PIRMAS miesto dienraĹĄtis
treÄ?iadienis, RUGsÄ—jO 5, 2012
www.kl.lt
207 (19 508) A?2š6.162; 6@ ?B4@Ÿ7< "
[NZNV-XY Ya ?RQNXa\_Ă&#x203A; 9V[N /VRYVNb`XN VaĂ&#x203A;
DaÂliai â&#x20AC;&#x17E;mikÂriuÂkĹłâ&#x20AC;&#x153; vaiÂruoÂtoÂjĹł teks eiÂti ÄŻ darÂbo birÂĹžÄ&#x2026;.
CiÂtaÂruÂmo upÄ&#x2014;Âje InÂdoÂneÂziÂjoÂje terÂĹĄaÂlĹł kieÂkis ĹĄimÂtÄ&#x2026; karÂtĹł virÂĹĄiÂja norÂmas, taÂÄ?iau gyÂvenÂtoÂjams tai neÂsvarÂbu.
AteiÂties klaÂsÄ&#x2014;Âse tuÂrÄ&#x2014;ÂtĹł neÂbeÂlikÂti moÂkykÂliÂniĹł suoÂlĹł.
RUBRIKA11
namai
Kaip moko , toks ir in ter
jeras
ď Ž Atgyve
no: a_N QV P
V [Ă&#x203A;` XYN `Ă&#x203A;` Z\ QR YV` XNV Z\ f a\ WN` `a\ X cV XYN `Ă&#x203A;` ]_VR
Svarbiausia mokyklos Xf WR \ Z\ XV [VNV `b\ cionaliai pri pa Yb\ `R W\ XYNb taikyta mo talpa â&#x20AC;&#x201C; klasÄ&#x2014; visĹł `\ [fX` aN pirma turi niĹł klasiĹł kymui. Ar bĹŤti funksu trimis ei gali bĹŤti, kad lÄ&#x2014;mis mo kykliniĹł suo nebeliks tradicilĹł? Pasiro do, gali. Tokio
Vereta Ru
Miestas 3p.
v.rupeikai peikaitÄ&#x2014; te@diena. lt
0\a aN TR`[g P\ [g [
U`ObVY QV[T] _\ WRPa \_T QWP P \Z QR `VT[` UN _R P\Z [b\ a_
Ĺ iandien priedas
ugdy dĹžiai pertei mo ĹĄalininkai vaizĹ˝inios â&#x20AC;&#x201C; tar si Tai natĹŤra modelÄŻ: â&#x20AC;&#x17E;Ikikia ateities mokyk KĹŤ rybin gu patiekalas lu: moky los ĹĄiol klasÄ&#x2014; mas, bend buvo tarsi telis turÄ&#x2014;jo knygas, tojas vieninbendradar ravi mas, ĹĄaldiklis, kuriame vaikĹł tÄ&#x2014;vai bia siog neÄŻpir tietymas â&#x20AC;&#x201C; tai vimas ir kritinis mÄ&#x2026;s- dalijamos porci saugomos Ĺžinios, ko. Mokyto jomis. Da jas buvo viegalvoti, kad bar reikia nintelis ĹžiniĹł sklei kuriĹł, uĹž kertiniai akmenys, klasÄ&#x2014; dÄ&#x2014;jas. sie ant mone, tu nio specialistĹł nuo- kurioje Ĺžinios yra yra visa virtuvÄ&#x2014;, rÄ&#x2014;tĹł LeidĹžia ne kĹł mokymas. bĹŤti paremtas vai- tomos, kepamos raikomos, pjausĹĄtis kompiu Dabar vis terius ir vi Tad klasiĹł kas turi nelik patalpose taip apdorojamos.â&#x20AC;&#x153; saip kaip ki- na ti ma prie to, keiÄ?iasi. Jau pereiTad neiĹĄven mo meto kliĹŤÄ?iĹł tokiam mo kad ne mo gia kydui. Nega o mokinys lima izoliuo- diklÄŻâ&#x20AC;&#x153; reikia per mai mokslo â&#x20AC;&#x17E;ĹĄalti mokyto yra svarbiau kytojas, jĹł tvarkyti ÄŻ Moksleiviai sia ďŹ gĹŤra. si â&#x20AC;&#x17E;virtuvÄ&#x2122;â&#x20AC;&#x153; tvarkos tai ir mokiniĹł grieĹžto mokomi ne realioje erd mokymo- gauti, mis syklÄ&#x2014;mis, tik draubend Ke vÄ&#x2014; je. lis ĹĄimtus klasÄ&#x2014;se tu rauti, bet ri bĹŤti grÄŻs mokymasis ta, kad moky metĹł buvo ÄŻpras- biauti â&#x20AC;&#x201C; to jiems pri ir bendradartas realiu venimu. tojo vieta gy- prie reiks ateity yra klasÄ&#x2014;s jĹł darbovietÄ&#x2014;je. kyje, o mo je, Tad mode svarbiausia kytojas â&#x20AC;&#x201C; centrinÄ&#x2014; lis â&#x20AC;&#x17E;moky ir reâ&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; ďŹ gĹŤra. tojas centjau ne toks aktualus.
Pasaulis 10p.
12
Kas graÂsiÂna valÂdiÂninÂkei? UosÂtaÂmiesÂÄ?io poÂli ciÂja praÂdÄ&#x2014;Âjo tyÂriÂmÄ&#x2026; dÄ&#x2014;l graÂsiÂniÂmo suÂsi doÂroÂti su KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos saÂviÂvalÂdyÂbÄ&#x2014;s adÂmi nistÂraÂciÂjos diÂrekÂto re JuÂdiÂta SiÂmoÂnaÂvi Ä?iĹŤÂte.
Kaina 1,30 Lt
ď Ž Prisitai
ko: XNV Xb _VR TN _VR TN YV OĂ aV YR[T cNV Z\ ZV[ a\ WNV WNb `VĂ Y\ XV a\ [V Xb` XYN QR YVb\ WN Z `VĂş ONY Qb` Â&#x201C; Xb V ]R_ `aN a \ ZV
â&#x20AC;&#x17E;Kol griausÂtiÂnis neÂsugÂriau dÄ&#x2014;s, muÂĹžiÂkas neÂperÂsiÂĹžegÂnos.â&#x20AC;&#x153; KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos viÂceÂmeÂras VyÂtauÂtas Ä&#x152;eÂpas ÄŻsiÂtiÂkiÂnÄ&#x2122;s: kol reÂliÂgiÂniĹł sekÂtĹł veikÂla neÂkeÂlia proÂbleÂmĹł, valÂdĹžia jomis neÂsiÂdoÂmi.
2p.
Prie RimÂkĹł perÂvaÂĹžos â&#x20AC;&#x201C; seÂni pykÂÄ?iai
AsÂta AlekÂsÄ&#x2014;ÂjĹŤÂnaiÂtÄ&#x2014; a.aleksejunaite@kl.lt
AsÂta DyÂkoÂvieÂnÄ&#x2014; a.dykoviene@kl.lt
KreiÂpÄ&#x2014;Âsi ÄŻ poÂliÂciÂjÄ&#x2026;
FraÂzÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;TÄ&#x2026; SiÂmoÂnaÂviÂÄ?iĹŤÂtÄ&#x2122; reiÂkia uĹžÂmuĹĄÂti!â&#x20AC;&#x153; auÂtoÂriui greÂsia bauÂdĹžia moÂji atÂsaÂkoÂmyÂbÄ&#x2014;. â&#x20AC;&#x17E;Jau viÂsos riÂbos yra perÂĹžengÂtos. Jei kiekÂvieÂnas ims graÂsinÂti suÂsiÂdo roÂjiÂmu, tai kaip reiÂkÄ&#x2014;s dirbÂti?â&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; neÂriÂmo neÂslÄ&#x2014;ÂpÄ&#x2014; J.SiÂmoÂnaÂviÂÄ?iĹŤÂtÄ&#x2014;. GraÂsiÂnaÂma ĹžiÂnuÂtÄ&#x2014; inÂterÂneÂte at siÂraÂdo prie pubÂliÂkaÂciÂjos apie Klai pÄ&#x2014;ÂdoÂje ÄŻveÂdaÂmÄ&#x2026; rinkÂliaÂvÄ&#x2026; uĹž au toÂmoÂbiÂliĹł stoÂvÄ&#x2014;ÂjiÂmÄ&#x2026; dauÂgiaÂbuÂÄ?iĹł kieÂmuoÂse. â&#x20AC;&#x17E;MiesÂto taÂryÂbai priÂstaÂÄ?iau svars toÂmÄ&#x2026; proÂjekÂtÄ&#x2026;, nes toks maÂno dar bas ir uĹž tai neÂtuÂri bĹŤÂti suÂveÂdi nÄ&#x2014;ÂjaÂmos sÄ&#x2026;ÂskaiÂtos su konkÂreÂÄ?iu ĹžmoÂguÂmi. Tai reiĹĄÂkia, kad ateiÂtyÂje saÂviÂvalÂdyÂbÄ&#x2014;s darÂbuoÂtoÂjai gaÂli biÂjoÂti vieÂĹĄai priÂstaÂtiÂnÄ&#x2014;Âti tuos klauÂsiÂmus, kuÂrie yra neÂpoÂpuÂliaÂrĹŤsâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; kalÂbÄ&#x2014;Âjo J.SiÂmoÂnaÂviÂÄ?iĹŤÂtÄ&#x2014;. ValÂdiÂninÂkÄ&#x2014; paÂraÂĹĄÄ&#x2014; paÂreiĹĄÂkiÂmÄ&#x2026; poÂliÂciÂjai ne kaip priÂvaÂtus asÂmuo, o kaip saÂviÂvalÂdyÂbÄ&#x2014;s at stoÂvÄ&#x2014;.
8
Nuo ĹĄiol ryÂtais per RimÂkĹł geÂleÂĹžinÂke lio perÂvaÂĹžÄ&#x2026; geÂriau neÂbeÂvaÂĹžiuoÂti. Pi ko vaÂlanÂdoÂmis iki pat NauÂjĹłÂjĹł meÂtĹł geÂleÂĹžinÂkeÂliu kurÂsuos trauÂkiÂniai, to dÄ&#x2014;l perÂvaÂĹža bus uĹžÂdaÂryÂta maĹžÂdaug pusÂvaÂlanÂdĹžiui. Ĺ ios tvarÂkos geÂleÂĹžin keÂliÂninÂkai keisÂti neÂkeÂtiÂna. VÄ&#x2014;l eiÂlÄ&#x2014;s prie geleĹžinkelio
Â&#x201E;Â&#x201E;GrÄ&#x2014;sÂmÄ&#x2014;: saÂviÂvalÂdyÂbÄ&#x2014;s adÂmiÂnistÂraÂciÂjos vaÂdoÂvÄ&#x2014; J.SiÂmoÂnaÂviÂÄ?iĹŤÂtÄ&#x2014; ÄŻsiÂtiÂkiÂnuÂsi, kad inÂterÂneÂto sveÂtaiÂniĹł koÂmenÂtaÂ
toÂriai perÂĹženÂgÄ&#x2014; paÂdoÂruÂmo riÂbas.
VyÂtauÂto PetÂriÂko nuoÂtr.
PRENUMERATA 2012 M.
KETVIRÄ&#x152;IUI â&#x20AC;&#x201C;
IĹĄsamesnÄ&#x2014; informacija www.KL.lt ir Platinimo skyriaus tel. (8 46) 397 714.
51
Lt
AntÂrÄ&#x2026;ÂjÄ&#x2026; moksÂlo meÂtĹł dieÂnÄ&#x2026; apie pu sÄ&#x2122; aĹĄÂtunÂtos ryÂto prie uĹžÂdaÂryÂtos Rim kĹł geÂleÂĹžinÂkeÂlio perÂvaÂĹžos per 35 mi nuÂtes auÂtoÂmoÂbiÂliĹł eiÂlÄ&#x2014; nuÂsiÂdrieÂkÄ&#x2014; iki pat ÄŻ LÄ&#x2014;ÂbarÂtus veÂdanÂÄ?io viaÂduÂko. IĹĄ Ĺ iÂluÂtÄ&#x2014;s, PrieÂkuÂlÄ&#x2014;s ir DiÂtuÂvos ÄŻ darÂbÄ&#x2026; vaÂĹžiuoÂjanÂtys ir saÂvo vai kus ÄŻ uosÂtaÂmiesÂÄ?io moÂkykÂlas veÂĹžÄ&#x2122; ĹžmoÂnÄ&#x2014;s striÂgo ilÂgam â&#x20AC;&#x201C; viÂsÄ&#x2026; tÄ&#x2026; lai kÄ&#x2026; geÂleÂĹžinÂkeÂliu pirÂmyn atÂgal kurÂsa vo ĹĄiÂlumÂveÂĹžis. â&#x20AC;&#x17E;KoÂdÄ&#x2014;l taip elÂgiaÂma si bĹŤÂtent tuo meÂtu, kai ĹĄiaÂme keÂlyÂje auÂtoÂmoÂbiÂliĹł dauÂgiauÂsia?â&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; pikÂti noÂsi DiÂtuÂvoÂje gyÂveÂnanÂti GeÂnoÂvaiÂtÄ&#x2014;.
TAVO MIESTO NAUJIENOS www.KL.lt
3
2
trečiadienis, RUGsėjO 5, 2012
miestas
Gatvės kalneliai taps ryškesni Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Vairuotojų keiksnojami nepaste bimais tapę greičio slopinimo kal neliai taps ryškesni. Baltais kvad ratais bus nudažyta ne tik vieta, kur jie prasideda, bet ir viena pa ties įrenginio pusė.
Naujieji, iš asfalto išlieti kalneliai įrenginėjami visame mieste. Klai pėdos valdžia šiais asfaltiniais kal neliais pakeitė prieš tai buvusius ir brangiau kainavusius plastikinius.
Buvo suabejota ir naujųjų kalnelių ko kybe. Praėjus neilgam laikui po įrengimo, jie jau buvo apgadinti. Vienas naujasis greičio kalnelis atsieina 400 litų. Plastikinio įren gimas kainuoja 2 340 litų. Tačiau taupus miesto valdžios sprendimas papiktino automobi lių vairuotojus. Šie skundėsi, kad
įrenginiai sunkiai pastebimi, ypač esant lietingam orui. Anot vairuotojų, nepadeda net baltais kvadratais pažymėta įren ginio pradžia. „Kalnelius įmanoma pastebė ti tik paskutinę minutę“, – pyko vairuotojai. Klaipėdos savivaldybės Mies to ūkio departamento direkto rius Liudvikas Dūda tvirtino, kad naujieji kalneliai taps matomesni. „Šachmatais“ bus nudažyta ir vie na įrenginio pusė. „Tada kalneliai matysis iš to liau. Dabar įrenginys iš važiuo jamosios pusės yra juodas. Iš to liau tikrai sunku pastebėti. Gaila, kad rangovas iš karto nesusiprotė jo kalnelių nudažyti“, – apgailes tavo L.Dūda. Buvo suabejota ir naujųjų kal nelių kokybe. Praėjus neilgam lai kui po įrengimo, jie jau buvo apga dinti. „Taip nutiko, nes vairuotojai per greitai važiuoja ir stabdo jau už važiavę ant kalnelio“, – paaiški no L.Dūda, kuris vylėsi, kad nau jasis ženklinimas padės saugoti ir pačius kalnelius.
Klaipėdiečių ramy bę namuose pasta ruoju metu vis daž niau trikdo tai vie na, tai kita netradi cinė religinė bend ruomenė. Atkak liai besibeldžian tys į kiekvieno buto duris Dievo žodžio skelbėjai siūlo pre numeruoti jų religi nę literatūrą ir nau jienas apie apoka lipsę sužinoti kas sa vaitę.
Skelbėjai: pastaruoju metu mieste suaktyvėję Jehovos liudytojai bel
džiasi į kiekvienus namus, propaguodami savo idėjas. „Shutterstock“ nuotr.
Religiniai fanatikai braunasi į butus Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Nekviesti svečiai
Sprendimas: kad būtų matomesni, vieną naujųjų kalnelių pusę keti
nama pažymėti baltais kvadratais.
Evelinos Daugėlaitės nuotr.
Dalį miesto kuops nauja įmonė Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Mechanizuoto miesto gatvių valy mo konkursas baigėsi sklandžiai – skundų nebuvo, tad artimiausiu metu Klaipėdos savivaldybė sutar tį pasirašys su dviem šią paslaugą teiksiančiais rangovais.
