2012-09-24 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

www.kl.lt

PIRMADIENIS, RUGsÄ—jO 24, 2012

223 (19 524)

=6?:.162;6@ ?B4@Âź7< !

RUBRIKA7

c ZNabaV`-XY Ya ?RQNXa\_Vb` CVQZN[aN` :Nab aRY % #%# " aV` ddd Wb_N ! Ya

Ledas dusi

KriminalinÄ—s policijos biuro vadovÄ… A.MatonÄŻ pasivijo KGB ĹĄmÄ—kla.

Lietuva 5p.

Vakar Baltarusijos gyventojai rinko naujÄ… ĹĄalies parlamentÄ….

Pasaulis 11p.

Lietuvos Ĺžvejus ĹĄiurpina ledo kaina.

KlaipÄ—doje uĹž Europos SÄ…jungos pinigus pastatytas ledo cechas ne paded a Ĺžvejams, bet juos dusina, nes jÄŻ uĹžvaldÄ— suinteresuo verslo grupÄ— ta . Vidmantas

v.matutis@

Matutis

kl.lt

Nesuprantamos kainos

Ĺ iandien priedas

SÄ—k­min­gai tvar­kin­ gÄ… au­to­mo­bi­lÄŻ par­ da­vu­si klai­pÄ—­die­tÄ— ko­ne po dvie­jĹł mÄ—­ ne­siĹł su­lau­kÄ— ma­ ĹĄi­nos pir­kÄ—­jo uŞ­sie­ nie­Ä?io skam­bu­Ä?io su gra­si­ni­mais teis­ mu bei ra­gi­ni­mais, kad pa­siim­tĹł sa­vo pre­kÄ™ at­gal ir grÄ…­ Ĺžin­tĹł pi­ni­gus. Vy­ ras bu­vo ÄŻsi­ti­ki­nÄ™s, kad mer­gi­na, prieĹĄ par­duo­da­ma ma­ťi­ nÄ…, su­klas­to­jo ri­dos duo­me­nis.

Kaina 1,30 Lt

„Rin­ki­mai atei­na ir praei­na.“ Klai­pÄ—­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas tei­gia, jog Sei­mo rin­ki­mai per daug mies­to gy­ve­ni­mo rit­mo neiť­ba­lan­suos.

2p.

Vers­las pa­lie­ka se­na­mies­tÄŻ Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Ar­tÄ—­jant ki­tĹł me­tĹł pra­dĹžiai, kai se­ na­mies­ty­je uĹž au­to­mo­bi­liĹł sto­vÄ—­ji­ mÄ… teks mo­kÄ—­ti ne tik gat­vÄ—­se, bet ir kie­muo­se, vers­li­nin­kai su­sku­bo ieť­ko­ti nau­jĹł pa­tal­pĹł, kur priim­ti klien­tus bō­tĹł pa­to­giau.

As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

Rei­ka­la­vo anu­liuo­ti san­do­rį

4

Ĺžvejus

Naujausias ir nemalonus faktas yra tai, kad ledo cechÄ… „Skliutas“ Ĺžvejybosvaldanti bendrovÄ— bendrovei „Spika“ penkias tonas ledo uĹž 1 376 litus pardavÄ— iĹĄraĹĄyta rugsÄ—jo su PVM. SÄ…skaita 9 dienÄ…. Nesunku suskaiÄ?iuoti, kad nuoja daugiau viena ledo tona kainei 275 litus. BendrovÄ—s vas ArtĹŤras „Skliutas“ vadoSimonovas kad ÄŻprasta aiĹĄkino, ledo litai uĹž tonÄ…. kaina esanti 175 Poilsio dienomis kurios prilyginto s „Fors majore“, ď Ž Situacija: [Rab_Ă›QN sÄ…lygoms, taikomas OVNb Ă&#x; `[VRTĂ– [RV YRQ ZV ]N`V_V[XVZ\

cRWNV ]_VcR_`aV 30 proc. antkainis papildomas Ă– ]N[N Ăş YRQ\ PRPU ]V_XaV O_N[TĂş . Remdama \ TNZV[Ă&#x; tokia kaina YN Lietuvos Ĺžuvininky si va, pastaruoj CVQZN[a\ :Na bĂ˜V\ [b\a_ u metu nebrango produktĹł stÄ—s kubinio gamintojĹł . Jo metro asociacija kreipÄ—si ÄŻ ĹĄalies apie ĹĄeĹĄis litus. kaina KlaipÄ—doje – PrezidentÄ™, pirmininkÄ™, Seimo ministrÄ… pirminink ir ĹžemÄ—s ĹŤkio ministrÄ…. Kreipime Ä… IĹĄ kur gauti ledo? si konstatuo jama, kad akivaizdĹž - Ĺ iuo metu Danijos apiplÄ—ĹĄinÄ—jami Bornholmo iai loje tona Ĺžvejai. saledo kainuoja Ir tai daroma 290 daniĹĄkĹł kronĹł tokiu metu, das ypaÄ? reikalinga kai le- daniĹĄką– apie 133 litus. Lygindam Ĺ˝vejai ministeri s. i ir Dabar ĹĄiltesni lietuviĹĄkÄ… – jai nerĹŤpi? orai. Norint Kreipimesi bendrovÄ—s „Skliutas“ ĹĄvieĹžias nuosavybei. Lietuvos Ĺžuvininky parduodamÄ… gabenti iĹĄ ĹĄiltesnio ÄŻ krantÄ… parYra pagrÄŻstĹł tÄ—s produktĹł ledÄ… jai tikina, kad s- kad Ĺžuvininky ÄŻtarimĹł, gamintojĹł asociacijis pagal kokybÄ™ Ĺžvetas Ĺžuvis reikalingavandens sugauja atkreipÄ— dÄ—mesÄŻ, stÄ—s sektoriuje riasi kaip skis ir didesnis , kaip do kiekis. kad Ĺ˝emÄ—s ĹŤkio sakoma, „ranka rankÄ… le- mobilis) Ĺžiguliai (sovietinis autoministerija nesprendĹž Gintaras Gilys: nuo mersedes Lietuvos Ĺžuvininky plauna“. Be bendrovÄ— ia ledo cecho o. reikalĹł, nors „Bornholme s „Skliutas stÄ—s produktĹł gamintojĹł tÄ… Ĺžvejams pardavinÄ— “, ledÄ… parduodamas asociacija nepasitik nÄŻ pagrindÄ…. daryti turi ir juridile- KlaipÄ—dos ja ir bendrovÄ— das yra gabalais ir sistema, kur KlaipÄ—dos Ĺžuvininky i ledo cecho nesukimba. veĹĄi interesai, 2012 metĹł geguŞės Jis gaminy stÄ—s produk- ĹĄaltesnis, nes naudojam neattĹł aukcionas 16 dienÄ… Lietu- siĹžvelgiama ÄŻ ĹžvejĹł vos apeliacini s turi Ĺžvynel a kaĹžkokia speciali . Jame ledo kainos bendruomenÄ—s nuomonÄ™ s teismas druska. KlaipÄ—dos ruoja apie 100 isvynio tartÄŻ, . Ar gali cecho ledo poĹžym kuria pripaĹžino priÄ—mÄ— nu- kioje litĹł ledo gaminys ta, kad aukcionas uĹž tonÄ…. BÄ—da tik kitoje valstybÄ—j bĹŤti ir koiĹł, bet Lietuvos valstybÄ—s nuosavyb poĹžymiĹł, bet turi Ĺžvynelinio ledo labiau e dar galÄ—tĹł bĹŤti taip, kad labiau panaĹĄus reikmÄ—ms, todÄ—l ledÄ… gamina ir savo panaĹĄus ÄŻ sniegÄ…. pastatÄ…. Jis buvoÄ—s teisÄ™ ÄŻ ledo cecho teismo sprendim gÄ…. Jis tinka ÄŻ snienegali jo skirti ÄŻpareigota perimti parduotuviĹł pastatytas siems ĹžvejĹł Jis u tinka vipos Bendrijos uĹž vitrinoms, kai Ĺžuvys dedamos poreikiam parduotuviĹł paramÄ…. Ledo Euro- mÄ—s ĹŤkio ministeriledo cechÄ… Ĺ˝eBuvÄ™s KlaipÄ—dos s patenkinti. statyti buvo cechui riausybÄ—s aiĹĄkino bendrovÄ— ant virĹĄaus“, – vitrinoms, ja ruoĹĄia skirta kai Ĺžuvys deproduktĹł aukcionoĹžuvininkystÄ—s s „Spika“ vadovas nutarimÄ… ÄŻteisinti VyKlaipÄ—dos miesto3,3 mln. litĹł. dama ant virĹĄaus cechÄ… kaip direktoriaus Gintaras Gilys. ledo pavaduotojas apylinkÄ—s VakarĹł mo sprendim Jis tikino, kad Mindaugas . u dar 2002 teis- ir ĹžuvĹł perdirbÄ—j Lietuvos ĹžvejĹł Rimeikis prisiminÄ—, jei gautĹł tokio KlaipÄ—dos do, koks yra kad Ĺžvejai Ĺł konfedera leuosto dalyje metais turtÄ…? Ar tai nebenorÄ—Bornholme, cijos jo imti ledo nebĹŤtĹł „vaĹžiavim pastatytas ledo cecho jo reikÄ—tĹł dvigubai maĹžiau. iĹĄ buldozer pastatas ĹžuvininkystÄ—s ledo cecho. Tuomet as iu“ per valstybÄ—s buvo ÄŻteisintas kaip dÄ… Ĺžvejai perka IĹĄ Bornholmo lenÄ™ sistemÄ… VakarĹł vas Algimant teisinebeparduoti valdininkai ragino ir ir ĹžuvĹł perdirbÄ—j Lietuvos ĹžvejĹł as Rudys. ten parduoti pavasarÄŻ, kai plukdo Ĺžvejams ledo, nÄ—s interesus ĹžvejĹł bendruomeĹžuvis. Anot jo, KlaipÄ—doj pirktĹł iĹĄ ledo Ĺł konfedera ? cijos cecho. Tai buvokad jie maĹžiau intensyvi RudenÄŻ Ĺžvejyba generator e lyg ir yra ledo turtas. Nuo 2003 metĹł giau nei prieĹĄ ĹĄiÄ… istorijÄ… tyrÄ— KlaipÄ—dos metus. Tuomet dau- plaukti ÄŻ Bornholmir nÄ—ra prasmÄ—s Ĺžvejams ius, bet problema ciono parduoda iĹĄ kur prokuratĹŤ miesto aukÄ…. gauti kokybiĹĄko AB „LIETUVOS „Kai visiĹĄkai ra, KlaipÄ—dos apylinkÄ—s ledo, neiĹĄsprÄ™sta. „Toks kÄ— 80–90 litĹł mo ledo kaina sieJĹŞRŲ apygardos teismas, kitos do, perkame nÄ—ra iĹĄ kur gauti leLAIVININKYSTĖ“ institucijos. koks yra Danijosledo generatorius, jÄŻ – 130–140 litĹł uĹž tonÄ…, ledo ceche metÄŻ bylai DeĹĄimtne ledas, o iĹĄ ledo cecho. Bet tai Bornholmo uĹž je, turÄ—jo bĹŤti sniegas. salo- institucijo pasivarÄ?ius teisÄ—saug Ĺ˝vejai nesupran tonÄ…. susidaro sluoksnis Jam tirpstant ir pas mus. os siĹŤlo darbÄ… ta ir to, kodÄ—l se buvo priimtas buvo Jo kaina dimas do kaina taip visĹł kategori sparÄ?iai auga? le- gia Ĺžuvis. Po tokiu , kuris uĹžden- tesnÄŻ didesnÄ—, todÄ—l nupirko pripaĹžinti Lietuvos sprenduo, kuris prasjĹł ledo generator valstyyra pagrindin Van- ĹĄunta ir greiÄ?iau sluoksniu Ĺžuvys Lietuvos mechanikams iĹłâ€œ, – aiĹĄkino bÄ—s nuosavybÄ—s teisÄ™ Ä— Ĺžalia- ĹžvejĹł genda“, ÄŻ ledo cechÄ…. PraÄ—jo beveik bei elektrom bendrovÄ—s „Stekutis– aiĹĄkino gamintojųŞuvininkystÄ—s produktĹł pusmetis, o echanikams. vininkystÄ™ uĹž “ vado- Alfonsas asociacijos pirminink ĹžuDaugiau informaci as institucijo atsakingos valstybin Bargaila. Ä—s jos adresu s nieko MalĹŤnininkĹł do cechas bĹŤtĹł nepadarÄ—, kad leg. 3, KlaipÄ—da, grÄ…Ĺžintas valstybÄ—s tel. 393 194, e. paĹĄtas job@ljl.lt.

Ma­ťi­nĹł tur­gus – lyg loterija

De­vy­nis tĹŤks­tan­Ä?ius li­tĹł uĹž „VW Fox“ au­to­mo­bi­lÄŻ ga­vu­si mer­gi­na bu­vo ĹĄven­tai ÄŻsi­ti­ki­nu­si, kad ma­ ĹĄi­no­je nie­kas ne­bu­vo klas­to­ta.

JĹŞRA

na Lietuvos

„„Gud­ry­bÄ—s: net pa­tys ma­ťi­nĹł pre­kei­viai pri­pa­Şįs­ta, kad tur­guo­se pirkÄ—jams ne­ver­ta ti­kÄ—­tis ras­ti au­to­mo­bi­

lio su rea­lios ri­dos rod­me­ni­mis.

Eval­do But­ke­vi­Ä?iaus nuo­tr.

PRENUMERATA 2012 M.

KETVIRČIUI –

IĹĄsamesnÄ— informacija www.KL.lt ir Platinimo skyriaus tel. (8 46) 397 714.

51

Lt

Net­ru­kus Til­tĹł gat­vÄ—­je du­ris uŞ­ vers bu­vu­si po­pu­lia­ri pi­ce­ri­ja, vei­ ku­si ne vie­nus me­tus. Ji pa­tal­pas nuo­mo­jo­si iĹĄ Klai­pÄ—­dos evan­ge­li­ kĹł liu­te­ro­nĹł pa­ra­pi­jos. „Taip, jau ga­vo­me pra­ne­ťi­mÄ…, kad mō­sĹł nuo­mi­nin­kai iť­si­kraus­ tys. Pag­rin­di­nÄ— prie­Şas­tis – nuo­ sto­lin­ga veik­la, nes nÄ—­ra klien­tĹł. Juos at­bai­do mo­kes­tis uĹž au­to­ mo­bi­liĹł sto­vÄ—­ji­mą“, – tei­gÄ— Klai­ pÄ—­dos evan­ge­li­kĹł liu­te­ro­nĹł pa­ra­ pi­jos pir­mi­nin­kÄ— Ne­ri­ja Gir­dei­kie­nÄ—.

TAVO MIESTO NAUJIENOS www.KL.lt

2

PIRMADIENIS, RUGsėjo 24, 2012

RINKIMŲ ORAKULAS Prieš artėjančius Seimo rinkimus dienraščio „Klaipėda“ skaitytojai kviečiami pademonstruoti savo politinę nuojautą ir spėti, kurie du kandidatai pirmajame ture surinks daugiausia balsų Klaipėdos vienmandatėse rinkimų apygardose.

Vers­las pa­lie­ka se­na­mies­tį Komentaras

Danės

Baltijos

Marių

Pajūrio

Sergej Bondar (LLRA)

Audronė Barauskienė (KP)

Birutė Boreikina (DP)

Ala Guseva (LŽP)

Aldona Ivoškienė (LPP)

Andrius Burba (LiCS)

Nerijus Čapas (TS-LKD)

Aras Kaikaris (ST)

Ričardas Jovaiša (ST)

Natalja Istomina (TT)

Aivaras Gečas (DDVP)

Genoveita Krasauskienė (DP)

Aloyzas Každailevičius (LSDP)

Algimantas Jarukaitis (LVŽS)

Ligita Girskienė (IP)

Vilma Kvietkauskienė (DDVP)

Algimantas Kirkutis (TVS)

Evaldas Jurkevičius (TS-LKD)

Eligijus Masiulis (LRLS)

Daina Lingienė (RP)

Vytautas Kuklys (DK)

Rita Karpenkienė (RP)

Aleksandr Michailov (LLRA)

Ernestas Lukauskas (LVŽS)

Naglis Puteikis (TS-LKD, IP)

Tamara Lochankina (LLRA) Šarūnas Navickis (LS, IP)

Gintautas Mieleika (LVŽS) Lilija Petraitienė (LSDP)

Pranas Norvilas (TT) Raimundas Palaitis (LiCS)

Lina Šukytė (TT)

Raimundas Paliukas (DP)

Vidmantas Plečkaitis (LiCS)

Danas Paluckas (LSDP)

Rimantas Taraškevičius (LiCS)

Irena Šiaulienė (LSDP)

Gediminas Pocius (IP)

Julija Pliutienė (LLRA)

Audrius Vaišvila (LRLS)

Artūras Šulcas (LRLS)

Artūras Razbadauskas (TT)

Nerijus Stasiulis (LCP)

Vytautas Valevičius (LVŽS)

Edgaras Valeckas (ST) Artūras Žigas (TVS)

Egidijus Rumša (DK) Marius Stankevičius (ST)

Alina Velykienė (LRLS)

Algimantas Švanys (TS)

Pranas Žeimys (TS-LKD)

Benas Šimkus (DP)

Tomas Viluckas (DK)

Rus­lan Schnei­de­rat

Įmo­nės „Bal­t ic Rest“ (www.rest.lt) sa­v i­n in­kas

S Ny­ku: Klai­pė­dos se­na­mies­ty­je vis dau­gė­ja tuš­čių, nau­jų nuo­mi­nin­kų

lau­kian­čių pa­tal­pų.

Ji svars­tė, kad ka­vi­nei 1 pri­tai­ky­tų pa­tal­pų grei­ čiau­siai ir ne­be­pa­vyks iš­nuo­mo­ti,

nes nuo ki­tų me­tų pra­džios klien­ tų vie­šo­jo mai­ti­ni­mo įstai­go­se ga­li dar su­ma­žė­ti, to­dėl kad vai­ruo­to­jai ne­be­tu­rės ga­li­my­bės se­na­mies­ty­je au­to­mo­bi­lius pa­lik­ti ne­mo­ka­mai. „Liūd­na, bet ten­ka pri­pa­žin­ ti, kad va­žiuo­ti į se­na­mies­tį tik­rai ne­bė­ra pra­smės. Jei no­ri pa­pie­tau­ ti, rei­kia su­mo­kė­ti ne tik už pa­tie­ ka­lą ka­vi­nė­se, bet ir už au­to­mo­bi­ lio sto­vė­ji­mą. Nie­kaip ne­sup­ran­tu, ko sie­kia val­džia. Gal vi­sus vers­li­ nin­kus iš­gui­ti, nes kaž­kas no­ri pi­ giai nu­pirk­ti pa­tal­pas?“ – svars­tė N.Gir­dei­kie­nė. Ne­se­niai vi­si nuo­mi­nin­kai iš­ si­kraus­tė ir iš pre­ky­vie­tės „Pa­jū­ ris“, tuš­čių pa­tal­pų gau­su ir ne­ to­lie­se esan­čia­me pre­ky­bos cent­re „Ki­ras“. Vie­nos Klai­pė­dos ne­kil­no­ja­mo­ jo tur­to agen­tū­ros di­rek­to­rius Al­ gi­man­tas Bru­žas ne­slė­pė, kad iš­nuo­mo­ti ko­mer­ci­nes pa­tal­pas se­ na­mies­ty­je tik­rai ne­leng­va. „Prie­ žas­tis pa­pras­ta – nė­ra var­to­to­jų, o kai jų ma­žai, tai nė­ra ir apy­var­tos, to­dėl se­na­mies­tis vers­li­nin­kams ir

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ne­pat­rauk­lus. Vers­lui se­na­mies­ty­ je tik­rai tu­rės įta­kos spren­di­mas ap­ mo­kes­tin­ti au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą kie­muo­se. Gir­dė­jau, kad biu­rus be­si­ nuo­mo­jan­čios įmo­nės jau ieš­ko ki­tų pa­tal­pų, kur klien­tams ir dar­buo­to­ jams ne­rei­kė­tų mo­kė­ti už au­to­mo­bi­

Ne­ri­ja Gir­dei­kie­nė:

Liūd­na, bet ten­ka pri­pa­žin­ti, kad va­ žiuo­ti į se­na­mies­ tį tik­rai ne­bė­ra pra­ smės.

lio sto­vė­ji­mą“, – tei­gė A.Bru­žas. Jo žo­džiais, šiuo me­tu ko­mer­ ci­nių pa­tal­pų kvad­ra­ti­nio met­ro nuo­mos mė­ne­siui kai­na vi­du­ti­niš­ kai sie­kia 25–30 li­tų. „Ne­re­tai šau­ kia­ma kai­na bū­na di­des­nė, ta­čiau rea­lūs san­do­riai yra ge­ro­kai ma­ žes­ni, kar­tais tik sim­bo­li­nis nuo­ mos mo­kes­tis“, – dės­tė A.Bru­žas. Jis įsi­ti­ki­nęs, jog kol vers­lui se­na­

e­n a­m ies­t y­j e nuo­mo­j u bu­ tus, apar­ta­men­t us il­ga­lai­kei ir trum­pa­lai­kei nuo­mai. Ir di­ džiau­s ia pro­ble­ma yra dėl klien­t ų au­to­mo­bi­l ių sto­vė­ji­mo. Nors bu­t ai, ku­r iuos nuo­mo­ju, pri­k lau­s o man, mo­k u vi­sus mo­kes­č ius, ku­r ie skai­čiuo­ja­mi ir ki­t iems gy­ven­to­jams, šie prieš­ta­rau­ja, kad nuo­mi­nin­kai sta­ to au­to­mo­bi­l ius kie­me. Ga­l iu drą­siai teig­t i, jog ma­ši­nų sto­vė­ji­mo mo­kes­ tis se­na­m ies­t y­je tik­rai su­k ir­ši­no kai­ my­nus. Kai nuo ki­t ų me­t ų pra­d žios bus ap­mo­kes­t in­t i ir kie­mai, gai­la, bet klien­tai pa­pil­do­mai dar tu­rės mo­kė­ ti ir už au­to­mo­bi­l ių sto­vė­ji­mą. Bu­tą dviem žmo­nėms nuo­mo­ju už 80–100 li­tų pa­rai, il­ges­niam lai­kui iš­si­nuo­mo­ jus pa­ra kai­nuo­ja 20–30 li­tų, o au­to­mo­ bi­lio sto­vė­ji­mas pa­pil­do­mai die­nai dar kai­nuos 30 li­tų. Tai tik­rai ne­pat­rauk­lu, ta­čiau kai­nos ma­ž in­ti ne­ga­liu, nes juk rei­k ia mo­kes­čius mo­kė­ti. Ma­nau, kad pro­ble­ma bū­t ų iš­spręs­ta, jei vi­si bu­ tų, esan­čių ap­mo­kes­tin­to­je te­ri­to­ri­jo­ je, sa­vi­nin­kai gau­tų ir lei­di­mą sve­čiui – tuo­met ar į sve­čius at­va­ž ia­vęs gi­mi­ nai­tis, ar trum­pam bu­tą iš­si­nuo­mo­jęs žmo­g us ga­lė­tų ne­mo­kė­ti už au­to­mo­ bi­lio sto­vė­ji­mą. Ge­rai dar tik tiek, kad ne­ma­ža da­lis ma­no klien­tų yra už­sie­ nie­čiai, ku­rių gal­būt ne­baus už tai, jog jie ne­su­si­mo­kė­jo už au­to­mo­bi­l io sto­ vė­ji­mą, nes iš­lai­dos bau­dai išieš­ko­t i bū­tų la­bai di­de­lės.

mies­ty­je ne­bus su­kur­tos pa­lan­kes­ nės są­ly­gos, tai­ko­mos išim­tys, tol mies­to šir­dis ir bus ap­mi­ru­si, nes da­bar at­si­gau­ti ga­li­my­bių nė­ra.

