2012-10-03 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

treÄ?iADIENIS, SPALIO 3, 2012

www.kl.lt

A?2š6.162;6@

231 (19 532)

@=.96<

11

RUBRIKA

[NZNV-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 9V[N /VRYVNb`XNVaĂ›

namai

Kompaktiťkam bōstui –

Po skan­da­lo ga­li bō­ti su­jung­ti transp­lan­ta­ci­jos cent­rai.

Lietuva 5p.

Ko­dÄ—l ne­to­li Honkon­go su­si­dō­rÄ— du kel­tai, – mÄŻs­lÄ—.

Pasaulis 9p.

KlaipÄ—dieÄ?iĹł bĹŤste bendrÄ… kalbÄ… surado estetika ir racionalumas.

Projektuojant kompaktiĹĄko, vos 100 kv. m ploto kotedĹžo interjerÄ…, teko gerai apgalvoti ir pateisinti kiekvienÄ… detalÄ™.

ď Ž Jauku: cVR

[N` _f XVNb `

VĂş OĂ­` a\ NX PR[ aĂş “ X_\` [R YĂ› V_ N YVN W\` Ă&#x;_R[T aN [V N ZNY X\Z`

Ĺ viesa, erdvÄ—, iĹĄgryninta es tetika ir racionalumas. Tokius spren dimus klaipÄ—dieÄ?iui interje ro dizaineriui Sigitui Danieliui diktavo blo kuoto namo Gi ruliuose architektĹŤra, bĹŤs to aplinka bei jo gyventojĹł poreikiai.

@V TV a\ 1N [VR Y VNb` N` ZR [V [ V\ N_ PUf c\ [b\ a_

Lina Bieliaus

l.bieliauskaite

kaitÄ—

@kl.lt

Plotas susitrau

kÄ—

m rĹŤsÄŻ, ir kai ĹĄie teko „susispaus planai sugriuvo, ti“ ĹžesnÄ™ erdvÄ™. Bet, ÄŻ gerokai makaip

Kaina 1,30 Lt

sako budisKaip vaizdĹžiai tai, kuo sunkiau, palygino pats tuo lengviau. kĹŤrÄ—- ideolo jas, ĹĄiuose jau Ir ĹĄi gija pa nos bendrÄ… kalbÄ… su ĹĄeimos namuose si kĹŤrÄ—jas. siteisino“, – ĹĄypsojora ir japoniĹĄko sti do skandinaviĹĄko IĹĄ pradĹžiĹł liaus kĹŤrÄ—jo, projektuo principai. Anot dinti skal rĹŤsyje planuotÄ… ÄŻkurbyk jant kompaktiĹĄ vos 100 kv. m ko, po laiptais. lÄ™ pavyko patalpinti plo jerÄ…, teko gerai to kotedĹžo interSie kiant ra cio apgalvoti ir pa na liai iĹĄ nau dotei- ti patal sinti kiekvienÄ… pas, buvo su de formuota ir naudoti kiekvie talÄ™, tinkamai iĹĄ- ÄŻvairiĹł papildomĹł ni nÄ… milimetrÄ…. ĹĄĹł, kurios, „Ď architektĹŤri Sigito many nius planus bu ÄŻtraukta mintis vo funkciĹĄ kai, mu, pasiteisino tiek ÄŻrengti apie 50 tiek vikv. zualiai.

Tai­ki­nys – Ĺžmo­niĹł li­tai? Ne­pa­si­se­kus vie­ nam vers­lui, ga­li­ma pa­keis­ti veik­lÄ… ir iĹĄ gy­ven­to­jĹł ki­ťe­niĹł iť­ trauk­ti pi­ni­gĹł, ku­riĹł rei­kia be­si­vel­kan­ Ä?ioms sko­loms pa­ deng­ti. Pa­na­ťu, kad to­kia tak­ti­ka nau­do­ ja­si vie­na bend­ro­ vÄ—, klai­pÄ—­die­Ä?iams pri­myg­ti­nai siō­lan­ ti sam­dy­ti jÄ… ad­mi­ nist­ruo­ti dau­gia­bu­ Ä?ius – esÄ… da­bar­ti­nÄ—s na­mĹł val­dos la­bai blo­gai dir­ba.

ď Ž Smalsu: `XNVQ

_b` S_NT ZR[ a N` T_V[ QĂş ]Y\X ab Z\ WR f]NĂ˜ cV YV\ WN RV Z\` Nb TV[ aV [Ă&#x;

„Kol tas ru­jo­ji­mas ne­si­baigs, tol nie­ko ne­bus.“ Klai­pÄ—­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Vy­tau­tas ÄŒe­pas ap­gai­les­ta­vo, jog dar­bus stab­do ÄŻsi­bÄ—­gÄ—­ju­si rin­ki­mĹł ÄŻ Sei­mÄ… kam­pa­ni­ja.

10p.

Ĺ il­dy­mo lau­kia­ma lyg ne­lai­mÄ—s Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

Ĺ il­dy­mo se­zo­no, ku­ris, pro­gno­zuo­ ja­ma, bus dar bran­ges­nis nei praÄ—­ jÄ™s, pra­dĹžia vis la­biau ar­tÄ—­ja. Jam pa­ruoť­ti jau be­veik vi­si uos­ta­mies­ Ä?io dau­gia­bu­Ä?iai na­mai.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Bi­jo bō­ti ap­gau­ti

4

Ĺ iandien priedas 13

Va­di­na­ma­ja­me Ĺ˝ar­dÄ—s kvar­ta­le esan­Ä?iĹł dau­gia­bu­Ä?iĹł na­mĹł gy­ven­ to­jai nu­ste­bo, kai sa­vo pa­ťto dÄ—­Şu­ tÄ—­se ra­do skra­ju­Ä?iĹł, ku­rio­se rek­la­ muo­ja­si bend­ro­vÄ— „Ge­ra val­da“. Klai­pÄ—­die­Ä?iams siō­lo­ma at­si­sa­ ky­ti da­bar­ti­niĹł na­mĹł val­dĹł pa­ slau­gĹł ir nau­jÄ… ÄŻmo­nÄ™ sam­dy­ti ad­mi­nist­ruo­ti sa­vo dau­ gia­bu­Ä?ius na­mus.

gudrĹŤs manev rai

„„Va­rian­tas: dau­gia­bu­Ä?iai na­mai ir jĹł gy­ven­to­jĹł pi­ni­gi­nÄ—s ta­po vers­li­nin­kĹł, ieť­kan­Ä?iĹł, kaip iť­si­ka­pa­no­ti iĹĄ fi­

nan­si­nÄ—s duo­bÄ—s, tai­ki­niu.

Vy­tau­to Pet­ri­ko fo­to­mon­ta­Şas

Pa­sak Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s Bu­ tĹł ir ener­ge­ti­kos po­sky­rio ve­dÄ—­ jo Al­gio Gai­Şu­Ä?io, pri­va­lo­mi dar­ bai prieĹĄ ĹĄil­dy­mo se­zo­nÄ… neat­lik­ti tik tuo­se na­muo­se, ku­riuo­se pa­ keis­ti ar dar re­mon­tuo­ja­mi ĹĄi­lu­ mos maz­gai. Dar­bai at­lik­ti ir be­veik vi­so­se ĹĄvie­ti­mo ÄŻstai­go­se. „Pa­si­ruo­ťi­mas vyks­ta sklan­dĹžiai. Kol kas ne­ga­vo­me nÄ— vie­no krei­pi­ mo­si, kad sa­vi­val­dy­bei rei­kÄ—­tĹł ÄŻsi­ kiť­ti“, – tvir­ti­no ve­dÄ—­jas. Ta­Ä?iau iki ĹĄiol ĹĄi­lu­mos tie­kÄ—­ jui – ÄŻmo­nei „Klai­pÄ—­dos ener­gi­ja“ lei­di­mĹł ĹĄil­dy­tis pri­sta­ty­ta kur kas ma­Şiau – tik 40 pro­c. IĹĄ vi­so uos­ta­ mies­ty­je yra apie 2 tĹŤkst. dau­gia­bu­Ä?iĹł na­mĹł.

2

trečiadienis, SPALIO 3, 2012

RINKIMŲ ORAKULAS Prieš artėjančius Seimo rinkimus dienraščio „Klaipėda“ skaitytojai kviečiami pademonstruoti savo politinę nuojautą ir spėti, kurie du kandidatai pirmajame ture surinks daugiausia balsų Klaipėdos vienmandatėse rinkimų apygardose.

Pres­ti­žas kai­nuos mi­li­jo­nus

Danės

Baltijos

Marių

Pajūrio

Sergej Bondar (LLRA)

Audronė Barauskienė (KP)

Birutė Boreikina (DP)

Ala Guseva (LŽP)

Aldona Ivoškienė (LPP)

Andrius Burba (LiCS)

Nerijus Čapas (TS-LKD)

Aras Kaikaris (ST)

Ričardas Jovaiša (ST)

Natalja Istomina (TT)

Aivaras Gečas (DDVP)

Genoveita Krasauskienė (DP)

Aloyzas Každailevičius (LSDP)

Algimantas Jarukaitis (LVŽS)

Ligita Girskienė (IP)

Vilma Kvietkauskienė (DDVP)

Algimantas Kirkutis (TVS)

Evaldas Jurkevičius (TS-LKD)

Eligijus Masiulis (LRLS)

Daina Lingienė (RP)

Vytautas Kuklys (DK)

Rita Karpenkienė (RP)

Aleksandr Michailov (LLRA)

Ernestas Lukauskas (LVŽS)

Naglis Puteikis (TS-LKD, IP)

Tamara Lochankina (LLRA) Šarūnas Navickis (LS, IP)

Gintautas Mieleika (LVŽS) Lilija Petraitienė (LSDP)

Pranas Norvilas (TT) Raimundas Palaitis (LiCS)

Lina Šukytė (TT)

Raimundas Paliukas (DP)

Vidmantas Plečkaitis (LiCS)

Danas Paluckas (LSDP)

Rimantas Taraškevičius (LiCS)

Irena Šiaulienė (LSDP)

Gediminas Pocius (IP)

Julija Pliutienė (LLRA)

Audrius Vaišvila (LRLS)

Artūras Šulcas (LRLS)

Artūras Razbadauskas (TT)

Nerijus Stasiulis (LCP)

Vytautas Valevičius (LVŽS)

Edgaras Valeckas (ST) Artūras Žigas (TVS)

Egidijus Rumša (DK) Marius Stankevičius (ST)

Alina Velykienė (LRLS)

Algimantas Švanys (TS)

Pranas Žeimys (TS-LKD)

Benas Šimkus (DP)

Tomas Viluckas (DK)

PRIZAI NUGALĖTOJAMS: I vieta – 200 litų vertės prekybos centro čekis.

