2012-09-07 Klaipeda

PIRMAS miesto dienraštis

penktadienis, RUGsėjO 7, 2012

www.kl.lt

Tam­so­je dvi­ra­ti­nin­kai ne­si­jau­čia sau­giai.

Miestas 3p.

Šį ru­de­nį Sei­mo na­riai dirbs dar ma­žiau nei įpras­ta.

Krau­pi žmog­žu­dys­tė Pran­cū­zi­jo­je: ke­tur­me­tė aš­tuo­nias va­lan­das iš­gu­lė­jo po la­vo­nais.

Lietuva 5p.

Pasaulis 9p.

Į mo­kyk­lą – per pa­ty­čias

„Kam ma­lo­nu, kai kai­my­ nys­tė­je vi­są gy­ve­ni­mą sta­to­mas na­mas?“

2p.

Ba­ri­ka­dų kai­na – 20 tūkst. li­tų Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Uos­ta­mies­čio val­džia jau įsi­gi­jo įran­gą, ku­ri val­di­nin­kams pa­dės at­si­tver­ti nuo žmo­nių, kad šie ne­ pa­tek­tų į vals­ty­bės tar­nau­to­jų ka­ bi­ne­tus. Už to­kias ba­ri­ka­das mo­ kes­čių mo­kė­to­jai tu­rės pa­klo­ti ne vie­ną tūks­tan­tį li­tų.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Ne­su­lau­kė pa­gal­bos

4

Kaina 1,30 Lt

Ar­chi­tek­tė Ra­mu­nė Sta­še­vi­čiū­tė už­si­mi­nė, kad iki šiol ne­ri­bo­tą lai­ką ga­lio­ję sta­ty­bų lei­di­mai sė­jo ir nei­gia­mas emo­ci­jas.

Ve­rian­tys pa­šai­pūs žvilgs­niai, už­gau­lios fra­zės, pa­nie­ki­na­ mas ap­lin­ki­nių el­ge­ sys – tai pa­ju­to vie­ na paaug­lė, šį rug­sė­ jį pra­vė­ru­si mo­kyk­ los du­ris. Mer­gai­ tę iš­ti­ko šo­kas, kai ji su­ži­no­jo, kad kaž­ kas, įsi­bro­vęs į jos so­cia­li­nio tink­lo pa­ sky­rą, vi­są va­sa­rą siun­ti­nė­jo ne­švan­ kius pa­siū­ly­mus.

Moks­lei­vė Ine­ta (tik­ra­sis var­das ir pa­var­dė ne­skel­bia­mi, re­mian­tis Ne­pil­na­me­čių ap­sau­gos nuo nei­ gia­mo vie­šo­sios in­for­ma­ci­jos po­ vei­kio įsta­ty­mo nuo­sta­to­mis) ti­ki­ no, kad be tė­vų ir ar­ti­mų­jų dau­giau jos da­bar nie­kas ne­pa­lai­ko. „Kla­sės auk­lė­to­ja el­gia­si taip, lyg nie­ko ne­ bū­tų nu­ti­kę. Mo­kyk­los va­do­vai tik sie­lo­ja­si, kad vi­sa tai ne­ pask­lis­tų į vie­šu­mą.

209 (19 510)

Smū­gis: mergaitės vardu įsi­lau­žė­lių iš­siun­ti­nė­tos ne­pa­do­rios ži­nu­tės pa­gim­dė pa­ty­čių la­vi­ną, ta­čiau nei pe­

da­go­gai, nei mo­kyk­los va­do­vy­bė neužs­to­ja su­gniuž­dy­tos paaug­lės.

PRENUMERATA 2012 M.

KETVIRČIUI –

Išsamesnė informacija www.KL.lt ir Platinimo skyriaus tel. (8 46) 397 714.

51

Lt

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės va­do­vai dar va­sa­rą in­for­ma­vo, kad nuo ru­dens in­te­re­san­tai ga­lės įeiti tik į pir­mą­jį įstai­gos aukš­tą, nes bus įdieg­ta kor­te­lių sis­te­ma, o jas tu­ rės tik val­di­nin­kai ir mies­to ta­ry­ bos na­riai. To­dėl tik jie ir ga­lės pa­ tek­ti į ki­tuo­se aukš­tuo­se esan­čius ka­bi­ne­tus. To­kia tvar­ka esą ma­ žins ko­rup­ci­jos ti­ki­my­bę, nes in­ te­re­san­tai ne­be­ga­lės lan­ky­tis val­ di­nin­kų dar­bo vie­to­se, bet to, esą tai pa­dės ap­sau­go­ti ir pa­čius dar­ buo­to­jus, nes sa­vi­val­dy­bė­je pa­si­ tai­ky­da­vo va­gys­čių, įvai­ rių iš­puo­lių.

TAVO MIESTO NAUJIENOS www.KL.lt

2

2

penktadienis, RUGsėjO 7, 2012

miestas

Ba­ri­ka­dų kai­na – 20 tūkst. li­tų Ža­d ė­ta, kad kor­te­ 1 lių sis­te­ma bus įdieg­ ta nuo rug­sė­jo vi­du­rio. Ta­čiau jau

da­bar aiš­ku, jog šis ter­mi­nas bus nu­kel­tas.

Via­čes­la­vas Kar­ma­no­vas:

Da­bar ne žmo­nės pas mus tu­rės pa­kil­ti, o mes pas juos nu­si­lei­ si­me. „Vi­są įran­gą jau nu­si­pir­ko­me, už­sa­kė­me, kad pa­ga­min­tų 280 kor­te­lių. Įran­gą ga­li­ma su­mon­ tuo­ti per vie­ną die­ną, ta­čiau kol kas ne­sku­ba­me. Ma­nau, kor­te­li­ nė sis­te­ma pra­dės veik­ti nuo ki­ tų me­tų, o gal šiek tiek anks­čiau“, – tei­g ė Klai­p ė­d os sa­v i­val­dy­ bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus

pa­va­d uo­to­jas Via­č es­l a­vas Kar­ ma­no­vas. Įran­ga, ku­ri rei­ka­lin­ga val­di­ nin­kams at­si­ri­bo­ti nuo mies­tie­ čių, kai­na­vo 10,5 tūkst. li­tų. Dar 12 tūkst. li­tų – nau­jos du­rys, ski­ rian­čios pir­mą­jį ir ant­rą­jį aukš­tus. Ša­lia jų ir bus su­mon­tuo­tas įren­ gi­nys, prie ku­rio pri­dė­jus kor­te­lę du­rys at­si­da­rys ir bus ga­li­ma pa­ tek­ti į ki­tus aukš­tus. „Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bei pri­klau­ so dau­giau nei šim­tas įvai­rių įstai­ gų, to­dėl da­bar spren­džia­me, ar jos tu­rė­tų už­si­sa­ky­ti kor­te­les, kad ga­ lė­tų pa­tek­ti į sa­vi­val­dy­bę“, – aiš­ki­ no V.Kar­ma­no­vas.

Jo tei­gi­mu, gy­ven­to­jai tik­rai ne­ tu­rė­tų jaus­ti dis­kom­for­to, kad ne­ ga­lės pa­tek­ti į ki­tus sa­vi­val­dy­bės pa­sta­to aukš­tus, o tik į pir­mą­jį. „Da­bar ne žmo­nės pas mus tu­ rės pa­kil­ti, o mes pas juos nu­si­ lei­s i­m e. Priė­m i­m o va­l an­d o­m is spe­cia­lis­tai žmo­nes priims pir­ ma­ja­me aukš­te esan­čiuo­se ka­bi­ ne­tuo­se. Svars­to­me, kad čia ga­ lė­tų vyk­ti ir pa­si­ta­ri­mai, mies­to ta­ry­bos ko­mi­te­tų po­sė­džiai, nes juo­se pa­gei­dau­ja da­ly­vau­ti vi­suo­ me­ni­nin­kai. Jau esu nu­ma­tęs, ku­ rie ka­bi­ne­tai bus lais­vi ir juos bus ga­l i­m a pri­tai­k y­t i gy­ven­to­jams priim­ti ir kon­sul­tuo­ti bei pa­si­ta­ ri­mams or­ga­ni­zuo­ti“, – tvir­ti­no V.Kar­ma­no­vas.

Statybų leidimai galios trumpiau Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Nuo rug­sė­jo pra­dė­ti tai­ky­ti ap­ri­bo­ ji­mai sta­ty­bų lei­di­mams. Jie ga­lios ne vi­są gy­ve­ni­mą, kaip bu­vo iki šiol, o de­šimt me­tų nuo iš­da­vi­mo.

Toks lei­di­mo sta­ty­boms ir re­konst­ ruk­ci­jai ga­lio­ji­mo ap­ri­bo­ji­mas nė­ ra nau­jie­na. Jis ga­lio­jo iki 2010 m. rug­sė­jo 30 d.

Ta­čiau de­šim­ties me­tų sta­ty­bų lei­di­mo ga­lio­ji­mo ter­mi­nas bu­vo pa­nai­kin­tas.

Nuo 2010 m. spa­l io 1 d. iš­d uo­ ti sta­ty­b ų lei­d i­m ai ga­l io­jo ne­r i­ bo­tai – jie bu­vo savaime pra­t ę­ sia­m i. Šių me­tų ko­vo pa­bai­go­je Sei­ mo na­rys Al­man­tas Pet­kus pa­tei­kė Sta­ty­bos įsta­ty­mo pa­tai­sas.

Pab­rėž­ta, kad sta­ty­bos lei­di­mo ga­lio­ji­mo ter­mi­no ne­bu­vi­mas lei­ džia pikt­nau­džiau­ti.

Už­bai­gus nau­ją sta­ti­nį nė­ra su­ra­ šo­mas sta­ty­bos už­bai­gi­mo ak­tas ir šis nė­ra įre­gist­ruo­ja­mas Ne­kil­no­ ja­mo­jo tur­to re­gist­re, kas yra pri­ va­lo­ma. Ta­ria­mai sta­ty­bos vis dar tę­sia­si.

To­kiais at­ve­jais iš­ven­gia­ma ne­ kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio.

Tad sie­kiant iš­veng­ti pikt­nau­ džia­vi­mų, pa­siū­ly­ta su­grą­žin­ti de­ šim­ties me­tų sta­ty­bų lei­di­mo ga­ lio­ji­mo ter­mi­ną.

Bir­že­lį Sei­mas pri­ta­rė to­kioms pa­tai­soms. Jos įsi­ga­lio­jo nuo rug­ sė­jo 1 d.

Nu­r o­d o­m a, kad pa­s i­b ai­g us de­š im­t ies me­t ų ter­m i­n ui, sta­ ty­b ų lei­d i­m as ga­l i bū­t i pra­t ęs­ tas, bet ne il­g iau kaip tre­j iems me­tams.

Pa­si­bai­gus pa­sta­rie­siems ter­mi­ nams, sta­ty­to­jas ar už­sa­ko­vas tu­ri mo­kė­ti mo­kes­čius kaip už nau­do­ ja­mą pa­sta­tą.

Komentaras Ra­mu­nė Sta­še­vi­čiū­tė

Mies­to ta­r y­bos Te­r i­to­r i­jų pla­na­v i­mo ko­m i­te­to pir­m i­n in­kė

B

u­vo lai­k as, kai sta­t y­bų lei­ di­m as ga­l io­j o me­t us, vė­ liau de­š imt me­t ų. Jį rei­kė­ da­vo pra­tęs­t i, jei ne­b ai­g i sta­t y­b os. Ta­da nu­s ta­t y­t a, kad sta­t y­ bų lei­d i­m as ga­l io­j a ne­r i­b o­t ą lai­k ą.

Toks spren­d i­m as bu­vo ne­lo­g iš­k as.

Kaip ga­l i­m a vi­s ą gy­ve­n i­m ą sta­t y­t i na­m ą? Ko­k ia pra­s mė iš­v is tai da­r y­ ti? Juk kei­č ia­s i nor­ma­t y­vai, rei­k a­la­ vi­m ai, pa­t s gy­ve­n i­m as. Kam ma­lo­ nu, kai kai­my­nys­tė­je vi­s ą gy­ve­n i­mą sta­to­mas na­mas. Ne­lo­g iš­ka, kai lei­d i­ mas iš­duo­t as prieš 50 me­t ų ir pa­gal tų lai­k ų nor­mas, o aš ar ma­no vai­kai sta­to na­mą. De­š im­t ies me­t ų lei­d i­mo ga­l io­ji­mo ter­mi­nas yra op­t i­ma­lus. Tai įpa­rei­gos lai­k u pra­dė­t i ir už­baig­t i sta­ ty­bas. Šis ter­m i­nas ga­lė­t ų bū­t i ir dar trum­p es­n is. Jau po pen­ke­r ių me­t ų bū­na pa­si­kei­tę rei­ka­la­v i­mai. Aš skir­ čiau trum­pes­n į – tre­jų me­tų ga­l io­ji­mo lai­ko­tar­pį. Jei tu­r i pi­n i­g ų, tai pa­sta­t yk na­mą lai­k u. Mies­tas ne­t u­r i bū­t i sta­t y­ bų aikš­te­le.

Pa­si­rin­ki­mas: klai­pė­die­čiai spa­lį vyk­sian­čiuo­se Sei­mo rin­ki­muo­se ga­lės bal­suo­ti ne tik už par­ti­joms pri­

klau­san­čius, bet ir ne­prik­lau­so­mus kan­di­da­tus.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ko­mi­si­jos si­jo­ja pa­ra­šus Sa­va­ran­kiš­kai rin­ki­muo­se į Sei­mą Klai­pė­do­je sėk­mę ban­dan­ tiems pre­ten­den­tams į kan­di­da­tus – ne­ra­mios die­nos. Apy­ gar­dų rin­ki­mų ko­mi­si­jos tik­ri­na, ar jų pri­sta­ty­ti gy­ven­to­jų pa­ra­ šai yra tin­ka­mai su­rink­ti.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

rin­ki­mų ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kė Jo­ lan­ta Li­mon­tie­nė.

Pa­si­ra­šė 10 žmo­nių

Tik­rins raš­tą

Ko­vą rin­ki­muo­se į Sei­mą no­rin­tys tęs­ti pre­ten­den­tai į kan­di­da­tus tu­ rė­jo su­rink­ti po tūks­tan­tį tos vien­ man­da­tės apy­gar­dos, ku­rio­je iš­si­ kė­lė, gy­ven­to­jų pa­ra­šų.

Juos šią sa­vai­tę rei­kė­jo pri­sta­ty­ti apy­gar­dų rin­ki­mų ko­mi­si­joms, ku­ rių na­riai pa­ra­šus tu­ri pa­tik­rin­ti iki ki­to ket­vir­ta­die­nio.

Ta­čiau apy­gar­dų pir­mi­nin­kai pa­ti­ki­no, kad jau pir­ma­die­nį bus aiš­ku, ar pre­ten­den­tams pa­vy­ko su­rink­ti po tūks­tan­tį gy­ven­to­jų pa­ ra­šų ir ar po­li­ti­kai ga­lės tap­ti vi­sa­ tei­siais kan­di­da­tais į Sei­mą.

Bal­ti­jos vien­man­da­tė­je rin­ki­mų apy­gar­do­je pre­ten­den­tais į ne­ prik­lau­so­mus kan­di­da­tus už­si­re­ gist­ra­vo ke­tu­ri žmo­nės, ta­čiau tik du iš jų pri­sta­tė rei­kia­mą pa­ra­šų skai­čių.

As­ta Bau­ku­tė apy­gar­dos rin­ki­ mų ko­mi­si­jai pa­tei­kė 1 374 gy­ven­ to­jų pa­ra­šus, Ša­rū­nas Na­vic­kis – 1 374.

Ki­tiems dviem pre­ten­den­tams ne­pa­s i­se­k ė – Eit­v y­d as Vai­d au­ gas pri­s ta­t ė 256 pa­ra­š us, o už Jo­n ą Jan­kaus­k ą pa­s i­ra­š ė vos 10 žmo­nių. „Šie du pre­ten­den­tai taip ir ne­ taps kan­di­da­tais, jiems rin­ki­mai jau bai­gė­si. O ki­tų pre­ten­den­tų į kan­di­da­tus pri­sta­ty­tus pa­ra­šus tu­ri­me pa­tik­rin­ti per sep­ty­nias dar­bo die­nas, bet, ma­nau, kad re­ zul­ta­tus jau tu­rė­si­me pir­ma­die­ nį“, – tei­gė Bal­ti­jos apy­gar­dos

Ma­rių vien­man­da­tė­je rin­ki­mų apy­gar­do­je sa­va­ran­kiš­kai pa­tek­ ti į par­la­men­tą taip pat sie­kė ke­ tu­ri klai­pė­die­čiai, ta­čiau ko­vą to­ liau tęs­ti ga­lės tik du. Ge­di­mi­nas Pap­laus­kas ir Gin­tau­tas Mie­lei­ ka Ma­rių apy­gar­dos rin­ki­mų ko­ mi­si­jai ne­pris­ta­tė rei­kia­mo pa­ra­ šų skai­čiaus.

Apie 1,3 tūkst. gy­ven­to­jų pa­ra­šų pa­vy­ko su­rink­ti Li­gi­tai Girs­kie­nei ir Ge­di­mi­nui Po­ciui.

Pra­dė­ję da­ly­vau­ti po­li­ti­nė­je kam­pa­ni­ jo­je, pre­ten­den­tai į kan­di­da­tus pri­va­lė­ jo su­mo­kė­ti už­sta­tą – po 2 138 li­tus.

„Mes pre­ten­den­tams į kan­di­da­ tus ir sa­kė­me, kad rei­kia su­rink­ ti apie 1,2 tūkst. gy­ven­to­jų pa­ra­šų, nes da­lis jų tik­rai bus iš­brauk­ti kaip ne­tin­ka­mi“, – tei­gė Ma­rių apy­gar­ dos rin­ki­mų ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas Vla­das Ston­kus.

Ko­mi­si­jos na­riai tik­rins, ar už pre­ten­den­tus į kan­di­da­tus pa­si­ra­ šė bū­tent tie gy­ven­to­jai, ku­rie sa­ vo gy­ve­na­mą­ją vie­tą yra dek­la­ra­vę ati­tin­ka­mo­je vien­man­da­tė­je apy­ gar­do­je, ar gy­ven­to­jų pa­ra­šai ne­

si­dub­liuo­ja, ar įra­šy­ti vi­si rei­ka­ lin­gi duo­me­nys, ar bu­vo lai­ko­ma­si rei­ka­la­vi­mo, kad gy­ven­to­jai pa­tys įra­šy­tų sa­vo duo­me­nis. „Ma­nau, kad po tūks­tan­tį pa­ra­ šų pre­ten­den­tams tik­rai liks, nes iš pir­mo žvilgs­nio vis­kas at­ro­do tvar­ kin­gai“, – tei­gė V.Ston­kus.

Užs­ta­tą grą­žins

Pre­ten­den­tai, ku­rie taip ir ne­ta­po kan­di­da­tais į Sei­mą, nes ne­su­rin­ ko rei­kia­mo pa­ra­šų skai­čiaus, ga­ li guos­tis bent tuo, jog ne­nu­ken­tės fi­nan­siš­kai.

Pra­dė­ję da­ly­vau­ti po­li­ti­nė­je kam­ pa­ni­jo­je, jie pri­va­lė­jo su­mo­kė­ti už­ sta­tą – po 2 138 li­tus. Pi­ni­gai tiems po­li­ti­kams, ku­rie ne­su­rin­ko pa­ra­šų ir ne­be­tęs ko­vos, bus grą­žin­ti.

Klai­pė­do­je, Da­nės vien­man­da­tė­ je apy­gar­do­je pa­ra­šus rin­ko ir kon­ ser­va­to­rius Nag­lis Pu­tei­kis, nors jį kan­di­da­tu šio­je apy­gar­do­je re­gist­ ra­vo par­ti­ja.

Po­li­ti­kas tvir­ti­no, jog no­ri įro­dy­ ti, kad tu­ri žmo­nių pa­si­ti­kė­ji­mą, o ne par­ti­ja jį stu­mia da­ly­vau­ti rin­ ki­muo­se.

Jis su ko­man­da su­rin­ko ir apy­ gar­dos rin­ki­mų ko­mi­si­jai pri­sta­tė 1 657 gy­ven­to­jų pa­ra­šus.

Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja vi­ sus kan­di­da­tus į Sei­mą ir vien­ man­da­tė­se, ir dau­gia­man­da­tė­je rin­ki­mų apy­gar­do­se vė­liau­siai tu­ ri pa­skelb­ti rug­sė­jo 14 d.

2008 m. vy­ku­siuo­se rin­ki­muo­ se į Sei­m ą Klai­p ė­d o­je da­ly­va­ vo vos du sa­va­ran­kiš­ki kan­di­da­ tai, abu – Bal­ti­jos vien­man­da­tė­je apy­gar­do­je.

3

penktadienis, RUGsėjO 7, 2012

miestas Išau­go at­ly­gi­ni­mai

Ke­lei­vių gau­sa

Pa­pil­do­mos pa­ja­mos

Klai­pė­do­je, Sta­tis­ti­kos de­par­ ta­men­to duo­me­ni­mis, ant­rą­ jį šių me­tų ket­vir­tį vi­du­ti­nis dar­ bo už­mo­kes­tis po­pie­riu­je bu­vo 2324,6 li­to. Tai yra 0,8 pro­c. dau­ giau nei pir­mą­jį šių me­tų ket­vir­tį ir 2,2 pro­c. dau­giau nei ati­tin­ka­ mą praė­ju­sių me­tų ket­vir­tį. Vi­du­ ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis ša­ly­je bu­ vo 2153,6 li­to.

Klai­pė­dą rugp­jū­tį nu­džiu­gi­ no krui­zi­nių lai­vų ke­lei­vių gau­ sa. Jų į Klai­pė­dos uos­tą at­vy­ ko 10 893 – net 119,4 pro­c. ar­ ba 5 929 krui­zi­nių lai­vų ke­lei­ viais dau­giau nei lie­pą. Dau­ giau krui­zi­nių lai­vų ke­lei­vių per mė­ne­sį į Klai­pė­dą bu­vo at­vy­ kę tik 2007 m. rugp­jū­tį (11 745 ke­lei­viai).

„Klai­pė­dos naf­ta“ auk­cio­ne par­da­vė apie 1,8 tūkst. to­nų iš už­terš­tų van­de­nų su­rink­to ir iš­ va­ly­to tam­saus naf­tos pro­duk­ to, už ku­rį ga­vo dau­giau nei 3 mln. li­tų. Bend­ro­vė prii­ma van­ de­nis, už­terš­tus naf­tos pro­ duk­tais, iš į Klai­pė­dos uos­tą at­ plau­kian­čių lai­vų ir juos nu­krei­ pia į tu­ri­mus va­ly­mo įren­gi­nius.

Į dar­že­lį – su as­mens do­ku­men­tu Nuo rug­sė­jo su­griež­tin­ta vai­kų at­siė­mi­mo iš dar­že­lio tvar­ka kai ku­riuos tė­vus va­ro į ne­vil­tį. Ma­žes­nio­jo šei­mos na­rio kai kur ne­be­lei­džia paiim­ti bro­liams ir se­sėms, o gi­mi­nės ar kai­my­nai į dar­že­lį tu­ri ei­ti ko­ne su as­mens do­ku­men­tu.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Iš­leis tik su suau­gu­siuo­ju

Nuo rug­sė­jo pra­džios dar­že­liuo­ se su­griež­tin­ta vai­kų pa­siė­mi­ mo tvar­ka. Tė­vai pri­va­lo už­pil­dy­ti pra­šy­mą, ku­ria­me nu­ro­do ga­lin­ čių at­siim­ti iš dar­že­lio vai­ką ar­ti­ mų žmo­nių duo­me­nis.

Pa­sak di­rek­to­rės, su ki­tu žmo­gu­mi vai­ kas iš­lei­džia­mas tik tuo at­ve­ju, jei ma­ma prieš tai bū­na įspė­ ju­si auk­lė­to­ją ir pa­ ro­džiu­si, kas ateis ma­žy­lio pa­siim­ti.

Jei­gu anks­čiau ma­žy­lį ga­lė­da­vo pa­siim­ti vy­res­nis bro­lis ar se­suo, nuo šiol kai ku­rie dar­že­liai at­si­sa­ ko to­kios pra­kti­kos.

