Lietuva
Pasaulis
7p. Genocido centro tyrimo vadovė T.Burauskaitė – apie KGB šešėlius ir istorinį teisingumą.
10p.
JAV prezidento rinkimai artėja, kova aštrėja, tiesa, kol kas kumščiais svaidosi tik kandidatų antrininkai.
Sportas
14p.
Krepšinio trenerio karjerą pradėjęs D.Adomaitis: mano geriausi metai buvo „Žalgiryje“.
Kauno miesto simfoninis orkestras sužavėjo festivalio Šveicarijoje 25p. auditoriją.
Šeštadienio
Rugsėjo 8, 2012 Nr. 210 (19769) Kaunodiena.lt 2,50 Lt
Išgąsdinta penkiametė darželio šiemet nelankys Po įvykio, kai iš Vili jampolės vaikų dar želio „Židinėlis“ ne pažįstamas vyras iš sivedė penkiametę Kamilę, darželiuose tvarka sugriežtėjo. Kai kurie tėvai jau ėmė reikšti nepasi tenkinimą. Kami lės mama naująja tvarka džiaugiasi.
Reta liga – po maudynių Nemune Jurgita Šakienė Kaune trečiadienį užregistruotas susirgimas reta liga – tuliaremija. Manoma, kad penkiasdešimtme tis ja užsikrėtė besimaudydamas Nemune.
Šiuo metu jis gydomas ligoninėje, būklė gerėja. Tai antras šios infek cinės ligos atvejis Kauno apskrityje per pastaruosius 10 metų. Tuomet taip pat sirgo vyras, jis išgijo. Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profi laktikos ir kontrolės skyriaus vy riausioji specialistė Irina Bulsienė teigė, kad ligos užkluptas vyras turi sodybą Kauno rajone, ten jis vasarą maudėsi upėje.
2
Dienos citata „Save gerbiantis vyras tu ri jaustis donžuanu“, –
Jurgita Šakienė
sako „Žalgirio“ arenoje įspūdingą pasirodymą žadantis surengti 49-erių pasaulinio lygio baritonas Dmitrijus Chvorostovskis.
j.sakiene@kaunodiena.lt
Pačios kraupiausios versijos
Kaip jaučiasi mergaitė, dėl kurios visa Lietuva pusę paros gyveno kraupiais spėliojimais ir gandais? Paaiškėjus, kad Kamilę iš darželio išsivedė seneliu prisistatęs neži nomas vyras, išgąstis gimdė pačias baisiausias versijas: pedofilija, vai ko pagrobimas, prekyba organais. Laimė, nė viena kraupiųjų versi jų nepasitvirtino – mergaitė rasta sveika ir gyva, tik gerokai išsigan dusi. Ją iš darželio paėmęs vyras, pasirodo, supainiojo mergaites – jis turėjo parvesti kitą mažylę.
4
19p.
Nesidalija: Giedrė J. pasakojo, kad dukra užsisklendė ir apie įvykį, nutikusį darželyje, nebekalba.
Tomo Raginos nuotr.
2
Šeštadienis, rugsėjo 8, 2012
Miestas
Oro kokybė Kaune 0
13
50mg/m3
Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai
Kietosios dalelės (KD10) Nustatyta 24 val. ribinė vertė
0
0,35
Anglies monoksidas (CO)
10 mg/m3
Nustatyta 8 val. ribinė vertė
0
27
200
mg/m3
Azoto dioksidas (NO2)
Nustatyta 1 val. ribinė vertė
Bendradarbiaus su italais
Žaidynės baigėsi
Apsimetė pareigūnu
Kauno rajono ir Italijos Mari neo miesto savivaldybių at stovai pasirašė bendradarbia vimo sutartį. Italus domina verslo, švietimo, aplinkosau gos ir paveldosaugos sritys. Marineo gyvena apie 7 tūkst. gyvenojų, miestas yra Sicili jos regione, apie 30 km nuo Palermo.
Ketvirtadienį vakare Kaune paaiškėjo dvi dienas trukusių tarptautinių greitosios medi cinos pagalbos žaidynių nu galėtojai. Geriausia užsienio komanda pripažinti svečiai iš Kazachstano. Geriausios Lie tuvos rajono komandos var das atiteko Šilutei, o miesto – Šiaulių medikams.
Ketvirtadienį 27-erių kaunie tei Ž.Ž. paskambinęs vyras apsimetė Finansinių nusikal timų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnu ir išviliojo inter netinės bankininkystės duo menis. Vėliau mergina pa stebėjo, kad jais pasinaudo jus paimta 2,2 tūkst. litų pa skola.
Reta liga – po maudynių Nemune 1
„Tam, kad tiksliai įvar dytume, kas buvo ligos šaltinis, reikėtų atlikti išsamius ty rimus. Bet labiausiai tikėtina, kad užkratas buvo Nemune“, – sakė I.Bulsienė.
Atsirado žaizda
POPIERIAUS (KARTONO) atliekų surinkimo konteineris: MESTI:
PLASTMASĖS (METALO) atliekų surinkimo konteineris: MESTI:
tuščius plastikinius butelius (nuo gėrimų ir kitų maisto produktų); plastikinius indelius, dėžutes, lovelius ir vienkartinius indus; plastikinius maišelius ir plėvelę; plastikinę pakuotę nuo gyvūnų ėdalo; kitą plastikinę buities reikmėms naudojamą pakuotę; konservų dėžutes ir skardines nuo gėrimų; metalinius dangtelius, dėžutes, aliuminio foliją ir visas kitas buityje susidarančias metalines atliekas; Tetra Pak pakuotes (pakeliai nuo sulčių, pieno ir kitų gėrimų).
neužterštas kartono dėžes, dėžutes ir lakštus; laikraščius, žurnalus ir kitus spaudinius (gali būti su sąvaržėlėmis, lipniomis juostelėmis); skrajutes, vokus, rašomąjį popierių, knygas; popierinę pakuotę bei kitas buityje pasitaikančias popierines atliekas.
NEMESTI:
taros nuo dažų, antifrizo, tepalų, valymo priemonių, kitų cheminių medžiagų ir pan.; visų rūšių aerozolinių flakonų; riebalais, aliejumi užterštų (neišplautų) pakuočių; žaislų iš plastiko; elektros ir elektroninės įrangos atliekų; plastikinių medicinos priemonių; videokasečių, fotojuostelių, CD, DVD, diskelių; skutimosi peiliukų, dantų šepetėlių ir kitų higienos reikmenų; pakelių nuo traškučių; automobilinių ir buities prietaisų plastikinių dalių.
PASTABA: Konteinerių spalvos gali būti kitokios, pvz., balta, mėlyna ir geltona. Tokiu atveju rekomenduojame vadovautis užrašais ant konteinerių ir į atitinkamus konteinerius mesti pavojingomis medžiagomis ar riebalais neužterštas atliekas.
Būna ir sunkių formų
NEMESTI*:
vaškuoto, parafinuoto, tepaluoto popieriaus ir kartono; riebalais sutepto popieriaus (pvz., picų, sviesto dėžučių ir pan.); panaudotų popierinių nosinių, servetėlių, popierinių rankšluosčių; pergamentinio (riebalams ir drėgmei nelaidaus) popieriaus ir jo pakaitalo; anglinio (kalkinio) popieriaus; laminuoto popieriaus (padengto plastiku, celofanu, folija, bitumu); panaudotų tapetų.
*Tokius popieriaus gaminius reikia mesti į nerūšiuotų atliekų konteinerį.
STIKLO
tuščius butelius, stiklainius ir kitus stiklinius indus; stiklo duženas.
Į organizmą bakterijoms patekus per menkiausius odos ar gleivinės pažeidimus, tose vietose atsiranda žaizdelių, padidėja limfmazgiai. Pasak I.Bulsienės, negydant mir tingumas nuo šios ligos yra apie 4 proc., gydant – apie 1 proc. Ligą gydant liekamųjų reiškinių daž niausiai nelieka. Sunkiausios šios ligos formos fiksuojamos Šiaurės Amerikoje. „Pas mus nėra daug už sikrėtusių graužikų – šią infekciją platina daugiausia jie. Su graužikų šlapimu bakterijos gali pakliūti bet kur: į vandenį, ant maisto produk tų. Būna, kad susergama ir įkan dus užskrėtusioms kraujasiurbėms musėms“, – pasakojo specialistė. Sergantis žmogus, kaip infekcijos šaltinis, pavojaus nekelia – žmogus nuo žmogaus neužsikrečia.
Bakterijos ištveria šaltį
atliekų surinkimo konteineris: MESTI:
Pirmieji ligos požymiai kaunie čiui pasireiškė ant kojos. „Atsirado negyjanti žaizdelė. Po savaitės ki tos, tiksliai neatsimena, jis pradė jo karščiuoti. Temperatūra buvo la bai aukšta. Būtent dėl jos ir kreipėsi į gydytoją“, – pasakojo specialistė. Nuo skirto gydymo pacien to savijauta negerėjo, todėl jis bu vo nusiųstas pas infektologus. Šie ir nustatė tiuliaremiją. Vyras buvo paguldytas į ligoninę. „Tiuliaremija gali pažeisti bet kurias sistemas – priklauso nuo to, kokiu būdu ji pateko į orga nizmą. Ligą sukeliančių bakterijų įkvėpus, bus pakenkti kvėpavimo takai, išryškės plaučių uždegimo požymiai. Nurijus su vandeniu ar maistu, atsiras virškinamojo trakto pažeidimo požymių, gerklės ir pil vo skausmai, viduriavimas“, – pa sakojo I.Bulsienė.
NEMESTI:
porceliano, keramikos ir krištolo gaminių bei jų duženų; veidrodžių; visų rūšių elektros lempų; ampulių ir medicininių indų; armuoto, langų bei automobilių langų stiklo.
Pavojingų medžiagų turinčias atliekas reikėtų atvežti į Stambiųjų atliekų priėmimo ir antrinių žaliavų rūšiavimo aikšteles Ašigalio g. 20A ir Julijanavos g. 1A.
Kauno visuomenės sveikatos cent ro duomenimis, tuliaremijos sukė lėjas yra atsparus išoriniams aplin kos veiksniams: bakterijos ištveria net –30º C šalt į. Aukšta temperatūra ir dezinfekuo jamosios med žiagos tul iarem ijos sukėlėjus veik ia praž ūtingai.
3
Šeštadienis, rugsėjo 8, 2012
Miestas
Mugėje – dobilų alus ir daržovių kilimai Vakar nuo ryto Laisvės alėja atgijo – ūkininkai iš visos Lietu vos čia suvežė savo pačių užaugintas daržoves ir vaisius, rank darbius. Tradicinė respublikinė rudens gėrybių ir amatų mugė „Derliaus šventė 2012“ mieste šurmuliuos visą savaitgalį. Vilija Žukaitytė
v.zukaityte@kaunodiena.lt
Tikisi geros prekybos
Vos įžengus į Laisvės alėją pasi tinka prekystaliai, nukrauti įvai riausiomis šviežiomis daržovėmis ir vaisiais, kumpiais, saldumynais. Nosį kutena čirškinamų šašlykų kvapas, aidi šūksniai, kviečiantys pirkti. „Mugė dar tik įsibėgėja, tikiuo si, prekyba seksis puikiai. Pirkė jams tikrai turiu ką pasiūlyti“, – tikino Roma, už lietuviškų obuolių kilogramą prašanti 2 litų. Veng rinių mėlynųjų slyvų kilogramas ant jos prekystalio kainuoja 3,50 lito, o geltonųjų – 5,50 lito. Akį iškart patraukia milžiniško dydžio nelukštenti lazdyno rie šutai. „Užauginti Marijampolė je, – tvirtina jais prekiaujanti Dia na Plentienė. – Tai belgiška rūšis, kuri pasižymi išskirtiniu dydžiu.“ Už šių riešutų kilogramą ji prašo 14 litų. „Parduodame ir riešutmedžių sodinukus. Kiekvienas savo sode gali turėti tokių riešutų“, – siūlė prekybininkė. Lietuviškomis daržovėmis praei vius viliojanti Salvina Kėvinienė
tikriausiai taip pat galėtų preten duoti į rekordą – jos užauginti gel tonieji svogūnai dydžiu beveik pri lygsta dviem vyro kumščiams. „Svogūnus atvežėme iš Panevė žio rajono. Jų kaina – kaip ir pa prastų mažųjų svogūnų, 2 litai už kilogramą“, – teigė pašnekovė.
„Šinkor ių kaim iškas miež in is alus – iš Pakruojo rajono“, – sa kė mitr iai gėr im ą pilstant i Er nesta Šivickaitė. Paėj us kiek tol ėl iau, siūl o ma paragauti laukinių aviečių ir raud on ųjų dob il ų skon io alaus, tačiau šio gėrimo kaina šiek tiek didesnė – 10 litų už litrą.
Sėklas veža net iš Amerikos
Ariogalos ūkininkas Arūnas Pet rauskas mugės lankytojams siūlo savo užaugintų aitriųjų paprikų.
Šiemet tikrai turi me kuo pasidžiaug ti, nes ūkininkų aruodai pilni, visas derlius juose net netelpa. „Auginu 12 rūšių paprikas. Vie nas sėklas atsisiunčiu iš Amerikos, kitas – iš Graikijos. Kartais su ki tais ūkininkais apsimainome sėk lomis“, – sakė vyras. Paprikų daigus ūkininkas par duoda už 12–15 litų. Mugėje galima paragauti ir na minio alaus iš skirtingų Lietuvos regionų.
Vaišino šakočiu
Ūkininkų šventės globėjas žemės ūkio min istras Kaz ys Starkev i čius vakar per mugės atidarymą tradiciškai dalijo šakotį. „Šiemet tikrai turime kuo pa sidžiaugti, nes ūkininkų aruodai pilni, visas derlius juose net ne telpa. Džiaugiuosi, kad gėrybės, pasklidusios po visą Laisvės alė ją, yra užaugintos pačių ūkinin kų. Jos ant mūsų stalo atkeliauja tiesiai iš jų daržo ar sodo. Neišei kite iš Laisvės alėjos ko nors ne nusipirkę“, – ragino K.Starkevi čius. Kauno aukštųjų mokyklų stu dentai mugės lankytojams Kauno valstybinio muzikinio teatro so delyje paruošė staigmeną – ant grindinio sukūrė penkis kilimus iš vaisių, daržovių, sėklų, grūdų ir net kankorėžių.
Trukmė: „Derliaus šventė“ tęsis visą savaitgalį.
Užderėjo: žemės ūkio ministras K.Starkevičius pastebėjo, kad šiemet
ūkininkai neturėtų skųstis derliaus gausa.
Artūro Morozovo nuotr.
4
Šeštadienis, rugsėjo 8, 2012
Miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas
Išgąsdinta pen 70-mečiam vyrui įta 1 rimai nepareikšti. Ga li būti, kad incidentą jis jau spėjo
kiek primiršti. O Kamilei ir jos ar timiesiems palikti praeityje šią is toriją sunkiau: po įvykio mergaitė, visada mielai ėjusi į darželį, dau giau apie jį nebenori nei kalbėti, nei girdėti. Direktorei nepavyko įkalbėti
Mecenatas: naująją studiją atidariusią pasaulio šokių čempionę pasveikino ir V.Romanovas su šokių par
tnere A.Gorjanova.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
E.Daniūtė atidarė ketvirtąją šokių mokyklą Kaune – tai jau trečioji E.Da niūtės-Vasiliauskienės mokyk los salė. Dar viena atidaryta Vil niuje. Vakar atidarymo proga Edita su šokėju Andriumi Butkumi ir te levizijos žurnaliste Rūta Mikel kevičiūte surengė linksmą šokių šou. Savo šokių mokytoją pasvei kino ir verslininkas, sporto me cen atas Vlad im iras Rom an o vas, atlikęs šokį su savo partnere Aleksandra Gorjanova. „Edita Daniūtė – viena ryš kiausių Lietuvos sportinių šokių žvaigždžių, pasaulio ir Europos čempionė. Reikia didžiuotis, kad ji nepalieka Lietuvos, diegia jos žmonėms meilę šokiui, skiria sa vo talentą ir augančiai kartai“, – sakė V.Romanovas.
Kamilės mama Giedrė J. pasakojo, kad darželio „Židinėlis“ vadovė la bai prašė ir toliau į šią įstaigą vesti dukrą. „Direktorė žadėjo, kad vai kai bus labai saugomi – vos ne su šautuvais“, – pasakojo Giedrė J. Darželio direktorės įkalbinėjimai buvo bergždi – šeima nusprendė, kad mergaitei bus geriau, jei ji me tus bus prižiūrima namuose. Kamilė, pasak mamos Giedrės J., jau senokai nieko nebepasakoja apie įvykį. „Aną dieną kalbėjau su tyrėja, ši sakė, kad norėtų apklaus ti dukrą. Grįžusi namo jos paklau siau, ar norėtų pasišnekėti su ty rėja. Kamilė pasiteiravo, apie ką. Išgirdusi, kad apie tą įvykį, ji nie ko neatsakė, tik susimąstė“, – kal bėjo Giedrė J. Po siaubingai išgąsdinusio įvykio jai ramybės nedavė klausimas, ko dėl dukra sutiko eiti su nepažįsta mu žmogumi. „Ėjau, nes jis pasakė, kad ma ma prašė paimti“, – taip dukre lė paaiškino Giedrei J. Kiek vėliau Kamilė pasiteiravo mamos, kodėl ši taip ilgai neatvažiavo jos pasiimti iš to buto, į kurį nusivedė nepažįsta mas vyras. 70-metis neatsiprašė
Apie tai, ar pasikeitė dukros reak cija į vyrus, galinčius pretenduo ti į jos senelius, Giedrė J. negalė jo nieko pasakyti – nuo to laiko nei paties įvykio kaltininko, nei kitų jo amžiaus vyrų mergaitė nėra ma čiusi.
Saugumas: naujoji tvarka turėtų užt
„To dieduko nuo tos nakties ir aš daugiau nė karto nemačiau, – sakė Kamilės mama. – Tiesa, darbo bir žoje buvau sutikusi Emilijos, mer gaitės, kuri buvo supainiota su ma no dukra, mamą.“ „Ji mane atpažino ir užkalbi no. Sakė, kad nori pasikalbėti, pa pasakoti apie tą dieduką. Aiškino, kad jis pasielgė nepiktybiškai, sakė, kad mergaitės iš tiesų labai pana šios, tik jos dukra yra truputį aukš tesnė“, – pasakojo Giedrė J. Dukros elgesys, pasak moters, po įvykio nepasikeitė. Vis dėlto padi dėjo mamos nerimas. „Kai duk ra būna kieme, nors ir žinau, kad ji niekur neišeis, daug dažniau einu tuo įsitikinti. Ir vis jai kartoju, kad tik niekur neitų. Man neramu“, – prisipažino Giedrė J. Toks mamos jaudulys mažajai nesuprantamas. „Taigi niekur neinu!“ – aiškina ji.
Edita Daniūtė:
Šokių populiarumas nuolat kyla, todėl su malonumu atida riau dar vieną salę.
Šou: linksmą programą parengė pati šokių mokyklos savininkė su
A.Butkumi.
Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Vėlyvą penktadienio vakarą pa saulio ir Europos sportinių šokių bei daugkartinė Lietuvos čempio nė Edita Daniūtė-Vasiliauskienė atidarė ketvirtąją Lietuvoje savo vardu pavadintą šokių mokyklą. Į duris atvėrusią naująją šokių sa lę Laisvės alėjoje susirinko būrys žinomų žmonių.
„Šokių populiarumas nuolat kyla, todėl su malonumu atidariau dar vieną salę“, – E.Daniūtė-Vasi liauskienė pasidžiaugė, kad nau joji beveik 400 kv. m ploto salė – pati geriausia. Moderniai įrengtoje naujoje sa lėje miesto centre mokysis šokti ir vaikai, ir suaugusieji. Čia bus gali ma siekti ne tik rezultatų, bet sa vo malonumui šokti ar mokytis rytietiškos mankštos.
Per atidarymo iškilmes ant parketo taip pat sukosi Lietuvos klasikinių šokių vicečempionai Vaidotas Lacitis ir Veronika Go lodneva, Eglė Straleckaitė su Ri hardu Egličiu, E.Daniūtės-Vasi liauskienės mokiniai, pasirodymą surengė garsi vaikinų šokių grupė „Go Brothers“. Naujosios mokyklos šokių tre neris Tomas Uroška atliko gatvės šokius. Ar nuolat po užsienį darbo rei kalais besiblaškanti 33-ejų pa saulio čempionė ras laiko savo mokyklai? „O, taip, žinoma, – tikino Edi ta, su vyru Mindaugu auginan ti dukrą Evitą. – Ir ne tik savo studijoje mokysiu šokti, bet rytais vesiu specialią rytietišką mankštą.“
Toliau: šį sezoną laida iškeliaus už miesto ribų ir kiš nosį ten, kur bus
galima rasti sąsajų su Kaunu ir kauniečiais.
Daivos Budrienės asmeninio archyvo nuotr.
5
Šeštadienis, rugsėjo 8, 2012
Miestas
kiametė darželio šiemet nelankys ti reikėtų vengti. Dėl to nemažai skundų sulaukė ir darželio „Rud nosiukas“ direktorė Vilija Lukoše vičienė. Turi išsiųsti atgal?
tikrinti, kad vaikas būtų atiduodamas tik atsakingiems už jį asmenims.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Už griežtesnę tvarką
„Aš – tik už sugriežtintą tvarką vaikų darželiuose“, – nedvejoda ma sakė Giedrė J. „Kur matyta, kad bet kam vai ką atiduotų? Auklėtojos dar turėjo pagalvoti, ką atsakyti, kai paklau siau, kaip atrodė žmogus, pasiė męs Kamilę. Visuomet iš darželio ją pasiimdavau aš, bet auklėto joms vis tiek nekilo jokio įtarimo. Jos to vyro net vardo nepaklau sė. Nė vienai mamai nelinkėčiau to, ką patyriau“, – piktinosi kau nietė. Giedrė J. įsitikinusi, kad vai ko saugumas turėtų būti svarbiau už bet kokius saugumo priemonių keliamus nepatogumus. Naujoji tvarka, kuri po įvykio su Giedrės J. dukra įsigaliojo pasii mant vaikus iš ikimokyklinio ug dymo įstaigų, patinka ne visiems.
Nenori atskleisti asmens kodų
Nuo šio rudens močiutės, seneliai, tetos ar kaimynai, eidami iš dar želio pasiimti jiems patikėtų vai kų, su savimi turi neštis ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Tėvai prieš tai turi būti parašę įga liojimą ir jame nurodę įgaliotų pil namečių piliečių asmens kodus. To, kad nepasikartotų Kamilei nutikusi istorija, reikalauja nau joji tvarka. Niekas nediskutuoja, kad vaikų atidavimo tvarką reikė jo griežtinti, tačiau ją, pasak ne patenkintų tėvų, dar reikėtų to bulinti. Vaikų darželio „Vaivorykštė“ di rektorės pavaduotoja ugdymui Ra sa Ratkevičienė pasakojo, kad ne mažai tėvų susirūpino, kodėl su įgaliojimu prašoma pateikti įga liojamų asmenų asmens kodus, nes visur rašoma, kad juos atskleis
R.Ratkevičienė nepatenkintų tė vų antplūdžio sulaukė ir dėl kitų Kauno miesto savivaldybės Švie timo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos direktoriaus Vir ginijaus Mažeikos pasirašyto įsa kymo punktų. „Vaivorykštės“ darželio vadovai sako, kad yra atakuojami su pra šymais leisti vaikus iš darželio pa siimti ir nepilnamečiams. „Anksčiau pas mus pagal vidaus tvarką vaikus iš darželio galėjo pa siimti mažylio broliai ir seserys nuo keturiolikos metų“, – sakė direk torės pavaduotoja. R.Ratkevičienė papasakojo, kad į darželio vadovy bę kreipėsi šeima, kurios situaci ja tokia, kad jei ne 14 metų vyres nysis brolis, nebūtų kam iš darželio paimti mažąjį. „Šeima prašė lanksčiai pasižiū rėti į šį įsakymą“, – kalbėjo R.Rat kevičienė. Ji akcentavo ir dar vieną proble mą: „Savivaldybės įsakyme para šyta, kad ir į darželį vaikas ateiti turi su tėvais. Pati sutikau pen kerių metų mergaitę, kuri į darže lį atėjo viena. Pasirodo, tėvai ją pa lydėjo ir toliau paleido vieną. Pagal įsakymą negalėčiau priimti vieno ateinančio vaiko.“ „Ar turėjau liepti tai mergaitei grįžti ir pasiimti mamytę arba tė tį?“ – svarstė R.Ratkevičienė. Tėvai ėmė atakuoti
Laikinoji darželio „Nežiniukas“ di rektorė Renata Danaitienė pasako jo, kad šiame darželyje ir anksčiau nebuvo leidžiama vaikus pasiimti nepilnamečiams broliams ar sese rims. Dėl to darželio vadovai nuo lat sulaukdavo priekaištų.
„Septynios Kauno dienos“ – be bulvaro ir vilnietiško požiūrio Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Inteligentiška, nepaviršutiniška ir pozityvi. Taip LRT televizijos lai dą „Septynios Kauno dienos“ ver tina jos žiūrovai. Laidos redaktorė Daiva Budrienė džiaugiasi, kad in formacinė publicistinė laida apie Kauną ir kauniečius prasidės nau ju, bet patogiu laiku – šeštadieniais 11.30 val. Nebus kriminalų ir pagiežos
30 minučių publicistinės laidos for matas nesikeis ir naująjį sezoną. „Septynių Kauno dienų“ prodiu seris Petras Garnys, režisierė Svet lana Gužauskienė, žurnalistai And rius Baranovas, Rūta Kapočiūtė, operatorius Vytas Selelionis, mon tuotojas Juozapas Tamošiūnas iš šį sezoną pateiks savo požiūrį į žmo nes ir reiškinius. Socialines proble mas analizuos ir į jas žvelgs ramiai, bet ne greitai ir paviršutiniškai. „Laidoje nebus kriminalų, pa giežos, pykčio, tuštybės ir bulvaro.
Tai – inteligentiška laida, kuri ne lįs po sijonu ir į kišenę. Nesidomės, kokios grupuotės kariauja, ką pasa kė Kedžio šalininkai ar priešininkai, kas ir kodėl laimėjo Panemunės tilto restauravimo konkursą“, – D.Bud rienė teigė, kad žmonės matys kas dienišką Kauną. Bet ne juodą, kokį dažniausiai mėgsta vaizduoti sosti nės žurnalistai. Išvadas darys žiūrovai
„Kaunas ir kauniečiai mūsų siuže tuose bus tokie, kokie ir yra: tur tingi ir vargšai, inteligentiški ir darbininkiški, verslūs ir išradin gi“, – sakė laidos redaktorė. Kaip ir praėjusį sezoną, kiekvie noje laidoje bus pateikti du siužetai ir interviu su įdomiu žmogumi. D.Budrienė tikino, kad informa cinės publicistinės laidos žurnalis tai kruopščiai rengiasi kiekvienam siužetui. „Prieš atvykdami ir kalbėdami apie reiškinį ar problemą, mes ži nome apie ją ir pašnekovus beveik viską, todėl analizuosime giliai, ta
čiau leisime mąstyti ir išvadą pa daryti žiūrovui“, – kalbėjo „Septy nių Kauno dienų“ redaktorė. Už miesto ribų
„Tiesa, plėsime ribas ir iškeliausi me už gimtojo miesto. Kišime nosį ten, kur bus galima rasti sąsajų su Kaunu ir kauniečiais, kurių šaknys yra labai gilios, – šyptelėjo D.Bud rienė. – Geriausi laidos reitingai tie, kai žmonės mus atpažįsta Radviliš kio turguje arba Vilniaus gatvėje.“ Jau šiandien 11.30 val. naująjį sezoną „Septynios Kauno dienos“ pradeda tęsiniu apie senąsias Kau no įmones. Žiūrovų laukia siužetas apie ga myklą „Atrama“, pirmąjį gim tadienį atšventusią Kauno „Žal girio“ areną ir įdomus pokalbis „Kokią kartą augina Lietuva“ su kunigu Tomu, Prisikėlimo bažny čios vikaru. „Septynios Kauno dienos“ bus kartojamos „LRT Kultūra“ kana le: pirmadieniais 21.40 val. ir ant radieniais 13.55 val.
„Bet mūsų vidaus tvarka tokia todėl, kad šiame darželyje ugdomi ir negalią turintys vaikai“, – aiški no R.Danaitienė. Keli tėvai, anot laikinosios di rektorės, parašė pareiškimus, kad jie prisiima atsakomybę už savo vaikų saugų sugrįžimą į namus, jei mažuosius namo ves nepilname čiai asmenys. Darželio „Giliukas“ direkto rė Jūratė Stakeliūnienė sakė, kad sugriežtinta tvarka tik palengvino darbą, tačiau ir šio darželio vai kų tėvai spaudžia leisti darželinu kus pasiimti nepilnamečiams as menims.
kintų darželinukų tėvų skambučių. „Paaiškinome, kad naujoji tvar ka įvesta dėl vaikų saugumo. Ži not, vaiko vagystė yra ne juokas“, – kalbėjo vedėjas. Pasak jo, detalesnė vaiko atsiė mimo iš darželio tvarka ir galimos išimtys bus aptariamos miesto ta ryboje spalį. „Bus numatyta ir tokių atvejų, kai vaikus galima atiduoti ir asme nims, kurių nėra tėvų pateiktame sąraše. Pavyzdžiui, kai motina – li goninėje, o tėvas – komandiruotė je. Miestas didelis, gyvenime viso kių situacijų pasitaiko“, – aiškino A.Bagdonas. Anot jo, po diskusijų su teisi ninkais bus apsispręsta dėl reika lavimo darželiui pateikti asmens kodus. Primena protingumo kriterijų
Giedrė J.:
Vaiko saugumas turėtų būti svar biau už bet kokius saugumo priemo nių keliamus ne patogumus. „Tėvai sako, kad jų vaikas jau di delis ir gali laisvai parsivesti ma žesnįjį“, – sakė „Giliuko“ direk torė. Bus tariamasi su teisininkais
Kauno savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas sakė sulaukęs nepaten
Kauno švietimo, kultūros ir turiz mo plėtros reikalų valdybos direk torius V.Mažeika, komentuodamas savo įsakymą, teigė, kad reikia va dovautis ne tik įsakymais ir įsta tymais. „Kartais būna tokių atvejų, kai reikia vadovautis protingumo kri terijumi, – sakė V.Mažeika, pa klaustas, ar turi auklėtojai teisę priimti vaiką, į darželį atėjusį vie ną, o ne su tėvais, kaip reikalauja ma. – Įžvelgiant vaiko nepriežiūrą, apie tai reikia informuoti įstai gos vadovą, vaiko teisių apsaugos skyrių.“ Jis aiškino įsakymą išlei dęs atsižvelgdamas į švietimo ir mokslo ministro įsakymą. „Gyvenime kartais atsitinka įvai rių dalykų, pavyzdžiui, tėvai dirba pamainomis arba reikia išvykti ir nėra kito pilnamečio asmens, ku ris galėtų iš darželio paimti vaiką. Tuomet tėvai turėtų rašyti prašy mą, atsisakyti pretenzijų darželiui ir prisiimti atsakomybę už padari nius“, – nurodė galimą išeitį val dybos direktorius.
6
šeštadienis, rugsėjo 8, 2012
savaitė
Kitoks žvilgsnis
Po kritikos – padėka už darbus
Jie ir vaikai
Į
Poetas Kęstutis Navakas
K
aunas pastebimai pasipuošęs. Ne vėliavėlėmis ar proginiais transpa rantais, o moksleiviais, kuriems ką tik prasidėjo jų žinių pasaulio se zonas. Kai kurioms tų žinių jie priešinsis, ki tas priims su visa pasauliui atviro jauno žmo gaus dvasia. Politikai irgi linkę pasišypsoti moksleivių fone, patekti į progines nuotraukas, prieiti prie mik rofonų ir pakalbėti apie tai, kaip viskas čia gra žu. Nors pusantro tūkstančio statistinių moki nių šįsyk į suolus ir nesėdo. O kur jie ir kodėl net tiek? Net ir ta mokslo ir žinių šventė švęsta skirtingai, rugsėjo pirmoji kai kur virto rugsėjo trečiąja. Tam, kad pedagogai turėtų „ilgąjį sa vaitgalį“? Ar tam, kad vyresnių klasių mokslei viai, rugsėjo pirmąją negalėję nusipirkti alaus, jo galėtų nusipirkti rugsėjo trečiąją? Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė vienoje Žaliakalnio mokykloje kalbėjo, kad Lietuvai labai reikia karių, todėl visi mokslei viai turi sportuoti. Jei jos vietoje būtų kalbėjęs sveikatos apsaugos ministras, veikiausiai bū tume išgirdę, kad Lietuvai labai reikia gydy
302 250
Į
portalo kaunodiena.lt lanky tojų užduotus klausimus at sakė Kauno advokatė Aušra Ručienė.
