandoma sukčiauti. „Visus įtarimus sukčiavimu ti ria mūsų specialistai, ir, išsiaiški nus sukčiavimo faktą, asmuo ne tik netenka draudimo išmokos, bet ir yra patraukiamas atsakomybėn“, – patikino pašnekovas.
9
penktADIENIS, rugpjūčio 31, 2012
pasaulis Palydovų streikas
Pagrobėjui – kalėjimas
Stambiausios Vokietijos oro linijų bend rovės „Lufthansa“ orlaivių palydovai šian dien žada pradėti streiką ir reikalauti at lyginimus padidinti 5 proc. Akcijos orga nizatoriai įspėjo apie trikdžius, bet paža dėjo prieš šešias valandas informuoti ke leivius apie atšaukiamus skrydžius. „Luft hansa“ išgyvena sunkius laikus, bendro vė ketina mažinti investicijas ir atleisti 3,5 tūkst. darbuotojų.
Karo teismas vakar skyrė ketverius su pu se metų kalėjimo specialiųjų pajėgų pa reigūnui Aleksejui Ustimčiukui, kuris bu vo pripažintas kaltu dėl antivirusinių pro gramų kūrėjo Jevgenijaus Kasperskio (nuotr.) sūnaus Ivano pagrobimo. Trys as menys dar laukia nuosprendžio šioje by loje. 20-metis jaunuolis buvo pagrobtas Maskvoje pernai balandžio 19-ąją, bet po penkių dienų buvo išlaisvintas.
Pyktį ir neviltį po žeme užsiba rikadavę Italijos kalnakasiai reiškia ne tik žodžiais. Vienas jų prieš televizijos kameras persi pjovė venas.
Triukšmas: „Pussy Riot“ byla suskaldė Rusijos visuomenę ir sulaukė
audringos reakcijos užsienyje.
„Reuters“ nuotr.
Kruvina provokacija? Iš pradžių stačiatikių aktyvistai Maskvoje pradėjo puldinėti „Pus sy Riot“ šalininkus, o pastarieji, mėgdžiodami Ukrainos feministes, Archangelsko ir Čeliabinsko srityse pjovė kryžius. Bet trečiadienį tokių incidentų virtinę papildė itin žiau rus nusikaltimas. Kazanėje rastos nužudytos dvi moterys. Šalia jų kūnų ant sienos žu dikas paliko užrašą „Free Pussy Riot“ („Paleiskit „Pussy Riot“ – angl.). Tyrėjai nustatė, kad nužudytos moterys yra 76 metų pensininkė Farida Z. ir jos 38-erių dukra Lilija Z. Moterys gyveno kartu. Praneši mą apie kraupų radinį policija ga vo trečiadienį 17 val. vietos laiku. Į teisėsaugą kreipėsi kaimynai, laip tinėje pajutę nuo lavonų sklindantį siaubingą kvapą. Žudikas buvo itin žiaurus: abie jų moterų kūnai subjauroti beveik neatpažįstamai. Ieško apiplėšimo pėdsakų
Ekspertizė parodė, kad dvigu ba žmogžudystė įvykdyta rugpjū
čio 24–26 d. Abi moterys mirė nuo daugybinių dūrių peiliu. Ekspertai suskaičiavo kelias dešimtis durti nių ir pjautinių žaizdų. Farida buvo pensininkė ir niekur nedirbo. Jos dukra dirbo pardavė ja prie namų esančioje parduotu vėje. Pasak kaimynų, Farida buvo labai apdairi bendraudama su nepažįs tamaisiais, niekada neatidaryda vo durų žmogui, kurio nepažino jo iš veido. Be to, duktė Lilija stengėsi ne palikti motinos vienos ilgam, nes pensininkė labai išgyveno dėl vy ro ir sūnaus netekties. Prieš kele rius metus Lilijos brolis užsimušė automobilio katastrofoje, o tėvas mirė nuo vėžio. Naujienų portalas ProKazan.ru rašė, kad jokie daiktai iš buto ne dingo, bet Tatarstano respubli kos tyrimų komitetas laikraščiui „Komsomolskaja Pravda“ pranešė, kad pagrindinė tyrėjų versija yra žmogžudystė vykdant apiplėšimą. Pareigūnai toliau aiškinasi, ar iš buto dingo kokių nors daiktų.
Nuosprendis suskaldė visuomenę Rugpjūčio viduryje Maskvos teismas nuteisė tris grupės nares dvejus me tus kalėti už „pankmaldą“ sostinės ka tedroje vasarį, kuria buvo protestuo jama prieš prezidentą Vladimirą Pu tiną. Ši byla suskaldė rusus. Kremliui drau giškos televizijos ir kitos žiniasklaidos priemonės tą „maldą“ nušvietė dau giausia negatyviai, o šalyje dominuo janti Stačiatikių bažnyčia „Pussy Riot“
australų kariai trečiadienį žuvo per du kruvinus incidentus Afganistane.
Protestuotojai pjaunasi venas
Prognozės, kad ka lėjimo nuosprendis Rusijos pankroko grupei „Pussy Riot“ pakurstys religinę konfrontaciją ir pro vokacijas, jau pildosi.
Subjaurojo neatpažįstamai
5
akciją pavadino šventvagiška. Tačiau šimtai menininkų, muzikantų ir inte lektualų pasirašė peticijas, kuriose valdžia raginama paleisti grupės na res. Šią savaitę buvo paskelbti valstybinės agentūros VTsIOM atliktos apklausos rezultatai, kurie rodo, kad trečdalis ru sų dvejų metų kalėjimo bausmę laiko pernelyg griežta, o 31 proc. vadina ją tinkama.
Psichas ar narkomanas
„Pussy Riot“ ginantis užrašas ant sienos, manoma, buvo parašytas krauju. Ar žudikas iš tiesų susijęs su pankroko grupės šalininkais, nežinoma. Pasigirdo spėlionių, kad tai buvo provokacija arba ban dymas suklaidinti tyrėjus. „Tai, kas įvyko Kazanėje, – šlykš ti, purvina provokacija, – pareiškė „Pussy Riot“ advokatas Nikolajus Polozovas. – Man gaila, kad išga mos tokiais tikslais naudoja grupės „Pussy Riot“ pavadinimą.“ Atsakovų advokatas „Pussy Riot“ byloje Michailas Kuznecovas įsiti kinęs, kad užrašo krauju nebūtų buvę, jeigu tyrėjai gaudytų ne tik skandalingos akcijos vykdytojus, bet ir užsakovus, o vietoj straips nio „Chuliganizmas“ pankroko grupės merginoms inkriminuotų ekstremizmą. „Jeigu būtų pritaikę 282-ąjį straipsnį (Neapykantos ir nesan taikos kurstymas religiniais moty vais), tokių padarinių nebūtų buvę. Ir niekas pasaulyje nedrįstų rem ti tų, kurie sėja religinio pobūdžio neapykantą“, – tikino advokatas. Tyrėjai įtaria, kad žudikas norė jo juos suklaidinti. „Bute buvo netvarka. Įtariame, kad tai buvo arba narkomanas, ar ba žmogus tiesiog norėjo nukreipti įtarimus klaidinga kryptimi“, – sa kė Tatarstano teisėsaugos atstovas Andrejus Šeptickis. Psichologai iškėlė versiją, kad žmogžudystę galėjo įvykdyti psi chiškai nesveikas asmuo, paveik tas karštų diskusijų dėl „Pussy Riot“. BNS, newsru.com inf.
