2012-09-15 Klaipeda

Page 1

Âź7< " ?B4@ 162;6@ 2 A.

14

Nr. 216 (19 517)

16p. 18

Ä— vakar

TAIKIKLYJE

VYRŲ DĹ˝IAUGSMAS – MELUOJANÄŒIOS MOTERYS

_R-XY Ya cNXN _Ă› VR[Ă› ?RQNXa\ 7b XRcVĂ˜ 7\YN[aN

riau : pada i kaitÄ— padaryt s n i Ä? E.Pu Ä… norÄ—jau k tai, rako ka Ä?iĹł tre sDvira ita PuÄ?in Ed rusi vilienÄ— susiŞė kaitÄ—, stiĹžiĹĄkiausus pre dovanojisius ap vertÄ— vie uĹž mus, venimo vo gy vertÄ— nÄ… sa at pÄŻ ir nepusla ujÄ… ir dar kitÄ…. Na . ĹžinomÄ…

KINO FOTELIS

Jungtinės Europos Valstijos – įgyvendinamas planas ar tik roŞinė svajonė? Pasaulis 14p.

NET 38

PROGRAMOS ]N`NbYV`QVR[ ?RQN Xa\_Vb` N Ya 7bYVWN [N` 4NYV N[`XV`

J.M.Ba

tos prosveika mĹł ir vusiems dviAĹĄ ta gĹł trau ypatin – ilgai sporbĹŤna retokai. pablemĹł, kams taip pÄŻ 2010 m. papusla vykusiu ratinin vyÄ?iau tÄ… joje da su tus uĹžver Australi tu. Ta je me baigo Ä?empiona vienus o pame, kad gyventi, pasaulio pa mÄ…stÄ— ru pa dÄ—l savÄ™s apie ĹĄeimos galima pagalvoti ta ir Roskui – mÄ….“ jo – Edi lio. ji gausÄ— laikas atÄ— kia maĹžy kada kad Ir tas kantriai lau piau, ne laikais berto kada neslÄ—na. Ĺ iais rais „Nie siu moti su savo vy tokiĹł, tap nors sportininkÄ—s ryti. Yra do da pagim paÄ?ios ndĹžia, kÄ… karjerÄ…,maÄ?iau lanuspre nutraukia TokiĹł tino atikurios ÄŻ sportÄ…. ska ta. ta ne pa ir grÄŻĹž ir tai ma neslÄ—pÄ— Edirinti – bai daug nystę“, prasta sude vaidÄ—ti motijos, nÄ—ra pa Ne vienas kuAnot motinyste. iĹĄ ilgai tru giata su sportÄ… kiai atpaŞįs vyklĹł ar dau mÄ…! kas sun ruoÄ?iĹł sto ĹžusiÄ… ma varni grÄŻ siĹł tre lenktyniĹł ko matyti per Jos dieniĹł tÄ… Editai te sportininkes. vaigantÄŻ siNe kar kianÄ?ias liko ser nu ver Ĺžybas todÄ—l, kad pa labai sunku visÄ… ti vejais verkia atiduo Ĺžinoat joms kiais kÄ…. To Ĺžyboms, vyzdĹžiĹł – mis var kiĹł pa siĹł motino teikti ir kito pu save. Yra tininkiĹł, ta rezultatĹł. kemĹł sporkusiĹł puikiĹłno buvo tas ir pasie bĹŤt ne ma Edita. „Tur mano – taip lienÄ— lias“, ruksi kaitei Ĺ˝emu ena.lt pasp jĹł ne Laima e@di E.PuÄ?ins ulien gerbÄ— tumĹł berto – tuosl.zem Nuo Ä?io aukĹĄ Ro niĹł vaiku nas Ĺžmo savo 36 metĹł E.Pu Sporti siekti vyras Rovenikaip vie laukia Ä?iĹł vyro ti padÄ—jo jie gyveno tas visÄ… gy bo ir Labai gyvenan tĹł jos gim je metus raÄ?iĹł spor R.Rossi dir ju, ir Italijo tÄ—s ir 48 me turÄ—tĹł kis Dvi to bis. Ä?inskaiRossi kĹŤdi gus. buvo jo ho ir masaĹžuo tai buĂ› ]N Naujiegoje. berto _N YVR [ b\a_ mÄ… terapeutu, riumi. Bet lÄ—davo pabai mano besiX\ XN Ufc\ [ rÄŻ ga ďŹ zio dĹł direkto gruodĹžiointensyvĹŤsgÄ—si Edita, Ă˜VĂş a_R V[V\ N_P bas, ku V QcV _N XNVaĂ›` N`ZR[ „Bus koman sis jo dar dĹžiau b TĂ› ` sveira i“, – =bĂ˜V[` mio. Q VN 2QVa\` vo ant laisvalaikiu. ssi darbas – atsaji meta ti pirmagi V\ Q֖ “ ti jis tingai lÄŻ E.Pu\ ]R _ R.Ro lik Z at ryĹž V zanis laukian [ di Ä—jo sau temoje, sveikatos f cR tĹł ir reali keliu Pagrin to pa gos sis _N Ăş T Savo Ä?iĹł spor nuo 12 me Pa, kad ONV T apsau nio pilieÄ?iĹł ne ir savo para lyje, gÄ— sie katos tus. gio c R [b YN Manauve sporte, mieste toli ÄŽ dvikaitÄ— ÄŻĹžen ab Tf 22 me ati- kingas uĹž uĹžToskanos re nyje. rÄ—mÄ— \ ZR apie gam Ne sa aĂ› no Ter Ä?ins pervo  Vb ji il uĹžsie rÄ— mas mÄ…. vau Ă˜V[` XNV mano timai: proble pilieÄ?iĹł – tinÄ™ karjerÄ…, kruivÄ… na gimi- jame iĹĄbu sportui, tat susiŞė tai, kÄ… to [Ă› 2 =b sikei Monsu turi nuosa vai ir kiti no vasi UĹž tusi ď Ž Pa Z ]V\ dariaubĹŤtent dÄ—l i apdo - regio gusi spor to leido pasisiĹĄven tinystÄ™. ma to tÄ— `Nb YV\ Ă˜R Ĺžia Tik bai su Rober salas. viskas bai ĹĄei rÄ™ Rober ÄŻ va- dÄ—jo mo tiĹžiĹĄkiausius lio Ä?em ia“, ta jau. Ir labai gra laijos sau ro ta turi mĹł, kadramiai ir la jo- ÄŻsikĹŤ nai, Edi vu ÄŻ Ispani ta Concord piko Edi namuose visus preslaimÄ—jo pa ce“, „Gi sunku sva riu ka lai naiÄ?iai. laisvo lai tdabar nÄ—ĹĄtumo kad pe bus ÄŻ tai ĹžiĹŤ de Fran – uĹžsi mus: ziniu paÄ?iu „Cos do. Tik tavo Ä?io“, bet Dabar sidĹžiaugÄ—, nu tÄ…: „Perme, noji tÄ…, „Tour nes. , be sken ĹĄmaikĹĄ Edita „Tuo keis, savo vaiku nu mon pa ty na re rÄ— gyve panikos s Ji nus, kas. da liau tas“, – pio rÄ— nuopel pinÄŻ me- kuris vÄ— laukiu moteris. gims berniurinks lias. liau pada . ViskÄ… pa per tiek d’ Italia“ rung vo ne na kÄ… – be kad ko nor sipylÄ— paga jant ĹĄiuos rus olim pat kar- tonas bu namus padaryti jo jau Ĺžino, kad nui vardÄ… iĹĄ atsijai pa bÄ—jĹł Vardi kÄ—me „IĹĄsky ti iki me ko net tyger Ji jau dÄ—, kad sĹŤ lionÄ—s streso, riau. O var galÄ—jo jo siek pinÄ—se Ĺžai- Edita. tikslino: iĹĄ ke veikÄ—jĹł ir vo lai lenk kai, ren da – vyro.lei- ko ne nes nebu tynÄ—s po vome pa lÄŻ. BandĹžiau bet olim to GrÄŻĹžus Nusp kÄ…. niai laiĹĄ nepa liĹĄka da da tĹł, gos, vyko.“ var- dviraÄ?iĹł spor elektroni sieji, ir ĹĄie pabai lietuviĹĄ dÄ— bus ita Man vyras Bet me ti. SekÄ— lenk tus nukel rajeros man nepa dÄ—l to, siel kardas. buÄ?iai, Ir praÄ—ju kvÄ—p dÄ—l remon „Pavar renkame. – dvi var se mas si renskam tai ni nÄ— mĹŤs to bus ve dy podar tvir tÄ—vai kÄ— niĹł, grauĹžia kinimai. buvo ÄŻdo jos gy to nori. labai vardÄ… “ ti, koks s“, – tai sa pergimiui Ar ji ji sprÄ™s bai metais – tvir piniĹł sveitai Editai lienÄ— buvo riausius ateiÄ?iai.barÄŻ nauja liĹł dar ne jau do nu rai lietuviĹĄka Kitais sikeis, bet gyvena la Şė dikĹł tauja? nesigrauĹžiu, ku, olim ve- me treko kara sdavo ÄŻ ÄŻvai Kam pa tik Ä?iaĹžimÄ—lio ta Drabu je me Ä?iĹł kvie „Ne, kÄ—. – AiĹĄ bĹŤtĹł gy dinaliai metu Edi riodÄ… ir jautvir- bus to Edita. rys Italijo gimsta- gia dabar. velÄ—s ir ve ri, jÄ… negal nukir ten tinin tyti, mote Ĺ iuo venimo pe minga. Ji Ä?iau lo BĹŤtĹł ti pulia dalis Tai, nius. gy lai ti, mÄ…s Bet spordyniĹł me pakeitÄ™s. NÄ—ĹĄÄ?ios bimos, nes siĹł pasau- ka, ta si. baig rengi graŞų ti be galo ti laiminga. tÄ—kalbÄ— ste Ĺžemiau tuvaitÄ—s, dairo be dĹžiai gera apie vaikus.kol to Ĺžai ĹĄiek tiek Ĺžai pasiekus, gÄ— bai bai mÄ… si esan skritai esan taip ir klos ku- ati mas – vienas anot lie niai tyni „La nema voti terÄŻ, Ji pasi Ä?iai, ni tina ap gyvenimaspimais, sundino. mu Tie vaiku ti. Medici s atlie- skaityti, gal vienÄ… mo kose, nu- teisinga, grauĹžtis. kÄ—, kiek lyje. Ä?iuo nukry ko ran kas bus?“ karjerÄ… ir tinom uĹžgrĹŤ ko sie vis tiek dar nelai maĹžais kumai tik vau save visi suskai moms mo vis kaip si Ä?io si. Su za Ir bĹŤ reali vaiku baimÄ—: „O motina. bet sun norÄ—jau.gy- rimai nemokamai. mais, nau, kad ko simoji tai, kÄ… Ĺžiai kami mÄ—lio tÄ— iĹĄ- tvil bÄ—jo bĹŤ „Ma padariau labai gra nikos, ir veĹži kai – kal lÄ—s Ä?ins ve ne, sporte, dÄ—l to dabarkÄ… – be pa riau. si lo E.Pu gio nos re pada nai Dairo lo R.Rossi bĹŤtent tumo lai Toska ita nors ne nÄ—ĹĄ venu so, kad ko ties, kuri daĹž Ĺ˝i- UĹž jo 2001 m. s. tekÄ— atei be stre Ä?iosiom etamÄ—s dÄ—l Be bai besilaukiangyvenimo ga ĹĄiame bĹŤdin kad ir nau,

pasau li

rroso

Europ

ES raidos taip kal projektas vadin ba Euro sis „Ju so. Tik pos Ko ar misijos ngtinÄ—s Eu Europo ES narÄ—s je ÄŻgyven mano taip (EK) vadovasropos Valsti jos“? dinti pa Jos pat naĹĄĹł pro , kaip EK va ĂŠ Manuelis Bent Barrodovas jektÄ…, ar J.M.B ? Ar pa ar tai – tik Jei jau roso paskai vyks ta par kalbama roĹžinÄ— ropos apie Jung lamente Valsti svajon vie tines jas tybÄ™ – Ä—. akivaiz – federacinÄ™ Eu- lÄ—tĹłna ĹĄalis ir kiek visĹł du,

oje vie

KULINARIJA

2 A.1 62;6@ ? B4@Âź7< "

s

toj va lsty

vie geriau vals27 kad kontro nas pilietis Dabar niteto ES valstybiĹł lieÄ?iamas liuoti gatinÄ— klau ir nariĹł suvere- kia judÄ—ti ES privalo savo likimÄ…. pykÄ?io jaus Ar Bend simas. mais“ rijos ĹĄa – vienin ÄŻ valstybiĹł vystytis, rei- dovas, vereni , – aiĹĄ lys su pa te federa telis tiks su siekti cijÄ…. Tai DidĹžiosiosstebimai nu kino EK vaES ĹĄalys to apribojimu? paĹžangÄ…realistinis bĹŤda suĹžvelgda Bri O ar pos su pasiraĹĄyti Eu VÄ—liau mas s pa- kosios Nep tanijos eu tartÄŻ, jei naujÄ…jÄ… sutiks ro J.M.B ropo ros riklau lyderÄŻ sabonos parlamen arroso je.“ somybÄ— keptiĹĄdabar Euroeuro ÄŻtikinÄ— tarus, kÄ—lÄ— tiek sutartis, jÄ… galiojanti Li- iĹĄÄ—jimo jo eu- Farage’ą. parlamentarÄ…s partijos kad iĹĄ krizÄ— priimant O ĹĄurmu s kelias, dabartinis ĹĄiol „per menĹĄis pareiĹĄkÄ— NigelÄ… Juk kai lio? , su- rinko Bend kuriose , kad kai rengti „Ar rea rija, – nerea kurÄŻ pasi- roso fana ĹĄaly tizmo vertino J.M.B iki re dovas Bendri ferendumus,se reikÄ—tĹł su- darÄ—me? listiĹĄka toliau listiĹĄkas. aratrėŞė: lygÄŻâ€œ. Tada jos „NeĹžiĹŤrÄ— EK vaBritani narÄ—s, tokios o kai kurios Mums rei – retoriĹĄkai tÄ™sti tai, kÄ… taip. Tie, ja, kas ki klausÄ— kia dau kaip nybÄ—s seliui jo apskritai jis. – ja negali bĹŤti sako, kad de te ÄŻ mane giau , kalba, DidĹžioji kiĹł papil mok naciona transna Reika integracijos, Europos kad neatiduos. domĹł linÄ—, ne cionalinÄ—,ratigaliĹł dauBriu- Ä?iau lingi konkretĹŤs demokra vieGaliau Tie sup litinÄ—s ti sa, tik ran su jos. siai, giau J.M.B sÄ…jungos poli ta.“ Ĺžings ar EuropÄ… idÄ—ja – iĹĄ tiesĹł po- te. Kai esa tine sÄ…junga niai, ta- Parlamente arroso kalbÄ… sle te skeptiĹĄ horizon- ir kai ku J.M.B gianÄ?ios krizÄ—svaistas nuo liutus loja laive per audrÄ… kai ÄŻver Europos rie reikalau lumas yra ? vaistas arroso yra , abso- politikai. proeuropietiĹĄkĹł tino net ma jate iĹĄ ÄŻsi BuvÄ™s paĹžiĹŤrĹł racija. nuo krizÄ—s – tikinÄ™s, kad kitĹł ke Ĺžiausia, ko Guy Ver Belgi To, pa leiviĹł.“ didesnÄ— ES ĹĄiuo hofstadtas jos premjeras galÄ—tĹł sak jo, Mum reikia, integkiÄ… savo metu bĹŤtina pareiĹĄkÄ—, kad proble lengviau sprÄ™s kad s ne mas. ti kylan ES mÄ…sty struktĹŤrÄ…, „stiprinti tosakomyb priimtina kaip vie J.M.B ti apie ko Ä?ias ar atfedera kia yra, o ekono nas aktyviau roso garsÄ— cijas“. ne biudĹžetÄ… Ä™ uĹž ĹĄalies minÄ— ja Federa jos planĹł s ir poli siĹł glaudesnÄ— cijos pla tinÄ—s in s technok perduoti J.M.B nas mu, fe rÄ—mÄ—jĹł. EK tegraciar de ratam tyta ES roso pasiĹŤly je turÄ—t racijos pla vadovo teigirokra s ir biumuose tams sÄ…junga,bankininkystÄ— nu ĹĄiĹł metųų bĹŤti parengnai KomisijoBriuse s ir biud maÄŻskaitant ti bent kĹł sek lyje. J.M.B pabaigos. jau iki to bendros ĹžetĹł tucijos riĹł reguliuo po dvejĹłarroso, kuris, banmetĹł be centri statuso sutei janÄ?ios ins ropos J.M.B kandida je, ketina niam ban kimÄ… Eu tiarroso Parlament tuo ne Be to, kui (ECB federa ropos trĹŤko kalbo ti ÄŻ EuÄ…, cinÄ—s ď Ž Klau siems kritikos strÄ—li je tradiciĹĄkai kad, be EK pirminin ). valstybÄ—stvirtino, „nauja simas: kad bend euroskep kas Eu Ĺł va N_ cV `\` las turÄ—t ropos kryp idÄ—ja esÄ… yra vas pabrėŞė tikams dinamie- mo fondo ir ro ďŹ nansinio pabrėŞė, $ 2@ [N_Ă›` bilumo . EK va bankĹł moniĹł, , kad vi gelbÄ— zontu, Ĺł tapti ES tis“. „Šis tiks- tarauja jipa doap ]N YNV si, po „tikro laikui bÄ—gan saugos prie- rÄ— grieĹžt ktui ÄŒekijos Xf` SR ir „kraĹĄ integracijai, kurie prie EK va – aiĹĄkino sa litiniu ho QR _N P jo ť– „po rit prireiks do tu atsako Ä… „ne“. „Mum vadovas taV W\` VQĂ› pulistai“ vadinamĹłskolĹł subend dalytis vas. – JauÄ?iavo sumanymÄ… „Valsty tiniai nacio mybÄ™ WĂ–, s nepriim na suvere imtis rinimo“ ir duoti uĹž ĹĄa biĹł fe Teisin jĹł euro ob numu ma bĹŤtinybÄ— na, siekiant deraci listai“. – Briu technokra lies biudĹžetÄ… tina mas, sprÄ™sti struk taip, kad ja bĹŤtinybÄ™,damas poli ligacijĹł. tams ir selyje“, kiek- cionalistais „laimÄ—ti kovą– bĹŤtitinÄ—s biurok per- to ne nes, kitu atve tĹŤrines pro – ratams pulistais. arba kraĹĄ blebus ÄŻma ju, su na- kad ekono EK vadovas sÄ…jungos pridĹŤrÄ—, jog tada sakÄ— V. „Če noma „euro projektuti akcen Populis „Euro ga negalÄ—s minÄ— ir iĹĄ tavo, dÄ—l, kad gautĹł kija ÄŻstojo Klausas ir pi tai ma niais pomistai pos politi saugoti“. ÄŻ ES ne fondĹł nipuliuo jei nebus tinkamai niginÄ— sÄ…jun pa - taptĹł , bet kad ramos iĹĄ Bend to- sukur turÄ—tĹł su kai ir jĹł eko funk ja nizm sukurta pras Ĺžlugus norijos tos pi norma politi cionuoti, Ĺł jai ko niginÄ—s ti, kad prastai ÄŒekijos lia Europos munizmui brangios „Jei no kontroliuoti. niĹł mechaĹĄalimi“. vadovas ko ilgai, ir daĹžniau sÄ…jungos yra yra du ga bĹŤtĹł rime, kad siai bĹŤdai – ekono stabili pabrėŞė, kad norite pa tvirtino V.Kla neiĹĄsilaiir Ĺženg sÄ—kminga, pinigĹł sÄ…jun mikÄ…: zuo ti tu sumaĹžin ti Europos nuojanÄ?ia versti EuropÄ… usas. – Jei sÄ…jungos realius Ĺžings rime galvo - nos vals ty ti ti nius ir biĹł link“, funk nos struk euro kontro produk skaiÄ?iĹł roso. poli cio– aiĹĄki zoliuo ty tĹŤ ar no J.M.BtinÄ—s Vis dÄ—lto ti ekonomi ba grieĹžtai ĹĄios ÄŻ tas, rinÄ—s refor via, bĹŤtiarmos, kos kurias V.Klau du de ti, kad Integra prieĹĄ dau panaĹĄimtme sas lei politikÄ…. jam cijos pro do ki priim giau Ä?ius masis jos Res suprasVis dÄ—lto ÄŻgyven nei tinas bĹŤten jektĹł bĹŤda pub kri toli gra ropos KalbÄ—da s. t pir- tyti komunis lika, kai siekÄ—dino ÄŒeĹžu ne tika po mas apie tinio pa atsikraKalbÄ— svarsty litikams J.M.Bvisiems Eu- lemas, Graiki V.Klau racijÄ…, damas apie veldo.“ arro jos AtÄ— ni. Kri mai atrodo Europos pagrÄŻsti so pa- eu nams bĹŤtĹłsas akcenta prob- Ä?iau, V.Klausas tiĹĄkai apie vo, kad integES ĹĄa ro zonÄ…. yra pa kad iliu liĹł integ bandymusir bĹŤti„NÄ—ra rankiau pa guma zijas prasakÄ™s: „Nor dÄ—l eu liepÄ— racijÄ… gilin likti Ä—jokio Ĺžmo ro ÄŒe rastĹł ir dauvas Klau kijos prezi ne sykÄŻ atsi-ti jos vado zonos, – pa sprendimo klaidintĹł niĹł, visÄ… ď Ž Pla dentas vas. – brėŞė nas: XNYOĂ› sas. dinu „eu ideologijos, deĹĄimtmetÄŻ ÄŒe VĂĄcla- mos Euro Il Priimant Q VN c\ “ W\ QN Z ro poje bugalaikÄ—s pro kineÄŻver vadinamÄ… DidĹžio peizmu“.“ kuriÄ… aĹĄ vasutartÄŻ, [b\ Z\ N` 2b _\ ]\` blevo aV W\ ZV` tin sios =N_ [R 2b V.Klau ekonomikos jÄ… Lisabonos skolĹł krizÄ—tos. Graikija neatsakingai atsisakÄ— pa Britanijos, _\ ]N ab_Ă› YN ZR[ aR sas ku siraĹĄyti 7 : / kritikĹł. buvo vienas profesorius ĹĄĹŤnÄ—. Esu – didelio yra auka. Ĺ i lumo paktÄ…, aĂş cV_` Finansi ri taip pat aV 7b[T N_ _\ `\ [R nio sta ekono kÄ—tĹł pa tikras, kad ledkalnio vir- rius Pat met lai „Lisabonos arĹĄiausiĹł ab Ă˜VN aV[Ă› ZV` 2 bimi likti eu graikams radika rickas Minfor kos profesob _\ ]\` CN \ Ĺžings kiau, laikau sutartÄŻ vi jos ro Nors zonÄ…. liau reisuodas kabÄ— ir V.Klau Y` m. nÄŻ klaidin  ?Rb aR_`• [b Pasak nei ÄŒekijos jo dar sas pri “ ga link laikysiu kaip AtÄ—nĹł pa sakÄ— ĹĄio pre \ a_ tartÄŻ pa V.Klausas. me“, – 2009 giamĹł pa sitraukimas paĹžino, kad tanijoje eu Ĺžinomo Did zidentas. Tie siraĹĄÄ—, da su ros Ĺžio vadina sa, nors su- kad „dabar riniĹł, Ä?ia pat keltĹł nei- Ä?ius 10 metĹł keptiko, per joje Brimajam ES sta- dar dides tinÄ— situaci jis pridĹŤrÄ—, traukti iĹĄ ES, britai pri ateinanvalo nes „Şaloja“ kijos va ne netvarka“.ja gali baig tis dovas britĹł ekonarystÄ— Bend pasiDrau teigÄ—, Neigia rijoje nomikÄ…. kad Eu ge ÄŒe- apie mai ÄŻ ropa tu J.M.B ri niaskfederacijÄ… ar reagavo roso kalbÄ… laida. ir britĹł Ĺži-

biĹł re g

BurokÄ—liĹł transformacijos

i valsti jas

BIBLIOTEKA Gyvenimo sutemos ir auĹĄra

+

SAVAITĖS HOROSKOPAS IR KRYŽIAŽODIS

ROMÄ„ VALDO MEILÄ–

TiraĹžas 36 960

www.kl.lt

Kaitri niĹł lem biurok pu ratĹł dik Ä?iĹł draudi mas – tatĹŤra?

2012 m. rugsÄ—jo 15 d.

RUGsÄ—jO 15, 2012

TV HEROJUS

Ĺ iandien priedai

Tau­ty­bÄ— ĹĄeimai ne – kliō­tis Ar leng­va uŞ­sie­nie­ Ä?iui su­ras­ti sau po­ rÄ… Klai­pÄ—­do­je? Pa­si­ ro­do, uos­ta­mies­Ä?io mer­gi­nos pa­lan­ kios ne vi­sĹł tau­ ty­biĹł vy­rams. To­ li­mų­jĹł Ry­tĹł pi­lie­ Ä?iams su­tik­ti gy­ve­ ni­mo drau­gÄ™ pas mus ypaÄ? ne­leng­va.

 @PN[ ]Ve• [b\ a _

Pas nuotakas kaip maharad – Şa

Kaina 1,60 Lt

„Val­di­nin­kai ne­tie­sio­giai vis pri­me­na: pa­Şiō­rÄ—k ÄŻ sa­vo pa­sÄ….“ Lon­do­no pa­ro­lim­pi­nÄ—­se Ĺžai­dy­nÄ—­se iki me­da­lio vos per Ĺžings­nÄŻ bu­vu­si 42-ejĹł Ra­mu­nÄ— Ado­mai­tie­nÄ— jau ren­gia­si ki­tai olim­pia­dai.

5p.

Kan­di­da­tai iĹĄÄ—­jo ÄŻ fi­ni­ťo tie­siÄ…­jÄ… Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

ÄŽ vie­nÄ… iĹĄ ke­tu­riĹł Sei­mo na­rio man­ da­tĹł, ku­riuos po­li­ti­kams tie­sio­giai ga­li su­teik­ti klai­pÄ—­die­Ä?iai, pre­ten­ duo­ja po 13–14 kan­di­da­tĹł. ÄŽ jĹł gre­ tas vis dar tai­ko­si ir iĹĄ rin­ki­mĹł ko­ vos bent lai­ki­nai pa­ťa­lin­ta par­la­ men­ta­rÄ— As­ta Bau­ku­tÄ—.

As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

Skun­dĹžia­si dÄ—­me­sio sto­ka

Klai­pÄ—­do­je gy­ve­nan­tys ir dir­ban­ tys ki­nai jau­Ä?ia­si la­bai vie­ni­ťi. DaŞ­ niau­siai jie bend­rau­ja tik tar­pu­sa­ vy­je, ir ne dÄ—l to, kad yra uŞ­da­ra tau­ta. Vie­tos mer­gi­nos ne­pa­si­duo­da jĹł ke­rams. Kai ku­rie kinai, neiĹĄt­vÄ—­ rÄ™ vie­nat­vÄ—s, ieť­ko lai­mÄ—s ki­tuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se, bet, ne­ra­dÄ™ ir ten, ga­liau­siai grįŞ­ta ÄŻ Ki­ni­jÄ…. Sta­tis­ti­kos duo­me­ni­mis, per­nai mō­sĹł ĹĄa­ly­je uĹž ki­no iť­te­kÄ—­jo vie­nin­ te­lÄ— Lie­tu­vos pi­lie­tÄ—. Kuo ki­nai neį­ tin­ka lie­tu­vai­tÄ—ms, net jos pa­Ä?ios paaiť­kin­ti ne­ga­li. So­cio­lo­gĹł ÄŻsi­ti­ki­ ni­mu, pa­grin­di­nÄ— kliō­tis – kal­bos bar­je­ras.

4

Is­to­ri­jo­je – nau­jas ÄŻra­ťas

„„Ne­pai­so: re­li­gi­niai ir kul­tō­ri­niai skir­tu­mai vis re­Ä?iau tam­pa kliō­ti­mi san­tuo­kai su uŞ­sie­nie­Ä?iais.

TAVO MIESTO NAUJIENOS PRENUMERATA 2012 M.

KETVIRČIUI –

www.KL.lt IĹĄsamesnÄ— informacija www.KL.lt ir Platinimo skyriaus tel. (8 46) 397 714

51

Lt

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Vy­riau­sio­ji rin­ki­mĹł ko­mi­si­ja va­kar pa­skel­bÄ— vi­sĹł ÄŻ Sei­mÄ… ban­dy­sian­ Ä?iĹł pra­si­brau­ti kan­di­da­tĹł sÄ…­ra­ťus – ir dau­gia­man­da­tÄ—­je, ir vien­man­da­ tÄ—­se apy­gar­do­se. Rin­ki­muo­se da­ly­vaus 17 par­ti­jĹł ir vie­na koa­li­ci­ja, su­da­ry­ta iĹĄ ke­tu­riĹł par­ti­jĹł. Jos ĹĄiÄ… sa­vai­tÄ™ trau­kÄ— bur­ tus, ku­rie lÄ—­mÄ—, koks par­ti­jos nu­ me­ris bus rin­ki­mĹł biu­le­te­ny­je. Vy­r iau­s io­j i rin­k i­m Ĺł ko­m i­s i­ ja pa­skel­bÄ— ir kan­di­da­tĹł sÄ…­ra­ťus vien­man­da­tÄ—­se apy­gar­ do­se. ­

2

ŠEŠTADIENIS, RUGsėjO 15, 2012

RINKIMŲ ORAKULAS Prieš artėjančius Seimo rinkimus dienraščio „Klaipėda“ skaitytojai kviečiami pademonstruoti savo politinę nuojautą ir spėti, kurie du kandidatai pirmajame ture surinks daugiausia balsų Klaipėdos vienmandatėse rinkimų apygardose.

Kan­di­da­tai išė­jo į fi­ni­šo tie­sią­ją Klai­p ė­d o­je jo­se lai­ 1 mę ban­dys 54 po­li­ti­kai – tai re­kor­das, nes iki šiol vy­ku­

Danės

Baltijos

Marių

Pajūrio

Sergej Bondar (LLRA)

Audronė Barauskienė (KP)

Birutė Boreikina (DP)

Ala Guseva (LŽP)

Aldona Ivoškienė (LPP)

Andrius Burba (LiCS)

Nerijus Čapas (TS-LKD)

Aras Kaikaris (ST)

Ričardas Jovaiša (ST)

Natalja Istomina (TT)

Aivaras Gečas (DDVP)

Genoveita Krasauskienė (DP)

Aloyzas Každailevičius (LSDP)

Algimantas Janukaitis (LVŽS)

Ligita Girskienė (IP)

Vilma Kvietkauskienė (DDVP)

Algimantas Kirkutis (TVS)

Evaldas Jurkevičius (TS-LKD)

Eligijus Masiulis (LRLS)

Daina Lingienė (RP)

Vytautas Kuklys (DK)

Rita Karpenkienė (RP)

Aleksandr Michailov (LLRA)

Ernestas Lukauskas (LVŽS)

Viktorija Praleikienė (DDVP)

Tamara Lochankina (LLRA) Šarūnas Navickis (LS, IP)

Gintautas Mieleika (LVŽS) Lilija Petraitienė (LSDP)

Pranas Norvilas (TT) Raimundas Palaitis (LiCS)

Benas Šimkus (DP)

Raimundas Paliukas (DP)

Vidmantas Plečkaitis (LiCS)

Danas Paluckas (LSDP)

Lina Šukytė (DP)

Irena Šiaulienė (LSDP)

Gediminas Pocius (IP)

Julija Pliutienė (LLRA)

Rimantas Taraškevičius (LiCS)

Artūras Šulcas (LRLS)

Artūras Razbadauskas (TT)

Nerijus Stasiulis (LCP)

Audrius Vaišvila (LRLS)

Edgaras Valeckas (ST) Artūras Žigas (TVS)

Egidijus Rumša (DK) Marius Stankevičius (ST)

Alina Velykienė (LRLS)

Algimantas Švanys (TS)

Pranas Žeimys (TS-LKD)

Naglis Puteikis (TS-LKD, IP)

Vytautas Valevičius (LVŽS)

Tomas Valuckas (DK)

PRIZAI NUGALĖTOJAMS: I vieta – 200 litų vertės prekybos centro čekis.

II vieta – 100 litų vertės prekybos centro čekis.

III vieta – 50 litų vertės prekybos centro čekis.

Vardas: Pavardė: Telefonas:

siuo­se rin­ki­muo­se į Sei­mą uos­ta­ mies­čio vien­man­da­tė­se apy­gar­do­ se da­ly­vau­da­vo ma­žiau po­li­ti­kų. Po 13 kan­di­da­tų var­žy­sis Da­nės ir Bal­ti­jos apy­gar­do­se, po 14 – Ma­rių ir Pa­jū­rio, ku­riai pri­klau­so ir Pa­ lan­gos bei Ne­rin­gos rin­kė­jai, apy­ gar­do­se. Prieš ket­ve­rius me­tus vy­ku­siuo­ se Sei­mo rin­ki­muo­se vien­man­da­ tė­se Klai­pė­dos apy­gar­do­se var­žė­ si 49 kan­di­da­tai. Po­pu­lia­riau­sia tuo­met bu­vo Bal­ti­jos apy­gar­da, ku­rio­je su­si­run­gė net 15 po­li­ti­kų, ma­žiau­siai jų var­žė­si Da­nės apy­ gar­do­je – 10. Spa­lio 14 die­ną vyk­sian­čiuo­se Sei­mo rin­ki­muo­se uos­ta­mies­čio vien­man­da­tė­se apy­gar­do­se var­žy­ sis ne tik par­ti­jų na­riai, bet ir ne­ par­ti­niai kan­di­da­tai. To­kių yra trys – Bal­ti­jos apy­gar­do­je kan­di­da­tuo­ ja Ša­rū­nas Na­vic­kis, Ma­rių – Li­gi­ ta Girs­kie­nė ir Ge­di­mi­nas Po­cius. Į ne­prik­lau­so­mų kan­di­da­tų są­ra­šą Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja įra­šė ir kon­ser­va­to­rių Nag­lį Pu­tei­kį. Jį Da­nės vien­man­da­tė­je apy­gar­do­je iš­kė­lė par­ti­ja, ta­čiau po­li­ti­kas pa­ si­šo­vė ir su­rin­ko dau­giau nei tūks­ tan­tį gy­ven­to­jų pa­ra­šų. Skų­sis teis­mui

Sa­va­ran­kiš­kai į Sei­mą pa­tek­ti Bal­ ti­jos vien­man­da­tė­je apy­gar­do­je ban­dė ir par­la­men­ta­rė A.Bau­ku­ tė. Ji Bal­ti­jos apy­gar­dos rin­ki­mų ko­mi­si­jai pri­sta­tė 1 tūkst. 374 gy­ ven­to­jų pa­ra­šus, ta­čiau prie­vaiz­ dai 360 pa­ra­šus pri­pa­ži­no ne­ga­ lio­jan­čiais. Ket­vir­ta­die­nį Vy­riau­sio­ji rin­ki­ mų ko­mi­si­ja nu­spren­dė A.Bau­ku­ tės kan­di­da­te ne­re­gist­ruo­ti, nes esą ra­do dar dau­giau pa­ra­šų, ku­rie yra ne­ga­lio­jan­tys – ga­li­mai su­klas­ to­ti. Rin­ki­mų prie­vaiz­dai A.Bau­ku­ tę ža­dė­jo ap­skųs­ti tei­sė­sau­gai. „Aiš­ku, kad Vy­riau­sio­sios rin­ki­ mų ko­mi­si­jos spren­di­mą ne­re­gist­ ruo­ti ma­nęs kan­di­da­te skų­siu teis­ mui. Klai­pė­dos rin­ki­mų ko­mi­si­jos spren­di­mas ma­no at­žvil­giu bu­vo tei­gia­mas, o Vil­niui neį­ti­kau. Ma­ nau, kad kaž­kas tie­siog iš­si­gan­do ma­nęs kaip kon­ku­ren­tės. Kaip ga­ li eks­per­tė aiš­kin­ti, kad gy­ven­to­ jų pa­var­dės ir pa­ra­šai bu­vo įra­šy­ti ma­no ran­ka, jei vė­liau pri­si­pa­ži­no, kad ma­no ra­šy­se­nos nė­ra ma­čiu­si. Šian­dien kal­bė­jau­si su ad­vo­ka­tu ir jau ruo­šia­me teis­mui do­ku­men­ tus“, – va­kar tei­gė A.Bau­ku­tė. Skun­dą Vy­riau­sia­jam ad­mi­nist­ ra­ci­niam teis­mui ji tu­ri pa­duo­ti vė­ liau­siai penk­ta­die­nį. Teis­mas yra įpa­rei­go­tas skun­dą iš­nag­ri­nė­ti per 48 va­lan­das, net jei tai bū­tų ir poil­ sio die­nos. Są­ra­šai ga­li trum­pė­ti

A.Bau­ku­tė ne tik sie­kia bū­ti įre­ gist­ruo­ta sa­va­ran­kiš­ka kan­di­da­ te, bet no­ri at­si­dur­ti ir Kris­ti­nos Bra­zaus­kie­nės va­do­vau­ja­mos De­ mok­ra­ti­nės dar­bo ir vie­ny­bės par­ ti­jos są­ra­še. Pir­ma­die­nį Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja tu­rė­tų svars­ty­ ti pra­šy­mą mi­nė­tos par­ti­jos są­ra­ še vie­to­je iš jo pa­si­trau­ku­sios po­ li­ti­kės įra­šy­ti A.Bau­ku­tę. „To­kį žings­nį paaiš­kin­čiau kaip komp­li­men­tą man, kad par­ti­ja gi­ na ne­prik­lau­so­mus kan­di­da­tus, pa­siū­lė man bū­ti jos są­ra­še“, –

Bal­sa­vi­mas: spa­lį vyks ne tik rin­ki­mai į Sei­mą, bet ir re­fe­ren­du­mas

dėl nau­jos ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­ty­b ų.

tei­gė par­la­men­ta­rė. K.Bra­zaus­kie­ nė BNS tvir­ti­no, jog bū­ti įtrauk­ta į par­ti­jos rin­ki­mų są­ra­šą pa­si­pra­šė pa­ti A.Bau­ku­tė.

Lau­ra Gu­mu­liaus­kie­nė:

Jei ku­rie nors kan­ di­da­tai bus nu­slė­pę, kad anks­čiau bu­vo teis­ti ar nė­ra įvyk­ dę skir­tos baus­mės, juos iš są­ra­šų pa­ša­ lin­si­me.

Ji pla­čiau spren­di­mo šlie­tis prie par­ti­jos ne­ko­men­tuo­ja, kol jos nė­ ra są­ra­še. Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jos Lau­ros Gu­mu­liaus­kie­nės tei­gi­mu, va­kar

Eval­do But­ke­vi­čiaus nuo­tr.

pa­skelb­ti kan­di­da­tų dau­gia­man­ da­tė­je ir vien­man­da­tė­se apy­gar­ do­se są­ra­šai dar ga­li bū­ti ko­re­guo­ ja­mi, ta­čiau – tik trum­pi­na­mi. „Są­ra­šai ga­li su­trum­pė­ti, jei sa­vo do­ku­men­tus at­siims pa­tys kan­di­ da­tai, o to­kių pa­si­tai­ko ne­ma­žai ir jie prie­žas­čių ne­nu­ro­do, nes ne­pri­ va­lo“, – tei­gė L.Gu­mu­liaus­kie­nė. Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja taip pat dar lau­kia in­for­ma­ci­jos iš In­ for­ma­ti­kos ir ry­šių de­par­ta­men­to apie kan­di­da­tų teis­tu­mus ir neat­ lik­tas baus­mes. „Jei ku­rie nors kan­di­da­tai bus nu­slė­pę, kad anks­čiau bu­vo teis­ ti ar nė­ra įvyk­dę skir­tos baus­mės, juos iš są­ra­šų pa­ša­lin­si­me“, – tvir­ ti­no L.Gu­mu­liaus­kie­nė. Ji vy­lė­si, kad in­for­ma­ci­ja apie kan­di­da­tų biog­ra­fi­jos de­ta­les ko­ mi­si­ją pa­sieks iki ki­tos sa­vai­tės pa­ bai­gos. Po­li­ti­kai sa­vo pa­raiš­kas da­ly­vau­ti rin­ki­muo­se vė­liau­siai ga­li at­siim­ti iki jų li­kus 28 die­noms.