Pietinę miesto dalį, kaip ir praėju sią žiemą, prižiūrės įmonė „Žem kasa“. Šiaurinėje miesto daly je darbuosis kompanija iš Vilniaus „Ecoservice“. „Konkursas praėjo sklandžiai, be jokių nusiskundimų. Džiaugiuosi,
kad turėsime nuolatinius rango vus“, – sakė Klaipėdos savivaldy bės administracijos direktoriaus pavaduotojas Viačeslavas Karma novas. Sutartys su konkurso nugalė tojais bus pasirašomos trejiems metams. Iš viso dėl gatvių valymo var žėsi penkios įmonės. Tarp jų buvo bendrovės „Specialus autotrans portas“ ir pernai šiaurinę miesto dalį prižiūrėjusi „Vakarų švara“. Teigiama, kad nugalėtojų pa siūlyti mažiausi įkainiai yra pa našūs kaip ir praėjusio konkur so metu.
Pavakare viename Klaipėdos gy venamųjų namų rajone iš daugia bučio į daugiabutį, nuo durų prie durų atkakliai vaikščiojo senstelė jęs kostiumuotas vyriškis su jauna mergina. Beldėsi į kiekvienas duris ir, pri sistatę Jehovos liudytojais, bruko savo literatūrą. Nesuspėjusieji lai ku užverti durų, sulaukdavo pasiū lymo jų spaudinius prenumeruoti ir kas savaitę gauti žinių apie apo kalipsę. Liudytojai persistengia
Pasak Klaipėdos vicemero Vytauto Čepo, uostamiestyje nėra pasitai kę, kad kokia sekta būtų išprašyta iš miesto dėl nederamos veiklos. V.Čepas pastebėjo, kad tam tikru metu sektantų akcijos suaktyvėja. „Yra atkaklių sektantų, pavyz džiui Jehovos liudytojai. Jie kiša savo spaudinius į pašto dėžutes, skambina prie durų, atidarai, pra deda aiškinti apie pragaro kančias, apokalipsę, pasaulio pabaigą, siūlo išsigelbėjimą“, – savo patirtį dės tė V.Čepas. Bet tai esą nėra nusikalstamas dalykas. Kol sektos nevykdo an tivalstybinės veiklos, neužsiima
terorizmu, jos – nekenksmingos. Tačiau toks jų spaudimas prilygi namas psichologiniam terorui. „Jehovos liudytojai visame pa saulyje užsiima evangelizacijos veikla, taip pat ir Lietuvoje. Tikrai nenorime sulaukti priešiškos reak cijos. Mes gerbiame ir kitų žmonių teisę pasirinkti. Todėl jokios prie vartos negali ir neturi būti. Labai apgailestaujame, jei šitaip nutinka dėl mūsų narių perdėto entuziaz mo“, – teigė Jehovos liudytojų reli ginės bendruomenės atstovas Tee mu Konsti.
Teemu Konsti:
Mes gerbiame ir ki tų žmonių teisę pasi rinkti. Todėl jokios prievartos negali ir neturi būti.
Sektų veikla nereguliuojama
V.Čepo teigimu, sektos yra ne reguliuojamos, jos tik stebimos. Ypač tada, kai tai susiję su vai kais. Vaikų dvasinis ir religinis auklėjimas yra paliktas tėvams. Dažniausiai jokių problemų dėl
to nekyla. „Bet pasitaiko tėvų be dvasinės pusiausvyros, linkusių į depresiją, kur tradicinės religi jos nepadeda, tada nueinama ki tais keliais, neretai tais keliais nu vedami ir vaikai. Kol nekyla koks ekscesas, kol neprasideda savi žudybės, kaip yra buvę Kėdainių rajone, kur pasikorė viena mer gaitė, tol valstybė nesikiša. Kaip rusai sako: „Kol griaustinis ne sugriaudės, mužikas nepersižeg nos“, – pasakojo V.Čepas. Religinių judėjimų nepamėgo
Lietuvoje naujųjų religinių judė jimų banga kilo 1989–1995 m., Lietuvai atgaunant nepriklauso mybę. Netradicinėms religinėms bend ruomenėms, 2001 m. gyventojų surašymo duomenimis, save pri skyrė mažiau nei pusė procento Lietuvos gyventojų. Statistikos departamento duo menimis, prieš 11 metų Klaipė doje buvo 113 tūkst. katalikų, 30 tūkst. stačiatikių, 3 tūkst. sentikių, 2 tūkst. evangelikų liuteronų, 376 asmenys – Jehovos liudytojai, ir šimto tikinčiųjų nesiekiančios ju dėjų, musulmonų sunitų, baptistų bei laisvųjų bažnyčių, Septintosios dienos adventistų, pilnos evangeli jos bažnyčios, senovės baltų tikėji mo bendrijos atstovų.
3
trečiadienis, RUGsėjO 5, 2012
miestas Apskrityje – krematoriumas
Naujas pirmininkas
Spręs dėl baseino
Klaipėdos apskrityje gali būti pa statytas krematoriumas. Poten cialus investuotojas svarsto gali mybę Kretingos Petrikaičių kapi nėse pastatyti laidojimo namus su krematoriumu. Laidojimo na mams skirtą apie 1,3 ha žemės sklypą savivaldybė nesėkmingai mėgino parduoti. Antrasis auk cionas vyks šį mėnesį.
Klaipėdos savivaldybė yra pir moji Lietuvoje, kuri į savo kontro liuojamos įmonės valdybą įtrau kė nepriklausomą narį. 17 metų Lietuvoje gyvenantis olandas Ri chardas Schrijeris tapo bendro vės „Klaipėdos gatvių apšvieti mas“ valdybos pirmininku. Šios bendrovės 100 proc. akcijų val dytoja – Klaipėdos savivaldybė.
Vyriausybė šiandien svarstys, ar 50 m ilgio baseino su sveika tingumo centru Klaipėdoje pro jektą pripažinti valstybei svar biu ekonominiu projektu. Bend ra projekto vertė siekia apie 38 mln. litų. Ūkio ministerija teigia, jog projektas atitinka valstybei svarbių projektų pripažinimui keliamus reikalavimus.
Vežėjų ateitis – Darbo birža
Dienos telegrafas Sirenos. Trečiad ien į nuo 9 iki 11 val. Klaip ėdos valst ybin io jūr ų uosto di rekcija organ iz uoja bendras civ il inės saugos ir uosto apsaugos prat ybas su AB „Liet uvos gelež inkel iai“. Prat ybų met u mieste bus įjungta sirena. Gy ventojų prašoma dėl to nesijaud int i. Paskaita. Trečiad ien į 18 val. Žemai tijos dail in ink ų sąjungos galer ijoj e (Žvejų g. 1/2) vyks 41-oji paskait a iš ciklo „Su senąja Klaip ėda“. Jos tema „Raupsuot ieji Klaip ėdoje“. Savo min timis dalysis Lietuvos jūr ų muz iejaus istor ikas Dain ius Elertas.
Veiksmai: po viešojo transporto pertvarkos darbo netekę vežėjai vakar rinkosi į savivaldybę prašyti pagalbos.
Po viešojo transporto pertvarkos darbo netekę maršrutinių tak si vairuotojai pagalbos prašė miesto valdžios. Savivaldybės vadovai jiems pasiūlė kreiptis į Darbo biržą. Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Į Klaipėdos savivaldybę vakar at vyko dalis 2, 5, 7 maršrutinių tak si vežėjų. Susitikti su įstaigos va dovais atėjo apie 20 vairuotojų ir minėtų maršrutų operatoriaus at stovų. Vežėjai tvirtino, kad jaučiasi ap gauti miesto valdžios, nes buvo teigta, kad į naująją sistemą galės integruotis tie maršrutiniai taksi, kurie nori, tačiau to nebuvo pai soma. Darbo netekę vairuotojai miesto valdžios klausė, ką jiems toliau daryti. „Prieš trejus metus atnaujinome mašinas, nes to reikalavote. Jas te ko pirkti lizingo būdu. Viena kai
navo apie 40 tūkst. litų. Lizingas dar neišmokėtas. Tą turėjome pa daryti per penkerius metus, nes manėme, kad savivaldybė pratęs su mumis sutartis. Kur dabar dėti mašinas? Jų liko 17“, – klausė vai ruotojai. Maršrutinių taksi vežėjai domė josi, kokiu būdu atrinkti maršrutai, kuriuos nuspręsta panaikinti. Ve žėjų teigimu, kai kurios jų trans porto priemonės yra naujesnės nei dabar aptarnaujančios 6, 8, 9, 10 maršrutus. Savivaldybės atstovai tvirtino, kad pertvarka buvo derinama su vežėjų atstovais. Anot jų, „mikriu kams“ palikti tie maršrutai, kurie driekiasi Taikos prospektu, Smil telės gatve.
„Nusprendėme, kad reikalingi privažiuojamieji maršrutai. Taip apsispręsta dėl kelių priežasčių:
Maršrutinių taksi ve žėjai domėjosi, kokiu būdu atrinkti maršru tai, kuriuos nuspręsta panaikinti. ekologijos, atokių gyvenamųjų ra jonų aptarnavimo, ekonominių priežasčių. Jūs patys nedalyvavo te konkurse. Manėte, kad rugsė jo 3-iąją paspausite mus ir toliau dirbsite“, – kaltinimus atrėmė sa vivaldybės vadovai.
Vytauto Petriko nuotr.
Vežėjai aiškino, kad konkurse ne galėjo dalyvauti, nes jų transporto priemonės neatitiko reikalavimų. Jos buvo per mažos, o įsigyti naujų neturėjo galimybių. „Reikėjo duoti daugiau laiko pa siruošti“, – tvirtino „mikriukų“ vairuotojai. Klaipėdos savivaldybės admi nistracijos direktorė Judita Simo navičiūtė darbo netekusiems vežė jams pasiūlė užsiregistruoti Darbo biržoje. „Vakar skambinau, sakė, kad ieš ko 45 vairuotojų. Jei norėsite dirbti, dirbsite. Galėsite persikvalifikuoti. Darbo Klaipėdoje yra“, – pastebė jo direktorė. Vežėjų buvo paprašyta pateikti visų transporto priemonių sąrašą savivaldybei. Tada miesto valdžia spręs, kaip galima jiems padėti. Pabrėžta, kad ateityje planuoja ma kurti daugiau privažiuojamų jų maršrutų, tad vežėjai galės da lyvauti konkurse.
Sukaktis. Pirmajai Lietuvoje automa gistralei Kaunas–Klaip ėda vakar su kako 25 metai – ji išk ilm ingai atidar y ta buvo 1987-ųjų rugsėjo 4 d. Tiest i šį kel ią pradėta 1970-ųjų pavasar į, dar bai užt ruko 17 met ų. Tai buvo senojo Žemaičių plento, nut iesto 1939 m., re konstr ukcija, jo pert varka į automa gistralę. Mirtys. Vakar Civ il inės metr ikacijos skyr iuje užreg istr uotos 5 klaip ėd ie čių mirt ys. Mirė Vytautas Petras Uli nauskas (g. 1934 m.), Petras Vaser is (g. 1943 m.), Valiantsina Ivankova (g. 1944 m.), Nikolaj Konochov (g. 1949 m.), Vy tautas Kazlauskas (g. 1955 m.). Lėbartų kapinės. Šiand ien laidojami Ala Krvčenko, Bron islovas Tamošai tis, Aleksandras Sūra. Joniškės kapinės. Šiand ien laidoja mi Henr ik as Malūn av ič ius, Nikol aj Konochov, Val iantsina Ivankova. Naujag im iai. Per stat ist inę parą pa gimdė 11 moter ų. Gimė 5 mergaitės ir 6 bern iukai. Greitoji. Vakar iki 17 val. greitosios pa galbos medikai sulaukė apie 50 iškvie timų. Klaipėd iečiai skundėsi kraujo takos sutrik imais, galvos, pilvo skaus mais, traumomis.
Prie Rimkų pervažos – seni pykčiai Vairuotojai nesupran 1 ta, kodėl geležinkelinin kai automobilių eismo negalėtų nu
traukti praėjus kelioms minutėms po aštuntos valandos, kai daugu ma dirbančiųjų jau yra pasiekę sa vo darbo vietas.
Tvarkos nekeis
„Tvarka nebus keičiama, reguliuo tojo per piką nebus, traukiniai va žiavo ir važiuos, rekonstrukcijos darbai vyks iki Naujųjų metų“, – kaip kirviu nukirto bendrovės „Lie tuvos geležinkeliai“ Klaipėdos gele žinkelių infrastruktūros direktorius Julius Mikšys.
Geležinkelininkai aiškino, kad au tomobilių vairuotojai kas rytą stebi pirmyn ir atgal važinėjantį manev rinį šilumvežį. Esą jam taip reikia važiuoti. Ti kinama, kad po rekonstrukcijos tokių trikdžių mažės, nes trauki niams iš Pagėgių nebereikės įva žiuoti į Rimkus ir apgręžti šilum vežio, kad patektų į „Draugystės“ stotį. Į ją bus įrengta atskira įvaža, taigi bus mažiau traukinių Rimkuose. Apylanka – 15 km
Kol kas visiems rytą uždaroma Rimkų geležinkelio pervaža nepa
tenkintiems vairuotojams pasiūly ta važiuoti aplinkui. Geležinkelininkai teigia ir pa tys sulaukiantys visokių priekaiš tų. „Jie suprantami, mes patys stovime eilėje, kai reikia važiuoti. Siūlyčiau Rimkus geriau aplenk ti, nors tai ir toliau, bet greičiau ir nervų kainuoja mažiau“, – tikino J.Mikšys. Gyventojai su tokiu pasiūlymu nesutinka. Esą, kas jiems sumokės išlaidas už 15 km lankstą kasdien. Nes toks skirtumas susidaro va žiuojant per Jakus, kai norima pa siekti mokyklas pietinėje Klaipė dos dalyje.
Perspektyva: prie Rimkų geležinkelio pervažos rytais piko valandomis
tokios eilės iki pat Naujųjų metų bus kasdienybė.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
4
trečiadienis, rugsėjo 5, 2012
sveikata
Prieš vėžį kovojama ir spinduliais Klaipėdos univer sitetinės ligoninės Onkologijos depar tamento Aukštų jų energijų skyriuje darbas prasideda ypač anksti. Pirmų jų pacientų čia su laukiama dar prieš įprastą darbo die nos pradžią.
Laima Laukaitytė Dirba dvi pamainos
Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) Aukštųjų energijų skyriu je ambulatoriniams ir stacionaro pacientams teikiamos specializuo to onkologinio gydymo – spinduli nės terapijos paslaugos. Kaip pasakojo Klaipėdos univer sitetinės ligoninės Aukštųjų ener gijų skyriaus vedėja Aista Plieskie nė, personalas nuo ankstyvo ryto jau ruošia pacientus spindulinės terapijos procedūroms, jas atlieka, medicinos fizikai rengia naujų pa cientų gydymo planus, kontroliuo ja kasdienius spindulinio gydymo įrenginių parametrus. Tam, kad vėžiu sergantys pa cientai laiku gautų šiuolaikinės spindulinės terapijos procedūras, komandinis darbas čia verda nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro. Skyriuje paslaugas teikia dvi aukštos kvalifikacijos specialistų pamainos. Pasak A.Plieskienės, pernai gy dytų pacientų skaičius išaugo treč daliu. Būtent dėl šios priežasties prireikė suformuoti dvi pamainas. Viena jų darbą pradeda tam, kad gyvenantys įprastą gyvenimą vė
Šiuolaikinio spin dulinio gydymo pa slaugas nuo sky riaus įsikūrimo pradžios jau gavo per 2 tūkst. onkolo ginių pacientų.
žiu sergantys žmonės po procedū ros laiku spėtų pasirodyti darbe. Antroji pamaina paskutinį pa cientą priima vėlyvą vakarą. „Vėžio gydymas – nuoseklus ir ilgas, nes taikoma kombinuota te rapija, trunkanti ne vieną savai tę. Pacientas turi atvykti kasdien, išskyrus savaitgalius“, – pasakojo A.Plieskienė. Procedūrų daugėja
Aukštųjų energijų skyriuje kas dien dėl spindulinio gydymo krei piasi vidutiniškai 10 naujų onkolo ginių ligonių. Kaip sakė vedėja, jei diagnozė nėra visiškai aiški – atlie
Komanda: šių specialistų rankose – onkologinių pacientų gydymas.
