2012-10-02 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

antrADIENIS, SPALIO 2, 2012

www.kl.lt

230 (19 531)

.;A?.162 ;6@ @=.9 6<

`cRVXNaN-XY ?RQNXa\_Ă› Ya 7\YN[aN 7b XRc VĂ˜VR[Ă›

sveikata

RUBRIK 11 A

Vyrai neb es

Ket­ve­rius Sei­mo me­tus Ĺžy­mÄ—­jo re­kor­dai ir skan­da­lai.

Lietuva 7p.

Gru­zi­nai spren­dÄ—, kas val­dys jĹł ĹĄa­lÄŻ.

Pasaulis 10p.

Sa­vi­Şu­dĹžiĹł skai­Ä?iaus svy­ra­vi­mas pri­bloť­kia.

ibodi ieĹĄk oti pagal bos

SaviĹžudy biĹł uostamies kreivÄ— tyje stebina net spe tus. Jie ne cialisran giĹĄko paai da loĹĄ mo, kodÄ—l kinivienais metais nu si siĹłjĹł skai ĹžudĹžiuÄ?ius virĹĄija ÄŻprastÄ… sta ĹĄalies vidur tistinÄŻ antrus me kÄŻ, o kas tus liĹŤdnojoje sta tistikoje bĹŤna ÄŻra ĹĄytas nu lis.

Sandra

Lu

koĹĄiĹŤtÄ— s.lukosiu te@kl.lt Ĺ okinÄ—jan ti

AĹĄtuntus statistikos kreivÄ— me chologinÄ—s tus veikianÄ?ios ties linija“ pagalbos telefonu psi„VilKniukĹĄtie koordinatorÄ— Vio nÄ— paste bi, kad klai leta dieÄ?iams sun prieĹĄ trejus kiausias metas pÄ—buvo metus. Per patÄŻ kÄ… skambi ekonominÄ—s krizÄ—s nanÄ?iĹłjĹł pipagalbos ÄŻ linijÄ… buvo psichologinÄ—s giau nei ÄŻpras gerokai dauSaviĹžudy ta. uĹžďŹ ksuo biĹł tais metais taip ta daugiau. pat ruosius TaÄ?iau pa ke statistika lerius metus liĹŤd stakeiÄ?iasi – noji prieĹĄ save pakelian Ä?iĹłjĹł ď Ž ran KrĹŤvis: KlaipÄ—dos kÄ… maŞėja. ]N `NX `]R PVN YV` aĂş [RV biuro direk visuomenÄ—s svei ka TVN ZĂş RZ\ atkreipÄ— torÄ— Ineta PaÄ?iaus tos Ta PV WĂş XNb ]V dÄ— kaitÄ— tĹł Ä?iau beveik 10 pro ZN` aNV] statistiniĹł mesÄŻ, kad saviĹžu jĹł paaugliĹł c. apklaus]Na TN YV ]N dy prisipaĹži `aĂ­ ZĂ› aV ]_VR nais metais duomenĹł kreivÄ— biĹł nai neturi Statistika `N cR ]N su kuo pa no, kad daĹžXRY aV _N[ sikalbÄ—ti. – gerokai stipriai pakyla, o vieXĂ– kitais TrĹŤks nukrinta. Kas antri ta ĹžiniĹł Psicholo apie ĹĄeimÄ… ď Ž 2012 me KlaipÄ—dos ďŹ ksuojama metai KlaipÄ—doje ginÄ— pagal tais per pir neuĹžpsichikos nÄ— vienos mÄ… pusme vo noru centro ba PrieĹĄ kele sa iĹĄ gyveni ď Ž „Vilties rius metus viĹžudybÄ—s. sand vyriausiasis gydy sveikatos mo pasitrau tÄŻ sagyvento linija“ ĹĄimtokĹł tojas Alekras Slat atlikta kÄ— 470 jĹł. Pernai ap 116 123 suau psichologinÄ— ano per tÄ… pa pÄŻ – 496 apie 2 pro klausa atskleidÄ—, de- psichiatras vickis ĹĄmaikĹĄtavo, niminÄ— pa tÄŻ laikotargusiesiems galba tele c. mokslei nÄ— kad kad ra (dirba kas ĹĄei fonu – ď Ž Jaunimo myniniĹł kiĹł specia saviĹžudy viĹł galvo dien visÄ… santylinija – 8 lis bÄ™. Per 80 ja parÄ…) 800 28888 ď Ž 2011 me kĹł tokiĹł proc. deĹĄimapie kad dauge tas. TaÄ?iau jis paste ď Ž VaikĹł tais nusiĹžu minÄ?iĹł ne liui jau linija – 8 bi, to- niĹł dÄ— 1 018 Ĺžmo 800 11111 turÄ—jo. apie ĹĄeimÄ…, nuoliĹł trĹŤksta ĹžiniĹł ď Ž Pa galbos mo vaikĹł ď Ž Viduti auklÄ—jimÄ…. terims lini niĹĄkai per ja

Ĺ iandien priedas 13

Val­dŞios mi­li­jo­nai iť­tir­po

nusiĹžudo

mÄ—nesÄŻ Lie tuvoje iki 100 lie tuviĹł

 @Uba aR_` a\PX• [b\ a_

Kaina 1,30 Lt

– 8 800 66366 „Doverije“ (pagalba teikiama siĹł ĹžmoniĹł rusĹł kalba) ĹĄeimĹł pa – 8 800 77277 ramos cent ras – 8 800 26161, (8 5) 277 3135 Visi skam buÄ?iai ne mokami

ď Ž Linija

ď Ž Dingu

„VÄ—l bus „ner­vat­riop­ka“.“ ÄŽmo­nÄ—s „Žem­ka­sa“ va­do­vas Dai­nius Zo­kas pro­gno­za­vo, kad gy­ven­to­jams bus sun­ku pri­pras­ti prie pra­si­dÄ—­sian­Ä?iĹł re­mon­to dar­bĹł J.Ja­no­nio gat­vÄ—­je.

3p.

Gra­fi­kas svar­bes­nis uĹž ge­ro­vÄ™ Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

DÄ—l ĹĄi­lu­mos ĹŤkio pri­Şiō­rÄ—­to­jo gra­ fi­kĹł dau­gia­bu­Ä?io na­mo gy­ven­to­ jams sa­vai­tÄ™ teks vers­tis be karť­ to van­dens. Aiť­ki­na­ma, kad dar­bĹł va­sa­rÄ… at­lik­ti ne­ga­li­ma, nes tai nea­ ti­tik­tĹł pla­nĹł.

„„Tur­tas: mi­li­jo­nie­riais ga­li­ma va­din­ti tik tris mies­to ta­ry­bos na­rius: B.Pet­raus­kÄ…, A.Vaiť­vi­lÄ… ir E.Gent­vi­lÄ….

Vy­tau­to Pet­ri­ko fo­to­mon­ta­Şas

Klai­pÄ—­dos mies­to ta­ry­bos na­riĹł tur­to dek­la­ra­ci­jo­se – krať­tu­ti­nu­mai. Kai ku­rie po­li­ ti­kai dek­la­ra­vo tu­rin­tys ne vie­nÄ… mi­li­jo­nÄ…, o ki­ti nu­ro­dÄ—, jog uŞ­gy­ve­no vos ke­lio­ li­ka tĹŤks­tan­Ä?iĹł li­tĹł. Dau­gu­mÄ… klai­pÄ—­die­Ä?iĹł iť­rink­tų­jĹł bō­tĹł ga­li­ma pri­skir­ti vi­du­ri­ nia­jai kla­sei. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Pir­ko na­mÄ…

„Vals­ty­bÄ—s Ĺži­nios“, kaip ir kas­met, pa­skel­bÄ— tar­nau­to­jĹł ir po­li­ti­kĹł tur­ to dek­la­ra­ci­jas. Vie­na ÄŻdo­miau­siĹł yra Klai­pÄ—­dos me­ro Vy­tau­to Grub­ liaus­ko. Jis per me­tus la­biau­siai ir pra­tur­tÄ—­jo, ir pra­si­sko­li­no.

Uos­ta­mies­Ä?io va­do­vas nu­ro­dÄ—, jog per­nai pri­va­lo­mo re­gist­ruo­ti tur­ to tu­rÄ—­jo uĹž 362,5 tĹŤkst. li­tĹł ir apie 43 tĹŤkst. li­tĹł san­tau­pĹł. 2010 me­tais V.Grub­liaus­kas dek­la­ra­vo, jog tu­rÄ—­jo pri­va­lo­mo re­gist­ruo­ti tur­to uĹž 67,5 tĹŤkst. li­tĹł ir apie 94 tĹŤkst. san­tau­ pĹł, pa­sko­los jo pe­Ä?iĹł ne­slÄ—­gÄ—. Per me­tus Klai­pÄ—­dos me­ras taip pra­tur­tÄ—­jo, nes Meln­ra­gÄ—­je nu­si­

pir­ko na­mÄ…. To­kiam pir­ki­niui jis paÄ—­mÄ— ne­ma­ŞÄ… pa­sko­lÄ… – dek­la­ ra­vo, jog yra ne­grÄ…­Şi­nÄ™s apie 499 tĹŤkst. li­tĹł. V.Grub­liaus­ko Ĺžmo­na In­ga dek­ la­ra­vo, kad pri­va­lo­mo re­gist­ruo­ti tur­to per­nai tu­rÄ—­jo uĹž 362,5 tĹŤkst. li­tĹł (2010 m. – 67,5 tĹŤkst. li­tĹł), o san­tau­pĹł – 139 tĹŤkst. li­tĹł (2010 m. – 140 tĹŤkst. li­tĹł).

Klai­pÄ—­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Ar­tō­ras Ĺ ul­cas dek­la­ruo­ti­no tur­ to tu­ri uĹž 110 tĹŤkst. li­tĹł, pi­ni­gi­niĹł lÄ—­ťų – apie 13 tĹŤkst. li­tĹł ir dar yra ne­grÄ…­Şi­nÄ™s be­veik 65 tĹŤkst. li­tĹł pa­ sko­los. A.Ĺ ul­co Ĺžmo­na Dai­va taip pat tu­ ri tur­to uĹž 110 tĹŤkst. li­tĹł ir dek­la­ ra­vo 3,6 tĹŤkst. li­tĹł san­ tau­pĹł.

4

Man­to gat­vÄ—s 11A na­mo gy­ven­to­jai apie tai, jog nuo spa­lio 1 iki 5 die­nos ne­bus karť­to van­dens, in­for­muo­ti skel­bi­mu. Ja­me nu­ro­do­ma, kad bus at­lie­ka­ma ĹĄi­lu­mo­kai­Ä?io pro­fil­ ak­ti­ ka. Ĺ˝mo­nes to­kia Ĺži­nia pa­pik­ti­no. „Ne­si­gin­Ä?y­siu dÄ—l dar­bĹł bō­ti­nu­ mo, ta­Ä?iau ko­dÄ—l jĹł ne­ga­li­ma at­lik­ ti va­sa­rÄ… ar pa­va­sa­rÄŻ, kai yra ĹĄil­ta. Da­bar ru­duo. Na­mie ĹĄal­ta, o dar ne­bus karť­to van­dens. Ap­link vi­ si ser­ga. Ne­nus­teb­tu­me, jei ir mes su­si­rgtu­me“, – pik­ti­no­si gy­ven­ to­jai. Nuos­ta­bÄ… klai­pÄ—­die­Ä?iams su­ kÄ—­lÄ— ir ĹĄi­lu­mo­kai­Ä?io pro­fi­lak­ti­kos truk­mÄ—. „Per sa­vai­tÄ™ pu­sei mies­ to at­lie­ka hid­rau­li­nius ban­dy­mus, o Ä?ia tiek lai­ko rei­kia su ĹĄi­lu­mo­ kai­Ä?iu kaŞ­kÄ… da­ry­ti“, – ste­bÄ—­jo­ si Ĺžmo­nÄ—s. Na­mo ĹĄi­lu­mos ĹŤkÄŻ pri­Şiō­rin­Ä?ios ÄŻmo­nÄ—s „Lam­ber­ta“ eksp­loa­ta­ci­jos va­do­vas Ar­tō­ras Ĺ eť­ke­vi­Ä?ius aiť­ki­ no, kad Man­to gat­vÄ—s 11A na­me bus at­lie­ka­mas pla­ni­nis ĹĄi­lu­mo­kai­Ä?io pra­plo­vi­mas. „Tai yra nor­ma­lus da­ly­kas. Ĺ i­lu­ mo­kai­tis uŞ­kal­kÄ—­ja ir jÄŻ rei­kia pra­ plau­ti. Dar­bai – pla­ni­niai. Ne­ sup­ran­tu, ko­dÄ—l Ĺžmo­nÄ—s da­bar at­si­bu­do ir pik­ti­na­si? Jei ĹĄi­lu­mo­ kai­tis ne­bus pra­va­ly­tas, gy­ven­to­ jai vis tiek ne­tu­rÄ—s van­ dens“, – dÄ—s­tÄ— va­do­vas.

2

antrADIENIS, SPALIO 2, 2012

RINKIMŲ ORAKULAS Prieš artėjančius Seimo rinkimus dienraščio „Klaipėda“ skaitytojai kviečiami pademonstruoti savo politinę nuojautą ir spėti, kurie du kandidatai pirmajame ture surinks daugiausia balsų Klaipėdos vienmandatėse rinkimų apygardose.

Dėl „mik­riu­ko“ – pi­ke­tas Su­sig­rą­žin­ti 7-ąjį marš­ru­ti­nį tak­si Tau­ra­lau­kio gy­ven­to­jai ban­dė pi­ke­tu prie uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bės. Ta­čiau žmo­nių rei­ka­ la­vi­mų mies­to val­džia ne­pai­so.

Danės

Baltijos

Marių

Pajūrio

Sergej Bondar (LLRA)

Audronė Barauskienė (KP)

Birutė Boreikina (DP)

Ala Guseva (LŽP)

Aldona Ivoškienė (LPP)

Andrius Burba (LiCS)

Nerijus Čapas (TS-LKD)

Aras Kaikaris (ST)

Ričardas Jovaiša (ST)

Natalja Istomina (TT)

Aivaras Gečas (DDVP)

Genoveita Krasauskienė (DP)

Aloyzas Každailevičius (LSDP)

Algimantas Jarukaitis (LVŽS)

Ligita Girskienė (IP)

Vilma Kvietkauskienė (DDVP)

Algimantas Kirkutis (TVS)

Evaldas Jurkevičius (TS-LKD)

Eligijus Masiulis (LRLS)

Daina Lingienė (RP)

Vytautas Kuklys (DK)

Rita Karpenkienė (RP)

Aleksandr Michailov (LLRA)

Ernestas Lukauskas (LVŽS)

Naglis Puteikis (TS-LKD, IP)

Tamara Lochankina (LLRA) Šarūnas Navickis (LS, IP)

Gintautas Mieleika (LVŽS) Lilija Petraitienė (LSDP)

Pranas Norvilas (TT) Raimundas Palaitis (LiCS)

Lina Šukytė (TT)

Raimundas Paliukas (DP)

Vidmantas Plečkaitis (LiCS)

Danas Paluckas (LSDP)

Rimantas Taraškevičius (LiCS)

Irena Šiaulienė (LSDP)

Gediminas Pocius (IP)

Julija Pliutienė (LLRA)

Audrius Vaišvila (LRLS)

Artūras Šulcas (LRLS)

Artūras Razbadauskas (TT)

Nerijus Stasiulis (LCP)

Vytautas Valevičius (LVŽS)

Edgaras Valeckas (ST) Artūras Žigas (TVS)

Egidijus Rumša (DK) Marius Stankevičius (ST)

Alina Velykienė (LRLS)

Algimantas Švanys (TS)

Pranas Žeimys (TS-LKD)

Benas Šimkus (DP)

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Maž­daug 70 žmo­nių – suau­gu­ sie­ji ir vai­kai – iš Tau­ra­lau­kio ir Ma­zū­riš­kių prie sa­vi­val­dy­bės su pla­ka­tais ran­ko­se rin­ko­si va­kar po pie­tų. „Jau ne pra­šo­me, o rei­ka­lau­ja­ me grą­žin­ti 7-ąjį marš­ru­ti­nį tak­si. Jis mums lei­do be pro­ble­mų su­si­ siek­ti su mies­tu. Da­bar jau­čia­mės nu­skriaus­ti. Ga­li­me nu­va­žiuo­ti tik iki li­go­ni­nės ir tu­ri­me per­sės­ti. Gal mies­to val­džia mus vi­sus li­go­ niais lai­ko?“ – pik­ti­no­si Tau­ra­lau­ kio gy­ven­to­jų at­sto­vė Ilo­na Klum­ bie­nė. Pa­sak Tau­ra­lau­kio gy­ven­to­jų, dėl per­sė­di­mo jie pri­vers­ti kel­tis va­ lan­da anks­čiau. Bai­mė ky­la ir dėl vai­kų sau­gu­mo. Tad žmo­nės pri­ vers­ti vež­ti juos į mo­kyk­las ma­ši­ no­mis. Tau­ra­lau­kio gy­ven­to­jai pa­brė­žė, kad po per­tvar­kos su­tau­py­ti jiems ne­pa­vyks­ta. „Yra žmo­nių, ku­riems neak­tua­ lus ter­mi­nuo­tas bi­lie­tas. Jie į Klai­ pė­dą va­žiuo­ja tik ke­lis kar­tus per sa­vai­tę. Už ke­lio­nę anks­čiau mo­ kė­da­vo­me 5, da­bar – 8 li­tus. Be to, ke­lio­nė trun­ka la­bai il­gai. Esa­me

Ilo­na Klum­bie­nė:

Gal mies­to val­džia mus vi­sus li­go­niais lai­ko?

mies­to gy­ven­to­jai, mo­ka­me mo­ kes­čius mies­tui, o ne­tu­ri­me nor­ ma­laus trans­por­to. 14-ojo au­to­ bu­so marš­ru­to pra­tę­si­mas nė­ra išei­tis. No­ri­me grei­to, pa­to­gaus su­ si­sie­ki­mo, no­ri­me tei­sės rink­tis“, – pa­brė­žė I.Klum­bie­nė. Ma­zū­riš­kių se­niū­nai­tis Rai­mun­ das Mi­kal­kė­nas pik­ti­no­si, kad per­ tvar­ka pa­ken­kė ir ke­tu­rioms ra­jo­ no gy­ven­vie­tėms, ku­rios ple­čia­si. Mies­to va­do­vai nei­šė­jo į lau­ką su­

si­tik­ti su pi­ke­tuo­to­jais. Da­lis jų po dau­giau nei pus­va­lan­džio pa­ tys atė­jo pas Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rę Ju­di­ tą Si­mo­na­vi­čiū­tę. Pi­ke­tuo­to­jus priė­mu­si di­rek­to­rė pa­brė­žė, kad Klai­pė­dos mies­to sa­ vi­val­dy­bė spren­džia mies­to, o ne ra­jo­no pro­ble­mas. Tad ra­jo­no gy­ ven­to­jams pa­ta­rė kreip­tis į ra­jo­no sa­vi­val­dy­bę. „Spren­di­mus dėl per­tvar­kos priė­miau ne aš, o mies­to ta­ry­ba. Tau­ra­lau­kio gy­ven­to­jai nė­ra pa­lik­ti be su­si­sie­ki­mo. Toks 7-as marš­ru­ ti­nis tak­si, va­žiuo­jan­tis iš Ma­zū­riš­ kių į Var­pų gat­vę, su­grą­žin­tas ne­ bus“, – ga­ran­ta­vo di­rek­to­rė. Pa­sak J.Si­mo­na­vi­čiū­tės, da­bar žiū­ri­ma, kaip pra­tęs­ti 14-ojo au­ to­bu­so marš­ru­tą. Ko­mi­si­ja vyks­ta į vie­tą, ver­ti­na, ko rei­kė­tų, kad mi­nė­tu nu­me­riu pa­žy­mė­tas au­to­bu­sas ap­va­žiuo­tų vi­są Tau­ra­lau­kį. „Jei gy­ven­to­jai vis dėl­to no­ rės marš­ru­ti­nio tak­si, žiū­rė­si­me, ką ga­li­me pa­da­ry­ti. Rei­kės ana­li­ zuo­ti, koks tu­ri bū­ti jo marš­ru­tas, skelb­ti kon­kur­są. Ta­čiau dar kar­tą pa­brė­žiu, kad to­kio 7-ojo marš­ru­ ti­nio tak­si kaip bu­vo, ne­be­bus“, – ko­men­ta­vo J.Si­mo­na­vi­čiū­tė.

Tomas Viluckas (DK)

Pa­si­pik­ti­ni­mas: va­kar apie 70 žmo­nių pi­ke­ta­vo prieš sa­vi­val­dy­bės lan­gus dėl 7-ojo marš­ru­ti­nio tak­si su­

PRIZAI NUGALĖTOJAMS: I vieta – 200 litų vertės prekybos centro čekis.

II vieta – 100 litų vertės prekybos centro čekis.

III vieta – 50 litų vertės prekybos centro čekis.

Vardas: Pavardė: Telefonas:

grą­ži­ni­mo.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Gra­fi­kas svar­bes­nis už ge­ro­vę A.Šeš­ke­vi­čiaus ma­ny­ 1 mu, ši­lu­mo­kai­čio pra­ plo­v i­m ui pa­r ink­tas nor­m a­l us

lai­kas. „Atė­jo ei­lė pa­gal gra­fi­ką ir dir­ba­me“, – pa­brė­žė va­do­vas. A.Šeš­ke­vi­čius pri­pa­ži­no, kad šiuos dar­bus ga­li­ma at­lik­ti ir va­sa­ rą. „Jei ši­lu­mo­kai­tis se­nas, pra­stos būk­lės, ga­li­me ir kas mė­ne­sį plau­ti. Ta­čiau sten­gia­mės tą da­ry­ti, kai yra bū­ti­ny­bė – kas pu­sę me­tų, me­tus. Yra su­da­ry­tas ši­lu­mo­kai­čių plo­vi­ mo gra­fi­kas, ku­riuo ir va­do­vau­ja­ mės. Juk ne­ga­li­ma ma­ši­nai už­dė­ti žie­mi­nių pa­dan­gų va­sa­rą, kai už­ si­ma­nai. Nė­ra lo­gi­kos“, – tvir­ti­no A.Šeš­ke­vi­čius.

Va­do­vas aiš­ki­no, kad dar­bai, ku­ rie su­si­ję su karš­to van­dens tie­ki­ mu, pa­pras­tai at­lie­ka­mi žie­mą. Va­ sa­rą vyks­ta pa­si­ruo­ši­mas šil­dy­mo se­zo­nui, o ši­lu­mo­kai­čio pra­plo­vi­ mas nė­ra tų dar­bų da­lis.

„Vi­si pa­si­ruo­ši­mo šil­dy­mo se­zo­ nui dar­bai yra at­lik­ti“, – tvir­ti­no A.Šeš­ke­vi­čius. Pa­sak va­do­vo, kiek trun­ka ši­lu­mo­kai­čio pra­plo­vi­mas, pri­klau­so nuo jo būk­lės – kuo se­ nes­nis, tuo dar­bai il­giau trun­ka.

Emo­ci­jos: Man­to gat­vės 11A na­mo gy­ven­to­jus pa­pik­ti­no ži­nia, kad sa­

vai­tę jų na­mui ne­bus tie­kia­mas van­duo.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

3

antrADIENIS, SPALIO 2, 2012

miestas prisistatys minske

Pa­si­kei­tė apy­lin­kė

Iš­mon­tuos pa­ro­dą

Šią sa­vai­tę Klai­pė­dos vals­ty­bi­nis jū­rų uos­tas pri­sta­to­mas 6-ojo­ je tarp­tau­ti­nė­je spe­cia­li­zuo­to­je trans­por­to ir lo­gis­ti­kos pa­ro­do­je bei fo­ru­me „Trans­por­tas ir lo­gis­ ti­ka“, vyks­tan­čio­je Mins­ke Bal­ ta­ru­si­jo­je. Taip sie­kia­ma to­liau plė­to­ti sėk­min­gą bend­ra­dar­bia­ vi­mą su Bal­ta­ru­si­jos eks­por­tuo­ to­jais ir im­por­tuo­to­jais.

Bu­vu­sio­je Vy­dū­no vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je (Dar­žų g. 18) vei­ku­ si rin­ki­mų apy­lin­kė per­kel­ta į ki­ tą vie­tą. Nusp­ręs­ta, kad rin­kė­jai, no­rė­da­mi pa­reikš­ti sa­vo nuo­mo­ nę Sei­mo rin­ki­muo­se, tu­rės už­ suk­ti į Pa­ro­dų rū­mus, į ku­riuos ir per­kel­ta rin­ki­mų apy­gar­da. To­ kiems po­ky­čiams dar tu­ri pri­tar­ ti Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja.

Uni­ka­li ka­lig­ra­fi­jos pa­ro­da ant bu­rių Da­nės upė­je bus iš­mon­ tuo­ta, nes ją nu­nio­ko­jo pa­jū­ rio vė­jai. Dau­giau nei du mė­ne­ sius eks­po­nuo­ta pa­ro­da ke­tu­ris kar­tus bu­vo re­mon­tuo­ja­ma, nes kom­po­zi­ci­jos neat­lai­kė gam­ti­nių są­ly­gų. Ka­lig­ra­fi­jos pa­ro­das ant van­dens pla­nuo­ja­ma tęs­ti ir ki­ tais me­tais.

Gri­pas ar­tė­ja prie Klai­pė­dos Klai­pė­dos ap­skri­ty­je nu­sta­ty­ti pir­mie­ji gri­po at­ve­jai šį se­zo­ną. Uos­ta­mies­čio gy­ ven­to­jus kol kas var­gi­na per­ša­li­mo li­gos, leng­viau­siai įvei­kian­čios ma­ža­me­čius. Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Dau­gė­ja per­ša­lu­sių vai­kų

Gy­dy­mo įstai­go­se prie vai­kų li­gų gy­dy­to­jų ka­bi­ne­tų – pa­cien­tų ei­ lės. Ne­re­tai vi­zi­to pas gy­dy­to­ją lau­ kia vie­ni tė­vai, sa­vo ser­gan­čias bei karš­čiuo­jan­čias at­ža­las pa­li­kę na­ muo­se. Tė­vai skun­džia­si, kad iš dar­že­ lio ar mo­kyk­los grį­žę vai­kai ne­ti­ kė­tai su­blo­guo­ja bei su­karš­čiuo­ja, o įveik­ti aukš­tą tem­pe­ra­tū­rą bū­na itin sun­ku. Tad ne vie­nas jų spė­ ja, kad šiuo me­tu siau­čia pik­tas vi­ ru­sas. Klai­pė­dos svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­ro vy­res­nio­ji vai­kų li­gų ir šei­ mos gy­dy­to­ja Ni­jo­lė Man­dei­kie­nė pa­ste­bi, jog pa­sta­ruo­ju me­tu dėl pro­fi­lak­ti­nių pa­tik­rų be­si­krei­pian­ čius pa­cien­tus kei­čia per­ša­lu­sie­ji. Ta­čiau, anot gy­dy­to­jos, kal­bė­ti apie pik­tą vi­ru­są kol kas bū­tų sun­ ku. Mat daž­niau­siai per­ša­li­mo li­ gų simp­to­mai nė­ra itin sun­kūs. Tik kai ku­riems vai­kams li­ga pri­klau­ so­mai nuo or­ga­niz­mo at­spa­ru­mo ir už­kra­to stip­ru­mo komp­li­kuo­ja­si. To­kiems li­go­niams ne­krin­ta aukš­ta tem­pe­ra­tū­ra, diag­no­zuo­ja­ ma pū­lin­ga an­gi­na. Pir­mie­ji gri­po at­ve­jai

Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro Užk­re­čia­mų­jų li­gų pro­fi­lak­ ti­kos ir kont­ro­lės sky­riaus vy­riau­

Pas­kai­ta. Tre­čia­die­nį 18 val. Že­mai­ti­ jos dai­li­nin­kų są­jun­gos ga­le­ri­jo­je (Žve­ jų g. 1/2) vyks 42-oji cik­lo „Va­ka­rai su se­ ną­ja Klai­pė­da“ pa­skai­ta. Pag­rin­di­niai mies­to her­bo ir vė­lia­vos puo­se­lė­to­jai Kęs­tu­tis Mic­ke­vi­čius ir Je­fi­mas Vy­tov­ to­vas kal­bės apie Klai­pė­dos sim­bo­lius – ant­spau­dą, her­bą, vė­lia­vą.