Rin­ki­muo­se da­ly­vau­sian­čios par­ti­jos Nr. 1. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos li­be­ra­

Nr. 10. Koa­li­ci­ja „Na­cio­na­li­nis su­

lų są­jū­dis

si­vie­ni­ji­mas „Už Lie­tu­vą Lie­tu­vo­ je“ (Lie­tu­vos cent­ro par­ti­jos, Lie­tu­ vos so­cial­de­mok­ra­tų są­jun­gos, Tau­ ti­nin­kų są­jun­gos ir Tau­tos vie­ny­bės są­jun­gos koa­li­ci­ja);

Nr. 2. Res­pub­li­ko­nų par­ti­ja Nr. 3. Dar­bo par­ti­ja Nr. 4. De­mok­ra­ti­nė dar­bo ir vie­ny­

bės par­ti­ja Nr. 5. Tė­vy­nės są­jun­ga-Lie­tu­vos

krikš­čio­nys de­mok­ra­tai Nr. 6. „Drą­sos ke­lias“ po­li­ti­nė par­

ti­ja Nr. 7. Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­

Nr. 11. Krikš­čio­nių par­ti­ja Nr. 12. Lie­tu­vos žmo­nių par­ti­ja Nr. 13. So­cia­lis­ti­nis liau­dies fron­tas Nr. 14. Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­

jų są­jun­ga

ci­ja

Nr. 15. Par­ti­ja „Jau­no­ji Lie­tu­va“

Nr. 8. Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų

Nr. 16. Li­be­ra­lų ir cent­ro są­jun­ga

par­ti­ja

Nr. 17. Emig­ran­tų par­ti­ja

Nr. 9. Par­ti­ja „Tvar­ka ir tei­sin­gu­

Nr. 18. Po­li­ti­nė par­ti­ja „Są­jun­ga

mas“

Taip“

3

Ĺ EĹ TADIENIS, RUGsÄ—jO 15, 2012

miestas Van­duo – ĹĄva­rus

Ren­gi­niai – pa­vel­dui

Stip­riai ap­de­gÄ— gais­re

Bal­ti­jos jō­ro­je ties Klai­pÄ—­da vis dar no­rin­tys pa­si­pliuť­ken­ ti Ĺžmo­nÄ—s ga­li jaus­tis ra­mĹŤs – van­duo yra ĹĄva­rus. Spe­cia­lis­ tai ĹĄiÄ… sa­vai­tÄ™ iť­ty­rÄ— van­de­nÄŻ, paim­tÄ… iĹĄ Smil­ty­nÄ—s, Ant­ro­sios Meln­ra­gÄ—s ir Gi­ru­liĹł pa­plō­di­ miĹł, ir nu­sta­tÄ—, kad mik­ro­bi­lio­ gi­nÄ— tar­ťa mÄ—­gi­niuo­se ne­vir­ťi­ ja hi­gie­nos nor­mĹł.

Klai­pÄ—­dos pi­lia­vie­tÄ—­je va­kar su­ ple­vÄ—­sa­vo vÄ—­lia­va, Ĺžy­min­ti Eu­ro­ pos pa­vel­do die­nĹł pra­dĹžiÄ…. Eu­ ro­pos pa­vel­do die­nĹł ren­gi­niais sie­kia­ma vi­suo­me­nÄ™ su­pa­Şin­ din­ti su kul­tō­ros pa­vel­du. Vie­nas ren­gi­niĹł – KÄ™s­tu­Ä?io De­me­rec­ko kny­gos „Kur­ťiĹł ne­ri­ja“ pri­sta­ty­ mas – vyks Klai­pÄ—­dos vie­ťo­jo­je bib­lio­te­ko­je rug­sÄ—­jo 20 d. 17 val.

Penk­ta­die­nio po­pie­tÄ™ uos­ta­ mies­Ä?io Bal­ti­jos pr. 59-ojo na­ mo 1-aja­me aukť­te ki­lo gais­ ras. Ug­nia­ge­siai iĹĄ lieps­no­jan­ Ä?io bu­to iť­gel­bÄ—­jo 63 me­tĹł mo­te­rÄŻ, ta­Ä?iau ji ap­de­gÄ— dau­ giau nei 70 pro­c. kō­no. DÄ—l mo­ters gy­vy­bÄ—s ko­vo­ja Klai­pÄ—­ dos uni­ver­si­te­ti­nÄ—s li­go­ni­nÄ—s me­di­kai.

Kolegoms – ÄŻmonÄ—s „KlaipÄ—dos vanduo“ patirtis Uostamiestyje pirmÄ… kartÄ… vyko Lietuvos vandens tiekÄ—jĹł asociacijos posÄ—dis. Organizacijos nariai ne tik aptarÄ— svarbius klausimus, bet ir apĹžiĹŤrÄ—jo ÄŻmonÄ—s „KlaipÄ—dos vanduo“ ÄŻdiegtas naujoves. Jolita ReliugaitÄ—

Lietuvos vandens tiekÄ—jĹł asociacija vienija 106 narius. ÄŽmonÄ—je „KlaipÄ—dos vanduo“ vieĹĄÄ—jo daugiau nei pusÄ— jĹł. „Visada organizuojame iĹĄvaĹžiuojamuosius posÄ—dĹžius. Taip ÄŻdomiau, nei sÄ—dÄ—ti vienoje vietoje. ÄŽgauname daugiau patirties, daugiau pamatome. Paprastai susitinkame pirmaujanÄ?iose, pavyzdinÄ—se ÄŻmonÄ—se, kurios turi kÄ… parodyti“, – pabrėŞė Lietuvos vandens tiekÄ—jĹł asociacijos prezidentas Bronius MieĹžutaviÄ?ius. ÄŽmonÄ—je „KlaipÄ—dos vanduo“ asociacijos posÄ—dis vyko pirmÄ… kartÄ…. Jo metu buvo aptarti ÄŻvairĹŤs klausimai – nuo naujausiĹł technologijĹł iki politinÄ—s situacijos pasikeitimo miestĹł ar rajonĹł tarybose

po Seimo rinkimĹł. Asociacijos nariams buvo surengta ekskursija po ÄŻmonÄ™ „KlaipÄ—dos vanduo“. „SveÄ?iams parodÄ—me du dalykus, kuriais didĹžiuojamÄ—s, – moderniÄ… dispeÄ?erinÄ™ ir naujÄ… nuotekĹł surinkimo iĹĄ iĹĄgriebimo duobiĹł kontrolÄ—s sistemą“, – pasakojo ÄŻmonÄ—s „KlaipÄ—dos vanduo“ generalinis direktorius Leonas MakĹŤnas. AnksÄ?iau bendrovÄ— turÄ—jo ĹĄeĹĄias dispeÄ?erines. Dabar vandens gamybos, tiekimo ir nuotekĹł surinkimo procesai automatizuoti. VisÄ… ÄŻmonÄ—s „KlaipÄ—dos vanduo“ darbÄ… galima stebÄ—ti ir koordinuoti iĹĄ vienos dispeÄ?erinÄ—s – centrinio valdymo punkto. Pasak L.MakĹŤno, tai leido pagerinti objektĹł valdymÄ…, sumaĹžinti darbuotojĹł skaiÄ?iĹł. Tai vienintelÄ— tokia dispeÄ?erinÄ— Lietuvoje.

Dienos telegrafas Ĺ˝y­gis. Ĺ eť­ta­d ie­n ÄŻ klai­pÄ—­d ie­Ä?iai kvie­ Ä?ia­m i da­ly­vau­t i dvi­ra­Ä?iĹł Ĺžy­g y­je. Nu­ ma­ty­tas marť­r u­tas Va­sa­ros estrada– Karklė–Nemirseta ir at­gal. Vi­si no­rin­ tys ja­me da­ly­vau­t i kvie­Ä?ia­m i rink­t is 11.30 val. prie Va­sa­ros est­ra­dos. Ĺ˝y­g io da­ly­viai pa­ju­dÄ—s 12 val.

„„NaujovÄ—: Lietuvos vandens tiekÄ—jĹł asociacijos nariai apĹžiĹŤrÄ—jo ÄŻmo­

nÄ—s „KlaipÄ—dos vanduo“ moderniÄ… dispeÄ?erinÄ™.

Asociacijos nariams buvo pristatytas ir pavasarÄŻ ÄŻdiegtas vieningas nuotekĹł priÄ—mimo kvitas iĹĄ gyventojĹł, kurie nÄ—ra prisijungÄ™ prie bendros nuotekĹł tvarkymo sistemos. Jis yra iĹĄ trijĹł sluoksniĹł – vienas atitenka vartotojui, antras – veŞėjui, o treÄ?iÄ… pastarasis turi pristatyti ÄŻmonei „KlaipÄ—dos vanduo“. „AnksÄ?iau tokios kontrolÄ—s sistemos nebuvo ir nesÄ…Ĺžiningi vartotojai galÄ—jo sakyti, kad iĹĄveŞė nuotekas, nors realiai jos iki mĹŤsĹł valyklos neatkeliaudavo, o buvo iĹĄpilamos kur pakliuvo. Dabar to nepadarys net pats nesÄ…Ĺžiningiausias vartotojas. ÄŽvedus kvitus, sumaĹžinama gamtos tarĹĄa“, – pabrėŞė L.MakĹŤnas. TokiÄ… nuotekĹł tvarkymo iĹĄ iĹĄgriebimo duobiĹł kontrolÄ—s sistemÄ… bendrovÄ— „KlaipÄ—dos vanduo“ ÄŻdiegÄ— pirmoji Lietuvoje. B.MieĹžutaviÄ?ius teigÄ—, kad jÄ… siĹŤlys taikyti ir kituose ĹĄalies miestuose bei rajonuose. „Bandysime skleisti ĹĄiÄ… patirtÄŻ kitose ÄŻmonÄ—se. Aplinkos ministerija turÄ—tĹł atkreipti dÄ—mesÄŻ ÄŻ ĹĄÄŻ gerÄ… pavyzdÄŻ. Esant tokiai sistemai, galima lengvai nustatyti, ar vartotojas yra terĹĄÄ—jas ar ne, ar su iĹĄgriebimo duobÄ—mis susitvarko taip, kaip reikalauja ÄŻstatymas“, – tvirtino asociacijos prezidentas.

)&

Esant tokiai kontrolÄ—s sistemai, galima lengvai nustatyti, ar vartotojas su iĹĄgriebimo duobÄ—mis susitvarko taip, kaip reikalauja ÄŻstatymas. Pasak B.MieĹžutaviÄ?iaus, ÄŻmonÄ— „KlaipÄ—dos vanduo“ stebina ÄŻdomiais projektais. PaskutinÄŻ kartÄ… asociacijos prezidentas bendrovÄ—je lankÄ—si prieĹĄ pusantrĹł metĹł, kai buvo pristatyta DumpiĹł biodujĹł jÄ—gainÄ— – uĹždaruose rezervuaruose pĹŤdant nuotekĹł dumblÄ… iĹĄgaunamos dujos, o jas deginant pagaminama elektros energija.

58*6Ä•-2 0Ä•1(6ÄŤ

dkebW_ZW

ekonomiĹĄkumas ir paprastumas

9,6,(06 *$0,1,$06

Produktai gaminami automatine ĹĄveicariĹĄka ÄŻranga. Gaminiai iĹĄbandyti ir sertifikuoti Vokietijos VDE instituto laboratorijoje. IeĹĄkokite partneriĹł parduotuvÄ—se ZZZ YLOPDHOHFWULF OW

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Bronius MieĹžutaviÄ?ius:

klasika ir elegancija

iĹĄskirtinis dizainas

Mu­gÄ—. Uos­ta­mies­ty­je pir­mÄ… kar­tÄ… ren­ gia­ma mu­gÄ—, ku­rio­je vi­si no­rin­tie­ji ga­ lÄ—s su­si­pa­Ş in­t i su mo­ky­mo­si vi­sÄ… gy­ ve­n i­mÄ… ga­l i­my­bÄ—­m is. Bus pri­sta­t y­t i ÄŻvai­r ĹŤs kur­sai. Lau­k ia­m i ir vai­kai, ir sen­jo­rai. Mu­gÄ— vyks pre­k y­bos cent­ re, esan­Ä?ia­me Tai­kos pr. 141, ĹĄeť­ta­die­ nÄŻ nuo 12 iki 18 val., sek­ma­die­n ÄŻ nuo 12 iki 16 val. San­tuo­kos. Ĺ ian­d ien Klai­pÄ—­dos ci­v i­ li­nÄ—s met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je tuok­sis 21 po­ra. Ĺ˝ie­dus su­mai­nys Ine­sa Ge­nu­ ty­tÄ— ir Ai­va­ras Mont­vy­das (11.10 val.), Ak­vi­lÄ— EĹžers­ky­tÄ— ir Mar­ty­nas Mi­se­vi­ Ä?ius (11.20 val.), Kris­ti­na Pau­laus­kai­tÄ— ir Do­na­tas Bla­dĹžius (11.30 val.), Si­mo­na Ĺ˝u­kai­tÄ— ir Min­dau­gas Fe­den­ko (11.40 val.), Mo­n i­ka Dak­ta­rai­t y­tÄ— ir Juo­zas Re­me­n is (11.50 val.), Ir­ma Bar­ta­ťiō­tÄ— ir Dan­g i­ras But­ke­vi­Ä?ius (12 val.), Auť­ ra Fe­lo­zai­tÄ— ir And­r ius Zo­lo­Ä?evs­k is (12.10 val.), Ro­lan­da Li­saus­kai­tÄ— ir Ed­ vi­nas Ur­bo­nas (12.20 val.), Eri­ka Ĺ˝i­gai­ tÄ— ir Man­tas Ma­Ä?er­n is (14 val.), Tat­ja­ na Pet­ro­va ir Alek­sadr Kas­tu­sel (14.10 val.), Aud­ro­nÄ— Venc­ku­tÄ— ir Mak­si­mas La­jaus­kas (14.20 val.), Dai­va Pau­laus­ kai­tÄ— ir Ed­vi­nas Pet­raus­kas (14.30 val.), Ne­rin­ga Ab­ro­ma­vi­Ä?iō­tÄ— ir Eduard ÄŒa­ lap­ko (14.40 val.), Je­ka­te­ri­na Bo­ri­so­va ir Ki­ril Dud­ko (15 val.), Dia­na Sta­niu­tÄ— ir Ser­gej ÄŒi­chun (15.10 val.), Vai­da Rin­ ke­v i­Ä?iō­tÄ— ir Val­das Mas­l ins­kas (15.20 val.), Kris­t i­na Jo­k u­baus­k ie­nÄ— ir And­ rius Da­ra­Ä?ius (15.30 val.), Ais­tÄ— Je­re­ mi­nai­tÄ— ir Ro­lan­das Gu­daus­kas (15.40 val.), Li­na Sun­gai­lai­tÄ— ir Val­de­ma­ras Ru­dys (16 val.), Gra­Şi­na Gai­lie­nÄ— ir Vin­ cas Lau­Ä?iť­kis (16.20 val.), Li­na Pla­ta­ky­ tÄ— ir Sau­lius Kund­ro­tas (16.30 val.). Mir­tys. Va­kar Ci­v i­l i­nÄ—s met­r i­ka­ci­jos sky­riu­je uŞ­re­gist­ruo­tos 6 klai­pÄ—­die­Ä?iĹł mir­tys. Mi­rÄ— Ra­mu­tÄ— Sko­lias­ti­ka Kun­ kie­nÄ— (g. 1938 m.), Ja­ni­na Ĺ uk­lie­nÄ— (g. 1941 m.), Al­gir­das Ĺ al­tis (g. 1946 m.), Ra­ suo­lÄ— Kviet­kie­nÄ— (g. 1955 m.), Vik­tor Li­ sovs­kij (g. 1963 m.), Ge­di­mi­nas Mar­cin­ kus (g. 1978 m.). LÄ—­bar­tĹł ka­pi­nÄ—s. Ĺ ian­dien lai­do­ja­mi Vid­man­tas Vei­tas, Jo­nas Le­ka­v i­Ä?ius, Ra­mu­tÄ— Sko­l ias­t i­ka Kun­k ie­nÄ—, ry­toj – Al­g ir­das Ĺ al­tis. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nÄ™ pa­rÄ… pa­ gim­dÄ— 6 mo­te­rys. Gi­mÄ— 4 mer­gai­tÄ—s ir 2 ber­niu­kai. Grei­to­ji. Va­kar iki 16 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kÄ— 52 iť­kvie­ti­mĹł. Klai­pÄ—­die­Ä?iai skun­dÄ—­si gal­vos skaus­ mais, aukť­tu krau­jos­pō­dĹžiu. Dau­giau­ sia dÄ—l ne­ga­la­vi­mĹł skun­dÄ—­si vy­res­nio am­Ş iaus Ĺžmo­nÄ—s.

4

šeštADIENIS, rugsėjo 15, 2012

miestas

Tau­ty­bė šeimai – ne kliū­tis

Komentaras

1

Klai­p ė­d os uni­ver­s i­te­ to So­cio­lo­gi­jos ka­ted­ros ve­dė­ja doc. Si­gi­ta Kra­niaus­kie­ nė ma­no, kad nė­ra ne­su­de­ri­na­mų tau­tų, ku­rios at­sto­vai ne­ga­lė­tų gy­ ven­ti kar­tu. So­cio­lo­gė sa­ko, kad vi­sos tau­tos ir ra­sės ga­li tar­pu­sa­vy­je de­rė­ti, jei­ gu tik su­si­kal­ba. „Ne­bent jie yra la­bai ra­di­ka­lių įsi­ti­ki­ni­mų ar su ki­ta­tau­čiais ne­ ga­li bend­rau­ti dėl ideo­lo­gi­nių prie­ žas­čių. Bet juk tau­ta nė­ra ideo­lo­ gi­ja. Ne­ži­nau to­kių tau­tų, ku­rios veng­tų bet ko­kio kon­tak­to su ki­ tais, ypač kal­bant apie Eu­ro­pą“, – tei­gė S.Kra­niaus­kie­nė.

Vil­ma Ma­žei­kie­nė

S

Psi­cho­lo­gė

Šeš­ta­da­lis – su už­sie­nie­čiais

San­tuo­kos su už­sie­nie­čiais šian­ dien ne nau­jie­na. Sta­tis­ti­kos de­ par­ta­men­to duo­me­ni­mis, 2011 m. Lie­tu­vo­je su­tuok­ta 19 tūkst. 221 po­ra, kas šeš­ta, tai yra 3 tūkst. 10 san­tuo­kų, įre­gist­ruo­ta su už­sie­nio pi­lie­čiais. „Kiek­vie­ną sa­vait­ga­lį tuo­kia­me jau­na­ve­džius ir iš 25 po­rų 2-3 bū­na san­tuo­kos su už­sie­nie­čiais“, – pa­ sa­ko­jo Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ri­ ka­ci­jos sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­ to­ja Zi­ta Dap­šie­nė. Mo­te­rys lie­tu­vės su už­sie­nie­čiais šei­mas ku­ria du su pu­se kar­to daž­ niau nei lie­tu­viai vy­rai su sve­tim­ ša­lė­mis. Per­nai už­sie­nie­tes ve­dė 872 lie­ tu­viai, už ki­tų ša­lių pi­lie­čių iš­te­kė­ jo 2 tūkst. 138 lie­tu­vai­tės. Po­pu­lia­riau­si lie­tu­vių mo­te­ rų jau­ni­kiai – vo­kie­čiai (305), ru­ sai (222), bri­tai (153) ir ame­ri­kie­ čiai (142). Ne­ma­žai lie­tu­vių per­nai iš­te­kė­jo už uk­rai­nie­čių (97), tur­kų (78), ita­lų (78), len­kų (63) li­ba­nie­ čių (15) ir ja­po­nų (7). Lie­tu­viai vy­rai 2011 m. daž­niau­ siai tuo­kė­si su ru­sė­mis (412), bal­ ta­ru­sė­mis (134) ir uk­rai­nie­tė­mis (115). Taip pat įre­gist­ruo­tos san­ tuo­kos su Lat­vi­jos (58), Iz­rae­lio (13), Azer­bai­dža­no (4), Al­žy­ro (4) pi­lie­tė­mis. Per­nai Lie­tu­vos pi­lie­čiai ne­si­ tuo­kė tik su Grai­ki­jos, Ma­ro­ko ir Ny­der­lan­dų ša­lių at­sto­vais. 2011-ai­siais Lie­tu­vo­je iši­ro 10 tūkst. 341 san­tuo­ka. Su už­sie­nie­ čiais su­tuok­ti­niais iš­si­sky­rė 826 Lie­tu­vos pi­lie­čiai.

To­le­ran­ci­ja: LCC tarp­tau­ti­nio uni­ver­si­te­to stu­den­tai Klai­pė­do­je nėra ignoruojami.

Tra­di­ci­jos kei­čia­si

Ta­ry­bi­niais lai­kais tuok­tis su ki­ ta­tau­čiu bu­vo akib­rokš­tas ne tik šei­mai, bet ir tau­tai. Pa­sip­rie­ši­ni­ mas san­tuo­koms su ru­sa­kal­biais ta­da bu­vo grįs­tas ne vien re­li­gi­ niu, tau­ti­niu, bet ir ideo­lo­gi­niu pa­grin­du. Da­bar pa­ste­bi­ma, kad Lie­tu­vos pi­lie­čių lie­tu­vių ir ru­sų san­tuo­kų per pa­sta­ruo­sius 20 me­tų pa­dau­ gė­jo. Jau­ni žmo­nės ma­žai pai­so ir re­li­gi­nių nuo­sta­tų. Anks­čiau bū­da­vo su­si­ta­ri­mai, jei mo­ti­na – ka­ta­li­kė, tai duk­ras auk­ lė­ja ka­ta­li­kiš­kai, jei tė­vas ka­ta­li­kas – ka­ta­li­kiš­ko­mis tra­di­ci­jo­mis auk­ lė­ja sa­vo sū­nus. „Da­bar vi­suo­me­nė la­bai ati­to­lu­ si nuo baž­ny­čios, ne­ži­nau, kiek tie re­li­gi­niai įsi­ti­ki­ni­mai ga­li kliu­dy­ ti jau­niems žmo­nėms rink­tis sau po­rą“, – sa­kė Baž­ny­čios is­to­ri­kas Arū­nas Baub­lys. Gresia kul­tū­ri­niai skir­tu­mai

Lie­tu­vo­je užau­gu­sių skir­tin­gų tau­tų jau­nuo­lių san­tuo­kai di­des­ ni kul­tū­ri­niai skir­tu­mai ne­gre­ sia, nes jie užau­go ir gy­ve­no to­je pa­čio­je ter­pė­je, ma­no so­cio­lo­gai. Kul­tū­ri­nis pa­grin­das bu­vo daug­ maž pa­na­šus. „Priešp­rie­šos, ko­kia bu­vo so­ viet­me­čiu, ne­be­li­ko. Esu gir­dė­ju­ si daug is­to­ri­jų, kai šei­ma sto­da­vo

pies­tu, kad tik ne­bū­tų tuo­kia­ma­si su ru­su ar ki­tos tau­ty­bės at­sto­vu. Šiais lai­kais to ne­bė­ra“, – pa­sa­ko­ jo S.Kra­niaus­kie­nė. Ta­čiau krikš­čio­nių san­tuo­kos su mu­sul­mo­nais nė­ra la­bai daž­ nos, tik jos daž­niau nu­skam­ba ži­ niask­lai­do­je kaip eg­zo­tiš­ki at­ve­jai ir tai su­si­ję su mo­te­ri­mis, ku­rios

Si­gi­ta Kra­niaus­kie­nė:

Pa­sip­rie­ši­ni­mas san­ tuo­koms su ki­ta­tau­ čiais ta­da bu­vo grįs­ tas ne tik tau­ti­niu, re­li­gi­niu, bet ir ideo­ lo­gi­niu pa­grin­du.

iš­va­žiuo­ja iš Lie­tu­vos su­si­tuo­ku­ sios su mu­sul­mo­nais, nes mu­sul­ mo­nėms už ki­ta­ti­kių te­kė­ti nie­kas ne­lei­džia. Ta­čiau kai sky­ry­bų at­ve­ju vai­ kai iš mo­ti­nos ati­ma­mi, kal­tin­ti vien kul­tū­ri­nių skir­tu­mų ne­rei­kė­ tų, ma­no so­cio­lo­gė, nes ir Lie­tu­ vo­je yra si­tua­ci­jų, kai iš­si­ski­ria tos pa­čios kul­tū­ros ir re­li­gi­jos šei­mos, o vai­kų ne­pa­si­da­li­ja.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Po­rą ran­da stu­di­juo­da­mi

Be­ne di­džiau­sia įvai­riau­sių tau­tų kon­cent­ra­ci­ja Klai­pė­do­je yra LCC tarp­tau­ti­nis uni­ver­si­te­tas. Šiuo me­ tu čia mo­ko­si net 29 pa­sau­lio ša­lių at­sto­vai. Ne­ma­žai jų iš Ga­nos, Ka­ me­rū­no, Ni­ge­ri­jos, Ka­zachs­ta­no, Azer­bai­dža­no, Gru­zi­jos. Jie vi­siš­kai skir­tin­gi ne tik iš­vaiz­da, bet ir tra­di­ ci­jo­mis, po­mė­giais, el­ge­siu. Ne vie­ nas jų čia ra­do sa­vo ant­rą­ją pu­sę. „Klai­pė­do­je tik­rai pa­žįs­tu ne vie­ną šei­mą, ku­ri to­kiu pa­grin­ du su­si­kū­rė. Egip­tie­čio ir lie­tu­ vės, ira­kie­čio ir lie­tu­vės šei­mos. Jos sėk­min­gai gy­ve­na“, – pa­sa­ko­jo LCC tarp­tau­ti­nio uni­ver­si­te­to Ko­ mu­ni­ka­ci­jos sky­riaus va­do­vas Ar­ nol­das Re­mei­ka. A.Re­mei­ka pri­si­me­na, kad maž­ daug prieš še­še­rius me­tus bū­da­vo in­ci­den­tų, kai dėl ki­tos odos spal­ vos ir ki­taip at­ro­dan­tys žmo­nės Klai­pė­do­je iš­šauk­da­vo tam tik­rų aud­rin­gų reak­ci­jų. Pas­ta­rai­siais me­tais nie­ko pa­na­ šaus ne­bu­vo. Esą, kad juos eng­tų ar įžei­di­nė­tų nak­ti­niuo­se klu­buo­ se, nė­ra fik­suo­ta. Ypač vis­kuo do­ mi­si, no­riai vi­sur ei­na, da­ly­vau­ja, leng­vai už­mez­ga drau­gys­tę – ame­ ri­kie­čiai. Šį se­mest­rą LCC tarp­ tau­ti­nia­me uni­ver­si­te­te jų yra 30. Jiems, skir­tin­gai nei čia gy­ve­nan­ tiems ki­nams, su klai­pė­die­tė­mis bend­ra­vi­mo pro­ble­mų ne­ky­la.

an­tuo­ka tarp la­bai skir­tin­gos kul­tū­ri­nės ap­lin­kos žmo­nių – įma­no­ma. Nea­be­jo­ju, kad vi­sų ra­sių ir tau­tų miš­rios šei­mos ga­l i bū­t i lai­min­gos. Nors, ži­no­ma, ge­ riau­sios san­tuo­kos yra tarp tos pa­čios tau­tos as­me­nų. Bet miš­r ių san­tuo­k ų da­bar neiš­veng­si, nes žmo­nės mig­ruo­ ja. Pag­rin­di­nės pro­ble­mos ky­la dėl skir­ tin­go men­ta­li­te­to, auk­lė­ji­mo, tra­di­ci­jų. Juk kiek­vie­nas žmo­gus į šei­mą atei­na su skir­tin­gu ba­ga­žu. Net kal­bant apie tos pa­čios tau­ty­bės po­ras, jie yra ki­lę iš la­bai skir­tin­gų šei­mų ir su­si­de­rin­ti rei­ kia la­bai daug lai­ko – kar­tais pa­vyks­ ta, kar­tais ne. Čia vis­kas pri­klau­so nuo dvie­jų žmo­n ių nu­si­tei­k i­mo bū­t i kar­ tu. O ki­ta­tau­čių po­roms ten­ka ne­men­ kas už­da­vi­nys, kaip pa­si­seks su­de­rin­ ti tuos kul­tū­ri­nius skir­tu­mus. Su Azi­jos ša­lių at­sto­vais san­tuo­kos nė­ra daž­nos, čia vy­rau­ja ste­reo­ti­pai, pa­pras­tai no­ri­ ma tuok­t is su eu­ro­pie­čiais, kad bent jau išo­re jie bū­tų pa­na­šūs į mus. Ta­čiau, jei jau no­ri kar­tu gy­ven­ti, ten­ka de­rin­ti kul­tū­ri­nius ne­su­ta­pi­mus. Jei tai ne­pa­ vyks­ta, gre­sia sky­ry­bos. Tu­ri­me daug pa­vyz­džių. Dai­ni­nin­kė K.Or­ba­kai­tė bu­ vo iš­te­kė­ju­si už če­čė­nų tau­ty­bės vy­ ro, bet iš­si­sky­rė, nes men­ta­l i­te­tas la­ bai skir­tin­gas. Pe­rei­ti į ki­tą pu­sę nė­ra pa­pras­ta, nes žmo­nės tu­ri sa­vo ba­ga­ žą, čia ir yra ta san­kir­ta tarp kul­tū­ri­nių ir re­l i­g i­n ių da­ly­k ų. Kol jau­n i, apie tai ne­mąs­to. Bet kai gims­ta vai­kai, iš­ky­la klau­si­mas, kaip juos auk­lė­ti. Ta­da ir at­ si­ran­da pro­ble­mos.

Faktai 2011 m. į Lie­tu­vą at­vy­ko gy­ven­ti 15

tūkst. 685 as­me­nys. 2011 m. gy­ven­ti į Klai­pė­dą iš už­sie­

nio at­vy­ko 962 as­me­nys. 2011 m. tarp at­vy­ku­sių­jų į Lie­tu­vą

– 5 tūkst. 149 su­si­tuo­kę as­me­nys, 7 tūkst. 473 vien­gun­giai. 2011 m. di­džio­ji da­lis at­vy­ku­sių­jų

bu­vo nuo 20 iki 40 me­tų am­žiaus. Šal­ti­nis: www.stat.gov.lt

Naujoje šeimos klinikoje Klaipėdoje – nemokamos paslaugos Žinios, patirtis, atsakomybė – tokiu šūkiu save pristatė Klaipėdoje veikiantis naujas šeimos sveikatos priežiūros centras „MediCA klinika“. Tai, ko gero, viena moderniausių šeimos klinikų Klaipėdoje.

Šioje klinikoje dirba klaipėdiečių itin mėgstamos bendrosios prak­ tikos gydytojos Edita Gruodienė, Rima Šerpytienė ir Rūta Vaičiu­ lienė, konsultuoja ir specialistai – chirurgas, ginekologas, tirian­ tys naujausios kartos echoskopu. Konsultacijos bei gydymas klini­ koje prisirašiusiems gyventojams teikiami nemokamai. Moderni diagnostinė aparatū­ ra leis operatyviai atlikti įvairius tyrimus ir gauti atsakymą, lei­

džiantį gydytojui užtikrinti koky­ bišką ligos gydymą. „MediCA kli­ nikoje“ prisiregistruoti pas norimą gydytoją galima ir užregistruojant internetu. Reikėtų paminėti ir kitą gyven­ tojams itin patrauklią naujovę – ši klinika dirba ir šeštadieniais, to­ dėl dirbantiems ir užsiėmusiems žmonėms atsiras patogi galimybė pas norimą specialistą užsukti ir nedarbo dieną. Šeimos klinikoje sudarytos vi­ sos sąlygos profilaktinėms pati­ kroms. Klinikos pacientai pasi­ tikrinti sveikatą gali pagal šešias prevencinės sveikatos priežiūros programas: asmenų, priskirti­ nų širdies ir kraujagyslių ligų di­ delės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių, gimdos

kaklelio piktybinių navikų, atran­ kinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio, priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos, storosios žarnos vėžio ankstyvo­ sios diagnostikos, vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis me­ džiagomis. „Dalyvauti šiose programose nemokamai gali asmenys, kurie yra priskirti tam tikrai rizikos gru­ pei, – pasakojo „MediCA klinika“ vedėja Edita Gruodienė. – Jau bu­ vo atvejų, kai „MediCA kliniko­ je“ atlikus prevencines programas buvo nustatytas vienas storo­ sios žarnos ir keturi krūties vėžio atvejai, todėl visiems patariu ne­ laukti ir užsukti pas mus. Juk nė­ ra nieko brangiau už mūsų ar mū­ sų artimųjų sveikatą.“

Prisiregistruoti „MediCA klinikoje“ gali kiekvienas! Klinikos pacientams – specialios nuolaidos „Camelia“ vaistinėje! Mus rasite Vingio g. 16B.

Darbo laikas: I–V nuo 8 iki 19 val. Jūsų patogumui dirbame ir šeštadieniais nuo 9 iki 13 val. Tel. informacijai 32 34 10. www.medicaklinika.lt. Užs. 1017089

5

šeštADIENIS, rugsėjo 15, 2012

Šeštadienio interviu

Iš ve­ži­mė­lio pa­kė­lė už­si­spy­ri­mas

P

o su­si­dū­ri­mo su trau­ki­niu ji li­ko gy­va. Pa­neig­da­ma liūd­ niau­sias gy­dy­to­jų pro­gno­ zes ji ne tik per trum­pą lai­ką pa­ki­lo iš neį­ga­lių­jų ve­ži­mė­lio, bet jau ant­rą kar­tą at­sto­va­vo Lie­tu­vai pa­ro­lim­pi­nė­se žai­dy­nė­se. Lon­do­ ne iki me­da­lio 42 me­tų leng­vaat­le­ tei Ra­mu­nei Ado­mai­tie­nei pri­trū­ko vos cen­ti­met­ro.

