TODĖL, KAD naujienos Antradienis, ESU VILNIETIS Tikros sostinės spalio 2 d., 2012 m. Nr. 230 (1429) Kaip rodo politikų turto deklaracijos, ketvirtadalis Seimo narių yra milijonieriai. Lietuva 5p.
diena.lt
Prokurorai tiria, kodėl pernai auditoriai pa skelbė teigiamą ataskaitą apie „Snorą“, kuris netrukus bankrutavo. Ekonomika 8p.
Vakar Gruzijos rinkėjai sprendė, kas ateinančius metus valdys jų šalį. Pasaulis 12p.
Meras vėl išranda dviratį
1,30 Lt
Jeigu būčiau galėjęs dai nuoti bent vieną oktavą, ką nors su mikrofonu būčiau sukombinavęs. Karjerą baigian tis maestro Virgilijus Noreika
9p.
Miestas
3p.
Orios globos reikalavo skeletas Min int Tarpt aut inę pag yvenus ių žmon ių dieną sost inės Vinco Ku dirkos aikštėje surengtoje lovų ak cijoje į praeiv ius ranką tiesė skele tas. Per akciją parodyta, kok ia pa dėtis yra kai kur iose Lietuvos slau gos ir globos įstaigose. Stat ist ika ro do, kad Lietuvos visuomenė sensta, daugėja neį gal ių žmon ių.
Menas Taktika: A.Zuokas aiškina, kad vilniečiams naujoji dviračių nuomos sistema nieko nekainuos, bet nutyli, kad ir taip siaubingai skylėtas miesto
biudžetas negaus pinigų už lauko reklamos plotus.
Trečias bandymas gaivinti nepavykusią idėją, mažiau šansų smulkiesiems versli ninkams ir grėsmė, kad visu šiuo reikalu vėl susidomės Konkurencijos taryba. Bet rinkimams besiruošiančiam sostinės me rui visa tai – nė motais.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Rinkimai – tik sutapimas?
Vakar Vilniaus miesto savivaldybė je dar kartą pristatyta, kad grįž ta oranžiniai dviračiai. Konkursą laimėjusi lauko reklamos bendrovė „JCDecaux“ dviračių sistemą diegs mainais už lauko reklamos plotus. 2001 m. į sostinės gatves išdardėjo 840 oranžinių dviračių, skirtų mies
Šalį reklamuoja, kaip išmano Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Vieni Lietuvą ir Vilnių populia rina pompastiškais šūkiais, kiti – gana pigiais suvenyrais. Kad ir kaip būtų, bendros šalies ir sos tinės reklamos strategijos iki šiol nėra ir neatrodo, kad artimiausiu metu ji bus. Pritrūko ploto
Neprigyja: Vilniaus oro uostas keleivius pasitinka ir palydi šūkiu „Lie
tuva – Baltijos širdis“, tačiau kitos įstaigos bei institucijos jį naudoti ne itin veržiasi. Gedimino Bartuškos nuotr.
Lietuvą reklamuojantys šūkiai, plakatai akies praeiviams nerėžia. Maža to, jų beveik ne įmanoma pamatyti.
2
tiečiams, ir 160 rožinių dviračių, skirtų viešbučiams ir regioniniams parkams. 271,4 tūkst. litų rėmėjams kainavęs projektas žlugo. 2001 m. Vilniuje atsiradę oranžiniai dvira čiai netrukus ėmė dingti ir idėja per dvi savaites patyrė visišką fiasko. Išliko tik šiek tiek rožinių dviračių. Tiesa, nors akcentuojama, kad dvi račiai pirkti iš rėmėjų lėšų, bet sto vų įrengimą ir ženklinimą finansavo savivaldybė.
2
13p.
E.Claptonas atvyks į Lietuvą
2
AntrADIENIS, spalio 2, 2012
miestas
10p.
Į krepšinio rinktinės trenerio postą J.Kazlauską atvedė ir skola A.Saboniui.
Šalį reklamuoja, kaip išmano
Kartūs žodžiai – politinėms partijoms
Pop ul iar int i Liet uvą, 1 žymėdamos savo produkciją reklamos specialisto ir
„Užtenka žadėti – laikas tesėti!“ – tokiu šūkiu ir plakatais, kuriuose išdėstyti pareigūnų reikalavi mai bei kaltinamų politikų vardai, apsiginklavę pa reigūnai pirmadienį mažomis grupelėmis būriavo si prie partijų būstinių Vilniuje. Pareigūnai reikala vo padidinti darbo užmokestį bent trečdaliu, nu statyti 40 darbo valandų savaitę, viršvalandžius dirbantiems pareigūnams mokėti papildomai, su grąžinti nesumokėtą darbo užmokesčio dalį.
fotomenininko Mariaus Jovaišos sukurtu prekės ženklu „Lietuva – Baltijos širdis“ ir fotonuotrauko mis iš albumo „Neregėta Lietuva“ pasiryžo tik kelios didžiosios Lie tuvos įmonės. Ko gero, paprasčiausia tokių plakatų pamatyti Tarptautiniame Vilniaus oro uoste. Tiesa, tik toje dalyje, kur vyksta patikra ir nega lima fotografuoti. Tad įsiamžin ti prie užrašo „Lietuva – Balti jos širdis“ vargu ar kam pavyktų. Nebent rizikuotumėte pažeisti įstatymus. Dienraščio kalbinti oro uosto darbuotojai pripažino, kad patrio tinės tematikos plakatams papras čiausiai pritrūko reklamos ploto, tad teko juos nugrūsti į užribį.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Meras vėl išra „Projektas buvo pa 1 remtas tikėjimu, kad galime būti geri miestiečiai“, –
apie tai, kad pirmieji dviračiai ne buvo apsaugoti nuo vagysčių, vakar pristatydamas naujos kartos oran žinius dviračius pripažino Vilniaus meras Artūras Zuokas. 2007 m., mėnesį prieš savivaldos rinkimus, žadėta grąžinti oranžinius dviračius. Sakyta, kad pavogti juos bus daug sunkiau. „Man labai ne patinka, kai kas nors nepasiseka, tad norisi, kad pasisektų“, – kodėl vėl grįžo prie tos pačios minties, vienai televizijos laidų tuomet sakė A.Zuo kas. Tačiau naujai išrinkta miesto taryba projekto išvis nepatvirtino. Dabar, spalio 1 d., likus vos porai savaičių iki Seimo rinkimų, A.Zuo kas spaudos konferencijoje vėl pa skelbė apie oranžinių dviračių grįžimą į Vilnių. Jo paties teigimu, tokios naujienos prieš pat Seimo rinkimus – tik sutapimas.
Džiaugiasi galimybe
Oficiali oro uosto vadovybės po zicija kiek kitokia. Vilniaus oro uosto Ryšių su visuomene vadovė Sandra Šiaulienė teigė, kad bend rovė džiaugiasi galėdama prisi dėti prie Lietuvos populiarinimo ir įvaizdžio kūrimo. „Vilniaus oro uostas yra tar si vartai į Lietuvą, tad ir mūsų in teresas yra prisidėti prie Lietuvos įvaizdžio kūrimo, reprezentavi mo“, – teigė S.Šiaulienė. Pašnekovė tvirtino, jog idėja pa puošti kad ir ne pačias reprezenta tyviausias oro uosto vietas Lietuvą reklamuojančiais plakatais kilo prieš ketverius metus, atkreipus dėmesį į fotomenininko M.Jovai šos Lietuvos populiarinimo kam paniją „Neregėta Lietuva“.
Nekainuos, bet kainuos Populiarumas: sostinės turizmo informacijos centruose daugiausia
perkama tų suvenyrų, kurie kainuoja iki 10 litų.
Marius Jovaiša:
Gaila, kad projektas didelės sėkmės nesulaukė. Labai nedaug įmonių sutinka jį naudoti. „Tuomet nusprendėme ir oro uosto išvykimo bei atvykimo ke leivių laipinimo galerijas papuoš ti jo darbais. M.Jovaiša juos mums tiesiog padovanojo, jokių piniginių santykių neturėjome, savo nuotraukas jis leido laisvai naudoti – taip jos kaip dideli paveikslai at sidūrė ant oro uosto sienų ir šian dien pasitinka iš lėktuvų išlipusius keleivius. Taip pat mes palaikėme ir Lietuvos šūkio (prekės ženklo) – „Lietuva – Baltijos širdis“ kampa niją, tad keli plakatai su logotipu nugulė ant oro uosto sienų“, – pasakojo oro uosto atstovė. Reprezentuos ir ateityje
S.Šaulienė papasakojo, kad Lie tuva oro uoste pristatoma ir ki tais būdais. Keleivių salėse drau
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
ge su Turizmo informacijos centru platinama informacija apie Vilnių, lankytinas vietas ir pan. „Mes esame atviri įvairiems pasiūlymams, kaip reprezentuo ti Lietuvą, ir prisidedame prie kitų trumpalaikių projektų: sveiki name keleivius Lietuvos valstybės švenčių progomis, kartu su Vil niaus oro uoste veikiančiu Turiz mo informacijos centru platiname informaciją apie Vilnių, lankyti nas vietas ir pan. Vilniaus oro uoste keleiviams kuriame jaukią ir draugišką aplinką, kad jie jaustųsi laukiami ir norėtų sugrįžti į mūsų oro uostą, į Vilniaus miestą, į Lie tuvą“, – kalbėjo S.Šiaulienė.
M.Jovaiša pripažino, kad ir pats pastaruoju metu šią idėją apleido. Pirmiausia dėl to, kad būti patrio tu Lietuvoje – nebepopuliaru. „Turėjau tokį sumanymą ir ma niau, kad tai sudomins, bet da bar patriotizmas – skaudi tema. Ši idėja įvairiais projektais, pa sibaigusiais milijonų iššvaisty mu, smarkiai save diskreditavo. Gal turi praeiti šiek tiek laiko, kol vėl viskas atsistos į savo vietas“, – dėstė M.Jovaiša.
Pinigų neima
V
Dienrašč io kalb intas projek to „Neregėta Lietuva“ autorius ir fotomenininkas M.Jovaiša pa tvirtino, kad plakatai su jo dar bais sostinės oro uostui buvo per duoti neatlygintinai. Menininkas džiaugėsi, kad bendrovė apsi sprendė populiarinti Lietuvą, ta čiau tuo pat metu apgailestavo, jog norinčių sekti oro uosto pa vyzdžiu vis dar labai mažai. „Mažai kas tiki, kad atsirado toks M.Jovaiša, kuris už savo pi nigus, visiškai neturėdamas jokių slaptų minčių ir sumanymų, ne siekdamas pelno, nusprendė su kurti Lietuvos prekės ženklą pava dinimu „Lietuva – Baltijos širdis“. Bet taip buvo ir gaila, kad projek tas didelės sėkmės nesulaukė. La bai nedaug įmonių sutinka jį nau doti“, – dėstė pašnekovas.
Komentaras Danguolė Kamarauskienė
Viln iaus tur izmo informacijos centro Lankytojų aptarnavimo skyriaus vadovė
iln iuje veik ia vienas Tu rizmo informacijos cent ras ir keturi jo padaliniai. Du iš padal in ių įsikūrę pag rind in iuose miesto susisiek imo su išoriniu pasauliu taškuose – gele žinkelio stotyje ir oro uoste. Didž ioji dal is lank ytojų – tur istai, o štai tarp ieškančių suvenyrų ne maža dalis tų, kurie važ iuoja lanky ti emigracijoje gyvenančių giminai čių, taip pat moksleiviai ir studentai, kurie išvyksta į užsienį pagal mainų programą. Ieškoma pačių įvairiausių suvenyrų – nuo ženkliukų su Lietuvos simbolika iki Lietuvos kvapo ir žvakių. Bendra tik tai, kad dauguma suvenyrui pasi ryžę skirti iki 10 litų, tad reikėtų plėsti būtent tokių suvenyrų spektrą. Žino ma, galima siūlyti ir autorinių darbų, bet tai vėl remiasi į pinigus.
Numatyta, kad nuo 2013 m. pa vasario iš viso Vilniuje veiks 36 oranžinių dviračių nuomos punk tai, kuriuose bus 350 dviračių. At siskaityti bus galima banko korte le arba vilniečio kortele. Dviračių mainų sistemą numatoma pra dėti diegti 2013 m. pavasarį. „Dėl to neturėtų būti nesklandumų, daugelyje Europos miestų ji vei kia“, – paklaustas, ar nepasikartos stringančios viešojo transporto e. sistemos istorija, sakė A.Zuokas. Nuomos punktų terminaluose ar telefonu bus galima matyti, kiek yra laisvų dviračių ir stovų. Patys dviračiai esą bus gerokai tvirtesni ir labiau apsaugoti nuo vagių nei jų pirmtakai. Viskas skambėtų tikrai gražiai, jeigu ne nuolatinis akcentavimas, kad vilniečiams tai nekainuos nė li to. „Dviračių sistema Vilniaus mies to savivaldybei nieko nekainuos“, – tvirtinama ir projekto pristatyme, tą patį atkakliai kartoja ir meras.
Abejonė: dvi savaitės iki Seimo rinki
Projektas suplanuotas 15-ai metų, per kuriuos planuojama inves tuoti 7 mln. eurų. Altruizmas? Ne. Iš tiesų dvira čių sistema diegiama mainais į pa jamas už lauko reklamą, o tai reiš kia į miesto biudžetą negautas už reklamą pajamas ir galbūt dar di desnę vienos privačios įmonės veiklos plėtrą. „Toks verslo mode lis, kai lauko reklamos bendrovės gali pirkti tokią sistemą, gaudamos papildomas pajamas iš lauko rekla mos“, – sakė A.Zuokas. Neblogas kąsnelis
Įmonei „JCDecaux“ Vilniuje gerai sekėsi ir anksčiau. „JCDecaux Lie tuva“ Vilniuje turi 869 lauko rek lamos objektus. Vilniaus išorinės
Siūlių remonto naud Šlampa buto kampai ir sienos? Prie grindų ar kambarių kampuose jau čiate pučiant vėją? Tuomet pats lai kas susirūpinti blokų siūlių tvarky mu. Šį darbą specialistai pataria at likti iki pirmųjų šalčių, nes tempe ratūrai nukritus žemiau nulio tvar kyti siūles tampa neįmanoma.
Kaskart po smarkesn io lietaus ne vienas gyventojas griebiasi už galvos matydamas, kaip jo bu te per sienas sunkiasi drėgmė. Ši problema dažniausiai pasireiš kia senuose blokiniuose namuo
se, kuriuose blokų siūlės senokai susidėvėjusios. „Vienintelis būdas išvengti nuo lat šlampančių sienų – pasirūpin ti, kad siūlės būtų tinkamai, laiku ir profesionaliai sutvarkytos. Priešin gu atveju drėgmė nuolat lydės gy ventojus ir gadins namuose esantį turtą. Be to, pro nesandarias siūles išgaruoja ir brangi šiluma“, – sakė daugiabučius administruojančios įmonės „Lazdynų būstas“ vadybi ninkas Algirdas Vilimas. Ne vienus metus sostinės dau giabučių siūles „gydančios“ įmo-
3
AntrADIENIS, spalio 2, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Lovų akcijoje – makabriški vaizdai Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
randa dviratį
Vakar, minint Tarptautinę pagy venusių žmonių dieną, sostinės Vinco Kudirkos aikštėje sureng toje lovų akcijoje į praeivius ran ką tiesė skeletas.
Nuomos sistema Veik ia 26 pasaul io miestuose, tarp jų Brius elyj e, Par yž iuj e, Dubl ine, Vienoje, Liuks emburge, Geteb or ge, Liubl ianoje. Kai kur iuose iš jų, pav yzdž iui, Ol borge (Dan ija), Krok uvoje (Lenk i ja) ir Burgos e (Isp an ija), dvirač ių nuomos sistemą iš dal ies fin an savo ES. Skirt ingų miestų sistemos yra laimėjusios nemažai tarptaut in ių apdovanojimų.
Per akciją parodyta, kokia padėtis yra kai kuriose Lietuvos slaugos ir globos įstaigose. Statistika rodo, kad Lietuvos visuomenė sensta, daugėja neįgalių žmonių. Tačiau slaugos ir globos įstai gų sąlygos yra tikrai geros, o kai kuriose – katastrofiškos, nors mokama visur tiek pat arba pa našiai. Akcijos rengėjų teigimu, šis skirtumas atsiranda dėl korup cijos ir kitokio nesąžiningo el gesio.