II vieta – 100 litų vertės prekybos centro čekis.

III vieta – 50 litų vertės prekybos centro čekis.

Vardas: Pavardė: Telefonas:

Žval­gy­ba: „Vol­vo Ocean Ra­ces“ at­sto­vas R.Dat­no­was (cent­re) dai­rė­si, ar Klai­pė­da tiks tarptautinei regatai.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Klai­pė­do­je va­kar vie­šė­jo pa­sau­li­nės re­ga­tos „Vol­vo Ocean Ra­ ces“ at­sto­vas R.Dat­no­was. Jis sa­vo aki­mis no­rė­jo įsi­ti­kin­ti, ar mū­sų uos­ta­mies­tis tin­ka­mas pres­ti­ži­niam ren­gi­niui. As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Re­ga­ta „Vol­vo Ocean Ra­ces“ – pa­ sau­li­nio ly­gio spor­to ren­gi­nys, pa­ gal pres­ti­žą pri­ly­gi­na­mas „For­mu­lė 1“ lenk­ty­nėms. 2014-2015 m. Klai­ pė­da pre­ten­duo­ja tap­ti vie­nu iš di­ džio­sios re­ga­tos uos­tų. „Vol­vo Ocean Ra­ces“ at­sto­vas R.Dat­no­was va­kar ne tik pri­sta­ tė di­dį­jį ren­gi­nį, bet ir ap­žiū­rė­jo Klai­pė­dos uos­tą tiek iš sau­su­mos, tiek ir iš Kur­šių ma­rių. At­sa­ky­mas, ar Klai­pė­da ta­po „Vol­vo Ocean Ra­ ces“ uos­tu, paaiš­kės gruo­džio pra­ džio­je. Iki Ka­lė­dų tu­rė­tų bū­ti pa­si­ra­ šy­tos su­tar­tys su uos­tais, ku­riuo­ se 2014-2015 m. lan­ky­sis „Vol­vo Ocean Ra­ces“ da­ly­viai. Tap­ti re­ga­tos uos­tais jau pa­no­ro 26 pa­sau­lio uos­ta­mies­čiai, 14 jų – Eu­ro­po­je. „Sve­č ias pri­s ta­t ė ga­l i­my­b ių spekt­rą, ku­ris mies­tui at­si­ve­ ria ta­pus šios re­ga­tos uos­tu. Iš­šū­

kių apim­tys di­džiu­lės, bet vaiz­das pa­kan­ka­mai švie­sus“, – pa­sa­ko­ jo uos­ta­mies­čio me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas. R.Dat­no­was esą mū­sų uos­to ga­ li­my­bes ana­li­za­vo ir in­ter­ne­te. Sve­ čio pri­sta­ty­mo to­nas, pa­sak me­ro,

At­sa­ky­mas, ar Klai­ pė­da ta­po „Vol­vo Ocean Ra­ces“ uos­tu, paaiš­kės gruo­džio pra­džio­je.

skam­bė­jo pa­kan­ka­mai op­ti­mis­tiš­ kai, ir mes esą tu­ri­me re­tą bei drą­ sią ga­li­my­bę da­ly­vau­ti pa­raiš­kų tei­ki­mo kon­kur­se. „Kai aš jam pa­sa­kiau, kad mes kas­met or­ga­ni­zuo­ja­me ren­gi­nį, ku­ris su­trau­kia 300–400 tūkst. ir dau­giau žmo­nių, jam tai pa­li­ko įspū­dį. Tu­ri­me pui­kią pa­tir­tį. Bet

es­mi­niai da­ly­kai bus mies­to, uos­ to ir vals­ty­bės įsi­pa­rei­go­ji­mai šios re­ga­tos priė­mi­mui Klai­pė­do­je“, – tei­gė V.Grub­liaus­kas. Įsi­pa­rei­go­ji­mai, de­ja, tu­ri pi­ni­gi­ nę iš­raiš­ką ir su­ma so­li­di. Pa­sak mies­to me­ro V.Grub­liaus­ ko, Klai­pė­dai da­ly­va­vi­mas to­kia­me ren­gi­ny­je kai­nuo­tų apie 3 mln. eu­ rų, tai yra 10 mln. 350 tūkst. li­tų. Čia neįs­kai­čiuo­ti mū­sų jach­tos da­ly­va­vi­mo kaš­tai. Pi­ni­gai tu­rė­tų bū­ti ski­ria­mi var­ žy­bų mies­te­lio su žai­di­mų zo­no­ mis, spe­cia­liais si­mu­lia­to­riais pa­ sta­ty­mui ir įren­gi­mui. „Ši­tas iš­šū­kis nė­ra avan­tiū­ra ir pa­si­nau­do­ti šia ga­li­my­be rei­kė­tų“, – ma­no V.Grub­liaus­kas. Praė­ju­sio­je re­ga­to­je „Vol­vo Oce­ an Ra­ces“ bu­riuo­to­jai įvei­kė be­ veik 37 tūkst. jūr­my­lių, ap­lan­kė 10 pa­sau­lio uos­tų įvai­riuo­se že­ my­nuo­se. Re­ga­tos ren­gi­nius uos­tuo­se vi­ du­ti­niš­kai ap­lan­ko apie 3 mln. žmo­nių.

Šil­dy­mo lau­kia­ma lyg ne­lai­mės Šie­met pa­si­kei­tus tvar­ 1 kai, ar na­mas ga­li šil­dy­ tis, spren­džia ne ši­lu­mos tie­kė­jas, o

na­mo ad­mi­nist­ra­to­rius, bend­ri­jos pir­mi­nin­kas ar­ba įstai­gos va­do­vas. Įmo­nei „Klai­pė­dos ener­gi­ja“ lei­di­ mai tik pri­sta­to­mi. Ne­pai­sant gąs­di­nan­čių ši­lu­mos kai­nos pro­gno­zių, A.Gai­žu­tis pa­ brė­žė, jog šie­met ofi­cia­li šil­dy­mo se­zo­no pra­džia bus skel­bia­ma lai­ kan­tis įsta­ty­mų nu­sta­ty­tos tvar­kos – kai tri­jų pa­rų vi­du­ti­nė oro tem­ pe­ra­tū­ra bus že­mes­nė nei 10 laips­ nių ši­lu­mos. Pas­ta­rų­jų pa­rų vi­du­ ti­nė oro tem­pe­ra­tū­ra sie­kė 13–14 laips­nių ši­lu­mos. Tra­di­ciš­kai uos­ta­mies­ty­je šil­ dy­mo se­zo­nas pra­de­da­mas spa­ lio vi­du­ry­je ar pa­bai­go­je. „Žiū­rė­ jo­me orų pro­gno­zes. Me­teo­ro­lo­gai

nu­ma­to, kad nuo ki­tos sa­vai­tės orai at­šals. Ta­čiau kiek, jiems bu­ vo sun­ku pro­gno­zuo­ti“, – pa­sa­ko­ jo A.Gai­žu­tis. Ve­dė­jas pa­brė­žė, jog sa­vi­val­dy­ bė šil­dy­mo se­zo­no pra­džią nu­sta­ to švie­ti­mo įstai­goms. Dau­gia­bu­čių na­mų gy­ven­to­jai pa­tys tu­rė­tų spręs­ti, ka­da pra­dė­ti šil­dy­tis. Toks spren­di­mas prii­ma­ mas dau­gu­mos (50 pro­c.+1) būs­tų sa­vi­nin­kų pri­ta­ri­mu. „Žmo­nės dar ne­si­krei­pė, kad jų na­me bū­tų pra­dė­tas šil­dy­mo se­ zo­nas. Gy­ven­to­jai jo ne­lau­kia. Jei žmo­nės ne­su­ta­ria dėl šil­dy­mo se­zo­ no pra­džios, ta­da rei­kia žiū­rė­ti, kaip na­me iš­lai­ko­mos hi­gie­nos nor­mos. Bu­tuo­se tu­ri vy­rau­ti 18 laips­nių ši­ lu­ma. Tai tu­ri pa­tik­rin­ti ad­mi­nist­ ra­to­rius“, – aiš­ki­no A.Gai­žu­tis.

Pa­si­ta­ri­mą dėl šil­dy­mo se­zo­ no pra­džios šian­dien or­ga­ni­zuo­ ja mies­to me­ras Vy­tau­tas Grub­ liaus­kas.

Šil­dy­mo se­zo­nas ofi­cia­liai pra­dė­tas: 2004 m. – spa­lio 12 d. 2005 m. – spa­lio 18 d. 2006 m. – spa­lio 26 d. 2007 m. – spa­lio 15 d. 2008 m. – spa­lio 27 d. 2009 m. – spa­lio 13 d. 2010 m. – spa­lio 11 d. 2011 m. – spa­lio 19 d.

3

trečiadienis, SPALIO 3, 2012

miestas Aikš­tė pra­žy­do naš­lai­tė­mis

ne­su­lau­kia pir­kė­jų

Su­si­tiks su olim­pie­čiais

At­gi­mi­mo aikš­tė­je žy­dė­ju­ sios gė­lės pa­keis­tos naš­lai­tė­ mis. Mies­to žel­di­nius pri­žiū­rin­ čios įmo­nės va­do­vas paaiš­ki­ no, kad šal­čiui neats­pa­rios gė­ lės grei­tai bū­tų nu­lei­pu­sios. Tad jos pa­keis­tos šal­čiui at­ spa­res­nė­mis naš­lai­tė­mis. Per­ so­din­ti tik mies­to cent­re esan­ tys gė­ly­nai.

Ant­rą kar­tą or­ga­ni­zuo­tas Kre­ tin­gos ra­jo­no ka­pi­nė­se lai­do­ji­mo na­mams skir­to apie 1,3 ha že­ mės skly­po par­da­vi­mo auk­cio­ nas neį­vy­ko, nes ne­su­lauk­ta nė vie­nos pa­raiš­kos. Kre­ma­to­riu­ mo sta­ty­bai skir­to skly­po par­ da­vi­mo pir­mi­nė kai­na bu­vo apie 145 tūkst. li­tų. Ją pla­nuo­ja­ma su­ ma­žin­ti.

Penk­ta­die­nį 15 val. Spor­ti­nin­ kų na­muo­se, S.Dau­kan­to g. 24, klai­pė­die­čiai iš pir­mų­jų lū­pų ga­ lės iš­girs­ti įspū­džius iš šių­me­čių Lon­do­no olim­pi­nių ir pa­ro­lim­ pi­nių žai­dy­nių. Su­si­ti­ki­me da­ly­ vaus Li­na Grin­či­kai­tė (nuotrau­ koje), Ed­mun­das Nor­vi­las, Ra­ mu­nė Ado­mai­tie­nė, Ka­zi­mie­ras Bud­rys, Vy­tau­tas Če­pas.

