2012-09-01 Klaipeda

Page 1

12

62;6@ 2 A.1

8

vakarÄ—

li pasau

s

TV HEROJUS

2 A.1 62;6@ ? B4@Âź7<

nÄ… nÄ… die

www.kl.lt

ie v iePRNkEd T 3i8jo OGRAMO tyko kStu s tolim S Ä—s mÄ— r oje ĹĄaly g : s je prily bÄ—toja e t s go jaun o r a k s ystÄ—s e Sirijo lik 10p.

s– ėlių greta as į sukil os problema. Afrik Verbavim ntelė ne vieni

QVR[N Ya ]N`NbYV`-Vb` Xa\_ ?RQN 7bYVWN[N` V` N[`X 4NYV

A.SAKALAUS KAS ŽVAIGŽDĖMS BUS ŠVELNUS

1 d.

Nr. 204 (19 505)

2012 m. rugsÄ—jo

RUGsÄ—jO 1, 2012

cNXN_R-XY ?RQNXa\_Ă› Ya 7\YN[aN 7b XRcVĂ˜VR[Ă›

7< ?B4@Âź

ma ĹĄauna nybÄ™ ir neper die Ĺžia dar bÄ—tojo kas spaud je ro ste s, krĹŤtinÄ™ dÄ—tingÄ… ka jos ĹĄioje ĹĄaly formo si ir su o, be uni Ä… prakaitÄ… stebÄ—jimo mi snius, ) 45 laip ĹžemÄ—je iĹĄliet TautĹł (JT mis gal-. siekia niĹł Ĺžaizdo KarĹĄtis Apie Sirijos jo iĹĄ Jungti tinÄ—mis Ä?iais ant kĹŤnota ĹĄau ko nÄ—. su 3–5 maÄ?eÄ?iĹł kir ĹĄitaip norÄ— ilga. lieme Ä?iui papasa negalio- voje bei vusiuosius syklÄ—s Ĺžu to niĹł, rius Sm kios tai mln. Ĺžmo GalbĹŤt linti. kad iĹĄ ten to dienraĹĄ joras And cijos, pat – Ne, se gyveno 2,5 negalÄ—Ä?iau paĹženk informa ninÄ™ prie ma siaChimse ja. Chim jĹł yra dabar, Gavome vaÄ?iÄ… ligo veĹžami nugrįŞęs daug gar iĹĄeiti. jo pri

Kam tren tĹŤkstan ktis uĹž Ä?iĹł kilo me rĹł, kad iĹĄmoktum tsvetimo s gali eiti kalbos, jei ÄŻ kursus ar samdy tis kuris net mokytojÄ…, ateitĹł ÄŻ mus? Nes naÄŻdomia taip yra u!

+

ÄŻ jome kiai kalbÄ— nors, kiek Mieste labai mos maldos. rajono universiteto greitai organegalÄ— riĹĄ ti. ko titÄ… niekurcininkai ir ka labai gerai. pasaky Ä—s. Mes vykome ten. juos sa dydavo ar Chimso li nu jie iĹĄ jo mĹŤsĹł kalbiĹł, permaldas ĹĄau vykdavo ko- kentÄ—jÄ™ Ĺžmon irgi ne keli po patrulÄŻ, kariĹł, saugo kai, bet angliĹĄ ninkai, kurie davo patru-- Bet ir per nosvaidĹžiai, danÄ… niekas nizavome labai daug veŞė suĹžeismi ma me Polici kartu vaĹžiuo nors paaiĹĄ lauko Per ra lerija ir si autoPamatÄ— Ä—. nskis@ ir veiksmĹł veŞė ir tak kurios j.galisa Sirija? vieĹĄbutÄŻ bandydavo kÄ… , emocijĹł vos veiksmai. nestabd kovos gestĹł Juos ĹĄinos, paliko mi ten vis veiksmĹł liuoti, biĹĄkai, ir iĹĄ tÄ… suprasti. kovos rodo ka- tuosius. ir civiliĹł mabĹŤtĹł priklauÄŻspĹŤdÄŻ vykda kaip at na. – KokÄŻ dar prieĹĄ instruktaŞą kinti ara vykdavo ĹĄÄŻ kultĹŤrÄ… taip mobiliai,numeriĹł, lyg cialiajam padie kokite, ti vo tinLina Bie TurbĹŤt iĹĄklausy tumus, kaip mums pa skaitas apie Ĺł elgtis per – Papasa jo tarnybos buvo be kokiam spe nalas nebu nos skir to te goypa l.bieliau liauskaitÄ— Per pa turÄ—jo kaip derÄ—tkias kaip ra- ro stebÄ—te, visos die atlieka ÄŻvai- siusios Bet JT perso siems buvo ĹĄalies reikÄ—tĹł sau skaite@ kino, ko to tie jo ĹĄios to vy kl.lt jas aiĹĄ ko tes, ir apie elgtis, – Ma ro stebÄ—to daliniui.ten, kur suĹžeis ba. lyderio, mi pat rines ĹĄven kaip tik mÄ—gal ratrulio rengia derÄ—tĹł kultĹŤ kuris mo misijos ĹĄai gos. Ka cijas: pa tojo, fotog LaukÄ— ÄŻleistas moji pa ÄŻ misijÄ… riai iĹĄdvi ji funk ruo vie danas, ri sa- teikiama pir tis? KlaipÄ—die gubas iĹĄĹĄĹŤkis ki stebÄ—ĹŤt atvykus kymai, ka skir- ma tinÄŻ JT stebÄ— negalima nai rias duotojo, vai asmuo tu liĹĄ ĹĄa Taip, mo sku mo rĹł – turb ď Ž Ĺ ak kultĹŤ vote ne Musul gyve- pava jo. Kiekvienas Tallat-Ke tÄ— ĹžurnalistÄ—, dienĹł - pa Per ramadanÄ… nys: G ANY gerti. Ĺł ĹĄa- – Nors bu ti pavojaus lei to atkreip keturiĹł skaitas apie nesÄŻ. YNa 8R QĂ› [Ăş XbY iĹĄ Arab rĹŤkyti, vena naktinÄŻ va- fuo sakomybÄ™. pa lymo pa lpĹĄaitÄ—, sulauku dÄ—ja Zita reikÄ—tĹł veng kiekaĂ­ _N V_ WĂ– Y] NV aĂ› ]N af _Ă› W\T gy klauso suĹžino, ÄŻ kÄ… gi rininkĹł jos, Jemeno, tojai, iĹĄ valgyti, vo at go, tik me ka laukia . ]b\ `R Y tolimojo linti anglĹł kal si pasiĹŤko? ÄŻspĹŤ- per ramadanÄ… jie neval ryÄ?ius. XN [N QVR TurÄ—jo to, Jordani arabĹł kalbÄ… Ă› WN tumus, sÄŻ. bos Ĺžinias je nepavy grÄ—smÄ— tavÄ™s ti patruliuoĂ˜VNV QV Q Vb\ dienÄ… pus susidarÄ— lasekundÄ—s. Kanadoje, ne no Egip ti dÄ—me asmeniĹĄkai joje iĹĄ tiesĹł si nimÄ…, nes ĹĄventinius WN `V `R [Ă– liĹł – dvejojo – Taip, Tu iĹĄvyks tis, kas garie iĹĄma menÄŻ. WN V[ gia \ a_ nÄ— dyti Siri Man vaid „IĹĄ tiesĹł roko, ku re valgo kuria- vienÄ… dienÄ….mas, ko tikÄ— .3= [b ď Ž AukĹĄ ĹžmonÄ—s visuomet stenliĹĄkai, ka kad ĹĄau sul- Ma liko vertÄ—jĹł vieĹĄbuÄ?io, ma da tai: ti, kad nÄ™s nus rino iĹĄ N Ĺži ro ny XN Si ĹĄĹŤkis – laukÄ— dis, mu ON[ aV` 8N Jie at jome nuo VT Y\ a nei ang se gali CN[ Xb c giĹĄki. Jie Pro ĹžiĹŤ vieĹĄ- ti ne tikti. danÄ… tiniam kuoti Ä—tĹł ma ]V YN [\ aVY R Q_V\ “ aV mokiau pirma, ĹĄios kal dvigubas \ YN ONV Z stogo. StebÄ— bai drau nors nekalba me vie – Reik ti per rama dera... _\ aN` `R X `aV] _VĂş [R mo miesÄ?iuo bos nesibaigtus ki- li nu padÄ—jo ne Ĺžiui eva venome, RV aV` Na TurÄ—tos kykloje nei uni padÄ—ti, kai. Tik did kanÄ?iĹł Ĺžmo- ir Ĺžudy s taip pat KartÄ… najam Kry jono. DaĹž_ cĂş XR YVNb [\ W\ WR V[ QĂ› [Ăş Tf me gy vome du neuĹž iĹĄ vieno ÄŻ _V W\` Na mo bet Ĺžinios bu ver do QĂ›Y @V a\ WNZ` dos ra jo palikcR[ cVR aĂ› nei rusiĹĄsienio kalbÄ… duotuvÄ—se, rankiĹĄ monam matyda status, o ten periai ir ĹĄau-O jos Rau vo ÄŻgytos sitete.

Vb `V a\ iĹĄ Baja WR [R a\ norÄ— pa YV drau kai. Antra – `V `XNYQ rasti uĹž vyzdĹžiui, par riboti, ÄŻ miesventojus ventojai ne tilerija ĹĄaubuÄ?io Ä… judÄ—jo snairimÄ… rajonÄ…. sunkiai savagauju“ gy \ gV PV WN `b ar me gy „susiniĹł, pa me labai ap tÄ… aukĹĄtzicijos priĹžiĹŤ stato matÄ— gi niausiai jonĹł. Nors apĹĄaudymus gijomis“, su naujomis vo f QV[ aV \ \] a bu ra pa ir aN tech ` per opo V – vo ` se. rio mes – dÄ— ÄŻ ti sa VN Na to paties , iĹĄ ku Tobulin ĹĄypsosi paĹĄne nolobariuo la likdavo R `V _b\ naktÄŻ ant kulkosvaidÄŻ dÄ—, jie si vonios kam pavojus ky QN` [ mis – ang ti anglĹł kalbÄ… kovÄ—. vo atY .` `N keturiolĹł, kinĹł, pastatytÄ…doma. slÄ—pda duokite, koks dar mes Ăş / N viĹł ar ru RVX`Z ĹĄau Ä?ia – mi? sĹł vaiz kal O da bei ÄŽsi [VĂş c buvo dami, „JĹŤra-Mobomis leidĹžiamo lietuY a\ YR` truliuo ĹĄiĹł ĹžmonÄ—ms.jonÄ… neĹžino leristas aN _VN QĂ› ĹĄiems ti jote pa vykdomas ĹĄe Ĺžurnalo ÄŻ ra [R `b vertÄ— gy re-Sea“ savi pen- vaĹžiuojame ugnÄŻ. Juk ar ryti. kaip nin – KÄ… stebÄ— venimas NY` afOĂ›` jome, pada me ÄŻ nas. Bent `V\` c daĹžnai – mote kÄ™ pri– StebÄ— taikos pla vo paĹžeidĹžia- pateksi li ir klaidÄ… vykti ÄŻ : QVQ V\ ga niuĹžsienio riai tenka ruotes, lavietÄ— tojas, punktĹł tai tikrai bu rinti huma kartais ď Ž Ak da ko darbuo venrenginiuo lyvauti tarptau mandiniausiai Ĺžiaus ki punknas jĹł – uĹžtik gy tiniuose kimÄ…. nojo Kry yra Sirijos sieji daĹž su 3–5 pÄ—dietÄ— se. Viename mi. Vie pagalbos tei rinkti inforRaudo ma to ir sulau Ĺ˝uvu iĹł vo mi daugu kÄ— netikÄ— kiĹł klailymo. tarinÄ—s uĹžduotis bu apie pabÄ—gÄ—l kuriĹł vanoriai. kuriame gyveranda to pasiĹŤbuvo mis ĹžaizdoMĹŤsĹł vyzdĹžiui, kiek ĹžmoniĹł sproAnt ap tojai sa vieĹĄbuÄ?io, m ore pa , jĹł yra, Ĺžiaus, koks Netoli daug uĹž 200 nas iĹĄ bĹŤdĹł macijÄ…, privalumĹłsisprendimo svars ĹĄautinÄ—voje ir maÄ?e-o. am las. Kiek vie maĹž totykliĹł stovyk vena, kokio aprĹŤpinimas, kĹŤn nome, nos. Tai yra kinama teri nas argu lÄ—kĹĄtelÄ—s nugu mis gal ko mi mentas lÄ— nai jose gy logistinis gos. Ä?iais ant butÄŻ vy m ginÄ—jo pasiner – ne tik ne vieromis vieĹĄ kir veld sÄ…ly vyklĹł link ti Ä?iĹł mo sto kai ske gimai ap liu. 600 iĹĄmokti ÄŻ visiĹĄkai nau galimybÄ— gyveni Spro spindu Ĺł teko kaĹž jÄ… kokios vaizd . rija. daug 600 m spindulys. nekasdie kÄ… nauja, bet veiklÄ…, baisiĹł niĹł ÄŻspĹŤ ir tomobimaĹž ĹĄaudymÄ… delis daug truliuojant? zo rajonÄ— karto dĹžiĹł, pa patirti dar- – nelabai di ma ÄŻ JT au buvome me ÄŻ ap – Ar neap Ĺžin pateko jo KryĹžiaus Ĺ ama vo ĹĄaudo tyti pa , kai PaĹĄneko lankytÄ… ĹĄalÄŻ. ti dar Nors no TÄ…kart Buvo mirkĹł mĹł zonas. pama vyzdĹžiui, Al versiteto bu Raudo Ĺžeista koja. ri iĹĄ pa vo aki Ĺžiau int vÄ— neneigÄ—, jog veiks stebÄ—toso uni Kariuo- Vienam su – Na, Ä…, ku lius. Bu ri viniĹł mas. buvo lia Chim uniform GalbĹŤt patekÄ™ ÄŻ ko cedĹŤras karo siĹĄalinti metĹł per gavo ir proga po ne manas ĹĄa nas apĹĄaudo jonÄ…, naudo- buotojĹł pro raudonÄ… matoma. lo pa dente. traukos vÄ—l pasi daugelio mo ant Bet pagal sia priva tuomet gali tris die supo tÄ… ra Ĺžius, paskui jie dÄ—vi gerai ro ĹĄal justi stuap auo jau pirmiau ti Ĺžyd lo labai menÄ— rijÄ…, minosvaid nutiko. kas. Bet mo- jas ties zonos, - to nepastebÄ— le maĹžiu kaip ten sul mir patrujo arti Vienin mi „sha gali nes jis donu mu binta iĹĄ tinti, kas ir vykstant jonÄ…. telÄ— vadina policijos licijos ď Ž Garsus: valÄ— ra galvos, PaskaitĹł ir pirmoji ÄŻver kariai, su rau pri ka lieji tos po kart taip Xb _\_ aV maratonas, Dar yra tai specia ĹžiaurĹŤs ka- tomobilis Ä—nuliu ir tomas. Tad VienÄ… jo trys vie [VN ZR 8N ramoks , – kar ma tu pusm lydÄ— yra [N tu liais Ĺžiaus Q\` ZVR su bendti biha“, Tai am nuo niĹĄku labai gerai , nesvarbu, kultĹŤri ` aR CV`a niai. resnio ar liuo niai ren mojamas bĹŤs YR _f WR cf padali veik visi vy s neteko ma-- vÄ—liava la visiems to dalyvis tas, giniai, iĹĄkylos X\ VR Z ik Ä— ky vakarÄ—liai, – \` \YVZ riai, be domis. Mum to, kÄ… girdÄ— grÄ—sm tojas, kon klaipÄ—die Vankuveryje ]VN QN iĹĄ lisap su barz siĹłjĹł, bet esi stebÄ— specia vu mÄ… pasi tÄ— ÄŻ studentiĹĄkÄ… sistojusi jo mĹŤsĹł vo randami tyti Ĺžu nÄ—rÄ— gyveni OR[a jau, kÄ… kalbÄ— jie bu PaĹĄneko visa galva. niausiai V aV XV [\ XNQ mÄ—nesius vÄ— juokavo, tai, daĹž

VN ZV jog OĂ› a\ WNV` Ă&#x;` \ a_ su

nas Julija

GaliĹĄans .lt

kis

syrui

SAVAITĖ HOROSKOP S AS IR KRYŽIAŽOD IS

diena

TV3 STEBUKLŲ ŠALIS TAIKIKLYJE

Olim­pi­nÄ—s bron­zos lai­mÄ—­to­jas E.Pet­raus­kas – vai­ki­nas, ver­tas mi­li­jo­no. Lietuva 6p.

KULINARIJA Eks perimentai su cukinijomis

BIBLIOTEKA StabĹł saulÄ—l

PORTRETAS

TiraĹžas 35 200

RVQ W\ cNVaĂ›` [b XN _\ `aR b c\ ]N V aNV` 7A \ ]b[XaĂş O :N_ TN _V a\` C\ _\O ab `b X YN [ VY TN XN_ [\ aNV X\` ] [ [N da: . @Z ď Ž IĹĄva R VĂş 8 . ]R[ XV V

ir klasikos paieĹĄkydis os

KINO FO TELIS ApokalipsÄ— laukiama s su ĹĄypse na

Ĺ iandien priedai

Kaina 1,60 Lt

per du spÄ—jo tiek, ma Lietu kiek vo kusi per je turbĹŤt nebĹŤ bĹŤdametus. tĹł nuvei-

Spor­tas kir­ťi­no kai­my­nus

„Pa­sa­kiau pieť­ti ir pieĹĄ.“ Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jo Via­Ä?es­la­vo Kar­ma­no­vo Ĺžo­dis dÄ—l spe­cia­liĹł Ĺženk­lĹł prie pÄ—s­Ä?ių­jĹł pe­rÄ—­jĹł bu­vo le­mia­mas.

3p.

Ĺ˝mo­nÄ—ms – be­to­no spÄ…s­tai

„„Trin­tis: san­ty­kiai tarp kai­my­nĹł kar­tais pra­trĹŤks­ta di­des­niais ar ma­Şes­niais ne­su­ta­ri­mais.

Pui­kĹŤs Bal­ti­jos ĹĄa­liĹł tar­pu­sa­vio san­ty­kiai – iliu­zi­ja, ku­riÄ… ban­dÄ— iť­sklai­dy­ti Ame­ri­kos lie­tu­vis Jo­nas Nar­bu­tas. Ĺ is tar­pu­ka­rio Lie­ tu­vos Ĺžur­na­lis­tas, Lie­tu­vos krep­ťi­nio rink­ ti­nÄ—s 1937 m. trium­fo liu­di­nin­kas, smul­kiai ap­ra­ťÄ—, kaip mō­sĹł spor­ti­nin­kai par­ve­ŞÄ— Lie­ tu­vai Eu­ro­pos „meis­te­rio“ var­dÄ…. Ta­Ä?iau ne­ pa­jÄ—­gÄ— nu­slÄ—p­ti kar­tÄ—­lio dÄ—l Ä?em­pio­na­to ĹĄei­ mi­nin­kĹł – kai­my­nĹł lat­viĹł el­ge­sio.

As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

UŞ­vi­rÄ— am­bi­ci­jos

1937 m. II Eu­ro­p os krep­ť i­n io Ä?em­pio­na­te lie­tu­viai tik­riau­siai tik­rai ne­bō­tĹł pra­si­mu­ťÄ™ ÄŻ fa­vo­ri­ tus, jei ne ĹĄmaikť­tĹŤs lat­viĹł Ĺžur­ na­lis­tai. PrieĹĄ 75 me­tus pir­me­ny­bÄ—ms Ry­go­je bu­vo ÄŻre­gist­ruo­tos Es­ti­jos, Ita­li­jos, Lie­tu­vos, Len­ki­jos, Pran­ cō­zi­jos, Lat­vi­jos, ÄŒe­kos­lo­va­ki­jos, Ru­mu­ni­jos, Bul­ga­ri­jos, Tur­ki­jos ir Egip­to ko­man­dos.

Vy­tau­to Pet­ri­ko fo­to­mon­ta­Şas

Apie tai, kad lau­rus nu­skins lie­ tu­viai, lat­viĹł Ĺžur­na­lis­tai nÄ— ne­sap­ na­vo. Li­kus sep­ty­nioms sa­vai­tÄ—ms iki Ä?em­pio­na­to, Lat­vi­jos spor­to sa­ vait­rať­tis „Spor­to Pa­sau­le“ iť­ spaus­di­no dvie­jĹł pus­la­piĹł straips­ nÄŻ, ku­ria­me iĹĄa­na­li­zuo­tas vi­sĹł ko­man­dĹł pa­jÄ—­gu­mas. Pas­ku­ti­nÄ—­je vie­to­je, anot lat­viĹł spor­to eks­per­ tĹł, li­ko lie­tu­viai. „Ši­taip nu­stu­miant Lie­tu­vÄ… ÄŻ pa­ sku­ti­nÄ™ vie­tÄ…, bu­vo duo­ta su­pras­ti, kad Lie­tu­va sto­vi Ĺže­miau Azi­jos ir Af­ri­kos tau­tĹł.

4

„„Pa­gal­ba: vy­rus iĹĄ po be­to­ni­niĹł

blo­kĹł va­da­vo gau­sios ug­nia­ge­ siĹł gel­bÄ—­to­jĹł pa­jÄ—­gos.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Du klai­pÄ—­die­Ä?iai va­kar va­ka­re ant ko­jĹł su­kÄ—­lÄ— uos­ta­mies­Ä?io gel­bÄ—­ ji­mo tar­ny­bas ir tik per plau­kÄ… iť­ ven­gÄ— mir­ties – juos iĹĄ po be­to­ni­ niĹł blo­kĹł iť­trau­kÄ— ug­nia­ge­siai gel­ bÄ—­to­jai.

Bend­ra­ja­me pa­gal­bos cent­re va­kar 18.15 val. gau­tas pra­ne­ťi­mas, jog Laz­dy­nĹł gat­vÄ—­je mo­kyk­los pa­ma­ tas uŞ­griu­vo du Ĺžmo­nes. ÄŽ ÄŻvy­kio vie­tÄ… iť­siĹłs­tos Klai­pÄ—­dos ap­skri­ties prieť­gais­ri­nÄ—s gel­bÄ—­ji­mo val­dy­bos prieť­gais­ri­nÄ—s gel­bÄ—­ji­mo pa­jÄ—­gos, iť­sku­bÄ—­jo dvi grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kĹł bri­ga­dos. At­vy­kÄ™ ug­nia­ge­siai gel­bÄ—­to­jai iť­va­da­vo du be­to­ni­niĹł blo­kĹł pri­spaus­tus vy­rus. Vie­nas jĹł gi­mÄ™s 1967 me­tais, ki­tam – maŞ­daug 40 me­tĹł. Vy­rai bu­vo sÄ…­mo­nin­gi, ta­Ä?iau iť­ tik­ti ĹĄo­ko, pa­ty­rÄ— ÄŻvai­riĹł su­Şa­lo­ji­ mĹł, dÄ—l ku­riĹł grei­to­sios pa­gal­bos eki­pa­Şai juos iť­ve­ŞÄ— ÄŻ li­go­ni­nÄ™. KlaipÄ—dieÄ?ius pri­spau­dÄ— be­to­ni­ niai blo­ke­liai, ku­rie bu­vo su­dÄ—­ti po mo­kyk­los laip­tais. Ne­to­li jĹł, prie mo­kyk­los pa­ma­ to, vy­rai ka­sÄ— duo­bÄ™, to­dÄ—l blo­ke­ liai sly­do ir juos pri­spau­dÄ—.