Anot jų, vienoje įstaigoje pa cientas valgo košę tris kartus per dieną už 15 litų, bet įrašoma, kad valgo penkis, kitoje – valgo ir mė sos, bet už 9 litus, ir panašiai. Viskas esą priklauso, kiek nuo gaunamos sumos skiriama pa čiam žmogui. Korupcija, prasi dedanti nuo paties viršaus, eina ir į apačią. Lovų akcijos palapinėje buvo ga lima išvysti dviejų tipų slaugos ir globos įstaigų palyginimą. Vieno je palapinės pusėje praeiviai galėjo matyti seną metalinę lovą, aplūžu sią spintelę, seną virdulį. Įspūdžiui sustiprinti pasitelkta išties drama tiška priemonė – metalinėje lovoje gulėjo žmogaus skeletas. Kitoje palapinės pusėje – nau ja lova su valdymo pultu, neįga liųjų vežimėlis, nauja spintelė, pa dėta vaisių.
sę bendrai valdyti daugiau nei 90 proc. minėtų objektų Vilniuje. Verslininkai – nesvarbu
Stebina ir siūloma dviračių nuomos kainodara. Pirmoji valanda būtų nemokama, antra – 10 litų, toliau kiekviena kita – 15 litų. „Kaino daros tikslas yra ne gauti pajamų, o siekti, kad miestiečiai naudotų si dviračiais kaip susisiekimo prie mone“, – aiškino meras. Atrodytų, visai žavu kuo nors naudotis nemokamai, bet iš tiesų neapskaičiuota, kiek kainuos toks rinkos sąlygų iškraipymas. Populistinių pareiškimų neven giantis A.Zuokas ir oranžinių dvi mų ir žinia apie Vilniun grąžinamus oranžinius dviračius – tik sutapimas? Vargu. račių kontekste bandė atrodyti ge Tomo Lukšio (BFL) nuotr. ras visiems. „Suprantama, kad prioritetas – visuomenės gėris, vaizdinės reklamos rinkoje, kuri valdomų objektų, pažeidė Konku bendrasis gėris, o ne galbūt vienos sudaro apie 80 mln. litų per metus, rencijos įstatymo 4 straipsnio rei ar kitos bendrovės pajamos“, – pa tai tikrai neblogai. Bendrovės sten kalavimus. klaustas, ar įvertinta, kaip siūlo duose pastaruoju metu – kontro mos nemokamos valandos paveiks versiškos A.Zuoko vadovaujamo verslą mieste daugėjant dviračių Atrodytų, visai žavu judėjimo TAIP reklamos, susiju nuomos punktų, sakė meras. kuo nors naudotis ne sios su rinkimais į Seimą. „Nesuprantu, kodėl miesto val2011 m. kitų rinkos dalyvių inte džia užsiima dviračių nuomos mokamai, bet iš tiesų resus net teko ginti Konkurencijos verslo žlugdymu. Manau, kad tu neapskaičiuota, kiek tarybai. 2011 m. gegužę taryba pri rėtų skatinti privatųjį verslą. Sa kainuos toks rinkos pažino, kad Vilniaus miesto savi ko, kad nekainuos, bet pagal kon valdybės tarybos 2010 m. liepos 14 kursą tai yra reklamos dalis, ir sąlygų iškraipymas. d.sprendimas, kuriuo pritarta ne miesto biudžetas praras bent mi konkurso būdu išduoti bendrovėms lijoną litų rinkliavos. Vadinasi, sa „Clear Channel Lietuva“, „Balti Šių metų liepą Lietuvos vyriau vivaldybei pinigų nestinga? O jei jos vaizdinė reklama“, „JCDecaux siasis administracinis teismas pri gu dar padarys nemokamai valandą Lietuva“ leidimus įrengti ir eksp pažino pagrįstu Konkurencijos ta nuomos, turėsime uždaryti verslą loatuoti išorinę reklamą ant dau rybos nutarimą. Savivaldybė, anot ir užsiimti kuo nors kitu“, – sakė giau kaip 200 Vilniaus savivaldy teismo, šiems trims ūkio sub- Lietuvos dviratininkų bendrijos at bei priklausančių ar valdytojo teise jektams nepagrįstai suteikė tei stovas Frankas Wurftas.
d a – visiškai akivaizdi nės „Forenus“ direktorius Artū ras Gitelm an as teigė, kad šie remonto darbai atliekami griežtai laikant is laiko pat ikr intų tech nol og ijų. Dėl jų užtais ius siūl es daugiabučių gyventojai pamirš ta šlampančias sienas, šaltį ir vė ją butuose. „Per penkerius savo veiklos me tus beveik nesulaukiame iš gy ventojų jokių skundų dėl siūlių remonto. O jei tokių ir pasitaiko, visada nemokamai ištaisome de fektus, suteikiame garantiją. Tie sa, kartais gyventojai teiraujasi,
kodėl užtaisius siūles namo fa sadas tampa tarsi randuotas. Bet tokia yra šių darbų technologija, o pakitęs estetinis vaizdas neturi nieko bendra su darbų kokybe“, – pabrėžė A.Gitelmanas. „Lazdynų būsto“ direktor ius Raim ond as Lisauskas tvirt in o, kad gyventojai aktyviai domisi siūlių tvarkymu. Jo teigimu, žmo nės supranta, jog atėjus laikui se nuose daugiabučiuose būtina re montuoti siūles, nes priešingu atveju gyventojų lauks dar di desnės išlaidos.
„Anksčiau nemažai gyventojų skeptiškai žiūrėjo į šiuos darbus, tačiau laikui bėgant situacija pa sikeitė. Dabar jau daugelis suvo kia siūlių remonto svarbą ir nau dą. O mes stengiamės, kad šiuos darbus atliktų kvalifikuoti specia listai. Jei gyventojai pastebi bro ką, jie turėtų nedelsdami kreiptis į mus. Paaiškėjus, kad darbas at liktas tikrai nekokybiškai, defek tai visais atvejais šalinami opera tyviai ir nemokamai“, – aiškino R.Lisauskas. VD inf.
Efektas: apie slaugos problemas vakar buvo kalbama pasitelkus ir
tokias priemones.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
4
AntrADIENIS, spalio 2, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Keleiviams vežti – nelegalūs degalai Vilniaus taksistai dyzeliną į au tomobilius pildavosi iš nelega lios degalinės. Tai nustatė polici ja ir Mokesčių inspekcija.
Penktadienį per bendrą operaciją pareigūnai Metalo gatvėje aptiko ir apie 1,5 tonos nelegalaus dyze lino, ir jo besipilantį taksistą. Pareigūnai Metalo gatvėje Vil niuje esančias apleistas patalpas patikrino gavę informacijos, kad čia įrengtoje nelegalioje dega linėje degalus nuolat pilasi tak sistai. Kaip nurodoma pranešime, in formacija pasitvirtino: tikrinant užtiktas nelegalioje degalinėje degalus besipilantis taksi vairuo tojas. Jis patvirtino, kad dyzeliną A.G. įrengtoje degalinėje čia pila si nuolat. Pabrėžtina, kad nelega lioje degalinėje buvo sumontuota
elektrinė degalų perpylimo įranga su skaitikliais. A.G. patalpose iš viso rasta apie 1,5 tonos dyzelino, kurį, kaip aiš kino pats savininkas, jis pirko ryte iš nepažįstamo vilkiko vairuotojo. Vilkikas buvo su ne ES registra cijos numeriais. Tikrinamas A.G. negalėjo pateikti degalų įsigijimo dokumentų. Degalų kilmei nustatyti paimti mėginiai ir atiduoti Muitinės labo ratorijai. Už tai, kad prekiavo naftos produktais neturėdamas licencijos, degalinės savininkui gresia bauda iki 10 tūkst. litų, jis turės sumokėti ir akcizą už nelegalius degalus. Praėjusią savaitę mokesčių ins pektoriai su policijos pareigūnais rado apie 3,5 tonos nelegalių de galų ir demaskavo du nelegalių degalų prekybos taškus. VD, BNS inf.
Verslas: į įvairių institucijų akiratį nuolat pakliūvantys taksistai, pa
sirodo, pilasi nelegalų kurą.
Simono Švitros nuotr.
Dokumentus atsisakiusį pa teikti, pasienie čius įžeidinėjusį ir juos atleisti iš darbo grasinusį vilnietį pasie niečiai surakino antrankiais. Už tokį elgesį jam gresia bauda arba areštas.
Susitvarkė: išsišokėlį tramdantiems pareigūnams teko pasinaudoti antran
kiais.
Vytauto Petriko nuotr.
Grasinimais neišgąsdino Sekmadienio vakarą Vilniaus rink tinės Gintaro Žagunio užkardos pasieniečiai Šalčininkų rajone, prie išvažiavimo iš vadinamosios Dieveniškių kilpos, patikrinti su stabdė taksi automobilį „Renault Espace“. Pasak Valstybės sienos apsau gos tarnybos (VSAT), šioje Baltaru sijos pasienio ruože esančioje vieto je įrengtas Širvių atraminis postas, kuriame dirbantys VSAT pareigūnai nuolat tikrina į abi puses vykstančius asmenis ir transporto priemones. Vienas iš taksi važiavusių keleivių, kaip vėliau paaiškėjo, 28-erių vil nietis, atsisakė pateikti privalomus čia turėti dokumentus. Jis piktinosi,
kad pasienio ruože VSAT pareigūnai to reikalauja. Vyras, nuo kurio skli do alkoholio kvapas, demonstraty viai nevykdė teisėtų reikalavimų ir pradėjo keikti pasieniečius. Nors šie jam nurodė apsiraminti, vilnietis ir toliau elgėsi agresyviai. Vyras pagrasino, kad VSAT pa reigūnai bus atleisti iš darbo, nes jis esą pažįsta tuo pasirūpinsian čių policijos pareigūnų. Kai įsismarkavęs vilnietis pa stūmė vieną iš Širviuose dirbančių pasieniečių, buvo nuspręsta, kad gražiuoju su juo išsiaiškinti nepa vyks. VSAT pareigūnai išsišokėlį sutramdė jėga ir surakino antran kiais.
Nuvežus jį į G.Žagunio užkardą paaiškėjo, kad vyras turėjo asmens tapatybės kortelę, kurią parodęs jis be jokių kliūčių būtų galėjęs išvyk ti iš Dieveniškių kilpos. Pasieniečiai jam už VSAT pa reigūno teisėto nurodymo nevyk dymą ir garbės įžeidimą pradėjo administracinės bylos teiseną. Už tai gresia bauda nuo 300 iki 500 li tų arba administracinis areštas nuo 15 iki 30 parų. Vilniečiui VSAT pa reigūnai įteikė šaukimą atvykti į Šalčininkų rajono apylinkės teis mą, kur bus nagrinėjama jo byla. Po apklausos vyrą pasieniečiai iš užkardos paleido. VD, BNS inf.
Mūšis dėl spektaklio nesibaigia Viešojoje erdvėje kilus diskusijų dėl italų režisieriaus spektaklio, kuriame vaizduojamas Jėzaus portretas, kultūros ministras Arūnas Gelūnas pareiškė esantis prieš cen zūrą ir paragino nesiremti iš anks to suformuota nuomone.
Režisieriaus Romeo Castellucci spektaklis „Apie Dievo Sūnaus vei do koncepciją“ įtrauktas į festiva lio „Sirenos“ programą. Vakar išplatintame pranešime spaudai kultūros ministras paragi no „nesiremti iš anksto suformuo ta nuomone, nevertinti neigiamai dar nematyto spektaklio ir nerei kalauti jo uždrausti“. „Ministras pasisako prieš tokią cenzūrą, kuri nesuderinama su de mokratinės valstybės pagrindais. Minties, žodžio ir saviraiškos lais vė yra įtvirtinta mūsų pagrindinia me įstatyme – Lietuvos Respubli kos Konstitucijoje“, – teigiama Kultūros ministerijos pranešime spaudai. Ministras pareiškė, kad pasirin kimo laisvė galioja ir žiūrovams – jie sprendžia, žiūrėti spektaklį arba ne, jei šis prieštarauja jų įsitikini mams. Spektaklio reklama sulaukė Ka talikų bažnyčios protestų. Vil niaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis
atkreipė dėmesį, kad tarptautinis teatro festivalis pristatomas rene sansiniu „Salvator mundi“ („Pa saulio išganytojo“) paveikslu, ir šis plakatas iš dvylikos festivalio pasi rodymų išskiria būtent tą, kurį tiek režisierius, tiek rengėjai pristato kaip „spektaklį-šventvagystę“.
Audrys Juozas Bačkis:
Tokie kraštutiniai mėginimai bet kokia kaina atkreipti į save dėmesį aukoja žmo gišką padorumą ir įžeidžia daug žmonių.
„Tokie kraštutiniai mėginimai bet kokia kaina atkreipti į save dė mesį aukoja žmogišką padorumą ir
įžeidžia daug žmonių; jų nesustab do nė tai, kad šiuo metu pasaulis diskutuoja apie tragiškus padari nius provokacijų, kuriomis kėsin tasi į tikinčiųjų jausmus“, – teigė arkivyskupas. Kreipdamasis į tikinčiuosius jis pareiškė, kad sąmoningi katali kai turi „pareigą prieštarauti, kai mums brangus Švenčiausiojo Vieš paties veido atvaizdas bei kiti reli giniai ženklai yra sąmoningai nie kinami“. Penktadienį paskelbti visuoti nio surašymo rezultatai parodė, kad Romos katalikais Lietuvoje save laiko 77 proc. gyventojų, sta čiatikių (ortodoksų) tikėjimą iš pažįsta 4 proc. Nė vienai religinei bendruomenei savęs nepriskiria 6 proc. Lietuvos gyventojų. Festivalio „Sirenos“ interneto svetainėje rašoma, kad „Jėzus – kaip simbolis, ikona, provokacija mąstyti apie žmogaus būseną – italų teatro ir vizualiųjų menų kūrėjo R.Castel lucci spektaklyje padeda atskleisti šių laikų Golgotos įvaizdį“. „Sūnus rūpinasi ligotu tėvu. Pra bangi aplinka, baltas interjeras neap saugo nuo išmatų, kurių negali su laikyti sergantis vyras. Kurtinančios muzikos čaižomas dideliame pa veiksle pavaizduotas Jėzaus veidas kone atgyja“, – rašo organizatoriai. VD, BNS inf.
5
antradienis, spalio 2, 2012
lietuva
Politikų piniginės – skirtingo svorio Daugiau kaip trisde šimt Seimo narių ir penki ministrai sa ve gali tituluoti mi lijonieriais. Tačiau Seime yra ir visiš kų skurdžių – netu rinčių nei turto, nei santaupų.
Kontrastas: kaip liudija turto deklaracijos, V.Valkiūnas (nuotr. dešinėje) – turtingiausias Seimo narys, o S.Stoma – skurdžiausias. Šarūno Mažeikos ir Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Nepralenkiamas V.Valkiūnas
Per 30 Seimo narių turto vertė kar tu su santaupomis viršija milijoną litų, o turtingiausias parlamenta ras išlieka Valdemaras Valkiūnas. Kaip rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos „Valstybės žiniose“ pa teiktos 2011 m. turto deklaracijos, V.Valkiūnas turi 31 mln. litų vertės privalomo registruoti turto bei ver tybinių popierių, dar nurodė turintis 2,9 mln. piniginių lėšų, suteikė 593 tūkst. litų vertės paskolų, 491 tūkst. litų paėmė. Toliau rikiuojasi Bronius Bradauskas. Jis su žmona Danguole turi daugiau kaip 21 mln. litų vertės turto ir vertybinių popierių, taip pat per 5 mln. litų piniginių lėšų. Rūta Rutkelytė ir jos sutuoktinis Kęstutis Glaveckas deklaravo 11,5 mln. litų vertės turtą, taip pat nuro dė turintys 1,2 mln. litų santaupų. Andrius Šedžius valdo 8,8 mln. litų vertės turtą. Jonas Jagminas su žmona Audrone – 5,5 mln. litų ver
tės, turi per 600 tūkst. litų pinigi nių lėšų. Per milijoną litų siekiančio turto turi ir daugiau parlamentarų: sutuoktiniai Valinskai, Agnė Zuo kienė, Vytautas Galvonas, Jonas Ramonas, Arminas Lydeka, Man tas Adomėnas, taip pat Seimo pir mininkė Irena Degutienė bei kiti. Neturtingų – vos vienas kitas
Tačiau tarp Seimo narių, regis, yra ir visiškų beturčių. Saulius Stoma visose turimo turto grafose nuro dė nulius. Petras Gražulis irgi tei gia neturintis jokio turto, jo dek laruotos santaupos – vos 734 litai. Tiesa, parlamentaro sutuoktinė Raminta deklaravo 193 tūkst. litų vertės turto ir vertybinių popierių, tačiau ji taip pat yra paėmusi 388 tūkst. litų paskolą.
jonieriais – jų šeimų turtas pernai viršijo milijoną litų. Turtingiau sias šioje kompanijoje – aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas, jo šeimos turto vertė siekė beveik 5,5 mln. litų. Kaip ir 2010-aisiais kukliau siai atrodo finansų ministrės Ing ridos Šimonytės deklaracijos. Jos turtas ir santaupos nesiekia 100 tūkst. litų. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas praėjusių metų turto deklaracijoje nurodė turintis apie
36
Seimo nariai
Lyderiauja G.Kazlauskas
gali save vadinti milijonieriais.
Vyriausybėje iš penkiolikos narių penki ministrai gali vadintis mili
Privertė sugriežtinti tvarką Premjeras Andrius Kubilius teigia, kad orlaivių pilotus įpareigojant kariams pranešti apie skrydžius nevaldomoje Lietuvos oro erdvės dalyje Baltarusijos ir Rusijos Kara liaučiaus srities pasienyje norima ateityje išvengti nesusipratimų.
vu neleistinai iš Lietuvos teritorijos įskrido į Baltarusiją ir išmetė ten pliušinių meškiukų krovinį. Vadina masis meškiukų desantas padidino įtampą tarp Lietuvos ir Baltarusijos. Po šio incidento iš Minsko buvo iš siųstas Švedijos ambasadorius.
„Manome, kad tvarka turi būti tiks lesnė, kad nekiltų kokių nors nesu sipratimų dėl lengvųjų skraidymo aparatų. Atitinkamai mūsų minis terijos turėtų tą tvarką patikslinti ir dėl to mes kokių nors didesnių dis kusijų neturėjome“, – sakė A.Ku bilius. Vyriausybė vakar pasitarime svarstė Susisiekimo ministerijos su formuluotą pasiūlymą, kuriuo no rima „nustatyti, kad orlaivių pilotai Lietuvos karinių oro pajėgų opera tyviniam budėtojui turi pateikti in formaciją apie skrydį Lietuvos ne valdomąja oro erdve pasienio zonos dalyje, kuri ribojasi su ne ES valsty bėmis narėmis“. „Tikėtina, kad toks reikalavimas sudarytų geresnes sąlygas stebėti ir kontroliuoti skrydžius minėtoje pa sienio zonos dalyje“, – rašoma Vy riausybei pateiktame dokumente. Toks pasiūlymas svarstomas praė jus beveik trims mėnesiams, kai Šve dijos piliečiai lengvu dviviečiu lėktu
Andrius Kubilius:
Akcija: orlaivių skraidymo tai
syklėmis susirūpinta po to, kai vasaros vidury iš Lietuvos paki lęs švedų lėktuvėlis Baltarusijos teritorijoje išmėtė daugybę meš kiukų. „Shutterstock“ nuotr.
dorėlis, teroristas ar pacifistas, noriu mūsų kaimyną Aliaksandrą Luka šenką meškiukais apmėtyti – ar aš pasakysiu, kad skrisiu? Juk tam rei kia, kad tiek Oro erdvės kontrolės tarnyba, kuri yra Karinių oro pajėgų dalis, tiek Valstybės sienos apsaugos tarnyba stebėtų orlaivius.“ VD, BNS inf.