– Sūnus už administracinius pažeidimus antstoliui turėjo sumokėti apie 3 000 litų. Da lį jų sumokėjo, liko apie 1 500 litų. Toliau nemoka. Dirba oficialiai Anglijoje. Jo gyve namoji vieta deklaruota ma no bute, kurį aš paveldėjau iš močiutės pagal testamentą. Ar antstolis turi teisę į mano butą, jeigu sūnus toliau ne mokės baudos? Gal sūnų rei kėtų „išdeklaruoti“ iš buto? – Iš jūsų laiško galima suprasti, kad sūnus pilnametis. Jeigu taip, tuomet jokio pavojaus jūsų turtui nėra ir nereikia sūnaus „išdekla ruoti“ iš buto, nes vien tas fak tas, kad asmens gyvenamoji vie ta yra deklaruota tame bute, jam jokių nuosavybės santykių į jam nepriklausantį turtą nesukuria. Manau, kad dėl situacijos, kurią pateikėte, jums nėra jokio pagrin
galvoje ir nacionalinius meti nius biudžeto sprendimus ir ra tifikacijos įvairios, ir karinis, ir
Susitikime su valdyba Prezi dentė taip pat sakė dėkojusi ir dviem Seimą paliekantiems po litikos veteranams – Seimo vi cepirmininkams konservatoriui Česlovui Stankevičiui ir social demokratui Česlovui Juršėnui. Pastarieji yra pareiškę, kad ne sibalotiruos rinkimuose į nau jąjį Seimą. „Sus it ik im ą prad ėjau nuo to, kad padėkojau dviem vete ranams, dviem ponams Čes lovams – ponui Stankevičui ir ponui Juršėnui, kurių jau nebus kitame Seime, bet kurie tikrai yra padarę labai daug ir Lie tuvos valstybei, jos kūrimui ir taip, sakyčiau, užkėlę politinės kultūros kartelę labai aukštai ir naujajam Seimui. Kai kuriems naujiesiems Seimo nariams tai bus tikrai labai geras politinės kultūros pavyzdys“, – kalbėjo Prezidentė. BNS inf.
do nerimauti, kadangi pilnametis sūnus pats privalo atsakyti už sa vo įsiskolinimus, jūsų turtui dėl jo skolų grėsmės nekyla. Būtų kitaip, jeigu sūnus būtų nepilnametis, tuomet jūs, kaip mama, būtumė te atsakinga už nepilnamečio sko las, ir antstolis turėtų teisę išieš kojimą nukreipti į jūsų asmeninį turtą, taip pat ir į butą. – Sudaryta dvišalė nuomos sutartis, tačiau notariškai nepatvirtinta. Ar gali viena šalis be kitos sutikimo viena šališkai keisti sąlygas? Šiuo atveju keisti nuomos kainą ir terminą, remdamasi tuo me tu galiojančiomis rinkos kai nomis? – Nesvarbu, kad nuomos sutar tis nėra patvirtinta notaro. Jei gu abi šalys sutartį pasirašė, jos abi privalo laikytis savo sutar tinių įsipareigojimų, todėl keisti esminių sutarties sąlygų nega li. Tokios sąlygos gali būti kei čiamos tik abiem šalims sutarus tarpusavyje. – Ar yra nemokama teisinė pagalba, paduodant „Sod rą“ į teismą dėl neteisingai mokamos pensijos? Apskai čiuojant pensiją neįskaito mas darbo užmokestis, gau tas įmonėje, kuri dabar jau bankrutavusi. Tos įmonės dokumentai neperduoti į ar
chyvą, todėl nėra duomenų apie atlyginimą. Pažymas apie darbo užmokestį išduo da buvusi įmonės darbuotoja (nes gali prieiti prie bankru tavusios įmonės dokumen tų). Šias pažymas tvirtina to rajono, kuriame registruota bankrutavusi įmonė, „Sod ros“ skyrius. Kreipiausi į ad vokatus, pasirodo, man tai kainuotų didelius pinigus, kurių niekaip kol kas nesu taupau. Gal yra koks nors ki tas mažiau finansinių išlaidų reikalaujantis būdas? – Manau, kad jūs turite teisę naudotis nemokama teisine pa galba, neatsižvelgiant į tai, su kuo bylinėjatės. Šiuo atveju kva lifikuota teisinė pagalba, norint apginti savo pažeistus intere sus, jums yra būtina. Dėl valsty bės garantuotos teisinės pagal bos (VGTP) jums reikėtų kreiptis į Kauno miesto savivaldybės Tei sės skyrių, tai – dėl pirminės ne mokamos teisinės pagalbos – dokumentų ruošimo ir t.t. Dėl antrinės teisinės pagalbos (at stovavimo) jums reikėtų kreip tis į Kauno VGTP tarnybą, Kęs tučio g. 21, tel. (8 37) 408 601, 428 404 . – Esu dirbanti, bet gaunu tik apie 700 litų į rankas, todėl sunku nuomotis net ir kam barį. Noriu stoti į eilę socia
liniam būstui gauti, bet ne galiu to padaryti, nes nesu deklaravusi gyvenamosios vietos. Savivaldybėje man niekas nepadeda, tik siun čia vienas pas kitą. Seniū nijoje sakė, kad galiu gyve namąją vietą deklaruoti ten, kur nuomoju būstą, bet kam bario šeimininkas nesutinka. Patarkite, kaip man atsistoti į tą eilę socialiniam būstui ir kaip išspręsti klausimą dėl gyvenamosios vietos dekla ravimo? – Pirma reikėtų išsiaiškinti po rą detalių. Jūs savo gyvenamąją vietą galėtumėte deklaruoti gy venamosios vietos savivaldybėje, tai yra, jeigu jūs gyvenate Kau no mieste, galėtumėte deklaruoti Kauno miesto savivaldybėje. Ta čiau tai įmanoma tik tuo atve ju, jeigu jūs neturite gyvenamo jo ploto, registruoto nuosavybės teise. Jeigu toks turtas yra, tokiu atveju neturite teisės deklaruoti gyvenamosios vietos savivaldy bėje. Jeigu neturite nuosavybės teise nekilnojamojo turto, kreip kitės į Kauno miesto savivaldybę dėl gyvenamosios vietos deklara vimo ir turėsite galimybę, patei kusi reikiamus dokumentus, būti įtraukta į eilę socialiniam būstui gauti. Esant tokioms aplinky bėms, prašymą dėl gyvenamosios vietos deklaravimo Kauno miesto savivaldybei pateikite raštu.
Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė. reklamos skyrius:
E. paštas redakcija@kaunodiena.lt
Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt
ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.
laikinai einantis „Diena media news“ vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis „Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 Violeta Juodelienė – 302 260
„Diena media news“ generalinis direktorius Laimutis Genys
Bendradarbiavimas su prezidentu, prezi dento institucija tik rai buvo rezultatyvus ir konstruktyvus.
ekon om in is bendrad arb iav i mas, ir mūsų dalyvavimas įvai riose tarptautinėse organizaci jose buvo užtikrintas būtent šio Seimo ir Vyriausybės“, – bend roje spaudos konferencijoje su Seimo pirmininke sakė šalies vadovė. D.Grybauskaitė pabrėžė, kad šios kadencijos Seimo bendra darbiavimas su prezidento ins tit uc ija, nepaisant kai kur ių nuomonių skirtumų, buvo pro duktyvus ir konstruktyvus. „Bendradarbiavimas su pre zidentu, prezidento institu cija tikrai buvo rezultatyvus ir konstruktyvus. Nepaisant to, kad kai kuriais klausimais, be jo kios abejonės, mūsų nuomonės skyrėsi, tai rodė ir mano vetuo jami įstatymai, bet tiek rezulta tyvumas, tiek konstruktyvumas darbe tikrai buvo, dėl to aš Sei mui ir valdybai padėkojau“, – sakė D.Grybauskaitė.
Svarbu nepamiršti ir nemokamos teisinės pagalbos Advokatė
tojų, todėl chemijos pamokos itin lankytinos. Vaikams šie žodžiai daug mažiau svarbūs, ne gu juos sakantiesiems. Vaikai susirenka į mo kyklas, tapsiančias jų antraisiais namais, ir bū tent jie lemia, kokios bus tos mokyklos. Žino ma, ir pedagogai, tačiau jų pareiga, manytu me, ne išskaptuoti iš jauno žmogaus dar vie ną buratiną, o atpažinti tame žmoguje toles nio skleidimosi pradmenis ir padėti jiems tap ti kūnu ir krauju. Čia neturėtų rūpėti administravimo dalykai, tačiau Kaunas sugeba nustebinti ir šiuo požiū riu. Viena mokykla paskelbia, kad vienuolikto kai mokysis joje, tačiau „ant popieriaus“ bus ki tos mokyklos mokiniai. Tokia keistoji sutartis tarp abiejų mokyklų. Gal panašią galėtų suda ryti ir VDU su Oksfordu? Vienur mokosi, kitur diplomą gauna? Šie popieriniai dalykai ir liktų vien popieriniai, jei ne moksleiviai, tik rugsė jo pirmosios išvakarėse sužinoję, kad mokyk los, į kurią jie ruošėsi, nebėra. Šiaip yra, bet ne jiems. Ir vis dėlto rugsėjis – atvirų durų mėnuo mokyklose. Mokyklos įspaudžia štampą vi sam gyvenimui, net ne suteiktomis žiniomis, o tuo, kaip jose praėjo vieni svarbiausių gyve nimo metų. Dažniausiai jie praeina puikiai, ne priklausomai nuo įvairių proginių dalykų, kai stringa mikrofonai, pirmokai pamiršta išmok tus eilėraščius, o politikai apskritai neprisime na, ko jie čia ir ką derėtų kalbėti.
„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Faksas 423 404.
Dalia Grybauskaitė:
Aušra Ručienė
Vaikams šie žodžiai daug mažiau svarbūs, negu juos sakantiesiems.
informacija:
paskutinę kadencijos sesi ją susirinksiantis Seimas, nepaisant to, kad sulau kė nemažai kritikos, tačiau su Vyriausybe užtikrino poli tinį valstybės stabilumą, lai ku priėmė svarbiausius vals tybei sprendimus, penktadienį pareiškė Prezidentė Dalia Gry bauskaitė. Vakar šalies vadovė paskutinės sesijos darbus aptarė su Seimo vadovybe – Seimo pirmininke Irena Degutiene, Seimo valdy bos nariais. „Nepriklausomai nuo to, kiek mes esame kritikavę šį Seimą per ketverius metus, jei pažiū rėtume atgal į visą laikotarpį, vis dėlto šis Seimas, nors ir kri tikuojamas, nors ir darydamas klaidas ir klupčiodamas, bet mums pasisekė, kad valstybė je buvo išlaikytas politinis sta bilumas, pagrindiniai sprendi mai buvo priimami laiku, turiu
MIESTO NAUJIENOS: Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –
302 230
Platinimo tarnyba: 302
242
Prenumeratos skyrius: 302
244
3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 266 302 251 302 273 302 262 302 267 302 261
LIETUVA: Stasys Gudavičius –
(8 5) 219 1381
PASAULIS: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387 EKONOMIKA:
302 243
Jolita Žvirblytė –
(8 5) 219 1374
SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383 Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –
302 272
FOTOKORESPONDENTAI: Andrius Aleksandravičius – Artūras Morozovas – Tomas Ragina –
302 269 302 269 302 269
NAMAI: Vereta Rupeikaitė –
302 265
Sveikata: Marijana Jasaitienė –
302 263
Ratai: Arūnas Andriuškevičius –
302 260
TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 279 1380
http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje
aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –
302 263 302 276 (8 5) 219 1374
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 23 300.
ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244
7
Šeštadienis, rugsėjo 8, 2012
Lietuva KGB kadrinių dar buotojų, atsargos karininkų sąrašai – jau vieši. Netrukus internete pasirodys ir pirmosios už verbuotųjų pavar dės bei dokumen tai. Apie KGB doku mentų viešinimą – pokalbis su Lietu vos gyventojų ge nocido ir rezisten cijos tyrimo cent ro (LGGRTC) vado ve Terese Birute Bu rauskaite.
Smalsumas: „Žmonių susidomėjimas šią savaitę paskelbtais dokumentais man visiškai suprantamas. Jie nori žinoti, kas gi tada ir dabar yra ša
lia jų“, – sako T.B.Burauskaitė.
Atsikratant KGB praeities Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
– Prieš kur į laik ą intern ete paskelbtas KGB atsargos ka rininkų sąrašas, o šią savai tę – KGB padalinių miestuose ir rajonuose kadrinių darbuo toj ų sąraš ai. Pusl ap is www. kgbveikla.lt dėl lankytojų ant plūdžio kurį laiką netgi buvo nepasiekiamas. Regis, visuo menę KGB tema itin domina. – Netrukus turėsime duomenis, kiek žmonių apsilankė svetainėje, kas juos domina labiausiai. Taip, svetainė nulūžta ne pirmą kartą. Šią savait ę, aišk u, vis us sud o mino paskelbti KGB rajonų sky rių dokumentai iš visos Lietuvos. Anksč iau dok um ent ai, kur iuos mes viešinome, buvo daugiau iš plaukę iš centrinio KGB aparato. Taip, buvo ir informacijos apie rajonus, ne tik Vilniaus ir Kau no. Manyčiau, kad žmonės, ku rie gyvena periferijoje, – tie bu vę KGB darbuotojai vis dar šalia jų, jie niekur nedingo. Tad žmo nių susidomėjimas šią savaitę pa skelbtais dokumentais man visiš kai suprantamas. Jie nori žinoti, kas gi tada buvo ir dabar yra ša lia jų. Svetainė kgbveika.lt labai lankoma. Akivaizdu, kad visuomenė nori apie tai žinoti. Ir jeigu mes būtume manę, kad to nereikia, nė nebūtu me pradėję dirbti. LGGRTC turime susiformavusią visą mokslininkų grupę – joje apsvarstome, kuriuos dokumentus skelbti, juos tiriame. Reikia, kad visuomenė gautų išsa mų vaizdą to, kas vyko su KGB iš kaba. Kaip buvo įtraukiami žmo nės, kaip jie buvo šantažuojami, kad bendradarbiautų, kaip buvo persekiojami ir panašiai.
– Daliai gyventojų ir soviet mečiu nebuvo paslaptis, kurie žmonės – kadriniai KGB dar buotojai. – Būdavo visaip. Bet dažniausiai jie neprisistatydavo. Netgi tie, kurie pagal instrukcijas turėdavo prisi statyti. Bet niekur nebuvo jų pavar džių, pareigybių. Jei pavartytume to meto telefonų knygas, kuriose skel biami įstaigų telefonai, KGB tebu vo vienas telefonas. – Mūsų visuomenę vis dar la bai domina konkrečios žmo nių – kadrinių KGB darbuo tojų, ypač agentų ir slaptųjų bendradarbių, – pavardės, o ne nusikalstama šios organi zacijos veikla. Regis, dar nė ra suvokiamas to KGB darbo mastas. – Taip, jūs teisus. Visuomenė žiū ri labai asmeniškai – norima konk rečių pavardžių, konkrečių asmenų. Bet mūsų skelbiamų dokumentų tikslas yra ne tas. Mes norime pa rodyti KGB veiklą. O veiklą plėtojo konkretūs asmenys. Taigi per juos ta veikla ir atsiskleidžia. Viešai skelbiami dokumentai – tik didelio darbo pradžia. Matome, kad visuo menei tai reikalinga, ir mes ruošia mės dirbti toliau, pateiksime dau giau informacijos bei dokumentų. – Kol kas tinklalapyje kgbveik la.lt, be kita ko, skelbiami tik kadriniai KGB darbuotojai. Šį pavasarį buvo pranešta, kad netrukus turėtų būti paskelb tas ir 1 700 KGB agentų sąrašas bei 62 agentų kortelės, išskyrus tuos, kurie prisipažino bendra darbiavę su KGB. Kodėl šis pro cesas užtruko? – Neskubame šio sąrašo skelbti, nes tiesiog dar tiriame jį. Iš tik
rųjų jo atsiradimas kelia tam tik rų minčių. Jis buvo pildomas 1987 m. iš karto, tačiau jame esantys įrašai apie bylas ir agentus pra sideda tais, kurie buvo verbuoja mi 1940-aisiais, partizaniniu lai kotarpiu, taigi dokumento kūrimo laiku jau tikrai nedirbo. Taigi dėl to KGB registracijos žurnalo mes atliekame tyrimą. Kyla klausi mas, ar jis 1987 m. nebuvo kuria mas sąmoningai, jau ne kaip KGB darbo dokumentas. Kalbant apie skelbimą, rugsėjo pabaigoje keti name paskelbti apie 100 asmenų iš minėto žurnalo – nuo 1-ojo nume rio iki 100-ojo su visa papildoma informacija apie minėtus asmenis ir panašiai. Tai bus asmenys, ku rie veikė iki kokių 1950 m. Vėliau skelbsime daugiau asmenų.
Istorija turi būti nagrinėjama ir da bar, ypač kai ją dar savo kailiu esame patyrę. – Ar visi KGB dokumentai, ku rios jūs skelbiate, patikimi? – Dokumentai, kuriuos mes skel biame ir apie kuriuos viešiname, yra KGB vidaus darbo. Jie nieka da nebuvo rengiami viešinti. Ka dangi Lietuva tapo nepriklauso ma, mes turime tą galimybę. Juk vien as KGB skyr ius nė než in o jo apie kito KGB skyriaus darbą. Abejonių gali kelti nebent antri niai dokumentai. Kaip minėjau, pavyzdžiui, tas KGB agentų re gistracijos žurnalas. – Kokius dar KGB dokumen tus ruoš iam as i skelbt i art i miausiu metu?
– Norėtume visuomenę apšvies ti, kaip buvo vykdomas agentū rinis darbas emigracijoje, moks lo ir švietimo srityje, taip pat apie mokslinį ir techninį šnipinėjimą, apie jaunimo organizacijas, finan sinius KGB veiklos aspektus. Ypač paskutiniais organizacijos veik los metais. Apie tai, kaip buvo ku riamos priedangos įmonės ir įstai gos, kaip jos buvo finansuojamos. Juk buvo bendros firmos su užsie niu, su partneriais, kurie nė neži nojo ir nenutuokė, į kokį darbą juos įtraukia. Planų – daug. Tikimės per dvejus trejus metus viešai paskelb ti tiek archyvinių dokumentų, kad kiekvienas iš pirminių šaltinių su sidarytų adekvatų vaizdą, kas Lie tuvos istorijoje buvo KGB. – Kai kas sako, kad reikia nu stoti gręžiotis į praeitį ir liau tis demonizuoti KGB. Daugelis KGB vertina tik principu „juo da–balta“. – Taip, kai kas mus kaltina, kad knaisiojamės po praeitį, sako, lai kas baigti draskyti senas žaizdas. Bet istorija turi būti nagrinėjama ir dabar, ypač kai ją dar savo kai liu esame patyrę. Čekistai ar kagė bistai, kaip mes juos vadiname, irgi buvo žmonės. Negalime sakyti, kad jie visi tiktai juodi. Tačiau jie sa vo noru atėjo dirbti to darbo, kuris okupantui buvo reikalingas. Tai bu vo tų žmonių asmeninis apsispren dimas. Bet dabar tiems žmonėms jokių apribojimų nėra – nei jiems keliamos bylos, nei jie persekioja mi. Jie gali gyventi kaip normalūs piliečiai. Tik nereikia pamiršti, kad daugelis jų, jau pagyvenusių, gau na pensiją iš Maskvos. Tad gali me svarstyti, kad jie galbūt turi ir tam tikrų įsipareigojimų. Primin siu, kad beveik visos agentų darbo
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
ir asmens bylos išvežtos iš Lietuvos, tačiau yra antriniai dokumentai, iš kurių galima identifikuoti apie 80 proc. paskutinius tris dešimtme čius veikusių agentų – iki 10 tūkst. asmenų. – Kaip manote, ar liustracijos idėja vis dar aktuali? – Visuomenė turi teisę žinoti, kas vyko. Kodėl viskas, kas vyko 50 me tų, turi būti nuslėpta? Tai neturi būti uždaryta ar užrakinta. Reikia vieną sykį išsklaidyti mitus, apipy nusius sovietų slaptosios tarnybos veiklą. Vieni KGB tiesiog demoni zuoja, kiti – niekina, esą kiekvie nas vos pašnekėjęs su kagėbistu iš karto būdavo įrašytas į agentų są rašus ir t. t. Kai žmonės susipažins su tikrąja veikla, paremta auten tiškais dokumentais, manau, daug dūmelių išsisklaidys. Žinoti tiesą, o ne kieno nors interpretacijas, – la bai sveika. – Vyrauja nuomonė, kad visa ligšiolinė Liustracijos komisi jos veikla – imitacija. Esą ko misija per visą savo darbo laiką tik ir liustravo vieną Kazimirą Prunskienę. – Problema buvo ta, jog kiekvieną savo sprendimą reikėjo įrodyti teis me. O mūsų teismai – bendro pobū džio, nesusipažinę su agentūrinių, archyvinių dokumentų specifika. Pavyzdžiui, ką reiškia operatyvi ninko juodraštis, kuriame jis rašo savo planus. Jo autentiškumas ty rinėtojui labai daug ką sako. O teis mui – ne. Kalbant apie K.Prunskienę − rei kia tiesiog paimti ir išslaptinti jos bylą bei visą ją paskelbti. Nieko daugiau. Skaitantys žmonės ma to, turi savo nuomonę. Teismas ją įslaptino.
8
šeštADIENIS, rugsėjo 8, 2012
ekonomika Degalų kainos
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
5,14
4,79
2,46
„Vakoil“
5,06
4,70
2,45
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
96,35 dol. už 1 brl. 114,28 dol. už 1 brl.
1,37 mln.
pernai siekė darbuotojų skaičius šalies ūkyje.
Kur susitinka žodžiai ir muzika Rūdninkų knygynas atsilaikė prieš didžių jų tinklų konkurenciją ir atgaivino susi domėjimą vinilinėmis plokštelėmis. Po dvylikos veiklos metų savininkai drąsiai sako neskaičiuoją darbo savaitės dienų.
Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Pasakoti apie šeimos valdomą Rūdninkų knygyną norisi pradė ti netikėtai – nuo į jį užsukusio lankytojo, kelioms minutėms nu traukusio pokalbį su vienu knygy no savininkų Deimantu Vainilka. Sužinojęs, kad knygyno savinin kas šiuo metu bendrauti negali, jis pažadėjo pasisukinėti mieste ir su grįžti, kai šis bus laisvas. „Tai yra vienas mūsų žmonių, čia perkan čių vinilines plokšteles. Jis mėgs ta pabendrauti apie muziką. Mūsų knygynas nėra tokia parduotuvė, kur ant darbuotojų nugarų parašy ta „Aš galiu jums padėti“, bet kur darbuotojai tik parodo, kurioje pu sėje ieškoti prekės. Čia ateinantys žmonės nori, kad su jais kalbėtų ta pačia kalba“, – lankytojui išė jus sakė D.Vainilka. Knygyno savininkas dienraščiui papasakojo apie knygų ir vinilinių plokštelių derinį knygyne, glau dų ryšį su klientais ir pirmuosius verslo žingsnius. – Kaip ir kada gimė idėja įkur ti knygyną? – Knygynas jau 12 metų priklauso mūsų šeimai, tiesa, šis verslas gi mė truputį spontaniškai. Pirmuo sius žingsnius žengė tėvai, o mes su seseria Karolina į procesą įsijun gėme šiek tiek vėliau. Tiesa, da bar pagrindinius darbus atliekame mes abu. Mes ir sukūrėme dabar tinį knygyno veidą, toks jis yra jau šešerius septynerius metus. Iš pradžių buvo labai sunku, nes manėme, kad reikia turėti visas naujas knygas, kaip daro kiti kny gynai. Tačiau tai yra visiškas sa vęs žlugdymas. Svarbiausia žinoti, kaip norėtum atrodyti. Aišku, už trukome ilgą laiką, kol „nulipdė me“ save. – Kas padėjo formuoti unikalų knygyno įvaizdį? – Kaip reikia įgyvendinti knygyno idėją, truputį pasufleravo kelionės, – iš jų nuolat atsivežame ir idėjų, ir daiktų. Keliaudamas pastebėjau, kad vinilinių plokštelių parduotu vės gyvuoja visame pasaulyje. Ka dangi plokštelių turėjau nuo senų laikų, – kasetes išmečiau, tačiau plokšteles pasilikau, – jomis po truputį užpildžiau lentynas. Taip pat radome bendraminčių. Nuo šių metų vežtis plokštelių pradėjome labai intensyviai ir kol kas esame vieninteliai Lietuvoje, turintys tokį jų pasirinkimą. Da bar siūlome ir senų plokštelių, ku rias žmonės paprastai perka sau, ir naujų, kurias dovanoja kitiems. Malonu tai, kad žmonės jas dova noja net ir tiems, kurie neturi pa tefono, tačiau labai mėgsta kurią nors grupę. Kartais po pusės me
tų žmonės ateina ir sako, kad pa tefoną jau įsigijo. Taip pat tapti įdomesniems mums padėjo siūloma spauda apie muziką, madą ir pan. iš visos Eu ropos. Turime partnerių, kurie pa deda žengti koja kojon su visa Eu ropa. – Ar buvo sunku rasti vinilinių plokštelių tiekėjų? – Kai kurie susitarimai su už sienio partneriais užtruko net iki metų. Lietuvos rinka plokštelių ir žurnalų požiūriu juokingai maža – pas mus nėra pasiūlos arba nėra daug žmonių, galinčių jas įpirkti. Taigi reikėjo labai argumentuoti savo norą bendradarbiauti: vie ni prašė parodyti savo finansines ataskaitas, kiti patikėjo mūsų di džiuliu noru. – Minėjote, kad buvo ir sun kumų. Ir nenuostabu – juk ša lies rinkoje esama didelių kny gynų tinklų. Kaip pavyksta su jais konkuruoti? – Pradžia buvo sunki, nes reikėjo apsibrėžti savo tikslus. Mums ne svarbu, knyga išleista šiandien ar prieš penkerius metus, – svarbu tai, kas joje yra. Todėl mes pradė jome labai atidžiai atrinkti knygų turinį. Pradėjome klausinėti žmo nių, kas jiems įdomu, arba žiūrėti, kokių lankytojų pas mus užsuka. Lietuvoje gyvenimo tempas labai lėtas – užsienyje jis greitesnis, dėl to ir privalai sekti naujienas.
Deimantas Vainilka:
Žmogus, kuris yra truputėlį reikles nis muzikai, taip pat reikliau renkasi ir knygą.
– Kai kuriems gali pasirodyti, kad pasiūlyti knygų ir vinili nių plokštelių vienoje erdvėje – neįprasta. Kodėl nusprendė te aprėpti abi šias kryptis? – Šios kryptys labai glaudžiai su sijusios. Nes tas žmogus, kuris yra truputėlį reiklesnis muzikai, taip pat reikliau renkasi ir knygą. Ir at virkščiai: tas, kuris klausosi ge ros muzikos, labiau krapštosi tarp knygų. – Kaip tuomet apibūdintumė te savo klientus? – Vinilinės plokštelės yra bran gios. Tačiau nereiškia, kad jas per ka tik turtingi žmonės. Yra ir žmo nių, kurie atsisako begalės dalykų, kad nusipirktų tam tikrą vinilinę plokštelę. Su šiais žmonėmis rei kia bendrauti, ir tai veža. Knygyne
Atidumas: D.Vainilka pasakojo, kad knygyne nuspręsta nesiūlyti visų
naujausių knygų – tik pagal turinį ir knygyno lankytojų atsiliepimus atrinktas knygas. Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
sukasi daugiau ar mažiau tie patys žmonės, o ir nauji ilgam nedings ta. Labai stengiamės, kad būtume įdomesni ir lankytojai surastų tai, ko ieškojo. Aišku, daugelį daly kų dabar galima surasti internete ir atsisiųsti, bet žmonėms vis tiek norisi tiesiogiai bendrauti. – Matyti, kad su klientais pa laikote artimą ryšį. Ar komu nikacija iš lūpų į lūpas yra be ne svarbiausias būdas pranešti apie savo knygyną? – Šiandien yra ir daugiau būdų, kaip save reklamuoti, tačiau iš pradžių komunikacija iš lūpų į lū pas buvo svarbiausia. Verslo pra džia buvo tikrai sudėtinga, o pir mas drąsesnis žingsnis pranešti apie save buvo nusipirkti rekla mos plotą nemokamai platina mame leidinyje. Tai padėjo padi dinti apie mus šnekančių žmonių būrį. Tačiau apskritai mes rekla muojamės šiek tiek kitaip: jau daug metų kas mėnesį ar du rengiame įvairias jaunų žmonių ar studen tų parodas, kuriose jie į gyvenimą prikelia užsigulėjusius savo dar bus. Prieš ketverius ar penkerius metus čia netgi vyko mados paro dos atidarymas – toji paroda vė liau pasklido po visą žiniasklaidą. Ir meninis filmas „Giedrė“ čia bu vo filmuojamas. – Galbūt šiandieną jau planuo jate verslą plėsti? – Plėstis į kitą miestą tikrai norė tume. Važiuotume į visus Lietu vos miestus ir miestelius, kurie tu ri senamiesčius. Tačiau problema tai, kad šalyje visi gyvena prekybos centruose. Nežinau, ar mes rastume savo vietą prekybos centre – prisi taikyti galėtume, tačiau, manau, laikysimės siekio būti senamiesčio
gyvenimo dalimi. Prieš metus labai norėjome atidaryti knygyną Klai pėdos senamiestyje, bet ten nėra žmonių, todėl reikia investuoti la bai daug pinigų ir laiko. – Tačiau investuoti juk reikėjo ir Vilniuje. – Reikėjo, tačiau išgyventi čia yra palankesnė vieta, – jei žiūrėtu me iš komercinės pusės, aplinkui yra viešbučių. Be to, Vilniuje, kad ir sumažėjusi, išliko senamiesčio kultūra. Kaune ji taip pat gyves nė, tad ten knygyną atidaryti bū tų lengviau. Žinoma, niekada ne sakau „niekada“. – Kaip šiandien vertintumėte savo sėkmę? – Net nežinau, kaip matuoti sėk mę: ar pagal malonumą dirbti, ar pagal tai, kokį komfortą dar bas sukuria buityje. Tačiau žinau, kad rytais keliuosi norėdamas eiti į darbą, gyvenu neturėdamas ryš kaus pojūčio, kuri šiandien savai tės diena, – pirmadienis man ne siskiria nuo sekmadienio. Be to, darbas yra geras tobulėjimo va riklis. Mes labai daug skaitome ir klausomės muzikos, – aš beveik visas čia esančias plokšteles esu išklausęs, – tačiau jaučiu, kad to nepakanka. – Grįžkime į gana tolimą praei tį. Ar prisimenate, kokios buvo pačios pirmos į jūsų lentynas atkeliavusios knygos? – Atsimenu, kad turėjome didžiu lę Agathos Christie knygų kolek ciją. Keista – pradžia buvo tokia sudėtinga, kad šie dalykai man net neužsifiksavo atmintyje. Nors dabar nesunkiai galėčiau pasaky ti, kokių plokštelių turėjome prieš šešerius metus.
9
šeštaDIENIS, rugsėjo 8, 2012
ekonomika
Žinios: Lietuvos žmonių partija žino, kaip susigrąžinti iš emigracijos gabiausius šalies žmones.
Artūro Morozovo nuotr.
Nuskurdintus regionus atgaivinti įmanoma
Emigravęs jaunimas, nedarbas, skurstančios šeimos, laukiančios maisto davinių se niūnijose. Tokia niūri tikrovė seniai tapo Lietuvos provincijos miestų ir miestelių kas dienybe. Alytaus rajono ir miesto verslininkai teigia kol kas dar matantys išeitį, nors situacija nuolat blogėja. Romas Naujalis
lygos steigti verslą ir iš emigraci jos grįžusiems žmonėms.
Jaunimas neturi kur grįžti
Alytiškė Algimanta Ščiglinskienė vadovauja Alytaus verslo konsulta ciniam centrui, todėl gerai žino apie verslo situaciją mieste ir rajone. Ypač ją jaudina jaunų žmonių iniciatyvą ir verslumą žlugdanti politika. „Į verslo konsultacinį centrą atei na nemažai jaunuolių, kurie svetur uždirbo pinigų ir norėtų grįžti į Lie tuvą. Visomis išgalėmis bandome kartu rasti geriausius sprendimus, tačiau mes bejėgiai prieš vykdo mą politiką, kuri yra tokia, kad ve ja jaunimą atgal“, – skėstelėja ran komis A.Ščiglinskienė. Ji pasakojo, kad jos pačios sūnus dabar yra išvykęs į užsienį, ten tu ri savo verslą. „Padirbėjęs Airijoje ir susitaupęs šiek tiek laisvų pini gų, jis labai norėjo grįžti į Lietuvą, pradėti čia savarankišką veiklą“, – prisimena verslininkė. Ji su sūnumi apsvarstė įvairiau sius variantus. „Vadovauju verslo konsultantams, todėl gerai žinau visas sąlygas kuriantiesiems nau ją įmonę. Sūnus, susipažinęs su įstatymais, tik numojo ranka, nes suprato, kad jaunam žmogui už kertami visi keliai, jam iškart už kraunama krūva nepakeliamų fi nansinių prievolių, nors pajamos dar tik planuojamos“, – teigė A.Ščiglinskienė. Ji sakė labai palaikanti Lietuvos žmonių partijos programos nuosta tą, kuri akcentuoja, kad pradedan čioms verslą įmonėms būtų leista kelerius metus nemokėti mokesčių. Partijos programoje teigiama, kad emigracijoje esanti jaunoji kar ta gelbsti valstybę, siųsdama lėšas tėvams ir vaikams Lietuvoje. To dėl bus sudaromos palankios są
Žlugdanti mokesčių politika
Dabar A.Ščiglinskienės sūnus Ai rijoje įkūręs nedidelę įmonę, ku rioje teikiamos įvairios telekomu nikacijų ryšių ir prietaisų remonto paslaugos. „Pradėti savo verslą jam užteko 2 tūkst. eurų“, – pasakojo A.Ščiglinskienė. Sūnui sėkmingai išplėtoti savo veiklą su tokiomis mažomis pradi nėmis investicijomis padėjo palan ki šalies mokesčių politika. Pirmus kelerius veiklos metus įmonėms taikomos mokesčių lengvatos. „Kodėl to negalime daryti mes? Dabar įkūręs įmonę žmogus iš kart turi mokėti didelius mokes čius, nors dar negavo nė lito paja mų, o tik turėjo daug išlaidų. Juk įsibėgėjus verslui, atsiradus apy vartinių lėšų, sukuriamos naujos darbo vietos, todėl mažėja pašalpų prašytojų. Po kelerių metų įmonė bus stabilus mokesčių mokėtojas. Gal geriau šiek tiek palaukti ir po to gauti stabilias įplaukas į biudže tą, nei išvaryti verslų žmogų sve tur, kuris neš naudą kitai valsty bei“, – kalbėjo verslininkė. Biurokratai dirba sau
Pasak bendrovės „Rebutina“ bend raturčio Algimanto Paukštaičio, dažnai mokesčių surinkimas tam pa svarbiausiu kriterijumi, nors tai verslininką gali įstumti į bankrotą. „Keista, kai iš sunkiai besiver čiančios įmonės pirmiausia rei kalaujama atsiskaityti su „Sodra“, Valstybine mokesčių inspekci ja, o ne darbuotojais. Nepasido mima, ar bus laiku išmokėtos al gos, gal žmonių šeimoms verkiant reikia lėšų. Susidaro įspūdis, kad
valdžios institucijos pirmiausiai rūpinasi savo gerove: naujesniais kompiuteriais, automobiliais, o ki ti žmonės tegul kenčia“, – stebėjo si A.Paukštaitis.
