2012-09-17 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

PIRMADIENIS, RUGsÄ—jO 17, 2012

www.kl.lt

=6?:.162;6 @ ?B4@Âź7<

217 (19 518) $

11

RUBRIKA

c ZNabaV`-XY Ya ?RQNXa\_Vb` CVQZN[aN` :Na baV` aRY % #%# " ddd Wb_N ! Ya

Skolintos jĹŤ ri

PareigĹŤnai girtĹł vairuotojĹł pakiĹĄomis nesusigundÄ—.

Miestas 3p.

JĹŤrininkai: JĹŤros ĹĄventÄ— kasmet prastÄ—ja

Vakarų ťalių ambasadų apgultis Islamo ťalyse tęsiasi.

Vidmantas

v.matutis@

JĹŞRA

nÄ—s tradicijo s

Lietuvoje bevei k nÄ—ra istorin iĹł jĹŤrinÄ—s kultĹŤros tradicijĹł, kurios pasaulyje kĹŤrÄ—si iki praÄ—jusio amĹžia us pradĹžios. Turim e tik skurdokÄ…, su pamario Ĺžvejyba susietÄ… folklorÄ… ir tarybiniais metais kurtas jĹŤrines daina s.

Matutis

kl.lt

Ĺ ventÄ—s kasmet

prastÄ—ja

Dar diskutuo jama – gerai yra tai, kad ar KlaipÄ—doje jĹŤrinisblogai tĹŤrinis paveldas kul- ď Ž KultĹŤra: beveik iĹĄskirtina WĂ­_V[Ă›` cR[aĂ›` 8YN pristatomas viename renginyje i V]Ă›Q\WR N`\PVWb\WN JĹŤros ĹĄventÄ—je. – `V `b `R[\cV[VĂş YNVcĂş Didesni ar maĹžesni tÄ—je jis paskÄ™sta DaĹžnai ĹĄioje ĹĄven ]N_NQNV` fTVb\WN jĹŤrinÄ—s kultĹŤros, tarp gausybÄ—s [Ă˜VNV` WĂ­_V[V[XNV` Q giniĹł. BĹŤna ren- kiekvientradicijĹł blyksniai bĹŤna ir taip, kad NV[\ZV` oje JĹŤros ĹĄventÄ—je. jĹŤriĹĄkiausi renginiai „nukiĹĄam met jĹł buvo CVQZN[a\ :N Ĺ iei“ ÄŻ prasÄ?iaus abĂ˜V\ [b\a_ laikÄ… ir jĹŤriniĹł iÄ… siĹŤlÄ— rengtismaĹžiau. A.Guzauskas ir tikrai jĹŤriĹĄkÄ… keli entuziast dainĹł klausosi tik daryti ai bei patys padalyviai. renginio Tuomet2014 metĹł JĹŤros ĹĄventÄ™. bus minimas Kita vertus 80-metis, kai Lietuvoje – pastebÄ—jo jĹŤriniĹłJĹŤros ĹĄventÄ—s, kaip pradÄ—tos ĹĄvÄ™sti ros ĹĄventÄ—s. JĹŤzatorius Algirdas renginiĹł organiGrybas, yra riausias laikas ge- BaisĹŤs kĹŤrybinei ataskaiprietarai tai pateikti. KlaipÄ—dos etnokultĹŤ BÄ—da ĹĄventÄ—s, jĹŤrininkĹł tik ta, kad JĹŤros ros vertinimu, kas- rektorÄ— NijolÄ— SliuĹžinsk centro dimet prastÄ—ja. ienÄ— paste- Algirda bÄ—jo, kad jĹŤrinio s Guzauskas: drĹł sutarimĹł Nesurandama benLietuvoje beveik folkloro tradicijĹł dÄ—l kai kuriĹł renginiĹł. Vytautas Petruli jĹŤriniĹł atstovauj nÄ—ra. IĹĄ a tik pamario dalies jam JĹŤros ĹĄventÄ—je s: „JĹŤros ĹĄventÄ—se kraĹĄto ĹžvejĹł dainos. Jose Olga Ĺ˝alienÄ— turÄ—tĹł bĹŤti tadienÄŻ duokl penkAr jĹŤriniĹł netgi jĹŤra neminim giau dÄ—mesio : dau- Tai susiform dainĹł LieÄ— turi a. avo istoriĹĄkai ĹžvejĹł gyvenimuskiriama jĹŤrininkĹł, tuvoje neliko NÄ—ra blogai Ä?ia nebepake , ir nieko bĹŤti atiduota isi. , jei ĹĄventÄ—s metu i, tradicijoms. JĹŤros , ar jĹŤs, kams, o ĹĄeĹĄtadjĹŤrininJĹŤrinÄ—s dainos lietuviai, nemok tojame tarpta atkarturÄ—tĹł bĹŤti penktadienÄŻ duoklÄ— ir kai kurios ienÄŻ – cijos yra atiduota jĹŤrininka utines ate tradijĹł dainuoti o ĹĄeĹĄtadien tradicijas. ms, Dominuopasiskolintos iĹĄ kitĹł ĹĄaliĹł. Ĺžvejams. Man į– – klausÄ— ÄŻ Lietuvos ĹĄvenja vokieÄ?iĹł, ĹĄventÄ— be ĹžvejųŞvejams. Man JĹŤros olandĹł, ĹĄko- tÄ— be ĹžvejĹł bendrakursi jĹŤrinÄ— veikla tĹł jĹŤrinÄ— kultĹŤra. dienos yra tarsi dienos yra lykos be kiauĹĄiniĹł Ĺł VeNetgi Latvijoje, tarsi Velyko kimÄ… iĹĄ Izraeli susiti“, – svarstÄ— pa, tradicijos trumniĹł renginiĹł kuri lyg ir jĹŤriĹĄs be kiauo atvyorganizatorius jĹŤri- kesnÄ— ĹĄalis nei ĹĄiniĹł. das Guzauska kÄ™s buvÄ™s Lietuva, Algir- ja iĹĄ kos. Ĺ˝vejoj mens. klaipÄ— vokieÄ?iĹł skolintos dominuoant dieJo nuomone ir iĹĄverstos tis Saulius jĹŤrinÄ—s dainos. lÄ—mis valtelÄ— nedide, Steicas. labiau turÄ—tĹł ÄŻ jĹŤrinius renginius mis daibĹŤti ÄŻtraukiam „NÄ—ra nuoti nebuv nimas – per as jau- tautines blogai, jei atkartojam populiariÄ… muzikÄ…, e o tarpkada. kius, jĹŤrines ĹĄo- veikla tradicijas. Lietuvos jĹŤrinÄ— mus nebuvo“, – pastebÄ—jo ir ĹžvejiĹĄkas labai trumpa, vos jĹŤrĹł muziejau tradicijas. Lietu- leisti TurÄ—tĹł bĹŤti todÄ—l ir jos menkos. ir jĹŤriniĹł s direktorÄ— MĹŤsĹł Ĺžvejai tradici- ga Ĺ˝alienÄ—. nuostata, kad ÄŻvesta ir privaloma Ol- riĹł pagrindÄ… posakiĹł knygelÄ™, Ĺžuvis dÄ— ku- tokio nedidelÄ—se valtelÄ—se, gausudaro ĹžvejiĹĄki Lietuvos jĹŤrĹł prekybininkai per JĹŤros ĹĄventes poelgio jĹŤros Ĺ ios rĹŤĹĄies kur tilpo po prietarai. 2-3. Jie nedainavo muziejus kartu valdovas suEtnokultĹŤros liaus aprangÄ…. vilkÄ—tĹł jĹŤrinio stisu darbuotoj folklorÄ… surinko muziejaus pykdavo ir sukeldav centru surinko JĹŤrinÄ—s dainos , nes nebuvo kada. o audrÄ…. Ĺ˝veas Romas AdomaviÄ? jai iĹĄtraukda kas dainas, ĹžvejiĹĄvo pririĹĄtÄ… Ĺžaidimus ir „Kai kurie prietarai ius. liuose Ĺžvejybos susiformavo didekatinÄ… ir iĹĄleido rinkinÄŻ. Ketinama laivuose, kokiĹł baisĹŤs. Pa- grÄŻĹždavo namo“, – JĹŤrĹł vyzdĹžiui, Ĺžvejai pakartoti pas Lietuvos ÄŻ laivelÄŻ imda- koordinacinÄ—s tarybos kultĹŤros jĹŤrĹł muziejus jo leidimÄ…. vo katinÄ…. posÄ—dyje planuoja iĹĄpasakojo Lietuvos Kai jiems nusibosd vo Ĺžvejoti mesdavo jĹŤrĹł muziejau as jÄŻ ÄŻ jĹŤrÄ…. DÄ—l darbuotoja Nika PuteikienÄ—.

Ĺ iandien priedas

Pasaulis 9p.

Di­des­nÄ— al­ga – tik mi­ra­Şas

Kaina 1,30 Lt

13

„Jō­ros ĹĄven­tÄ— be Ĺžve­jĹł die­nos – tar­si Ve­ly­kos be kiau­ťi­niĹł.“ Ren­gi­niĹł re­Şi­sie­rius Al­gir­das Gu­zaus­kas ma­no, kad jō­ri­nin­kams ĹĄven­tÄ—­se ski­ria­ma per ma­Şai dÄ—­me­sio.

11p.

Re­no­va­ci­ja – vi­sa­me kvar­ta­le Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

Uos­ta­mies­Ä?io val­dĹžia ban­dys iť­ju­ din­ti dau­gia­bu­Ä?iĹł na­mĹł re­no­va­ci­ jÄ…. Vie­no kvar­ta­lo pa­sta­tams jau ren­gia­mi pro­jek­tai. At­si­nau­jin­ti bus ska­ti­na­mi ir na­mai, ku­riuo­se sa­vi­val­dy­bÄ— tu­ri pu­sÄ™ ar dau­giau bu­tĹł.

„„Rea­ly­bÄ—: dau­ge­lis dar­buo­to­jĹł, ga­vÄ™ at­ly­gi­ni­mÄ…, vis dar pri­va­lo ati­dĹžiai pla­nuo­ti sa­vo iť­lai­das, kad pi­ni­gĹł uŞ­tek­tĹł iki ki­tos al­gos. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

At­ly­gi­ni­mĹł di­di­ni­mas – neiť­ven­gia­mas, nes tai vie­nin­te­lÄ— ga­li­ my­bÄ— su­lai­ky­ti iĹĄ Lie­tu­vos dar ne­pa­bÄ—­gu­sius dar­bin­go am­Şiaus Ĺžmo­nes. Taip kons­ta­ta­vo eks­per­tai, ku­rie tvir­ti­no, jog ar­ti­miau­ siu me­tu dau­ge­ly­je ÄŻmo­niĹł dar­bo uŞ­mo­kes­tis tu­rÄ—­tĹł pa­di­dÄ—­ti bent ke­liais pro­cen­tais. Ar di­des­niu uŞ­dar­biu ga­lÄ—s dĹžiaug­tis ir klai­pÄ—­die­Ä?iai?

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Nu­si­lei­dŞia tik Vil­niui

Nuo per­nai ba­lan­dĹžio iki ĹĄių­me­ Ä?io pa­va­sa­rio 68 pro­c. ĹĄa­lies ÄŻmo­ niĹł at­ly­gi­ni­mus dar­buo­to­jams kÄ—­ lÄ— vi­du­ti­niť­kai 2,8 pro­c. Tai pa­ro­dÄ— tarp­tau­ti­nÄ—s va­dy­bos ir kon­sul­ta­ci­jĹł bend­ro­vÄ—s „Hay Group“ at­lik­tas ty­ri­mas.

PRENUMERATA 2012 M.

KETVIRČIUI –

IĹĄsamesnÄ— informacija www.KL.lt ir Platinimo skyriaus tel. (8 46) 397 714.

51

Lt

4

Ti­pi­niai re­no­va­ci­jos pro­jek­tai jau ren­gia­mi 140 dau­gia­bu­Ä?iĹł na­mĹł, esan­Ä?iĹł zo­no­je, ku­riÄ… ri­bo­ja Kau­ no gat­vÄ—, Se­na­sis tur­gus, Ĺ i­lu­tÄ—s plen­tas ir Tai­kos pro­spek­tas. Ĺ i te­ri­to­ri­ja yra prio­ri­te­ti­nÄ—. Klai­pÄ—­dos me­ro pa­ta­rÄ—­jas Si­mo­ nas Gent­vi­las tvir­ti­no, kad ti­pi­niai re­no­va­ci­jos pro­jek­tai vi­siems mi­ nÄ—­to kvar­ta­lo na­mams bus pa­reng­ ti sau­sÄŻ. „Taip bus su­tau­py­ta daug pi­ni­ gĹł. Ne­rei­kÄ—s kiek­vie­nam na­mui at­ ski­rai ruoť­ti pro­jek­to“, – pa­brÄ—­ŞÄ— S.Gent­vi­las.

TAVO MIESTO NAUJIENOS www.KL.lt

2

PIRMADIENIS, RUGsėjO 17, 2012

RINKIMŲ ORAKULAS Prieš artėjančius Seimo rinkimus dienraščio „Klaipėda“ skaitytojai kviečiami pademonstruoti savo politinę nuojautą ir spėti, kurie du kandidatai pirmajame ture surinks daugiausia balsų Klaipėdos vienmandatėse rinkimų apygardose.

Ty­los zo­nas tebeplanuoja

Danės

Baltijos

Marių

Pajūrio

Sergej Bondar (LLRA)

Audronė Barauskienė (KP)

Birutė Boreikina (DP)

Ala Guseva (LŽP)

Aldona Ivoškienė (LPP)

Andrius Burba (LiCS)

Nerijus Čapas (TS-LKD)

Aras Kaikaris (ST)

Ričardas Jovaiša (ST)

Natalja Istomina (TT)

Aivaras Gečas (DDVP)

Genoveita Krasauskienė (DP)

Aloyzas Každailevičius (LSDP)

Algimantas Janukaitis (LVŽS)

Ligita Girskienė (IP)

Vilma Kvietkauskienė (DDVP)

Algimantas Kirkutis (TVS)

Evaldas Jurkevičius (TS-LKD)

Eligijus Masiulis (LRLS)

Daina Lingienė (RP)

Vytautas Kuklys (DK)

Rita Karpenkienė (RP)

Aleksandr Michailov (LLRA)

Ernestas Lukauskas (LVŽS)

Viktorija Praleikienė (DDVP)

Tamara Lochankina (LLRA) Šarūnas Navickis (LS, IP)

Gintautas Mieleika (LVŽS) Lilija Petraitienė (LSDP)

Pranas Norvilas (TT) Raimundas Palaitis (LiCS)

Benas Šimkus (DP)

Raimundas Paliukas (DP)

Vidmantas Plečkaitis (LiCS)

Danas Paluckas (LSDP)

Lina Šukytė (DP)

Irena Šiaulienė (LSDP)

Gediminas Pocius (IP)

Julija Pliutienė (LLRA)

Rimantas Taraškevičius (LiCS)

Artūras Šulcas (LRLS)

Artūras Razbadauskas (TT)

Nerijus Stasiulis (LCP)

Audrius Vaišvila (LRLS)

Edgaras Valeckas (ST) Artūras Žigas (TVS)

Egidijus Rumša (DK) Marius Stankevičius (ST)

Alina Velykienė (LRLS)

Algimantas Švanys (TS)

Pranas Žeimys (TS-LKD)

Naglis Puteikis (TS-LKD, IP)

Vytautas Valevičius (LVŽS)

Tomas Valuckas (DK)

Kol Klai­pė­dos ra­jo­ ne sku­ba­ma nu­sta­ ty­ti bent ke­lias ty­ lią­sias zo­nas, kur gy­ven­to­jai ga­lė­tų pail­sė­ti nuo triukš­ mo, uos­ta­mies­čio val­di­nin­kai im­tis to­ kių dar­bų ne­si­sku­ bi­na. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

„Be abe­jo, ty­lio­sios zo­nos Klai­pė­ do­je bus nu­sta­ty­tos. Tik šiek tiek vė­liau“, – ti­ki­no Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės Svei­ka­tos ap­sau­gos sky­ riaus ve­dė­ja Ja­ni­na Asa­daus­kie­nė. Pak­laus­ta, ko­dėl del­sia­ma, ji tei­gė, kad lau­kia­ma, kol triukš­ mo Klai­pė­do­je že­mė­la­pių ren­gė­jai baigs sa­vo dar­bą. „Stra­te­gi­nius triukš­mo že­mė­ la­pius mies­to ta­ry­ba jau pa­tvir­ ti­no. Juo­se ir ma­ty­ti, kur ga­li­ma nu­sta­ty­ti ty­lią­sias zo­nas – vie­tas, kur triukš­mas ne­vir­ši­ja nu­sta­ty­tų nor­mų. Iki me­tų pa­bai­gos tu­ri bū­ ti nu­sta­ty­tos pre­ven­ci­nės triukš­ mo zo­nos – vie­tos, kur rei­kia im­tis prie­mo­nių triukš­mui su­ma­žin­ti“, – aiš­ki­no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ap­lin­kos ko­ky­bės sky­riaus ve­dė­ja Ra­sa Po­vi­lans­kie­nė. J.Asa­daus­kie­nė svars­tė, jog ty­ lio­sio­mis zo­no­mis bū­tų ga­li­ma pa­ skelb­ti mies­to par­kus, nes tan­kiai ap­gy­ven­din­tiems ra­jo­nams su­teik­ti

Planai: iki metų pabaigos turėtų paaiškėti, kur uostamiestyje kovoti

su triukšmu reikia labiausiai.

to­kį sta­tu­są bū­tų su­dė­tin­ga dėl juo­se vei­kian­čių ko­mer­ci­nių įstai­gų. „Įsi­ vaiz­duo­ki­te, jei se­na­mies­tį pa­skelb­ tu­me ty­lią­ja zo­na, tai jį rei­kė­tų vi­sai už­da­ry­ti“, – tei­gė J.Asa­daus­kie­nė.

Ty­lio­sio­mis zo­no­mis bū­tų ga­li­ma pa­skelb­ ti mies­to par­kus.

Klai­pė­do­je yra nu­sta­ty­ta vie­ na ty­lio­ji zo­na. Ji bu­vo pa­tvir­tin­ ta dar 2005 me­tais. Tai – gy­ve­na­ mų­jų na­mų kvar­ta­las tarp Kau­no, Pa­ry­žiaus Ko­mu­nos gat­vių, Ši­lu­tės plen­to ir Tai­kos pro­spek­to. Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­ bė­je yra su­da­ry­ta dar­bo gru­pė.

„Shutterstock“ nuotr.

Ji tu­ri siū­ly­ti, ku­rias ra­jo­no vie­ tas pa­skelb­ti ty­lio­sio­mis zo­no­mis. Val­džia lau­kia ir gy­ven­to­jų pa­siū­ ly­mų. „Kol kas nė vie­no pa­siū­ly­mo dar ne­su­lau­kė­me, ta­čiau vi­lia­mės, jog gy­ven­to­jai pa­reikš sa­vo nuo­mo­nę, nes tai pa­da­ry­ti ga­li vi­są šį mė­ne­ sį“, – tei­gė Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­ val­dy­bės Svei­ka­tos ap­sau­gos sky­ riaus ve­dė­ja Lai­ma Ka­vec­kie­nė. Kol kas siū­lo­ma ty­lio­sio­mis zo­ no­mis pa­skelb­ti Gargž­dų mies­to par­ką, Vin­gio par­ką Prie­ku­lė­je ir Kaps­ta­to eže­ro te­ri­to­ri­ją End­rie­ja­ vo se­niū­ni­jo­je. „Šiuo me­tu yra ren­gia­mi įvai­ rūs ra­jo­no plėt­ros spe­cia­lie­ji pla­ nai, to­dėl pa­ts lai­kas nu­sta­ty­ti ir ty­lią­sias zo­nas, kad tos te­ri­to­ri­jos ne­bū­tų ur­ba­ni­zuo­tos“, – tvir­ti­no L.Ka­vec­kie­nė.

Re­no­va­ci­ja – vi­sa­me kvar­ta­le Dau­gia­bu­čių na­mų at­nau­ji­ni­mas Klai­pė­dos re­gio­ne Šiuo me­tu Klai­pė­dos re­gio­no gy­

ven­to­jai pra­šo re­no­vuo­ti 41 dau­gia­ bu­tį na­mą. Da­bar Klai­pė­dos re­gio­ne at­lie­ka­

ma 11 dau­gia­bu­čių na­mų re­no­va­ ci­ja. Dvie­juo­se iš jų re­mon­to dar­bus

PRIZAI NUGALĖTOJAMS: I vieta – 200 litų vertės prekybos centro čekis.

II vieta – 100 litų vertės prekybos centro čekis.

III vieta – 50 litų vertės prekybos centro čekis.

Vardas: Pavardė: Telefonas:

pla­nuo­ja­ma už­baig­ti šie­met. Iš vi­so Klai­pė­dos re­gio­ne yra re­ Ini­cia­ty­va: prie dau­gia­bu­čių na­mų re­no­va­ci­jos ska­ti­ni­mo pri­si­de­da ir

mies­to val­džia.

Pro­jek­tuo­se bus nu­ 1 ma­ty­ta daug pa­sta­tų at­nau­ji­ni­mo prie­mo­nių: ši­lu­mos

punk­to mo­der­ni­za­vi­mas, sto­go, lan­gų kei­ti­mas, sie­nų šil­ti­ni­mas. Anot S.Gent­vi­lo, žmo­nės ga­lės pa­ si­rink­ti tas, ku­rių no­rės ir iš­ga­lės. „Jau nuo sau­sio gy­ven­to­jai ga­ li pra­dė­ti pla­nuo­ti dar­bus. No­ri­me, kad na­mų re­no­va­ci­ja bū­tų at­lik­ta, kol bus pra­dė­tas kvar­ta­lo vie­šų­jų erd­vių tvar­ky­mas“, – sa­kė pa­ta­rė­jas. S.Gent­vi­lo tei­gi­mu, sa­vi­val­dy­ bė tu­rės ieš­ko­ti bū­dų, kaip ska­ tin­ti gy­ven­to­jus im­tis re­no­va­ci­jos – gal­būt pir­miau­sia su­tvar­ky­ti at­ nau­jin­tų na­mų ap­lin­ką.

no­vuo­ti 46 dau­gia­bu­čiai na­mai.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Kal­bė­jo­me su šio kvar­ta­lo na­mų ad­mi­nist­ra­to­riais. Jie ti­pi­nių pro­ jek­tų ren­gi­mą ver­ti­na po­zi­ty­viai“, – pa­sa­ko­jo me­ro pa­ta­rė­jas. Anot jo, šia­me kvar­ta­le gy­ve­na vy­res­nio am­žiaus žmo­nės. Jiems su­dė­tin­ga im­ti pa­sko­las. Ta­čiau prieš mė­ne­sį at­si­ra­do ga­li­my­bė jas im­ti ad­mi­nist­ra­to­riams. Gy­ven­to­ jas po re­no­va­ci­jos pri­žiū­rė­to­jui įsi­ pa­rei­go­ja mo­kė­ti da­lį su­mos, kiek anks­čiau mo­kė­jo už ši­lu­mą. Pa­sak S.Gent­vi­lo, jei mi­nė­to kvar­ta­lo gy­ ven­to­jai ne­no­rės at­nau­ji­ni­mo dar­ bų, ti­pi­nius pro­jek­tus bus ga­li­ma pa­nau­do­ti ki­tiems – pa­vyz­džiui, Lau­ki­nin­kų gat­vės na­mams.