Pa­va­di­ni­mai – be ro­man­ti­kos At­gims­tan­čioms ir gra­žė­jan­čioms Da­ nės kran­ti­nėms ne­ trukus tu­rė­tų bū­ti su­teik­ti pa­va­di­ni­ mai. Ga­li­mus jų va­ rian­tus uos­ta­mies­ čio val­džios at­sto­ vams pa­tei­kė jū­ri­ nin­kai. Ta­čiau pa­ va­di­ni­muo­se pa­si­ ges­ta ro­man­ti­kos ir tiks­lu­mo.

Fi­na­las. Šian­dien Klai­pė­dos kū­no kul­ tū­ros ir rek­rea­ci­jos cent­re vyks Moks­lei­ vių spor­to žai­dy­nių me­ro tau­rei lai­mė­ti už­da­ry­mas. Mo­ky­mai. Šian­dien 17.15 val. Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ro spe­cia­lis­ tai or­ga­ni­zuo­ja šiau­rie­tiš­ko ėji­mo mo­ ky­mus nau­jo­kams. Pa­gei­dau­jan­tie­ji da­ ly­vau­ti tu­rė­tų rink­tis Pra­no Ma­šio­to pro­ gim­na­zi­jos sta­dio­ne, Var­pų g. 3. Elekt­ra. Va­kar nuo 9 iki 17 val. Ne­rin­go­je dėl at­lie­ka­mų pla­ni­nių re­mon­to ir tech­ ni­nės prie­žiū­ros dar­bų bei nu­sta­ty­tų pa­ žei­di­mų ša­li­ni­mo bu­vo at­jung­tas elekt­ ros ener­gi­jos tie­ki­mas. Be elekt­ros ener­ gi­jos li­ko Ni­dos, Prei­los, Per­val­kos gy­ ven­vie­tės ir Alks­ny­nė.

Keis­ta: kran­ti­nei, ku­rio­je sto­vi bur­lai­vis „Me­ri­dia­nas“, siū­lo­ma su­teik­ti „Baž­ny­čių“ var­dą.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Pa­va­di­ni­mai, ku­riais siū­lo­ma pa­va­ din­ti Da­nės kran­ti­nes, Žy­mių žmo­ nių, is­to­ri­nių da­tų, įvy­kių įam­ži­ni­mo ir gat­vių pa­va­di­ni­mų su­tei­ki­mo ko­ mi­si­jai bu­vo pri­sta­ty­ti ant­ra­die­nį. Jū­ri­nės kul­tū­ros koor­di­na­ci­nės ta­ry­bos at­sto­vai siū­lė Da­nės kran­ti­ nėms su­teik­ti „Ke­lei­vių“, „Se­no­sios mui­ti­nės“, „Ka­ra­liš­ko­sios“, „Lai­va­ dir­bių“, „Elekt­ri­nės“, „Pie­ti­nio Ra­ go“, „Gar­lai­vių“, „Žve­jų“, „Baž­ny­ čių“, „Pe­le­ny­no“ pa­va­di­ni­mus. Lie­tu­vos lai­vų sa­vi­nin­kų aso­ cia­ci­jos vyk­do­ma­sis di­rek­to­rius Gin­tau­tas Kut­ka tvir­ti­no, kad pa­ va­di­ni­mai pa­rink­ti at­si­žvel­giant į is­to­ri­nius fak­tus. „Ta­ry­bo­je di­de­lių dis­ku­si­jų ne­ ki­lo. Bu­vo siū­lo­ma kran­ti­nes su­ skirs­ty­ti dar smul­kiau, bet tai da­ry­ti at­si­sa­kė­me, kad žmo­nės ne­ si­pai­nio­tų. No­ri­me, kad klai­pė­die­ čiai pri­pras­tų prie kran­ti­nių pa­va­ di­ni­mų ir kad šie bū­tų nau­do­ja­mi or­ga­ni­zuo­jant Jū­ros šven­tės ren­ gi­nius“, – tvir­ti­no G.Kut­ka. Ta­ čiau ko­mi­si­jos na­riams pa­ti­ko ne

Dienos telegrafas

Gintautas Kutka:

No­ri­me, kad klai­ pė­die­čiai pri­pras­tų prie kran­ti­nių pa­va­ di­ni­mų ir kad šie bū­ tų nau­do­ja­mi or­ga­ni­ zuo­jant Jū­ros šven­tės ren­gi­nius. vi­si jū­ri­nin­kų pa­teik­ti pa­va­di­ni­ mai. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ug­ dy­mo ir kul­tū­ros de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Ni­jo­lė Lau­ži­kie­nė ne­su­ ti­ko dėl dvie­jų kran­ti­nių pa­va­di­ni­ mų – „Elekt­ri­nės“ ir „Baž­ny­čių“. Jos nuo­mo­ne, pa­sta­ra­sis yra vi­siš­ kai pri­temp­tas.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kui vi­ce­me­ rui Vy­tau­tui Če­pui abe­jo­nių kė­ lė ir „Ke­lei­vių“ kran­ti­nės pa­va­di­ ni­mas. Jis siū­lė keis­ti ir „Se­no­sios mui­ ti­nės“ pa­va­di­ni­mą. Anot V.Če­ po, šią kran­ti­nę ge­riau pa­va­din­ti Hein­ri­cho Šly­ma­no, ku­ris gar­sus vi­sa­me pa­sau­ly­je, var­du. V.Če­po tei­gi­mu, ne­tin­ka ir „Elekt­ri­nės“ pa­va­di­ni­mas, o „Žve­jų kran­ti­nę“ jis siū­lė pa­va­din­ti Kar­lo var­du. „Siū­ lo­muo­se kran­ti­nių pa­va­di­ni­muo­se

nė­ra ro­man­ti­kos. Mies­tas tu­ri tu­ rė­ti sa­vo au­rą“, – pa­ste­bė­jo pir­mi­ nin­kas. Jū­ri­nin­kai su­ti­ko ne su vi­so­mis ko­mi­si­jos pa­sta­bo­mis. Jų nuo­mo­ ne, rei­kė­tų iš­lai­ky­ti „Ke­lei­vių“ ir „Žve­jų“ kran­ti­nių pa­va­di­ni­mus. Jie at­spin­ti ir da­bar­ti­nę si­tua­ci­ją. Jū­ri­nės kul­tū­ros koor­di­na­ci­nės ta­ry­bos at­sto­vai ža­dė­jo įver­tin­ ti pa­teik­tus siū­ly­mus. Ko­mi­si­jai kran­ti­nių pa­va­di­ni­mai bus pa­teik­ ti svars­ty­ti dar kar­tą.

Siū­ly­ti kran­ti­nių pa­va­di­ni­mai De­ši­nia­ja­me upės kran­te Šiau­rės Ra­gas (šis pa­va­d i­n i­mas pa­ tvir­tin­tas) – ties žio­ti­mis Ke­lei­vių kran­ti­nė – nuo Šiau­rės Ra­go iki „Švy­tu­rio me­nų do­ko“ Se­no­sios mui­t i­nės kran­t i­nė – nuo „Švy­tu­rio me­nų do­ko“ iki Pi­lies til­to Ka­ra­liš­ko­ji kran­ti­nė – nuo Pi­lies til­to iki Bir­žos til­to Lai­va­dir­bių kran­ti­nė – nuo Bir­žos til­ to iki TEO pa­sta­to Elekt­ri­nės kran­ti­nė – nuo TEO pa­sta­ to iki Nau­jo­jo til­to

Kai­ria­ja­me upės kran­te

Pie­ti­nis Ra­gas – ties upės žio­ti­mis Gar­lai­vių kran­t i­nė – nuo Pie­t i­nio Ra­ go iki per­ka­so į Pi­lies uos­tą Žve­jų kran­ti­nė – nuo per­ka­so į Pi­lies uos­tą iki til­to Bu­r iuo­to­jų kran­t i­nė (šis pa­va­d i­n i­ mas jau pa­tvir­tin­tas) – nuo Pi­lies til­ to iki Bir­žos til­to Baž­ny­čių kran­ti­nė – tarp Bir­žos til­to ir per­ka­so į va­di­na­mo­jo Jo­no kal­ne­ lio grio­v į Pe­le­ny­no kran­t i­nė – tarp per­ka­so į va­d i­na­mo­jo Jo­no kal­ne­l io grio­v į ir Nau­jo­jo til­to

Eg­za­mi­nas. Ry­toj 12 val. sa­vi­val­dy­bės po­sė­džių sa­lė­je vyks šeš­ta­sis Kons­ti­tu­ ci­jos eg­za­mi­nas. Klai­pė­die­čiai kvie­čia­ mi ak­ty­viai da­ly­vau­ti. Mi­nint 20-ąsias Kons­ti­tu­ci­jos me­ti­nes, ak­ci­jo­je pir­mą kar­tą da­ly­vaus aukš­to­sios Lie­tu­vos mo­ kyk­los. Jo­se pa­si­tik­rin­ti sa­vo tei­si­nes ži­ nias kvie­čia­mi ne tik stu­den­tai, bet ir dės­ty­to­jai, ad­mi­nist­ra­ci­jų dar­buo­to­jai. Mir­tys. Va­kar Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 9 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Ona Si­do­ro­va (g.1916 m.), Ele­na De­do­va (g. 1927 m.), Zi­nai­da Per­ si­ja­no­va (g. 1931 m.), Ste­po­nas Fe­lik­sas Meš­kys (g. 1931 m.), Juo­zas Jaz­daus­kas (g. 1937 m.), Vi­ta­lij Du­rov (g. 1939 m.), Feo­ do­si­ja Les­ni­čen­ko (g. 1940 m.), Ser­gej Va­ sil­jev (g. 1955 m.), Vir­gi­ni­ja Ma­tu­ze­vi­čiū­ tė (g. 1960 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Feo­do­si­ja Les­ni­čen­ko, Vik­to­ras Šim­kus, Ele­na Aks­ti­nie­nė, Ser­gej Va­sil­jev, Zi­nai­ da Per­si­ja­no­va, Ste­po­nas Fe­lik­sas Meš­ kys, Ina Mit­ri­ka. Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­gim­ dė 7 mo­te­rys. Gi­mė 5 ber­niu­kai ir 2 mer­ gai­tės. Grei­to­ji. Va­kar iki 17 val. grei­to­sios pa­gal­ bos me­di­kai su­lau­kė 50 iš­kvie­ti­mų. Gy­ ven­to­jai skun­dė­si su­tri­ku­siu šir­dies rit­ mu, pa­di­dė­ju­siu krau­jos­pū­džiu, ma­žus vai­kus ka­ma­vo aukš­ta tem­pe­ra­tū­ra ir pil­vo skaus­mai.