Vyriausybės milijonierių sąrašą baigia ūkio ministras Rimantas Žy lius. Kaip nurodoma deklaracijoje, jo ir sutuoktinės Kristinos Vaiva daitės turtas bei santaupos sudarė 1,56 mln. litų. Abu jie turi ir didelių skolų – po 459,5 tūkst. litų. Prezidentės Dalios Grybauskai tės turtas per praėjusius metus nesmarkiai augo – metų pabaigo je jis siekė 2,14 mln. litų. 2010 m. valstybės vadovės turtas sudarė 2 mln. litų. VD, BNS inf.
Turtingiausi Seimo nariai Vieta
Vardas, pavardė
1
Valdemaras Valk iūnas
Turtas ir piniginės lėšos (mln. litų) 34
2
Bronius Bradauskas
24
3
Rūta Rutkelytė
9,2
4
Andrius Šed žius
8,8
5
Vytautas Galvonas
4,3
Išimtį narstys Europos Komisija? Europos Komisija per metus ža da nuspręsti, ar pradėti skundo nagrinėjimo procedūrą dėl įsta tymo, kuris leido politinėms par tijoms pirkti nerengiant viešųjų pirkimų.
Tvarka turi būti tiks lesnė, kad nekiltų ko kių nors nesusipra timų dėl lengvųjų skraidymo aparatų.
Susisiekimo ministerija taip pat siūlo nustatyti administracinę at sakomybę už tokio įpareigojimo nepaisymą. Šiuo metu, kaip teigia ma dokumente, „už minėtų reika lavimų pažeidimus administracinė atsakomybė nėra nustatyta“. Lietuvos aeroklubo preziden tas Jonas Mažintas sakė, kad nepa kankamai tiksliai suformuluoti rei kalavimai gali būti pertekliniai, o incidentų prevencijai siūlomos prie monės vargu ar padės: „Jeigu aš, ne
1,6 mln. litų turto bei daugiau kaip pusę milijono piniginių lėšų. Į milijonierių sąrašą patenka ir žemės ūkio ministras Kazys Star kevičius. Jo su žmona Rasa dek laruotas turtas bei piniginės lėšos sudarė 1,77 mln. litų. Į turtingiausių Ministrų kabi neto narių penketuką pateko tei singumo ministras Remigijus Ši mašius su žmona Agne Matulaite. Bendras jų turtas ir piniginės lėšos praėjusių metų pabaigoje sudarė 1,33 mln. litų.
„Šiuo metu Europos Komisija sprendžia dėl skundo pagrįstumo. Ne vėliau kaip per 12 mėnesių bus nuspręsta, ar reikia pradėti skundo nagrinėjimo procedūrą, ar skundo nagrinėjimą nutraukti“, – pranešė Giedrius Sudikas iš Europos Komi sijos atstovybės Lietuvoje. G.Sudikas patvirtino teisininko Igno Vėgėlės išplatinto Europos Komisijos rašto autentiškumą. Ja me Europos Komisija nurodė, kad I.Vėgėlės rašte pateiktus klausi mus būtina išsamiai ištirti ir šiuo metu toks tyrimas vyksta. Prezidentė Dalia Grybauskai tė pernai buvo vetavusi įstatymą, kuris leido partijoms netaikyti Viešųjų pirkimų įstatymo nuo statos, kad daugiau kaip 50 proc. iš valstybės biudžeto finansuo jamas juridinis asmuo prekes ar paslaugas turi pirkti per viešuo
sius pirkimus. Bet Seimas Pre zidentės veto šių metų pradžio je atmetė. Prezidentė pataisas vetavo argu mentuodama, kad toks reguliavi mas partijoms suteiktų nepagrįs tas privilegijas, taip pat pažeistų ES direktyvą ir sukeltų grėsmę Lietuvai sulaukti sankcijų.
Prezidentė buvo vetavusi įstatymą, leidusį partijoms pirkti nerengiant viešųjų pirkimų, ta čiau Seimas atmetė veto.
Viešųjų pirkimų įstatymą par lamentarai pakeitė po to, kai bu vo uždrausta verslui remti parti jas, biudžeto dotacijos dalis tapo pagrindiniu partijų finansavimo šaltiniu. VD, BNS inf.
6
AntraDIENIS, spalio 2, 2012
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Beribė viešumo baimė Justinas Argustas
V
isų valst ybės tarnyb oj e dir banč ių asmenų dekl arac ijų duomenys bus vieši ir prieina mi internetu paspaudus vieną mygtuką. Taip Vyr iausioji tarnybinės eti kos komisija (VTEK) nutarė dar liepą. Premjeras Andrius Kubilius pats, kaip skel bė, inicijavęs naujos interesų deklaravimo tvarkos kūrimą, prieš kel is mėnesius gar siai džiūgavo: „Nauja privačiųjų interesų deklarav imo ir viešin imo tvarka reišk ia daug iau skaidr umo ir daug iau aišk umo žmonėms. Visuomenė galės ger iau kont rol iuot i, o teisėsaugai bus lengv iau apt ik ti neteisėtai praturtėjusius.“ Min istro pirm in inko tarnyba trim it avo, kad tok ia interesų deklarav imo tvarka yra viena efekt yv iaus ių ant ikor upc ijos priemon ių – juk visuomenė bet kada gal i pat ikr int i asmenų, esančių valstybės tar nyboje, priimamus sprendimus ir nustaty ti gal imus pažeidimus. Spal io 1-ąją elektron inėje erdvėje turėjo atsidurt i ir būti pasiek iam i maždaug 100 tūkst. įvairiose įstaigose ir institucijose dir bančių žmonių duomenys. Tačiau, kaip ir buvo gal ima numatyti, taip neatsitiko.
Valdininkų interesų deklara cijų viešinimas užtruks, ir net premjeras čia bejėgis. Mat praėjusią savaitę VTEK pirm in inko pareigas laikinai einanti Elena Vaitiekienė pasirašė įsakymą, kuriuo stabdo anksčiau priimtą sprendimą dėl visų valstybės tar nautojų privačių interesų deklaracijų vie šinimo. Ir koją taip išg irtam viešumui čia pak išo pat ies premjero A.Kubil iaus bendraž yg ių valdomų min ister ijų atstovai. Antai Kraš to apsaugos ir Užsien io reikalų min iste rijų vadovai puolė dangstytis Konstitucija – esą VTEK patvirt intos nuostatos gal i jai prieštarauti. Premjero bendraž yg iai metė ir dar vieną arg umentą: jei būtų paskelbtos asmenų, dirbančių su slapta informacija, deklara cijos, užsienio valstybių special iosios tar nybos gali šia informacija pasinaudoti – pa reigūnai taip bus pažeidž iami. Bet nei ministrai, nei prezidentai, nei pro kurorai, nei teisėjai lig šiol nematė jokio pa vojaus ar žalos, kad jų deklaracijos skelbia mos viešai. Ar tik nebus taip, kad VTEK sprend imas iš tiesų sukėlė nemažą aukšto rango val din inkų nepasitenk in imą? Juk jie lig šiol, paprašyti pateikti žinias apie savo turtą ar interesus, dangstosi asmens duomenų ap sauga. Kol kas aišk u viena: vald in inkų interesų dekl arac ijų vieš in im as užtr uks, ir net premjeras čia bejėgis.
Lems geriausia kaina
Ž
emės pirkimo sandorius būtina griež tinti, tačiau pardavėjas, spręsda mas, kam parduoti žemę, vis tiek ga lės rinktis geriausią kainą, kaip tikina žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. Pa sak jo, norima, kad žemę iš savininkų įsigytų jų kaimynai ar žemės nuomininkai. „Tai leistų užkirsti kelią galimoms speku liacijoms žeme, pirmumą pirkti žemę su teikus kaimynams arba žemės nuominin kams, – vakar po Vyriausybės pasitarimo sakė K.Starkevičius ir pridūrė: – Viską lems kaina.“
Tikimasi, kad naujos taisyklės padės užkirsti kelią galimoms spekuliacijoms žeme.
Siekdama užkirsti kelią spekuliacijoms, kai Lietuvoje superkami dideli žemės plotai, Vyriausybė pavedė Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) parengti žemės ūkio paskirties žemės pardavimą reglamentuojančių teisės aktų pa keitimo projektus. „Esmė tokia, kad sandoris vyktų taip: atei na žmogus pas notarus, šie informuoja ati tinkamą tarnybą – Žemės tarnybą – ir per nustatytą laiką tarnyba turi informuot kai mynus, kad parduodama žemė“, – teigė K.Starkevičius. Pasak jo, savininkai tik lai mės, nes vis vien bus parduodama tam as meniui, kuris pasiūlys didžiausią kainą. „Jeigu kaimynai nepirks žemės, tai pirks tas asmuo, kuris yra nustatytas pardavėjo“, – teigė K.Starkevičius.
Tvarka: ministras K.Starkevičius Vyriausy
bei pristatė pasiūlymus, kurie, kaip tikima si, sugriežtins žemės pirkimo sandorius.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Numatoma, kad pirkėjas turės užpildy ti deklaraciją – pateikti duomenis apie sa vo ir su juo susijusių asmenų įsigytą žemę, pajamų šaltinį, sutartą pirkimo–pardavi mo sumą.
Teigiama, kad tai išspręstų problemas, kai tie patys asmenys įsteigia kelias įmones ir per jas įsigyja daugiau nei leidžiamą maksimalų plotą – 500 hektarų. „Tai vienas iš bandymų užkirsti kelią, kai per susijusius asmenis Lietuvoje užsieniečiai įsigyja žemės. Taip pat siūloma, kad maksi malus įsigyjamas plotas būtų taikomas ne konkrečiam asmeniui, o asmeniui ir su juo susijusiems asmenims“, – sakė ŽŪM Že mės teisės skyriaus vedėja Gintarė Tumala vičienė. Ministerija taip pat siūlo, kad institucijos ga lėtų atsisakyti iš karto tvirtinti pirkimo–par davimo sandorį, jei nustato, kad žemės skly pą įsigyja asmuo, neužsiimantis žemės ūkio veikla arba susiję asmenys turi maksimalų leidžiamą įsigyti žemės plotą. Taip pat san doris galėtų būti netvirtinamas, jei sklypas bū tų parduodamas ne pasirinktam pirkėjui, o ki tam asmeniui žemės konsolidavimo tikslais. Tačiau G.Tumalavičienė aiškino, jog tai nereiškia, kad bus visiškai uždrausta suda ryti sandorį. Pasak jos, institucijos netvir tintų sandorio, o tris mėnesius ieškotų tin kamesnio pirkėjo. Ji teigė, kad, neatsiradus kitų žemės pirkėjų, galiausiai ją įsigyti galė tų asmuo, kuris turi daug antrinių įmonių ar yra susijęs su užsieniečiais. „Mes kol kas nesiūlome visiškai uždrausti įsigyti, nes turime apginti ir pardavėjo inte resus, kuriam galbūt reikia pinigų“, – aiški no G.Tumalavičienė. Dabar Lietuvos įstatymai numato, kad už sieniečiai, išskyrus tuos, kurie ne mažiau kaip trejus metus Lietuvoje gyveno ir vertėsi žemės ūkio veikla, taip pat užsienio įmonės, Lietuvoje įsteigusios atstovybę, iki 2014 m. balandžio 30 d. negali įsigyti žemės. VD, BNS inf.
Apklausa
Atgarsiai Žinios apie tai, kad pernai pava sarį per visuotinį surašymą Lie tuvoje dar gyveno kiek daugiau kaip 3 mln. gyventojų, bet jau šiemet balandį 3 mln. nebeliko, sukėlė nemenką susidomėjimą naujienų portale diena.lt ir skai tytojai tai gausiai komentavo.
Et Ta statistika visada meluoja – realiai Lietuvoje kažin ar rastume 2,5 mln. gyventojų!
FU
bėra, o liko tik ubagai, bet kažkodėl „Akropoliai“ visada pilni ir žmonės ten su didžiuliais pirkinių krepšiais slampinėja. Paradoksas.
Jo Keistas lietuvių mentalitetas – vis rėkia, kad visi jie vargšai, kad juos skriaudžia, kad jų mažėja. Bet vasarą žmonių pilna Palangoje ir žiemą va sarą – pilni prekybos centrai. Gatvėse pilna automobilių – neturėtų pinigų, nezulintų be reikalo padangų.
Gyvenu Kaune
Melas, kad gyventojų pernai dar bu vo daugiau kaip trys milijonai. Ne bebuvo jau tada tiek! O dabar išvis gal tik du milijonai belikę.
Miestietis Ne Gedimino prospekte ar Laisvės alėjoje, o „Akropoliuose“ reikia žmo nių ieškot i. Nors, pasak kai kur ių veikėjų, Lietuvoje gyventojų jau ne
Atvykau į Kauną gyventi prieš 30 metų, tuomet Laisvės alėjoje būda vo žmogus prie žmogaus. O dabar kaip A.Baranausko „Anykščių šile lyje“ – tik kelios pušelės apykreivės likę. Jeigu dar pavažiuoji į atokesnes Lietuvos vietoves – išvis namai tušti stypso. Mano tėviškė – gyvenvietėje. Anksčiau ten buvo aštuonmetė mo kykla, klasės pilnos komplektacijos.
Ar tikite, kad emigracija iš Lietuvos mažės?
Dabar tik pradinė mokykla ir tai vos po kelis vaikus į klasę surenka.
Moterėlė Gyventojų sumažėjo smarkiai, bet kodėl nemažėja Seimo narių? Man tai pats įdomiausias klausimas.
72
Neužmirškit
%
Neužmiršk im, kad į užsienį ne tik dirbt i važ iuoja, bet labai nemažai – plėšti, vogti ir žudyti. Jei tokius at mestume, tuomet geriau mūsų bū tų mažiau, bet protingų, teisingų ir grynų lietuvių.
18
Nenuostabu
10 Manau, kad emigracija išliks tokia pat
Aš visai nesistebiu, kad žmonės taip masiškai emigruoja – po 40–50 tūkst. žmonių kasmet. Kur čia neemigruos? Pažiūrėkit, kokia padėtis Lietuvo je su darbais, su atlyginimais? Apie socialines garantijas jau ir kalbė ti nesinori. Žmonės rūpinasi savo vaikais ir savo pačių sočia senatve.
Emigracija didės Tikiu, kad emigruos mažiau žmonių
diena.lt
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis
„Vilniaus dienos“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391
LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688
7
antradienis, spalio 2, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
KGB šmėkla vis klaidžioja Prezidentė Dalia Grybauskaitė neatsa kingu elgesiu vadina informacijos, kad Kriminalinės policijos biuro viršininkas Algirdas Matonis sovietmečiu dirbo KGB, paskelbimą. „Panašūs atvejai jau seniai bu vo nulemti įstatymu ir konkrečiai A.Matonio atveju net ir teismas yra pareiškęs sprendimą. Aš ma nau, kad toks neatsakingas elge sys yra grynai rinkimų kampanija, kur kai kurie politikai tuo naudo jasi“, – vakar Marijampolėje žur nalistams sakė D.Grybauskaitė pa klausta, kaip vertina situaciją dėl A.Matonio.
Nenustatyta, kad bu vęs Vilniaus Gedi mino technikos uni versiteto rektorius R.Ginevičius bend radarbiavo su KGB.
Kritika: Prezidentė D.Grybauskaitė išreiškė nepasitenkinimą, kad
buvo paskelbta informacija apie buvusį A.Matonio darbą sovietų saugume. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Kad Lietuvos kriminalinės po licijos biuro viršininkas A.Mato nis dirbo KGB, paaiškėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistenci jos tyrimo centrui (LGGRTC) pa skelbus kadrinių KGB darbuoto jų sąrašus. O Vyriausioji rinkimų komisi ja (VRK) šiomis dienomis spren dė klausimą, ar pagrįsta viešai
Nori pokyčių Prezidentė Dalia Grybauskaitė pa reiškė, kad reikėtų peržiūrėti Kai nų komisijos patvirtintas metodi kas, kurios leidžia šilumininkams uždirbti didžiulį pelną.
paskelbta informacija apie gali mą Tvarkos ir teisingumo partijos kandidato į Seimo narius, buvu sio Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektoriaus Romual do Ginevičiaus bendradarbiavimą su KGB. Žiniasklaidoje paskelbus apie gal im us kand id ato ryš ius su KGB, VRK pakartotinai kreipėsi į LGGRTC. Gautame atsakyme nurodoma, kad Liustracijos komisija svarstė klausimą dėl R.Ginevičiaus, bet tuom et nus pręsta, jog bendra darbiavimą įrodančių faktų ne pakanka, ir padaryta išvada, kad su KGB jis slapta nebendradar biavo. VRK nusprendė, jog nėra pagrin do kelti klausimą dėl R.Ginevičiaus išbraukimo iš kandidatų sąrašo. Kaip teigiama rašte, Liustra cijos komisija 2010 m. spalį nu sprendė, kad surastoje medžiago je nepakanka duomenų, įrodančių galimą slaptą R.Ginevičiaus bend radarbiavimą su KGB, tai tik frag mentiška informacija, ir pagal su siformavusią teisminę praktiką įrodymų dėl slapto bendradarbia vimo nepakanka.