Po­li­ti­kams pri­rei­kė poil­sio PRIZAI NUGALĖTOJAMS: I vieta – 200 litų vertės prekybos centro čekis.

II vieta – 100 litų vertės prekybos centro čekis.

III vieta – 50 litų vertės prekybos centro čekis.

Vardas: Pavardė: Telefonas:

Rug­sė­jį mies­to ta­ry­bos na­riai ne­si­rinks nė į vie­ną po­sė­dį, nors jie įpras­tai šau­kia­ mi kiek­vie­no mė­ne­sio pa­sku­ti­nį ket­vir­ta­ die­nį. Po­sė­dis ne­vyks, nes dar­bą ja­me ga­li iš­ba­lan­suo­ti rin­ki­mai į Sei­mą. Be to, uos­ta­ mies­čio po­li­ti­kai jau­čia­si pa­var­gę. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Mies­to ta­ry­bos po­sė­džius sa­vo po­tvar­kiu šau­kia Klai­pė­dos me­ ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas. Jis nu­ spren­dė, jog mies­to ta­ry­bos na­riai po­sė­džiaus ne rug­sė­jo 27, o spa­lio 18 die­ną, kai jau bus pa­si­bai­gęs rin­ ki­mų į Sei­mą pir­ma­sis tu­ras. Ta­čiau uos­ta­mies­čio va­do­vas sa­vo spren­di­mo nu­kel­ti po­sė­džio da­tą su Sei­mo rin­ki­mais ne­sie­ jo. „Jie atei­na ir praei­na. Aiš­ku, nea­be­jo­ju, kad iki Sei­mo rin­ki­mų tie po­li­ti­kai, ku­rie juo­se da­ly­vau­ ja, ne­pra­leis­tų pro­gos pa­si­reikš­

ti, ta­čiau tai tik­rai nė­ra prie­žas­ tis ne­reng­ti po­sė­džio“, – tvir­ti­no V.Grub­liaus­kas. Pag­rin­di­nė prie­žas­tis, anot jo, yra ta, jog ne­pa­kan­ka klau­si­mų su­da­ry­ti nor­ma­lią ir iš­sa­mią dar­ bot­var­kę. „Kol kas ma­tau, jog ga­ li bū­ti 13–14 klau­si­mų, o tai nė­ra daug, tad reng­ti po­sė­džio neap­si­ mo­ka. Reg­la­men­tui ne­nu­si­žen­gia­ me, nes ja­me pa­ra­šy­ta, kad mies­ to ta­ry­bos po­sė­džiai tu­ri vyk­ti ne re­čiau nei kar­tą per tris mė­ne­sius. Ne­ma­tau jo­kios dra­mos dėl po­sė­ džio da­tos nu­kė­li­mo. Jei kas ieš­ko kri­mi­na­lo ar gud­rių kom­bi­na­ci­jų, siū­ly­čiau ne­varg­ti ir ne­kur­ti są­

moks­lo teo­ri­jų“, – pa­ta­rė V.Grub­ liaus­kas. Jis at­sklei­dė ir dar vie­ną prie­ žas­tį, dėl ku­rios nu­spręs­ta nu­kel­ ti po­sė­džio da­tą. Įp­ras­tai rugp­jū­tį mies­to ta­ry­bos po­sė­dis ne­bū­da­vo šau­kia­mas, o šiais me­tais jis įvy­ ko ir bu­vo ga­na įtemp­tas. „To­dėl iš kai ku­rių ta­ry­bos na­rių iš­gir­dau užuo­mi­nų, kad jie no­rė­tų pa­da­ry­ ti ma­žy­tę per­trau­kė­lę“, – ko­le­gų nuo­tai­kas per­pa­sa­ko­jo uos­ta­mies­ čio me­ras. Jis pa­ti­ki­no, jog sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos at­si­klau­sė, ar nė­ra to­kių spren­di­mo pro­jek­tų, ku­riuos bū­ti­na svars­ty­ti iki spa­lio 1-osios, ir at­sa­ky­mas bu­vęs nei­gia­mas. „Aiš­ku, jei bū­tų de­gan­čių klau­si­ mų, po­sė­dį kuo grei­čiau šauk­čiau ir dėl tri­jų spren­di­mų, bet taip nė­ra. To­dėl ma­nau, jog vi­siems bus svei­ kiau, kad po­sė­dis vyks ke­lio­mis sa­ vai­tė­mis vė­liau nei įpras­ta“, – įsi­ ti­ki­nęs V.Grub­liaus­kas. Rin­ki­muo­se į Sei­mą – dau­gia­ man­da­tė­je ir vien­man­da­tė­se apy­ gar­do­se – da­ly­vau­ja dau­giau nei treč­da­lis Klai­pė­dos mies­to ta­ry­ bos na­rių.

3

PIRMADIENIS, RUGsėjo 24, 2012

miestas Pas­kan­di­no Mum­lau­kio eže­re

Inau­gu­ra­vo nau­ją rek­to­rę

Bai­ke­riai bai­gė se­zo­ną

Šeš­ta­die­nį va­ka­re Mum­lau­kio eže­re, esan­čia­me ša­lia Lie­po­jos gat­vės, ap­tik­tas kol kas neat­ pa­žin­to vy­ro la­vo­nas. Su­lai­ky­ tas 55 m. Vla­di­mi­ras. Jis ti­ki­no, kad bu­vo už­pul­tas ir gin­da­ma­ sis nu­žu­dė žmo­gų. Ve­lio­nis bu­ vo apie 60 m., stam­baus kū­no su­dė­ji­mo, jo ki­še­nė­je ras­ti aki­ niai bei šar­vuo­tų du­rų rak­tai.

Šeš­ta­die­nį Klai­pė­do­je iš­kil­min­ gai inau­gu­ruo­ta nau­jo­ji LCC tarp­tau­ti­nio uni­ver­si­te­to rek­to­ rė Mar­le­nė Wall. Nuo pat uni­ver­ si­te­to įkū­ri­mo ji čia užė­mė skir­ tin­gas pa­rei­gas. M.Wall dau­giau nei me­tus lai­ki­nai ėjo rek­to­riaus pa­rei­gas. Nau­jos LCC rek­to­rės moks­li­nė spe­cia­li­za­ci­ja – pe­da­ go­gi­nio dar­bo or­ga­ni­za­vi­mas.

Šeš­ta­die­nį va­ka­re bai­ke­riai pa­ sku­ti­nį kar­tą va­žia­vo mies­to gat­vė­mis. Se­zo­ną jie bai­gė bai­ ke­rių klu­bo „Chi­me­ros“ būs­ti­ nės kie­me Vir­šu­ti­nė­je gat­vė­je. Nors bu­vo pla­nuo­ta, kad va­ka­ re iš Gi­ru­lių pa­trauks mo­to­cik­ li­nin­kų ko­lo­na, bai­min­da­mie­si lie­taus, bai­ke­riai at­va­žia­vo ge­ ro­kai anks­čiau.

Pa­rei­gū­nus ly­dė­jo ne­sėk­mės Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Sa­vait­ga­lį ke­li Klai­pė­dos ir Ne­rin­ gos po­li­ci­nin­kai nu­ken­tė­jo dar­bo me­tu. Vie­nas jų bu­vo ap­spar­dy­ tas psi­chi­kos li­go­nės, ki­to vai­ruo­ ja­mas au­to­mo­bi­lis su­si­dū­rė su šer­ nu, o pa­tru­liai tar­ny­bi­nį au­to­mo­bi­ lį ra­do ap­ga­din­tą chu­li­ga­nų.

Nak­tį iš šeš­ta­die­nio į sek­ma­die­nį Bal­ti­jos pro­spek­te prie 5-ojo na­ mo po­li­ci­jos pa­tru­liai tram­dė lan­ gus dau­žiu­sią 1984 me­tais gi­mu­sią mo­te­rį. Pa­na­šu, kad Ru­si­jos pi­lie­tei paū­mė­jo psi­chi­kos li­ga. Ban­dy­da­mas ją su­lai­ky­ti nu­ken­ tė­jo 1986 me­tais gi­męs pa­tru­lis. Mo­te­ris spy­rė jam į gal­vą ir su­krė­ tė sme­ge­nis. Po­li­ci­nin­kas gy­do­mas am­bu­la­to­riš­kai. Šeš­ta­die­nį va­ka­re į Ši­lu­tės plen­ to 8-ąjį na­mą, kur įsi­kū­rę nak­vy­

nės na­mai, iš­kvies­ti pa­tru­liai, grį­ žę iš įvy­kio vie­tos, ra­do ap­ga­din­tą sa­vo au­to­mo­bi­lį. Kaž­kas nu­lau­žė kai­rį­jį ma­ši­nos veid­ro­dė­lį. Ne­ga­na to, pa­ste­bė­ta, kad chu­li­ga­nai bė­gio­jo au­to­mo­bi­lio vir­

Sim­po­z iu­mas. Rug­sė­jo 23–27 die­no­ mis Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to au­di­to­ri­jų ir kon­fe­ren­ci­jų sa­lės komp­lek­se „Au­ la Mag­na“ (Her­kaus Man­to g. 84) vyks 51-asis Es­tua­ri­jų ir kran­to ty­ri­mų tarp­ tau­ti­nės aso­cia­ci­jos (EC­SA) tarp­tau­ti­ nis sim­po­ziu­mas „Tran­zi­ti­nių van­de­ nų moks­l i­n iai ty­r i­mai ir val­dy­mas“. Bus pri­sta­to­mi nau­jau­si moks­li­nių ty­ ri­mų re­zul­ta­tai ir pa­žan­gios tech­no­lo­ gi­jos, nag­r i­nė­ja­mos moks­l i­nės ir pra­ kti­nės tran­zi­ti­nių van­de­nų moks­li­nių ty­ri­mų ir val­dy­mo pro­ble­mos. Tai pir­ ma­sis šios pa­sau­l i­nės or­ga­n i­za­ci­jos ren­g i­nys Lie­t u­vo­je. Ren­g i­ny­je da­ly­ vaus moks­l i­n in­kai iš aš­tuo­n ių ES ša­ lių bei Ru­si­jos, Tur­k i­jos, JAV.

Pa­vo­jai: po­li­ci­nin­kai kas­dien ri­zi­kuo­ja sa­vo svei­ka­ta.

„Skaitmenizacija 2012“: mitai ir tikrovė „O ką tu žiūrėsi po spalio 29 d.?” – klausimas, kuris šiandien atakuo­ ja vos prabudusį televizijos žiūro­ vą tokiu intensyvumu, kad galėtų iš pusiausvyros išvesti net belgą. Nenuostabu, kad tokios kampani­ jos pažadina nerimą ir tiems, kam nerimauti dėl analoginės antže­ minės TV išjungimo visai never­ tėtų. Šis straipsnis pradeda raši­ nių ciklą, padėsiančių TV žiūro­ vams ramiau išgyventi televizi­ jos virsmą.

Klaipėdiečių bendrovės „Balticum TV“ atstovai teigia sulaukiantys neraminančių klausimų iš savo klientų, todėl skuba jiems padėti. Dažniausiai klientų užduodamus klausimus komentuoja „Balticum TV” Plėtros tarnybos direktorius Saulius Kupliauskas. Turiu paprastą (mažąjį) kabeli­ nės TV paketą? Ką man daryti?

Kiekvienas, kuriam kyla toks klausimas, gali ramiausiai nekreipti dėmesio į skaitmenizavimosi agitacijas. Kas naudojasi „Balticum TV” ar kito tiekėjo teikiama mokama televizija, tam jokie TV pokyčiai negresia. Nesvarbu, kabeliais ar antenomis pas juos atkeliauja televizija – pamėgtomis programomis jie galės mėgautis ir toliau. Jiems nereikia skubėti pirkti naujų televizorių, sukti galvos dėl naujos įrangos, nes tuo rūpinasi patys paslaugos teikėjai. Vienos įmonės darbuotojas sakė, kad analoginės TV nebeliks, rei­

kia prisijungti skaitmeninę. Ar tai tiesa?

Tai netiesa. Visa esmė yra dviejuose žodžiuose: daugelyje viešųjų ryšių kampanijų akcentuojama analoginė televizija, bet pamirštama paminėti „antžeminė“. Antžeminė analoginė yra ta nemokama televizija, kurią žmonės mato per individualias lauko ar kambario antenas, taip pat naudojantis daugiabučių namų kolektyvinėmis antenomis. Taip, analoginės antžeminės TV nebeliks. Tačiau kabelinė analoginė TV niekur nedingsta, jos niekas neišjungs. Ir jos žiūrovams, tarp jų ir „Balticum TV“ abonentams, nieko nereikia keisti. Žinoma, ir liūdna, ir pikta, kad kai kurių įmonių, neteikiančių kabelinės analoginės TV, darbuotojai taip agresyviai naudojasi mažiau išmanančiais gyventojais savo darbo rezultatų gerinimui. Dar neturiu skaitmeninės TV. Kokį TV priedėlį ar televizorių įsigyti?

Pirmiausia reikėtų atsakyti sau į kelis klausimus: ar jums tikrai reikalinga skaitmeninė TV ir ką jūs per ją norėsite matyti? Jei gyvenate mieste, gal būt jums visai neverta skubėti jungtis skaitmeninės televizijos, mat kuo puikiausiai galite žiūrėti analoginę kabelinę TV per visus namuose esančius televizorius be jokios naujos įrangos. Na o jei apsisprendėte rinktis skaitmeninę TV, pagalvokite - kiek ir kokių programų norėsite

Sve­tai­nė. Mies­to me­ras V.Grub­l iaus­ kas pir­ma­d ie­n į 11 val. su­si­t iks su lab­ da­ros ir pa­ra­mos fon­do „Mais­to ban­ kas“ at­sto­vais dėl rug­sė­jo 28 d. or­ga­ni­ zuo­ja­mo pro­jek­to „Kvie­čiu į sve­čius“, Ry­šys. Pir­ma­d ie­n į nuo 14 val. me­ras bend­raus te­le­fo­nu su gy­ven­to­jais.

Mo­te­ris spy­rė jam į gal­vą ir su­krė­tė sme­ge­nis. Po­li­ci­nin­ kas gy­do­mas am­bu­ la­to­riš­kai. šu­mi ir ap­ga­di­no kė­bu­lą. Įta­ria­mie­ji nu­sta­ti­nė­ja­mi. Tą pa­čią die­ną Ne­rin­ go­je, 41-aja­me ke­lio Klaipėda–Nida ki­lo­met­re, po­li­ci­nin­ko vai­ruo­ja­mas au­to­mo­bi­lis su­si­dū­rė su šer­nu. Žvė­ris li­ko gy­vas ir pa­bė­go į miš­ ką. Pa­rei­gū­nas ne­nu­ken­tė­jo, o au­ to­mo­bi­lis ap­ga­din­tas.

Dienos telegrafas

žiūrėti ateityje. Dalis TV priedėlių nėra pritaikyti koduotoms programoms žiūrėti. Tai reiškia, kad su jais galima matyti tik nekoduotas, nemokamas skaitmenines programas, perduodamas antžeminiu būdu. Šių metų pradžioje jų buvo 14, o šiuo metu nemokamai rodoma 12 programų. Kaimynų latvių ir estų patirtis rodo, kadpo analoginės TV išjungimo tokių programų sumažėjo iki 4-5. Taigi, gerai pasvarstykite, ar verta investuoti į brangią įrangą, kurios vėliau negalėsite panaudoti, o dar geriau – pasikonsultuokite su „Balticum TV“ specialistais. Kas nebematys TV programų?

Spalio 29 d. numatytas analoginės TV išjungimas visoje Lietuvos teritorijoje užgesins tik analoginės antžeminės TV žiūrovų televizorius. Antžeminė analoginė yra ta nemokama televizija, kuri žiūrima per individualias lauko ar kambario antenas, taip pat besinaudojant daugiabučių namų kolektyvinėmis antenomis. Taigi tik šie žiūrovai per savo televizorius nebematys nieko ir tik jiems reikia pasirinkti naują televiziją. Beje, nebūtinai skaitmeninę. Jei yra techninė galimybė, tai gali būti ir „Balticum TV“ kabelinė analoginė TV.

kės keisti savo televiziją, kitaip po spalio 29 d. TV programų nebematys. Ne visos kolektyvinės antenos yra atnaujintos ir pritaikytos priimti naują skaitmeninį signalą, šito reikia pasiteirauti namą administruojančios bendrijos. Jei antena atnaujinta, galima žiūrėti keletą nemokamų skaitmeninės antžeminės TV programų. Tam reikia skaitmeninės TV įrangos – priedėlio arba televizoriaus su integruotu imtuvu. Visų šių rūpesčių išvengsite užsisakę „Balticum TV “ kabelinę analoginę TV ir per savo seną televizorių be jokios papildomos įrangos galėsite žiūrėti net 50 TV programų. „Balticum TV“ kabelinę analoginę TV teikia visuose Klaipėdos daugiabučiuose namuose, taip pat daugumoje Kretingos, Gargždų ir Palangos daugiabučių. Kur žmonės galėtų gauti išsamią konsultaciją apie analoginės ant­ žeminės TV išjungimą?

Ją visada nemokamai galima gauti bet kuriame UAB „Balticum TV” klientų aptarnavimo skyriuje, taip pat telefonu 8-700-55540 ar el. paštu info@balticum.lt. Po savaitės skaitykite apie televizijos pasirinkimo galimybes užmiestyje ir kaimiškose vietovėse.

Ar daugiabučių namų kolektyvi­ nių antenų naudotojai irgi nema­ tys TV?

