2012-09-26 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

TREÄŒIADIENIS, RUGsÄ—jO 26, 2012

www.kl.lt

225 (19 526)

A?2š6.162; 6@ ?B4@Ÿ7< #

[NZNV-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 9V[N /VRYVNb`XNV aĂ›

RUBRIKA11

namai

Namų esm ė – ne daik

Teismas grÄ…Ĺžino V.GirĹžadÄ… ÄŻ darbÄ….

Lietuva 7p.

RinkimĹł iĹĄvakarÄ—se Gruzijos prezidentas M.SaakaĹĄvilis gavo antausÄŻ per veidÄ….

SpecialistÄ— pataria: kuo maĹžiau daiktĹł, tuo daugiau ramybÄ—s. MUGĘ „RU

tai ir ne ba

MĹŤsĹł namĹł erdvÄ— yra gyva. Ji daro tiesioginÄ™ ÄŻta kÄ… jo venantiems je gyĹžmonÄ—ms. Svar biausia – tai Ĺžinoti, o kiekvienam daiktui rasti deramÄ… vie tÄ…. paprastai ga Taip lima bĹŤtĹł apibĹŤdin ti jau 5 tĹŤkst. metĹł gy janÄ?iÄ… rytie vuotiĹĄkÄ… aplinkos puo selÄ—jimo filosofijÄ… – feng ĹĄui. Apie tai po kalbis su ĹĄios srities Ĺžinove Ieva Karevi Ä?iene.

Asta Dyko

a.dykovien

DENS SPALVO

vienÄ—

e@kl.lt

– Kas yra

fengĹĄui?

– Tai – moks linkoje esan las ir menas apie apÄ?ias energi jas ir apie jĹł valdymÄ….

S“

– O kas yra daiktĹł stum energija buityje – dymas ÄŻ tam vietas? tikras – Tikrai, ne. FengĹĄui pra mĹŤsĹł didĹžio side jo kraĹĄtovaiz da nuo paskui artÄ— dĹžio, tik ja po, namo. Ta prie konkretaus sklyda Ĺžengiame lizuojame jo ÄŻ jÄŻ, anastruktĹŤrÄ…, kiekvienÄ… erd ÄŻvertiname ď Ž Akcentai: ]N `NX SR[T vÄ™ ir tik pa bV V [\ cĂş V[ skui ieĹĄkome strategi aR_ WR _\ QR niĹł X\ _N PV WN` _V[X ar varpeliai pozicijĹł. VazonÄ—liai aV` _RV XVN aNV] ] Na Na `N XV[ sistemoje ne jokios reikĹĄmÄ—s ĹĄioje TNV XNV] V_ turi. [b `]_Ă?`

– Jei Şmo gus nusi perka jau baigtą namą, jei jis pasta ką begali pakeisti, ty ťui sistemą? tas ne pagal feng– Tada pa dėtį ba. Juk Şmo iťgelbėti gali kōrynės va ną, ku rios turi kōrybinę doneiťnaudoja.

Ĺ iandien priedas

Pasaulis 10p.

ldai

12

Tarp bėdŞių – apsimetėliai

Rugsėjo 28–30 d.

aV XĂ– Ă&#x;`V YRV` aV Ă&#x; `N c\ [N Zb` Â @UbaaR_`a\PX

– [b\a_

Sodo centras „Frezija“ ir KlaipÄ—do valstybinÄ— kolegija s kvieÄ?ia ÄŻ kasmetÄ™ dekoratyviniĹł augalĹł, vaismedĹž rudens gÄ—rybiĹł iĹł ir

MugÄ—s darbo

laikas: V–VI 8.00 –

18.00 VII 8.00 – 16.00

Kaina 1,30 Lt

„Nereikia savÄ™s ÄŻrÄ—minti.“ Aplinkos puoselÄ—jimo ĹžinovÄ— Ieva KareviÄ?ienÄ— apie tai, kad ne tik kiekvienam daiktui, bet ir sau reikia rasti tinkamÄ… vietÄ….

11p.

Pa­grob­ta mergina – nauja mÄŻslÄ— Dai­va Ja­naus­kai­tÄ— d.janauskaite@kl.lt

Klai­pÄ—­dos po­li­ci­ja su­kel­ta ant ko­ jĹł – ieť­ko­ma keis­to­mis ap­lin­ky­bÄ—­ mis din­gu­si 20-me­tÄ— mer­gi­na. Bai­ mi­na­ma­si, ar ji ne­ta­po nu­si­kal­ti­ mo au­ka. Pa­vy­ko pri­si­skam­bin­ti

„„Ap­gau­lÄ—: nea­be­jo­ja­ma, kad mo­kes­Ä?iĹł mo­kÄ—­to­jĹł pi­ni­gai nau­do­ja­mi ir ap­suk­ruo­liams, ku­riems so­cia­li­nÄ—s iť­mo­kos rea­liai ne­prik­lau­so, pa­rem­ti.

To­mo Luk­ťio (BFL) nuo­tr.

IĹĄ pa­ťal­pĹł lobs­tan­tiems ir le­ga­liai ÄŻsi­dar­bin­ti net ne­ke­ti­nan­tiems klai­pÄ—­die­Ä?iams lai­mÄ—s va­lan­dos – be­veik su­skai­Ä?iuo­tos. Uos­ ta­mies­Ä?io val­dĹžia sie­kia da­ly­vau­ti pro­jek­te, ku­rio tiks­las – iĹĄ ap­ si­me­tÄ—­liĹł var­guo­liĹł atim­ti pa­ťal­pas, taip su­tau­py­ti pi­ni­gĹł, o juos skir­ti at­ly­gi­ni­mams di­din­ti. BÄ—­dĹžiĹł sek­liais no­ri­ma „įdar­bin­ti“ ir dau­gia­bu­Ä?iĹł na­mĹł bend­ri­jĹł pir­mi­nin­kus, ir se­niō­nai­Ä?ius.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Re­mia emig­ran­tai

20 mln. li­tĹł – maŞ­daug tiek val­ diť­kĹł pi­ni­gĹł kas­met yra ski­ria­ma vi­siems klai­pÄ—­die­Ä?iams, ku­riems for­ma­liai pri­klau­so so­cia­li­nÄ—s iť­ mo­kos, pa­rem­ti. Mak­si­ma­lus jos dy­dis per mÄ—­ne­sÄŻ – 350 li­tĹł.

PRENUMERATA 2012 M.

KETVIRČIUI –

IĹĄsamesnÄ— informacija www.KL.lt ir Platinimo skyriaus tel. (8 46) 397 714.

51

Lt

4

Pir­ma­die­nÄŻ apie 20.30 val. Tai­ kos pro­spek­te gy­ve­nan­ti 78 me­tĹł klai­pÄ—­die­tÄ— su­ne­ri­mo ne­su­lau­ku­ si grįŞ­tant ÄŻ na­mus duk­te­rÄ—­Ä?ios. Mo­te­ris su­rin­ko 20-me­tÄ—s gi­mi­ nai­tÄ—s Ag­nÄ—s Dir­gÄ—­lai­tÄ—s te­le­fo­ no nu­me­rÄŻ ir iť­gir­do jos iť­si­gan­ du­sÄŻ bal­sÄ…. AgnÄ— ti­ki­no, kad du pa­Şįs­ta­mi vy­rai ÄŻsi­so­di­no jÄ… jÄ—­ga ÄŻ au­to­mo­bi­lÄŻ ir nu­si­ve­ŞÄ— ÄŻ miť­kÄ…. IĹĄ Kau­no ki­lu­si mer­gi­na spÄ—­jo pa­sa­ky­ti, kad vy­rai jos ne­pa­lei­dĹžia. Po­kal­bis ne­ti­kÄ—­tai nu­trō­ko.­

TAVO MIESTO NAUJIENOS www.KL.lt

8

trečiadienis, RUGsėjo 26, 2012

RINKIMŲ ORAKULAS Prieš artėjančius Seimo rinkimus dienraščio „Klaipėda“ skaitytojai kviečiami pademonstruoti savo politinę nuojautą ir spėti, kurie du kandidatai pirmajame ture surinks daugiausia balsų Klaipėdos vienmandatėse rinkimų apygardose.

Int­ri­ga – po­li­ti­nės la­žy­bos

Danės

Baltijos

Marių

Pajūrio

Sergej Bondar (LLRA)

Audronė Barauskienė (KP)

Birutė Boreikina (DP)

Ala Guseva (LŽP)

Aldona Ivoškienė (LPP)

Andrius Burba (LiCS)

Nerijus Čapas (TS-LKD)

Aras Kaikaris (ST)

Ričardas Jovaiša (ST)

Natalja Istomina (TT)

Aivaras Gečas (DDVP)

Genoveita Krasauskienė (DP)

Aloyzas Každailevičius (LSDP)

Algimantas Jarukaitis (LVŽS)

Ligita Girskienė (IP)

Vilma Kvietkauskienė (DDVP)

Algimantas Kirkutis (TVS)

Evaldas Jurkevičius (TS-LKD)

Eligijus Masiulis (LRLS)

Daina Lingienė (RP)

Vytautas Kuklys (DK)

Rita Karpenkienė (RP)

Aleksandr Michailov (LLRA)

Ernestas Lukauskas (LVŽS)

Naglis Puteikis (TS-LKD, IP)

Tamara Lochankina (LLRA) Šarūnas Navickis (LS, IP)

Gintautas Mieleika (LVŽS) Lilija Petraitienė (LSDP)

Pranas Norvilas (TT) Raimundas Palaitis (LiCS)

Lina Šukytė (TT)

Raimundas Paliukas (DP)

Vidmantas Plečkaitis (LiCS)

Danas Paluckas (LSDP)

Rimantas Taraškevičius (LiCS)

Irena Šiaulienė (LSDP)

Gediminas Pocius (IP)

Julija Pliutienė (LLRA)

Audrius Vaišvila (LRLS)

Artūras Šulcas (LRLS)

Artūras Razbadauskas (TT)

Nerijus Stasiulis (LCP)

Vytautas Valevičius (LVŽS)

Edgaras Valeckas (ST) Artūras Žigas (TVS)

Egidijus Rumša (DK) Marius Stankevičius (ST)

Alina Velykienė (LRLS)

Algimantas Švanys (TS)

Pranas Žeimys (TS-LKD)

Benas Šimkus (DP)

Tomas Viluckas (DK)

Rin­kė­jai iš Sei­mo rin­ki­mų ga­li ir už­ si­dirb­ti. Vie­nin­te­ lė są­ly­ga – la­žin­tis, jog dau­giau­sia man­ da­tų iš­ko­vos ne­po­ pu­lia­rios par­ti­jos ir mels­tis, kad jas ly­ dė­tų sėk­mė. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Grįš so­cial­de­mok­ra­tai?

La­žy­bų bend­ro­vė­se šiuo me­tu siū­ lo­ma la­žin­tis, ku­ri iš 18 rin­ki­muo­se da­ly­vau­jan­čių par­ti­jų iš­ko­vos dau­ giau­sia Sei­mo na­rio man­da­tų. Ge­riau­siai ver­ti­na­mi so­cial­de­ mok­ra­tų šan­sai. Koe­fi­cien­tas, kad jie lai­mės rin­ki­mus, yra 1,25. Ki­taip ta­riant, pa­sta­čius 10 li­tų, sėk­mės at­ve­ju pa­vyks lai­mė­ti 12,5 li­to. Ne­ma­žai man­da­tų, bro­ke­rių pro­gno­zė­mis, tu­rė­tų iš­ko­vo­ti Dar­ bo par­ti­ja, Tė­vy­nės są­jun­ga-Lie­tu­ vos krikš­čio­nys de­mok­ra­tai, Tvar­ kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ja. Šiek tiek pra­stes­nius šan­sus, la­žy­ bų bend­ro­vių nuo­mo­ne, tu­ri Li­be­ra­ lų są­jū­dis, Li­be­ra­lų ir cent­ro są­jun­ga, „Są­jun­ga Taip“, „Drą­sos ke­lias“. Są­ jū­die­čių per­ga­lės koe­fi­cien­tas – 8, o ki­tų iš­var­dy­tų par­ti­jų – 10. At­siž­vel­gia į rei­tin­gus

Pras­čiau­sius šan­sus lai­mė­ti Sei­mo rin­ki­mus ir par­la­men­te užim­ti dau­ giau­sia vie­tų tu­ri Res­pub­li­ko­nų par­ ti­ja. Jos koe­fi­cien­tas – 2000. Tai reiš­kia, kad pa­sta­čius 10 li­tų ir šiai par­ti­jai iš­ko­vo­jus dau­giau­sia man­da­ tų, ga­li­ma lai­mė­ti 20 tūkst. li­tų. To­ kie pat šan­sai ir Emig­ran­tų par­ti­jos. Len­te­lės apa­čio­je taip pat ri­kiuo­ ja­si Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­ja,

Vers­las: ar­tė­jant rin­ki­mams ga­li­ma la­žin­tis dėl jų re­zul­ta­tų – spė­ti, ku­

rios par­ti­jos pa­teks į Sei­mą.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­ga, Lie­tu­vos žmo­nių par­ti­ja, Krikš­čio­nių par­ti­ja. Jų koe­fi­cien­tas – 1500. „La­žy­bų koe­fi­cien­tai nu­sta­to­mi at­li­kus iš­sa­mią ana­li­zę – at­si­žvel­

me spor­to var­žy­bų baig­ties koe­fi­ cien­tų“, – juo­ka­vo pa­šne­ko­vas. Ki­ta la­žy­bų bend­ro­vė jau siū­lo la­žin­tis, kaip rin­ki­mai baig­sis Vil­ niaus Nau­ja­mies­čio vien­man­da­tė­ je apy­gar­do­je, ku­rio­je į par­la­men­tą kan­di­da­tuo­ja Sei­mo pir­mi­nin­kė Ire­ na De­gu­tie­nė ir bu­vu­si tei­sė­ja Ne­ rin­ga Venc­kie­nė. La­žy­bų tar­pi­nin­ kų pro­gno­zė­mis, rea­les­nius šan­sus lai­mė­ti rin­ki­mus tu­ri I.De­gu­tie­nė (koe­fi­cien­tas – 1,1). N.Venc­kie­nės per­ga­lės koe­fic­ ien­tas yra 7, o spė­ji­ mo, kad pir­mą vie­tą apy­gar­do­je užims ku­ris nors ki­tas po­li­ti­kas – 4.

La­žy­bų bend­ro­vė ne­ tru­kus ke­ti­na pa­siū­ ly­ti la­žin­tis, kaip po­ li­ti­kams rin­ki­muo­se sek­sis vien­man­da­tė­ se apy­gar­do­se.

Su­si­do­mė­ji­mas tik augs

gia­ma į par­ti­jų rei­tin­gus, gy­ven­to­ jų ap­klau­są, po­li­ti­kų pro­gra­mas“, – tei­gė vie­nos la­žy­bų bend­ro­vės rin­ko­da­ros va­do­vas Skir­man­tas Sta­niu­lis. Ly­de­rė – Sei­mo pir­mi­nin­kė

Ši la­žy­bų bend­ro­vė ne­tru­kus ke­ti­na pa­siū­ly­ti la­žin­tis, kaip po­li­ti­kams rin­ki­muo­se sek­sis vien­man­da­tė­se apy­gar­do­se. „Aiš­ku, paim­si­me tik įdo­mes­nes ko­vas, nes iša­na­li­zuo­ti 71 vien­man­da­tės apy­gar­dos tik­rai ne­ga­li­me, tuo­met ne­be­pa­teik­tu­

„Žmo­nės do­mi­si to­kio­mis po­li­ ti­nė­mis la­žy­bo­mis ir, ma­nau, kad kuo la­biau ar­tės rin­ki­mai, tuo su­ si­do­mė­ji­mas bus di­des­nis“, – tei­ gė S.Sta­niu­lis. La­žy­bų bend­ro­vė­se taip pat ga­ li­ma la­žin­tis, kiek pro­cen­tų dau­ gia­man­da­tė­se apy­gar­do­se su­rinks po­pu­lia­riau­sios par­ti­jos, ku­rios jų įveiks 5 pro­c. bar­je­rą, koks bus rin­ kė­jų ak­ty­vu­mas. Net­ru­kus ke­ti­na­ ma pa­siū­ly­ti ir la­žin­tis, ko­kie bus kon­sul­ta­ci­nio re­fe­ren­du­mo dėl nau­jos ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­ty­ bų Lie­tu­vo­je re­zul­ta­tai.

Stiprinama krovinių logistika Klaipėdoje kuriamas viešasis lo­ gistikos centras pagreitins krovi­ nių gabenimą, leis sutaupyti ne­ mažai milijonų.

PRIZAI NUGALĖTOJAMS: I vieta – 200 litų vertės prekybos centro čekis.

II vieta – 100 litų vertės prekybos centro čekis.

III vieta – 50 litų vertės prekybos centro čekis.

Vardas: Pavardė: Telefonas:

Vakar Klaipėdoje pasirašyta bendrovių „Lietuvos geležinkeliai“ ir „VPA Logistics“ bendradarbiavimo sutartimi duotas startas realiai įgyvendinti kuriamo Klaipėdos viešojo logistikos centro (KVLC) projektą. Jau nuo kitų metų pradžios privačiojo sektoriaus – „VPA Logistics“ – logistikos centras bus naudojamas ir kaip viešosios partnerystės su „Lietuvos geležinkeliais“ objektas. Per keletą metų šalia jo bus pastatytas „Lietuvos geležinkelių“ logistikos centras su dviem šaudyklinių traukinių terminalais šalia „Draugystės“ geležinkelio stoties. KVLC pagreitins ir padidins konteinerinių krovinių gabenimą iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krovos bendrovių ir į jas. Planuojamas KVLC intermodalinio terminalo plotas – 5 ha, kuriame bus įrengta 1600 konteinerių

Projektas: pasirašyta AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB „VPA Logisti­

cs“ bendradarbiavimo sutartis.

saugojimo aikštelė. Projekto vertė – apie 80 mln. litų. Per pirmą projekto vystymo etapą bus naudojamasi „VPA Logistics“ terminalu, kuris pradės veikti jau nuo spalio, jame šiais metais planuojamos papildomos investicijos tiesiant dar vieną geležinkelio atšaką. „Lietuvos geležinkeliai“ šiuo terminalu planuoja pradėti naudo-

Vytauto Petriko nuotr.

tis nuo kitų metų pradžios. Per antrą etapą 2013-aisiais bus parengtas šalia „Draugystės“ geležinkelio stoties pietinėje dalyje esančio būsimo KVLC terminalo techninis projektas. Tais pačiais metais numatoma patvirtinti ir šiaurinėje dalyje šalia minėtos geležinkelio stoties esančios teritorijos detalųjį planą. „Klaipėdos“ inf.

3

trečiadienis, RUGsėjo 26, 2012

miestas Veiks idė­jų mu­gė

Pas­ta­tė sten­dus

Pa­mo­kų me­tu – į par­duo­tu­ves

Di­džiau­sia­me Klai­pė­dos pre­ ky­bos cent­re penk­ta­die­nį ims veik­ti idė­jų mu­gė. Jos or­ga­ni­ za­to­riai ska­tins klai­pė­die­čius su­si­pa­žin­ti, su­pras­ti ir įver­tin­ ti pa­teik­tus su­ma­ny­mus, o idė­ jų au­to­riams pa­dės ras­ti efek­ ty­vių bū­dų joms įgy­ven­din­ti. Idė­jų įgy­ven­di­ni­mo klau­si­mais kon­sul­tuos eks­per­tai.

Pa­si­ren­gi­mas rin­ki­mams į Sei­ mą Klai­pė­do­je įgau­na pa­grei­tį – prie apy­lin­kių su­mon­tuo­ti sten­ dai, ant ku­rių ga­lės rek­la­muo­ tis po­li­ti­kai. Klai­pė­do­je pa­sta­ty­ti 55 to­kie sten­dai. Juos su­mon­ta­ vo sa­vi­val­dy­bės skelb­tą kon­kur­ są lai­mė­ju­si bend­ro­vė, ku­riai už dar­bą bus su­mo­kė­ta be­veik 40 tūkst. li­tų.

Ak­ci­jos „Sug­rą­žin­ki­me vai­kus į mo­kyk­lą“ me­tu ant­ra­die­nį po­li­ci­ jos pa­rei­gū­nai tri­juo­se pre­ky­bos cent­ruo­se su­ti­ko 23 ne­pil­na­me­ čius moks­lei­vius, ku­rie tuo me­ tu pri­va­lė­jo bū­ti pa­mo­ko­se. Vai­ kų am­žius – nuo 13 iki 17 me­tų. Nusp­ręs­ta ap­si­ri­bo­ti ge­ra­no­riš­ ku po­kal­biu su moks­lei­vių tė­vais, ne­bau­džiant už vai­kų ne­prie­žiū­rą.

Žo­lę mieste pjaus prieš Vė­li­nes As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Pie­ti­nės mies­to da­lies gy­ven­to­jai ste­bi­si, kad net ir įsi­bė­gė­jus ru­de­ niš­kiems orams dau­gia­bu­čių kie­ mai kaip tik­rą vi­dur­va­sa­rį sken­di žo­lė­je.

„Mū­sų ra­jo­nas at­ro­do taip, lyg žo­ lė bū­tų ne­šie­nau­ta tris mė­ne­sius. Sa­vi­val­dy­bė yra sky­ru­si lė­šų šiems dar­bams, bet pa­ste­biu, kad na­mų val­dos ne­sku­ba jų at­lik­ti“, – kal­ bė­jo gy­ven­to­jų bend­ri­jos „Ri­fas“ pir­mi­nin­kas Juo­zas Ei­tu­tis. J.Ei­tu­tis ke­lis kar­tus krei­pė­si į na­mų val­das su pra­šy­mu nu­šie­ nau­ti joms pri­klau­san­čius plo­tus, ta­čiau iš­gir­do at­sa­ky­mą, kad nė­ra ko jau­din­tis – žo­lė bus nu­rėž­ta iki lapk­ri­čio 1-osios. „Ko­kie šie­na­vi­mai lapk­ri­tį? Jau da­bar žo­lė tiek pe­rau­gu­si, kad sun­ ku įsi­vaiz­duo­ti, kaip ją nu­pjaus – vaiz­das ten klai­kus. Pa­vy­du, kad abi­pus Ši­lu­tės plen­to pie­vos pui­ kiai nu­šie­nau­tos, prie ki­tų mies­to gat­vių sau­sa žo­lė net su­grėb­ta ir iš­ vež­ta. Tik gai­la, kad ne vi­sur to­kia tvar­ka“, – pa­ste­bė­jo J.Ei­tu­tis.

Bend­ri­jos pir­mi­nin­kas krei­pė­ si į sa­vi­val­dy­bės Mies­to tvar­ky­mo sky­rių, raš­tą iš­siun­tė ir vi­ce­me­rui. Sa­vi­val­dy­bės Mies­to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dė­ja Ire­na Ša­ka­lie­nė ti­ ki­no, kad lei­di­mai tre­čiam šie­na­vi­ mui mies­te yra duo­ti rugp­jū­čio pa­ sku­ti­nę sa­vai­tę.