„No­riu pa­ska­tin­ti ir na­mų, ku­ riuo­se 50 pro­c. ar dau­giau bu­tų pri­ klau­so sa­vi­val­dy­bei, gy­ven­to­jus re­ no­vuo­ti na­mus. To­kių na­mų yra apie 30. Ka­dan­gi šiuo­se pa­sta­tuo­se dau­ gu­ma bu­tų pri­klau­so sa­vi­val­dy­bei, ga­li­me ini­ci­juo­ti re­no­va­ci­ją. Juo­ se bus or­ga­ni­zuo­ja­mi su­si­ti­ki­mai su gy­ven­to­jais“, – tvir­ti­no pa­ta­rė­jas. Re­no­va­ci­jos klau­si­mus sa­vi­val­ dy­bė ap­ta­ria su Būs­to ir ur­ba­nis­ti­ nės plėt­ros agen­tū­ra. Do­mi­ma­si, ar mi­nė­ti pa­sta­tai ga­lė­tų gau­ti vals­ty­ bės pa­ra­mą. Bend­ri­jos kai ku­riems dar­bams pa­ra­mą ga­li gau­ti ir iš spe­cia­laus sa­vi­val­dy­bės fon­do.

3

PIRMADIENIS, RUGsėjO 17, 2012

miestas Dvi­ra­ti­nin­kai su­ren­gė žy­gį

Di­tu­vo­je de­gė na­mas

įvyko pir­moji mu­gė

Šeš­ta­die­nį Klai­pė­dos kū­no kul­tū­ros ir rek­rea­ci­jos cent­ras uos­ta­mies­čio gy­ven­to­jus kvie­ tė da­ly­vau­ti dvi­ra­čių žy­gy­je. Bū­re­lis dvi­ra­ti­nin­kų nuo Va­sa­ ros est­ra­dos va­žia­vo iki Kark­ lės, Ne­mir­se­tos ir su­grį­žo at­ gal. Šiuo ren­gi­niu siek­ta, kad kuo dau­giau klai­pė­die­čių bū­tų fi­ziš­kai ak­ty­vūs.

Šeš­ta­die­nį Klai­pė­dos raj., Di­ tu­vos so­duo­se, Prei­los g. at­ vi­ra lieps­na de­gė dvie­jų aukš­ tų so­do na­mas. Gais­rą su­kė­ lė ne­blai­vus lo­vo­je rū­kęs pa­ sta­to šei­mi­nin­kas, gy­ve­nan­ tis Klai­pė­do­je ir at­va­žia­vęs pail­sė­ti į so­dą. Jis ne­nu­ken­tė­ jo. Nu­de­gė na­mo sto­gas, iš­de­ gė sie­nos.

Sa­vait­ga­lį pir­mą kar­tą su­reng­ta mu­gė, ku­rio­je klai­pė­die­čiai ga­ lė­jo su­si­pa­žin­ti su mo­ky­mo­si vi­ są gy­ve­ni­mą ga­li­my­bė­mis. Ren­ gi­ny­je sa­vo veik­lą pri­sta­tė įvai­ rios or­ga­ni­za­ci­jos, siū­lan­čios kur­sus, tu­ri­nin­go lais­va­lai­kio lei­ di­mo bū­dus, kal­bų mo­ky­mą­si, bend­ra­vi­mo įgū­džių to­bu­li­ni­mą, šo­kius, ko­vos me­nų pa­mo­kas.

Iš čiaupo – dvokiantis vanduo Pietinėje miesto dalyje gyvenanti klaipėdietė, atsukusi šalto vandens čiaupą, sulaukė nema­ lonios staigmenos. Iš jo pasipylė dvokiantis vanduo.

Star­tas. Nuo rug­sė­jo 16 die­nos pra­si­ dė­jo Eu­ro­pos jud­r io­ji sa­vai­tė, ku­r ios me­t u mies­t ų gy­ven­to­jai kvie­č ia­m i kuo ma­ž iau nau­do­t is au­to­mo­bi­l iais bei iš­ban­dy­ti ki­tas nuo­sa­vo trans­por­ to nau­do­ji­mo al­ter­na­ty­vas.

m.skiriute@kl.lt

Klaipėdietė, gyvenanti I.Simonaitytės gatvės 34 name, pasakojo, kad kvapas priminė pasenusių kiaušinių dvoką. Toks vanduo iš čiaupo bėgo visą dieną. Kvapas: klaipėdietė skundėsi, kad iš jos čiaupo bėgo supuvusiais kiaušiniais smirdantis vanduo.

Neįmanoma, jog iš čiaupo bėgtų supuvusiais kiaušiniais dvokiantis vanduo.

„Kažkas baisaus. Nežinojau, ar galima vartoti tokį vandenį. Gal jis pavojingas. Užuodus kvapą, ger-

ti ar naudoti tokio vandens maistui tikrai nesinorėjo“, – pasakojo moteris. Klaipėdietė tvirtino, jog anksčiau su tokia problema nebuvo susidūrusi. „Po šio įvykio susimąsčiau, koks vanduo tiekiamas klaipėdiečiams“, – teigė moteris. Pasak jos, kitą dieną iš čiaupo vėl bėgo normalus vanduo. Įmonės „Klaipėdos vanduo“ Geriamojo vandens tyrimo laboratorijos vedėja Irena Getautienė aiškino, kad neįmanoma, jog iš čiaupo bėgtų supuvusiais kiaušiniais dvokiantis vanduo. „Tokį kvapą skleidžia sieros vandenilis. Jis būdingas 1-ajai vandenvietei, kai vanduo paimamas iš

Vytauto Liaudanskio nuotr.

gręžinių. Tačiau jis valomas ir klaipėdiečiams patiekiamas švarus, be šio nemalonaus kvapo“, – pasakojo vedėja. I.Getautienė pabrėžė, kad vartotojams tiekiamas vanduo yra kasdien tikrinamas. Anot jos, pastaruoju metu tikrai nebuvo jokios avarijos ar kitų nesklandumų, kad būtų sustoję valymo įrenginiai. Pietinei miesto daliai vanduo tiekiamas iš 3-iosios vandenvietės. Pasak vedėjos, jis atitinka visus higienos normos reikalavimus. 3-iojoje vandenvietėje problemų dėl sieros vandenilio nekyla. I.Getautienė tvirtino, jog vanduo, kuriame yra sieros vandenilio, nėra pavojingas vartotojui. Jis nepriimtinas tik dėl kvapo.

„Gal gyventoja sumaišė kitą kvapą su supuvusių kiaušinių dvoku. Gal vanduo buvo užsistovėjęs. Būna, žmonės labai taupo vandenį ir jo nenuleidžia. Paskui skundžiasi, kad jis drumstas. Ypač gyvenantys viršutiniuose aukštuose. Patari gyventojams paleisti vandenį bent kelias sekundes, o šie nenori, nes taupo“, – svarstė vedėja. Anot pašnekovės, vandens kokybė priklauso ir nuo namo vamzdyno kokybės. Vartotojams, užuodusiems, kad vanduo dvokia supuvusiais kiaušiniais, I.Getautienė patarė kreiptis į įmonę „Klaipėdos vanduo“. Bus atliktas tyrimas. Vartotojui, besiskundžiančiam prasta vandens kokybe, tyrimas nekainuos.

Nuo baus­mės ban­dė iš­si­suk­ti ky­šiais Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Vi­są sa­vai­tę mies­te ak­ty­viai pa­tru­ lia­vę Ke­lių po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai lai­ ky­tis draus­mės pri­ver­tė ne vi­sus. Sa­vait­ga­lį uos­ta­mies­ty­je siau­tė­jo ne­blai­vūs vai­ruo­to­jai. Nuo baus­ mės jie ban­dė iš­si­suk­ti no­rė­da­mi pa­pirk­ti pa­tru­lius.

Šeš­ta­die­nį apie 21 val. Rim­kų gat­ vė­je po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai su­stab­dė ne­blai­vų 27 me­tų vai­ruo­to­ją. Pa­gė­giš­kis, siek­da­mas iš­veng­ti ad­mi­nist­ra­ci­nės at­sa­ko­my­bės už Ke­lių eis­mo tai­syk­lių pa­žei­di­mą,

Lai­vas. Šian­dien Klai­pė­dos krui­zi­nių lai­v ų ter­mi­na­le pri­si­švar­tuos šį se­zo­ ną jau pa­sku­ti­nis krui­zi­nis lai­vas „Na­ tio­nal Geog­rap­hic Exp­lo­rer“. Su Ba­ha­ mų vė­lia­va plau­kio­jan­tis krui­zi­nis lai­ vas dau­g iau­sia ga­li pluk­dy­ti 145 tu­ris­ tus. Mak­si­ma­lus ap­tar­nau­jan­čio per­ so­na­lo skai­čius – 84. Pa­ro­da. Šian­dien mies­to ro­tu­šė­je ati­ da­ro­ma pa­ro­da „So­l i­da­ru­mas su Lie­ tu­va. 1988–1994 m. Lietuvos–Lenkijos su­si­ti­k i­mai“.

Milda Skiriutė

Irena Getautienė:

Dienos telegrafas

po­li­ci­jos pa­rei­gū­nams siū­lė 300 li­tų ky­šį. Vy­rui nu­sta­ty­tas vi­du­ti­nis gir­ tu­mo laips­nis – 2,41 pro­m. al­ko­ ho­lio. Tą pa­tį va­ka­rą 22 val. 40 min. Ši­ lu­tės pl. 22 me­tų vai­ruo­to­jas, siek­ da­mas iš­veng­ti ad­mi­nist­ra­ci­nės at­sa­ko­my­bės, Ke­lių po­li­ci­jos pa­ rei­gū­nams pa­siū­lė neį­var­dy­tą pi­ ni­gų su­mą. Vy­ras au­to­mo­bi­lį taip pat vai­ra­ vo ne­blai­vus. Jam nu­sta­ty­tas vi­du­ ti­nis gir­tu­mo laips­nis – 1,95 pro­m. al­ko­ho­lio. Abiem at­ve­jais pra­dė­ti iki­teis­mi­ niai ty­ri­mai.

Pa­g al­b a. Klai­p ė­dos so­c ia­l i­nės pa­ ra­mos cent­ro dar­buo­to­jai ga­l i ne­ mo­ka­mai na­muo­se pri­ž iū­rė­t i neį­ga­ lius žmo­nes, kol jų ar­t i­m ie­ji dir­ba. Ši pa­slau­ga tei­k ia­ma, jei­g u pri­ž iū­r i­mo žmo­gaus ir dir­ban­čio­jo pa­ja­mos per mė­ne­sį kar­tu su­dė­jus ir pa­da­li­jus per­ pus ne­v ir­ši­ja 1 050 Lt į ran­kas. To­k ia So­cia­li­nės pa­ra­mos cent­ro dar­buo­to­ jų pa­gal­ba tė­ra lai­k i­no pro­jek­to da­lis. Pro­jek­tas tę­sis iki ki­tų me­tų sau­sio-va­ sa­rio mė­ne­sio. Su­kak­tis. Sa­vait­ga­lį Klai­pė­dos jū­ri­nin­ kų li­go­ni­nės Pa­lan­gos de­par­ta­men­tas mi­nė­jo 20 me­tų ju­bi­lie­jų. Šven­ti­nia­me ren­g i­ny­je da­ly­va­vo svei­ka­tos ap­sau­ gos mi­nist­ras Rai­mun­das Šu­kys, vi­ce­ mi­nist­rai Ja­ni­na Kum­pie­nė ir Aud­rius Kli­šo­nis, bu­vę Pa­lan­gos va­do­vai. Ren­gi­nys. Sek­ma­die­n į Klai­pė­dos šv. Ka­z i­m ie­ro baž­ny­čio­je vy­ko jau­nų­jų me­n i­n in­k ų se­mi­na­ro „Gin­ta­r i­nė sve­ tai­nė“ da­ly­v ių – Sta­sio Šim­kaus kon­ ser­va­to­r i­jos ir Eduar­do Bal­sio me­nų gim­na­zi­jos mo­k i­nių kon­cer­tas. Su­mu­šė. Sa­vait­ga­l į į sve­čius atė­ję su­ gy­ven­t i­n iai su­si­vai­d i­jo. 35 me­t ų vy­ ras mu­šė sa­vo me­tais jau­nes­nę gy­ve­ ni­mo drau­gę. Kol į įvy­kio vie­tą at­vy­ko po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai, smur­ta­vęs vy­ras pa­si­ša­li­no. Mir­tys. Šeš­ta­die­nį Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos sep­ty­nių klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Jo­nas Dū­da (g. 1915 m.), Jad­vy­ga Bo­guc­kie­nė (g. 1927 m.), Ve­ro­ni­ka Bud­rei­kie­nė (g. 1927 m.), Ele­na Ge­čie­nė (g. 1933 m.), Ni­ko­laj Ru­den­čen­ko (g. 1942 m.), Ste­fa Mi­ka­laus­kie­nė (g. 1947 m.), Da­rius Ju­re­vi­čius (g. 1980 m). Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 9 mo­te­rys. Gi­mė 5 mer­gai­tės ir 4 ber­niu­kai.

Si­tua­ci­ja: ne­blai­vūs vai­ruo­to­jai po­li­ci­jos pa­rei­gū­nams siū­lė ky­šius.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Grei­to­ji. Va­kar iki 16 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 40 iš­k vie­t i­ mų. Gy­ven­to­jai skun­dė­si krau­jo­ta­kos su­tri­k i­mais. Me­di­kai va­ž ia­vo į iš­kvie­ ti­mus dėl ne­blai­vių as­me­nų.

4

pirmadienis, rugsėjo 17, 2012

miestas

Di­des­nė al­ga – tik mi­ra­žas

Komentaras

1

Jo duo­me­ni­mis, darb­da­ viai ir atei­ty­je ža­da iš­lai­ ky­ti esa­mas ten­den­ci­jas – įmo­nės at­ly­gi­ni­mų biu­dže­tą pla­nuo­ja di­ din­ti iki 2,5 pro­c., o al­gas kel­ti dau­ giau­sia vi­du­ri­nės gran­dies dar­buo­ to­jams ir spe­cia­lis­tams. Ir dar­buo­to­jams, ir darb­da­viams at­sto­vau­jan­čių or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vai taip pat tvir­ti­no, kad įmo­nių va­do­ vai ne­be­ga­li dangs­ty­tis kri­ze – at­ly­ gi­ni­mai tu­ri bū­ti di­di­na­mi bent mi­ ni­ma­liai, kad žmo­nės nee­mig­ruo­tų ir Lie­tu­vo­je lik­tų dar­bo jė­gos. Ta­čiau klai­pė­die­čių vers­li­nin­kų nuo­tai­kos kiek ki­to­kios. „Pas­ku­ti­niais duo­me­ni­mis, vi­du­ ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis Klai­pė­do­je sa­vo dy­džiu yra ant­ras po Vil­niaus, o tai ro­do, kad jis nė­ra la­bai že­mas. Ma­žiau­siai žmo­nės už­dir­ba pre­ky­ bo­je, kur ro­do­mas tik mi­ni­ma­lus at­ ly­gi­ni­mas, o ga­my­bos sek­to­riu­je ar biu­ro dar­buo­to­jų al­gos tik­rai ne­blo­

Vi­da Ka­žu­ro:

Ne­rei­kia įsi­vaiz­duo­ ti, kad tas, ku­ris iš­va­ žiuo­ja į už­sie­nį, ten ran­da pi­ni­gų me­dį ir nuo jo ski­na bank­no­tus. gos“, – tei­gė Klai­pė­dos pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mų di­rek­to­ riaus pa­va­duo­to­ja Vi­da Ka­žu­ro. Eis­mas – ne vien­pu­sis

Jos nuo­mo­ne, ma­si­nio at­ly­gi­ni­mų kė­li­mo ti­kė­tis tik­rai ne­ver­ta, juo la­ biau kad per rug­sė­jį ir spa­lį paaiš­kės tik­ro­ji ša­lies eko­no­mi­nė si­tua­ci­ja. V.Ka­žu­ro tvir­ti­no, kad ne­pag­rįs­ tas ir ar­gu­men­tas, jog at­ly­gi­ni­mus rei­kia kel­ti, nes ki­taip emig­ra­ci­ ja tik di­dės. „Eis­mas nė­ra vien­pu­ sis. Žmo­nės grįž­ta ir iš Ang­li­jos, ir iš Ai­ri­jos, ku­ri pa­ti jau pra­šo fi­nan­ si­nės pa­gal­bos. Ne­rei­kia įsi­vaiz­duo­ ti, kad tas, ku­ris iš­va­žiuo­ja į už­sie­

Vy­tau­tas Žu­kaus­kas

Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­kos ins­t i­tu­to vy­res­ny­sis eks­per­tas

L Už­mo­kes­tis: tei­gia­ma, kad vie­ni ma­žiau­sių at­ly­gi­ni­mų yra pre­ky­bos sek­to­riu­je.

nį, ten ran­da pi­ni­gų me­dį ir nuo jo ski­na bank­no­tus“, – vaiz­džiai kal­ bė­jo V.Ka­žu­ro. Ji pa­brė­žė, jog Klai­pė­dos įmo­nė­se, kaip ir vi­so­je Lie­tu­vo­je, dar­bo už­ mo­kes­čio dy­dis pri­klau­so nuo dar­ buo­to­jo kva­li­fik­ a­ci­jos ir no­ro dirb­ti. „Klai­pė­do­je si­tua­ci­ja dėl at­ly­gi­ni­ mų tik­rai yra ge­ra. Aiš­ku, pre­ky­bos tink­luo­se tau­po­ma, nes, ma­tyt, vis dar ran­da­ma dar­buo­to­jų, ku­rie su­ tin­ka dirb­ti už mi­ni­ma­lų at­ly­gi­ni­mą. Ta­čiau uos­to kom­pa­ni­jo­se, Klai­pė­ dos lais­vo­sios eko­no­mi­nės zo­nos bend­ro­vė­se al­gos tik­rai nė­ra ma­ žos“, – re­ziu­ma­vo V.Ka­žu­ro.

miš­kai ne­ga­liu at­sa­ky­ti į klau­si­mą, ar at­ly­gi­ni­mai dar­buo­to­jams bus di­ di­na­mi, ta­čiau pro­švais­čių yra. To­ se įmo­nė­se, ku­rios stip­riai iš­gy­ve­no kri­zę, jau di­dė­ja dar­bų apim­tys, tad ga­li­ma nu­ma­ny­ti, jog bus ke­lia­mos ir al­gos“, – ti­ki­no R.Ta­raš­ke­vi­čius. Jo tei­gi­mu, pa­ma­žu at­si­gau­na sta­ ty­bų sek­to­rius, ne­blo­gos per­spek­ ty­vos lau­kia me­die­nos pra­mo­nės, kro­vos kom­pa­ni­jų. „Kiek­vie­no darb­da­vio tiks­las yra mo­ty­vuo­ti dar­buo­to­jus, kad jie ne­ pa­bėg­tų, o pa­ti ge­riau­sia mo­ty­va­ ci­ja yra dar­bo už­mo­kes­tis, tad jis ati­tin­ka­mi tu­ri kis­ti“, – nuo­mo­nę reiš­kė pa­šne­ko­vas.

Emig­ruo­ja ir vers­las

Jai ant­ri­no ir Klai­pė­dos ap­skri­ties darb­da­vių aso­cia­ci­jos va­do­vas Aras Mi­leš­ka. Jo nuo­mo­ne, di­džio­ji da­ lis vers­li­nin­kų šiuo me­tu yra to­kio­ je pa­čio­je si­tua­ci­jo­je, ko­kio­je bu­vo ir pra­si­dė­jus kri­zei. „Vie­niems pa­ vy­ko su­si­tvar­ky­ti ir per­sio­rien­tuo­ti, ki­tiems – ne. Pas­ta­rų­jų yra dau­giau, bent to­kius at­si­lie­pi­mus gir­džiu. To­dėl ir nė­ra prie­žas­čių pro­gno­zuo­ ti, kad at­ly­gi­ni­mai ma­siš­kai bus di­ di­na­mi“, – tei­gė pa­šne­ko­vas. Jis taip pat at­rė­mė ar­gu­men­tą, jog darb­da­viai yra pri­vers­ti kel­ti al­gas, nes dėl emig­ra­ci­jos pri­stigs dar­buo­ to­jų. „To­kia ten­den­ci­ja ne­pa­sit­vir­ti­ no, nes emig­ruo­ja ne tik dar­buo­to­jai, bet ir vers­las“, – tvir­ti­no A.Mi­leš­ka. Ma­to pro­švais­čių

Šiek tiek op­ti­mis­tiš­kiau dar­buo­ to­jus sie­kė nu­teik­ti Klai­pė­dos pra­ mo­ni­nin­kų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas Ri­man­tas Ta­raš­ke­vi­čius. „Švie­sa tu­ne­lio ga­le jau ma­to­si. Vie­na­reikš­

Dir­ba ke­lis dar­bus

Ta­čiau pa­tys dar­buo­to­jai, net tų įmo­nių, ku­rio­se sta­tis­tiš­kai dar­ bo už­mo­kes­tis yra di­des­nis nei vi­ du­ti­nis, vis dar gy­ve­na pe­si­mis­ti­ nė­mis nuo­tai­ko­mis. „Kaip ga­li­ma ti­kė­tis di­des­nių al­gų, jei ad­mi­nist­ ra­ci­ja aiš­kiai pa­sa­kė, kad at­ly­gi­ni­mų ne­kels“, – liūd­nai kons­ta­ta­vo pro­ fe­si­nės są­jun­gos „Uos­ti­nin­kas“ pir­ mi­nin­kas An­ta­nas Bo­ru­se­vi­čius. Jo tei­gi­mu, at­ly­gi­ni­mus kel­ti yra gy­vy­biš­kai svar­bu, nes brangs­ ta mais­to pro­duk­tai, de­ga­lai, ar­tė­ ja šil­dy­mo se­zo­nas. „Da­bar uos­to dar­bi­nin­kų at­ly­gi­ni­mų vi­dur­kis yra apie 2 tūkst. li­tų per mė­ne­sį. Ta­čiau tam, kad už­dirb­tų to­kius pi­ni­gus, žmo­nės dir­ba ir ant­raei­lė­se, ir tre­ čiaei­lė­se pa­rei­go­se. Ne­ga­lio­ja prin­ ci­pas, jog žmo­gus tu­ri dirb­ti vie­ną dar­bą ir už­dirb­ti tiek, kad iš­lai­ky­tų šei­mą“, – tei­gė A.Bo­ru­se­vi­čius. Jis pik­ti­no­si, kad darb­da­viai vis dar dangs­to­si kri­ze. „Aš kri­zę ma­tau

Eval­do But­ke­vi­čiaus nuo­tr.