Tokią poziciją šalies vadovė pareiš kė, paprašyta įvertinti Seimui pa teiktas Šilumos ūkio įstatymo pa taisas, kurios, jos teigimu, labiau orientuotos į vidutinę arba ilga laikę perspektyvą. „Trumpalaikėje perspektyvoje iš tiesų reikia spręs ti konkurencingumą, monopolijų grobuonišką elgseną ir turbūt per žiūrėti Kainų komisijos metodikas, kurios leidžia energetikams ir ypač šilumininkams turėti tokį didžiulį pelną“, – sakė D.Grybauskaitė. „Šilumos ūkio įstatymo pasiūly mas yra labai platus, ten labai daug įvairių dalykų, tarp jų – galimybė atsijungti nuo centrinio šildymo. Manyčiau, kad yra geras pagrin das diskutuoti. Be jokios abejo nės, tai nėra galutinis variantas, kuris galėtų iš karto duoti rezulta tą. Šis įstatymas labiau orientuo tas į ateitį, į vidutinę arba ilgalaikę perspektyvą“, – kalbėjo ji. Teisėsaugininkai šiuo metu at lieka tyrimą dėl biokuro tiekėjos „Bionovus“, susijusios su šilumos tiekimo bendrove „Vilniaus ener gija“, uždirbto grynojo pelno – teisėsaugininkų akiratyje atsidūrė bent 53 mln. litų. Paskelbta, kad „Vilniaus energi ja“ pernai uždirbo 19,4 proc. dau giau nei 2010 m.
VD, BNS inf.
VD, BNS inf.
8
AntrADIENIS, spalio 2, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
diena.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10 000 3,1624 DB svaras sterlingų 1 4,3362 JAV doleris 1 2,6880 Kanados doleris 1 2,7323 Latvijos latas 1 4,9595 Lenkijos zlotas 10 8,3925 Norvegijos krona 10 4,6849 Rusijos rublis 100 8,5947 Šveicarijos frankas 1 2,8558
+0,31 %
Vakar Tinklas
–0,0916 % –0,1336 % +0,6176 % +0,1283 % –0,0504 % +0,2293 % +0,1133 % –0,4413 % +0,0876 %
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
5,11
4,74
2,47
„Kvistija“
5,05
4,70
2,47
„Vakoil“
5,11
4,75
2,49
„Brent“ nafta
93,06 dol. už 1 brl. 112,89 dol. už 1 brl.
Nedarbas Lietuvoje – didesnis už ES vidurkį Lietuva pagal nedarbo lygį rug pjūtį, kaip ir liepą, buvo septinta iš 27-ių ES šalių.
Lietuvoje nedarbo lygis rugpjū tį, palyginti su liepa, sumažė jo 0,1 procentinio punkto, iki 12,9 proc., kaip pranešė statisti kos tarnyba „Eurostat“. Panašus nedarbas išliko Slovakijoje (14,2 proc.) ir Bulgarijoje (12,5 proc.). Didesnis nedarbas buvo re gistruotas tik krizių krečiamose ES šalyse: Ispanijoje (25,1 proc.), Graikijoje (birželį – 24,4 proc.), taip pat Latvijoje (birželį – 15,9 proc.), Portugalijoje (15,9 proc.), Airijoje (15 proc.) ir Slovakijoje. Tač iau Liet uvoje, skirt ingai nei daugelyje kitų šalių, kuriose didelis nedarbas, toliau fiksuo jamas vienas didžiausių nedarbo mažėjimų per metus. Rugpjūtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu, jis sumažėjo 2,1 procentinio punkto, ir tai buvo antras pagal dydį nedarbo su mažėjimo rodiklis ES. Labiausiai nedarbas sumažė jo Estijoje, tačiau ji, kaip ir Latvi ja, pateikia tik ketvirčių duomenis. Estijoje nedarbas antrą šių me tų ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2011-ųjų laikotarpiu, sumažėjo 3,1 procentinio punkto – nuo 13,2 iki
9
proc.
šiemet, palyginti su pernai, sumenko naujų lengvųjų automobilių rinka Lietuvoje.
Generalinė proku ratūra įvertins, ar verslo konsultacijų ir audito bendrovė „Ernst & Young Bal tic“ tinkamai per nai pavasarį atliko dabar jau bankruta vusio ir likviduoja mo banko „Snoras“ auditą.
Statistika: Lietuvoje darbo bir
žos duris dar varsto gerokai daugiau nei dešimtadalis visų darbingo amžiaus žmonių.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
10,1 proc. Jaunimo iki 25 metų ne darbas Lietuvoje rugpjūtį sumažė jo iki 24,8 proc. (liepą buvo 25,6 proc.). Ispanijoje jis siekė net 52,9 proc., Danijoje – 8,1 procento. „Eurostat“, remdamasis turi mais duomenimis, skelbia, kad visoje ES nedarbas rugpjūtį sie kė 10,5 proc., darbo neturėjo 25,5 mln. žmonių. Mažiausias nedar bo lygis rugpjūtį fiksuotas Aust rijoje (4,5 proc.). VD, BNS inf.
Dar labiau ribos rūkalų pardavimą
Tirpsta: „Snoro“ administratoriaus N.Cooperio komandai už darbą
mokama beveik trečdaliu mažiau nei anksčiau.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
vyzdžiui, elektronines cigaretes, pypkes, cigarus, inhaliatorius ir panašiai, skirtus rūkyti ar rūky mo procesui imituoti. Taip pat nuo 2014 m. siūloma uždrausti įsigyti rūkalų tiesiogiai prieinamu būdu – savitarna ar ki tais prekybos būdais, kai pirkėjas gali apžiūrėti ir paimti prekę sa varankiškai. Dėl siūlomų pataisų ketina ap sispręsti dar šios kadencijos Sei mas. VD, BNS inf.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Prokurorai tiria „Snoro“ auditą Pristigo skeptiško požiūrio
Parlamentinis Sveikatos reikalų komitetas Seime užregistravo ga lutinį Tabako kontrolės įstatymo pataisų variantą, kuriame numa tyta dar daugiau apribojimų no rint įsigyti rūkalų.
Pataisomis siūloma asmenims iki 18 metų ne tik uždrausti rūkyti, bet ir su savimi turėti tabako ga minių. Siūlomi pakeitimai numa to, kad nuo 2014 m. ant tabako gaminių pakelių bus du įspėji mai: bendrasis (vienas iš užrašų „Rūkymas žudo“ arba „Rūky mas labai kenkia jums ir aplinki niams“) ir kombinuotasis – fo tografija ar kita iliustracija. Ant tabako gaminių pakelių bendrieji įspėjimai turėtų būti spausdinami apatinėje geriausiai matomo pakelio paviršiaus dalyje ir užimti ne mažiau kaip 43 proc. šio paviršiaus ploto, o kombi nuotieji įspėjimai – kitoje pusėje ir užimti ne mažiau kaip 53 proc. paviršiaus. Jau nuo kitų metų siūloma uždrausti rūkalų pakaitalus, pa
Sukauptosios tiesioginės investicijos Lie tuvoje šių metų liepos pradžioje siekė 38,56 mlrd. litų. Per ketvirtį jos sumažė jo 782,9 mln. litų, arba 2 proc. Vidutiniškai vienam šalies gyventojui liepos pradžioje teko 12,8 tūkst. litų tiesioginių užsienio in vesticijų. Daugiausia šalyje liepos pradžio je buvo investavę Švedijos (8,49 mlrd. li tų), Lenkijos (4,54 mlrd. litų) ir Vokietijos (3,91 mlrd. litų) investuotojai.
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
+0,05 %
Investicijų sumažėjo
Degalų kainos pokytis
+0,55 %
„Tyrimas pradėtas, išnagrinėjus ir įvertinus „Ernst & Young Baltic“ auditorių pateiktą „Snoro“ 2010 m. ataskaitą, kuri parengta nesurinkus pakankamų įrodymų audito me tu nustatytoms rizikoms sumažin ti iki priimtinai žemo lygio, ataskai toje padaryti ir kiti reikšmingi banko „Snoro“ 2010 m. audito trūkumai“, – pranešė Generalinė prokuratūra. Ikiteisminį tyrimą atlieka Spe cialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdyba. Audito ir apskaitos tarnyba šie met birželio pabaigoje nurodė, kad „Ernst & Young Baltic“ veik loje buvo trūkumų, o už „Snoro“ auditą atsakingam jos darbuoto jui Ramūnui Bartašiui skirta griež čiausia nuobauda – panaikintas auditoriaus vardas. Atliekant ty rimą nustatyta, kad auditorius sto kojo skeptiško požiūrio, o jo darbe nustatyta reikšmingų trūkumų. Audito ir apskaitos tarnyba nu statė, jog R.Bartašius nesurinko pakankamų įrodymų, kad per au ditą nustatytas rizikas sumažintų iki priimtinai žemo lygio. Pasak Audito ir apskaitos tarnybos, nuo bauda R.Bartašiui buvo skirta at sižvelgus ir į pažeisto visuomenės intereso mastą.
Šiuo metu likviduojamas
Bankrutavusį „Snoro“ banką audita vusi bendrovė „Ernst & Young Bal tic“ pernai lapkričio 18 d. pareiškė, kad „Snoro“ auditą atliko pagal ga liojančius audito standartus. „Ernst & Young Baltic“ auditavo 2009–2010 m. banko veiklą, o pagal sutartį turėjo audituoti ir 2011 m. veiklą. Bet to neprireikė, nes „Sno ras“ pernai lapkričio viduryje buvo nacionalizuotas. Bankroto byla „Snorui“ iškelta pernai gruodžio 7-ąją, šiuo metu jis likviduojamas.
Už „Snoro“ auditą atsakingam bend rovės „Ernst & Young Baltic“ darbuotojui R.Bartašiui skirta griežčiausia nuo bauda – panaikintas auditoriaus vardas.
Komandai moka mažiau
Šiomis dienomis taip pat praneš ta, kad „Snoro“ administratoriaus Neilo Cooperio komandai už kovą–
liepą bus sumokėta vidutiniškai po 7 mln. litų per mėnesį, arba 30 proc. mažiau negu ankstesniu laikotar piu. Tokį sprendimą priėmė „Sno ro“ kreditorių komitetas. „Bankru tuojančiai įmonei nevykdant ūkinės komercinės veiklos administravimo išlaidos natūraliai mažėja“, – sakė „Snoro“ kreditorių komiteto pirmi ninkė Aurelija Mažintienė. Jos teigimu, analizuojant bank roto administratoriaus veiklos ataskaitas buvo vertinami pasiek ti rezultatai, darbo efektyvumas ir našumas, taip pat vertinta, ar at likti darbai buvo būtini sklandžiai bankroto proceso eigai užtikrinti. „Snoro“ kreditorių komitetas sprendimą dėl „Snoro“ bankroto administratoriaus komandos iš laidų priėmė išanalizavęs pateik tas veiklos ataskaitas. 2011 m. gruodžio 7 d.–2012 m. kovo 7 d. patvirtinta „Snoro“ bankroto administratoriaus vidu tinė mėnesio išlaidų sąmata sudarė apie 10 mln. litų. „Snoro“ bankroto administra toriui N.Cooperiui nuo rugpjūčio pradžios mokamas 100 tūkst. li tų mėnesio atlyginimas, o visai jo komandai nustatytas 5 mln. litų mėnesio išlaidų limitas. VD, BNS inf.
9
AntrADIENIS, spalio 2, 2012
sveikata sveikata.diena.lt
Sifiliu serga ir moksleiviai
Kauno „Žal girio“ areno je vakar vyku siame operos grando Virgili jaus Noreikos atsisveikini mo su didžią ja scena kon certe maestro privertė su nerimti savo gerbėjus.
Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@diena.lt
Šalies infektologai skelbia, kad lytiškai plintančių ligų statistika kol kas neparodo aukštos seksua linės kultūros ir atsakomybės. ŽIV atvejų daugiau
Pasiaukojimas: vakar Kaune V.Noreika net sirgdamas negalėjo nepadainuoti –
jis atliko dvi dainas.
Tomo Raginos nuotr.
Kas atsitiko V.Noreikai? „Dar penktadienį buvau tikras, kad sekmadienį Kaune dainuosiu pa doriai“, – ir vakar užkimusiu balsu kalbėjo maestro. Tai, anot jo, – vi ruso sukelti padariniai. Dar trečia dienį, ketvirtadienį garsusis tenoras dalyvavo mažesniuose koncertuo se. „Žinote, daug žmonių, daug rankų paspaudimų. Ir susirgau, – pasakojo V.Noreika. – Medikai man pasakė, kad balso klostėms viskas gerai, bet serga viskas aplink tra chėją. Balso stygos yra nedidukės, bet jos turi apie 30 raumenėlių. Jei gu jie suserga – balso nėra.“ Dainininkas sakė išbandęs ne vie ną gydymosi priemonę. „Prieš kon certą kelias valandas gulėjau ligo ninėje. Buvo atliekamos inhaliacijos, lašinta vaistų į abi rankas. Bet tai ne padėjo“, – apgailestavo tenoras.
bent vieną oktavą, ką nors su mik rofonu būčiau sukombinavęs“, – tikėjosi garsus dainininkas. Į „Žalgirio“ areną susirinkusiems gerbėjams jis vis dėlto padovanojo kelias dainas. „Labai norėjau padai nuoti Kaune. Būtent Kaunas man yra labai prie širdies savo muzikinės kultūros pomėgiais, šios kultūros vertinimu. Vakar labai skaudžiai iš gyvenau, kad negaliu dainuoti pa doriai“, – neslėpė V.Noreika. Paklaustas, ar dėl gerbėjų vertė jo rizikuoti balsu, jis teigė nerizi kavęs. „Būčiau rizikavęs tik tuo atveju, jeigu būčiau bandęs baisiai rėkti. Tokiu atveju būčiau baigęs savo karjerą“, – dėstė tenoras. Jis sakė, kad fiziškai jaučiasi ne blogai. „Temperatūros nėra, tik gerklę skauda. Reikia gerti vitami nus, vaistus ir išlaukti 5–6 dienas kuo mažiau kalbant. Vėliau, kaip dainavau, taip ir dainuosiu“, – ra mino maestro.
Kaip dainavo, taip ir dainuos
Būtina tyla
Jurgita Šakienė j.sakiene@diena.lt
Užkimo beveik išvakarėse
Po apžiūros gydytojas V.Noreikai, anot jo, pasakė: dainuoti nereko menduoju. Tačiau, operos legenda iki paskutinės minutės vylėsi, kad sveikata pagerės. „Prieš pat koncertą pabandžiau balsą. Jeigu būčiau galėjęs dainuoti
Lietuvos sveikatos mokslų univer siteto Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos vadovas profesorius Vir ginijus Ulozas teigė negalįs pažeisti pacientų teisių ir kalbėti konkrečiai apie V.Noreikos sveikatos būklę. „Jeigu kalbėtume apie ūmų užki
mimą, kurio priežastis yra peršali mas arba balso pertempimas, pir mas vaistas yra, žinoma, tyla, balso ramybė. Šnibždėjimas irgi nėra pats blogiausias variantas, jeigu reikia ką nors pasakyti“, – patarė profe sorius. Į tokią padėtį patekusiems žmo nėms jis patarė gerti daug arbatos ar kitų skysčių, šiltai laikyti kojas, pakvėpuoti garais. Yra ir specialių vaistų. Anot gydytojo, balsui labiausiai kenkia rėkimas, rūkymas, darbas kenksmingomis sąlygomis, dul kės, aštrūs kvapai, naftos produk tai ir pan. Nesilaikant šių rekomendacijų gresia lėtinis užkimimas. „Ant balso klosčių gali atsiras ti organinių darinių. Be abejo, tai neatsiranda per vieną dieną. Bet jeigu žmogus nesilaiko balso hi gienos, pavyzdžiui, lektorius ar mokytojas yra užkimęs ir vis tiek kalba, dėsto, jis labai vargina balso stygas“, – įspėjo V.Ulozas. Profesorius pridūrė, kad lėti nis užkimimas gali būti labai rim tų gerklų ligų, tarp jų – ir vėžio, simptomas. „Jeigu užkimimas ne praeina ilgiau nei per 3–4 savaites, būtina kreiptis į specialistą“, – re komendavo profesorius.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro paskelbtais duomenimis, pernai Lietuvos gyventojų sergamumas sifiliu, gonorėja ir chlamidioze, palyginti su 2010 m., sumažėjo, tačiau sergamumas ŽIV išaugo. 2011 m. registruoti 248 susi rgimo gonorėja atvejai (2010 m. – 315), 343 – chlamidioze (2010 m. – 367), 273 – sifiliu (2010 m. – 347) ir 166 – ŽIV (2010 m. – 153). Sergamumo gonorėja, sifiliu ir chlamidioze rodiklis 100 tūkst. Lietuvos gyventojų per pastaruo sius dvejus metus atitinkamai su mažėjo nuo 9,4 iki 7,9 gonorėjos atvejų, nuo 10,3 iki 8,5 sifilio at vejų, nuo 11 iki 10,6 chlamidiozės atvejų. Sergamumas ŽIV infekcija 2011 m. siekė 5,2 atvejo 100 tūkst. gy ventojų, 2010 m. – 4,7. Pernai dažniausiai gonorėja sirgo Rokiškio, Mažeikių ir Šal čininkų rajonų, Klaipėdos ir Vil niaus miestų gyventojai. Dauguma susirgusių gonorė ja – vyrai. Didžioji dalis užsikrė tusiųjų kaip galimą infekcijos šal tinį nurodė atsitiktinį asmenį. O dauguma moterų nurodė, kad už sikrėsti gonorėja galėjo nuo pa žįstamo ar sutuoktinio, sugy ventinio.
Pern ai, tir iant nėščiąs ias, išaiškinta 17 sifilio atvejų, už pernai – 19. Užsikrėtusios sifil iu nėščiosios išgydomos ir taip pa naikinama rizika perduoti šią ligą naujagimiui. Įgimto sifilio atvejų (kai sifiliu infekuota nėščioji užkrečia savo vaiką) pernai neregistruota. Prieš porą metų buvo du tokie atvejai. Nežiūrint į pernai sumažėjusį sergamumą sifiliu, bendras ser gamumo sifiliu rodiklis Lietuvo je, palyginti su kitomis ES šalimis, yra labai aukštas ir net aukščiau sias iš ES šalių, taip pat daugiau nei dvigubai aukštesnis nei ES ša lių vidurkis (4,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Dauguma – jauni žmonės
Aukščiausi sergamumo chlami dioze rodikliai 2011 m. buvo re gistruoti Vilniaus, Klaipėdos ir Marijampolės apskrityse. 72 proc. visų registruotų susirgimo chla midioze atvejų nustatyta jau niems, 20–34 metų, žmonėms. Apie 6 proc. gonorėja ir sifiliu susirgusių vyrų nurodė, kad turė jo lytinių santykių su seksualines paslaugas už atlygį teikiančiais asmenimis. Pernai gonorėja susirgo 8, sifi liu – 6 moksleiviai ir 2 mokslei viai užsikrėtė ŽIV infekcija. Apsaugos nuo lytiškai plintan čių infekcijų priemonės – prezer vatyvai, galintys sumažinti riziką užsikrėsti lytiškai plintančiomis infekcijomis, naudojami retai ar ba iš viso nenaudojami.
