2012-09-06 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

12

www.kl.lt

ketvirtadienis, RUGsÄ—jO 6, 2012

208 (19 509)

turtas

82AC6?A.162 ;6@ ?B4@Âź7 < #

ab_aN`-QVR[N Ya ?RQNXa\_Ă› 7\YVaN :N RVXVR[

Ă›

Nesustabdo Kinijos eko ma nomi

ka

Kiekvienais me neateina. Ko tais Kinijai prognozuo jama krizÄ—, munistinÄ—s taÄ?iau ji taip ga greitis stebi ir na analitikus, mybos gigantÄ—s augimo sukuria daug tem nomikÄ…. mitĹł apie ĹĄalÄŻ pas ir pair jos ekoKarolis Ur bonas

Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas dar kar­tÄ… smo­gÄ— R.Pak­sui.

Lietuva 5p.

Kve­be­ko se­pa­ra­tis­tĹł per­ga­lÄ—s ĹĄven­tÄ™ ap­tem­dÄ— ťō­viai.

Pasaulis 10p.

Ko­mu­nis­ti­nÄ—s Ki­ni­jos au­gi­mo tem­pai iki ĹĄiol ne­si­liau­ja ste­bin­ti.

Ty rimĹł ins ti Inter national“tuto „Social Dy na mics par tneris

Kinijos ekono mikos augimas dijamas kaip ÄŻvar- kos dar viena di pereinamÄ…jÄŻ delÄ— ir neÄŻvertinta grÄ—smÄ—. laikotarpÄŻ, kai didinamos in Kalbos neats bus Tarp labiau vesticijos ÄŻ ino eskaluojamĹł pindi faktĹł siai skatina vacijas, to Pasaulyje ir mas ĹĄalies vi gÄ™ Kinijos dar poĹžymiĹł – iĹĄautaip netrĹŤksta daus vartojimas, stiprina buo lemĹł: JAV au prob- sta gi tybĹł burbu tojĹł atlyginimai, YpaÄ? mas paslaugĹł sekto ropos recesi mo sunkumai, Eulas, Ĺžemas rius. vartojimas. ja, neramu vidaus sios atsiĹžvelgiant ÄŻ tai, kad did mai Artimuosiuose VakarĹł vals ĹžioRytuose. LÄ—tÄ—jan TaÄ?iau tybÄ—s yra pri somos ne tik klautis rodo tik faktai kalba prieĹĄingai nuo Kinijoje ir ateinantÄŻ Ki pagaminijos ekonomi- namos produkcijos, Ĺ alys inves bet ir nuo ypaÄ? sparÄ?iai iĹĄau tuoja gusio ekspor to ÄŻ jÄ….

Statis ti kos depar ta men to duomeni mis, tie sio Ä?iu lai kotar ginÄ—s Ki nijos piu tiesioginÄ—s inves ticijos Lietuvo Lietuvos investicijos je 2012 m. ko Ki nijoje siekÄ— vo 31 d. siekÄ— 18,59 mln. 11,05 mln. litĹł ir tai su litĹł ir sudarÄ— darÄ— 0,19 pro 0,04 proc. visĹł tiesiogi c. visĹł tiesiogi niĹł in niĹł uĹžsienio vesticijĹł uĹž investicijĹł (TUI) Lietu sieny je. Ki nija pa gal tie voje. Ki nija siogi nes Lie pa gal TUI dydÄŻ Lietuvoje tuvos investicijas uŞėmÄ— uŞėmÄ— 42 vietÄ…. 19 vietÄ…. Tuo pa-

Ĺ iandien priedas

SÄ…­Şi­nin­gai uĹž ĹĄil­dy­ mÄ… mo­kÄ—­jÄ™ klai­pÄ—­ die­Ä?iai ne­ti­kÄ—­tai su­Şi­no­jo, jog yra sko­lin­gi ĹĄi­lu­mÄ… tie­ kian­Ä?iai bend­ro­vei. Paaiť­kÄ—­jo, bend­ri­ja ĹĄi­lu­mi­nin­kams ne­ per­ves­da­vo pi­ni­gĹł. To­kios Ĺži­nios ĹĄo­ki­ ruo­ti Ĺžmo­nÄ—s tu­rÄ—s mo­kÄ—­ti ant­rÄ… kar­tÄ…, nes at­ras­ti iť­ťvais­ty­ tus pi­ni­gus be­veik ne­bÄ—­ra ga­li­my­biĹł, mat bend­ri­jos pir­ mi­nin­kas mi­rÄ—.

 @Uba aR_` a \PX• [b\ a_

Kaina 1,30 Lt

„Ka­rie­tos ne­Şmo­niť­kai bran­gios, to­dÄ—l svei­ko pro­to Ĺžmo­gus ne­la­bai no­ri in­ves­ tuo­ti ÄŻ to­kÄŻ neaiť­kĹł vers­lÄ….“ Klai­pÄ—­die­tÄ— Kris­ti­na Sli­pak paaiť­ki­no, ko­dÄ—l yra tiek ma­Şai no­rin­Ä?ių­jĹł uŞ­siim­ti pra­mo­gi­niu Ĺžir­gĹł vers­lu.

9p.

Pas­ta­te – siau­bin­gas ra­di­nys Eve­li­na Mi­ku­tie­nÄ— e.mikutiene@kl.lt

Per­ki na­mÄ… – kars­tÄ… gau­ni do­va­nĹł. To­kiu ka­lam­bō­ru ga­li­ma ÄŻvar­dy­ti si­tua­ci­jÄ…, ÄŻ ku­riÄ… kartais pa­ten­ka uos­ta­mies­Ä?io cent­re ne­kil­no­ja­mo­ jo tur­to pirk­ti ieť­kan­tys Ĺžmo­nÄ—s.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Aik­te­lÄ—­jo iĹĄ ne­ti­kÄ—­tu­mo

4

partnerÄ—

Ĺ altinis: Vals tybinÄ— mokes Ä?iĹł inspekcija

Po mir­ties – ne­ti­kÄ—­ta sko­la

Bend­ri­jai, ku­rios na­riai pa­te­ko ÄŻ ne­pa­vy­dÄ—­ti­nÄ… pa­dÄ—­tÄŻ, pri­klau­so du uos­ta­mies­Ä?io de­vy­naukť­Ä?iai na­mai – dau­giau nei ĹĄim­tas bu­tĹł. Re­dak­ci­jai bend­ri­jos pa­va­di­ ni­mas ir mi­ru­sio jos pir­mi­nin­ ko pa­var­dÄ— yra Ĺži­no­mi, ta­Ä?iau ne­skelb­ti­ni dÄ—l eti­kos su­me­ti­mĹł.

Naudinga kaip

ES prekyba su iĹĄaugo 6,7 kar Kinija nuo 1999 m. to. Ä?ius neturÄ—tĹł Ĺ˝inoma, ĹĄis skaifaktÄ…, kad Ki stebinti ÄŻvertinus nijos ĹŤkis per kotarpÄŻ kas ĹĄÄŻ laimet Ir nors ES pre kilo apie 8 proc. kybos su Ki lansas deďŹ ci ni tinis, t. y. mes ja badaugiau ÄŻsive kur kas Ĺža ÄŻ jÄ… iĹĄveĹžame, me iĹĄ ĹĄios ĹĄalies nei tis iĹĄaugo daro tik pusÄ™ ir eksportas ÄŻ jÄ… suPrekybos sri tÄ—s, tai nesu eksporto ÄŻ JAV vertyje Kinija yra menkina jos tarp reikĹĄmingĹł Lietu po augimo ten pusmetÄŻ, pa cialo ir svar vos uĹžsienio lyginti su 2011 prekybos partneriĹł. Sta Absoliuti ES bos Europai. m. atitinka mu lai ko tistikos depar didÄ—janÄ?io eks tar piu, pre tamento duomeni mis, to ÄŻ KinijÄ… kiĹł apy var porsu Kinija pa Ki nija iĹĄ 186 ta nugalÄ—toja didÄ—jo 19,8 Lietuvos uĹžsienio pre yra tija. Jos eks proc., eksporVokietas – 48,1 pro kybos partne por c., impor tas riĹł 2011 m. pa gal preky iĹĄaugo beveik tas 1999–2011 m. – 16,7 proc. TaÄ?iau preky bos apy vartÄ… deĹĄimteriopai bos buvo 17-a, pa gal eksportÄ… 7 mlrd. eurĹł – nuo liko neigiamas. balansas taip pat iť– 30-a, o pa 1999 m. iki portÄ… – 13-a, gal im64,6 mlrd. eurĹł praÄ—ju 2012 m. pirmÄ… siais iĹĄ 184 Lietu pusmetÄŻ 2012 m. pirmÄ… pusmetÄŻ portas ÄŻ KinijÄ… metais. Vien eksvos uĹž sienio ÄŻ Ki nijÄ… dauprekybos giausia eksportuota par tneriĹł ati kietijos BVP. sudaro 2,5 proc. Vomedienos ir tin ka mai bu Tai – didĹžiau mevo 16, 26 ir dienos dirbiniĹł (24 12 vietose. porto ÄŻ KinijÄ… sia eks- ď Ž proc.), ÄŻvairiĹł monÄ—s dir ReikĹĄmÄ— da prabi niĹł (22 pro : 2b _\ ]\ WR V Nb AtsiĹžvelgiant lis iĹĄ ES valstybiĹł. Prekybos apim c.) ir netauTb `V ]_R XVĂş ]N riĹłjĹł metalĹł tis nuo 2004 bei jĹł dirbiniĹł XYNb `N VRX aVRX portuojamas ÄŻ pagrindines eksm. iĹĄaugo dvi iki 2011 Ĺ ÄŻ (11 proc.). – jos uĹžsienio ]N YR[T cV [\ X_VgĂ›` Ă&#x;a pre gubai ir 2011 lai kotarpÄŻ iĹĄ Ki nijos valiutos rezer m. prekiĹł nas, ÄŻrenginius kes iĹĄ ES, – maĹĄiapyvarta siekÄ— NXĂ– 8V [V W\ WR dau giau sia impor tuota gus metus iĹĄ vus. Il- tĹł 1,758 mln. litĹł. ma ĹĄinĹł ir eksporto uĹž iĹĄ Kinijos im mones, – Vo ir transporto prieekspor tas TaÄ?iau ÄŻren mecha ni niĹł dirbdama buvo daug perteklines portuojamÄ… kietijos dalis giniĹł, elekt ma Ĺžesnis necijÄ…? Juk produkpinigĹł ros ÄŻrenginiĹł vi eks gu impor tas, so porto ÄŻ KinijÄ… je liĹł (31,5 pro ir jĹł datodÄ—l preky struktĹŤroje ES nio valiuta, Kinija sumas uĹžsie- linti tie ĹĄiuos pinigus galima skoc.), netauriĹłjĹł bos ba lango nuo 39 iki sas iĹĄli ko nei iĹĄau- ir jis siai savo pilie kaupÄ— rezervÄ…, metalĹł ir jĹł dirbiniĹł (10,1 gia mas. 2012 61 per kelis Ä?iams, proc.). pirktĹł savo m. pirmÄ… kiÄ… svarbÄ… ES proc. Tai rodo, koĹĄalies prekes. kad jie siekÄ— ÄŻspĹŤding deĹĄimtmeÄ?ius pair Ĺ altinis: Vals vengiama sko Taip iĹĄaugantis Kini ypaÄ? Vokietijai turi tybinÄ— mokes los negrÄ…Ĺžini JAV doleriĹł. Ä… dydÄŻ – 3,2 trln. jos apetitas Ä?iĹł inspekcija kos ir didina mo riziGa technologijoms iĹĄ Va ma vidaus, o veik tokio pat lima palyginti: bekarĹł. TuristĹł daugÄ— ne nio ĹĄalies gy dydĹžio yra Vo Europai augan ventojĹł gerovÄ—. uĹžsiejos ja kie BVP. ti tiKinija yra Tad atÄ—jus kri Ĺ is klausimas naudinga kaip zei ar kilus ne hipoteti prekybos par labai ekonominiams tai IĹĄaugusi eu Kinijos turiz ropietiĹĄkĹł pre tnerÄ—. ja nepatenka neramumams Kini- de yra realybÄ—, nes Kinijo nis – mo rinka yra je prasiÄŻ skolĹł krizÄ™ da preceden klausa Kinijo kiĹł pa- ro viena sparÄ?iausiai augan kaip je ĹĄiek tiek pa to neturintis zona arba ne eu- perskirs Ä?iĹł pasauly krizÄ—s ÄŻtakÄ… turto je. Lietuva turistams iĹĄ tymas, kai Europoje ir su lengvino problemomis susiduria su augimo Kinijos taip investi varoma eko kĹŤrÄ— naukaip jas galimybes pat patraukli. Tai rodo nomika keiÄ?ia cijomis mika gana grieĹž JAV, nes ekonoaugti, taÄ?iau kasmet augan tampa varto kryptÄŻ ir Ä?ianti Kinijos besikei- ir tai tys turistĹł srautai. Lie tojĹł rinka. PraÄ— eko rezervai panau kontroliuojama me tuvos statis jusiais ir vis maŞėjan nomikos struktĹŤra ti kos de tais dojami mak tamento duo liai sparÄ?iai. Ä?ios investici sima- metĹł priimtas 12-asis pen menimis, 2007–2011parmybÄ… gali atei jos ÄŻ gakeriĹł ekonomikos Lietuvos ap m. ty Pagrindinis gy vendi ni mo planas to aiĹĄkĹł po klausimas, kurÄŻ ir ES gaminto je neigiamai atsiliepti ÄŻstai gose turistĹł skai sĹŤkÄŻ ĹĄalies ĹŤkiui,numakelti jams. TodÄ—l Ki Ä?ius iĹĄ Kini Ä—mÄ— tris jos iĹĄaugo net ka ES yra ypa nijos ÄŻta- da Kinijos iĹĄ dalies pla kuris deĹĄimtme 5,8 kar to ir ninÄ—s, iĹĄ tinga, ji vis lies rinkos 2011 pigios darbo Ä?ius buvo varomas didÄ—ja, ir ÄŻ tai privaloma ekonomikos Ĺ iĹł metĹł pirmÄ… m. siekÄ— 5,5 tĹŤkst. jÄ—gos vaizdai, yra at prie- yra pusmetÄŻ at susi nant galimy kreipti dÄ—mesÄŻ vertibene svarbiau ir gamybos. Tai vyko 2,2 tĹŤkst. Kinijos kos logika. KodÄ—ljÄ™s su jĹł ekonomibes sias ĹĄio deĹĄimtturistĹł. meÄ?io ÄŻvykis panaudojimÄ… keisti mĹŤsĹł iĹĄtekliĹł ĹĄalis turi sko ti JAV valsty pasau ir eksporto kryp Ĺ altinis: Vals lin- princi bei tybinÄ— mokes tis. po pakeis pla lyje, kuris iĹĄ Ä?iĹł inspekcija didĹžiausia JAV pinigus (Kinija yra netos ekonominÄ™ raidÄ…. Apsaugo sukaupta skolinusi apie kreditorÄ—, ĹĄaliai pas rezervas PagrindinÄ—s 1,2 Pirmiausia kad ji spausdintĹł trln. JAV doleriĹł), rei ĹĄio plano su mosios svarbiÄ… Kini kia pabrÄ—Ĺžti labai dedaJAV dolerius skatintĹł savo jos ekonomi ir jais tybos dalys yra investicijĹł ir kos detalÄ™ ekonomikos stareikalavi dalyvius, o ĹĄie leistĹł pinigus ir uĹž stambaus mas mai planuojamai juos pirkdabar pajamosto urbanizacijai. Jau miestuose yra tris

Prekybos apim

„„Šo­kas: po bend­ri­jos pir­mi­nin­ko mir­ties dau­gia­bu­Ä?io na­mo gy­ven­to­jai pri­vers­ti pa­deng­ti ke­lias­de­ťimt tĹŤks­

tan­Ä?iĹł li­tĹł sie­kian­Ä?iÄ… sko­lÄ….

Vy­tau­to Pet­ri­ko fo­to­mon­ta­Şas

PRENUMERATA 2012 M.

KETVIRČIUI –

IĹĄsamesnÄ— informacija www.KL.lt ir Platinimo skyriaus tel. (8 46) 397 714.

51

Lt

Pa­Ä?io­je Klai­pÄ—­dos ĹĄir­dy­je esan­Ä?io­je pres­ti­Şi­nÄ—­je Puo­dĹžiĹł gat­vÄ—­je jau ke­ le­tÄ… me­tĹł akis ba­do ap­leis­tas na­mas uŞ­kal­tais lan­gais ir kiau­ru sto­gu. Ant ĹĄio pa­sta­to ka­bo vie­nos ne­kil­ no­ja­mo­jo tur­to agen­tō­ros skel­bi­mas, kad ĹĄis ob­jek­tas yra par­duo­da­mas. Dien­rať­Ä?io Ĺži­nio­mis, maŞ­daug prieĹĄ me­tus uĹž ĹĄÄŻ pri­va­Ä?iam as­me­ niui pri­klau­san­tÄŻ nepriĹžiĹŤrÄ—tÄ… na­ mÄ… bu­vo pra­ťo­ma mi­li­jo­no li­tĹł, ta­ Ä?iau da­bar kai­na su­ma­ŞÄ—­jo dau­giau nei per pu­sÄ™. Vis dÄ—l­to di­dĹžiau­sia staig­me­na – ne pa­sta­to ver­tÄ—, o tai, kas jo vi­du­ je. Ĺ˝vilg­te­lÄ—­ju­siĹł ÄŻ vi­dĹł po­ten­cia­ liĹł pir­kÄ—­jĹł lau­kia ĹĄir­dÄŻ sting­dan­tis vaiz­das.

TAVO MIESTO NAUJIENOS www.KL.lt

8

2

ketvirtadienis, RUGsėjO 6, 2012

miestas

J.Ja­no­nio gat­vę pa­puo­šė ži­bin­tai Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Re­konst­ruo­ja­ma J.Ja­no­nio gat­vė pre­ten­duo­ja tap­ti nau­ju mies­tie­ čių ir tu­ris­tų trau­kos cent­ru. Praei­ viai jau ga­li gro­žė­tis įspū­din­gais ži­ bin­tais, ku­rie kol kas puo­šia tik da­ lį gat­vės.

„Til­tų gat­vei rei­kės slėp­tis prieš Ja­ no­nio. Čia tik pra­džia“, – juo­ka­vo re­konst­ruk­ci­jos dar­bus at­lie­kan­ čios įmo­nės „Žem­ka­sa“ va­do­vas Dai­nius Zo­kas. Anot pa­šne­ko­vo, il­gai­niui J.Ja­ no­nio gat­vė­je at­si­ras ir ki­tų iš­ skir­t i­n ių, šiai vie­tai ypa­t in­go ža­ve­s io su­teik­s ian­č ių ak­cen­t ų: ori­gi­na­lių šiukš­lia­dė­žių bei suo­ liu­kų su lie­to me­ta­lo de­ta­lė­mis, o me­džių tvo­re­lės pri­mins kal­viš­ kus dar­bus. Tad esą tai tik­rai bus ta vie­ta, kur bus ma­lo­nu pasivaikščioti tiek klai­pė­die­čiams, tiek ir ne gė­da bus nu­si­ves­ti gar­bų sve­čią. D.Zo­ko tei­gi­mu, kaip tu­ri at­ro­ dy­ti ži­bin­tai, suo­le­liai, šiukš­lia­dė­

žės ar ap­sau­gi­nės me­džių tvo­re­lės, dik­ta­vo pro­jek­tas. Spe­cia­lis­tas spė­jo, jog jo ren­gė­ jai is­to­ri­nė­je mies­to da­ly­je be­si­ drie­kian­čio­je gat­vė­je, ku­ri grįs­ta ak­me­ni­mis, uni­ka­lio­mis de­ta­lė­mis sie­kė su­kur­ti ret­ro dva­sią. Iš nu­ma­ty­tų 22 ori­gi­na­lių ži­bin­ tų šiuo me­tu J.Ja­no­nio gat­vė­je pa­ sta­ty­ta pu­sė. D.Zo­kas pa­sa­ko­jo, jog jų sto­vai iš­lie­ti iš ke­taus, yra ir aliu­ mi­nio de­ta­lių, o gaub­tai – iš po­li­ kar­bo­na­to. Vie­no ži­bin­to ver­tė, įskai­tant pa­ ma­tą, mon­ta­vi­mo dar­bus, sie­kia 8 tūkst. li­tų. Po žie­mos gat­vė taip pat bus ap­ so­din­ta nau­jais me­de­liais – be lie­ pų, čia ra­sis ir eg­zo­tiš­kų sve­tim­ ša­lių.

8 Re­mon­tas išgujo

Permainos: Send­va­rio pa­grin­di­nės mo­kyk­los mo­ki­niams šiais moks­lo me­tais teks mo­ky­tis ki­to­se įstai­go­se.

– tiek tūkst.litų atsiėjo vienas žibintas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

į kitas mo­kyk­las

Send­va­rio pa­grin­di­nės mo­kyk­los mo­ki­niams šiais moks­lo me­ tais teks lan­ky­ti ki­tas įstai­gas. To­kį spren­di­mą sa­vi­val­dy­bė priė­ mė dėl re­mon­to dar­bų. Mo­kyk­los bend­ruo­me­nė ne­pa­ten­kin­ta to­kiais po­ky­čiais. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Re­mon­tas truk­dys moks­lams

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­jos di­rek­to­rė Ju­di­ta Si­mo­na­vi­ čiū­tė ant­ra­die­nį pa­si­ra­šė įsa­ky­mą dėl Send­va­rio pa­grin­di­nės mo­kyk­ los iš­kel­di­ni­mo, kol jo­je vyks įstai­ gos re­konst­ruk­ci­ja. 1–4 kla­sių mo­ki­niai per­kel­ ti į ne­to­lie­se esan­čią „Sau­lė­te­kio“ pa­grin­di­nę mo­kyk­lą, 5–10 kla­sių – Sa­lio Še­me­rio suau­gu­sių­jų gim­ na­zi­ją. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ug­dy­mo ir kul­tū­ros de­par­ta­men­to di­rek­to­ rė Ni­jo­lė Lau­ži­kie­nė pa­sa­ko­jo, kad su­tar­tis su ran­go­vais dėl Send­va­rio mo­kyk­los re­konst­ruk­ci­jos pa­si­ra­ šy­ta lie­pos 10 d. Nu­ma­to­ma, kad dar­bai truks 15 mė­ne­sių – iki spa­ lio vi­du­rio. „Bus kei­č ia­m as sto­gas, lan­ gai, šil­ti­na­mos sie­nos, tvar­ko­ma elekt­ros ins­ta­l ia­c i­ja. Re­m on­to dar­bai truk­dys ug­dy­m o pro­ce­ sui. Kils triukš­m as, sta­ty­b i­n ės dul­kės. Bū­tų ne­tei­sin­ga, jei mo­ ki­n iai mo­k y­t ų­s i to­k io­je triukš­ min­go­je ap­l in­ko­je“, – pa­b rė­ž ė N.Lau­ži­kie­nė. Dėl Send­va­rio pa­grin­di­nės mo­ kyk­los iš­kė­li­mo sa­vi­val­dy­bė ta­rė­si ir su Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­ tos cent­ro spe­cia­lis­tais. Šie pri­ta­rė to­kiam spren­di­mui. Per­kel­ti pa­ska­ti­no ir ne­lai­mė

Įs­pū­dis: su­mon­tuo­ti nau­jie­ji ži­bin­tai dvel­kia se­no­ve.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Pa­sak N.Lau­ži­kie­nės, jei mo­kyk­ la ne­bū­tų iš­kel­ta, at­si­ras­tų ir ki­tų pro­ble­mų.

Di­rek­to­rės tei­gi­mu, to­kiu at­ve­ ju var­gu ar bū­tų ga­li­ma iš ran­go­vų rei­ka­lau­ti, kad dar­bai bū­tų už­baig­ ti lai­ku. De­rin­ti ug­dy­mo pro­ce­są ir re­mon­to dar­bus su­dė­tin­ga. N.Lau­ži­kie­nė pa­brė­žė, kad spren­ di­mui įta­kos tu­rė­jo ir ne­lai­mė, nu­ ti­ku­si Tau­ra­lau­kio mo­kyk­lo­je.

„Į ki­tas įstai­gas ne­bū­tu­me ga­lė­ ję per­kel­ti vi­sos mo­kyk­los. Ne­bu­vo už­tek­ti­nai tuš­čių pa­tal­pų. Rei­kė­tų mo­kyk­lą dar la­biau skai­dy­ti ar ug­ dy­mo pro­ce­są or­ga­ni­zuo­ti ke­liais eta­pais. Tai ne­bū­tų ge­rai“, – tvir­ ti­no di­rek­to­rė. Ma­žins mo­kyk­lų skai­čių

Ni­jo­lė Lau­ži­kie­nė:

Kils triukš­mas, sta­ ty­bi­nės dul­kės. Bū­tų ne­tei­sin­ga, jei mo­ki­ niai mo­ky­tų­si to­kio­ je ap­lin­ko­je.

