2012-09-04 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

antradienis, RUGsÄ—jO 4, 2012

www.kl.lt

206 (19 507)

.;A?.162 ;6@ ?B4@ Âź7< !

`cRVXNaN-XY ?RQNXa\_Ă› Ya 7\YN[aN 7b XRc VĂ˜VR[Ă›

sveikata

11

Ĺ uolis pa sodina ÄŻ veĹžimÄ—lÄŻ

LFF pre­zi­den­tas J.Kve­da­ras priÄ—jo liepto galÄ….

Skan­da­las, ku­rÄŻ ÄŻplies­kÄ— veng­rai, ga­li su­kel­ti ka­rÄ… tarp Ar­mÄ—­ni­jos ir Azer­bai­dĹža­no.

Lietuva 5p.

Neat­sar­gios van­dens pra­mo­gos jau­nus vy­rus pa­so­di­no ÄŻ neį­ga­lių­jĹł ve­Şi­mÄ—­lÄŻ.

Pasaulis 9p.

ď Ž Statisti

ka: ZRQVXN

V Q VNbTVN`V XNQ

Vienas ĹĄuo `N _N [R YR ]V [\ XN_ lis ÄŻ vande aNV` \_NV` aNQ V verÄ?iasi _ XNX Y\ a_Nb nÄŻ, vienas ZN` QĂ›Y [N_QfZ net \ ]N af _b liĹŤdnoji sta keliĹł ĹžmoniĹł gy mirksnis ir aukĹĄ `VĂş ]N PVR[ tyn aĂş `b YNbX venimai. tistika – neat aN ZN VNb jĹł veĹžimÄ— Pasibaigu kojomis trĹŤksta sku sargios lio priraki sios net pristin biĹł operacijĹł. Kar no dar ke vandens pramogos vasaros ga tais gio Per opera ma laisvĹł operaci metu pasi lis jaunus prie neÄŻga ti stuburo cijÄ… stengiamasi niĹł. dÄ—l aplinkiniĹł slenka ÄŻ priekÄŻ. VÄ— vyrus. liĹł- nu atkurliau konďŹ gĹŤra audiniĹł po grÄŻĹžta cijÄ…, vei ga ]_NĂ› Wb ` V cN

4RQVZV[\ /

N_ab X\` [b

\a_

ros sme ÄŻ savo vietÄ…, kio jis suanato nors ir kad jis nebĹŤ genĹł kanalo vienti minÄŻ Traumos sumÄ…, padariniĹł netiksliai. tĹł deformuo tenka spaudĹžiamos likvi rÄ— – patir tas tos nugaros sme ir nebĹŤtĹł jie tik neurochirurgams, davimas „Jei traumos lyg sunkios. traumos buvo per Lemia ir gali ÄŻsi taÄ?iau ir genys. orai neV.GrykĹĄas mÄ… patyrÄ— vaizduoti, kokiÄ… nugaros sme metu paĹžeidĹžia kad praÄ— TraumÄ… pa Kai daugu pasidĹžiau traunugaros jusi ma smegenys: lime padÄ— genys, nelabai kuomos traukimÄ…, tais orais, vasara nelepino gÄ—, kvÄ—puoti ir tyrÄ™s Ĺžmogus nebe saros orais, skundÄ—si prastais iĹĄtem ti. Per ope nukarĹĄtad ir gali pats va- tyru racijÄ… tik ga- Kai kurie spe pimÄ… ar sumuĹĄi gÄ—si. Mat neurochirurgai dĹžiausiĹł pacien kaklo traumas pa- Kol jÄŻ kas nors iĹĄlipti iĹĄ vandens. kore- ma mÄ…. ci vos tik at pastebi plĹŤ jantÄŻ van tomi poĹžy ďŹ niai, tik gydyto ligoninÄ™ Neurochi tĹł sulaukta maĹžiau. duriuode Neurochi jui miai rodo, atveĹždavo ĹĄildavo orai, ÄŻ greitai sveiks, bÄ—ti, praei nyje ir suskumba vienÄ… vasa rurgo rekordas – cientus, ar Ĺžmogus po kelis rurgo rena 27 gelrÄ… pa ar liks visam gy kordas – buro dalies tyrusius kaklinÄ—s pa- traumas pa gydyti beneriant per net minuÄ?iĹł. keletas sekundĹžiĹł venimui. paralyĹžiuotas 27 per vie kaklo pa tyrÄ™ pacien stu- per ar Per tÄ… lai traumas. Pa sak ten kÄ… Kaip pasa va tai. nÄ… dienÄ… gy ÄŻ plauÄ?ius ka vandens. V.GrykĹĄo, sarÄ… gydy Kartais kojo Klai dytojui tek stuburo da dÄ—l kakli ruoti ne sitetinÄ—s ti benedavo ope- kino, kad kakli Gydytojas paaiĹĄpo ligoninÄ—s pÄ—dos univerriant kak nÄ—s stu sĹł organiz lies traumos ÄŻvyks nÄ—s trau vusÄŻ Ĺžmo vienÄ… taip susitrau 1-ojo Neu rurginio lo ta vimo sistemĹł gĹł. skyriaus ro ma- leng ma – lĹŤĹžis arba buro dalies trikimas: patyrÄ™ pa traumas vedÄ—jas Vy chiGrykĹĄas, iĹĄnirimas vai paste ĹĄlapinimo funkcijĹł sudÄ—l tau cientai. bimas. – si, Ĺžarny cientai ve ÄŻ vandenÄŻ sunkiĹł traumĹł ne tas Operacija no, ĹĄirdies si, tuĹĄtinimoĹžami ÄŻ Klai Tad tokie pa– kuo sku ĹĄie riant V.Gryk Jau nemi sitetinÄ™ pacientai. met operuoti aĹĄ nint to, kadveiklos ir pan. ĹĄas pasako biau ligoninÄ™, pÄ—dos univertuoni niu Vi niau jo, Ĺžmo ku pa kad siai ri metĹł. Dau si – jauni vyrai jĹŤ gus rio vie patirta trau po ne nintelÄ— daĹžregione iki gu gy ma pavei vande- bĹŤdĹžio Po traumos bevaldo kojĹł ir guojame DidĹžioji da ma jĹł buvo neblai 35 konkreÄ?iÄ… rankĹł. kia ne tik traumas. do minÄ—to potrau svarbu at stu lis po trau vĹŤs. ko dines pagrindinÄ— mos padarinius, kur NÄ—ri lyĹžiuoti. mos liko voti ir su buro vietÄ…, bet ten tragedija nes vimÄ…, organizmo funk ti pagrinDu vyrai ka cien mo traumas paty ny ÄŻvyks ci po operaci para- mat nulĹŤ skendimo pada je“, jas: virĹĄ tus ta ru – aiĹĄkino kvÄ—pasius pa riniais, Ĺžus kaklÄ… jos mineurochi vande- – judÄ—ji kinimÄ…, pagal ga masi kuo gal galimybes sten pasekundÄ™ kĹŤ rurgas. limy mÄ…, paralyĹžiuo nas tÄ… paÄ?iÄ… chologinÄ™ taip pat pagerin bes sak vedÄ— skubiau operuoti. gia- Paveikiamas jamas. ti pa jo, Pa- Kaip visas orga dymo ligo ciento bĹŤsenÄ…. Po psisavaitgaliais,daĹžniausiai jos ÄŻvyks niz pasakojo ninÄ—je jis gyta V.GrykĹĄas, mas o tuomet siunÄ?iamas ir taip ne- momento niekas traumos reabilitacijos ÄŻstai ÄŻ gÄ…, kur neuĹžďŹ k nemaĹža neaiĹĄku, kiek kaklo slanks suoja, tad psicho specialistĹł koman jo laukia telis smĹŤlogo da – nuo terapeuto. iki kineziSandra

Lu

koĹĄiĹŤtÄ— s.lukosiu te@kl.lt

Ĺ iandien priedas

Svai­ga­lai – uĹž duo­me­nis

Kaina 1,30 Lt

13

„Nuo­bo­du juos­te­les kar­py­ ti, kal­bas sa­ky­ti, bet pa­ti­ko man ĹĄi Rug­sÄ—­jo 1-oji.“ Klai­pÄ—­dos universiteto rektorius Vaidutis LaurÄ—nas nestokoja humoro jausmo.

2p.

Kliō­tis – tĹŤks­tan­tis pa­ra­ťų Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— Ne vi­siems sa­va­ran­kiť­kai ÄŻ Sei­mÄ… Klai­pÄ—­dos vien­man­da­tÄ—­se apy­gar­ do­se ban­dan­tiems pa­tek­ti po­li­ti­ kams pa­si­se­kÄ— ÄŻveik­ti pir­mÄ…­jÄŻ bar­ je­rÄ…. Pu­sÄ— pre­ten­den­tĹł ÄŻ kan­di­da­ tus ne­su­rin­ko tĹŤks­tan­Ä?io gy­ven­to­ jĹł pa­ra­ťų, tad rin­ki­muo­se da­ly­vau­ ti ne­ga­lÄ—s. Su­ti­no ko­jos

„„GudrybÄ—: klai­pÄ—­die­Ä?iai pa­tys slapta uŞ­fik­sa­vo, kaip va­kar pre­ky­bos cent­re ka­si­nin­kÄ—, iĹĄ pir­kÄ—­jos paÄ—­mu­si jos as­mens do­ku­men­tÄ…, gi­mi­mo da­tÄ…

ÄŻve­dÄ— ÄŻ in­for­ma­ci­nÄ™ sis­te­mÄ….

SÄ…­my­ťis dÄ—l ne­to­bu­lo al­ko­ho­lio pre­ky­bÄ… ri­bo­jan­Ä?io ÄŻsta­ty­mo pa­sie­kÄ— apo­gÄ—­jĹł. Siek­ da­mi ap­si­draus­ti, kad svai­ga­lĹł ne­par­duo­ tĹł ne­pil­na­me­Ä?iams, pre­ky­bos cent­rai as­ mens do­ku­men­tĹł Ä—mÄ— rei­ka­lau­ti net iĹĄ pen­si­nin­kĹł.

Dien­rať­Ä?io „Klai­pÄ—­da“ skai­ty­to­jo nuo­tr.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Pra­ťÄ— gi­mi­mo da­tos

„Kas per ne­sÄ…­mo­nÄ—?“ – va­kar nu­ ste­bo bran­daus am­Şiaus klai­pÄ—­die­ tÄ—, pir­ku­si alaus bu­te­lÄŻ, kai pre­ky­bos cent­re „Ma­xi­ma“ ka­si­nin­kÄ— jos pa­ pra­ťÄ— pa­sa­ky­ti sa­vo gi­mi­mo da­tÄ…. „Ne ne­sÄ…­mo­nÄ—, o to­kÄŻ ÄŻsta­ty­mÄ… iť­lei­do, kad da­bar al­ko­ho­li­nius gÄ—­

ri­mus par­duos tik ta­da, kai pa­teik­si sa­vo as­mens do­ku­men­tÄ… ir ne­svar­ bu, ko­kio am­Şiaus esi“, – ei­lÄ—­je pa­ si­gir­do ki­tos mo­ters bal­sas. Ta­Ä?iau ka­si­nin­kÄ— pir­kÄ—­jus su­ sku­bo ra­min­ti, kad rei­ka­la­vi­mas per­kant svai­ga­lus pa­sa­ky­ti sa­vo gi­mi­mo da­tÄ…, ku­ri ÄŻve­da­ma ÄŻ pre­ ky­bos cent­ro in­for­ma­ci­nÄ™ sis­te­ mÄ…, ga­lio­ja tik rug­sÄ—­jo 2 ir 3 die­no­mis.

PRENUMERATA 2012 M.

KETVIRČIUI –

IĹĄsamesnÄ— informacija www.KL.lt ir Platinimo skyriaus tel. (8 46) 397 714.

51

Lt

4

Klai­pÄ—­do­je sa­va­ran­kiť­kai pa­tek­ ti ÄŻ Sei­mÄ… ban­do ať­tuo­ni pre­ten­ den­tai ÄŻ kan­di­da­tus. Tam, kad jie tap­tĹł vi­sa­tei­siais kan­di­da­tais, tu­ri su­rink­ti rin­ki­mĹł apy­gar­do­je, ku­ rio­je kan­di­da­tuo­ja, tĹŤks­tan­Ä?io gy­ ven­to­jĹł pa­ra­ťus ir juos ĹĄian­dien pri­sta­ty­ti apy­gar­dos rin­ki­mĹł ko­ mi­si­jai. Pre­ten­den­tai ÄŻ kan­di­da­tus pa­ si­rin­ko Bal­ti­jos ir Ma­riĹł rin­ki­ mĹł apy­gar­das – jo­se sa­va­ran­kiť­kai pra­si­muť­ti ÄŻ Sei­mÄ… ban­do po ke­tu­ris po­li­ti­kus.

TAVO MIESTO NAUJIENOS www.KL.lt

2

2

antradienis, RUGsėjO 4, 2012

miestas mokslo metų pradžia Klaipėdoje

Kliū­tis – tūks­tan­tis pa­ra­šų 1

Bal­ti­jos rin­ki­mų apy­ gar­do­je rink­ti pa­ra­šus be­ne ge­riau­siai se­kė­si Sei­mo na­ rei As­tai Bau­ku­tei, ku­ri ant­ros ka­ den­ci­jos par­la­men­te sie­kia sa­va­ ran­kiš­kai. Po­l i­t i­k ės tei­g i­m u, jau pa­v y­ko su­r ink­t i apie 1,4 tūkst. gy­ven­ to­j ų pa­ra­š ų, tad ga­l i­m a jaus­t is ra­miai. „Ko­jos bu­vo iš­ti­nu­sios, už­ki­ mau, ta­čiau kiek­vie­nam Sei­mo na­ riui lin­kė­čiau ei­ti į bu­tus ir žiū­rė­ti, kaip žmo­nės gy­ve­na“, – įspū­džiais da­li­jo­si A.Bau­ku­tė. Pa­si­ju­to disk­ri­mi­nuo­ja­mas

Be­veik tiek pa­ra­šų jau su­rin­ko taip pat Bal­ti­jos vien­man­da­tė­je rin­ki­ mų apy­gar­do­je kan­di­da­tu į Sei­ mą sie­kian­tis tap­ti Ša­rū­nas Na­ vic­kis. „Tiks­las yra pu­sant­ro tūks­tan­ čio pa­ra­šų. Ma­nau, kad tiek ir pa­ vyks su­rink­ti, nes se­kė­si vi­sai ne­blo­gai, mat žmo­nės ma­ne at­ pa­žįs­ta. Be to, rin­kė­jai ne­be­pa­si­ ti­ki par­ti­niais kan­di­da­tais“, – ti­ ki­no Š.Na­vic­kis. Ki­tiems dviem sa­va­ran­kiš­kiems pre­ten­den­tams į kan­di­da­tus se­kė­ si ne taip ge­rai.

Pre­ten­den­tai į kan­ di­da­tus pa­si­rin­ko Bal­ti­jos ir Ma­rių rin­ ki­mų apy­gar­das – jo­se sa­va­ran­kiš­kai pra­si­muš­ti į Sei­mą ban­do po ke­tu­ris po­ li­ti­kus.

„Re­zul­ta­tų dar ne­su­ve­džiau, to­dėl ne­ži­nau, ar pa­vy­ko su­rink­ ti rei­kia­mą pa­ra­šų kie­kį. Ta­čiau svar­biau­sia, kad tu­rė­jau pro­gą pa­ bend­rau­ti su žmo­nė­mis, pa­si­da­ly­ ti sa­vo idė­jo­mis“, – tei­gė į Sei­mą pra­si­brau­ti sie­kian­tis vers­li­nin­kas Jo­nas Jan­kaus­kas. Eit­vy­das Vai­dau­gas, ku­ris taip pat už­si­re­gist­ra­vo pre­ten­den­tu į kan­di­da­tus Bal­ti­jos vien­man­da­tė­ je rin­ki­mų apy­gar­do­je, jau pa­tvir­ ti­no, kad kan­di­da­tu į Sei­mą tik­rai ne­taps. „Su­rin­kau apie 300 pa­ra­šų. Sa­ vai­tę rin­ko­me, o pa­skui pa­skai­ čia­vo­me, kad neį­ma­no­ma su­rink­ti rei­kia­mo pa­ra­šų kie­kio, to­dėl dau­ giau ir ne­be­rin­ko­me. Jė­gų daug įdė­ta, o re­zul­ta­tų nė­ra, nes ne­ par­ti­niai kan­di­da­tai yra disk­ri­mi­ nuo­ja­mi, ren­kant pa­ra­šus yra tiek rei­ka­la­vi­mų, kad žmo­nės net ne­

no­ri pa­si­ra­šy­ti“, – nuo­skau­dą lie­ jo E.Vai­dau­gas. Pa­rė­mė mo­te­rį

Ma­rių rin­ki­mų apy­gar­do­je iš ke­tu­ rių už­si­re­gist­ra­vu­sių pre­ten­den­tų į kan­di­da­tus tik­riau­siai liks tik du klai­pė­die­čiai, ga­lė­sian­tys da­ly­vau­ ti rin­ki­muo­se į Sei­mą. „Nusp­ren­ džiau pa­ra­šų ne­rink­ti, o pa­lai­ky­ti ki­tą pre­ten­den­tę Li­gi­tą Girs­kie­ nę, nes ji šio­je rin­ki­mų apy­gar­do­ je tik­rai yra ge­ro­kai dau­giau nu­vei­ ku­si“, – aiš­ki­no tik pre­ten­den­tu į kan­di­da­tus li­kęs Ge­di­mi­nas Pap­ laus­kas. Pa­ti L.Girs­kie­nė kol kas taip pat abe­jo­jo, ar pa­vyks jai tap­ti kan­di­ da­te į Sei­mą, nes va­kar po­piet iki tūks­tan­čio dar trū­ko šiek tiek pa­ ra­šų. „Žmo­nių nuo­tai­kos la­bai pe­ si­mis­tiš­kos, jei as­me­niš­kai ne­pa­ žįs­ta, tai yra neį­ma­no­ma mi­si­ja pri­pra­šy­ti, kad pa­si­ra­šy­tų. Ta­čiau vi­liuo­si, kad pa­si­seks įveik­ti tūks­ tan­čio pa­ra­šų bar­je­rą“, – sa­vi­mi ti­ kė­jo L.Girs­kie­nė. Įs­to­jo į par­ti­ją

Ge­di­mi­nas Po­cius, pa­tek­ti į Sei­ mą sie­kian­tis Ma­rių vien­man­da­ tė­je rin­ki­mų apy­gar­do­je, tvir­ti­no, kad pa­ra­šus rink­ti se­kė­si idea­liai. „Su­rin­kau 1,2 tūkst. pa­ra­šų. Juos rin­kau vie­nas pa­ts. Pas­te­bė­jau, kad žmo­nės la­bai nu­si­vy­lę par­ti­ jo­mis“, – prie­žas­tį, ko­dėl se­kė­ si rink­ti pa­ra­šus, ban­dė nu­spė­ti G.Po­cius. Tap­ti ne­prik­lau­so­mu kan­di­da­ tu Ma­rių apy­gar­do­je bu­vo pa­si­šo­ vęs ir Gin­tau­tas Mie­lei­ka, ta­čiau praė­ju­sią sa­vai­tę jis įsto­jo į par­ti­ ją, ku­ri jį ir iš­kels kan­di­da­tu pa­tek­ ti į Sei­mą. „Ne­su aš sa­vi­žu­dis, juk ma­čiau, kiek pre­ten­den­tų į kan­di­da­tus ir kad neį­ma­no­ma su­rink­ti pa­ra­šų“, – spren­di­mą jų ne­rink­ti ko­men­ta­ vo G.Mie­lei­ka. Nusp­ren­dė pa­si­tik­rin­ti

Tūks­tan­tį rin­ki­mų apy­gar­dos gy­ ven­to­jų pa­ra­šų pa­si­šo­vė su­rink­ti ir Nag­lis Pu­tei­kis, nors jį kaip kan­di­ da­tą Da­nės apy­gar­do­je iš­kė­lė kon­ ser­va­to­rių par­ti­ja. To­kiu sa­vo žings­niu po­li­ti­kas esą sie­kė įro­dy­ti, kad jį į rin­ki­muo­ se no­ri ma­ty­ti ne tik par­ti­ja, bet ir žmo­nės. „Rei­kia­mą skai­čių pa­ra­šų tik­rai su­rink­si­me, dir­ba ke­lio­li­kos žmo­ nių ko­man­da. Rin­kė­jai la­bai pik­ ti, nu­si­vy­lę val­džia dėl ko­rup­ci­jos, ma­žų at­ly­gi­ni­mų. Prog­no­zuo­ju, kad rin­kė­jų ak­ty­vu­mas Sei­mo rin­ ki­muo­se bus 25 pro­c.“, – iš­va­das po pa­si­vaikš­čio­ji­mų pas klai­pė­die­ čius pa­da­rė N.Pu­tei­kis.

Šven­tė: va­kar nau­jų­jų moks­lo me­tų pra­džia įtrau­kė per ke­lio­li­ka tūks­tan­čių vai­kų ir jau­nuo­lių.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Moks­lo me­tus pra­dė­jo šven­tiš­kai Nuo anks­ty­vo ry­to uos­ta­mies­tis gy­ve­no nau­ju rit­mu – nau­jų­jų moks­lo me­tų nuo­tai­ko­mis. Į mo­kyk­las su­si­rin­ko per 18 tūkst. moks­lei­vių ir 3 tūkst. stu­den­tų. Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Ki­lo spūs­tys

Nau­jų­jų moks­lo me­tų šven­tė tra­di­ ciš­kai pra­si­dė­jo iš­kil­min­ga Pir­mą­ja pa­mo­ka Lie­tu­vi­nin­kų aikš­tė­je, kur rin­ko­si vi­sų uos­ta­mies­čio mo­kyk­ lų at­sto­vai. Moks­lo ir ži­nių šven­tę ly­dė­jo šven­ti­nės kal­bos ir svei­ki­ni­mai. Po Pir­mo­sios pa­mo­kos moks­lei­viai ir mo­ky­to­jai pa­ži­ro po mo­kyk­las. Iš Lie­tu­vi­nin­kų aikš­tės au­to­mo­ bi­lių eki­pa­žams su mo­kyk­lų pa­va­di­ ni­mais pa­ju­dė­jus cent­ro link, trum­ pam bu­vo su­si­da­riu­sios spūs­tys. Ry­tą šven­tė pra­si­dė­jo ne tik bend­ro­jo la­vi­ni­mo įstai­go­se, bet ir ko­le­gi­jo­se. Tri­jo­se uos­ta­mies­ty­ je įsi­kū­ru­sio­se ko­le­gi­jo­se ir dve­jo­ se aukš­to­sio­se (neu­ni­ver­si­te­ti­nė­se) mo­kyk­lo­se pir­muo­sius stu­di­jų me­ tus pra­dė­jo be­veik 2 tūkst. moks­ lei­vių. Stu­den­tų su­ma­žė­jo

Nau­jus stu­di­jų moks­lo me­tus Klai­ pė­dos uni­ver­si­te­tas pra­dė­jo ei­ty­ nė­mis uos­ta­mies­čio gat­vė­mis ir šven­ti­niu ren­gi­niu stu­den­tų mies­ te­ly­je.

Šiais moks­lo me­tais uni­ver­si­te­ te pra­dė­jo stu­di­juo­ti be­veik 1000 stu­den­tų. Pa­ly­gin­ti su anks­tes­ niais me­tais, pir­ma­kur­sių skai­čius su­ma­žė­jo apie 200. Dar 430 stu­den­tų pra­dė­jo stu­di­ juo­ti ma­gist­ran­tū­ro­je. Iš vi­so Klai­ pė­dos uni­ver­si­te­te stu­di­juos 6500 stu­den­tų. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to rek­to­rius Vai­du­tis Lau­rė­nas ne­sle­pia, kad jam ke­lia ne­ri­mą aka­de­mi­nis stu­ den­tų iš­pru­si­mas. Tad šie­met į mo­ky­mo įstai­gą ne­ bu­vo priim­ti tu­rin­tie­ji ma­žiau nei 6 ba­lus. Per­nai to­kių stu­den­tų su­ lauk­ta apie 60. V.Lau­rė­nas pa­lan­kiai at­si­lie­pė apie pir­ma­kur­sius: „Pa­žiū­rė­jau į „fuk­sų“ vei­dus – bus ge­ras pir­mas kur­sas“. Lau­kia nau­ji iš­šū­kiai

Pa­sak rek­to­riaus, di­džiau­siu iš­ šū­kiu ir at­sa­ko­my­be aukš­ta­jai mo­kyk­lai šie­met tam­pa Jū­ri­nio slė­nio moks­li­nio bran­duo­lio su­kū­ ri­mas. In­ves­tuo­tos ne­ma­žos pi­ni­ gų su­mos, įsi­gy­ta daug mo­der­nios moks­li­nės ir stu­di­jų įran­gos, mo­ der­ni­zuo­tos la­bo­ra­to­ri­jos. Siek­ da­mas plė­to­ti moks­li­nius ty­ri­mus

uni­ver­si­te­tas ieš­ko 30 jau­nų moks­ li­nin­kų ir ty­rė­jų. Šiais stu­di­jų me­tais stu­den­tų mies­te­ly­je pra­si­dės sta­ty­bos. Ant­ ra­die­nį rek­to­rius pa­si­ra­šys su­tar­tį su ran­go­vais dėl sta­ty­bų pra­džios. Į įvai­rios pa­skir­ties pa­sta­tų sta­ty­ bas pla­nuo­ja­ma in­ves­tuo­ti per 10 mln li­tų. Uni­ver­si­te­to pla­nuo­se – du nau­ ji stu­den­tų bend­ra­bu­čiai. Pak­laus­tas, kaip pa­ts jau­čia­si pa­si­tik­da­mas pir­mą Rug­sė­jo 1-ąją kaip rek­to­rius, V.Lau­rė­nas pa­ko­ men­ta­vo: „Nuo­bo­du juos­te­les kar­ py­ti, kal­bas sa­ky­ti, bet pa­ti­ko man ši Rug­sė­jo 1-oji“.