5,2
Padidėjo du kartus
Aukščiausi sergamumo sifiliu ro dikliai pernai registruoti Vilniaus, Marijampolės ir Šiaulių apskri tyse. Klaipėdos mieste sifilio at vejų skaičius padidėjo beveik du kartus. Susirgimo sifiliu atvejai vyrams registruoti dažniau nei moterims – atitinkamai 152 ir 121 susirgimo atvejai.
atvejo
100 tūkst. gyventojų pernai siekė sergamumas ŽIV.
Motinų gimdas persodino dukroms Dvi švedės prieš savaitę gavo nau jas gimdas – Švedijoje joms buvo atliktos pirmosios pasaulyje mo tinų gimdų transplantacijos duk terims, kad šios galėtų susilauk ti vaikų, kaip pranešė Geteborgo universitetas.
Gimdos transplantacijos yra naujas dalykas, o pirmas sėkmingas gim dos persodinimas buvo atliktas Turkijoje 2011 m. „Vienai tų mo terų anksčiau, gydant gimdos kak
lelio vėžį, buvo pašalinta jos pačios gimda. Kita moteris gimė be gim dos. Abi šios moterys eina ketvirtą dešimtį metų“, – sakoma Getebor go universiteto ir Salgreno univer sitetinės ligoninės pranešime. „Operacijose, kurios vyko be jo kių komplikacijų, dalyvavo daugiau kaip 10 chirurgų. Moterys, kurios gavo gimdas, laikosi gerai“, – sakė universiteto akušerijos ir ginekolo gijos profesorius Matsas Brännst römas.
Trumpame filmuke, kuris buvo paskelbtas drauge su pranešimu, M.Brännströmas paaiškina, kad jau nosios moterys dabar turės metus palaukti, o paskui joms bus atliktos dirbtinio apvaisinimo procedūros su jų pačių užšaldytais embrionais. Pa cienčių vardai neskelbiami. M.Brännströmo vadovaujama ty rėjų grupė, kurią sudaro 20 moksli ninkų, gydytojų ir specialistų, prie šio projekto dirbo nuo 1999 m.
Nesisaugo: lietuviai vis dar atsainiai žvelgia į priemones, galinčias
VD, BNS inf.
Vytauto Petriko nuotr.
apsaugoti nuo lytiškai plintančių ligų.
10
antradienis, spalio 2, 2012
sportas Nesėkmingas startas
Žemyn ir aukštyn
Iškovojo trofėjų
Europos vyrų rankinio klu bų Čempionų lygos varžybų D grupėje Šafhauzeno „Kadet ten“ ekipa su vartininku Arūnu Vaškevičiumi (nuotr.) 23:33 pralaimėjo „Barcelonos In tersport“ ekipai, o Minsko „Di namo“ su Remigijumi Čepu liu 25:29 – Berlyno „Fuechse“ rankininkams.
Pajėgiausių planetos teni sininkų ATP reitinge aukš čiausiai iš lietuvių esantis Ri čardas Berankis su 613 taš kų iš 85-osios vietos smukte lėjo į 86-ąją, o Laurynas Gri gelis (nuotr.) su 116 tšk. iš 361-osios pakilo į 360-ąją. Rei tingo lyderis – šveicaras Ro geris Federeris (10 805 tšk.).
Sankt Peterburge surengtą Vladimiro Kondrašino ir Alek sandro Belovo taurės krep šinio turnyrą laimėjo Kijevo „Budivelnik“ (Ukraina) klubas su Dainiumi Šalenga (nuotr.) ir Michailu Anisimovu. Fina le „Budivelnik“ krepšininkai 76:75 įveikė Sankt Peterburgo „Spartak“ ekipą.
J.Kazlauskas: norėjau A.Saboniui Oficialu: Jonas Kazlauskas – šalies vy rų krepšinio rinktinės vyriausiasis tre neris. Vakar Lietuvos krepšinio federa cijos (LKF) prezidentas Arvydas Sabonis su naujuoju strategu pasirašė ketverių metų sutartį. Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Atomazga: po A.Sabonio ir J.Kazlausko susitikimų Šventojoje – LKF sutartis su rinktinės vyriausiuoju tre
neriu ketveriems metams.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
„Džiaugiuosi, kad treneris J.Kaz lauskas vėl grįžta į nacionali nę rinktinę. Jis – vienas geriausių mūsų krepšinio specialistų, pui kus žmogus, autoritetas. Tikiuosi, kad jis iš komandos išspaus vis ką ir pastatys šį traukinį ant bė gių. Porą kartų susitikome Šven tojoje, pakalbėjome ir susitarėme. Manau, kad geresnio varianto šiuo metu nėra“, – vakar Kaune kalbė jo A.Sabonis. „Treniruoti nacionalinę komandą – didelė garbė ir pripažinimas. Per ilgą laiką Lietuvos sirgaliai buvo iš paikinti puikių mūsų rinktinės re zultatų tarptautinėje arenoje. Tiek nedaug gyventojų turinčiai valsty bei tokie geri ir stabilūs rezultatai – puikus pasiekimas. Neabejoju, kad
stabilumo nebūtų, jei ne labai ge rai dirbantys mūsų šalies specialis tai. Dabar jau žinau, kur einu ir kas manęs laukia. Bus nelengva, tačiau į panašią situaciją buvau patekęs ir 1996 m. – tąkart irgi pasitrau kė keli pagrindiniai rinktinės žai dėjai. Esu įsitikinęs, kad naciona linėje ekipoje turi žaisti geriausieji. Tikrai nė vieno krepšininko neat sisakysime be jokios priežasties, bet suprantu, kad keičiasi žaidėjų karta. Turime labai gero jaunimo ir stengsimės tuo pasinaudoti“, – teigė J.Kazlauskas. – Treneri, ar jau galvojate apie savo asistentus? – buvo paklaus tas J.Kazlauskas. – Kandidatų yra tikrai nemažai. Jau senokai dirbau Lietuvoje, tad prireiks šiek tiek laiko, kad su vis kuo susipažinčiau. Man asmeniškai
Futbolo žvaigždės varžysis Lietuvos Marius Bagdonas Stipriausios planetos futbolo rink tinės dar niekada nežaidė taip arti Lietuvos, kaip bus 2018-aisiais: pa skelbus Rusijos miestus, kuriuose vyks pasaulio čempionato finalo turnyro kovos, tarp laimingųjų at sidūrė ir mūsų šalies kaimynas Ka liningradas. Sąrašas nesikeis
11 miestų ir 12 stadionų įvardi jo Tarptautinės futbolo asociaci jų federacijos (FIFA) prezidentas Seppas Blatteris ir 2018-ųjų pa saulio čempionato Rusijoje orga nizacinio komiteto vadovas Vita lijus Mutko. Laimingieji miestai – Maskva, Sankt Peterburgas, Kaliningradas, Žemutinis Naugardas, Kazanė, Sa mara, Saranskas, Volgogradas, Ros tovas, Sočis ir Jekaterinburgas. Už borto liko Jaroslavlis ir Krasnodaras. Teisę organizuoti 2018-ųjų pa saulio čempionato finalo turny rą rusai gavo 2010-ųjų gruodžio 2-ąją, kai Ciuriche vykusiame FIFA vykdomojo komiteto posėdyje nukonkuravo Angliją bei jungtines
Portugalijos ir Ispanijos bei Belgi jos ir Nyderlandų kandidatūras. Naujų arenų bumas
Anot S.Blatterio, čempionatą prii mančių miestų paskelbimas iki jo pradžios likus kiek mažiau nei 6 metams – puikus ir sveikintinas žingsnis. „Nuo pat tos dienos, kai Rusija gavo šią galimybę, šalis dir bo labai kryptingai ir stropiai. Ne buvo nė akimirkos, kai būtume suabejoję savo pasirinkimu“, – tei gė šveicaras. „Miestų išsirinkimas – labai svarbus žingsnis ilgame kelyje, kurį mums teks nueiti iki 2018-ųjų. Ti kiuosi, kad visuose 11 miestų mūsų svečiai pajaus rusišką svetingumą, kultūrinę ir istorinę mūsų tautos įvairovę“, – pabrėžė V.Mutko. Pirmuoju laiminguoju tapo Sankt Peterburgas. Šio miesto ambasa dorius, Marijos teatro simfoninio teatro dirigentas Valerijus Gergije vas, netramdė emocijų. „Prisimenu tą dieną, kai būdamas Rusijos dele gacijos narys lipau į Ciuricho sce ną ne tam, kad atlikčiau dar vieną savo programą, tačiau norėdamas padėkoti FIFA už mums suteiktą
Arena: būsimojo Kaliningrado stadiono kompiuterinė vizualizacija.
šansą. Dabar svajonė dar priartėjo vienu žingsniu. Nekantriai lauksiu, kai Sankt Peterburge galėsiu stebė ti geriausių futbolininkų pasiro dymus“, – kalbėjo neseniai Kaune viešėjęs maestro.
„Pasaulio pirmenybės – tik po šešerių metų, tačiau jau dabar ma tau, kad tai bus didžiulis futbolo festivalis, – sakė Rusijos rinktinės vartininkas Igoris Akinfejevas. – Pastaruoju metu daug keliavau po
skyscrapercity.com nuotr.
šalį ir mačiau, kaip auga susidomė jimas būsima futbolo švente. Nea bejoju, kad surengsime fantastiš ką turnyrą.“ Iš 12 arenų net 10 bus visiškai naujos. Tik Maskvos „Lužnikų“ ir
11
antradienis, spalio 2, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
„Lazio“ – netoli lyderių
D.Lavrinovičius pasipuošė žiedu
Italijos „Serie A“ futbolo čem pionate į 4-ąją vietą pakilo Ro mos „Lazio“ (12 taškų) ko manda su Mariumi Stankevi čiumi (nuotr.). „Lazio“ 2:1 įvei kė „Sienos“ (2 tšk.) ekipą. Vartininko Tomo Švedkausko atstovaujama „AS Roma“ (8 tšk.) vienuolikė nukrito į 7-ąją vietą.
Rusijos sostinėje surengtą Alek sandro Gomelskio krepšinio tau rės turnyrą trečią kartą iš eilės lai mėjo Maskvos CSKA komanda.
grąžinti skolą nėra skirtumo, su kuo dirbti. Terei kia pasirinkti tinkamiausią varian tą. Svarstysime, reikės ir federaci jos pagalbos, žinau, kad jos žmonės man padės. Vis dėlto kol kas anks toka kalbėti apie būsimąjį rinkti nės štabą. – Ar ilgai svarstėte priimdamas šį pasiūlymą? – Ilgai (atsidūsta). Neslėpsiu, kad Arvydas mane labiausiai įkalbėjo. Laikiausi nuostatos, kad, kartą pa sitraukus iš pareigų, nėra ko grįž ti, nes šalyje turime tikrai daug gerų specialistų. Vis dėlto Arvydas ma nė kitaip. Pagrindinė priežastis, dėl kurios sutikau, – skolos grąžinimas. 1999 m., kai mums buvo nelengva, paprašiau Arvydo, kad jis padėtų mums kovoti Europos čempionate dėl kelialapio į Sidnėjaus olimpines žai dynes. Buvo panašus vyriškas pokal bis kaip ir dabar Šventojoje. Jis suti ko grįžti į rinktinę, o dabar sutikau ir aš. Skolas reikia grąžinti. Matau jo ryžtą ir puikų darbą. Tai tikrai ne popierinis prezidentas: jam rūpi ša lies krepšinio problemos ir jis akty viai jas sprendžia. Pasakiau jam: ar būsiu, ar nebūsiu treneriu – steng siuosi padėti. Po Arvydo sparnu no rėčiau suburti puikią komandą. – Po Londono olimpinių žai dynių trys rinktinės žaidėjai:
Šarūnas Jasikevičius, Darius Songaila ir Rimantas Kaukė nas – prakalbo apie karjeros pabaigą nacionalinėje ekipoje. Ar mėginsite juos perkalbėti? – Manau, kad jie labai rimtai ap galvoj o savo žingsn į ir žin o, ką sako. Tai žaidėjai, kuriems priva lome padėkoti ir gal net pastatyti paminklus. Visi suprantame, kad rinktinėje kartų kaita neišvengia ma. Mano darbas – sušvelninti tą procesą ir kad viskas vyktų sklan džiau. Stengsiuosi, kad rezultatai būtų kuo geresni. – Ar bus daug permainų ko mandos žaidime? – Darbas klube ir rinktinėje labai skir ias i. Į rinkt in ę žaid ėjai su sirenka dviem mėnesiams ir per trump ą laik ą tur i suž aist i kiek galima geriau. Klube korekcijoms yra daugiau laiko. Nacionalinių komandų kovose viską lemia psi chologiniai dalykai. Kalbant apie patį žaidimą, stengsiuosi kuo ge riau išnaudoti stipriausius žai dėjus. – Federacija netrukdys jums pasirašyti sutarties su klubu. Ar pasinaudosite šia sąlyga? – Jei bus toks pasiūlymas, kurio ne galėsiu atsisakyti, tuomet treniruo siu ir klubinę komandą.
pašonėje Jekaterinburgo centrinis stadionai bus rekonstruoti. Sankt Peterbur ge, Kazanėje, Sočyje, Saranske ir Maskvoje (Rusijos sostinėje stato ma nauja „Spartak“ arena) statybų darbai jau prasidėjo. Projektai – jau ant stalo
Karaliaučiaus (Kaliningrado) sri ties valdžia, dar prieš paskelbiant laimingųjų sąrašą, buvo beveik tik ra, kad labiausiai į vakarus nutolęs Rusijos federacijos kampelis nebus pamirštas ir pirmiausia – ne dėl sportinių, bet politinių sumetimų. Kaliningradiečiai pasirengimą pasaulio čempionatui pradėjo be veik tą pačią akimirką, kai Rusijai Ciuriche buvo įžiebta žalia šviesa. Balandį įvyko FIFA inspekto rių vizitas. Jiems buvo pristatytas futbolo stadiono, talpinsiančio 45 tūkst. žiūrovų, projektas. Gegu žę baigta rengti pagrindinės are nos ir infrastruktūros koncepcija. Tam skirtas 78,169 ha žemės skly pas. Planuojama, kad naujasis sta dionas išdygs Priegliaus upės sa loje, numatomos investicijos vien į areną – 11 mln. dolerių. Prieš pristatant miestus kan
didatus, Kaliningradas paren gė ir treniruočių bazių, viešbučių, transporto plėtros projektus. Keti nama rekonstruoti Chrabrovo oro uostą, statyti tarptautinį keleivinį jūros terminalą, turistinę ir rekrea cinę zoną, 750 vietų jachtų prie plauką bei 3,5 ha zoną skirti lai vams žiemos periodu ir buriavimo sportui vasaros laikotarpiu. Kaliningradas geležinkeliu su sijęs ne tik su pagrindiniais Rusi jos miestais Maskva ir Sankt Peter burgu, bet ir su Gdyne Lenkijoje bei Berlynu Vokietijoje, tad šalių ap link Baltijos jūrą gyventojams at sivers unikali galimybė atvykti į di džiąją futbolo šventę.
10
naujų arenų bus pastatyta Rusijoje iki 2018 m. pasaulio futbolo čempionato.
Maskviečiai finale 82:65 (16:17, 25:19, 22:11, 19:18) nugalėjo Simo Jasaičio atstovaujamą Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ ekipą. Lie tuvis surinko 4 taškus. Liet uvos čemp ion as Kaun o „Žalgiris“ užėmė 4-ą vietą. Ma žajame finale žalgiriečiai 75:86 (11:24, 21:19, 17:23, 26:20) nu sileido Eurolygos čempionui Pi rėjo „Olympiacos“ klubui, savo gretose turinčiam Martyną Ge cevičių. „Nesu nusivylęs, kad pralai mėjome. Žaidėme su Eurolygos čempionu ir garbingai pasiprie šinome. Pastaruoju metu esame ieškojimų kelyje, savo komando je ir jos žaidime norime daug ką pakeisti. Per dvikovas su tokiais varžovais kaip „Olympiacos“ ne galima daug klysti. Mes padarė me 20 klaidų ir už kiekvieną bu vome nubausti“, – po rungtynių su Pirėjo ekipa kalbėjo „Žalgi rio“ vyriausiasis treneris Joanas Plaza. „Po kiekvienos pergalės reikia viską pradėti iš naujo. Su „Žal giriu“ mes dar susitiksime ma žiaus iai du kart us, nes žais im e toje pač ioje Eurolygos grup ė je. Kol kas negal ėč iau pasak y ti, kad esam e pas ireng ę sezo nui šimtu procentų, pirmiausia daug spragų yra mūsų gynybo je, nors per dvikovą su kaunie čiais gynėmės neblogai“, – sakė „Olymp iacos“ strategas Geor gias Bartzokas.
Trofėjus: CSKA prezidentas A.Vatutinas įteikė 2012 m. Rusijos čem
piono žiedą buvusiam Maskvos ekipos žaidėjui žalgiriečiui D.Lavri novičiui. cskabasket.ru nuotr.
Naudingiausiuoju turnyro žai dėju buvo pripažintas CSKA gy nėjas Aaronas Jacksonas, ge riausiuoju treneriu – maskviečių vairininkas Ettore Messina, gy nėju – Vassilis Spanoulis („Olym piacos“), vidurio puolėju – Alek sandras Kaunas (CSKA). Ne tuščiomis iš Maskvos grįžo „Žalgirio“ vidurio puolėjas Dar jušas Lavrinovičius – jam, praė
jusį sezoną atstovavusiam CSKA, šio klub o prez id entas Andre jus Vatutinas įteikė šiemet pa vasarį iškovotą Rusijos čempio no žiedą. Šiandien žalgiriečiai žais ant rąsias Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionato rungtynes – Utenoje susitiks su vietos „Juven tus“ ekipa. VD inf.