Vyks­tant že­mės ka­si­mo dar­bams, bu­vo pri­spaus­ti žmo­nės. N.Lau­ži­kie­nė aiš­ki­no, kad ren­ kant įstai­gas, į ku­rias per­kel­ti Send­va­rio mo­kyk­lą, bu­vo ver­ti­na­ mi ke­li as­pek­tai. Vie­nas iš jų – at­ stu­mas. „Sau­lė­te­kio“ pa­grin­di­nė mo­kyk­la yra ar­čiau­siai Send­va­rio, S.Še­me­rio – šiek tiek to­liau.

N.Lau­ži­kie­nė ne­slė­pė, kad da­lis mo­ki­nių dėl mi­nė­tų prie­žas­čių ga­li pa­keis­ti mo­kyk­lą, ta­čiau, anot jos, taip pat nu­tik­tų, jei vai­kai bū­tų ug­ do­mi „sta­ty­bų aikš­te­lė­je“. „Kai mo­kyk­la bus su­tvar­ky­ta, at­ nau­jin­ta, pro­ce­sai su­si­re­gu­liuos“, – tvir­ti­no di­rek­to­rė. Send­va­rio pa­grin­di­nės mo­kyk­ los bend­ruo­me­nė nė­ra pa­ten­kin­ ta to­kiais po­ky­čiais, ta­čiau, pa­sak J.Si­mo­na­vi­čiū­tės, vai­kų sau­gu­mas pri­va­lo bū­ti už­tik­ri­na­mas. „Atei­ty­je sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­ja ir mo­kyk­los kar­tu tu­ri spręs­ti re­no­va­ci­jos ir mo­ky­mo klau­si­mus. Jei dar­bų neį­ma­no­ma at­lik­ti grei­ tai, rei­kia spręs­ti dėl vai­kų iš­kel­di­ ni­mo. Juo­lab kad tuš­čių mo­kyk­lų yra“, – pa­brė­žė di­rek­to­rė. Pa­sak J.Si­mo­na­vi­čiū­tės, atei­ ty­je teks ma­žin­ti mo­kyk­lų skai­ čių. Iki ki­tų moks­lo me­tų ta­ry­ba tu­rės ap­si­spręs­ti bent dėl po­ros mo­k yk­l ų. Iš vi­so kal­ba­m a apie ke­tu­rias. „Iš­lai­ky­ti vie­nos mo­kyk­los pa­ sta­tus, pri­žiū­rė­ti ap­lin­ką per me­ tus at­siei­na mi­li­jo­ną li­tų. Jei ke­tu­ rių įstai­gų mo­ki­nius su­tal­pin­tu­me į ki­tas mo­kyk­las, su­tau­py­tu­me 4 mln. li­tų“, – tei­gė J.Si­mo­na­vi­ čiū­tė.

3

ketvirtadienis, RUGsėjO 6, 2012

miestas Uos­te smu­ko kro­va

Me­no kie­me siaus „Vo­ži­niai“

Iš sau­gyk­lų – na­tiur­mor­tai

Klai­pė­dos uos­tas per 8 šių me­ tų mė­ne­sius, pre­li­mi­na­riais duo­ me­ni­mis, per­kro­vė 22,963 mln. t kro­vi­nių – 6,2 pro­c. (1,528 mln. t) ma­žiau nei per­nai tuo pat me­tu, kai bu­vo per­krau­ta 24,491 mln. t. Rugp­jū­tį Klai­pė­dos uos­tas per­ kro­vė 3,035 mln. t kro­vi­nių ar­ ba 0,1 pro­c. dau­giau nei per­nai tą pa­tį mė­ne­sį.

At­sik­vė­pę Klai­pė­dos me­no kie­ me nuo šian­dien vi­są ru­de­nį ket­ vir­ta­die­niais 18 val. vėl siaus ne­ mo­ka­mi tra­di­ci­nės mu­zi­kos ir šo­kių va­ka­rai „Vo­ži­niai“. Juos ren­gia Et­no­kul­tū­ros cent­ras, ku­ rio folk­lo­ris­tai pa­mo­kys pa­čių įdo­miau­sių lie­tu­vių liau­dies šo­kių ir su­pa­žin­dins su ki­tų tau­tų et­no­ cho­reog­ra­fi­ja.

Šian­dien 17 val. Pra­no Dom­ šai­čio ga­le­ri­jo­je bus pri­sta­ty­ti „Lie­tu­vos mu­zie­jų ke­lio“ ren­gi­ niai ir ati­da­ry­ta pa­ro­da „P.Dom­ šai­čio gė­lės“. Pla­čio­ji vi­suo­me­ nė tu­rės ga­li­my­bę pir­mą kar­tą pa­ma­ty­ti iki šiol sau­gyk­lo­se bu­ vu­sius šio dai­li­nin­ko eksp­re­sio­ nis­to pa­veiks­lus – gė­lių na­tiur­ mor­tus.

Ža­da pi­gin­ti au­to­bu­sų bi­lie­tus Nau­jo­ji vie­šo­jo trans­ por­to per­tvar­ka ga­ li at­neš­ti ap­čiuo­pia­ mos nau­dos klai­pė­ die­čių pi­ni­gi­nėms. Svars­to­ma, kad ga­lė­ tų su­ma­žė­ti va­di­na­ mų­jų ta­lo­nė­lių kai­ na. Ta­čiau nei nuo ka­da, nei kiek – dar neaiš­ku.

Ba­sei­nas. Vy­riau­sy­bė pa­si­ta­ri­me tre­čia­ die­nį nu­spren­dė pri­pa­žin­ti apie 38 mln. li­tų ver­tės ba­sei­no Klai­pė­do­je pro­jek­tą vals­ty­bei svar­biu eko­no­mi­niu pro­jek­tu. To­kiu bū­du sie­kia­ma Va­ka­rų Lie­tu­vo­je su­kur­ti van­dens spor­to ša­kų plėt­rai rei­ ka­lin­gą inf­rast­ruk­tū­rą. Ba­sei­no komp­ lek­są nu­ma­to­ma įreng­ti ša­lia Klai­pė­ dos are­nos. Rink­lia­va. Klai­pė­dos jū­rų uos­tas per aš­tuo­nis mė­ne­sius su­rin­ko 93,6 mln. li­ tų rink­lia­vų – 4 pro­c. ma­žiau nei per­nai tuo pa­čiu me­tu, kai jų bu­vo su­rink­ta 97,4 mln. li­tų. Rugp­jū­tį pa­vy­ko su­rink­ti apie 12,655 mln. li­tų rink­lia­vų – 2,8 pro­c. dau­ giau nei per­nai tą pa­tį mė­ne­sį. Su­va­žia­vi­mas. Ket­vir­ta­die­nį pra­si­dės jau de­vy­ne­r ius me­tus or­ga­ni­zuo­ja­ mas Lie­tu­vos jau­ni­mo rei­ka­lų koor­di­ na­to­rių su­va­žia­vi­mas „Koor­di­na­li­za­ci­ ja – 2012“. Šio ren­gi­nio me­tu bus ap­ta­ria­ mi na­cio­na­li­nė­je ir re­gio­ni­nė­je jau­ni­mo po­li­ti­ko­je vyks­tan­tys pro­ce­sai, pro­ble­ mos, ieš­ko­ma efek­ty­viau­sių jų spren­di­ mų bū­dų. Su­va­žia­vi­mas truks iki penk­ ta­die­nio.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Įs­tai­gos „Klai­pė­dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ di­rek­to­rius Gin­ta­ras Ne­niš­kis tvir­ti­no, kad mies­to au­ to­bu­sų bi­lie­tai ga­lė­tų pig­ti, jei nau­ jai iš­rink­tas Sei­mas neat­šauks pri­ dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio leng­va­tos vie­ša­jam trans­por­tui. Ji tu­rė­tų įsi­ga­lio­ti nuo sau­sio. Pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­tis vie­ša­ jam trans­por­tui ta­da sieks 9 pro­c. G.Ne­niš­kio tei­gi­mu, įta­kos bi­ lie­tų pi­gi­mui tu­rė­tų ne tik leng­ va­ta, bet ir nuo pir­ma­die­nio pra­ dė­ju­si ga­lio­ti vie­šo­jo trans­por­to per­tvar­ka. „Skai­čiuo­ja­me, kiek ga­lė­tu­me su­ma­žin­ti kai­ną. Efek­ty­vi bus ir per­tvar­ka – nau­jie­ji marš­ru­tai nė­ ra nuo­sto­lin­gi. Jie duos pel­no. Kai

Dienos telegrafas

Po­ky­čiai: klai­pė­die­čiai po tru­pu­tį pri­pran­ta prie per­mai­nų mies­to vie­ša­ja­me trans­ por­te. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ku­riuos marš­ru­tus vie­to­je di­džių­jų au­to­bu­sų ap­tar­nau­ja ma­žie­ji. Su­ ma­žė­ja są­nau­dos. Iš to iš­loš vi­si

Gin­ta­ras Ne­niš­kis:

Skai­čiuo­ja­me, kiek ga­lė­tu­me su­ma­žin­ti kai­ną.

ke­lei­viai“, – pa­brė­žė va­do­vas. Pa­ sak G.Ne­niš­kio, dėl to at­si­ras ga­li­ my­bė ma­žin­ti bi­lie­tų kai­nas ar­ba,

jei nu­spręs sa­vi­val­dy­bė, lė­šos bus pa­nau­do­tos pa­slau­gai ge­rin­ti. Ar pigs bi­lie­tai, pri­klau­sys ir nuo de­ ga­lų kai­nos. Bi­lie­tų kai­nų ma­ži­ni­mu suin­te­ re­suo­ta ir pa­ti sa­vi­val­dy­bė. Pa­sak Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rės Ju­di­tos Si­mo­na­vi­čiū­tės, taip yra dėl kom­ pen­sa­ci­jų už tei­kia­mas leng­va­tas ke­lei­viams. Joms iš­lei­džia­ma 15 mln. li­tų per me­tus. „Kuo bus ma­žes­nė bi­lie­to kai­na, tuo ma­žiau rei­kės mo­kė­ti kom­ pen­sa­ci­jų už vie­šo­jo trans­por­to leng­va­tas ke­lei­viams“, – tvir­ti­no

J.Si­mo­na­vi­čiū­tė. Klai­pė­die­čiai po tru­pu­tį pri­pran­ta prie po­ky­čių vie­ ša­ja­me trans­por­te. G.Ne­niš­kis pa­sa­ko­jo, kad per dvi die­nas rau­do­nai­siais au­to­bu­siu­kais va­žia­vo per 1 tūkst. ke­lei­vių, ku­rie nau­do­ja­si elekt­ro­ni­niais ter­mi­nuo­ tais ar kar­ti­niais bi­lie­tais. Po­pu­lia­riau­si marš­ru­tai yra 2A, 11A, 20. Pa­sak di­rek­to­riaus, iš gy­ven­to­ jų su­lauk­ta daug pa­gei­da­vi­mų. Jie da­bar per­žiū­ri­mi. „Steng­si­mės at­ si­žvelg­ti į pa­gei­da­vi­mus, ta­čiau kai ku­rių ne­ga­lė­si­me įgy­ven­din­ti. Trūks­ta lė­šų“, – tei­gė G.Ne­niš­kis.

Šven­tė. Šeš­ta­die­nį pa­lan­giš­kiai ir ku­ror­ to sve­čiai kvie­čia­mi pa­si­vaikš­čio­ti Pa­ lan­gos Bi­ru­tės par­ke ku­ni­go bei poe­to Mai­ro­nio pra­min­tais ta­kais bei pa­si­mė­ gau­ti šio li­te­ra­tū­ros kla­si­ko kū­ry­ba. Taip bus mi­ni­ma tra­di­ci­nė, jau sep­tin­tus me­ tus Pa­lan­go­je šven­čia­ma Bi­ru­tės par­ko die­na. Ren­gi­niai pra­si­dės 14 val. Mir­tys. Va­kar Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 3 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Gert­rū­da Ar­mo­na­vi­čie­nė (g. 1933 m.), Ul­ja­na Šulc (g. 1938 m.), An­ ta­ni­na Kil­ti­na­vi­čie­nė (g. 1943 m.). Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­gim­ dė 12 mo­te­rų. Gi­mė 6 mer­gai­tės ir 6 ber­ niu­kai.

Da­nei – nau­jos kran­ti­nės ir til­tas Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Da­nės upę no­ri­ma pa­vers­ti klai­pė­ die­čių ir mies­to sve­čių trau­kos ob­ jek­tu, to­dėl nu­ma­ty­ti net ke­li pro­ jek­tai, su­si­ję su šia vie­ta.

Mies­to po­li­ti­kai ne­se­niai pa­ko­re­ga­ vo 2012–2014 m. stra­te­gi­nį veik­los pla­ną, ku­ria­me įra­šė nau­jų dar­bų. Vie­nas jų – Da­nės upės kran­ti­nių nuo Bir­žos til­to iki Mo­kyk­los gat­ vės til­to re­konst­ra­vi­mas. Nu­ma­ty­ta, kad pi­ni­gų pa­vyks gau­ ti iš ES fon­dų. Skai­čiuo­ja­ma, kad kran­ti­nių re­konst­ruk­ci­jos pro­jek­ta­ vi­mo dar­bams ga­li pri­reik­ti apie 600 tūkst. li­tų. Pa­raiš­ka gau­ti pi­ni­gų jau pa­teik­ta, o pro­jek­ta­vi­mo dar­bai tu­ rė­tų pra­si­dė­ti ki­tais me­tais. „Esa­me nu­ma­tę at­lik­ti ir ne­di­de­lę ga­li­my­bių

stu­di­ją, ku­rio­je bū­tų iša­na­li­zuo­ta, kaip šias kran­ti­nes pri­tai­ky­ti žve­jy­ bai, lai­vy­bai, rek­rea­ci­jai. Da­bar šios kran­ti­nės ga­nė­ti­nai sta­tiš­kos. Kai bu­vo re­konst­ruo­tos Da­nės kran­ti­nės nuo Bir­žos til­to ma­rių link, jos at­gi­jo, to­dėl to­kią te­ri­to­ri­ją rei­kia plės­ti“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės In­ves­ ti­ci­jų ir eko­no­mi­kos de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Ri­čar­das Zul­cas. Pa­ra­le­liai su Da­nės kran­ti­nių re­ konst­ruk­ci­jos pro­jek­ta­vi­mu tu­ri bū­ti pra­dė­tas dar vie­nas pro­jek­tas – Bas­tio­nų gat­vės ir nau­jo til­to per Da­nės upę sta­ty­bos I eta­pas. „Šie du pro­jek­tai vie­nas su ki­tu yra su­si­ję, to­dėl tu­ri bū­ti pro­jek­ tuo­ja­mi tuo pa­čiu me­tu, kad pa­ skui ne­nu­tik­tų taip, jog kran­ti­nių re­konst­ruk­ci­jos pro­jek­tas pa­reng­ tas, bet jį rei­kia ko­re­guo­ti dėl nau­jo til­to“, – aiš­ki­no Stra­te­gi­nio pla­na­

vi­mo sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­cia­ lis­tas Li­nas Ali­šaus­kas. Skai­čiuo­ja­ma, kad su­pro­jek­tuo­ ti Bas­tio­nų gat­vę ir nau­ją til­tą per Da­nę ga­li pri­reik­ti apie mi­li­jo­no li­ tų, ku­riuos taip pat ti­ki­ma­si gau­ti iš ES fon­dų. Pro­jek­ta­vi­mo dar­bus pla­nuo­ja­ma pra­dė­ti ki­tą­met. Bas­tio­nų gat­vė tu­rė­tų pra­si­dė­ ti ties Se­no­jo tur­gaus žie­du, tęs­tis per se­na­mies­tį ap­lenk­da­ma „Kul­ tū­ros fab­ri­ką“ ir Jo­no kal­ne­lį, at­si­ rem­ti į Da­nę, per­si­for­muo­ti į til­tą, ku­ris upę kirs­tų ties bu­vu­siu „Lie­ tu­vos te­le­ko­mo“ pa­sta­tu. Anot R.Zul­co, nau­ja­sis til­tas tu­ rė­tų bū­ti ke­tu­rių eis­mo juos­tų, o Bas­tio­nų gat­vė – dvie­jų. Be to, til­ tas tu­rė­tų bū­ti su­pro­jek­tuo­tas to­ kia­me aukš­ty­je, kad ne­truk­dy­tų lai­vy­bai ar­ba bū­tų leng­vai pa­ke­ lia­mas.

Pas­kir­tis: Da­nės kran­ti­nės tarp Bir­žos ir Mo­kyk­los gat­vės til­tų tu­rė­tų

bū­ti pri­tai­ky­tos žve­jy­bai ir lai­vy­bai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

4

ketvirtadienis, rugsėjo 6, 2012

miestas

Po mir­ties – ne­ti­kė­ta sko­la

Komentaras

1

Bend­ri­jo­je ga­lio­jo tvar­ka, kad jos na­riai už ši­lu­mą tie­kian­čios bend­ro­vės „Klai­pė­dos ener­gi­ja“ su­teik­tas pa­slau­gas at­si­ skai­to ne tie­sio­giai įmo­nei, o pi­ni­ gus per­ve­da bend­ri­jai. Bū­tent ši tu­ rė­jo at­si­skai­ty­ti su ši­lu­mi­nin­kais. Žmo­nės są­ži­nin­gai mo­kė­jo už šil­dy­mą ir van­dens pa­šil­dy­mą, ta­ čiau jiems vis tiek teks pa­deng­ ti ke­lias­de­šimt tūks­tan­čių li­tų sie­ kian­čius įsi­sko­li­ni­mus. „Ne­se­n iai su­ž i­n o­jo­m e, kad „Klai­pė­dos ener­gi­ja“ mū­sų na­ mams ga­li ne­be­tiek­ti ši­lu­mos, nes esa­me bend­ro­vei sko­lin­gi. Net aik­ te­lė­jo­me iš ne­ti­kė­tu­mo, juk kiek­ vie­ną mė­ne­sį at­si­skai­ty­da­vo­me už šias pa­slau­gas. Pa­si­ro­do, kad bu­ vu­sio bend­ri­jos pir­mi­nin­ko, ku­ris mi­rė, nu­ro­dy­mu pi­ni­gai „Klai­pė­ dos ener­gi­jai“ ne­bu­vo per­ve­da­ mi, o nau­do­ja­mi ki­tiems dar­bams, ku­rių net ne­pra­šė­me“, – pik­ti­no­ si gy­ven­to­jai. Svars­tė apie pa­sko­lą

Bend­ri­jos sko­la „Klai­pė­dos ener­gi­ jai“ – 30 tūkst. li­tų. „Jei šių pi­ni­ gų ne­su­mo­kė­si­me, žie­mą tik­riau­ siai lik­si­me be šil­dy­mo, bent taip mus in­for­ma­vo“, – tvir­ti­no klai­ pė­die­čiai. To­dėl net bu­vo svars­to­ma, kad bend­ri­ja im­tų pa­sko­lą ir pa­deng­tų šią sko­lą. Ta­čiau gy­ven­to­jus iš­gąs­ di­no tai, jog teks grą­žin­ti ne tik pa­ sko­lą, bet ir pa­lū­ka­nas, tad jų iš­lai­ dos ge­ro­kai išaugs. „Ga­liau­siai su­ta­rė­me iki šil­dy­mo se­zo­no pa­pil­do­mai mo­kė­ti bend­ri­ jai, o ši pi­ni­gus per­ves „Klai­pė­dos ener­gi­jai“. Gal iki šil­dy­mo se­zo­no ir spė­si­me pa­deng­ti įsi­sko­li­ni­mus. Ta­čiau tik­rai pik­ta, kad ant­rą kar­ tą tu­ri­me mo­kė­ti už tą pa­tį“, – ap­ mau­do ne­slė­pė gy­ven­to­jai. Tam, kad grą­žin­tų 30 tūkst. li­ tų sko­lą, žmo­nės kas mė­ne­sį, at­si­ žvel­giant į bu­to plo­tą, tu­rės mo­kė­ti nuo ke­lias­de­šimt iki šim­to li­tų. Sta­tė­si nuo­sa­vą na­mą?

Kur din­go bend­ri­jai per­ves­ti gy­ ven­to­jų pi­ni­gai už šil­dy­mą? „Vie­ną die­ną ne­ti­kė­tai į kie­mą įrie­dė­jo bul­do­ze­riai ir ėmė keis­ti ša­li­gat­vio trin­ke­les. Kai pir­mi­nin­ ko pa­klau­sė­me, ko­dėl to­kie dar­ bai vyks­ta, jei nie­kas ne­pra­šė, jis tik pa­sa­kė, kad tai ne mū­sų rei­ka­ las“, – tei­gė pa­šne­ko­vai, da­bar pa­ tys ant sa­vęs pyks­tan­tys, jog tą­kart

Al­gis Gai­žu­tis

K

Bu­t ų ir ener­ge­t i­kos po­sky­r io ve­dė­jas

Pa­sek­mės: klai­pė­die­čių no­ras bur­tis į dau­gia­bu­čių na­mų sa­vi­nin­kų bend­ri­jas jiems kar­tais at­si­rūgs­ta. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ne­bu­vo ryž­tin­ges­ni ir dar­bų ne­sus­ tab­dė. Jau vė­liau jie iš­siaiš­ki­no, kad už nau­jas trin­ke­les iš bend­ri­jos są­ skai­tos bu­vo su­mo­kė­ta 50 tūkst. li­tų – iš­leis­ti ne tik už šil­dy­mą su­ rink­ti pi­ni­gai, bet ir kau­pia­mo­jo fon­do lė­šos.

Pir­mi­nin­kas dau­ge­ lį me­tų dir­bo be ato­ sto­gų. Jam mi­rus, naš­lei bend­ri­ja pri­ va­lo su­mo­kė­ti be­ veik 10 tūkst. li­tų už ne­pa­nau­do­tas ato­ sto­gas.

Kai gy­ven­to­jai bu­hal­te­rės pa­ klau­sė, ko­dėl per­ves­ta to­kia su­ma, ši esą at­sa­kiu­si, jog lie­pė pir­mi­nin­ kas ir dau­giau nie­ko neaiš­ki­no. „Pir­mi­nin­kas tuo me­tu kaip tik sta­tė­si nuo­sa­vą na­mą. Mes tik­rai ne­pra­šė­me, kad ša­li­gat­vių trin­ke­ lės bū­tų pa­keis­tos“, – die­va­go­jo­si klai­pė­die­čiai. Sko­lin­gi ir naš­lei

30 tūkst. li­tų – ne vie­nin­te­lės pa­ pil­do­mos iš­lai­dos, ku­rias teks pa­ deng­ti bend­ri­jos na­riams.

Pir­mi­nin­kas dau­ge­lį me­tų dir­bo be ato­sto­gų. Jam mi­rus, naš­lei bend­ri­ja pri­va­lo su­mo­kė­ti be­veik 10 tūkst. li­ tų už ne­pa­nau­do­tas ato­sto­gas. „Ji yra pa­vel­dė­to­ja, to­dėl pi­ni­gus jai ir tu­rė­si­me su­mo­kė­ti. Jau su­ta­ rė­me, kad kiek­vie­nam bu­tui bus po ly­giai iš­da­ly­ta ši su­ma“, – tei­gė pa­ šne­ko­vai. Pak­laus­ti, ko­dėl ne­si­krei­pė į teis­ mą, gy­ven­to­jai pa­ti­ki­no, kad taip pa­ ta­rė nau­jas bend­ri­jos pir­mi­nin­kas. „Jis tei­gė, kad rei­kės sam­dy­ti ad­ vo­ka­tus, ku­rie bran­giai kai­nuo­ja, o teis­me vis tiek nie­ko ne­lai­mė­si­ me“, – tvir­ti­no žmo­nės. Nau­ja­sis pir­mi­nin­kas ko­men­ tuo­ti si­tua­ci­jos ne­pa­no­ro. Vil­tis – teis­mas

Teis­muo­se la­bai daž­nai bend­ri­jų na­rių in­te­re­sus gi­nan­tis tei­si­nin­ kas Min­dau­gas Ste­po­na­vi­čius tei­ gė, jog gy­ven­to­jai per anks­ti nu­lei­ do ran­kas, nes dėl sa­vo tei­sių dar ga­li pa­ko­vo­ti. „Aiš­ku, pa­dė­tį tik­rai komp­li­kuo­ ja tai, kad bu­vęs bend­ri­jos pir­mi­ nin­kas yra mi­ręs. Ta­čiau ti­kė­ti­na, kad teis­me pa­vyk­tų pa­siek­ti, jog gy­ven­to­jai fi­nan­siš­kai ne­nu­ken­tė­ tų, jog ne­lo­giš­ka, kad jie ant­rą kar­ tą tu­ri mo­kė­ti už šil­dy­mą, kai už šią pa­slau­gą jau yra at­si­skai­tę. Svar­ biau­sia, kad žmo­nės tu­rė­tų tai pa­ tvir­ti­nan­čius do­ku­men­tus“, – kal­ bė­jo ad­vo­ka­tas.