D.Jan­so­nai­tė at­ krei­pė dė­me­sį, kad su­si­rgu­sių žmo­nių skai­čius šiuo me­tų lai­ku nė­ra kuo nors iš­skir­ti­nis.

Skie­pi­ja­si ma­žu­ma

Iki spa­lio vi­du­rio gy­dy­mo įstai­ gas tu­rė­tų pa­siek­ti gri­po vak­ci­na, skir­ta pa­skie­py­ti pa­cien­tus, pri­

Vi­zi­tas. Ant­ra­die­nį Klai­pė­do­je vie­šės re­ga­tos „Vol­vo Ocean Ra­ce“ at­sto­vai. Jie ins­pek­t uos, ar Klai­pė­da tin­ka­mas mies­tas ren­g i­n iui or­ga­n i­z uo­t i. Ko­mi­si­ja. Ant­ra­d ie­n į 10 val. sa­v i­val­ dy­bė­je po­sė­d žiaus Gat­vė­var­d žių ko­ mi­si­ja. Ji svars­tys 4 klau­si­mus. Vie­nas jų – dėl Da­nės kran­t i­n ių pa­va­d i­n i­mų. Taip pat bus kal­ba­ma apie ka­pi­to­nų Teo­do­ro Dau­g ir­do ir Ado­mo Dau­g ir­ do, ak­to­r iaus Vy­tau­to Kanc­le­r io, ra­ šy­to­jo Hen­r i­ko Ra­daus­ko at­m i­n i­mų įam­ž i­n i­mo.

sio­ji spe­cia­lis­tė Do­vi­lė Jan­so­nai­tė pa­tvir­ti­no, kad šiuo me­tu per­ša­ li­mo li­gos iš tie­sų la­biau­siai puo­ la vai­kus. Praė­ju­sią sa­vai­tę uos­ta­mies­ty­ je su­si­rgo 638 gy­ven­to­jai, iš jų – 534 vai­kai iki 17 me­tų. Pa­ly­gin­ti su anks­tes­ne sa­vai­te, ser­ga­mu­mas per­ša­li­mo li­go­mis išau­go ne­žy­miai – nuo 32,9 at­ve­jo 10 tūkst. gy­ven­ to­jų iki 36,4.

D.Jan­so­nai­tė at­krei­pė dė­me­ sį, kad su­si­rgu­sių žmo­nių skai­čius šiuo me­tų lai­ku nė­ra kuo nors iš­ skir­ti­nis. Uos­ta­mies­ty­je kol kas ne­nus­ta­ ty­tas nė vie­nas gri­po at­ve­jis, ta­ čiau Klai­pė­dos ap­skri­ty­je jis jau ra­ do sa­vo pir­mą­sias au­kas. Klai­pė­dos ra­jo­ne ir Ši­lu­tė­je už­fik­suo­ta po vie­ ną šios li­gos at­ve­jį.

Dienos telegrafas

Ap­sau­ga: klai­pė­die­čiai nuo gri­po sau­go­si kau­kė­mis ar liau­diš­ko­mis

prie­mo­nėmis, bet skie­pų ven­gia.

klau­san­čius ri­zi­kos gru­pėms. Uos­ ta­mies­čio gy­dy­mo įstai­gos šie­met su­lauks 2 590 vak­ci­nų, o tai yra dviem šim­tais ma­žiau nei per­nai. Spe­cia­lis­tė paaiš­ki­no, kad gy­dy­ mo įstai­gos gri­po vak­ci­nų už­si­sa­ ko at­si­žvelg­da­mos į praė­ju­sį se­zo­ ną ne­pa­nau­do­tų do­zių kie­kį. Per­nai bu­vo pa­nau­do­ta per 93 pro­c. gau­tos vak­ci­nos ir pa­skie­py­ta per 2 600 gy­ven­to­jų, pri­klau­san­

čių ri­zi­kos gru­pėms. Ke­liais šim­ tais ma­žiau klai­pė­die­čių pa­si­skie­ pi­jo už sa­vo lė­šas – per 2 200. Praė­j u­s į gri­p o se­z o­n ą pa­s i­ skie­p i­jo ma­ž iau nei 3 pro­c. gy­ ven­to­j ų, o ūmio­m is vi­r u­s i­n ė­ mis vir­š u­t i­n ių kvė­pa­v i­m o ta­k ų in­fek­c i­jo­m is ir gri­p u sir­go per 16 pro­c. gy­ven­to­j ų, t.y. per 30 tūkst. klai­pė­die­čių. Dau­gu­mą jų su­da­rė vai­kai.

Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 10 klai­p ė­d ie­č ių mir­t ys. Mi­rė Ele­n a Aks­t i­n ie­nė (g. 1924 m.), Kleo­pa So­ko­ lo­va (g. 1927 m.), Al­do­na Ele­na Kunst­ mo­n ie­nė (g. 1932 m.), Alek­s andr Kli­ mov (g. 1938 m.), Dmit­r i­jus Ar­chi­po­ vas (g. 1936 m.), Vla­d i­m i­ras Iš­čen­ko (g. 1939 m.), Ste­po­nas Ža­dei­k is (g. 1941 m.), Ni­ka­lo­jus Švar­co­vas (g. 1947 m.), Oleg Ko­gan (g. 1949 m.), Ka­z i­m ie­ras Meš­k ys (g. 1949 m.). Lė­b ar­t ų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mi Alek­sandr Kli­mov, Fe­l ik­sas Ma­t u­ lis, Al­g ir­das Pet­r i­kas, Zi­nai­da Per­sia­ ko­va, Ste­po­nas Ža­dei­k is. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mas Jev­ge­n ij Iju­t in. Nau­ja­g i­m iai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 9 mo­te­r ys. Gi­mė 6 mer­gai­tės ir 3 ber­n iu­kai.

J.Ja­no­nio gat­vė­je dar­bai ri­ta­si į ant­rą pu­sę Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Žie­mą klai­pė­die­čiai ga­lės va­ži­nė­ tis vi­sa J.Ja­no­nio gat­ve, nors re­ mon­tas ir ne­bus baig­tas. Jos da­ly­ je ne­bus spė­ta pa­klo­ti ak­me­ni­nio grin­di­nio. Tą ke­ti­na­ma pa­da­ry­ti pa­va­sa­rį.

J.Ja­no­nio gat­vės re­konst­ruk­ci­jos dar­bai jau ke­lia­si į ki­tą jos pu­sę. Čia jau išar­dy­tos ša­li­gat­vių ply­te­ lės, bor­tai. Ar­dy­ti ak­me­ni­nį grin­di­ nį ke­ti­na­ma, kai jis bus baig­tas klo­ ti re­mon­tuo­ja­mo­je gat­vės da­ly­je. Pa­sak įmo­nės „Žem­ka­sa“ va­do­vo Dai­niaus Zo­ko, dar­bų li­ko ne­daug. Baig­ti klo­ti grin­di­nio ak­me­nis ke­ ti­na­ma šią sa­vai­tę.

Su­re­m on­t uo­ta gat­v ės da­l i­ mi bus lei­džia­mas eis­mas, kad žmo­nės ga­lė­tų pa­siek­ti rei­kia­mas įstai­gas. „Ta­da išar­dy­si­me dan­gą ki­to­je gat­vės da­ly­je. Ga­lė­tu­me šiuos dar­ bus at­lik­ti ir da­bar, bet tai bū­tų ne­ žmo­giš­ka. Tad lau­kia­me, kol ga­lė­ si­me pa­leis­ti eis­mą nau­jo­je da­ly­je. Vėl bus „ner­vat­riop­ka“, kol žmo­ nės pri­pras, kad vyks­ta dar­bai. Ki­ to­je gat­vės da­ly­je prie re­mon­to jie jau bu­vo pri­pra­tę“, – apie ga­li­mus ne­su­sip­ra­ti­mus kal­bė­jo va­do­vas. Klo­ti ak­me­nis re­mon­tuo­ja­mo­ je J.Ja­no­nio gat­vės da­ly­je pla­nuo­ ta už­baig­ti sa­vai­te anks­čiau, ta­čiau dar­bai už­tru­ko. „Rei­kė­jo daug kruopš­taus dar­ bo. Tą pa­tį ak­me­nį var­tė­me ke­lio­

li­ka kar­tų, kol pri­de­ri­no­me prie ki­to. Bū­da­vo, kad tek­da­vo ir išar­ dy­ti pa­klo­tą grin­di­nį, nes raš­tas ne­si­gau­da­vo. Ta­da vėl ren­ki ak­ me­nis, rū­šiuo­ji. Klo­ti ki­tos da­lies grin­di­nį bus leng­viau – tu­rė­si­ me dau­giau pa­tir­ties“, – tvir­ti­ no D.Zo­kas. Už­da­rius eis­mą ki­to­je J.Ja­no­nio gat­vės da­ly­je bus nui­ma­ma dan­ga, klo­ja­mi tink­lai. Pa­sak D.Zo­ko, šie­met ke­ti­na­ma spė­ti at­lik­ti be­veik vi­sus dar­bus. Tik ak­me­nų klo­ji­mas bus ati­dė­tas pa­va­sa­riui. „Žie­mą bus lei­džia­mas eis­mas vi­sa J.Ja­no­nio gat­ve. Ne­su­re­mon­ tuo­to­je da­ly­je už­pil­si­me skal­dą, kad ma­ši­nos ga­lė­tų va­žiuo­ti“, – pa­sa­ko­jo va­do­vas.

Dar­bai: J.Ja­no­nio gat­vės da­ly­je, esan­čio­je ar­čiau Man­to gat­vės, pra­

dė­ti ar­dy­ti ša­li­gat­viai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

4

antradienis, spalio 2, 2012

miestas Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bos na­rių tur­tas* Vy­tau­tas Grub­liaus­kas (su žmo­na) Vid­man­tas Pleč­kai­tis (su žmo­na)

– 908 tūkst. Lt, ne­grą­žin­tų pa­sko­lų – – 399 tūkst. Lt, ne­grą­žin­tų pa­sko­lų – 41 tūkst. Lt. 499 tūkst. Lt. Ar­tū­ras Šul­cas (su žmo­na) – 237 tūkst. Ar­tū­ras Raz­ba­daus­kas (su žmo­na)

Lt, ne­grą­žin­tų pa­sko­lų – 65 tūkst. Lt.

– 1 mln. 4 tūkst. Lt, ne­grą­žin­tų pa­sko­lų

Vy­tau­tas Če­pas (su žmo­na) – 1 mln. – 290 tūkst. Lt.

55 tūkst. Lt, ne­grą­žin­tų pa­sko­lų – 7 Iva­nas Ro­ma­no­vas (su žmo­na) – 331 tūkst. Lt. tūkst. Lt. Aud­ro­nė Bal­nio­nie­nė**

Iri­na Ro­zo­va (su vy­ru) – 233 tūkst. Lt,

Arū­nas Barb­šys (su žmo­na) – 260 ne­grą­žin­tų pa­sko­lų – 25 tūkst. Lt.

tūkst. Lt.

Ra­mu­nė Sta­še­vi­čiū­tė – 698 tūkst. Lt, Va­le­ri­jo­nas Ber­no­tas – 487 tūkst. Lt. ne­grą­žin­tų pa­sko­lų – 100 tūkst. Lt.

Sau­lius Bu­di­nas (su žmo­na) – 864 Ju­rij Šerš­niov (su žmo­na) – 1 mln.

tūkst. Lt.

74 tūkst. Lt, ne­grą­žin­tų pa­sko­lų – 316

Ri­man­tas Ci­baus­kas (su žmo­na) – 1 tūkst. Lt.

Sta­tu­sas: dau­gu­ma Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bos na­rių – vi­du­ri­nio­sios kla­sės at­sto­vai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Val­džios mi­li­jo­nai iš­tir­po 1

Siū­lė mi­li­jo­ną li­tų

Tarp tri­jų aukš­čiau­sias pa­rei­gas uži­man­čių val­džios vy­rų tur­tin­giau­sias yra Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Vy­tau­tas Če­pas. Jo tu­ri­mo tur­to ver­tė per­nai sie­kė 520 tūkst. li­tų, o san­tau­pos – 55 tūkst. li­tų. V.Če­po žmo­na Ra­mu­tė dek­la­ ra­vo tu­rin­ti tur­to už 425 tūkst. li­ tų bei 55 tūkst. li­tų pi­ni­gi­nių lė­šų ir dar yra ne­grą­ži­nu­si 7 tūkst. li­tų pa­sko­los. „Tu­ri­me bu­tą Klai­pė­dos se­na­ mies­ty­je, du au­to­mo­bi­lius, kaž­ka­ da nu­si­pir­kau tris hek­ta­rus že­mės Klai­pė­dos ra­jo­ne, pa­ka­na­lė­je. Taip pat tu­riu ne­baig­tą sta­ty­ti so­dy­bą bei arą že­mės se­na­mies­ty­je. Ji pri­ klau­so na­mui, ta­čiau jo­je ne­ga­liu nei sė­ti, nei akė­ti, o tik už ją tu­riu mo­kes­čius mo­kė­ti“, – sa­vo už­gy­ ven­tus tur­tus var­di­jo vi­ce­me­ras. Jo tei­gi­mu, tur­to dek­la­ra­ci­jos, ku­rias po­li­ti­kams pri­va­lu už­pil­dy­ ti, kei­čia­si pri­klau­so­mai nuo ne­kil­ no­ja­mo­jo tur­to ver­tės. „Kaž­ka­da bu­vau tur­tin­ges­nis, nes bu­tas se­na­mies­ty­je prieš ke­ le­rius me­tus bu­vo ge­ro­kai bran­ ges­nis. Pri­si­me­nu, su­si­ra­do ma­ne kaž­koks kau­nie­tis ir siū­lė mi­li­jo­ ną, kad par­duo­čiau bu­tą. Kvai­ las bu­vau, kad ne­su­ti­kau, da­bar tris bū­čiau nu­si­pir­kęs“, – juo­ka­ vo V.Če­pas. Pak­laus­tas, kaip pa­vy­ko su­tau­ py­ti 55 tūkst. li­tų, vi­ce­me­ras ėmė var­dy­ti, jog dir­bo ir ban­ko fi­lia­lo, ir au­to­mo­bi­lių sa­lo­no di­rek­to­riu­ mi, bu­vo Sei­mo na­rys. „Be to, man spa­lio 17 die­ną su­kaks 64 me­tai, tai per tiek lai­ko ir pa­vy­ko šį tą už­gy­ ven­ti“, – dės­tė pa­šne­ko­vas. Na­mą sta­tė iš san­tau­pų

Mi­l i­jo­n ie­r ių gre­tos Klai­p ė­d os mies­to ta­ry­bo­je smar­kiai ap­tir­ po. Prieš ke­le­rius me­tus to­kį ti­tu­ lą tu­rė­jo apie treč­da­lis klai­pė­die­čių į val­džią de­le­guo­tų po­li­ti­kų, o šios ka­den­ci­jos mies­to ta­ry­bo­je yra vos trys, ku­rių tur­tas ir san­tau­pos vir­ ši­ja mi­li­jo­ną li­tų. Tur­tin­giau­sias tarp jų – Be­ne­ dik­tas Pet­raus­kas. Jis per­nai pri­va­ lo­mo re­gist­ruo­ti tur­to ir san­tau­pų tu­rė­jo 2 mln. 242 tūkst. li­tų. Po­li­

ti­ko žmo­na Ri­ta taip pat tu­ri tur­to už be­veik mi­li­jo­ną li­tų. Nei B.Pet­ raus­kas, nei jo žmo­na nie­kam nė­ra sko­lin­gi ar pa­sko­li­nę pi­ni­gų. Po­li­ti­kas jau anks­čiau „Klai­pė­ dai“ yra tei­gęs, kad vis­kas, ką dek­ la­ra­vo, yra su­kaup­ta pa­gal jo am­ žių ir dar­bą.

ta­mies­ty­je. Jis taip pat tu­ri du na­ mus: vie­ną – uos­ta­mies­ty­je, o ki­tą, ku­rį pa­vel­dė­jo, – Rad­vi­liš­ky­je. Po­ li­ti­kas dek­la­ra­vo tu­rįs 213 tūkst. li­ tų san­tau­pų. Pi­ni­gų pa­vy­ko su­tau­ py­ti iš ko­mer­ci­nių pa­tal­pų nuo­mos. Pas­ko­lą po­li­ti­kas ėmė ne na­mo sta­ ty­boms, o ko­mer­ci­nėms pa­tal­poms plės­ti – sta­tė 600 kvad­ra­ti­nių met­ rų prie­sta­tą. Tre­čia­sis mi­li­jo­nie­rius – Klai­pė­ dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­ jos ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Eu­ge­ ni­jus Gent­vi­las. Jis dek­la­ra­vo tu­rįs pri­va­lo­mo re­gist­ruo­ti tur­to už 875 tūkst. li­tų ir be­veik 145 tūkst. li­ tų san­tau­pų. E.Gent­vi­lo žmo­nos Auš­ros tur­tas – apie 117 tūkst. li­tų ir be­veik 55 tūkst. li­tų san­tau­pų. Pirks nau­ją bu­tą

Iva­nas Ro­ma­no­vas:

Val­džio­je esu jau ant­rą ka­den­ci­ją ir tur­tų ne­su­sik­ro­viau. Pa­nei­giau mi­tą, kad vi­si val­džio­je pra­ tur­tė­ja, nors ir la­bai sten­giau­si.

B.Pet­raus­ko tur­tas – nuo­sa­vas na­mas pres­ti­ži­nė­je Skau­tų gat­vė­je Gi­ru­liuo­se, ga­ra­žas ir so­das. Na­mą jis pa­si­sta­tė iš san­tau­pų, to­dėl lįs­ti į sko­las ban­kams ne­rei­kė­jo. Su­tau­py­ti jam pa­vyks­ta, nes ge­ rai už­dir­ba, be to, be­veik ne­tu­ri ža­ lin­gų įpro­čių, to­dėl pi­ni­gų vė­jais ne­lei­džia. Pa­vel­dė­ji­mas – Rad­vi­liš­ky­je

Ant­ra­sis Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bos mi­li­jo­nie­rių są­ra­še – Aud­rius Vaiš­ vi­la. Jo tur­to ir san­tau­pų ver­tė vir­ ši­ja 2 mln. li­tų, ta­čiau po­li­ti­kas yra ne­grą­ži­nęs apie 307 tūkst. li­tų pa­ sko­lų, to­dėl bend­ras „krai­tis“ yra 1 mln. 915 tūkst. li­tų. Jo žmo­na Ing­ ri­da tu­ri tur­to ir san­tau­pų be­veik 150 tūkst. li­tų. A.Vaiš­vi­lai pri­klau­ so dvi ko­mer­ci­nės pa­tal­pos uos­

Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bo­je yra ir to­kių po­li­ti­kų, ku­rie, re­gis, vos su­ du­ria ga­lą su ga­lu. Ne­tur­tin­giau­ siu ga­li­ma pa­skelb­ti Iva­ną Ro­ma­ no­vą. Jis dek­la­ra­vo tu­rįs tur­to už 1,2 tūkst. li­tų ir 40 tūkst. li­tų san­ tau­pų. I.Ro­ma­no­vo žmo­nos Vi­li­jos tur­tas ge­ro­kai di­des­nis. Ji nu­ro­dė, kad pri­va­lo­mo re­gist­ruo­ti tur­to tu­ ri už 254 tūkst. li­tų ir yra su­tau­piu­ si 35 tūkst. li­tų. „Tiek, kiek tu­riu, man už­ten­ka, – esu pa­val­gęs, ap­si­ren­gęs, tu­riu dar­bą, tad ko dau­giau ir rei­kia?“ – re­to­riš­kai klau­sė po­li­ti­kas. Jis paaiš­ki­no, jog žmo­na tur­tin­ ges­nė už jį, nes įsi­gy­tas bu­tas yra re­gist­ruo­tas jos var­du, o kai pir­ko ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą, I.Ro­ma­no­vas dir­bo už­sie­ny­je. „Da­bar bu­tą ruo­šia­mės pa­keis­ti, tad nau­ja­sis gal­būt bus re­gist­ruo­tas ma­no var­du ir bū­siu tur­tin­ges­nis“, – į atei­tį žvel­gė I.Ro­ma­no­vas. Pak­laus­tas, ar ne­komp­lek­suo­ ja, jog yra ne­tur­tin­giau­sias mies­to ta­ry­bos na­rys, po­li­ti­kas pa­ti­ki­no, kad jo­kio dis­kom­for­to ne­jau­čia. Esą bū­tų kur kas blo­giau, jei jis bū­tų mi­li­jo­nie­rius ir vi­si pirš­tais ba­dy­tų. „Val­džio­je esu jau ant­rą ka­den­ci­ ją ir tur­tų ne­su­sik­ro­viau. Pa­nei­giau mi­tą, kad vi­si val­džio­je pra­tur­tė­ja, nors ir la­bai sten­giau­si“, – juo­ka­ vo I.Ro­ma­no­vas.

mln. 305 tūkst. Lt, ne­grą­žin­tų pa­sko­lų Il­ma Šiaš­kie­nė (su vy­ru) – 242 tūkst. Lt. – 730 tūkst. Lt. Zi­ta Šli­čy­tė – 222 tūkst. Lt. Ne­ri­jus Ča­pas (su žmo­na) – 295 tūkst. Ri­man­tas Ta­raš­ke­vi­čius (su žmo­ Lt, ne­grą­žin­tų pa­sko­lų – 153 tūkst. Lt. na) – 1 mln. 514 tūkst. Lt. Eu­ge­ni­jus Gent­vi­las (su žmo­na) – 1 Via­čes­lav Ti­tov – 193 tūkst. Lt, ne­grą­ mln. 191 tūkst. Lt. žin­tų pa­sko­lų – 45 tūkst. Lt. Al­gir­das Grub­lys (su žmo­na) – 914 tūkst. Lt, ne­grą­žin­tų pa­sko­lų – 200 Aud­rius Vaiš­vi­la (su žmo­na) – 2 mln. 360 tūkst. Lt, ne­grą­žin­tų pa­sko­lų tūkst. Lt. – 307 tūkst. Lt. Na­tal­ja Is­to­mi­na (su vy­ru) – 602 tūkst. Lt, ne­grą­žin­tų pa­sko­lų – 485 Vy­gan­tas Va­rei­kis (su žmo­na) – 342 tūkst. Lt. tūkst. Lt. Vy­tau­tas Lu­pei­ka – 52 tūkst. Lt.

Vla­di­mir Vla­sov (su žmo­na) – 548

Alek­sandr Mi­chai­lov (su žmo­na) – tūkst. Lt.

138 tūkst. Lt.

Min­dau­gas Ži­lys (su žmo­na) – 461 tūkst.

Jo­nas Mi­lie­rius – 97 tūkst. Lt.

Lt, ne­grą­žin­tų pa­sko­lų – 17 tūkst. Lt.

Li­li­ja Pet­rai­tie­nė – 192 tūkst. Lt, ne­

grą­žin­tų pa­sko­lų – 14 tūkst. Lt. Be­ne­dik­tas Pet­raus­kas (su žmo­na) – 3 mln. 174 tūkst. Lt.

* turtas skai­čiuo­ja­mas su­de­dant pri­va­lo­mą re­gist­ruo­ti ir pi­n i­g i­nes lė­š as bei kam nors pa­sko­l in­t us pi­n i­g us ** turto dek­l a­r a­c i­j a ne­p a­teik­t a, nes A.Bal­n io­n ie­nė mies­to ta­r y­bos na­re ta­po 2012 me­t ų rugp­jū­t į

Ša­lies va­do­vų tur­tas P r e ­z i ­d e n ­t ė s

Sei­mo pir­mi­nin­kės su­tuok­ti­nio Ge­

Da­lios Gry­baus­ kai­tės tur­tas per praė­j u­s ius me­ tus ne­s mar­k iai au­go – jis pa­sie­ kė 2,14 mln. li­tų. 2010 m. vals­ty­ bės va­do­vės tur­ tas su­da­rė 2 mln. li­tų. D.Gry­baus­kai­tė per­nai tu­rė­jo dek­la­ruo­ti­no tur­to už 1 mln. 289 tūkst. 475 li­tus ir 851 tūkst. 52 li­tus san­tau­pų.

di­mi­no tur­to ver­tė per­nai sie­kė 621 tūkst. li­tų, san­tau­pos – 36 tūkst. li­tų, o už­per­nai ati­tin­ka­mai 668,5 tūkst. li­tų ir 231 tūkst. li­tų. Be to, G.De­gu­tis nu­ro­dė, jog už­per­nai bu­vo su­tei­kęs 230 tūkst. li­tų pa­sko­lų, o per­nai – 390 tūkst. li­tų.

Sei­m o pir­m i­

nin­k ės Ire­n os De­gu­tie­nės tur­ tas per me­tus su­ ma­žė­jo. Ji dek­ la­r uo­t i­n o tur­t o per­nai tu­rė­jo už 620,2 tūkst. li­tų, o už­per­nai – už 667,7 tūkst. li­tų. San­tau­ pų Sei­mo pir­mi­nin­kė per­nai tu­rė­jo 6,3 tūkst. li­tų, o už­per­nai – 15,8 tūkst. li­tų.

Gy­ve­na bend­ra­bu­ty­je

Per sa­vo gy­ve­ni­mą ne itin pra­tur­ tė­jo ir mies­to ta­ry­bos na­rys Vy­ tau­tas Lu­pei­ka. Jis ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to dek­la­ra­vo už 38 tūkst. li­tų, o san­tau­pų – 14 tūkst. li­tų. „Aš nie­kur neį­ra­šiau skai­čių, kiek ver­tas ma­no bu­te­lis bend­ra­bu­ty­ je be vo­nios ir vir­tu­vės. Gal­vo­jau, kad jį par­duo­siu, gau­siu ko­kius 70 tūkst. li­tų ir nu­si­pirk­siu pa­do­res­ nį vie­no kam­ba­rio bu­tą. Bet da­ bar, kai to­kie skai­čiai pa­vie­šin­ ti, ma­tyt, ma­no pla­nas žlugs“,

Prem­j e­r o And­

riaus Ku­bi­liaus tur­ tas per me­tus taip pat šiek tiek ap­tir­ po. Jis dek­la­ra­vo tu­rįs tur­to už 610 tūkst. li­tų – tiek pat, kiek už­p er­n ai, o san­tau­pų – 2 tūkst. li­tų, tai yra 10 tūkst. li­tų ma­žiau nei už­ per­nai. Mi­nist­ro pir­mi­nin­ko žmo­na Ra­sa

dek­la­ra­vo tu­rin­ti tur­to už 22 tūkst. li­tų (už­per­nai už 25 tūkst. li­tų). San­tau­pų – 5 tūkst. li­tų (už­per­nai 4,5 tūkst. li­tų).

– nu­si­vy­lė V.Lu­pei­ka. Jis at­vi­rai pri­pa­ži­no, kad tu­rė­jo di­de­lį bu­tą, ku­ria­me gy­ve­no su žmo­na ir dvy­ nė­mis duk­ro­mis. Ta­čiau san­tuo­ ka iši­ro ir jis, pa­ties žo­džiais ta­ riant, pa­siel­gė tė­viš­kai – pa­li­ko bu­tą žmo­nai ir duk­roms, o pa­ts išė­jo gy­ven­ti į ne­di­de­lį bu­tu­ką be pa­to­gu­mų. „Pa­ra­šy­ki­te, kad man la­bai gė­da, jog esu ne­tur­tin­gas, ne­ga­bus. Aš – toks ne­lai­mė­lis. Va vi­sai ne­se­niai ir ban­ko kor­te­les, do­ku­men­tus pa­ me­čiau“, – guo­dė­si V.Lu­pei­ka.

