PIRMAS miesto dienraštis
PENKTADIENIS, RUGsėjO 21, 2012
www.kl.lt
Stovos skaitikliai yra, o mokėjimo tvarka dar neparengta.
Gandų apie grobiamus vaikus istorija nesibaigė.
Miestas 3p.
Užribis 7p.
221 (19 522)
M.Lewinsky už 12 mln. dolerių žada papasakoti apie B.Clintono pomėgį grupiniam seksui.
Pasaulis 9p.
Nesantaiką kursto šuo „Atsargiai, piktas šuo“ – tokiu įspėji mu pažymėto na mo gyventojai bei savininkai ne pir mus metus kau nasi dėl rotveilerio Mafo. Siekiantis, kad šio gyvūno name neliktų, bendrasavi ninkis įvykdė savo tišką eksperimen tą, kurio rezultatas – miesto tarybos na riai laikosi katego riškų ir visiškai prie šingų nuomonių tuo pačiu klausimu.
Kaina 1,30 Lt
„Dabar vyksta visų, kas dalyvauja priešrinkiminėje kovoje, rujojimas.“ Klaipėdos vicemeras Vytautas Čepas apie mieste suaktyvėjusį politikavimą.
4p.
Rinkimai nuginė į teismą Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Iš rinkimų į Seimą kovos pašalin ta klaipėdietė Aldona Tunik pasi ryžusi teisybės, jei jos neras Lietu vos teismuose, ieškoti net Strasbū re. Teismų slenksčius vis dar mina ir Baltijos apygardoje savarankiš kai kandidatuoti norinti parlamen tarė Asta Baukutė. Pasiskundė Prezidentei
Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Ketina kreiptis į Strasbūrą
Klaipėdiečio pensininko Zigmo Kan čiausko pavardė gerai žinoma beveik visiems miesto tarybos nariams, sa vivaldybės valdininkams, 1-ojo po licijos komisariato Viešosios polici jos pareigūnams, Seimo kontrolieriui.
4
Konfrontacija: Z.Kančiauskas (dešinėje) kovoja, kad broliams priklausančioje namo dalyje negyventų šuo.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
TAVO MIESTO NAUJIENOS PRENUMERATA 2012 M.
KETVIRČIUI –
www.KL.lt Išsamesnė informacija www.KL.lt ir Platinimo skyriaus tel. (8 46) 397 714
51
Lt
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) šią savaitę iš kandidatų sąrašų iš braukė A.Tunik, kurią viena jauna partija buvo iškėlusi kandidate ne tolimo rajono vienmandatėje apy gardoje. VRK nusprendė klaipėdietę pa šalinti iš rinkimų, nes ji esą nuslė pė savo teistumą. Moteris buvo nu teista už tai, kad užgauliai raštu pažemino teismą.
2
PENKTADIENIS, RUGsėjo 21, 2012
RINKIMŲ ORAKULAS Prieš artėjančius Seimo rinkimus dienraščio „Klaipėda“ skaitytojai kviečiami pademonstruoti savo politinę nuojautą ir spėti, kurie du kandidatai pirmajame ture surinks daugiausia balsų Klaipėdos vienmandatėse rinkimų apygardose.
Rinkimai nuginė į teismą
Danės
Baltijos
Marių
Pajūrio
Sergej Bondar (LLRA)
Audronė Barauskienė (KP)
Birutė Boreikina (DP)
Ala Guseva (LŽP)
Aldona Ivoškienė (LPP)
Andrius Burba (LiCS)
Nerijus Čapas (TS-LKD)
Aras Kaikaris (ST)
Ričardas Jovaiša (ST)
Natalja Istomina (TT)
Aivaras Gečas (DDVP)
Genoveita Krasauskienė (DP)
Aloyzas Každailevičius (LSDP)
Algimantas Jarukaitis (LVŽS)
Ligita Girskienė (IP)
Vilma Kvietkauskienė (DDVP)
Algimantas Kirkutis (TVS)
Evaldas Jurkevičius (TS-LKD)
Eligijus Masiulis (LRLS)
Daina Lingienė (RP)
Vytautas Kuklys (DK)
Rita Karpenkienė (RP)
Aleksandr Michailov (LLRA)
Ernestas Lukauskas (LVŽS)
Naglis Puteikis (TS-LKD, IP)
Tamara Lochankina (LLRA) Šarūnas Navickis (LS, IP)
Gintautas Mieleika (LVŽS) Lilija Petraitienė (LSDP)
Pranas Norvilas (TT) Raimundas Palaitis (LiCS)
Lina Šukytė (TT)
Raimundas Paliukas (DP)
Vidmantas Plečkaitis (LiCS)
Danas Paluckas (LSDP)
Rimantas Taraškevičius (LiCS)
Irena Šiaulienė (LSDP)
Gediminas Pocius (IP)
Julija Pliutienė (LLRA)
Audrius Vaišvila (LRLS)
Artūras Šulcas (LRLS)
Artūras Razbadauskas (TT)
Nerijus Stasiulis (LCP)
Vytautas Valevičius (LVŽS)
Edgaras Valeckas (ST) Artūras Žigas (TVS)
Egidijus Rumša (DK) Marius Stankevičius (ST)
Alina Velykienė (LRLS)
Algimantas Švanys (TS)
Pranas Žeimys (TS-LKD)
Benas Šimkus (DP)
1
Nuosprendis įsiteisė 1 jo, tačiau šiemet gegužę Aukščiausiasis Teismas priėmė jos
Tomas Viluckas (DK)
kasacinį skundą, kuris kol kas nėra baigtas nagrinėti. VRK laikėsi pozicijos, jog kan didatė nuslėpė savo teistumą, jo nenurodžiusi komisijai pateik tuose anketos duomenyse, nes nuosprendis yra įsiteisėjęs. A.Tunik iki šiol įsitikinusi, jog kasacinio skundo priėmimas reiš kia, kad byla iki šiol nėra baigta ir ji nenuteista, todėl ir nenurodė teis tumo. „VRK pažeidė visas procedūras. Mano byla iki galo dar nėra išnag rinėta. Be to, visi kandidatai jau buvo paskelbti „Valstybės žiniose“, o iš jų nė vienos pavardės jau nebe galima išgraužti“, – savo teisumu buvo įsitikinusi klaipėdietė. Vakar ji Vyriausiajam administ raciniam teismui apskundė VRK sprendimą ją pašalinti iš kandida tų sąrašų. „Skundą nusiunčiau ir Preziden tei Daliai Grybauskaitei. Esu teisi ir teisybę tikrai rasiu. Jei Lietuvos teismo sprendimas man bus nepa lankus, tuomet valstybę paduosiu į Europos Žmogaus Teisių Teismą Strasbūre ir prisiteisiu visus patir tus nuostolius“, – ryžtingai nusi teikusi buvo A.Tunik.
Laukia teisingumo
Vyriausiasis administracinis teis mas vakar nagrinėjo parlamen tar ės A.Bauk ut ės skund ą. Juo moteris prašo panaikinti VRK sprendimą jos neregistruoti sa
– kandidatas Klaipėdos vienmandatėse apygardose nurodė, jog buvo teistas varankiška kandidate Klaipėdos Baltijos vienmandatėje rinkimų apygardoje, nes ji esą nesurinko reikiamo tūkstančio gyventojų pa rašų. Nors A.Baukutė Baltijos rin kimų apygardos komisijai pristatė 1 tūkst. 374 parašus, 360 para šų rinkimų prievaizdai išbrokavo. VRK buvo dar griežtesnė – paliko galiojančius tik 983 parašus, kurių ir neužteko, kad A.Baukutė būtų įregistruota kandidate. Vyr iaus ias is adm in istrac in is teismas sprendimą skelbs šiandien. „Nežinau, koks jis bus, bet tikiuosi, kad teisingumas nugalės“, – vylė si A.Baukutė. Sugadino kraną
Keturiose Klaipėdos vienmandatė se apygardose Seimo nario manda to kol kas siekia 53 kandidatai. VRK nė vieno iš jų nepašalino dėl to, kad šie būtų nuslėpę teistumą. Iš 53 kandidatų tik vienas VRK pateiktoje anketoje nurodė, jog yra teistas. Tai pripažino Pajūrio vien mandatėje apygardoje kandidatuo jantis Danas Paluckas.
Priežastis: VRK klaipėdietę A.Tu
nik iš rinkimų kovos pašalino, nes ji esą nuslėpė savo teistumą.
„Buvau jaunas ir kvailas, todėl ir prisidirbau. Gavau vienerius metus lygtinai, todėl kalėjime nesėdėjau“, – teigė kandidatas. Jis buvo nubaustas dar 1996 me tais. Tuomet šešiolikmetis D.Pa luckas su keliais draugais sugadino geležinkelininkų kraną – pasisavi no dalį kabelių. „Būdami jaunuoliai tiesiog neturėjome kur išlieti ener gijos. Teistumas jau yra išnykęs, tačiau vis tiek privalau jį dekla ruoti. Tokia tvarka ir jos laikausi“, – praeities neslėpė D.Paluckas.
Parodoje – interjero ir dizaino idėjos
PRIZAI NUGALĖTOJAMS: I vieta – 200 litų vertės prekybos centro čekis.
II vieta – 100 litų vertės
Renginys: Klaipėdos arenoje vakar atidaryta tris dienas truksianti interjero ir dizaino idėjų paroda „Inter
prekybos centro čekis.
a.dykoviene@kl.lt
III vieta – 50 litų vertės prekybos centro čekis.
Vardas: Pavardė: Telefonas:
Deco 2012“.
Asta Dykovienė
Uostamiestyje pirmą kartą orga nizuojama interjero ir dizaino idė jų paroda. Joje dalyvauja daugiau nei šimtas įmonių iš Lietuvos, taip pat iš Latvijos.
Renginyje savo darbus pristato jauni ir jau pripažinimą pelnę di zaineriai, įmonės bei namų įran
Vytauto Liaudanskio nuotr.
gos ir baldų gamintojai. Parodos organizatoriai neslėpė, kad pra džioje sunkiai sekėsi rinkti da lyvius, tačiau netrukus pasipylė gausybė norinčiųjų dalyvauti pa rodoje. 70 proc. dalyvių – klaipė diečiai. „Pagrindinis dalyvių noras, kad būtų lankytojų, kad būtų kontaktų ir kontraktų“, – pasakojo parodos „Inter Deco 2012“ projekto vadovė Zarina Lukošiūnė.
Esą nėra lengva pritraukti daly vius, ne ką lengviau ir lankytojus. Labai svarbu, kad jie, čia atėję, kaž ką rastų, įsigytų, pasisemtų idėjų, vėliau pritaikytų savo namams. Parodos metu bus surengta 12 pažintinių seminarų, skirtų tiek dalyviams, tiek lankytojams. Jų te mos – nuo namų interjero kūrimo filosofij os bei praktinių sprendimų iki būsto ekologijos bei naujausios įrangos pristatymų.
3
PENKTADIENIS, RUGsėjo 21, 2012
miestas Gatvėje – ilgas stalas
Uždarys sezoną
Diskutuos apie pavadinimus
Šeštadienio vidurdienį Pango je, J.Basanavičiaus gatvėje, bus pastatytas rekordiškai ilgas stalas, prie kurio visi susėdu sieji galės pasidžiaugti prabė gusios vasaros rezultatais, pa sidalyti naujomis idėjomis. Taip jau penktą kartą bus minima visai šeimai skirta tūkstančio stalų šventė „Palangos stalas“.
Šeštadienį skelbiamas Klaipė dos baikerių sezono uždarymas. Ta proga tradiciškai miesto gat vėmis važiuos motociklininkų ko lona. Ji 18 val. pajudės nuo poil siavietės „Žuvėdra“. Motocik lai važiuos Pamario gatve, Girulių plentu, P.Lideikio, Herkaus Man to, Naujojo Sodo, Naująja Uosto, Sportininkų, Viršutine gatvėmis.
Šiandien nuo 9 val. Klaipėdos universiteto auloje (Manto g. 84) rengiama konferencija-dis kusija: „Vardai, vardynas, vardy nos: asmenvardžių ir kitų pava dinimų aktualijos“. Joje bus skai tomi pranešimai apie nelietuviš kų asmenvardžių vartojimą, ne lietuviškus įmonių pavadinimus, diskutuojama kitais klausimais.
Prospektą išrausė elektrikai Milda Skiriutė
Savivaldybė. Penktadienį miesto me ras Vytautas Grubl iauskas vyks į Vil nių, kur dalyvaus valstybinės įmonės Registrų centro organizuojamoje tarp tautinėje konferencijoje.
m.skiriute@kl.lt
Jau kuris laikas klaipėdiečiai tu ri vaikščioti išraustu Statybinin kų prospektu. Čia keičiama vidu tinės įtampos kabelinė linija, ku ria elektros energija tiekiama Žar dininkų mikrorajonui.
Bendrovės LESTO atstovas Er nestas Naprys tvirtino, kad ši lini ja buvo pripažinta avarinės būklės. Numatoma, kad linijos pakeitimas atsieis apie 180 tūkst. litų. Darbai Statybininkų prospekte turi bū ti baigti iki gruodžio 3 dienos. Ta čiau, anot E.Naprio, didžiąją dalį jų tikimasi pabaigti jau šią savaitę. „Pakeitus kabelinę liniją padidės elektros tiekimo patikimumas Žar dininkų mikrorajonui“, – tvirtino atstovas. E.Naprio teigimu, apie darbus, dėl kurių reikės laikinai nutraukti elektros tiekimą, varto tojai bus informuoti SMS žinutė mis ir elektroniniais laiškais.
Reng inys. Šešt ad ien į 14 valandą Koncert ų salėj e vyks kult ūros ren ginys, skirt as paminėti Balt ų vieny bės dien ą. Jame pas irodys meno an sambl iai iš Latv ijos ir Klaip ėdos ap skrit ies. 17 valandą ant Bir utės kalno Pal angoj e vyks šventės tęs inys. Ne mok am ą reng in į org an iz uoj a Klai pėdos aps krit ies latv ių asoc iac ij a „Atpūt a“.
Darbai: Statybininkų prospekte keičiama vidutinės įtampos kabelinė linija.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Dėl leidimų verslininkams – pyla klerkams Valdininkai nuo politikų gavo pylos, kad net per kelis mėnesius nesugalvojo, ko kius leidimus turėtų išsipirkti komercinių patalpų savininkai ir nuomininkai, kad jie automobilius nuo kitų metų apmokestin tose teritorijose galėtų statyti nemokamai. Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Leidimus teks pirkti
Miesto taryba yra nusprendusi, jog nuo sausio 1-osios senamiestyje ir miesto centre reikės mokėti ne tik už automobilių stovėjimą gatvėse ir aikštėse, bet ir daugiabučių na mų kiemuose. Numatyta, kad butų savininkai ir nuomininkai galės išsipirkti leidi mus. Vienam butui bus išduodami du leidimai. Pirmasis metams kai nuos 5 litus, antrasis – 250 litų. Šiuos leidimus įsigiję butų savi ninkai ar legalūs nuomininkai au tomobilius nemokamai galės sta tyti 200 metrų aplink namą. Kai miesto taryboje buvo tvir tinama tokia tvarka, iškart kilo klausimas, kaip bus su komerci nių patalpų, kurių senamiestyje ir miesto centre yra gausu, savi ninkais bei nuomininkais. Spren dimo projektą, už kiek jie galėtų įsigyti leidimus, buvo įpareigota parengti Klaipėdos savivaldybės administracija.
Dienos telegrafas
Siūlė keturis variantus
Tačiau vakar Mokesčių skyriaus ve dėja Jolanta Uptienė Finansų ir eko nomikos tarybos nariams pristatė ne tarybos sprendimo projektą, o darbo grupės išvadas. Pasiūlyti ke turi variantai, todėl politikų prašyta patarimo, kuriuo keliu pasukti.
Politikai taip pat pa brėžė, kad gyvento jai gali išvengti ne patogumų – esą te reikia detaliuoju planu namui prisi skirti kiemą. Pirmuoju variantu siūloma leis ti komercinių patalpų savininkams įsigyti tokius pačius leidimus sta tyti automobilius, kaip ir gyvento jams ar butų nuomininkams. Antrasis variantas – suteikti ju ridiniams asmenims, prašantiems leidimo automobilį statyti apmo
Tvarka: vairuotojams nuo kitų metų teks mokėti už bet kokiame se
namiesčio kampe pastatytą automobilį.
kestintoje teritorijoje, nekilnoja mojo turto lengvatą. Trečias variantas – įvesti nau ją komercinio leidimo rūšį. Jis kai nuotų 450 litų metams ir jį įsigyti galėtų du vienų patalpų apmokes tintoje teritorijoje naudotojai. Ketvirtuoju variantu pasiūly ta sumažinti šiuo metu galiojančio metinio abonemento kainą: gelto nojoje zonoje – nuo 1 tūkst. iki 700 litų, o raudonojoje zonoje – nuo 2 tūkst. iki 1 tūkst. 400 litų. Vienam – du
„Tikrai neskanu, kad mums atne šėte keturis variantus, nors buvote įpareigoti pateikti miesto tarybos sprendimo projektą“, – valdinin kams priekaištų negailėjo komiteto nariai. J.Uptienė teisinosi, kad visi
Sveik at a. Klaip ėd ieč iai kvieč iam i nemokamai pasit ikr int i sveikatą. Vi si norintieji galės sužinoti cholestero lio kiek į kraujyje, pasitikrinti kraujos pūd į, visuomenės sveikatos specia listai atl iks kūno masės anal izę. Pa tikros vyks Klaip ėdos vis uomenės sveik atos biure (Taikos pr. 76) pir mad ien į ir ketv irt ad ien į nuo 10 iki 16 valandos, o penktad ien į nuo 9 iki 13 valandos. Reg istracija vykst a te lefonais: (8 46) 23 47 96, 8 615 16155, elektroniniu paštu viktorija@sveika tosbiuras.lt. Pat ikros skirtos Pasaul i nei šird ies dienai. Ji min ima rugsėjo 25 dieną. Bendrab ut is. Šiais mokslo met ais Klaipėdos universiteto studentai ga li džiaugt is geresnėm is gyven imo bendrabuč iuose sąlygom is: bendra but is, esant is Taikos pr. 30, dėl itin prastos jo būklės buvo uždar ytas, o jame gyvenus iems student ams pa siūlyta persikelt i į Karklų g. 5 esant į pastatą. Naujame Klaip ėdos univer siteto student ų bendrabut yje – erd vūs kambar iai, suremont uot i ir jau kūs kor idor iai, sandar ūs langai bei tvark inga apl inka. Jame įsikūrė apie pustrečio šimto jaunuol ių. Iš viso šia me bendrabut yje yra 62 kambar iai (256 vietos).
Vytauto Liaudanskio nuotr.
keturi variantai turi neigiamų pa sekmių, todėl ir norėta pasitarti su politikais, kokį sprendimo projek tą rengti. „Viskas juk ir taip aišku. Jei vie nam butui – jo savininkams ar le galiems nuomininkams – yra sutei kiami du leidimai nemokamai statyti automobilius, toks pat principas tu ri galioti ir komercinėms patalpoms. Vienam turto vienetui – du leidi mai“, – aiškino komiteto nariai. Sutarta, kad toks miesto tarybos sprendimo projektas ir bus rengia mas. Politikai taip pat pabrėžė, kad gyventojai gali išvengti nepatogu mų – esą tereikia detaliuoju planu namui prisiskirti kiemą. Reikiamus dokumentus esą gali sutvarkyti ir vienas namo gyventojas, tačiau tai kainuotų apie 1 tūkst. litų.