„Jie ten nusprendė pribaigti kal nakasius. Jau geriau mes pasi pjausime patys!“ – sušuko 49 metų Stefano Meletti prieš iš sitraukdamas peilį ir du kartus kirsdamas sau per riešą. Per spaudos konferenciją ka sykloje šalia stovėję du kalnaka siai čiupo vyrą už rankų ir pri spaudė prie žemės. Susižeidęs italas buvo skubiai nuvežtas į ar timiausią ligoninę. Gydytojai vė liau pranešė, kad paciento gyvy bei pavojus negresia. S.Mel ett i dirba kaln akas iu jau 24 metus. Sardinijos salo je esanti kasykla „Nuraxi Figus“ aprūpina anglimi netoli esančią elektrinę ir suteikia darbo pu sei tūkstančio šachtininkų. Bet, kilus ekonomikos krizei, elekt rinė pradėjo pirkti mažiau ang lių, kasyklos likimas pakibo ant plauko. Protestuodami prieš kasyklos uždarymą, maždaug šimtas šachti ninkų sekmadienį prisikrovė 350 kg sprogmenų, užsibarikadavo 400 m gylyje ir pagrasino susisprogdinti bei į orą paleisti kasyklą. „Neatimkite iš mūsų noro gy venti“, – sakė kalnakasių profe
sinės sąjungos atstovas Giancarlo Sau, vienas iš tų, kurie griebė už rankų venas persipjovusį S.Me letti. Šachtininkai viliasi, kad jų dar bo vietas galėtų išgelbėti kasyk los reorganizacija ir galimybė joje saugoti surinktą anglies dioksidą, – šitaip pasaulis bando kovoti su klimato atšilimu.
Jie ten nuspren dė pribaigti kalna kasius. Jau geriau mes pasipjausime patys! Bet valdžia teigia, kad tokia reorganizacija kainuotų 250 mln. eurų per metus. Tokių pinigų Ita lija nepajėgi skirti. Italijos vyriausybė šią savai tę ketino susitikti su Sardinijos valdžia ir aptarti regiono ekono mines perspektyvas. Nedarbo lygis Sardinijoje jau siekia 16 proc. ir gali dar padi dėti, jeigu stambiausia regiono darbdavė – aliuminio bendrovė „Alcoa“ – uždarys nuostolingai dirbančią lydyklą salos pietuo se. Tai gali įvykti jau šiemet, jei gu neatsiras lydyklos pirkėjas. „Euronews“, „Reuters“ inf.
Ultimatumas: maždaug 100 Sardinijos šachtininkų prisikrovė 350
kg sprogmenų, užsibarikadavo 400 m gylyje ir pagrasino susisprog dinti bei į orą paleisti kasyklą. AFP nuotr.
10
penktadienis, rugpjūčio 31, 2012
sportas
Sporto telegrafas Nesėkmė. Klaipedos „Jambo“ futbolininkai suklupo Lietuvos futbolo federacijos (LFF) 2012–2013 metų taurės futbolo turnyre. Uostamiesčio ekipa trečiajame etape pralaimėjo Suvalkijos sostinėje Marijampolės „Ipukiui“ 1:2.
Klaipėdiečiai žais Ukrainoje
Nuosprendis. Į dvejas Lietuvos A lygos futbolo čempionato rungtynes per savaitę neatvykęs Vilniaus „Reo“ klubas veiksmais patvirtino savo valią pasitraukti iš čempionato ir kitų Lietuvos futbolo federacijos (LFF) organizuojamų varžybų. Todėl, remiantis varžybų nuostatais, komandos rezultatai paliekami, o nesužaistose rungtynėse bus užskaityti pralaimėjimai 0:3. Kazusas. Gegužę vykusios kontrolinės futbolo rungtynės tarp Rusijos ir Lietuvos rinktinių nebuvo įtrauktos į oficialų sąrašą dėl to, jog ne visi keturi rungtynėse dirbę teisėjai turėjo tarptautines kategorijas. Apie tai Lietuvos futbolo federaciją (LFF) informavo Tarptautinė futbolo asociacija (FIFA). Pasirodžius informacijai, jog minėtoms rungtynėms nebuvo suteiktas FIFA oficialių rungtynių statusas ir jos nebuvo įtrauktos į pasaulio rinktinių reitingo skaičiavimą, LFF kreipėsi į FIFA su prašymu patvirtinti arba paneigti tokią pasirodžiusią informaciją. FIFA atsiųstame atsakyme teigiama, jog to priežastis yra ta, kad ne visi keturi rungtynėse buvę teisėjai turėjo FIFA kategorijas. FIFA teigimu, jos nuostatuose nurodyta, jog rungtynių įtraukimui į A sąrašą visi keturi arbitrai privalo būti FIFA kategorijų sąrašuose. Pasak LFF, gegužės 29 dieną Nione (Šveicarija) vykusioms rungtynėms teisėjavo arbitrų brigada iš Italijos. Visi arbitrai teisėjauja Italijos „Serie A“ pirmenybėse, tačiau ne visi keturi turi FIFA kategorijas. LFF rinktinių skyriaus vadovas Robertas Tautkus teigė, kad jokių klausimų dėl arbitrų prieš rungtynes nekilo – aikštės teisėjas ir jo asistentai turėjo FIFA emblemas – todėl neseniai pasklidusi informacija ir nepagrįsti įtarinėjimai nemaloniai nustebino. „Vykdant tarptautines varžybas teisėjus į rungtynes kviečia ir tarptautines organizacijas informuoja rungtynių šeimininkai. Pagal sutartį su Rusijos futbolo sąjunga (RFS), ji buvo šių rungtynių šeimininkė ir buvo atsakinga už visų organizacinių klausimų sprendimą, tarp jų ir teisėjų pakvietimą. Tikimės, kad RFS atstovai padės išsiaiškinti šio nesusipratimo priežastis“, – kalbėjo R.Tautkus. Rusijos ir Lietuvos rinktinių kontrolinė dvikova baigėsi lygiosiomis 0:0. Įžūlumas. Didžiojoje Britanijoje vagys pavogė dviratį iš brito Philipo Hindeso, kuris Londono olimpinėse žaidynėse iškovojo aukso medalį dviračių treko varžybose. Vagys pateko į olimpinio čempiono namus, kai šio nebuvo. Jie pavogė ne tik dviratį, bet ir P.Hindeso automobilį „Volkswagen Golf“. Vėliau sudegusio automobilio liekanos buvo rastos šalia kelio. Pasak dienraščio, vagys nepaėmė sportininko olimpinio medalio. Akcija. Intensyvią Neringos vasaros sezono renginių programą pratęs antrą rudens savaitgalį vyksiančios tarptautinės futbolo rungtynės tarp vienų stipriausių Latvijos ir Lietuvos futbolo komandų. Rugsėjo 8 d. Juodkrantės stadione žais Vilniaus „Žalgiris“ ir ketvirtą vietą Latvijos čempionate užimanti Liepojos „Liepajas Metalurgs“ komanda, kurioje žaidžia Lukas Kocahanuskas, Mindaugas Bagužis, Rytis Leliūga ir Tomas Tamošauskas. Susitikimas prasidės 16 val.