Pasiruošimas: radiologijos technologai ruošia įrangą procedūrai.
kamas papildomas ištyrimas, dife rencinė diagnostika. Nuo 2010 m. pradžios spinduli nės terapijos procedūros atlieka mos naujais spindulinio gydymo įrenginiais: linijiniu greitintuvu, brachiterapijos, rentgenoterapijos. Šiuolaikinio spindulinio gydy mo paslaugas nuo skyriaus įsikū rimo pradžios jau gavo per 2 tūkst. onkologinių pacientų. Skyriuje pradėtos teikti naujos sudėtingos prostatos vėžio brachi terapijos procedūros. Pernai brachi terapijos procedūrų buvo atlikta net per 350, o šiemet, ėmus taikyti nau jus gydymo metodus, jų skaičius dar turėtų išaugti. Didėjant onkologinių ligonių srautui, didėja ir laukiančių jų šios paslaugos skaičius. Nepai sant to, Klaipėdos universitetinę li goninę renkasi nemažai pacientų ne tik iš Vakarų Lietuvos regiono. Šiuo metu skyriuje gydomi pa cientai iš Vidurio ir Šiaurės Lietu vos regionų, taip pat užsienio ša lių piliečiai. „Ligoninėje suformuota ir puikiai dirba multidisciplininė specialistų komanda, atliekamos sudėtingos piktybinių navikų operacijos, ski riama šiuolaikinė chemoterapija,
plėtojamos šiuolaikinio spinduli nio gydymo paslaugos“, – popu liarumo priežastis nurodė vedėja. Sergamumas nemažėja
A.Plieskienė liūdnai konstatuoja, kad sergamumas piktybiniais na vikais Lietuvoje toliau didėja. KUL daugiausia gydoma pacientų, ser gančių prostatos, krūties vėžiu, onkoginekologinėmis ligomis, gal vos-kaklo piktybiniais navikais. Brachiterapijos procedūros daž niausiai atliekamos gimdos kakle lio, gimdos kūno ir prostatos vė žiui gydyti. Apie ketvirtadalį gydytų pa cientų sudaro galvos-kaklo, galvos smegenų, gimdos kaklelio vėžiu sergantys pacientai, tad pastaruoju metu išaugo chemoterapijos ir ra dioterapijos paslaugų skaičius, vis plačiau taikomas sutaptinis che mospindulinis gydymas. Pasak A.Plieskienės, tokiais atve jais ypač svarbus sklandus Chemote rapijos ir Spindulinės terapijos sky rių specialistų bendradarbiavimas. Saugo aplinkinius audinius
Didėjant vėžiu sergančių pa cientų srautui bei siekiant jiems
Vytauto Petriko nuotr.
Tikslas: pasak A.Plieskienės, skiriant spindulinį gydymą svarbu ne tik
sunaikinti vėžines ląsteles.
pagerinti šiuolaikinių paslaugų prieinamumą, ligoninėje nuolat plėtojama onkologinė pagalba. Tad Aukštųjų energijų skyriuje artimiausiu metu numatoma ins taliuoti naują išorinio spindulinio gydymo įrenginį, plėtoti naujas spindulinio gydymo technologijas, didinti šiuolaikinio spindulinio gy dymo paslaugų prieinamumą. „Skiriant spindulinį gydymą svarbu ne tik sunaikinti vėžines ląsteles, bet ir stengtis apsaugoti sveikus audinius, paspartinti at liekamą procedūrą – tai užtikrin ti padeda modernios priemonės“, – paaiškino vedėja. Specialistų daugės
Didėjant atliekamų procedūrų skaičiui, iškyla specialistų porei
Statistika Pernai skyr iuje gydyt i cientai
1047
kis. Pastaraisiais metais į skyriaus komandą įsiliejo naujų narių. Tad dabar paslaugas teikia daugiau aukštos kvalifik acijos medicinos fizikų, radiologijos technologų, o nuo rudens pasipildys ir gydytojų onkologų radioterapeutų gretos. A.Plieskienė pasidžiaugė, kad ligoninės administracija rūpi nasi specialistų kvalifikacijos kėlimu. Vykdant nacionalinį projek tą „Sveikatos specialistų, pri sidedančių prie sergamumo ir mirtingumo nuo onkologinių li gų mažinimo, kvalifikacijos kė limas“, šiemet net du gydytojai onkologai radioterapeutai ir vie nas medicinos fizikas vyksta il galaikių stažuočių į kitų ES šalių universitetines ligonines.
Aukštųjų energijų skyriuje dirba pa 4 gydytojai onkologai radiotera
Pernai naujuoju lin ijin iu greit int u
peutai
vu atlikta per 18 tūkst. išorinės spindulinės terapijos procedūr ų
5 medicinos fizikai 8 radiologijos technologai
5
trečiadienis, RUGsėjO 5, 2012
lietuva
Sprendimas – šiandien Konstitucinis Teismas (KT) šiandien skelbs nutarimą dėl Tvarkos ir teisingumo partijos pirmininko europarlamentaro Rolando Pakso galimybių dalyvauti Seimo rinkimuose.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pirmadienį atidėjo savo sprendimą dėl per apkaltą nušalinto prezidento R.Pakso registravimo kandidatu į Seimą, kol nepriimtas KT sprendimas. Tvarkos ir teisingumo partija paskelbė šį VRK sprendimą skųsianti teismui. KT trečiadienį skelbs nutarimą dėl Seimo rinkimų įstatymo pataisos, pagal kurią per apkaltą pašalinti asmenys į parlamentą kandidatuoti negali ketverius metus po apkaltos. Seimas tokią įstatymo pataisą priėmė pavasarį, o prieš, sulaužius priesaiką, kandidatuo-
ti į Seimą buvo draudžiama iki gyvos galvos. Tvarkos ir teisingumo partija pareiškinius dokumentus, kuriuose R.Paksas kandidatų sąraše įrašytas pirmas, VRK įteikė rugpjūčio 22 d., pagal įstatymą sprendimą dėl kandidatų registravimo komisija turėjo priimti per 10 dienų, terminas suėjo pirmadienį. VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas balsuoti dėl klausimo atidėjimo pasiūlė „siekiant teisinio tikrumo“. Tuo atveju, jei KT pripažintų įstatymą prieštaraujant Konstitucijai, jis nustotų galios. Seimas minimas pataisas priėmė atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, kuriuo paskelbta, kad Seimo rinkimų įstatyme įtvirtintas nuolatinis ir neatšaukiamas draudimas yra ne-
Siekia susigrąžinti dezertyrą Baltarusija yra atsiuntusi kelis teisinės pagalbos prašymus dėl į Lietuvą pernai pabėgusio baltarusio kario Stepano Zacharčenkos.
Tai BNS antradienį patvirtino Generalinė prokuratūra. „Yra gauti keli teisinės pagalbos prašymai. Vienas – dar praėjusiais metais“, – sakė Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė. Išsamiau šių prašymų Generalinė prokuratūra nekomentuoja, nes, anot R.Stundienės, „tai teisėsaugos institucijoms skirti dokumentai“.
Rasa Stundienė:
Yra gauti keli teisinės pagalbos prašymai. Vienas – dar praėjusiais metais.
Baltarusijos naujienų portalas „Beloruskij partizan“ pranešė, kad iš Baltarusijos kariuomenės pernai pabėgęs 22 metų jaunesnysis seržantas S.Zacharčenka laukia ekstradicijos. S.Zacharčenka interviu portalui teigė iš Baltarusijos sprukęs, kai atsisakė pasirašyti pasižadėjimą esant reikalui šaudyti į civilius šalies gyventojus, tačiau Lietuva
nepatenkino jo prašymo suteikti prieglobstį. S.Zacharčenka nelegaliai Lietuvos ir Baltarusijos sieną perėjo 2011 m. liepą. Karininkas tvirtino, kad tarnaudamas kariuomenėje nuolat patirdavo smurtą, o jo kantrybės taurę perpildė jau minėtas vadovybės reikalavimas pasirašyti pasižadėjimą prireikus šaudyti į civilius šalies gyventojus. „Sukvietė žvalgybos bataliono seržantus ir davė popierių, kuriame buvo parašyta, kad jeigu vidaus reikalų sistemos pajėgos nesusitvarkys su protestuotojais, mes įsipareigojame vykdyti bet kokį prezidento įsakymą ir šaudyti į šalies gyventojus, kurie kelia grėsmę Baltarusijos konstitucinei santvarkai“, – portalui pasakojo S.Zacharčenka. Tuo metu Baltarusijoje vyko vadinamosios tylos akcijos prieš diktatoriumi vadinamą Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką. Anot karininko, jis atsisakė pasirašyti šį dokumentą ir 2011 m. liepos 27 d. pabėgo iš savo dalinio Minske. Baltarusis tvirtino Lietuvos ir Baltarusijos sieną kirtęs naktį, netoli Medininkų–Kamenyj Log pasienio punkto. Atvykęs į Vilnių S.Zacharčenka teigė pats priėjęs prie policininkų ir papasakojęs savo istoriją. „Priėjau prie policininkų ir sakau: „Padėkite, esu iš Baltarusijos. Man reikia pagalbos.“ Mane nuvežė į nuovadą, ten paklausė, ar prašau politinio prieglobsčio. Tada dar gerai nežinojau, kas tai yra. Parašiau pareiškimą dėl politinio prieglobsčio suteikimo. Aprašiau savo istoriją, paskui dar keletą kartų ją papasakojau migracijos tarnybos pareigūnams“, – sakė bėglys. Jis tvirtino gavęs neigiamą Lietuvos migracijos departamento atsakymą ir dabar laukiantis sprendimo dėl išsiuntimo iš Lietuvos. S.Zacharčenka įsitikinęs, kad savo šalyje būtų nuteistas kalėti. „Klaipėdos“, BNS inf.
proporcingas. Pakeitęs įstatymą, kad po apkaltos kandidatuoti į Seimą politikui draudžiama ketverius metus, Seimas atvėrė kelią per apkaltą iš prezidento posto pašalintam R.Paksui šį rudenį dalyvauti parlamento rinkimuose. KT pernai sausį išplatintame pranešime spaudai pareiškė, kad įgyvendinant Strasbūro teismo sprendimą "turi būti daromos atitinkamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisos". R.Paksas prezidento pareigų neteko 2004 m. balandį. Jam buvo surengta apkalta dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, nes jis išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę. Seimo rinkimai vyks spalio 14 d.
Rinkimai: Tvarkos ir teisingumo partijos pareiškiniuose dokumentuo-
„Klaipėdos“, BNS inf.
Gediminp Bartuškos nuotr.
se R.Paksas kandidatų sąraše įrašytas pirmas.
6
trečiadienis, rugsėjo 5, 2012
nuomonės
Daržas – kapitono tiltelyje?
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Palikite J.Lennoną!
Bet apie kapitoną tai tikrai atskira kalba. Jis pats to straipsnio autorei sakė, kad jūreiviai padirbdino dė žes ir jis pats bei jūreiviai rūpino si darželiu. Cituoju kapitono žodžius: „Jau liepos pabaigoje nuėmėme pirmą jį derlių – apie pusšimtį agurkė
Eimutis Astikas Jūr ų kapitonas
B
Lukas Miknevičius
S
ost inėje išk ilus i Johno Len nono skulpt ūra galėt ų čia lik ti visiems laikams, o kult ūros ministro Arūno Gelūno vado vaujama Lukiškių aikštės sutvarkymo reikalus tur int i spręst i darbo grupė te sau ramiai išsivaikšto. Tikriausiai yra žmonių (gal ir visai ne mažai), kuriems toks pasiūlymas skam ba įžūliai ar net įžeidžiai, tačiau iš karto pulti karščiuotis neverta. Tai, kad kažkada toje Vilniaus aikštėje stovėjusį Len iną pakeitė į buv usį KGB pastatą iki rugsėjo vidur io dar žvelg siant is iš smėl io nul ipdytas J.Lenno nas, tik iš pirmo žvilgsnio atrodo juoke lis. Tiesa, gana vykęs.
J.Lennonas yra kur kas daugiau nei muzikan tas – jis toks pat laisvės simbolis, koks vyresnei lietuvių kartai yra, pa vyzdžiui, Justinas Marcinkevičius. Kartai, kur i prieš tą pat į KGB pastatą grojo gitaromis bitlų dainas, J.Lennonas yra kur kas daugiau nei muzikantas – jis toks pat laisvės simbolis, koks vyresnei lietuvių kartai yra, pavyzdžiui, Justinas Marcinkev ičius su Liet uvos vardu lū pose. Kur is šių simbol ių tikras? Abu ir nė vienas, todėl niekas neturi teisės ki tiems primest i savo nuomonės ir aiš kint i, kad Luk išk ių aikštė tur i atrodyt i tik taip, o ne kitaip. Teiginys, kad aikštėje turėtų likti J.Len nono skulpt ūra, yra toks pat teisingas ir neteisingas, kaip ir pasipiktinimas tų kelių žmonių, kurie išvydę tok į „pasity čiojimą iš laisvės kovų atminimo“ bėgo kuo toliau. Ką gi, rugsėjo viduryje J.Lennono skulp tūra bus susmulkinta, o smėlis išvežtas, tačiau tikriausiai taip ir liks neatsakyta, kok io paminklo Luk išk ių aikštėje mes iš tiesų norime – mūsų tautos laisvei ar mūsų tautos skausmui? Visi tie jauni žmonės, kurie vis dar bū riuojasi prie užrašu „Imag ine“ (įsivaiz duot i – angl.) padabintos J.Lennono skulpt ūros, groja gitarom is ar tiesiog sėdi ant suolelių, pasirinktų pirmąjį va riantą. Bet kiti balsai tikriausiai bus gar sesni. Tad Lukiškių aikštės likimą sprę sianč iai darb o grup ei tikrai prireiks vaizduotės.
lių. Bet ne tai svarbiausia. Turėjau kuo užsiimti laisvalaikiu – tai bu vo mano poilsis, užsukdavo ir įgu la, žmonės džiaugdavosi...“ Taip pasakojo laivo kapitonas. Čia tikrai galima įžvelgti ir nu sižengimą gerai jūrų praktikai, lai vybos taisyklėms ir laivyno tradici joms. Galiu paaiškinti tokią griežtą savo nuomonę.
Atgarsiai
Sumaištį kėlė kvailas įstatymas V.Spurytė. „Svaigalai – už duomenis“, „Klaipėda“, 2012 09 04. ***
tyti, kas pas mus prekybos centre darosi, tai anie pasiūlė kuo sku biau traukti į teismą. Tačiau aš savo draugams paprieštaravau, nes byli nėtis Lietuvoje – beprasmiška.
Prekybininkai, šiuo atveju tikrin dami ir įrašydami į kompiuterį al koholį perkančiųjų amžių, sumanė apsidrausti, kad tikrai jokiam ne pilnamečiui svaigalų neparduos. Labai jau biurokratinis sprendi mas, bet 100 procentų patikimas. Suprantama, apie pardavėjas čia negalvojo niekas. Buvo galvojama apie riziką prarasti prekybos alko holiu licenciją. Tačiau per didelis uolumas sukėlė dar vieną skanda lą, nes nepasitenkinimą reiškė la bai jau daug pirkėjų. O juk žmonės į parduotuvę eina ne konfliktuoti, o apsipirkti. Ir pailsėti – taip pat. Juk čia yra ir kavinės, ir poilsiui skirtos atrakcijos. Be to, per pre kybos centro radiją taip pat dai nuoja: „Viskas yra ir bus gerai, jė, jė...“ Tai būtų malonu, kad čia ap silankius ir išsipildytų tai, kas dai nuojama reklaminėse dainelėse ir nereikėtų galvos laužyti: o kam rei kalingi tavo asmens duomenys.
O aš už. Suprantama, eilėje tenka užtrukti truputį ilgiau, užtat nors yra tikra kontrolė, o tai Lietuvoje likusi jauna liaudis visai nusigers.
A.K.
M.
***
Tik mūsų a la demokratinėje Lie tuvoje tai įmanoma. Aš savo drau gams iš Čikagos nusiunčiau paskai
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
Kyla klausimas: kam jūriniame laive rei kalingas kapitono tiltelis? Galimas at sakymas: augin ti daržoves ir lai vo žmonėms teikti džiaugsmą.
evartydamas trečiadienio, rugpjūčio 29 d., „Klaipė dos“ numerio priedą „Na mai“ norėjau jį pravers ti, nes ten buvo didelis žurnalistės A.Dykovienės straipsnis apie dar žus: „Daržai: tarp nusikaltimo ir pramogos“. Aš nesu daržų mėgėjas, todėl ir nesiruošiau rašinio skaityti, bet permetęs akimis tekstą, paste bėjau žodžius: „kapitonas“, „lai vas“, „tiltelis“, todėl vėl atsiver čiau „Namų“ priedo puslapius ir atidžiai perskaičiau visą tekstą. Buvau šokiruotas. Net nega liu aiškiai pasakyti, kokie jausmai apėmė: ir pasipiktinimas, ir nuo staba, ir graudus juokas. Nežinau, kuo labiau stebėtis: ar straipsnio autore, kuri gyrė tokį daržą laive įveisusį kapitoną, ar pa čiu kapitonu, kuris didžiavosi to kiu savo poelgiu. Autorei atleisti na – ji juk nėra laivybos specialistė.