5

antradienis, spalio 2, 2012

aktualijos

Prob­le­mų sle­gia­mos bend­ri­jos ieš­ko ad­mi­nist­ra­to­rių Su­si­dė­vė­ju­sios ir ne­pri­žiū­ri­mos laip­ti­nių du­rys, ne­re­gu­liuo­ja­mas šil­dy­mas, mil­ži­ niš­kos są­skai­tos ir ki­tos pro­ble­mos ska­ti­ na Klai­pė­dos dau­gia­bu­čių na­mų bend­ri­ jų pri­žiū­ri­mų na­mų gy­ven­to­jus at­si­gręž­ti į pro­fe­sio­na­lus. Bend­ri­jų pir­mi­nin­kai dėl na­mo prie­žiū­ros ne­be­su­si­kal­ba su gy­ ven­to­jais, tad klai­pė­die­čiai vis daž­niau krei­pia­si į ad­mi­nist­ra­vi­mo pa­slau­gas tei­ kian­čias bend­ro­ves. Jus­tė La­bu­ty­tė Kant­ry­bės tau­rė – per­pil­dy­ta

Bend­ri­jai „Ra­žu­va“ pri­klau­san­ čių dvie­jų uos­ta­mies­čio dau­gia­ bu­čių gy­ven­to­jai pra­ra­do vil­tį, jog at­sa­kin­gi as­me­nys pa­kru­ tins bent pirš­tą, kad bū­tų pa­ ge­rin­ta na­mų būk­lė. Gy­ven­to­jai skun­džia­si, jog šiuo me­tu vaiz­ das toks krau­pus, kad net gė­da kvies­tis sve­čius. O ką jau kal­bė­ ti apie ki­tas įsi­se­nė­ju­sias bė­das, dėl ku­rių ken­čia pi­ni­gi­nė ir ky­la ne­pa­to­gu­mų bui­ty­je. „Už lan­go spau­džia smar­kus šal­ tu­kas, o mū­sų laip­ti­nės du­rys bū­ na nuo­lat ati­da­ry­tos. Kai apie tai pra­ne­šė­me bend­ri­jos pir­mi­nin­kei, ši at­šo­vė, jog tai – ne jos rū­pes­ tis. Bet ta­da kie­no tai pro­ble­ma? Juk už ši­lu­mos nuo­sto­lius mo­ka ne tik tie, ša­lia ku­rių bu­tų švil­pia vė­ jai, bet ir vi­si na­mo gy­ven­to­jai“, – dėl neū­kiš­ko po­žiū­rio pik­ti­no­ si bend­ri­jai pri­klau­san­čio Var­pų g. 29 na­mo gy­ven­to­jas, pa­no­ręs lik­ ti ano­ni­mu. Ap­mau­do dėl pra­stos dau­gia­bu­ čio prie­žiū­ros ne­slė­pė ir ki­to bend­ ri­jos na­mo – Var­pų g. 17 – gy­ven­to­ ja. Mo­te­ris skun­dė­si, jog bend­ri­jos pir­mi­nin­kė ne­su­ge­ba or­ga­ni­zuo­ti bū­ti­niau­sių dau­gia­bu­čio re­mon­ to dar­bų. „Pra­šė­me or­ga­ni­zuo­ti sto­go re­ mon­tą, nes ly­jant lie­tui van­duo į bu­tus ver­žia­si upe­liais, ta­čiau pir­ mi­nin­kė at­kir­to, jog nė­ra pi­ni­gų. Pra­šė­me, kad nors gy­ven­to­jų su­si­ rin­ki­mą su­reng­tų, ta­čiau ir čia pir­ mi­nin­kė bu­vo kur­čia“, – skun­dė­si Var­pų g. 17 gy­ven­to­ja.

Atas­kai­tos – po de­vy­niais už­rak­tais

Gy­ven­to­jus pik­ti­na ne tik ap­lai­dus bend­ri­jos va­do­vų po­žiū­ris į bū­ti­ niau­sius dau­gia­bu­čio prie­žiū­ros dar­bus, bet ir ne­no­ras pa­teik­ti ata­ skai­tas už tai, kur bu­vo pa­nau­do­ti iš žmo­nių su­rink­ti pi­ni­gai. Tei­gia­ ma, kad bend­ri­jos bu­hal­te­rei jau 6 me­tus ne­pris­ta­to­mos ata­skai­tos už pa­nau­do­tas lė­šas. Be to, ig­no­ruo­ja­

Bi­ru­tė Jev­do­ki­men­ko:

Mū­sų tiks­las – kad na­muo­se bū­tų už­tik­rin­ta tvar­ka. mi na­mo gy­ven­to­jų ini­cia­ty­va or­ ga­ni­zuo­ja­mi su­si­rin­ki­mai. To­dėl žmo­nes ka­muo­ja įvai­rūs įta­ri­mai. „Žo­lė ne­pjau­ta, ne­tvar­ka – bai­ si, o gau­na­me są­skai­tas už re­mon­to dar­bus. Dar­bų nie­kas ne­de­ta­li­zuo­ ja, o kas pa­da­ry­ta – ne­ma­ty­ti“, – nu­si­vy­li­mo ne­slė­pė gy­ven­to­jai. Sug­rį­žo iš kur išė­ję

Ieš­ko­da­mi išei­ties iš su­si­da­riu­sios ak­la­vie­tės gy­ven­to­jai nu­spren­dė su­ grįž­ti į dau­gia­bu­čių prie­žiū­ros pa­ slau­gas tei­kian­čią bend­ro­vę „Žar­dės būs­tas“. Ši įmo­nė mi­nė­tus na­mus ad­mi­nist­ra­vo ir iki įsi­ku­riant bend­ ri­jai. Šios bend­ro­vės pa­slau­gas už­si­ sa­kiu­sių gy­ven­to­jų lau­kė staig­me­na – „Žar­dės būs­to“ na­mo ad­mi­nist­ ra­vi­mo mo­kes­tis pa­si­ro­dė ma­žes­nis nei bend­ri­jos „Ra­žu­va“. „Ži­no­me šių gy­ven­to­jų bė­das, to­dėl jau ar­ti­miau­siu me­tu bend­ ri­jos „Ra­žu­va“ dau­gia­bu­čiuo­se ke­

Ypa­ty­bė: dau­gia­bu­čių na­mų ūkis – su­dė­tin­gas me­cha­niz­mas, ku­rį tin­ka­mai val­dy­ti su­ge­ba tik pro­fe­sio­na­lai.

ti­na­me pa­keis­ti įė­ji­mų du­ris, laip­ ti­nės lan­gus. Taip su­ma­žin­si­me ši­lu­mos nuo­sto­lius ir są­skai­tas už ši­lu­mą. Ka­dan­gi bend­ri­jos są­skai­ ta areš­tuo­ta, dar­bus siū­ly­si­me at­ lik­ti iš­si­mo­kė­ti­nai ir gy­ven­to­jams pa­gei­dau­jant su­teik­si­me pa­sko­lą. Mū­sų tiks­las – kad na­muo­se bū­tų už­tik­rin­ta tvar­ka, to­dėl, jei gy­ven­ to­jai pri­tars, at­lik­si­me įvai­rius ki­ tus dau­gia­bu­čio re­mon­to dar­bus“, – tei­gė bend­ro­vės „Žar­dės būs­tas“ di­rek­to­rė Bi­ru­tė Jev­do­ki­men­ko. Pro­fe­sio­na­lais pa­si­ti­ki la­biau

Var­pų g. 17 na­mo is­to­ri­ja – ne vie­ nin­te­lis pa­vyz­dys, kai bend­ri­jos dau­gia­bu­čių prie­žiū­rą pa­ti­ki pro­ fe­sio­na­lams. Klai­pė­do­je ad­mi­nist­ ra­vi­mo pa­slau­gų pri­rei­kė ir bend­ ri­jai „Alks­ny­nė-13“, pri­žiū­rin­čiai 37 bu­tų dau­gia­bu­tį. Tie­sa, nors šios bend­ri­jos ad­mi­nist­ruo­ja­mas dau­gia­bu­tis yra pa­vyz­din­gas, ta­ čiau na­mo at­sto­vai nu­spren­dė rū­ pes­čius dėl tech­ni­nės dau­gia­bu­čio prie­žiū­ros pa­ti­kė­ti di­de­lei įmo­nei. „Kad ir kaip ge­rai na­mo prie­žiū­ ra rū­pin­tų­si įga­lio­tas as­muo, ad­mi­ nist­ra­vi­mo pa­slau­gas ge­riau pa­ti­kė­ ti rim­tai įmo­nei. Juk įvy­kus ava­ri­jai no­ri­si ži­no­ti, kad ji bus ope­ra­ty­viai lo­ka­li­zuo­ta. Be to, pa­ti­kė­jus eksp­

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

loa­ta­vi­mo pa­slau­gas įmo­nei, pa­ tiems ne­be­rei­kia su­kti gal­vos ir ieš­ko­ti, kas pri­žiū­rės šil­dy­mo ir ki­ tas na­mo sis­te­mas, at­liks tech­ni­nio po­bū­džio dar­bus“, – sa­kė na­mo gy­ ven­to­ja Jo­nė Kond­ra­tie­nė. Bend­ro­vės „Žar­dės būs­tas“ di­ rek­to­rė B.Jev­do­ki­men­ko tei­gė ver­ ti­nan­ti to­kį gy­ven­to­jų pa­si­ti­kė­ji­mą ir pa­ža­dė­jo dė­ti vi­sas pa­stan­gas, kad na­mo rū­pes­čiai ne­slėg­tų žmo­ nių pe­čių. „Tu­ri­me vi­są rei­ka­lin­gą inf­rast­ ruk­tū­rą, to­dėl ga­li­me ope­ra­ty­viai rea­guo­ti ir, rei­ka­lui esant, sku­biai ša­lin­ti ge­di­mus. O pa­ty­rę mū­sų įmo­nės spe­cia­lis­tai vi­sa­da pa­si­ruo­ šę pa­tar­ti, at­sa­ky­ti į ki­lu­sius klau­ si­mus ir or­ga­ni­zuo­ti re­mon­to dar­ bus“, – už­tik­ri­no B.Jev­do­ki­men­ko. Bend­ro­vės „Ma­no būs­tas“ pa­ sta­tų prie­žiū­ros va­dy­bi­nin­ko Ed­ ga­ro Vy­gan­to tei­gi­mu, pri­žiū­rė­ ti ten­ka ir nau­jos sta­ty­bos na­mus. Vie­nas pa­vyz­džių – dau­gia­bu­tis Vy­tau­to g. 157 Pa­lan­go­je. „Šiam dau­gia­bu­čiui tei­kia­me vi­są pa­slau­gų pa­ke­tą – nuo ad­mi­ nist­ra­vi­mo, ap­lin­kos tvar­ky­mo iki va­ly­mo. Ka­dan­gi na­mas nau­jas, tai ir prie­žiū­ros rei­kia kiek ki­to­kios nei se­nos sta­ty­bos na­mams. Pa­vyz­ džiui, pri­žiū­rė­da­mi te­ri­to­ri­jas tve­

ria­me tvo­ras, or­ga­ni­zuo­ja­me eis­mo ir au­to­mo­bi­lių sta­ty­mo sis­te­mas“, – kal­bė­jo E.Vy­gan­tas. Die­gia efek­ty­vius spren­di­mus

Dau­gia­bu­čius na­mus ad­mi­nist­ruo­ jan­čių bend­ro­vių at­sto­vai pa­sa­ko­jo, kad jų įmo­nė­se die­gia­mas nau­jas gy­ven­to­jų ap­tar­na­vi­mo stan­dar­tas. Jau ne­to­li­mo­je atei­ty­je spe­cia­liuo­ se in­ter­ne­to po­rta­luo­se gy­ven­to­jai ga­lės gau­ti vi­są su jų na­mu su­si­ju­ sią in­for­ma­ci­ją. Sa­vo ruož­tu ope­ra­ ty­viai dir­ban­tis skam­bu­čių cent­ras ne­lei­džia „pa­si­mes­ti“ gy­ven­to­jų pra­ne­ši­mams, nes vi­sa in­for­ma­ci­ ja kau­pia­ma duo­me­nų ba­zė­se. Be to, ad­mi­nist­ra­to­rių fi­nan­si­nės ga­ li­my­bės lei­džia gy­ven­to­jams tai­ky­ti lanks­čiau­sias iš­si­mo­kė­ji­mo už at­ lik­tus dar­bus są­ly­gas. „Mū­sų tiks­las – tap­ti ge­riau­ sia įmo­ne na­mų prie­žiū­ros sri­ty­je ir ti­ki­mės, kad dar­bo efek­ty­vu­mą di­di­nan­tys spren­di­mai leis grei­ čiau ir efek­ty­viau spręs­ti gy­ven­to­ jų pro­ble­mas. Bend­ri­joms tei­kia­me nau­jo stan­dar­to pa­slau­gų pa­ke­tą – nuo ad­mi­nist­ra­vi­mo iki tech­ni­nės prie­žiū­ros, va­ly­mo“, – ak­cen­ta­vo bend­ro­vės „Ma­no būs­tas“ Klai­ pė­dos re­gio­no va­do­vas Min­dau­ gas Ge­nys.

6

antradienis, spalio 2, 2012

nuomonės

Kli­ka val­do vals­ty­bę

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Be­ri­bė vie­šu­mo bai­mė

Er­lan­das Pap­laus­kis

Lie­tu­vos ža­lių­jų ju­dė­ji­mo ta­r y­bos na­r ys

P Justinas Argustas

V

i­sų vals­ty­bės tar­ny­bo­je dir­ban­ čių as­me­nų dek­la­ra­ci­jų duo­ me­nys bus vie­ši ir priei­na­mi in­ ter­ne­tu pa­spau­dus vie­ną myg­ tu­ką. Taip Vy­riau­sio­ji tar­ny­bi­nės eti­kos ko­ mi­si­ja (VTEK) nu­ta­rė dar lie­pą. Prem­je­ras And­rius Ku­bi­lius pa­ts, kaip skel­bė, ini­ci­ja­ vęs nau­jos in­te­re­sų dek­la­ra­vi­mo tvar­kos kū­ri­mą, prieš ke­lis mė­ne­sius gar­siai džiū­ ga­vo: „Pri­va­čių­jų in­te­re­sų dek­la­ra­vi­mo ir vie­ši­ni­mo tvar­ka reiš­kia dau­giau skaid­ru­ mo ir dau­giau aiš­ku­mo žmo­nėms. Vi­suo­ me­nė ga­lės ge­riau kont­ro­liuo­ti, o tei­sė­sau­ gai bus leng­viau ap­tik­ti ne­tei­sė­tai pra­tur­tė­ ju­sius.“ Mi­nist­ro pir­mi­nin­ko tar­ny­ba tri­mi­ ta­vo, kad to­kia in­te­re­sų dek­la­ra­vi­mo tvar­

Val­di­nin­kų in­te­re­sų dek­la­ra­ci­jų vie­ši­ni­mas už­truks, ir net prem­je­ ras čia be­jė­gis. ka yra vie­na efek­ty­viau­sių an­ti­ko­rup­ci­jos prie­mo­nių. Spa­lio 1-ąją elekt­ro­ni­nė­je erd­ vė­je tu­rė­jo at­si­dur­ti ir bū­ti pa­sie­kia­mi maž­ daug 100 tūkst. įvai­rio­se įstai­go­se ir ins­ti­ tu­ci­jo­se dir­ban­čių žmo­nių duo­me­nys. Ta­ čiau taip neat­si­ti­ko. Mat praė­ju­sią sa­vai­tę VTEK pir­mi­nin­ko pa­rei­gas lai­ki­nai ei­nan­ ti Ele­na Vai­tie­kie­nė pa­si­ra­šė įsa­ky­mą, ku­ riuo stab­do anks­čiau priim­tą spren­d i­mą dėl vi­sų vals­ty­bės tar­nau­to­jų pri­va­čių in­ te­re­sų dek­la­ra­ci­jų vie­ši­ni­mo. Ir ko­ją taip iš­ gir­tam vie­šu­mui čia pa­ki­šo pa­ties prem­je­ ro A.Ku­bi­l iaus bend­ra­ž y­g ių val­do­mų mi­ nis­te­ri­jų at­sto­vai. An­tai Kraš­to ap­sau­gos ir Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jų va­do­vai puo­lė dangs­ty­tis Kons­ti­tu­ci­ja – esą VTEK pa­tvir­ tin­tos nuo­sta­tos ga­li jai prieš­ta­rau­ti. Prem­ je­ro bend­ra­ž y­giai me­tė ir dar vie­ną ar­gu­ men­tą: jei bū­tų pa­skelb­tos as­me­nų, dir­ban­ čių su slap­ta in­for­ma­ci­ja, dek­la­ra­ci­jos, už­ sie­nio vals­ty­bių spe­cia­lio­sios tar­ny­bos ga­ li šia in­for­ma­ci­ja pa­si­nau­do­ti – pa­rei­gū­nai taip bus pa­žei­džia­mi. Bet nei mi­nist­rai, nei pre­zi­den­tai, nei pro­ku­ro­rai, nei tei­sė­jai lig šiol ne­ma­tė jo­kio pa­vo­jaus ar ža­los, kad jų dek­la­ra­ci­jos skel­bia­mos vie­šai. Ar tik ne­ bus taip, kad VTEK spren­di­mas iš tie­sų su­ kė­lė ne­ma­žą aukš­to ran­go val­di­nin­kų ne­ pa­si­ten­k i­n i­mą? Juk jie lig šiol, pa­pra­šy­t i pa­teik­ti ži­nias apie sa­vo tur­tą ar in­te­re­sus, dangs­to­si as­mens duo­me­nų ap­sau­ga. Kol kas aiš­k u vie­na: val­d i­n in­k ų in­te­re­ sų dek­la­ra­ci­jų vie­ši­n i­mas už­t ruks, ir net prem­je­ras čia be­jė­gis.

raė­ju­sią sa­vai­tę mū­sų ša­lies val­dan­tie­ji dar kar­tą spjo­vė į vei­dą žmo­gaus tei­sėms, kai Bal­ta­ru­si­jos pi­lie­čiams, an­ tia­to­mi­nės ener­ge­ti­kos kam­pa­ni­jų or­ga­ni­za­to­riams Mi­ka­la­jui Ula­se­ vi­čiui ir Tat­ja­nai No­vi­ko­vai ne­lei­ do įva­žiuo­ti į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos te­ri­to­ri­ją. Taip pat su­tei­kė jiems dar ir ne­pa­gei­dau­ja­mų as­me­nų sta­tu­są (per­so­na non gra­ta). Esą šie ža­lių­jų ju­dė­ji­mo ak­ty­vis­ tai ga­li kel­ti pa­vo­jų vie­ša­jai tvar­kai, na­cio­na­li­niam Lie­tu­vos Res­pub­li­ kos ar ki­tų ES vals­ty­bių na­rių sau­ gu­mui. Spren­di­mą su­teik­ti ne­pa­gei­dau­ ja­mų as­me­nų sta­tu­są šiems žmo­ nėms priė­mė Lie­tu­va. Pa­si­ro­do, bal­ta­ru­sių ak­ty­vis­tų ato­mi­nių elekt­ri­nių sta­ty­bų kri­ti­ ka Bal­ta­ru­si­jo­je, Lie­tu­vo­je ir Ru­si­ jos Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je ke­lia grės­ mę mū­sų vals­ty­bei. Pri­m in­s iu, M.Ula­se­v i­č ius ir T.No­vi­ko­va Lie­tu­vo­je tu­rė­jo da­ly­ vau­ti Sei­me su­reng­to­je kon­fe­ren­ ci­jo­je „Lie­tu­va – Bal­ta­ru­si­ja: ato­ mi­nės ener­ge­ti­kos kai­my­nys­tė“. Jie bu­vo ofi­cia­liai pa­kvies­ti pa­si­da­ ly­ti sa­vo po­žiū­riu į AE pro­ble­mas ir vi­suo­me­nės da­ly­va­vi­mą prii­mant spren­di­mus dėl ato­mi­nės ener­ge­ti­ kos Bal­ta­ru­si­jo­je ir Lie­tu­vo­je.

Juo­kin­gai at­ro­do, kai mū­sų va­do­vai ban­do mo­ky­ti žmo­ gaus tei­sių Ru­si­ją ar Bal­ta­ru­si­ją, tar­si mes pa­tys pri­klau­ sy­tu­me aukš­tes­nių ver­ty­bių stan­dar­tui.

tai mes gė­dą prieš vi­są pa­sau­lį tu­ rė­si­me šim­tui me­tų į prie­kį. Nea­be­jo­ju, kad A.Be­liac­kio ati­da­ vi­mas Bal­ta­ru­si­jai bus gre­ti­na­mas su žyd­šau­dys­tės dė­me. Tai vie­nas iš klai­kiau­sių da­ly­kų, ku­ris iš­liks is­to­ri­jo­je. Į Lie­tu­vą neį­leis­ti bal­ta­ru­sių ža­ lių­jų ak­ty­vis­tai – dar vie­na mū­sų gė­da. Pa­na­šiai anks­čiau ap­si­kiau­li­ no anks­tes­nė so­cial­de­mok­ra­tų val­ džia, kai te­ro­ri­za­vo pro­tes­tuo­to­jus už Ti­be­to lais­vę.

Da­bar vi­su ža­ve­siu pa­si­ro­dė kon­ ser­va­to­riai, mė­gin­da­mi įtik­ti au­to­ ri­ta­ri­niam kai­my­nui. Ga­liu pa­sa­ky­ti tik vie­na, jog pi­ lie­čių kal­bos, kad Lie­tu­vos vals­ty­bę iš jos žmo­nių atė­mė kli­ka ir už­val­dė įvai­riau­si kla­nai, įgau­na kon­tū­rus. Tik­rai ne­bu­vau šios nuo­mo­nės ša­li­nin­kas. Bet po to­kių įvy­kių pra­ de­da at­ro­dy­ti, kad taip ir yra. Tie žmo­nės, ku­rių neį­si­lei­do į Lie­ tu­vą, yra ne prieš Lie­tu­vo­je sta­to­mą jė­gai­nę, jie yra prieš vi­sas ato­mi­nes elekt­ri­nes bet ku­rio­je pa­sau­lio vie­ to­je. Jie yra vie­nin­te­lė jė­ga, ku­ri dar prie­ši­na­si prieš AE Bal­ta­ru­si­jo­je. Tai pa­tys tik­riau­si mū­sų drau­gai, jiems rei­kė­tų dė­ko­ti ir net fi­nan­ siš­kai rem­ti, kad jie kuo ak­ty­viau veik­tų. Jų pa­skel­bi­mas per­so­na non gra­ta yra vi­siš­kas mū­sų val­džios mo­ra­li­nis su­si­komp­ro­mi­ta­vi­mas. Fak­tiš­kai dek­la­ruo­ja­ma vie­na, o gy­ve­na­ma vi­siš­kai pa­gal ki­tus mo­ ra­lės prin­ci­pus, pa­gal oli­gar­chi­nius, kla­ni­nius stan­dar­tus. Tai nė­ra de­ mok­ra­ti­nės ša­lies pra­kti­ka. Juo­kin­gai at­ro­do, kai mū­sų va­ do­vai ban­do mo­ky­ti žmo­gaus tei­sių Ru­si­ją ar Bal­ta­ru­si­ją, tar­si mes pa­ tys pri­klau­sy­tu­me aukš­tes­nių ver­ ty­bių stan­dar­tui, o jie yra at­si­li­kė­liai ir tam­suo­liai, ta­čiau mes gi ne­si­va­ do­vau­ja­me to­mis ver­ty­bė­mis kri­zi­ niais at­ve­jais. Paš­ne­kė­ti gra­žiai mo­ka­me, bet vos tik rei­kia priim­ti le­mia­mą spren­di­mą, kai rei­kia grei­tai nu­ spręs­ti, vi­sa­da yra nu­spren­džia­ma taip, kaip dik­ta­tū­ri­nė­se to­ta­li­ta­ri­ nė­se ša­ly­se. Tai ir ver­čia ma­ny­ti, kad kla­ni­nės ver­ty­bės Lie­tu­vo­je yra daug stip­res­ nės už pi­lie­ti­nes.

Kam rei­ka­lin­ga dar­bo bir­ža?

A

ną­dien skai­čiau po­nios Bi­ ru­tės „Karš­ta­me te­le­fo­ne“ iš­sa­ky­tą nuo­mo­nę apie dar­bo bir­žą. Ji tei­gia, kad ta įstai­ga yra vi­sai be­nau­dė. Vi­siš­kai pri­ta­riu tai skai­ty­to­jai. Nie­ko ten ne­ gau­si – nei dar­bo, nei pa­ta­ri­mo. Tik be­dar­bio pa­šal­pą jo­je ga­li iš­mo­kė­ti. Prieš ku­rį lai­ką sū­nus no­rė­jo pa­ keis­ti dar­bą – vež­ti tarp­tau­ti­nius kro­vi­nius. Tam rei­kia įgy­ti aukš­tes­ nę vai­ruo­to­jo kva­li­fi­ka­ci­ją. Darb­da­ vys pa­ta­rė ei­ti į dar­bo bir­žą, esą ten yra or­ga­ni­zuo­ja­mi kur­sai. O kai baigs

kur­sus, tai ir priims jį į tą dar­bą. Sū­ nus taip ir pa­da­rė. Nuė­jo, pa­pra­šė, kad no­ri už­si­ra­šy­ti į vai­ruo­to­jų kva­li­ fi­ka­ci­jos kė­li­mo kur­sus. Čia jam pa­ža­ dė­jo, kad po po­ros sa­vai­čių bus kur­sai ir jis bus pa­kvies­tas. Ta­čiau ėjo sa­vai­ tės, mė­ne­siai, praė­jo me­tai. Vis bu­vo ža­da­ma: „Esi 20-as“, o po to –16-as, 15-as, 34-as ir taip to­liau. Aš sa­kiau: „Vai­ke, ne­su­lauk­si tu tų kur­sų“. O jis man at­sa­ky­da­vo: „Ma­ my­te, tau jau tur­būt pa­ra­no­ja“. Bet bu­vo ma­no tie­sa – ne­su­lau­kė jis tų kur­sų.

Da­bar, kai jau me­tus ga­vo be­dar­bio pa­šal­pą, pa­ts vis tiek pa­si­li­ko prie se­ nos sa­vo su­vi­rin­to­jo spe­cia­ly­bės, ku­ rią no­rė­jo pa­keis­ti, su­si­ra­do pa­ts ir dar­bą. Da­bar jau ir sū­nus sa­ko, kad dar­bo bir­žos yra be jo­kios nau­dos. Pa­ šal­pą ga­li ir „Sod­ra“ iš­mo­kė­ti. Ir pa­ta­ri­mo ten vi­sai jo­kio ne­gau­ si – sė­di lyg iš mė­nu­lio iš­kri­tę, žiū­ ri pro ša­lį ir šne­ka ne į te­mą. Ne­ sup­ra­si, ko jiems rei­kia. Ne­ži­nau ir aš nė vie­no pa­žįs­ta­mo, ku­riam ten bū­tų pa­dė­ję įsi­dar­bin­ti. L.V.