Pokytis. S.Galdikas iki šiol žaidė tik Klaipėdoje – „Naftos-Universite-
to“ ir „Neptūno“ komandose.
Krepšininkai Valdas Vasylius ir Simas Galdikas ateinantį sezoną rungtyniaus Dnepropetrovsko „Dnipro“ klube. Ekipos vyriausiasis treneris Valdemaras Chomičius sakė, kad su klaipėdiečiais yra sutarta, o nuvykus į Ukrainą bus pasirašyti oficialūs kontraktai. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
„Liko tik popierius sutvarkyti“, – pajuokavo garsusis Lietuvos krepšininkas, Ukrainoje
Karjera: V.Vasylius (balta apranga) užsienio ekipoje žais ne pirmą kartą.
dirbti pradėjęs šiais metais. – V.Vasylius per visas kontrolines rungtynes buvo vienas komandos lyderių, o S.Galdiką paėmiau dėl jo gero sportinio charakterio.“
Anot V.Chomičiaus, abu lietuviai šioje šalyje žais mažiausiai sezoną. „Dnipro“ komanda stovyklauja Lietuvoje aštuntus metus paeiliui. Rugpjūčio 16-ąją pirmoji iš visų komandų į Klaipėdą atvykusi ukrainiečių ekipa išvažiuos rugsėjo 12-ąją. Iš viso stovyklos metu Dnepropetrovsko krepšininkai sužais net 13 rungtynių. Rugsėjo pirmosiomis dienomis vyks į turnyrą Liepojoje (Latvija),o nuo rugsėjo 7 iki 11 d. kovos pirmajame Vlado Garasto taurės turnyre Klaipėdoje. Iš Lietuvos „Dnipro“ ekipa išskris į Slovėniją, kur dar sužais kelerias rungtynes. „Klaipėdoje stovyklauja gal tik pusė tų krepšininkų, kurie žais
Vytauto Petriko nuotr.
komandoje naujajame sezone. Pusę ekipos sudaro jaunimas, kuriuos pakeis patyrę Ukrainos žaidėjai ir legionieriai. Jų tikiuosi sulaukti prieš V.Garasto turnyrą“, – sakė V.Chomičius. Strategas dievagojosi, jog dar nekalbėjo su klubo vadovybe apie planus 2012–2013 metų sezone. „Kai komandoje bus visi žaidėjai, tada pamatysime savo realią jėgą ir galėsime kelti tikslus“,– tvirtino specialistas. Trečiadienį „Dnipro“ ekipa kontroliniame mače 82:64 (23:13, 14:14, 16:23, 29:14) įveikė Kataro nacionalinę rinktinę. V.Vasylius per 28 min. pelnė 14 taškų, S.Galdikas per 7 min. pelnė vos tašką.
Uostamiesčio ekipos pergalė Kėdainiuose Česlovas Kavarza Klaipėdos futbolo mokyklos 12mečiai berniukai buvo geriausi Kėdainiuose vykusiame tarptautiniame jaunučių futbolo turnyre „Kėdainiams – 640 metų“.
Lietuvos agurkų sostinėje varžėsi 12 komandų iš Latvijos, Estijos ir Lietuvos. Uostamiesčio jaunieji futbolininkai, treniruojami Anatolijaus Timofejevo, savo grupėje nepatyrė nė vieno pralaimėjimo. Jie 1:0 įveikė Kėdainių „Autarą“, 5:0 – „Trakus“, 2:0 – latvių „Balvi“ ir 3:0 – „Adaži“ bei lygiosiomis 1:1 sužaidė su Vilniaus „Žaibu“. Surinkę 13 taškų, klaipėdiečiai savo grupėje buvo pirmi ir iš karto pateko į finalą. Čia jų laukė Latvijos sostinės Rygos „Metta“. Atkaklus lemiamas susitikimas nebuvo rezultatyvus – buvo pasiektas vos vienas įvartis. Jį į latvių vartus įmušė Gintas Rakauskas. Trečiąją vietą užėmė Jonavos
Geriausi: jaunieji klaipėdiečiai, per šešerias rungtynes praleidę vos įvartį, pelnytai laimėjo taurę.
ekipa, tokiu pačiu rezultatu įveikusi „Žaibą“. Geriausiu turnyro puolėju pripažintas rezultatyviai rungtyniavęs G.Rakauskas, geriausiu Klaipėdos komandos žaidėju išrinktas Vadimas Karavajevas.
Turnyro laimėtojai Maksimas Sergejevas, Paulius Galginas, Jordanas Šveikauskas, Karolis Budrys, Tomas Gvazdinskas, Rolandas Pocys, Mindaugas Jusis, Arnas Vismantas, Jonas Latakas, Matas Gudeliūnas, Gintas Rakauskas, Vitalijus Paulauskas, Vadimas Karavajevas, Vladislavas Kučerovas.
11
penktadienis, rugpjūčio 31, 2012
pramogų
gidas Premjera perkratys vertybes Redaktorė Rita Bočiulytė
Kitą savaitę Klaipė dos dramos teatras pradės naują sezo ną, pakviesdamas publiką į premjerą ir suteikdamas jai pro gą dar sykį perkra tyti savo vertybes.
Rūpesčiai: scenografas A.Šimonis ir teatro vadovas G.Pranckūnas tu
ri rasti sprendimą, kaip scenoje sutalpinti ir aktorius, ir žiūrovus, ir kad visiems būtų gerai.
Rita Bočiulytė r.bociulyte@kl.lt
Apie šiuolaikinę visuomenę
Spektaklį pagal šiuolaikinės lenkų autorės Dorotos Masłowskos pjesę „Mums viskas gerai“ su Klaipėdos dramos teatro aktoriais stato reži sierius Jonas Vaitkus, scenografas Artūras Šimonis ir kompozitorius Gintaras Kizevičius. Premjera – jau rugsėjo 5 ir 6 d. 18 val. Žvejų rūmuose. Naujajame spektaklyje vaidins aktoriai Sigu tė Gaudušytė, Eglė Jackaitė, Regi na Šaltenytė, Jūratė Jankauskaitė, Igoris Reklaitis, Edvardas Brazys, Renata Idzelytė, Donatas Švirė nas, Darius Meškauskas, Eglė Ba rauskaitė, Alina Mikitavičiūtė, Li na Krušnaitė, Simona Šakinytė, Toma Gailiutė. Lenkų jaunosios kartos drama turgės D.Masłowskos pjesė, anot jos vertėjo rašytojo Gintaro Gra jausko, anaiptol ne tik apie šiuo laikinę Lenkiją. Ji – mums ir apie mus. Pjesėje „Mums viskas gerai“ su postpankiška ironija kalbama apie šiuolaikinę visuomenę, nu trūkusius žmonių tarpusavio ry šius, abejingumą, niveliaciją. Spektaklyje publika susipažins su trijų kartų atstovėmis – nesu sikalbančiomis, viena kitos už guitomis ir užgautomis. Jos gyve na viename bute, bet jų nebesieja nei esami kraujo ryšiai, nei geog rafij a. Dramos personažai vienas kito nebegirdi ir net nebando kal bėtis ar įsiklausyti. Iš tiesų jie net negyvena, o tiesiog būna, laukda mi stebuklo, kuris neateis. Lauk dami tikrojo gyvenimo – be bai mės, be pažeminimo, su savigarba ir orumu. Publika bus scenoje su aktoriais
Ne tokia paprasta medžiaga, anot J.Vaitkaus. „Aktoriai ne tik patys turi suprasti, apie ką kalba, bet ir
Pažadas: J.Vaitkus į Klaipėdos dramos teatrą ketina sugrįžti, kai jis vėl
atvers duris Teatro aikštėje
pasiekti žiūrovus. Ši pjesė reikalau ja ypač glaudaus kontakto su publi ka, – teigė režisierius. – Todėl vis
Jonas Vaitkus:
Čia visi kartu – ir aktoriai, ir publi ka – drauge pasvars tys apie vertybes ir kompromisus.