2

šeštadienis, RUGsėjO 1, 2012

miestas

Me­ro ato­sto­gos – vie­na die­na

Su­ne­ri­mu­sios dėl Ne­mu­no upės ir Kur­šių ma­rių van­ dens eko­lo­gi­nės būk­lės, Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė kar­tu su Ne­ma­no (Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­ja) mu­ni­ ci­pa­li­nio ra­jo­no ad­ mi­nist­ra­ci­ja mė­gins gau­ti ES lė­šų nau­ jiems va­ly­mo įren­ gi­niams. Vi­zi­tas: Klai­pė­dos vi­ce­me­ras A.Šul­cas (de­ši­nė­je) Ne­ma­no me­rui

S.Vos­kov­ču­kui (kai­rė­je) ža­dė­jo vi­so­ke­rio­pą pa­ra­mą ren­giant bend­rą eko­lo­gi­nį pro­jek­tą. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Kai­my­nus vie­nys eko­lo­gi­ja Trum­pai: va­kar paa­tos­to­ga­vęs V.Grub­liaus­kas pir­ma­die­nį vėl grįš į dar­bą.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­ liaus­kas vėl ban­do ato­sto­gau­ti, ta­ čiau šį­kart pa­si­rin­ko tik vie­nos die­ nos poil­sį.

„Tai la­biau ne ato­sto­gos, o tė­va­die­ nis. Pir­ma­die­nį juk pra­si­de­da nau­ji moks­lo me­tai, tad jiems rei­kia pa­ ruoš­ti vai­kus, su­pirk­ti vi­sus mo­ kyk­li­nius reik­me­nis. Da­bar sto­viu prie ka­sos ir de­du į mai­še­lį są­siu­ vi­nius, ra­šik­lius, pieš­tu­kus, ap­lan­ kus, ki­tas prie­mo­nes“, – te­le­fo­nu kal­bė­jo va­kar vie­ną die­ną ato­sto­gų tu­rė­jęs Klai­pė­dos va­do­vas. Pak­laus­tas, ko­dėl jis pa­si­rin­ko ne il­ges­nes ato­sto­gas, ku­rios jam pri­ klau­so, V.Grub­liaus­kas tei­gė, kad

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

jas pa­tau­pys iki moks­lei­vių ato­ sto­gų, kad ga­lė­tų pa­bū­ti kar­tu su vai­kais. Klai­pė­dos me­ras ato­sto­gau­ti bu­ vo nu­si­tei­kęs iš­kart po Jū­ros šven­ tės – nuo rugp­jū­čio 7-osios. Ta­ čiau džiaug­tis poil­siu jam pa­vy­ko vos tris die­nas, nes tą pa­čią sa­vai­ tę V.Grub­liaus­kas bu­vo pri­vers­tas grįž­ti į dar­bą. Prie­žas­tis – ran­ką smar­kiai su­ si­ža­lo­jo ir į li­go­ni­nę pa­te­ko jį pa­va­ duo­jan­tis vi­ce­me­ras Ar­tū­ras Šul­ cas, o ant­ra­sis me­ro pa­va­duo­to­jas taip pat ato­sto­ga­vo ir lai­ką lei­ do Lon­do­ne, tad ne­ga­lė­jo sku­biai grįž­ti. „Nie­ko to­kio, kad taip išė­ jo“,– ap­mau­do dėl su­ga­din­tų ato­ sto­gų ne­jau­tė V.Grub­liaus­kas. A.Šul­cas šią sa­vai­tę jau taip pat grį­žo į dar­bą.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Į Klai­pė­dą su vi­zi­tu at­vy­kę Ne­ma­ no mu­ni­ci­pa­li­nio ra­jo­no ad­mi­nist­ ra­ci­jos at­sto­vai mė­gi­no aiš­kin­tis, kaip uos­ta­mies­tis tvar­ko filt­ra­tą – per at­lie­kas pra­si­sun­ku­sį van­de­nį. Jie taip pat do­mė­jo­si, ko­kių įren­gi­ nių rei­kė­tų, kad pa­vyk­tų su­tvar­ky­ti net la­bai už­terš­tą filt­ra­tą. Prieš po­rą me­tų įmo­nė Klai­ pė­dos re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­mo cent­ras (KRATC) ir Ne­ma­no mu­ni­ ci­pa­li­nio ra­jo­no ad­mi­nist­ra­ci­ja pa­ si­ra­šė bend­ra­dar­bia­vi­mo pro­to­ko­ lą, ku­ria­me nu­ma­tė kar­tu da­ly­vau­ti ES lė­šo­mis fi­nan­suo­ja­mo Lietu­ vos–Lenkijos–Rusijos Fe­de­ra­ci­jos bend­ra­dar­bia­vi­mo pro­jek­te. Pro­jek­to tiks­las – pa­ge­rin­ti eko­ lo­gi­nę si­tua­ci­ją Ne­mu­no upės ir Kur­šių ma­rių ba­sei­ne, pa­sta­tant filt­ra­to va­ly­mo įren­gi­nius nau­

jai sta­to­ma­me są­var­ty­ne So­vets­ko mies­te ir Klai­pė­dos re­gio­ni­nia­me są­var­ty­ne Dum­piuo­se bei už­da­rant są­var­ty­ną Ne­ma­no mies­te.

Pro­jek­to tiks­las – pa­ge­rin­ti eko­lo­gi­ nę si­tua­ci­ją Ne­mu­no upės ir Kur­šių ma­rių ba­sei­ne.

Iki šiol Dum­pių są­var­ty­ne iš­si­ ski­rian­tis filt­ra­tas su­ren­ka­mas ir va­lo­mas įmo­nės „Klai­pė­dos van­ duo“ nuo­te­kų va­lyk­lo­je. Ta­čiau tai la­bai bran­gi pa­slau­ga, per me­tus kai­nuo­jan­ti 300 tūkst. li­tų. Pa­sis­ta­čiu­si sa­vo va­ly­mo įren­gi­ nius KRATC ga­lė­tų filt­ra­tą iš­va­ly­ ti pi­giau.

Bend­ra nu­m a­to­m o pro­j ek­ to ver­tė sie­kia 4,314 mln. eu­rų, iš ku­rių 90 pro­c. su­da­ro ES pa­ ra­ma, o 10 pro­c. – pa­čių pro­jek­to da­ly­vių lė­šos. Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bės ap­mo­ka­ma da­lis – 3,83 pro­c., o Ne­ma­no mu­ni­ci­pa­li­nio ra­jo­no ad­ mi­nist­ra­ci­jos da­lis – 6,17 pro­c. Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bės lė­šų da­lį – be­veik 571 tūkst. li­tų, per dve­jus me­tus tu­rė­tų su­mo­kė­ ti KRATC. Ne­ma­no mies­to me­ro Ser­ge­jaus Vos­kov­ču­ko tei­gi­mu, mies­to ad­mi­ nist­ra­ci­ja tu­ri ma­žai pa­tir­ties ren­ giant to­kius pro­jek­tus. Tai bū­tų tik tre­čia­sis toks pro­jek­tas. „Mes jau tu­ri­me ga­ran­ti­jas dėl fi­ nan­sa­vi­mo šal­ti­nių, ta­čiau kol kas vė­luo­ja­me pa­ren­giant do­ku­men­ tus. Ma­no­me, kad juos bū­si­me pa­ ren­gę per 2–2,5 mė­ne­sio“, – sa­kė S. Vos­kov­ču­kas.

Trans­por­to pro­jek­tams – ES pa­ra­ma Sau­lė Mo­tie­jū­nai­tė Klai­pė­die­čiai, dau­ge­lį me­tų gai­šę lai­ką au­to­mo­bi­lių spūs­ty­se prie Ja­kų esan­čio­je žie­di­nė­je san­kry­ žo­je, ne­tru­kus ga­lės pa­si­džiaug­ ti mo­der­niau­sia ša­ly­je ke­lių ly­gių es­ta­ka­da. Sta­ty­bos dar­bai bus už­ baig­ti dar šiais me­tais. Ja­kuo­se – il­giau­sia es­ta­ka­da

„Klai­pė­die­čiai ga­li ma­ty­ti, kaip sta­to­ma il­giau­sia ša­ly­je es­ta­ka­da ties Ja­kais, sta­to­mas ke­lei­vi­nių ir kro­vi­ni­nių kel­tų ter­mi­na­las uos­te. Vi­sų šių pro­jek­tų ne­bū­tų įma­no­ ma įgy­ven­din­ti be ES lė­šų“, – ti­ki­ no Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos Stra­ te­gi­nio pla­na­vi­mo sky­riaus ve­dė­jas And­rius Šniuo­lis. 2007–2013 me­tais trans­por­to inf­rast­ruk­tū­rai ge­rin­ti skir­ta dau­ giau nei 5,3 mlrd. li­tų ES pa­ra­mos lė­šų, iki šiol pa­nau­do­ta jau apie 2,82 mlrd. li­tų. Už­bai­gus ant­rą­jį dar­bų eta­pą, iš Ja­kų žie­do bus ga­li­ma iš­va­žiuo­ti Ši­lu­tės, Do­vi­lų, Klai­pė­dos ir Pa­lan­ gos kryp­ti­mis. Vi­sų šių dar­bų ver­tė sie­kia be­veik 60 mln. li­tų.

Pa­žin­tis: Klai­pė­dos re­gio­no sa­vi­val­dy­bių at­sto­vai ir gy­ven­to­jai su­si­pa­ži­no su ES pa­ra­ma trans­por­to pro­jek­tams.

Il­giau­sia Lie­tu­vo­je es­ta­ka­da, jun­ gian­ti Kau­no ir Klai­pė­dos kryp­tis, drie­kia­si 610 met­rų. In­ves­ti­ci­ja su­grįž­ta

Nau­ju pra­mo­gų ir spor­to ren­gi­ nių cent­ru ta­pu­si „Švy­tu­rio“ are­ na nuo šiol bus pa­sie­kia­ma ES lė­ šo­mis re­konst­ruo­to­mis gat­vė­mis, ku­rių re­konst­ruk­ci­jai Iš ES pro­gra­ mų bu­vo skir­ta 4,52 mln. li­tų. „Iki šio ru­dens Klai­pė­do­je ES pa­ra­mos lė­šo­mis įgy­ven­din­ti du di­de­li pro­jek­tai, ku­rių me­tu bu­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

vo su­tvar­ky­tas gat­vių tink­las prie „Švy­tu­rio“ are­nos. Čia re­konst­ ruo­ta da­lis Du­by­sos ir Mer­kio gat­ vių, nu­ties­tos va­di­na­mo­sios ap­tar­ nau­jan­čios gat­vės“, – įgy­ven­din­tų pro­jek­tų nau­dą var­di­jo Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės at­sto­vė Si­mo­na Plai­ pai­tė. Klai­pė­die­čiai į „Švy­tu­rio“ are­ no­je or­ga­ni­zuo­ja­mus ren­gi­nius nuo šiol vyks­ta be truk­džių – anks­čiau gai­šę lai­ką ar­ti­miau­sio­se san­kry­ žo­se, da­bar vai­ruo­to­jai jas įvei­kia per ke­lio­li­ka se­kun­džių.

Paramos su­lau­kė uos­tas

Klai­p ė­d os uos­to geog­ra­f i­n ia­ me cent­re šią va­sa­rą bu­vo įmū­ry­ ta sim­bo­li­nė kap­su­lė, skel­bian­ti nau­jo ter­mi­na­lo sta­ty­bos pra­džią. Pir­mo­jo ša­ly­je spe­cia­li­zuo­to ke­lei­ vių ir kro­vi­nių ter­mi­na­lo kran­ti­nės, skir­tos uni­ver­sa­liems ro ro kel­tams

ir ke­lei­vi­niams lai­vams, bus sta­to­ mos už ES lė­šas. Jų sta­ty­bai skir­ta per 62 mln. li­tų. ES pa­ra­mos lė­šo­mis pla­nuo­ja­ma įkur­ti Klai­pė­dos vie­šą­jį lo­gis­ti­kos cent­rą, ku­ris rū­pin­sis sėk­min­gu ir spar­čiu kro­vi­nių pa­te­ki­mu į Klai­ pė­dos vals­ty­bi­nį jū­rų uos­tą. Uos­tas taip pat mo­der­ni­zuo­ja­ mas ES lė­šo­mis. Čia vyks­ta uos­to lai­vy­bos ka­na­lo gi­li­ni­mo ir pla­ti­ ni­mo dar­bai, įren­gia­ma ma­žų­jų ir pra­mo­gi­nių lai­vų prie­plau­ka, ge­ri­ na­ma kro­vi­nių ir ke­lei­vių ap­tar­na­ vi­mo inf­rast­ruk­tū­ra. Klai­pė­dos re­gio­nas yra ket­vir­tas ša­ly­je pa­gal Eu­ro­pos Są­jun­gos lė­šų pa­nau­do­ji­mą ke­liams ties­ti ir re­ konst­ruo­ti. Iš su­pla­nuo­tų 16 pro­ jek­tų 9 jau baig­ti įgy­ven­din­ti. Klai­pė­dos re­gio­ne ES lė­šo­mis iki ki­tų me­tų bus įgy­ven­din­ta 16 pro­ jek­tų už 41,6 mln. li­tų. Užs. 1009832

3

ĹĄeĹĄtadienis, RUGsÄ—jO 1, 2012

miestas Gat­vÄ™ uŞ­da­rÄ— re­mon­tui

Bib­lio­te­kos dirbs il­giau

Klai­pÄ—­die­tÄ— – ket­vir­ta

Nuo ĹĄeť­ta­die­nio vai­ruo­to­jams teks ap­lenk­ti Jo­niť­kÄ—s gat­vÄ—s da­ lÄŻ nuo bal­dĹł ÄŻmo­nÄ—s iki Kle­miť­kÄ—s gat­vÄ—s. Ĺ is ruo­Şas uŞ­da­ro­mas re­ mon­tui. Eis­mÄ… ri­bo­jan­tys Ĺženk­lai su­sta­ty­ti anks­tĹł ĹĄeť­ta­die­nio ry­tÄ…. Dar­bai pra­si­dÄ—s pir­ma­die­nÄŻ. Gat­ vÄ— uŞ­da­ry­ta anks­Ä?iau, nes no­rÄ—­ ta, kad vai­ruo­to­jai pri­pras­tĹł prie ap­ri­bo­ji­mĹł.

Nuo ru­dens bib­lio­te­kos vÄ—l dirbs il­giau. Dar­bo die­no­mis tiek Klai­pÄ—­dos vie­ťo­ji, tiek I.Si­ mo­nai­ty­tÄ—s bib­lio­te­ka veiks nuo 10 iki 19 val., ĹĄeť­ta­die­niais nuo 10 iki 17 val. Klai­pÄ—­dos vie­ťo­ jo­je bib­lio­te­ko­je po­ky­Ä?iai ÄŻsi­ga­ lios nuo pir­ma­die­nio. Ka­da I.Si­ mo­nai­ty­tÄ—s bib­lio­te­ko­je, kol kas neaiť­ku.

Lon­do­no va­sa­ros pa­ro­lim­pi­ niĹł Ĺžai­dy­niĹł ĹĄuo­lio ÄŻ to­lÄŻ rung­ty­je 4-Ä…jÄ… vie­tÄ… uŞė­mÄ— Ra­mu­nÄ— Ado­ mai­tie­nÄ—. Klai­pÄ—­die­tÄ— nu­ťo­ko 4 m 67 cm. Tarp 12 da­ly­viĹł auk­sÄ… iť­ko­vo­jo ru­sÄ— Mar­ga­ri­ta Gon­Ä?a­ ro­va (4 m 84 cm). Si­dab­ro me­ da­liu pa­si­da­bi­no uk­rai­nie­tÄ— Ina Stry­Şak (4 m 79 cm), bron­zos – ki­nÄ— Yuan­hang Cao (4 m 40 cm).

KvaiĹĄalĹł par­ti­ja – mir­ti­na

Dienos telegrafas Ait­va­ras. Sek­ma­die­nÄŻ 15 val. virĹĄ Klai­ pÄ—­dos pi­lia­vie­tÄ—s iť­kils 120 kv. met­rĹł dy­dĹžio ait­va­ras-vÄ—­lia­va. Ji ple­vÄ—­suos va­lan­dÄ…. Taip uos­ta­mies­ty­je bus pa­mi­ nÄ—­ta Bal­ti­jos jō­ros die­na. Ĺ ia vie­ťa ak­ci­ja no­ri­ma at­kreip­ti dÄ—­me­sÄŻ ÄŻ Bal­ti­jos jō­ros pro­ble­mas ir joms sprÄ™s­ti skir­tÄ… ES Bal­ ti­jos jō­ros re­gio­no stra­te­gi­jÄ….

Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

Nar­ko­ti­kus var­to­jan­tiems Ĺžmo­ nÄ—ms uos­ta­mies­ty­je pa­ta­ro­sio­mis die­no­mis vis daŞ­niau pri­rei­kia me­ di­kĹł pa­gal­bos. Ne vi­sa­da jie dar ga­ lÄ—­da­vo kuo nors pa­dÄ—­ti. ÄŽta­ria­ma, kad ke­liĹł Ĺžmo­niĹł mir­tÄŻ ga­lÄ—­jo su­ kel­ti nuo­din­gos prie­mai­ťos ne­le­ ga­liai pla­ti­na­mo­se psi­chot­ro­pi­nÄ—­ se me­dĹžia­go­se.

Me­di­kai pa­sta­ruo­ju me­tu per die­ nÄ… su­lau­kia ke­le­to pra­ne­ťi­mĹł apie ne­va per­do­za­vu­sius as­me­nis. UŞ­ va­kar jĹł bu­vo ke­tu­ri. Klai­pÄ—­dos grei­to­sios pa­gal­bos sto­ties vy­riau­sio­jo gy­dy­to­jo pa­va­ duo­to­ja Ni­jo­lÄ— Damb­raus­kie­nÄ— tei­ gÄ—, jog to­kia si­tua­ci­ja tÄ™­sia­si jau ke­ lias sa­vai­tes. Neiť­veng­ta ir au­kĹł. Vie­nas vy­ras nuo nar­ko­ti­kĹł mi­rÄ— bu­te. Ats­ku­bÄ—­jÄ™ me­di­kai jam pa­dÄ—­ ti ne­ga­lÄ—­jo. Be sÄ…­mo­nÄ—s Ĺžmo­gus ras­tas ir vie­nos po­lik­li­ni­kos tua­ le­te. „Ma­no­me, kad vis­kas su­si­jÄ™ su va­ di­na­mÄ…­ja „blo­ga“ nar­ko­ti­kĹł par­ti­ja. Ma­tyt, jie yra stip­res­ni nei ÄŻpras­tai, ar­ba su tam tik­ro­mis prie­mai­ťo­ mis“, – spÄ—­jo N.Damb­raus­kie­nÄ—. Anot me­di­kÄ—s, pa­na­ťios si­tua­ci­ jos ret­sy­kiais kar­to­ja­si. Klai­p Ä—­d os po­l i­c i­ja nuo sau­ sio iki lie­pos ĹĄie­met uŞ­re­gist­ra­vo 184 nu­si­kals­ta­mas vei­kas, su­si­ ju­sias su psi­chot­ro­pi­nÄ—­mis me­ dĹžia­go­mis. IĹĄ jĹł iť­tir­ta 94 pro­c. Per­nai tuo pa­Ä?iu me­tu to­kiĹł at­ve­jĹł bu­vo dau­ giau – 220. 93,2 pro­c. jĹł bu­vo iť­ tir­ta.

„„Ženk­lins: spe­cia­lĹŤs Ĺženk­lai prie pÄ—s­Ä?ių­jĹł pe­rÄ—­jĹł bus nu­pieť­ti ar­ti­miau­sio­mis die­no­mis.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Pe­rÄ—­jos bus pa­Şenk­lin­tos Prie Klai­pÄ—­dos ĹĄvie­ti­mo ÄŻstai­gĹł esan­Ä?ios pÄ—s­Ä?ių­jĹł pe­rÄ—­jos vis dÄ—l­to bus pa­Şenk­lin­ tos spe­cia­liais ak­ci­jos „Ap­sau­gok ma­ne“ Ĺženk­lais, ÄŻspÄ—­jan­Ä?iais vai­ruo­to­jus bō­ti ati­des­nius. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Dien­rať­tis „Klai­pÄ—­da“ ra­ťÄ—, jog uos­ta­mies­tis taps vie­nin­te­liu mies­ tu Lie­tu­vo­je, ku­ria­me prieĹĄ nau­ juo­sius moks­lo me­tus pÄ—s­Ä?ių­jĹł pe­ rÄ—­jos ne­bus pa­Şy­mÄ—­tos spe­cia­liais Ĺženk­lais – gel­to­nais tri­kam­piais su Ĺžmo­gaus at­vaiz­du jo vi­du­je. Tai pa­ tvir­ti­no ak­ci­jÄ… „Ap­sau­gok ma­ne“ or­ga­ni­zuo­jan­Ä?ios drau­di­mo bend­ ro­vÄ—s at­sto­vai. JĹł tei­gi­mu, pieť­ti spe­cia­lius Ĺženk­lus uŞ­drau­dÄ— uos­ta­ mies­Ä?io po­li­ci­jos pa­rei­gō­nai. Anot jĹł, ĹĄie Ĺženk­lai yra rek­la­ma, o ji va­ Ĺžiuo­ja­mo­jo­je gat­vÄ—s da­ly­je – drau­

dĹžia­ma. TÄ… pa­tÄŻ pa­tvir­ti­no ir Klai­ pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s Mies­to ĹŤkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­ kas Dō­da. Ta­Ä?iau va­kar uos­ta­mies­Ä?io sa­vi­ val­dy­bÄ— iť­pla­ti­no pra­ne­ťi­mÄ…, in­ for­muo­jan­tÄŻ, kad po ne­su­sip­ra­ti­mo pÄ—s­Ä?ių­jĹł pe­rÄ—­jos uos­ta­mies­ty­je vis dÄ—l­to bus pa­Şenk­lin­tos. „Pa­sa­kiau, kad Ĺženk­lai bus nu­ pieť­ti, tai juos ir pie­ťia. Dar­bai jau tu­rÄ—­jo pra­si­dÄ—­ti. Gal ne­spÄ—­si­me vi­sĹł pÄ—s­Ä?ių­jĹł pe­rÄ—­jĹł pa­Şenk­lin­ti iki pir­ ma­die­nio, ta­Ä?iau pir­mo­sio­mis ki­tos sa­vai­tÄ—s die­no­mis vis­kas bus pa­da­ ry­ta. Ne­sÄ…­mo­nÄ—, kad tie Ĺženk­lai yra kaŞ­ko­kia rek­la­ma“, – tei­gÄ— Klai­pÄ—­

)&

dos sa­vi­val­dy­bÄ—s ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Via­Ä?es­ la­vas Kar­ma­no­vas. Drau­di­mo bend­ro­vÄ—s ini­ci­juo­ta ak­ci­ja, vyks­tan­ti rug­sÄ—­jÄŻ, ta­po ÄŻpras­tu moks­lo me­tĹł pra­dĹžios ak­cen­tu. Vi­

Pieť­ti spe­cia­lius Ĺženk­lus uŞ­drau­dÄ— uos­ta­mies­Ä?io po­li­ ci­jos pa­rei­gō­nai.

si pri­pa­Şįs­ta, kad to­kia ak­ci­ja rei­ka­ lin­ga, ji draus­mi­na vai­ruo­to­jus, at­ krei­pia ir pÄ—s­Ä?ių­jĹł dÄ—­me­sÄŻ. Rug­sÄ—­jÄŻ drau­di­mo bend­ro­vÄ— vi­sus moks­lei­ vius ap­drau­dĹžia nuo su­Şa­lo­ji­mĹł eis­ mo ÄŻvy­kiuo­se, nu­ken­tÄ—­ju­siems di­ dĹžiau­sia iť­mo­kÄ—­ta su­ma ga­li siek­ti 10 tĹŤkst. li­tĹł. Drau­di­mas moks­lei­viams rug­sÄ—­jÄŻ ga­lio­ja nuo 7 iki 21 val. Ĺ i ak­ci­ja Klai­pÄ—­do­je vyks­ta jau nuo 2001 m.