Mirtys. Vakar Civ il inės metr ikacijos skyr iuje užreg istr uotos 5 klaip ėd ie čių mirt ys. Mirė Ana Stepanova (g. 1923 m.), Bir uta Ona Tutorait ienė (g. 1927 m.), Veronika Aldona Volkova (g. 1934 m.), Stasys Grauslys (g. 1950 m.), Vytautas Darg is (g. 1958 m.). Lėbart ų kapinės. Šiand ien laidoja mi Stan islovas Mikalauskas, Vytau tas Darg is. Naujag imiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 11 moter ų. Gimė 3 mergaitės ir 9 berniukai (dvyniai). Greitoj i. Vakar iki 17 val. greitosios pagalbos med ikai sulaukė 56 išk vie timų. Klaipėd iečiai daug iausia skun dėsi aukšt u kraujospūd žiu. Med ikai į pagalbą skub ėjo ir insultą pat yr u siems žmonėms.
4
penktADIENIS, rugsėjo 21, 2012
miestas
Nesantaiką kursto šuo 1
Netrukus apie šio žmo gaus reikalą gali išgirsti korupcijos atvejus tiriantys parei gūnai Vilniuje, o šią lietuvišką pa vardę galbūt pradės mokytis tarti ir žmogaus teisių gynėjai Strasbūre. 65 metų vyras yra parašęs šūsnį skundų į įvairiausias institucijas ir sukaupęs nemažai sveriantį pluoš tą lapų su jų atsakymais.
Vytautas Čepas
Miesto tar ybos nar ys, vicemeras, Adm in istracinės kom isijos prie Klaipėdos miesto sav ivaldybės tar ybos pirm in inkas
B
Anūkas bijo rotveilerio
Z.Kančiauskui priklauso viršutinis mūrinuko aukštas, kur yra atskiras butas. Tik tualetas visam namui – vienas, apačioje prie laukujų durų bendrame koridoriuje. Vyras jau senokai negyvena tėvų namuose, o į jam priklausančią dalį norėtų įleisti nuomininkus. „Buto apžiūrėti buvo atėjęs ne vienas žmogus. Jiems viskas tiko, tik apsigyventi čia atsisako vien todėl, kad pirmajame aukšte lai komas didžiulis rotveileris. Ma žų vaikų turintys žmonės neketina aiškintis, ar šis šuo piktas, ar puo la suaugusiuosius, kaip reaguoja į vaikus. Jokie argumentai nuomi ninkų nesulaiko, jie tiesiog pasa ko, kad nenori gyventi su didžiuliu šunimi bendrose patalpose, ir išei na“, – pasakojo Z.Kančiauskas. Šiame bute nenori gyventi ne tgi neseniai iš Ispanijos į Klaipėdą grįžusi Z.Kančiausko dukra su de vynerių metų sūnumi. Vyras pasa kojo, kad anūką Ispanijoje išgąsdi no šuo, todėl vaikas dabar bijo visų lojančių keturkojų, nesvarbu, ar jis agresyvus, ar taikus. Butas neša nuostolius
„Prieš keletą metų suremontavau tą butuką. Man tai kainavo apie šešis tūkstančius. Tikėjausi, kad jį išnuomosiu ir kiekvieną mėne sį gausiu bent porą ar tris šimtus litų, tačiau iki šiol nerandu žmo nių, kurie sutiktų gyventi būste, kur bendro naudojimo patalpose vaikštinėja suaugęs rotveileris“, – guodėsi Z.Kančiauskas. Norėdamas, kad name neliktų šuns, vyras apskundė kaimynus. Jis tikėjosi, jog savivaldybės Viešo sios tvarkos skyriaus valdininkams užteks pranešti, kad nebuvo davęs raštiško sutikimo laikyti rotveilerį, ir savininkai bus nubausti. Tačiau klaipėdietis klydo – tai tebuvo jo kovos pradžia. Ramioje Jotvingių gatvelėje lan kėsi ne viena komisija, pareigūnai
Komentaras
Būdas: Mafas nepriskiriamas kovinių šunų veislei, jis neišgąsdino konflikto tirti atvykusių pareigūnų bei valdininkų. Vytauto Liaudanskio nuotr.
bei savivaldybės darbuotojai kal bino Z.Kančiauską ir pirmajame aukšte gyvenančius Eugeniją Raš kinienę bei jos gyvenimo drau gą Vladimirą Zubrilovą, apžiūrėjo namo kiemą ir nepabūgo pamatyti rotveilerį Mafą. Augintiniui duodavo kaulų
Dešimties metų šuo nepuolė nė vieno svetimo, jo pamatyti pano rusio žmogaus. Jis net nesulojo, tik smalsiai apuostė ir vizgino sa vo beuodegį pasturgalį. „Žinau, kad jis nėra piktas. Pats anksčiau jį glostydavau ir kauliu kų atnešdavau. Bet ne apie tai kal ba. Mano anūkas bijo šuns, kad ir koks jis būtų, o ir nuominin kai nenori. Tik dėl to ir reikalauju, kad Mafą pasiimtų jo tikrieji šei mininkai – mano brolio Edvardo, gyvenančio Vilniuje, uošvė. Nie ko daugiau nenoriu, tik kad name neliktų šuns. Kiek aš galiu nuosto lius patirti. Kadangi man priklau sančiame bute niekas negyvena, jis yra nešildomas, po žiemos atsilu po tapetai. Mano investicijos nuė jo šuniui ant uodegos“, – piktino si Z.Kančiauskas. Šunį auginantys sugyventiniai tikina galvą padėsiantys, bet Ma fo neatsisakysiantys, nes jis nie kam netrukdo. „Mes turime visus dokumentus, kaimynų parašus, kad jie sutinka su
šuns kaimynyste. O Zigmas neturi teisės kelti reikalavimus, nes čia ne gyvena, nors ir yra buto antrajame aukšte savininkas. Esmė ne šuo, o brolių santykiai. Neliks šuns, jis su galvos ką nors kita. Juk buvo komi sijos, žiūrėjo, aiškinosi ir visi kaip vienas nusprendė, kad pažeidimo nėra“, – tikino E.Raškinienė.
Vartydamas pluoš tą oficialių raštų Z.Kančiauskas tiki no, kad tikrai ne vi si oficialūs asme nys į jo skundus atsakė vienodai.
miesto meras Vytautas Grubliaus kas, vicemerai Artūras Šulcas ir Vytautas Čepas, Seimo kontrolie rius Augustinas Normantas įsiti kinę, kad Z.Končiauskas yra ne teisus, o jo skundai nepagrįsti. Jų teigimu, rotveilerių veislės šu nys nepriskiriami kovinių ar pavo jingų šunų kategorijai. Mafas, vi sų apsilankiusiųjų įsitikinimu, yra taikus ir grėsmės nekelia. Gyvūnų laikymo taisyklės rei kalauja gauti visų name gyvenan čių pilnamečių asmenų sutikimą laikyti keturkojį. Namas, kuriame auginamas šuo, priklauso trims broliams, tačiau nė vienas jų ten negyvena, tad esą ir Z.Kančiausko sutikimo nereikia. Kartodami tuos pačius argu mentus visi jie teigia, kad šuo lai komas teisėtai, o jo šeimininkų nė ra už ką bausti. Ragina nenuleisti rankų
Mafas gyvena teisėtai
Vartydamas pluoštą oficialių raštų Z.Kančiauskas tikino, kad tikrai ne visi oficialūs asmenys į jo skundus atsakė vienodai. Apylinkės inspektorius Nerijus Mendelis, jo tiesioginis viršinin kas Klaipėdos 1-ojo policijos komi sariato Viešosios policijos skyriaus vyresnysis tyrėjas Petras Stepana fas, savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistės bei vadovė,
Tačiau būrelis kitų oficialių asme nų tikina priešingai. Z.Kančiausko namuose lankėsi, į reikalo esmę taip pat gilinosi mies to tarybos narys Vytautas Lupeika, Seimo narys Naglis Puteikis, oficia liai ir argumentuotai poziciją dės tė tarybos narė Lilija Petraitienė bei jos kolegė advokatė Zita Šličytė. L.Petraitienės rašte teigiama, kad „...asmuo gyvenančiu pripa žįstamas net dėl būste laikomų as
uvau tame name, kalbėjau su žmonėmis, mačiau viską pa ts ir supratau, kad problema išeina už normalių santykių tarp žmonių ribų. Tai yra ginčas tarp brol ių. Teising iau, tai yra patolog inis santykis, nes dėl šuns statyti ant blaks tienų visas įmanomas įstaigas yra ne normalu. Iš tiesų šuo laikomas pagal visas galiojančias taisykles. Antrajame aukšte niekas negyvena, o taisyklėse rašoma, kad reikalingi visų name gy venančių suaugusiųjų parašai. Gyve nančių ten nėra, yra tik ateinantys. To pono, kuris skundžiasi, dukra, beje, la bai protinga moteris, yra man sakiusi, kad ten nėjo ir neis. Jeigu ji ten apsigy ventų ir parašytų skundą, o komisija įsitikintų, kad ji negali ten gyventi dėl šuns, tada būtų pagrindas imtis prie monių. Dabar mes turime laikytis įsta tymo raidės. Matau, kad tarp tų brolių yra iškreipti, pagieža perlieti santykiai. Manau, jei neliktų šuns, atsirastų kitų pretekstų skųstis. Nes jau dabar poli cija prašoma bausti namo gyventojus, kurie nulaužė kriaušę, nupjovė vijoklį, pavogė anglis ir daugybę kitų dalykų. Kiekvienas medelis ten yra konflikto priežastis. Dabar vyksta visų, kas da lyvauja priešrinkiminėje kovoje, rujo jimas. Jei jie sako, kad galiojančios tai syklės yra blogos, tegu siūlo jas keisti.
meninių daiktų. Šiuo atveju pilietis Z.Kančiauskas yra nekilnojamo jo turto bendrasavininkis ir name yra ne vienas jo asmeninis daik tas...“, todėl buvo būtinas jo suti kimas laikyti šunį. Kiti tarybos nariai bei politikai patarė vyrui nenuleisti rankų ir reikalauti bausti kaimynus tol, kol jie pavargs mokėti baudas ir atsi kratys augintinio. Įkvėptas tikinimo, kad yra teisus, bei raginimo nepasiduoti Z.Kan čiauskas ketina nenuleisti rankų ir žada skųstis žmogaus teisių sau gotojams bei korupciją tiriantiems pareigūnams. „Ne vienas man atrašė ir žodžiu aiškino – kreipkitės į teismą. Aš ži nau, kad bylinėtis brangiai kainuos, o be to, tai visai ne teismo reikalas. Tiesiog turi būti laikomasi Gyvūnų laikymo taisyklių. Va šito ir siek siu“, – teigė Z.Kančiauskas.
GERBIAMI VAKARŲ MEDIENOS GRUPĖS DARBUOTOJAI, Klaipėdos pramonininkų vardu sveikinu Jus gražios sukakties proga. Džiaugiamės, kad viena stipriausių Vakarų Lietuvos pramonės įmonių per dešimtmetį sugebėjo ne tik išlaikyti sunkmečio išbandymus, bet ir drąsiai auginti verslą, veržtis į užsienio rinkas. Stipri vadovų ir darbuotojų komanda įrodė, kad sėkmės formulę galima atrasti tik atsakingai ir kryptingai dirbant: nauji fabrikai Ukrainoje, Baltarusijoje, plėtojamas bendradarbiavimas su koncernu IKEA, ambicingi ateities planai. Linkiu, kad užsibrėžti tikslai neleistų abejoti, sėkmės skatintų, o nesėkmės stiprintų. Šventinės nuotaikos visiems ir kiekvienam! Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas Rimantas Taraškevičius
5
PENKTADIENIS, RUGsÄ—jo 21, 2012
lietuva kl.lt/naujienos/Lietuva
KrikĹĄto tÄ—vÄ… parinko moÄ?iutÄ— VaÂkar VilÂniaus miesÂto 2-ajaÂme apyÂlinÂkÄ—s teis me tÄ™ÂsÄ—Âsi AndÂriaus ĹŞso bauÂdĹžiaÂmoÂsios by los dÄ—l maÂĹžaÂmeÂtÄ—s tvirÂkiÂniÂmo nagÂriÂnÄ—ÂjiÂmas.
kyÂtÄ… liuÂdiÂjiÂmÄ…, esÄ… jis StanÂkĹŤÂnĹł na muoÂse pro atÂviÂras duÂris paÂsteÂbÄ—ÂjÄ™s tik su apaÂtiÂniais vaikĹĄÂtanÂtÄŻ L.Stan kĹŤÂnaiÂtÄ—s dukÂros krikĹĄÂtaÂtÄ—ÂvÄŻ A.ĹŞsÄ…. „KeÂdĹžiai nieÂkad neÂbuÂvo perÂĹženÂgÄ™ mĹŤÂsĹł laipÂtiÂnÄ—s slenksÂÄ?io“, – tvir tiÂno jis. L.StanÂkĹŤÂnaiÂtÄ—s moÂtiÂna T.Stan kĹŤÂnieÂnÄ— teisÂmui teiÂgÄ—, kad jos duk tÄ— nuoÂlat skunÂdÄ—Âsi, esÄ… ji KeÂdĹžiĹł naÂmuoÂse buÂvo enÂgiaÂma. LiuÂdyÂto ja emoÂcinÂgai tvirÂtiÂno, kad A.ĹŞsas stenÂgÄ—Âsi paÂdÄ—Âti jos dukÂrai suÂsiÂgrÄ…Â ĹžinÂti anĹŤÂkÄ™ iĹĄ D.KeÂdĹžio, o krikĹĄÂto tÄ—Âvu paÂsiÂrinkÂti A.ĹŞsÄ… dukÂrai pa siĹŤÂlÄ— ji paÂti.
„„PoÂkalÂbis: su miÂnistÂru K.StarÂkeÂviÂÄ?iuÂmi suÂsiÂtiÂkuÂsi PreÂziÂdenÂtÄ— D.GryÂ
bausÂkaiÂtÄ— apÂtaÂrÄ— atÂsiÂgauÂnanÂÄ?io ĹžeÂmÄ—s ĹŤkio paÂdÄ—ÂtÄŻ.
BuÂvÄ™s ĹĄaÂliÂninÂkas taÂpo prieÂĹĄiÂninÂku
„„NeiÂgiaÂmai: S.StanÂkĹŤÂnas tvirÂtiÂno, kad jis ir ĹžmoÂna prieĹĄÂtaÂraÂvo dukÂros
sanÂtyÂkiams su D.KeÂdĹžiu.
KÄ™sÂtuÂtis NeÂveÂrausÂkas k.neverauskas@diena.lt
PoÂsÄ—ÂdyÂje liuÂdiÂjo LaiÂmuÂtÄ—s Stan kĹŤÂnaiÂtÄ—s tÄ—Âvai StaÂsys StanÂkĹŤÂnas ir TatÂjaÂna StanÂkĹŤÂnieÂnÄ— bei MaÂrius KupÂreÂviÂÄ?ius. NoÂrÄ—Âjo kreipÂtis ÄŻ poÂliÂciÂjÄ…
PirÂmaÂsis liuÂdiÂjÄ™s S.StanÂkĹŤÂnas pa tvirÂtiÂno, kad paÂĹžiÂnoÂjo A.ĹŞsÄ…. „Jis tris karÂtus buÂvo mĹŤÂsĹł naÂmuoÂse. PirÂmÄ…Âkart atÂvyÂko tieÂsiog paÂsiÂkal bÄ—Âti. AntÂrÄ…Âkart – su vaiÂko teiÂsiĹł apÂsauÂgos tarÂnyÂba, treÂÄ?iÄ…Âkart – per buÂto apÂĹžiĹŤÂrą“, – paÂsaÂkoÂjo jis. LiuÂdyÂtoÂjas teiÂgÄ—, jog itin neiÂgia mai nuÂsiÂteiÂkÄ™s dÄ—l L.StanÂkĹŤÂnaiÂtÄ—s ir DrÄ…siaus KeÂdĹžio sanÂtyÂkiĹł buÂvo dÄ—l to, kad jo dukÂrai drauÂgysÂtÄ—s pra dĹžioÂje neÂbuÂvo nÄ— ĹĄeÂĹĄioÂliÂkos. Be to, S.StanÂkĹŤÂnas teiÂgÄ— noÂrÄ—ÂjÄ™s kreipÂtis ÄŻ poÂliÂciÂjÄ…, nes D.KeÂdys tuÂrÄ—Âjo lyÂtiÂniĹł sanÂtyÂkiĹł su penÂkioÂlikÂmeÂte.
R
GeÂdiÂmiÂno BarÂtuĹĄÂkos nuoÂtr.
S.StanÂkĹŤÂno tvirÂtiÂniÂmu, L.Stan kĹŤÂnaiÂtÄ— iĹĄ D.KeÂdĹžio naÂmĹł pas tÄ—Â vus grÄŻÂĹžo dÄ—l to, kad paÂtirÂdaÂvo D.KeÂdĹžio paÂtyÂÄ?ias ir jo naÂmuoÂse buÂvo paÂversÂta tarÂnaiÂte. KalÂbÄ—ÂdaÂmas apie L.StanÂkĹŤÂnaiÂtÄ—s iĹĄÂsiÂkÄ—ÂliÂmÄ… ÄŻ nuoÂmoÂjaÂmÄ… buÂtÄ…, tÄ—Âvas paÂsaÂkoÂjo, kad dukÂtÄ— iĹĄÂsiÂkrausÂtÄ—, nes noÂrÄ—Âjo gyÂvenÂti saÂvaÂranÂkiĹĄÂkai. „Ji verÂtÄ—Âsi kaip suÂgeÂbÄ—Âjo“
Anot S.StanÂkĹŤÂno, dukÂra jam teiÂgÄ—, kad jos ir A.ĹŞso sanÂtyÂkiai – tik da lyÂkiĹĄÂki, drauÂgiĹĄÂki. VyÂras tvirÂtiÂno, kad iĹĄ anĹŤÂkÄ—s ne girÂdÄ—Âjo neÄŻpÂrasÂtĹł ĹžoÂdĹžiĹł, kol ma ŞaÂmeÂtÄ— dar neÂgyÂveÂno KeÂdĹžiĹł naÂmuoÂse. KalÂbÄ—ÂdaÂmas apie 2006– 2008 m., liuÂdyÂtoÂjas paÂsaÂkoÂjo, kad L.StanÂkĹŤÂnaiÂtÄ— tuo meÂtu verÂtÄ—Â si kaip suÂgeÂbÄ—Âjo – dirÂbo paÂdaÂvÄ—Âja, taip pat buÂvo reÂmiaÂma tÄ—ÂvĹł. S.StanÂkĹŤÂnas paÂneiÂgÄ— anksÂÄ?iau D.KeÂdĹžio tÄ—Âvo VyÂtauÂto KeÂdĹžio iĹĄÂsaÂ
PreÂziÂdenÂtĹŤÂros nuoÂtr.