ką darome scenoje, ir publika bus čia. Norėjosi kito rakurso, įdomes nio susidūrimo su žiūrovais.“ J.Vaitkaus žodžiais, vis skau džiau juntama, kad Klaipėdos dra mos teatras be namų, nėra teatrui būdingo mikroklimato, jo žmonės pasklidę, norų daug, bet galimy bės – menkos... Tenka spektaklius
.Vytauto Petriko nuotr.
statyti tam nepritaikytoje erdvė je. Žvejų rūmų salė ir scena tokiai pjesei kaip D.Masłowskos visai ne tiko, todėl teko sugalvoti, kaip tai pakeisti. Teatralai džiaugiasi, kad sugal vojo įdomiai, nors tai gal ir nenau ja. Toji erdvė, kur dabar salė, bus uždengta ir taps spektaklio fonu, jo scenovaizdžio dalimi, kur taip pat vyks veiksmas. Siužetas, anot reži sieriaus, gana sudėtingas. Du pje sės herojai – tarsi virtualūs perso nažai, sugalvoti režisieriaus. Labai įdomi jo linija – kaip jis bekurda mas ateina iki kompromisų. Kai jo virtualūs herojai su tuo susiduria, jie tarsi įgauna gyvastį... Pirmasis spektaklis – tik pradžia
„Norisi spektaklyje atskleisti, kaip žmogus begyvendamas apau ga abejingumo, daiktiškumo luo ba, kad jis negirdi ir nenori girdė ti daugelio dalykų... Kaip pas mus
Aktorė: E.Jackaitė jau įsijautė į naują vaidmenį.
virš žmogiškųjų vertybių iškyla nauda, grobuoniškumas. Jei pub lika išgirs, spektaklis bus apie tai, kad vertybė ne tame, ką matome kasdienėje mūsų aplinkoje, ji daug giliau... Čia visi kartu – ir aktoriai, ir publika – drauge pasvarstys apie vertybes ir kompromisus“, – sakė režisierius. Pasak jo, pirmasis spektaklio susitikimas su žiūrovais bus tik pradžia. Jis tikisi, kad spektaklis augs ir vystysis jį vaidinant, ak toriams užmezgant ryšį su publi ka, jai reaguojant. „Man svarbiau sia, kad aktoriai įneštų savo indėlį į šį spektaklį ir jo temą, – pabrė žė jis. – Juolab kad čia kalbama ir apie aktorystę, režisūrą, kitus teat rui artimus dalykus.“ Vėl padirbėti į Klaipėdą J.Vait kus ketina sugrįžti tik tada, kai čia jau bus teatras. Tokiomis sąlygo mis, kaip dabar, jis dirbti nebeno ri. Anot teatro vadovo Gedimino
Pranckūno, panašiai kalba ir Ri mas Tuminas, vis žadantis, bet ne prisiruošiantis Klaipėdoje pastaty ti spektaklį. Nepaisant to, kad darbo sąly gos ne auksinės, šį sezoną Klaipė dos dramos teatras suplanavęs net kelias premjeras. Jau rugsėjo pa baigoje garsi latvių režisierė Ma ra Kimelė į sceną išleis P.Olovo Enquisto pjesę „Lūšies valanda“. Gytis Padegimas ruošiasi pasta tyti C.Churchillio „Aukščiausios klasės merginas“. Savo kūrybinio darbo teatre 50-metį režisierius Povilas Gaidys gegužę sutiks nau ju spektakliu – W. ir P.Marxų ko medija „Viskuo kaltas liokajus“. Šiame spektaklyje jis ketina ir vai dinti. Dar teatras laukia atvykstant režisierės Ramunės Kudzmanaitės, kuri statys chorvatų pjesę, ir svars to, ką daryti su naujausia M.Gavra no pjese „Poros“, kurią klaipėdie čiams atsiuntė pats autorius.
12
penktadienis, rugpjūčio 31, 2012
pramogų gidas Muziejus pristato garsenybes
Antano Mončio namuose-muziejuje jau veikia dvi itin lauktos dailės parodos. Vienos kūriniai atkeliavo iš JAV, kitos – iš Vil niaus. Pirmą kartą Palangoje galima iš arti apžiūrėti pasaulinio garso JAV lietuvių dailininkų Vytauto Igno, Prano Lapės, Vikto ro Petravičiaus, Kazio Varnelio, Romo Viesulo, Vytauto Osvaldo Virkau, Kazimiero Žoromskio kūrinius. Jie pristatomi tapybos ir grafikos parodoje „Kontrastai“. O kitoje parodoje, kuri pavadin ta „Viena pusė“, pirmąsyk kurorte eksponuojami įspūdingi vil niečio tapytojo Pauliaus Juškos paveikslai. KUR? A.Mončio namuose-muziejuje Palangoje (S.Daukanto g. 16). KADA? Iki rugsėjo 12 d. KAINA? Muziejaus lankymas – 4 Lt.
Parodų rūmuose – trys vernisažai
Šiandien Klaipėdos parodų rūmuose vienu metu atidaromos net trys parodos. Bus pristatyta spalį 70-metį švęsiančios dai lininkės Renatės Lūšis retrospektyvinė akvarelių retrospektyva „Žvilgsnis į save“ ir jaunos menininkės Gabrielės Gervickaitės paroda „technokūnai’12“. Kartu bus atidaryta šiuo metu jau veikiančios Klaipėdoje reziduojančio prancūzų menininko Ay merico Ebrardo parodos „Permainų vėjas“ antroji dalis. 15 val. organizatoriai kviečiai į ekskursiją po parodas su jų autoriais ir kuratoriais. Visos trys parodos veiks iki rugsėjo 20-osios. KUR? KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2). KADA? Atidar ymai – rugpjūčio 31 d. 17 val. KAINA? Nemokamai.