– Kaip su­grį­žo­te į gy­ve­ni­mą po li­go­ni­nės? – Lapk­ri­čio vi­du­ry­je rea­bi­li­ta­ci­jai į Pa­lan­gą at­ve­žė ve­ži­mė­ly­je. Man lie­ pė da­ry­ti mankš­tas su ki­to­mis mo­ te­riš­kė­mis. Pa­lan­go­je gy­dy­to­jas ar­ti­mie­ siems lei­do pa­sa­ky­ti apie vy­ro mir­ tį, nes pra­dė­jau fan­ta­zuo­ti apie jo neiš­ti­ki­my­bę, klau­si­nė­jau, ko­ dėl jis ma­nęs ne­lan­ko. Kai pa­sa­kė, kad vy­ras žu­vo, vi­są pa­rą neiš­ta­ riau nė žo­džio. Vy­ro nė­ra, na­muo­se – dve­jų me­ tų vai­kas. Sa­lė­je kas­dien mankš­ti­ nau­si po 3–4 va­lan­das. Lie­pė ma­ nęs ne­truk­dy­ti, tad ga­lė­jau dirb­ti, kiek no­rė­jau. Po ke­lių die­nų pa­ki­ lau iš ve­ži­mė­lio ir į val­gyk­lą atė­ jau su ra­men­tais. Mo­te­rys iš­si­žio­ jo: „Ką jau­nys­tė da­ro!“. At­šo­viau: „Ne jau­nys­tė, o už­si­spy­ri­mas“. Iš­va­žiuo­jant iš li­go­ni­nės man pa­ do­va­no­jo ra­men­tus. Bet na­muo­se juos iš­me­čiau į šiukš­li­nę. Drau­gių pra­šy­da­vau, kad ma­ne pa­ly­dė­ tų nuo „Bal­ti­jos“ iki „Že­mai­ti­jos“ sto­te­lės. Šliauž­da­vau įsi­ka­bi­nu­si į pa­ran­kę. Nuei­na­me, o par­va­žiuo­ ju au­to­bu­su. Po sa­vai­tės pa­lei­dau ran­ką ir ei­da­vau vie­na.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Ruo­šė­si su psi­cho­lo­gu

– Vos prieš ke­lias die­nas grį­žo­ te iš Lon­do­no. Ar jau spė­jo­te at­ si­gau­ti? – Po ma­no rung­ties praė­jo dau­giau nei sa­vai­tė. Gy­ve­nau olim­pi­nia­me kai­me­ly­je, ste­bė­jau drau­gų pa­si­ ro­dy­mus. Va­kar bu­vo pir­ma dar­bo die­na. Ta­čiau da­bar vi­sos die­nos – kaip sa­vait­ga­lis. Iki olim­pia­dos vi­ sas die­nas tik tre­ni­ruo­da­vau­si. – Ko­kie įspū­džiai po pa­ro­lim­ pia­dos? – Tai bu­vo ant­ro­ji ma­no olim­pia­ da. Bet Pe­ki­ne ne­la­bai sa­ve at­si­ me­nu. Po ava­ri­jos bu­vo praė­ję vos ke­li me­tai, vos pa­si­ruo­šu­si iš­kart iš­va­žia­vau į aukš­čiau­sio ly­gio var­ žy­bas. Anks­tes­nių olim­pia­dų da­ ly­viai sa­kė, jog pa­puo­liau į pa­čią bai­siau­sią. Pe­ki­ne jau­tė­si kul­tū­ri­niai skir­tu­ mai, sta­dio­nas bu­vo bai­sus. Jau­du­lys bei stre­sas – dvi­gu­bai di­des­ni. Nors bu­vau pui­kiai pa­si­ruo­šu­si fi­ziš­kai, bet kū­nas ne­klau­sė, sly­do ie­tis. Iki šiol ma­tau tre­čią me­ti­mą, kai neįs­ mi­go ie­tis. Pri­si­me­nu tą šo­ką, ie­ties zvim­bi­mą, žmo­nių rė­ki­mą. Vis­kas žlu­go. Bet ki­tą die­ną po Pe­ki­no pra­ dė­jau ruoš­tis Lon­do­no olim­pia­dai. Lon­do­ne jau­čiau­si daug tvir­ čiau, nes prieš var­žy­bas dir­bau su spor­to psi­cho­lo­gu Vy­tau­tu Pa­ta­ pu. Tad pa­ly­gi­nus abi olim­pia­das – kaip dan­gus ir že­mė. Ko­le­gos šį­ kart sa­kė, kad lie­tu­vių ko­man­do­je psi­cho­lo­giš­kai bu­vau tvir­čiau­sia. Šio­je olim­pia­do­je pa­kei­čiau rung­ tį, nes praė­ju­sią va­sa­rą per var­ žy­bas įplė­šiau rau­me­nį. Ge­rai, kad at­si­ra­do šuo­lio į to­lį rung­tis. Vi­sos jos yra ma­no, nes iki tol da­ly­va­vau sep­tyn­ko­vė­je. Tik tiek, kad ma­no de­ši­nio­ji ko­ja po ava­ri­jos bu­vo su­trin­ta. Po tre­ni­ ruo­tės ją tie­siog vel­ku. Rei­kia daug pa­stan­gų, kad pri­vers­čiau dirb­ti trau­muo­tą ko­ją. – Lon­do­ne jū­sų re­zul­ta­tas bu­ vo ge­riau­sias, ko­kį pa­vy­ko pa­ siek­ti Lie­tu­vos at­sto­vams. Kaip ver­ti­na­te tai, jog pri­trū­ko vos vie­no cen­ti­met­ro iki bron­zos me­da­lio? – Ma­no rung­tis bu­vo pir­mo­ji. Jau­ du­lys bu­vo, bet jau­čiau­si ra­miai. Kai ne­si svei­kas, ne­ži­nai, kaip per olim­ pia­dą su­rea­guos ta­vo kū­nas. Bet pa­ ge­rin­ti sa­vo as­me­ni­nį re­zul­ta­tą pa­ ro­lim­pia­do­je – di­džiu­lis lai­mė­ji­mas. Taip nu­tin­ka var­žy­bo­se, kur nė­ra to­kios įtam­pos. Ru­sė ir uk­rai­nie­tė bu­vo „žiau­rios“ var­žo­vės. Ket­vir­tą vie­tą ir­gi tu­ri kas nors užim­ti. Į sta­dio­ną – su čiulp­tu­ku

– Te­ko gir­dė­ti nuo­mo­nių, kad pa­ro­lim­pia­dos ne­tu­rė­tų bū­ti

Pa­bu­du­si ne­pri­si­ mi­niau, kiek man me­tų, kas aš to­kia, pri­si­sta­ty­da­vau mer­gau­ti­ne pa­var­de. Po­ky­čiai: ro­dy­da­ma į gy­dy­to­jų var­dais pa­va­din­tas kū­no da­lis, R.Ado­

mai­tie­nė aiš­ki­no, kad me­di­kai ją tie­siog su­lip­dė.

ren­gia­mos. Esą neį­ga­lie­ji taip tik dar la­biau sa­ve luo­ši­na. Ką ga­lė­tu­mė­te pa­sa­ky­ti to­kiems žmo­nėms? – Nes­por­ta­vu­sie­ji ši­to ne­sup­ras. Ma­no ma­ma ir tė­tis – leng­vo­sios at­le­ti­kos tre­ne­riai. Ma­ne į sta­dio­ ną at­si­ve­dė vos ne su čiulp­tu­ku. Vi­są gy­ve­ni­mą spor­ta­vau. Da­bar dir­bu kar­tu su ma­ma. Man ne­ nu­si­bos­ta tre­ni­ruo­ti vai­kus. Kas­ dien ma­tai, ar jie to­bu­lė­ja, ar sto­ vi vie­to­je. Gy­dy­to­jas neu­ro­chi­rur­gas Vy­ tau­tas Gryk­šas, su­lip­dęs ma­ne iš de­ta­lių, pri­pa­ži­no, kad ma­ne iš­gel­ bė­jo spor­tas. Jis ir vei­do bei žan­ di­kau­lių gy­dy­to­jas Al­vy­das Ko­cius – auk­si­niai žmo­nės. Be jų pu­sės ma­nęs ne­bū­tų. Po ava­ri­jos man bu­vo iš­muš­ tas žan­di­kau­lis ir dan­tys. Nie­ kas ne­siė­mė jų sta­ty­ti, nes ne­bu­ vo žan­di­kau­lio. Neį­si­vaiz­da­vau, kaip rei­kės dirb­ti be prie­ki­nių dan­tų. Verk­da­ma nuė­jau pas V.Gryk­šą. Jis nu­ve­dė pas A.Ko­ cių, ku­ris po ke­lių die­nų man įsta­tė dan­tis. Ra­men­tus iš­me­tė į šiukš­li­nę

– Kaip įvy­ko ava­ri­ja? – Pa­ti apie ava­ri­jos die­ną nie­ko ne­ pri­si­me­nu. Po dek­re­ti­nių ato­sto­gų pir­mą die­ną grį­žau į dar­bą mo­kyk­ lo­je. Prieš 15 me­tų rugp­jū­čio 25 die­ ną va­liau spor­to sa­lę. Bend­ra­dar­ bė pa­sa­ko­jo, kad at­va­žia­vęs vy­ras pa­pra­šė ma­ne iš­leis­ti kar­tu su juo vyk­ti į Ši­lu­tę.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ži­no­te ge­le­žin­ke­lio per­va­žą be už­ tva­ro Sau­guo­se? To­je vie­to­je su­si­ dū­rė­me su trau­ki­niu, ku­ris mus stū­mė dar 10 met­rų. At­bė­gę žmo­ nės nu­spren­dė, kad žu­vau. Bet ki­ti pa­tik­ri­no pul­są. Jau bu­vau iš­tik­ta ko­mos. Vy­ras dar kal­bė­jo, bet ne­si­ gau­dė ap­lin­ko­je. Grei­to­ji mus nu­ve­ žė į Ši­lu­tę, bet ten pa­sa­kė, kad mes klai­pė­die­čiai. Tad ve­žė at­gal į Klai­ pė­dą. Lai­mė, kad nu­ve­žė į li­go­ni­nę Klai­ pė­do­je. Ope­ra­ci­ja tru­ko 8–9 va­lan­ das. Abu su vy­ru pa­gul­dė į Rea­ni­ ma­ci­jos sky­rių. Vy­ras po dvie­jų die­nų mi­rė, nors gy­dy­to­jai la­bai sten­gė­si jį iš­gel­bė­ti. Aš dau­giau nei du mė­ne­sius pra­gu­ lė­jau bū­da­ma ko­mos bū­se­nos. Bet pa­žiū­rė­ję į ma­no akis me­di­kai sa­ ky­da­vo, kad gy­ven­siu. Tik neaiš­ ku, ka­da at­si­bu­siu. Duk­ros į pa­la­tą ne­ve­dė, bet liep­da­vo šauk­ti po lan­ gais. Iki ava­ri­jos ma­no tė­vas bu­vo juo­dap­lau­kis, o kai grį­žau na­mo – vi­sas bal­tas. Pri­si­me­nu, kai at­si­pei­kė­jau li­go­ ni­nė­je, ne­klau­siau, ką čia vei­kiu. Veid­ro­džio ne­pra­šiau, nors ma­no gal­va pri­mi­nė su­siū­tą kriau­šę. Vei­ de bu­vo 35 siū­lės. Pa­bu­du­si ne­pri­si­mi­niau nei kiek man me­tų, nei kas aš to­kia, pri­si­ sta­ty­da­vau mer­gau­ti­ne pa­var­de. Ne­ži­no­jau, kad tu­riu vy­rą ar vai­ ką. Kal­bė­jau taip, lyg man bū­tų 15 me­tų. Vis­ko mo­kiau­si iš nau­jo: ra­ šy­ti, kal­bė­ti. Da­bar, kai pri­si­me­ nu, pa­gal­vo­ju, kaip gy­ve­ni­mas per aki­mir­ką vis­ką ga­li ap­vers­ti aukš­ tyn ko­jo­mis.

Prob­le­ma bu­vo ki­ta – grįž­tant au­to­bu­su vi­si į ma­ne žiū­rė­da­vo ne­nu­leis­da­mi akių, ki­ti net iš­si­ žio­ję. Ma­no vei­das bu­vo bai­sus, su­siū­tas, no­sis išė­ju­si iš vie­tos. Pa­va­žia­vu­si po­rą sto­te­lių iš­lip­ da­vau ir vėl ei­da­vau, neap­si­kęs­ da­ma žvilgs­nių. Kai po ket­ve­rių me­tų ap­si­lan­ kiau Rea­ni­ma­ci­jos sky­riu­je, kur gu­ lė­jau, se­su­tės pa­sa­ko­jo, kad bu­vau kaip nau­ja­gi­mis. Me­di­kai ste­bė­jo­ si, kaip aš ga­liu vaikš­čio­ti. Kai pa­ sa­kiau, jog dar bė­gio­ju, šo­ki­nė­ju ir spor­tuo­ju, ne­ga­lė­jo pa­ti­kė­ti. Ko­ją ki­šo kon­ku­ren­ci­ja

– Po trau­mos su­grįž­ti į spor­tą pa­ska­ti­no ma­ma? – Įs­ta­ty­mas ne­lei­džia neį­ga­lie­siems tu­rė­ti tre­ne­rio. Ma­ma ma­ne tre­ni­ ruo­ja kaip sa­vo duk­rą. Ji ne­gau­na at­ly­gio. Jei ne ma­ma, tie­siog bū­ čiau neį­ga­lus žmo­gus. Ji at­lai­kė vi­ sus ma­no pyk­čio kal­nus, kai nei­šei­ da­vo ko nors pa­da­ry­ti. Bu­vau šo­ki­ruo­ta, kai li­go­ni­nė­je pa­ma­čiau sa­vo ko­jas – iš rau­me­nų li­ko tik kau­lai ir oda. Kiek tu­rė­jau dirb­ti, kad vėl už­siau­gin­čiau rau­ me­nis! Ry­tą šeš­tą va­lan­dą su šu­ ni­mi ei­da­vau mankš­tin­tis į lau­ką. Žie­mą kren­tu į pus­nis, vėl sto­juo­si, bet vis tiek mankš­ti­nuo­si. Pa­va­sa­rį jau bė­gau. Po me­tų jau bu­vau pa­si­ruo­šu­si. Ma­ma pa­ska­ ti­no da­ly­vau­ti neį­ga­lių­jų var­žy­ bo­se. Aš juk nie­ko dau­giau ne­mo­ ku – tik spor­tuo­ti. Su­ti­kau. Bet iš pra­džių ma­nęs ten nie­kas ne­no­rė­ jo įsi­leis­ti. Su­si­pa­ži­nau su tre­ne­riu Gin­ tau­tu Jo­naus­ku, pa­ska­ti­nu­siu

tre­ni­ruo­tis ir pa­siū­liu­siu va­žiuo­ ti į Lie­tu­vos neį­ga­lių­jų spor­to pir­ me­ny­bes. Ruo­šiau­si kaip nie­ka­da gy­ve­ni­me – tre­ni­ra­vau­si kas­dien. Jau­čiau di­džiu­lę at­sa­ko­my­bę, nes spor­to pa­sau­ly­je bu­vau ži­no­ma. Var­žy­bo­se pui­kiai pa­si­ro­džiau tri­jo­se rung­ty­se, bet ap­do­va­no­ji­ mų ne­ga­vau. Neį­ga­lūs spor­ti­nin­kai vi­sa­me pa­sau­ly­je yra su­rū­šiuo­ti pa­gal li­ gos ko­dus. Man Lie­tu­vo­je jo ne­ da­vė. Var­žy­bas ste­bė­jęs gy­dy­to­ jas, nu­sta­ti­nė­jan­tis ko­dus, pa­sa­kė, kad esu... svei­ka. Ma­ne įskau­di­ no po­žiū­ris, kad jei­gu esi stip­res­nis už ki­tus, ta­vęs neį­si­lei­džia. No­rė­ jau mes­ti var­žy­bas ir spor­tuo­ti tik dėl sa­vęs. Ta­čiau ma­ma ne­lei­do nu­ leis­ti ran­kų, nu­ve­žė ma­ne į Suo­mi­ ja, kur ga­vau ko­dą. Pla­nuo­se – Rio de Ža­nei­ras

– Užau­go­te spor­ti­nin­kų šei­mo­ je. Ar jū­sų duk­ra tę­sia šią tra­ di­ci­ją? – 17 me­tų Ro­ber­ta spor­tuo­ja. Ji aukš­ta – 1,86 m. Lan­kė krep­ši­nį, bet ap­si­spren­dė rink­tis leng­vą­ją at­le­ti­ką. Pa­si­rin­ko mo­čiu­tės ir se­ ne­lio rung­tis – dis­ką ir ru­tu­lį. Ji bu­ vo jau­nių ir jau­nu­čių Lie­tu­vos dis­ ko čem­pio­nė. – Ko­kių po­mė­gių tu­ri­te? – Mėgs­tu šu­nis. Da­bar tu­ri­me ry­ zenš­nau­ce­rį. Jis toks pat rau­me­nų kal­nas kaip ir aš. Ry­te kar­tu bė­gio­ ja­me. Jis kaip mū­sų šei­mos na­ rys. Olim­pi­nia­me kai­me­ly­je bu­vo trys ko­man­dos, ku­rios tu­rė­jo šu­ nis ved­lius. Ne­ga­lė­jau pro juos ra­ miai praei­ti. Nuo jau­nys­tės ne­tu­rė­jau lai­ko ki­ tiems po­mė­giams, iš­sky­rus spor­tą. Ne­rei­kė­jo pra­mo­gų. Net klu­be ne­ su bu­vu­si. – Iki ka­da pla­nuo­ja­te spor­ tuo­ti? – Neį­ga­lių­jų spor­te am­žiaus cen­ zo nė­ra. Lon­do­ne, ga­li­ma sa­ky­ti, šo­ki­nė­jau su sa­vo duk­ra – 17 me­ tų mer­gai­te iš Is­lan­di­jos. Bu­vau vy­riau­sia, nors neat­ro­džiau blo­ giau­siai. Kol no­ri ir de­ga akys, lei­džia svei­ka­ta, ga­li spor­tuo­ti. Nors mū­sų val­di­nin­kai ne­tie­sio­ giai vis pri­me­na: pa­žiū­rėk į sa­vo pa­są. Bet aš ti­kiu, kad pa­si­ruo­šiu ir dar va­žiuo­siu į olim­pia­dą Rio de Ža­nei­re.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė 1968 m. lapk­ri­čio 5-ąją gi­mė Klai­pė­ do­je. 1991 m. bai­gė Vil­n iaus pe­da­go­g i­n į ins­ti­tu­tą. Po­rą me­tų dir­bo „Smel­tės“ vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je kū­no kul­tū­ros mo­ky­to­ja. Nuo 2000-ųjų dir­ba Klai­pė­dos spor­ to cent­re tre­ne­re. Eu­ro­pos ir pa­sau­lio leng­vo­sios at­le­ ti­kos čem­pio­na­tų pri­zi­nin­kė ir čem­ pio­nė. 2007 m. tarp­tau­ti­nė­se neį­ga­ lių­jų leng­vo­sios at­le­ti­kos var­žy­bo­se Bra­zi­li­jo­je su ie­ti­mi pa­sie­kė pa­sau­lio re­kor­dą. Per­nai pa­ge­ri­no šuo­lio į to­ lį pa­sau­lio re­kor­dą. 2011 m. pri­pa­žin­ ta ge­riau­sia Lie­tu­vos neį­ga­lių­jų spor­ ti­nin­ke.

6

šeštADIENIS, rugsėjo 15, 2012

sportas „Neptūne“ žais M.Andriuškevičius

Triuškinamas pralaimėjimas

N.Valskis – „Sūduvoje“

Kaip pranešė „Neptūno“ krepšinio klubas, uostamiesčio ekipos marškinėlius šį sezoną vilkės NBA duonos ragavęs 26-erių 221 cm žaidėjas Martynas Andriuškevičius. Su krepšininku pasirašyta vienų metų sutartis. Galutinės detalės suderintos ir parašai po sutartimi suraityti vakar.

Po ilgos pertraukos dideliu pralaimėjimu aistruolius nuvylė Klaipėdos „Atlanto“ futbolininkai, Šiauliuose net 0:6 pralaimėję „Šiaulių“ vienuolikei. Klaipėdiečiai negalėjo sustabdyti varžovų puolėjo A.Rimkevičiaus, pasiekusio visus šešis įvarčius. Tiesa, du iš jų jis įmušė realizavęs 11 m baudinius.

Marijampolės „Sūduvos“ futbolo klubas savo gretas papildė nauju futbolininku – Nerijumi Valskiu. Kretingoje gimęs žaidėjas iki šiol gynė Vilniaus „Polonijos“, Vilniaus „Žalgirio“, Kauno „Kauno“, „Šilutės“ klubų garbę. Pastaruosius du sezonus žaidė užsienyje – Liepojos „Liepajas Metalurgs“ ir „Minsk“ ekipose.

Sporto telegrafas Futbolas. Šiandien 13 val. miesto centriniame stadione (Sportininkų g. 46) vyks Lietuvos senjorų (50 metų ir vyresnių) futbolo (8 prieš 8) čempionato penktasis turas. Rungtynių tvarkaraštis: 13 val. Klaipėdos „Veteranai“ – Jonavos „Klevas“, Kauno „Senjorai“ – Panevėžio „Ekrano senjorai“, 13.40 val. „Šiauliai“ – „Veteranai“, „Ekrano senjorai“ – Vilniaus „Tera–Elvora“, 14.20 val. Utenos „Utenio senjorai“ – „Tera–Elvora“, Druskininkų „Arnika“ – Žagarės „Žvelgaitis“, 15 val. „Arnika“ – „Šiauliai“, Vilniaus „Alfa–Ryders“ – „Utenio senjorai“, 15.40 val. „Ekrano senjorai“ – „Šiauliai“, „Alfa–Ryders“ – „Klevas“, 16.20 val. „Klevas“ – „Arnika“, „Veteranai“ – „Senjorai“, 17 val. „Žvelgaitis“ – „Utenio senjorai“, „Tera–Elvora“ – „Senjorai“, 17.40 val. „Žvelgaitis“ – „Alfa–Ryders“. Pirmenybėse pirmauja kauniečiai, iškovoję 32 taškus. Antri yra klaipėdiečiai – 25 taškai. Uostamiesčio vyrams į nugarą alsuoja „Ekrano senjorai“ (22 taškai), „Arnika“ (20) ir „Utenio senjorai“ (16). Paskutinysis – šeštasis turas vyks spalio mėnesį Kaune. Festivalis. Šiandien ir rytoj Palangoje vyks Lietuvos moterų sporto asociacijos (LMSA) šventė „Auksinis ruduo“. Šiandien 8.30 val. netoli jūros tilto, Jūratės ir Kastyčio skvere, bus surengta mankšta. Nuo 11 val. pajūryje vyks 500 m bėgimo (4 amžiaus grupės), virvės traukimo, mažojo futbolo (trijulių) varžybos, taip pat sportinė estafetė. 15.30 val. – LMSA festivalio atidarymo šventė ir klubų pasirodymai Jūratės ir Kastyčio skvere. 18–19 val. vyks metodinė konferencija „Moteris ir sportas“. Pranešimą „Menopauzė ir fiziniai pratimai“ skaitys Asta Mockienė, taip pat bus diskutuojama apie LMSA veiklą bei LMSA sporto skyrių kūrimą Lietuvos miestuose. Sekmadienis prasidės mankšta. Ji vyks 8.30 val. netoli jūros tilto, Jūratės ir Kastyčio skvere. 10.30– 14 val. bus surengtas 20 km dviračių žygis. 15 val. atsisveikinimo susibūrimas prie tilto „Iki pasimatymo, Palanga“. Startas. Antrosios pagal pajėgumą šalyje Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) sezonas tradiciškai startuos pirmąjį spalio savaitgalį – spalio 5-ąją. Antro turo rungtynes komandos žais spalio 6 dieną. Klaipėdos krepšinio mėgėjams NKL varžybų teks palaukti – pirmąsias dvejas rungtynes uostamiesčio „Naftos-Universiteto“ ekipa žais Gargžduose (su „Gargždais-Bremena“) ir Plungėje (su „Olimpu“).

A.Poviliūnas traukiasi Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) nuo spalio 12-osios turės naują vadovą – beveik 24 metus šiai organizacijai vadovavęs Artūras Poviliūnas nusprendė nebekandidatuoti dar vienai ketverių metų kadencijai. LTOK prezidentu A.Poviliūnas buvo išrinktas 1988-ųjų gruodžio 11-ąją. Tarp naujų pretendentų į komiteto prezidento pareigas yra olimpiniai čempionai – disko metikas Virgilijus Alekna ir šaulė Daina Gudzinevičiūtė. Neoficialių šaltinių teigimu, iki spalio 12-ąją vyksiančios LTOK generalinės asamblėjos gali būti pasiūlyti dar keli kandidatai. Rinkimai turėtų būti įtempti, nes netgi kai kuriose šalies sporto federacijose yra skirtingų nuomonių. Paramą V.Aleknai yra pareiškę lengvosios atletikos, krepšinio, šiuolaikinės penkiakovės, bokso, dziudo, automobilių sporto, golfo federacijų vadovai. Šią savaitę Lietuvos trenerių profesinę sąjungą (LTPS) reprezentavę

Prezidentas: A.Poviliūnas beveik 24 metus vadovavo LTOK. Gedimino Bartuškos nuotr.

dalykas ne tik teisėsaugos institucijose, valstybės ar savivaldybių įmonėse, bet ir kitose struktūrose. „Rotacija yra sveikintina, naujų jėgų atėjimas į visas struktūras taip pat. O stažas – dešimt, penkiolika, dvidešimt metų – yra tikrai labai reikšmingas“, – kalbėjo D.Grybauskaitė, paklausta apie artėjančius LTOK rinkimus.

Prasidėjus Londono olimpinėms žaidynėms, Seimo antikorupcijos komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis apkaltino LTOK galbūt neskaidria veikla skirstant pajamas, gaunamas iš savo rengiamų loterijų. LTOK paneigė parlamentaro įtarimus ir sudarė darbo grupę jiems ištirti. „Klaipėdos“ inf.

Jaunieji badmintonininkai – geriausi Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Savaitgalį Klaipėdoje vyks Lietuvos jaunučių sporto žaidynių finalinės varžybos. Uostamiestyje medalius dalysis aštuonių sporto šakų jaunieji sportininkai, gimę 1996 metais ir vėliau.

Kiek anksčiau Klaipėdoje vykusiose varžybose daug taškų miestui pelnė jaunučiai badmintonininkai. Antano Narvilo auklėtiniai surinko 941 tašką. Artimiausi persekiotojai vilniečiai pelnė 586 taškus. Tauragės žaidėjai iškovojo 553 taškus. Asmeninėse varžybose absoliučiai geriausia buvo klaipėdietė Gabija Narvilaitė. Ji laimėjo visus tris aukso medalius. Merginų vienetų rungties finale G.Narvilaitė po nuožmios kovos palaužė metais

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

lengvosios atletikos treneriai Romas Sausaitis ir Kastytis Pavilonis, plaukimo specialistas Jonas Algimantas Juozaitis, bokso treneris Vladimiras Bajevas stojo A.Poviliūno pusėn. Susitikime su žiniasklaidos atstovais turėjo dalyvauti, bet dėl objektyvių priežasčių neatvyko dar keli šalies sporto grandai – dviračių sporto specialistai Antanas Jakimavičius ir Valerijus Konovalovas, penkiakovininkų treneris Jurijus Moskvičiovas, lengvaatlečių autoritetas Aleksas Stanislovaitis. Dėl LTOK prezidento rinkimų LTPS ketina paskelbti daugiau nei 20 žinomų šalies trenerių pasirašytą pareiškimą. Savo nuomonę išsakė ir Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pareiškusi, kad rotacija yra teigiamas

750

vyresnę kaunietę Vytautę Fomkinaitę. Ypač atkaklus ir, ko gero, lemiamas buvo pirmasis setas, kurį mūsų žaidėja laimėjo 29:27. Merginų dvejetų finalinėse varžybose G.Narvilaitė kartu su Rebeka Aleksevičiūte nugalėjo Kauno atstoves Ievą Sendžikaitę ir V.Fomkinaitę. Mišrių dvejetų turnyre G.Narvilaitė žaidė su Giedriumi Dima. Finale klaipėdiečiai palaužė tauragiškius Lauryną Sparnauskį ir Gabrielę Janušonytę. Po apendicito operacijos žaidynėse rungtyniavęs G.Dima su Pauliumi Bertašiumi vaikinų dvejetų varžybose iškovojo vicečempionų vardą. Lemiamo žingsnio žengti jiems neleido Tauragės atstovai R.Šileris ir L.Sparnauskis. Šioje rungtyje bronzos medalius iškovojo klaipėdiečiai Karolis Eimu-

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

taitis ir Deividas Valiulis. Mišrių porų turnyre treti buvo D.Valiulis ir R.Aleksevičiūtė. Pastaroji sportininkė dar vieną – bronzos – žetoną iškovojo vienetų varžybose.

Varžybų tvarkaraštis Krepšinis – šiandien 10 val. V.Knašiaus Stalo tenisas – šiandien 10 val., rytoj krepšinio mokykloje (Dubysos g. 10) 11 val. Vytauto Didžiojo gimnazijos sporto salėje (S.Daukanto g. 29) Futbolas – šiandien 10 val., rytoj 11 val. miesto centriniame stadione Boksas –šiandien ir rytoj 11 val., Len(Sportininkų g. 46) gvosios atletikos manieže (Taikos pr. 54) Tinklinis – šiandien 11 val., rytoj 10 val. „Vėtrungės“ gimnazijos sporto sa- Rankinis – šiandien ir rytoj 10 val. lėje (Gedminų g. 5), specializuotoje tin- Sporto arenoje (Taikos pr. 61A) klinio salėje (Pilies g. 4) Imtynės – šiandien (graikų ir romėSunkioji atletika – šiandien 10 val. nų) ir rytoj (laisvosios) 13.30 val. miesto centrinio stadiono sporto sa- Sporto rūmuose (S.Dariaus ir S.Girėno lėje (Sportininkų g. 46) g. 10)

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Tik vaikinų vienetų rungtyje uostamiesčio sportininkai liko be prizinių vietų. Geriausiai pasirodęs G.Dima užėmė 4-ąją, D.Valiulis – 5-ąją vietą.

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Krasauskienė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

šeštadienis, rugsėjo 15, 2012

energetika

1,7 mlrd. li­tų lik­tų Lie­tu­vo­je Eks­per­tų tei­gi­mu, nau­ja ato­mi­nė elekt­ri­ nė (AE) – ga­li­my­bė Lie­tu­vai įgy­ti ener­ge­ ti­nę ne­prik­lau­so­my­bę ir už­si­tik­rin­ti sta­ bi­lų, kai­nos ne­di­di­nan­tį elekt­ros tie­ki­mą. Svar­biau­sia, AE leis­tų ša­lies vi­du­je iš­lai­ ky­ti apie 1,7 mlrd. li­tų pa­ja­mų, ku­rios šiuo me­tu ski­ria­mos im­por­tuo­ja­mai elekt­ros ener­gi­jai pirk­ti.

Ko­kie iš­šū­kiai lau­kia ir kaip bran­ duo­li­nė ener­ge­ti­ka ga­li pa­veik­ ti Lie­tu­vos atei­tį, kal­ba­mės su UAB Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės (VAE) ge­ne­ra­li­niu di­rek­to­riu­mi Ri­ man­tu Vait­ku­mi. – Bran­duo­li­nė ener­ge­ti­ka pa­ sta­ruo­ju me­tu, ypač po praė­ ju­s ių me­t ų tra­ge­d i­jos Ja­p o­ ni­j o­j e, su­l au­k ia itin daug skep­tiš­kų ko­men­ta­rų. Ar ga­ lė­tu­mė­te pa­neig­ti nuo­mo­nę, kad AE yra ne­sau­gios bei ko­ kių sau­gu­mo prie­mo­nių bus im­ta­si VAE? – Mi­ni­mą tra­ge­di­ją nu­lė­mė di­ džiau­sias že­mės dre­bė­ji­mas šiuo­ lai­ki­nė­je is­to­ri­jo­je. Kad Lie­tu­vo­je ga­lė­tų pa­si­kar­to­ti pa­na­ši sti­chi­nė ne­lai­mė kaip Ja­po­ni­jo­je, su­kė­lu­si ir Fu­ku­ši­mos AE seno reak­to­riaus ava­ri­ją, taip pat ma­žai ti­kė­ti­na. Gy­ve­na­me vie­no­je ra­miau­sių seis­ mi­nių zo­nų pa­sau­ly­je. Taip pat svar­bu tai, kad Lie­tu­vo­je bus sta­ to­mas va­di­na­ma­sis tre­čios plius kar­tos reak­to­rius. Net per mil­ži­ niš­kus že­mės dre­bė­ji­mus bei cu­ na­mius vi­si to­kio ti­po reak­to­riai Ja­po­ni­jo­je li­ko ne­pa­žeis­ti. Ava­ri­ja įvy­ko tik vie­nin­te­lia­me senos kar­ tos reak­to­riu­je, ku­ris bu­vo sta­ty­ tas prieš 40 me­tų. Per vi­są šį lai­ką ja­po­nai iš­nag­ ri­nė­jo prie­žas­tis, su­kė­lu­sias to­kią ava­ri­ją, ir dar la­biau su­stip­ri­no sau­gos rei­ka­la­vi­mus. To­dėl, tie­ są pa­sa­kius, kai Lie­tu­vo­je bus pa­ sta­ty­ta VAE, – tai bus sau­giau­sia AE pa­sau­ly­je. Be to, Eu­ro­po­je taip pat bu­vo vyk­dy­ti „Stress“ tes­tai, per kuriuos bu­vo de­ta­liai ana­li­ zuo­ja­mos AE ga­lin­čios kil­ti net ir ma­žiau­sios ti­kė­ti­nos išo­ri­nės bei vi­di­nės grės­mės ir elekt­ri­nių ge­ bė­ji­mas su­si­do­ro­ti su šio­mis grės­ mė­mis. Pro­jek­tuo­jant VAE bus at­ si­žvelg­ta į jau vyk­dy­tų Eu­ro­pos „Stress“ tes­tų re­zul­ta­tus, o sie­ kiant gau­ti VAE sta­ty­bos ir eksp­ loa­ta­vi­mo li­cen­ci­ją pri­va­lės bū­ ti įvyk­dy­ta ir pa­ti „Stress“ tes­tų pro­ce­dū­ra. – Vis dėl­to iš­lie­ka ir ki­tos elekt­ ros ga­my­bos ga­li­my­bės. Lie­tu­ va juk ne­di­de­lė vals­ty­bė, ar ne­ pa­kak­tų su­stip­rin­ti jau tu­ri­mas elekt­ri­nes ir plė­to­ti at­si­nau­ji­ nan­čių iš­tek­lių ener­ge­ti­ką? – Ener­ge­ti­nė ne­prik­lau­so­my­bė reiš­ kia ener­gi­jos ga­vy­bą iš kuo įva­res­nių šal­ti­nių ir elekt­ros sis­te­mos jung­tis su šalių kaimynių sis­te­mo­mis. Tai, kad pa­si­sta­ty­si­me nau­ją AE, tik­ rai ne­reiš­kia, kad nu­sto­si­me plė­to­ ti ki­tas prie­mo­nes ar už­da­ry­si­me jau esa­mas elekt­ri­nes. Tie­siog, at­si­žvel­

giant į ener­ge­tikos sis­te­mos ba­lan­ sa­vi­mo bei eko­no­mi­nes ga­li­my­bes, šis va­rian­tas – pa­ts pa­trauk­liau­ sias. Juk at­si­nau­ji­nan­čios elekt­ros ge­ne­ra­ci­ja yra do­tuo­ja­ma – mes, vi­ si var­to­to­jai, su­bsi­di­juo­ja­me pri­va­ čias elekt­ri­nes. Net la­biau­siai iš­si­vys­čiu­sios vals­ty­bės ne­ga­li ap­si­rū­pin­ti elekt­ ros ener­gi­ja vien iš at­si­nau­ji­nan­čių šal­ti­nių. Ba­zi­nei elekt­ros ener­gi­ jai pa­ga­min­ti nau­do­ja­mas iš­kas­ti­ nis ku­ras ar­ba bran­duo­li­nė ener­gi­ ja. Al­ter­na­ty­vų kol kas nė­ra.

VAE pa­ga­mi­na­mos elekt­ros sa­vi­kai­ na bus ma­žes­nė už vi­du­ti­nę Eu­ro­po­je par­duo­da­mos ato­ mi­nė­se elekt­ri­nė­se pa­ga­min­tos elekt­ros sa­vi­kai­ną.

– Net jei ir pa­si­sta­ty­si­me AE – ne­bū­si­me vie­nin­te­liai re­gio­ne, tu­rin­tys bran­duo­li­nį reak­to­ rių. Tiek Ru­si­ja, tiek Bal­ta­ru­si­ja gar­siai skel­bia apie sa­vo pla­nus sta­ty­ti reak­to­rius. Ar ne­nu­tiks taip, kad mū­sų ato­mi­nė­je ga­ mi­na­mos elekt­ros tie­siog ne­ be­rei­kės? – Vi­sų pir­ma elekt­ros su­var­to­ji­mo po­rei­kiai atei­ty­je tik augs, nes šiuo­ lai­ki­nės tech­no­lo­gi­jos bei ino­va­ci­jos ju­da bū­tent šia kryp­ti­mi. Ant­ra, Lie­tu­va nuo šių me­tų yra įsto­ju­si į Šiau­rės ša­lių elekt­ ros rin­ką „Nord Pool Spot“, ku­ ri yra vie­na iš di­džiau­sių pa­sau­ ly­je. Šiai rin­kai pri­klau­so Bal­ti­jos ša­lys, Da­ni­ja, Šve­di­ja, Suo­mi­ja ir Nor­ve­gi­ja. Vei­kiant Vi­sa­gi­no AE, stip­rios elekt­ros jung­t ys už­t ik­r ins, kad Lie­tu­va bus di­de­lės Eu­ro­pos elekt­ ros rin­kos da­lis. Bet kas, no­rin­tis par­duo­ti sa­vo elekt­ros ener­gi­ją, tai tu­ri da­ry­ti bū­tent per bend­ rą rin­ką, o ji yra vie­na di­džiau­ sių pa­sau­ly­je, to­dėl vie­no tie­kė­jo veiks­mai kai­nos at­žvil­giu ne­tu­rės es­mi­nės įta­kos. Be to, skai­čiuo­ja­ma, kad VAE pa­ ga­mi­na­mos elekt­ros sa­vi­kai­na bus ma­žes­nė už vi­du­ti­nę Eu­ro­po­je par­ duo­da­mos AE pa­ga­min­tos elekt­ros sa­vi­kai­ną. Ig­na­li­nos AE per tre­jus pa­sku­ti­ nius veik­los me­tus už­dir­bo 1 mlrd. li­tų, VAE, esant pa­lan­kioms są­ly­ goms rin­ko­je, ga­li už­dirb­ti ir dar dau­giau.

Ateitis: R.Vaitkaus teigimu, VAE gaminama elektra kainuos vidutiniškai 18 ct/kWh.

VAE archyvo nuotr.

– Kita vertus, Lie­tu­va pre­ten­ duo­ja tik į 38 pro­c. elekt­ros ener­gi­jos, ku­rią pa­ga­mins VAE. Ar mums tik­rai to pa­kaks ba­zi­ nei ener­gi­jai už­tik­rin­ti? – Taip, mū­sų da­lis nau­jo­jo­je elekt­ ri­nė­je yra tik 38 pro­c., o tai su­da­rys apie 30 pro­c. vi­du­ti­nio ša­lies elekt­ ros ener­gi­jos po­rei­kio. Lie­tu­va tik­rai neat­si­sa­kys ki­ tų elekt­r i­n ių, nes jos yra bū­t i­ nos mak­s i­m a­l iam ener­ge­t i­n iam sau­g u­m ui už­t ik­r in­t i. Pas­t a­č ius VAE, to­kie in­ci­den­tai kaip elekt­ ros jung­ties, ku­ria im­por­tuo­ja­me elekt­rą, už­da­ry­mas, mums ne­be­ tu­rė­tų to­kio skaus­min­go po­vei­kio kaip da­bar.

ir Lie­tu­va, suin­te­re­suo­tos AE sta­ ty­ba. Dar vie­nas svar­bus da­ly­vis – stra­te­gi­nis in­ves­tuo­to­jas „Hi­ta­ chi“, ku­ris ap­siims pa­sta­ty­ti reak­ to­rių bei in­ves­tuos sa­vo da­lį.

Pas­ta­rą­sias ke­tu­rias ABWR elekt­ri­nes „Hi­ ta­chi“ pa­sta­tė tiks­liai su­pla­nuo­tu lai­ku ir ne­vir­šydama su­pla­ nuo­to biu­dže­to.

Ja­po­nų kor­po­ra­ci­ja „Hi­ta­chi“ pa­sau­ly­je pa­si­žy­mi kaip vie­na pa­ vyz­din­giau­sių bendrovių, pa­sta­ rą­sias ke­tu­rias ABWR elekt­ri­nes „Hi­ta­chi“ pa­sta­tė tiks­liai su­pla­ nuo­tu lai­ku ir ne­vir­šy­da­ma su­pla­ nuo­to biu­dže­to.

– O kaip su mū­sų par­tne­riais, su ku­riais kar­tu tu­rė­tu­me sta­ ty­ti elekt­ri­nę? Lat­vi­ja, Es­ti­ja, „Hi­ta­chi“? – Su lat­viais ir es­tais, ku­rie taip pat ne­ma­žą da­lį su­var­to­ja­mos elekt­ros im­por­tuo­ja, ak­ty­viai dir­ ba­ma nuo pat pir­mo­sios die­nos ir šios dvi ša­lys, ly­giai taip pat kaip

Taip, elekt­ros tie­ki­ mo truk­džių ne­pa­ ju­to­me, ta­čiau rei­ kia įver­tin­ti tai, kad Elekt­rė­nuo­se ga­mi­ na­mos elekt­ros kai­ na – net 40 ct/kWh.

– Ener­ge­ti­nė ne­prik­lau­so­my­ bė – la­bai svar­bus, ta­čiau la­ biau vals­ty­bės ly­giu juntamas po­ky­tis. Kaip nau­jos elekt­ri­nės sta­ty­bos pra­na­šu­mus pa­jus pa­ pras­ti Lie­tu­vos gy­ven­to­jai? – Šiuo at­ve­ju no­rė­čiau iš­skir­ti tris pa­g rin­d i­n ius mo­m en­t us: sta­b i­ lų elekt­ros tie­ki­mą, ne­di­di­nan­tį kai­nos, Lie­tu­vo­je lie­kan­čias lė­šas bei nau­jas dar­bo vie­tas ir in­ves­ti­ ci­jas. Sta­tant VAE pri­reiks ne­ma­

žai pa­pil­do­mos dar­bo jė­gos. Ir aš kal­bu ne tik apie sta­ty­bos sek­to­ rių, bet ir apie trans­por­to, mais­to tie­ki­mo, įvai­rių pa­slau­gų sek­to­ rius. Skai­čiuo­ja­me, kad bus su­ kur­ta net 6000 dar­bo vie­tų, ta­ čiau į pro­j ek­t ą įsi­t rauks tik­rai dau­giau žmo­nių. Ir vyks­tant sta­ty­bai, ir vė­liau AE kas­met per mo­kes­ti­nę sis­te­mą ge­ ne­ruos tam tik­rą lė­šų da­lį į vals­ ty­bės biu­dže­tą, o svar­biau­sia – pi­ni­gai, ku­rie šiuo me­tu ski­ria­mi sui­mo­kė­ti už im­por­tuo­ja­mą elekt­ rą bei du­jas elekt­rai ga­min­ti, t. y. apie 1,7 mlrd. li­tų, liks Lie­tu­vo­ je. Juos ga­lė­si­me pa­skirs­ty­ti sa­ vo reik­mėms: nau­joms dar­bo vie­ toms, pen­si­joms, mo­ky­to­jų al­goms, inf­rast­ruk­tū­rai ge­rin­ti ir t. t. Ir ga­lų ga­le la­bai svar­bu yra tai, kad šiuo me­tu esa­me pri­klau­so­mi nuo Ru­si­jos ener­ge­ti­kos sis­te­mos ope­ra­to­riaus, ku­rio spren­di­mai, kaip pa­ro­dė vi­sai ne­se­ni įvy­kiai, kar­tais le­mia tai, jog elekt­rą tu­ri­ me ga­min­tis ge­ro­kai bran­giau. Be jo­kio įspė­ji­mo at­jun­gus vie­ną elekt­ros per­da­vi­mo li­ni­ją, te­ko vi­su pa­jė­gu­mu pa­leis­ti vi­sus tris Elekt­ rė­nuo­se esan­čios Lie­tu­vos elekt­ri­ nės blo­kus. Taip, elekt­ros tie­ki­mo truk­džių ne­pa­ju­to­me, ta­čiau rei­kia įver­tin­ti tai, jog Elekt­rė­nuo­se ga­mi­ na­mos elekt­ros kai­na – net 40 ct/ kWh), o elekt­rą VAE ga­min­si­me vi­ du­ti­niš­kai už 18 ct/kWh. VAE inf. Užs. 1016038

8

šeštadienis, rugsėjo 15, 2012

energetika

Ūkio vicemi­nist­ ro Ado­mo Au­dic­ ko tei­gi­mu, Lie­tu­ va šiuo me­tu yra pa­ti ne­sau­giau­sia vals­ty­bė Eu­ro­po­je ener­ge­ti­kos požiū­ riu, nes daugiau nei 60 pro­c. ša­ly­je su­ var­to­ja­mos elekt­ros ener­gi­jos im­por­tuo­ ja­ma iš ki­tų ša­lių.