Jo tei­gi­mu, svar­biau­sia iš­siaiš­ kin­ti, kie­no spren­di­mu be gy­ven­ to­jų su­ti­ki­mo pi­ni­gai bu­vo iš­leis­ti ša­li­gat­vių trin­ke­lėms. „Pi­ni­gai iš­leis­ti bend­ro­jo nau­ do­ji­mo ob­jek­tui, to­dėl teis­me bū­tų pri­va­lu įro­dy­ti, kad to­kie dar­bai ne­ bu­vo patys bū­ti­niausi ir jiems rei­ kė­jo gy­ven­to­jų su­ti­ki­mo, o jo nė­ ra. Nuos­to­lių at­ly­gi­ni­mo rei­kė­tų rei­ka­lau­ti iš as­me­nų, ku­rie priė­mė spren­di­mą dėl trin­ke­lių klo­ji­mo. Gal tai bu­vo ne pir­mi­nin­ko, o val­dy­bos spren­di­mas. Ta­čiau jei nu­spren­dė pir­mi­nin­kas, nuo­sto­lių at­ly­gi­ni­mo ga­li­ma rei­ka­lau­ti iš pa­vel­dė­to­jų, ku­ rie yra aiš­kūs. Juk gy­ven­to­jai naš­lei tu­ri grą­žin­ti pi­ni­gus už ve­lio­nio vy­ ro ne­pa­nau­do­tas ato­sto­gas“, – aiš­ ki­no M.Ste­po­na­vi­čius. Jis lin­kė­jo gy­ven­to­jams pa­ko­vo­ti už sa­ve ir ras­ti tei­sy­bę. „Ši si­tua­ci­ja dar kar­tą įro­do, jog bend­ri­jos na­riai tu­ri kont­ro­liuo­ti pir­mi­nin­ką, do­mė­tis jo prii­ma­mais spren­di­mais, ne­leis­ti da­ry­ti, ką jis no­ri. Gy­ven­to­jai tik­rai ne­pa­kan­ka­ mai kont­ro­liuo­ja bend­ri­jų pir­mi­ nin­kus, ne­vaikš­to į su­si­rin­ki­mus, o kai ky­la pro­ble­mų, ieš­ko kal­tų, bet jau bū­na per vė­lu ar­ba la­bai komp­li­ kuo­ta“, – re­ziu­ma­vo ad­vo­ka­tas. Skun­džia pir­mi­nin­kus

Klai­pė­do­je vei­kia apie pus­ket­vir­to šim­to dau­gia­bu­čių na­mų sa­vi­nin­ kų bend­ri­jų.

ai gau­n a­me skun­d ą iš bend­r i­j os na­r ių, iš­k art siun­čia­me pa­klau­si­mą pir­ mi­n in­k ui, kad jis pa­teik­ tų ati­t in­ka­mus do­k u­men­tus. Ta­čiau daž­n iau­siai bū­na taip, kad iš­siaiš­k i­ na­me, jog žmo­g us, ku­r is skun­d žia­ si dėl pir­mi­nin­ko sa­va­va­l iš­k ų veiks­ mų, net ne­da­ly­va­vo su­si­rin­ki­muo­se. Klai­pė­d ie­čiai ne­re­tai skun­d žia­si dėl tam tik­rų pri­gal­vo­tų mo­kes­čių. Bū­na, kad pir­mi­nin­kas, bend­ri­jos na­rių nuo­ mo­ne, neat­lie­ka sa­vo pa­rei­gų. Ta­čiau dau­gu­mo­je bend­ri­jų net nė­ra pa­tvir­ tin­to pir­mi­nin­ko veik­los reg­la­men­to, ku­ria­me bū­tų aiš­kiai įvar­dy­tos va­do­ vo pa­rei­gos ir tei­sės. Bend­ri­jos na­riai su­si­rin­ki­me pri­va­lo nu­sta­ty­ti, kuo pir­ mi­nin­kas tu­ri rū­pin­tis, ką dirb­ti, ir vi­ sa tai tu­ri bū­ti su­ra­šy­ta į reg­la­men­tą. Be to, vi­si bend­ri­jos na­riai tu­rė­tų pa­si­ skai­ty­ti jos įsta­tus, kad ži­no­tų, ko ga­li iš pir­mi­nin­ko rei­ka­lau­ti. Gy­ven­to­jai pa­ tys ne­tu­ri bū­ti pa­sy­vūs, pri­va­lo do­mė­ tis, kas vyks­ta jų na­me, o jei ky­la klau­ si­mų, ga­li kreip­tis į mū­sų po­sky­rį.

Anot Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės So­ cia­li­nės inf­rast­ruk­tū­ros prie­žiū­ros sky­riaus ve­dė­jos Vio­le­tos Gem­bu­ tie­nės, skun­dų dėl bend­ri­jų pir­ mi­nin­kų veik­los tik­rai nė­ra daug – per pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį jų su­lauk­ta 16. Žmo­nės skun­džia­si dėl įvai­rių prie­žas­čių. Vie­niems ne­pa­tin­ka, kaip pir­mi­nin­kas gy­ven­to­jams iš­ da­li­ja san­dė­liu­kus, ki­ti įta­ria, kad na­mo re­no­va­ci­ja vyk­do­ma ne­tei­ sė­tai, tre­ti skun­džia­si, jog bend­ri­ jos va­do­vas ne­si­rū­pi­na na­mo sto­go re­mon­tu, ne­duo­da rū­sio rak­to, ne­ tei­sin­gai nu­sta­tė mo­kes­tį už šil­dy­ mo sis­te­mų prie­žiū­rą. Ne vie­ną skun­dą pa­ra­šė klai­ pė­die­tė iš Ma­lū­ni­nin­kų gat­vė­je esan­čio dau­gia­bu­čio. Jos nuo­mo­ ne, bend­ri­jos pir­mi­nin­kas nu­si­kal­ to to­dėl, kad jos bu­tą pa­li­ko be šil­ dy­mo. Kai vy­ko na­mo ši­lu­mos punk­ to re­no­va­ci­ja, ta po­nia dar­bi­nin­ kų neį­si­lei­do į bu­tą. Spau­dė dar­bų ter­mi­nai, nes pi­ni­gai bu­vo gau­ti iš ES, to­dėl nu­spręs­ta tą bu­tą „apei­ ti“. Ti­kė­ti­na, kad po­nia ir ne­tu­rės šil­dy­mo“, – tei­gė V.Gem­bu­tie­nė.

Uos­te – te­ro­ris­tų gau­dy­nės As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Te­ro­ris­tų gru­pe­lė, pra­smu­ku­si į uos­to te­ri­to­ri­ją, su­sprog­di­no ge­ le­žin­ke­lio są­sta­te bu­vu­sią cis­ter­ ną su nuo­din­gais skys­čiais. Pa­gal to­kį įvy­kių sce­na­ri­jų tu­rė­jo veik­ti uos­te į pra­ty­bas su­si­rin­kę vie­nuo­ li­kos ins­ti­tu­ci­jų at­sto­vai.

„Vi­sos tar­ny­bos dir­bo pui­kiai, bu­ vo tik ne­di­de­lių ry­šio ir veiks­mų koor­di­na­vo pro­ble­mų. Ta­čiau to­ kio mas­to pra­ty­bų, ku­rio­se kar­tu da­ly­vau­tų įmo­nės „Lie­tu­vos ge­le­ žin­ke­liai“ dar­buo­to­jai, jau se­no­kai ne­ren­gė­me. Ma­ny­čiau, vis­kas pa­

vy­ko ge­rai“, – kal­bė­jo pra­ty­boms va­do­va­vęs Klai­pė­dos uos­to ka­pi­ to­no pa­va­duo­to­jas, Uos­to prie­žiū­ ros tar­ny­bos vir­ši­nin­kas Ar­vy­das Alek­sas Nar­mon­tas. Vie­nuo­li­ka ins­ti­tu­ci­jų va­kar Klai­ pė­dos kon­tei­ne­rių ter­mi­na­lo te­ri­to­ ri­jo­je pa­gal pra­ty­bų le­gen­dą tu­rė­jo nu­mal­šin­ti te­ro­ro iš­puo­lį uos­te. Spe­ cia­lių­jų ope­ra­ci­jų rink­ti­nės „Aras“ pa­rei­gū­nai tu­rė­jo su­čiup­ti te­ro­ris­tus, o įmo­nės „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ dar­buo­to­jai kar­tu su ug­nia­ge­siais sku­bė­jo ge­sin­ti ne­va su­sprog­din­tos trau­ki­nio są­sta­to cis­ter­nos. „Pa­žeis­tą cis­ter­ną rei­kė­jo už­ plom­buo­ti, nuo­din­gą skys­tį per­ pum­puo­ti į ki­tą tal­pyk­lą ir tuo pat

me­tu už­ge­sin­ti gais­rą“, – pa­sa­ko­ jo A.A.Nar­mon­tas. Ki­tos tar­ny­bos tu­rė­jo eva­kuo­ti žmo­nes, me­di­kams te­ko iš­ga­ben­ ti su­žeis­tuo­sius. „Ki­ti pra­ty­bų da­ ly­viai tu­rė­jo rea­guo­ti žai­biš­kai ir lik­vi­duo­ti prie kran­ti­nės sto­vė­ju­ sia­me lai­ve įvy­ku­sią ava­ri­ją, kai iš lai­vo pa­si­py­lė apie pu­sė to­nos ma­ zu­to. Ter­ša­lų lik­vi­da­vi­mo sky­riui bu­vo duo­ta ko­man­da su­rink­ti tuos de­ga­lus“, – pra­ty­bų sce­na­ri­jų pa­ sa­ko­jo A.A.Nar­mon­tas. Pra­ty­boms va­do­va­vo Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­ja, da­ly­va­vo 198 žmo­nės, 21 tech­ni­kos vie­ne­tas. To­kio mas­to pra­ty­bos bu­ vo reng­tos pir­mą kar­tą.

Pra­ty­bos: vie­nuo­li­ka ins­ti­tu­ci­jų uos­to te­ri­to­ri­jo­je va­kar grū­mė­si su te­

ro­ris­tais, ge­si­no gais­rus, ko­vo­jo su pa­skli­du­sio­mis nuo­din­go­mis me­ džia­go­mis. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

5

ketvirtadienis, rugsėjo 6, 2012

lietuva

R.Paksui užkirstas kelias į Seimą Konstitucinis Teismas (KT) vakar užkirto kelią kandidatuoti į Seimą pašalintajam prezidentui Rolandui Paksui – paskelbė, kad tai leidęs įstatymas yra antikonstitucinis. Jo bendražygiai jau rengiasi kreiptis į tarptautinį arbitražą. KT trečiadienį paskelbė, kad Seimo priimtos įstatymų pataisos, leidusios net ir sulaužiusiam konstitucinę priesaiką R.Paksui kandidatuoti į Seimą, prieštarauja Konstitucijai. KT teigimu, po Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo, įpareigojusio numatyti terminą, kiek minėtas asmuo negali kandidatuoti į Seimą, esą reikėjo keisti ir Konstituciją, o ne vien Seimo rinkimų įstatymą. Teismo nuomone, įstatymu mėginęs įveikti KT nutarimo galią Seimas viršijo savo įgaliojimus. KT įvertino pavasarį priimtą Seimo rinkimų įstatymo pataisą, pagal kurią per apkaltą pašalintiems asmenims į parlamentą kandidatuoti negalima tik ketverius metus po apkaltos. Iki to laiko priesaiką sulaužius kandidatuoti į Seimą buvo draudžiama iki gyvos galvos. Tiesa, teisėjas Gediminas Mesonis pareiškė atskirąją nuomonę – jis tvirtino, kad KT galėjo pakeisti 2004 m. išaiškinimą, uždraudusį per apkaltą pašalintam prezidentui Rolandui Paksui dalyvauti

Komentaras

Alvidas Lukošaitis

L

Politologas

abiau negu aišku, kad tam tikru atžvilgiu Tvarkos ir teisingumo partijos laikysena, rinkimų kampanijos strategavimas ir taktika rinkimų kampanijoje po sprendimo turės šiek tiek keistis, tačiau nepasakyčiau, kad šis sprendimas galėtų visiškai nužudyti partiją šiuose rinkimuose. Ši partija labai lengvai atpažįstama, suprantama tam tikro kontingento, tam tikrų pažiūrų, tam tikrų įsitikinimų rinkėjų ir tie rinkėjai dėl šito KT sprendimo niekur nedings. O KT kitaip ir negalėjo pasakyti.

Seimo rinkimuose, užuot laikęsis ankstesnės doktrinos. Patys R.Pakso vadovaujamos Tvarkos ir teisingumo partijos atstovai ketina dėl tokio išaiškinimo vėl kreiptis į EŽTT. Tai patvirtino partijos vicepirmininkas Valentinas Mazuronis. „Konstitucijoje nėra ką keisti, nes tokio straipsnio, kuris numato terminus, Konstitucijoje iš viso nėra. Konstitucijoje nieko nekalbama apie jokius neleidimus dalyvauti. Šį straipsnį pagimdė Egidijaus Kūrio vadovaujamas KT, bendraudamas su konstitucinėmis dvasiomis“, – piktinosi V.Mazuronis. KT nutarimą komentuodamas buvęs KT teisėjas, teisės profesorius Vytautas Sinkevičius sakė nesiimantis prognozuoti, kokia galėtų būti pakartotinio kreipimosi į EŽTT baigtis. V.Sinkevičius pabrėžė, kad EŽTT sprendimas dėl R.Pakso priimtas pernai sausį, tad jis gali nepriimti kreipimosi ir taip duoti Lietuvai laiko pakeisti reikiamus teisės aktus. Vis dėlto jis sutiko su nuomone, kad, noJį įpareigoja tam tikra pareiga būti nuosekliam ir vadovautis anksčiau sukurta konstitucine doktrina. Tradiciškai yra daug neapsisprendusių, svyruojančių, besiblaškančių ir tokiems rinkėjams pritraukti, suvilioti reikia labai spalvingų akcijų, labai išskirtinio aštrumo per rinkimų kampaniją. Manau, kad tam tikrų teisinių ir politinių pozicijų priešpriešinimas, konfliktiškumas šiuo klausimu yra gana aštrus <...>. Dėl šio aštrumo, manau, tam tikrų rinkėjų dėmesį gali atkreipti į save. Vis dėlto lyderio kaitos klausimas šiai partijai kaip ir daugeliui kitų yra probleminis. Politinių partijų atsarginių žaidėjų suoleliai yra labai trumpi – jie surasti, išsiugdyti, išauklėti ir patikėti naujais lyderiais yra dar sunkiau. Iš esmės šiandien išgyvename tokius laikus, kad ryškių lyderių – turiu galvoje partinę politiką – mes neturime, išgyvename partinės politikos be lyderių laikus.

„Sodra“ mokės pašalpas bedarbiams Vakar Vyriausybė nutarė, kad „Sodra“ nuo kitų metų pradžios perims nedarbo pašalpų mokėjimą iš Lietuvos darbo biržos teritorinių skyrių.

Pasak premjero Andriaus Kubiliaus, šis sprendimas leis sutaupyti administravimo lėšų. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas pranešė, kad su kitomis ministerijomis pavyko per savaitę suderinti nutarimo nuostatas, o ginčytini klausimai bus svarstomi vėliau, kartu su kitų metų biudžeto projektu. Nedarbo pašalpų mokėjimo tvarkos pakeitimo projektas lai-

komas vienu svarbesnių šių metų valdžios darbų. Tikimasi, kad pakeitus tvarką būtų sumažintos Lietuvos darbo biržos sąnaudos, o sutaupytos lėšos galėtų būti skiriamos kitoms su užimtumu susijusioms funkcijoms. Šiuo metu teritorinės darbo biržos lėšas nedarbo išmokoms ir informaciją gauna iš „Sodros“. Tikimasi, kad pakeitus tvarką sumažės „Sodros“ informacijų technologijų krūvis, klientų aptarnavimas taps paprastesnis. Užimtumo rėmimo fonde nedarbo išmokoms šiemet numatyta 276,7 mln. litų. „Klaipėdos“, BNS inf.

rint įgyvendinti ankstesnįjį EŽTT sprendimą, Konstitucijos, o ne tik įstatymo pataisos, yra būtinos. Vyriausiosios rinkimų komisijos vadovas Zenonas Vaigauskas vakar tvirtino, kad R.Pakso registravimo kandidatu į Seimą klausimas bus išspręstas jau artimiausiame posėdyje. „Artimiausiame posėdyje išnagrinėsime ir atsakysime, kad negalime registruoti“, – sakė VRK pirmininkas. „Klaipėdos“, BNS inf.

Nepasiduoda: KT pareiškus, kad leidimas R.Paksui kandidatuoti į Sei-

mą prieštarauja Konstitucijai, jo partijos nariai teisingumo vėl ieškos Europos teismuose. Tomo Lukšio (BFL) nuotr.

6

ketvirtadienis, rugsėjo 6, 2012

nuomonės

Triukš­mui su­val­dy­ti rei­kia no­ro

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

karštas telefonas telefonas@kl.lt

Į rin­ki­mus – su A.Bra­zaus­ku

Rug­sė­jo 1-oji ir „Juodk­ran­tės“ ro­mams

Pra­si­dė­jus moks­lo me­tams, į mies­ to gat­ves plūs­te­lė­jo vai­kai. Net prie bu­vu­sios „Juodk­ran­tės“ par­duo­tu­vės kont­ra­ban­di­nes ci­ga­re­tes par­da­vi­nė­ jan­tys ro­mai ša­li­gat­vius try­pia kar­tu su sa­vo ma­ža­me­čiais. Tik ka­žin ar jie lan­ko mo­kyk­lą, jei die­nas lei­džia įsi­ki­ bę į tė­vų skver­nus? Įdo­mu, ar kas nors do­mė­jo­si, ar šie vai­kai mo­ko­si, ar ne?

Justinas Argustas

Kris­ti­na

K

o iš tie­sų sie­kia so­cial­de­mok­ ra­tai, už­si­mo­ję žūt­būt įam­žin­ ti sa­vo­jo Mo­zės – Al­gir­do My­ ko­lo Bra­zaus­ko – at­mi­ni­mą? Ve­lio­nis jau dau­giau nei dve­jus me­tus il­si­ si po že­me, ta­čiau mū­sų kai­rie­ji be jo – nė iš vie­tos. Dis­ku­si­jos, kaip rei­kė­tų įam­žin­ti ana­pi­lin iš­ke­lia­vu­sio pir­mo­jo pre­zi­den­to at­mi­ni­mą, prieš rin­ki­mus vėl at­gi­jo. A.M.Bra­zaus­ko var­dą su­teik­ti Kau­no hid­ roe­lekt­r i­nei, gim­tą­jį pre­z i­den­to mies­tą Kai­šia­do­ris per­va­din­ti jo var­du, prie pre­ zi­den­tū­ros įkur­ti vi­sų ša­lies va­do­vų par­ ką ir ten eks­po­nuo­ti A.M.Bra­zaus­ko pė­ dos at­spau­dą. To­k ie pa­siū­ly­mai iš kai­ rių­jų lū­pų lie­jo­si dau­giau nei prieš me­ tus. Ve­lio­nio ar­ti­mie­ji la­bai rim­tais vei­ dais svars­tė net apie ga­li­my­bę jį per­lai­ do­t i pa­čiuo­se Val­do­v ų rū­muo­se. At­ro­ dė, sta­bo gar­bi­ni­mas per ke­le­rius me­tus jau iš­si­kvė­pė. Ta­čiau A.Bra­zaus­ką ūmai pri­si­mi­nė iš po­li­ti­kos be­si­trau­kian­tis jo bend­ra­žy­gis Čes­lo­vas Jur­šė­nas ir Ar­tū­ ro Zuo­ko va­do­vau­ja­ma Vil­niaus me­ri­ja.

A.M.Bra­zaus­ko su­kur­ ti ir jo ne­te­kę kai­rie­ji iki šiol ne­tu­ri į ką at­si­rem­ ti. Tad neat­si­tik­ti­nai vis dar nau­do­ja­si jo var­du. Ta­ry­bos na­riai svars­tys Č.Jur­šė­no pa­siū­ ly­mą, ar sos­ti­nės Žir­mū­nų til­tą krikš­ty­ti A.M.Bra­zaus­ko var­du. Pa­si­rin­ki­mas, sa­ ky­tu­me, ma­ž ų ma­ž iau­siai keis­tas. Sup­ ran­ta­ma, tik tiems, ku­r ie ne­su­si­py­kę su is­to­ri­ja, nes vie­no­je til­to pu­sė­je sto­vi Šv.Pet­ro ir Po­vi­lo baž­ny­čia, ki­to­je – Tus­ ku­lė­nų me­mo­r ia­l i­n is mu­z ie­jus. Kad ir kaip ten bū­tų, pa­vyz­džiui, 1991 m. Me­di­ nin­kuo­se iš­žu­dy­ti mui­ti­nin­kai ir pa­sie­ nie­čiai to­k ios gar­bės vis dar neuž­si­tar­ na­vo. Ta­čiau ko­dėl bū­tent prieš rin­ki­mus po­li­ti­kai to­kie at­kak­lūs? Tuo ste­bė­tis vi­ siš­kai ne­rei­kė­tų. Ve­lio­nis pre­zi­den­tas – tai ne tik par­ti­jos sim­bo­lis ir iš­ki­lus po­li­ti­kas, lig šiol ke­lian­ tis sim­pa­t i­jų. A.M.Bra­zaus­kas – tai šios par­ti­jos sa­vo­tiš­kas po­li­ti­nis Mo­zė, iš­ve­ dęs ją iš dy­ku­mos. A.M.Bra­zaus­ko su­kur­ ti ir jo ne­te­kę kai­rie­ji iki šiol ne­tu­ri į ką at­ si­rem­ti. Tad neat­si­tik­ti­nai vis dar nau­do­ ja­si jo var­du. Ki­tos par­ti­jos – jo­kia išim­tis. Skir­tu­mas tik tas, kad jų sta­bai vis dar gy­vi. Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ja gar­bi­na Ro­lan­dą Pak­ są, Dar­bo par­ti­ja – Vik­to­rą Us­pas­ki­chą, o da­lis kon­ser­va­to­rių-krikš­čio­nių de­mok­ ra­tų vis dar ke­liak­lups­čiau­ja prieš pir­mą­ jį ver­ty­bi­nin­ką Vy­tau­tą Lands­ber­gį.

Trūks­ta šiukš­lia­dė­žių

Dės­nis: ne­si­bai­gian­tis er­ze­lis už lan­go ga­li bet ką iš­va­ry­ti iš pro­to.