Subūrė nepriklausomo teatro akademija Pastarąsias dvi savaites Klaipėdos muziki niame teatre bruzdėjo daugiakalbis jau nimas – vyko tarptautinio projekto „Pietų Baltijos nepriklausomo teatro akademija: socialinių pokyčių link“ užsiėmimai. Rita Bočiulytė Muzikinis teatras – partneris
Tai jau antrasis ES remiamo tre jų metų projekto, vyksiančio iki 2014-ųjų, dalyvių susitikimas. Pir masis surengtas balandį Lenkijoje, Sopote. Projektą įgyvendina Sopoto „Sta ge-Off de BICZ“ („Paplūdimio teat ras“) – nevyriausybinė organizaci ja, priklausanti Baltijos menininkų agentūrai. Ji sukūrė trejus metus truksiančią mokymo programą, bu ria į ją Lenkijos, Lietuvos, Danijos, Švedijos ir Rusijos menus studijuo jantį ir dirbantį jaunimą, kuris ga lės pasinaudoti šių šalių profesiona lių socialinių animatorių patirtimi ir žiniomis. Bus sukurti ir šalyse par tnerėse pristatyti bendri meniniai projektai. Klaipėdos muzikinis teatras – vienas iš projekto partnerių. Teat ras projekte – ne tik meninės išraiš kos forma, bet ir stiprus socialinio vystymosi įrankis. Projekto tikslas – parengti naujosios kartos aktorius ir režisierius, edukuoti nepriklauso mus, kūrybiškus socialinius anima torius, kurie galėtų aktyviai prisi dėti prie savo nacionalinės aplinkos vystymosi. „Pietų Baltijos neprik lausomo teatro akademija“ siekiama sukurti nuolatinę, bet vis atsinauji nančią platformą, kurioje keičiama si patirtimis ir žiniomis apie teatrą, kitas meno šakas bei lyderystę. Vyko įvairūs užsiėmimai
Dvi savaites Klaipėdos muzikiniame teatre meninės pakraipos programų studentai iš Klaipėdos universiteto bei jaunimas iš Lenkijos ir Švedijos kasdien lankė įvairių disciplinų pa skaitas bei užsiėmimus. Jiems aktorinius trenažus vedė re žisierius Gytis Padegimas, pantomi mos užsiėmimus – mimas Aleksas Mažonas, režisūros – režisierius Ra mūnas Kaubrys, vokalo – daininin kės Aurelija Dovydaitienė ir Kristina Jatautaitė, choreografij os – šokėjai Giedrė Šidlauskė ir Mantas Černec kas, šiuolaikinio šokio – jo atlikėjas Petras Lisauskas, ritmikos – kom pozitorė Nijolė Sinkevičiūtė, sce nos kovos – aktorius Karolis Ma kauskas. Visais aspektais buvo analizuoja mi sceniniai kūriniai, kurie bus sta tomi metų pabaigoje. Visi studen
tai, pasidaliję į tris grupes, dirbo su medžiaga, gilinosi į personažus. Paskutinius šio susitikimo užsiėmi mus vedė lektoriai – režisieriai Ewa Ignachak, Bartoszas Zaczykiewiczas ir Rūta Bunikytė. Artimiausias projekto dalyvių su sitikimas rengiamas rugsėjį vėl So pote. Per 2012 m. įvyks devyni su sitikimai – du Klaipėdoje ir septyni Sopoto mieste. 2013 m. planuoja ma surengti 10 susitikimų – dar du Klaipėdoje ir aštuonis Lenkijoje.
Judesys: šiuolaikinio šokio užsiėmimus projekto dalyviams vedė P.Lisauskas.
Kuria keturis spektaklius
Projekte dalyvauja 18–25 metų jau nimas – studentai ir dirbantys žmo nės. Lietuvai atstovauja dvi dešim tys jaunuolių, studijuojančių menus įvairiuose šalies universitetuose ir ki tose mokymosi įstaigose, taip pat ką tik baigusieji studijas, vaidinantys teatre. Lenkijoje ilgai vyko respubli kinė atranka, po kurios į šį projektą pateko 21 dalyvis. Tai įvairių profesi jų jauni žmonės, dirbantys ir studen tai. Trys Švedijos atstovai – taip pat dirba ir studijuoja. Planuojama, kad projektas baig sis su 2014 m. Bet, kaip sakė pro jekto koordinatorė, jis yra „flexib le“, gali baigtis ir keliais mėnesiais vėliau. Šio didžiulio projekto suma nytoja ir iniciatorė yra E.Ignachak – 2003-iaisiais Sopoto visuomeni ninkų iniciatyva įkurtos organiza cijos „Stage-Off de BICZ“ režisie rė ir vadovė. Pirmieji projekto pasirodymai vi suomenei – 2013-ųjų sausį. Pade dant profesionaliems režisieriams, bus pastatyti keturi pusvalandžio trukmės spektakliai / performan
Tarptautiniu pro jektu siekiama su kurti nuolatinę, bet vis atsinaujinančią platformą, kurioje keičiamasi patirti mis ir žiniomis apie teatrą, kitas meno šakas bei lyderystę.
sai. Jie vyks Klaipėdos muzikinia me teatre ir bus nemokami, atvi ri visiems. Viso projekto pabaigoje studen tai patys bandys įgyvendinti pana šaus pobūdžio projektus. Dalis šių studentų, tikimasi, taps socialiniais animatoriais. Todėl projekto tikslas – kad jie išmoktų patys vesti teatri nius užsiėmimus, kurie būtų socia liai paveikūs ir naudingi įvairioms žmonių grupėms.
Ekvilibristika: K.Makauskas sceninių kautynių su lazdomis meno mo
kė S.Dacho mokyklos salėje.
Procesas: dar vakar Klaipėdos muzikiniame teatre tarptautinio projekto dalyviai įtemptai analizavo kūrinius, kurie bus statomi metų pabaigoje.
Studentai, pasidaliję į grupes, vadovaujami režisierių, dirbo su medžiaga, gilinosi į personažus.
Vytauto Petriko nuotr.
13
penktadienis, rugpjūčio 31, 2012
pramogų gidas Vakaras su tapytoju A.Ramanausku
Mini parodą, midi koncertą ir maksi bendravimą žada rengia mas vakaras „Tarp dviejų pasaulių“ su vienu žymiausių uosta miesčio tapytojų Algimantu Ramanausku. „Jaučiuosi nuolati niu pakeleiviu kelyje tarp dviejų pasaulių – vaizdo ir garso, vy ro ir moters, vaikų ir tėvų, Vakarų ir Rytų, – sakė menininkas. – Tad ir vakaras bus kupinas dailės, poezijos, muzikos, pokalbių. Skambės sena gera, iki skausmo visiems pažįstama dainuoja moji poezija. Tikiuosi, dainuosime visi drauge, ir mus sujungs šiltas, draugiškas, neoficialus bendravimas.“ KUR? Klaipėdos „Menų valg ykloje“ (Daržų g. 18). KADA? Rugpjūčio 31 d. 20 val. KAINA? 10 Lt.
Mokslo metus sutiks muzikuodami
Naujam gyvenimui ir raiškai prisikėlusi buvusi Vydūno mokyk la naujus mokslo metus kviečia sutikti parengusi iš kojų ver čiantį svingo, džaivo, rokenrolo, lotynų, džiazo ir trankiųjų ro kerių, tokių kaip „Red Hot Chili Peppers“ muzikinį kokteilį. Į „Menų valgyklą“ kviečiami buvę senosios 4-osios vidurinės, o vėliau – Vydūno mokyklos moksleiviai, mokytojai, kaimynai, draugai bei prijaučiantieji. Muzikinį kokteilį maišys senamies čio muzikantų kolektyvas „Old City Band“. Jo pasirodymai – visuomet energingi ir uždegantys. KUR? Klaipėdos „Menų valg ykloje“ (Daržų g. 18). KADA? Rugsėjo 2 d. 19 val. KAINA? 10 Lt.