Kolektyvinių antenų naudotojai taip pat yra antžeminės TV žiūrovai, tad jiems neišvengiamai rei-

Užs. 1020064

Ak­ci­ja. Rug­sė­jo 25 d., ant­ra­die­nį, 14.30 val. mies­to sta­dio­no aikš­ty­ne (Spor­ti­ nin­k ų g. 46 ) ren­g ia­mas ru­dens kro­ so bė­g i­mo čem­pio­na­tas, ku­r io me­t u Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ ro spe­cia­lis­tai vi­siems no­rin­tiems su­ ži­no­ti tiks­lų svo­r į, rau­me­nų ir rie­ba­lų ma­sės san­ty­k į bei kaip iš­lai­ky­tų op­ti­ ma­lų kū­no svo­r į, at­l iks kū­no ma­sės ana­l i­zę ir pa­teiks kas­d ie­n i­n io fi­z i­n io ak­t y­v u­mo krū­v io re­ko­men­da­c i­jas. Ak­ci­jos me­tu bus ga­l i­ma pa­si­ma­tuo­ ti ir krau­jo spau­di­mą. Pa­tik­lu­mas. Šeš­ta­die­nį te­le­fo­ni­niai su­ kčiai ap­ga­vo dvi klai­pė­die­tes. 59 me­tų mo­te­ris pa­ti­kė­jo, kad jai skam­bi­na pro­ ku­ro­ras, ku­ris įti­ki­no mo­te­rį pa­sa­ky­ ti elekt­ro­ni­nės ban­ki­nin­kys­tės ko­dus. Po va­lan­dos klai­pė­die­tės są­skai­to­je ne­ be­bu­vo 110 li­tų, o jos var­du tri­jo­se grei­ tų­jų kre­di­tų įmo­nė­se bu­vo pa­si­sko­lin­ta tūks­tan­tis li­tų. Ki­ta 74 me­tų mo­te­ris pa­ ti­kė­jo, kad jos anū­kas ta­po ava­ri­jos kal­ ti­nin­ku ir jam iš­gel­bė­ti rei­ka­lin­gi pi­ni­ gai. Ne­pa­žįs­ta­mam apie 17 me­tų vai­ki­ nui pen­si­nin­kė ati­da­vė 1 600 li­tų. Mir­t ys. Šeš­t a­d ie­n į Ci­v i­l i­nės met­r i­ ka­ci­jos sky­r iu­je įre­g ist­r uo­tos pen­k ių klai­p ė­d ie­čių mir­t ys. Mi­rė Jef­ro­sin­ja Ron­da­re­va (g. 1925 m.), Ja­ni­na Še­me­ tie­nė (g. 1928 m.), Pran­ciš­ka Sruo­g ie­ nė (g. 1931 m.), Pra­nas Gal­gi­nas (g. 1935 m.), Sta­sys Se­sels­k is (g. 1939 m.). Nau­ja­gi­miai. Šeš­ta­die­nį per sta­tis­ti­nę pa­rą gim­dė 9 mo­te­rys, gi­mė 4 mer­gai­tės ir 5 ber­niu­kai. Sek­ma­die­nį gim­dė 7 mo­ te­rys, gi­mė 3 mer­gai­tės ir 4 ber­niu­kai. Grei­to­j i. Va­kar iki 18 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai kvies­t i per 60 kar­ tų. Ke­lis­kart žmo­nės pra­ne­šė apie vie­ šo­se vie­to­se gu­lin­čius as­me­nis, ne­ma­ žai klai­pė­die­čių skun­dė­si gal­vos svai­ gi­mu dėl krau­jos­pū­d žio su­tri­k i­mų.

4

pirmadienis, rugsėjo 24, 2012

miestas

Ma­ši­nų tur­gus – lyg lo­te­ri­ja 1

Ta­čiau vie­nos Kau­no ka­ vi­nės sa­vi­nin­kas Nor­ ve­gi­jos pi­lie­tis klai­pė­die­tę ėmė spaus­ti į kam­pą: esą jis iš­siaiš­ki­ no, jog ma­ši­nos odo­met­ro rod­me­ nys bu­vo su­klas­to­ti, ir pa­rei­ka­la­vo anu­liuo­ti san­do­rį. „Jis nuo­lat mi­nė­jo, kad jo tei­ses gi­na ci­vi­li­nis ko­dek­sas. Man at­ si­sa­kius grą­žin­ti pi­ni­gus, pir­kė­jas pa­reiš­kė, jog teks su­si­tik­ti teis­me. Kas bus, jei kiek­vie­nas, pa­va­ži­nė­ jęs nu­pirk­ta ma­ši­na du mė­ne­sius, už­si­geis su­grą­žin­ti au­to­mo­bi­lį at­ gal?“ – krau­po Ilo­na. Tik po to, kai iš­stu­di­ja­vo tech­ni­ nės ap­žiū­ros la­pus, nor­ve­gas įsi­ti­ ki­no, kad ma­ši­nos ri­dos duo­me­nys su­tam­pa su rea­liais pa­ro­dy­mais. „Nu­si­vy­lęs, kad jam teis­me ne­ pa­vyks įro­dy­ti ma­no kal­tės, jis puo­lė ieš­ko­ti pir­mo­jo šios ma­ši­ nos sa­vi­nin­ko“, – si­tua­ci­ją pri­si­ mi­nė mer­gi­na.

Stab­dys re­gist­ra­ci­jos liu­di­ji­mą

Pozicija: automobilių pardavėjai tikina, kad per­kant mašiną kur kas

svar­bes­nė nei odo­met­ro rod­me­nys yra au­to­mo­bi­lio tech­ni­nė būk­lė.

Pri­teis­tų tik ofi­cia­lią su­mą

Tei­si­nin­kų ne­ste­bi­na toks au­to­mo­ bi­lio pir­kė­jo už­si­de­gi­mas žings­ niuo­ti į teis­mą, nors pri­pa­žįs­ta, jog re­tas lie­tu­vis ryž­tų­si to­kiems veiks­mams, nes ko­ne kiek­vie­nas yra gir­dė­jęs, kad au­to­mo­bi­lių par­ da­vė­jai ne­re­tai at­su­ka odo­met­ro ro­dyk­les, taip ne­va „pa­ge­rin­da­mi“ ma­ši­nos pre­ki­nę būk­lę. „Kiek­vie­na by­la yra in­di­vi­dua­ li, ta­čiau esu gir­dė­jęs, kad Nor­ve­ gi­jo­je toks pro­ce­sas pir­kė­jui bū­tų sėk­min­gas. Ta­čiau tik dėl to, kad Skan­di­na­vi­jo­je ne­priim­ta klas­to­ti odo­met­rų rod­me­nų. Ki­ta ver­tus, sun­ku įro­dy­ti, kad nu­va­žiuo­tas ki­ lo­met­ra­žas pa­ken­kė au­to­mo­bi­lio būk­lei. Ga­li ir du tūks­tan­čius ki­ lo­met­rų nu­va­žia­vęs vi­siš­kai nu­ dreng­ti au­to­mo­bi­lį, jei rie­dė­si vien per duo­bes“, – nuo­mo­nę dės­tė ad­ vo­ka­tas Re­mi­gi­jus Jakš­tas.

Komentaras

Gedimino Bartuškos nuotr.

Teis­me ir pa­čiam ma­ši­nos pir­kė­ jui tek­tų įro­di­nė­ti, kaip jis du mė­ ne­sius va­ži­nė­jo šiuo au­to­mo­bi­liu ir ar pa­ts ne­pab­lo­gi­no jo būk­lės. „Se­nes­nio mo­de­lio au­to­mo­bi­ liuo­se yra ga­na pa­pras­ta at­suk­ti odo­met­rą, nau­jes­niuo­se – pa­kei­ti­ mai ga­na leng­vai at­ran­da­mi. Au­to­ mo­bi­lių ser­vi­sai ne­sun­kiai nu­sta­ to, ko­kia rea­li au­to­mo­bi­lio ri­da“, – kal­bė­jo R.Jakš­tas. Ta­čiau ad­vo­ka­tas pri­si­mi­nė by­lą, ku­rio­je teis­mas au­to­mo­bi­lio pir­kė­ jui pri­tei­sė jo rei­ka­lau­tą ža­lą, nes jis įro­dė, kad san­do­rio me­tu bu­vo ap­ gau­tas ir ne­ga­vo to­kios pre­kės, ku­ rios ti­kė­jo­si. „Jei įsi­suk­tų to­kia by­la ir pir­kė­jui pa­vyk­tų anu­liuo­ti san­do­rį, teis­mas pri­teis­tų tik tą su­mą, ku­rią san­do­rio me­tu ofi­cia­liai nu­ro­dė abi ša­lys. Ne

pa­slap­tis, kad daž­nas san­do­ris neats­ pin­di rea­lios rin­kos kai­nos. To­dėl teis­mas pri­teis­tų tik ofi­cia­liai nu­ro­ dy­tą su­mą“, – pa­ste­bė­jo R.Jakš­tas. Lie­tu­viai ne­ti­ki odo­met­rais

Vie­no trans­por­to prie­mo­nių skel­bi­ mų po­rta­lo at­lik­ta ap­klau­sa pa­ro­dė, jog net 92 pro­c. ap­klau­sos da­ly­vių įsi­ti­ki­nę, jog au­to­mo­bi­lius par­duo­ dan­tys as­me­nys klas­to­ja ri­dos duo­ me­nis, kad šie bū­tų ma­žes­ni. Vals­ty­bi­nės įmo­nės „Re­git­ra“ ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus pa­va­duo­ to­jas Leo­nar­das Kęs­tu­tis Ja­sū­dis pa­ste­bė­jo, kad kiek­vie­na­me dė­vė­ tų au­to­mo­bi­lių san­do­ry­je ga­li sly­ pė­ti ri­zi­ka. „Paaiš­kė­ja, kad ma­ši­nos vog­tos, bū­na, kad ir odo­met­ro rod­ me­nis at­su­ka. Įvai­rių si­tua­ci­jų gy­ ve­ni­me nu­tin­ka. Mū­sų dar­buo­to­jai ne­tik­ri­na, ar odo­met­rai yra at­suk­ti, mes ne­tu­ri­me to­kių įga­lio­ji­mų“, – ti­ki­no L.K.Ja­sū­dis. „Re­git­ros“ dar­buo­to­jai ne­ga­lė­tų kiš­ tis į par­da­vi­mo san­do­rį ir ku­riai nors ša­liai aiš­kin­ti, kad ma­ši­na gal­būt ne­ ver­ta tų pi­ni­gų, ku­rių pra­šo­ma. „Mes tik­ri­na­me tik tuos duo­me­nis, ku­rių rei­kia re­gist­rui. Ri­da nė­ra re­gist­ruo­ja­ ma. Šve­di­ja tu­ri vi­siems priei­na­mą in­ ter­ne­to pus­la­pį, kur fik­suo­ja­mi kiek­ vie­no au­to­mo­bi­lio duo­me­nys, ku­rie bu­vo tik­rin­ti tech­ni­nės ap­žiū­ros me­ tu“, – aiš­ki­no L.K.Ja­sū­dis. Siū­lys baus­ti klas­to­to­jus

Jis pa­ste­bė­jo, kad Jung­ti­nė­se Vals­ ti­jo­se odo­met­ro rod­me­nys yra la­bai griež­tai kont­ro­liuo­ja­mi. „Nu­va­žiuo­tas ki­lo­met­ra­žas fik­ suo­ja­mas nuo­sa­vy­bės do­ku­men­tuo­ se. Ten ne­priim­ta klas­to­ti šių duo­ me­nų, nes yra kont­ro­lė. Sei­me bu­vo mė­gi­ni­mų ir pas mus įves­ti at­sa­ko­ my­bę už odo­met­ro duo­me­nų klas­ to­ji­mą“, – kal­bė­jo L.K.Ja­sū­dis. Sei­mo Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­ mi­te­to na­rys Ju­lius Sa­ba­taus­kas ti­ki­no, kad įsta­ty­mo „Dėl sau­gaus eis­mo Lie­tu­vos ke­liuo­se“ pa­tai­so­ mis ti­ki­ma­si įves­ti dau­gy­bę nau­jo­ vių. Ta­čiau įsta­ty­mo pa­tai­sos dar nag­ri­nė­ja­mos dar­bo gru­pė­je. „Odo­met­ro duo­me­nų klas­to­ji­ mas yra nu­si­kal­ti­mas. Tai tas pa­ts, kaip do­ku­men­tų klas­to­ji­mas. Tik mū­sų žmo­nių są­mo­nė­je nu­si­sto­ vė­ju­si min­tis, jog tai nie­ko to­kio“, – sa­kė J.Sa­ba­taus­kas.

Pa­sak J.Sa­ba­taus­ko, dau­ge­ly­je už­sie­ nio ša­lių tech­ni­nių duo­me­nų cent­ ruo­se kau­pia­mi ap­žiū­rų me­tu fik­suo­ ti duo­me­nys ga­na lais­vai priei­na­mi. Tie­sa, Lie­tu­vo­je tech­ni­nės ap­žiū­ ros įmo­nių aso­cia­ci­jos tink­la­la­py­ je in­for­ma­ci­ja apie kiek­vie­no ša­ly­ je re­gist­ruo­to au­to­mo­bi­lio ap­žiū­ros is­to­ri­ją ir ga­lio­ji­mą ne vi­suo­met yra priei­na­ma. Sis­te­ma vei­kia tik įve­ dus re­gist­ra­ci­jos liu­di­ji­mo nu­me­rį. „Įs­ta­ty­mu ban­dy­si­me įgy­ven­ din­ti vi­sai nau­ją kon­cep­ci­ją – da­ bar au­to­mo­bi­lis pir­ma re­gist­ruo­ ja­mas, ta­da va­žiuo­ja­ma į tech­ni­nės ap­žiū­ros cent­rus ir tik po to prie­ mo­nė yra ap­drau­džia­ma. Mes ma­ no­me, kad au­to­mo­bi­lio re­gist­ ra­ci­jos do­ku­men­tas yra lei­di­mas da­ly­vau­ti eis­me Lie­tu­vos ke­liais. To­dėl tiks­lin­ga, jog pir­ma bū­tų at­ lie­ka­ma tech­ni­nė ap­žiū­ra, įsi­gy­ja­ mas drau­di­mas ir tik tuo­met au­ to­mo­bi­lis bū­tų re­gist­ruo­ja­mas“, – kal­bė­jo J.Sa­ba­taus­kas. Jo tei­gi­mu, ša­ly­je iki šiol va­ži­nė­ ja 200 tūkst. au­to­mo­bi­lių be drau­ di­mo po­li­so ir tech­ni­nės ap­žiū­ros ta­lo­no. „Ne­se­niai at­lik­tas ty­ri­mas pa­ro­dė, kad ste­bint au­to­mo­bi­lius, va­žiuo­jan­čius nuo Gri­giš­kių Vil­ niaus link, per die­ną bu­vo už­fik­ suo­ta 7 tūkst. ma­ši­nų be tech­ni­ nės ap­žiū­ros ir drau­di­mo po­li­so“, – tei­gė Sei­mo na­rys.

Leo­nar­das Kęs­tu­tis Ja­sū­dis:

Mū­sų dar­buo­to­jai ne­tik­ri­na, ar odo­ met­rai yra at­suk­ti, mes ne­tu­ri­me to­kių įga­lio­ji­mų. Po­li­ti­kų ma­ny­mu, to­kių au­to­mo­ bi­lių vai­ruo­to­jų ne­tu­ri gau­dy­ti po­li­ ci­jos pa­rei­gū­nai, jų iš vi­so ne­tu­ri bū­ ti ša­lies ke­liuo­se. „Ar­gi rei­kia bū­ti­nai stab­dy­ti au­to­mo­bi­lį, kad tai iš­siaiš­ kin­tum? Vi­si duo­me­nys yra re­gist­ ruo­se. Ne­rei­kia net stab­dy­ti au­to­ mo­bi­lio, kad nu­baus­tum sa­vi­nin­ką. Gal ne­ver­ta jo baus­ti ad­mi­nist­ra­ci­ne tvar­ka. Įs­ta­ty­me at­si­ras to­kia są­vo­ ka kaip lei­di­mo da­ly­vau­ti eis­me su­ stab­dy­mas, pa­vyz­džiui, 90-čiai die­ nų“, – aiš­ki­no J.Sa­ba­taus­kas. Jei per šį lai­ką au­to­mo­bi­lio sa­ vi­nin­kas neį­si­gy­tų tech­ni­nės ap­ žiū­ros ta­lo­no ir drau­di­mo po­li­so, ma­ši­na bū­tų iš­re­gist­ruo­ta, o vals­ ty­bi­niai nu­me­riai ati­ma­mi. „Ki­ta pro­ble­ma, kad to­kie au­to­ mo­bi­liai iš­va­žiuo­ja į už­sie­nį. Lie­tu­ vo­je re­gist­ruo­tos, bet ne­draus­tos ir tech­ni­nės ap­žiū­ros ta­lo­no ne­tu­rin­ čios už­sie­ny­je į eis­mo įvy­kius pa­ te­ku­sios ma­ši­nos kas­met Lie­tu­vos drau­di­kų biu­rui kai­nuo­ja ke­lis mi­li­

Ai­va­ras Ve­lu­tis

Klai­pė­dos apy­gar­dos pro­k u­ra­t ū­ros Vie­šo­jo in­te­re­so gy­n i­mo sky­r iaus pro­k u­ro­ras

N

e tik Skan­di­na­vi­jo­je, bet ir Lie­tu­vo­je au­to­mo­bi­lio pir­ki­ mo-par­da­vi­mo su­tar­tį ga­li­ ma anu­liuo­ti. Bu­vo siū­lo­ma įves­ti pa­tai­sas, po ku­rių dė­vė­tų au­to­mo­ bi­lių per­par­da­vi­nė­to­jams grės­tų san­ kci­jos. Tai yra spe­ci­fi­nė rin­ka. Jo­je bū­na la­bai įvai­rių ap­gau­lių, o pa­ti po­pu­lia­riau­ sia – au­to­mo­bi­lio „pa­jau­ni­ni­mas“ at­su­kant odo­met­rą. Dau­gu­mo­je Eu­ro­pos vals­ty­ bių to­kio fak­to nu­sta­ty­mas yra są­ly­gi­nis pa­grin­das pa­nai­kin­ti san­do­rį. Tai ga­lio­ja ir Lie­tu­vo­je, net jei ir ne­bū­tų spe­cia­lių tai reg­la­men­tuo­jan­čių nor­mų. Lie­tu­vos ci­ vi­li­nis ko­dek­sas, kaip ir dau­gu­mos ki­tų vals­ty­bių ci­vi­li­nių ko­dek­sų, kal­bant apie tur­ti­nius san­do­rius, di­džiau­sią dė­me­sį ir ap­sau­gą ski­ria su­tar­ties ša­lies va­lios lais­ vei. Ki­taip ta­riant, ar va­lia bu­vo lais­va, nu­ sta­to­ma aiš­ki­nan­tis, ar iš tik­rų­jų san­do­rį su­da­riu­si ša­lis ga­vo tai, ko są­ži­nin­gai ga­ lė­jo ti­kė­tis. Jei paaiš­kė­tų, kad apie au­to­ mo­bi­lį tu­rė­ti duo­me­nys bu­vo nu­slėp­ti, ga­li­ma ti­kė­tis ieš­ki­nio ža­lai at­ly­gin­ti. O se­ na­tis to­kiems ieš­ki­niams yra tre­ji me­tai.

jo­nus li­tų“, – kal­bė­jo J.Sa­ba­taus­kas. Nau­jo­ji tvar­ka nu­ma­ty­tų ir dau­ giau nau­jo­vių, pa­vyz­džiui, į už­sie­nio ša­lį au­to­mo­bi­lis ne­ga­lės bū­ti par­duo­ tas jo neiš­re­gist­ra­vus Lie­tu­vo­je. „Rei­kė­tų, kad par­da­vi­mo-pir­ki­ mo su­tar­ty­je bū­tų nu­ro­dy­ta au­to­ mo­bi­lio ri­da. Jei ji nea­ti­tin­ka rea­lios ri­dos, ma­ny­čiau, tu­rė­tų bū­ti tai­ko­ ma net ir bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė, nes tai yra duo­me­nų klas­to­ji­mas. Ma­ši­nos val­dy­to­jas tu­ri ga­ran­tuo­ ti bent už tą lai­ką, kai jis nau­do­jo­si ma­ši­na“, – aiš­ki­no J.Sa­ba­taus­kas. Pa­sak jo, su­re­da­guo­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas ga­li bū­ti siū­lo­mas Sei­mui svars­ty­ti iš kar­to po rin­ki­mų. Gud­rau­ja vi­si

Klai­pė­do­je dė­vė­tais au­to­mo­bi­liais pre­ kiau­jan­tis Aud­rius Va­liu­lis tei­gė, kad kiek­vie­no au­to­mo­bi­lio rea­liai nu­va­ žiuo­tą ki­lo­met­ra­žą ga­li­ma pa­tik­rin­ti. „Kiek­vie­na ma­ši­na tu­ri sa­vo kė­ bu­lo nu­me­rį, ją ga­li­ma iden­ti­fi­kuo­ ti. „Volks­wa­gen“ kom­pa­ni­jo­je ga­ li­ma ras­ti vi­są su ma­ši­na su­si­ju­sią in­for­ma­ci­ją pa­gal tech­ni­nio ap­tar­ na­vi­mo dar­bus. Ta­čiau ir šiaip ma­ to­si, ar odo­met­ras at­suk­tas, ar ne. Tik pas mus tai dar nė­ra kri­mi­na­ las“, – aiš­ki­no A.Va­liu­lis. Ma­ši­nų par­da­vė­jams juo­ką ke­lia, kad per 30 me­tų lie­tu­viai te­nu­va­ žiuo­ja po 180 tūkst. ki­lo­met­rų. Kaip bus ga­li­ma nu­baus­ti žmo­ gų, jei jo odo­met­ras su­ges, jei jį rei­ kės pa­keis­ti nau­ju? O jei žmo­gus iš Vo­kie­ti­jos to­kią ma­ši­ną par­si­ve­žė? Pa­sak A.Va­liu­lio, Vo­kie­ti­jo­je au­ to­mo­bi­lius par­duo­dan­tis vie­tos vai­ruo­to­jas nie­kuo­met ne­siims at­ su­ki­nė­ti odo­met­ro. „Jie tu­ri duo­ ti ga­ran­ti­ją. Vo­kie­čiai nie­ka­da ne­kiš na­gų. Tuo ga­li už­siim­ti tik per­par­ da­vi­nė­to­jai. O štai Pran­cū­zi­jo­je net ne­ver­ta ti­kė­tis neat­suk­to odo­met­ro. Kai pa­klau­si pran­cū­zo, ko­kia ma­ši­ nos ri­da, jis tik pa­žiū­ri į dan­gų ir ima juok­tis“, – pa­sa­ko­jo A.Va­liu­lis. Pa­sak A.Va­liu­lio, per­kant au­to­ mo­bi­lį kur kas svar­bes­nė nei odo­ met­ro rod­me­nys yra au­to­mo­bi­lio tech­ni­nė būk­lė.