Pinigai: planuojama, kad nuo VAE veiklos pradžios šalies biudžetas mokestinėmis pajamomis ir dividendais kasmet pasipildys 500–600 mln.

litų.

„Shutterstock“ nuotr.

Ga­ran­tuos sta­bi­lią elekt­ros kai­ną Dau­giau – iš Ru­si­jos

Iš ša­l ies kaimynės im­p or­t uo­ ja­m os ir elek­ros ga­my­bai vie­ tos elekt­ri­nė­se bū­ti­nos gam­ti­nės du­jos. Pa­gal ener­ge­ti­nio sau­gu­mo stan­d ar­t us sau­g io­m is lai­ko­m os tos vals­ty­bės, ku­rios di­džią­ją da­ lį elekt­ros ener­gi­jos pa­ga­mi­na ša­ lies vi­du­je ir tik apie 15 pro­c. im­ por­tuo­ja. „2009 m. už­da­rius Ig­na­li­nos ato­mi­nę elekt­ri­nę, ku­rios blo­kai jau bu­vo mo­ra­liš­kai pa­se­nę, de­ja, Lie­tu­va ne­bea­ti­tin­ka pa­grin­di­nio ener­ge­ti­nio sau­gu­mo kri­te­ri­jaus, nes di­džią­ją da­lį elekt­ros im­por­ tuo­ja­me iš ki­tų vals­ty­bių. Tai reiš­ kia, kad esa­me pri­klau­so­mi ir nuo jų po­li­ti­nių ar mo­no­po­li­nių in­te­re­ sų. Ta­čiau svar­bu ne tik tai. Už im­ por­tuo­ja­mą elekt­rą ir du­jas elekt­rai ga­min­ti vie­tos elekt­ri­nė­se praė­ju­ siais me­tais Lie­tu­va su­mo­kė­jo net 1,7 mlrd. li­tų“, – sa­ko ūkio vi­ce­mi­ nist­ras Ado­mas Au­dic­kas. Pa­sak A.Au­dic­ko, ši su­ma su­da­ro kiek ma­žiau nei treč­da­lį lė­šų, ku­ rias Lie­tu­va tu­rė­tų skir­ti Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės (VAE) sta­ty­bai. Nors iš vi­so VAE pro­jek­tui pri­reiks apie 17 mlrd. li­tų, Lie­tu­vos da­lis su­ da­rys tik 38 pro­c. bend­ros su­mos, ar­ba 6,5 mlrd. li­tų. Li­ku­sią da­lį bus įpa­rei­go­ti pa­si­da­ly­ti pro­jek­to par­ tne­riai – kar­tu VAE sta­ty­bo­je da­ly­ vau­jan­čios vals­ty­bės bei stra­te­gi­nis in­ves­tuo­to­jas „Hi­ta­chi“. Eko­no­miš­kai ver­tin­ga in­ves­ti­ci­ja

Re­mian­tis Ūkio mi­nis­te­ri­jos at­lik­ tais skai­čia­vi­mais, nau­jo­sios VAE pa­ga­mi­na­ma elekt­ra, at­si­žvel­giant į esa­mas kai­nas, tu­rė­tų kai­nuo­ti apie 18 cen­tų už ki­lo­vat­va­lan­dę. Į šią su­m ą įskai­č iuo­ta ne tik elekt­ros pa­ga­mi­ni­mo sa­vi­kai­na, bet ir di­v i­d en­d ai stra­te­g i­n iam in­ves­t uo­to­j ui, lė­š os pa­s ko­l oms grą­žin­ti ir pan. Tai, kad to­kia kai­ na yra pa­grįs­ta, lei­džia ma­ny­ti ir dar 2003–2004 m. Kau­no tech­

no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to (KTU) pa­ reng­ta stu­di­ja, ly­gi­nan­ti dvi ga­ li­mas al­ter­na­ty­vas, su­si­ju­sias su ga­l i­my­b ė­m is vie­to­j už­d a­ro­m os Ig­n a­l i­n os ato­m i­n ės elekt­r i­n ės sta­ty­ti gam­ti­nė­mis du­jo­mis kū­ re­n a­m ą ši­l u­m i­n ę elekt­r i­n ę ar­ba nau­ją ato­mi­nę.

Bran­duo­li­nį ku­ rą tie­kia 15 pa­sau­ lio vals­ty­bių, to­dėl net dėl ato­mi­nei elekt­ri­nei rei­ka­ lin­go ku­ro bū­tu­me sau­ges­ni.

„Net­gi ta­da, kai gam­ti­nių du­ jų kai­na bu­vo ge­ro­kai ma­žes­nė nei da­bar, eko­no­miš­kai pa­trauk­les­ nis atro­dė ato­mi­nės elekt­ri­nės va­ rian­tas. Įver­ti­nus vi­sas įma­no­mas iš­lai­das, ki­lo­vat­va­lan­dės kai­na tu­ rė­jo bū­ti apie 16–17 cen­tų. Šiuo me­tu, ne­pap­ras­tai išau­gus ir to­ liau au­gant or­ga­ni­nio ku­ro (naf­tos, du­jų, net bio­ku­ro) kai­noms, ato­ mi­nės ener­ge­ti­kos eko­no­mi­nis pa­ trauk­lu­mas tik­tai di­dė­ja. Tai dau­ giau­sia su­si­ję su nau­do­ja­mo ku­ro kai­nos da­li­mi ga­mi­na­mos elekt­ ros ener­gi­jos sąnaudose“, – aiš­ki­ na pro­f. ha­bil. dr. Jo­nas Gy­lys, KTU Ener­ge­ti­kos tech­no­lo­gi­jų ins­ti­tu­to di­rek­to­rius. Mi­nė­ta stu­di­ja tik pa­grin­džia rea­ lią šiuo me­tu esan­čią si­tua­ci­ją, nes Lie­tu­vo­je vei­kian­čios elekt­ri­nės yra ne­kon­ku­ren­cin­gos. Vėjo jėgai­ nių gaminamos elektros kilovatva­ landė pagal VKEKK nustatytą tarifą kainuoja 28–37 ct/kWh, naujausio Elektrėnų elektrinės bloko gami­ namos elektros savikaina – apie 40 ct/kWh, o biomasės elektrinių nu­ statytas supirkimo tarifas šiuo me­

tu siekia 37–50 ct/kWh. Pas­ta­čius VAE, jo­je pa­ga­min­ta elekt­ra kai­nuos apie 18 ct/kWh. Pa­ly­gi­nkime: Eu­ ro­po­je už ki­lo­vat­va­lan­dę ato­mi­nė­ je elekt­ri­nė­je pa­ga­min­tos elekt­ros mo­ka­ma apie 21 cen­tą. Tai, kad pro­gno­zuo­ja­ma ato­ mi­nė­je elekt­ri­nė­je pa­ga­mi­na­mos elekt­ros kai­na – 18 ct/kWh – yra rea­li, pri­pa­žįs­ta ne tik moks­li­nin­ kai, bet ir eko­no­mis­tai. „Kiek man te­ko su­si­pa­žin­ti su kai­nų pro­gno­ zė­mis, į jas tik­rai įtrauk­ta la­bai daug prie­lai­dų ir rei­kia ti­kė­ti, kad ši kai­na iš­liks bū­tent to­kia“, – tei­ gia banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mau­ri­cas. In­ves­ti­ci­jos – iš dvie­jų šal­ti­nių

Su­mą, ku­rią Lie­tu­va pri­va­lės in­ ves­tuo­ti į ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­ ty­bą, pla­nuo­ja­ma su­rink­ti iš ke­lių šal­ti­nių. Apie pu­sę lė­šų VAE pla­ nuo­ja su­kaup­ti pa­ti, pir­miau­sia – iš jai pri­klau­san­čių įmo­nių, t. y. „Lie­tu­vos ener­gi­jos“, „Les­to“ bei AB „Litg­rid“ veik­los. Ki­tą pu­sę su­ mos, rei­ka­lin­gos atominės elekt­ri­ nės sta­ty­bai, pla­nuo­ja­ma sko­lin­tis. Stra­te­gi­nis in­ves­tuo­to­jas „Hi­ta­chi“ su­da­ro ga­li­my­bę gau­ti pa­sko­lą la­bai pa­lan­kio­mis są­ly­go­mis iš Ja­po­ni­jos ir JAV fi­nan­si­nių ins­ti­tu­ci­jų. Svar­ bu tai, kad pa­sko­lai grą­žin­ti rei­ka­ lin­gos lė­šos jau da­bar yra įtrauk­tos į nu­ma­to­mą ki­lo­vat­va­lan­dės kai­ną, t. y. 18 ct/kWh. Sko­lin­tis, pa­sak ban­ko „Nor­dea“ eko­no­mis­to Ž.Mau­ri­co, bū­tų ga­li­ ma dviem bū­dais – iš tų ša­lių vy­ riau­sy­bių, ku­rios tei­kia sta­ty­boms bū­ti­nas tech­no­lo­gi­jas, ar­ba sko­li­ nan­tis vals­ty­bės var­du. „Pir­mas va­rian­tas yra gal­būt kiek ge­res­nis, nes tų ša­lių kre­di­to rei­tin­gai yra aukš­tes­ni, jos pa­čios ga­li ge­ro­kai pi­giau pa­si­sko­lin­ti fi­nan­sų rin­ko­ se ir yra suin­te­re­suo­tos plės­ti sa­vo eks­por­tą. Tai­gi, iš jų no­ras bū­tų, o pa­lū­ka­nos, be abe­jo, bū­tų ma­žes­ nės“, – tei­gia eko­no­mis­tas.

Vals­ty­bės sau­gu­mas – svar­bus

Be­je, ver­ti­nant pro­jek­tą at­si­žvel­ gia­ma ir į tai, ko­kių ne­nu­ma­ty­ tų iš­lai­dų, pa­sta­čius VAE, Lie­tu­va ga­lė­tų iš­veng­ti. Jei at­si­ra­dus truk­ džių im­por­tuo­ja­ma elekt­ra Lie­tu­ vai stai­ga ne­ga­lė­tų bū­ti per­duo­da­ ma, jos elekt­ros ener­gi­jos tie­ki­mas ga­lė­tų bū­ti at­kur­tas per 24 valan­ das, ta­čiau ša­liai tai at­neš­tų apie 700 mln. li­tų nuo­sto­lių. Nu­ken­tė­ tų tiek di­džio­sios pra­mo­nės, tiek ma­žo­sios vers­lo įmo­nės, su­trik­tų trans­por­tas ir kt. Šiuo me­tu to­kią si­tua­ci­ją sun­ ku įsi­vaiz­duo­ti, ta­čiau kol vals­ty­ bė di­džią­ją da­lį elekt­ros im­por­tuo­ja – ga­li nu­tik­ti ir taip. „Elekt­ra gre­ta mū­sų bū­na kas­dien, tie­siog, kol ji vei­kia, nie­kuo­met ne­su­si­mąs­to­me, kiek daug ga­li­my­bių pra­ras­tu­me tą pa­čią aki­mir­ką, kai tik jos ne­tek­ tu­me – ne­ro­dy­tų te­le­vi­zo­rius, ne­ veik­tų kom­piu­te­ris, šal­dy­tu­vas ir t. t. VAE ato­mi­nė elekt­ri­nė ga­li už­ tik­rin­ti, kad su to­kiais ne­sklan­du­ mais sa­vo gy­ve­ni­me ne­su­si­dur­tu­ me“, – pri­me­na A.Au­dic­kas.

Su­mą, ku­rią Lie­tu­va pri­va­lės in­ves­tuo­ti į ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­ty­bą, pla­nuo­ja­ ma su­rink­ti iš dvie­jų šal­ti­nių – pa­čios UAB Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės pa­ja­mų bei sko­li­nan­tis. Be­je, bran­duo­li­nį ku­rą tie­kia 15 pa­sau­lio vals­ty­bių, to­dėl net dėl ato­mi­nei elekt­ri­nei rei­ka­lin­go ku­ ro bū­tu­me sau­ges­ni. Apie 96 pro­c. ura­no rū­dos at­sar­gų yra Aust­ra­li­jo­ je, Ka­na­do­je, Pie­tų Af­ri­ko­je, Bra­zi­ li­jo­je, JAV ir Ru­si­jo­je.

Nau­jos dar­bo vie­tos

Di­džiau­sias VAE in­dė­lis, ku­rį la­ biau­siai pa­jus ša­lies gy­ven­to­jai, – apie 6000 nau­jų dar­bo vie­tų sta­ty­bos, pra­mo­nės, trans­por­to, ap­gy­ven­di­ni­mo, mai­ti­ni­mo, pa­ slaugų ir kt. su­si­ju­sio­se sri­ty­se. Sta­ty­bos dar­bai, vyks­tan­tys Lie­ tu­vo­je, kar­tu reiš­kia ir Lie­tu­vo­je mo­ka­mus mo­kes­čius. Pla­nuo­ja­ma, kad nuo VAE veik­ los pra­džios ša­lies biu­dže­tas mo­ kes­ti­nė­mis pa­ja­mo­mis ir di­vi­den­ dais kas­met pa­si­pil­dys 500–600 mln. li­tų. „Ži­no­ma, ga­li­ma pi­ni­gus pra­val­ gy­ti da­bar, skir­ti juos im­por­tuo­ja­ mai elekt­rai pirk­ti ar­ba ga­li­ma juos in­ves­tuo­ti į ką nors, kas duos nau­ dos atei­ty­je. Be abe­jo, pra­džio­je rei­kės mo­kė­ti pa­lū­ka­nas, bus ma­ žes­nis ener­ge­tikos įmo­nių pel­nas, va­di­na­si, šiek tiek ma­žes­nis in­dė­ lis į biu­dže­tą. Ta­čiau tai – nor­ma­ lus da­ly­kas, svar­biau­sia, ne­rei­kia pa­mirš­ti, kad biu­dže­tas ir šian­ dien pa­ti­ria apie mi­li­jar­dą nuo­sto­ lių per me­tus, nes mes su­bsi­di­juo­ ja­me nee­fek­ty­vų elekt­ros ener­gi­jos ga­mi­ni­mą ki­to­se Lie­tu­vos elekt­ri­ nė­se“, – sa­ko Ž.Mau­ri­cas. Pas­ta­čius Lie­tu­vo­je nau­ją ato­ mi­nę elekt­ri­nę, il­gai­niui ša­lies biu­ dže­te pa­si­lik­tų ne tik da­lis pi­ni­gų, ku­rie šiuo me­tu iš­lei­džia­mi elekt­ ros ener­gi­jai bei du­joms, skir­toms jos ga­my­bai, pirk­ti, bet at­si­ras­tų ir dau­giau pri­dė­ti­nės ver­tės. Vi­sų pir­ma Lie­tu­va ir vėl iš elekt­ros pir­kė­jos tap­tų elekt­ros par­da­vė­ja, tai au­to­ma­tiš­kai ge­ne­ ruo­ja pa­ja­mų srau­tą į ša­lies biu­ dže­tą. Be to, ypač VAE sta­ty­ba pri­trauk­tų di­džiau­sią tie­sio­gi­nių už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų srau­tą per vi­ są Lie­tu­vos is­to­ri­ją. Sta­ty­bos lai­ko­ tar­piu – vi­du­ti­niš­kai po 2 mlrd. li­ tų per me­tus ar­ba be­veik 3700 li­tų vie­nam ša­lies gy­ven­to­jui. VAE inf. Užs. 1016048

9

šeštadienis, rugsėjo 15, 2012

energetika

Di­džiau­sias iš­šū­kis

Kal­bant apie bran­ duo­li­nės ener­ge­ti­ kos sau­gu­mą, iš es­ mės svar­biau­si yra du ele­men­tai. Tai – pa­ties reak­to­riaus ko­ky­biš­ku­mas ir sau­gu­mas bei pa­ nau­do­to bran­duo­ li­nio ku­ro sau­go­ji­ mas.

Jau­nai Lie­tu­vos vals­ty­bei – nau­ jos Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­ nės (VAE) sta­ty­ba yra vie­nas di­ džiau­sių iš­šū­kių nuo ne­prik­lau­ so­my­bės at­ga­vi­mo. Ta­čiau, eks­ per­tų ma­ny­mu, pa­si­tel­kiant tarp­ tau­ti­nius par­tne­rius, ypač stra­te­ gi­nį in­ves­tuo­to­ją „Hi­ta­chi“, šis iš­ šū­kis ga­li bū­ti įgy­ven­din­tas la­bai sėk­min­gai. Part­ne­ris, tu­rin­tis di­de­lę pa­tir­tį

Patirtis: statybos procesą valdys japonų bendrovė „Hitachi“, kuri yra

pastačiusi jau 4 tokius, kaip VAE, reaktorius.

VAE archyvo nuotr.

Tu­rės pa­žan­giau­sią reak­to­rių Prak­tiš­kai iš­ban­dy­tas reak­to­rius

Nau­jo­jo­je Vi­sa­g i­n o ato­m i­n ė­je elekt­ri­nė­je (VAE) bus su­mon­tuo­tas 1350 MW bend­ro­sios ga­lios pa­žan­ gio­jo ver­dan­čio van­dens reak­to­rius (ABWR). Pa­žan­gie­ji ver­dan­čio­ jo van­dens reak­to­riai yra lai­ko­mi tre­čio­sios ar net tre­čio­sios plius kar­tos reak­to­riais. Jie šiuo me­tu yra vie­nin­te­liai to­kio sau­gos ly­gio reak­to­riai, esan­tys ne pro­jek­to ar sta­ty­bos sta­di­jos, o rea­liai vei­kian­ tys ato­mi­nė­se elekt­ri­nė­se. „ABWR reak­to­rių tech­ni­niai pro­ jek­ti­niai duo­me­nys bei eksp­loa­ta­ci­ jos pa­tir­tis (pir­mie­ji reak­to­riai pra­ dė­jo veik­ti dar 1996 m.) ro­do šiuos reak­to­rius esant sau­ges­nius už se­ nuo­sius ver­dan­čio van­dens reak­to­ rius (BWR). Tiek ES, tiek JAV bran­ duo­li­nės ener­ge­ti­kos re­gu­lia­to­rius NRC pri­pa­žįs­ta, kad ABWR tech­ no­lo­gi­ja ati­tin­ka pa­čius aukš­čiau­ sius sau­gos kri­te­ri­jus“, – sa­ko pro­f. ha­bil. dr. Jo­nas Gy­lys, Kau­no tech­ no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to (KTU) Ener­ ge­ti­kos tech­no­lo­gi­jų ins­ti­tu­to di­ rek­to­rius. ABWR reak­to­rius yra su­kur­ tas pa­gal pa­to­bu­lin­tus anks­tes­ nius Eu­ro­pos ša­lių, Ja­po­ni­jos ir JAV ver­dan­čio van­dens reak­to­rių pro­jek­tus, at­si­žvel­giant į il­ga­me­ tę šių reak­to­rių eksp­loa­ta­vi­mo pa­ tir­tį bei pa­nau­do­jant ge­riau­sias jų ypatybes. Ap­sau­ga nuo ka­tast­ro­fų

Pa­to­bu­lin­ta­me ABWR reak­to­riu­ je, koks bus pa­sta­ty­tas Lie­tu­vo­ je, to­kios ava­ri­jos kaip Fu­ku­ši­mos atominės elektrinės pir­mo­jo reak­ to­riaus tra­ge­di­ja tie­siog ne­ga­li pa­ si­kar­to­ti, nes lie­tu­viš­ka­me ABWR reak­to­riu­je su­pla­nuo­ta įdieg­ti dau­ giau ak­ty­vių sau­gos sis­te­mų. Sus­tab­džius bet ko­kį bran­duo­li­ nį reak­to­rių, dar ku­rį lai­ką jį rei­kia išau­šin­ti tam, kad pa­si­ša­lin­tų iš­si­ ski­rian­ti li­ku­ti­nė ši­lu­ma. Reak­to­ rius au­ši­na­mas per jį pum­puo­jant van­de­nį, o van­de­nį pum­puo­jan­ tiems siurb­liams yra rei­ka­lin­ga elekt­ros ener­gi­ja. Ta­čiau jei reak­ to­rius ne­vei­kia ir išo­ri­nis elekt­ros prie­va­das dėl vie­nų ar ki­tų prie­

žas­čių, pa­vyz­džiui, sti­chi­nės ne­lai­ mės, taip pat ne­vei­kia – to da­ry­ti ne­beį­ma­no­ma. To­kiu at­ve­ju, elekt­ ros ener­gi­jos tie­ki­mui už­tik­rin­ti at­ ominėse elekt­ri­nė­se yra nau­do­ja­mi dy­ze­li­niai ge­ne­ra­to­riai, ku­rie už­ tik­ri­na pa­kan­ka­mą elekt­ros ener­ gi­jos tie­ki­mą. De­ja, dėl sti­chi­nės ne­lai­mės nu­lem­tų ap­lin­kos są­ly­gų dy­ze­li­niai ge­ne­ra­to­riai taip pat ga­li bū­ti su­ga­din­ti ir ne­veik­ti.

si­ma­lus ak­ty­vio­sios zo­nos pa­žei­di­ mų daž­nis, ten­kan­tis reak­to­riui per me­tus, yra ne di­des­nis, kaip vie­ nas kar­tas per 6 mi­li­jo­nus me­tų. Ir net šiek tiek ma­žiau, jei pa­teik­ tu­me skai­ti­ne iš­raiš­ka. Galima pa­ lyginti: BWR reak­to­rių pa­žei­di­mo daž­nis sie­kia nuo vie­no kar­to per 20 000 me­tų iki kar­to per 50 000 me­tų. Vėl ga­li bū­ti pa­nau­do­tas

Sau­giau­sias pa­sau­ly­je

Nau­ja­me reak­to­riu­je nu­ma­ty­ta įreng­ti ne tik įpras­ti­nes sis­te­mas. Pa­pil­do­mai pla­nuo­ja­ma elekt­ ros ener­gi­jos tie­ki­mą nuo išo­ri­nio tink­lo už­tik­rin­ti ke­lio­mis li­ni­jo­ mis, kad vie­nai ar ke­lioms li­ni­joms dėl ko­kių nors prie­žas­čių iš­si­jun­ gus elekt­ros ener­gi­jos tie­ki­mas vis dar bū­tų už­tik­ri­na­mas. Nut­rū­kus elekt­ros ener­gi­jos tie­ki­mui bū­tų nau­do­ja­mi ap­sau­go­ti nuo išo­ri­nių po­vei­kių dy­ze­li­niai ge­ne­ra­to­riai bei aku­mu­lia­to­rių ba­te­ri­jos. Sau­giu at­stu­mu nuo atominės elekt­ri­nės taip pat bus sau­go­mi mo­ bi­lie­ji dy­ze­li­niai ge­ne­ra­to­riai ir aku­ mu­lia­to­rių ba­te­ri­jos tam, kad net ir dėl ko­kių nors ka­tast­ro­fi­nių įvy­kių pra­ra­dus vi­sus atominės elekt­ri­nės dy­ze­li­nius ge­ne­ra­to­rius bū­tų ga­li­ma ga­na grei­tai elekt­ros ener­gi­jos tie­ki­ mą at­kur­ti. Be to, VAE reak­to­rius bus iš­skir­ ti­nis tuo, kad jo pro­jek­tas lei­džia net ir nu­trū­kus vi­siems ener­gi­jos šal­ti­niams ku­rį lai­ką vė­sin­tis pa­ čiam iš li­ku­ti­nės ener­gi­jos išteklių, nau­do­jan­tis na­tū­ra­lia van­dens cir­ ku­lia­ci­ja. „Atominių elekt­ri­nių su ABWR ti­po reak­to­riais sau­gos parametrai yra pa­tys aukš­čiau­si tarp šiuo me­ tu eksp­loa­tuo­ja­mų, rin­ko­je esan­ čių ir sta­to­mų atominių elekt­ri­nių. Pro­jek­tuo­jant VAE bus įdieg­tos pa­pil­do­mos sau­gos prie­mo­nės, bran­duo­li­nę sau­gą pa­ke­lian­čios į dar aukš­tes­nį ly­gį“, – sa­ko Li­ nas Ko­ra­lio­vas, VAE Bran­duo­li­nės sau­gos sky­riaus va­do­vas. Aps­kai­čiuo­ta­sis (rea­lių at­ve­ jų ki­tuo­se vei­kian­čiuo­se to­kio ti­po reak­to­riuo­se dar ne­pa­si­tai­kė) mak­

Ne­ma­žai da­liai gy­ven­to­jų ga­na grės­min­gai skam­ba kal­bos apie bran­duo­li­nių at­lie­kų lai­do­ji­mą ir il­ga­lai­kį sau­go­ji­mą, ta­čiau to bai­ min­tis ne­rei­kė­tų. Lie­tu­va, vie­naip ar ki­taip, jau yra bran­duo­li­nė vals­ ty­bė ir jai rei­kės su­si­tvar­ky­ti su Ig­na­li­nos ato­mi­nės elekt­ri­nės at­ lie­ko­mis. Kar­tu su jo­mis ga­lės bū­ ti tvar­ko­mos ir VAE ra­dioak­ty­vio­ sios at­lie­kos. „Ku­rių, be­je, pa­to­bu­lė­jus tech­ no­lo­gi­jai, bus ge­ro­kai ma­žiau nei tu­rė­jo­me iš Ig­na­li­nos elekt­ri­nė­je su­si­da­riu­sių ra­dioak­ty­vių­jų at­lie­ kų“, – tei­gia L.Ko­ra­lio­vas. Be­je, dau­ge­ly­je bran­duo­li­nių pa­ sau­lio vals­ty­bių pa­nau­do­tas bran­ duo­li­nis ku­ras yra lai­ko­mas ne at­ lie­ka, bet per­spek­ty­via bran­gia me­džia­ga. Šiuo me­tu yra ke­le­tas bū­dų, kaip pa­nau­do­tą ku­rą bū­tų ga­li­ma nau­do­ti to­liau nau­jos elekt­ ros ener­gi­jos ga­my­bai. Kol kas tai nė­ra la­bai pa­pli­tu­sios tech­no­lo­gi­jos dėl palyginti ne­di­ de­lių pri­sod­rin­to­jo ura­no rin­kos kai­nų, ta­čiau VAE tu­rė­tų veik­ti 60 me­tų. Gal­būt tuo me­tu, pra­bė­gus dau­giau nei pu­sei šimt­me­čio, pa­ nau­do­tas ku­ras taps ir vėl rei­ka­ lin­gas. „Pa­nau­do­to ku­ro sau­go­ji­mo tik­ rai ne­rei­kė­tų bai­min­tis. Jo kie­ kiai tik­rai nedi­de­li, – ko­men­tuo­ja L.Ko­va­lio­vas. – Tin­ka­mai rū­šiuo­ jant ir tvar­kant ra­dioak­ty­vią­sias at­lie­kas bei per­dir­bant bran­duo­li­ nį ku­rą, lie­kan­ti il­gaam­žių ra­dioak­ ty­vių­jų at­lie­kų da­lis yra ne­di­de­lė, o di­džio­ji da­lis yra trum­paam­žės ra­ dioak­ty­vio­sios at­lie­kos“, – ko­men­ tuo­ja L.Ko­ra­lio­vas. VAE inf.

2011 m. lie­p os 14 d. Lie­t u­vos kon­ce­s i­jos kon­k ur­so ko­m i­s i­ ja dėl stra­te­g i­n io in­ves­t uo­to­ jo į VAE stra­te­gi­niu in­ves­tuo­to­ ju at­rin­ko „Hi­ta­chi Ltd.“ kar­tu su „Hi­ta­chi-GE Nuc­lear Ener­ gy Ltd.“. 1910 m. pra­dė­tos steig­ti įmo­ nių gru­pės, kurių specializaci­ ja – to­kio­s sri­ty­s kaip ener­ge­ti­ ka, elekt­ro­tech­ni­ka, trans­por­tas ir kt. Mil­ž i­n iš­k ą pa­t ir­t į su­kau­p ęs VAE stra­te­g i­n is in­ves­t uo­to­jas – vie­nas iš sau­gik­lių, ga­lin­čių už­tik­rin­ti, kad ato­mi­nės sta­ty­ bos pro­jek­tas bū­tų įgy­ven­din­ tas lai­ku. Pa­sak ban­ko „Nor­d ea“ eko­ no­m is­to Žy­g i­m an­to Mau­r i­c o, pro­j ek­to ri­z i­ka bus ma­ž a tik to­kiu at­ve­ju, jei stra­te­gi­nis in­ ves­t uo­to­jas „Hi­ta­c hi“ val­dys sta­ty­b os pro­ce­s ą – ši bend­ro­ vė tu­r i pa­t ir­t ies įgy­ven­d i­n ant to­kius pro­jek­tus, skir­tin­gai nei Bal­t i­jos ša­lys, ku­r ios ga­l i su­ klys­ti.

Bendrovė „Hi­ta­ chi“ pa­ti in­ves­tuo­ ja sa­vo lė­šas į ato­ mi­nės elekt­ri­nės sta­ty­bą, to­dėl tik­ rai ne­bus suin­te­re­ suo­ta del­sti. Lai­kas – ko­rup­ci­jos prieš­nuo­dis

Nau­jo­ji VAE tu­rė­tų at­neš­ti ener­ ge­ti­nį sau­gu­mą ne tik Lie­tu­vai, bet ir par­tne­rėms Lat­vi­jai bei Es­ti­jai, to­dėl vi­sos šios ša­lys yra suin­te­re­suo­tos, kad sta­ty­bos pro­ ce­sas ne­bū­tų vil­ki­na­mas, o VAE ga­lė­tų kuo grei­čiau pra­dė­ti ga­ min­ti elekt­ros ener­gi­ją. „Nor­d ea“ ban­ko eko­n o­m is­ to Žy­gi­man­to Mau­ri­co tei­gi­mu, ko­r up­c i­ja at­s i­ran­d a ta­d a, kai yra skir­tin­gi da­ly­vau­jan­čių ša­ lių in­te­re­sai: „Jei vi­siems rū­pi pa­sta­ty­ti elekt­ri­nę lai­ku ir kuo ma­ž es­n ė­m is iš­l ai­d o­m is, ta­d a ko­rup­ci­jai nė­ra prie­žas­ties ras­ tis. Bet kai ku­rios in­te­re­sų gru­ pės ga­lė­tų bū­ti suin­te­re­suo­tos įgy­ven­d in­t i pro­jek­t ą kuo il­ giau ir kuo di­des­nė­mis iš­lai­do­ mis, siek­da­mos pa­di­din­ti sa­vo pa­ja­mas. To­kiu at­ve­ju at­si­ran­ da rea­lus pa­vo­jus, kad pro­jek­ to įgy­ven­di­ni­mas ga­li už­truk­ti, o kai­na išaug­ti.“ Bendrovė „Hi­ta­chi“ pa­ti in­ves­ tuo­ja sa­vo lė­šas į ato­mi­nės elekt­ ri­nės sta­ty­bą, to­dėl tik­rai ne­bus suin­te­re­suo­ta del­sti. Be to, VAE pla­nuo­ja­ma pa­sta­ ty­ti per 5,3 me­tų, nors vi­si iki šiol „Hi­ta­chi“ sta­ty­ti to­kio pa­ties ti­ po reak­to­riai, koks bus sta­to­mas Lie­tu­vo­je, bu­vo už­baig­ti per maž­ daug 4,5 me­tų.

Iš­nag­ri­nė­jus ga­li­my­bes

Ban­ko „Swed­bank“ eko­no­mis­tas Ne­ri­jus Ma­čiu­lis tei­gia, jog net jei ir pro­jek­tas dėl vie­nų ar ki­tų prie­žas­čių mi­ni­ma­liai vė­luo­tų, di­de­lės įta­kos ga­lu­ti­nei ato­mi­ nės elekt­ri­nės pa­ga­min­tos elekt­ ros kai­nai tai ne­tu­rė­tų. „Ne­sun­kiai at­lie­ka­ma jaut­ru­mo ana­li­zė ro­do, kad pro­jek­to vė­la­vi­ mas vie­nais me­tais ki­lo­vat­va­lan­ dės sa­vi­kai­ną pa­di­di­na ne­reikš­ min­gai, maž­daug pu­se cen­to“, – ko­men­tuo­ja N.Ma­čiu­lis. Ši su­ma vis tiek yra ma­žes­nė nei elekt­ros ga­vy­bos iš vė­jo jė­gai­ nių ir tuo la­biau vie­nos bran­giau­ sių Elekt­rė­nuo­se esan­čios Lie­tu­ vos elekt­ri­nės. „Net itin smar­kiai ne­nag­ri­nė­jus in­for­ma­ci­jos apie atominės elekt­ri­nės sta­ty­bą, aki­ vaiz­du, kad spren­di­mas ją sta­ty­ti priim­tas ne šiaip sau, o įver­ti­nus ki­tas ga­li­my­bes ga­min­ti Lie­tu­vo­ je elekt­ros ener­gi­ją. Aki­vaiz­du, jog bet koks ki­tas šiuo me­tu ga­li­ mas va­rian­tas bū­tų bran­ges­nis“, – sa­ko N.Ma­čiu­lis. Lie­tu­va tu­ri bū­ti suin­te­re­suo­ta

Es­mi­nis ar­gu­men­tas dis­ku­tuo­jant dėl VAE nau­dos Lie­tu­vai, vis dėl­to yra ener­ge­ti­nė ne­prik­lau­so­my­bė. Da­bar­ti­nė si­tua­ci­ja, kai dau­giau nei du treč­da­liai ener­gijos iš­tek­ lių – elekt­ros ir du­jų, rei­ka­lin­gų elekt­ros ga­my­bai, – yra im­por­ tuo­ja­mi iš vie­nos ša­lies, yra la­bai ne­pa­ran­ki Lie­tu­vai. „Šių me­tų rugp­jū­čio mė­ne­ sį mes ma­t ė­m e, kaip stai­g iai elekt­ros kai­na bir­žo­je pa­tri­gu­ bė­jo, kai Ru­si­jos elekt­ros ener­ gi­jos per­da­vi­mo sis­te­mos ope­ ra­to­rius neįs­pė­jęs iš­jun­gė vie­ną per­da­vi­mo li­ni­ją. Lie­tu­vai bū­ti­ni ir nau­ji ga­my­bi­niai pa­jė­gu­mai, ir nau­jos jung­tys su Eu­ro­p os elekt­ros tink­l ais. Ne­t u­r ė­d a­m a sa­vo ga­my­bi­nių pa­jė­gu­mų bei bū­da­ma la­bai pri­klau­so­ma nuo vie­nos ša­lies, tie­kian­čios ener­ gijos iš­tek­lius, Lie­tu­va yra ne­ pat­rauk­li už­sie­nio in­ves­tuo­to­ jams – di­de­lėms tarp­tau­ti­nėms bendrovėms, ga­my­bos pro­ce­se nau­do­jan­čioms daug ener­gijos iš­tek­lių“, – ko­men­tuo­ja eko­no­ mis­tas N.Ma­čiu­lis.

At­sa­ko­my­bės naš­tą rei­kė­tų krau­ti ant „Hi­ta­chi“ pe­čių, nes tiek Lie­tu­va, tiek Lat­vi­ja su Es­ti­ja ne­ tu­ri tiek daug pa­tir­ ties ir po­li­ti­nio tęs­ ti­nu­mo. Pa­sak jo, to­kioms bendrovėms ri­zi­kin­ga in­ves­tuo­ti į ša­lį, ku­ ri ener­gijos iš­tek­lių ne­ga­li ga­ran­ tuo­ti už kon­ku­ren­cin­gą kai­ną. Eko­no­mis­to tei­gi­mu, klai­din­gai ma­no­ma, kad ato­mi­nės elekt­ri­ nės sta­ty­ba už­kirs ke­lią at­si­nau­ji­ nan­čių ener­ge­ti­nių iš­tek­lių plėt­rai – ener­ge­ti­nės ne­prik­lau­so­my­bės rei­kia siek­ti plė­to­jant ir stra­te­gi­ nį Lie­tu­vos ob­jek­tą – VAE, ir al­ ter­na­ty­vius elekt­ros ga­my­bos pa­ jė­gu­mus. VAE inf. Užs. 1016047

10

šeštadienis, rugsėjo 15, 2012

energetika

2015-aisiais kas mėnesį – po naują atominę elektrinę Praė­ju­siais me­tais po ga­lin­go že­mės dre­bė­ji­mo ir cu­na­mio ato­mi­nio reak­to­riaus ava­ri­ją pa­ty­ru­si Ja­po­ni­ja, at­ro­do, ne­ pla­nuo­ja at­si­sa­ky­ti bran­duo­li­nės ener­ge­ti­kos. Nors po ava­ri­jos bu­vo iš­jung­tos vi­sos ato­mi­nės elekt­ri­nės, dvi iš jų jau vei­kia. Atei­ty­je pla­nuo­ja­ma ir vėl at­nau­jin­ti elekt­ros ga­ my­bą li­ku­sio­se. Be ato­mi­nių – trik­džiai

Po to, kai praė­ju­siais me­tais vie­ nas iš Fu­ku­ši­mos ato­mi­nės elekt­ri­ nės blo­kų pa­ty­rė ava­ri­ją, vi­sas pa­ sau­lis su­si­do­mė­jęs lau­kė Ja­po­ni­jos spren­di­mo – ši vals­ty­bė to­liau plė­ tos bran­duo­li­nę ener­ge­ti­ką ar pa­ suks ki­tu ke­liu. At­ro­do, kad mil­ži­niš­kų nuo­ sto­lių pa­ty­ru­si vals­ty­bė, tu­rin­ti vie­ną iš di­džiau­sių bran­duo­li­nių reak­to­rių skai­čių, ir to­liau plė­tos šią ener­ge­ti­kos sri­tį. Po to, kai po ava­ri­jos bu­vo iš­jung­tos vi­sos ato­ mi­nės elekt­ri­nės, šiuo me­tu dvi ir vėl vei­kia, ki­tos lau­kia sa­vo pa­lei­ di­mo lai­ko. „Rei­kia su­pras­ti tai, kad ava­ri­ ją pa­ty­ręs reak­to­rius bu­vo sta­ty­tas dau­giau nei prieš ke­tu­rias­de­šimt me­tų. Tuo­met dar ne­bu­vo to­kių sau­gos tech­no­lo­gi­jų, ko­kių yra da­ bar. Juk ava­ri­ją pa­ty­rė tik šis, se­ niau­sias pir­mos kar­tos reak­to­rius, o vi­sai gre­ta jo bu­vę ki­ti du – tre­ čio­si kar­tos – reak­to­riai li­ko svei­ ki. Ka­dan­gi ja­po­nai pa­tys plė­to­ja bran­duo­li­nės sau­gos tech­no­lo­gi­ jas, jie pui­kiai su­pran­ta, kad nau­ jos kar­tos reak­to­riai yra šim­te­rio­ pai sau­ges­ni“, – ko­men­tuo­ja Li­nas Ko­ra­lio­vas, UAB Vi­sa­gi­no ato­mi­ nės elekt­ri­nės (VAE) Bran­duo­li­nės sau­gos sky­riaus va­do­vas. Išjungus visas atomines elek­ trines, Ja­po­ni­ja pa­ty­rė mil­ži­niš­kų nuo­sto­lių. Ypač – ša­ly­je vei­kian­tis vers­las, ku­ris bu­vo pri­vers­tas nu­ trauk­ti ga­my­bą, stab­dy­ti pro­ce­sus ir at­leis­ti da­lį dar­buo­to­jų. „Sus­ tab­džius elekt­ri­nes, ša­ly­je pa­si­ju­ to elekt­ros ener­gi­jos sty­gius. Na­mų ūkiams to­kią si­tua­ci­ją iš­tver­ti bu­ vo šiek tiek leng­viau, juk ke­lias va­ lan­das ga­li­ma pa­bū­ti ir be elekt­ros, o štai mo­bi­lių­jų te­le­fo­nų, kom­piu­ te­rių ar au­to­mo­bi­lių ga­myk­los ki­tu bū­du ne­ga­li iš­gy­ven­ti“, – sa­ko VAE va­do­vas Ri­man­tas Vait­kus. Be­je, Ja­po­ni­ja yra tre­čia pa­sau­ ly­je pa­gal di­džiau­sią bran­duo­li­nių reak­to­rių skai­čių. Šio­je ša­ly­je jų pa­sta­ty­ta net 50. Ant­ro­ji šia­me są­ ra­še – Pran­cū­zi­ja, turinti 58 reak­ to­rius, o pi­mo­je vie­to­je – JAV, tu­ rinčios net 104 reak­to­rius. Eko­lo­giš­ku­mas ir eko­no­miš­ku­mas

Iš vi­so šiuo me­tu 30 pa­sau­lio vals­ty­bių vei­kia 435 bran­duo­li­ niai reak­to­riai, ku­rie ga­mi­na 14 pro­c. vi­sos pa­sau­ly­je pa­ga­mi­na­ mos elekt­ros ener­gi­jos. Vien Eu­ ro­po­je vei­kia 185 reak­to­riai, ge­ne­ ruo­jan­tys apie 30 pro­c. že­my­nui bū­ti­nos elekt­ros ener­gi­jos, dar 16 sta­to­ma. To­kie skai­čiai aki­vaiz­ džiai ro­do, jog nei Eu­ro­pa, nei ki­ tos pa­sau­lio vals­ty­bės, iš­sky­rus pa­vie­nius at­ve­jus, ato­mi­nės ener­ ge­ti­kos dar tik­rai nė­ra pa­si­ren­gu­ sios at­si­sa­ky­ti.