Rek­la­mi­nia­me pla­ka­te – kau­ko­lės

J

au ku­ris lai­kas mies­te tai šen, tai ten ka­bo keis­ti rek­ la­mi­niai pla­ka­tai, ku­riuo­ se nu­pieš­tas krep­ši­nin­kas, me­tan­tis svie­di­nį į krep­šį. Ant vy­ ro marš­ki­nė­lių yra už­ra­šas „Lit­ hua­nia“, o vie­to­je krep­ši­nin­ko ir

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Ką įro­do šis per­so­na non gra­ta pa­skel­bi­mas? Man re­gis, mū­sų val­džia, kal­bant apie pi­lie­čių tei­ses, taip ap­si­kiau­ li­no, kad net di­džiau­si jos ger­bė­ jai tu­rė­jo su­klus­ti. Ši­tą bal­ta­ru­sių ak­ty­vis­tų neį­lei­di­mą ver­ti­nu kaip akib­rokš­tą žmo­gaus tei­sėms. Jau ne­kal­bant apie ki­to šios ša­lies ak­ty­ vis­to A.Be­liac­kio iš­da­vi­mą Bal­ta­ru­ si­jos rep­re­si­nėms struk­tū­roms. Ši­ta Lie­tu­vos kler­kų iš­da­vys­tė mū­sų vals­ty­bei gė­dą už­trau­kė il­gam. O jei dar A.Be­liac­kiui įteiks No­be­lio tai­kos pre­mi­ją, kaip kad ke­ti­na­ma,

karštas telefonas

žiū­ro­vų vei­dų pa­vaiz­duo­tos kau­ ko­lės.Ir šiaip žiū­rė­jau tą rek­la­mą, ir taip, no­rė­da­mas su­pras­ti, ką tai tu­rė­tų reikš­ti. Gal tai kie­no nors no­ras pri­min­ti, kad mes vi­si mir­ tin­gi, taip pat – ir gar­sūs krep­ši­ nin­kai.

Vy­tas Ta­mo­šiū­nas

telefonas@kl.lt

Ne­tu­ri mai­še­lių

Kas­kart, kai nuei­nu nu­si­pirk­ti mais­ to pro­duk­tų į Lau­ki­nin­kų gat­vė­ je esan­tį tur­ge­lį, par­da­vė­jos nie­ka­da ne­tu­ri ne­mo­ka­mų mai­še­lių su ran­ke­ nė­lė­mis. Ar iš var­ga­nu­mo, ar iš šykš­ tu­mo? Par­da­vė­jos kas­kart sa­ko, kad ne­tu­ri, ir vis­kas. O ko­dėl Nau­ja­ja­me tur­gu­je par­da­vė­jos vi­suo­met mai­še­ lių tu­ri? Kaip su­pras­ti? Be to, ko­dėl tu­riu pirk­ti deš­ros vi­są ga­ba­lą? Tur­ ge­ly­je pa­pra­šiau, kad man at­pjau­ tų pu­sę ga­ba­lo, nes vi­so ne­rei­kia, tai pa­reiš­kė, kad ne­pjaus­tys, nes po pu­ sę ne­par­da­vi­nė­ja. Tik­rai gė­da tu­rė­tų bū­ti dėl to­kio klien­tų ap­tar­na­vi­mo. Ni­jo­lė

Ju­dan­tys mil­tai

Klai­pė­dos mais­to pre­kių par­duo­tu­ vė­se kas­kart ap­si­pirk­da­ma pri­va­lau pa­žiū­rė­ti, ar ne­pa­si­bai­gęs pre­kių ga­lio­ji­mo ter­mi­nas. Ankš­čiau nie­ kad į tai neatk­reip­da­vau dė­me­sio, ta­čiau vie­ną kar­tą vos neiš­ke­piau bly­nų iš „ju­dan­čių mil­tų“, ku­riuo­ se bu­vo kir­mė­lės. Taip pat bu­vo ir su ry­žiais – ver­dant mai­še­liai iš­ si­pū­tė ir tarp bal­tu­tė­lių ry­žių kuo pui­kiau­siai bu­vo ma­ty­ti ne­di­de­ li va­ba­lai. Mo­ka­me už pre­kes vi­są kai­ną, o ko­kią gau­na­me ko­ky­bę? Svet­la­na

Au­to­bu­sai va­ži­nė­ja tin­ka­mai

No­riu už­sto­ti au­to­bu­sų vai­ruo­to­jus, ant ku­rių mies­te pi­la pa­maz­gas kas tik ne­tin­gi. Jų dar­bas yra la­bai sun­ kus, jiems rei­kia vai­ruo­ti to­kius di­ de­lius au­to­mo­bi­lius ir dar ste­bė­ti ke­lei­vius, ku­rie ne­re­tai el­gia­si la­bai ne­draus­min­gai, taip pat lai­ky­tis gra­ fi­ko. To­dėl rei­kė­tų su­pras­ti jų dar­ bo spe­ci­fi­ką ir vie­ną­kart liau­tis lie­ti pyk­tį. Nes dau­gu­ma prie­kaiš­tų, ku­ rie yra iš­sa­ko­mi, tie­siog nea­ti­tin­ka tik­ro­vės ir yra ap­skri­tai ne­pag­rįs­ti. Mū­sų au­to­bu­sų vai­ruo­to­jai yra pui­ kūs, tik­ri pro­fe­sio­na­lai, ku­riems te­ ga­li­ma pa­lin­kė­ti sėk­mės. Ke­lei­vė

Ned­raus­min­gi gy­ven­to­jai

Gy­ve­nu Tai­kos pr. 52. Per ma­no lan­gus ma­ty­ti gat­vė. To­dėl la­bai ne­sma­gu, kai žvelg­da­ma per lan­gą nuo­lat ma­tau skrai­dan­čias bui­ti­nes at­lie­kas. Ne­sup­ran­tu to­kio ne­kul­ tū­rin­go žmo­nių el­ge­sio. Ma­ža to, kad šiukš­li­na per lan­gus, tai dar pa­ lie­ka šiukš­lių mai­šus tie­siog laip­ti­ nė­se, o vi­sus rek­la­mi­nius buk­le­tus iš pa­što dė­žu­čių me­ta ant že­mės. Al­do­na

Vai­ruo­to­jai, bū­ki­te at­sar­gūs!

No­rė­čiau per­spė­ti vai­ruo­to­jus, va­ ži­nė­jan­čius Jū­ri­nin­kų pro­spek­tu, kad bū­tų at­sar­ges­ni, ju­dė­da­mi au­ to­mo­bi­liu pir­mo­je juos­to­je. Ji yra taip iš­spaus­ta vil­ki­kų, to­kia ban­ guo­ta, kaip jū­ra per aud­rą. O tai ypač jau­čia­ma leng­va­jam au­to­mo­ bi­liui ban­dant per­si­ri­kiuo­ti. Ser­ge­jus Pa­ren­gė Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Ke­le­tas pa­teik­tų įra­šų yra la­bai mįs­lin­gi ir ne­konk­re­tūs, su­pras­ ti, kas čia no­rė­ta pa­sa­ky­ti, tik­rai ne kiek­vie­nas ga­li. Gal tai yra pa­ vyz­dys iš va­di­na­mo­jo juo­do­jo hu­ mo­ro?

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

397 728

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Krasauskienė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

antrADIENIS, SPALIO 2, 2012

lietuva

Ketveri Seimo metai: ir rekordai, ir skandalai Dešimtasis Seimas po pusantro mėnesio išsiskirstys. Į istoriją jis įeis kaip reformavęs mokesčių sistemą, išardęs „Leo LT“ projektą ir inicijavęs naujos atominės elektrinės statybas. Giedrius Šimkevičius Vyriausybė – rekordininkė

Daug klaidų ir klupčiojimų, vienas kitas skandalas, ginčai dėl nieko, bet suformuota Andriaus Kubiliaus Vyriausybė – ilgaamžiškiausia, nes išsilaikė visą Seimo kadenciją. Matyt, tuo į istoriją įeis 2008–2012 m. Seimas. Politologai ir politikos apžvalgininkai sutaria: šiam parlamentui ir Vyriausybei pavyko išsaugoti minimalų valstybės stabilumą. Per ketverius metus pasikeitė penki ministrai, tačiau premjeras A.Kubilius pasiekė rekordą – jis ilgiausiai be pertraukos išsilaikė ministro pirmininko poste. Lig šiol tokiu pasiekimu negalėjo pasigirti nė vienas politikas. Iškalbinga detalė: nė viena opozicijos inicijuota interpeliacija šios kadencijos Seime nepavyko. Beje, prieš ketverius metus nė vienas politologas nedrįso prognozuoti, kad įvairiaspalvė valdančioji koalicija – konservatoriai, Eligijaus

2008-ųjų naktimis buvo padidinti pridėtinės vertės ir pelno mokesčiai, degalų, cigarečių ir alkoholio akcizas, panaikintos lengvatos. Masiulio liberalai, Liberalų ir centro sąjunga ir tuometė Arūno Valinsko Tautos prisikėlimo partija – kartu išsilaikys visą Seimo kadenciją. „Istorija A.Kubiliaus Vyriausybę turėtų įvertinti palankiai. Pastaruoju metu ji buvo nepopuliari Lietuvoje, bet manau, kad po 10 ar 20 metų žmonės manys, kad ji dirbo gana gerai“, – taip prieš porą savaičių ketverių metų darbus įvertino britų savaitraščio „The Economist“ tarptautinio skyriaus redaktorius Edwardas Lucasas. Naujokai šurmuliavo

Kad šios kadencijos Seimas bus įvairiaspalvis, tapo akivaizdu išsyk po rinkimų. Politikos naujokė Tautos prisikėlimo partija gavo Seimo pirmininko kėdę, į kurią tik po dviejų balsavimų atsisėdo pats A.Valinskas. Pirmą kartą Lietuvos parlamentarizmo istorijoje nuo Nepriklausomybės atkūrimo naujai išrinkto parlamento pirmajame posėdyje per pirmą balsavimą parlamento vadovas nebuvo išrinktas.

Svarstyklės: nors šis Seimas bei Vyriausybė ir buvo stabiliausi, ekspertų nuomone, minusų jo darbui galima skirti daugiau nei pliusų.

Tiesa, A.Valinskas šiame poste ilgai neišsilaikė. Vienu iš trijų apsiskelbusį veikėją po mažiau nei metų pakeitė konservatorė Irena Degutienė. Taip pirmąkart Lietuvos parlamentarizmo istorijoje Seimo pirmininke buvo išrinkta moteris. Tautos prisikėlimo partijos, kaip ir prognozuota, nebeliko. Politikos naujokai išsiskirstė į skirtingas puses. Vieni perbėgo pas konservatorius, antri pas liberalus, o pats A.Valinskas ir dar keli ištikimi jo bendražygiai prisišliejo prie Liberalų ir centro sąjungos. Mokesčius keitė naktį

Vos pradėjęs dirbti Seimas sulaukė kritikos ir gyventojų prakeiksmų dėl vadinamosios naktinės mokesčių reformos. Paskutinėmis 2008ųjų dienomis ir naktimis buvo priimta maždaug 60 įstatymų pataisų: padidinti pridėtinės vertės ir pelno mokesčiai, degalų, cigarečių ir alkoholio akcizas, tačiau sumažintas gyventojų pajamų mokestis, panaikinta dauguma pridėtinės vertės mokesčio lengvatų. „Chaosas“, – maždaug taip tuomet ekspertai apibūdino Seimo ir Vyriausybės darbus. Vis dėlto prieš artėjančius rinkimus nė viena partija A.Kubiliaus mokesčių sistemos keisti ir grįžti į senus laikus jau neketina. Tai – taip pat savotiškas įvertinimas. Nepraėjus nė metams nuo Seimo kadencijos pradžios, 2009-ųjų rugsėjį, sutarta išardyti bendrovę „Leo LT“, kurią ankstesnė premjero Gedimino Kirkilo Vyriausybė ir privati bendrovė „NDX energija“, priklausanti „Vilniaus prekybos“ grupei, buvo sukūrusios naujai atominei elektrinei statyti. Galiausiai, kadencijos pabaigoje, šis Seimas pritarė naujam Visagino atominės elektrinės projektui. A.Kubiliui ir jo bendražygiams tai pavyko padaryti tik padedant opozicijai – ranką ištiesė Viktoro Uspaskicho Darbo partija. Bet minusų valdančiųjų ir Seimo darbe – daugiau nei pliusų. Valdantieji taip ir nesugebėjo pažaboti biurokratų armijos. Politinės valios šioje srityje dešinieji nerodė. Saulėlydžio komisija patyrė visišką fiasko.

Tomo Lukšio (BFL) nuotr.

Komentarai

Ri­man­tas Da­gys

Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų par­ti­jos at­sto­vas

Š

is Sei­mas dir­bo ypač su­dė­tin­ go­mis są­ly­go­mis. Pa­čio­je sa­ vo dar­bo pra­džio­je te­ko priim­ ti bū­ti­niau­sius įsta­ty­mus, kad ga­lė­tu­me sta­bi­li­zuo­ti vals­ty­bės fi­nan­ sų sis­te­ma – juk Lie­tu­vai nie­kas ne­bū­ tų sko­li­nę ir jau lai­kė ją ne­mo­kia. Gai­ la, kad pa­ga­lius į ra­tus il­gą lai­ką ki­šo

Algis Čaplikas

Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas, Seimo vicepirmininkas

Š

is Seimas įsiminė tuo, kad pradė­ jo dirbti pasaulinės finansinės krizės pradžioje. Tad Seimui te­ ko didelis darbas – taikytis prie sudėtingos ekonominės situacijos, kuri neaplenkė nė vienos Europos ar pasau­ lio šalies. Man asmeniškai šios kadenci­ jos Seime buvo sunkiausia dirbti. Vyriau­ sybė išsilaikė visą Seimo kadencijos laiką – tai rodo tam tikrą politinę brandą. Nors koalicijos partnerių nuomonės buvo skir­ tingos, ketverius metus dirbome stabiliai.

Antai konservatorius Kęstutis Masiulis demonstratyviai pasitraukė iš Saulėlydžio komisijos piktindamasis, esą joje dirbti negalįs, nes nematąs jokios prasmės. Būsto renovacijos programa taip pat gėdingai žlugo. Dvi apkaltos

Šis Seimas pasižymėjo ir surengtomis apkaltomis. Tiesa, po jų man-

opo­zi­ci­ja, ku­ri ne­ma­tė kri­zės. Tai­gi, te­ ko dirb­ti su­dė­tin­go­je at­mos­fe­ro­je. Tai ap­sun­ki­no mū­sų dar­bo, įsi­vė­lė klai­dų, ta­čiau jas iš­tai­sė­me. Šis Sei­mas iš­si­sky­ rė re­for­mų įsta­ty­mais. Vi­si jau bai­gia­ me už­mirš­ti, kad pa­nai­kin­tos ap­skri­ tys – apie tai bu­vo kal­ba­ma 10 me­tų, bet tik da­bar pa­da­ry­ta ad­mi­nist­ra­ci­ nė per­tvar­ka. La­bai ge­ra pra­kti­ka šia­ me Sei­me ieš­ko­ti išanks­ti­nio su­si­ta­ri­ mo, pa­vyz­džiui, dėl pen­si­jų re­for­mos. Jau su­tar­ta dėl jos gai­rių. Be­je, šis Sei­ mas yra pir­mas, ku­ris ėmė­si kont­ro­ liuo­ti ir efek­ty­viau nau­do­ti so­cia­li­nes iš­mo­kas, per­tvar­kė dar­bo bir­žos sis­te­ mą. Su­val­dy­ti fi­nan­sai jau lei­džia gal­ vo­ti apie sko­lų grą­ži­ni­mą. Jei ir to­liau vyk­dy­si­me at­sa­kin­gą fi­nan­si­nę po­li­ti­ ką, ga­li­ma pa­siek­ti, kad pir­mą­syk „Sod­ ros“ biu­dže­tas bū­tų ne­de­fi­ci­ti­nis.

Algirdas Butkevičius

Opozicijos atstovas, Socialdemokratų partijos pirmininkas

K

Taip, dirbdami koalicijoje, kartais sun­ kiai, per didelius ginčus, kartais ir nema­ lonius, priėmėme sprendimus, kartais te­ ko nuo savo pozicijų atsitraukti. Tačiau tai, jog koalicija buvo stabili ir išsilaikė vi­ sus ketverius metus, liudija, kad partinė sistema tapo brandesnė. Valdančiosios partijos egzaminą išlaikė. Kalbant apie opoziciją, buvo sugaišta daug laiko kri­ tikuojant dėl smulkmenų, pavyzdžiui, procedūrinių dalykų, nematant esmės. Kartais valandų valandas vargdavome dėl mažareikšmių jos kabinėjimųsi. Dar­ bas dėl darbo – taip apibūdinčiau opozi­ cijos veiklą. O mes, kaip koalicijos partne­ riai, padarėme labai aiškius darbus, apie ką ir kalbėjome: inicijavome ir įgyven­ dinome apskričių panaikinimą, nelei­ dome įvesti nekilnojamojo turto ir auto­ mobilių mokesčio, pradėjome sveikatos reformą, taip pat inicijavome vaistų kai­ nų reguliavimą. Taigi mums, liberalcen­ tristams, šis Seimas įsimins padarytais konkrečiais darbais.

ai būni pozicijoje, vienaip atrodo, kai opozicijoje – vi­ sai kitaip. Kuo nuo kitų iš­ siskyrė šis Seimas? Pirma, dar taip nebuvo, kad mokesčių siste­ ma būtų pakeista per vieną naktį – kalbu apie naktinę mokesčių reformą. Tokie klausimai turi būti diskutuoja­ mi ilgai, su ekspertais, ir tokių įstaty­ mų taip skubiai priimti negalima. O padarinius jaučiame iki šiol. Ypač blo­ gą nuomonę, kalbant apie valdančiuo­ sius, susidariau dėl to, kad į valstybės tarnybą, ministerijose, buvo priima­ mi žmonės ne įvertinus jų kompeten­ ciją, o partinį lojalumą. Išėjo taip, kad neįmanoma spręsti problemų – ten­ ka samdyti ekspertus, leisti milijonus. Taip dar nėra buvę. Iškalbinga deta­ lė: ketverius metus valdantieji Seime kalbėjo apie energetinius projektus, tačiau pateikė juos tik šių metų pava­ sario sesijoje. Ir jie buvo priimti maž­ daug per pusantro mėnesio. Kai tokia skuba, neįmanoma į viską įsigilinti. Be abejo, šis Seimas ypatingas ir tuo, kad jame dirbo žmonės, atėję iš šou pasau­ lio. Ir jie tą savo veiklą tęsė toliau. Jie atėjo į Seimą, bet taip, man regis, ir ne­ suprato, ką darė. Dirbo nesuprasdami, kad parlamentaro darbas yra rimtas ir atsakingas, reikalaujantis daug laiko ir jėgų. Taigi tai taip pat turėjo įtakos Sei­ mo darbo kokybei.

dato neteko tik vienas parlamentaras. Per pratęstą Seimo sesiją savo pultu plenarinėje posėdžių salėje Aleksandras Sacharukas net 13 kartų neleistinai balsavo už kolegą Liną Karalių. A.Sacharukas aiškinosi frakcijoje radęs L.Karaliaus kortelę ir ją paėmęs, o balsuodamas keliskart susipainiojęs – pamatęs, kad balsavo ne savo kortele, pabalsavo

dar ir naudodamasis savąja. Konstitucinis Teismas pripažino, kad jie abu šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką. Dėl neteisėto elektroninės balsavimo kortelės panaudojimo ir balsavimo rezultatų klastojimo L.Karalius buvo pašalintas iš Seimo apkaltos tvarka 2010 m. sausį, o A.Sacharukas mandatą išsaugojo.

8

antradienis, spalio 2, 2012

užribis Va­gi­lia­vo iš par­duo­tu­vės

Grei­tis pra­žu­dė ūki­nin­ką

Moteris iš­ne­šė pi­ni­gus

Klai­pė­do­je sek­ma­die­nį pa­ste­bė­ ta, kad pir­ki­nių pri­si­kro­vęs pir­ kė­jas su­mo­kė­jo ne už vi­ską. 20me­tis par­da­vė­jas nu­ske­na­vo ne vi­sų pre­kių ko­dus, o 26 m. pir­ kė­jas li­ko ne­su­mo­kė­jęs apie 300 li­tų. Įta­ria­mie­ji ti­ki­no, jog yra ne­pa­žįs­ta­mi, ta­čiau įta­ria­ ma, kad pa­na­šiu bū­du jie va­gi­ lia­vo ne kar­tą.

Sek­ma­die­nį apie 17.30 val. Klai­ pė­dos raj. Dauk­šai­čių k. žu­ vo au­to­mo­bi­lio „VW Golf“ par­ blokš­tas 47 m. vy­ras, ėjęs iš pie­ vos, kur pa­mel­žė kar­ves. Au­to­ mo­bi­lis per gy­ven­vie­tę va­žia­ vo di­de­liu grei­čiu, po­sū­ky­je sly­ do ir žmo­gų par­tren­kė šo­nu. Vy­ ras žu­vo iš­kart. Kas vai­ra­vo, te­ be­ti­ria­ma.

Pir­ma­die­nį apie 9 val. ry­to vieš­ bu­čio kam­ba­ry­je pa­bu­dęs lie­tu­ vis, pa­sta­ruo­ju me­tu gy­ve­nan­tis Nor­ve­gi­jo­je, ne­be­ra­do tu­rė­tų 13 tūkst. li­tų. Kam­ba­rys bu­vo neuž­ ra­kin­tas. 1959 m. gi­męs vy­ras ma­no, kad juos ga­lė­jo paim­ti iš­ va­ka­rė­se jo į vieš­bu­tį par­si­ves­ta apie 40 m. neaukš­ta rus­vų plau­ kų mo­te­ris.

Klai­pė­die­čiai ne­tu­ri lai­ko pro­tes­tuo­ti Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Tarp sos­ti­nė­je prie pa­grin­di­nių po­li­ ti­nių par­ti­jų būs­ti­nių pi­ke­ta­vu­sių pa­ rei­gū­nų klai­pė­die­čių ne­bu­vo. Apsk­ ri­ties po­li­ci­nin­kai ne­tu­rė­jo lai­ko gin­ ti sa­vo tei­ses. Pi­ke­tui ma­ma­die­nių neau­ko­jo

Lie­tu­vos po­li­ci­jos pro­fe­si­nės są­jun­ gos ir Vil­niaus ap­skri­ties iki­teis­mi­ nio ty­ri­mo įstai­gų pro­fe­si­nės są­ jun­gos or­ga­ni­zuo­tas pi­ke­tas va­kar Klai­pė­dos ap­skri­ty­je dir­ban­čių pa­ rei­gū­nų pa­ra­mos ne­su­lau­kė – iš Va­ ka­rų Lie­tu­vos į sos­ti­nę pro­tes­tuo­ti nie­kas ne­va­žia­vo. Na­cio­na­li­nio pa­rei­gū­nų pro­fe­si­nių są­jun­gų su­si­vie­ni­ji­mo ta­ry­bos na­rė Klai­pė­do­je smur­ti­nius nu­si­kal­ti­mus ti­rian­ti Ely­tė Luk­šie­nė tei­gė, kad ke­ ti­ni­mo da­ly­vau­ti pi­ke­te bū­ta. Ta­čiau pa­rei­gū­nų yra tiek ma­žai, o jų dar­bo gra­fi­kas toks įtemp­tas, kad nė­ra lai­ ko da­ly­vau­ti pro­tes­to ak­ci­jo­je. „Ir mes tu­rė­jo­me pri­si­dė­ti prie šios ak­ci­jos, bet ne­la­bai ra­do­me ga­lin­čių­ jų va­žiuo­ti. Dar­bo me­tu to­kiuo­se ren­ gi­niuo­se da­ly­vau­ti ne­ga­li­ma. Gra­fi­ kuo­se ne­ga­li­me nu­ro­dy­ti, kad dar­bo die­ną vy­ko­me į sos­ti­nę pi­ke­tuo­ti. Jei va­žiuo­tu­me, kas dirb­tų? Kai dir­bi už du, kas pa­da­rys dar­bus, kol mes po Vil­nių ma­ka­luo­si­mės? Įkal­bė­ti pa­ rei­gū­nus lais­vas die­nas, va­di­na­muo­ sius ma­ma­die­nius, tam au­ko­ti bū­ tų su­dė­tin­ga. Mes sa­vo at­ža­las ir taip nu­skriau­džia­me, tad įsta­ty­mo duo­tų die­nų pi­ke­tui au­ko­ti bū­tų su­dė­tin­ga“, – pa­sa­ko­jo E.Luk­šie­nė. Nu­si­vy­lė, nes lie­ka neiš­girs­ti

Po­li­ci­jos fi­nan­sa­vi­mas yra taip su­ men­kęs, kad vos su­lau­kę pen­si­nio am­žiaus pa­rei­gū­nai sku­ba pa­lik­ti tar­ny­bą, o į jų vie­tas nau­ji ne­pas­ki­ ria­mi. Tie, kam ke­le­ri tar­ny­bos me­ tai nė­ra vi­lio­nė lauk­ti pen­si­nio am­ žiaus, pa­lie­ka po­li­ci­ją ir ieš­ko­si ki­to dar­bo ar­ba iš­va­žiuo­ja į už­sie­nį. Di­džiau­sias dar­bo krū­vis ten­ka te­ri­to­ri­nių ko­mi­sa­ria­tų ty­rė­jams, ku­rių kiek­vie­nam vie­nu me­tu ten­

ka nuo 35 iki 40 by­lų, bei apy­lin­kių ins­pek­to­riams. Kai ku­rie apy­lin­kių ins­pek­to­riai be pa­pil­do­mo at­ly­gi­ni­ mo dir­ba po­ro­je apy­lin­kių. „Jau ne kar­tą esa­me pro­tes­ta­vę, bet kad mus ne­la­bai kas gir­di. Kai bir­že­lio 20-ąją vy­ko pro­tes­to ak­ ci­jos, iš Klai­pė­dos ap­skri­ties va­ žia­vo du au­to­bu­sai. Ta­čiau žmo­nės jau pa­var­go nuo ne­vyk­do­mų pa­ža­ dų. Be to, jau­čia­me, kad dau­ge­lis yra la­biau nu­si­tei­kę pa­sy­viai ste­bė­ti pro­fsą­jun­gos veik­lą ir lauk­ti, ką ki­ti iš­ko­vos. Be to, jau­čia­me be­ga­li­nį nu­ si­vy­li­mą val­džia. Šį da­ly­ką yra ne­ pap­ras­tai sun­ku pa­keis­ti“, – tei­gė pro­fsą­jun­gos ak­ty­vis­tė. Blo­giau dar ne­bu­vo

Va­kar sos­ti­nė­je pi­ke­ta­vę ša­lies pa­ rei­gū­nai pa­skel­bė po­li­ti­kų, įstū­mu­ sių tei­sė­sau­gą į skur­dą, są­ra­šą. Šį­kart kliu­vo ir po­zi­ci­jos, ir opo­zi­ci­jos at­sto­ vams. Šia pro­tes­to ak­ci­ja siek­ta at­ kreip­ti dė­me­sį į ap­gai­lė­ti­ną fi­nan­si­nę, psi­cho­lo­gi­nę si­tua­ci­ją tei­sė­sau­go­je. Kaip bu­vo tei­gia­ma pi­ke­to me­tu, per pa­sta­ruo­sius ket­ve­rius me­tus fi­ nan­sa­vi­mas tei­sė­sau­gai ma­žė­jo ket­ vir­ta­da­liu (200 mln. li­tų). Nes­kaid­ riai pri­va­ti­zuo­ta ap­sau­gos po­li­ci­ja ir „Sno­ro“ bank­ro­tas nu­si­ne­šė dar ma­žiau­siai 30 mln. at­ly­gi­ni­mo lė­šų. Tuo pat me­tu Sei­mas dar ir priė­mė įsta­ty­mus, ku­rių įgy­ven­di­ni­mui rei­ kė­jo ma­žiau­siai 12 mln. li­tų. Pro­tes­to ak­ci­jos me­tu teig­ta, jog pa­sta­ra­sis lė­šų ma­ži­ni­mas bu­vo di­ džiau­sias tarp ES ša­lių ir lė­mė tai, kad po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai su­si­dū­ rė su to­kiais eko­no­mi­niais sun­ku­ mais, ku­rių nė­ra ma­tę per vi­są ne­ prik­lau­so­my­bės lai­ko­tar­pį. „Sun­kiai ra­si­me vals­ty­bę Eu­ro­po­ je, kur pa­rei­gū­nai mo­kė­tų už moks­ lą, pra­šy­tų ne­mo­ka­mo mai­ti­ni­mo val­gyk­lo­je sa­vo vai­kams ar ei­tų į so­ cia­li­nius sky­rius pra­šy­ti pa­ra­mos, iš sa­vo al­gos pil­tų de­ga­lus į tar­ny­bi­nių au­to­mo­bi­lių ba­kus tam, kad ga­lė­tų nu­va­žiuo­ti į įvy­kio vie­tą“, – tei­gia­ ma pi­ke­tą or­ga­ni­za­vu­sio Na­cio­na­ li­nio pa­rei­gū­nų pro­fe­si­nių są­jun­gų su­si­vie­ni­ji­mo pra­ne­ši­me.