5

PIRMADIENIS, RUGsėjo 24, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/Lietuva

Sovietų saugumo institucijoje KGB iki pat 1991-ųjų rugpjūčio 31 d. dirbęs dabartinis Kriminalinės policijos biuro vadovas Algirdas Matonis tvirtina, kad tarnavo Lietuvai, tačiau savo biografijos faktus kažkodėl lig šiol slėpė.

Po avarijos V.Andriukaitis gydosi ambulatoriškai Penktadienio vakarą į avariją pateko Seimo narys socialdemokratas Vytenis Andriukaitis. Politikui lūžo stuburo juosmeninis slankstelis.

Mįslė: A.Matonis aiškina, kad KGB iki pat 1991 m. rugsėjo dirbo ne sa-

vo noru.

Tomo Lukšio (BFL) nuotr.

(VSD), kad šis atliktų tyrimą ir pateiktų bendrą išvadą, ar darbuotojui gali būti taikomos išimtys. 1999 m. rugsėjo 8 d. Aukštesniojo administracinio teismo teisėjų kolegija nusprendė netaikyti A.Matoniui įstatymo 2 str. numatytų apribojimų“, – nurodė Policijos departamento atstovai. Kodėl šie A.Matonio biografijos faktai nenurodomi oficialioje jo biografijoje, Policijos departamento vadovybė paaiškino taip: „Biografijoje skelbiami tik pagrindiniai karjeros faktai. Visa išsami informacija yra asmens byloje, kuri saugoma darbovietėje.“

– Daug darbo buvo susiję su organizuotu nusikalstamumu. Aš tą informaciją sėkmingai panaudojau, kai perėjau dirbti į kriminalinę policiją. Kita vertus, KGB dar buvau tik pradedantysis. Ne, su ideologiniais dalykais nedirbau. Tuos klausimus labai preciziškai aiškinosi VSD ir prokuratūra. Patikėkite, jei aš būčiau ką nors ne taip toje organizacijoje daręs, manęs dabartinėje tarnyboje tikrai nebūtų.

KGB dirbo Lietuvai? Justinas Argustas j.argustas@diena.lt

Dirbo trejus metus

A.Matonis trejus metus – nuo 1987 m. rugsėjo 1 d. iki 1991-ųjų rugpjūčio 31 d.– buvo kadrinis KGB Druskininkų padalinio darbuotojas. Tai paaiškėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui pradėjus skelbti kadrinių KGB darbuotojų pavardes. Tačiau apie šį tamsų savo biografijos faktą A.Matonis savo oficialioje biografijoje nepraneša. Kriminalinės policijos biuro tinklalapyje tenurodoma, kad A.Matonis 1986 m. baigė Vilniaus valstybinį V.Kapsuko universiteto Teisės fakultetą ir tai, kad vidaus reikalų sistemoje tarnauja nuo 1991-ųjų rugsėjo 2 d. A.Matonį į aukštas Kriminalinės policijos biuro vadovo pareigas prieš septynerius metus paskyrė tuometis generalinis policijos komisaras Vytautas Grigaravičius. Dirbti leido teismas

Policijos vadovybė aiškina, kad šis nelabai gražus A.Matonio biografijos faktas buvo žinomas visada ir tai nė kiek nekliudė jam kilti karjeros laiptais. Netaikyti 1999 m. įsigaliojusio įstatymo, kuriuo buvę SSRS valstybės saugumo komiteto darbuotojai dešimt metų negali dirbti valstybės pareigūnais ar tarnautojais, kaip paaiškėjo, nusprendė teismas. „Kadangi yra priimtas teismo sprendimas netaikyti jam įstatymo apribojimų, jam leidžiama dirbti valstybės tarnyboje. Kaip ir numatyta įstatyme, buvo kreiptasi į Valstybės saugumo departamentą

Algirdas Matonis:

Man pasiūlė ir nuėjau ten dirbti.

Kovojo su nusikalstamumu

Į kelis dienraščio klausimus atsakė ir pats Kriminalinės policijos biuro vadovas A.Matonis. – Kodėl jau Atgimimo ir Nepriklausomybės atkūrimo metais nusprendėte dirbti KGB? – Baigiau Vilniaus universiteto Teisės fakultetą ir man, kaip teisininkui, kilo klausimas, kur eiti dirbti. Juk aš ne iš liaudies ūkio atėjau. Man pasiūlė ir nuėjau ten dirbti. Ir tuos kelerius metus dirbau Druskininkuose. Po to iš ten perėjau į kriminalinę policiją. – Kokio pobūdžio darbą dirbote KGB, būdamas operatyviniu įgaliotiniu?

– Tačiau KGB jūs dirbote jau Lietuvai atgavus Nepriklausomybę ir iš ten pasitraukėte tik po rugpjūčio pučo Rusijoje. Kodėl? – Galiu atsakyti labai trumpai. Tą visą laiką buvo dirbta ne be tam tikrų Lietuvos institucijų pritarimo. Ir aš ten (KGB – red. past.) buvau taip ilgai dėl to, kad taip reikėjo. Ir tas, kam reikia, tai žino. Tie dalykai buvo svarstomi, kai buvo teismas. Aš iš ten neišėjau ne šiaip sau. Juk mano brolis tuo metu (1991 m. – red. past.) buvo Lietuvos vidaus reikalų viceministras (Juozas Matonis – red. past.). Lig tol jis dirbo prokuratūroje, buvo prokuratūros sąjūdžio grupės iniciatyvinės grupės narys kartu su Egidijumi Bičkausku ir Artūru Paulausku. Tad jei visi šie dalykai būtų buvę nesuderinami ir ten iki pučo būčiau dirbęs savo noru, man dabar tęsti tarnybą tikrai nebūtų buvę lemta. – Kodėl tai nutylite savo biografijoje? – Šiaip jau nuo nieko to biografijos fakto neslėpiau. Tačiau girtis tuo taip pat neturiu jokio noro. Policijos vadovybei tai buvo žinoma visada. Tai ne pats geriausias mano biografijos laikotarpis.

Nelaimė įvyko apie 22.30 val. Vilniaus rajone, kelyje Panevėžys– Vilnius, iki sostinės likus apie 15 kilometrų, kaip pranešė Policijos departamentas. Seimo nario vairuojamas automobilis „Škoda Octavia“ atsitrenkė į briedį, staiga išbėgusį į kelio važiuojamąją dalį. Gyvūnas po smūgio krito, jį kliudė iš paskos važiuojantis automobilis „Mazda 6“, vairuojamas 1935 m. gimusio P.D. Pats Seimo narys teigė gyvas likęs tik per stebuklą. Mašina visiškai sumaitota, o smūgio būta tokio stipraus, kad parlamentaro automobilis tris kartus apsivertė. „Iš esmės esu laimingas, matyt,

gimęs po laiminga žvaigžde. Nes likau gyvas. Buvo ypač sudėtinga situacija. Mes važiavome keturios ar penkios mašinos viena paskui kitą pirma juosta. Jau prieš Vilnių, kur Ukmergės plentas kyla į kalną, baigiasi aptvaras, saugantis nuo miško žvėrių. Prieš mane važiuojanti mašina darė keistą manevrą. Aš irgi paskui ją. Ir staiga į mane griūna briedis. Pasirodo, pirma mašina jį kliudė, jis kažkaip turbūt apdujo ir ant mano mašinos viskas įvyko“, – eismo įvykio detalėmis dalijosi V.Andriukaitis. Per eismo įvykį nukentėjo politikas. Jis dėl stuburo juosmeninio slankstelio lūžimo gydomas ambulatoriškai. Briedis žuvo. V.Andriukaičio vairuotas automobilis smarkiai sugadintas. Jo jau nebesitikima sutaisyti. „Klaipėdos“, BNS inf.

Netiria neteisėto praturtėjimo atvejų Generalinė prokuratūra neatlieka jokio ikiteisminio tyrimo dėl galimo politikų neteisėto praturtėjimo.

„Jokių tyrimų politikų atžvilgiu dėl neteisėto praturtėjimo prokuratūra neatlieka, jokiems politikams dėl to įtarimų nėra pareiškusi“, – pranešė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Vilma Žemaitytė. Anot prokuratūros atstovų, šiuo metu patikrinimus dėl galimo neteisėto praturtėjimo atlieka Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Inspekcija praėjusią savaitę teigė kol kas nesvarsčiusi galimybės ir būdų, kaip informacija apie galbūt neteisėtai praturtėjusius politikus, tarp jų – ir parlamentarus, galėtų būti pateikta Seimui. Pasak VMI atstovo Dariaus Butos, inspekcija šiuo metu negali viešai teikti informacijos apie tiriamus asmenis, nes „Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Mokesčių inspekcijai pateiktas nurodymas draudžia atskleisti informaciją, ar konkretus asmuo yra tiriamas“. „Šiuo metu teisme aiškinamės, ar šis nurodymas galioja tik dėl vykstančių kontrolės procedūrų, ar apima ir jau baigtus patikrinimus. Nuo platesnių komenta-

rų dėl to susilaikome“, – tvirtino VMI atstovas. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovas Algirdas Kunčinas aiškino, kad konkrečiai dėl politikų atžvilgiu atliekamų patikrinimų Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija jokių draudimų ar nurodymų neteikti informacijos VMI nėra pateikusi. A.Kunčinas svarstė, kad duomenys galbūt negali būti pateikti dėl prokuratūros atliekamo ikiteisminio tyrimo, tačiau ši paneigė atliekanti tyrimus dėl politikų. Ketvirtadienį pateikti informaciją apie tiriamus Seimo narius VMI paprašė Seimo vadovė Irena Degutienė, taip pat Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas. Trečiadienį po susitikimo su Prezidente Dalia Grybauskaite VMI vadovas Modestas Kaseliauskas sakė, kad tarp 160 asmenų, kurie įtariami neteisėtai praturtėję, yra ir politikų. Jis neįvardijo tikslaus jų skaičiaus, tačiau teigė, jog tai yra ir Seime, ir savivaldos institucijose dirbantys politikai. Premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad Seimas turi būti detaliau informuotas apie tyrimus dėl neteisėtu praturtėjimu įtariamų politikų. „Klaipėdos“, BNS inf.

6

pirmADIENIS, rugsėjo 24, 2012

nuomonės

Ener­gi­niai gė­ri­mai kenkia?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Bal­sa­vi­mas in­ter­ne­tu – ne­rei­ka­lin­gas

d.janauskaite@kl.lt

Au­to­bu­suo­se – chu­li­ga­nai

P

raė­ju­sią sa­vai­tę Vy­riau­sy­bė­je svars­ty­ti ke­li Sei­mo na­rių pa­siū­ly­mai, su­si­ję su ener­gi­niais gė­ri­mais. Bū­ ta siū­ly­mo už­draus­ti to­kių gė­ri­mų par­da­vi­mą ne­pil­na­me­čiams. Ki­tas siū­ly­mas – nu­sta­ty­ti drau­di­mus dėl ener­gi­nių gė­ri­mų rek­la­mos. Šiuo klau­si­mu ki­lu­sio­je dis­ku­si­jo­je bū­ta skir­tin­gų nuo­mo­nių. Vy­riau­ sy­bė ap­si­spren­dė ri­bo­ti rek­la­mą. Ar rei­kė­tų draus­ti ener­gi­nius gė­ri­mus par­da­vi­nė­ti ne­pil­na­me­čiams bei ri­bo­ti jų rek­la­mą?

Prieš

Justinas Argustas

L

Ar tik­rai rei­kė­tų steng­ tis dėl tų ke­lių pro­cen­tų rin­kė­jų, ku­riems per­ne­ lyg sun­ku vi­du­ti­niš­kai kar­tą per me­tus atei­ti bal­suo­ti? to­dėl ga­li­my­bės bal­suo­ti in­ter­ne­tu lig šiol ir nė­ra. Ta­čiau la­biau­siai mū­sų pa­žan­ giuo­sius po­li­ti­kus įkve­pia es­tų pa­vyz­dys. Jei jau kai­my­nai taip da­ro ir jiems pui­kiai se­ka­si, ko­dėl ne­ga­li­me ir mes – cho­ru šau­ kia li­be­ra­lai. Taip, es­tai in­ter­ne­t u pra­dė­jo bal­suo­t i 2005-ai­siais. Per še­še­rius me­tus Es­ti­jo­ je bal­suo­jan­čių in­ter­ne­tu skai­čius tik au­ go: 2005-ai­siais to­kių bu­vo vos 10 tūkst., o par­la­men­to rin­ki­muo­se per­nai e. rin­kė­jų bu­vo jau 140 tūkst. Ta­čiau, kaip liu­di­ja ty­ ri­mai, rin­ki­muo­se ne­da­ly­vau­jan­čių skai­ čius pa­ki­to ma­žai. Tie­siog da­lis tų, ku­rie Es­ti­jo­je bal­suo­da­vo tra­di­ci­niu bū­du, da­ bar bal­suo­ja in­ter­ne­tu. Bal­suo­jan­čių ak­ ty­vu­mas 2007 ir 2011 m. par­la­men­to rin­ ki­muo­se bu­vo be­veik vie­no­das – abiem at­ve­jais bu­vo kiek di­des­nis nei 60 pro­c. Tad pi­lie­tiš­kai ne­su­sip­ra­tu­sių rin­kė­jų bal­ sa­vi­mas in­ter­ne­tu be­veik ne­pa­vei­kė. Tad ar tik­rai rei­kė­tų steng­tis dėl tų ke­lių pro­cen­tų rin­kė­jų, ku­riems per­ne­lyg sun­ ku vi­du­ti­niš­kai kar­tą per me­tus atei­ti bal­ suo­ti? Ko­kio są­mo­nin­gu­mo yra tie rin­kė­ jai, jei jiems atei­ti ir bal­suo­ti truk­do blo­gas oras? Ir ko­dėl jų bal­sų rei­kia siek­ti bet ko­ kia kai­na? Juk pa­ts ėji­mas bal­suo­ti – sa­vo­tiš­kas pi­lie­ tiš­ku­mo ri­tua­las. Ga­liau­siai, ar mums tik­ rai rei­kia to­kių rin­kė­jų, ku­rie, lig šiol bal­ suo­ti nė­ję, ūmai ati­trūks nuo in­ter­ne­ti­nių žai­di­mų ir su­skubs rink­ti val­džią?

Va­žiuo­da­ma au­to­bu­su jau­čiuo­si ne­sau­giai – vi­sa­da pa­si­tai­ko įžū­lių jau­nuo­lių, ku­rie ka­bi­nė­ja­si prie ke­ lei­vių, ypač vai­kų. Ne kar­tą ma­čiau, kai ne­pa­žįs­ta­mi jau­nuo­liai pra­de­da ki­vir­čy­tis au­to­bu­se, o au­to­bu­sui su­sto­jus vie­nas iš­li­pa, vi­sa ban­da bėg­te nu­se­ka pa­skui jį. Ką jau kal­ bė­ti apie jau­nos mer­gai­tės už­puo­ li­mą au­to­bu­se vi­du­ry bal­tos die­nos – nuo al­ko­ho­lio ap­svai­gę vai­ki­nai ki­bo jai į plau­kus, žmo­nės pra­dė­ jo rėk­ti, kad vai­ruo­to­jas stab­dy­tų au­to­bu­są, bet jis at­kak­liai va­žia­vo iki sto­te­lės. Chu­li­ga­nai jo­je iš­li­po, taip vis­kas ir už­si­bai­gė. Suau­gu­sie­ji gal dar ga­li už sa­ve pa­ko­vo­ti, o kaip vai­kai? Juk jie kiek­vie­ną die­ną va­ži­ nė­ja au­to­bu­sais į mo­kyk­lą ir at­gal. Ni­jo­lė

Ne­są­ži­nin­gos par­da­vė­jos

And­rius Bur­ba, Sei­mo na­rys, Nar­ko­ma­ni­jos ir al­ko­ho­liz­mo pre­ven­ci­jos ko­mi­si­jos na­rys: – Ener­gi­nių gė­ri­mų po­vei­kis yra sti­mu­liuo­jan­ tis. Suau­gęs žmo­gus ga­li są­mo­nin­gai pa­si­rink­ti, ar šiuo­se gė­ri­muo­se esan­tys ko­fei­nas ir tau­ri­nas jam rei­ka­lin­gi. Vai­kai yra ypač im­lūs rek­la­mai, be to, mėg­džio­ja suau­gu­siuo­sius. Ener­gi­niai gė­ri­mai nė­ra vi­ta­mi­nai, ma­nau, kad tai la­biau pa­vo­jin­ga nei nau­ din­ga vai­kams, to­dėl jų par­da­vi­mas ir rek­la­ma, ma­no su­pra­ti­mu, tu­rė­tų bū­ti kont­ro­liuo­ja­mi. Be to, ne­ma­ ža da­lis pa­sau­lio vals­ty­bių to­kį drau­di­mą tai­ko. Pa­ vyz­džiui, Pran­cū­zi­jo­je iš vi­so yra už­draus­ta pre­ky­ ba to­kiais gė­ri­mais. Ma­nau, Lie­tu­vo­je tie pro­duk­tai tu­rė­tų bū­ti par­duo­da­mi al­ko­ho­lio sky­riu­je, kur vai­ kai ne­vaikš­to. Ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, apie tai vai­kams la­ bai daug tu­rė­tų kal­bė­ti tė­vai.

Lau­ry­nas Vi­li­mas, Lie­tu­vos pre­ky­bos įmo­nių aso­cia­ci­jos pir­mi­nin­kas: – Kad ir kas ką drau­dė, jo­kia pro­ble­ma to­kiu bū­du Lie­ tu­vo­je ne­bu­vo iš­spręs­ta. Drau­džia­mas vai­sius vi­sa­da yra dar sal­des­nis. Pre­ky­bi­nin­kai bū­tų prieš drau­di­mą pre­kiau­ti ener­gi­niais gė­ri­mais. Ma­nau, efek­ty­viau­sia prie­mo­nė bū­tų jau­ni­mo švie­ti­mas, auk­lė­ji­mas, aiš­ki­ ni­mas. Tik to­kiu bū­du įma­no­ma pa­siek­ti sai­kin­ges­nio var­to­ji­mo. Svars­tant šį klau­si­mą bū­ta daug po­pu­liz­mo. Ta­ba­ko ir al­ko­ho­lio par­da­vi­mas jau yra su­var­žy­tas, to­ dėl da­bar po­li­ti­kams rei­kia ras­ti dar vie­ną prie­šą, su ku­riuo bū­tų ga­li­ma ko­vo­ti. Nors iš­sa­mių ir dau­gy­ be ty­ri­mų pa­tvir­tin­tų duo­me­nų apie ener­gi­nių gė­ri­ mų ža­lą ne­pil­na­me­čiams nė­ra. Kiek­vie­ną kar­tą, prieš iman­tis vals­ty­bės mas­tu ką nors draus­ti, rei­kia at­lik­ ti moks­li­nius ty­ri­mus.