klasika ir elegancija

58*6Ä•-2 0Ä•1(6ÄŤ

dkebW_ZW

ekonomiĹĄkumas ir paprastumas

9,6,(06 *$0,1,$06

Produktai gaminami automatine ĹĄveicariĹĄka ÄŻranga. Gaminiai iĹĄbandyti ir sertifikuoti Vokietijos VDE instituto laboratorijoje. IeĹĄkokite partneriĹł parduotuvÄ—se ZZZ YLOPDHOHFWULF OW

iĹĄskirtinis dizainas

Ĺ ven­tÄ—. Pir­ma­die­nÄŻ Klai­pÄ—­do­je nau­jus moks­lo me­tus pra­dÄ—s ir mo­kyk­los, ir Klai­pÄ—­dos uni­ver­si­te­tas. 8 val. vi­si uos­ ta­mies­Ä?io mo­ki­niai lau­kia­mi Lie­tu­vi­ nin­kĹł aikť­tÄ—­je. Vyks iť­kil­min­ga Pir­ mo­ji pa­mo­ka. 8.50 val. nuo Lie­tu­vi­nin­ kĹł aikť­tÄ—s iki Sau­sio 15-osios gat­vÄ—s ir Tai­kos pro­spek­to san­kry­Şos pa­ju­dÄ—s mo­kyk­lĹł leng­vų­jĹł au­to­mo­bi­liĹł eki­pa­ Ĺžai, skam­bu­Ä?iais kvies­da­mi vi­sus ÄŻ mo­ kyk­las. 9–10 val. – Moks­lo ir Ĺži­niĹł ĹĄven­tÄ— Klai­pÄ—­dos bend­ro­jo ug­dy­mo ÄŻstai­go­se. 12 val. bus au­ko­ja­mos ĹĄv. Mi­ťios uos­ta­ mies­Ä?io baŞ­ny­Ä?io­se. 10 val. prie Kris­ti­ jo­no Do­ne­lai­Ä?io pa­mink­lo lau­kia­mi vi­ si Klai­pÄ—­dos uni­ver­si­te­to stu­den­tai. ÄŒia vyks jĹł moks­lo me­tĹł pra­dĹžios ĹĄven­tÄ—. 10.30 val. jĹł ei­se­na pa­ju­dÄ—s ÄŻ Klai­pÄ—­dos uni­ver­si­te­to mies­te­lÄŻ. Nu­ma­to­ma, kad ce­re­mo­ni­ja ja­me pra­si­dÄ—s 11 val. Po pa­ sta­ro­sios ĹĄven­tÄ— per­si­kels ÄŻ fa­kul­te­tus. Pra­ty­bos. Lie­tu­vos ka­riuo­me­nÄ—s Ka­ ri­niĹł jō­rĹł pa­jÄ—­gĹł pa­tru­li­nis lai­vas P14 „Aukť­tai­tis“ bu­vo iť­vy­kÄ™s ÄŻ Vo­kie­ti­jos uos­tÄ… Neustadt’ą, kur da­ly­va­vo ko­vos uĹž lai­vo gy­vy­bin­gu­mÄ… pra­ty­bo­se. JĹł me­tu lai­vo ÄŻgu­la ga­vo rei­kia­mĹł teo­ri­ niĹł Ĺži­niĹł bei pra­ktiť­kai to­bu­li­no sa­vo ko­vos uĹž lai­vo gy­vy­bin­gu­mÄ… ÄŻgō­dĹžius ir or­ga­ni­za­ci­jÄ… tiek lai­vui ne­pert­rau­ kia­mai vyk­dant pa­skir­tas uŞ­duo­tis jō­ ro­je esant aukť­Ä?iau­siam ko­vi­niam pa­ si­ren­gi­mui, tiek lai­vui sto­vint prie kran­ ti­nÄ—s. Mir­tys. Va­kar Ci­vi­li­nÄ—s met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je uŞ­re­gist­ruo­tos 6 klai­pÄ—­die­ Ä?iĹł mir­tys. Mi­rÄ— Vy­tau­tas Var­nas (g. 1928 m.), Zi­ta Mag­da­le­na Di­de­lie­nÄ— (g. 1936 m.), Jo­nas Kuo­dis (g. 1945 m.), Pet­ ras Bud­rys (g. 1948 m.), Re­gi­na Po­ce­vi­ Ä?ie­nÄ— (g. 1949 m.), Ju­lius Bud­gi­nas (g. 1961 m.). LÄ—­bar­tĹł ka­pi­nÄ—s. Ĺ ian­dien lai­do­ja­mi Ar­se­nij Ka­za­kov, Pet­ras Bud­rys, Ona Ať­man­ta­vi­Ä?ie­nÄ—, Jo­nas Kuo­dis, Vy­tau­ tas Var­nas, ry­toj – Sta­nis­lo­vas Sta­nius, Re­gi­na Po­ce­vi­Ä?ie­nÄ—, Zi­ta Mag­da­le­na Di­ de­lie­nÄ—. Jo­niť­kÄ—s ka­pi­nÄ—s. Ĺ ian­dien lai­do­ja­ mas Ju­lius Bud­gi­nas. Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nÄ™ pa­rÄ… pa­gim­ dÄ— 7 mo­te­rys. Gi­mÄ— 3 mer­gai­tÄ—s ir 4 ber­ niu­kai. Grei­to­ji. Va­kar iki 18 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kÄ— 55 iť­kvie­ti­mĹł. Klai­pÄ—­die­Ä?iai skun­dÄ—­si pil­vo ir gal­vos skaus­mais, krau­jo­ta­kos su­t ri­k i­mais, aukť­tu krau­jos­pō­dĹžiu, pa­tir­to­mis trau­ mo­mis.

4

šeštadienis, rugsėjo 1, 2012

miestas

Spor­tas kir­ši­no kai­my­nus 1

Sup­ran­ta­ma, kad taip ra­šy­da­mas, lat­vių spor­ to žur­na­lis­tas są­mo­nin­gai že­mi­ no Lie­tu­vą“, – sa­vo kny­go­je ra­šė J.Nar­bu­tas. Kai šį sa­vait­raš­tį pa­ma­tė rink­ti­ nės krep­ši­nin­kas Leo­nas Balt­rū­nas, pa­si­ju­to įžeis­tas to­kio įžū­lu­mo, nes jis pa­ts bu­vo gi­męs ir au­gęs Ry­go­je, ten bai­gė gim­na­zi­ją ir lat­viš­kai mo­ kė­jo ne blo­giau nei lie­tu­viš­kai. Tiks­ liai iš­ver­tęs, straips­nį pa­tei­kė mū­sų spor­to funk­cio­nie­riams. Šie įtū­žo ir sku­biai at­ra­do pi­ni­gų iš­kvies­ti du Ame­ri­kos lie­tu­vių krep­ši­nin­kus – Fe­lik­są Kriau­čiū­ną ir Pra­ną Tal­zū­ną ko­man­dai pa­stip­rin­ti. Be­je, bū­tent šis krep­ši­nin­kas Ry­go­je pir­mą kar­tą pa­ro­dė me­ti­ mą į krep­šį vie­na ran­ka per gal­vą – „kab­liu“. Ap­gy­ven­di­no prie tur­gaus

II Eu­ro­pos krep­ši­nio čem­pio­na­tą Ry­go­je spor­to žur­na­lis­tas Juo­zas Ku­sa „Lie­tu­vos ai­de“ ap­ra­šė taip: „Lie­tu­vos rink­ti­nė Ry­gon at­vy­ko penk­ta­die­nio va­ka­re, bu­vo gra­žiai su­tik­ta lat­vių at­sto­vų sto­ty­je ir vi­ so di­džiu­lio Ry­gos lie­tu­vių, ypač moks­lei­vi­jos bū­rio. Bu­vo įsi­kur­ta ga­na pa­do­ria­me „Ex­cel­sior“ vieš­ bu­ty­je ne­to­li sto­ties“. Rink­ti­nės žai­dė­jas L.Balt­rū­nas šį fak­tą taip ap­ra­šė sa­vo at­si­mi­ ni­muo­se: „Mes Ry­go­je bu­vo­me ap­gy­ven­din­ti ne „Ro­mos“ vieš­ bu­ty­je, kur tik iš­rink­tie­ji ir to­li­ mes­ni kai­my­nai bu­vo įkur­din­ ti, bet ne­to­li sto­ties ir tur­gaus, „Ex­cel­sior“ vieš­bu­ty­je, ku­ris bu­ vo vi­sai ne­blo­gas, bet kiek to­liau nuo žai­di­mų sta­dio­no“. J.Nar­bu­tas ma­no, esą lat­viai no­ rė­ję mums pa­ro­dy­ti, kad ne­sa­me ly­gūs ki­tiems jų sve­čiams. „Dau­giau­siai mus nu­ste­bi­no, kad trau­ki­niui įrie­dant į Ry­gos sto­tį, mū­sų ne­pa­si­ti­ko nei vie­ nas ofi­cia­lus žai­dy­nių ren­gi­mo at­sto­vas ir tik iš lie­tu­vių pa­ly­ do­vo su­ži­no­jo­me, kur tu­ri­me ap­si­gy­ven­ti. Vie­tos lie­tu­viai sa­ kė, kad tą pa­tį ry­tą ki­tu trau­ki­ niu at­va­žia­vę už­sie­nio krep­ši­ nin­kai bu­vo su­tik­ti sto­ty­je su or­kest­ru ir vi­so­kiais drau­giš­ ku­mui įro­dy­ti pa­tai­ka­vi­mais“, – ra­šė L.Balt­rū­nas. Spau­da ne­gai­lė­jo pa­gy­rų

Po pir­mos per­ga­lės prieš ita­lus (22:20) vi­si bu­vo su­krės­ti ne­ti­kė­tu­

Komentarai

Sir­ga­liai at­vy­ko trau­ki­niais

Čem­pio­nai: Ry­go­je nau­jie­ji Eu­ro­pos krep­ši­nio „meis­te­riai“ – Lie­tu­vos

rink­ti­nės krep­ši­nin­kai, 1937 m. krep­ši­nio čem­pio­na­to fi­na­le nu­ga­lė­ję Ita­li­ją, iš­ne­ša­mi ant ran­kų. J.Nar­bu­to kny­gos „Spor­tas ne­prik­lau­so­mo­je Lie­tu­vo­je“ nuo­tr.

mo, kai krep­ši­nio pa­sau­ly­je nie­kam ne­ži­no­ma Lie­tu­va pa­kir­to čem­pio­ na­to fa­vo­ri­tus. Čia J.Nar­bu­tas pa­brė­žia, kad rung­ty­nėms tei­sė­ja­vęs lat­vis Bau­ ma­nis ne­no­rė­jo ma­ty­ti gru­baus ita­ lų žai­di­mo. Ta­čiau ki­tą die­ną Ry­gos spau­da gar­bin­gai pa­brė­žė Lie­tu­vos rink­ti­nės pra­na­šu­mą. „Lie­tu­vos per­ga­lė bu­vo vi­sai pel­ny­ta“, – ra­šė dien­raš­tis „Se­ god­nia“. „Rits“ pri­pa­ži­no, kad „ita­lai bu­ vo nu­ste­bę, nes ne­lau­kė to­kio ge­ro lie­tu­vių žai­di­mo“. „Spor­to Pa­sau­ le“ iš­sa­miai ap­ra­šė var­žy­bas ir ak­ cen­ta­vo, kad „lie­tu­viai ro­dė tie­siog ste­buk­lus“. Po ant­ro­sios per­ga­lės prieš es­tus (20:15) vi­sa Ry­gos spau­da vėl šlo­ vi­no Lie­tu­vos rink­ti­nės per­ga­lę, o „Spor­to Pa­sau­le“ pa­si­ro­dė su to­kia ant­raš­te „Lie­tu­va – nau­jas Eu­ro­pos meis­te­ris?“ Na o po lie­tu­vių per­ga­lės prieš len­kus (32:25), „Rits“ pa­ra­šė : „Di­ des­nė da­lis žiū­ro­vų taip džiau­gė­si, lyg lat­viai vy­rai bū­tų nu­ga­lė­ję“. Šian­die­nos ver­ti­ni­mu, ša­liš­ku­ mu lat­vių ap­kal­tin­ti ne­ga­lė­tu­me. Bet lie­tu­viai ra­do prie ko pri­kib­ti. Tei­sė­jai py­lė ži­ba­lo

Jei įtam­pą tarp kai­my­nų ban­dė už­ glais­ty­ti Lat­vi­jos spau­da, si­tua­ci­ją ga­di­no lat­vių tei­sė­jai, ku­riems ne­ gai­lė­ta prie­kaiš­tų. Tre­čio­se var­žy­bo­se, kur Lie­tu­ vos rink­ti­nė nu­ga­lė­jo egip­tie­čius (21:7), lie­tu­viai at­krei­pė dė­me­

sį bū­tent į lat­vių tei­sė­ja­vi­mą. Ra­ šy­da­mas apie Lie­tu­vos rink­ti­nės pa­siek­tų per­ga­lių sti­mu­lą, J.Nar­ bu­tas ne­ga­lė­jo ne­pas­te­bė­ti, kad „bu­vi­mas pas lat­vius, ku­rie mū­ sų neį­ver­ti­no nei spau­do­je, nei at­ski­ruo­se Ry­gos gy­ve­ni­mo mo­ men­tuo­se, pa­kė­lė mū­sų am­bi­ci­ ją įro­dy­ti, kad taip elg­da­mie­si vi­ sai klys­ta“.

Po per­ga­lin­go trium­fo čem­pio­na­te lat­vių žur­na­lis­tai vėl ne­gai­lė­jo pa­ gy­rų lie­tu­viams, nors šie ir to­liau li­ko įta­rūs. „Rits“ pa­ra­šė: „Per pen­kias die­ nas nu­ga­lė­ti pen­kias ko­man­das – tai pa­sie­ki­mas, ku­riuo ga­li di­džiuo­ tis tik Lie­tu­va“. Lat­viai pa­si­ro­dė la­bai ko­rek­tiš­ki pa­si­džiau­gę, kad „Eu­ro­pos „meis­ te­ris“ (t.y. čem­pio­nas) pa­si­lie­ka Bal­ti­jos vals­ty­bė­se“. „Bri­va Ze­me“ pa­ste­bė­jo, kad „jei pir­mą lie­tu­vių per­ga­lę ga­li­ma lai­ ky­ti at­si­tik­ti­nu­mu, tai po fi­na­li­nių rung­ty­nių nie­kas nea­be­jo­jo jų pa­ jė­go­mis“. Tik „Jau­na­kas Zi­nas“ ban­dė kiek įgel­ti, esą pa­sku­ti­nę per­ga­lę pa­siek­ti lie­tu­viams pa­dė­jo dviem trau­ki­niais į Ry­gą at­vy­kę sir­ga­liai iš Lie­tu­vos. Vy­riau­sia­sis Lat­vi­jos spor­ to va­do­vas, mi­nist­ras pir­mi­nin­ kas Mar­ge­ris Sku­je­nie­kas šioms spe­ku­lia­ci­joms pa­dė­jo taš­ką, laik­raš­čiui pa­reiš­kęs, kad „Lie­ tu­va pir­mą vie­tą lai­mė­jo pel­ny­ tai, nes nė vie­nas ne­ga­lė­jo už­gin­ čy­ti tai, kad ji pa­ro­dė ge­riau­sius pa­sie­ki­mus“. Pa­nie­ki­no pre­zi­den­tą?

Jo­nas Nar­bu­tas:

Bu­vi­mas pas lat­vius, ku­rie mū­sų neį­ver­ti­ no nei spau­do­je, nei at­ski­ruo­se Ry­gos gy­ ve­ni­mo mo­men­tuo­ se, pa­kė­lė mū­sų am­ bi­ci­ją įro­dy­ti, kad taip elg­da­mie­si vi­sai klys­ta.

„Tai ne šiaip pa­sta­bė­lė. Lat­vių tei­sė­jų klau­si­mas ap­skri­tai šio­se pir­me­ny­bė­se pa­si­da­ręs la­bai ne­ sma­gus, ypač mū­siš­kiams jie ro­ do ne­ge­rą, ne­leis­ti­ną ten­den­ci­ją“, – ra­šė spor­to žur­na­lis­tas J.Nar­ bu­tas. Ne tik lie­tu­viai, bet ir pran­cū­ zai ofi­cia­liai pa­reiš­kė, kad fi­na­li­ nė­se var­žy­bo­se lat­viai jiems ne­tei­ sė­jaus.

Vi­są šią įtam­pą tarp lat­vių ir lie­tu­ vių vai­ni­ka­vo dar vie­nas ne­ma­lo­ nus ku­rio­zas. Kai Lie­tu­vos rink­ti­nė trau­ki­niu iš­vy­ko iš Ry­gos ir ar­tė­jo prie Min­ tau­jos, su­si­grieb­ta, kad vieš­bu­ty­je pa­mir­šo Lat­vi­jos pre­zi­den­to do­va­ ną čem­pio­nams. Rink­ti­nės pa­ly­do­ vas E.Ra­ce­vi­čius sku­biai grį­žo į Ry­ gos vieš­bu­tį. Lat­vių spor­to or­ga­ni­za­to­riams apie tai jau bu­vo pra­ne­šu­si vieš­bu­ čio va­do­vy­bė ir tie la­bai įtū­žo esą, „pa­lik­da­mi do­va­ną lie­tu­viai no­rė­ jo įžeis­ti Lat­vi­jos pre­zi­den­tą ir vi­ są lat­vių tau­tą“. Šis ne­lem­tas do­va­nos pa­mir­ši­ mas taip pa­pras­tai ne­si­bai­gė. Po ke­lių die­nų Lat­vi­ja dip­lo­ma­ti­niu ke­liu pa­pra­šė pa­siaiš­kin­ti, ko­dėl Lat­vi­jos pre­zi­den­to do­va­na bu­vo pa­lik­ta vieš­bu­ty­je ir pa­brėž­ta, kad jei at­sa­ky­mas ne­pa­tiks, tarp Lie­ tu­vos ir Lat­vi­jos ga­li nu­trūk­ti ne tik spor­ti­niai, bet ir dip­lo­ma­ti­niai san­ty­kiai. Lie­tu­viai ti­ki­na nuo­šir­džiai at­si­ pra­šę už šį in­ci­den­tą ir ge­rus san­ ty­kius su kai­my­nais iš­sau­go­jo.

Ar­vy­das Juo­zai­tis

Fi­lo­so­fas, ra­šy­to­jas, pub­li­cis­tas, spor­ti­nin­kas, po­li­t i­n is ir vi­suo­me­nės vei­kė­jas, hu­ma­n i­ta­r i­n ių moks­lų dak­ta­ras

D

a­bar jau se­niai vis­kas yra pa­ si­kei­tę prie­šin­ga kryp­t i­m i, da­bar lat­v iai mus dau­g iau ger­bia, nei mes juos. 1937 m. pa­si­pū­ti­mo ne­li­kę nė kva­po. Jie ta­da dvi­ gubai ge­riau gy­ve­no, o mes bu­vo­me Eu­ ro­pos nuo­ša­lė­je, tuo la­biau, jie bu­vo su­si­ ję su vo­kie­čių kul­tū­ra. Jie tu­rė­jo Eu­ro­pos už­nu­ga­rį ir jau­tė­si ci­vi­li­za­ci­jos prie­ky­je, o mes – pa­mes­ti­nu­kai. Be­je, mū­sų san­ty­kių pa­šli­ji­mo prie­žas­tis bu­vo vie­šas už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ro A.Vol­de­ma­ro pa­reiš­k i­ mas, kad Daug­pi­lis ir Lie­po­ja tu­ri pri­klau­ sy­ti Lie­tu­vai. Ką lat­viai tu­rė­jo pa­gal­vo­ti? Tai bu­vo pa­sa­ky­ta XX a. tre­čio de­šimt­ me­čio pra­džio­je. Ta­da lat­viai mums ati­ da­vė Pa­lan­gą, o mes pa­reiš­kė­me, kad no­ ri­me dar, kas mums ne­prik­lau­so. Lat­vi­jos spau­da, ži­no­ma, ne­ty­lė­jo. Da­bar lat­viams ne­ra­mu dėl da­ly­va­vi­mo Vi­sa­gi­no ato­mi­ nės elekt­ri­nės pro­jek­te, prie ku­rio tu­rė­tų pri­si­dė­ti 1 mlrd. eu­rų. Jie ne­nu­si­tei­kę in­ ves­tuo­ti į Lie­tu­vos ūkį, nes elekt­rą vis tiek teks pirk­ti, kaip ir anks­čiau. Ši­ta si­tua­ci­ja juos vėl aud­ri­na. O jei lat­viai su­gal­vos iš­ gau­ti naf­tą iš jū­ros prie Lie­po­jos, pra­si­dės mū­sų trin­tis su jais ir dėl šel­fo. Čia ir­gi už­ dels­to vei­k i­mo bom­ba, bet kul­t ū­r iš­kai mes tu­ri­me bend­rau­ti kuo dau­giau, apie tai aš ir kny­gą ra­šiau.

Ze­no­nas But­kus

VU Is­to­r i­jos fa­k ul­te­to de­ka­nas, Lie­tu­vos ir Lat­v i­jos san­ty­k ių spe­cia­l is­tas, pro­fe­so­r ius

T

arp įvai­rių ša­lių bū­na ne­su­ta­ ri­mų. Yra to­kia lie­tu­vių psi­cho­ lo­gi­nė nuo­sta­ta – di­džio­sioms vals­ty­bėms bu­vo nuo­lai­džiau­ ja­ma ir šian­dien, ir anuo­met, o pyk­tis iš­lie­ ja­mas ant ma­žes­nių­jų kai­my­nų. Pas mus tai yra pa­to­lo­giš­ka, iki kau­lų sme­ge­nų įau­ gę. Ra­dę men­kiau­sią pre­teks­tą, sie­kia­me įkirs­ti, nors su ki­to­mis ša­li­mis ras­tu­me mi­ li­jo­nus kar­tų di­des­nių in­ci­den­tų. Rei­kia iš vi­suo­me­nės kaip nors ši­tai iš­muš­ti. Nė­ra Bal­ti­jos vie­ny­bės. Da­bar gi Lat­vi­jo­je sta­to pa­mink­lą ka­ra­liui Min­dau­gui, nea­be­jo­ja­ ma, kad ra­do jo ka­pą. Bet nė vie­nas mū­sų ar­cheo­lo­gas ne­nu­va­ž ia­vo, nei­na net pa­ žiū­rė­t i. Jei Min­dau­go ka­pas bū­tų ras­tas kur nors Ru­si­jo­je, Len­ki­jo­je ar Vo­kie­ti­jo­je, ke­liais nu­šliauž­tų. Lat­viai mums esą per men­ki. 98 pro­cen­tais prieš­prie­ša lat­viams sklin­da iš mū­sų. Kiek­vie­nas tu­ri sa­vo tau­ tą su­val­dy­ti, o ne ieš­ko­ti kai­my­nų klai­dų.