Pro­tes­tas: tarp Vil­niu­je prieš po­li­ci­jos skur­dą pro­tes­ta­vu­sių pa­rei­gū­

nų po­li­ci­nin­kų iš Klai­pė­dos ap­skri­ties ne­bu­vo.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Tvar­ka: šian­dien va­žiuo­da­mi iš Pa­lan­gos pu­sės vai­ruo­to­jai ne­be­ga­lės pa­siek­ti Ja­kų žie­di­nės san­kry­žos, eis­

mas čia nu­krei­pia­mas žvyr­ke­liu į de­ši­nę.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Už­da­ry­ta įva­ža į Ja­kų žie­dą Dėl re­konst­ruk­ci­jos dar­bų už­da­ro­mas eis­mas Ja­kų san­kry­žo­je, įva­žiuo­jant nuo Pa­lan­gos pu­sės. As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Pir­ma­die­nio ry­tas klai­pė­die­ čiams pra­s i­d ė­jo ne­m a­l o­n ia staig­me­na – va­žiuo­jan­tie­ji nuo Pa­lan­gos pu­sės, ne­pa­sie­kę žie­di­ nės san­kry­žos, tu­rė­jo su­kti į de­ ši­nę, kur eis­mas bu­vo nu­kreip­ tas žvyr­ke­liu. Nuo ry­to Pa­lan­gos ke­ly­je drie­kė­ si au­to­mo­bi­lių spūs­tys. „Pir­ma­die­nį eis­mas už­da­ro­mas tik tam tik­ru lai­ku, o ant­ra­die­

nį šio­je vie­to­je eis­mas grei­čiau­siai bus ri­bo­ja­mas vi­są die­ną“, – aiš­ ki­no re­konst­ruk­ci­jos dar­bus at­ lie­kan­čios įmo­nės „Kau­no til­tai“ at­sto­vė spau­dai Ri­man­tė Jab­lons­ ky­tė. Jos tei­gi­mu, eis­mas bus ri­bo­ ja­mas dėl as­fal­ta­vi­mo dar­bų. „Vyk­do­mi pa­sku­ti­niai as­fal­ to dan­gos tie­si­mo dar­bai, tad šias dvi die­nas bus ri­bo­ja­mas eis­mas. Vi­si trans­por­to eis­mo pa­kei­ti­mai yra su­de­rin­ti su po­li­ci­ja“, – ti­ki­no R.Jab­lons­ky­tė. Per dvi die­nas ti­ki­ ma­si pa­baig­ti apie 300 met­rų il­gio

ke­lio ruo­žą. Pir­ma­die­nį as­fal­ta­vi­ mo dar­bai bu­vo at­lie­ka­mi eta­pais, to­dėl ran­go­vams pa­vy­ko pa­tiems re­gu­liuo­ti au­to­mo­bi­lių srau­tus ir eis­mas vis at­nau­ji­na­mas. „Ka­dan­gi es­ta­ka­da nuo Pa­lan­ gos pu­sės va­žiuo­ti dar ne­ga­li­ma, o as­fal­tuo­ti rei­kia, to­dėl eis­mas nu­ krei­pia­mas žvyr­ke­liu į de­ši­nę“, – sa­kė R.Jab­lons­ky­tė. Eis­mą es­ta­ka­da iš Pa­lan­gos pu­sės ža­da­ma pra­dė­ti spa­lio vi­du­ry­je. „Pa­gal pro­jek­tą dar­bai tu­rė­tų bū­ti baig­ti lapk­ri­čio pa­bai­go­je. Jei tik leis orai ir ki­tos ap­lin­ky­bės, mes dar­bus ti­ki­mės pa­baig­ti anks­čiau. Šiuo me­tu baig­si­me as­fal­ta­vi­mo dar­bus, dar liks ap­dai­los, da­žy­mo dar­bai, ap­švie­ti­mo įren­gi­mas, bus tvar­ko­mi ža­lie­ji plo­tai“, – kal­bė­jo įmo­nės „Kau­no ti­lai“ at­sto­vė.

Nuo ke­fy­ro pro­mi­lių ne­bū­na Eve­li­na Mi­ku­tie­nė e.mikutiene@kl.lt

Po­li­ci­jos die­nos iš­va­ka­rė­se Ke­ lių po­li­ci­jos 80-ies me­tų su­kak­ čiai skir­ta­me ren­gi­ny­je pa­rei­gū­ nai grio­vė mi­tą apie stik­li­nės ke­ fy­ro bei sal­dai­nių su li­ke­riu pa­vo­ jus vai­ruo­to­jams.

Va­kar pre­ky­bos cent­re „Ak­ro­po­lis“ at­lik­tas eks­pe­ri­men­tas, ku­riuo siek­ ta įsi­ti­kin­ti, ar įma­no­ma leng­vai ap­ svaig­ti nuo ke­fy­ro ar sal­dai­nių. Eks­ pe­ri­men­te da­ly­va­vo ke­tu­ri sa­va­no­riai, tarp jų – ir mies­to me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas. Vi­si da­ly­viai iš­gė­rė po stik­li­nę ke­fy­ro, o mer­gi­na su­val­gė tris sal­dai­nius su li­ke­rio įda­ru. Net­ru­kus po to­kių vai­šių eks­pe­ri­men­to da­ly­ viai pū­tė į al­ko­ho­lio ma­tuok­lį. Prie­ tai­so ek­ra­ne at­si­ra­do tik nu­liai. Po­li­ci­jos pa­rei­gū­nas ti­ki­no, jog daž­nas ne­blai­vus vai­ruo­to­jas tei­si­ na­si gė­ręs rau­gin­to pie­no pro­duk­

Eks­pe­ri­men­tas: mi­tus grio­vė ir mies­to me­ras V.Grub­liaus­kas. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

tų. Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Ke­lių po­li­ci­ jos biu­ro vir­ši­nin­kas Ra­mū­nas Ši­ dei­kis pa­ste­bi, kad vai­ruo­to­jai kas­ met tam­pa są­mo­nin­ges­ni. Ty­ri­mų duo­me­nys lei­džia teig­ti, kad Klai­pė­dos ap­skri­ty­je rei­kė­tų 115 ke­lių po­li­ci­nin­kų, ta­čiau šian­ dien dir­ba tik 35 pa­rei­gū­nai.

„Ten­ka mo­bi­li­zuo­ti pa­jė­gas di­ džiau­sios ri­zi­kos taš­kuo­se. Dau­giau­ sia dė­me­sio ski­ria­me ne­blai­viems vai­ruo­to­jams išaiš­kin­ti“, – tei­gė R.Ši­dei­kis. Pre­ky­bos cent­re „Ak­ro­ po­lis“ Ke­lių po­li­ci­jos 80-ies me­tų ju­bi­lie­jaus pro­ga spa­lio 1–14 die­no­ mis veiks pa­ro­da, ku­rios te­ma „Po­li­ ci­ja – va­kar, šian­dien ir ry­toj“.

9

AntrADIENIS, spalio 2, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

+0,31 %

+0,55 %

9

+0,05 %

Investicijų sumažėjo

De­ga­lų kai­nos

Sukauptosios tiesioginės investicijos Lie­ tuvoje šių metų liepos pradžioje siekė 38,56 mlrd. litų. Per ketvirtį jos sumažė­ jo 782,9 mln. litų, arba 2 proc. Vidutiniškai vienam šalies gyventojui liepos pradžioje teko 12,8 tūkst. litų tiesioginių užsienio in­ vesticijų. Daugiausia šalyje liepos pradžio­ je buvo investavę Švedijos (8,49 mlrd. li­ tų), Lenkijos (4,54 mlrd. litų) ir Vokietijos (3,91 mlrd. litų) investuotojai.

proc. šiemet, palyginti su pernai, sumenko naujų lengvųjų automobilių rinka Lietuvoje.

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

5,11

4,74

2,47

„Apoil“

4,91

4,59

2,47

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

93,06 dol. už 1 brl. 112,89 dol. už 1 brl.

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10 000 3,1624 DB sva­ras ster­lingų 1 4,3362 JAV do­le­ris 1 2,6880 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7323 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9595 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,3925 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6849 Ru­si­jos rub­lis 100 8,5947 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8558

pokytis

–0,0916 % –0,1336 % +0,6176 % +0,1283 % –0,0504 % +0,2293 % +0,1133 % –0,4413 % +0,0876 %

Lie­tu­va pa­gal ne­dar­bo lygį rug­ pjūtį, kaip ir liepą, bu­vo sep­tin­ta iš 27-ių ES ša­lių.

Tirps­ta: „Sno­ro“ ad­mi­nist­ra­to­riaus N.Coo­pe­rio ko­man­dai už darbą

mokama be­veik treč­da­liu ma­žiau nei anks­čiau.

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

Pro­ku­ro­rai ti­ria „Sno­ro“ au­ditą „Ty­ri­mas pra­dėtas, iš­nag­rinė­jus ir įver­ti­nus „Ernst & Young Bal­tic“ au­di­to­rių pa­teiktą „Sno­ro“ 2010 m. ata­skaitą, ku­ri pa­reng­ta ne­su­rin­kus pa­kan­kamų įro­dymų au­di­to me­ tu nu­sta­ty­toms ri­zi­koms su­ma­žin­ ti iki priim­ti­nai že­mo ly­gio, ata­skai­ to­je pa­da­ry­ti ir ki­ti reikš­min­gi ban­ko „Sno­ro“ 2010 m. au­di­to trūku­mai“, – pra­nešė Ge­ne­ra­linė pro­ku­ratū­ra. Iki­teis­minį ty­rimą at­lie­ka Spe­ cia­liųjų ty­rimų tar­ny­bos Vil­niaus val­dy­ba. Au­di­to ir ap­skai­tos tar­ny­ba šie­ met bir­že­lio pa­bai­go­je nu­rodė, kad „Ernst & Young Bal­tic“ veik­ lo­je bu­vo trūkumų, o už „Sno­ro“ au­ditą at­sa­kin­gam jos dar­buo­to­ jui Ramū­nui Bar­ta­šiui skir­ta griež­ čiau­sia nuo­bau­da – pa­nai­kin­tas au­di­to­riaus var­das. At­lie­kant ty­ rimą nu­sta­ty­ta, kad au­di­to­rius sto­ ko­jo skep­tiš­ko po­žiū­rio, o jo dar­be nu­sta­ty­ta reikš­mingų trūkumų. Au­di­to ir ap­skai­tos tar­ny­ba nu­ statė, jog R.Bar­ta­šius ne­su­rin­ko pa­kan­kamų įro­dymų, kad per au­ ditą nu­sta­ty­tas ri­zi­kas su­ma­žintų iki priim­ti­nai že­mo ly­gio. Pa­sak Au­di­to ir ap­skai­tos tar­ny­bos, nuo­ bau­da R.Bar­ta­šiui bu­vo skir­ta at­ si­žvel­gus ir į pa­žeis­to vi­suo­menės in­te­re­so mastą.

Vakar Tink­las

Ne­dar­bas Lie­tu­vo­je – di­des­nis už ES vi­durkį

Ge­ne­ra­linė pro­ku­ ratū­ra įver­tins, ar vers­lo kon­sul­ta­cijų ir au­di­to bend­rovė „Ernst & Young Bal­ tic“ tin­ka­mai per­ nai pa­va­sarį at­li­ko da­bar jau bank­ru­ta­ vu­sio ir lik­vi­duo­ja­ mo ban­ko „Sno­ras“ au­ditą.

Pris­ti­go skep­tiš­ko po­žiū­rio

kl.lt/naujienos/ekonomika

Šiuo me­tu lik­vi­duo­ja­mas

Bank­ru­ta­vusį „Sno­ro“ banką au­di­ta­ vu­si bend­rovė „Ernst & Young Bal­ tic“ per­nai lapk­ri­čio 18 d. pa­reiškė, kad „Sno­ro“ au­ditą at­li­ko pa­gal ga­ lio­jan­čius au­di­to stan­dar­tus. „Ernst & Young Bal­tic“ au­di­ta­vo 2009–2010 m. ban­ko veiklą, o pa­gal su­tartį turė­jo au­di­tuo­ti ir 2011 m. veiklą. Bet to ne­pri­reikė, nes „Sno­ ras“ per­nai lapk­ri­čio vi­du­ry­je bu­vo na­cio­na­li­zuo­tas. Bank­ro­to by­la „Sno­rui“ iš­kel­ta per­nai gruod­žio 7-ąją, šiuo me­tu jis lik­vi­duo­ja­mas.

Už „Sno­ro“ au­ditą at­sa­kin­gam bend­ rovės „Ernst & Young Bal­tic“ dar­buo­to­jui R.Bar­ta­šiui skir­ta griež­čiau­sia nuo­bau­ da – pa­nai­kin­tas au­ di­to­riaus var­das. Ko­man­dai mo­ka ma­žiau

Šio­mis die­no­mis taip pat pra­neš­ ta, kad „Sno­ro“ ad­mi­nist­ra­to­riaus Nei­lo Coo­pe­rio ko­man­dai už kovą–

liepą bus su­mokė­ta vi­du­ti­niš­kai po 7 mln. litų per mėnesį, ar­ba 30 pro­c. ma­žiau ne­gu anks­tes­niu lai­ko­tar­ piu. Tokį spren­dimą pri­ėmė „Sno­ ro“ kre­di­to­rių ko­mi­te­tas. „Bank­ru­ tuo­jan­čiai įmo­nei ne­vyk­dant ūkinės ko­mer­cinės veik­los ad­mi­nist­ra­vi­mo iš­lai­dos natū­ra­liai mažė­ja“, – sakė „Sno­ro“ kre­di­to­rių ko­mi­te­to pir­mi­ ninkė Au­re­li­ja Ma­žin­tienė. Jos tei­gi­mu, ana­li­zuo­jant bank­ ro­to ad­mi­nist­ra­to­riaus veik­los ata­skai­tas bu­vo ver­ti­na­mi pa­siek­ ti re­zul­ta­tai, dar­bo efek­ty­vu­mas ir na­šu­mas, taip pat ver­tin­ta, ar at­ lik­ti dar­bai bu­vo būti­ni skland­žiai bank­ro­to pro­ce­so ei­gai už­tik­rin­ti. „Sno­ro“ kre­di­to­rių ko­mi­te­tas spren­dimą dėl „Sno­ro“ bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­riaus ko­man­dos iš­ laidų pri­ėmė iša­na­li­zavęs pa­teik­ tas veik­los ata­skai­tas. 2011 m. gruod­žio 7 d.–2012 m. ko­vo 7 d. pa­tvir­tin­ta „Sno­ro“ bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­riaus vi­du­ tinė mėne­sio iš­laidų sąma­ta su­darė apie 10 mln. litų. „Sno­ro“ bank­ro­to ad­mi­nist­ra­ to­riui N.Coo­pe­riui nuo rugpjū­čio pra­džios mo­ka­mas 100 tūkst. li­ tų mėne­sio at­ly­gi­ni­mas, o vi­sai jo ko­man­dai nu­sta­ty­tas 5 mln. litų mėne­sio iš­laidų li­mi­tas. „Klaipėdos“, BNS inf.

Lie­tu­vo­je ne­dar­bo ly­gis rugpjū­ tį, pa­ly­gin­ti su lie­pa, su­mažė­ jo 0,1 pro­cen­ti­nio punk­to, iki 12,9 pro­c., kaip pra­nešė sta­tis­ti­ kos tar­ny­ba „Eu­ros­tat“. Pa­na­šus ne­dar­bas iš­li­ko Slo­va­ki­jo­je (14,2 pro­c.) ir Bul­ga­ri­jo­je (12,5 pro­c.). Di­des­nis ne­dar­bas bu­vo re­ gist­ruo­tas tik kri­zių kre­čia­mo­se ES ša­ly­se: Is­pa­ni­jo­je (25,1 pro­c.), Grai­ki­jo­je (bir­želį – 24,4 pro­c.), taip pat Lat­vi­jo­je (bir­želį – 15,9 pro­c.), Por­tu­ga­li­jo­je (15,9 pro­c.), Ai­ri­jo­je (15 pro­c.) ir Slo­va­ki­jo­je. Ta­č iau Lie­t u­vo­je, skir­t in­gai nei dau­ge­ly­je kitų ša­lių, ku­rio­se di­de­lis ne­dar­bas, to­liau fik­suo­ ja­mas vie­nas did­žiau­sių ne­dar­bo mažė­jimų per me­tus. Rugpjūtį, pa­ly­gin­ti su pra­ėju­sių metų tuo pa­čiu mėne­siu, jis su­mažė­jo 2,1 pro­cen­ti­nio punk­to, ir tai bu­vo ant­ras pa­gal dydį ne­dar­bo su­ mažė­ji­mo ro­dik­lis ES. La­biau­siai ne­dar­bas su­mažė­ jo Es­ti­jo­je, ta­čiau ji, kaip ir Lat­vi­ ja, pa­tei­kia tik ket­vir­čių duo­me­nis. Es­ti­jo­je ne­dar­bas ant­rą šių me­ tų ket­virtį, pa­ly­gin­ti su ati­tin­ka­mu 2011-ųjų lai­ko­tar­piu, su­mažė­jo 3,1 pro­cen­ti­nio punk­to – nuo 13,2 iki

Sta­tis­ti­ka: Lie­tu­vo­je dar­bo bir­

žos du­ris dar vars­to ge­ro­kai dau­giau nei de­šim­ta­da­lis visų dar­bin­go am­žiaus žmo­nių.

Šarū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

10,1 pro­c. Jau­ni­mo iki 25 metų ne­ dar­bas Lie­tu­vo­je rugpjūtį su­mažė­ jo iki 24,8 pro­c. (liepą bu­vo 25,6 pro­c.). Is­pa­ni­jo­je jis siekė net 52,9 pro­c., Da­ni­jo­je – 8,1 pro­cen­to. „Eu­ros­tat“, rem­da­ma­sis tu­ri­ mais duo­me­ni­mis, skel­bia, kad vi­so­je ES ne­dar­bas rugpjūtį sie­ kė 10,5 pro­c., dar­bo ne­turė­jo 25,5 mln. žmo­nių. Ma­žiau­sias ne­dar­ bo ly­gis rugpjūtį fik­suo­tas Aust­ ri­jo­je (4,5 pro­c.). „Klaipėdos“, BNS inf.

Dar la­biau ri­bos rūkalų par­da­vimą Par­la­men­ti­nis Svei­ka­tos rei­kalų ko­mi­te­tas Sei­me už­re­gist­ra­vo ga­ lu­tinį Ta­ba­ko kont­rolės įsta­ty­mo pa­taisų va­riantą, ku­ria­me nu­ma­ ty­ta dar dau­giau ap­ri­bo­jimų no­ rint įsi­gy­ti rūkalų.

Pa­tai­so­mis siū­lo­ma as­me­nims iki 18 metų ne tik užd­raus­ti rūky­ti, bet ir su sa­vi­mi turė­ti ta­ba­ko ga­ mi­nių. Siū­lo­mi pa­kei­ti­mai nu­ma­ to, kad nuo 2014 m. ant ta­ba­ko ga­mi­nių pa­ke­lių bus du įspėji­ mai: bend­ra­sis (vie­nas iš už­rašų „Rūky­mas žu­do“ ar­ba „Rūky­ mas la­bai ken­kia jums ir ap­lin­ki­ niams“) ir kom­bi­nuo­ta­sis – fo­ tog­ra­fi­ja ar ki­ta iliust­ra­ci­ja. Ant ta­ba­ko ga­mi­nių pa­ke­lių bend­rie­ji įspėji­mai turėtų būti spaus­di­na­mi apa­tinė­je ge­riau­siai ma­to­mo pa­ke­lio pa­vir­šiaus da­ly­je ir užim­ti ne ma­žiau kaip 43 pro­c. šio pa­vir­šiaus plo­to, o kom­bi­ nuo­tie­ji įspėji­mai – ki­to­je pusė­je ir užim­ti ne ma­žiau kaip 53 pro­c. pa­vir­šiaus. Jau nuo kitų metų siū­lo­ma užd­raus­ti rūkalų pa­kai­ta­lus, pa­

Andriaus Ufarto (BFL) nuo­tr.

vyzd­žiui, elekt­ro­ni­nes ci­ga­re­tes, pyp­kes, ci­ga­rus, in­ha­lia­to­rius ir pa­na­šiai, skir­tus rūky­ti ar rūky­ mo pro­ce­sui imi­tuo­ti. Taip pat nuo 2014 m. siū­lo­ma užd­raus­ti įsi­gy­ti rūkalų tie­sio­giai priei­na­mu būdu – sa­vi­tar­na ar ki­ tais pre­ky­bos būdais, kai pirkė­jas ga­li ap­žiūrė­ti ir paim­ti prekę sa­ va­ran­kiš­kai. Dėl siū­lomų pa­taisų ke­ti­na ap­ si­spręsti dar šios ka­den­ci­jos Sei­ mas. „Klaipėdos“, BNS inf.

10

antradienis, spalio 2, 2012

pasaulis Gy­dy­to­jų ­ strei­kas

Gins ­ Ark­tį?

Tie­sio­gi­niai ­ rin­ki­mai

Ta­li­no ir ant­ro di­džiau­sio Es­ ti­jos mies­to Tar­tu gy­dy­to­ jai pra­dė­jo strei­ką dėl at­ly­gi­ ni­mų. Gy­dy­to­jų są­jun­ga pa­ skel­bė, kad jos na­riai at­šau­ kia su­si­ti­ki­mus su li­go­niais, nors sku­bi pa­gal­ba tei­ki­ama. Są­jun­ga rei­ka­lau­ja vi­du­ti­nes al­gas pa­di­din­ti iki 1,4 tūkst. eu­rų.

Ru­si­ja ga­li su­for­muo­ti spe­ cia­lias ko­vi­nes Ark­ties bri­ ga­das. Tai pa­skel­bė Ru­si­jos sau­su­mos pa­jė­gų va­das ge­ ne­ro­las pul­ki­nin­kas Vla­di­mi­ ras Čir­ki­nas. Pa­sak jo, Ark­ties bri­ga­dų klau­si­mas svars­to­ mas jau ke­le­rius me­tus, nes Ark­ty­je esan­čiais iš­tek­liais do­mi­si daug ša­lių.

Če­ki­jo­je ki­tų me­tų pra­džio­ je pir­mą­syk nuo 1989 m. bus ren­gia­mi tie­sio­gi­niai pre­zi­den­to rin­ki­mai. Per juos paaiš­kės, kas pa­keis da­bar­ti­nį pre­zi­den­tą Václa­ vą Klau­są (nuo­tr.). Nau­ja­sis ša­lies va­do­vas bus tre­čia­ sis Če­ki­jos pre­zi­den­tas nuo 1993 m.

Į ko­vą su tau­py­mu Va­ka­rų Eu­ro­pos ša­lių sos­ti­nė­se ūžė pro­tes­tai. Por­tu­ga­lai, is­pa­nai ir pran­cū­zai pro­tes­ta­vo prieš tau­ py­mą.

Pa­ry­žiu­je į pro­tes­to ak­ci­ją prieš tau­py­mo prie­mo­nes va­kar su­si­ rin­ko tūks­tan­čiai de­monst­ran­tų. Skan­duo­da­mi „Pa­sip­rie­ši­ni­ mas!“, pro­tes­tuo­to­jai žy­gia­vo sos­ti­nės gat­vė­mis. Pa­sak or­ga­n i­za­to­r ių, ak­c i­ jos tiks­las – pro­tes­tuo­ti prieš ES Pran­cū­zi­jai pri­mes­tas tau­py­mo prie­mo­nes. „Ši die­na yra die­na, kai pran­ cū­zai pra­de­da ju­dė­ji­mą prieš tau­ py­mo po­li­ti­ką“, – tei­gė per de­ monst­ra­ci­ją Kai­rės fron­to ly­de­ris Jea­nas Lu­cas Mélen­cho­nas. Tie­sa, po­li­ti­kas pa­nei­gė, kad pro­tes­tas bu­vo nu­kreip­tas prieš pre­zi­den­tą Fran­çois Hol­lan­de’ą: „Tai kai­rio­jo spar­no de­monst­ra­ ci­ja val­dant kai­rio­jo spar­no vy­ riau­sy­bei.“ Or­ga­ni­za­to­riai džiau­gė­si, kad de­monst­ra­ci­jo­je da­ly­va­vo 80 tūkst. žmo­nių. „Tai bu­vo la­bai sėk­min­ga, vir­ ši­jo mū­sų lū­kes­čius“, – sa­kė pro­ fe­si­nės są­jun­gos „So­li­dai­res“ at­ sto­vė An­nick Coupé. Pro­tes­to ak­ci­ja Pran­cū­zi­jo­ je įvy­ko prieš pat de­ba­tus par­ la­men­te dėl ES fis­ka­li­nio pa­kto. Eks­per­tai ma­no, kad dis­ku­si­jos tik­riau­siai bus il­gos ir sun­kios. Mat dau­ge­lis Pran­cū­zi­jos kai­ rių­jų, tarp jų – ne­ma­žai so­cia­

lis­tų ir jų są­jun­gi­nin­kų ža­lių­jų, yra sa­kę, kad bal­suos prieš to­kį pa­siū­ly­mą. Pak­te, dėl ku­rio ko­vą su­si­ta­ rė ES ly­de­riai, iš­sky­rus Če­ki­jos ir Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos, rei­ka­ lau­ja­ma, kad Bend­ri­jos na­rės už­ tik­rin­tų įsi­pa­rei­go­ji­mą ap­ri­bo­ti struk­tū­ri­nį de­fi­ci­tą iki 0,5 pro­c. bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to.

Ši die­na yra die­na, kai pran­cū­zai pra­ de­da ju­dė­ji­mą prieš tau­py­mo po­li­ti­ką.

Ana­lo­giš­kos de­monst­ra­ci­jos prieš tau­py­mo prie­mo­nes sa­ vait­ga­lį ūžė Por­tu­ga­li­jo­je ir Is­pa­ ni­jo­je. Li­sa­bo­no­je į de­monst­ra­ci­ją su­ si­rin­ko tūks­tan­čiai ne­pa­ten­kin­ tų gy­ven­to­jų. Ša­lies fi­nan­sų mi­ nist­ras Vi­to­ras Gas­pa­ras ža­dė­jo, kad ne­tru­kus vy­riau­sy­bė pa­ skelbs apie nau­ją tau­py­mo pro­ gra­mą. Is­pa­ni­jo­je tūks­tan­ti­nis mi­tin­ gas įvy­ko sos­ti­nė­je Mad­ri­de. Ša­ lies vy­riau­sy­bė ne­se­niai pa­reiš­kė, kad ša­liai ga­li ne­pa­vyk­ti įvyk­dy­ ti pri­siim­tų įsi­pa­rei­go­ji­mų su­ ma­žin­ti ša­lies biu­dže­to de­fi­ci­ tą, to­dėl tau­py­mo prie­mo­nės ga­li griež­tė­ti. BNS, „In­de­pen­dent On­li­ne“ inf.