6,5 – tiek tūkst. studentų šiemet naujus mokslo metus pradėjo Klaipėdos universitete.

3

antradienis, RUGsėjO 4, 2012

miestas mokslo metų pradžia Klaipėdoje

Dar­bą trik­dė ir bu­vę ve­žė­jai Pert­var­ka uos­ ta­mies­čio vie­šo­ jo trans­por­to sis­te­ mo­je neap­siė­jo be ne­sklan­du­mų. Da­ lis ke­lei­vių ne­li­po į nau­ją­sias trans­ por­to prie­mo­nes ir lau­kė marš­ru­ti­nių tak­si, o marš­ru­tų ne­ te­kę ve­žė­jai ban­dė trik­dy­ti eis­mą.

Dienos telegrafas Sa­v i­val­dy­b ė. Ant­ra­d ie­n į 8.30 val. mies­to me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas priims Pa­lan­gos oro uos­to va­do­vę Jo­ lan­tą Ju­ce­vi­čiū­tę, 15 val. da­ly­vaus pir­ mi­n io svei­ka­tos prie­ž iū­ros cent­ro 15 me­t ų veik­los pa­m i­nė­ji­me ir Rea­bi­l i­ ta­ci­jos sky­riaus ati­da­ry­me. Pra­ty­bos. Tre­čia­die­n į nuo 9 iki 11 val. Klai­pė­dos vals­ty­bi­n io Jū­r ų uos­to di­ rek­ci­ja or­ga­ni­zuo­ja ci­vi­li­nės sau­gos ir uos­to ap­sau­gos pra­ty­bas, ku­rio­se da­ ly­vaus įvai­rios spe­cia­lio­sios tar­ny­bos. Iš vi­so į pra­ty­bas įsi­trauks re­kor­di­nis ins­ti­tu­ci­jų skai­čius – 11. Pra­ty­bų me­tu bus imi­tuo­ja­mas te­ro­ro ak­tas bend­ro­ vė­je „Klai­pė­dos kon­tei­ne­rių ter­mi­na­ las“ ir lo­ka­l i­zuo­ja­mos iš sto­vin­čio lai­ vo pa­skli­du­sios naf­tos dė­mės. Kon­cer­tas. Tre­čia­d ie­n į 18 val. Ni­dos kul­tū­ros ir tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ re „Agi­la“ ne­r in­g iš­k iai ir ku­ror­to sve­ čiai tu­rės ga­l i­my­b ę iš­g irs­t i Šiau­rės Ciu­r i­cho kan­to­no gim­na­z i­jos or­kest­ rą ir cho­rą. Pa­ro­da. I.Si­mo­nai­ty­tės bib­lio­te­kos ga­ le­r i­jo­je „13 L“, pra­dė­ta eks­po­nuo­t i Alf­ re­do Pet­ro Gu­žo gra­fi ­kos dar­bų pa­ ro­da. Klai­pė­d ie­čiai ir mies­to sve­čiai kvie­čia­mi jo­je ap­si­lan­ky­ti.

Pa­gal­ba: ma­žie­ji au­to­bu­siu­kai nu­da­žy­ti rau­do­nai, kad ke­lei­viams juos bū­tų pa­pras­čiau at­skir­ti nuo marš­

ru­ti­nių tak­si.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Au­to­bu­siu­kai nu­da­žy­ti rau­do­nai

Va­kar uos­ta­mies­čio gat­vė­mis pra­ dė­jo va­ži­nė­ti rau­do­ni au­to­bu­siu­kai. Jie ke­lei­vius ve­ža nau­jais – 7, 15A, 2A, 14A, 2B, 11A ir 20 marš­ru­tais. Šie marš­ru­tai at­si­ra­do vie­to­je 2, 7, 5, 15, 14, 11, ku­riais anks­čiau ve­žė marš­ru­ti­niai tak­si. Ma­žie­ji au­to­bu­siu­kai ke­lei­vius ve­ža ir 21 marš­ru­tu. Jis atim­tas iš di­džio­jo ve­žė­jo. Nuo sau­sio 1 d. bus or­ga­ni­zuo­ja­mas ir 13 marš­ru­tas. Vie­to­je marš­ru­ti­nių tak­si at­si­ra­ dę rau­do­nie­ji au­to­bu­siu­kai sto­ja tik sto­te­lė­se. Vie­na spal­va jie nu­da­žy­ ti, kad ke­lei­viams bū­tų leng­viau at­ skir­ti nuo marš­ru­ti­nių tak­si. Ma­žuo­siuo­se au­to­bu­siu­kuo­se, kaip ir di­džiuo­siuo­se, ga­lio­ja elekt­ ro­ni­nis bi­lie­tas. Užb­lo­ka­vo įva­žia­vi­mą

Vie­šo­sios įstai­gos „Klai­pė­dos ke­ lei­vi­nis trans­por­tas“ di­rek­to­rius Gin­ta­ras Ne­niš­kis ne­slė­pė, kad įsi­ ga­lio­ję po­ky­čiai pa­žė­rė ir ne­ma­lo­ nių staig­me­nų. Va­do­vas pa­sa­ko­jo, kad ma­žų­jų au­to­bu­siu­kų dar­bą va­kar su­trik­ dė da­lies bu­vu­sių 2, 5 ir 7 marš­ru­to ve­žė­jų ak­ci­ja. Ry­tą jie rin­ko­si prie sa­vi­val­dy­bės, ban­dė trik­dy­ti eis­mą Lie­pų gat­vė­je. Pa­sak G.Ne­niš­kio, vė­liau bu­vę ve­žė­jai truk­dė 2A nu­me­riu pa­žy­ mė­to au­to­bu­siu­ko dar­bą.

„Jie ne­lei­do iš­va­žiuo­ti iš Spor­ti­ nin­kų gat­vė­je esan­čio ga­li­nio su­ sto­ji­mo. Į įvy­kio vie­tą bu­vo iš­ kvies­ti kont­ro­lie­riai, po­li­ci­ja“, – pa­sa­ko­jo va­do­vas.

Gin­ta­ras Ne­niš­kis:

Vai­ruo­to­jas, su­sto­jęs sto­te­lė­je, pa­ts kvie­tė ke­lei­vius lip­ti į au­to­ bu­siu­ką.

G.Ne­niš­kio tei­gi­mu, dėl šios pro­ tes­to ak­ci­jos 2A marš­ru­tu ve­žan­tis au­to­bu­siu­kas at­si­li­ko nuo gra­fik ­ o. Vė­liau ši pro­ble­ma bu­vo iš­spręs­ta. Vai­ruo­to­jai pra­šė dar­bo

Ke­lių marš­ru­tų ope­ra­to­riaus trans­ por­to va­dy­bi­nin­kė Lo­re­ta Aver­ki­na pa­sa­ko­jo, kad prie sa­vi­val­dy­bės su­ si­rin­kę ve­žė­jai tie­siog ban­dė ko­vo­ ti už sa­vo bū­vį.

Eve­li­nos Gau­gė­lai­tės nuo­tr.

„Vai­ruo­to­jai ėjo pas mies­to val­ džią ir pra­šė dar­bo. Klau­sė, gal val­džia iš jų nu­pirks ma­ši­nas, ku­ rių ne­bė­ra, kur dė­ti. Pas­ta­rų­jų tu­ ri­me 19. Žmo­nės ne­te­ko dar­bo ir ne­be­ži­no, ką da­ry­ti“, – pa­sa­ko­jo L.Aver­ki­na. Dar­bo ne­te­kę ve­žė­jai su­si­ti­ko su Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­jos di­rek­to­re Ju­di­ta Si­mo­na­vi­ čiū­te. Ši pa­pra­šė atei­ti ant­ra­die­nį. „Ei­si­me, žiū­rė­si­me, ką siū­lys. Dėl per­tvar­kos at­leis­ta daug žmo­ nių. Pers­pek­ty­va liūd­na. Ti­ki­mės pa­gal­bos iš mies­to val­džios“, – vy­ lė­si L.Aver­ki­na. Anot jos, vis dar ti­ki­ma­si, kad teis­mas priims marš­ru­ti­niams tak­ si pa­lan­kų spren­di­mą. „Aps­kun­dė­me ne pa­čią per­tvar­ ką, o marš­ru­tų, ku­riais ve­žio­jo­ me pa­nai­ki­ni­mą. Ne­bu­vo­me prieš nau­jų trans­por­to prie­mo­nių at­si­ ra­di­mą. Val­džios pra­šė­me tik ne­ nai­kin­ti marš­ru­tų“, – pa­brė­žė va­ dy­bi­nin­kė. Au­to­bu­siu­kui nu­lei­do pa­dan­gą

L.Aver­ki­na tvir­ti­no, kad ne­no­rė­jo truk­dy­ti 2A marš­ru­tą ap­tar­nau­jan­ čiam ve­žė­jui. „Pap­ras­čiau­siai at­va­žia­vo­me pa­ žiū­rė­ti, kaip lai­ko­ma­si tvar­ka­raš­čių. O jų ne­bu­vo lai­ko­ma­si. Kont­ro­lės klau­sė­me, ko­dėl už tai ne­su­ra­šė ak­ to. Tvar­ka­raš­čiai yra ne­są­mo­nin­gi. Per 12 mi­nu­čių neį­ma­no­ma nu­va­ žiuo­ti iš vie­no mies­to ga­lo į ki­tą“, – pa­sa­ko­jo va­dy­bi­nin­kė.

„Ki­l o ir ki­t ų tech­n i­n ių ne­ sklan­d u­m ų. Šios pro­b le­m os yra spren­d žia­m os. Iki sa­vai­t ės pa­ bai­gos ti­k i­m ės iš­s pręs­t i bent tech­ni­nius da­ly­kus“, – ak­cen­ta­ vo G.Ne­niš­kis. Ke­lei­vius kvie­tė į au­to­bu­są

Pa­sak va­do­vo, nors in­for­ma­ci­ jos apie per­tvar­ką bu­vo daug, tam tik­ras žmo­nių srau­tas jos ne­ži­no­ jo. Ke­lei­viai vis dar lau­kė marš­ru­ ti­nių tak­si. Sto­vė­jo ne sto­te­lė­se, o prie san­kry­žų. Pir­ma die­na ypač su­dė­tin­ga bu­vo 2B marš­ru­tu ve­žan­čiam ve­žė­jui. „Vai­ruo­to­jas su­sto­jęs sto­te­lė­ je pa­ts kvie­tė ke­lei­vius lip­ti į au­ to­bu­siu­ką. Aiš­ki­no, kad va­žiuo­ ja kaip 2 marš­ru­ti­nis tak­si. Ma­tyt, da­lis žmo­nių to ne­ži­no­jo“, – pa­sa­ ko­jo va­do­vas. Anot G.Ne­niš­kio, prie nau­jo dar­bo spe­ci­fik ­ os sun­ku pri­pras­ti ir ma­žų­jų au­to­bu­siu­kų vai­ruo­to­jams. Dau­gu­ma jų anks­čiau dir­bo marš­ ru­ti­niuo­se tak­si. „Vai­ruo­to­jams rei­kia įdir­bio. Anks­čiau jie ki­taip dir­bo. Lais­ viau. Da­bar griež­tas tvar­ka­raš­tis, nu­ma­ty­tos per­trau­kos“, – tvir­ti­ no di­rek­to­rius. Pa­sak va­do­vo, pir­mą die­ną paaiš­kė­jo, kad teks ko­re­guo­ti ma­ žų­jų au­to­bu­siu­kų gra­fi­kus. Ma­ny­ ta, kad jie va­žiuos grei­čiau. Vie­šo­jo trans­por­to per­tvar­ka ne­ pa­lie­tė marš­ru­ti­nių tak­si, ke­lei­vius ve­žan­čių 6, 8, 9, 10 marš­ru­tais.

Sto­v yk­l a. Lie­t u­vos di­d žio­j o ku­n i­ gaikš­čio Bu­t i­gei­d žio dra­g ū­nų mo­to­ ri­zuo­ta­ja­me pės­ti­nin­k ų ba­ta­lio­ne vy­ ko Atei­ti­nin­k ų fe­de­ra­ci­jos or­ga­ni­zuo­ ta sto­vyk­la (aka­de­mi­ja), ku­rio­je da­ly­ va­vo 88 vai­kai ir 18 va­do­v ų. Jos me­ tu da­ly­v iams bu­vo pri­sta­t y­tas Dra­ gū­nų ba­ta­l io­nas, mi­si­jo­je bu­vęs ka­r i­ nin­kas pri­sta­tė Lie­t u­vos ka­r ių at­l ie­ ka­mas už­duo­t is Af­ga­n is­t a­ne, ba­t a­ lio­no fi­zi­nio ren­g i­mo spe­cia­lis­tas ve­ dė mankš­tą. Šiek tiek pa­si­tre­ni­ra­vus, sto­vyk­lau­to­jai da­ly­va­vo ba­ta­lio­no ry­ ti­nė­je ri­k iuo­tė­je. Mir­t ys. Va­k ar Ci­v i­l i­nės met­r i­k a­c i­ jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 7 klai­pė­ die­čių mir­tys. Mi­rė Ona Bal­ti­nie­nė (g. 1925 m.), Pras­ko­vi­ja Mu­ra­še­va (g. 1929 m.), Po­lo­nij Fi­li­mo­nov (g. 1929 m.), Bro­ nis­lo­vas Ta­mo­šai­tis (g. 1932 m.), Hen­ ri­kas Ma­lū­na­v i­čius (g. 1935 m.), Vi­ta­ lij Ju­din (g. 1936 m.), Ala Krvčen­ko (g. 1951 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Ona Bal­ti­nie­nė, Po­lo­nij Fi­li­mo­nov. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mas Vi­ta­lij Ju­din. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 10 mo­te­r ų. Gi­mė 5 mer­gai­tės ir 5 ber­niu­kai. Grei­to­ji. Va­kar iki 19 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė 61 iš­kvie­ti­mo. Klai­p ė­d ie­čiai skun­dė­si pil­vo skaus­ mais, krau­jo­ta­kos su­tri­k i­mais, aukš­tu krau­jos­pū­d žiu. Į me­di­kus kreip­ta­si ir dėl ke­lių karš­čiuo­jan­čių vai­k ų.

4

antradienis, rugsėjo 4, 2012

miestas

Svai­ga­lai – už duo­me­nis 1

Ka­si­nin­kės pa­si­klio­vė vy­ res­niais žmo­nė­mis – jiems už­te­ko tik pa­sa­ky­ti sa­vo gi­mi­mo da­ tą, o as­mens do­ku­men­to ro­dy­ti ne­ rei­kė­jo. Jau­nes­ni pir­kė­jai pri­va­lė­jo pa­ro­dy­ti ir do­ku­men­tą, iš ku­rio ka­ si­nin­kės į in­for­ma­ci­nę sis­te­mą įves­ da­vo gi­mi­mo da­tą. „Ne­pil­na­me­čiams al­ko­ho­lio ne­ par­duo­da­me vi­sus me­tus. Šie­met, kai ne­ma­žai mo­kyk­lų moks­lo me­ tų pra­džią šven­čia rug­sė­jo 3 die­ną, nu­spren­dė­me at­kreip­ti dė­me­sį, kad ne­pil­na­me­čiams al­ko­ho­lis nė­ra par­ da­vi­nė­ja­mas. As­mens do­ku­men­tų dar­buo­to­jas prie ka­sos ga­li pa­pra­šy­ ti bet ka­da, jei­gu klien­tas at­ro­do ne­

Ol­ga Ma­laš­ke­vi­čie­nė:

Ka­so­se įve­dė­me pa­ pil­do­mą tech­ni­nį ap­ri­bo­ji­mą – al­ko­ ho­lis ga­li bū­ti par­ duo­tas tik tuo­met, kai ka­si­nin­kas įve­ da ir pir­kė­jo am­žių.

su­lau­kęs pil­na­me­tys­tės. Šio­mis die­ no­mis, rug­sė­jo 2 ir 3 die­ną, ka­so­se įve­dė­me pa­pil­do­mą tech­ni­nį ap­ri­ bo­ji­mą – al­ko­ho­lis ga­li bū­ti par­duo­ tas tik tuo­met, kai ka­si­nin­kas įve­da ir pir­kė­jo am­žių“, – aiš­ki­no pre­ky­ bos tink­lo „Ma­xi­ma“ at­sto­vė spau­ dai Ol­ga Ma­laš­ke­vi­čie­nė. Neaiš­ku, ko­dėl nu­si­ra­šo

Pak­laus­ta, ar toks pra­šy­mas ne­ pa­žei­džia pir­kė­jų tei­sių ir As­mens duo­me­nų tei­si­nės ap­sau­gos įsta­ty­ mo, pa­šne­ko­vė pa­brė­žė, jog klien­ tų pra­šo­ma pa­teik­ti tik sa­vo gi­mi­mo da­tą, o ne as­mens ko­dą. „Be to, vi­so­se par­duo­tu­vė­se pir­ kė­jus apie tai, kad per­kant al­ko­ho­ lį rei­kės pa­sa­ky­ti sa­vo gi­mi­mo da­ tą, in­for­muo­ja­me per vie­ti­nį ra­di­ją ir in­for­ma­ci­niuo­se sten­duo­se“, – tei­gė O.Ma­laš­ke­vi­čie­nė. Vals­ty­bi­nės duo­me­nų ap­sau­gos ins­pek­ci­jos at­sto­vė spau­dai Au­re­li­

ja Gri­ki­nai­tė tei­gė, jog neaiš­ku, kuo va­do­vau­jan­tis pre­ky­bos cent­ruo­ se „Ma­xi­ma“ nu­si­ra­šo­mos as­mens gi­mi­mo da­tos, nes tam, kad bū­ tų tin­ka­mai įgy­ven­din­tos Maž­me­ ni­nės pre­ky­bos al­ko­ho­li­niais gė­ri­ mais pre­ky­bos ir vie­šo­jo mai­ti­ni­mo įmo­nė­se tai­syk­lės, as­mens duo­me­ nų rink­ti ne­rei­kia. Šio­se tai­syk­lė­se nu­ma­ty­ta, kad drau­džia­ma par­duo­ ti al­ko­ho­li­nius gė­ri­mus as­me­nims, jau­nes­niems kaip 18 me­tų. Al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų par­da­vė­jai tu­ri tei­sę, o kai ky­la abe­jo­nių, kad as­muo yra jau­nes­nis ne­gu 18 me­tų, pri­va­lo iš per­kan­čio al­ko­ho­li­nius gė­ ri­mus as­mens rei­ka­lau­ti pa­teik­ti as­ mens am­žių liu­di­jan­tį do­ku­men­tą. Jei­gu toks as­muo ne­pa­tei­kia am­ žių liu­di­jan­čio do­ku­men­to, al­ko­ho­ li­nių gė­ri­mų par­da­vė­jai pri­va­lo at­ si­sa­ky­ti par­duo­ti jam al­ko­ho­li­nius gė­ri­mus. „Pa­žy­mė­ti­na, kad šio­se tai­syk­lė­se nė­ra nu­ma­ty­ta ga­li­my­bė al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų par­da­vė­jams nu­si­ra­šy­ti ko­ kius nors as­mens duo­me­nis“, – pa­ brė­žė A.Gri­ki­nai­tė.

Lau­ry­nas Vi­li­mas

Lie­tu­vos pre­k y­bos įmo­n ių aso­cia­ci­jos vyk­do­ma­sis di­rek­to­r ius

M

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

in­tis draus­ti al­ko­ho­liu pre­k iau­t i rug­sė­jo 1-ąją ir bu­vo su­si­ju­si su tuo, kad sim­bo­l iš­kai bū­t ų pa­ska­t in­t i pre­k y­bos cent­rai pri­si­dė­ ti prie at­sa­kin­ges­nio svai­ga­lų var­to­ji­ mo per moks­lei­vių ir stu­den­tų šven­ tę. Ta­čiau rea­ly­bė yra kiek ki­to­kia, ir tai su­si­ję su daug gi­les­nė­mis tra­di­ci­ jo­mis. Vie­nos die­nos drau­di­mas pro­ ble­mos tik­rai neišsp­ren­džia. Mes pa­ si­gen­da­me veiks­m in­g ų švie­tė­jiš­k ų, auk­lė­ja­mo­jo po­bū­džio prie­mo­nių. Vi­ sus drau­di­mus įma­no­ma apei­ti. Ir šis nė­ra išim­tis. Tai ro­do ir par­da­vi­mas – jau ke­le­rius me­tus die­ną prieš rug­sė­ jo 1-ąją al­ko­ho­lio par­duo­da­ma iki 50 pro­c. dau­g iau nei bet ku­r ią ki­tą die­ ną. To­kios bend­ros tvar­kos, kad pre­ ky­bos cent­rai pir­mo­sio­m is rug­sė­jo die­no­mis klien­tų, per­kan­čių svai­ga­ lus, pra­šy­t ų pa­sa­k y­t i sa­vo gi­m i­mo da­tą ir ją įves­t ų į kaž­ko­k ią sis­te­mą, tik­rai nė­ra. Tei­sės ak­tuo­se nu­ma­ty­ ta, kad drau­di­mas par­duo­ti al­ko­ho­li­ nius gė­ri­mus ne­pil­na­me­čiams ga­lio­ ja vi­sus me­tus. Pre­k y­bi­n in­kai iš­t ies daug da­ro, sten­gia­si, kad ne­pil­na­me­ čiai ne­ga­lė­t ų įsi­g y­t i svai­ga­lų. Ir pa­t i efek­ty­viau­sia prie­mo­nė – pra­šy­mas pa­ro­dy­ti do­ku­men­tą.

ri­mus ga­lio­ja jau pen­ke­rius me­tus. Anot Nar­ko­ti­kų, Ta­ba­ko ir al­ko­ho­ lio kont­ro­lės de­par­ta­men­to Stra­te­ gi­jos, ste­bė­se­nos ir ana­li­zės sky­riaus vy­riau­sio­jo spe­cia­lis­to Jo­no Ža­los, šie­met rug­sė­jo 1-ąją de­par­ta­men­to spe­cia­lis­tai tik­ri­no, kaip bu­vo lai­ko­ ma­si šio drau­di­mo. „Tik­rin­ta tik Vil­niaus re­gio­ne ir pa­žei­di­mų ne­nus­ta­ty­ta. Ki­tuo­se re­gio­nuo­se kont­ro­lė pa­ves­ta po­li­ci­ jai“, – tei­gė J.Ža­la. Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­riau­sio­ jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Vie­šo­sios tvar­kos biu­ro vir­ši­nin­ko And­riaus Le­liu­gos tei­gi­mu, nė­ra duo­me­nų, kad Klai­pė­dos re­gio­ne rug­sė­jo 1-ąją par­duo­tu­vė­se bū­tų pre­kiau­ta al­ko­

ho­liu, to­kių pa­žei­di­mų ne­nus­ta­ty­ta. Nors šio­mis die­no­mis pre­ky­ba svai­ ga­lais nė­ra drau­džia­ma, anot A.Le­ liu­gos, pa­rei­gū­nai kont­ro­liuos, kad al­ko­ho­li­niai gė­ri­mai ne­bū­tų par­da­ vi­nė­ja­mi ne­pil­na­me­čiams. „Apy­lin­kių ins­pek­to­riams nu­ro­ dy­ta pa­si­kal­bė­ti su jiems pri­skir­to­ se te­ri­to­ri­jo­se esan­čių par­duo­tu­vių dar­buo­to­jais. Jie įspė­ti ne tik ne­ par­duo­ti svai­ga­lų ne­pil­na­me­čiams, bet ir ste­bė­ti, kad jų paaug­liams ne­ pirk­tų suau­gu­sie­ji“, – tei­gė Vie­šo­ sios tvar­kos biu­ro vir­ši­nin­kas. Pat­ru­liams bu­vo pa­ves­ta va­kar va­ ka­re lan­ky­tis to­se vie­to­se, kur įpras­ tai bū­riuo­ja­si jau­nuo­liai, ir tik­rin­ti, ar jie ne­var­to­ja svai­ga­lų.