12
antradienis, spalio 2, 2012
pasaulis Gydytojų streikas
Gins Arktį?
Tiesioginiai rinkimai
Talino ir antro didžiausio Es tijos miesto Tartu gydyto jai pradėjo streiką dėl atlygi nimų. Gydytojų sąjunga pa skelbė, kad jos nariai atšau kia susitikimus su ligoniais, nors skubi pagalba teikiama. Sąjunga reikalauja vidutines algas padidinti iki 1,4 tūkst. eurų.
Rusija gali suformuoti spe cialias kovines Arkties bri gadas. Tai paskelbė Rusijos sausumos pajėgų vadas ge nerolas pulkininkas Vladimi ras Čirkinas. Pasak jo, Arkties brigadų klausimas svarsto mas jau kelerius metus, nes Arktyje esančiais ištekliais domisi daug šalių.
Čekijoje kitų metų pradžio je pirmąsyk nuo 1989 m. bus rengiami tiesioginiai prezidento rinkimai. Per juos paaiškės, kas pakeis dabartinį prezidentą Václa vą Klausą (nuotr.). Naujasis šalies vadovas bus trečia sis Čekijos prezidentas nuo 1993 m.
Į kovą su taupymu Vakarų Europos šalių sostinėse ūžė protestai. Portugalai, ispanai ir prancūzai protestavo prieš tau pymą.
Paryžiuje į protesto akciją prieš taupymo priemones vakar susi rinko tūkstančiai demonstrantų. Skanduodami „Pasipriešini mas!“, protestuotojai žygiavo sostinės gatvėmis. Pasak organ izator ių, akc i jos tikslas – protestuoti prieš ES Prancūzijai primestas taupymo priemones. „Ši diena yra diena, kai pran cūzai pradeda judėjimą prieš tau pymo politiką“, – teigė per de monstraciją Kairės fronto lyderis Jeanas Lucas Mélenchonas. Tiesa, politikas paneigė, kad protestas buvo nukreiptas prieš prezidentą François Hollande’ą: „Tai kairiojo sparno demonstra cija valdant kairiojo sparno vy riausybei.“ Organizatoriai džiaugėsi, kad demonstracijoje dalyvavo 80 tūkst. žmonių. „Tai buvo labai sėkminga, vir šijo mūsų lūkesčius“, – sakė pro fesinės sąjungos „Solidaires“ at stovė Annick Coupé. Protesto akcija Prancūzijo je įvyko prieš pat debatus par lamente dėl ES fiskalinio pakto. Ekspertai mano, kad diskusijos tikriausiai bus ilgos ir sunkios. Mat daugelis Prancūzijos kai riųjų, tarp jų – nemažai socia
listų ir jų sąjungininkų žaliųjų, yra sakę, kad balsuos prieš tokį pasiūlymą. Pakte, dėl kurio kovą susita rė ES lyderiai, išskyrus Čekijos ir Didžiosios Britanijos, reika laujama, kad Bendrijos narės už tikrintų įsipareigojimą apriboti struktūrinį deficitą iki 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto.
Ši diena yra diena, kai prancūzai pra deda judėjimą prieš taupymo politiką.
Analogiškos demonstracijos prieš taupymo priemones sa vaitgalį ūžė Portugalijoje ir Ispa nijoje. Lisabonoje į demonstraciją su sirinko tūkstančiai nepatenkin tų gyventojų. Šalies finansų mi nistras Vitoras Gasparas žadėjo, kad netrukus vyriausybė pa skelbs apie naują taupymo pro gramą. Ispanijoje tūkstantinis mitin gas įvyko sostinėje Madride. Ša lies vyriausybė neseniai pareiškė, kad šaliai gali nepavykti įvykdy ti prisiimtų įsipareigojimų su mažinti šalies biudžeto defici tą, todėl taupymo priemonės gali griežtėti. BNS, „Independent Online“ inf.
Sekliai: pripažins ar ne opozicijos ir valdžios atstovai rinkimus teisėtais, priklauso nuo tarptautinių stebė
tojų verdikto.
„Reuters“ nuotr.
Rinkimai – išbandymas
Gruzijoje įvyko parlamento rinkimai. Rinkėjų akys krypo į kandidatų pavardes, o tarptautinių stebėtojų – į rinkimų organizatorius. Stebėtojų svarba
Šalies vadovui Michailui Saakašvi liui, kuris dažnai sulaukia kaltini mų autoritarizmu, šį kartą teko su sigrumti su stipria opozicija, kuri, regis, neketina lengvai pasiduoti. Prezidentinė partija ilgus metus turėjo neginčijamą daugumą par lamente. Ji dominavo valdžioje nuo 2003 m. Rožių revoliucijos. Tačiau milijardieriaus versli ninko Bidzinos Ivanišvilio suvie nyta opozicija gali situaciją iš es mės pakeisti. Kas laimės rinkimus, gruzinams, žinoma, aktualu, o Va karams svarbu, kad jie būtų sąži ningi. Būtent dėl šios priežasties rinkimų stebėtojų verdiktas gali būti lemiamas. Rinkimų teisę turi apie 3,6 mln. Gruzijos piliečių. Kiek daugiau nei pusė parlamento narių bus išrink ti pagal partijų sąrašus, o likusios 73 vietos atiteks kandidatams, su rinkusiems daugiausia balsų vien mandatėse apygardose.
Politiniai išskaičiavimai?
Nuogąstavimų dėl rinkimų klas tojimo yra, nes ant kortos pasta tyta daug. Nuo šių rinkimų priklauso, kokią įtaką kuri politinė jėga turės po to, kai kitais metais baigsis M.Saakaš vilio antroji kadencija preziden to poste. Mat pagal konstitucijos pataisas kitais metais parlamentas įgis didelius įgaliojimus, o šalies vadovo posto svarba sumenks. Taigi, daugumą parlamente tu rinti partija turės teisę paskirti ir savo premjerą, kurio galios taps di desnės negu prezidento. Tiesa, M.Saakašvilis pareiškė, kad neketina tapti premjeru, jei jo partija laimės rinkimus. Tačiau net ir tuo atveju jo įtaka šalyje liktų di delė. B.Ivanišvilis į valdžią, kaip pats sako, taip pat nesiveržia, tačiau šiuose rinkimuose nusišypsojus sėkmei porą metų galėtų padirbė ti premjeru.
Skirtingos nuomonės
Buvo juntamas paprastų rinkėjų susiskaldymas. „Be jokios abejo nės, M.Saakašvilis ir visi jo žmo nės turėtų pasitraukti, – sakė 55 metų fizikė Mamuka Gigienišvili, kuri savo balsą atidavė Tbilisyje. – Mums jau užtenka to, kad jis elgiasi kaip caras. Visus, turinčius kitokią nuomonę, vadina išdavikais, tarsi tik jis gali vesti šalį teisinga kryp timi.“ Tačiau 49 metų smulkio jo verslo savininkė Veriko Berišvili atkreipė dėmesį į visa, ką M.Saa kašvilis yra padaręs Gruzijai. „Manau, turėtume leisti jo ko mandai tesėti savo pažadus: pa gerinti situaciją žemės ūkyje, išspręsti nedarbo problemą, vi suotinio sveikatos draudimo klau simą, – sakė moteris. – Dabar visa tai tvarko premjeras Vano Merabiš vilis. Pažvelkit į jo kūdikį – polici jos pajėgas. Jos yra geriausios bu vusioje Sovietų Sąjungoje.“ BNS, AFP, AP, „Deutsche Welle“ inf.
Kontroversiškos asmenybės? M.Saakašvilis
su protestuotojais žuvo du žmonės.
2007 m. M.Saakašvilis, pasiųsdamas
Kritikai šaiposi, kad M.Saakašvi
riaušių policiją, griežtai numalšino Gruzijoje kilusius gatvių protestus.
lis jaučia silpnybę viešųjų ryšių triu kams ir ambicingiems architektūros projektams, be to, yra neprognozuo jamas.
2008 m. M.Saakašvilis pasiuntė
Protestas: portugalai, ispanai ir prancūzai išėjo į gatves protestuo
ti prieš griežtas taupymo priemones.
„Reuters“ nuotr.
Gruzijos karius susigrąžinti Pietų Ose tijos, tačiau per penkias dienas Gruzi jos armija buvo sutriuškinta, o Rusijos pajėgos įsiveržė į šalies gilumą. 2011 m. per policijos susirėmimus
B.Ivanišvilis B.Ivanišvilis pradinį kapitalą Rusi
joje susikrovė praeito amžiaus 10-aja me dešimtmetyje, kai oligarchai per
privatizacijos bangą sukaupė didžiu lius turtus. Jo turtas vertinamas 6,4 mlrd. JAV dolerių (17,1 mlrd. litų). Nors užsiima filantropija, jis dažnai
kaltinamas tuo, kad esą pataikauja Maskvos interesams. Be to, B.Ivaniš vilis dažnai sulaukia kritikos už tai, kad jo valdomos žiniasklaidos prie monės nepateikia objektyvios infor macijos.
13
AntrADIENIS, spalio 2, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/kultura
Rusijos publikai O.Koršunovas įtiko Oskaro Koršunovo teatrui jau se nokai tapo įprasta gyventi ant la gaminų. Ką tik iš gastrolių Rusijo je, Jaroslavlyje, grįžę aktoriai tvir tina supratę, kad teatre svarbiausi ne jie ar spektaklis, o žiūrovai.
Simbolika: ilgai laukę gerbėjai galės išvysti roko muzikos virtuozą
E.Claptoną, kuris kitąmet minės muzikinės karjeros 50-metį.
Organizatorių nuotr.
E.Claptonas užsuks į Lietuvą Tikėjusiems, kad visos žvaigždės anks čiau ar vėliau nusileidžia Lietuvoje, sva jonės pildosi: kitąmet, birželio 4-ąją, Kau no „Žalgirio“ arenoje koncertuos garsu sis britų gitaristas, dainininkas ir kom pozitorius Ericas Claptonas. Koncertas skirtas jubiliejui
Vienas populiariausių bliuzo ir ro ko atlikėjų muzikos istorijoje į Lie tuvą atvyks pirmą sykį. Neginči jamą autoritetą muzikos pasaulyje turintis žurnalas „Rolling Stone“ neseniai E.Claptoną išrinko ge riausiu šiuo metu gyvenančiu pa saulio gitaristu – tik patvirtino tiesą, kuri šio muzikanto gerbė jams jau seniai nekelia abejonių.
Kaip savo įkvėpėją ir mokytoją E.Clap toną mini „Queen“ gitaristas B.May, bu vęs „Guns n’ Roses“ narys Slashas. 1963-iaisiais, būdamas vos 17os, Ericas tapo grupės „The Yard birds“ nariu, tad jau kitąmet at likėjas minės profes ion al ios muzikinės karjeros 50-metį, ku rį pasitikdamas paruošė gerų ži nių gerbėjams: 2013-aisiais bus išleistas naujas albumas. Lietuvai – išskirtinis dėmesys
Džiugiausia naujiena Lietuvos publikai – E.Claptonas taip pat sutiko surengti ribotą skaičių ju biliejinių koncertų ne tik Didžio sios Britanijos sostinėje Londone, salėje „Royal Albert Hall“. Praėjus vos savaitei po šių koncertų įspūdingos sukakties proga mu zikantą žiūrovai galės pasveikinti Kauno „Žalgirio“ arenoje. Koncertuose gitaristas pasirodys su aštuonių puikiai muzikos pa saulyje žinomų atlikėjų grupe. Joje – ilgamečiai Erico scenos bendra žygiai Doyle’as Bramhallas II (gi tara), Steve’as Jordanas (mušamie
Rugsėjo 20 ir 21 d. Jaroslavlio teatro festivalyje buvo parody ti O.Koršunovo režisuoti spek takliai „Miranda“ (pagal Williamą Shakespeare’ą) ir „Dugne“ (pagal Maksimą Gorkį). Festivalio publika aktorius pri ėmė labai šiltai, nors iš pradžių bu vo tam tikrų dvejonių. „Pradžioje buvo kiek keista, nes ten žmones ateina į teatrą ne tik pasižiūrėti spektaklio, bet ir savęs parodyti“, – įspūdžiais apie rusiškosios pub likos ypatumus dalijosi aktorius Julius Žalakevičius. Vis dėlto spek taklio „Dugne“ aktoriams per itin artimą akistatą pavyko prisibelsti į žiūrovų sielas. „Matyt, jiems įstrigo mūsų nuoširdumas, gyvumas, bu vimas čia ir dabar, kartu su jais. Ta da jau reagavo plačiai išsižioję“, – teigė J.Žalakevičius. Aktoriui Ryčiui Saladžiui ypač įstrigo rusų publikos nuovokumas.
Reikalavimai: Jaroslavlio scenoje vaidinę lietuvių aktoriai patyrė, kad
publika čia – reikli ir pastebi kiekvieną aktoriaus kluptelėjimą.
Organizatorių nuotr.
„Rusų publika Rusijoje kaip italų – Italijos operoje. Žiūrovai į teatrą ateina dažniausiai žinodami pjesę, autoriaus biografij os faktus. Pana šiai operą žiūri italai – į operos ir baleto teatrą dažnai ateina nešini partitūromis. Per koncertą jie tik rina, ar orkestras nedaro klaidų, ar gerai ir tiksliai atlieka kūrinį. To kie yra ir teatro žiūrovai Rusijo je. Jei aktoriai gerai „skaito“ Gor kį, tai ir publika lieka patenkinta tokiu perskaitymu“, – žiūrovų išprusimu stebėjosi R.Saladžius.
Aktoriams įstrigo ir pats Jaros lavlis. „Jis primena vieną magiškų Ru sijos miestų, įsikūrusių prie Vol gos upės. Jei nebūtų nepamatuotai neproporcingos XX a. architektū ros statinių, užgožiančių cerkves, cerkvių baltos spalvos švara, ku polų didybė ir aukso spindesys nu keltų į XVI a. vidurį arba į anima cinį filmą apie raudonąją gėlelę“, – kilusiomis asociacijomis dalijo si R.Saladžius.
157x222 VD VD inf.
Naujas Balkono kūrėjų filmas
ji), Chrisas Staintonas (klavišiniai) ir Willie Weeksas (bosinė gita ra), Michelle John ir Sharon Whi te (pritariamasis vokalas), taip pat pirmą sykį prie grupės prisijung siantys pianistas Paulas Carrackas ir gitaristas Gregas Leiszas. Išgirtas ir kolegų
E.Claptonui netrūksta nei kritikų, nei kolegų muzikantų pagyrų: kaip savo įkvėpėją ir mokytoją jį mini „Queen“ gitaristas Bria nas May, buvęs „Guns n’ Roses“ narys Slashas ir kiti gitaros vir tuozai. Tai – vienintelis pasaulio muzikantas, į simbolinę Rokenro lo šlovės salę įšventintas net tris sykius – už solinės karjeros pa siekimus ir kaip grupių „Cream“ bei „The Yardbirds“ narys. Viena populiariausių E.Claptono dainų „Tears In Heaven“ įvertin ta net trimis prestižiniais „Gram my“ apdovanojimais, o 2006-ai siais šios ceremonijos rengėjai muzikantą pagerbė specialia sta tulėle už gyvenimo pasiekimus. Iš viso E.Claptono kolekcijoje – net septyniolika „Grammy“ apdova nojimų. Už savo veiklą atlikėjas apdovanotas Britanijos imperijos komandoro kryžiumi. Ir tai – tik nedidelė dalis muzikanto sukauptų apdovanojimų bei įvertinimų. Bilietus į koncertą jau nuo spa lio 2 d. 10 val. galės įsigyti „BDG Music“ klubo nariai. Užsiregist ruoti ir tapti „BDG Music“ klubo nariais galima internete bdg.lt. Li kusiais bilietais į E.Claptono kon certą nuo spalio 4 d. 10 val. bus prekiaujama visuose „Ticketpro“ prekybos punktuose ir internetu – ticketpro.lt. Pirmieji pigiausi bi lietai į koncertą, kurių skaičius – griežtai ribotas, kainuoja 159 litus. VD inf.
POKALBIAI RIMTOMIS TEMOMIS Kinuose nuo spalio 12 d.
Scenarijaus autore ir režisiere Giedre Beinoriute, operatoriai: Audrius Kemežys, Eitvydas Doškus, montažo režisieriai: Giedre Beinoriute, Danielius Kokanauskis, garso režisierius Saulius Urbanavicius, prodiusere Jurga Gluskiniene. FILMO PRODIUSERIS
FILMO PAGRINDINIAI RĖMĖJAI:
FILMO PARTNERIAI:
FILMO KOMUNIKACIJA
inai Vitam iams paaugl INFORMACINIAI RĖMĖJAI:
DRAUGAI:
14
AntrADIENIS, spalio 2, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Aušros Vartų g. 5. KADA? Rytoj 18 val. KIEK? 23–43 litai.
KUR? Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, Gedimino pr. 4. KADA? Spalio 4 d. 18.30 val. KIEK? 36–60 litų.
KUR? ŠMC kino salėje, Vokiečių g. 2. KADA? Rytoj 17.15 val. KIEK? 8–12 litų.
Tradicijų tąsa
Kaubojų drama
Uždrausta klasika
Visi kviečiami į savaitę truksiantį margaspalvių kostiumų, įspūdin gų balsų ir senosios slavų kultūros ženklų pripildytą festivalį „Pok rovskije kolokola“. Klausytojus linksmins šokių ir dainų ansamb liai iš Rusijos, Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos, Ukrainos ir net Kauka zo valstybių. Vienas didžiausių festivalio koncertų – jau rytoj.
Festivalyje „Sirenos“ Ispanijoje kuriantis argentinietis režisierius Rodrigo García pristato klasikinius dramaturgijos standartus lau žantį spektaklį „Mirtis ir reinkarnacija į kaubojų“. Du vieniši kaubo jai stoja į kovą su šiandienės visuomenės prabanga, nuoboduliu ir „netikru juoku, kuriuo juokiamės, nes esame nelaimingi“.