Ky­la klau­si­mas, ko­dėl ato­mi­nė ener­ge­ti­ka taip pa­lan­kiai ver­ti­na­ ma. Eks­per­tų tei­gi­mu, taip yra dėl to, jog iki šiol nė­ra iš­ras­ta pa­ti­ki­ mų, sta­bi­lių, šva­rių, o svar­biau­sia – pi­gių ener­gi­jos ga­vy­bos bū­dų. Pa­vyz­džiui, 50 tūkst. kWh elekt­ ros ener­gi­jos ga­li­ma pa­ga­min­ti pa­nau­do­jus 50 tūkst. kg me­die­ nos, 12 tūkst. kg naf­tos ar­ba vos 1 kg gamtinio ura­no. Pa­na­ši si­tua­ ci­ja ir su į ap­lin­ką iš­me­ta­mo­mis kenks­min­go­mis CO2 du­jo­mis. Ga­ mi­nant elekt­rą ato­mi­nė­se elekt­ri­ nė­se, šių du­jų į ap­lin­ką iš­si­ski­ria vos 4 g CO2/kWh, o dau­giau­ sia jų į ap­lin­ką pa­ten­ka iš elekt­ri­ nių, kū­re­na­mų ak­mens ang­li­mis (955 g CO2/kWh), ma­zu­tu (818 g CO2/kWh) bei gam­ti­nė­mis du­jo­ mis (446 g CO2/kWh).

Po ke­le­to me­tų ES ga­lu­ti­nai įgy­ven­ dins pla­ną vi­siš­kai at­si­sa­ky­ti ener­gi­ jos ga­vy­bos, ku­rią iš­gau­nant su­si­da­ ro CO2.

Dar vie­nas šva­rus elekt­ros ga­ my­bos bū­das – at­si­nau­ji­nan­čių iš­tek­lių, to­kių kaip sau­lė, van­duo bei vė­jas, ener­ge­ti­ka. Ta­čiau šios rūšies ener­ge­ti­ka itin bran­giai at­ siei­na vals­ty­bių biu­dže­tams, nes ko­ne vi­sa­me pa­sau­ly­je elekt­ri­nės, vei­kian­čios iš at­si­nau­ji­nan­čių šal­ ti­nių, do­tuo­ja­mos su­bsi­di­jo­mis iš mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gų. Sta­to ne tik kai­my­nai

Kal­bant apie ar­ti­miau­sius kai­my­ nus, Ru­si­ja, iš ku­rios šiuo me­tu im­ por­tuo­ja­me elekt­ros ener­gi­ją, taip pat tu­ri ga­na ne­ma­žai bran­duo­li­ nių reak­to­rių ir, at­ro­do, ne­ža­da jų at­si­sa­ky­ti, o sta­to nau­jus. Apie to­ kius pla­nus skel­bia ir Bal­ta­ru­si­ja, o lat­viai bei es­tai, nie­ka­da ne­tu­rė­ ję pa­tir­ties bran­duo­li­nė­je ener­ge­ ti­ko­je, jun­gia­si prie Lie­tu­vo­je sta­ to­mos VAE. Be­je, nors ato­mi­nių elekt­ri­ nių dau­gė­ja, tai­gi, tu­rė­tų dau­gė­ ti ir pi­giai bei grei­tai pa­ga­mi­na­ mos elekt­ros ener­gi­jos, eks­per­tai tei­gia, jog ar­ti­miau­sio­je atei­ty­je jos tik­rai ne­tu­rė­tų bū­ti per daug. Vi­sa pa­ga­mi­na­ma elekt­ra bus pa­ nau­do­ta, nes tiek na­mų ūkiuo­se, tiek ir pra­mo­nė­je au­ga elekt­ros ener­gi­jos po­rei­kis. „Pa­vyz­džiui, Ru­si­ja tu­ri pi­gios elekt­ros vi­di­niam nau­do­ji­mui, bet vi­di­nė šios ša­lies elekt­ros ener­gi­ jos tie­ki­mo sis­te­ma yra ne­sut­var­

ky­ta, to­dėl ji ga­na daug in­ves­tuo­ja į vi­di­nę inf­rast­ruk­tū­rą, tie­sa, nau­jus pa­pil­do­mus tink­lus“, – tei­gia ban­ ko „Nor­dea“ eko­no­mis­tas Žil­vi­nas Mau­ri­cas. Tam, kad ap­rū­pin­tų pi­ gia ener­gi­ja vi­są ša­lį, Ru­si­ja tu­ri įdė­ti pa­kan­ka­mai daug pa­stan­gų, o tai reiš­kia, kad siū­ly­ti pa­pil­do­mą di­de­lį srau­tą Eu­ro­pai, jei šiai pri­ trūk­tų ener­gi­jos, atei­ty­je ga­li bū­ti per bran­gu. 2010 m. iš vi­so pra­dė­ta plė­to­ti net ke­tu­rio­li­ka bran­duo­li­nių pro­jek­tų – aš­tuo­nios ato­mi­nės Ki­ni­jo­je, po dvi – Ru­si­jo­je, In­di­jo­je ir Bra­zi­li­jo­ je. Prog­no­zuo­ja­ma, kad baig­tos jos tu­rė­tų bū­ti apie 2015 m. Bū­tent šie me­tai reikš­min­gi ir to­dėl, jog ma­no­ ma, kad tuo me­tu vi­sa­me pa­sau­ly­ je kas mė­ne­sį pra­dės veik­ti po vie­ ną nau­ją elektrinę. Eu­ro­pa at­si­sa­ko CO2

Elekt­ros ener­gi­ją be kenks­min­ gų CO2 du­jų ga­li­ma iš­gau­ti dviem bū­dais – nau­do­jant at­si­nau­ji­nan­ čių iš­tek­lių ar­ba bran­duo­li­nę ener­ gi­ją. Kaip jau bu­vo mi­nė­ta straips­ nio pra­džio­je, elekt­ros ga­my­ba iš at­si­nau­ji­nan­čių iš­tek­lių ener­ge­ti­ kos kol kas lai­ko­ma nee­ko­no­miš­ka ir ne­pas­to­via, ne­ga­lin­čia už­tik­rin­ti ba­zi­nio elekt­ros po­rei­kio. O ato­mi­nė ener­ge­ti­ka – yra ga­ na pi­gi ir šva­ri. Ši ener­ge­ti­kos sri­ tis tu­rė­tų dar su­stip­rė­ti tuo­met, kai po ke­le­to me­tų ES ga­lu­ti­nai įgy­ven­dins pla­ną vi­siš­kai at­si­sa­ ky­ti ener­gi­jos ga­my­bos, ku­rią iš­ gau­nant su­si­da­ro CO2. „Šis ga­na am­bi­cin­gas pla­nas ga­li pri­vers­ti ir to­kias vals­ty­bes kaip Vo­kie­ti­ja, ku­ ri po tra­ge­di­jos Ja­po­ni­jo­je pa­skel­bė at­si­sa­kan­ti bran­duo­li­nės ener­ge­ti­ kos, grįž­ti at­gal“, – sa­ko R.Vait­kus, VAE va­do­vas. Jau da­bar, nors bran­duo­li­nės elekt­ri­nės Vo­kie­ti­jo­je dar to­li gra­ žu nė­ra už­da­ry­tos, elekt­ros kai­na šio­je vals­ty­bė­je šok­te­lė­jo į vir­šų. Be to, vie­ni šios ša­lies re­gio­nai ge­riau ap­rū­pin­ti at­si­nau­ji­nan­čia ener­ge­ ti­ka, ki­ti ma­žiau, to­dėl aiš­ku, kad no­rint ša­lį vi­siš­kai pe­ro­rien­tuo­ ti nau­ja kryp­ti­mi pri­reiks ne vie­no mi­li­jar­do eu­rų in­ves­ti­ci­jų. VAE inf.

104

reaktorius

turinčios JAV yra pirmaujanti šalis pagal branduolinių reaktorių skaičių.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos duomenys.

Svar­biau­sios VAE reak­to­riaus sau­gu­mo ga­ran­ti­jos ABWR reak­to­riaus ap­sau­gos sis­

Reak­to­riaus kor­pu­sas pa­ga­min­tas

te­ma yra vi­siš­kai kom­piu­te­ri­zuo­ ta. Pap­ras­tes­nis ir pa­ti­ki­mes­nis tam­ pa eksp­loa­ta­ci­nio per­so­na­lo dar­bas, reak­to­riaus val­dy­mas.

iš ma­žaang­lio plie­no, vi­di­nė kor­pu­ so da­lis, sie­kiant pa­di­din­ti at­spa­ru­ mą ko­ro­zi­jai, pa­deng­ta ko­ro­zi­jai at­ spa­raus plie­no sluoks­niu. Toks kor­ pu­sas at­spa­res­nis iš reak­to­riaus ak­ ty­vio­sios zo­nos sklin­dan­čios spin­ du­liuo­tės po­vei­kiui, yra il­gaam­žiš­ kes­nis.

Reak­to­rius ga­li bū­ti pa­lei­džia­mas,

stab­do­mas ar­ba eksp­loa­tuo­ja­mas ne­si­ki­šant ope­ra­to­riui („au­to­pi­lo­to“ re­ži­mu). Šitaip mi­ni­mi­zuo­ja­ma žmo­ giš­ko­jo veiksnio įta­ka, klai­dų ga­li­my­ bė, su­ma­žė­ja ava­ri­jos ti­ki­my­bė. Įreng­tos net trys ne­prik­lau­so­mos ir

besidub­liuo­jan­čios sau­gos sis­te­mos. Skir­tin­gai ne­gu se­nes­nės konst­ruk­ci­ jos ver­dan­čio van­dens (BWR) reak­to­ riuo­se, mi­nė­tos sis­te­mos yra vi­siš­kai me­cha­niš­kai ir fi­ziš­kai at­skir­tos. Jos yra skir­tin­go­se pa­tal­po­se, pri­jung­tos prie at­ski­rų dub­liuo­tų ener­gi­jos šal­ti­ nių. Sut­ri­kus ne­t dviem sau­gos sis­te­ moms, tre­čio­ji vi­siš­kai už­tik­rins reak­ to­riaus stab­dy­mą ir au­ši­ni­mą.

Di­džio­ji kor­pu­so da­lis (be­veik 1000

to­nų ma­sės) iš­kal­ta iš vien­ti­so ruo­ši­ nio, to­dėl kor­pu­sas tu­ri ma­žiau su­vi­ ri­ni­mo siū­lių, ma­žiau at­vamz­džių, že­ miau ak­ty­vio­sios zo­nos nė­ra nė vie­ nos an­gos, ku­rios skers­muo bū­tų di­ des­nis ne­gu 5 cm. Pa­to­bu­lin­tas ap­sau­gi­nis ke­va­las,

ku­ris ta­po at­spa­res­nis seis­mi­nėms, lėk­tu­vų kri­ti­mo ka­tast­ro­foms. Sus­tip­ rin­tas reak­to­riaus pa­sta­tas kar­tu yra ir ant­ra­sis ap­sau­gi­nis reak­to­riaus ir reak­to­rių sa­lės ke­va­las.

Nau­ja­sis reak­to­rius ir „Hi­ta­chi“ Nau­jo­jo­je elekt­ri­nė­je bus su­mon­

tuo­tas pa­žan­gu­sis ver­dan­čio van­ dens reak­to­rius (ABWR), ku­rio ga­ lia – 1350 me­ga­va­tų. Elekt­ros ener­gi­ ją jis ga­lė­tų pra­dė­ti ga­min­ti 2020 ar 2022 m. ABWR reak­to­riai yra vie­nin­te­liai

pa­sau­ly­je tre­čios plius kar­tos reak­ to­riai, iš­ban­dy­ti pra­kti­ko­je – elekt­ri­ nės su šiais reak­to­riais jau yra eksp­ loa­tuo­ja­mos. ABWR reak­to­rius vei­kia ga­ro tur­

bi­n os prin­c i­p u – van­d uo už­v er­d a reak­t o­r iaus ak­t y­v io­j o­j e zo­n o­j e, o su­si­da­ręs ga­ras ke­liau­ja į ga­ro tur­ bi­n ą, jo­j e ple­č ia­s i ir taip su­k a tur­

bi­n ą. Tur­b i­n a su­k a elekt­r os ge­n e­ ra­to­rių. Stra­te­gi­nis in­ves­tuo­to­jas „Hi­ta­chi“,

įsi­pa­rei­go­jęs pa­sta­ty­ti reak­to­rių, įkur­ tas 1910 m. Tai vie­na di­džiau­sių pa­ sau­lio įmo­nių gru­pių, kurių speciali­ zacija – elekt­ro­tech­ni­ka, elekt­ro­ni­ka, elekt­ri­nių, sta­ty­bi­nių me­cha­niz­mų kū­ri­mas, ga­my­bo­ja bei įren­gi­mas. „Hi­ta­chi“ var­das Lie­tu­vo­je nė­ra

nau­jas. Spe­cia­li­zuo­to­se sri­ty­se Lie­ tu­vos vers­las su kai ku­rio­mis gru­pės įmo­nė­mis bend­ra­dar­biau­ja dau­giau nei de­šimt­me­tį. Dau­giau­sia – trans­ por­to, elekt­ro­ni­kos bei elekt­ro­tech­ ni­kos sek­to­riuo­se. Užs. 1016038

11

ŠEŠTADIENIS, RUGsėjO 15, 2012

lietuva

Dujų kainos turi būti vienodos Europos Sąjungos energetikos komisaras Guentheris Oettingeris įsitikinęs, kad iš Rusijos importuojamų gamtinių dujų kainos turėtų būti vienodos visose ES rinkose. „Vidutiniu laikotarpiu, siekiant integruoti daugiau ES rinkų, reiškia turėti vienodą kainos raidą visose rinkose. Mano manymu, tai yra būtinybė. ES šalyse dujų kaina negali būti mažesnė iki 30 proc. nei kitose šalyse“, - konferencijoje Vilniuje sakė G.Oettingeris, atsakydamas į klausimą, kokių veiksmų Europos Komisijos (EK) turėtų imtis, reaguojant į Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskutinius nurodymus. V.Putino dekretas numato, kad Rusijos strateginės bendrovės gali derėtis dėl kainų bei teikti svarbią nacionaliniam saugumui informaciją, tik gavusios Rusijos vyriausybės institucijos leidimą. Eurokomisaras Vilniuje pabrėžė, kad tiekiant dujas ES šalims, būtina laikytis bendrijos taisyklių, o jei jos pažeidžiamos, reikia ieškoti pokyčių, arba EK turi primti tam tikrus sprendimus. Dekretą dėl interesų apsaugos V.Putinas pasirašė po to, kai EK pradėjo tyrimą, ar „Gazprom“ nesinaudojo dominuojančia padėtimi

Vidurio ir Rytų Europos šalių rinkose, taip pažeisdama antimonopolines ES taisykles. G.Oettingeris tikino, kad ES nori tęsti bendradarbiavimą su „Gazprom“. „pagal rinkos taisykles ir vienodas sąlygas visoms valstybėms narėms“.

Andrius Kubilius:

Kiekviena šalis sprendžia pati, kaip ji plėtos savo energetiką. Kartu jis teigė, kad EK pradėtas tyrimas dėl galimų konkurencijos taisyklių pažeidimų „nėra instrumentas prieš „Gazprom“: „Rusija mums yra svarbus partneris, nes tiekia naftą, anglį, uraną, dujas. Rusija - pats svarbiausias žaidėjas. Bet mums reikia lygios žaidimo aikštelės, lygių sąlygų“, - teigė eurokomisaras, pabrėžęs, kad „dujų kainos Berlyne ar Paryžiu-

Pareiškimai: eurokomisaras energetikos klausimais G.Oettingeris Vilniuje gynė Briuselio sprendimą pra-

dėti tyrimą dėl Rusijos tiekiamų dujų kainos.

je yra daug mažesnės negu Vilniuje.“ Premjeras Andrius Kubilius nesureikšmino Japonijos paskelbto sprendimo per tris dešimtmečius nutraukti branduolinės energijos gavybą, ir pabrėžė, kad kitos šalys, tarp jų Suomija ir Švedija, ketina plėtoti šią

Ministerija neatsakingai išlaidavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pinigus turėtų skirstyti atsakingiau, kaip teigia šios ministerijos auditą atlikusi ir valstybės lėšų bei turto valdymo teisėtumą įvertinusi Valstybės kontrolė.

Anot valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės, ministerija neatsakingai pirko vaikų sveikatos priežiūros paslaugas ir vykdė viešojo pirkimo konkursų procedūras. Be to, ministerijai pavaldi įstaiga iš lėšų, skirtų sveikatos priežiūros kokybei užtikrinti, padengė finansinius nuostolius, atsiradusius neteisėtai atleidus darbuotoją. Sprendime taip pat nurodyti pažeidimai, susiję ir su buhalterine apskaita. SAM iš Kauno vaikų reabilitacijos ligoninės supaprastinto atviro kon-

kurso būdu pirko paslaugas Sveikatos priežiūros paslaugų našlaičiams ir tėvų globos netekusiems vaikams programai įgyvendinti. Valstybės kontrolė nustatė viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, nes pirkimo dokumentuose nebuvo nurodyta tikslių perkamų paslaugų ir jų skaičiaus. Dėl netinkamai pritaikytos kainodaros nebuvo galima nustatyti, kiek kainuoja paslaugų tiekėjo suteikta paslauga. Ministerija skyrė beveik 3 mln. litų sutartyje numatytoms paslaugoms apmokėti, tačiau valstybiniai auditoriai negavo pakankamai įrodymų, kad galėtų įsitikinti, jog ligoninė įvykdė sutartyje numatytus įsipareigojimus. Valstybės kontrolės sprendime taip pat nurodyta, kad ministerijai pavaldžioje įstaigoje – Valstybinėje

Kartu valstybės vadovė pateikė savo siūlymus, nes, pasak jos, Seimo sprendimas naudingas ne Lietuvos žmonėms, bet siauroms interesų grupėms. Prezidentė siūlo leisti pensininkams ir paaugliams žvejoti nemokamai. Ji taip pat siūlo, kad privačių vandens telkinių savininkai taikytų tokius pat įkainius, kaip ir valstybiniuose telkiniuose, kad jie negalėtų savivaliauti. Seimo priimtas įstatymas, pasak D.Grybauskaitės, „apriboja šalies gyventojams priėjimą prie vandens

telkinių, panaikina nemokamos žūklės galimybę pensininkams ir paaugliams bei leidžia privačių telkinių savininkams piktnaudžiauti žvejybos leidimų kainomis“. Todėl „nenustačius maksimalių leidimų kainų ribų, privatininkai už juos galės reikalauti bet kokios kainos, kad ir 50 litų už valandą“. Prezidentės teigimu, gamtos ištekliai yra visų šalies žmonių turtas, todėl ir valstybiniai, ir privatūs vandens telkiniai, kaip ir miškai, turi būti prieinami kiekvienam Lietuvos gyventojui. „Aptvertos šalies paežerės ir paupiai jau dabar piktina šalies gyventojus. Šis įstatymas dar labiau apriboja žmonių galimybes ilsėtis gamtoje, džiaugtis gamtos turtais.

„Turime įvairių pavyzdžių, kaip šalys elgiasi su branduoline energetika, ir renkamės tą variantą, kuris Lietuvai, neturinčiai dujų, naftos ir didelių finansų resursų subsidijuoti brangią alternatyvią energiją, yra naudingiausias mūsų vartotojams“, - teigė A.Kubilius. „Klaipėdos“, BNS inf.

Nauja JAV ambasadorė

akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje – neteisėtai atleidus darbuotoją, šiai tarnybai padaryta materialinė, o valstybės biudžetui – turtinė žala. Tarnybos direktoriaus įsakymu iš darbo buvo atleistas atstovas kokybei-direktoriaus pavaduotojas, kuris vėliau teismo sprendimu grąžintas į pareigas. Tarnyba už priverstinės pravaikštos laiką jam sumokėjo beveik 45 tūkst. litų. Lėšos šioms reikmėms paimtos iš Asmens sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo programos. Valstybės kontrolė įpareigojo sveikatos apsaugos ministrą minėtus pažeidimus padariusius asmenis traukti tarnybinėn ar drausminėn atsakomybėn ir išieškoti Akreditavimo tarnybai padarytą žalą. „Klaipėdos“, BNS inf.

Pasirašė vetuotą žūklės įstatymą Prezidentė Dalia Grybauskaitė buvo priversta pasirašyti jos Seimui pakartotinai svarstyti grąžintas, bet parlamentarų taip ir nepakeistas Mėgėjiškos žūklės įstatymo pataisas.

energijos rūšį. „Kiekviena šalis sprendžia pati, kaip ji plėtos savo energetiką, kokiais pigiausiais ir saugiausiais resursais pasirūpins savo vartotojais“, - sakė premjeras, žurnalistų paklaustas, kaip Japonijos sprendimas gali paveikti Visagino atominės elektrinės projektą.

Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.

Tokia savivalė turi būti sutramdyta. Įstatymai turi ginti viešąjį interesą“, – teigė valstybės vadovė. Seimas šią savaitę apribojo galimybę Lietuvos upes nuomoti kaip žvejybos plotą, be to, žvejybos reikmėms leido naudoti dar mažesnius nei iki šiol, vos 200 hektarų ploto, ežerus. Parlamentarai taip pat uždraudė visuomeninėms mėgėjų žūklės organizacijoms išduoti leidimus naudoti žvejybos plotą upėse. Prezidentė buvo vetavusi tokį Seimo priimtą įstatymą, tačiau parlamentarams pakako balsų atmesti veto. Todėl D.Grybauskaitė privalėjo vykdyti Konstitucijos nurodymą pasirašyti Seimo pakartotinai priimtą įstatymą. „Klaipėdos“, BNS inf.

Paskyrimas: tikimasi, kad D.A.McCarthy jau netrukus galės atvykti

dirbti į Lietuvą.

Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama į ambasadoriaus Lietuvoje postą ketina siūlyti diplomatę Deborah Ann McCarthy.

Ji turėtų pakeisti kadenciją baigiančią ambasadorę Anne E.Derse, kuri iš Vilniaus išvyksta šį savaitgalį. „Aš dėkingas, kad D.A.McCarthy sutiko prisijungti prie šios administracijos, ir esu įsitikinęs, kad ji gerai atliks šį svarbų vaidmenį. Tikiuosi dirbti su ja ateinančiais mėnesiais ir metais“, – Baltųjų Rūmų pranešime cituojamas B.Obama. Anot JAV diplomatinės atstovybės, nors ambasadorės skyrimo procedūra tik prasideda, tikimasi, kad jau netrukus ji pradės darbą

JAV ambasados nuotr.

Lietuvoje. A.E.Derse Lietuvoje dirbo nuo 2009 m. spalio. Naujo JAV ambasadoriaus Vilniuje paskyrimas užtruko kiek ilgiau nei Rygoje ir Taline, kur nauji Vašingtono diplomatiniai atstovai paaiškėjo jau praėjusį pavasarį. D.A.McCarthy yra karjeros diplomatė. Pastaruoju metu ji dirbo Valstybės departamento skyriuje, atsakingame už ekonomiką ir verslą. Prieš tai diplomatė dirbo kitose Valstybės departamento skyriuose, taip pat ėjo įvairias pareigas JAV ambasadose Graikijoje, Nikaragvoje, Prancūzijoje ir Haityje, generaliniame konsulate Monrealyje (Kanada). „Klaipėdos“, BNS inf.

12

šeštADIENIS, rugsėjo 15, 2012

ekonomika

Mais­to kai­nų įkai­tai: ska­nes­nį ką Pag­rin­di­nių mais­to pro­duk­tų kai­nos Lie­tu­vo­je dau­gu­mai pir­kė­jų jau tam­pa neį­kan­da­ mos. Žmo­nės per­ka pi­ges­nį ir daž­nai įvež­ti­nį mais­tą, o ska­nes­nė ir svei­kes­nė lie­tu­ viš­ka pro­duk­ci­ja iš­ve­ža­ma pas tur­tin­ges­nius už­sie­nie­čius. Jo­li­ta Ma­žei­kie­nė j.mazeikiene@diena.lt

Per­ka pi­giau

Ša­lies par­duo­tu­vių mais­to pre­kių len­ty­nos – gy­ven­to­jų per­ka­mo­sios ga­lios at­spin­dys. Že­miau­sio­se len­ ty­no­se su­krau­ti pi­giau­si pro­duk­tai be­veik neuž­si­gu­li, o ko­ky­biš­kes­ nio bran­ges­nio Lie­tu­vo­je pa­ga­min­ to mais­to jo­se vis ma­žiau. Pre­ky­bos tink­lų at­sto­vai ne­sle­ pia, kad pir­kė­jų lo­ja­lu­mas konk­ re­čiam pre­kės ženk­lui yra su­men­ kęs ir pir­kė­jai ren­ka­si pi­ges­nius nei bran­ges­nius ir mėgs­ta­mes­nius ga­mi­nius. „Šian­dien kas ket­vir­ ta penk­ta pre­kė pir­kė­jo krep­še­ly­je yra įsi­gy­ta su nuo­lai­da. Lo­ja­lu­mas pre­kės ženk­lui yra su­men­kęs. Tai reiš­kia, jog jei par­duo­tu­vė­je žmo­ gus pa­ma­to, kad ak­ci­ja tai­ko­ma ki­tam svies­tui, nei jis per­ka nuo­ lat, ti­kė­ti­na, kad jis pa­si­rinks tą, ku­riam tai­ko­ma nuo­lai­da“, – sa­ kė Ol­ga Ma­laš­ke­vi­čie­nė, bend­ro­ vės „Ma­xi­ma LT“ at­sto­vė ry­šiams su vi­suo­me­ne. Pa­sak jos, nors Lie­ tu­vos gy­ven­to­jai la­biau­siai ver­ti­na lie­tu­viš­ką pro­duk­ci­ją, pa­si­rin­ki­mą ne­ma­žai nu­le­mia kai­na. „Pa­vyz­ džiui, vie­no­je len­ty­no­je pa­siū­ly­si­ me lie­tu­viš­kų bei len­kiš­kų obuo­lių, ir jei­gu len­kiš­kų obuo­lių kai­na bus ge­ro­kai ma­žes­nė, mū­sų klien­tai pa­ si­rinks ša­ly­je kai­my­nė­je užau­gin­tus obuo­lius“, – tei­gė pa­šne­ko­vė. Pre­ky­bi­nin­kai ne­sle­pia, kad per ak­ci­jas par­duo­da­mas mais­tas tu­ri di­des­nę pa­klau­są nei par­duo­da­mas už įpras­tą kai­ną. „Švie­žia mė­sa par­ duo­tu­vė­se pa­pras­tai bū­na lie­tu­viš­ka. Tik per ak­ci­jas at­si­ve­ža­me im­por­ti­ nės mė­sos, kai mū­sų ša­lies mė­sos per­dir­bė­jai ne­pa­jė­gia už­tik­rin­ti rei­ kia­mo kie­kio tam tik­ros rū­šies mė­sos (pvz., spran­di­nės, kum­pio ar pan.) vi­so mū­sų tink­lo par­duo­tu­vėms“, – sa­kė O.Ma­laš­ke­vi­čie­nė. Iš­lai­ko sta­bi­lias kai­nas

Mais­to pro­duk­tų tie­kė­jai į pre­ky­ bos tink­lus bran­ges­nį mais­tą tie­kia

Komentaras

Da­rius Dzek­čio­rius

Lie­tu­vos mė­si­nių gal­vi­jų au­gin­to­jų ir ge­rin­to­jų aso­cia­ci­jos di­rek­to­rius

D

i­d žio­ji da­lis Lie­tu­vos mė­si­ nių gal­v i­jų au­g in­to­jų ūki­ nin­kau­ja eko­lo­giš­kai. Jei­gu ša­l ies gy­ven­to­jai tu­r i ga­ li­my­bę įsi­g y­t i Lie­t u­vo­je užau­g in­tos gal­v i­jų mė­sos, jie mai­t i­na­si iš­t ies la­ bai svei­kai. Ta­čiau šiuo me­tu si­tua­ci­ ja to­kia, kad tik ke­li pro­cen­tai Lie­tu­vo­ je užau­gin­tų gal­vi­jų mė­sos lie­ka ša­ly­je, nes di­džio­ji da­lis eks­por­tuo­ja­ma. Ko­ky­biš­kos pro­duk­ci­jos ieš­kan­tys už­ sie­nio pir­kė­jai Bal­ti­jos ša­ly­se ma­to la­

jau ke­lis mė­ne­sius, ta­čiau pre­ky­bos tink­lai sa­ko, kad sten­gia­si ga­lu­ti­nių kai­nų var­to­to­jams ne­di­din­ti. Tie­ sa, pra­ne­ši­mų apie ga­li­mą bran­gi­ mą gau­na­ma iš Lie­tu­vos tie­kė­jų, o im­por­tuo­tos pro­duk­ci­jos bran­gin­ ti tie­kė­jai kol kas ne­ke­ti­na. „Šiuo me­tu esa­me ga­vę ne vie­ną tie­kė­jo pra­ne­ši­mą apie ke­ti­ni­mus kel­ti kai­nas, ta­čiau tai ne­reiš­kia, kad pre­kės brangs ir par­duo­tu­ vė­je. Tar­ki­me, šian­dien iš tie­kė­jų mes jau per­ka­me kiau­ši­nius penk­ ta­da­liu bran­giau nei prieš pu­sant­ ro mė­ne­sio, ta­čiau iš sa­vo iš­tek­lių den­gia­me šį bran­gi­mą. Par­duo­tu­ vės len­ty­no­je dau­gu­ma kiau­ši­nių kai­nuo­ja tiek pat, kaip ir rugp­jū­ tį. Ir to­liau su tie­kė­jais tar­si­mės ir ieš­ko­si­me spren­di­mų, kad kai­nos par­duo­tu­vių len­ty­no­se iš­lik­tų sta­ bi­lios“, – in­for­ma­vo par­duo­tu­vių tink­lo „Ma­xi­ma“ at­sto­vė O.Ma­ laš­ke­vi­čie­nė. Pre­ky­bos tink­lo „Nor­fa“ at­sto­ vo spau­dai Da­riaus Ry­liš­kio tei­gi­ mu, „Nor­fos maž­me­na“ yra ga­vu­ si pra­ne­ši­mus tik iš kai ku­rių mil­tų ir duo­nos tie­kė­jų, kad tie­kė­jai sa­vo pro­duk­ci­ją „Nor­fai“ tieks bran­giau nei anks­čiau. „Ta­čiau kol kas duo­ nos kai­na „Nor­fos“ pre­ky­bos cent­ ruo­se ne­pa­si­kei­tė – ji yra sta­bi­li ir vi­siš­kai ne­ki­to jau dau­giau kaip pu­ sę me­tų“, – sa­kė jis. Pa­sak D.Ry­liš­ kio, pre­ky­bi­nin­kai iš anks­to ne­ga­li nu­ma­ty­ti, kiek ga­li kil­ti pro­duk­ci­ jos kai­na, nes ją le­mia daug veiks­ nių: tie­kė­jų rei­ka­la­vi­mai, de­ga­lų kai­nos, kon­ku­ren­ci­nė ap­lin­ka, pir­ kė­jų per­ka­mo­ji ga­lia ir kt.

bus ke­liais pro­cen­tais ma­žes­nis nei per­nai. Lie­tu­vos ag­ra­ri­nės eko­no­mi­kos ins­ti­tu­to Pro­duk­tų rin­ko­ty­ros sky­ riaus ve­dė­jo Al­ber­to Gap­šio tei­gi­ mu, įver­ti­nus tai, kad žem­dir­bių da­lis su­da­ro apie 15 pro­c. duo­nos, ba­to­no ir ki­tų ke­pi­nių kai­nos, ga­ lu­ti­niams var­to­to­jams šie pro­duk­ tai ne­tu­rė­tų brang­ti dau­giau nei 2–4 pro­c.

Duo­na ne­tu­rė­tų brang­ti

Ne vi­sa mė­sa brangs

Šie me­tai Lie­tu­vos že­mės ūky­je re­ kor­di­niai, pla­nuo­ja­ma gau­ti apie 4 mln. to­nų sie­kian­tį grū­dų der­lių. Ta­čiau džiaug­tis, kad dėl di­de­ lio der­liaus pigs mil­ti­niai pro­duk­ tai, ne­rei­kė­tų. Di­džiau­sios pa­sau­lio grū­dų rin­kos – Ame­ri­ka ir Ru­si­ja – šią va­sa­rą nu­ken­tė­jo nuo saus­ros, to­dėl pro­gno­zuo­ja­ma, kad bend­ ras pa­sau­lio grū­dų der­lius šie­met

bai di­de­l į po­ten­cia­lą, to­dėl ku­r ia­si nau­ji eko­lo­gi­niai ūkiai, di­dė­ja užau­gi­ na­mų, bet eks­por­tuo­ja­mų gal­vi­jų skai­ čius bei jau­tie­nos kie­kis. Ko­kia da­lis pro­duk­ci­jos lie­ka Lie­tu­vo­ je, pri­klau­so nuo vie­tos pre­ky­bos tink­ lų, o jie, de­ja, pir­miau­sia orien­tuo­ja­si į pro­duk­to kai­ną, o ne ypa­ty­bes. La­bai svar­bu su­vok­t i, kad ko­k y­biš­ ka jau­t ie­na yra iš mė­si­n ių, o ne pie­ no ga­my­bai skir­tų gal­vi­jų, ta­čiau į tai daug dė­me­sio ne­k rei­pia­ma. Pre­k y­ bos cent­ruo­se ban­do­ma loš­ti lie­tu­viš­ kos pro­duk­ci­jos kai­na, ta­čiau iš tik­r ų­ jų ne­svar­bu, tai lie­tu­viš­ka ar įvež­ti­nė jau­t ie­na, svar­bu, kaip gal­v i­jai užau­ gin­ti. Kal­bant apie ko­k y­biš­kos lie­tu­v iš­kos jau­t ie­nos kai­ną reik­t ų pa­brėž­t i, kad au­g in­to­jai ne­ma­to prie­žas­čių, ko­dėl ji ga­lė­tų di­dė­ti. Pag­rin­di­nis gal­vi­jų pa­ ša­ras yra ža­lie­nos ir kar­vių pie­nas, rei­ kia­mą kie­kį grū­dų ūki­nin­kai už­siau­gi­ na pa­tys.

Pir­kė­jų lo­ja­lu­mas konk­re­čiam pre­kės ženk­lui yra su­men­ kęs ir pir­kė­jai daž­ niau ren­ka­si pi­ges­ nius nei bran­ges­nius ir mėgs­ta­mes­nius ga­mi­nius. „Grū­dų su­pir­ki­mo kai­nos bir­žo­je jau ga­na aukš­tos du mė­ne­sius iš ei­ lės ir šiuo me­tu sie­kia 260 eu­rų už to­ną mais­ti­nių kvie­čių. Ati­tin­ka­mu lai­ko­tar­piu per­nai to­na mais­ti­nių grū­dų bir­žo­je kai­na­vo 200 eu­rų. Lie­tu­vo­je mais­ti­nių kvie­čių su­pir­ ki­mo kai­nos yra 5 pro­c., pa­ša­ri­nių grū­dų – 10–15 pro­c. di­des­nės nei per­nai“, – tei­gė A.Gap­šys. Paš­ne­ko­vo ži­nio­mis, ke­pė­jai kai­ nų di­din­ti kol kas ne­ke­ti­na. „Jei­gu jas di­dins, tai pre­ky­bi­nin­kai, ku­rie šian­dien sa­ko, kad pro­duk­ci­jos ne­ bran­gi­na, bet už ry­to­jų neat­sa­ko“, – sa­kė jis. Grū­dų kai­nų po­ky­čiai kur kas di­ des­nę įta­ką nei duo­nos kai­noms ga­li tu­rė­ti kiau­lie­nos pro­duk­ci­ jos sa­vi­kai­nai. Pa­ša­ri­nių grū­dų kai­nai pa­ki­lus, kiau­lių au­gin­to­jai jau pra­ne­šė, kad mė­sos pro­duk­tai brangs. Esą su­ma­žė­jus kiau­lie­nos pa­siū­lai ir išau­gus kiau­lie­nos pa­ klau­sai pa­sau­ly­je kai­nos kils neiš­ ven­gia­mai.