Plia­že – beprotiškas skry­dis mo­to­cik­lu Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Ato­kiau esan­čiuo­se Klai­pė­dos pa­ plū­di­miuo­se siau­tė­ja mo­to­cik­li­ nin­kai. Sut­ram­dy­ti chu­li­ga­nus ne vi­sa­da pa­jė­gia ir po­li­ci­ja. Nu­me­rių ne­spė­jo pa­ma­ty­ti

Di­de­liu grei­čiu skrie­jęs mo­to­cik­li­ nin­kas prieš ke­lias die­nas pa­šiur­pi­ no va­di­na­mo­jo lau­ki­nio pa­plū­di­mio, esan­čio ne­to­li Olan­do Ke­pu­rės, lan­ ky­to­jus. Nors bu­vo va­ka­ras, plia­že žmo­nių bu­vo ne­ma­žai. Lan­ky­to­jai lau­kė sau­lė­ly­džio. Ne­ti­kė­tai ra­my­ bę su­drums­tė nuo Pa­lan­gos pu­sės Gi­ru­lių link le­kian­tis kro­si­nis mo­

to­cik­las. „Lai­mė, kad ne­pak­liu­vau po ra­tais. Sto­vė­jau šiek tiek to­liau nuo vie­tos, kur va­žia­vo mo­to­cik­las. Tiek tet­rū­ko – ir jis bū­tų ma­ne par­ tren­kęs“, – nuo­gąs­ta­vo plia­že bu­ vu­si klai­pė­die­tė su kū­di­kiu. Mo­te­ris apie įvy­kį pra­ne­šė po­li­ ci­jos pa­rei­gū­nams, ta­čiau nesitikė­ jo kad iš to bus nau­dos. „Ne­ga­lė­jau pa­sa­ky­ti net trans­por­to prie­mo­nės nu­me­rių. O gal jų ne­bu­vo?“ – abe­ jo­jo klai­pė­die­tė. Siau­tė­ja mo­to­ri­zuo­ti ban­di­tai

Pa­jū­rio re­gio­ni­nio par­ko di­rek­ci­ jos vy­riau­sia­sis eko­lo­gas Er­lan­das Pap­laus­kis pa­sa­ko­jo, kad at­ve­jų, ka­da plia­že siau­tė­ja mo­to­cik­li­nin­

kai, kart­kar­tė­mis pa­si­tai­ko. Anot jo, aki­vaiz­du, kad chu­li­ga­nai to­kiems pa­si­va­ži­nė­ji­mams ruo­šia­si iš anks­to. Jie daž­nai bū­na už­si­dė­ję šal­mą, kad nie­kas ne­pa­žin­tų, pa­slė­pę trans­por­ to prie­mo­nės nu­me­rius. „Taip siau­ tė­ja ban­di­tai, gy­ve­nan­tys iš va­gys­ čių. Joks nor­ma­lus žmo­gus ne­va­ži­nės trans­por­to prie­mo­ne be nu­me­rių“, – pa­brė­žė E.Pap­laus­kis. Eko­lo­go tei­gi­mu, po­li­ci­jos pa­rei­ gū­nai to­kių pa­žei­dė­jų be­veik ne­gau­ do. Kaž­ka­da ban­dė, bet ne­sėk­min­gai. „Šis klau­si­mas neišsp­ren­džia­mas jau daug me­tų. Pe­rio­diš­kai rei­dai ren­gia­mi, ir tiek. Vals­ty­bi­nės ins­ti­ tu­ci­jos šiuo at­žvil­giu yra be­jė­gės“, – dės­tė E.Pap­laus­kis.

Vy­riau­sio­jo eko­lo­go nuo­mo­ne, to­kius pa­žei­dė­jus ga­li­ma su­tram­ dy­ti tik pa­nau­do­jus jė­gą. „Kaip ki­taip? Be gink­lų ir va­ di­na­mų­jų ežių neiš­si­ver­si. Bai­su pa­gal­vo­ti, kas ga­li at­si­tik­ti, jei po ra­tais pa­klius žmo­gus. Kol neat­si­ tiks ne­lai­mė, nie­kas nie­ko ne­da­rys. Ta­čiau po­li­ci­ja yra tiek nu­ste­ken­ ta ma­te­ria­liai, kad vi­suo­me­nė ne­ ga­li rei­ka­lau­ti iš jos ge­ro dar­bo“, – ti­ki­no E.Pap­laus­kis. Nu­bau­dė la­bai daug

Anks­čiau daug pro­ble­mų kė­lė ir ke­tur­ra­čiai. Da­bar va­ži­nė­jan­čių po plia­žus šių trans­por­to prie­mo­nių su­ma­žė­jo. Griež­tai bau­džia­mi ir į

pa­plū­di­mius ban­dan­čių įva­žiuo­ti au­to­mo­bi­lių vai­ruo­to­jai. Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­riau­sio­jo ko­mi­sa­ria­to Pat­ru­lių rink­ti­nės va­das Igo­ris La­pin­šas tvir­ti­no, jog pra­ne­ ši­mai apie po plia­žą laks­tan­čius mo­ to­cik­li­nin­kus nė­ra itin daž­ni. „Ar su­lai­ky­si­me pa­žei­dė­ją, pri­ klau­so nuo to, ar lai­ku gau­ta in­for­ ma­ci­ja, bei kur tuo me­tu bu­vo pa­tru­ lis. Plia­že pa­tru­lių yra, ta­čiau jie bu­di di­de­lia­me plo­te“, – tei­gė va­das. Anot pa­rei­gū­no, šią va­sa­rą mo­to­ cik­li­nin­kų plia­že dar ne­te­ko gau­dy­ ti. Bu­vo tik at­ve­jų, kai pa­plū­di­miuo­se va­ži­nė­jo ke­tur­ra­čiai. „Šiaip pa­žei­dė­ jų pa­plū­di­my­je, jo priei­go­se nu­sta­ty­ ta la­bai daug“, – tvir­ti­no I.La­pin­šas.

5

šeštadienis, RUGsėjO 1, 2012

šeštadienio interviu

Mo­ky­to­jos gy­ve­ni­mo dik­tan­tas K lai­pė­die­tė Svet­la­na Dau­ gė­lie­nė – mu­zi­kos teo­ ri­jos spe­cia­lis­tė, vie­na iš dvie­jų tūks­tan­čių Klai­ pė­dos mo­ky­to­jų, šiais moks­lo me­ tais vėl įženg­sian­čių į uos­ta­mies­čio mo­kyk­lų kla­ses. Mo­te­ris su liū­de­ siu pri­pa­žįs­ta, kad gy­ve­ni­mo rea­ly­ bė ne­re­tai iš la­bai ta­len­tin­gų jau­nų žmo­nių ati­ma lai­mę mo­ky­tis tai, ką jie ge­riau­siai su­ge­ba.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Su jū­ros ženk­lu

– Jūs tik­ra klai­pė­die­tė? – Taip, gi­miau Klai­pė­do­je, jū­ri­nin­ ko šei­mo­je. – Yra toks mi­tas, kad jū­ri­nin­ kų vai­kai aug­da­vo eli­ti­nė­je ap­ lin­ko­je, kur ne­trū­ko jo­kių ma­ te­ria­li­nių gė­ry­bių. Ko­kia bu­vo jū­sų vai­kys­tė? – Tik­rai ne­ga­liu pa­tvir­tin­ti šio mi­ to. Vis­ko bu­vo, au­go­me ir ne­la­bai tur­tin­gai, ir ne­leng­vai, ir ne vi­sa­da links­mai. Da­bar tai su­pran­tu. Kai bu­vo­me ma­ži, ma­ma ma­ne su bro­ liu au­gi­no vie­na, nes tė­tis di­džią­ ją lai­ko da­lį pra­leis­da­vo jū­ro­je. Aš tik da­bar su­vo­kiu, kaip bu­vo ma­ mai sun­ku. Tais lai­kais jau­na mo­te­ ris su dviem vai­kais. Nes ji vi­są sa­vo gy­ve­ni­mą pa­sky­rė mums, ji tuo me­ tu mums bu­vo ir ma­ma, ir tė­tis. La­ bai gai­la, kad tė­tis fak­tiš­kai ne­ma­tė, kaip mes au­go­me, ne­ma­tė daug gra­ žių ir mums svar­bių aki­mir­kų. Tų lai­kų pra­ra­di­mą jau­čiu ir šian­dien, yra la­bai daug bu­vi­mo su tė­čiu spra­ gų. Pag­rin­di­niai mo­men­tai – ėji­mas į mo­kyk­lą, jos bai­gi­mas, sū­naus gi­ mi­mas, tam tik­ros su­kak­tys, vi­sa tai vy­ko, o tė­ve­lio ša­lia ne­bu­vo. Gy­ve­nu su to­kia nuo­skau­da, jog vis­kas vyks­ ta ne taip, kaip tu­ri bū­ti. Tu­riu sū­nų stu­den­tą ir la­bai sten­giuo­si, kad to­ kių da­ly­kų, ku­riuos iš­gy­ve­nau pa­ti, jis ne­pa­jus­tų. Nes da­bar aš su­pran­ tu, kad la­bai daug pra­ras­ta. – Bet juk ir jū­ri­nin­kų žmo­nos, ne tik vai­kai, pa­ty­rė to­kias pat nuo­skau­das? – Tai la­bai svar­bus mo­men­tas, – mo­te­ris vis dėl­to tu­ri lik­ti mo­te­ri­ mi, jai už­krau­ti ir vy­ro da­lios ne­ rei­kė­tų. Nes ta­da ji la­bai kei­čia­si, tam­pa per daug stip­ri. Ma­no ma­ma – pa­ts ryš­kiau­sias pa­vyz­dys. Ji vis­ ką ga­li, vis­ką pa­ke­lia, vis­ką su­ge­ ba, o tė­tis lie­ka kaž­kur šo­ne. Ir ma­ no pa­čios bė­da, kad aš ne­ga­liu bū­ti silp­na mo­te­ris. Pa­žįs­tu la­bai daug šei­mų, ku­rios iš­gy­ve­na tas pa­čias pro­ble­mas. Vy­ras tu­ri taip gy­ven­ti, taip elg­tis, spręs­ti tam tik­ras pro­ ble­mas, kad mo­te­ris ga­lė­tų jį gerb­ti. Taip, jis ma­te­ria­liai iš­lai­ko šei­mą, tai yra la­bai di­de­lis da­ly­kas, taip ir tu­ri bū­ti. Bet kai rei­kia mo­ra­li­nės pa­ra­mos, jis at­si­trau­kia. Ži­no­ma, jū­ri­nin­kai pa­tys ken­čia dėl to, kad yra ato­kiai nuo šei­mų ir dėl to ky­la tam tik­rų bė­dų. To­kia jau jų pro­fe­ si­ja, ku­ri kai ką ir ati­ma. Ma­te­ma­ti­ka mu­zi­ko­je

– Bai­gė­te 11 vi­du­ri­nę mo­kyk­lą, da­bar­ti­nę „Ait­va­ro“ gim­na­zi­

Mo­ky­to­ja: S.Dau­gė­lie­nė – vie­nos sun­kiau­sių pro­fe­si­jų at­sto­vė, ku­rios dar­bas pli­ka aki­mi ne­ma­to­mas.

ją, bu­vo­te tarp tų pir­mų­jų mo­ ki­nių nau­jai su­for­muo­to­se fi­ zi­kų-ma­te­ma­ti­kų kla­sė­se. Ar tiks­lie­ji moks­lai pra­ver­tė jū­sų pro­fe­si­jo­je? – Aš ir pa­si­rin­kau ne mu­zi­kos is­ to­ri­ją, o mu­zi­kos teo­ri­ją. Tai – ma­ te­ma­ti­ka mu­zi­ko­je. Ma­nau, kad nei pia­nis­tų, nei smui­ki­nin­kų ne­bū­tų be mū­sų. Tik mū­sų dar­bas yra ne­ma­ to­mas. At­li­kė­jų dar­bas ma­to­mas – vai­kas išei­na į sce­ną ir gro­ja, o aš žiū­riu į jį ir gal­vo­ju, juk aš jį iš­mo­ kiau na­tų, mu­zi­kos abė­cė­lės.

Ir ma­no pa­čios bė­ da, kad aš ne­ga­liu bū­ti silp­na mo­te­ris. – Šiuo­lai­ki­nė­je mu­zi­ko­je, ypač tarp už­sie­nio ro­ko mu­zi­kan­tų, ne­ma­žai ta­len­tų, pa­sau­li­nio gar­so žvaigž­džių, ku­rie nie­ka­ da ši­to ne­si­mo­kė, gal tos teo­ri­ jos ir ne­rei­kia? – Pa­teik­siu sa­vo sū­naus pa­vyz­ dį. Esu la­bai ge­ra ma­ma, sa­vo sū­ nui, kai jis buvo sep­ty­ne­rių, lei­ dau ne­si­mo­ky­ti mu­zi­kos. Be­je, ma­no tė­ve­liai ir­gi pro­fe­si­ją lei­do man rink­tis pa­čiai. Tai­gi, su­pra­ tau, kad sū­nus mu­zi­kan­tas ne­bus. Aš jo ne­spau­džiau. Juo la­biau pa­ ti neį­si­vaiz­da­vau jo di­ri­guo­jan­čio ar gro­jan­čio, lei­dau vai­kui pa­čiam nu­spręs­ti. Jau jis bu­vo bai­gęs mo­ kyk­lą, grįž­tu kar­tą na­mo, gir­džiu skam­ban­tį for­te­pi­jo­ną. Gal­vo­ju, kas čia vyks­ta. Pa­si­ro­do, sū­nus su­si­ra­do in­ter­ne­te mo­ky­mo pro­ gra­mas ir pa­ts pra­dė­jo mo­ky­tis mu­zi­kos. Sa­kau, tu man gė­dą da­ rai, ko­dėl ne­si­mo­kei anks­čiau? O jis man at­sa­kė, kad anks­čiau ne­ no­rė­jo, o da­bar no­ri. Vis dėl­to ta teo­ri­ja rei­ka­lin­ga.

Kai pro­fe­si­ja virs­ta ama­tu

– Ko­dėl jūs pa­si­rin­ko­te mo­ky­ to­jo pro­fe­si­ją? – Ži­no­te, aš ne­pa­si­rin­kau. Tur­būt gy­ve­ni­mas pa­dik­ta­vo. Stu­di­ja­vau bu­vu­sio­je Vil­niaus kon­ser­va­to­ri­ jo­je mu­zi­ko­lo­gės spe­cia­ly­bę. Ka­ dan­gi jau bu­vau su­kū­ru­si šei­mą, grį­žau į Klai­pė­dą, nors bu­vo ga­li­ my­bė pa­si­lik­ti ir Vil­niu­je. Aš šiek tiek dir­bau ir pa­čio­je kon­ser­va­to­ri­ jo­je, bu­vo tam tik­ras ra­tas pa­žįs­ta­ mų, dar­bą bū­čiau ga­vu­si ir ten. Bet kaip jau­na spe­cia­lis­tė ga­vau pa­sky­ ri­mą į Klai­pė­dą ir grį­žau čia. Ma­ no dar­bo­vie­tė bu­vo ir te­bė­ra E.Bal­ sio me­nų gim­na­zi­ja. Ten dir­bu nuo 1988 m. Ta­čiau jau da­bar ma­ne ap­ lan­ko min­tys, kad no­rė­čiau ki­to­kio dar­bo, gre­ta mo­ky­to­ja­vi­mo. Ir ži­ nau, kad tu­riu ką nors da­ry­ti, ieš­ ko­ti ar­ba lauk­ti. – Kas at­si­ti­ko? – Net ne­ži­nau, per tuos me­tus, kai dir­bu gim­na­zi­jo­je, o tai ne­trum­pas lai­kas, dar­bas ta­po tik ama­tu. Gal aš per drą­siai sa­kau, bet jis ne­be­ tei­kia tiek džiaugs­mo ir įkvė­pi­mo, kaip anks­čiau. Ne­ži­nau, kas nu­ti­ ko, gal tai am­žiaus pro­ble­mos, gal nuo­var­gis, o gal ir bend­ra mo­kyk­ lų si­tua­ci­ja, nes nuo­lat jau­čia­ma įtam­pa. Prog­ra­mos trum­pi­na­mos, mo­ky­mo va­lan­dos ma­žė­ja, vai­kų kas­met ma­žiau. Šian­dien jau­čiuo­si bū­tent taip, ir ne­no­riu me­luo­ti. – O pa­tys vai­kai, ar jiems be­rei­ kia mo­ky­tis tų me­nų, juk šian­ dien tik ir kal­ba­ma apie ama­ tus tik­rą­ja to žo­džio pra­sme, tik apie ma­te­ria­li­nes ver­ty­bes ku­rian­čias pro­fe­si­jas? – Tai ir yra vie­na tų prie­žas­čių, ko­ dėl nė­ra to­kio džiaugs­mo dar­be, nes kai ku­rių vai­kų aky­se, ži­no­ma, ne vi­sų, ne­be­ma­tau tos kū­ry­bi­nės ug­ ne­lės. Aš dir­bu su vy­res­nių­jų kla­sių

mo­ki­niais, kai jiems rei­kia pa­si­rink­ ti, kur jie eis to­liau, ar ver­ta mo­ky­tis mū­sų gim­na­zi­jo­je. Nes jau­nas žmo­ gus pra­de­da ieš­ko­ti sa­vo ke­lio, o gy­ ve­ni­mas dik­tuo­ja sa­vo. Ir kaip man skau­du, kai aš ma­tau, kad ta­len­tin­ gas, la­bai ga­bus vai­kas tuo­jau pa­ keis mo­kyk­lą. Kai ku­rių vai­kų tė­vai nė­ra me­ni­nin­kai, jie ne vi­sa­da su­ pran­ta vai­kų po­lin­kį, jie la­bai sun­ kiai dir­ba, kad šei­mos iš­gy­ven­tų, vai­kai ma­to tą kont­ras­tą ir pra­de­da dve­jo­ti, ar tei­sin­gai pa­si­rin­ko sa­vo ke­lią, pra­de­da blaš­ky­tis ir ga­liau­ siai išei­na į ki­tas mo­kyk­las. Taip aš pra­ran­du mo­ki­nius, ne­ma­tau sa­vo dar­bo re­zul­ta­to, iš kur ga­li bū­ti tas įkvė­pi­mas dirb­ti? Bet ge­rai, dar yra en­tu­zias­tų, be­si­mo­kan­čių mu­zi­kos pas mus, ne­svar­bu, kad kai ku­rie iš­ va­žiuo­ja to­bu­lin­tis ir į už­sie­nį. – Kaip ma­no­te, ar jū­sų pro­fe­si­ja iš­si­lai­kys, ar liks vos ke­li spe­ cia­lis­tai? – Jų jau su­ma­žė­jo. Tu­riu pa­žįs­ta­ mų ko­le­gių, ku­rios dir­ba auk­lė­mis ar­ba iš­va­žia­vo į už­sie­nį kar­šin­ti se­nu­kų. Mu­zi­ko­lo­gė-auk­lė, pri­žiū­ rin­ti 5 mė­ne­sių kū­di­kį. La­bai skau­ du. Tai yra tra­ge­di­ja, nes moks­lai trun­ka la­bai il­gai. Gim­na­zi­jo­je va­ do­vau­ju Mu­zi­kos teo­ri­jos sky­riui, pas mus dir­ba 7 žmo­nės ir kas­met ma­tau, kaip ma­žė­ja tos dar­bo va­ lan­dos, ko­kie žmo­nės įsi­tem­pę, jau­ di­na­si, sie­lo­ja­si, ar pa­vyks su­da­ry­ti nau­jas mo­ki­nių gru­pes. To­liau bus dar bai­siau, mū­sų mo­kyk­loje tvyro nuo­la­ti­nė­įtam­pa: iš­liks ar neiš­liks? Ar su­jungs su ko­kia ki­ta mo­kyk­la? Ne­ži­nau, ar tai bū­tų pro­tin­ga. – Ar mo­ki­niai neišk­rės­da­vo ko­kių nors po­kštų, juk pa­pras­ tai jie sten­gia­si vi­saip iš­mė­gin­ ti mo­ky­to­jus? – Yra vie­nas ne­la­bai ma­lo­nus at­si­ mi­ni­mas, kai te­ko net jė­ga tram­dy­ ti vie­ną įžū­lų vai­ką. Aš la­bai ne­to­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

le­ruo­ju to­kio bend­ra­vi­mo. Jei ka­da nors ra­šy­siu au­to­biog­ra­fi­ją, bū­ti­ nai pa­mi­nė­siu tą at­ve­jį. Ki­tas bu­vo links­mes­nis. Ve­džiau pa­mo­kas dai­ li­nin­kams. Atei­nu į kla­sę, at­si­ver­ čiu žur­na­lą, o ten tarp ma­no pa­ra­ šy­tų pa­žy­mių – fan­tas­tiš­kai gra­žūs pie­ši­niai. Pa­ma­čiau, ko­jos pra­dė­jo dre­bė­ti, vai­kai lau­kia ma­no reak­ci­ jos, sa­kau – la­bai gra­žu ir tę­sė­me pa­mo­ką. Mū­sų gim­na­zi­jos vai­kai la­bai ge­ri, jiems adap­tuo­tis ki­to­je ap­lin­ko­je yra ne­leng­va. Mes vi­sa­da la­bai sie­lo­ja­mės, ka­da kai ku­rie iš jų po 8 kla­sės išei­na į bend­ro­jo la­vi­ni­ mo mo­kyk­las. Mums ne­ra­mu, kaip juos prii­ma nau­jas ko­lek­ty­vas, kai ku­rie pri­gy­ja, ki­tiems – sun­ku. Nes mū­sų mo­kyk­lo­je jiems su­da­ry­tos šilt­na­mio są­ly­gos. Tie vai­kai, ku­ rie tu­ri po­lin­kį į me­nus, la­bai nu­ to­lę nuo tų kas­die­nių pro­ble­mų. – Kas, be šei­mos ir dar­bo, dar yra svar­bu žmo­gui? – Svei­ka­ta. Da­bar su­pran­tu, kaip tai svar­bu, tu­rė­jau la­bai slo­gią pa­ tir­tį. Pa­si­ro­do, svei­ka­ta ir gy­vy­bė – toks tra­pus da­ly­kas, ku­rį rei­kia sau­go­ti ir ver­tin­ti kiek­vie­ną aki­ mir­ką.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė Gi­mė 1962 m. rugp­jū­čio 27 d. Klai­pė­ do­je. Bai­gė Klai­pė­dos 11 vi­du­ri­nę mo­kyk­ lą, vė­l iau – S.Šim­kaus aukš­tes­n ią­ją mu­zi­kos mo­kyk­lą. Stu­di­ja­vo Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­ mi­jo­je, įgi­jo mu­zi­ko­lo­gės spe­cia­ly­bę. Nuo 1988 m. – Klai­pė­dos E.Bal­sio me­ nų gim­na­zi­jos mo­ky­to­ja. Tu­ri sū­nų Gri­go­ri­jų.