tik val­džios ir darb­da­vių sme­ge­ny­se. Gai­la, kad jie ne­sup­ran­ta, jog rin­ko­ je rei­kia ju­dė­ti, steng­tis, kaž­ką da­ry­ti, kad bū­tų ge­riau, o ne sa­ky­ti, jog da­ bar kri­zė ir nie­ko ne­ga­li­ma pa­keis­ti“, – pik­ti­no­si pro­fsą­jun­gos va­do­vas. Val­di­nin­kai – be pa­ža­dų

Kar­čių žo­džių val­džiai ne­gai­lė­jo ir Lie­tu­vos vals­ty­bės tar­nau­to­jų pro­ fe­si­nės są­jun­gos pir­mi­nin­kė Ire­ na Pet­rai­tie­nė. Vi­siems vals­ty­bės tar­nau­to­jams ir biu­dže­ti­nių įstai­gų dar­buo­to­jams 2009 me­tais dėl kri­ zės at­ly­gi­ni­mai bu­vo su­ma­žin­ti apie 10 pro­c. Kas­met vis kal­ba­ma, kad jie bus grą­žin­ti į prieš­kri­zi­nį ly­gį, ta­ čiau pa­ža­dai lie­ka neį­gy­ven­din­ti. „Da­bar net pa­ža­dų, kad nuo ki­tų me­tų bent iš da­lies at­ly­gi­ni­mai bus grą­žin­ti į prieš­kri­zi­nį ly­gį, ne­be­gir­ di­me. Esą dar neaiš­kus ki­tų me­tų vals­ty­bės biu­dže­tas, to­dėl ne­ži­nia, ar bus pi­ni­gų. Ne­be­sup­ran­tu, kas pas mus vals­ty­bė­je da­ro­si. Pi­ni­gų at­kur­ti pen­si­nin­kams su­ma­žin­tas pen­si­jas ran­da­ma, o dar­buo­to­jams, ku­rie ir pil­do „Sod­ros“ biu­dže­tą, – ne. Dir­ban­čių­jų ge­ro­vė mū­sų val­ džiai tik­rai ne­rū­pi“, – kons­ta­ta­vo I.Pet­rai­tie­nė.

ie­tu­vos lais­vo­sios rin­kos ins­ ti­tu­tas (LLRI) kas pu­sę me­tų at­lie­ka Lie­tu­vos eko­no­mi­kos ty­ri­mą. Rin­kos da­ly­vių klau­ sia­me pro­gno­zių, ku­rių vie­na yra dar­bo už­mo­kes­čio au­gi­mas. Pas­ta­ro­jo ty­ri­mo duo­me­n i­mis, rin­kos da­ly­v iai pro­g no­ zuo­ja, kad šie­met, pa­ly­g in­ti su praė­ju­ siais me­tais, vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­ tis augs 5 pro­c., o 2013 me­tais, pa­ly­gin­ti su 2012-ai­siais, – 4 pro­c. Ta­čiau es­mė ta, kad pro­gno­zuo­ja­mas no­mi­na­lus dar­bo už­mo­kes­čio au­gi­mas, neį­ver­ti­nus kai­ nų di­dė­ji­mo. Tai įver­ti­nus, dar­bo už­mo­ kes­čio di­dė­ji­mo ar to, kad jis bū­tų bent kiek di­des­nis nei inf­lia­ci­ja, ne­ga­li­ma ti­ kė­tis. Si­tua­ci­ja to­kia, kad vi­suo­met dar­ bo už­mo­kes­tis yra su­si­jęs su eko­no­mi­ kos au­gi­mu ir ne­dar­bo ly­giu. Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, eko­no­mi­ kos au­g i­mas pra­dė­jo lė­tė­ti, o ne­dar­bo ma­žė­ji­mas nė­ra toks ryš­kus, ko­kio no­ rė­tų­si. To­dėl, ana­li­zuo­jant rea­lų dar­bo už­mo­kes­tį, jau ku­ris lai­kas au­gi­mo ne­ ma­to­me – pa­sta­rai­siais ket­v ir­čiais vi­ du­ti­nis at­ly­gi­ni­mas net su­ma­žė­jo apie 1 pro­c. Vi­sa tai api­bend­ri­nus, bū­tų sun­ ku ti­kė­t is bend­ro vi­du­t i­n io dar­bo už­ mo­kes­čio au­gi­mo. Aiš­ku, vi­sa­da rei­kia ži­no­ti, jog at­ski­ruo­se sek­to­riuo­se, dar­ bo­vie­tė­se dar­bo už­mo­kes­tis ga­li ir aug­ ti, jei di­dė­ja įmo­nės pa­ja­mos.

Iš Klai­pė­dos iš­vy­ko žmo­nių 2005 m. – 1 578 2006 m. – 1 358 2007 m. – 1 514 2008 m. – 1 7 90 2009 m. – 1 926 2010 m. – 5 803 2011 m. – 3 658 *Šaltinis: Lietu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas

Vi­du­ti­nis mė­ne­sio dar­bo už­mo­kes­tis (neats­kai­čius mo­kes­čių) Klai­pė­do­je 2005 m. – 1 384 Lt

2009 m. – 2 224 Lt

2006 m. – 1 617 Lt

2010 m. – 2 158 Lt

2007 m. – 1 921 Lt

2011 m. – 2 207 Lt

2008 m. – 2 290 Lt

2012 m. (II ket­vir­tis) – 2 324,6 Lt *Šaltinis: Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas

5

pirmadienis, rugsėjo 17, 2012

miestas

„Klai­pė­dos“ fo­tog­ra­fas pa­ren­gė do­va­ną tė­viš­kei

Nau­jo­vė: Ma­žo­sios Lie­tu­vos is­to­ri­jos mu­zie­jaus di­rek­to­rius Jo­nas Ge­

nys pri­sta­tė ne­tru­kus at­si­ra­sian­tį dar vie­ną įdo­mų eks­po­na­tą, nau­jai pra­bil­sian­tį apie pi­lies praei­tį. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Is­to­ri­ja – moderniai Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Klai­pė­dos pi­lies is­to­ri­ja mu­zie­ jaus lan­ky­to­jams at­si­skleis ani­ ma­ci­niais vaiz­dais, o su­si­pa­žin­ ti su praei­ti­mi vi­lios in­te­rak­ty­viai pa­teik­tos ži­nios.

Jau šių me­tų gruo­dį Ma­žo­sios Lie­ tu­vos is­to­ri­jos mu­zie­jaus pa­da­li­nio pi­lia­vie­tės lan­ky­to­jai ga­lės pa­tys pa­si­rink­ti, ku­ris lai­ko­tar­pis iš pi­ lies praei­ties ar­ba atei­ties juos la­ biau­siai do­mi­na. Kar­lo po­ter­no­je ke­ti­na­ma su­mon­tuo­ti įran­gą, ku­rią lies­da­mi lan­ky­to­jai pa­si­rinks juos la­biau­siai do­mi­nan­čią te­mą. Api­bend­rin­tą is­to­ri­kų bei ar­ cheo­lo­gų triū­są kom­piu­te­ri­nių tech­no­lo­gi­jų spe­cia­lis­tai pa­tei­kė ani­ma­ci­niais vaiz­dais. Ati­des­nie­ji mu­zie­jaus lan­ky­ to­jai ga­lės pa­skai­ty­ti ko­men­ta­ rus bei is­to­ri­nę me­džia­gą, pa­ ma­ty­ti ar­cheo­lo­gi­nių ra­di­nių

nuo­trau­kas, pla­nus, že­mė­la­pius bei gra­viū­ras. Pris­ta­ty­da­mi in­te­rak­ty­vią­ją pi­ lies is­to­ri­ją mu­zie­jaus dar­buo­to­

Pi­lia­vie­tės lan­ky­to­ jai ga­lės pa­tys pa­si­ rink­ti, ku­ris lai­ko­tar­ pis iš pi­lies praei­ties ar­ba atei­ties juos la­ biau­siai do­mi­na.

jai ti­ki­no, kad ji tu­rė­tų pa­trauk­ti moks­lei­vius. Lie­tu­vių, ang­lų ir vo­kie­čių kal­ bo­mis nau­do­jan­tis mo­der­nio­sio­ mis tech­no­lo­gi­jo­mis pa­tei­kia­ma pi­lies praei­tis taps pa­gal­bi­nin­ku sve­čiams iš už­sie­nio. Pa­žin­ti­nės pro­gra­mos pri­sta­ty­ mas ta­po vie­nu Lie­tu­vos mu­zie­jų ke­lio bai­gia­mų­jų ak­cen­tų.

Pa­vo­jin­go­se pe­rė­jo­se – ryš­kes­ni ženk­lai Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Pa­vo­jin­gos pės­čių­jų pe­rė­jos, ku­ rio­se įvyks­ta dau­giau­sia ne­lai­ mių, pra­dė­tos žy­mė­ti ryš­kes­niais ženk­lais. Kol kas jie įreng­ti pe­rė­jo­ je, esan­čio­je Bal­ti­jos pro­spek­te.

Ryš­kiau ją pa­žy­mė­ti nu­spren­dė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­ja. Trans­por­to sky­ riaus ve­dė­jas Ri­man­tas Moc­kus tvir­ti­no, kad šio­je vie­to­je įvyk­da­vo

daug ne­lai­mių. „Po­li­ci­ja pa­gei­da­vo, kad pe­rė­ja bū­tų pa­žy­mė­ta ryš­kiau, kad pės­tie­ji ir vai­ruo­to­jai ją ge­riau ma­ty­tų tam­siuo­ju pa­ros me­tu“, – sa­kė ve­dė­jas. Pa­sak R.Moc­kaus, ryš­kes­niais ženk­lais bus žy­mi­mos ir ki­tos pa­vo­jin­gos pės­čių­jų pe­rė­jos. „Į pro­ble­mi­nes vie­tas rei­kia rea­ guo­ti, kad bū­tų kuo ma­žiau skau­ džių įvy­kių. Svar­biau­sia – di­des­nis sau­gu­mas“, – pa­brė­žė ve­dė­jas. Nau­jie­ji ženk­lai yra šiek tiek bran­ges­ni nei įpras­ti.

Eismas: kol kas ryš­kūs pės­čių­jų pe­rė­ją žy­min­tys ženk­lai pa­sta­ty­ti tik

Bal­ti­jos pro­spek­te.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Dien­raš­čio „Klai­pė­ da“ fo­to­ko­res­pon­ den­tas Vy­tau­tas Liau­dans­kis gim­tuo­ siuo­se Vei­vir­žė­nuo­ se su­rengs be­maž šim­to fo­tog­ra­fi­jų, ku­rio­se už­fik­sa­vo gim­tą­jį mies­te­lį bei jo žmo­nes, pa­ro­dą. Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Tre­čia­die­nį, spa­lio 19 die­ną, 19 va­lan­dą mies­te­lio kul­tū­ros cent­re vie­tos bend­ruo­me­nei bei sve­čiams bus pri­sta­ty­ta pa­ro­da, pa­va­din­ta „Vei­vir­žė­nų vie­tos dva­sia“. „Min­tį su­reng­ti pa­na­šią pa­ro­dą bran­di­nau jau se­niai. Čia, kur gi­ miau ir au­gau, grį­žęs iš ka­riuo­me­ nės ke­le­tą me­tų dir­bau vie­tos fo­toa­ tel­jė, o ir da­bar gim­ti­nė­je pra­lei­džiu ne­ma­žai lai­ko. Jau­čiu jai di­džiu­ lius sen­ti­men­tus, to­dėl no­rė­jau ati­ duo­ti duok­lę Vei­vir­žė­nams. Pa­ro­dą su­reng­ti ma­ne pa­ska­ti­no kul­tū­ros cent­ro di­rek­to­rius Ka­ro­lis Pronc­ kus“, – pa­sa­ko­jo pa­ro­dos au­to­rius. Nuo ma­žens pa­mė­gęs fo­tog­ra­ fi­ją V.Liau­dans­kis yra su­kau­pęs dau­gy­bę ne­ga­ty­vų, ku­riuo­se iš­li­ko daug se­nų­jų mies­te­lio gy­ven­to­jų

Au­to­rius: vei­vir­žė­niš­kis V.Liau­dans­kis ke­lis de­šimt­me­čius fik­sa­vo tė­

viš­kės vaiz­dus bei jos žmo­nes.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

at­vaiz­dų. Fo­tog­ra­fas fik­suo­da­vo ne tik žmo­nes, bet ir reikš­min­ges­nius mies­te­lio įvy­kius, tra­di­ci­nius šv. Mag­da­le­nos at­lai­dus, spor­to var­ žy­bas, bui­ties vaiz­de­lius, gam­tą. Pa­ro­dai au­to­rius at­rin­ko tik ne­ di­de­lę da­lį iš sa­vo ar­chy­vo. Šį kar­ tą jis sten­gė­si, kad nuo­trau­kos at­ spin­dė­tų pa­vel­do te­mą. Pa­ro­da veiks nuo rug­sė­jo 19 iki 30 die­nos ir taps vie­nu iš Eu­ro­pos pa­vel­do die­nų ren­gi­nių. „Ži­nau, kad su­reng­ti to­kią pa­ro­

dą bu­vo V.Liau­dans­kio se­na sva­ jo­nė. Ti­ki­mės, kad pa­ma­ty­ti prieš ke­lis de­šimt­me­čius už­fik­suo­tų aki­ mir­kų bei vi­sai ne­se­niai bu­vu­sių įvy­kių at­vyks ne tik Vy­tau­to ar­ti­ mie­ji bei Vei­vir­žė­nų gy­ven­to­jai, bet ir čia ne­be­gy­ve­nan­tys žmo­nės“, – tei­gė K.Pronc­kus. Vė­liau pa­ro­da ke­liaus į Vil­nių, kur bus eks­po­nuo­ja­ma drau­ge su ki­tų Lie­tu­vos fo­tog­ra­fų ana­lo­giš­ ko­mis pa­ro­do­mis, o per me­tus ap­ ke­liaus dau­gy­bę ša­lies vie­to­vių.

6

pirmadienis, rugsėjo 17, 2012

nuomonės

Ar rei­kia rengti ap­klau­sas?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Ka­da įvyks vi­zi­tas?

d.janauskaite@kl.lt

ies­to po­li­ti­kai nu­si­tei­kę reng­ti gy­ven­to­jų ap­klau­sas, ku­rios ne­tu­rės le­mia­mos reikš­ mės spren­džiant klai­pė­die­čių gy­ve­ni­ mo ak­tua­li­jas. Apk­lau­sų tiks­las – su­ži­no­ti

mies­to gy­ven­to­jų nuo­mo­nę įvai­riais klau­si­mais. No­rė­ ta do­mė­tis net žmo­nių po­žiū­riu į mies­to cent­ru te­kan­ čios upės pa­va­di­ni­mą. Klau­si­mas, ko­kia pra­smė reng­ti nie­ko ne­le­men­čias, tik pa­ta­ria­mo­jo po­bū­džio ap­klau­ sas, su­lau­kė prieš­ta­rin­gų nuo­mo­nių.

Už

Prieš

Mies­to ta­ry­bos na­rys Al­gir­das Grub­liaus­kas: – Ma­no gal­va, daž­nai mies­to po­li­ti­kai, priim­da­mi spren­di­mus, neat­siž­vel­gia į žmo­nių nuo­mo­nę. Kar­ tais, kai rei­kia bal­suo­ti ta­ry­bo­je, ma­ne pa­tį ap­nin­ka abe­jo­nės. Ži­no­da­mas mies­to bend­ruo­me­nės po­zi­ci­ją šiais klau­si­mais, ga­liu veik­ti ryž­tin­giau. To­kių ap­klau­ sų re­zul­ta­tai ypač svar­būs tuo­met, kai vi­suo­me­nės ir ma­no pa­ties nuo­mo­nė su­tam­pa, o dau­gu­ma ta­ry­bos na­rių ma­no ki­taip. Be to, pa­ste­biu, kad įvai­riuo­se ko­ mi­te­tuo­se, pa­vyz­džiui, Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo, at­ski­ros gru­pės ban­do pri­mes­ti sa­vo va­lią. Tu­rė­da­mas to­kios ap­klau­sos re­zul­ta­tus ga­liu tam pa­si­prie­šin­ti. Vi­sa­ da se­ku sta­tis­ti­ką, įvai­rias ap­klau­sas ir prieš ką nors spręs­da­mas re­miuo­si jų duo­me­ni­mis. Po­li­ti­kai ne­ga­li skelb­ti spren­di­mų, ku­rie ne­priim­ti­ni vi­suo­me­nei.

Ak­ty­vystas, mu­zie­ji­nin­kas Dio­ny­zas Var­ka­lis: – To­kių ap­klau­sų nie­kam ne­rei­kia. Tai tik pa­ro­ do, kaip mū­sų val­džia taš­ko­si pi­ni­gais. Tai pa­pras­ čiau­sias žai­di­mas prieš rin­ki­mus: no­ri pa­ro­dy­ti, kad kaž­ką da­ro, bet daž­niau­siai ne­da­ro nie­ko. Ar­ gi tai yra ak­tua­liau­si šios die­nos mies­to gy­ve­ni­mo klau­si­mai? Iš tie­sų mies­to val­džia tu­rė­tų su­kti gal­ vą dėl vi­sai ki­tų da­ly­kų. Jie pri­va­lo veik­ti, kad klai­ pė­die­čiai iš­gy­ven­tų brangs­tant šil­dy­mui, kad kom­ pen­suo­tų mies­tie­čiams už ne­pa­ma­tuo­tai di­de­les at­lie­kų iš­ve­ži­mo kai­nas. Vi­so­kios nie­ko ne­le­mian­ čios ap­klau­sos yra tik dar­bo imi­ta­vi­mas, ban­dant nu­kreip­ti dė­me­sį nuo pa­čių ak­tua­liau­sių vi­siems mies­tie­čiams pro­ble­mų. Tai – tik dū­mų už­dan­ga mū­sų vi­sų akims prieš rin­ki­mus.

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas

D

u­jų kai­nos vi­sa­da pri­k lau­ sė nuo Ru­si­jos va­do­v ų“, – pa­reiš­kė Pre­z i­den­tė Da­l ia Gry­baus­kai­tė. Lo­g iš­kai mąs­tant, nuo Lie­tu­vos va­do­ vų du­jų kai­na vi­siš­kai ne­prik­lau­so? Tie­sa, šis pa­mąs­ty­mas – vi­sai ne apie du­jų kai­nas. Ener­ge­ti­ka – to­li gra­ž u ne svar­biau­sias Lie­tu­vos ir Ru­si­jos san­ty­ kių as­pek­tas. Tad šis pa­mąs­ty­mas yra apie Lie­t u­vos už­sie­n io po­l i­t i­ką, tiks­ liau, san­ty­k ius su kai­my­nais. Įsi­vaiz­duo­k i­me, kad ko­k ių nors Jung­ ti­n ių Ame­r i­kos Vals­t i­jų pre­z i­den­tas dau­g iau nei de­š imt­me­t į ne­v yks­ta į, pa­vyz­d žiui, Mek­si­ką. Ar­ba dar ge­riau – Pran­c ū­z i­jos pre­z i­den­t as ne­v yks­ ta į Vo­k ie­t i­ją, Vo­k ie­t i­jos kanc­le­r is(rė) į Pran­cū­z i­ją, Di­d žio­sios Bri­ta­n i­jos prem­je­ras į JAV ir t. t. Dau­g iau nei de­šimt me­tų! Ste­bint Lie­tu­vos už­sie­nio po­li­ti­kos vi­ ra­ž us, at­vi­rai kal­bant, ky­la la­bai daug klau­si­mų. Ta­čiau vie­nas klau­si­mas vis ne­duo­da ra­my­bės – ko­dėl Lie­tu­vos ir

Ru­si­jai san­ty­kiai su Lie­ tu­va ne to­kie svar­būs, kaip Lie­tu­vai su Ru­si­ja. Ru­si­jos va­do­vai ne­bend­rau­ja tar­pu­sa­ vy­je. Kiek ži­no­ma, ka­ri­nės pa­reng­ties tarp abie­jų ša­l ių nė­ra... Dip­lo­ma­t i­n iai san­ty­k iai ne­nut­rauk­ti... Iš es­mės, tai klau­si­mas abie­jų ša­lių dip­ lo­ma­t ams. Sun­k u, ži­no­ma, pa­s a­k y­t i, kas nuo­lat trik­do aukš­čiau­sio ly­gio dia­ lo­gą... Gal ka­da nors vis­kas paaiš­kės? Ta­ čiau ga­li­ma šio­je vie­to­je drą­siai pa­sa­ky­ ti, kad Ru­si­jai san­ty­kiai su Lie­tu­va ne to­ kie svar­būs, kaip Lie­tu­vai su Ru­si­ja. Dėl šios prie­žas­ties abie­jų ša­lių va­do­vų su­si­ ti­ki­mas tu­ri įvyk­ti. Ir kuo sku­biau. Jei bai­mi­na­ma­si, kad toks vi­zi­tas ne­ duos pra­kti­nės nau­dos, tai bū­tų bent jau sim­bo­li­nis ges­tas, ku­ris ga­lė­tų tap­ ti sva­r iu pa­g rin­du konst­r uo­t i to­les­ nius abie­jų ša­l ių ry­šius. Šiuo at­ve­ju, jei kam ir at­ro­do, kad šis pa­mąs­ty­mas – „pa­dų ru­sų Iva­nui lai­ žy­mas“, to­k io po­bū­d žio ar­g u­men­tai ne tik sto­ko­ja pa­g rįs­t u­mo, ta­čiau ir svei­kos nuo­vo­kos. Nes­var­bu, ko­k ia yra Ru­si­jos ir Lie­t u­ vos san­t y­k ių būk­lė (dar bū­t ų ga­l i­ma pa­si­g in­čy­t i, kas dėl to­k ių san­ty­k ių iš tie­sų kal­tas), lig­šio­l i­niai san­ty­k iai pri­ va­lo bū­ti ko­re­guo­ja­mi. O be aukš­čiau­sio abie­jų ša­lių va­do­v ų ly­g io su­si­ti­k i­mo tai neį­ma­no­ma.

Atgarsiai

Tegu vadovai kur­ia atei­tį, o ne praei­tį V.Spu­ry­tė. „Aikš­tė­je kils pa­sta­tai?“, „Klai­pė­da“, 2012 09 14 Ma­nau, šio­je vie­to­je rei­kė­tų sta­ty­ ti mo­der­nius, aukš­tus pa­sta­tus – fi­nan­si­nį ir ad­mi­nist­ra­ci­nį mies­to cent­rą. Tuo­met ir se­na­mies­tis at­ si­gaus, ir mies­tas įgaus šiuo­lai­kiš­ko mies­to vaiz­dą. Ats­ta­ti­nė­ti se­nų na­ mų mu­lia­žus – la­bai blo­gas to­nas, ar­chi­tek­tų bend­ruo­me­nė se­niai yra pa­si­sa­kiu­si prieš to­kią pra­kti­ką. RK.