Atgarsiai

Ne šuo kal­tas dėl bro­lių ne­san­tai­kos D.Ja­naus­kai­tė. „Ne­san­tai­ką kurs­to šuo“, „Klai­pė­da“, 2012 09 21 Ne dėl šuns nuo­mi­nin­kai neis ten gy­ven­ti. Dėl šei­mi­nin­ko, dėl gin­čų, ku­rie jau da­bar vyks­ta. Duk­ra net pa­ša­li­nus šu­nį ne­no­ri ten ei­ti gy­ ven­ti. Ra­my­bė ir svei­ka­ta bran­giau. Aš ***

Aš dėl sa­vo šuns bet kam akis iš­ dras­ky­čiau. Šuo yra ge­riau­sias žmo­gaus drau­gas. Aš ne­tu­riu da­bar šuns, bet tu­rė­jau kaž­ka­da. Taip pat ne­ma­žą, vo­kie­čių avi­ga­nį. Mes vi­si la­bai ji my­lė­jom, bet su­si­rgo ir nu­ mi­rė, jam bu­vo 6 me­tai. Aš ap­si­sta­ čius jo nuo­trau­kom iki da­bar. Ir dar vis ver­kiu. O žmo­gus, ku­ris ne­my­li gy­vū­nų (ne­svar­bu, šuo, ka­tė, ko­kia nors jū­rų kiau­ly­tė ar dar kas nors), tai yra blo­gas žmo­gus. Bet tei­sin­gai da­ro šei­mi­nin­kai, kad jį gi­na, dėl jo ko­vo­ja, juk jis šei­mos na­rys. O dėl Pu­tei­kio net juo­kas paė­mė. Jis vi­ sur toks pro­to bokš­tas, o čia mat prieš šu­ne­lį ei­na. Neg­ra­žu, Nag­

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

397 728

telefonas@kl.lt

Dai­va Ja­naus­kai­tė

Už

a­bai pa­žan­g iais sa­ve lai­kan­ tys po­li­ti­kai iki rin­ki­mų li­kus vos ke­lioms sa­vai­tėms vėl pra­ kal­bo apie su­ma­ny­mą įtei­sin­ ti bal­sa­vi­mą in­ter­ne­tu. Gar­siau­siai šia te­ ma, ži­no­ma, reiš­kia­si li­be­ra­lai. Bal­sa­vi­mas in­ter­ne­tu iš pir­mo žvilgs­nio – gra­ži ir bliz­gan­ti idė­ja. Var­di­ja­mi ar­gu­ men­tai: taip esą bal­suo­ti vi­siems taps pa­ to­giau, leng­viau, pa­di­dės rin­kė­jų ak­ty­vu­ mas. Be to, kaip liu­di­ja ap­klau­sos, tau­ta to ir­gi pa­gei­dau­tų. Bal­sa­vi­mo in­ter­ne­tu prie­ši­nin­kai ap­šau­ kia­mi la­bai ne­pa­žan­giais ir kon­ser­va­ty­ viais. Esą di­džio­sios par­ti­jos la­bai suin­te­ re­suo­tos iš­lai­ky­ti sa­vo sta­bi­lų elek­to­ra­tą,

karštas telefonas

li. Kad ir rin­ki­mai ar­tė­ja, bet bū­kit do­ras, gar­bin­gas iki ga­lo. Ne­lįs­kit ten, kur Jums ne­prik­lau­so. Ško­ti­ja ***

Ne­sup­ran­tu, kol bė­dos neat­si­ti­ko, tol nie­kam tas šuo ne­truk­do, o nuo tos veis­lės bė­dos ne daug lauk­ti. Aš ir­gi ne­nuo­mo­čiau bu­to su to­kiu kai­my­nu be ant­snu­kio, pa­va­dė­lio. My­lit šu­nį, te­gul jis bū­doj gy­ve­na. Jau šuo ta­po bran­giau už žmo­gų. Ne­sup­ran­tan­ti ***

Ka­da ta šu­ni­nė pro­ble­ma bus iš­ spręs­ta? Kad ir koks ga­li bū­ti ne­ kal­tas tas šu­ne­lis, kas ži­no, kas jam į gal­vą šaus? Tie va­do­vai jau nu­si­ va­do­va­vo. Vi­sų pir­ma, tu­ri vi­sų su­ ti­ki­mas bū­ti, o jo nė­ra. Ant­ra, toks „bu­lius“ šuo tu­ri nors ant gran­di­nės bū­ti pri­riš­tas, bet ir to nė­ra. Vaikš­ to sau lais­vai ir uos­ti­nė­ja. Kai per­kąs ran­ką, tai ne­rei­kės čia ne­są­mo­nių

TT ***

Rot­vei­le­riui 10 me­tų tai jau la­bai daug... Žmo­nės, leis­ki­te tam šu­ niui ra­miai nu­mir­ti! Ri­ma ***

Gal tas Ma­fas ir la­pės švel­nu­mo, bet ir aš ne­no­rė­čiau ša­lia jo gy­ven­ ti. Ma­ža kas jam šaus į gal­vą. Ir ko­ dėl žmo­gus tu­ri stre­suo­ti? O tai, kad Klai­pė­do­je šuo tu­ri di­des­nes tei­ses už žmo­gų, ir­gi fak­tas. Pa­mė­gin­ kit kam nors pra­neš­ti, kad kai­my­no vilk­šu­nis per nak­tis po jū­sų lan­gais ska­li­ja ir ne­duo­da mie­go­ti. Nie­ko ne­pe­ši­te. Už­jaus šu­nį, o ne jus. Dai­va Portalo kl.lt skaitytojų komentarai

Gra­ži­na

Stu­den­tai ap­kar­ti­no gy­ve­ni­mą

Kas su­gal­vo­jo Kark­lų gat­vė­je ap­gy­ ven­din­ti stu­den­tus? Kiek­vie­ną va­ ka­rą jau­ni­mas ne­rims­ta ir ki­tiems drums­čia ra­my­bę. Du stu­den­tų bend­ra­bu­čiai vie­no­je vie­to­je. Be­ veik kiek­vie­na nak­tis – be­mie­gė. O ką jau kal­bė­ti apie sa­vait­ga­lius... Re­gi­man­tas

Per­ve­di­mas – be ga­ran­ti­jos

Pa­si­bai­gė ma­no vai­ruo­to­jo pa­žy­ mė­ji­mo ga­lio­ji­mo ter­mi­nas, tad te­ko už­si­sa­ky­ti nau­ją. Vi­sa tai nu­ spren­džiau pa­da­ry­ti in­ter­ne­tu. Ma­no pi­ni­gus, aiš­ku, nu­skai­čia­vo sėk­min­gai, ta­čiau iš­me­tė, jog ope­ ra­ci­ja neat­lik­ta. O ta­da di­džiau­sias gal­vo­sū­kis: pi­ni­gai nu­skai­čiuo­ti, bet ar man pa­ga­mins nau­ją pa­žy­ mė­ji­mą? Te­ko ke­lis kar­tus skam­ bin­ti į „Re­git­rą“, klaus­ti, ar ga­vo ma­no mo­kė­ji­mą. Gry­na mai­ša­ly­ nė, ta­čiau bai­gė­si sėk­min­gai. Au­gus­tė

Ned­rau­giš­ki už­sie­nie­čiams

Vi­sai ne­se­niai te­ko bend­rau­ti su vie­ nu juo­dao­džiu, at­vy­ku­siu iš Grai­ki­jos. La­bai ma­lo­nus žmo­gus, bet jam ne­ pa­ti­ko vieš­na­gė Lie­tu­vo­je. Jis džiau­ gė­si tvar­kin­gu Klai­pė­dos mies­tu, Bal­ti­jos jū­ra, ta­čiau la­bai blo­gą įspū­ dį pa­li­ko žmo­nių kul­tū­ra, ne­drau­giš­ ku­mas, disk­ri­mi­na­ci­ja. Kar­tais man tik­rai gė­da dėl mū­sų kul­tū­ros. Skais­tė Pa­ren­gė Alek­sand­ra Ma­tu­šo­va

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

kal­bė­ti. O vai­kas iš­vis prie to­kio gy­ vu­lio ne­ga­li bū­ti pri­leis­tas. Kiek bu­ vo ap­ra­šy­ta at­ve­jų apie ne­lai­min­gus at­si­ti­ki­mus, ir vėl tos pa­čios kal­bos. Šu­niui vie­ta ant gran­di­nės ir bū­do­ je, o ne pa­lai­dam bin­zi­nė­ti. Gal dar sa­ky­sit, kad dan­tų ne­tu­ri?

Ma­mos, siųs­da­mos sa­vo ma­ža­me­ čius vai­kus į ma­žas par­duo­tu­vė­ les, esan­čias dau­gia­bu­čiuo­se, vi­sa­ da su­skai­čiuo­ki­te, kiek jie par­ne­ša grą­žos. Kiek beiš­leis­čiau sa­vo de­ šimt­me­tį sū­nų į par­duo­tu­vę, tiek jis par­ne­ša 40 cen­tų ma­žiau. Sa­ vo sū­nu­mi pa­si­ti­kiu ir jis tik­rai ne­ me­luo­tų. Tie­siog te­toms yra la­bai pa­pras­ta nuo ma­žų vai­kų nu­suk­ ti pi­ni­gė­lius. 40 cen­tų – juo­kin­ga su­ma, bet cen­tas prie cen­to ir taip per die­ną su­si­da­ro ne­ma­ži pi­ni­gai.

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Krasauskienė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

pirmADIENIS, RUGsėjO 24, 2012

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Ledas dusina Lietuvos žvejus Klaipėdoje už Europos Sąjungos pinigus pastatytas ledo cechas ne padeda žvejams, bet juos dusina, nes jį užvaldė suinteresuota verslo grupė. Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

Nesuprantamos kainos

Naujausias ir nemalonus faktas yra tai, kad ledo cechą valdanti bendrovė „Skliutas“ žvejybos bendrovei „Spika“ penkias tonas ledo pardavė už 1 376 litus su PVM. Sąskaita išrašyta rugsėjo 9 dieną. Nesunku suskaičiuoti, kad viena ledo tona kainuoja daugiau nei 275 litus. Bendrovės „Skliutas“ vadovas Artūras Simonovas aiškino, kad įprasta ledo kaina esanti 175 litai už toną. Poilsio dienomis, kurios prilygintos „Fors majore“ sąlygoms, taikomas papildomas 30 proc. antkainis. Remdamasi tokia kaina Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija kreipėsi į šalies Prezidentę, Seimo pirmininkę, ministrą pirmininką ir žemės ūkio ministrą. Kreipimesi konstatuojama, kad akivaizdžiai apiplėšinėjami žvejai. Ir tai daroma tokiu metu, kai ledas ypač reikalingas. Dabar šiltesni orai. Norint šviežias į krantą pargabenti iš šiltesnio vandens sugautas žuvis reikalingas ir didesnis ledo kiekis. Be bendrovės „Skliutas“, ledą žvejams pardavinėja ir bendrovė Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas. Jame ledo kainos svyruoja apie 100 litų už toną. Bėda tik ta, kad aukcionas ledą gamina ir savo reikmėms, todėl negali jo skirti visiems žvejų poreikiams patenkinti. Buvęs Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Rimeikis prisiminė, kad žvejai nebenorėjo imti ledo iš ledo cecho. Tuomet žuvininkystės valdininkai ragino nebeparduoti žvejams ledo, kad jie pirktų iš ledo cecho. Tai buvo daugiau nei prieš metus. Tuomet aukciono parduodamo ledo kaina siekė 80–90 litų už toną, ledo ceche – 130–140 litų už toną. Žvejai nesupranta ir to, kodėl ledo kaina taip sparčiai auga? Vanduo, kuris yra pagrindinė žalia-

Situacija: neturėdami pasirinkimo, žvejai priversti pirkti brangų, la-

biau į sniegą nei ledą panašų ledo cecho gaminį.

Vidmanto Matučio nuotr.

va, pastaruoju metu nebrango. Jo kubinio metro kaina Klaipėdoje – apie šešis litus. Iš kur gauti ledo?

Šiuo metu Danijos Bornholmo saloje tona ledo kainuoja 290 daniškų kronų – apie 133 litus. Lygindami danišką ir lietuvišką – bendrovės „Skliutas“ parduodamą ledą žvejai tikina, kad jis pagal kokybę skiriasi kaip žiguliai (sovietinis automobilis) nuo mersedeso. „Bornholme parduodamas ledas yra gabalais ir nesukimba. Jis šaltesnis, nes naudojama kažkokia speciali druska. Klaipėdos ledo cecho gaminys turi žvynelinio ledo požymių, bet labiau panašus į sniegą. Jis tinka parduotuvių vitrinoms, kai žuvys dedamos ant viršaus“, – aiškino bendrovės „Spika“ vadovas Gintaras Gilys. Jis tikino, kad jei gautų tokio ledo, koks yra Bornholme, jo reikėtų dvigubai mažiau. Iš Bornholmo ledą žvejai perka pavasarį, kai plukdo ten parduoti žuvis. Rudenį žvejyba mažiau intensyvi ir nėra prasmės plaukti į Bornholmą. „Kai visiškai nėra iš kur gauti ledo, perkame jį iš ledo cecho. Bet tai ne ledas, o sniegas. Jam tirpstant susidaro sluoksnis, kuris uždengia žuvis. Po tokiu sluoksniu žuvys šunta ir greičiau genda“, – aiškino žvejų bendrovės „Stekutis“ vado-

Žvejai ministerijai nerūpi?

Gintaras Gilys:

Klaipėdos ledo cecho gaminys turi žvynelinio ledo požymių, bet labiau panašus į sniegą. Jis tinka parduotuvių vitrinoms, kai žuvys dedama ant viršaus.

vas Algimantas Rudys. Anot jo, Klaipėdoje lyg ir yra ledo generatorius, bet problema iš kur žvejams gauti kokybiško ledo, neišspręsta. „Toks ledo generatorius, koks yra Danijos Bornholmo saloje, turėjo būti ir pas mus. Jo kaina buvo didesnė, todėl nupirko prastesnį ledo generatorių“, – aiškino Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila.

Kreipimesi Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija atkreipė dėmesį, kad Žemės ūkio ministerija nesprendžia ledo cecho reikalų, nors tą daryti turi ir juridinį pagrindą. 2012 metų gegužės 16 dieną Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį, kuria pripažino Lietuvos valstybės nuosavybės teisę į ledo cecho pastatą. Jis buvo pastatytas už Europos Bendrijos paramą. Ledo cechui statyti buvo skirta 3,3 mln. litų. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu dar 2002 metais Klaipėdos uosto dalyje pastatytas ledo cecho pastatas buvo įteisintas kaip Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvų perdirbėjų konfederacijos turtas. Nuo 2003 metų šią istoriją tyrė Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra, Klaipėdos apygardos teismas, kitos institucijos. Dešimtmetį bylai pasivarčius teisėsaugos institucijose buvo priimtas sprendimas pripažinti Lietuvos valstybės nuosavybės teisę į ledo cechą. Praėjo beveik pusmetis, o už žuvininkystę atsakingos valstybinės institucijos nieko nepadarė, kad ledo cechas būtų grąžintas valstybės

nuosavybei. Yra pagrįstų įtarimų, kad žuvininkystės sektoriuje, kaip sakoma, „ranka ranką plauna“. Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija nepasitiki sistema, kur veši interesai, neatsižvelgiama į žvejų bendruomenės nuomonę. Ar gali būti ir kokioje kitoje valstybėje dar galėtų būti taip, kad teismo sprendimu įpareigota perimti ledo cechą Žemės ūkio ministerija ruošia Vyriausybės nutarimą įteisinti ledo cechą kaip Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvų perdirbėjų konfederacijos turtą? Ar tai nebūtų „važiavimas buldozeriu“ per valstybės teisinę sistemą ir žvejų bendruomenės interesus?

AB „LIETUVOS JŪRŲ LAIVININKYSTĖ“ siūlo darbą visų kategorijų mechanikams bei elektromechanikams. Daugiau informacijos adresu Malūnininkų g. 3, Klaipėda, tel. 393 194, e. paštas job@ljl.lt.

8

pirmADIENIS, RUGsėjO 24, 2012

rubrika JŪRA Neliko „Makarovkos“

„Vikingas“ silpsta

Nepagrįsti kaltinimai

Rusijoje kilo nepasitenkinimas, kai admirolo S.O.Makarovo vardu pavadinta jūrų akademija per reorganizaciją buvo prijungta prie Sankt Peterburgo vandens komunikacijų universiteto. Akademija laikyta Rusijos laivyno dalimi. Vadinamąją „Makarovką“ yra baigę ir nemažai Lietuvos jūrininkų.

Šiemet konteineriniu traukiniu „Vikingas“, kuris kursuoja tarp Klaipėdos, Baltarusijos sostinės Minsko ir Ukrainos Odesos bei Iljičovsko uostų, gabenta 12,5 proc. mažiau krovinių nei pernai. Krovos mažėjimas aiškinamas tuo, kad išaugo automobilių muitai. Pernai „Vikingas“ gabeno daug automobilių.

Transporto forume Kaliningrade liejosi kaltinimai Lietuvai. Ji laikanti aukštus geležinkelių tarifus, smugdo Kaliningrado uosto krovą. Lietuvos premjero patarėjas A.Šakalys teigė, kad dar 2010 m. geležinkelio tarifai į Klaipėdą ir Kaliningradą suvienodinti. Krovinių nėra dėl mažų Kaliningrado gylių.

Pristatoma knyga Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

Naujo jūrinio leidinio pasirodymas jūrinėje bendruomenėje visada yra svarbus įvykis, ypač, kai knygą išleidžia jūrininkas.

Netradicinio mąstymo jūrų kapitonas Eimutis Astikas pirmąją knygą išleido jau sulaukęs 80 metų. Jo knyga „Mačiau žaliąjį spindulį. Jūrų kapitono užrašai“ tarsi profesinio jūrinio ir žmogiško gyvenimo atspindžiai. „Nieko panašaus nebuvau skaitęs, labai įdomiai parašyta. Paženklinta giliu žinojimu, per darbą ir ilgą gyvenimą įgytomis žiniomis, patirtimi. Praplėtė akiratį apie jūrininkus ir jūras. Kaip žuvininkystės tyrėjas lankiausi Barenco jūroje už speigračio, mačiau šiaurės pašvaistę. Gaila, kad žaliojo spindulio neišvydau...“, – knygą vertino klaipėdietis Egidijus Bacevičius. Praėjusį savaitgalį E.Astiko knyga „Mačiau žaliąjį spindulį. Jūrų kapitono užrašai“ pirmą kartą pristatyta viešai – Jūrų kapitonų klube. Platesnis jos pristatymas vyks spalio 12 dieną Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje. Galima teigti, kad medžiagą knygai E.Astikas rinko visą gyvenimą. Pirmosios jo pastabos užfiksuotos 1959 metais, kai dirbdamas Klaipėdos prekybos uosto laivo-vilkiko šturmanu leidiniui „Sovetskaja Baltika“ parašė nuomonę apie vilkikų laivybą. Vėliau sekė straipsniai apie užsienio laivybos įdomybes – „Legenda apie skrajojantį olandą“ („Tarybinė Klaipėda“, 1963 metai), „Ateities laivai“ („Švyturys“, 1965 metai). „Tais laikais tarybinėje Lietuvoje informacijos apie užsienio laivybą nė su žiburiu negalėjai rasti. Aš mokėjau lenkų kalbą, 20 me-

Kūrinys: knygos „Mačiau žaliąjį

spindulį“ viršelis.

tų prenumeravau žurnalą „Morze“ („Jūra“), skaičiau lenkiškas knygas. Jose rasdavau daug įdomybių apie kitų šalių laivybą“, – prisiminė E.Astikas. Didžioji dalis E.Astiko straipsnių įvairiausiomis temomis išspausdinta dienraštyje „Klaipėda“. Ypač produktyviai į šio dienraščio leidinį „Jūra“ jis rašė 2004–2008 metais. Lygiai 50 metų jūrinėje srityje, iš jų 37 metus laivuose dirbęs E.Astikas straipsnių rašymu susidomėjo gal ir dėl to, kad jo tėvelis Boleslovas Astikas buvo žurnalistas. Nuo 1938 metų iki Lietuvos okupacijos pradžios jis dirbo Šiauliuose „Lietuvos aido“ korespondentu. E.Astikas prisimena, kad tuomet gaudavo žurnalą „Vakarai“ iš kurio jis karpydavo laivus. Tėvelio žurnalistinė veikla kurį laiką E.Astikui užkirto kelią į jūrą. Pradžioje jo nepriėmė į Jūreivystės mokyklą. Vėliau ekspromtu išlaikius šturmano egzaminus ir Leningrado S.Makarovo aukštojoje jūreivystės mokykloje neakivaizdžiai baigus jūrininkų mokslus, dar kurį laiką jam neatidarė vizos išeiti į jūrą. Tik nuo 1972 metų E.Astikas tapo Lietuvos jūrų laivininkystės laivo „Pravda“ vyriausiuoju šturmanu, o nuo 1976 metų laivo „Nikolaj Jerošenko“ kapitonu. 1987–1995 jis buvo laivo „Justas Paleckis“ (vėliau „Kapitonas Stulpinas“) kapitonas. E.Astikas garsėjo ypatingu būdu. Jūrininkas nebijojo rizikuoti, jūra jį traukė, ja jis žavėjosi. E.Astikas iš užsienio neplukdė į Klaipėdą džinsų ar kilimų, o vežėsi marinistines knygas ne tik lenkų, bet ir anglų, vokiečių kalbomis. Per gyvenimą sukauptas marinistinis bagažas, analitiko būdas leido rašyti straipsnius, kurie buvo vertinami tiek tarp jūrininkų, tiek tarp žurnalistų. Iš viso jis parašė 145 straipsnius. Dalis jų nebuvo išspausdinti, nes tarybiniais metais nesitaikė prie sistemos. „Dėl rašytų straipsnių nesu sulaukęs piktų vertinimų, gal išskyrus tai, kad neseniai viename atsiliepime buvau pavadintas sovietiniu naftalinu kvepiančiu kapitonu. Būdavo smagu, kai kolegos Jūrų kapitonų klubo nariai pagirdavo mane už jūrininko įvaizdžio formavimą ir jūrinės kultūros puoselėjimą žiniasklaidoje“, – kalbėjo E.Astikas. Knyga „Mačiau žaliąjį spindulį. Jūrų kapitono užrašai“ sudėliota iš atskirų straipsnių pagal temas. Spaudai ją rengė Lietuvos marinistikos žurnalistų klubas „Marinus“. Leidinys iliustruotas dailininko Virginijaus Viningo jūrinės tematikos piešiniais ir E.Astiko nuotraukomis nuo jaunystės iki mūsų laikų.

Situacija: Iljičovsko uostas užsieniečiams yra uždaras.

Ukrainoje skubiai imtasi administracinių ir finansinių priemonių žlungantiems uostams gelbėti. Ukrainos uostininkai išgirdo ir netikėtą Baltarusijos konsulo Odesoje paramą, kuri susieta su Baltijos uostais.

Sąsajos: žurnalistams iš Lietuvos parodyta geležinkelio stotis, kur for-

muojamas „Vikingas“.