M.Oginskio festivalis kviečia į Plungę Mykolo Oginskio dvare Plungėje, kur dabar šeimininkau ja Žemaičių dailės muziejus, rugpjūčio 25-ąją klaipėdiečiai pradėjo VII tarptau tinį M.Oginskio festi valį. Ir tai bus ne vie nintelis uostamies čio menininkų pa sirodymas jame. Tradicija: jau septinti metai M.Oginskio dvare Plungėje, kur dabar įsi
kūręs Žemaičių dailės muziejus, vyksta muzikos festivaliai.
Kamerinis: L.Bigot akustinių objektų spektaklis telpa ant stalo ir skir
tas tik kelioms dešimtims žiūrovų.
Palangoje – „Mažasis cirkas“ iš Prancūzijos Rugsėjo pirmąjį savaitgalį Palan goje prancūzų kompozitorius, mu zikantas ir režisierius Laurentas Bi got pristatys savo unikalų spektak lį „Mažasis cirkas“.
Akustinių objektų spektaklis vyks ta itin kamerinėje erdvėje – tik ke lioms dešimtims žiūrovų. Šis cirkas yra tarp objektų teatro ir muzikinės dėžutės, jo konstrukcija iš medžio, plastiko, siūlų, spyruoklyčių, po pierinių figūrų ir mikrofonų telpa ant stalo. „Mažasis cirkas“ yra garsinis ob jektas. Vienas atsidusimas gali pri versti jį vibruoti. 12 mažų mikro fonų „gaudo“ garsą, gimstantį jo širdyje. „Mažasis cirkas“ yra cir kas. Dirbti jame pavojinga, pavojus nukristi niekada nepraeina. „Ma žasis cirkas“ yra garsinis cirkas, taip kaip teatras gali būti muziki nis. Taip pat tai yra daiktų teatras. L.Bigot su „Mažuoju cirku“ jau aplankė nemažai šalių – Belgiją, Vokietiją, Olandiją, Suomiją, Ru siją, Lenkiją, Šveicariją, Slovėni ją, Italiją, Ispaniją, Portugaliją, Iz raelį, Argentiną, Braziliją, Kanadą, JAV, Latviją. Kompozitorius ir muzikantas L.Bigot nuo seno domisi muzikos
ir kitų kūrybos sričių santykiu, taip pat tuo, kaip muzika gali sietis su aplinka, kasdienybės objektais ir subjektais. Jis vystė savo sumany mus, kurdamas bendrus projek tus su muzikantais, šokėjais, kino režisieriais, rašytojais, aktoriais, dailininkais. L.Bigot taip pat gro ja saksofonu grupėje „Musicbrass“ – lauko orkestre, kuris į savo kon certus įtraukia miesto ar gamtos aplinką. Keletą pastarųjų metų jis domisi garsiniais objektais, muzi kos ir scenografij os sąveika. „Manęs dažnai klausia, kaip aš su galvojau mažą cirką su žaislais vieto je artistų ir numeriais iš garsų. Man visada buvo įdomu kurti muziką iš objektų ir situacijų, neskirtų tam tikslui, kad ir kasdienos garsų, per tvarkant juos ir varijuojant jais. Su sižavėjau tais pigiais mažais mecha niniais žaislais – kai pamatai, kaip jie padaryti, supranti, kaip tai ir papras ta, ir genialu“, – pasakojo L.Bigot. Jo spektakliai vyks rugsėjo 1 d. 18 ir 20 val. bei 2 d. 16 ir 18 val. „Ra mybės“ kultūros centre Palan goje (Vytauto g. 35). „Mažojo cir ko“ pristatymą šioje vietoje remia Prancūzų institutas Lietuvoje. Bilietai – po 25 Lt, juos platina „Bilietai.lt“.
Ir žirgų konkūro varžybos
Šiemet renginys skirtas jo ilgame čio mecenato dr. Bronislovo Lubio atminimui. Iki rugsėjo 29-osios sa vaitgaliais festivalis pakvies pub liką į septynis renginius. Tarp jų – ne tik kelių iškilių orkestrų kon certai, bet ir rugsėjo 2-ąją nuo 10 val. M.Oginskio dvaro parko sta dione vyksiančios žirgų konkūro varžybos tarptautinio M.Oginskio festivalio taurei laimėti. Koncertai vyksta įprastoje vietoje – buvusia me dvaro žirgyne, kur dabar įreng ta salė. VII M.Oginskio festivalį atidarė Klaipėdos muzikinis teatras su gar siuoju Karlo Jenkinso kūriniu „Sta bat Mater“. Jį Plungės dvare atliko Klaipėdos muzikinio teatro orkest ras bei choras, Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros centro „Žve jų rūmai“ mišrus choras „Cantare“ bei solistai Indrė Jurgelevičiūtė (et ninis vokalas), Jovita Vaškevičiūtė (mecosopranas) ir Saulius Petrei kis (dudukas). Šis kūrinys, diri guojamas Dainiaus Pavilionio, tik su kitomis dviem solistėmis pir mąsyk Lietuvoje klaipėdiečių su didžiuliu pasisekimu buvo atliktas per šiemetę Jūros šventę. Jį Klaipė dos muzikinis teatras parengė spe cialiai Klaipėdos miesto 760-ajam gimtadieniui.
Beethoveno uvertiūra „Egmon tas“, Romansas smuikui ir or kestrui Nr.2 op. 50, F-dur, Penk toji („Likimo“) simfonija op. 67, c-moll. Koncerte dalyvaus šiemet vykusio IX tarptautinio B.Dvario no konkurso Didžiojo prizo laimė toja, Nacionalinės M.K.Čiurlionio meno mokyklos auklėtinė smuiki ninkė Rūta Mažolytė. Rugsėjo 8 d. 17 val. VII M.Ogins kio festivalyje pasirodys Klaipėdos kamerinis orkestras, kuriam šįsyk
Visi M.Oginskio fes tivalio renginiai tradiciškai nemo kami. diriguos prof. Saulius Sondeckis. Su klaipėdiečių orkestru dainuos Asta Krikščiūnaitė (sopranas), so lo partijas atliks orkestro meno va dovas violončelininkas Mindaugas Bačkus ir Graco (Austrija) aukšto sios muzikos mokyklos studen tė smuikininkė Lina Domarkai tė. Koncerte skambės J.S.Bacho, A.Stradella, B.Dvariono, E.Griego, G.Verdi, F.Latėno, M.Bouch, S.As lamazjano ir F.Waxmann kūriniai. Rudens akvarelė M.K.Čiurlioniui
Orkestrai – iš Vilniaus ir Klaipėdos
Šį savaitgalį – rugsėjo 1 d. 17 val. Plungės festivalyje svečiuosis Lie tuvos nacionalinis simfoninis or kestras, vadovaujamas ir diri guojamas prof. Juozo Domarko. Jo koncerto programoje – L. van
Festivalinis jaunimo didysis kon certas, skirtas M.K.Čiurlionio 137-osioms gimimo metinėms ir Plungės muzikos mokyklos atkū rimo 50-mečiui, – rugsėjo 15 d. 17 val. Jame muzikuos Tomo Amb rozaičio diriguojamas Žemaitijos
muzikos ir meno mokyklų jung tinis styginių orkestras ir smui kininkė Laima Paulauskaitė, pri statysiantys programą „Rudens akvarelė M.K.Čiurlioniui“. Ant rojoje vakaro dalyje šventinį pa sirodymą surengs buvę ir esami Plungės M.Oginskio meno mo kyklos mokiniai, taip pat moky tojai bei meno kolektyvai. Scenoje bus galima išvysti muzikuojančius saksofonininkus Petrą Vyšniaus ką, Tomą Razmų ir Danielių Pras paliauskį, kompozitorių ir atlikėją Andrių Kulikauską, akordeonistą Martyną Norvilą, gitaristą Aureli jų Globį, dainininkus Viliją Mikš taitę (sopranas), Loretą Ramelienę (sopranas), Audrių Martišių (bari tonas). Rugsėjo 21 d. 17 val. M.Ogins kio dvare gros Lietuvos kamerinis orkestras, kuriam diriguos jo me no vadovas smuikininkas Serge jus Krylovas, atliksiantis ir smui ko solo partijas. Koncerte skambės M.K.Čiurlionio Penki preliudai, V.A.Mozarto Divertismentas Nr.3, F-dur, A.Vivaldi „Metų laikai“, P.Sarasate „Karmen fantazija“. Rugsėjo 29 d. 17 val. festivalį už baigs Lietuvos valstybinio simfoni nio orkestro koncertas, kurį diriguos orkestro meno vadovas ir vyriau siasis dirigentas Gintaras Rinkevi čius. Su solistais Ieva Prudnikovaite (mecosopranas) ir Vaidu Vyšniaus ku (tenoras) orkestras atliks G.Mah lerio „Dainą apie Žemę“. Festivalio koncertus veda muzi kologas Viktoras Gerulaitis. Visi M.Oginskio festivalio rengi niai tradiciškai nemokami.