P

o­no Vik­to­ro K. pa­si­sa­ky­mas dėl triukš­mo se­na­mies­ty­ je „Kas ver­čia kęs­ti triukš­ mą?“ („Klai­pė­da“, 2012 08 30) – la­bai vie­na­ša­liš­kas, gi­nan­ tis tik vers­li­nin­kus, ku­rie ir pa­tys yra triukš­mo šal­ti­nis (mu­zi­ka) ir jų klien­tai, be­si­šlais­tan­tys ap­lin­kui ir ge­rian­tys kie­muo­se, nes al­ko­ho­lis ba­ruo­se kai kam per bran­gus. Daž­nai bū­na taip, kad žmo­nės kie­muo­se pri­ge­ria sa­vo at­si­neš­ ti­nių gė­ri­mų, pa­skui len­da į ba­rą links­my­bių. Se­na­mies­tį rei­kia gai­vin­ti, gra­žu, kad kran­ti­nė­se įsi­kū­rė ka­vi­nės, – vaiz­das pui­kus, joms rei­kia pa­dė­ti ir ra­gin­ti vi­sus daž­niau ten lan­ky­tis. Bet triukš­mo šal­ti­nis ne kran­ti­ nės, o nak­ti­niai ba­rai, ku­rie die­nos me­tu jo­kio gro­žio ir gy­vu­mo ne­ su­ku­ria, se­na­mies­čio ne­pa­puo­šia, tu­ris­tų ne­pri­vi­lio­ja. At­virkš­čiai – tų ba­rų klien­tai pa­lie­ka bu­te­lių du­ že­nų ir nuo­rū­kų krū­vas. Sup­ran­ta­ma, vers­li­nin­kai ga­li sa­ ky­ti, kad tai ne jų rei­ka­las, kad ge­ ria ir triukš­mau­ja se­na­mies­čio kie­ muo­se ar­ba pa­čio­je Žve­jų gat­vė­je.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Po­li­ci­ja ir­gi ne­tu­ri pa­jė­gų tam pro­ce­sui su­val­dy­ti, nors bū­tent ge­ rian­čiuo­sius ji tu­rė­tų kont­ro­liuo­ti. Ta­čiau, pa­vyz­džiui, Lon­do­ne bū­ riai šur­mu­liuo­jan­čių klien­tų, su­si­

Lon­do­ne bū­riai šur­ mu­liuo­jan­čių klien­ tų, su­si­spie­tę prie po­pu­lia­riau­sių ba­rų, 23 va­lan­dą su­pra­šo­ mi į vi­dų. Tiek, kiek jų tel­pa. Ki­ti tu­ri iš­si­ skirs­ty­ti.

spie­tę prie po­pu­lia­riau­sių ba­rų, 23 va­lan­dą su­pra­šo­mi į vi­dų. Tiek, kiek jų tel­pa. Ki­ti tu­ri iš­si­skirs­ty­ ti, nes lau­ke ne­ga­li­ma links­min­tis, tik vi­du­je. Be­lie­ka nu­spręs­ti, kas im­sis šios mi­si­jos: po­li­ci­ja, sa­vi­val­dy­bės įsteig­tas vie­šo­sios tvar­kos už­tik­

ri­ni­mo pa­da­li­nys, o gal vers­li­nin­ kai bus įpa­rei­go­ti sam­dy­ti pri­va­čias sau­gos tar­ny­bas? Ir pa­bai­gai. Daž­nai gir­di­me siū­ ly­mus, kad ne­pa­ten­kin­tie­ji triukš­ mu par­duo­tų bu­tus ir iš­si­kel­tų į ra­ mų už­mies­tį. Po­nai siū­ly­to­jai, gal jūs ma­no­ te, kad tam, kas nu­si­pirks, ty­los ir mie­go ne­rei­kės? Vi­siems rei­kia ir mie­go, ir poil­ sio. Gal nu­si­pirks ne toks jaut­rus ir jau­nes­nis žmo­gus, bet čia triukš­ mas toks di­de­lis iki pa­ry­čių, kad ir jiems ne­pa­tiks. Mes esa­me iš tų, ku­rie nu­si­pir­ ko­me bu­tą su­pras­da­mi, kad tai – ne ra­miau­sia mies­to vie­ta, pa­tys ne­gy­ve­na­me, o nuo­mo­ja­me. Ir ką gi, vi­si nuo­mi­nin­kai ne­pa­ten­kin­ ti triukš­mu: ir jau­nas, ir vy­res­nis, ir lie­tu­vis, ir ru­sas, ir ame­ri­kie­tis, ir is­pa­nas. Tarp mū­sų nuo­mi­nin­kų bu­vo vi­so­kių tau­ty­bių žmo­nių. Kuo ne tarp­tau­ti­nė ap­klau­sa? Ir kiek­vie­nas ly­gi­na su sa­vo ša­li­mi, ste­bė­da­mie­si to­kia ne­tvar­ka tik pas mus. Gra­ži­na

Par­duo­tu­vė­je – gra­si­ni­mai ap­sau­gi­nin­kais

S

kai­t y­d a­m a V.Spu­r y­t ės straips­nį „Svai­ga­lai – už duo­me­nis („Klai­pė­da“, 2012 09 04) pri­ta­riau au­to­rei, kad pre­ky­bos cent­ras ne­tei­sė­tai ren­ka as­mens duo­me­nis. Pir­ma­die­nį lan­kiau­si Gargž­duo­ se įsi­kū­ru­sio­je to pa­ties tink­lo par­ duo­tu­vė­je. Pir­kau du pa­ke­lius ci­ ga­re­čių, du ki­log­ra­mus cuk­raus ir dvi skar­di­nes alaus. Ei­lė­je prieš ma­ne sto­vė­jo pu­sam­ žė mo­te­ris, ku­rios pir­ki­nių mai­še­ ly­je taip pat bu­vo alaus bu­te­lis. In­ te­li­gen­tiš­ka mo­te­ris nu­si­ste­bė­jo, kai par­da­vė­ja pa­rei­ka­la­vo pa­dik­ tuo­ti jos gi­mi­mo da­tą. Pak­lau­sus, ko­dėl rei­kia šių duo­ me­nų, par­da­vė­ja su­čiauš­kė­jo, kad

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

397 728

tai su­si­ję su drau­di­mu rug­sė­jo 1-ąją par­da­vi­nė­ti al­ko­ho­lį. Aš gar­siai pa­ klau­siau, ko­dėl stai­ga pre­ky­bos cent­rui pri­rei­kė duo­me­nų, jei jau rug­sė­jo 3-io­ji atė­jo? Par­da­vė­ja ėmė le­men­ti, kad yra toks nu­ro­dy­mas ir be gi­mi­mo da­ tos duo­me­nų ne­bus įma­no­ma at­ si­skai­ty­ti. Atė­jus ma­no ei­lei, aš per­spė­jau par­da­vė­ją, kad sa­vo duo­me­nų aš ne­pa­teik­siu, nes įta­riu, kad pre­ky­ bos cent­ras juos ren­ka ne­tei­sė­tai. Par­da­vė­ja pa­gra­si­no iš­kvies­ti ap­ sau­gą. Aš su­ti­kau. Ta­čiau ne­tru­kus prie šios ka­ sos priė­jo par­duo­tu­vės ve­dė­ja ir ėmė šan­ta­žuo­ti, kad be šių duo­ me­nų aš ne­ga­lė­siu su­mo­kė­ti už

As­ta

Al­do­na

Tur­gui rei­kia tvar­kos

„Karš­ta­me te­le­fo­ne“ Bi­ru­tė G. pa­ reiš­kė nuo­mo­nę apie Se­ną­jį tur­gų. Ji sa­ko, kad rei­kia iš­sau­go­ti tur­ga­ vie­tę, tik bū­ti­na ją su­tvar­ky­ti. No­ riu jai pri­tar­ti. Rei­kia iš­va­ry­ti iš tur­gaus kont­ra­ban­di­nin­kus, val­ka­ tas, te­gul po­li­ci­ja ten daž­niau lan­ ko­si ir pri­žiū­ri tvar­ką. Sa­ve­ra

Obe­lis­ko idė­ja – tei­sin­ga

Vi­siš­kai ne­sup­ran­tu tų žmo­nių, ku­rie aiš­ki­na, kad tur­gus yra ge­rai. Nė­ra ir ne­bus ge­rai, kol ten bus kont­ra­ban­di­ nin­kų ir vel­tė­džių, ku­riuos ta­ry­bi­niais me­tais pa­pras­čiau­siai pa­so­din­da­vo į ka­lė­ji­mą už pa­ra­zi­ta­vi­mą. Ta vie­ta iki šiol yra mies­to žaiz­da ir gė­da prieš at­vy­ku­sius už­sie­nie­čius, nes at­ro­do­ me pra­sčiau už Ru­mu­ni­ją, kur tur­ga­ vie­tės yra ta­pu­sios na­cio­na­li­ne šios ša­lies ne­gar­be. Tur­gų mies­to cent­re rei­kia kuo sku­biau už­da­ry­ti, o tą vie­ tą uti­li­zuo­ti, nes ji taip už­terš­ta pre­ kei­vių, kad čia ga­li­ma su­si­rgti už­kre­ čia­mo­mis li­go­mis. Pri­ta­riu kaž­ko­kios mo­ters „Karš­ta­me te­le­fo­ne“ pa­siū­ ly­tai tei­sin­gai min­čiai, kad čia ga­lė­tų bū­ti per­kraus­ty­tas Skulp­tū­rų par­kas, o da­bar­ti­nė­je to par­ko vie­to­je iš­kil­tų obe­lis­kas mi­ru­sių­jų at­mi­ni­mui. B.

Tu­ris­tus pik­ti­na šiukš­lės

Ant­ra­die­nį ei­da­ma per se­na­mies­tį iš­gir­dau la­bai ne­ma­lo­nią fra­zę, ang­ liš­kai pa­sa­ky­tą už­sie­nie­čių tu­ris­tų. Žmo­nės pik­ti­no­si, kad Klai­pė­da yra la­bai ne­šva­rus mies­tas. Tu­ris­tai at­ krei­pė dė­me­sį ne tik į šiukš­les, bet ir į no­sį rie­čian­tį kva­pą, sklin­dan­tį iš po Pi­lies til­to po­že­mi­nės pe­rė­jos. Už­sie­ nie­čiai nu­len­kę gal­vas spok­so­jo į Da­ nės upę ir ste­bė­jo­si, kad upės van­duo yra toks už­terš­tas. Gal ir iš tie­sų mes sve­ti­miems at­ro­do­me ne­va­ly­vi, o pa­ tys to net ne­sup­ran­ta­me? Eve­li­na Pa­ren­gė As­ta Alek­sė­jū­nai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

pir­ki­nius, gai­šiu lai­ką ir gai­šin­ siu ki­tus. Jai paaiš­ki­nau, kad per­ku le­ga­ lius da­ly­kus, tin­ka­mu lai­ku ir tin­ ka­mo­je vie­to­je, tad ko­dėl ne­ga­liu at­si­skai­ty­ti už pre­kes? Ke­lis kar­tus pa­ti­ki­nus, kad ne­ pa­teik­siu jo­kių sa­vo as­mens duo­ me­nų, par­duo­tu­vės ve­dė­ja nu­ro­dė par­da­vė­jai ma­ne ap­tar­nau­ti. Ban­ko mo­kė­ji­mo kor­te­lė vei­kė, už pre­kes at­si­skai­čiau. Tad ko­dėl bu­vo me­luo­ta, aiš­ki­ nant, kad be duo­me­nų ne­bus ga­li­ma ap­si­pirk­ti? Taip pat įdo­mu, ką bū­tų da­riu­si par­duo­tu­vės ap­sau­ga, ar jie bū­tų atė­mę ma­no pre­kes, ar prie­var­ ta „iš­mu­šę“ ma­no gi­mi­mo da­tą?

„Karš­ta­me te­le­fo­ne“ bu­vo iš­sa­ky­ ta nuo­mo­nė, jog tven­ki­niui, esan­ čiam Smil­te­lės gat­vė­je, la­bai trūks­ta prie­žiū­ros ir ten pa­sta­ty­tos per ma­ žos šiukš­lia­dė­žės. Pri­ta­riu skai­ty­to­jai Mil­dai. No­rė­čiau pa­sa­ky­ti, jog šiukš­ lia­dė­žių trūks­ta vi­sa­me mies­te. Ne­re­ tai ten­ka klai­džio­ti gat­vė­mis ieš­kant, kur bū­tų ga­li­ma iš­mes­ti šiukš­les. Ma­ nau, šiukš­lia­dė­žių tu­rė­tų bū­ti ne tik prie ka­vi­nių ir au­to­bu­sų sto­te­lių.

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Krasauskienė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

ketvirtaDIENIS, rugsėjo 6, 2012

ekonomika

Prieš per­kant – kainų med­žioklė

E. par­duo­tuvės ne­tru­ko pri­pra­tin­ti gy­ven­to­jus prie min­ties, kad jo­se pre­kių be­maž vi­sa­da ga­li­ma įsi­gy­ti pi­giau nei įpras­to­ se par­duo­tuvė­se. Ta­čiau ak­lai šia ten­den­ci­ja pa­si­kliau­ti var­ to­to­jai ne­turėtų. Li­na Mra­zaus­kaitė

l.mrazauskaite@diena.lt

Dien­raš­čio skai­ty­to­ja Alio­na K. pa­ sa­ko­jo, kad lie­pos pra­džio­je ieš­ko­ da­ma fo­toa­pa­ra­to pir­miau­sia nu­ sprendė pa­si­žval­gy­ti į siū­lo­mas pre­kes ar­ti­miau­sio­je elekt­ro­ni­nių pre­kių par­duo­tuvė­je. Net­ru­kus jos akį pa­traukė apie 800 litų kai­nuo­ jan­tis mo­de­lis. „Ta­čiau nu­sprend­žiau fo­toa­pa­ra­to iš kar­to ne­pirk­ti ir grįžu­si na­mo pa­nar­šy­ti in­ter­ne­ te. Į paieš­kos sis­temą įved­žiau mo­ de­lio pa­va­di­nimą ir pa­ma­čiau, kad e. par­duo­tuvė­se kai­nos pa­na­šios ar net di­desnės nei ma­no ap­lan­ky­to­je par­duo­tuvė­je“, – sakė ji. Vis dėlto skai­ty­to­ja nu­sprendė ne­skubė­ti ir nu­vy­ku­si į ma­žesnę spe­cia­li­zuotą fo­toa­pa­ratų par­duo­ tuvę ten tokį pa­tį mo­delį įsi­gi­jo už dar ma­žesnę kainą – 600 litų. O ne­se­niai be­si­žval­gy­da­ma į da­bar­ ti­nes to­kio pa­ties fo­toa­pa­ra­to kai­ nas tiek elekt­ro­ninė­se, tiek įpras­to­ se par­duo­tuvė­se pa­matė, kad be­ne vi­sur jos nu­kri­tu­sios iki 600 litų. Įpras­to­se ir e. par­duo­tuvė­se su­ pa­našė­ju­sias kai­nas pa­šne­kovė sa­

R

kė taip pat pa­stebė­ju­si ir šiuo me­ tu ieš­ko­da­ma šal­dy­tu­vo. Anot jos, iš in­ter­ne­to paieškų sis­te­mo­je gau­ tų re­zul­tatų ma­ty­ti, kad kai ku­rio­se e. par­duo­tuvė­se kai­nos pa­na­šios ar net 200 litų di­desnės.

Lau­ry­nas Vi­li­mas:

E. erdvė­je kon­ku­ruo­ jan­tys pre­ky­bi­nin­kai tu­ri rea­guo­ti į rin­kos kai­nas ir ne­ga­li sau leis­ti tų pa­čių pre­kių var­to­to­jams pa­si­ūly­ti daug bran­giau. Skai­ty­to­ja Alio­na K. su­ti­ko, kad anks­čiau e. par­duo­tuvė­se tikė­ tis ma­žes­nių kainų bu­vo beveik įpras­ta. Tai ro­do ir pa­čios pa­šne­ kovės pa­tir­tis: pra­ėju­siais me­ tais re­mon­tuo­jant butą ir ieš­kant praus­tuvės jos kai­na did­žio­sio­se bui­tinės tech­ni­kos par­duo­tuvė­se siekė apie 200 litų. Ta­čiau e. par­ duo­tuvė­je jai pa­vy­ko ras­ti per­

pus pi­gesnę to­kio pa­ties mo­de­lio praus­tuvę. Lie­tu­vos elekt­ro­ninės pre­ky­ bos aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas Dai­ nius Liu­lys sakė, kad ap­skri­tai e. par­duo­tuvė­se pirk­ti yra pi­giau nei įpras­to­se, nes e. par­duo­tuvės dėl ma­ žes­nių sąnaudų ir di­des­nio lanks­tu­ mo ga­li pirkė­jams pa­si­ūly­ti že­mes­ nes tų pa­čių pre­kių kai­nas. Ty­rimų bend­rovės RAIT duo­me­ni­mis, dau­ giau nei 50 pro­c. Lie­tu­vos gy­ven­tojų tei­gia, kad pre­kių in­ter­ne­tu įsi­gy­ti yra pi­giau nei įpras­to­se par­duo­tuvė­se. „Ta­čiau, kaip ir vi­sur, e. erdvė­je pa­si­tai­ko išim­čių, t. y. vie­nos ar ki­tos prekės arba jų grupės ga­li būti kiek bran­gesnės nei tuo pat me­tu siū­lo­ mos pre­ky­bos cent­ruo­se. Tai su­si­ję ir su e. par­duo­tu­vių gau­na­mo­mis pre­ kių tie­ki­mo sąly­go­mis, ir su prekėms ar pre­kių grupėms tai­ko­mo­mis ak­ci­ jo­mis, vyks­tan­čio­mis tiek e. erdvė­je, tiek maž­me­ni­niuo­se pre­ky­bos cent­ ruo­se“, – sakė D.Liu­lys. Anot jo, taip pat svar­bu at­kreip­ ti dėmesį į tai, kad daž­nu at­ve­ju su bran­gesnė­mis prekė­mis e. par­ duo­tuvė­se su­si­du­ria pirkė­jai, su­ si­gundę rei­ka­lin­gas pre­kes at­si­

At­sar­gu­mas: lie­tu­viai, prie­š įsi­gy­da­mi prekę e. par­duo­tuvė­je, la­biau

nei kitų ša­lių gy­ven­to­jai linkę pa­tik­rin­ti jos kainą ki­to­se par­duo­tuvė­se.

siųs­ti iš už­sie­nio e. par­duo­tu­vių: „Ne­re­tai pa­si­tai­ko, kad už­sie­nio e. par­duo­tuvės ne vi­sa­da nu­ro­do ga­lu­tinę pri­sta­ty­mo kainą ar at­si­ ra­du­sius pa­pil­do­mus mo­kes­čius.“ Lie­tu­vos pre­ky­bos įmo­nių aso­ cia­ci­jos vyk­do­mojo di­rek­to­riaus Lau­ry­no Vi­li­mo ma­ny­mu, e. erdvė­je kon­ku­ruo­jan­tys pre­ky­bi­nin­ kai tu­ri rea­guo­ti į rin­kos kai­nas ir ne­ga­li sau leis­ti tų pa­čių pre­kių

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

var­to­to­jams pa­si­ūly­ti daug bran­ giau. Juo la­biau kad ati­džiai pir­ ki­nius be­si­ren­kan­čių var­to­tojų – ne­ma­žai. „Lie­tu­viai, pirk­da­mi e. par­duo­tuvė­se, yra la­bai at­sargūs ir ne­drąsūs. Todėl ma­nau, kad jie pa­ tik­rin­ti kai­nas linkę la­biau nei ki­ tų ša­lių gy­ven­to­jai, kur e. pre­ky­ba iš­si­vys­čiu­si la­biau ir kur žmonės nėra lo­jalūs konk­re­čioms par­duo­ tuvėms“, – sakė jis.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija

Pirmasis pozitronų emisijos tomografas Lietuvoje Eglė Pakalnytė Rugsėjo 3 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninėje Kauno klinikose pradėjo veikti pirmasis Lietuvoje pozitronų emisijos tomografas (PET). Šiuo metu tai pats moderniausias radiologinės diagnostikos įrenginys Lietuvoje, padėsiantis diagnozuoti onkologines, kraujagyslių, širdies, neurologines ligas ir parinkti veiksmingiausią gydymą.

Apie 11 mln. litų kainavęs modernus branduolinės medicinos įrenginys buvo įsigytas už 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos lėšas. Tyrimo PET klinikinė reikšmė per pastarąjį dešimtmetį yra smarkiai išaugusi. Tai greičiausiai pasaulyje tobulėjanti ir vis plačiau taikoma diagnostinės radiologinėsbranduolinės medicinos sritis. Todėl tyrimas PET yra įvertintas kaip standartinė procedūra visose ES šalyse, leidžianti radikaliai pagerinti navikų diagnostiką ir optimizuoti gydymą, išvengti nepagrįstų chirurginių ir terapinių procedūrų, taip pat sutaupyti lėšų sveikatos sistemos sektoriui. Skaičiuojama, kad per metus LSMU ligoninėje Kauno klinikose bus atliekama apie 2 tūkst. tokių tyrimų, kurio vieno kaina – 3,5 tūkst. litų. Dirbti su sudėtinga modernia aparatūra Kauno klinikų specialistai mokėsi užsienio klinikose ir šiuo metu yra visiškai pasiruošę darbui. LSMU ligoninėje Kauno klinikose ES struktūrinių fondų lėšomis

įdiegta ne tik pozitronų emisijos tomografija, bet ir daugiapjūvė kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija. Visi aparatai įrengti naujame apie 8,9 mln. litų kainavusiame maždaug 3 tūkst. kv. metrų ploto pastate, kuriame įsikūrė Radiologijos klinika, prasiplėtė Tomografijų skyrius. Antrasis PET po metų bus įrengtas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose, įgyvendinant priemonę „Ankstyva onkologinių susirgimų diagnostika ir visavertis gydymas“. Širdies ir kraujagyslių bei onkologinės ligos yra pagrindinės Lietuvos gyven-

tojų sergamumo ir mirštamumo priežastys. Šiomis ligomis sergančių išgyvenamumas labai priklauso nuo ankstyvos ir tikslios diagnozės bei savalaikio gydymo. Todėl PET įrengimas yra gera žinia pacientams, nes iki šiol kilus būtinybei išsitirti tokiu aparatu jiems tekdavo vykti į kitas šalis – Estiją, Lenkiją, Vokietiją, Šveicariją. Tyrimai PET naudojami daugelio lokalizacijų navikų diagnostikai, ypač krūties, smegenų, plaučių, žarnyno, prostatos. Naudojant šį diagnostikos metodą, ankstyvose stadijose galima daug greičiau pamatyti pakitimus, nei atlie-

kant kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimą. Šis tyrimas taip pat padeda įvertinti, kaip progresuoja navikas, ar nėra metastazių, padeda pasirinkti geriausią naviko gydymo būdą. Tyrimus PET taip pat galima atlikti, kai reikia apsispręsti, kokios apimties operacijos reikia, norint pašalinti naviką. Jungtinė PET ir kompiuterinės tomografijos technologija labai efektyvi ieškant nežinomo naviko. Kardiologijoje pozitronų emisijos tomografijos tyrimas atliekamas norint nustatyti kraujotaką širdyje, kuri gali būti išeminės

širdies ligos požymis, nustatyti pažeistus širdies audinius, ypač po infarkto. Tyrimas PET padeda įvertinti smegenų kraujotaką, gali padėti gydytojui nustatyti nervų sistemos ligas, tokias kaip Alzheimerio liga, Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė, išeminis kraujotakos sutrikimas ar net šizofrenija. Taip pat padeda nustatyti epilepsijos židinius smegenyse.

Modernu: Radiologijos diagnostikos centre pacientus PET tirs gydytojų komanda – radiologai, kardiologai, onkologai ir kiti specialistai.

Kęstučio Šimatonio nuotr.

8

ketvirtadienis, rugsėjo 6, 2012

užribis Su­lai­kė vog­tą ma­ši­ną

Įk­liu­vo va­gi­šiai

Pre­kės – už dy­ką

Kre­tin­gos raj. Vyd­man­tų k. gy­ ven­to­jas 47-erių V.S. įmo­nės „Re­git­ra“ Kre­tin­gos pa­da­li­ny­ je mė­gi­no pri­re­gist­ruo­ti pra­ ban­gų „Au­di Q7“ au­to­mo­bi­ lį, ta­čiau įmo­nės dar­buo­to­jai pa­ste­bė­jo, kad ma­ši­nos kė­bu­ lo nu­me­riai yra su­klas­to­ti. Au­ to­mo­bi­lis sau­go­mas po­li­ci­jos aikš­te­lė­je.

Klai­pė­dos pa­tru­liai tre­čia­die­ nį, apie 6.20 val., Tai­kos pr. 97ojo na­mo kie­me au­to­mo­bi­ly­je „Mer­ce­des Benz“ ap­ti­ko du įta­ ri­mų su­kė­lu­sius vy­riš­kius, ku­ rie ap­si­me­tė mie­gą. 43 m. G.U. ir 31-erių E.R., įta­rus daik­tų va­ gys­te iš sve­ti­mo au­to­mo­bi­lio, pri­sta­ty­ti į Klai­pė­dos mies­to 2-ą­jį po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tą.

Į po­li­ci­ją su pa­reiš­ki­mu kreipė­ si Tai­kos pr. 61 na­me įsi­kū­ru­ sio pre­ky­bos cent­ro va­do­vai ir pra­ne­šė, kad įmo­nė­je išaiš­kin­ ta ka­si­nin­kė, ku­ri sa­vo drau­ gei lei­do iš­si­neš­ti pre­kių, už jas ne­su­mo­kė­jus. Mo­te­ris pre­ ky­bos cent­rui pa­da­rė 318 li­tų nuo­sto­lį. Po­li­ci­ja aiš­ki­na­si įvy­ kio ap­lin­ky­bes.