Uostamiestyje – „Green­pea­ce“ de­san­tas As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Ki­tą sa­vai­tę į Klai­pė­dą at­vyks tarp­ tau­ti­nės ap­lin­kos ap­sau­gos or­ga­ni­ za­ci­jos „Green­pea­ce“ ak­ty­vis­tai iš Pran­cū­zi­jos. Jie pla­nuo­ja tris su­si­ ti­ki­mus su uos­ta­mies­čio bend­ruo­ me­ne dėl visiems aktualaus klau­ simo – ato­mi­nės jė­gai­nės sta­ty­bų Lie­tu­vo­je.

Sve­čiai, rem­da­mie­si ar­gu­men­tais ir fak­tais, ke­ti­na pa­pa­sa­ko­ti apie ato­mi­nę ener­ge­ti­ką bei ato­mi­nės ener­ge­ti­kos ne­sėk­mes Pran­cū­zi­ jo­je. „Green­pea­ce“ aktyvistų tiks­las – pa­ra­gin­ti Lie­tu­vos žmo­nes aktyviai da­ly­vau­ti re­fe­ren­du­me. „Green­pea­ce“ yra įkur­ta 1971 m. Van­ku­ve­ry­je. Or­ga­ni­za­ci­ja ži­no­ma sa­vo ak­ci­ jo­mis prieš at­mos­fe­ri­nius ir po­

že­mi­nius ato­mi­nius ban­dy­mus, ban­gi­nių me­džiok­lę, miš­kų nai­ ki­ni­mą, naf­tos kom­pa­ni­jų po­li­ti­ ką ir kt. Ji tu­ri tau­ti­nes ir re­gio­ni­nes būs­ ti­nes 41 ša­ly­je. Tarp­tau­ti­nė ap­lin­kos ap­sau­gos or­ga­ni­za­ci­ja „Green­pea­ce“ fi­nan­ siš­kai re­mia­ma vi­sa­me pa­sau­ly­ je esan­čių rė­mė­jų ir lab­da­ros or­ ga­ni­za­ci­jų, ta­čiau vy­riau­sy­bių ir kor­po­ra­ci­jų pa­ra­mos ne­prii­ma.

Politinė reklama bus apmokėta iš Raimundo Paliuko 2012 m. LR Seimo rinkimų kampanijos sąskaitoje esančių lėšų. Užs. Nr. 1023837

4

trečiadienis, spalio 3, 2012

miestas

Trūks­ta gat­vių jū­ri­niais var­dais Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­do­je trūks­ta gat­vių, gy­ve­na­ mų­jų na­mų kvar­ta­lų, įstai­gų, ku­rių pa­va­di­ni­muo­se at­si­spin­dė­tų jū­ri­ nė te­ma­ti­ka. Tai pri­pa­žįs­ta ir mies­ to val­džia, ir jū­ri­nin­kai. Neats­pin­di mies­to išskirtinumo

Į sa­vi­val­dy­bės Žy­mių žmo­nių, is­ to­ri­nių da­tų, įvy­kių įam­ži­ni­mo ir gat­vių pa­va­di­ni­mų su­tei­ki­mo ko­ mi­si­ją ant­ra­die­nį krei­pė­si Jū­ri­nės kul­tū­ros koor­di­na­ci­nės ta­ry­bos at­sto­vai. Jie pra­šė įam­žin­ti ka­pi­to­nų Teo­ do­ro Dau­kan­to (1884–1997) ir Ado­mo Dau­gir­do (1894–1979) at­ mi­ni­mus, jų var­dais pa­va­di­nant mies­to gat­ves. Anot Jū­ri­nės kul­tū­ros koor­di­na­ ci­nės ta­ry­bos pir­mi­nin­ko Pet­ro Be­ kė­žos, la­bai svar­bu įam­žin­ti iš­ki­lias as­me­ny­bes, ku­rių gy­ve­ni­mas bu­vo su­si­jęs su Ma­žo­sios Lie­tu­vos is­to­ ri­ja, jū­ri­ne veik­la, kul­tū­ra. „Klai­pė­do­je yra to­kie gat­vių pa­ va­di­ni­mai kaip Aly­taus, Pak­ruo­ jo, Ute­nos. Jos neiš­ryš­ki­na mū­sų mies­to iš­skir­ti­nu­mo. Ma­no­me, kad trūks­ta ir gat­vių, ku­rios bū­tų pa­va­ din­tos bend­ri­niais jū­ri­niais var­dais. Juos rei­kė­tų su­teik­ti nau­jiems na­ mų ra­jo­nams, gat­vėms, įstai­goms“, – tvir­ti­no pir­mi­nin­kas. Be to, pa­sak P.Be­kė­žos, jū­ri­niais var­dais pa­va­din­tos gat­vės yra iš­ mė­ty­tos po vi­są mies­tą. Siū­lė įam­žin­ti ki­taip

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ug­dy­mo ir kul­tū­ros de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Ni­jo­lė Lau­ži­kie­nė aiš­ki­no, kad sa­ vi­val­dy­bė vi­sa­da lai­kė­si po­zi­ci­jos ne­va­din­ti gat­vių as­men­var­džiais. Ne­bent tai la­bai iš­ki­lios, žy­mios as­me­ny­bės. Pas­te­bė­ta, kad gat­vę pa­va­di­nus Teo­do­ro Dau­kan­to var­du, ga­li kil­ ti pai­nia­va, nes Klai­pė­do­je jau yra Si­mo­no Dau­kan­to gat­vė. Ko­mi­si­ ja jū­ri­nin­kams ka­pi­to­nų at­mi­ni­mą pa­siū­lė įam­žin­ti ki­tais bū­dais. Vie­ nas jų – me­mo­ria­li­nė len­ta ant na­ mų, ku­riuo­se jie gy­ve­no. P.Be­kė­ža su­ti­ko, kad įam­ži­ni­mui tin­ka ne tik gat­vės pa­va­di­ni­mas. Ta­čiau pa­brė­ žė, kad Klai­pė­do­je tu­ri bū­ti ski­ria­ ma dau­giau dė­me­sio jū­riš­ku­mui. „Se­na­mies­ty­je jo taip pat trūks­ ta. Yra ka­ti­no, pe­liu­ko skulp­tū­ros, bet ne jū­ri­nės“, – tei­gė P.Be­kė­ža. Ne­lei­do pa­ka­bin­ti len­tos

Ant­ra­die­nį vy­ku­sio ko­mi­si­jos po­ sė­džio me­tu bu­vo svars­to­mos ga­

li­my­bės ir dėl dar dvie­jų iš­ki­lių as­ me­ny­bių at­mi­ni­mų įam­ži­ni­mo – Klai­pė­dos dra­mos teat­ro ak­to­ riaus Vy­tau­to Kanc­le­rio (1925– 1997) ir poe­to Hen­ri­ko Ra­daus­ko (1910–1970). Įam­žin­ti V.Kanc­le­rio at­mi­ni­ mą pra­šė Klai­pė­dos dra­mos teat­ ras. No­ri­ma ant Teat­ro gat­vės 3 na­mo, ku­ria­me ak­to­rius gy­ve­ no, pa­ka­bin­ti me­mo­ria­li­nę len­tą. Pas­ta­tas yra prie Klai­pė­dos dra­ mos teat­ro. „Jau ke­le­tą me­tų dis­ku­tuo­ja­me dėl V.Kanc­le­rio įam­ži­ni­mo. Pas­ta­ tas, ku­ria­me gy­ve­no ak­to­rius, yra pri­va­ti­zuo­tas. Su anks­tes­niais sa­ vi­nin­kais ban­dė­me tar­tis, kad ga­ lė­tu­me pa­ka­bin­ti len­tą, bet ne­sėk­ min­gai. Da­bar yra nau­ji sa­vi­nin­kai. Ban­dy­si­me vėl. Gal leis. No­ri­me mies­to val­džios pri­ta­ri­mo“, – tvir­ ti­no Klai­pė­dos dra­mos teat­ro va­ do­vas Ge­di­mi­nas Pranc­kū­nas.

Pet­ras Be­kė­ža:

Klai­pė­do­je yra to­kie gat­vių pa­va­di­ni­mai kaip Aly­taus, Pak­ ruo­jo, Ute­nos. Jos neiš­ryš­ki­na mū­sų mies­to iš­skir­ti­nu­mo.

At­mi­ni­mo len­tai įreng­ti ras­tas rė­mė­jas. Sa­vi­val­dy­bei šie dar­bai ne­kai­nuo­tų. Pab­rė­žia­ma, kad tai bū­tų at­mi­ ni­mo len­ta ne tik V.Kanc­le­riui, bet ir vi­siems ana­pi­lin išė­ju­siems ak­ to­riams. Paš­te dir­bo H.Ra­daus­kas

Lie­tu­vos ra­šy­to­jų są­jun­gos Klai­pė­ dos sky­rius pra­šė pri­ta­ri­mo įam­ žin­ti poe­to H.Ra­daus­ko at­mi­ni­mą. At­mi­ni­mo len­tą no­ri­ma pa­ka­bin­ ti ant se­no­jo Klai­pė­dos pa­što pa­ sta­to. H.Ra­daus­kas 1936 me­tais čia dir­bo tuo­met vei­ku­sia­me Klai­pė­ dos ra­dio­fo­ne dik­to­riu­mi. At­mi­ni­ mo len­tai su­kur­ti taip pat ke­ti­na­ ma ras­ti rė­mė­jų. Ko­mi­si­jos na­riai aiš­ki­no, kad dėl at­mi­ni­mo len­tos pa­ka­bi­ni­mo ant se­no­jo pa­što pa­sta­to ga­li kil­ti pro­ ble­mų. Jis pri­klau­so Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jai, yra pa­vel­do ob­jek­tas. To­dėl ga­li bū­ti sun­ku pri­de­rin­ ti len­tą. Ta­čiau bus ban­do­ma tai įgy­ven­din­ti.

Pa­vo­jus: pi­ges­nė­mis pa­slau­go­mis su­si­gun­dę gy­ven­to­jai ga­li pa­tek­ti į spąs­tus bei lik­ti ir be na­mo prie­žiū­ros,

ir be pi­ni­gų.