Auk­lė­to­ja įspė­ja, kad su ne­pil­na­ me­čiu vai­ko na­mo neiš­leis.

Toks nu­ro­dy­mas į ne­vil­tį va­ro tė­ vus, ku­rie dir­ba il­giau nei dar­že­lis, o ša­lia nė­ra se­ne­lių ar ki­tų ar­ti­mų žmo­nių.

Pa­ta­rė po­li­ci­ja

Sug­riež­tin­ti vai­kų pa­siė­mi­mo iš dar­ že­lių tvar­ką re­ko­men­da­vo Po­li­ci­jos de­par­ta­men­tas su mi­nist­ro pri­ta­ri­ mu po Kau­ne ki­lu­sio in­ci­den­to, kai rugp­jū­čio pra­džio­je sve­ti­mas vy­ras na­mo iš­si­ve­dė ne tą mer­gai­tę.

Po­li­ci­ja re­ko­men­duo­ja, kad dar­ že­li­nu­kas na­mo ga­li bū­ti iš­lei­džia­

Ple­n e­ras. Ket­v ir­t a­d ie­n į Ni­do­j e pra­ si­dė­j o tarp­t au­t i­nė kū­r y­bi­nė sto­v yk­ la-ple­ne­ras „Eksp­re­s i­j a 2012“. Šie­met ren­g i­nys or­g a­n i­z uo­j a­m as 18 kar­t ą.

Ple­ne­ro te­m a – Ni­dos žmo­nės. Į jį at­ vy­ko me­n i­n in­kai iš Rad­v i­l iš­k io, Kau­ no ir Vil­n iaus, Lat­v i­j os, Vo­k ie­t i­j os, Len­k i­j os, In­d i­j os, Slo­va­k i­j os, Če­k i­j os ir Ka­ra­l iau­č iaus. Ni­do­j e kū­rė­j ai dar­ buo­s is iki rug­s ė­j o 15 die­nos. Vė­l iau ple­ne­ras per­s i­kels į Juodk­ran­tę.

Drau­di­mas: nuo šiol pa­siim­ti vai­ko iš dar­že­lio ne­pil­na­me­čiams daž­

niau­siai ne­lei­džia­ma.

mas tik su suau­gu­siuo­ju, tu­rin­čiu raš­tiš­ką tė­vų su­ti­ki­mą.

Ta­čiau esą net ir tų prie­mo­nių neuž­ten­ka, kad bū­tų už­tik­rin­tas vai­kų sau­gu­mas dar­že­liuo­se.

Auk­lė­to­joms siū­lo­ma vai­ką ati­ duo­ti tik pra­šy­me nu­ro­dy­tam žmo­gui ir tik įsi­ti­ki­nus dėl jo ta­ pa­ty­bės.

Po­li­ci­ja šias nuo­sta­tas dėl griež­ tes­nio vai­kų pa­siė­mi­mo iš dar­že­lio švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­rui siū­lo įtei­sin­ti įsta­ty­mu.

Da­ri­jos Va­si­liaus­kie­nės nuo­tr.

Klai­pė­dos švie­ti­mo sky­riaus Ug­dy­mo ko­ky­bės ir kai­tos po­sky­ rio ve­dė­ja Vir­gi­ni­ja Ka­za­kaus­kie­nė ma­no, kad iš po­li­ci­jos gau­tą raš­ tą iki­mo­kyk­li­nės įstai­gos trak­ta­vo ties­mu­kiš­kai. Jos nuo­mo­ne, ga­li­ ma pai­sy­ti ne tik nu­ro­dy­mų, bet ir žmo­giš­ku­mo. „Juk jei tė­vai dir­ba, vai­ką pa­siė­ męs suau­gęs žmo­gus jį par­ves na­ mo, kur ma­žy­lį vis tiek pri­žiū­rės ne­pil­na­me­tis“, – to­kios tvar­kos ka­zu­są pa­tei­kė V.Ka­za­kaus­kie­nė.

Dvi­ra­ti­nin­kams per tam­su Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Vis anks­čiau pra­de­dant tem­ti, dvi­ ra­ti­nin­kai su­si­du­ria su pro­ble­ma – pra­stai ap­švies­ti dvi­ra­čių ta­kai jiems at­ro­do ne­sau­gūs. Mies­to val­ džia kol kas ge­rin­ti ap­švie­ti­mo ne­ ža­da, nes tam nė­ra nu­ma­ty­ta lė­šų.

Prob­le­ma: va­ka­rais dvi­ra­čių ta­kai dvi­ra­ti­nin­kams at­ro­do ne­jau­kūs.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ati­da­ry­mas. Penk­ta­die­nį 13 val. vyks Mo­te­r ų kri­zių cent­ro ati­da­ry­mas.

Pro­jek­tas. Ne­rin­go­je va­kar pri­sta­ty­ tas Ni­dos kul­tū­ros ir tu­riz­mo in­for­ma­ ci­jos cent­ro „Agi­la“ pro­jek­tas. Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bė sie­kia at­lik­ti šio cent­ro re­ konst­ruk­ci­ją, ku­ris ku­ror­te yra vie­nas svar­biau­sių rep­re­zen­ta­ci­nių ob­jek­tų.

1969-ai­siais sta­ty­tą ki­no teat­rą „Agila” pla­nuo­ja­ma pri­tai­ky­ti šian­die­nos po­ rei­kiams – įreng­ti 500 vie­tų uni­ver­sa­ lią sa­lę, skir­tą kon­cer­tams, kon­fe­ren­ci­ joms, spek­tak­liams bei ki­no sean­sams.

Pas­ta­te taip pat tu­rė­tų bū­ti erd­vės Tu­riz­ mo in­for­ma­ci­jos cent­rui, jau­ni­mo bend­ ruo­me­nės veik­lai, pa­ro­dų sa­lė, ka­vi­nė– skai­tyk­la, ad­mi­nist­ra­ci­nės pa­tal­pos.

Ver­ti­na skir­tin­gai

Lop­še­lio-dar­že­lio „Alks­niu­kas“ di­rek­to­rė Tat­ja­na Žu­kaus­kie­nė pa­ tvir­ti­no, kad jų įstai­go­je vai­kai na­ mo iš­lei­džia­mi tik su suau­gu­siai­ siais, nu­ro­dy­tais tė­vų pra­šy­muo­se.

T.Žu­kaus­kie­nės nuo­mo­ne, nė­ra sau­gu iš­leis­ti dar­že­li­nu­ko su ne­pil­ na­me­čiu. Jei tė­vai ne­tu­ri kam pa­ ti­kė­ti par­ves­ti vai­ko, te­gul pa­pra­ šo tai pa­da­ry­ti kai­my­no.

Pa­sak di­rek­to­rės, su ki­tu žmo­gu­ mi vai­kas iš­lei­džia­mas tik tuo at­ve­ ju, jei ma­ma prieš tai bū­na įspė­ju­ si auk­lė­to­ją ir pa­ro­džiu­si, kas ateis ma­žy­lio pa­siim­ti.

Lop­še­lio-dar­že­lio „Kregž­du­tė“ di­rek­to­rė Liud­mi­la Da­nie­le­vi­čie­ nė ne­slė­pė, kad iš­leis­ti na­mo vai­ko su vai­ku ne­si­no­ri. Ta­čiau kaip bus pa­sielg­ta, pri­klau­so nuo konk­re­ čios si­tua­ci­jos.

Di­rek­to­rės ma­ny­mu, at­sa­kin­gam ir vy­res­niam nei 14 me­tų bro­liui ar se­sei dar­že­li­nu­ką ga­li­ma pa­ti­kė­ti.

Dienos telegrafas

Dvi­ra­ti­nin­kai pik­ti­na­si, kad tam tik­ ri dvi­ra­čių ta­ko, esan­čio tarp Smil­ te­lės ir Deb­re­ce­no gat­vių, ruo­žai yra vi­siš­kai neapš­vies­ti. „Tem­ti pra­dė­jo anks­ti. Dvi­ra­ čių ta­kai neapš­vies­ti. Bai­su va­žiuo­ ti. Taip ga­li par­trenk­ti žmo­gų ar jo au­gin­ti­nį ar­ba pa­ts griū­ti ir su­si­ža­ lo­ti“, – pa­sa­ko­jo dvi­ra­ti­nin­kai.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to prie­žiū­ros po­sky­rio vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Edi­ta Knie­žai­tė tvir­ti­ no, kad ge­rin­ti se­nų­jų dvi­ra­čių ta­ kų ap­švie­ti­mo ne­ža­da­ma. „Nau­juo­se dvi­ra­čių ta­kuo­se ap­ švie­ti­mas yra nu­ma­ty­tas vi­sur. Se­ ni ta­kai daž­niau­siai drie­kia­si ša­lia gat­vių. Pas­ta­ro­sios yra ap­švies­tos.

Par­kai taip pat yra ap­švies­ti. Tik kai kur pa­gal tau­py­mo pro­gra­mą yra iš­jung­tas kas antras–ketvirtas ži­bin­tas“, – si­tua­ci­ją ko­men­ta­vo vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė.

Pa­s ak E.Knie­ž ai­t ės, rei­k ė­t ų konk­re­čio­je vie­to­je aiš­kin­tis, ar ką nors įma­no­ma pa­da­ry­ti, kad dvi­ra­č ių ta­k uo­se važiuoti bū­t ų švie­siau.

Na­mai. Bran­g iau­siai in­di­vi­dua­lūs gy­ ve­na­m ie­ji na­mai Lie­t u­vo­je par­duo­ da­m i Ne­r in­go­je – vi­du­t i­n iš­kai už 1,6 mln. li­tų, taip pat Pa­lan­go­je ir Tra­kuo­ se – už 960 tūkst. li­tų. Šiuo­se mies­tuo­ se vi­du­ti­nės kai­nos kur kas di­des­nės ne­gu Vil­niu­je, kur šiuo me­tu jos sie­ka 740 tūkst. li­tų.

Kon­s ul­t a­c i­j os. Ug­dy­m o plė­to­tės cent­re te­le­fo­nu (8 5) 275 23 62 tei­k ia­ ma kva­l i­fi ­k uo­ta tei­si­nė pa­gal­ba Lie­ tu­vos mo­kyk­loms. Šiuo te­le­fo­nu mo­ ky­to­jai, mo­k yk­lų va­do­vai, mo­k i­n iai, jų tė­vai ga­l i pa­si­kon­sul­t uo­t i su tei­si­ nin­k u dėl vi­sų bend­r uo­me­nės na­r ių tei­sių, pa­rei­g ų bei at­sa­ko­my­bės. Kon­ sul­tuo­tis ga­li­ma dar­bo die­no­mis nuo 8 iki 17 val., iš­sky­rus penk­ta­die­n į. Pas­ ta­rą­ją die­ną kon­sul­ta­ci­jos tei­k ia­mos iki 15.45 val. Tei­si­n in­kai kon­sul­t uo­ja tik su dar­bo tei­si­n iais san­t y­k iais ne­ su­si­ju­siais klau­si­mais.

Mir­tys. Va­kar Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 9 klai­pė­d ie­ čių mir­t ys. Mi­rė Ade­lė Ber­no­tai­tė (g.

1916 m.), Ka­z i­m i­ra Ston­k ie­nė (g. 1927 m.), Sta­sė Poš­k ie­nė (g. 1930 m.), Bro­nė Ma­cei­n ie­nė (g. 1931 m.), Vik­tor Šku­le­ pa (g. 1936 m.), Vy­tau­tas Uz­nys (g. 1948 m.), Na­g im Sai­f u­l in (g. 1950 m.), Arū­ nas Sas­naus­kas (g. 1964 m.), Eval­das Gra­že­lis (g. 1982 m.).

Lė­bar­t ų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mi Pet­ras Va­se­ris, Ul­ja­na Šulc, Na­g im Sai­fu­l in, Sta­sė Poš­k ie­nė, Arū­nas Sas­ naus­kas.

Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 7 mo­te­rys. Gi­mė 3 mer­gai­tės ir 4 ber­niu­kai.

4

penktadienis, rugsėjo 7, 2012

miestas

Į mo­kyk­lą – per pa­ty­čias 1

Komentaras

Tarp pe­da­go­gų neat­si­ra­ do nė vie­no, ku­ris ma­ne už­sto­tų“, – vos pra­si­dė­jus moks­ lo me­tams, sa­vo kar­čią pa­tir­tį pa­ sa­ko­jo Ine­ta.

Ne­di­de­lė­je Klai­pė­dos ra­jo­no mo­ kyk­lo­je be­si­mo­kan­ti mer­gai­tė ti­ki­ no, kad ne­si­vi­lia, jog bend­ra­moks­ liai bė­gant lai­kui už­mirš ją ir nu­stos ty­čio­tis. „Įvy­kių čia ma­žai, vai­kai at­si­ me­na net tai, kas vy­ko prieš pen­ ke­rius me­tus. Išt­rau­kę se­ną fak­tą, jie ima vėl mė­gau­tis ty­čio­da­mie­si“, – tvir­ti­no į ne­pa­vy­dė­ti­ną si­tua­ci­ją pa­te­ku­si paaug­lė.

Ma­ri­na Ma­ž io­nie­nė

„Vai­k ų li­n i­jos“ – ne­mo­ka­mos pa­gal­bos tar­ny­bos vai­kams ir paaug­liams psi­cho­lo­gė

V

Kerš­tas – dėl mei­lės?

Ine­ta įta­ria, kad feis­bu­ko so­cia­ li­nia­me tink­le ma­žiau­siai po­ rą mė­ne­sių po pen­kias va­lan­das per die­ną jos var­du reiš­kė­si bu­vu­ si drau­gė. „Nors ap­lin­ki­niai man pa­ta­ri­nė­ jo ne­drau­gau­ti su šia mer­gai­te, ta­ čiau aš tik vė­liau įsi­ti­ki­nau, kad ji nė­ra ge­ras žmo­gus. Vi­sas ma­no pa­ slap­tis ji iš­pa­sa­ko­jo ki­tiems. O kai pra­dė­jau drau­gau­ti su vie­nu ber­ niu­ku, drau­gys­tė iš­vis bai­gė­si“, – apie konf­lik­to prie­žas­tis kal­bė­jo mer­gai­tė.

Ine­tos tei­gi­mu, jos bi­čiu­lė vi­są va­sa­rą siun­ti­nė­jo drau­gams įvai­ raus po­bū­džio ži­nu­tes. Už­si­mez­ gę paaug­lių po­kal­biai apie sek­są ir kur ge­riau juo bū­tų už­siim­ti šo­ ki­ra­vo ne tik pa­čią Ine­tą, bet ir jos mo­čiu­tę. „Mes net kom­piu­te­rio ne­tu­ri­me.

Anū­kė ėjo pas šią drau­gę į na­mus pri­si­jung­ti prie šio so­cia­li­nio tink­ lo. Mes spė­ja­me, kad jos kom­piu­te­ ry­je ir li­ko slap­ta­žo­džiai“, – ver­si­ją kė­lė Ine­tos mo­čiu­tė Al­do­na.

Tai, kad Ine­tos var­du vai­ki­nams siū­ly­ta­si už­siim­ti ora­li­niu sek­su, šią mo­te­rį ap­skri­tai pri­bloš­kė. „Ko­dėl kaž­kas tu­ri že­min­ti ma­ no vai­ką? Kai mer­gai­tė tai su­ži­ no­jo, ver­kė vi­są nak­tį“, – šiur­po Al­do­na.

Jei ty­čio­ja­si, yra už ką?

Al­do­na nu­spren­dė kreip­tis į po­li­ ci­ją, kad bū­tų iš­siaiš­kin­ta, iš ko­ kio kom­piu­te­rio bu­vo ra­ši­nė­ja­mos ne­pa­do­rių pa­siū­ly­mų ku­pi­nos ži­ nu­tės. „Nu­žings­nia­vau ir pas mo­ kyk­los di­rek­to­rių. Jis ža­dė­jo, kad mo­kyk­la steng­sis už­ge­sin­ti pa­ty­ čias. Ta­čiau kol kas mer­gai­tė jau­ čia­si la­bai blo­gai, ji iš­gy­ve­na ir ją nuo­lat kan­ki­na ne­ri­mas. Prieš ke­lias die­nas iš­gir­du­si vy­res­nio ber­niu­ko įžei­džia­mą fra­zę, mer­ gai­tė pa­bė­go iš pa­mo­kos“, – pa­ sa­ko­jo Al­do­na.

Ine­ta pri­si­pa­ži­no, kad kū­ną kaus­tan­ti bai­mė ją ap­nin­ka kiek­ vie­ną ry­tą, kai ji tu­ri lip­ti į au­to­ bu­są ir va­žiuo­ti į mo­kyk­lą. „Aš už drau­gę ga­liu pa­ko­vo­ti, o už sa­ve ne­mo­ku. Ne­ži­nau, ką rei­ kia at­rėž­ti, kai ma­ne už­gau­lio­ja.

Bai­siau­sia yra per per­trau­kas, nes ta­da lie­ki vie­nas. Mė­gi­nau kla­sė­je sa­ky­ti, kad ne aš tai pa­da­riau, ta­ čiau kla­sės auk­lė­to­ja pa­reiš­kė, kad sa­vo žo­džius ir kal­ti­ni­mus ki­tiems rei­kia pa­grįs­ti įro­dy­mais. Va­di­na­ si, kol po­li­ci­ja neiš­siaiš­kins, vi­si iš ma­nęs ty­čio­sis“, – at­vi­ra­vo ne­pil­ na­me­tė.

Emocijos: V.Li­dei­ky­tė pa­ste­bi, kad ne­pa­do­rio­mis ži­nu­tė­mis ar nuo­trau­ko­mis in­ter­ne­te daž­niau­siai kerš­tau­

ja pa­vy­du­liau­jan­čios paaug­lės.

Ine­tos tei­gi­mu, mo­kyk­lo­se ir vie­ šu­mo­je pla­čiai nu­skam­bė­ju­sios ko­ vos prieš pa­ty­čias ak­ci­jos tė­ra po­ pie­ri­niai pro­jek­tai. Iš tie­sų jie nie­ko ne­kei­čia. „Kas iš to? Bū­na čia to­kie už­siė­ mi­mai apie pa­ty­čias mo­kyk­lo­je, nie­kas jų ne­si­klau­so. O ir kas ga­li pa­si­keis­ti, jei kla­sės auk­lė­to­ja nuo­ lat kar­to­ja min­tį: jei iš ta­vęs ty­čio­ ja­si, va­di­na­si, kaž­kuo nu­si­pel­nei?

Ine­ta:

O ir kas ga­li pa­si­ keis­ti, jei kla­sės auk­ lė­to­ja nuo­lat kar­to­ ja min­tį – jei iš ta­vęs ty­čio­ja­si, va­di­na­si, kaž­kuo nu­si­pel­nei?

O kuo aš nu­si­kal­tau, kad su ma­ni­mi taip pa­siel­gė?“ – klau­sė mer­gai­tė.

Ine­ta pri­si­pa­ži­no, kad anks­čiau ken­tė­jo dėl vai­kų pa­ty­čių, kad yra sto­ra. „Ne­ma­nau, jog ka­da nors kas nors pa­si­keis mū­sų mo­kyk­lo­se“, – tars­te­lė­jo mer­gai­tė.

Da­bar paaug­lė sva­jo­ja tik apie ki­ tą mo­ky­mo įstai­gą.

Di­rek­to­rius: „O kuo aš dė­tas?“

O štai mo­kyk­los, ku­rio­je ty­čio­ja­ ma­si iš mer­gai­tės, di­rek­to­rius rė­ žė, kad mo­kyk­los pa­kei­ti­mas nie­ ko ne­pa­keis. „O kuo aš čia dė­tas? Čia juk vis­ kas vyks­ta in­ter­ne­te, ir tai va­sa­ rą bu­vo. Apie ką jūs čia no­ri­te pa­ klaus­ti?“ – iš­gir­dęs dien­raš­čio klau­si­mą apie ty­čio­ji­mą­si iš jo mo­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

kyk­los auk­lė­ti­nės va­kar nir­šo va­ do­vas.

Di­rek­to­rius aiš­ki­no, kad mo­kyk­la tik iš to­lo ga­li ste­bė­ti tai, kas vyks­ta. „Ga­li­me tik ste­bė­ti, mes ne­ga­ li­me kiš­tis. O kas įro­dė, kad mer­ gai­tė sa­ko tie­są? Ar tai drau­gės dar­bas? Nie­kas ne­ži­no. Kol po­li­ci­ ja neiš­siaiš­ki­no, ne­ga­li­me spręs­ti.

Prieš me­tus mū­sų mo­kyk­lo­je bu­ vo si­tua­ci­ja, kai ke­lio­li­ka paaug­lių ty­čio­jo­si iš vie­nos mer­gai­tės. Vi­si ta­da puo­lė gin­ti au­ką, o išė­jo prie­ šin­gai – tai bu­vo au­kos šei­mos pro­ ble­ma“, – mįs­lin­gą is­to­ri­ją pa­sa­ ko­jo mo­kyk­los va­do­vas.

Di­rek­to­rius pik­ti­no­si, kad mo­ kyk­la per vė­lai su­ži­no­jo apie tai, kas auk­lė­ti­nei nu­ti­ko. „O gal mo­čiu­tė dėl to kal­ta? Ko­ dėl ži­no­da­ma dar va­sa­ros pa­bai­go­je nea­tė­jo ir ne­pa­sa­kė mums? Jei bū­ tu­me ži­no­ję apie šį įvy­kį iš anks­to, bū­tu­me ki­taip el­gę­si. Aš juk ne­ga­ liu vie­šai su kla­se kal­bė­ti apie tai, nes vi­si tik dar la­biau puls iš jos ty­čio­tis“, – sam­pro­ta­vo mo­ky­mo įstai­gos va­do­vas.

Jis pa­ste­bė­jo, jog nu­ken­tė­ju­sios mer­gai­tės mo­čiu­tė tu­rė­jo duo­ti su­ ti­ki­mą, kad vai­kas ga­lė­tų pa­si­kal­ bė­ti su psi­cho­lo­gu. „O ji to ne­pa­da­rė. Aš ne­ma­ nau, kad vai­kai ne­pa­si­ti­ki mo­kyk­ la. Mums šio­je si­tua­ci­jo­je be­lie­ka ste­bė­ti. Na, teks su kla­se kal­bė­ti, bet vi­sa tai la­bai su­bti­lu“, – nuo­ mo­nę reiš­kė di­rek­to­rius.

Pa­ti Ine­ta ti­ki­no, kad sa­va­ran­kiš­ kai mė­gi­no su­si­siek­ti su spe­cia­lios vai­kų li­ni­jos psi­cho­lo­gais, ta­čiau te­le­fo­nas bū­da­vo nuo­lat užim­tas. „Mums vai­ku­čiai skam­bi­na iš vi­ sos Lie­tu­vos, mer­gai­tė tu­rė­tų mė­ gin­ti vė­liau skam­bin­ti. Mū­sų tar­ ny­ba kon­sul­tuo­ja nuo 11 iki 21 val.“, – dien­raš­čiui tvir­ti­no psi­cho­lo­gi­ nės tar­ny­bos kon­sul­tan­tė.

Prieš šmei­ži­kus sto­jo mo­kyk­la

Klai­pė­dos po­li­ci­jos Vie­šo­sios tvar­ kos biu­ro Ne­pil­na­me­čių rei­ka­lų pa­ rei­gū­nų veik­los po­sky­rio vir­ši­nin­kė Vio­le­ta Li­dei­ky­tė ti­ki­no, kad pa­na­ šią pro­ble­mą vie­na uos­ta­mies­čio mo­kyk­la iš­spren­dė pa­ly­gin­ti ne­ sun­kiai. „Ten bend­ruo­me­nė su­rė­mė pe­ čius ir iš­spren­dė pa­ty­čių at­ve­jį.

Vy­ko su­si­rin­ki­mai, po­kal­biai kla­ sė­se, su tė­vais. Ten tė­vai net ne­ ra­šė pa­reiš­ki­mo. To­kio at­ve­jo, kad dėl to vyk­tų iki­teis­mi­nis ty­ri­mas, aš ne­ži­nau. Nors ir tą kar­tą mer­ gai­tės at­vaiz­das bu­vo su­mon­tuo­ tas ne­pa­do­riai“, – pri­si­mi­nė V.Li­ dei­ky­tė.