Po smū­gio į me­dį su­ža­lo­ti 5 moks­lei­viai Ne­to­li Ši­lu­tės esan­čio­je Pag­ry­nių gy­ven­ vie­tė­je į me­dį rė­žu­sis au­to­mo­bi­liui juo va­ žia­vę pen­ki Ši­lu­tės že­mės ūkio mo­kyk­ los moks­lei­viai at­si­dū­rė li­go­ni­nė­je. As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

ci­jos ko­mi­sa­ria­tui va­do­vau­jan­tis Vai­das Pet­niū­nas.

Iš­si­gan­do po­li­ci­jos

Pen­ke­tu­kas pa­ty­rė trau­mų

Ne­lai­mė įvy­ko va­kar prieš pat 8 val. ry­to, kai pir­mo­jo ir ant­ro­ jo kur­so moks­lei­viai sku­bė­jo į už­ siė­mi­mus. Pir­mi­niais duo­me­ni­mis, „VW Bo­ra“ au­to­mo­bi­lis, vai­ruo­ja­mas vos tri­jų mė­ne­sių vai­ra­vi­mo sta­žą tu­rin­čio 18-me­čio Ra­mū­no Bar­ kaus­ko, šla­pia­me ke­ly­je ėmė slys­ti ir tren­kė­si į me­dį. Mo­kyk­los drau­gus tė­vo au­to­mo­ bi­liu ve­žęs vai­ki­nas per eis­mo įvy­ kį nu­ken­tė­jo la­biau­siai, jis pra­ra­do są­mo­nę ir pa­ty­rė dau­gy­bę su­ža­lo­ ji­mų. „Vai­ki­nai ėmė lenk­ti prie­šais va­žiuo­jan­tį au­to­mo­bi­lį, bet pa­ ma­tė pa­ke­lė­je sto­vin­tį po­li­ci­jos eki­pa­žą. Vai­ruo­to­jas grei­čiau­siai iš­si­gan­do, ėmė stab­dy­ti, ma­ši­na ėmė slys­ti į prieš­prie­ši­nę eis­mo juos­tą ir tren­kė­si į ke­lio kai­rė­je bu­vu­sį me­dį“, – įvy­kio ap­lin­ky­ bes aiš­ki­no lai­ki­nai Ši­lu­tės po­li­

Pag­ry­niuo­se bu­dė­jęs po­li­ci­jos eki­ pa­žas sku­biai iš­vie­tė me­di­kus ir ug­nia­ge­sius. Smū­gio bū­ta to­kio stip­raus, kad „VW Bo­ra“ li­ko vi­siš­kai su­mai­to­ta. At­vy­kę ug­nia­ge­siai iš­lais­vi­no su­ža­ lo­tus jau­nuo­lius. Sku­biai iš­kvies­tas grei­to­sios me­ di­ci­ni­nės pa­gal­bos eki­pa­žas tris 17me­čius ir du 18-me­čius iš­ga­be­no į li­go­ni­nę. Au­to­mo­bi­lio vai­ruo­to­jas pa­ty­rė dau­gi­nius su­ža­lo­ji­mus ir bu­vo iš­ ga­ben­tas į Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­ nę li­go­ni­nę. Ki­tas ke­lei­vis, pa­ty­ręs po­lit­ rau­mą, gy­do­mas Ši­lu­tės li­go­ni­ nės Rea­ni­ma­ci­jos sky­riu­je. Dar vie­nam vai­ki­nui lū­žo kai­rys žas­ tas, su­trenk­ta gal­va, jis pa­gul­dy­ tas į Ši­lu­tės li­go­ni­nės Trau­ma­to­ lo­gi­jos sky­rių. Ten pat at­si­dū­rė ir ki­tas moks­lei­vis, ku­ris pa­ty­rė stu­ bu­ro trau­mą.

Pas­ta­te – siau­bin­gas ra­di­nys čia tarp tuš­čių bu­ Par­duo­da­mas na­mas – grės­min­ 1 Mat te­lių ir įvai­rių ra­kan­ gai ap­griu­vęs. Nors lan­gai ir už­kal­

dų jau ku­ris lai­kas sto­vi trys tik­ ri kars­tai. Du iš jų – at­vi­ri, vie­nas už­da­ ry­tas, ta­čiau pa­sta­rą­jį pra­vė­rę at­ kly­dė­liai pa­ma­to, jog ja­me taip pat nie­ko nė­ra. Kaip šie kars­tai čia pa­te­ko, neaiš­ ku. Fak­tas tik tas, kad jie griu­vė­ siais pa­vers­ta­me pa­sta­te – ne pir­ ma die­na.

ti, ta­čiau sie­no­je esan­ti kiau­ry­mė vi­lio­ja be­na­mius. Ap­lin­ki­niai gy­ven­to­jai tei­gė, jog žie­mos me­tu čia ne­trūks­ta pa­čių įvai­riau­sių kom­pa­ni­jų. Gir­tau­ja­ma, triukš­mau­ja­ma, o ši­lu­mai pa­lai­ky­ti kū­re­na­mos au­to­mo­bi­lių pa­dan­gos. Ga­li bū­ti, kad kars­tus iš kaž­kur čia ati­tem­pė be­na­miai, ku­rie juos nau­ do­ja kaip lo­vas.

Rin­ko­da­ra: į par­duo­da­mo na­mo vi­dų už­su­ku­sių pir­kė­jų lau­kia staig­

me­na – kars­tas, o ne­to­lie­se – dar du.

Eve­li­nos Dau­gė­lai­tės nuo­tr.

Avarija: pa­ke­liui į mo­kyk­lą pen­kių vai­ki­nų kom­pa­ni­ja tren­kė­si į pa­ke­lės me­dį, kai vai­ruo­to­jas iš­si­gan­do ke­

ly­je pa­tru­lia­vu­sio po­li­ci­jos eki­pa­žo.

Si­gi­to Grin­či­nai­čio nuo­tr.

rios ava­ri­jos nu­ti­ko dėl smū­gio į pa­ke­lės me­džius. „Mū­sų ra­jo­ne tai yra di­de­lė bė­da. Pa­ke­lė­se au­gan­tys me­ džiai kiek­vie­nais me­tais nu­si­ ne­ša po ke­le­tą gy­vy­bių. Ra­jo­ no val­džia ar ke­li­nin­kai ga­lė­tų

im­tis veiks­mų ir pa­ga­liau pa­ ša­lin­ti me­džius, nes net ir nu­ va­žia­vus au­to­mo­bi­liui nuo ke­ lio, bū­tų iš­gel­bė­tos gy­vy­bės“, – pa­s te­b ė­jo Ši­l u­t ės ko­m i­sa­ ria­t ui va­d o­vau­jan­t is V.Pet­ niū­nas.

Dar vie­nas vai­ki­nas li­go­ni­nė­ je gy­do­mas dėl gal­vos trau­mos ir su­žeis­tos lū­pos. Pra­šo iš­kirs­ti

Šiais me­tais Ši­lu­tės ra­jo­ne ava­ri­ jo­se žu­vo še­ši žmo­nės, net ke­tu­

Šven­to­jo­je sken­do du kau­nie­čiai As­ta Alek­sė­jū­nai­tė Jū­ro­je ties Šven­tą­ja pa­gal­bos pri­ rei­kė dviem vy­ru­kams iš Kau­no. Jie van­de­ny­je pa­te­ko į duo­bę, ir sro­vės juos ėmė trauk­ti nuo kran­ to į jū­rą.

Ne­lai­mė nu­ti­ko apie 14 val. ties Šven­to­sios cent­ri­ne gel­bė­ji­mo sto­ ti­mi. 26-erių ir 27-erių me­tų jau­ nuo­liai mau­dė­si aud­rin­go­je jū­ ro­je, nors pa­jū­ry­je nuo rug­sė­jo pra­džios gel­bė­to­jai jau ne­be­ bu­di. Vai­ki­nai neį­ver­ti­no ri­zi­kos ir mė­ gi­no į kran­tą su­grįž­ti pa­tys, bet pa­ te­ko į stip­rias sro­ves, ku­rios juos ėmė ne­šti gi­lyn į jū­rą. Į ne­lai­mės vie­tą at­sku­bė­ję Pa­ lan­gos prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo tar­ny­bos pa­rei­gū­nai iš­se­ku­sius vai­ki­nus iš­trau­kė iš van­dens, už­ kė­lė ant ne­štu­vų ir nu­ga­be­no į ko­ po­se lau­ku­sį grei­to­sios me­di­ci­ni­ nės pa­gal­bos au­to­mo­bi­lį. Pa­sak ug­nia­ge­sių, vai­ki­nai ti­ki­ no, kad ne­bu­vo gė­rę al­ko­ho­lio.

Jė­gos: Šven­to­sios pa­plū­di­my­je, kur ne­bė­ra gel­bė­to­jų po­sto, dvie­jų kau­

nie­čių vos ne­pa­sig­lem­žė aud­rin­ga jū­ra.

Vie­nas iš­gel­bė­tų jau­nuo­lių bu­ vo la­biau iš­se­kęs ir iš­si­gan­dęs, ki­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

tas jau­tė­si ge­riau. Vai­ki­nus me­di­ kai nu­ve­žė į Pa­lan­gos li­go­ni­nę.

9

ketvirtadienis, RUGsėjO 6, 2012

klaipėdos verslas Svy­ruo­ja pa­si­ti­kė­ji­mas

Įsi­bė­gė­ja ga­my­ba

Ska­tins kur­ti

Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­ men­tas pra­ne­ša, kad eko­no­mi­ nių ver­ti­ni­mų ro­dik­lis 2012 m. rugp­jū­čio mėn. bu­vo mi­nus ke­ tu­ri pro­cen­ti­niai punk­tai ir, pa­ ly­gi­nti su lie­pos mėn., su­ma­žė­ jo du kar­tus. Pra­mo­nės pa­si­ti­ kė­ji­mo ro­dik­lis su­ma­žė­jo sep­ty­ niais, maž­me­ni­nės pre­ky­bos – vie­nu pro­cen­tu.

Pa­ga­min­ti vie­ni pa­grin­di­nių tech­no­lo­gi­nių Sus­kys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų lai­vo-sau­gyk­los ele­men­tų – du­ji­ni­mo ši­lu­mo­kai­ čiai. Šie įren­gi­niai skys­tas du­ jas vers į du­jų bū­se­nos, to­dėl tai yra vie­ni svar­biau­sių tech­no­lo­ gi­nių įren­gi­nių lai­ve. Jau pa­ga­ min­ti ir aukš­tos įtam­pos elekt­ ros va­rik­liai.

Ūkio mi­nis­te­ri­ja, Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja bei Moks­lo, ino­va­ci­jų ir tech­no­lo­gi­jų agen­ tū­ra pla­nuo­ja pro­jek­tams dėl pa­ten­to ir di­zai­no fi­nan­sa­vi­mo skir­ti 650 tūkst. li­tų pa­ra­mą. Tai tris kar­tus dau­giau nei per­ nai. Ly­gi­nant 2011 m. ir 2012 m. I pus­me­čius, bend­ras iš­ra­di­mų skai­čius su­ma­žė­jo 20 pro­c.

Žir­gų pra­mo­gų vers­las – tik en­tu­zias­tams Net­ra­di­ci­niai vers­lai Klai­pė­do­je – vis dar re­te­ny­bė. Į žir­gų pra­mo­gas in­ves­tuo­ti ryž­ta­si ne­dau­ge­lis. Nes tai ne per vie­nus me­tus at­si­per­kan­tis vers­las. As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Bran­gi mei­lė ris­tū­nams

Klai­pė­die­tė Kris­ti­na Sli­pak tei­gė, kad tu­rė­ti žir­gą sva­jo­jo nuo vai­kys­ tės. Ši sva­jo­nė iš­si­pil­dė prieš še­še­ rius me­tus, kai ji su vy­ru, paė­mu­si pa­sko­lą, įsi­gi­jo Or­lo­vų veis­lės ris­ tū­ną Mus­ka­tą ir pra­ban­gią ka­rie­tą. „Ka­dan­gi žir­gą iš­lai­ky­ti yra bran­ gu, gal­vo­jau, kaip čia pa­da­rius, kad jis už­si­dirb­tų pa­ts. Dau­gy­bę me­tų Smil­ty­nė­je ste­bė­jau žir­gus su ka­ rie­to­mis ir jo­mis va­ži­nė­ju­sius poil­ siau­to­jus. Pa­ma­niau, o ko­dėl mes pa­tys ne­ga­lė­tu­me tuo už­siim­ti?“ – pri­si­mi­nė Kris­ti­na. Il­gai­niui vers­las, dar­bas, pra­mo­ ga ir ho­bis su­si­lie­jo į vie­ną. K.Sli­ pak kaž­ka­da už­sii­mi­nė­jo žir­gų spor­tu, tad mei­lė žir­gams nuo ma­ žų die­nų už­si­li­ko iki šiol. Ta­čiau ji kai­nuo­ja. Už gy­vū­no iš­lai­ky­mą per me­tus ten­ka pa­klo­ti apie 4 tūkst. li­tų, ir tai tik ark­li­džių nuo­mai bei pa­ša­rams. Už kal­vio, ve­te­ri­na­ro pa­slau­gas, tre­ni­ruo­tes rei­kia mo­kė­ti pa­pil­do­ mai. Pats žir­gas kai­nuo­ja pa­na­šiai kaip pa­klau­sių mar­kių 8–10 me­tų au­to­mo­bi­lis. Ka­rie­ta už žir­gą bran­ ges­nė dau­giau nei tris kar­tus. De­biu­tas – Ni­do­je

Sa­vo veik­lą K.Sli­pak pra­dė­jo 2007 m. pa­va­sa­rį teat­ra­li­zuo­to­je va­sa­ros se­zo­no ati­da­ry­mo šven­tė­je Ni­do­je. „Pra­dė­jo­me dirb­ti Ni­do­je. Ne­rin­ gos sa­vi­val­dy­bės va­do­vai la­bai džiau­ gė­si ir kuo ga­lė­da­mi mums pa­dė­jo,

net klau­sė, ko­dėl tik vie­ną ka­rie­tą tu­ ri­me, gal ga­lė­tu­me įsi­gy­ti dar vie­ną, nes jos la­bai puo­šia ku­ror­tą, džiu­gi­na tu­ris­tus“, – pa­sa­ko­jo K.Sli­pak. Iš Ni­dos te­ko pa­si­trauk­ti pra­si­ dė­jus sunk­me­čiui. „Yra nuo­sta­ta, kad šis vers­las la­bai pel­nin­gas, esą ke­lio­nė – trum­pa ir bran­gi, tad mes ge­rai už­dir­ba­me. Iš tie­sų per ke­lis tu­ris­ti­nio se­zo­no mė­ne­sius už­si­ dirb­ti vi­siems me­tams mums pa­ vy­ko tik ta­da, kai pra­dė­jo­me vers­ lą“, – mi­tus pa­nei­gė Kris­ti­na. Klai­pė­die­tė tvir­ti­no, jog tai bu­vo ma­lo­ni pra­džia, ta­čiau ji dau­giau ne­pa­si­kar­to­jo. Ri­zi­ka – ne kiek­vie­nam

Pats pel­nin­giau­sias mė­nuo – lie­pa. Bet pu­sė už­dirb­tos su­mos, pa­sak K.Sli­pak, ten­ka iš­leis­ti de­ga­lams, nes žir­gą ir ka­rie­tą lai­ko Do­vi­luo­

Kris­ti­na Sli­pak:

Klau­sė, ko­dėl tik vie­ ną ka­rie­tą tu­ri­me, gal ga­lė­tu­me įsi­gy­ti dar, nes jos la­bai puo­šia ku­ror­tą.

se. Juos au­tot­rans­por­tu ten­ka at­si­ vež­ti į Klai­pė­dą. Tai kai­nuo­ja. Bū­na už­sa­ky­mų Vil­niu­je ir Kau­ ne, bet nu­va­žia­vi­mas ten ir­gi kai­ nuo­ja. Trans­por­to iš­lai­dos di­de­lės. Daž­niau­si klien­tai – at­vy­kė­liai tu­

Puoš­me­na: pra­ban­gi ka­rie­ta, rie­dan­ti Klai­pė­dos gat­vė­mis, džiu­gi­na ir klai­pė­die­čius, ir tu­ris­tus.

ris­tai, o vie­ti­niai va­ži­nė­ja tik di­de­ lių sa­vo šei­mos šven­čių me­tu. Pa­si­va­ži­nė­ti mėgs­ta Pa­lan­go­je ap­si­sto­ję poil­siau­to­jai iš Ru­si­jos. Jie at­vyks­ta pa­si­dai­ry­ti ir po Klai­pė­dą. Tie, ku­rie at­vyks­ta krui­zi­niais lai­ vais, – tau­pūs žmo­nės ir re­tai sė­ da į ka­rie­tą. „Ko­dėl tų važ­ny­čio­to­jų Klai­pė­do­je nė­ra dau­giau? Ka­rie­tos ne­žmo­niš­kai bran­gios, to­dėl svei­ ko pro­to žmo­gus ne­la­bai no­ri in­ ves­tuo­ti į to­kį neaiš­kų vers­lą, ku­ris neat­si­per­ka grei­tai. Čia yra ne vie­ nų me­tų in­dė­lis ir įdir­bis“, – sam­ pro­ta­vo Kris­ti­na. Rei­kia la­bai il­gą lai­ką dirb­ti, kol vi­sa tai at­si­pirks. Baig­da­mi šeš­tą­jį se­zo­ną, tik šie­met, Kris­ti­na su vy­ ru kė­lė šam­pa­no tau­res, kai ban­kui grą­ži­no vers­lui paim­tą pa­sko­lą. „Mes pir­mi pra­dė­jo­me tą vers­ lą, ži­no­me si­tua­ci­ją, mū­sų ko­le­gos ne­se­niai įsi­gi­jo ka­rie­tą ir jie jau ima bai­min­tis, kad tai nie­ka­da neat­si­ pirks“, – ne­slė­pė Kris­ti­na.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Sun­ku­mus at­per­ka šyp­se­nos

Ne­pai­sant to, kad pra­si­dė­jo sunk­ me­tis ir vers­lą te­ko iš­kel­ti iš Ni­dos į uos­ta­mies­tį, no­ras juo už­siim­ti ne­ praė­jo. K.Sli­pak dar­bui pa­si­rin­ko pa­čią Klai­pė­dą, nes Smil­ty­nė­je esą ir taip daug to­kią pra­mo­gą siū­lan­čių žmo­ nių, o tai jau yra kon­ku­ren­ci­ja, ku­ri, pa­si­ro­do, ken­kia žir­go svei­ka­tai. „Mies­te man ge­ra, ma­tau, kai žmo­nės šyp­so­si, mo­ja, džiau­gia­si, jų šyp­se­nos at­per­ka vi­sus rū­pes­ čius“, – tei­gia Kris­ti­na. Pa­sa­ko­da­ma apie Mus­ka­tą, mo­ te­ris tvir­ti­na, kad jis – nuo­sta­bus. Žir­gai esą gims­ta ge­ra­no­riš­ki, jie iš pri­gim­ties ne­pik­ti ir neag­re­sy­vūs, o ne­ge­rus bruo­žus išug­do žmo­gus. Mies­to gat­vė­mis bal­tą ka­rie­ tą trau­kian­tis Mus­ka­tas – Or­lo­ vo veis­lės ris­tū­nas. Ši lenk­ty­ni­nių ir kin­ko­mų­jų žir­gų veis­lė iš­ves­ ta Ru­si­jo­je, Vo­ro­ne­žo gu­ber­ni­jo­je XIX a. pra­džio­je, va­do­vau­jant gra­

fui A.Or­lo­vui. Šiuo me­tu ji spar­ čiai nyks­ta. Juos iš­lai­ko tik en­tu­ zias­tai. Kla­si­ka grįž­ta

Už­sie­ny­je pra­mo­ga­vi­mas ka­rie­to­ mis su žir­gais ir­gi la­bai po­pu­lia­rus, ypač Da­ni­jo­je, Ai­ri­jo­je, Ang­li­jo­je. „Ko­kia šio vers­lo per­spek­ty­va pas mus? Kol kas ten­den­ci­jos – ge­ rė­jan­čios. Ta­čiau kas ži­no, kaip bus atei­ty­je“, – tei­gė K.Sli­pak. Kris­ti­na tvir­ti­no, kad žmo­nėms rei­kia to pa­si­va­ži­nė­ji­mo ka­rie­ ta, ir žir­gų dar ku­rį lai­ką li­mu­zi­nai neišs­tums. „Pas­te­bė­jau, jog mer­gai­tėms nuo vai­kys­tės įskie­py­ta, kad jos yra prin­ce­sės, jų gra­žiau­siai gy­ ve­ni­mo šven­tei pri­va­lo­ma ka­rie­ ta, ku­ria nu­va­žiuo­ja į baž­ny­čią. Šis no­ras – tar­si pa­sa­ka. Be to, tai yra kla­si­ka ir ji grįž­ta“, – apie žir­ gų pra­mo­gų vers­lą kal­bė­jo klai­pė­ die­tė.

Ke­lio­nių marš­ru­tus keičia ir sko­lų kri­zė As­ta Dy­ko­vie­nė Ke­lia­vi­mo įpro­čius vėl kei­čia įvy­ kiai pa­sau­ly­je, ku­rie nuo mū­sų ne­ prik­lau­so. Bend­ro­vės „Kran­tas Tra­ vel“ va­do­vas tei­gia, kad tai – nie­ko nau­jo, nes tu­riz­mo ir ke­lio­nių vers­ las glau­džiai su­si­jęs su tos vie­tos, į ku­rią ke­liau­ja­ma, kli­ma­ti­ne ir eko­ no­mi­ne pa­dė­ti­mi. Jaut­ri sri­tis

Tu­riz­mo vers­las vi­sais lai­kais bu­ vo jaut­ri sri­tis, ku­ri grei­tai rea­guo­ja į įvy­kius pa­sau­lio vals­ty­bė­se. „Kran­tas Tra­vel“ va­do­vas Pu­ ti­nas Biels­kis ti­ki­na, kad di­des­nių ne­pa­to­gu­mų dėl Pie­tų Eu­ro­pos ša­

ly­se ki­lu­sios sko­lų kri­zės kol kas ne­pa­ju­to. „Į Is­pa­ni­ją, Grai­ki­ją tu­ris­tai, kaip vy­ko, taip ir vyks­ta, tai iš­lie­ka pa­ čios po­pu­lia­riau­sios kryp­tys. Šios vals­ty­bės su­si­du­ria su sko­lų kri­ ze, bet ku­ror­tai vei­kia ir vieš­bu­čiai prii­mi­nė­ja tu­ris­tus“, – pa­tvir­ti­no P.Biels­kis. Tu­ris­tai vyks­ta į Grai­ki­ją, Tur­ ki­ją, Is­pa­ni­ją už­sa­ko­mai­siais skry­ džiais, įsi­gi­ję su­da­ry­tus ke­lio­nių pa­ke­tus, ku­riuos pa­ruo­šia Lie­tu­ vo­je dir­ban­tys tu­ro ope­ra­to­riai. Ten yra kont­rak­tai, su­si­ta­ri­mai, to­dėl ke­liau­to­jai ne­sklan­du­mų ne­pa­ti­ ria, ir skun­dų dėl to nė­ra su­lauk­ta. Yra žmo­nių, ku­rie ren­ka­si ekst­re­

ma­lias ke­lio­nes į karš­tuo­sius pa­ sau­lio taš­kus. To­kių klien­tų „Kran­tas Tra­vel“ tei­gia ne­tu­rin­tis. Yra re­ko­men­da­ci­ niai są­ra­šai, į ku­rias vals­ty­bes vyk­ti ne­siū­lo­ma, tai – Ira­kas, Ira­nas, Si­ ri­ja. „La­bai re­tais at­ve­jais kas nors ten va­žiuo­ja, neat­si­me­nu, kad kas nors pa­sta­ruo­ju me­tu bū­tų ten va­ žia­vę per mū­sų kom­pa­ni­ją“, – ti­ ki­no P.Biels­kis. Ko­re­guos eko­no­mi­nė si­tua­ci­ja

Pa­sau­lio įvy­kiai bend­ro­vės „Kran­ tas Tra­vel“ veik­los kryp­čių šie­met ne­ko­re­ga­vo, nes kom­pa­ni­jos veik­ la su­si­ju­si su ke­lio­nė­mis jū­ra, kel­ tais, krui­zi­niais lai­vais.