Juo­zas Ei­tu­tis:

Ko­kie šie­na­vi­mai lapk­ri­tį? Jau da­bar žo­lė tiek pe­rau­gu­ si, kad sun­ku įsi­vaiz­ duo­ti, kaip ją nu­pjaus – vaiz­das ten klai­kus. Pie­vos: be­si­bai­giant rug­sė­jui dau­ge­ly­je uos­ta­mies­čio vie­tų žo­lė te­be­

„Kiek ži­no­me, dau­ge­ly­je mies­ to vie­tų dar­bai jau bai­gia­mi. Na­mų val­dos „Da­nės būs­tas“ ti­ki­no, kad jau vi­siš­kai už­bai­gė dar­bus. „Žar­ dės būs­tas“ pu­sę dar­bų įvei­kė, o Lau­ki­nin­kų gat­vės ra­jo­ne dar­bai taip pat ei­na į pa­bai­gą, kaip ir Vi­tės kvar­ta­le. „Deb­re­ce­no val­do­se“ ža­ da­ma šie­na­vi­mą baig­ti spa­lio pir­

sie­kia ke­lius.

mą­ją sa­vai­tę, nes du treč­da­liai dar­ bų yra baig­ti, ei­lės lau­kia ir „Vin­gio būs­tas“, – aiš­ki­no I.Ša­ka­lie­nė. Pa­sak sky­riaus ve­dė­jos, dar­bai ga­li strig­ti tik dėl to, kad skir­tin­go­se val­ do­se dar­bus at­lie­ka tie pa­tys ran­go­ vai. „Ma­tyt, kol dir­ba­ma vie­no­je vie­to­je, sa­vo ei­lės lau­kia ki­tos te­ri­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

to­ri­jos. Ar­ti­miau­siu me­tu pa­kont­ro­ liuo­si­me, kaip ten se­ka­si, ne­šie­nau­tų vie­tų mies­te ne­tu­rė­tų lik­ti“, – ti­ki­no Mies­to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dė­ja. Vie­nas šie­na­vi­mas mies­to biu­ dže­tui at­siei­na apie 137 tūkst. li­ tų. Per se­zo­ną su­pla­nuo­ja­mos lė­ šos trims šių dar­bų eta­pams.

Kon­tei­ne­riai vamz­džiams ne­truk­dys Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Vi­sai ne­tru­kus Klai­pė­dos kie­mai įgis es­te­tiš­kes­nį vaiz­dą – mies­te bus įreng­ti po­že­mi­niai bei pu­siau po­že­mi­niai kon­tei­ne­riai. Pir­miau­ sia nu­tar­ta iš­siaiš­kin­ti, ar jie ne­ truk­dys po­že­mi­nėms ko­mu­ni­ka­ ci­joms ir jų re­mon­tui.

Ti­ki­ma­si, kad jau ki­tų me­tų Ka­ lė­das su­tik­si­me kur kas tvar­kin­ ges­nia­me mies­te, nes ta­da nees­

te­tiš­kus šiukš­lių kon­tei­ne­rius ant ra­tu­kų tu­rė­tų pa­keis­ti po­že­mi­nės at­lie­kų tal­pyk­los. Iš vi­so mies­te pla­nuo­ja­ma įreng­ti apie 600 to­kių kon­tei­ne­rių, ku­riuos su­tal­pin­ti ža­ da­ma 150-yje aikš­te­lių. Esa­ma nuo­sta­tos, kad nau­jie­ji įren­gi­niai tu­rė­tų at­si­ras­ti ten, kur da­bar sta­to­mi ant­že­mi­niai kon­tei­ ne­riai. Ka­dan­gi kiek­vie­nas po­že­ mi­nis kon­tei­ne­ris bus įkas­tas į že­ mę ne ma­žiau kaip iki po­ros met­rų, jau da­bar lai­kas pa­gal­vo­ti, ar tai pa­da­ry­ti bus įma­no­ma dėl dau­gy­

bės po­že­mi­nių ko­mu­ni­ka­ci­jų: du­ jų, elekt­ros, ši­lu­mos, van­den­tie­kio bei nuo­tė­kų vamz­dy­nų, ry­šių įren­ gi­nių. Kiek­vie­nas jų tu­ri ne vie­no met­ro ap­sau­gi­nę zo­ną. „Klai­pė­da no­ri ei­ti ci­vi­li­zuo­tu ke­liu, kad iš anks­to bū­tų at­lik­ti vi­ si de­ri­ni­mo bei pla­na­vi­mo dar­bai dar prieš pra­de­dant įreng­ti kon­tei­ ne­rius. No­ri­me, kad si­tua­ci­ja bū­tų ver­ti­na­ma adek­va­čiai. Su­si­ta­rė­me, kad lai­ky­si­mės įsta­ty­mų, bet ren­ giant pla­nus ne­per­sis­teng­si­me rei­ ka­lau­da­mi do­ku­men­ta­ci­jos tiek,

kiek sta­tant de­šim­ties aukš­tų na­mą ar po­že­mi­nį ga­ra­žą“, – po pa­si­ta­ri­ mo su šias ko­mu­ni­ka­ci­jas val­dan­čių bend­ro­vių at­sto­vais kal­bė­jo mies­to me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas. Nu­ma­ty­ta, kad pu­siau po­že­mi­ nių kon­tei­ne­rių įren­gi­mas bus pro­ jek­tuo­ja­mas iš­ti­siems kvar­ta­lams. Nusp­ręs­ta, jei­gu po kon­tei­ne­ riu ei­nan­čio­je po­že­mi­nė­je tra­so­je įvyk­tų ava­ri­ja, jos re­mon­tas gul­tų ant kon­tei­ne­rio sa­vi­nin­ko – Klai­ pė­dos re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­mo cent­ro (KRATC) pe­čių.

Dienos telegrafas Tu­riz­mas. Klai­pė­dos tu­r iz­mo ir kul­ tū­ros in­for­ma­ci­jos cent­ras Pa­sau­li­nės tu­r iz­mo die­nos pro­ga pa­ren­gė pro­ gra­mą, ku­r i pa­dės klai­pė­d ie­čiams ir mies­to sve­č iams dau­g iau su­ž i­no­t i apie uos­ta­mies­t į bei jo is­to­ri­ją. Ket­vir­ ta­die­n į nuo 16 ir 17.30 val. or­ga­ni­zuo­ ja­mos eks­k ur­si­jos po Klai­pė­dos uni­ ver­si­te­to Bo­ta­n i­kos so­dą, penk­ta­d ie­ nį (kel­tas 14.30 val.) – eks­kur­si­ja mies­ tie­čiams „Du­bin­g iai – praei­t ies liu­d i­ nin­kas“, šeš­ta­die­n į 12 val. vi­si kvie­čia­ mi rink­t is prie Klai­pė­dos tu­r iz­mo ir kul­tū­ros in­for­ma­ci­jos cent­ro, kur pra­ si­dės eks­k ur­si­ja „Ar pa­ž įs­t i Klai­p ė­ dą?“, 14 val. – Klai­pė­dos ka­r y­bos is­to­ ri­jos klu­bo eks­kur­si­ja po ba­te­ri­ją „Me­ mel-Nord“ Pa­jū­r io re­g io­n i­n ia­me par­ ke, 15 val. – eks­kur­si­ja Pa­jū­rio re­g io­ni­ nio par­ko lan­k y­to­jų cent­re Kark­lė­je. Vi­si ren­g i­n iai ne­mo­ka­m i. Į eks­k ur­si­ jas bū­ti­na išanks­ti­nė re­g ist­ra­ci­ja te­le­ fo­nu (8 46) 412186 ar­ba el. pa­štu tic@ klaipedainfo.lt. Mir­t ys. Va­k ar Ci­v i­l i­nės met­r i­k a­c i­ jos sky­r iu­je už­re­g ist­ruo­tos 10 klai­pė­ die­čių mir­tys. Mi­rė Kos­tė Bal­se­v i­čie­ nė (g. 1918 m.), Na­ta­li­ja By­ko­va (g. 1922 m.), Ade­lė Ra­džiu­vie­nė (g. 1928 m.), Je­ li­za­ve­ta Nuž­no­va (g. 1930 m.), Va­le­ri­ja Var­ne­vi­čie­nė (g. 1936 m.), Pet­ras Ker­ šys (g. 1943 m.), Vin­cas Vai­naus­kas (g. 1946 m.), Vik­tor Va­ni­fa­tov (g. 1951 m.), Pet­ras Rum­šas (g. 1952 m.), Vik­to­ras Šim­kus (g. 1959 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Vin­cas Vai­naus­kas, Va­le­rij Zai­cev, Je­li­ za­ve­ta Nuž­no­va, Jad­vy­ga Za­bie­lie­nė. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ ma Na­ta­li­ja By­ko­va. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 10 mo­te­r ų. Gi­mė 6 mer­gai­tės ir 4 ber­niu­kai. Grei­to­ji. Va­kar iki 18.40 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai su­lau­kė apie 70 iš­ kvie­t i­mų.

4

trečiadienis, rugsėjo 26, 2012

miestas

Tarp bėdžių – apsimetėliai

Komentaras

1

To­kią pa­ra­mą ga­li gau­ ti tie as­me­nys, ku­rių pa­ ja­mos vie­nam šei­mos na­riui per mė­ne­sį ne­vir­ši­ja 350 li­tų. Be to, ver­ti­na­mas ir tu­ri­mas tur­tas, at­si­ žvel­gia­ma į ki­tas są­ly­gas. Šiuo me­tu to­kią pa­ra­mą per mė­ ne­sį gau­na apie 7 tūkst. žmo­nių. Ir sa­vi­val­dy­bės, ir lab­da­ros or­ ga­ni­za­ci­jų at­sto­vai pri­pa­žįs­ta, jog tik­rai ne vi­si žmo­nės, ku­riems ski­ria­ma so­cia­li­nė pa­šal­pa, tu­rė­ tų ją gau­ti. „Mes tik­rai su­lau­kia­me pra­ne­ši­ mų, kad so­cia­li­nių pa­šal­pų ga­vė­jai gy­ve­na ge­riau nei jie nu­ro­do mums pa­teik­tuo­se do­ku­men­tuo­se. Ta­čiau mums rei­kia fak­tų, o ne ap­kal­bų, to­dėl to­kie at­ve­jai, kai išaiš­ki­na­ ma, kad so­cia­li­nę pa­ra­mą žmo­nės ima, nors tu­ri ki­tų pa­ja­mų, nė­ra la­ bai daž­ni“, – pri­pa­ži­no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus ve­dė­ja Aud­ro­nė Lie­sy­tė. Jos tei­gi­mu, daž­niau­siai nu­sta­ to­ma, jog klai­pė­die­čiams pi­ni­ gų at­siun­čia už­sie­ny­je gy­ve­nan­tys gi­mi­nai­čiai, są­skai­to­se pra­gy­ve­ni­ mui jie tu­ri už­tek­ti­nai pi­ni­gų, ku­ rių ne­dek­la­ra­vo, ar­ba gau­na pa­ja­ mų iš ne­le­ga­laus dar­bo. Nus­ta­čius, kad žmo­gaus, gau­ nan­čio so­cia­li­nę iš­mo­ką, pa­ja­mos rea­liai yra di­des­nės nei jis nu­ro­dė, pa­šal­pos mo­kė­ji­mas su­stab­do­mas ir pra­šo­ma grą­žin­ti jau iš­mo­kė­tus pi­ni­gus.

Vy­tau­tas Grub­liaus­kas Klai­pė­dos me­ras

S

Da­vi­nio – pra­ban­gia ma­ši­na

„Mes tik­rai nuo­gąs­tau­ja­me, kad se­no­liai, neį­ga­lie­ji ne­su­sit­var­ko do­ku­men­tų gau­ti pa­ra­mą mais­ tu, o kai ku­rie žmo­nės da­vi­nių at­ siim­ti at­va­žiuo­ja ir pra­ban­gio­mis ma­ši­no­mis“, – so­cia­li­ne ne­tei­sy­be pik­ti­no­si or­ga­ni­za­ci­jos „Ca­ri­tas“ Klai­pė­dos re­gio­no va­do­vė Ra­sa Sen­kie­nė. Ši or­ga­ni­za­ci­ja var­guo­ liams ke­lis kar­tus per me­tus da­li­ja už ES pi­ni­gus pirk­tus mais­to pro­ duk­tus. Kad mais­to da­vi­niai rei­ka­lin­gi ne vi­siems, ro­do ir tas fak­tas, jog ga­vė­jai yra ga­na iš­ran­kūs. „Ne­ ma­ža da­lis žmo­nių at­si­ren­ka, ku­ riuos mais­to pro­duk­tus pa­siim­ ti, o ku­riuos pa­lik­ti. Va­di­na­si, ne taip blo­gai jie gy­ve­na“, – svars­tė pa­šne­ko­vė. „Mais­to ban­ko“ Klai­pė­dos re­ gio­ni­nio pa­da­li­nio va­do­vas Rai­ mon­das Da­nu­pas taip pat ne­slė­pė, jog itin liū­di­na da­vi­nius at­sii­man­ čių žmo­nių skai­čius. Pa­siim­ti pa­ ra­mos mais­tu atei­na apie 70 pro­c. klai­pė­die­čių, ku­riems ji ski­ria­ma. „Sun­ku pa­sa­ky­ti, ko­dėl li­ku­sie­ ji nea­tei­na. Gal jie emig­ra­vo, gal trūks­ta in­for­ma­ci­jos apie da­li­ji­ mą, o gal jiems tie­siog to­kios pa­ ra­mos ne­rei­kia, jiems pa­kan­ka pi­ ni­gi­nės iš­mo­kos“, – sam­pro­ta­vo R.Da­nu­pas. Jis tvir­ti­no, jog ab­so­liu­tin­ti, kad vi­si pa­ra­mos ga­vė­jai yra ap­si­me­ tė­liai, tik­rai ne­ga­li­ma, ta­čiau at­ sklei­dė, jog pa­siim­ti mais­to da­ vi­nių klai­pė­die­čiai at­va­žiuo­ja ir tak­si. „Ta­čiau gal au­to­mo­bi­lį vai­ ruo­ja mo­ters vy­ras ir ją at­ve­žė ne­ mo­ka­mai?“ – smerk­ti ne­sku­bė­jo R.Da­nu­pas. Au­ga pa­šal­pų kar­ta

R.Sen­kie­nė įsi­ti­ki­nu­si, kad so­cia­ li­nes iš­mo­kas tik­rai rei­kia skirs­ty­ti at­sa­kin­giau. To­dėl ji tik svei­kin­tų,

Mįs­lė: mais­to da­vi­nių da­ly­to­jams ne­re­tai ky­la abe­jo­nių, ar tik­rai vi­siems atė­ju­siems pro­duk­tų ši pa­ra­ma rei­ka­lin­ga.

jei Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė da­ly­vau­ tų So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­ nis­te­ri­jos siū­lo­ma­me pi­lo­ti­nia­me pro­jek­te, ku­rio tiks­las yra kont­ro­ liuo­ti iš­mo­kų ga­vė­jus.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

R.Da­nu­pas pri­ta­rė, jog so­cia­li­nės pa­ra­mos skirs­ty­mo tvar­ka tu­rė­tų bū­ti lanks­tes­nė. „Vie­ni su­si­tvar­ ko do­ku­men­tus ir gau­na pa­ra­mą, nors kar­tais ji rea­liai ir ne­prik­lau­ so, o ki­tiems, ku­riems tik­rai rei­kia iš­mo­kų, jos ne­ski­ria­mos, nes pa­ ja­mos nu­sta­ty­tas nor­mas vir­ši­ja pen­kiais li­tais. Tai ne­tei­sy­bė, ku­ rią rei­kė­tų iš­tai­sy­ti“, – įsi­ti­ki­nęs R.Da­nu­pas. Kont­ro­liuo­ja kai­my­nai

Ra­sa Sen­kie­nė:

Kar­tais pa­si­da­ro taip pik­ta, kad no­ri­si iš­ va­žiuo­ti iš Lie­tu­vos. Pyk­tį ke­lia tai, kad ne­są­ži­nin­gi žmo­nės gy­ve­na ge­riau už są­ ži­nin­guo­sius. „Kar­tais pa­si­da­ro taip pik­ta, kad no­ri­si iš­va­žiuo­ti iš Lie­tu­vos. Pyk­ tį ke­lia tai, kad ne­są­ži­nin­gi žmo­nės gy­ve­na ge­riau už są­ži­nin­guo­sius. Pa­ra­ma rei­ka­lin­ga, ta­čiau tam, kad žmo­gus iš nau­jo ka­bin­tų­si į gy­ve­ ni­mą, o ne tam, kad iš pa­šal­pų gy­ ven­tų ir net ne­gal­vo­tų apie le­ga­lų dar­bą. Au­gi­na­me kar­tą, ku­ri taip pat no­rės gy­ven­ti tik iš pa­šal­pų, nes ma­to to­kį tė­vų pa­vyz­dį“, – į atei­tį žvel­gė R.Sen­kie­nė.

A.Lie­sy­tės tei­gi­mu, jei uos­ta­mies­ čio sa­vi­val­dy­bė ga­liau­siai nu­spręs­ tų da­ly­vau­ti pi­lo­ti­nia­me pro­jek­te, ku­rio sie­kis yra tiks­lin­giau skirs­ty­ti so­cia­li­nes iš­mo­kas, pir­miau­sia bū­ tų stip­ri­na­mas bend­ra­dar­bia­vi­mas su Dar­bo bir­ža, Dar­bo ins­pek­ci­ja, Mo­kes­čių ins­pek­ci­ja. „Tik­rai ne­si­no­ri iš­mo­kų mo­kė­ji­ mą nu­trauk­ti tik dėl to, jog kai­my­ nas pra­ne­šė, kad pa­ra­mos ga­vė­jas ne­le­ga­liai dir­ba. Taip su­lauk­si­me ne­ma­lo­nu­mų ir by­lų dėl gar­bės ir oru­mo įžei­di­mo“, – tei­gė A.Lie­ sy­tė. Pi­lo­ti­nis pro­jek­tas, ku­riuo gun­ do­si ir Klai­pė­dos val­džia, nuo me­tų pra­džios vyk­do­mas pen­kio­se ša­lies sa­vi­val­dy­bė­se: Pa­ne­vė­žio, Ak­me­ nės, Ra­sei­nių, Rad­vi­liš­kio, Ši­la­lės ra­jo­nuo­se. Re­zul­ta­tai, anot šių sa­vi­val­dy­bių at­sto­vų, yra tik­rai ge­ri. Ši­la­lės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės So­ cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus ve­dė­ ja Dan­guo­lė Rač­kaus­kie­nė tei­gė, kad šie­met, pa­ly­gin­ti su tuo pa­čiu praė­ju­sių me­tų lai­ko­tar­piu, so­cia­ li­nių pa­šal­pų iš­mo­kė­ta 39 pro­c. ar­ ba maž­daug mi­li­jo­nu li­tų ma­žiau. Ga­vė­jų su­ma­žė­jo 33,8 pro­c.

Pag­rin­di­nė prie­žas­tis, ko­dėl su­ ma­žė­jo so­cia­li­nių pa­šal­pų ga­vė­jų, anot D.Rač­kaus­kie­nės, yra kont­ ro­lė. „Kiek­vie­no­je se­niū­ni­jo­je yra su­ da­ry­ta spe­cia­li ko­mi­si­ja, ku­ri nag­ ri­nė­ja pra­šy­mus skir­ti so­cia­li­nę pa­šal­pą. Se­niū­ni­jo­se žmo­nės vie­ni ki­tus pa­žįs­ta, kai­my­nas tu­ri sė­dė­ti prieš kai­my­ną, to­dėl su­vei­kia žmo­ giš­ka­sis fak­to­rius, są­ži­nė. To­dėl žmo­gus, ku­ris tu­ri ne­le­ga­lių pa­ja­ mų, ne­be­sik­rei­pia dėl pa­šal­pos, nes yra tik­ras, kad ko­mi­si­jos na­riai ži­ no, kur ir kaip jis už­dar­biau­ja“, – aiš­ki­no D.Rač­kaus­kie­nė. Su­gy­ven­ti­nis – vers­li­nin­kas

Pa­ne­vė­žio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės So­ cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus ve­dė­ja Al­do­na Paš­ke­vi­čie­nė pri­pa­ži­no, jog me­tų pra­džio­je kont­ro­liuo­ti pa­šal­ pų ga­vė­jus bu­vo be­pro­tiš­kai sun­ kus dar­bas, ta­čiau da­bar vis­kas jau sto­jo į sa­vo vė­žes. „Sky­riaus dar­buo­to­jai su­lauk­da­ vo ir gra­si­ni­mų, ir kerš­to. Pa­šal­pų ga­vė­jai, ku­riems ne­bes­kir­da­vo­me iš­mo­kų, atei­da­vo su ad­vo­ka­tais“, – pri­si­mi­nė pa­šne­ko­vė. So­cia­li­nių pa­šal­pų ga­vė­jų skai­ čius nuo me­tų pra­džios Pa­ne­vė­žio ra­jo­ne su­ma­žė­jo treč­da­liu. Se­niū­ni­jo­se taip pat su­da­ry­tos ko­mi­si­jos, ku­rios ver­ti­na pra­šy­mus skir­ti so­cia­li­nę pa­šal­pą. Be to, anot A.Paš­ke­vi­čie­nės, kont­ro­liuo­ti ap­ suk­ruo­lius la­bai pa­de­da ir lie­tu­viš­ kas bruo­žas skųs­ti sa­vo kai­my­nus. „Pa­vyz­džiui, pa­skam­bi­na žmo­gus ir pra­ne­ša, kad pa­šal­pą sky­rė­me mo­te­riai, ku­rios su­gy­ven­ti­nis yra vers­li­nin­kas. Paaiš­kė­ja, kad tai tie­ sa. Mo­te­ris ne­nu­ro­dė bend­rai gy­

o­c ia ­l i­nės ap­s au­gos ir dar­ bo mi­n is­te­r i­ja ma­to mu­my­ se vie­ną iš di­d žių­jų sa­v i­val­ dy­bių, ku­r i ga­lė­t ų da­ly­vau­t i pi­lo­t i­n ia­me pro­jek­te ir pa­t i skirs­ty­t i so­cia­li­nes iš­mo­kas, kont­ro­liuo­ti jų ga­ vė­jus. Mi­nis­te­ri­ją ten­kin­tų, jei mes su­ tik­tu­me, kad me­tams Klai­pė­dai so­cia­ li­nėms iš­mo­koms bū­tų ski­ria­ma apie 16 mln. li­tų – tiek, kiek pla­nuo­ja­ma pa­ sta­rai­siais me­tais. Ta­čiau pra­kti­ka ro­ do, kad kas­met skir­tų lė­šų pri­trūks­ta ir jų duo­da­ma pa­pil­do­mai. To­dėl su­ pran­ta­mas mi­n is­te­r i­jos no­ras duo­t i Klai­pė­dai 16 mln. li­tų ir pa­skui ne­be­ suk­ti gal­vos, ta­čiau mes no­ri­me ga­ran­ ti­jų – ar­ba įsi­pa­rei­go­ji­mo, kad pri­t rū­ kus lė­šų jų bū­tų ski­ria­ma pa­pil­do­mai, ar­ba gau­ti apie 19 mln. li­tų, tai yra tiek, kiek fak­tiš­kai rei­kia so­cia­li­nėms iš­mo­ koms. Jei mi­nis­te­ri­ja su šiuo skai­čiu­mi su­tik­tų, ma­nau, mies­to ta­ry­ba be pro­ ble­mų pri­tar­tų sa­vi­val­dy­bės da­ly­va­vi­ mui pi­lo­ti­nia­me pro­jek­te. Svar­biau­sia mū­sų są­ly­ga ta, kad da­ly­va­vi­mas pi­ lo­t i­n ia­me pro­jek­te mies­to biu­d že­tui ne­kai­nuo­tų pa­pil­do­mai. Jei da­ly­vau­ tu­me to­k ia­me pro­jek­te, bū­tų tik­ri­na­ ma, ar so­cia­l i­nes iš­mo­kas tik­rai gau­ na tik tie as­me­nys, ku­riems jos rea­liai pri­klau­so. Ir da­bar yra sig­na­lų, kad iš­ mo­ko­m is pikt­nau­d žiau­ja­ma, ta­čiau ne­bū­čiau tik­ras, kad į to­kius sig­na­lus rea­guo­ja­ma la­bai ope­ra­ty­viai. Jei da­ ly­vau­tu­me pro­jek­te, bū­tu­me suin­te­re­ suo­ti ope­ra­ty­viau rea­guo­ti į to­kius sig­ na­lus, nes kiek­vie­nas su­tau­py­tas li­tas lik­t ų mies­to biu­d že­te ir, ma­nau, pir­ miau­sia to­kie pi­ni­gai bū­tų pa­nau­do­ti so­cia­li­nių dar­buo­to­jų ir ki­tų biu­dže­ti­ nin­kų at­ly­gi­ni­mams di­din­ti. De­ry­bos su So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­ te­ri­ja dėl Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės da­ ly­va­vi­mo pi­lo­t i­nia­me pro­jek­te tik­rai bus tę­sia­mos.