***

„Vi­ce­me­ro as­me­ni­ne nuo­mo­ne, rei­kia sau­go­ti praei­ties at­mi­ni­mą, to­dėl ge­riau­sia bū­tų at­kur­ti prieš­ ka­ri­nį At­gi­mi­mo aikš­tės vaiz­dą...“ O po­ka­ris ne praei­tis? Kuo čia dė­ tas tas prieš­ka­ri­nis vaiz­das, kur­ki­ me da­bar­tį. atei­tis

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Prieš dau­ge­lį me­tų gy­ve­nau Mon­ tės g. 1 ir pri­si­me­nu – vai­kys­tė­ je daug žmo­nių šia­me skve­re pri­ sės­da­vo. Kas iš to, kad pa­sta­tė prie bu­vu­sio „Nep­tū­no“ nau­ją pa­sta­tą. Ar jis ten rei­ka­lin­gas? Tik praei­ti truk­do. Vi­sos erd­vės už­sta­ty­tos. Vi­da

barz­da

Pri­ta­riu at­sta­ty­mui, bet ne už­sta­ty­ mui. Bū­tų tei­sin­ga kal­bė­ti, kas nu­si­ kal­ti­mą įvyk­dė su Vi­tės kvar­ta­lu, Uos­ to gat­ve, se­ną­ja gais­ri­ne? Į ką iš­vir­to Že­nios „ma­ža­sis Ams­ter­da­mas“, į ką pa­virs Dan­gės, Ka­ro­so, Lie­pų gat­vės pra­stū­mus „ma­gist­ra­li­nį“ til­tą vie­ toj Dan­gės skve­ro, kas liks iš „Kū­lių var­tų“? Jei jau ES duo­da pi­ni­gus, tai at­kur­kim, o ne su­kur­kim mis­ti­nius kvar­ta­lus pseu­do vers­li­nin­kams. Ja­vol

Ne­jau­gi cent­re ma­žai pa­sta­tų? Ne­bė­ra skve­re­lių, kur bū­tų ga­li­ma esant ge­ram orui pa­sė­dė­ti, ne­sku­ bė­ti, pa­si­gro­žė­ti gam­ta ir mies­tu.

***

Už­ten­ka tų at­sta­ty­mų, Maž­vy­do alė­jo­je iš­dy­go be­pro­tiš­kas monst­ ras, Tur­gaus aikš­tė­je at­sta­ty­ti na­ mai be funk­cio­na­lios pa­skir­ties ir klai­kiai at­ro­do, prie bu­vu­sio res­to­ ra­no „Nep­tū­nas“ pa­sta­ty­tas na­mas prie gat­vės nei paukš­tis, nei ge­gu­ tė, monst­rai Žve­jų gat­vė­je ir pan. Tai tu­rė­tų bū­ti su­si­rin­ki­mų, me­no kū­ri­nių de­monst­ra­vi­mo, kul­tū­ri­nių ren­gi­nių, poil­sio zo­nos vie­ta.

***

TTT

Bir­žos gat­vė bu­vo gra­žiau­sia mies­ te. Jei­gu to­kią at­sta­ty­tų, bū­tų fan­

Por­ta­lo kl.lt skai­ty­to­jų ko­men­ta­rai

Po­li­ci­nin­kai ne pa­de­da, o truk­do

Po ry­ti­nio „ne­pa­kar­to­ja­mo“ at­vy­ ki­mo į dar­bą, la­bai no­ri­si Ke­lių po­ li­ci­jos pa­rei­gū­nų, sto­vė­ju­sių ir re­ gu­lia­vu­sių eis­mą Bal­ti­jos žie­de ties „Ban­gi­niu“, pa­klaus­ti: kur jie žiū­ rė­jo?.. Ir ką jie ma­tė?.. O gal tie­ siog vis dar te­be­mie­go­jo... Ger­bia­ mi Ke­lių po­li­ci­jos va­do­vai, dau­giau nie­ka­da ne­be­siųs­ki­te to­kio eki­pa­ žo į šį žie­dą re­gu­liuo­ti eis­mo. Au­ to­mo­bi­liai iš Vil­niaus bei Ši­lu­tės plen­tų po­li­ci­nin­kų lei­di­mu va­ žia­vo be su­sto­ji­mo, jo­kių spūs­čių jiems ne­bu­vo. O vai­ruo­to­jai, sto­ vė­ję Bal­ti­jos pro­spek­te, taip ir li­ko sto­vė­ti il­gam il­gam... Jų grūs­ties, ku­ri tę­sė­si vos ne iki Tai­kos pr., pa­ rei­gū­nai tie­siog ne­ma­tė ar­ba ne­no­ rė­jo ma­ty­ti. Pras­to­vė­jo­me spūs­ty­je vos vos ju­dė­da­mi dau­giau kaip pu­ sę va­lan­dos. Pa­si­ju­to­me tar­si gy­ ven­tu­me ko­kiam me­ga­po­ly­je. Ar­ba ma­žų ma­žiau­siai Vil­niu­je. Ger­bia­ mi po­li­ci­nin­kai, jei­gu jūs esa­te pa­ sta­ty­ti re­gu­liuo­ti eis­mą, tai ir da­ry­ ki­te. Ta­čiau ne vie­nai eis­mo pu­sei, o vi­soms. Sup­ran­ta­ma, kad vi­si no­ ri­me kuo grei­čiau pa­siek­ti tą vie­tą, kur va­žiuo­ja­me. Vis­gi au­to­mo­bi­ lių grūs­tys tu­rė­tų bū­ti ma­ži­na­mos vi­so­se eis­mo pu­sė­se, o ne iš­skir­ti­ nai vie­no­je. Da­bar tie­siog dirb­ti­nai bu­vo su­da­ry­ta spūs­tis ten, kur jos nie­ka­da ne­bū­da­vo. Vi­sa­da už­tek­ da­vo 10–15 mi­nu­čių iš­va­žiuo­ti iš Bal­ti­jos pro­spek­to. Ri­ta

Vėl apie „mik­riu­kus“

Pers­kai­čiau nuo­mo­nę dien­raš­ty­je „Klai­pė­da“ (2012 09 12) „Grą­žin­ki­ te mū­sų „mik­riu­ką“ ir la­bai jai pri­ ta­riu. Mus nu­vy­lė tie, ku­rie priė­mė tą įsta­ty­mą, Mes pra­ra­do­me 5-ojo marš­ru­to mik­roau­to­bu­są iš pie­ti­ nės mies­to da­lies. Ši­lu­tės plen­tas – toks pra­mo­ni­nis ra­jo­nas ir ne­be­ li­ko nė vie­no mik­roau­to­bu­so. La­ bai no­rė­čiau, kad val­džia at­kreip­tų dė­me­sį ir su­grą­žin­tų tą marš­ru­tą. Bu­vo tik­rai pa­to­gu, o da­bar yra at­ virkš­čiai. Ne­ži­nau, kam tai nau­ din­ga, bet tik­rai ne žmo­nėms. Ro­ma

Val­di­nin­kus – į Ry­gą

Rei­kė­tų, kad mū­sų val­di­nin­kai sės­ tų į sa­vo pra­ban­gias ma­ši­nas ir nu­ va­žiuo­tų iki Ry­gos. Ten jie pa­ma­ ty­tų, ko­kia tur­ga­vie­tė yra Lat­vi­jos sos­ti­nės cent­re. Ten tur­gus vei­kia iš­ti­są pa­rą, dar­bas vyks­ta net nak­ tį. Klai­pė­die­čiai tu­rė­tų pa­ma­ty­ti, ko­kios są­ly­gos ten su­teik­tos ūki­ nin­kams. Nak­tį atė­ję pir­kė­jai ga­li nu­si­pirk­ti pi­giau. Kiek­vie­nas ūki­ nin­kas tu­ri elekt­rą ir pa­sto­gę. Pa­ ma­ty­tų, gal ta­da ne­be­me­ken­tų, kaip ir ką da­ry­ti su uos­ta­mies­čio se­ną­ja tur­ga­vie­te. Jei mū­sų se­no­ ji tur­ga­vie­tė bū­tų bent tru­pu­tį pa­ na­ši į Ry­gos tur­gų, ji tap­tų trau­kos cent­ru ir mies­to pa­si­di­džia­vi­mu. Ri­čar­das Pa­ren­gė Dai­va Ja­naus­kai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

tas­ti­ka. O aikš­tė yra nu­lis – nie­kas jo­je ne­vyks­ta. Iš kur gau­ti pi­ni­gų – ki­tas klau­si­mas, bet jei­gu no­rim, kad mies­tas at­si­gau­tų, rei­kia ir pi­lį, ir bir­žos pa­sta­tą, ir ne­tgi pa­mink­ lą Prū­si­jos per­ga­lei ka­re at­sta­ty­ ti, ku­rį pa­tys lie­tu­viai 1923 me­tais nu­grio­vė, tuo pa­ro­dy­da­mi, kad yra to­kie pat mul­kiai kaip ir ru­sai, su­ griau­da­mi vis­ką, kas bu­vo gra­žaus bu­vu­sioj Prū­si­joj.

***

***

Informacija: 397

397 728

telefonas@kl.lt

Dai­va Ja­naus­kai­tė

M

karštas telefonas

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Krasauskienė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

PIRMADIENIS, RUGsėjO 17, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/Lietuva

Pripažino pastangas

Pi­lie­čiai į ne­bū­tį siun­čia jau ket­vir­ tą šie­met re­fe­ren­ du­mo ini­cia­ty­vą. Šį­ kart ne­pa­si­se­kė sie­ kian­tiems nu­leis­ti kar­te­lę pri­va­lo­ma­ jam re­fe­ren­du­mui su­reng­ti.

Tvari bendrovės „Fortum“ vei­ kla buvo pripažinta tarptautiniu mastu.

Šnipš­tas: pa­tai­sy­ti ša­lies Kons­ti­tu­ci­ją sie­ku­si re­fe­ren­du­mo ini­cia­ty­vi­nė

gru­pė su­rin­ko kiek ma­žiau nei 50 tūkst. gy­ven­to­jų pa­ra­šų.

Tarė „ne“ re­fe­ren­du­mui Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Su­rink­ti 300 tūkst. gy­ven­to­jų pa­ ra­šų re­fe­ren­du­mui ini­ci­juo­ti Lie­ tu­vo­je neį­ma­no­ma. Tuo šie­met įsi­ti­ki­no dar vie­na re­fe­ren­du­mo ini­cia­ty­vi­nė gru­pė, sie­ku­si keis­ti ša­lies Kons­ti­tu­ci­ją. Tris mė­ne­sius gy­ven­to­jų pa­ra­šus rin­kę Pen­si­nin­kų ir Lie­tu­vos liau­ dies par­ti­jų at­sto­vai jau nu­lei­do ran­kas. Paaiš­kė­jo, kad pa­vy­ko su­ rink­ti ma­žiau nei šeš­ta­da­lį rei­kia­ mo pi­lie­čių pa­ra­šų skai­čiaus. Bent taip nu­ro­dė Vai­do­tas Pruns­kus, vie­nas ini­cia­ty­vi­nės gru­pės na­rių. Į ini­cia­ty­vi­nę gru­pę su­si­bū­ rę Lie­tu­vos pen­si­nin­kų ir Lie­tu­ vos liau­dies par­ti­jų at­sto­vai rin­ko gy­ven­to­jų pa­ra­šus, kad bū­tų pa­ keis­tas Kons­ti­tu­ci­jos 9 straips­nis ir ja­me nu­ma­ty­ta, jog „re­fe­ren­du­ mas skel­bia­mas, jei­gu jo rei­ka­lau­ja ne ma­žiau kaip 100 tūkst. pi­lie­čių, tu­rin­čių rin­ki­mų tei­sę“.

Tai yra siek­ta tris­kart su­ma­žin­ti re­fe­ren­du­mui bū­ti­nų pi­lie­čių pa­ra­ šų skai­čių. Be to, siū­ly­ta įtei­sin­ti re­fe­ren­du­ mus at­ski­ruo­se Lie­tu­vos vals­ty­bės te­ri­to­ri­jos ad­mi­nist­ra­ci­niuo­se vie­ ne­tuo­se. Esą jie tu­rė­tų bū­ti skel­ bia­mi svar­biau­siais klau­si­mais, jei to rei­ka­lau­tų ne ma­žiau kaip penk­ ta­da­lis to ad­mi­nist­ra­ci­nio vie­ne­to te­ri­to­ri­jo­je nuo­lat gy­ve­nan­čių pi­ lie­čių, tu­rin­čių rin­ki­mų tei­sę. Ma­ža to, ini­cia­to­riai sie­kė re­fe­ ren­du­mu pa­pil­dy­ti Kons­ti­tu­ci­jos 58 straips­nį to­kia pa­tai­sa: „Pir­ ma­lai­kiai Sei­mo rin­ki­mai skel­bia­ mi, jei re­fe­ren­du­mu to pa­rei­ka­lau­ ja Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čiai. Nau­jo Sei­mo rin­ki­mai tu­ri bū­ti su­ reng­ti ne vė­liau kaip per tris mė­ ne­sius nuo re­fe­ren­du­mo re­zul­ta­tų ofi­cia­laus pa­skel­bi­mo.“ Žlu­gęs Pen­si­nin­kų ir Lie­tu­vos liau­dies par­ti­jos ban­dy­mas su­ reng­ti re­fe­ren­du­mą – šie­met jau ket­vir­tas.

Faktai Nuo 1990 m. Lie­tu­vo­je iš vi­so įvy­ko re­ fe­ren­du­mai de­šim­čia klau­si­mų. Bet sėk­min­gai bai­gė­si tik ke­tu­ri iš jų – tai gy­ ven­to­jų vi­suo­ti­nė ap­klau­sa dėl Lie­tu­ vos ne­prik­lau­so­my­bės, re­fe­ren­du­mai dėl so­vie­tų ka­riuo­me­nės iš­ve­di­mo ir oku­pa­ci­jos pa­da­ry­tos ža­los at­ly­gi­ni­mo, dėl Kons­ti­tu­ci­jos priė­mi­mo, taip pat dėl Lie­tu­vos įsto­ji­mo į ES. Li­kę re­fe­ren­du­mai pa­skelb­ti neį­vy­ku­ siais dėl per­ne­lyg men­ko da­ly­va­vu­sių rin­kė­jų skai­čiaus ar­ba dėl to, kad siū­ly­ tai nuo­sta­tai ne­bu­vo pri­tar­ta. Tai re­fe­ ren­du­mai dėl ne­tei­sė­to pri­va­ti­za­vi­mo, nu­ver­tin­tų in­dė­lių ir ak­ci­jų bei pa­žeis­tos tei­sė­sau­gos, dėl Sei­mo na­rių skai­čiaus su­ma­ži­ni­mo ir kai ku­rių Sei­mo įga­lio­ji­ mų pa­ko­re­ga­vi­mo, „Ar kom­pen­suo­ti gy­ ven­to­jų in­dė­lius tei­sin­gai pri­va­ti­zuo­jant vals­ty­bės tur­tą?“, dėl že­mės par­da­vi­mo už­sie­nie­čiams, dėl Ig­na­li­nos ato­mi­nės elekt­ri­nės dar­bo pra­tę­si­mo.

Pasauliniame „Carbon Disclosure Leadership Index“ (CDLI) reitinge „Fortum“ gavo rekordiškai didelį taškų skaičių – 98 iš 100 galimų taškų. Taip pat „Fortum“ jau dešimtus metus iš eilės įtraukiama į „Dow Jones“ pasaulinio tvarumo indekso (DJSI) sąrašą. Pabrėžiama, kad „Fortum“ rezultatai ypač pagerėjo socialinės atsakomybės srityje. Pasak „Fortum“ vykdomosios korporacinių santykių ir strategijos viceprezidentės Anne Brunilos, tvarumas yra „Fortum“ strategijos pagrindas. „Nepaisant vyraujančio ekonominio nuosmukio, tvarumas bei klimato kaitos mažinimas ir toliau bus varomoji bendrovės veiklos jėga. „Fortum“ kaip darbdavė ir investuotoja atlieka svarbų vaidmenį rūpindamasi vietos gerove. Man malonu, kad mūsų darbas socialinės atsakomybės srityje buvo įvertintas“, – kalbėjo A.Brunila. Palyginti su praėjusių metų „Dow Jones“ įvertinimu, „Fortum“ viršijo lūkesčius keliose socialinės atsakomybės srityse, t.y. darbo praktikos bei suinteresuotų šalių įsitraukimo. „Fortum“ prioritetas – sveikata ir saugumas, šiose srityse bendrovė taip pat gavo aukštą įvertinimą. Būdama stambi prekių ir paslaugų pirkėja, „Fortum“ šiemet atnaujino savo tiekimo grandinės valdymo praktiką ir pradėjo vykdyti tiekėjų auditus. „Fortum“ rezultatai taip pat labai pagerėjo ir sprendžiant biologinės įvairovės bei klimato klau-

simus. 2012 m. rugpjūtį OAO „Fortum“ veikla Rusijoje buvo sertifikuota pagal ISO 14001 standartus. Dėl šios priežasties „Fortum“ sertifikavimo lygis pakilo iki 95 proc. „Fortum“ santykių su klientais valdymas, ekonominės veiklos rezultatų vertinimas ir rodiklių sistema buvo įvertinti kaip geriausi savo pramonės šakoje.

Anne Brunila:

Nepaisant vyraujančio ekonominio nuosmukio, tvarumas bei klimato kaitos mažinimas ir toliau bus varomoji bendrovės veiklos jėga. „Fortum“ – vienintelė Šiaurės šalių energetikos bendrovė, įtraukta į „DJSI World“ bei „CDLI Index“ reitingus. „DJSI World“ yra tvarumo indeksas, sukurtas vertinant 2 500 didžiausių pasaulio bendrovių iš 58 sektorių, vykdančių tvarumo veiklą. 2012 m. į indeksą buvo įtraukta dar 340 bendrovių. „CDLI Index“ reitinge palyginama 51-a pasaulio bendrovė bei priemonės, kurias jos naudoja kovodamos su klimato problemomis. „Fortum“ yra pirmaujanti energetikos bendrovė Šiaurės Europoje, Rusijoje ir kitose Baltijos jūros regiono šalyse. Ji gamina, tiekia, parduoda elektrą ir šilumą, teikia ekspertų paslaugas. „Klaipėdos“ inf.

Klaipėdos prekybos pramonės ir amatų rūmai ir juose veikiantis Europos verslo ir inovacijų tinklas kviečia dalyvauti renginiuose SEMINARAS

KONFERENCIJA

„EKSPORTAS: NUO IDĖJOS IKI REZULTATO“ Spalio 11 d. Klaipėdoje vyks V kasmetė Europos verslo ir inovacijų tinklo Lietuvoje konferencija, kurios tikslas – plėtoti prekių ir paslaugų eksportą, didinti įmonių konkurencingumą, skatinant naujų technologijų diegimą. 10.00-10.30 10.30-10.45 10.45-11.00 11.00-11.20

11.20 -11.40 11.40-12.00 12.00-12.30 12.30-12.55 12.55-13.15

Kaip pradėti eksportuoti? Gal pradėti nuo importo…? Konkurencingumo didinimas pasirengiant eksportui į kitas rinkas Paslaugų ir gaminių eksportas Europos Sąjungoje Verslas augančiose rinkose: ką turime žinoti? • Galimybės įvairiuose pramonės sektoriuose • Potencialas plėtojant dvišalius prekybos santykius su besivystančiomis rinkomis Tarptautinės prekybos sutartys: pagrindiniai reikalavimai Kavos pertrauka 2012–2013 m. ekonomikos apžvalga. Lietuvos eksporto tendencijos • Tarptautinės prekybos �inansavimas ir eksporto rizikos sušvelninimas • Rizikos sumažinimas pasinaudojant banko paslaugomis (�inansavimas po eksporto / prieš eksportą) • Užsienio valiutos kursų svyravimo rizikos valdymas • monės eksporto ir importo patirtis: praktiniai patarimai • Importas iš skirtingų rinkų • Tinkamas dokumentų parengimas • Mokėjimo terminai: nestandartinis mąstymas (angl. „thinking outside-the-box“) • Asmeniniai santykiai sprendžiant kokybės, popierizmo ir komunikacijos problemas

Į renginį kviečiami pradedantys ir patyrę verslininkai, aukščiausios ir vidurinės grandžių įmonių vadovai, tiesiogiai atsakingi už verslo plėtrą, gaminio ar paslaugos pardavimą.

Rugsėjo 21 d., 12 val. rengiamas seminaras „Įmonės turimos vertingos informacijos apsauga: komercinės paslaptys ir nekonkuravimas“, kurio temos:

• Kada informacija gali būti komercine paslaptimi; • Būtini dokumentai, siekiant apsaugoti informaciją įmonės viduje; • Darbuotojų konkurencijos su kompanija ribojimas; • Ar visada įmonė privalo atskleisti visą informaciją darbuotojui (-ams); • Kada ir kaip informaciją atskleisti akcininkui; • Įmonės turimos informacijos apsauga santykiuose su verslo partneriais; • Civilinė ir drausminė atsakomybė už komercinių paslapčių atskleidimą. Renginys skirtas įmonių vadovams, teisininkams ir personalo specialistams.

VERSLO KONTAKTŲ MUGĖ

„EASTLINK: MOKSLO IR VERSLO PARTNERYSTĖ“ Spalio 2 d. nuo 15.30 val. vyks verslo kontaktų mugė, kuri rengiama kartu su Klaipėdos mokslo ir technologijų parku per tarptautinę konferenciją „EastLink: the Way to Knowledge Economy 2012“. Verslo kontaktų mugės sritys: transportas ir logistika, atsinaujinanti energija, gamyba ir paslaugos, technologijos ir tyrimai.

Registracija vyksta iki rugsėjo 24 d. Kviečiame įmones registruotis į individualius verslo susitikimus su atvystančiomis užsienio bendrovėmis ir organizacijomis. Visas sąrašas pateikiamas interneto svetainėje www.kcci.lt.

VERSLO PASIŪLYMAI IŠ EUROPOS VERSLO IR INOVACIJŲ TINKLO BENDRADARBIAVIMO DUOMENŲ BAZĖS

VE.9950 ITALIJOS bendrovė, kurios specializacija atsinaujinančios energetikos sritis (saulės, vėjo energetika, biomasė ir biodujos), ieško partnerių, galinčių atlikti užsakomąsias paslaugas (projektų planavimo, įrangos tiekimo ar montavimo). VE.9959 RUMUNIJOS bendrovė, kurios specializacija geoterminio šildymo sistemų diegimas gyvenamuosiuose namuose bei biurų pastatuose, ieško įmonės, kuri norėtų bendradarbiauti įgyvendinant geoterminio šildymo ir santechnikos projektus. VE.9757 ŠVEDIJOS interjero dizaino bendrovė ieško subrangovų, galinčių gaminti baldus, lentynas, pakabus ir kitas vidaus interjero detales. VE.9677 ŠVEDIJOS interjero dizaino bendrovė ieško subrangovų, galinčių gaminti baldus, lentynas, pakabas ir kitas vidaus interjero detales. VE.9693 ŠVEDIJOS įmonė ieško bendrovės, galinčios pagaminti medinius ar metalinius padėklus su skaitmeniniu būdu spausdintu paviršiumi.

DALYVAVIMAS RENGINIUOSE – NEMOKAMAS.

Išsamesnė informacija: www.kcci.lt, registracija į renginius būtina tel. (8-46) 390 863, 390 867 arba el. paštu een@chambers.lt.