„Ko­kios per­mai­nos ar­ti­miau­siu me­tu lau­kia šia­me vers­le, pri­klau­ sys nuo eko­no­mi­nės si­tua­ci­jos pa­ sau­ly­je. Tai – svar­biau­sias da­ly­ kas“, – ma­no vers­li­nin­kas. Neaiš­ku, kaip sko­lų kri­zės ban­ ga at­si­ris iki mū­sų ša­lies, kiek ma­žės eks­por­to apim­tys, įver­ti­nus tai, kad mū­sų ūkis au­ga iš eks­por­to, o tai ska­ ti­na ir vi­di­nį var­to­ji­mą. „Jei tas vi­di­ nis var­to­ji­mas ša­ly­je stip­riai kris, tai pa­jus ir ke­lio­nių agen­tū­ros. Nes žmo­ nės vėl ims stip­riai tau­py­ti. Ir at­si­sa­ kys ke­lio­nių“, – tvir­ti­no P.Biels­kis. Pir­mo­sios ban­gos smū­giai

Per pir­mą­ją kri­zės ban­gą 2007– 2009 m. ke­lio­nių agen­tū­ros ir­gi pa­

ju­to eko­no­mi­nį su­krė­ti­mą. „Poil­ sio ke­lio­nės kri­to dau­giau, vers­lo – šiek tiek ma­žiau. Smu­ki­mas bu­ vo 20–30 pro­c. Mes kei­tė­me sa­vo veik­lą, to­dėl iš­ven­gė­me to ne­sma­ gu­mo“, – pa­sa­ko­jo P.Biels­kis. Tei­gia­ma, kad la­biau­siai su­ma­ žė­jo poil­si­nių ke­lio­nių po­rei­kis, įmo­nių iš­vy­kos ir iš­ky­los. Bend­ro­vės, ku­rios anks­čiau mėg­ da­vo or­ga­ni­zuo­ti sa­vo dar­buo­to­ jams iš­vy­kas į už­sie­nį, jų ge­ro­kai su­ma­ži­no. Ke­lio­nių agen­tū­roms di­des­nį po­vei­kį esą la­biau tu­ri eko­no­mi­ niai da­ly­kai nei ka­ri­niai konf­lik­tai, nes į ka­riau­jan­čias ša­lis pa­pras­tai ir anks­čiau ma­žai kas va­žiuo­da­vo.

10

KetvirtADIENIS, rugsėjo 6, 2012

pasaulis

33

žmo­nės va­kar žu­vo per spro­gi­mą ir gais­rą In­di­jos fe­jer­ver­kų ga­myk­lo­je.

Agi­ta­vo ­ žmo­na

Ats­ku­bė­jo ­ pa­gal­ba

Ant­ros ka­den­ci­jos sie­kian­čio JAV pre­zi­ den­to Ba­rac­ko Oba­mos žmo­na Mi­chel­ le ant­ra­die­nį per de­mok­ra­tų par­ti­jos su­ va­žia­vi­mą ban­dė skleis­ti vy­ro ke­rus. „Ba­ rac­kas ži­no, kas yra ame­ri­kie­tiš­ka sva­jo­ nė, nes jis gy­ve­na ja ir no­ri, kad kiek­vie­ nas šio­je ša­ly­je tu­rė­tų ly­gias ga­li­my­bes, ne­pai­sant to, kas mes, iš kur mes, kaip at­ ro­do­me ir ką my­li­me“, – su­va­žia­vi­mo da­ ly­viams pa­sa­ko­jo pir­mo­ji po­nia.

Is­pa­ni­ja ir Pran­cū­zi­ja pa­siun­tė ke­tu­ris ug­ nia­ge­sių lėk­tu­vus į Por­tu­ga­li­ją, ku­ri karšt­ li­giš­kai ko­vo­ja su miš­kų gais­rais. Ypač su­ dė­tin­ga pa­dė­tis su­si­klos­tė Vi­zė­jaus ap­ skri­ty­je, kur iš­de­gė 3 tūkst. hek­ta­rų plo­ tas. Pag­rin­di­nė gais­rų prie­žas­tis – jau ke­ le­tą sa­vai­čių Por­tu­ga­li­jo­je tvy­ran­tys karš­ čiai. Bet pa­si­tai­ko ir pa­de­gė­jų – šią va­ sa­rą ša­lies tei­sė­sau­ga su­lai­kė 42 įta­ria­ muo­sius.

Vie­nas žmo­gus žu­ vo, vie­nas bu­vo rim­ tai su­žeis­tas, kai ant­ ra­die­nio va­ka­rą už­ puo­li­kas pra­dė­jo šau­dy­ti per Kve­be­ ko rin­ki­mus lai­mė­ju­ sių se­pa­ra­tis­tų ly­de­ rės per­ga­lės kal­bą.

Nea­py­kan­ta: už­puo­li­kas pra­smu­ko į pran­cū­za­kal­bių se­pa­ra­tis­tų per­ga­lės šven­tę ir ėmė šau­dy­ti, ra­gin­da­mas ang­lus pa­bus­ti ir im­tis kerš­to.

AFP nuo­tr.

Rin­ki­mus vai­ni­ka­vo šū­viai ir mir­tis Grį­žo už­baig­ti kal­bos

Iš­rink­tą­ją prem­je­rę Pau­li­ne Ma­rois nuo sce­nos grei­tai nu­ve­dė as­mens sar­gy­bi­niai, bet po ke­lių mi­nu­čių ji grį­žo pa­ste­bi­mai su­krės­ta, bet ne­ nu­ken­tė­ju­si, ir grei­tai už­bai­gė sa­ vo kal­bą. Iš­puo­lis bu­vo įvyk­dy­tas ži­niask­ lai­dai pro­gno­zuo­jant, kad P.Ma­rois Kve­be­ko par­ti­ja lai­mė­jo ant­ra­die­ nio rin­ki­mus. Per ant­ra­die­nio bal­sa­vi­mą šio­ je Ka­na­dos pro­vin­ci­jo­je, kur dau­ gu­ma gy­ven­to­jų kal­ba pran­cū­ziš­ kai, nuo val­džios bu­vo nu­ša­lin­tas tris ka­den­ci­jas dir­bęs prem­je­ras Jea­nas Cha­rest ir jo li­be­ra­lai. Jei­ gu pro­gno­zuo­ja­mi rin­ki­mų re­zul­ ta­tai pa­si­tvir­tins, 63 me­tų P.Ma­ rois taps pir­mą­ja Kve­be­ko prem­je­re mo­te­ri­mi. „Ang­lai pra­bun­da!“

Žmo­gus, ku­ris, kaip įta­ria­ma, šau­dė per P.Ma­rois per­ga­lės kal­ bą sau­sa­kim­šo­je kon­cer­tų sa­lė­ je di­džiau­sia­me pro­vin­ci­jos mies­te Mon­rea­ly­je, bu­vo grei­tai areš­tuo­ tas. Ma­no­ma, kad jis bu­vo pra­dė­jęs šau­dy­ti ir lau­ke ne­to­li sa­lės. Fil­muo­to­je me­džia­go­je ma­ty­ti, kaip areš­tuo­ja­mas vy­ras šau­kia: „Ang­lai pra­bun­da! Tai bus su­knis­ tas at­ly­gis!“ Tai ro­dy­tų, kad šau­ dy­mo mo­ty­vas ga­lė­jo bū­ti ang­liš­kai kal­ban­čios ma­žu­mos nuo­gąs­ta­vi­ mai dėl Kve­be­ko ne­prik­lau­so­my­ bės nuo Ka­na­dos. Kve­be­ko par­ti­ja re­mia ne­prik­lau­so­my­bę nuo Ka­

na­dos, ku­rio­je bend­rai dau­gu­ma gy­ven­to­jų kal­ba ang­liš­kai, ta­čiau grei­tai at­si­skir­ti tik­riau­siai ne­ sieks, nes ma­no­ma, kad rin­kė­jams la­biau rū­pė­jo nu­trauk­ti J.Cha­rest val­dy­mą, o ne siek­ti ne­prik­lau­so­ my­bės. Ta­čiau prieš pat šau­dy­mą P.Ma­ rois bu­vo pa­sa­kiu­si: „Kve­be­ko atei­ tis yra bū­ti su­ve­re­nia ša­li­mi.“ Rin­kė­jai nu­si­vy­lė

Kve­be­ko par­ti­ja rin­ki­mus lai­mė­ jo rin­kė­jams nu­si­vy­lus de­vy­ne­rius me­tus tru­ku­siu li­be­ra­lų val­dy­mu, po pa­si­ro­džiu­sių įta­ri­mų ko­rup­ ci­ja ir ne vie­ną mė­ne­sį kas va­ka­ rą vy­ku­sių stu­den­tų pro­tes­tų prieš pla­nuo­ja­mą mo­kes­čio už moks­lą di­di­ni­mą. Ke­lio­se rin­ki­mų apy­lin­kė­se re­ zul­ta­tai dar ne­baig­ti skai­čiuo­ti, ta­čiau at­ro­do, kad Kve­be­ko par­ti­ja ga­vo maž­daug 32 pro­c. bal­sų – tik kiek dau­giau nei li­be­ra­lai – ir kad P.Ma­rois va­do­vaus ma­žu­mos vy­ riau­sy­bei. Ta­čiau il­ga re­gio­no prem­je­ ro J.Cha­rest po­li­ti­nė kar­je­ra, re­ gis, žlun­ga. Sa­vo mies­te Šerb­ru­ke J.Cha­rest ga­vo 34,7 pro­c. bal­sų ir pra­lai­mė­jo Kve­be­ko par­ti­jos kan­ di­da­tui Ser­ge’ui Car­di­nui, už ku­rį bal­sa­vo 42,41 pro­c. rin­kė­jų. Nors J.Cha­rest – tik ant­ras nuo šeš­to­jo de­šimt­me­čio Kve­be­ ko prem­je­ras, dir­bęs tris ka­den­ci­ jas, – ga­lė­jo pa­si­gir­ti ge­rais re­zul­ ta­tais eko­no­mi­kos sri­ty­je ir tvir­ta

rin­ki­mų kam­pa­ni­ja, jam ne­pa­vy­ ko įti­kin­ti rin­kė­jų. Jo tak­ti­ka apė­ mė ir bai­mės dėl ne­prik­lau­so­my­ bės kurs­ty­mą. Jau­ni vei­dai

Rin­kė­jų ak­ty­vu­mas bu­vo di­de­lis – 125 par­la­men­ta­rus rin­ko be­veik 6 mln. rin­kė­jų. Žmo­nės, re­gis, pa­lai­kė stu­den­ tų pu­sę. Leo Bu­reau-Bloui­nas yra tarp nau­jų su Kve­be­ko par­ti­jos vė­ lia­va iš­rink­tų vei­dų. Jis įvei­kė vie­ną li­be­ra­lų mi­nist­rą ir bū­da­mas 20-ies yra jau­niau­sias vi­sų lai­kų Kve­be­ko na­cio­na­li­nės asamb­lė­jos na­rys.

Tre­čias re­fe­ren­du­ mas ma­žai ti­kė­ti­nas tu­rint ome­ny­je tai, kad šiuo me­tu at­si­ skir­ti su­tin­ka vos treč­ da­lis kve­be­kie­čių. Kve­be­ko atei­ties koa­li­ci­ja, ku­ri prieš rin­ki­mus su sa­vo per­mai­nų ir se­no se­pa­ra­tis­tų bei fe­de­ra­lis­tų gin­čo už­bai­gi­mo ži­nia pa­gal po­pu­ lia­ru­mą bu­vo iš­ki­lu­si į ant­rą vie­tą, li­ko tre­čia. Anks­čiau prie rin­ki­mų apy­lin­kių bal­suo­ti atė­ję žmo­nės sa­kė, kad la­bai no­ri nau­jos vy­riau­sy­bės, bet at­ro­dė ne­su­ta­rian­tys ne­prik­lau­so­ my­bės klau­si­mu.

Vie­na penk­tą de­šim­tį me­tų ei­ nan­ti mo­te­ris, ku­ri atė­jo su pla­ ka­tu „Bal­suok šir­di­mi“, sa­kė, kad sva­jo­ja apie ne­prik­lau­so­mą Kve­be­ ką, „ma­žą ša­lį, ku­rią leng­viau val­ dy­ti“, ir mo­kan­čią ge­riau tvar­ky­ti sa­vo di­džiu­lius gam­tos iš­tek­lius. Už jos sto­vin­ti The­re­se Boi­ ly, vai­kai­čių jau tu­rin­ti imig­ran­ tė iš Pran­cū­zi­jos, bu­vo nu­si­tei­ku­si skep­tiš­kai. „Nep­rik­lau­so­my­bė? Iš tik­rų­jų ne­pa­lai­kau. Pap­ras­tai vis­ kas kei­čia­si į blo­ga“, – sa­kė ji. Per rin­ki­mų kam­pa­ni­ją ly­de­riai gin­či­jo­si dėl dar­bo vie­tų ir eko­no­ mi­kos, svei­ka­tos ap­sau­gos ir ki­tų so­cia­li­nių klau­si­mų. Re­fe­ren­du­mas – dar ne­grei­tai

J.Cha­rest ga­lė­jo ini­ci­juo­ti šiuos rin­ki­mus siek­da­mas nu­slo­pin­ ti stu­den­tų pro­tes­tus ir iš­veng­ ti ty­ri­mų ko­mi­si­jos knai­sio­ji­mo­si dėl kal­ti­ni­mų ko­rup­ci­ja, su­si­ju­sių su vy­riau­sy­bi­nių sta­ty­bų su­tar­čių skirs­ty­mu. Ta­čiau pa­grin­di­nis jo ra­gi­ni­mas bu­vo su­si­jęs su sie­kiu su­stab­dy­ti se­pa­ra­tis­tus, kad jie neiš­kil­tų. Kve­be­kas jau du kar­tus at­me­tė ne­prik­lau­so­my­bę – 1980 ir 1995 m., bet praė­ju­sį re­fe­ren­du­mą fe­ de­ra­lis­tai lai­mė­jo ma­ža per­sva­ra. Ta­čiau P.Ma­rois yra sa­kiu­si, kad tre­čią re­fe­ren­du­mą dėl ne­prik­lau­ so­my­bės reng­tų tik tuo at­ve­ju, jei per­ga­lė bū­tų ga­ran­tuo­ta, o tai ma­ žai ti­kė­ti­na tu­rint ome­ny­je, kad šiuo me­tu at­si­skir­ti su­tin­ka vos

treč­da­lis kve­be­kie­čių. Be to, re­fe­ ren­du­mui ne­pri­ta­ria nei li­be­ra­lai, nei Kve­be­ko atei­ties koa­li­ci­ja, nuo ku­rios pri­klau­so jė­gų pa­si­skirs­ty­ mas Na­cio­na­li­nė­je asamb­lė­jo­je. Ka­na­dos prem­je­ras Step­he­nas Har­pe­ris dar prieš mi­nė­tą kru­vi­ ną iš­puo­lį pa­svei­ki­no P.Ma­rois, bet pa­ra­gi­no kve­be­kie­čius „se­nų praei­ties kons­ti­tu­ci­nių mū­šių ne­ per­žiū­ri­nė­ti iš nau­jo“. „Taip pat no­rė­čiau pa­dė­ko­ti dar­ bą bai­gian­čiam prem­je­rui J.Cha­ rest už jo va­do­va­vi­mą ir at­si­da­vi­ mą Kve­be­ko žmo­nėms“, – pri­dū­rė S.Har­pe­ris. BNS, BBC inf.

Kve­be­ko is­to­ri­ja 1534 m. pran­cū­zų nau­ja­ku­riai

užė­mė te­ri­to­ri­ją, ku­rio­je įsi­kū­ręs da­bar­ti­nis Kve­be­kas. 1756 m. per Sep­ty­ne­rių me­tų ka­

rą bri­tai užė­mė Kve­be­ką ir su­kū­rė Kve­be­ko pro­vin­ci­ją – į ją ėmė plūs­ ti ang­la­kal­biai nau­ja­ku­riai. 1968 m. su­kur­ta Kve­be­ko par­ti­ja. 1970 m. ra­di­ka­lai se­pa­ra­tis­tai pa­

gro­bė pa­rei­gū­ną bri­tą ir nu­žu­dė Kve­be­ko dar­bo mi­nist­rą Pier­re’ą La­por­te’ą. 1976 m. Kve­be­ko par­ti­ja lai­mė­jo

pro­vin­ci­jos rin­ki­mus. 1980 ir 1995 m. Kve­be­ko rin­kė­jai

per re­fe­ren­du­mus ne­pri­ta­rė, kad bū­tų at­skir­ti nuo Ka­na­dos.

11

ketvirtadienis, rugsėjo 6, 2012

sportas

V.Garasto taurė laukia laimėtojų Penkias dienas uostamiesčio sporto mėgėjai galės gardžiuotis aukšto lygio krepšiniu. Nuo rugsėjo 7 iki 11 dienos Klaipėdos arenoje dėl Vlado Garasto taurės varžysis penkios komandos – iš Lietuvos, Rusijos ir Ukrainos.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Taurės sieks Klaipėdos „Neptūnas“, Vilniaus „Lietuvos rytas“, Kijevo „Budivelnik“ ir Dnepropetrovsko „Dnipro“ bei Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“. Klaipėdiečiai turės progą pamatyti, koks naująjį sezoną pasitinka „Neptūnas“. Uostamiesčio žiūrovų simpatijų sulauks ir „Dnipro“ ekipa, treniruojama Valdemaro Chomičiaus. Šioje ekipoje kovos du klaipėdiečiai – Simas Galdikas ir Valdas Vasylius. Ir antroje Ukrainos komandoje „Budivelnike“ bus lietuviškų „motyvų“. „Statybininkų“ garbę gins Dainius Šalenga, „Neptūne“ rungtyniavęs Michailas Anisimovas, trenerio asistentu dirba klaipėdietis Paulius Juodis. Rusijos „Lokomotiv-Kuban“ penketuke vienu iš lyderių bus Simas Jasaitis. Taip pat bus proga išvysti „Lietuvos ryto“ komandos pajėgas, kurios sieks pergalių Lietuvos ir užsienio arenose. Garsusis treneris, Lietuvos krepšinio federacijos garbės prezidentas V.Garastas, negailėjęs gerų žodžių Klaipėdai, sakė, kad uostamiestis pasirinktas neatsitiktinai – čia prieš sezoną treniruojasi daug užsienio klubų. „Šį miestą galėčiau pavadinti tikru krepšinio miestu. Klaipėda padovanojo ne vieną talen-

Tikslai: dėl taurės rungtyniausiančios ekipos sieks ne tik pergalių, bet ir išbandyti žaidėjus. Vytauto Liaudanskio nuotr.

tingą krepšininką, garsinantį visą šalį. Džiaugiuosi, kad yra galimybė rengti tokius turnyrus“, – sakė garsusis specialistas. Turnyras vyks rato sistema, po dvejas rungtynes kiekvieną dieną. Anot Klaipėdos arenos direktorės Jolitos Krickės, abonementas į visas varžybas kainuos 99 litus, į vienos dienos varžybas – 25. Pirmieji penki šimtai bilietų kainuos pigiau – po 20 litų.

Rugsėjo 7 d. 18 val. „Lietuvos rytas” – “Neptūnas”, 20.15 val. „Lokomotiv-Kuban” – „Budivelnik”. Rugsėjo 8 d. 18 val. „Lietuvos rytas” – „Dnipro”, 20.15 val. „Neptūnas” – „Budivelnik”. Rugsėjo 9 d. 18 val. „Dnipro” – „Budivelnik” , 20.15 val. „Neptūnas” – „Lokomotiv-Kuban”. Rugsėjo 10 d. 18 val. „Lietuvos rytas” – „Budivelnik”, 20.15 val. „Dnipro” – „Lokomotiv-Kuban”.

Į Klaipėdą susirinks 6 komandos iš Vilniaus, Elektrėnų, Kauno, Gargždų, Klaipėdos ir Šiaulių. „Džiugu, jog naujasis ledo ritulio sezonas prasideda dėmesiu tiems, kurie klojo ledo ritulio pamatus praeityje. Tai liudija, jog einame teisinga linkme. Dėmesio susilaukia ne tik vaikų ir suaugusiųjų ledo ritulio lygos, bet ir ve-

teranų sportas. O intrigos netrūks ir čia. Tie, kurie domisi ledo rituliu, puikiai pamena dvikovas tarp Klaipėdos „Baltijos“ ir Elektrėnų „Energijos“ komandų tuomečiuose tarybinės Lietuvos čempionatuose. Kovos tikrai netrūks ir dabar, nes pagrindiniai tų laikų abiejų ekipų ledo ritulininkai vėl išbėgs į aikštelę“,– apie pirmąjį čempionatą pasakojo organizatorius Arvydas Bilius. Komandos burtų būdu buvo padalytos į dvi grupes. Beje, čempionato favoritės Klaipėdos ir Elektrėnų ekipos bus išskirtos į skirtingas grupes dar prieš burtų traukimą.

Tenisas. Prancūzijoje vykstančiame „Trophee des Alpilles“ vyrų teniso turnyre, kurio prizų fondą sudaro 42,5 tūkst. eurų, į vienetų varžybų aštuntfinalį iškopė Laurynas Grigelis. 294-ąją vietą pajėgiausių planetos tenisininkų ATP reitinge užimantis 21-erių klaipėdietis vakar šešioliktfinalyje mažiau nei per pusantros valandos 6:3, 6:4 nugalėjo 26-erių metų prancūzą Florianą Reynet’ą (ATP-353). Po šios pergalės L.Grigelis pelnė septynis ATP reitingo taškus bei užsitikrino 730 eurų čekį. Lietuvio varžovas aštuntfinalyje bus penktoji turnyro raketė – metais vyresnis rusas Jevgenijus Donskojus (ATP-199).

Latvijoje. Valdemaro Chomičiaus treniruojamas Dnepropetrovsko „Dnipro“ (Ukraina) klubas užsitikrino vietą Liepojoje vykstančio tarptautinio turnyro finale. Tai paaiškėjo po antrųjų A grupės rungtynių, kuriose „Dnipro“ (Ukraina) krepšininkai 84:79 (17:11, 24:23, 23:22, 20:23) įveikė Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ komandą. B grupėje „Ventspils“ (Latvija) krepšininkai 75:72 (16:16, 11:25, 18:14, 30:17) įveikė Nikolajevo MBK (Ukraina) klubą, kuris pirmosiose grupės rungtynėse 93:79 (24:14, 19:19, 19:27, 31:19) nugalėjo Maskvos „Dinamo“ (Rusija) penketuką.

Svečias: V.Garastas tiki, kad turnyras bus aukščiausio lygio. Vytauto Petriko nuotr.

Ant ledo pirmieji kovos senjorai Naująjį Lietuvos ledo ritulio sezoną pirmieji pradės vyresnio amžiaus sportininkai. Savaitgalį uostamiestyje jie varžysis pirmajame šalies senjorų per 40 metų čempionate.

Šeštasis. Londono vasaros parolimpinių žaidynių rutulio stūmimo rungtyje šeštąją vietą tarp dvylikos dalyvių užėmė Mindaugas Bilius. Sėkmingiausiu – trečiuoju bandymu – Lietuvos atstovas rutulį nustūmė 15 m 16 cm bei pasiekė savo geriausią sezono rezultatą. Čempionu tapo Kinijos atstovas Dongas Xia (17 m 52 cm), aplenkęs egiptietį Ibrahimą Ahmedą Abdelwarethą (15 m 53 cm) ir Javadą Hardanį (15 m 43 cm) iš Irano.

Krepšinis. Italijoje naujam krepšinio sezonui besiruošiantis Ukrainos vicečempionas Mariupolio „Azovmaš“ klubas kontrolinėse rungtynėse 88:84 (26:17, 14:23, 20:18, 28:26) įveikė Romos „Virtus“ (Italija) ekipą. 11 taškų prie pergalės prisidėjo Augustinas Vitas, 9 – klaipėdietis Simonas Serapinas.

Rungtynių tvarkaraštis

Rugsėjo 11 d. 18 val. „Lietuvos rytas” – „Lokomotiv-Kuban”, 20.15 val. „Neptūnas” – „Dnipro”.

Sporto telegrafas

A grupėje žais Klaipėdos, Kauno ir Šiaulių komandos, B – Elektrėnų, Gargždų ir Vilniaus ekipos. Grupės varžybose rato sistema išsiaiškinus nugalėtojus, antrąją turnyro dieną, rugsėjo 9-ąją bus žaidžiamos rungtynės dėl vietų. Klaipėdos „Akropolio“ ledo arenoje 10 val. įvyks dvikova dėl 5-osios vietos tarp trečiąsias vietas grupėse užėmusių ekipų, 11.45 val. bus žaidžiamos rungtynės dėl bronzos apdovanojimų, o 13.30 val. – didysis finalas, kuriame susikaus grupėse nugalėjusios komandos. „Tai pirmoji kregždė senjorų ledo ritulyje. Ateityje tikimės, jog prie čempionato prisijungs ir kitų

miestų ekipos, ypač laukiame Rokiškio komandos, kuri bus tikrai pajėgi kautis dėl apdovanojimų. Tikimės jog padedant rėmėjams pavyks čempionatą išauginti iki kelis mėnesius trunkančių varžybų“,- apie ateities planus pasakojo A.Bilius. Rugsėjo pabaigoje Lietuvoje startuos jau ketvirtasis Nacionalinės vaikų ledo ritulio lygos čempionatas, kuriame šį sezoną pamatysime ir Baltarusijos komandas. Aktyviai deramasi ir su Lenkijos vaikų ekipomis. Spalio pradžioje startuos trečiasis Nacionalinės ledo ritulio lygos sezonas. „Klaipėdos“ inf.