Di­des­nio po­rei­kio ne­pas­te­bė­jo

Ki­tuo­se pre­ky­bos cent­ruo­se pir­mo­ sio­mis rug­sė­jo die­no­mis svai­ga­lais pre­kiau­ta įpras­tai, jo­kių spe­cia­lių ap­sau­gos prie­mo­nių ne­siim­ta. „Ri­mi“ pre­ky­bos cent­ruo­se al­ ko­ho­liu pre­kiau­ja­me kaip įpras­tai ir pa­gal įsta­ty­mus. Rug­sė­jo 1-ąją ne­ pre­kia­vo­me, apie tai in­for­ma­vo­me pir­kė­jus iš anks­to, ki­to­mis die­no­ mis pre­kia­vo­me kaip įpras­tai. Jo­ kios pa­pil­do­mos in­for­ma­ci­jos iš pir­kė­jų ne­rei­ka­la­vo­me. Sau­gu­mo prie­mo­nės, kad ne­pil­na­me­čiai ne­ ga­lė­tų įsi­gy­ti al­ko­ho­lio, mū­sų tink­ le griež­tos kiek­vie­ną die­ną, to­dėl ir ko nors pa­pil­do­mo im­tis ne­rei­kė­ jo. Be­je, sek­da­mi al­ko­ho­lio par­da­ vi­mus, ne­pas­te­bė­jo­me, kad rug­sė­jo 3-ią­ją al­ko­ho­lio bū­tų nu­pirk­ta dau­ giau nei įpras­tai“, – tei­gė pre­ky­bos tink­lo „Ri­mi“ at­sto­vė spau­dai Ra­ min­ta Sta­nai­ty­tė-Čes­nu­lie­nė. Bend­ro­vės, val­dan­čios pre­ky­bos cent­rus „Nor­fa“, at­sto­vas spau­dai Da­rius Ry­liš­kis tvir­ti­no, kad iš pir­ kė­jų jo­kių as­mens duo­me­nų ne­rei­ ka­lau­ja­ma, jie nie­kur neį­ve­di­nė­ja­mi. „Ta­čiau bend­ro­vės va­do­vai dar­buo­

Komentaras

Drau­di­mas: jau pen­ke­rius me­tus rug­sė­jo 1-ąją į al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų bu­

te­lius par­duo­tu­vė­se ga­li­ma tik žiū­rė­ti.

to­jams nu­ro­dė šio­mis die­no­mis dar ati­džiau ste­bė­ti svai­ga­lus per­kan­ čius pir­kė­jus, kad tarp jų ne­pa­si­tai­ ky­tų ne­pil­na­me­čių“, – tei­gė D.Ry­ liš­kis. Val­das Lo­pe­ta, IKI pre­ky­bos tink­lą val­dan­čios bend­ro­vės „Pa­ link“ Ko­mu­ni­ka­ci­jos sky­riaus va­do­ vas, ti­ki­no, jog pre­ky­bos cent­ruo­se kas­dien la­bai ati­džiai ste­bi­ma, kad al­ko­ho­lio ne­bū­tų par­duo­da­ma ne­ pil­na­me­čiams, o šio­mis die­no­mis dė­me­sys dar di­des­nis – do­ku­men­ tų pra­šo­ma vi­sų klien­tų, ku­rių am­ žius ke­lia abe­jo­nių. Pa­rei­gū­nai įspė­jo par­da­vė­jas

Drau­di­mas rug­sė­jo 1-ąją par­duo­ tu­vė­se par­duo­ti al­ko­ho­li­nius gė­

Įkau­šęs vy­ras puo­lė į ban­gas Neį­ga­liuo­sius

pra­džiu­gi­no do­va­na

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­dos Ro­ta­ry klu­bo „Ma­ris“ na­ riai nau­jų moks­lo me­tų pro­ga „Me­ dei­nės“ mo­kyk­los bend­ruo­me­nę pra­džiu­gi­no ypa­tin­ga do­va­na.

Neb­lai­vus ir vos ant ko­jų pa­sto­vin­ tis gargž­diš­kis ieš­ko­jo ekst­re­ma­lių pra­mo­gų. Gel­bė­to­jams iš aud­rin­ gos jū­ros vy­rą te­ko iš­temp­ti jė­ga.

Klai­pė­dos skęs­tan­čių­jų gel­bė­ji­mo tar­ny­bos vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­ tas Alek­sand­ras Siak­ki pa­sa­ko­jo, kad ne­blai­vus maž­daug 30 me­ tų Gargž­dų gy­ven­to­jas sek­ma­die­nį lai­ką lei­do Gi­ru­lių pa­plū­di­my­je. Jū­ra bu­vo aud­rin­ga, ban­ga­vi­mas sie­kė 2 ba­lus. Ka­bė­jo rau­do­na – mau­dy­tis drau­džian­ti vė­lia­va. Neb­lai­vus gargž­diš­kis už­si­gei­ dė iš­si­mau­dy­ti jū­ro­je. Gel­bė­to­ jai jo pa­pra­šė iš­lip­ti iš van­dens. Neb­lai­vus vy­ras ne tik ne­pai­sė pra­šy­mų, bet nu­plau­kė gi­lyn – už plū­du­rų, už ku­rių poil­siau­to­jams

Ban­gos: pa­sta­ro­sio­mis die­no­mis jū­ra – aud­rin­ga.

drau­džia­ma mau­dy­tis. Gel­bė­to­ jai pri­plau­kė prie vy­ro ir par­tem­ pė jį į kran­tą. Sug­rį­žęs vy­riš­kis vos pri­si­mi­nė, kur bu­vo pa­si­dė­jęs sa­ vo daik­tus.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Gel­bė­to­jai gargž­diš­kio pa­pra­šė pa­lik­ti pa­plū­di­mį, ta­čiau šis ne­pai­ sė ir šio pra­šy­mo. Tuo­met į pa­jū­rį bu­vo iš­kvies­ti po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai. Šie gargž­diš­kį nu­ve­žė į areš­ti­nę.

Pa­de­da­mi par­tne­rių, ro­ta­riai įgy­ ven­di­no jau nuo pa­va­sa­rio puo­ se­lė­tą mo­ky­mo įstai­gos va­do­vų sva­jo­nę – čia be­si­mo­kan­tiems neį­ ga­lie­siems pa­rū­pi­no ir pa­do­va­no­jo spe­cia­lų tre­ni­ruok­lį. Vai­kams, ne­tu­rin­tiems ga­li­my­ bių ak­ty­viai fi­ziš­kai ju­dė­ti, šis sta­ cio­na­rus dvi­ra­tis pa­dės tre­ni­ruo­ti ran­kų bei ko­jų rau­me­nis. „Me­dei­nės“ mo­kyk­lai tai la­bai di­de­lė pa­ra­ma. Vo­kie­čių ga­min­to­jų įren­gi­nio, ku­ris pri­tai­ky­tas neį­ga­ lių­jų po­rei­kiams, ver­tė sie­kia apie 10 tūkst. li­tų. „Klai­pė­dos“ inf.

Pas­kir­tis: spe­cia­lus tre­ni­ruok­lis

pri­tai­ky­tas neį­ga­liems vai­kams.

5

antradienis, RUGsėjO 4, 2012

lietuva

J.Kve­da­rą teis­mas ve­ja lauk iš fe­de­ra­ci­jos „Lie­tu­vos fut­bo­las tu­ri šan­są ap­si­va­ly­ti nuo va­gių“, – pa­reiš­kė bu­ Komentarai vęs fut­bo­li­nin­kas Ri­man­tas Turs­kis, iš­gir­dęs apie teis­mo spren­di­ mą, ne­tei­sė­tu pra­tur­tė­ji­mu įta­ria­mą Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jos (LFF) pre­zi­den­tą Ju­lių Kve­da­rą nu­ša­lin­ti nuo pa­rei­gų. Ta­das Šir­vins­kas, Man­tas Stan­ke­vi­čius Nu­ša­li­no pu­sei me­tų

Va­kar po pie­tų LFF va­do­vus pa­sie­ kė Kau­no apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ros siųs­tas laiš­kas su Kau­no mies­to apy­lin­kės teis­mo spren­di­mu nu­ ša­lin­ti J.Kve­da­rą nuo pa­rei­gų pu­ sei me­tų. To­kių san­kci­jų tei­sė­sau­ga ima­ si, kai gal­būt nu­si­kals­ta­ma įta­ ria­mo­jo veik­la tie­sio­giai ga­li bū­ ti su­si­ju­si su jo pa­rei­go­mis. Pats J.Kve­d a­ras įta­r ia­m as ne­tei­s ė­t u pra­tur­tė­ji­mu. „Si­tua­ci­ja bus spren­džia­ma LFF įsta­tuo­se nu­ma­ty­ta tvar­ka. Šis klau­si­mas įtrauk­tas į rug­sė­jo 7 d. nu­ma­ty­to LFF vyk­do­mo­jo ko­mi­ te­to po­sė­dį. „Į posėdį pa­kvies­ti ir tarp­tau­ti­nių fut­bo­lo or­ga­ni­za­ci­jų – Tarp­tau­ti­nės fut­bo­lo aso­cia­ci­jos (FI­FA) ir Eu­ro­pos fut­bo­lo aso­cia­ci­ jų są­jun­gos (UE­FA) at­sto­vai“, – ra­ šo­ma va­kar iš­pla­tin­ta­me LFF pra­ ne­ši­me. LFF vyk­do­ma­sis ko­mi­te­tas teis­ mo spren­di­mui įta­kos tu­rė­ti ne­ga­ li. Jis įsi­ga­lio­jo penk­ta­die­nį. Ko­kių veiks­mų LFF ga­li im­tis sa­vo pre­ zi­den­to at­žvil­giu, ne­ko­men­tuo­ ja­ma. „Šiuo me­tu dau­giau ne­tu­ri­me, ką ko­men­tuo­ti. Teis­mo spren­di­ mas fe­de­ra­ci­jos veik­lai įta­kos ne­ da­ro. Vi­sas mū­sų dė­me­sys – penk­ ta­die­nį vyk­sian­čioms Lie­tu­vos ir Slo­va­ki­jos rink­ti­nių rung­ty­nėms“, – dien­raš­čiui sa­kė LFF at­sto­vė spau­dai Vai­va Zi­zai­tė. Pats J.Kve­da­ras teis­mo spren­ di­mą ža­da skųs­ti, ta­čiau va­kar iš­ sa­mes­nių ko­men­ta­rų ven­gė, teig­ da­mas, kad „rū­pi­na­si fut­bo­lo rei­ka­lais“.

Tur­to šal­ti­niai ne­ži­no­mi

Apie įtar­ti­ną J.Kve­da­ro tur­to kil­ mę „Kau­no die­na“ ra­šė pa­va­sa­rį, kai J.Kve­da­ras bu­vo iš­rink­tas LFF pre­zi­den­tu. Pir­miau­sia J.Kve­da­ ro fi­nan­sai už­kliu­vo Vals­ty­bi­nei mo­kes­čių ins­pek­ci­jai (VMI). Ins­ pek­to­riai nu­sta­tė, kad įsi­gy­da­mas mo­to­cik­lą „Har­ley Da­vid­son“ ir pirk­da­mas ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to Pa­lan­go­je esan­čio­se Ser­mies­čio ir Kan­ko­rė­žių gat­vė­se J.Kve­da­ras pa­ty­rė dau­giau iš­lai­dų, ne­gu ga­ lė­jo tu­rė­ti pa­ja­mų. Pas­te­bė­ji­mus VMI per­da­vė tei­sė­sau­gai. LFF pre­zi­den­to iš es­mės ėmė­si Kau­no pro­ku­ro­rai, nes čia ir gy­ve­na įta­ ria­ma­sis.

Fut­bo­lo vei­kė­jo pa­ var­dė bu­vo mi­ni­ma Kau­no ma­fi­jos va­ dei­vų va­ka­rė­lius ap­ ra­šan­čio­se po­li­ci­jos pa­reng­to­se ata­skai­ to­se. Praė­ju­sių me­tų spa­lį pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas nau­ją at­skai­tos taš­ką pa­sie­kė prieš mė­ne­sį. Rugp­ jū­čio 3 d. J.Kve­da­rui Kau­no apy­ gar­dos pro­ku­ra­tū­ra pa­reiš­kė įta­ ri­mus dėl ne­tei­sė­to pra­tur­tė­ji­mo. Pro­ku­ra­tū­ra taip pat yra nu­ro­džiu­si ski­rian­ti lai­ki­ną­sias ap­sau­gos prie­ mo­nes įta­ria­mo­jo var­du įsi­gy­tam mo­to­cik­lui „Har­ley Da­vid­son“ ir dviem ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ob­jek­ tams Pa­lan­go­je. Su nu­si­kals­ta­mo pa­sau­lio at­sto­ vais bend­rau­jan­tis J.Kve­da­ras ne­ su­ge­bė­jo įro­dy­ti, iš kur ga­vo lė­šų

Įta­ri­mai: 12 me­tų Lie­tu­vos fut­bo­lo grie­ti­nė­lei pri­klau­san­tis J.Kve­da­

ras la­biau pa­gar­sė­jo ne spor­ti­niais pa­sie­ki­mais, o ry­šiais su nu­si­kal­ tė­lių gau­jo­mis. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.

šiems ob­jek­tams pirk­ti. Ofi­cia­lios LFF pre­zi­den­to pa­ja­mos nė iš to­lo ne­pri­lygs­ta iš­lai­doms. J.Kve­da­ras ban­dė su­kti uo­de­gą – nu­ro­dė ke­lis ne­va jam pi­ni­gus pa­sko­li­nu­sius as­ me­nis, ta­čiau ty­rė­jai ta­ria­mus kre­ di­to­rius ap­klau­sė ir pa­tik­ri­no jų fi­ nan­si­nius rei­ka­lus. Paaiš­kė­jo, kad jų pi­ni­gi­nės kur kas lie­ses­nės, nei bu­vo teig­ta. Tad J.Kve­da­ro pra­ban­ gų gy­ve­ni­mą mai­ti­nę pi­ni­gų šal­ti­ niai li­ko ne­ži­no­mi.

Vla­di­mi­ras Ro­ma­no­vas

Vers­l i­n in­kas, spor­to me­ce­na­tas

M

a­nęs ne­ste­bi­na da­bar­ ti­nė Lie­tu­vos fut­bo­lo si­ tua­ci­ja. Ste­bi­na tai, kad jau dau­giau kaip 10 me­ tų Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jos vei­kė­jai griau­na fut­bo­lą, bet į tai nie­kas ne­krei­

Įta­ria­mų­jų ra­tas plė­sis?

Įta­ri­mai kol kas pa­reikš­ti tik J.Kve­ da­rui, ta­čiau neat­me­ta­ma ga­li­my­ bė, kad įta­ria­mų­jų bus ir dau­giau. Vie­na rea­liau­sių kan­di­da­čių pa­tek­ ti į įta­ria­mų­jų są­ra­šą – LFF fi­nan­sų sky­riaus va­do­vė, J.Kve­da­ro su­gy­ ven­ti­nė Da­lia Ži­ge­lie­nė. Tei­sė­sau­ gos ne­pat­vir­tin­tais duo­me­ni­mis, ji, J.Kve­da­ras ir dar ke­li vei­kė­jai ga­ li bū­ti su­si­ję su UE­FA Lie­tu­vai skir­ tų pi­ni­gų grobs­ty­mu. Pa­vyz­džiui, vien pir­ma­jam LFF sta­dio­no Vil­niu­je re­konst­ruk­ci­ jos eta­pui UE­FA pa­ža­dė­jo apie 8 mln. li­tų. Sta­dio­nu, į ku­rį bū­tų ga­ li­ma „kiš­ti“ pi­ni­gus, LFF pa­si­rū­pi­ no prieš po­rą me­tų, kai vos už 2,2 mln. li­tų pe­rė­mė bu­vu­sį „Vėt­ros“ sta­dio­ną. Bu­vęs Vil­niaus „Vėt­ros“ sa­vi­nin­kas Ro­mas Sta­šaus­kas ma­ no, kad ko­man­dą ga­lu­ti­nai su­žlug­ džiu­si sta­dio­no pe­rė­mi­mo pro­ce­ dū­ra bu­vo ne­tei­sė­ta.

Ri­tas Vai­gi­nas

Vil­n iaus ap­skri­t ies fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jos pre­z i­den­tas

Š

im­t u pro­cen­t ų iš­s i­pil­dė tai, ką sa­k iau jau anks­čiau apie fi­nan­si­nius fe­de­ra­ci­jos neaiš­ ku­mus, pra­stus rink­t i­n ių re­ zul­ta­t us. Ne vel­t ui mes kė­lė­me klau­ si­mą apie LFF va­do­v ų pa­kei­t i­mą, ne kar­tą ra­g i­nau juos at­si­sta­ty­d in­t i. Tik­ rai ne dėl to, kad pa­ts no­riu užim­ti jų po­z i­c i­jas. Esu bu­vęs fut­b o­l i­n in­kas, to­dėl man skau­du, kai rei­k ia pri­pa­

Sa­vas – tarp gau­jų

Tei­sė­sau­gos su­si­do­mė­ji­mą J.Kve­da­ ru ga­lė­jo pa­di­din­ti ir po­li­ti­kų pa­ra­gi­ ni­mas. Praė­ju­sią žie­mą į VMI ir Fi­ nan­si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­bą krei­pė­si ke­li par­la­men­ta­rai. Jų tei­gi­ mu, J.Kve­da­ro veik­la „me­ta še­šė­lį vi­ sos LFF veik­los skaid­ru­mui ir lei­džia įtar­ti, kad Lie­tu­vos fut­bo­le šian­dien ga­li­mai kles­ti ko­rup­ci­ja, ne­skaid­rios bei ne­tei­sė­tos fi­nan­si­nės ir var­žy­bų klas­to­ji­mo ma­chi­na­ci­jos“. Iki šių me­tų pa­va­sa­rio 12 me­tų LFF ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus pa­ rei­gas ėju­sio J.Kve­da­ro re­pu­ta­ci­jai ken­kia ir ar­ti­mos pa­žin­tys su nu­ si­kals­ta­mo pa­sau­lio at­sto­vais. Ne kar­tą fut­bo­lo vei­kė­jo pa­var­dė bu­vo mi­ni­ma Kau­no ma­fij­ os va­dei­vų va­ ka­rė­lius ap­ra­šan­čio­se po­li­ci­jos pa­ reng­to­se ata­skai­to­se. J.Kve­da­ras daž­niau­siai bend­ra­vo su Dak­ta­rų gau­jos na­riais. Neo­fi­ cia­liais duo­me­ni­mis, jų gre­to­se J.Kve­da­ras tu­rė­jo Lial­kos pra­var­ dę. Bend­rau­ti su nu­si­kal­tė­liais jis ne­ven­gė nei ta­da, kai dar bu­vo fut­ bo­li­nin­kas ir fut­bo­lo tre­ne­ris, nei tuo­met, kai pra­dė­jo ei­ti LFF ge­ne­ ra­li­nio di­rek­to­riaus pa­rei­gas. Kal­ba­ma, kad pa­sta­rai­siais me­ tais iš­dras­ky­tų Dak­ta­rų gau­ją J.Kve­da­ro drau­gi­jo­je pa­kei­tė vie­ na ži­no­miau­sių nu­si­kals­ta­mų gru­ puo­čių Kau­ne – Ka­muo­li­niai.

Ri­man­tas Turs­kis Bu­vęs fut­bo­l i­n in­kas

J

ei­gu fut­bo­las ap­si­va­lys nuo to­ kių žmo­n ių kaip J.Kve­da­ras, bus la­bai ge­rai. Ne­ži­nau, ar čia bus taš­kas, ta­čiau da­bar Lie­tu­

pia dė­me­sio. Nuo tų lai­kų, kai fe­de­ra­ ci­ja pa­si­ra­šė su­tar­t į su „Lie­tu­vos ry­ to“ te­le­vi­zi­ja ir ga­vo šios ži­niask­lai­dos prie­dan­gą, A ly­ga vir­to la­žy­bų ly­ga. Pag­rin­di­niai klu­bai bu­vo pri­vers­ti pa­ lik­ti ša­lies aukš­čiau­sią­jį fut­bo­lo di­vi­ zio­ną, nes tre­ne­riai, žai­dė­jai ir fe­de­ra­ ci­jos na­riai bu­vo įtrauk­ti į la­žy­bas. Dėl to­k ios si­t ua­c i­j os rei­k ia kal­t in­ ti vals­t y­bi­nę val­dy­mo sis­te­m ą, ku­ ri lei­d žia griau­t i na­c io­na­l i­n ius kul­ tū­ros, spor­to, eko­no­m i­kos pa­ma­t us. O gal taip kaž­kas su­pla­na­vo? To­dėl nie­kas ne­pa­si­kei­tė nuo EBSW lai­k ų, kai su­nai­k i­no eko­no­m i­ką. Ir, ma­nau, ne­pa­si­keis, nes vie­nas ban­d i­tas kei­ čia ki­tą. žin­t i, kad Lie­t u­vo­j e nė­ra fut­b o­lo. Ma­nau, kad J.Kve­da­ru tei­sė­sau­ga su­ si­do­mė­jo kaž­kie­no pa­ska­tin­ta, ta­čiau to link jau bu­vo ne­t rum­pai ei­na­ma. Pra­si­dė­ję pyk­čiai tarp J.Kve­da­ro ir bu­ vu­sio LFF va­do­vo Liu­tau­ro Va­ra­na­vi­ čiaus ma­tė­si jau se­niai. Ne­nus­teb­čiau su­ži­no­jęs, kad L.Va­ra­na­vi­čius pri­si­dė­ jo prie to, kad vis­kas iš­lin­do į pa­vir­šių. Ži­no­ma, ir jis pa­ts, ma­no ma­ny­mu, nė­ ra šven­tuo­lis. Jei­gu tei­sė­sau­ga šio rei­ka­lo ne­pa­liks li­ki­mo va­liai, si­tua­ci­ja Lie­tu­vos fut­bo­ le ga­li pa­si­keis­ti. Mes ga­li­me bū­ti Eu­ro­ pos vi­du­ti­nio­kai. Da­bar esa­me ab­so­ liu­tūs aut­sai­de­riai, at­si­li­kė­liai vi­so­mis pra­smė­mis: spor­ti­ne, ma­te­ria­li­nės ba­ zės, spor­ti­nin­kų ren­gi­mo sis­te­mos po­ žū­riu. Ne­ge­rai, kad nie­ko Lie­tu­vo­je ne­ tu­ri­me. Yra žmo­nių, ku­rie ga­lė­tų vi­sa tai su­kur­ti, ta­čiau jau dvi­de­šimt me­tų vis­kas tie­siog plau­kė pa­sro­viui. vos fut­bo­las tu­ri šan­są ap­si­va­ly­ti nuo va­gių. Ma­tau žmo­nių, ku­rie ga­lė­tų su­ tvar­ky­ti vi­sus mū­sų fut­bo­lo rei­ka­lus. Jų nė­ra daug, bet yra. Pats dėl jo jau­di­ nuo­si, no­riu, kad pa­siek­tu­me eu­ro­pi­ nį ly­gį. Lai­ko pa­keis­t i vi­są esa­mą struk­t ū­rą rei­kė­tų ne­ma­žai. Rei­kė­tų daug ir kant­ riai dirb­ti, ta­čiau vis­kas yra įma­no­ma. Ne­ga­l i­me at­si­l ik­t i nuo es­tų ar lat­vių. Ti­kiu, kad mes pa­siek­si­me ly­gį, ku­rio esa­me ver­ti. Dvi­de­šimt me­t ų bu­vo va­g ia­ma, bet rei­kė­tų gal pen­ke­rių me­tų ir pra­dė­tu­ me ju­dė­ti į prie­kį.

Pokyčiai: penktadienį vyks ne tik Lietuvos ir Slovakijos futbolininkų

rungtynės, bet ir bus sprendžiama, kas federacijos prezidento poste laikinai pakeis neteisėtu praturtėjimu įtariamą J.Kvedarą.

Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.

6

antradienis, rugsėjo 4, 2012

nuomonės

Redakcijos skiltis

Rug­sė­jo 1-oji – ne šven­tė?

Ko­dėl už B.Oba­mą?