Ĺ˝eÂmÄ—s ĹŤkio perÂspekÂtyÂvos ÄŻverÂtinÂtos teiÂgiaÂmai
IĹĄ praÂdĹžiĹł akÂtyÂviu D.KeÂdĹžio ĹĄaÂli ninÂku buÂvÄ™s M.KupÂreÂviÂÄ?ius, vÄ—Âliau taÂpÄ™s arÂĹĄiu KeÂdĹžiĹł ĹĄeiÂmos prieÂĹĄi ninÂku, teisÂme priÂsiÂpaÂĹžiÂno 2010 m. prie KeÂdĹžiĹł naÂmĹł vaÂdoÂvaÂvÄ™s paÂsi prieÂĹĄiÂniÂmui antÂstoÂliui, kuÂris buÂvo ÄŻpaÂreiÂgoÂtas perÂduoÂti teisÂmo nuÂtarÂtÄŻ grÄ…ÂĹžinÂti merÂgaiÂtÄ™ L.StanÂkĹŤÂnaiÂtei. M.KupÂreÂviÂÄ?ius priÂpaÂĹžiÂno, jog prieĹĄ dveÂjus meÂtus KeÂdĹžiĹł ĹĄeiÂma tiÂkiÂno jÄŻ, kad reiÂkia „nuÂtraukÂti ĹĄÄŻ cirÂką“ ir iĹĄÂvesÂti ĹžmoÂnes iĹĄ gatÂvÄ—s. KeÂdĹžiĹł naÂmuoÂse lanÂkÄ™Âsis M.Kup reÂviÂÄ?ius paÂsaÂkoÂjo, kad ĹĄaÂlia vaiÂko daĹžÂnai atÂsiÂrasÂdaÂvo jos seÂneÂliĹł Ke dĹžiĹł kaiÂmyÂnÄ— Olia, kuÂri nuoÂlat ska tinÂdaÂvo vaiÂkÄ… paÂpaÂsaÂkoÂti tai, „kÄ… su ja daÂrÄ— peÂdoÂfiÂlai“. „Man tai paÂsiÂroÂdÄ— neÂsveiÂka – vaiÂkui, kuÂris, kaip taÂda tiÂkÄ—Âjau, paÂtyÂrÄ™s prieÂvarÂtÄ…, nuoÂlat priÂminÂti apie tai. PaÂdaÂriau iĹĄÂvaÂdÄ…, kad tre Ä?ias peÂdoÂfiÂlas yra kuÂriaÂmas. Sup raÂtau, kad KeÂdĹžiĹł ĹĄeiÂma ĹžiÂno kiÂtÄ… tieÂsÄ…, neÂgu ta, kuÂri buÂvo skleiÂdĹžia ma“, – saÂkÄ— liudytojas. KiÂtas poÂsÄ—Âdis KauÂno peÂdoÂfiÂliÂjos byÂloÂje nuÂmaÂtyÂtas ateiÂnanÂtÄŻ ketÂvir taÂdieÂnÄŻ, rugÂsÄ—Âjo 27-Ä…jÄ….
4
PreÂziÂdenÂtÄ— DaÂlia GryÂbausÂkaiÂtÄ— su ĹžeÂmÄ—s ĹŤkio miÂnistÂru KaÂziu StarÂke viÂÄ?iuÂmi apÂtaÂrÄ— paÂdÄ—ÂtÄŻ ĹžeÂmÄ—s ĹŤkio sekÂtoÂriuÂje, ĹĄiĹł meÂtĹł derÂliĹł ir deÂry bas dÄ—l nauÂjos ES fiÂnanÂsiÂnÄ—s per spekÂtyÂvos.
PreÂziÂdenÂtÄ—s teiÂgiÂmu, sparÂÄ?iai au ganÂti ĹžeÂmÄ—s ĹŤkio proÂdukÂciÂjos ga myÂba, treÄ?ÂdaÂliu paÂdiÂdÄ—ÂjÄ™s eksÂpor tas ir reÂkorÂdiÂnis 4 mln. toÂnĹł grĹŤÂdĹł derÂlius roÂdo, kad LieÂtuÂvos ĹžeÂmÄ—s ĹŤkis atÂsiÂgauÂna ir tamÂpa konÂku renÂcinÂgas ES, kaip praÂneÂĹĄÄ— preÂzi denÂtĹŤÂra. „TiksÂlinÂgai nuÂkreipÂtos ES paÂra mos lÄ—ÂĹĄos paÂskaÂtiÂno ĹžeÂmÄ—s ĹŤkio atÂsiÂgaÂviÂmÄ… ir paÂdÄ—Âjo moÂderÂniÂzuoÂti ne tik stamÂbius, bet ir smulÂkius bei viÂduÂtiÂnius ĹŤkius. SvarÂbu, kad buÂvo ne tik suÂmaÂĹžinÂtas biuÂrokÂraÂtizÂmas, bet ir uĹžÂtikÂrinÂtas skaidÂrus lÄ—ÂĹĄĹł pa skirsÂtyÂmas“, – paÂbrÄ—ÂŞė valsÂtyÂbÄ—s vaÂdoÂvÄ—.
– tiek mln. tonĹł grĹŤdĹł ĹĄiemet prikĹŤlÄ— Lietuvos ĹŤkininkai. ReÂmianÂtis „FarmÂsubÂsiÂdy“ rei tinÂgais, LieÂtuÂva iĹĄ 20-os vieÂtos pa kiÂlo ÄŻ 4 paÂgal paÂraÂmos ĹžeÂmÄ—s ĹŤkiui paÂskirsÂtyÂmo skaidÂruÂmÄ…. PreÂziÂdenÂtÄ— paÂbrÄ—ÂŞė, jog skaidÂrus ir efekÂtyÂvus nauÂjoÂsios ES fiÂnanÂsi nÄ—s perÂspekÂtyÂvos lÄ—ÂĹĄĹł paÂskirsÂty mas bĹŤÂtiÂnas, ir toÂliau ĹžeÂmÄ—s ĹŤkio sekÂtoÂrius augÂtĹł bei bĹŤÂtĹł paÂĹžan giai ĹŤkiÂninÂkauÂjaÂma. Tai, paÂsak jos, prioÂriÂteÂtiÂnis Ĺ˝eÂmÄ—s ĹŤkio miÂnisÂte riÂjos uĹžÂdaÂviÂnys. „KlaipÄ—dos“, BNS inf.
UAB „Vilkmergės alus“
„VilkmergÄ—s Kvietinis“ – tradiciĹĄkai gyvas UgnÄ— LaĹĄaitÄ— Kvietinis alus – viena seniausiĹł alaus rĹŤĹĄiĹł Europoje, jÄŻ nuo seno virÄ— ir lietuviai. Dabar ĹĄÄŻ nepaprasto skonio ir aromato alĹł vartotojams pristato ir XVIII a. aludarystÄ—s tradicijas atgaivinusi „VilkmergÄ—s alaus“ darykla. Pasak jos vadovo RamĹŤno BlazarÄ—no, maĹžoje darykloje kruopĹĄÄ?iai ir nedidelÄ—mis partijomis verdamas „VilkmergÄ—s Kvietinis“ nustebins net ir ne kartÄ… ragavusius daĹžnai tiesiog baltuoju vadinamo alaus.
„Šis alus, kaip ir kiti mĹŤsĹł produktai, verdamas pagal XVIII a. tradicijas: ne tik nepasterizuojamas, bet ir neďŹ ltruojamas, todÄ—l dar vadinamas gyvu. Jis yra gaivus ir lengvas, tinkamas ragauti tiek per pietus, tiek per vakarienÄ™. Be to, tai bene vienintelis gyvas kvietinis alus Lietuvoje“, – sakÄ— R.BlazarÄ—nas. Jo teigimu, dÄ—l savo gaivumo „VilkmergÄ—s Kvietinis“ puikiai dera prie Ĺžuvies bei jĹŤrĹł gÄ—rybiĹł patiekalĹł, o ĹĄvelniai salstelÄ—jÄ™s jo skonis tinkamas mÄ—gaujantis sĹŤriais. Naujasis alus 28 dienas brandinamas „VilkmergÄ—s alaus“ daryklos rĹŤsiuose. Jis pasiĹžymi kremine tekstĹŤra, yra drumstos, beveik
baltos spalvos. GÄ—rimo sudÄ—tyje yra natĹŤraliĹł mieliĹł nuosÄ—dĹł, tad prieĹĄ pilant jÄŻ ÄŻ taurÄ™ rekomenduojama paversti butelÄŻ, kad mielÄ—s pakiltĹł. DÄ—l ypatingo skonio kvietinis laikomas gurmaniĹĄku alumi. „DaĹžnai Lietuvoje kvietinis alus geriamas pagardintas citrinos skiltele, taÄ?iau tokiose senomis tradicijomis pasiĹžyminÄ?iose ĹĄalyse kaip Belgija ar Vokietija tai neÄŻprasta. „VilkmergÄ—s Kvietinio“ taip pat nereikia gardinti jokiais papildomais prieskoniais. Jis pasiĹžymi natĹŤraliu citrusĹł aromatu, tad skanaujant iĹĄ lÄ—to atsiskleidĹžia tikra skoniĹł puokĹĄtė“, – kvietinio alaus ragavimo ypatumais dalijosi R.BlazarÄ—nas. Pasak jo, geriausiai minÄ—tos skoninÄ—s alaus ypatybÄ—s atsiskleidĹžia, kai jis patiekiamas 7–9 °C laipsniĹł temperatĹŤros. Daugiau informacijos apie ĹĄio alaus vartojimÄ… ir laikymÄ… galima rasti kitoje butelio etiketÄ—s pusÄ—je. Siekiant iĹĄlaikyti autentiĹĄkumÄ… bei uĹžtikrinti aukĹĄtÄ… kokybÄ™, „VilkmergÄ—s Kvietinis“ pilstomas ÄŻ specialius pusÄ—s senosios lietuviĹĄkos kvortos, lygios 0,41 litro, butelius. Storas jo dugnas ir tamsus stiklas apsaugo alĹł nuo ĹĄviesos ir padeda iĹĄlaikyti ypatingÄ… alaus skonÄŻ bei kvapÄ….
ď Ž Degustacija:  CVYXZR_TĂ›` NYNb`• QN_fXY\` cNQ\cN` ? /YNgN_Ă›[N` QNYVWN`V XcVRaV[V\ NYNb` _NTNcVZ\ f]Nab
ZNV`
CYNQ\ /bXĂ›[\ [b\a_
6
penktADIENIS, rugsėjo 21, 2012
nuomonės
Brangi nemokama televizija
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Politinė uola Stasys Gudavičius
R
ytoj pirmajam atkurtos Lietuvos prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui sukaktų 80 metų. Iki gražaus jubiliejaus šiam iškiliam valstybės veikėjui pritrūko vos pustrečių metų. Šiomis dienomis vyksta daug renginių, skirtų A.Brazausko jubiliejui paminėti. Jų išties gausu, nes šis žmogus tapo vienu svarbiausių XX a. pabaigos ir XXI a. pradžios Lietuvos veikėjų. Vien visų jo eitų pareigų ir titulų išvardijimas galėtų užimti ne mažiau kaip pusę šios skilties. Štai keletas jų – prezidentas, Seimo pirmininkas, ministras pirmininkas, vicepremjeras, Nepriklausomybės akto signataras, Vytauto Didžiojo ordino su aukso grandine kavalierius, vienos stambiausių šalies politinių partijų lyderis.
Vien visų A.Brazausko eitų pareigų ir titulų išvardijimas galėtų užimti pusę šios skilties. Ne mažiau nei pareigų ar titulų A.Brazauskui teko politinių išbandymų. Prisiminkim, kad ir 1993–1998 m. kadenciją Lietuvos prezidento poste: lito įvedimas, kova su didžiule infliacija ir ekonomikos nuosmukiu, savanorių maištas pakaunėje, rusų kariuomenės išvedimas laiku, krizinė sumaištis Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, kova su išsikerojusiu organizuotu nusikalstamumu, bankų griūtis, istoriniai iššūkiai užsienio politikoje, tarp jų – valstybinių sienų nustatymas, integracijos į ES ir NATO pradžia, griežti protokolo reikalavimai per popiežiaus Jono Pauliaus II vizitą į Lietuvą. Vien šių įvykių pakaktų visam politiko gyvenimui. O jie A.Brazauskui teko vos per penkerius kadencijos prezidento poste metus. Vakar per iškilaus politiko 80-mečio jubiliejaus minėjimą kai kurie jo bendražygiai kalbėjo: „Negalime įveikti laiko, bet galime perimti gerąją patirtį. Iš A.Brazausko galime perimti didžiulę patirtį įvairiais aspektais. Pavyzdžiui, galime iš jo išmokti telkti, o ne skaldyti. Telkti įvairiems darbams ir tikslams taip, kaip mokėjo A.Brazauskas.“ Galima nemėgti A.Brazausko, galima nesutikti ir kritikuoti jo politines pažiūras, bet nepaneigsi – jis buvo viena lietuviškos politikos, viena iš vos kelių šalies Nepriklausomybės įtvirtinimo stambiausių uolų. Vienas iš svarbiausių autoritetų. Jų dabartinėje Lietuvoje jau labai stinga.
V
is garsiau ir įkyriau per visas įmanomas komu nikacijos priemones pra dėjus gąsdinti, kad nuo spalio 29 dienos televizorius rodys šnipštą, susirūpinome „skaitmeni zavimusi“ ir mes. Gundo visi, kaip tik begali, kad tik toje, o ne kitoje firmoje įsives tum kabelinę ar skaitmeninę tele viziją. Ir televizorius dovanoja, ir mokesčių kelis mėnesius mokė ti nereikia, ir įvedimas nieko ne kainuoja. Pasidomėjus, kokios yra ka belinės televizijos įvedimo są lygos, buvo paaiškinta, kad pasirinkus neterminuotą su tartį įvedimo mokestis 69 li tai, o pasirinkus terminuotą sutartį – nekainuoja nieko. Žinoma, pasirinkome termi nuotą sutartį. Tiesa, įspėjo, kad reikės turė ti kabelį, antgalį ir sienoje išgręžti skylę. Kurioje vietoje padaryti tą skylę, mes, aišku, nežinome – juk ne specialistai esame, tad palaukėme meistrų. Ir prasidėjo. Skylė kabeliui buvo išgręžta per 2-3 minutes nau dojant mūsų elektrą. Darbas buvo įkainotas 20 litų. Už mūsų nupirkto kabelio pri tvirtinimą prie sienos paėmė po 2 litus už metrą. Už mūsų antgalio prijungimą prie mūsų kabelio, o tai užtruko ne daugiau nei dvi minutes, paėmė 5 litus. Be to, meistrai pareiškė, kad kabelis sujungtas dar dviejose vie tose, tad paėmė dar 10 litų.
Vieną dieną kieme kaktomuša susiti kau kaimynę, kuri vedžiojo šunį. Gal ir geras tas jos augintinis, nėra agresyvus. Tačiau mane pamatęs jos gana didokas šuo puolė sveikintis abiem priekinėmis letenomis ir tekštelėjo jas man ant krū tinės. Jo murzinos pėdos taip ir liko ant mano naujo palto. Tai pamačiusi kai mynė tarstelėjo: oi, koks negeras šune lis, išterliojo tetai paltą. Nesinori pyk tis su kaimynais, bet tyliai pagalvojau: aš jos šuniui – ne teta, o kaimynė bent iš mandagumo galėjo pasiūlyti išvaly ti mano paltą. Ar bent žino, kiek tokia paslauga kainuoja? Žmonės, laikykit savo šunis ant trumpo pavadžio. Klaipėdietė
Telefonai tyli
Stebina: meistrai moka priblokšti savo darbo įkainiais. „Shutterstock“ nuotr.
Iš viso už nemokamą televizijos pajungimą sumokėjome 80 litų Stebina ciniškumas ir įžūlumas. Įvertinusi sugaištą meistrų laiką ir kainas, sakyčiau, kad tai tolygu apiplėšimui. Žmonės dirba po 11 valandų per dieną ir uždirba tik 40 litų, o ponai meistrai už 2-3 minu čių darbą, kuris nereikalauja jokių
M.Skiriutė. „Politikams parūpo turgus“, „Klaipėda“, 2012 09 20 ***
Senasis turgus, kaip ir senamiestis bei centras, sistemingai stumiami žemyn. Matyt, kažkas turi didelių planų, bet reikia „pravalyti“ terito riją nuo nereikalingo balasto. n
ypatingų žinių, turiu galvoje, sky lės išgręžimą, drįsta imti 20 litų. Tiesa, sudarant sutartį nuo mūsų nulupo 15 litų registracijos mokes tį ir dar 29 litus paėmė už suteiktą teisę naudotis kortele. Tai štai koks tas „nemokamas“ televizijos įvedimas. Aldona M.
Manau, kad pati miesto valdžia veja pirkėjus iš turgaus, nes maši nų pastatymas mokamas. Jei man reikia 5 kilogramų bulvių, tai ge riau dėl jų nuvažiuosiu iki naujo jo turgaus. Ten mašinos stovėjimas nemokamas. Ir išlaidos gaunasi to kios pačios. ...
Tokia žemė stovi be darbo. Saky kim, turgus dirba dvi dienas per savaitę, o dar penkias ten nieko ne vyksta – dirba tik uždaras paviljo nas. Miesto centras neneša pinigų – ekonominis absurdas, ponai... Bai
***
Apmokestino aikšteles aplink tur gų, o dabar ieško, kur dingo pirkė jai. Tų, kurie gali pėsti ateiti, yra mažai, o važiuotieji nevažiuos, nes nenori mokėti dar ir už auto mobilį.
Nuo sausio 1-osios, kai reikės pra dėti mokėti už automobilių laikymą kiemuose, dar mažiau bus gyvento jų. O kai apmokestinsite visą Klaipė dos miestą, tai beliks tik savivaldybės darbuotojai, partiečiai ir senmergės.
wes
Viačeslavui Karmanovui
Mūsų vaikas pradėjo lankyti darželį. Kilo klausimų, kuriuos norėjau išsiaiš kinti Švietimo ir mokslo ministerijo je. Norėjau sužinoti, kokios lengvatos dėl mokesčių už darželius gali tikėtis vaiko tėvai, jei jie yra studentai. Ta čiau mane nustebino, kad nė vienu šios ministerijos tinklalapyje nurody tu telefonu aš negalėjau prisiskambin ti. Kontaktuose radau Vytauto gatvė je 12 įsikūrusio ministerijos padalinio uostamiestyje telefonus. Nurodyta, kad čia dirba trys žmonės. Tačiau visą dieną negalėjau prisiskambinti. Gal jie nedirba? Ar kas žinojo, kad toks sky rius yra Klaipėdoje? Olegas
Kultūros mokytis teks dar ilgai
Vis galvoju, kiek dar turės praeiti me tų, kol mūsų vyrai taps tokie pat, ko kius matome nuvažiavę į Vakarų Eu ropos šalis. Aną dieną ėjau šaligatviu. Pro mane negreitai pravažiavo praban gus automobilis. Kai mašina susilygino su manimi, langas prasidarė, vairuoto jas išspriegė nuorūką. Gerai, kad atšo kau ir ji nepataikė į mane. O juk galė jo padegti, nes rūbuose yra sintetikos. Paskui ilgai galvojau, kodėl tvarkin gai apsirengęs, iš automobilio spren džiant, turtingas vyras yra toks ne praustaburnis. Esmė ne tai, kad vos nepataikė į mane ta nuorūka, bet kad jam kyla mintis šiukšlę mesti per lan gą. Išoriškai gražus ir švarus, vidujai supuvęs – taip jį apibūdinčiau. Liūd na matyti tokius vaizdus.
***
Karina
Manau, tuščia diskusija. Visos bė dos dėl nenormalių mokesčių. as
***
O kartais Klaipėdos politikams ne parūpo, kodėl mažėja gyventojų skaičius Lietuvoje??? jooo
***
Kalti kasos aparatai. manau Portalo kl.lt skaitytojų komentarai
Mokestis – pagal plotą
„Karštame telefone“ žmogus pikti nosi, kad jų name remontuotas šilu mos mazgas, o šių darbų kaina išdalyta priklausomai nuo buto ploto. Žmogus norėtų, kad visi butai už tai mokėtų po lygiai. Tačiau jis neteisus. Kam rekons truojamas šilumos mazgas? Tam, kad sumažėtų šildymo sąnaudos. O šildo mi yra kvadratai. Investicija sumažins kvadrato šildymo kaštus. Todėl logiš ka, kad investicija būtų ir dalijama pa gal butų plotą, nes atsipirkimas taip pat skaičiuosis pagal buto plotą. Rimantas Parengė Asta Aleksėjūnaitė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija
750
reklamos skyrius: 397
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
***
***
hmm
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
Kas išvalys paltą?