ve­nan­čio as­mens ir jo pa­ja­mų, nors tai pri­va­lo­ma, to­dėl iš­mo­ka jai ne­ bė­ra ski­ria­ma“, – pa­vyz­džiais kal­ bė­jo A.Paš­ke­vi­čie­nė. Pa­ne­vė­žio ra­jo­no val­džia taip pat nu­spren­dė da­liai so­cia­li­nių pa­šal­ pų ga­vė­jų ne­be­duo­ti gry­nų­jų pi­ ni­gų, o pi­ni­gus per­ves­ti par­duo­ tu­vėms, ku­rio­se bė­džiai ga­li pirk­ti vis­ką, iš­sky­rus al­ko­ho­li­nius gė­ri­ mus ir rū­ka­lus. Taip sie­kia­ma, kad var­guo­liai pi­ni­gų ne­pra­ger­tų, už juos nu­si­pirk­tų mais­to. Išmoka – ne al­ko­ho­liui

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nių rei­ka­lų de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Aud­ra Dau­jo­tie­nė tei­gė, jog uos­ta­ mies­ty­je jau se­niai ga­lio­ja pra­kti­ ka pu­sę so­cia­li­nės pa­šal­pos pi­ni­gų per­ves­ti į pre­ky­bos cent­ro kor­te­lę, ku­ria at­si­skai­ty­da­mi pa­ra­mos ga­ vė­jai ga­li nu­si­pirk­ti mais­to, ki­tų pre­kių, tik ne al­ko­ho­lio ir rū­ka­lų, o li­ku­si da­lis iš­mo­ka­ma gry­nai­siais ar per­ve­da­ma į ban­ko są­skai­tą. „Kar­tais, jei rei­kia, pu­sė so­cia­ li­nės pa­šal­pos pi­ni­gų yra ski­ria­ ma įsi­sko­li­ni­mams už ko­mu­na­li­ nes pa­slau­gas ar dar­že­lį pa­deng­ti. Tik­rai ne­ga­li­me bent da­lies pa­šal­ pos pi­ni­gų neiš­mo­kė­ti gry­nai­siais, nes juk žmo­nėms rei­kia pi­ni­gų, pa­ vyz­džiui, au­to­bu­so bi­lie­tui nu­si­ pirk­ti“, – tei­gė A.Dau­jo­tie­nė.

5

trečiadienis, rugsėjo 26, 2012

aktualijos

Re­konst­ruo­s rink­lia­vos po­stą Kas­met ke­lis mi­li­jo­nus li­tų už įva­žia­vi­mą į Kur­šių ne­ri­ją su­ren­kan­ti Ne­rin­gos sa­vi­ val­dy­bė pla­nuo­ja re­konst­ruo­ti Alks­ny­nė­ je esan­tį rink­lia­vos po­stą. As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Per aš­tuo­nis šių me­tų mė­ne­sius už įva­žia­vi­mą į vals­ty­bės sau­go­mą Kur­šių ne­ri­jos na­cio­na­li­nio par­ ko Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­ nist­ruo­ja­mą te­ri­to­ri­ją su­rink­ta 2,6 mln. li­tų. Atei­ty­je į šio ku­ror­to biu­dže­tą tu­rė­tų bū­ti su­rink­ta dar dau­giau lė­šų, nes nuo šiol tiek va­sa­rą, tiek žie­mą įva­žia­vi­mas į ne­ri­ją leng­ vuo­ju au­to­mo­bi­liu kai­nuos vie­no­ dai – 20 li­tų. Anks­čiau žie­mos se­ zo­nu ši rink­lia­va bū­da­vo per­pus ma­žes­nė. Kur konk­re­čiai šios lė­šos bus pa­ nau­do­ja­mos – nė­ra nu­ma­ty­ta, nes jos pa­teks į biu­dže­tą. „Jau yra min­čių, kaip bū­tų ga­li­ ma pa­to­bu­lin­ti Alks­ny­nė­je esan­tį rink­lia­vos po­stą“, – sa­kė Ne­rin­ gos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ jos di­rek­to­rius Al­gi­man­tas Vyš­ niaus­kas. Ne­rin­giš­kiai prieš pen­ke­rius me­ tus rink­lia­vos po­ste įsi­die­gė nau­ją apa­ra­tū­rą, ta­čiau jau da­bar pa­ste­ bi­mi jos trū­ku­mai.

„Juk mes bu­vo­me pir­mie­ji, ku­rie to­kį po­stą ren­gė­me. O ir tech­ni­ka kas­met sens­ta“, – pri­dū­rė A.Vyš­ niaus­kas. Alks­ny­nės po­sto re­konst­ruk­ci­ja at­siė­jo 250 tūkst. li­tų. „Pos­tas jau at­si­pir­ko su kau­pu. O rei­kė­tų pa­gal­vo­ti apie tai, kad srau­tai vis di­dė­ja. Kas bū­tų bu­vę, jei mes tuos pen­ke­rius me­tus bū­ tu­me dir­bę su ka­si­nin­kais?“ – net ne­no­rė­jo įsi­vaiz­duo­ti ad­mi­nist­ra­ ci­jos va­do­vas. A.Vyš­niaus­kas pa­ste­bė­jo, kad atei­ty­je virš rink­lia­vos apa­ra­tų rei­ kė­tų įreng­ti sto­gi­nes, nes kai su­ šlam­pa ku­piū­ros, tech­ni­ka jų neat­ pa­žįs­ta. „Lau­kia­me ke­lio re­konst­ruk­ci­ jos. Ma­ny­čiau, kad po­sto te­ri­to­ri­ ją ga­li­ma bū­tų iš­pla­tin­ti ir pa­da­ ry­ti erd­ves­nę aikš­te­lę. Vie­tos kur plės­tis yra“, – pla­nus dės­tė A.Vyš­ niaus­kas. Sa­vi­val­dy­bės duo­me­ni­mis, per me­tus Ne­rin­go­je ap­si­lan­ko dau­ giau nei 400 tūkst. tu­ris­tų, per­ nai vie­ti­nės rink­lia­vos už įva­žia­ vi­mą į Ne­rin­gą su­rink­ta apie 3 mln. li­tų.

Ne­pa­si­ten­ki­ni­mas: Klai­pė­dos mies­to val­džia skun­džia­si, kad Ma­zū­riš­kių ke­lias la­bai pra­stos būk­lės. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Su­si­kir­to dėl prasto kelio Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Į Klai­pė­dos ra­jo­ną vie­šo­jo trans­ por­to marš­ru­tus or­ga­ni­zuo­jan­ti mies­to sa­vi­val­dy­bė pik­ti­na­si ne­ sut­var­ky­ta inf­rast­ruk­tū­ra. Dau­ giau­sia rū­pes­čių ky­la dėl pra­sto ke­lio Ma­zū­riš­kė­se ir kai ku­rio­se gy­ven­vie­tė­se neį­reng­tų sto­te­lių. Klai­pė­dos ra­jo­no val­džia aiš­ki­ na, kad re­mon­tui ir ženk­lams ne­ tu­ri pi­ni­gų.

Ke­lią ža­da re­mon­tuo­ti Gatvė sun­kiai iš­va­žiuo­ja­ma

Po vie­šo­jo trans­por­to per­tvar­kos į Ma­zū­riš­kes va­žiuo­ja 7 nu­me­riu pa­ žy­mė­tas rau­do­nas au­to­bu­siu­kas. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Trans­ por­to sky­riaus ve­dė­jas Ri­man­tas Moc­kus tvir­ti­no, kad gy­ven­vie­tė­je esan­ti gat­vė, ku­ria va­žiuo­ja vie­ša­ sis trans­por­tas, la­bai pra­sta. „Prak­tiš­kai žvyr­ke­lis. Dėl pra­sto ke­lio ne tik lė­čiau va­žiuo­ja au­to­ bu­siu­kas, bet ir ky­la pa­vo­jus ke­lei­ vių sau­gu­mui. Tai pro­ble­miš­kiau­ sia vie­ta šiuo me­tu“, – pa­brė­žė R.Moc­kus. Pa­sak ve­dė­jo, vie­ša­jam trans­por­tui ne­pri­tai­ky­tos ir to­liau už Kark­lės esan­čios gy­ven­vie­tės. Jo­se trūks­ta sto­te­lių. „Ga­lė­tu­me pra­tęs­ti 24 marš­ru­ tą „Uni­ver­si­te­to sto­te­lė – Kark­lė“, bet ne­ga­li­me. Ne­sut­var­ky­ta inf­ rast­ruk­tū­ra. Prob­le­mų ky­la dėl sto­ te­lių. Mes sa­vo da­lį su­si­tvar­ko­me. No­rė­tu­me, kad ir ra­jo­no sa­vi­val­dy­ bė įdė­tų sa­vo in­dė­lį. Tai juk jų te­ri­ to­ri­ja“, – tvir­ti­no R.Moc­kus. Tvar­ka­raš­čiai – ant stul­po

Pinigai: 250 tūkst. li­tų kai­na­vęs rink­lia­vos už įva­žia­vi­mą į Ne­rin­gą po­

stas jau pra­šo­si nau­jo­vių.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

lės trūks­ta prie Olan­do Ke­pu­rės, ne vi­sur jos įreng­tos ir ke­ly­je į Ma­ zū­riš­kes. G.Ne­niš­kis tvir­ti­no, kad ra­jo­no te­ri­to­ri­jo­je kai kur au­to­bu­ so tvar­ka­raš­čiai yra įreng­ti ant ki­ to ženk­lo. „Tik pa­si­bai­gia mies­to te­ri­to­ri­ja – ir pra­si­de­da pro­ble­mos. Kai kur si­tua­ci­ja ne­si­kei­čia vi­sus me­tus. Gal ki­tą­met kas nors pa­si­keis, kai bus pa­tvir­tin­tas nau­jas biu­dže­tas“, – vy­lė­si di­rek­to­rius.

Pa­sak vie­šo­sios įstai­gos „Klai­pė­ dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ di­rek­ to­riaus Gin­ta­ro Ne­niš­kio, sto­te­

Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Sta­ty­bos ir ke­lių prie­žiū­ros sky­ riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Vio­le­ ta Braz­laus­kie­nė aiš­ki­no, kad šiuo

Gin­ta­ras Ne­niš­kis:

Tik pa­si­bai­gia mies­to te­ri­to­ri­ja – ir pra­si­de­ da pro­ble­mos.

me­tu lė­šų sto­te­lėms įreng­ti nė­ra. Tai bus pa­da­ry­ta ki­tą­met. „Me­tai bai­gia­si. Ne­be­tu­ri­me pi­ ni­gų nau­jiems ženk­lams. Įreng­ ti sto­te­les pla­nuo­ja­me ki­tą­met“, – ko­men­ta­vo V.Braz­laus­kie­nė. Su­dė­tin­ges­nė si­tua­ci­ja dėl Ma­zū­ riš­kių ke­lio. Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­ val­dy­bės Sta­ty­bos ir ke­lių prie­žiū­ ros sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Kris­ti­na Jo­ku­bai­ty­tė tvir­ti­no, kad su­re­mon­tuo­ti jį ka­pi­ta­liai trūks­ ta lė­šų. Anot jos, šie­met Send­va­rio se­niū­ni­jai ke­liams pri­žiū­rė­ti bu­vo skir­ta 88 tūkst. 400 li­tų. Šios lė­šos ski­ria­mos pa­gal tris ro­dik­lius – 50 pro­c. pa­gal gy­ven­

to­jų skai­čių, ki­ta da­lis – pa­gal že­ mės ūkio naud­me­nų plo­tą ir tu­ri­ mus ke­lius. K.Jo­ku­bai­ty­tė pa­brė­žė, kad Send­va­rio se­niū­ni­jai be mi­nė­tų pi­ni­gų skir­ta dar pa­pil­do­mų lė­šų – 20 tūkst. li­tų. Už šiuos pi­ni­gus bus su­re­mon­tuo­tos mi­nė­to ke­lio pra­ sčiau­sios vie­tos. Pi­ni­gų ski­ria­ma per ma­žai

Šie­met Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­ dy­bė ke­lių prie­žiū­rai ga­vo 2 mln. 17 tūkst. li­tų. „Aki­vaiz­du, kad pi­ni­gų vi­siems ke­liams su­tvar­ky­ti neuž­ten­ka. Yra pa­tvir­tin­ta, kad pir­me­ny­bę tu­ri­ me skir­ti pa­grin­di­nėms mies­to ir mies­te­lių gat­vėms“, – aiš­ki­no vy­ riau­sio­ji spe­cia­lis­tė. K.Jo­ku­bai­ty­tė pri­pa­ži­no, kad Ma­zū­riš­kių ke­lią, ku­riuo skun­ džia­si mies­to sa­vi­val­dy­bė, rei­kia re­mon­tuo­ti. Anot jos, per­nai gal­ vo­ta reng­ti jo tech­ni­nį pro­jek­tą, bet tam pri­trū­ko pi­ni­gų. Da­bar jį ža­da reng­ti pa­ti bend­ruo­me­nė. Vy­riau­sio­sios spe­cia­lis­tės tei­gi­ mu, pro­ble­mų ky­la ne tik dėl šio, bet ir ki­tų ke­liu­kų. Iš dau­giau nei 1 tūkst. 68 kv. ki­lo­met­rų vi­sų ra­jo­ no sa­vi­val­dy­bei pri­klau­san­čių ke­lių as­fal­tuo­ti tė­ra 16 pro­c., ta­čiau da­lis pa­sta­rų­jų jau yra su­si­dė­vė­ję. Skai­ čiuo­ja­ma, kad su­tvar­ky­ti žvyr­ke­ lius kai­nuo­tų apie 300 mln. li­tų. Ma­zū­riš­kių ke­liui iš pa­grin­dų su­tvar­ky­ti rei­kė­tų apie 2 mln. 426 tūkst. li­tų. „Si­tua­ci­ja mū­sų ne­ten­ki­na, ta­ čiau, kiek už­dir­ba­me, to­kius ke­lius ir tu­ri­me“, – tei­gė K.Jo­ku­bai­ty­tė. Ra­jo­ne gy­ve­nan­tiems žmo­nėms ji pa­ta­rė dek­la­ruo­ti čia sa­vo gy­ve­ na­mą­ją vie­tą, nes nuo to pri­klau­so ir lė­šos, ski­ria­mos ke­lių prie­žiū­rai.

6

trečiadienis, rugsėjo 26, 2012

nuomonės

Pra­žū­tin­gas gy­ve­ni­mas sko­lon

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Kai KGB šlei­fas ne­gniuž­do Stasys Gudavičius

L

ie­tu­vos pa­dan­gę su­dre­bi­no tik­ras ar ta­ria­mas skan­da­las dėl Kri­m i­na­l i­nės po­l i­c i­jos biu­ro va­do Al­g ir­do Ma­to­nio bu­vu­sio dar­bo so­vie­tų sau­gu­mo ins­ti­ tu­ci­jo­je KGB. Pa­ban­dy­kim pa­nag­ri­nė­ti ob­jek­ty­viai, ar tik­rai ši is­to­ri­ja ga­li bū­ti va­di­na­ma skan­da­l in­ga. Vie­na ver­tus, nau­jie­na aki­vaiz­di – po to, kai in­ter­ne­to pus­la­py­je kgbveik­ la.lt pra­dė­ta skelb­t i bu­v u­sių so­v ie­t ų sau­g u­mo ins­t i­t u­ci­jos bend­ra­dar­bių ir agen­t ų są­ra­šus, na­t ū­ra­lu, kad tarp jų at­si­ra­du­si A.Ma­to­nio pa­var­dė ta­po vi­suo­me­nės dė­me­sio ver­ta ži­nia. Jos nu­ty­lė­ti nie­kaip ne­ga­li­ma.

Da­bar­ti­nis „skan­da­las“ nė­ra joks di­de­lis skan­ da­las. Tik dar vie­nas pa­ triukš­ma­vi­mas vi­suo­ met jaut­ria KGB te­ma. Tuo la­biau kad ofi­cia­lio­se iki šiol vie­ šai priei­na­mo­se Kri­m i­na­l i­nės po­l i­ci­ jos biu­ro va­do­vo biog­ra­fi­jo­se nė­ra nė žo­d žio apie 1987–1991 m. veik­lą KGB. Pa­si­tei­si­n i­mai, esą po­l i­ci­n in­kas ne­ pri­va­lo ofi­cia­l io­je biog­ra­fi­jo­je ra­šy­t i tų dar­b o­v ie­č ių, ku­r ios ne­su­si­ju­sios su po­l i­ci­ja, skam­ba neį­ti­k i­na­mai. KGB bu­vo rep­re­si­nė ins­t i­t u­ci­ja ir nu­ slė­pi­mas nuo vi­s uo­me­nės, kad jo­ je dir­bai, ga­l i bū­t i su­pras­tas ne­vie­na­ reikš­m iš­kai. A.Ma­to­n io at­ve­ju taip ir at­si­ti­ko. Ki­ta ver­t us, nė­ra pa­g rin­do ne­t i­kė­t i A.Ma­to­nio ir jo tie­sio­g i­nių vir­ši­nin­k ų paaiš­k i­n i­mais, kad „tam, kam rei­k ia“, bu­vo ži­no­mas fak­tas apie šio po­l i­ci­ nin­ko dar­bą KGB. Štai iš­trau­ka iš 1999 m. rug­sė­jo 8-osios Lie­t u­vos aukš­tes­n io­jo ad­m i­n ist­ra­ci­ nio teis­mo iš­va­dos: „A.Ma­to­n iui ne­ tai­k y­t i­n i įsta­t y­mo „Dėl SSRS vals­t y­ bės sau­g u­mo ko­m i­te­to ver­t i­n i­mo ir šios or­ga­n i­za­ci­jos dar­buo­to­jų da­bar­ ti­nės veik­los“ 2 straips­ny­je nu­ma­ty­t i ap­ri­bo­ji­mai. A.Ma­to­nis, po 1990 m. ko­ vo 11 d. dirb­da­mas KGB, vyk­dė Lie­tu­ vos Res­pub­l i­kos val­d žios pa­rei­g ū­nų pa­ve­di­mus, su­tei­kė jiems vi­są tu­ri­mą ver­tin­gą in­for­ma­ci­ją apie KGB veik­lą ir vei­kė Lie­t u­vos Res­pub­l i­kos la­bui.“ Tai­g i, vis­kas tei­sė­ta.

Ja­ni­na Ba­či­liū­nai­tė-Os­ter­maier

V

o­k ie­t i­j o­j e pa­s kelb­tas Kons­t i­t u­c i­n io teis­m o spren­di­mas dėl eu­ro gel­ bė­ji­mo są­ly­gų ir ga­li­my­bių ne­nu­ra­mi­no vo­kie­čių. Sa­vait­raš­tis „Die Zeit“ pir­ma­ja­me sa­vo pus­la­ py­je pa­tei­kė sep­ty­nis klau­si­mus po­ li­ti­kams ir ša­lies pi­lie­čiams. Ar pri­va­lo vo­kie­čiai už vi­sus mo­ kė­ti? Ar eu­ras da­bar yra sau­gus? Ko­dėl tei­sė­jai sa­ko „taip“ gel­bė­ji­ mo skė­čiui ir ką reiš­kia jų „bet“? Ką tuo lai­mė­jo kanc­le­rė? Ar Grai­ ki­ja ir Co da­rys su­gle­bu­sias re­for­ mas? Ar teis­mas prieš po­li­ti­kus nu­si­len­kė? Ar tau­ta tu­rės tei­sę bal­ suo­ti pa­ti? Į kiek­vie­ną šį klau­si­mą yra at­sa­ ky­mas. Aiš­ku tik vie­na, jog teis­ mas eu­ro gel­bė­ji­mo fon­dui at­vė­rė ke­lią. Lai­kas pa­ro­dys, ar tai tei­sin­ ga kryp­tis, ar tie­siog tai bu­vo vie­ na iš ga­li­my­bių teis­mo spren­di­mu pra­tęs­ti eu­ro gy­va­vi­mą. Ko ge­ro, šian­dien nie­kas ne­siim­ tų spręs­ti, kas iš tik­rų­jų yra ge­ riau glo­ba­liai Eu­ro­pai ir konk­re­čiai kiek­vie­nai jos vals­ty­bei. Po­li­ti­kai šne­ka, šyp­so­si ir už­si­ mirš­ta svai­gu­ly. To­kia jau jų da­lia. Pi­lie­čiai gy­ve­na sa­vo gy­ve­ni­mus ir skai­čiuo­ja sa­vo už­dirb­tus pi­ni­gus. Vo­kie­ti­jos pi­lie­čiai, ži­no­ma, no­ rė­tų ra­my­bės. Bet kai tą ra­my­bę drums­čia at­vy­kė­liai, pa­si­da­ro ne­ jau­ku. Štai prieš ke­lias die­nas Vo­kie­ti­jos vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja pa­skel­bė, jog nuo sau­sio iki rugp­jū­čio Vo­kie­ ti­ja su­tei­kė prie­globs­tį 33 284 žmo­ nėms, t.y. 5005 dau­giau nei prieš

Neat­sa­kin­gos po­li­ti­ kų kal­bos la­bai daž­ nai pi­lie­čius ver­čia mo­kė­ti di­džiau­sią kai­ną už sa­vo ge­ro­vę.