Algimantas Paukštaitis:
Susidaro įspūdis, kad valdžios institucijos pirmiausiai rūpina si savo gerove: naujes niais kompiuteriais, automobiliais, o kiti žmonės tegul kenčia. Jis vadovauja Lietuvos žmonių partijos Alytaus skyriui ir pristaty damas partijos tikslus akcentuoja būtinybę remti smulkųjį ir vidutinį verslą, pritraukti investicijas, kur ti infrastruktūrą, tarnaujančią pra dedančioms veiklą įmonėms. Par tija taip pat numačiusi diegti naujas lengvatines kreditavimo sistemas. Veiklos gali būti daug
Daugelis mano, kad provincijo je beviltiška sukurti naujų darbo
vietų pagyvenusiems žmonėms. A.Ščiglinskienė įsitikinusi, kad taip nėra. „Visai neplėtojamas socialinių paslaugų sektorius. Ši sritis laikoma valstybės rūpesčiu. Bet ten galima pritraukti privatų kapitalą, sukur ti daug darbo vietų. Tai ir privatūs darželiai, senelių namai, mokyk lėlės ir panašiai. Apskritai viešasis sektorius turėtų glaudžiau bendra darbiauti su privačiu, kurti bend rus projektus. Tada ir biudžeto lėšos daug efektyviau būtų panaudotos ir biudžetui mažesnė našta būtų“, – įsitikinusi A.Ščiglinskienė. Pasak jos, šalyje dar likę daug kūrybingų žmonių. „Valdžiai terei kia jiems sudaryti deramas sąlygas. Versle svarbiausia yra drąsa pradė ti veiklą ir turėti idėją. Tos drąsos dažnai ir pritrūkstama. Galėtume steigti kūrybinės industrijos cent rus, kur veiktų reklamos, dizaino, meno studijos, galerijos, įmonė lės, agentūros. Apskaičiuota, kad Europos Sąjungoje kūrybinės in dustrijos sukuria 5 proc. bendro jo vidaus produkto. Kodėl to neiš naudojame mes? Nereikia laukti, kol gabiausieji, kūrybingiausie ji realizuos save kitur“, – kalbėjo verslininkė. Lietuvos žmonių partija turi pla ną, kaip šalyje kurti darbo vietas neįgaliesiems, išsaugant jiems iš mokas, sudaryti sąlygas labdarin gai veiklai, skatinti kūrybinę veiklą. Partija rūpinsis vyresnio amžiaus piliečiais, pagelbės jiems užsiim ti verslu. Ydingi pirkimai
Vienas iš mažesniųjų miestų ir miestelių gaivinimo būdų yra Eu ropos Sąjungos fondų lėšos, inves ticinės valstybės programos. Vis
Algimanta Ščiglinskienė:
Gal geriau šiek tiek palaukti ir po to gau ti stabilias įplaukas į biudžetą, nei išvary ti verslų žmogų sve tur, kuris neš naudą kitai valstybei.
dėlto A.Paukštaitis, kaip statybų verslo atstovas, pastebi, kad šios galimybės švaistomos vėjais. „Štai Alytuje pagrindinė aikštė po brangios rekonstrukcijos atrodo klaikiai, visur matosi brokas. Keis ta, kad šalia aikštės įsikūrę savi valdybės klerkai nematė, kad dar bai buvo atliekami nekokybiškai“, – piktinosi verslininkas. Jo teigimu, viena iš priežasčių, kai gauname prastą produktą po viešųjų pirkimų, – mažos kainos kriterijus. „Taip pat nėra lankstumo jau pradėjus įgyvendinti projektą. Nuo techninio projekto parengi mo iki darbų praeina metai ir dau giau, per tą laiką atsiranda pigesnių ir tobulesnių inžinerinių įrenginių, sprendimų, bet dėl biurokratinių taisyklių nieko negalima keisti. To dėl lėšos naudojamos neūkiškai“, – apgailestavo A.Paukštaitis. Lietuvos žmonių partija numa čiusi efektyviau administruoti su renkamas į biudžetą lėšas, atlikti biudžeto formavimo pertvarką, kad skirstant lėšas būtų atsižvelgiama į patvirtintas valstybės plėtros stra tegijas ir pasiektus rezultatus. Politinė reklama bus apmokėta iš Lietuvos žmonių partijos rinkimų sąskaitos. Užs. 1006171
10
šeštadienis, rugsėjo 8, 2012
12p.
Libijos dilema: keršyti ar atleisti?
pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis
pasaulis Rinkimų įkarštis: kritika, Kas bus naujasis JAV prezidentas? Gal Mittas Romney, o gal Barackas Obama? Vienas sako, kad jo oponentas nieko dora ne nuveikė, kitas – kad varžovas nieko nauja nesiūlo. Regis, kuo rin kimai arčiau, tuo kalbų daugiau. Nuvylė rinkėjus?
Kas rinkėjams svarbiausia? Ekono mika? Socialiniai reikalai? Užsie nio politika? Matyt, ekonomika. Supervalsty bės gyventojais save įpratę vadin ti amerikiečiai nori gyventi gerai. Bent jau taip, kaip iki krizės... Prieš ketverius metus jie tarė „ne“ respublikonams, kurie, kaip tada dažnai kalbėta, įvėlė JAV į di džiausią per pastaruosius kelis de šimtmečius krizę. Kritikos banga respublikono George’o W.Busho administracijai demokratas B.Obama tada puikiai pasinaudojo. Tiesa, pokyčių Amerika laukė, matyt, labai jau greitų. Dabar da lis amerikiečių sako norintys tar ti „ne“ demokratams. Tiksliau, B.Obamai ir jo į visas puses daly tiems pažadams. Tiesa, kol kas nuspėti, kas laimės šalies vadovo rinkimus, sunku. Kaip rodo naujausios apklausos, B.Obama savo varžovą M.Romney lenkia vos vienu procentu. „Gal lup“ apklausa, kuri buvo atlikta šią savaitę, parodė, kad už B.Oba mą šiuo metu balsuotų apie 47, o už M.Romney – 46 proc. ameri kiečių. Pirmiausia – ekonomika
Ką respublikonai paruošė B.Oba mai? Tai – M.Romney. Nėra jis kuo nors išskirtinis, bet situacija šalyje jam tikrai palanki. Svarbiausia, kad respublikonas gali į šuns dienas išdėti B.Oba mos administracijos politiką. Jam iš esmės pakanka užsiminti apie šalies biudžeto deficitą, ekonomi kos augimą, socialines problemas, ir B.Obamos populiarumas tirpsta kaip sniegas pavasarį. Nenuostabu, kad M.Romney pa sirinktas kandidatas į viceprezi dentus Viskonsino valstijos kong resmenas Paulas Ryanas – vienas didžiausių B.Obamos administra cijos kritikų. Jis garsėja ne tik pašiepiamomis kalbomis apie B.Obamos ekonomi nės politikos spragas, tačiau ir tuo, kad yra apibūdinamas kaip konser vatyvios fiskalinės politikos šali ninkas. P.Ryanas neslepia, kad JAV eko nomikos, jei jis su M.Romney va dovaus šaliai, laukia rimtos re formos. P.Ryanas sakė, kad kartu
su M.Romney jis yra pasiruošęs „priimti nelengvų sprendimų, rei kalingų darbo vietoms kurti, vy riausybės išlaidoms mažinti ir smulkiajam verslui gaivinti“. Tiesa, nepriklausomi ekonomis tai kol kas atsargiai vertina P.Rya no reformų planus, nors jis ir va dovavo Atstovų Rūmų biudžeto komitetui, tad, kaip sako jo šali ninkai, geriau nei bet kas kitas iš mano biudžeto klausimus.
Nė kiek nestebina, kad respublikonai savo rinkimų arkliu ku pasirinko ekono miką.
Ginčai dėl sveikatos ir skolos
Daugelį senyvo amžiaus ameri kiečių piktina B.Obamos sveikatos apsaugos reformos planas. O P.Ryanas siūlo privatizuo ti sveikatos priežiūrą ir riboti su ja susijusias išlaidas. Jo teigimu, taip per artimiausią dešimtmetį būtų galima sutaupyti 6 trln. dolerių. Be to, pasak jo, būtų galima dalį sveikatos apsaugos programos da lyvių perkelti į privačius draudimo planus, kurie būtų perkami su vy riausybės subsidijomis. Žinoma, tokios priemonės pa dėtų sumažinti biudžeto deficitą ir sustabdyti skolos augimą, tačiau oponentai demokratai jau atrėžė, kad reforma reiškia, jog milijonai JAV senjorų arba liks be sveikatos priežiūros, arba turės kaip reikiant pakrapštyti pinigines, kad susimo kėtų už šias paslaugas. JAV skolos augimas – kita P.Rya no nuolat kritikuojama B.Obamos administracijos politikos klaida. Praėjusių metų rudenį jis savo oficialioje svetainėje socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė, kad 15 trln. dolerių skolos ribos peržen gimas „žymi nešlovės dieną JAV istorijoje“. P.Ryanas siūlo paramą smul kiajam verslui ir reanimuoti darbo vietų kūrimo programą. Tačiau ekspertai sako, kad res publikono kalbos apie socialinių išmokų karpymą, taip pat mokes čių mažinimą skamba miglotai. Be to, iki šiol neaišku, kaip ketinama
didinti darbo vietų skaičių, taip pat kaip parama smulkiajam verslui pa gelbės buksuojančiai ekonomikai. Demokratų atsakas
P.Ryano strategijos spragos – gera galimybė demokratams atsigrieb ti. Tai jie ir daro. Antai B.Obama, vertindamas P.Ryano ir M.Romney planus, paragino amerikiečius iš spirti lauk M.Romney ekonomikos veiksmų planą, esą abu respubliko nai nieko nauja nežada. „Bėda tai, kad kiekvienas jau matė jo ekono mikos žaidimo strategiją, – mes ži nome, kas joje surašyta, – pareiš kė B.Obama. – Dėl M.Romney ir P.Ryano žaidimo plano jums galiu duoti tik vieną patarimą – išspir kite jį lauk; jis neveiks, jis nelaimės rungtynių. Tas treneris jums ne reikalingas – tai būtų pralaimėjimų sezonas.“ B.Obama savo priešinin ką pavadino praeito amžiaus relik tu, kuris nesugeba rinkėjams pasiū lyti nė vienos naujos idėjos. „Nors yra daug iššūkių, su kuriais susi
Karštis: kuo prezidento rinkimai arčiau, tuo atmosfera Jungtinėse Valstijo
duriame šiame naujajame šimtme tyje, tai, ką respublikonai pasiūlė per tas tris dienas, buvo programa, labiau tinkama praeitam šimtme čiui, – pabrėžė prezidentas. – Tai buvo grįžimas... Mes jau esame tai
matę – tai buvo galima žiūrėti per nespalvotą televizorių su „triu šio ausimis“. Jis nepasiūlė nė vie nos naujos idėjos. Tai buvo karto jimai iš tos pačios senos politikos, kurią girdėjome dešimtmečius; tos
Kuri ponia labiau su Jei vyras kandidatuoja į JAV prezi dentus, darbo bus. Abiejų kandidatų žmonos Michelle Obama (nuotr. kai rėje) ir Ann Romney kaip įmanyda mos pluša, kad amerikiečiams įro dytų, jog jų vyrai – patys geriausi.
Pirmoji JAV ponia, žinoma, ne sisuka prie puodų. Tačiau sakyti kalbas didžiulėms rinkėjų audito rijoms gali ne kiekvienas. Tačiau tiek respublikono Mitto Romney žmona Ann, tiek Baracko Obamos antroji pusė Michelle su savo užduotimis, regis, susidorojo nepriekaištingai. Tiesa, A.Romney teko kiek paprakaituoti bandant rinkėjus įtikinti, kad jos vedybinis gyvenimas nebuvo rožėmis klotas, nors vyras – milijonierius. Harvardo ir Prinstono univer sitetuose išsilavinimą įgijusi tei sininkė M.Obama rinkėjams sa kė, kad jos vyras – paprastas, kaip vandens lašas, nors ir turi ypatin gų būdo savybių. „Kai žmonės manęs klausia, ar buvimas Baltuosiuose rūmuose pakeitė mano vyrą, galiu nuošir džiai pasakyti, kad, kalbant apie jo
charakterį, jo įsitikinimus ir jo šir dį, B.Obama tebėra tas pats vyras, kurį prieš visus tuos metus įsimy lėjau. Tai vyras, kurį tomis ramybės akimirkomis vėlyvais vakarais ma tau palinkusį virš savo darbo stalo, įnikusį į laiškus, kuriuos jam at siuntė žmonės. Į laišką tėvo, sun kiai galinčio apmokėti savo sąskai tas, moters, mirštančios nuo vėžio, kurios draudimo bendrovė nesu mokės už jos gydymą, jauno žmo gaus, tiek daug žadančio, bet turin čio tiek mažai galimybių. Matau jo akyse susirūpinimą ir girdžiu ryžtą jo balse, kai jis man sako: „Tu ne patikėsi, ką išgyvena šie žmonės, Michelle. Tai neteisinga. Turime toliau dirbti, kad tai ištaisytume. Turime dar tiek daug padaryti“, – pasakojo prezidento žmona. Stebėtojai neabejoja, kad M.Oba ma, kurios mergautinė pavar dė LaVaughn Robinson, – vienas svarbiausių vyro kozirių. Išsiskir dama žavesiu, užslėpta tvirtybe ir vis didėjančiais politiniais įgū džiais, ji suteikė labai reikalingo gyvumo kiek nukentėjusiam savo vyro „prekės ženklui“.
11
šeštadienis, rugsėjo 8, 2012
pasaulis Šeimos ginčas?
V.Putino sekso pamokėlė
Prancūzijos policija aiškinasi, ar brolių ginčas galėjo tapti irakiečių kilmės britų šeimos trijų narių nužudymo Alpėse prie žastimi. Žiniasklaidoje pasirodė praneši mų, kad kalbama apie ginčą dėl palikimo, verto per 1,2 mln. eurų (4,14 mln. litų). Nužudytojo Saado al Hilli brolis ketvirta dienį pasidavė britų policijai ir teigė esąs nekaltas bei sutinkantis bendradarbiauti, atliekant tyrimą.
Užsienio žiniasklaida aktyviai komentuoja Rusijos prezidento Vladimiro Putino sam protavimus apie grupinį seksą. „Kai kurie mėgėjai sako, kad grupinis seksas yra ge riau už individualų, nes čia, kaip ir bet ku riame kolektyviniame darbe, galima patin giniauti“, – sakė šalies vadovas, komen tuodamas už grotų patupdytos pankro ko grupės „Pussy Riot“ akciją pagrindinė je Rusijos šventovėje.
1
tūkst. skrydžių
vakar atšaukė Vokietijos oro bendrovė „Lufthansa“ dėl palydovų streiko.
pagyros ir net melagystės
ose karštesnė.
pačios politikos, kuri buvo peršama vidurinei klasei daugelį metų.“ Įtakingi rėmėjai
Įtakingų buvusių JAV politikų pa laikymas – reikšmingas kiek
„Scanpix“ nuotr.
vienam iš kandidatų. Buvusi JAV valstybės sekretorė Condoleez za Rice M.Romney pavadino lyde riu, galinčiu apsaugoti nuo užsie nio ir vidaus grėsmių. „Matėme, kad laisvės troškimas yra visuoti
ujaudino Ameriką? Atlikdama pirmosios ponios pa reigas M.Obama daug dėmesio skyrė kampanijoms už sveiką mi tybą ir gerą fizinę būklę, taip pat ji išgarsėjo savo noru padėti karo ve teranų šeimoms.
B.Obama tebėra tas pats vyras, kurį prieš visus tuos me tus įsimylėjau.
„Ji yra pirmoji vyriausioji ma ma, pirmoji sodininkė, šauni teta – ji yra gerų rankų Oprah, – sakė Robertas Watsonas, pirmųjų po nių vaidmenų ekspertas iš Lynno universiteto Floridoje. – Nežinau, ar tai įvaizdžio perkūrimas, ar mes pagaliau imame matyti tikrąją Mi chelle. Kad ir kas tai būtų, tai – la bai veiksminga.“ Nenuostabu, kad pirmąją ponią amerikiečiai palaiko gerokai la biau nei patį B.Obamą. Gausiomis ovacijomis buvo sutiktas ir B.Oba
mos konkurento M.Romney žmo nos Ann pasirodymas Respubliko nų partijos suvažiavime Floridoje. A.Romn ey nes lėp ė savo ir M.Romney meilės istorijos, prasi dėjusios dar koledže, kalbėjo apie tvirtą šeimą, daug dėmesio skyrė rinkėjoms moterims. „Praėjo 47 metai nuo to laiko, kai tas aukštas, lyg ir žavus jau nuolis parlydėjo mane namo po mūsų pirmojo šokio. Vėliau ne kiekviena diena buvo lengva. Bet jis vis dar mane prajuokina. Ir nė kartelio neturėjau net mažiausios priežasties abejoti, kad esu lai mingiausia moteris pasaulyje“, – pasakojo ji. Vis dėlto svarbiausias A.Romney tikslas buvo įtikinti amerikiečius, kad jų šeima – kas dieniška ir jos vyras supranta visų žmonių problemas. „Šis žmogus nesusikirs, – tvir tai išrėžė A.Romney. – Šis žmogus mūsų nenuvils. Šis žmogus pakels Ameriką! Mittu galima pasitikėti. Jis myli Ameriką. Jis nuves mus į geresnį pasaulį – taip, kaip saugiai parlydėjo mane iš tų šokių.“ Parengė Valentinas Beržiūnas
nis, kai žmonės Artimuosiuose Ry tuose sukyla jos gauti, – respubli konų suvažiavime Tampos mieste Floridoje sakė C.Rice. – Vis dėlto Arabų pavasario pažadas yra apim tas netikrumo ir priešiškų kaimy
nų. M.Romney supranta šią tikro vę. Mūsų gerovė namie ir lyderystė užsienyje yra susijusios. Jie žino, ką daryti. Jie žino, kad mūsų draugai ir sąjungininkai privalo vėl galėti pasitikėti mumis.“ B.Obama turi dar įtakingesnį rėmėją – buvusį JAV vadovą Billą Clintoną. Nors šio JAV prezidento dar bą Baltuosiuose rūmuose 1993– 2001 m. temdė skandalai, rietenos su respublikonais ir apkaltos gėda, po didžiosios recesijos B.Clintono kadencija dabar atrodo tarsi auk so amžius. Apklausos rodo, kad B.Clintonas šiuo metu JAV yra toks pat popu liarus kaip savo inauguracijos die ną, – jį palaiko apie 66 proc. ame rikiečių. B.Clintonas nė sykio negailėjo gerų žodžių B.Obamai. „B.Obama padarė geriausia, ką galėjo apverktinomis sąlygomis. Jam seksis geriau, jeigu Amerikos žmonės pasakys: ne, mes nenori me grįžti atgal ten, kur pirmiausia patekome į bėdą. Duokite mums XXI a. ekonomiką, kurios dalimi galėtume tapti mes visi“, – kalbė jo buvęs JAV vadovas. Politikai meluoja išsijuosę?
Kad ir ką žada politikai, stebėtojai ironizuoja, kad vienas ryškiausių šios JAV prezidento rinkimų kam panijos bruožų – melagystės. Antai respublikonas P.Ryanas Amerikos sporto žurnalistus nese niai prajuokino vienoje radijo laido
je pareiškęs, kad maratono distan ciją įveikė vos per tris valandas. P.Ryanas neslepia, kad labai rū pinasi savo sportine forma. Įtakingas vokiečių leidinys „Der Spiegel“ ironizavo, kad respubli konų kandidatas į vicepreziden tus galėtų tapti puikiu sportinin ku. Mat laikas, per kurį politikas neva įveikė 42 kilometrų distanci ją, – neblogas. Tačiau įdomumo dėlei pasikaps tę archyvuose amerikiečių spor to žurnalistai nuo 1999 m. rado vos vieną įrašą, kad asmuo vardu P.Ryanas bėgo maratone. Deja, jo rezultatas buvo 4.01 val. Tiesa, ylai išlindus iš maišo, po litikas gynėsi, kad ne viską teisin gai prisiminė. Nors šis skandalas – menknie kis, žurnalistai sako, kad meluoti JAV politikai nesibodi. Antai, tas pats P.Ryanas, kalbė damas Respublikonų partijos suva žiavime Floridoje, kaltino B.Oba mą, jog šis ignoravo specialios Kongreso komisijos rekomenda cijas dėl biudžeto deficito sumaži nimo. Bet jis nė žodeliu neužsimi nė, kad pats dirbo komisijoje, kuri iš esmės nieko dora nenuveikė. P.Ryanas taip pat kaltino šalies vadovą tuo, kad B.Obama nuta rė nuo sveikatos sistemos nurėžti apie 760 mln. dolerių, kurie būtų skirti senjorams. Tačiau paties respublikono pla čiai giriamas ekonomikos gaivini mo planas numato beveik tą patį. Galiausiai respublikonų kandi datas daug kalbėjo apie JAV auto mobilių pramonės gigantų, tokių kaip „General Motors“, finansines problemas, tačiau, matyt, pamir šo, kad šios bendrovės problemos prasidėjo dar anksčiau, nei B.Oba ma tapo šalies vadovu, t. y. respub likonų valdymo metais. Oponentai demokratai taip pat nesibodi kiek pajuodinti respub likonus. Antai B.Obamos komanda ku rį laiką trimitavo, kad M.Romney ketina uždrausti abortus net tuo atveju, jei moteris pastojo išprie vartauta arba nėštumas kelia pa vojų moters gyvybei. Bet respublikonų programoje to kių nuostatų nėra. Politikos apžvalgininkai iš dien raščio „Tampa Bay Times“ net ap skaičiavo, kad iš dešimties respub likonų pareiškimų vienas visuomet bus melagingas. Oponentų demokratų stovyklo je padėtis kiek geresnė. Tarp jų iš penkiasdešimties vienas pareiški mas dvelkia apgaule. BNS, „Der Spiegel“, „Newsweek“, „Tampa Bay Times“, „New York Times“ inf.
12
šeštadienis, rugsėjo 8, 2012
pasaulis Regbis invalido vėžimėliuose Viena labiausiai intriguojan čių ir kartu daugiausia disku sijų sukėlusi sporto šakų Lon dono paralimpiadoje yra reg bis invalido vėžimėliuose. Ma ža to, kad toks sportas atro do itin šiurkštus, o žaidėjai po rungtynių turi ne tik mėly nių, bet ir lūžių, šiose žaidynė se aštuoniose rinktinėse daly vauja ir dvi moterys. Ryžtingai nusiteikę žaidėjai netgi atsisa kė segtis šalmus.
Libijos dilema: keršyti ar atl Teisingumo paieš kos naujojoje Li bijoje kelia sun kių klausimų dėl atsakomybės už Muammaro al Gad dafi epochos nusi kaltimus. Viename kalėjime vykdomas unikalus eksperi mentas, kur buvę kaliniai vėl susitin ka su savo kankin tojais.
Nelaisvė: Hadbos kalėjime laikomi M.al Gaddafi režimo šalininkai – informatoriai, žudikai, kankintojai ir samdiniai.
Nori išgirsti atsakymus
Vokietijos žurnalas „Der Spiegel“ rašo, kad Mohammedas Gwaida ras galėtų surakinti kalinį grandi nėmis, pakelti į orą, trankyti elekt rošoku ir spardyti kojų padus tol, kol jie išsipūs kaip balionai. Vie na vertus, tai būtų sąžininga, nes būtent taip šis vyras, dabar sėdin tis Tripolio Hadbos kalėjimo 6-oje kameroje, elgėsi su juo. 48 metų M.Gwaidaras vienuo lika metų kalėjo už savo religinius įsitikinimus ir bandymą nuvers ti vyriausybę. Dabar už grotų sė di buvęs ministras pirmininkas, 14 žvalgybos tarnybos pulkinin kų, dešimtys kalėjimo prižiūrėto jų ir galvažudžių, taip pat Hamsa – buvęs kankintojas, 59-erių aukštas ir liesas vyras. Bet M.Gwaidaras nenori jam at lyginti tuo pačiu, o eina su juo pa sikalbėti. Jis nori sužinoti atsaky mą į klausimus, kurie kamavo jį ilgus metus. Kodėl 1200 žmonių turėjo žūti Abu Salimo kalėjimo skerdynėse 1996-aisiais? Kodėl dar daugiau žmonių turėjo patir ti dideles kančias? Iš kur atsirado tiek daug neapykantos? Akistata su kankintoju
Pirmą kartą kankintojas ir jo auka, kuri dabar eina Hadbos kalėjimo
direktoriaus pareigas, pasikalbėjo šiemet vasarį. M.Gwaidaro žmonės suėmė Hamsą su šeima besislaps tantį Vakarų Libijoje – jis neturėjo pinigų pasprukti į užsienį. Pirmas pokalbis buvo trumpas. „Tu prisimeni?“ – paklausė M.Gwaidaras, ir Hamsa linktelėjo galva. M.Gwaidaras parodė kaliniui savo rankas, bet Hamsa neatplėšė akių nuo grindų. M.Gwaidaras atsiklaupė, palinko į priekį, sukabino rankas už nuga ros ir tarė: „Štai, ką tu man pada rei. Štai kaip aš kabėjau 10 dienų.“ Tik tuomet Hamsa pažvelgė į sa vo buvusio kalinio rankas ir riešus su giliai įsirėžusiomis virvių žy mėmis. „Aš žinojau, kad vieną dieną tu mane sučiupsi“, – tarė Hamsa ir pradėjo verkti.
žmoniškų gyvenimo sąlygų. Ne tik Hadbos kalėjime, bet ir visoje ša lyje žmonės keičiasi vaidmenimis. Revoliucionieriai suėmė maždaug 7 tūkst. žmonių, daugelis tebė ra laikomi slaptuose kalėjimuose. Garsiausias jų yra nuversto Libi jos lyderio sūnus Saifas al Islamas Gaddafi, kuris šį mėnesį bus teisia mas az Zintano mieste. Bet dauguma kitų kalinių buvo tik maži sraigteliai dideliame diktatū ros mechanizme: informatoriai, žu dikai, kankintojai ir samdiniai. Da bar jie atsidūrė rankose tų, su kuriais kovojo ir kuriuos engė. Taigi kyla klausimas, ką su jais daryti. Vieni trokšta keršto, kiti yra at laidūs, bet kiekvienas nori teisin gumo. Bet ar gali susitaikyti šalis, kuri tiek daug iškentėjo? Vykdė įsakymą
Kiekvienas nori teisingumo
Hadbos kalėjime vykdomas unika lus eksperimentas: buvę kaliniai da bar yra prižiūrėtojai, o buvę prižiū rėtojai – kaliniai. Juos vienija Abu Salimas – grėsmingiausias Tripo lio kalėjimas politiniams kaliniams, baimės epicentras M.al Gaddafi val dymo metais. Tūkstančiai žmonių čia buvo kankinami. 1996 m. dau giau nei 1200 buvo išžudyti. Tai bu vo atsakas į riaušes, kilusias dėl ne
Tikriausiai kalėjimas yra viena ge riausių vietų pradėti ieškoti atsa kymo. Hadbos kalėjimo direktorius pasiūlė „Der Spiegel“ žurnalistams patiems sudalyvauti akistatoje. Kabinete buvo trys vyrai: Ham sa sėdėjo ant kėdės, priešais jį ant sofos įsitaisė M.Gwaidaras, o šalia – jo kolega Mouadas Khalilas. Šis vaikiško veido 40-metis prieš re voliuciją prekiavo baldais. Kodėl Hamsa yra čia?
„Aš esu vienas prižiūrėtojų, ku rie dalyvavo įvykiuose Abu Sali me, – tarė jis. – Taip pat dalyva vau šaudymuose, nes taip buvo liepęs kalėjimo direktorius. Nes kaičiavau, kiek žmonių nužudžiau. Jie davė mums naujus ginklus, ir aš tiesiog šaudžiau.“ Hamsa kalbėjo minkštu monoto nišku balsu žmogaus, kuris 16 me tų bandė savo veiksmus pateisin ti sau pačiam. Ar jis kankino kalinius? „Visuomet stengiausi būti mie las. Nebuvau iš tų blogųjų. Nepri simenu, kad būčiau ką nors kan kinęs. Bet jei kankinau, tuomet atsiprašau“, – sakė Hamsa. M.Gwaidaras pasiekė stiklinę vandens ir vėl įsitaisė giliai sofoje, bandydamas atrodyti šaltakraujiš kas, bet staiga sušuko: „Aš tau at leidžiu!“ „Bet tu kankinai! Tu kankinai jį!“ – įniršio negalėjo sutvardyti M.Khalilas. Kankinimo mašina
Ironiška, bet tie, kurie nukentėjo labiausiai, dažnai būna labiau lin kę atleisti. O štai M.Khalilas nenori nieko pamiršti. Jis apimtas neapy kantos žmonėms, kurie Abu Salime nužudė du jo brolius. Ilgus metus jis turėjo slėpti savo jausmus, nes
net užsiminti apie skerdynes buvo pavojinga.
Neskaičiavau, kiek žmonių nužudžiau. Jie davė mums nau jus ginklus ir aš tie siog šaudžiau.
„Taip, su kaliniais mes elgėmės blogai. Maistas buvo prastas. Dau gelis sirgo tuberkulioze, o mes juos mušėme“, – sakė Hamsa, bet at sisakė pripažinti kankinęs priešais ant sofos sėdintį žmogų. „Jis buvo kankinimo mašina, – pareiškė M.Gwaidaras, tarsi Hamsos nebūtų buvę kabinete. – Jo vienin telis darbas buvo kankinti kalinius. Mes galime prisiminti kiekvieną aki mirką, o jis negali, nes kankino tiek daug žmonių.“ Hamsa nusišypsojo ir tarė: „Man buvo duoti tokie įsa kymai. Ką aš galėjau padaryti? Mano pusbrolis buvo kalėjime, ir aš buvau stebimas. Neturėjau pasirinkimo.“ Kokia bausmė jam atrodo sąži ninga? „Aš nežinau, – tarė Hamsa. – Viskas Dievo rankose.“ Parengė Julijanas Gališanskis
13
šeštadienis, rugsėjo 8, 2012
pasaulis Regbis invalido vėžimėliuose
leisti?
AFP nuotr.
Abu Salimo žudynės Sušaudyti riaušes sukėlusius kali nius įsakė buvęs žvalgybos vado vas Abdullah al Senussi ir M.al Gad dafi pusbrolis Mansouras Dhao. Pir masis pabėgo į Mauritaniją, antrasis buvo suimtas Misratoje. Per skerdynes išžudyti 1270 iš 1700 Abu Salimo kalinių, įskaitant ir 120 sergančių. Visi jie buvo išvaryti į ka lėjimo kiemus, o prižiūrėtojai dvi valandas į juos šaudė nuo stogų. Ki tą dieną kūnai buvo užkasti statyb vietės griovyje. Bet po ketverių me tų palaikai vėl atkasti ir sudeginti. Abu Salimo skerdynėse dalyvavo maždaug 300 žmonių. Trečdalis jų buvo suimti, dauguma atsidūrė Hadbos kalėjime. 20 vyrų, išgyve nusių Abu Salimo siaubą, dabar tar do buvusius prižiūrėtojus. Jie įrašo išpažintis, leidžia kitoms aukoms susitikti su nusikaltėliais ir bando atkurti įvykius, kurių pėdsakus taip kruopščiai bandyta paslėpti.
14
šeštADIENIS, rugsėjo 8, 2012
18p.
LFF mažiausiai dvi savaites neturės vadovo.
???? ?? ???? ??
sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys
???? ??
???? ??
???? ??
???? ??
sportas
D.Adomaitis: geriausi metai – „Žal Dainius Adomaitis, 1998-aisiais su Kau no „Žalgiriu“ iškovo jęs Europos taurę, o 1999-aisiais tapęs Eurolygos čempio nu, pirmą kartą jau kaip treneris stos į kovą su savo buvu sia komanda.
D.Adomaičio dosjė Gimė 1974 m. sausio 19 d. Šakiuo
se. Ūgis – 201 cm. Žaidė Vilniaus „Sta
tybos“, Kauno „Žalgirio“, Montekati nio „Zucchetti“, Vloclaveko „Anwil“, Vroclavo „Sląsk“, Gravlino-Diunker ko „Maritime“, Rygos „Barons“ ko mandose. 1997–2001 m. atstovavo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei. Titulai: 1996 m. Europos jaunimo čempionas, 1997, 1998, 1999 m. Lie tuvos čempionas, 1998 m. Europos taurės laimėtojas, 1999 m. Euroly gos čempionas, 1999 m. Šiaurės Eu ropos krepšinio lygos (NEBL) čem pionas, 2000 m. Sidnėjaus olimpi nių žaidynių bronzos medalio lai mėtojas, 2001, 2002 m. Lenkijos čempionas, 2008 m. Latvijos čem pionas, 2008 m. Europos „Iššūkio“ taurės laimėtojas.
Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Kauno sporto halėje vykstančiame tarptautiniame Stepo Butauto tau rės turnyre šiandien D.Adomaičio treniruojama Vloclaveko „Anwil“ (Lenkija) ekipa varžysis su daug kartiniais Lietuvos čempionais žalgiriečiais. „Žalgiryje“ buvo mano patys ge riausi metai“, – šio mačo išvakarė se sakė D.Adomaitis. – Dainiau, ką jums reiškia iš vesti savo krepšininkus į dvi kovą su buvusia jūsų komanda? – paklausėme „Anwil“ stratego. – Jaučiu ypatingų emocijų antplūdį. Aš, kaip žaidėjas, atstovaudamas „Žalgiriui“ labai daug pasiekiau. Tebeprisimenu puikų mikroklima tą, kolektyvą, trenerius. Iki šiol su visais tuomečiais žalgiriečiais esa me labai geri draugai. Manau, to kių dalykų neįmanoma pamiršti. – Ar esate palyginęs savo laikų „Žalgirį“ su dabartiniu?
Trenerio karjera: 2009–2010
m. – Slupsko „Energa Czarni“ vy riausiojo trenerio asistentas, 2010– 2012 m. – „Energa Czarni“ vyriau siasis treneris, nuo 2012 m. birže lio – Vloclaveko „Anwil“ vyriausia sis treneris. Strategas: D.Adomaičio karjera glaudžiai susijusi su Lenkija.
– Tai padaryti sudėtinga. 1999ųjų Eurolygos čempionas „Žalgi ris“ buvo trenerio Jono Kazlaus ko projektas, kuriame gerai derėjo Lietuvos rinktinės žaidėjai ir kan didatai, jauni ir perspektyvūs žai dėjai bei trys užsieniečiai. Tai buvo pirmas kartas Lietuvoje, kai ko manda buvo suburta remiantis bū tent tokiais komplektacijos princi pais. Ir tai pasitvirtino su kaupu. Šiemečio „Žalgirio“ privalumas tas, kad dauguma krepšininkų se
nokai rungtyniauja kartu – ar klu be, ar šalies rinktinėje. Jie puikiai vienas kitą supranta aikštėje. Pir miausia turiu galvoje lietuvius, ku rie – stipriausi „Žalgirio“ koziriai. Mačiau pirmąsias kauniečių rung tynes su Vilniaus „Lietuvos rytu“. Žinau, kad žalgiriečiai dar nebai gė visų pasirengimo sezonui darbų, bet stebėjausi, kaip puikiai jie aikš tėje jautė vienas kitą. Kitas dalykas – „Žalgiryje“ suburti žaidėjai, kurie nori laimėti. Šie du veiksniai – tvir
Perspektyva: Lietuvos krepšinio specialistui patinka, kad naujieji „Anwil“ klubo vadovai turi ilgalaikę ko
mandos viziją.