Senasis turgus tuštėja dėl mokesčių
***
Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
397 728
telefonas@kl.lt
Atgarsiai
Įdomu, kam naudinga VšĮ reorga nizuoti į UAB? Klaipėdos miesto savivaldybė greitai visai viešų jų paslaugų nebeteiks, visą turtą privatizuos klaniniai milijonieriai. O tada sugalvos turgų „subankro tinti“ ir kokį dangoraižį pastaty ti toje vietoje. V.Karmanovas da ro viską, kad tik jam atitektų šilta UAB’o vadovo kėdė. Į tokius po stus darbuotojai turėtų būti at renkami viešo konkurso būdu, o ne juos turi skirti savivaldybės administracija! Taip ir susidaro klanai.
karštas telefonas
397 750
711, 397 715
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 713
Prenumeratos skyrius: 397
„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
714
Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Krasauskienė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
penktADIENIS, rugsėjo 21, 2012
užribis Dingo be žinios
Pervažiavo koją
Sučiupo chuliganą
Policija ieško 45-erių Gintaro Už kurėlio, kuris liepos 21-ąją išėjo iš namų ir negrįžo. Dingusiojo be žinios požymiai: vidutinio kūno sudėjimo, vidutinio ūgio, akys ru dos, plaukai juodi. Ypatingi požy miai – ant peties ir ant kojos tu ri tatuiruotes. Asmenis, turinčius duomenų apie ieškomą jaunuolį, prašome informuoti policiją.
Klaipėdoje kolega automobi liu klaipėdiečiui sutraiškė koją. Nelaimė nutiko Perkėlos gat vėje esančioje įmonės teritori joje. Automobiliu „Mercedes“ pajudėdamas iš vietos 37-erių V.K užvažiavo ant 47-erių A.K. kojos. Dėl daugybinių pė dos kaulų lūžių vyras gydomas traumų skyriuje.
Klaipėdiečiai sugavo automo bilius niokojusį chuliganą. Vė lyvą trečiadienio naktį žmonės pastebėjo, kad kažkas išdaužė „Volvo“ ir „Wartburg“ mašinų langų stiklus. Gyventojai sulai kė 41-erių Klaipėdos rajono Di tuvos kaimo gyventoją E.L. ir perdavė patruliams. Vyras už darytas į areštinę.
Mieste – gaisras po gaisro Asta Aleksėjūnaitė Evelina Mikutienė Klaipėdos priešgaisrinės gelbėji mo valdybos ugniagesiai skubė jo gesinti įmonėje „Klaipėdos kra nai“ įsiplieskusio gaisro, kurį sukė lė kaitlentė.
Tyrimas: vis dar aiškinamasi, kas internete paskleidė žinią apie prekybos centruose neva grobiamus vaikus.
Redakcijos archyvo nuotr.
Grobiamų vaikų istorijoje atsirado naujas veikėjas Aukščiausių šalies pareigūnų dėmesio su laukęs tyrimas dėl melagingų gandų apie prekybos centruose neva masiškai gro biamus vaikus pasisuko netikėta link me – išaiškintas dar vienas galimas gandų skleidėjas, tačiau jis išvykęs į užsienį.
Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Po apklausos tapo liudininke
Dar vasarą Klaipėdos apskrities policijos Organizuoto nusikals tamumo tyrimo biuro pareigūnai nustatė, kad prie gandų platini mo socialiniame tinklalapyje „Fa cebook“ galėjo prisidėti anksčiau neteista 37-erių kretingiškė Aud ronė Kontrimaitė. Tačiau liepos pradžioje apklaus toji šioje byloje buvo įvardyta kaip liudininkė. Paaiškėjo, kad kretingiškė socia liniame tinklalapyje tik perrašė iš kažkur nugirstą gandą, todėl jos ne galima būtų kaltinti paniką visuo menėje sukėlusios žinios autore. Moters paskleistuose sakiniuose nėra patvirtinimo, kad ji tikrai ži nanti faktų apie pagrobimus. Tyrime – naujas veikėjas
Tyrėjai netrukus išsiaiškino dar vieną asmenį, kuris bus apklau
siamas šioje byloje. Paaiškėjo, kad pareigūnai ieško į užsienį išvyku sio vyriškio, tačiau ar greitu laiku jį pavyks apklausti, nedrįsta pro gnozuoti. „Galiu tik patvirtinti, kad šioje byloje kretingiškė buvo apklaus ta kaip liudytoja. Tolimesnių procesinių veiksmų negalėčiau
Paaiškėjo, kad parei gūnai ieško į užsienį išvykusio vyriškio. komentuoti, netrukus paaiškės, kodėl esu toks nekalbus“, – ti kino Klaipėdos apygardos pro kuratūros prokuroras Simonas Genys. Kol kas žinoma tik tiek, kad pro kurorų ieškomas vyriškis į užsie nį išvykęs ne dėl to, kad pasislėp tų nuo teisingumo. Vyras svečioje šalyje uždarbiauja.
Nepranešama, kokio miesto gy ventojo pavardė minima šiame ty rime, teigiama tik tiek, kad jis nė ra klaipėdietis. Gresia iki dvejų metų nelaisvės
Ikiteisminis tyrimas dėl internete sklindančio gando, kad prekybos centruose masiškai grobiami vai kai, kurie vėliau naudojami kaip organų donorai, pradėtas po to, kai į pareigūnus dėl žalos reputa cijai kreipėsi pramogų ir prekybos centro „Akropolis“ vadovybė. Kraupiomis detalėmis apipin ta išmonė netrukus tiek įaudrino gyventojų vaizduotę, kad gandų skleidėjus nurodė išaiškinti vidaus reikalų ministras Artūras Melianas bei policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis. Tyrimo ėmėsi Klaipėdos ap skrities policijos Organizuoto nu sikalstamumo tyrimo biuro pa reigūnai ir Klaipėdos apygardos prokuratūra. Klaipėdiečiams tai pirmas tokio pobūdžio tyrimas. Tačiau policijos pareigūnai, vi soje šalyje tikrinę informaciją apie galimus išpuolius prieš mažame čius, įsitikino, kad prekybos cent ruose nuo menamų pagrobėjų nenukentėjo nė vienas vaikas. Ne buvo gauta ir tėvų pranešimų apie panašius dalykus. Už melagingą pranešimą apie visuomenei gresiantį pavojų ar ba ištikusią nelaimę, jei dėl to kilo žmonių sąmyšis arba buvo padary ta didelė turtinė žala, gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Gaisras kilo ketvirtadienį ryte. Bendruoju pagalbos telefonu buvo pranešta, kad Šilutės plente dega angaras. Į įvykio vietą atvyko keturios Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos mašinos. Ugnį suvaldyti pavyko per pusantros valandos. Dėl ko kilo gaisras, kol kas nusta tinėjama, bet įtariama, jog angaras galėjo užsiliepsnoti nuo įjungtos elektrinės kaitlentės. Liudininkų teigimu, metalinia me neapšiltintame angare gerokai apdegė sukrauti baldai, aprūko sie nos ir lubos. Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį uostamiestyje malšinti dar du gaisrai. Įmonės „Švaros centras“ užrakinto se patalpose užsiliepsnojo išvalymui paliktas automobilis. Nuo didelės ne laimės išgelbėjo pastate buvusi įreng ta apsaugos signalizacija.
Klaipėdos priešgaisrinės gelbė jimo valdybos ugniagesių ekipažą, trečiadienio vakarą grįžtantį iš ki tos nelaimės vietos, sustabdė sau gos tarnybos ekipažas, kuris gavo pranešimą, kad Liepų gatvės 54ajame name kilo gaisras. Paaiškėjo, kad įmonės patalpo se užsidegė „Opel Vivano“ markės automobilis. Užrakintoje autoplovyklos patal poje buvo ir „Audi A6“ automobi lis, bet jis nenukentėjo. O štai „Opel“ sudegė nepatai somai. Per gaisrą išdegė automo bilio salonas, išbyrėjo stiklai, su degė priekinės ir galinės lempos, apsilydė mašinos priekis, grote lės. Aprūko autoplovyklos lubos, nudegė apšvietimo lempos, apsi lydė plastikinės durys ir plastikinė apdaila, sudegė viduje buvęs dul kių siurblys. Prieš kylant gaisrui Liepų gat vėje, ugniagesiai malšino liepsnas Pilies gatvės 4-ajame name įsikū rusioje maisto produktų parduotu vėlėje. Čia užsidegė greito maisto paruošimui naudojami riebalai. Tačiau gaisrą pavyko užgesinti. Patalpos išvėdintos, žmonės ne nukentėjo.
Atšvaitus dalijo ir meras Evelina Mikutienė e.mikutiene@kl.lt
Judriosios savaitės renginiams prasidėjus, uostamiesčio gyven tojams vakar dalyti atšvaitai.
Miesto meras Vytautas Grubliaus kas kartu su Klaipėdos visuome nės sveikatos biuro specialistais dalijo atšvaitus, kad sutrumpėjus šviesiam paros laikui ir prastėjant oro sąlygoms pėstieji būtų geriau matomi. V.Grubliauskas prisipažino, jog pats eidamas į darbą nepasiima at švaito, tačiau tuoj pat pridūrė, kad
tamsiu paros metu netenka daug vaikščioti. „Ši akcija, manau, ne tik man priminė atšvaitų teikiamą naudą. Tikiu, jog nuo šio vakaro uosta miesčio gyventojai nepamirš pa siimti atšvaitų ir pasirūpins ne tik savo, bet ir artimųjų saugumu“, – vylėsi meras. Akcija susidomėjo ir automobilių vairuotojai. Drąsesni keleiviai tiesė rankas per automobilių langus, kad gautų atšvaitą. Atšvaitai buvo dalijami prie pre kybos centro „Akropolis“ sankry žos bei Atgimimo ir Lietuvininkų aikštėse.
Paženklino: V.Grubliauskas šviesiaplaukei atšvaitą užsegė ant kojos.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
8
PenktADIENIS, rugsėjo 21, 2012
ekonomika
Vištieną leis įvertinti iš naujo Jolita Mažeikienė j.mazeikiene@diena.lt
Augant vištienos produkcijos paklausai užsienyje, šalies ga mintojai priversti taikytis prie eksporto rinkų vartojimo įpro čių. Eksportas skatina investi cijas ir naują produkciją įvesti į Lietuvos rinką.
Anglijoje, Olandijoje, Prancū zijoje ir kitose užsienio rinkose, kur įmonių grupės „KG Group“ paukštininkystės bendrovės eksportuoja per trečdalį Lietu voje pagaminamos paukštienos produkcijos, vartotojų įpročiai yra šiek tiek kitokie nei lietu vių. Siekdami sutaupyti užsie nio vartotojai mieliau renkasi supjaustytą lygiomis dalimis ir pagal svorį surūšiuotą vištienos produkciją. Tuo tikslu įmonių grupei „KG Group“ priklausantis Vilniaus paukštynas šiais metais daug in vestavo. Grupės investicijos į ga mybos technologijų moderniza vimą diegiant naujas gamybos linijas šiais metais siekia per 46 mln. litų, investicijos vien į Vil niaus paukštyną sudaro per 20 mln. litų.
Atliktos investici jos padidins pri dėtinės vertės paukštienos pro duktų gamybą ir eksporto mastą. „Didėjant paukštienos suvar tojimui ir vištienos produktų eksportui, Vilniaus paukšty no šiųmetės investicijos skirtos gamybiniams pajėgumams di dinti. Šiais metais įdiegtos mo dernios paukštienos kalibravi mo technologijos, leidžiančios viščiuką ir bet kurią jo dalį su pjaustyti lygiai, o supjaustytas dalis surūšiuoti su pačia ma žiausia svorio paklaida. Paukš tiena tiksliai suskirstoma į po rcijas, tad gerokai patogiau ją gaminti“, – apie naujovę Lie tuvoje pasakojo įmonių grupės „KG Group“ vadovas Tautvy das Barštys. Praplėtęs vištienos produktų asortimentą Vilniaus paukšty nas šį rudenį pradeda tiekti pla tų kalibruotos vištienos asor timentą ir į Lietuvos prekybos tinklus bei restoranus. Teigia ma, kad įdiegus naujoves paukš tyno perdirbimo sąnaudas pavy ko sumažinti 6 proc. Pasak įmonių grupės vado vo T.Barščio, didelė kalibruotų vištienos produktų dalis eks portuojama į Vakarų Europos ir kitas šalis. Eksportui augti daug įtakos turėjo galimybė tiekti di delį supjaustytos lygiomis da limis ir surūšiuotos pagal svo rį produkcijos kiekį. Šių metų pirmą pusmetį Vilniaus paukš tyno eksportas, palyginti su to kiu pat praėjusių metų laikotar piu, išaugo beveik dukart.
Ūkininkai kviečiami susitvarkyti melioracijos griovius Žemdirbiai turi puikią galimybę iškirsti krūmynus melioracijos grioviuose, pa gerinti savo laukų būklę ir pagražinti kraš tovaizdį. Jie kviečiami teikti paraiškas Lie tuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. progra mos priemonei „Pelno nesiekiančios in vesticijos“. Saulius Tvirbutas s.tvirbutas@diena.lt
Paraiškų laukiama iki spalio 31 d.
Ūkininkų susidomėjimas parama melioracijos grioviams tvarky ti ir toliau didėja. Laikas parodė, kad paraiškų teikimas aktyviau siai vyksta paskutinėmis jų teikimo termino dienomis, todėl savival dybių rajonų melioracijos specia listai, padedantys sukomplektuoti paraiškas, jau turi dirbti įtemptai, kad laiku suspėtų sutvarkyti do kumentus. Atsižvelgus į didelį ūkininkų užimtumą, vykdant šienapjūtės, derliaus nuėmimo ir dorojimo dar bus, nuspręsta pratęsti paraiškų rinkimą melioracijos grioviams tvarkyti iki spalio 31 d. Laukia daug darbo
Lietuvoje nusausinta beveik 3 mln. ha žemės, iš jų – 2,5 mln. ha sudaro žemės ūkio naudmenys. Daugiau kaip 52 tūkst. km magistralinių melioracijos griovių vingiuoja per ūkininkų laukus. Maždaug pusės jų būklė yra apgailėtina. Pagal atliktą inventorizaciją, įvertinus meliora cijos statinius, reikėtų rekonstruoti apie 10 tūkst. km ir remontuoti 16 tūkst. km griovių. Ypač sudėtinga situacija pajūrio zonoje. Ten daug kur vien dėl to sulaukiama mažes nių derlių. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos žem dirbius kviečia iki spalio pabai gos teikti paraiškas ir tvarkyti savo valdose melioracijos griovius. Ūki ninkai, kurie jau pateikė paraiškas, džiaugiasi, kad patirtos išlaidos bus kompensuojamos, o jų laukų būklė pagerės. Darkė kraštovaizdį
Kretingos rajone, Kalniškių kai me, Vladas Baltuonis su sūnumi įkūrę didelę kalakutų fermą. Ten klega 10 tūkst. paukščių. „Turi me savo skerdyklą, ce chus, to dėl pa tys pa ruo šia me pro duk ciją. Taip pat pa tys au gi na me javus, iš ku rių ga mi na me ka la ku tams le salą, todėl už sii ma me ir au galų au gi ni mu“, – pa sa ko jo V.Baltuonis. Jo valdose esančiame melioraci jos griovyje jau priaugę ne tik gau sybė krūmų, bet ir suvešėjo me džiai. „Kai tik sužinojome apie palankias sąlygas gauti už tai dar ir paramą, nedvejodami teikėme paraišką priemonei „Pelno nesie kiančios investicijos“. Jau ir iki tol ketinome imtis šio darbo“, – tvir tino V.Baltuonis.
Jis labiausiai džiaugiasi, kad, su tvarkius prižėlusius melioracijos griovius, pagražės kraštovaizdis. Ūkininkas įsipareigojo prižiūrė ti griovį penkerius metus. Jis turės nušienauti šlaitus, neleisti vėl at želti krūmams. Įsiveisė bebrai
Kretingos rajone, Jokubavo kai me, ūkininkaujantis Stasys Kra kys apie 200 ha užsėjęs kviečiais, rapsais, žirniais, grikiais. Labiau siai sėkmingai ūkininkauti trukdo dažnai patvinstantys laukai. „Me lioracijos įrenginiai jau seni, o dar melioracijos grioviuose įsigudrino užtvankas statyti bebrai, kurių čia prisiveisė devynios galybės“, – tei gė S.Krakys. Šie gyvūnai priaugusiuose krū mais ir medžiais grioviuose turi apsčiai statybinės medžiagos užt vankoms ręsti. „O tada, kai tik gau siau palyja, patvinsta dideli laukų plotai. Šiemet daug kur negalėjau įvažiuoti su technika ir nupurkš ti augalų. Daug kur komplikuotas ir derliaus nuėmimas“, – guodėsi žemdirbys.
Nuspręsta pratęsti paraiškų rinkimą melioracijos grio viams tvarkyti iki spalio 31 d.