Pats kapitonas pasakė, kad tas laivo pomidorų ir agurkų darželis atsirado kapitono tiltelyje. Ten vi sur – langai, esą daugiau šviesos, o kapitono pateiktose nuotraukose matyti, kaip žalumynai dengia na vigacinius langus. Kyla klausimas: kam jūrinia me laive reikalingas kapitono til telis? Galimas atsakymas: augin ti daržoves ir laivo žmonėms teikti džiaugsmą. Mane nustebino ir tekste esantys žodžiai, kad ir uostuose įvairūs tik rintojai maloniai nustebdavo. Dirbdamas laivyne, pasaulio uostuose sutikdavau įvairių tik rintojų. Atsimenu jų priekabiavi mus, biurokratinius reikalavimus ir tikrai netikiu, kad jie, navigacinė je matydami augalais užtemdytus langus, „maloniai nustebdavo“. Baigdamas patarčiau dar kapi tonui-daržininkui laikyti tiltely je ir porą vištų su gaidžiu. Tada galbūt linksmiau ir nenuobodžiai bėgtų budėjimo valandos, o jeigu šturmanas netyčia ir primigtų, tai gaidžio giedojimas tikrai prikeltų. Nežinau, ar straipsnį skaitė lai vo savininkai ir saugios laivybos inspektoriai, bet bijau, kad jie ka pitono-daržininko džiaugsmo ne palaikys.
Toks absurdas
***
Dėl visos tos sumaišties reikėtų kaltinti ne tik netobulą, bet ir klai kiai kvailą įstatymą, kurį sugalvojo prekybininkų priešai, o gal ir šiaip neurastenijos gydytis nelinkę abs tinentai. Medikas
***
Taip sudaromas „Lietuvos alkoho likų sąrašas“ rinkimams. ...
***
***
Reikia kuo skubiau uždaryti nak tines gėrimų parduotuves-barus. Tokio baisaus vaizdo dar niekad
Reda
***
Keista, kad tam barui vis dar iš duodamos licencijos. Jame baisi netvarka ir kiekvieną naktį vyks ta muštynės, dūžta stiklai ir telkšo kraujo klanai. O dabar, kai prasidė jo mokslo metai, tai ir mokiniai ten mielai eidami į mokyklą užsuka. Kristė
***
Nieko nuostabaus, įpratę lietuviai bambėti, tai ir nustebo, kai pa klausė, kuriais metais gimė. Sura do priežastį, kaip išsilieti. Visai ne blogas sumanymas. Klaipėdietė Portalo kl.lt skaitytojų komentarai
750
reklamos skyrius: 397 „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
397 750
711, 397 715
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 713
397 728
telefonas@kl.lt
Sužavėjo Rusijos prezidento našlė
Perskaičiau straipsnyje „Reveran sas Lietuvos ordinui“ („Klaipėda“, 2012 08 28) Rusijos prezidento Bori so Jelcino našlės Nainos Jelcinos pa dėkos žodžius. Pritariu jos minčiai, kad turime nebedraskyti praeities žaizdų, pamiršti praeitį ir draugiš kai sutarti su savo kaimynais. Blogį galima nugalėti tik gerumu. Danutė
Nereikėtų viešinti
Anądien laikraštyje buvo išspausdin ta A.Aleksėjūnaitės publikacija apie triukšmadarius „Po skundo – smū giai“, („Klaipėda“, 2012 08 27). Mano nuomone, tokio straipsnio redakcija neturėtų praleisti, nes jis aiškiai pa rodo mūsų įstatymų ir policijos be jėgiškumą. O tai skatins žmones dar labiau triukšmauti, kadangi triukš madariams niekas nieko nepadarys – užmokės 10 litų ir bus gerai. Antanas
Sodininkai – nė motais
Jau ir ruduo atėjo, o Dituvos so dininkų reikalai nė trupučio ne pajudėjo į priekį. Žmonės velka sunkiausius vežimėlius nuo tos ne sąmoningos stotelės iki Naujojo tur gaus arba turi persėsti į kitą trans portą, pavažiuoti. O reikėjo tiek nedaug – paprasčiausiai nurody ti, kad autobusai bent jau apsisuk tų atvažiavę prie turgaus ir išleistų žmones. Bet vargšų balsas į dangų neina. Kai kurie sodininkai aiškina, kad jiems ta tvarka labai gera. Sodi ninkų yra daugiau nei 6 tūkst., o tų, kuriems gerai, kurie gyvena Vingio gatvėje, įsėda po vieną du žmones. Daiva
Tegul kenčia, nes žino, kur gyvena
Laikraščio straipsnyje „Kas ver čia kęsti triukšmą?“ („Klaipėda“, 2012 08 30) buvo išsakyta Vikto ro K. nuomonė. Pritariu jo pasisa kymui. Gyventojai skundžiasi, kad dėl triukšmo negali ramiai gyven ti. Jis siūlo išsikraustyti piliečiams į kitus miesto rajonus. Bet kodėl niekas nekalba, kad jie butus iš sipirko labai pigiai? Suprantama, dabar jie kainuoja kur kas daugiau. Bet anuomet jie kainavo nedaug. Tai kodėl dabar skundžiasi? Juk ži nojo, kur apsigyveno. Skaitytojas nuo 1966-ųjų
Pagalbos sulaukė laiku
Mano penkiolikos metų anūkas turėjo sveikatos sutrikimų. Džiau giamės laiku sulaukę pagalbos. Labai noriu padėkoti Vingio gat vėje esančio sveikatos priežiūros centro gydytojui. Ačiū už nuošir dų priėmimą ir gydymą. Džiau giamės, kad vaikui buvo suteikta tokia profesionali pagalba ir nuo širdus rūpestis po sunkių gyveni mo traumų. Senelė Irena Parengė Roberta Vičiulytė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
neteko matyti. Turėjome išvykti ir laukėme mašinų stovėjimo aikšte lėje, kol atvažiuos mikroautobusas prieš naktinę gėrimų parduotu vę, esančią netoli Žardės. Stovė jome apie 20 minučių. Visą tą lai ką vienas po kito ėjo visiškai jauni, bet jau girti žmonės, taip pat ir vi siškai jaunos mergaitės. Vienu metu iš parduotuvės išgriuvo būrelis jau nuolių ir prasidėjo muštynės. Gerai, kad tuoj atvyko mūsų transportas, ir mes saugiai pasišalinome, antraip vargu ar būtume išvengę konflikto.
karštas telefonas
Prenumeratos skyrius: 397
„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
714
Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Krasauskienė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
Rugsėjo 8 d. (šeštadienį) 14.00–17.00 val. Jūros parkas (buvęs Poilsio parkas) LINKSMYBĖS: ĩ šventės atidarymas; ĩ muzikos mokyklos YAMAHA pasirodymas; ĩ vaikų šou studijos „Tamesa“ pasirodymas; ĩ bendruomenių komandų varžytuvės (būtina išankstinė registracija tel. 8 655 45118); ĩ loterija su dienraščio „Klaipėda“ prizais; ĩ Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro klubo „Saulutė“ muzikinio lavinimo studijos pasirodymas; ĩ šokių pamoka su „Ten dance“; ĩ studijos „Grock“ mušamųjų pamokėlė; ĩ Saulės Bogužaitės su grupe pasirodymas; ĩ grupės „Chill’us“ pasirodymas; ĩ įspūdingiausios daržo gėrybės rinkimai (dalyvauja visi atvežę rudenišką gėrybę); ĩ šventės uždarymas, apdovanojimai.
ŠVENTĖS PARTNERIAI:
ins g u i ž sd u s i v tu KAS e U I m N I s ė P Švent asis KEM draugu. linksm ptinguoju RIZAI! RP sla U a I p S u s S IR O N A DOV Visi šventės dalyviai iš aplinkinių Klaipėdos gyvenviečių bus atvežti ir parvežti linksmaisiais autobusiukais. SUSITIKIMO VIETA IR LAIKAS: ĩ Slengių stotelė ĩ Gindulių stotelė ĩ Kalotės stotelė ĩ Rimkų stotelė ĩ Prie mokyklos Jakuose (Jakų g.) ĩ Sudmantų g. prie parko ĩ Universiteto stotelė
13.30 13.30 13.30 13.20 13.20 13.30 17.05
8
trečiadienis, rugsėjo 5, 2012
užribis
Kas grasina valdininkei? 1
Prisidengė pseudonimu „xxx“
A.Breiviku irgi niekas netikėjo
Savivaldybės administracijos va dovė tikino, kad visuomet su neri mu laukia per pilnatį padidėjančio interesantų srauto. „Juk ir Norvegijoje niekas ne sitikėjo, kad Andersas Breivikas įvykdys žmogžudystes, o vėliau visi buvo sukrėsti. Ir čia niekada negali žinoti, kas gali įvykti, kai atsidaro durys ir į kabinetą įeina augalotas vyriškis paklaikusiomis akimis. Niekada negali žinoti, ko gali sulaukti, žmogus gali ir gink lą atsinešti“, – svarstė J.Simona vičiūtė. Policijoje – tyrimų pikas
Pasisakymai internete gali sulauk ti sankcijų, jei jie kursto neapykan tą rasiniu, lyčių ar seksualinių ma žumų adresu, įžeidžia ar apšmeižia konkretų žmogų arba tiesiogiai pagrasinama susidorojimu ar nu žudymu.
Simonas Genys
Klaipėdos miesto apyl inkės prok urat ūros prok uroras
T
„Internautai turi žinoti ribas. Jei girdėdami prie šingą nuomonę jie imasi grasinimų, vadinasi, reikia tvarkos šioje srity je. Parašiau pareiškimą, pažiūrėsi me, ar sistema veikia“, – tvirtino administracijos vadovė. Viename populiariausių miesto portalų kl.lt publikacija apie įveda mą mokestį buvo įdėta liepos 26ąją. Tą pačią dieną 13 val. 43 min. atsirado ir grėsmingas komentaras, pasirašytas pseudonimu „xxx“. Ne vieną nemalonų komentarą internete apie save skaičiusi J.Si monavičiūtė tikino, jog neišsigan do dėl grasinimo nužudyti. „Aš žinau, kur dirbu, ir į kur atė jau, todėl tokie dalykai manęs ne gąsdina. Žinau, kad nepasitenki nimas bet kokia valdžia yra labai didelis. Tačiau į visa tai žiūriu iš institucijos, kuriai atstovauju, po zicijos“, – kalbėjo valdininkė. Jei policijai pavyks nustatyti, kas pagrasino savivaldybės vadovei, pati J.Simonavičiūtė tikino neno rėsianti susitikti akis į akį su gra sintoju. „Svarbu tai, kad jį pavyktų išaiš kinti. O kalbėti su juo neketi nu. Spėju, kad taip buvo išreikš tos emocijos. Tačiau ribos jau yra peržengtos“, – akcentavo J.Simo navičiūtė.
Komentaras
Vardas: vienas smarkus įvairių laisvių gynėjas uostamiestyje sulaukė bylos dėl Klaipėdos miesto apylinkės
teismo ir teismo pirmininkės užgauliojimo.
Pasak Klaipėdos policijos Valdy mo organizavimo skyriaus virši ninko Arūno Užkuro, šiemet Klai pėdos apskrityje fiksuotas tokių nusikaltimų bumas.
162
– tiek Klaip ėdos apskri tyje šiemet pradėta iki teism in ių tyr imų dėl grasin imo nuž udyt i ar susidorot i.
„Dėl nesantaikos kurstymo šie met pradėta 19 tyrimų, o pernai per visus metus tyrėme 27 nusikalsta mas veikas“, – kalbėjo A.Užkuras. Dėl grasinimo nužudyti ar susi doroti šiemet Klaipėdos apskrityje pradėti 162 ikiteisminiai tyrimai. „Pernai aiškinomės tik 91 atve jį, o šiemet atlikome kone dvigu bai daugiau tyrimų. Tačiau reikia pastebėti, kad statistika aprėpia
visus, ne tik interneto erdvėje pa skleistus grasinimus. Tai gali būti ir vyro grasinimas žmonai“, – at kreipė dėmesį pareigūnas. Šių nusikaltimų augo ir dėl šie met įsigaliojusio Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įsta tymo. Dėl šmeižto Klaipėdos apskrityje teisybės ieškojo 7 žmonės, o pernai buvo iškeltos net 23 bylos. „Šiemet dėl įžeidimo kreipėsi 13 žmonių, pernai per visus metus – 14. Dažniausiai dėl pasisakymų interneto erdvėje. Žmonės vis dar galvoja, kad jie gali sakyti, ką no ri, ir jaučiasi nebaudžiami“, – ti kino A.Užkuras. Tenka ieškoti ir JAV
J.Simonavičiūtės grasintojo ieš ko Pirmasis policijos komisaria tas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 290 straipsnį dėl viešojo administra vimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimo. Pareigūnai pripažįsta, kad tokie tyrimai nėra lengvi ir anonimiškai internete pyktį liejusiuosius yra sudėtinga surasti.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
„Jei interneto ryšio administ ratorius yra Lietuvoje, proce sas vyksta greičiau, tačiau pasi taiko atvejų, kad administratorių reikia ieškoti net Amerikoje. To kiu atveju reikia kreiptis į užsie nio šalį dėl teisinės pagalbos. Tai nėra pigus procesas“, – aiškino Klaipėdos pirmojo policijos ko misariato Kriminalinės policijos skyriaus vyriausioji tyrėja Vilija Sukauskienė. „Retą įtariamąjį dėl tokių veiklų galime nustatyti per mėnesį. Juk dabar jaunimas internete naršo net mobiliaisiais telefonais, o kaltinin kus, turinčius išankstinio mokėji mo korteles, yra sunkiau nustaty ti“, – pasakojo V.Sukauskienė. Pareigūnė pastebėjo, kad ne kiekvienas įžeistas, apšmeižtas ar grasinimą išgirdęs žmogus kreipia si su pareiškimu. „Dėl grasinimo susidoroti tyri mai pradedami tik gavus pareiški mą, žmogus pats turi išreikšti savo baimę. Grasintojo laukia baudžia moji atsakomybė, jei pavyktų nu statyti, kad buvo realus pagrindas įvykdyti grasinimą“, – aiškino vy riausioji tyrėja.
okios bylos, kad internetinė je erdvėje būt ų grasinama ką nors nužudyti, dar netu rėjau. Man tai būtų naujiena. Tačiau nusikalt imų lyg iateisiškumui esu tyręs ne vieną ir pavyko pasiekti įvairių bylų baigčių. Pernai vienas pi lietis buvo net nuteistas už komenta rus, skatinančius nesantaiką. Nuteista sis turėjo sumokėti baudą. Veiksminga būna jau tai, kad žmonės pagaliau su pranta, kad tokia veikla negali likti ne pastebėta. Kiek teko matyti tokių bylų, dažniausiai dėl komentar ų internete įkliūva niekada neteisti žmonės. Vien pats procesas jiems yra bausmė. Jei žmogus prisipažįsta, gailisi, susiranda laiduotoją ir prašo nutraukti bylą, daž niausiai mes tai ir padarome. Laiduo tojas įsipareigoja auklėti ir priž iūrėti, kad asmuo nedarytų jok ių nusikalti mų. Tačiau paž ymėčiau, kad atleidi mas nuo bausmės nėra išteisinimas. Jei žmogus per metus antrą kartą nu sižengia, jis yra baudžiamas už naują ir už seną nusikaltimą. Per metus nuo bausmės atleidžiama apie 5–6 asme nis. Laidavimo atveju gali būti imamas net užstatas. Jei žmogus nusikalsta, už statas paimamas į valstybės biudžetą. Anksčiau dėl internete paskleistų įvai rių komentarų buvo atliekami vos ke li tyrimai, o pernai šis skaičius pasiekė arti 30. Tai byloja, kad tokių nusikalti mų stat ist ika auga. Visuomenėje vis dar yra labai daug pykčio, todėl jo yra ir interneto erdvėje.
Laukia griežtos bausmės
Nors interneto grasintojai retokai atsiduria teismo suole, tačiau, jei prokurorams pavyksta įrodyti, kad nusikaltimas turėjo visuomeni nę reikšmę, byla gali būti perduo ta teismui net ir be pareiškėjo ini ciatyvos. „Buvo tokia byla, kai užgaulio jimų susilaukė Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkė ir pats teismas. Mieste gerai žinomas vei kėjas atsidūrė teisme“, – prisiminė V.Sukauskienė. Už grasinimą susidoroti gresia laisvės atėmimas iki dvejų me tų. Už nesantaikos kurstymą – net ir trejų metų laisvės atėmi mo bausmė. „Tačiau kiekvieną pasisakymą, dėl kurio pradedamas tyrimas, analizuoja ekspertai. Juk žmogui atrodo, kad jis tik reiškia savo nuo monę“, – kalbėjo tyrėja.
Griuvėsių gaisrai tampa tikra pramoga Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Strėvos gatvėje vėl degė buvusios kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mo kyklos pastatas. Praėjusią savaitę griuvenose padegtų padangų ug niagesiai važiavo gesinti net du kartus.