Pa­rei­gū­nė ti­ki­no, kad tą­syk paaug­liš­kas int­ri­gas pa­ska­ti­no mei­lės tri­kam­pis ir kerš­tau­ti ėmė­ si pa­vy­du­lia­vu­si mer­gai­tė. „Paaug­lys­tė – toks jau pa­vo­jin­ gas am­žius, o au­ka juk lie­ka su­ gniuž­dy­ta. Aš kaip ma­ma ei­čiau į po­li­ci­ją su pa­reiš­ki­mu. Jei pe­da­ go­gai bū­tų ki­to­kie ir dau­giau at­si­ gręž­tų į vai­kus, o ne vien rū­pin­tų­si sa­vo va­lan­di­niu dar­bo ap­mo­kė­ji­ mu, mo­kyk­lo­je bū­tų daug sau­ giau“, – nuo­mo­nę reiš­kė V.Li­ dei­ky­tė.

Ne­pil­na­me­čių rei­ka­lų pa­rei­ gū­nų veik­los po­sky­rio vir­ši­nin­ kė pa­ste­bė­jo, kad pa­sta­ruo­ju me­ tu mer­gai­tės tam­pa ag­re­sy­ves­nės už ber­niu­kus. „Mo­kyk­los pro pirš­tus žiū­ri į pa­ ty­čias. Mes juk gy­ve­na­me įvai­rio­ mis ko­vos prieš ką nors ak­ci­jo­mis“, – ap­gai­les­ta­vo V.Li­dei­ky­tė.

At­sa­ko­my­bė – nuo 16 me­tų

Klai­pė­dos ra­jo­no po­li­ci­jos ko­ mi­sa­ria­to Kri­mi­na­li­nės po­li­ ci­jos sky­riaus vy­riau­sio­ji ty­ rė­ja As­ta Suš­kie­nė ti­ki­no, kad ko­mi­sa­ria­to pa­rei­gū­nams yra

is dau­giau vai­kų nu­ken­čia dėl pa­ty­čių elekt­ro­ni­nė­je erd­vė­je. In­for­ma­ci­ja in­ter­ ne­te sklin­da la­bai grei­tai ir la­bai pla­čiai. O tai yra la­bai sun­kios pa­ sek­mės vai­kui. Su­si­dū­rus su elekt­ro­ ni­nė­mis pa­ty­čio­mis, vai­ką per­se­k io­ ja be­jė­giš­ku­mo jaus­mas. Jam at­ro­do, kad griū­va pa­sau­lis, nes į pa­ty­čias įsi­ trau­kia la­bai daug vai­kų, ir jis ne­ži­no, ką da­ry­t i. Su šiuo be­jė­g iš­k u­mo jaus­ mu pir­miau­sia ir rei­kė­tų ko­vo­ti. La­bai svar­bu, kad ša­lia esan­tys suau­gu­sie­ji rea­guo­tų į tai, kas vyks­ta mo­kyk­lo­je, ir bū­ti­nai kal­bė­tų su skriau­dė­jais, pa­ žy­mint, kad jų el­ge­sys nė­ra tin­ka­mas. Šios mer­gai­tės tei­sės bu­vo pa­žeis­tos, ir kaž­kas jai tu­rė­tų aiš­kiai pa­sa­ky­ti, kad ji nė­ra kal­ta. Tiek jai, tiek ap­lin­ki­niams yra bū­ti­na pa­sa­ky­ti, kad ne­tin­ka­mai pa­siel­gė ne ši mer­gai­tė, o tie, ku­rie pa­ si­nau­do­jo jos duo­me­n i­m is. Rei­kė­t ų ieš­ko­ti žmo­nių, ku­rie ją pa­lai­ky­tų. Ne­ ga­li­ma nu­ver­tin­ti vai­ko iš­gy­ve­na­mo skaus­mo. Daž­nai suau­gu­sie­ji sa­ko: tai nie­ko bai­saus. Pad­rą­sin­da­ma mer­gai­ tę, ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti, jog kar­tais vai­kai sa­ve nu­ver­ti­na gal­vo­da­mi, kad jie nė­ ra pa­kan­ka­mai gra­žūs, pro­tin­gi ar po­ pu­lia­rūs. Tu­ri­me su­stip­rin­ti mer­gai­tės sa­vi­ver­tę. Svar­biau­sia leis­ti vai­kui iš­ si­pa­sa­ko­ti ir su­ži­no­ti, ko jis da­bar no­ri.

Prob­le­mą spręs­ti ga­li­me nuo pa­pras­ tų žings­nių – ar vai­kai ži­no, kad tai ne ji ra­šė? Gal ver­tė­tų iš­siųs­ti ži­nu­tes ar in­ ter­ne­te pa­skelb­t i, kad bu­vo įsi­lauž­ta į an­ke­tą? Svar­bu iš­sau­go­ti įro­dy­mus, kad tai pa­da­rė ne ši mer­gai­tė. Ug­dy­mo įstai­ga tu­rė­tų kal­bė­ti apie tai, kaip nu­ ken­tė­jęs vai­kas ga­lė­tų bū­ti ap­sau­go­tas atei­ty­je ir ką da­ry­ti, kad jis ge­riau pa­ si­jaus­tų šią aki­mir­ką. Ką ga­li pa­da­ry­ti mo­ky­to­jai? Ogi rea­guo­ti į tai, ką ste­bi.

Jei mo­ki­niai mer­gai­tę pra­var­džiuo­ja, rei­kia iš kar­to tai stab­dy­ti. Blo­giau­sia yra nie­ko ne­da­ry­ti ir ma­ny­ti, kad vis­ kas praeis ir iš­si­spręs sa­vai­me. Taip elg­tis ne­ga­li­ma.

te­kę tir­ti pa­na­šaus po­bū­džio by­las. „Dėl in­ter­ne­te pa­skelb­tos pa­ na­šaus po­bū­džio in­for­ma­ci­jos daž­niau­siai pra­de­da­mi iki­teis­ mi­niai ty­ri­mai tik tuo­met, kai ne­ži­no­ma, kas tai pa­da­rė. Nus­ ta­čius tai, kas pla­ti­no to­kią in­ for­m a­c i­j ą, nu­ken­t ė­j u­s ia­jam pa­siū­lo­ma kreip­tis į teis­mą pri­ va­taus kal­ti­ni­mo tvar­ka“, – pa­ ste­bė­jo pa­rei­gū­nė.

Už šmeiž­tą ir įžei­di­mą ga­li at­sa­ ky­ti as­me­nys, tu­rin­tys 16 me­tų. „Iki 14 me­tų paaug­liai bau­džia­ mo­jon at­sa­ko­my­bėn trau­kia­mi tik tam tik­rais at­ve­jais, kai pa­da­ro­mi itin sun­kūs nu­si­kal­ti­mai – nu­žu­ dy­mas, va­gys­tė, iš­ža­gi­ni­mas, sun­ kus svei­ka­tos su­trik­dy­mas, sek­sua­ li­nis prie­var­ta­vi­mas“, – pa­žy­mė­jo ty­rė­ja.

Jei pa­ty­čias pa­ty­ru­sio vai­ko tė­ vai pa­teik­tų teis­mui ieš­ki­nį, jį tek­ tų at­ly­gin­ti skriau­dė­jo tė­vams.

5

penktadienis, RUGsėjO 7, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/Lietuva

D.Grybauskaitė padėkojo JAV ambasadorei

Tik sudėlioti biudžetą, diskutuoti dėl „Sodros“ pertvarkos, svarstyti, kaip kitąmet elgtis su biudžetininkų atlyginimais. Šios kadencijos Seimas itin svarbių įstatymų jau nepriims.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, susitikusi su kadenciją Lietuvoje baigiančia JAV ambasadore Anne Elizabeth Derse, padėkojo jai už asmeninį indėlį stiprinant Lietuvos ir JAV santykius.

Permainos: rudenį Seimas posėdžiaus trumpiau nei įprastai, o politikai galvos tik apie būsimus rinkimus.

Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.

Seimas dirbs palengva Justinas Argustas j.argustas@diena.lt

ti konstruktyviai“, – tvirtino valdančiosios konservatorių frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma.

Populizmo netrūks

Artėjantys rinkimai koreguoja ir Seimo darbą. Parlamentarai rudenį dirbs kur kas mažiau ir itin svarbių įstatymų jau nepriims. Tarp svarbiausių darbų – kitų metų biudžeto projektas ir „Sodros“ pertvarkos gairės. Tačiau galutinius sprendimus dėl minėtų dalykų turės priimti jau naujos kadencijos parlamentas.

Matyt, daugiausia diskusijų Seime sukels su biudžetu susiję įstatymai: parlamentarams teks svarstyti laikinai sumažintų pensijų kompensavimo klausimą, apsispręsti, ar ir kitąmet biudžetininkų atlyginimai neaugs. Greičiausiai į darbotvarkę kartu su biudžetu grįš ir PVM lengvatų klausimas. „Tad populistinių lenktynių, matyt, neišvengsime. Jeigu paliečiami platūs žmonių sluoksniai, – kalbame apie pensijas ar atlyginimus, – tai visada sukelia nemažai diskusijų. Jų tikrai netrūks. Bet, manau, ir rudenį, iki rinkimų, galime dirb-

Laukia Vyriausybės žodžio

Tiesa, rudenį jau galėtų prasidėti diskusijos dėl galimos šilumos ūkio pertvarkos. Energetikos ministras yra pažadėjęs rudeniop pateikti atitinkamus įstatymų projektus. Tačiau lig šiol juos gaubia tyla. „Jeigu sutartume dėl pensijų

Algis Čaplikas:

Kai kuriems Seimo nariams reikia baigti vaidinti šventuosius.

reformos ir šilumos ūkio pertvarkos koncepcijos, būtų labai gerai“, – mano Algis Čaplikas, Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas, Seimo vicepirmininkas.

Tačiau, jo nuomone, svarbius klausimus dėl biudžeto reikia palikti jau kitai valdžiai.

„Nemanau, kad šiam Seimui verta priimti sprendimus ir formuoti biudžetą. Vyriausybė atliks, kaip įprasta, savo darbą, bet kita koalicija, kita valdžia turi turėti atrištas rankas, kad suformuotų biudžetą pagal savo programas.

Gal kita dauguma turės kitą nuomonę. O jei valdžioje liksime mes, problemų nebus“, – samprotavo A.Čaplikas.

Jo teigimu, nereikia daryti problemos kitai valdžiai.

Dirbs pusantros dienos

Beje, šį rudenį parlamentarai dirbs kiek mažiau nei įprastai. Plenariniai posėdžiai bus rengiami antradieniais (rytinis ir vakarinis) ir trečiadieniais nuo 14 val. Trečiadieniais iš ryto posėdžiaus Seimo komitetai.

Tai nutarta užvakar vykusiame Seimo pirmininkės Irenos Degutienės pasitarime dėl Seimo rudens sesijos su Seimo valdybos nariais, komitetų pirmininkais, frakcijų seniūnais ir Vyriausybės kancleriu. „Iš esmės prarandame tik pusę plenarinių posėdžių dienos“, – ko-

mentavo I.Degutienė. Iki šiol Seimo plenariniai posėdžiai (rytiniai ir vakariniai) vykdavo antradieniais ir ketvirtadieniais.

Tiesa, anksčiau planuota, kad Seimo nariai rudenį galėtų posėdžiauti tik vieną dieną, nes tokia tradicija.

Paprastai daugelis šios kadencijos parlamento narių – ir kandidatai, tad turi važinėti pas rinkėjus, dalyvauti debatuose.

Vis dėlto ši tradicija buvo sulaužyta. Šio klausimu politikų nuomonės išsiskiria.

Antai J.Razma aiškina, kad Seimas gali „išlikti darbštus“, nes trečiadieniais galima posėdžiauti iki išnaktų.

Kiti atkerta, kad nereikia vaidinti – darbo ir taip netrūks. „Užtenka ir vienos darbo dienos. Tokia juk tradicija. Prasidėjus rinkimų kampanijai dirbame vieną dieną. Aš galiu dirbti ir dvi, ir keturias dienas. Tačiau prasidėjo rinkimų kampanija. Kai kuriems Seimo nariams reikia baigti vaidinti šventuosius“, – kalbėjo A.Čaplikas.

Susidomėjimas KGB sąrašais trikdė sistemą Dėl didelio lankytojų srauto vakar ryte sutriko interneto svetainė, kurioje pirmą kartą paskelbti KGB padalinių miestuose ir rajonuose kadrinių darbuotojų sąrašai.

„Tikrai „užlūžo“ dėl didelio srauto. Šiandien visi tiesiog apgulė interneto svetainę. Tikimės, kad per valandą bus sutvarkyta“, – BNS sakė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovė Teresė Birutė Burauskaitė.

Trečiadienį pranešta, kad interneto svetainėje „KGB veikla Lietuvoje“ (www.kgbveikla.lt) įkelti 628 dokumentai, kurie atspindi KGB padalinių Lietuvos miestuose ir rajonuose veiklą, jos specifiką ir agentūros sąrašus XX a. 9-ajame dešimtmetyje.

Iš viso sovietų okupuotoje Lietuvoje veikė penki didžiųjų miestų skyriai ir 44 miestų bei rajonų poskyriai. Jų pasiskirstymas atiti-

ko Lietuvos teritorinį administracinį suskirstymą.

T.B.Burauskaitė sakė negalinti pasakyti, kiek asmenų iš viso yra sąrašuose, tačiau jie skaičiuojami šimtais. BNS skaičiavimais, paskelbti 53 Vilniuje, apie 300 Kaune, 98 Klaipėdoje dirbę kadriniai darbuotojai.

1954–1967 m. veikė KGB miestų ir rajonų įgaliotinio įstaigos, o 1967 m. įkurti KGB miestų skyriai ir rajonų poskyriai. Išskirtinas Vilniaus miesto padalinys, įkurtas tik 1981 m. Iki tol ši teritorija priklausė centriniam LSSR KGB padaliniui.

Miestų skyriai ir rajonų poskyriai savo veiklą organizavo pagal kontržvalgybos bei ideologinės kontržvalgybos linijas ir konkrečius objektus (pramonės įmonės, organizacijos, transporto, karinio pramoninio komplekso objektai). „Klaipėdos“, BNS inf.

Sustojo: bendradarbiavusių su KGB asmenų pavardes skelbianti sve-

tainė vakar neatlaikė lankytojų apgulties – kelias valandas ji buvo nepasiekiama.

Tomo Urbelionio nuotr.

Prezidentė taip pat išreiškė ambasadorei padėką už JAV paramą užsitikrinant Lietuvos karinį ir energetinį saugumą. „Konkretūs gynybos planai Baltijos šalims ir oro policijos misijos pratęsimas – Lietuvos žmonių saugumui labai svarbūs pasiekimai, kuriuos tvirtai rėmė JAV. Saugumo srityje Lietuvai JAV visada bus vienos svarbiausių partnerių bei NATO sąjungininkių“, – atsisveikindama su JAV ambasadore sakė D.Grybauskaitė.

Pasak Prezidentės, aktyvus Lietuvos ir JAV bendradarbiavimas jau atnešė naudos ir visam NATO – Lietuvoje įsteigtas Energetinio saugumo centras šiemet taps NATO kompetencijos centru. Šalies vadovės teigimu, JAV ir Lietuvos pastangomis įsteigtas Branduolinio saugumo centras taip pat padės stiprinti regioninį bendradarbiavimą kovoje su branduolinių medžiagų kontrabanda.

Energetinio savarankiškumo siekiančiai Lietuvai, pasak D.Grybauskaitės, ypač svarbi ir JAV parama šalyje vykstantiems energetikos projektams.

A.E.Derse Lietuvoje dirbo nuo 2009 m. spalio. Prieš tai ji vadovavo JAV ambasadai Azerbaidžane, dirbo JAV diplomatinėse atstovybėse Irake, ES, Singapūre, Trinidade ir Tobage. „Klaipėdos“, BNS inf.

Vizitas į lietuvių mokyklas Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys šiandien suplanavo vizitą kaimynėje Lenkijoje – jis lankysis lietuviškose ugdymo įstaigose.

Kaip pranešė Švietimo ir mokslo ministerija, V.Bacys lankysis Seinų ir Punsko lietuviškose mokyklose, susitiks su lietuvių bendruomenės, vietos valdžios atstovais. Vizito tikslas – aptarti Lenkijos lietuvių švietimui aktualius klausimus.

Viceministras susitiks su Seinų lietuvių „Žiburio“, Navinykų, Pristavonių ir Vidugirių mokyklų bendruomenėmis. Jis taip pat lankysis Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinėje mokykloje, Punsko Kovo 11-osios lietuvių licėjuje.

Penktadienio vakarą Seinuose V.Bacys susitiks su lietuviškų organizacijų vadovais, mokyklų direktoriais, vietos valdžios atstovais.

Lietuvos valdžia ir Lenkijoje gyvenantys lietuviai anksčiau sakė, kad Lenkijoje lietuviškoms mokykloms trūksta lėšų, jos gali būti uždarytos, taip pat stinga vadovėlių lietuvių kalba.

Lenkijoje gyvena iki 15 tūkst. lietuvių kilmės asmenų. „Klaipėdos“, BNS inf.

6

penktadienis, rugsėjo 7, 2012

nuomonės

Džiaugs­mo es­mė – tur­tai

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

D

Są­moks­lo teo­ri­ja

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas

A

r „meš­kiu­kų de­san­to“ ak­ci­ja tu­ri ką nors bend­ra su pre­ zi­den­to rin­k i­mais Bal­ta­r u­ si­jo­je 2010-ai­siais ir po jų ki­ lu­sio­mis riau­šė­mis?

Pa­ban­dy­si­me pa­teik­ti tam tik­rą (gal­būt su­bjek­ty­vią) įvy­kių in­terp­re­ta­ci­ją, va­do­ vau­da­mie­si vie­šo­jo­je erd­vė­je pa­sie­k ia­ mais fak­tais. Iš pra­džių orien­ta­ci­niai klau­ si­mai, su­si­ję su „meš­kiu­kų ak­ci­ja“: pir­ma, ko­dėl Aliak­sand­ras Lu­ka­šen­ka del­sė kel­ti „meš­kiu­kų“ klau­si­mą. Ant­ra, ko­dėl jis vis dėl­to iš­siun­tė šve­dų am­ba­sa­do­rių, jei šie tvir­ti­na ne­pri­si­dė­ję prie ak­ci­jos? Šve­dų už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras Car­las Bild­tas pa­tvir­ti­no, kad jo ša­lies vy­riau­ sy­bė ne­tu­ri nie­ko bend­ra su „meš­kiu­kų ak­ci­ja“. Vei­kiau­siai tai yra tie­sa.

Es­mė tai, kad neaiš­ku, kam A.Lu­ka­šen­kai rei­ kė­jo skan­da­lo?

Ta­čiau A.Lu­ka­šen­ka aiš­kiai pa­sa­kė, kad jis tu­r i „įro­dy­mų“ dėl šve­dų am­ba­sa­dos veik­los. Įro­dy­mų! Kol šių „įro­dy­mų“ ne­ bu­vo, Bal­ta­ru­si­ja dėl „meš­kiu­kų ak­ci­jos“ ty­lė­jo. Gal­būt kas nors ga­lė­jo Bal­ta­ru­si­jos va­do­vui pa­teik­ti to­kius „įro­dy­mus“, ko­kių rei­kė­jo? Es­mė yra tai, kad neaiš­ku, kam A.Lu­ka­šen­kai rei­kė­jo šio skan­da­lo?

Kai ku­rie sa­ko, kad kal­ti ar­tė­jan­tys par­ la­men­to rin­ki­mai. Esą skan­da­las – A.Lu­ ka­šen­kos vie­šų­jų ry­šių ak­ci­ja.

Kam jam tai? Bal­ta­ru­si­jo­je nė­ra ko­kios nors „Vie­n in­go­sios (Bal­ta)Ru­si­jos“ par­ ti­jos, o ir par­la­men­to ga­lios, švel­niai ta­ riant, ri­bo­tos, kad rei­kė­tų pre­teks­to ste­ bė­to­jams neį­si­leis­ti.

Kai ku­rie sa­ko, jog A.Lu­ka­šen­ka yra lo­ šė­jas, to­dėl esą ban­do spaus­ti ša­lis kai­ my­nes (Lie­tu­vą), kad šios bū­tų nuo­lan­ kes­nės. Bet ir šiuo at­ve­ju skan­da­las – keis­to­kas. Ko­dėl A.Lu­ka­šen­ka ne­spau­ dė Vil­niaus iš kar­to po to, kai bu­vo fik­ suo­tas sie­nos pa­žei­di­mas? Kur kas tiks­ les­nis A.Lu­ka­šen­kos el­ge­sio tiek su Šve­ di­ja, tiek Lie­tu­va paaiš­k i­n i­mas: šve­dų spren­d i­mas dvi­ša­l į konf­l ik­tą su Mins­ ku dėl „meš­kiu­k ų ak­ci­jos“ per­kel­ti į ES. Ga­l i­ma pri­si­min­t i ir Bal­ta­ru­si­jos pre­z i­ den­to rin­ki­mus 2010-ai­siais. Ta­da Mins­ ke ki­lo riau­šės, ku­rias A.Lu­ka­šen­ka, tie­ sa, griež­tai nu­mal­ši­no. Sce­na­ri­jus bu­vo pa­na­šus, kaip da­bar. Nie­ko ne­lauk­da­ ma ES su­stab­dė dia­lo­gą su Bal­ta­ru­si­ja.

O kas ne­ra­mu­mus or­ga­ni­za­vo?

Kas sie­ja šias dvi ak­ci­jas (riau­šes ir „meš­ kiu­kų de­san­tą“)? Abie­jų pa­da­ri­niai – įšal­ dy­ti Eu­ro­pos ir Bal­ta­ru­si­jos san­ty­kiai.

ien­raš­ty­je ran­du daug įdo­ mių straips­nių. Užk­liu­vo laik­raš­ty­je iš­spaus­din­ta Ri­mos Ver­te­lie­nės nuo­ mo­nė „Rug­sė­jo 1-oji – ne šven­tė“ („Klai­pė­da“, 2012 09 04). Pers­kai­ čiau ją du kar­tus. Jau­čia­mas toks au­to­rės nu­si­vy­li­mas mo­kyk­la. Ne­ sa­ky­čiau, kad pik­tu­mas.

Mo­kyk­lo­je mo­ky­to­jo me­džia­ga – smal­sus vai­kas. Nuo mo­ky­to­jo as­ me­ny­bės pri­klau­so, kaip jis dirbs su ta me­džia­ga. Ar my­lė­si mo­ki­nį taip, kaip pa­ts sa­ve? Ar pa­skir­si sa­ vo gy­ve­ni­mą jam, kad išei­tų to­bu­ la as­me­ny­bė?

Da­bar mo­ky­to­jams rei­kia daug pa­stan­ gų, kad ma­žin­tų ta­ kos­ky­rą tarp la­bai tur­tin­gų ir var­gin­gų mo­ki­nių.

Ypač rei­kia my­lė­ti to­kį vai­ką, ku­ ris tos mei­lės ne­gau­na šei­mo­je. To­ kie vai­kai daž­nai bū­na už­si­spy­rę, ag­re­sy­vūs, ne­klau­ža­dos.

Mo­ky­to­jo mei­lės taip pat rei­kia tiems, ku­rie bū­na už­si­da­rę sa­vy­je.

Aš su to­kiais bend­rau­da­vau as­me­

Š

gy­ven­to­jų, bet ir jų vai­kų sie­las.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

niš­kai, ne prie vi­sų mo­ki­nių. Tad to­kie vai­kai at­si­ve­ria, iš­si­pa­sa­ko­ ja, kas skau­di­na ir gu­li ant šir­dies.

Bet mo­ki­niai la­biau­siai at­si­sklei­džia po­pa­mo­ki­nė­je veik­lo­je. Kai vai­ kai el­gia­si lais­viau, ta­da mo­ky­to­jas dau­giau su­ži­no apie vai­ką. Ta­da to­ kiam ga­li­ma pa­dė­ti, pa­tar­ti.