Sėja S.Krakio ūkyje irgi vėlavo būtent dėl didelės drėgmės lau kuose. Todėl čia melioracija čia vaidina ypač svarbų vaidmenį. „Sužinojęs apie galimybes gau ti paramą pateikiau paraišką ir po sėjos pradėsiu kirsti krūmynus ir medžius grioviuose. Mano valdo se jie driekiasi net 5 km“, – sakė S.Krakys. Ji vylėsi, kad sutvarkyti grio viai išgelbės bent nuo bebrų ant plūdžio. „Suprantama, kad reikė tų tvarkyti ir melioracijos sistemas laukuose, bet ir švarūs grioviai tu rėtų pagerinti situaciją“, – vylė si S.Krakys. Prastesni derliai
Kitas pajūrio regiono ūkininkas, Klaipėdos rajone, Veiviržėnų kai me gyvenantis Sta sys Ma rozas taip pat guodėsi drėgnais laukais. „Jei vasara lietingesnė, sudėtin ga įvažiuoti su technika, taip pat sulaukiame daug prastesnių der lių nei kituose rajonuose“, – tei gė jis. S.Ma rozas sakė pri kulian
Sprendimas: Klaipėdos rajono ūkininkas Raimundas Rėbžda džiaugia-
si pateikęs paraišką tvarkyti savo laukuose griovį, kuris jau labai priaugęs įvariausių augalų. Vytauto Liaudanskio nuotr.
tis tik 2–2,5 t iš hek ta ro grūdų. „Ne veltui Klaipėdos rajone daug že mių dir vo nuo ja. Ją tie siog neapsimoka dirbti dėl sudėtingų sąlygų. Tai didina ir dabų savi kainą, o derliai būnamenki ir ne duoda tiek pajamų, kiek įdedama triūso“, – aiškino žemdirbys. S.Marozas įsitikinęs, kad Lie tuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonė „Pelno nesiekiančios investicijos“ labai naudinga. „Tai bent iš dalies padės gelbėti laukus. Šia priemone žem dirbiai turėtų masiškai naudotis. Juk griovys ilgas, ne per vieno ūki ninko laukus, todėl idealu būtų, jei visi imtų tvarkytis vienu metu“, – mano S.Marozas. Laukia paraiškų
Žemės ūkio ministerijos Išteklių ir kokybės politikos departamen to Melioracijos ir biokuro skyriaus vyriausiasis specialistas Vaidas Vitukynas sakė, kad paramos in tensyvumas siekia iki 100 proc. Pareiškėjų ūkiuose savivaldybės specialistas sudaro sąmatą ir įver tina darbų išlaidas pagal tai, kiek gausiai apžėlęs augalais melioraci jos griovys. Kilometras griovio su abiem šlaitais prilyginamas hekta rui. Maksimali paramos suma – 50 tūkst. litų. „Pirmuoju paraiškų rinkimo lai kotarpiu gautos 99 paraiškos, ku riose prašoma paramos suma iš viso sudarė 2,25 mln. litų. Šiemet priemonei „Pelno nesiekiančios investicijos“ įgyvendinti skirta 10 mln. litų. Tokia pati suma numa tyta ir kitiems metams“, – teigė V.Vitukynas. Aktyviausi šį kartą buvo Kupiš kio, Plungės, Varėnos, Lazdijų, Šiaulių, Pasvalio, Radviliškio ra jonų savivaldybių žemdirbiai. Kol kas mažiau paraiškų sulaukiama iš pajūrio rajonų. Labai atsilie
ka suvalkiečiai. Kol kas sulaukia ma nedaug paraiškų ir iš Klaipė dos krašto. Supaprastintos taisyklės
Žemės ūkio mi nis te ri ja, atsi žvelgda ma į ūki ninkų pa gei da vi mus, su pap ras ti no šios prie monės įgy ven di ni mo tai syk les. Nuo šiol me lio ra ci jos grioviams tvarky ti pa kan ka savival dybės ra šy ti nio su ti ki mo su tvar ky ti me lio ra ci jos griovį. „Nebū ti na išgriebti nušienautos žolės, kaip buvo reikalauta anksčiau“, – tei gė V.Vitukynas. Ūkininkai sutvarkę griovius pen kerius metus privalės užtikrinti jo priežiūrą. Tvarkymui bus skiriama po 517 litų hektarui kasmet. Paramos gavėjai gali būti fiziniai ar juridiniai asmenys, ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus, užsiiman tys žemės ūkio veikla ir nustatyta tvarka įregistravę valdą. Pagal šią priemonę pareiškėjas gali pateikti tik vieną šios paramos paraišką. Pareiškėjas įsipareigoja sutvar kyti ne mažesnį kaip 1 ha melio racijos griovių plotą, kurio vienti sa dalis negali būti mažesnė negu 0,3 ha. Melioracijos griovio plo tas turi būti pamatuotas nuo me lioracijos griovio kranto linijos su vandens paviršiumi iki melioraci jos griovio šlaito viršutinės briau nos ir 1 m pločio daugiamečių žo lių apsaugine juosta. Tinkamos finansuoti išlaidos: krūmų, augančių ant melioracijos griovio šlaitų, pašalinimo ir su tvarkymo darbai; medžių ir kitos augalijos, augančios ant melioraci jos griovio šlaitų, pašalinimo ir su tvarkymo darbai; augalijos išvaly mas iš melioracijos griovio dugno; drenažo žiočių ir latakų išvalymas ir sutvarkymas. Užs. 1018409
9
PenktADIENIS, rugsėjo 21, 2012
pasaulis Nuogalių atstovybė
Pagimdė fronto linijoje
Ukrainos feminisčių organizacija „Fe men“, garsėjanti radikaliais iki pusės nuo gų moterų protestais, antradienį atidarė savo pirmąją atstovybę užsienyje – Pran cūzijos sostinėje. Ta proga surengta pro testuotojų nuogomis krūtimis demonst racija viename musulmoniško Paryžiaus 18-ojo rajono kvartale. Kitus organizacijos centrus ateityje ketinama atidaryti Mon realyje, Niujorke ir San Paule.
Britų kariškė, tarnaujanti fronto linijoje Af ganistane, pagimdė NATO bazėje, kurioje yra dislokuota, – kelios dienos po to, kai tą bazę užpuolė Talibano kovotojai. Britų spauda praneša, kad moteris, kuri antra dienį Kemp Bastione, Helmando provinci joje, pagimdė berniuką, nežinojo, kad lau kiasi. Motina ir kūdikis laukia specialistų medikų komandos iš Oksfordo ligoninės, o paskui bus parskraidinti namo.
Brunėjaus sultono, kuris yra vie nas turtingiausių pasaulio žmo nių, dukters sutuoktuves šį sa vaitgalį vainikuos prabangi ce remonija monarcho 1,7 tūkst. me nių rūmuose. Kulminacija – sekmadienį
Likimas: pasak draugų, M.Lewinsky savo 40-ąjį gimtadienį sutiks be
vyro, niršdama dėl to, kad jos reputacija buvo sužlugdyta viso pasau lio akyse. „Scanpix“ nuotr.
M.Lewinsky driokstels Pasak JAV žiniasklaidos, moteris susitikinėja su stambiomis šalies leidyklomis, tikėdamasi pasirašy ti sutartį dėl savo memuarų pub likavimo. Nors potencialūs leidėjai pasirašė konfid encialumo sutar tį, žurnalistai iššniukštinėjo, kad už savo atviravimus M.Lewinsky prašo 12 mln. dolerių (32 mln. li tų). Jos kūrinį žiniasklaida jau pa vadino knyga, kurioje bus papasa kota viskas. Su kuo derasi buvusi B.Clintono meilužė, dar paslaptis. „Manau, kiekvienas stambus lei dėjas norėtų išgirsti, ką gi ji ruo šiasi parašyti“, – laikraščiui „The New York Post“ sakė informuotas šaltinis. Svajonės apie grupinį seksą
Nors pati M.Lewinsky kol kas viešai neskelbia savo planų, apie juos ži niasklaidai jau pasakoja jos draugai. „Monica gali aprašyti, kaip Bil las ėjo vis toliau, apie tai, kaip jis aistringai norėjo sekso trise, orgi jų ir įvairiausių sekso žaisliukų, – M.Lewinsky draugą citavo „Hol lywood Life“. – Ji gali prisiminti viską, ką Billas pasakojo apie Hil lary (žmoną – red. past.), taip pat faktą, kad, jo manymu, ne jis vie nas ieškojo meilės šone.“ Sklinda gandai, kad JAV vals tybės sekretorė Hillary Clinton siunta išgirdusi apie M.Lewinsky planuojamus išleisti memuarus.
mln. dolerių
kompensaciją prisiteisė nuo spragintų kukurūzų susirgęs amerikietis Wayne’as Watsonas.
Brunėjus švenčia karališkąsias vestuves
Garsioji Monica Le winsky, vos neiš vertusi Billo Clinto no iš prezidento po sto, nusprendė ge rai užsidirbti iš savo skandalingos praei ties.
Prašo 12 mln. dolerių
7,2
Patekę į knygynų lentynas šie ga li palaidoti jos galimybes kada nors užimti JAV prezidento postą. „Monica bando judėti į priekį, bet praeities šmėkla – romanas su prezidentu – ją vis persekioja, – pasakojo M.Lewinsky draugas. – Savo 40-ąjį gimtadienį ji sutiks be vyro, niršdama dėl to, kad jos re putacija buvo sužlugdyta viso pa saulio akyse.“
Monica gali aprašy ti, kaip Billas ėjo vis toliau, apie tai, kaip jis aistringai norė jo sekso trise, orgijų ir įvairiausių sekso žaisliukų. Paspirtis B.Obamai?
Leidinys „The Examiner“ bandė nagrinėti, kam gali būti naudingi M.Lewinsky memuarai arba vien kalbos apie tokią knygą, ir padarė paradoksalią išvadą. B.Clintonui ši knyga gali tik pa dėti, nes tik padidins susidomė jimą juo. O atsižvelgus į tai, kad parėmęs Baracko Obamos kandi datūrą į šalies vadovus eksprezi dentas pasiekė populiarumo piką, žinia apie M.Lewinsky memuarus gali nulemti respublikono Mitto Romney pralaimėjimą.
„Skandalas kartais tikrai ga li išeiti kandidatui į naudą“, – re ziumavo „The Examiner“. Tiesa, „The Huf fi ngton Post“ at likta apklausa parodė, kad naujie na apie galimą demaskuojančios knygos pasirodymą amerikiečius sudomino labiau nei patys M.Le winsky memuarai. Beveik 50 proc. respondentų at sakė, jog neskaitys jos atviravimų, ir tik 36 proc. mano, kad skaitytų. newsru.com inf.
Romanas su prezidentu
32 metų princesė Hajah Hafizah Sururul Bolkiah ir jos 29 metų jaunikis Pengiranas Haji Muham madas Ruzaini šiame mažyčia me naftos gausiame islamiškame sultonate, kurį jau 600 metų val do ta pati karališkoji šeima, žie dus sumainė vakar, o sekmadienį per rafinuotą ceremoniją bus ofi cialiai pristatyti karališkiesiems rūmams. Sekmadienio ceremonija vaini kuos daugiau kaip savaitę trun kančias vestuvių iškilmes. Į nuotakos tėvo 66 metų sul tono Hassanalo Bolkiah rengia mą banketą jaunavedžių garbei, kuris įvyks sekmadienio vaka rą, pakviesti Pietryčių Azijos ša lių lyderiai ir užsienio karališkie ji asmenys. Reta jaudulio apraiška
Hafizah, kuri yra įgijusi verslo administravimo išsilavinimą, yra penktas sultono ir karalienės Sa lehos vaikas. Ji dirba pareigūne Finansų ministerijoje. P.H.M.Ru zaini yra valstybės tarnautojas ir dirba premjero biure. Abiejų bosas – nuotakos tėvas, kuris yra ir premjeras, ir finansų ministras, ir gynybos ministras. Sultonas iš trijų santuokų turi 12 vaikų – penkis sūnus ir septy nias dukteris, o Hafizah santuo ka yra pirmosios jo vaikų vestuvės nuo 2007-ųjų. Tokios jungtuvės paprastai būna reta jaudulio ap raiška Brunėjuje, kuris garsėja lėtu gyvenimo tempu ir naktinio gyvenimo nebuvimu, nes alkoho
lis pagal islamo nuostatas iš es mės yra uždraustas. Auksine mašina nevažiuos
2004 m. įvykusios sosto įpėdi nio al Muhtadee Billah vestuvės į sostinę Bandar Seri Begavaną su traukė didžiules minias, o svečių sąraše buvo daugiau kaip 2 tūkst. vardų, tarp jų – karališkųjų as menų iš Japonijos, Jordanijos, Di džiosios Britanijos ir Malaizijos. Tarp šios savaitės linksmy bių buvo naktiniai budėjimai rūmuose porai palaiminti, bet monarchija atsisakys tradici nio važiavimo sostinės gatvėmis paauksuotu karališkosios šeimos „Rolls-Royce“. Paprastai slaptumą sauganti monarchija tokio sprendimo ne paaiškino.
Tokios jungtuvės paprastai būna re ta jaudulio apraiš ka Brunėjuje, kuris garsėja lėtu gyveni mo tempu.
Turtingas nykštukas
Brunėjaus sultonatas, kurio iš takos siekia XV a., yra absoliuti musulmoniška malajų monarchi ja, kuri visišką nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos pasie kė 1984 m. Borneo salos plotelyje įsikūręs sultonatas išgauna daug naftos ir gamtinių dujų. Šis turtas Brunėjaus piliečiams, kurių yra mažiau nei 400 tūkst., atneša vienas didžiausių pajamų Azijoje. BNS inf.
1997 m. M.Lewinsky papasakojo vi suomenei apie savo meilės nuoty kius su B.Clintonu, kurie prasidėjo dar 1995-aisiais. 1998 m. buvusi Bal tųjų rūmų stažuotoja pateikė savo suknelę, kurią vilkėjo per susitikimą su prezidentu Ovaliniame kabinete 1997 m. vasario 27 d. ir ant kurios li ko nedviprasmiškų pėdsakų. M.Lewinsky sutiko bendradarbiauti su teisėsauga mainais į apsaugą nuo teisminio persekiojimo. DNR testai parodė, kad sperma ant suknelės buvo B.Clintono. 1999 m. buvo pradėta B.Clintono ap kaltos procedūra, bet ne dėl neištiki mybės žmonai, o dėl melagingų pa rodymų davus priesaiką. Galiausiai Senatas išteisino prezidentą ir jis iš saugojo postą.
Išrinktoji: princesė Hafizah yra viena iš 12-os sultono Hassanalo
Bolkiah vaikų, ji turi verslo administravimo išsilavinimą ir dirba Fi nansų ministerijoje. AFP nuotr.
10
penktADIENIS, rugsėjo 21, 2012
sportas Pateko į ketvirtfinalį
Palangiškių pergalė
G.Bagdonas buvo 12-as
Rusijoje vykstančiame vyrų teniso turnyre „St. Petersburg Open“ pergalę iškovojo Ričardas Berankis. 22-ejų lietuvis vakar 6:3 įveikė mačo nebaigusį 24-erių estą Jurgeną Zoppą (ATP-77) ir iškopė į ketvirtfinalį. Antroji pergalė užtikrino R.Berankiui 45 ATP klasifikacijos taškus ir 11 445 dolerių čekį.
Sezonui besirengiantys „Palangos“ krepšininkai sužaidė pirmąsias kontrolines rungtynes. Jų varžovais Palangoje buvo Jūrmalos „Jurmalas Sports“ ekipa, praėjusį sezoną Latvijos čempionate buvusi septinta. Pergalę po atkaklios kovos šventė šeimininkai 64:62. Pergalingus taškus pelnė Evaldas Lengvinas.
Belgijoje surengtose dviratininkų lenktynėse „Omloop van het Houtland Lichtervelde“ 12-ą vietą užėmė „An Post-Sean Kelly“ ekipos narys Gediminas Bagdonas. Egidijus Juodvalkis („Landbouwkrediet“) liko 46-as. G.Bagdonas varžybas baigė pagrindinėje grupėje kartu su nugalėtoju vokiečiu Marceliu Kitteliu.
Sporto telegrafas Ketvirti. Klaipėdos futbolo mokyklos 10–11 metų vaikų komanda (treneriai Raimondas Vainoras ir Pranas Ivaškevičius) dalyvavo tarptautiniame futbolo turnyre Ukrainoje. Beregovo mieste varžėsi aštuonios ekipos iš Vengrijos, Ukrainos ir Lietuvos. Klaipėdiečiai iškopė į pusfinalį, tačiau šiame etape po baudinių nusileido vengrams. Nepasisekė ir rungtynėse dėl 3-iosios vietos. Beregovo „Kolos“ žaidėjai buvo pranašesni 2:1. Geriausiu turnyro vartininku buvo pripažintas Dovydas Komža, Klaipėdos komandos žaidėju – Kasparas Davidonis. Rezultatyviai turnyre rungtyniavo Arvydas Eibutis (4 įvarčiai), Kasparas Davidonis (3), Karolis Žebrauskas (3) ir Nedas Sudintas (2). Vicečempionės. Vengrijoje prasidėjusiose pasaulio jaunimo (iki 19 metų) šiuolaikinės penkiakovės pirmenybėse sidabro medalius iškovojo Lietuvos merginų rinktinė. Estafetės varžybose sidabro medaliais pasidabinusios sesės dvynės Ieva ir Emilija Serapinaitės bei Karolina Gužauskaitė surinko 4 064 taškus. Lietuvės 84 taškais atsiliko nuo auksą iškovojusios Rusijos komandos. Bronza atiteko Prancūzijos merginoms. Futbolas. Sužaistos likusios aštuonerios UEFA Čempionų lygos futbolo turnyro grupių varžybų pirmojo turo rungtynės. Lygiosiomis pirmojo turo E grupės mačą baigė taurės savininkė Londono „Chelsea“ (Anglija) vienuolikė, rungtynes su Italijos čempionais Turino „Juventus“ futbolininkais baigusi 2:2 (2:1). Kitas praėjusio sezono finalininkas Miuncheno „Bayern“ (Vokietija) klubas savo aikštėje 2:1 (1:0) įveikė „Valencia“ (Ispanija) ekipą, o daugiausia įvarčių sirgaliai išvydo Barselonoje, kur Ispanijos vicečempionė „Barcelona“ 3:2 (1:1) palaužė Maskvos „Spartak“ (Rusija) futbolininkus.
Antroji „Dragūno“ sėkmė Klaipėdos „Dragūno“ vyrai, namie 42:27 nugalėję Šiaulių „Universiteto-Gubernijos“ ekipą, iškovojo antrąją pergalę Lietuvos rankinio lygos (LRL) čempionate.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Daugkartiniai šalies čempionai galingai pradėjo susitikimą. Įpusėjus kėliniui klaipėdiečiai pirmavo įtikinamu 9 įvarčių skirtumu – 14:5, o pasibaigus kėliniui turėjo dviženklę persvarą – 23:12. „Akivaizdžiai skyrėsi komandų meistriškumas, – po susitikimo sakė klaipėdiečių ekipos vyriausiasis treneris Artūras Juškėnas. – Tačiau pernelyg daug leidome varžovams pelnyti įvarčių.“ Paprašytas pakomentuoti naująjį čempionatą, strategas tvirtino, kad jis bus labai intriguojantis. „Į Alytų grįžę keletas patyrusių žaidėjų sustiprino Dzūkijos sostinės komandą. Kauno „GranitąGają-Karį“ vėl treniruojantis Valdemaras Novickis su auklėtiniais
Landumas: klaipėdiečiai (mėlyni marškinėliai) dažnai rasdavo spragų šiauliečių gynyboje.
sieks aukščiausių tikslų. Taip pat ir kitos ekipos sustiprėjo bei pasipildė naujokais“, – sakė specialistas. „Universiteto-Gubernijos“ treneris Arūnas Balčiūnas, vykdamas į pajūrį, didelių vilčių nepuoselėjo. „Vasarą komandą paliko keletas žaidėjų. Juos pakeitė jauni vyrukai, kuriems sunku kovoti su klaipėdiečiais“, – guodėsi vadovas. Antrą pergalę čempionate iškovojo ir vicečempionai „Granito-Gajos-Kario“ rankininkai. Jie namie 36:27 (15:15) palaužė Varėnos „Ūlos“ komandą. Dzūkai, pirmąjį kėlinį priešinęsi tituluotiems varžovams, po pertraukos buvo bejėgiai.
Klaipėdos ir Kauno ekipos antrojo turo rungtynes žaidė anksčiau, nes jau rytoj pradės Baltijos rankinio lygos (BRL) varžybas. Šeštadienį 17 val. abi Lietuvos komandos susitiks laikinojoje sostinėje. Sekmadienį „Dragūnas“ vyks į Minską, kur susirems su garsiuoju Baltarusijos klubu – ASK. Iš viso 2012-2013 metų BRL rungtyniaus aštuonios ekipos iš keturių valstybių: „Dragūnas“, „Granitas-Gaja-Karys“ (Lietuva), ASK (Baltarusija), Dobelės „Tenax“, Rygos „LSPA/NB-SAN“ (Latvija), Kehros „Kehra/Daisy“, Polvos „Polva Serviti“ (Estija) ir Rihimiakio „Riihimäen Cocks“ (Suomija).
LRL nuotr.
Rungtynių statistika „Dragūnas“ – „Universitetas-Gubernija“ 42:27 (23:12). G.Juška 8, E.Vorobjovas, M.Dumčius po 5, K.Stropus, T.Stankevičius po 4, J.Truchanovičius 3, E.Griežė, B.Petreikis, A.Šrederis po 2, G.Vaitkus, R.Dulinskas po 1/J.Kueva-Kaspi 6, A.Budrys 4, T.Klungevičius, R.Ramašauskas po 3, M.Valuckas 2, T.Damašauskas, A.Balčiūnas po 1. „Granitas-Gaja-Karys“ – „Ūla“ 36:27 (15:15). V.Drevinskas 11, P.Šarkauskas 7, E.Balčiūnas 4, L.Feoktistovas 3/Š.Krisiulevičius 7, K.Ikasala, K.Krisiulevičius po 5, R.Palevičius 4, E.Sereičikas 3.
Irkluotojams – medaliai Česlovas Kavarza Iš Duisburge (Vokietija) vykusio pasaulio meistrų (senjorų) irklavimo čempionato klaipėdiečiai „Dangės yriai“ klubo nariai Vida Stačkutė-Šatienė ir Arūnas Šatas grįžo netuščiomis.