Šeštadienio pavakare Strėvos gat vėje 7 kilęs gaisras juodais dūmais priviliojo būrius smalsuolių, kurie šio reginio į Žvejybos uostą plūdo pasižiūrėti tuntais automobilių. Prieš keletą metų iš pastato iš keldinus kurčiųjų ir neprigirdin čiųjų mokyklą, pastatas tapo vietos
vaikų išdykavimo, benamių lanky mosi bei nakvynės vieta. Todėl ugniagesiai gaisrų gesinti čia kviečiami keliskart per savai tę. Dažniausiai viduje dega šiukš lės. Bėdos prasidėjo tik apleidus statinį. „Praėjusią savaitę važiavome du kartus, važiuojame kiekvieną mė nesį ir dar važiuosime. Kol pastatas bus neprižiūrėtas, tol gaisrai nesi liaus“, – įsitikinęs Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos operatyvinis pareigūnas. Vienas ugniagesių komandos iš važiavimas kainuoja apie 100 litų. Šis pastatas prieš dvejus metus Vyriausybės nutarimu perduotas
Pasienio kontrolės punktų direk cijai prie Susisiekimo ministerijos. Direkcija turi planų ten statyti pa sienio kontrolės postą. Pasienio kontrolės punktų di rekcijos Klaipėdos regiono sky riaus vedėjas Henrikas Krivickas pripažino, kad būtent jų skyriui ir perduotas prižiūrėti pastatas Strė vos g.7. Tačiau jau mažiausiai trejus me tus pastatą naikina gaisrai. O savi ninkas nieko padaryti negali. „Tai bus Pilies pasienio kontro lės punktas. Jau derinami detalieji planai. Šiais metais turi būti pradė ti projektavimo darbai“, – patvir tino H.Krivickas.
Šokdina: apleistuose uostamiesčio pastatuose ugniagesiams gaisrus
tenka gesinti dažniau nei kur kitur.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
9
treÄ?iADIENIS, rugsÄ&#x2014;jo 5, 2012
ekonomika kl.lt/naujienos/ekonomika
BrÄ&#x2122;sÂta neÂraÂmuÂmai
Â&#x201E;Â&#x201E;PrieĹĄinasi: â&#x20AC;&#x17E;Linavosâ&#x20AC;&#x153; atstovai taip pat kategoriĹĄkai nepritaria licencijĹł naikinimui.
KaÂroÂlis UrÂboÂnas
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
LicencijĹł neatsisakys IgÂnas JaÂÄ?ausÂkas i.jacauskas@diena.lt
VyÂriauÂsyÂbÄ&#x2014; SuÂsiÂsieÂkiÂmo miÂnisÂte riÂjos siĹŤÂlyÂmu neÂkeÂtiÂna priÂtarÂti ini ciaÂtyÂvai neÂbeÂreiÂkaÂlauÂti leiÂdiÂmĹł iĹĄ veÂĹžÄ&#x2014;ÂjĹł, jeiÂgu jie kroÂviÂnius gaÂbeÂna tik toÂje saÂviÂvalÂdyÂbÄ&#x2014;Âje, kuÂrioÂje yra reÂgistÂruoÂti.
â&#x20AC;&#x17E;SieÂkiant uĹžÂtikÂrinÂti sÄ&#x2026;ÂĹžiÂninÂgos konÂkuÂrenÂciÂjos sÄ&#x2026;ÂlyÂgas, bĹŤÂtiÂna vi siems veÂĹžÄ&#x2014;Âjams taiÂkyÂti bendÂrÄ&#x2026; sias taiÂsykÂles dÄ&#x2014;l leiÂdiÂmo versÂtis proÂfeÂsiÂne kroÂviÂniĹł veÂĹžiÂmo keÂliĹł transÂporÂtu veikÂla suÂteiÂkiÂmo ir tik iĹĄÂskirÂtiÂniais atÂveÂjais, kai kroÂvi niĹł veÂĹžiÂmas tuÂri laÂbai maÂĹžÄ&#x2026; poÂvei kÄŻ transÂporÂto rinÂkai, leisÂti versÂtis kroÂviÂniĹł veÂĹžiÂmu neÂtuÂrint leiÂdiÂmo, liÂcenÂciÂjosâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; nuÂroÂdÄ&#x2014; SuÂsiÂsieÂkiÂmo miÂnisÂteÂriÂja. MiÂnisÂteÂriÂja siĹŤÂlo VyÂriauÂsyÂbei neÂpriÂtarÂti dÄ&#x2014;l parÂlaÂmenÂtaÂro Sei mo KaiÂmo reiÂkaÂlĹł koÂmiÂteÂto naÂrio
R
JoÂno StanÂkeÂviÂÄ?iaus teiÂkiaÂmĹł Ke liĹł transÂporÂto koÂdekÂso paÂkeiÂtiÂmĹł. SprenÂdiÂmÄ&#x2026; nuÂmaÂtoÂma priimÂti per poÂsÄ&#x2014;ÂdÄŻ treÂÄ?iaÂdieÂnÄŻ. J.StanÂkeÂviÂÄ?ius saÂkÄ&#x2014;, kad paÂnaiÂki nus liÂcenÂciÂjas atÂsiÂrasÂtĹł dauÂgiau ve ŞÄ&#x2014;ÂjĹł, suÂmaÂĹžÄ&#x2014;ÂtĹł jĹł paÂslauÂgĹł kaiÂna. DaÂbar auÂtoÂmoÂbiÂliais, kuÂriĹł ma sÄ&#x2014; virÂĹĄiÂja 3,5 toÂnos, kroÂviÂnius gaÂli veĹžÂti tik veÂĹžÄ&#x2014;Âjai, tuÂrinÂtys liÂcenÂci jÄ&#x2026;. Be liÂcenÂciÂjos veĹžÂti kroÂviÂnius vi daus marĹĄÂruÂtais gaÂli paÂĹĄto siunÂtĹł, suÂgaÂdinÂtĹł ir avaÂriÂjas paÂtyÂruÂsiĹł au toÂmoÂbiÂliĹł, vaisÂtĹł bei kiÂtĹł gaÂmiÂniĹł, reiÂkaÂlinÂgĹł pirÂmaÂjai meÂdiÂciÂnos pa galÂbai, veÂĹžÄ&#x2014;Âjai. LieÂtuÂvos veÂĹžÄ&#x2014;ÂjĹł auÂtoÂmoÂbiÂliais asoÂciaÂciÂjos â&#x20AC;&#x17E;LiÂnaÂvaâ&#x20AC;&#x153; preÂziÂdenÂtas AlÂgiÂmanÂtas KondÂruÂseÂviÂÄ?ius tvirÂti no, kad leiÂdus vykÂdyÂti veikÂlÄ&#x2026; veÂĹžÄ&#x2014; jams, neÂtuÂrinÂtiems liÂcenÂciÂjĹł, kilÂtĹł grÄ&#x2014;sÂmÄ&#x2014; ir kroÂviÂniĹł, ir viÂsuoÂmeÂnÄ&#x2014;s sauÂguÂmui. â&#x20AC;&#x17E;AiĹĄÂku, gaÂliÂma visÂkÄ&#x2026; liÂbeÂraÂliÂzuo ti, viÂsÄ&#x2026; keÂliĹł transÂporÂtÄ&#x2026;. Bet tuoÂ
TyÂr iÂmĹł insÂt iÂtuÂto â&#x20AC;&#x17E;SoÂcial DyÂnaÂm ics InÂterÂnaÂt ioÂnalâ&#x20AC;&#x153; parÂt neÂr is
R
yÂtoj EuÂroÂpos centÂri nio banÂko (ECB) vaÂdo vas MaÂrio DragÂhi skaiÂtys praÂneÂĹĄiÂmÄ&#x2026;, kuÂriaÂme bus atÂskleisÂtos deÂtaÂlÄ&#x2014;s apie plaÂnuoÂja mÄ&#x2026; ItaÂliÂjos ir IsÂpaÂniÂjos ĹĄaÂliĹł obÂli gaÂciÂjĹł suÂpirÂkiÂmo plaÂnÄ&#x2026;. Jei plaÂnas bus priimÂtas, taip bus fakÂtiĹĄÂkai paÂtvirÂtinÂta, kad ĹĄios ĹĄaÂlys neÂsu sitÂvarÂko su saÂvo fiÂnanÂsais ir joms reiÂkia gelÂbÄ&#x2014;ÂjiÂmo paÂkeÂto. Nors techÂniĹĄÂkai ĹĄis obÂliÂgaÂci jĹł suÂpirÂkiÂmas nÄ&#x2014;Âra gelÂbÄ&#x2014;ÂjiÂmo pa keÂtas, prie ECB vaiÂro esanÂtis ita las Ä&#x2014;mÄ&#x2014;Âsi viÂsĹł bĹŤÂdĹł, kad ĹĄÄŻ piÂniÂgĹł spausÂdiÂniÂmo ir skoÂliÂniÂmo vyÂriau syÂbÄ&#x2014;ms veiksÂmÄ&#x2026; paÂteikÂtĹł kaip dar vieÂnÄ&#x2026; inÂterÂvenÂciÂjÄ&#x2026;. DeÂja, tai pui kiai suÂvoÂkia VoÂkieÂtiÂja ir jos mo kesÂÄ?iĹł moÂkÄ&#x2014;ÂtoÂjai â&#x20AC;&#x201C; taiÂkoÂma trumÂpaÂreÂgiĹĄÂka straÂteÂgiÂja, apei naÂmi LiÂsaÂboÂnos suÂtarÂtyÂje nuÂma tyÂti insÂtiÂtuÂciÂjĹł gaÂliĹł atÂskyÂriÂmo prinÂciÂpai. O vieÂnas jĹł â&#x20AC;&#x201C; drauÂdi mas ECB fiÂnanÂsuoÂti ES naÂriĹł vy riauÂsyÂbiĹł biuÂdĹžeÂtus. DeÂja, bĹŤÂtent tai plaÂnuoÂjaÂma daÂryÂti vÄ&#x2014;l.
met kilÂtĹł diÂdeÂlÄ&#x2014; riÂziÂka viÂsam ĹĄios rĹŤÂĹĄies versÂlui. Juk nieÂkas kaĹžÂkoÂdÄ&#x2014;l neiÂna taiÂsyÂti danÂtĹł pas kalÂvÄŻ ar su viÂrinÂtoÂjÄ&#x2026;. TaiÂgi neÂmaÂtau skirÂtuÂmo ir Ä?ia â&#x20AC;&#x201C; kroÂviÂniams veĹžÂti reiÂkaÂlinÂga kvaÂliÂfiÂkaÂciÂja, nes tai tieÂsioÂgiai suÂsi jÄ&#x2122; su sauÂguÂmu keÂliuoÂseâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; tvirÂtiÂno â&#x20AC;&#x17E;LiÂnaÂvosâ&#x20AC;&#x153; preÂziÂdenÂtas. Anot jo, siĹŤÂlyÂmo liÂbeÂraÂliÂzuoÂti reiÂkaÂlaÂviÂmus veÂĹžÄ&#x2014;Âjams auÂtoÂriai tu rÄ&#x2014;ÂtĹł priÂsiÂminÂti, jog dar ne taip se niai LieÂtuÂva puiÂkaÂvoÂsi pirÂmÄ&#x2026;Âja vie ta EuÂroÂpoÂje paÂgal ŞōÂtis keÂliuoÂse. â&#x20AC;&#x17E;DuoÂti uĹžÂsiimÂti ĹĄiuo versÂlu bet kam neÂbĹŤÂtĹł teiÂsinÂga â&#x20AC;&#x201C; tiek vaÂdo vai, tiek ĹžeÂmesÂnÄ&#x2014;s granÂdies perÂso naÂlas tuÂri bĹŤÂti kvaÂliÂfiÂkuoÂti. AĹĄ kalÂbu ne tik apie neÂlaiÂmes keÂliuoÂse â&#x20AC;&#x201C; sta tisÂtiÂka roÂdo, kad kroÂviÂniĹł sekÂtoÂriu je daĹžÂniauÂsi neÂlaiÂminÂgi atÂsiÂtiÂkiÂmai kyÂla ne tik keÂliuoÂse dÄ&#x2014;l neatÂsaÂkin go, neatÂsarÂgaus vaiÂraÂviÂmo, bet ir dÄ&#x2014;l kroÂvos taiÂsykÂliĹł neÂsiÂlaiÂkyÂmoâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; liÂcenÂciÂjas tuÂrinÂÄ?iĹł veÂĹžÄ&#x2014;ÂjĹł poÂziÂci jas gyÂnÄ&#x2014; A.KondÂruÂseÂviÂÄ?ius.
BuÂvo iĹĄÂleisÂtas triÂliÂjoÂnas euÂrĹł, bet to poveikis truÂko tik puÂsÄ&#x2122; me tĹł, o paÂskui siÂtuaÂciÂja grÄŻÂĹžo ÄŻ prieĹĄ tai buÂvuÂsiÄ&#x2026; ir toÂliau Ä&#x2014;mÄ&#x2014; bloÂgÄ&#x2014;Âti. DaÂbar siĹŤÂloÂma atÂlikÂti anaÂloÂgiĹĄÂkus veiksÂmus tiÂkinÂtis kiÂtoÂkio reÂzulÂta to. AlÂberÂtas EinsÂteiÂnas toÂkÄŻ elÂge sÄŻ ÄŻvarÂdiÂjo kaip beÂproÂtysÂtÄ&#x2122;. MaÂtyt, esaÂme valÂdoÂmi beÂproÂÄ?iĹł, neÂsuÂge banÂÄ?iĹł priimÂti nÄ&#x2014; vieÂno svarÂbaus sprenÂdiÂmo. Bet toks yra poÂliÂtiÂnio cikÂlo praÂkeiksÂmas â&#x20AC;&#x201C; rinÂkÄ&#x2014;Âjai rei kaÂlauÂja reÂzulÂtaÂtĹł Ä?ia ir daÂbar, nie kas neÂnoÂri kenÂtÄ&#x2014;Âti, ypaÄ? aukĹĄÂtesÂnÄ&#x2014; klaÂsÄ&#x2014;, kuÂriai kelÂti moÂkesÂÄ?ius â&#x20AC;&#x201C; ne vaÂlia. ToÂdÄ&#x2014;l viÂsa kriÂzÄ&#x2014;s sprenÂdiÂmo naĹĄÂta gulÂdoÂma ant sunÂkiauÂsiai be siÂverÂÄ?ianÂÄ?io varÂginÂgiauÂsio viÂsuo meÂnÄ&#x2014;s sluoksÂnio. TaÂÄ?iau biuÂrokÂraÂtams ir kosÂtiu muoÂtiems nuÂsiÂkalÂtÄ&#x2014;Âliams Ĺžai dĹžiant poÂliÂtiÂkÄ&#x2026; ir neÂsprenÂdĹžiant ekoÂnoÂmiÂnÄ&#x2014;s kriÂzÄ&#x2014;s, laÂbai greiÂtai kils soÂciaÂliÂnÄ&#x2014; kriÂzÄ&#x2014;, kuÂri iĹĄÂsiÂverĹĄ viÂsiĹĄÂkai kiÂtaip. Ir to neÂreiÂkÄ&#x2014;ÂtĹł nu verÂtinÂti. AlÂkaÂnĹł ir ĹžeÂmiÂnaÂmĹł be darÂbiĹł greÂtos diÂdÄ&#x2014;Âja, jauÂniÂmas paÂsiÂryÂĹžÄ&#x2122;s veikÂti ir, jei tai paÂreiÂka laus paÂsiÂprieÂĹĄinÂti valÂdĹžiai, tuÂrÄ&#x2014; siÂme ne tik araÂbĹł, bet ir EuÂroÂpos paÂvaÂsaÂrÄŻ. NeÄŻÂmaÂnoÂma igÂnoÂruoÂti pykÂÄ?io ir kyÂlanÂÄ?io soÂciaÂliÂnio ne paÂsiÂtenÂkiÂniÂmo neÂveiÂkianÂÄ?iu mo deÂliu, kuÂrÄŻ suÂkĹŤÂrÄ&#x2014; paÂti viÂsuoÂme nÄ&#x2014;. Ta paÂti viÂsuoÂmeÂnÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; paÂmirĹĄÂta, paÂĹžeÂminÂta ir stumÂdoÂma â&#x20AC;&#x201C; jÄŻ gaÂli ir paÂkeisÂti. Ĺ iuo atÂveÂju laÂbai reaÂlu, kad, kaip MaÂkiaÂveÂlis yra paÂsaÂkÄ&#x2122;s, tiksÂlas paÂteiÂsins prieÂmoÂnes.
DaugiabuÄ?iĹł atnaujinimo (modernizavimo) programa
ÄŽtikinti renovacijos nauda â&#x20AC;&#x201C; nelengvas darbas Simonas Liutkus KlaipÄ&#x2014;dos miĹĄko kvartale stovinÄ?io devynaukĹĄÄ?io gyventojai savo namÄ&#x2026; atnaujino net du kartus â&#x20AC;&#x201C; prieĹĄ deĹĄimt metĹł ir ĹĄÄŻmet. Bendrijos pirmininkÄ&#x2014; Vilija AdakauskienÄ&#x2014; tikina, kad renovacija â&#x20AC;&#x201C; labai naudinga. TaÄ?iau tarsi baubo jos besibaidanÄ?ius gyventojus ÄŻtikinti bĹŤna labai sunku.