Da­bar mo­ky­to­jams rei­kia daug pa­stan­gų, kad ma­žin­tų ta­kos­ky­rą tarp la­bai tur­tin­gų ir var­gin­gų mo­ ki­nių. Tur­tin­ges­ni di­džiuo­ja­si, kad ma­my­tė ar tė­ve­lis yra fir­mos di­rek­ to­rius. Bet jie ne­ži­no, kad tur­tas – lai­ki­nas da­ly­kas. Dva­si­nis tur­tas nie­ka­da ne­su­nyks­ta. Tai vai­kams bū­ti­na dieg­ti mo­kyk­lo­je, uni­ver­si­ te­te ir šei­mo­je.

Mėgs­tu žiū­rė­ti lai­dą „Bė­dų tur­ gus“, kur ne vie­ną kar­tą mo­ki­nių su­

rink­tus pi­ni­gus ati­duo­da­vo Vy­tau­to Di­džio­jo gim­na­zi­jos auk­lė­ti­nė. Iš ši­ tų vai­kų išaugs do­ros as­me­ny­bės.

Ne­ži­nau, ko­dėl po­nia Ri­ma taip nu­si­mi­nu­si. Esu įsi­ti­ki­nu­si, kad yra la­bai ge­rų mo­ky­to­jų ir mo­ki­ nių. Kaip mo­kė li­te­ra­tū­ros kla­si­ kas Vaiž­gan­tas, dei­man­čiu­kų rei­kia ieš­ko­ti vi­sur ir vi­sa­da. To ir pa­lin­ kė­čiau mo­ky­to­jams.

Ta­ry­bi­niais me­tais mo­kyk­lai ati­ da­viau pa­čius gra­žiau­sius 40 sa­vo gy­ve­ni­mo me­tų. Išau­gi­no­me su vy­ ru dvi duk­te­ris, taip pat pe­da­go­ges.

Vie­nos mar­ti – taip pat pe­da­go­gė.

Da­bar šei­mo­je esa­me ke­tu­rios pe­da­go­gės. Tuo di­džiuo­ja­mės ir džiau­gia­mės. Jei bū­čiau jau­na, vėl pa­si­rink­čiau tą pa­čią spe­cia­ly­bę.

Bi­ru­tė Garš­vie­nė

da­ro spūs­tys kaip tik­ra­me did­mies­ ty­je. Dar ge­rai, kad val­džia su­ge­ bė­jo at­si­kra­ty­ti ke­tu­rias­de­šim­ties „mik­riu­kų“, ku­rie la­bai ter­šė orą (sva­rus ar­gu­men­tas).

Nors dar ne taip se­niai juk ga­ lė­jai pa­sa­ky­ti, kad esi bai­gęs 8 ar­ ba 24 vi­du­ri­nę mo­kyk­lą, kad ta­vo auk­lė­to­ja bu­vo, pa­vyz­džiui, Kaz­ laus­kie­nė.

O ką da­bar­ti­niai vai­kai ga­lės pa­ sa­ky­ti? Bai­giau tris skir­tin­gas mo­

kyk­las, auk­lė­to­jos ne­pri­si­me­nu?

Ta­čiau vi­sa ši re­for­ma tu­ri la­bai di­de­lį „pliu­są“. Nes mes la­bai ge­ rai pa­ruo­šia­me jau­ni­mą emig­ra­ci­ jai. Vai­kai ne­bep­ri­si­ri­ša prie vie­nos vie­tos (Lie­tu­vos?), o emig­ruo­da­mi ne­be­jau­čia jo­kio stre­so. Nes­var­bu kas: šian­dien – Ai­ri­ja, ry­toj – Nor­ ve­gi­ja. Ne­ma­ža da­lis ir tė­vus ne­la­ bai pri­si­me­na, o anū­kai net ne­ži­no, kas yra Lie­tu­va.

Al­gis

Bend­ri­jo­se vy­rau­ja ne­tvar­ka V.Spu­ry­tė. „Po mir­ties – ne­ti­kė­ta sko­la“, „Klai­pė­da“, 2012 09 06

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Po­rei­kis: pi­ni­gai ir tur­to troš­ki­mas už­val­dė ne tik dau­gy­bės Lie­tu­vos

Atgarsiai

Dau­gia­bu­čių na­mų sa­vi­nin­kų bend­ri­jos pa­lik­tos li­ki­mo va­liai.

Tu­rė­tų jas kas nors re­vi­zuo­ti, kad ir mo­kes­čių ins­pek­ci­ja. Čia me­ tų me­tais su­ren­ka­mi ši­to­kie pi­ni­ gai, to­kios pa­ja­mos ir iš­lai­dos, ir nie­kam nė mo­tais. Nie­kam neį­ do­mūs nei pa­slau­gų pir­ki­mai, nei kon­kur­sai. Sa­va na­mo re­vi­zi­ ja, su­rink­ta iš „švo­ge­rių“ ir „uoš­ vie­nių“, yra ak­la. Rei­kia la­bai są­ ži­nin­go bend­ri­jos pir­mi­nin­ko, dar są­ži­nin­ges­nės bu­hal­te­rės, kad su­ rink­tos lė­šos bū­tų pa­nau­do­tos pa­

gal pa­skir­tį, o ne sa­vo ar gi­mi­nai­ čių na­mų sta­ty­boms. Ar įsi­ve­si­me ka­da nors tvar­ką? xxx

***

Pas mus ir­gi anks­čiau bu­vo ne­tvar­ ka, bet kai į bend­ri­ją at­si­kė­lė gy­ ven­ti du pro­tin­gi vy­rai, ku­rie ži­no įsta­ty­mus, pra­dė­jo žmo­nes ju­din­ti.

Pa­tys ėjo, klau­si­nė­jo, ko­kia bend­ ri­ja ge­rai tvar­ko­si, ėjo į tą bend­ri­ ją, kal­bė­jo­si su pir­mi­nin­ke ir pri­ kal­bi­no ją paim­ti ir mū­sų bend­ri­ją.

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

telefonas@kl.lt

Iš pra­džių bu­vo sun­ku, bet pa­skui įve­dė tvar­ką.

To

***

Prob­le­ma ta, kad bend­ri­jo­je tik treč­ da­liui gy­ven­to­jų rū­pi vi­si rei­ka­lai.

Jūs pa­žiū­rė­ki­te, kas su­da­ro bend­ri­ ją: 20 pen­si­nin­kų ir be­dar­bių, 10 bu­ tų iš­nuo­mo­ta, 5 dir­ba už­sie­niuo­se, dar bent 2–3 sta­to­si sa­vo na­mą, dar 4–5, ku­riems vis­kas dzin. Lie­ka koks 20 žmo­nių, ku­rie jo­kių spren­di­mų priim­ti ne­ga­li. Pa­vyz­din­gų yra vie­nas ki­tas.

T. Por­ta­lo kl.lt skai­ty­to­jų ko­men­ta­rai

Ma­nau, kad ap­ri­bo­ji­mais pre­kiau­ti al­ko­ho­liu tam tik­ru lai­ku ar ne­pre­ kiau­ti Rug­sė­jo 1-osios šven­tės pro­ ga to­kius įsta­ty­mus pra­ki­šę sei­mū­ nai nie­ko ne­lai­mės. Kaip sa­ko­ma, už­draus­tas vai­sius – sal­dus. Prie­ šin­gai – pre­ky­bos cent­rų sa­vi­nin­ kai try­nė iš džiaugs­mo ran­kas, kai rug­sė­jo 1-osios iš­va­ka­rė­se apy­var­ta šok­te­lė­jo tur­būt ke­lis kar­tus. O kad šok­te­lė­jo – ne­ky­la abe­jo­nių, nes gau­sy­bė pir­kė­jų tą­dien sku­bė­jo ap­ si­rū­pin­ti svai­gių­jų gė­ri­mų at­sar­go­ mis. Pas mus, kaip vi­sa­da, ei­na­ma pri­mi­ty­viau­siu ke­liu – ko­vo­ja­ma ne su prie­žas­ti­mis, o su pa­sek­mė­mis.

Bū­ti­na to­bu­lin­ti pre­ven­ci­nes pro­ gra­mas, ska­tin­ti jau­ni­mo užim­tu­ mą, iš­mo­nin­gai, o ne bu­kai di­dak­ tiš­kai švies­ti vi­suo­me­nę, ga­liau­siai – pa­kel­ti al­ko­ho­lio kai­nas. Prie­mo­ nių – ga­ly­bė, tik rei­kia pa­suk­ti gal­ vas ir pa­si­telk­ti su­ma­nu­mą.

Rū­ta

Rei­kia nau­jo­viš­ko tur­gaus

Laik­raš­ty­je ne­ma­žai dis­ku­tuo­ja­ma dėl Se­no­jo tur­gaus – rei­kia jo ar ne­ rei­kia mies­to cent­re. Tu­riu ori­gi­na­ lų pa­siū­ly­mą. Te­ko lan­ky­tis Da­ni­ jo­je, Vai­lės mies­te­ly­je. Ten vie­to­je bu­vu­sio tur­gaus pa­sta­ty­tas di­džiu­ lis įstik­lin­tas pa­sta­tas su ge­ra ven­ ti­lia­ci­ja, su­so­din­tos pal­mės, įreng­ tos jau­kios ka­vi­nu­kės, ku­rio­se pil­na žmo­nių. Ka­si­nin­kas – tik kaip di­ ri­gen­tas. Žmo­gus atei­na su ban­ko kor­te­le, pa­ts iš­ren­ka, ko jam rei­ kia – sta­lai dar­žo­vė­mis nu­krau­ti.

Tai net ne par­duo­tu­vė, o mil­ži­niš­ ka ha­lė. Jei kaž­ką pa­na­šaus pa­da­ry­ tu­me Klai­pė­do­je, ir ta tur­gaus vie­ta bū­tų iš­sau­go­ta, ir at­si­ras­tų pui­kus ob­jek­tas. Aiš­ku, iš kar­to iš­kils klau­ si­mas, o iš kur gau­ti tiek lė­šų? Bet juk ga­li­ma eta­pais sta­ty­ti. O tur­gūs mies­tų cent­ruo­se bu­vo nuo am­žių.

Ani­ce­tas

Dar­bo bir­žos – be­nau­dės

Skai­čiau spau­do­je straips­nius apie Dar­bo bir­žą. No­rė­čiau pa­sa­ky­ti iš sa­ vo pa­tir­ties – jų iš tik­rų­jų ne­rei­kia.

Dar 2006 m. už­si­re­gist­ra­vau Dar­ bo bir­žo­je. Ir per dve­jus me­tus man ne­pa­siū­lė jo­kio dar­bo. Tik tą pa­čią vie­tą, iš ku­rios aš tu­rė­jau išei­ti, nes man pra­dė­jo skau­dė­ti są­na­rius. Dar­ bą su­si­ra­dau pa­ti, sa­va­ran­kiš­kai. Aš to­je Dar­bo bir­žo­je per tiek lai­ko pri­ si­žiū­rė­jau, kiek ten tin­gi­nių sė­di, ir ko­kiais bū­dais tie dar­bai su­ran­da­mi.

Ma­nau, kad vi­sas fi­nan­si­nes ope­ra­ci­ jas tik­rai ga­lė­tų at­lik­ti „Sod­ra“. Ga­ liau­siai į ją vie­ną ki­tą žmo­gų iš Dar­ bo bir­žos bū­tų ga­li­ma per­kel­ti. Be to, ta­me pa­sta­te, kur da­bar vei­kia Klai­ pė­dos dar­bo bir­ža, anks­tes­niais lai­ kais bu­vo vai­kų dar­že­lis. Tai ko­dėl čia vėl jo nea­ti­da­rius? Ši­tiek rei­kia vie­tų vai­kams, at­si­ras­tų pa­pil­do­mo dar­bo ir auk­lė­to­joms. O da­bar ten tin­gi­nės sė­di ir aki­mis var­to.

Bi­ru­tė Pa­ren­gė Li­na Bie­liaus­kai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 728

Užd­raus­tas vai­sius – sal­dus

Anū­kai ne­ži­no, kas ta Lie­tu­va

tai pra­si­dė­jo moks­lo me­tai, ir mes vi­si drau­ge mė­gau­si­ mės švie­ti­mo re­for­mos vai­ siais. Nes mū­sų ne­nuils­ta­mi val­di­nin­kai su­gal­vo­jo, kad vai­kui iš ko­kios nors Mo­gi­lio­vo gat­vės ge­ riau mo­ky­tis S.Dau­kan­to gat­vė­je, o moks­lei­viui iš Kre­tin­gos gat­vės – Ged­mi­nų mo­kyk­lo­je.

To­dėl da­bar, kai rei­kia nu­va­žiuo­ti į uos­ta­mies­čio cent­rą, su­gaiš­ti tris kar­tus il­giau nei va­sa­rą, nes su­si­

karštas telefonas

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Krasauskienė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

penktadienis, rugsėjo 7, 2012

užribis Pra­šo at­pa­žin­ti

Už­da­ry­ti į areš­ti­nę

Įk­liu­vo su klas­to­te

Klai­pė­dos raj. po­li­ci­jos ko­mi­ sa­ria­to Kri­mi­na­li­nės po­li­ci­jos sky­rius at­lie­ka iki­teis­mi­nius ty­ ri­mus dėl va­gys­čių Gargž­dų mies­te. Ty­ri­mo me­tu su­rink­ ta duo­me­nų, kad nu­si­kal­ti­mus vyk­do apie 50–55 metų vy­ras.

Po­li­ci­ja pra­šo vi­suo­me­nės pa­ gal­bos nu­sta­tant šio vy­riš­kio ta­pa­ty­bę.

Į areš­ti­nę pa­kliu­vo trys šei­mų skriau­dė­jai. 28 m. Vai­dau­gų g. gy­ve­nan­tis klai­pė­die­tis, 50-me­ tis Ka­lo­tės k. gy­ven­to­jas bei 46 m. Kre­tin­ga­lės gy­ven­to­jas. Su­ lai­ky­ti te­ko ir ne­blai­vų (2,82 pro­m.) 1966 m. gi­mu­sį klai­pė­ die­tį iš Ber­žų g., ku­ris Pat­ru­ lių rink­ti­nės pa­rei­gū­nams gra­ si­no pei­liu.

Klai­pė­dos uos­te pa­sie­nie­čiai su­lai­kė 29-erių Lat­vi­jos pi­lie­ tį, ku­ris at­vy­ko kel­tu iš Ky­lio uos­to au­to­mo­bi­liu „BMW 318“ ang­liš­kais re­gist­ra­ci­jos nu­me­ riais. Lat­vis pa­rei­gū­nams pa­tei­ kė In­di­jos vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ ji­mą. Do­ku­men­tas su­kė­lė įta­ ri­mų, kad tai – klas­to­tė, to­dėl lat­vis bu­vo su­lai­ky­tas.

Kont­ra­ban­da – lyg ne­pa­gy­do­ma li­ga Pa­rei­gū­nams vėl įkliu­vo jau kar­tą į lais­vę teis­mo pa­ leis­tas kont­ra­ban­di­ nių ci­ga­re­čių ga­ben­ to­jas su dar tri­mis bend­rais. Vy­riš­kiai su­lai­ky­ti, kai kro­vė ir rū­šia­vo ci­ga­re­tes, ku­rių ver­tė – treč­da­ lis mi­li­jo­no li­tų.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Slėp­tu­vė – vil­ki­ko grin­dy­se

Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­bos (VSAT) ope­ra­ty­vi­nin­kai ir Spe­cia­ lio­sios pa­skir­ties už­kar­dos pa­sie­ nie­čiai bei jiems tal­ki­nę Kri­mi­na­li­ nių pro­ce­sų kont­ro­lės or­ga­ni­za­vi­mo val­dy­bos pa­rei­gū­nai Klai­pė­dos ra­ jo­no Bir­bin­čių kai­me pa­tik­ri­no kro­ vi­ni­nį au­to­mo­bi­lį „Re­nault Mag­ num“ su pusp­rie­ka­be.

Pusp­rie­ka­bės grin­dy­se ir lu­bo­ se įreng­to­se slėp­tu­vė­se pa­sie­nie­ čiai ra­do daug pa­ke­lių kont­ra­ban­ di­nių ci­ga­re­čių su bal­ta­ru­siš­ko­mis ban­de­ro­lė­mis. Įta­ria­mie­ji – 42ejų ne­rin­giš­kis, du 47-erių ir 52ejų klai­pė­die­čiai bei 54 me­tų Klai­ pė­dos ra­jo­no gy­ven­to­jas.

Jie bu­vo su­lai­ky­ti įvy­kio vie­to­je, kai iš pusp­rie­ka­bės slėp­tu­vės kro­ vė ci­ga­re­tes, kaip įta­ria­ma, siek­da­ mi vė­liau jas rea­li­zuo­ti.

VSAT pa­rei­gū­nai au­to­mo­bi­lio pusp­rie­ka­bė­je spe­cia­liai įreng­to­ je slėp­tu­vė­je ap­ti­ko dau­giau kaip 47 tūkst. pa­ke­lių ci­ga­re­čių „Fest“ su bal­ta­ru­siš­ko pa­vyz­džio ak­ci­zo mo­kes­čio ženk­lais.

Bend­ri­nin­kas: sunk­ve­ži­mis pri­klau­so bend­ro­vei, ku­rios va­do­vas taip

pat įsi­vė­lė į šią kont­ra­ban­dos is­to­ri­ją.

Šio ci­ga­re­čių kro­vi­nio ver­tė su pri­va­lo­mais su­mo­kė­ti vals­ty­bei mo­kes­čiais yra maž­daug treč­da­lis mi­li­jo­no li­tų.

Pa­sie­nie­čiai su­lai­kė ir au­to­mo­ bi­lius „Volks­wa­gen Golf“ bei „Cit­ roen C5“, ku­riais su­lai­ky­tie­ji bu­vo at­vy­kę į įvy­kio vie­tą.

Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­ mas dviem įta­ria­mie­siems sky­rė mak­si­ma­lų tri­jų mė­ne­sių suė­mi­ mą, o ki­tus du įta­ria­muo­sius suė­ mė 2 mė­ne­siams ir 20 die­nų.

Vil­ki­kas „Re­nault Mag­num“ su pusp­rie­ka­be, abu leng­vie­ji au­to­ mo­bi­liai ir ci­ga­re­tės sau­go­mi Pak­ ran­čių ap­sau­gos rink­ti­nė­je.

Gar­sio­ji ci­ga­re­čių „žve­jy­ba“

Vie­nas su­lai­ky­tų­jų – 52 m. klai­pė­ die­tis Arū­nas Ver­din­go­vas – ge­rai pa­žįs­ta­mas ir Klai­pė­dos apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ros Ant­ro­jo bau­džia­mo­ jo per­se­kio­ji­mo sky­riaus pro­ku­ro­ rui Li­nui Kiau­ra­kiui.

Pro­ku­ro­ras praė­ju­sių me­tų va­ sa­rą pa­lai­kė vals­ty­bi­nį kal­ti­ni­mą Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­me, ku­ris 2011 m. lie­pos 27 d. rea­lio­mis lais­ vės atė­mi­mo baus­mė­mis nu­tei­sė gru­pę kont­ra­ban­di­nin­kų už dau­

giau nei pu­sės mi­li­jo­no li­tų ver­tės ci­ga­re­čių kont­ra­ban­dą.

Ci­ga­re­tes tą­kart vy­rai iš­ky­loms skir­tu lai­ve­liu „su­žve­jo­jo“ Bal­ti­ jos jū­ro­je.

Ty­ri­mas pra­dė­tas tik prieš po­rą die­nų, ren­ka­mi duo­me­nys, pa­pil­do­mi įro­dy­mai, nu­sta­ti­nė­ja­mi vei­ kian­tys as­me­nys, jie vie­šai ne­skel­bia­mi.

Šį kar­tą su A.Ver­din­go­vu su­lai­ ky­ti bend­ri­nin­kai – nau­ja kom­pa­ ni­ja, prieš tai iš jū­ros ci­ga­re­tes jis „žve­jo­jo“ su ki­tais kont­ra­ban­di­ nin­kais.

Da­bar su­lai­ky­tas ir dar vie­nas šio­je sri­ty­je pa­ty­ręs vei­kė­jas Sau­ lius Ka­ra­lius, ku­ris bu­vo nu­teis­tas ki­to­je by­lo­je kar­tu su kont­ra­ban­dos ka­ra­liu­mi ti­tu­luo­ja­mu Vi­liu­mi Ka­ ra­liu­mi. Abu yra tik bend­ra­pa­var­ džiai, bet ne gi­mi­nai­čiai.

Rū­ka­lai: Klai­pė­dos ra­jo­ne pa­sie­nie­čiai su­lai­kė dau­giau kaip 47 tūkst.

pa­ke­lių bal­ta­ru­siš­kų ci­ga­re­čių.

Šį sy­kį į Klai­pė­dos ra­jo­ną ci­ga­ re­tės at­ke­lia­vo ki­tais ke­liais. Vil­ki­ kas bu­vo grį­žęs iš Bal­ta­ru­si­jos prieš ke­le­tą die­nų. Jis pri­klau­so bend­ro­ vei, ku­rios di­rek­to­rius taip pat yra suim­tas dviem mė­ne­siams.

Teis­mas pa­gai­lė­jo

Po ci­ga­re­čių „žve­jy­bos“ is­to­ri­jos Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mo nuo­ spren­džiu kont­ra­ban­di­nin­kai bu­vo nu­teis­ti nuo vie­ne­rių iki 3,5 me­tų lais­vės atė­mi­mo baus­mė­mis.

Ta­čiau Lie­tu­vos ape­lia­ci­nis teis­ mas jų pa­gai­lė­jo. Šių me­tų ko­vo 23 d., iš­nag­ri­nė­jęs nu­teis­tų­jų skun­dus, teis­mas juos iš da­lies pa­ten­ki­no.

Sep­ty­niems nu­teis­tie­siems vie­toj lais­vės atė­mi­mo baus­mių pa­skir­ da­mas so­li­džias pi­ni­gi­nes bau­das, nes, teis­mo nuo­mo­ne, „vi­si nu­teis­ tie­ji duo­da­mi pa­ro­dy­mus teis­me pa­tvir­ti­no, jog jų tiks­las bu­vo žve­ jy­ba ir pra­mo­gos, to­dėl ne­tei­sin­ga teis­mo iš­va­da, kad jų tiks­las bu­vo ne tik žve­jy­ba jū­ro­je, bet ir iš jū­ros iš­trauk­ti dė­žes su ci­ga­re­tė­mis“. „Lie­tu­vos ape­lia­ci­nis teis­mas vie­nam nu­teis­tų­jų 3,5 me­tų lais­ vės atė­mi­mo baus­mę pa­kei­tė į švel­nes­nę – 39 tūkst. li­tų bau­dą.

VSAT nuo­tr.

Ta­čiau tai, kaip pa­ro­dė pra­kti­ka, neat­bai­dė nu­teis­to­jo nuo ana­lo­giš­ kų nu­si­kals­ta­mų vei­kų da­ry­mo,“ – pa­ste­bė­jo pro­ku­ro­ras Li­nas Kiau­ ra­kis, ku­rio pra­šy­mą suim­ti ke­tu­ris įta­ria­muo­sius ne­tei­sė­tai dis­po­na­ vus ak­ci­zi­nė­mis pre­kė­mis pa­ten­ ki­no Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­mas.

Lin­kę nu­si­kals­ti

„Kai kar­tą jau teis­tas už tą pa­tį nu­ si­kal­ti­mą as­muo įkliu­vo vėl, ži­no­ ma, nu­ste­bau. Nors to­kių da­ly­kų pa­si­tai­ko. Ypač Pa­gė­giuo­se „, – ne­slė­pė pro­ku­ro­ras.

A.Ver­din­go­vas bus tei­sia­mas ant­rą kar­tą, neiš­ny­kus pir­ma­jam teis­tu­mui, po jo ne­praė­jus pus­me­ čiui, jis vėl su­lai­ky­tas nu­si­kal­ti­mo vie­to­je. „Ti­kė­ti­na, kad jis lin­kęs nu­si­ kals­ti ir da­ry­ti nu­si­kal­ti­mus. Da­bar jam jau gre­sia iki 7 me­tų ne­lais­vės, įsta­ty­mas šiuo at­ve­ju ga­na griež­ tas“, – ti­ki­no L.Kiau­ra­kis.