Tai­ki­nys – žmo­nių li­tai? 1

„Kaž­ko­kia ne­są­mo­nė. Ar mus no­ri kaž­kas su­klai­ din­ti, kaž­kaip pa­si­nau­do­ti? Mes tik­rai ne­si­skun­džia­me da­bar­ti­ niais na­mų ad­mi­nist­ra­to­riais, o mums per­ša­si nau­ji ir dar aiš­ki­na, kad se­no­ji na­mų val­da mus mul­ki­ na, blo­gai dir­ba“, – ak­ty­via rek­la­ mos kam­pa­ni­ja ste­bė­jo­si Reik­ja­vi­ko gat­vės dau­gia­bu­ty­je gy­ve­nan­ti Va­ le­ri­ja Mar­čie­nė. Jos kai­my­nę Ma­ ry­tę Ma­cak to­kia rek­la­mos kam­pa­ ni­ja ir nau­jos bend­ro­vės siū­ly­ma­sis teik­ti pa­slau­gas net pa­pik­ti­no. „Kaip jie ga­li šmeiž­ti bend­ro­ vę, ku­ri da­bar pri­žiū­ri mū­sų dau­ gia­bu­tį? Mes jo­kių skun­dų ne­tu­ ri­me, o ban­do­ma įteig­ti, kad mus ap­gau­di­nė­ja, kad ad­mi­nist­ra­to­riai ne­su­sit­var­ko su dar­bu. Kaž­ka­da jau ban­dė mū­sų na­me steig­ti bend­ri­ ją. Ga­liau­siai paaiš­kė­jo, jog tai ap­ gau­lė, kad kaž­kas sie­kė pa­si­pel­ny­ti. Bi­jau, kad ir šį­kart taip ne­nu­tik­tų“, – emo­ci­jų ne­slė­pė M.Ma­cak. Avi­nė­liais ne­bus

Rek­la­mi­nes skra­ju­tes ra­dę žmo­nės iš­kart ėmė da­ly­tis bet ko­kia tu­ri­ma in­for­ma­ci­ja apie nau­ją­ją bend­ro­vę. Aiš­kin­ta, jog ji iš klai­pė­die­čių su­ lau­kė skun­dų dėl na­mų val­dų, ta­ čiau nė vie­nas iš gy­ven­to­jų ne­pri­ si­pa­ži­no, kad nie­kam ne­gir­dė­tai įmo­nei bū­tų skun­dę­sis. „Tai aki­vaiz­dus šmeiž­tas. Ne­ va mū­sų na­mų val­da yra blo­ga, o jie kaip „Ge­ra val­da“ mus priims ir rū­pin­sis mū­sų na­mu. Ka­tės mai­še tik­rai ne­pirk­si­me ir ne­bū­si­me tais avi­nė­liais, ku­riems pa­si­pur­čius by­ ra pi­ni­gai, ta­čiau už juos nie­ko ne­ da­ro­ma“, – tvir­ti­no gy­ven­to­jai. Jie ne­slė­pė, kad rin­ko­je at­si­ra­ du­si nau­ja įmo­nė pa­tei­kė pa­trauk­ lų pa­siū­ly­mą – esą pa­slau­gos ge­ro­ kai at­pigs, elekt­ri­kai, san­tech­ni­kai ope­ra­ty­viai rea­guos į gy­ven­to­jų iš­ kvie­ti­mus ir nu­si­skun­di­mus. „Da­bar siū­lo­si dirb­ti už cen­tus, o pa­skui rinks li­tus, juk nie­ko ne­ bū­na ne­mo­ka­mai“, – klas­tą įžvel­ gė V.Mar­čie­nė. Pa­kei­tė pa­va­di­ni­mą

Bai­mė: ma­no­ma, jei mies­te at­si­ras­tų T.Dau­kan­to gat­vė, kil­tų pai­nia­va,

nes jau yra S.Dau­kan­to gat­vė.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

To­mo Ur­be­lio­nio (BFL) nuo­tr.

Re­gist­rų cent­ro duo­me­ni­mis, įmo­nė „Ge­ra val­da“ sa­vo veik­lą to­kiu pa­ va­di­ni­mu pra­dė­jo vos prieš mė­ne­ sį – rug­sė­jo 3 die­ną. Iki tol bend­ro­vė va­di­no­si „BV No­tus“ ir tei­kė ne­kil­ no­ja­mo­jo tur­to agen­tū­ros pa­slau­gas. Dien­raš­čio šal­ti­niai tei­gia, kad šios įmo­nės 100 pro­c. ak­ci­jų sa­vi­ nin­kė yra bend­ro­vė „Bo­nus Ven­ tus“. Ji tu­ri pra­dels­tų įsi­sko­li­ni­mų „Sod­rai“, sep­ty­nis kar­tus bu­vo at­

sa­ko­vė teis­muo­se. Pas­ku­ti­nės dvi by­los dėl sko­lų pri­tei­si­mo nag­ri­ nė­tos rugp­jū­tį. Bend­ro­vės tur­tas ke­lis kar­tus bu­vo areš­tuo­tas. Ieš­ ki­nius šiai įmo­nei yra pa­tei­kęs ne vie­nas ju­ri­di­nis as­muo. „Bo­nus Ven­tus“ di­rek­to­rius Gvi­ das Ski­ru­tis anks­čiau va­do­va­vo ir „BV No­tus“, prieš jai pa­kei­čiant pa­va­di­ni­mą į „Ge­ra val­da“. Da­bar­ti­nis šios įmo­nės di­rek­to­ rius Vi­lan­das Ko­lo­šins­kas, neo­fi­ cia­liais duo­me­ni­mis, taip pat bu­vo įkū­ręs ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to agen­tū­ rą, ku­ri bank­ru­ta­vo ir pa­li­ko ne­ma­ žai sko­lų. Kas ga­lė­tų pa­neig­ti, kad vie­no ne­nu­si­se­ku­sio vers­lo sko­las no­ri­ma už­kam­šy­ti gy­ven­to­jų pi­ni­ gais, su­rink­tais už dau­gia­bu­čių na­ mų ne­va ad­mi­nist­ra­vi­mą? Ti­ki­si pa­gar­bos

V.Ko­lo­šins­kas pa­tvir­ti­no fak­tą, jog įmo­nė „Ge­ra val­da“ to­kiu pa­va­di­ ni­mu sa­vo veik­lą pra­dė­jo tik prieš mė­ne­sį ir anks­čiau ji va­di­no­si „BV No­tus“. „Mes esa­me „Ge­ra val­da“ ir ruo­šia­mės ge­rai val­dy­ti na­mus. Su­si­bū­rė­me tam, kad ge­rai ad­mi­ nist­ruo­tu­me dau­gia­bu­čius na­mus. „Ge­ro­je val­do­je“ yra su­si­rin­kę ne­ kil­no­ja­mo­jo tur­to ir dau­gia­bu­ čių ad­mi­nist­ra­vi­mo pro­fe­sio­na­lai. Tik­rai nė­ra taip, kad ne­sup­ras­tu­ me, ką da­ro­me“, – nuo­šir­džiai ti­ ki­no V.Ko­lo­šins­kas. Dien­raš­čio ži­nio­mis, jis yra dir­ bęs vie­no­je dau­gia­bu­čius na­mus ad­mi­nist­ruo­jan­čio­je bend­ro­vė­je, ta­čiau bu­vo at­leis­tas. Paš­ne­ko­vas pri­pa­ži­no, kad iki šiol „Ge­ra val­da“ nė­ra tei­ku­si dau­ gia­bu­čių na­mų ad­mi­nist­ra­vi­mo pa­slau­gų, ta­čiau jos bus tei­kia­ mos, dėl to ir pa­keis­tas pa­va­di­ni­ mas. „Prieš tai mū­sų kom­pa­ni­ja už­sii­mi­nė­jo la­bai pa­na­šia veik­la, tik su ko­mer­ci­niais ob­jek­tais“, – tei­gė V.Ko­lo­šins­kas. Pak­laus­tas, ko­dėl gy­ven­to­jams yra pla­ti­na­mos skra­ju­tės, ku­rio­se nu­ro­do­ma, kad da­bar­ti­niai na­mų ad­mi­nist­ra­to­riai dir­ba blo­gai, „Ge­ros val­dos“ di­rek­ to­rius die­va­go­jo­si, jog kon­ku­ren­tų tik­rai ne­šmei­žia, o juos ger­bia ir iš jų ti­ki­si to pa­ties. Sko­lų neiš­si­ža­dė­jo

„Žo­džio „blo­gai“ mū­sų pla­ti­na­ muo­se pra­ne­ši­muo­se tik­rai ne­ra­ si­te. Ko­dėl tuo­met gy­ven­to­jai tu­ rė­tų keis­ti na­mo ad­mi­nist­ra­to­rių? Pir­miau­sia yra klau­si­mas, ar žmo­ nės tu­ri nu­si­skun­di­mų. Jei jų tu­ri, tuo­met ir krei­pia­si į mus, o mes vi­ so na­mo gy­ven­to­jams ir iš­mė­to­me

Komentaras

Min­dau­gas Ste­po­na­vi­čius Tei­si­n in­kas

N

a­mo ad­mi­nist­ra­vi­mas yra il­ga­lai­kė veik­la, o ne vien­ kar­t i­n is dar­bas, to­dėl gy­ ven­to­jai, prieš priim­da­m i spren­di­mą, tu­rė­tų įver­tin­ti ne tik tos bend­ro­vės, ku­r i siū­lo­si teik­t i pa­slau­ gas, ta­ri­fus, bet ir pa­tir­tį, įdir­bį, ko­man­ dą. Ge­ras na­mo ad­mi­nist­ra­vi­mas nuo blo­go ski­ria­si tuo, kad ant­ruo­ju at­ve­ju ren­ka­mi pi­ni­gai ir nie­ko ne­da­ro­ma, o ki­tu at­ve­ju už su­r ink­tus pi­n i­g us pri­ žiū­ri­mas na­mas. Jei įmo­nė yra nau­ja, ti­kė­ti­na, kad ji ne­tu­ri rei­kia­mų dar­buo­ to­jų. Juo la­biau kad ži­no­ma bend­ro­vės praei­tis, ku­ri lei­džia spė­ti, jog na­mų ad­ mi­nist­ra­vi­mo veik­los ima­ma­si dėl pa­ ja­mų, ku­rios bū­tų skir­tos ne dau­gia­bu­ čiams na­mams pri­žiū­rė­ti, o tu­ri­moms sko­loms pa­deng­ti. To­dėl sie­kiant ap­si­ sau­go­ti nuo gre­sian­čių pro­ble­mų, rei­ kė­tų pra­šy­ti, kad įmo­nė su sa­vo pa­siū­ ly­mu pa­teik­tų ir in­for­ma­ci­ją apie sa­vo veik­lą, ad­mi­nist­ruo­ja­mus na­mus, pa­ jė­gu­mus, dar­buo­to­jus, jų kva­li­fi­ka­ci­ją, tu­ri­mą ates­ta­ci­ją. Jei na­mo sa­vi­nin­kai pa­si­ren­ka dau­g ia­bu­t į ad­m i­n ist­r uo­t i nau­ją įmo­nę, ku­ri ne­tu­ri jo­kių su­tar­čių su pa­slau­g ų tei­kė­jais, aki­vaiz­du, kad bū­tų ren­ka­mi tik pi­ni­gai ir tin­ka­mos na­mo prie­žiū­ros ne­bus. Jei na­mo ad­ mi­nist­ra­to­r ius ne­tu­r i apy­var­t i­nių lė­ šų, neį­si­vaiz­duo­ja­mi jo­kie dar­bai. Pa­ vyz­džiui, sto­go re­mon­tas. Tei­sės ak­tai nu­ma­to, kad už to­kius dar­bus pir­miau­ sia su­mo­ka ad­mi­nist­ra­to­rius, o pa­skui pi­ni­gus su­ren­ka iš gy­ven­to­jų. Jei apy­ var­ti­nių lė­šų nė­ra, va­di­na­si, ir re­mon­ to ne­bus. Ma­nau, kad šiuo at­ve­ju na­mo ad­mi­nist­ra­to­riaus kei­t i­mas gy­ven­to­ jams tik­rai bū­tų ne­nau­din­gas.