6

šeštadienis, rugsėjo 1, 2012

lietuva

E.Petrauskas žengė į politiką Olimpinio bronzos medalio laimėtojo boksininko Evaldo Petrausko gyvenimas dabar lekia tarsi lenktynių automobilis. Šilutiškis siekia tobulėti, svajoja apie olimpinį auksą, įstojo į Žmonių partiją, netrukus apkabins ilgai nematytą mylimąją ir pusantrų metų dukrelę. Darius Sėlenis

d.selenis@diena.lt

Nenusakomas skonis

„Kramčiau, kramčiau bronzos medalį. Skonis nenusakomas. Su niekuo neįmanoma palyginti, nėra analogų, – šypsosi dvidešimtmetis šilutiškis. – Tame skonyje daug prakaito, kraujo, valios, pastangų, todėl tai skaniausia, ką esu ragavęs.“ Nors pirmoji euforija praėjo, žiniasklaida neduoda ramybės, bet jis vis dar švyti ir negali užmiršti nuostabių akimirkų. Ypač priėmimo Šilutėje ir iš Airijos, iš jo mylimosios Dovilės atskriejusio pasveikinimo. „Dar niekada Šilutėje vienoje vietoje nebuvau matęs tiek daug žmonių. Ir buvo labai gera matyti tiek daug geranoriškumo“, – E.Petrauskas vis dar prisimena nuostabų jo priėmimą gimtajame mieste. Jis – vaikinas vertas milijono? Evaldas juokiasi ir pasitikinčiai sako: „Ne milijono. Olimpinio aukso. Jei ne teisėjai, galbūt būtų pavykę? Tačiau to atkakliai sieksiu, noriu, svajoju. Stengsiuosi dar daugiau dirbti, tobulėti.“ Nori tobulėti, būti pavyzdžiu

Dideliu žingsniu į priekį jis įvardija ir savo pasirinkimą stoti į Žmonių partiją. Kodėl dvidešimtmetis sportininkas taip pasielgė? Juk dabar nemaža dalis jaunimo visiškai abejingi politikai. „Jie padeda jauniems žmonėms, sportui, negalvoja tik apie naudą

kuose su tėvu gyvenantis Paulius Raudys ir graikų romėnų imtynių sportininkas vilnietis Julius Matuzevičius. Mylimosios nematė nuo balandžio

„Tai – Lietuvos olimpinė viltis“, – Evaldas puikiai pamena jam lipant ant garbės pakylos išgirstus žodžius, kai būdamas vos 15 metų tapo Lietuvos suaugusiųjų bokso čempionu. Jau tuomet jis ir pradėjo svajoti apie olimpiadą. Ir apie medalį. Tiesa, Evaldas svajonių turi labai daug. Artimiausia – kuo greičiau pamatyti mylimąją Dovilę ir pusantrų metų dukrelę Gustę, kurias vadina savo šeima, ir kitais metais kartu apsigyventi Vilniuje. O po to – gal ir atšvęsti vestuves. Boksininko mylimoji su jų dukrele ir savo tėvais gyvena Airijoje, Slaigo mieste, netoli Dublino. Jaunas vyras Dovilės ir Gustės nematė nuo olimpinio atrankos turnyro pradžios, net nuo balandžio mėnesio.

sau. Labai gerą įspūdį paliko Vladimiras Romanovas. Protingas, konkretus, žodžiais nesišvaistantis žmogus, – teigė olimpinio bronzos medalio laimėtojas E.Petrauskas. – Aš atsakingai žvelgiu į savo ateitį, noriu, kad būtų padedama jauniems sportininkams. Lietuvai reikia naujų bokso salių arba būtina

Evaldas Petrauskas:

Noriu tobulėti, garsinti Lietuvą, būti pavyzdžiu jaunimui. Noriu įrodyti, kad boksas – garbinga kova, padedanti augti ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai.

Didžiausias laimėjimas – dukra

Siekis: E.Petrauskas tiki, kad olimpinį bronzos medalį būtinai pakeis

auksinis.

bent renovuoti dabartines, nes kai kur, ypač mažuose miestuose, jų būklė tragiška.“ „Noriu tobulėti, garsinti Lietuvą, būti pavyzdžiu jaunimui. Noriu įrodyti, kad boksas – garbinga kova, padedanti augti ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai“, – kalbėjo Evaldas. Draugai – tie patys

Jau dabar svajojantis po sportinės karjeros tapti treneriu ir mokytoju E.Petrauskas, paklaustas,

ar vaikystėje buvo muštukas, nusijuokia. „Ne, nors nebuvau linkęs nusileisti. O dabar – juo labiau nesimušu. Stengiuosi išvengti konfliktų, riaušių. Mielai išsilieju bokso ringe. Taip, didžiausias menas yra ne laimėti karą, o jo išvengti“, – tarė boksininkas. Jis juokiasi, prisipažinęs, kad kartais norisi ringe užsidirbti mėlynę. Evaldas mano, kad tai stimuliuoja. Tačiau kraujosruvos ant jo kūno pasirodo labai retai.

Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

Evaldas pasidžiaugia, kad nei nokdaunų, nei nokautų nėra patyręs: „Sako, kad po to labai skauda galvą“. Kodėl pasirinko būtent asmeninį, ne komandinį sportą, šilutiškis atsako greitai: „Noriu pats būti atsakingas už savo klaidas, prisiimti atsakomybę.“ Ir tikina, kad bent kol kas šlovė jo neišlepino, nosies neužrietė. Liko tie patys penki draugai, iš jų du pagrindiniai – kadaise Šilutėje futbolą žaidęs dabar Druskinin-

„Negalėjau su Dovile ir mažu vaiku gyventi Olimpinio centro barakuose, kur praleidau ilgą laiką. Būti atskirtam atstumo – labai sunku, kai jų nematau, man liūdna. Bet beveik kasdien bendrauju skype, todėl daug laiko praleidžiu prie kompiuterio“, – prisipažįsta E.Petrauskas. Jau greitai, rugsėjį, Dovilė ir Gustė atskris atostogauti į Lietuvą. O paskui jie visi kartu keliaus pailsėti nuo sporto į Airiją. Evaldas jau dabar skaičiuoja dienas ir valandas, kai galės pamatyti mylimąją ir dukrelę. Jis niekada nepamirš jausmo, kai vos gimusią Gustę laikė ant rankų Slaige. „Nuostabus, nepakartojamas jausmas...“ – nuklysta praeitin boksininkas. Kas svaresnis – bronzos medalis ar dukra? „Dukra, – nedvejodamas atsako E.Petrauskas. – Nors medalis sportininkui labai svarbu, vaiko gimimas – su niekuo nepalyginamas dalykas.“

Jiems no­ri­si pa­dė­ti iš vi­sos šir­dies Vladimiras Romanovas Verslininkas, sporto mecenatas

M

ane stebina, kad Lietuvos sportininkai neturi jokio politinio palaikymo nei olimpiadose, nei Pasaulio ir Europos čempionatuose. Iš mūsų sportininkų teisėjai daro atpirkimo ožius, todėl jie turi būti akivaizdžiai pajėgesni nei varžovai, kad laimėtų medalius. Tačiau ir tai šiandien ne visada garantuoja sėkmę. Sportas darosi politizuotas, todėl kiekvienas mūsų sportininkas, iškovojęs medalį aukščiausio rango varžy-

bose, – tikras Lietuvos didvyris. Dėl to jiems norisi padėti iš visos širdies. Boksininkas Evaldas Petrauskas nusipelnė Londono žaidynių aukso medalio, bet tokioje sistemoje, kuri valdo olimpiadą, yra stebuklas, kad lietuvis apskritai užėmė prizinę vietą. Mane maloniai nustebino ne tik tai, kad šitas jaunas, perspektyvus, politika ir sportu besidomintis atletas jau daug pasiekė bokso ringe, bet ir tai, kad jis planuoja savo ateitį. Vaikinas nori įsigyti savo būstą, stoti į universitetą, parsivilioti iš Airijos savo dukrą su jos motina ir sukur-

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

ti darnią šeimą. Stebuklas, kad išskirtiniu bokso talentu apdovanotas vaikinas gyvena ir treniruojasi Lietuvoje. Mane nustebino ir tai, kad E.Petrauskas atėjo į susitikimą su savo pirmuoju treneriu Vincu Murausku, kuris važiavo į Londono olimpiadą savo lėšomis. Palyginus su kai kuriais kitais sportininkais, kurie ne tik pamiršo savo pirmuosius trenerius, bet juos ir apšmeižė su savo artimais žmonėmis, Evaldas nusipelno pagarbos, todėl turi būti dvigubai įvertintas – ne tik kaip olimpinio medalio laimėtojas.

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Krasauskienė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

8

ŠeštADIENIS, rugsėjo 1, 2012

10p.

Verbavimas į sukilėlių gretas – ne vienintelė Afrikos problema.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Si­ri­jos ka­ro stebė­to­jas: grė Karš­tis sie­kia 45 laips­nius, o, be uni­for­mos, krūtinę spaud­žia dar ir ne­per­šau­na­ma lie­menė. Apie Si­ri­jos žemė­je iš­lietą pra­kaitą ir su­dėtingą ka­ro stebė­to­jo kas­die­nybę dien­raš­čiui pa­pa­sa­ko­jo iš Jung­ti­nių Tautų (JT) stebė­ji­mo mi­si­jos šio­je ša­ly­je grįžęs ma­jo­ras And­rius Smil­ga. Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis j.galisanskis@diena.lt

– Kokį įspūdį pa­li­ko Si­ri­ja? Turbūt dar prie­š vyk­da­mi ten turė­jo­te išk­lau­sy­ti inst­ruk­tažą apie šios ša­lies ypa­tu­mus, kaip derėtų elg­tis, ko reikėtų sau­go­ tis? – Taip, at­vy­kus į mi­siją ren­gia­mi ke­tu­rių dienų mo­ky­mai, ka­riai išk­lau­so pa­skai­tas apie kultūrų skir­ tu­mus, su­ži­no, į ką reikėtų at­kreip­ ti dėmesį. Man as­me­niš­kai su­si­darė įspūdis, kad žmonės Si­ri­jo­je iš tiesų la­ bai drau­giš­ki. Jie vi­suo­met sten­gia­si pa­dėti, nors ne­kal­ba nei ang­liš­kai, nei ru­siš­kai. Tik did­mies­čiuo­se ga­li ras­ti už­sie­nio kalbą mo­kan­čių žmo­ nių, pa­vyzd­žiui, par­duo­tuvė­se, bet mes bu­vo­me la­bai ap­ri­bo­ti, į mies-

tą nie­kur ne­galė­jo­me išei­ti. Chim­se ke­li po­li­ci­nin­kai ir ka­riš­kiai kalbė­jo ang­liš­kai, bet ir­gi ne­la­bai ge­rai. Po­li­ci­nin­kai, ku­rie sau­go­jo mūsų vieš­butį ir kar­tu va­žiuo­da­vo pa­tru­ liuo­ti, vis ban­dy­da­vo ką nors paaiš­ kin­ti ara­biš­kai, ir iš gestų, emo­cijų mums pa­vyk­da­vo šį tą su­pras­ti. Per pa­skai­tas apie kultūrą taip pat aiš­ki­no, kaip derėtų elg­tis per kultū­ri­nes šven­tes, to­kias kaip ra­ ma­da­nas, ku­ris kaip tik ir vy­ko pa­sku­tinį JT stebė­ji­mo mi­si­jos mėnesį. Per ra­ma­daną ne­ga­li­ma vie­šai val­gy­ti, rūky­ti, ger­ti. Mu­sul­mo­nai per ra­ma­daną gy­ve­na nak­tinį gy­ve­ nimą, nes dieną jie ne­val­go, tik va­ ka­re val­go šven­ti­nius pus­ry­čius. – Reikėtų ma­ny­ti, kad šau­dy­ti ir žu­dy­ti per ra­ma­daną mu­sul­ mo­nams taip pat ne­de­ra...

– Ne, ten to­kios tai­syklės ne­ga­lio­ ja. Chim­se gy­ve­no 2,5 mln. žmo­nių, nors, kiek jų yra da­bar, ne­galė­čiau pa­sa­ky­ti. Mies­te la­bai daug gar­sia­ kal­bių, per juos sa­ko­mos mal­dos. Bet ir per mal­das šau­dy­da­vo ar­ti­ le­ri­ja ir mi­nos­vaid­žiai, vyk­da­vo ko­ vos veiks­mai. Per ra­ma­daną nie­kas ko­vos veiksmų ne­stabdė. – Pa­pa­sa­ko­ki­te, kaip at­ro­do ka­ ro stebė­to­jo tar­ny­bos die­na. – Ma­to­te, vi­sos die­nos skir­tin­ gos. Ka­ro stebė­to­jas at­lie­ka įvai­ rias funk­ci­jas: pa­tru­lio ly­de­rio, jo pa­va­duo­to­jo, vai­ruo­to­jo, fo­tog­ra­ fuo­to­jo. Kiek­vie­nas as­muo tu­ri sa­ vo at­sa­ko­mybę. Turė­jo­me ka­ri­ninkų iš Arabų ša­ lių – Egip­to, Jor­da­ni­jos, Je­me­no, Ma­ro­ko, ku­rie iš­ma­no arabų kalbą. Jie at­li­ko vertėjų vaid­menį. Stebė­jo­me nuo vieš­bu­čio, ku­ria­ me gy­ve­no­me, sto­go. Pro žiū­ro­nus ma­ty­da­vo­me du neuž­baig­tus vieš­ bu­čio pa­sta­tus, o ten iš vie­no į kitą aukštą judė­jo snai­pe­riai ir šaudė į opo­zi­ci­jos pri­žiū­rimą ra­joną. O naktį ant to pa­ties pa­sta­to matė­me pa­sta­tytą kul­kos­vaidį, iš ku­rio ir­gi bu­vo šau­do­ma. – Ką stebė­jo­te pa­tru­liuo­da­mi? – Stebė­jo­me, kaip vyk­do­mas še­šių punktų tai­kos pla­nas. Bent pen­ ki punk­tai tik­rai bu­vo pa­žeid­žia­ mi. Vie­nas jų – už­tik­rin­ti hu­ma­ni­ ta­rinės pa­gal­bos tei­kimą. Mūsų už­duo­tis bu­vo rink­ti in­for­ ma­ciją, pa­vyzd­žiui, apie pa­bėgėlių sto­vyk­las. Kiek jų yra, kiek žmo­nių jo­se gy­ve­na, ko­kio am­žiaus, koks sto­vyklų lo­gis­ti­nis ap­rūpi­ni­mas, ko­kios gy­ve­ni­mo sąly­gos.

Iš­va­da: A.Smil­ga kar­tu su ki­tais JT ka­ro stebė­to­jais įsi­ti­ki­no, kad bent

pen­ki iš še­šių K.An­na­no tai­kos pla­no punktų bu­vo pa­žeid­žia­mi.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

– Ar daug bai­sių vaizdų te­ko pa­ma­ty­ti pa­tru­liuo­jant? – Na, pa­vyzd­žiui, Al Ša­ma­zo ra­jo­ nas ša­lia Chim­so uni­ver­si­te­to bu­vo tris die­nas ap­šau­do­mas. Ka­riuo­ menė ap­su­po tą ra­joną, nau­do­ jo ar­ti­le­riją, mi­nos­vaid­žius, pa­skui valė ra­joną. Dar yra ka­riai, va­di­na­mi „sha­ bi­ha“, – tai spe­cia­lie­ji po­li­ci­jos pa­da­li­niai. Tai yra žiaurūs ka­ riai, be­veik vi­si vy­res­nio am­žiaus, su barz­do­mis. Mums ne­te­ko ma­ ty­ti žu­vu­siųjų, bet iš to, ką girdė­ jau, ką kalbė­jo mūsų spe­cia­lis­ tai, daž­niau­siai jie bu­vo ran­da­mi

su 3–5 šau­tinė­mis žaiz­do­mis gal­ vo­je bei ma­če­čių kir­čiais ant kūno. Galbūt žu­vu­siuo­sius ši­taip norė­ta pa­ženk­lin­ti. Ga­vo­me in­for­ma­ci­jos, kad iš to ra­jo­no į pri­va­čią li­go­ninę prie pat Chim­so uni­ver­si­te­to ve­ža­mi nu­ kentėję žmonės. Mes grei­tai or­ga­ ni­za­vo­me pa­trulį, nu­vy­ko­me ten. Pa­matė­me la­bai daug ka­rių, jie iš ko­vos veiksmų lau­ko vežė su­žeis­ tuo­sius. Juos vežė ir tak­si au­to­ mo­bi­liai, ir ci­vi­lių ma­ši­nos, ku­rios bu­vo be nu­me­rių, lyg būtų pri­klau­ siu­sios ko­kiam spe­cia­lia­jam pa­ da­li­niui. Bet JT per­so­na­las ne­bu­vo įleis­tas ten, kur su­žeis­tie­siems bu­vo tei­kia­ma pir­mo­ji pa­gal­ba. – Nors bu­vo­te ne­ša­liš­ki stebė­ to­jai, iš­veng­ti pa­vo­jaus turbūt ne­pa­vy­ko? – Taip, grėsmė tavęs lau­kia kiek­ vieną die­ną. Tu iš­vyks­ti pa­tru­liuo­ ti ne­ži­no­da­mas, ko tikė­tis, kas ga­ li nu­tik­ti. Kartą pa­dėjo­me vie­ti­niam Si­ri­ jos Rau­do­na­jam Kry­žiui eva­kuo­ti gy­ven­to­jus iš Ba­ja­dos ra­jo­no. Daž­ niau­siai gy­ven­to­jai ne­norė­jo pa­lik­ ti sa­vo ra­jonų. Nors ar­ti­le­ri­ja šaudė, jie lik­da­vo – per ap­šau­dy­mus slėpda­vo­si vo­nios kam­ba­riuo­se. Įsi­vaiz­duo­ki­te, koks pa­vo­jus ky­la šiems žmonėms. O čia dar mes at­ va­žiuo­ja­me į ra­joną ne­ži­no­da­mi, ar pa­tek­si­me į ugnį. Juk ar­ti­le­ris­tas kar­tais ga­li ir klaidą pa­da­ry­ti.

Žu­vu­sie­ji daž­niau­siai bu­vo ran­da­mi su 3–5 šau­tinė­mis žaiz­do­ mis gal­vo­je ir ma­če­ čių kir­čiais ant kūno.

Tąkart pa­te­ko­me į ap­šau­dymą. Vie­nam Rau­do­no­jo Kry­žiaus dar­ buo­tojų bu­vo su­žeis­ta ko­ja. Nors jie dėvi rau­doną uni­formą, ku­ri iš to­lo la­bai ge­rai ma­to­ma. Galbūt ga­li ne­pas­tebė­ti žyd­ro šal­mo ant gal­vos, nes jis ma­žiu­kas. Bet au­ to­mo­bi­lis su rau­do­nu mu­sul­mo­ niš­ku pusmė­nu­liu ir pri­ka­bin­ta vėlia­va la­bai ge­rai ma­to­mas. Tad grėsmė ky­la vi­siems, ne­svar­bu, tu esi stebė­to­jas, konf­lik­to da­ly­vis ar

Ak­la­vietė: did­žio­sios vals­tybės ne­s

Rau­do­no­jo Kry­žiaus dar­buo­to­jas, ku­rių dau­gu­ma yra Si­ri­jos gy­ven­ to­jai sa­va­no­riai. Ne­to­li vieš­bu­čio, ku­ria­me gy­ve­ no­me, maž­daug už 200 m ore spro­ ginė­jo mi­nos. Tai yra vie­nas iš būdų, kai ske­veld­ro­mis nai­ki­na­ma te­ri­to­ ri­ja. Spro­gi­mai ap­link vieš­butį vy­ko maž­daug 600 m spin­du­liu. 600 m – ne­la­bai di­de­lis spin­du­lys. Bu­vo šau­do­ma į JT au­to­mo­bi­ lius. Bu­vo aki­mirkų, kai bu­vo­me pa­tekę į ko­vi­nių veiksmų zo­nas. Bet pa­gal pro­cedū­ras ka­ro stebė­to­ jas pir­miau­sia pri­va­lo pa­si­ša­lin­ti iš mir­ties zo­nos, o jau tuo­met ga­li įver­tin­ti, kas ir kaip ten nu­ti­ko. Vieną­kart taip vyks­tant pa­tru­ liuo­ti lydė­jo trys vie­tos po­li­ci­jos

9

ŠeštADIENIS, rugsėjo 1, 2012

pasaulis Pri­čiu­po ­ žu­diką

In­ter­nautų med­žioklė

Ru­si­jos teisė­sau­ga su­laikė žu­diką, ku­ ris pra­ėju­sią sa­vaitę Ka­zanė­je žiau­riai su­ si­do­ro­jo su dviem mo­te­ri­mis ir nu­si­kal­ti­ mo vie­to­je ant sie­nos krau­ju pa­li­ko už­rašą „Pa­leis­ki­te „Pus­sy Riot“. 38 metų buvęs ke­lių aukštųjų mo­kyklų dėsty­to­jas, moks­ lų kan­di­da­tas Igo­ris Da­ni­levs­kis pri­si­pa­ ži­no, kad nie­ko bend­ra su nu­teis­ta ro­ko gru­pe ne­turė­jo, o tie­siog domė­jo­si aud­ ringą reak­ciją su­kėlu­sia by­la.

Bal­ta­ru­si­jos teisė­sau­ga ket­vir­ta­dienį su­ laikė ke­lis Bal­ta­ru­si­jos opo­zi­ci­jos po­pu­ lia­riau­sia­me ru­ne­to so­cia­li­nia­me tink­le „VKon­tak­te“ ad­mi­nist­ra­to­rius, ku­rie tvar­ kė rub­ri­kos „Nu­si­bo­do mums šis Lu­ka­ šen­ka“ in­for­ma­ci­jos srautą. Dviem jų va­ kar už chu­li­ga­nizmą teis­mas skyrė pen­kių ir sep­ty­nių par­ų areštą. Opo­zi­ci­jos ak­ty­ vis­tai pra­nešė, kad jų tu­ri­nys so­cia­li­niuo­se tink­luo­se tri­na­mas.

7,6

balo

stiprumo žemės drebėjimas prie Filipinų vakar sukėlė cunamio pavojų.

smė ty­ko kiek­vieną dieną Pro žiū­ro­nus ma­ty­da­vo­me du neuž­baig­ tus vieš­bu­čio pa­sta­tus, o ten iš vie­no į kitą aukštą judė­ jo snai­pe­riai ir šaudė į opo­ zi­ci­jos pri­žiū­ rimą ra­joną.