Ty­ri­mas pra­dė­tas tik prieš po­ rą die­nų, ren­ka­mi duo­me­nys, pa­ pil­do­mi įro­dy­mai, nu­sta­ti­nė­ja­mi vei­kian­tys as­me­nys, jie vie­šai ne­ skel­bia­mi.

Klai­pė­dos poil­sio par­ke – de­tek­ty­vas dėl suo­liu­kų Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Prieš me­tus iš Klai­pė­dos poil­sio par­ko pa­vog­ti suo­liu­kai ne­ras­ti iki šiol, o pa­sta­ty­ti nau­jų į jų vie­tą taip pat ne­sku­ba­ma, nes bai­mi­na­ ma­si ki­tų va­gys­čių.

Vi­suo­me­ni­nio ju­dė­ji­mo „Klai­pė­ die­ti! At­gai­vink sa­vo mies­to par­ ką“ va­do­vė Jo­lan­ta Nor­kie­nė ne­ se­niai krei­pė­si į mies­to ta­ry­bos na­rius ir uos­ta­mies­čio me­rą Vy­ tau­tą Grub­liaus­ką, pra­šy­da­ma at­ sa­ky­ti į de­vy­nis pa­teik­tus klau­si­

mus, su­si­ju­sius su Poil­sio par­ku.

Vie­nas klau­si­mų – ka­da bus at­sta­ ty­ti dar per­nai va­sa­rą iš par­ko pa­ vog­ti bran­gūs suo­liu­kai. Il­ga­pirš­ čiai juos pa­vo­gė praė­ju­sių me­tų rugp­jū­tį, praė­jus vos ke­lioms die­ noms po jų pa­sta­ty­mo. Vie­no suo­ liu­ko kai­na – 1 350 li­tų. Poil­sio par­ ke jų bu­vo pa­sta­ty­ta 68. „Kai suo­liu­kus pa­vo­gė, po ke­lių die­nų sa­vi­val­dy­bė­je iš­gir­dau at­ sa­ky­mą, kad jie tuoj bus pa­keis­ ti nau­jais. Ta­čiau tų suo­liu­kų nė­ra iki šiol ir neaiš­ku, ka­da bus, to­dėl to­kį klau­si­mą ir už­da­viau me­rui“, – tei­gė J.Nor­kie­nė.

Ji tvir­ti­no ne­sup­ran­tan­ti, kaip taip ga­li­ma ne­si­rū­pin­ti tur­tu, ku­ris pri­klau­so vi­siems klai­pė­die­čiams.

Anot Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­ mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rės pa­va­duo­to­ jos Ali­nos Ve­ly­kie­nės, pro­ble­ma ta, jog nė vie­na drau­di­mo bend­ro­vė ne­ su­ti­ko ap­draus­ti par­ke esan­čio kil­no­ ja­mo­jo tur­to. „To­dėl jei kas nors vėl ką nors pa­vog­tų, tek­tų pa­si­kliau­ti tik po­li­ci­ja, nes drau­di­mas pa­tir­tų nuo­ sto­lių ne­kom­pen­suo­tų“, – pa­va­duo­ to­jai ant­ri­no Mies­to ūkio de­par­ta­ men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da.

Ta­čiau ir jis ne­ga­lė­jo pa­sa­ky­ti, ar vie­toj pa­vog­tų bus pa­sta­ty­ti nau­ji

suo­liu­kai. Val­di­nin­ko tei­gi­mu, ap­ si­sau­go­ti nuo va­gys­čių par­ke pa­de­ da vaiz­do ste­bė­ji­mo ka­me­ros, ta­ čiau jų bi­jo ne vi­si il­ga­pirš­čiai. „Prieš mė­ne­sį man pa­skam­bi­ no vie­nas po­li­ci­jos pa­rei­gū­nas ir pra­ne­šė, jog par­ke kaž­kas no­rė­jo pa­vog­ti suo­liu­ką, nes jis ap­tik­tas iš­vers­tas, ta­čiau, ma­tyt, va­gys ne­ su­ge­bė­jo jo iš­si­neš­ti ar­ba kas nors su­truk­dė“, – kal­bė­jo L.Dū­da.

Vis dėl­to jis pa­si­džiau­gė, kad Poil­sio par­kas nė­ra la­bai siau­bia­ mas van­da­lų – esą tik ant kai ku­ rių šiukš­lia­dė­žių pa­ste­bė­ta ke­ver­ zo­nių.

„Dau­giau­sia ža­los pri­da­rė ne van­da­lai, o aud­ra, ku­rios pa­da­ri­ nius dar vis ša­li­na­me“, – kons­ta­ ta­vo L.Dū­da.

Klai­pė­dos poil­sio par­ko re­konst­ ruk­ci­ja baig­ta praė­ju­sių me­tų rugp­ jū­tį. 28 ha plo­tas su­tvar­ky­tas už 3,8 mln. li­tų. Nors re­konst­ruk­ci­ja baig­ ta, ta­čiau pre­ten­zi­jų dar­bi­nin­kams vis dar ky­la. Ne­se­niai sa­vi­val­dy­bė ran­go­vui nu­siun­tė pa­klau­si­mą, ar vai­kų žai­di­mų aikš­te­lės dan­ga ati­ tin­ka tech­ni­nį pro­jek­tą.

Toks pa­klau­si­mas gi­mė po tė­vų skun­dų, kad jų at­ža­lų rū­bus ir ba­ tus aikš­te­lės skal­da la­bai te­pa.

8

PenktADIENIS, rugsėjo 7, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

–0,06 %

kl.lt/naujienos/ekonomika

De­ga­lų kai­nos Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

€ Du­jos

„Sta­toil“

5,14

4,79

2,46

„Apoil“

5,11

4,77

2,44

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

96,90 dol. už 1 brl.

114,11 dol. už 1 brl.

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,2410 DB sva­ras ster­lingų 1 4,3514 JAV do­le­ris 1 2,7354 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7626 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9600 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2496 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,7021 Ru­si­jos rub­lis 100 8,4939 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8633

–0,33 %

5

Au­go be­ne ­ spar­čiau­siai

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

+0,80 %

pokytis

Lie­tu­vos bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to (BVP) au­gi­mas ant­rą šių metų ket­virtį iš­li­ko vie­ nas did­žiau­sių iš 27 ES ša­lių. Lie­tu­vos BVP pa­gal me­tinę au­gi­mo spartą bu­vo tre­čias ES. Lie­tu­vos eko­no­mi­ka balandį– birželį, pa­ly­gin­ti su ati­tin­ka­mu 2011 m. lai­ ko­tar­piu, pa­didė­jo 2,8 pro­c. ir at­si­li­ko tik nuo Lat­vi­jos (4,3 pro­c.) bei Slo­va­ki­jos (3 pro­c.). Visų ES ša­lių BVP per me­tus su­ men­ko 0,3 pro­c.

–0,8869 % –0,4325 % –0,7691 % –1,0069 % +0,0141 % +0,7166 % –0,4151 % +0,0518 % –0,3827 %

tūkst.

in­di­vi­dua­lių namų san­do­rių šie­met ša­ly­je su­da­ry­ta sausį–birželį.

Darb­da­viai nuo di­des­nio at­ly­gio ne­pabėgs Prog­no­zuo­ja­ma, kad nuo pra­ėju­sių metų augę at­ly­gi­ni­mai ir to­liau didės, nors gre­ sia ant­ro­ji krizės ban­ga. Ta­čiau sva­jo­ti apie eu­ro­pinį už­dar­bio lygį dar anks­ti.

Li­na Mra­zaus­kaitė

l.mrazauskaite@diena.lt

Pa­mir­šo iš­laidų ma­ži­nimą

Nuo pra­ėju­sių metų ba­land­žio iki šių metų ba­land­žio 68 pro­c. ša­lies įmo­nių at­ly­gi­ni­mus dar­buo­to­jams kėlė vi­du­ti­niš­kai 2,8 pro­c. Dar­buo­ tojų, įmonė­se ėju­sių tas pa­čias pa­ rei­gas kaip ir pra­ėju­siais me­tais, at­ly­gi­ni­mai ti­ria­muo­ju lai­ko­tar­piu pa­didė­jo vi­du­ti­niš­kai 4,9 pro­c. Vis dėlto šiuo lai­ko­tar­piu at­ly­gi­nimų ne­ko­re­ga­vo apie treč­dalį įmo­nių – tai pa­rodė tarp­tau­tinės va­dy­bos ir kon­sul­ta­cijų bend­rovės „Hay Group“ at­lik­tas ty­ri­mas. „Ka­dan­gi ant­rus me­tus iš eilės ša­ly­je ma­to­mas pa­kan­ka­mai ge­ras eko­no­mi­nis kli­ma­tas, jis at­si­spin­di ir at­ly­gi­nimų sta­tis­ti­ko­je“, – sakė bend­rovės „Hay Group“ ge­ne­ra­ linė di­rek­torė Bal­ti­jos ša­lims Ne­ da Son­ging.

Anot jos, pa­sta­ruo­ju me­tu įmo­ nės lin­ku­sios ne ma­žin­ti iš­lai­das, o orien­tuo­tis į au­gimą ir pro­duk­ ty­vu­mo di­di­nimą. Tai reiš­kia, kad įmonės turėtų būti­nai di­din­ti dar­ buo­tojų at­ly­gi­ni­mus. „Ki­ta ver­tus, daž­nai pro­gno­zuo­ ja­ma ant­ro­ji krizės ban­ga darb­da­ vius ver­čia spręsti su­dėtingą di­ lemą, kaip stip­rin­ti įmonės po­zi­ciją rin­ko­je. Am­bi­cin­gi tiks­lai rei­ka­lau­ ja ne­mažų in­ves­ti­cijų į at­ly­gi­ni­mus, ta­čiau darb­da­viai iki šiol elgė­si at­ sar­giai. Dar­buo­to­jams prie­š ke­le­ rius me­tus te­ko su­si­verž­ti dir­žus, tad da­bar jie ti­ki­si, kad darb­da­ viai už tai šiek tiek at­ly­gins“, – sa­ kė N.Son­ging.

Ne­ga­li dangs­ty­tis kri­ze

Ta­čiau Lie­tu­vos pro­fe­si­nių są­ jungų kon­fe­de­ra­ci­jos pir­mi­nin­ kas Artū­ras Čer­niaus­kas pa­brėžė, kad anks­tes­ni darb­da­vių pa­si­tei­si­ ni­mai, esą jie dėl užk­lu­pu­sios kri­ zės ne­ga­li di­din­ti dar­bo už­mo­kes­ čio, grei­tai bus pa­neig­ti. Anot jo, dangs­ty­da­mie­si kri­ze ir at­leis­da­ mi dar­buo­to­jus darb­da­viai pa­ska­ ti­no spe­cia­listų emig­ra­ciją, o ši­tu­ rės įta­kos pa­čiam vers­lui. „Todėl ir pra­dėjus smuk­ti eko­ no­mi­kai, ki­lus ant­ra­jai krizės ban­ gai, dar­bo už­mo­kes­tis augs. Augs todėl, kad ne­bus kam dirb­ti – ar­ba ne­gau­da­mi pa­kan­ka­mo už­dar­bio žmonės emig­ruos, ar­ba darb­da­viai mokės rei­ka­lau­jamą at­ly­gi­nimą“, –

svarstė A.Čer­niaus­kas ir pa­brėžė, kad šiuo me­tu pa­ste­bi­mas at­ly­gi­ nimų au­gi­mas dėl inf­lia­ci­jos yra dau­giau san­ty­ki­nis nei rea­lus – net ir gau­da­mi dau­giau pi­nigų žmonės už tą pa­čią pi­nigų sumą ga­li įsi­gy­ ti ma­žiau nei anks­čiau.

Lie­tu­vos vers­lo darb­da­vių kon­ fe­de­ra­ci­jos ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­ rius Da­nas Ar­laus­kas taip pat sa­ kė ne­manąs, kad darb­da­viai turėtų dangs­ty­tis ant­rąja krizės ban­ga.

Anot jo, vie­ša­jam sek­to­riui ir darb­ da­viams vei­kiant pa­gal sa­vo fi­nan­ si­nes ga­li­my­bes eko­no­mi­nis smū­ gis Lie­tu­vai ne­gre­sia: „Ta­čiau jei jie pra­dės plėsti ge­ru­mo ri­bas iki kri­ zi­nio lai­ko­tar­pio ribų, pa­vyzd­žiui, at­ly­gi­ni­mus kels ne 3–5 pro­c., o 20–30 pro­c., tuo­met ant­ro­ji kri­ zės ban­ga bus neiš­ven­gia­ma.“ At­ly­gi­ni­mus di­din­ti būti­na

„Įmonės dir­ba su vi­du­ti­ne 3–5 pro­c. pel­no nor­ma, todėl darb­da­ vių ge­ru­mui pa­si­reikš­ti ga­li­my­bių ne­la­bai daug. Ta­čiau at­ly­gi­nimų di­di­ni­mas yra neiš­ven­gia­mybė“, – sakė D.Ar­laus­kas.

Ne­da Son­ging:

Dar­buo­to­jams prie­š ke­le­rius me­tus te­ko su­si­verž­ti dir­žus, tad da­bar jie ti­ki­si, kad darb­da­viai už tai šiek tiek at­ly­gins.

Anot jo, gy­ve­nant vie­no­je eko­ no­minė­je erdvė­je tiek kainos, tiek at­ly­gi­nimai ES ša­ly­se anks­čiau ar vėliau turės su­vie­nodė­ti. Be to, di­delę grėsmę ke­lia ir darb­da­ vius pa­si­temp­ti ver­čia emig­ra­ci­ja. „Įver­ti­nus ir tai, kad per šį eko­no­ minį nuo­smukį įmonės ga­na stip­ riai op­ti­mi­za­vo sa­vo sąnau­das, dalį su­tau­pytų lėšų jos ga­li skir­ti dar­ buo­tojų mo­ty­va­ci­jai di­din­ti – at­ ly­gi­ni­mams kel­ti“, – sakė D.Ar­ laus­kas.

Vis dėlto pa­šne­ko­vas pa­brėžė, kad reikš­min­giau at­ly­gi­ni­mai augs pir­miau­sia į eks­portą orien­tuo­to­ se sri­ty­se. Be to, tai dau­giau pa­lies tie­sio­giai pri­dėtinę vertę ku­rian­ čius žmo­nes.

Ato­veiks­mis: ne­pa­kan­ka­mai ge­ros dar­bo sąly­gos pa­ska­ti­no spe­cia­lis­tus pa­si­trauk­ti iš ša­lies, todėl norė­

da­mi ras­ti gerų dar­buo­tojų da­bar darb­da­viai turės la­biau pri­si­tai­ky­ti prie ke­liamų rei­ka­la­vimų.

At­siž­vel­gia į dar­bo ko­kybę

N.Son­ging pa­brėžė, kad jau ke­le­ rius me­tus iš eilės di­des­niu at­ly­gi­ ni­mu ga­li pa­si­džiaug­ti vi­du­ti­niš­kai kas ant­ras dar­buo­to­jas. La­biau­siai ti­ria­muo­ju lai­ko­tar­piu įver­tin­ti vi­ du­rinės gran­dies va­do­vai ir spe­ cia­lis­tai – jiems at­ly­gi­ni­mai bu­ vo ke­lia­mi daž­niau ir dau­giau nei dar­bi­nin­kams ar aukš­čiau­sio ly­gio va­do­vams. „Ten­den­ci­ja aki­vaiz­di: di­des­nius at­ly­gi­ni­mus gau­na ko­ky­biš­kiau dir­ban­tys dar­buo­to­jai. Ki­taip ta­ riant, at­ly­gi­nimų kėli­mas ne­su­sijęs su tuo, kokį mažą ar di­delį at­ly­gi­ nimą dar­buo­to­jas gau­na šian­dien, o su ver­te, ku­rią jis ga­li su­kur­ti or­ ga­ni­za­ci­jai“, – sakė N.Son­ging ir pa­brėžė, kad dar­buo­to­jo ko­kybė yra pa­grin­di­nis veiks­nys. Todėl ge­ ram spe­cia­lis­tui, kaip teigė ji, įmo­ nės yra pa­si­ruo­šu­sios mokė­ti šiek tiek dau­giau, nei tuo me­tu įpras­ta mokė­ti įmonė­je.

Bend­rovės „Hay Group“ pro­ duktų ir pa­slaugų va­do­vo Bal­ti­jos ša­lims Eli­gi­jaus Ka­jie­tos tei­gi­mu, pa­sta­rai­siais me­tais įmonės po tru­ putį grįžta prie įpro­čio vis daž­niau per­žiūrė­ti dar­buo­tojų at­ly­gi­ni­mus. Šiais me­tais 70 pro­c. įmo­nių per­ žiūrė­jo at­ly­gi­ni­mus ir 68 pro­c. at­ ly­gi­ni­mus ko­re­ga­vo į tei­giamą pu­ sę. Daž­niau­siai at­ly­gi­ni­mai bu­vo

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

per­žiū­ri­mi far­ma­ci­jos, IT ir grei­to var­to­ji­mo pre­kių bend­rovė­se. Įdo­mu tai, kad Lie­tu­vo­je, ki­taip nei Va­ka­ruo­se, kur at­ly­gi­ni­mai val­ do­mi sis­te­min­gai, už tą pa­tį dar­ bą at­ly­gis ga­li skir­tis iki 60 pro­c.

E.Ka­jie­tos ma­ny­mu, ši ten­den­ci­ja iš­lie­ka ir atei­ty­je iš­liks dėl to, kad įmo­nių at­ly­gi­nimų biud­že­tai vis daž­niau orien­tuo­ja­mi į svar­biau­ sius dar­buo­to­jus.

Ta­čiau A.Čer­niaus­kas įtaria, kad at­ly­gi­nimų skir­tu­mai sek­to­riuo­se ne­būti­nai realūs. Anot jo, esant gana di­de­lei šešė­li­nei eko­no­mi­kai ga­li būti, kad darb­da­viai su dar­ buo­to­jais at­si­skai­to ki­to­kio­mis for­mo­mis, pa­vyzd­žiui, dangs­ty­ da­mie­si da­bar pa­pli­tu­sia au­to­mo­ bi­lių nuo­ma ar iš­laidų de­ga­lams kom­pen­sa­ci­jo­mis. Ša­lis nuo Va­karų at­si­lie­ka

Ty­ri­mo re­zul­ta­tai ro­do, kad darb­ da­viai atei­ty­je ža­da iš­lai­ky­ti esa­mas at­ly­gi­nimų ten­den­ci­jas. Įmonės at­ ly­gi­nimų biud­žetą pla­nuo­ja di­din­ti iki 2,5 pro­c. ir juos kel­ti dau­giau­sia vi­du­rinės gran­dies dar­buo­to­jams bei spe­cia­lis­tams. O dar­bi­nin­kams ar aukš­čiau­siems va­do­vams treč­ da­lis įmo­nių at­ly­gi­nimų ko­re­guo­ ti ne­ža­da.

Anot E.Ka­jie­tos, la­biau at­ly­gi­ nimų biud­že­tus di­di­na ar­ba daž­

niau at­ly­gi­ni­mus kel­ti pla­nuo­ ja IT bend­rovės, taip pat už­sie­nio far­ma­ci­jos at­sto­vybės, grei­to var­ to­ji­mo pre­kių įmonės. O sta­tybų sek­to­rius, net fi­nansų sek­to­rius – ban­kai – kol kas kel­ti at­ly­gi­ni­mus pla­nuo­ja ga­na kon­ser­va­ty­viai.

Nors pa­si­temp­ti, kaip sakė E.Ka­ jie­ta, dar yra kur. Anot jo, Cent­ rinė­je Eu­ro­po­je at­ly­gi­ni­mai že­ mes­ni tik Uk­rai­no­je, pa­ly­gin­ti su Lie­tu­va. O at­ly­gi­nimų skir­tu­mas Lie­tu­vo­je ir Va­karų Eu­ro­po­je tik didė­ja: „Anks­čiau, prie­š ke­le­rius me­tus, bu­vo natū­ra­liai ti­ki­ma­si, jog mūsų at­ly­gi­ni­mai vy­sis eu­ro­pie­tiš­ kus vien dėl to, kad skir­tu­mas yra di­de­lis. Vis dėlto ten­ka pri­pa­žin­ti, kad lie­tu­viš­ki at­ly­gi­ni­mai va­ka­rie­ tiškų ne­pa­si­vys tol, kol mūsų įmo­ nių efek­ty­vu­mas ne­pa­sieks Va­karų ša­lių įmo­nių efek­ty­vu­mo.“

60 pro­c.

ga­li skir­tis dar­bo už­mo­ kes­tis tame pa­čiame ša­lies sek­to­riuje.

9

penktADIENIS, rugsėjo 7, 2012

pasaulis Ger­vių ­ ved­lys

Pirm­ta­ko ­ pa­ra­ma

Pras­tos ­ pro­gno­zės

Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ ras Pu­ti­nas va­kar su­da­ly­va­ vo or­ni­to­lo­gų eks­pe­ri­men­te: vil­kė­da­mas bal­tą kom­bi­ne­zo­ ną ša­lies va­do­vas pa­ki­lo mo­ to­ri­zuo­ta skrai­dyk­le į Si­bi­ro pa­dan­gę ir ta­po ved­liu gru­pei nyks­tan­čių si­bi­ri­nių ger­vių, ku­rios šiuo me­tu trau­kia į sa­ vo žie­ma­vie­tes.

JAV va­do­vas Ba­rac­kas Oba­ ma (kai­rė­je) tre­čia­die­nį bu­vo ofi­cia­liai pa­tvir­tin­tas De­mok­ ra­tų par­ti­jos kan­di­da­tu lap-­ k­ri­tį nu­ma­ty­tuo­se pre­zi­den­to rin­ki­muo­se. Jam pa­ra­mą pa­ reiš­kė di­de­lį po­pu­lia­ru­mą tu­ rin­tis eksp­re­zi­den­tas Bil­las Clin­to­nas – jis pa­sa­kė, jog vi­ sa šir­di­mi ti­ki B.Oba­ma.

Eu­ro­pos cent­ri­nio ban­ ko (ECB) pre­zi­den­tas Ma­rio Drag­hi va­kar pa­skel­bė, kad siek­da­mas su­švel­nin­ti kri­zę ban­kas be jo­kių ap­ri­bo­ji­mų su­ pirks sko­lų sle­gia­mų eu­ro zo­ nos vals­ty­bių ob­li­ga­ci­jas. ECB taip pat pa­blo­gi­no pro­gno­zę eu­ro zo­nai: šie­met jos eko­no­ mi­ka su­si­trauks 0,4 pro­c.

Ty­rė­jai įvar­di­jo „Jak-42“ tra­ge­di­jos kal­ti­nin­kus Ru­si­jos ty­rė­jai pa­skel­bė lėk­tu­vo ka­tast­ro­fos, per ku­rią prieš me­tus žu­vo le­do ri­tu­lio ko­man­da „Lo­ko­ mo­tiv“, kal­ti­nin­kus.

Už­puo­li­mas: ap­šau­dy­tas au­to­mo­bi­lis ras­tas vei­kian­čiu va­rik­liu, už­ra­kin­to­mis du­ri­mis, o ra­tų pėd­sa­kai

ro­do, kad bu­vo stai­giai stab­dy­ta.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Al­pių ra­my­bę su­drums­tė krau­pi žmog­žu­dys­tė Po krau­pios žmog­žu­dys­tės Pran­cū­zi­jos Al­pė­se svei­ka li­ku­ si ke­tur­me­tė maž­daug aš­tuo­nias va­lan­das iš­bu­vo kul­kų su­ var­py­ta­me au­to­mo­bi­ly­je po sa­vo mo­ti­nos ir se­ne­lės la­vo­nais.