la­pe­lius, ku­riuo­se yra klau­si­mas, ar jie no­ri keis­ti ad­mi­nist­ra­to­rių“, – aiš­ki­no V.Ko­lo­šins­kas. Pak­laus­tas, kaip gy­ven­to­jai su­ži­ no apie įmo­nę „Ge­ra val­da“, di­rek­ to­rius pri­myg­ti­nai pra­šė su­si­tik­ti ir siū­lė pa­ro­dy­ti rin­ko­da­ros pla­ną. „Ar tu­ri­me klien­tų? Į šį klau­si­ mą at­sa­ky­siu tik su­si­ti­kęs. Ne­no­ riu nie­ko aiš­kin­ti, nes kon­ku­ren­tai ir taip mus šmei­žia. O mū­sų rei­ka­las yra kon­cent­ruo­tis į gy­ven­to­jus ir ge­ rą pa­slau­gą“, – ti­ki­no V.Ko­lo­šins­kas. Ta­čiau jis ne­pa­nei­gė, jog įmo­nė, ku­ri no­ri iš gy­ven­to­jų už na­mų ad­mi­nist­ ra­vi­mą rink­ti pi­ni­gus, tu­ri sko­lų.

5

trečiadienis, SPALIO 3, 2012

lietuva Žvilgsnis į praeitį

Naktį praleido ligoninėje

Atskiro tyrimo nebus

Seimas priėmė įstatymą, kad kandidatai į Seimą, savivaldą ir Europarlamentą privalės nurodyti ne tik teistumo faktą, bet ir už ką buvo teisti. Pataisos įsigalioja nuo kitų metų. Teistumo fakto nurodyti neprivaloma, jeigu asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei.

Kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius naktį į antradienį neplanuotai praleido Santariškių klinikose, tačiau ištyrus sveikatą grįžo į tarnybą. Anot jo atstovo spaudai, į Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centrą 55 metų A.Pocius buvo paguldytas po planinės sveikatos apžiūros.

Generalinio prokuroro pavaduotojo Dariaus Raulušaičio, kuris nedeklaravo, kad uošvis dirba bendrovės „Lietuvos rytas“ Panevėžio skyriaus vadovu, elgesys „tik sustiprina ankstesnius motyvus dėl interesų konflikto, bet pradėti naują tyrimą nėra tikslinga“. Tai nusprendė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.

Po vadinamojo kepenų transplantacijos skandalo neatmetama galimybė du Lietuvoje veikiančius transplantacijos centrus jungti į vieną.

Skelbti ar neskelbti? Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pranešė, kad valstybės tarnautojų privačiųjų interesų deklaracijų viešinimą reglamentuojantis liepą priimtas komisijos sprendimas lieka nepakeistas.

Bet VTEK nekomentuoja, ar lieka galioti laikinosios komisijos pirmininkės Elenos Vaitiekienės praėjusią savaitę pasirašytas įsakymas, kuriuo stabdomas anksčiau priimtas komisijos sprendimas dėl visų valstybės tarnautojų privačiųjų interesų deklaracijų viešinimo. Vakar etikos sargai ketino svarstyti deklaracijų viešinimo klausimą, tačiau pranešė, kad „diskusijos atidėtos iki tol, kol bus suformuota visos sudėties komisija ir paskirtas nuolatinis vadovas“.

Dalia Paulauskaitė:

Kivirčas: Vilniaus ir Kauno gydytojai nesusitarė, kuriame mieste esanti pacientė turėjo pirmumo teisę į ke-

penų persodinimo operaciją.

„Shutterstock“ nuotr.

Šalies transplantacijos centrus gali sujungti Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt

siais ištekliais“, – kalbėjo viceministrė.

Mato „nesveiką konkurenciją“

Niekas nebus baudžiamas

„Tikėtina, kad pastarosios problemos kilo dėl nepakankamos koordinacijos, nepakankamo susišnekėjimo, netgi savotiškos konkurencijos tarp skirtingų transplantacijos centrų. Galbūt tokioje nedidelėje Lietuvoje, kai sudėtinga susikalbėti ir laikytis tam tikros nustatytos griežtos tvarkos, kaip turi būti elgiamasi tokiose situacijose, būtų galima mąstyti apie tai, ar reikia šaliai dviejų tokių centrų“, – dienraščiui sakė sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė. Šiuo metu vienas transplantacijos centras veikia Vilniuje, kitas – Kaune. „Matome tam tikrą nesveiką konkurenciją tarp dviejų centrų. Būtent todėl, jeigu toliau vyktų ginčai ir tęstųsi nesusipratimai transplantacijos srityje, ir yra svarstytinas klausimas dėl vieno centro sukūrimo su stipria baze ir pakankamais žmogiškai-

Viceministrė patvirtino, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) gavo incidentą Kaune tyrusios komisijos išvadas. Nors komisija konstatavo, kad kepenų persodinimo operacija Kauno klinikose buvo atlikta šiurkščiai pažeidžiant tvarką, nepasiūlyta nieko bausti. „Komisija pateikė išvadas. Trumpai jas apibendrinant, Kauno klinikos pažeidė tam tikras procedūras“, – teigė N.Ribokienė. Anot jos, Lietuvoje galioja pakankamai aiški transplantacijos procedūra, „bet ji šiuo atveju buvo pažeista“. Visgi viceministrė pabrėžė, kad komisijos narių nuomonė išsiskyrė diskutuojant, kas kaltas dėl padarytų pažeidimų: „Komisija pateikė nesuderintas išvadas. Nors procedūriniai pažeidimai fiksuoti, neįvardyti aiškūs kaltininkai.“ „Iš to, kokią medžiagą gavo ministerija, neturime jokio pagrindo

skirti kam nors nuobaudą“, – pridūrė N.Ribokienė. Tačiau, pasak jos, jeigu bus nustatyti konkretūs incidento kaltininkai, Transplantacijos biuras turės galimybę juos nubausti. Pateikė kelis siūlymus

Tarpžinybinė komisija pateikė kelis siūlymus. Vienas jų – Kauno klinikoms aiškiau reglamentuoti transplantacijos procesus savo įstaigoje, kitas – Transplantacijos biurui koordinuojant transplantacijos procesus įrašyti telefoninius pokalbius. „Dar vienas gimęs pasiūlymas – kadangi komisijoje išryškėjo nesutarimai, pasitelkti tarptautinius ekspertus toliau aiškintis šį ginčą“, – sakė viceministrė. SAM sutinka, kad turi būti tobulinama transplantacijos tvarka Kauno klinikose ir įrašomi telefoniniai pokalbiai, bet nemano, jog turėtų būti kviečiami tarptautiniai ekspertai dėl tolesnio incidento tyrimo. „Manau, kad esant tokio lygio procedūriniam pažei-

Sprendimas yra toks, kad lieka galioti sena tvarka.

dimui tarptautinių ekspertų kvietimas būtų neadekvatus žingsnis“, – teigė N.Ribokienė. Eilėje laukė kita pacientė

Speciali tarpžinybinė komisija nustatė, kad būta dviejų šiurkščių pažeidimų. „Pirmiausia, pažeista recipiento bei donoro parinkimo tvarka. Kitas nustatytasis pažeidimas – organų paėmimas Kauno klinikose pradėtas, nesulaukus donoro ištyrimo“, – pranešė Nacionalinis transplantacijos biuras. Bet, pasak N.Ribokienės, „specialistai, ekspertai nesutinka su tokiomis išvadomis“. Tyrimas dėl kepenų transplantacijos atlikimo galbūt pažeidžiant recipiento parinkimo eilę pradėtas, kai rugsėjo 11 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medikai donoro kepenis persodino savo pacientei, nors Nacionalinis transplantacijos biuras šį organą persodinti buvo skyręs Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikoms.

Komisijos narė Dalia Paulauskaitė, paprašyta pakomentuoti šį pranešimą, sakė, kad, jos nuomone, „ten labai viskas aiškiai pasakyta“. „Deklaravimo tvarka lieka nepakeista, o laikinosios pirmininkės įsakymas buvo „sustabdyti tol, kol komisija priims sprendimą“". Sprendimas yra toks, kad lieka galioti sena tvarka", – sakė D.Paulauskaitė. Paklausta, ar tai reiškia, kad VTEK atnaujins jau paviešintų deklaracijų skelbimą, atsakė: „Atsiprašau, aš tikrai negaliu komentuoti.“ Šią liepą VTEK nutarė, kad viešai turi būti skelbiami visų valstybės tarnyboje dirbančių asmenų deklaracijų duomenys, išskyrus pretendentų į šią tarnybą ir operatyvinę veiklą vykdančių asmenų. Pagal liepą patvirtintas VTEK taisykles iš viso elektroninėje erdvėje turėjo būti paskelbta maždaug 100 tūkst. įvairiose įstaigose ir institucijose dirbančių žmonių duomenys. Tačiau pradėjus įgyvendinti naują privačiųjų interesų deklaracijų pildymo ir viešinimo tvarką, Užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad ji prieštarauja kitiems įstatymams. „Klaipėdos“, BNS inf.