Ĺ is uostamiesÄ?io daugiabutis â&#x20AC;&#x201C; pusiau blokinis, pusiau plytinis. Jo gyventojai uĹž ĹĄildymÄ&#x2026; moka kelis kartus maĹžiau nei ÄŻsikĹŤrÄ&#x2122; nerenovuotuose namuose. TodÄ&#x2014;l kaimynai ÄŻ juos neretai Ĺžvelgia su pavydu, nes ĹžmonÄ&#x2014;s neretai sunkiai suvokia, kad, norint gauti naudos, reikia investuoti ir patiems. â&#x20AC;&#x201C; JĹŤsĹł priĹžiĹŤrimas namas renovuotas jau antrÄ&#x2026; sykÄŻ. Tikriausiai pramokus nebebuvo daug vargo? - pasiteiravome V.AdakauskienÄ&#x2014;s. â&#x20AC;&#x201C; Ne visai taip. MĹŤsĹł namas statytas 1987 m., taÄ?iau jau prieĹĄ deĹĄimtmetÄŻ reikÄ&#x2014;jo jÄŻ tvarkyti. Kaip tik ĹĄiĹł metĹł balandÄŻ baigÄ&#x2014;me mokÄ&#x2014;ti paskolÄ&#x2026; uĹž ankstesnÄŻ namo atnaujinimÄ&#x2026; ir Ä&#x2014;mÄ&#x2014;mÄ&#x2014;s kitĹł darbĹł. RyĹžtis antrai renovacijai gal buvo lengviau dÄ&#x2014;l to, kad ĹžmonÄ&#x2014;s jau akivaizdĹžiai buvo pajutÄ&#x2122; pirmosios naudÄ&#x2026;. Niekaip neiĹĄsiversi be teigiamĹł pavyzdĹžiĹł. Teko daug domÄ&#x2014;tis, lankytis jau atnaujintuose daugiabuÄ?iuose, kalbÄ&#x2014;tis su jĹł gyventojais, administratoriais. Juk visuomet reikia ÄŻsitikinti, kÄ&#x2026; ĹžmonÄ&#x2014;s laimÄ&#x2014;s investuodami nemaĹžus
pinigus. Tik ÄŻsitikinusi ir iĹĄsiaiĹĄkinusi, kur, kaip ir kiek mes galime sutaupyti, kibau ÄŻ darbus. IĹĄ pradĹžiĹł reikÄ&#x2014;jo daug skaiÄ?iuoti, aiĹĄkintis, kur galime sutaupyti, koks bus efektas. Parengus skaiÄ?iavimus, teko ÄŻtikinti Ĺžmones.
DaĹžniausiai visi nori mokÄ&#x2014;ti uĹž ĹĄildymÄ&#x2026; tiek, kiek mokame mes, bet patys mokÄ&#x2014;ti ir investuoti visiĹĄkai nenori. â&#x20AC;&#x201C; Kokie darbai buvo atlikti jĹŤsĹł daugiabutyje ir kas nuo to pasikeitÄ&#x2014;? â&#x20AC;&#x201C; Per pirmÄ&#x2026; renovacijos etapÄ&#x2026; buvo atnaujintas stogas ir visa ĹĄildymo sistema. AntrÄ&#x2026; kartÄ&#x2026; renovuodami savo namÄ&#x2026; atlikome kompleksinÄ&#x2122;, kapitalinÄ&#x2122; renovacijÄ&#x2026;: vÄ&#x2014;l nusprendÄ&#x2014;me pakeisti ĹĄildymo sistemÄ&#x2026;, taip pat sutvarkÄ&#x2014;me namo fasadÄ&#x2026;, vandentiekÄŻ, visus vamzdynus. â&#x20AC;&#x201C; Ar ĹžmonÄ&#x2014;s jau spÄ&#x2014;jo ÄŻsitikinti jos nauda? â&#x20AC;&#x201C; Nauda â&#x20AC;&#x201C; akivaizdi. PavyzdĹžiui, uĹž 80 kv. m buto apĹĄildymÄ&#x2026; ĹĄalÄ?iausiais praÄ&#x2014;jusios Ĺžiemos mÄ&#x2014;nesiais mĹŤsĹł ĹžmonÄ&#x2014;s daugiausia mokÄ&#x2014;jo po 350 litĹł. Tiesa, buvo ir tokiĹł, kurie suplojo ir po 500, nes ĹĄildytis gali autonomiĹĄkai, niekas jiems nenurodo, kokia temperatĹŤra turi bĹŤti bute. TaÄ?iau net ir tai paly-
ginti nedaug. Antai aplinkiniuose nerenovuotuose namuose tokio paties buto ĹĄeimininkai uĹž ĹĄildymÄ&#x2026; per mÄ&#x2014;nesÄŻ turÄ&#x2014;jo pakloti ir po 900 litĹł. â&#x20AC;&#x201C; KÄ&#x2026; galÄ&#x2014;tumÄ&#x2014;te pasakyti renovacijos prieĹĄininkams, besibaiminantiems paskolĹł ir nesiryĹžtantiems atnaujinti savo bĹŤstĹł? â&#x20AC;&#x201C; Turiu pripaĹžinti, kad visi darbai mums kainavo nemaĹžai. Vien fasadÄ&#x2026; atnaujinti â&#x20AC;&#x201C; 1,15 mln. litĹł. PridÄ&#x2014;jus ĹĄildymo sistemÄ&#x2026;, vamzdynus, langus ir visa kita, susidarÄ&#x2014; gana apvali suma â&#x20AC;&#x201C; pusantro milijono litĹł. Gerai tai, kad pusÄ&#x2014; ĹĄiĹł iĹĄlaidĹł mums kompensuojama, tad viskas tapo ÄŻkandama. Na, o likusiai daliai teko imti paskolÄ&#x2026; 25 metams. Galima manyti, kad tai nemaĹžai. TaÄ?iau name iĹĄ viso yra 36 butai. Kiekvieno buto ĹĄeimininkams uĹž paskolÄ&#x2026; per metus tenka sumokÄ&#x2014;ti apie tĹŤkstantÄŻ litĹł. Palyginti su gaunama nauda, tai nedaug. Kiek matau, pamaĹžu juda ir kitĹł daugiabuÄ?iĹł â&#x20AC;&#x201C; tiek esanÄ?iĹł mĹŤsĹł
350
litĹł
uĹž renovuoto 80 kv. m buto apĹĄildymÄ&#x2026; mokÄ&#x2014;jo ĹĄalÄ?iausiais Ĺžiemos mÄ&#x2014;nesiais.
ď Ž Finansavo: 9VR]\W\` T 8YNV]Ă&#x203A;Q\WR R`N[aV` QNbTVNObaV` [NZN` Na
[NbWV[aN` ]N`V[NbQ\WN[a QNbTVNObĂ&#x2DC;VĂş Na[NbWV[VZ\ ]_\T_NZN
rajone, tiek visoje KlaipÄ&#x2014;doje â&#x20AC;&#x201C; renovacija. TaÄ?iau daĹžniausiai visi nori mokÄ&#x2014;ti uĹž ĹĄildymÄ&#x2026; tiek, kiek mokame mes, jau renovavÄ&#x2122; savo namÄ&#x2026;, bet patys mokÄ&#x2014;ti ir investuoti visiĹĄkai nenori. TaÄ?iau jau seniai visiems turÄ&#x2014;tĹł bĹŤti aiĹĄku, kad nieko nemokamo nebĹŤna. Jei nori kÄ&#x2026; nors gauti, reikia ir paÄ?iam prisidÄ&#x2014;ti. Daugiau informacijos apie DaugiabuÄ?iĹł namĹł atnaujinimo (modernizavimo) programÄ&#x2026; (JESSICA) â&#x20AC;&#x201C; www.atnaujinkbusta.lt ir nemokama telefono linija 8 800 200 12.
/B=. N_PUfc\ [b\a_
SkaiÄ?iai ď Ž IĹĄ viso renovuota daugiabuÄ?iĹł
Lietuvoje â&#x20AC;&#x201C; 470, KlaipÄ&#x2014;dos regione â&#x20AC;&#x201C; 44 ď Ž RuoĹĄia investicijĹł planus Lietuvoje â&#x20AC;&#x201C; 264, KlaipÄ&#x2014;dos regione â&#x20AC;&#x201C; 41 ď Ž Perka techninius projektus Lietu-
voje â&#x20AC;&#x201C; 121, KlaipÄ&#x2014;dos regione â&#x20AC;&#x201C; 21 ď Ž Vykdo rangos konkursus Lietu-
voje â&#x20AC;&#x201C; 109, KlaipÄ&#x2014;dos regione â&#x20AC;&#x201C; 20 ď Ž Atlieka rangos darbus Lietuvoje â&#x20AC;&#x201C;
58, KlaipÄ&#x2014;dos regione â&#x20AC;&#x201C; 15
10
TrečiADIENIS, rugsėjo 5, 2012
pasaulis Naujas streikas
Netikėta mirtis
Priešinasi intervencijai
Vakar didžiausios Vokietijos oro vežėjos „Lufthansa“ skrydžių palydovai paskelbė šalies oro uostuose rengiantys naują streiką. Ankstesnis skrydžių palydovų streikas, kuris buvo surengtas praėjusį penktadienį, įmonei atsiėjo milijonus eurų. Buvo atšaukta apie 200 skrydžių, tarp jų ir į Lietuvą.
Michaelas Clarke’as Dunca nas, kuris už vaidmenį filme „Žalioji mylia“ buvo nominuo tas „Oskarui“, mirė būdamas 54 metų. Aktorius liepos 13 d. patyrė miokardo infarktą. M.C.Duncanas taip pat yra pelnęs „Auksinio gaublio“ ir Ekrano aktorių gildijos apdo vanojimo nominacijas.
Kinija pareiškė, kad padėtis Sirijoje blogėja, tačiau Peki nas priešinasi išorinei ginkluo tai intervencijai į šią šalį. Kinija ir Rusija blokavo JT Saugumo Tarybos siūlytas rezoliucijas, turėjusias padidinti spaudimą Basharui al Assadui. Abi šalys tvirtina, kad Sirijoje būtinos diplomatinės priemonės.
Laikas susiimti? Rusijos ekonomikos plėtros mi nisterija baiminasi, kad šalies du jų milžinas „Gazprom“ gali pra rasti pirmaujančias pozicijas tiek vidaus, tiek užsienio rinkose.
Pasak šaltinių, ministerija para gino koncerną „Gazprom“, kad šis nevilkintų investicinių pro jektų. Didžiausią grėsmę, pasak ministerijos, dujų gigantui kelia skalūnų dujų išgavimas Europo je – tai paskatintų „Gazprom“ peržiūrėti kainų politiką. Nors dujų suvartojimas Rusi joje išaugo 25 proc. ir dar didėja, užsienio rinkose „Gazprom“ ga li prarasti pozicijas. O būtent už sienio rinkos – svarbiausias dujų giganto pajamų šaltinis, įplaukos iš jo sudaro apie 75 proc. Europa iki šiol lieka svarbiau sia Rusijos dujų pirkėja. Tačiau 2016 m. savo dujų terminalus, per kuriuos ketinama ekspor tuoti pigesnes skalūnų dujas, ketina visu pajėgumu paleisti JAV energetikos bendrovės. Todėl ministerija nuogąstau ja, kad amerikietiškos du jos „Gazprom“ gali tapti rimtu konkurentu. Visgi ministerijos atstovai pa brėžė, kad laiku įvykdyti inves ticiniai projektai leistų amorti zuoti galimą žalą „Gazprom“. Tačiau pareigūnai taip pat para gino dujų gigantą, kad šis tinka mai įvertintų, ar visos investici jos atsiperka. „Gazprom“ ministerijos pa reiškimo nekomentavo. Tiesa, anksčiau „Gazprom“ valdybos pirmininkas Aleksejus Mile ris tvirtino, kad skalūnų dujos vargu ar galės patenkinti Seno jo žemyno dujų poreikį. Nepriklausomas analitikas Dmitrijus Adamidovas taip pat pabrėžė, kad jo nestebina „Gazprom“ rami laikysena dėl skalū nų dujų, nes kol kas jų gabenimo ir net išgavimo Europoje per spektyva – labai miglota. „The Voice of Russia“ inf.
Reakcija: „Gazprom“, norėda-
mas išlaikyti savo pozicijas, turi padirbėti. „Reuters“ nuotr.
Pro kokį fabriką upė teka, tokios spalvos būna ir vanduo. Nega li būti? Deja, In donezijos Javos salos vakarinėje dalyje tekanti Ci tarumo upė pa saulyje garsė ja kaip tekantis šiukšlynas.
Pavojus: šalia Citarumo upės gyvena daugiau nei 15 mln. Indonezijos gyventojų, dar 25 mln. žmonių kasdien nau
doja jos vandenį, nors teršalų kiekis upėje beveik šimtą kartų viršija leistinas normas.
„Reuters“ nuotr.
Užteršta upė – ir tualetas, ir dušas, ir ligų šaltinis Spalvoti ryžių laukai
Kaip pasakoja vietiniai, kas kar tą upės vanduo nusidažo vis nau ja spalva. Ji gali būti mėlyna, žalia, net raudona. Ar tai gamtos išdaiga? Vargu. Upę teršia šalia jos stūksan tys fabrikai. Pirmasis šalia upės išdygo teks tilės fabrikas. Per pastarąjį de šimtmetį upę apsupo šimtai įvai rių fabrikų ir fabrikėlių. Greta gyvenantys ūkininkai, auginan tys ryžius, pasakojo, kad ne sykį jų laukus drėkinęs upės vanduo buvo ryškiai mėlynas. Ūkininkai spėjo, kad į vandenį ryškios spalvos nuotekas išleido būtent tekstilės fabrikas. Po kurio laiko vanduo staigiai tapo ryškiai raudonas. Derlius kasmet mažėja
Tačiau ne šis dalykas labiausiai pykdo ūkininkus. Jiems didžiau sias smūgis tai, kad per pastaruo sius metus, kai vienas po kito prie upės ėmė dygti fabrikai, smarkiai sumažėjo ryžių derlius. Derlius, pasak aplinkosaugos pa reigūnų, smarkiai sumenko po to, kai fabrikai ėmė leisti savo nuo tekas į kanalus, kurie suteka į Ci tarumo upę. „Beveik nėra ryžių, – kalbėjo Deni Riswandani, ro dydamas į ryžių laukus. – Derlius paprastai nuimamas kas pusę me tų, tačiau čia net praėjus šešiems mėnesiams laukas – tuščias.“ D.Riswandani yra protesto judė jimo vadovas. Protestuotojai į Cita
rumo upės problemą bando atkreip ti ne tik Javos salos, bet ir Centrinės Indonezijos valdžios dėmesį. Vyras yra kilęs iš Majalajos kai melio. Šis kaimas dabar atsidūrė pačiame Indonezijos tekstilės pra monės centre. Pasak jo, palei Cita rumo upę per pastaruosius dešimt metų išdygo net 600 tekstilės fab rikų. 170 iš jų – netoli kaimelio. 90 proc. fabrikų neturi vandens va lymo įrenginių. Kas dieną, pasak D.Riswandani, kuris rėmėsi Va karų Javos aplinkosaugos agentū ros duomenimis, mažiausiai 1,3 tūkst. litrų užteršto vandens pa kliūva į upę ir jos intakus.
Derlius paprastai nuimamas kas pusę metų, tačiau čia net praėjus šešiems mėnesiams laukas – tuščias.
Ibu Nooras, gyvenantis netoli raudonai mėlynų ryžių laukų, pasa kojo, kad jo kaimelyje upės vanduo stovi ir pūva. Kaimiečiai naudoja si šulinių vandeniu, tačiau šiuos jis pasiekia iš upės. „Kai tik nusiprau si, niežti odą“, – pasakojo I.Nooras, rodydamas savo raudonais taškais nusėtas rankas. Skaičiuojama, kad vien Majalajos kaime odos ligomis
serga apie 700 žmonių. Dar 300 žmonių kenčia nuo viduriavimo. „Žinoma, kad aš išsigandęs. Ypač bijau dėl savo vaikų. Tačiau ką mes galime padaryti? Neturime kito vandens šaltinio, – pasako jo ūkininkas. – Kai kurie vaikai jau užsikrėtė įvairiomis odos ligomis. Tiesa, alergija atsiranda ir vėl pra nyksta.“ Beje, daugelis ūkininkų nekaltina fabrikų vadovų, kad šie teršia jų aplinką, nes daugelis vie tinių juose ir dirba. Vyriausybė – bejėgė?