Artūro Morozovo nuotr.
tas pamatas labai geram kolekty vui. Nemažą įtaką žaidimo braižui, mano manymu, turės vyriausiasis treneris Joanas Plaza, kurio karjerą įdėmiai stebėjau paskutinius trejus metus. Mane žavi jo propaguojamas krepšinis. Agresyvi gynyba, didelis tempas – tai šiuolaikinis žaidimas, džiuginantis žiūrovus. – Kuo savita jūsų treniruojama „Anwil“ ekipa? – Naujasis sezonas turėtų būti, sa kykime, pereinamasis, nes pasikeitė klubo vadovai. Naujasis prezidentas – ambicingas, turi ilgalaikę koman dos viziją. Klubo biudžetas sumažėjo 30 proc., todėl nedalyvausime Eu ropos taurės varžybose. Kitais me tais biudžetas turėtų pasiekti bu vusį lygį. Naujųjų vadovų strategija – paprasta: žingsnis po žingsnio – į priekį. Kitąmet „Anwil“ komanda tikrai bus kitokia. O šį sezoną apsi ribosime Lenkijos čempionatu, ku riame galioja taisyklė, kad aikštėje per varžybas koviniame penkete tu ri būti bent du lenkai. – Koks jis – lenkiškasis krepši nis? – Galima drąsiai sakyti, kad eliti nis divizionas – tai fizinės jėgos ly ga. Ji primena vokiečių krepšinio bundeslygą. Lenkijoje rungtyniau
ja nemažai užsieniečių. Beveik kas met kiekvienoje komandoje galima suskaičiuoti po keturis ar net pen kis legionierius. Tarptautiniu ly giu lenkai, manau, atrodo neblo gai: vienas klubas kovos Eurolygoje, du – Europos taurės varžybose, dar vienas – VTB Vieningosios lygos turnyre. Iškalbinga statistika, tie sa? Komandos – panašaus pajėgu mo, išsiskiria tik keturios su dides niais biudžetais.
Trenerio darbui ruo šiausi paskutinius penkerius žaidėjo karjeros metus. To dėl naują gyvenimo etapą pradėjau ne skausmingai.
– Su savo auklėtiniais kalbatės lenkiškai? – Taip. Kai atvykau į Lenkiją kaip žaidėjas, net neabejojau, kad pri valau išmokti šalies, kurioje rung tyniausiu, kalbą. Pagrindinė kalba komandoje – anglų, nes „Anwil“ gretose yra ir trys amerikiečiai bei kanadietis, bet man paprasčiau pa
15
šeštADIENIS, rugsėjo 8, 2012
sportas G.Gustas žais „Neptūne“
NKL gretose – naujokai
V.Kličko padės tašką?
Klaipėdos „Neptūnas“ vie nam sezonui pasirašė sutar tį su 32 metų 190 cm ūgio gy nėju Giedriumi Gustu. Praėjusį sezoną G.Gustas rungtyniavo Lenkijoje, Zgoželeco „Turow“ ekipoje. Paskutinį kartą Lietu voje krepšininkas žaidė 2004aisiais, kai atstovavo Kauno „Žalgiriui“.
Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) čempionate dalyvaus 18 ekipų. Tarp jų – keturios naujokės: Plungės „Olimpas“, Alytaus „Dzūkija“, Šakių „Za navykas“ ir Birštono „Jazz-Di remta“. Iš lygos iškrito autsai deris Šiaulių „ABRO-Universi tetas“. NKL sezonas startuos spalio pradžioje.
Šiandien Maskvoje dėl Pa saulio bokso tarybos (WBC) čempiono diržo supersun kaus svorio kategorijoje kau sis ukrainietis Vitalijus Kličko ir Vokietijos atstovas libanie tis Manuelis Charras. V.Kličko po šios dvikovos ketina baigti karjerą. Iki šiol M.Charras lai mėjo visas dvikovas.
lgiryje“
Statistika „Žalgiris“–“Chimik“ 2012 09 07, Kauno sporto halė, 3000 žiūrovų.
stabas lenkams pasakyti jų gimtą ja kalba.
81:67
– Atostogas skiriate Lietuvai? – Po sezono visada grįžtu į Lietuvą. Čia – šeima, tėvai, draugai, dar bai, kuriuos reikia atlikti, studijos. Poilsis būna trumpas, nes reikia at rasti laiko ir savo profesinėms ži nioms gilinti. – Po Londono olimpinių žai dynių prasidėjo naujo Lietu vos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiojo trenerio ir kaltų jų už lūkesčių nepateisinusius rezultatus paieškos. Ką mano te apie tai? – Šia tema turiu savo nuomonę, kaip ir kiekvienas iš mūsų, bet nemanau, kad reikia garsiai rėkauti ir ją skelb ti. Yra žmonės, atsakingi už visus sprendimus. Tai – jų tiesioginis dar bas. Todėl jie patys ir pasirinks ge riausią variantą. Nė vienas specia listas, dirbantis Lietuvos krepšiniui, nenori, kad šiai sporto šakai būtų blogiau. Mūsų krepšinio viršūnė – rinktinė, todėl visi turi būti suinte resuoti padėti jai. Aš neturiu kompe tencijos svarstyti, kas turėtų stovėti prie rinktinės vairo, tegul tai daro tie, kas šią sritį išmano geriau. Manau, kad užduotis rinktinei prasibrauti į Londono olimpiados pusfinalį buvo įgyvendinama. Ko dėl nepasisekė? Susidėjo daug prie žasčių, netgi smulkmenų. Trūko Ro berto Javtoko, ypač per dvikovas su tomis ekipomis, kurios turėjo galin gas puolėjų grandis. Diskutuoti apie niuansus galima ilgai ir nuobodžiai, tačiau tikrąsias priežastis žino tik treneriai. Man į akis krito puolime padarytų klaidų skaičius. Reikia de talios analizės. Vis dėlto akivaizdu, kad krepšininkai kovai atidavė vi sas jėgas, stengėsi. Rusai – įveikia mi varžovai, bet ir jie ne veltui pa sipuošė bronzos medaliais. – Kada paskutinį kartą tikrino te savo rankos taiklumą? – O, senokai (juokiasi)... Nesitre niruoju, nes žaidėjo karjerą baigiau dėl blauzdos traumos. Privalau ir dabar protingai elgtis. Praėjusio se zono pabaigoje pamėčiau į krepšį – su riešu dar viskas gerai. Neslėpsiu – pasiilgstu kamuolio. – Ar buvo sunku iš žaidėjo per sikvalifikuoti į trenerį? – Kiekvienas sporto profesionalas turi ruoštis tokiam žingsniui. Yra atvejų, kai žaidėjas treneriu tampa po sunkios traumos, bet tai – tra gedija. Man pavyko išvengti žiaurių traumų, o trenerio darbui ruošiausi paskutinius penkerius žaidėjo kar jeros metus. Todėl naują gyvenimo etapą pradėjau neskausmingai.
(32:19, 22:24, 13:8, 14:16) „Žalgiris“: R.Kaukėnas 15 taškų, M.Kuzminskas 14 (3/3 tritaškių), T.Dardenas 13 (4 rezultaty vūs perdavimai), D.Lavrinovičius 10 (5 at kovoti kamuoliai), K.Lavrinovičius 9, O.La fayette’as 7 (5 rezultatyvūs perdavimai), M.Popovičius 6, P.Jankūnas 4, M.Kalnie tis 3.
„Chimik“: D.Josephas 13, V.Goodridge’as 10 (5 atko voti kamuoliai), O.Sizovas 9 (5 klaidos), W.Deane’as ir O.Belikovas po 7, A.Pus tovijus 6, V.Kovalenka ir S.Popovas po 5, S.Lesičius 4, O.Riabčiukas 1 (5 atkovo ti kamuoliai).
Komandų rodikliai:
Galimybės: efektingais metimais į „Chimik“ krepšį blykstelėjo M.Kuzminskas.
dvitaškiai – 15/41 (36 proc.) ir 17/37 (46 proc.), tritaškiai – 10/21 (47) ir 9/17 (53), baudų metimai – 21/28 (75) ir 6/11 (54), atkovota kamuolių – 33 ir 35, perimta – 16 ir 10, rezultatyvūs perdavimai – 20 ir 12, klaidos – 16 ir 28.
Lietuvos čempionai veržiasi į finalą Vilija Žukaitytė, Romas Poderys
linyje Ukrainos atstovams nepa vyko surengti lemiamo šturmo.
Lietuvos čempionai „Žalgirio“ krepšininkai žengė pirmąjį žings nį į Kauno sporto halėje vykstan čio tarptautinio Stepo Butauto taurės turnyro finalą: vakar kau niečiai 81:67 įveikė Južno „Chi mik“ ekipą.
Naujokas rengiasi iššūkiams
Diktavo savo sąlygas
Mačą su Ukrainos atstovais „Žal giris“ pradėjo šiuo starto penke tu: Mantas Kalnietis, Rimantas Kaukėnas, Mindaugas Kuzmins kas, Tadas Klimavičius ir Kšyšto fas Lavrinovičius. Kauniečiai iškart perėmė inicia tyvą – 5:0, 11:5. Varžovai nesutri ko ir sušvelnino skirtumą – 11:10, bet „Žalgiris“ po K.Lavrinovi čiaus, Oliverio Lafayette’o ir Ri manto Kaukėno tritaškių vėl nu tolo – 23:12. Netrukus persvarą padidino Paulius Jankūnas ir Dar jušas Lavrinovičius – 32:19. Antrajame kėlinyje „Chimik“ krepšininkai dar kartą priar tėjo – 39:38. Tuomet iniciaty vos ėmėsi „Žalgirio“ legionie riai O.Lafayette’as ir Tremmellas Dardenas, jiems sėkmingai pri tarė R.Kaukėnas: jų pastangomis Kauno komanda pristabdė varžo vus – 54:43. Trečiajame kėlinyje „Chimik“ per septynias minutes nepelnė nė taško, o „Žalgiris“ diktavo savo sąlygas – 67:51. Ketvirtajame kė
Žalgiriečių rungtynes su „Chimik“ ekipa kol kas kaip žiūrovas stebėjo Kauno komandos naujokas ameri kietis Jeffas Foote’as. „Treniruotis su „Žalgiriu“ pra dėsiu pirmadienį“, – sakė 213 cm ūgio vidurio puolėjas. – Jeffai, kaip jaučiatės Kau ne? – paklausėme legionieriaus iš JAV. – Esu sužavėtas miestu. „Žalgiris“ – nuostabi komanda, žaidėjai taip pat puikūs. Šiek tiek esu susipaži nęs su Kauno ekipa. Kai žaidžiau Izraelyje, Tel Avivo komandoje, te ko kovoti ir su žalgiriečiais.
– Deja, nepažįstu. Tačiau kai tik atvykau, visi žalgiriečiai mane su tiko labai šiltai. – Kaip apibūdintumėte save kaip krepšininką? – Man gerai sekasi perduoti ka muolį, pataikyti iš artimų nuotolių, blokuoti varžovų metimus. Gynyba taip pat vienas mano kozirių. Finalas – sekmadienį
Šiandien 18.45 val. „Žalgiris“ iš mėgins jėgas su Dainiaus Adomai čio treniruojama Vloclaveko „An wil“ ekipa. Prieš šią dvikovą, 16 val., susi kaus „Nižnij Novgorod“ (Rusija)
Rezultatai
– Ko sieksite „Žalgiryje“? – Noriu įrodyti, kad esu geras žaidėjas, stengsiuosi čia pritap ti. Mėginsiu kuo geriau pasirody ti visuose turnyruose – Eurolygos, VTB Vieningosios lygos ir Lietuvos čempionate. – Ar Eurolyga jums bus iššū kis? – Truputį rungtyniavau NBA, ta čiau žaidimo braižas Europoje ir JAV skiriasi. Eurolygoje man tikrai nebus lengva, bet tikiu, kad viskas bus gerai. – Ar pažįstate nors vieną žai dėją iš „Žalgirio“ komandos?
ir Panevėžio „Lietkabelio“ krep šininkai. Rytoj 12 val. prasidės mačas dėl 5-osios vietos, 14 val. – dėl 3-io sios, o 16.15 val. – didysis finalas. Vakar Klaip ėd oje pras id ėjo tarptautinis Vlado Garasto krep šinio taurės turnyras. Pirmąsias rungtynes uostamiesčio „Nep tūnas“ 78:94 (19:23, 15:28, 14:28, 30:15) pralaimėjo Vilniaus „Lie tuvos rytui“. Klaipėdiečių greto se rezultatyviausiai žaidė Marty nas Mažeika – 16 taškų, vilniečių ekipai po 12 taškų pelnė Steponas Babrauskas, Renaldas Seibutis, Predragas Samardžiskis ir Dovy das Redikas.
„Anw il“–„Chim ik“ 74:71 (19:18, 19:15, 18:20, 18:18). K.Szubarga 19 (9 rezultatyvūs perdavimai), R.Boy kinas 17/D.Josephas 19 (5/8 tritaš kių), W.Deanas 13. VEF–„Lietkabelis“ 81:72 (23:16, 22:25, 19:9, 17:22). K.Janičenokas ir W.Danielsas po 15, A.Kavaliauskas 13 (6 atkovoti kamuoliai)/D.Griškėnas ir K.Babkauskas po 15, K.Ciprusas 9.
Karjera: J.Foote’as pripažino,
kad Europos krepšinis jam – iš šūkis. Tomo Raginos nuotr.
„Nižn ij Novg or od“–VEF 65:76 (18:15, 22:23, 9:17, 16:21). V.Pan i nas 15 (6 atkovot i kamuol iai)/A. Kav al iausk as 18 (6 atkovot i ka muol iai).
16
šeštADIENIS, rugsėjo 8, 2012
sportas LTOK rinkimai – spalio 12-ąją
Suklupo pusfinalyje
V.Chomičiaus ekipos sėkmė
Lietuvos tautinio olimpinio ko miteto (LTOK) generalinės asamblėjos ataskaitų ir rinki mų sesijos vyks spalio 12-ąją. Tądien bus renkamas ir LTOK prezidentas. Tarp kandidatų – dabartinis LTOK vadovas Ar tūras Poviliūnas bei olimpiniai čempionai Daina Gudzinevi čiūtė ir Virgilijus Alekna.
Londono parolimpinių žaidy nių vyrų aklųjų riedulio turny ro pusfinalyje Pekino parolim piados vicečempionė Lietuvos rinktinė 1:2 pralaimėjo Brazi lijai ir vakar dėl bronzos me dalių kovojo su turkais, kurie pusfinalyje 0:2 nusileido Euro pos čempionei Suomijos ko mandai.
Valdemaro Chomičiaus (nuotr.) treniruojama Dniep ropetrovsko „Dnepr“ koman da laimėjo Latvijoje surengtą šešių vyrų komandų krepšinio turnyrą – finale 99:94 palau žė „Ventspils“ ekipą. Trečiąją vietą užėmė Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ klubas, 82:77 įvei kęs Nikolajevo MBK (Ukraina).
17
šeštADIENIS, rugsėjo 8, 2012
sportas startą skelbs V.Alekna
Kausis dėl vietos finale
Susižeidė olimpiadoje
Šiandien Vilniuje vyksiančio se maratono bėgimo varžy bose jėgas išmėgins ne vien suaugusieji. Jungtinių Tau tų vaikų fondas – UNICEF – rengia vaikams 1 km linksmą jį bėgimą. Startą mažiesiems bėgikams paskelbs dukart olimpinis čempionas Virgili jus Alekna.
AtviroJAV teniso čempiona to vyrų varžybų pusfinalyje jė gas išmėgins serbas Novakas Džokovičius (nuotr.) ir ispanas Davidas Ferreras bei škotas Andy’is Murrray’us ir Čekijos tenisininkas Tomašas Berdy chas. AtviroJAV teniso čem pionato prizų fondą sudaro 24 mln. JAV dolerių.
Rusijos šuolininkė į aukš tį su kartimi Svetlana Feofa nova paaiškino, kodėl Londo no olimpiadoje nepateko į fi nalą. Ne tik jai, bet ir kelioms kitoms atletėms kilo proble mų dėl to, kad dėl organizato rių klaidos teko šokinėti prieš stiprų vėją. S.Feofanova dėl to žaidynėse susižeidė koją.
18
ĹĄeĹĄtADIENIS, rugsÄ—jo 8, 2012
sportas
FutÂboÂlo feÂdeÂraÂciÂja – kol kas be galÂvos Iki paÂnaÂgiĹł suÂsiÂkompÂroÂmiÂtaÂvuÂsi LieÂtuÂvos futÂboÂlo feÂdeÂraÂciÂja (LFF) maÂĹžiauÂsiai dvi saÂvaiÂtes neÂtuÂrÄ—s vaÂdoÂvo.
„„Krizė: į Lietuvos futbolo federacijos vartus tebemuťami vienas įvartis
po kito.
R
Tomo LukĹĄio (BFL) nuotr.
VaÂkar LFF vykÂdoÂmoÂjo koÂmiÂteÂto poÂsÄ—Âdis, svarsÂtÄ™s ĹĄios orÂgaÂniÂzaÂciÂjos preÂziÂdenÂto JuÂliaus KveÂdaÂro liÂkiÂmÄ…, dirÂbo lyg kaÂro sÄ…ÂlyÂgoÂmis – uĹž keÂliĹł apÂsauÂgos tarÂnyÂbĹł uĹžÂtvaÂrĹł. NeoÂfiÂciaÂlioÂmis ĹžiÂnioÂmis, J.Kve daÂras sieÂkÄ—, kad ÄŻ LFF viÂcepÂreÂzi denÂto, kuÂris jÄŻ laiÂkiÂnai paÂvaÂduoÂtĹł, paÂreiÂgas bĹŤÂtĹł iĹĄÂrinkÂtas poÂliÂtiÂkas – SeiÂmo jauÂniÂmo ir sporÂto reiÂkaÂlĹł koÂmiÂsiÂjos naÂrys Ĺ˝ilÂviÂnas Ĺ ilÂgaÂlis. Ĺ is klauÂsiÂmas ÄŻ LFF VK poÂsÄ—ÂdĹžio darÂbotÂvarÂkÄ™ buÂvo ÄŻtraukÂtas neÂsi laiÂkant LFF ÄŻstaÂtuoÂse nuÂmaÂtyÂtos proÂceÂdĹŤÂros. ÄŽ tai dÄ—ÂmeÂsÄŻ atÂkreiÂpÄ— ir skanÂdaÂlu LieÂtuÂvoÂje suÂsiÂdoÂmÄ—Âju sios EuÂroÂpos futÂboÂlo asoÂciaÂciÂjĹł sÄ…Â junÂgos (UEÂFA) paÂreiÂgĹŤÂnai.
ToÂdÄ—l nuÂtarÂta kiÂtÄ… LFF VK poÂsÄ—ÂdÄŻ suÂrengÂti po dvieÂjĹł saÂvaiÂÄ?iĹł. GaÂliÂmĹł preÂtenÂdenÂtĹł ÄŻ LFF viÂcepÂreÂziÂdenÂto paÂreiÂgas kanÂdiÂdaÂtĹŤÂros kol kas neÄŻÂ varÂdiÂjaÂmos. KalÂbaÂma, kad kai ku rie LFF VK naÂriai suaÂbeÂjoÂjo saÂvo loÂjaÂluÂmu J.KveÂdaÂrui ir gaÂliÂmiems jo staÂtyÂtiÂniams. J.KveÂdaÂras, ÄŻtaÂriaÂmas UEÂFA lÄ—ÂĹĄĹł grobsÂtyÂmu, nuo paÂreiÂgĹł puÂsei me tĹł buÂvo nuÂĹĄaÂlinÂtas rugpÂjĹŤÂÄ?io 30 d. KauÂno miesÂto apyÂlinÂkÄ—s teisÂmo sprenÂdiÂmu. VaÂkar J.KveÂdaÂras dar neÂbuÂvo apÂskunÂdÄ™s ĹĄio sprenÂdiÂmo, paÂskuÂtiÂnÄ— dieÂna jam tai paÂdaÂryÂti – rugÂsÄ—Âjo 10-oji. VaÂkar ViÂdaus reiÂkaÂlĹł miÂnisÂte riÂjoÂje (VRM) lanÂkÄ—Âsi UEÂFA geÂneÂ
raÂliÂnio diÂrekÂtoÂriaus paÂvaÂduoÂtoÂjas TheoÂdoÂre’as TheoÂdoÂriÂdis ir Tarp tauÂtiÂnÄ—s futÂboÂlo feÂdeÂraÂciÂjĹł asoÂcia ciÂjos (FIÂFA) plÄ—tÂros deÂparÂtaÂmenÂto vaÂdoÂvÄ— EuÂroÂpos ĹĄaÂliĹł reÂgioÂnui Eva PasÂquier. SveÂÄ?iai suÂsiÂtiÂko su viÂdaus reiÂka lĹł miÂnistÂro paÂtaÂrÄ—Âju GinÂtauÂtu Bab raÂviÂÄ?iuÂmi ir VRM vieÂĹĄoÂjo sauÂguÂmo poÂliÂtiÂkos deÂparÂtaÂmenÂto diÂrekÂtoÂriu mi ToÂmu Ĺ˝iÂlinsÂku ir apÂtaÂrÄ— LFF su siÂdaÂriuÂsiÄ… siÂtuaÂciÂjÄ…. UEÂFA atÂstoÂvai inÂforÂmaÂvo, kad, vykÂdyÂdaÂmi saÂvo praÂdÄ—ÂtÄ… tyÂriÂmÄ…, tieÂsioÂgiai kreipÂsis ÄŻ GeÂneÂraÂliÂnÄ™ pro kuÂraÂtĹŤÂrÄ… dÄ—l paÂpilÂdoÂmos inÂforÂma ciÂjos. KD inf.
ecoTENNIS
Tenisas visiems – ÄŻdomu ir ambicinga AtvirĹł durĹł dienas ĹĄiemet nusprÄ™sta rengti, kai buvo ÄŻgyvendintas stovyklos „Vasara kartu su tenisu“ projektas.
Vasarai baigiantis ir naujiesiems mokslo metams ÄŻsibÄ—gÄ—jant, tÄ—veliams daĹžnai iĹĄkyla dilema, kokÄŻ sporto bĹŤrelÄŻ jĹł atĹžalos galÄ—tĹł pasirinkti. KAUNO TENISO AKADEMIJA kvieÄ?ia jaunuosius geltonojo kamuoliuko entuziastus pradÄ—ti lankyti grupines arba individualias teniso treniruotes tÄ—veliams patogiu treniruoÄ?iĹł laiku. SusipaĹžinkime kartu su tenisu
TreÄ?ius metus veikianÄ?io didĹžiausio uĹždaro Kauno miesto teniso aikĹĄtyno „ecoTENNIS“ vadovai ĹĄiemet jauniesiems savo lankytojams ir jĹł tÄ—veliams siĹŤlo ypaÄ? ÄŻvairĹł paslaugĹł spektrÄ…. Su visomis komplekso naujovÄ—mis ir treniruoÄ?iĹł subtilybÄ—mis kaunieÄ?iai galÄ—s susipaĹžinti rugsÄ—jo 10–14 d. nuo 18 iki 19 val. vyksianÄ?ioje AtvirĹł durĹł dienĹł ĹĄventÄ—je. Mo der nia me „eco TEN NIS“ sporto komplekse (DraugystÄ—s g. 10) patyrÄ™ specialistai supaĹžindins lankytojus su sparÄ?iai populiarÄ—janÄ?ia sporto ĹĄaka, konsultuos rĹŤpimais klausimais, administracijos darbuotojai pasakos apie treniruoÄ?iĹł lankymo sÄ…lygas. „ecoTENNIS“ aikĹĄtyno direktorÄ—s Linos AndriuĹĄkeviÄ?iĹŤtÄ—s teigimu, AtvirĹł durĹł dienas ĹĄiemet nusprÄ™sta rengti po to, kai vasarÄ… buvo ÄŻgyvendintas stovyklos „Vasara kartu su tenisu“ projektas. „JauÄ?iame, kad susidomÄ—jimas tenisu tarp vaikĹł sparÄ?iai auga, treniruotes lankyti nori vis daugiau jaunimo, o tÄ—veliams toks jĹł vaikĹł laisvalaikio praleidimo bĹŤdas taip pat labai viliojantis. Vaikai ÄŻ akademijÄ… priimami nuo 5 iki 18 metĹł. PatyrÄ™ ir kvaliďŹ kuoti treneriai suskirstys pradedanÄ?iuosius ÄŻ grupes pagal amĹžiĹł arba Ĺžaidimo lygÄŻâ€œ, – pasakojo aikĹĄtyno vadovÄ—. Akademijos vaikuÄ?iams rengiami teniso turnyrai, kuriuose jie iĹĄbando jÄ—gas bei ÄŻgĹŤdĹžius, tai skatina siekti geresniĹł rezultatĹł ir tobulÄ—ti. Turnyrai skatina vaikĹł tarpusavio bendravimÄ…, gerÄ… nuotaikÄ… ir palieka gerĹł ÄŻspĹŤdĹžiĹł, be abejo, dĹžiugina ir gausybÄ—s rÄ—mÄ—jĹł dovanos. Stovyklos ir AtvirĹł durĹł dienos – ne vienintelÄ—s jauniesiems lan-
ď Ž ÄŽdomu:  RP\ A2; ;6@• cN Q\ cNV VR ZRa WNb [VR `VRZ` YN[ Xf a\ WNZ` V_ WĂş aĂ›cR YVNZ` `VĂ Y\
f]NĂ˜ Ă&#x;cNV_Ăş ]N `YNbTĂş `]RXa_Ă–
kytojams skirtos „ecoTENNIS“ programos. Jau kuris laikas didĹžiausiame Kauno teniso aikĹĄtyne galima ĹĄvÄ™sti gimtadienio ĹĄventÄ™, ÄŻ jÄ… pasikvietus draugĹł kompanijÄ… ne tik smagiai paĹžaisti ÄŻvairius Ĺžaidimus, bet ir susipaĹžinti su teniso pradĹžiamoksliu. Klientui – iĹĄskirtinis dÄ—mesys
„ecoTENNIS“ antrus metus iĹĄ eilÄ—s siekia paneigti mitÄ…, kad tenisas – brangus sportas. Ĺ iame aikĹĄtyne sudaromos visos sÄ…lygos iĹĄmokti Ĺžaisti tenisÄ… kiekvienam, nepriklausomai nuo amĹžiaus ar socialinÄ—s padÄ—ties: vaikams, suaugusiesiems, senjorams. „Ateikite, ir patys tuo ÄŻsitikinsite“, – kvietÄ— aikĹĄtyno direktorÄ—. Pasak jos, ĹžaidĹžiant grupÄ—mis, aikĹĄtelÄ—s nuomos kainÄ… ĹžaidÄ—jai dalijasi, todÄ—l paĹžintis su tenisu gali bĹŤti visiĹĄkai nebrangus ir puikus uĹžsiÄ—mimas. „Teniso naujokams „ecoTENNIS“ stengiasi skirti didelÄŻ dÄ—mesÄŻ, jiems taikomos net iki 30 proc. nuolaidos bei suteikiama galimybÄ— ne tik pasirinkti vienÄ… iĹĄ keturiĹł Ä?ia dirbanÄ?iĹł treneriĹł, bet ir nemokamai gauti inventoriĹł treniruotÄ—ms. Aistringiausi ĹĄios sporto ĹĄakos mÄ—-
 @UbaaR_`a\PX• [b\a_
gÄ—jai kvieÄ?iami tapti „ecoTENNIS“ klubo nariais ir naudotis ypatingais pasiĹŤlymais. Teniso paslapÄ?iĹł iĹĄmokÄ™ sportininkai ÄŻvairiausio dizaino aprangĹł komplektĹł ir teniso rakeÄ?iĹł gali ÄŻsigyti Ä?ia pat veikianÄ?ioje inventoriaus parduotuvÄ—je. Norintieji pailsÄ—ti gali nemokamai atsipĹŤsti pirtyje, o aptarti ĹžaidimÄ… bei pasistiprinti galima Ä?ia pat veikianÄ?ioje kavinÄ—je. Kad teniso pradedantysis galÄ—tĹł savo meistriĹĄkumÄ… kelti ne tik treniruodamasis su treneriais ar biÄ?iuliais, „ecoTENNIS“ ir ĹĄiemet Ĺžada organizuoti labai daug turnyrĹł, kuriuose tarpusavyje varĹžysis ir mÄ—gÄ—jai, ir profesionalai. Naujokams bus suteikiama galimybÄ— iĹĄmÄ—ginti savo jÄ—gas „ŽaliĹłjĹłâ€œ (ĹžaidĹžiantiesiems iki 3 metĹł) turnyruose, labiau patyrusieji turÄ—s progÄ… tradiciĹĄkai pasitikrinti save „PiramidÄ—s“ vyrĹł vienetĹł turnyruose, kurie vyksta visus metus dviem etapais – ĹžiemÄ… ir vasarÄ…. Anot ĹĄiĹł varĹžybĹł dalyviĹł, „ecoTENNIS“ ir rÄ—mÄ—jĹł organizuojami komerciniai turnyrai – puiki proga ne tik parungtyniauti tarpusavyje, bet ir smagiai praleisti laikÄ… ir iĹĄplÄ—sti paĹžinÄ?iĹł ratÄ….
Kaune Ĺžaidimo sÄ…lygos gerÄ—ja
AikĹĄtyno vadovai pabrÄ—Ĺžia, kad tenisas ĹĄio sporto centro aikĹĄtÄ—se ĹžaidĹžiamas visus metus, sporti-
ninkams nereikia taikytis prie besikeiÄ?ianÄ?iĹł oro sÄ…lygĹł. Rudens laikotarpiu oro sÄ…lygĹł daĹžnos kaitos faktorius tampa ypaÄ? aktualus. Permainingas oras mĹŤsĹł centro lankytojams – ne problema, kadangi aikĹĄtynas yra uĹždaras, o jame palaikoma pastovi temperatĹŤra leidĹžia komfortiĹĄkai treniruotis ir karĹĄtÄ… vasarÄ…, ir lietingÄ… rudenÄŻ, ir ĹžvarbiÄ… ĹžiemÄ…. Ĺ is „ecoTENNIS“ pranaĹĄumas yra ypaÄ? aktualus reikliam ĹĄiandienos vartotojui, taupanÄ?iam savo laikÄ… ir pinigus. Kitas aikĹĄtyno koziris – danga. Anot ĹĄios sporto ĹĄakos specialistĹł, granulÄ—mis uĹžpildyta kiliminÄ— danga – puikus pasirinkimas ir tenisÄ… pradedanÄ?iam Ĺžaisti mÄ—gÄ—jui, ir brandaus amĹžiaus profesionalui. Ant kiliminÄ—s dangos teniso entuziastai gali rungtyniauti avÄ—dami universalia avalyne, o dÄ—l slenkanÄ?io efekto – praÄ?iuoĹžimo – neapkraunami sportininko sÄ…nariai, stuburas bei kiti raumenys. „ecoTENNIS“ Daugiau informacijos: www.ecotennis.lt Mus rasite: DraugystÄ—s g. 10, Kaunas. Tel. 8 640 46 661.
19
šeštadienis, rugsėjo 8, 2012
aukštyn žemyn
22p.
Balyje per mėnesį uždirbama apie 570 litų, bet salos gyventojai – laimingi.
aukstynzemyn@diena.lt Redaktorė Marijana Jasaitienė
Pasaulio baritonas: save gerbiantis vyras turi jaustis donžuanu Garsiausiose mūsų planetos operos scenose koncertuojantis, rugsėjo 29 d. Kauno „Žalgi rio“ arenoje įspūdingą pasirodymą žadan tis 49-erių pasaulinio lygio rusų baritonas Dmitri jus Chvorostovskis – apie žmoną, skyrybas, skran džio opą, alkoholį, mylimą Londoną, senatvę, „Pus sy Riot“ ir seksą. Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
– Dmitrijau, jūsų gyvenimą ga lima pavadinti savotiška Pele nės pasakos versija? Paprastas vaikinukas iš tolimojo Kras nojarsko jau daug metų kon certuoja garsiausiose pasaulio scenose. – Pelenė? – juokiasi... – Nemanau. Didelio stebuklo nebuvo. Krasno jarske, dar būdamas studentas, jau buvau labai geros nuomonės apie save. Priešingai nei dabar. Tuomet buvau maksimalistas, dalyvavau konkursuose, o laimė jęs dar labiau įtikėdavau savo ta lentu. Norėjau didelės scenos, pa saulinės sėkmės. Kaip sakė ir kiti, turėjau akivaizdų talentą. – Kada paskutinį kartą lankėtės gimtajame mieste? – O, tai buvo seniai. Atrodo, dau giau nei prieš metus. – Kas pirmiausia iškyla prieš akis prisimenant Krasnojars ką? – O, Dieve! Įdomu, ką aš pamenu? – užsisvajoja. – Net sunku išskir ti. Tarsi koliažas. Miestas, supa mas kalvų. Dvi dalys, kurias dali ja galingas ir platus Jenisejus. Tai suteikia didybės, erdvės, galios. La bai įstabi gamta. Įsivaizduoju tai ir šiurpas eina per kūną... Labai myliu senąjį miestą. Ge rai, kad jį prižiūri, restauruoja. Ži noma, pamenu ir filharmonijos pa statą, kuriame dirbau. – Beje, kodėl gyvenate būtent Londone? – Nors labai daug keliauju po pa saulį, galima sakyti, kad gyvenu Londone. Kodėl? Ten gyvena ma no šeima. – Kodėl ne Romoje, Paryžiuje, Niujorke, Maskvoje ar Krasno jarske?
– Bandžiau dvejus trejus metus gy venti Ženevoje, iš kur kilusi žmona. Bet nepatiko. Labai nuobodu, nedi delis oro uostas, todėl labai nepa togu skraidyti. Londonas – kas kita. Tai – di delis, europietiškas, kosmopoli tinis miestas. Čia gyventi pato gu, žinoma, nenuobodu. Žmonės draugiški. Tai – centras, patogu keliauti į visus žemynus, taip pat nuskristi iki Niujorko, kur neretai dirbu. Londoną myliu, gerbiu ir pažįs tu geriau nei bet kokį kitą pasau lio miestą. Maskvos ir netgi Kras nojarsko nepažįstu taip gerai kaip Londono.