8

pirmADIENIS, rugsėjo 17, 2012

ekonomika

Se­na­sis že­my­nas kryž­kelė­je Pirmą kartą per dau­giau nei tre­jus me­tus trun­kan­čią eu­ro zo­nos krizę bu­vo ženg­ti nors ir ne­drąsūs, ta­čiau ypač reikš­min­gi žings­niai, sie­kiant to­liau kur­ti fe­de­ra­cinę sąjungą. Ka­ro­lis Ur­bo­nas Ty­r imų ins­t i­tu­to „So­cial Dy­na­m ics In­ter­na­t io­nal“ par­t ne­r is

Pa­si­rin­ki­mai tik du

Praė­ju­sią sa­vaitę Vo­kie­ti­jos teis­ mas ga­lu­ti­nai at­metė abe­jo­nes dėl pa­grin­dinės krizės gelbė­ji­mo prie­ monės le­ga­lu­mo, visų ša­lių tei­si­niai pro­ce­sai ir re­fe­ren­du­muo­se iš­reikš­ tos nuo­monės pa­lai­ko to­lesnę in­ teg­ra­ciją, o Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja (EK) pa­teikė il­gai lauk­tas gai­res dėl ban­ kų ir po­li­tinės sąjun­gos kūri­mo bei cent­rinės vald­žios stip­ri­ni­mo. Ta­ čiau de­mok­ra­ti­nis pro­ce­sas vyks­ ta per­ne­lyg lėtai, o pro­blemų ES yra ypač daug. Ne­val­do­mi pie­ti­ nių ša­lių de­fi­ci­tai, skolų pro­ble­ mos, re­kor­di­nis ne­dar­bas, lėtėjan­ ti eko­no­mi­ka, bankų ne­sta­bi­lu­mas, nuo­la­ti­niai pa­grin­di­nių vals­ty­bių ki­vir­čai – tai tik ke­le­tas es­mi­nių ES pro­blemų. Ver­ti­nant da­bar­tinį re­formų ir po­li­ti­nių veiksmų pa­ greitį ga­li­ma įvar­dy­ti tik du sce­na­ ri­jus – spar­ti in­teg­ra­ci­ja ir sun­kiai, bet tvir­tai išspręs­ta krizė ar­ba vis la­biau pra­ran­da­ma val­dy­mo kont­ rolė ir iširęs eu­ras, ku­ris su­keltų po­li­tinę ES sui­rutę. Vi­du­ri­nis ke­ lias – komp­ro­mi­si­niai spren­di­mai, ten­ki­nan­tys vi­sas ša­lis, pa­leng­ va ku­ria­ma vien­ti­sa rin­ka ir įgy­ ven­di­na­mos har­mo­ni­zuo­tos re­ for­mos – jau ne­beak­tua­lus, nes pro­ble­mos yra rea­lios ir grei­tai ga­li tap­ti ne­be­val­do­mos. Todėl at­sa­ky­ mas į klau­simą, ka­da lai­kas priim­ ti sun­kius, ta­čiau neiš­ven­gia­mus spren­di­mus, yra „da­bar“.

Iši­ri­mo sce­na­ri­jus

Eu­ros­kep­ti­kai ir net ES at­žvil­giu neut­ralūs eko­no­mis­tai pa­sta­ruo­ju me­tu bu­vo įsi­kibę idė­jos, kad pie­ti­ nių vals­ty­bių skolų rest­ruktū­ri­za­vi­ mas ir galbūt šių šalių iš­me­ti­mas iš eu­ro zo­nos būtų tik­ro­ji pa­nacė­ja kri­ zei išspręs­ti. Ta­čiau pra­si­kal­tu­sias vals­ty­bes iš­me­tus iš eli­ti­nio klu­bo kiltų to­kia gran­di­ninė reak­ci­ja, ku­ rios pa­da­ri­niai būtų neiš­ma­tuo­ja­mi. Pir­miau­sia taip būtų pri­pa­žin­ta, kad tas tri­li­jo­nas eurų, ku­riuo bu­vo sie­ kia­ma su­ma­žin­ti pie­ti­nių vals­ty­bių palū­ka­nas, mo­ka­mas už sko­las, bu­ vo klai­da, ta­čiau ją reikės mokė­ti eu­ ro klu­be li­ku­sių vals­ty­bių mo­kes­čių mokė­to­jams. Tai, ži­no­ma, ne­ten­kins nė vie­no pi­lie­čio ir il­gai­niui eu­ras tie­siog iširs ar­ba bus ra­di­ka­liai rest­ ruktū­ri­zuo­tas.

ES ne­tu­ri ke­lio at­gal ir sun­kiais spren­di­ mais pri­valės įgy­ven­ din­ti būti­nas re­for­ mas judė­da­ma link fe­de­ra­cinės sąjun­gos.

Pra­sidė­jus kaltų paieš­koms ne­ truktų at­si­ras­ti ir po­li­tinė sui­rutė, ku­ri, be jo­kios abe­jonės, iš­ryš­kintų tik skir­tu­mus ir ne­tru­kus su­keltų tarp­tau­tinę po­li­tinę krizę. Re­zul­ta­ tas – ES eko­no­minė sąjun­ga pradė­ tų ir­ti, vals­tybės imtų­si pro­tek­cio­ nis­tinės po­li­ti­kos, pra­si­dėtų dar­bo

jėgos ir ka­pi­ta­lo judė­ji­mo kont­rolė. Ka­ri­nių veiksmų ti­ki­mybė išaugtų mak­si­ma­liai, nes so­cia­li­nių ne­ra­ mumų iš­veng­ti ne­būtų įma­no­ma. Įver­ti­nus da­bar tvy­ran­čią re­vo­liu­ cinę įtampą Ar­ti­muo­siuo­se Ry­tuo­ se, iki rim­to ka­ri­nio konf­lik­to būtų tik vie­nas žings­nis. Todėl bet koks eu­ro zo­nos iš­sau­ go­ji­mo pla­nas, ku­ria­me siū­lo­ma „skal­dy­ti ir val­dy­ti“, iš­mes­ti pra­si­ kal­tu­sius ir pa­lik­ti eli­tinį eu­ro klubą be sko­li­ninkų, yra mažų ma­žiau­siai dest­ruk­ty­vus ir ve­da į ka­tast­rofą. Fe­de­ra­cinės sąjun­gos sce­na­ri­jus

EK pre­zi­den­tas José Ma­nue­lis Bar­ro­ so prie­š ke­letą sa­vai­čių griež­tai pa­ reiškė, kad Eu­ro­pa ju­da link fe­de­ ra­cinės vals­tybės ir nėra jo­kio ke­lio at­gal. Vi­si spren­di­mai, ku­rie bu­vo priim­ti, yra in­teg­ra­ci­jos pro­ce­so da­ lis. Tai, kad ji užt­run­ka, yra natū­ra­lus de­mok­ra­ti­jos fe­no­me­nas, kai vals­ tybės ieš­ko komp­ro­misų, kad su­ kurtų vi­siems tin­kamą cent­ra­li­zuotą vald­žios or­ganą ir Eu­ro­pos eko­no­ minę sis­temą. Ta­čiau EK pre­zi­den­tas pui­kiai su­pran­ta, kad lai­ko ne­daug, pro­ble­mos pa­čios neiš­sisp­rend­žia, o Eu­ro­pos cent­ri­nio ban­ko spren­di­ mas spaus­din­ti pi­ni­gus yra tik lai­ki­ na pa­nacė­ja, ir ji la­bai bran­gi. Ja ne­ ga­li būti pikt­naud­žiau­ja­ma, nes jos re­zer­vai bus rei­ka­lin­gi atei­ty­je užk­ lu­pus ki­tiems ne­sta­bi­lu­mams. Todėl pra­ėju­sią sa­vaitę EK pa­ teikė il­gai lauktą bankų sąjun­gos kūri­mo siū­lymą Eu­ro­pos Ta­ry­ bai. Pag­rin­dinę siū­ly­mo dalį – vi­ sos Eu­ro­pos mas­tu no­rimą su­kur­

Pa­si­rin­ki­mas: ES tu­ri dvi ga­li­my­bes – iš­sis­kirs­ty­ti ir su­kel­ti ne­regė­to

mas­to eko­no­minį ne­sta­bi­lumą ar­ba iš­kil­ti kaip vie­nin­ga ir stip­riau­sia eko­no­minė sąjun­ga pa­sau­ly­je. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

ti indė­lių drau­dimą – su­kri­ti­ka­vo Vo­kie­ti­ja ir jis bu­vo pa­ša­lin­tas iš pa­grin­di­nių ar­ti­miau­siu me­tu pri­ va­lomų įgy­ven­din­ti veiksmų. Ir tai yra vi­siš­kai lo­giš­ka, nes prie­š su­ ku­riant šią prie­monę tu­ri būti pa­ reng­tos ir įgy­ven­din­tos ki­tos ypač svar­bios re­for­mos, tarp ku­rių – so­ cia­linė re­for­ma, mo­kes­čių re­for­ma, dar­bo re­for­ma. Ir tik tuo­met bus ga­li­ma kalbė­ti apie Eu­ro­pos indė­ lių drau­di­mo schemą, pa­gal ku­rią būtų ap­draud­žia­mas bet ku­ris eu­ro zo­nos ban­ke pa­dėtas indė­lis. Ke­lio at­gal nėra

Tad kar­to­da­mas Eu­ro­pos cent­ri­ nio ban­ko va­do­vo Ma­rio Drag­hi

Žemaituko žvengimas paskelbs apie lietuvių, lenkų ir rusų pasiekimus Rugsėjo 21 d. Lazdijai bus labai aiškiai matomi Europos žemėlapyje. Visas Senasis žemynas švęs Europos bendradarbiavimo dieną, kurią inicijavo Europos Komisija, o Lazdijai atstovaus Lietuvai, nes juose bus surengta projektų mugė ir neįprastos lenktynės, kuriose dalyvaus žemaitukų veislės žirgas, lenkiškas automobilis „Polski Fiat 126p“, rusiška „Volga 21“ ir baltarusiškas traktorius „Belarus“. Projektų mugė ir įspūdingos lenktynės pasienyje Europoje vyks daugiau nei 140 renginių, skirtų teritorinio bendradarbiavimo iniciatyvos 20-mečiui paminėti. Ši iniciatyva užima labai mažą dalį visoje ES paramos sistemoje, tačiau yra labai svarbus Europos integracijos variklis. Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo ir Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės programos sujungia skirtingų organizacijų ir šalių kaimynių idėjas, išteklius ir jėgas, spręsdamos programas, nepaisančias valstybės sienų. Rugsėjo 21 d. Lazdijuose bus surengta smagi mugė, kurioje apsilankę žmonės galės pamatyti, paliesti ir paragauti tokių programų rezultatų. Taip pat įvyks simbolinės Bendradarbiavimo

lenktynės, kuriose dalyvaus Lietuvai atstovausiantis žemaitukų veislės žirgas, lenkiškas automobilis „Polski Fiat 126p“, rusiška „Volga 21“ ir baltarusiškas traktorius „Belarus“. Apčiuopiami lietuvių, lenkų ir rusų bendradarbiavimo pasiekimai Per Europos bendradarbiavimo dieną Lazdijuose bus pristatyta ir 2007–2013 m. Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programa (toliau – programa). ES dalinis finansavimas šiuo metu patvirtintas 60 programos projektų, kuriems numatoma skirti daugiau kaip 455 mln. litų (132 mln. eurų) ES paramos. Įgyvendinant vieną iš programos projektų bus atlikti parengiamieji darbai Panemunės–Tilžės (Sovetsko) tilto per Nemuną statybai. Jurbarko, Šilutės ir Šilalės rajonų savivaldybės pastatys modernius atliekų valymo įrenginius Skirsnemunėje, Veliuonoje, Raudonėje ir keliuose kituose miesteliuose. Jų partneriai Kaliningrado srityje panašius įrenginius įrengs Nemuno Rusijos pusėje. Tad upė taps švaresnė. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija vykdo projektą „Efektyvus valdymas žmonėms“ kartu su Kara-

liaučiaus civilinės metrikacijos biuru (agentūra). Įgyvendinant projektą bus renovuotas Klaipėdos civilinės metrikacijos biuras Klaipėdoje. Jam bus nupirkta moderni įranga. Klaipėdos ir Kauno teritorinės muitinės pradėjo įgyvendinti projektą „Susisiekimo per valstybės sieną tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos gerinimas padidinant pralaidumo apimtis Panemunės ir Kybartų pasienio kontrolės punktuose“. Palangos savivaldybės administracija vykdo projektą „Baltijos turistinės žaidynės – Baltijos regiono turizmo potencialo vystymo praktinė patirtis“ kartu su Raušių (Svetlogorsko) miesto administracija. Jie pristatys abu Baltijos pajūrio kurortus kaip patrauklius kurortus sportininkams. Įgyvendinant projektą Palangoje duris atvers nauja sporto salė. Klaipėdos universitetas kartu su partneriais iš Lenkijos ir Rusijos dalyvauja projekte „Verslumo kaimiškose vietovėse rėmimas ir plėtra: nuo vietinės patirties iki bendradarbiavimo per sieną“. Partneriai organizuos verslumo mokymus ūkininkams ir parengs studijas apie kaimo turizmo perspektyvas. Projektą „Mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos apsaugos rėmimo sistemos

sukūrimas Karaliaučiaus ir Klaipėdos regionuose“ įgyvendina ir Klaipėdos M.Gorkio vidurinė mokykla su partnere iš Rusijos N.I.Moroz bendrojo lavinimo privačia mokykla. Daugiau informacijos apie Europos bendradarbiavimo dieną ir programą: www.lt-pl-ru.eu. Programą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga Programme is co-financed by the European Union

frazę esu įsi­ti­kinęs, kad ES ne­tu­ ri ke­lio at­gal ir sun­kiais spren­di­ mais pri­valės įgy­ven­din­ti būti­nas re­for­mas judė­da­ma link fe­de­ra­ cinės sąjun­gos. Vi­du­ri­nio ke­lio ga­ li­mybės ne­bėra ir lie­ka dvi – iš­sis­ kirs­ty­ti ir su­kel­ti ne­regė­to mas­to eko­no­minį ne­sta­bi­lumą ar­ba su­ ras­ti komp­ro­mi­sus, priim­ti neiš­ ven­gia­mas re­for­mas ir iš­kil­ti kaip vie­nin­gai ir stip­riau­siai eko­no­mi­ nei sąjun­gai pa­sau­ly­je. Ver­ta pri­ si­min­ti, kad ir da­bar pa­sau­ly­je la­ biau­siai eko­no­miš­kai iš­si­vys­čiu­si ša­lis yra ne JAV, o ES. Todėl ir dar­ bas ku­riant did­žiau­sią ir ga­lin­giau­ sią eko­no­minį vie­netą rei­ka­lau­ja neei­li­nių pa­stangų.

9

pirmADIENIS, rugsėjo 17, 2012

pasaulis Ža­da ­ at­saką

Pro­tes­to ­ ak­ci­jos

Pon­ti­fi­ko ži­nia

Ira­no re­vo­liu­cinės gvar­di­jos va­ das ge­ne­ro­las Mo­ham­ma­das Ali Ja­fa­ri per­spėjo, kad jo ša­lis, jei­ gu būtų už­pul­ta, ker­šytų smū­ giais Ormū­zo sąsiau­riui, JAV ba­ zėms Ar­ti­muo­siuo­se Ry­tuo­se ir Iz­rae­liui. Be to, pa­sak ge­ne­ro­lo, Ira­nas pa­si­trauktų iš Bran­duo­li­ nio gink­lo ne­pla­ti­ni­mo su­tar­ties, jei­gu taptų tai­ki­niu.

Is­pa­ni­jo­je ir Por­tu­ga­li­jo­je įvy­ ko ma­si­niai pro­tes­tai prie­š vy­ riau­sybės tau­pymą. Is­pa­ni­jos sos­tinė­je Mad­ri­de, pa­sak po­li­ ci­jos, de­monst­ra­ci­jo­je da­ly­va­vo de­šim­tys tūkstan­čių žmo­nių, o vi­so­je Por­tu­ga­li­jo­je – iki 100 tūkst. Li­sa­bo­no­je pro­tes­tuo­to­ jai bu­vo su­si­rėmę su po­li­ci­ja, bet nie­kas ne­nu­kentė­jo.

Tūkstan­čiai žmo­nių su­si­rin­ko Li­ba­no sos­tinės Bei­ru­to uos­to ra­jo­ne, kur po­pie­žius Be­ne­dik­ tas XVI au­ko­jo sek­ma­die­nio mi­ šias. Po­pie­žius ra­gi­no siek­ti tai­ kos ir su­si­tai­ky­mo Ar­ti­muo­siuo­ se Ry­tuo­se. Be­ne­dik­tas XVI pa­ brėžė, kad žmonės pri­va­lo at­ mes­ti kerštą, pri­pa­žin­ti sa­vo pa­ čių kal­tes ir at­leis­ti vie­ni ki­tiems.

Am­ba­sadų ap­gul­tis tęsia­si Mu­sul­mo­niš­ko­se ša­ly­se ame­ri­kie­čių ir kitų Va­karų ša­lių dip­lo­ma­tams nuo pra­ėju­sios sa­vaitės dirb­ti ten­ka ap­gul­ ties sąly­go­mis. Net to­li­mo­jo­je Aust­ra­li­ jo­je prie JAV kon­su­ la­to svai­dy­ti bu­te­ liai ir ba­tai.

Su­kilė­liams pie­tinė­je Af­ga­nis­ta­

no Hel­m an­d o pro­v in­c i­j o­j e ata­k a­ vus Kemp Bas­t io­n o ka­r inę bazę, ku­r io­j e tar­n au­j a Did­ž io­s ios Bri­t a­ ni­j os prin­c as Har­r y, bu­v o su­n ai­ kin­t i še­š i ir smar­k iai ap­g a­d in­t i du ame­r i­k ie­č ių nai­k in­t u­v ai. Už­p uo­ li­k ai, ku­r ių bu­v o apie 15, vilkė­j o JAV ar­m i­j os uni­f or­m as ir bu­v o gink­l uo­t i šau­t u­v ais, ra­k e­t o­m is bei sa­v i­ž ud­ž ių lie­m enė­m is. Taip pat bu­vo su­nai­kin­tos trys koa­li­ci­ jos de­g alų pa­p il­d y­m o sto­t ys, ap­ ga­d in­t i še­š i lėktuvų an­g a­r ai. Sek­ma­dienį už­puo­li­kai, vil­kin­tys

Tai­ki­nys: Su­da­no sos­tinė­je Char­tu­me nuo de­monst­rantų nu­kentė­jo ir Vo­kie­ti­jos am­ba­sa­da.

Pro­tes­tas Ža­lia­ja­me že­my­ne

Did­žiau­sia­me Aust­ra­li­jos mies­te Sidnė­ju­je prie Ame­ri­kos kon­su­la­to su­si­rinkę pro­tes­tuo­to­jai, tarp ku­ rių bu­vo ir vaikų, gar­siai skan­da­ vo: „Ša­lin JAV.“ Dau­ge­lis mo­ja­vo pla­ka­tais su ka­rin­gais už­ra­šais, to­ kiais kaip „Nu­kirs­ti gal­vas vi­siems, įžeid­žian­tiems pra­našą!“. Pro­tes­t uo­to­jas Hou­d a Di­ba­ sas pik­ti­no­si: „Mums jau įgri­so, kad kiek­vie­nas ty­čio­ja­si iš mūsų my­li­mo pra­na­šo. Jie ne­tu­ri jo­kios teisės ty­čio­tis iš mūsų pra­na­šo. Mes ne­s i­ty­č io­ja­m e iš nie­k ie­n o tikė­ji­mo.“ Ki­ta pro­tes­tuo­to­ja Sa­rah Ja­cob pri­dūrė: „Mus va­di­na te­ro­ris­tais. Ta­čiau vi­si te­ro­ri­zuo­ja mūsų žmo­ nes.“ Pro­tes­tai vy­ko ir Mal­dyvų sa­ly­ne, ku­ria­me gy­ve­na apie 330 tūkst. su­nitų. Čia įpykę de­monst­ ran­tai su­si­rin­ko prie Jung­ti­nių Tau­ tų būstinės. Tie­sa, vie­tos po­li­ci­jos at­sto­vai pa­brėžė, kad de­monst­ra­ ci­ja bu­vo tai­ki.

Smur­tas Af­ga­nis­ta­ne

Smur­tas ne­si­liau­ja

O pro­tes­tai Ar­ti­muo­siuo­se ir Vi­ du­rio Ry­tuo­se neap­siė­jo be smur­ to pro­ver­žio. Neiš­veng­ta ir aukų. Iš vi­so per pro­tes­tus Li­bi­jo­je, Tu­ ni­se, Egip­te, Je­me­ne ir Su­da­ne, skir­tin­gais duo­me­ni­mis, žu­vo iki 10 žmo­nių. Su­da­no sos­tinė­je Char­tu­me de­ monst­ran­tai puolė ne tik JAV ir Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos, bet ir Vo­kie­ ti­jos am­ba­sadą.

Mums jau įgri­so, kad kiek­vie­nas ty­čio­ja­si iš mūsų my­li­mo pra­na­šo. Pra­neš­ta, kad per de­monst­ra­ciją žu­vo vie­nas žmo­gus. Tie­sa, pa­ reigū­nai nu­rodė, kad pro­tes­tuo­ to­jo žūtis bu­vo ne­ty­činė. Iš vi­so, pa­sak pa­reigūnų, pro­tes­to ak­ci­jo­

je Char­tu­me da­ly­va­vo per 6 tūkst. žmo­nių. De­monst­ran­tai pir­miau­sia štur­ ma­vo Vo­kie­ti­jos am­ba­sadą. Pas­ ta­tas bu­vo pa­deg­tas. Vėliau jie au­to­bu­sais nu­va­žia­vo prie JAV am­ ba­sa­dos. Čia po­li­ci­ja pa­nau­do­jo aša­ri­nes du­jas, kad iš­vai­kytų pro­ tes­tuo­to­jus, mėgi­nan­čius už­lip­ti ant komp­leksą juo­sian­čių sienų. Rea­guo­da­ma į si­tua­ciją JAV vald­ žia pa­skelbė ke­ti­nan­ti per­dis­lo­ kuo­ti ka­ri­nes pa­jėgas, kad už­tik­ rintų am­ba­sadų sau­gumą. Apie tai in­for­ma­vo gy­ny­bos sek­ re­to­rius Leo­nas Pa­net­ta. Nors jis ne­de­ta­li­za­vo, kur tiks­liai ir kiek bus dis­lo­kuo­ta pa­jėgų ne­ra­mu­mams mal­šin­ti, ži­niask­lai­da nu­rodė, jog am­ba­sadą Char­tu­me, kaip pla­nuo­ ta, turė­jo sau­go­ti 50 spe­cia­liai mo­ kytų jūrų pėsti­ninkų. Tie­sa, Su­da­ no vald­žia pa­reiškė, jog ne­ke­ti­na leis­ti JAV ka­riams sau­go­ti at­sto­ vybės. Apie tai, kad ne­įsi­leis JAV jū­ rų pėsti­ninkų, pra­nešė ir Je­me­nas.

AFP nuo­tr.

Va­šing­to­nas pa­ra­gi­no dalį am­ba­sadų Su­da­ne ir Tu­ni­se dar­buo­tojų pa­lik­ti šias ša­lis, o ame­ri­kie­čiams bent jau kol kas su­si­lai­ky­ti nuo ne­būtinų ke­ lio­nių į smur­to kre­čia­mas ša­lis. Am­ba­sa­dos štur­mas – su­pla­nuo­tas?