R

Žvilgsnis

B.Oba­ma ir jo už­sie­nio po­li­ti­kos pla­nuo­to­jai su­ vo­kė, kad Ame­ri­kai (taip, Ame­ri­kai, su­per­vals­ty­ bei!) trūks­ta pa­ra­ko. Sup­ran­ta­ma, ga­li­ma gink­luo­tis, bet, ga­li­ mas daik­tas, gink­luo­sis ir ta­vo prie­ši­nin­ kas. Ta­čiau ga­l i­ma ir nu­si­g ink­luo­t i bei pa­ska­tin­ti tai pa­da­ry­ti sa­vo prie­ši­nin­ką. Po­ž iū­rio klau­si­mas, ki­taip sa­kant... Ko­dėl B.Oba­ma – pa­ran­k us Lie­t u­vai? Tie­są pa­sa­k ius, jis – nei pa­ran­k us, nei ne­pa­ran­kus. Tie­siog jis mąs­to bent jau šiek tiek ra­cio­na­l iau nei jo var­žo­vas. Tai­g i, bent šiuo po­ž iū­r iu jis pa­ran­kes­ nis. Tie­sa, kal­bos yra kal­bos. Vis dėl­to, ver­ti­nant B.Oba­mos var­žo­vo Mit­to Rom­ney nuo­mo­nę apie „geo­po­li­ ti­nes dvi­ko­vas“ Eu­ro­po­je, o ypač Lie­tu­ vos pa­šo­nė­je, B.Oba­ma at­ro­do ge­ro­kai so­li­džiau. Tie­sa, rei­k ia pri­pa­ž in­t i, kad B.Oba­ma nie­ko to­kio ne­nu­vei­kė, ką bū­tų ga­li­ma įvar­dy­t i, kaip reikš­m in­gą po­k y­t į JAV už­sie­n io po­l i­t i­ko­je. Ta­č iau reikš­m in­ gų po­ky­čių nie­kuo­met ir ne­bu­vo daug. B.Oba­ma – ne pir­mas pra­kal­bo apie nu­ si­gink­la­vi­mą, ne pir­mas šiuo klau­si­mu krei­pė­si į Mask­vą ir t. t. Da­bar apie Lie­tu­vą. Jei B.Oba­ma iš­lai­kys įtam­pos ma­ž i­ni­mo kur­są, mums (bent jau šiuo at­ve­ju) bus tik ge­riau. Tiek Lie­ tu­vos va­do­vams, tiek B.Oba­mai iš pra­ džių de­rė­tų su­si­tvar­ky­ti sa­vo kie­me, o ne žiū­rė­ti į ki­to. O jei M.Rom­ney sa­vo kal­bo­mis sie­kia po­ pu­lia­ru­mo – tai jo as­me­ni­nis rei­ka­las. Ta­ čiau res­pub­li­ko­no pa­ža­dai ne­tu­ri nie­ko bend­ra su rea­liais Lie­tu­vos in­te­re­sais.

Bet juk tai nė­ra jo­kia šven­tė, tai sun­kaus ir var­gi­nan­čio eta­po mo­ky­ to­jams ir moks­lei­viams pra­džia. Tai anaip­tol net ne šven­tė, o die­na, reiš­ kian­ti ne­si­baig­sian­tį stre­są, aša­ras ir sun­ku­mus. Ne vel­tui sa­ko­ma, kad moks­lo šak­nys kar­čios, o tik vai­siai – sal­dūs. Tik iki tų sal­du­mų dar taip to­li, kaip iki pa­sau­lio kraš­to. Tai­gi ir vi­sa ta eu­fo­ri­ja, kvai­li svei­ki­ni­mai su­lau­kus rug­sė­jo pir­ mo­sios iš es­mės yra įžei­džian­tys.

Tai­syk­lė: rug­sė­jo 1-osios ne­kant­riai lau­kia anaip­tol ne vi­si. Dien­raš­čio „Klai­pė­da“ ar­chy­vo nuo­tr.

S

u­ži­no­jau, kad va­sa­ros pa­bai­ go­je gre­ta ki­tų man ži­no­mų ar­cheo­lo­gi­nių ka­si­nė­ji­mų mies­te jie vyks­ta ir bu­vu­sio­ je Kop­ga­lio kai­me­lio vie­to­je. Ir aš ap­si­lan­kiau pa­žiū­rė­ti sa­vo aki­mis, ką tie ar­cheo­lo­gai nu­vei­kė ge­ro mi­nė­to­je paieš­kų vie­to­je. No­rė­jau pa­šne­kė­ti, pa­si­da­ly­ti sa­ vo min­ti­mis, pa­ro­dy­ti ke­le­tą ma­no tu­ri­mų 1975 me­tų nuo­trau­kų. Jo­se ma­ty­ti kai ku­rie dar ta­da čia bu­vę se­ni ob­jek­tai. Vė­liau ruo­šian­tis bu­ vu­sio­je tvir­to­vė­je įreng­ti Jū­rų mu­ zie­jų, ne­la­bai pro­tin­gu kaž­ko­kio par­ti­jos šu­lo po­tvar­kiu ke­li čia bu­ vę sta­ti­niai, tarp jų ir bu­vu­sios ka­

Šiuo at­ve­ju rei­kė­tų ne svei­kin­ti, o reikš­ti užuo­jau­tą. Da­bar kaž­kaip vi­si yra lin­kę vai­ din­ti lai­min­gus, nors šir­dy­je ir su­ pran­ta, kad pra­si­dė­jo vi­sai ne­ ma­lo­nus įsi­pa­rei­go­ji­mų ir vai­kų prie­var­ta­vi­mo lai­ko­tar­pis. Gal nors ne­vai­din­ki­me, juk tos ap­si­mes­ti­nės lai­mės nie­kam ne­rei­kia. Ri­ma Ver­te­lie­nė

vi­nės lie­ka­nos, bu­vo bul­do­ze­riais su­ly­gin­tos su že­me. Be­to­no nuo­lau­žos, plyt­ga­liai tą­ kart bu­vo su­vež­ti ir iš­pil­ti pie­ve­ lė­je ne­to­li Smiltynės–Kopgalio ka­pi­nai­čių, nes čia ta­da for­muo­ tas že­mių pa­grin­das bū­si­mam pa­ mink­lui žu­vu­siems ta­ry­bi­niams jū­rei­viams, nes vi­siems ki­to­kiems so­viet­me­čiu pa­mink­lų ne­sta­tė. Per tą „ap­si­va­ly­mo“ ak­ci­ją bu­vo sten­gia­ma­si pa­ša­lin­ti nuo žmo­nių akių vis­ką, ko, par­ti­nių šu­lų ma­ ny­mu, ne­de­rė­jo ma­ty­ti so­vie­ti­ niam žmo­gui. To­dėl, be mi­nė­to Kop­ga­lio kai­ mo, bu­vo nu­griau­ta vie­ni­ša so­dy­

ba prie pat mo­lo, pa­ša­lin­tos pa­ jū­rio ko­po­se bu­vu­sios prieš­ka­rio lai­kų lai­vų įgu­lų gel­bė­ji­mo sto­ties lie­ka­nos bei daug ka­ri­nio pa­vel­do da­ly­kų. Jei nu­ma­ty­ta at­kur­ti bu­vu­sį Kop­ ga­lio kai­mą, siū­ly­čiau at­kur­ti ir pa­ jū­ry­je bu­vu­sią se­ną­ją lai­vų įgu­lų gel­bė­ji­mo sto­tį. Tu­riu jos nuo­trau­ką, yra iš­li­ kę sto­ties pa­ma­tai, tik jie už­neš­ ti smė­liu. Ta at­sta­ty­ta įgu­lų gel­bė­ji­mui skir­ta sto­tis bū­tų ša­lia Jū­rų mu­ zie­jaus ir dar la­biau pra­plės­tų eks­ po­zi­ci­ją jū­ri­ne te­ma­ti­ka. Vy­tas Ta­mo­šiū­nas

Atgarsiai

Ba­rai pa­tys iš­bai­do klien­tus? L.Bie­liaus­kai­tė. „Ba­ruo­se – le­tar­go gra­fi­kas“, „Klai­pė­da“, 2012 09 03 ***

Te­gu tik ne­de­juo­ja tie vers­li­nin­kai. Te­rei­kia pa­žiū­rė­ti į ap­tar­na­vi­mo kul­tū­rą – kaž­kaip ne­ma­ty­ti, kad la­ bai jau bran­gin­tų sa­vo klien­tus. Aną die­ną 10.55 val. nuė­jau į pi­ce­ri­ją Til­ tų gat­vė­je, no­rė­jau pus­ry­čiais pa­ mai­tin­ti vai­ką. Tai man pa­reiš­kė, kad dar ne­dir­ba (nors ba­ras bu­vo ati­da­ ry­tas), ir pa­da­vė­jos, net pa­kvie­tu­si, ne­su­lau­kiau net 10 min. (rams­tė ba­ rą). Ap­si­su­kau ir išė­jau. Nuė­jau į pa­ sa­žą. Ten ir­gi pa­na­ši si­tua­ci­ja. Bu­vau su vai­ku tar­si ne­ma­to­ma. Te­ko „pa­

si­ga­vus“ pa­da­vė­ją griež­tai pa­rei­ka­ lau­ti me­niu. Po ge­ros va­lan­dos šiaip taip pa­vy­ko pa­pus­ry­čiau­ti. Po to­kių „ba­je­rių“ jau ren­kie­si, kur ei­ti, o kur nė ko­jos ne­kel­ti. Kam dar rei­kia de­ juo­ti, kad žmo­nės nea­tei­na – pa­tys klien­tus iš­bai­do. Pa­tys kal­ti

***

„Fried­ri­cho pa­sa­žo“ va­do­vui. Nuo sau­sio 1-osios rei­kės mo­kė­ti už au­ to­mo­bi­lių sta­ty­mą ne tik gat­vė­se, bet ir kie­muo­se. Va tuo­met ir pa­ma­

ty­si­te, kas nu­tiks su Jū­sų vers­lu. Aš, kaip klien­tas, iš prin­ci­po ne­va­žiuo­ju į se­na­mies­tį pie­tau­ti, nes rei­kia mo­ kė­ti po 3 li­tus už ma­ši­nos sto­vė­ji­mo va­lan­dą. Man tai nė­ra pi­ni­gai, bet kas­kart mes­da­mas mo­ne­tas į sto­vos skai­tik­lį jau­čiuo­si ap­gau­tas. Pet­ras

***

Tik ne­rei­kia verk­ti. Kas per ne­są­ mo­nė, jei pa­pra­šai alaus iš­si­neš­ti­ nai ir už jį rei­kia su­mo­kė­ti 10 li­tų. Tai kas pas juos ga­li ei­ti. SK Por­ta­lo kl.lt skai­ty­to­jų ko­men­ta­rai

Skulp­tū­rų par­ką – į tur­gaus vie­tą

No­riu ir aš pa­reikš­ti sa­vo pa­sta­bas apie Se­ną­jį tur­gų. Siū­lau to­kį va­rian­ tą, ku­ris, ma­nau, ten­kin­tų dau­gu­mą klai­pė­die­čių. Tur­gų rei­kė­tų iš­kel­ti į ki­tą vie­tą, o čia per­kel­ti Skulp­tū­rų par­ką. Šiam par­kui bū­tų la­bai pui­ ki vie­ta, nes da­bar jis yra įkur­din­tas bu­vu­sių ka­pi­nių vie­to­je. O ten, kur da­bar yra Skulp­tū­rų par­kas, rei­kė­ tų at­kur­ti ka­pi­nes, kaip čia jos bu­vo is­to­riš­kai. Sup­ran­ta­ma, lai­do­ti čia ne­de­rė­tų, bet ga­lė­tų bū­ti pa­sta­ty­ tas di­de­lis obe­lis­kas, ant ku­rio bū­ tų už­ra­šy­ta mi­nė­tų ka­pi­nių is­to­ri­ja. Taip ras­tų­si vie­ta, kur ga­lė­tu­me pa­ gerb­ti vi­sus mi­ru­siuo­sius. Ja­ni­na

Mo­te­riš­kas bal­sas bū­tų tin­ka­mes­nis

Ko­dėl va­žiuo­jant mies­to au­to­bu­sais pa­lei­džia­mas įra­šas su vy­riš­ku bal­su? Man no­rė­tų­si, kad in­for­ma­ci­ją pa­ teik­tų ma­lo­nus mo­te­riš­kas bal­sas. Po­vi­las

Ne­ten­ki­na tven­ki­nio ap­lin­ka

Pers­kai­čiau S.Lu­ko­šiū­tės straips­nį „Tven­ki­niai at­gims ne­tru­kus“ („Klai­ pė­da“, 2012 08 27) ir liūd­na ta­po dėl ša­lia mū­sų na­mų esan­čio Žar­dės tven­ ki­nio, ku­ris taip pat bu­vo su­tvar­ky­ tas prieš ke­le­rius me­tus. Bu­vo iš­va­ly­ tas tven­ki­nys, su­tvar­ky­ta ap­lin­ka, bet da­bar ažū­ri­nės trin­ke­lės iš­lu­pi­nė­tos, kai ku­rios vie­tos ap­sem­tos van­dens. Neaiš­ku, ar čia van­da­lai pa­si­dar­ba­vo, ar dar­bai at­lik­ti ne­ko­ky­biš­kai. Bet gai­ la, kad taip grei­tai bu­vu­si gra­ži ap­lin­ ka kei­čia­si ne į ge­rą­ją pu­sę. Onu­tė

Šu­nys ter­šia sta­dio­ną

Gy­ve­nu ne­to­li „Vėt­run­gės“ gim­na­zi­ jos, tad daž­nai ma­tau, kaip ša­lia mo­ kyk­los esan­čia­me sta­dio­ne „spor­tuo­ ja“ įvai­raus dy­džio šu­nys. Ke­tur­ko­jai sta­dio­ne at­lie­ka sa­vo gam­ti­nius rei­ ka­lus, o kaip jau pra­si­dė­jus moks­lo me­tams spor­tuos moks­lei­viai? Ne­ jau­gi ne­ga­li­ma nu­baus­ti ten ve­džio­ ja­mų šu­nų šei­mi­nin­kų, kad dau­giau ne­terš­tų sta­dio­no? An­ta­nas Pa­ren­gė Sand­ra Lu­ko­šiū­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Mė­ne­sį bu­vau iš­vy­ku­si ir ge­ro­kai nu­ ste­bau, kai grį­žu­si pa­ste­bė­jau ne­ma­ lo­nių per­mai­nų. Ši­lu­tės pl., ties Ra­ sos sto­te­le, prie švie­so­fo­ro no­rė­jau pe­rei­ti gat­vę. Bet ke­lią už­tvė­rė tvo­ ra, tad no­rint pe­rei­ti gat­vę, rei­kia ei­ti po­že­mi­ne pe­rė­ja. Ta­čiau ji nė­ra pri­ tai­ky­ta vaikš­čio­ji­mui: ply­te­lės išim­ tos, nė­ra tu­rėk­lų, pil­na šiukš­lių. Neį­ si­vaiz­duo­ju, kaip to­kia pe­rė­ja tu­rė­tų nau­do­tis vy­res­ni ar sun­kiai vaikš­čio­ jan­tys žmo­nės. O juk dar ateis žie­ma, kai bus sli­du. Vaikš­čio­ti po­že­mi­ne pe­rė­ja nė­ra sau­gu. Pri­si­me­nu, kaip kar­tą ma­ne ten bu­vo ap­sto­jęs bū­rys jau­nuo­lių. Ne­sup­ran­tu, ko­dėl rei­kė­ jo už­da­ry­ti pės­čių­jų pe­rė­ją, ku­ri bu­ vo sau­gi ir nie­kam ne­truk­dė? Vio­le­ta

Mes juk ne­svei­ki­na­me žmo­nių, kai jų gy­ve­ni­me pra­si­de­da koks nors di­de­lių sun­ku­mų ir iš­šū­kių eta­pas. Mo­kyk­la dau­ge­liui bu­vu­sių jos mo­ki­nių aso­ci­juo­ja­si su prie­var­ta, su as­me­ny­bės nai­ki­ni­mu, su ne­ ma­lo­nio­mis emo­ci­jo­mis ir bjau­ ria sa­vi­jau­ta. Tai ar­gi su tuo rei­kia dar ir svei­kin­ti? Man re­gis, ši­tai yra tie­siog di­de­lis ne­su­sip­ra­ti­mas.

Įgu­lų gel­bė­ji­mo sto­tis – už­marš­ty­je

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Po­že­mi­nė pe­rė­ja – ne­sau­gi

Tai anaip­tol net ne šven­tė, o die­na, reiš­ kian­ti ne­si­baig­sian­tį stre­są, aša­ras ir sun­ ku­mus.

T

o­dėl, kad B.Oba­mos už­sie­nio po­li­ti­ka ati­tin­ka Lie­tu­vos in­ te­re­sus. Skam­ba mig­lo­tai? Tai­gi, o da­bar pla­čiau. Pir­ma, ne­si­g i­l i­nant į B.Oba­mos vyk­dy­tą ir vyk­ do­mą vi­daus po­l i­t i­ką, šis JAV va­do­vas (bent jau pir­mai­siais sa­vo ka­den­ci­jos me­ tais) lai­kė­si pra­gma­tiš­kos už­sie­nio po­li­ti­ kos li­ni­jos. Kai ku­rie B.Oba­mą kal­ti­na, kad šis kaip įma­ny­da­mas sten­gė­si pa­ro­dy­t i, jog jis – ne Geor­ge’as W.Bus­has. To­dėl, kaip kal­bė­ta, Ame­ri­ka B.Oba­mos me­tais ta­po ma­ž iau pa­ste­bi­ma ir Va­šing­to­nas ap­lei­do sa­vo iš­ti­ki­mus są­jun­gi­nin­kus... Iš tie­sų B.Oba­ma ir jo už­sie­n io po­l i­t i­ kos pla­nuo­to­jai su­vo­kė, kad Ame­r i­kai (taip, Ame­ri­kai, su­per­vals­ty­bei!) trūks­ ta pa­ra­ko.

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 728

telefonas@kl.lt

ug­sė­jo 1-osios pro­ga kas­ met vis ma­to­me eu­fo­ri­ ją: kaip sma­gu, kaip gra­ žu, kaip šau­nu ir pui­ku. Vai­ku­čiai ei­na pa­si­puo­šę nau­jo­mis uni­for­mo­mis, tem­pia kal­nus gė­lių ir taip to­liau.

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas

karštas telefonas

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Krasauskienė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

antradienis, rugsėjo 4, 2012

užribis Pa­vo­gė ma­ši­ną su šu­niu­ku

nu­ken­tė­jo žin­dy­vė

Gel­bė­jo bu­riuo­to­jus

Kre­tin­gos so­dų bend­ri­jo­je „Drau­ gys­tė“ pa­vog­tas au­to­mo­bi­lis su ja­me bu­vu­siu tak­sų veis­lės šu­ niu­ku. Prieš 20 m. pa­ga­min­tas au­to­mo­bi­lis „Ford Tran­sit“ ne­bu­ vo itin ge­ros būk­lės, ta­čiau ja­me šei­mi­nin­kas bu­vo pa­li­kęs daug ver­tin­gų daik­tų – pa­dan­gas, sta­ ty­bi­nin­kų šal­mus, „Fis­kars“ fir­ mos įran­kius ir tak­są.

Ke­ly­je Klai­pė­da–Lie­po­ja prie Pa­ lan­gos su­si­dū­rus dviem au­to­mo­ bi­liams į li­go­ni­nę pa­te­ko jau­na ma­ma su vos prieš mė­ne­sį gi­mu­ sia duk­ra. Ava­ri­ja įvy­ko, kai „Cit­ roen C5“ vai­ruo­to­jas ne­su­val­dė ma­ši­nos ir tren­kė­si į kelk­raš­ty­je sto­vė­ju­sį „Ford Ga­la­xy“. Ava­ri­jos kal­ti­nin­ko ma­ši­no­je nu­ken­tė­jo kū­di­kis ir jį mai­ti­nu­si mo­te­ris.

Kur­šių ma­rio­se pa­sie­nie­čiai tar­ny­bi­niu ka­te­riu sku­bė­jo į pa­ gal­bą pra­mo­gau­to­jams, ku­rių jach­ta ne­to­li Kiau­lės Nu­ga­ros už­plau­kė ant sek­lu­mos. Pa­rei­ gū­nai sėk­min­gai nuo jos nu­kė­lė ir į kran­tą par­pluk­dė mo­te­rį su ma­ža­me­čiu vai­ku. Jach­tos ka­ pi­to­nas vil­nie­tis ir 35-erių ke­lei­ vis at­si­sa­kė pa­lik­ti jach­tą.

Vaikams – 8 tūkst. at­švai­tų

By­la: bu­vęs mi­nist­ras R.Pa­lai­tis dėl šmeiž­to pri­vers­tas by­li­nė­tis teis­me.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Dėl su­du­žu­sio sten­do – aist­ros As­ta Alek­sė­jū­nai­tė Pa­lan­go­je ver­da aist­ros dėl su­ dau­žy­to laik­raš­čio „Pa­lan­gos til­ tas“ re­dak­ci­jos rek­la­mi­nio sten­ do. Lei­di­nio va­do­vai tei­gė įta­ rian­tys, esą tai ga­li bū­ti bu­vu­ sio vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ro Rai­ mun­do Pa­lai­čio kerš­tas už kri­ti­ ką. Ta­čiau po­li­ti­kas dėl šmeiž­to iš­kė­lė by­lą. „Vis­kas paaiš­kės teis­me“

Int­ri­gų me­tas ku­ror­te pa­sie­ kė pi­ką, kai vie­tos laik­raš­tis per­ spaus­d i­n o vie­n a­m e in­ter­n e­ to tink­la­la­py­je skelb­tą abe­jo­ti­ną pub­li­ka­ci­ją. „Krei­piau­si į pro­ku­ra­tū­rą su ieš­ ki­niu dėl šmeiž­to. Teis­mi­nis pro­ce­ sas rie­da – at­si­lie­pi­mai, at­si­lie­pi­ mai į at­si­lie­pi­mus. Jie da­bar pi­la šmeiž­tą bet ko­kia pro­ga. Ta­čiau vis­kas paaiš­kės teis­me“, – kal­bė­ jo R.Pa­lai­tis. Bu­vęs VRM mi­nist­ras laik­raš­čiui pa­tei­kė 80 tūkst. li­tų ieš­ki­n į. Ta­čiau R.Pa­lai­tis pri­pa­ži­no, kad by­los dėl šmeiž­to kar­tais teis­mą pa­sie­kia po il­go lai­ko­tar­pio. „Sun­ku pa­sa­ky­ti, ka­da tai baig­ sis, gal net ir rin­ki­mams praė­jus. Jie juk no­rė­jo, kad aš jų laik­raš­ty­je rek­ la­muo­čiau­si, ta­čiau aš ne­si­ruo­šiu to da­ry­ti. Tuo­met ir pra­si­dė­jo vie­nas po ki­to šmei­ži­kiš­kas straips­nis“, – aiš­ki­no R.Pa­lai­tis. Tai – ne pir­ma po­li­ti­ko pa­tir­tis mė­gi­nant gar­bę ir oru­mą gin­ti teis­me. „Šiuo me­tu su ki­tu laik­raš­čiu pa­ si­ra­ši­nė­ja­me tai­kos su­tar­tį, jei jie pa­nei­gi­mus iš­spaus­dins. O prieš ket­ve­rius me­tus opo­nen­tai Pa­ lan­go­je ant stul­pų bu­vo iš­ka­bi­nę šmei­ži­kiš­ko tu­ri­nio la­pe­lius. Pa­ lan­gos pro­ku­ra­tū­ra at­li­ko ty­ri­mą ir nu­sta­tė au­to­rių, ku­rio ra­šo­mą­ja ma­ši­nė­le jie bu­vo at­spaus­din­ti“, – kal­bė­jo bu­vęs mi­nist­ras. Įta­ria kerš­tą

Laik­raš­čio „Pa­lan­gos til­tas“ re­dak­ to­rius Li­nas Je­ge­lev­čius ti­ki­no, kad

įta­ria, jog van­da­liz­mo at­ve­jis prieš re­dak­ci­ją ga­lė­jo bū­ti įvyk­dy­tas ne šiaip sau. „Tai su­ta­pi­mas ar ne, bet po pub­ li­ka­ci­jų apie bu­vu­sį mi­nist­rą ir bu­ vo su­kne­žin­tas mū­sų sten­das. Aš ne­baks­no­ju į to žmo­gaus pu­sę, bet at­si­min­ki­me, kad tai la­bai įta­kin­gas žmo­gus“, – aiš­ki­no L.Je­ge­le­vi­čius. Re­dak­to­riaus tei­gi­mu, kol kas dau­giau iš­puo­lių ne­bu­vo. „Ta­čiau vis­ko ga­li nu­tik­ti. Bet aš vi­liuo­si, kad nu­ga­lės svei­kas pro­ tas ir po­li­ti­nių tiks­lų bei per­ga­lių bus sie­kia­ma ki­tais me­to­dais – be gąs­di­ni­mo, be ag­re­si­jos“, – kal­bė­ jo L.Je­ge­le­vi­čius. Po po­li­ti­ko krei­pi­mo­si į pro­ku­ra­ tū­rą, ant­sto­liai areš­ta­vo da­lį bend­ ro­vės lė­šų. „Ta­čiau kol kas ant­sto­liai neat­li­ ko vi­sų pro­ce­si­nių veiks­mų, at­ly­ gi­ni­mus mes mo­ka­me, ir laik­raš­tis yra lei­džia­mas. Ko kas mes sa­vo są­skai­ta dis­po­nuo­ja­me, bet mes šį spren­di­mą ap­skun­dė­me aukš­tes­ nio­sios ins­tan­ci­jos teis­mui“, – ža­ dė­jo L.Je­ge­le­vi­čius. Po­li­ti­kos at­spal­vio ne­ma­to

Pa­lan­gos po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to vir­ ši­nin­kas Al­vy­das Kat­kaus­kas aiš­ki­ no, kad pa­rei­gū­nai te­beieš­ko van­ da­lų, ta­čiau po­li­ti­nio at­spal­vio šio­je is­to­ri­jo­je jis neįž­vel­gia. „Tai tik­riau­siai gir­tų jau­nuo­lių dar­bas. To­kiems pa­dau­gi­nus, daž­ niau­siai at­si­ran­da jė­gos per­tek­lius. Ir per­nai šio laik­raš­čio iš­ka­ba bu­vo nu­ken­tė­ju­si, bet tuo­met juk rin­ki­ mai ne­vy­ko ir ta­da po­li­ti­nio as­pek­ to ne­bu­vo. Bet per­nai taip ir ne­bu­ vo aiš­ku, ar tai gam­tos sti­chi­jos, ar žmo­gaus dar­bas“, – pa­ste­bė­jo A.Kat­kaus­kas. Šį kar­tą rugp­jū­čio pa­bai­go­je su­ du­žu­sį rek­la­mi­nį sten­dą ap­žiū­ri­nė­ ję po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai pa­ste­bė­jo, kad jo stik­las su­du­žęs, ta­čiau spe­ cia­liai sten­das nė­ra plė­šy­tas. „Tai nu­ti­ko, kai mies­te bu­vo dar daug poil­siau­to­jų“, – tvir­ti­no A.Kat­kaus­kas.