Meilė – tai jėga, vy riškumas. Mylintis žmogus turi didelę jėgą. Jis gali nuvers ti kalnus ir padaryti didelius darbus, net stebuklus. Mylintis žmogus nebus pašle mėkas. – Jūsų balse nesijaučia akcen to, nors žmona Floranz turi ita lų ir prancūzų kraujo, gyvenate D.Britanijoje, daug keliaujate. – Dabar kelias dienas kalbu tik ru siškai. – Ką mes išgirsime „Žalgirio“ arenoje? – Tai bus populiarios operos muzi kos koncertas. Jo programoje – ma no mėgstamiausi kompozitoriai: G.Verdi, V.Bellini, A.Rubinsteinas, R.Vagneris. Taip pat neapolietiš kos dainos. – Dabar prieš koncertus turbūt jau nesijaudinate? – Oi, ne, nervinuosi, nes jei nesi jaudinčiau, iškart reikėtų baigti
karjerą. Privalo būti jaudulys. – Klasikinis operos muz ikos rep ert ua ras susikūrė XIX a. pa baigoje. Kaip manote, ar šiais laikais jis aktualus? Kas bendro tarp to meto he rojų ir dabartinių, smarkiai be sikeičiančio pasaulio žmonių? – Klasikinė opera kalba apie tai, kas nesensta: meilę, neapykan tą, pavydą, pyktį, gėrį, blo gį, dėmesingumą. Nors gyvenimas ir žmonės keičiasi, tai yra svar biausia ir dabar. – Ko iš klasiki nio repertuaro daugiausia jūsų gyvenime? – Meil ės. Art i mam, žmon ėms, vaikams. Kur mei lė, ten išt ik imy bė, ats id av im as. Meilė – tai ir dar bas, religija, muzi ka, literatūra, me nas. Meilė – tai jėga, vyriškumas. Mylin tis žmogus turi didelę jėgą. Jis gali nuvers ti kalnus ir padaryti didelius darbus, net stebuklus. Mylin tis žmogus nebus paš lem ėkas, ne sielgs gėdingai ir šlykščiai. – Dmitrijau, galite paaiš kinti savo tei ginį: „Namie aš būnu labai bjaurus“? – Na, perne lyg smarkiai aš čia apie save.
20
Nuomonė: pasaulio scenas užkariavęs baritonas D.Chvorostovskis įsitikinęs, kad jau-
dulys prieš kiekvieną koncertą yra tiesiog būtinas.
20
šeštadienis, rugsėjo 8, 2012
aukštyn žemyn
Ateitis jau buvo, teliko svajonė mirti „Ateitis mums jau buvo“, – palingavo galvą 87 metų Vytautas Pačkauskas. Su juo, į Lietuvą sugrįžusiu iš Kanados, ir dar trimis Panemunės senelių namų gyventojais kalbėjome ne tik apie praeitį. Analizavome gyvenimo prasmę, svarstėme, kas yra lai mė, nes senoliai juk turi žinoti, kas tai yra? Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Norėjo užgrobti butą
Popietę Panemunės senelių na muose tvyrojo tyla, ramybė. Ketu ris mūsų aplankytus žmones vieni jo tai, kad visų jų kambariuose kabo šventųjų paveikslai, Lietuvos vėlia vėlės ir jaučiamas vaistų kvapas. Priešingai nei jaunimas, kuris dažniausiai galvoja ir kalba apie ateitį, senoliai vengė dabarties, juolab ateities, temų. Mieliausiai kalbėjo apie praeitį. „O kiek, manote, man metų?“ – pašmaikštavo tvarkingai apsiren gusi, susišukavusi pražilusius it baltus perlus plaukus kovo 18-ąją 85 metų gimtadienį paminėjusi Al dona Venclauskienė. Ko ji gailisi, gyvenimui artėjant finišo linijos link? Daugiau nei prieš 20 metų mirus vyrui, A.Venclauskienė gailisi, kad tuomet patikėjo kaimyne. Liku si viena, Aldona iškart sulaukė jos dėmesio. Tikėdamasi būti kaimy nės prižiūrima, testamentu užrašė jai butą. Deja, nežinojo, kad meilu mas buvo tariamas. „Kai sužinojau, kad mane padavė į teismą, nes nori iškeldinti iš bu to, susmukau vietoje“, – atsiduso 600 litų pensiją gaunanti senolė. Atstūmė jai simpatizavusį vyrą
Teismai truko trejus metus. Laikas buvo beprotiškai sunkus: senelė stovėdavo eilėje Šv.Gertrūdos gat vėje, kur nemokamai dalijo duoną,
eidavo pėsčiomis iki buvusio „Inka ro“, kur nemokamai dalijo sriubą. Ilgą ir sunkų karą dėl jos buto vainikavo teisingumas: iš pradžių neturėjusi liudytojų, Aldona grei tai sulaukė žmonių pagalbos.
Žinoma, būtų nuo stabu po mirties sutikti artimus žmones. Tai būtų di džiausia laimė. „Laimėjusi teisme su 15 liudytojų pagalba, juos pavaišinau po šimtą gramų. Deja, užkandai jau neturė jau pinigų“, – liūdnai šypsojosi vy ro sesers dukrai Angelei Jalinskie nei itin dėkinga senelė. Neišgalėjusi sumokėti mokesčių, ji pardavė bu tą, ir 2005 m. persikėlė gyventi į Panemunės senelių namus. O kokia buvo didžiausia ir neiš taisyta gyvenimo klaida? Po vyro mirties į jos ranką ir šir dį taikėsi vienas labai geras žmo gus, kuris iš Druskininkų persikėlė gyventi į Kauną. Norėjo susituok ti. Deja, moteris vyrą atstūmė ir li ko viena. Nuo septynerių – į darbus
Jaunimas daro daug klaidų, kurių neištaisysi. „Negalima elgtis paviršutiniš kai. Reikia klausyti vyresnių, bet ne bendraamžių patarimo. Ir va dovautis savo protu, nepasiduo
ti kitų įtakai. – Dirbti tai, ką moki, kas traukia, patinka“, – gyvenimo patirtimi dalijosi Aldona. Kokia gyvenimo prasmė? Moteris susimąstė. Tėvų meilės ji nepatyrė. Mama mirė 27 metų. Sulaukusi sep tynerių, Aldona jau ieškojo darbo. „Mane augino tie, kas norėjo. Kai išėjau 14 metų iš namų, niekas net nepasigedo, – nelengvas gyvenimo akimirkas prisiminė senelė. – Ūki ninkų šeima man sudėjo kraitį, da vė pinigų.“ Ar A.Venclauskienė dar turi sva jonių? Deja, jos baisios: pažvelgu si į ant sienos kabantį Švč. Merge lės Marijos paveikslą neslepia, kad gyventi jau nenori. „Visais galais negaluoju, jei naktį numingu dvi valandas – gerai. Bet po to vos išsiropščiu iš lovos...“ – susigraudino moteris. Po akimirkos ji ištraukė 1938 m. išleistą kunigo J.Dabrilos dainų knygutę ir nušvitusi uždainavo.
Svajonė: A.Venclauskienė, pažvelgusi į šventą paveikslą, neslėpė, kad lau
Nublokštas fronto linijos
Iš Suvalkijos kilusiam V.Pačkaus kui – 87 metai. 50 metų emig racijoje praleidęs žilagalvis buvo aktyviausias ir, be abejonės, links miausias pašnekovas. „Daugelio mūsų, išeivių, gyve nimas kitoks, nei čia jį praleidusių, – neabejojo Vytautas. – Gyvenau Karaliaučiuje, vos už kilomet ro buvo Vokietijos sienos, todėl, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, jau po gero pusvalandžio fronto linija mus nubloškė gilyn į Vokietiją.“
Priežastis: garsi menininkė M.Matušakaitė nesigaili, kad nesukūrė
Iše
šeimos, nes joje gyvendama tiek daug nebūtų nuveikusi.
ka
Pasaulio baritonas: save gerbiantis v Esu per daug savikri 19 tiškas. Profesija uždeda antspaudą, todėl būna, kad nesijau
čiu komfortiškai. Žvėriškai pervargęs nieko nenoriu ar prieš koncertą bū nu dirglus. Vis dėlto niekas taip ne pradžiugina kaip vaikų juokas. Galiu patvirtinti, kad jų saulėtos šypsenos ir juokas išgydo beveik viską (su pir mąja žmona, buvusia balerina Svet lana, baritonas 1996 m. susilau kė dvynių Aleksandros ir Danilo, su Floranz 2003 m. – Maksimo ir 2007 m. – Ninos). Kai matau Maksimo ir Ninos šypsenas, iškart kyla teigiama energija, sustiprėja meilė gyvenimui, kūrybai, darbui. Kartu tai suteikia atsakomybės.
Žvaigždė: pasaulinio lygio baritonas D.Chvorostovskis daugiausia
komplimentų skiria savo žmonai Floranz, nes ji jam – unikali, į žmogų įsikūnijęs angelas, tyras, stiprus, geras, su didele teigiama energija.
– Norėdamas išsilieti esate gal vojęs įsigyti bokso kriaušę? – (Šypsosi) Ne, ne... Jei reikės, vi sada rasiu. Kartais reikia išlieti energiją, bet reikia jos ir sukaupti. Privalai teisingai ją išnaudoti dirb
damas scenoje. Dėl viso to turi bū ti morališkai sveikas.
Ir nors nesu giliai ti kintis, tačiau šokti ant altoriaus – švent vagystė.
– Kaip ją kaupiate? Joga, medi tacija, gamta, knygos? – Moku skirstyti energiją, pasikrau ti iš kitų žmonių. Būnu ir vienas, o tuo metu dažniausiai jaučiuosi la bai gerai: mąstau, pasikraunu. Gaila, kad nemoku rašyti. – Jūs dainininkas, kuris moka klausytis tylos? – Taip. Man patinka vidinė tyla. Ir aš labai komfortiškai jaučiuosi vie nas su savimi.
– Ar tiesa, kad dėl intensyvaus darbo turėjote skrandžio opą? – Prieš dvylika metų... – Prieš „Rigoletą“ Hjustone? – Taip. Prie to prisidėjo skyrybos, buvo daug nervų. Neslėpsiu, ir al koholis. Nykau akyse. Ir jei ne mama gydytoja, turbūt nekalbėtume. Sku biai paguldė į ligoninę. Norint susi grąžinti jėgas, reikėjo gerti vyno, val gyti mėsos. Vos vos spėjau atsigauti iki premjeros. Tiesa, nuo 2002 m. in tensyviai sportuoju, nevartoju alko holio, gyvenu sveikai. Deja, skrandis dar jautrus ir reaguoja į maistą. – Turėjote ir turite daug gerbė jų. Kuo jas nurungė ir jus suža vėjo dainininkė Floranz? – Ji – unikalus žmogus. Tokių dau giau nėra. Į žmogų įsikūnijęs ange las. Tyras, stiprus, geras, su didele teigiama energija. Todėl tokie nuo stabūs mūsų vaikai. Geri ir gražūs.
21
šeštadienis, rugsėjo 8, 2012
aukštyn žemyn Jis, kaip ir daugelis kitų, turė jo priverstinai dirbti. Tiesa, nevil kėjo vokiečių karinių oro pajėgų, „Luftwaffe“ uniformos, kaip kai kurie kiti belaisviai. Karo pabaigoje frontas nutrėmė į Daniją. Kai Vytautas jau galvojo ra miai atsipūsti nuo karo, vieną ge gužės dieną išvydo tankus. Laimė, tai buvo ne vokiečiai, ne rusai, bet – britai. „Keisti, sudžiūvę, bet neblo gi kariai. Ar frontas, ar kas, bet dešimtos valandos arbatos laikas jiems šventas, – Vytautas prisi minė, kaip ieškodavo paliktų karių nuorūkų. – Bet jie biedni. Ameri konai buvo kas kita. Atsidaro kon servų, vos paknebinėja ir išmeta.“ Kodėl grįžta gandrai
„Kai rusų politrukai pareikalavo grįžti, žinojome, kad laukia Sibi ras arba veš į mišką, – V.Pačkaus kas, kaip ir dauguma kitų, negrįžo į okupuotą Lietuvą. – Išvykau į Ka nadą ir įsidarbinau hidroelektrinė je. Būčiau svėręs bent 65 kg – bū čiau gavęs geresnį fizinį darbą. Bet iš kur ten tiek sversi, kai maitinda vo kopūstų sriuba.“ Jau vėliau vyras išmoko anglų ir prancūzų kalbas, išlaikė pilietybės egzaminą. Tada išvyko į JAV. Ko jis gailisi? Žilagalvis gūžtelėjo pečiais: karą išgyvenusiems žmo nėms dažnai nebūdavo galimybės pasirinkti. „Tik nesuprantu, kodėl žmonės bėga. Aš grįžau į Lietuvą, išeivijo je praleidęs 50 metų. Kodėl grįžta gandrai? Taip ir mes. Neišnyksta jausmas, kad reikia važiuoti na mo“, – tvirtino V.Pačkauskas. Daug dirbęs vyras Kanadoje įgijo gerą profesiją: baigė meno mokyk lą ir tapo reklamos dizaineriu. „Dabar jaunimas turi galimybę pasirinkti, o mums niekas nedavė jokių sodrų, draudimų. Jei susirgda vome, turėdavome patys už viską mokėti“, – kalbėjo Vytautas.
ukia mirties.
Senatvei reikia rengtis
eivis: V.Pačkauskas, anot jo, grįžo į Lietuvą todėl, Tikslas: vienuolės užaugintas V.Gegužis apie kunigo pašau ad ir gandrai grįžta namo. kimą negalvojo. Tomo Raginos nuotr.
Tiesa, V.Pačkauskas vieno vis dėlto gailisi, kad taip ir nesukūrė šeimos. Jis atviras: gamta šaukia, o prieš ją nepakovosi. „Buvo galimybė, praleidau... Pradėjom draugauti, ji išvažiavo pas tėvą į Čikagą. Kitos aplinky
bės, atstumas, santykiai atšalo...“ – atviravo senelis. Gyvenimo prasmė? Su humo ru nesusipykęs vyras nusijuokė: „Reikia klebono klausti. Turbūt produktyviai gyventi. Dirbti savo šaliai – juk žmogui daug nereikia. Toronte pastatėme dvi katalikų, vieną evangelikų bažnyčią, lietu vių namus. Stengėmės išlaikyti lie tuvybę. Dabar paremiu Klaipėdoje pranciškonų statomą ligoninę...“ Nuo V.Pačkausko kambario sienų žvelgia dailininko Antano Tamo šaičio kūrinių fotografij os, teptu ku paties Vytauto ant stiklo piešti darbai, JAV gyvenančios sesers sū naus darbai iš metalo. „Senatvei reikia rengtis po trupu tėlį, nors pamažu atsidėti pinigėlių... Mūsų ateitis jau buvo, – tiesiai rėžė V.Pačkauskas. – Ką dar galiu svajo ti... Kad mažiau skausmo jausčiau, galėčiau po Laisvės alėją pavaikš čioti, dar pamatyti Nidą, Palangą, Šventąją, kad nelinktų keliai...“ Vienam geriau
Leipalingyje, Lazdijų rajone gimu siam Vytautui Gegužiui – 85 metai. Nedideliame kambarėlyje – televi zorius, šventųjų paveikslai, mal daknygė, knygos, obuoliai, saldai niai, mažutė Lietuvos vėliavėlė. „Iš naujo gyvenčiau beveik taip pat. Dorai, sąžiningai, daug dirb čiau ir nepriklausyčiau jokioms partijoms, – tikino rudomis aki mis atidžiai žvelgiantis su kepe galvą prisidengęs nei komjaunuo liu, nei komunistų nebuvęs V.Ge gužis. – Jauniems reikia kantrybės siekiant tikslo, mylėti darbą ir la biau į jį įsigilinti.“ Vytautas – veterinarijos gydy tojas. Juo dirbo iki pat pensijos. Ir nors tuo metu tik jis ir dar vienas veterinaras visoje Lietuvoje ne buvo partijos nariai, 1963 m. buvo pakviestas eiti Valstybinės veteri narijos akademijos egzaminų ko misijos pirmininko pareigas. „Net maniau, kad juokauja“, – šypsojosi tai prisiminęs senelis. Prabilus apie klaidas tikino, kad nieko nesigaili. Po pauzės prisipa žino, kad yra viengungis. „Kartais pralekia mintis apie tai, bet laikai buvo labai sunkūs, todėl vie nam – geriau“, – apibendrino V.Gegužis.
24
vyras turi jaustis donžuanu Panašūs į mamą. Kas geriausia – tik iš jos...
tuomet geriau pavyksta spektakliai. Tiesa, svarbu ir gerai išsimiegoti.
– Bet balsas – tėčio? – (Juokiasi) Kad mama turi nuo stabų balsą.
– Atrodo, esate sakęs, kad kiek vienas save gerbiantis vyras tu ri jaustis donžuanu. – (Juokiasi) Taip. Bet nebūtinai veiks mais. Pakanka taip jaustis mintyse.
– Jums turbūt teko girdėti anekdotą apie operos daininin ką, kuriam mylintis su mergina staiga suskamba telefonas. Dai nininkas atsiliepia ir baigęs po kalbį sako merginai : „Greičiau renkis ir važiuok, po mėnesio – „Traviata“. – (Šypsosi) Girdėjau, žinoma. Kai jauti malonumą, pasitenkinimą, esi pakylėtas, tai padeda darbui, balsui. Bet kai pernelyg daug – kenkia. Kas suteikia malonumo ir naudojama saikingai – puiku. Net ir spektaklio dieną neatsisakau nueiti į sporto sa lę, nors tai nerekomenduojama. Saikingai, jaučiant malonumą, yra gerai ir sportas, ir seksas. Ir
– Žinoma, girdėjote skanda lą apie „Pussy Riot“. Jūsų nuo monė? – Negerbiu jų. Galbūt tai ir politinė pozicija. Ir nors nesu giliai tikintis, tačiau šokti ant altoriaus – švent vagystė. Bet kokiu atveju negalima tyčiotis iš tikinčiųjų. Už chuliganiz mą reikia bausti. – Dmitrijau, sakykite atvirai: bijote senatvės? – Žinoma! Nenoriu. Reikia spor tuoti, sveikai gyventi. Žinau ne vieną, daug vyresnį už mane žmo gų (D.Chvorostovskiui spalio 16-
ąją sukaks 50 metų – aut. past.), kuris atrodo puikiai. O mano pro fesija, gyvenimas susijęs su tonusu, potencija, sveikata. – Garsūs žmonės kartais prisi pažįsta, kad visko turi, bet ne sijaučia laimingi. Jų jau niekas nedžiugina. – Turėti viską – tai skamba su iš lyga. Žinau, kad karjerą, kokios pasiekiau aš, pasiekia nedaugelis. Reikia daug nuolatinio progresavi mo metų. Tai – didelė laimė. Ma ne supa mylintys žmonės. Žmona, vaikai. Aš su viltimi žvelgiu į atei tį, noriu, kad jie būtų laimingi. Ti kiuosi, kad dar galėsiu džiuginti savo gerbėjus, klausytojus ir kar tu save patį. Menas ir dainavimas man vis dar teikia malonumo, to dėl esu labai laimingas. – Tai sako jūsų protas ar jausmai? – Ir protas, ir jausmai.
Dažnas svečias garsiose scenose D.Chvorostovskis gimė 1962 m.
Pasaulyje išgarsėjo 1989 m., kai
spalio 16 d. Krasnojarske. Nusipel nęs Rusijos artistas, baritonas, apdo vanotas daugybe, tarp jų ir valstybi ne, premijų.
Kard if e laim ėj o BBC tel ev iz ij os konkursą „Pasaulio dainininkas“ ir vienintelį prizą ir titulą „Geriausias balsas“.
Tėvas – inžinierius-chemikas, mėgo
Nuo 1990 m. dirba su garsiais pa
groti fortepijonu, muzikuoti, turėjo di delę pasaulio operos žvaigždžių gar so įrašų kolekciją.
saulio chorais, kompozitoriais. Nuola tinis garsiausių pasaulio operos teat rų dainininkas: Royal Opera House — Covent Garden (Londone), Bavarian State Opera (Miunchene), Munich State Opera (Miunchene), Berlin Sta te Opera (Berlyne), Teatro alla Scala (Milane), Vienna State Opera (Viena), Teatro Colon (Buenos Airės), Metro politan Opera (Niujorke), Chicago Lyric Opera (Čikagoje), Marijos teat re (Sankt Peterburge), Maskvos teat re „Naujoji opera“.
D.Chvorostovskis baigė Krasnojars
ko M.Gorkio meno mokslų pedagogi kos mokyklą. Nuo ankstyvos jaunys tės jau atliko arijas, senus rusiškus ro mansus ir dainas. 1985–1990 m. buvo Krasnojarsko
valstybinio operos ir baleto teatro solistas.
22
šeštadienis, rugsėjo 8, 2012
aukštyn žemyn
Gatvė: Balio gyventojai tiesiog ant asfalto dirba kasdienius savo darbus, šnekina turistus, pasilabina su kaimynais.
Balis: laimingo gyvenimo filo
„Radau rojaus kampelį“, – šypsojosi kaunietė Egidija Makrickai tė, sugrįžusi iš Balio salos (Indonezija). Mergina prisimena svai ginantį Balio salos chaosą, kvapą gniaužiančius gamtos vaiz dus ir gyvenimo prabangos dar nesugadintų vietinių žmo nių filosofiją. Monika Visockytė Galima apvažiuoti per 10 valandų
Saulės šiluma, žydra pakrante ir baltu smėliu susiviliojusius turis tus, vos atvykusius į Balį, pasitinka drėgnas oras ir ryški žaluma. „Nors dieną kepina 30 laips nių karštis, kaitra nevargina, nes ją praryja didelė drėgmė. Oras pastebimai vėsta lipant aukštyn į kalnus“, – pasakojo E.Makric kaitė. Jai krito į akis, kad Balio sala vi sai mažytė. Sėdus į automobilį ją galima apvažiuoti per 10 valan dų, tačiau ji itin turtinga egzotiš kų grožybių. Miestuose išsikeroju sios palmės, o gatvelės papuoštos margaspalviais sodinukais – galva svaigsta uodžiant spalvingų gėlių ir medžių kvapus.
Gamta tiesiog svaigina
„Pavažiavus tolėliau nuo miesto atsiveria paveikslo verti vaizdai. Apylinkės apsodintos ryžiais, šalia driekiasi tropiniai miškai. Pakė lus galvą akys užkliūva už šniokš čiančio krioklio purslų, o pažeme sruvena kojas gaivinančios upės ir upeliūkščiai“, – grožėjosi E.Mak rickaitė. Ji nesibaimino veikiančių ugni kalnių ar karštųjų srovių. „Kasdien su šeima leisdavomės keliauti vis po kitą salos dalį. Nors dėl gausos viską aprėpti ir pama tyti sunku, verta aukoti poilsį ir stengtis Balyje pamatyti kuo dau giau“, – neabejojo keliautoja. Jos nuomone, saloje verta išban dyti turistams siūlomas ekstrema lias pramogas. Kaunietei Balyje bu vo pasiūlyta dviračiais keliauti po
salos apylinkes, sėsti į valtį ir leis tis į kelionę srauniomis kalnų upė mis, vilktis naro kostiumą ir pasi nerti į koralais nusėto jūros dugno karalystę.
Verta aukoti poilsį ir stengtis Balyje pa matyti kuo daugiau. Išbandė ekstremalias pramogas
„Nutariau pamiršti vidines bai mes ir leistis į nuotykius. Gal dėl to dvasia iki šiol pilna nepamirš tamų potyrių. Ypač džiaugiuo si, kad išd rįsau pas ivaikšč iot i po vandeniu (taip vietiniai vadi na nardymą 30 m gylyje) ir leis tis į kelionę kalnų upėmis. Teko
plaukti po kriokliais, šokti nuo 4 m aukščio skardžio“, – vardijo E.Makrickaitė. Jos manymu, išvykų, pramogų, maisto ir kitų paslaugų užmokestis europiečiui gali sukelti šypseną. „Sunku nusakyti tikslias Balio kainas – pardavėjai linkę derėtis ir neketina turisto apiplėšti, – įsiti kino Egidija. – Nepatingėjus daiktą ar paslaugą galima nusipirkti per pus pigiau, nei prašo pardavėjas.“ Dienos išvyka – kelionė automo biliu su vairuotojo ir gido paslaugo mis, ekskursijos – nardymas ar apy linkių lankymas bei pietūs kainuoja apie 50 dolerių (142 litai). Vietiniams tai nepaprastai dideli pinigai. Maistas – labai aštrus
Kaunietės manymu, Balio virtuvė nenuviltų net gurmano. Saloje ga lima paragauti įvairiausių skonių ryžių, populiarios troškintos dar žovės su jūrų gėrybėmis. Čia verdama daugybė rūšių sriu bų. Balio patiekalai ypač aštrūs, svarbiausias virtuvės akcentas – prieskoniai. Atvykėliai iškart įspė jami, kad nepratusieji valgyti aštriai ragaudami kavinukėse ar vietinių gamintus patiekalus būtų atsargūs. Turistai dažniausiai tenkina si viešbučio patiektais patiekalais,
labiau pritaikytais vakariečiams. E.Makrickaitė Balyje daugiau siai valgė ryžių, šviežių daržovių ir vaisių. Stengiasi kalbėti angliškai
„Visi Balio gyventojai kiek įmany dami stengiasi šnekėti angliškai, kad galėtų apie savo salą papasako ti atvykėliui. Net senukas, gatvėje skrudinantis kavos pupeles, moka pasakyti bent kelis malonius žo džius svetimšaliui“, – apie šalies, gyvenančios iš turizmo, ypatumus pasakojo E.Makrickaitė. Nors pragyvenimo lygis žemas – vidutiniškai Balio salos gyventojas per mėnesį uždirba apie 570 litų, čia nepamatysite nuliūdusio, su sikrimtusio ar dar blogiau – gyve nimu nepatenkinto žmogaus. „Vietiniai labai tikintys. Kiekvie nuose namuose pastatyta šventyk la dievams, joje kasdien aukojamos aukos“, – pasakojo keliautoja. Ji patyrė, kad vietinių gyven tojų nuoširdumas tiesiog tvyro ore. Kaunietė stebėjosi ir ypatin gu žmonių darbštumu bei atsa kingumu. „Net ir mažiausiam darbeliui Balio gyventojai skiria maksima lias pastangas. Jie moka mėgautis gyvenimu, kad ir koks sunkus jis
23
šeštadienis, rugsėjo 8, 2012
aukštyn žemyn
Egzotika: vienas iš įstabiausių salos reginių –
Buitis: Balio salos gyventojų būstai nepasižymi nei dydžiu, nei prabanga, bet jų savininkams
Atostogos: E.Makrickaitė puikiai praleido laiką.
Pasirinkimas: saloje – daugybė šventyklų, kur galima pasimelsti arba tiesiog bristi į vandenį.
šniokščiantys kriokliai.
osofija
to pakanka – jie čia laimingi.
būtų“, – teigiamą požiūrį parsive žė E.Makrickaitė. Kraštą okupuoja turizmas
Dar vienas išskirtinis Balio salos bruožas – svaiginamas chaosas, lydėjęs kaunietę per visą kelionę. Čia daug žmonių, transporto prie monių, jokių kelio ženklų ir vaira vimo taisyklių. „Nerasite aukštų tvorų, kokio mis mėgsta apsitverti vakariečiai. Atvirkščiai, Balio žmonės stengia si kuo daugiau savo gyvenimo per kelti prie gatvės: jie drožinėja, pi na vainikus, piešia ant medžiagos tiesiog sėdėdami prie kelio. Taip galima ir su kaimynu pasilabinti, ir turistą pašnekinti“, – šypsojosi E.Makrickaitė. Kartu su Egidija po Balį keliavęs jos brolis Eimantas Makrickas šia me rojaus kampelyje svečiavosi jau antrą kartą. Vaikinas iškart pastebėjo, kad sa lelėje vis labiau populiarėja turiz mas – per dvejus metus, prabėgu sius po pirmojo apsilankymo, salos aplinka gerokai pasikeitė. Pastaty ta daug naujų viešbučių, maitini mo įstaigų. „Padidėję turistų srautai, matyt, lėmė ir pakilusias kainas“, – svars tė E.Makrickaitė.
Kurortas: Balio paplūdimiai europiečiams primena ramybės oazę.
Egidijos Makrickaitės asmeninio archyvo nuotr.
24
šeštadienis, rugsėjo 8, 2012
aukštyn žemyn
Ateitis jau buvo, teliko svajonė mirti
21 Jau nuo ketverių me Geras pasaulietis
VU rektorius kėdės negaili
tų tapęs našlaičiu ir vienuolės augintas vyras neslėpė, kad jam trūko tėvų meilės ir šilumos. Tad kam žmogui duotas gyvenimas? „Gyventi sąžiningai, atlikti sa vo pareigą, darbą, jausti meilę tė vynei ir turėti tikslą. Metus gali iš švaistyti labai greitai, – neabejojo V.Gegužis. – Ir labai svarbu ne švaistyti sveikatos, nevartoti al koholio, narkotikų. Jauniems atro do, kad išgersi puslitrį, nieko blogo nenutiks, bet anksčiau ar vėliau tai pakenkia ir stipriems vyrams.“ Kodėl vienuolės augintas ir Die vu tikintis vyras netapo kunigu? „Geriau būti geru pasauliečiu nei blogu kunigu“, – šypsojosi V.Gegužis. Širdies infarktą patyręs, ma žakraujyste sergantis, skrandžio ir žarnyno erozija besiskun džiantis vyras buvo atviras: „Esu veterinaras ir žinau, ką tai reiš kia. Džiaugiuosi, kad esu blai vaus proto, ir meldžiuosi, kad nereikėtų manimi rūpintis, kad pats galėčiau atlikti gamtos rei kalus ir kad mirčiau be skausmo ramiai užmigęs.“
Benediktas Juodka po mėnesio užvers Vilniaus universiteto duris kaip rekto rius. „Negalvoju, kaip pervardyti universi tetą, kad dar galėčiau išlikti jo vadovo kė dėje“, – pokštauja 69 metų mokslininkas.
Gailisi, kad neparašys knygos
– Ar neskaudės širdies, kai teks atsisveikinti su pareigomis? – Esu absoliučiai ramus. Baigia si antroji ir pagal įstatymus pa skutinė mano kadencija. Universi teto administracijai būsiu atidavęs 22 metus. Negalvoju, kaip čia per vardijus Vilniaus universitetą, kad rektoriaus kėdėje galėčiau sėdėti dar dvi kadencijas. Nereikia galvo ti, kad esi pasaulio bamba.
Garsiai Lietuvos dailėtyrininkei, architektei, drabužių dizainerei, humanitarinių mokslų daktarei Marijai Matušakaitei – 88 metai. Tarsi į ragą sulinkusi senolė liūdnai pripažino, kad dabar iš gyvena sunkų laiką. „Senatvė, deja, blogesnė, nei mes ją įsivaizduojame. Sunku, kai esi išsunktas, be jėgų, todėl praktiškai išstumtas iš gyveni mo“, – reziumavo buvusi žino ma moteris. Lazdele pasiremdama ir sun kiai vaikščiojanti 2009 m. Lietu vos nacionaline kultūros ir meno premija apdovanota M.Matuša kaitė dabar gali tik skaityti. Vis dėlto, kalbėdama apie gy venimą, tikino, kad juo yra labai patenkinta. „Dirbau labai daug, energin gai, nors visada žmogus gali pa daryti dar daugiau“, – įsitikinusi M.Matušakaitė, apgailestaujan ti, kad daugiau knygų jau nebe galės parašyti. Palikti gerą pėdsaką
Beveik visos Marijos svajonės išsipildė, nors ji, kaip ir V.Gegu žis bei V.Pačkauskas, yra vieni ša. Mylimo darbo moteris nebū tų keitusi į asmeninę laimę. „Šeimoje nebūčiau atliku si tiek daug darbų. Ir net jei bū tų galimybė grįžti, to nekeisčiau į asmeninius santykius, – neabe jojo Marija. Kokia gyvenimo prasmė? Gar si menininkė neslepia, kad svar bu nešvaistyti laiko vėjais, nes neišnaudotos progos jau nieka da negrįžta. Reikia ką nors nu veikti, palikti gilų pėdsaką. Ar ji tiki Dievą? M.Mat uš akait ė sus im ąst ė: „Labai noriu tuo tikėti. Labai. Žinoma, būtų nuostabu po mir ties sutikti artimus žmones. Tai būtų didžiausia laimė.“
Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
– Gerbiamas rektoriau, turbūt prastos nuotaikos pasitikote šiuos mokslo metus? – Ne, esu pakilios nuotaikos. Uni versitete šiemet mokslus pradė jo apie 2 750 valstybės finansuoja mų studentų. Jų balai žavi – labai aukšti. Dar daugiau kaip tūkstan tis studentų už mokslą mokės patys, nors priimame ne bet ką – tik gerai besimokiusius. Jei už valstybinius abitūros egzaminus mažiau kaip 10,4 balo surinkęs jaunuolis mokė tų milijoną – vis tiek nepriimtume. Pas mus kartelė aukštai iškelta.
– Jūs – retas tarp rektorių, kuris dar ir paskaitas skaito. Ar šie met taip pat dėstysite? – Dėstau visą gyvenimą. Man pa tinka skaityti paskaitas ir manau, kad man tai sekasi. Žmogus gali būti labai geras mokslininkas, bet neturėti didaktinių sugebėjimų. Yra, pavyzdžiui, pasaulinio lygio matematikų, bet jie kaip dėstyto jai – blogi. – Girdėjau studentus kalbant, esą rektorius B.Juodka – kirvis. – Jeigu nori išmokyti, negali būti nuolaidus. Tai ir reikalaujame, ki taip juk protingi netampame. – Į paskaitas vykstate troleibu su ar tarnybiniu automobiliu su vairuotoju? – Nesinaudoju vairuotojo paslau gomis, tik universiteto automobi liu. Esu sakęs: jeigu nebesugebėsiu vairuoti, tai kaip galėsiu rektoriaus pareigas eiti? Jeigu jau toks nupie pęs esi, kad nebegali vairuoti ma šinos, tai kaip gali vairuoti univer sitetą? Kai rektorių konferencijos būna Klaipėdoje ar Šiauliuose, paprašau vairuotojo, kad nuvežtų. Per 3–4 ke lionės valandas galiu daug nudirbti. – Vilniaus universitetas – di džiausias Lietuvoje ir seniau sias visoje Rytų Europoje. Jame mokosi apie 22 tūkst. studentų, iš jų – beveik tūkstantis dokto rantų. Ar sunku jį vairuoti?
– Vienas nieko nepadarysi: yra penki prorektoriai, 14 dekanų. Pen ki mokslo institutai turi savo direk torius. Va, čia ir prasideda valdy mo piramidė. Jeigu esi protingas, labai gražiai gali naudotis protin gais žmonėmis. – Jūs – darbo fanatikas? – Absoliutus. Bet aš nesu robo tas. Su žmona einame ir į ope rą, ir į koncertus, ir į teatrą. Jei norite, padainuoti galiu – turiu klausą. – Atostogas pralei dote Taline, gim tajam e žmon os vert ėj os Tiin os mieste. Ar Estijoje jums patinka? – Daug kas peikia tuos es tus, bet mums iš jų tik mo kytis ir mokytis. Aš gyvenu su savo ponia jau 42 metus. Kiekvieną vasarą ten nuvažiuojame. Estai ne sinervina, tarsi niekur neskuba, bet jų biudžetas subalansuotas, turis tų pilna. Pažiūri televizorių – ne girdėjau, kad kas dejuotų. Nema nau, kad mes blogesni už latvius ar estus, bet mūsų požiūris į save ki toks, mus graužia nuolatinis nepa sitenkinimas. Estai yra optimistai. Jie man patinka. Jie niekada savęs nepeikia, gražiai save pristato.