Skai­čiai ir fak­tai Konf­lik­tas Si­ri­jo­je pra­si­dėjo nuo

ma­si­nių pro­testų, ku­rie įsi­žiebė 2011 m. kovą. Kai sau­gu­mo pa­jėgos pa­lei­do ugnį į de­monst­ran­tus, į gat­ ves pa­traukė dar dau­giau gy­ven­ tojų. 2011-ųjų liepą įvai­riuo­se ša­ lies mies­tuo­se jau pro­tes­ta­vo šim­ tai tūkstan­čių žmo­nių. Pre­zi­den­tas Bas­ha­ras al As­sa­das

mal­šin­ti maiš­to pa­siuntė ka­riuo­ menę. Ap­si­gink­la­vu­si opo­zi­ci­ja sto­ jo į kovą. Šie­met rugpjūtį mūšiai pa­ siekė sos­tinę Da­maską. Per jau pu­s antrų metų trun­

kantį konf­liktą žu­vo dau­giau nei 20 tūkst. žmo­nių. Jung­ti­nių Tautų (JT) duo­me­ni­mis, nuo pi­lie­ti­nio ka­ ro Si­ri­jo­je į Jor­da­niją, Li­baną, Iraką ir Tur­kiją pa­bėgo dau­giau nei 200 tūkst. žmo­nių. Va­karų vals­tybės spaud­žia B.al

As­sadą at­si­sta­ty­din­ti ir ra­gi­na JT Sau­gu­mo Ta­rybą im­tis veiksmų. Bet šias pa­stan­gas blo­kuo­ja Ru­si­ja ir Ki­ni­ja. Už­s ie­n io vals­t ybės pri­t arė dėl

JT pa­s iun­t i­n io Ko­f i An­n a­n o su­ derė­t o tai­k os pla­n o, bet smur­t ui didė­j ant pa­s iun­t i­n ys ga­l iau­s iai at­s i­s ta­t y­d i­n o, o JT stebė­t o­j ai pa­ si­t raukė iš Si­ri­jos. K.An­n aną pa­k eitė Lakh­d a­r as

Bra­hi­mi, bet did­žio­sios vals­tybės ne­s u­t a­r ia dėl to­l es­n ių veiksmų, B.al As­sa­das ne­si­ruo­šia at­si­sta­ty­ din­ti, o Si­ri­jos opo­zi­ci­ja yra su­si­ skald­žiu­si, todėl ša­lies atei­tis tebė­ ra mig­lo­ta.

jas bei stebė­jo, kaip Ru­si­jos pa­jėgos vyk­do sa­vo ope­ra­ci­jas.

su­ta­ria dėl to­les­nių veiksmų, B.al As­sa­das ne­si­ruo­šia at­si­sta­ty­din­ti, o opo­zi­ci­ja su­si­skald­žiu­si, todėl Si­ri­jos atei­tis at­ro­do la­bai mig­lo­ta.

ma­ši­nos, ir dvi bu­vo su­var­py­tos kulkų. Du ka­rei­vu­kai bu­vo sun­kiai su­žeis­ti, vie­nam gal­va, ki­tam du­ bens kau­lai. Bet gy­dy­to­jai ten da­ro ste­buk­lus, jie la­bai pro­fe­sio­nalūs, pa­da­ro ne­ įma­nomų da­lykų. – Ar to­kio­je ka­ro mėsmalė­je leng­vai pa­vyk­da­vo at­skir­ti, ku­ ri konf­lik­to ša­lis yra ku­ri? – Kaip ir pas mus Lie­tu­vo­je. Ar ga­ li pa­žiūrėjęs į žmogų pa­sa­ky­ti, jis že­mai­tis ar aukš­tai­tis? Ypa­tingų bruožų nėra. – O uni­for­mos? – Net jėgos ži­nybų uni­for­mos skir­ tin­gos, todėl iš jų sun­ku ką nors

pa­sa­ky­ti. Mes tu­ri­me tvar­kin­gus ski­ria­muo­sius ženk­lus, o jie to­kių ne­tu­ri. Ten ga­li pa­ma­ty­ti mo­to­cik­ lu va­žiuo­jantį vy­riškį su au­to­ma­ tu ant pe­ties ar­ba prie JT pa­tru­lių au­to­mo­bi­lio at­bėgan­čius žmo­nes su au­to­ma­tais, ir ne­sup­ra­si, kas jie yra iš tikrųjų. Ten ne­ži­nai, kas ta­ ve ste­bi. – Kodėl Si­ri­jos ka­riuo­menė, ku­ri yra daug pa­jėgesnė ir ge­ riau dis­cip­li­nuo­ta, ne­ga­li įveik­ ti pra­sčiau gink­luotų ir su­si­ skald­žiu­sių su­kilė­lių? – Ne­ži­nau, ką jums at­sa­ky­ti. Si­ri­ jos ka­riuo­menė iš­ties pa­jėgi, ji viską tu­ri: ir tankų, ir šar­vuo­čių, ir pėsti­ ninkų ko­vos ma­šinų, ir ar­ti­le­ri­jos,

ir prie­šlėktu­vinės gink­luotės, ir lėk­ tuvų bei sraig­tas­par­nių. Galbūt tai iš tiesų yra sa­vo­tiš­kas par­ti­za­ni­nis ka­ras. Opo­zi­ci­ja ko­ vo­ja ma­žo­mis gru­pelė­mis, turbūt nau­do­ja ko­kią nors tak­tiką. Man, kaip ka­riš­kiui, kai ku­rie veiks­mai ne­paaiš­ki­na­mi. Kodėl jie, pa­vyzd­žiui, du mėne­sius bom­bar­ da­vo Ha­ma­di­jos ir Al­ha­di­jos ra­jo­ nus? Ten li­ko tik griuvė­siai, o vis tiek bu­vo bom­bar­duo­ja­mi. Gal­ būt bu­vo in­for­ma­ci­jos, kad ten li­ ko ka­rių. Bet aš ka­ri­nių planų ne­ ma­čiau, todėl ne­ga­liu to­kių da­lykų paaiš­kin­ti. – 2008–2009 m. da­ly­va­vo­te JT mi­si­jo­je Ab­cha­zi­jo­je. Ar bu­vo­

AFP nuo­tr.

te ten per pa­tį Ru­si­jos ir Gru­zi­ jos konf­liktą? – Taip, ma­no mi­si­ja pra­si­dėjo 2008 m. ba­landį. Kai rugpjūtį pra­si­dėjo ka­ ro veiks­mai, Ru­si­jos nai­kin­tu­vai iš­vedė iš ri­kiuotės svar­bius ob­jek­ tus, to­kius kaip ry­šio bokš­tus, puo­ lė Po­čio uostą, Se­na­kio ka­rinę ba­ zę ir ge­le­žin­ke­lio stotį. Ten bu­vo ir ci­vi­lių gy­ven­tojų aukų. Pre­zi­den­tas Mi­chai­las Saa­kaš­vi­lis tuo­met pa­ skelbė mo­bi­li­za­ciją, bu­vo ir nau­jai mo­bi­li­zuotų ka­rių aukų. Toks bu­ vo pir­mas eta­pas – dvi ar tris nak­ tis vy­ko ant­skryd­žiai. Po to at­vy­ko pa­da­li­niai. JT mi­si­ja ne­pa­sit­raukė, ji li­ ko Zug­did­žio sek­to­riu­je, Gru­zi­jos pusė­je, ir to­liau vykdė sa­vo funk­ci­

– Kur bu­vo sun­kiau – Si­ri­jo­je ar Gru­zi­jo­je? – Si­ri­jo­je. Nors Gru­zi­jo­je ug­nies nu­trau­ki­mo ri­ba ir­gi bu­vo ap­šau­ do­ma, ten bu­vo di­de­lis pa­vo­jus pa­tek­ti į minų lauką, nes te­ri­to­ri­ jos bu­vo už­mi­nuo­tos. JT pa­tru­liai ir­gi bu­vo pa­kliuvę į pa­vo­jin­gas si­ tua­ci­jas. Bet Si­ri­jo­je grėsmė tik­rai di­ desnė, čia ka­ro veiks­mai ge­ro­kai in­ten­sy­ves­ni. Visą par­ą vyks­ta su­si­šau­dy­mai, o ka­ro stebė­to­jas, jei­gu tu­ri ga­li­mybę naktį trum­pai pailsė­ti, prie ki­tos au­sies glaud­žia ant­r ą pa­galvę, kad su­m a­ž intų tą garsą. O gar­sas yra pa­kan­ka­ mas. Pa­vyzd­žiui, pa­sku­tinę mi­si­ jos dieną už 200–300 m nuo vieš­ bu­čio in­ten­sy­viai šaudė tan­kas. Maž­daug nuo pusės trijų iki pu­ sės sep­ty­nių, ir taip kas mi­nutę, be per­trau­kos. O nor­ma­liam žmo­gui poil­sio ir­gi rei­kia, nors trijų ke­tu­ rių va­landų per par­ą.

10

ŠeštADIENIS, rugsėjo 1, 2012

pasaulis Ura­ga­nas Izao­kas Jung­tinėms Vals­ti­joms šią sa­ vaitę smo­gu­sio ura­ga­no Izao­ ko pa­da­ri­niai bu­vo ge­ro­kai švel­nes­ni nei prie­š sep­ty­ne­ rius me­tus pra­ūžu­sios Kat­ri­ nos, bet da­lis JAV Lui­zia­nos vals­ti­jos bu­vo užt­vin­dy­ta, dau­ giau nei mi­li­jo­nas žmo­nių li­ko be elekt­ros. Vald­žia eva­ka­vo 60 tūkst. žmo­nių, pa­dėti nu­ kentė­ju­sie­siems pa­si­ųsti ka­ riuo­menės da­li­niai ir na­cio­na­ linė gvar­di­ja.

So­cia­linės pro­ble­mos – dar vie­na Af­ri­kos opa Trūksta dar­bo, į sa­vo gre­tas žadė­da­mi tur­tus vi­lio­ja su­kilė­liai, o emig­ra­ci­ja į Eu­ropą – ne to­kia jau sal­di, kaip at­ro­do. Vi­du­rio Af­ri­kos ša­lių gy­ven­to­jus sle­gia rūpes­čiai. Per­pil­dy­ta dar­bo rin­ka

Kas­met Ruan­do­je nuo 500 iki 750 uni­ver­si­te­tus ir kitas aukštą­sias mo­kyk­las bai­gu­sių jau­nuo­lių su­ka galvą, kaip iš­si­mai­tin­ti. Dar­bo rin­ka šio­je Af­ri­kos ša­ly­je – per­pil­dy­ta. Dau­ge­lis jau­nuo­lių il­gai ne­su­ge­ba ras­ti kva­li­fi­kuo­to dar­bo. 25 metų Yvon­ne uni­ver­si­te­te įgi­ jo so­cio­lo­gi­jos ba­ka­lau­ro laipsnį, ta­čiau jau kurį laiką mer­gi­na dir­ ba pa­davė­ja vie­na­me ba­re Re­me­ ros mies­te, ne­to­li Ruan­dos sos­ tinės Ki­ga­lio. Mėne­sio al­ga – 65 do­le­riai. Kaip ir dau­ge­lis jos bend­raam­žių, pa­ si­rin­ku­si men­kai mo­kamą darbą Yvon­ne vos su­du­ria galą su ga­lu. „Prieš atei­da­ma dirb­ti čia ieš­ko­ jau dar­bo, ku­ris ati­tiktų ma­no iš­si­ la­vi­nimą. Ta­čiau Ruan­do­je var­gu ar ra­si darbą, jei ne­tu­ri pa­žįstamų ar gi­mi­nių. Kon­kur­sai vyks­ta tik dėl akių, nes darb­da­viai iš anks­to ži­no, ką įdar­bins“, – kalbė­jo Yvon­ne. Kai kurie jau­nuo­liai stei­gia sa­ vo verslą. 27 metų Ki­ga­ly­je gy­ve­nan­tis Pas­ca­las mies­to Nya­bu­go­go tur­ gu­je pre­kiau­ja dra­bu­žiais. „Tai nė­ ra pel­nin­ga veik­la. Mo­kes­čiai – di­ de­li, klientų ne­daug, ta­čiau ne­tu­riu ki­to pa­si­rin­ki­mo, juk rei­kia iš­gy­ ven­ti“, – pa­sa­ko­jo aukštąjį iš­si­la­ vi­nimą tu­rin­tis jau­nuo­lis. Ki­ti jau­nuo­liai, ku­rių Ruan­do­ je vis dau­giau, ver­čia­si ne­teisė­ta veik­la. Da­lis jų spaus­di­na pa­dirb­tus pi­ni­gus, ki­ti klas­to­ja do­ku­men­tus. Kai juos su­lai­ko po­li­ci­ja, jie me­luo­ ja, kad yra vald­žios pa­reigū­nai ar­ba mo­kes­čių rinkė­jai. Dau­ge­lis su­kčių yra baigę uni­ ver­si­te­tus, todėl daž­nai pa­nau­do­ ja stu­dijų me­tais su­kaup­tas ži­nias. „Ne­se­niai vie­nas jau­nas 28 metų in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gijų spe­cia­ lis­tas su­gebė­jo nau­do­tis mo­bi­liuo­ ju ry­šiu pen­kis mėne­sius ir nie­ko ne­mokė­ti“, – pa­sa­ko­jo vie­nas Ki­ ga­lio gy­ven­to­jas. O mer­gi­nos daž­niau pa­si­tel­kia ža­ vesį. An­tai, vie­nos Ruan­dos sos­tinė­ je esan­čios par­duo­tuvės sa­vi­nin­kas pa­pa­sa­ko­jo, kaip bu­vo ap­mul­kin­ tas. „Jau­na, ge­rai ap­si­ren­gu­si mo­ te­ris, pa­si­puo­šu­si gra­žiais pa­puo­ša­ lais, at­ėjo į ma­no par­duo­tuvę ir man skland­žia prancūzų kal­ba pra­si­tarė, kad iš­sik­rovė jos mo­bi­lio­jo te­le­fo­no

ba­te­ri­ja, o ji tu­ri sku­biai iš­siųs­ti ži­ nutę sa­vo ko­le­gei ban­ke. Da­viau jai sa­vo te­le­foną, o ji sėdo ant mo­to­ro­ le­rio ir nurū­ko. Dau­giau jos nie­kuo­ met ne­ma­čiau“, – pa­sa­ko­jo par­duo­ tuvės sa­vi­nin­kas Im­ma­cul­ée. Pa­sak vie­ti­nių, jau­nos Ruan­dos mer­gi­nos, be va­gys­čių, tu­ri ir ki­ tą pel­ningą už­darbį – jos sa­vait­ ga­liais sėda į au­to­busą ir vyks­ta į kai­mynės Ugan­dos sos­tinę Kam­ palą dirb­ti pro­sti­tutė­mis. Per sa­vait­galį, kaip neo­fi­cia­liai kal­ba­ma, už pro­sti­tu­ciją ga­li­ma su­ si­žer­ti apie 200 do­le­rių.

Daug jaunų žmo­nių yra pra­radę viltį. Jie la­ bai nu­si­minę ir bai­mi­ na­si dėl sa­vo atei­ties.

No­rin­čių daug, o dar­bo nėra

2008 m. ne­dar­bo ly­gis Ruan­do­je siekė 30 pro­c. Vy­riau­sybė žadė­ jo ir iki šiol ža­da, kad įkurs apie 200 tūkst. dar­bo vietų. „Ban­dy­ si­m e in­teg­r uo­t i jau­n us žmo­n es į dar­b o rinką. Tu­r i­m e pa­s iek­ ti, kad ne­d ar­bas būtų 5 pro­c.“, – pra­ėju­sių metų spalį pri­sta­ty­ da­m as nau­jos vy­r iau­sybės dar­ bus kalbė­jo da­bar­t i­n is Ruan­d os prem­j e­ras Pier­re’as Da­m ie­n as Ha­bu­mu­re­myi. Ta­čiau nie­ko reikš­min­ga iki šiol vy­riau­sybė ne­su­gebė­jo pa­da­ry­ti. An­tai, pa­skel­bus kon­kursą vos į 60 dar­bo vietų Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jo­je, kur siū­ly­tas lai­ki­nas dviejų mėne­sių dar­bas, pre­ten­da­vo 1,8 tūkst. žmo­nių. „Vi­sos pa­raiš­kos bu­vo žmo­nių, tu­rin­čių aukštąjį iš­ si­la­vi­nimą“, – sakė vie­nas mi­nis­ te­ri­jos dar­buo­to­jas, at­sa­kin­gas už per­so­na­lo at­ranką. Po mėne­sio kon­kursą or­ga­ni­za­vo Ruan­dos na­cio­na­li­nis sta­tis­ti­kos ins­ti­tu­tas. Kaip pa­sa­ko­jo ins­ti­tu­to dar­buo­to­jai, vi­siems no­rin­tiems lai­ky­ti įdar­bi­ni­mo testą ins­ti­tu­to pa­sta­te ne­pa­ka­ko vie­tos, todėl eg­ za­miną te­ko reng­ti na­cio­na­li­nia­me Ki­ga­lio sta­dio­ne. Dau­ge­lis Ruan­dos jau­nuo­lių bi­ jo, kad ne­dar­bas ša­ly­je – tik­sin­ ti bom­ba. „Daug jaunų žmo­nių yra

pra­radę viltį. Jie la­bai nu­si­minę ir bai­mi­na­si dėl sa­vo atei­ties. Ma­nau, kad reikėtų rim­tai su­si­rūpin­ti tais, ku­rių skrand­žiai tuš­ti“, – sakė vie­ nas uni­ver­si­tetą baigęs ir jau pen­ ke­rius me­tus ne­su­ge­ban­tis dar­bo ras­ti jau­nuo­lis. Ver­buo­ja į su­kilė­lių gre­tas

Ne­dar­bas – ne vie­nin­telė pro­ble­ ma ne­ra­mumų dras­ko­ma­me Vi­du­ rio Af­ri­kos re­gio­ne. Ry­tinė­je Kon­go De­mok­ra­tinės Res­pub­li­kos (KDR) da­ly­je, be­si­ri­ bo­jan­čio­je su Ruan­da, dau­ge­lis jau­ nuo­lių ver­buo­ja­mi į su­kilė­lių gre­tas. Vie­ni at­si­sa­ko, ki­ti pri­si­de­da. Pa­lu­ku, ku­riam 20 metų, pa­sa­ ko­jo, kad nuo su­kilė­lių pa­bėgo į kal­nus. Pa­sak jo, net vai­kai – su­ kilė­lių tai­ki­nys. Jau­nuo­lis pa­sa­ko­jo, kad iš kaimų, ku­rie yra gre­ta jo tėviškės, į šiau­ rės ry­tuo­se esantį Be­nio miestą pa­bėgo apie 100 jau­nuo­lių. Vi­si jie pa­si­slėpė nuo M23 maiš­ti­ninkų. Tie­sa, su­kilė­liai siū­lo vie­ti­niams at­lygį. Ta­čiau jau­nuo­liai sa­ko, kad nors at­ly­gis gan di­de­lis, jiems jų gy­vybė – svar­besnė. „Tik­rai neau­ ko­si­me gy­vy­bių. Pui­kiai matė­me, kas nu­ti­ko mūsų bro­liams 1996 m., kai vy­ko pi­lie­ti­nis ka­ras. Šian­dien vi­si, ku­rie ko­vo­jo, skurs­ta ir yra su­luo­šin­ti“, – sakė Matt­hieu, ku­ ris kaž­ka­da at­si­sakė su­kilė­lių siū­ lytų 200 do­le­rių. Tapęs su­kilė­liu būsi tur­tin­gas?

M23 maiš­ti­ninkų ir KDR ar­mi­jos ko­vos re­gio­ne at­si­nau­ji­no šių me­ tų ba­landį. Nors maiš­ti­ninkų pa­ jėgos bu­vo in­teg­ruo­tos į KDR ka­ riuo­menę, maiš­ti­nin­kai at­si­skyrė ir KDR vald­žią ap­kal­ti­no su­si­ta­rimų ne­si­lai­ky­mu. Remiantis Jung­ti­nių Tautų skai­čia­vimais, nuo konf­lik­to pra­džios ba­landį Šiaurės Ki­vu pro­ vin­ciją bu­vo pri­vers­ti pa­lik­ti be­veik mi­li­jo­nas žmo­nių. Bet dau­ge­lis jau­nuo­lių, li­ku­sių pro­vin­ci­jo­je, sa­ko, kad ne­si­jungs prie su­kilė­lių. Tie­sa, 1996 m. pa­dėtis bu­vo ki­ to­kia. Ta­da daug jau­nuo­lių ir net vaikų ko­vo­jo su KDR ka­riuo­me­ne iki pat 2003 m. Vis dėlto ki­to­se KDR ry­tinė­se te­ ri­to­ri­jo­se su­kilė­liams ver­buo­ti jau­ nuo­lius se­ka­si kur kas ge­riau.

Pa­si­rin­ki­mas: daug jaunųjų Ruan­dos ir KDR gy­ven­tojų ga­li rink­tis iš trijų

„Tu­ri­me draugų, ku­rie iš su­kilė­ lių ta­po pul­ki­nin­kais ir net ma­jo­ rais. Jų gy­ve­ni­mas vi­siš­kai pa­si­ keitė. Kai ku­rie net įsi­gi­jo vilų ir au­to­mo­bi­lių. Pri­sidėję prie su­kilė­ lių jie ta­po tur­tin­gi ir saugūs“, – sakė vie­nas Go­mos mies­te gy­ve­ nan­tis jau­nuo­lis, jau ap­si­sprendęs, kad pri­si­dės prie su­kilė­lių. Ki­ti sa­vo ap­si­spren­dimą mo­ty­ va­vo tuo, kad pri­klau­sy­mas su­ kilė­lių pa­jėgoms jiems leis ap­ sau­go­t i sa­vo kai­m us. „Mūsų bend­ruo­menė il­gus me­tus bu­vo že­mi­na­ma. Atė­jo lai­kas, kai ga­ li­me kalbė­ti gar­siai ir su jėga“, – sakė ki­tas Go­mos mies­te Va­karų žur­na­listų su­tik­tas vai­ki­nas. Tie­ sa, jis kalbė­jo pa­šnibž­do­mis, kad ki­ti jau­nuo­liai, ku­rie ne­ke­ti­na pri­ si­jung­ti prie M23 maiš­ti­ninkų, jo neiš­girstų. Tuos, ku­rie norėtų pri­si­jung­ ti prie su­kilė­lių, nuo­lat mėgi­na at­ kalbė­ti ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ cijų ir Ka­ta­likų baž­ny­čios at­sto­vai. Šiaurės Ki­vu pro­vin­ci­jo­je bu­vo or­ga­ni­zuo­tos ke­lios pro­tes­to ak­ci­ jos. Kiek­vieną dieną Be­nio mies­te

vyks­ta pen­kių mi­nu­čių ak­ci­ja, per ku­rią pa­si­sa­ko­ma prie­š smurtą. „Iš tų visų konf­liktų mes tik pra­ lošė­me. Mūsų tėvai bu­vo nu­žu­dy­ ti, se­se­rys išp­rie­var­tau­tos. Tai pra­ keiks­mas kiek­vie­nam po­li­ti­kui, ku­ris ke­ti­na rem­ti šį karą“, – sakė Gil­ber­tas Kam­ba­le, vie­tos ne­vy­ riau­sy­binės or­ga­ni­za­ci­jos at­sto­vas. Buvęs su­kilė­lis Sa­bi­ma­nas Ha­ te­ge­kas, da­ly­vavęs ak­ci­jo­je, sakė: „Aš gai­liuo­si dėl kiek­vie­nos mi­ nutės, ku­rią pra­lei­dau ko­vo­da­mas jų pusė­je.“ Eu­ro­pa – ne iš­si­gelbė­ji­mas

Daug su­grįžu­sių iš Eu­ro­pos Šiau­ rės Ki­vu pro­vin­ci­jo­je gy­ve­nan­čių žmo­nių sa­ko, kad emig­ra­ci­ja – ne pa­nacė­ja. Pa­sak jų, tėvynė­je nors ir sun­ku, ta­čiau ge­riau­sia. „Gy­ve­ni­mas Eu­ro­po­je – ge­ras, ta­čiau čia, Go­mo­je, man gy­ven­ ti ge­riau­sia. Čia vis­kas ge­ro­kai pi­ giau“, – pa­sa­ko­jo Jos­pi­nas Yo­to, ne­se­niai grįžęs į Gomą iš Lon­do­no, kur pra­lei­do sep­ty­ne­rius me­tus. Jis, kaip ir dau­ge­lis tų, ku­rie Eu­ ro­po­je gy­ve­no ne­le­ga­liai, Se­no­jo

11

ŠeštADIENIS, rugsėjo 1, 2012

pasaulis Ura­ga­nas Izao­kas

Į JAV brau­na­si nau­jos li­gos Tro­pinė li­ga šie­nau­ja gy­vy­bes vi­ siš­kai ne­tro­pinė­je vie­to­je – JAV Tek­sa­so vals­ti­jo­je. Eks­per­tai kal­ ti­na ne tik kli­matą, bet ir skurdą. Pi­kas tik pra­si­dėjo

ga­li­my­bių – vog­ti, ka­riau­ti ar­ba emig­ruo­ti.

že­my­no ne­be­va­di­na nau­juo­ju El­ do­ra­du. „Už­dirb­da­vau per dieną 50 do­le­ rių. Tai – did­žiu­liai pi­ni­gai Af­ri­ko­ je“, – sakė ki­tas grįžęs emig­ran­tas Fis­to­nas Ma­tun­gu­lu, pra­leidęs ke­ le­rius me­tus Prancū­zi­jo­je. Ta­čiau čia pat vy­ras pri­dūrė: „Gy­ven­da­mas ten vi­suo­met bi­jo­ jau, kad ma­ne su­lai­kys po­li­ci­ja, to­ dėl vieną dieną sau pa­sa­kiau, kad dau­giau kaip bėglys ne­gy­ven­siu.“ Tie­sa, prie­š pen­ke­rius me­tus dau­ge­l iui Vi­d u­r io Af­r i­kos gy­ ven­tojų at­rodė, jog siųs­ti vaiką į Eu­ropą – pui­ki in­ves­ti­ci­ja. Kai ku­rie net par­duo­da­vo turtą, kad at­ža­los galėtų pa­siek­ti Senąjį že­ myną. Ta­čiau iliu­zi­jos pa­ma­žu iš­ sisk­laidė. „Par­da­viau sa­vo na­mus, kad galė­čiau vy­riau­sią sūnų iš­leis­ti į Eu­ropą. De­ja, sūnus iki šiol ne­su­ gebė­jo grąžin­ti man pi­nigų už ke­ lionę“, – pa­sa­ko­jo Mo­ris­has K. Vis dėlto ne vi­si gim­tinę pa­likę emig­ran­tai sku­ba at­gal į tėvynę. Tie, ku­rie grįžo, sa­ko, kad vėl in­teg­ruo­tis į vi­suo­menę – sun­ku.