„Su­dė­tin­ga si­tua­ci­ja klos­to­ si ES kiau­lie­nos rin­ko­je – nuo lie­ pos švie­žia sker­die­na pa­bran­go 20 pro­c. To­kių ža­lia­vų kai­nų dar nie­ ka­da nė­ra bu­vę. Pa­čio­je Lie­tu­vo­ je ža­lia­vos re­zer­vų nė­ra, nes ša­ly­ je užau­gi­na­ma tik kiek dau­giau nei treč­da­lis Lie­tu­vai rei­ka­lin­gų kiau­ lių. Be to, au­gin­to­jai kiau­les be ap­ ri­bo­ji­mų ga­li par­duo­ti į bet ku­rią ki­tą ES ša­lį, nes ten mo­ka­ma bran­ giau“, – tei­gė Eu­ge­ni­jus Mac­ke­vi­ čius, Lie­tu­vos mė­sos per­dir­bė­jų aso­cia­ci­jos di­rek­to­rius. Jis pa­brė­ žė, kad Lie­tu­vos mė­sos per­dir­bi­mo pra­mo­nė tam­pa pri­klau­so­ma nuo im­por­tuo­ja­mos kiau­lie­nos kai­nos. „Iš ki­tų ša­lių gau­na­ma in­for­ma­ci­ ja ro­do, kad dėl per aukš­tų pa­ša­rų kai­nų ir per ma­žų kiau­lie­nos su­ pir­ki­mo kai­nų, net to­kių ša­lių kaip Da­ni­jos ir Bel­gi­jos, kiau­lių komp­ lek­sai ma­ži­na au­gi­na­mų kiau­lių skai­čių. Taip pat daug kiau­lie­nos eks­por­tuo­ja­ma į Azi­ją – to­kios ša­ lys kaip Ki­ni­ja, Pie­tų Ko­rė­ja per­ka jos vis dau­giau. Ti­kė­ti­na, kad to­ kios ten­den­ci­jos ne­to­li­mo­je atei­ty­ je nu­lems dar di­des­nį kiau­lių trū­ ku­mą ir dėl to kiau­lie­nos kai­nos ES augs dar la­biau“, – ma­no jis. Ag­ra­ri­nės eko­no­mi­kos eks­per­to A.Gap­šio tei­gi­mu, Eu­ro­po­je išau­ gus kiau­lių su­pir­ki­mo kai­noms, jos ima di­dė­ti ir Lie­tu­vo­je. „To­dėl ga­ lu­ti­nė kiau­lie­nos kai­na ga­lu­ti­niams var­to­to­jams ga­lė­tų ūg­te­lė­ti apie 10 pro­c.“, – pro­gno­za­vo pa­šne­ko­vas. Kal­bė­da­mas apie paukš­tie­nos kai­nų per­spek­ty­vas A.Gap­šys pa­ brė­žė, kad nors paukš­tie­nos ir kiau­lie­nos kai­nos la­biau­siai pri­ klau­so nuo pa­ša­rų kai­nos, – o ji di­dė­ja, – paukš­tie­na Lie­tu­vo­je ne­ tu­rė­tų brang­ti. „Kai­my­nys­tė­je tu­ ri­me Len­ki­jos rin­ką, ku­ri su­ku­ria la­bai di­de­lę kon­ku­ren­ci­ją“, – pa­ brė­žė jis. Lie­tu­vos mė­si­nių gal­vi­jų au­gin­ to­jų ir ge­rin­to­jų aso­cia­ci­jos di­rek­ to­riaus Da­riaus Dzek­čio­riaus tei­ gi­mu, Lie­tu­vo­je užau­gin­ta mė­si­nė jau­tie­na taip pat ne­tu­rė­tų brang­

Ap­sisp­ren­di­mas: ky­lant mais­to pro

ti, nes pa­grin­di­nis gal­vi­jų pa­ša­ras – ža­lie­nos – ūki­nin­kams kai­nuo­ ja ne­daug. Kai­nos ne­si­keis

Jei­gu paukš­tie­na ga­lė­tų brang­ti, esą brangs­tan­tys viš­tų pa­ša­rai ne­ tu­rė­tų to­liau di­din­ti kiau­ši­nių kai­ nų. „Kiau­ši­niai per me­tus jau yra pa­bran­gę 30–50 pro­c. Vie­na kiau­

Pag­rin­di­nių mais­to pro­duk­tų vi­du­ti­nės kai­nos (li­tais) 2011 m. 36 sav.

2012 m. 36 sav.

2,5 pro­c. rie­bu­mo pie­nas (1 l tet­ra­pa­kas)

2,94

2,79

–5,10

2,5 pro­c. rie­bu­mo pie­nas (1 l mai­še­lis)

2,50

2,37

–5,20

3,5 pro­c. rie­bu­mo pie­nas (1 l tet­ra­pa­kas)

2,97

2,91

–2,02

3,5 pro­c.rie­bu­mo pie­nas (1 l mai­še­lis)

2,78

2,59

–6,83

Po­ky­tis (pro­c .)

82 pro­c. rie­bu­mo svies­tas (200 g)

4,81

4,72

–1,87

9 pro­c. rie­bu­mo varš­kė (1 kg)

13,26

12,71

–4,15

Lie­sa varš­kė (1 kg)

12,87

12,44

–3,34

Kiau­lie­nos kum­pis be kau­lo (1 kg)

14,55

14,68

0,89

Pie­niš­kos deš­re­lės (1 kg)

19,06

19,79

3,83

Ru­di viš­tų kiau­ši­niai (10 vnt.)

3,28

5,08

54,88

Bal­ti M dy­d žio viš­tų kiau­ši­niai (10 vnt.)

3,77

5,59

48,28

Ekst­ra rū­šies kvie­ti­niai mil­tai (1 kg)

3,31

3,19

–3,63

Aukš­čiau­sios rū­šies kvie­ti­niai mil­tai (1 kg)

2,72

2,51

–7,72

Juo­da duo­na (1 kg)

5,33

5,52

3,56

Ba­to­nas (1 kg)

6,08

5,80

–4,61

Ne­fa­suo­tos bul­vės (1 kg)

0,99

0,97

–2,02

13

šeštADIENIS, rugsėjo 15, 2012

ekonomika kl.lt/naujienos/ekonomika

ąs­nį kei­čia pi­ges­nis

Išsiskirti iš kitų padeda kokybės ženklas Saulius Tvirbutas s.tvirbutas@diena.lt

Ženklu „Kokybė“ pažymėti produktai rodo, kad jie yra natūralesni, šviežesni ir maistingesni, nes pagaminti ar išauginti laikantis griežtų švarios gamybos reikalavimų. Prekiauja sveikesniu medumi

o­duk­tų kai­noms, įsi­gy­ti ko­ky­biš­ko ir svei­ko mais­to gy­ven­to­jams bus vis sun­kiau.

ši­nių bran­gi­mo prie­žas­čių – ES įsi­ga­lio­ju­si viš­tų ge­ro­vės di­rek­ ty­va. Mū­sų skai­čia­vi­mais, at­li­kus rei­kia­mas in­ves­ti­ci­jas, 10 kiau­ši­ nių ga­lė­jo pa­brang­ti iki 30 cen­ tų, bet ne dau­giau nei yra da­bar. To­dėl dar kel­ti kiau­ši­nių kai­nas paukš­ti­nin­kai ne­tu­ri prie­žas­čių“, – pa­brė­žė A.Gap­šys. Pa­sta­ruo­ju me­tu gy­ven­to­jus džiu­gi­nan­čios krin­tan­čių pie­no pro­duk­tų kai­nų ten­den­ci­jos tu­rė­ tų iš­si­lai­ky­ti ir ar­ti­miau­siu me­tu. „Prie­žas­tis la­bai pa­pras­ta – pa­ sau­ly­je pra­dė­jo di­dė­ti pie­no ga­my­ ba, o pa­klau­sa ne­si­kei­tė. Tai tu­rė­ jo įta­kos pie­no su­pir­ki­mo kai­noms ir jos ėmė ma­žė­ti. Ži­no­ma, pie­no ga­min­to­jams tai ne­ge­rai, ta­čiau ga­lu­ti­niai var­to­to­jai tu­ri ga­li­my­bę pi­giau įsi­gy­ti pie­no pro­duk­tų“, – dės­tė A.Gap­šys. Ta­čiau, pa­sak jo,

yra ir ki­ta me­da­lio pu­sė: pa­sau­lio rin­ko­se pin­gant pie­no pro­duk­ci­jai, vie­tos ga­min­to­jai lin­kę at­si­grieb­ti vi­daus rin­ko­je. Dar neaiš­ku, kaip Lie­tu­vos rin­ko­je pie­no su­pir­ki­mo kai­nas nu­lems ne­tru­kus Lat­vi­jo­ je pra­dė­sian­ti veik­ti pie­no per­dir­ bi­mo įmo­nė. Ma­no­ma, kad Lat­ vi­jo­je pie­ną pir­kę Lie­tu­vos pie­no per­dir­bė­jai ga­li ne­tek­ti tie­kė­jų, to­ dėl at­si­ra­dus pie­no trū­ku­mui ga­ li pra­dė­ti kel­ti pie­no su­pir­ki­mo kai­nas vi­daus rin­ko­je, to­dėl ga­lė­ tų brang­ti ir pie­no pro­duk­tai. Dar­žo­vių val­gy­to­jus, bet tik ne ūki­nin­kus, džiu­gi­na ge­ras dar­ žo­vių der­lius. „Si­tua­ci­ja už­sie­ nio rin­ko­se nė­ra to­kia dos­ni kaip prieš ke­le­rius me­tus, kai lie­tu­viš­ kos dar­žo­vės bu­vo eks­por­tuo­ja­ mos į Ru­si­ją, kur bu­vo su­si­da­ręs jų sty­gius. Šie­met taip nė­ra, o esant

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

gau­siam der­liui ūki­nin­kai pri­vers­ ti dar­žo­ves par­duo­ti pi­giau, nei no­rė­tų“, – tei­gė A.Gap­šys. Pa­sak jo, ne­sant duo­me­nų, kad ku­rio­ je nors ša­ly­je trūk­tų dar­žo­vių, jų tu­rė­tų už­tek­ti ir vie­tos, ir eks­por­ to rin­koms už var­to­to­jams priei­ na­mą kai­ną.

2–10 proc.

ga­li brang­ti įvai­rūs mais­to pro­duk­tai.

Par­duo­tu­vių ir tur­ge­lių kai­nų pa­ly­gi­ni­mas (li­tais)

Par­duo­tu­vė

Pie­nas (1 l)

Tur­ge­lis Kai­na

2,59

1,90

Svies­tas (200 g)

4,72

4,14

Varš­kė (1 kg)

12,44

8,43

Kiau­l ie­nos kum­pis be kau­lo (1 kg)

14,68

13,09

Viš­tų kiau­ši­niai (10 vnt.)

5,59

5,41

Bul­vės (1 kg)

0,97

0,76 Šal­ti­nis: ŽŪMP­RIS

Bitininkai vieni pirmųjų pradėjo diegti išskirtinės kokybės produktų gamybos reikalavimus, sertifikuoti medų ir kitus bičių produktus bei ženklinti juos „Kokybės“ ženklu. Pasirinkę Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“ jie galėjo pasinaudoti parama ženklinti etiketėmis savo produktus, padengti sertifikavimo išlaidas. Viena iš ženklinančiųjų savo produktus „Kokybės“ ženklu yra jau apie tris dešimtmečius Kretingos rajono Vydmantų kaime bitininkaujanti Violeta Šedienė. Ji turi ne tik išskirtinės kokybės, bet ir ekologinio bičių ūkio sertifikatus, laiko 60 bičių šeimų. „Visada labai rūpinausi medaus kokybe, laikau avilius atokiai nuo intensyvių ūkių, kur augalai tręšiami ir purškiami pesticidais. Taip dariau ir neturėdama sertifikatų. Svarbiausia yra sąžinė ir meilė savo darbui“, – pasakojo ji. V.Šedienė teigia, kad jos nuostatas seniai įvertinę ir klientai, kurių niekada netrūksta. „Daug žmonių atvyksta į mano bityną. Prekiauju ir turguje Palangoje, mugėse“, – sakė V.Šedienė. Ji turi išskirtinės kokybės sertifikatus ne tik medui, bet ir bičių duonai, pieneliui, pikiui, žiedadulkėms, nedžiovintai bičių duonai su medumi, nedžiovintoms žiedadulkėms su medumi. Jau yra ir išskirtinių daržovių

Žemės ūkio ministerijos Išteklių ir kokybės politikos departamento Kokybės politikos skyriaus vedėja Angelė Liubeckienė sakė, kad išskirtinės kokybės produktus žymintis „Kokybės“ ženklas vis labiau domina ir daržininkus, sodininkus, uogų augintojus. Mat nuo šių metų jie gali pasinaudoti Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programa „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“. Todėl tikėtina, kad vartotojui bus siūloma vis daugiau ir įvairesnės išskirtinės kokybės produkcijos. Ji įsitikinusi, kad šie produktai taps vis labiau mėgstami vartotojų. „Jie yra natūralesni, šviežesni ir maistingesni nei intensyviame ūkyje, kur galima naudoti daug chemikalų, užaugintos daržovės. Mūsų ūkininkai jau seniai naudoja tas pačias technologijas kaip ir kitų Europos šalių ūkiai, todėl lietuviška daržovė dar nereiškia, kad ji auginta be chemijos,išskyrus išskirtinės kokybės produktus, kur taikomi nors ir švelnesni nei ekologiniams ūkiams, bet vis tiek griežti apribojimai“, – tvirtino A.Liubeckienė. Pakeitė viso ūkio statusą

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas Vid-

mantas Kvedaras aiškino, kad išskirtinės kokybės daržovių pasirodė rinkoje tik pernai, todėl dar daug vartotojų nesupranta, kuo jos skiriasi nuo įprastų intensyviu būdu užaugintų daržovių, o ekologinėmis jų pavadinti irgi negalima. „Jų nauda vartotojams neabejotina, nes šios daržovės išaugintos laikantis griežtų apribojimų, tausojant aplinką“, – sakė V.Kvedaras. Išskirtinės kokybės produktus sertifikuoja VšĮ „Ekoagros“ ir VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra. Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros generalinio direktoriaus pavaduotojas Artūras Bagotyrius pastebi, kad kol kas daugiausia išskirtinės kokybės daržovių augina Kėdainių, Radviliškio, Šiaulių, Panevėžio rajonų ūkininkai. „Kol kas neturime sertifikuotų ūkių iš Klaipėdos rajono, bet jau sulaukėme besidominčių tuo žemdirbių, todėl, manau, kad tokių ūkių bus ir pajūrio regione“, – vylėsi A.Bagotyrius. Maistingi produktai

Išskirtinės kokybės daržovės turi būti tręšiamos taip, kad užtikrintų normalią augalų vegetaciją, o trąšų kiekis neviršytų 2/3 intensyvaus ūkininkavimo sąlygomis naudojamo trąšų kiekio. Daug mažiau gali būti sunaudojama ir piktžoles naikinančių herbicidų bei augalus nuo kenkėjų ir ligų saugančių chemikalų. Vaisiams, uogoms ir daržovėms apsaugoti negalima naudoti toksiškų ir labai toksiškų pesticidų. Pesticidais, kuriuose yra tos pačios veikliosios medžiagos, augalus galima purkšti ne dažniau kaip du kartus per jų vegetacijos laiką. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vedėjo pavaduotojas Gintautas Čereška sako, kad išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktai kokybe pranoksta Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų nustatytus įprastus saugos, gyvūnų ir augalų sveikatos, gyvūnų gerovės ar aplinkosaugos reikalavimus. „Jų gamintojai, laikydamiesi minėtų taisyklių, taiko ekstensyvius auginimo, gamybos bei natūralumą, maistingumą išsaugančius perdirbimo būdus, dėl to produktai turi išskirtinį skonį, kvapą, išvaizdą ir konsistenciją. Produktai turi daugiau natūralios ląstelienos, mineralų, vitaminų bei kitų biologiškai vertingų medžiagų ir mažiau riebalų, sočiųjų riebalinių rūgščių, druskos, cukraus. Vartotojus šie produktai pasiekia šviežesni, nes pateikiami per trumpesnį nei įprasta tos kategorijos produktams laikotarpį“, – teigė specialistas. Užs. 1017384

14

ŠeštADIENIS, rugsėjo 15, 2012

16p.

Kaitrinių lem­pu­čių drau­di­mas – biu­rok­ratų dik­tatū­ra?

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

J.M.Bar­ro­so Eu­ro­po­je vie­toj vals ES rai­dos pro­jek­tas va­din­sis „Jung­tinės Eu­ro­pos Vals­ti­jos“? Bent taip kal­ba Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos (EK) va­do­vas José Ma­nue­lis Bar­ro­ so. Tik ar ES narės ma­no taip pat, kaip EK va­do­vas? Ar pa­vyks Eu­ro­po­je įgy­ven­din­ti pa­našų pro­jektą, ar tai – tik ro­žinė sva­jonė.

J.M.Bar­ro­so pa­skai­ta par­la­men­te

Jei jau kal­ba­ma apie Jung­ti­nes Eu­ ro­pos Vals­ti­jas – fe­de­ra­cinę vals­ tybę – aki­vaiz­du, kad lie­čia­mas ir visų 27 ES vals­ty­bių na­rių su­ve­re­ ni­te­to klau­si­mas. Ar Bend­ri­jos ša­lys su­tiks su su­ ve­re­ni­te­to ap­ri­bo­ji­mu? O ar su­tiks ES ša­lys pa­si­ra­šy­ti naująją Eu­ro­ pos su­tartį, jei da­bar ga­lio­jan­ti Li­ sa­bo­nos su­tar­tis, ją prii­mant, su­ kėlė tiek šur­mu­lio? Juk kai ku­rio­se ša­ly­se reikėtų su­ reng­ti re­fe­ren­du­mus, o kai ku­rios Bend­ri­jos narės, to­kios kaip Did­žio­ji Bri­ta­ni­ja, ap­skri­tai kal­ba, kad Briu­ se­liui jo­kių pa­pil­domų ga­lių dau­giau nea­ti­duos. Ga­liau­siai, ar iš tiesų po­ li­tinės sąjun­gos idė­ja – vais­tas nuo Eu­ropą sle­gian­čios krizės? J.M.Bar­ro­so yra įsi­ti­kinęs, kad vais­tas nuo krizės – didesnė in­teg­ ra­ci­ja. To, pa­sak jo, rei­kia, kad ES galėtų leng­viau spręsti ky­lan­čias pro­ble­mas. J.M.Bar­ro­so garsė­ja kaip vie­nas ak­ty­viau­sių glau­desnės eko­no­minės ir po­li­tinės in­teg­ra­ci­ jos planų rėmėjų. EK va­do­vo tei­gi­ mu, fe­de­ra­ci­jos pla­nai Ko­mi­si­jo­ je turėtų būti pa­reng­ti bent jau iki šių metų pa­bai­gos. J.M.Bar­ro­so, ku­ris, be­je, ke­ti­na po dvejų metų kan­di­da­tuo­ti į Eu­ ro­pos Par­la­mentą, tvir­ti­no, kad fe­de­ra­cinės vals­tybės idė­ja esą yra „nau­ja Eu­ro­pos kryp­tis“. „Šis tiks­ las turėtų tap­ti ES po­li­ti­niu ho­ri­ zon­tu, – aiš­ki­no sa­vo su­ma­nymą EK va­do­vas. – Jau­čia­ma būti­nybė da­ly­tis su­ve­re­nu­mu taip, kad kiek­

vie­na ša­lis ir kiek­vie­nas pi­lie­tis ga­ lėtų ge­riau kont­ro­liuo­ti sa­vo li­kimą. Da­bar­tinė ES pri­va­lo vys­ty­tis, rei­ kia judė­ti į vals­ty­bių fe­de­ra­ciją. Tai – vie­nin­te­lis rea­lis­ti­nis būdas pa­ siek­ti pa­žangą Eu­ro­po­je.“ Vėliau J.M.Bar­ro­so įti­kinė­jo eu­ ro­par­la­men­ta­rus, kad da­bar­ti­nis išė­ji­mo iš krizės ke­lias, kurį pa­si­ rin­ko Bend­ri­ja, – ne­rea­lis­tiš­kas. „Ar rea­lis­tiš­ka to­liau tęsti tai, ką darė­me? – re­to­riš­kai klausė jis. – Mums rei­kia dau­giau Eu­ro­pos vie­ nybės, in­teg­ra­ci­jos, de­mok­ra­ti­jos. Rei­ka­lin­gi konk­retūs žings­niai, ta­ čiau su po­li­ti­ne sąjun­ga ho­ri­zon­ te. Kai esa­te lai­ve per audrą, ab­so­ liu­tus lo­ja­lu­mas yra ma­žiau­sia, ko rei­ka­lau­ja­te iš kitų ke­lei­vių.“

Mums ne­priim­ti­na at­ sa­ko­mybę už ša­lies biud­žetą per­duo­ti tech­nok­ra­tams ir biu­ rok­ra­tams Briu­se­ly­je.

J.M.Bar­ro­so kal­bo­je tra­di­ciš­kai ne­trūko kri­ti­kos strėlių va­di­na­mie­ siems eu­ros­kep­ti­kams. EK va­do­ vas pa­brėžė, kad vi­si, ku­rie prie­šta­rau­ja in­teg­ra­ci­jai, – „po­pu­lis­tai“ ir „kraš­tu­ti­niai na­cio­na­lis­tai“. „Vals­ty­bių fe­de­ra­ci­ja – būti­ na, sie­kiant „laimė­ti kovą su na­ cio­na­lis­tais ar­ba kraš­tu­ti­niais po­ pu­lis­tais. Po­pu­lis­tai ma­ni­pu­liuo­ja

pyk­čio jaus­mais“, – aiš­ki­no EK va­ do­vas, pa­ste­bi­mai nu­žvelg­da­mas Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos eu­ros­kep­tiš­ ko­sios Nep­rik­lau­so­mybės par­ti­jos ly­derį eu­ro­par­la­men­tarą Ni­gelą Fa­ra­ge’ą. O šis pa­reiškė, kad iki šiol „per men­kai ver­ti­no J.M.Bar­ ro­so fa­na­tiz­mo lygį“. Ta­da EK va­ do­vas at­rėžė: „Ne­žiūrė­ki­te į ma­ne taip. Tie, kas sa­ko, kad de­mok­ra­ti­ ja ne­ga­li būti trans­na­cio­na­linė, tik na­cio­na­linė, ne­sup­ran­ta.“ Tie­sa, J.M.Bar­ro­so kalbą Eu­ro­pos Par­la­men­te skep­tiš­kai įver­ti­no net ir kai ku­rie proeu­ro­pie­tiškų pa­žiūrų po­li­ti­kai. Buvęs Bel­gi­jos prem­je­ras Guy Ver­hofs­tad­tas pa­reiškė, kad ES šiuo me­tu būti­na „stip­rin­ti to­ kią sa­vo struktūrą, ko­kia yra, o ne mąsty­ti apie fe­de­ra­ci­jas“. Fe­de­ra­ci­jos pla­nas

J.M.Bar­ro­so pa­si­ūly­muo­se nu­ma­ ty­ta ES ban­ki­nin­kystės ir biud­žetų sąjun­ga, įskai­tant bend­ros ban­ kų sek­to­rių re­gu­liuo­jan­čios ins­ti­ tu­ci­jos sta­tu­so su­tei­kimą Eu­ro­pos cent­ri­niam ban­kui (ECB). Be to, EK pir­mi­nin­kas pa­brėžė, kad, be bend­ro fi­nan­si­nio gelbė­ji­ mo fon­do ir bankų ap­sau­gos prie­ mo­nių, lai­kui bėgant pri­reiks ir „tik­ro­jo skolų su­bend­ri­ni­mo“ – va­di­namųjų eu­ro ob­li­ga­cijų. Tei­sin­da­mas po­li­tinės sąjun­gos būti­nybę, EK va­do­vas ak­cen­ta­vo, kad eko­no­minė ir pi­ni­ginė sąjun­ ga ne­galės tin­ka­mai funk­cio­nuo­ti, jei ne­bus su­kur­ta po­li­ti­nių me­cha­ nizmų jai kont­ro­liuo­ti. „Jei no­ri­me, kad pi­nigų sąjun­ ga būtų sėkmin­ga, tu­ri­me gal­vo­ti ir ženg­ti rea­lius žings­nius po­li­tinės sąjun­gos link“, – aiš­ki­no J.M.Bar­ ro­so. In­teg­ra­ci­jos pro­jektų kri­ti­ka

Vis dėlto to­li gra­žu ne vi­siems Eu­ ro­pos po­li­ti­kams J.M.Bar­ro­so pa­ svars­ty­mai at­ro­do pa­grįsti ir būti­ ni. Kri­tiš­kai apie ban­dy­mus gi­lin­ti ES ša­lių in­teg­ra­ciją ne sykį at­si­ liepė Če­ki­jos pre­zi­den­tas Vác­la­ vas Klau­sas. Prii­mant va­di­namąją Li­sa­bo­nos su­tartį, eko­no­mi­kos pro­fe­so­rius V.Klau­sas bu­vo vie­nas ar­šiau­sių jos kri­tikų. „Li­sa­bo­nos su­tartį vi­suo­ met lai­kiau, lai­kau ir lai­ky­siu kaip Pla­nas: kalbė­da­mas Eu­ro­pos Par­la­men­te J.M.Bar­ro­so ne­tuš­čia­žo- žingsnį klai­din­ga link­me“, – 2009 d­žia­vo – jo nuo­mo­ne, Eu­ro­pa turėtų virs­ti Jung­tinė­mis Eu­ro­pos Vals­ m. sakė V.Klau­sas. Tie­sa, nors su­ ti­jo­mis. „Reu­ters“ nuo­tr. tartį pa­si­rašė, va­di­na­ma­jam ES sta­

Klau­si­mas: ar vi­sos 27 ES narės pa­lai­kys fe­de­ra­ci­jos idėją?

bi­lu­mo pa­ktui Če­ki­jos va­do­vas ta­ rė griežtą „ne“. „Mums ne­priim­ti­na at­sa­ko­mybę už ša­lies biud­žetą per­ duo­ti tech­nok­ra­tams ir biu­rok­ra­tams Briu­se­ly­je“, – ta­da sakė V. Klau­sas ir pri­dūrė, jog „Če­ki­ja įsto­jo į ES ne to­ dėl, kad gautų pa­ra­mos iš Bend­ri­jos fondų, bet kad žlu­gus ko­mu­niz­mui taptų nor­ma­lia Eu­ro­pos ša­li­mi“. Če­ki­jos va­do­vas pa­brėžė, kad yra du būdai sta­bi­li­zuo­ti Eu­ro­pos eko­no­miką: su­ma­žin­ti eu­ro zo­ nos vals­ty­bių skai­čių ar­ba griež­tai kont­ro­liuo­ti eko­no­mi­kos po­li­tiką. Vis dėlto V.Klau­sas lei­do su­pras­ ti, kad jam priim­ti­nas būtent pir­ ma­sis būdas. Kalbė­da­mas apie Grai­ki­jos pro­ble­mas, V.Klau­sas ak­cen­ta­vo, kad Atė­nams būtų pa­ran­kiau pa­lik­ti eu­ro zoną. „Nėra jo­kio spren­di­mo dėl eu­ro zo­nos, – pa­brėžė Če­ki­ jos va­do­vas. – Il­ga­laikės pro­ble­ mos Eu­ro­po­je bu­vo neat­sa­kin­gai ne­įver­tin­tos. Grai­ki­ja yra au­ka. Ši skolų krizė – di­de­lio led­kal­nio vir­ šūnė. Esu tik­ras, kad grai­kams rei­ kėtų pa­lik­ti eu­ro zoną.“ Nors V.Klau­sas pri­pa­ži­no, kad Atėnų pa­si­trau­ki­mas su­keltų nei­ giamų pa­da­ri­nių, čia pat jis pri­dūrė, kad „da­bar­tinė si­tua­ci­ja ga­li baig­tis dar di­des­ne ne­tvar­ka“. Drau­ge Če­ ki­jos va­do­vas teigė, kad Eu­ro­pa tu­ri

im­tis spręsti struktū­ri­nes pro­ble­ mas, nes, ki­tu at­ve­ju, „eu­ro pro­jek­ to ne­bus įma­no­ma iš­sau­go­ti“. „Eu­ro­pos po­li­ti­kai ir jų eko­no­ mis­tai turėtų su­pras­ti, kad pra­stai su­kur­tos pi­ni­ginės sąjun­gos yra bran­gios ir daž­niau­siai neiš­si­lai­ ko il­gai, – tvir­ti­no V.Klau­sas. – Jei no­ri­te pa­vers­ti Eu­ropą funk­cio­ nuo­jan­čia ir pro­duk­ty­via, būti­ nos struktū­rinės re­for­mos, pa­na­ šios į tas, ku­rias prie­š dau­giau nei du de­šimt­me­čius įgy­ven­di­no Če­ ki­jos Res­pub­li­ka, kai siekė at­si­kra­ ty­ti ko­mu­nis­ti­nio pa­vel­do.“ Kalbė­da­mas apie Eu­ro­pos in­teg­ ra­ciją, V.Klau­sas yra sakęs: „Norė­ čiau, kad iliu­zi­jas pra­rastų ir dau­ gu­ma žmo­nių, visą de­šimt­metį klai­dintų ideo­lo­gi­jos, ku­rią aš va­ di­nu „eu­ro­peiz­mu“.“ Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos, ku­ri taip pat at­si­sakė pa­si­ra­šy­ti Fi­nan­si­nio sta­bi­ lu­mo pa­ktą, eko­no­mi­kos pro­fe­so­ rius Pat­ric­kas Min­for­das kabė­jo dar ra­di­ka­liau nei Če­ki­jos pre­zi­den­tas. Pa­sak šio ži­no­mo Did­žio­jo­je Bri­ ta­ni­jo­je eu­ros­kep­ti­ko, per atei­nan­ čius 10 metų bri­tai pri­va­lo pa­si­ trauk­ti iš ES, nes na­rystė Bend­ri­jo­je „ža­lo­ja“ britų eko­no­miką. Nei­gia­mai į J.M.Bar­ro­so kalbą apie fe­de­ra­ciją rea­ga­vo ir britų ži­ niask­lai­da.

15

ŠeštADIENIS, rugsėjo 15, 2012

pasaulis Pa­degė ­ res­to­raną

Ap­vir­to ­ au­to­bu­sas

Grįžta ­ na­mo

Li­ba­ne, kur su tai­kos ži­nia va­ kar at­vy­ko Ro­mos po­pie­žius Be­ne­dik­tas XVI, pro­tes­tuo­ da­mi prie­š Jung­tinė­se Vals­ti­ jo­se su­kurtą ir mu­sul­mo­nus įžei­dusį filmą, ke­li šim­tai is­la­ mistų už­puolė ir pa­degė ame­ ri­kie­tišką grei­to­jo mais­to res­ to­raną KFC. Per su­si­rėmi­mus žu­vo vie­nas žmo­gus.

Grai­ki­jos šiaurė­je ne­to­li Sa­lo­ nikų va­kar ap­vir­tus rusų tu­ ristų au­to­bu­sui, ke­tu­ri ke­lei­ viai žu­vo, o dar 30 žmo­nių bu­ vo su­žeis­ti. Tu­ris­tai poil­sia­vo Chal­ki­dikės pu­sia­sa­ly­je ir va­ žia­vo at­gal į Sa­lo­nikų Ma­ke­do­ ni­jos oro uostą skris­ti na­mo. Au­to­bu­sas ap­vir­to slid­žia­me ke­ly­je po lie­taus.

Sep­tyn­metė, ku­ri li­ko gy­va per pra­ėju­sią sa­vaitę Prancū­ zi­jos Alpė­se įvy­kusį in­ci­dentą, kai bu­vo iš­žu­dy­ta vie­na Di-­ d­žio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je gy­ve­nu­ sių ira­kie­čių šei­ma, va­kar bu­ vo iš­ra­šy­ta iš li­go­ninės ir pa­ li­ko šalį. Zai­nab al Hil­li per šią ata­ką bu­vo sun­kiai su­ža­lo­ ta gal­va.

s­ty­bių re­gi vals­ti­jas

Ar fe­de­ra­ci­jos idė­ja – ak­tua­li? Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas v.berziunas@diena.lt

Kaip ver­tin­ti Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos va­do­vo José Ma­nue­lio Bar­ro­so pa­reiš­ki­mus apie Eu­ro­pos fe­de­ ra­ciją? Ar toks spren­di­mas leistų su­švel­nin­ti krizę? O gal už­mo­jai cent­ra­li­zuo­ti val­dymą ke­lia pa­ vojų? Dien­raš­tis pa­si­tei­ra­vo Sta­ sio Ja­ke­liū­no, kre­di­to uni­jos Vil­ niaus tau­po­mo­sios ka­sos ana­li­ti­ ko, nuo­monės.

„Scan­pix“ nuo­tr.

„The Te­leg­raph“ sa­vo ant­raštė­ je pa­ra­gi­no ša­lies prem­jerą Da­vidą Ca­me­roną šį kartą ryž­tin­gai „pa­ stovė­ti“ už Did­žiąją Bri­ta­niją. „Dai­ly Mail“ pri­minė, kad net tra­di­ciš­kai proeu­ro­pie­tiš­ko­se ša­ ly­se prie­š ke­le­rius me­tus rinkė­ jai iš­tarė „ne“ va­di­na­ma­jai Eu­ro­ pos Kons­ti­tu­ci­jai, todėl dien­raš­tis sua­be­jo­jo, kad J.M.Bar­ro­so pla­nas ka­da nors bus įgy­ven­din­tas. „The Guar­dian“ taip pat ak­cen­ ta­vo, kad Eu­ro­pos fe­de­ra­ci­jos su bend­ra mo­kes­čių, biud­že­to ir eko­ no­mi­kos po­li­ti­ka pro­jek­tas ne­galės būti pa­tvir­tin­tas be nau­jos ES su­ tar­ties, ku­riai reikės pri­tar­ti re­fe­ ren­du­muo­se, o šis ke­lias, kaip jau bu­vo ga­li­ma įsi­ti­kin­ti, – komp­li­ kuo­tas. Ką da­rys vo­kie­čiai?

Vo­kie­ti­ja, svar­biau­sia žaidė­ja eu­ ro zo­no­je, bai­mi­na­si, kad krizė ga­ li nei­gia­mai pa­veik­ti jos pa­čios fi­ nansų ir eko­no­mi­kos sta­bi­lumą. Kaip Vo­kie­ti­jo­je būtų rea­guo­ja­ ma į Eu­ro­pos fe­de­ra­ci­jos kūrimą? Ša­lies vy­riau­sybė ne­ro­do ženklų, kad ke­ti­na­ma at­si­sa­ky­ti eu­ro gelbė­ ji­mo pla­no. Kons­ti­tu­ci­nis teis­mas pa­ga­liau lei­do ra­ti­fi­kuo­ti Eu­ro­pos fi­nan­si­nio sta­bi­lu­mo me­cha­nizmą (ESM) ir ES fis­ka­linį pa­ktą.

500 mlrd. eurų vertės fon­das tu­ rėtų pa­keis­ti šiuo me­tu vei­kiantį lai­kiną Eu­ro­pos fi­nan­si­nio sta­bi­ lu­mo fondą. Vo­kie­ti­jos da­lis ESM – 190 mlrd. eurų. Vis dėlto fe­de­ra­ci­jos pro­jek­tas – šis tas rim­tes­nio nei ESM. Pas­ta­r uo­j u me­t u Vo­k ie­t i­jos kanc­lerės va­do­vau­jamų Krikš­čio­ nių de­mok­ratų par­ti­jos gre­to­se pa­ si­gir­do kalbų, kad Eu­ro­pos in­teg­ra­ ci­ja turėtų gilė­ti. Ar tai reiš­kia, kad A.Mer­kel pa­ lai­kytų po­li­tinės sąjun­gos idėją? „Nors tai būtų tam tik­ras at­si­ trau­ki­mas nuo da­bar­tinės krizės, ma­nau, Vo­kie­ti­jo­je apie po­li­tinę sąjungą kal­ba­ma rim­tai, – ana­li­ za­vo vo­kie­čių eko­no­mistė Ka­tin­ ka Ba­rysch. – Ma­nau, dar įma­no­ ma įti­kin­ti dau­gelį vo­kie­čių, kad dau­giau Eu­ro­pos – ge­ras pa­si­rin­ ki­mas.“ Ta­čiau ji pri­dūrė, kad tiems, ku­ rie norėtų pra­stum­ti fe­de­ra­ci­jos idėją, did­žiau­sią gal­vos skausmą ke­lia Vo­kie­ti­jos kons­ti­tu­ci­ja. An­tai, And­rea­sas Voss­kuh­le, Kons­ti­tu­ci­nio teis­mo teisė­jas, ku­ ris šią sa­vaitę pa­skelbė teis­mo ver­ diktą dėl ESM, anks­čiau per­spėjo, kad dar didesnė in­teg­ra­ci­ja nei da­ bar­tinė prie­šta­raus pa­grin­di­niam ša­lies įsta­ty­mui.

Šiuo at­ve­ju ir Vo­kie­ti­jai tektų keis­ti Kons­ti­tu­ciją, kad fe­de­ra­ci­jos idė­ja ne­būtų tik ro­žinė sva­jonė. Jei A.Mer­kel ve­da­mi krikš­čio­nys de­mok­ra­tai vis dėlto su­gebėtų su­ for­muo­ti va­di­namąją did­žiąją koa­ li­ciją su proeu­ro­pie­tiš­kais so­cial­ de­mok­ra­tais, dvi did­žio­sios ša­lies par­ti­jos galbūt ir galėtų ini­ci­juo­ti kons­ti­tu­ci­jos kei­timą. Ta­čiau, jei kas nors im­sis keis­ti kons­ti­tu­ciją, leng­va jiems ne­bus. Sun­kus dar­bas, pa­sak eks­pertų, lauktų tiek pa­čio­je Vo­kie­ti­jo­je, įti­ ki­nant vo­kie­čius ir svar­bias ša­lies ins­ti­tu­ci­jas, to­kias kaip Kons­ti­ tu­ci­nis teis­mas ar Vo­kie­ti­jos fe­ de­ra­li­nis ban­kas, kad fe­de­ra­ci­jos pla­nas – nau­din­gas, tiek už­sie­ny­ je, pa­len­kiant į sa­vo pusę ki­tas ES vals­ty­bes. An­t ai, iki šiol nė vie­n as Prancū­z i­j os pre­z i­d en­tas ne­b u­ vo pri­taręs ES fe­de­ra­ci­jos idė­jai, olan­d ai ir­g i lei­d o su­p ras­t i, kad ne­be­no­ri per­leis­ti dau­giau ga­lių Briu­se­l iui, o ne­s ėkmin­gas re­fe­ ren­d u­m as Ai­r i­jo­je ga­l u­t i­n ai pa­ lai­dotų vi­sas vil­tis. Ga­l iau­s iai to­k ios ša­lys, kaip Did­ž io­j i Bri­ta­n i­ja, vei­k iau­s iai nie­kuo­met ne­pri­tartų fe­de­ra­ci­ jos idė­jai. Pa­rengė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

– Šią sa­vaitę Eu­ro­pos Ko­mi­ si­jos va­do­vas J.M.Bar­ro­so pa­ reiškė, kad ES atei­tis – na­cio­ na­li­nių vals­ty­bių fe­de­ra­ci­ja. Čia tar­si kal­ba­ma apie po­li­tinę in­teg­ra­ciją? Ar po­li­tinė in­teg­ ra­ci­ja pa­dės įveik­ti krizę? – Na, sa­ky­čiau, kal­ba­ma ne tik apie po­li­tinę sąjungą. Juk po­li­tinė sąjun­ga tar­si ir yra. Yra ins­ti­tu­ci­ jos, net už­sie­nio rei­kalų mi­nistrė, yra pre­zi­den­tas. Tai­gi, tam tik­ ri po­li­tinės sąjun­gos bruo­žai yra. Sa­ky­čiau, kad šiuo me­tu la­biau ak­cen­tuo­ja­mi būtent fi­nan­si­niai as­pek­tai. Teo­riš­kai tai turėtų leis­ti su­švel­nin­ti krizę. Šiuo at­ve­ju su­ prastėtų, pa­vyzd­žiui, sta­bi­li­za­vi­ mo me­cha­nizmų vei­ki­mas ir pan. Tai, ži­no­ma, pa­grei­tintų spren­di­ mus ir leistų neut­ra­li­zuo­ti krizės ži­di­nius, jei to­kių at­si­rastų. Šios idė­jos gvil­de­na­mos ir jos, ma­tyt, bus rea­li­zuo­ja­mos. Kaip vis­kas at­ro­dys pra­ktiš­kai, ko­kie to pa­ da­ri­niai – sun­ku pa­sa­ky­ti. – Svar­bių eko­no­mi­nių ir fi­ nan­si­nių svertų at­si­sa­ky­mas cent­ra­li­zuo­tos ES vald­žios nau­dai. Ar toks spren­di­mas ne­būtų nei­gia­mas as­pek­tas at­ski­roms Bend­ri­jos vals­ tybėms? – Bendrą­ja pra­sme tai yra su­ve­ re­ni­te­to ma­ži­ni­mas. Kal­bant apie Lie­tuvą, pas mus, re­gis, dis­ku­ sijų dėl su­ve­re­ni­te­to klau­si­mo ne­ vyks­ta. At­ro­do, kad su­si­taikė­me su vis­kuo, ar­ba ne­su­vo­kia­me, kas vyks­ta. Kar­tais at­ro­ do, kad mūsų su­ve­re­ni­te­to su­mažė­ji­mas su­vo­kia­mas kaip natū­ra­lus pro­ce­sas.