6

trečiadienis, spalio 3, 2012

nuomonės

Kas pa­si­ty­čio­jo iš vai­ruo­to­jų?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Krau­jas, lie­ja­mas dėl me­no

Ignas Jačauskas

P

raė­j us ke­l e­r iems me­t ams, kai sos­t i­nės kran­t i­nė­je iš­k i­lo vamz­dis ir du jo pa­ly­do­vai, me­ nas vėl su­dre­bi­no Lie­tu­vos pa­ dan­gę. Šį­kart de­juo­ti ėmė ne skai­čiuo­jan­ tys me­no pi­ni­gus, o ka­ta­li­kiš­kų­jų ver­ty­ bių puo­se­lė­to­jai ar bent jau to­kiais be­si­ de­dan­tys. Iš tie­sų fak­tai, ku­rie pa­si­ro­dė vie­šu­mo­je, ga­lė­jo pa­grįs­tai suer­zin­ti da­ lį dva­si­nin­kų, tu­rint ome­ny­je jų kon­ser­ va­ty­vu­mą (pri­si­min­ki­me, dėl ko­kių dar men­kes­nių „iš­puo­lių“ prieš re­li­gi­nius sim­ bo­lius su­ky­la mu­sul­mo­nų bend­ruo­me­ nė, o tie ne­pa­si­ten­ki­ni­mai ne­re­tai virs­ta ir mir­t į ne­šan­čiais smur­to pro­t rū­k iais). Ta­čiau kuo tai už­k liu­vo po­l i­t i­kams? Ir

Net ir nei­gia­mas dė­me­ sys, kai jo rei­kia kaip oro, po­li­ti­kui yra pa­gei­ dau­ti­nas. To­dėl svar­bu sa­vo po­zi­ci­ją iš­rėk­ti taip, kad vi­si pa­ti­kė­tų. ko­dėl su­rea­ga­vus vie­nam, vi­si ėmė lip­ ti vie­ni per ki­tų gal­vas ir siū­ly­ti sa­vo re­ zo­liu­ci­jas, ra­gi­nan­čias „at­kreip­ti dė­me­sį, stab­dy­ti, draus­ti“? Ka­rą dar pa­kurs­tė kul­ tū­ros mi­nist­ro pa­reiš­ki­mas, kad min­ties ir sa­vi­raiš­kos lais­vė yra mū­sų de­mok­ra­ ti­jos pa­grin­das. Į šiuos jo žo­džius su­rea­ ga­vę kon­ser­va­ty­vio­sios sto­vyk­los at­sto­ vai ra­gi­no at­lik­ti ki­tą me­ni­nę ak­ci­ją – šla­ pin­tis į mi­nist­ro pie­tus. Tuo­met juos ėmė pul­ti ki­ta – li­be­ra­lio­ji – ar­mi­ja, tvir­ti­nan­ti, jog to­k ia me­no cen­z ū­ra Lie­tu­vą ke­t i­na­ ma grą­ž in­ti į so­vie­ti­nę praei­t į, kur bu­vo slo­pi­na­ma sa­vi­raiš­ka, re­tu­šuo­ja­mos nuo­ mo­nės ir net he­ro­jų biog­ra­fi­jos. Šiaip pil­ka­me Lie­tu­vos kas­die­ny­bės kon­ teks­te to­kios reak­ci­jos gal ir ste­bin­tų. Bet da­bar, kai vos ėmus tem­ti iš­ny­ra pil­na­tis, o ka­len­do­r iu­je pa­ž y­mė­tas sek­ma­d ie­n is, kai teks ke­liau­ti į rin­ki­mus, vis­kas šiek tiek aiš­kiau. Kaip sa­ko­ma, net ir nei­gia­mas dė­ me­sys, kai jo rei­kia kaip oro, po­li­ti­kui yra pa­gei­dau­ti­nas. To­dėl ne­svar­bu, ko­kią po­ zi­ci­ją užim­si, – svar­bu iš­rėk­t i ją taip, kad vi­si pa­ti­kė­tų. Kai at­si­ra­do tiek daug me­no eks­per­tų, pa­si­ry­žu­sių ko­ne bib­li­nei krau­ jo au­kai už me­ni­nin­kų nuo­dė­mes, sun­ku sa­ky­ti – nie­ki­na­ma ten kas nors ar ne, bent jau kol pa­ts to ne­ma­tai. Pa­ta­r i­mas ba­na­ lus – gal nuei­ki­te ir pa­si­ž iū­rė­ki­te pa­tys tą spek­tak­lį. Tuo­met ga­lė­si­te ar­gu­men­tuo­tai terš­ti nuo­mo­nė­mis ete­r į prieš rin­ki­mus.

E

su pa­si­pik­ti­nęs Ja­kų žie­di­nę san­kry­žą re­konst­ruo­jan­čių dar­buo­to­jų el­ge­siu. Jie su klai­pė­die­čiais pa­siel­gė ne­ gar­bin­gai. Kiek­vie­no­je nor­ma­lio­ je Eu­ro­pos ša­ly­je prieš to­kio ly­gio žie­di­nės san­kry­žos už­da­ry­mą bū­ tų iš­pla­tin­ti pra­ne­ši­mai, kad žmo­ nės pa­si­rink­tų ki­tą ke­lią. O jei ne­lai­mė ar bė­da, ir už­da­ry­ ta­me ke­ly­je įstrin­gi va­lan­dai ar il­ giau, ar­gi tai yra nor­ma­lu? Au­to­mo­bi­lių spūs­tys Pa­lan­gos plen­te, va­žiuo­jant Ja­kų link, pra­ si­dė­jo dar penk­ta­die­nį. Gy­ve­nu Gargž­duo­se ir kiek­vie­ną die­ną iš Klai­pė­dos va­žiuo­ju tuo pa­čiu ke­liu – Lie­pų gat­ve į Pa­lan­gos plen­tą ir pro Ja­kus iki Gargž­dų. Ta­čiau penk­ta­die­nį ma­ne pri­ bloš­kė au­to­mo­bi­lių ei­lė prie žie­di­ nės san­kry­žos. Ji drie­kė­si ko­ne iki Lie­pų gat­vė via­du­ko. Mes šio­je ei­ lė­je sto­vė­jo­me vi­są va­lan­dą. Juk ap­ si­suk­ti ne­ga­li. Spė­ju, kad po dar­bo va­žiuo­jan­tys ki­ti vai­ruo­to­jai, ku­ rie į spūs­tį pa­te­ko vė­liau už ma­ne, sto­vė­jo dar il­giau. Eis­mas bu­vo nu­ krei­pia­mas žvyr­ke­liu Til­žės gat­vės link. Jo­kios in­for­ma­ci­jos, kad bus at­lie­ka­mi to­kie dar­bai, juk ne­bu­vo. Ne­gi vai­ruo­to­jų ne­bu­vo ga­li­ma per­ spė­ti iš anks­to? Vai­ruo­to­jas tik prie pat Ja­kų žie­di­nės san­kry­žos su­ži­ no­da­vo, kad ke­lias yra už­da­ry­tas. Ma­nau, jog dar­bus vyk­dan­ti įmo­nė tu­rė­jo pa­si­rū­pin­ti ženk­lais ar in­for­ma­ci­jos pa­vie­ši­ni­mu, kad

P

G

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Rin­ki­mų pa­ža­dai

Re­konst­ruk­ci­ja: prie Ja­kų žie­di­nės san­kry­žos pa­sta­ro­sio­mis die­no­

mis drie­kė­si ma­ši­nų ei­lės.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

žmo­nės ga­lė­tų va­žiuo­ti ki­tu ke­liu. Kas va­žiuo­ja į au­tost­ra­dą, juk ga­ lė­jo pa­si­rink­ti ki­tą ke­lią, jei tik bū­ tų ži­no­jęs. Mes Gargž­dus ga­lė­jo­ me pa­siek­ti net ir per Jo­kū­ba­vą. Iš mies­to ga­li­ma gi iš­va­žiuo­ti per Bal­ti­jos pro­spek­to ir Ši­lu­tės plen­ to san­kry­žą. Pyk­tis suė­mė, kai į to­kią pat spūs­tį pa­te­kau ir pir­ma­die­nį. Si­ tua­ci­ja ke­li­nin­kams jau bu­vo ži­no­ ma iš anks­to. Tad ko­dėl pir­ma­die­ nį jie ne­pas­ta­tė ke­lio ženk­lų? Dar ties Lie­pų gat­ve bu­vo ga­li­ma pa­sta­ ty­ti lai­ki­ną ženk­lą su in­for­ma­ci­ja, kad prie­ky­je bus už­da­ry­tas ke­lias ir eis­mas bus nu­krei­pia­mas ap­link­ ke­liu. Pas­te­bė­jau, kad as­fal­to tie­ si­mo dar­bų ima­ma­si va­ka­rop, kai žmo­nės po dar­bo die­nos va­žiuo­ja į na­mus. Vi­są die­ną žie­das bu­vo at­ vi­ras, o va­ka­re jis jau – už­da­ry­tas. Ta­čiau kas klai­pė­die­čiams at­sa­

kys, ko­dėl eis­mas įva­žo­je į žie­di­ nę san­kry­žą bu­vo už­da­ry­tas ta­da, kai es­ta­ka­da dar nea­ti­da­ry­ta? Pa­ ki­li­me į es­ta­ka­dą jo­kie dar­bai ne­ vyks­ta. Rei­kė­jo pir­ma eis­mą ati­da­ ry­ti ta­me ruo­že ir tik po to už­da­ry­ti įva­žą į žie­dą. Ma­no ma­ny­mu, už to­kius veiks­mus dar­bų vyk­dy­to­jai tu­ri bū­ti bau­džia­mi. To­kio el­ge­sio ki­taip ne­pa­va­din­si, kaip pa­si­ty­čio­ ji­mu iš žmo­nių. Penk­ta­die­nį šia­me ke­ly­je sto­vė­ jau va­lan­dą, o pir­ma­die­nį – dau­ giau nei pus­va­lan­dį. Tie­sa, mū­ sų vai­ruo­to­jų man­da­gu­mas taip pat ste­bi­na. Ma­ty­da­mi ki­lo­met­ri­ nę au­to­mo­bi­lių ei­lę, ki­ti vai­ruo­to­jai su­ka kelk­raš­čiu ir brau­na­si iki po­ sū­kio į apy­lan­ką, ne­kreip­da­mi dė­ me­sio, kad ga­li su­da­ry­ti ava­ri­nes si­tua­ci­jas. Po­li­ci­jos šia­me ke­ly­je aš taip pat ne­ma­čiau. Jo­nas