Pir­mie­ji pro­tes­tai dėl an­tiis­la­miš­ko fil­mo pra­ėju­sios sa­vaitės pra­džio­ je ki­lo Egip­te ir Li­bi­jo­je. Li­bi­jo­je gink­luo­ta mi­nia už­puolė JAV kon­ su­latą Ben­ga­zy­je. Per šį iš­puolį žu­ vo JAV am­ba­sa­do­rius Chri­sas Ste­ ven­sas ir dar trys ame­ri­kie­čiai. Vėliau de­monst­ra­ci­jos išp­li­to į ki­tas mu­sul­mo­niš­kas ša­lis Af­ri­ko­ je, Ar­ti­muo­siuo­se Ry­tuo­se ir Azi­ jo­je. Pro­tes­tuo­to­jai neap­si­ri­bo­jo am­ba­sa­do­mis, ta­čiau puolė ir ame­ ri­kie­tiš­kas mo­kyk­las bei res­to­ra­ nus. Li­bi­jos įsta­tymų leid­žia­mo­sios asamblė­jos va­do­vas Mo­ham­me­das al Me­ga­rye­fas pa­reiškė, kad iš­puo­ lis prie­š Ame­ri­kos at­sto­vybę bu­vo iš anks­to su­pla­nuo­ta ir kruopš­čiai įgy­ ven­din­ta ak­ci­ja.

af­ganų po­li­ci­ninkų uni­for­mas, nu­ žudė 4 NA­TO ka­rius. Šeš­ta­dienį per pa­našų iš­puolį Hel­man­do pro­vin­ci­ jo­je žu­vo du britų ka­riai. Ma­no­ma, kad juos nu­kovė taip pat Af­ga­nis­ ta­no po­li­ci­jos pa­reigū­no uni­formą vil­kin­tis už­puo­li­kas. Sek­ma­dienį per NA­TO pa­jėgų

ata­ką Af­ga­nis­ta­no šiau­rinė­je Lag­ ma­no pro­vin­ci­jo­je žu­vo ma­žiau­ siai 9 mo­te­rys. In­ci­den­tas įvy­ko pra­ėjus ke­lioms va­lan­doms po to, kai bu­vo nu­žu­dy­ti 4 tarp­tau­ti­nių pa­jėgų ka­riai.

„Ne­no­riu kalbė­ti, kas įvy­ko ki­ to­se ša­ly­se, ta­čiau Li­bi­jos at­ve­ju ši ope­ra­ci­ja bu­vo kruopš­čiai at­lik­ta, – pa­brėžė par­la­men­to pir­mi­nin­ kas. – Bu­vo pla­nuo­ja­ma. Tai ne­ bu­vo tai­kus pro­tes­tas, pe­raugęs į gink­luotą ata­ką ar ag­re­siją. Tai bu­ vo su­pla­nuo­ta.“ JAV vals­tybės sek­re­torė Hil­la­ ry Clin­ton pa­brėžė, kad Jung­tinės Vals­ti­jos su fil­mu ne­tu­ri nie­ko bend­ra. „Mums, man, as­me­niš­kai, šis fil­mas bjau­rus ir smerk­ti­nas. Mes ab­so­liu­čiai at­me­ta­me tiek šio fil­mo tu­rinį, tiek ži­nią, ku­rią norė­ta per­duo­ti“, – sakė H.Clin­ton. BNS, BBC, AFP, „Der Spie­gel“ inf.

Griežta ko­va su al­ko­ho­liu Če­ki­jos vald­žia su­davė skaudų smūgį al­ko­ho­lio pra­mo­nei. Ta­čiau pikt­žo­les iš dar­žo, re­gis, rei­kia rau­ ti su šak­ni­mis.

Praė­ju­sią sa­vaitę Če­ki­jo­je ap­si­nuo­ diję me­ta­no­liu mirė 19 ne­le­galų al­ ko­holį var­to­ju­sių žmo­nių, dar tu­zi­ nas at­si­dūrė li­go­ninė­se. Ne­l aimė nu­t i­ko Ha­v ir­ž o­vo mies­te Če­ki­jos šiaurės ry­tuo­se už maž­daug 350 km nuo sos­tinės Pra­hos. Po­li­ci­jos pa­reigū­nai po in­ci­den­to ėmė krėsti al­ko­ho­lio par­duo­tu­ves, taip pat res­to­ra­nus ir ka­vi­nes, ieš­ko­da­mi pa­vo­jin­go gėri­mo. Iš pra­džių bu­vo su­lai­ky­tas ir įta­ ria­ma­sis – 36 metų vy­ras, vėliau dar 20 as­menų.

Nors če­kai did­žiuo­ja­si did­žiau­siu pa­sau­ly­je vie­nam žmo­gui ten­kan­čiu su­var­to­ja­mo alaus kie­kiu, kaip ro­ do Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos (PSO) 2011 m. ty­ri­mas, Če­ki­ja pir­ mau­ja Eu­ro­po­je pa­gal su­var­to­ja­mo al­ko­ho­lio, ten­kan­čio vie­nam žmo­ gui, kiekį. Vy­riau­sybė pa­skelbė, kad Če­ki­jo­ je lai­ki­nai ne­bus leid­žia­ma pre­kiau­ti stip­res­niu nei 20 laips­nių al­ko­ho­liu, Kaip tvir­ti­no Če­ki­jos svei­ka­tos ap­ sau­gos mi­nist­ras Leo­šas He­ge­ris, al­ ko­ho­lio pre­ky­bos lei­di­mas įsi­ga­lio­jo vi­soms be išim­ties al­ko­ho­liu pre­ kiau­jan­čioms įmonėms, net elekt­ ro­ninėms par­duo­tuvėms. Nors anks­čiau ša­ly­je bu­vo užd­raus­ta pre­kiau­ti dau­giau nei 30 laips­nių tu­rin­čiu spi­ri­tu, mi­nist­ras

pa­brėžė, kad drau­di­mas ne­turė­ jo po­vei­kio, nes vi­si as­me­nys, ku­rie ap­si­nuo­di­jo me­ta­no­liu, nuo­dingų gėrimų įsi­gi­jo par­duo­tuvė­se. L.He­ge­ris pa­tvir­ti­no, kad al­ko­ ho­lio pre­ky­bos drau­di­mas ga­lios ke­lias sa­vai­tes. Skai­čiuo­ja­ma, kad net 20 pro­c. li­ ke­rio, ku­ris ofi­cia­liai par­duo­da­mas Če­ki­jo­je, yra pa­ga­min­tas juo­do­jo­ je rin­ko­je. Ma­no­ma, kad nuo­dingų gėrimų, tarp ku­rių bu­vo li­ke­rio ir deg­tinės, žmonės įsi­gi­jo ofi­cia­liai. Me­ta­no­lis dau­giau­sia nau­do­ja­ mas pra­monė­je, ta­čiau ne­re­tai ši pa­vo­jin­ga che­minė med­žia­ga su­ mai­šo­ma su pi­giu ne­le­ga­liai ga­mi­ na­mu li­ke­riu. Tie­sa, sos­tinė­je Pra­ho­je esan­čių res­to­ranų ir barų sa­vi­nin­kai ne­bu­

Spren­di­mas: Če­ki­jos vald­žia nu­rodė vi­soms ša­lies ka­vinėms, ba­rams

ir par­duo­tuvėms ne­pre­kiau­ti al­ko­ho­liu, stip­res­niu nei 20 laips­nių.

vo pa­ten­kin­ti vy­riau­sybės spren­di­ mu. „Jei toks drau­di­mas ga­lios ne sa­vai­tes, o po­ra mėne­sių ir dau­ giau, tai bus rim­ta pro­ble­ma“, – sakė vie­no ba­ro sa­vi­nin­kas Jo­nat­

„Reu­ters“ nuo­tr.

ha­nas Weins­tei­nas. Če­ki­jos spi­ri­to ga­min­tojų sąjun­gos va­do­vas Pet­ras Pav­li­kas pa­brėžė, kad ga­min­to­jai dėl drau­di­mo pa­tirs nuo­sto­lių. „Huf­fing­ton Post“, BNS inf.

10

pirmadienis, rugsėjo 17, 2012

sportas Irkluotojų medaliai

„Real“ klubo pralaimėjimas

Tenisininkas suklupo

Italijoje vykusiame Europos irklavimo čempionate aukso medalius laimėjo vienvietėmis valtimis rungtyniavę Mindaugas Griškonis ir Donata Vištartaitė. M.Griškonis vos 0,07 sek. aplenkė kroatą Damirą Martiną, D.Vištartaitės pranašumas nekėlė abejonių. Vicečempionė serbė Iva Obradovič atsiliko 3,61 sek.

Ispanijos futbolo pirmenybėse klumpa čempionai Madrido „Real“ futbolininkai. Jie ketvirtajame ture 0:1 Sevilijoje nusileido „Sevilla“ ekipai. Su 4 taškais karališkasis klubas užima vos devintą vietą. Pirmauja pagrindinis „Real“ konkurentas „Barcelona“ klubas. Po pergalės prieš „Getafe“ ekipą, jis turi 12 taškų.

21-erių Laurynas Grigelis nepateko į „Moselle Open” teniso turnyro Prancūzijoje pagrindines vienetų varžybas. Antrajame kvalifikacijos rate 334-ą vietą pajėgiausių tenisininkų reitinge užimantis klaipėdietis po 68 min. kovos 5:7, 0:6 pralaimėjo prancūzui Kenny de Schepperiui, kuris ATP reitinge yra 206-as.

„Nikės“ staigmena Slovėnijos sostinėje vykusiose Europos lengvosios atletikos jaunimo klubų čempionų taurės A grupės varžybose Klaipėdos „Nikės” vaikinai surinko 81 tašką ir užėmė penktą vietą.

Prieš išvykdami į varžybas, uostamiesčio sportininkai turėjo vienintelį tikslą – neiškristi į B grupę. Tik pernai į A grupę iškopę debiutantai nusileido Didžiosios Britanijos (110 taškų), Turkijos (105), Ispanijos (104) ir Slovėnijos (81) klubams, tačiau aplenkė Čekijos (76), Italijos (68) ir Serbijos (57) bendraamžius. „Nikės” komanda Europos taurės varžybose dalyvavo aštuntą kartą. 2005-2009 metais ji kovojo C grupėje (2005 metais – penkti, 2006 – septinti, po to tris sezonus – treti). 2010-aisiais jungtinėse B ir C grupės varžybose uostamiesčio lengvaatlečiai buvo septinti, o pernai tapo B grupės nugalėtojais. Pirmą vietą Liublianoje užėmė šuolininkas į aukštį Adrijus Glebauskas (2.00 m). Antras vietas iškovojo Rimgaudas Morkūnas (1 500 m – 4 min. 00,34 sek.), Martynas Šedys (kūjis – 68 m 29 cm) ir Henrikas Pozingis (ietis – 56 m 35 cm). Dvi trečias vietas užėmė Mantas Norvilas (100 m – 11,24 sek. ir 200 m – 22,65 sek.). Treti taip pat buvo Robertas Valančius (110 m per barjerus – 14,97 sek.) ir Deividas Zelba (diskas – 49 m 33 cm). „Klaipėdos“ inf.

Iš Aukštaitijos – su pergale Klaipėdos „Dragūno“ vyrai, Pasvalyje 34:28 įveikę „Triobet“ septynetuką, sėkmingai pradėjo naująjį Lietuvos rankinio lygos čempionatą.

Eiga: klaipėdiečiai (mėlyni marškinėliai), savo pranašumą įrodę iki pertraukos, antrąjį kėlinį leido pasireikš-

ti šeimininkams.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Lygos, kurioje vietą aukštaičiai nusipirko už pinigus, debiutantai per pirmąsias minutes priešinosi, tačiau, įpusėjus kėliniui, daugkartinių čempionų persvara nekėlė abejonių. Laimėję pirmąją pusę 17:10, po pertraukos uostamiesčio vyrai buvo mažiau aktyvūs. Jie antrąjį pusvalandį net pralaimėjo 17:18. „Dragūno“ vyriausiasis treneris Artūras Juškėnas po pergalės netryško džiaugsmu. „Nežaidėme taip, kaip mokame, – sakė jis. – Antrasis kėlinys buvo tragiškas. Klydome gindamiesi, klydome ir puldami.“ Strategas paneigė įtarimą, kad daugkartiniai čempionai neįvertino varžovų.

„Žaidėjai išėjo į aikštelę susikaupę, nebuvo atsipalaidavę, – dievagojosi A.Juškėnas. – Tiesiog nesisekė žaisti idealiai.“ Klaipėdos ekipos vairininkas pagyrė varžovus, kurie kiek galėdami stengėsi kuo geriau sužaisti su čempionais. Pasvalio komandos treneris Vilmantas Karpavičius negailėjo gerų žodžių savo auklėtiniams. „Pirmąsias rungtynes vertinu gerai. Esu labai patenkintas rezultatu, – džiaugėsi strategas. – Visi kovojo, stengėsi, norėjo kuo geriau sužaisti.“ Pirmasis turas neatnešė staigmenų. Pergales iškovojo praėjusiame čempionate viršutinėje komandų rikiuotės dalyje buvusios ekipos. Gana atkaklūs susitikimai buvo Vilniuje, kur „Vilnius“ vos 21:19

LRL nuotr.

Rungtynių statistika Pasvalio

„Triobet“ – Klaipėdos „Dragūnas“ 28:34 (10:17). M.Nakvosas 9, R.Indrašiūnas 6, E.Povilionis 5, T.Tekutis 3/T.Stankevičius 6, B.Petreikis, D.Jasinskas po 5, J.Truchanovičius, E.Vorobjovas po 4, A.Šrederis 3.

Stronglasas“ 21:19 (10:10). E.Veida, M.Panavas po 6, M.Žala, J.Aganauskas po 3 įvarčius/G.Adamkevičius 4, J.Šilalė, Š.Sakalauskas po 3. Varėnos „Ūla“ – Kauno „LKKA-Lū-

šis“ 13:25 (3:14). K.Ikasala, R.Palevičius po 3/P.Očikas 5, R.Vaičikauskas 4, „Utena“ – Vilniaus „Šviesa“ 26:39 E.Vėta 3. (12:21). M.Paukštė 6, E.Kalitončikas 4, Šiaulių „Universitetas–GuberniK.Vilutis, T.Mikuckas, Š.Ugianskas po ja“ – Kauno „Granitas–Gaja–Karys“ 3/V.Drabavičius 10, T.Bernatavičius 26:29 (12:15). A.Budrys 8, A.Strupas 7, S.Plėta 6, V.Trainavičius 5, 5, T.Klungevičius, A.Balčiūnas, T.Jurelevičius, M.Sukackas 4. M.Valuckas po 4/P.Šarkauskas 9, „Vilnius“ – Alytaus „Almeida– V.Drevinskas 8, R.Švedas 4.

palaužė Alytaus „Almeidą–Stronglasą“, ir Šiauliuose, kai „Universitetas-Gubernija“ po atkaklios kovos pralaimėjo Kauno „Grani-

tui-Gajai-Kariui“ 26:29. Būtent su šiauliečiais trečiadienį 19 val. Klaipėdoje išmėgins jėgas „Dragūno“ ekipa.

Klaipėdiečiai – žaidynių čempionai Česlovas Kavarza Uostamiestyje vykusių Lietuvos jaunučių sporto žaidynių aštuonių sporto šakų finalinėse varžybose nudžiugino jaunieji krepšininkai.

Sėkmė: V.Knašiaus krepšinio mokyklos auklėtiniai pateikė gražią dovaną mokyklos vadovams, treneriams.

Mindaugo Bugio ir Virginijaus Zakrio auklėtiniai pusfinalyje lengvai 100:72 įveikė Kauno A.Sabonio krepšinio centro penketuką. Neturėjo uostamiesčio taikliarankiai vargo ir finale, kuriame nugalėjo bendraamžius iš Vilniaus – 79:63. V.Knašiaus krepšinio mokyklos komandos pagrindą sudarė Matas Andriuškevičius, Jonas Stakeliūnas, Tadas Sedekerskis, Laurynas Beliauskas ir Karolis Tamošauskas.

„Pavyko išauginti labai gerą komandą, – džiaugėsi M.Bugys. – Finaliniame turnyre abejas varžybas laimėjome įtikinamais skirtumais. Galbūt jie būtų buvę dar didesni, tačiau suteikiau progą parungtyniauti ir antrojo penketuko žaidėjams.“ Savo rezultatu – ketvirtąja vieta – buvo patenkintos ir uostamiesčio krepšininkės. „Buvo minčių net nedalyvauti žaidynėse, – atviravo trenerė Diana Anužienė. – Vien tai, kad patekome į finalines varžybas, mums buvo didžiulis džiaugsmas.“ Savaitgalį įvairiose miesto bazėse dar kovojo jaunieji futbolininkai, rankininkai, tinklininkai, boksininkai, sunkiaatlečiai, stalo tenisininkai ir imtynininkai. Apie tai – rytojaus numeryje.

11

pirmADIENIS, RUGsėjO 17, 2012

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Skolintos jūrinės tradicijos Lietuvoje beveik nėra istorinių jūrinės kultūros tradicijų, kurios pasaulyje kūrėsi iki praėjusio amžiaus pradžios. Turime tik skurdoką, su pamario žvejyba susietą folklorą ir tarybiniais metais kurtas jūrines dainas.

Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

Šventės kasmet prastėja

Dar diskutuojama – gerai ar blogai yra tai, kad Klaipėdoje jūrinis kultūrinis paveldas beveik išskirtinai pristatomas viename renginyje – Jūros šventėje. Dažnai šioje šventėje jis paskęsta tarp gausybės renginių. Būna ir taip, kad jūriškiausi renginiai „nukišami“ į prasčiausią laiką ir jūrinių dainų klausosi tik keli entuziastai bei patys renginio dalyviai. Kita vertus – Jūros šventės, kaip pastebėjo jūrinių renginių organizatorius Algirdas Grybas, yra geriausias laikas kūrybinei ataskaitai pateikti. Bėda tik ta, kad Jūros šventės, jūrininkų vertinimu, kasmet prastėja. Nesurandama bendrų sutarimų dėl kai kurių jūrinių renginių. „Jūros šventėse turėtų būti daugiau dėmesio skiriama jūrininkų, žvejų gyvenimui, tradicijoms. Jūros šventės metu penktadienį duoklė turėtų būti atiduota jūrininkams, o šeštadienį – žvejams. Man Jūros šventė be žvejų dienos yra tarsi Velykos be kiaušinių“, – svarstė jūrinių renginių organizatorius Algirdas Guzauskas. Jo nuomone, į jūrinius renginius labiau turėtų būti įtraukiamas jaunimas – per populiarią muziką, šokius, jūrines ir žvejiškas tradicijas. Turėtų būti įvesta ir privaloma nuostata, kad per Jūros šventes prekybininkai vilkėtų jūrinio stiliaus aprangą.

Kultūra: jūrinės šventės Klaipėdoje asocijuojasi su senovinių laivų paradais, žygiuojančiais jūrininkais, dainomis.

Vidmanto Matučio nuotr.

Didesni ar mažesni jūrinės kultūros, tradicijų blyksniai būna kiekvienoje Jūros šventėje. Šiemet jų buvo mažiau. A.Guzauskas siūlė rengtis ir tikrai jūrišką padaryti 2014 metų Jūros šventę. Tuomet bus minimas 80-metis, kai Lietuvoje pradėtos švęsti Jūros šventės. Baisūs prietarai

Klaipėdos etnokultūros centro direktorė Nijolė Sliužinskienė pastebėjo, kad jūrinio folkloro tradicijų Lietuvoje beveik nėra. Iš dalies jam atstovauja tik pamario krašto žvejų dainos. Jose netgi jūra neminima. Tai susiformavo istoriškai, ir nieko čia nebepakeisi. Jūrinės dainos ir kai kurios tradicijos yra pasiskolintos iš kitų šalių. Dominuoja vokiečių, olandų, škotų jūrinė kultūra. Netgi Latvijoje, kuri lyg ir jūriškesnė šalis nei Lietuva, dominuoja iš vokiečių skolintos ir išverstos jūrinės dainos. „Nėra blogai, jei atkartojame tarptautines tradicijas. Lietuvos jūrinė veikla labai trumpa, todėl ir tradicijos menkos. Mūsų žvejai žuvis gaudė nedidelėse valtelėse, kur tilpo po 2-3. Jie nedainavo, nes nebuvo kada. Jūrinės dainos susiformavo dideliuose žvejybos laivuose, kokių pas

Algirdas Guzauskas:

Vytautas Petrulis:

Olga Žalienė:

Jūros šventėje penktadienį duoklė turi būti atiduota jūrininkams, o šeštadienį – žvejams. Man šventė be žvejų dienos yra tarsi Velykos be kiaušinių.

Ar jūrinių dainų Lietuvoje neliko, ar jūs, lietuviai, nemokate jų dainuoti – klausė į bendrakursių susitikimą iš Izraelio atvykęs buvęs klaipėdietis Saulius Steicas.

Nėra blogai, jei atkartojame tarptautines tradicijas. Lietuvos jūrinė veikla trumpa, tradicijos menkos. Žvejojant nedidelėmis valtelėmis dainuoti nebuvo kada.

mus nebuvo“, – pastebėjo Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė. Lietuvos jūrų muziejus kartu su Etnokultūros centru surinko žvejiškas dainas, žaidimus ir išleido rinkinį. Ketinama pakartoti jo leidimą. Lietuvos jūrų muziejus planuoja iš-

leisti ir jūrinių posakių knygelę, kurių pagrindą sudaro žvejiški prietarai. Šios rūšies folklorą surinko muziejaus darbuotojas Romas Adomavičius. „Kai kurie prietarai baisūs. Pavyzdžiui, žvejai į laivelį imdavo katiną. Kai jiems nusibosdavo žvejoti mesdavo jį į jūrą. Dėl

tokio poelgio jūros valdovas supykdavo ir sukeldavo audrą. Žvejai ištraukdavo pririštą katiną ir grįždavo namo“, – Jūrų kultūros koordinacinės tarybos posėdyje pasakojo Lietuvos jūrų muziejaus darbuotoja Nika Puteikienė.

13

12

pirmADIENIS, RUGsėjO 17, 2012

rubrika JŪRA Baltijos centrai

Prospekto tęsinys

Šventosios sezonas

Klaipėda ir Ust Luga tampa pagrindiniais krovinių gabenimo keltais į Vokietiją centrais. Klaipėda tokiu centru yra jau seniai. Ust Luga formuojasi kaip naujas centras su analogiškomis linijomis kaip ir Klaipėdoje – į Zasnicą ir Kylį. Abu šiuos centrus aptarnauja „DFDS Seaways” keltai.

Netrukus prasidės Baltijos prospekto kelio tęsinio statyba iki Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo. 800 metrų ilgio kelio atkarpą, kur į kiekvieną pusę bus po tris 3,5 metro pločio eismo juostas, už 17 mln. litų nuties bendrovė „Eurovija Lietuva“. Kelias į terminalą bus įrengtas per vienus metus.