Nemanau, kad mes blogesni už latvius ar estus, bet mūsų požiūris į save ki toks, mus graužia nepasitenkinimas.
Per estų televiziją mačiau, kaip švietimo ir mokslo ministras rekto rių prašė: „Sueikite visi ir peržiūrė kite studijų programas, kad nebūtų besidubliuojančių.“ Televizija ro dė, kaip vasarą estų rektoriai rink davosi į posėdžius. O kas pas mus darosi? Apie 1 000 skirtingų studijų programų, universitetai vienas ki tą dubliuoja, kad tik gautų krepše lį iš valstybės. – Kur apsistojate, kai nuvažiuo jate į Taliną? – Žmonos motina ten gyvena, todėl nereikia eiti į viešbutį. Ji gyvena vie na, prižiūrima socialinės darbuoto jos, kuri ateina kiekvieną dieną. Ne seniai ji, 92 metų moteris, susilaužė klubą. Paskambino socialinei dar buotojai, ši nuvežė pas chirurgą. Jis atliko operaciją, nors pas mus to
Atsisveikina: šių metų Rugsėjo 1-oji buvo paskutinė mokslo šventė,
kurią B.Juodka sutiko Vilniaus universiteto rektoriaus poste.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
kio amžiaus žmogaus turbūt neo peruotų. O ji po operacijos vaikšto. Su lazdele.
linio lygio mokslininkų paskaitų ir seminarų. Kai mokaisi gerai, daly kas pradeda patikti.
– Jūs plačiai pripažintas moksli ninkas biochemikas. Kaip paju tote, kad jūsų kelias – mokslas? – Mano gyvenimas rodo, kad labai daug lemia atsitiktinumai, likimas. Ir užsispyrimas, darbštumas, tikslo siekimas. Tiesiai sakau: aš nesu ge nijus, nesu talentingas, bet esu labai darbštus, užsispyręs, siekiu tikslo. Kai, baigęs Gargždų vidurinę mokyklą, įstojau į Vilniaus univer siteto Chemijos fakultetą, man buvo 17 metų. Jaunai Biochemijos-biofi zikos katedrai vadovavo medikas, nes biochemikų nebuvo. Mokiausi labai gerai, todėl man pasiūlė va žiuoti į Maskvą specializuotis šioje srityje. Šeimoje buvome keturi vai kai, trys iš jų – studentai, bet tėvai mano žygį palaimino. Maskvoje mokiausi ir aspirantū roje, apsigyniau disertaciją. Kiek ten Nobelio premijos laureatų esu suti kęs, išklausęs! Studentai net akis išpučia, kai jiems apie tai pasako ju. Rodau jų portretus: su tuo susi tikau vienoje šalyje, su anuo – kito je. O tas – Araonas Klugas, žydas, gimė Lietuvoje, Želvoje. Ir išaiškinu, už ką jis gavo Nobelio premiją. Amerikoje stažuotėje drauge sėdi su universiteto doktorantais ir dis kutuoji su Nobelio premijos laurea tu, ką jis dirbo, už ką gavo tą pre miją. Taip įtraukia mokslas, kad viskas pasidaro įdomu. Argi čia ne atsitiktinumas? At sitiktinumas. Papuoliau į gerą vie tą, turėjau progą klausytis pasau
– Labai daug dirbate. Ar lieka laiko žmonai, sūnui Robert, kai jis buvo mažas? – Kuo dar esu laimingas – vėl liki mas – man absoliučiai nerūpi šei mos ūkis. Absoliučiai. Bet bendravi mas – šventas dalykas. Mes turime vienintelį sūnų – dabar jam 34-eri, aš jį beprotiškai myliu. Jis labai pro tingas, daug gabesnis negu aš. Šeimos finansai manęs absoliu čiai nedomina, savo algos nesu ma tęs. Algą man perveda į banko kor telę, bet ja nė karto gyvenime nesu pasinaudojęs. Manęs visiškai ne domina buitinė-finansinė gyveni mo pusė. Dėl to esu labai laimingas. Mano žmona – auksinė, ji viską da ro, viską sugeba. Ji puiki organiza torė, iš manęs perima visus buitinius rūpesčius. Ji perka man drabužius, batus. Esu laimingas, šeimoje turė damas patikimą žmogų. – Nejaugi nesate į namus par nešęs maisto produktų? – Aš vienas neinu į parduotuvę. Ten važiuojame savaitgalį su žmo na nusipirkti maisto visai savaitei. Banko kortelės ir ten kaip nematau, taip nematu. Bet man ir nereikia. Aš esu tam, kad pirkinius nuneščiau į mašiną. O ką pirkti – va, čia aš tu riu nuomonę tvirtą. Man labai pa tinka žuvis, tačiau žmona nemėgsta jos valyti. Dėl to kyla problemų. Gal žmonai ir sunku su manimi, tačiau man – komfortas! Gyvenimu, kaip estai, esu patenkintas.
25
šeštadienis, rugsėjo 8, 2012
menas ir pramogos
Kauniečiams plojo muzikos gurmanai
Prieš kelias dienas Kauno miesto simfoni nio orkestro muzikantai grįžo iš gastrolių „Murten Classics“ festivalyje.
Julijus Grickevičius
Vienas iš pagrindinių klasikinės muz ikos reng in ių Šveicar ijo je, nedideliame ir jaukiame Mur teno miestelyje šalia Morato eže ro, kasmet į trijų savaičių šventę pakviečia per 800 atlikėjų iš vi sos Europos, surengia per 30 kon certų. Kauniečių kolektyvas pa sirodė du kartus: su smuikininku Pavelu Bermanu pristatė Niccolo Paganini–Giedriaus Kuprevičiaus „24 Kaprisų“ premjerą festivalyje ir Imrės Kalmano operetės „Silva“ koncertinę versiją. Apie orkestrą, festivalį ir įspūdžius kalbamės su Kauno miesto simfoninio orkestro vadovu Algimantu Treikausku. – Koks kelias iki festivalio, kiek vyko planavimo procesas, kol orkestras atsidūrė Murtene? – Mes esame kolegos su festivalio meno vadovu ir kaip fleitininkai, ir geri pažįstami. Prieš keletą me tų pradėjome kalbėtis apie bendrus planus, pasiūliau atvykti į Kauną ir parengti programą su mūsų kolek tyvu, tai įvyko 2010 m. spalį. Pa vykęs koncertas paskatino galvoti apie mūsų ateitį. Kasparas Zehn deris su orkestru parengė Antoni no Dvořáko „Stabat Mater“, kuris buvo pristatytas gegužę. Taigi ilga laikis bendradarbiavimas paskati no galvoti apie realią galimybę da lyvauti Murteno festivalyje ir galbūt paruošti I.Kalmano operetės „Sil
vą“ koncertinę versiją. Šis festivalis planuojamas iš anksto, pavyzdžiui dabar sudaryta 2013-ųjų progra ma, todėl gastrolės jau prieš metus buvo mūsų planuose. – Festivalis vyksta tris savai tes, kokia atmosfera vyrauja? Juk tai gana intensyvus veiks mas. – Per dieną festivalio scenose įvyks ta nuo dviejų iki keturių simfoninės, kamerinės, baroko, operetės, visai šeimai, šiuolaikinės muzikos kon certų, taip pat rodomi kino filmai, vyksta diskusijos ir atlikėjų susi tikimai su klausytojais prieš pasi rodymus. Kiekvienas festivalis turi savo temą, šiais metais tai – šokis, kitais metais – visos keturios pa saulio šalys. Mes buvome vieni iš aštuonių orkestrų. N.Paganini „24 Kaprisai“ – G. Kuprevičiaus auto rinė transkripcija orkestrui buvo įtraukti į „Serenadų“ ciklą. Kon certai vyksta po atviru dangumi Murteno senamiestyje. Festivalis gyvuoja nuo 1989 m. ir nuo savait galinių koncertų išaugo iki trijų sa vaičių nenutrūkstamo veiksmo. Man teko bendrauti su šveica rais, besidominčiais muzika, jie tei gia, kad festivalio lygis ypač išaugo per pastaruosius penkerius metus. Ir iš tiesų programoje – pasaulinio ly gio kolektyvai ir solistai. Pavyzdžiui, miestelio rotušėje, kurioje draud žiama rengti viešus renginius, buvo padaryta išimtis ir surengta „Ile de
Kolegos: KMSO vadovas A.Treikauskas (kairėje), festivalio direktorė
Jacqueline Keller ir meno vadovas K.Zehnderis.
Meistrai: dalyvauti prestižiniame festivalyje – didelė atsakomybė, todėl Kauno kolektyvas neatsipalaidavo
ir svetur. Nuotraukoje – repeticijų akimirka.
France“ nacionalinio simfoninio or kestro vyriausiojo dirigento Enrique Mazzolos inauguracija. Festivalio bilietai iššluojami praėjus vos dviem savaitėms nuo pardavimo pradžios, 98 proc. bilietų buvo parduoti į visus renginius. Murtenas nedidelis mies telis, išsidėstęs aplink vaizdingą Mo rato ežerą, aplink kurį – visas admi nistracinis regionas, tris savaites tapęs klasikinės muzikos centru Švei carijoje, pastebimai atgyja.
Sąlygos buvo pui kios, orkestrantai ge rai pasiruošę. Viskas suveikė kaip šveica riškas laikrodis. – Festivalio meno vadovas K.Zehnderis – iš tiesų užimtas žmogus: jis Bielo simfoninio orkestro vyr. dirigentas, akty vus solistas, pedagogas, kvies tinis dirigentas. – Jo krūvį puikiai iliustruoja jo pir moji festivalio savaitė. Vieną die ną jis kaip solistas atlieka Arme no Chačaturiano koncertą fleitai ir orkestrui, kitą – diriguoja visiš kai naują programą kviestiniam or kestrui, trečią dieną groja savo so linį koncertą fortepijonu, vėliau vėl sudėtingasis A.Chačiaturiano kon
certas fleitai ir orkestrui, po jo seka K.Zehnderio diriguojama programa su nauju orkestru, saloninės muzi kos rečitalis fortepijonu. Pridėkime kitas pareigas, kurias privalo atlik ti K.Zehnderis. Žinant tai, festiva lio komanda yra labai maža – di rekciją sudaro keturi žmonės. – I.Kalmano „Silva“ – melo manams gerai žinomas kūri nys, tačiau kaip patyrusi pub lika priėmė visai negirdėtą ir festivalio premjerinį kūri nį N.Paganini–G.Kuprevičiaus „24 Kaprisai“? – Pirmąją „24 Kaprisų“ dalį pub lika priemė santūriai, galbūt ne iš karto pavyko užmegzti kontaktą su klausytojais. Antrąją koncerto dalį užbaigė audringi plojimai, solistui P.Bermanui daug kartų teko grįžti į sceną. Publika liko sužavėta, tik riausiai jiems – tai iš tiesų atradi mas, mums, žinoma, tai nėra nauja, „24 Kaprisus“ atliekame jau 11 me tų, pristatėmė kūrinį Italijoje, Esti joje, Kroatijoje, Lietuvoje. I.Kalmano „Silva“ taip pat sulaukė pripažini mo: mums dirigavo festivalio meno vadovas K.Zehnderis, puikiai pa siruošę tarptautinė solistų sudėtis, orkestras. Ir publika, ir dirigentas liko patenkinti orkestro lygiu. Sąly gos buvo puikios, orkestrantai gerai pasiruošę. Viskas suveikė kaip švei cariškas laikrodis.
– Vartant festivalio bukletą, kurį sudaro keli šimtai pus lapių, matyti, kad kiekvienas atlikėjas, kolektyvas ar diri gentas turi savo rėmėją ar me cenatą. Tai gilių mecenatystės tradicijų ženklas? – Jie daug dirba šia linkme. Kiek vieną koncertą kuruoja daugiau ar mažiau žinoma kompanija. Net K.Zehnderis turėjo savo mecenatą – kompaniją „Legato“, kuri finan savo visus jo pasirodymus festiva lyje. Kiekvienas stengiasi atsives ti savo patroną – manau, tai gera tradicija. Dalyvauti Murteno fes tivalyje yra prestižas ir atlikėjui, ir remėjui. – Kokie ateities planai? Kaip tęsite bendradarbiavimą su K.Zehnderiu? – Planų tikrai tur im e. Jau ne truk us, kitų metų geg užę, pri stat ys im e įdom ią prog ramą su K.Zehnderiu. Programoje numa tyta Claude’o Debussy „La Mer“ ir Mikalojaus Konstantino Čiur lion io simfon inė siuit a “Jūra”. Tiesa, K.Zehnderis jau atliko šią prog ramą Ciur ic ho „Tonhalle“ koncertų salėje, muziką papildė M.K.Čiurlionio paveikslų videop rojekcijomis. Šį koncertą mes pa skirsime Motinos dienai. Beje, ne slėpsiu: tikiuosi, kad į Murteno festivalį mes dar sugrįšime.
26
šeštadienis, rugsėjo 8, 2012
menas ir pramogos
Chorui – tarptautinis pripažinimas Rugsėjo 5–6 d. Balta rusijoje vykusiame tarptautiniame cho rų konkurse „Cho rošou“ Kauno rajo no choras „Božolė“ dar kartą savo gyva vimo istorijoje bu vo įvertintas aukš čiausiu balu.
Baltarusijos komercinio kanalo CTV organizuojamame renginyje Minsko sporto rūmuose lietuviai nurungė šeimininkus baltarusius, svečius iš Latvijos, Ukrainos, Ru sijos ir Lenkijos. „Tik šiandien supratome, kas įvyko, ir labai tuo džiaugiamės. Vi si konkurentai buvo labai stiprūs, chorai populiarūs ir labai pamėg ti, o komisija sudaryta iš ryškiau sių žvaigždžių“, – apie pergalės džiaugsmą pasakojo televizijos projekto „Chorų karai“ nugalėtojo Kauno rajono choro „Božolė“ pro diuseris Aleksandras Ivanauskas. „Chorošou“ nugalėtojai „Bo žolė“ surinko 101 balą, antrosios vietos laimėtojai baltarusiai nuo Kauno rajono atstovų atsiliko vos dviem balais, o trečią vietą pelnė mūsų kaimynai latviai. Minske „Božolė“ buvo pristato mas kaip nuostabus, jaunatviškas, nuoširdus, energingas ir labai per spektyvus. „Pažiūrėjus kiekvienam iš šešiolikos choristų į akis, negali ma nepastebėti begalinio noro dai nuoti. Dainuoti visiems ir kiekvie nam. Dainuoti iš visos širdies. Ir amžius čia nėra svarbus: juk vie niems choristams – 14, o kitiems – 30 metų“, – sporto rūmuose bu vo sakoma apie Kauno rajono at stovus. „Božolė“ tarptautinę žiuri ko misiją sužavėjo surengtu grandio ziniu šou, kurį televizijos režisieriai
Pirmyn: televizijos projektui susibūrę dainingi kauniečiai nurungė scenos senbuvių kolektyvus.
įvertino kaip renginio puošmeną. Choras atliko puikiai lietuviams jau žinomas dainas „Aukštumos“ ir „Just the Way You Are“. Vienas konkurso nuostatų – choras turi atlikti ne tik savo pa sirinktas, bet ir kaimynų dainas. Taigi trečioji tapo baltarusių liau dies daina. Jai pasiruošti choris tams buvo skirta tik viena valanda. „Božolė“ atliekamą dainą „Aukš tumos“ rinkosi latviai ir rusai. Po konkurso Ukrainos ir Baltarusi jos atlikėjai pareiškė norą šią dai ną įtraukti į savo repertuarą. Kauno rajono choristai džiau giasi, kad pasirodymas tarptauti niu mastu dar didesniam žiūrovų ratui skleis žinią apie chorą, juos pamatys ir išgirs dar gausesnė au ditorija. Konkurso pusfinalius CTV transliuos rugsėjo 14–15 d., o finalą – rugsėjo 22 d. KD inf.
2 dalių operetė
Teatro mecenatas
Generalinis rëmëjas
Teatro partneris Kauno rajono VDYLYDOG\Eơ
Rëmëjai:
Vytauto Petriko nuotr.
27 3
šeštaDIENIS, rugsėjo 8, 2012
klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!
Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.
Klasifikuoti
Darbo skelbimai �������������������������������� 27 Paslaugos ���������������������������������������� 27, 28 Parduoda � ����������������������������������������28, 29 Perka � ���������������������������������������������������������� 29 Keičia � ��������������������������������������������������������� 30 Įvairūs � ������������������������������������������������������� 30 Karščiausi kelionių pasiūlymai ����������������������� 29 Pramogos, šventės, laisvalaikis � �������������������������������������������� 30 Kviečia � ����������������������������������������������������� 29 Kviečia mokytis ��������������������������������� 29 Dovanoja ������������������������������������������������� 29 Informuoja � �������������������������������������������� 30
skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje) Siuvyklai reikalingos (-i) siuvėjos (-ai) siūti universaliomis, spec. siuvimo mašinomis ir overlokais. Darbas Petrašiūnuose. Tel. 8 652 40 623.
DARBo skelbimai
1011912
Siuvyklai, siuvančiai moteriškas kelnes ir sijonus, reikalingos (-i) siuvėjos (-ai), turinčios (-ys) patirties. Darbas viena pamaina 7–16 val. Puikios darbo sąlygos. Atlyginimas 900–2000 Lt (pagal padarytą darbą) mokamas du kartus per mėnesį. Tel. 362 909, 8 685 11 951. 1011464
Statybos įmonei reikalingi BETONUOTOJAI. Kontaktinis telefonas 8 650 77 295.
1008860
Transporto įmonei reikalingi TARPTAUTINIŲ PERVEŽIMŲ VAIRUOTOJAI. Siūlome laiku mokamą solidų atlyginimą ir geras darbo sąlygas. Tel. 8 686 70 121. 1013307
Siūlo darbą „Amway“, „Oriflame“ ir kitiems tinklinio marketingo platintojams siūlome perspektyvų ir labai pelningą verslą su minimaliomis investicijomis. Skalbimo priemonės iš Vokietijos, Ispanijos ir Anglijos. Tel. 8 679 10 283, e. paštas orinta87@gmail.com. 1010851
AB „Atrama” reikalingi: šaltkalvis remontininkas ir šaltkalvis-santechnikas; taip pat plastmasės liejikas dirbti ne visą darbo dieną. Tel. 8 616 43 113.
Laikino įdarbinimo ir personalo atrankos kompanija UAB „Starjobs“ siūlo terminuotą darbą pagalbiniams darbuotojams gamyboje. Norinčiuosius užsiregistruoti prašom atvykti darbo dienomis 14–16 val. adresu Gedimino g. 47–423, Kaunas. 1012478
Norvegijoje, kelių tiesimo įmonėje, reikalingi vairuotojai dirbti automobiliniais kranais su kaušu. Reikalavimai: patirtis, gera šnekamoji anglų kalba. Skambinti nuo 10 iki 17 val. tel. (8 37) 208 632, 8 684 34 884; rokas@onoffservice.lt.
1013324
1012819
Anglijoje – sandėlių, gamyklų darbuotojams, derliaus surinkėjams, virėjams, padavėjams; Graikijoje, Kipre – barmenėms, padavėjoms, kambarinėms; Vokietijoje motelių valytojoms, glaistytojams-dažytojams; elektrikams, santechnikams, medikams, slaugytojoms; Olandijoje jaunimui – mėsos, žuvies fabrikuose. UAB ANNUS, lic. Nr. L-94,99,144,182,189. Karo Ligoninės g. 29, Kaunas, tel. (8 37) 204 555, 8 652 18 180; e. paštas annus@takas.lt.
Reikalingas harvesterio operatorius. Tel. 8 659 77 803.
1012055
Automobilių saugojimo aikštelei „Autostopas“ reikalingas apsaugos darbuotojas, turintis leidimus. Darbas pamainomis. Tel. 8 658 91 697.
1013653
Reikalingas krovininių automobilių šaltkalvis. Tel. 8 698 34 480.
1015168
Reikalingas savivarčio vairuotojas su patirtimi. Tel. 8 611 10 259, 8 688 12 000.
1014728
Reikalingi autovežių vairuotojai dirbti naujais autovežiais. Maršrutas Lietuva–Vakarų Europa. Darbo patirtis autovežiais būtų privalumas. Neturinčius patirties galime apmokyti. Siūlome geras darbo sąlygas ir konkurencingą atlyginimą. Tel. 8 686 79 004, e. paštas litaksa@autominute.lt, egidijus088@gmail.com.
1005122
1003703
Elektros prekių parduotuvei reikalingi vadybininkai. Kviečiame į pokalbį rugsėjo 11 d. 10 val. (su savimi turėti savo CV). UAB „Elektrobig“, Draugystės g. 19, Kaunas.
Reikalingi darbuotojai dirbti kebabų kioske. Tel. 8 604 46 799, 8 686 02 893.
1014631
Gamybos įmonei skubiai reikalingas tekintojas-frezuotojas. Tel. 8 699 65 740. 1014609
Ieškomi suvirintojai (EN 287), metalo konstrukcijų surinkėjai (tech. išsilavinimas) dirbti Kaune, gamyboje. Tel. 8 699 28 206, e. paštas a.gilys@pm.lt. 1015107
Įmonė, užsiimanti šildymo ir vėdinimo darbais, ieško santechniko-montuotojo. CV siųsti e. paštu info@rvi.lt, tel. 8 652 32 842. 1014102
Kavinei miesto centre reikalingos (-i) padavėjos (-ai)-barmenės (-ai) ir virtuvės darbininkės (-ai). Tel. 8 699 75 646. 1013392
Kviečiame dirbti siuvėjus, baldų apmušėjus, stalius-staklininkus, pagalbinius darbininkus, komplektuotojus. Kreiptis Drobės g. 66, Kaunas, tel. (8 37) 341 768. 1014410
Nuolat dirbti Kaune reikalingi mūrininkai, apdailininkai, gipskartonio montuotojai. Tel. 8 698 48 288, e. paštas info@statvilsta.lt. 1012333
1013797
Reikalingi patyrę stogdengiai Kaune. Tel. 8 687 75 804. 1014893
Reikalingi stogdengiai ir pagalbiniai darbininkai stogo darbams atlikti. Tel. 8 608 71 813. 1012257
Reikalingi: važiuoklės remonto automobilių šaltkalvis ir skardininkas-suvirintojas automobilių kėbulams paruošti. Tel. 8 698 36 705.
1013343
Restoranų tinklas „Bajorų kiemas“ ieško virėjų, indų plovėjų, virtuvės darbuotojų. Tel. 8 611 29129, 8 614 88 454.
1008818
Saugos tarnybai reikalingi apsaugos darbuotojai dirbti reagavimo ekipažuose. Darbas pamainomis. Visos socialinės garantijos. Atlyginimas iki 1 800 Lt, atskaičius mokesčius. Kontaktinė informacija: e. paštas apsauga@jungtis.lt; tel. (8 37) 361 354. 1004695
Siūlome darbą Kaune maršrutinio taksi vairuotojams. Tel. 8 672 23 577, 8 623 97 777. 1007405
IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150. 1007761
Klinikoje GROŽIO PASAULIS gyd. onkologė– chirurgė L.Šarakauskienė ištiria apgamus siaskopu ir juos pašalina chirurginiu lazeriu bei kitais metodais. Tel. 313 900. Su EUROVAISTINĖS kortele MEDUS suteikiama 10 proc. nuolaida.
1011091
1015376
UAB „Olympic Casino Group Baltija“ ieško krupjė Kaune. Suteikiame profesinius mokymus. Mokame stipendiją mokymosi metu 850 Lt. E. paštas jolanta.diaukstiene@OC.EU, tel. (8 5) 263 8634.
1007795
Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837. 1011534
Vokietijos įmonė ieško kvalifikuotų elektrikų, šaltkalvių, lakuotojų, suvirintojų, skardintojų, laivų statytojų dirbti Vokietijoje. Darbas pavieniams specialistams ir brigadoms. Reikalavimai: vokiečių kalbos pagrindai, kvalifikacinis pažymėjimas, darbo patirtis. Siūlo: gerą atlyginimą, priedus už viršvalandžius ir darbą savaitgaliais, socialines garantijas, nemokamą gyvenamąją vietą Vokietijoje. CV lietuvių k. siųsti e. paštu darbas2012@gmail.com. Tel. 8 603 45 616, (8 46) 432 869. 1014456
1008191
Klinikos BENDROSIOS MEDICINOS PRAKTIKA naujiena – kaulų, sąnarių ir minkštųjų audinių magnetinio rezonanso tyrimai. Gali būti atliekami skubiai. Tel. 313 665. Su EUROVAISTINĖS kortele MEDUS suteikiama 12 proc. nuolaida. 1008200
MASAŽAS. Profesionalus nugaros ir viso kūno masažas – pagalba varginant skausmams, nuovargiui, depresijai. Pritaikomos įvairios metodikos. Tel. 8 611 40 061. 1010734
Medikų
1014421
Skubiai ir nemokamai išveža nenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000 www.kaunakiemis.lt
Atliekame televizorių, garso aparatūros ir kitų el. prietaisų remonto darbus. Galime atvykti. Suteikiame garantiją. Savanorių pr. 155. Tel. 8 617 77 751. 1007985
„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100. 1000752
„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių remontas ir jų prekyba. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 609 07 201, 8 606 40 061.
1014179
AEG, „Ardo“ ir kt. skalbyklių, šaldytuvų, viryklių remontas, prijungimas. Atvykstu. Garantija. Nuolaidos! Tel. 8 684 82 194. 1013463
Taisome įvairių tipų televizorius, garso ir vaizdo techniką, LCD monitorius. Garantija. Iškvietimas ir gedimo nustatymas nemokamas. Tel. 8 631 20 073 1014988
Kompiuterininkų AD servisas taiso nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius: lituoja, instaliuoja programas, šalina virusus, atnaujina navigacijas. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731.
Prekiaujame įvairiais kraujospūdžio matuokliais. Taisome sugedusius. „Medicinos reikmenys“. V.Putvinskio g. 49, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. Tel. 206 511.
2 patyrę meistrai atlieka visų kompiuterių programinį ir tech. remontą, tinklų diegimą, plokščių litavimą. Kaune atvykimas nemokamas. Tel. 8 611 40 917.
Stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos, storojo žarnyno galinio segmento bei išangės ištyrimas ir gydymas, hemorojaus mazgų perrišimas, visos storosios žarnos ištyrimas videokolonoskopu, polipų šalinimas, vidaus ligų gydymas. Registracija I–V 9–15 val. tel. 314 717, Savanorių pr. 284, UAB „Endomeda” (SAM lic. Nr. 2103).
Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Kaune, Savanorių pr. 192, tel. (8 37) 327 424; www.pc-help.lt.
1014817
1008252
1008037
1013351
1002337
Statybos, remonto
1007548
1008169
Bendrosios praktikos gydytoja ODONTOLOGĖ V.Augustinienė (anksčiau dirbusi V.Putvinskio g. 22–2) kviečia apsilankyti odontologijos klinikoje, Vasario 16-osios g. 4–10. Atliekamas terapinis dantų gydymas, estetinis plombavimas, kanalų gydymas, profilaktika ir burnos higiena, rentgenologinis tyrimas, dantys dengiami silantais. Užtikriname profesionalų ir malonų aptarnavimą kiekvienam pacientui. Studentams, moksleiviams ir senjorams taikoma 15 % nuolaida. Registruotis tel. 8 699 14 788. (lic. Nr. OPL01537).
Buitinės technikos remonto
Odontologinės paslaugos (galima išsimokėtinai). Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. E.Ožeškienės g. 31A, tel. 202 094. www.masdenta.lt.
Šveicariški skaitmeniniai „Phonak“ klausos aparatai – nuo 600 Lt. Kreiptis Savanorių pr. 139, Kaunas. Tel. (8 37) 207 392. www.klausosaparatai.lt
Paslaugos
1010013
Restoranas GAN BEI CITY Kauno mieste ieško virėjų, barmenų, padavėjų ir indų plovėjų. Gyvenimo aprašymą siųsti e. paštu henrikas@ganbeicity.lt nurodant pareigas. Daugiau informacijos tel. 8 678 80 880.
1014836
UAB „Kamesta“ reikalingi pagalbiniai darbininkai ir plytelių klojėjai. Tel. 8 616 98 090, 8 611 40 410.
958532
UAB „Soloservis“ plečia veiklą ir į savo kolektyvą kviečia automobilių šaltkalvius, šaltkalvius ir suvirintojus dirbti Jonavoje. Gyvenimo aprašymus (CV) prašome siųsti e. paštu jolanta@soloservis.lt. Tel. 8 696 63 650.
Reikalingas plataus profilio statybininkas Kaune. Tel. 8 698 24 330.
GYDYMAS DĖLĖMIS – efektyvus sergant ginekologinėmis, urologinėmis ligomis, venų varikoze, hipertonija, parodontoze, migrena, klausos neuritu. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt.
Klinika „Neuromeda“: echoskopiniai ir kraujo tyrimai, neurologinių ligų, nugaros skausmų diagnostika ir gydymas, psichikos ligų gydymas, kodavimas, išblaivinimas. Tel. 8 613 42 780; www.neuromedicina.lt.
Reikalingas pagalbinis miško darbuotojas. Suteikiamas nemokamas gyvenamasis plotas. Gali būti su šeima. Darbas Jonavos r., Užusaliuose. Tel. 8 686 30 214. 1014371
1014737
Tualetų valymas Vokietijoje (40 eurų per dieną, gyvenimas nemokamai). Tel. 0049 1713 132 099 nuo 18 val. (kalbėti rusiškai, vokiškai).
1015429
1013930
1009068
1013557
1014444
Automobilių servisui reikalingi: serviso vadovas, važiuoklės meistrai, automobilių mechanikai. Tel. 8 698 02 939. Dirbti Kaune reikalingi elektros ir silpnų srovių montuotojai. Reikalavimai: darbo patirtis, pareigingumas, atsakingumas. Pasiteirauti tel. (8 37) 261 013, 8 610 43 909.
Transporto įmonei reikalingi vairuotojai dirbti refrižeratoriais (Europa–Rusija). Tel. 8 615 59 414.
Esate pasmerktas sąnario keitimo operacijai ir nežinote kaip išvengti skalpelio? Kamuoja išsiplėtusios kojų venos? O gal skundžiatės virškinimo ar kraujotakos sutrikimais? Ilgametę tarptautinę patirtį ir sėkmingą biologinės medicinos praktiką turintis gyd. chirurgas homotoksikologas Alvidas Didžiulis pasiūlys Jums išeitį – NECHIRURGINĮ TRAUMŲ, LIGŲ GYDYMĄ NATŪRALIAIS MEDIKAMENTAIS. BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.
8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)
UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos. Konsultuoja chirurgas. S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8–20 val.
PATARIAME, kaip APŠILTINTI
ORO TARPUS, SIENAS, GRINDIS, PERDANGAS, STOGUS, PAMATUS, FASADUS
EKOVATA, POLIURETANO PUTA, TERMOPUTA, GRANULĖMIS
www.kalga.lt
8 608 66111
970480
Automobilininkams Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705. 1005107
Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355. 1000998
Akcija! Plastikiniai langai, šarvuotos durys, aliuminio balkonai. Stikliname. 5 m. garantija. Apdailos darbai. Tel. 8 600 61 010, 8 617 56 746. 1003727
Nukelta į 28 p.
28 2
šeštaDIENIS, rugsėjo 8, 2012
klasifikuoti skelbimai Paslaugos Statybos, remonto
Apdaila. Įvairių grindų įrengimas (ir iš MDP), gipskartonio ir medžio drožlių plokščių montavimas, mansardų įrengimas ir šiltinimas. Tel. 8 630 40 405. 1006777
Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas (su dulkių nusiurbimu), kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162. 999803
Atliekame įvairius griovimo darbus. Taip pat pjaustome mūro, betono sienas; gręžiame ventiliacijos angas profesionalia įranga. Tel. 8 687 57 902. 1014210
Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410. 999237
Atliekame santechnikos darbus. Keičiame vandentiekio, kanalizacijos sistemas. Statome radiatorius, vonias, kriaukles, WC. Dirbame greitai ir kokybiškai, be poilsio dienų. Tel. 8 674 96 271. 1012464
Atlieku apdailos darbus: glaistau, dažau, tapetuoju. Tel. 8 682 49 165. 1014467
Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Pjauname, genime medžius. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845. 1011356
Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.
1010747
Dedame laminatą, parketlentes. Tel. 8 694 86 671.
Medinių grindų šlifavimas, kiliminės dangos valymas. Kokybiškai ir greitai. Tel. 8 607 62 034, 8 607 62 042; www.grinduslifavimas.com. Kaunas, Vilnius.
ALADINO valykla valo: kilimus, čiužinių užvalkalus, BAUER patalynę, antklodes. Paimame nemokamai nuo 70 Lt. Dirbame I–V 8–19 val., VI 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432.
1005973
982968
NUOMOJAME „Bobcat“, ratinį ekskavatorių, autogreiderį, vibrovolą. Tel. 8 699 54 737.
Aplinkotvarka. Medžių, gyvatvorių, tujų genėjimas. Augalų sodinimas, kvalifikuoto sodininko paslaugos. Tinklinės ir segmentinės tvoros. Tel. 8 600 92 922.
1011638
Nuomojame fasadinius statybinius pastolius. Universalūs, tinka mūro ir kitiems darbams. Lengvai surenkami. Tel. 8 686 79 386; www.stogudengimasjums.lt. 1007408
Plastikiniai langai, šarvo durys, tinkleliai nuo vabzdžių, ritininės užuolaidos, žaliuzės. UAB „Jemesta“, Bijūnų g. 16, tel. 8 650 91 166. 1004455
Profesionalūs metalo suvirinimo darbai. Tel. 8 646 14 495, UAB „Deina“, Partizanų g. 87A. 1007603
Profesionalus vonių restauravimas. Vieninteliai Lietuvoje atnaujiname vonią su ekologiško marmuro papildais. 5 metų garantija. Tel. (8 37) 773 100, 8 670 06 048. Daugiau informacijos www.voniurestauravimai.lt. 1004348
Putų polistirenu ir vata šiltiname gyvenamuosius namus ir pramoninius pastatus. Dirbame atsakingai ir patikimai. Tel. 8 611 18 737. 1014219
Santechnikai atlieka visus darbus. Padeda įsigyti prekių pigiau ir jas pristato. Dirba be poilsio dienų. Tel. 8 630 60 166. 1013030
Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechnikos darbai. Dirba be poilsio dienų. Garantija. Tel. 8 645 22 683. 1009019
Drenažas, vandentiekis, kanalizacija. Mini ekskavatoriaus paslaugos. Tel. 8 676 14 056, 8 620 45 433. Drenažo, lauko ir vidaus vandentiekio bei kanalizacijos, valymo įrengimų montavimas. Medžiagos su nuolaida. Sutvarkome dokumentaciją. Tel. 8 674 13 881.