O kiek pi­ni­gų lie­ka ki­toms ša­lies gy­ven­to­jų reik­mėms? Na, re­gis, kur jau kur, bet ge­ro­vės vals­ty­bė­ je Vo­kie­ti­jo­je svei­ka­tos ap­sau­ga yra pa­vy­dė­ti­na. Ta­čiau gy­dy­to­jai ir li­ go­nių ka­sos ne­su­ta­ria dėl pa­slau­gų ap­mo­kė­ji­mo. „Die Zeit“ pa­skel­bė la­bai įdo­mią praė­ju­sių me­tų pir­mo pus­me­čio sta­tis­ti­ką. Pa­gal ap­mo­ kė­ji­mą gy­dy­to­jai iš­si­dės­to taip: ne­fro­lo­gai, he­ma­to­lo­gai ir on­ko­lo­ gai, ra­dio­lo­gai, gast­roen­te­ro­lo­gai, of­tal­mo­lo­gai, chi­rur­gai, or­to­pe­ dai, pe­diat­rai, uro­lo­gai, odos li­gų, šei­mos gy­dy­to­jai (tarp jų ir in­ter­ nai), psi­chiat­rai ir psi­cho­te­ra­peu­ tai. Tai­gi net ir Vo­kie­ti­jo­je me­di­kų ir ypač gy­dy­to­jų ap­mo­kė­ji­mas už dar­bą yra at­vi­rai dis­ku­tuo­ja­mas. O Tiu­bin­ge­ne vais­ti­nin­kai su­ren­ gė ke­lių va­lan­dų įspė­ja­mą­jį strei­ką, po ku­rio už vais­tą, pa­ra­šy­tą re­cep­ te, mo­kė­si­me 1 eu­ru bran­giau. Vie­šu­mo­je ne­si­liau­ja tos pa­čios kal­bos: eu­ro kri­zė, sko­los, eu­ro

gel­bė­ji­mas. Ir kas be­pri­si­me­na ES su­tar­tį, ku­rio­je pa­tvir­tin­tas punk­ tas, jog vals­ty­bių fi­nan­sa­vi­mas yra nu­si­žen­gi­mas? Vie­šu­mo­je sklan­do ir to­kia nuo­ mo­nė, jog kiek­vie­nas gel­bė­ji­mas yra nau­jas, ne­pa­gei­dau­ti­nas pa­vo­ jus. Ir ne kam nors, o pa­tiems pi­ lie­čiams, jų gy­ve­ni­mams, ku­rių at­spa­ros taš­kas tu­rė­tų bū­ti tik de­ mok­ra­ti­ja. Mums vi­siems tu­rė­tų už­tek­ti vie­tos po sau­le su są­ly­ga, jog kiek­ vie­nas esa­me at­sa­kin­gas už sa­vo li­ ki­mą. Ir to­dėl neat­sa­kin­gos po­li­ ti­kų kal­bos la­bai daž­nai pi­lie­čius ver­čia mo­kė­ti di­džiau­sią kai­ną už sa­vo ge­ro­vę. La­bai ge­ras to pa­vyz­dys – bu­vu­ sio Vo­kie­ti­jos pre­zi­den­to Chris­ tia­no Wulf­fo žmo­nos Bet­ti­nos lei­ džia­ma kny­ga „Ana­pus pro­to­ko­lo“. Spau­da mir­ga is­to­ri­jo­mis apie šią po­rą. Bet ar 598 die­nos bu­vo tas lai­kas, kai pre­zi­den­tas, bū­da­mas aukš­čiau­sio­se uži­ma­mo­se pa­rei­ go­se, tu­rė­jo taip skan­da­lin­gai pa­ si­trauk­ti? Dar vi­sai ne­blo­gai tur­būt pa­ me­na­te bu­vu­sį Vo­kie­ti­jos kanc­le­rį Ger­har­dą Schröde­rį, ku­ris po pra­ lai­mė­tų Bun­des­ta­go rin­ki­mų pa­ su­ko į du­jų vers­lą Ru­si­jos link. Štai da­bar jo žmo­na Do­ris SchröderKöpf, žur­na­lis­tė, pa­su­ko į po­li­ti­ką. Ir ki­tą­met vyk­sian­čiuo­se Že­mu­ti­ nės Sak­so­ni­jos že­mės rin­ki­muo­se so­cial­de­mok­ra­tų są­ra­še no­ri da­ly­ vau­ti rin­ki­muo­se. Kaip ra­šo „Die Zeit“, jos stra­te­gi­ja yra bū­ti ma­ žes­ne, nes kai esi že­mai, ma­žiau kren­ti. Auk­si­nė tai­syk­lė. Sun­ku pa­ sa­ky­ti, ar ji neuž­si­mirš per il­gą rin­ ki­mų ma­ra­to­ną. Gy­ve­ni­me juk nu­ tin­ka vi­saip. Gy­ve­ni­mas sko­lon anks­čiau ar vė­liau su­žlug­do. Ir po­li­ti­kus, ir vals­ty­bes. Neap­mo­kė­tas są­skai­tas vi­sa­da ten­ka ap­mo­kė­ti – jei ne sa­ va ki­še­ne, tai sa­va gar­be.

Atgarsiai

Bu­hal­te­ri­jų cent­ra­li­za­vi­mas pa­tirs fias­ko A.Dy­ko­vie­nė. „Bu­hal­te­rius va­rys į gat­vę?“, „Klai­pė­da“, 2012 09 25 Pa­si­žiū­rė­ki­te, kaip dir­ba bu­hal­te­rės UA­Buo­se, kur yra ma­sė są­skai­tų. O ką tu­ri veik­ti bu­hal­te­rė mo­kyk­lo­je? Nuo sau­sio 1 d. įsi­ga­lios įsta­ty­mas, kad vi­si bu­hal­te­riai pri­va­lės bū­ ti ates­tuo­ti. Kaip ma­no­te, kiek bu­ hal­te­rių mo­kyk­lo­se su­ge­bės iš­lai­ky­ ti pro­fe­si­nius eg­za­mi­nus? Jei bus 1 pro­c., bus šau­nu. Nor­ma­lus bu­hal­ te­ris nie­ka­da neis dirb­ti į mo­kyk­lą, nes ten nė­ra dar­bo apim­čių, va­di­na­ si – nė­ra ga­li­my­bės už­si­dirb­ti.

per­tais. Da­bar ra­tas ap­si­su­ko, ir vėl iš nau­jo... Ky­la klau­si­mas, kam tai nau­din­ga? Kad įsta­ty­mai, po­ tvar­kiai prii­ma­mi sku­bo­tai, slap­ ta, ne­svars­čius ir ne­paaiš­ki­nus pliu­sų ir mi­nu­sų, ne­krei­piant dė­ me­sio į mies­tie­čių pro­tes­tus, prie to jau bai­gia­me pri­pras­ti. Kas čia vyks­ta? Kas ver­da tą neaiš­kių, at­ seit nau­din­gų re­for­mų ka­ti­lą? La­ bai no­rė­tų­si pa­ma­ty­ti pa­sku­ti­niu me­tu mies­te vyks­tan­čio ba­la­ga­no au­to­rius. Pa­si­ro­dy­ki­te!!!

Ir dar

vi

***

***

Prieš de­šimt me­tų da­rė at­virkš­ čiai, ir sa­kė, kad taip nau­din­giau, tau­piau, ir rė­mė­si už­sie­nio eks­

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

me­tus. Di­džiau­sios pa­bė­gė­lių gru­ pės yra iš Af­ga­nis­ta­no (4781), Ira­ko (3517) ir Si­ri­jos (2963). 6162 pra­šy­to­jai iki šiol kaip pa­ bė­gė­liai dar ne­pri­pa­žin­ti. Bū­tent pa­bė­gė­liai iš mu­sul­mo­ niš­kų ša­lių šio­mis die­no­mis žy­ giuo­ja per Vo­kie­ti­ją ir spa­lio 3-ią­ją, Vo­kie­ti­jos vie­ny­bės die­ną, jie no­ ri žy­giuo­ti Ber­ly­ne. Pa­bė­gė­liai rei­ ka­lau­ja ir dau­giau pri­vi­le­gi­jų. Jie jau ne­be­no­ri pa­ra­mos gau­ti mais­ to pro­duk­tais ir vie­to­je jų rei­ka­lau­ ja pi­ni­gų. Jie jų gaus.

***

Slū­lau iš­mes­ti į gat­vę vi­sus kom­ piu­te­rius ir bu­hal­te­ri­nes pro­ gra­mas, grą­žin­ti skai­ty­tu­vus bei

Bu­hal­te­ris

***

Bus ei­li­nis pi­ni­gų iš­plo­vi­mas. Ne­ si­ti­ki­me jo­kio lė­šų tau­py­mo. Rei­kės nau­jos pro­gra­mos, bu­hal­te­ri­nė fir­ ma ir­gi bus sa­viš­kių. Po po­ros me­tų val­džia nu­spręs, kad cent­ra­li­zuo­ ta bu­hal­te­ri­ja ne­pa­sit­vir­ti­na. Ir vėl vis­kas iš pra­džių. Be­je, prieš 2 me­ tus Jo­na­va bu­vo at­si­sa­kiu­si bu­hal­ te­rių, ne­pa­si­tei­si­no. Tik­rai vie­tos laik­raš­ty­je straips­nį skai­čiau. Dia­na Por­ta­lo kl.lt skai­ty­to­jų ko­men­ta­rai

750

reklamos skyrius: 397 „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

397 728

telefonas@kl.lt

Į dar­bą – pu­sant­ros va­lan­dos

Kas ga­li paaiš­kin­ti, ko­dėl vi­sa­da val­džia tu­ri su­ga­din­ti tai, kas bu­ vo ge­rai? Anks­čiau iki dar­bo va­di­ na­mo­jo­je tre­čio­jo­je po­lik­li­ni­ko­je iš na­mų Tau­ra­lau­ky­je va­žiuo­da­ vau 15 min., o da­bar ten­ka už­truk­ ti 40 min. Tau­ra­lau­ky­je į sep­tin­tą au­to­bu­siu­ką įli­pu ant­ro­je sto­te­lė­ je, jis bū­na jau be­veik pil­nas, nė­ra, kur at­si­sės­ti. Pas­kui prie li­go­ni­ nių mies­te­lio tu­riu lauk­ti, kol at­ va­žiuos ki­tas au­to­bu­sas. Pra­ne­šė, kad daž­niau kur­suos 14-o marš­ ru­to au­to­bu­sai, ta­čiau jie va­žiuo­ ja lė­čiau nei „mik­riu­kai“, to­dėl į dar­bą tik­rai grei­čiau ne­nu­si­gau­ siu. Man per di­de­lė pra­ban­ga yra su­gaiš­ti pu­sant­ros va­lan­dos nu­va­ žiuo­ti į dar­bą ir iš jo grįž­ti na­mo. Neg­ra­žu taip sa­ky­ti, bet tik­rai jau bai­giu pra­keik­ti tuos, ku­rie su­gal­ vo­jo vie­šo­jo trans­por­to re­for­mą. Ja­ni­na

Bė­ga drung­nas van­duo

Vi­są sa­vai­tę na­muo­se iš čiau­ po vie­toj karš­to bė­ga drung­nas van­duo. Skam­bi­nau na­mo ši­lu­ mos ūkio pri­žiū­rė­to­jams, ža­dė­ jo su­tvar­ky­ti, bet jau ke­lios die­ nos jo­kių tei­gia­mų po­ky­čių nė­ra. Ir ko­dėl aš kiek­vie­ną mė­ne­sį tu­riu mo­kė­ti už šil­dy­mo sis­te­mų eksp­ loa­ta­ci­ją, jei ta­da, kai rei­kia kaž­ ką pa­tvar­ky­ti, nie­ko nė­ra da­ro­ ma? Pik­ta ne tik dėl to, kad gal­vą ten­ka plau­ti drung­nu van­de­niu, bet ir to­dėl, kad už jį rei­kės mo­ kė­ti kaip už karš­tą. Ste­fa

Bi­jo šil­dy­mo se­zo­no

Ne­se­niai vie­na­me in­ter­ne­to po­ rta­le skai­čiau, kad Ry­go­je jau pra­ dė­tas šil­dy­mo se­zo­nas. Iki šiol ne­ga­liu at­si­gau­ti nuo šo­ko – ne­ jau vi­sai žmo­nės iš­pro­tė­jo? Bai­ siau­sia, kad to­kiu pa­vyz­džiu ne­ pa­sek­tų mū­sų ši­lu­mi­nin­kai ir mies­to val­džia, nes šil­dy­mo se­ zo­no pra­džios tik­rai dar ne­lau­ kia nė vie­nas klai­pė­die­tis. Kuo jis vė­liau pra­si­dės, tuo vi­siems leng­ viau gy­ven­ti bus. To­mas

Maloniai nustebino pardavėjos

Pas mane viešėjo svečių iš Kauno. Pradžiugino vienas jų pastebėji­ mas. Svečiai atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos mažų prekybos centrų pardavėjos yra labai mandagios. Pasak jų, kasoje dirbančios mo­ terys ne tik malonios, bet ir drą­ sios. Jos ne tik visada pasisvei­ kina su klientu, nusišypso, bet ir nebijo pakalbinti pirkėjo. Sve­ čiai tvirtino, kad Vilniuje ir Kau­ ne toks pardavėjų elgesys labai retas. Tad, pasirodo, mums rei­ kia kuo mažiau burbėti ant par­ davėjų ir dažniau patiems joms šypsotis. Jonas Pa­ren­gė Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

fe­lik­sus, mo­kyk­lo­se įsteig­ti bu­ hal­te­ri­nius de­par­ta­men­tus su ge­ ne­ra­li­no di­rek­to­riaus ir dvie­jų pa­ va­duo­to­jų po­stais. La­bai jau daug bus skai­čia­vi­mo kiek­vie­no­je mo­ kyk­lė­lė­je. Su­gal­vo­si­me ką nors.

karštas telefonas

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Krasauskienė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

trečiadienis, RUGsėjo 26, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/Lietuva

Neteko neliečiamybės Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) vakar panaikino dar trijų kandidatų į Seimą teisinę neliečiamybę. Bet posėdžio darbotvarkėje buvusį klausimą dėl keturių Drąsos kelio partijos kandidatų neliečiamybės komisija atidėjo, nes to prašė iš Kauno negalėjęs atvykti prokuroras.

Perspektyva: nuosprendis jau paskelbtas, bet kol kas neaišku, ar V.Giržadas atgaus vieno iš FNTT vadovų

portfelį.

Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

V.Giržadas grąžintas į darbą Teismas paskelbė, kad buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vytautas Giržadas turi būti grąžintas į darbą ir jam išmokėta daugiatūkstantinė kompensacija. Tačiau šis teismo sprendimas negalutinis ir greičiausiai bus apskųstas.

Kęstutis Neverauskas k.neverauskas@diena.lt

Išnagrinėjo skundą

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) vakar paskelbė sprendimą V.Giržado byloje dėl jo atleidimo iš pareigų. Rugsėjo pradžioje VAAT baigė nagrinėti administracinę bylą pagal V.Giržado skundą dėl atleidimo iš tarnybos ir neturtinės žalos atlyginimo. Buvusio Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojo prašymas patenkintas iš dalies. Teismo sprendimu jis turi būti grąžintas į buvusią darbo vietą. Jam taip pat priteisiamas 6,3 tūkst. litų vidutinis atlyginimas už kiekvieną mėnesį, kai jis buvo atleistas iš pareigų. Be to, V.Giržadui priteista 20 tūkst. litų neturtinei žalai atlyginti. Teismo kolegija nusprendė, kad V.Giržadas poligrafu buvo tirtas nepagrįstai. Taip pat pripažinta, kad poligrafo tyrimo rezultatai nebuvo tinkami naudoti kaip pagrindinis nepasitikėjimo valstybės pareigūnu motyvas. VAAT kolegijos manymu, V.Giržadui turėtų būti grąžinta teisė dirbti su įslaptinta informacija. Gali būti skundžiamas

„Su advokatais aptarsime, kaip sprendimas turėtų būti vykdomas. Teisiškai reikėtų įvertinti. Pa-

sakyti, ar sėdama į kėdę, ar ne, – dar anksti“, – sakė V.Giržadas. Jis tvirtino, kad grįžtų dirbti į FNTT. „Be abejo, esu patenkintas sprendimu, bet jis nėra galutinis. Yra galimybė jį apskųsti. Manau, kad atsakovai tai ir darys“, – pridūrė V.Giržadas.

Vytautas Giržadas:

Be abejo, esu patenkintas sprendimu, bet jis nėra galutinis.

Per 14 dienų VAAT paskelbtas nuosprendis gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Sprendime nesakoma, kad V.Giržadas į pareigas privalo būti grąžintas skubiai ar nedelsiant. Tai pastebėjo ir bylą laimėjęs V.Giržadas. Patvirtino, kad tebėra įtariamasis

V.Giržadas vakar patvirtino, kad iki šiol yra įtariamasis byloje dėl informacijos apie bankrutavusį banką ‘’Snoras“ nutekinimo. Buvęs vidaus reikalų ministras liberalcentristas Raimundas Palaitis Vitalijų Gailių iš FNTT vadovo ir V.Giržadą iš šios tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigų atleido šių metų vasario 15 d., tai motyvuodamas Valsty-

bės saugumo departamento medžiaga. Dėl šio sprendimo konservatorių kritikos sulaukęs R.Palaitis vėliau pats pasitraukė iš pareigų. Birželio 29 d. VAAT kaip nepagrįstą atmetė V.Giržado skundą kitoje byloje – jis ginčijo buvusio vidaus reikalų ministro įsakymą dėl leidimo dirbti su slapta informacija panaikinimo ir dėl pakartotinio patikrinimo. Skundas buvo atmestas tuo pagrindu, kad vasario 14 d. pareiškėjo skundžiamą aktą ministras pripažino netekusiu galios, todėl teismas pripažino, kad neliko ginčo dalyko. VAAT taip pat nagrinėja buvusio FNTT direktoriaus V.Gailiaus skundą dėl atleidimo iš tarnybos. Šiuo metu FNTT vadovauja konkursą laimėjęs Kęstutis Jucevičius, kuris Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos yra pripažintas supainiojęs interesus.

Kauno apygardos teismo prašymu panaikinta konservatorių kandidato Dobilo Kurtinaičio neliečiamybė. Jis drauge su būriu buvusių ir esamų Alytaus miesto savivaldybės valdininkų teisiamas piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, dokumentų klastojimo ir svetimo turto iššvaistymo byloje. Sprendimas dėl leidimo traukti baudžiamojon atsakomybėn, išskyrus suėmimą ir namų areštą, priimtas bendru sutarimu. Taip pat VRK Šiaulių miesto apylinkės teismo prašymu panaikino Demokratinės darbo ir vienybės partijos keliamos kandidatės Birutės Jankauskienės imunitetą, Vilniaus apygardos teismo prašymu – Liberalų sąjūdžio kandidato Modesto Kliknos neliečiamybę. Jie abu figūruoja korupcinėse bylose. Kauno apygardos prokuratūra VRK pateikė prašymą dėl Drąsos kelio partijos kandidatų Ryčio Saladžiaus, Juozo Valiušaičio, Tautrimo Januševičiaus, Evelinos Paltanavičiūtės-Matijošaitienės neliečiamy-

bės, jie yra įtariamieji ikiteisminiame tyrime dėl trukdymo antstolio veiklai, įžeidimo. Kaip per posėdį informavo VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas, prokuratūrą paprašė klausimą atidėti, nes jos atstovas negalėjo atvykti į posėdį. Sprendžiant šį klausimą VRK, prašymą panaikinti jo teisinę neliečiamybę pateikė Drąsos kelio kandidatas Gintaras Aleknonis. Jis tvirtino norintis neturėti teisinio imuniteto, nes šis institutas esą išvis neturi jokios prasmės, jei jį norima panaikinti minėtiems Drąsos kelio partijos kandidatams. „Noriu, kad neturėčiau jokios teisinės neliečiamybės, nes Lietuvoje iš viso ar turi prasmę ta teisinė neliečiamybė. Jei ko nors nenoriu, galiu to nepriimti“, – savo prašymą argumentavo G.Aleknonis. Kadangi šio kandidato neliečiamybės panaikinti neprašė jokia teisėsaugos institucija, VRK konstatavo, kad prašymas nesvarstytinas, ir jį atidėjo, kol bus gautas, jei bus, prašymas traukti G.Aleknonį baudžiamojon atsakomybėn. Praėjusią savaitę VRK panaikino keturių kandidatų į Seimo narius teisinį imunitetą. Pagal Seimo rinkimų įstatymą visi kandidatai į Seimo narius nuo jų paskelbimo dienos įgyja teisinį imunitetą iki rinkimų pabaigos. Jį panaikinti gali tik VRK. „Klaipėdos“, BNS inf.

Premjeras ploja katučių

Premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad V.Giržadą į FNTT grąžinti nusprendęs teismas bent iš dalies ištaisė tuomečio vidaus reikalų ministro R.Palaičio klaidą. „Skubotą ir nepagrįstą FNTT vadovų atleidimą iš pareigų visada laikiau ministro R.Palaičio klaida, kurią raginau ištaisyti. Pagaliau teismas bent dalinai šią klaidą ištaisė“, – sakė A.Kubilius. Prezidentė Dalia Grybauskaitė nekomentuoja teismo sprendimo. Anksčiau ji yra sakiusi, kad R.Palaitis, FNTT vadovams panaikindamas leidimus dirbti su slapta informacija, pasielgė įstatymų nustatyta tvarka. Dabartinis vidaus reikalų ministras Artūras Melianas savo poziciją žada išsakyti šiandien. R.Palaitis pareiškė esąs tikras, kad ministerija skųs teismo sprendimą: „Esu įsitikinęs, kad elgiausi teisėtai ir teisingai. Prie tokio sprendimo dirbau ne tik aš, dirbo ir ministerijos, ir Valstybės saugumo departamento kolektyvas.“

Iniciatyva: G.Aleknonis pats prašė, kad jam būtų panaikinta teisinė

neliečiamybė, bet nesėkmingai.

Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.

Paaiškėjo konkurso dalyviai Pasiūlymus dalyvauti naujų kariuomenės paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnių įsigijimo konkurse pateikė Prancūzijos ir Italijos įmonės „Eurocopter“ bei „Agusta Westland“. Tai paaiškėjo konkurso komisijai atplėšus vokus.

Gamintojų konkursui pateikti konkretūs sraigtasparnių modeliai neįvardijami. Konkurso nugalėtojas paaiškės tik po kelių mėnesių. „Jeigu optimistiškai, sutartis galėtų būti pasirašoma 2012 m. pabaigoje, galbūt 2013-ųjų sausį vasarį. Kiti etapai yra pasiūlymų nagrinėjimas, neatitikimų nustatymas, prašymų paaiškinti pasiūlymus rengimas. Tai užtruks apie tris savaites“, – sakė krašto apsaugos viceministras Mykolas Juozapavičius.