Rugsėjo 15 dieną baigėsi laivybos sezonas Šventosios uostelyje. Nuimti navigaciniai ženklai kanale ir ant kranto. Sezonas buvo nykus, nes dėl mažo gylio didesnės gramzdos jachtos į uostelį negalėjo įplaukti, o mažesnės – neplaukė. Laivelių Šventosios uoste vis dėlto buvo – jų čia nuolat stovėjo apie 50.

Laivybos pramonėje – išgyvenimo laik Didžiausia Klaipėdos miesto darbdavių grupė – laivų statytojai ir remontininkai – jaučiasi nuolat diskriminuojami dėl darbo jėgos, investicijų uoste, nevienodų ES sąlygų.

Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

Įspūdingi mokesčiai

Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacija vienija 29 bendroves. Jose dirba 3 680 darbuotojų. Per pastaruosius metus darbuotojų mažėjo – 2007 metais jų buvo 4 832. Bendrovės svarbios Klaipėdos miestui ir Vakarų Lietuvos regionui kaip didžiausi darbdaviai. Jose ir vieni didžiausių Lietuvoje darbuotojų atlyginimai. Vidutinis darbo užmokestis sektoriuje sudaro 3 307 litus, Vakarų laivų gamyklos bendrovių grupėse jis siekia apie 4 000 litų. Pastebėta, kad viena darbo vieta laivų statybos ir remonto sektoriuje už jo ribų papildomai sukuria

Klaipėdos uoste gerokai sumažėjo atplaukiančių mažesnių laivų, kurie būdavo pagrindiniai klaipėdiečių remontininkų užsakovai. dar 4-5 darbo vietas. Statant laivą atvyksta nuo 100 iki 200 įvairiausių gerai apmokamų specialistų. Jie gyvena Klaipėdos viešbučiuose, naudojasi miesto prekybos, maitinimo bei kitomis paslaugomis. Ekonomine požiūriu laivų statybos ir remonto bendrovės ypač svarbios Lietuvai. Iki 95 proc. jų pagamintos produkcijos eksportuojama. Klaipėdoje pastatyti laivai plaukioja Norvegijoje, Danijoje, Olandijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Portugalijoje, Italijoje ir netgi Estijoje. Pernai asociacijos įmonių apyvarta sudarė 776 mln. litų. Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų bendrovės yra vienos didžiausių mokesčių mokėtojų Lietuvoje. Per pastaruosius trejus metus jos sumokėjo beveik 30,7 mln. litų pelno, 68,8 mln. litų gyventojų pajamų, 142,2 mln. socia-

linio draudimo ir 13,5 mln. litų kitų mokesčių. Skaičiai neatspindi didžiulės įtampos rinkose. Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos prezidentas Arnoldas Šileika minėjo, kad situacija Europoje jų sektoriuje yra panaši į tą, kuri buvo 2009 metais nekilnojamojo turto rinkoje. Per 2007–2008 metų ekonomikos pakilimo laikotarpį pasaulyje užsakyta pastatyti daug naujų laivų. Susidarė laivų tonažo perviršis. Krito laivų gabenimų įkainiai. Anksčiau laivų savininkai senesnius laivus po draudiminių įvykių dar stengdavosi remontuoti. Dabar jie gauna draudimo išmokas, laivus nurašo ir pjausto į metalo laužą. Pastebima ir tai, kad Klaipėdos uoste gerokai sumažėjo atplaukiančių mažesnių laivų. Jie būdavo pagrindiniai klaipėdiečių remontininkų užsakovai. Kai kurių smulkių, o ypač siaurai specializuotų laivų remonto, aprūpinimo bendrovių apyvartos krito 2-3 kartus. Ruošia specialistus konkurentams

Europos laivų statybos ir remonto rinkoje per metus sukasi apie 35 milijardai eurų. Iš vienos pusės tai dideli pinigai. Tačiau nemaža dalis Europos laivų statyklų užsidaro. Įtakos turi ir ypač mažos laivų statybos kainos Azijos regione. Norėdami turėti geresnes pozicijas rinkoje Lietuvos verslininkai privalo teikti aukštos kokybės paslaugas. Jei anksčiau mūsų šalies laivų statytojai ir remontininkai galėjo konkuruoti pigia darbo jėga, dabar to nebeužtenka. Čia ir prasideda problemos. Verslas ypač imlus inžinerinių kvalifikacijų darbuotojams. Mokslus baigę specialistai, kurie atlikdavo praktiką Lietuvos bendrovėse, gaudavo stipendiją, po diplomų įteikimo išvyksta į užsienį. Lietuva specialistais „maitina“ Norvegijos, Suomijos, Prancūzijos laivų statyklas. Išvyksta ne tik inžinieriai, bet ir ypač reikalingi laivų vamzdininkai, korpusininkai, suvirintojai. Laivų statybos ir remonto bendrovės kartu su Klaipėdos laivų

Situacija: grupė politikų apsilankė Vakarų Baltijos laivų statykloje ir iš arti susipažino su problemomis, kurios k

liotų valstybės prioritetų, diskriminacinės ES politikos.

statybos ir remonto mokyklos atstovais važinėja po rajonus, įkalbinėja jaunuolius rinktis su laivais susietas specialybes. Mokyklos remiamos, padedama joms įsirengti mokymo bazes, mokamos stipendijos praktiką atliekantiems moksleiviams. Vadovams apmaudu būna, kai jaunas specialistas ateina ir sako – jei ir neatleisite, aš vis tiek išvažiuosiu. Bylinėtis su jaunais žmonėmis, į kurių mokymą investuota dalis lėšų, – beprasmiška. Niekas jų nesieja – nei darbo istorija, nei kokie nors kiti įsipareigojimai, nes deklaruojamas laisvas darbo jėgos judėjimas. „Didžiulė problema, kad dalis už valstybės ir privačias lėšas paruoštų darbuotojų nepasiekia įmonių. Ruošiame specialistus konkuretams. Politikai turėtų ypač kruopščiai analizuoti tas problemas. Vienu svarbiausių faktorių Europoje tampa ne tik konkurencingumaskokybės, technologijų, bet ir darbo jėgos konkurencija“, – teigė A.Šileika.

Stropumu nepasižymi

Kai lietuviai masiškai emigruoja, atsivežti darbo jėgos iš kitų šalių, pasirodo, nėra taip paprasta. A.Šileika paminėjo vieną pavyzdžių. Baltijos jūroje, kur nors ant akmeninės seklumos, užplaukė laivas, sugadino korpusą. Reikia skubiai jį remontuoti, pakeisti apie 300 tonų metalo. Būtina mobilizuoti 100-200 laivų remonto darbininkų. Iš kur jų paimti, jei žmonių ir taip trūksta, o esantys bendrovėje užimti, nes vykdo kitus užsakymus. Išeitis – atsivežti žmonių iš Ukrainos, Rusijos, Rumunijos. Lietuvoje tai negreitai įgyvendinama. Darbo jėgos forminimas pagal dabartinį Užsieniečių teisinės padėties įstatymą trunka 3-4 mėnesius. Per tą laiką skubus užsakymas bus prarastas. Jis greičiausiai atiteks lenkams, nes šioje šalyje tvarka žymiai mobilesnė. Ten atvykęs žmogus iš karto gali dirbti, jo dokumentai forminami jau dirbant. Lenkijos zloto devalvavimas, Lietuvos mokesčių sistemos pa-

keitimas lenkų įkainius padarė 10-15 proc. mažesniais, nors anksčiau jie buvo didesni nei Lietuvos laivų statybos ir remonto sektoriuje. Dėl užsieniečių įdarbinimo laivų statytojai įvairių Lietuvos institucijų duris varsto jau ne vienus metus. Nei Vidaus, nei Užsienio reikalų ministerijos nieko nesprendžia, kad padėtų verslui. Seime seniai guli Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos. Jos buvo atmestos baiminantis, kad padidės imigracija iš Rytų šalių. A.Šileika mano, kad baimės yra nepagrįstos. Vakarų laivų gamykloje buvo darbininkų iš Kinijos, Ukrainos, Rumunijos, Bulgarijos. Pasibaigus darbo sutartims nė vienas jų nepasiliko gyventi Lietuvoje. Problema yra ir ta, kad iš minėtų šalių atvyksta žemos kvalifikacijos laivų remontininkai. Jų tikslas yra gauti atlygį už atidirbtas valandas, todėl ne itin stropiai vykdo pareigas.

13

pirmADIENIS, RUGsėjO 17, 2012

JŪRA Daugėja ieškinių

Kazachai Estijoje

Lėtina greičius

Dėl laivo „Costa Concordia“ avarijos prie Italijos krantų teismuose nuolat daugėja ieškinių. Juos teikia ne tik katastrofos metu žuvusių žmonių artimieji, bet ir išsigelbėję keleiviai. Bendra ieškinių suma jau siekia per 1,4 mlrd. JAV dolerių. Kaltinama, kad keleiviams neleista palikti skęstančio laivo.

Estija gali tapti Kazachstano tranzito šalimi. Silamejos uostas pasiūlė teritorijas, kur Kazachstano verslininkai statytų savo krovos infrastruktūrą. Tai būtų daroma iš dalies finansuojant ES – bent jau estai įsipareigoja gauti ES paramą. Silamejos uostas yra vienas sparčiausiai besivystančių Estijos uostų.

Konteinerinės laivybos kompanijos 35 linijose sumažino krovinius plukdančių laivų greičius iki 13–14 mazgų. Taip taupomi degalai, daugiau įdarbinama laivų. Didžiausia blogybė – laivai iš Azijos į Europą plaukia net dviem savaitėmis ilgiau. Prognozuojama, kad greičių mažinimo tendencijos dar didės.

kotarpis

kyla dėl emigracijos, neteisingai sudėVidmanto Matučio nuotr.

ES – nevienodos sąlygos

Formaliai laivų statybos ir remonto verslo neremia. Tačiau atskirose šalyse jis remiamas per įvairius regioninius socialinius projektus, nes laivų statytojai ir remontininkai yra svarbūs darbdaviai. Šimtamilijonines paramas gavo Vokietijos laivų statytojai. Dalyje ES šalių laivų statytojams ir remontininkams suteikiamos beprocentinės paskolos su valstybės garantijomis. Remiami vadinamieji aplinkosauginiai „žaliųjų laivų“ projektai. Dėl to ES susidarė nevienodos konkurencinės sąlygos tos pačios verslo šakos atstovams. Lietuva pralaimėjo diplomatinį karą derybose su ES. Pavyzdys – žvejybos verslas. Senosios ES šalys už sąjungos pinigus atnaujino žvejybos laivus, padidino jų galingumus. Naujoms ES šalims to neleidžiama daryti. Jei jos galėtų didinti laivų pajėgumus, statyti naujus, daugiau

Komentaras Algirdas Butkevičius

P

Seimo narys

astaruoju metu daug važinėju po Lietuvos pramonės įmones. Nuolat girdžiu skundus, kad trūksta darbo jėgos. Dėl netinkamo valstybės požiūrio daug jaunų, darbingų žmonių emigravo. Negalime priekaištauti jauniems žmonėms. Jie ieško, kaip išgyventi. Pavyzdys iš Šakių rajono. Šešiolikmetis iš didelės šeimos svarsto, kad jam geriausia važiuoti į Kauną, mokytis virėjo amato. Jis įsitikinęs, jog baigęs šią specialybę lengviau ras darbo Londono restoranuose. Svarbu išlaikyti žmones Lietuvoje. Tai turi būti daroma ne moraliniais spaudimais, o ekonominėmis priemonėmis. Valstybė turi planuoti, kokių specialistų jai reikia. Su jais turi būti sudaromos išankstinės sutartys. Besimokantys Lietuvoje jaunuoliai, įgiję tinkamą išsilavinimą, turi būti aprūpinti darbu, normaliai užsidirbti, kad nereikėtų galvoti, jog tik emigravę susikurs tinkamas gyvenimo ir socialines sąlygas. Užsienio darbo jėgos atvykimas į Lietuvą nėra tinkamas darbo jėgos trūkumo sprendimo būdas. Tai tik sudaro prielaidas išgyventi šiuo metu. Lietuvos prioritetas turi būti ekonomikos skatinimas per gamybą. Tik kiek įmanoma daugiau sukūrę, galėsime ir daugiau parduoti. Ekonomikai skatinti turime surasti vidinių resursų, protingiau panaudoti ES lėšas. Geras pavyzdys – žuvininkystės sektorius. Nors pinigai skirti žvejybos laivams atnaujinti, jie neįsisavinami. Pinigai guli. Nors jie galėtų skatinti ne tik žvejybos, bet ir laivų statybos verslą, tačiau yranepanaudojami.

darbo turėtų ir laivų statybos bei remonto pramonė. Belieka stebėtis tuo, kas vyksta ES viduje, kai Švedijai, Danijai, Olandijai kažkodėl nedraudžiama statyti naujų žvejybos laivų ir įgyti konkurencinį pranašumą. Laivų statybos ir remonto įmonės diskriminaciją jaučia ir Klaipėdos uoste. „Nuo nepriklausomybės pradžios į mūsų įmonių naudojamą uosto infrastruktūrą nedaug investuota. Uoste visada prioritetai buvo krovos verslui. Valstybė kažkodėl pamiršta, kad mes sukuriame daugiau darbo vietų, didesnė ir mūsų mokamų mokesčių dalis“, – akcentavo A.Šileika. Problema ir tai, kad Klaipėdos uoste teritorijas laivų statybos ir remonto veiklai naudojančios bendrovės yra pavaldžios Ūkio ministerijai. Tačiau kai jos prašoma skirti pinigų valstybės infrastruktūrai uoste tvarkyti, pirštu rodoma į Susisiekimo ministeriją.

Skolintos jūrinės tradicijos 11 Nors lietuviškas jūrinis folkloras skurdus, Etnokultūros Ceremonija išsisėmė

centro kolektyvai dalį jo naudoja savo repertuaruose ir renginiuose. Jie skamba folkloro festivalyje „Parbėk, laiveli“. Mėginta padaryti grynai jūrinių dainų folkloro festivalį „Parbėk, laiveli“. Dėl lietuviškų jūrinių dainų stygiaus to padaryti nepasisekė. N.Sliužinskienė prisipažino, kad susidurianti ir su juokinga problema. Joninių šventėse ir kituose renginiuose kaip dekoracijų stokojama valčių ir laivelių. Etnokultūros centras savo renginiuose norėtų matyti ir daugiau jūrininkų. Prabilta ir apie socialinius renginius – paskaitas, susitikimus krante liekančioms ir vyrų nuolat laukiančioms jūrininkų žmonoms. Problemišku įvardytas ir kasmet į Jūros šventės programą įtraukiamas pirmojo Klaipėdos uosto kapitono Liudviko Stulpino pagerbimas prie jo kapo Kopgalyje, kuriame dalyvauja Etnokultūros centro meno kolektyvai. Pastebėta, kad pagerbti L.Stulpiną ateina ne daugiau kaip 10 žmonių. Toks menkas aktyvumas diskredituoja renginį. Galbūt ši gal jau 20 metų gyvuojanti tradicija turėtų būti sujungta su kitu renginiu? Naujos tradicijos

Patrauklia vieta jūrininkams pagerbti tampa prie Lietuvos jūrų muziejaus pastatytas „Albatroso“ paminklas. Jo svarbą akcentavo ir šiemet per miesto ir Jūros šventę prie jo apsilankiusi šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Naujomis ir puikiomis jūrinėmis tradicijomis įvardytas ir veteranų ženklelių teikimas. Yra manančiųjų, kad jis turėtų vykti tik renginiuose prie „Albatroso“, nes akcentuoja pagarbą žuvusiems jūrininkams ir laivybos veteranams. Kita puiki tradicija – jūreivystės specialybių pirmakursių priesaika prie „Albatroso“. Jūrų kapitonas Sigitas Šileris pastebėjo, kad priimti priesaiką žygiavę uniformuoti Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos kursantai patraukė daugelio dėmesį. Kursantų, jų dėstytojų eisena Klaipėdos gatvėmis galėtų būti ir dažnesnė. Žavesio suteikia ir Lietuvos karinių jūrų pajėgų orkestro pasirodymai įvairiuose jūriniuose renginiuose. Nauja ir puikia jūrine tradicija įvardytos ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rengiamos nemokamos uosto apžvalgos plaukiant pramoginiu laivu. Jūrinė meka

Svarbiausiu Klaipėdos miesto jūrinės kultūros centru arba netgi jū-

Planai: „Albatroso“ paminklas gali tapti išskirtine vieta naujoms jūri-

nėms tradicijoms formuotis.

rine Meka įvardytas Lietuvos jūrų muziejus. Anot N.Puteikienės, jie didžiuojasi, kad susiformavo tradicija Jūros šventes ketvirtadieniais pradėti muziejaus renginiu. Kita su muziejumi susijusi tradicija – kasmet per Jūros šventę atidaryti istorinę parodą. Ji persikelia ir į Ievos Simonaitytės viešąją biblioteką, o šiemet atsirado ir viešojoje erdvėje – prie Danės upės demonstruojama paroda „Danės uostas: iš praeities“.

Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla ėmėsi iniciatyvos kurti jūrinių dainų atlikėjų chorą.

Graži Lietuvos jūrų muziejaus tradicija – su jūriniais pristatymais pagal programą „Mano jūra – artima ir tolima“ lankytis įvairiuose šalies rajonuose. Šiemet bus aplankyti Skuodo, Mažeikių, Šilutės, Kretingos ir Vilniaus rajonai. Jūros muziejus rengia ir daugiau puikių jūrinių renginių. Tradicija tapo kurėno ekspedicijos, šiemet pradėtos vykdyti apžvalginės kelionės dore Danės upe. Vyksta istorinių laivų paradas, veikia jaunimo klubas, kur sudaromos galimybės pabendrauti su jūrų kapitonais. Tradiciniais renginiais, kuriuose nestinga jūrinių akcentų tapo Muziejų, Vandenyno, Jūros kiaulės dienos. Etnografinėje pajūrio žvejo sodyboje kasmet vyksta žvejo kiemo šventė „Žuvys išgalvojo giesmes“ su jomarkais, žvejų vaišėmis, amatų pristatymais, žaidimais. Problemas, jog ne visada pavyksta pasikvieti žvejus, kurie išvirtų skanią žuvienę.

Vidmanto Matučio nuotr.

Kuria jūrinių dainų chorą

Naują jūrinės kultūros puoselėtojo veidą įgauna ir Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla. Į jūrinės kultūros sūkurį įsilieja ir Lietuvos jūrų kapitonų klubas, asociacija „Jūros veteranai“. „Klaipėdoje yra Pagyvenusių žmonių asociacija, kuri jungia muzikantus. Joje yra net dvylika muzikos kolektyvų. Vadinasi, yra kam kurti ir atlikti jūrines dainas. Tai įrodėme per Jūros šventę Teatro aikštėje. Tarp dainuojančiųjų buvo ir jūrų kapitonas Zenonas Kaupas“, – prisiminė asociacijos „Jūros veteranai“ pirmininkas Vytautas Petrulis. Jis pastebėjo, kad lietuviškų jūrinių dainų yra labai mažai, retai jos skamba Jūros šventėse. Tai pastebėjo ir buvęs Klaipėdos jūreivystės mokyklos auklėtinis Saulius Steicas, gyvenantis Izraelyje. „Ar jūrinių dainų Lietuvoje neliko, ar jūs, lietuviai, jų nemokate, klausė bendrakursių susitikime dalyvavęs S.Steicas. Jis buvo nupirkęs prizus jūrinių dainų kūrėjams“, - minėjo V.Petrulis. Yra minčių, kad Lietuvos autorių teisių gynimo agentūra (LATGA) galėtų skelbti konkursą kurti lietuviškas jūrines dainas. Dainuoti jas būtų kam. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla ėmėsi iniciatyvos kurti jūrinių dainų atlikėjų chorą. Mokykloje įsteigtas jūrinių dainų choro vadovo etatas. Ieškoma žmogaus, kuris suburtų tokį chorą. Planuojama, kad choras bus suformuotas dar šiemet – nuo spalio 1 dienos. Galbūt pradžioje choras dainuos ir prancūziškas jūrines dainas. Lankydamasis Paryžiuje Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius Viktoras Senčila įsigijo gražiai išleistą pracūziškų „chanti“ dainų knygelę.

14

pirmADIENIS, RUGsėjO 17, 2012

JŪRA

Jūrų kapitonai nori bendradarbiauti Klaipėdoje pirmą kartą vyko iš karto trijų šalių – Lietuvos, Latvijos ir Rusijos Kaliningrado srities jūrų kapitonų susitikimas. Baltijos jūros regiono jūrų kapitonai nori labiau bendrauti ateityje į bendrus susitikimus kviesdami ir Estijos jūrų kapitonus. Susitikimas: Lietuvos, Latvijos ir Rusijos Kaliningrado srities jūrų kapitonai kalbėjo apie bendrus bendradarbiavimo planus.

Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

Pededa kapitonams

Lietuvos jūrų kapitonų asociacijos pirmininku yra Juozas Liepuonius, Latvijos – Jazeps Sprindzans, Kaliningrado srities – Jevgenijus Muchinas ir Valerijus Mezencevas. Lietuvos jūrų kapitonai dar pernai rugsėjį su Kaliningrado srities jūrų kapitonų organizacija pasirašė bendradarbiavimo susitarimą. Dabar tokį susitarimą su kaliningradiečiais rengiasi pasirašyti ir Latvijos jūrų kapitonai. Šie susitarimai skirtingų šalių jūrininkams padeda lengviau gauti vizas lankantis vieniems pas kitus. Kitas susitikimo Klaipėdoje tikslas – pasidalyti patirtimi, kaip įstoti į Europos kapitonų asociacijų konfederaciją (Confederation of European Shipmasters Associ-

ations – CESMA). Ši organizacija įsteigta 1995 metais. Ji vienija 15 kapitonų asociacijų iš 12 Europos Sąjungos šalių. Latvijos kapitonai jau prieš dvejus metus įstojo į šią asociaciją. Į ją rengiasi stoti Lietuvos ir Kaliningrado srities jūrų kapitonų asociacijos. Buvimas asociacijoje turi ir praktinės naudos. CESMA gina savo narius, padeda jūrų kapitonams pakliuvus į bėdą, išskyrus, kai situacija yra susijusi su kriminaliniais nusikaltimais. Jūrų kapitonas J.Liepuonius prisiminė, kaip CESMA du kartus samdė jį kaip nepriklausomą survejerį padėti į bėdą pakliuvusių laivų kapitonams. Ne visur gerbia kapitonus

Latvijos jūrų kapitonų asociacija junga 145 narius. Joje esantys jūrų kapitonai susieti su visais trimis Latvijos jūrų uostais – Ryga, Ventspiliu ir Liepoja. Latvijoje yra

gerokai daugiau jūrininkų nei Lietuvoje – per 18,6 tūkstančių. Ir jūrų kapitonų Latvijoje per du tūkstančius. Lietuvos jūrų kapitonų asociacija vienija 62 jūrų kapitonus. Lietuvoje apie 300 dirbančių jūrų kapitonų, o diplomus yra gavę per 1 000. Klaipėdoje J.Sprindzans guodėsi, kad į Kapitonų asociacijos veiklą nepalankiai žvelgia tiek Latvijos žiniasklaida, tiek šios šalies valdžia. Latvijos jūrų kapitonų asociacija vos gyvuoja, turi finansinių sunkumų, jos niekas neremia. Asociacijos nario mokestis dirbančiam jūrų kapitonui Latvijoje yra 50 latų. Kaliningrado srities jūrų kapitonų klubo nariai minėjo, kad jūrų kapitonas Rusijoje ir Kaliningrado srityje yra gerbiamas. Kaliningrado srityje jūrų kapitonus, anot J.Muchino, mielai priima tiek miesto vadovybė, tiek gubernatorius. Kaliningrado srityje Jūrų kapitonų organizacija vienija apie 250 jūrų kapitonų. Daugelis jų

yra jau senyvo amžiaus. Daugiausia tai tarybinių laivų žvejybos laivyno kapitonai. Kaliningrado srityje panašiai kaip ir Klaipėdoje, anuo-

Juozas Liepuonius:

Mane, kaip nepriklausomą survejerį, padėti į bėdą pakliuvusių laivų kapitonams du kartus samdė Europos kapitonų asociacijų konfederacija – CESMA, į kurią siekiame įstoti.

met buvo didžiulis žvejybos laivynas, bet nebuvo prekybos laivyno, išskyrus upės-jūra tipo laivų laivininkystės padalinį.