Sklai­da: Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro pa­rei­gū­nai, pra­si­dė­jus moks­lo me­tams, mo­kyk­li­nu­kams pri­mi­nė sau­gaus el­

ge­sio ke­ly­je tai­syk­les.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Moks­lo me­tų pra­džia uos­ta­mies­čio gat­vė­ se bu­vo ra­mi. Ta­čiau pės­čių­jų ta­kais į mo­ kyk­lą sku­bė­ju­siems moks­lei­viams grės­ mę kė­lė di­de­liu grei­čiu lai­gę dvi­ra­ti­nin­kai.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

ke­liai“ Sau­gaus eis­mo ir ke­lių prie­ žiū­ros sky­riaus vy­res­ny­sis spe­cia­ lis­tas Gin­ta­ras Ra­ma­naus­kas.

Įren­gė grei­čio ma­tuok­lius

Nors dau­ge­lį dvi­ra­ti­nin­kų pa­rei­gū­ nai tik per­spė­jo, ta­čiau ke­li įžū­les­ ni jau­nuo­liai su­si­lau­kė nuo­bau­dų už neat­sar­gų va­ži­nė­ji­mą pės­čių­ jų ta­kais. Pra­si­dė­jus moks­lo me­tams Klai­ pė­dos ke­lių po­li­ci­jos biu­ro pa­rei­ gū­nai kar­tu su įmo­ne „Klai­pė­dos re­gio­no ke­liai“ moks­lei­viams su­ ren­gė ak­ci­ją, per ku­rią vai­kai ga­lė­ jo pa­si­tik­rin­ti sa­vo ži­nias apie sau­ gų el­ge­sį ke­liuo­se. Ma­žie­siems klai­pė­die­čiams, tei­ sin­gai at­sa­kiu­siems į pa­rei­gū­nų klau­si­mus, bu­vo įteik­ti at­švai­tai, su­ve­ny­rai ir lanks­ti­nu­kai. Įmo­nė „Klai­pė­dos re­gio­no ke­ liai“ šie­met ža­da Klai­pė­dos ap­skri­ ty­je vai­kams iš­da­ly­ti per 8 tūkst. at­švai­tų. „Šiais me­tais iki moks­lų me­tų pra­džios ap­skri­ty­je bu­vo re­no­vuo­ ta ne­ma­žai pės­čių­jų pe­rė­jų, įreng­ti ke­lio ženk­lai ir ap­švie­ti­mas. Sau­gų kai­me prie pat mo­kyk­los įren­gė­me sau­lės ener­gi­ja mai­ti­na­mą ap­švie­ ti­mą, pa­žy­mė­jo­me pe­rė­ją“, – aiš­ ki­no įmo­nės „Klai­pė­dos re­gio­no

Klai­pė­dos gat­vė­se si­tua­ci­ja ge­rė­ja, už­ fik­suo­ja­ma ma­žiau nu­si­žen­gi­mų ir ne­ lai­min­gų at­si­ti­ki­mų.

Ke­li­nin­kai šie­met įvai­rio­se vie­ to­se įren­gė in­for­ma­ci­nius grei­čio ma­tuok­lius. „Tai efek­ty­vi prie­mo­nė gy­ven­ vie­tė­se, kur vai­ruo­to­jai daž­nai ne­ pai­so grei­čio ap­ri­bo­ji­mų“, – ti­ki­no G.Ra­ma­naus­kas. Gat­vė­se vyks rei­dai

Klai­pė­dos gat­vė­se si­tua­ci­ja ge­rė­ja, už­fik­suo­ja­ma ma­žiau nu­si­žen­gi­mų ir ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų. „Ta­čiau praė­ju­sių me­tų gruo­dis pa­ro­dė, kad dau­giau­sia skau­džių įvy­kių nu­tin­ka tam­siu pa­ros me­tu. Per­nai per vie­ną mė­ne­sį žu­vo net ke­tu­ri pės­tie­ji. To­dėl šiais me­tais reng­si­me po­li­ci­nes prie­mo­nes ir

ry­tą bei va­ka­re pa­tru­liuo­si­me ste­ bė­da­mi, ko­kia si­tua­ci­ja yra mies­to gat­vė­se“, – aiš­ki­no Klai­pė­dos ke­ lių po­li­ci­jos biu­ro vir­ši­nin­kas Ra­ mū­nas Ši­dei­kis. Pa­rei­gū­nai pri­me­na, kad vai­ruo­ to­jai, ar­tė­da­mi prie pės­čių­jų pe­rė­ jos, pri­va­lo su­lė­tin­ti grei­tį ir įsi­ ti­kin­ti, kad į gat­vę nė­ra įžen­gęs pės­čia­sis. Ta­čiau ir pės­tie­ji tu­ri lai­ky­tis eis­ mo tai­syk­lių, ne­šio­ti at­švai­tus, juk ir jiems nu­ma­ty­ta at­sa­ko­my­bė už ne­sau­gų el­ge­sį ke­ly­je. „Mes tik­ri­no­me, ko­kios pės­čių­ jų pe­rė­jos yra ne­sau­giau­sios. Jo­se bu­vo pa­keis­tas ap­švie­ti­mas, įreng­ti ženk­lai“, – pa­ste­bė­jo R.Ši­dei­kis. Sieks ap­švies­ti mies­tą

Pra­si­dė­jus moks­lo me­tams, į Klai­ pė­dos įvai­rias aukš­tes­nią­sias mo­ kyk­las sa­vo au­to­mo­bi­liais su­ va­žiuo­ja stu­den­tai iš ap­lin­ki­nių ra­jo­nų. „Jau­nuo­liai daž­nai el­gia­si ne­sau­ giai – mies­to ne­pa­žįs­ta, da­ro daug pa­žei­di­mų. Ke­ti­na­me kont­ro­liuo­ti ko­le­gi­jų ir įvai­rių mo­kyk­lų stu­den­ tus“, – aiš­ki­no R.Ši­dei­kis. Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­ liaus­kas ti­ki­no, kad mies­to po­li­ti­ kai yra pa­si­sa­kę už tai, kad mies­tas bū­tų švie­ses­nis. „Ta­čiau ar to pa­kan­ka? Dau­gy­bė mies­tie­čių pa­sa­ky­tų, kad švie­sos nė­ra per daug. Ma­nau, rei­kia ieš­ ko­ti spren­di­mų, kad mies­tas tap­ tų švie­ses­nis. Ga­li­ma dieg­ti nau­jas tech­no­lo­gi­jas, nau­jas val­dy­mo sis­ te­mas, juk tik švie­sus mies­tas ga­ li bū­ti svei­kas ir sau­gus“, – kal­bė­ jo Klai­pė­dos va­do­vas.

8

antrADIENIS, rugsėjo 4, 2012

ekonomika

Draudimo bendrovei grasina teismu Eis­mo įvy­kį pa­ty­ręs gy­ven­to­jas jau ke­lis mė­ne­sius lau­kia, kad drau­di­mo bend­ro­ vė vi­siš­kai at­ly­gin­tų ža­lą. Ta­čiau ši ti­ki­na, kad klien­tas tik sie­kia pa­ša­lin­ti dar iki ava­ ri­jos bu­vu­sius au­to­mo­bi­lio ge­di­mus. Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Sug­rįž­ti at­si­sa­kė

Iš Li­ba­no ki­lęs Lie­tu­vos pi­lie­tis, jau 18 me­tų tu­rin­tis čia vers­lą, J.H. (re­ dak­ci­jai var­das ir pa­var­dė ži­no­mi) pa­sa­ko­jo, kad šių me­tų ge­gu­žę pa­ kliu­vo į eis­mo įvy­kį. Jį su­kė­lęs vai­ ruo­to­jas bu­vo draus­tas bend­ro­vės „Er­go“ drau­di­mu, to­dėl ap­ga­din­to pa­šne­ko­vo au­to­mo­bi­lio ap­žiū­rė­ti at­vy­ko šios bend­ro­vės eks­per­tas. „Tuo me­tu, kai pas ma­ne į dar­bą at­va­žia­vo eks­per­tas, aš bu­vau už­ siė­męs. To­dėl jis au­to­mo­bi­lį ga­ra­ že ap­žiū­rė­jo be ma­nęs, o man tik at­ne­šė pa­si­ra­šy­ti ža­los ak­tą. Tai pa­da­riau nė neuž­me­tęs į jį akies – bend­ro­ve pa­si­ti­kė­jau“, – sa­kė vy­ras. Vis dėl­to po 2–3 va­lan­dų at­ra­ dęs lais­vo lai­ko J.H. ak­tą per­žiū­rė­ jo ir pa­ste­bė­jo, kad tarp iš­var­dy­tų per ava­ri­ją pa­tir­tų ge­di­mų neį­ra­ šy­tas au­to­mo­bi­lio stog­lan­gio ge­di­ mas. Tai pa­ste­bė­jęs jis iš kar­to pa­ skam­bi­no į būs­ti­nę ir nu­ro­dė, jog pa­gei­dau­tų, kad eks­per­tas grįž­tų ir šią klai­dą iš­tai­sy­tų. „Iš kar­to rei­kė­tų pa­brėž­ti, kad pa­skam­bi­nus į drau­di­mo bend­ro­ vės būs­ti­nę ma­ne te­le­fo­nu au­to­ma­ tiš­kai per­spė­jo, jog po­kal­bis įra­šo­ mas. To­dėl tu­riu įro­dy­mą, kad dėl ne­tei­sin­go ža­los ak­to krei­piau­si dar tą pa­čią die­ną. Kai su­si­sie­kiau su eks­per­tu, šis pa­sa­kė, kad jam grįž­ ti ne­ver­ta, taip pat šim­tu pro­cen­tų ga­ran­ta­vo, jog bė­dų dėl stog­lan­gio ne­kils. Jis tik įspė­jo, kad per­spė­čiau au­to­mo­bi­lių ser­vi­so dar­buo­to­jus nu­fo­tog­ra­fuo­ti su­ge­du­sį stog­lan­ gį“, – sa­kė pa­šne­ko­vas. Nusp­ren­dė ne­re­mon­tuo­ti

„Nu­vy­kęs į vie­ną eks­per­to nu­ro­dy­ tų au­to­mo­bi­lių ser­vi­sų pa­pa­sa­ko­ jau is­to­ri­ją ir bu­vau ma­lo­niai nu­ ste­bin­tas, kai dar­buo­to­jas iš kar­to, dar man ma­tant, pra­dė­jo fo­tog­ra­ fuo­ti stog­lan­gį ir pa­ža­dė­jo, kad vis­ kas bus su­tvar­ky­ta“, – sa­kė J.H. Vis dėl­to maž­daug po de­šim­ties die­nų pra­si­dė­jo ne­su­sip­ra­ti­mai.

Komentaras

Kęs­tu­tis Ba­ra­naus­kas

„NOR­DIA BAUB­LYS & PART­N ERS“

D

rau­džia­muo­siuo­se gin­čuo­se tai­ko­ma pa­g rin­d i­nė gin­čo tei­se­nos tai­syk­lė dėl įro­d i­ nė­ji­mo pa­rei­gos pa­skirs­ty­ mo, t. y. ša­lys tu­ri įro­dy­ti ap­lin­ky­bes, ku­rio­mis grin­džia sa­vo rei­ka­la­vi­mus bei at­si­kir­ti­mus. Šiuo at­ve­ju, drau­di­mo bend­ro­vei at­si­sa­kius stog­lan­gio ge­di­ mą pri­pa­ž in­ti drau­džia­muo­ju įvy­kiu, bū­tent au­to­mo­bi­lio sa­vi­nin­kas tu­rė­tų

Paš­ne­ko­vui te­le­fo­nu drau­di­mo bend­ro­vė pra­ne­šė, kad au­to­mo­bi­lis jau su­re­mon­tuo­tas. Ta­čiau at­vy­kęs at­siim­ti au­to­mo­bi­lio jis pa­ste­bė­jo, kad stog­lan­gis ne­sut­var­ky­tas. „Pak­lau­siau, kas nu­ti­ko, ta­čiau dar­buo­to­jai man at­sa­kė, kad drau­ di­mas vie­ną die­ną stog­lan­gį no­rė­ jo tvar­ky­ti, ki­tą – jau ne­be. Dar­ buo­to­jai lie­pė man kal­bė­tis su sa­vo drau­di­mo bend­ro­ve, nes vis­ką, kas nu­ma­ty­ta ak­te, jie pa­da­rė“, – sa­ kė J.H. Po ke­lių skam­bu­čių ga­liau­ siai drau­di­mo bend­ro­vė pa­šne­ko­ vui pra­ne­šė, kad tai­sy­ti stog­lan­gio ji vis dėl­to ne­ga­li, nes ofi­cia­lia­me raš­te šis ne­nu­ro­dy­tas. J.H. pa­brė­žė, kad ir šį kar­tą jis bu­vo au­to­ma­tiš­kai įspė­tas apie įra­šo­mą po­kal­bį. „Di­džiau­sia pro­ble­ma šio­je is­ to­ri­jo­je yra tai, kad eks­per­tas ne­ no­rė­jo grįž­ti, to­dėl ma­no pa­si­ra­ šy­ta­me ža­los ak­te stog­lan­gis taip ir ne­bu­vo ofi­cia­liai įtrauk­tas“, – sa­kė J.H. Kal­tę pa­nei­gė

Ta­čiau drau­di­mo bend­ro­vės „Er­ go Lie­tu­va“ Ža­lų ad­mi­nist­ra­vi­mo sky­riaus va­do­vas Ne­ri­jus Gied­rai­tis at­krei­pė dė­me­sį, jog at­si­sa­ky­mas mo­kė­ti drau­di­mo iš­mo­ką grin­džia­ mas ne tuo, kad de­fek­tų ak­te stog­ lan­gis ne­bu­vo įtrauk­tas, o klien­tas pa­si­ra­šęs. Anot jo, stog­lan­gio nu­ spręs­ta ne­tai­sy­ti, nes paaiš­kė­jo, kad jis tin­ka­mai ne­vei­kė dar prieš eis­mo įvy­kį. N.Gied­rai­tis pa­ti­ki­no, kad ant­ rą­kart eks­per­tui at­vyk­ti ap­žiū­rė­ ti au­to­mo­bi­lio ne­bu­vo bū­ti­na, nes de­fek­tas ga­lė­jo bū­ti nu­sta­ty­tas tik išar­džius au­to­mo­bi­lio stog­lan­gį: „Ser­vi­so dar­buo­to­jai kons­ta­ta­vo, kad stog­lan­gio ge­di­mas – na­tū­ra­ laus su­si­dė­vė­ji­mo pa­da­ri­nys. Per drau­džia­mą­jį įvy­kį jis me­cha­niš­ kai ne­bu­vo pa­žeis­tas.“ Paš­ne­ko­vas taip pat pa­brė­žė, kad jei­gu stog­lan­gis bū­tų bu­vęs ap­ ga­din­tas per drau­džia­mą­jį įvy­kį, bend­ro­vė už jo re­mon­tą bū­tų su­ mo­kė­ju­si. „De­ja, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai klien­tai, pikt­nau­džiau­da­mi si­ įro­dy­ti, kad per tą įvy­kį bu­vo su­ga­din­ tas jo au­to­mo­bi­lio stog­lan­gis. Šį fak­tą jis ga­li įro­di­nė­ti įvai­rio­mis prie­mo­nė­ mis: eks­per­tų iš­va­do­mis, liu­dy­to­jų pa­ ro­dy­mais ir kt. Te­le­fo­n i­n io po­kal­bio su drau­di­mo bend­ro­ve įra­šas taip pat ga­lė­tų bū­ti vie­nas įro­dy­mų. Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­sas su­tei­kia ša­lims tei­ sę pra­šy­ti teis­mo, kad šis iš­rei­ka­lau­tų te­le­fo­ni­nio po­kal­bio įra­šą iš drau­di­mo bend­ro­vės. Pab­rėž­ti­na, kad drau­di­mo bend­ro­vė tu­ri įsta­ty­mo nu­ma­ty­tą tei­ sę, bet ne pa­rei­gą, įra­šy­ti te­le­fo­ni­nius po­kal­bius su klien­tais ir ati­tin­ka­mą lai­ ką juos sau­go­ti. Ieš­ki­nį teis­mui drau­dė­jas ga­li pa­duo­ti ne vė­liau kaip per vie­nus me­tus nuo su­ž i­no­ji­mo apie drau­d i­mo bend­ro­ vės at­si­sa­k y­mą iš­mo­kė­t i drau­d i­mo iš­mo­ką. Ta­čiau abe­jo­t i­na, ar drau­d i­ mo bend­ro­vė tiek lai­ko sau­go po­kal­

Konf­lik­tas: gy­ven­to­jas ma­no, kad drau­di­mo bend­ro­vė at­si­sa­kė tvar­ky­ti au­to­mo­bi­lio stog­lan­gį su­ži­no­ju­si,

kiek jai at­sieis re­mon­tas, o ši ne­są­ži­nin­gu­mu įta­ria gy­ven­to­ją.

tua­ci­ja, nau­do­da­mie­si drau­di­mo bend­ro­ve ir vi­sais jos są­ži­nin­gais klien­tais, sie­kia su­si­re­mon­tuo­ ti ir se­nus, dar prieš drau­džia­mą­jį įvy­kį at­si­ra­du­sius au­to­mo­bi­lio ge­ di­mus“, – sa­kė jis ir pa­brė­žė, kad drau­di­mo bend­ro­vė at­ly­gi­no vi­są per eis­mo įvy­kį pa­tir­tą ža­lą. Ste­bi­na ar­gu­men­tai

J.H. bend­ro­vės tei­gi­niais pik­ti­no­si ir ste­bė­jo­si, kaip su­kly­dęs eks­per­tas ga­lė­jo ne­tu­rė­ti pa­grin­do grįž­ti. Anot jo, jei eks­per­tas bū­tų grį­žęs ir iš kar­ to pa­sa­kęs, kad stog­lan­gio ge­di­mas nė­ra ava­ri­jos pa­da­ri­nys, J.H. bū­tų be­ma­tant sam­dęs ne­prik­lau­so­mą eks­per­tą. O da­bar, kai au­to­mo­bi­lis jau su­re­mon­tuo­tas, at­lik­ti eks­per­ ti­zę ir su­dė­tin­giau, ir bran­giau. J.H. sa­kė ne­sup­ran­tąs ir to, ko­dėl ser­vi­se nu­sta­čius, kad stog­lan­gio ge­di­mas ša­li­na­mas ne­bus, nie­kas jo apie tai nein­for­ma­vo. Tuo­met pa­šne­ko­vas taip pat bū­tų stab­dęs re­mon­tą ir krei­pę­sis į ne­prik­lau­ so­mą eks­per­tą. Šiuos prie­kaiš­tus N.Gied­rai­tis at­rė­mė sa­ky­da­mas, bių įra­šus. Šiuo konk­re­čiu at­ve­ju ti­kė­ ti­na, jog per gin­čą drau­di­mo bend­ro­vė teigs, kad po­kal­bio įra­šo pa­teik­ti ne­ga­ li, nes jo sau­go­ji­mo lai­kas bai­gė­si. To­ dėl teis­me rei­kė­tų pra­šy­ti iš drau­di­mo bend­ro­vės iš­rei­ka­lau­ti ne tik po­kal­bio įra­šą, bet ir nor­mi­n į (įmo­nės vi­daus) tei­sės ak­tą, ku­ris reg­la­men­tuo­ja te­le­ fo­ni­nių po­kal­bių įra­šų sau­go­ji­mo truk­ mę ir tvar­ką. Ta­čiau pa­brėž­ti­na, kad vien ati­tin­ka­ mo tu­ri­nio te­le­fo­ni­nio po­kal­bio įra­šas ne­ga­ran­tuo­ja, kad au­to­mo­bi­l io sa­v i­ nin­kas lai­mės by­lą, nes teis­mas ver­ti­ na įro­dy­mų vi­su­mą. Be­ne svar­biau­sias įro­dy­mas to­kia­me gin­če bū­tų eks­per­ to ar­ba spe­cia­lis­to iš­va­da, ku­rio­je bū­tų at­sa­ky­ta į klau­si­mą, ar stog­lan­gis ga­lė­ jo bū­ti su­ga­din­tas bū­tent per tą drau­ džia­mą­jį įvy­kį, dėl ku­rio bu­vo kreip­ta­ si į drau­di­mo bend­ro­vę.

kad apie spren­di­mą bend­ro­vė J.H. in­for­ma­vo. To­dėl jau va­žiuo­da­mas at­siim­ti au­to­mo­bi­lį jis esą si­tua­ci­ ją apie stog­lan­gį ži­no­jo.

Pak­lau­siau, kas nu­ti­ ko, ta­čiau dar­buo­to­ jai man at­sa­kė, kad drau­di­mo bend­ro­vė vie­ną die­ną stog­lan­ gį no­rė­jo tvar­ky­ti, ki­ tą – jau ne­be.