„Paskui – kvietimas į derybas ir derybos atskirai su kiekvienu tiekėju kokias tris savaites. Tada galutinių pasiūlymų gavimas, pasiūlymų vertinimas, rezultatų pateikimas vertinti ES paramą administruojančiai institucijai. Ir tik po to nugalėtojų paskelbimas. Viską sudėjus, dar kokie trys mėnesiai“, – vardijo M.Juozapavičius. Vykdomas sraigtasparnių įsigijimas buvo sukėlęs politinį skandalą – kai kurios partijos ėmė piktintis, kad orlaivius norima pirkti už perskirstytas nepanaudotas stringančios daugiabučių renovacijos programos lėšas. Sraigtasparniams įsigyti numatoma skirti 138 mln. litų. Tam Vyriausybė pritarė liepą. „Klaipėdos“, BNS inf.

8

trečiadienis, rugsėjo 26, 2012

užribis

Pagrobta mergina – nauja mįslė 1

Vi­sa tai pen­si­nin­kei su­ kė­lė ne­ri­mą ir ji krei­pė­si pa­gal­bos į po­li­ci­ją. A.Dir­gė­lai­tė te­ le­fo­nu po pa­sku­ti­nio po­kal­bio ne­ beat­si­lie­pia. Pir­ma­die­nį iki gi­lios nak­ties 1-ojo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­ to pa­rei­gū­nai ieš­ko­jo din­gu­sio­sios pas jos pa­žįs­ta­mus bei anks­čiau jos gy­ven­to­se vie­to­se. Mer­gi­nos ieš­ko­ta Ka­lo­tė­je bei Meln­ra­gės miš­kuo­se. Iki ant­ra­die­ nio va­ka­ro jos ras­ti ne­pa­vy­ko. A.Dir­gė­lai­tės paieš­kai pa­si­telk­ ta la­bai daug Klai­pė­dos po­li­ci­jos pa­jė­gų, nau­do­ja­mos ir tech­ni­nės paieš­kos prie­mo­nės. Mig­lo­tas vie­no pa­rei­gū­no pri­si­ mi­ni­mas, ne­va jis ma­tęs šią mer­ gi­ną ap­svai­gu­sią šiau­ri­nė­je mies­ to da­ly­je, ne­pa­sit­vir­ti­no. Din­gu­sio­ji yra apie 160 ar 165 cm ūgio, smul­kaus kū­no su­dė­ji­mo, rus­vų, pe­čius sie­kian­čių plau­kų.

Kuo dau­giau lai­ko nuo pa­sku­ti­nio­jo jos po­kal­bio su gi­mi­nai­ te, tuo ma­žiau vil­ čių, kad ji tie­siog kur nors links­mi­na­si. Ką nors ži­nan­čius apie A.Dir­gė­ lai­tės bu­vi­mo vie­tą ar ma­čiu­sius ją pir­ma­die­nį ar­ba ant­ra­die­nį, pra­šo­ ma pa­skam­bin­ti po­li­ci­jos te­le­fo­nu 354 112, 354 106 ar­ba 354 350. Po­li­ci­nin­kai ti­ria vi­sas įma­no­mas mer­gi­nos din­gi­mo ver­si­jas. Kuo dau­giau lai­ko nuo pa­sku­ti­nio­jo jos po­kal­bio su gi­mi­nai­te, tuo ma­žiau vil­čių, kad ji tie­siog kur nors links­ mi­na­si. Įvy­kiui ski­ria­mas di­džiu­lis po­li­ci­jos dė­me­sys bei pa­jė­gos. Ta­čiau Klai­pė­dos po­li­ci­jos pa­ tru­lių tar­ny­bi­niai šu­nys, iš­mo­ky­ti ieš­ko­ti din­gu­sių žmo­nių, ant­ra­die­ nį ne­bu­vo pa­nau­do­ti. Sie­kė nu­til­dy­ti plė­ši­kų au­kas

Praė­ju­sį penk­ta­die­nį pa­na­ši is­to­ri­ ja įvy­ko Kau­ne. 15 ir 16 me­tų paaug­lės nu­si­kal­tė­ lių bu­vo pa­grob­tos ir nu­vež­tos ne­ to­li Kau­no ma­rių, į Pet­ra­šiū­nų ra­ jo­no miš­ką. Pa­rei­gū­nai pa­si­tel­kė po­li­ci­jos ki­no­lo­gus su tar­ny­bi­niais

Paieš­ka: A.Dir­gė­lai­tę pa­ste­bė­ju­

sius žmo­nes pra­šo­ma ne­del­siant pra­neš­ti po­li­ci­jai. Po­li­ci­jos nuo­tr.

šu­ni­mis ir po vi­dur­nak­čio mer­gi­ nas ra­do tan­kia­me miš­ke. Abi mer­gi­nos anks­čiau bu­vo ta­ pu­sios api­plė­ši­mo au­ko­mis. Pag­ro­ bė­jai sie­kė jas įbau­gin­ti. Klai­pė­do­je žmo­nių pa­gro­bi­mas – re­tas nu­si­ kal­ti­mas. Prieš po­rą me­tų du be­ dar­biai pa­gro­bė į mo­kyk­lą ei­nan­ tį pir­mo­kė­lį. Už jį rei­ka­lau­ta be­maž pu­sės mi­li­jo­no li­tų iš­pir­ka. Pag­ro­bė­jai nu­si­kal­ti­mui ry­žo­si to­dėl, kad bū­da­mi be­dar­biai neiš­ ga­lė­jo grą­žin­ti pa­siim­tų grei­tų­jų pa­sko­lų. Vai­kas bu­vo ras­tas tą pa­čią die­ną, o pa­gro­bė­jai su­lai­ky­ti ir nu­teis­ti.

Nuos­to­liai: uos­ta­mies­ty­je kas­met van­da­lai su­dau­žo po ke­lio­li­ka to­kių sto­te­lių, ku­rių at­sta­ty­mas kai­nuo­ja

tūks­tan­čius li­tų.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Sto­te­lę ištaškė į šipulius Nak­tį šėls­tan­tis jau­ni­mas su­nio­ko­jo Sau­ sio 15-osios gat­vė­je esan­čią au­to­bu­sų sto­ te­lę. Ta­čiau dūž­tan­čių stik­lų gar­są iš­gir­dę ap­lin­ki­nių na­mų gy­ven­to­jai, nors ir ma­ tė van­da­lus, į po­li­ci­ją ne­si­krei­pė.

Mer­gi­nų pa­gro­bi­mai – ne­tik­ri

Bū­ta pra­ne­ši­mų ir apie mer­gi­nų gro­bi­mus. Vie­na jau­na klai­pė­die­tė, jos pa­ čios šei­mos na­rių ti­ki­ni­mu, yra nuo­lat gro­bia­ma. Du­kart ją su­ša­ lu­sią, pri­riš­tą prie me­džio Meln­ ra­gės miš­ke ra­do šei­mos na­riai. Taip pat ru­de­nį prieš ke­le­tą me­ tų bu­vo ki­lu­si su­maiš­tis dėl 15-e­ tės, pa­grob­tos pa­ke­liui į mo­kyk­lą. Vė­liau paaiš­kė­jo, kad paaug­lę į au­ to­mo­bi­lį įsi­so­di­no jos my­li­ma­sis ir nu­si­ve­žė aiš­kin­tis san­ty­kių. Ta­da mer­gi­na ne­si­jau­tė esan­ti nu­ken­tė­ ju­si, ta­čiau jos ma­ma rei­ka­la­vo pa­ gro­bė­ją baus­ti. Dar vie­na mo­te­ris, no­rė­da­ma pa­ si­links­min­ti su drau­gais, bet bai­ min­da­ma­si su­gy­ven­ti­nio, drau­ge su bi­čiu­liais ins­ce­ni­za­vo sa­vo pa­ gro­bi­mą, ta­čiau ki­tos die­nos anks­ tų ry­tą pa­ti pa­rė­jo na­mo.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Po­li­ci­jai ne­pra­ne­šė

„Liūd­na žiū­rė­ti, kaip at­ro­do po lan­gais esan­ti sto­te­lė – stik­lai iš­ dau­žy­ti, ša­lia gu­li nu­mes­tas me­ di­nis ta­šas, iš­lup­tas grei­čiau­siai iš ne­to­lie­se esan­čio kios­ko. Nuo ry­to nie­kas ne­tvar­ko šių stik­lo šu­kių“, – pa­sa­ko­jo ant­ra­die­nį į re­dak­ci­ją pa­ skam­bi­nu­si mo­te­ris. Klai­pė­die­tė aiš­ki­no, kad nak­tį į ant­ra­die­nį žval­gė­si pro lan­gą, kai iš­gir­do triukš­mą gat­vė­je. „Aš ma­čiau du vai­ki­nus ir vie­ ną mer­gi­ną. Man gai­la, kad taip žmo­nės el­gia­si. Ne pir­mą kar­tą čia dūž­ta lan­gai. Ma­čiau, kaip jau­ni­ mas nuė­jo. Nu­ti­ko tai šiek tiek po

vi­dur­nak­čio. Ko­dėl ne­pas­kam­bi­ nau į po­li­ci­ją? Ne­ži­nau“, – vis de­ ja­vo mo­te­ris. Klai­pė­do­je ne pir­mą kar­tą van­ da­lai su­nio­ko­ja au­to­bu­sų sto­te­lių pa­vil­jo­nus, ta­čiau tik ma­žy­tę da­lį šių nu­si­kal­ti­mų pa­vyks­ta iš­tir­ti. Už nuo­sto­lius neat­ly­gi­na

Bend­ro­vės „JC De­caux Lie­tu­va“, ku­riai mies­te pri­klau­so apie 100 sto­te­lių, Tech­ni­kos sky­riaus va­do­ vas Gied­rius Si­mon­ke­vi­čius pri­pa­ ži­no, kad vi­so­je Lie­tu­vo­je pa­da­ro­ ma šim­tai to­kių nu­si­kal­ti­mų, ta­čiau tik de­šim­tis jų pa­vyks­ta išaiš­kin­ti. „Įmo­nei la­bai re­tai pa­vyks­ta pri­ si­teis­ti ža­los at­ly­gi­ni­mą. Kar­tais po­li­ci­ja pra­ne­ša apie in­ci­den­tus, kar­tais gy­ven­to­jai pa­skam­bi­na. Jei

pa­vyks­ta su­lai­ky­ti ir išaiš­kin­ti nu­ si­kal­tė­lius, ža­la yra išieš­ko­ma teis­ me“, – kal­bė­jo G.Si­mon­ke­vi­čius. „JC De­caux Lie­tu­va“ at­sto­vas ti­ki­no, kad įmo­nė daž­niau­siai su­ nio­ko­tas sto­te­les re­mon­tuo­ja iš sa­ vo lė­šų. „Vi­so­je Lie­tu­vo­je tu­ri­me dau­giau nei tūks­tan­tį lau­ko pa­vil­jo­nų. Kar­ tais jiems pa­da­ry­ta ža­la sie­kia 300, o kar­tais – net ir ke­lis tūks­tan­čius li­tų. Jei įvyks­ta au­toa­va­ri­ja ir pa­ vil­jo­nas bū­na vi­sai su­nio­ko­ja­mas, ža­la sie­kia ke­lio­li­ka tūks­tan­čių li­ tų“, – pa­sa­ko­jo įmo­nės Tech­ni­kos sky­riaus va­do­vas. Įnir­šį lie­ja stu­den­ti­ja?

Pas­te­bi­ma, kad daž­niau­siai lau­ko pa­vil­jo­nai nuo van­da­lų ken­čia pa­ va­sa­rį ir ru­de­nį, kai pra­si­de­da ar­ba į pa­bai­gą ei­na moks­lo me­tai. Pa­sak įmo­nės at­sto­vo, pa­sta­ruo­ ju me­tu van­da­liz­mo at­ve­jų ma­žė­ ja. Jis taip pat at­krei­pė dė­me­sį, kad kar­tais ma­žes­niuo­se mies­te­liuos rū­pes­čių bū­na dau­giau nei did­ mies­čiuo­se. „Yra mies­tų, kur tu­ri­me 10–15 sto­te­lių, o juo­se su­nio­ko­ji­mo at­ ve­jų tiek, kiek vi­so­je Klai­pė­do­je“, – pri­dū­rė G.Si­mon­ke­vi­čius.

Pen­si­nin­kės ne­te­ko san­tau­pų Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

San­tau­pos ne­sau­gios nei ge­rai pa­ slėp­tos na­muo­se, nei są­skai­to­je – tuo įsi­ti­ki­no dvi uos­ta­mies­čio pen­ si­nin­kės.

Sa­vait­ga­lį 71 me­tų klai­pė­die­tė pa­si­ ge­do na­muo­se slap­ta­vie­tė­je lai­ky­tų pi­ni­gų. Mo­te­ris ti­ki­no 18 tūkst. 500 eu­rų slė­pu­si tua­le­te pa­ka­bi­na­mo­ je spin­te­lė­je. Pa­ver­tus į lie­tu­viš­kus pi­ni­gus, pa­tir­tas nuo­sto­lis su­da­ro 63 tūkst. 825 li­tus. Į bu­tą ne­bu­vo įsi­lauž­ta. Nors pi­ ni­gų mo­te­ris pa­si­ge­do šeš­ta­die­nį, į po­li­ci­ją krei­pė­si tik pir­ma­die­nį. Pa­rei­gū­nai ban­do aiš­kin­tis, kas pa­sta­ruo­ju me­tu lan­kė­si nu­

ken­tė­ju­sio­sios bu­te, kam ji bu­ vo pa­si­sa­kiu­si, kur sle­pia san­ tau­pas. Dar vie­na pen­si­nin­kė apie din­ gu­sias san­tau­pas su­ži­no­jo ban­ke. Mo­te­ris tu­rė­jo 17 tūkst. li­tų. Pa­ rei­gū­nai aiš­ki­na­si, kam 86 me­ tų klai­pė­die­tė pa­sa­kė sa­vo slap­tus ban­ko są­skai­tos duo­me­nis. Pi­ni­gus iš­vi­lio­ti ar pa­vog­ti ke­ ti­nan­tys su­kčiai pa­pras­tai ren­ka­ si au­kas, tu­rė­da­mi išanks­ti­nę in­ for­ma­ci­ją apie ga­li­mą gro­bį. Jei­gu jiems nė­ra ži­no­ma, kur lai­ko­mi gry­nie­ji, nu­si­kal­tė­liai ieš­ko la­biau­ siai ti­kė­ti­no­se vie­to­se: dra­bu­žių spin­to­se tarp lo­vos skal­bi­nių, ka­ byk­lo­se re­tai dė­vi­mų rū­bų ki­še­nė­ se, ran­ki­nė­se, pa­čiu­pi­nė­ja po pal­tų pa­mu­ša­lais.

Jei­gu nu­si­kal­tė­liai dar­buo­ja­si ne­si­bai­min­da­mi bū­ti su­čiup­ti, iš­ kra­to kruo­pų bei mil­tų pri­pil­dy­tus in­dus, pa­tik­ri­na po gė­lių va­zo­nais, ieš­ko tua­le­to ba­ke­liuo­se, užuo­lai­ dų apa­čio­je esan­čiuo­se at­lan­kuo­ se, tarp siū­lų ir sa­gų, kny­gų len­ty­ no­se bei už pa­veiks­lų. Daž­nas nuo bu­tų va­gių nu­ken­ tė­jęs žmo­gus ste­bi­si, iš kur nu­si­ kal­tė­liai ga­lė­jo su­ži­no­ti apie slap­ ta­vie­tę, pa­mirš­da­mi, kad pa­tys yra apie tai pra­si­ta­rę kai­my­nams ar to­ li­mes­niems gi­mi­nai­čiams. Suk­čiai, ku­rie ne­re­tai už­su­ka pas pa­gy­ve­nu­sius žmo­nes ap­si­me­tę so­cia­li­niais dar­buo­to­jais, daž­nai su­vi­lio­ja au­kas pa­ro­dy­ti, kur lai­ ko­mi pi­ni­gai pa­siū­ly­da­mi stam­bią ku­piū­rą ir pa­pra­šy­da­mi grą­žos.

Gro­bis: na­muo­se lai­ky­ti eu­rai iš pen­si­nin­kės bu­to din­go mįs­lin­go­mis

ap­lin­ky­bė­mis.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

9

trečiADIENIS, rugsėjo 26, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

–0,71 %

3

–0,29 %

–0,01 %

Pro­duk­tų ­ su­pirk­ta dau­giau Ša­ly­je au­ga­li­nin­kys­tės ir dau­ge­lio gy­vu­ li­nin­kys­tės pro­duk­tų sausį–rugpjūtį, pa­ ly­gin­ti su tuo pa­čiu 2011 m. lai­ko­tar­piu, su­pirk­ta dau­giau. Ja­vų su­pir­ki­mas šie­ met pa­di­dė­jo 91 pro­c., iki 1,89 mln. to­nų, dar­žo­vių su­pir­ki­mas – 30 pro­c., iki 35,9 tūkst. to­nų, vai­sių su­pir­ki­mas – 68 pro­c., iki 12,4 tūkst. to­nų. Gy­vu­lių ir paukš­ čių šie­met su­pirk­ta 157,1 tūkst. to­nų – 7 pro­c. dau­giau nei 2011 m. sausį–rugpjūtį.

mln. li­tų gau­tos pa­ra­mos ga­vė­jams jau per­ve­dė Vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja.

kl.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai

De­ga­lų kai­nos

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,1596 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,3434 JAV do­le­ris 1 2,6762 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7322 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9591 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,3194 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6513 Ru­si­jos rub­lis 100 8,5849 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8550

pokytis

+0,0855 % +0,3790 % +0,3224 % +0,2900 % –0,0040 % –0,1812 % +0,4188 % +0,6519 % +0,1544 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

5,11

4,75

2,47

„Apoil“

5,07

4,72

2,46

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

93,00 dol. už 1 brl. 111,08 dol. už 1 brl.

Au­gi­mą stab­dys šil­dy­mo se­zo­nas Nors ža­da­mas to­les­nis ša­lies eko­no­mi­kos at­si­ga­vi­mas, ar­tė­jan­tis šil­dy­mo se­zo­nas gra­ si­na su­men­kin­ti spar­čiau nei pa­ja­mos au­gu­ sį gy­ven­to­jų var­to­ji­mą bei pa­ko­re­guo­ti re­ kor­di­nę ne­bū­ti­niau­sių pre­kių pa­klau­są. Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

bei uos­to kro­vos. Ta­čiau tre­čio ket­ vir­čio ten­den­ci­jos, anot jo, lei­džia grįž­ti prie op­ti­mis­ti­nių pro­gno­zių.

Ūkis lips iš duo­bės

Nors nuo­lat kal­ba­ma apie ant­rą kri­zės ban­gą, eko­no­mis­tai pro­gno­ zuo­ja, kad ša­lies eko­no­mi­ka to­liau lips iš duo­bės. Ti­ki­ma­si, jog ša­lies bend­ra­sis vi­daus pro­duk­tas (BVP) augs ir ki­tą­met – net spar­čiau nei šiais me­tais. SEB ban­ko pre­zi­den­to pa­ta­rė­jas Gi­ta­nas Nau­sė­da neat­si­sa­kė itin op­ti­mis­ti­nių pro­gno­zių ir skai­čia­ vo, kad šie­met BVP kils 3,5 pro­c. Nors dau­ge­lis ki­tų ins­ti­tu­ci­jų pro­gno­zuo­ja 2,5–3 pro­c. me­ti­nį au­gi­ mą. „Op­ti­mis­ti­nėms pro­gno­zėms pe­no tei­kia praė­ju­sią sa­vai­tę pa­ skelb­ti pra­mo­nės, trans­por­to sek­ to­rių ro­dik­liai. 2012 m. rugp­jū­tį, pa­ly­gin­ti su praė­ju­sių me­tų rugp­jū­čiu, ša­lies pra­mo­nės pro­duk­ci­ja pa­ly­gi­na­mo­sio­mis kai­no­mis išau­go be­veik 11 pro­c. Tai yra ne­žmo­niš­ kai, ne­pa­do­riai ge­ras re­zul­ta­tas“, – sa­kė G.Nau­sė­da. Šios ten­den­ci­jos lei­džia ti­kė­tis, kad tre­čią ket­vir­tį, jei dar ne­ži­ no­mi rug­sė­jo re­zul­ta­tai ne­su­mai­ šys kor­tų, BPV au­gi­mas sieks 4–5 pro­c. O tai, kaip pri­pa­ži­no eko­ no­mis­tas, bū­tų itin ne­ti­kė­ta šiuo me­tu, kai vi­si lau­kia to­les­nio ant­rą me­tų ket­vir­tį pa­ste­bė­to eko­no­mi­ kos lė­tė­ji­mo. G.Nau­sė­da pa­brė­žė, kad BPV ant­rą me­tų ket­vir­tį su­ma­žė­jo dėl be­veik vi­są ge­gu­žę vyk­dy­to „Or­ len Lie­tu­vos“ re­mon­to ir dėl to su­ stab­dy­tos ge­le­žin­ke­lio, trans­por­to

Už­guls sek­to­rių pe­čius

Ki­ta ver­tus, kaip pa­brė­žė G.Nau­ sė­da, op­ti­miz­mą tem­do ar­tė­jan­tis šil­dy­mo se­zo­nas, ku­ris ga­li pa­ska­ tin­ti gy­ven­to­jus dau­giau tau­py­ti, nei iš­lai­dau­ti, – taip bus su­duo­tas smū­gis tam tik­riems ša­lies sek­to­ riams. Anot jo, ket­vir­tą šių me­tų ket­ vir­tį bus jau­čia­ma šil­dy­mo se­zo­no įta­ka, juo la­biau kad šil­dy­mo kai­ nos to­liau di­dės. G.Nau­sė­da nea­ be­jo­jo, kad da­lis na­mų ūkių ar­ba steng­sis ri­bo­ti šil­dy­mo są­nau­das, kiek tai tech­niš­kai įma­no­ma, ar­ba sa­vo su­plo­nė­ju­sią pi­ni­gi­nę tie­siog pa­pil­dys at­si­sa­ky­da­mi ne­bū­ti­niau­ sių pre­kių. „Tai la­bai ap­mau­du, nes to­kie sek­to­riai, kaip dra­bu­žių ir ava­ly­ nės, pa­sta­ruo­ju me­tu au­go ypač spar­čiai, jų apy­var­ta sie­kė re­kor­ dus. Op­ti­miz­mui šiuo­se sek­to­riuo­ se bus su­duo­tas smū­gis, o bend­ras ket­vir­čio ro­dik­lis tik­rai bus pra­stes­nis nei tre­čią šių me­tų ket­vir­ tį“, – pro­gno­za­vo jis. Vis dėl­to, G.Nau­sė­dos ma­ny­ mu, tai pa­lies dau­giau konk­re­čius sek­to­rius nei tu­rės įta­kos bend­ riems eko­no­mi­kos ro­dik­liams. Da­ rant prie­lai­dą, kad eu­ro zo­na šiais me­tais pa­tirs re­ce­si­ją, o ki­tais me­ tais ša­lių eko­no­mi­kos spar­čiai augs bei pa­na­šų au­gi­mo tem­pą iš­lai­kys ir JAV eko­no­mi­ka, pa­grin­do ne­ ri­mau­ti dėl pra­stė­sian­čios ša­lies eko­no­mi­kos nė­ra.