Ta­čiau pir­miau­sia rei­kia sta­ bi­li­zuo­ti krizės ži­di­nius. Da­bar dėme­sys tam ir ski­ria­mas. Atei­ ty­je galbūt, pa­vyzd­žiui, bus dar la­biau leng­vi­na­mas dar­bo jėgos judė­ji­mas ES. Tar­ki­me, jei vie­no­ je ša­ly­je vy­raus ne­dar­bas, žmonės galės per­si­kel­ti į kitą vals­tybę. Tie­sa, to­kiu at­ve­ju to­se ša­ly­se, iš ku­rių emig­ruotų žmonės, iš­kiltų biud­že­to de­fi­ci­to pro­ble­mos, bet galbūt būtų nu­ma­ty­tas tam tikrų fondų pa­nau­do­ji­mas sta­bi­li­za­ ci­jai ar pan. To­kiu at­ve­ju krizės pri­slėgta ša­lis grei­čiau ir leng­ viau gautų tam tikrą lai­kiną ar ne­lai­kiną pa­ramą. Pa­vyzd­žiui, Grai­ki­ja. At­ro­do, šiai ša­liai am­ ži­nai reikės pa­ra­mos, taip pat Lie­tu­vai. Vals­ty­bių kon­ku­ren­ci­ja yra ne tik dėl eko­no­mi­kos ar pre­ky­bos, yra ir de­mog­ra­finė kon­ku­ren­ci­ja. Tos ša­lys, ku­rios su­ge­ba pri­trauk­ ti žmo­giškųjų iš­tek­lių (svar­biau­sia – ko­ky­biškų žmo­giškųjų iš­tek­lių), bus pa­jėgios už­tik­rin­ti sa­vo eko­ no­mi­kos au­gimą ir tva­resnę fis­ka­ linę si­tua­ciją. Tar­ki­me, Lat­vi­ja. Ša­lis ne­se­ niai pa­skelbė apie emig­ra­ci­jos po­li­tiką, no­ri su­si­grąžin­ti apie 100 tūkst. emig­rantų. Tai­gi, lat­ viai, kaip ir lie­tu­viai, turės kon­ ku­ruo­ti su tais cent­rais, ku­rie ga­li pri­trauk­ti žmo­giš­kuo­sius iš­tek­ lius. Jei šį as­pektą Eu­ro­pos ins­ ti­tu­ci­jos su­vo­kia, jos turėtų bū­ ti pa­si­ry­žu­sios do­tuo­ti tas ša­lis, ku­rios smar­kiai nu­krau­juo­ja dėl emig­ra­ci­jos.

– Ar, jūsų nuo­mo­ne, pa­kan­ka ES dėme­sio to­kioms svar­bioms pro­ble­moms, kaip ne­dar­bas ar ga­my­ bos smu­ki­mas Eu­ ro­po­je? – Bend­rai kal­bant, svar­biau­sias tiks­ las ir yra ska­tin­ti Nuo­monė: eko­no­mi­kos ana­li­ti­ko S.Ja­ke­liū­no nuo­mo­ne, Lie­tu­vo­je su­ve­re­ni­te­to mažė­ji­mas eko­no­mi­kos au­gimą su­vo­kia­mas kaip natū­ra­lus pro­ce­sas. BFL nuo­tr. ir ma­žin­ti ne­darbą.

16

ŠeštADIENIS, rugsėjo 15, 2012

pasaulis Nau­ji Guin­nes­so re­kor­di­nin­kai 57-ąjį Guin­nes­so re­ kordų kny­gos lei­dimą šie­met pa­pildė nau­ji re­ kor­di­nin­kai, ku­rie galėtų nu­ste­bin­ti ir la­kiau­ sią vaiz­duotę. Tarp jų – gy­vas ani­ma­ci­nio fil­ mo he­ro­jaus Po­pa­jaus ant­ri­nin­kas, ke­tur­ko­ jis mil­ži­nas, ja­po­nas su dau­giau nei met­ro il­ Zeu­sas – gio irokė­zu ir ki­ti per­ aukš­čiau­sias šuo. so­na­žai.

Ku­ni­gaikš­tienės krūtys su­kėlė audrą Tai, kad prancūzų žur­na­las pub­ li­ka­vo iki pusės nuo­gos prin­ co Wil­lia­mo žmo­nos Cat­he­ri­ne nuo­trau­kas, yra „šlykš­tu ir ab­so­ liu­čiai ne­pa­tei­si­na­ma“, kaip va­ kar pa­reiškė Did­žio­sios Bri­ta­ni­ jos ka­ra­liš­kie­ji rūmai. Ne­pap­ras­tai nu­liū­do

„Po­ra ne­pap­ras­tai nu­liū­do su­ži­ no­ju­si, kad vie­nas prancūzų lei­ di­nys ir vie­nas fo­tog­ra­fas pa­žeidė jų pri­va­tumą to­kiu šlykš­čiu ir ab­ so­liu­čiai ne­pa­tei­si­na­mu būdu“, – sa­ko­ma rūmų pa­reiš­ki­me. Žur­na­las „Clo­ser“ kvietė sa­vo skai­ty­to­jus paim­ti naują nu­merį ir mėgau­tis „nuo­trau­ko­mis, ku­ rias pa­sau­lis ne­kant­rau­ja pa­ma­ ty­ti: Kemb­rid­žo ku­ni­gaikš­tienė, iki pusės nuo­ga vieš­bu­čio te­ra­ so­je Liu­be­ro­ne“. Žur­na­lo in­ter­ne­to sve­tainė­je pa­ teik­ta vir­še­lio nuo­trau­ka, ku­rio­ je ku­ni­gaikš­tienė at­ro­do ke­ti­nan­ ti nu­si­mes­ti vir­šu­tinę bi­ki­nio dalį. Po nuo­trau­ko­mis pa­ra­šy­ta: „Kiek dau­giau nei me­tai po jų ves­tu­ vių ka­ra­liš­ka­jai po­rai bu­vo pa­si­ūly­tas ro­man­tiš­kas pa­bėgi­mas, to­ li nuo pro­to­ko­lo ir eti­ke­to jų pa­čių nuo­sa­va­me Ro­jaus so­de.“ „Be­veik vie­ni vi­sa­me pa­sau­ly­ je... nes ten bu­vo „Clo­ser!“ – ra­ šo­ma to­liau. – At­rask nuo­sta­ bias būsi­mos Ang­li­jos ka­ra­lienės nuo­trau­kas, ko­kių nie­ka­da ne­si matęs… ir ko­kių... nie­ka­da ne­be­ pa­ma­ty­si!“ Ke­lionė po pa­saulį

Nuot­rau­kos esą bu­vo pa­da­ry­ tos per ku­ni­gaikš­tienės ir jos vy­ ro ro­man­tiš­kas ato­sto­gas Pietų Prancū­zi­jo­je. Po­ra bu­vo ap­si­sto­ ju­si Pro­van­se, pi­ly­je, pri­klau­ san­čio­je ka­ra­lienės Elž­bie­tos II sūnėnui lor­dui Lin­ley. Juo­du ato­sto­ga­vo prie­š sa­vo da­bar­tinę ke­lionę po Piet­ry­čių Aziją ir pie­ tinį Ra­mio­jo van­de­ny­no re­gioną.

Jau­nie­ji britų ka­ra­liš­ko­sios šei­ mos na­riai 2012-ai­siais va­žinė­ ja po pa­saulį Wil­lia­mo se­nelės, ka­ra­lienės Elž­bie­tos val­dy­mo 60 metų ju­bi­lie­jaus pro­ga. Šiuo me­tu Wil­lia­mas ir Cat­he­ri­ ne yra iš­vykę į de­vy­nių dienų ke­ lionę, ku­ri pra­si­dėjo Sin­gapū­re. Ket­vir­ta­dienį jie at­vy­ko į Ma­lai­ ziją, šį sa­vait­galį lan­ky­sis Sa­lia­mo­ no sa­lo­se, o dar vėliau – Tu­va­lu. Ket­vir­ta­dienį Ma­lai­zi­jos sos­ tinė­je Kva­la Lumpū­re lan­ky­da­ ma­si slau­gos li­go­ninė­je, Cat­he­ri­ ne pa­sakė sa­vo pir­muo­sius vie­šus ko­men­ta­rus už Did­žio­sios Bri­ta­ ni­jos ribų – ap­tarė rūpi­nimą­si li­ go­niais. Britų mo­nar­chi­ja to­kiais ren­gi­niais to­liau pa­ma­žu pa­ve­da jai jos ofi­cialų vaid­menį. Va­kar bu­vo ne­kant­riai lau­kia­ma ka­ra­ liš­ko­sios po­ros pa­si­ro­dy­mo par­ke Kva­la Lumpū­ro cent­re, o šian­dien su­tuok­ti­niai lan­ky­sis gam­tos re­ zer­va­te Bor­neo sa­los miš­kuo­se. Ta­čiau minė­tos nuo­trau­kos ga­li už­tem­dy­ti Wil­lia­mo ir Cat­he­ri­ne ke­lionę, ku­rios vie­nas tikslų bu­vo pa­dėti pri­sta­ty­ti po­rą už­sie­ny­je po iš­kil­mingų per­nai įvy­ku­sių ves­tu­ vių, per te­le­vi­ziją stebėtų vi­sa­me pa­sau­ly­je. Prin­cas pli­ku už­pa­ka­liu

Tai dar vie­na ne­pa­to­gi nau­jie­na po ne­se­niai pa­si­rod­žiu­sių nuo­go prin­co Har­ry nuo­traukų. Praė­jusį mėnesį vie­nas JAV pa­skalų apie įžy­my­bes tink­la­la­pis pa­skelbė mo­bi­liuo­ju te­le­fo­nu da­ ry­tas nuo­trau­kas, ku­rio­se prin­co Wil­lia­mo jau­nes­ny­sis bro­lis Har­ ry per va­karėlį Las Ve­ga­so vieš­ bu­čio nu­me­ry­je nuo­gas iš­dy­kau­ ja su pa­slap­tin­ga mo­te­ri­mi. Prin­cas Har­ry, ku­ris yra tre­čias eilė­je į britų sostą ir ka­ri­nio sraig­ tas­par­nio pi­lo­tas, po šio skan­da­ lo iš­vy­ko į Af­ga­nis­taną tęsti sa­vo tar­ny­bos šio­je ša­ly­je. BNS inf.

Pri­čiu­po: nuo­trau­kos bu­vo pa­da­ry­tos per ku­ni­gaikš­tienės Cat­he­ri­

ne ir jos vy­ro Wil­lia­mo ro­man­tiš­kas ato­sto­gas Pietų Prancū­zi­jo­je.

AFP nuo­tr.

Mos­ta­fa Is­mai­las – žmogus su did­žiau­siais bi­cepsais.

86 metų Jo­han­na Quaas – se­niau­sia gim­nastė.

Di­dy­sis Džei­kas – did­žiau­sias žir­gas.

Nuo rugsė­jo pra­ džios vi­so­je ES įsi­ga­ liojęs drau­di­mas ga­ min­ti ir im­por­tuo­ ti tra­di­ci­nes kait­ri­ nes lem­pu­tes ne tik nu­vylė var­to­to­jus ir kai ku­riuos ap­ lin­ko­sau­gi­nin­kus, bet, anot Vo­kie­ti­jos žur­na­lo „Der Spie­ gel“, pa­de­monst­ra­ vo ES de­mok­ra­ti­jos trūku­mus.

Prob­le­ma: ES pa­ter­na­liz­mas ir ne­skaid­ru­mas pik­ti­na žmo­nes ne­t la­biau,

Lem­pu­čių drau­di­mas – Sis­te­mos per­gud­rau­ti ne­pa­vy­ko

At­sa­kovų į teismą iš prie­kio at­si­ neš­tas prie­tai­sas at­rodė lyg ne­ šio­ja­m as šil­dy­t u­vas: ver­t i­ka­ li rum­buo­ta me­ta­linė plokštė su mai­ti­ni­mo ka­be­liu. Tik iš ga­lo ga­ li­ma pa­ma­ty­ti, kad tai tar­pu­sa­vy­ je su­jungtų 100 vatų lem­pu­čių rin­ ki­nys. Sudė­tos ar­ti vie­na ki­tos, jos šil­do me­ta­linę plokštę, ku­ri skleid­žia ši­lumą į kam­barį. Ši­taip Elekt­ri­nio pa­si­prie­ši­ni­ mo drau­gi­ja bandė apei­ti ES drau­ dimą ir grąžin­ti į Eu­ropą tra­di­ci­ nes kait­ri­nes lem­pu­tes. At­sa­ko­vai teis­me aiš­ki­no, kad nie­kas ne­ga­li užd­raus­ti par­duo­ti jų kaip ma­žy­čių šil­dy­mo prie­taisų. Bet Siegf­rie­do Rotth­äu­se­rio ir Ru­dol­fo Han­no­to ban­dy­mas per­ gud­rau­ti sis­temą ne­pa­darė di­ de­lio įspūdžio Vo­kie­ti­jos Ache­ no mies­to teisė­jams. Jie užd­raudė par­duo­ti mui­tinė­je su­lai­ky­tus 40 tūkst. „šil­dy­mo ka­muo­lių“, ku­ riuos šie­du in­ži­nie­riai pa­ga­mi­no Ki­ni­jo­je. Fak­t iš­kai „šil­dy­m o ka­m uo­ liai“ bu­vo ne kas ki­ta, o tra­di­cinės volf­ra­mo lem­putės, mi­ni­mos Eu­ ro­pos Ko­mi­si­jos reg­la­men­te Nr. 244/2009. Šis reg­la­men­tas nu­ ma­to pa­leng­va užd­raus­ti par­da­ vinė­ti tra­di­ci­nes kait­ri­nes lem­pu­ tes. Pir­mos 2009 m. rugsė­jo 1 d. iš pre­ky­bos bu­vo pa­ša­lin­tos 100 vatų

lem­putės, o 2012 m. rugsė­jo 1 d. – vi­sos li­ku­sios. Eu­ro­pie­čių nie­kas ne­klausė

Drau­di­mas įves­tas todėl, kad kait­ rinės lem­putės išš­vais­to 95 pro­c. ener­gi­jos, ku­rią su­nau­do­ja. Aiš­ki­ na­ma, kad, siek­da­mi įgy­ven­din­ti ES iš­kel­tus eko­lo­gi­nius tiks­lus, eu­ ro­pie­čiai ne­ga­li sau leis­ti tiek ener­ gi­jos ry­jan­čių prie­taisų.

Hol­ge­ris Krah­me­ris:

Nei ES Ta­ry­ba, nei Eu­ ro­pos Par­la­men­tas ne­pa­ju­di­na nė pirš­to, kad pa­si­prie­šintų biu­ rok­ratų vald­žiai. Tai­gi kla­si­kinės ir po­pu­lia­rios elekt­ros lem­putės pa­ma­žu nyks­ta iš 500 mln. eu­ro­pie­čių gy­ve­ni­mo, nors jų net ne­bu­vo at­si­klaus­ta. „ES pri­ėmė spren­dimą net ne­pa­ si­ta­ru­si su pi­lie­čiais ir ši­taip smar­ kiai įsi­ki­šo į mūsų gy­ve­nimą“, – teigė R.Han­no­tas, tra­di­ci­nių lem­pu­čių ša­li­nin­kas. Toks pa­ter­ na­liz­mas ir ne­skaid­ru­mas pik­ti­na in­ži­nie­rių ne­t la­biau nei gy­ve­ni­ mas be stip­resnės ir šil­tesnės kait­ ri­nių lem­pu­čių švie­sos. Do­ku­men­

ti­nio fil­mo „Bulb Fic­tion“ kūrėjai ne­t iškėlė sąmoks­lo teo­riją, esą pi­ges­nes kait­ri­nes lem­pu­tes nai­ ki­na did­žio­sios bend­rovės, to­kios kaip „Phi­lips“ ir „Os­ram“, kad su­ si­krautų dau­giau pel­no iš bran­ges­ nių tau­piųjų lem­pu­čių. Džiaugė­si ir ga­min­to­jai, ir po­li­ti­kai

Bet už kait­ri­nių lem­pu­čių lik­vi­da­ vimą at­sa­kin­gas dar kai kas – 53ejų Sig­ma­ras Gab­rie­lis, šiuo me­tu pir­mi­nin­kau­jan­tis Vo­kie­ti­jos so­ cial­de­mok­ra­tams, did­žiau­siai opo­ zi­ci­nei par­ti­jai. 2007 m., kai ėjo fe­de­ra­li­nio ap­ lin­kos mi­nist­ro pa­rei­gas, jis norė­ jo pel­ny­ti gerą vardą ir tap­ti ži­ no­mas vi­sa­me pa­sau­ly­je. Kaip tik tuo me­tu Vo­kie­ti­ja še­šis mėne­ sius pir­mi­nin­ka­vo ES. Kai Aust­ ra­li­ja pa­skelbė kait­ri­nių lem­pu­ čių drau­dimą, S.Gab­rie­lis pa­rašė ES ap­lin­ko­sau­gos ko­mi­sa­rui tokį laišką: „Eu­ro­pa dau­giau ne­ga­li sau leis­ti pro­duktų, ku­rių nau­din­gu­mo koe­fi­cien­tas tėra 5 pro­c., to­kių kaip tra­di­cinės lem­putės.“ Vo­kie­čių mi­nist­ras pa­si­ūlė 2005 m. Eu­ro­pos Par­la­men­to pa­rengtą Eko­ di­zai­no di­rek­tyvą kaip tei­sinį kait­ ri­nių lem­pu­čių drau­di­mo pa­grindą. Ši di­rek­ty­va nu­ro­do, kad ener­ giją nau­do­jan­tys ga­mi­niai pri­va­ lo būti kiek įma­no­ma efek­ty­ves­ni. En­tu­ziaz­mu tryš­ko ir eu­ro­par­

17

ŠeštADIENIS, rugsėjo 15, 2012

pasaulis Nau­ji Guin­nes­so re­kor­di­nin­kai

Shar­ran Ale­xan­der (203 kg) – sun­kiau­sia im­ty­ni­ninkė.

Ar­čis – ma­žiau­sias bu­lius.

Ka­zu­hi­ro Wa­ta­na­be – aukš­čiau­sia šu­kuo­se­na (113 cm).

Did­žiau­sias deš­rai­nis.

Dar­le­ne Flynn – batelių ko­lek­ci­ninkė.

Nu­baudė kri­tiką Ug­nin­go­mis kal­bo­mis ir net keiks­ ma­žod­žiais va­kar baigė­si Ru­si­jos Vals­tybės Dūmos bal­sa­vi­mas, po ku­rio par­la­men­ta­ro man­da­to ne­ te­ko Krem­liaus kri­ti­kas, opo­zi­ cinės par­ti­jos „Tei­sin­go­ji Ru­si­ja“ na­rys Ge­na­di­jus Gud­ko­vas. „Tai su­si­do­ro­ji­mas“

nei gy­ve­ni­mas be stip­resnės ir šil­tesnės kait­ri­nių lem­pu­čių švie­sos.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

biu­rok­ratų dik­tatū­ra? la­men­ta­rai, ir ES Ta­ry­ba. Po­li­ti­kai džiaugė­si, kad galės pa­si­gir­ti nau­ jo­mis per­galė­mis ko­vo­je su kli­ma­to at­ši­li­mu. Vis dėlto tiks­las iki 2020 m. 20-ia pro­c. su­ma­žin­ti iš­me­ta­mo ang­lies diok­si­do kiekį bu­vo per­ne­ lyg am­bi­cin­gas nuo pat pra­džių. At­rodė, kad pra­laimė­tojų nė­ ra: pra­mo­ni­nin­kai galės par­da­ vinė­ti bran­gias tau­pią­sias lem­pu­ tes, o ap­lin­ko­sau­gos or­ga­ni­za­ci­jos ir po­li­ti­kai galės gir­tis, kad stab­ do kli­ma­to ši­limą. Tai­gi siū­ly­ mas užd­raus­ti kait­ri­nes lem­pu­tes grei­tai per­ėjo vi­sas biu­rok­ra­ti­nes pro­cedū­ras ir Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos spren­di­mu įsi­ga­lio­jo 2009 m. ko­ vą, įsta­tymų leidė­jams mie­gant, o vi­suo­me­nei net iki ga­lo ne­sup­ra­ tus, kas vyks­ta. Na­muo­se – pa­vo­jin­gos med­žia­gos

Ža­liųjų or­ga­ni­za­ci­jos, pra­de­dant „Green­pea­ce“ ir bai­giant Vo­kie­ ti­jos ap­lin­ko­sau­gos pa­gal­bos aso­ cia­ci­ja, svei­ki­na pri­va­lomą per­ ėjimą prie tau­piųjų lem­pu­čių. Bet che­mi­kas Mi­chae­las Braun­gar­tas tai va­di­na nu­si­kal­ti­mu gam­tai, nes nau­jo­se lem­putė­se yra kenks­min­go gyv­si­dab­rio. „Sau­go­da­ma ap­linką, ES ver­čia sa­vo pi­lie­čius ne­štis tok­si­nes at­ lie­kas na­mo“, – iro­ni­za­vo jis. Vo­kie­ti­jos fe­de­ra­linė ap­lin­ko­sau­ gos agentū­ra 2010 m. at­li­ko ty­rimą ir

pri­ėjo prie iš­va­dos, kad lem­pu­tei su­ du­žus pa­kan­ka at­ver­ti langą ir išvė­ din­ti pa­talpą. Bet vis dėlto jos net ne­su­du­žio­sios, uti­li­za­ci­ja yra keb­li. Ka­dan­gi ES ne­ver­čia par­davėjų su­ pirk­ti pa­nau­dotų lem­pu­čių, 80 pro­c. jų pa­ten­ka į šiukš­liadė­žes, o ga­liau­ siai – į žemę ir van­denį. „Tar­šos vis tiek yra ma­žiau, nei būtų tuo at­ve­ju, jei­gu ga­min­tu­me ener­giją, ku­rią da­bar su­tau­po­me“, – kri­ti­kams at­kir­to Vo­kie­ti­jos fe­ de­ra­linė ap­lin­ko­sau­gos agentū­ra.

tik tam tikrą ri­botą laiką. Dul­kių siurb­liai turėtų tap­ti efek­ty­ves­ni pri­jun­gus prie jų pa­pil­domų siur­ bi­mo angų, o skal­bi­mo mil­te­liai turėtų skai­dy­ti rie­ba­lus esant 20 laips­nių tem­pe­ratū­rai. Be to, pa­ts skal­bi­mo pro­ce­sas turėtų tap­ti šva­res­nis, pa­si­tel­kus mik­ro­bangų ir va­kuu­mi­nes tech­no­lo­gi­jas. Vo­kie­ti­jo­je jau da­bar ver­da dis­ ku­si­jos dėl du­šo gal­vu­čių. Jas sten­ gia­ma­si pa­da­ry­ti tau­pes­nes, bet su­mažė­jus van­dens srau­tui ga­li su­ trik­ti ka­na­li­za­ci­jos sis­te­ma.

Biu­rok­ra­tai re­gu­liuo­ja viską

Nuo­monės dėl tau­piųjų lem­pu­čių ski­ria­si, bet Briu­se­lio spren­dimų pri­ėmi­mo pro­cedūrų pro­ble­miš­ kumą ma­to be­veik vi­si. ES įsta­ tymų lei­dy­bos or­ga­nai – ES Ta­ry­ ba ir Eu­ro­pos Par­la­men­tas – galė­jo pa­si­nau­do­ti 2009 m. Li­sa­bo­nos su­tar­ti­mi ir pe­rim­ti tam tik­rus įga­ lio­ji­mus iš Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos, bet re­zul­ta­tas bu­vo prie­šin­gas – biu­ rok­ra­tai ta­po dar ga­lin­ges­ni. „Mes artė­ja­me prie biu­rok­ratų dik­tatū­ros“, – įsi­ti­kinęs Vo­kie­ti­jos eu­ro­par­la­men­ta­ras Hol­ge­ris Krah­ me­ris. Jis dir­ba ener­ge­ti­kos ko­mi­ te­te, ku­ris rem­da­ma­sis Eko­di­zai­no di­rek­ty­va sten­gia­si pa­da­ry­ti ga­mi­ nius ener­giš­kai kuo efek­ty­ves­nius. Pa­vyzd­žiui, siū­lo­ma griež­tai nu­ sta­ty­ti, kad ka­vos apa­ratų kai­ti­ni­ mo plokš­telės galėtų būti įjung­tos

Ne­de­mok­ra­tiš­kos pro­cedū­ros?

Vals­tybės Dūma 291 bal­su prie­š 150 nu­tarė pa­ša­lin­ti G.Gud­kovą dėl įta­riamų vers­lo in­te­resų, be­ si­ker­tan­čių su par­la­men­to na­rio pa­rei­go­mis. Po bal­sa­vi­mo pa­ša­lin­tas de­ pu­ta­tas iš tribū­nos rėžė ug­ningą kalbą. Jis teigė, kad ta­po po­li­ti­ nio su­si­do­ro­ji­mo au­ka ir kad šis skan­da­lin­gas įvy­kis stu­mia ša­ lį į pi­lie­tinį karą. „Tai kerš­tas už mūsų ita­lišką streiką, kerš­tas už pro­testą Bo­lot­na­jos aikštė­je... Tai su­si­do­ro­ji­mas, o ne teis­mas. Ir tai, kas šian­dien čia vyks­ta, yra gėda vals­ty­bei. Užuot iš­siaiš­ki­ nus viską per teis­mus, nu­spręsta bal­sa­vi­mu pri­baig­ti iš­vietė­je sa­vo po­li­ti­nius opo­nen­tus“, – kalbė­jo G.Gud­ko­vas, pa­minė­da­mas gar­ siąją pre­zi­den­to Vla­di­mi­ro Pu­ti­ no frazę. Pas­ku­ti­nius de­pu­ta­to žod­žius, tar­tus iš tribū­nos, pa­lydė­jo iš salės mes­ta rep­li­ka: „Ju­das!“ Į tai už ka­merų ob­jek­tyvų pa­si­ gir­do vie­nas rie­biau­sių ru­siškų keiks­m a­ž od­ž ių – opo­n en­t us vei­k iau­s iai to­l i pa­s iuntė pa­ts G.Gud­ko­vas.

Kal­ti­ni­mai ne­teisė­ta veik­la

Atim­ti de­pu­ta­to man­datą iš G.Gud­ko­vo pa­si­ūlė pro­ku­ratū­ra, pa­reiš­ku­si, kad iš­rink­tas į Vals­ tybės Dūmą jis tęsė vers­lo veiklą Bul­ga­ri­jo­je ir va­do­va­vo bend­ro­vei „Ko­lo­mens­kij stroi­tel“. Pro­ku­ro­rai pa­teikė Mask­vo­je lie­ pos 5 d. vy­ku­sio bend­rovės va­dovų su­si­ti­ki­mo pro­to­kolą, kurį pa­si­rašė G.Gud­ko­vas, jo žmo­na Ma­ri­ja bei ki­ti as­me­nys ir taip pra­tęsė di­rek­ to­riaus Ser­ge­jaus Gal­ki­no įga­lio­ji­ mus pen­ke­riems me­tams. G.Gud­ko­vas ti­ki­na, kad nei jis, nei žmo­na tą dieną ne­galė­jo būti sos­tinė­je, ir rei­ka­lau­ja at­lik­ti do­ ku­men­to eks­per­tizę. Tulžingai kritikavo Kremlių

G.Gud­ko­vas bu­vo vie­nas svar­ biau­sių veikėjų, or­ga­ni­zuo­jant ma­si­nes de­monst­ra­ci­jas prie­š V.Pu­ti­no val­dymą, ku­rios krėtė Ru­siją nuo per­nai gruod­žio. Vy­ riau­sybės po­li­tiką pa­pras­tai pa­ lai­kan­čia­me par­la­men­te jis bu­vo vie­nas iš ne­dau­ge­lio veikėjų, ku­ris tul­žin­gai kri­ti­kuo­da­vo Krem­lių. Kai ku­rie opo­zi­ci­jos de­pu­ta­tai teigė, kad atim­ti de­pu­ta­to man­ datą iš G.Gud­ko­vo bu­vo sku­ba­ ma prie­š tre­čiąjį „Mi­li­jonų mar­ šą“, ku­ris šian­dien vyks vi­so­je Ru­si­jo­je – nuo Sankt Pe­ter­bur­ go iki No­vo­si­birs­ko. Po­li­ci­ja da­ bar galės suim­ti de­pu­ta­to ne­lie­ čia­mybę pra­ra­dusį po­li­tiką. BNS, BBC, ne­wsru.com inf.

Tre­čia­sis „Mi­li­jonų mar­šas“ Šian­d ien vi­s uo­s e did­ž iuo­s iuo­s e Ru­si­jos mies­tuo­se vyks jau tre­čio­ ji ma­sinė pro­tes­to ak­ci­ja „Mi­l i­jonų mar­š as“. Pir­m i du vy­ko ge­g užės 6-ąją ir bir­že­lio 12-ąją. Mask­vo­je opo­z i­ci­ja rengs ei­t y­nes nuo Puš­k i­no aikštės iki Sa­cha­ro­vo pro­spek­to, kur vyks mi­tin­gas. Sos­ tinės vald­ž ia pirmą kartą su­t i­ko opo­z i­ci­jos ak­ci­jai užt­ver­t i vi­d inę

žie­dinę gatvę – So­do žiedą. Pro­tes­to ak­ci­jos, ku­rio­je pirmą kar­ tą da­ly­vaus mo­ky­to­jai ir ko­mu­nis­ tai, da­ly­v iai rei­ka­laus dia­lo­go su vald­ž ia, tie­sio­g i­n io ete­r io pa­g rin­ dinė­se te­le­vi­zi­jo­se, taip pat pa­leis­ ti po­li­ti­nius ka­li­nius. Be to, skambės rei­ka­la­vi­mai su­reng­ti pirmalaikius par­la­men­to rin­k i­mus ir keis­t i rin­ kimų įsta­tymą.

ES ban­do ir to­bu­li­na viską, pra­de­ dant vi­ryklė­mis ir bai­giant lan­gais bei izo­lia­cinė­mis med­žia­go­mis. Kri­ti­kai iro­ni­zuo­ja, kad ne­tru­kus biu­rok­ra­tai dik­tuos eu­ro­pie­čiams skru­di­na­mos duo­nos spalvą ir du­ šo van­dens tem­pe­ratūrą. „Nei ES Ta­ry­ba, nei Eu­ro­pos Par­ la­men­tas ne­pa­ju­di­na nė pirš­to, kad pa­si­prie­šintų biu­rok­ratų vald­žiai“, – ap­gai­les­ta­vo H.Krah­me­ris. Vo­kie­ti­jo­je vei­kian­tis Eu­ro­pos po­li­ti­kos cent­ras taip pat skep­tiš­ kas. „Užuot priim­da­mi teisės ak­ tus, įsta­tymų leidė­jai pri­vers­ti juos blo­kuo­ti“, – sakė cent­ro at­sto­vas spau­dai Ral­fas Jaks­chas ir pri­dūrė, kad ES pro­cedū­ros sun­kiai su­de­ri­ na­mos su de­mok­ra­ti­jos prin­ci­pais.

Pa­vo­jus: G.Gud­ko­vas pra­ra­do de­pu­ta­to ne­lie­čia­mybę ir nuo šiol per

Pa­rengė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

„Reu­ters“ nuo­tr.

pro­tes­to ak­ci­jas ga­li būti suim­tas.

18

šeštADIENIS, rugsėjo 15, 2012

vakarė

vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

E.Pu­čins­kai­tė: padariau tai, ką norėjau padaryti Dvi­ra­čių sporto ka­ ra­lie­nė Edi­ta Pu­ čins­kai­tė, su­si­žė­ru­ si vi­sus pres­ti­žiš­ kiau­sius ap­do­va­no­ ji­mus, už­ver­tė vie­ ną sa­vo gy­ve­ni­mo pus­la­pį ir at­ver­tė ki­tą. Nau­ją ir dar ne­ ži­no­mą.

ypa­tin­gų trau­mų ir svei­ka­tos pro­ ble­mų, – il­gai spor­ta­vu­siems dvi­ ra­ti­nin­kams taip bū­na re­to­kai. Aš už­ver­čiau tą pus­la­pį 2010 m. pa­ bai­go­je Aust­ra­li­jo­je vy­ku­siu pa­ sau­lio čem­pio­na­tu. Ta­da su vy­ ru pa­mąs­tė­me, kad vie­nus me­tus ga­li­ma dėl sa­vęs pa­gy­ven­ti, o pa­ skui – pa­gal­vo­ti apie šei­mos pa­ gau­sė­ji­mą.“ Ir tas lai­kas atė­jo – Edi­ta ir Ro­ ber­to ne­kant­riai lau­kia ma­žy­lio. „Nie­ka­da ne­slė­piau, kad ka­da nors tap­siu mo­ti­na. Šiais lai­kais pa­čios spor­ti­nin­kės su sa­vo vy­rais nu­spren­džia, ką da­ry­ti. Yra to­kių, ku­rios nu­trau­kia kar­je­rą, pa­gim­do ir grįž­ta į spor­tą. To­kių ma­čiau la­ bai daug ir tai ma­ne pa­ska­ti­no ati­ dė­ti motinystę“, – ne­slė­pė Edi­ta. Anot jos, nė­ra pa­pras­ta su­de­rin­ti spor­tą su mo­ti­nys­te. Ne vie­nas vai­ kas sun­kiai at­pa­žįs­ta iš il­gai tru­ku­ sių tre­ni­ruo­čių sto­vyk­lų ar dau­gia­ die­nių lenk­ty­nių grį­žu­sią ma­mą! Ne kar­tą Edi­tai te­ko ma­ty­ti per var­ žy­bas ver­kian­čias spor­ti­nin­kes. Jos ver­kia to­dėl, kad pa­li­ko ser­gan­tį vai­ ką. To­kiais at­ve­jais la­bai sun­ku nu­si­ teik­ti var­žy­boms, joms ati­duo­ti vi­są sa­ve. Yra ir ki­to­kių pa­vyz­džių – ži­no­ mų spor­ti­nin­kių, ta­pu­sių mo­ti­no­mis ir pa­sie­ku­sių pui­kių re­zul­ta­tų. „Tur­būt ne ma­no bu­vo tas ke­ lias“, – taip ma­no Edi­ta.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

La­bai lau­kia sa­vo vai­ku­čio

Ita­li­jo­je gy­ve­nan­čių 36 me­tų E.Pu­ čins­kai­tės ir 48 me­tų jos vy­ro Ro­ ber­to Ros­si kū­di­kis tu­rė­tų gim­ti gruo­džio pa­bai­go­je. „Bus in­ten­sy­vūs ma­no Nau­jie­ ji metai“, – džiau­gė­si Edi­ta, be­si­ lau­kian­ti pir­ma­gi­mio.

Ma­nau, kad rea­li­za­ vau sa­ve spor­te, pa­ da­riau tai, ką no­rė­ jau. Ir bū­tent dėl to da­bar la­bai gra­žiai gy­ve­nu nėš­tu­mo lai­ ką – be pa­ni­kos, be stre­so, kad ko nors ne­pa­da­riau. Ki­tais me­tais jos gy­ve­ni­mas kar­ di­na­liai pa­si­keis, bet ji to no­ri. Šiuo me­tu Edi­ta gy­ve­na la­bai gra­žų gy­ve­ni­mo pe­rio­dą ir jau­čia­ si esan­ti be galo lai­min­ga. Ji tvir­ ti­na ap­skri­tai esan­ti lai­min­ga. Tai, ko sie­kė, gy­ve­ni­mas taip ir klos­tė­ si. Su ma­žais nu­kry­pi­mais, sun­ku­ mais, bet sun­ku­mai tik už­grū­di­no. „Ma­nau, kad rea­li­za­vau sa­ve spor­te, pa­da­riau tai, ką no­rė­jau. Ir bū­tent dėl to da­bar la­bai gra­žiai gy­ ve­nu nėš­tu­mo lai­ką – be pa­ni­kos, be stre­so, kad ko nors ne­pa­da­riau. Be bai­mės dėl atei­ties, ku­ri daž­nai bū­din­ga be­si­lau­kian­čio­sioms. Ži­ nau, kad ir šia­me gy­ve­ni­mo eta­

Nuo ger­bė­jų ne­pasp­ruk­si

Pa­si­kei­ti­mai: „Šiuo me­tu gy­ve­nu la­bai gra­žų gy­ve­ni­mo pe­rio­dą”, – džiau­gė­si dvi­ra­čių sporto ka­ra­lie­nė, pa­

sau­lio čem­pio­nė E.Pu­čins­kai­tė.

pe bus sun­ku­mų, kad vis­kas pa­si­ keis, bet į tai žiū­riu ra­miai ir la­bai lau­kiu sa­vo vaikučio“, – už­si­sva­jo­ jo jau­na mo­te­ris. Ji jau ži­no, kad gims ber­niu­kas. Nusp­ren­dė, kad sū­nui var­dą iš­rinks lie­tu­viš­ką. „Pa­var­dė bus ita­liš­ka – vy­ro. O var­dą dar ren­ka­me. Man vy­ras lei­ do nu­spręs­ti, koks bus var­das. Bet bus tik­rai lietuviškas“, – tvir­tai nu­kir­to Edi­ta. Nėš­čios mo­te­rys Ita­li­jo­je me­di­kų ati­džiai ste­bi­mos, nes ten gims­ta­ mu­mas – vie­nas že­miau­sių pa­sau­ ly­je. Tie vai­ku­čiai, anot lie­tu­vai­tės, vi­si su­skai­čiuo­ti. Me­di­ci­ni­niai ty­ ri­mai bū­si­moms mo­ti­noms at­lie­ ka­mi ne­mo­ka­mai. Dai­ro­si lo­ve­lės ir ve­ži­mė­lio

Už ita­lo R.Ros­si E.Pu­čins­kai­tė iš­ te­kė­jo 2001 m. Tos­ka­nos re­gio­ne,

Editos Pučinskaitės asmeninio archyvo nuotr.

Mon­su­ma­no Ter­mė mies­te­ly­je, šei­ma tu­ri nuo­sa­vą na­mą. Ne­to­li įsi­kū­rę Ro­ber­to tė­vai ir ki­ti gi­mi­ nai­čiai. Da­bar lais­vo lai­ko Edi­ta tu­ri į va­ lias. Ji pa­si­džiau­gė, kad na­muo­se pa­ga­liau pa­da­rė re­mon­tą: „Pert­ var­kė­me na­mus. Vis­ką pa­da­rė­me, ko ne­ga­lė­jo­me pa­da­ry­ti per tiek me­tų, nes ne­bu­vo lai­ko net at­si­ kvėp­ti. Se­kė lenk­ty­nės po lenk­ty­ nių, to­dėl re­mon­tus nu­kel­da­vo­me atei­čiai.“ Kam­ba­rį nau­ja­gi­miui tė­vai ren­ gia da­bar. Dra­bu­žė­lių dar ne­per­ ka, ta­čiau lo­ve­lės ir ve­ži­mė­lio jau dai­ro­si. „La­bai ge­ra kal­bė­ti, mąs­ty­ti, skai­ty­ti, gal­vo­ti apie vai­kus. Bet vis tiek kiek­vie­ną mo­te­rį, kol to vai­ku­čio dar ne­lai­ko ran­ko­se, nu­ tvil­ko bai­mė: „O kaip vis­kas bus?“ – kal­bė­jo bū­si­mo­ji mo­ti­na.