Sek­liai: pri­pa­žins ar ne opo­zi­ci­jos ir val­džios at­sto­vai rin­ki­mus tei­sė­tais, pri­klau­so nuo tarp­tau­ti­nių ste­bė­

to­jų ver­dik­to.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Rin­ki­mai – iš­ban­dy­mas

Gru­zi­jo­je įvy­ko par­la­men­to rin­ki­mai. Rin­kė­jų akys kry­po į kan­di­da­tų pa­var­des, o tarp­tau­ti­nių ste­bė­to­jų – į rin­ki­mų or­ga­ni­za­to­rius. Ste­bė­to­jų svar­ba

Ša­lies va­do­vui Mi­chai­lui Saa­kaš­vi­ liui, ku­ris daž­nai su­lau­kia kal­ti­ni­ mų au­to­ri­ta­riz­mu, šį kar­tą te­ko su­ si­grum­ti su stip­ria opo­zi­ci­ja, ku­ri, re­gis, ne­ke­ti­na leng­vai pa­si­duo­ti. Pre­zi­den­ti­nė par­ti­ja il­gus me­tus tu­rė­jo ne­gin­či­ja­mą dau­gu­mą par­ la­men­te. Ji do­mi­na­vo val­džio­je nuo 2003 m. Ro­žių re­vo­liu­ci­jos. Ta­čiau mi­li­jar­die­riaus vers­li­ nin­ko Bi­dzi­nos Iva­niš­vi­lio su­vie­ ny­ta opo­zi­ci­ja ga­li si­tua­ci­ją iš es­ mės pa­keis­ti. Kas lai­mės rin­ki­mus, gru­zi­nams, ži­no­ma, ak­tua­lu, o Va­ ka­rams svar­bu, kad jie bū­tų są­ži­ nin­gi. Bū­tent dėl šios prie­žas­ties rin­ki­mų ste­bė­to­jų ver­dik­tas ga­li bū­ti le­mia­mas. Rin­ki­mų tei­sę tu­ri apie 3,6 mln. Gru­zi­jos pi­lie­čių. Kiek dau­giau nei pu­sė par­la­men­to na­rių bus iš­rink­ ti pa­gal par­ti­jų są­ra­šus, o li­ku­sios 73 vie­tos ati­teks kan­di­da­tams, su­ rin­ku­siems dau­giau­sia bal­sų vien­ man­da­tė­se apy­gar­do­se.

Po­li­ti­niai iš­skai­čia­vi­mai?

Nuo­gąs­ta­vi­mų dėl rin­ki­mų klas­ to­ji­mo yra, nes ant kor­tos pa­sta­ ty­ta daug. Nuo šių rin­ki­mų pri­klau­so, ko­kią įta­ką ku­ri po­li­ti­nė jė­ga tu­rės po to, kai ki­tais me­tais baig­sis M.Saa­kaš­ vi­lio ant­ro­ji ka­den­ci­ja pre­zi­den­ to po­ste. Mat pa­gal kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sas ki­tais me­tais par­la­men­tas įgis di­de­lius įga­lio­ji­mus, o ša­lies va­do­vo po­sto svar­ba su­menks. Tai­gi, dau­gu­mą par­la­men­te tu­ rin­ti par­ti­ja tu­rės tei­sę pa­skir­ti ir sa­vo prem­je­rą, ku­rio ga­lios taps di­ des­nės ne­gu pre­zi­den­to. Tie­sa, M.Saa­kaš­vi­lis pa­reiš­kė, kad ne­ke­ti­na tap­ti prem­je­ru, jei jo par­ti­ja lai­mės rin­ki­mus. Ta­čiau net ir tuo at­ve­ju jo įta­ka ša­ly­je lik­tų di­ de­lė. B.Iva­niš­vi­lis į val­džią, kaip pats sa­ko, taip pat ne­si­ver­žia, ta­čiau šiuo­se rin­ki­muo­se nu­si­šyp­so­jus sėk­mei po­rą me­tų ga­lė­tų pa­dir­bė­ ti prem­je­ru.

Skir­tin­gos nuo­mo­nės

Bu­vo jun­ta­mas pa­pras­tų rin­kė­jų su­si­skal­dy­mas. „Be jo­kios abe­jo­ nės, M.Saa­kaš­vi­lis ir vi­si jo žmo­ nės tu­rė­tų pa­si­trauk­ti, – sa­kė 55 me­tų fi­zi­kė Ma­mu­ka Gi­gie­niš­vi­li, ku­ri sa­vo bal­są ati­da­vė Tbi­li­sy­je. – Mums jau už­ten­ka to, kad jis el­gia­si kaip ca­ras. Vi­sus, tu­rin­čius ki­to­kią nuo­mo­nę, va­di­na iš­da­vi­kais, tar­si tik jis ga­li ves­ti ša­lį tei­sin­ga kryp­ ti­mi.“ Ta­čiau 49 me­tų smul­kio­ jo vers­lo sa­vi­nin­kė Ve­ri­ko Be­riš­vi­li at­krei­pė dė­me­sį į vi­sa, ką M.Saa­ kaš­vi­lis yra pa­da­ręs Gru­zi­jai. „Ma­nau, tu­rė­tu­me leis­ti jo ko­ man­dai te­sė­ti sa­vo pa­ža­dus: pa­ ge­rin­ti si­tua­ci­ją že­mės ūky­je, iš­spręs­ti ne­dar­bo pro­ble­mą, vi­ suo­ti­nio svei­ka­tos drau­di­mo klau­ si­mą, – sa­kė mo­te­ris. – Da­bar vi­sa tai tvar­ko prem­je­ras Va­no Me­ra­biš­ vi­lis. Paž­vel­kit į jo kū­di­kį – po­li­ci­ jos pa­jė­gas. Jos yra ge­riau­sios bu­ vu­sio­je So­vie­tų Są­jun­go­je.“ BNS, AFP, AP, „Deuts­che Wel­le“ inf.

Kont­ro­ver­siš­kos as­me­ny­bės? M.Saa­kaš­vi­lis

su pro­tes­tuo­to­jais žu­vo du žmo­nės.

2007 m. M.Saa­kaš­vi­lis, pa­siųs­da­mas

Kri­ti­kai šai­po­si, kad M.Saa­kaš­vi­

riau­šių po­li­ci­ją, griež­tai nu­mal­ši­no Gru­zi­jo­je ki­lu­sius gat­vių pro­tes­tus.

lis jau­čia silp­ny­bę vie­šų­jų ry­šių triu­ kams ir am­bi­cin­giems ar­chi­tek­tū­ros pro­jek­tams, be to, yra ne­prog­no­zuo­ ja­mas.

2008 m. M.Saa­kaš­vi­lis pa­siun­tė

Pro­tes­tas: po­rtu­ga­lai, is­pa­nai ir pran­cū­zai išė­jo į gat­ves pro­tes­tuo­

ti prieš griež­tas tau­py­mo prie­mo­nes.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Gru­zi­jos ka­rius su­si­grą­žin­ti Pie­tų Ose­ ti­jos, ta­čiau per pen­kias die­nas Gru­zi­ jos ar­mi­ja bu­vo su­triuš­kin­ta, o Ru­si­jos pa­jė­gos įsi­ver­žė į ša­lies gi­lu­mą. 2011 m. per po­li­ci­jos su­si­rė­mi­mus

B.Iva­niš­vi­lis B.Iva­niš­vi­lis pra­di­nį ka­pi­ta­lą Ru­si­

jo­je su­si­kro­vė praei­to am­žiaus 10-aja­ me de­šimt­me­ty­je, kai oli­gar­chai per

pri­va­ti­za­ci­jos ban­gą su­kau­pė di­džiu­ lius tur­tus. Jo tur­tas ver­ti­na­mas 6,4 mlrd. JAV do­le­rių (17,1 mlrd. li­tų). Nors už­sii­ma fi­lant­ro­pi­ja, jis daž­nai

kal­ti­na­mas tuo, kad esą pa­tai­kau­ja Mask­vos in­te­re­sams. Be to, B.Iva­niš­ vi­lis daž­nai su­lau­kia kri­ti­kos už tai, kad jo val­do­mos ži­niask­lai­dos prie­ mo­nės ne­pa­tei­kia ob­jek­ty­vios in­for­ ma­ci­jos.

11

ANTRADIENIS, spalio 2, 2012

rubrika sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

sveikata

Vy­rai nebesibodi ieškoti pagalbos Sa­vi­žu­dy­bių krei­vė uos­ta­mies­ty­je ste­ bi­na net spe­cia­lis­ tus. Jie ne­ran­da lo­ giš­ko paaiš­ki­ni­ mo, ko­dėl vie­nais me­tais nu­si­žu­džiu­ sių­jų skai­čius vir­ši­ ja įpras­tą sta­tis­ti­nį ša­lies vi­dur­kį, o kas ant­rus me­tus liūd­ no­jo­je sta­tis­ti­ko­je bū­na įra­šy­tas nu­lis.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Šo­ki­nė­jan­ti sta­tis­ti­kos krei­vė

Aš­tun­tus me­tus vei­kian­čios psi­ cho­lo­gi­nės pa­gal­bos te­le­fo­nu „Vil­ ties li­ni­ja“ koor­di­na­to­rė Vio­le­ta Kniukš­tie­nė pa­ste­bi, kad klai­pė­ die­čiams sun­kiau­sias me­tas bu­vo prieš tre­jus me­tus. Per pa­tį eko­no­mi­nės kri­zės pi­ ką skam­bi­nan­čių­jų į psi­cho­lo­gi­nės pa­gal­bos li­ni­ją bu­vo ge­ro­kai dau­ giau nei įpras­ta. Sa­vi­žu­dy­bių tais me­tais taip pat už­fik­suo­ta dau­giau. Ta­čiau pa­sta­ ruo­sius ke­le­rius me­tus liūd­no­ji sta­tis­ti­ka kei­čia­si – pa­ke­lian­čių­jų prieš sa­ve ran­ką ma­žė­ja. Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ro di­rek­to­rė Ine­ta Pa­čiaus­kai­tė at­krei­pė dė­me­sį, kad sa­vi­žu­dy­bių sta­tis­ti­nių duo­me­nų krei­vė vie­ nais me­tais stip­riai pa­ky­la, o ki­tais – ge­ro­kai nu­krin­ta. Kas ant­ri me­tai Klai­pė­do­je neuž­ fik­suo­ja­ma nė vie­nos sa­vi­žu­dy­bės. Prieš ke­le­rius me­tus at­lik­ta de­ šim­to­kų ap­klau­sa at­sklei­dė, kad apie 2 pro­c. moks­lei­vių gal­vo­ja apie sa­vi­žu­dy­bę. Per 80 pro­c. de­šim­to­ kų to­kių min­čių ne­tu­rė­jo.

Krū­vis: pa­sak spe­cia­lis­tų, nei­gia­mų emo­ci­jų kau­pi­mas taip pat ga­li pa­stū­mė­ti prieš sa­ve pa­kel­ti ran­ką.

Ta­čiau be­veik 10 pro­c. ap­klaus­ tų­jų paaug­lių pri­si­pa­ži­no, kad daž­ nai ne­tu­ri su kuo pa­si­kal­bė­ti. Trūks­ta ži­nių apie šei­mą

Klai­pė­dos psi­chi­kos svei­ka­tos cent­ro vy­riau­sia­sis gy­dy­to­jas Alek­ sand­ras Slat­vic­kis šmaikš­ta­vo, kad psi­chiat­ras nė­ra šei­my­ni­nių san­ty­ kių spe­cia­lis­tas. Ta­čiau jis pa­ste­bi, kad dau­ge­liui jau­nuo­lių trūks­ta ži­ nių apie šei­mą, vai­kų auk­lė­ji­mą.

13

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Sta­tis­ti­ka

Psi­cho­lo­gi­nė pa­gal­ba

2012 me­tais per pir­mą pus­me­tį sa­

„Vil­ties li­ni­ja“ psi­cho­lo­gi­nė ano­ni­mi­nė pa­gal­ba te­le­fo­nu –

vo no­ru iš gy­ve­ni­mo pa­si­trau­kė 470 gy­ven­to­jų. Per­nai per tą pa­tį lai­ko­tar­ pį – 496

Jau­ni­mo li­ni­ja – 8 800 28888

2011 me­tais nu­si­žu­dė 1 018 žmo­nių

116 123 suau­gu­sie­siems (dir­ba kas­dien vi­są pa­rą) Vai­kų li­ni­ja – 8 800 11111 Pa­gal­bos mo­te­rims li­ni­ja – 8 800 66366 Li­ni­ja „Do­ve­ri­je“ (pa­gal­ba tei­kia­ma ru­sų kal­ba) – 8 800 77277

Vi­du­ti­niš­kai per mė­ne­sį Lie­tu­vo­je

nu­si­žu­do iki 100 lie­tu­vių

Din­gu­sių žmo­nių šei­mų pa­ra­mos cent­ras – 8 800 26161, (8 5) 277 3135

Vi­si skam­bu­čiai ne­mo­ka­mi

12

ANTRADIENIS, spalio 2, 2012

rubrika sveikata Konsultacija

Tu­ri­te klau­si­mų, su­si­ju­sių su svei­ ka­tos prie­žiū­ra, bet ne­ži­no­te, kur kreip­tis? No­rė­tu­mė­te ko nors pa­ si­tei­rau­ti gy­dy­to­jo, ta­čiau ma­no­ te, kad dėl ši­to ne­ver­ta ei­ti į gy­dy­ mo įstai­gą? Ra­šy­ki­te mums: svei­ kata@kl.lt ar­ba skam­bin­ki­te tel. 397 705. At­sa­ky­mų ieš­ko­ti jums pa­dės dien­raš­čio „Klai­pė­da“ prie­ das „Svei­ka­ta“.

– Ko­kie li­go­niai, su ko­kio­mis diag­no­zė­mis prii­ma­mi į slau­gos li­go­ni­nę? Kiek lai­ko pa­cien­tas ga­li jo­je gu­lė­ti? Klai­pė­dos me­di­ci­ni­nės slau­ gos li­go­ni­nės vy­riau­sio­ji gy­dy­ to­ja Dan­guo­lė Drun­gi­lie­nė: – Esa­me gy­dy­mo įstai­ga, tad į li­go­ ni­nę gul­do­me tik su gy­dy­to­jo siun­ ti­mu. Jis duo­da­mas pri­klau­so­mai nuo pa­cien­to diag­no­zės. Nus­ta­ty­ tas di­de­lis in­di­ka­ci­jų są­ra­šas, ku­ riuo va­do­vau­jan­tis gy­dy­to­jas iš­ra­ šo siun­ti­mą. Kar­tais mū­sų įstai­ga pai­nio­ja­ ma su se­ne­lių ar glo­bos na­mais, bet so­cia­li­nių pro­ble­mų mes ne­spren­ džia­me. Daž­niau­siai į slau­gos li­go­ni­nę gul­do­mi pa­cien­tai po in­sul­to, kau­ lų lū­žių, są­na­rių pro­te­za­vi­mo, ser­ gan­tys to­li pa­žen­gu­sio­mis on­ko­lo­ gi­nė­mis li­go­mis ir pan. Daž­niau­siai tai bū­na to­kie li­go­ niai, ku­riems po iš­ra­šy­mo iš li­go­ ni­nės dar rei­ka­lin­gas to­li­mes­nis gy­dy­mas bei slau­ga. Gu­lė­ji­mo li­go­ni­nė­je truk­mė pri­ klau­so nuo nu­sta­ty­tos diag­no­zės ir pa­cien­to po­rei­kio. Po mė­ne­sio li­go­ni­nės gy­dy­to­jų kon­sul­ta­ci­nė ko­mi­si­ja spren­džia, ar rei­kia pra­tęs­ti gy­dy­mą. Slau­gos sky­rius tu­ri Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­ nė li­go­ni­nė, Klai­pė­dos jū­ri­nin­kų li­ go­ni­nė. Bet gul­dy­mo tvar­ka vi­sur vie­no­da – rei­ka­lin­gas gy­dy­to­jo siun­ti­mas. – Ke­le­tą mė­ne­sių per me­tus var­ to­ju mul­ti­vi­ta­mi­nus, mais­to pa­ pil­dus, su­tei­kian­čius ener­gi­jos. Pas­te­biu, kad kai tik juos nu­sto­ ju var­to­ti, pra­de­da trūk­ti ener­ gi­jos, jė­gų. Ko­dėl taip yra? Ar mais­to pa­pil­dus tu­rė­čiau var­ to­ti nuo­lat? Vais­ti­nin­kė Dai­na Ra­dze­vi­ čiū­tė-Ja­šins­kie­nė: – Gal­būt tie mais­to pa­pil­dai yra su ko­fei­nu ar gua­ra­na? Tam tik­rų mais­to pa­pil­dų po­vei­kis bū­na pa­ na­šus kaip ka­vos ar ener­gi­nių gė­ ri­mų. Tam tik­ros me­džia­gos to­ ni­zuo­ja or­ga­niz­mą, bet sa­vaip jį prie­var­tau­ja – ener­gi­jos ant­plū­dį kei­čia apa­ti­ja, nes or­ga­niz­mas ga­ li bū­ti iš­nau­do­jęs vi­sus sa­vo tu­ri­ mus re­sur­sus. Ži­n o­m a, daug kas pri­k lau­ so nuo var­to­ja­mų mais­to pa­pil­ dų su­dė­ties. Tad ne­ga­li­ma vie­na­reikš­miš­ kai at­sa­ky­ti, bū­ti­na ži­no­ti, ko­kius konk­re­čius pa­pil­dus žmo­gus var­to­ ja, ko­kia jų su­dė­tis. Bet me­tų me­tus jų tik­rai ne­ga­li­ ma var­to­ti. Rei­kė­tų pa­si­žiū­rė­ti, ko­ dėl žmo­gui trūks­ta ener­gi­jos. Gal­būt jis ne­spor­tuo­ja, blo­gai mai­ti­na­si, neiš­si­mie­ga, nes jau­ nam žmo­gui dar ne­rei­kė­tų mais­to pa­pil­dų. Gal­būt ener­gi­jos trūks­ta dėl ko­kių nors svei­ka­tos pro­ble­mų, gal var­to­ja­mi ko­kie vais­tai. Tad pa­ tar­čiau ap­si­lan­ky­ti pas sa­vo šei­mos gy­dy­to­ją. Pa­ren­gė Sand­ra Lu­ko­šiū­tė

Krau­jo vė­žys – ne nuo­spren­dis Tau­rią mi­si­ją ne vie­ ne­rius me­tus puo­ se­lė­jan­ti on­ko­he­ ma­to­lo­gi­nių li­go­ nių bend­ri­ja „Krau­ jas“ Pa­sau­li­nės lim­ fo­mos die­nos pro­ga klai­pė­die­čius kvies ne tik pa­lai­ky­ti do­ no­rys­tės idė­ją.

Vil­tin­ga sta­tis­ti­ka De­ta­laus epi­de­m io­lo­g i­n io ty­r i­mo pir­mie­ji re­zul­ta­tai ro­do, kad krau­jo vė­ž ys Lie­t u­vo­je vis daž­n iau pa­g y­ do­mas. He­ma­to­lo­g i­jos ste­bė­se­nos sis­te­mos duo­me­nų ba­zė­je su­kaup­ ta apie 28 tūkst. įra­šų apie krau­jo vė­ žį. Vi­sos pik­ty­bi­nės krau­jo li­gos su­ skirs­ty­tos į 7 gru­pes. Šiuo me­tu sta­ tis­t iš­kai ana­l i­z uo­ja­m i pa­sta­r ų­jų 15 me­tų duo­me­nys. Iš­ty­rus apie 3 tūkst. at­ve­jų paaiš­kė­ jo, kad nau­jų ne Hodž­ki­no lim­fo­mos (NHL) at­ve­jų skai­čius per me­tus Lie­ tu­vo­je di­dė­jo (da­bar 100 tūkst. Lie­ tu­vos gy­ven­to­jų ten­ka 9–10 nau­jų at­ve­jų, o 2000–2001 m. – 6–7). Ge­ro­ ji ži­nia ta, jog ti­ria­muo­ju lai­ko­tar­piu pa­ste­bi­mai ma­žė­jo mir­čių. 2000– 2001 m. iš 10 sir­g u­sių­jų ne Hodž­k i­ no lim­fo­ma mir­da­vo trys, da­bar – tik vie­nas pa­cien­tas.

Pa­tir­tis: D.Biels­ky­tės tei­gi­mu, di­džiau­sia lai­mė ir sa­tis­fak­ci­ja už ne­leng­

vą dar­bą yra tai, kad nuo­la­tos ten­ka su­si­du­rti su ge­rais žmo­nė­mis.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Šia pro­ga, ku­ri šie­met su­tam­pa ir su bend­ri­jos de­šimt­me­čiu, jos at­ sto­vai mies­tie­čiams pa­ren­gė ir įspū­din­gą do­va­ną – Klai­pė­do­je pir­mą­kart bus su­reng­tas uni­ka­lus mu­zi­ki­nių fon­ta­nų šou. Bend­ri­jos pir­mi­nin­kės Da­lios Biels­ky­tės tei­ gi­mu, šis sim­bo­liš­kas ren­gi­nys tęs anks­tes­nių­jų tra­di­ci­ją – kal­bė­ti apie gy­vy­bės ga­lią. Trykš van­dens fe­jer­ver­kas

– Ko­kių įspū­džių ža­da­te klai­ pė­die­čiams spa­lio 6-ąją Teat­ro aikš­tė­je vyk­sian­čio­je šven­tė­je? – Pir­miau­sia siū­lo­me gra­žų šeš­ ta­die­nį pa­skir­ti kil­niam tiks­lui ir, da­vus ma­žą krau­jo mė­gi­nį, tap­ti Ne­gi­mi­nin­gų kau­lų čiul­pų do­no­rų re­gist­ro da­li­mi tie­siog Teat­ro aikš­ tė­je, kur vi­są die­ną nuo 12 val. klai­ pė­die­čių lauks rau­do­na pa­la­pi­nė ir spe­cia­lis­tai, pa­si­ren­gę ne tik paim­ ti krau­jo mė­gi­nį, bet ir at­sa­ky­ti į vi­ sus klau­si­mus. O va­ka­re vi­siems do­no­rams, pa­ cien­tams, gy­dy­to­jams, vi­siems ge­ riems Klai­pė­dos žmo­nėms – nuo­ sta­b us di­d žiu­l is fon­t a­n ų šou „Gy­vy­bės fon­ta­nai“. Apie 20 mi­ nu­čių truk­mės re­gi­niu – ga­lin­go­ mis, pa­gal mu­zi­ką šo­kan­čio­mis švie­sos ir vi­deoe­fek­tais mir­gan­čio­ mis van­dens sro­vė­mis – klai­pė­die­ čiai ir mies­to sve­čiai ga­lės gė­rė­tis net tris kar­tus per va­ka­rą – 20.30, 22 ir 23 val. Šou nau­do­ja­ma dau­giau nei 80 po­ mpų ir siurb­lių van­dens sis­te­ma, o pa­ty­rę Lat­vi­jos kū­rė­jai ža­da ne­pa­ kar­to­ja­mą re­gi­nį. Jo da­lis bus skir­ ta „Krau­jo“ bend­ri­jos de­šimt­me­čio šven­tės mu­zi­ki­niam vi­deok­li­pui, ro­do­mam ant be­veik 100 kv. m van­dens ek­ra­no, o jai gy­vai akom­ pa­nuos pa­ts mies­to me­ras Vy­tau­ tas Grub­liaus­kas, ku­ris yra šio ren­

gi­nio ofi­cia­lus glo­bė­jas. Skam­bant mu­zi­kai van­dens sro­vės šoks iki 25 m aukš­čio, mir­gu­liuo­da­mos spal­ vo­mis, už­bur­da­mos, kal­bė­da­mos apie tai, kad vi­si mes – su­si­sie­kian­ tys in­dai, kar­tu ga­lin­tys su­kur­ti ga­ lin­gą gy­vy­bės fon­ta­ną. – Šį ren­gi­nį pir­mą­kart or­ga­ni­ zuo­ja­te Klai­pė­do­je. Pri­si­pa­ži­ no­te, jog neat­si­tik­ti­nai? – Bend­ri­ja „Krau­jas“ Klai­pė­do­ je vi­sa­da bu­vo pa­ti veik­liau­sia, čia vi­sa­da su­lau­kia­me di­de­lio dė­me­ sio, čia ak­ty­viau­siai vyks­ta do­no­ rys­tės ak­ci­jos.

Da­lia Biels­ky­tė:

Ne­pa­ti­kė­si­te, bet ir šian­dien dar iš­girs­ ta­me apie ser­gan­ čių­jų ne­to­le­ra­vi­mą, at­skir­tį, pro­ble­mas dar­be ir šei­mo­je.

Di­de­liam džiaugs­mui, ti­ki­mės, kad mū­sų veik­la uos­ta­mies­ty­je pa­ ga­liau įgis ir na­mus, ku­rių du­rys bus at­vi­ros vi­siems, iš­tik­tiems on­ ko­lo­gi­nės li­gos ir ieš­kan­tiems pa­ gal­bos. Ir dar vie­na prie­žas­tis, la­bai su­ bjek­ty­vi – čia gy­ve­na ma­no šir­ dis, tad la­biau­siai no­riu šo­kan­čių ir švie­čian­čių fon­ta­nų pa­ža­din­ tą džiaugs­mą pa­ma­ty­ti klai­pė­die­ čių aky­se. Do­no­rų gre­tos di­dė­ja

– Veik­los de­šimt­me­tis – ge­ra pro­ga „in­ven­to­ri­zuo­ti“ nu­veik­ tus dar­bus. Vei­kiau­siai šian­ dien tu­ri­te kuo pa­si­džiaug­ti?

Ty­r i­m as pa­ro­dė, kad gy­d ant daž­ niau­s iai pa­s i­t ai­k an­č ią lim­fo­mos rū­š į – di­f u­z i­nę di­de­l ių B ląs­te­l ių lim­fo­m ą – dar­bin­go am­ž iaus pa­ cien­t ų iki 60 me­t ų gru­p ė­je, net ser­ gant iš­pli­t u­s ia III–IV sta­d i­j os for­ ma, pa­s vei­k i­mo ti­k i­my­b ė jau vir­ ši­j a 80 pro­c . Anks­č iau ji ne­s ie­kė nė 50 pro­c .

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

– De­šimt­me­tis vi­suo­me­ni­nei or­ ga­ni­za­ci­jai – di­de­lis ju­bi­lie­jus. Di­ džiuo­juo­si, kad „Krau­jas“, ku­rio na­rė esu nuo pir­mų­jų die­nų, o pa­ sta­ruo­sius ket­ve­rius me­tus ir va­do­ vau­ju, nie­ka­da ne­bu­vo for­ma­li or­ ga­ni­za­ci­ja. Per tą de­šimt­me­tį Lie­tu­vo­je on­ko­ he­ma­to­lo­gi­nių pa­cien­tų gy­dy­mas ta­ po daug mo­der­nes­nis, o Ne­gi­mi­nin­gų kau­lų čiul­pų do­no­rų re­gist­ras išau­go nuo 240 iki be­veik 7 tūkst. po­ten­cia­ lių do­no­rų. Vien šie­met iki rugp­jū­čio jau yra įtrauk­tų 900 nau­jų sa­va­no­ rių do­no­rų. Šiuo me­tu kau­lų čiul­pų transp­lan­ta­ci­jos lau­kia 30 pa­cien­tų. Per tą de­šimt­me­tį „Krau­jas“ iš bū­re­lio bend­ra­min­čių vir­to stip­ riu vi­sa­pu­siš­kos pa­ra­mos cent­ ru li­go­niams: on­ko­he­ma­to­lo­gi­ niuo­se sky­riuo­se dir­ba psi­cho­lo­gai, vei­kia on­kop­si­cho­lo­gi­nės pa­gal­ bos cent­rai, lei­džia­ma in­for­ma­ci­ nė ir gro­ži­nė li­te­ra­tū­ra, ren­gia­mi se­mi­na­rai, kon­fe­ren­ci­jos, ak­ci­jos, bend­ra­dar­biau­ja­ma su Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja, Lie­tu­vos gy­ dy­to­jų he­ma­to­lo­gų drau­gi­ja, ki­to­ mis pa­cien­tų drau­gi­jo­mis, vyk­do­mi dau­gia­me­čiai pro­jek­tai, su­kur­tas do­ku­men­ti­nis fil­mas.