4

proc. me­ti­nio rea­laus BVP au­gi­mo ti­ki­ma­si ki­tą­met. Su­lė­tė­jo: spar­čiai apy­var­tą di­di­nę dra­bu­žių ir ava­ly­nės sek­to­riai šal­tuo­ju me­tų lai­ku ga­li pa­si­ges­ti pre­kių pa­

klau­sos.

At­si­lieps var­to­ji­mui

G.Nau­sė­dos tei­gi­mu, šiuo me­tu vi­ daus rin­ką gel­bė­ja spar­čiau nei pa­ ja­mos au­gan­tis na­mų ūkių var­to­ ji­mas, pa­si­reiš­kęs dėl pa­ge­rė­ju­sių gy­ven­to­jų lū­kes­čių. 2009 m., kai pra­si­dė­jo kri­zė, lū­kes­čiai nė­rė že­ myn spar­čiau, nei kri­to pa­ja­mos, o šian­dien, anot jo, ma­to­ma at­virkš­ ti­nė si­tua­ci­ja – na­mų ūkių var­to­ji­ mas au­go spar­čiau nei pa­ja­mos. Ta­čiau ir šioms pa­lan­kioms ten­ den­ci­joms gra­si­na ar­tė­jan­ti žie­ma bei di­de­lės na­mų ūkių są­skai­tos už šil­dy­mą: „Jei gy­ven­to­jai per­skirs­ tys sa­vo var­to­ji­mo ir tau­py­mo pro­ por­ci­jas, ga­li bū­ti, kad di­des­nė pa­ ja­mų da­lis bus skir­ta tau­py­ti.“

Anot jo, šil­dy­mo se­zo­nas ga­li su­ griau­ti ir ne­tie­sio­gi­nių mo­kes­čių su­rin­ki­mo sce­na­ri­jų. Šiais me­tais, kaip sa­kė G.Nau­sė­da, gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­tis (GPM) ša­ly­je bu­vo su­rink­tas pa­vy­dė­ti­nai sėk­min­gai. Jo ma­ny­mu, tai lė­mė ne tiek kuk­lus vi­ du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio au­gi­mas, kiek ne­dar­bo ly­gio ma­žė­ji­mas. „Teo­ri­niu po­žiū­riu di­des­nės GPM įplau­kos šian­dien le­mia di­des­ nes ne­tie­sio­gi­nių mo­kes­čių įplau­ kas ry­toj, jei­gu au­gan­čios pa­ja­mos ski­ria­mos var­to­ti. Ta­čiau ši hi­po­ te­zė ga­li ne­su­veik­ti, jei­gu žmo­nės nu­spręs dau­giau tau­py­ti ir ma­žiau var­to­ti prieš ar­tė­jan­tį šal­tą­jį se­zo­ ną“, – svars­tė G.Nau­sė­da.

Ša­rū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

Me­ti­nis rea­lus BVP po­ky­tis Me­tai 2009

BVP po­ky­tis (pro­c.) –14,8

2010

1,4

2011

5,9

2012 I pus­me­t is

3,0

2012 P*

3,5

2013 P

4,0

2014 P

4,0

* SEB ban­ko pro­gno­zė. Šal­ti­nis: Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas, SEB ban­ko pro­gno­zės

Šalies de­ga­lų rin­ką ga­li­ma to­bu­lin­ti Ša­lies de­ga­lų rin­ko­je, sie­kiant di­ des­nės kon­ku­ren­ci­jos ir ma­žes­ nių de­ga­lų kai­nų, po­ky­čių kol kas ne­ma­ty­ti. Ta­čiau vie­nas siū­ly­mų, kaip tai pa­da­ry­ti, Sei­me jau svars­ to­mas.

No­rint di­des­nės kon­ku­ren­ci­jos ša­ lies de­ga­lų rin­ko­je ga­li­ma svars­ty­ti siū­ly­mus dėl Lie­tu­vo­je pri­va­lo­mų sau­go­ti de­ga­lų at­sar­gų da­lies ar de­ ga­lų ko­ky­bės stan­dar­tų. Tai ant­ra­ die­nį spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je sa­kė Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­bos pir­mi­nin­ kas Ša­rū­nas Ke­se­raus­kas.

„Dėl re­zer­vų klau­si­mas Sei­me svars­to­mas, ta­čiau da­bar iš­li­ku­ si esa­ma si­tua­ci­ja. De­ja, rea­liai de­ ga­lų sau­go­ji­mo su­tar­tis yra tik su vie­na vals­ty­be – Lat­vi­ja“, – kal­bė­ jo Š.Ke­se­raus­kas. Anot jo, spren­di­mų dėl Lie­tu­ vo­je pri­va­lo­mų sau­go­ti de­ga­lų at­ sar­gų da­lies rei­kia lauk­ti iš Sei­mo. Ta­čiau Š.Ke­se­raus­kas tei­gė ne­tu­rįs ži­nių, kad ar­ti­miau­siu me­tu ke­ti­ na­ma keis­ti da­bar­ti­nę tvar­ką. Šiuo me­tu įmo­nės, į Lie­tu­vą įve­ žan­čios de­ga­lus, ki­to­se ša­ly­se ga­ li sau­go­ti ne dau­giau kaip 30 pro­c.

naf­tos pro­duk­tų at­sar­gų. Ki­ta da­lis jų tu­ri bū­ti sau­go­ma Lie­tu­vo­je. Ta­ čiau ES tei­sė ne­nu­ma­to mak­si­ma­ laus at­sar­gų kie­kio, ku­ris ga­li bū­ti lai­ko­mas ki­to­je vals­ty­bė­je. Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­bos va­do­ vas taip pat sa­kė, kad bū­tų ga­li­ ma svars­ty­ti, ar da­bar­ti­niai de­ga­lų ko­ky­bės stan­dar­tai nė­ra per aukš­ti ir ne­truk­do į rin­ką tiek­ti ne to­kios aukš­tos ko­ky­bės de­ga­lų. „Vie­ną de­ga­lų rin­kos ty­ri­mą bai­ gė­me, pa­žei­di­mų ne­ra­do­me. Šiuo me­tu ne­ma­to­me pa­grin­do įsi­kiš­ti. Ste­bi­me si­tua­ci­ją“, – sa­kė jis.

Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­ba bir­že­lį nu­ trau­kė dau­giau nei dve­jus me­tus tru­ ku­sį ty­ri­mą ir ne­nus­ta­tė Lie­tu­vos de­ ga­li­nių tink­lų kar­te­lio. Anot ta­ry­bos, iša­na­li­za­vus su­rink­tą in­for­ma­ci­ją ne­bu­vo nu­sta­ty­ta įro­dy­mų, pa­tvir­ ti­nan­čių, kad į ty­ri­mą įtrauk­tos di­ džiau­sios ša­lies naf­tos pro­duk­tų pre­ ky­bos bend­ro­vės ta­rė­si tar­pu­sa­vy­je. Dar per 2010 m. sau­sį pra­dė­tą ty­ri­mą ta­ry­ba at­li­ko pa­tik­ri­ni­mus įmo­nių „Lu­koil Bal­ti­ja“, „Lie­tu­va Sta­toil“, „Ven­tus-Naf­ta“, „Or­len Lie­tu­va“ ir „Bal­tic Pet­ro­leum“ pa­tal­po­se. „Klaipėdos“, BNS inf.

10

TrečiADIENIS, rugsėjo 26, 2012

pasaulis Kri­ti­ka ­ pirm­ta­kui

Nep­ri­ta­ria ­ in­ter­ven­ci­jai

Griežtas pareiškimas

Buvęs Ita­li­jos prem­je­ras Sil­ vio Ber­lus­co­ni (nuotr.) su­kri­ti­ ka­vo sa­vo įpėdinį Ma­rio Mon­ti dėl di­di­namų mo­kes­čių. Be to, buvęs Ita­li­jos prem­je­ras pa­ reiškė, kad da­bar­ti­nis prem­je­ ras „ke­liak­lups­čiau­ja prie­š Vo­ kie­tiją – he­ge­mo­nišką vals­ tybę, dik­tuo­jan­čią drausmės ir griež­to tau­py­mo tai­syk­les“.

Egip­to pre­zi­den­tas Mo­ha­me­ das Mur­si pa­reiškė esan­tis nu­si­statęs prie­š bet ko­kią už­ sie­nio pa­jėgų in­ter­ven­ciją Si­ ri­jo­je, ta­čiau ma­nan­tis, kad šios ša­lies va­do­vas Bas­ha­ras al As­sa­das turėtų pa­si­trauk­ti iš vald­žios. Anks­čiau M.Mur­si yra sakęs, kad Arabų ša­lys tu­ rėtų pa­lai­ky­ti Si­ri­jos žmo­nes.

„Ho­mo­sek­sua­liz­mo rėmi­mas yra griež­to­sios li­ni­jos ka­pi­ta­ listų, ku­riems nerū­pi tik­ro­sios žmo­giš­ko­sios ver­tybės, rei­ka­ las“, – taip pa­reiškė Ira­no pre­ zi­den­tas Mah­mou­das Ah­ma­ di­ne­ja­das. Jis pri­dūrė, kad pa­ sau­ly­je yra be­galė vargų, to­kių kaip sle­gian­tis skur­das, rep­re­ si­jos ir dik­tatū­ros.

Skan­da­las pa­skan­dins M.Saa­kaš­vilį? Gru­zi­ja prie­š kurį laiką bu­vo įvar­di­ja­ma kaip de­mok­ra­ti­jos ir žmo­gaus tei­sių švy­tu­rys Kau­ka­ze. Ta­čiau ne vis­kas šio­ je ša­ly­je rožė­mis klo­ta. Ka­li­nių kan­ki­ni­ mo skan­da­las kaip rei­kiant smogė Tbi­li­sio pres­ti­žui. O kaip jis at­si­lieps da­bar­ti­niam ša­lies val­dan­čia­jam eli­tui? Krau­pus nu­si­kal­ti­mas

Skan­da­las ki­lo po to, kai bu­vo pa­ vie­šin­tas vaiz­do kli­pas, ku­ria­me ma­ty­ti, kaip mu­ša­mi ir ža­gi­na­mi ka­li­niai. Įtam­pos Gru­zi­jo­je ir taip ne­ trūksta – artė­ja ša­lies par­la­men­ to rin­ki­mai. Kitą mėnesį ša­lies va­do­vo Mi­chai­lo Saa­kaš­vi­lio val­ dan­čio­ji par­ti­ja su­rems ie­tis su vis stiprė­jan­čia Gru­zi­jos opo­zi­ci­ja, ku­ riai va­do­vau­ja mi­li­jar­die­rius vers­lo mag­na­tas Bi­dzi­na Iva­niš­vi­lis. Būtent jam pri­klau­san­ti te­le­vi­zi­ ja ir pa­rodė minėtą vaiz­do įrašą. Ja­ me ma­to­mas ver­kian­tis pus­nuo­gis Tbi­li­sio kalė­ji­mo ka­li­nys, mal­dau­ jan­tis pa­si­gailė­ji­mo, o vėliau, ma­ tyt, iš­ža­gi­na­mas gu­mi­ne laz­da. Do­vanėlė opo­zi­ci­jai

Po skan­da­lo Gru­zi­jo­je ki­lo tik­ra pa­si­pik­ti­ni­mo ban­ga. Įvy­ko ke­lios pro­tes­to ak­ci­jos, iš po­stų išlėkė ne tik kalė­jimų mi­nistrė Cha­tu­na Kal­ ma­che­lidzė, ta­čiau ir vi­daus rei­kalų mi­nist­ras Ba­čo Acha­la­ja. Ma­ža to, pa­ts ša­lies va­do­vas į kalė­jimų mi­nist­ro po­stą pa­skyrė ži­nomą ša­ly­je žmo­gaus tei­sių ak­ ty­vistą Geor­gijų Tu­gušį. Nors Gru­zi­jos vy­riau­sybė skel­ bė, kad skan­da­las – su­re­ži­suo­tas, esą tai bu­vo spe­cia­liai su­reng­ta pro­vo­ka­ci­ja, žmo­nių įtūžio tai ne­ sus­tabdė, o eks­per­tai ėmė vis gar­

siau kalbė­ti, kad M.Saa­kaš­vi­liui ir jo par­ti­jai prie­š rin­ki­mus bu­vo su­ duo­tas la­bai skau­dus smūgis. Nors prie­š skan­dalą dau­gu­ma ap­klausų rodė, kad M.Saa­kaš­vi­ lio Jung­ti­nis na­cio­na­li­nis judė­ji­mas įveiks B.Iva­niš­vi­lio bloką „Gru­zi­jos sva­jonė“, da­bar po­li­ti­kos eks­per­tai nėra tik­ri, ar vald­žiai pa­vyks iš­lik­ti.

Vy­riau­sybės at­sa­kas bu­vo stip­rus, sku­bus ir adek­va­tus, bet ji tie­ siog ne­tu­ri pa­kan­ka­ mai lai­ko (iki rin­kimų), kad su­ma­žintų žalą. „Tai la­bai reikš­min­gas smūgis (val­dan­čia­jai par­ti­jai), – svarstė Gru­zi­jos po­li­ti­kos ana­li­ti­kas Gi­ja No­di­ja, buvęs M.Saa­kaš­vi­lio vy­ riau­sybės mi­nist­ras. – Tai tik­rai su­ma­ži­no jų ga­li­my­bes, bet vis dar sun­ku pa­ma­tuo­ti, kiek.“ Alek­sand­ras Ron­de­lis iš Tbi­li­sy­je įsikū­ru­sio Stra­te­gi­nių ir tarp­tau­ti­ nių stu­dijų ins­ti­tu­to pa­brėžė: „Šis skan­da­las pa­veiks ir rin­kimų baig­ tį, ir si­tua­ciją po rin­kimų. Vy­riau­ sybės at­sa­kas bu­vo stip­rus, sku­bus ir adek­va­tus, bet ji tie­siog ne­tu­ ri pa­kan­ka­mai lai­ko (iki rin­kimų),

Pro­tes­tai: prie­š pat par­la­men­to rin­ki­mus M.Saa­kaš­vi­lis ga­vo tokį an­tausį, ko­kio net su­sap­nuo­ti ne­galė­jo.

kad su­ma­žintų žalą, ku­rią pa­tyrė dėl šios krizės. Opo­zi­ci­nei „Gru­zi­ jos sva­jo­nei“ tai bu­vo do­va­na, apie ku­rią ji būtų galė­ju­si tik sva­jo­ti, ir ji ja la­bai ge­rai nau­do­ja­si.“ M.Saa­kaš­vi­lio ir jo par­ti­jos po­ pu­lia­ru­mui ga­li kaip rei­kiant at­si­ rūgti ir tai, kad skan­dalą Gru­zi­jo­je pa­smerkė ir tarp­tau­tinė bend­ri­ja. ES už­sie­nio po­li­ti­kos įga­lio­tinė Cat­he­ri­ne Ash­ton pa­reiškė esan­ti su­krėsta kan­ki­nimų. „Ji pri­me­na, jog vi­sos ša­lys pri­ va­lo elg­tis taip, kad be jo­kių są­ lygų būtų draud­žia­mas bet koks kan­ki­ni­mas ar ne­tin­ka­mas el­ge­ sys, – nu­ro­do­ma C.Ash­ton pra­ ne­ši­me. – Ji tei­gia, kad vy­riau­sybė jau ėmėsi pir­mi­nių veiksmų dėl šio rei­ka­lo, ir pa­brėžia, jog itin svar­ bu, kad šie ir ki­ti in­ci­den­tai bū­ tų kruopš­čiai ir skaid­riai iš­tir­ti, o kal­tie­ji nu­baus­ti.“

„Scan­pix“ nuo­tr.

Ban­do su­kti uo­degą

Gru­zi­jos prem­je­ras Va­no Me­ra­biš­ vi­lis pa­ra­gi­no opo­zi­ciją ne­kurs­ty­ti ne­ra­mumų ša­ly­je. „Da­bar pa­grin­di­nis už­da­vi­nys mū­ sų ša­liai – su­reng­ti lais­vus ir sąži­nin­ gus rin­ki­mus. Ta­čiau lais­vi ir sąži­ nin­gi rin­ki­mai ne­bus įma­no­mi, jei­gu kils smur­tas, – per­spėjo prem­je­ras. – As­me­niš­kai pa­si­rūpin­siu, kad iš kalė­jimų sis­te­mos būtų su šak­ni­mis iš­rau­ti kan­ki­ni­mai ir žmo­gaus oru­ mą žeid­žian­tys veiks­mai. Vy­riau­sybė ne­gailės fi­nan­si­nių ir žmo­giškųjų iš­ tek­lių siek­da­ma už­tik­rin­ti, kad nie­ kas nea­be­jotų, jog ka­li­nių sau­gu­mas ir teisės yra už­tik­ri­na­mi.“ Būtent V.Me­ra­biš­vi­lis anks­čiau va­do­va­vo vi­daus rei­kalų sis­te­mai. Jis lai­ko­mas vie­nu ar­ti­miau­sių pre­zi­ den­to M.Saa­kaš­vi­lio sąjun­gi­ninkų. Jei rin­ki­mus laimėtų da­bar­tinė val­dan­čio­ji par­ti­ja, V.Me­ra­biš­vi­

lio, kaip prem­je­ro, ga­lios Gru­zi­jo­ je smar­kiai išaugtų. Juk kai 2013 m. baig­sis ant­ro­ji M.Saa­kaš­vi­lio ka­ den­ci­ja, įsi­ga­lio­sian­čios kons­ti­tu­ ci­jos pa­tai­sos su­stip­rins vy­riau­ sybės va­do­vo vaid­menį. V.Me­ra­biš­vi­lis ne­pra­lei­do pro­gos įgel­ti var­žo­vams iš opo­zi­ci­jos. „Ma­nau, yra trys pa­grin­dinės, fun­da­men­ta­lios, ver­tybės: kad Gru­zi­ja nie­ka­da ne­taptų nu­si­kaltė­ lių ša­li­mi, kad Gru­zi­ja nie­ka­da ne­ grįžtų į ko­rup­ciją ir kad ša­lis būtų ne­prik­lau­so­ma. Ta­čiau kai ku­riems (opo­zi­ci­jo­je) šie prin­ci­pai nėra jų es­minės ver­tybės, – kalbė­jo jis. – Tai žmonės, ku­rie no­ri at­kur­ti se­ nąją So­vietų Sąjungą. Tai senų lai­ kų nos­tal­gi­ja, no­ras grąžin­ti tai, kas bu­vo anks­čiau. Gru­zi­jai tai reikštų ne­prik­lau­so­mybės ne­tektį.“ BNS, AFP, „Voi­ce of Rus­sia“, „Ra­dioF­reeEu­ro­pe“ inf.

Pas­lap­tin­ga pre­ky­ba žmonė­mis Europoje Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja (EK) pa­skelbė, kad ES narės ne­tu­ri pa­kan­ka­mai duo­menų apie pre­kybą žmonė­ mis, todėl nu­sta­ty­ti, koks yra tik­ ra­sis pre­ky­bos žmonė­mis mas­tas Eu­ro­po­je, – sun­ku.

Au­kos: re­mian­tis sta­tis­ti­ka, dau­

giau­sia tarp pre­ky­bos žmonė­mis aukų – mo­terų ir vaikų.

„Scan­pix“ nuo­tr.

„Mūsų sta­tis­ti­ka ri­bo­ta. Sun­ku nu­ sta­ty­ti, koks yra pre­ky­bos žmonė­ mis mas­tas. Ne­ga­li­me tiks­liai pa­ sa­ky­ti, ar pre­ky­bos žmonė­mis mas­tas au­ga, o gal mažė­ja. Tai pil­ kas, sa­ky­čiau, gal net juo­das sek­to­ rius“, – sakė ES vi­daus rei­kalų ko­ mi­sarė Ce­ci­lia Malmström. Jung­tinės Tau­tos (JT) skai­čiuo­ ja, kad nuo 2002 iki 2011 m. pa­

sau­ly­je par­duotų žmo­nių skai­čius siekė apie 20,9 mln. Dar maž­daug 2,4 mln. žmo­nių, pa­sak JT, ga­li būti par­duo­ti bet ku­rią aki­mirką. Eu­ro­po­je pa­gal par­duotų žmo­nių skai­čių pir­mau­ja nau­jo­sios ES na­ rės Bul­ga­ri­ja ir Ru­mu­ni­ja. Sus­kai­čiuo­ti, kiek žmo­nių par­ duo­da­ma, truk­do skir­tin­gi įsta­ ty­mai Bend­ri­jos ša­ly­se. An­tai, kai ku­rios ES vals­tybės iki šiol net ne­ turė­jo įsta­tymų, ku­rie reg­la­men­ tuotų pre­kybą žmonė­mis kaip nu­ si­kals­tamą veiką. Es­ti­jo­je tik šių metų pa­va­sarį bu­vo priim­tas įsta­ ty­mas, ku­ris pre­kybą žmonė­mis pa­skelbė už įsta­ty­mo ribų.

Be to, dau­ge­lis iš­ve­žamų žmo­nių ne­no­riai pa­sa­ko­ja apie sa­vo pa­tirtį, ir tai truk­do su­rink­ti duo­me­nis. Re­mian­tis sta­tis­ti­ka, ku­rią pa­ vy­ko su­rink­ti „Eu­ros­tat“, nu­ro­ do­ma, kad apie 79 pro­c. pre­ky­bos žmonė­mis aukų – mo­te­rys ir vai­ kai. Treč­da­lis aukų iš­ve­ža­ma į sek­ so ver­giją. Kad pa­ska­tintų duo­menų rin­ kimą, EK įpa­rei­go­jo ES vals­ty­bes na­res iki šių metų pa­bai­gos įsteig­ti va­di­na­muo­sius na­cio­na­li­nius duo­ menų per­da­vi­mo me­cha­niz­mus. Jų tiks­las – glaud­žiau dirb­ti su vi­suo­ me­ne: iden­ti­fik ­ uo­ti, ap­sau­go­ti ir pa­dėti au­koms.

„Ti­kimės, kad tai pa­dės su­rink­ ti pa­ti­ki­mes­nius duo­me­nis ir pa­ gelbės au­koms“, – sakė My­ria Vas­si­lia­dou, ES ko­vos su žmo­nių pre­ky­ba koor­di­na­torė. Jung­tinė­je Ka­ra­lystė­je toks me­ cha­niz­mas skur­tas 2009 m. Did­žio­ji da­lis duo­menų per­duo­da­ma tie­ sio­giai iš po­li­ci­jos. 2011 m. Did­žio­ jo­je Bri­ta­ni­jo­je bu­vo iden­ti­fi­kuo­tos 2077 pre­ky­bos žmonė­mis au­kos. Dau­ge­lis jų bu­vo iš­vež­ti į sek­so ver­ giją. Be to, po­li­ci­jai pa­vy­ko išaiš­ kin­ti ir du at­ve­jus, kai žmonės bu­ vo at­ga­ben­ti į šalį sie­kiant par­duo­ti jų or­ga­nus. „EUOb­ser­ver“ inf.