„Scan­pix“ nuo­tr.

„Šiuo me­tu sten­giuo­si kaip iš­ma­ ny­da­mas, kad galė­čiau at­si­grieb­ti už Eu­ro­po­je pra­leis­tus me­tus, – pa­ sa­ko­jo vie­nas iš Ai­ri­jos, kur pra­lei­do dve­jus me­tus, grįžęs Go­mos mies­to gy­ven­to­jas. – De­ja, pra­ra­dau la­bai daug lai­ko. Ma­no drau­gai ir bro­liai, ku­rie li­ko na­mie, įkūrė sa­vo įmo­ nes, o aš esu ba­sas.“ Jis pri­dūrė, kad dau­gelį KDR gy­ ven­tojų nuo grįži­mo į tėvynę at­bai­ do ir įsi­ti­ki­ni­mas, kad ša­ly­je – ne­ sau­gu. Ta­čiau sta­tis­ti­ka ro­do, kad kas mėnesį iš Eu­ro­pos į KDR grįžta šim­tai bu­vu­sių emig­rantų. Pa­sak so­cia­li­nių pa­reigūnų, vie­ ni jų ima­si sa­vo vers­lo, ki­ti da­li­ja­si sa­vo pa­tir­ti­mi, įgy­ta Eu­ro­po­je, su tais, ku­rie vis dar no­ri ke­liau­ti į Se­ nąjį že­myną. De­ja, Ja­me­sas Bu­ge­ra apie savą­ ją ke­lionę į Eu­ropą nie­ko ge­ro pa­ pa­sa­ko­ti ne­ga­li. „Dirb­da­vau 12 va­ landų per par­ą vie­no­je šal­dy­mo įrangą ga­mi­nan­čio­je įmonė­je. Ne­ ga­vau jo­kių pi­nigų, tik mais­to ir mie­gamąjį kaž­ko­kia­me rūsy­je“, – sakė vy­ras. „Sy­fia In­ter­na­tio­nal“ inf.

Va­karų Ni­l o vi­r u­s as gims­ta paukš­čiuo­se, šie per­duo­da ją uo­ dams, o pa­sta­rie­ji gel­da­mi žmo­ gui jį užk­re­čia. Dau­gu­ma vi­rusą pa­si­ga­vu­sių žmo­nių ne­pa­ti­ria jo­ kių simp­tomų, bet maž­daug vie­ nas iš pen­kių pra­de­da karš­čiuo­ ti, jam skau­da galvą ir kūną – tai tęsia­si apie sa­vaitę. Vie­nam iš 150 pa­si­se­ka dar ma­žiau – jį ga­ li iš­tik­ti karšt­ligė, pa­ra­ly­žius ir ko­ma. Kai ku­rie pa­cien­tai, ypač tu­rin­tys nu­si­lpu­sią imu­ninę sis­ temą bei vy­res­nio am­žiaus žmo­ nės, mirš­ta. Štai kodėl Va­karų Ni­lo vi­ru­ so pro­trūkis Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se ke­lia to­kią baimę. Ligų kont­rolės cent­ro duo­me­ni­mis, šie­met ša­ly­ je už­fik­suo­ta jau 1118 šios li­gos at­ vejų, 41 žmo­gus dėl jos mirė. „Žmo­nių, už­sikrė­tu­sių Va­karų Ni­lo vi­ru­su, skai­čius dra­ma­tiš­kai išau­go per pa­starą­sias ke­letą sa­ vai­čių, ir tai ro­do, kad mums gre­ sia did­žiau­sias Va­karų Ni­lo li­gos pro­trūkis, kokį tik ši ša­lis yra ma­čiu­si“, – įspėjo Ligų kont­ rolės cent­ro at­sto­vas Ly­le’as Pe­ ter­se­nas. Spe­cia­lis­tai pro­gno­zuo­ja, kad pa­cientų dar daugės, nes pi­ko pe­ rio­das rugpjū­čio vi­du­ry­je tik pra­ si­dėjo, o simp­to­mai ga­li pa­si­reikš­ ti pra­ėjus ir dviem sa­vaitėms nuo už­sikrė­ti­mo. Dau­giau­sia Va­karų Ni­lo vi­ru­so at­vejų už­fik­suo­ta Tek­sa­so vals­ ti­jo­je. Ypač pra­sta pa­dėtis Da­ la­se, kur bu­vo pa­skelb­ta ne­pap­ ras­to­ji pa­dėtis ir pirmą kartą per 45 me­tus pes­ti­ci­dais pra­dėti nai­ kin­ti uo­dai, ne­pai­sant gy­ven­tojų būgšta­vimų, kad pes­ti­ci­dai ga­ li būti net pa­vo­jin­ges­ni už Va­karų Ni­lo vi­rusą.

Kli­ma­to sąly­gos pa­lan­kios vi­ru­sui

Kodėl 2012-ie­ji yra to­kie pa­lankūs Va­karų Ni­lo vi­ru­sui, dau­giau­sia kal­ti orai. Šil­ta žie­ma lei­do iš­gy­ ven­ti dau­giau uodų, nei įpras­ta, o la­bai karš­ta va­sa­ra dar pa­di­di­no jų po­pu­lia­ciją ir pa­spar­ti­no gy­vybės ciklą, todėl jų sei­lių liau­ko­se su­ si­for­ma­vo dau­giau vi­ru­so da­le­lių. Da­la­se, ku­ris la­biau­siai ken­čia nuo li­gos pro­trūkio, bu­vo lie­tin­gas pa­ va­sa­ris ir dau­giau sto­vin­čio van­ dens – tai pui­kiau­sios sąly­gos uo­ dams dėti kiau­ši­nius.

Šian­dien šio­je ša­ ly­je skur­de gy­ve­na dau­giau žmo­nių nei bet ka­da anks­čiau. Da­bar mes pri­va­lo­ me at­kreip­ti dėme­ sį į li­gas šio­je „Ki­to­ kio­je Ame­ri­ko­je“. Ga­liau­siai kai ku­rie kal­ti­na net JAV būsto krizę: pa­skolų ne­su­si­ mo­kan­tys ir iš namų išk­raus­to­mi gy­ven­to­jai kar­tais pa­lie­ka ne­nu­ leis­tus ba­sei­nus, kur ir­gi gau­siai ir spar­čiai vei­sia­si uo­dai. Va­sa­rai pa­si­bai­gus, baig­sis ir Va­karų Ni­lo vi­ru­so pro­trūkis. Bet kli­ma­tui šy­lant tai ne­bus pa­sku­ti­ nis at­ve­jis, kai li­ga, pa­pras­tai sie­ ja­ma su ato­grąžo­mis, at­ke­liau­ja į Jung­ti­nes Vals­ti­jas. Dau­ge­liui ato­grąžų re­gionų būdin­ga Dengė karšt­ligė bu­vo už­ fik­suo­ta Pietų Tek­sa­se ir Flo­ri­do­ je. Bla­kių per­ne­ša­ma Ča­ga­so li­ga, sė­jan­ti mirtį Lo­tynų Ame­ri­ko­je, pra­ėjusį mėnesį pirmą kartą bu­vo už­fik­suo­ta Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se. Kal­ta ne tik tem­pe­ratū­ra

Bet pro­ble­ma ne­ga­li būti su­pap­ ras­tin­ta iki „kuo aukš­tesnė tem­ pe­ratū­ra, tuo dau­giau ligų“. 2010

m. žur­na­le „Na­tu­re“ moks­li­nin­kai rašė, kad nors per XX a. oro tem­ pe­ratū­ra pa­sau­ly­je pa­ki­lo, ma­lia­ri­ jos at­vejų smar­kiai su­mažė­jo, nes vals­tybės eko­no­miš­kai vystė­si ir ėmėsi prie­mo­nių li­gai su­val­dy­ti. Šian­dien ma­lia­ri­ja ir Dengė karšt­ligė yra ne tik kli­ma­to, bet ir skur­do ska­ti­na­mos li­gos. Štai ko­ dėl skurd­žia­me Kon­ge nuo ma­lia­ ri­jos kas­met žūsta maž­daug 200 tūkst. žmo­nių, o ato­grąžų, bet tur­tin­go­je Sin­gapū­ro vals­tybė­je ši li­ga vi­siš­kai lik­vi­duo­ta. JAV na­cio­na­linės ato­grąžų me­ di­ci­nos mo­kyk­los eks­per­tas Pe­ te­ris J.Ho­te­zas ne­si­ste­bi, kad ato­grąžų li­gos pir­ma pa­si­reiš­kia Tek­sa­se ir ki­to­se pie­tinė­se vals­ti­ jo­se. Jos yra ne tik šil­tesnės, bet ir skur­desnės, pa­ly­gin­ti su ki­tais JAV re­gio­nais. Lui­zia­no­je, Ala­ba­mo­je ir Mi­si­sipė­je že­miau skur­do ri­bos gy­ve­na penk­ta­da­lis žmo­nių, o kai ku­rio­se Tek­sa­so apy­gar­do­se skur­ das sie­kia net 30 pro­c. Ki­to­kia Ame­ri­ka

„Pag­rin­dinė kliū­tis ko­vo­je su ato­ grąžų li­go­mis Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se yra tai, kad jos ne­pas­te­bi­mos, nes skurdūs žmonės ne­gau­na tin­ka­ mos me­di­ci­nos pa­gal­bos, – tvir­ti­no P.J.Ho­te­zas. – Net jei­gu skurd­žia­ me ra­jo­ne yra kli­ni­ka ar­ba svei­ka­ tos cent­ras, juo­se pa­pras­tai trūksta rei­ka­lingų diag­nos­ti­kos prie­mo­nių, o per­so­na­las ne­pa­kan­ka­mai pro­ fe­sio­na­lus, kad galėtų at­pa­žin­ti ir gy­dy­ti ato­grąžų li­gas.“ P.J.Ho­te­zas pri­minė Mi­chae­ lo Har­ring­to­no knygą „Ki­to­ kia Ame­ri­ka: skur­das Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se“, ku­ri bu­vo la­bai po­ pu­lia­ri prie­š pusę am­žiaus. „Šian­dien šio­je ša­ly­je skur­de gy­ve­na dau­giau žmo­nių nei bet ka­da anks­čiau. Da­bar mes pri­va­ lo­me at­kreip­ti dėmesį į li­gas šio­ je „Ki­to­kio­je Ame­ri­ko­je“, – ra­gi­ no P.J.Ho­te­zas. „Ti­me“, „The New York Ti­mes“ inf.

Ro­jus: šil­ta žie­ma, lie­tin­gas pa­va­sa­ris ir karš­ta va­sa­ra Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se su­darė pui­kiau­sias sąly­gas

uo­dams veis­tis, todėl Va­karų Ni­lo vi­ru­su už­sikrė­tu­sių žmo­nių skai­čius ga­li vir­šy­ti bet ko­kius re­kor­dus.

„Reu­ters“ nuo­tr.

12

šeštADIENIS, rugsėjo 1, 2012

vakarė

vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

Stu­di­jos to­li­mo­je ša­ly­je pri Kam trenk­tis už tūks­tan­čių ki­lo­ met­rų, kad iš­mok­ tum sve­ti­mos kal­ bos, jei ga­li ei­ti į kur­ sus ar sam­dy­tis mo­ ky­to­ją, ku­ris net atei­tų į na­mus? Nes taip yra įdo­miau!

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Lau­kė dvi­gu­bas iš­šū­kis

Šak­nys: Z.Tal­lat-Kelp­šai­tė pa­ty­rė, jog ka­na­die­čiai di­džiuo­ja­si se­ną­ja in­

dė­nų kul­tū­ra ir ją puo­se­lė­ja.

Aukš­tai: ka­ban­tis Ka­pi­la­no til­tas se­no­jo­je in­dė­nų gy­ven­vie­tė­je ne­to­li

Van­ku­ve­rio – tik stip­rių ner­vų ke­liau­to­jams.

Klai­pė­die­tė žur­na­lis­tė, lei­dė­ja Zi­ta Tal­lat-Kelp­šai­tė, su­lau­ku­si pa­siū­ ly­mo pa­gi­lin­ti ang­lų kal­bos ži­nias to­li­mo­jo­je Ka­na­do­je, ne­dve­jo­jo nė se­kun­dės. „Iš tie­sų ma­nęs lau­kė dvi­gu­bas iš­šū­kis – pir­ma, šios kal­bos ne­si­ mo­kiau mo­kyk­lo­je nei uni­ver­si­te­te. Tu­rė­tos ži­nios bu­vo įgy­tos sa­va­ ran­kiš­kai. Ant­ra – sun­kiai „su­si­ drau­gau­ju“ su nau­jo­mis tech­no­lo­ gi­jo­mis“, – šyp­so­si pa­šne­ko­vė. To­bu­lin­ti ang­lų kal­bą ke­tu­rio­ mis – ang­lų, ki­nų, ru­sų bei lie­tu­ vių – kal­bo­mis lei­džia­mo žur­na­lo „Jū­ra-Mo­re-Sea“ sa­vi­nin­kę pri­ ver­tė gy­ve­ni­mas – mo­te­riai ten­ka daž­nai vyk­ti į už­sie­nio ko­man­di­ ruo­tes, da­ly­vau­ti tarp­tau­ti­niuo­se ren­gi­niuo­se. Vie­na­me to­kių klai­ pė­die­tė ir su­lau­kė ne­ti­kė­to pa­siū­ ly­mo. Ant ap­si­spren­di­mo svars­tyk­lių pri­va­lu­mų lėkš­te­lės nu­gu­lė ne vie­ nas ar­gu­men­tas – ne tik ga­li­my­bė pa­si­ner­ti į vi­siš­kai nau­ją veik­lą, iš­mok­ti kaž­ką nau­ja, bet ir pa­tir­ti ne­kas­die­nių įspū­džių, pa­žin­ti dar nė kar­to neap­lan­ky­tą ša­lį. Paš­ne­ko­vė ne­nei­gė, jog ne ma­ žiau int­ri­ga­vo ir pro­ga po dau­ge­lio me­tų per­trau­kos vėl pa­si­jus­ti stu­ den­te. Vie­nin­te­lė ir pir­mo­ji

Gar­sus: ku­ror­ti­nia­me Ka­na­dos mies­te Vist­le­ry­je vy­ko žie­mos olim­pia­da.

Pas­kai­tų ma­ra­to­nas, kar­tu su bend­ ra­moks­liais nuo­mo­ja­mas būs­tas, kul­tū­ri­niai ren­gi­niai, va­ka­rė­liai, iš­ky­los – Van­ku­ve­ry­je ap­si­sto­ju­si klai­pė­die­tė į stu­den­tiš­ką gy­ve­ni­ mą pa­si­nė­rė vi­sa gal­va. Paš­ne­ko­vė juo­ka­vo, jog per du mė­ne­sius su­spė­jo tiek, kiek bū­da­ ma Lie­tu­vo­je tur­būt ne­bū­tų nu­vei­ ku­si per me­tus.

13

šeštADIENIS, rugsėjo 1, 2012

vakarė

i­ly­go jau­nys­tės elik­sy­rui „Kar­tais na­mie per du mė­ne­sius nie­kur nė no­sies neiš­ki­ši“, – pri­ pa­ži­no Z.Tal­lat-Kelp­šai­tė. Ka­na­dos ang­lų kal­bos ko­le­gi­jo­je (Ca­na­dian Col­le­ge of Eng­lish Lan­ gua­ge) ir jos fi­lia­luo­se mo­ko­si ar­ba yra mo­kę­si stu­den­tai iš 50 ša­lių. Z.Tal­lat-Kelp­šai­tei te­ko su­si­bi­ čiu­liau­ti su bend­ra­moks­liais iš Ja­ po­ni­jos, Ko­rė­jos, Ki­ni­jos, Sau­do Ara­bi­jos, Vo­kie­ti­jos, Če­ki­jos, Uk­ rai­nos, Ru­si­jos, Ita­li­jos, Bra­zi­li­jos, Mek­si­kos bei ki­tų ša­lių. Ko­le­gi­jo­je klai­pė­die­tė bu­vo vie­ nin­te­lė ir iki tol pir­mo­ji lie­tu­vė. Paš­ne­ko­vė vy­lė­si, jog po jos pa­ tir­ties šią mo­ky­mo įstai­gą at­ras ir dau­giau tau­tie­čių. Dvi anū­kes tu­rin­čios Z.Tal­latKelp­šai­tės ne­glu­mi­no ir tai, kad vy­riau­siam jos bend­ra­moks­liui iš Ja­po­ni­jos bu­vo 30 me­tų. Kaip pa­ ste­bė­jo klai­pė­die­tė, di­džio­ji da­lis stu­den­tų – tik ką mo­kyk­las bai­gę jau­nuo­liai.

Zi­ta Tal­lat-Kelp­šai­tė:

Tuos du mė­ne­sius tar­ si skrai­džiau. Aš bu­ vau lai­min­ga. Paš­ne­ko­vė juo­ka­vo, jog stu­di­ jų me­tu pri­si­mi­nė ne tik stu­den­ tiš­kas pra­mo­gas, bet ir džin­sus bei spor­ti­nius ba­te­lius. Bai­su­sis gel­to­nas la­pe­lis

Klai­pė­die­tei te­ko pa­tir­ti, kad ne­ pai­sant ko­le­gi­jo­je vy­rau­jan­čios de­mok­ra­tiš­kos at­mos­fe­ros, tam tik­rais at­ve­jais lai­ko­ma­si griež­tos tvar­kos. „On­ly eng­lish“ (tik ang­liš­kai) – ši griež­ta tai­syk­lė ne­ga­lio­ja tik dvie­jo­se įstai­gos vie­to­se: stu­den­ tų res­to­ra­ne ir so­de­ly­je ant ko­le­ džo sto­go, o jos ne­pai­san­čių­jų lau­ kia griež­ta baus­mė. It fut­bo­lo rung­ty­nė­se stu­den­ tai „bau­duo­ja­mi“ gel­to­nais la­pe­ liais. Vie­nas reiš­kia griež­tą įspė­ji­ mą, o už­si­dir­bęs du ga­li ne­be­gau­ti dip­lo­mo, nors ir bū­tu­mei iš­klau­sęs vi­są kur­są. „Šia­me ko­le­dže lai­ko­ma­si la­bai griež­tos tvar­kos ir dėl lan­ko­mu­mo ar vė­la­vi­mo. Į au­di­to­ri­ją ga­li įei­ti, kol jos du­rys at­vi­ros, bet jei jos už­ da­ry­tos – vis­kas, į pa­skai­tą ga­lė­ si įsi­jung­ti tik po per­trau­kos. Ta­ vo neat­sa­kin­gu­mas ne­tu­ri trik­dy­ti ki­tų. Čia bran­gi­na­mas lai­kas. Apie tai, kad ne­da­ly­vau­si pa­skai­to­je dėl pa­tei­si­na­mos prie­žas­ties, dės­ty­ to­ją ga­li įspė­ti ne vė­liau kaip prieš pus­va­lan­dį iki už­siė­mi­mų pra­džios. Ir jo­kio skam­bi­ni­mo, bend­rau­ja­ma

elekt­ro­ni­niu pa­štu. Mo­kyk­la tu­ri bend­rą kom­piu­te­ri­nį tink­lą, dės­ty­ to­jai ga­li bet ka­da tie­sio­giai pa­tai­ sy­ti stu­den­to dar­bą, pa­žy­mė­ti tam tik­ras pa­sta­bas“, – pa­sa­ko­jo Z.Tal­ lat-Kelp­šai­tė. Mo­te­rį iš pra­džių ste­bi­no tai, jog dės­ty­to­jai ska­ti­na stu­den­tus vie­ nus su ki­tais tar­tis, dis­ku­tuo­ti, da­ ly­tis ži­nio­mis, sa­vo dar­bais. „Pas mus prie­šin­gai – kad tik kas nors ko nors ne­nu­si­ra­šy­tų“, – šyp­so­si pa­šne­ko­vė. Mo­te­ris pri­si­mi­nė, jog pa­skai­tų me­tu au­di­to­ri­ja ūž­da­vo, gaus­da­vo kaip avi­lys. Jei šur­mu­lys ap­rim­da­ vo, dės­ty­to­jas be­mat su­klus­da­vo, jog kaž­kas ne taip. Stu­di­jos – su virš­va­lan­džiais

Pir­mą­jį mė­ne­sį Z.Tal­lat-Kelp­šai­tė lan­kė vers­lo ang­lų kal­bos pa­skai­ tas. „Ko­kias dvi sa­vai­tes pu­sės ne­ sup­ra­tau“, – pri­si­mi­nu­si šyp­so­jo­ si pa­šne­ko­vė. Ant­rą mė­ne­sį jau mo­kė­si ra­šy­ bos, to­bu­li­no kal­bė­ji­mo įgū­džius. „Tai bu­vo la­bai in­ten­sy­vus kur­sas, mo­kiau­si va­di­na­mo­jo­je smart, iš­ ma­nio­jo­je, kla­sė­je“, – pa­sa­ko­jo Z.Tal­lat-Kelp­šai­tė. Mo­te­riai te­ko iš­ban­dy­ti ir grei­to­ jo kal­bė­ji­mo me­to­di­ką. Jos prin­ci­ pas – šne­kė­ti kuo ne­sup­ran­ta­miau ir kaip įma­no­ma grei­čiau. „Jau kai nor­ma­liai, lė­tai kal­ba, daug ko ne­ sup­ran­ti, o čia dar ge­ro­kai pa­sun­ ki­na­ma už­duo­tis. Šia dis­cip­li­ną la­bai ener­gin­gai dės­tė jau­nas dės­ ty­to­jas, pa­var­de Šeks­py­ras. Mo­ky­ tis bu­vo la­bai sma­gu“, – pri­pa­ži­no pa­šne­ko­vė. Kas­dien pa­skai­to­se mo­te­ris pra­ leis­da­vo po aš­tuo­nias va­lan­das. Dar tris pa­link­da­vo ties na­mų už­ duo­ti­mis. Be to, bū­da­ma sve­čio­je ša­ly­je re­dak­to­rė rū­pi­no­si ir žur­na­ lo lei­dy­bos rei­ka­lais.

Links­my­bės: Z.Tallat-Kelpšaitės (dešinėje) stu­den­tų va­ka­rė­liai – jė­ga!