Šachmatai. Turkijoje vykstančioje 40ojoje pasaulio šachmatų olimpiadoje penktąją pergalę moterų turnyre iškovojo bei su 10 taškų į 22-ąją vietą pakilo Lietuvos rinktinė. Lietuvos šachmatininkės septintajame rate 2,5:1,5 įveikė Olandijos komandą. Lietuvos vyrai septintajame rate 3:1 nugalėjo Andoros ekipą ir, iškovoję trečiąją pergalę, su 7 taškais iš 94-osios vietos pakilo į 76-ąją. Tašką lietuviams pelnė klaipėdietis Mindaugas Beinoras. Prieš dvejus metus Rusijoje vykusiose 39-ojoje šachmatų olimpiadoje Lietuvos moterų rinktinė užėmė 20-ąją vietą, o vyrai liko 35-ojoje pozicijoje. Imtynės. Tailande vykstančiose pasaulio jaunimo (iki 20 metų) graikų ir romėnų imtynių pirmenybėse septintąją vietą svorio iki 84 kg grupėje su amerikiečiu Lucasu Sheridanu pasidalijo Julius Matuzevičius. Lietuvis šešioliktfinalyje nugalėjo Timurą Tašmagambetovą iš Kazachstano, aštuntfinalyje įveikė lenką Krystianą Witoldą Formelą, ketvirtfinalyje pralaimėjo būsimajam sidabro medalininkui Arkadijui Bliuzui. Paguodos varžybose turėjo pripažinti bronzą laimėjusio prancūzo Sambos Diongo pranašumą. Planetos čempionu tapo turkas Barisas Gungoras, finale 2:0, 2:0 nugalėjęs ukrainietį A.Bliumą.

12

KetvirtADIENIS, rugsėjo 6, 2012

turtas

turtas@diena.lt Redaktorė Jolita Mažeikienė

Ne­sus­tab­do­ma Ki­ni­jos eko­no­mi­ka Kiek­vie­nais me­tais Ki­ni­jai pro­gno­zuo­ja­ma krizė, ta­čiau ji taip ir nea­tei­na. Ko­mu­nis­ti­nės ga­my­bos gi­gan­tės au­gi­mo tem­pas ir pa­ grei­tis ste­bi­na ana­li­ti­kus, su­ku­ria daug mitų apie šalį ir jos eko­ no­miką. Ka­ro­lis Ur­bo­nas Ty­r imų ins­t i­tu­to „So­cial Dy­na­m ics In­ter­na­t io­nal“ par­t ne­r is

Kal­bos neats­pin­di faktų

Pa­sau­ly­je ir taip ne­trūksta pro­blemų: JAV au­gi­mo sun­ku­mai, Eu­ ro­pos re­ce­si­ja, ne­ra­mu­mai Ar­ti­ muo­siuo­se Ry­tuo­se. Lėtėjan­tis

Ki­ni­jos eko­no­mi­kos au­gi­mas įvar­ di­ja­mas kaip dar vie­na di­delė ir ne­ įver­tin­ta grėsmė. Tarp la­biau­siai es­ka­luo­jamų to po­žy­mių – išaugę Ki­ni­jos dar­buo­tojų at­ly­gi­ni­mai, sta­tybų bur­bu­las, že­mas vi­daus var­to­ji­mas. Ta­čiau fak­tai kal­ba prie­šin­gai ir ro­do tik atei­nantį Ki­ni­jos eko­no­mi­

Šalys investuoja Sta­t is­t i­kos de­p ar­t a­men­to duo­me­ ni­m is, tie­s io­g inės Ki­n i­jos in­ves­t i­c i­ jos Lie­t u­vo­je 2012 m. ko­vo 31 d. sie­ kė 18,59 mln. litų ir su­darė 0,04 pro­c. visų tie­sio­g i­n ių už­sie­n io in­ves­t i­cijų (TUI) Lie­t u­vo­je. Ki­n i­ja pa­gal TUI dy­ dį Lie­tu­vo­je užėmė 42 vietą. Tuo pa­

Naudinga kaip partnerė čiu lai­ko­tar­piu tie­sio­g inės Lie­t u­vos in­ves­t i­ci­jos Ki­n i­jo­je siekė 11,05 mln. litų ir tai su­darė 0,19 pro­c . visų tie­ sio­g i­n ių in­ves­t i­cijų už­sie­ny­je. Ki­n i­ ja pa­gal tie­sio­g i­nes Lie­t u­vos in­ves­ ti­cijas užėmė 19 vietą. Šal­ti­nis: Vals­ty­binė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja

Pre­ky­bos apim­tis išau­go Pre­ky­bos sri­ty­je Ki­ni­ja yra tarp reikš­ mingų Lie­t u­vos už­sie­n io pre­k y­bos par­tne­r ių. Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­n i­m is, Ki­n i­ja iš 186 Lie­t u­vos už­sie­nio pre­ky­bos par­tne­rių 2011 m. pa­gal pre­k y­bos apy­vartą bu­vo 17-a, pa­gal eks­portą – 30-a, o pa­gal im­ portą – 13-a, 2012 m. pirmą pus­metį iš 184 Lie­t u­vos už­sie­n io pre­k y­bos par­t ne­r ių ati­t in­ka­mai bu­vo 16, 26 ir 12 vie­to­se. Pre­ky­bos apim­t is nuo 2004 iki 2011 m. išau­go dvi­gu­bai ir 2011 m. pre­k ių apy­var­ta siekė 1,758 mln. litų. Ta­čiau eks­por­tas bu­vo daug ma­žes­n is ne­ gu im­por­tas, todėl pre­k y­bos ba­lan­ sas iš­l i­ko nei­g ia­mas. 2012 m. pirmą

Tu­ristų daugė­ja Ki­ni­jos tu­riz­mo rin­ka yra vie­na spar­ čiau­siai au­gan­čių pa­sau­ly­je. Lie­tu­va tu­ris­tams iš Ki­ni­jos taip pat pa­trauk­ li. Tai ro­do kas­met au­gan­tys tu­ristų srau­tai. Lie­t u­vos sta­t is­t i­kos de­par­ ta­men­to duo­me­ni­mis, 2007–2011 m. Lie­t u­vos ap­g y­ven­d i­n i­mo įstai­go­se tu­ristų skai­čius iš Ki­ni­jos išau­go net 5,8 kar­to ir 2011 m. siekė 5,5 tūkst. Šių metų pirmą pus­metį at­v y­ko 2,2 tūkst. Ki­ni­jos tu­ristų. Šal­ti­nis: Vals­ty­binė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja

kos pe­rei­namąjį lai­ko­tarpį, kai bus di­di­na­mos in­ves­ti­ci­jos į ino­va­ci­jas, ska­ti­na­mas ša­lies vi­daus var­to­ji­mas, stip­ri­na­mas pa­slaugų sek­to­rius. Ypač at­si­žvel­giant į tai, kad did­žio­ sios Va­karų vals­tybės yra pri­klau­ so­mos ne tik nuo Ki­ni­jo­je pa­ga­mi­ na­mos pro­duk­ci­jos, bet ir nuo ypač spar­čiai išau­gu­sio eks­por­to į ją.

pus­metį, pa­ly­g in­t i su 2011 m. ati­t in­ ka­mu lai­ko­tar­piu, pre­k ių apy­var­ta su Ki­ni­ja pa­didė­jo 19,8 pro­c., eks­por­ tas – 48,1 pro­c., im­por­tas – 16,7 pro­c. Ta­čiau pre­ky­bos ba­lan­sas taip pat iš­ li­ko nei­g ia­mas. 2012 m. pirmą pus­metį į Ki­n iją dau­ giau­sia eks­por­tuo­ta me­die­nos ir me­ die­nos dir­bi­nių (24 pro­c.), įvai­rių pra­ monės dir­bi­n ių (22 pro­c.) ir ne­tau­ riųjų me­talų bei jų dir­bi­nių (11 pro­c.). Šį lai­ko­t arpį iš Ki­n i­jos dau­g iau­s ia im­por­t uo­ta ma­šinų ir me­cha­n i­n ių įren­g i­nių, elekt­ros įren­g i­nių ir jų da­ lių (31,5 pro­c.), ne­tau­riųjų me­talų ir jų dir­bi­nių (10,1 pro­c.). Šal­ti­nis: Vals­ty­binė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja

ES pre­ky­ba su Ki­ni­ja nuo 1999 m. išau­go 6,7 kar­to. Ži­no­ma, šis skai­ čius ne­turėtų ste­bin­ti įver­ti­nus faktą, kad Ki­ni­jos ūkis per šį lai­ ko­tarpį kas­met ki­lo apie 8 pro­c. Ir nors ES pre­ky­bos su Ki­ni­ja ba­ lan­sas de­fi­ci­ti­nis, t. y. mes kur kas dau­giau įsi­ve­ža­me iš šios ša­lies nei į ją iš­ve­ža­me, ir eks­por­tas į ją su­ da­ro tik pusę eks­por­to į JAV vertės, tai ne­su­men­ki­na jos au­gi­mo po­ten­cia­lo ir svar­bos Eu­ro­pai. Ab­so­liu­ti ES didė­jan­čio eks­por­ to į Ki­niją nu­galė­to­ja yra Vo­kie­ ti­ja. Jos eks­por­tas 1999–2011 m. išau­go be­veik de­šim­te­rio­pai – nuo 7 mlrd. eurų 1999 m. iki 64,6 mlrd. eurų pra­ėju­siais me­tais. Vien eks­ por­tas į Ki­niją su­da­ro 2,5 pro­c. Vo­ kie­ti­jos BVP. Tai – did­žiau­sia eks­ por­to į Ki­niją da­lis iš ES vals­ty­bių. At­siž­vel­giant į pa­grin­di­nes eks­ por­tuo­ja­mas pre­kes iš ES, – ma­ši­ nas, įren­gi­nius ir trans­por­to prie­ mo­nes, – Vo­kie­ti­jos da­lis vi­so­je ES eks­por­to į Ki­niją struktū­ro­je išau­ go nuo 39 iki 61 pro­c. Tai ro­do, ko­ kią svarbą ES ir ypač Vo­kie­ti­jai tu­ri au­gan­tis Ki­ni­jos ape­ti­tas tech­no­lo­ gi­joms iš Va­karų. Eu­ro­pai au­gan­ti Ki­ni­ja yra la­bai nau­din­ga kaip pre­ky­bos par­tnerė. Išau­gu­si eu­ro­pietiškų pre­kių pa­ klau­sa Ki­ni­jo­je šiek tiek pa­leng­vi­no krizės įtaką Europoje ir su­kūrė nau­ jas ga­li­my­bes aug­ti, ta­čiau be­si­kei­ čian­ti Ki­ni­jos eko­no­mi­kos struktū­ra ir vis mažė­jan­čios in­ves­ti­ci­jos į ga­ mybą ga­li atei­ty­je nei­gia­mai at­si­liep­ti ir ES ga­min­to­jams. Todėl Ki­ni­jos įta­ ka ES yra ypa­tin­ga, ji vis didė­ja, ir į tai pri­va­lo­ma at­kreip­ti dėmesį ver­ti­ nant ga­li­my­bes keis­ti mūsų iš­tek­lių pa­nau­do­jimą ir eks­por­to kryp­tis. Apsaugo sukauptas rezervas

Pir­miau­sia rei­kia pa­brėžti la­bai svar­bią Ki­ni­jos eko­no­mi­kos de­talę

Reikšmė: Eu­ro­po­je išau­gu­si pre­kių pa­klau­sa šiek tiek pa­leng­vi­no krizės įtaką

– jos už­sie­nio va­liu­tos re­zer­vus. Il­ gus me­tus iš eks­por­to už­dirb­da­ma per­tek­li­nes pi­nigų su­mas už­sie­ nio va­liu­ta, Ki­ni­ja kaupė re­zervą, ir jis per ke­lis de­šimt­me­čius pa­ siekė įspūdingą dydį – 3,2 trln. JAV do­le­rių. Ga­li­ma pa­ly­gin­ti: be­ veik to­kio pat dyd­žio yra Vo­kie­ti­ jos BVP. Tad at­ėjus kri­zei ar ki­lus eko­no­mi­niams ne­ra­mu­mams Ki­ni­ ja ne­pa­ten­ka į skolų krizę kaip eu­ ro zo­na ar­ba ne­su­si­du­ria su au­gi­mo pro­ble­mo­mis kaip JAV, nes eko­no­ mi­ka ga­na griež­tai kont­ro­liuo­ja­ma ir re­zer­vai pa­nau­do­ja­mi mak­si­ma­ liai spar­čiai. Pag­rin­di­nis klau­si­mas, kurį ėmė kel­ti Ki­ni­jos iš da­lies pla­ninės, iš da­lies rin­kos eko­no­mi­kos prie­ vaiz­dai, yra su­si­jęs su jų eko­no­mi­ kos lo­gi­ka. Kodėl ša­lis tu­ri sko­lin­ ti JAV vals­ty­bei pi­ni­gus (Ki­ni­ja yra did­žiau­sia JAV kre­di­torė, ša­liai pa­ sko­li­nu­si apie 1,2 trln. JAV do­le­rių), kad ji spaus­dintų JAV do­le­rius ir jais ska­tintų sa­vo eko­no­mi­kos da­ly­vius, o šie leistų pi­ni­gus ir už juos pirk-

tų iš Ki­ni­jos im­por­tuo­jamą pro­duk­ ciją? Juk šiuos pi­ni­gus ga­li­ma sko­ lin­ti tie­siai sa­vo pi­lie­čiams, kad jie pirktų sa­vo ša­lies pre­kes. Taip iš­ ven­gia­ma sko­los ne­grąži­ni­mo ri­zi­ kos ir di­di­na­ma vi­daus, o ne už­sie­ nio ša­lies gy­ven­tojų ge­rovė. Šis klau­si­mas ne hi­po­te­ti­nis – tai yra rea­lybė, nes Ki­ni­jo­je pra­si­ de­da pre­ce­den­to ne­tu­rin­tis tur­to per­skirs­ty­mas, kai in­ves­ti­ci­jo­mis va­ro­ma eko­no­mi­ka kei­čia kryptį ir tam­pa var­to­tojų rin­ka. Praė­ju­siais me­tais priim­tas 12-asis pen­ke­rių metų eko­no­mi­kos pla­nas nu­ma­ to aiškų po­sūkį ša­lies ūkiui, ku­ris tris de­šimt­me­čius bu­vo va­ro­mas pi­gios dar­bo jėgos ir ga­my­bos. Tai yra be­ne svar­biau­sias šio de­šimt­ me­čio įvy­kis pa­sau­ly­je, ku­ris iš prin­ci­po pa­keis pla­ne­tos eko­no­ minę raidą. Pag­rin­dinės šio pla­no su­de­da­ mo­sios da­lys yra in­ves­ti­cijų ir sta­ ty­bos rei­ka­la­vi­mai pla­nuo­ja­mai stam­baus mas­to ur­ba­ni­za­ci­jai. Jau da­bar pa­ja­mos mies­tuo­se yra tris

13

KetvirtADIENIS, rugsėjo 6, 2012

turtas Iš­vy­ko ­ su vizitu

Ak­ty­vu­mas ­ su­men­ko

Eu­ras pa­traukė aukš­tyn

Praė­ju­sią sa­vaitę ūkio mi­ nist­ras Ri­man­tas Žy­lius iš­ vy­ko su dar­bo vi­zi­tu į Ki­niją, kur da­ly­vaus Ki­ni­jos tarp­tau­ tinė­je in­ves­ti­cijų ir pre­ky­bos pa­ro­do­je bei su­si­tiks su šios ša­lies pre­ky­bos mi­nist­ru. Rugsė­jo 1–9 d. vyks­tan­čio vi­zi­to tiks­las – stip­rin­ti dvi­ šalį bend­ra­dar­bia­vimą.

Ak­ty­vu­mo pra­monės sek­to­ riu­je in­dek­sas šių metų rug­ pjūtį Ki­ni­jo­je smu­ko nuo 50,1 pro­cen­ti­nio punk­to lie­pos mė­ nesį iki 49,2 pro­cen­ti­nio punk­ to. Šis ro­dik­lis smu­ko jau ket­ virtą mėnesį iš eilės, bet pir­ mą kartą per de­vy­nis mėne­ sius jis nu­si­lei­do že­miau 50 pro­cen­ti­nių punktų kar­telės.

Au­gant įplau­koms iš palū­kanų, Ki­ni­jos ICBC, did­žiau­sias ša­ lies ban­kas pa­gal rin­kos ka­pi­ ta­li­za­ciją, pirmą pus­metį pa­di­ di­no grynąjį pelną 12,5 pro­c., iki 19,39 mlrd. JAV do­le­rių. Pel­ nas iš palū­kanų, ku­ris su­da­ ro be­veik 80 pro­c. vi­so ban­ko veik­los pel­no, au­go 16,9 pro­c., iki 32,17 mlrd. JAV do­le­rių.

Komentarai

Ri­man­tas Šid­laus­kas Lie­tu­vos pre­k y­bos, pra­monės ir amatų rūmų aso­cia­ci­jos ge­ne­ra­l i­n is di­rek­to­r ius

N

ie­kam ne pa­slap­tis, kad ki­ nai tu­ri daug pi­nigų ir ne­ ma­žai am­bi­cijų įsit­vir­tin­ti Eu­ro­pos rin­ko­se. Lie­tu­va šiuo at­žvil­giu jiems būtų pa­ran­ki, pa­to­ gi ir pa­trauk­li ša­lis. Ta­čiau mes iki šiol ne­tu­ri­me jo­kio vals­tybės lyg­me­niu su­ da­ry­to prio­ri­tetų sąra­šo, ku­ria­me būtų aiš­kiai nu­ma­ty­ta, į ko­kias sri­tis Lie­tu­va norėtų pri­trauk­ti di­des­nių in­ves­ti­cijų. Nors yra dau­g ybė vals­t ybės ins­t i­t u­ cijų, ku­r ios rūpi­na­s i in­ves­t i­c i­jo­m is, nuo­lat kal­ba­ma apie vers­lo kli­ma­to ge­r i­n imą, nie­kas ne­sii­ma ele­men­ta­

Kodėl ša­lis tu­ri sko­lin­ ti JAV vals­ty­ bei pi­ni­gus, kad ji spaus­ dintų JAV do­ le­rius ir jais ska­tintų sa­ vo eko­no­mi­ kos da­ly­vius, o šie leistų pi­ni­gus ir už juos pirktų iš Ki­ni­jos im­ por­tuo­jamą pro­duk­ciją? Ki­ni­jo­je.

kar­tus di­desnės nei už­mies­čio re­ gio­nuo­se. Siek­da­ma tva­rios ur­ba­ ni­za­ci­jos, Ki­ni­ja yra už­sibrė­žu­si ma­siš­kai kur­ti dar­bo vie­tas ir au­ gin­ti pa­slaugų bei ino­va­cijų sek­ to­rius. Nes jos va­do­vai pui­kiai su­pran­ta, kad 30 metų veikęs pa­ sau­lio ga­myk­los mo­de­lis at­gy­ve­no ir vėliau­siai po ke­lių de­šimt­me­čių su­stos ir ims mažė­ti – ten­kins vie­ tos pa­klausą ar­ba trans­for­muo­ sis į ino­va­cijų kūrimą. Tad įver­tinę faktą, kad šio­je ša­ly­je per atei­nantį de­šimt­metį su­si­kurs did­žiau­sia vi­ du­rinė klasė pla­ne­to­je, ga­li­me at­ sar­giai da­ry­ti iš­vadą, kur turė­tu­me ieš­ko­ti naujų klientų – tu­rin­čių pi­ nigų, ne­pra­sis­ko­li­nu­sių ir tu­rin­čių di­delę pa­skatą var­to­ti. Miestų vai­duok­lių baimė

Vie­na iš kitų di­de­lių bai­mių dėl Ki­ ni­jos per­kai­ti­mo yra įvar­di­ja­ma kaip in­ves­ti­ci­jos „į nie­kur“: tuš­ti oro uos­tai, ke­liai, mies­tai vai­duok­liai ir pa­našūs inf­rast­ruktū­ros pro­jek­tai. Pa­na­šus pa­vyz­dys yra Is­pa­ni­jo­je,

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

kur už ES struktū­ri­nių fondų lėšas pa­sta­ty­tas ne vie­nas ne­vei­kian­tis oro uos­tas, o jiems iš­lai­ky­ti to­liau leid­žia­mi pi­ni­gai. Taip pat pui­kiai ži­no­me apie in­ves­ti­ci­jas į ke­lių inf­ rast­ruktūrą, ku­rios pla­na­vi­mas yra mažų ma­žiau­siai abe­jo­ti­nas. Re­mian­tis „Mor­gan Stan­ley Asia“ ana­li­ze, ši baimė yra ne­pagrįs­ta ir to­kios iš­va­dos pa­rem­tos ne fak­tais, o pa­pras­čiau­siais gan­dais. Tei­gia­ ma, kad Ki­ni­jos mo­der­ni­za­ci­ja yra did­žiau­sia ur­ba­ni­za­ci­jos is­to­ri­joje, ko­kią pa­sau­lis yra regėjęs. 2011 m. Ki­ni­jos ur­ba­ni­za­ci­jos ly­gis pirmą kartą per­žengė 50 pro­c. ir pa­siekė 51,3 pro­c. lygį. Pa­ly­gin­ki­me tai su 20 pro­c. ur­ba­ni­za­ci­jos ly­giu 1980 m. ir su­vok­si­me, ko­kio mas­to ir svar­ bos pro­ce­sai ten vyks­ta. Re­mian­tis Tarp­tau­tinės eko­no­mi­nio bend­ ra­dar­bia­vi­mo ir plėtros or­ga­ni­za­ ci­jos pro­gnozė­mis, Ki­ni­jos miestų gy­ven­tojų skai­čius turėtų pa­didė­ti dar 300 mln. iki 2030-ųjų. Ki­to­je, McKin­sey at­lik­to­je, stu­ di­jo­je pro­gno­zuo­ja­ma, kad iki

2025 m. Ki­ni­ja turės dau­giau nei 220 miestų, ku­rių po­pu­lia­ci­ja per­ kops mi­li­joną žmo­nių, pa­ly­gin­ti su da­bar­ti­niais 125 mi­li­jo­ni­niais mies­ tais. Taip pat stu­di­jo­je pro­gno­zuo­ ja­ma, kad iki to lai­ko­tar­pio ša­ly­je bus 23 did­mies­čiai, ku­rių gy­ven­ tojų skai­čius vir­šys 5 mln. Ša­lis jau da­bar ak­ty­viai in­ves­ tuo­ja biud­že­to pi­ni­gus į naujų miestų sta­tymą ir inf­rast­ruktūrą. BVP au­gi­mo lėtėji­mas yra tik trans­for­ma­ci­jos re­zul­ta­tas, ku­ris neiš­ven­gia­mas esant bet ko­kiems po­ky­čiams. Ne­pai­sant sta­tybų bu­ mo ri­zi­kos, ku­riai val­dy­ti im­ta­ si ypa­tingų fis­ka­li­nių prie­mo­nių, Ki­ni­jos ur­ba­ni­za­ci­jos ir vi­du­rinės klasės kūri­mo pe­rio­das at­neš vi­ siš­kai nau­jas ten­den­ci­jas ir eko­no­ minę lo­giką. Vis dau­giau eks­por­ to iš ES ir kitų Va­karų vals­ty­bių kryps į Azi­jos gi­gan­tės var­to­to­jus. Ver­ta ne­pa­mirš­ti, kad Ki­ni­ja tu­ ri mil­ži­niš­kus re­zer­vus, la­bai že­ mą biud­že­to de­fic­ itą ir ma­žai už­ sie­nio skolų.