11

trečiadienis, RUGsėjO 26, 2012

rubrika

namai

namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė

Na­mų es­mė – ne daiktai ir ne bal­dai Mū­sų na­mų erd­vė yra gy­va. Ji da­ro tie­ sio­gi­nę įta­ką jo­je gy­ ve­nan­tiems žmo­ nėms. Svar­biau­sia – tai ži­no­ti, o kiek­vie­ nam daik­tui ras­ti de­ra­mą vie­tą. Taip pa­pras­tai ga­li­ma bū­ tų api­bū­din­ti jau 5 tūkst. me­tų gy­vuo­ jan­čią ry­tie­tiš­ką ap­ lin­kos puo­se­lė­ji­mo fi­lo­so­fi­ją – feng­šui. Apie tai po­kal­bis su šios sri­ties ži­no­ve Ie­va Ka­re­vi­čie­ne.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

– Kas yra feng­šui? – Tai – moks­las ir me­nas apie ap­ lin­ko­je esan­čias ener­gi­jas ir apie jų val­dy­mą. – O kas yra ener­gi­ja bui­ty­je – daik­tų stum­dy­mas į tam tik­ras vie­tas? – Tik­rai, ne. Feng­šui pra­si­de­da nuo mū­sų di­džio­jo kraš­to­vaiz­džio, tik pa­skui ar­tė­ja prie konk­re­taus skly­ po, na­mo. Ta­da žen­gia­me į jį, ana­ li­zuo­ja­me jo struk­tū­rą, įver­ti­na­me kiek­vie­ną erd­vę ir tik pa­skui ieš­ko­ me stra­te­gi­nių po­zi­ci­jų. Va­zo­nė­liai ar var­pe­liai jo­kios reikš­mės šio­je sis­te­mo­je ne­tu­ri. – Jei žmo­gus nu­si­per­ka jau baig­tą na­mą, ką be­ga­li pa­keis­ti, jei jis pa­sta­ty­tas ne pa­gal feng­ šui sis­te­mą? – Ta­da pa­dė­tį iš­gel­bė­ti ga­li kū­ry­ ba. Juk žmo­nės tu­ri kū­ry­bi­nę do­ va­n ą, ku­r ios neiš­ nau­do­ja.

12

Ak­cen­tai: pa­sak feng­šui ži­no­vų, in­ter­je­ro de­ko­ra­ci­jas rink­tis rei­kia taip pat at­sa­kin­gai, kaip ir nu­spręs­ti, ką įsi­leis­ti į sa­vo na­mus. „Shutterstock” nuotr.

o Rugsė0j d. 28–3

Sodo centras „Frezija“ ir Klaipėdos valstybinė kolegija kviečia į kasmetę dekoratyvinių augalų, vaismedžių ir rudens gėrybių

Mugės darbo laikas: V–VI 8.00 – 18.00 VII 8.00 – 16.00

12

trečiadienis, RUGsėjO 26, 2012

rubrika namai

Na­mų es­mė – ne daiktai ir ne bal­dai Ne­re­tai jie ma­no, kad 11 jau vis­kas pa­da­ry­ta ir nie­ko pa­keis­ti ne­be­ga­li. Tai ne­tie­

sa. Kar­tais ma­žy­tis pri­si­lie­ti­mas, ne­di­de­lės per­tva­ros įren­gi­mas rei­ kia­mo­je vie­to­je ar jos pa­nai­ki­ni­ mas, kei­čia la­bai daug. Du­rų pa­kei­ ti­mas to­je pa­čio­je erd­vė­je ar ni­šos at­vė­ri­mas su­tei­kia har­mo­ni­jos. Te­ rei­kia tik pri­dė­ti ran­ką. Ir iš to, jau pa­sta­ty­to na­mo, iš­spaus­ti ga­li­ma ne­ma­žai. Ku­riant skly­po kraš­to­ vaiz­dį: poil­sio zo­ną, al­pi­na­riu­mus, ba­sei­niu­kius – bend­ros erd­vės si­ tua­ci­ją ga­li­ma ar­ba pa­ge­rin­ti, ar­ ba pa­blo­gin­ti. Tai pri­klau­so tik nuo žmo­gaus pri­si­lie­ti­mo ir jo kū­ry­bos.

– Ką pa­pras­tai žmo­nės da­ro ne taip, įsi­reng­da­mi sa­vo būs­tus dau­gia­bu­ty­je? – Pag­rin­di­nis da­ly­kas – ne in­ter­je­ ras. Es­mi­nė klai­da, kad žmo­gus už­ si­da­ro sa­vo bu­to pe­ri­met­re ir, kai jo pa­klau­si, kur pra­si­de­da ta­vo na­ mai, jis su­pran­ta, kad ties slenks­ čiu. Laip­ti­nė esą – ne jo na­mai, kie­ mas – ne jo na­mai, ra­jo­nas – ne jo na­mai, mies­tas – ne jo na­mai, ša­lis – ne jo na­mai. Aš tai va­di­nu men­ ta­li­niu vi­ru­su. Tai es­mi­nė pro­ble­ ma. Kai mes pa­ga­liau su­pra­si­me, kad ši vi­sa išo­rė mums tu­ri la­bai di­de­lę įta­ką ir neiš­ven­gia­mai įsi­ brau­na į mū­sų na­mus, daug kas ims keis­tis. – No­ri­te pa­sa­ky­ti, kad jei žmo­ gus gy­ve­na pra­stos re­pu­ta­ci­jos ra­jo­ne, jo­kių šan­sų har­mo­nin­ gai su­si­tvar­ky­ti sa­vo as­me­ni­ nės erd­vės ne­tu­ri?

– O kas tą pra­stą ra­jo­no re­pu­ta­ ci­ją su­kū­rė? Juk tie pa­tys žmo­nės, jie ga­li ją ir pa­tai­sy­ti. Jie tu­ri keis­ ti mąs­ty­mą ir išo­ri­ne erd­ve pra­dė­ ti rū­pin­tis kaip sa­vais na­mais. Jų pri­si­lie­ti­mas la­bai svar­bus. Sup­ ran­tu, kad svar­būs ir so­cia­li­niai mo­men­tai, bet rei­kia dau­giau ini­ cia­ty­vos. – Ko­kias dar, jū­sų ma­ny­mu, klai­das da­ro žmo­nės, įsi­reng­ da­mi sa­vo būs­tus? – Daž­nai pa­si­tai­ko, kad nu­si­per­ka bu­tą ir pra­de­da ka­pi­ta­li­nį re­mon­

Kiek­vie­nas daik­ tas tu­ri in­for­ma­ci­ nį už­tai­są. Kai daug daik­tų, ap­lin­ko­je daug in­for­ma­ci­nio triukš­mo.

tą, griau­na kai ku­rias sie­nas, mie­ ga­mą­jį įkur­di­na bu­vu­sio­je vir­tu­vė­ je ar at­virkš­čiai. Bet kai­my­no vir­tu­vė juk li­ko to­je pa­čio­je vie­to­je. Ver­ti­nant ener­gi­jų są­vo­ko­mis, ki­ta­me aukš­te virš vi­ ryk­lės sto­vin­ti lo­va ne­tin­ka­ma vie­ ta poil­siui. Pa­sau­ly­je yra ma­to­mi da­ly­kai ar­ba ap­čiuo­pia­mi pen­kiais po­jū­ čiais, o ki­ta pa­sau­lio da­lis nė­ra iš­ reikš­ta ma­te­ri­ja. To­dėl šiuo at­ve­ ju fi­zi­ka ir me­ta­fi­zi­ka su­si­jun­gia į vie­ną krū­vą.

– Yra kai ku­rių žmo­nių nuo­ sta­ta, kad be au­ga­lų – na­mai ne­gy­vi, ki­ti įsi­ti­ki­nę, kad au­ ga­lai eik­vo­ja ap­lin­ko­je esan­čią ener­gi­ją, ki­taip ta­riant, va­gia ją iš žmo­gaus. Ką apie tai sa­ko feng­šui teo­ri­ja? – Pa­gal kla­si­ki­nį feng­šui, tai ne­tu­ ri di­de­lės reikš­mės. Ži­nau, kad au­ ga­lų yra įvai­rių. Čia ne­rei­kia kreip­ti dė­me­sio, at­si­pa­lai­duo­ki­te, pa­tin­ka gė­lės, au­gin­ki­te. Ne­rei­kia sa­vęs įrė­ min­ti. – Tai kas gi žmo­gui su­tei­kia ge­ rą po­jū­tį jo pa­ties ap­lin­ko­je, jo na­muo­se? – Tik­rai ne daik­tai ir ne bal­dai. Žmo­nės na­muo­se tu­ri su­kau­pę per daug daik­tų. Juk kiek­vie­nas daik­tas tu­ri in­for­ma­ci­nį už­tai­są. Kai daug daik­tų, ap­lin­ko­je daug in­for­ma­ci­ nio triukš­mo. La­bai svar­bu na­muo­ se tin­ka­mai pa­rink­ti, ko­kias nuo­ trau­kas ar pa­veiks­lus ka­bin­ti ant sie­nų. Svar­bu, ko­kią in­for­ma­ci­ją jie sklei­džia į ap­lin­ką. Jų au­to­rius ga­ li bū­ti pri­pa­žin­tas dai­li­nin­kas, bet jei jis, bū­da­mas apim­tas dep­re­si­ jos ir dar var­to­da­mas al­ko­ho­lį ta­ pė tą pa­veiks­lą, iš jo vi­sa ta bjau­ ras­tis sklis į jū­sų na­mus. – Kai ku­rie žmo­nės to net ne­ su­vo­kia, apie ką mes da­bar kal­ ba­me? – Ateis lai­kas. Nie­ka­da ši­tie da­ ly­kai ne­bu­vo su­pran­ta­mi vi­siems. Ne vi­siems ir rei­kia pul­ti į kraš­ tu­ti­nu­mus, ne vi­siems rei­ka­lin­ ga me­ta­fi­zi­ka. Tuo ima do­mė­tis tie, kuiems tik­rai to rei­kia. La­

Ži­no­vė: I.Ka­re­vi­čie­nė ti­ki­na, kad po­pu­lia­rio­sio­se kny­go­se tik­ro­sios

feng­šui tie­sos ge­ro­kai iš­kreip­tos.

bai ge­rai su­pran­tu žmo­nes, ku­rie įta­riai žiū­ri į šį rei­ka­lą, į ne­pa­ čiu­pi­nė­ja­mus da­ly­kus, pro­ce­sus, nes in­for­ma­ci­jos yra la­bai daug, ji su­vel­ta, at­si­rink­ti la­bai sun­ ku. Pla­čio­sioms ma­sėms tai pa­ teik­ti ne­leng­va. Aš skai­tau pa­ skai­tas. Ats­ki­riu kla­si­ki­nį feng­šui nuo po­pu­lia­raus va­rian­to. Ten vi­ sos kny­gos yra apie tai, kaip pa­ gau­ti lai­mės paukš­tę už uo­de­gos. Kla­s i­k i­n is feng­š ui orien­t uo­t as,

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

kaip ras­ti ba­lan­są, har­mo­ni­ją su su­pan­č ia ap­l in­ka. Po­p u­l ia­r io­se kny­go­se ra­šo­ma: pa­sta­tyk ak­va­ riu­mą piet­ry­čiuo­se ir ta­vo fi­nan­ si­nė pa­dė­tis pa­si­tai­sys, pa­da­ryk tą ir tą ir su­si­ra­si par­tne­rį. Iš­kel­ ti la­bai ma­te­ria­lūs tiks­lai. Tai XX a. nau­ja­da­ras, at­si­ra­dęs Ame­ri­ ko­je. Rei­kė­jo ge­ro pro­duk­to, leng­ vai su­pran­ta­mo, to­dėl vers­li­nin­ kai feng­šui įvil­ko į to­kią for­mą ir da­bar tu­ri­me iš­kreip­tą re­zul­ta­tą.

Daugiabučių bendrijų įstatymas: daugiau galimybių ginti savo teises

Mindaugas Steponavičius Teisininkas, tinklaraščio www.blogabendrija.lt autorius

Iki šiol praktikoje būdavo daug diskusijų dėl daugiabučių gyvenamųjų namų bendraturčių, nesančių bendrijų nariais, teisių ir pareigų dalyvaujant namo bendrijos veikloje, priimant sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, mokant mokesčius bendrijai ir panašiai.

Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Konstitucinis Teismas, nei vienas buto ar kitos patalpos daugiabučiame name savininkas negali būti verčiamas tapti bendrijos nariu per prievartą. Tačiau tokie asmenys net ir nebūdami namo bendrijų nariais išlieka namo bendrojo naudo-

jimo objektų bendraturčiais, todėl sprendžiant namo bendrojo naudojimo objektų valdymo klausimus, turėtų turėti lygiai tokias pačias teises, kaip ir kiti namo bendraturčiai. Deja, daugeliu atveju tokie asmenys būdavo nušalinami ne tik nuo klausimų, susijusių su bendrijos veikla, sprendimo, bet ir apskritai negalėdavo dalyvauti sprendžiant namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo klausimus, nors visus mokesčius bendrijai mokėti privalėdavo. Šiuo atveju atsirado tam tikro aiškumo, įstatyme nustačius daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių ne bendrijos narių teisinį statusą bei įtvirtinus tokių asmenų teises ir pareigas. Visų pirma, įstatymas aiškiai įtvirtina, jog visų daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių pareigos, susijusios su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios, nepriklausomai nuo to, ar butų ir kitų patalpų savininkai yra bendrijos nariai, ar ne. Vadinasi, visi namo bendraturčiai teisės aktų nustatyta tvarka privalo apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo bei naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas

įmokas, vykdyti bendrijos narių susirinkimo ir kitų bendrijos organų sprendimus ir panašiai. Tuo pačiu įstatymas nustato pareigą visiems daugiabučio namo bendraturčiams laikinai išvykus, išnuomojus ar kitaip patikėjus kitam asmeniui butą, bendrijos pirmininkui pranešti, kaip reikalui esant bus užtikrintas patekimas į savininko patalpas, tuo pačiu numatydamas pareigą įgaliotiniui pranešti savo telefono numerį, kuriuo būtų galima iškviesti savininką gaisro, inžinerinių tinklų avarijų ar bet kuriuo kitu atveju prisireikus pateikti į butą. Nepaisant šiomis nuostatomis keliamų tikslų, tikėtina, jog jos ir liks tik deklaratyviomis, nors visa rizika dėl įstatyme numatytos informacijos nepateikimo tektų pačiam šios pareigos nevykdančiam savininkui. Įstatymas taip pat numato, jog kiekvienas buto ar kitos patalpos daugiabučiame name savininkas, perleisdamas nuosavybės teisę į jam priklausantį butą ar patalpas, privalomai turi apie tai pranešti bendrijos pirmininkui ir atsiskaityti su bendrija. Svarbu pažymėti, jog įstatymas draudžia notarui tvirtinti nuosavybės teisės perleidimo sandorį, kol nėra pateikta bendrijos pirmininko pažyma, pa-

tvirtinanti apie prievolių bendrijai įvykdymą. Neabejotinai šis įstatymo pakeitimas ne vienam buto daugiabučiame namo savininkui sukels didelių nepatogumų norint parduoti butą. Bendrijos pirmininkui piktybiškai vengiant išduoti tokią pažymą, suplanuotas buto pirkimo – pardavimo sandoris gali ir neįvykti. Papildomai reikia atkreipti dėmesį, jog priešingai nei ankstesnėje įstatymo redakcijoje, teisę gauti informaciją apie nustatytas įmokas bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti ir išsaugoti, taip pat kitas bendrijai mokamas įmokas, susipažinti su bendrijos narių sąrašais ir pan. turi ne tik bendrijos nariai, bet visi daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai. Taip pat visi daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai, net ir nebūdami bendrijų nariai, turi teisę skųsti bendrijos valdymo organų sprendimus, tokiu būdu sukuriant galimybę ne bendrijų nariams kontroliuoti bendrijos valdymo organų veiklą. Neabejotinai toks daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisių išplėtimas turėtų būti vertinamas teigiamai. Įvertinus tai, jog nauja įstatymo re-

dakcija numato, jog butų ir kitų patalpų savininkai (kaip ir pati bendrija) yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kai kreipiamasi į teismą dėl reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, tikėtina, jog toks aiškus teisių ir pareigų atribojimas ir tam tikrų bendrijos nario įgaliojimų suteikimas asmenims, nesantiems bendrijų nariais, paskatins aktyviau kovoti su bendrijų pirmininkų piktnaudžiavimu, nevengiant pažeistas teises ginti teismine tvarka. Apibendrinus visus esminius pakeitimus, susijusius su bendrijos narių ir daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių, nesančių bendrijos nariais, teisėmis ir pareigomis, galima daryti išvadą, jog buto ar kitos patalpos savininkas, nesantis bendrijos nariu, iš esmės turi lygiai tokias pačias teises ir pareigas, kaip ir kiekvienas kitas bendrijos narys, išskyrus teisę balsuoti bendrijos narių susirinkime, teikti pasiūlymus ir gauti informaciją bendrijos veiklos ir valdymo klausimais, ar teisę būtų išrinktu į bendrijos valdymo organus ar išstoti iš bendrijos. Tęsinys, 3 dalis. Bus daugiau. Komentarų serijos autorius – teisininkas, turintis kelerių metų DNSB konsultavimo patirtį.

13

trečiadienis, rugsėjo 26, 2012

sportas

Svarbi pergalė Alytuje Lietuvos futbolo A lygos čempionate brangią pergalę iškovojo Klaipėdos „Atlanto“ vienuolikė. Uostamiesčio futbolininkams Alytuje pavyko įveikti „Dainavos“ komandą 2:1. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Populiarumas: moksleiviams patinka pasivaržyti kroso trasoje.

Vytauto Petriko nuotr.

Greičiausi – A.Čiapas ir K.Viršilaitė Česlovas Kavarza Evelina Mikutienė Rudens krosas, sulaukęs didelio moksleivių būrio, nesuviliojo suaugusių bėgikų.

Moterų varžybose buvo vos viena dalyvė. Be kovos čempionės vardą iškovojo Kristina Viršilaitė. Tarp vyrų 3 000 m distancijoje vyko nuožmi kova. Pergalę šventė orientavimosi sporto atstovas Agnius Čiapas. Jam pavyko aplenkti ant kulnų lipusius Mindaugą Pazdrazdį ir Giedrių Valantiną. „Rudens krosas yra unikalus reiškinys ne tik Klaipėdoje, bet ir Lietuvoje, nes sulaukia didžiulio gyventojų susidomėjimo. Šiemet užsiregistravo daugiau nei 800 dalyvių. Palyginimui galiu pasa-

kyti, jog Vilniuje ir Kaune neorganizuojamas miesto kroso čempionatas, o Panevėžyje paprastai dalyvauja tik apie 80 bėgikų“, – sakė vyriausiasis varžybų teisėjas Romas Beržinskas. Dalyviai buvo suskirstyti į penkias amžiaus grupes. Bėgimo trasos ilgis priklauso nuo amžiaus ir lyties. Greičiausieji buvo apdovanoti Klaipėdos lengvosios atletikos federacijos įsteigtomis taurėmis ir diplomais. Galutiniai komandų rezultatai buvo žinomi vėlų vakarą. Viena aišku, nenugalėjo daugkartiniai laimėtojai – Gedminų pagrindinės mokyklos bėgikai. „Šioje mokykloje lankėsi auditoriai, todėl moksleiviai nebuvo išleisti ginti savo mokyklos garbės“, – apgailestavo R.Beržinskas.

Sporto telegrafas Krepšinis. Šiandien 17.30 val. Sporto arenoje (Taikos pr. 61A) vyks Lietuvos krepšinio lygos čempionato rungtynės tarp „Palangos“ ir Kauno „Žalgirio“ komandų. Rytoj 19 val. Klaipėdos arenoje (Dubysos g. 10) žais „Neptūnas“ ir Vilniaus „Lietuvos rytas“. Iš viso LKL čempionate dalyvaus 12 komandų. Kėdainių, Šiaulių, Prienų komandos sezoną pradės naujais pavadinimais – kėdainiškiai susigrąžino „Nevėžio“ vardą, Šiaulių ekipa vadinsis „Šiauliai Triobet“, Prienų komanda – „Prienai“. Kauno „Baltų“ penketuką pakeitė visas jos teises ir pareigas perėmusi Kauno „LSU-Baltų“ komanda. Pirmenybių sistema išliko nepakitusi: reguliariajame čempionate komandos sužais du ratus. Išimtis padaryta „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ komandoms, kurie rungtyniaus tik išvykose bei du kartus sužais tarpusavyje. Ši išlyga LKL grandams padaryta dėl įtempto tvarkaraščio grafiko. Į atkrintamąsias varžybas pateks aštuonios geriausios čempionato ekipos. Pusfinalyje komandos kovos iki dviejų pergalių, mažajame finale – iki trijų, didžiajame– iki keturių pergalių.

Boksas. Šiandien Klaipėdoje, Sporto rūmuose (S.Dariaus ir S.Girėno g. 10) prasidės keturias dienas truksiantis Lietuvos vyrų ir moterų bokso čempionatas. Šiandien 12 ir 17 val. vyks aštuntfinalio kovos. Rytoj tokiu pat laiku varžysis į ketvirtfinalį patekę boksininkai. Penktadienį 17 val. vyks vyrų pusfinalių varžybos ir moterų finalinės kovos. Šeštadienį 16 val. prasidės lemiami vyrų mūšiai. Didžiausios klaipėdiečių viltys siejamos su dviem boksininkais Gyčiu Vaitkumi ir Rolandu Čėsna. Iš jų tikimasi sulaukti medalių. Kviečia. Rytoj 17.30 val. Sporto rūmuose (S.Dariaus ir S.Girėno g. 10) vyks atvirose Klaipėdos krepšinio pirmenybėse dalyvauti norinčių komandų vadovų pasitarimas. Posėdis. Rytoj 13 val. Sportininkų namuose (S.Daukanto g. 24) – miesto Lengvosios atletikos federacijos valdybos posėdis. Jame pasisakys valdybos pirmininkas, federacijos viceprezidentas ir vyriausiasis treneris.