Taip, gy­ve­ni­mo tem­pas bu­ vo spar­tie­tiš­kas, šyp­te­li pa­šne­ko­ vė. Ta­čiau kiek­vie­ną lais­vą mi­nu­ tę mo­te­ris steng­da­vo­si iš­nau­do­ti mak­si­ma­liai tu­ri­nin­gai. Siū­lė už­trauk­ti „žo­lės“

Paš­ne­ko­vė kva­to­jo, jog ap­si­lan­kiu­ si ma­ri­hua­nos šven­tė­je jos da­ly­vių bu­vo priim­ta kaip sa­va, nes lyg ty­ čia tą­dien jos ap­ran­go­je ne­trū­ko ža­lios spal­vos de­ta­lių. Pag­rin­di­nė­je Van­ku­ve­rio aikš­tė­ je, kur vy­ko ma­si­nio „žo­ly­tės“ rū­ ky­mo ce­re­mo­ni­ja, mo­te­riai te­ko iš­vys­ti bū­rį keis­to­kų, ta­čiau ge­ra­

Įver­ti­no: ka­na­die­tiš­kas alus – ne pra­stes­nis nei lie­tu­viš­kas.

no­riš­kai nu­si­tei­ku­sių per­so­na­žų. „Dės­ty­to­jas įspė­jo stu­den­tus ne­ da­ly­vau­ti šia­me ren­gi­ny­je, bet kur aš iš­ken­tė­siu“, – šyp­so­si pa­šne­ko­ vė, pri­si­mi­nu­si, kad ka­na­pių ger­ bė­jai ir jai siū­lė pri­si­jung­ti prie vi­ suo­ti­nių links­my­bių. Z.Tal­l at-Kelp­š ai­t ė pri­s i­pa­ž i­ no, kad Ka­na­da ją be ga­lo su­ža­vė­jo įsta­biu gam­tos gro­žiu. Bi­čiu­lio pa­sko­lin­tu dvi­ra­čiu klai­ pė­die­tė iš­mai­šė vi­są Van­ku­ve­rį bei jo apy­lin­kes, ap­si­lan­kė olim­pi­nia­ me mies­te­ly­je Vist­le­ry­je, Ka­na­dos Bri­tų Ko­lum­bi­jos sos­ti­nė­je Vik­to­ ri­jo­je, nu­ga­lė­jo sa­ve įko­pu­si į kal­ną

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

bei neat­sis­py­rė pa­gun­dai pa­siirs­ ty­ti ka­ja­kais van­de­ny­ne. „Tuos du mė­ne­sius tar­si skrai­ džiau. Aš bu­vau lai­min­ga, – pri­si­pa­ ži­no pa­šne­ko­vė. – Mes sa­vo kas­die­ ny­bė­je „už­si­cik­li­na­me“, sie­lo­ja­mės dėl kaž­ko­kių men­kų pro­ble­mė­lių. Pa­li­ku­si jas už tūks­tan­čių ki­lo­met­ rų, be­si­mo­ky­da­ma jau­čiau­si nuo pe­ čių nu­si­me­tu­si ma­žiau­siai 30 me­tų. Jau­ni žmo­nės, tarp ku­rių bu­vau, gy­ ve­nau, vi­sai ki­taip žiū­ri į pa­sau­lį. Jie dar ne­tu­ri sa­vo praei­ties, džiau­gia­si šia die­na ir sva­jo­ja apie pui­kią atei­ tį. Tai sa­vo­tiš­kai ža­vi ir ska­ti­na ne­ bi­jo­ti keis­ti sa­vo gy­ve­ni­mo.“

Re­gi­nys: ma­ri­hua­nos šven­tė­je Van­ku­ve­ry­je – šimtai dalyvių.

14

šeštADIENIS, rugsėjo 1, 2012

vakarė

Sim­bo­lis: San­ta Ma­ria dell‘Isola baž­ny­čia yra Tro­pė­jos vi­zi­ti­nė kor­te­lė.

Saulėtoje Tro­pė­joje ita­lai a Ko­ne 3 000 me­tų gy­vuo­jan­tis vos ke­lių kvad­ra­ti­nių ki­lo­met­rų plo­to Ita­li­jos mies­ te­lis Tropėja tu­ris­tus trau­kia kriš­to­li­nio žyd­ru­mo jū­ros pa­plū­di­miais ir tuo, kad se­ na­mies­tį ant aukš­to skar­džio nuo jū­ros ban­gų tes­ki­ria vos pus­šim­tis met­rų.

Lo­re­ta Ga­lu­baus­kie­nė l.galubauskiene@diena.lt

Pės­čio­mis iki vieš­bu­čio

Pipirai: aštrūs vietiniai prieskoniai gardina daugybę patiekalų.

Tie­sa, kad Ita­li­jo­je vieš­bu­čius rei­ kia rink­tis itin ap­dai­riai ir bū­ti pa­ si­ren­gu­siems ne­ti­kė­tu­mams, ir vėl pa­si­tvir­ti­no. Va­di­na­mie­ji an­ti­ki­niai ita­liš­ki vieš­bu­tė­liai in­ter­ne­to sve­ tai­nė­se daž­nai pri­sta­to­mi pa­mirš­ tant pa­mi­nė­ti reikš­min­gas de­ta­les. Na, kad ir tai, jog prie jų pri­va­žiuo­ ti... neį­ma­no­ma. At­vy­kus į Tro­pė­ją ne­pa­dė­jo nei au­to­mo­bi­lio na­vi­ga­cijos sis­te­ma, nei že­mė­la­pis, nes ke­lio ženk­lai by­ lo­jo ką ki­ta – vi­sur įva­žiuo­ti drau­ džia­ma. Su­kant ra­tus ap­link pa­ga­liau trū­ ko kant­ry­bė ir, pa­li­kus au­to­mo­bi­lį to­lė­liau, te­ko kiū­tin­ti iki ar­ti­miau­ sio vieš­bu­čio pės­čio­mis. Pa­si­ti­kęs

ad­mi­nist­ra­ci­jos at­sto­vas šyp­so­da­ ma­sis pa­siū­lė pa­slau­gą – per se­na­ mies­tį pa­ly­dė­ti iki sa­vo vieš­bu­čio, o la­ga­mi­nus at­vež­ti tar­ny­bi­niu au­to­ mo­bi­liu, ku­ris, be­je, su daik­tais at­ vy­ko be­veik po va­lan­dos. Ieš­ko­ji­mo ir ap­si­gy­ve­ni­mo pro­ ce­dū­ra tru­ko ko­ne dvi va­lan­das, nors pa­ts mies­te­lis teu­ži­ma 3,6 kv. km plo­tą. Pap­lū­di­miai – smė­lė­ti

Tro­pė­ja – vie­nas iš se­niau­sių mies­ te­lių Ka­lab­ri­jos va­ka­ri­nė­je Vi­bo Va­len­ti­jos pro­vin­ci­jo­je, Pie­tų Ita­ li­jo­je, itin gau­siai lan­ko­ma tu­ris­tų vie­ta. Ti­rė­nų jū­ros pa­kran­tė­je įsi­ kū­ręs ku­ror­tas gar­sus nuo Se­no­ vės ro­mė­nų im­pe­ri­jos lai­kų, pir­ mą­kart pa­mi­nė­tas V am­žiu­je pr. m. e., o vi­du­ram­žiais bu­vęs svar­ bus pre­ky­bos uos­tas.

Įs­pū­din­gas se­na­mies­tis, siau­ros jau­kios gat­ve­lės, ve­dan­čios tie­siai ant jū­ros skar­džio, – vi­sa tai su­ ku­ria ne­pa­kar­to­ja­mai ža­vią ita­liš­ ką at­mos­fe­rą. Pag­rin­di­nis sim­bo­lis, ta­pęs Tro­ pė­jos vi­zi­ti­ne kor­te­le, – San­ta Ma­ ria dell‘Isola baž­ny­čia, be­ne­dik­ti­nų vie­nuo­lių pa­sta­ty­ta pa­kran­tė­je ant kal­vos. XII a. nor­man­diš­ko sti­liaus ar­chi­tek­tū­ros še­dev­ras prieš šimt­ me­tį bu­vo nu­nio­ko­tas že­mės dre­ bė­ji­mo, ta­čiau ir vėl at­sta­ty­tas. Smė­lė­ti Ti­rė­nų jū­ros pa­plū­di­miai ski­ria­si nuo ak­me­nin­gų prie Jo­ni­jos jū­ros. Dėl iš­skir­ti­nės gam­tos gro­žio ne vie­nas jų pa­ten­ka tarp gra­žiau­ sių­jų Eu­ro­po­je: vie­no­je pu­sė­je ty­ vu­liuo­ja kriš­to­li­nio skaid­ru­mo jū­ ra, ki­to­je – skar­džiai.

Pak­lau­sus apie ma­ fi­ją, dau­gu­ma at­sa­ko juo­kais ar­ba sten­gia­ si pa­suk­ti po­kal­bį ki­ta link­me.

Po­pu­lia­riau­sias pa­plū­di­mys Tro­ pė­jo­je – Ro­ton­da, esan­tis prie pat se­na­mies­čio, įsi­kū­ru­sio ant 60 m aukš­čio skar­džio: čia mėgs­ta­ma pa­ ly­dė­ti jū­ron be­si­lei­džian­čią sau­lę.

15

šeštADIENIS, rugsėjo 1, 2012

vakarė Vie­no­ je pu­sė­je ty­vu­liuo­ ja kriš­ to­li­nio skaid­ ru­mo jū­ ra, ki­to­ je – skar­ džiai.

Pri­pa­ži­ni­mas: Tro­pė­ja – vie­nas iš po­pu­lia­riau­sių Va­ka­rų Ka­lab­ri­jos ku­ror­tų.

Lo­re­tos Ga­lu­baus­kie­nės nuo­tr.

Ho­ri­zon­tas: nuo skar­džio at­si­ve­ria pui­kus vaiz­das į jū­rą.

apie ma­fi­ją kal­ba ne­no­riai Ka­ra­liau­ja pa­pri­kos ir svo­gū­nai

Įp­ras­ta, kad prie jū­rų ply­tin­čio­se vie­to­vė­se ti­pi­niai pa­tie­ka­lai – žu­ vų, ta­čiau ne Ka­lab­ri­jo­je, nors ir ska­lau­ja­mo­je dvie­jų – Ti­rė­nų ir Jo­ ni­jos – jū­rų. Sa­ko­ma, kad net kaž­ ka­da čia vieš­pa­ta­vę grai­kai, įkū­rę sa­vo ko­lo­ni­jas, nors ir bu­vo žve­ jų tau­ta, mė­są mėg­da­vę val­gy­ti la­ biau nei žu­vis. Se­na­mies­čio res­to­ra­nė­liai, kur va­ka­rop sta­le­liai iš­ne­šami tie­siog ant grin­di­nio siau­ro­se gat­ve­lė­se po at­vi­ru dan­gu­mi, kvie­čia pa­ra­gau­ti įvai­rių kiau­lie­nos, avie­nos, jau­tie­ nos pa­tie­ka­lų. Tie­siog bū­ti­na pa­ ska­nau­ti keps­nių su ke­tu­rių sū­rių pa­da­žu – ita­lai juos ga­mi­na ne­pa­ kar­to­ja­mo sko­nio. Mėgs­tan­tieji ti­ra­mi­su Pie­tų Ita­li­ jo­je daž­niau­siai lie­ka nie­ko ne­pe­šę. Itin karš­to­mis va­sa­ro­mis me­niu jo ras­ti sun­ku – tai po­pu­lia­ru šiau­rė­ je, ta­čiau Tro­pė­jo­je ga­li­ma pa­sma­ li­žiau­ti ki­tu iš­skir­ti­niu ska­nės­tu – tar­tu­fo: ke­lių rū­šių le­dų de­ser­tu su šo­ko­la­du. Na, o svar­biau­sia, ko rei­kia ne­pa­ mirš­ti čia ap­si­lan­kius, – ypa­tin­gų­ jų ait­rių­jų pa­pri­kų ir sal­džių­jų rau­ do­nų­jų Tro­pė­jos svo­gū­nų ci­pol­la di Tro­pea, įtrauk­tų net į Sau­go­mų kil­ mės vie­tos ir geog­ra­fi­nių nuo­ro­dų re­gist­rą. Šie svo­gū­nai sko­niu tik­rai ski­ ria­si nuo mums įpras­tų – neašt­

rūs ir la­bai ska­nūs. Be jų, sa­lo­tos ir mė­sos pa­tie­ka­lai gau­siai gar­di­na­ mi tra­di­ci­niais džio­vin­tais čiob­re­ liais, ku­rių ga­li­ma įsi­gy­ti net su­ve­ ny­rų par­duo­tu­vė­se. Bū­ki­te bud­rūs: esa­te se­ka­mi!

Ita­li­jo­je par­duo­tu­vė­se neat­si­pa­ lai­duo­ki­te ir ne­sku­bė­ki­te iš­lėk­ti su pir­ki­niais, ne­pa­siė­mę pir­ki­mo kvi­to. Fi­nan­sų po­li­ci­jos au­to­mo­ bi­liai, lė­tai va­ži­nė­jan­tys tu­ris­tų pil­no­mis gat­ve­lė­mis, nors ir at­ ro­do ne­pas­te­bi­mi, bet dir­ba sa­ vo dar­bą: po­li­ci­nin­kai tik­ri­na, ar par­da­vė­jas duo­da kvi­tą pir­kė­jui. Taip sten­gia­ma­si ko­vo­ti su še­šė­ li­niu vers­lu. Įdo­miau­sia, kad ne­pa­tei­kus pir­ ki­nio kvi­to bau­džia­mi abu: ir par­ da­vė­jas, ir pir­kė­jas, to­dėl ne­re­tai par­da­vė­jas tie­siog bruk­te įbru­ ka pir­ki­nio kvi­tą per­kan­čia­jam į ran­ką. At­ro­do, Tro­pė­jo­je rū­pi­na­ma­si ne tik eko­no­mi­ne tvar­ka, bet ir fi­nan­ si­niu sau­gu­mu. Štai ma­ža­me cent­ ri­nia­me ban­ke, įė­jus pro dvi­gu­bas stik­li­nes lau­ko du­ris, šios už­si­da­ ro, nu­ske­nuo­ja­ma, ar neį­si­ne­ša­te gink­lo, ir tik tuo­met at­si­ve­ria ant­ ro­sios du­rys, leis­da­mos įei­ti vi­dun. Vi­sa tai ne­bū­tų keis­ta did­mies­ty­je, bet mies­te­ly­je, tu­rin­čia­me ma­žiau nei 7 tūkst. gy­ven­to­jų, at­ro­do la­ bai neįp­ras­tai.

„Krikš­ta­tė­vio“ ak­to­riaus gim­ti­nė

Ma­žy­tė Tro­pė­ja tu­ri sa­vo žvaigž­ džių. Iš čia ki­lęs fut­bo­li­nin­kas ir ak­to­rius Ra­fas Val­lo­ne, vai­di­nęs gar­sia­ja­me fil­me „Krikš­ta­tė­vis 3“. Be­je, apie ma­fi­ją. Ne ma­žiau nei Si­ci­li­jos Co­sa Nost­ra, Ka­lab­ri­jo­ je gar­si Ndrang­he­ta or­ga­ni­zuo­ta gru­puo­tė. Pa­sau­lio laik­raš­čiai mir­ ga in­for­ma­ci­ja apie jos juo­dus dar­ bus, nors prieš ge­rą pus­me­tį ir bu­ vo su­lai­ky­tas bo­sas. Vie­ti­nių pa­klau­sus apie ma­fi­ ją, dau­gu­ma at­sa­ko ar­ba juo­kais, ar­ba sten­gia­si pa­suk­ti po­kal­bį ki­ ta link­me. Vis dėl­to vė­liau pra­si­ta­ ria­ma, kad, be vi­sa ko, kas­die­nia­ me gy­ve­ni­me ji ban­do kont­ro­liuo­ti van­dens tie­ki­mą ir šiukš­lių ve­ži­mo vers­lą. Tai iš tie­sų ak­tua­lu, juo­lab kai vi­są va­sa­rą re­gio­ną var­gi­na ko­ ne 40 laips­nių kait­ra. Kur ga­li­ma pa­si­slėp­ti nuo ke­pi­ nan­čios Ka­lab­ri­jos sau­lės? Si­los kal­nuo­se! Šia­me na­cio­na­li­nia­me par­ke ita­lai ne tik mėgs­ta sli­di­nė­ti žie­mą, bet ir iš­ky­lau­ja vi­sus me­tus. Nuo Tro­pė­jos iki jų – tik vie­na va­ lan­da va­žiuo­ti au­to­mo­bi­liu. Va­sa­rą pa­ki­lus į dau­giau nei 1 500 m aukš­tį, tem­pe­ra­tū­ra su­ma­ žė­ja be­veik 15 laips­nių ir aki­mir­ką pa­si­jun­ti tar­si Lie­tu­vo­je: kū­ną ap­ gau­bia ma­lo­ni gai­va, o prieš akis at­si­ve­ria mū­sų miš­kus pri­me­nan­ tys vaiz­dai.

Va­ka­rie­nė: ma­žo­se gat­ve­lė­se pri­sės­ti kvie­čia jau­kūs res­to­ra­nai.

Orai

Savaitgalį Lietuvoje numatomi trum­ pi lietūs. Šiandien temperatūra bus 19–23 laipsniai šilumos. Sekmadienio naktį bus 14–16, dieną 18–21 laips­ nis šilumos.

Šiandien, rugsėjo 1 d.

+19

+19

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+20

Šiauliai

Klaipėda

+21

Panevėžys

+19

Utena

+21

6.25 20.11 13.46

245-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 121 diena. Saulė Mergelės ženkle.

Tauragė

+22

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +32 Berlynas +20 Brazilija +30 Briuselis +17 Dublinas +19 Kairas +33 Keiptaunas +14 Kopenhaga +20

kokteilis Su Moks­lo me­tais, skai­ty­to­jai! Kai ku­rio­se mo­kyk­lo­se moks­lei­viai su­ kle­gės šian­d ien (pa­vyz­d žiui, Klai­pė­ dos li­cė­ju­je), kai ku­riose – pir­ma­die­nį. „Kok­tei­lis“ svei­ki­na vi­sus sa­vo jau­nuo­ sius skai­ty­to­jus ir pe­da­go­gus, su­lau­ku­ sius nau­jo­jo moks­lo se­zo­no.

Londonas +20 Madridas +27 Maskva +15 Minskas +21 Niujorkas +30 Oslas +19 Paryžius +20 Pekinas +29

Praha +18 Ryga +19 Roma +25 Sidnėjus +18 Talinas +17 Tel Avivas +32 Tokijas +30 Varšuva +24

Vėjas

1–7 m/s

+21

Alytus

Vardai Šiandien: Burvilė, Egidijus, Gytautas, Gytis, Verena.

rugsėjo 1-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

18

19

17

17

5

17

18

17

16

7

15

16

16

16

7

rytoj

pirmadienį

Tė­vas klau­sia Pet­riu­ko: – Pet­riuk, ka­da tu pa­ga­liau iš­tai­sy­si blo­ gus ma­te­ma­ti­kos pa­žy­mius? – Tė­t i, aš kiek­vie­ną die­ną ban­dau tai da­r y­t i, bet mo­k y­to­ja nė mi­nu­tės ne­ pa­lie­ka žur­na­lo be prie­žiū­ros. *** Nau­jo­jo ru­so sū­nus praė­ju­siais me­tais rug­sė­jo 1-ąją grį­žo su­si­ner­vi­nęs iš mo­ kyk­los: – Tė­vai, mo­k yk­lo­je įvy­ko di­de­l is ne­ su­sip­ra­t i­mas. Pak­v ie­tė į ma­žą pa­tal­ pą, ku­r io­je me­d i­n iuo­se suo­luo­se sė­ dė­jo apie dvi­de­šimt vai­k ų. O sa­kė – pir­ma kla­sė!

Marijampolė

Vilnius

Rytoj: Ainė, Ingrida, Jauvydė, Protenis, Steponas, Vaidevutis, Vilgaudė.

orai klaipėdoje Šiandien

+21

+20

1900 m. Di­džio­ji Bri­ta­ni­ ja anek­sa­vo PAR. 1923 m. že­mės dre­bė­ji­ mo To­k i­ju­je (Ja­po­n i­ja) au­ko­mis ta­po 142 tūkst. gy­ven­to­jų. 1928 m. Al­b a­n i­ja pa­ skelb­ta ka­ra­lys­te. 1939 m. vo­kie­čiai įžen­gė į Len­ki­ją – pra­si­dė­jo Ant­ ra­sis pa­sau­li­nis ka­ras. 1951 m. Lon­do­ne ati­da­ ry­t as pir­ma­s is su­p er­ mar­ke­tas.

1957 m. gi­mė dai­ni­nin­ kė Glo­ria Es­te­fan.

1985 m. van­de­ny­no dug­ne, 4000 m gy­ly­je bu­vo ras­tos lai­vo „Ti­ta­ ni­kas“ nuo­lau­žos. 1992 m. bu­vo priim­ta Slo­va­k i­jos Res­pub­l i­kos Kons­ti­tu­ci­ja. 1997 m. Ru­si­jos pre­z i­ den­tas Bo­ri­sas Jel­ci­nas pra­ne­šė ne­ke­ti­nąs siek­ ti nau­jos ša­l ies va­do­vo ka­den­ci­jos. 1998 m. Len­ki­jo­je įsi­ga­ lio­jo nau­jas Bau­džia­ma­ sis ko­dek­s as, pa­nai­k i­ nan­tis mir­ties baus­mę.

Ru­de­nį pri­mins vėsūs orai Ru­dens pra­džią iš­ duos ne tik ka­len­ do­rius, bet ir vis la­ biau vės­tan­tys orai – moks­lei­viams nau­jų moks­lo me­tų pra­džios šven­tę ga­ li ap­kar­tin­ti lie­tus. Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Ket­vir­to­kas Pet­riu­kas net 15 kar­tų įdė­ miai per­skai­tė pa­sa­ką apie Rau­don­ke­ pu­rai­tę. Ta­čiau siu­že­to pa­na­šu­mo į tė­ ve­lio stal­čiu­je ras­tos to pa­ties pa­va­di­ ni­mo vaiz­do juos­tos vis tiek ne­ra­do.

– Tė­ti, pa­vė­žėk iki mo­kyk­los. – Tai kad va­žiuo­ju į ki­tą pu­sę. – Tai dar ge­riau! Čes­ka (moks­lei­viai, tik­ra tie­sa, kad Die­vas su­ gal­vo­jo mie­gą, o vel­nias – ža­din­tu­vą)

Sa­vait­ga­lis dar leis pa­si­džiaug­ti ga­na ma­lo­niais ir šil­tais orais, o štai nuo ki­tos sa­vai­tės pra­džios vis la­biau vės, stip­rės vė­jas, daž­niau merks lie­tus. Pa­sak Lie­tu­vos me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos Jū­rų pro­gno­zių sky­riaus ve­dė­jo Lion­gi­no Pakš­čio, di­dė­jan­ti drėg­mė, de­be­suo­tu­mas vis la­biau pri­mins ru­de­nį. Sa­vait­ga­lį bus ne­pas­to­viai de­be­suo­ ta. Šeš­ta­die­nio die­ną ga­li­me su­lauk­ti ne­di­de­lio lie­taus, o sek­ma­die­nį grei­ čiau­siai ne­lis. Pūs piet­va­ka­rių, va­ka­rų 6–11 m/s vė­jas. Sa­vait­ga­lio die­no­mis oras įšils iki 17–20 laips­nių, nak­ti­mis iki 13–15 laips­nių ši­lu­mos. Ki­tą sa­vai­tę su­lauk­si­me de­be­ suo­tų su pra­gied­ru­liais orų. Pir­ ma­die­nį – di­de­lė lie­taus ti­ki­my­bė. Ne­gau­sus lie­tus pro­gno­zuo­ja­mas ir ki­to­mis sa­vai­tės die­no­mis: tre­čia­ die­nį, ket­vir­ta­die­nį, penk­ta­die­nį. Ki­tą sa­vai­tę die­no­mis ter­mo­met­ rų stul­pe­lis kils iki 16 – 19, o nak­ti­ mis iki 11–14 laips­nių ši­lu­mos. Vy­ raus va­ka­rų kryp­čių vė­jai. Sa­vai­tės pra­džio­je vė­jas sieks 6–11 m/s, o nuo ket­vir­ta­die­nio pra­dės stip­rė­ti ir sieks apie 10–15 m/s.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.