Lau­kė teis­mo eks­per­tų

Tei­sė­sau­gos pa­rei­gū­nai va­kar tei­ si­no­si, kad mer­gai­tės ne­pas­te­bė­ jo, nes tu­rė­jo griež­tai lai­ky­tis pro­ ce­dū­rų. „Ga­vo­me nu­ro­dy­mus ne­lįs­ti į au­to­mo­bi­lį ir ne­ju­din­ti la­vo­nų“, – paaiš­ki­no vie­tos žan­dar­me­ri­ jos pul­ki­nin­kas lei­te­nan­tas Be­ noît Vin­ne­man­nas.

To­kie nu­ro­dy­mai bu­vo duo­ti lau­kiant iš Pa­ry­žiaus at­vyks­tan­ čios teis­mo eks­per­tų ko­man­dos, ku­ri pa­pras­tai iš­siun­čia­ma į di­ de­lių nu­si­kal­ti­mų vie­tas.

Vie­tos žan­da­rai ne­ga­lė­jo net ati­da­ry­ti BMW du­rų, nes bu­vo bai­mi­na­ma­si, kad kul­kų su­var­ py­ti lan­gai su­by­rės ir ap­sun­kins teis­mo eks­per­tų dar­bą. „Ug­nia­ge­siai, tech­ni­kai ir gy­dy­to­ jai – vi­si žiū­rė­jo į ma­ši­nos vi­dų pro sky­les lan­guo­se, bet nė vie­nas jų ne­ma­tė mer­gai­tės, – sa­kė B.Vin­ne­ man­nas. – Ji ne­kru­tė­jo. Ji vi­są lai­ką bu­vo po sa­vo mo­ti­nos ko­jo­mis.“

ro­mis at­vy­kę sto­vyk­lau­ti su pa­la­ pi­nė­mis.

Ki­to vy­ro, dvi­ra­ti­nin­ko, la­vo­ nas bu­vo ras­tas ant že­mės prie pat au­to­mo­bi­lio, iš de­ši­nės pu­sės, o iš kai­rės gu­lė­jo dar vie­na sun­kiai su­ žeis­ta maž­daug sep­ty­ne­rių me­tų mer­gai­tė. Ant že­mės mė­tė­si de­ šim­tys šo­vi­nių tū­tų.

La­vo­nų au­to­mo­bi­ly­ je po­zos ir daug ras­tų šo­vi­nių ro­dy­tų, kad tai ga­lė­jo bū­ti gink­ luo­tas api­plė­ši­mas, į ku­rį ne­ty­čia įsi­ki­šo dvi­ra­ti­nin­kas.

Tri­jų kul­kų su­žeis­ta mer­gai­tė sraig­tas­par­niu bu­vo nu­skrai­din­ta į li­go­ni­nę re­gio­no sos­ti­nė­je Gre­ nob­ly­je. Chi­rur­gai ko­vo­ja dėl jos gy­vy­bės.

Vie­nos šei­mos na­riai

Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je re­gist­ruo­ tas au­to­mo­bi­lis BMW kul­kų bu­vo su­var­py­tas tre­čia­die­nį vaiz­din­ga­ me Pran­cū­zi­jos Al­pių kai­me. Au­ to­mo­bi­ly­je bu­vo ras­ti trys la­vo­nai – prie­ky­je sė­dė­ju­sio vy­ro ir dvie­jų ga­le sė­dė­ju­sių mo­te­rų. Jie yra vie­ nos šei­mos na­riai, su dviem duk­

Ver­si­ja – gink­luo­tas api­plė­ši­mas

Pas­lap­tin­gas nu­si­kal­ti­mas bu­vo įvyk­dy­tas Ry­tų Pran­cū­zi­jos Aukš­ tu­ti­nės Sa­vo­jos ra­jo­ne, au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lė­je prie vaiz­din­go Še­va­li­no kai­mo, ku­ris yra įsi­kū­ręs ša­lia An­si eže­ro ir pri­vi­lio­ja daug tu­ris­tų. Kai­me ant­rus būs­tus taip

pat tu­ri daug žmo­nių iš vi­sos Eu­ ro­pos, iš jų – ne­ma­žai bri­tų.

La­vo­nų au­to­mo­bi­ly­je po­zos ir daug nu­si­kal­ti­mo vie­to­je ras­tų šo­vi­nių ro­dy­tų, kad tai ga­lė­jo bū­ti gink­luo­tas api­plė­ši­mas, į ku­rį ne­ ty­čia įsi­ki­šo dvi­ra­ti­nin­kas.

Po­li­ci­ja už­tvė­rė ra­jo­ną, ku­ria­ me bu­vo įvyk­dy­tas nu­si­kal­ti­mas, ir ap­klau­sia ga­li­mus liu­di­nin­kus.

Neil­gai tru­kus iki to, kai bu­vo ras­ tas ap­šau­dy­tas au­to­mo­bi­lis, ke­ly­ je prie An­si eže­ro bu­vo pa­ste­bė­tas di­de­liu grei­čiu skrie­jan­tis au­to­ mo­bi­lis.

Ru­si­jos ty­ri­mų ko­mi­te­tas pa­tei­kė kal­ti­ni­mus bu­vu­siam oro bend­ro­vės „Jak Ser­vis“ ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jui Va­di­mui Ti­mo­fe­je­vui, ku­ris bu­vo at­sa­kin­gas už skry­džių or­ga­ni­za­vi­mą, pi­lo­tų tre­ni­ra­vi­mą ir kva­li­fi­ka­ci­nius pa­tik­ri­ni­mus.

Anot pro­ku­ro­rų, bū­tent jis, šiurkš­čiai pa­žeis­da­mas tai­syk­les, lei­do pi­lo­tuo­ti „Jak-42“ eki­pa­žui, ku­ris iš­vis ne­tu­rė­jo tei­sės vyk­dy­ ti sa­va­ran­kiš­kus skry­džius šio ti­ po lėk­tu­vais.

Ty­rė­jai nu­sta­tė, kad or­lai­vio va­ dui Alek­sand­rui So­lo­men­ce­vui bu­ vo leis­ta skris­ti re­mian­tis su­klas­to­ tais do­ku­men­tais, o ant­ra­sis pi­lo­tas – Igo­ris Že­ve­lo­vas – dar ne­bu­vo per­kva­li­fi­kuo­tas skrai­dy­ti „Jak42“ ti­po lėk­tu­vais. „Šiurkš­čiau­sias nu­si­žen­gi­mas bu­vo tai, kad I.Že­ve­lo­vas bu­vo per­ mo­ko­mas iš „Jak-40“ į „Jak-42“ pi­lo­tą... tik po­pie­riu­je“, – laik­raš­ čiui „Kom­so­mols­ka­ja pra­vda“ sa­kė Ty­ri­mų ko­mi­te­to dar­buo­to­jas, da­ ly­va­vęs ka­tast­ro­fos ty­ri­me, bet ne­ no­rė­jęs skelb­ti sa­vo pa­var­dės.

Prin­ci­pi­nis šių dvie­jų or­lai­vių skir­tu­mas yra bū­tent ki­li­mas. Lėk­ tu­ve „Jak-40“ trau­kiant štur­va­lą į sa­ve ko­jas rei­kia lai­ky­ti ant pe­da­lų,

o lėk­tu­ve „Jak-42“ to da­ry­ti ne­ga­ li­ma. To­dėl pa­grin­di­nė ty­rė­jų ver­ si­ja yra to­kia, kad vie­nas iš pi­lo­tų ky­lant spau­dė stab­dį. Be to, I.Že­ ve­lo­vo krau­jy­je bu­vo ap­tik­ta fe­no­ bar­bi­ta­lio, ku­rį vy­ras var­to­jo gy­ dy­da­mas ko­jų li­gą. Šis pre­pa­ra­tas su­lė­ti­na ner­vų sis­te­mos veik­lą.

Ant­ra­sis pi­lo­tas dar ne­bu­vo per­kva­li­ fi­kuo­tas skrai­dy­ti „Jak-42“ ti­po lėk­tu­ vais.

Tra­ge­di­ja įvy­ko ly­giai prieš me­ tus, 2011 m. rug­sė­jo 7 d. Ry­ti­niu rei­su į Bal­ta­ru­si­jos sos­ti­nę iš Ja­ros­ lav­lio skri­do šio mies­to le­do ri­tu­ lio ko­man­da „Lo­ko­mo­tiv“, Mins­ ke tu­rė­ju­si da­ly­vau­ti Že­my­no le­do ri­tu­lio ly­gos var­žy­bo­se. Or­lai­vis su 37 ke­lei­viais ir 8 įgu­los na­riais kil­ da­mas iš­va­žia­vo už ta­ko ri­bų, at­si­ plė­šė nuo že­mės, bet ore iš­si­lai­kė vos ke­le­tą se­kun­džių ir su­du­žo.

Iš pra­džių iš­gy­ve­no du žmo­ nės – le­do ri­tu­li­nin­kas Alek­sand­ ras Ga­li­mo­vas ir lėk­tu­vo pa­ly­do­vas Alek­sand­ras Si­zo­vas, bet po pen­ kių die­nų spor­ti­nin­kas nuo sun­kių trau­mų mi­rė.

BBC inf.

Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos ira­kie­čiai

Pran­cū­zi­jos tei­sė­sau­ga va­kar pa­ skel­bė au­kų pi­lie­ty­bę. Trys žu­vu­ sie­ji au­to­mo­bi­ly­je ir dvi iš­gy­ve­ nu­sios mer­gai­tės yra Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos pi­lie­čiai, o nu­žu­dy­tas dvi­ra­ti­nin­kas – Pran­cū­zi­jos.

Taip pat paaiš­kė­jo au­to­mo­bi­ly­je nu­žu­dy­to vy­ro var­das – Saa­das al Hil­li. Ira­ko sos­ti­nė­je Bag­da­de gi­ mu­siam vy­rui bu­vo 50 me­tų, jis gy­ve­no Klei­gei­to kai­me­ly­je, Jung­ ti­nės Ka­ra­lys­tės Sa­rio gra­fys­tė­je.

Ap­šau­dy­tą au­to­mo­bi­lį su vei­ kian­čiu va­rik­liu bei už­ra­kin­to­mis du­ri­mis pir­mas pa­ma­tė ir po­li­ci­ją iš­kvie­tė pro ša­lį dvi­ra­čiu va­žia­vęs tu­ris­tas bri­tas, bu­vęs Ka­ra­liš­kų­jų oro pa­jė­gų ka­ri­nin­kas.

Tra­ge­di­ja: per „Jak-42“ lėk­tu­vo ka­tast­ro­fą prieš me­tus Ja­ros­lav­ly­je

BNS, BBC inf.

AFP nuo­tr.

žu­vo 44 iš 45 juo skri­du­sių žmo­nių.

10

penktadienis, rugsėjo 7, 2012

sportas

Prabilo garsūs futbolininkai „Futbolo bendruomenė“ – tokiu vardu spaudos konferenciją organizavęs treneris, praeityje garsus šalies futbolininkas Valdas Ivanauskas, kvietė prisijungti prie naujų Lietuvos futbolo knygos puslapių rašymo.

Žingsnis: garsūs Lietuvos futbolininkai, negalėdami susitaikyti su vis blogėjančia futbolo padėtimi šalyje, nutarė netylėti. Gedimino Bartuškos nuotr.

Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt

Giliausia duobė

„Paskutiniai šio pusmečio įvykiai Lietuvos futbole netenkina futbolo bendruomenės, – sakė buvęs „Žalgirio“ žaidėjas Valdas Ivanauskas.

– Negalime daugiau tylėti. Skaudžiausia yra tai, kad Lietuvos futbolo federacijos (LFF) vadovui J.Kvedarui pareikšti įtarimai yra susiję su tokiomis tarptautinėmis organizacijomis kaip UEFA ir FIFA, kurios rūpinasi mūsų šalies futbolu. J.Kvedarui yra pateikti kaltinimai neteisėtu praturtėjimu, pasisavinant pinigus iš tų pačių tarptautinių organizacijų.“ V.Ivanauskas ne vieną kartą žurnalistams pakartojo, kad kalba ne tik savo vardu. „Tai nėra asmeninis interesas.

Kalbu visos futbolo bendruomenės, sirgalių, kurie yra suinteresuoti, kad futbolas nesmuktų žemyn, vardu. Šiuo metu esame tokioje gilioje duobėje, kad giliau kasti jau būtų neįmanoma. Išlipti iš jos bus tikrai nelengva, – tvir-

tino ilgametis rinktinės žaidėjas.

– Prireiks laiko, tačiau išbristi dar turime šansą. Žodis „aš“ ruošiantis kopimui iš duobės netinka. Vienas iš duobės niekas neišlips, todėl sakome „mes“ – futbolo bendruomenė. Jai priklauso autoritetingi žmonės, kurie buvo neteisėtai išstumti iš gelbėjimo valties.“ Laukia tarptautinės pagalbos

V. Ivanauskas išsakė bendruomenės nuomonę: „J.Kvedaras kompromituoja Lietuvos futbolą. Jo veiksmai daro žalą futbolui“.

Penktadienį vyks neeilinis LFF vykdomojo komiteto posėdis, kuriame dalyvaus ir UEFA, ir FIFA atstovai. „Mes netikime, kad dabartinis vykdomasis komitetas yra savarankiškas ir jo priimti sprendimai gali būti skaidrūs, – sakė V.Ivanauskas.

– Žinome, kad sprendimai turi būti priimti kitų asmenų. Norime, kad J.Kvedaras gerbtų teismo sprendimą, jaustųsi atsakingas prieš futbolo bendruomenę ir atsistatydintų, kad LFF būtų išvalyta nuo korumpuotų funkcionierių, sieja-

mų su kriminaliniu pasauliu. Tai nėra šūkiai. Tai mūsų norai: užverskime senus Lietuvos futbolo puslapius ir pradėkime nuo naujo balto lapo. Kitos išeities nėra.“ Dar vienas V. Ivanausko lūpomis nuskambėjęs Lietuvos futbolo bendruomenės noras: „Norime, kad UEFA ir FIFA sudarytų darbo grupę, kuri paruoštų naujus LFF įstatymus, užtikrinančius skaidrią veiklą“.

Nemato ateities

„Mūsų futbole – liūdni reikalai.

Tačiau jie jau seniai brendo. Niekada Lietuvos futbole nebuvo skaidrumo. Dabar turime mokėti savo kailiu už dvidešimties metų kažkieno įdirbį, – sakė buvęs Vilniaus „Žalgirio“ gynėjas Rimantas Turskis. – Šioje spaudos konferencijoje dabar sėdi žmonės, kurie kūrė Lietuvos futbolą, o jį valdo tie, kurie nieko jame nesupranta. Tokių dalykų negali būti. Manau, kad blogiau vadovauti, negu yra vadovaujama dabar, neįmanoma.“ Ilgametis Lietuvos rinktinės narys Tomas Ražanauskas pabrė-

Iniciatorius: V.Ivanauskas kvietė LFF vadovus gerbti teismo sprendimus.

žė, kad susidariusi padėtis tikrai netenkina nei žaidėjų, nei trenerių. „Norėtųsi ką nors nuveikti Lietuvos futbolui. Tai, ką turime, nė vieno iš mūsų netenkina.

Teko bendrauti su sporto mokyklų treneriais. Jie treniruoja po dvidešimt vaikų penkių kvadratinių metrų plote. Nemanau, kad tokiomis

sąlygomis Lietuvoje gali užaugti naujojo futbolo karta, – piktinosi žaidėjas. – Reikia kažką daryti. Neturime stadionų. Žinote, aš svajojau apie stadioną Šeškinėje, kai jis tik buvo pradėtas statyti. Maniau, kad pačiam dar teks jame žaisti, o dabar aš jau nebežaidžiu, o matau tuos pačius griuvėsius.“

Pirmąją superklubų kovą laimėjo „Žalgiris“ Pirmą kartą principiniai varžovai – Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšininkai – susitiko ne sezonui įpusėjus, bet jo išvakarėse.

Taktika: „Žalgirio“ krepšininkai, aktyviai gindamiesi, vilniečius į kampą spietė nuo susitikimo pradžios.

Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

Pirmą kartą įsteigtos Supertaurės pirmąjį susitikimą Kaune įtikinamai laimėjo „Žalgiris“ 89:71 (27:19, 21:11, 23:18, 18:23). Laimėjusi 18 taškų skirtumu, laikinosios sostinės ekipa gali gana ramiai laukti atsakomųjų rungtynių rugsėjo 17-ąją Vilniuje.

Pirmieji taškus pelnė „Lietuvos ryto“ krepšininkai. Tritaškį pataikė Janis Blūmas. Tačiau šeimininkai greitai pavijo ir aplenkė svečius.

Po pirmojo kėlinio „Žalgiris“ buvo priekyje 27:19.

Lemiamas kauniečių spurtas įvyko antrąjį kėlinį. Laimėję jį 10 taškų skirtumu, „Žalgirio“ krepšininkai atitrūko 48:30.

Ir po pertraukos „Lietuvos ryto“ žaidėjams nesisekė vytis pabėgusių varžovų. Negana to, po Riman-

to Kaukėno dvitaškio šeimininkai įgijo 23 taškų skirtumą – 71:48.

Ketvirtąjį kėlinį aikštelėje didesnių pokyčių neįvyko. „Žalgiris“, išsaugojęs gana solidžią persvarą, šventė pergalę 89:71.

Iki antrųjų Supertaurės rungtynių „Žalgiris“ sužais dar tris mačus – Lietuvos čempionai dalyvauja Kaune vyksiančiame Stepo Butauto taurės turnyre.

Iki rugsėjo 9 d. Kauno sporto halėje vyksiančiose varžybose taip pat kovos Panevėžio „Lietkabelio“, Južno „Chimik“ (Ukraina), Rygos VEF (Latvija), Vloclaveko „Anwil“ (Lenkija) ir „Nižnij Novgorod“ (Rusija) komandos. Vilniečių laukia rugsėjo 7–11 d. Klaipėdoje rengiamas Vlado Garasto taurės turnyras. Jame taip pat varžysis uostamiesčio „Neptūno“, Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ (Rusija), Kijevo „Budivelnik“ ir Dnepropetrovsko „Dnipro“ (Ukraina) ekipos. „Klaipėdos“ inf.

11

penktadienis, rugsėjo 7, 2012

pramogų

gidas

Redaktorė Rita Bočiulytė

Naujosios muzikos gūsis Jau visai netrukus, rugsėjo 17-ąją, gerų permainų vėjas į uostamiestį atneš gaivų naujos muzikos gūsį.

regėtais perkusiniais instrumentais, bet ir įvairiausiais daiktais, tad vakaro metu publikos laukia daug netikėtumų. Įspūdingą ansamblio programą pradės György Ligeti „Preliudas automobilio signalui“, pratęs Iannio Xenakio „Okho“ ir Johno Erikssono „Rankų miškas“, kuriame marimba bus grojama net 8-is rankomis, o finalinis S.Reich’o „Būgnijimas“ panardins į visišką transą. Ritmo, triukšmo ir šlamesio korifėjų vakaras bus tikrai įspūdingas, žadėjo festivalio meno vadovė.

Gyvybingi pasažai

„Tas gūsis bus netikėtas ir stiprus, bet visiškai nepavojingas, – užtikrino šiuolaikinės muzikos festivalio „Permainų muzika“ iniciatorė ir meno vadovė, Klaipėdos koncertų salės direktoriaus pavaduotoja kultūrinei veiklai, kompozitorė Loreta Narvilaitė. – Todėl plačiai atverkime langus bei duris. Atverkime ir sielas, kad pajustume šviežios harmonijos dvelksmą, pripildantį neįprasto grožio. Pulsuojantys ritmai pažadins mintis, suteikdami žvalumo ir energijos. Prasmingas ir aktualus dabarties garsų verpetas nusileis Klaipėdos koncertų salėje, kur 8-uoju „Permainų muzikos“ festivaliu prasidės naujas koncertinis sezonas.“ Kaip pasakojo festivalio organizatorė, šešiuose jo koncertuose suskambės pasaulinė bei lietuviška XX–XXI a. klasika – Johnas Cage’as ir Steve’as Reichas, Béla Bartókas, Dmitrijus Šostakovičius ir Olivier Messiaenas, Vytautas Bacevičius ir Bronius Kutavičius. Visa jų laiko patikrinta, publikos bei kritikų įvertinta kūryba turėjo ar iki šiol tebeturi didelę įtaką muzikos istorijos raidai, t. y. permainoms.

B.Kutavičiaus „Metai“

Festivalio atidarymo koncertas „Metai su Kutavičiumi“ dedikuojamas vienos svarbiausių šiuolaikinės lietuvių muzikos asmenybių – B.Kutavičiaus – 80-mečiui.

Nesiekęs stulbinti ar šokiruoti, šis autorius nuo pat pradžių buvo kitoks ir ėjo savo keliu. Jo radikalūs kūriniai anuomet buvo nesuprasti ir net kritikuojami, jog „čia visai ne muzika“. Kritikoje slypėjo dalis tiesos, nes kompozitorius rėmėsi nuo muzikos nutolusiais dalykais – kalba, ritualu, senąja architektūra ar lietuviškų audinių ornamentais.

Tarsi archeologas jis rekonstravo priešistorinius, pamirštus senosios kultūros sluoksnius, juos atverdamas mūsų ausims ir akims.

Koncerte suskambės B.Kutavičiaus ciklas pagal Kristijono Donelaičio poemą „Metai“, kurią sudaro 4 dalys: „Pavasario linksmybės“,

Garsų angelai ir demonai

Koncerte „Garsų angelai ir demonai“ muzikuos Rūtos ir Zbignevo Ibelhauptų fortepijoninis duetas.

Svečias: Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas B.Kutavičius – viena pačių svarbiausių šiuolaiki-

nės lietuvių muzikos figūrų. Su žmona Dalia jis kasmet apsilanko Klaipėdos koncertų salėje vykstančiuose festivaliuose „Klaipėdos muzikos pavasaris“ bei „Permainų muzika“, kuriuose nuolat skamba ir jo kūriniai.

Darijos Vasiliauskienės nuotr.

„Vasaros darbai“, „Rudenio gėrybės“ ir „Žiemos rūpesčiai“. „Donelaičiui labiau tiktų akmenys, molinukai, lankas, šiaudo birbynė...“ – sakė kompozitorius, pasirinkęs simfoninį orkestrą pirmosios „Metų“ dalies vaizdams atkurti. Pasak muzikologo Lino Paulauskio, „atrodo, kad čia kompozitorius grįžta prie savo šaknų – tik dabar be liaudies muzikos stilizacijų – siekdamas pačios šerdies, tokios pirmapradės ir esmingos muzikos, kokia tik gali būti – taip kaip saulė šviečia, sniegas tirpsta ir gyvybė atbunda“. Kitose ciklo dalyse klasikinių instrumentų, choro skambesys paįvairinamas liaudies instrumentų ir net darbo įrankių garsais.

Unikalų B.Kutavičiaus kūrinį atliks Šv. Kristoforo kamerinis orkestras ir Klaipėdos choras „Aukuras“ (meno vadovas Alfonsas Vildžiūnas), kuriems diriguos Donatas Katkus. K.Donelaičio hegzametro grožį minimalistinių konstrukcijų fone perteiks aktorius Darius Meškauskas. Ši pasikartojimų muzika sukurs labai intensyvų dramatizmą, ir kompozitoriui pavyks, jo paties žodžiais tariant, „žmogų pritrenkt, „užmušt“ garsais, kad išeitų svirdinėdamas...“

Skambins L.Geniušas

Pianistas Lukas Geniušas ir Klaipėdos kamerinis orkestras, diriguojamas Martyno Staškaus, klausytojams pateiks Paulo Hindemitho kūrinių programą „Darniai ir temperamentingai“.

22-ejų pianistas studijuoja Maskvos valstybinėje P. Čaikovskio konservatorijoje ir jau pelnė laureatų vardus keliuose svarbiuose tarptautiniuose konkursuose. Jo repertuare yra kūrinių, kuriuos meistriškai perteikti pavyksta ne kiekvienam brandžiam pianistui. Tarp jų – ir P.Hindemitho ciklas „Ludus tonalis“, pasak Luko, nepelnytai užmirštas, nepopuliarus ir retai atliekamas, nors įdomus klausytis, „idealus bei vienas iš dešimties geriausių XX a. kūrinių fortepijonui“.

Pirmoje koncerto dalyje skambės jo interpretacija, atskleisianti jaunojo talento meistriškumą.