šei­mo­je, ku­rios dar la­biau ap­sun­ki­ na ir taip su­dė­tin­gą li­go­nio da­lią.

– Su ko­kiais di­džiau­siais rū­ pes­čiais šian­dien su­si­du­ria ser­ gan­tie­ji krau­jo vė­žiu bei jų ar­ ti­mie­ji? – Prob­le­mų vis dar ne­stin­ga: yra ne­kom­pen­suo­ja­mų, bet bū­ti­nų bran­giai kai­nuo­jan­čių vais­tų, ne­ pa­kan­ka in­for­ma­ci­jos, nė­ra ga­li­ my­bių rink­tis, silp­na pa­lia­ty­vio­sios me­di­ci­nos gran­dis. Var­gu ar ateis to­kia die­na, kai ga­lė­si­me pa­sa­ky­ti – pa­cien­tai tu­ri vis­ko, ko jiems rei­ kia. No­rė­tų­si, kad ser­gan­tie­ji ga­lė­tų su­telk­ti vi­sas sa­vo jė­gas tik svei­ki­ mui, kad jiems ne­rei­kė­tų su­kti gal­ vos, kuo ir kaip jie gy­do­mi. Ne­pa­ti­kė­si­te, bet ir šian­dien dar iš­ girs­ta­me apie ser­gan­čių­jų ne­to­le­ra­ vi­mą, at­skir­tį, pro­ble­mas dar­be ir

– Kaip at­pa­žin­ti šią li­gą, juk ne­re­tai simp­to­mai bū­na klai­ di­na­mi? – La­bai ne­no­rė­čiau bū­ti žmo­gu­ mi, ra­gi­nan­čiu kas ry­tą ap­si­čiu­pi­ nė­ti bluž­nį, ap­žiū­ri­nė­ti prieš veid­ ro­dį lie­žu­vį ar gi­lin­tis į me­di­ci­nos en­cik­lo­pe­di­jas, ti­kin­tis at­ras­ti li­ gų. Ta­čiau bū­ti jaut­riam sau rei­kė­ tų – at­kreip­ki­te dė­me­sį, jei jau­čia­te nuo­la­ti­nį nuo­var­gį, ma­to­te gau­sias smul­kias krau­jos­ru­vas, ap­tin­ka­te gu­ze­lius limf­maz­gių sri­ty­je. Kreip­ ki­tės į gy­dy­to­ją dėl be prie­žas­ties il­ gai trun­kan­čio skaus­mo, ga­liau­siai po­rą kar­tų per me­tus at­li­ki­te krau­jo ty­ri­mus (tai la­bai pa­to­gu pa­da­ry­ti duo­dant krau­jo do­no­rys­tės tiks­lu) ir gy­ven­ki­te ra­miai, iš­min­tin­gai.

Vis dau­giau pa­sveiks­ta

– Ar ga­lė­tu­mė­te nu­teik­ti vil­tin­ gai, kad su­si­rgi­mų on­ko­he­ma­ to­lo­gi­nė­mis li­go­mis ma­žė­ja? – Ga­liu nu­teik­ti vil­tin­gai, už­tik­ rin­tai pa­sa­ky­da­ma, jog vis dau­ giau su­si­rgu­sių­jų pa­sveiks­ta. Vė­ žys, taip pat ir krau­jo – diag­no­zė, li­ga, rei­ka­lau­jan­ti su­dė­tin­go gy­dy­ mo, va­lios, bet ne nuo­spren­dis. Per­nai VUL San­ta­riš­kių kli­ni­kų he­ma­to­lo­gai pri­sta­tė at­lie­ka­mo ty­ ri­mo duo­me­nis, ku­rie at­sklei­dė, jog per pa­sta­ruo­sius 15 me­tų ser­gan­ čių­jų krau­jo vė­žiu iš­gy­ve­na­mu­mas Lie­tu­vo­je spar­čiai ge­rė­jo. – Me­di­ci­na kas­dien da­ro­si pa­ žan­ges­nė. Ar efek­ty­vių nau­jo­ vių pa­sta­ruo­ju me­tu ra­do­si ir gy­dant krau­jo vė­žį? – Mo­le­ku­li­nė diag­nos­ti­ka, nau­ jau­si ty­ri­mo me­to­dai, kau­lų čiul­ pų transp­lan­ta­ci­ja, mo­der­nus gy­ dy­mas (imu­no, tai­ki­nių te­ra­pi­ja) – vi­sa tai ta­po pa­sie­kia­ma Lie­tu­ vo­je per pa­sta­ruo­sius 15 me­tų.

13

ANTRADIENIS, spalio 2, 2012

sveikata

Vy­rai nebesibodi ieškoti pagalbos A.Slat­v ic­k io ma­ny­ 11 mu, šios ži­nių spra­gos neiš­ven­gia­mai at­si­lie­pia tar­pu­sa­

vio san­ty­kiams. Prob­l e­m as šei­m o­je ar san­ty­ kiuo­s e kaip blo­gos sa­v i­jau­tos prie­ž as­t į įvar­d i­ja dau­ge­l is, ku­ rie krei­p ia­s i psi­c ho­l o­g i­n ės pa­ gal­bos.

Emo­ci­jas slo­pi­na kvai­ša­lais

Rizika: specialistai teigia, kad dažniausiai lytiškai plintančiomis ligomis užsikrečiama atsitiktinio sekso metu.

„Shutterstock“ nuotr.

Si­fi­liu ser­ga ir moksleiviai Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Ša­lies in­fek­to­lo­gai skel­bia, kad ly­ tiš­kai plin­tan­čių li­gų sta­tis­ti­ka kol kas ne­de­monst­ruo­ja aukš­tos sek­ sua­li­nės kul­tū­ros ir at­sa­ko­my­bės. Esą at­si­tik­ti­niai san­ty­kiai ar­ba sek­ sas už pi­ni­gus klai­pė­die­čius ri­kiuo­ ja į pir­mas gre­tas tarp ša­lies mies­tų, ku­riuo­se dau­giau­sia su­si­rgu­sių­jų go­no­rė­ja, chla­mi­dio­ze, si­fi­liu ir ŽIV. Tuo tar­pu klai­pė­die­čiai me­di­kai ti­ ki­na, kad uos­ta­mies­ty­je vi­siš­kas ly­ tiš­kai plin­tan­čių li­gų šti­lis.

Pa­di­dė­jo du kar­tus

Aukš­čiau­si ser­ga­mu­mo si­fi­liu ro­ dik­liai per­nai už­re­gist­ruo­ti Vil­ niaus, Ma­ri­jam­po­lės ir Šiau­lių ap­ skri­ty­se. Klai­pė­dos mies­te si­fi­lio at­ve­jų skai­čius pa­di­dė­jo be­veik du kar­tus. Su­sir­gi­mai si­fi­liu vy­rams re­gist­ ruo­ti daž­niau nei mo­te­rims – ati­tin­ ka­mai 152 ir 121 su­si­rgi­mo at­ve­jai. Per­nai, ti­riant nėš­čią­sias, išaiš­ kin­ta 17 si­fi­lio at­ve­jų, už­per­nai – 19. Už­sik­rė­tu­sios si­fi­liu nėš­čio­sios iš­gy­do­mos ir taip pa­nai­ki­na­ma ri­ zi­ka per­duo­ti šią li­gą sa­vo nau­ja­ gi­miui.

Išau­go tik ŽIV

Užk­re­čia­mų­jų li­gų ir AIDS cent­ro pa­skelb­tais duo­me­ni­mis, per­nai Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ser­ga­mu­mas si­fi­liu, go­no­rė­ja bei chla­mi­dio­ze, pa­ly­gin­ti su 2010 me­tais, su­ma­žė­ jo, ta­čiau ser­ga­mu­mas ŽIV išau­go. 2011 m. už­re­gist­ruo­ti 248 su­si­ rgi­mai go­no­rė­ja (2010 m. – 315), 343 – chla­mi­dio­ze (2010 m. – 367), 273 – si­fi­liu (2010 m. – 347) bei 166 – ŽIV (2010 m. – 153). Ser­ga­mu­mo ro­dik­lis go­no­rė­ja, si­fi­liu bei chla­mi­dio­ze 100 tūkst. Lie­tu­vos gy­ven­to­jų per pa­sta­ruo­ sius dve­jus (2010–2011) me­tus ati­ tin­ka­mai su­ma­žė­jo nuo 9,4 iki 7,9 go­no­rė­jos at­ve­jų; nuo 10,3 iki 8,5 si­fi­lio at­ve­jų; nuo 11 iki 10,6 chla­ mi­dio­zės at­ve­jų. Ser­ga­mu­mas ŽIV in­fek­ci­ja 2011 me­tais sie­kė 5,2 at­ve­jus 100 tūkst. gy­ven­to­jų, 2010 m. – 4,7. Per­nai daž­niau­siai go­no­rė­ja sir­ go Ro­kiš­kio, Ma­žei­kių ir Šal­či­nin­kų ra­jo­nų, Klai­pė­dos ir Vil­niaus mies­ tų gy­ven­to­jai. Dau­gu­ma su­si­rgu­sių­jų go­no­rė­ ja – vy­rai. Di­džio­ji da­lis už­si­krė­tu­sių­jų kaip ga­li­mą in­fek­ci­jos šal­ti­nį nu­ro­dė at­ si­tik­ti­nį as­me­nį. Tuo tar­pu dau­gu­ma mo­te­rų nu­ ro­dė, kad už­si­krės­ti go­no­rė­ja ga­lė­jo nuo pa­žįs­ta­mo ar su­tuok­ti­nio, su­ gy­ven­ti­nio.

Per­nai go­no­rė­ja su­ si­rgo 8, si­fi­liu – 6 moks­lei­viai bei 2 moks­lei­viai už­si­ krė­tė ŽIV in­fek­ci­ja. Įgim­to si­fi­lio at­ve­jų (kai si­fi­ liu in­fe­kuo­ta nėš­čio­ji už­kre­čia sa­ vo vai­ką) per­nai neuž­re­gist­ruo­ta. Prieš po­rą me­tų to­kių at­ve­jų bu­ vo du. Ne­žiū­rint į per­nai su­ma­ žė­ju­sį ser­ga­mu­mą si­fi­liu, bend­ras ser­ga­mu­mo si­fi­liu ro­dik­lis Lie­tu­ vo­je, pa­ly­gin­ti su ki­to­mis ES ša­li­ mis, yra la­bai aukš­tas ir net aukš­ čiau­sias tarp ES ša­lių bei dau­giau nei dvi­gu­bai aukš­tes­nis nei ES ša­ lių vi­dur­kis (4,4 at­ve­jai 100 tūkst. gyv. /2010 m). Prezervatyvus ignoruoja

Aukš­čiau­si ser­ga­mu­mo chla­mi­dio­ ze ro­dik­liai 2011 me­tais bu­vo už­ re­gist­ruo­ti Vil­niaus, Klai­pė­dos ir Ma­ri­jam­po­lės ap­skri­ty­se. 72 pro­c. vi­sų re­gist­ruo­tų su­si­rgi­mų chla­ mi­dio­ze nu­sta­ty­ta jau­niems, 20– 34 me­tų žmo­nėms. Apie 6 pro­c. go­no­rė­ja ir si­fil­ iu su­si­rgu­sių vy­rų nu­ro­dė, kad tu­ rė­jo ly­ti­nių san­ty­kių su sek­sua­

Komentaras

A.Slat­vic­kis siū­lė at­skir­ti sa­vi­žu­džių ir ban­džiu­sių­jų prieš sa­ve pa­kel­ti ran­ ką sta­tis­ti­ką. Ko­dėl pa­sta­rie­ji ryž­ta­si šiam žings­niui, daž­niau­siai taip ir lie­ ka ne­ži­no­ma. Psi­c hiat­ras ne­s u­t in­ka su pa­ pli­t u­s ia nuo­m o­n e, kad sa­v i­ž u­ dy­b ės prie­ž as­t i­m i daž­n iau­s iai tam­pa kvai­š a­l ai ar­ba psi­c hi­kos su­tri­ki­mai. Ser­gan­tie­ji psi­chi­kos li­go­mis su­ da­ro tik ne­di­de­lę da­lį tarp nu­si­žu­ džiu­sių­jų. Kaip paaiš­ki­no me­di­kas, psi­chi­ kos li­go­nis prieš sa­ve ran­ką pa­ke­lia ne­bent pa­blo­gė­jus būk­lei. Taip daž­niau­siai nu­tin­ka, kai pa­ cien­tas ne­si­lai­ko gy­dy­mo pla­no, ne­var­to­ja pa­skir­tų vais­tų. Psi­chiat­ras pa­nei­gė ir ki­tą pa­ pli­tu­sį ste­reo­ti­pą, kad žu­dy­tis lin­ kę pri­klau­so­mi nuo kvai­ša­lų ar­ba al­ko­ho­lio žmo­nės. Iš­si­kal­bė­jus ma­žė­ja įtam­pa

Al­do­na Ka­ju­ty­tė

Res­pub­l i­k i­nės Klai­pė­dos li­go­n i­nės Odos ir ve­ne­ri­nių li­gų po­lik­li­ni­kos ve­dė­ja

N

us­te­bi­no to­k ia sta­t is­t i­ka dėl si­t ua­c i­jos Klai­p ė­do­ je. Šie­met si­fi ­liu su­si­rgo 13 žmo­n ių – tai toks ma­žas skai­čius, kad nė­ra apie ką net kal­bė­ti. Go­no­rė­ja Klai­pė­dos ap­skri­ty­je nu­sta­ ty­ta 7 žmo­nėms. Prieš dau­g iau nei 15 me­tų to­k ių at­ve­jų per me­tus bū­da­vo po ke­lis šim­tus. Per­nai si­fi­liu ir go­no­rė­ ja sir­go 45 žmo­nės. Da­bar to­k ia sta­bi­ li si­tua­ci­ja dėl ly­tiš­kai plin­tan­čių li­g ų, kad tik­rai nė­ra ko ne­r i­mau­t i. Džiau­ gia­mės, kad atei­na vis dau­g iau jau­nų, ly­t iš­kai ak­t y­v ių žmo­n ių pa­si­t ik­r in­t i. Kai ku­rie atei­na net ne­tu­rė­da­mi jo­k ių nu­si­skun­d i­mų. Gra­ž u, kai pa­si­t ik­r in­ ti atei­na vy­ras, iš­si­sky­ręs su par­tne­re ir ne­no­rin­tis už­krės­ti nau­jos drau­gės. Toks el­ge­sys yra svei­kin­ti­nas, o re­zul­ ta­tas ma­to­si pa­gal sta­tis­ti­ką. Gal žmo­ nės ta­po iš­t i­k i­mes­n i? Ar­ba iš­v is ne­ be­si­my­li. Daž­nai pa­si­tik­rin­ti atei­na iš sve­tur grį­žę emig­ran­tai. Moks­li­nin­kai įro­dė, kad tam tik­ros in­fek­ci­jos kar­to­ ja­si ban­go­m is. Bet kol kas Klai­pė­do­ je šti­l is ir ban­ga­v i­mo ne­si­jau­čia. Kar­ tais pa­gal­vo­ju, kad gal atei­ty­je ly­tiš­kai plin­tan­čios li­gos vi­sai iš­nyks.

li­nes pa­slau­gas už at­ly­gį tei­kian­ čiais as­me­ni­mis. Per­nai go­no­rė­ja su­si­rgo 8, si­fi­liu – 6 moks­lei­viai bei 2 moks­lei­viai už­si­krė­tė ŽIV in­fek­ci­ja. Ap­sau­gos nuo ly­tiš­kai plin­tan­čių in­fek­ci­jų prie­mo­nės – pre­zer­va­ty­ vai, ga­lin­tys su­ma­žin­ti ri­zi­ką už­ si­krės­ti ly­tiš­kai plin­tan­čio­mis in­ fek­ci­jo­mis, nau­do­ja­mi re­tai ar­ba iš vi­so ne­nau­do­ja­mi.

V.Kniukš­tie­nė pa­ste­bi, kad į psi­ cho­lo­gi­nės pa­gal­bos li­ni­ją daž­niau­ siai skam­bi­na vy­res­ni nei 30 me­tų žmo­nės. Jie skun­džia­si tar­pu­sa­vio san­ty­kiais, ne­tek­ti­mis, iš­gy­ve­na­ma kri­ze. Penk­ta­da­lis skam­bi­nan­čių­jų gal­vo­ja apie sa­vi­žu­dy­bę. „Sa­vi­žu­dy­bė – dau­gia­ly­pis ir su­dė­tin­gas reiš­ki­nys, kai sun­ku iš­skir­ti vie­ną prie­žas­tį. Sa­vi­žu­ dy­bė – no­ras pa­bėg­ti nuo di­de­lės įtam­pos, o ne no­ras at­si­svei­kin­ ti su gy­ve­ni­mu“, – paaiš­ki­no psi­ cho­lo­gė. Pas­kam­bi­nu­sia­jam į Psi­cho­lo­ gi­nės pa­gal­bos li­ni­ją žmo­gui svar­ biau­sia yra iš­si­kal­bė­ti ir ne­kaup­ti nei­gia­mų jaus­mų. Pa­sak spe­cia­lis­tės, tuo­met ma­ žė­ja įtam­pa ir leng­viau ras­ti spren­ di­mus. Pas­te­bi­ma, kad skam­bu­čių dau­ giau­sia su­lau­kia­ma va­ka­re nuo 20 val. iki 2 val. nak­ties. Sa­vi­žu­dy­bės daž­niau­siai įvyks­ta nak­ti­mis ir pa­ ry­čiais. Ieš­ko­ti pa­gal­bos vis daž­niau ryž­ ta­si vy­rai, nors pa­sta­rą­jį pus­me­ tį skam­bi­nan­čių skai­čius tarp vy­ rų ir mo­te­rų bu­vo apy­ly­gis. Per me­tus vi­du­ti­niš­kai su­lau­kia­ ma apie 15 tūkst. skam­bu­čių. Dau­ giau­sia jų bū­ta 2009 me­tais, įsi­bė­ gė­jus eko­no­mi­nei kri­zei. Tuo pat me­tu uos­ta­mies­ty­je sa­ vi­žu­dy­bių pa­dvi­gu­bė­jo.

Faktas: A.Slatvickis teigia, kad

psi­chi­kos li­go­niai su­da­ro tik ne­ di­de­lę da­lį tarp nu­si­žu­džiu­sių­jų.

At­sa­ko ne vi­siems

„Vil­ties li­ni­jos“ koor­di­na­to­rė ap­ gai­les­ta­vo, kad ne­ma­žai da­liai ieš­ kan­čių­jų pa­gal­bos taip ir ne­pa­ vyks­ta pri­si­skam­bin­ti – at­sa­ko­ma į vie­ną skam­bu­tį iš pen­kių. Vie­nas pa­šne­ko­vas kon­sul­tuo­ja­mas apie va­lan­dą. Ga­li­my­bę pa­dė­ti di­des­nei da­ liai žmo­nių stab­do fi­nan­si­nės pro­ ble­mos. Nors prieš še­še­rius me­ tus Lie­tu­vo­je iš­ti­są pa­rą pra­dė­ju­si veik­ti pir­mo­ji psi­cho­lo­gi­nės pa­gal­

Vio­le­ta Kniukš­tie­nė:

Sa­vi­žu­dy­bė – no­ras pa­bėg­ti nuo di­de­lės įtam­pos, o ne no­ras at­si­svei­kin­ti su gy­ve­ ni­mu.

bos li­ni­ja pa­gal­bą tei­kia vi­sos ša­lies gy­ven­to­jams, ta­čiau ją fi­nan­suo­ja Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bė. Iš spe­cia­lios pro­gra­mos psi­cho­ lo­gi­nės pa­gal­bos li­ni­jai per me­tus ski­ria­ma apie 100 tūkst. Tam, kad į te­le­fo­nų skam­bu­čius ga­lė­tų at­si­ liep­ti dar vie­nas spe­cia­lis­tas, pa­ pil­do­mai rei­kė­tų skir­ti apie 30–40 tūkst. li­tų. Dar­bo krū­vį į skam­bu­čius at­sa­ki­ nė­jan­tys uos­ta­mies­čio psi­cho­lo­gai da­li­ja­si su ko­le­go­mis iš Tel­šių. Pas­ ta­rie­ji prie te­le­fo­no bu­di die­no­mis nuo 8 iki 20 val. Kai ga­vus pa­pil­do­mą fi­nan­sa­vi­ mą prie te­le­fo­no vie­nu me­tu bu­dė­ jo du spe­cia­lis­tai, skam­bu­čių bu­vo su­lau­kia­ma dvi­gu­bai dau­giau.

Si­tua­ci­ja Klai­pė­do­je Nuo 2010 me­t ų mies­te sa­v i­ž u­dy­ bių ma­ž ė­j a. Pa­ly­g in­t i su si­t ua­c i­j a 2001 me­t ais, sa­v i­ž u­d y­b ių su­m a­ žė­j o tris kar­t us. Ta­č iau 2009-ai­s iais įvy­ko dvi­g u­ bai dau­g iau sa­v i­ž u­dy­bių nei įpras­ ta. Kas dve­j i me­t ai uos­t a­m ies­t y­j e

neuž­f ik­s uo­j a­m a nė vie­n os sa­v i­ žu­dy­b ės. Ta­čiau kas ant­ri me­tai nu­si­žu­do dau­ giau klai­pė­d ie­čių nei fik­suo­ja­mas Lie­tu­vos vi­dur­kis, ten­kan­tis 10 tūkst. gy­ven­to­jų. Tuo­met sa­vo no­ru iš gy­ ve­ni­mo pa­si­trau­kia 6 klai­pė­die­čiai.

14

antradienis, spalio 2, 2012

sportas

Trys klai­pė­die­čiai – Lie­tu­vos čem­pio­nai Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Uos­ta­mies­ty­je vy­ku­sia­me Lie­tu­ vos vy­rų ir mo­te­rų bok­so čem­ pio­na­te už­tik­rin­tai pa­si­ro­dė šei­ mi­nin­kai – trys spor­ti­nin­kai sto­jo ant aukš­čiau­sio pri­zi­nin­kų pa­ky­ los laip­te­lio.

Ke­tu­rias die­nas vy­ku­sia­me Lie­tu­ vos vy­rų ir mo­te­rų bok­so čem­pio­ na­te var­žė­si per 120 bok­si­nin­kų iš įvai­rių Lie­tu­vos mies­tų. Vil­tis, kad pa­si­puoš me­da­liu, pa­ tei­si­no klai­pė­die­tis Gy­tis Vait­kus. Ir sau, ir tre­ne­riams, ir sir­ga­liams jis pa­do­va­no­jo auk­so me­da­lį, ku­rį iš­ko­vo­jo svo­rio ka­te­go­ri­jo­je iki 60 ki­log­ra­mų. Staig­me­ną čem­pio­na­te pa­tei­kė pa­sva­lie­tis, da­bar Klai­pė­dos bok­

so klu­be „Čem­pio­nas“ be­si­tre­ni­ ruo­jan­tis Man­tas Bal­čiaus­kas. Jis fi­na­le (svo­rio ka­te­go­ri­ja iki 75 kg) ly­gio­je ko­vo­je kiek ne­ti­kė­tai įvei­kė ti­tu­luo­tą var­žo­vą Ri­čar­dą Kun­cai­ tį, ku­ris per­nai ta­po pir­mų­jų jau­ ni­mo olim­pi­nių žai­dy­nių Sin­ga­pū­ re nu­ga­lė­to­ju. Tarp mer­gi­nų bok­si­nin­kių pui­ kiai pa­si­ro­dė klai­pė­die­tė Kris­ti­na Rim­ku­tė. Ji svo­rio ka­te­go­ri­jo­je iki 81 kg pra­no­ko vi­sas var­žo­ves ir pa­si­puo­ šė auk­so me­da­liu. Klai­pė­die­čiai šio­se pir­me­ny­bė­se iš vi­so iš­ko­vo­jo 10 me­da­lių. Anot spor­ti­nin­kų tre­ne­rių, toks re­zul­ta­ tas – be­ne ge­riau­sias per vi­są uos­ ta­mies­čio bok­so is­to­ri­ją. Lie­tu­vos vy­rų ir mo­te­rų bok­so čem­pio­na­tas Klai­pė­do­je bu­vo su­ reng­tas po 12 me­tų per­trau­kos.

Ko­vo­jo: sa­vo aikš­tė­je rung­ty­nia­vę „At­lan­to“ fut­bo­li­nin­kai (gel­to­na ap­ran­ga) sir­ga­lių ne­nu­vy­lė. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Pa­jū­rio der­by­je – ly­gio­sios Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Prin­ci­pi­nė­je dvi­ko­vo­je tarp Klai­ pė­dos „At­lan­to“ ir Gargž­dų „Ban­ gos“ ko­man­dų nė vie­nai iš jų ne­ pa­vy­ko įro­dy­ti sa­vo pra­na­šu­mo – var­žy­bos bai­gė­si re­zul­ta­tu 2:2.

Lie­tu­vos fut­bo­lo A ly­gos čem­pio­ na­to 31-o tu­ro var­žy­bos va­kar vy­ ko Klai­pė­do­je. Sve­čiai nuo pir­mų­jų mi­nu­ čių ro­dė no­rą lai­mė­ti, bet „At­lan­ tas“ sėk­min­gai gy­nė­si. Ta­čiau 37ąją mi­nu­tę „Ban­gos“ le­gio­nie­riui Geor­gei Ala­ver­dash­vi­liui pa­vy­ko nu­gink­luo­ti var­žo­vų var­ti­nin­ką ir iš­ves­ti į prie­kį sa­vo eki­pą. Nu­ga­lė­to­jas: įspū­din­gai čem­pio­na­te pa­si­ro­džiu­sį M.Bal­čiaus­ką svei­

ki­no Lie­tu­vos kul­tū­riz­mo ir kū­no ren­gy­bos fe­de­ra­ci­jos ta­ry­bos na­rė Ala Gu­se­va. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

J.Kaz­laus­kas: grą­ži­nu sko­lą Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Ofi­cia­lu: Jo­nas Kaz­laus­kas – ša­lies vy­rų krep­ši­nio rink­ti­nės vy­riau­sia­ sis tre­ne­ris. Va­kar Lie­tu­vos krep­ši­ nio fe­de­ra­ci­jos (LKF) pre­zi­den­tas Ar­vy­das Sa­bo­nis su nau­juo­ju stra­te­ gu pa­si­ra­šė ket­ve­rių me­tų su­tar­tį.