19
penktadienis, rugpjūčio 31, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Elizabeth Haynes knygą „Į tamsiausią kampą“.
Elizabeth Haynes. „Į tamsiausią kampą“. Ketrina ganėtinai ilgai mėgavosi vienišės gyvenimu, kad iš pirmo žvilgsnio atpažintų puikų laimikį – kandidatą į partnerius. Nuostabus, charizmatiškas, spontaniškas Li atrodo kone per geras, kad tai būtų tiesa. O jos draugės aiškiai su tuo sutinka: nė viena neatsispiria jo žavesiui. Bet padūkęs ir kartais valdingas Li elgesys verčia Ketriną jaustis vis labiau izoliuota. Patyrusi didžiausią savo gyvenimo košmarą ir niekuo nebepasitikinti, ji kruopščiai planuoja, kaip išsigelbėti. Po ketverių metų, stengdamasi įveikti ją apnikusius demonus, Ketrina drįsta tikėti, kad daugiau niekas nebegresia. Kol vienas telefono skambutis viską pakeičia...
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima
pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt).
2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, rugsėjo 4 d.
Skink prizus! „Klaipėdos“ naujienų portale
www.KL.lt/konkursai
Avinas (03 21–04 20). Jūsų troškimai bus be galo stiprūs. Tikėtinas meilės romanas. Kils poreikis iš esmės keisti savo gyvenimą, nes esate išvargintas nesėkmių, per greitai lekiančio laiko ir pilkos kasdienybės. Jautis (04 21–05 20). Logiškas mąstymas ir išmintis padės teisingai apsispręsti. Darbo klausimai bus sprendžiami greitai ir nesunkiai. Jėgų ir energijos bus kaip niekad daug, svarbiausia nepasiduoti tinguliui. Dvyniai (05 21–06 21). Klaidingai įvertinsite savo jėgas, užsiimsite veikla, kuri prieštaraus jūsų įsitikinimams. Jeigu viskas klostosi ne taip, kaip reikia, užsiimkite kokiu nors maloniu reikalu. Vėžys (06 22–07 22). Šis laikas nesėkmingas. Kils pavojus būti suklaidintam. Patirsite psichologinį spaudimą. Todėl kruopščiai atlikite savo tiesiogines pareigas ir neapsikraukite naujomis idėjomis. Liūtas (07 23–08 23). Jausite emocinę įtampą. Tačiau atsiras proga prisiminti seniai atidėliotus reikalus ir sėkmingai juos užbaigti, o tai tikrai pakels nuotaiką. Mergelė (08 24–09 23). Pirmenybę teiksite įprastiems darbams ir nesigriebsite nerealių idėjų ar būdų atitrūkti nuo tikrovės. Realūs darbai ir planai ne tik atneš naudos, bet ir nuramins. Svarstyklės (09 24–10 23). Patirsite malonumą skaitydamas knygą ar žiūrėdamas filmą. Gal tiesiog taip stengsitės išvengti pilkos kasdienybės. Domėsitės įvairiomis naujovėmis, šiuolaikiniu menu. Skorpionas (10 24–11 22). Puikiai mąstote ir esate kupinas naujų idėjų. Pasinaudokite šia puikia būsena įgyvendindamas neatidėliotinus reikalus. Šaulys (11 23–12 21). Dėl skirtingo vertybių suvokimo įsivelsite į konfliktą ir nenorėsite ieškoti kompromiso. Nustosite gerbti autoritetingą žmogų. Neverta apie tai kalbėti ir pabrėžti savo nepasitenkinimo. Ožiaragis (12 22–01 20). Jūsų mintys bei idėjos nesutaps su aplinkinių nuomone, todėl galimi nesutarimai ir konfliktai. Nebandykite kakta pramušti sienos. Geriau spręskite asmenines problemas. Vandenis (01 21–02 19). Jūsų žodžiai gali turėti neigiamų padarinių. Tikėtinas konfliktas su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Gali kilti nesutarimų. Nesijaudinkite – didelės žalos jie neatneš. Žuvys (02 20–03 20). Turite pakankamai energijos ir motyvacijos, kad pagerintumėte savo aplinką ir gyvenimą. Neskubėkite jėga brukti savo patirties, nes tylėjimas ir susivaldymas taip pat pagirtinos savybės.
Orai
Sausą penktadienį Lietuvoje turėtų pakeisti lietingas šeštadienis. Šiandien žymesnio lietaus nenumato ma, lepins saulė. Temperatūra sieks 18–22 laipsnius šilumos. Šeštadienį daug kur trumpai palis. Naktį bus 12– 15, dieną 17–19 laipsnių šilumos.
Šiandien, rugpjūčio 31 d.
+20
+19
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)
+22
Telšiai
Šiauliai
Klaipėda
+21
Panevėžys
+19
Utena
+20
6.24 20.14 13.50
244-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 122 dienos. Saulė Mergelės ženkle.
Tauragė
+22
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +32 Berlynas +18 Brazilija +29 Briuselis +17 Dublinas +17 Kairas +33 Keiptaunas +15 Kopenhaga +19
kokteilis Kasdieniai moterų galvosūkiai Violeta niekaip nesupranta, kaip kitos moterys kasdien savo šeimai sugeba gamint i vis kitok ius patiekalus. „Man jau galva atsisako, – prisipaž ino ji. – Parduot uvėje šliauž ioju nuž iūr i nėdama, ką kit i perka. Neįsivaizduo ju, kaip daug iavaikės mamos išsiver čia iš savo maž ų pajamų. Mano na muose vis netyla kalbos – aš to neno riu, to nevalgysiu! Visi mėgsta skirtin gus pat iekalus.“ Violeta vis prisimena babytės žodžius tok iais atvejais: „Šlubo vok iečio jums reik ia! Įvestų tvarką“. „Ir kur iems veln iams mums tas pil vas? Nuo jo tik galva skauda“, – atsidu so „Kokteil io“ skaitytoja.