Antroje dalyje P.Hindemitho orkestrinę muziką L.Geniušas atliks kartu su Mindaugo Bačkaus vadovaujamu Klaipėdos kameriniu orkestru. Du dešimtmečius gyvuojantis klaipėdiečių kolektyvas siekia darnaus ir kokybiško skambesio.

Platų stilistinį spektrą aprėpiantis jo repertuaras pastaruoju metu

pasipildė keliomis monografinėmis programomis. Prasiplėtė ir su orkestru dirbančių pasaulinio lygio solistų bei dirigentų ratas. Repeticijose ir koncertuose maksimalaus meninio rezultato reikalaujantis meno vadovas teigė, jog „kelias į tobulumą iš tiesų neturi pabaigos.“ Būgnys garsieji švedai

Viena didžiausių festivalio intrigų – mušamųjų instrumentų ansamblis „Kroumata“ (Švedija).

Tai ne tik kolektyvas, o visas reiškinys, darantis tiesioginę įtaką mušamųjų muzikos situacijai pasaulyje. Precizika ir virtuoziškumu garsėjančio ansamblio pasirodymai, vykstantys tiek didžiausiose scenose, tiek mokyklų salėse, žavi itin išradingomis programomis. Per daugiau nei 30 aktyvios veiklos metų „Kroumata“ tarptautinėje muzikos rinkoje įtvirtino savo pavadinimą, kuriuo senovės graikai vadino mušamuosius instrumentus.

Kaip minėjo L.Narvilaitė, koncerte „Būgnijimas su „Kroumata“ bus paminėtas festivalio „Permainų muzika“ pavadinimo įkvėpėjo J.Cage’o 100-metis, suteiksiantis progą įsitikinti, jog „viskas yra muzika“. Bus grojama ne tik įprastais ar mažiau

Loreta Narvilaitė:

Viena didžiausių festivalio intrigų – švedų ansamblis „Kroumata“, darantis tiesioginę įtaką mušamųjų muzikos situacijai pasaulyje.

Pripažinti šiuolaikinės muzikos interpretatoriai atvers klausytojams mistines naujosios muzikos erdves. Ansamblis taip pat nusilenks B.Kutavičiui, atlikdamas jo opusus „Roberto demonai ir angelai“ bei „Disputas su nepažįstamuoju“.

Gintaro Sodeikos kūrinyje „Sutapo“ pasigirs nežemiškų civilizacijų atgarsiai. Vieno originaliausių danų menininkų Pero Nørgårdo bei amerikiečio George’o Crumbo, rašančio įsimenančią ir labai gražią muziką, kūrinių atlikimas demonstruos begalinį Ibelhauptų dueto jautrumą garsui ir atidumą kūrėjų vizijoms.

Klaipėdos kamerinio orkestro programa „Tyli muzika“ pristatys rusų ir ukrainiečių kompozitorių šiuolaikinę kūrybą. Tokia buvo meno vadovo M.Bačkaus idėja, kuriai įgyvendinti jis pakvietė dirigentą Marką Kadiną (Rusija).

12

12

penktadienis, rugsėjo 7, 2012

pramogų gidas Pa­ro­do­je – skulp­tū­ri­nė plas­ti­ka

Šian­dien Rū­tų ga­le­ri­jo­je vi­sam mė­ne­siui įsi­kurs jung­ti­nė dvie­jų klai­pė­die­čių ko­le­gų ir bi­čiu­lių me­ni­nin­kų Ser­ge­jaus Plot­ni­ko­vo ir Sva­jū­no Jur­kaus skulp­tū­ri­nės plas­ti­kos dar­bų pa­ro­da. Ver­ni­ sa­že bus ga­li­ma su­si­pa­žin­ti ne tik su nau­jau­siais me­ni­nin­kų kū­ ri­niais, bet ir su jais pa­čiais, iš­girs­ti jų skulp­tū­rų at­si­ra­di­mo is­ to­ri­jas. Juo­lab kad šis tan­de­mas Klai­pė­dos se­na­mies­tį yra pa­ puo­šęs ne vie­nu skulp­tū­ri­niu ak­cen­tu – Kur­pių ir Ke­pė­jų gat­vių san­kry­žo­je sto­vi lai­mę ne­šan­tis „Ste­buk­lin­ga­sis pe­liu­kas“, o pi­ lia­vie­tė­je pa­si­tin­ka mis­tiš­kas „Vai­duok­lis“.

KUR? Klai­pė­dos Rū­tų ga­le­ri­jo­je (Da­nės g. 9).

KA­DA? Ati­da­r y­mas – rug­sė­jo 7 d. 17.30 val.

KAI­NA? Ne­mo­ka­mai.

„Me­nų val­gyk­los“ me­niu nau­jie­nos

Uos­ta­mies­čio „Me­nų val­gyk­la“ penk­ta­die­nį kvie­čia pa­si­mė­gau­ti jau­nat­viš­kai gai­viu mu­zi­ki­niu de­ser­tu „Išė­ju­sios va­sa­ros dvelks­ mas“, ku­rį pa­tieks Ma­ri­ja Ka­ma­raus­kai­tė ir „The M. Band“.

Sek­ma­die­nį vi­sų lauks nos­tal­giš­kai svai­gi­nan­tis vy­riš­kas gė­ri­ mas, ku­rio su­dė­ty­je – lai­ko pa­tik­rin­tos ir iš­sau­go­tos dai­nos pa­ gal S.Nė­ries, P.Šir­vio, P.Pa­na­vo, J.Jakš­to ei­les. Jas akus­ti­nė­mis spal­vo­mis ta­pys bar­das Li­nas Švi­ri­nas (vo­ka­las, gi­ta­ra, kla­vi­ši­ niai), Jot­vi­las Švi­ri­nas (per­ku­si­ja), Ry­tis Švi­ri­nas (bo­si­nė gi­ta­ra) ir džiaz­me­nas Lai­mo­nas Ur­bi­kas (sak­so­fo­nas).

KUR? Klai­pė­dos „Me­nų val­g yk­lo­je“ (Dar­žų g. 18).

KA­DA? Rug­sė­jo 7, 9 d. 20 val.

KAI­NA? 10 Lt.

Ak­va­re­liš­kas žvilgs­nis į sa­ve Di­džiau­sio­je uos­ta­mies­čio me­no pa­ro­dų erd­vė­je ati­da­ry­ta ret­ros­pek­ty­vi­nė pa­ ro­da – klai­pė­die­tės dai­li­nin­kės Re­na­tės Lū­šis „Žvilgs­nis į sa­ve“.

R.Lū­šis – vie­na žy­miau­sių Klai­pė­ dos ak­va­re­li­nin­kių, gi­mu­si 1942-ai­ siais, tai­gi šiais me­tais šven­čia sa­vo 70-me­tį. Šia pro­ga pri­sta­to­ma pa­ro­ da, pla­čiau ap­žvel­gian­ti dai­li­nin­kės kū­ry­bą nuo pat pir­mo­sios ak­va­re­ lės, nu­ta­py­tos 1968-ai­siais, iki šių­ me­čių, prieš pat ver­ni­sa­žą ant dro­bės at­spaus­tų eks­pe­ri­men­tų su „fo­to­šo­ pu“. Eks­po­zi­ci­ją ža­viai pa­pil­do pil­ nos es­ki­zų au­to­rės už­ra­šų kny­gu­tės. „Jau­čiuo­si taip, lyg at­lik­čiau iš­pa­žin­ tį už vi­są sa­vo kū­ry­bi­nį gy­ve­ni­mą“, – šyp­so­jo­si dai­li­nin­kė, šie­met su­

Re­na­tė Lū­šis:

Jau­čiuo­si taip, lyg at­ lik­čiau iš­pa­žin­tį už vi­są sa­vo kū­ry­bi­nį gy­ve­ni­mą.

Veik­li: ke­tu­ris kū­ry­bos de­šimt­me­čius R.Lū­šis ne tik pa­ti lie­ja ak­va­re­

les, bet ir mo­kė vai­kus dai­lės, už­sii­ma me­no te­ra­pi­ja, or­ga­ni­zuo­ja tarp­ tau­ti­nius ak­va­re­lės ple­ne­rus.

ren­gu­si jau penk­tą­ją au­to­ri­nę pa­ro­ dą. Vie­na jų da­bar ke­liau­ja po Es­ti­ ją, ki­tos ap­lan­kė Kre­tin­gą, Gargž­dus, Ag­luo­nė­nus. Sa­vo ju­bi­lie­ji­nius me­tus ak­va­re­lės meist­rė ke­ti­na už­baig­ti dar dviem nau­jo­mis pa­ro­do­mis.

Nuo 1968 m. pra­dė­ju­si da­ly­vau­ti pa­ro­do­se R.Lū­šis ak­ty­viai įsi­jun­gė į Klai­pė­dos dai­li­nin­kų gre­tas. Yra su­ren­gu­si gau­sy­bę per­so­na­li­nių, gru­pi­nių pa­ro­dų tiek Lie­tu­vo­je, tiek už­sie­ny­je. Klai­pė­do­je ji kas­met or­ga­ni­zuo­ja tarp­tau­ti­nį ak­va­re­lės ple­ne­rą, šią­va­sar vy­ko jau 38-asis.

Su­lau­ku­si gar­baus am­žiaus dai­li­ nin­kė iki šiol ak­ty­viai ku­ria ir pri­ sta­to sa­vo dar­bus vi­suo­me­nei.

Jos kū­ry­bą stip­riai pa­vei­kė do­ mė­ji­ma­sis teat­ru, jo už­ku­li­siais.

Dai­li­nin­kė yra nu­lie­ju­si dau­ge­ lį sa­vo kar­tos Klai­pė­dos dra­mos, mu­zi­ki­nio teat­ro ak­to­rių po­rtre­tų.

Naujosios muzikos gūsis 11

Jo su orkestru parengtame koncerte skambės labai skirtingos stilistikos autorių D.Šostakovičiaus, Alfredo Schnittke’s, Valentino Silvestrovo kūriniai, jau tapę XX a. klasika, bei jaunesnės kartos kūrėjos Iraidos Jusupovos opusas. Juose netrūks rimtų, jautrių ar net teatrališkų momentų, taip pat humoro bei ironijos. „Štai A.Schnittkes kompozicijoje „Moz-Art à la Haydn“ išgirsime fragmentą iš Mozarto kūrinio pantomimai ir išvysime Haydno „Atsisveikinimo simfonijos“ koncepcijos variaciją. Daug kitų paslėptų prasmių ir simbolių bus užkoduota tiek kompozitorių, tiek atlikėjų su-

manymuose, tad klausytojams teks pasitelkti išmintį bei vaizduotę“, – intrigavo L.Narvilaitė.

Sugrįš A.Paley

„2+2+1“, t. y. du fortepijonai, du mušamieji ir smuikas – tai festivalio baigiamojo koncerto instrumentinė sudėtis. Vėl bus proga pasiklausyti fortepijono virtuozo Alexanderio Paley (JAV), neseniai kartu su Klaipėdos kameriniu orkestru sukūrusio įsimintinas visų Mozarto fortepijoninių koncertų interpretacijas. Šįkart pianistas gros solo, duetu su žmona Pei-Wen Chen (fortepijonas, JAV), kvartetu su perkusinin-

kais Pavelu Giunteriu ir Stanisławu Skoczyńskiu (Lenkija) ir net kvintetu, prisijungus Zbignievui Levickiui (smuikas). A.Paley inicijuota programa leis pasižvalgyti po mažiau žinomas šiuolaikinės muzikos teritorijas ir pristatys premjerą.

Koncerte bus atliktas ir V.Bacevičiaus „Septintas žodis“ dviem fortepijonams. „Labai meistriškai parašytas kūrinys, gerai jaučiant fortepijono galimybes“, – teigė šio autoriaus muzika susidomėjęs A.Paley, planuojantis savo repertuarą praplėsti ir V.Bacevičiaus soliniais kūriniais.

Festivalį užbaigs B.Bartóko sonata dviem fortepijonams ir mušamiesiems, pasak A. Paley, „XX

Port­re­to žan­ras ap­skri­tai yra la­bai ryš­kus jos kū­ry­bo­je. Do­mė­ji­ma­sis žmo­gu­mi, jo jaus­mais, pro­fe­si­ja ir gy­ve­ni­mo po­zi­ci­ja na­tū­ra­liai ref­ lek­ta­vo­si ir jos kū­ry­bo­je.

Gre­ta po­rtre­tų plė­to­ja­mos ki­tos te­mos. Pas­ta­rai­siais me­tais itin ryš­ki gė­lių te­ma­ti­ka: žais­min­gos kom­po­ zi­ci­jos, nu­lie­tos ryš­kio­mis, tar­pu­sa­ vy­je kont­ras­tuo­jan­čio­mis spal­vo­mis, yra sa­vo­tiš­ka prie­šin­gy­bė ra­miam, gi­les­nio ko­lo­ri­to, nuo­tai­kos po­rtre­ to žan­rui. Kruopš­čiai iš­ta­py­ti žied­ la­piai, puokš­tės psi­cho­lo­gi­zuo­ja­mi.

Per gam­tą, kaip me­ta­fo­rą, kal­ba­ma apie sa­ve, žmo­gų, jo gy­ve­ni­mą.

Dai­li­nin­kė pra­si­ta­rė, kad vi­są gy­ ve­ni­mą ją ly­dė­jo dvi svar­biau­sios veik­los: kū­ry­ba ir me­no edu­ka­ci­ja.

Pro­duk­ty­via­me kū­ry­bi­nia­me ke­ly­je li­ko vie­tos ir dar­bui su žmo­nė­mis.

To­dėl ret­ros­pek­ty­vo­je akies kraš­te­ liu žvilg­te­lė­ta ir į šią au­to­rės veik­ lą. Dai­li­nin­kė il­gai dir­bo Klai­pė­dos Ado­mo Bra­ko vai­kų dai­lės mo­kyk­ lo­je, yra Me­no te­ra­peu­tų klu­bo il­ ga­me­tė na­rė, iki šiol už­sii­ma me­ no te­ra­pi­ja su psi­chiš­kai neį­ga­liais žmo­nė­mis.

Es­ki­zai: dai­li­nin­kės už­ra­šų kny­

gu­tė­se – vaiz­din­gi gy­ve­ni­mo pa­ ste­bė­ji­mai.

R.Lū­šis pa­ro­da „Žvilgs­nis į sa­ ve“ Klai­pė­dos kul­tū­rų ko­mu­ni­ka­ci­ jų cent­ro Pa­ro­dų rū­muo­se (Di­džio­ji Van­dens g. 2) veiks iki rug­sė­jo 20 d.

Port­re­tai: R.Lū­šis mėgs­ta ta­py­ti žmo­nes, yra su­kū­ru­si vi­są jų ak­va­re­

li­nių at­vaiz­dų ga­le­ri­ją.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Festivalio koncertai Rugsėjo 17 d. 18 val. – „Metai su Kuta- Spalio 5 d. 18 val. – „Garsų angelai ir

vičiumi“, 17 val. – prieškoncertinis su- demonai“. sitikimas.

Spalio 12 d. 18 val. – „Tyli muzika“.

Rugsėjo 19 d. 18 val. – „Darniai ir tem- Spalio 19 d. 18 val. – „2 + 2 + 1“, 17 val.

peramentingai“, 17 val. – prieškoncerti- – prieškoncertinis susitikimas. nis susitikimas.

Renginiai vyks Klaipėdos koncertų Rugsėjo 26 d. 18 val. – „Būgnijimas salėje (Šaulių g. 36). su „Kroumata“, 17 val. – prieškoncerti- Bilietai – po 15–50 Lt, taikomos įvairios nis susitikimas. nuolaidos.

a. muzikos šedevras“. Joje, priešingai romantikų požiūriui, fortepijonas daugiau traktuojamas kaip mušamasis instrumentas. „Jau aštuntus metus festivalis „Permainų muzika“ klaipėdiečiams pristato tai, kas dabarties mene yra geriausia, vertinga ir tikra, – pabrė-

žė L.Narvilaitė. – Jau aštuntą rudenį kartu su lietaus šešioliktinėmis ir blokuose pragydusiu vėju jis keičia miesto garsinę aplinką. Gyvybingi „Permainų muzikos“ pasažai jau skrieja klavišais, virpina stygas, ragindami atsiverti pokyčiams ir naujiems įspūdžiams. Kviečiame!“

13

penktadienis, rugsėjo 7, 2012

pramogų gidas Kon­cer­tuos M.Ogins­kio fes­ti­va­ly­je

Veiks kū­ry­bi­nio ra­šy­mo dirb­tu­vės

My­ko­lo Ogins­kio dva­re Plun­gė­je vyks­tan­čia­me VII tarp­tau­ti­ nia­me M.Ogins­kio fes­ti­va­ly­je ry­toj pa­si­ro­dys Klai­pė­dos ka­me­ri­ nis or­kest­ras, ku­riam šį­syk di­ri­guos pro­f. Sau­lius Son­dec­kis. Su klai­pė­die­čių or­kest­ru dai­nuos As­ta Krikš­čiū­nai­tė (sop­ra­nas), so­lo par­ti­jas at­liks or­kest­ro me­no va­do­vas vio­lon­če­li­nin­kas Min­dau­gas Bač­kus ir Gra­co (Aust­ri­ja) aukš­to­sios mu­zi­kos mo­ kyk­los stu­den­tė smui­ki­nin­kė Li­na Do­mar­kai­tė. Kon­cer­te skam­ bės J.S.Ba­cho, A.Stra­del­la, B.Dva­rio­no, E.Grie­go, G.Ver­di, F.La­ tė­no, M.Bouch, S.As­la­maz­ja­no ir F.Wax­mann kū­ri­niai.

KUR? My­ko­lo Ogins­kio dva­re Plun­gė­je.

KA­DA? Rug­sė­jo 8 d. 17 val.

KAI­NA? Ne­mo­ka­mai.

Klai­pė­dos ap­skri­ties Ie­vos Si­mo­nai­ty­tės vie­šo­ji bib­lio­te­ka kvie­ čia į kū­ry­bi­nio ra­šy­mo dirb­tu­ves, ku­rias ves ra­šy­to­jos Ni­jo­lė Ke­ pe­nie­nė ir Sond­ra Si­ma­na. Pir­ma­sis už­siė­mi­mas vyks jau ki­tą sa­vai­tę. Kū­ry­bi­nės dirb­tu­vės bib­lio­te­ko­je veiks tris mė­ne­sius.

Bib­lio­te­ka lau­kia vi­sų, ku­rie no­ri ra­šy­ti, da­ly­tis sa­vo kū­ry­ba ir pa­tir­ti nau­jų im­pul­sų. Taip pat ti­ki­ma­si su­for­muo­ti ra­šy­mo kaip pa­slau­gos pa­siū­lą: mies­tie­čiai, no­rin­tys už­si­sa­ky­ti svei­ki­ni­mo, pa­dė­kos kal­bas ga­lės kreip­tis į kū­ry­bi­nio ra­šy­mo dirb­tu­vių da­ ly­vius ir ne­mo­ka­mai su­lauk­ti pa­siū­ly­mų.

KUR? I.Si­mo­nai­ty­tės bib­lio­te­ko­je (Her­kaus Man­to g. 25).

KA­DA? Rug­sė­jo 12 d. 17.30 val.

KAI­NA? Ne­mo­ka­mai.

Per saulėlydį šoks butoh Seminaras: Palangos pajūryje vykstančius butoh mokymus studentams veda vokietė šio šokio mokytoja S.Heller.

Palangoje vykstantį butoh kūrybi­ nį seminarą šiandien užbaigs vie­ šas šio japonų šokio miniatiūrų pristatymas.

giliai glūdinčią jo prigimtį, kad butoh technika ugdo netradicinį mąs­ tymą ir specifinę saviraišką.

Neturi ribų

Pirmąkart Lietuvoje

„Man nepaprastai patinka Palanga. Čia mane įkvepia čiulbantys paukš­ čiai, nuostabūs medžiai ir jūra su jos nuostabiaisiais saulėlydžiais. O tai labai svarbu butoh šokiui, nes per jį susiliejama su gamta“, – sakė Palan­ gos „Ramybės“ kultūros centro re­ zidentė, butoh šokio mokytoja Sonja Heller. Palangoje ji Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) šiuolai­ kinio šokio bei pantomimos speci­ alybių studentams padeda atskleisti butoh paslaptis. Butoh kūrybinis se­ minaras, inicijuotas Palangos kultū­ ros centro „Ramybė“, bendradar­ biaujant su LMTA, Lietuvoje vyksta pirmą kartą. Projektą iš dalies finan­ suoja Kultūros ministerija.

Butoh – tai avangardinis šokis.

Jis gimė Japonijoje XX a. viduryje iš to laikmečio krizės ir chaoso. Tei­ giama, kad butoh padeda atskleis­ ti šiuolaikinio žmogaus pasąmonėje

Butoh šokiui įtakos turėjo Europos šokis, literatūra, muzika. Jame taip pat galima įžvelgti noh, kabuki ir kinų tapybos elementų. Butoh – tai daugelį meno formų jungiantis reiškinys, ku­ riame galima atpažinti tradicijų este­ tiką, socialinių menų apraiškas, ras­ ti mitologijos bei istorijos elementų, Vakarų ir Japonijos literatūros, muzi­ kos, teatro jungčių. Šis šokis gali bū­ ti visoks: nuo groteskiško iki juokin­ go, nuo aštraus ir provokatyvaus iki lyriško, medityvaus, nes butoh netu­ ri ribų ir atviras naujovėms.

Savo gimtinėje butoh avangardinis šokis, anot S.Heller, nėra tiek plačiai žinomas kaip tradiciniai šokiai noh ar kabuki. Nors kitose šalyse, pavyz­ džiui, Danijoje ir Indijoje, egzistuo­ ja butoh šokio mokyklos, dažniau­ siai menininkai šio šokio technikos mokosi specialiuose seminaruo­ se. Japonijoje artistai patenka į tru­ pę ir jau joje mokosi butoh šokio bei

filosofijos. Pasak S.Heller, japonai dažnai šį šokį atranda už Japonijos ribų, nes tai yra Japonijos „pogrin­ dinis“ judėjimas. „Butoh Japonijo­ je kilo iš avangardo judėjimo, kuris vyko daugelyje šalių. Kiekviena šalis jungia savo papročius, tradicijas su butoh filosofija“, – sakė S.Heller.

kio kelio ir kad jau esu pasiruošusi pati vesti seminarus.“ Pirmąjį seminarą S.Heller ve­ dė Šveicarijoje. Vėliau mokė šokio meno Pietų Amerikoje bei Rusijoje.

Prieš atvykdama į Palangą baigė dar­ bą Čilėje.

Susilieja su gamta

Lemtinga skrajutė

Vokietė S.Heller šokti pradėjo trejų su puse metų, tačiau, nors išbandė įvai­ rias šokio mokyklas, visuomet jautė, kad vien šokio jai nepakanka. Baigu­ si vaidybos mokyklą choreografė su­ prato, jog vaidyba taip pat nėra ta sri­ tis, kur ji save gali iki galo realizuoti.

Ji vis ieškojo kažko daugiau. „Vieną dieną Frankfurte netikėtai gavau skrajutę su Minako Seki poe­ ma ir kvietimu į butoh šokio kūrybi­ nes dirbtuves. Ji tapo pirmąja mano butoh mokytoja, – prisiminė Sonja.

– Vėliau dalyvavau daugelyje semi­ narų Vokietijoje, Prancūzijoje, Ita­ lijoje, Pietų Amerikos šalyse, kol galiausiai mano mokytojas Atsus­ hi Takenouchi pasakė man, kad jau laikas ieškoti savo pačios butoh šo­

„Jeigu šis seminaras būtų organizuo­ tas LMTA salėje, tai nebūtų taip ge­ rai, kaip yra dabar, kai esame gam­ toje. Sąlytis su gamta čia yra labai svarbus“, – teigė LMTA docentė ir choreografė Aira Naginevičiūtė. – Aš labai džiaugiuosi, kad esu čia. Man prireikė 10 metų, kad pasiekčiau tai, ko reikalauja butoh šokio menas.“ Šiandien 19 val. seminarą Lietu­ voje užbaigs viešas Palangoje su­ kurtų butoh miniatiūrų pristatymas.