Pa­sa­ko­ji­mą pa­kei­tė

Pak­laus­tas, ka­da bend­ro­vė pra­ne­ šė J.H. apie ne­tai­sy­ti­ną stog­lan­gį, bend­ro­vės at­sto­vas, su­si­sie­kęs su au­to­mo­bi­lių ser­vi­so dar­buo­to­jais, sa­vo pa­sa­ko­ji­mą pa­kei­tė. Vė­liau N.Gied­rai­tis tei­gė, kad per pir­mą eks­per­to ap­si­lan­ky­mą J.H. apie ava­ri­jo­je su­ga­din­tą stog­ lan­gį net neuž­si­mi­nė, kaip ir ne­ pas­kam­bi­no į drau­di­mo bend­ro­ vės būs­ti­nę pra­neš­ti apie eks­per­to klai­dą ža­los ak­te. Anot jo, at­vy­kęs į au­to­mo­bi­ lių ser­vi­są J.H. su dar­buo­to­jais dėl stog­lan­gio re­mon­to ta­rė­si as­me­ niš­kai ir ne­nu­ro­dė, kad tai yra po eis­mo įvy­kio at­si­ra­dęs ge­di­mas. Jo tei­gi­mu, apie tai klien­tas pra­bi­lo tik tuo­met, kai ser­vi­so dar­buo­to­jai pra­ne­šė, kad dėl ava­ri­jos at­si­ra­dę au­to­mo­bi­lio de­fek­tai su­tvar­ky­ti, o re­mon­tuo­jant stog­lan­gį teks keis­ti daug nu­si­dė­vė­ju­sių de­ta­lių. „No­rė­tu­me pa­brėž­ti, kad iki to lai­ko J.H. nė kar­to neuž­si­mi­nė nei drau­di­mo bend­ro­vės, nei au­to­mo­ bi­lio ser­vi­so at­sto­vams, kad per eis­ mo įvy­kį bu­vo su­ga­din­tas ir stog­lan­ gis“, – vė­liau tei­gė N.Gied­rai­tis. Pa­sak jo, eks­per­tui J.H. skam­bi­ no tik su­re­mon­ta­vus au­to­mo­bi­lį ir

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

paaiš­kė­jus apie su­dė­tin­gą stog­lan­ gio ge­di­mą. Žada ieškoti tiesos

Iš­gir­dęs vė­les­nius drau­di­mo bend­ ro­vės pa­sa­ko­ji­mus J.H. sa­kė, kad bend­ro­vei skam­bi­no mo­bi­liuo­ju te­ le­fo­nu, to­dėl ne­sun­kiai teis­me ga­ lė­tų pa­ro­dy­ti po­kal­bių iš­klo­ti­nę. J.H. tvir­ti­no tu­rįs įta­ri­mų, jog drau­di­mo bend­ro­vė stog­lan­gį at­ si­sa­kė tvar­ky­ti po to, kai su­ži­no­jo, kad nau­jas jo me­cha­niz­mas kai­nuo­ ja apie 4 tūkst. li­tų. „Kai nu­vy­kau į „Mer­ce­des“ cent­rą, su­ži­no­jau, kad to­kio „Mer­se­des“ ti­po stog­lan­gis yra silp­no­ji au­to­mo­bi­lio vie­ta – per ava­ri­ją ji su­gen­da pir­miau­sia. Be to, pa­si­ro­do, nau­do­tas me­cha­niz­ mas dauž­tam au­to­mo­bi­liui ne­tin­ ka, to­dėl rei­kia pirk­ti nau­ją. Ma­nau, drau­di­mo bend­ro­vė pa­pras­čiau­siai ne­si­ti­kė­jo, kad stog­lan­gio re­mon­tas at­sieis taip bran­giai.“ J.H. tvir­tai lai­kė­si nuo­mo­nės, kad, ne­pa­vy­kus ne­su­ta­ri­mo iš­ spręs­ti drau­giš­kai, jis kreip­sis į ne­ prik­lau­so­mą eks­per­tą. Jam nu­ro­ džius, kad stog­lan­gio ge­di­mas yra ava­ri­jos pa­da­ri­nys, pa­šne­ko­vas ti­ ki­no kreip­siąsis į teis­mą: „Tai yra gar­bės, o ne pi­ni­gų rei­ka­las.“ Lie­tu­vos ban­ko at­sto­vas spau­dai Min­dau­gas Mi­lieš­ka ko­men­tuo­ ti si­tua­ci­jos ne­siė­mė. Jis tik pa­ brė­žė, kad klien­tų gin­čus ne teis­ me spręs­ti nuo šių me­tų pra­džios ėmė­si Lie­tu­vos ban­kas. To­dėl pa­ šne­ko­vas pa­ra­gi­no pa­slau­go­mis ne­pa­ten­kin­tą var­to­to­ją iš­nau­do­ti šią ga­li­my­bę. Sa­vo įmo­nės fi­lia­le Vo­kie­ti­jo­je dir­ban­tis ir šio­je ša­ly­je gy­ve­nan­tis J.H. sa­kė su to­kia ne­tvar­ka ten ne­ su­si­dū­ręs. Anot jo, įvy­kus pa­na­šiai ava­ri­jai Vo­kie­ti­jo­je jam te­rei­kė­jo pa­skam­bin­ti sa­vo ad­vo­ka­tui, o šis nu­ro­dė iš­kvies­ti po­li­ci­ją ir vė­liau kreip­tis į ne­prik­lau­so­mą eks­per­tą. To­liau vi­sas de­ry­bas ir ki­tus rei­ka­ lus už jį su­tvar­kė ad­vo­ka­tas.

9

antrADIENIS, rugsėjo 4, 2012

pasaulis Su­ra­šy­mo ­ duo­me­nys

Įs­tos po ­ kri­zės

Pa­ša­lin­tas ­ iš pa­rei­gų

Es­ti­jos gy­ven­to­jų su­ra­šy­mo duo­me­nys ro­do, kad 26 pro­c. ša­lies gy­ven­to­jų sa­vo gim­tą­ ja lai­ko ru­sų kal­bą. 68,5 pro­c. Es­ti­jos gy­ven­to­jų kaip sa­ vo gim­tą­ją kal­bą nu­ro­dė es­ tų kal­bą, o 8012 (0,6 pro­c.) žmo­nių – uk­rai­nie­čių. 147 žmo­nės kaip gim­tą­ją nu­ro­dė ges­tų kal­bą.

Len­ki­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­ nist­ras Ra­dos­ła­was Si­kors­ kis pa­reiš­kė, kad jo ša­lis į eu­ ro zo­ną stos ta­da, kai kri­zės ištiktas blo­kas iš­spręs sa­ vo pro­ble­mas. Len­ki­ja, ku­ri į ES įsto­jo 2004 m., ža­da, kad Mast­rich­to su­tar­ties kri­te­ ri­jus dėl sto­ji­mo į eu­ro zo­ną ati­tiks 2015 m.

Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ ras Pu­ti­nas po ke­lių ne­sėk­ min­gų ra­ke­tų star­tų iš pa­rei­ gų at­lei­do Chru­ni­če­vo vals­ty­ bi­nio kos­mi­nio moks­lo ir ga­ my­bos cent­ro ge­ne­ra­li­nį di­ rek­to­rių Vla­di­mi­rą Nes­te­ro­vą. 63 me­tų V.Nes­te­ro­vas tech­ no­lo­gi­jų bend­ro­vei va­do­va­vo nuo 2005 m.

T.Blai­rą ir G.W.Bus­hą norėtų matyti teis­me Pie­tų Af­ri­kos Res­pub­li­kos (PAR) ar­ki­vys­ku­pas Des­mon­das Tu­ tu sek­ma­die­nį pa­ra­gi­no Ha­gos tarp­tau­ti­nį tri­bu­no­lą teis­ti bu­vu­ sį Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos prem­je­ rą To­ny Blai­rą ir bu­vu­sį JAV pre­ zi­den­tą Geor­ge’ą W.Bus­hą dėl jų vaid­mens Ira­ko ka­re.

Pa­vo­jus: be­lie­ka vil­tis, kad Azer­bai­dža­no ka­rio R.Sa­fa­ro­vo pa­lei­di­mas Pie­tų Kau­ka­ze ne­su­kels kru­vi­no konf­

lik­to.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Skam­ba ka­ro var­pas Ne pa­slap­tis, kad įtam­pai tarp Ar­mė­ni­jos ir Azer­bai­dža­no su­ kel­ti pa­kan­ka vos men­kos ki­birkš­ties. Ar veng­rų spren­di­mas pa­leis­ti ša­ly­je už ar­mė­no žmog­žu­dys­tę nu­teis­tą Azer­bai­dža­no ka­rį Ra­mi­lą Sa­fa­ro­vą ne­virs abie­jų ša­lių ka­ru? Lais­vė ir ap­do­va­no­ji­mai žu­di­kui

Konf­lik­tas įsi­plies­kė po to, kai ar­ mė­ną Veng­ri­jo­je nu­žu­dęs azer­bai­ dža­nie­tis ka­rys, veng­rų nu­teis­ tas ka­lė­ti iki gy­vos gal­vos, tų pa­čių veng­rų spren­di­mu bu­vo iš­siųs­tas į tė­vy­nę. Lyg to bū­tų bu­vę ma­ža, Azer­bai­ dža­ne pa­ts šios ša­lies va­do­vas Il­ha­ mas Ali­je­vas žu­di­ką ėmė ir pa­lei­ do į lais­vę. Toks akib­rokš­tas su­kė­lė pa­si­pik­ ti­ni­mą ne tik Ar­mė­ni­jo­je, ta­čiau ir JAV. Bal­tų­jų rū­mų šei­mi­nin­kas Ba­ rac­kas Oba­ma pa­reiš­kė esan­tis la­ bai su­si­rū­pi­nęs dėl šio ma­lo­nės su­ tei­ki­mo. O Ar­mė­ni­ja am­ži­nam prie­ši­nin­ kui Azer­bai­dža­nui pa­reiš­kė, kad ša­lis yra pa­si­ruo­šu­si ka­rui. „Ne­no­ri­me ka­ro, bet jei­gu rei­ kės – ko­vo­si­me ir nu­ga­lė­si­me. Mes ne­bi­jo­me žu­di­kų, net jei­gu jie nau­ do­ja­si vals­ty­bės va­do­vo glo­ba, – pa­si­pik­ti­ni­mo ne­slė­pė Ar­mė­ni­jos pre­zi­den­tas Ser­žas Sargs­ja­nas. – Azer­bai­dža­nie­čiai bu­vo per­spė­ti.“ S.Sargs­ja­nas pri­dū­rė: „Azer­bai­ dža­nas – tai ša­lis, ku­rio­je pa­gal ne­ tei­sė­tus įsa­ky­mus iš­va­duo­ja­mas ir vie­šai šlo­vi­na­mas kiek­vie­nas niek­ šas, žu­dan­tis žmo­nes vien dėl to, kad jie yra ar­mė­nai.“ Au­ką už­ka­po­jo kir­viu

Azer­bai­dža­no ka­rys R.Sa­fa­ro­vas Veng­ri­jo­je bu­vo nu­teis­tas ka­lė­ti iki gy­vos gal­vos, kai 2004 m. mir­ti­nai už­ka­po­jo Ar­mė­ni­jos ka­riš­kį Gur­ ge­ną Mar­ga­ri­ja­ną Bu­da­peš­to ka­ro aka­de­mi­jo­je, kur abu ka­riai lan­kė

NA­TO or­ga­ni­zuo­tus ang­lų kal­bos kur­sus. Nors Azer­bai­dža­nas veng­rams ža­dė­jo, kad ka­rys tė­vy­nė­je ne­bus pa­leis­tas į lais­vę, o ka­lės, pa­ža­do Ba­ku ne­si­lai­kė.

Mes ne­bi­jo­me žu­di­ kų, net jei­gu jie nau­ do­ja­si vals­ty­bės va­ do­vo glo­ba. Prie­šin­gai, R.Sa­fa­ro­vas bu­vo su­tik­tas kaip did­vy­ris, o už sa­vo krau­pų „žyg­dar­bį“ dar ga­vo ma­ jo­ro laips­nį, na­mą ir at­ly­gi­ni­mą už aš­tuo­ne­rius me­tus. Ka­rio ad­vo­ka­tai Veng­ri­jos teis­ me ar­gu­men­ta­vo, kad R.Sa­fa­ro­vas bu­vo pa­ty­ręs mo­ra­li­nę trau­mą, nes ke­li jo ar­ti­mie­ji žu­vo per ka­rą su ar­ mė­nų pa­jė­go­mis, o G.Mar­ga­ri­ja­nas esą įžei­di­nė­jo jo ša­lį. Dip­lo­ma­ti­nis skan­da­las

Skan­da­las komp­li­ka­vo Veng­ri­jos san­ty­kius su Ar­mė­ni­ja. Je­re­va­nas dar penk­ta­die­nį nu­trau­kė dip­lo­ ma­ti­nius ry­šius su Bu­da­peš­tu. Ar­mė­nai ofi­cia­liai pa­reiš­kė, kad veng­rai pa­da­rė di­de­lę klai­dą, o ar­ mė­nų pro­tes­tuo­to­jai ša­lies sos­ti­ nė­je žo­džių ne­vy­nio­jo į va­tą. „Veng­rai sa­vo gar­bę ir są­ži­nę azer­bai­dža­nie­čiams par­da­vė tar­ si pa­pras­ta pro­sti­tu­tė“, – kal­bė­jo pro­tes­to ak­ci­jos Je­re­va­ne or­ga­ni­ za­to­rius ar­mė­nas Mkrčia­nas.

Pro­tes­tai prie Veng­ri­jos am­ba­sa­ dų vy­ko ne tik Ar­mė­ni­jo­je, ta­čiau ir ki­to­se Eu­ro­pos ša­ly­se, taip pat JAV, ku­rio­se gy­ve­na gau­si ar­mė­nų bend­ruo­me­nė. Ban­dy­da­mi už­glais­ty­ti skan­da­lą Veng­ri­jos dip­lo­ma­tai dar sa­vait­ga­lį iš­kvie­tė Azer­bai­dža­no am­ba­sa­do­ rių ir pa­reiš­kė jam pro­tes­tą dėl Ba­ ku spren­di­mo pa­leis­ti žu­di­ką. „Veng­ri­jai at­ro­do ne­priim­ti­nas ma­lo­nės su­tei­ki­mas R.Sa­fa­ro­vui ir ša­lis tai smer­kia“, – tei­si­no­si Veng­ ri­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos sek­re­to­rius Zsol­tas Német­has. Ta­čiau Veng­ri­jos prem­je­ro Vik­ to­ro Orbá­no at­sto­vas spau­dai Péte­ ris Szijjártó at­me­tė kal­ti­ni­mus, kad Bu­da­peš­tas su­ti­ko grą­žin­ti ka­li­nį į tė­vy­nę, kai Azer­bai­dža­nas su­ti­ko įsi­gy­ti Veng­ri­jos ob­li­ga­ci­jų. Pa­sak at­sto­vo, to­kių ko­men­ta­rų au­to­riai tu­ri la­kią vaiz­duo­tę. Azer­bai­dža­nas taip pat at­me­tė kri­ti­ką dėl ka­rio iš­lais­vi­ni­mo.

No­be­lio tai­kos pre­mi­jos lau­rea­tas sa­vo straips­ny­je, ku­rį iš­spaus­di­ no Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos laik­raš­tis „The Ob­ser­ver“, kal­ti­no abu po­li­ ti­kus me­la­vus apie esą Ira­ko tu­rė­ tus ma­si­nio nai­ki­ni­mo gink­lus.

Tarp­tau­ti­niam teis­mui per­se­kio­ jant Af­ri­kos ly­de­ rius tai­ko­mi ki­to­ kie stan­dar­tai ne­gu Va­ka­rų ša­lių at­sto­ vams.

Ar­ki­vys­ku­pas pri­dū­rė, kad dėl šios in­va­zi­jos pa­sau­lis ta­po ne­sta­ bi­lus ir la­biau su­si­prie­ši­nęs „ne­ gu dėl bet ku­rio ki­to konf­lik­to is­ to­ri­jo­je“. D.Tu­t u ar­g u­m en­ta­vo, kad „tarp­tau­ti­niam teis­mui per­se­ kio­jant Af­ri­kos ly­de­rius tai­ko­mi ki­to­kie stan­dar­tai ne­gu Va­ka­rų ša­lių at­sto­vams“. Jis aiš­ki­no, jog Ira­ko ka­ro ir po jo vy­ku­sių ne­ra­ mu­mų au­kų skai­čius pa­kan­ka­ mas, kad T.Blai­ras ir G.W.Bus­has bū­tų tei­sia­mi. „Vien dėl šių prie­žas­čių nuo­ sek­lia­me pa­sau­ly­je as­me­nys, at­ sa­kin­gi už šias kan­čias ir mir­tis, tu­rė­tų ei­ti tuo pa­čiu ke­liu, kaip ir kai ku­rie jų ko­le­gos Af­ri­ko­je bei Azi­jo­je, ku­rie bu­vo pri­vers­ti at­ sa­ky­ti už sa­vo veiks­mus Ha­go­je“, – sa­kė D.Tu­tu. T.Blai­ras į šią ata­ ką at­sa­kė pra­ne­ši­mu, ku­ria­me ra­

šo­ma, jog „tai tas pa­ts gin­čas, ku­ ris vy­ko jau daug kar­tų, ne­tu­rint pa­sa­ky­ti nie­ko nau­ja“. D.Tu­tu, se­niai kri­ti­kuo­jan­ tis ka­rą Ira­ke, me­tė akib­rokš­tą T.Blai­rui, pa­si­trauk­da­mas iš vie­ nos PAR vy­ku­sios kon­fe­ren­ci­ jos va­do­vo pa­rei­gų, nes jo­je da­ly­ va­vo bu­vęs Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos prem­je­ras. Ko­vo­to­jas už tai­ką sa­kė boi­ko­ ta­vęs šį ren­gi­nį, pro­tes­tuo­da­mas prieš T.Blai­ro „mo­ra­liš­kai ne­ pa­tei­si­na­mus“ veiks­mus, kai šis 2003 m. pa­lai­kė pra­si­dė­ju­sią JAV va­do­vau­ja­mą in­va­zi­ją į Ira­ką. „Ar­tė­jant šiai da­tai, jau­čiau­si vis la­biau ne­pa­to­giai dėl da­ly­va­vi­ mo vir­šū­nių su­si­ti­ki­me dėl „ly­de­ rys­tės“ su po­nu Blai­ru, – aiš­ki­no jis. – Ly­de­rys­tė ir mo­ra­lė neats­ ki­ria­mi. Ge­ri ly­de­riai yra mo­ra­lės ser­gė­to­jai. Es­mė ne tai, Ira­ko dik­ ta­to­rius Sad­da­mas Hus­sei­nas bu­ vo ge­ras ar blo­gas ar­ba kiek žmo­ nių jis iš­žu­dė. Es­mė tai, kad po­nas Bus­has ir po­nas Blai­ras ne­tu­rė­jo sau leis­ti nu­si­leis­ti iki jo amo­ra­lu­ mo ly­gio. Jei­gu ly­de­riams priim­ti­ na im­tis dras­tiš­kų veiks­mų, va­do­ vau­jan­tis me­lu, – ne­pri­pa­žįs­tant to ir neat­sip­ra­šant, kai jie tai su­ ži­no­jo, – ko mes tu­rė­tu­me mo­ky­ ti sa­vo vai­kus?“ D.Tu­tu taip pat ar­gu­men­ta­ vo, jog 2003 m. in­va­zi­ja, sie­kiant nu­vers­ti S.Hus­sei­ną, ta­po įžan­ ga į šiuo me­tu vyks­tan­tį pi­lie­ti­nį ka­rą Si­ri­jo­je, taip pat į po­ten­cia­ lią di­des­nę Ar­ti­mų­jų Ry­tų kri­zę, ku­rio­je da­ly­vau­tų Ira­nas. „Kar­to­ti se­ną an­tį, kad mes me­ la­vo­me apie žval­gy­bos duo­me­nis, yra vi­siš­kai ne­tei­sin­ga, kaip pa­ro­ dė kiek­vie­na ne­prik­lau­so­ma įro­ dy­mų ana­li­zė, – sa­kė ar­ki­vys­ku­ pas. – Ir sa­ky­ti, jog fak­tas, kad Sad­da­mas iš­žu­dė šim­tus tūks­tan­ čių sa­vo pi­lie­čių, yra ne­su­si­jęs su mo­ra­le, rei­ka­lau­jan­čia jį pa­ša­lin­ ti, yra keis­ta.“ AFP, BNS inf.

BNS, BBC, „The Mos­cow Ti­mes“ inf.

Ka­ra­ba­cho konf­lik­tas Ar­mė­ni­jos pa­lai­ko­mi se­pa­ra­tis­tai už­gro­bė Azer­bai­dža­nui pri­klau­san­ tį Kal­nų Ka­ra­ba­chą per ka­rą, ku­ris nu­si­ne­šė apie 30 tūkst. žmo­nių gy­ vy­bę. Abi ša­lys nė­ra pa­si­ra­šiu­sios ga­lu­ti­nės tai­kos su­tar­ties nuo 1994 m. pa­skelb­tų pa­liau­bų, o jų pa­sie­ny­ je vis dar daž­ni su­si­rė­mi­mai. Ana­li­ ti­kai per­spė­ja, kad šis įšal­dy­tas konf­ lik­tas vėl ga­li virs­ti di­de­liu ka­ru.

Nuo­mo­nė: kai ku­rie ko­vo­to­jai už tai­ką pa­sau­ly­je sa­ko, jog au­kų

skai­čius Ira­ke – pa­kan­ka­mas ar­gu­men­tas, kad T.Blai­ras (kairėje) ir G.W.Bus­has ke­liau­tų į tarp­tau­ti­nį teis­mą. „Scan­pix“ nuo­tr.

10

antradienis, rugsėjo 4, 2012

sportas

Sporto telegrafas Paskubėjo. Klaipėdos „Neptūno“ krepšinio klubo direktorius Osvaldas Kurauskas paneigė pasirodžiusią informaciją, kad pasirašyta sutartis su Giedriumi Gustu. „Dar derinamos kontrakto sąlygos. G.Gustas nori žaisti mūsų komandoje, o ir mums šis žaidėjas būtų naudingas. Tai įrodė per kontrolines rungtynes“, – sakė O.Kurauskas. Anot klubo vadovo, tikimasi šią savaitę suderinti visas sutarties sąlygas ir oficialiai pasirašyti sutartį su praėjusį sezoną Lenkijoje žaidusiu 32 metų gynėju. Dešimtas. Londono parolimpinių žaidynių lengvosios atletikos rutulio stūmimo rungtyje Rolandas Urbonas liko toli nuo prizininkų. Nustūmęs rutulį 12 m 14 cm, kaunietis nepateko tarp aštuonių geriausių atletų. Lietuvos parolimpinės rinktinės vėliavą žaidynių atidaryme nešęs R.Urbonas – su 810 taškų užėmė dešimtą vietą tarp 20 dalyvių. Čempionu tapo ukrainietis Andrejus Holivecas – 16 m 25 cm (991 taškas). Sidabro medaliu pasidabino rusas Vladimiras Andriuščenka (15 m 21 cm; 966), bronzos – australas Russellas Shortas (14 m 73 cm; 950). Indėliai. Naujajam krepšinio sezonui Klaipėdoje besirengianti Valdemaro Chomičiaus treniruojama Dnepropetrovsko „Dnipro“ (Ukraina) ekipa kontrolinėse rungtynėse 72:63 (23:19, 13:12, 19:12, 17:20) nugalėjo Saransko „Ruskon-Mordovija“ (Rusija) krepšininkus. Tarp nugalėtojų rezultatyviausiai žaidė Simas Galdikas. Klaipėdietis per 23 min. pelnė 19 taškų ir 11 kartų atkovojo kamuolį. Dar vienas „Dnipro“ ekipoje žaidęs klaipėdietis Valdas Vasylius per 32 min. surinko 8 taškus. Rinkimai. Vakar surengtuose Rusijos futbolo sąjungos (RFS) prezidento rinkimuose pergalę šventė 56-erių Nikolajus Tolstychas. RFS vairo siekė septyni pretendentai. Kai nė vienas iš jų nesurinko reikiamo balsų skaičiaus, buvo surengtas antrasis turas, kuriame liko trys kandidatai. 1974–1985 metais Maskvos „Dinamo“ komandoje žaidęs, nuo 1992 metų Profesionalios futbolo lygos prezidentas N.Tolstychas antrame ture gavo 148 balsus, Sergejus Priadkinas – 124, o Valerijus Beleckis – vos vieną.

Likimas: uostamiesčio 15-mečiai futbolininkai per plauką netapo šalies čempionais.

Klaipėdiečiams suspindo sidabras Lietuvos moksleivių futbolo pirmenybėse sėkmingai rungtyniavę Klaipėdos futbolo mokyklos 15-mečiai žaidėjai iškovojo sidabro medalius.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Remigijaus Alonderio ir Prano Ivaškevičiaus auklėtiniai į priekį praleido Kauno „FM-Tauro“ vie-

nuolikę. Laikinosios sostinės komanda po 22 susitikimų turėjo 50 taškų, uostamiesčio futbolininkai – vos dviem mažiau. Kas taps čempionais, lėmė šių komandų tarpusavio kovos. Kauniečiai namie įveikė Klaipėdos ekipą 2:1, o

svečiuose sužaidė lygiosiomis 0:0. Brangūs taškai buvo prarasti su devintą vietą tarp 12 komandų užėmusiais mažeikiškiais. Abejas rungtynes uostamiesčio žaidėjai įsigudrino sužaisti lygiosiomis 1:1 ir 3:3.

Bronzos žetonus iškovojo Vilniaus „Žalgiris-Griunvaldas“ – 43 taškai Klaipėdos ekipos treneriai pagyrė gerai gynyboje rungtyniavusius Villį Grigaitį, Darių Šlykovą, Bronių Jašinską, Matą Dziadaravičių, saugus Ričardą Šveikauską, Dovydą Virkšą, Levą Soną ir Žilviną Lukošių. Varžovų vartininkų siaubu tapo 18 įvarčių įmušęs Aurimas Jurgelevičius. Ne mažiau pavojingi buvo ir Liutauras Rimkus bei Raidas Šperlingas.

Auksas – „Futerai“ Česlovas Kavarza Pirmą kartą surengtas Klaipėdos mažojo futbolo lauke pirmenybes laimėjo „Futeros“ penketukas, per 12 rungtynių nepralaimėjęs nė karto.

Čempionai: „Futera“ tapo pirmųjų mažojo futbolo pirmenybių nugalėtoja.