Pasak vietos aktyvistų, fabrikai ga mina produktus, kuriuos perka ži nomos pasaulyje drabužių pra monės įmonės, tokios kaip „Marks & Spencer“. Nors vyriausybė įpareigojo pra monės įmones pasirūpinti taršos sustabdymu, iki šiol mažai kas pa sikeitė. „Visų pirma, vyriausybė nesugeba atlikti reikiamo skaičiaus testų, kad patikrintų, koks taršos lygis. Jie paprasčiausiai pamato, kad kinta upės vandens spalva, ta da atlieka testą. Nors niekas nie kuomet nebuvo nubaustas. Tiesa,
du fabrikai buvo patraukti atsako mybėn, tačiau niekas nebuvo nu teistas“, – sakė D.Riswandani. Jis pridūrė, kad vyriausybės testai dažnai atliekami atmestinai, be to, niekas netikrina jų objektyvumo. Bandungo technologijos institu to prieš kelerius metus atlikti testai parodė, kad Citarumo upėje teršalų kiekis šimtus kartų viršija leistinas normas. Pasak privačiai laboratorijai pri klausančių mokslininkų, upėje gausu švino, cinko, chromo ir gyv sidabrio. „Galime džiaugtis bent tuo, kad pastaruoju metu vyriau sybė atkreipė dėmesį į problemą. Tačiau iki šiol ne visi fabrikai pasi rūpino vandens valymo įrenginiais, nors buvo įpareigoti tai padaryti“, – pabrėžė D.Riswandani. Vyr iausybės pareigūn ai pri dūrė, kad kai kuriems fabrikams tokie įrenginiai – per brangūs. O Kevinas Hartanto, Indonezijos tekstilės pramonės atstovas, pa reiškė, kad patys gyventojai teršia upę, pildami į ją įvairias nuotekas ir šiukšles. „Le Temps“ inf.
Labiausiai užteršta pasaulio upė Citar umo upės pak rantėse įsikūrę apie 15 mln. Indonez ijos gyventojų. Dar 25 mln. žmonių kasdien naudoja upės vandenį. Upė vandeniu aprūpi na 80 proc. Indonezijos sostinės Dža kartos gyventojų. Pastaruosius trejus
metus upę buvo bandoma valyti, pi nig ų prog ramai skyrė Azijos vyst y mosi bankas. Nors invest uota 500 mln. doler ių, vietos gyventojai net i ki, kad kada nors šią upę pav yks iš kuopti.
11
TREČIADIENIS, RUGsėjO 5, 2012
rubrika
namai
namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė
Kaip moko, toks ir interjeras
Atgyveno: tradicinės klasės modelis, kai mokytojas stovi klasės priekyje, o mokiniai suoluose jo klauso, nyksta.
Cottagesnz.co.nz, nhsbuildingproject.org, djc.com, designshare.com nuotr.
Svarbiausia mokyklos patalpa – klasė visų pirma turi būti funk cionaliai pritaikyta mokymui. Ar gali būti, kad nebeliks tradici nių klasių su trimis eilėmis mokyklinių suolų? Pasirodo, gali. Vereta Rupeikaitė v.rupeikaite@diena.lt
Žinios – tarsi patiekalas
Kūr yb ing um as, bendrav im as, bendradarbiavimas ir kritinis mąs tymas – tai kertiniai akmenys, ant kurių, užsienio specialistų nuo mone, turėtų būti paremtas vai kų mokymas. Tad klasių patalpose turi nelikti kliūčių tokiam moky mo metodui. Negalima izoliuo ti mokytojų ir mokinių griežtomis tvarkos taisyklėmis, mokymasis klasėse turi būti grįstas realiu gy venimu.
Tokio ugdymo šalininkai vaiz džiai perteikia ateities mokyklos modelį: „Iki šiol klasė buvo tarsi šaldiklis, kuriame saugomos žinios, dalijamos porcijomis. Dabar reikia galvoti, kad klasė yra visa virtuvė, kurioje žinios yra raikomos, pjaus tomos, kepamos ir visaip kaip ki taip apdorojamos.“ Tad neišvengiamai mokslo „šal diklį“ reikia pertvarkyti į mokymo si „virtuvę“ realioje erdvėje. Kelis šimtus metų buvo įpras ta, kad mokytojo vieta yra klasės priekyje, o mokytojas – centrinė ir svarbiausia figūra.
Tai natūralu: mokytojas vienin telis turėjo knygas, vaikų tėvai tie siog neįpirko. Mokytojas buvo vie nintelis žinių skleidėjas. Leidžia neštis kompiuterius
Dabar viskas keičiasi. Jau perei nama prie to, kad ne mokytojas, o mokinys yra svarbiausia figūra. Moksleiviai mokomi ne tik drau gauti, bendrauti, bet ir bendradar biauti – to jiems prireiks ateityje, jų darbovietėje. Tad modelis „mokytojas cent re“ – jau ne toks ak tualus.
12
Prisitaiko: kai kurie gamintojai jau siūlo kitoniškus klasių baldus – ku
rie gali būti lengvai modeliuojami, perstatomi.
12
TREČIADIENIS, RUGsėjO 5, 2012
rubrika Pristatys projektą
Užvirs statybų darbai
Planuoja pataisas
Nidos kultūros ir turizmo in formacijos centre „Agila“ ry toj 15 val. vyks renginys, kuria me visuomenei bus pristaty tas šio centro architektūrinės koncepcijos konkursą laimė jęs projektas. Konkurso komi sijos geriausiai įvertintą pro jektą visuomenei pristatys jo autorių komanda.
Klaipėdos universitete – poky čiai. Jo miestelyje planuojama pakloti naujas šilumos, van dens tiekimo, lietaus nuotekų trasas bei įrengti kitas komu nikacijas. Taip pat bus tiesia mi keliai ir takeliai, sodinami medžiai, statomi šviestuvai bei kelio ženklai. Darbus planuoja ma baigti iki 2014 m. liepos.
Valdžia ketina suteikti galimybę neišlikusių sodybų miškuose sa vininkams arba jų tiesioginiams palikuonims atstatyti buvusias sodybas. Vyriausybė šiandien ketina apsispręsti dėl tai numa tančių Miškų įstatymo pataisų. Vyriausybės išvadų dėl šio įsta tymo pakeitimų paprašė Seimo valdyba.
Kaip moko, toks ir interjeras Dažnai klasės darbas 11 per org an iz uoj am as į darbą grupelėse: vaikai išvien
sprendžia užduotis, kuria projek tus, rengia pranešimus. Todėl mokyklose sukuriamos erdvės darbui grupėse ar tiesiog bendrauti tarpusavyje. Tai nedideli stalai, apstatyti kė dėmis, minkštasuoliai ar tiesiog kilimas, ant kurio mokinys gali įsi taisyti, kaip jam patinka. Statiškos, nuobodžios erdvės – ne vaikams. Keičiasi požiūris ir į naująsias technologijas. Vakariečiai teigia, kad moder nioje mokykloje turi atsirasti vie tos ne tik vaikams, bet ir jų kom piuteriams su galimybe jį prijungti ne tik prie elektros tinklo, bet ir prie interneto.
Klasė yra visa virtu vė, kurioje žinios yra raikomos, pjausto mos, kepamos ir vi saip kaip kitaip apdo rojamos.
Jie nori nenori pripažįsta, kad ir vaikams kompiuteriai tampa ne mažiau reikalingi nei pieštukai. Kitos informacijos priemonės turi būti pateiktos irgi apgalvo tai. Knygų biblioteka turėtų būti čia pat, klasės centre, o ne kažkur giliai paslėpta ar kitame pasta to gale. Pasikeitė technologijos ir gali mybės perteikti žinias, tad juoda rašomoji lenta tampa antraeilė. Į priekį veržiasi projektoriai, milži niški monitoriai. Kitokiam mokymui nebūtina statyti naujus pastatus, tiesiog rei kia racionaliai panaudoti visas mo kyklos patalpas. Pavyzdžiui, platūs koridoriai ga li būti mokymosi ar poilsio zonos – čia pakaktų pastatyti patogius baldus. Štai valgyklos daug kur pusę die nos būna tuščios, jų erdvės, pripa žįsta net ir užsieniečiai, galėtų bū ti daugiafunkcinės. Neatsitiktinai kai kuriose už sienio mokyklose valgyklos labiau panašios į kavines nei į mokymo įstaigas. Susėdę už bendrų stalų grupelėmis vaikai gali drauge su sėdę mokytis. Klasių visai nereikia?
Taip pat egzistuoja nuomonė, kad jokios naudos mokymo kokybei neduoda mokytojų „izoliacija“. Jie užsidaro savo klasėse, apsikrau
Išradingi: jei mokyklos aplinka niūri, ją galima leisti pakeisti patiems mokiniams.
Realybė: statiškos, nuobodžios erdvės – ne vaikams, ta Užsienyje: kai kur vaikams per pamokas leidžiama net gulėti; jie klausosi ne tik
čiau būtent tokių dauguma ir yra Lietuvos mokyklose.
na popieriais ir taip visą gyvenimą mato tik dešimtis prieš jį susėdu sių vaikų. Šią spragą gali ištaisyti šiokia to kia mokyklos patalpų rekonstruk cija. Klases galėtų jungti langai ar stiklo pertvaros, kad pedagogai bent vizualiai galėtų tarpusavyje bendrauti – bendrauti žmogui yra gyvybiškai svarbu. Užsienio švieti mo specialistai tikina, kad izoliuo tos klasės tampa atgyvena. Pavyzdžiui, Australijoje yra mo kyklų, kuriose apskritai nėra atski
mokytojo, bet ir bendramokslio pamokymų.
rų klasių patalpų. Mokytojai, užuot skaitę paskaitą visiems kartu, dir ba grupėse ir individualiai didelė je bendroje erdvėje. Vieni mokiniai moko kitus, kiekvienas moksleivis gali šeimininkauti visoje erdvėje, o ne būti vieno konkretaus plotelio savininku. Teigiama, kad po tokių pertvar kymų australų mokinių pasiekimai moksle labai pagerėjo. Kai kas prognozuoja, kad pradės nykti ir pačios mokyklos – vai kai mokysis nuotoliniu būdu. Ži noma, galima įžvelgti tame daug
trūkumų, bet yra ir privalumų: vaikas turi galimybę mokytis tylo je, niekam netrukdydamas, bet to, mokymas gali būti labiau indivi dualus, nei sėdint klasėje su dau gybe vaikų. Pažymimas pagrindi nis nuotolinio mokymo privalumas – taip pigiau. Jauku, tarsi namuose
Sunku pasakyti, kada panašios idėjos įsigalės Lietuvoje. Kol kas reikia nepamiršti, kad vaikai mo kykloje praleidžia didelę dalį savo vaikystės.
Tad aplinka, kurioje vaikas se miasi žinių, bendrauja su klasės draugais, ne mažiau svarbi nei na mai. Ji turėtų būti ne tik saugi, ne kenkianti sveikatai, funkcionali, bet ir estetiška bei jauki. Užsienio ekspertai įsitikinę, kad vaikams skirti interjerai turi žadin ti jų kūrybiškumą, šviesūs, nuotai kingi. Aplinka, kurioje vaikas pralei džia pusdienį ir ilgiau, formuoja ir jo skonį, požiūrį į grožį. Galbūt rei kėtų leisti vaikams patiems kurti, dekoruoti savo aplinką?
13
trečiadienis, rugsėjo 5, 2012
sportas
Krepšininkų trofėjai keliaus po šalį Lietuvos krepšinio federacija (LKF) ir Lietuvos paštas iki sausio mėnesio kvies į parodą „Lietuvos krepšiniui 90“, kurios eksponatai bus demonstruojami šešiuose miestuose. Vertingiausias taures galės pamatyti ir klaipėdiečiai.
Sporto telegrafas Čempionas. Tailande vykstančiame pasaulio jaunimo (iki 20 metų) graikų ir romėnų imtynių čempionate aukso medalį iškovojo Vilius Laurinaitis. Rungtyniavęs svorio iki 96 kg grupėje, jis buvo pajėgiausias tarp 26 atletų. Iš Joniškio kilęs sportininkas aštuntfinalyje ant menčių patiesė švedą Mikaelį Nybergą (6:0, 5:0), ketvirtfinalyje (1:0, 1:0) įveikė Abasą Abdulajevą iš Azerbaidžano, pusfinalyje (2:0, 1:0) nugalėjo Norvegijos imtynių žvaigždę bei Europos suaugusiųjų čempionate penktąją vietą užėmusį Marthiną Hamletą Nielseną, o finale (0:1, 1:0, 1:0) privertė pasiduoti vokietį Peterį Oehlerį. Per žingsnį nuo medalio liko Ramūnas Dagys (iki 60 kg). Tarp 29 dalyvių jis užėmė penktąją vietą. Aštuntfinalyje R.Dagys (0:1, 0:3) pralaimėjo sidabrą iškovojusiam Irano atstovui Raminui Soltanmoradui Taherisartangui. Gavęs progą dar kartą kovoti, lietuvis (0:1, 1:0, 2:0) nugalėjo Pietų Korėjos atstovą Cheolą Jeongą. Tačiau dvikovoje dėl 3-iosios vietos (0:1, 0:1) nusileido amerikiečiui Jesse’iui Davidui Thielkei.
Svečiai: į parodos atidarymą sostinėje atvyko Lietuvos pašto generalinė direktorė L.Minderienė, susisieki-
mo ministras E.Masiulis ir LKF prezidentas A.Sabonis.
Nuotraukų ekspozicija lankytojams pateiks nuostabiausius kadrus iš lietuvių krepšininkų kovų nuo 1937 iki 2011 m. Krepšinio istoriko, kolekcininko Vytauto Gudelio fotografijų paroda papildyta reikšmingiausiais Lietuvos krepšininkų iškovotais trofėjais, sportininkų apdovanojimais už asmeninius pasiekimus. Daugelį reikšmingų krepšininkų iškovotų trofėjų plačioji visuomenė regėjo tik televizijos ekranuose ar fotografijose. Lietuvos paštas sudarė puikią galimybę žmonėms net šešiuose miestuose iš arti pamatyti unikalius nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės ir stipriausių Lietuvos krepšinio klubų iškovotus apdovanojimus. O V.Gudelio fotografijų paroda leis prisiliesti prie populiariausios mūsų krašte sporto šakos istorijos. LKF prezidentas Arvydas Sabonis pasidžiaugė, kad daugybę eks-
ponatų pagaliau galės pamatyti ir plačioji visuomenė. „Mūsų šalies krepšinio istorijoje gausu įvairių laimėjimų. Per 90 metų Lietuva turėjo daugybę progų didžiuotis ir džiaugtis, o ši paroda primins daugumą jų. Nuotraukose žmonės išvys visą Lietuvos krepšinio kelią nuo pirmųjų jo žingsnių iki šių dienų. O visi parodoje eksponuojami marškinėliai, kamuoliai, taurės, medaliai leis dar aiškiau įsivaizduoti tuos laikus ir prisiminti malonias akimirkas, – sakė legendinis krepšininkas. – Europos čempionais tapome jau tris kartus, o kiek žmonių gali pasigirti iš arti regėję bent vieną čempionų taurę? Būtent šioje parodoje galima pamatyti 2003 m. Stokholme iškovotus čempionų trofėjus: taurę, medalį, kamuolį su žaidėjų parašais.“ „Krepšinis – tai ne tik sporto šaka, bet ir neatsiejama Lietuvos is-
torijos dalis“, – pasidžiaugė Lietuvos pašto generalinė direktorė Lina Minderienė. – Paštas, kaip ir šalies krepšinis, puoselėja gilias tradicijas, tad labai malonu, kad ši paroda bus pristatyta būtent Lietuvos pašto skyriuose. Ypač džiugu, kad šią istorinę parodą galės apžiūrėti ir mažesnių miestų, tokių kaip Telšiai ar Anykščiai, gyventojai. Viliuosi, kad kiekvienas užsukęs į pašto skyrius apžiūrėti parodos, atras sau kažką artimo ir brangaus.“ Paroda rugsėjo–sausio mėnesiais keliaus per šešis centrinius Lietuvos pašto skyrius Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Anykščiuose bei Telšiuose. Lankytojai galės pamatyti nacionalinės vyrų rinktinės 2003 m. iškovotą Europos čempionų taurę bei medalį, skirtingų sezonų Lietuvos krepšinio lygos čempionų žiedus, Kauno „Žalgirio“ 1998 m. iškovotą Europos (Saportos) taurę,
LKF nuotr.
Paroda veiks Rugsėjo 4–25 d. – Vilniaus centrinia-
me pašte. Rugsėjo 26 – spalio 17 d. – Klaipėdos
centriniame pašte. Spalio 18 – lapkričio 6 d. Telšių cen-
triniame pašte Lapkričio 7–26 d. – Šiaulių centri-
niame pašte. Lapkričio 27 – gruodžio 12 d. –
Anykščių centriniame pašte. Gruodžio 13 – sausio 3 d. – Kauno
centriniame pašte.