Po Evaldo Razulio (31 min.) ir Tino Lagatoro (45 min.) įvarčių klaipėdiečiai laimėjo pirmąjį kėlinį 2:0. Skirtumas galėjo būti ir didesnis, tačiau klaipėdiečiai neišnaudojo dar kelių gerų progų. Šeimininkai rezultatą sušvelnino susitikimui baigiantis. 88-ąją min. pasižymėjo Paulius Sakalis. „Kartais laimi žaisdamas blogai, o kartais pralaimi gerai žaisdamas. Alytuje nežaidėme gerai, – sakė „Atlanto“ vyriausiasis treneris Sebastianas Roquesas. – Alytiškiai geriau pradėjo rungtynes, per pirmąsias penkiolika minučių buvo aktyvesni. Tačiau įvartį įmušti pavyko ne jiems, o mums. Įpusėjus kėliniui „Dainava“ sumažino tempą, gal pavargo. Laimė, prieš pertrauką mums pavyko padidinti skirtumą.“ „Atlanto“ strategas pripažino, kad antrasis kėlinys jo auklėtiniams buvo sunkus, kupinas pa-

Indėlis: „Atlanto“ vartininkas M.Gintalas atrėmė ne vieną pavojingą aly-

tiškių ataką.

vojingų šeimininkų išpuolių. „Mes nuolat turime žaidybinių problemų prasidėjus antrajam kėliniui. Pirmą kartą šiame čempionate po pirmosios susitikimo dalies pirmavome dviem įvarčiais. Matyt, žaidėjai pagalvojo, kad jau laimėjo rungtynes. Per pertrauką jiems aiškinau, jog tai tik pradžia“, – tvirtino treneris. Įvartį įmušęs E.Razulis irgi pripažino, kad rungtynės buvo nelengvos. „Gerai, kad neleidome varžovams išlyginti rezultato. Tada būtų buvę apmaudu“, – sakė komandos kapitonas. Iškovojęs pergalę „Atlanto“ klubas pagal taškus pavijo aštunto-

Vytauto Liaudanskio nuotr.

je vietoje esantį Tauragės „Taurą“. Abi ekipos turi po 20 taškų. „Dainavos“ vienuolikė su 28 taškais išliko septintoje vietoje. Šiandien Klaipėdoje turėjusios vykti Lietuvos futbolo taurės 4-ojo etapo rungtynės tarp „Atlanto“ ir „Kėdainių“ komandų neįvyks. Šalies 1-oje lygoje paskutinę vietą užimančio „Kėdainių“ klubo atstovai informavo, kad į uostamiestį negali išvykti didžioji dalis žaidėjų. „Dauguma žaidėjų yra dirbantys ir jų neišleidžia darbdaviai, todėl varžyboms negalime surinkti ekipos“, – sakoma oficialiame „Kėdainių“ klubo rašte, pateiktame Lietuvos futbolo federacijai.

19

trečiadienis, rugsėjo 26, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Svajonių knygos“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Susanos Mallery „Kaip iš giedro dangaus“ ir Nijolės Rinkevičiūtės-Gilaitienės „Lotoso žiedas“ knygas.

Susan Mallery. „Kaip iš giedro dangaus“. Visą gyvenimą Heilė Foster gyveno lyg uždaryta. Klausydama tėvo patarimų, ką veikti, kaip rengtis ir net už ko tekėti, ji visiškai susipainiojo. Bet gana! Nuo šiol ji gyvens pagal savas taisykles ir elgsis taip, kaip geros mergaitės paprastai nesielgia! Čia pasirodo Kevinas Harmonas. Keletą dienų jie praleis didžiuliame kabriolete ir jaukiuose viešbučių kambarėliuose... Bus smagu, įsižiebs aistra, netrūks nuotykių. Bent jau Heilė to tikisi, tačiau Kevinas dar nieko nenujaučia... Nijolė Rinkevičiūtė-Gilaitienė. „Lotoso žiedas“ . Dramatiška lietuvaitės istorija. Sušokusi paskutinį mokyklinį valsą Milvina išskrenda pas motinos seserį į Čikagą. Čia jos laukia patogus gyvenimas ir studijos universitete. Per atostogas Milvina su kurso drauge Eva išvyksta pailsėti į Bahamas. Tada ir prasideda didieji išbandymai – merginos patenka į prekiautojų žmonėmis spąstus, bet gražuolei lietuvaitei pavyksta ištrūkti. Po skausmingų išgyvenimų į jos širdį pasibeldžia meilė. Netrukus lotosų žiedų guolyje ji patiria aistros saldumą. Lotosų žiedai tampa Milvinos naujo gyvenimo simboliu.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, spalio 2 d.

PRENUMERATA 2012 M.

KETVIRČIUI –

Išsamesnė informacija www.KL.lt ir Platinimo skyriaus tel. (8 46) 397 714.

51

Lt

Avinas (03 21–04 20). Puikiai seksis bendrauti, ypač su jaunais žmonėmis. Sugebėsite lengvai dėstyti mintis ir padaryti teisingas išvadas. Kad ankstesnės bėdos nekankintų, svarbu nekartoti senų klaidų. Jautis (04 21–05 20). Jūsų vertybės prieštarauja jūsų interesams. Galbūt nesutiksite su vyresniais ar autoritetingais žmonėmis, bet pasistenkite dėl savo abejonių nesusikivirčyti. Dvyniai (05 21–06 21). Bus sunku susikaupti, gali kilti klaidinančių minčių. Tai sunkus ir emocionalus laikas, tikėtini kivirčai. Geriau pabūti vienumoje, atsipalaiduoti. Vėžys (06 22–07 22). Gali susidaryti įspūdis, kad gyvenimas klostosi taip, lyg kas nors tyčia bandytų jus suerzinti. Bus sunku valdytis. Nė minutės neužsimirškite, kontroliuokite save, o vakare reikalai ims gerėti. Liūtas (07 23–08 23). Esate svajingas, sieksite atitrūkti nuo savo pareigų. Draugai netrukdys jūsų fantazijoms. Bet svajodamas nepamirškite realių įsipareigojimų. Mergelė (08 24–09 23). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausius sugebėjimus. Kils idėjų, kuriomis galėsite pasidalyti su kolegomis ir viršininkais. Palanki diena intelektinei veiklai. Svarstyklės (09 24–10 23). Kas nors mes jums iššūkį dėl keblaus dalyko. Tai gali tapti diskusijos priežastimi. Palanki diena ugdyti kantrybę ir patyrinėti savo emocijas, vertybes, veiksmus. Skorpionas (10 24–11 22). Lengvai bendrausite su aplinkiniais, taip pat galėsite juos patikrinti, nes jūsų protas bus ypač aktyvus. Tačiau pernelyg nesipuikuokite savo sugebėjimais, nes galite būti ne itin dėmesingas ir įžeisti kitus žmones. Šaulys (11 23–12 21). Susidursite su žmogumi, kurio planai nesiderins su jūsų mintimis ir idėjomis. Stengsitės kovoti su jo elgesiu ir veiksmais. Stabtelkite ir apgalvokite savo elgesį – spaudimas tikrai nepadės. Ožiaragis (12 22–01 20). Sėkminga diena. Jusite šeimos, bendradarbių supratimą ir palaikymą. Bet jiems taip pat reikalinga jūsų parama, ypač jei iš tiesų norite ką nors reikšminga kartu nuveikti. Vandenis (01 21–02 19). Laikas atitrūkti nuo realybės ir pasinerti į svajonių pasaulį. Paklausykite muzikos, paskaitykite, pažiūrėkite filmą ar spektaklį – viskas džiugins sielą, suteiks harmonijos jūsų gyvenimui. Žuvys (02 20–03 20). Sprendimai, susiję su karjera, gali turėti įtakos atmosferai namuose. Rodos, visiška smulmena gali pakenkti jūsų sveikatai. Prieš ko nors imantis patartina atsargiai apsvarstyti visas galimybes.

TAVO MIESTO NAUJIENOS www.KL.lt

Orai

Į Lietuvą artimiausiomis dienomis trumpam sugrįš šiltesni orai, lietaus nenumatoma. Šiandien bus mažai debesuota. Oro temperatūra sieks 18–20 laipsnių šilumos. Ketvirtadienis taip pat bus mažai debesuo­ tas. Naktį bus 11–14 laipsnių šilumos, dieną temperatūra pakils iki 20–22 laipsnių.

Šiandien, rugsėjo 26 d.

+18

+19

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+18

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

+19

Panevėžys

+19

Utena

+20

7.11 19.09 11.56

270-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 96 dienos. Saulė Svarstyklių ženkle.

Tauragė

+20

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +34 Berlynas +23 Brazilija +28 Briuselis +16 Dublinas +13 Kairas +31 Keiptaunas +19 Kopenhaga +14

kokteilis Žai­džia­me vai­kų gy­vy­bė­mis „Aha, atė­jo rug­sė­jis, mo­kyk­lo­se su­ren­ gė­me sau­gaus eis­mo at­rak­ci­jas, pa­lei­ do­me eis­mą per mies­to cent­rą sa­vait­ ga­liais, o švie­so­fo­rus įjung­ti pa­mir­šo­ me, – šai­pė­si klai­pė­die­tė As­ta. – Gal val­ di­n in­kai ma­no, kad sa­vait­ga­l iais vai­ kai po mies­tą ne­be vaikš­to, o skrai­do kaip ha­r iai po­te­r iai? Tik­r iau­siai jų at­ ža­los dar nie­ka­da ne­pak­liu­vo po ma­ ši­na ir jie ne­ž i­no, kaip tai bai­su... O ma­ no pa­k liu­vo... Be­lie­ka tik spė­lio­ti, ka­da ji, mies­to val­d žia, at­si­bus. Pvz., ma­no ma­ža­me­tė duk­ra, kol aš sa­vait­ga­l iais dir­bu, į už­siė­mi­mus pa­ti ei­na. Be­lie­ka tik bels­tis į Dan­gaus var­tus, kad tik vis­ kas bū­tų ge­rai, kol val­di­nin­kai su­pras, ko­k ias ne­są­mo­nes kar­tais da­ro. Kam tos sau­gaus eis­mo ak­ci­jos-at­rak­ci­jos, jei net švie­so­fo­r ų įjung­ti ne­su­ge­ba?“

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Ne­vei­kian­tis švie­so­fo­ras su­tau­po lė­šų mies­to biu­d že­tui. Ir kaip to ne­sup­ran­ ta klai­pė­die­čiai?

Londonas +16 Madridas +20 Maskva +13 Minskas +17 Niujorkas +24 Oslas +11 Paryžius +18 Pekinas +27

Praha +24 Ryga +17 Roma +27 Sidnėjus +26 Talinas +14 Tel Avivas +30 Tokijas +27 Varšuva +22

Vėjas

2–6 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+20

+19

Marijampolė

Vilnius

+19

Alytus

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

12

19

16

15

5

16

16

14

13

7

13

15

14

13

3

rytoj

penktadienį

1815 m. Aust­ri­ja, Ru­si­ja ir Prū­si­ja su­da­rė są­jun­gą. 1850 m. Pran­cū­zi­jo­je ap­ ri­bo­ta spau­dos lais­vė. 1888 m. gi­mė ame­r i­ kie­čių poe­tas Tho­mas Stern­sas Eliot’as. 1898 m. gi­mė gar­s us ame­r i­k ie­č ių kom­p o­z i­ to­r ius Geor­ge’as Gersh­ wi­nas. 1907 m. Nau­jo­ji Ze­lan­di­ ja, iki tol bu­vu­si Di­džio­ sios Bri­ta­n i­jos ko­lo­n i­ja, ta­po do­mi­ni­ja.

1956 m. gi­mė ak­to­rė Lin­da Ha­mil­ton.

Pavojinga bičiulystė Aud­rius tri­jų kam­ ba­rių bu­te glau­džia­ si ne vie­nas, o su ypa­tin­gu drau­gu – ali­ga­to­riu­mi. Au­ gin­ti­nio var­das – Ge­na.

Pa­tai­sa su­ner­vi­no žmo­nes

Links­mie­ji tirš­čiai Po­l i­ci­n in­kas, su­stab­dęs au­to­mo­bi­l į, pa­pra­šė vai­ruo­to­jo pa­ž y­mė­ji­mo. Vai­ruo­to­jas pra­pliu­po: – Ko­k į pa­ž y­mė­ji­mą, tuoj aš tau trenk­siu! Ša­l ia sė­din­ti žmo­na ra­mi­na: – Ne­bi­jo­k i­te, jis kai iš­ge­r ia, vi­sa­da taip kal­ba. Bal­sas nuo ga­l i­nės sė­dy­nės: – Taip ir sa­k iau, kad su vog­ta ma­ši­na to­l i ne­nu­va­ž iuo­si­me. Bal­sas iš ba­ga­ž i­nės: – Ar jau kir­to­me tą pra­keik­tą sie­ną, ar ne?! Čes­ka (397 719; bū­ki­me pa­trio­tai – kiek­vie­ na nu­pirk­ta kė­du­tė kils­te­lės aukš­tė­liau Lie­tu­ vos eko­no­mi­ką)

2009 m. Švei­ca­ri­jos po­ li­ci­ja pa­gal JAV or­de­r į dėl tri­jų de­šimt­me­čių se­ nu­mo kal­ti­ni­mų su­lai­kė 76 m. am­žiaus ki­no re­ži­ sie­rių, „Os­ka­ro“ lau­rea­tą Ro­ma­ną Po­lans­kį, ku­ris 8-aja­me de­š imt­me­t y­ je bu­vo kal­t i­na­mas ne­ leis­t i­nais ly­t i­n iais san­ ty­kiais su 13-me­te. Kal­ti­ ni­mai R.Po­lans­k iui nie­ ka­da ne­bu­vo pa­nai­kin­ti ir jis dau­giau nie­ka­da ne­ bu­vo pa­si­ro­dęs JAV.

Lo­te­ri­jo­je lai­mė­jo tris kar­tus At­ro­do, kad Nor­ve­gi­jo­je gy­ve­nan­ čiai tri­jų vai­kų mo­ti­nai He­ge Jea­ net­te Oks­nes vai­kų gi­mi­mas ir sėk­ mė yra neat­sie­ja­mi da­ly­kai.

tur­tas, sau­go­ki­me juos.

Jur­gi­ta Ša­kie­nė j.sakiene@diena.lt

Su Ge­na Aud­rius gy­ve­na jau dve­ jus me­tus. „Drau­gas par­ve­žė iš Af­ri­kos. Vie­ną sau par­si­ve­žė, ki­ tą – drau­gui do­va­nų. Tas man ali­ ga­to­rių vė­liau ir ati­da­vė. Ne­ga­lė­jo il­giau lai­ky­ti, nes gi­mė vai­kas“, – pa­sa­ko­jo kaunietis rop­lio sa­vi­nin­ kas, va­ly­da­mas te­ra­riu­mo stik­lą. Ar il­gai dve­jo­jo dėl to­kio au­gin­ti­ nio? „Iš kar­to su­ti­kau. Įdo­mu. Kas ne­no­rė­tų?“ – nu­si­ste­bė­jo Aud­rius. Vaikinas ir jo rop­lys ge­rai su­ta­ ria, nors itin ne­si­bi­čiu­liau­ja. „Bu­ vau ke­lis kar­tus už uo­de­gos pa­ ga­vęs. Reak­ci­ja žai­biš­ka – iš kar­to šok­te­lė­ja ir puo­la. To­dėl į te­ra­riu­ mą na­gų sten­giuo­si ne­kiš­ti – gai­la ran­kos. Mais­tą įme­tu per vir­šų“, – pa­sa­ko­jo šei­mi­nin­kas. To­kie san­ty­kiai Ge­ną, pa­sak Aud­riaus, ten­ki­na. „Prie ma­nęs, kai ne­len­du, jis jau­čia­si ra­miai. Die­ną daž­niau­siai mie­ga, jei ne, pliuš­ke­ na­si, ėda ar gu­li­nė­ja. Tik nak­ti­mis da­bar ner­vi­na – ne­lei­džia mie­go­ti. Jis dan­tis me­ta, to­dėl grau­žia ak­ me­nis, ne­tu­ri ra­my­bės“, – skun­dė­ si kau­nie­tis. Į sve­ti­mus žmo­nes Ge­na rea­guo­ ja suak­me­nė­da­mas. „Sus­tings­ta ir ne­ju­da, jau ne­kal­bant apie mai­ti­ni­ mą­si“, – sa­kė Aud­rius.

Damijonas, Gražina, Justina (Justė), Kipras, Kiprijonas, Vydenis, Vykintas

rugsėjo 26-ąją

Atei­tis: vai­kai – bran­giau­sias

Va­k ar „Kok­tei­l is“ pra­ne­š ė skai­t y­to­ jams, tu­rin­tiems au­to­mo­bi­lių ir ma­ž ų vai­k ų, kad nuo lapk­r i­čio 1-osios, pa­ gal pa­si­kei­t u­sias Ke­l ių eis­mo tai­syk­ les (KET), vi­si iki 135 cm ūgio (maž­ daug iki 9–10 me­tų) vai­kai au­to­mo­bi­ liais ga­lės bū­ti ve­ža­mi tik spe­cia­lio­se vai­kams pri­tai­ky­to­se sė­dy­nė­se. „Kas čia per ne­są­mo­nė, – nir­šo Asas, – kad 9–10 me­tų vai­kui rei­ka­lin­ga kė­du­tė. O jei aš ne­tu­riu au­to­mo­bi­lio ir kart­kar­tė­ mis su drau­gais kur nors iš­va­žiuo­ja­me? Tai rei­kės ir man pirk­ti kė­du­tę, kad per me­tus po­rą kar­tų ga­lė­tu­me pa­si­va­ži­nė­ ti? Aukš­čiau­sio laips­nio ne­są­mo­nė. O jei suau­gęs, ko­kių 30 me­tų, žmo­gus yra že­ mo ūgio. Tai ir jam kė­du­tės rei­kės? Ne­ juo­kin­ki­te, pa­tai­sų kū­rė­jai.“

Vardai

Pa­vo­jin­gas: kiš­ti ran­ką į te­ra­riu­mą ven­gia net Ge­nos šei­mi­nin­kas Aud­rius.

Šil­tai gy­ve­nan­tis Ge­na mai­ti­na­ mas kas tris die­nas. „Ėda tik ne­va­ly­ tą stri­mė­lę. Dau­giau nie­ko“, – tei­gė Aud­rius, pa­si­džiau­gęs, kad jo au­gin­ ti­nis nie­ka­da ne­si­rgo. Va­ka­re iki ry­to tem­pe­ra­tū­ra ali­ga­to­riaus te­ri­to­ri­jo­je au­to­ma­tiš­kai su­ma­žė­ja, taip pat už­ gęs­ta ir spe­cia­lios švie­sos. Aud­riaus ir Ge­nos bi­čiu­lys­tė pa­ vo­jin­ga ne tik dėl ašt­rių ali­ga­to­ riaus dan­tų. „Kal­bant apie kro­ko­di­lus, ali­ga­ to­rius, vi­soms be išim­ties rū­šims yra pri­va­lo­ma tu­rė­ti to gy­vū­nė­lio įsi­gi­ji­mo do­ku­men­tus. Ki­taip gre­ sia kon­fis­ka­ci­ja“, – sa­kė Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos Gam­tos ap­sau­gos de­ par­ta­men­to Bio­lo­gi­nės įvai­ro­vės sky­riaus vyr. spe­cia­lis­tas Se­le­mo­ nas Pal­ta­na­vi­čius. Anot jo, lai­ky­ti na­muo­se rop­lius, vo­rus, paukš­tė­ das ir smul­kius gy­vū­nus spe­cia­laus lei­di­mo ne­rei­kia.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Ali­ga­to­riams iki dvie­jų met­ rų il­gio tu­ri bū­ti skir­ta ne ma­žiau nei 5 kv. m te­ri­tor­ja. Jo­je tu­ri bū­ti ir ba­sei­nas, ne ma­žes­nis nei 1,5 m skers­mens. Te­ri­to­ri­jo­je tu­ri bū­ti ir slėp­tu­vė, vie­ta šil­dy­tis. „Ne­su gir­dė­ju­si, kad Kau­ne na­ muo­se kas nors lai­ky­tų ali­ga­to­rių. Tai ne­drau­džia­ma, ta­čiau bū­ti­nos tin­ka­mos są­ly­gos. Ki­tas da­ly­kas, kad au­gin­ti to­kį gy­vū­ną yra ne­sau­ gu tų na­mų gy­ven­to­jams“, – kal­ bė­jo Kau­no zoo­lo­gi­jos so­do vyr. her­pe­to­lo­gė Al­ma Pi­kū­nie­nė. Ji pa­ste­bė­jo, kad ES gy­vū­nų ne­ re­ko­men­duo­ja­ma mai­tin­ti gy­vu pa­ša­ru. Tad nie­ko dau­giau ne­ be­lie­ka, kaip duo­ti šal­dy­tą pa­ ša­rą. Anot A.Pi­kū­nie­nės, jau­ni ali­ga­to­riai min­ta van­dens vabz­ džiais ir vė­žia­gy­viais, suau­gu­ sie­ji – žu­vi­mis, paukš­čiais, kar­ tais žin­duo­liais.

Kas­kart, kai tik Nor­ve­gi­jai pri­ klau­san­čio­je Aus­te­vo­lio sa­lo­je gy­ ve­nan­ti 29-erių me­tų de­ga­li­nės dar­buo­to­ja su­si­lau­kia ma­žy­lio, kas nors iš jos ar­ti­mų­jų lai­mi na­cio­na­ li­nė­je lo­te­ri­jo­je. „Tai vi­siš­ka be­pro­ty­bė..., mes ne taip jau daž­nai da­ly­vau­ja­me lo­te­ri­jo­se“, – sa­kė H.J.Oks­nes praė­jus ke­lioms die­noms po to, kai jos šei­ma su­si­žė­rė 12,2 mln. kro­nų (9,3 mln.li­tų) pri­zą. Šis šei­mos lai­mė­ji­mas lo­te­ri­jo­je jau tre­čias per pa­sta­ruo­sius še­še­rius me­tus. Deš­rai­niais de­ga­li­nė­je pre­kiau­ jan­ti mo­te­ris pir­mo kū­di­kio su­si­ lau­kė 2006 me­tais ki­tą die­ną po to, kai jos tė­vas Lei­fas na­cio­na­ li­nė­je lo­te­ri­jo­je lai­mė­jo 4,2 mln. kro­nų. Po tre­jų me­tų H.J.Oks­nes pa­ti iš­lo­šė 8,2 mln. kro­nų, o ki­tą die­ną su­si­lau­kė ant­ro vai­ke­lio. Ir pa­ga­liau šį sa­vait­ga­lį lai­min­ ga­sis bi­lie­tas iš­kri­to 18-me­čiam jos bro­liui Tor­dui. Gal­būt neat­si­tik­ti­ nai, nes prieš ke­lis mė­ne­sius mo­te­ ris su­si­lau­kė tre­čio vai­ke­lio. At­ro­do, kad trys vai­kai – ne­ma­ žai, ta­čiau H.J.Oks­nes lin­ku­si tuo abe­jo­ti. „Ma­no vy­ras ma­no, kad da­bar tu­ri­me už­tek­ti­nai pi­ni­gų“, – sa­ko mo­te­ris. Už lai­mė­tus pi­ni­gus jų šei­ma įsi­ gi­jo nau­jus au­to­mo­bi­lius, daug ke­ lia­vo, ta­čiau di­džią­ją da­lį su­mos pa­dė­jo į ban­ką ti­kė­da­mie­si ka­da nors ras­ti gra­žų lo­pi­nė­lį že­mės ir ja­me pa­si­sta­ty­ti nau­ją na­mą. BNS inf.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.