Pora: sutuoktiniai V.Stačkutė-Šatienė ir A.Šatas liko patenkinti savo
pasirodymu Vokietijoje.
V.Stačkutė-Šatienė iškovojo du sidabro ir vieną bronzos medalį. A.Šatas prizininku tapo vieną kartą. Tiesa, visi medaliai buvo tokie pat – iš stiklo. Jų vertę nusakė išgraviruota pirmenybėse užimta vieta. Arčiausiai čempionės vardo klaipėdietė buvo irkluodama dvivietę valtį su latve Laila Lapina. Šioje klasėje, kaip ir laukta, vyko nuožmi
kova. Lietuvės ir latvės duetas nuo nugalėtojų atsiliko vos sekunde. Antrą vicečempionės titulą V.Stačkutė-Šatienė laimėjo spausdama keturvietės valties irklus. Ji kartu su kaunietėmis Nijole ir Rasa Savickytėmis, vilniete Nijole Kundrotiene buvo antra tarp 3542 metų senjorių. Vienviečių valčių klasėje mūsų sportininkė į priekį praleido Anglijos ir Čekijos atstoves – Susanną Holt ir Daną Drdakovą. „Trečius metus nesikeičia prizininkių trejetas šioje klasėje, – pasakojo V.Stačkutė-Šatienė. – Man pavyko laimėti 2010-aisiais, tačiau pastaraisiais metais pirmauja varžovės.“ Vyrų vienvietininkų klasėje rungtyniavęs A.Šatas buvo pasi-
ryžęs tapti čempionu. Pagrindinė kova užvirė tarp trijų dalyvių – klaipėdiečio, olando Johano Bieldermano ir vokiečio Kocho Hilko. Vos greitesnis 1 000 m distancijoje buvo J.Bieldermanas. Antras liko vokietis, trečias – A.Šatas. Vokietijoje varžėsi per 3 000 įgulų iš įvairiausių pasaulio šalių. Vyriausiam dalyviui buvo net 94 metai. Lietuvos himnas nugalėtojų garbei skambėjo dukart. Čempione vienviečių valčių klasėje tapo pastaruoju metu Danijoje gyvenanti Rūta Gečiauskaitė. Ant aukščiausios prizininkų pakylos laiptelio kopė dviviečių valčių grupėje greičiausiai plaukusios N.Savickytė ir N.Kundrotienė.
11
penktadienis, rugsėjo 21, 2012
pramogų
Redaktorė Rita Bočiulytė
gidas
Muzikiniame teatre – languotas sezonas Languotas – taip Klaipėdos valstybi nis muzikinis teat ras pristato šian dien prasidedantį savo 26-ąjį sezoną, publikai žadantį dar daugiau atvirumo, įvairovės, šilumos ir šviesos.
Rita Bočiulytė r.bociulyte@kl.lt
Suspindo naujais langais
Teatro vadovo Ramūno Kaubrio žo džiais, šis sezonas languotu vadina mas ne tik simboliškai – atliepiant podiumo mados naujienas. „Mūsų teatras pasipuošė naujais langais – siekiame publikai suteikti daugiau šviesos ir šilumos. Nauji langai – dar daugiau sąsajų su plačiuoju pa sauliu, dar daugiau atvirumo, – su gretino teatro vadovas. – Ir mes, šio teatro žmonės, būsime languoti – įvairūs, įdomūs, daug dirbantys ir daug padarantys.“ Planuojama, kad vykstantis teat ro remontas bus baigtas po dviejų mėnesių. Bus pakeisti visi pasta to langai, pertinkuotos byrančios sienos, sutvarkytas kiemas, atlikti kosmetinės apdailos darbai viduje. Publika jokio diskomforto neturėtų patirti jau dabar, žadėjo R.Kaubrys, skelbdamas naujo sezono pradžią. Šį sezoną Klaipėdos muzikinia me teatre žiūrovų laukia bene še šios premjeros – nemari klasika bei žanrų įvairovė, nauji spektakliai ir naujos koncertinės bei teatralizuo tos programos. Šiandien teatro sezoną pradės premjerinis V.Ganelino miuziklas „Velnio nuotaka“ – praėjusios va saros festivalio „Muzikinis rugpjū tis pajūryje“ pasididžiavimas. Per festivalį parodyti du pirmieji spek takliai sulaukė didžiulio publikos susidomėjimo ir ovacijų. Iš trijų kilometrų virvės
Sekmadienį teatras laukia mažųjų žiūrovų. Jame „Verpalų pasakas“ vaikams iki 4 metų pagal klasikines lopšines baigia pastatyti režisierė ir libreto autorė Rūta Bunikytė, dai lininkė Renata Valčik, kompozito rius ir aranžuotojas Kristijonas Lu činskas ir muzikos vadovas Dainius Pavilionis.
Mažiesiems: kolonų sale virtusiame teatro antrojo aukšto fojė vyksta paskutinės „Verpalų pasakų“ repeticijos žiūrovams iki ketverių metų.
Spektaklyje dainuos ir vaidins teatro solistės Valerija Balsytė, Lo reta Ramelienė, Natalija Urnikie nė ir Jadvyga Grikšienė. Jau dabar teatro fojė, virtusiame kolonų sa le, kur vyks spektaklis, akį traukia neįprastos jo dekoracijos. Jos visos – megztos. „Įspūdis kol kas ati tinka mūsų pastangas, – džiaugėsi „Verpalų pasakų“ dailininkė R.Val čik. – Mezginiai išaugo milžiniški, nes siūlais tapo ekologiškos virvės iš perdirbto trikotažo. Tos virvės prireikė maždaug 3 tūkst. metrų, nes iš jos sukūrėme visą pasau lį. Tai objektų teatras, žadinantis vaikų vaizduotę.“ Premjeros – skirtingų žanrų
Po savaitės Klaipėdos muzikinio teatro scenoje publikos lauks vie nos dalies šokio ir muzikos šou „Pilna’tis“ premjera. Kaip žadėjo spektaklį kuriantys jo režisieriai ir choreografai Inga Briazkalovaitė su Ričardu Jankevičiumi, tai bus kva pą gniaužiantis reginys. Vasarį scenoje turėtų pasirody ti dar viena naujiena – šiuolaiki nio latvių kompozitoriaus Zigmaro Liepinio muzikinę dramą „Adata“ ruošiasi statyti pirmasis šio kūrinio režisierius R.Kaubrys. Nacionali nė „Adatos“ premjera nuskambė jo Rygoje, Latvijos nacionaliniame dramos teatre 2007-aisiais. Ki tąmet „Adata“ atgims Klaipėdos muzikinio teatro scenoje. 2013-aisiais savo vasaros festi valiui „Muzikinis rugpjūtis pajū ryje“ Klaipėdos muzikinis teatras ruošiasi pastatyti G.Donizetti’o
Vytauto Liaudanskio nuotr.
rą sugrįš „Štrausiana“, pavasariop – ir „Šikšnosparnis“ su naujais ar tistais.
operą „Meilės eliksyras“, taip pat sutelkti jungtines muzikines pajė gas ir atlikti G.Verdi’o „Requem“. Jauniesiems žiūrovams teat ras dar ruošia edukacinį projek tą „Uvertiūra“, gabiausią jaunimą suburs į tradicinį jaunųjų talentų festivalį.
Ieško pavaduotojo menui
Sulauks įvairių svečių
Languotame teatro repertuare – keletas naujų koncertinių projek tų. Baigiantis rugsėjui numatytas iš „Debiutų“ programos išaugin tas dviejų dalių koncertas, skirtas maestro Eduardo Kaniavos jubi liejui. Juo Klaipėdos muzikiniame teatre debiutuos du jauni dirigen tai Tomas Ambrozaitis ir Fiodoras Kalininas. Teatralizuotą koncertą „Sapnai apie Brodvėjų“ režisuoja R.Bunikytė, naują simfoninę pro gramą, skirtą Klaipėdos krašto pri jungimo prie Lietuvos 90-mečiui, ruošia teatro vyriausiasis dirigen tas D.Pavilionis. Teatras sulauks įvairių svečių. Spalį jame vaidins Rusijos nacio nalinės teatro premijos „Auksinė kaukė“ laureatas Permės teatras „U mosta“. Spalio 12-ąją teatre vyks jaunimo kontaktų mugė, į kurią jau užsiregistravo 30 jaunimo or ganizacijų. Lapkritį Klaipėdos mu zikinis teatras organizuoja du iš skirtinius italų kompozitoriaus ir pianisto Vincenzo Cipriani projek to „WEKE: muzika fortepijonui ir styginiams“ koncertus Klaipėdoje ir Vilniuje. Gruodį uostamiesčio teat re koncertuos dainininkai Nomeda Kazlauskaitė-Kazlaus ir Oscaras
Ramūnas Kaubrys:
Kol kultūros darbuo tojo atlyginimas – vie nas mažiausių šalyje, kadrų kaita neišven giama. Marinis, naujametiniame „Ope rissimo“ koncerte ir G.Verdi „Tra viatoje“ dainuos Maskvos didžiojo teatro solistas Olegas Dolgovas. Bus staigmenų ir repertuari niuose teatro spektakliuose. Le gend in iam e J.Bocko miuz ikl e „Smuikininkas ant stogo“ Rabio vaidmenyje pasirodys Klaipėdos dramos teatro aktorius Rimantas Pelakauskas, vaidinti šiame spek taklyje į Klaipėdą atvyks artistai iš Lenkijos, o klaipėdiečiai juos pa keis šio miuziklo pastatyme Lenki joje. „Sapnuose apie Brodvėjų“ pa vasarį dainuos solistai iš Švedijos. Pasiilgusiems J.Strausso muzikos prieš Naujuosius į teatro repertua
Anot teatro vadovo, nieko nuosta baus, kad teatre po truputį keičia si kūrybinė komanda – vieni išei na, kiti ateina čia dirbti. Vieni ieško geresnio darbo užmokesčio kitose srityse ir svečiose šalyse, kiti baigia karjerą ar neatlaiko įtampos, būna, kad ir neišlaiko profesinės atesta cijos egzamino. Štai operos solistė Svetlana Konstantinova išvyko gy venti kitur, o teatro solistų vokalis tų gretas papildė Rokas Spalinskas ir Regina Bagdanavičiūtė. Šiek tiek pasikeitė ir baleto trupė bei teatro choras. „Kol kultūros darbuotojo atlyginimas – vienas mažiausių ša lyje, kadrų kaita neišvengiama“, – įsitikinęs R.Kaubrys, atkakliai šiuo metu ieškantis pavaduotojo menui. „Siūlėsi per 20 žmonių, bet, deja, kandidato neradome“, – skėsčiojo rankomis teatro vadovas. Klaipėdos muzikinio teatro in formacijos ir pardavimų skyriaus vedėja Vita Petrauskienė tvirtino, kad teatras ne tik didelį dėmesį ski ria edukacijai, jaunimui, tarptau tiniams kūrybinių mainų projek tams, bet ir tobulina bilietų kainų sistemą. Šiuo metu perkant bilie tus iš anksto jie 30 proc. pigesni nei likus dviem savaitėms iki spektak lio ar koncerto. Bilietai į spektak lius vaikams kainuoja 12–15 litų, suaugusiesiems – 23–32 litus, tik į naujametinius renginius jie gerokai brangesni – po 77–109 litus.
12
penktadienis, rugsėjo 21, 2012
pramogų gidas Pristatys žygio knygą ir filmą
Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos renginių salėje kitą savaitę bus pristatyta Gintaro Kaltenio kny ga „Žygis žemaitukais iki Juodosios jūros: 2 000 kilometrų is torijos“. Kartu bus rodomas Antano Gluskino dokumentinis fil mas „2 000 kilometrų istorijos“ ir vyks diskusija apie žygio po tyrius su žygyje dalyvavusiais raiteliais. Knygos pristatyme da lyvaus žygio vadovas G.Babravičius, žygio idėjos autorius ir rai telių vadas G.Klimkevičius, raiteliai S.Naglytė ir knygos auto rius. Publikos laukia malonios staigmenos. KUR? I.Simonaitytės bibliotekoje (Herkaus Manto g. 22). KADA? Rugsėjo 27 d. 15 val. KAINA? Nemokamai.
Premjera – senajame teatro pastate
Baigiantis rugsėjui Klaipėdos dramos teatras kviečia į premje rą neįprastoje erdvėje. Vieno žymiausių šiuolaikinių švedų rašy tojų ir dramaturgų P.O.Enquisto vienos dalies psichologinė dra ma „Lūšies valanda“ žiūrovų lauks rekonstruojamame senaja me teatro pastate. Spektaklį režisavo bei scenografiją jam su kūrė žymi latvių režisierė Mara Kimelė. Vaidins aktoriai Jonas Baranauskas, Marius Pažereckas, Renata Idzelytė ir Virginija Kochanskytė. „Lūšies valanda“ – tai vaikinuko, uždaryto į psi chiatrijos ligoninę už dvigubą žmogžudystę, istorija. KUR? Klaipėdos dramos teatre (Teatro a. 2). KADA? Rugsėjo 28 d. 18 val., 30 d. 17 val. KAINA? 11,5–41,5 Lt.
Dainuojamoji poezija – rudens vakarais siantis L.Nazarenko romansų vakaras. Šis koncertas patiks ne tik romantikos išsiilgusiems žmonėms, bet ir visiems, kurie vertina prasmingas dainas bei kokybišką jų atlikimą. Spalio 18-ąją festivalis Gargžduose pasitiks savo „brolį” – tarptautinį dainuojamosios poezijos festivalį „Tai aš”. Publikos lauks susitikimas su charizmatišku, nesenstančiu bardu A.Kulikausku, jaunosios kartos atstovais A.Zalieska-Zala, A.Driuku ir, be abejo, svečiais iš užsienio.
Rita Bočiulytė Nedos Malūnavičiūtės ir Olego Ditkovskio „Muzikiniais monologais“ vakar Klaipėdos rajono centre prasidėjo VI Gargždų dainuojamosios poezijos festivalis „Skambant gitarai“, publiką pakviesiantis dar į šešis koncertus. Gera atsvara popkultūrai
Jie vyks ne tik Gargžduose, bet ir Doviluose, Agluonėnuose, Vėžaičiuose. „Labai noriu, kad gražios muzikos ir prasmingo žodžio galėtų paklausyti kuo daugiau mūsų rajono gyventojų“, – teigė festivalio meno vadovė Šarūnė Petruškevičienė, kasmet su Gargždų kultūros centru organizuojanti bent po tris festivalius. – Mūsų rajone labai gražiai ir įdomiai atrodo profesionalios muzikos meno renginių paletė, – pasakojo ji. – Pavasarį visame rajone aidi Gargždų muzikos festivalis, Gospelų festivalis. Šią vasarą startavo labai gražus ir prasmingas renginys – Kretingalės muzikos festivalis „Jaunieji talentai” – tikiuosi, kad jis vyks kiekvienais metais, ir linkiu organizatoriams bei mecenatams kuo didžiausios sėkmės. Teoriškai be festivalio liko tik vienas sezonas – žiema, nes rudenį jau šeštus metus iš eilės visus kviečia Gargždų dainuojamosios poezijos festivalis „Skambant gitarai”. Visų festivalių metu vyksta maždaug trys dešimtys kokybiškų renginių, ir tai labai gerai, nes sudaro atsvarą vasaros švenčių metu vyraujančiai popkultūrai. Mano nuomone, pusiausvyra tarp įvairių renginių žanrų – vienas iš pagrindinių kokybiškos kultūros rajone bruožų. Apžvelgiant festivalių renginių pasiskirstymą, matyti, kad labiausiai iki šiol buvo pamaloninti Gargždų, o nuo šių metų vasaros – ir Kretingalės gyventojai. Betgi trys iš septynių šiemečio dainuojamosios poezijos festivalio renginių vyks kituose mūsų rajono miesteliuose. Išaugo dalyvių gretos
– Kodėl bardų festivalis vyksta rudenį? – Turbūt ne tik man ruduo asocijuojasi su ilgėjančiais vakarais. Norisi nueiti į gražų ir šiltą renginį arba paskaityti gerą knygą, pabūti su draugais. Tad labai noriu, kad festivalio renginiuose žmonės galėtų atsipalaiduoti, pasiklausyti geros muzikos, prasmingų dainų tekstų, kad pabendrautų su dainuojamosios poezijos atlikėjais. Tegul trumpėjančias dienas mums pakeičia prasmingas buvimas kartu. Joks televizorius nepakeis gyvos muzikos koncerto, o po darbų skir-
Su kilnia misija
Dalyviai: Klaipėdos rajone vykstančiame dainuojamosios poezijos festivalyje pasirodys bardai L.Nazarenko,
A.Svidinskas, G.Arbačiauskas, A.Kulikauskas, A.Zalieska-Zala, pianistas V.Vaitkevičius ir dar visas būrys at likėjų iš Lietuvos bei užsienio
ti porą valandų sau – ar daug? Juolab kad šiųmetė festivalio programa įvairi, spalvinga, viliuosi, sulauks didelio publikos dėmesio. – Ar turite partnerių? – Jau trejus metus bendradarbiaujame su viešąja įstaiga „Bardai.Lt“ ir Vilniaus mokytojų namais. Todėl antrą kartą per mūsų festivalio uždarymą pas mus svečiuosis tarptautinis dainuojamosios poezijos festivalis ,,Tai aš“. Tuo labai džiaugiamės, nes vis dėlto ne Klaipėdą, ne Kretingą ar Šilutę, o būtent Gargždus renkasi didžiausio dainuojamosios poezijos festivalio Lietuvoje rengėjai. Festivalis turi ir senų gerų draugų – rėmėjų. Tai viešbutis ir kavinė „Lijo“, bendrovė „Tik jums“, Klaipėdos rajono savivaldybė. Esu visiems labai dėkinga už visokeriopą paramą –finansinę, informacinę, paslaugomis ir produkcija. – Kas pas jus dainuos skambant gitarai ir ne tik jai? – Šiemet dauguma atlikėjų mūsų festivalyje pasirodys pirmą kartą. Tai Algirdas Svidinskas, Liuba Nazarenko, Andrius Zalieska-Zala, Aurimas Driukas, Mindaugas Ancevičius. Trumpai tariant, žiūrovai išgirs ne tik žinomus atlikėjus, tokius kaip O.Ditkovskis, Andrius Kulikauskas, Neda, bet ir galės įvertinti labai sa-
vitus ir įdomius jaunosios kartos bardus. Taip pat bus proga išgirsti autorius iš kitų šalių. Greta tradicinių koncertų įsipins laisvo pobūdžio renginys „Naktinėjimai“ ir Gargždų kultūros centre vyksiantys „Muzikos ir poezijos skaitiniai“, kuriuose žiūrovai išvys muzikos, aktorystės, poezijos ir improvizacijos lydinį. Fortepijonu gros iš Gargždų į Didžiają Britaniją emigravęs pianistas Vidas Vaitkevičius. Vidas – labai talentingas vaikinas, konkurse iškovojo teisę koncertuoti vienoje garsiausių britų koncertinių salių. Vaidybinę renginio dalį užpildys Gargždų kultūros centro teatro studijos „Kėdės” aktoriai, bei Klaipėdos universiteto Menų fakulteto studentai. Keliaus po rajoną
– Gal trumpai apžvelgtumėte festivalio programą? – Kaip žinote, festivalis jau prasidėjo, ir rytoj, tikiuosi, visiškai naujai jame suskambės tradicinis renginys „Naktinėjimai”. Kiek metų organizavau „Naktinėjimus“, tiek nebuvau patenkinta rezultatu. Nes visada norėjau visiškai laisvo vakaro prie kavos puodelio ar taurės vyno, kai gali, jei nori, atsisėsti ant žemės, jei nori, prie staliuko su draugais, kad nebūtų jokio atstumo tarp atlikėjo ir publikos. „Lijo” aplinka, mano galva,
idealiai tinka norimai „Naktinėjimų“ atmosferai. Ten galėsite neformalioje aplinkoje pasiklausyti pirmą kartą festivalyje dalyvausiančio bardo M.Ancevičiaus bei kitų dainuojamosios poezijos atlikėjų iš Klaipėdos regiono.O gal kažkas ekspromtu norės paimti gitarą ir sudainuoti savo kūrybos dainą? Mielai prašome. Renginys nemokamas. Rugsėjo 27-ąją festivalis keliaus į Agluonėnų etnografinę sodybą. Ten pasirodys savitas atlikėjąasA.Svidinskas, nevadinantis savęs nei poetu, nei bardu, nei folkloristu, pagrindinę profesiją gavęs gimdamas – būti žmogumi. Jei bent viena iš jo veiklos profesijų aplenks įgimtąją, sako, jausis nusikaltęs. Dainose ir poezijoje jis išlieja tai, kas jam aktualu, tai, dėl ko skauda, ar kas kelia džiaugsmą. Spalio 2-ąją – sustojimas Vėžaičiuose. Į festivalį šiuosyk kartu su žmona Agne sugrįš puikiai visiems žinomas aktorius, atlikėjas G.Arbačiauskas. Šeimyninis duetas išskirtinis tuo, kad su poezija susipina gitaros ir violončelės muzika. Mat Giedriaus žmona Agnė – profesionali muzikė, grojanti violončele, ir jie puikiai vienas kitą papildo. Spalio 16-ąją atvyksime į Dovilus. Brangiausi žmonės, jaukus vakaras ir nuostabi muzika, kuri širdyse ir ausyse skambės ilgai – štai tokias emocijas žada tąvakar vyk-
– Jūsų festivalis vėl rengia gerumo akciją? – Kaip kasmet, kartu su Klaipėdos rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriumi organizuojame gerumo akciją – renkame aukas sunkomis ligomis sergantiems Klaipėdos rajono vaikams. Ankstesnių festivalių metu žiūrovai jau padėjo vėžiu ir diabetu sergantiems mažyliams, prisidėjo prie klausos negalią turinčios mergytės gydymo. Tiesiog padėdami vieni kitiems, savo rajono gyventojams, mes atliekam svarbiausią savo žmogiškąją pareigą. Festivalį „Skambant gitarai“ organizuoja Gargždų kultūros centras. Renginio mecenatas – Klaipėdos rajono savivaldybė, tarp rėmėjų – Lietuvos kultūros fondas. Didysis informacinis rėmėjas – dienraštis „Klaipėda“.