Juozo Liepuoniaus nuotr.

Problemos panašios

Įvairių šalių jūrų kapitonus vienija ir panašios jūrininkų problemos. Kompanijoje „DFDS Seaways“ dirbantis Lietuvos kapitonų asociacijos kapitonas Henrikas Žalandauskas teigė, kad darbą laivyne sunkina kasmet daugėjančių ataskaitų, formuliarų, ISM (Saugios laivybos), ISPS (Saugumo laivuose - kovos su terorizmu) dokumentų pildymai, planų vykdymai. Tam pritarė ir Lietuvos jūrų kapitonų asociacijos vadovas J.Liepuonius. Realiai rūpintis saugia laivyba lieka vis mažiau laiko. Apkrauti papildomais popierizmais jūrininkai stokoja laiko poilsiui. Taupydami laivų savininkai taip pat stengiasi mažinti įgulas papildomus darbus kraudami ant likusių jūrininkų pečių. Panašios problemos iškyla ir Latvijos, Rusijos Kaliningrado srities jūrininkams.

Uoste išlieka projektuotojų pataikavimas rangovams Vidmantas Matutis Per pastaruosius trejus metus uoste su šaknimis bandyta išrauti įsikerojusį įprotį per papildomus rangos darbus „pasidaryti pinigų”.

Daugelis „nepadorių darbelių“ būdavo siejama su viena bendrove, kuri uoste be konkurencijos laimėdavo beveik visus rangos konkursus. Dabar toji bendrovė baigia subankrutuoti. Jos naudota teritorija uoste tuščia ir kelia nemalonias asociacijas. Tačiau noras pasinaudoti sukurta pinigų, „gaminimo“ per papildomus darbus sistema uoste neišnyko. „Statybos uoste vyksta įprasta tvarka. Problemų yra visuose objektuose. Didesnė dalis jų – dėl projektuotojų kaltės. Baigiantis statybai paaiškėja, kad pokraninio kelio bėgiai yra netinkami naudoti, nes pagal projektą sumontuotos bėgių galvutės per plačios. Arba dar neprasidėjus statybai keičiant projektą atsiranda tiek papildomų darbų, kad net ir užsakovo rezervo nebeužtenka“, – aiškino Klaipė-

Situacija: nors uoste yra darbo, tačiau rangovų veiksmai ne visada su-

prantami.

Vidmanto Matučio nuotr

dos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros ir plėtros direktorė Roma Mušeckienė. Vienos projektuotojų klaidų gali būti ir dėl kompetencijos stokos. Jau buvo atvejų, kai panašios klaidos brangiai atsieidavo. Įlinkdavo krantinių pagrindas, išsikraipydavo įlaidai, prie krantinių nebuvo galima gilinti iki leistino gylio.

Tačiau didesnė dalis projektuotojų pastangų yra susieta su pataikavimu rangovams. Vienas projektuotojų kompanijos vadovas neoficialiai pripažino, kad pati sistema verčia juos „stengtis“ dėl rangovo. Jei projektuotojai suranda papildomų darbų, rangovai, kaip užsakovai, su jais lengvai atsiskaito už padarytus darbo projektus.

Todėl kartais ir persistengiama tiek, kad net užsakovo rezervo, kuris sudaro 10 proc. nuo objekto vertės, nebeužtenka. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas turi priekaištų ne tik projektuotojams. „Kartais aš nesuprantu uosto rangovų iškrypusios logikos. Pinigai guli ant stato – tik eik, dirbk ir pasiimk juos. Bet ne – delsia, po to ieško pretenzijų, atsirašinėja“, – pastebėjo jis. Viename uosto objekte teikdamas konkursinį pasiūlymą rangovas neįvertino bėgių statybos elektros centralizacijos kainos. Pats tai pripažino. Dėl to metus vyko susirašinėjimas su Uosto direkcija. Po to rangovas pareiškė, kad bėgių elektros centralizacijos darbų jis neturintis iš viso atlikti. Neva ne taip pradžioje supratęs tiek jis, tiek Uosto direkcija. Praėjo metai, o objekte ne tik nepradėti darbai, bet ir neparuoštas techninis projektas, kurį turėjo atlikti rangovas. Keliami reikalavimai skirti papildomus darbus.

Uosto direkcija to neketinanti daryti, nes ji neturinti mokėti už paties rangovo klaidas. Dėl neatliktų darbų rangovui jau pradėti skaičiuoti delspinigiai. Teoriškai tai jį gali atvesti prie bankroto ribos. Kitame objekte dar liepą buvo suderėta dėl 83 tūkst. litų papildomų darbų. Jie turėjo būti atlikti iki rugsėjo pabaigos. Tačiau rugpjūčio pabaigoje rangovo atstovai pareiškė, kad papildomų darbų nedarys, jei nebus pratęstas sutarties darbų terminas visam objektui. Tai reiškia, kad „dega“ visas objekto atidavimas eksploatacijai, todėl su papildomais darbais Uosto direkcijai „bandoma sukinėti rankas“. „Problemos dėl mano paminėtų objektų nėra kokios nors žudančios. Bet jos rodo rangos darbų tendencijas uoste. Tarsi duodama suprasti, kad Uosto direkcija negali priversti rangovų dirbti. Iškrypusi logika. Jei rangovai nenori dirbti, nors turi sąlygas, tikiuosi, kad tai daryti juos privers teismai per delspinigių sistemą“, – savo argumentus dėliojo E.Gentvilas.

GroĹžis ir mada Receptai Psichologija Sveikata Aktualijos Intymi erdvÄ—

sveikata.diena.lt

23

pirmadienis, rugsėjo 17, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Svajonių knygos“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Sandros Brown „Vienudu“ ir Susanos Mallery „Kaip iš giedro dangaus“ .

Sandra Brown. „Vienudu“. Lėktuvui sudužus Kanados miškų platybėse, dviem nepažįstamiesiems belieka kliautis vienas kitu. Sužeista ir persigandusi Rastė Karlson atsiduria viena su bauginančiu vyru. Tačiau ji supranta: be jo neišgyvens nė dienos laukinėje gamtoje. Vietnamo karo veteranas Kuperis Landris giliai širdyje nešiojasi nuoskaudą ir griežia dantį ant dailių turtingų moterų, tokių kaip Rastė. Žavi jauna verslininkė – jam tik erzinanti našta. Tankiame miške tyko pavojai, o ir aplinkybės susiklosto ne jų naudai. Sunkumus Rastė su Kuperiu gali įveikti, bet jie visiškai nesitiki užsigeisią šio to daugiau nei vien išgyventi... Susan Mallery. „Kaip iš giedro dangaus“ . Visą gyvenimą Heilė Foster gyveno lyg uždaryta. Klausydama tėvo patarimų, ką veikti, kaip rengtis ir net už ko tekėti, ji visiškai susipainiojo. Bet gana! Nuo šiol ji gyvens pagal savas taisykles ir elgsis taip, kaip geros mergaitės paprastai nesielgia! Čia pasirodo Kevinas Harmonas. Keletą dienų jie praleis didžiuliame kabriolete ir jaukiuose viešbučių kambarėliuose... Bus smagu, įsižiebs aistra, netrūks nuotykių. Bent jau Heilė to tikisi, tačiau Kevinas dar nieko nenujaučia...

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima

pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, rugsėjo 25 d.

Skink prizus! „Klaipėdos“ naujienų portale

www.KL.lt/konkursai

Avinas (03 21–04 20). Galimi emocionalūs pokalbiai, bet pasistenkite būti supratingas ir nuolaidus. Niekas negali jūsų priversti daryti to, kas nemalonu, todėl pravers jūsų gebėjimas susitarti ir jūsų principingumas. Jautis (04 21–05 20). Stenkitės vengti konfliktų. Jums duotos užduotys neatitiks jūsų norų, dėl to patirsite nuoskaudų. Atminkite, kad emocijos dažnai būna blogas patarėjas. Dvyniai (05 21–06 21). Galite sulaukti įdomaus pasiūlymo, susijusio su karjera. Atidžiai pasverkite visus pliusus ir minusus, ne pulkite stačia galva viską keisti. Vėžys (06 22–07 22). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Trūks artimųjų pritarimo ir meilės. Galite su kuo nors susipykti, todėl patirsite stresą. Pasistenkite nelaikyti pykčio viduje, kuo greičiau viską išsiaiškinsite, tuo greičiau galėsite judėti priekį ramia sąžine. Liūtas (07 23–08 23). Seksis bendrauti su jaunais žmonėmis. Jausite šeimos supratimą ir palaikymą. Beje, artimiesiems taip pat reikalinga jūsų parama. Tačiau nepiktnaudžiaukite pasitikėjimu – atsakomybė bendraujant svarbi ne mažiau nei darbe. Mergelė (08 24–09 23). Nepalanki diena planuoti veiksmus ir spręsti svarbius dalykus, nes bus sunku pasirinkti teisingą kelią. Vyresnis žmogus nepritars jūsų sprendimams, bet ar klausyti jo – jūsų pasirinkimas. Svarstyklės (09 24–10 23). Jūsų idėjos ir mintys dabar labai svarbios. Bendraudamas būsite labai emocionalus. Apsispręskite, kas dabar svarbiau – moralinis palaikymas ar naujos idėjos ir planai. Skorpionas (10 24–11 22). Tikėtini emocijų protrūkiai ir konfliktai. Kažkas argumentuotai prieštaraus jūsų interesams, bet jums tai nepatiks. Neskubėkite pateikti savo apibendrinimų – tam nepalanki diena. Šaulys (11 23–12 21). Susidursite su žmogumi, kurio planai nesiderins su jūsų idėjomis. Stengsitės kovoti su jo elgesiu. Apgalvokite savo elgesį, nes spaudimas nepadės. Ožiaragis (12 22–01 20). Jūsų idėjos nesutaps su aplinkinių nuomone, todėl galimi konfliktai. Nebandykite kakta pramušti sienos. Geriau spręskite asmenines problemas. Vandenis (01 21–02 19). Išsiskirs jūsų ir artimųjų požiūriai į tam tikras vertybes. Iš jūsų niekas neatima teisės išsakyti savo nuomonę, bet pasistenkite ją aplinkiniams pateikti tinkamai ir suprantamai. Žuvys (02 20–03 20). Ieškosite, kur galėtumėte pritaikyti savo kūrybiškumą. Laukia didžiulė veiklos įvairovė. Viskas seksis, todėl nė kiek neabejokite savo jėgomis.

Orai

Šiandien bus mažai debesuota, be lietaus. Temperatūra kils iki 17–20 laipsnių šilumos. Antradienį debesų bus daugiau, bet žymesnio lietaus jie neatneš. Naktį temperatūra bus 10– 14, dieną šils iki 18–23 laipsnių.

Šiandien, rugsėjo 17 d.

+19

+19

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+19

Šiauliai

Klaipėda

+19

Panevėžys

+17

Utena

+19

6.54 19.31 12.34

261-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 105 dienos. Saulė Mergelės ženkle.

Tauragė

+19

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +28 Berlynas +23 Brazilija +30 Briuselis +21 Dublinas +15 Kairas +36 Keiptaunas +21 Kopenhaga +18

kokteilis Ne­pa­gai­lė­ki­te tūks­tan­čio Praė­ju­sią sa­vai­tę To­mas pri­si­pa­ž i­no, kad net neį­si­vaiz­duo­ja, ko­k ią pi­n i­g ų su­mą šiuo me­t u ma­d in­ga do­va­no­t i jau­nie­siems. „Gal skai­ty­to­jai pa­tars, ko­kio sto­rio vo­ ką rei­kia ne­štis į ves­tu­ves“, – vy­lė­si vy­ ru­kas. Ka­ta­l i­kas pa­skel­b ė konk­re­čius įkai­ nius. „Jei pi­n i­g ų striu­ka, į vo­ke­l į įdėk 100 li­t ų, – sa­kė vy­r iš­k is. – Jei tu­r i nor­ma­ liai – 200. Ar­t i­mam žmo­g ui ne­pa­gai­ lėk 500 li­t ų, o jei esi krikš­to tė­vas ar ma­ma ar­ba dar koks nors ar­ti­mes­nis žmo­g us, do­va­nok 1 000 li­tų.“

Londonas +20 Madridas +33 Maskva +18 Minskas +18 Niujorkas +24 Oslas +16 Paryžius +24 Pekinas +28

Praha +22 Ryga +19 Roma +25 Sidnėjus +22 Talinas +18 Tel Avivas +33 Tokijas +31 Varšuva +22

Vėjas

2–8 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+18

+18

Marijampolė

Vilnius

+19

Alytus

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

16

19

18

16

8

16

19

18

15

5

16

16

14

13

4

rytoj

trečiadienį

1774 m. gi­mė gra­fas Ta­das Tiš­ke­vi­čius. Mi­rė 1852 m. 1854 m. gi­mė Da­v id Dun­bar Buick – JAV au­ to­mo­b i­l ių in­dust­r i­j os pra­di­nin­kas. 1901 m. gi­mė bri­t ų ke­ liau­to­j as Fran­c is Chi­ ches­ter, jach­t a „Gip­s y Moth IV“ api­plau­kęs pa­ sau­lį (1966–1967 m.). 1923 m. rug­sė­jo 17–23 d. Lie­t u­vo­je vy­ko vi­suo­ ti­n is gy­ven­to­jų su­ra­šy­ mas. Bu­vo su­ra­šy­tas 2 028 971 gy­ven­to­jas.

1930 m. gi­mė ame­r i­ kie­čių ak­to­r ius Da­v id Hudd­les­ton.

Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos ka­ra­liš­ko­ji šei­ma sek­ma­die­nį sten­gė­si už­kirs­ti ke­lią nuo­trau­kų, ku­rio­se iki pu­sės nuo­ga už­fik­suo­ta prin­co Wil­lia­mo žmo­na Cat­he­ri­ne, pli­ti­mą, bet gra­ si­ni­mai im­tis tei­si­nių veiks­mų neį­ bau­gi­no Ai­ri­jos ir Ita­li­jos lei­di­nių.

Ne­su­ki­te sau gal­vos „Kok­tei­l io“ skai­t y­to­jas įsi­t i­k i­nęs, kad go­džiam žmo­gui, kiek jam be­do­va­no­ si pi­ni­g ų, vis tiek bus per ma­žai. „Jei su žmo­g u­mi drau­g iš­k i san­ty­k iai, tai jam svar­biau ne įdė­ta pi­ni­gų su­ma, o drau­go dė­me­sys, – tvir­ti­no Pi­ni­g ius. – To­dėl pa­tar­čiau ne­varg­t i gal­vo­jant, o do­va­no­ti pa­gal ga­l i­my­bes. Ir jei pa­ skui iš ko nors iš­gir­si­te, kad per ma­žai, tai ne­si­sie­lo­ki­te, nes tas, ku­riam do­va­ no­jo­te, ir tiek ne­ver­tas.“

Ne­rei­kia taš­ky­tis pi­ni­gais Min­dau­gas sa­kė, kad pa­va­sa­rį te­ko da­ ly­vau­ti ge­ro drau­go ves­tu­vė­se ir kar­tu su­reng­to­se jo vai­ko krikš­ty­no­se: „Ku­ ni­gui kaip krikš­ta­tė­vis da­viau 50 li­tų, po to to­k ią pat su­mą kaip sve­čias sky­ riau jau­nie­siems. Ki­ti sve­čiai da­vė po šim­tą li­tų. Pi­ni­gus ki­šo­me į vie­ną vo­ ką. Vi­siems bu­vo „gi­liai vie­no­dai“, kas kiek įgrū­da į jį“. O va­sa­rai bai­g ian­tis ki­tų drau­g ų ves­ tu­vė­se ūžęs Min­dau­gas pri­si­pa­ž i­no, kad vi­si sve­čiai „nuo gal­vos“ da­vė po 100 li­tų, ku­r ie vėl­g i bu­vo su­dė­ti į vie­ ną vo­ką. „Ne­ma­tau pra­smės mau­tis pa­sku­ti­nių kel­nių ei­da­mas į ves­tu­ves, – įsi­ti­k i­nęs klai­pė­die­tis. – O ypač jas kel­da­mas.“

Tik­ras at­ve­jis

Aną­dien va­ka­ro įkarš­ty­je ant sce­nos už­ li­po res­to­ra­no sa­vi­nin­kas ir pa­skel­bė: – O da­bar – bal­ta va­ka­r ie­nė! Da­mos vai­ši­na ka­va­l ie­r ius! Čes­ka (397 719; jie gy­ve­no il­gai ir lai­min­gai. Vie­ną mė­ne­sį lai­min­gai, po to – pen­kias­de­šimt me­tų il­gai)

1938 m. gi­mė Ken Ke­sey, kny­gos „Skry­dis virš ge­ gu­tės liz­do“ au­to­rius. 1967 m. fut­bo­lo rung­t y­ nių Tur­k i­jo­je me­tu ki­lus riau­šėms žu­vo 42 aist­ruo­ liai, 600 bu­vo su­žeis­ta. 1983 m. Va­nes­s a Wil­ liams bu­vo pir­mą­ja juo­ dao­de, ka­r ū­nuo­ta „Mis Ame­ri­ka“. 1991 m. JT Ge­ne­ra­li­nė­je Asamb­lė­jo­je nau­jo­mis JT na­rė­mis ta­po Pie­tų Ko­rė­ ja, Mik­ro­ne­z i­ja, Mar­ša­lų sa­los, Šiau­rės Ko­rė­ja, Lie­ tu­va, Lat­vi­ja ir Es­ti­ja.

Spau­do­je – pus­nuo­gė Ka­te

siems – jų šei­mos liz­do su­ki­mui trau­ki­te iš ki­še­nės pen­kis šim­tus.

Links­mie­ji tirš­čiai

Narcizas, Pranciškus (Pranas), Robertas, Sintautas, Sintautė

rugsėjo 17-ąją

Dos­nu­m as: ne­gai­lė­ki­te jau­nie­

Jau­no­ji ves­t u­v ių pro­g a pra­š ė ko nors, kas įsi­bė­gė­ja iki 100 per ke­l ias se­k un­des. Sve­č iai jai pa­do­va­no­jo svars­tyk­les.

Vardai

teleloto

Nr. 858 2012 09 16

§§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 56 685 (3 x 18 895) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 15 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 2 Lt §§ §§ 35 12 40 56 43 36 55 22 10 28 73 34 41 60 08 13 69 33 27 11 68 75 65 74 25 38 17 24 37 05 49 44 66 52 15 §§§ 14 42 20 50 45 §§ §§§ 06 23 54 72 30 §§§ §§§ §§§ 39 71 31 16 58 48

Papildomi prizai: „Renault Thalia“ (TV) – Birutė Lukauskienė „Citroen C3“ – 0078115 „Škoda Fabia“ – 0351335 „Škoda Fabia“ – 0188538

Bronė Bernatonienė iš Panevėžio 10 0 00 Lt (tel. 1634, rugsėjo 10 d.) – Romualdas Ričardas Gurskis iš Kauno 10 000 Lt (tel. 1634, rugsėjo 10 d.) – Milda Veronika Kazlauskienė iš Klaipėdos

Antivirusinės programos „Kaspersky“ –

Kvietimai į TV: 046*693, 014*020, 005*131

003*228 10 000 Lt (tel. 1634, rugsėjo 10 d.) –

Prognozė: Aukso puode bus – 700 000 Lt

„Hyundai i 20“ – 0019413

Ki­tą die­ną po to, kai ka­ra­liš­ko­ji šei­ ma pra­dė­jo tei­si­nius veiks­mus prieš pran­cū­zų žur­na­lą „Clo­ser“, ku­ris pir­ma­sis pa­skel­bė tas nuo­trau­kas, nau­ją smū­gį šeš­ta­die­nį su­da­vė ai­ rių bul­va­ri­nis laik­raš­tis „Irish Dai­ ly Star“, ku­ris taip pat iš­spaus­di­no ku­ni­gaikš­tie­nės, be­si­de­gi­nan­čios tik su bi­ki­nio kel­nai­tė­mis, at­vaiz­ dus.Ita­li­jos pa­ska­lų žur­na­las „Chi“ tuo tar­pu pla­nuo­ja mi­ni­moms ne­ ryš­kioms, pa­pa­ra­cų da­ry­toms nuo­ trau­koms skir­ti 26 pus­la­pius spe­ cia­lia­me pir­ma­die­nio nu­me­ry­je. Ir „Clo­ser“, ir „Chi“ lei­džia „Mon­da­do­ri Group“ – bu­vu­sio Ita­li­jos prem­je­ro Sil­vio Ber­lus­co­ni ži­niask­lai­dos im­pe­ri­jos da­lis. Cat­he­ri­ne nuo­trau­kos bu­vo pa­ da­ry­tos kai 30-me­čiai Wil­lia­mas ir Cat­he­ri­ne ato­sto­ga­vo pri­va­čio­je pi­ly­je Pie­tų Pran­cū­zi­jo­je. „Abie­jų lei­di­nių re­dak­to­riai nu­ spren­dė pub­li­kuo­ti tas nuo­trau­kas dėl to, kad jų tu­ri­nys yra aiš­ki nau­ jie­nų iš­raiš­ka, jo­se vaiz­duo­ja­mas tik­ras įvy­kis ir jo­mis ne­ken­kia­ ma nu­fo­tog­ra­fuo­tiems žmo­nėms, – sa­ko­ma „Mon­da­do­ri“ pa­reiš­ki­ me. – Lei­dė­jas ger­bia abie­jų lei­di­ nių re­dak­to­rių ar­gu­men­tus.“ „Chi“ re­dak­to­rius Al­fon­so Sig­ no­ri­ni sa­kė, kad šios nuo­trau­kos yra „sen­sa­cin­ga ži­nia“, ku­rios jis ne­ga­lįs pra­leis­ti. „Jei­gu ne­su­ge­bė­čiau at­pa­žin­ ti tik­ros sen­sa­cin­gos ži­nios, man ge­riau bū­tų ei­ti par­da­vi­nė­ti tur­ gu­je ar­ti­šo­kų“, – sa­kė jis nau­jie­nų agen­tū­rai AN­SA. BNS inf.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.