Važiuojame į karvių miestą Labai gerai nervus nuramina karvės. Ne, ne mūsų lietuviškos juodmargės, o Latv ijos uost am iesč io Ventspil io gatvėse ir krant inėse įsik ūr usi įvai riaspalvė banda. Anot nepat ingėjusio suskaičiuot i lat vio, karvių šiame mieste – net 27. Visos jos turi vardus, kai kurios – labai įdom ius arba subtil ius. Pirmuoju nu meriu pažymėti karvių protėviai – pir moji karvė ir pirmasis veršis. Ventspilio gyventojai ir tuntai lietuvių gali sutikti Karaliaus, Vėjo, Išmintingą ją arijų, Ventspil io žolės, Latv ijos auk so, Atmosferinio kanalo, Šviesos, Am žinai žalią, Moteriškąją, Aukso saulės ir Sidabro mėnulio, Tautos, Granatų, Ak menų, Atmosferinio fontano karves. Krisite neg yv i arba rait ysitės iš juo ko, kai sut iksite karves vardais „Vers lin inko lev itacija virš Kuršo mėlyno sios karvės vasaros saulėgr įžos nak tį“, „Vienuose vartuose“, „Pieno kelias“, „Pieno stikl inė“, „Ventspil io trafaretas“, „Tvarka tur i būti“, „Maisto grandinė“.
Londonas +18 Madridas +29 Maskva +15 Minskas +20 Niujorkas +33 Oslas +19 Paryžius +19 Pekinas +32
Praha +18 Ryga +21 Roma +29 Sidnėjus +16 Talinas +19 Tel Avivas +32 Tokijas +31 Varšuva +25
Vėjas
2–7 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
15
19
18
15
6
14
17
17
15
5
rytoj
sekmadienį
15
Marijampolė
Vilnius
+20
Alytus
Vardai Albertinas, Aristidas, Izabelė, Raimunda, Raimundas, Raimondas, Vilmantas, Vilmantė
rugpjūčio 31-ąją
Rytas
15
+21
+20
15
17
4
1263 m. buvo nužudytas Liet uvos karal ius Min daugas. 1559 m. tarp LDK ir Livo nijos ord ino pasirašyta Vilniaus sutartis. 1908 m. gimė garsus ar mėnų kilmės JAV rašy tojas, Nobel io prem ijos laureatas Will iamas Sa royanas. 1927 m. patvirtintas Vy čio Kryžiaus statusas. 1961 m. SSRS paskelbė ketinanti atnaujinti bran duolinius bandymus.
1980 m. po du mėnesius truk usių streik ų Lenk i jos vyr iaus yb ė sut iko imtis reformų bei pripa žinti nepriklausomą „So lidarumo“ profsąjungą. 1989 m. po 16 vedybinio gyven imo met ų Did žio sios Britan ijos princesė Ana ir jos vyras kapitonas Markas Phillipsas paskel bė apie savo skyrybas. 1993 m. iš Liet uvos te ritor ijos išvest i paskut i niai sov iet ų kar iuome nės daliniai.
1997 m. autoavar ijo je Par yž iuje, bėgdam i nuo juos persek ioju sių fotografų, žuvo Bri tanijos princesė Diana ir jos draugas milijonie rius Dodi Al Fayedas.
Grybų sezono įkarštis dar neprasidėjo Užkietėję grybau tojai, negalintys šiomis dienomis šmurkštelėti į miš ką, pavydžiai nu žvelgia turguje ant prekystalio išdėlio tus grybus. Parda vėjai guodžia, kad kol kas laimikiu ga li džiaugtis tik atkak liausieji.
Stoka: turgaus prekeiviai neslėpė, jog šiuo metu negali pasigirti dideliais grybų kiekiais.
Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Menas: latviai nepagailėjo fanta
zijos kurdami karves.
„Kokteilio“ pozicija Nors daug uma žmon ių tvirt ina, kad ragai po vieną neauga, tačiau „Kok teil is“ tai neig ia, matydamas prieš sa ve raganosį. Česka (397 719; šiandien – paskutinė vasaros diena. Praleiskite ją taip, kad bent iki kitos va saros prisimintumėte)
Senojoje turgavietėje suskaičia vus prekiautojus grybais, akivaiz du, kad miškas gėrybėmis kol kas dalijasi nenoriai – prie prekystalių matyti vos keletas pardavėjų, pre kiaujančių voveraitėmis ir pievag rybiais. Pašnekinti prekeiviai neslėpė, jog grybų kol kas nėra. Paklausti, kur grybavo, ne vie nas tarsteldavo, kad gerų vie tų neišduoda, bet pripažino, kad tikėtis rasti grybų aplink uosta miestį neverta. Dauguma minė jo grybavę 50–70 km spinduliu aplink Klaipėdą. Rietaviškė pa sakojo, kad grybų rado tik jai ge
15
– tiek litų kainuoja krūvelė baravykų.
rai žinomose vietose. Nors ir pati stebėjosi, kodėl savaitgalį per va landą pririnko pilną krepšį grybų, o štai prieš kelias dienas miškas buvo lyg iššluotas. Dauguma pašnekovų guodė si, kad šiuo metu grybų nėra, tad tenka sukarti ne vieną kilomet
rą, kol prirenkamas krepšys. Ta čiau viena moteris, prieš save iš sidėliojusi krūvą gardžių gėrybių, surinktų Vėžaičių apylinkėse, pa mokomai dėstė, jog reikia mokė ti ieškoti. Grybų pardavėjai viliasi, kad di dysis sezonas – dar laukia. Tačiau abejoja, ar dėl grybų gausos keisis šių miško gėrybių kaina. Dabar ne didelę baravykų krūvelę galima nu sipirkti už 15 litų, kitų grybų – už 7–8 litus. Daugiausia siūloma voveraičių, kurių kaina svyruoja nuo 6 iki 10 li tų už litrą. Vienas grybautojas siūlė kelmučių po 7 litus, taip sukelda mas net ir vyresnio amžiaus pir kėjų nuostabą dėl neįprastos gry bų išvaizdos.
Vytauto Petriko nuotr.
VIKINGŲ LOTO Nr. 1016 2012 08 29 AUKSO PUODAS – 31 872 704 Lt DIDYSIS PRIZAS – 2 892 044 Lt 16 21 34 36 43 47 Auksinis skaičius 11 Papildomi skaičiai 12 17 6 tarp jų auksinis sk. 31 872 704 Lt (0 priz.) 6 skaičiai 1 445 987 Lt (0 priz.) 5 + papildomas sk. 622 466 Lt (0 priz.) 5 skaičiai 9 285 Lt (6 priz.) 4 skaičius 153 Lt (483 priz.) 3 skaičiai 12 Lt (8397 priz.) 2 + papildomas sk. 7 Lt (10881 priz.) Skliaustuose nurodyti Lietuvoje laimėti prizai.
Prognozė: Aukso puode – 33 mln. Lt Didysis prizas – 3 mln. Lt