Kas laimės aukso medalius, atsakė paskutinė čempionato kova tarp „Futeros“ ir „Nauticos“. Pastaroji ekipa prieš lemiamą susitikimą turėjo trim taškais mažiau. Pagal išankstinį ekipų atstovų susitarimą, jei laimės „Nautica“, ir abi komandos surinks po vienodai taškų, nebus surengtos papildomos rungtynės, o iš karto smūgiuojami 6 m baudiniai. Nedaug trūko, jog šis susitarimas būtų virtęs realybe. Likus žaisti 7 min., po Edmundo Gaigalo įvarčio, „Nautica“ pirmavo 6:4. Tačiau „Futera“ rado jėgų sušvelninti, o paskutinę minutę ir išlyginti rezultatą. Lygiosios „Futerai“ bu-

vo tarsi pergalė. Bronzos medalius iškovojo „El Calor“ komanda. Iš viso Klaipėdos futbolo federacijos surengtame čempionate kovojo 9 ekipos. Po pirmojo etapo, kai visos komandos sužaidė tarp savęs, penkios geriausios tęsė varžybas dėl medalių, kitos varžėsi dėl 6-9 vietų. Rezultatyviausiai pirmenybėse žaidė „Futeros“ komandos narys Karolis Atutis, įmušęs 37 įvarčius. Geriausiu pirmenybių žaidėju išrinktas taip pat šios ekipos atstovas Ernestas Razonas.

Varžybų penketukas Vieta,

komanda,

taškai

1.

„Futera“

34

2.

„Nautica“

31

3.

„El Calor“

18

4.

„Klaipėda city“ 16

5.

„AEJC

12

11

ANTRADIENIS, rugsėjo 4, 2012

sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

sveikata

Šuo­lis pasodina į ve­ži­mė­lį

Statistika: medikai džiaugiasi, kad praė­ju­si va­sa­ra ne­le­pi­no karš­tais orais, tad ir kak­lo trau­mas dėl nardymo pa­ty­ru­sių pa­cien­tų su­lauk­ta ma­žiau.

Vie­nas šuo­lis į van­de­nį, vie­nas mirks­nis – ir aukš­tyn ko­jo­mis ver­čia­si net ke­lių žmo­nių gy­ve­ni­mai. Pa­si­bai­gu­sios va­sa­ros liūd­no­ji sta­tis­ti­ka: neat­sar­gios van­dens pra­mo­gos prie neį­ga­lių­ jų ve­ži­mė­lio pri­ra­ki­no dar ke­lis jau­nus vy­rus. Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Le­mia ir orai

Kai dau­gu­ma skun­dė­si pra­stais va­ sa­ros orais, neu­ro­chi­rur­gai džiau­ gė­si. Mat vos tik at­šil­da­vo orai, į li­go­ni­nę at­vež­da­vo po ke­lis pa­ cien­tus, pa­ty­ru­sius kak­li­nės stu­ bu­ro da­lies trau­mas. Kaip pa­sa­ko­jo Klai­pė­dos uni­ver­ si­te­ti­nės li­go­ni­nės 1-ojo Neu­ro­chi­ rur­gi­nio sky­riaus ve­dė­jas Vy­tau­tas Gryk­šas, dėl sun­kių trau­mų ne­riant į van­de­nį šie­met ope­ruo­ti aš­tuo­ni pa­cien­tai. Vi­si – jau­ni vy­rai iki 35 me­tų. Dau­gu­ma jų bu­vo ne­blai­vūs. Di­džio­ji da­lis po trau­mos li­ko pa­ra­ ly­žiuo­ti. Du vy­rai po ope­ra­ci­jos mi­

rė – pa­tir­tos trau­mos bu­vo per­ne­ lyg sun­kios. V.Gryk­šas pa­si­džiau­gė, kad praė­ju­si va­sa­ra ne­le­pi­no karš­ tais orais, tad ir kak­lo trau­mas pa­ ty­ru­sių pa­cien­tų su­lauk­ta ma­žiau. Neu­ro­chi­rur­go re­kor­das – 27 per vie­ną va­sa­rą gy­dy­ti be­ne­rdami kak­ lo trau­mas pa­ty­rę pa­cien­tai. Kar­ tais per die­ną gy­dy­to­jui tek­da­vo ope­ruo­ti ne po vie­ną taip su­si­trau­ ma­vu­sį žmo­gų. Ope­ra­ci­ja – kuo sku­biau

V.Gryk­šas pa­sa­ko­jo, kad po van­de­ niu pa­tir­ta trau­ma pa­vei­kia ne tik konk­re­čią stu­bu­ro vie­tą, bet ten­ka ko­vo­ti ir su sken­di­mo pa­da­ri­niais, mat nu­lū­žus kak­lą kū­nas tą pa­čią se­kun­dę pa­ra­ly­žiuo­ja­mas.

Trau­mą pa­ty­ręs žmo­gus ne­be­ga­li kvė­puo­ti ir pa­ts iš­lip­ti iš van­dens. Kol jį kas nors pa­ste­bi plū­du­riuo­ jan­tį van­de­ny­je ir su­skum­ba gel­ bė­ti, praei­na ke­le­tas se­kun­džių ar net mi­nu­čių. Per tą lai­ką į plau­čius pa­ten­ka van­dens. Gy­dy­to­jas paaiš­ ki­no, kad kak­li­nės stu­bu­ro da­lies trau­ma – lū­žis ar­ba iš­ni­ri­mas – leng­vai pa­ste­bi­mas. Tad to­kie pa­ cien­tai ve­ža­mi į Klai­pė­dos uni­ver­ si­te­ti­nę li­go­ni­nę, ku­ri vie­nin­te­lė pa­jū­rio re­gio­ne gy­do mi­nė­to po­ bū­džio trau­mas. Nė­ri­mo trau­mas pa­ty­ru­sius pa­ cien­tus pa­gal ga­li­my­bes sten­gia­ ma­si kuo sku­biau ope­ruo­ti. Pa­ sak ve­dė­jo, daž­niau­siai jos įvyks­ta sa­vait­ga­liais, o tuo­met ir taip ne­

trūks­ta sku­bių ope­ra­ci­jų. Kar­tais net pri­stin­ga­ma lais­vų ope­ra­ci­nių. Per ope­ra­ci­ją sten­gia­ma­si at­kur­ ti stu­bu­ro kon­fi­gū­ra­ci­ją, ana­to­mi­nį nu­ga­ros sme­ge­nų ka­na­lo vien­ti­su­mą, kad jis ne­bū­tų de­for­muo­tas ir ne­bū­tų spau­džia­mos nu­ga­ros sme­ge­nys.

Neu­ro­chi­rur­go re­ kor­das – 27 per vie­ną va­sa­rą gy­dy­ti be­ne­ rdami kak­lo trau­mas pa­ty­rę pa­cien­tai.

„Jei trau­mos me­tu pa­žei­džia­mos nu­ga­ros sme­ge­nys, ne­la­bai kuo ga­ li­me pa­dė­ti. Per ope­ra­ci­ją tik ko­re­ guo­ja­me trau­mos pa­da­ri­nius, nes pa­grin­di­nė tra­ge­di­ja įvyks­ta van­de­ ny­je“, – aiš­ki­no neu­ro­chi­rur­gas. Pa­vei­kia­mas vi­sas or­ga­niz­mas

Kaip pa­sa­ko­jo V.Gryk­šas, trau­mos mo­men­to nie­kas neuž­fik­suo­ja, tad neaiš­ku, kiek kak­lo slanks­te­lis smū­

Gedimino Bartuškos nuotr.

gio me­tu pa­si­slen­ka į prie­kį. Vė­liau dėl ap­lin­ki­nių au­di­nių po­vei­kio jis su­ grįž­ta į sa­vo vie­tą, nors ir ne­tiks­liai. Trau­mos pa­da­ri­nių lik­vi­da­vi­mas ten­ka neu­ro­chi­rur­gams, ta­čiau ir jie tik ga­li įsi­vaiz­duo­ti, ko­kią trau­ mą pa­ty­rė nu­ga­ros sme­ge­nys: nu­ trau­ki­mą, iš­tem­pi­mą ar su­mu­ši­mą. Kai ku­rie spe­ci­fin ­ iai, tik gy­dy­to­jui ma­to­mi po­žy­miai ro­do, ar žmo­gus grei­tai sveiks, ar liks pa­ra­ly­žiuo­tas vi­sam gy­ve­ni­mui. Pa­sak V.Gryk­šo, dėl kak­li­nės stu­bu­ro da­lies trau­mos įvyks­ta vi­ sų or­ga­niz­mo sis­te­mų funk­ci­jų su­ tri­ki­mas: šla­pi­ni­mo­si, tuš­ti­ni­mo­ si, žar­ny­no, šir­dies veik­los ir pan. Jau ne­mi­nint to, kad žmo­gus daž­ niau­siai ne­be­val­do ko­jų ir ran­kų. Po trau­mos svar­bu at­kur­ti pa­grin­ di­nes or­ga­niz­mo funk­ci­jas: kvė­pa­ vi­mą, virš­ki­ni­mą, pa­gal ga­li­my­bes – ju­dė­ji­mą, taip pat pa­ge­rin­ti psi­ cho­lo­gi­nę pa­cien­to bū­se­ną. Po gy­ dy­mo li­go­ni­nė­je jis siun­čia­mas į rea­bi­li­ta­ci­jos įstai­gą, kur jo lau­kia ne­ma­ža spe­cia­lis­tų ko­man­da – nuo psi­cho­lo­go iki ki­ne­zi­ te­ra­peu­to.

12

12

ANTRADIENIS, rugsėjo 4, 2012

sveikata

Svei­kiau­sių­jų rin­ki­muo­se ak­ty­viau­si uos­ti­nin­kai Sun­kiai įsi­bė­gė­ję svei­kiau­sios uos­ta­ mies­čio įmo­nės rin­ ki­mai su­lau­kia vis di­des­nio darb­da­ vių su­si­do­mė­ji­mo.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ras (VSB) va­do­vams siū­lo pa­si­ rū­pin­ti sa­vo dar­buo­to­jų svei­ka­ta. Į vie­tą at­vy­kę spe­cia­lis­tai ga­li pa­ma­ tuo­ti krau­jos­pū­dį, at­lik­ti cho­les­te­ ro­lio ty­ri­mą bei kū­no ana­li­zę.

Pa­vo­jin­ga: pa­sak V.Gryk­šo, sun­kias kak­lo trau­mas daž­niau­siai pri­šau­

kia neat­sar­gu­mas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Šuo­lis pasodina į ve­ži­mė­lį 11 V.Gryk­šas ste­bi­si, jog vie­š ai daug kal­ba­m a apie neat­ Na­mo iš­si­ve­ža tė­vai

sar­gaus nar­dy­m o ri­z i­k ą, ta­č iau jau­n i vy­rai van­d e­n y­j e vis tiek pa­m irš­ta at­sar­g u­m ą. Šie­met pa­si­tai­kė du at­ve­jai, kai kak­lo trau­mas vy­rai pa­ty­rė nu­šo­kę nuo pra­mo­gi­nio lai­ve­lio bor­to ne­ to­li kran­to. Poil­siau­to­jai grei­čiau­ siai gal­vo­ja, kad jei­gu lai­vas pri­ si­švar­tuo­ja prie lai­vo, to­je vie­to­je ga­na gi­lu ir ga­li­ma nar­dy­ti. „Pra­

V.Gryk­šas pa­ste­bi, kad po trau­mos pa­ ra­ly­žiuo­tus vy­rus na­mo daž­niau­siai iš­ si­ve­ža tė­vai.

mo­gi­nių lai­ve­lių grimz­lė bū­na la­ bai ne­di­de­lė, tad jie ga­li su­sto­ti ir ne­gi­lio­je vie­to­je“, – pa­ste­bi gy­dy­ to­jas. Nors nė­ri­mo trau­ma ne vi­sa­da bai­gia­si tra­giš­kai, ta­čiau V.Gryk­ šas pri­pa­ž įs­ta, jog dau­g iau­s ia pro­ble­mų ky­la dėl pa­ra­ly­žiuo­ tų­jų. „Kas tą žmo­gų pri­žiū­rės, kaip ir kur jis gy­vens? Jei gy­ve­ na su drau­ge, ar ji par­si­veš vy­rą na­mo?“ – gy­dy­to­jas tam­pa to­kių di­le­mų liu­di­nin­ku. V.Gryk­šas pa­ste­bi, kad po trau­ mos pa­ra­ly­žiuo­tus vy­rus na­mo daž­niau­siai iš­si­ve­ža tė­vai. Pa­sak gy­dy­to­jo, po trau­mos neį­ga­liu ir ne­dar­bin­gu tam­pa vie­nas žmo­gus,

ta­čiau jam pri­žiū­rė­ti ir slau­gy­ti rei­ kia dar vie­no žmo­gus. Jis bū­na pri­vers­tas at­si­sa­ky­ti dar­bo, tad nu­ken­čia šei­mos fi­nan­ si­nė pa­dė­tis. Taip vie­na trau­ma pa­kei­čia net ke­lių žmo­nių gy­ve­ni­ mus.

Pa­gal dar­buo­to­jų pa­tik­rų re­zul­ta­tus gruo­džio pa­bai­go­ je bus ren­ka­ma svei­ kiau­sia uos­ta­mies­ čio įmo­nė. Dar­buo­to­jams taip pat siū­lo­mos trum­pos pa­skai­tos apie pre­ven­ci­ nes pro­fi­lak­ti­nes pro­gra­mas. Tik jos įmo­nių at­sto­vų kol kas ne­su­ do­mi­no. Pa­gal dar­buo­to­jų pa­tik­rų re­zul­ ta­tus gruo­džio pa­bai­go­je bus ren­

Nau­da: dar­buo­to­jams, be ki­tų ty­ri­mų, bus siū­lo­ma pa­si­ma­tuo­ti ir krau­

jos­pū­dį.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ka­ma svei­kiau­sia uos­ta­mies­čio įmo­nė. To­kie rin­ki­mai or­ga­ni­zuo­ ja­mi ne pir­mą kar­tą. Anks­tes­nie­ji ban­dy­mai di­des­nio su­si­do­mė­ji­mo ne­su­lauk­da­vo – už­si­re­gist­ruo­da­vo pa­vie­nės įstai­gos. Kaip paaiš­ki­no VSB va­do­vė Ine­ta Pa­čiaus­kai­tė, ši pa­tir­tis pa­ska­ti­no pa­ko­re­guo­ti rin­ki­mų są­ly­gas. Anks­čiau in­for­ma­ci­ją apie dar­ buo­to­jų svei­ka­tą tu­rė­da­vo pa­teik­ ti pa­čios įmo­nės, o da­bar sie­kia­ma, kad abi pu­sės gau­tų nau­dos. Dar­ buo­to­jams siū­lo­ma svei­ka­tos pa­ tik­ra tie­siog dar­bo vie­to­je. Iš pra­džių kar­tu su svei­kiau­sios įmo­nės rin­ki­mais bu­vo ieš­ko­ma ir svei­kiau­sio dar­buo­to­jo. Dėl van­gių rin­ki­mų šie­met nu­spręs­ta pa­sielg­

ti ki­taip – svei­kiau­sias dar­buo­to­ jas bus ren­ka­mas, jei at­si­ras ryš­ kus ly­de­ris. Nors šie­me­čiai rin­ki­mai tik star­ ta­vo, biu­ro spe­cia­lis­tai jau džiau­ gia­si da­ly­vių ak­ty­vu­mu. VSB spe­ cia­lis­tė Ai­va Da­ba­šins­kie­nė spė­jo, kad tam įta­kos tu­ri ir anks­čiau pro­ jek­te da­ly­va­vu­sių­jų at­si­lie­pi­mai. Pa­sak VSB va­do­vės I.Pa­čiaus­kai­ tės, svei­ka­tos pa­tik­ra tie­siog dar­ bo vie­to­je dau­giau­sia do­mi­si di­de­ lių įmo­nių, tu­rin­čių ne ma­žiau kaip 100 dar­buo­to­jų, at­sto­vai. Pir­mo­sio­mis re­gist­ra­ci­jos die­ no­mis no­rą da­ly­vau­ti rin­ki­muo­se šį­syk iš­sa­kė ke­lios įmo­nės. Kaip paaiš­k ė­jo, ak­ty­v iau­s i – uos­t i­ nin­kai.

Klaipėdoje modernizuota medicininių tyrimų laboratorija „Antėja“

Gy­dy­mas – vi­są gy­ve­ni­mą

V.Gryk­šas ap­gai­les­ta­vo, kad vals­ty­ bė­je nė­ra sis­te­mos, už­tik­ri­nan­čios pa­ra­ly­žiuo­tų žmo­nių prie­žiū­rą. Tad neį­ga­laus žmo­gaus prie­žiū­ra bei slau­gy­mas gu­la tik ant šei­mos na­rių pe­čių. Kaip sa­kė gy­dy­to­jas, ši prie­žiū­ra pa­rei­ka­lau­ja ne­ma­žai fi­nan­si­nių iš­ lai­dų, nes vals­ty­bė iš pra­džių už­tik­ ri­na tik ke­tu­rių mė­ne­sių rea­bi­li­ta­ci­ ją. Vė­liau šias ga­na ne­ma­žas iš­lai­das ten­ka pa­deng­ti iš sa­vo ki­še­nės. Neu­ro­chi­rur­gas pa­sa­ko­jo, kad už­ sie­nio ša­ly­se taip pat neiš­ven­gia­ma kak­lo trau­mų, ta­čiau jų bū­na ma­ žiau nei mū­sų ša­ly­je. Sve­tur šiems pa­cien­tams taip pat ski­ria­mas vi­sai ki­toks dė­me­sys nei Lie­tu­vo­je. Prieš ke­le­rius me­tus gy­dy­to­jas lan­kė­si Da­ni­jo­je, kur įkur­ta di­džiu­ lė stu­bu­ro trau­mas pa­ty­ru­sių žmo­ nių rea­bi­li­ta­ci­jos kli­ni­ka. Vals­ty­bė ten rū­pi­na­si, kaip pa­ ge­rin­ti to­kių žmo­nių sa­vi­jau­tą bei svei­ka­tos būk­lę. Su stu­bu­ro trau­ mas pa­ty­ru­siais žmo­nė­mis dir­ba įvai­rių sri­čių spe­cia­lis­tai. Ten rū­pi­ na­ma­si neį­ga­lių­jų būs­tu bei ap­lin­ ka, įdar­bi­ni­mu. Jie su­lau­kia pa­ta­ri­ mų ir dėl sek­sua­li­nio gy­ve­ni­mo. Lie­tu­vo­je stu­bu­ro trau­mas pa­ ty­rę žmo­nės daž­niau­siai kaps­to­ si pa­tys.

Kovo mėnesį Kaune laboratorinių tyrimų robotą pastačiusi viena moderniausių Baltijos šalyse medicininių tyrimų laboratorija „Antėja“ Klaipėdoje įdiegė nuotolinę informacinę sistemą. Nuo šiol svarbių kraujo tyrimų atsakymai Klaipėdos regiono gydymo įstaigas ir pacientus pasieks dar greičiau. Atlikus norimą laboratorinį tyrimą automatizuotame analizatoriuje, netrukus gydytojas tyrimo rezultatus jau matys savo kompiuterio ekrane. Tikimasi, naujovė padidins diagnostikos ir gydymo kokybę, sutaupys laiko ir gydytojams, ir pacientams. Pasak medicininių tyrimų laboratorijos „Antėja“ generalinio direktoriaus Vido Gedučio, strateginis laboratorijos tikslas visiškai automatizuoti kraujo tyrimų atlikimą ir atsakymų perdavimą iškeltas tam, kad būtų padidinta paslaugų kokybė ir operatyvumas. „Šiuolaikinis medicinos pasaulis kelia itin aukštus reikalavimus tyrimų tikslumui ir operatyvumui. Inovacijos ir informacinių technologijų gali-

mybės tai leidžia padaryti, juk Lietuva pagal informacinių technologijų ir interneto skvarbą pirmauja pasaulyje. Mūsų laboratorija siekia pasinaudoti visomis galimybėmis, kad Lietuvoje laboratorinių tyrimų paslaugos atitiktų pasaulinius standartus“, – teigė V. Gedutis. Medicininių tyrimų laboratorijos vedėja gydytoja Birutė Tarutienė aiškino, kad Klaipėdoje pavyko sėkmingai patobulinti ir įdiegti naujus informacinės sistemos modulius, kurie sutrumpins laboratorinių tyrimų atlikimo laiką. „Iš automatizuoto analizatoriaus tyrimų atsakymai perduodami į serverį, o jo pagalba yra galimybė gydymo įstaigų medikams prisijungus prie sistemos matyti tyrimų rezultatus nedelsiant nė minutės. Tai svarbu ūmių susirgimų atvejais, kai kiekviena minutė gydytojui yra svarbi. Informacinė sistema smarkiai sumažino žmogiškąjį faktorių, kuris laboratorijoje yra pagrindi-

nis klaidų šaltinis, ir leis užtikrinti efektyvų kokybės valdymą. Tyrimų tikslumas ir aukšta kokybė visuomet buvo, yra ir bus mūsų prioritetas“, – sakė gydytoja B.Tarutienė. Medicininių tyrimų laboratorija „Antėja“ yra stabiliai ir nuosekliai auganti įmonė, besiremianti tik etiškais ir socialiai atsakingais vadybos standartais. Medicininių tyrimų laboratorija aptarnauja daugiau kaip 300 viešųjų ir privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų vidurio Lietuvos ir pajūrio regione. Laboratorijos gydytojos B.Tarutienės teigimu, laboratorija atlieka bendraklinikinius, biocheminius, imunologinius, alerginių susirgimų, infekcinių, erkių pernešamų ligų, onkologinių susirgimų, PGR būdu atliekamus ir kitus kraujo tyrimus. Iš viso laboratorijoje atliekama daugiau kaip 400 skirtingų laboratoUžs. 1011955 rinių tyrimų.

13

ANTRADIENIS, rugsėjo 4, 2012

sveikata

Svei­ka­tą stip­rins ne­mo­ka­mai Be­veik ke­tu­ris mė­ne­sius klai­pė­die­čiai kvie­čia­mi gy­ven­ti ak­ty­viau. Jiems ren­ gia­mi ne­mo­ka­mi svei­ka­ti­ni­mo už­siė­mi­ mai. Šie­met pir­me­ny­bė tei­kia­ma šei­moms. Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Kie­kis: stik­li­nė pie­no lak­to­zės po­žy­mių daž­niau­siai ne­su­ke­lia.

„Shutterstock“ nuotr.