Santechnikas-elektrikas taiso gedimus. Montuoja elektrą, šildymą, vandentiekį, kanalizaciją, dušo kabinas, skalbykles, maišytuvus. Tel. 8 604 31 597.
Gaminame iš juodojo ir nerūdijančio plieno: turėklus, laiptus, grotas, tvoras, garažų stogelius, sandėliukų duris, kaltinius gaminius; betonavimo darbai. Tel. 262 354, 8 601 05 644.
Santechnikas-rekonstruotojas atlieka santechnikos, rekonstrukcijos, šildymo, vandentiekio, kanalizacijos darbus. Šulinių kasimas. Tel. 8 648 27 119.
1004623
1010867
1014881
GILUMINIAI VANDENS GRĘŽINIAI. Kokybiškai ir nebrangiai gręžiame vandens gręžinius, prijungiame į namą, suteikiame nuolaidas bei garantiją. Nemokamai atvažiuojame į vietą, konsultuojame. Tel. 8 640 75 555. www.hidrogela.lt. 1013226
Greitai ir kokybiškai klojame trinkeles, suteikiame garantiją. Statome vejos ir kelio bortelius, sulyginame šulinius. Tveriame tvoras. Tel. 8 685 85 550. 1005705
1011112
998090
1012111
Vonių restauravimo lyderiai. Patirtis 16 m. Stipriausia GREEN-NANO ekodanga su akmeniu ir keramika. www.restauruok.lt. Tel. (8 37) 440 201, 8 671 88 575. 1005172
Židiniai, krosnys (pečiai), lauko ugniakurai, šiltasienės, viryklės, pirtys, rūkyklos, šiltasuoliai, duonkepiai. Statau, remontuoju. Tel. 320 279, 8 651 71 958. 1014234
Vidaus įrangos
Kapitališkas namų, butų remontas: grindų montažas, dažymo paslaugos, gipsas. Taip pat atliekame santechnikos, elektros instaliacijos darbus. Tel. 8 656 27 767. 1014707
Kasame ekskavatoriais, lyginame buldozeriais, vežame savivarčiais žvyrą, skaldą, juodžemį. Įrengiame įvažas bei kelius į statybų aikšteles. Tel. 8 699 77 162. 999828
Klijuoju plyteles. Darau nuimamus vonios, vamzdžių uždengimus, plastikines lubas. Keičiu unitazus. Kokybė, garantija. Tel. 454 854, 8 617 24 686. 1014798
Klojame trinkeles, dedame bortelius. Tel. 8 653 12 009. 1014204
KLOJAME TRINKELES, šaligatvio plyteles. Statome vejos, gatvės bortelius. Atsivežame medžiagas. Konsultuojame. Darbus pradedame nedelsiant. Tel. 8 698 85 545. 1012790
Kokybiškai atlieku vidaus apdailą, dažau, tapetuoju, atlieku kitus vidaus apdailos darbus. Tel. 8 651 70 326. 1013932
Kokybiškas vonių RESTAURAVIMAS! Dirbame visoje Lietuvoje. www.vannavanna.lt. Tel. 8 614 88 953, e. paštas info@vannavanna.lt. 1013405
parduoda
1009428
PLISUOTOS ŽALIUZĖS, RITININĖS UŽUOLAIDOS, ROMANETĖS, TINKLELIAI nuo vabzdžių – UAB Eurivila. K.Donelaičio g. 33. Tel. 423 333; www.eurivila.lt 1011202
Baldžių Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame medžiagas. Dirbame dirbtuvėje ir kliento namuose. Aukšta kokybė. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 365 100, 8 699 39 904. 1012611
Greitai, kokybiškai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame dizainą. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienų. Transportas nemokamas. Tel. 440 774. 1012549
Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone 1 k. butą A.Juozapavičiaus pr. (bendr. pl. 30,33 kv. m, II a., autonominis šildymas, vieta židiniui, galimybė išsipirkti palėpę). Kaina 53 000 Lt. Tel. 8 685 82 462. 1014318
10 a sklypą su mediniu namu Kulautuvoje, Kranto g. 31 (yra elektra, visos komunikacijos šalia). 1 a kaina 19 000 Lt. Tel. 8 676 01 054, 8 606 07 461. 18,5 a taisyklingos formos sklypą su 223 kv. m gyv. namu Šilainiuose, Šiltnamių g. (graži, rami vieta, ūkinis pastatas, garažas, šiltnamis). Kaina 360 000 Lt. Tel. 8 698 25 253. 1014506
2 a. mūrinį namą Vaišvydavoje (bendr. pl. 260 kv. m, 15,5 a žemės), prie karjero, miško. Reikalingas remontas, gyventi galima. Tel. 731 978, 8 653 19 992. 1014900
2 k. tvarkingą butą Centre, Vytauto pr. (3 a. plytinio namo II a., bendr. pl. 56,27 kv. m, sandėliukas, rami vieta, parketas, balkonas, kiemas). Tel. 8 683 64 100. 1011751
2 kamb. 49 kv. m butą Kalniečiuose, P.Plechavičiaus g. (4 aukštas 5 a. name, rami vieta, tvarkingas, galima su baldais). Kaina 99 000 Lt. Tel. 8 616 38 808. 1015100
2 kambarių butą Žiegždriuose (4/1 a., šiuolaikiškas kapitalinis remontas, šarvo durys, pakeisti santechnikos ir elektros įvadai, grotuotas balkonas). Tel. 8 600 51 904.
1014810
3 k. butą Draugystės g. 2 (5/3 a., bendr. pl. 61 kv. m, langai į abi puses, vidinis, su baldais, didelis įstiklintas balkonas, suremontuotas stogas, pakeisti šilumokaičiai, plastikiniai vandentiekio stovai). Be tarpininkų. Tel. (8 37) 453 546, 8 654 53 250. 1011280
3 kambarių butą Kęstučio g. (II a., virtuvė 7,98, kambariai 11,7, 12,17, 32,10, WC kartu – 6 kv. m, šarvo durys, plastikiniai langai, gyvatuko nėra). Tel. 8 600 51 904. 1014807
4 kambarių butą Ašigalio g. (bendr. pl. 82 kv. m, III a., vidinis, pl. langai, tvarkingas), kaina 109 000 Lt; yra garažas, kaina 15 000 Lt. Tel. 8 606 12 985.
58 a namų valdos sklypą Šerninės k., šalia Ąžuolų Būdos (ribojasi su Mikalavo mišku, išimtas statybos leidimas). Kaina 36 000 Lt. Tel. 8 646 79 727.
1013652
6 a kolektyvinį sodą su 46 kv. m namu Gervėnupyje (plytinis, su rūsiu, plastikiniai langai, galima gyventi žiemą). Tel. 8 600 51 904. 1014814
Be tarpininkų parduodamas butas Kauno centre, netoli „Akropolio“, „Žalgirio“ arenos ir stoties. Prie pat Nemunas, dviračių takas. Tel. 8 645 08 446. 1014017
DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius. daugela@dnbbustas.lt.
999389
Dviejų kambarių butą keturių butų name Kulautuvoje (bendr. pl. 64 kv. m, visi patogumai, autonominis šildymas, butui priklauso 9 a žemės). Tel. 8 600 97 482. 1014305
Šventėms Jubiliejų, vestuvių, firmos balių muzikantas-švenčių vedėjas Kaune. Tel. 8 686 97 021. 1014499
Kitos Atvežame baltarusiškų durpių briketų didmaišiuose. Tel. 8 677 57 228. 1014777
Išskirtinės padėties 17 a sklypą Pikulo g. 65B, Kaune (kaina 170 000 Lt). Tel. 8 699 15 851. 1012717
Kolektyvinį sodą Jūrėje, netoli Kauno. 6 a žemės, nebaigtas statyti namas. Kaina 15 000 Lt. Tel. 8 680 89 258. 1014527
Mobilų namelį (2 miegamieji, virtuvė, tualetas, dušo kabina, du įėjimai, židinys, su baldais ir įranga). Tel. 8 680 72 322.
1014159
1013936
LANGAI, RITININĖS UŽUOLAIDOS, ŽALIUZĖS, MARKIZĖS, ROMANETĖS, tinkleliai nuo vabzdžių. Garažo vartai. Balkonų stiklinimas. Matavimas nemokamas. Tel. 8 677 18 688.
914188
Parduodamas 1 kambario butas Kalniečių mikrorajone (12 aukštų mūrinio namo 5 a., renovuotas, paskola išmokėta). Kaina sutartinė. Tel. 8 686 19 651.
4 kambarių butą Žaliakalnyje, Taikos pr. (5 a. mūrinio namo 4 a., vidinis, b. pl. 75,28 kv. m). Kaina sutartinė. Galima pirkti kieme esantį 18 kv. m garažą. Tel. 8 682 21 787.
1012120
1010697
1006717
1014309
Griovimo specializuoti darbai! Šuolaikine technika ardome namus, betoną. Tvorų, stogų, pamatų, mūro, tinko, betonavimo darbai. Tel. 8 648 27 119. Kalvystės darbai: metalinės laiptinių, sandėliukų, garažų durys, turėklai, tvoros, laiptų konstrukcijos, stogeliai. Tel. 477 155, 8 699 66 111; www.vaigeda.lt.
Žolės, krūmų pjovimas trimeriu. Kaina nuo 4 Lt už a. Medžių pjovimas. Dirbama Kauno m. ir Kauno r. Tel. 8 616 71 652.
1012482
Santechnikas montuoja kietojo kuro, dujines katilines, šildymo ir vandentiekio, vėdinimo sistemas. Konsultuoja. Taiko nuolaidas. Tel. 8 674 43 938.
1013707
1007459
Išparduodu: butus, namus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas. Padedu parduoti, nupirkti, konsultuoju. Tel. 8 618 84 422, (8 37) 333 555, www.simokusilas.lt.
Dviejų kambarių butą V.Krėvės pr., prie parko (bendr. pl. 50 kv. m, 5/5 a., vidinis, renovuotas stogas, 9 kv. m virtuvė). Kaina sutartinė. Tel. 8 680 37 294. 1012456
Gera investicija. Parduodu 11–20 a sklypus Domeikavoje. 1 a kaina nuo 3300 Lt. Elektra, vanduo, kelias, graži rami vieta su vaizdu. Arba keičiu į butą. Tel. 8 654 43 665. 1011300
1014874
Parduodamas 2 kambarių naujos statybos butas Aukštuosiuose Šančiuose, (bendras plotas 58 kv. m, 20 kv. m balkonas, 4 kv. m rūsys, butas 8/3 a., kokybiškai įrengtas, su baldais ir buitine technika, oro kondicionierius). Parduodamas be tarpininkų. Kaina 215 000 Lt. Tel. 8 686 20 949. 1007703
Parduodamas arba nuomojamas 2 kambarių butas Šarkuvos g., Šilainiuose. Tel. 8 689 70 736, 8 653 28 848.
Skubiai Šventojoje dviejų kambarių butą. Iki pajūrio 500 m. Tel. 8 612 14 248, e. paštas miusle@mail.lt. 1004325
Sodybą Kaišiadorių r., 35 km nuo Kauno, galiu KEISTI į butą Kaune. Tel. 8 699 83 136.
1014903
Buitinė technika Defektuota, naudota, nauja buitinė technika. Virtuvės įrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas. Tel. 8 698 31 328. 1011500
Baldai Gaminame baldus: „Jotulė“, lovas, tachtas, sofas-lovas, spintas su slank. sistemomis, kitus nestandartinius baldus. Tel. 8 681 66 134, 8 685 76 772. 1012844
Parduotuvė „Baltų baldai“ uždaroma, vyksta ekspozicijos išpardavimas. Laukiame Jūsų Kaune, Baltų pr. 49F, antrasis aukštas. Nepraleiskite progos įsigyti baldų pigiau! Tel. (8 37) 241 366. 1009049
Statybinės medžiagos
1014392
Parduodamas bankrutavusių UAB „Kauno statybos trestas“, UAB „Transforma“, UAB „Plieno raštas“, UAB „Jaromis“, UAB „Ventelektra“, UAB „Vistilė“, UAB „Džuda“, UAB „Eurostartas“, UAB „Avertė“, UAB „Pinolina“ UAB „Armabelus“, UAB „Irgitos miškas“, UAB „Adreka“, BUAB „RVKR“, UAB „Archispektras“, UAB „Litporta“ ilgalaikis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, trumpalaikis turtas, reikalavimo teisės, priteistos skolos. Su parduodamo turto sąrašais, pradinėmis pardavimo kainomis ir turto pardavimo tvarka galima susipažinti UAB Kauno įmonių restruktūrizavimo centras, A.Juozapavičiaus pr. 3A, Kaune. Informacija teikiama tel. 8 678 80 274, faksas (8 37) 551 511, e. paštas giedriuia@gmail.com. 1015115
Parduodamas kolektyvinis sodas Gervėnupyje (40 kv. m namas, krosnis, židinys, kraštinis, aptvertas, apželdintas). Kaina sutartinė. Tel. 8 686 19 651. 1014866
Parduodu 75 arų sklypą Kauno rajone, Paštuvoje (graži vieta, netoli Nemunas, privažiavimas asfaltu, tinkamas sodybai). Kaina 39 000 Lt. Tel. 8 685 55 552. 1013900
Parduodu mūrinį 2 a. su mansarda sodo namą (125 kv. m, 1995 m., šulinys, garažas, 6 a, 12 km iki Kauno, tinka gyventi žiemą). Tel. 8 682 05 236. 1014793
Parduotuvę Senamiestyje, M.Daukšos g. (I a., 34 kv. m). Kaina 168 000 Lt. Tel. 8 641 67 592. 1014846
Pigiai parduodami 2 po 8 a žemės ūkio paskirties sklypai Rokeliuose (Kauno riba). Pigi investicija ateičiai. 1 a kaina 3 000 Lt. Tel. 545 168, 8 606 57 246. 1014524
Sodą SB „Tauralaukis“, už Didžiųjų Lapių (12 a sklypas, iš jų 3 a miško, galinis, 77 kv. m namas, ūkinis pastatas, graži aplinka). Kaina sutartinė. Galima derėtis. Tel. 8 682 43 719. 1014813
Tvarkingą, saugomą garažą daugiaaukščių garažų nuliniame aukšte, Draugystės g. Yra elektra, lentynos, bendras vanduo, WC. Kaina 9 000 Lt. Tel. 8 674 78 508. 1015264
Unikalioje vietoje – tyla miesto centre, Bažnyčios g. akligatvyje, parduodamas 180 kv. m bendr. pl. gyv. namas. Sklypas 6,5 a. Visos komunikacijos. Kaina 790 000 Lt. Tel. 8 677 29 903. 1010772
Zapyškyje 2 a. namo 1 a. (rūsys su katiline, garažas, šiltnamis, ūkinis pastatas), kaina 115 000 Lt. Ir greta 16 a žemės sklypą, 1 a kaina 5500 Lt. Tel. 8 628 57 851. 1015252
Nekilnojamasis turtas kitose vietose
Gaminame įvairių matmenų statybinę medieną, lauko ir vidaus dailylentes, terasines lentas. Transporto paslaugos. Tel. 8 618 16 298, 8 614 55 029, 384 131. Romainių g. 29A, Kaunas. 1002251
YPATINGAS PASIŪLYMAS! Beržiniai briketai 390 Lt; uosio, ąžuolo briketai. Tel. 8 698 55 663. 1010650
Maisto prekės Naminę, ekologiškai augintą paukštieną (broilerius ir antis), galime išrūkyti. Tel. 8 656 66 042. 1013791
Kitos prekės
Totalus prekių išpardavimas
„THOMAS PHILIPPS“ parduotuvėje tik Baltų pr. 49F, Kaune,
50% visoms prekėms Iki rugsėjo 14 d.
Durpių briketus, pjuvenų briketus, anglis. Sveriame kliento kieme. Pristatome. Tel. 8 683 08 828. 1010625
Nebrangiai parduodu malkas trinkelėmis ir skaldytas. Tel. 8 610 78 126. 1003961
Parduodame ąžuolines, uosines, beržines, juodalksnio malkas (rąstais, trinkelėmis, skaldytas). Perkame mišką visoje Lietuvoje. Tel. 8 656 86 202. 1011388
Parduodu įvairių rūšių malkas (skaldytas, trinkelėmis). Atvežimas nemokamas. Tel. 8 611 84 921, e. paštas euruta66@gmail.com.
1014004
1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kartu, balkonas, naujas remontas, renovuotas). Kaina 20 000 Lt. Galimas keitimas į butą Kaune. Tel. 8 698 20 630 d. d. 1009098
Nebrangiai parduodamas 4 kambarių butas Kaišiadoryse (5/2 a., šiuo metu daromas remontas, galimas jo užbaigimas pagal Jūsų poreikius). Tel. 8 610 61 919. 1012870
Parduoda sodybą Prienų r. (3 ha žemės, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, tvenkinys, pavėsinė, lauko baldai). Tel. 8 614 01 881. 1015152
Parduodu kolonines tujas. Labai gražios, nebrangiai. Išaugintos iš šakelių, nebijo žiemos šalčių. 1–1,5 m, kaina 15–20 Lt. Tel. 8 611 20 818. 1013331
Pigiausios malkos ir statybinė mediena. Atvežame. Tel. 8 651 11 564, 8 656 29 692. 1007556
PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiški durpių briketai; medžio pjuvenų briketai; medžio pjuvenų granulės. Dirbame I–V 9–17 val. Adresas A.Juozapavičiaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246. 1011822
Nukelta į 29 p.
29 3
šeštaDIENIS, rugsėjo 8, 2012
klasifikuoti skelbimai PERKAME MIŠKĄ. Tel. 8 602 31 516.
Parduoda
1014997
Perkame žemės ūkio paskirties žemę Kėdainių apskrityje. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 686 86 065.
Kitos prekės
1009155
Saulėgrąžų briketai – supakuota po 8 kg (kaloringumas – 4300–5300 kcal/kg; pelningumas – 1–3 %; degimo laikas – 5–7 val.). Tinka visiems katilams. Tel. 8 678 16 731.
Perku 1,5–2 kambarių butą Birštone arba keičiu į 2 kambarių butą Elektrėnuose. Tel. 8 682 77 796.
Skaldytas spygliuočių malkas. Kaina nuo 600 Lt (7 kub. m). Tel. 8 686 30 214.
998614
1006916
1014373
Viskas skaitmeninei televizijai: priedėliai, antenos, moduliai. Montavimas, konsultavimas. Išrašome sąskaitas kompensacijoms. Statybininkų g. 7, Kaunas. Tel. (8 37) 330 901, 8 656 44 250; www.Erksa.lt. 1014334
1002078
Perku mišką su žeme. Tel. 8 604 74 207, e. paštas miskeliai@yahoo.com. Skystą krosnių kurą. Dideliais kiekiais ir likučius. Moka iki 2 Lt už l. Pasiima. Tel. 8 684 01 145.
1013970
Superkame visų markių senus automobilius, išsivežame patys. Išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 600 00 292, autominute@gmail.com. 1000930
Perka AB BRANGIAUSIAI KAUNE PERKA: juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, akumuliatorius, senus automobilius. Išrašome utilizavimo pažymas. Pasiimame patys. Europos pr. 56. I–V nuo 9 iki 19 val., VI nuo 9 iki 14 val. Tel. 391 549, 8 639 10 001. 1012881
AB SUPERKA AUTOMOBILIUS. Gali būti seni, po avarijos, nevažiuojantys. Atsiskaitome iš karto. Sutvarkome dokumentus. Pasiimame patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001. 1012897
Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669. 1008949
Automobilių supirkimo įmonė perka automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Atsiskaitome iš karto. Pasiimame patys. Sutvarkome dokumentus. Tel. 8 615 87 008. 1009883
Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.
VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.
997663
Žemės ūkio bendrovė brangiai perka žemės ūkio paskirties žemę Slavikų, Panovių, Išdagų, Voverių kadastrinėse vietovėse. Domina ir gretimos kadastrinės vietovės. Kreipkitės tel. 8 613 90 536. 1013160
Kviečia mokytis 5–12 klasių mokiniams pedagogė padeda mokytis matematikos Dainavos rajone. Dešimtokams, dvyliktokams padedu pasiruošti egzaminams. Tel. 8 672 38 101. 1014676
Anglų kalba CALLAN metodu – 4 x greičiau, ekonomiškiau, įdomiau. Darbas grupėse, individualios pamokos internetu. Tel. 8 687 28 887; www.7galimybes.com. 1014073
DAILĖS STUDIJA „Išmok svajoti“ kviečia vaikus ir suaugusiuosius į dailės studijas, kūrybinius kursus. Tel. 8 699 62 600. 1013301
Fortepijono mokytojas rusų ir anglų kalbomis nuo spalio vidurio mokys groti vaikus ir suaugusiuosius. Minimalus kursas – pusė metų. Tel. 8 604 15 370. 1014233
Jau rugsėjo 17 d. (vakarais) – buhalterinės apskaitos ir mokesčių pagrindų kursai. Tik 339 Lt. Išsamiau www.docinta.lt. Tel. 8 685 07 009, info@docinta.lt. 1014057
Kviečiame mokytis: plataus profilio kirpėjo specialybės (1 160 val., 6 mėn.); manikiūristės specialybės (3 mėn.). Išduodami valstybiniai pažymėjimai. Tel. 8 688 45 243, 8 685 35 343, 393 326. 1007112
Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Kauno skyrius kviečia į prancūzų kalbos kursus pradedantiesiems ir pažengusiesiems. Taip pat renkamos šeštadienio grupės. Tel. 203 994, 8 676 20 235.
Studijuok Vilniaus universitete Kaune! Nuo spalio 1 d. VU Kauno humanitariniame fakultete startuoja nauja bakalauro studijų programa „Ekonomika ir vadyba“. Programą sudaro ekonomikos studijos su verslo ir vadybos studijų krypties specializacijomis: ĩ Finansai ir apskaita ĩ Verslo ir viešojo sektoriaus vadyba ĩ Žmogiškojo ir socialinio kapitalo vadyba ĩ Marketingas ir rinkų konkurencija
Programoje diegiamas profesinės praktikos modelis, parengtas pagal Aalborgo (Danija) universitete naudojamą atvejo studijos metodą. Baigusiesiems studijas suteikiamas dvigubas kvalifikacinis laipsnis. Daugiau informacijos: VU KHF Priėmimo komisija, Muitinės g. 8, LT-44280 Kaunas, tel. (8 37) 201 501, e. paštas infostudijos@vukhf.lt. www.khf.vu.lt Skype vukhf_priemimas.
Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“
1005603
Moksleivius ir studentus mokau matematikos bei fizikos. Tel. 229 589, 8 601 68 963. 1014878
RAVIDA, Kęstučio g. 16–10, Kaunas. Kviečiame į B kat. vairavimo kursus. Mokome automobiliais su mechanine ir automatine pavarų dėžėmis bei rankiniu valdymu. Tobuliname įgūdžius. Tel. 200 014, 8 686 86 109. 1014804
1012309
BALTIC METAL, UAB – aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553. 997443
Bendrovė „Derlinga žemė“ nuolat perka žemės ūkio paskirties žemę, pageidautina nuo 5 ha ir daugiau. Tel. 8 618 87 113. 1009143
Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.
Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt AKCIJOS KELTŲ BILIETAMS IŠ KLAIPĖDOS Keltų linija KLAIPĖDA–KYLIS Vienvietė „Commodore“ kajutė + automobilis + pusryčiai – tik 495 Lt* Dvivietė kajutė + automobilis – tik 1324 Lt** Keltų linija KLAIPĖDA–KYLIS ir KLAIPĖDA–KARLSHAMNAS Dvivietė „Commodore“ kajutė + automobilis + pusryčiai – tik 738 Lt*
Keturvietė kajutė + automobilis – tik 800 Lt* Keltų linija KLAIPĖDA – ZASNICAS Trivietė kajutė + automobilis – tik 777 Lt* Keltų linija KLAIPĖDA – KYLIS/ZASNICAS/ KARLSHAMNAS 2 sėdimos vietos + automobilis – tik 380 Lt* *Į vieną pusę ** Į abi puses Akcijos galioja iki 2012 12 10. Į kainą kuro mokestis įskaičiuotas. Pasiūlymų skaičius kiekviename reise ribotas. Daugiau informacijos www.krantas.lt
Kelionių organizatorius „AŠ KELIAUJU“
997712
Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti, žemę, pievas. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155. 913477
Brangiai perkame mišką visoje Lietuvoje. Atliekame miško ruošos, medienos transportavimo darbus. Tel. 8 650 16 017. 1007954
Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirsti). Atsiskaitau iš karto. Miškavežio paslaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255. 993226
Brangiai perku žemės grąžinimo dokumentus (išvadą). Tel. 8 656 95 533 arba 8 699 99 804. 1011908
Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208. 1008924
Konsultuoju visais nekilnojamojo turto, paveldėjimo, paskolų, vertinimo klausimais. Firma „Aujama“, P.Lukšio g. 34, tel. 311 208.
Kviečia Aerobika moterims. Nauja grupė. Kalniečiuose. 3 kartus per savaitę. Patogus laikas. Užsiregistravus tel. 8 651 75 633, pirmą mėnesį kaina 60 Lt. 1014027
Atrask savo talentą su mumis! Studija UGNIES RATAS – www.modernuscirkas.lt. Žongliravimas, šokis, akrobatika, improvizacijos menas. Tel. 8 673 35 087, e. paštas vytautas.krasauskas@gmail.com. 1013751
Mankšta senjorams. Nauja grupė. Kalniečiuose. Antradieniais ir ketvirtadieniais 12 val. Kaina 40 Lt per mėn. Registracija tel. 8 651 75 633.
Tel. (8 37) 214 010, 8 656 37 114, Savanorių pr. 363A–202, askeliauju@askeliauju.lt. Darbo laikas I–V 9–19 val.
4 DIENŲ KELIONĖ Į PARYŽIŲ LĖKTUVU! Kaina 950 Lt (asm.): skrydis, apgyvendinimas viešbutyje su pusryčiais Paryžiaus centre, lietuviškai kalbančio kelionės vadovo paslaugos. Pasiūlymas galioja iki rugsėjo 12 d.
Kviečia
1014026
Rugsėjo 22 d. (šeštadienį ) 8 val. nuo Kauno pilies kviečiame vykti į ekskursiją „Zanavykijos keliais“. Kaina 55 Lt. Tel. 8 648 85 842. 1014598
1009124
Norvegų bendrovė perka žemės ūkio paskirties žemę nuo 4 ha. Tel. 8 643 75 526. 1009179
Padedu parduoti, išnuomoti NT. Daugiausia naujų butų, komercinės patalpos Kaune. 011 brokeris Ernestas Adomaitis. Tel. 8 693 00 011, e. paštas ernestas@011.lt.
1003288
Perka žemę, mišką visoje Lietuvoje, tinka apleista, išnuomota, su bendraturčiais. Greitai sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Tel. 8 671 08 059. 999661
Perkame katalizatorius, akumuliatorius, starterius, generatorius, el. variklius, automobilių laidus, kompiuterių ir kitas plokštes. Tel. 8 660 99 000. 1013632
Dovanoja Dovanoju 2 mėn. labai mielus, švelnius, pūkuotus kačiukus. Tel. 8 698 07 749.
1014634
Dovanoju labai gražų juodą kačiuką ir katytę (2,5 mėn.), galiu atvežti į namus. Tel. 8 682 00 239. 1014132
Perkame mišką visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 699 29 992.
Dovanosiu labai švelnios katės 2 mėn. rainą katytę. Tel. (8 37) 548 135, 8 618 42 926.
1012666
1012838
30 2
šeštaDIENIS, rugsėjo 8, 2012
klasifikuoti skelbimai Pramogos, šventės, laisvalaikis
Keičia
Mokyklėlės
„BALLARE“ šokių studija Kaune – čia kiekvienas ras sau tinkamą variantą! Active-Dance (zumba style) moterims – latino ir šiuolaikinės muzikos vakarėlis! NAUJIENA! Nauja grupė vaikams 10–13 m. ActiveDance (zumba style). Solo Latino – įvairūs šokiai: salsa, bachata, rumba, tango. Pilates mankšta – jaunystės eleksyras! „Coliukė“ – žaidžiame baletą, 4–5 m. vaikams. Daugiau informacijos www.ballare.lt, e. paštas aiga@ballare.lt, tel. 8 683 86 398.
KAUNO VAIKŲ IR JAUNIMO TEATRAS „VILKOLAKIS“ (Kovo 11-osios g. 108, vilkolakis.lt, teatras@vilkolakis.lt) kviečia mergaites ir berniukus, merginas ir vaikinus tapti teatro aktoriais! Priėmimas į visas grupes vyks rugsėjo 15 d. (šeštadienį): 10 val. – į teatro pradžiamokslio grupę (5–7 m.); 11.30 val. – į parengiamąją aktorinę studiją (8–12 m.); 13 val. – į teatro trupę (13–17 m.). Informacija ir naujų narių registracija tel. (8 37) 313 712 10–16 val.
1013888
Kviečiame šokti linijinius Centre, Vilijampolėje ir Aleksote vakarinėse ir rytinėse grupėse. Ateikite, pabandykite ir likite su VIENA LINIJA, nes tik čia madingiausi ir linksmiausi šokiai be porų! Pradėję šokti linijinius, atrasite daugiau šviesių gyvenimo pusių! Registracija www.line-dance.lt arba tel. 240 633, 8 615 93 665.
1002483
Kauno vaikų ir jaunimo šokio teatras „Gijelė“ rugsėjo 11 d. 18 val. kviečia naujus narius – vaikus nuo 5 iki 15 metų. Priėmimas vyks kultūros ir sporto centre „Girstutis“ (Kovo 11-osios g. 26). Informacija tel. 8 615 30 299, 8 687 99 315.
1007433
1005735
Nori ir Tu dainuoti koncertuojančioje grupėje, filmuotis klipuose, dalyvauti įvairiuose renginiuose bei festivaliuose? Būtinai ateik į studiją ŠA LIA LIA. Tavęs laukia profesionalūs vokalo pedagogai. Studijoje – 5 grupės. Priimami nariai nuo 3 iki 20 m. Priėmimas vyks rugsėjo 10, 11 d. nuo 18 val. Savanorių pr. 206, II a., tel. 8 671 94 283, 8 611 19 256. www.salialia.lt.
RUTA MODEL SHOOL kviečia į estetinio lavinimo vaikų mados mokyklėlę ir modelių kursus. Priėmimas vyks rugsėjo 10, 12 , 17 d. 17 val. Savanorių pr. 206, II a. Vaikų grupės – 5–8, 9–13 m., merginų – 14–18 m. Jūsų laukia: profesionalūs dėstytojai, kolekcijų pristatymai, įvaizdžio kūrimo, makiažo, etiketo pagrindai, modelių konkursai, fotosesijos, darbas su užsienio agentūromis. Informacija tel. 8 673 15 075; www.rutamodel.com.
997571
Šokis – atgaiva ir kūnui, ir sielai, tai elegancija, grakštumas ir romantika. Visus, norinčius išmokti šokti, įdomiai praleisti laisvalaikį, šokių klubas „Aida“ kviečia rugsėjo 10–21 dienomis nuo 19 val. Baltų pr. 51, Šilainiai, „Santaros“ gimnazija. Tel. 8 614 54 770, alexromas6@gmail.com.
1014394
Skubėkite į KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS CENTRĄ, nes čia galite kūrybingai praleisti laiką! Laukiame 4–18 m. vaikų ir jaunuolių studijose: tautodailės (rankdarbiai, karpiniai, šiaudai, tekstilė, tapyba), instrumentinio muzikavimo (kanklės, armonika, bandonija, gitara), folkloro, tautinių šokių ansambliuose, šeštadieninėse 4–7 m. vaikų užimtumo grupėse. Dokumentai priimami raštinėje darbo dienomis 9–12 ir 13–16 val., KTKC, A.Jakšto g. 18, Kaunas. Tel. (8 37) 407 135; www.ktkc.lt.
1008668
Šokių studija „Pivotas“ pradeda naują sezoną ir kviečia visus į judesio laisvės, grožio pažinimo ir bendravimo būdo užsiėmimus. Poriniai šokiai (suaugusiesiems): pradedančiųjų grupė – užsiėmimai vyks I ir III nuo 19 iki 20 val.; pažengusiųjų grupė – I ir III nuo 20 iki 21 val. Renkamės rugsėjo 10, 12, 17, 19 d. Kaune, Laisvės al. 30A, III a. „Init“ TV patalpose. Registracija tel. 8 670 86 147, e. paštas sokimas@yahoo.com; www.pivotas.lt.
1014928
Vaikų tautinių šokių kolektyvas „Tauškutis“ rugsėjo 10 d. 18 val. kviečia naujus narius – vaikus nuo 4 iki 9 metų. Priėmimas vyks Garliavos kultūros centre (Liepų g. 17). Informacija tel. 8 615 30 299. 1005747
1009946
Vaikus ir jaunuolius (nuo 2 iki 18 m.), norinčius lankyti teatro mokyklėlę „Mano teatras“ (prie Dramos teatro), kviečiame ateiti pirmadieniais 18 val. į Kęstučio g. 62 (Dramos teatro mažųjų scenų kiemelis). Informacija www.manoteatras.visiems.lt. Tel. 8 682 14 209, 8 614 44 521, 778 453, 424 276.
Vaikų estrados studija „SVAJONIŲ GIJA“ priima 4–12 m. vaikus. Mokome dainuoti, šokti, ugdome sceninę išraišką, pratiname prie publikos dėmesio. Aktyviai koncertuojame, dalyvaujame įvairiuose renginiuose, festivaliuose. Dainas įrašinėjame profesionalioje studijoje. Laukiame linksmų ir pašėlusių vaikų! Tel. 8 610 18 342. www.svajoniugija.lt.