Tarptautinis Kauno kino festivalis iki pat spalio 10 d. dovanoja uni kalius kino seansus Vilniui. Vienas jų – Sovietų Sąjungoje viešai ro dyti uždrausta legendinio latvių režisieriaus Rolando Kalninio 1967 m. sukurta juosta apie 7-ojo dešimtmečio jaunimą ir sovietų cenzū rą „Ketveri balti marškiniai“. Filmas – su lietuviškais subtitrais.
KUR? Šiuolaikinio meno centre, Vokiečių g. 2. KADA? Iki spalio 14 d. KIEK? 4–8 litai.
KUR? Muzikos klubas „Tamsta“, Subačiaus g. 11A. KADA? Rytoj 21 val. KIEK? 30–990 litų.
KUR? Menų spaustuvėje, Šiltadaržio g. 6. KADA? Rytoj 19 val. KIEK? 30 litų.
KUR? Bare „(M)isterija“, Totorių g. 18. KADA? Rytoj 18 val. KIEK? Nemokamai.
Dailės istorija
„Elitinio elito“ koncertas
Šiuolaikinio šokio etiudai
Ar visi jie teroristai?
Lietuvos dailininkų sąjunga ir Šiuolaikinio meno centro rengiama paroda „Tapyba Lietuvoje“ api ma kelias dešimtis įvairių laikotarpių dailininkų. Tai paroda, orientuota ne į pačius menininkus, bet į tapybos lauką ir kontekstus Lietuvoje.
Vienintelio Lietuvoje profesionalaus improviza cijos teatro „Kitas kampas“ aktoriai susibūrė į eli tinę muzikos grupę – „Elitinis elitas“. Jie patys ne žino, ką atliks, nes dainų pavadinimus ir temas siūlys patys žiūrovai.
Išsiilgusiems ne tik šokio, bet ir jo diktuojamų prasmių – jungtinis lietuvių ir olandų šiuolaiki nių šokių kūrėjų vakaras, kuriame bus parody ti net 4 neilgi šokio spektakliai: „Pamestos akys“, „3 W(O)MEN“, „Miražas“ ir „Nužudyti Viktorą“.
Tie, kuriems ne tas pats, kaip gyvena 1,7 mlrd. pasaulio musulmonų, kurie domisi, kodėl pa saulyje vyksta islamofobijos išpuoliai ir ku riuos domina, ar Lietuva – islamofobiška vals tybė, kviečiami į paskaitą-diskusiją.
tv programa
LRT
6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Hartlando užuovėja“ (k). 11.00 LRT aktualijų studija. Tiesioginė laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas (lenkų k.). 12.15, 12.32, 13.05, 14.05 Laba diena, Lietuva. 12.20, 14.40 Žinios. 12.25, 14.50, 18.45, 21.10, 23.20 Sportas, orai. 13.00, 14.00 LRT radijo žinios. 15.00 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Hartlando užuovėja“. 17.00 „Viena byla dviem“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.55 „Hindenburgas. Paskutinis skrydis“ (4) (N-7). 19.55 Stilius. Namai. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Verslas. 21.05 Kultūra. 21.15, 22.15 „Seimo rinkimai 2012“. Tiesioginė laida. Dalyvauja Demokratinė darbo ir vienybės partija (Nr. 4), Respublikonų partija (Nr. 2), Emigrantų partija (Nr. 17). 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Hindenburgas. Paskutinis skrydis“ (4) (N-7) (k).
LNK
6.20 „Burbuliai“. 6.50 „Tomo ir Džerio pasakos“.
LRT 16.00 val.
7.20 „Kung Fu Panda“ (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 9.40 24 valandos (N-7) (k). 10.30 Romantinė komedija „Laisvės troškimas“ (D.Britanija, JAV, 2004 m.) (N-7) (k). 12.30 Karamelinės naujienos (N-7) (k). 13.00 „Nickelodeon“ valanda. „Nugalėtoja“. 13.30 „Kung Fu Panda“. 14.00 „Drakonų kova Z“. 14.30 „Šeimynėlė“ (N-7). 15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 17.00 Labas vakaras, Lietuva. 17.45 24 valandos (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14, 22.19 Sportas. Orai. 19.19 KK2 (N-7). 19.55 Policijos Angelų sargų diena. Dalyvauja „Studentės“, A.Vilčinskas, N.Bunkė, VRM orkestras, V.Vyšniauskas, Stano, V.Noreika, M.Jampolskis, Irūna, V.Genytė, O.Kolobovaitė, „Čilinam“, L.Mikalauskas. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva. 22.35 Fantastinis siaubo trileris „Aušros kariai“ (Australija, JAV, 2009 m.) (N-14). 0.30 S. „Skaičiai“ (1) (JAV, 2010 m.) (N-7). 1.25 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“ (N-7).
8.30 „Užkalnio 5“ (N-7). 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 „Naisių vasara“. 11.00 Kas? Kur? Kada? 12.15 Stebuklų šalis. 13.10 „Juodoji skylė“ (4). 13.40 „Drakonų medžiotojai“ (7). 14.10 „Madagaskaro pingvinai“. 15.10 „Meilės prieglobstis“. 16.10 „Drąsi meilė“. 17.10 Paskutinė instancija. 18.10 „Naisių vasara“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 Beatos virtuvė. 20.00 Gyvenimas yra gražus (N-7). 20.30 „Be komentarų“ (N-7). 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Terra Nova“ (5). 23.00 „CSI kriminalistai“. 0.00 „Daktaras Hausas“. 1.00 „Penktadienio vakaro žiburiai“. 1.50 „Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius“.
TV3
6.30 7.00 7.30 8.30 9.30
6.15 Teleparduotuvė. 6.30 Nauja diena. Tiesioginė transliacija. 8.00, 14.40 „Simpsonai“.
LNK 19.55 val.
BTV
Televitrina. „Milijonieriai“ (k). Kalbame ir rodome (N-7) (k). „Užkalnio 5“ (N-7) (k). „Be namų negerai: naujas gyvenimas“.
TV3 19.10 val.
10.30 „Raudonas dangus“ (N-7) (k). 11.30 „Komikų klubas“ (N-7) (k). 12.00 „Jūrų velniai“ (N-7) (k). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7) (k). 15.00 „Raudonas dangus“ (N-7). 16.00 Kalbame ir rodome (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „VRS kamera“ (N-7). 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 Prajuokink mane (N-7). 21.25 „Lietuvos žinių“ tyrimas (N-7). 22.25 „Sostų karai“ (N-14). 23.25 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.25 Kalbame ir rodome (N-7) (k). 1.25 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
Lietuvos ryto TV 6.14, 13.20 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 9.15 Skonio reikalas. 10.15 Šiandien kimba. 10.55 Dok. f. „Leninas. Mitai ir tikrovė“ (1) (N-7). 12.00 Lietuvos diena. 13.00 „Padūkėlis Eliotas“. 14.00 Gyvenimo būdas.
BTV 19.25 val.
15.00, 18.00 Žinios. 15.20 Pasaulio krepšinio apžvalga. 16.00 VTB vieningoji lyga. „Astana“ (Kazachstanas)–Vilniaus „Lietuvos rytas“ (Lietuva). Tiesioginė transliacija iš Astanos. 18.45, 22.30 Negaliu tylėti. 19.45 „Juodoji banga. Balsai iš Meksikos įlankos“ (2) (N-7). 21.00, 23.30 Reporteris. 21.52, 0.22 Orai. 21.55 Energetikos aktualijos. 21.58 Lietuva tiesiogiai. 0.25 Dok. f. „Juodoji banga. Balsai iš Meksikos įlankos“ (1) (N-7).
SPORT1
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Asefa Estudiantes“–„Murcia“. 15.00 Sportas LT. Tarptautinės CSIO tautų taurės konkūrų varžybos Vazgaikiemyje. 16.00 Sporto metraštis. 16.15 VTB vieningoji lyga. „Astana“–Vilniaus „Lietuvos rytas“. 18.05 Sportas LT. Lengvosios atletikos federacijos taurės varžybos. 19.10 Lietuvos krepšinio lyga. Utenos „Juventus“–Kauno „Žalgiris“. Tiesioginė transliacija. 21.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Roma“–„Parma“. 23.15 Klubų karaliai. „Ajax“.
lietuvos ryto tv 18.45 val.
Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt. 933624
Kelionių
AntrADIENIS, spalio 2, 2012
Premijos vertėjams Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga tradiciškai pagerbs šių metų Šv. Jeronimo premijų lau reatus. Premijomis už vertimus į lietuvių kalbą ir iš jos bus apdo vanoti vertėjai Irena Aleksaitė ir Georgijus Jefremovas.
Šįmet jubiliejinius metus at šventusi vertėja I.Aleksaitė ver čia iš lenkų, rusų, slovakų kalbų prozos kūrinius, vaikų literatūrą, dramaturgijos veikalus. I.Aleksaitė yra baigusi Mask vos Maksimo Gorkio literatūros institutą – ten įgijo literatūros darbuotojo (grožinės literatū ros vertėjo) specialybę. Dirbo redaktore Spaudos komitete, vyresniąja redaktore „Vyturio“ leidykloje ir kt. Iš pradžių vertė iš lietuvių į rusų kalbą, dabar – iš lenkų ir rusų į lietuvių kalbą. Iš viso yra išvertusi apie 20 kny gų, 15 filmų tekstų, kelias pjeses. Į rusų kalbą yra išvertusi lietu vių autorių Juozo Erlicko, Lai mono Tapino, Vytauto Račicko, kitų autorių knygų. I.Aleksaitė lietuviškai pra kalbino lenkų literatūros kla sikų Ignacy Kraszewskio, Ma rios Rodziewiczównos, Witoldo Gombrowicziaus, taip pat Doro tos Terakowskos, kitų šiuolaiki nių lenkų autorių kūrinius. 2004 m. vertėja pelnė valstybinę me no kūrėjo stipendiją W.Gombro wicziaus romanui „Ferdydurkė“ išversti į lietuvių kalbą. Poetas, vertėjas, prozininkas, dramaturgas, publicistas G.Jef removas Šv. Jeronimo premi ja apdovanojamas už profesio naliai ir meniškai į rusų kalbą išverstus Maironio, Salomė jos Nėries, Henriko Radausko, Justino Marcinkevičiaus, Al fonso Maldonio, Marcelijaus Martinaičio, Sigito Gedos ir ki tų lietuvių poetų kūrinius, už reikšmingą daugiametį indėlį į lietuvių literatūros sklaidą ru siškai skaitančiai visuomenei. 2006 m. G.Jefremovas apdova notas Jurgio Baltrušaičio premi ja už nuopelnus lietuvių ir rusų kultūroms. Vertėjų globėjo Šv. Jeroni mo premijų įteikimo ceremoni ja vyks spalio 8 d. Taikomosios dailės muziejuje Vilniuje. Šv. Jeronimo premijas Lietu vos literatūros vertėjų sąjun ga teikia kasmet nuo 2005 m., vertėjams iš lietuvių kalbos – nuo 2006-ųjų. LRT inf.
Pagarba: atiduoti duoklę ge-
riausiems vertėjams jau tapo gražia tradicija.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. InformaciTel. 261 3653, 261. 3655 ja – www.lietuvalondonas.com skelbimai@vilniausdiena.lt959526 Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai. žemės sklypo, Nr. 4124/0400:0496, esaninfo@gmail.com.
siūlo darbą
čio Vėliučionių k., Šatrininkų sen., Vilniaus 952525 r., kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko sodybos vietai parinkti. Planavimo orNaujai atidaromai „CanCan pizza“ piKitos ganizatorius – Vismantas Satkauskas; rencerijai Vilniuje reikalingi: GAMYBOS VAbaldųProjektai“. gamyba. Aukšta kokygėjas – UAB „BMO DOVAI, VIRĖJAI, PICŲ KEPĖJAI, RESTO- Nestandartinių . Tel. RANO ADMINISTRATORIAI, BARMENAI, bė – žema kaina. www.guobosbaldai.lt1027120 SODININKŲ 69 099. BENDRIJOS „STATYBININKAS“ PADAVĖJAI, INDŲ PLOVĖJAI. Skambinti 8 656 760904 NARIAMS! 2012 m. spalio 20 d. (šeštadienį) tel. 8 659 55 181. CV siųsti elektroniniu 13 val. sodininkų bendrijos teritorijoje (prie paštu danute.krukoniene@delano.lt. 1020703 tvenkinio) šaukiamas sodininkų bendrijos narių visuotinis ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas, kurio darbotvarkė: 1. Naujų narių nekilnojamąjį priėmimas. 2. Valdybosturtą metinė ataskaita. Parduodamas dviejų kambarių Palan3. Revizijos komisijos metinė butas ataskaita. 4. Kelionių pirmininko centre, iružvaldybos bažnyčios, S.Nėriesrinkimai. g. 1A. Tel.5. Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siun- gosValdybos Revizijos komisijos ir komisijos pirmininko 62 096. tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 8 603 tvirti687 58 503, +44 778 627 1449. Informaci- rinkimai. 6. Pajamų-išlaidų sąmatos 955765 nimas. 7. Kiti klausimai (dėl bendro naudoja – www.lietuvalondonas.com. jimo žemės panaudojimo). Atvykus mažiau 1023957 nei pusei sodininkų bendrijos narių, pagal LR sodininkų bendrijų str. 10 p. Brangiai perkame miškąįstatymo su žeme16arba išsiKitos kitas pakartotinis sodininkų bendrijos narių kirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. susirinkimas bus šaukiamas 2012 m. lapTel.kričio 8 6763 41 155. d. (šeštadienį) 13 val. ta pačia929896 darbotvarke, toje pačioje vietoje. Susirinkimą UAB „BEST COMPANY“ Varėnos r. perka: šaukia bendrijos valdyba.
parduoda
paslaugos
perKa
1027373 veršelius, galvijus, avis. Sumokame iš karto. Mokame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 803,Nacionalinės 8 601 71 558, (8 310) 48 323. prie žemės tarnybos
953105
Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius informuoja:
Įvairūs
UAB „Kraustymo komanda” – profesiona2012 m. spalio 8 – lapkričio 2 lios kraustymo paslaugos įmonėms ir gy- Kita ventojams. AKCIJA! 10 proc. nuolaida užsadienomis Vilniaus rajono skyriuje kymams iki lapkričio 1d.! Tel. 8 618 77 600; 2012 04 20 Vilniaus apygardos teismo nutar147, Vilnius, aukštimi (Kalvarijų UAB „Joanosg.avialinijos“ iškelta9bankroto www.kraustymokomanda.lt. 1016227
Kviečia moKytis Matematikos mokytojas (magistras) moko matematikos moksleivius ir studentus. Ruošia egzaminams. Tel. 8 674 18 081, e. paštas matematikas1@gmail.com. 1026774
Įvairūs Kita PRANEŠIMAS. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2012 09 19 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3328 patvirtintas
Vilniaus rajono Raudonbylatas) (c. b.vyks Nr. B2-3323-160/2012). Bankrutuojančios UAB „Joanos avialinijos“ administratodvario kadastro vietovės žemės riumireformos paskirta UAB VERSLO VALDYMO IR RESžemėtvarkos projekto TRUKTŪRIZACIJOS CENTRAS.Projekto Įgaliotas autoasmuo viešas svarstymas. – V.Česonis, tel. 8 686 83 541. Prašom iki 2012 rius pirmadieniais ir trečiadieniais m. birželio 11 d. imtinai pateikti savo kredito10 iki 12 val. Vilniaus2 rajoriniusnuo reikalavimus 2012bus m. gegužės dienai (bankroto bylos įsiteisėjimo dienai) kartu prino skyriuje ir galės atsakyti į iškidedant kreditorinius reikalavimus patvirtinanlusius klausimus. čių dokumentų tinkamai įformintusikinuorašus. Suinteresuoti asmenys 2012 Taip pat prašom nurodyti, ar šių reikalavimų 11 02 Vilniaus rajono skyriui įvykdymas yra užtikrintas, nurodyti, kokiugali būdu pateikti savoreikalavimą pastabas ir tai yra padaryta.raštu Kreditorinį pateikpretenzijas. ti Savanorių pr. 262-105, LT-50204 Kaunas. Informacija tel./faks. (8 37) 229 886. 961016
INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Parengtas žemės sklypo, esančio Lvovo g. 105A, Šnipiškių seniūnijoje, Vilniuje, sklypo kad. Nr. 0101/0032:986, bendras plotas 0,2419 ha, detalusis planas. Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 07 13 įsakymas Nr. AD30-1732, 2011 08 01 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr.
Konditerijos darbąbendrojo Vilniaus pakeisti žemėsįmonė tikslinępriims paskirtįį pagal regione vairuotoją-ekspeditorių, plano sprendinius, padalyti sklypą,vadybininnustatyti ką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel.De-8 teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. 611 45 plano 000. organizatorius – UAB „4Real“, taliojo 976056 A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 20 198. Projekto rengėjas – UAB „RV architektų studija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Pareng-
paslaugos
51 518. val. atvykti prie jums priklausančio sklypo ir 971990 dalyvauti ženklinant riboženkliais BoguslaVladislavos Salmanovič paveldėtovo Sovinskio sklypą Nr. 148turto arba prašom sujų dėmesiui. Š. m. birželioJaroslavu 27 d. 16Bazeval. sisiekti su darbų vykdytoju adresu Vilniaus r., Pagirių vič, Žalgirio g. 131–213, Vilniussen., (tel. 8Mikašiū677 79 nų k.,e. SB „Ekspresas”, vyks sklypo kad. 348, paštas topomatik@gmail.com ). Nr. 960926 4167/1002:0027 kadastriniai matavimai. Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, Linkmenų g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112.