Programa Rugsėjo 22 d. 20 val. Gargždų viešbutyje-kavinėje „Lijo“ – „Naktinėjimai“ su bardu M.Ancevičiumi. Nemokamai. Rugsėjo 27 d. 19 val. Agluonėnų etnografinėje sodyboje – A.Svidinsko autorinių dainų vakaras. Bilietai – po 5 Lt. Spalio 2 d. 19 val. Vėžaičių kultūros centre – G. ir A. Arbačiauskų autorinis koncertas. Bilietai – po 5 Lt. Spalio 12 d. 18 val. Gargždų kultūros centre – „Muzikos ir poezijos skaitiniai“. Nemokamai. Spalio 16 d. 19 val. Dovilų etninės kultūros centre – romansų karalienės L.Nazarenko koncertas. Bilietai – po 5 Lt. Spalio 18 d. 18 val. Gargždų kultūros centre – VI Gargždų dainuojamosios poezijos festivalio „Skambant gitarai“ uždarymo koncertas. Pasirodys tarptautinio dainuojamosios muzikos festivalio „Tai Aš“ dalyviai A.Kulikauskas. A.ZalieskaZala, A.Driukas bei svečiai iš užsienio. Bilietai – po 10, 15 Lt. Bilietai parduodami dieną prieš renginį ir renginio dieną. Priimamos išankstinės kolektyvinės paraiškos. Gargždų kultūros centro kasos tel. (8 46) 452631, darbo laikas – 16.30–18 val.
13
penktadienis, rugsėjo 21, 2012
pramogų gidas Fotografijose – aktas ir kraštovaizdis
Šiandien Palangos galerijoje „Ramybė“ atidaroma Klauso En derio (Vokietija) fotografijų paroda „Aktas ir kraštovaizdis“. K.Enderis (g. 1939 m.) yra žinomas vokiečių fotografas, daugy bės parodų, knygų, albumų ir fotografijos žurnalų autorius bei iliustratorius. Bergene gyvenantis ir kuriantis fotomenininkas apibūdinamas kaip poetas ir aktų fotografas. Aktų fotografija jam yra fotografijos žanrų karalienė. Menininkas dažniausiai fo tografuoja gamtoje, harmoningai komponuodamas moters kū ną ją supančioje aplinkoje. Paroda veiks iki spalio 20 d. KUR? „Ramybės“ galerijoje Palangoje (Vytauto g. 35). KADA? Atidar ymas – rugsėjo 21 d. 17.30 val. KAINA? Nemokamai.
Prancūzų ir lietuvių meno paroda
Po savaitės Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre (KKKC) pra sidės lietuvių ir prancūzų autorių šiuolaikinio meno projektas „Prestižas: šių dienų fantasmagorija“. Parodoje bus eksponuo jami Prancūzijos menininkų W.Almendros, P.Bismutho, D.Bure no ir C.Fontaine kūriniai, Lietuvai atstovaus K.Inčiūraitė, Ž.Kem pinas, J.Laivys, J.Mekas, D.Narkevičius, Š.Sauka, S. ir P. Stanikai. Į parodos pristatymą specialiai atvyks pasaulinio garso prancū zų filosofas ir parodų kuratorius, Paryžiaus meno akademijos direktorius Nicolas Bourriaud. KUR? KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2). KADA? Atidar ymas – rugsėjo 28 d. 18 val. KAINA? Nemokamai.
Nepastebimos kasdienybės atodangos Rytoj Klaipėdos kul tūrų komunikacijų centro (KKKC) Me no kiemo galerijoje atidaroma Tomos Šlimaitės ir Vaidos Tamoševičiūtės paroda „Nepastebi ma kasdienybė“.
„Virsmas“: kadras iš V.Tamoševičiūtės performanso.
Kas sieja Vaidos ir Tomos darbus? Susitiko abi atsitiktinai, bet, kaip paaiškėjo vėliau, atsitiktinumų ne būna. Jos tik truputį aplenkė laiką. Jų darbai tiek išoriškai, tiek vidumi labai skirtingi, skirtingas kūrybos ir meninės išraiškos suvokimas, bet
jos iš karto suprato, kad turi kažką bendro... Abi menininkės parodoje atskleis savo žvilgsnį į kasdienybę, į dalykus, su kuriais susiduriame kasdien, bet dėl skubos ir įpratimo jų net nebepastebime. Toma skelbia daiktų revoliuciją ir meta iššūkį visuomenės nusta tytoms normoms bei taisyklėms, kurias patys susikuriame. Parodoje bus Tomos instaliacija „Daiktų re voliucija“. Menininkė mato daik tų grožį ir tiki meno galia. Ji džiau giasi gyvenimu ir spalvomis: laisto, taško, prikelia senus, kasdien mato mus daiktus naujam meniniam gy venimui. Senas radijas, stalas, indai, šviestuvai, žaislai ir net suknelė su švinta ryškiomis emalės spalvomis. Tai Tomos vidinis išsilaisvinimas, paneigiant kanonus ir taisykles. Ji priverčia pamiršti daiktų funkcijas ir ragina tiesiog grožėtis jais. Vaida pateiks savo asmeninę kasdienybę. Parodoje ji įkurdins
savo tapybos darbų ciklą „Klai pėdos dienoraščiai“, performanso „Virsmas“ ir žemės meno akcijos „Veidų kelias“ vaizdinę dokumen taciją. Ji ne tokia džiugi ir ne tokia spalvota, kaip Tomos. Vaikščioji mas riba, vis tuo pačiu keliu. Vis ratu, kol suvokiama, kad eita ap linkui, kad būtų atsidurta toje pa čioje vietoje. Kurta tam, kad būtų sugriauta, griauta tam, kad gali ma būtų kurti iš naujo. Savęs kar tojimas, naikinimas, niekinimas, noras išnykti, susireikšminimas, mėgavimasis kančia, džiaugima sis liūdesiu, verkimas iš džiaugs mo, dėliojimas savęs iš gabaliukų. Vaida kalba apie save, per save ir sau. Griaudama ir kurdama, gim dama ir mirdama, vėl iš naujo ei dama amžinu ratu... Vernisažas – rugsėjo 22 d. 18 val. KKKC Meno kiemo galerijoje (Bažny čių g. 4). Paroda veiks iki rugsėjo 29 d. „Klaipėdos” inf.
Fotomeno „Dekonstrukcijos“
Pažįstant save per miestą
Baroti galerijoje šiandien duris at vers klaipėdiečio fotomenininko Dariaus Vaičekausko fotografijų paroda „Dekonstrukcijos“.
Kitą savaitę Klaipėdos kultūrų ko munikacijų centro rezidentė Daina Pupkevičiūtė uostamiesčio Meno kieme rengia jausminės kartogra fijos dirbtuves / vakarojimus „Ma no miestas: miestas manyje“.
Kęstutis Šapoka
D.Vaičekauskas jau beveik dešimt metį nuosekliai dirba įvairiais fo tografijos dekonstravimo būdais, iš esmės susidurdamas su tradi cinės fotografijos, postfotografijos ir konceptualizmo problematika, tačiau tuo pačiu metu likdamas už jų ar tarp jų. Griežtos klasifikaci jos vengimas yra sąmoninga meni ninko kūrybinė taktika, suteikianti galimybę „atsisakyti“ fotografijos, liekant jos teritorijoje. „Dekonstrukcijų“ ciklas kaip tik paremtas atsisakymo, arba „dvigu bo naikinimo“, taktika, kai D.Vai čekauskas renkasi įvairių lietu vių fotografų, klasikų ir ne klasikų, darbus ir juos „naikina“, supjaus tydamas horizontaliomis dalimis. Taip simboliškai naikinamas kole gos kūrinys arba tam tikras ikoninis (at)vaizdas (ne originalas, o skait meninė kopija?) ir kartu pabėgama nuo savo kaip kūrėjo išskirtinumo auros. Taigi tokiu „naikinimo“ aktu tarsi dekonstruojama Lietuvos fo tografijos istorija ir jos hierarchija. Tačiau „naikinimas“ yra tik pra dinė intencija, nes D.Vaičekaus kui dekonstravimas reiškia naujų prasmių atvėrimą arba projekciją į sistemą kitu kampu. Jis ne tik ir ne tiek paneigia autoriaus „insti tuciją“, kiek sukeičia ir supainioja prasminius šios sąvokos akcentus.
Interpretacijos: D.Vaičekauskas
jų – ir Arvydo Stubros kūrinius.
Dekonstruojant prasmės perkonst ruojamos pagal tam tikrą sistemą, kai koleg(i)ų fotografų darbų kopi jos ne tik kruopščiai supjaustomos lygiomis horizontaliomis dalimis, bet ir sudedamos atgal kiekvienos atraižos turinį apverčiant aukštyn kojomis horizontaliai ir vertikaliai. Tokiu būdu pirminis šaltinis, t.y. originalus atvaizdas, išsaugo ba zinę savo struktūrą, lieka atpažįs tamas ir iki tam tikros ribos „skai tomas“, tačiau tuo pačiu metu yra visiškai kitas ir originalus (?) ki to autoriaus kūrinys. Taigi turime reikalą su išvirkščiu arba dvigubai apverstu (at)vaizdu, taip pat ap versta autoriaus institucija tiesio gine ir perkeltine prasmėmis.
tys suvokiame save ir kaip mus su vokia kiti, susiję su miesto, kuriame gyvename, identitetu?“ – svarstė D.Pupkevičiūtė. Šie ir dar daugelis klausimų jai kyla nuolatinių kelionių metu, kai apsistodavo pagyventi viename mieste nuo mėnesio iki metų. „Ne žinau, ar radau atsakymus, bet tik rai atradau, kad kiekviename mies te, kuriame gyvenau, susikūriau savo miestą, kurio žemėlapis ženk lina fizinius miesto objektus, tačiau jo vertės, reikšmės ir masteliai yra kitoniški“, – teigė menininkė. Jos jausminės kartografijos dirb tuvės / vakarojimai vyks rugsėjo 25 ir 26 d. 18 val. Klaipėdos meno kie me (Bažnyčių g. 4). Anot D.Pupke vičiūtės, tai bus laisvos formos dis kusijos, paišaliojimai ir pasibuvimai su šia tema, siekiant pažinti save per miestą ir miestą per save. Dalyviai registruojami tel. 313 691 arba el. paštu: aiste@kulturpolis.lt.
„Dar Heideggeris teigė, kad žmogaus buvimui esminiai yra du aspektai: buvimas su (kitais) ir buvimas šalia / tarp (daiktų). Žmogus save iden tifikuoja ryšiais ir santykiais – ry šiais su kitais žmonėmis, santykiais su erdve ir daiktais toje erdvėje. Kaip mes tarpstame mieste, kurio vie nas iš daugelio bruožų yra pertek lius – žmonių, santykių, prasmių; kuriame apstu netikėtumų, mums sukeliančių pavojaus signalus, ku riame neišvengiamai rečiau ar daž niau patiriame jausmą, kad negalime savaip perdarė kitų fotografų, tarp kontroliuoti situacijos? Kaip nusta tome, kad miestas yra mūsų namai? Kaip pasirenkame savo miestą? O Iš esmės, tampa nebeaišku, su gal tai miestas pasirenka mus? Kaip „Klaipėdos” inf. kuo turime reikalą – lietuvių fo ir ar mūsų identitetas, tai, kaip pa tografij os istorijos citata ar origina liu kūriniu, imituojančiu „citatą“, nes pats citavimo veiksmas taip pat tarsi apverčiamas aukštyn kojomis – nebeaišku, D.Vaičekauskas cituo ja (ne)klasikus ar jie cituoja jį? Taigi menininkas sukuria diskur sinės entropijos situaciją, kurioje steigia papildomus subkontekstus, taip besistengdamas priversti žiūro vus nuolat balansuoti neapibrėžto je būsenoje ir tokiu būdu kurti savas hierarchines autorystės versijas. D.Vaičekausko „Dekonstrukcijų“ vernisažas Baroti galerijoje (Aukš toji g. 1) – 17 val. Paroda veiks iki Nuotaika: D.Pupkevičiūtės „Fotelis mintytojui“ tarsi nuteikia laisvos formos diskusijai. spalio 17 d.
14
penktadienis, rugsėjo 21, 2012
pramogų gidas M.Oginskio festivalyje grieš orkestrai
Plungėje vykstančiame VII tarptautiniame M.Oginskio festi valyje šiandien grieš Lietuvos kamerinis orkestras, kuriam di riguos jo meno vadovas S.Krylovas, atliksiantis ir smuiko so lo partijas. Koncerte skambės M.K.Čiurlionio Penki preliudai, V.A.Mozarto Divertismentas Nr.3, F-dur, A.Vivaldi’o „Metų lai kai“, P.Sarasate’s „Karmen fantazija“. Kitą savaitgalį festivalį užbaigs Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas G.Rinkevičiaus. Su solistais I.Prudnikovaite ir V.Vyšniausku or kestras atliks G.Mahlerio „Dainą apie Žemę“. KUR? Mykolo Oginskio dvare Plungėje. KADA? Rugsėjo 21 ir 29 d. 17 val. KAINA? Nemokamai.
Koncertuos Klaipėdos džiazo grandai
Uostamiesčio „Menų valgykla“ rytoj kviečia į susitikimą ir kon certą, kuriame pasirodys du garsūs Klaipėdos džiazmenai – Vytautas Grubliauskas-Kongas ir Saulius Šiaučiulis. Ilgamečiai kolegos, muzikantai ir pedagogai su publika bendraus linksmai, šmaikščiai, autoironiškai ir muzikuos kaip visuomet maksima liai profesionaliai, su polėkiu. Į vakarą susirinkusiųjų laukia gero džiazo dozė ir muzikiniai prisiminimai apie patirtis, gastroles, nuotykius, kuriuos patyrė šiedu grandai, pabuvoję visose Lietu vos ir ne tik jos vienos scenose. KUR? Klaipėdos „Menų valgykloje“ (Daržų g. 18). KADA? Rugsėjo 22 d. 20 val. KAINA? 10 Lt.
Švedų „Kroumata“ – ritmo, triukšmo ir šlamesio korifėjai Šią savaitę prasidė jusio Klaipėdos kon certų salės festiva lio „Permainų muzi ka“ viena didžiau sių intrigų – muša mųjų instrumen tų ansamblio „Krou mata“ (Švedija) kon certas „Būgnijimas su „Kroumata“.
Kitą savaitę klaipėdiečių festiva lyje pasirodysianti „Kroumata“ – ne tik kolektyvas, o net reiš kinys, darantis tiesioginę įta ką mušamųjų muzikos situaci jai pasaulyje. Per daugiau nei 30 aktyvios veiklos metų „Krouma ta“ tarptautinėje muzikos rinkoje įtvirtino savo pavadinimą, kuris senovės graikų kalba reiškia tie siog mušamuosius instrumen
tus. Gimtojoje Švedijoje ansamb lis laikomas kultiniu kolektyvu ir kviečiamas groti karaliaus Karo lio XVI Gustavo rūmuose. Kon certuodama svetur „Kroumata“ garbingai atlieka savo šalies mu zikos ambasadoriaus vaidmenį. Taip buvo ir 2011-ųjų birželį, kai ansamblio koncertu sausakim šoje Lietuvos nacionalinės fil harmonijos salėje buvo paminė ta Švedijos nacionalinė diena bei Švedijos ir Lietuvos diplomatinių santykių atkūrimo sukaktis. Precizika ir virtuoziškumu gar sėjančio kolektyvo pasirodymai, vykstantys tiek didžiausiose sce nose, tiek mokyklų salėse, žavi itin išradingomis programomis. Ansamblis ne tik kuria etalonines žymiausių XX a. opusų mušamie siems instrumentams interpreta cijas, bet ir užsako naujus kūri nius dabarties kompozitoriams. Iš viso „Kroumata“ yra atliku si daugiau nei 220 kūrinių prem jerų, pasirodžiusi daugiau nei 40 šalių, išleidusi 20 kompaktinių plokštelių. Ansamblio istorija prasidėjo 1978-aisiais. Nuo tol ne kartą kei tėsi grupės sudėtis, repertuaras ir net juridinis statusas. Dabarti niai ansamblio muzikantai Joha nas Silvmarkas, Rogeris Bergströ
mas, Ulrikas Nilssonas ir Pontusas Langendorfas ne tik tęsia šlovingas praeities tradicijas, bet ir realizuo ja naujus sumanymus. Šie atlikė jai pasižymi reta kūrybine išmone. Savo veikla demonstruojantys mu šamųjų muzikos savarankiškumą ir visavertę garsų gamą jie nevengia jungtinių projektų su kitais kolek
„Kroumatos“ kon certe bus paminėtas festivalio „Permainų muzika“ pavadini mo įkvėpėjo J.Cage’o 100-metis, suteik siantis progą įsiti kinti, jog „viskas yra muzika“.
tyvais, pvz., simfoniniais orkest rais. Beje, prieš dešimtmetį „Krou mata“ muzikavo Vilniuje, Kongresų rūmų salėje, kartu su Lietuvos vals tybiniu simfoniniu orkestru, diri guojamu Mindaugo Piečaičio. Konc erte „Būgn ij im as su „Kroumata“ bus paminėtas festi
Perkusininkai: precizika ir virtuoziškumu garsėjančios „Kroumatos“
pasirodymai žavi itin išradingomis programomis.
valio „Permainų muzika“ pavadi nimo įkvėpėjo J.Cage’o 100-me tis, suteiksiantis progą įsitikinti, jog „viskas yra muzika“. Skam bės šio autoriaus kompozicija „Branches“ / „Šakos“. Bus mu zikuojama ne tik įprastais ar ma žiau žinomais perkusiniais inst rumentais, bet ir įvairiausiais daiktais, tad vakaro metu pub likos laukia daug netikėtumų. Įspūdingą ansamblio progra mą pradės G.Ligeti’o „Preliudas automobilio signalui“, pratęs I.Xenakio „Okho“ ir J.Erikssono „Träd“ / „Rankų miškas“, ku riame marimba bus grojama net
aštuoniomis rankomis, o finali nis perkusijos meistro S.Reich’o „Drumming“ / „Būgnijimas“ pa nardins į visišką transą. „Ritmo, triukšmo ir šlamesio ko rifėjų vakaras bus tikrai įspūdingas. Ateikite ir patys tuo įsitikinkite“, – žadėjo festivalio meno vadovė Lo reta Narvilaitė. Konc ertas „Būgn ij im as su „Kroumata“ – rugsėjo 26 d. Klai pėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36). Koncerto pradžia – 18 val., o 17 val. antrojo aukšto fojė rengia mas prieškoncertinis susitikimas su atlikėjais. „Klaipėdos” inf.