1003472
ZUIKIO PUIKIO MOKYKLĖLĖ laukia vaikučių-zuikučių linksmose ir žaismingose pamokėlėse! Susipažinsime su raidelėmis ir skaičiukais, pirmaisiais angliškais žodeliais, piešime, lipdysime, dainuosime, žaisime ratelius, bendrausime ir draugausime (4–6 m.). Šešiamečius rengiame pirmajai klasei. Muzikinės žaidimų pamokėlės 1–2, 2–3 m. vaikučiams. Mus rasite Širvintų g. 15 (Žaliakalnis), tel. 8 674 03 337; www.zuikiopuikio.lt. ZUIKIS PUIKIS Jūsų lauks! 1006037
Mokymai
1015647
Išsinuomoja Studentė išsinuomotų tuščią butą. Mokės iki 400 Lt (su mokesčiais). Tel. 8 653 84 127. 1014780
Gabenimai „IVECO“, „MAN“ savivarčiais atvežame iki 13 t žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, žvirgždo, kokybiško juodžemio iki 8–9 kub. m. Rašome sąskaitas. Tel. 8 633 33 374. 1011279
Atvežu žvyro, smėlio, akmens skaldos, akmenukų, atsijų, juodžemio iki 12 kub. m. Savivarčio paslaugos. Tel. 8 618 67 815. 1012380
Keleivių, krovinių, automobilių, siuntų pervežimas. Visa rytinė UK dalis. Tel. 8 672 81 220, +44 777 882 6783. 1006561
Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399. 997414
Vežame keleivius, siuntinius ir automobilius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai.info@gmail. com. 986117
Visą rugsėjo mėnesį antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 19 iki 20 val. vyks naujų narių priėmimas į popchorą LAŠELIUKAI. Mūsų kvalifikuoti, išradingi ir mylintys pedagogai siūlo vokalo, šokių, aktorinio meistriškumo studijas. Mūsų adresas Partizanų g. 152. Papildoma informacija teikiama tel. 8 682 58 456 arba e. paštu info@laseliukuorbita.lt. www.laseliukuorbita.lt.
Vizos: Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija. Vizos vairuotojams. Kreiptis Kęstučio g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirbame nuo 9 iki 18 val.
Kelionės
997401
Vizos
985003
Paskolos
Sportas Kauno turistų klubas ir Kauno m. savivaldybės kūno kultūros ir sporto skyrius rugsėjo 15 d. 10 val. kviečia į 2012 metų turistinę regatą Nemunu (visomis irklinėmis plaukimo priemonėmis) nuo Kauno HES iki Vytauto Didžiojo (Aleksoto) tilto. Startas 12 val. dešiniajame krante, žemiau Kauno HES. Informacija www.ktklubas.lt, tel. 8 650 39 780.
994609
1011472
Kyokushin karatė treniruotės vaikams, paaugliams, jaunimui, suaugusiesiems, vyresniesiems! Treneris G.Tankevičius – Pasaulio karatė vicečempionas, Kauno klinikų sporto medicinos gydytojas, didelį dėmesį skiriantis saugiam sportui, sveikatai stiprinti, tvirtam fiziniam parengimui, pasitikėjimo savimi ugdymui. Naudojamos efektyvios, moksliškai pagrįstos metodikos, modernus inventorius. G.Tankevičiaus individualios treniruotės atsigaunantiems po sportinių traumų, operacijų, geresniam fiziniam pasirengimui, sveikatai stiprinti, traumų profilaktikai. Adresas Savanorių pr. 206. Tel. 8 678 34 748; www.stoikas.lt.
1014252
Tekstilininkų ir dailininkų gildijos galerija BALTA kviečia registruotis naujiems mokslo metams Tekstilės meno mokykloje. Užsiėmimai vyksta atvirose, visiškai įrengtose ir aprūpintose visa reikalinga įranga galerijos meno dirbtuvėse. Užsiėmimus veda dailininkai profesionalai. Pradžia spalio 1 d. Adresas M.Valančiaus g. 2. Registracija e. p. mazgass@delfi.lt arba tel. (8 37) 200 885, 8 612 45 928. Daugiau informacijos www.tdg.lt.
1011621
VDU ir ITMC Kompiuterijos AKADEMIJA kviečia 3–12 klasių moksleivius į mokslo metų studijas pagal 24 mokymo programas. Tarptautiniai sertifikatai. Registruotis internetu www.kompiuterijosakademija.lt arba tel. (8 37) 407 460, 8 684 58 960. Kęstučio g. 36, III a.
1002595
Kviečiame smalsius ir aktyvius vaikus mokytis plaukti buriniais laiveliais. Šiuo metu gaudome vėją Kauno mariose. Šaltuoju sezonu treniruosimės plaukimo baseine ir sporto salėje. Kauno buriavimo mokykla „Bangpūtys“, tel. 8 652 47 008. mokykla@sailing.lt; www.bangputys.sailing.lt.
1006356
Kalbų mokykla GLORIA LINGUA (Savanorių pr. 3, tel. (8 37) 209 008, 8 600 82 843; www.glorialingua.lt) kviečia mokytis anglų, vokiečių, prancūzų, norvegų, ispanų, italų kalbų. Rengiame abitūros, IELTS egzaminams. Įvairių lygių grupės bei individualus mokymas. Kalbų mokymas įmonėse ir organizacijose.
1013697
Moksleivius, gimusius 1994–2006 m., norinčius išmokti ar jau mokančius žaisti krepšinį, kviečia krepšinio mokykla „Perkūnas“. Treniruotės vyks daugelio Kauno mikrorajonų sporto salėse. KM „Perkūnas“ – tai turnyrai, šventės, čempionatai, stovyklos. Mums svarbus kiekvienas vaikas! Informacija www.kmperkunas.lt, e. paštas kmperkunas@gmail.com, tel. 8 698 14 300, 370 387. Jeigu nori teigiamų emocijų – ateik į „Perkūną“.
1004245
Pramogos Šventėms ir laisvalaikio kelionėms nuomojame „Mercedes Benz“ 16 vietų mikroautobusus. Patyrę ir mandagūs vairuotojai užtikrins Jums gerą, šventinę nuotaiką bei malonų aptarnavimą. Vežame žmonių grupes užsakomaisiais reisais Lietuvoje ir užsienyje. Kainos sutartinės. Tel. 8 612 19 930; nuoma.litaksa@gmail.com.
1007860
TAPK KREPŠININKU! 7–17 metų vaikinai kviečiami sportuoti „Tornado“ krepšinio mokykloje, kur Jūsų lauks: profesionalūs treneriai, varžybos, stovyklos, socialinės akcijos, susitikimai su garsiais krepšininkais, turnyrai, šventės, kelionės. Informacija tel. 8 687 98 017, 8 678 80 817, www.tornadas.lt, info@tornadas.lt.
1000903
Šokiai, dainavimas
1012934
1010146
3 kambarių butą Savanorių pr. (12/5 a., 78 kv. m, su baldais). Šildymo metu nuomos kaina 600 Lt, nešildymo metu – 800 Lt. Tel. 8 682 91 073.
Įvairioms progoms nuomojame „Mercedes“ autobusiuką (8 vietų). www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399
1012687
NEMOKAMAI. Kauno jaunimo mokyklos soc. kultūrinis centras „MOKYKLA – MIESTUI“: 1. Kino ir teatro aktorių ir režisierių rengimo kursai. 2. Kūrybinio rašymo kursai. 3. Muzikinis ritmikos teatras. 4. Spec. poreikių vaikų ir tėvų dramos centras. 5. Nemokamas mokytojų konsultavimas 5–9 kl. mokiniams ir t. t. Tel. 451 560, kaumojaunimomokykla@gmail.com; http://www.kjm.kaunas.lm.lt/
Šokių klubas „Gintarėliai“ kviečia mokytis šokti vaikus, jaunimą, suaugusiuosius ir senjorus – į pramoginių ir linijos šokių grupes. Šokių pamokos vyks Kauno technikos kolegijos didžiojoje salėje (Tvirtovės al. 35, Kaune) nuo rugsėjo 11 dienos. Daugiau informacijos ir tvarkaraštį galite rasti svetainėje www.daliadance.lt; tel. 8 612 54 053. Pirmoji pamoka – nemokamai, kviečiame pabandyti! Pirmųjų užsiregistravusiųjų laukia nuolaidos!
Įvairūs Nuomoja
VAIKŲ IR MOKSLEIVIŲ LAISVALAIKIO RŪMAI kviečia: į tautinių šokių ansamblį „Malūnėlis“, mergaičių ir jaunučių chorus, estrados studiją „M.E.S.“, sportinių šokių studiją „Mida“, diskotekų vedėjų, šiuolaikinių šokių, breiko, akordeono, dailės, dizaino, keramikos, teatro, renginių organizatorių, gitaros, kanklių, smuikininkų, mušamųjų instrumentų, žurnalistų, folkloro, vaikinų dainavimo studijas, liaudies instrumentų orkestrą. Tel. (8 37) 423 205; www.vmlr.lt. 1010189
1002149
www.tdg.lt
1014340
1008569
„Rudnosiuko“ studija Šilainiuose kviečia 2–6 metų vaikučius mokytis dailės, darbelių, muzikos, teatro – saviraiškos, gimtosios kalbos, matematikos ir anglų kalbos pradmenų. Šešiamečius rengiame pirmajai klasei. Tel. 231 508, 8 611 20 212. Daugiau informacijos rasite www.rudnosiukas.lt.
KTU Jaunųjų kompiuterininkų mokykla kviečia 3–12 klasių moksleivius savaitgaliais mokytis programavimo, robotikos, fotografijos, muzikos medijos, architektūros ir dizaino, e. leidybos, e. verslo ir kitų programų. Registruotis Studentų g. 48A–321. Tel. 300 615, 8 610 64 208; www.jkm.lt.
Keičiame tvarkingą 4 kambarių butą Panevėžio centre į butą Kaune. Tel. 8 699 86 650.
Kita Rugsėjo 11 d. 18 val. kviečiame į įvadinį taichi senojo Jang stiliaus seminarą. Seminarą ves tarptautinės mokyklos Central Equalibrium mokytojas Bob Honiball iš Didžiosios Britanijos; www.bobhoniball.lt. Registruotis tel. 8 612 77 899 nuo 17 val. Vėliau užsiėmimai vyks antradieniais, ketvirtadieniais nuo 18 val. 1006448
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“.
1011233
Paskolos palankiausiomis salygomis nekilnojamojo ir kt. turto savininkams. Teirautis ir savaitgaliais. Tel. 8 602 36 979, (8 37) 210 625. www.sgpartneriai.lt. 997426
Trumpalaikės paskolos grynaisiais nuo 300 Lt, be užstato, pinigai į namus Kaune, Vilniuje, Šiauliuose, Panevėžyje. Tel. 8 700 55 000; www.europrovidus.lt. 1002898
Kiti Astrologės paslaugos (Taro kortomis): apie darbą, sveikatą, gyvenimo lemtį ir kt. Tel. 8 673 56 319.
1008276
informuoja ŽASLIAMS – 555! Rugsėjo 15 d. – ŠVENTĖ ŽASLIUOSE. 12 val. – šv. Mišios Šv. Jurgio bažnyčioje, gie dos Žaslių Šv. Jurgio bažnyčios vargonininkė Dalia Mankutė. 13 val. – eisena į miestelio aikštę prie pa minklo. 13.30 val. – miestelio aikštėje Žaslių mieste lio paminklo atidengimo ceremonija. Šventinis koncertas. Dalyvauja: Vytauto Di džiojo universiteto Muzikos akademijos ka merinis orkestras, vad. Robertas Bliškevi čius, dainininkas Valdemaras Frankonis, Elektrėnų kultūros centro tautinių šokių ko lektyvas „Vijūnas” ir Kaišiadorių kultūros ir meno centro vyresnių žmonių šokių kolek tyvas „Savingė”, vad. Angelė Pačėsienė, Kaišiadorių kultūros ir meno centro choras „Do-diez”, vad. Laima Mažuolytė. Koncertą ves aktorius Gintaras Mikalauskas.
31
šeštadienis, rugsėjo 8, 2012
kas, kur, kada Amžinąjį atilsį
teatras
Mirus Aleksandrai MACKEVIČIENEI, dantų technikus Auriką ir Rimvydą Mackevičius nuoširdžiai užjaučia G.Novikienės individualios įmonės kolektyvas. Nuoširdžiai užjaučiame ilgametį Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus valdybos narį architektą Gintarą BALČYTĮ dėl tėvelio mirties. Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus architektai Velionis pašarvotas Radvilėnų g., šalia Šv. Antano bažnyčios, laidojamas šiandien, rugsėjo 8 d., Petrašiūnų kapinėse, karstas išnešamas 15 val.
KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS Laisvės al. 87A
Rugsėjo 8 d. 12 val. – Mažojoje scenoje GULBĖ – KARALIAUS PATI, rež. N.Indriūnaitė (lietuvių liaudies pasakos motyvais), nuo 5 metų. Rugsėjo 9 d. 12, 14 val. – Mažojoje scenoje MEŠKIUKO GIMTADIENIS, rež. R.Bartninkaitė (muzikinė fėjų pasaka), nuo 3 metų.
KAUNO MAŽASIS TEATRAS M.Daukšos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.mazasisteatras.lt
KTU Architektūros ir kraštotvarkos katedros darbuotojai nuoširdžiai užjaučia bendradarbį docentą Gintarą BALČYTĮ dėl tėvo mirties.
Rugsėjo 9 d. 18 val. – Mario Fratti. SESUO. Rež. A.Žukauskas.
Skaudžią netekties ir liūdesio valandą, mirus mylimam tėveliui, AB „Pakaita“ darbuotoją Jūratę BALČYTYTĘ ir jos artimuosius nuoširdžiai užjaučia AB „Pakaita“ kolektyvas.
Rotušės a. 19, Ryšių istorijos muziejuje
„NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRAS
Dėl žmonos mirties nuoširdžiai užjaučiame bendradarbį Gintautą GAILIŲ. Lietuvos banko kolektyvas Skaudžią netekties ir liūdesio valandą, mirus tėveliui, nuoširdžiai užjaučiame „Saulės“ gimnazijos 4D klasės mokinį Dominyką MARMĄ ir jo šeimą. Liūdi auklėtoja, klasės draugai ir tėvai Mes visi bejėgiai prieš lemtį ir mirtį, tačiau bent šia užuojauta norime palengvinti praradimo skausmą. Nuoširdžiai užjaučiame Loretą MARMIENĘ dėl mylimo vyro mirties. LSDP Kauno m. skyriaus Šilainių grupės bičiuliai Skaudžią netekties ir liūdesio valandą nuoširdžiai užjaučiame Renatą Načajų dėl tėvelio mirties. Visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ vardu Povilas Mačiulis
Dėkoja
Rugsėjo 9 d. 12 val. – KATINĖLIS IR GAIDELIS. Bilietai parduodami 1 val. prieš spektaklį.
„GIRSTUČIO“ RŪMAI Kovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt
DOMINO TEATRAS Rugsėjo 10 d. 18 val. – komedija NUODĖ MIŲ MIESTAS. Režisierius O.Šapošnikovas.
renginiai A. ir J.JUŠKŲ ETNINĖS KULTŪROS MUZIEJUS Kauno mažoji g. 2, Vilkija, Kauno r., tel. 556 400
Rugsėjo 8 d. 17 val. – Tarptautinio in strumentinio folkloro festivalio GRIEŽYNĖ koncertas. Dalyvaus Italijos, Vengrijos, Norvegijos, Baltarusijos, Latvijos ir Lietu vos muzikantai. 21 val. – festivalio dalyvių vakaronė R. ir E.Zalensų kaimo turizmo sodyboje (Padubysio k., Vilkijos sen.). Rugsėjo 9 d. 15 val. – festivalio baigiama sis koncertas L. ir S.Sadauskų kaimo turiz mo sodyboje (Antalkių k., Vilkijos sen.).
PAVEIKSLŲ GALERIJA
Nuoširdžiai dėkojame AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo darbuotojams, mokslo draugams, giminėms, kaimynams, artimiesiems ir visiems pagerbusiems ir atsisveikinusiems su Sigitu ZUBRUMI bei padėjusiems jį palydėti į Amžinojo poilsio vietą. Žmona ir artimieji Pigiai parduoda PAMINKLUS, TVORELES IŠ JUODO IR SPALVOTO GRANITO gamintojo kainomis. Kiniškais paminklais neprekiauja me. Tel. 8 699 80 865. 1009475
VISOS KAPŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGOS: kapo dekoravimas skal dele, smėliu, juodžemiu. Tvarkymas po laidotuvių. Senų ka paviečių restauravimas, atnaujinimas. Trinkelių, plytelių, skaldytų akmenų klojimas. PAMINKLAI, AKMENS PLOKŠTĖS: pa ruošiame kapavietės projektus, gaminame įvairius paminklus iš kokybiško suomiško akmens. Liejame pamatus ir atliekame ki tus betonavimo darbus. AKCIJA! PAMATŲ LIEJIMAS – nuo 450 Lt. Tel. 8 648 55 567; (8 37) 334 633, Savanorių pr. 225 („Juzėje“). www.kapineta.lt. 1007569
„Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstai gų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų parvežimas iš už sienio. Platus gedulo drabužių, reikmenų ir atributikos pasirinkimas. Užsakymų priėmimas – 24 val. per parą be poilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko g. 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Aleksoto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399. 1007521
„PRARADIMAS“ – laidojimo paslaugos, kremavimas, parvežimas iš užsienio, platus laidojimo reikmenų pasirinkimas, paėmimas iš namų ir ligoninių, šaldytuvai, dokumentų sutvarkymas, giesminin kai, smuikas, gėlės, naujas MERCEDES katafalkas. Renovuotos šarvo jimo salės Panerių g. 19, Vilijampolėje – NEMOKAMAI. Šarvojame Saulėtekio, Šv. Antano, Aleksoto bažnyčiose, S.Žukauko g. 3B, Perlojos g. 37, Kauno r. šarvojimo salėse. Užsakymai priimami 24 val. per parą be poilsio dienų – K.Petrausko g. 28, Žaliakalnis. Tel. (8 37) 730 200, 8 650 68 220. Taikome nuolaidas. 1005409
Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios pa slaugos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo pas laugas. Platus karstų, drabužių, laidojimo atributikos pasi rinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidojame už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS krematoriume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas-kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933. 998812
PAMINKLAI. Gaminame paminklus, dengiame kapavietes granito plokštėmis, užpilame kapą granito skalda, liejame pamatus, atnauji name senus paminklus, kalame raides. Dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 647 09 401, 384 912; www.uabpaminklai.lt. Raudondvario pl. 115A, Kaunas. Partneriai: K.Kasakausko g. 64 – Akmenė; J.Basanavičiaus g. 12 – Jonava; Ramybės g. 7, Garliava. Laidojimo reikmenys, paslaugos, kremavimas – tel. 8 615 50 520, 8 686 45 729. 1015379
K.Donelaičio g. 16
Rugsėjo 9 d. 13 val. – edukacinis užsiė mimas ŠEIMOS SAVAITGALIS MUZIEJUJE – MENO PAŽINIMO PAMOKA. Čia smagiai ir turiningai praleisite sekma dienio popietę keliaudami po jaunųjų Kauno tapytojų darbų pasaulį. Programos sumanytoja tapytoja Eglė Velaniškytė neleis nuobodžiauti nei suau gusiesiems, nei vaikams. Lankytojams bus įdomiai, linksmai, išraiškingai ir išradingai pristatyti jaunieji tapytojai bei atskleistos šio meno paslaptys. Pasiteirauti tel. 221 779.
Kauno Choralinė „Ohel Jakov“ sinagoga E.Ožeškienės g. 13
Rugsėjo 9 d. 15 val. atidaroma trečioji, paskutinė, paroda iš ciklo „Istorija. Atmin tis. Dabartis”. Parodos atidaryme pristaty sime sinagogose naudotus ritualinius ob jektus – Toros ritinio papuošalus, kidušines taures, chanukines žvakides, Aron Kodešą (altorių), Aron Kodešo užuolaidą, Toros užvalkalą – Toros mantiją, Talmudus ir mal daknyges. Žydų ritualinio meno ekspona tai, nors ir fragmentiškai, negausiai, mus iš turtingos praeities pasiekia papildydami vieni kitus, padėdami įsivaizduoti, koks bu vo žydų ritualinis menas Lietuvoje. Parodą pristatysžydų kultūros tyrinėtoja Asia Gutermanaitė.
KAUNO ARKIKATEDRA BAZILIKA Vilniaus g. 1
Rugsėjo mėnesio sekmadieniais 16 val. Arkikatedroje bazilikoje vyksta Kauno religi nės muzikos centro (KRMC) organizuojama profesionalių menininkų kultūrinė akcija – koncertų ciklas „Kad vėl sugaustų didieji Kauno arkikatedros vargonai”. Rugsėjo 9 d. koncerte dalyvaus solistai Živilė Lamauskienė (sopranas), Jonas Lamauskas (tenoras), Dalia Jatautaitė (var gonai), Valdas Kijauskas (fleita) ir Egidijus Stancikas (skaitovas). Kviečiame dalyvauti. Įėjimas nemokamas.
KAUNO EVANGELIKŲ LIUTERONŲ BAŽNYČIA Muitinės g. 8A
VšĮ „Muzika Festiva” kviečia Rugsėjo 9 d. 16 val. – Lietuvos kamerinės muzikos festivalis. Kamerinės muzikos kon certas. Dalyvauja GOSPEL ansamblis, Dai nius Karžinauskas (saksofonas). Koncerto programoje – M.Redmano, P.Hamburgerio, J.Franklino ir kitų kompozitorių kūriniai ir tradiciniai spiričiueliai. Koncertas mokamas. Bilietų kaina 15 litų. Senjorams, mokslei viams, studentams – 10 litų.
MAŽASIS LEKTORIUMAS Dujotiekio g. 26A, tel. 8 652 24 646
Rugsėjo 10 d. 18 val. – paskaita „Kaip išlaikyti vidinę pusiausvyrą, ugdyti sąmoningumą, išmokti pažinti ir suprasti gyvenimą, keisti jį, keisti ligas į sveikatą”. Lektorė – Zita Grigaitienė, Džun Juan cigu no instruktorė, Reiki meistrė. Įėjimas nemokamas.
KAUNO MIESTO MUZIEJUS M.Valančiaus g. 6
Iki spalio 2 d. veikia Muziejų metų pro gramos projekto – savivaldybių muziejų parodų mugės „Parodų tiltai: informacija ir komunikacija” parodos: Kauno miesto muziejaus paroda „SOVIETMEČIO KAUNAS 1955–1975 m. Iš fotografo S.Lukošiaus archyvo”. Parodoje visuomenei pristatoma dalis fotografo Stanislovo Luko šiaus archyvo, kuris apima 1955–1975 m. laikotarpį. To meto Kauno vaizduose – jau išnykę senieji pastatai ir paminklai, naujų aikščių ir gatvių tiesimas. Lankytojai galės pamatyti ir namų apyvokos daiktus, būdin gus to laikotarpio miestiečio gyvenamajai aplinkai. Telšių rajono savivaldybės Žemaičių muziejaus „Alka” paroda MEDALIUOSE – IŠKILIAUSIOS ASMENYBĖS. Medaliuose įamžinti svarbūs įvykiai, datos, asmenybės. Didžiausia medalių grupė skirta įvairiems istorijos, literatūros, bažnyčios, visuomenės veikėjams pagerbti. Birštono muziejaus paroda SENASIS BIRŠTONO KURORTAS. Parodoje pristatoma dvidešimties metų (1922–1940) laikotarpio nuotraukų kolekcija, kuri saugoma Birštono muziejaus ikonografiniame rinkinyje.
kinas KINO TEATRAS „ROMUVA“ Laisvės al. 54
Rugsėjo 8 d. 15 val. – „Spragtukas” (Angli ja, nuotykių, visai šeimai). 17 val. – „Vidur naktis Paryžiuje” (JAV, rež. Woody Alenas). 19 val. – „Mielas draugas” (2012 m., T, drama, Anglija, vaid. Robertas Pattinsonas, Uma Thurman, Kristin Scott Thomas ir kt. Pagal Guy de Maupassant’o romaną). Rugsėjo 9 d. 15 val. – „Artūras ir dviejų pasaulių karas” (2010 m., žanras šeimai, nuotykiai, fantastinis, Prancūzija). 17 val. – „Mielas draugas” (2012 m., T, drama, An glija, vaid. Robertas Pattinsonas, Uma Thur man, Kristin Scott Thomas ir kt. Pagal Guy de Maupassant’o romaną). 19 val. – „Nenuga limieji. Narsos įstatymas” (2012 m., žanras karinis, nuotykių, veiksmo, trileris, JAV). Rugsėjo 10 d. 19 val. – „Mielas draugas” (2012 m., T, drama, Anglija, vaid. Robertas Pattinsonas, Uma Thurman, Kristin Scott Thomas ir kt. Pagal Guy de Maupassant’o romaną). „Vilniaus kino šortai”: kaip taškui nesto vėti vietoje? „Linija – tai pasivaikščioti išėjęs taškas”, – pastebi vienas iš trumpų filmų festivalio „Vilniaus kino šortai” filmų. „Trumpamet ražiai filmai pastebi dalykus, apie kuriuos dažnai nė nesusimąstome. Pavyzdžiui, ištisinę juostą gatvėje. Norime, kad po tas „juostas” ir pasivaikščiotų žiūrovai”, – sako festivalio direktorė Rimantė Daugėlaitė. Rugsėjo 6-ąją sostinėje prasidėjusio festiva lio konkursinėje programoje – daugiau nei 60 filmų iš visopasaulio. Septintą kartą vyksiantis festivalis vadinamas svarbiausiu ir didžiausiu trumpametražių filmų festiva liu Baltijos šalyse. Festivalio filmus bus galima pamatyti ir Kaune rugsėjo 11–14 d. Rugsėjo 11 d. 18 val. – konkursinė progra ma II. 20 val. – konkursinė programa IV. Rugsėjo 12 d. 18 val. – konkursinė progra ma VI. 20 val. – konkursinė programa VII. Rugsėjo 13 d. 18 val. – konkursinė progra ma VIII. 20 val. – konkursinė programa IX. Daugiau informacijos www.ktromuva.lt. Kitų kino teatrų repertuarai – priede „TV DIENA“
DATOS (rugsėjo 8 d.) Šilinės (Švč. Mergelės Marijos gimimo diena) Vytauto Didžiojo karūnavimo diena Padėkos už Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės apgynimą diena Tarptautinė raštingumo diena Statybininkų diena 1841 m. gimė čekų kompozitorius romantikas Antonínas Dvořákas. 1928 m. gimė režisierius Petras Abukevičius. 1949 m. mirė vokiečių kompozitorius Richardas Straussas. 1979 m. gimė JAV dainininkė Pink.
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Artimiesiems reikalingas jūsų nuoširdus palaikymas, ypač jei norite iš tiesų pagerinti supantį pasaulį. Tačiau nepiktnaudžiaukite pasitikėjimu. Jautis (04 21–05 20). Seksis bendrauti su jaunais žmonėmis, šeima ir aplinkiniais. Jausite jų supratimą ir palaikymą. Gali tekti prisiimti atsakomybę už seniau neišspręstas problemas, tik neskubėkite nieko žadėti. Dvyniai (05 21–06 21). Klaidingai įvertinsite savo jėgas, užsiimsite veikla, kuri prieštaraus jūsų tikslams. Visa tai gali sugadinti šią dieną, todėl stenkitės neperžengti ribų. Užsiimkite kokiu nors maloniu reikalu. Vėžys (06 22–07 22). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyks sklandžiai. Pats laikas pagalvoti apie tobulinimosi ar karjeros galimybes. Viskas, ką numatysite, ateityje gali tapti realybe. Liūtas (07 23–08 23). Bendraujant su vyresniais arba įtakingais žmonėmis gali išsirutulioti naujų idėjų. Pasinerkite į ramybę, neleiskite neigiamoms mintims ir miglotoms nuojautoms jūsų valdyti. Viskas yra taip, kaip turi būti. Mergelė (08 24–09 23). Palanki diena apmąstyti ir kurti naujas idėjas. Daug kalbėsite su aplinkiniais, aptarinėsite savo mintis. Tikėtina trumpa kelionė. Svarstyklės (09 24–10 23). Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Viskas klostosi puikiai ir reikalai juda į priekį. Neišsigąskite lengvo nuovargio ir nesustokite. Skorpionas (10 24–11 22). Bandysite pasinerti į romantišką gyvenimą, mėgausitės savo jausmais ir atvirai reikšite emocijas. Bus svarbūs ir jausmai, ir poelgiai. Norėsite pasivaikščioti arba pasportuoti. Šaulys (11 23–12 21). Galimi emocionalūs pokalbiai, pasistenkite būti supratingas ir nuolaidus. Niekas negali jūsų priversti daryti to, kas nemalonu, todėl pravers gebėjimas susitarti, tiesumas ir principingumas. Ožiaragis (12 22–01 20). Niekuo neišsiskirianti diena. Trūks vaizduotės. Net knyga ar filmas nepadės atitolti nuo realybės. Jausitės vienišas. Gelbės darbas, geras fizinis krūvis, pasivaikščiojimas. Vandenis (01 21–02 19). Jūsų žodžiai gali turėti neigiamų padarinių. Tikėtinas konfliktas su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Gali kilti nesutarimų ir su aplinkiniais. Žuvys (02 20–03 20). Netinkamas laikas įsigyti naujų daiktų, rinktis spalvas, nes daugelis nesupras jūsų skonio ir vertybių. Nesijaudinkite, nieko baisaus neatsitiko: šis sudėtingas laikotarpis greitai baigsis.
Orai
Savaitgalį Lietuvoje vyraus vėsūs orai, galimi trumpi lietūs. Šiandien trumpai gali palyti daugelyje rajonų, oras sušils iki 16–17 laipsnių. Sekmadienį lietaus bus mažiau, temperatūra bus panaši. Naktimis bus 10–12 laipsnių šilumos.
Šiandien, rugsėjo 8 d.
+16
+17
Telšiai
+16
Šiauliai
Klaipėda
+17
Panevėžys
+16
Utena
+17
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi
6.39 19.52 13.13 23.09 15.18
252-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 114 dienų. Saulė Mergelės ženkle.
+17
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +28 Berlynas +19 Brazilija +28 Briuselis +24 Dublinas +16 Kairas +34 Keiptaunas +22 Kopenhaga +17
Londonas +23 Madridas +27 Maskva +15 Minskas +16 Niujorkas +28 Oslas +17 Paryžius +29 Pekinas +25
orai kaune šiandien
Praha +22 Ryga +11 Roma +28 Sidnėjus +22 Talinas +11 Tel Avivas +31 Tokijas +28 Varšuva +17
+16
+16
Vėjas
6–9 m/s
Marijampolė
Vilnius
+17
Alytus
Vardai Šiandien:
Adrijonas, Daumantė, Gražina, Klementina, Liaugaudas, Marija. Rytoj:
Argintas, Darius, Ramutė, Serapina, Sergijus, Sonata.
Rugsėjis – šiltesnis nei įprastai
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+12
+17
+13
+12
8
+11
+16
+10
+6
5
+10
+18
+13
+11
2
rytoj
poryt
Nors pastarasis savaitgal į nelepins ši luma, Lietuvos meteorologai guodžia: rugsėjo vidutinė oro temperatūra nu matoma šiek tiek aukštesnė neg u vi dut inė daug iametė (vidut inė daug ia metė 11,9 °C), mėnesio kritul ių kiek is prog noz uojamas mažesn is neg u vi dut in is daug iamet is (vidut in is dau giamet is 67,6 mm). Rudens vidut inė temp erat ūra numatoma art ima vi dut inei daug iametei (vidut inė dau giametė 7,1°C). Sezono kritul ių kiek is prognozuojamas artimas vidutiniam daug iamečiam (vidut in is daug iame tis 190 mm). KD inf., Veretos Rupeikaitės nuotr.
įvairenybės
Estai ugdys genijus Informacinėms technologijoms neabejinga Estija šalies mokyk lose pradeda programą, pagal ku rią mokiniai, įskaitant ir pirmo kus, bus mokomi programavimo. Pasak „Tiger Leap Foundation“ atstovės Ave Lauringson, šiuo projektu siekiama kompensuoti daugelyje šalies mokyklų mažė jantį informatikos pamokų skai čių. „Jau beveik surinkta moky mosi medžiaga visoms klasėms, o mokyklų, kurios norėtų dalyvau
ti šiame tik šią savaitę pradėtame projekte, kasdien daugėja“, – sa kė A.Lauringson. Rugsėjį fondas organizuoja mo kymus mokytojams, kad spalį jie jau galėtų pradėti vesti informa cinių technologijų pamokas mo kyklose. „Jau būdami septynerių me tų jie gali patys tapti informaci nių technologijų specialistais“, – sakė atstovė. BNS inf.
Numylėtinė: „Grammy“ laureatė, kantri ir popmuzikos žvaigždė T.Swift per MTV apdovanojimų ceremoni
ją maudėsi rankų jūroje.
„Reuters“ nuotr.
Įvertinti muzikos dievaičiai Britų vaikinų grupė „One Direc tion“ ketvirtadienį susišlavė tris garbingiausius MTV videomuzikos apdovanojimus ir įtvirtino savo ke lią į žvaigždes JAV muzikos sceno je, o Rihanna laimėjo Metų vaizdo klipo apdovanojimą. Buvęs Rihannos vaikinas Chrisas Brownas ir britų dainininkė M.I.A. pagal gautų apdovanojimų skaičių dalijasi antrą vietą – jie per apdo vanojimų įteikimo ceremoniją Los Andžele gavo po dvi statulėles. Barbadose gimusi Rihanna, ku ri drauge su reperiu Drake’u turėjo po penkias nominacijas – daugiau sia iš visų, pradėjo šou energingu naujausiu singlu „We Found Love“ ir atnaujinta daina „Cockiness“. „We Found Love“ pelnė jai Me tų vaizdo klipo apdovanojimą. Šioje kategorijoje ji įveikė Katy Perry su
„Wide Awake“, Gotye su „Somebo dy That I Used To Know“, Drake’ą su „Take Care“, kuriame pasirodo ir pati, bei M.I.A su „Bad Girls“. Grupės „One Direction“, kuri susibūrė po to, kai jos nariai kaip solistai pasirodė britų talentų šou „The X Factor“, klipas „What Ma kes You Beautiful“ buvo įvertintas ir Geriausio debiutanto apdova nojimu, į kurį taip pat pretenda vo „Fun“, Carly Rae Jepsen, Fran kas Oceanas bei „The Wanted“, ir Geriausio popmuzikos vaizdo klipo statulėle, dėl kurios, be kitų, var žėsi kanadiečių sensacija Justinas Bieberis. „One Direction“ taip pat laimė jo Labiausiai dalijimosi verto vaiz do klipo kategorijoje. Tarp kitose pagrindinėse kate gorijose laimėjusių muzikantų yra
Nicki Minaj –jos „Starships“ bu vo pripažintas geriausiu atlikėjos moters vaizdo klipu. Ji šioje kate gorijoje įveikė K.Perry su „Part of Me“, Rihanną su „We Found Love“, Beyonce su „Love on Top“ ir Sele ną Gomez su „Love You Like a Lo ve Song“. Geriausio atlikėjo vyro vaiz do klipo apdovanojimas atiteko Ch.Brownui už „Turn Up the Mu sic“, jis buvo pripažintas geresniu už J.Bieberio „Boyfriend“, F.Ocea no „Swim Good“, Drake’o „Take Care“ ir Usherio „Climax“. Arenos „Staples Center“ sceno je taip pat pasirodė „Grammy“ lau reatė, kantri ir popmuzikos žvaigž dė Taylor Swift, ji atliko „We Are Never Getting Back Together“, ir Alicia Keys su daina „Girl on Fire“. BNS inf.