15
skelbimai
Kelionių
Karščiausi Kelionių pasiūlymai
Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8
976256
Kelionių organizatorius
Karščiausi Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius
Tel. (8 5) 231pasiūlymai 3314. Faks. (8 5) 262 9120 Karščiausi Kelionių
Kelionių organizatorius Kelionių organizatorius
Ar svajojate aplankyti Niujorką? O galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus? Pamatykite Šiaurės Ameriką už Atėjo laikasnuostabiąją TIKROMS ATOSTOGOMS! ypatingą kainą.šventimas laive! Naujųjų Metų KRUIZAS RYGA–STOKHOLMAS–RYGA Užsisakykite skrydį iki gegužės 15 dienos,nuo ir Joninių kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga 2012 12 31–2013 01 02 kelionę 2012 10 leiskitės 110 Lt į nepamirštamą 01–2013 21 įLt.trumpiausios nakties vaKviečiame Jus Kaina nuo03570 Niujorkas karėlį! nuo 2226 Lt Vašingtonas Lt ir linksmybės iki ĮBaltijos kainą įskaičiuota: jūrojenuo bus2526 ir disko, • Vieta kajutėje. Bostonas nuo 2588 Lt ryto! • Naujametinė vakarienė švediško stalo
Kelionių organizatorius
vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel.Vegasas (8 5) 231 3314. Faks.Lt(8Vilnius 5) 262 9120 Las 2871 A.Vienuolio g.nuo 6, LT-01104 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Tel. (8 5) 231nuo 3314.2382 Faks.Lt (8 5) 262 9120 Torontas vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Monrealis nuo 2874 Lt Hiustonas nuo 2964 Lt Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga Kalgaris nuo 3464 Lt restorane ir gėrimai. nuo 125 Lt • Turtingi pusryčiai švediško stalo restoraPamirškite kasdieninius rūpesčius ir atsipane, į vieną Jūsų pasirinktą pusę. Kaina pateikta į abi pusesjūroje! su oro uostų molaiduokite laive Baltijos • Pramoginė ir poilsinė programa dvi nakkesčiais. Mėgaukitės vėjugyva ir gera nuotaika. tis: patrauklūs saule, žaidimai, šokių muziRezervacijos iki 100 Lt mokamas paka, diskoteka,mokestis vidurnakčio šou programa, daug staigmenų ir dovanų. pildomai. Kruizo kaina pateikta iš išplaukimo uosto. •Vietų Specialūs naktipiečiai. skaičius ribotas. Daugiau informacijos www.krantas.lt Daugiau informacijos www.krantas.lt
Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt
Graikija,Marmaris Kreta – 99 Lt Lt KELIONĖS Turkija, 1620 KELIONĖSAUTOBUSU AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU Mažieji Laukystos piratai Lt Bulgarija, Varna – 1099 Lt 370 Alyvų žydėjimo šventėirDuobelėje, Latvijoje Portugalija, Algarvė – 1999 Lt Juodkalnija–Bosnija Hercegovina–KroaČekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt Holivudo akademija 599 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) tija–Serbija–Albanija – 1350 Lt Portugalija, Algarvė – 2239 Lt (05.26.) – 95 Lt Didingoji ItalijaVaršuvoje ir Kaprio sala – 1747 Lt– 175 Lt Egiptas, Mes jėga 450 Ltnuo 1440 Lt Hurgada Paryžius–Amsterdamas–Liuksemburgas Muziejų naktis (05.19/20) Bulgarija 1595 Lt 450 Lt – 1359 Lt Ryga–Saremos sala–Talinas – 377–Lt577 Lt Žaidimų–galaktika STOVYKLOS LIETUVOJE Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha Turkija 1440 Ltatkeliauja į Lietuvą 450 Lt Ryga–Stokholmas–Rundalė – 470 Ltjūros Šiaurės Italija su poilsiu prie Adrijos Apači–indėnai Pasaka 550 Lt Šveicarijos gamtos stebuklai Šri Lankanuo – 3500 Lt Paryžius–Beniliuksas – 1377 –Lt1397 Lt nuo 1197 Lt sala–Talinas––627 Avataro Raganė –nuotykiai 550 Kreta – 1170 Lt Lt kartu 450 Lt Praha–Viena–Budapeštas Ryga–Saremos 377LtLt Kroatija nuo 990 Lt pažintinė) nuo Mes šampinjonai 450 Ltaš! 600 Lt – poIŠžmogus VARŠUVOS Gdanskas–Malborkas–Griunvaldas – 427 Laimingas – tai(pažintinės Šiaurės Italija (poilsinė 1290 Lt LĖKTUVU ilsinės) Lt Praha-Viena-Budapeštas nuo 627 Lt Aplink Top Fun pasaulį 640 Lt per 7 dienas 499 Lt Kroatija nuo 990 Lt Kruizas nuo 1440 Slidinėjimo kelionės autobusu: LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: ManoNilu pasaulis 595 LtLt Praha–Viena–Budapeštas nuo 619 Lt – Izraelis–Egiptas nuo 1678 Lt Slidinėjimas Prancūzijoje (Trys Slėniai) Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt Kitas variantas 359 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE Marokas – 2634 Lt 1470 Lt Malta – 904 Italijoje Lt(poilsinės) Dodi– kalbos 550 Anglų Kuba 5853LtLtstovykla Estijoje 1790 Lt Slidinėjimas (Livinjo) – 1490 Lt IŠ VARŠUVOS AVIABILIETAI Slidinėjimas Austrijoje–Šveicarijoje – Graikija, Cgalkidikė – 979 STOVYKLOS1699 UŽSIENYJE Bulgarijoje Lt Egiptas, Hurgada nuo 935LtLt Pirkti internetu: www.„Pribrežnyj“ lek.lt 1890 Lt Kosta Dorada – 999 Lt Ispanija, Stovykla Ukrainoje Kroatijoje 2149 Lt Bulgarija nuo 850 Lt (yra ir pigios aviakompanijos) Slidinėjimas Slovakijoje (Žemieji Tatrai) Ispanija, Alikantė – 1108 60 Lt dienai Šri Lanka KELTAI – 890 Lt nuo 3500 Lt Graikija, sala Lt Kryme „Saliut“ 1699 Lt AVIABILIETAI* Kreta nuoKos 1170 Lt – 1128(Bukovelis) Ryga–Stokholmas Slidinėjimas Ukrainoje 7 d. – Baku nuo 1050 Lt;LtMaljorka nuo 500 Lt Turkija, Antalija Bulgarijoje 1699 Talinas–Helsinkis 850 Lt nuo Tunisas 770 –Lt1185 Lt Talinas–Stokholmas SlidinėjimoBurgas kelionės lėktuvu: *kainos į abi2149 puses Bulgarija, – 1199 Lt Kroatijoje Lt Ventspilis–Nyneshamnas Slidinėjimas Andoroje – 1290 Lt Kroatija, Rijeka – 1279 Lt Juodkalnijoje 1899 Lt IŠ VARŠUVOS (pažintinės poilsinės) Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Slidinėjimas Italijoje, Šveicarijoje ir PranKELTŲ Turkija, Marmaris 1289Ltlėktuvu Lt AnglųBILIETAI kalbos (spec. stovykla Estijoje 1790 Lt Kruizas nuo 2038 Klaipėda–Kylis pasiūlymas) cūzijojeNilu (Aostos slėnis) – 1490 Lt Ryga–Stokholmas Bulgarija, Burgas – 1199 Ltnuo 2423 AVIABILIETAI* (spec. pasiūlymas) Izraelis–Jordanija–Egiptas Lt Klaipėda–Zasnicas Slidinėjimas Italijoje (Vialattea) lėktuvu Talinas–Helsinkis Turku–Alando salos–Stokholmas – 1650 LtnuoAlgarvė Portugalija, Delis nuo 1870 Lt Marokas 2634 Lt– 1899 Lt Konferencijos ir kiti LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: Talinas–Stokholmas Kuba nuo IŠ 5853 Lt LĖKTUVU VARŠUVOS (poilsinės) Tokijas – 2229 Lt Jūsų kompanijos renginiai Baltijos jūroje! Ispanija, Kosta Brava, Kosta Dorada nuo Ventspilis–Nyneshamnas Egiptas, Seulas – 2308 Lt 1979 Lt Hurgada nuo 995 Lt Klaipėda–Karlshamnas IŠ RYGOS: Bulgarija – 995 Singapūras – 2310 Lt (spec. pasiūlymas) KRUIZAI Malta – 904 Lt Lt Klaipėda–Kylis (spec. Tailandas (pažintinė Viduržemio (spec. kaina) Graikija,– Chalkidikė 1099 Lt – nuo 5218 Lt Turkija 1078 Lt –poilsinė) Bankokas jūroje – 2409 Lt pasiūlymas) Karibų jūroje (spec. Klaipėda–Zasnicas (spec. Ispanija, Alikantė – 1108 Šri Lanka – 3500 Lt Puketas – 2610 Lt kaina)pasiūlymas) Tolimuosiuose (spec. kaina) Graikija, Kos sala – 1128 Lt Turku–Alando salos–Stokholmas IŠ VILNIAUS: Kreta – 1170 Lt *kainos į abi Rytuose puses Baltijos jūroje Turkija, Antalija – 1295 Lt Egiptas, 869LtLt Tunisas –Hurgada 770 Lt nuo KELTAI VIZOS Bulgarija, Burgas – 1185 Ispanija, – 1499 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poilJoninės Baltijos jūroje (Tallinknuo 3 d. 85 kruizas) Į VIZOS Rusiją nuo 260 Lt, Baltarusiją Lt Kroatija, Maljorka Rijeka – 1489 Lt Į Rusiją nuo Turkija, sinės) Antalija – 889 Lt nuo 105 Lt 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt Kruizas Nilu nuo 1440 Lt Ryga–Stokholmas Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt Šiuo metu ieškome Talinas–Helsinkis Marokas – 2634 Lt Talinas–Stokholmas Kuba – 5853 Lt Ventspilis–Nyneshamnas STOVYKLOS LIETUVOJE Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Pasaka nuo 550 Lt Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Top Fun 540 Lt Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Raganė 550 Lt Turku–Alando salos–Stokholmas Energetikas 600 Lt VIZOS Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Į Rusiją nuo 260 Lt Trimitas 520 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt Darbo vieta Vilnius Darbo pobūdis: ■ informacijos apie ekonominius įvykius rinkimas, aktualijų sekimas, lankymasis įvykių vietose; ■ apžvalgų ir straipsnių rengimas, reikalingų iliustracijų parinkimas; ■ publikacijų laikraštyje ir internete redagavimas. Reikalavimai: ■ aukštasis universitetinis ar neuniversitetinis išsilavinimas (ekonomikos, finansų, filologijos ar žurnalistikos srityse); ■ daugiau nei 1 metų sėkminga žurnalistinio darbo patirtis; ■ puikios lietuvių kalbos gramatikos ir stilistikos žinios; ■ visuomenės informavimą, žurnalistų etiką reglamentuojančių teisės aktų išmanymas; ■ geri darbo kompiuteriu įgūdžiai (MS Excel, PowerPoint); ■ vairuotojo pažymėjimas; ■ domėjimasis šalies bei užsienio politine, ekonomine ir visuomenine situacija. Įmonė siūlo: ■ įdomų ir atsakingą darbą; ■ galimybę realizuoti idėjas ir su komanda siekti gerų rezultatų; ■ visas socialines garantijas.
EKONOMIKOS SKYRIAUS REDAKTORIAUS(-ėS)
Motyvacinį laišką ir gyvenimo aprašymą (CV) lietuvių kalba su nuoroda „Ekonomikos skyriaus redaktorius“ siųskite e. pašto adresu: s.gudavicius@vilniausdiena.lt. Konfidencialumą garantuojame. Informuosime tik atrinktus kandidatus.
Orai
Artimiausiomis dienomis Lietuvoje galimi trumpi lietūs. Šiandien vietomis palis. Temperatūra bus 13–18 laipsnių šilumos. Trečiadienis prognozuojamas be lietaus, naktį bus 6–11 laipsnių, dieną temperatūra pakils iki 19 laipsnių šilumos.
Šiandien, spalio 2 d.
+14
+16
Telšiai
+15
Šiauliai
+14
Klaipėda
Panevėžys
+14
Utena
+14
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi
7.23 18.51 11.28 19.20 10.03
276-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 90 dienų. Saulė Svarstyklių ženkle.
+16
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +30 Berlynas +18 Brazilija +29 Briuselis +17 Dublinas +14 Kairas +32 Keiptaunas +20 Kopenhaga +15
Londonas +18 Madridas +24 Maskva +15 Minskas +15 Niujorkas +21 Oslas +14 Paryžius +18 Pekinas +25
orai vilniuje Šiandien
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+16
Alytus
0–4 m/s
DATOS
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+10
+16
+14
+10
2
+13
+17
+14
+6
2
trečiadienį
ketvirtadienį
+10
+18
+13
+11
3
Šv. Angelų sargų (Policijos) diena 1852 m. gimė škotų kiečių mados dizainechemikas, Nobelio pre- rė Donna Karan. mijos laureatas seras 1961 m. mirė skulptoWilliamas Ramsay. rius, grafikas Petras 1857 m. gimė Aleksan- Rimša. dras Teodoras Kuršai- 1968 m. gimė čekų tetis, Mažosios Lietuvos nisininkė, buvusi pirkalbininkas, kultūros ir moji pasaulio raketė visuomenės veikėjas. Jana Novotná. 1869 m. gimė Indi- 1974 m. mirė Vasilijus jos lyderis Mahatma Šukšinas, rusų rašytoGandhis. jas, kino režisierius ir 1945 m. gimė JAV dai- scenaristas. nininkas, dainų auto- 2007 m. mirė teatro rius Donas McLeanas. kritikas Egmontas Jan1948 m. gimė ameri- sonas.
1951 m. gimė britų dainininkas, dainų autorius Stingas (tikrasis vardas Gordonas Sumneris).
prizas Atkaklus verslininkas Dantė Orsinis vyksta į Braziliją apžiūrėti didelio ūkio. Išaiškėja, kad jo paveldėtoja yra Gabrielė, moteris, kurios jis taip ir nesugebėjo pamiršti... Tačiau kur dingo sėkmingą karjerą Niujorke dariusi moteris? Ir kas tas tamsiaplaukis berniukas, vadinantis ją mama? Netikėtas padėjėjos įgeidis išeiti iš darbo priverčia Bleiką Džerodą ne juokais sunerimti. Nieko nepaaiškinusi Samanta Tomson įteikia atsistatydinimo raštą, tačiau Bleikas neketina jos lengvai paleisti. Samanta nusprendžia paskutinį kartą pamėginti užkariauti savo viršininko širdį.
spalio 9 d. Praėjusios savaitės nugalėtoja – Vilma Mikėnienė. Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: krikštas (pirmadienis), keleiviai (antradienis), ir aš galiu (trečiadienis), tautietis (ketvirtadienis), kelialapis (penktadienis). Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
Vardai Eidvinas, Gervydas, Getautė, Modestas
horoskopai
Šią savaitę laimėkite knygas: Sandros Marton „Jei mane mylėtum...“ ir Maxine Sullivan „Prisijaukinti bosą“.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį,
+16
+16
Praha +18 Ryga +12 Roma +23 Sidnėjus +27 Talinas +14 Tel Avivas +33 Tokijas +25 Varšuva +18
4
5
6
7
8
9
10
Avinas (03 21–04 20). Logiškas mąstymas ir išmintis padės teisingai apsispręsti. Darbo klausimai bus sprendžiami greitai ir nesunkiai. Planuodamas karjerą remsitės savo idėjomis, koncepcijomis ir patirtimi. Jautis (04 21–05 20). Jūsų idėjos ir mintys gali prieštarauti jūsų ar kitų žmonių vertybėms. Galbūt teks iš naujo apsvarstyti jau priimtus sprendimus. Galima bloga nuotaika, bet žinokite, kad viskas praeina. Dvyniai (05 21–06 21). Bus sunku susikaupti, gali kilti netinkamų ar klaidinančių minčių. Tai sunkus ir emocionalus laikas, galimi kivirčai su vyresniais ir autoritetingais žmonėmis. Jums geriau būtų atsiriboti nuo visų ir atsipalaiduoti. Vėžys (06 22–07 22). Galbūt jums bus pasiūlytas darbas. Daugiau dėmesio skirkite savo kolegoms, burkite komandą. Beveik viskas jums bus pasiekiama ir įmanoma. Tikėkite savo jėgomis ir nenusivilsite. Liūtas (07 23–08 23). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Jums trūks artimųjų pritarimo ir meilės. Galite susipykti su jaunais žmonėmis, todėl patirsite stresą. Mergelė (08 24–09 23). Viskas erzins ir pykdys. Galite nesulaikyti emocijų, nekontroliuoti elgesio. Bus nelengva išlikti ramiems, atsipalaiduoti ir pamiršti problemas. Antra dienos pusė palankesnė, atsiras progų panaudoti savo kūrybines galimybes. Svarstyklės (09 24–10 23). Rasite progą atskleisti savo geriausias savybes. Kils įdomių idėjų, kuriomis galėsite pasidalyti su aplinkiniais. Kai kurie gal ir nesupras jūsų, bet įvertins jūsų originalumą ir sugebėjimus. Skorpionas (10 24–11 22). Aplinkinių pripažinimas ir įvertinimas turės didelę įtaką. Dėl jūsų gebėjimo teisingai pasirinkti ir atskirti pelus nuo grūdų puikiai seksis karjera. Tolesnį kilimą aukštyn lems dvasiškai artimų žmonių draugija. Šaulys (11 23–12 21). Palanki diena mąstyti ir tyrinėti, užplūs naujų idėjų ir minčių lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Tačiau vakarop gali apnikti apatija. Ožiaragis (12 22–01 20). Slėpsite ir ignoruosite savo emocijas bei poreikius. Galvoje bus painiava. Neskubėkite daryti išvadų, tiesiog nusiraminkite ir nieko naujo nesiimkite. Vandenis (01 21–02 19). Būsite susidomėjęs kūryba, galite atrasti įkvėpimo šaltinį. Tačiau nepamirškite kruopščiai tvarkyti patikėtų reikalų. Žuvys (02 20–03 20). Lengvai atskirsite vertingus dalykus nuo menkaverčių. Galite kurti ilgalaikius planus, nes sugebėsite teisingai spręsti sudėtingas problemas.