Ukrainos uostų nevil Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

Tarp nevykėlių – ir Iljičovskas

Odesos srities finansų valdybos tarnybos vadovė Marina Zinčenko pareiškė, kad Izmailsko, Iljičovsko, Belgordo, Dnestrovsko ir Renijsko uostai yra kritinėje situacijoje. Klaipėdos uostas iš dalies yra susietas su Iljičovsko uostu. Tarp Klaipėdos–Odesos ir Iljičovsko kursuoja konteinerinis traukinys „Vikingas“. Pernai spalį Iljičovsko uoste lankėsi žurnalistų delegacija iš Lietuvos. Į uostą žurnalistų neįleido, niekas iš uosto vadovybės bendrauti nepanoro. Uostą buvo galima fotografuoti tik iš tolo, parodyta geležinkelio stotis, kur formuojamai į Klaipėdos uostą gabenami geležinkelio vagonai. Žurnalistus priėmė tiesiogiai su „Vikingo“ linija dirbanti kompanija. Ji Iljičovsko uoste krantinių neturi. Kroviniai formuojami toliau nuo uosto ir pristatomi į jį, kai reikia krauti į laivus. Iš esmės ta kompanija atlieka logistikos centro funkciją. Jau tuomet buvo užsiminta, kad Iljičovsko uostas turi problemų su viena privačia Rusijos kapitalo kompanija. Ji buvo investavusi

dalį pinigų į Iljičovsko uosto konteinerių terminalą. Nesutarusi su Iljičovsko uosto administracija, ta kompanija paliko nebaigtą statyti konteinerių terminalą, kuriuo niekas negalėjo tinkamai naudotis. Taikys koncesijos sutartis

Prieš privatų kapitalą nukreiptos priemonės vėl tarsi sugrąžinamos į Ukrainos uostus. Neseniai pasirodė pranešimų, kad Ukrainos uostuose bus naudojamas Belgijos modelis – uostus vystyti per koncesijų sutartis. Kaip į Ukrainos uostus per koncesijos sutartis pritraukti privatų kapitalą konsultuoja Miunchene (Vokietija) esanti kompanija „Roland Berger Strategy Consultants“. Tarp konsultantų yra ir Lietuvoje žinoma kompanija „Ernst and Young“. Ji buvo Lietuvoje bankrutavusio banko „Snoras“ auditorė. Ukrainos uostams siūloma sudaryti 40 metų koncesijos sutartis su galimais stambiais investuotojais. Po to sutartys galėtų būti pratęsiamos naujomis abipusiai naudingomis sąlygomis. Į privačią veiklą Ukrainos uostuose žengiama ir valstybiniu lygiu. Neseniai šios šalies prezidentas Vikto-

ras Janukovičius pasirašė įstatymą „Apie jūrų uostus“. Šis įstatymas Ukrainos uostuose turi legalizuoti privataus verslo veiklą. Įstatymas pradės veikti kitų metų viduryje.

Ukrainos uostuose bus naudojamas Belgijos modelis – uostus vystyti per koncesijų sutartis.

Privatininkai lankstesni

Privataus verslo daigų Ukrainos uostuose jau yra. Lankantis Odesos uoste žurnalistų iš Lietuvos delegaciją priėmė buvusio grūdų terminalo teritorijoje naujai kuriamo konteinerių krovos uosto vadovas. Iš karto pasijautė visai kitoks požiūris nei sovietmečiu dvelkiančiame Iljičovsko uoste. Privataus terminalo vadovas noriai pasakojo apie savo planus, gal netgi ir pagrąžindamas skaičius. Jo tikslas buvo per Lietuvos žiniasklaidą pristatyti savo naują terminalą – o gal koks nors turtingas lietuvis ir susidomės nauju terminalu

9

pirmADIENIS, RUGsėjO 24, 2012

JŪRA Griežtins reikalavimus

Stabdys – geležinkeliai

Žuvys Baltijoje

Nuo 2020 m. visuose ES uostuose keleiviniams laivams ketinama įvesti 0,1 proc. sieros išmetimų reikalavimą. Dabar jis yra 1,5 proc. Tai per metus laivų pramonei kainuos apie 11 mlrd. eurų. Apribojimai grindžiami vertinimu, kad dėl sveikatos pagerėjimo kasmet bus sutaupoma apie 35 mlrd. eurų.

Į ypač sparčiai augantį Rusijos Ust Lugos uostą geležinkeliais per metus galima gabenti 35 mln. tonų krovinių. Pernai krovęs 22 mln. tonų, 2015 m. šis uostas planuoja jau 85 mln. tonų, o 2020 metais – 120 mln. tonų. Ekspertai abejoja, ar pavyks taip greitai įrengti didžiulei krovai reikalingus geležinkelius.

Rusijos ichtiologai planuoja Kaliningrado srityje Baltijske karinės laivų remonto gamyklos dalyje auginti žuvis ir išleisti mailių į Baltijos jūrą. Projekto vertė apie 70 mln. litų. Jis iki galo nesuderintas su Rusijos kariškiais, mat žuvų išleidimo bokštas Baltijos jūroje būtų kariškių mokymų rajone.

FSRU laivo statybai – aukščiausi reikalavimai Bendrovė „Klaipėdos nafta“ nenukrypdama nuo plano įgyvendina Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projektą. Rugsėjo 18 dieną žengtas ypač svarbus žingsnis – pradėtas pjaustyti laivo–saugyklos metalas, kas reiškia jo statybos pradžią. Tuo pat metu gaminamos, tikrinamos ir testuojamos šio laivo vidaus technologinės sistemos.

lentelės, kur nurodyta, kad laivo užsakovas yra norvegų kompanija „Höegh LNG“, o klientas – „Klaipėdos nafta“. Ruošiant metalą laivo – saugyklos projektui statykloje suteiktas 2569 numeris. Laivo–saugyklos statybos darbai prasidėjo nuo plieno lakštų pjovimo. Procesas vykdomas automatiniu būdu, pasitelkiant specialias plazmines plieno pjovimo stakles. Prie jų dirba vienas operatorius ir du pagalbiniai darbuoto-

Tiksliai pagal grafiką

Rokas Masiulis:

Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

Išeitis: Ukrainoje į konteinerius kraunama netgi mediena.

Vidmanto Matučio nuotr.

lties atgarsiai Odesos uoste? Lankantis Ukrainos uostuose kaip tik Odesoje susidarė įspūdis, kad uosto veikla turi geresnes perspektyvas. Čia buvo statoma nauja giliavandenio uosto dalis, pristatyti mažiausiai du pakankamai gerai veikiantys konteinerių terminalai. Vienintelis Odesos uostas per pastaruosius metus Ukrainoje nebuvo minimas kaip ryškiau mažinęs vienos ar kitos rūšies krovinių krovą. Kaip ir Baltijos, taip ir Ukrainos uostai nuolat kovojo dėl krovinių iš Rusijos. Tendencijos panašios kaip ir Baltijos jūros regione. Rusija stengiasi daugiau krovinių krauti per savus uostus ir mažina jų kiekius Ukrainoje. Netenkina Baltijos uostai

Nuo 2011 metų spalio didžiausiame Ukrainos uostamiestyje Odesoje veikia Baltarusijos generalinis konsulatas. Iš esmės jis skirtas Baltarusijos ekonominiams ryšiams su Ukrainos transportininkais palaikyti. Neseniai Odesos uosto administracijoje buvo svarstoma, kaip Baltarusijos kroviniais labiau apkrauti Ukrainos uostus. Iš Ukrainos uostininkų baltarusiai prašo lankstesnių krovos tarifų, pigesnio krovinių gabenimo geležinkeliais.

Panašu, kad Ukraina darys žymių nuolaidų tam, kad iš Baltijos šalių prisiviliotų dalį Baltarusijos krovinių. Ukrainoje siūloma įvesti baltarusiams naudingą vieningą geležinkelio ir krovos tarifą. Rugpjūtį Ukrainos transporto ministerija jau priėmė sprendimą kai kurių krypčių tranzitiniams kroviniams taikyti lengvatinius geležinkelių tarifus. Lengvatos bus taikomos iš Baltarusijos gabenamoms kalio trąšoms, iš Rusijos – grūdams, o ir į Uzbekiją – cukraus žaliavai. „Šiandien didžiausia dalis Baltarusijos prekių ir žaliavų gabenama per Baltijos šalių ir Juodosios jūros uostus. Odesa ir kiti Ukrainos uostai Baltarusijos eksportuotojams yra patrauklūs. Be to, Baltijos šalių uostai teikia paslaugas pagal palyginti didelius Europos Sąjungos tarifus“, – ar dėl ekonominių motyvų, tikėdamasis geresnių sąlygų Ukrainos uostuose, ar dėl politinių, kas gali būti susieta ir su „meškiukais“, Baltarusijos generalinis konsulas Odesoje Valentinas Filipčiukas susitikime su Odesos uosto administracijos ir profsąjungos atstovais ne itin palankiai kalbėjo apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostus.

Laivas–saugykla su dujinimo įrenginiu (FSRU) pradėtas statyti Pietų Korėjos laivų statykloje „Hyundai Heavy Industries Co., Ltd“. Tai yra viena didžiausių ir moderniausių pasaulio laivų statyklų. „Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo laivo-saugyklos statyba yra tvirtas viso projekto įgyvendinimo pamatas. Labai džiugina tai, kad darbai atliekami tiksliai pagal numatytą grafiką. Tai skatina toliau tokiu pat sparčiu žingsniu judėti į priekį“, – pastebėjo AB „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius Rokas Masiulis. Laivo-saugyklos konstrukcijose bus naudojamas įprastas anglinis plienas, vadinamasis lengvuoju plienu. Kai kuriose vietose, kur yra didžiausios apkrovos, bus naudojamas didelio stiprumo, vadinamasis specialusis laivų statybos plienas. Vien plieno konstrukcijos sudarys apie 25 tūkst. tonų laivo svorio. Su įranga laivas-saugykla svers apie 36 tūkst. tonų. Plieną pjaus pusmetį

Tokio laivo statybos pradžia netgi pasaulinei milžinei „Hyundai Heavy Industries Co., Ltd“ yra svarbus įvykis. Laivų statytojai ir užsakovai nusifotografavo prie specialios

Labai džiugina tai, kad darbai atliekami tiksliai pagal numatytą grafiką. Tai skatina toliau tokiu pat sparčiu žingsniu judėti į priekį.

jai, užtikrinantys nenutrūkstamą medžiagų tiekimą. Operatoriui tiekiami plieno lakštai, gruntas, dažai. Planuojama, jog plieno pjovimas užtruks iki 2013 metų kovo. Vykstant plieno pjovimui ir po jo bus gaminami plieniniai rėmai ir konstrukcijų ruošiniai, renkami moduliai, vyks metalo konstrukcijų smėliavimas ir dažymas, bus gaminami ir renkami vamzdynai, montuojamos 170 tūkst. kubinių metrų SGD talpyklos, įrenginėjamos izoliacijos, šildymo, vėdinimo, elektros sistemos, puošiamas laivo įgulos ir darbo patalpų vidaus interjeras. Pastatytas laivas–saugykla į Klaipėdos uostą turėtų atplaukti 2014 metų antroje pusėje. Laivo priežiūros ir operavimo paslaugas,

kompetentingą laivo įgulą pateiks kompanija „Höegh LNG“. Tik sertifikuota įranga

Anksčiau nei pats laivas-saugykla pradėtos gaminti jo dujinimo įrenginio vidaus technologinės sistemos. Jos gaminamos kruopščiai, atidžiai tikrinamos ir testuojamos. Joms keliami aukščiausi saugumo reikalavimai. „Laive-saugykloje bus sumontuoti ir eksploatuojami tik tokie įrenginiai, kuriems suteikiami sertifikatai. Tai yra pagrindinė nuostata nuolat tobulinant suskystintųjų gamtinių dujų infrastruktūrą, t.y. padaryti ją saugią aplinkai ir žmonėms“, – teigė AB „Klaipėdos nafta“ SGD terminalo direktorius Rolandas Zukas. Stebint sertifikuotiems inspektoriams jau testuoti iš nerūdijančio plieno ir titano pagaminti ypač tvirti laivo-saugyklos dujinimo šilumokaičiai. Hidraulinio bandymo slėgis siekė 300 bar (atmosferų). Laive-saugykloje šie įrenginiai skystas dujas vers į dujinę būseną. Tai yra vieni svarbiausių technologinių įrenginių laive. Šiuo metu jau yra pagaminti laivo-saugyklos aukštos įtampos elektros varikliai, kurie skirti gamtinių dujų kompresoriams bei SGD siurbliams. Iki šių metų pabaigos planuojama pagaminti suslėgto oro kompresorius, pagalbinį vandens garo katilą, dujų garintuvą, dujų kondensatorius, azoto dujų generatorius, gamtinių dujų kompresorius ir kt. vidaus technologines sistemas. Išbandyti ir testuoti įrenginiai bus sumontuoti į laivą-saugyklą dar jį statant. Laivas-saugykla yra sudėtingas technologinis įrenginys. Prie jo statybos dirbs šimtai žmonių, aukščiausio lygio inžinierių.

Įvykis: prie „Klaipėdos naftai“ skirto FSRU laivo, pradėjus pjaustyti plieną, nusifotografavo užsakovo, laivo

operatoriaus ir Pietų Korėjos laivų statyklos darbuotojų būrys.

„Klaipėdos naftos“ nuotr.

10

pirmADIENIS, rugsėjo 24, 2012

ekonomika

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,1547 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,3211 JAV do­le­ris 1 2,6594 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7273 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9606 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,3366 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6460 Ru­si­jos rub­lis 100 8,5190 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8528

pokytis

–0,4638 % +0,2668 % –0,2251 % +0,3717 % +0,0424 % +0,7809 % +0,0970 % +1,1626 % –0,1575 %

De­ga­lai ­ pi­go

Pra­mo­nė ­ ūg­te­lė­jo

Bend­ro­vė „Lu­koil“ ir jos kon­ku­ren­tė „Or­ len“ po­pu­lia­riau­sio 95 mar­kės ben­zi­ną penk­ta­die­nį par­da­vi­nė­ja po 5,14 li­to už lit­rą – 3 cen­tais pi­giau nei užpraė­ju­sią sa­vai­tę. „Sta­toil“ de­ga­li­nė­se ben­zi­no kai­ na taip pat su­ma­žė­jo 3 cen­tais, iki 5,15 li­to. Dy­ze­li­no lit­ras de­ga­li­nė­se „Or­len“ ir „Lu­koil“ kai­na­vo 4,78 li­to – 3 cen­tais ma­žiau. „Sta­toil“ dy­ze­li­nas kai­na­vo 4,79 li­to už lit­rą – taip pat 3 cen­tais ma­žiau.

Pra­mo­nės pro­duk­ci­jos ga­my­ba ir par­da­vi­ mas Lie­tu­vo­je sausį–rugpjūtį, pa­ly­gin­ti su tuo pa­čiu 2011 m. lai­ko­tar­piu, ūg­te­lė­jo 2,7 pro­c., iki 45,6 mlrd. li­tų. Pa­ša­li­nus dar­bo die­nų įta­ką, šie­met pra­mo­nės pro­duk­ci­ja pa­di­dė­jo 1,7 pro­c. Rugp­jū­tį, pa­ly­gin­ti su lie­ pa, pra­mo­nės pro­duk­ci­jos ga­my­ba ir par­ da­vi­mas pa­di­dė­jo 8,8 pro­c., iki 6,476 mlrd. li­tų, o pa­ša­li­nus se­zo­no įta­ką – 4,6 pro­c., kaip pra­ne­šė Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas.

Specifinės ke­lio­nių agen­tū­ro­s No­rint tar­pi­nin­kau­ti par­duo­dant ke­lio­nes Lie­tu­vo­je rei­kia tap­ti ke­lio­nių agen­tū­ra ir pri­siim­ti įsi­pa­rei­go­ji­mus. Nors to­kia tar­pi­ nin­ka­vi­mo veik­la už­sii­ma gru­pi­nio ap­si­ pir­ki­mo po­rta­lai, jiems ne­ga­lio­ja jo­kie tu­ riz­mo rin­kos re­gu­lia­vi­mo sau­gik­liai.

Jo­li­ta Ma­žei­kie­nė j.mazeikiene@diena.lt

Vei­kia ne­pri­žiū­ri­mi

Ke­lio­nių agen­tū­ros, per­par­duo­ dan­čios ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­rių ke­lio­nių pa­ke­tus, šiuo me­tu yra pa­te­ku­sios į ak­la­vie­tę. Lie­tu­vo­je iš­po­pu­lia­rė­jus gru­pi­nio ap­si­pir­ ki­mo po­rta­lams, ku­riuo­se rek­la­ muo­ja­mos ir par­duo­da­mos ne tik Lie­tu­vos, bet ir už­sie­nio ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­rių pa­slau­gos, Tu­riz­mo įsta­ty­me esa­mos nuo­sta­tos im­ tos tai­ky­ti ne vi­siems rin­kos da­ly­ viams vie­no­dai. „Ke­lio­nių agen­tū­rų ir ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­rių veik­lą pri­žiū­ri Tu­ riz­mo de­par­ta­men­tas. Šian­dien ši vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­ja neat­lie­ka sa­vo funk­ci­jos, o var­to­to­jai yra ap­gau­ di­nė­ja­mi. Pa­gal šiuo me­tu ga­lio­ jan­čius tei­sės ak­tus gru­pi­nio ap­ si­pir­ki­mo po­rta­lai at­lie­ka tu­riz­mo agen­tū­rų veik­lą, bet jiems ne­tai­ ko­mi su tuo su­si­ję įsta­ty­mai, to­dėl vyk­do­ma ne­le­ga­li ūki­nė veik­la“, – pa­brė­žė Lie­tu­vos tu­riz­mo aso­cia­ ci­jos pre­zi­den­tė Da­nu­tė Ma­žei­kai­ tė. Pa­sak jos, gru­pi­nio ap­si­pir­ki­mo po­rta­lai, tar­pi­nin­kau­jan­tys par­ duo­dant ke­lio­nių pa­ke­tus, tu­rė­tų tu­rė­ti ke­lio­nių agen­tū­ros veik­los pa­žy­mė­ji­mus, ku­rie pri­va­lo­mi ki­ tiems rin­kos da­ly­viams. „Ke­lio­nių rin­ko­je eg­zis­tuo­ja du vie­ne­tai, ku­rie ga­li už­siim­ti ke­ lio­nių par­da­vi­mo veik­la, – tai ke­ lio­nių agen­tū­ros ir ke­lio­nių or­ga­ ni­za­to­riai. Ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­riai pa­tys ku­ria, rek­la­muo­ja ir par­duo­ da ke­lio­nes, o ke­lio­nių agen­tū­ros ke­lio­nes tik per­par­duo­da. Įver­ti­nus gru­pi­nių ap­si­pir­ki­mų po­rta­lų veik­ los mo­de­lį, at­ro­do, kad šie po­rta­lai

Rū­ta Di­di­kė

NOR­DIA BAUB­LYS & PART­N ERS

I

ir rek­la­muo­ja, ir per­par­duo­da, t. y. at­lie­ka ke­lio­nių agen­tū­rų veik­lą“, – ar­gu­men­tus dės­tė pa­šne­ko­vė.