Pie­nas tinka ne visiems Lak­to­zės ne­to­le­ra­vi­mas – ga­na daž­nas reiš­ki­nys, ta­čiau ne vi­si žmo­nės su­pran­ta, kas su­ke­lia pil­ vo dieg­lius, vi­du­ria­vi­mą ar ki­tus ne­pa­gei­dau­ja­mus po­žy­mius. Kai ku­rie lak­to­zės ne­to­le­ra­vi­mą pai­ nio­ja su aler­gi­ja pie­nui. Su­ke­lia fer­men­to trū­ku­mas

Lie­tu­vo­je per 34 pro­c. gy­ven­to­jų trūks­ta pie­no cuk­rų lak­to­zę skai­ dan­čio fer­men­to. Su­var­to­jus pie­ no pro­duk­tų ar ki­to­kio mais­to, ku­ ria­me yra lak­to­zės, ga­li pa­si­reikš­ti ne­pa­gei­dau­ja­mų po­žy­mių. Kaip paaiš­ki­no Na­cio­na­li­nio mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos ri­zi­kos ver­ti­ni­mo ins­ ti­tu­to Mi­ty­bos sky­riaus vy­riau­sio­ ji spe­cia­lis­tė Vi­ta Gap­šy­tė, lak­to­ zės ne­to­le­ra­vi­mą su­ke­lia fer­men­to lak­ta­zės trū­ku­mas plo­na­ja­me žar­ ny­ne. Fer­men­tas lak­ta­zė skai­do pie­ no cuk­rų lak­to­zę iki gliu­ko­zės ir ga­lak­to­zės, o šios me­džia­gos yra ab­sor­buo­ja­mos į krau­ją. Jei lak­to­ zė ne­sus­kai­do­ma plo­na­ja­me žar­ ny­ne, ji kar­tu su mais­tu pa­ten­ka į sto­rą­jį žar­ny­ną. Čia lak­to­zę vei­kia sto­ro­sios žar­nos bak­te­ri­jos – šio pro­ce­so me­tu iš­si­ski­ria du­jos, to­ dėl jau­čia­mas pil­vo pū­ti­mas, ga­ li at­si­ras­ti vi­du­ria­vi­mas. Tai daž­ niau­siai nė­ra gy­vy­bei pa­vo­jin­ga būk­lė, ta­čiau pa­si­reiš­kian­tys po­ žy­miai bū­na ne­ma­lo­nūs. Lak­to­ zės ne­to­le­ra­vi­mas ypač pa­pli­tęs

tarp Azi­jos, Is­pa­ni­jos gy­ven­to­jų ir Ame­ri­kos in­dė­nų – iki 95 pro­c. Šiau­ri­nės Eu­ro­pos da­lies gy­ven­to­ jams lak­to­zės ne­to­le­ra­vi­mas pa­si­ tai­ko re­čiau. Ski­ria­si nuo aler­gi­jos

Pa­sak V.Gap­šy­tės, ne vi­suo­se pie­no pro­duk­tuo­se yra vie­no­das lak­to­zės kie­kis, tad ne­to­le­ruo­jan­tiems lak­ to­zės žmo­nėms svar­bu ži­no­ti, kad daug jos yra švie­žia­me pie­ne, pie­no

Lak­to­zės ne­to­le­ra­vi­ mas daž­niau­siai at­ si­ran­da su­lau­kus vy­ res­nio am­žiaus, o kū­di­kys­tė­je – itin re­tai. mil­te­liuo­se, le­duo­se, ly­dy­ta­me sū­ ry­je. To­kie žmo­nės ge­riau to­le­ruo­ja rūgš­čius pie­no pro­duk­tus: ne­sal­ džią varš­kę, ne­sal­dų sū­rį, ke­fy­rą, rūg­pie­nį, jo­gur­tą ar grie­ti­nę. Spe­cia­lis­tė at­krei­pia dė­me­sį, kad aler­gi­ja pie­nui ir lak­to­zės ne­to­le­ra­ vi­mas – ne tas pa­ts. Aler­gi­ja pie­nui pa­si­reiš­kia nau­ja­gi­miams, po­žy­ mių at­si­ran­da dėl neįp­ras­tos imu­ ni­nių me­cha­niz­mų reak­ci­jos į pie­ ne esan­čius bal­ty­mus. Be mais­to ne­to­le­ra­vi­mui bū­din­gų simp­to­mų, aler­giš­kam žmo­gui ga­li at­si­ras­

ti slo­ga, aša­ro­ji­mas, odos nie­žu­ lys, dil­gė­li­nė, pa­sun­kė­jęs kvė­pa­ vi­mas ar net ana­fi­lak­si­jai bū­din­gi po­žy­miai. Lak­to­zės ne­to­le­ra­vi­mas daž­niau­ siai at­si­ran­da su­lau­kus vy­res­nio am­žiaus, o kū­di­kys­tė­je – itin re­tai. Taip nu­tin­ka dėl fer­men­to lak­ta­zės trū­ku­mo, kai lak­to­zė ne­sus­kai­do­ ma. Daž­niau­siai to­kiam žmo­gui pu­čia pil­vą, vi­du­riuo­ja­ma. Lak­to­ zės ne­to­le­ra­vi­mo su­ke­lia­mi po­žy­ miai daž­niau­siai pa­si­reiš­kia praė­ jus 30 min. – 2 val. po pie­no ar jo pro­duk­tų var­to­ji­mo. Nus­to­jus var­ to­ti pie­no pro­duk­tus, po­žy­miai pa­ pras­tai iš­nyks­ta.

jei var­to­ja­te pie­ną, ge­riau rin­ki­tės

ar­ba su­ma­žin­ki­te sa­vo mais­to ra­cio­ ne jų kie­kį. Ne­ma­žai žmo­nių, ne­to­le­ ruo­jan­čių lak­to­zės, ga­li var­to­ti ne­di­ de­lius pie­no ar jo pro­duk­tų kie­kius, ne­jaus­da­mi nei­gia­mų po­žy­mių;

pil­vo pū­ti­mą

rie­bes­nį;

jo pro­duk­tų kie­kį į ma­žas po­rci­jas; pie­no pro­duk­tai var­to­ja­mi su ki­tų rū­ šių pro­duk­tais;

vi­du­ria­vi­mą

rink­da­mie­si pro­duk­tus, ati­džiai per­

vi­du­rių už­kie­tė­ji­mą

skai­ty­ki­te eti­ke­tes, nes lak­to­zės yra ir iš pie­no pa­ga­min­tuo­se ga­mi­niuo­se;

py­ki­ni­mą

miai, gy­dy­to­jas ga­li pa­skir­ti fer­men­ to lak­ta­zės pre­pa­ra­tų.

Se­no­ji per­kė­la, Spor­to ba­zė, 12 val. rug­sė­jo 29 d. – žy­gis dvi­ra­čiais

BIG–Žardės plk.– Šer­nai, var­žy­bos dvi­ra­čiais (ir ke­lio­nė at­gal). Pra­džia – BIG, 12 val. Rink­tis 11.30 val.

Ne­mo­ka­mi svei­ka­ti­ni­mo už­siė­mi­mai Čiuo­žyk­lo­je (Tai­kos pr. 61) už­siė­ mi­mai vyks nuo rug­sė­jo 2 d. iki gruo­ džio 2 d. kiek­vie­ną sek­ma­die­nį 16 val. In­for­ma­ci­ja tel. 315093. Leng­vo­sios at­le­ti­kos ma­nie­že

(Tai­kos pr. 54) už­siė­mi­mai pra­si­dės nuo rug­sė­jo 4 d. In­for­ma­ci­ja tel. 8 640 55376. Sta­lo te­ni­so (Ši­lu­tės pl. 59) už­siė­mi­

mai vyks­ta nuo rug­sė­jo 3 d. In­for­ma­ ci­ja tel.: 8 684 03938, 865487578. Tre­ni­ruok­lių sa­lė­je (Bal­ti­jos pr.

18A) už­siė­mi­mai vyks nuo rug­sė­jo 4 d. Tel. 8 690 90190. Ko­r e­g uo­j a­m o­j i

gim­n as­t i­k a, mankš­ta (Sta­ty­bi­nin­kų pr. 20). Už­ siė­mi­mai vyks­ta nuo rug­sė­jo 1 d. In­ for­ma­ci­ja tel. 8 614 83857.

pil­vo dieg­lius

pie­no pro­duk­tus;

jei var­gi­na ne­pa­gei­dau­ja­mi po­žy­

rug­sė­jo 22 d. – tink­li­nis. Smil­ty­nė,

„Klai­pė­dos“ inf.

at­si­sa­ky­ki­te pie­no ar jo pro­duk­tų

po­žy­miai ma­žiau pa­si­reiš­kia, jei

rug­sė­jo 15 d. – žy­gis dvi­ra­čiais Va­ sa­ros estrada– Karklė–Nemirseta (ir at­gal). Va­sa­ros est­ra­da, 12 val.

V.Gap­šy­tė at­krei­pia var­to­to­jų dė­ me­sį, kad simp­to­mų pa­si­reiš­ki­mo stip­ru­mas pri­klau­so nuo su mais­ tu gau­tos lak­to­zės kie­kio. Kaip pa­brė­žia ins­ti­tu­to spe­cia­ lis­tė, ati­džiai per­skai­ty­ta mais­ to pro­duk­to eti­ke­tė pa­dės var­to­ to­jams pa­si­rink­ti tin­ka­mus mais­to pro­duk­tus ir iš­veng­ti tų, ku­rie ga­li su­kel­ti ne­ma­lo­nius simp­to­mus. Nuo 2014 m. aler­gi­ją ar ne­to­le­ra­ vi­mą su­ke­lian­čios me­džia­gos pri­ va­lės bū­ti pa­ženk­lin­tos taip, kad aiš­kiai iš­si­skir­tų iš ki­tų są­ra­šo su­ de­da­mų­jų da­lių: pa­vyz­džiui, pa­si­ ren­kant tam tik­rą šrif­tą, sti­lių ar­ ba fo­no spal­vą.

Pienas ga­li su­kel­ti:

pa­skirs­ty­ki­te su­var­to­ja­mą pie­no ar

Fi­zi­nio ak­ty­vu­mo ren­gi­niai gam­to­je:

Įs­pės eti­ke­tės

Kaip iš­veng­ti lak­to­zės ne­to­le­ra­vi­mo

rin­ki­tės ma­žiau lak­to­zės tu­rin­čius

Nuo rug­sė­jo pra­džios star­tuo­ja Klai­ pė­dos kū­no kul­tū­ros ir rek­rea­ci­jos cent­ro šeš­tus me­tus or­ga­ni­zuo­ja­mi ne­mo­ka­mi už­siė­mi­mai „Svei­ka­ti­ni­ mo mė­ne­siai“. Klai­pė­die­čiai kvie­ čia­mi čiuo­ži­nė­ti čiuo­žyk­lo­je, žais­ti sta­lo te­ni­są, tre­ni­ruo­tis spor­to klu­ be ar lan­ky­ti mankš­tas, taip pat pri­ si­jung­ti prie dvi­ra­čių žy­gio. Šie­met prio­ri­te­tas tei­kia­mas ne­ be sen­jo­rams, o no­rin­čioms už­siė­ mi­muo­se da­ly­vau­ti šei­moms. Kaip paaiš­ki­no Klai­pė­dos kū­no kul­tū­ros ir rek­rea­ci­jos cent­ro at­sto­vė Jū­ra­tė Kens­ta­vi­čie­nė, no­rin­tie­ji da­ly­vau­ ti tu­rė­tų su­si­siek­ti nu­ro­dy­tais te­le­ fo­nais su tre­ne­riais. Vi­si ren­gi­niai vyks nuo rug­sė­jo iki gruo­džio pra­džios ar­ba vi­du­rio. Pla­nuo­ja­ma, kad juo­se tu­rė­tų da­ly­ vau­ti ke­li šim­tai klai­pė­die­čių. Per­ nai šie svei­ka­ti­ni­mo už­siė­mi­mai

pri­trau­kė nuo 400 iki 500 gy­ven­ to­jų. Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bės ini­cia­ty­va ren­gia­mi už­siė­mi­mai fi­ nan­suo­ja­mi iš Vi­suo­me­nės svei­ka­ tos rė­mi­mo spe­cia­lio­sios pro­gra­ mos „Svei­ka­ti­ni­mo mė­ne­siai“. Ji skir­ta pa­ska­tin­ti klai­pė­die­čius lai­ ky­tis vie­no iš pa­grin­di­nių svei­kos gy­ven­se­nos prin­ci­pų – fi­zi­nio ak­ ty­vu­mo.

vė­mi­mą kū­di­kiams ir vai­kams ga­li su­lė­tė­ti

au­gi­mas ir su­ma­žė­ti svo­ris

Įvai­ro­vė: už­siė­mi­mus kiek­vie­nas ga­lės pa­si­rink­ti pa­gal sa­vo po­rei­kį.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

19

antradienis, rugsėjo 4, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Noros Roberts knygą „Ilgai ir laimingai“.

Nora Roberts. „Ilgai ir laimingai“. Keturios geriausios draugės jaučiasi laimingos, kad savo klientams prašmatniame Braunų dvare gali surengti nepakartojamą vestuvių šventę: Emalaina iš gėlių sukurs nuostabią pasakų šalį, Lorelė nudžiugins nepaprasto grožio ir skonio desertais, Makenzė įamžins kiekvieną laimingą sutuoktuvių akimirką, o Parker pasirūpins visomis šventės detalėmis.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija. Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Publika antradienis – Žiedlapis trečiadienis – FabrikĖlis ketvirtadienis – Tarzanas penktadienis – ankstibrandis Praėjusios savaitės laimėtoja – Danutė Urvakienė.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima

pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, rugsėjo 11 d.

Avinas (03 21–04 20). Jūsų vertybės prieštarauja jūsų interesams. Neigiamai vertinsite tradicijas, nesutiksite su vyresniais, autoritetingais žmonėmis. Pasistenkite dėl savo abejonių nesusikivirčyti. Jautis (04 21–05 20). Aplinkiniai gali neįvertinti jūsų svajingumo ir nesutikti su jūsų idėjomis ir idealais. Susikaupkite ir pagalvokite, kas jums svarbiausia. Dvyniai (05 21–06 21). Gali kilti gerų idėjų. Puikus laikas priimti sprendimus ir imtis protinės veiklos. Tik nebūkite paviršutiniškas ir pernelyg pasitikintis savimi. Vėžys (06 22–07 22). Būsite kalbesnis, noriai bendrausite, tad pavyks su visais lengvai susitarti. Galimas pokalbis su vyresniu žmogumi. Svarbiausia, kokias problemas spręsite, juk ne kiekvieną dieną jūsų taip įdėmiai klausys. Liūtas (07 23–08 23). Dėl aplinkinių provokacijų galite prarasti savitvardą. Pasistenkite būti kantrus. Geriau stabtelėkite ir pagalvokite, ar yra priežastis, leidžianti nesivaldyti ir elgtis beprotiškai. Mergelė (08 24–09 23). Esate vertinamas dėl savo gebėjimo susitvarkyti su duotomis užduotimis. Nereikėtų pernelyg atvirauti, ypač su mažai pažįstamais žmonėmis, nes rytoj galite sulaukti priekaištų dėl neatsargiai išsakytos nuomonės. Svarstyklės (09 24–10 23). Bendrausite emocionaliai, todėl savo žodžiais galite įžeisite aplinkinius. Palanki diena kurti ilgalaikius planus. Pasitelkite į pagalbą artimuosius, įsigilinkite į detales, nes suplanuoti dalykai pakeis jūsų gyvenimą. Skorpionas (10 24–11 22). Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Vakarop tapsite irzlus, imsite nepasitikėti savimi, bet truputis poilsio greitai pašalins įtampą. Šaulys (11 23–12 21). Bus sunku susikaupti, gali kilti netinkamų ar klaidinančių minčių. Tai sunkus ir emocionalus laikas. Geriau būtų nuo visų atsiriboti ir pailsėti. Ožiaragis (12 22–01 20). Esate labai susikaupęs ir greitas, o žodžiai – vienintelis ginklas, kurio jums prireiks. Jautriai reaguosite į kitų žmonių žodžius ir veiksmus. Vandenis (01 21–02 19). Jūs vertinate idėjas, kurios jums nepasiekiamos. Bus lengva atskleisti savo meilę ir užjausti kitus, teigiamai įvertinti tai, ką siūlo gyvenimas. Imsite vertinti naujus dalykus. Žuvys (02 20–03 20). Palanki diena bendrauti su draugais ir jaunais žmonėmis. Bus malonu padėti aplinkiniams. Puikiai praleiskite laiką. Viskas jūsų rankose.

Orai

Sausus orus savaitės viduryje keis trumpas lietus. Šiandien dar žymes­ nio lietaus nenumatoma. Tempera­ tūra sieks 18–22 laipsnius šilumos. Trečiadienį gali trumpai palyti. Nak­ tį bus 11–15, dieną 18–22 laipsniai šilu­ mos. Antroje savaitės pusėje atvės, palis daugiau.

Šiandien, rugsėjo 4 d.

+18

+18

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+19

Šiauliai

Klaipėda

+19

Panevėžys

+19

Utena

+19

6.34 20.04 13.33

248-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 118 dienų. Saulė Mergelės ženkle.

Tauragė

+20

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +32 Berlynas +23 Brazilija +29 Briuselis +23 Dublinas +18 Kairas +34 Keiptaunas +18 Kopenhaga +21

kokteilis Per dve­jus me­tus – ke­tu­ris kar­tus Ne tik Sta­sys su šei­ma, bet ir ki­t i į Vents­pi­l į pa­ž iū­rė­t i kar­vių nu­sku­bė­ję klai­pė­die­čiai ne­gai­lė­jo komp­li­men­tų šiam lat­vių uos­ta­mies­čiui. Pri­si­me­na­te, Sta­sys, grį­žęs iš šio mies­ to, sa­kė, jog bū­da­mas Vents­pi­ly­je, ne­ ga­lė­jo pa­ti­kė­ti, kad jis yra Lat­vi­jo­je. „Man vis no­r i­si su­g rįž­t i į Vents­pi­l į, – die­va­go­jo­si ir An­ta­nas. – Per pa­sta­ ruo­sius dve­jus me­tus ja­me lan­k iau­si ke­tu­ris kar­tus. Ir kas­kart pa­ty­riau nau­ jų įspū­džių. Vis ža­vė­jau­si, kaip nuo­sta­ biai tvar­ko­mas mies­tas. Klai­pė­dai iki Vents­pi­l io, anot liau­dies, „kaip iki Šan­ cha­jaus.“

Lat­vių val­di­nin­kai darbš­tes­ni Vy­tas ži­no, ko­dėl lat­viai ge­riau tvar­ko sa­vo mies­tą nei klai­pė­die­čiai. „Aki­vaiz­du, kad Vents­pi­ly­je ma­ž iau yra val­d i­n in­k ų, pai­n io­jan­čių sa­vą ir val­diš­ką ki­še­nes“, – tei­gė jis. Anot Jo­jo, Vents­pi­ly­je val­di­nin­kai dir­ ba, o pas mus, Klai­pė­do­je, ku­r ia kon­ cep­ci­jas, kon­cep­t us, vi­z i­jas, mi­si­jas, kas­dien ren­g ia ga­l i­my­bių stu­di­jas. „Vi­du­t i­ny­b ės vi­s a­da daug apie sa­ve van­dens drums­čia. To­k ie mū­sų val­d i­ nin­kai ir val­di­nin­kės“, – drėb­te­lė­jo Jo­jo.

Ir vėl į mo­kyk­lą Va­kar Klai­pė­do­je dėl nau­jų­jų moks­lo me­tų pra­d žios bu­vo aki­vaiz­d žiai jud­ res­n is gy­ve­n i­mas. Moks­lei­v iai į sa­vo gra­ž ią­sias mo­k yk­las žy­g ia­vo su gė­ lė­mis, kad jas įteik­tų sa­vo my­li­moms mo­ky­to­joms. Ką gi, jau­n ie­ji „Kok­tei­l io“ skai­t y­to­jai, vėl de­vy­nis mė­ne­sius teks krams­no­ ti kar­čias moks­lo šak­nis.

Londonas +25 Madridas +29 Maskva +19 Minskas +20 Niujorkas +26 Oslas +21 Paryžius +25 Pekinas +27

Praha +23 Ryga +20 Roma +25 Sidnėjus +27 Talinas +19 Tel Avivas +34 Tokijas +32 Varšuva +23

Vėjas

2–6 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+20

+19

Marijampolė

Vilnius

+19

Alytus

Vardai Germantė, Girstautas, Ida, Rozalija

rugsėjo 4-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

17

18

17

17

6

17

17

17

16

8

15

17

15

15

7

rytoj

ketvirtadienį

1907 m. Ber­ge­ne mi­rė nor­ve­g ų kom­po­zi­to­rius Ed­war­das Gry­gas. 1929 m. vo­k ie­čių di­r i­ žab­l is „Graf Zep­p e­l in“ sėk­m in­gai bai­gė ke­l io­ nę apie pa­sau­lį. 1944 m. per Ant­rą­jį pa­ sau­li­nį ka­rą są­jun­gi­nin­ kės iš­va­da­vo Bel­g i­jos mies­tus Briu­se­l į ir Ant­ ver­pe­ną. 1948 m. Ny­der­lan­dų ka­ ra­lie­nė Wil­hel­mi­na at­si­ sa­kė sos­to sa­vo duk­ters Ju­lia­nos nau­dai.

1974 m. Ry­tų Vo­kie­ti­ja ir JAV už­mez­gė dip­lo­ma­ti­ nius san­ty­kius. 1989 m. mi­rė 84 de­tek­ ty­v i­n ių kny­g ų au­to­r ius pran­c ū­z as Geor­g e­s as Si­me­no­nas. 1993 m. nuo rug­sė­jo 4 iki 8 d. Lie­tu­vo­je lan­kė­si po­ pie­žius Jo­nas Pau­lius II. 1997 m. Ru­si­jos prem­je­ ras Vik­to­ras Čer­no­myr­ di­nas dar kar­tą ka­te­go­ riš­kai pa­reiš­kė ne­pri­ta­ riąs Bal­ti­jos ša­lių na­rys­ tei NA­TO.

2006 m. vi­sa­me pa­sau­ ly­je pri­pa­ž i­ni­mą pel­nęs Aust­ra­l i­jos gam­t i­nin­kas Ste­ve’as Ir­w i­nas nar­dy­ da­mas prie Aust­ra­l i­jos šiau­rės ry­ti­nės pa­kran­tės žu­vo nuo dyg­liauo­de­gės ra­jos dū­rio į krū­ti­nę.

As­fal­tas slė­pė se­nus ak­me­nis Vos pra­dė­ję Jo­niš­kės gat­vės re­konst­ruk­ci­ ją, ke­li­nin­kai „iš­lukš­ te­no“ da­lį šio ke­lio is­to­ri­jos. Po gat­vę den­gian­čiu as­fal­tu dar­bi­nin­kai ra­do ak­ me­ni­nį grin­di­nį, ku­ris la­bai pri­me­na esan­tį J.Ja­no­nio gat­vė­je. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Tak­t i­k a: taip vie­no­je Ru­si­jos

mo­kyk­lo­je sa­ve moks­lei­viams pri­sta­tė is­to­ri­jos mo­ky­to­ja.

Nu­girs­tas pra­šy­mas Ma­ma, pa­g im­dyk ma­ne at­gal.

Links­mie­ji tirš­čiai Mo­k y­to­ja aiš­k i­na: „Yra tie­sio­g i­n iai ir ne­t ie­sio­g i­niai mo­kes­čiai. Pa­ja­mų mo­ kes­t is yra tie­sio­g i­n is. Gal kas ga­l i pa­ mi­nė­t i ko­k į nors ne­tie­sio­g i­n į?“ – Šu­nų mo­kes­tis, – rik­te­l i Pet­riu­kas. – Kaip tai? – Jį gi mo­ka ne pa­ts šuo. Čes­ka (397 719; moks­lei­viai, pa­krams­no­ję kar­ čių moks­lo šak­nų, už­si­ger­ki­te sal­džiu „Klai­pė­ dos“ dien­raš­čio „Kok­tei­liu“)

Jo­niš­kės gat­vė­je re­konst­ruk­ci­jos dar­bai pra­si­dė­jo va­kar, gre­ta bal­dų fab­ri­ko. Išar­džius as­fal­tą, čia ke­li­ nin­kai ra­do ak­me­ni­nį grin­di­nį. Jis bu­vo maž­daug 5 cm gy­ly­je. Dar­bus at­lie­kan­čios įmo­nės „Žem­ka­sa“ va­do­vas Dai­nius Zo­ kas tvir­ti­no, kad ras­tas grin­di­nys pa­na­šus į J.Ja­no­nio gat­vės. „Tik ak­me­nys ne vi­si ly­gūs, o įvai­rių for­mų. Pri­me­na lau­ko rie­ du­lius. Kiek tę­sis toks grin­di­nys, sun­ku pa­sa­ky­ti“, – pa­sa­ko­jo va­ do­vas. Pa­sak D.Zo­ko, apie ra­di­nį bus pra­neš­ta sa­vi­val­dy­bei. Ji spręs, ką da­ry­ti su ati­deng­tu grin­di­niu. Vi­ lia­ma­si, kad dėl ra­di­nio Jo­niš­kės gat­vės re­konst­ruk­ci­ja ne­sus­tos. Prieš dau­giau nei mė­ne­sį re­ konst­ruk­ci­jos me­tu ak­me­ni­nis grin­di­nys bu­vo ras­tas ir Mi­ni­jos gat­vė­je. Spė­ta, kad jis yra gat­vės ar ta­ko, bu­vu­sio ša­lia se­nų­jų Smel­ tės ka­pi­nių, da­lis. Ak­me­nys su­klo­ ti dau­giau nei met­ro gy­ly­je. Ma­ no­ma, kad jie bu­vo už­pil­ti grun­tu nai­ki­nant se­ną­ją gat­vę.

Ra­di­nys: išar­dę Jo­niš­kės gat­vės as­fal­tą, ke­li­nin­kai ap­ti­ko ak­me­ni­nį grin­di­nį.

teleloto

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Nr. 856 2012 09 02

§§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 53 376 (1 x 53 376) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 21 Lt §§§ Eilutė – 4 Lt §§ §§ Keturi kampai – 40 Lt §§ §§ 41 64 75 23 53 18 47 61 60 68 36 57 20 51 08 37 16 73 03 46 22 38 54 63 17 72 34 58 32 27 59 33 31 35 48 §§§ 44 24 66 02 29 §§ §§§ 67 04 10 §§§ §§§ §§§ 10

Papildomi prizai: „Renault Thalia“ (TV) – Kristina Paršeliūnienė „Hyundai i20“ (TV) – Egidijus Vaičiulis „Renault Thalia“ – 0216650 1000 Lt – 0071606 Antivirusinės programos „Kaspersky“ – 029*311 5 000 Lt (tel. 1634, rugpjūčio 27 d.) – Nerijus Jomantas iš Jurbarko rajono 5 000 Lt (tel. 1634, rugpjūčio 27 d.) –

Aleksandra Vitkevičienė iš Kėdainių 5 000 Lt (tel. 1634, rugpjūčio 27 d.) – Vaclovas Urbanavičius iš Alytaus 5 000 Lt (tel. 1634, rugpjūčio 27 d.) – Zikfridas Liutkevičius iš Kaišiadorių 5 000 Lt (tel. 1634, rugpjūčio 27 d.) – Kristina Kasilauskienė iš Panevėžio Kvietimai į TV: 022*223, 008*801, 033*755. Prognozė: Aukso puode bus – 300 000 Lt.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.