„Liūdni slibinai“ – prieš dvasios konservantus Lietuvių skausmą bei negandas nesigėdijantys viešai apdainuo ti „Liūdni slibinai“ spalio pradžio je Klaipėdoje pristatys naują sa vo „Albumą be jokių Ė“. Antrojo albumo bei ketverių metų gimta dienio proga „Liūdni slibinai“ su rengs koncertą be jokių „Ė“ „Švy turio menų doke“.
Šįkart grupė skatins lietuvius at sisakyti įvairių „Ė“. Nuo seno lie tuvių kultūroje ir kalboje vyravusi raidė naujame albume bei koncer tiniame ture po Lietuvą simboli zuos dvasios konservantus, truk dančius žmonėms judėti, augti bei jaustis prasmingai. „Antrasis albumas ir artėjantis turas yra dar du svarbūs žingsniai mūsų pagrindinio tikslo link – kad Lietuvoje kiekvienas žmogus jaus tų tvirtą žemę po kojom ir aukštą dangų virš galvos, iki kurio tik auk ir auk. Todėl, atsižvelgdami į nū dienos kupiną „Ė“ pasaulį, skatin sime kiek įmanoma atsisakyti ža lingųjų „Ė“ – ne gėdytis, o išdrįsti, ne sėdėti, o eiti, ne bumbėti, o keis
Proga: „Liūdni slibinai“ į koncertinį turą po Lietuvą susiruošė norėda
mi publikai pristatyti savo antrąjį albumą ir kartu atšvęsti grupės ket verių metų gimtadienį. Lauryno Mataičio nuotr.
ti“, – teigia grupės smegenų be „Ė“ savininkas Vaidas Kublinskas. Koncertuose be jokių „Ė“ skam bėsianti muzika valys žmogų nuo vidinės taršos bei ragins atsisakyti
pozicijos „ė!“, dažnai naudojamos aplinkinių atžvilgiu. Iš natūralių jausmų, minčių ir garsų ruošiama programa skatins propaguoti kalbi nių, dvasinių ir intelektualinių min
čių rūšiavimą bei antrinį panaudo jimą. Juk, kaip teigia spalvingieji liūdesio maištininkai, jeigu kažkas sudaužė širdį, nereikia jos iškart mesti į konteinerį – ją galima su klijuoti ir panaudoti dar ne kartą. Scenoje skambės per paskutinius dvejus metus pagal žinomų Lietu vos poetų, lietuvių liaudies bei pačių grupės narių tekstus sukurtos dai nos. Atėję į „Koncertą be jokių Ė“ galės pirmieji išgirsti ir naujausius „Liūdnų slibinų“ kūrinius. Sielos ir aplinkos ekologiją skatins pagal Antano Baranausko „Anykščių ši lelį“ trijulės parengta daina. Reper tuarą taip pat papildys Maironio žo džiais atliekamos dainos „Išnyksiu kaip dūmas“ bei „Kas tas paslaptis suprastų“. Nuo dvasinės žmogaus būsenos neatsiejamos gamtos prie žiūra paskatins susirūpinti kaimy nai Kažkas, Betkas ir Niekas ekolo gijos himne „Netvarka“. Koncertuose be jokių „Ė“ bus ir du švieži „Liūdnų slibinų“ ingridientai. Perkusijų ritmais kovingą išsivalymo dvasią budins Gediminas Augustai tis, o vadovautis gyvenimo be jokių
„Ė“ tiesomis kvies boso partiją at liksiantis Laimonas Matas. „Liūdni slibinai“ per ketverius metus surengė beveik 200 autori nių koncertų didžiausiuose Lietuvos miestuose bei muzikos festivaliuo se. Grupė yra įvertinta Sauliaus My kolaičio vardine premija, nominuota M.A.M.A. muzikos apdovanojimuo se ir laimėjusi T.Ė.T.Ė. apdovanoji mą „Tautos balso“ nominacijoje. 2010-ųjų rudenį „Liūdni slibi nai“ išleido debiutinį savo „Albu mą, raginantį tautą“. Dainų teks tus chuliganiški „Liūdnų slibinų“ aktoriai-muzikantai-komikai grie bia iš tokių poetų kaip Henrikas Radauskas, Sigitas Parulskis, Juo zas Erlickas, Kazys Binkis, Justinas Marcinkevičius, Kristijonas Done laitis ir net paties Maironio. Koncertinį turą „Liūdni slibi nai“ pradės spalio 5 d. Klaipėdoje. Jų koncerto „Švyturio menų doke“ pradžia – 20 val. Bilietai – po 25 Lt, renginio dieną – 30 Lt. Juos gali ma įsigyti „Tiketoje“ arba renginio dieną „Švyturio menų doke“. „Klaipėdos” inf.
19
penktadienis, rugsėjo 21, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Svajonių knygos“ leidykla –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Sandros Brown „Vienudu“ ir Susanos Mallery „Kaip iš giedro dangaus“ .
Sandra Brown. „Vienudu“. Lėktuvui sudužus Kanados miškų platybėse, dviem nepažįstamiesiems belieka kliautis vienas kitu. Sužeista ir persigandusi Rastė Karlson atsiduria viena su bauginančiu vyru. Tačiau ji supranta: be jo neišgyvens nė dienos laukinėje gamtoje. Vietnamo karo veteranas Kuperis Landris giliai širdyje nešiojasi nuoskaudą ir griežia dantį ant dailių turtingų moterų, tokių kaip Rastė. Žavi jauna verslininkė – jam tik erzinanti našta. Tankiame miške tyko pavojai, o ir aplinkybės susiklosto ne jų naudai. Sunkumus Rastė su Kuperiu gali įveikti, bet jie visiškai nesitiki užsigeisią šio to daugiau nei vien išgyventi... Susan Mallery. „Kaip iš giedro dangaus“. Visą gyvenimą Heilė Foster gyveno lyg uždaryta. Klausydama tėvo patarimų, ką veikti, kaip rengtis ir net už ko tekėti, ji visiškai susipainiojo. Bet gana! Nuo šiol ji gyvens pagal savas taisykles ir elgsis taip, kaip geros mergaitės paprastai nesielgia! Čia pasirodo Kevinas Harmonas. Keletą dienų jie praleis didžiuliame kabriolete ir jaukiuose viešbučių kambarėliuose... Bus smagu, įsižiebs aistra, netrūks nuotykių. Bent jau Heilė to tikisi, tačiau Kevinas dar nieko nenujaučia...
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę
rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, rugsėjo 25 d.
PRENUMERATA 2012 M.
KETVIRČIUI –
Išsamesnė informacija www.KL.lt ir Platinimo skyriaus tel. (8 46) 397 714.
51
Lt
Avinas (03 21–04 20). Dėl savo gyvenimo ar aplinkinių žmonių jausitės prislėgtas. Tikriausiai manysite, kad artimieji tolsta nuo jūsų. Galimas kivirčas ir emocijų protrūkis. Venkite iliuzijų ir neapgaudinėkite savęs. Jautis (04 21–05 20). Būsite energingas, jausite nepaprastą jėgų ir motyvacijos antplūdį. Pasistenkite nuo pat ryto tinkamai paskirstyti laiką ir darbus, kad vakare nepasirodytų, jog nieko nespėjote nuveikti, nors ir išliejote begalę energijos ir jėgų. Dvyniai (05 21–06 21). Dėl emocinės įtampos bus sunku kontroliuoti pyktį ir neįžeisti aplinkinių. Valdykitės. Perpildęs kantrybės taurę pridarysite daugiau žalos negu naudos. Visi nemalonumai praeis ir rytoj galėsite užsiimti įprastais reikalais. Vėžys (06 22–07 22). Patirsite sunkumų bendraudamas, liksite nesuprastas. Galite susikivirčyti su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Todėl verčiau patylėkite, jei neturite rimtų argumentų. Liūtas (07 23–08 23). Būsite kalbus, noriai ir lengvai bendrausite – visa tai padės sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Svarbiausia, kokias temas ir problemas spręsite, juk ne kiekvieną dieną jūsų taip įdėmiai klausys. Mergelė (08 24–09 23). Esate susikaupęs ir greitas, o žodžiai – vienintelis ginklas, kurio jums prireiks. Bus sunku pasirinkti ir apsispręsti, tad geriau nesiimkite nieko svarbaus. Svarstyklės (09 24–10 23). Būsite romantiškas ir svajingas. Galbūt sutiksite žmogų, kurį pamilsite ir susiesite su juo savo gyvenimą. Būkite atidus ir netyčia neįskaudinkite seno draugo. Skorpionas (10 24–11 22). Sprendimai darbe gali prieštarauti jūsų jausmams ir norui tobulėti ar ką nors keisti. Teks pasukti galvą, norint teisingai pasirinkti, tačiau šios paieškos gali tapti labai įdomiu procesu. Šaulys (11 23–12 21). Galimi emocijų protrūkiai, ypač bendraujant su jaunesniais žmonėmis ar artimais draugais. Jūsų psichologinis spaudimas gali sugadinti santykius su kolegomis. Dažniau šypsokitės, bent jau sau. Ožiaragis (12 22–01 20). Jūsų karjera neigiamai veiks šeimą ir jūsų santykius. Pasistenkite šiek tiek atitrūkti nuo darbų ir vakarą skirkite artimiausiems žmonėms. Vandenis (01 21–02 19). Savo agresyvumu galite įžeisti kitą žmogų. Nesišvaistykite nereikalingomis pastabomis ir nekritikuokite, taip vis tiek nieko nepakeisite. Žuvys (02 20–03 20). Nepatiks kažkieno nerealus požiūris į situaciją, todėl gali kilti konfliktas. Jo galite išvengti, jei pasistengsite išgirsti aplinkinius, įsiklausyti į jų nuomonę.
TAVO MIESTO NAUJIENOS www.KL.lt
Orai
Savaitės pabaiga Lietuvoje bus vėsi, su trumpais lietumis. Šiandien vie tomis palis. Temperatūra bus 14–16 laipsnių šilumos. Šeštadienio nak tį temperatūra sieks 5–9, dieną 13–15 laipsnių šilumos, daug kur palis.
Šiandien, rugsėjo 21 d.
+14
+14
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)
+14
Šiauliai
Klaipėda
+15
Panevėžys
+15
Utena
+14
7.02 19.21 12.19
265-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 101 diena. Saulė Mergelės ženkle.
Tauragė
+15
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +27 Berlynas +18 Brazilija +31 Briuselis +18 Dublinas +12 Kairas +31 Keiptaunas +15 Kopenhaga +13
kokteilis Kaimynų šuns įprotis „Kaip atpratinti kaimynų šunį negulėti ant mūsų kilimėlio, skirto kojoms valy ti“, – per „Kokteilį“ skaitytojų patarimo prašo Sigita. Anot moters, kaimynai turi kudlotą ke turkojį, kuriuo ne itin rūpinasi. „Jie nesivargina vedžioti šun į po lau ką, – pasakojo skaitytoja. – Didžiausias kaimynų rūpestis – praverti duris, kad šuo pats nueitų pasivaikščioti. Na, dar reik ia atidar yt i dur is, kai aug int in is grįžta išsit ušt inęs. Tačiau pastarąjį veiksmą kaimynai dažnai užm iršta atlikti. Tad šunėkas, kol jo savininkai jį prisimins, lūkuriuoja laiptinėje. Ir vi sada kažkodėl susirango ne ant šeimi ninkų, o ant mūsų kilimėlio.“ Sigita baiminasi, kad šuo, kuris turbūt neįsivaizduoja, kaip atrodo šampūnas, gali turėti įvairių gyvių. „Nesuprantu, kodėl tas šuva taip pa mėgo mūsų kilimėlį, – svarstė klaipė dietė. – Jis niek uo nesiskir ia nuo ki tų, kokius turi kiti gyventojai. Gal kuo nors kilimą ištepti, kad kudlius atpras tų raitytis prie mūsų durų?“
Londonas +17 Madridas +28 Maskva +19 Minskas +13 Niujorkas +23 Oslas +13 Paryžius +18 Pekinas +27
Praha +16 Ryga +15 Roma +22 Sidnėjus +20 Talinas +13 Tel Avivas +30 Tokijas +28 Varšuva +16
Vėjas
0–6 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
+15
+14
Marijampolė
Vilnius
+15
Alytus
Mantas, Mantvilas, Matas, Nijolė, Viskintė.
rugsėjo 21-ąją
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
10
14
13
11
5
10
13
11
10
7
9
12
11
11
8
rytoj
sekmadienį 1942 m. gimė muziko logas Donatas Katkus.
1947 m. gimė JAV rašy tojas Stephen King. 1949 m. JAV, Didžiajai Bri tanijai ir Prancūzijai atsi sak ius okupacinių zonų įkurta Vakarų Vokietija. 1949 m. komun ist ų ly deriai Kinijoje paskelbė Kiniją Liaudies Respub lika. 1964 m. po 164 met us trukusios britų jurisdik cijos Malta paskelbė ne priklausomybę. 1965 m. gimė prancūz ų rašytojas, literatūros kriti
kas, romano „Meilė trun ka trejus metus“ autorius Frederic Beigbeder. 1993 m. Rusijos prez i dentas Borisas Jelcinas paleido parlamentą. 1996 m. Kolumbijos pre zidento Ernest Samper lėkt uve kel ionės į JAV išvak arėse apt ikt i be veik ket ur i kilogramai heroino. 1997 m. išsiveržęs ugni kalnis sunaikino Monse rat salos Atlanto vande nyne oro uostą.
Fotografo objektyve – kraštiečiai Veiviržėnų kultūros centre trečiadienio vakarą susirinkę vietos gyventojai su ne rimu laukė dienraščio „Klaipėda“ foto korespondento Vytauto Liaudanskio fo tografijų parodos atidarymo.
Augintinis: vieni žmonės šuni
mis labai rūpinasi, kitiems jie – galvos skausmas.
Mamų juokeliai Iš lauko atėjo du purvo gabalai. Sakosi esantys mano vaikai. Iš balso panašūs. Reikės nuprausti. Tada paaiškės.
Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Išvydę savo pačių, artimųjų ar kaimynų veidus veiviržėniškiai džiūgavo pameną akimirką, už fiksuotą fotografijoje, ar atpažįs tantys veidą, žvelgiantį iš nuo traukos. Tikslas buvo pasiektas – pilnu tėlėje Veiviržėnų kultūros namų salėje parodos žiūrovų veiduose švytėjo emocijos. „Džiaugiuosi pats sutikęs seniai matytus žmones, ne kiekvieną die ną šiuos veidus pamatysi“, – su laukęs būrio sveikintojų džiaugėsi V.Liaudanskis. Žin om o fotokoresp ond ento V.Liaudanskio dovana gimtinei – paroda, pavadinta „Veiviržėnų vie tos dvasia“. Apie šimtą fotografijų, kurio se užfiksuoti ne tik žmonės, bet ir reikšmingesni miestelio įvykiai, sporto varžybos ar gamta, pa sak parodos autoriaus, buvo sun ku atrinkti. Šį kartą jis stengėsi,
kad nuotraukos atspindėtų pavel do temą. Į parodos atidarymą susirin kę V.Liaudanskio klasės draugai, mokytojai ir nuo vaikystės jį paži noję veiviržėniškiai su pasididžia vimu kalbėjo apie autorių ir dar vaikystėje užgimusią jo aistrą fo tografij ai. „Mažakalbis ir rimtas Vytas mū sų klasėje buvo visų įvykių met raštininkas. Jei kiti berniukai pasi skųsdavo, kad mergaitės nenori su jais šokti, tai Vytas prasitardavo, kad mergaitės nenori fotografuo tis“, – prisiminė buvusi V.Liau danskio klasės auklėtoja Irena Ur bonienė. Paroda Veiviržėnų kultūros cent re veiks iki rugsėjo 30 dienos ir taps vienu iš Europos paveldo dienų renginių. Vėliau paroda keliaus į Vilnių, kur bus eksponuojama drauge su kitų Lietuvos fotografų analogiš komis parodomis, o per metus ap keliaus daugybę šalies vietovių ir tuomet vėl grįš į Veiviržėnus.
VIKINGŲ LOTO
Šeimininkų vargai Tie, kurie tvirtina, kad šuo baisiau už marą, yra teisūs. Jie norinčiuosius įsigyti šunis perspė ja: „Tapsite seilių naikinimo nuo džin sų ir striukių specialistais, įgusite va lyti po pasivaikščiojimo purvinų pėdų paliktus pėdsakus ant grindų ir gram dyt i svetimų išmatų likučius nuo sa vo bat ų, drąsiai kirpsite nag us, valy site ausis, plausite akis. Drėgno kailio kvapas kels malonų jaudulį. Beje, jūsų striukė ir kelnės kvepės tuo pačiu“.
Nr. 1019 2012 09 19 AUKSO PUODAS – 37 406 145 Lt DIDYSIS PRIZAS – 3 057 238 Lt 05 07 08 16 36 37 Auksinis skaičius 25 Papildomi skaičiai 20 29 6 tarp jų auksinis sk. 37 406 145 Lt (0 priz.) 6 skaičiai 764 309 Lt (0 priz.) 5 + papildomas sk. 1 000 000 Lt (1 priz.) 5 skaičiai 27 756 Lt (2 priz.) 4 skaičius 200 Lt (370 priz.) 3 skaičiai 12 Lt (8316 priz.) 2 + papildomas sk. 6 Lt (12011 priz.)
Linksmieji tirščiai Moter is perk a baldus. Pard avėja klausia: – Kam jūs perkate tokią aukštą spintą? Gal lubos labai aukštos? – Kad ne. Kaimynas aukštas. Česka (397 719; o jums, mieli skaitytojai, ar kartais nesinori kai kuriems kaimynams karūną ant galvos kastuvu pataisyti?)
Vardai
Skliaustuose nurodyti Lietuvoje laimėti prizai.
Mini One Countryman 02308440-*******
******
259-
* reiškia bet koks skaičius
Emocijos: tėviškėje surengtoje V.Liaudanskio parodoje dažnas atpažino iš fotografijų žvelgiantį veidą – tė
vą, kaimyną ar save patį, tik dešimčia metų jaunesnį.
Asmeninio archyvo nuotr.
Prognozė: Aukso puode – 39 mln. Lt Didysis prizas – 3 mln. Lt