Vilniaus „Lietuvos ryto“ laimėtą Europos čempionų taurę, 2010 m. pasaulio čempionato bronzos medalį ir daug kitų trofėjų. „Klaipėdos“ inf.
„Atlantas“ žais su „Kėdainiais“ Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Ištraukti 2012–2013 metų Lietuvos futbolo taurės turnyro 4-ojo etapo burtai. Jie buvo palankūs pirmąsias rungtynes žaisiančiam Klaipėdos „Atlantui“.
A lygos čempionate rungtyniaujanti uostamiesčio ekipa namie susitiks su 1-osios lygos nevykėliais – „Kėdainiais“. Agurkų sostinės futbolininkai po 19 rungtynių iškovojo vos 5 taškus ir net dešimčia taškų atsilieka nuo artimiausios ekipos. Kol kas nėra tiksli susitikimo data. Anot „Atlanto“ vadovo Romualdo Jonaičio, yra du variantai – žaisti per šalies čempionato pertrauką iki rugsėjo 13 d. arba rugsėjo 25–26 d. Reprezentacinę miesto komandą iš krizės išvedęs
R.Jonaitis net neabejoja savo ekipos pergale. „Laimėsime. Kitokios susitikimo baigties net neįsivaizduoju. Negana to, kad teks žaisti su tikrai šįmet silpnai rungtyniaujančia komanda, burtai mums dar suteikė papildomą kozirį – varžybas savoje aikštėje.“ Parankius varžovus gavo ir kitos Vakarų Lietuvos komandos. „Šilutė“ namie žais su Sekmadienio futbolo lygoje rungtyniaujančiais Vilniaus „Prelegentais“, o „Palanga“ savo stadione priims Marijampolės apskrities pirmenybėse kovojančių Suvalkijos sostinės „Ipukį“. Ši ekipa trečiajame etape namie buvo įveikusi Klaipėdos „Jambo“ 2:1. Kitos poros (namie žaisiančios ekipos – pirmosios): „Trakai“ – Kuršėnų „Venta“, Kauno „Spyris“ – Vilniaus „Polonija“, Vilniaus „Ave. Ko“ – Kėdainių „Nevėžis“, Vilniaus „Granitas“ – Kauno „United“.
Krepšinis. Liepojoje (Latvija) prasidėjo tarptautinis šešių komandų krepšinio turnyras, kuriame dviejose grupėse varžosi latviai, lietuviai, rusai ir ukrainiečiai. Pirmosiose A grupės varžybose Valdemaro Chomičiaus treniruojamas Dnepropetrovsko „Dnipro“ (Ukraina) klubas 72:59 (22:19, 22:18, 18:13, 10:9) nugalėjo šeimininkus Liepojos „Lauvas“ krepšininkus. 22 taškus nugalėtojams pelnė Derrickas Lowas. Valdo Vasyliaus sąskaitoje 11 taškų. Simas Galdikas surinko 7 taškus. A grupėje dar yra Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ komanda. B grupėje Nikolajevo MBK (Ukraina) 93:79 (24:14, 19:19, 19:27, 31:19) įveikė Maskvos „Dinamo“ (Rusija). Šios ekipos dar išmėgins jėgas su „Ventspils“ (Latvija) penketuku. Nepasipriešino. Šiaulių“ krepšininkai Klaipėdoje žaidė kontrolines rungtynes su Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ (Rusija) ekipa. Rusai buvo akivaizdžiai pajėgesni – 114:63. Tarp šiauliečių rezultatyviausiai žaidė 12 taškų pelnęs Papa Dia, 10 – Laurynas Samėnas, po 7 – Lewisas Jacksonas bei Chrisas Stephensonas. Rusijos komandoje išsiskyrė Valerijus Lichodejus, surinkęs 23 taškus, Simas Jasaitis – 16 ir Nickas Calathesas – 14. Tenisas. Prancūzijoje prasidėjo „Trophee des Alpilles“ teniso turnyras, kurio prizų fondą sudaro 42,5 tūkst. eurų. Sėkmingai dvejetų varžybas pradėjo Laurynas Grigelis ir baltarusis Vladimiras Ignatikas. Jie pirmajame rate 6:3, 6:3 nugalėjo šveicarą Georgą Bastlą ir prancūzą Antoinę Benneteau. Vienetų varžybų pirmajame rate rytoj 294-ąją vietą pajėgiausių planetos tenisininkų reitinge užimantis 21-erių L.Grigelis susitiks su 26-erių prancūzu Florianu Reynet’u (ATP-353).
Viltis: pastaruoju metu gerą sportinę formą demonstruojantys „Atlan-
to“ (geltoni marškinėliai) futbolininkai tikisi patekti į kitą etapą.
Vytauto Petriko nuotr.
Futbolas. Japonijoje vykstančio merginų (iki 20 metų) futbolo čempionato finale su JAV vienuolike kovos titulą ginsianti Vokietijos rinktinė. Vokietės pusfinalyje 3:0 nugalėjo šeimininkes. Nugalėtojos gana greitai įrodė savo pranašumą – per 20 minučių į japonių vartus buvo įmušti trys įvarčiai. 1-ąją min. pasižymėjo Melanie Leupolz, 13ąją – Dzsenifer Marozsan ir 19-ąją – Lena Lotzen. JAV futbolininkės pusfinalyje 2:0 įveikė Nigerijos komandą. Finalas ir rungtynės dėl bronzos medalių vyks rugsėjo 8 d. Tokijuje.
19
trečiadienis, rugsėjo 5, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Noros Roberts knygą „Ilgai ir laimingai“.
Nora Roberts. „Ilgai ir laimingai“. Keturios geriausios draugės jaučiasi laimingos, kad savo klientams prašmatniame Braunų dvare gali surengti nepakartojamą vestuvių šventę: Emalaina iš gėlių sukurs nuostabią pasakų šalį, Lorelė nudžiugins nepaprasto grožio ir skonio desertais, Makenzė įamžins kiekvieną laimingą sutuoktuvių akimirką, o Parker pasirūpins visomis šventės detalėmis.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima
pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt).
2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, rugsėjo 11 d.
Avinas (03 21–04 20). Neigiamai vertinsite savo idėjas, o neteisingai suprasta kitų žmonių nuomonė suklaidins jus, todėl geriausia tiesiog patylėti ir imtis tiesioginių pareigų. Jautis (04 21–05 20). Aiškiai suvoksite, ką vertinate ir mylite. Tinkamas laikas apmąstyti seniau paruoštus planus. Viskas sekasi puikiai ir, atrodo, bus nesunkiai įgyvendinta. Dvyniai (05 21–06 21). Neskubėkite, jeigu jums kas nors trukdo. Patirsite sunkumų bendraudamas, liksite nesuprastas. Galite susikivirčyti su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Jei pasitelksite į pagalbą savo darbštumą, diena taps tikrai puiki. Vėžys (06 22–07 22). Palanki diena bendrauti su jaunais žmonėmis. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Puikiai praleisite laiką. Pasikliaukite savo jėgomis ir sugebėjimais. Liūtas (07 23–08 23). Greitai suvoksite, kurie dalykai svarbiausi. Tinkamas laikas rinktis naujus baldus, įsigyti naujų drabužių. Naudinga tvarkyti namų, turto reikalus. Mergelė (08 24–09 23). Laikas pasinaudoti savo kūrybingumu ir vaizduote, kad įgyvendintumėte idėjas. Gebėjimas reikšti mintis trauks ir žavės aplinkinius. Praverstų gera knyga ar filmas. Svarstyklės (09 24–10 23). Ieškosite ko nors neįprasto, kad galėtumėte pritaikyti savo kūrybiškumą. Nesistenkite aprėpti to, kas neaprėpiama, juk nuosaikumas ir nuodugnus dalykų pasvėrimas dar niekam nepadarė gėdos. Skorpionas (10 24–11 22). Tikėtini emocijų protrūkiai ir konfliktai. Kai kurie asmenys argumentuotai prieštaraus jūsų interesams. Būkite kantrus bendraudamas. Neskubėkite pateikti išvadų ir apibendrinimų. Šaulys (11 23–12 21). Tikėtina, kad gailėsitės netinkamai nusprendęs. Laukia daug nerimo ir išgyvenimų, bet juos pasistenkite nukreipti pozityvia linkme. Ožiaragis (12 22–01 20). Jūs energingas, jaučiate nepaprastą jėgų antplūdį, todėl kils noras judėti į priekį. Viskas klostysis puikiai, todėl nepramiegokite savo galimybių. Vandenis (01 21–02 19). Galite pakenkti aplinkiniams, nesugebėjęs paaiškinti savo ketinimų. Kils sunkumų kuriant naujus planus. Nesiginčykite ir nebandykite spaudimu pasiekti savo, nes rytoj tam neprireiks jokių pastangų. Žuvys (02 20–03 20). Netinkamas laikas įsigyti naujų daiktų, daugelis nesupras jūsų skonio. Nesijaudinkite: šis sudėtingas laikotarpis baigsis, bet reikia palaukti, o dabar geriausia pabūti vienam.
Orai
Artimiausiomis dienomis Lietuvo je palis ir atvės. Šiandien daug kur trumpas lietus. Temperatūra bus 18–21 laipsnis šilumos. Ketvirtadienį taip pat numatomas trumpalaikis lie tus, naktį temperatūra sieks 9–15, die ną – apie 17 laipsnių šilumos.
Šiandien, rugsėjo 5 d.
+18
+18
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)
+19
Šiauliai
Klaipėda
+20
Panevėžys
+18
Utena
+18
6.33 20.02 13.29
249-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 117 dienų. Saulė Mergelės ženkle.
Tauragė
+20
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +33 Berlynas +20 Brazilija +28 Briuselis +19 Dublinas +17 Kairas +34 Keiptaunas +18 Kopenhaga +19
kokteilis Reformatoriai, drebėkite Į miesto Kūno kultūros ir sporto sky riaus vedėjo kabinetą gruod žio mė nesį žadantis sug rįžti garsusis sporto special istas Iren ijus Zaleck is šventai įsit ik inęs, kad neaišk ia reforma nerei kia erz inti trener ių. I.Zaleck is supranta, kad jį iš sporto va do kėdės išstūmę miesto politikai tu rėjo ką nors daryti. „Tai ir sumąstė, jog reik ia reformos“, – nesikarščiuodamas ir kumščiais sta lo nedauž ydamas kalbėjo jis. 12 met ų vedėju dirbęs atlet iško stoto vyriškis įsitikinęs, jog mieste mokslei vių sporto, kur į ir nor ima pertvarkyti, padėt is – kone ideal i. „Beveik visos sporto bazės sutvarkytos. Miestui reikia tik naujo baseino ir nau jos futbolo mokyklos bazės. Būtume jau turėję baseiną, jei prieš keletą metų už keliasdešimt tūkstančių litų paruoštas projektas nebūtų nugulęs kažkurio biu rokrato stalčiuje“, – tvirtino I.Zaleckis.
Naujas įvaizdis Į S.Daukanto gatvę grįžt i prižadėjęs il gametis vadovas I.Zaleckis patikino, jog darbe pasirodys rudu kost iumu, tok ios pat spalvos marškiniais ir kaklaraiščiu.
„Kokteilio“ pozicija Jei senąją tvarką keli politikai visiškai suardys, bus įdomu kurti miesto spor tą iš naujo.
Londonas +21 Madridas +30 Maskva +20 Minskas +20 Niujorkas +28 Oslas +18 Paryžius +24 Pekinas +27
Praha +23 Ryga +19 Roma +24 Sidnėjus +26 Talinas +17 Tel Avivas +34 Tokijas +32 Varšuva +24
Vėjas
3–9 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
+19
+18
Marijampolė
Vilnius
+18
Alytus
Vardai Dingailė, Erdenis, Justina, Laurynas, Rosvita, Stanislova (Stasė)
rugsėjo 5-ąją
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
17
18
17
17
9
16
17
15
15
7
13
15
17
15
10
rytoj
penktadienį
1882 m. Niujorke, pager biant Amerikos darbuo tojus, buvo surengta pir moji procesija Darbo die nai paminėti. 1905 m. taikos sutartimi baigėsi Rusijos ir Japoni jos karas. 1939 m. JAV paskelb ė apie savo neutralumą Antrajame pas aul in ia me kare. 1946 m. gimė grup ės „Queen“ vokalistas Fred die Mercury.
1948 m. Rokiškyje gimė aktorė Vaiva Mainelytė.
2001 m. Vašingtone su rengtoje konferenc ijo je moksl in inkai patei kė svarių įrodymų, kad Paukšč ių Tako centre egzistuoja juodoji skylė. 2009 m. Dubingių pilia vietėje Molėtų rajone iš kilmingai perlaidot i Di džiosios Kun igaikšt ys tės didikų Radvilų gimi nės atstovų palaikai. Ži nomų did ik ų palaikai Dubingiuose rasti 2004 metais.
Plaukiojančiu namu – po Baltijos uostus Klaipėda kviečia ma dalyvauti neįp rastame inovaty viame projekte. Sa vivaldybei siūloma prisidėti prie plau kiojančio namo eks pedicijos po Baltijos jūros uostus.
Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Likimas: jei reformatoriai sunai
kins biudžetines sporto mokyk las, jaunieji sportininkai bus iš guiti į gatvę.
Linksmieji tirščiai Kartą vilkas su lape pagavo ūkin inko kiaulę ir nusivarė į mišką suėsti. Nelauk tai visi sukrito į vilkduobę. Kiaulė prašo: – Vis tiek mane, vilke, suėsi, tai leisk nors prieš mirt į padainuoti. – Žinoma, suėsiu. Bala tavęs nematė – dainuok. – Yyy..yyyyyyyy...yyyyyyyy. Išgirdo ūkininkas, kad jo kiaulė miške žvieg ia. Stvėręs šautuvą, nulėkė prie vilkduobės. Babach į lapę, babach į vil ką. Pilk is besibaigdamas dejuoja: – Kvailas aš vilkas: turėjau sočiai ėsti, pana buvo prie šono, tai dar šou užsimaniau. Česka (397 719; ir kodėl gi I.Zaleckis ateis į darbovietę rudas?)
Projektą miesto merui Vytautui Grubliauskui pristatęs viešosios įstaigos „Inovacijų poligonas“ di rektorius Rimantas Varanauskas tvirtino, kad plaukiojantys namai pasaulyje nėra naujovė. Tačiau sukurtas ir užpatentuotas lietuvių namas išsiskiria tuo, kad yra savarankiškas – pats gamina energiją. Jame numatoma sumon tuoti saulės baterijas. Pasak R.Varanausko, plaukiojan tis namas yra nesunkiai pagamina mas. Jo grimzlė siekia 35 cm. Esant blogoms oro sąlygoms iš vandens jis gali „išlipti“ į krantą. R.Varanauskas pasakojo, kad plaukiojančiame name norima įrengti ne kavinę ar barą, o inte raktyvų vandens muziejų. Šia transporto priemone norima plaukioti po Baltijos uostus. Jų gy ventojams būtų pristatomas mu ziejus. Konkretus maršrutas dar nėra suplanuotas. Tačiau manoma, kad būtų galima aplankyti Latvijos, Danijos uostus.
Lėšos: pasak R.Varanausko, pastatyti plaukiojančiam namui su numatytomis įrengti sistemomis reikėtų
1 mln. 300 tūkst. litų.
„Muziejuje akcentuotume dvi te mas: geriamojo vandens ir vandens taršos problemas. Pirmoji Lietuvai gal nėra labai aktuali, tačiau antro ji – svarbi. Siektume atkreipti dė mesį į Baltijos jūros užterštumą“, – pabrėžė R.Varanauskas. Įstaigos vadovas siūlė, kad Klai pėda galėtų būti ekspedicijos po Baltijos jūros uostus pradžios miestu. Klaipėdos meras V.Grubliaus kas tvirtino, kad idėja yra įdomi
Vytauto Petriko nuotr.
ir inovatyvi. Prie jos įgyvendini mo savivaldybė galėtų prisidė ti ryšiais. „Turime didelę patirtį organi zuojant regatas, priimant jachtas. Galėtume ryšiais su Baltijos uos tais prisidėti prie ekspedicijos. Kai turėsite maršrutą, laukiame. Šis plaukiojantis namas galėtų būti Klaipėdos kaip inovatyvaus mies to simbolis“, – pabrėžė meras. Anot R.Varanausko, norint, kad ekspedicija įvyktų jau kitąmet,
statyti plaukiojantį namą reikėtų pradėti dabar. Tai užtruktų maž daug metus. Plaukiojančio namo statyba gali atsieiti nuo 800 tūkst. iki 1 mln. 300 tūkst. litų. Kaina priklauso nuo jame sumontuotos technikos. „Plaukiojantį namą norime sta tyti Lietuvoje. Pajėgumų, manau, tam užtektų. Tikimės, kad atsi ras įmonių, kurios norės prisidėti prie šio projekto įgyvendinimo“, – tvirtino R.Varanauskas.