Sa­vo ke­liu ėjo ryž­tin­gai

Į dvi­ra­čių spor­to pa­sau­lį E.Pu­ čins­kai­tė įžen­gė nuo 12 me­tų ir ja­me iš­bu­vo apie 22 me­tus. Pa­ siš­ven­tu­si spor­tui, ji il­gam ati­ dė­jo mo­ti­nys­tę. Už­tat su­si­žė­rė vi­sus pres­ti­žiš­kiau­sius ap­do­va­ no­ji­mus: lai­mė­jo pa­sau­lio čem­ pio­na­tą, „Tour de France“, „Gi­ro d’ Italia“ rung­ty­nes. Var­di­jant šiuos nuo­pel­nus, Edi­ta pa­tiks­li­no: „Išs­ky­rus olim­pi­nį me­ da­lį. Ban­džiau jo siek­ti iki pat kar­ je­ros pa­bai­gos, bet olim­pi­nė­se žai­ dy­nė­se man ne­pa­vy­ko.“ Ar ji grau­žia­si dėl to, siel­var­ tau­ja? „Ne, ne­si­grau­žiu, – tvir­tai sa­kė spor­ti­nin­kė. – Aiš­ku, olim­pi­nių žai­dy­nių me­da­lis gal bū­tų gy­ve­ ni­mą šiek tiek pa­kei­tęs. Bū­tų ne­ tei­sin­ga, ne­ma­žai pa­sie­kus, baig­ti kar­je­rą ir grauž­tis. Ji pa­si­bai­gė be

Spor­ti­nių aukš­tu­mų E.Pu­čins­kai­tei pa­dė­jo siek­ti vy­ras Ro­ber­to – tuos me­tus jie gy­ve­no kaip vie­nas žmo­ gus. Dvi­ra­čių spor­tas vi­są gy­ve­ni­ mą bu­vo jo ho­bis. R.Ros­si dir­bo ir fi­zio­te­ra­peu­tu, ir ma­sa­žuo­to­ju, ir ko­man­dų di­rek­to­riu­mi. Bet tai bu­ vo ant­ra­sis jo dar­bas, ku­rį ga­lė­da­vo at­lik­ti lais­va­lai­kiu. Pag­rin­di­nis R.Ros­si dar­bas – svei­ ka­tos ap­sau­gos sis­te­mo­je, jis at­sa­ kin­gas už už­sie­nio pi­lie­čių svei­ka­tos pro­ble­mas Tos­ka­nos re­gio­ne ir sa­vo re­gio­no pi­lie­čių – už­sie­ny­je. Tik bai­gu­si spor­ti­nę kar­je­rą, per­ nai, Edi­ta su Ro­ber­to lei­do­si krui­ zi­niu lai­vu į Is­pa­ni­jos sa­las. „Tuo pa­čiu „Cos­ta Concordia“, ku­ris vė­liau nu­sken­do. Tik ka­pi­ to­nas bu­vo ne tas“, – šmaikš­ta­vo Edi­ta. Grį­žus iš ke­lio­nės jai pa­si­py­lė dvi­ra­čių spor­to vei­kė­jų ir ger­bė­jų skam­bu­čiai, elekt­ro­ni­niai laiš­kai, svei­ki­ni­mai. Ir praė­ju­sie­ji, ir šie me­tai Edi­tai bu­vo įdo­mūs – dvi­ra­ čių sporto ka­ra­lie­nė bu­vo la­bai po­ pu­lia­ri, ją kvies­da­vo į įvai­riau­sius ren­gi­nius.

19

šeštADIENIS, rugsėjo 15, 2012

vakarė

Prabanga dera su kaina

Pa­pil­do­mai: vieš­bu­ty­je įreng­tas kon­fe­ren­ci­jų cent­ras, ban­ke­tų sa­lė,

SPA cent­ras su spor­to sa­le, už­da­ru šil­do­mu ba­sei­nu, dviem pir­ti­mis.

Šalyje duris atvėrė viešbutis, kuriame lengva pasijusti karaliumi.

Sėk­mė: 1999 m. E.Pu­čins­kai­tė ta­po pa­sau­lio čem­pio­ne.

„Bu­vau pri­si­dė­ju­si prie jau­no­ sios kar­tos dvi­ra­ti­nin­kių ug­dy­mo. Šiek tiek bend­ra­dar­bia­vau su „Gi­ro d’ Italia“ ir ki­tų Ita­li­jos lenk­ty­nių or­ga­ni­za­to­riais – pa­dė­jau or­ga­ni­ zuo­ti kai ku­riuos lenk­ty­nių eta­pus Tos­ka­no­je. Ita­li­jo­je ren­gia­mi su mo­te­rų dvi­ra­čių spor­tu ir ap­skri­ tai su dvi­ra­čių spor­tu su­si­ję ren­gi­ nai. Or­ga­ni­za­to­riai ma­ne kvies­da­vo juo­se pa­bū­ti madrina (krikš­ta­mo­ te – liet. k.) – ap­do­va­no­ti nugalė­ tojus“, – juo­kė­si Edi­ta.

Ita­li­jo­je la­bai jau­ čia­si kri­zė: žmo­nės la­biau pra­dė­jo tau­ py­ti, pa­si­da­rė liūd­ nes­ni, la­bai ma­žai ke­liau­ja, bai­gęs uni­ ver­si­te­tus jau­ni­mas ne­ran­da dar­bo.

Ra­šo apie dvi­ra­čių spor­tą

Ita­li­jo­je E.Pu­čins­kai­tė gy­ve­na nuo 1996 m. Ta­da ji pa­si­ra­šė pir­mą­jį sa­vo kont­rak­tą. Lie­tu­vė la­bai grei­ tai pri­pra­to prie tos ša­lies. Lan­kė ita­lų kal­bos pa­skai­tas, la­bai daug mo­kė­si sa­va­ran­kiš­kai, skai­tė. Ypač ak­ty­viai bend­ra­vo su žmo­nė­mis.

Anot Edi­tos, tai – pa­ts ge­riau­sias bū­das iš­mok­ti kal­bą. „Su ko­man­dos drau­gė­mis rei­kė­jo bend­rau­ti ita­liš­kai. Ne­sup­ran­tant kal­bos bū­tų bu­vę sun­ku. Dvi­ra­čių spor­te – sa­vi ko­dek­sai, sa­vos tai­ syk­lės. Per lenk­ty­nes rei­kė­jo tu­rė­ti radijo stotelę ir žai­bo grei­tu­mu su­ pras­ti, apie ką ei­na kal­ba, – aiš­ki­no E.Pu­čins­kai­tė. – Man ita­lų kal­ba – nuo­sta­bi. Sa­vo ži­nias vis to­bu­li­nau ir to­bu­li­nau, pra­dė­jau ra­šy­ti.“ E.Pu­čins­kai­tė bend­ra­dar­biau­ja su ita­liš­ku žur­na­lu „Cyclism“, kai ku­riais in­ter­ne­ti­niais po­rta­lais, ra­ šan­čiais apie dvi­ra­čių spor­tą. Ten ji dės­to sa­vo nuo­mo­nę, pa­sta­bas apie konk­re­čias rung­ty­nes, at­sa­ ko į klau­si­mus. Per­nai Tos­ka­nos re­gio­ni­nė­je te­le­vi­zi­jo­je ve­dė lai­dą apie dvi­ra­čių spor­tą. Tai – jos ho­ bis, už šį dar­bą ne­gau­na jo­kio už­ mo­kes­čio. „Man pa­tin­ka, bai­gus spor­ti­nę kar­je­rą, sa­vo pa­tir­tį per­duo­ti jau­ nes­niems, iš­reikš­ti sa­vo nuo­mo­ nę, – ne­slė­pė Edi­ta. – Kur tik per­nai kvies­da­vo da­ly­vau­ti, vi­sur ei­da­vau.“ Pas­ta­r uo­j u me­t u dėl eko­n o­ mi­n ės kri­z ės tas bend­ra­d ar­b ia­ vi­m as šiek tiek su­m a­ž ė­jo – kai ku­r ie Ita­l i­jos po­r ta­l ai, žur­n a­l ai už­si­da­rė. Va­ka­rie­nė – bend­ra­vi­mo me­tas

Lie­tu­vė pa­ty­rė, kad ne tik Tos­ ka­no­je, bet ir vi­so­je Ita­li­jo­je la­

Editos Pučinskaitės asmeninio archyvo nuotr.

bai jau­čia­si kri­zė: žmo­nės la­biau pra­dė­jo tau­py­ti, pa­si­da­rė liūd­ nes­ni, la­bai ma­žai ke­liau­ja, bai­ gęs uni­ver­si­te­tus jau­ni­mas ne­ ran­da dar­bo. Atos­to­gau­ti rugp­jū­čio mė­ne­sį – se­na ita­lų tra­di­ci­ja. Ta­da už­si­da­ry­ da­vo ma­žos krau­tu­vė­lės, vi­si mies­ tai ap­mir­da­vo, nie­kas ne­dirb­da­vo. Juo­se šur­mu­liuo­da­vo tik tu­ris­tai. Šie­met dau­ge­lis ita­lų dir­bo, ma­žai kas va­žia­vo ato­sto­gau­ti. „Ita­li­jo­je bu­vo eko­no­mi­nis pa­ki­ li­mas, kai ten at­va­žia­vau. Da­bar to ne­bė­ra, sun­ko­ka vi­siems“, – iš ar­ ti ma­to Edi­ta. Ji ir Ro­ber­to šie­met gy­ve­na daug lė­čiau, tu­ri lai­ko bend­rau­ti su drau­gais. Prie na­mo esan­čia­me kie­me­ly­je mėgs­ta reng­ti va­ka­rie­nę ir kvies­tis drau­gų. Ta­da ant gro­ te­lių ke­pa flo­ren­tie­tiš­ką bifš­tek­ są. Tai – po­pu­lia­riau­sias Tos­ka­no­ je jau­tie­nos keps­nys su kau­lu. Prie mė­sos pa­tie­kia tra­di­cio „Chianti“ vy­no, ku­riuo tos­ka­nie­čiai la­bai di­ džiuo­ja­si. „Ir to­kių va­ka­rė­lių dėl kri­zės Ita­li­jo­je su­ma­žė­jo. Bet mes sau tai lei­džia­me, ka­dan­gi dau­ge­lį me­tų gy­ve­no­me su­si­var­žę – kad ne­pra­ ras­čiau spor­ti­nės for­mos, kon­ cent­ra­ci­jos, – paaiš­ki­no Edi­ta. – Bū­da­vo, bai­gia­si vie­nos lenk­ ty­nės – gal­vo­ji apie ki­tas. Gy­ve­ ni­mas bu­vo ne­si­bai­gian­tis ma­ra­ to­nas.“

Ar­ti­mie­ji: su tė­vais Va­le­ri­ja ir Leo­nar­du Pu­čins­kais Edi­ta ato­sto­ga­vo Vo­kie­ti­jo­je.

Pa­ra di­džiuo­siuo­se prie­šais Ka­ted­ ros aikš­tę įsi­kū­ru­sio 5 žvaigž­du­čių vieš­bu­čio „Kem­pins­ki Ho­tel Cat­ hed­ral Square“ apar­ta­men­tuo­se kai­ nuo­ja 1 100 eu­rų ar­ba 3 800 li­tų. Už šią kai­ną – ne tik puoš­ni sve­tai­nė, minkš­ta lo­va su gal­būt šil­ko ar or­ gan­zos pa­ta­lais, pra­ban­gi vo­nia, bet ir pui­kus vaiz­das į Ka­ted­ros aikš­tę. Ko čia ste­bė­tis: įreng­ti vieš­bu­tį kai­ na­vo 40 mln. eu­rų, ar­ba, lie­tu­viš­kai skai­čiuo­jant, 138,4 mln. li­tų. 132 kv. m plo­to pre­zi­den­ti­niai apar­ta­men­ tai dar ne­baig­ti įreng­ti. Pi­giau­si yra stan­dar­ti­niai dvi­ vie­čiai kam­ba­riai, iš jų at­si­ve­ria ne

„Kem­pins­ki Ho­tel Cat­hed­ral Square“ ar­chy­vo nuo­tr.

Ka­ted­ros, o se­na­mies­čio vaiz­dai. Vis dėl­to ir šių kam­ba­rių pa­ros kai­ na pra­si­de­da nuo 260 eu­rų. Ge­ro­kai pa­kra­ty­ti pi­ni­gi­nę tek­tų ir tiems, ku­rie no­rė­tų pa­pie­tau­ti vieš­ bu­čio res­to­ra­ne: karš­tų­jų pa­tie­ka­lų kai­nos pra­si­de­da nuo 65 li­tų. Šis Vil­niu­je ati­da­ry­tas se­niau­sio Eu­ro­po­je pra­ban­gių vieš­bu­čių tink­ lo „Kem­pins­ki Hotels“, tu­rin­čio 73 pen­kių žvaigž­du­čių vieš­bu­čius Eu­ro­ po­je, Vi­du­rio Ry­tų re­gio­ne, Af­ri­ko­je bei Azi­jo­je, vieš­bu­tis – pir­ma­sis Bal­ ti­jos ša­ly­se. Iš dar­buo­to­jų rei­ka­lau­ja­ ma ne­daug: mo­kė­ti ang­lų kal­bą, bent jau jos pa­grin­dus, ru­sų kal­bos ži­nios – pra­na­šu­mas, ir kaž­ko­dėl bū­ti op­ti­ mis­tais. Mė­ne­sį jie bu­vo mo­ko­mi vi­ so­kių su­bti­ly­bių ir ser­vi­so ypa­tu­mų. „Klaipėdos“ inf.

20

šeštADIENIS, rugsėjo 15, 2012

vakarė

Mies­tai virto vai­duok­liais Lais­vė, vie­nat­vė, džiaugs­mas, liū­de­sys ir mil­ži­niš­kos erd­vės vaiz­duo­tei. Taip sa­vo emo­ci­jas api­bū­di­no fo­tog­ra­fas ir me­ni­ nin­kas Ig­nas Mal­džiū­nas. Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Nuos­ta­bios įsi­min­ti­nos pa­mo­kos

Tris mė­ne­sius Ki­ni­jo­je pra­lei­du­ sio 34 me­tų keliautojo tiks­las bu­vo pa­žin­ti penk­ta­da­lį pa­sau­lio žmo­nių mai­ti­nan­čią vals­ty­bę ir fo­to­juos­to­ je už­fik­suo­ti mies­tus vai­duok­lius. „Ki­ni­ja su­ža­vė­jo iš pat pra­džių, nors su ša­lies gy­ven­to­jais be­veik neį­ma­no­ma su­si­kal­bė­ti – jie ne­ mo­ka net po­pu­lia­riau­sių Eu­ro­pos kal­bų. Dėl to gi­lė­jo skaus­min­gas vie­nat­vės jaus­mas. Neap­rė­pia­mi mas­te­liai ir vi­siš­kai ki­to­kia gy­ven­ se­na. Kar­tais at­ro­dy­da­vo, kad net kū­no kal­ba yra skir­tin­ga. Ką jau kal­bė­ti apie po­rei­kį pa­bend­rau­ ti, pa­si­da­ly­ti po­ty­riais, už­si­sa­ky­ ti mais­to. Žmo­nių ma­sės tar­si iš­ ny­ko. Lai­kas ma­nęs ne­ri­bo­jo, to­dėl prie to įpra­tau, – su­si­su­kęs ta­ba­ ko su­kti­nę, už­si­rū­kė me­ni­nin­kas. – Bet tai bu­vo nuo­sta­bios pa­mo­ kos. Lai­kas, kai ga­li pa­bū­ti su sa­vi­ mi – neį­kai­no­ja­mas. Įgau­ni ra­my­ bės, su­si­tai­kai su neiš­ven­gia­mais da­ly­kais, li­ki­mu, pa­si­duo­di sro­vės tėk­mei.“

Iš to­lo at­ro­do įspū­ din­gai: dan­go­rai­žiai, pre­ky­bos cent­rai, mie­ga­mie­ji ra­jo­nai la­biau pa­na­šūs į ma­ke­tą nei į gy­vą mies­tą.

Daž­nai ke­liau­jan­čio po my­li­mą Azi­ją netu­ris­ti­niais marš­ru­tais, taip ir ne­ma­čiu­sio gar­sio­sios Ki­nų sie­nos ar Te­ra­ko­tos ar­mi­jos, I.Mal­ džiū­no tiks­las šį­kart bu­vo mies­tai vai­duok­liai. „Tai – di­de­li, daž­nai dy­ku­mo­se sta­to­mi mies­tai, ku­riuo­se gy­ven­ ti bran­gu, su­si­sie­ki­mas ne­pa­to­gus, to­dėl jie be­veik tuš­ti, – iš­pūs­da­mas dū­mus aiš­ki­no Ig­nas. – Jie pa­ma­žu griū­va, raukš­lė­ja­si, taip ir ne­su­lau­kę gy­ven­to­jų. Iš to­lo at­ro­do įspū­din­ gai: dan­go­rai­žiai, pre­ky­bos cent­rai, mie­ga­mie­ji ra­jo­nai la­biau pa­na­šūs į ma­ke­tą nei į gy­vą mies­tą. Žen­gus į juos api­ma la­bai keis­tas ne­pa­tir­tas jaus­mas. At­ro­do, kad vi­si žmo­nės tuoj tuoj tu­rė­tų iš kaž­kur grįž­ti. Kai kur sta­to ar ką nors griau­na pa­vie­ niai dar­bi­nin­kai, dir­ba vie­ni­ši va­ly­ to­jai, kar­tais pra­va­žiuo­ja pra­ban­gios ma­ši­nos tem­dy­tais lan­gais.“ Bu­vo se­ka­mas

Per tris mė­ne­sius tru­ku­sią ke­lio­ nę I.Mal­džiū­nas ne­su­ti­ko blo­gų, pik­tų žmo­nių. Vis dėl­to ki­nams, kaip ir vi­sų tau­ty­bių žmo­nėms, ma­lo­niau, kai, kal­bant apie juos, jų ša­lį, ak­cen­tuo­ja­ma ge­ro­ji, gra­ žio­ji pu­sė. Už­sie­nie­čiai nė­ra lau­ kia­mi ne­tu­ris­ti­nė­se Ki­ni­jos vie­to­se.

Nu­si­lei­dęs Šan­cha­jaus oro uos­te, fo­tog­ra­fas 50 va­lan­dų va­žia­vo trau­ ki­niu iki Kun­min­go, Ju­na­nio pro­ vin­ci­jos. Iš ten, vis iš­klys­da­mas iš ke­lio, ju­dė­jo vie­no iš ke­lio­nės tiks­lų – šiau­ri­nė­je In­ner Mon­go­lia vals­ti­ jo­je esan­čio Or­dos mies­to link. Il­go­je ke­lio­nė­je tau­py­da­mas pi­ni­ gus Ig­nas ap­si­sto­da­vo ir itin kuk­ liuo­se vieš­bu­tė­liuo­se, nak­vy­nės na­muo­se ar net va­di­na­muo­siuo­se kek­šy­nuo­se, kons­pi­ra­ci­niuo­se bu­ tuo­se. Ne iš vie­no bu­vo ne­del­siant iš­pra­šy­tas: už­sie­nie­čiui ne­va­lia gy­ ven­ti ma­žiau nei tri­jų žvaigž­du­čių vieš­bu­čiuo­se. „Ten vis­kas ste­bi­ma, nes la­bai grei­tai, ma­tyt, ga­vęs pa­rei­gū­no įsa­ky­mą, atei­da­vo šei­mi­nin­kas ir pa­pra­šy­da­vo iš­si­kraus­ty­ti, – pa­ty­ rė Ig­nas. – Ne­kart ma­ne se­kė. Ei­nu pės­čias, pa­ma­tau ap­leis­tą dar­že­lį, ren­giuo­si fo­tog­ra­fuo­ti. Iš pa­skos va­žiuo­jan­ti ma­ši­na priar­tė­ja, iš jos iš­li­pa po­li­ci­nin­kai ir man­da­giai, bet pri­myg­ti­nai kū­no kal­ba duo­da su­ pras­ti, kad to da­ry­ti ne­va­lia.“ Pras­čiau­sia ir pi­giau­sia vie­ta, kur te­ko gy­ven­ti? Ki­ni­jos kal­nuo­ se I.Mal­džiū­nas nak­vo­jo kal­ne iš­ raus­ta­me ir įreng­ta­me kam­ba­ ry­je su mil­ži­niš­ka lo­va šil­do­mu čiu­ži­niu, kom­piu­te­riu, in­ter­ne­tu ir mais­tu tris kar­tus per die­ną mo­ kė­da­mas pen­kis do­le­rius per pa­rą. Hon­kon­ge gy­ve­no ma­ža­me 17-uo­ ju nu­me­riu pa­žy­mė­ta­me kam­ba­ rė­ly­je, esan­čia­me 17-ame aukš­te. Mie­go­jo 17-oje lo­vo­je. Ta­me pa­čia­ me kam­ba­rė­ly­je bu­vo ap­gy­ven­din­ ti dar de­vy­ni vy­rai iš Af­ri­kos, Ja­po­ ni­jos, In­di­jos, Eu­ro­pos ša­lių. Ig­nas tu­rė­jo tai­ky­tis su pra­kai­to tvai­ku, knar­ki­mu, skir­tin­gu pa­ros me­tu pa­rei­nan­čiais ar išei­nan­čiais kam­ ba­rio drau­gais. Už vi­sa tai te­ko mo­ kė­ti 50 do­le­rių per pa­rą. „Kiek­vie­na pa­tir­tis yra ver­tin­ ga tiek po­jū­čių, tiek pa­gau­tų kad­ rų atžvilgiu“, – juo­kė­si Ig­nas. Di­džiau­sia­me cent­re – tuš­čia

„Ma­no ke­lio­nės pa­švęs­tos fo­tog­ ra­fi­jai, to­dėl aš jau se­niai žvel­giu į pa­sau­lį tar­si pro ob­jek­ty­vą. Kuo keis­tes­nė ap­lin­ka, kuo stip­res­nis at­stu­mas tarp to, ką jau esu ma­tęs ir ką ma­tau, tuo lai­min­ges­nis esu. Ga­liu dvi tris die­nas ei­ti pės­čio­mis, kel­tis penk­tą va­lan­dą ry­to dėl vie­no įdo­maus kad­ro“, – ste­bi­no Ig­nas. Ki­ni­jo­je jis ke­lia­vo ne­šda­mas ke­lias­de­šimt ki­log­ra­mų sve­rian­ čią man­tą, ku­rią su­da­rė fo­tog­ra­fi­ jos reik­me­nys: „Ha­selb­lad“ 501 cm fo­toa­pa­ra­tas, sto­vas, 200 fo­to­juos­ te­lių (tie­sa, pa­sta­rų­jų at­sar­gas te­ko pa­si­pil­dy­ti Hon­kon­ge), jų ap­sau­ga nuo x-ray spin­du­lių daik­tų ske­na­ vi­mo apa­ra­tuo­se. Juk kup­ri­nę per­ švies­da­vo vi­sur – ne tik oro uos­te, bet ir trau­ki­nių, au­to­bu­sų sto­ty­se, kel­tuo­se. Di­de­lį įspū­dį Ig­nui pa­da­rė mies­ tas vai­duok­lis Or­dos ir di­džiau­sias pa­sau­ly­je pre­ky­bos cent­ras „South Chi­na Mall“, ku­ria­me, uži­man­čia­

Įvaiz­dis: iš to­li neat­ro­do, kad tai neap­gy­ven­din­tas mies­tas vai­duok­lis.

Ig­no Mal­džiū­no asmeninio archyvo nuotr.

Jaus­mas: modernioji architektūra ir šimtamečių pastatų griuvėsiai dviprasmiškai veikia vaiz­duo­tę.

me 660 tūkst. kv. m plo­tą, tu­rė­tų veik­ti 2 350 par­duo­tu­vių. Bend­ ra šio pra­mo­gų ir pre­ky­bos cent­ro erd­vė – net 892 tūkst. kv. m. „Ir be­veik vis­kas ap­leis­ta, tuš­ čia, ap­si­lu­pi­nė­ję. Tik kai kur su­ tik­si vie­ną ki­tą žmo­gų, dir­ba tik ke­li mil­ži­niš­ko cent­ro sraig­te­liai, – ro­do pre­ky­bos cent­ro nuo­trau­ kas I.Mal­džiū­nas. – Jais ta­pę sa­vi­ti lon­do­nai, ve­ne­ci­jos, egip­tai. Daug pa­sau­lio ko­pi­jų. Ir vis­kas tuš­čia, ny­ku, mis­tiš­ka.“ Koks jaus­mas, ap­si­lan­kius mies­ te vai­duok­ly­je, kur gre­ta jo iš­džiū­ vu­si net Si­ja­no upė? „Tar­si mė­nu­ly­je ar­ba kom­piu­te­ri­ nio žai­di­mo de­monst­ra­ci­nės ver­si­ jos pir­ma­me ly­gy­je. Poe­tiš­ka ir niū­ ru“, – su­si­su­kęs jau tre­čią ci­ga­re­tę ieš­ko­jo žo­džių I.Mal­džiū­nas. Nak­tį, pės­čio­mis, dvi­ra­čiu

Kar­tą, kai su nie­kuo ne­bu­vo kal­ bė­jęs net dvi sa­vai­tes, vie­no mies­ tų vai­duok­lių už­so­din­ta­me, bet jau nu­džiū­vu­sia­me par­ke Ig­nas su­ti­ko in­ter­je­ro di­zai­ne­rį, su ku­riuo grei­ tai su­si­bi­čiu­lia­vo. „Ta­da pa­pra­šiau ki­no, kad nu­si­ ves­tų ma­ne į tuos se­nus fan­tas­ti­ nius fil­mus pri­me­nan­čius pa­sta­tus. Jis ten rū­pi­no­si ke­lių bu­tų in­ter­ je­rais. La­bai nu­ste­bau, kai, pe­rė­ję smė­liu ir dy­ku­mų dul­kė­mis už­pus­ ty­tais kie­mais, pės­ti pa­ki­lę į pa­sku­

ti­nį na­mo aukš­tą, nes lif­to taip ir ne­pa­vy­ko pri­vers­ti pa­ju­dė­ti, įė­jo­me į pra­ban­giai įreng­tą Vik­to­ri­jos lai­kų sti­liaus bu­tą. Ja­me iš­vy­dau se­no­vi­ nių minkš­tų bal­dų ko­pi­jas, ant sie­ nų ka­bo­jo pa­veiks­lai, ant lo­vų kva­ pus sklei­dė skin­tos le­li­jos, ap­link laks­tė va­ly­to­jos ir kaž­ko­kie svar­būs as­me­nys. Šis bu­tas par­duo­da­mas, ta­čiau na­me kol kas nie­kas ne­gy­ ve­na – tuš­čia“, – ste­bi­nu­sius vaiz­ dus pri­si­mi­nė I.Mal­džiū­nas. Šioje ke­lio­nėje jis ne­re­tai ei­ da­vo pės­čio­mis po 20 ki­lo­met­rų per die­ną, nuo­mo­da­vo­si dvi­ra­tį ar tran­zuo­da­vo, kad pa­tek­tų į vie­tas, apie ku­rias ne­bu­vo nie­ko gir­dė­jęs, kur ne­va­žiuo­da­vo trau­ki­niai. Ig­nas in­tui­ty­viai nu­jaus­da­vo lai­mi­kį. Mis­ti­kas fo­tog­ra­fas ei­da­ vo fo­tog­ra­fuo­ti ir nak­tį. Tie­ sa, tam tek­da­vo lauk­ ti ge­ro oro, žvaigž­džių, švie­čian­čio mė­nu­lio, ypač – pil­na­ties. Tuo­ met – sprag­te­lė­ji­mas ir 15–20 mi­nu­čių eks­ pozicija.

„No­riu, kad kiek­vie­na ma­no nuo­trau­ka pa­sa­ko­tų is­to­ri­ją, kad su­kel­tų žmo­nėms sa­vi­tų emo­ci­ jų, mo­men­ti­nių ar eg­zis­ten­ci­nių, – sa­vo tiks­lus nu­brė­žė fo­tog­ra­ fas I.Mal­džiū­nas, nuo­trau­kų apie Ki­ni­ją pa­ro­dą spa­lio vi­du­ry­je ir lapk­ri­čio pra­džio­je su­reng­sian­ tis Vil­niu­je ir Kau­ne. – Ten jau­ čiau vie­nat­vę, lais­vę, džiaugs­mą ir liū­de­sį. Ga­vau dau­giau, nei ti­ kė­jau­si.“

Lai­kas: Ki­ni­jo­je I.Mal­džiū­nas pra­lei­do tris mė­ne­sius.

Orai

Savaitgalį Lietuvoje numatomi vėsūs orai su lietumi. Šiandien daugelyje rajonų protarpiais lis. Temperatūra 15–17 laipsnių šilumos. Sekmadienį orai gerės. Lietaus bus nedaug, vėjas rims, bus vidutiniškai šilta: naktį – 7–14, dieną – 17–19 laipsnių šilumos.

Šiandien, rugsėjo 15 d.

+17

+14

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+17

Šiauliai

Klaipėda

+15

Panevėžys

+15

Utena

+17

6.51 19.36 12.45

259-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 107 dienos. Saulė Mergelės ženkle.

Tauragė

+16

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +32 Berlynas +17 Brazilija +31 Briuselis +18 Dublinas +16 Kairas +33 Keiptaunas +24 Kopenhaga +18

kokteilis Sun­ku mums, vy­rams Vė­lai pa­rei­na­me į na­mus. „Mei­lu­žę įsi­ tai­sei, pa­leis­tu­vi?!“ – prie­kaiš­tau­ja jos. Anks­ti pa­rei­na­me. „Gal aš už ta­ve dirb­ siu, vel­tė­di?!“ – rė­kia jos Daug dir­ba­me. „Rei­kė­tų pa­ž iū­rė­ti, ką tu ten taip dir­bi!“ – bur­ba. Ma­žai dir­ba­me. „Šei­mos ne­ga­li iš­mai­ tint, iš­si­gi­mė­li!“ – bau­bia žmo­nos. Ma­žai už­dir­ba­me. „Iš ta­vo at­ly­gi­ni­mo net ka­tė ne­tu­r i kuo tuš­t in­t is!“ – prie­ kaiš­tau­ja pa­čios. Daug už­dir­ba­me. „Įsi­vaiz­duo­ju, kiek tu nuo ma­nęs nu­su­ki, kai tiek už­dir­bi!“ – akis ka­bi­na ant­ro­sios pu­sės. Daug gau­na­me ma­žai dir­ba­mi. „Ne­ma­ niau, kad te­ku už ban­di­to!“ – šnai­ruo­ ja mo­te­rys. Ma­žai gau­na­me daug dir­ba­mi. „To­kių mul­kių, ku­rie ar­tų už ska­ti­kus, su švie­ sa rei­k ia paieš­ko­t i!“ – kri­t i­kos ne­gai­l i silp­no­sios ly­ties at­sto­vės. Ma­žai dirb­da­mi ma­žai gau­na­me. „Pa­ žiū­rėk į ma­ne – ne­ga­liu net gat­vė­je pa­ si­ro­dy­ti!“ – nirš­ta da­mos. Daug dirb­da­mi daug gau­na­me. „Ši­tiek už­dir­bi, o aš tre­čią die­ną tais pa­čiais kai­li­niais tu­riu vil­kė­ti!“ – šnai­ruo­ja jos. Ne­pa­de­da­me tvar­ky­tis na­mie. „Aš tau ne­su na­mų dar­bi­n in­kė!“ – še­pe­čiais mo­juo­ja mo­te­rys. Pa­de­da­me tvar­k y­t is. „Ge­r iau jau ant so­fos dryb­so­tum, at­grub­na­gi!“ – am­ži­ nai joms neį­tin­ka­me. Ne­do­va­no­ja­me gė­lių. „Kai any­tos gi­mi­ mo die­na, tai net mi­mo­zų le­ki pirk­ti!“ – kan­džio­ja­si žmo­nos. Do­va­no­ja­me gė­lių. „Kai­my­nas sa­viš­kei vi­są gė­ly­ną už­so­di­no, o čia mat tris nu­ su­su­sius gvaz­di­kus šiaip ne taip iš­dre­ bi­no!“ – ko­jo­mis trep­si mad­mua­ze­lės. Ne­s a­ko­me švel­n ių žo­d žių. „Tei­sin­ gai ma­ma sa­kė, kad jie tik iki ves­tu­vių švel­nūs!“ – ata­kuo­ja my­li­mo­sios.

Londonas +21 Madridas +33 Maskva +20 Minskas +15 Niujorkas +25 Oslas +18 Paryžius +21 Pekinas +26

Šiandien

Vėjas

4–8 m/s

Vilnius

Marijampolė

+16

Alytus

Vardai Šiandien: Erdvilas, Eugenija, Nikodemas, Rimgailė, Rolandas, Vismantas. Rytoj: Alemandas, Edita, Eufemija, Gediminas, Jogintė, Kamilė, Kipras, Kiprijonas, Kornelijus, Rimgaudas.

rugsėjo 15-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

13

14

14

14

9

14

15

15

13

5

13

17

16

14

7

rytoj

pirmadienį

1812 m. Na­po­leo­no ka­ riuo­me­nė įsi­ver­žė į Mask­ vą ir ne­t i­kė­t ai ra­do šį mies­tą nu­nio­ko­tą gais­rų. 1890 m. gi­mė bri­t ų ra­ šy­to­ja Agat­ha Chris­t ie. Jos de­tek­ty­vi­nių ro­ma­ nų kny­gų bu­vo par­duo­ ta dau­giau nei 100 mi­li­ jo­nų ir iš­vers­ta dau­giau nei į 100 pa­sau­lio kal­bų. Mi­rė 1976 m. 1916 m. pir­mą kar­tą Pir­ ma­ja­me pa­s au­l i­n ia­me ka­re Va­ka­r ų fron­te bri­ tai pa­nau­do­jo tan­kus.

1984 m. gi­mė Di­d žio­ sios Bri­ta­ni­jos prin­cas Har­ry.

1990 m. al­ka­ni Ira­ko ka­ rei­viai oku­puo­ta­me Ku­ vei­te sker­dė zoo­lo­g i­jos so­do gy­vū­nus. 2000 m. rug­sė­jo 15 – spa­ lio 1 d. vy­ko XXVII olim­ pi­nės žai­dy­nės – pa­sku­ ti­nės XX a. žai­dy­nės Sid­ nė­ju­je (Aust­ra­l i­ja). Ug­n į sta­d io­no au­k u­re įžie­bė abo­r i­ge­nų kil­mės bė­g i­ kė K.Fry­man. 2008 m. mi­rė ži­no­mas ak­to­r ius ir re­ž i­s ie­r ius Vik­to­ras Šin­ka­riu­kas.

Orai ru­de­niš­kai malonūs Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Sa­vait­ga­lį ir atei­nan­čios sa­vai­ tės pra­džio­je pro­gno­zuo­ja­mi šil­ti ir švel­nūs orai, lei­sian­tys pa­si­mė­ gau­ti ru­dens ma­lo­nu­mais.

Šeš­ta­die­nį nu­ma­to­mi ne­pas­to­ viai de­be­suo­ti su trum­pais lie­tu­ mis orai, pūs piet­va­ka­rių ar va­ka­rų vė­jas, siek­sian­tis 10–15 met­rų per se­kun­dę. Die­ną oras šils iki 15–17

Prie­sai­ka: klai­pė­die­čiai Do­vi­lė ir And­rius bu­vo pir­mie­ji, su­si­tuo­kę mies­to

ro­tu­šė­je. Jų ce­re­mo­ni­jai me­ras V.Grub­liaus­kas už­lei­do sa­vo ka­bi­ne­tą.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Su­si­tuo­kė me­ro ka­bi­ne­te a.aleksejunaite@kl.lt

Mies­to ro­tu­šė­je pir­mo­ji klai­pė­die­ čių po­ra pri­sie­kė am­ži­ną mei­lę. Jau­na­ve­džiai san­tuo­kos įža­dus iš­ ta­rė Klai­pė­dos me­ro Vy­tau­to Grub­ liaus­ko ka­bi­ne­te.

Čes­ka (ir dar mo­te­rys apie vy­rus sa­ko: „Vy­rai kaip svo­gū­nai – nu­lu­pi ir ne­lie­ka nie­ko ki­to, kaip verk­ti)

+15

+17

orai klaipėdoje

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė

Kal­ba­me švel­nius žo­džius. „Įdo­mu, ko­ kia pem­pė ta­ve to­kių žo­de­lių iš­mo­kė?!“ – vėl tu­ri prie­žas­tį prie­kaiš­tau­ti. Iš­ne­ša­me šiukš­les. „Pas mei­lu­žę išė­jo!“ – įta­ri­mais lai­do­si mo­te­rys. Ne­ne­ša­me šiukš­lių. „Lauk iš na­mų!“ – švokš­čia jos. Žiū­r i­me te­le­vi­zo­r ių. „Tu tik ant lo­vos dryb­so­t i mo­k i!“ – ne­duo­da ra­my­bės šir­šės. Ne­ž iū­ri­me te­le­vi­zo­riaus. „Tau tik vie­ nas da­ly­kas gal­vo­je!“ – zir­zia po­nios.

Praha +19 Ryga +16 Roma +25 Sidnėjus +21 Talinas +16 Tel Avivas +32 Tokijas +30 Varšuva +18

So­viet­me­čiu sta­ty­ti San­tuo­kų rū­mai įtin­ka ne kiek­vie­nai jau­nai po­rai. Už tam tik­rą mo­kes­tį jie ga­li pa­si­rink­ti ki­tą vie­tą, ku­rio­je no­rė­tų bū­ti su­tuok­ti. Me­ras prieš ku­rį lai­ ką Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riaus dar­buo­to­jams į ga­li­mų san­tuo­kos vie­tų są­ra­šą pa­siū­lė įtrauk­ti ir sa­ vo ka­bi­ne­tą. At­si­ra­do ir su­si­gun­ džiu­sių­jų šiuo pa­siū­ly­mu. Jau­na­ve­džiai su gi­mi­nė­mis ro­ tu­šė­je va­kar pa­si­ro­dė po dar­bo va­ lan­dų, kad ne­truk­dy­tų čia įsi­kū­ru­ siai mies­to val­džiai. Kol bu­vo lau­kia­ma jau­no­sios ir Met­ri­ka­ci­jos sky­riaus dar­buo­to­ jų, V.Grub­liaus­kas ne­ri­mas­tin­gai žval­gė­si į du­ris.

„O jei teks imp­ro­vi­zuo­tai su­ tuok­ti? Ką rei­kė­tų pa­sa­ky­ti jau­nie­ siems?“ – juo­ka­vo me­ras. Apie 16 val. į me­ro ka­bi­ne­tą įžen­ gė ir nuo­ta­ka, ly­di­ma tė­vo. Pa­ti ce­re­ mo­ni­ja už­tru­ko ke­lio­li­ka mi­nu­čių. Pir­ma­sis su­tuok­ti­nius 32-ejų Do­vi­lę ir 28-erių And­rių Gon­čia­ ro­vus pa­svei­ki­no Klai­pė­dos me­ras V.Grub­liaus­kas. „Mes ne­ga­li­me su­si­tuok­ti baž­ ny­čio­je, nes esa­me skir­tin­gų ti­kė­ ji­mų. Abu esa­me klai­pė­die­čiai, bet mū­sų San­tuo­kų rū­mai ne­pa­si­kei­ tę nuo so­viet­me­čio lai­kų. Mes no­ rė­jo­me di­des­nės šven­tės, gra­žes­ nės ap­lin­kos, to­dėl ir pa­si­rin­ko­me mies­to ro­tu­šę“, – apie idė­ją tuok­tis me­ro ka­bi­ne­te pa­sa­ko­jo jau­no­ji. Jau­na­ve­džiai džiū­ga­vo, jog vos pa­skam­bi­nę me­rui iš kar­to iš­gir­do pri­ta­ri­mą to­kiai ce­re­mo­ni­jai. Jie pri­si­pa­ži­no ne­ži­no­ję, kad bus pir­mo­ji po­ra, su­si­tuo­ku­si mies­to ro­tu­šė­je, ir tai juos nu­ste­bi­no, kaip ir san­tuo­kos pa­liu­dy­ti su­si­rin­kęs gau­sus bū­rys žur­na­lis­tų.

laips­nių, nak­tį bus po­rą laips­nių vė­siau. Sek­ma­die­nį, pir­ma­die­nį ir ant­ra­ die­nį nu­ma­to­mi pa­na­šūs orai. Lie­ taus ne­lau­kia­ma. Piet­va­ka­rių vė­jas su­švel­nės iki 5–10 met­rų per se­kun­dę. Die­no­mis nu­ma­to­ma 17–20 laips­nių, o nak­ti­nis 12–15 laips­nių ši­lu­ma. Nuo tre­čia­die­nio orai kei­sis. Lau­kia­mi la­biau de­be­suo­ti orai, pro­tar­piais bus ir lie­taus.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.