Gru­pi­nio ap­si­pir­ki­ mo po­rta­lams bū­tų pri­va­lu tu­rė­ti ke­lio­ nių agen­tū­ros pa­žy­ mė­ji­mą, jei­gu jie ne tik vie­šin­tų ke­lio­nes. Vie­nus bau­džia, ki­tus glos­to

Šiai nuo­mo­nei pri­ta­ria ir ke­lio­nių agen­tū­ros „Ud­riaus pro­jek­tai“ va­ do­vas Ud­rius Ar­ma­lis. Pa­sak jo, jei­gu ke­lio­nes per­par­duo­dan­tiems gru­pi­ nio ap­si­pir­ki­mo po­rta­lams ne­rei­kia tap­ti ke­lio­nių agen­tū­ro­mis, tuo­met to ne­reik­tų da­ry­ti ir jo va­do­vau­ja­mai agen­tū­rai, ta­čiau anaip­tol taip nė­ra. „Mes, ke­lio­nių agen­tū­ros, net ne­ga­ li­me pre­kiau­ti Len­ki­jos ar Vo­kie­ti­jos ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­rių pa­slau­go­mis, jei­gu šie ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­riai Lie­ tu­vo­je ne­tu­ri at­sto­vy­bių, o gru­pi­nio ap­si­pir­ki­mo po­rta­lai tai da­ro ne­var­ žo­mai. Jie net per­par­duo­da neaiš­kių ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­rių, ku­rie ima ir bank­ru­tuo­ja, pa­slau­gas“, – dės­tė U.Ar­ma­lis. Paš­ne­ko­vas įsi­ti­ki­nęs, kad par­ duo­da­mas len­kų ke­lio­nių or­ga­ni­ za­to­riaus „Fi­liz Tour“, ku­ris pa­ skel­bė sa­vo bank­ro­tą ir ža­dė­tų pa­slau­gų ne­su­tei­kė, pa­slau­gas Lie­ tu­vo­je gru­pi­nio ap­si­pir­ki­mo po­rta­ las tu­rė­jo iš Tu­riz­mo de­par­ta­men­to gau­ti lei­di­mą tai da­ry­ti ir įgy­ti ke­ lio­nių agen­tū­ros sta­tu­są. Prieš dau­giau nei me­tus Ma­ri­ jam­po­lė­je vei­kian­ti ke­lio­nių agen­ tū­ra „Jot­va“ kaip tik bu­vo įspė­

Komentaras

Ne­ly­gy­bė: ke­lio­nių agen­tū­ros no­rė­tų, kad ir gru­pi­nio ap­si­pir­ki­mo po­

rta­lai kon­ku­ruo­tų ly­gio­mis tei­sė­mis.

ta nu­trauk­ti pre­ky­bą Len­ki­jos ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­rių pa­slau­go­ mis. Tuo­met Tu­riz­mo de­par­ta­ men­tas pa­rei­ka­la­vo, kad šia veik­la no­rin­ti už­siim­ti ke­lio­nių agen­tū­ ra tu­ri gau­ti ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­ riaus veik­los pa­žy­mė­ji­mą ir įsi­gy­ti 100 tūkst. li­tų sie­kian­tį drau­di­mą. „Tuo me­tu mes tu­rė­jo­me drau­di­ mą, tu­rė­jo drau­di­mus mū­sų par­tne­riai Len­ki­jo­je, ta­čiau šia veik­la mums bu­vo už­draus­ta už­siim­ti. Ri­ zi­ka­vo­me iš­vis bū­ti už­da­ry­ti, to­dėl tu­rė­jo­me at­si­sa­ky­ti nu­ma­ty­tų pla­ nų dėl šven­tos ra­my­bės“, – pa­sa­ ko­jo bend­ro­vės „Jot­va“ sa­vi­nin­kas Al­gi­man­tas Va­si­liaus­kas. Da­bar, kai net ke­lio­nių agen­tū­ros sta­tu­so ne­ tu­rin­čioms bend­ro­vėms lei­džia­ma pre­kiau­ti ke­lio­nė­mis, jam tai at­ro­ do dau­giau nei keis­ta. Veik­los ne­griež­tins

Dien­raš­tis Tu­riz­mo de­par­ta­men­ te pa­si­tei­ra­vo, kaip ver­ti­na­ma to­ kia gru­pi­nių ap­si­pir­ki­mų po­rta­ lų veik­la. „Vals­ty­bi­nis tu­riz­mo de­par­ta­ men­tas, at­li­kęs ty­ri­mą ir įver­ti­nęs si­tua­ci­ją rin­ko­je, nu­sta­tė, kad gru­ pi­nio ap­si­pir­ki­mo po­rta­lų veik­la yra spe­ci­fi­nė ir pa­ten­ka į ke­le­to skir­tin­ gų sri­čių tei­sės ak­tų re­gu­lia­vi­mo sri­tį. To­kie po­rta­lai tei­kia vie­ši­ni­ mo pa­slau­gas, t. y. ad­mi­nist­ruo­ja­ mo­se in­ter­ne­to sve­tai­nė­se pub­li­ kuo­ja už­sa­ko­vų – skir­tin­gų pre­kių ir pa­slau­gų tei­kė­jų, įskai­tant ke­lio­

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

nių or­ga­ni­za­to­rius ir ke­lio­nių agen­ tū­ras, pa­teik­tus pa­siū­ly­mus. Por­ ta­lus ad­mi­nist­ruo­jan­čios įmo­nės sa­vo var­du ir ini­cia­ty­va ne­tei­kia pa­ siū­ly­mų dėl or­ga­ni­zuo­tų tu­ris­ti­nių ke­lio­nių įsi­gi­ji­mo. Su­tar­čių su pa­ slau­gų tei­kė­jais pa­grin­du jie vyk­do iš po­rta­lo lan­ky­to­jų gau­tų mo­kė­ji­ mų ad­mi­nist­ra­vi­mą, t. y. var­to­to­jų įmo­kė­tas su­mas per­ve­da pa­slau­gos par­da­vė­jui, da­lį su­mos at­skai­tę už skel­bi­mų vie­ši­ni­mą. Tai­gi tais at­ ve­jais, kai įmo­nės, ad­mi­nist­ruo­ jan­čios po­rta­lą, veik­la ap­si­ri­bo­ja klien­tų (už­sa­ko­vų) pre­kių ir pa­slau­ gų vie­ši­ni­mo veik­la, ke­lio­nių agen­ tū­ros pa­žy­mė­ji­mas ne­rei­ka­lin­gas“, – pabrėžiama Tu­riz­mo de­par­ta­ men­to at­siųs­ta­me at­sa­ky­me. Tei­gia­ma, kad gru­pi­nio ap­si­pir­ ki­mo po­rta­lams bū­tų pri­va­lu tu­ rė­ti ke­lio­nių agen­tū­ros pa­žy­mė­ ji­mą, jei­gu jie iš­plės­tų veik­lą ir ne tik vie­šin­tų or­ga­ni­zuo­tas tu­ris­ ti­nes ke­lio­nes bei ad­mi­nist­ruo­tų lė­šas, įmo­kė­tas su­mas per­ves­da­ ma pa­slau­gos par­da­vė­jui, bet ir, be šių pa­slau­gų, at­lik­tų ke­lio­nių or­ ga­ni­za­to­riaus tar­pi­nin­ko – ke­lio­ nių agen­to – funk­ci­ją, t. y. pla­tin­ tų ke­lio­nes, ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­rių var­du su­da­ry­tų su­tar­tis su tu­ris­ tais, teik­tų in­for­ma­ci­ją apie ke­lio­ nių for­ma­lu­mus. „Jei­gu vers­lo su­bjek­tas už­sii­ma tik or­ga­ni­zuo­tų tu­ris­ti­nių ke­lio­nių pa­slau­gų vie­ši­ni­mo (rek­la­mos) pa­ slau­ga, pa­žy­mė­ji­mas ne­rei­ka­lin­gas

š vi­sos in­for­ma­ci­jos, ku­ri šian­dien ži­no­ma, gru­pi­niai ap­si­pir­ki­mų po­ rta­lai vei­kia kaip rek­la­mos plo­to par­da­vė­jai ir rek­la­mos sklei­dė­jai. Rek­la­mos įsta­ty­mas nu­ma­to, kad rek­ la­mos sklei­dė­jas – rek­la­mos pa­slau­gų tei­kė­jas, sklei­džian­tis rek­la­mą bet ko­ kio­mis in­for­ma­ci­jos per­tei­ki­mo prie­ mo­nė­mis, o tai ga­li bū­ti tiek ra­di­jas, tiek te­le­vi­zi­ja, tiek in­ter­ne­to erd­vė ar bet ko­ kios ki­tos prie­mo­nės. Šis gru­pi­nių ap­si­ pir­ki­mo po­rta­lų tei­kia­mos pa­slau­gos api­bū­di­ni­mo iš­gry­ni­ni­mas yra la­bai svar­bus, spren­džiant klau­si­mą, ar gru­ pi­niai po­rta­lai, ku­rie siū­lo įsi­gy­ti tu­ris­ ti­nes ke­lio­nes, tu­rė­tų bū­ti pri­ly­gi­na­mi ke­lio­nių agen­tū­ro­mis pa­gal Tu­riz­mo įsta­ty­mą ir jiems tai­ko­mas ana­lo­giš­kas reg­la­men­ta­vi­mas ir rei­ka­la­vi­mas tu­rė­ti ati­tin­ka­mą pa­žy­mė­ji­mą, lei­džian­tį už­ siim­ti šia veik­la. Pap­ras­tas pa­vyz­dys: jei rek­la­mą apie par­duo­da­mas ke­lio­nes sklei­džia te­le­vi­zi­ja ar ra­di­jas, jie dėl to ne­tam­pa ke­lio­nių agen­tū­ro­mis. Ar­ba, jei bi­lie­tų pla­tin­to­jas par­duo­da bi­lie­tus į ren­gi­nius, dėl to jis ne­tam­pa kon­cer­to or­ga­ni­za­to­riu­mi, nes par­duo­da­ma­me bi­lie­te nu­ro­do­ma, kas tą kon­cer­tą or­ga­ ni­zuo­ja, ir bū­tent šiam as­me­niui ten­ka vi­sa at­sa­ko­my­bė, su­si­ju­si su kon­cer­tų or­ga­ni­za­vi­mu, o ne bi­lie­tų pla­tin­to­jui. Tai­gi kaip ir anks­čiau pa­mi­nė­tais at­ve­ jais, taip ir šiuo, var­to­to­jui svar­bu iden­ ti­fi­kuo­ti pa­tį pa­slau­gos tei­kė­ją ir as­me­ nį, su ku­riuo jis su­da­ro su­tar­tį. Tam tik­ra veik­la lei­džian­tį už­siim­ti pa­ žy­mė­ji­mą ar lei­di­mą tu­ri tu­rė­ti ne rek­ la­mos sklei­dė­jas, o pa­slau­gos par­da­ vė­jas. Ne­bū­tų tei­sin­ga ir pa­grįs­ta šiuos gru­pi­nių ap­si­pir­ki­mų po­rta­lus pri­ly­gin­ ti ke­lio­nių agen­tū­roms, nes su­si­dur­tu­ me su to­kia si­tua­ci­ja, kad, rek­la­muo­jant ir siū­lant įsi­gy­ti skir­tin­gas pre­kes ir pa­ slau­gas, to­kie po­rta­lai tu­rė­tų kiek­vie­ną kar­tą pa­si­rū­pin­ti ir ati­tin­ka­mais lei­di­ mais tas pre­kes ir pa­slau­gas par­duo­ti, jei, tar­ki­me, to rei­ka­lau­tų įsta­ty­mas. Šio­je si­t ua­ci­jo­je bū­t ų ga­l i­ma įžvelg­t i vie­ną tei­g ia­mą da­ly­ką: pa­ga­l iau bu­ vo pa­skleis­ta pa­kan­ka­mai in­for­ma­ci­ jos vi­suo­me­nei apie tai, koks šių gru­ pi­n ių ap­si­pir­k i­mų po­r ta­lų sta­tu­sas ir kad var­to­to­jai pirk­da­m i pre­kes ir pa­ slau­gas, pa­s i­nau­do­da­m i šių po­r-ta­ lų sklei­d žia­ma in­for­ma­ci­ja, tu­r i tu­rė­ ti ome­ny­je, kad pre­kės ar pa­slau­gos tei­kė­jas yra vi­sai ki­tas as­muo, o ne pa­ts po­rta­las.

ir tik­rai ne­rei­kė­tų griež­tin­ti to­kias pa­slau­gas tei­kian­čių su­bjek­tų veik­ los. Svar­biau­sia, kad rek­la­muo­jant ke­lio­nių or­ga­ni­za­vi­mo pa­slau­gas var­to­to­jams bū­tų pa­tei­kia­ma tiks­ li ir ne­klai­di­nan­ti in­for­ma­ci­ja“, – pa­brė­žia­ma at­sa­ky­me.

11

pirmADIENIS, rugsėjo 24, 2012

pasaulis Įtam­pa ­ di­dė­ja

Ra­gi­na ­ nu­žu­dy­ti

Iš­for­muos ­ gru­puo­tes

Iz­rae­lis ne­su­tiks su 1979 m. tai­kos su­si­ta­ri­mo pa­kei­ti­mais, ku­rių no­rė­tų Egip­tas. Si­na­jaus pu­sia­sa­ly­je vei­kia ko­vo­to­jai, ku­ riuos ban­do tram­dy­ti Egip­tas. Ta­čiau pa­gal Kemp Dei­vi­do su­ si­ta­ri­mus egip­tie­čių ka­rių skai­ čius Si­na­ju­je yra ri­bo­ja­mas, to­ dėl Iz­rae­lis no­ri, kad egip­tie­čiai su­ma­žin­tų ka­rių skai­čių.

Pa­kis­ta­no vy­riau­sy­bė at­si­ri­ bo­jo nuo 100 tūkst. do­le­rių pre­mi­jos už an­tiis­la­miš­ko fil­ mo kū­rė­jo nu­žu­dy­mą. To­kį at­ly­gį pa­siū­lė Pa­kis­ta­no ge­le­ žin­ke­lių mi­nist­ras Ghu­la­mas Ah­me­do Bi­lou­ro. Jis pa­kvie­ tė Ta­li­ba­no ir „Al Qae­dos“ ko­ vo­to­jus da­ly­vau­ti įvyk­dant žmog­žu­dys­tę.

Li­bi­ja pa­skel­bė, kad nu­spren­ dė pa­leis­ti vi­sas su­ka­rin­tas gru­puo­tes ir gink­luo­tas gru­ pes, ku­rios nė­ra vals­ty­bės ju­ ris­dik­ci­jo­je. Toks spren­di­mas bu­vo pa­skelb­tas ki­tą die­ną po to, kai Ben­ga­zio gy­ven­to­jai su­ ki­lo prieš su­ka­rin­tas gru­puo­ tes ir per šį smur­to pro­ver­žį žu­vo ma­žiau­siai 11 žmo­nių.

Va­ka­rė­lis bai­gė­si riau­šė­mis

Opo­zi­ci­ja ūka­no­tą rin­ki­mų die­ną ra­gi­ no bal­ta­ru­sius ei­ ti gry­bau­ti, o Aliak­ sand­ras Lu­ka­šen­ka jai at­kir­to, kad „par­ la­men­ta­rai pri­va­ lo ne kel­da­mi er­ze­ lį šū­kau­ti aikš­tė­se, o ra­šy­ti įsta­ty­mus“.

Nie­kas, net po­li­ci­ja, ne­sut­ruk­dys švęs­ti. Ny­der­lan­dų Ha­re­no mies­te įtū­žę jau­nuo­liai po­li­ci­nin­kus ap­ mė­tė ak­me­ni­mis, bu­te­liais ir net dvi­ra­čiais bei gė­lių va­zo­nais.

Pa­si­ro­do, ma­si­nis va­ka­rė­lis bu­vo suor­ga­ni­zuo­tas per feis­bu­ką. Ja­me bu­vo iš­pla­tin­tas kvie­ti­mas į vie­nos paaug­lės gim­ta­die­nio šven­tę. De­ja, pa­sau­liui rek­la­muo­da­ ma sa­vo 16-ojo gim­ta­die­nio šven­ tę paaug­lė pa­mir­šo pa­mi­nė­ti, kad įvyk­sian­tis va­ka­rė­lis bus už­da­ras. To­dėl į kvie­ti­mą at­si­lie­pė dau­giau nei 20 tūkst. žmo­nių. Tai be­veik 2 tūkst. dau­giau žmo­nių, nei gy­ve­na vi­sa­me Ha­re­no mies­te.

Pro­tes­tas: opo­zi­ci­jos po­li­ti­kai ra­gi­no Bal­ta­ru­si­jos gy­ven­to­jus vie­toj rin­ki­mų ei­ti žve­jo­ti ar gry­bau­ti.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Bal­ta­ru­si­ai rin­ko par­la­men­tą Truk­dė lie­tus?

Ga­li­ma drą­siai sa­ky­ti, kad rin­ki­ mų die­na Bal­ta­ru­si­jo­je iš tie­sų bu­ vo tra­di­ci­nė. Net­rū­ko nei skam­bių pa­reiš­ki­mų, nei kri­ti­kos vie­ni ki­ tiems. Opo­zi­ci­jos at­sto­vai tra­di­ciš­kai kei­kė A.Lu­ka­šen­ką, o šis, taip pat tra­di­ciš­kai, boi­ko­tą pa­skel­bu­sius po­li­ti­kus va­di­no bai­liais. Cent­ri­nės rin­ki­mų ko­mi­si­jos sek­re­to­rius Ni­ko­la­jus Lo­zo­vi­kas ap­gai­les­ta­vo, kad oro są­ly­gos bal­ sa­vi­mo die­ną – ne pa­čios ge­riau­ sios. „Štai, lie­tu­tis pra­si­dė­jo – tai ne vi­sai ge­rai. Ge­riau jau bū­tų li­ję nak­tį, o iš ry­to švie­tu­si sau­lė. Rei­ kia, kad žmo­nių nuo­tai­ka bū­tų ge­ ra“, – kal­bė­jo N.Lo­zo­vi­kas.

A.Lu­ka­šen­ka opo­zi­ci­jos spren­ di­mą boi­ko­tuo­ti rin­ki­mus įver­ti­no taip: „Tie žmo­nės – bai­liai, ne­tu­ rin­tys ką pa­sa­ky­ti liau­džiai.“ Taip pat jis pri­dū­rė, kad Bal­ta­ru­si­jo­je į rin­ki­mus atei­na ge­ro­kai dau­giau žmo­nių nei Va­ka­ruo­se, to­dėl, pa­ sak jo, ne­ver­ta ti­kė­tis, kad rin­ki­ mai neį­vyks.

Pas mus bal­suo­ja dvi­gu­bai dau­giau žmo­nių nei, pa­vyz­ džiui, Suo­mi­jo­je. Jei­gu ma­žai bal­suo­ ja, va­di­na­si, ne­ti­ki val­džia.

Rin­ki­mų boi­ko­tas

Opo­zi­ci­jos po­li­ti­kai pa­reiš­kė, kad boi­ko­tuos rin­ki­mus. Pa­sak jų, rin­ ki­mai tė­ra far­sas. Esą 2008 m. vy­ ku­sius rin­ki­mus į par­la­men­tą lai­ mė­jo dau­giau­sia A.Lu­ka­šen­kos ša­li­nin­kai. Vis dėl­to opo­zi­cio­nie­riai vy­ lė­si, kad rin­ki­mai neį­vyks, nes į juos ne­su­si­rinks 50 pro­c. rin­kė­jų. Esą tai bū­tų ženk­las A.Lu­ka­šen­ kai, kad jis ne­tu­ri pa­si­ti­kė­ji­mo vi­ suo­me­nė­je. Opo­zi­ci­ja šį kar­tą ne­ra­gi­no žmo­nių ei­ti į gat­ves, bet siū­lė rin­ kė­jams lik­ti na­mie ar­ba va­žiuo­ti į kai­mą žve­jo­ti ir gry­bau­ti.

„Pas mus bal­suo­ja dvi­gu­bai dau­giau žmo­nių nei, pa­vyz­džiui, Suo­mi­jo­je. Jei­gu ma­žai bal­suo­ja, va­di­na­si, ne­ti­ki val­džia. O mū­sų vi­suo­me­nė – są­mo­nin­ges­nė, ji ti­ ki sa­vo per­spek­ty­vo­mis, atei­ti­mi“, – tvir­ti­no A.Lu­ka­šen­ka. Jis tra­di­ciš­kai su sa­vo jau­nė­liu Ni­ko­la­ju­mi atė­jo bal­suo­ti į Bal­ ta­ru­si­jos fi­zi­nės kul­tū­ros uni­ver­ si­te­tą. Pak­laus­tas, už ką bal­sa­vo, A.Lu­ka­šen­ka at­sa­kė: „Vie­na­reikš­ miš­kai už žmo­gų, ku­ris tu­ri gy­ve­ ni­mo pa­tir­ties ir ką nors sa­vo ran­ ko­mis su­kū­rė.“

Rin­ki­mų apy­gar­do­je, ku­rio­je bal­są ati­da­vė ša­lies va­do­vas, kan­ di­da­ta­vo da­bar­ti­nis par­la­men­to de­pu­ta­tas ir vie­nos Mins­ko pri­ va­čios bend­ro­vės dar­buo­to­jas. O čia tu­rė­ję ba­lo­ti­ruo­tis opo­zi­ ci­jos kan­di­da­tai – Jung­ti­nės pi­lie­ čių par­ti­jos pir­mi­nin­kas Ana­to­li­ jus Le­bed­ka ir Bal­ta­ru­si­jos liau­dies fron­to na­rys Jev­ge­ni­jus Ry­ba­ko­vas – sa­vo kan­di­da­tū­ras at­siė­mė. Ste­bės bal­sa­vi­mą

Rin­ki­mus Bal­ta­ru­si­jo­je ste­bė­jo dau­giau kaip 270 ste­bė­to­jų iš Eu­ ro­pos sau­gu­mo ir bend­ra­dar­bia­vi­ mo or­ga­ni­za­ci­jos (ES­BO). Bri­tų už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras Wil­lia­mas Ha­gue pa­reiš­kė, kad rin­ki­mai tu­ri bū­ti skaid­rūs: „Ti­ ki­mės, kad rin­ki­mai bus vyk­do­ mi pa­gal tarp­tau­ti­nius stan­dar­tus ir kad ne­pa­si­kar­tos smur­tas prieš tai­kius pro­tes­tuo­to­jus.“ A.Lu­ka­šen­ka pa­brė­žė, kad ti­ki­ si pa­lan­kaus įver­ti­ni­mo Va­ka­ruo­ se, nors iliu­zi­jų dėl to ne­tu­ri. „Vi­suo­met tu­riu ti­kė­tis to, kas bū­tų ge­riau. Mes ti­ki­mės to, kas bū­tų ge­riau, o kaip bus – pa­ma­ ty­si­me“, – sa­kė Bal­ta­ru­si­jos pre­ zi­den­tas. Jis pri­dū­rė, kad „rin­ki­mai vyks­ ta ne Va­ka­rams, rin­ki­mai – Bal­ta­ ru­si­jo­je ir pa­grin­di­nis jų au­to­rius – bal­ta­ru­sių liau­dis“. „Kaip rin­kė­jai pri­brau­kys bal­ sa­vi­mo ka­bi­no­se, taip, va­di­na­si, ir

bus, – pri­dū­rė jis. – Bet jei­gu ir šį kar­tą kas nors sua­be­jos mū­sų rin­ ki­mais, aš jau ne­be­ži­nau, kaip juos rei­kia reng­ti.“ Ko­men­tuo­da­mas rin­ki­mų ste­ bė­to­jų iš Len­ki­jos pa­reiš­ki­mus, kad rin­ki­mai Bal­ta­ru­si­jo­je vyks­ ta ne­de­mok­ra­tiš­kai, pre­zi­den­tas pa­brė­žė: „Per­duo­ki­te sa­vo len­ kų ste­bė­to­jams: te­gu jie pa­si­mo­ ko iš mū­sų, kaip reng­ti rin­ki­mus, ir te­gu su sa­vo tvar­ka į mū­sų dar­žą ne­len­da. Mes be len­kų po­li­ti­kų iš­ siaiš­kin­si­me, kaip mums kur­ti sa­ vo gy­ve­ni­mą.“ BNS, AFP, „In­ter­fax“, „Deuts­che Wel­le“ inf.