LMTA studentai penktadienio pava­ karę vėjo, medžių, jūros, saulėlydžių, ramybės įkvėptų butoh miniatiūrų pristatymą pradės Palangos kultū­ ros centre „Ramybė“ (Vytauto g. 35) ir pratęs Botanikos parke. Butoh pir­ mo pažinimo kelionė pasibaigs sau­ lėlydžio metu pajūryje.

Ga­le­ri­jo­je – puokš­tė P.Dom­šai­čiui Pra­no Dom­šai­čio ga­le­ri­jo­je Klai­ pė­do­je „Lie­tu­vos mu­zie­jų ke­lio“ ren­gi­niai va­kar pra­si­dė­jo pa­ro­dos „P.Dom­šai­čio gė­lės“ ati­da­ry­mu.

„Lie­tu­vos mu­zie­jų ke­liui“ ga­le­ri­ jo­je pa­reng­ta pro­gra­ma „Puokš­tė Dom­šai­čiui“ pri­sta­to vi­suo­me­nei ma­žiau ži­no­mą, bet gau­sų pa­veiks­ lų ir iš­raiš­kin­gą me­ni­ne pra­sme dai­li­nin­ko eksp­re­sio­nis­to P.Dom­ šai­čio (1880–1965) ta­py­bos žan­rą – gė­lių na­tiur­mor­tus.

P.Dom­šai­čio ga­le­ri­jos ve­dė­ jos dai­lė­ty­ri­nin­kės Kris­ti­nos Jo­ ku­ba­vi­čie­nės žo­džiais, pa­ro­dos „P.Dom­šai­čio gė­lės“ lan­ky­to­jai da­bar tu­ri ga­li­my­bę pir­mą kar­tą pa­ma­ty­ti iki šiol sau­gyk­lo­se bu­ vu­sius pa­veiks­lus – nuo­la­ti­nė­je P.Dom­šai­čio kū­ry­bos eks­po­zi­ci­jo­ je na­tiur­mor­tų eks­po­nuo­ja­ma vos ke­le­tas. „Jų at­si­ra­di­mas su­si­jęs su ga­na komp­li­kuo­tu dai­li­nin­ko gy­

Gy­vai: per P.Dom­šai­čio na­tiur­mor­tų pa­ro­dos ati­da­ry­mą su­reng­ta me­ni­nė

ak­ci­ja, ku­rios me­tu klai­pė­die­čiai dai­li­nin­kai imp­ro­vi­za­vo ta­py­da­mi gė­les.

ve­ni­mo lai­ko­tar­piu tar­pu­ka­rio Vo­kie­ti­jo­je ir po­ka­ri­nė­je Aust­ri­ jo­je. Ta­čiau ne­pai­sant su­dė­tin­ go kū­ry­bos po­žiū­riu lai­ko­tar­pio, P.Dom­šai­čio gė­lių na­tiur­mor­tai

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ku­pi­ni švie­sių emo­ci­jų ir ly­riš­kos nuo­tai­kos, o spal­vi­nis kom­po­zi­ci­ jų spren­di­mas at­sklei­džia pui­kius ta­py­to­jo ko­lo­ris­to ge­bė­ji­mus“, – tei­gė dai­lė­ty­ri­nin­kė.

Pa­ro­dos ati­da­ry­mo me­tu vy­ku­ sio­je me­ni­nė­je ak­ci­jo­je „Dai­li­nin­ kai ta­po gė­les. Puokš­tė Dom­šai­ čiui“ Klai­pė­dos dai­li­nin­kai Lai­ma Ged­vi­lai­tė-Sa­ka­laus­kie­nė, Re­na­tė Lū­šis ir Juo­zas Vo­sy­lius pa­ste­lės, ak­va­re­lės, alie­ji­nės ta­py­bos tech­ ni­ko­mis imp­ro­vi­za­vo P.Dom­šai­čio gė­lių na­tiur­mor­tų mo­ty­vais. Šian­dien 17 val. pa­ro­do­je vyks po­ kal­bis apie na­tiur­mor­tą „Nuo ma­žų­ jų olan­dų iki eksp­re­sio­nis­tų“, ku­rį ves dai­lė­ty­ri­nin­kė K.Jo­ku­ba­vi­čie­nė. Šian­dien, ry­toj ir po­ryt nuo 12 iki 17 val. pa­ro­do­je veiks kū­ry­bi­nės dirb­ tu­vės ma­žiems ir di­de­liems „Puokš­tė Dom­šai­čiui. Pas­vei­kin­ki­me dai­li­nin­ ką sa­vo kū­ri­niais“. Kū­ry­bi­nių dirb­ tu­vių da­ly­vius ga­le­ri­ja pa­kvies su­si­ pa­žin­ti su pa­ro­da ir pa­čius įvai­rio­mis tech­ni­ko­mis (pa­ste­lė, ak­va­re­lė, gua­ šas, ko­lia­žas) kur­ti gė­lių na­tiur­mor­ tus, ku­rie bus eks­po­nuo­ja­mi pa­ro­do­ je gre­ta P.Dom­šai­čio kū­ri­nių.

Ro­dys trum­pus fil­mus „Li­ni­ja – tai pa­si­vaikš­čio­ti išė­jęs taš­kas“, – pa­ste­bi­ma vie­na­me iš trum­pų fil­mų fes­ti­va­lio „Vil­niaus ki­no šor­tai“ fil­mų.

„Trum­pa­met­ra­žiai fil­mai pa­ste­ bi da­ly­kus, apie ku­riuos daž­nai nė ne­su­si­mąs­to­me. Pa­vyz­džiui, iš­ti­si­ nę juos­tą gat­vė­je. No­ri­me, kad po tas „juos­tas“ ir pa­si­vaikš­čio­tų žiū­ ro­vai“, – sa­ko fes­ti­va­lio di­rek­to­rė Ri­man­tė Dau­gė­lai­tė.

Va­kar sos­ti­nė­je pra­si­dė­ju­sio fes­ ti­va­lio kon­kur­si­nė­je pro­gra­mo­je – dau­giau nei 60 fil­mų iš vi­so pa­ sau­lio. Fes­ti­va­lio or­ga­ni­za­to­riai su­lau­kė mil­ži­niš­ko tarp­tau­ti­nio su­si­do­mė­ji­mo. At­ran­kai į kon­kur­ si­nes pro­gra­mas bu­vo at­siųs­ta net 900 fil­mų. „Mū­sų pro­gra­mos su­ da­ry­to­jai ne­si­lei­do į jo­kius komp­ ro­mi­sus, per­žiū­rė­ję fil­mus at­me­ tė vi­sus, dėl ku­rių ki­lo bent men­ka dve­jo­nė. Vi­du­ti­niš­kai vos 7 iš 100 pa­teik­tų fil­mų bus pa­ro­dy­ti fes­ ti­va­ly­je“, – il­gą at­ran­kos pro­ce­są pri­si­mi­nė R.Dau­gė­lai­tė.

Fil­mai iš Ko­lum­bi­jos, In­di­jos, Bra­zi­li­jos, Ka­na­dos ir be­veik vi­sų Eu­ro­pos ša­lių jau ap­ke­lia­vo svar­ biau­sius trum­pų for­mų ki­no fes­ ti­va­lius – Ber­ly­no, Ober­hau­ze­no, Ham­b ur­go, Cler­m ont-Fer­ran­ do. „Vil­niaus ki­no šor­tai“ taip pat tam­pa svar­bia sto­te­le trum­pa­met­ ra­žių fil­mų kū­rė­jams. Sep­tin­tą kar­ tą vyks­tan­tis fes­ti­va­lis va­di­na­mas svar­biau­siu ir di­džiau­siu trum­pa­ met­ra­žių fil­mų fes­ti­va­liu Bal­ti­jos ša­ly­se.

Au­ga ne tik fes­ti­va­lio pro­gra­ma ir svar­ba pa­sau­ly­je. Vis pla­čiau „Vil­ niaus ki­no šor­tai“ pa­sklin­da ir Lie­ tu­vo­je. Šie­met pro­gra­ma pri­sta­to­ ma tri­juo­se ki­no teat­ruo­se Vil­niu­je, fes­ti­va­lio fil­mus bus ga­li­ma pa­ma­ ty­ti ir Kau­ne, Šiau­liuo­se, Klai­pė­ do­je, Pa­ne­vė­žy­je, Ni­do­je.

Uos­ta­mies­ty­je „Vil­niaus ki­no šor­tų“ kon­kur­si­nių pro­gra­mų fil­ mai bus ro­do­mi rug­sė­jo 12–15 d.

18 ir 20 val. Klai­pė­dos kul­tū­rų ko­ mu­ni­ka­ci­jų cent­ro Pa­ro­dų rū­muo­ se (Di­džio­ji Van­dens g. 2). Bi­lie­tai – po 6 Lt.

19

penktadienis, rugsėjo 7, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Noros Roberts knygą „Ilgai ir laimingai“.

Nora Roberts. „Ilgai ir laimingai“. Keturios geriausios draugės jaučiasi laimingos, kad savo klientams prašmatniame Braunų dvare gali surengti nepakartojamą vestuvių šventę: Emalaina iš gėlių sukurs nuostabią pasakų šalį, Lorelė nudžiugins nepaprasto grožio ir skonio desertais, Makenzė įamžins kiekvieną laimingą sutuoktuvių akimirką, o Parker pasirūpins visomis šventės detalėmis.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima

pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda.

Avinas (03 21–04 20). Laukia daug malonių įspūdžių. Teigiamai vertinsite paslaptingus savo charakterio bruožus ir sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Nepraraskite pasitikėjimo savimi.

Jautis (04 21–05 20). Vertinsite sąžiningumą ir atvirumą, jausite antipatiją kitų žmonių nuomonei.

Jums nepatiks tuščios kalbos ir aplinkinių smalsumas. Palikite visus ramybėje ir užsiimkite savais reikalais.

Dvyniai (05 21–06 21). Atkreipkite dėmesį į savo savijautą, pasistenkite suprasti aplinkinius. Tik nemanykite, kad turite teisę kištis į jus supančių žmonių gyvenimą, venkite neapgalvotų žodžių.

Vėžys (06 22–07 22). Jūsų troškimai bus be galo stiprūs. Tikėtinas meilės romanas. Kils poreikis branginti gyvenimą, nes esate truputėlį išvargintas darbo ir iškilusių sunkumų.

Stabtelėkite ir atsipūskite.

Liūtas (07 23–08 23). Jaučiate nepaprastą jėgų ir motyvacijos antplūdį. Pasistenkite nuo pat ryto tinkamai susiskirstyti laiką ir darbus, kad spėtumėte viską nuveikti.

Mergelė (08 24–09 23). Jausitės prislėgtas. Tikriausiai manysite, kad artimieji tolsta nuo jūsų. Galimas emocijų protrūkis. Pirmoje dienos pusėje venkite iliuzijų ir neapgaudinėkite pats savęs.

Svarstyklės (09 24–10 23). Jūsų idėjos ir mintys gali prieštarauti jūsų pačių ar kitų žmonių vertybėms. Galbūt teks iš naujo apsvarstyti jau priimtus sprendimus.

Skorpionas (10 24–11 22). Esate linkęs viską supaprastinti. Ieškosite, kaip pritaikyti savo kūrybingumą.

Trokštate pažinti kitus pasaulius ir nerealią meilę. Viskas seksis, todėl nė kiek neabejokite savo jėgomis. Šaulys (11 23–12 21). Prisiminsite savo jaunystę ar tam tikrus praeities įvykius. Bendraujant su jaunesniais žmonėmis, kils nesutarimų ar agresijos išpuolių. Jei norite jų išvengti, tvardykite savo emocijas.

Ožiaragis (12 22–01 20). Dėl emocinės įtampos bus sunku kontroliuoti pyktį ir neįžeisti aplinkinių.

Valdykitės. Perpildęs kantrybės taurę, pridarysite daugiau žalos negu naudos.

Atsipalaiduokite ir nusiraminkite.

Vandenis (01 21–02 19). Karjera ir gyvenimo būdas neigiamai veiks šeimą ir dvasinę būseną, todėl atsiras poreikis kontroliuoti save. Kils problemų bendraujant su pavaldiniais ar jaunais žmonėmis. Žuvys (02 20–03 20). Aplinkinių pripažinimas ir įvertinimas turės didelę įtaką. Sieksite patenkinti savo poreikius. Dėl jūsų sugebėjimo teisingai pasirinkti ir atskirti pelus nuo grūdų puikiai seksis karjera.

Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, rugsėjo 11 d.

Klaipėdiečius muziejus subūrė kurti savo miestui Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje Klaipėdoje rytoj vyks lino raižinio užsiėmimai visiems norintiems iš ciklo „Kuriu savo miestui“.

Klaipėdos 760 metų sukakties proga Mažosios Lietuvos istorijos muziejus kviečia klaipėdiečius dalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose ir kurti grafikos darbus, skirtus savo miestui.

Užsiėmimų metu muziejaus restauratorė Jolanta Mažeikaitė visus norinčius mokys pasigaminti lino raižinio klišę bei savo kūrinėlius patiems atsispausdinti spaudos staklėmis.

Rugsėjo 8 d. šie užsiėmimai Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2) vyks nuo 12 ir nuo 14 val.

Atvirukus, paveikslėlius bei kitus širdžiai mielus darbelius Mažosios

Lietuvos istorijos muziejaus lankytojai gaminasi jau nuo kovo mėnesio. Planuojama, kad tokie užsiėmimai muziejuje vyks iki pat šių metų pabaigos kiekvieną antrąjį mėnesio šeštadienį.

Užsiėmimų kaina simbolinė: 5 Lt – suaugusiesiems, 2,5 Lt – vaikams, studentams, senjorams.

Būtina išankstinė registracija tel.

410 527. „Klaipėdos“ inf.

Kūryba: atvirukus, paveikslėlius bei kitus širdžiai mielus darbelius Ma-

žosios Lietuvos istorijos muziejaus lankytojai gaminasi jau nuo kovo.

Orai

Savaitės pabaigoje Lietuvoje numatomi lietingi ir vėsūs orai. Šiandien dieną temperatūra sieks 15–16 laipsnių šilumos. Prognozuojamas lietus.

Panaši temperatūra laikysis ir šeštadienį. Lietaus turėtų būti mažiau, pasirodys saulė.

Šiandien, rugsėjo 7 d.

+15

+17

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+16

Šiauliai

Klaipėda

+15

Panevėžys

+15

Utena

+15

6.36 19.57 13.21

251-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 115 dienų.

Saulė Mergelės ženkle.

Tauragė

+15

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +29 Berlynas +20 Brazilija +29 Briuselis +22 Dublinas +17 Kairas +35 Keiptaunas +20 Kopenhaga +16

kokteilis

Londonas +23 Madridas +31 Maskva +15 Minskas +15 Niujorkas +29 Oslas +18 Paryžius +26 Pekinas +26

Praha +22 Ryga +14 Roma +29 Sidnėjus +22 Talinas +12 Tel Avivas +32 Tokijas +30 Varšuva +17

Vėjas

5–9 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Marijampolė

Vilnius

+15

Alytus

Vardai Bartas, Bartė, Klodas, Klodoaldas, Palmira, Pulcherija, Regina.

rugsėjo 7-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

14

17

17

16

9

16

16

16

16

9

15

16

14

13

6

rytoj

sekmadienį Su­si­ti­ki­mas: prieš links­mai sau

ėju­sius moks­lei­vius ne­ti­kė­tai iš­ šo­ko ki­no pa­sau­lio he­ro­jus.

+15

+15

1829 m. gi­mė che­mi­kas Fried­r i­c has Au­g us­t as Ke­ku­le. Jis lai­ko­mas or­ ga­n i­nės che­mi­jos tė­vu, o 1865 m. at­ras­ta ben­zo­ no struk­tū­ra at­vė­rė nau­ ją erą che­mi­jos is­to­ri­jo­je.

Mi­rė 1896 m.

1940 m. Ant­ro­jo pa­sau­ li­nio ka­ro me­tais vo­kie­ čių ka­ro avia­ci­ja pra­dė­jo bom­bar­duo­ti Lon­do­ną.

1945 m. JAV pre­z i­den­ tas Har­ry Tru­ma­nas ka­ ro lai­vo „Mis­sou­ri“ de­ny­ je priė­mė Ja­po­ni­jos ka­pi­

tu­lia­ci­jos do­ku­men­tus.

1949 m. mi­rė žy­mus mek­s i­k ie­č ių dai­l i­n in­ kas, sie­nų ta­py­bos kū­rė­ jas Jo­se Cle­men­te Oroz­ co. Gi­mė 1883 m.

1975 m. 22 me­t ų Ste­ ve’as An­der­so­nas pa­sie­ kė nau­ją re­kor­dą – jis gro­ jo gi­ta­ra 114 val. ir 7 min., pa­ge­r in­d a­m as bu­v u­s į re­kor­dą 4 val.

1993 m. še­šios bu­vu­sios SSRS res­pub­li­kos – Ru­si­ ja, Bal­ta­ru­si­ja, Ka­zachs­ ta­nas, Ar­mė­n i­ja, Uz­be­

kis­ta­nas ir Ta­d ži­k is­ta­ nas – įsi­pa­rei­go­jo lik­t i Ru­si­jos rub­lio zo­no­je.

1998 m. Ka­l i­for­n i­j o­j e įkur­ta „Goog­le Inc.“ kom­ pa­ni­ja.

2010 m. už dai­ni­nin­ko Joh­no Len­no­no nu­žu­dy­ mą nu­teis­tas Mar­kas Da­vi­ das Chap­ma­nas šeš­tą kar­ tą krei­pė­si į JAV val­džią su ma­lo­nės pra­šy­mu pa­leis­ ti jį į lais­vę pir­ma lai­ko.

55-erių M.D.Chap­ma­nas 1980 m. bu­vo nu­teis­tas ka­lė­ti iki gy­vos gal­vos.

Mies­te siau­tė­jo Su­per­me­nas Aną­dien Til­tų gat­vė­je praei­vius nu­ste­ bi­no su­per­he­ro­jus Su­per­me­nas.

Iš­šo­kęs iš ša­lu­t i­nės gat­ve­lės, jis prieš sa­ve iš­v y­do bū­re­l į moks­lei­v ių. Pri­ bė­gęs prie jų stvė­rė vie­ną mer­g i­nų ir ban­dė nu­si­neš­ti ne­ž i­no­ma kryp­ti­mi.

Ta­č iau apie de­š imt met­r ų nu­b ė­g u­ siam Su­per­me­nui bai­gė­si „ben­z i­nas“ – jė­gos. Gal mer­g i­na bu­vo sun­ko­ka, o gal pa­sau­l io gel­bė­to­jas rau­me­nų tu­ rė­jo ma­žo­ka.

Pa­l i­kęs mer­g i­n ą, Su­p er­me­n as nu­ liuok­sė­jo ne­ž i­no­ma kryp­ti­mi.

Deimantą prarijo savininko akyse

Grobis: 32 metų kino Ch.Wano praryto 1,5 karato deimanto vertė – dešimtys tūkstančių litų.

Gro­bis: nu­stvė­ręs mer­gi­ną, Su­

per­me­nas no­rė­jo ją nu­si­neš­ti ne­ži­nia kur.

Vi­sa tie­sa apie jį Bū­da­mas su­per­he­ro­jaus pro­to­t i­pas, Su­per­me­nas tu­r i dau­gu­mai jų bū­din­ gų ga­l ių. Jis yra neį­t i­kė­t i­nai stip­r us, grei­t as, at­spa­r us fi­z i­nėms ata­koms, ga­li skrai­dy­ti, tu­ri re­gė­ji­mo ga­lių (rent­ ge­no spin­du­l ių, ši­lu­m i­nė, te­les­ko­pi­ nė, inf­ra­rau­do­no­ji, mik­ros­ko­pi­nė re­ ga), pui­k ią klau­są ir ak­ty­v ų kvė­pa­v i­ mą, ku­r is lei­d žia su­šal­dy­t i ob­jek­t us.

Jo silp­ny­bė – krip­to­ni­tas. Me­d žia­ga iš jo gim­to­sios Krip­to­no pla­ne­tos. Bū­da­ mas ar­t i jos, jis tam­pa silp­nas ir pa­žei­ džia­mas. Il­gas krip­to­ni­to vei­ki­mas ga­ li nu­ma­r in­ti Su­per­me­ną.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Drau­go ne­ga­l i­ma nu­si­pirk­t i, bet jį ga­ li­ma par­duo­ti.

Links­mie­ji tirš­čiai Kal­ba­si dvi blon­di­nės: – Ži­nai, ma­no vai­ki­nas, su ku­riuo drau­ gau­ju jau tre­jus me­t us, pa­ga­l iau pra­ kal­bo apie šei­my­ni­n į gy­ve­ni­mą...

– Ir ką jis pa­sa­kė?

– Kad tu­r i žmo­ną ir tris vai­kus! Čes­ka (397 719; koks ki­tas su­per­he­ro­jus pa­si­ ro­dys mies­to gat­vė­se?)

Šri Lankos sostinėje vykusioje kasmetėje brangakmenių parodoje apsilankęs vyras prarijo 1,5 karato deimantą tiesiai priešais jo savininko akis.

Policija išsišokėlį palydėjo į ligoninę, kur rentgeno aparatas jo vidu-

riuose parodė 13 tūkst. JAV dolerių (apie 36 tūkst. litų) vertės akmenį.

Pasak brangenybės savininko Suresho Wijekoono, vyras iš pat pradžių prie stendo elgėsi keistai.

Pamėginus prisiartinti prie parodos lankytojo, šis suskubo praryti rankose laikytą deimantą, o savi-

ninkui teko kreiptis į salėse budinčius policijos pareigūnus.

Policijos atstovas pranešė, kad sulaikytasis 32 metų kinas Chou Wanas šiuo metu yra areštinėje ir dėl jo veiksmų bus pradėtas tyrimas.

Kompanijos „Belgrade International Pvt“ savininko S.Wijekoono

Po drebėjimo cunamio išvengė 7,6 balo stiprumo žemės drebėjimas, tre­ čiadienį supurtęs Kosta Riką, nusinešė mažiausiai dvi gyvybes. 55-erių moterį dėl stichijos ištiko širdies smūgis, o vidu­ tinio amžiaus statybininką užgriuvo nu­ virtusi siena. Beveik visoje šalyje trum­ pam buvo dingusi elektra ir mobilusis ryšys, iš daugiaaukščių buvo evakuoja­ mi žmonės. Požeminius smūgius, kurių epicentras buvo už 140 km nuo Kosta Ri­ kos sostinės San Chosė, pajuto ir Nikara­ gva bei Salvadoras. Ramiojo vandenyno pakrantės šalyse nuo Meksikos iki Čilės buvo paskelbtas cunamio pavojus, bet vėliau jis atšauktas. Kosta Rikos prezi­ dentė Laura Chinchilla pranešė, kad gel­ bėjimo tarnybos vertina žemės drebėji­ mo padarinius, bet ypač didelių nuosto­ lių kol kas nenustatyta.

BBC inf., „Reuters“ nuotr.

Scanpix nuotr.

teigimu, deimanto vertė siekia 1,8 mln. Šri Lankos rupijų.

Kasmetė Šri Lankoje vykstanti brangakmenių ir juvelyrinių dirbinių paroda „Facets Sri Lanka“ sulaukia didelio srauto vietos ir užsienio lankytojų bei pirkėjų. „Klaipėdos“, BNS inf.

VIKINGŲ LOTO Nr. 1017 2012 09 05 AUKSO PUODAS – 33 660 026 Lt DIDYSIS PRIZAS – 2 942 305 Lt 05 07 09 19 27 32 Auksinis skaičius 35 Papildomi skaičiai 38 42 6 tarp jų auksinis sk. 33 660 026 Lt (0 priz.)

6 skaičiai 490 384 Lt (0 priz.)

5 + papildomas sk. 667 181 Lt (0 priz.)

5 skaičiai 4 878 Lt (11 priz.)

4 skaičius 117 Lt (607 priz.)

3 skaičiai 10 Lt (9 502 priz.)

2 + papildomas sk. 6 Lt (11 413 priz.)

Skliaustuose nurodyti Lietuvoje laimėti prizai.

Prognozė: Aukso puode – 35 mln. Lt Didysis prizas – 3 mln. Lt