Au­re­li­jus Ušec­kas

Lie­tu­vos pra­mo­ni­ninkų kon­fe­de­ra­ci­jos Už­sie­nio ry­šių de­par­ta­men­to di­rek­to­rius

Š

iuo me­t u tarp Lie­t u­vos ir Ki­ ni­j os ban­do­m a megz­t i san­ ty­k ius, bet ša­lys kol kas lai­ ko­s i la­b ai ato­k iai vie­n a nuo ki­tos. Ne­g a­l i­m a sa­k y­t i, kad Lie­t u­vos vers­l as sis­te­m in­g ai veržtų­s i į Ki­n i­ jos rinką. Visų pir­m a, yra tam tikrų bai­m ių, kad esa­m e per ma­ž i ir kad ne­g alė­s i­m e pa­t en­k in­t i vi­s os Ki­n i­ jos po­rei­k ių – tie­s iog iš­t irp­s i­m e jos rin­ko­j e ir ne­b ūsi­me įdomūs. Ta­č iau ma­n au, taip pat kitų ša­l ių pa­t ir­t is ro­ do, kad ma­ž as ne­būti­n ai reiš­k ia pra­ stą. Ki­n i­j o­j e yra mažų re­g ionų, ku­r ių bent dalį už­p ildę sa­vo pro­d uk­c i­j a galė­t u­m e la­b ai ge­r ai gy­ven­t i. Ant­ra, Lie­t u­vos vers­l as ne­l a­b ai pa­ žįsta Ki­n i­j os rinkos, kol kas tik „pa­ flir­t uo­j a­m a“. Dar ne­l a­b ai su­p ran­t a­ ma, ko rei­k ia ki­nams, o jei­g u kar­t ais ir no­r i­ma rea­l i­z uo­t i sa­vo pro­duk­c iją, daž­n ai va­do­v au­j a­m a­s i va­k a­r ie­t iš­ kais me­to­dais. Ta­čiau rei­k ia su­pras­t i, kad dar­bas su Ki­n i­ja ski­r ia­si nuo dar­ bo su Va­k a­rais – san­t y­k iai su šia ša­l i­

rių da­lykų, pa­v yzd­ž iui, ne­si­kal­ba su sa­v i­val­dybė­m is. Juk in­ves­t uo­to­jams pa­si­ū ly­t i ga­l i­my­bių pa­ke­t us, for­mu­ luo­t i rei­ka­la­v i­mus ar iš­ly­gas yra vals­ tybės rei­ka­las. Pa­v yzd­ž iui, ja­p o­nai užėmė nišą pa­ sau­ly­je vys­ty­da­mi aukštą­sias tech­no­ lo­g i­jas, au­to­mo­bi­l ių pra­monę, vaiz­do ir gar­so tech­no­lo­g i­jas. Tai bu­vo aiš­ kios kryp­tys, ku­rias vals­tybė rėmė ir į ku­rias kon­cent­ra­vo­si. O mes jo­kios vi­ zi­jos ne­tu­r i­me. Todėl ma­nau, kad, kol ne­su­sit­var­ky­si­me sa­vo kie­me, kalbė­ti apie glau­des­nius ry­šius atei­ty­je anks­ ti – ar su in­ves­tuo­to­jais iš Ki­ni­jos, ar Iz­ rae­l io, ar ko­k ios nors ki­tos ša­l ies. Pa­ž iūrė­k i­me, kuo bai­g ia­s i ofi­c ialūs ša­l ių su­si­t i­k i­mai: ar­ba mes per­ka­me ko­k ią nors in­ves­t i­c iją, kad į Lie­t uvą ateitų gar­sus prekės ženk­las, ku­r iuo galė­t u­me gir­t is, ar­b a pa­s i­š ne­k a­me su di­de­l iais, daug pi­n igų tu­r in­č iais žmonė­m is ir dau­g iau su jais ne­b e­su­ si­t in­ka­me. Nes jie su­pran­ta, kad mes pa­t ys ne­ž i­no­me, ko no­r i­me. mi la­biau grind­ž ia­m i as­me­n iš­k u­mu, ne­b ent tu­r i išs­k ir­t inį pro­duktą. Apsk­r i­tai su to­k ia ša­l i­m i kaip Ki­n i­ ja rei­k ia bend­rau­t i vals­t y­bi­n iu ly­g iu. Rei­k ia la­bai di­delės vald­ž ios ins­t i­t u­ cijų, vie­šo­jo sek­to­riaus pa­gal­bos, nes ten san­ty­kiai daž­niau­siai už­mez­ga­mi per aukš­čiau­sius sluoks­nius. Maž­daug prie­š me­tus mes ke­lis kar­tus su­si­ti­ko­ me su vald­ž ios at­sto­vais dėl san­ty­k ių su Ki­ni­ja, ta­čiau tuo me­tu bu­vo pra­šo­ ma šio klau­si­mo ne­kel­ti – vald­žia žadė­ jo pa­reng­ti eko­no­minės dip­lo­ma­ti­jos su Ki­n i­ja stra­te­g iją, ku­r ią galė­t u­me išk­r is­ta­l i­z uo­t i pir­m iau­sia ša­ly­je. Ta­ čiau iš esmės yra pro­ble­ma, kad nei vers­lo, nei vald­ž ios sluoks­n iuo­se nė­ ra tam tik­ro sis­te­m i­n io po­ž iū­r io į Ki­ niją. O jis, ma­no ma­ny­mu, būti­nas ir ne­ga­li­mas be vald­ž ios pa­gal­bos. Kol kas Lie­t u­va Ki­n i­jai yra per men­ kai ži­no­ma ša­l is. Ki­n i­jai Lie­t u­vos rin­ kos skai­č iai ke­l ia šyp­s eną, ir mums tai rei­k ia su­pras­t i – esa­me kai­mas Ki­ ni­jos mas­t u. Ta­č iau esa­me la­b ai pa­ trauklūs kaip tam tik­ra lo­g is­t inė vie­ ta, per ku­r ią ga­l i­ma plėstis į Eu­ropą – pa­s iek­t i Skan­d i­n a­v iją ir pan. To­ kių svars­t ymų tarp kinų yra, ta­č iau ne­m a­n au, kad bu­vo for­mu­luo­j a­m i konk­retūs pa­s i­ū ly­mai. Kinų in­ves­t i­ ci­jos Lie­t u­vo­je kol kas tėra smul­kaus vers­lo lyg­mens: dau­g iau­s ia ša­ly­j e vys­to­mas kinų res­to­ranų vers­las ar ma­žesnės apim­t ies pre­k y­ba. Nors la­ biau pa­si­stengę galė­t u­me ki­nams pa­ ro­dy­t i, kad esa­me rim­tas par­t ne­r is.

19

ketvirtadienis, rugsėjo 6, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Noros Roberts knygą „Ilgai ir laimingai“.

Nora Roberts. „Ilgai ir laimingai“. Keturios geriausios draugės jaučiasi laimingos, kad savo klientams prašmatniame Braunų dvare gali surengti nepakartojamą vestuvių šventę: Emalaina iš gėlių sukurs nuostabią pasakų šalį, Lorelė nudžiugins nepaprasto grožio ir skonio desertais, Makenzė įamžins kiekvieną laimingą sutuoktuvių akimirką, o Parker pasirūpins visomis šventės detalėmis.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima

pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda.

Avinas (03 21–04 20). Tinkamas laikas rinktis baldus, pertvarkyti namus ir t. t. Keisis požiūris į vertybes. Atsipalaiduokite ir pasimėgaukite gyvenimu, bet nepamirškite, kad vidinis tobulėjimas taip pat svarbus. Jautis (04 21–05 20). Labai sėkmingas laikas. Jums bus suprantamos aplinkinių emocijos. Tik apie tai niekam nesakykite, pasilaikykite sau savo nuomonę ir spėliones, kad neįžeistumėte artimo žmogaus. Dvyniai (05 21–06 21). Šiandien gali kilti slaptų ir tamsių minčių, būsite itin susimąstęs ir kam nors iš aplinkinių galite pasirodyti įtartinas. Nusiraminkite ir skirkite daugiau dėmesio savo dvasiniam pasauliui. Vėžys (06 22–07 22). Vertinsite savo karjerą ir praktinius sugebėjimus. Vadovybė įvertins jūsų naują požiūrį į darbą. Tik atminkite, kad kartais už iniciatyvą baudžiama, ypač jei elgiamasi neapgalvotai. Liūtas (07 23–08 23). Nauji bendravimo būdai padės sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Būsite kalbesnis, noriai ir lengvai bendrausite. Galimas pokalbis su vyresniu žmogumi. Sekite savo mintis – tai labai svarbu. Mergelė (08 24–09 23). Naujo ciklo pradžia. Leiskite sau šiek tiek papramogauti, pasimėgauti gyvenimu. Gal atsiras laisvo laiko savo dvasiniam pasauliui pažinti, pamedituoti. Svarstyklės (09 24–10 23). Galimi konfliktai ir skaudūs įžeidimai. Nevarginkite savo galvos sudėtingomis mintimis, imkitės įprastų reikalų arba tiesiog pasivaikščiokite po parką ar mišką. Skorpionas (10 24–11 22). Jūsų perdėtas psichologinis spaudimas gali sugadinti santykius su aplinkiniais. Jei laiku tai suvoksite, neiškils jokių nenumatytų situacijų. Dažniau šypsokitės, bent jau sau. Šaulys (11 23–12 21). Būsite jautrus, kitaip vertinsite savo emocijas ir veiksmus. Galbūt tie įvertinimai bus nevisiškai teisingi, todėl geriau šiandien pailsėkite ir susikaupkite. Ožiaragis (12 22–01 20). Emocingumas ir jautrumas turės neigiamos įtakos jūsų interesams ir tolesnei veiklai. Galite būti pernelyg dosnus ir iššvaistyti per daug pinigų. Geriau piniginę palikite namie. Vandenis (01 21–02 19). Palanki diena bendrauti su draugais ir jaunais žmonėmis. Puikiai praleiskite laiką. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Ir nesidrovėkite savo minčių bei darbų. Žuvys (02 20–03 20). Esate nepatenkintas pasauliu. Nejaučiate meilės aplinkiniams ir patys jaučiatės nemylimas. Neskubėkite aiškintis santykių – viskas greitai susitvarkys ir pasaulis nušvis kitomis spalvomis.

Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, rugsėjo 11 d.

„Titaniko“ žūties 100-mečiui – tarptautinė grafikos paroda Šiandien 17.30 val. „Klaipėdos galerijoje“ lankytojams duris atvers tarptautinė grafikos paroda, skirta „Titaniko“ 100-osioms žūties metinėms.

„Titanikas“ – tai laivas gigantas, istorijoje žinomas kaip vienas iš ryškiausių Belle Époque laikotarpio technikos pasiekimų. „Titanikas“ žmonių buvo vadinamas „neskęstančiu“, cituojant vieną 1911-ųjų gegužės 31 dieną vykusios laivo prezentacijos dalyvių: „Net pats Dievas nenuskandintų šito laivo“. Vis dėlto didžiausias tuo laikmečiu kada nors pastatytas laivas neišlaikė pirmo ir paskutinio gamtos išbandymo, su savimi į dugną nusinešdamas 1517 žmonių gyvybių.

Tarptautinio grafikos projekto „Titanic 100“ kuratorė lietuvių kilmės Latvijos menininkė Nelė Žukauskaitė-Zirnitė inicijavo šį renginį ne vien dėl visuomeninio „Titaniko“ žūties 100-ųjų metinių rezonanso, visus šiuos metus sklandančio Europoje ir Amerikoje. Ją įkvėpė Wilhelmo Fetlerio eilėraštis, dedikuotas poeto draugui, kuris „Titaniku“ išvyko į jūrą ir nebegrįžo. Eilėse išreikštos galingos emocijos grafikę paskatino suburti „Titaniko“ tema besidominčius 60 kolegų iš 20 pasaulio šalių, kad jie apmąstytų mūsų civilizacijos laivo kursą ir atskleistų parodos temą – žmogaus gyvenimo trapumą amžinybės akivaizdoje. „Titaniko“ paroda bus įdo-

mi visiems, kurie atvirai mąsto apie šiuolaikinio žmogaus situaciją civilizacijos laive, mano parodos kuratorė. „Titaniko“ 100-mečiui skirtame grafikos projekte Lietuvai atstovauja Tadas Gandrėnas ir Greta Grendaitė. Klaipėdoje ekspoziciją papildys pajūrio menininkės Saulės Želnytės darbai. Projektas „Titanic 100“ startavo šiemet balandį Latvijos dailininkų sąjungos „Rīgas Talers“ galerijoje. Ten buvo pristatyta paroda ir jos katalogas. „Klaipėdos galerijoje“ (Bažnyčių g. 4 / Daržų g. 10) paroda paviešės iki spalio 6-osios. Įėjimas – laisvas. „Klaipėdos“ inf.

Kūrinys: Jegoro Rostovo grafikos darbas meno projektui „Titanic 100“.

Orai

Antroje savaitės pusėje Lietuvoje prognozuojami vėsūs su trumpais lietumis orais. Šiandien dieną bus apie 17 laipsnių šilumos, trumpai palyti gali visoje Lietuvoje. Penktadienį temperatūra sumažės dar keliais laipsniais – dieną nesušils daugiau nei iki 15–17 laipsnių, lis stipriau, kils vėjas.

Šiandien, rugsėjo 6 d.

+17

+17

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+17

Šiauliai

Klaipėda

+17

Panevėžys

+17

Utena

+17

6.34 19.59 13.25

250-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 116 dienų. Saulė Mergelės ženkle.

Tauragė

+17

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +30 Berlynas +17 Brazilija +28 Briuselis +19 Dublinas +16 Kairas +36 Keiptaunas +20 Kopenhaga +16

kokteilis

Londonas +20 Madridas +31 Maskva +19 Minskas +17 Niujorkas +28 Oslas +16 Paryžius +23 Pekinas +24

Praha +17 Ryga +15 Roma +26 Sidnėjus +24 Talinas +14 Tel Avivas +32 Tokijas +30 Varšuva +18

Vėjas

4–8 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

dą at­my­nė iš Vil­niaus.

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

15

17

15

16

8

13

16

17

16

9

15

16

15

15

6

šeštadienį

Kom­po­zi­to­rius at­my­nė tri­ra­čiu Gū­d žią nak­t į ar auš­tant tre­čia­d ie­n io ry­tui į Klai­pė­dą įrie­dė­jo keis­ta tri­jų ra­ tų trans­por­to prie­mo­nė, ant ku­rios bu­ vo iš­ke­ver­zo­tas pa­va­d i­n i­mas „Kom­ mu­nal Klon Kom­pu­ter 02“. Po­l i­ci­jos eki­pa­žas tri­ra­čio ne­ly­dė­jo, nes ne­t u­ rė­jo in­for­ma­ci­jos apie jį. Ir ap­skri­tai nie­kas Klai­pė­do­je ne­ž i­no­ jo, jog ka­bi­no­je su ma­žais lan­ge­l iais sė­dė­jo ir pe­da­lus my­nė Da­ni­jos kom­ piu­te­ri­nės mu­zi­kos ge­ni­jus Goo­die­pa­ las. Jei ži­nia apie gar­saus kom­po­zi­to­ riaus vi­z i­tą į Lie­tu­vos uos­ta­mies­t į bū­ tų pa­skli­du­si, tri­ra­čiui bū­tų bu­vę sun­ ku skin­tis ke­lią pro ger­bė­jus. Ne­nuos­ ta­bu, kad apie įžy­maus sve­čio at­v y­ ki­mą nie­kas ne­bu­vo in­for­muo­tas, o ir į mies­tą iš Fa­re­r ų sa­lų ki­lęs mu­z i­ kan­tas, ku­r io tik­ras var­das ir pa­var­ dė – Par­las Kris­t ia­nas Bjor­nas Ves­te­ ris, at­v y­ko, kai klai­pė­d ie­čiai dar sap­ na­vo sap­nus.

Vilnius

Marijampolė

+17

Alytus

1766 m. gi­mė ang­lų fi­zi­ kas ir che­mi­kas Joh­nas Dal­to­nas, pir­ma­sis ap­ra­ šęs įgim­tą re­gė­ji­mo ydą, pa­va­d in­t ą dal­to­n iz­mu (spal­vų ne­sky­ri­mas). Mi­ rė 1844 m. 1917 m. Vil­n iu­je iš­leis­ tas pir­ma­sis tau­ti­nin­k ų laik­raš­čio „Lie­t u­vos ai­ das“ nu­me­r is, ku­r io re­ dak­to­r iu­m i bu­vo An­ta­ nas Sme­to­na. 1920 m. gi­mė poe­t as Pau­l ius Šir­v ys. Mi­rė 1979 m.

Klai­pė­do­je veiks mui­ti­nė

pail­sė­ti kom­po­zi­to­rius tri­ra­tį pri­ ra­ki­no sto­ra gran­di­ne.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Ry­tas – tai me­tas, kai be­veik vi­si pa­vy­ di­me be­dar­biams. Čes­ka (397 719; dau­giau to­kių sve­čių – links­ miau bus gy­ven­ti)

1991 m. SSRS pri­pa­ž i­no Lie­tu­vos, Lat­vi­jos ir Es­ti­ jos ne­prik­lau­so­my­bę. 1991 m. ant­ram di­d žiau­ siam Ru­si­jos mies­tui Le­ ning­ra­dui bu­vo grą­žin­tas Sankt Pe­ter­bur­go var­das. 1997 m. prin­ce­sės Dia­ nos lai­do­t u­ves Lon­do­ ne ste­bė­jo dau­giau kaip 2 mln. žmo­nių. 2007 m. ei­da­mas 72-uo­ sius me­t us mi­rė gar­sus ope­ros so­l is­t as, va­d i­na­ mas ge­riau­siu sa­vo kar­tos te­no­ru, Lu­cia­no Pa­va­rot­ti.

Briu­se­ly­je – bau­dos už už­gau­lio­ji­mą Bel­gi­jos sos­ti­nės gy­ven­to­jai tu­rės lai­ky­tis ge­rų ma­nie­rų – mies­to pa­ rei­gū­nai nu­spren­dė įves­ti iki 250 eu­rų sie­kian­čias bau­das už įžei­di­ nė­ji­mus ar ki­to­kius pa­na­šius nu­si­ žen­gi­mus.

to prie­mo­nė il­sė­jo­si vie­no mies­ to vieš­bu­čio kie­me.

Ne­pa­si­ti­kė­ji­mas: prieš ei­da­mas

Beata, Faustas, Magnas, Tautenė, Vaištautas.

1986 m. Kau­ne gi­mė krep­š i­n in­kas Man­tas Kal­nie­tis.

Kū­ri­nys: keis­ta eis­mo trans­por­

„Kok­tei­l į“ do­mi­no ne mu­zi­kas, o tri­ra­ tis, ku­r į Goo­d ie­pa­las pa­ts su­si­konst­ ra­vo. Ka­bi­no­je, ku­r i ap­ra­ši­nė­ta įvai­ riais žo­d žiais ir skai­čiais – itin ankš­ta. Trans­por­to prie­mo­nė, ko ge­ro, tu­ri vi­ sus au­to­mo­bi­l iams rei­ka­lin­gus ži­bin­ tus – prie­ky­je ir ga­le. „Kok­tei­l is“ no­rė­jo pa­kal­bė­t i su da­nu apie šiuo­lai­k i­nę kom­piu­te­r i­nę mu­z i­ ką, kom­po­z i­to­r iaus kan­čias, ku­r iant me­lo­d i­jas, ta­čiau sve­čias tu­rė­jo ki­t ų svar­bių rei­ka­lų.

Vardai

rugsėjo 6-ąją

rytoj

Išt­ver­mė: Goo­die­pa­las į Klai­pė­

+17

+17

At­rak­ci­ja: sve­čius pa­si­tiks au­ten­tiš­kais rū­bais ap­si­ren­gę mui­ti­nin­kai ir pa­sie­nie­tis. LDM Laik­ro­džių mu­zie­jaus ar­chy­vo nuo­tr.

„Nuo šiol bus bau­džia­ma už įvai­ raus po­bū­džio įžei­di­nė­ji­mus, ar jie bū­tų ra­sis­ti­niai, ho­mo­fo­biš­ki, ar dar ko­kie nors“, – ant­ra­die­nį pra­ ne­šė mies­to me­ro so­cia­lis­to Fred­ dy Thiel­man­so at­sto­vas. ES ir ki­tų tarp­tau­ti­nių aukš­čiau­ sių­jų ins­ti­tu­ci­jų mies­tas gar­sė­ja sa­ vo drau­giš­ka ir šei­my­niš­ka at­mos­fe­ ra, ta­čiau Bel­gi­jos sos­ti­nės va­do­vas yra pa­si­ry­žęs iš jo iš­gy­ven­din­ti bet ko­kiam did­mies­čiui bū­din­gus ne­ ma­lo­nius da­ly­kus. To­dėl Briu­se­lio sa­vi­val­dy­bės ir tei­sėt­var­kos pa­rei­ gū­nai su­si­ta­rė įves­ti nuo 75 eu­rų iki 250 eu­rų sie­kian­čias bau­das už to­ kius nu­si­žen­gi­mus kaip įžei­di­nė­ ji­mai, smul­kios va­gys­tės ar su­si­ stum­dy­mai be kū­no su­ža­lo­ji­mų. BNS inf.

Uos­ta­mies­čio Laik­ro­džių mu­zie­jus Mu­zie­jų me­tus ren­gia­si pa­mi­nė­ ti ori­gi­na­liu ren­gi­niu. Šeš­ta­die­nio vi­du­die­nį čia lan­ky­to­jų lauks sma­ gus edu­ka­ci­nis už­siė­mi­mas „Links­ mo­sios mui­ti­nės pro­ce­dū­ros“.

Ja­me uos­ta­mies­čio ir Ši­lu­tės mu­ zie­ji­nin­kai žai­di­mo for­ma at­kurs vie­ną kai­ze­ri­nės Vo­kie­ti­jos ir ca­ ri­nės Ru­si­jos pa­sie­ny­je sto­vė­ju­sių mui­ti­nės po­stų vyk­do­mų funk­ci­jų. Kiek­vie­nas da­ly­vis, ku­ris no­ rės įženg­ti į Laik­ro­džių mu­zie­jaus kie­me­lį, tu­rės kirs­ti įsi­vaiz­duo­ja­mą kai­ze­ri­nės Vo­kie­ti­jos ir ca­ri­nės Ru­ si­jos (Že­mai­ti­jos) sie­ną bei pe­rei­ti mui­ti­nės kont­ro­lės po­stą. Jį su­da­rys mui­ti­nės tar­nau­to­ jui skir­tas pa­sta­tas, ša­lia ku­rio bus įreng­tas nu­lei­džia­ma­sis buo­mas.

Gre­ta mui­ti­nės po­sto bus eks­po­ nuo­ja­ma lai­ki­na pa­ro­da apie pa­ sie­nio ir mui­ti­nės ypa­ty­bes. Pe­rei­nan­čius mui­ti­nės po­stą sve­ čius pa­si­tiks at­kur­tais kai­ze­ri­nės Vo­

Lan­ky­to­jai ga­lės įsi­ gy­ti šio kraš­to ku­li­ na­ri­nio pa­vel­do pa­ tie­ka­lų – vo­fe­lių ir čia pat ver­da­mos ka­ fi­jos. kie­ti­jos lai­ko­tar­pio rū­bais ap­si­ren­gę mui­ti­nin­kai ir pa­sie­nie­tis, ku­rie su­ pa­žin­dins su bu­vu­sio pa­sie­nio mui­ ti­nės, sie­nos kir­ti­mo tai­syk­lė­mis, už­duos links­mus klau­si­mus pa­sie­nio

mui­ti­nės te­ma. Da­ly­viai žai­di­mo for­ ma bus pra­šo­mi už­pil­dy­ti ga­be­na­mų per sie­ną pre­kių dek­la­ra­ci­jos kor­te­lę, mui­ti­nės tar­nau­to­jas at­liks iš­sa­mią do­ku­men­tų pa­tik­rą ir as­mens daik­ tų ap­žiū­rą. Mui­ti­nės po­ste veiks kei­ tyk­la – li­tai bus kei­čia­mi į spe­cia­liai iš­leis­tus pi­ni­gus. „Va­liu­tos“ kei­tyk­ lo­je da­ly­viai bus su­pa­žin­di­na­mi su jos nau­do­ji­mo tai­syk­lė­mis. Tik su šia va­liu­ta pa­te­kę į links­ my­bių sū­ku­rį kie­me­ly­je, lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti šio kraš­to ku­li­na­ri­nio pa­vel­do pa­tie­ka­lų – vo­fe­lių (di­de­lių ant lau­ko kros­nies ke­pa­mų vaf­lių) ir čia pat ver­da­mos ka­fi­jos (mie­ži­nės ir pu­pe­lių ka­vos). Laik­ro­džių mu­ zie­jaus mu­zie­ji­nin­kai pa­si­stengs, kad ak­ty­viau­si da­ly­viai pa­si­ga­min­ tų tik­rą vei­kian­tį laik­ro­dį. „Klai­pė­dos“ inf.

Tvarka: Briuselyje mandagiai elg­

tis turės ir vietiniai, ir turistai.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.