Rin­ki­mų sis­te­ma Bal­ta­ru­si­jo­je Į Bal­ta­ru­si­jos Ats­to­vų rū­mus pre­ ten­da­vo dau­giau kaip 290 kan­di­ da­t ų. Ats­to­v ų rū­mus su­da­ro 110 de­pu­ta­t ų, ku­r ie tie­sio­g iai ren­ka­ mi ket­ve­riems me­tams vien­man­ da­tė­se ma­žo­ri­ta­ri­nė­se apy­gar­do­ se. Kad lai­mė­tų, kan­di­da­tui rei­kia su­rink­ti dau­g iau kaip pu­sę rin­ki­ muo­se da­ly­va­v u­sių rin­kė­jų bal­ sų. Jei nie­kas iš kan­d i­da­tų ne­su­ ren­ka dau­g iau kaip 50 pro­c. bal­ sų, po dvie­jų sa­vai­čių ren­g ia­mas ant­ra­sis rin­k i­mų tu­ras, ku­r ia­me var­žo­si du stip­r iau­si kan­d i­da­tai. Rin­ki­mai pa­skel­bia­mi įvy­ku­siais, jei juo­se da­ly­va­vo pu­sė re­gist­ruo­ tų rin­kė­jų.

Ji feis­bu­ke pa­skel­bė kvie­ti­mą drau­gams, o šie per­siun­tė ki­ tiems drau­gams ir la­bai grei­tai jis kaip vi­ru­sas iš­pli­to. Tie­sa, nors į va­ka­rė­lį at­vy­ko vos 4 tūkst. žmo­nių iš vi­sų Ny­der­lan­ dų, po­li­ci­jai dar­bo ne­trū­ko. Į įvy­ kio vie­tą nu­sku­bė­jęs vie­nas olan­dų nau­jie­nų agen­tū­ros ANP ko­res­pon­ den­tų pa­sa­ko­jo, kad pa­dė­tis pa­si­ ro­džius po­li­ci­jai ta­po ne­val­do­ma. Jau­nuo­liai bu­vo pa­si­pik­ti­nę, kad pa­rei­gū­nai lie­pė jiems skirs­ty­tis. Net­ru­kus už­vi­rė ka­ras. Jau­nuo­liai ėmė mė­ty­ti į pa­rei­gū­nus įvai­rius daik­tus. Jie ap­ga­di­no gat­vė­je esan­ čius au­to­mo­bi­lius ir pa­sta­tus. Pa­sak po­li­ci­jos, ke­li žmo­nės bu­vo su­žeis­ti, iš jų du sun­kiai. Pa­rei­gū­ nai suė­mė ke­tu­ris as­me­nis. O pa­ti va­ka­rė­lio or­ga­ni­za­to­rė sa­vo na­mus pa­li­ko dar penk­ta­die­nį. „Ji feis­bu­ke pa­skel­bė kvie­ti­ mą sa­vo drau­gams, o šie per­siun­ tė ki­tiems drau­gams ir la­bai grei­ tai jis kaip vi­ru­sas iš­pli­to“, – sa­kė Gro­nin­ge­no mies­to, esan­čio ne­to­li Ha­re­no, po­li­ci­jos at­sto­vė Me­la­nie Zwa­ma. Pa­sak pa­rei­gū­nų, paaug­lei pa­skel­bus kvie­ti­mą vir­tua­lio­je erd­ vė­je bu­vo su­kur­tos ke­lios in­ter­ne­to sve­tai­nės, ku­rio­se bu­vo ra­gi­na­ma su­reng­ti ma­si­nį chao­tiš­ką va­ka­ rė­lį. Vie­na­me tink­la­la­py­je or­ga­ni­ zuo­ja­mas va­ka­rė­lis įvar­dy­tas kaip „Pro­ject X Ha­ren“. Tink­la­la­py­ je net bu­vo laik­ro­dis, ku­ris ro­dė iki šios ak­ci­jos pra­džios li­ku­sį lai­ką. Ten pat bu­vo nu­ro­dy­tas va­ka­rė­ lio ad­re­sas ir ra­gi­ni­mas: „Bū­ti­nai at­si­vež­kit drau­gų!“ BNS inf.

19

pirmadienis, rugsėjo 24, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Svajonių knygos“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Susanos Mallery „Kaip iš giedro dangaus“ ir Nijolės Rinkevičiūtės-Gilaitienės „Lotoso žiedas“ knygas.

Susan Mallery. „Kaip iš giedro dangaus“. Visą gyvenimą Heilė Foster gyveno lyg uždaryta. Klausydama tėvo patarimų, ką veikti, kaip rengtis ir net už ko tekėti, ji visiškai susipainiojo. Bet gana! Nuo šiol ji gyvens pagal savas taisykles ir elgsis taip, kaip geros mergaitės paprastai nesielgia! Čia pasirodo Kevinas Harmonas. Keletą dienų jie praleis didžiuliame kabriolete ir jaukiuose viešbučių kambarėliuose... Bus smagu, įsižiebs aistra, netrūks nuotykių. Bent jau Heilė to tikisi, tačiau Kevinas dar nieko nenujaučia... Nijolė Rinkevičiūtė-Gilaitienė. „Lotoso žiedas“ . Dramatiška lietuvaitės istorija. Sušokusi paskutinį mokyklinį valsą Milvina išskrenda pas motinos seserį į Čikagą. Čia jos laukia patogus gyvenimas ir studijos universitete. Per atostogas Milvina su kurso drauge Eva išvyksta pailsėti į Bahamas. Tada ir prasideda didieji išbandymai – merginos patenka į prekiautojų žmonėmis spąstus, bet gražuolei lietuvaitei pavyksta ištrūkti. Po skausmingų išgyvenimų į jos širdį pasibeldžia meilė. Netrukus lotosų žiedų guolyje ji patiria aistros saldumą. Lotosų žiedai tampa Milvinos naujo gyvenimo simboliu.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, spalio 2 d.

PRENUMERATA 2012 M.

KETVIRČIUI –

Išsamesnė informacija www.KL.lt ir Platinimo skyriaus tel. (8 46) 397 714.

51

Lt

Avinas (03 21–04 20). Jūsų žodžiai gali turėti neigiamų padarinių. Tikėtinas konfliktas su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Gali kilti nesutarimų ir su aplinkiniais. Jautis (04 21–05 20). Aplinkiniai gali neįvertinti jūsų svajingumo ir nesutikti su jūsų idėjomis bei idealais. Gyvenime atsiras problemų. Susikaupkite ir pagalvokite, kas jums šiandien svarbiausia. Dvyniai (05 21–06 21). Ginčysitės su aplinkiniams. Nesulauksite pritarimo ir paaiškės, kad kai kurie žmonės išvis nebenori jūsų remti. Kas nors gali jums mesti iššūkį. Pasistenkite būti aktyvus, nes pasyvumas erzins. Vėžys (06 22–07 22). Palanki diena kurti planus, priimti sprendimus. Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Jaučiate, kad sekasi, todėl su viskuo susitvarkote. Liūtas (07 23–08 23). Aplinkiniai trukdys išsakyti savo nuomonę. Galbūt pritrūks jėgų, kantrybės bendraujant su kitais. Be to, jūsų idėjos gali likti neįvertintos. Šiuo metu bus gana sunku objektyviai įvertinti įvykius. Mergelė (08 24–09 23). Nepalanki diena planuoti savo veiksmus ir spręsti svarbius dalykus, nes bus sunku pasirinkti teisingą kelią. Vyresnis už jus arba autoritetingas žmogus nepritars jūsų veiksmams ir sprendimams. Svarstyklės (09 24–10 23). Palanki diena apmąstyti ir kurti naujas idėjas. Daug kalbėsite su aplinkiniais ir aptarinėsite savo mintis. Tikėtina trumpa kelionė ar ypatingas pokalbis telefonu. Skorpionas (10 24–11 22). Kalbėsite įtikinamai. Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Viskas klostosi puikiai ir reikalai juda į priekį. Neišsigąskite lengvo nuovargio. Šaulys (11 23–12 21). Viskas erzins ir pykdys. Galite nesulaikyti savo emocijų, nekontroliuoti elgesio. Bus nelengva išlikti ramiam, atsipalaiduoti ir pamiršti problemas. Vėliau atsiras progų maksimaliai išnaudoti savo kūrybines galimybes. Ožiaragis (12 22–01 20). Labai energingas laikotarpis, tinkamas planams įgyvendinti arba rūpintis turimu verslu. Šiuo metu būsite fiziškai aktyvus. Treniruokitės arba romantiškai praleiskite laiką. Vandenis (01 21–02 19). Viskas užklups vienu metu, bet tai geros naujienos, nes problemų dėl karjeros iškils būtent tada, kai kiti gyvenimo sunkumai bus sprendžiami gana lengvai. Žuvys (02 20–03 20). Ieškosite ko nors neįprasto, kad galėtumėte pritaikyti savo kūrybiškumą. Be to, trokštate pažinti kitus pasaulius ir nerealią meilę. Laukia didžiulė veiklos įvairovė.

TAVO MIESTO NAUJIENOS www.KL.lt

Orai

Paskutinė rugsėjo savaitė Lietuvoje prasideda su nedideliu lietumi ir rudeniška vėsa. Sinoptikų duomenimis, šiandien dieną sušils iki 13–15 laipsnių. Panašūs orai prognozuojami ir antradienį. Naktį temperatūra tesieks 5–6 laipsnius šilumos, dieną bus 13–15 laipsnių šilumos, nesmarkiai palis.

Šiandien, rugsėjo 24 d.

+12

+12

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+14

Šiauliai

Klaipėda

+13

Panevėžys

+12

Utena

+14

7.07 19.14 12.07

268-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 98 dienos. Saulė Svarstyklių ženkle.

Tauragė

+15

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +28 Berlynas +16 Brazilija +24 Briuselis +17 Dublinas +7 Kairas +32 Keiptaunas +18 Kopenhaga +12

kokteilis Šu­nys ne­mėgs­ta pi­pi­rų ir cit­ri­nų? Praė­ju­sią sa­vai­tę pa­tar­ti pa­pra­šė kai­my­ nų šuns suer­zin­ta klai­pė­die­tė Si­gi­ta. „Kaip at­pra­tin­ti kai­my­nų šu­nį ne­gu­lė­ti ant mū­sų ki­li­mė­lio, skir­to ko­joms va­ly­ ti“, – klau­sė skai­ty­to­ja. Anot mo­ters, kai­my­nai tu­ri kud­lo­tą ke­ tur­ko­jį, ku­riuo ne itin rū­pi­na­si. „Kai vie­ nas pa­ts po lau­ką pa­si­trai­nio­jęs šuo pa­ ky­la į ant­rą­jį aukš­tą prie sa­vo šei­mi­nin­ kų du­rų, šie daž­nai už­mirš­ta pa­gal­vo­ti, gal jų ke­tur­ko­jis jau ty­so laip­ti­nė­je. O šu­ nė­kas, kol sa­vi­nin­kai jį pri­si­mins, kaž­ ko­dėl su­si­ran­go ne ant šei­mi­nin­k ų, o ant mū­sų ki­li­mė­lio“, – pik­ti­no­si Si­gi­ta. Be to, mo­te­ris bai­mi­na­si, kad šuo, ku­ ris tur­būt neį­si­vaiz­duo­ja, kaip at­ro­do šam­pū­nas, ga­li tu­rė­ti įvai­rių gy­vių, ku­ rių da­lį gal­būt pa­lie­ka ant ki­li­mė­lio. „Gal kuo nors tą ki­l i­mė­l į iš­tep­t i, kad kud­l ius at­pras­t ų rai­t y­t is prie mū­sų du­rų?“ – tei­ra­vo­si klai­pė­die­tė. „Kok­tei­lio“ skai­ty­to­jai be­re­gint at­sku­bė­ jo į pa­gal­bą, už­vers­da­mi pa­ta­ri­mais. „Si­g i­ta, pa­bars­ty­k i ant ki­l i­mė­l io mal­ tų pi­pi­rų, ge­riau ait­rių­jų (ka­je­no), ir šu­ niui no­ras gu­lė­ti ant ta­vo­jo ki­li­mė­lio praeis“, – pa­ta­rė, ma­tyt, su pa­na­šia bė­ da su­si­dū­ręs skai­ty­to­jas. „Su­si­rask pra­stos ko­ky­bės cit­ri­nų. Sup­ jaus­tyk į pen­kias ar še­šias da­lis ir pa­ lik ant ki­li­mė­lio. Šu­nys ne­mėgs­ta cit­ ri­nų kva­po“, – įsi­t i­k i­nu­si ki­ta „Kok­tei­ lio“ skai­ty­to­ja. Ji taip pat pa­ta­rė ša­lia ki­li­mė­lio pa­dė­ti ac­ to esen­ci­ja su­vil­gy­tą me­džia­gos ga­ba­lą. Šu­ni­nin­kė pa­kvie­tė Si­gi­tą au­gin­ti­niams skir­to­je par­duo­tu­vė­je nu­si­pirk­ti at­bai­ dan­čių purš­ka­lų ar­ba la­še­lių. „Jie nė­ra nuo­din­gi, bet efek­ty­vūs“, – sa­kė mo­te­ ris, tvir­ti­nu­si, kad pa­ti yra nau­do­ju­si.

Vy­tau­to juo­ke­liai Ant ki­li­mė­lio, ku­ris pa­tin­ka kai­my­nų šu­niui, rei­kia pa­bars­ty­ti smeig­tu­kų. Ta­ da jis eis ieš­ko­ti ki­tos minkš­tos vie­tos.

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+17 +21 +11 +12 +18 +14 +20 +25

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+21 +10 +27 +21 +9 +30 +27 +15

Vėjas

5–8 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+14

+13

Marijampolė

Vilnius

+15

Alytus

Vardai Gedvinas, Gedvinė, Gerardas, Rupertas.

rugsėjo 24-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

11

12

11

9

5

10

12

13

11

4

11

16

15

14

5

rytoj

trečiadienį

1624 m. Cho­t i­ne (Čer­ nov­cų sr.) mi­rė Jo­nas Ka­ro­l is Chod­ke­v i­č ius, žy­mus Lie­tu­vos kar­ve­ dys. Gi­mė 1560 m. 1852 m. pran­cū­z ų in­ž i­ nie­rius Hen­ri Gif­fard su­ konst­ra­vo pir­mą pa­sau­ ly­je di­ri­žab­lį. 1896 m. gi­mė gar­s us ame­ri­kie­čių ra­šy­to­jas F. Scott Fitz­ge­rald. 1911 m. gi­mė bū­si­mas SSKP ly­d e­r is (1984– 1985) Kons­tan­ti­nas Čer­ nen­ka.

1950 m. Mask­vo­je gi­ mė Lie­tu­vos ak­to­rė Eg­ lė Gab­rė­nai­tė.

1990 m. Ry­t ų Vo­k ie­t i­ja for­ma­l iai pa­si­t rau­kė iš Var­šu­vos pa­kto. 1993 m. Nel­son Man­de­la pa­ra­gi­no pa­sau­lio vi­suo­ me­nę at­šauk­ti eko­no­mi­ nes ir dip­lo­ma­ti­nes san­ kci­jas prieš PAR. 2004 m. mi­rė gar­s i pran­cū­zų ra­šy­to­ja Fran­coi­se Sa­gan, pa­sau­l i­nę šlo­vę pel­n iu­si pir­muo­ ju sa­vo ro­ma­nu „Svei­ kas, liū­de­sy“, ku­rį pa­ra­ šė bū­da­ma aš­tuo­n io­l i­ kos me­tų.

Pa­lan­go­s brodvėjuje – vai­šių kva­pas Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Šeš­ta­die­nį Pa­lan­ga kve­pė­jo ke­pa­ ma mė­sa, bul­vi­niais bly­nais, ai­dė­ jo nuo dai­nų ir mu­zi­kos. Čia vy­ko „Pa­lan­gos sta­lo“ šven­tė.

Taip J.Ba­sa­na­vi­čiaus gat­vė­je su­sė­ dę prie il­gų sta­lų pa­lan­giš­kiai bei mies­to sve­čiai už­bai­gė ku­ror­to se­ zo­ną ir pa­mi­nė­jo tarp­tau­ti­nę Tu­ riz­mo die­ną. Ši šven­tė iš ki­tų iš­si­sky­rė tuo, kad kur kas ma­žiau pre­kiau­ta daik­tais ir rū­bais, už­tat žmo­nės tu­rė­jo kur pa­ga­ny­ti akis. Ne vie­ ną met­rą nu­si­drie­kė fo­to­me­ni­ nin­kų pa­ro­da, bu­vo ga­li­ma įsi­gy­ti svei­kuo­liš­kų pro­duk­tų bei pa­šok­ ti kar­tu su folk­lo­ro an­samb­lių da­ ly­viais. Vi­są die­ną pa­grin­di­nė­je mies­to gat­vė­je vy­ko kon­cer­tai, lab­da­ros ak­ci­jos, spor­to var­žy­bos.

Kiek­vie­nas ra­do sau įdo­my­bių. Bet svar­biau­sia – vi­si bu­vo so­tūs, nes ne­ma­žai vai­šių bu­vo da­li­ja­ma ne­mo­ka­mai. O ir tos, už ku­rias rei­ kė­jo su­mo­kė­ti, vi­lio­jo. Už di­džiu­lį bul­vi­nį bly­ną ke­pė­ jai pra­šė tik po­ros li­tų ar­ba pen­ kių li­tų už tris bly­nus. Ke­lis li­tus kai­na­vo lėkš­tė char­čio sriu­bos ar­ ba žu­vie­nės. Gar­džiais kva­pais vi­ lio­jo troš­kin­ti ko­pūs­tai su deš­re­lė­ mis, gi­gan­tiš­ki ce­pe­li­nai, ant ža­ri­jų kep­tas ėriu­kas, įvai­rios žu­vys bei gau­sy­bė ki­tų ska­nės­tų. Ša­lia vieš­bu­čio „Prie par­ko“ iš­ kep­tas re­kor­di­nio il­gio – 12 met­rų šaš­ly­kas. Ant ieš­mo bu­vo su­ver­ta apie 20 ki­log­ra­mų mė­sos. Nors die­nos trum­pyn, o žvar­būs orai ne­le­pi­na, Pa­lan­ga pa­si­ren­gu­ si pri­vi­lio­ti lan­ky­to­jų vi­sais me­tų lai­kais. Šeš­ta­die­nį at­si­svei­ki­nę su va­sa­ ra pa­lan­giš­kiai pra­dė­jo ru­dens se­ zo­ną.

Ak­cen­tas: šven­tė­je svar­biau­sia bu­vo so­čiai ir ska­niai pa­si­vai­šin­ti. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

teleloto Nr. 859

Prak­tiš­ki: kai ku­riems šu­nims

ne­rei­kia ki­li­mė­lių, nes jie pa­tys kaip ki­li­mė­liai.

Links­mie­ji tirš­čiai Atei­na vy­riš­kis į Ke­lių po­li­ci­ją ir sa­ko: – Aš va­kar pas jus bu­vau. Pa­ra­šiau pa­ reiš­ki­mą, kad ma­ši­ną pa­vo­gė. – Na ir ko no­ri? – No­riu pa­reiš­ki­mą at­siim­ti. – Ko­dėl? – Ma­ši­na at­si­ra­do – žmo­na bu­vo iš­va­ žia­vu­si sa­vo rei­ka­lų tvar­ky­ti. – Eik lauk! Mes jau va­gis su­ga­vo­me. Čes­ka (397 719; o ko­kių skai­ty­to­jai pa­ta­ri­mų duo­tų, kaip už­til­dy­ti stau­gian­čius į dar­bą išė­ju­sių kai­my­nų šu­nis?)

2012 09 23

§§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 54 830 (1 x 54 830) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 13 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 2 Lt §§ §§ 23 72 37 22 40 73 11 19 28 02 58 06 14 07 71 48 01 53 61 67 62 31 46 08 09 04 45 59 33 30 20 69 36 32 17 §§§ 57 51 35 41 50 §§ §§§ 68 52 63 34 49 §§§ §§§ §§§ 65 56 13 12 39 42 Papildomi prizai: „Citroen C3“ (TV) – Rita Janutienė „Škoda Fabia“ – 0192343 „Fiat Grande Punto“ – 0160105 „Hyundai i20“ – 0332779 1000 Lt – 0226946 Antivirusinės programos „Kaspersky“ 009*439 5 000 Lt (tel. 1634, rugsėjo 17 d.) – Irena Labanienė iš Jonavos 5 000 Lt (tel. 1 634, rugsėjo 17 d.) – Odeta Blaškauskė iš Ignalinos 5 000 Lt (tel. 1634, rugsėjo 17 d.) – Vera Beinorienė iš Zarasų 5 000 Lt (tel. 1634, rugsėjo 17 d.) – Pranas Šauklys iš Palangos 5 000 Lt (tel. 1634, rugsėjo 17 d.) – Daina Juškinskienė iš Panevėžio Kvietimai į TV: 026*737, 006*899, 026*654 Prognozė: Aukso puode bus – 1 000 000 Lt

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.