„Džiau­giuo­si, kad tre­ne­ris J.Kaz­ laus­kas vėl grįž­ta į na­cio­na­li­nę rink­ ti­nę. Jis – vie­nas ge­riau­sių mū­sų krep­ši­nio spe­cia­lis­tų, pui­kus žmo­ gus, au­to­ri­te­tas. Ti­kiuo­si, kad jis iš ko­man­dos iš­spaus vis­ką ir pa­sta­tys šį trau­ki­nį ant bė­gių. Po­rą kar­tų su­ si­ti­ko­me Šven­to­jo­je, pa­kal­bė­jo­me ir su­si­ta­rė­me. Ma­nau, kad ge­res­nio va­rian­to šiuo me­tu nė­ra“, – va­kar Kau­ne kal­bė­jo A.Sa­bo­nis. „Tre­ni­ruo­ti na­cio­na­li­nę ko­man­ dą – di­de­lė gar­bė ir pri­pa­ži­ni­mas. Per il­gą lai­ką Lie­tu­vos sir­ga­liai bu­ vo iš­pai­kin­ti pui­kių mū­sų rink­ti­ nės re­zul­ta­tų tarp­tau­ti­nė­je are­no­ je. Da­bar jau ži­nau, kur ei­nu ir kas ma­nęs lau­kia. Bus ne­leng­va, ta­čiau į pa­na­šią si­tua­ci­ją bu­vau pa­te­kęs ir 1996 m. – tą­kart ir­gi pa­si­trau­

kė ke­li pa­grin­di­niai rink­ti­nės žai­ dė­jai. Esu įsi­ti­ki­nęs, kad na­cio­na­ li­nė­je eki­po­je tu­ri žais­ti ge­riau­sie­ji. Tik­rai nė vie­no krep­ši­nin­ko neat­ si­sa­ky­si­me be jo­kios prie­žas­ties, bet su­pran­tu, kad kei­čia­si žai­dė­jų kar­ta. Tu­ri­me la­bai ge­ro jau­ni­mo ir steng­si­mės tuo pa­si­nau­do­ti“, – tei­gė J.Kaz­laus­kas. Jis pri­si­pa­ži­no, jog tik­rai il­gai svars­tė, ar priim­ti pa­siū­ly­mą tap­ ti Lie­tu­vos vy­rų krep­ši­nio rink­ti­nės vy­riau­siuo­ju tre­ne­riu. „Pag­rin­di­ nė prie­žas­tis, dėl ku­rios su­ti­kau – sko­los grą­ži­ni­mas. 1999 m., kai mums bu­vo ne­leng­va, pa­pra­šiau A.Sa­bo­nio, kad jis pa­dė­tų mums ko­vo­ti Eu­ro­pos čem­pio­na­te dėl ke­ lia­la­pio į Sid­nė­jaus olim­pi­nes žai­ dy­nes. Bu­vo pa­na­šus vy­riš­kas po­ kal­bis kaip ir da­bar Šven­to­jo­je. Jis su­ti­ko grįž­ti į rink­ti­nę, o da­bar su­ ti­kau ir aš. Sko­las rei­kia grą­žin­ ti. Ma­tau jo ryž­tą ir pui­kų dar­bą. Tai tik­rai ne po­pie­ri­nis pre­zi­den­ tas: jam rū­pi ša­lies krep­ši­nio pro­ ble­mos ir jis ak­ty­viai jas spren­džia. Pa­sa­kiau jam: ar bū­siu, ar ne­bū­siu tre­ne­riu – steng­siuo­si pa­dė­ti“, – at­vi­ras bu­vo J.Kaz­laus­kas.

Ant­ro­jo kė­li­nio 60-ąją mi­nu­tę int­ri­gą var­žy­bo­se at­kū­rė „At­lan­ to“ le­gio­nie­rius Ti­no La­ga­tor, ku­ ris iš­ly­gi­no re­zul­ta­tą 1:1. Ta­čiau to­kie skai­čiai var­žy­bų švies­len­tė­je švie­tė neil­gai, nes 67 mi­nu­tę G.Ala­ver­dash­vi­lis „Ban­ gą“ vėl iš­ve­dė į prie­kį. Sve­čiai, re­gis, pa­ti­kė­jo sa­vo per­ ga­le ir tuo „At­lan­to“ fut­bo­li­nin­kai su­ge­bė­jo pa­si­nau­do­ti: Ta­cia­no Je­ an Tratch 89 mi­nu­tę pui­kiu smū­giu gal­va iš­ly­gi­no re­zul­ta­tą – 2:2. Ši dvi­ko­va tarp „At­lan­to“ ir „Ban­gos“ bu­vo jau ket­vir­to­ji šia­me Lie­tu­vos fut­bo­lo A ly­gos čem­pio­ na­te. Ko­man­dos yra pa­si­da­li­ju­sios po per­ga­lę ir už­fik­suo­tos dve­jos ly­ gio­sios.

Po 31-o tu­ro Klai­pė­dos „At­lan­ tas“ dar la­biau priar­tė­jo prie aš­ tun­to­je tur­ny­ri­nės len­te­lės vie­to­je esan­čio Tau­ra­gės „Tau­ro“. Klai­pė­die­čiai iš 31-erių var­žy­bų pen­ke­rias lai­mė­jo, še­še­rias su­žai­ dė ly­gio­sio­mis ir pa­ty­rė 20 ne­sėk­ mių. „At­lan­to“ są­skai­to­je 21 taš­kas, o „Tau­ro“ – 23. Ki­ta­me tu­re klai­pė­ die­čiai tu­rė­tų su­si­tik­ti su Vil­niaus „Reo“ ko­man­da. Ta­čiau ji iš čem­ pio­na­to pa­si­trau­kė, to­dėl „At­lan­tui“ bus įskai­ty­ta per­ga­lė ir 3 taš­kai, o „Tau­rą“ priims Šiau­lių „Šiau­liai“. Gargž­dų „Ban­ga“ ne­pa­ju­di­na­mai įsi­tai­sė šeš­to­je tur­ny­ri­nės len­te­lės vie­to­je. Šios ko­man­dos są­skai­to­je 11 per­ga­lių, 8 ly­gio­sios ir 12 pra­lai­ mė­ji­mų – 41 taš­kas.

19

antradienis, spalio 2, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Svajonių knygos“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Susanos Mallery „Kaip iš giedro dangaus“ ir Nijolės Rinkevičiūtės-Gilaitienės „Lotoso žiedas“ knygas.

Susan Mallery. „Kaip iš giedro dangaus“. Visą gyvenimą Heilė Foster gyveno lyg uždaryta. Klausydama tėvo patarimų, ką veikti, kaip rengtis ir net už ko tekėti, ji visiškai susipainiojo. Bet gana! Nuo šiol ji gyvens pagal savas taisykles ir elgsis taip, kaip geros mergaitės paprastai nesielgia! Čia pasirodo Kevinas Harmonas. Keletą dienų jie praleis didžiuliame kabriolete ir jaukiuose viešbučių kambarėliuose... Bus smagu, įsižiebs aistra, netrūks nuotykių. Bent jau Heilė to tikisi, tačiau Kevinas dar nieko nenujaučia... Nijolė Rinkevičiūtė-Gilaitienė. „Lotoso žiedas“ . Dramatiška lietuvaitės istorija. Sušokusi paskutinį mokyklinį valsą Milvina išskrenda pas motinos seserį į Čikagą. Čia jos laukia patogus gyvenimas ir studijos universitete. Per atostogas Milvina su kurso drauge Eva išvyksta pailsėti į Bahamas. Tada ir prasideda didieji išbandymai – merginos patenka į prekiautojų žmonėmis spąstus, bet gražuolei lietuvaitei pavyksta ištrūkti. Po skausmingų išgyvenimų į jos širdį pasibeldžia meilė. Netrukus lotosų žiedų guolyje ji patiria aistros saldumą. Lotosų žiedai tampa Milvinos naujo gyvenimo simboliu.

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Krikštas antradienis – Keleiviai trečiadienis – Ir aš galiu ketvirtadienis – Tautietis penktadienis – Kelialapis Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

teatras Klaipėdos dramos teatras Spalio 4 d. 18 val. – G.Grajauskas. „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“. 2 d. tragikomedija. Rež. J.Vaitkus. Žvejų rūmai, Taikos pr. 70. Spalio 6 d. 18 val. – M.Gavran. „Viskas apie vyrus“. 1 veiksmo drama. Rež. A.Lebeliūnas. Žvejų rūmai, Taikos pr. 70. Spalio 13 d. 18 val. – A.Strindberg. „Šmėklų sonata“. 1 d. drama. Rež. G.Varnas. Žvejų rūmai, Taikos pr. 70. Spalio 20 d. 18 val. – E.E.Schmitt. „Oskaras ir ponia Rožė“. 2 d. elegija. Rež. P.Gaidys. Žvejų rūmai, Taikos pr. 70. Spalio 21 d. 12 val. – S.Maršak. „Katės namai“. 2 d. spektaklis. Rež. D.Rabašauskas. Žvejų rūmai, Taikos pr. 70. Spalio 26 d. 18 val. – E.Kishon. „Ei, Džuljeta!“. 2 d. tragikomedija. Rež. A.Vizgirda. Žvejų rūmai, Taikos pr. 70. Spalio 27 d. 12 val. – K.Macijauskas „Atrastas lobis“. Pasaka vaikams. Rež. K.Macijauskas. Žvejų rūmai, Taikos pr. 70.

Praėjusios savaitės laimėtojas – Kęstutis Nomgaudas. Spalio 27 d. 18 val. – premjera! P.O.Enquist. „Lūšies valanda“. 1 d. drama. Rež. M.Kimele. Klaipėdos dramos teatro repeticijų salė, Teatro g. 2. Bilietai parduodami Žvejų rūmų Dramos teatro kasoje (Taikos pr. 70) II–VI 10–18 val., VII–2 val. iki spektaklio pradžios. Informacija ir bilietų rezervavimas tel. 314 453, www.kldteatras.lt ir www.bilietupasaulis.lt.

Klaipėdos muzikinis teatras (Danės g. 19, tel. 397 402) Spalio 6 d. 18.30 val. – premjera. 1 d. šokio ir muzikos šou „PILNA‘tis“. Spalio 7, gruodžio 2 d. 12 val. teatro kolonų salėje – F.Poulenc 1 d. spektaklis vaikams „Drambliuko Babaro istorija“. Spalio 7 d. 17 val. teatro kolonų salėje – „Romansų vakaras“. 2 d. koncertas, skirtas V.Tarasovo jubiliejui. Spalio 9 d. 18 val. – Rusijos nacionalinės teatro premijos „Auksinė kaukė“ laureatas Permės teatras „U mosta“. Martin McDonagh komedija „Luošys iš Ainišmano salos“. Spalio 13 d. 18.30 val. – G.Puccini vienaveiksmių operų diptikas „Sesuo Andželika“, „Dažnis Skikis“.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA

Žvejų rūmai (Taikos pr. 70) Spalio 5 d. 19 val. didžiojoje salėje – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro gastrolės. M.Teodorakio 2 veiksmų baletas „Graikas Zorba“. Choreografas L.Massine (Italija). Bilieto kaina 43–83 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt. Spalio 6 d. 18 val. teatro salėje – Klaipėdos Pilies teatras. E.Jonesku. „Pamoka“. Rež. R.Valčik. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Spalio 7 d. 12 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. Spektaklis vaikams „Buratino nuotykiai“. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Spalio 13 d. 12 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. Spektaklis vaikams „Karalaitės nori žaisti“. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Spalio 15 d. 19 val. teatro salėje – Klaipėdos Pilies teatras. Maironis „Susiliejimai“ (premjera). Poetinis spektaklis – giesmė. Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“.

(tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda.

Avinas (03 21–04 20). Logiškas mąstymas ir išmintis padės teisingai apsispręsti. Darbo klausimai bus sprendžiami greitai ir nesunkiai. Planuodamas karjerą remsitės savo idėjomis, koncepcijomis ir patirtimi. Jautis (04 21–05 20). Jūsų idėjos ir mintys gali prieštarauti jūsų ar kitų žmonių vertybėms. Galbūt teks iš naujo apsvarstyti jau priimtus sprendimus. Galima bloga nuotaika, bet žinokite, kad viskas praeina. Dvyniai (05 21–06 21). Bus sunku susikaupti, gali kilti netinkamų ar klaidinančių minčių. Tai sunkus ir emocionalus laikas, galimi kivirčai su vyresniais ir autoritetingais žmonėmis. Jums geriau būtų atsiriboti nuo visų ir atsipalaiduoti. Vėžys (06 22–07 22). Galbūt jums bus pasiūlytas darbas. Daugiau dėmesio skirkite savo kolegoms, burkite komandą. Beveik viskas jums bus pasiekiama ir įmanoma. Tikėkite savo jėgomis ir nenusivilsite. Liūtas (07 23–08 23). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Jums trūks artimųjų pritarimo ir meilės. Galite susipykti su jaunais žmonėmis, todėl patirsite stresą. Mergelė (08 24–09 23). Viskas erzins ir pykdys. Galite nesulaikyti emocijų, nekontroliuoti elgesio. Bus nelengva išlikti ramiems, atsipalaiduoti ir pamiršti problemas. Antra dienos pusė palankesnė, atsiras progų panaudoti savo kūrybines galimybes. Svarstyklės (09 24–10 23). Rasite progą atskleisti savo geriausias savybes. Kils įdomių idėjų, kuriomis galėsite pasidalyti su aplinkiniais. Kai kurie gal ir nesupras jūsų, bet įvertins jūsų originalumą ir sugebėjimus. Skorpionas (10 24–11 22). Aplinkinių pripažinimas ir įvertinimas turės didelę įtaką. Dėl jūsų gebėjimo teisingai pasirinkti ir atskirti pelus nuo grūdų puikiai seksis karjera. Tolesnį kilimą aukštyn lems dvasiškai artimų žmonių draugija. Šaulys (11 23–12 21). Palanki diena mąstyti ir tyrinėti, užplūs naujų idėjų ir minčių lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Tačiau vakarop gali apnikti apatija. Ožiaragis (12 22–01 20). Slėpsite ir ignoruosite savo emocijas bei poreikius. Galvoje bus painiava. Neskubėkite daryti išvadų, tiesiog nusiraminkite ir nieko naujo nesiimkite. Vandenis (01 21–02 19). Būsite susidomėjęs kūryba, galite atrasti įkvėpimo šaltinį. Tačiau nepamirškite kruopščiai tvarkyti patikėtų reikalų. Žuvys (02 20–03 20). Lengvai atskirsite vertingus dalykus nuo menkaverčių. Galite kurti ilgalaikius planus, nes sugebėsite teisingai spręsti sudėtingas problemas.

Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, spalio 9 d.

Klaipėdos koncertų salė (Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt) Bilietus platina BILIETAI.LT. Informacija ir bilietų rezervavimas trumpuoju numeriu 1588 (2 Lt/min.). Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt. Šiuolaikinės muzikos festivalis „Permainų muzika“ Spalio 5 d. 18 val. – „Garsų angelai ir demonai“. R.ir Z.Ibelhauptai (fortepijonai). Bilietai 15, 20 Lt. Nuolaidos negalioja. KITI RENGINIAI Spalio 3 d. 17.30 val. – Vasaros kino festivalis „Sidabrinės gervės naktys“. Filmai: animacinis „Puntuko akmuo“ (rež. A.Skučas), dokumentinis „Specialistė“ (rež. G.Beinoriūtė), trumpametražis vaidybinis „Dešimt priežasčių“ (rež. A.Blaževičius), ilgametražinis vaidybinis „Miegančių drugelių tvirtovė“ (rež. A.Puipa). Nemokamai. Spalio 4 d. 18 val. – teatro „Kitas kampas“ koncertinė programa „Eilinis Elitas“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Spalio 8 d. 19 val. – Domino teatro komedija „Žirklės“. Vaidina: V.Martinaitis, L.Kalpokaitė, J.Gaižauskas, E.Užaitė, E.Kvoščiauskas, I.Stasiulytė, A.Mickevičius, M.Capas. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.

Klaipėdos lėlių teatras (Vežėjų g. 4) Bilietai parduodami Klaipėdos lėlių teatre II ir V 13–18 val. ir 1 val. prieš spektaklius. Spalio 6, 7, 20 d. 12 val. – premjera, spektaklis vaikams „Kur dėmelė?“ (rež. K.Jurkštaitė). Spalio 13, 28 d. 12 val. – lėlių vaidinimas patiems mažiausiems „Apapa“ (rež. G.Radvilavičiūtė).

LCC tarptautinis universitetas (Kretingos g. 36) Spalio 6 d. 18 val. – Neufeldo auditorijoje krikščioniškas kitokio kino klubas rodys. rež. Piter Glenvil 1964 m. sukurtą filmą „Beketas“. Vakaro vedėjas žurnalistas T.Viluckas.

Klaipėdos etnokultūros centras

(Daržų g. 10) Jaunimui skirtas projektas „Etnoreidas“. Kiekvieną ketvirtadienį 18 val. Meno kieme vyksta tradicinių šokių vakarai – „Vožiniai“. Nemokamai. Spalio 12 d. 13 val. – seminaras „Tautinio kostiumo ištakos ir raida. Lietuva pasauliniame kontekste“. Ves Lietuvos liaudies kultūros centro tautodailės poskyrio vadovė dr. T.Jurkuvienė. Nemokamai.

Orai

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje galimi trumpi lietūs. Šiandien vietomis palis. Temperatūra bus 13–18 laipsnių šilumos. Trečiadienis prognozuojamas be lietaus, naktį bus 6–11 laipsnių, dieną temperatūra pakils iki 19 laipsnių šilumos.

Šiandien, spalio 2 d.

+14

+14

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+15

Šiauliai

Klaipėda

+14

Panevėžys

+14

Utena

+14

7.22 18.54 11.30

276-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 90 dienų. Saulė Svarstyklių ženkle.

Tauragė

+16

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +30 Berlynas +18 Brazilija +29 Briuselis +17 Dublinas +14 Kairas +32 Keiptaunas +20 Kopenhaga +15

kokteilis Atos­to­gos ru­de­nį Čes­ka ato­sto­gau­ja. Ti­k i­no, kad rinks kaš­to­nus. Tik kur dės? Juk lie­tu­v iš­k i kaš­to­nai tin­ka tik bo­bu­tėms gąs­d in­ ti. Ge­r iau­sia juos iš­d žio­v in­t i ir mes­ ti į kros­n į, o dar ge­r iau – į ži­d i­n į. Net­ ru­kus taip drioks­te­lės, kad va­le­ri­jo­nų bus ma­ža. Ki­to­k ios nau­dos iš mū­siš­k ių kaš­to­nų nė­ra. Vi­si tie ska­nės­tai, apie ku­r iuos pir­ma­d ie­n į ra­šė Čes­ka, pa­ga­m in­t i iš pie­tie­tiš­kų, o juos pa­pras­tai va­di­na ne kaš­to­nais, o kaš­tai­niais. Jie yra pa­na­ šios for­mos, tik už­smai­l in­to­mis uo­de­ gy­tė­mis ir val­go­mi jau ta­da, kai kren­ ta nuo me­d žių. Kar­tais kaš­tai­niai par­duo­da­mi ir mū­ sų par­duo­tu­vė­se, bet tai tik­rai nė­ra la­ bai pi­gus ska­nės­tas. Tad pa­sa­kos apie sriu­bą iš kaš­to­nų ir yra vi­so la­bo pa­ sa­kos.

Londonas +18 Madridas +24 Maskva +15 Minskas +15 Niujorkas +21 Oslas +14 Paryžius +18 Pekinas +25

Praha +18 Ryga +12 Roma +23 Sidnėjus +27 Talinas +14 Tel Avivas +33 Tokijas +25 Varšuva +18

Vėjas

0–4 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

12

14

13

12

2

10

15

13

13

2

13

17

15

14

7

rytoj

ketvirtadienį

Mie­la ma­lo­nu žiū­rė­t i, ko­k ie žmo­nės ke­t i­na Sei­me dirb­t i. Iš pla­ka­t ų į mus žvel­g ia jau­n i, dai­lūs pen­k ias­de­šimt­ me­čiai ir še­šias­de­šimt­me­čiai, dan­tu­ kai – ly­g ūs ir bal­ti, šyp­so­si, bet nė vie­ nos raukš­le­lės ant vei­do. To­k ie ma­ lo­nūs žvilgs­n iai, tiek juo­se rū­pes­čio kiek­v ie­nu iš mū­s ų. Iš­si­r ink­siu pa­t į gra­ž iau­sią ir už jį bal­suo­siu. Juk pa­ža­ dai vi­sų vie­no­di, juo la­biau kad nė vie­ nas jų ne­vyk­do. Čes­kos sek­re­to­rė (397 719; ei­siu žval­gy­tis gra­žiau­sio kan­di­da­to)

1187 m. Si­r i­jos sul­to­nas Sa­la­d i­nas at­ka­r ia­vo iš krikš­čio­nių Je­ru­za­lę. 1409 m. kry­ž iuo­čiai su Švit­ri­gai­la su­da­rė su­tar­ tį prieš Vy­tau­tą. 1608 m. Hans Lip­pers­ hey Olan­d i­jo­j e pir­m ą kar­t ą pa­s au­ly­je pa­de­ monst­ra­vo te­les­ko­pą. 1852 m. gi­mė ško­tų che­ mi­k as se­r as Wil­l iam Ram­say, še­šių rū­šių du­jų – he­lio, kse­no­no, neo­no, ar­go­no, ro­do­no ir krip­to­ no – at­ra­dė­jas.

Eidvinas, Gervydas, Getautė, Modestas

1922 m. Lie­tu­vos ban­ko veik­los pra­d žia. Įves­tas lie­tu­viš­kas pi­ni­gi­nis vie­ ne­tas – li­tas, ku­ris, oku­pa­ vus Lie­tu­vą, bu­vo pa­nai­ kin­tas. Li­tas apy­var­to­je pa­si­ro­dė tik 1993 me­t ų bir­že­l io 25 die­ną. Vals­ ty­bės iž­d i­nė­se pra­dė­ta keis­ti ost­pi­ni­gius į li­tus. 1922 m. Tel­šiuo­se pra­dė­ jo veik­ti mo­ky­to­jų se­mi­ na­ri­ja (1923 m. jo­je dir­bo Vy­dū­nas). 1953 m. ji pa­ va­din­ta pe­da­go­gi­ne mo­ kyk­la.

Vaikiškas helio pripildytas balionas kaltinamas dėl elektros gedimo, dėl kurio praėjusį savaitgalį ilgiau nei valandai išsijungė Graikijos pagrindinis civilinis radaras ir sutriko skrydžiai.

Kaip pranešė dienraštis „Ta Nea“, baliono sukeltas gedimas išjungė Atėnų skrydžių informacijos regiono (FIR) pagrindinį radarą, kuriuo stebima Graikijos oro erdvė. Graikijos civilinės aviacijos valdybos ir elektros tinklų pareigūnai patvirtino įvykus gedimą, tačiau atsisakė jį komentuoti. Civilinės aviacijos valdyba YPA nurodė, kad radiolokatoriaus, kon-

Tai­fū­no au­kos Žinia: kitų metų vasarą planuojamas E.Claptono koncertas Lietuvo-

Pla­ka­tuo­se – tik gra­žuo­liai

+16

Alytus

Vardai

1951 m. gi­mė vo­ka­l is­ tas Sting.

Mažo balionėlio galia

Val­go­ma­sis kaš­tai­nis yra bu­k i­nių šei­ mos la­puo­čių me­džių rū­šis. Na­tū­ra­liai pa­pli­tu­si Piet­ry­čių Eu­ro­po­je ir Ma­žo­jo­ je Azi­jo­je, ta­čiau da­bar įveis­ta dau­ge­ ly­je šil­tes­nio kli­ma­to Eu­ro­pos ša­lių. Tai di­de­l is, la­pus me­tan­t is me­d is. Jo aukš­t is 20–25, re­č iau 35 met­r ų, ka­ mie­nas iki 2 met­r ų, nors se­nų me­d žių ka­mie­nas ga­l i siek­ti iki 6 met­r ų skers­ mens. La­pai pail­gi 16–28 cen­ti­met­rų il­ gio, 5–9 cen­t i­met­r ų plo­čio, dan­ty­tais kraš­tais. Žie­dai su­si­tel­kę 10–20 cen­ti­ met­r ų il­g io vir­šun nu­k reip­t uo­se žir­ gi­niuo­se. Vir­šu­ti­nė­je jų da­ly­je yra vy­ riš­k i žie­dai, apa­t i­nė­je – mo­te­r iš­k i. Žy­ di birželio–liepos mė­ne­siais. Ru­de­n į su­bran­d i­na spyg­l iuo­tą ne­t ik­rą­jį vai­ sių, ku­r io vi­du­je bū­na 3–7 kaš­to­ni­nės spal­vos sėk­los (rie­šu­tai).

Kaš­tai­nio rie­šu­tai yra val­go­mi, nuo se­ no nau­do­ja­m i ku­l i­na­r i­jo­je. Jie yra la­ bai mais­t in­g i ir kai kur su­da­ro di­de­ lę vie­tos gy­ven­to­jų ra­cio­no da­l į (pvz., Kor­s i­ko­je). Iš kaš­t ai­n io rie­š u­t ų ma­ la­m i mil­tai, kep­t i rie­šu­tai var­to­ja­m i kaip už­kan­d is, de­da­m i į kon­d i­te­r i­jos ga­m i­n ius, vir­t i nau­do­ja­m i gar­ny­r ui. Me­d ie­na tvir­ta, bet lai­k ui bė­gant rie­ čia­si ir sky­la. Tiek to su tais kaš­to­nais ir kaš­tai­niais, Čes­ka vi­sai ne kaš­to­nus, o gi­les rink­ ti su­si­ruo­šė.

Marijampolė

Vilnius

spalio 2-ąją

Žie­dai – vy­riš­ki ir mo­te­riš­ki

Mai­ti­na kor­si­kie­čius

+16

+16

je vyktų pimą kartą.

Lietuvoje koncertuos E.Claptonas Brandžios muzikos mėgėjų svajonė pildosi – kitąmet birželio 4-ąją Kauno „Žalgirio“ arenoje koncertuos garsusis britų gitaristas, dainininkas ir kompozitorius Ericas Claptonas. Vienas populiariausių bliuzo ir roko atlikėjų muzikos istorijoje į Lietuvą atvyks pirmą sykį.

Neginčijamą autoritetą muzikos pasaulyje turintis žurnalas „Rolling Stone“ neseniai E.Claptoną išrinko geriausiu šiuo metu gyvenančiu pasaulio gitaristu. Kelias šlovės link prasidėjo 1963iaisiais, kai būdamas vos 17-os, E.Claptonas tapo grupės „TheYardbirds“ nariu. Kitąmet atlikėjas paminės profesionalios muzikinės karjeros 50-metį. Kaip ir dera žvaigždei, ta proga bus ne tik surengtas koncertinis turas, bet ir

pristatytas naujas albumas. Lietuva bus antroji šalis už Didžiosios Britanijos ribų, kurioje E.Claptonas atliks jubiliejinę programą. Po pasirodymų Londone muzikantas surengs kelis koncertus Vokietijoje, o iš ten keliaus tiesiai į Kauną. Šiuose koncertuose gitaristas pasirodys su aštuonių puikiai muzikos pasaulyje žinomų atlikėjų grupe. Joje – ilgamečiai Erico scenos bendražygiai Doyle’as Bramhallas II (gitara), Steve’as Jordanas (mušamieji), Chrisas Staintonas (klavišiniai) ir Willie Weeksas (bosinė gitara), Michelle John ir Sharon White (pritariantis vokalas), taip pat – pirmą sykį prie E.Claptono grupės prisijungsiantys pianistas Paulas Carrackas ir gitaristas Gregas Leiszas. „Klaipėdos“ inf.

Ja­po­n i­jo­je siau­čiant tai­f ū­nui Je­la­ wat žu­vo ma­ž iau­siai du žmo­nės, o dar per 180 bu­vo su­žeis­t i. Aud­ ra, pa­s ak me­teo­ro­lo­g ų, nu­slin­ko į Ra­mų­jį van­de­ny­ną. Tai­f ū­no vė­ jo grei­t is sie­kė 126 km per va­lan­dą Mi­jės pre­fek­t ū­ro­je cent­r i­nė­je Ja­ po­n i­jo­je nu­sken­do 56-erių vy­ras, o pie­t i­nė­je Oki­na­vos sa­lo­je 29 me­ tų vy­ras žu­vo, kai jį nu­ne­šė di­de­ lės ban­gos. Sek­ma­d ie­n į Ja­po­n i­jo­ je, dau­g iau­sia va­ka­r ų re­g io­nuo­se, bu­vo at­š auk­ta dau­g iau kaip 500 skry­d žių, ne­va­ž i­nė­j o kai ku­r ie grei­t ie­ji trau­k i­n iai. BNS inf., AFP nuo­tr.

troliuojančio Atėnų ir Makedonijos regioną, ekranuose „vaizdas dingo“ šeštadienį apie vidurdienį dėl elektros tinklų gedimo. Vienas šaltinis iš valstybinės elektros tinklų bendrovės DEDIE sakė, jog dėl „aliuminizuoto“ helio baliono elektra buvo dingusi 13 min. vietovėje netoli YPA būstinės Atėnų pietiniame rajone, o radaras išsijungė maždaug po 40 min. YPA teigė, kad pavojus skrydžių saugumui nebuvo kilęs, nors teko pavėlinti kai kuriuos lėktuvų pakilimus ir nusileidimus. Šiam incidentui ištirti buvo įkurta speciali komisija. BNS inf.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.