tė taip, kad par­duo­tu­vei bū­tų pa­ to­gu. Vi­sai ne­svar­bu, kad 5 val. ry­to ga­lin­gos ma­ši­nos pra­de­da va­žiuo­ ti vi­sai pro pat gy­ve­na­mo­jo na­mo lan­gus, nė­ra nė gar­so slo­pi­ni­mo sie­nos, o pa­ts pa­sta­tas nea­tit­ver­ tas nuo riau­mo­jan­čių vil­ki­kų. Šie pri­va­žiuo­ja prie ram­pos, dau­ žo bor­tus į jos kraš­tą, o pa­ti ma­ši­na neiš­jun­gia­ma ir vel­nio bal­su krio­ kia at­si­su­ku­si tie­siog į lan­gus. Rin­ko­me pa­ra­šus, ki­ti žmo­nės ne kar­tą skun­dė­si, bet nie­kas ne­pa­dė­ jo, to­dėl ne­pa­dės ir da­bar. Nu­siun­ tė­me raš­tą į sa­vi­val­dy­bę. Dar me­ras Ri­man­tas Ta­raš­ke­vi­čius bu­vo. Ga­

vo­me at­sa­ky­mą, kad iki 6 va­lan­dos ry­to ma­ši­nos va­ži­nė­ti ne­ga­li. Tie­sa, tuo­met gal mė­ne­sį ra­miau bu­vo, o da­bar – vėl tas pa­ts. Ir die­ ną pa­si­sta­to au­to­mo­bi­lį, riau­mo­ jan­tį tie­siog po lan­gais, ir kau­ki­na po va­lan­dą ar il­giau. Triukš­mas toks, kad kam­ba­ry­je su­si­kal­bė­ti ne­ga­li­ma. Kar­tą skam­ bi­nau po­li­ci­jai. Kar­tą nuė­jau ieš­ko­ti vai­ruo­to­jo, bet ar­gi jį ra­si. Po­li­ci­jai tie­siog pa­sa­kiau, kad ma­tau vie­ną išei­tį: kai vie­nam au­to­mo­bi­liui iš­ dau­ši­me lan­gą, gal ta­da ki­ti pa­si­do­ mės, už ką ir kas čia bu­vo. Ly­da V.

Pra­šai vie­no, o gau­ni visai ką kita y­ve­nu Sau­sio 15-osios gat­vės 24-aja­me na­me. Na­mas yra se­nais lai­kais bu­vęs bend­ra­bu­tis, to­dėl dau­ge­lis gy­ven­to­jų nė­ra la­bai pa­ si­tu­rin­tys. Per di­džią­sias rugp­jū­ čio aud­ras iš­du­žo laip­ti­nės lan­gas. Apie tai skam­bu­čiu pra­ne­šiau na­mą ad­mi­nist­ruo­jan­čiai bend­ro­vei. Ta­da ma­ne pa­ti­ki­no, kad tą pa­čią sa­vai­tę, o blo­giau­siu at­ve­ju ki­tos pra­džio­je lan­gas bus įstik­lin­tas.

Ta­čiau nei tą, nei ki­tą sa­vai­tę stik­las neat­si­ra­do. Pas­kam­bi­nau dar kar­tą, ir vėl už­re­gist­ra­vo ma­ no skam­bu­tį. Ir vėl ėjo sa­vai­tės, o lan­gas te­be­bu­vo be stik­lo. Ga­liau­siai man pa­skam­bi­no kaž­ koks vy­ras ir pra­dė­jo ti­kin­ti, kad bū­ti­na dė­ti ne pa­pras­tą stik­lą, o plas­ti­ki­nį lan­gą. Ža­dė­jo pa­skai­ čiuo­ti są­ma­tą, kiek tai kai­nuos. Pa­si­pik­ti­nau: kam mums tas plas­ ti­ki­nis, jei­gu žmo­nės vos su­krapš­to

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

pi­ni­gų mo­kes­čiams? Ta­da tas vy­ras pra­dė­jo ma­ne bar­ti, ne­va aš no­rin­ti gy­ven­ti ak­mens am­žiu­je. Praė­jo dar ke­lios sa­vai­tės, ta­čiau są­ma­tos dar nie­kas neaps­kai­čia­ vo. Jau spa­lis, į bu­tus per iš­dauž­ tą laip­ti­nės lan­gą smel­kia­si šal­tis. Ga­lė­tų bent fa­ne­ros plokš­te už­ kal­ti. Kaž­kas blo­gai jų va­dy­bo­je – skam­bu­tį re­gist­ruo­ti mo­ka, o dar­ bo pa­da­ry­ti – ne. Re­na­ta

Vi­sa Klai­pė­da mir­ga nuo po­li­ti­nių agi­ta­ci­nių pla­ka­tų. Vi­sur tik di­din­ si­me al­gą, dirb­si­me var­dan tei­sin­gu­ mo, žmo­nių la­bui. Na ir kas iš to? Pa­ si­baigs rin­ki­mai, pla­ka­tus nu­ka­bins. Į Sei­mą iš­rinks tuos pa­čius as­me­nis, nes pa­si­rin­ki­mo tie­siog be­veik nė­ra. Pa­ža­dai liks pa­ža­dais, o mes ir to­liau sė­dė­si­me be di­des­nių pen­si­jų. Va­len­ti­na

Ten – apa­kęs, čia – ap­ša­lęs

Ne­se­niai ap­si­lan­kiau Vents­pi­ly­je ir apa­kau. Koks mies­tas! Šva­ra, tvar­ ka vi­sur, aki­vaiz­du, kad žmo­nės ten svar­biau­si. Ma­niau, tik cent­ras taip iš­lai­žy­tas, bet ir pa­kraš­čiuo­se ne­ pa­ma­čiau nė kris­le­lio ap­si­lei­di­mo. Klau­siau vie­tos gy­ven­to­jų, ko­dėl pas juos taip pui­ku? At­sa­kė pa­pras­ tai: „Mes gy­ve­na­me uos­ta­mies­ty­je“. Grį­žau į mū­sų mies­tą, pa­ban­džiau į jį žiū­rė­ti ki­to­mis aki­mis ir li­kau ap­ ša­lęs. Ta­da pa­gal­vo­jau, kad ir mes gy­ve­na­me uos­ta­mies­ty­je, bet Klai­ pė­dos su Vents­pi­liu nė ly­gin­ti ne­ga­ li­me. Nors iš uos­to va­do­vų vis gir­di­ me ko­kių re­kor­dų Klai­pė­da pa­sie­kė. Tie­sa sly­pi kaž­kur ana­pus mū­sų su­ vo­ki­mo, ko­dėl du uos­ta­mies­čiai ski­ ria­si kaip die­na ir nak­tis. Pet­ras

Re­for­ma – atim­ti pi­ni­gus

Pas­kai­čiau apie mū­sų Ke­lių po­li­ ci­jos ak­ci­ją ma­tuo­jant pro­mi­les po iš­ger­tos ke­fy­ro stik­li­nės ir at­krei­ piau dė­me­sį į vir­ši­nin­ko pa­mi­nė­tus skai­čius. Rei­kė­tų 115 pa­rei­gū­nų, o yra tik 35. Ma­ne šie skai­čiai pa­šiur­ pi­no. Va­di­na­si, tar­ny­ba tie­siog ne­ pa­jė­gi at­lik­ti jiems pa­ves­tos funk­ci­ jos. O tai yra mū­sų vi­sų tra­ge­di­ja. Ir tai įvel­ka­ma į re­for­mos rū­bą. Ma­no pa­ste­bė­ji­mas bū­tų pa­pras­tas – re­ for­ma iš es­mės pa­si­reiš­kia tik pi­ni­ gų ap­kar­py­mu. Ko­kį biu­dže­tą vie­tos po­li­ci­jos va­do­vai gau­na, su to­kiu ir ban­do su­ktis. Va ir vi­sa re­for­ma. O nu­ken­čia­me mes. Pet­ras

Pas­ku­ti­nis au­to­bu­sas – per anks­ti

Dir­bu pre­ky­bos cent­re „Er­mi­ta­ žas“. Gy­ve­nu Kun­cų gat­vė­je, bet au­to­bu­sas iki ma­no dar­bo vie­ tos va­žiuo­ja nuo „Are­nos“. Ma­ no dar­bo die­na tę­sia­si nuo 9 iki 21 val., o pa­sku­ti­nis au­to­bu­sas iš ga­li­nės „Er­mi­ta­žo“ sto­te­lės iš­va­ žiuo­ja 20.40 val. Dau­gy­bė šia­me pre­ky­bos cent­re dir­ban­čių žmo­ nių ne­spė­ja į au­to­bu­są. Ar ne­bū­ tų įma­no­ma pa­da­ry­ti, kad pa­sku­ ti­nis au­to­bu­sas va­žiuo­tų bent 21.15 val. Juk da­bar pa­sku­ti­niuo­ju au­to­ bu­su nie­kas ne­va­žiuo­ja, o ši­toks bū­rys žmo­nių lie­ka be trans­por­to. Jei žmo­nės, nuo ku­rių tai pri­klau­ so, pa­ko­re­guo­tų gra­fi­ką, pa­di­dė­tų pre­ky­bos cent­ro pa­ja­mos, nes va­ žiuo­jan­čių­jų pa­sku­ti­niuo­ju rei­su bū­tų kur kas dau­giau. Ja­ni­na Pa­ren­gė Dai­va Ja­naus­kai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 728

telefonas@kl.lt

Gy­ve­ni­mą pa­kei­tė triukš­mas

as­ta­ruo­ju me­tu laik­raš­ty­je vis vy­ra­vo dis­ku­si­jos apie triukš­mą. No­riu pa­si­sa­ky­ti ir aš. Triukš­mas bai­sus ne tik se­na­mies­ty­je. Ir iš tie­sų su juo ko­vo­ti ne­leng­va vi­sur. Žmo­nės tie­ siog yra nu­lei­dę ran­kas ir ne­be­si­ ti­ki nie­ko lai­mė­ti šio­je ko­vo­je. Tai triukš­ma­da­rius da­ro dar la­biau įžū­les­nius: jie tie­siog žiū­ri tik sa­vo in­te­re­sų, o ki­ti vi­sai jiems ne­rū­pi. Ir vi­sai ne­svar­bu, ar tai bui­ti­niai, ar pra­mo­ni­niai triukš­ma­da­riai. Mū­sų na­mas ra­miai sto­vė­jo apie 30 me­tų ir štai iš­dy­go pre­ky­bos cent­ras tie­siog po lan­gais. Pas­ta­

karštas telefonas

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

trečiadienis, spalio 3, 2012

užribis Išė­jo ir pradin­go

Pag­ra­si­no pa­deg­ti

Va­gys ieš­ko gro­bio

Klai­pė­dos po­li­ci­ja ban­do aiš­kin­ tis 41 m. gargž­diš­kio Žyd­rū­no Tal­mon­to din­gi­mo ap­lin­ky­bes. Rug­sė­jo 11 d. jis bu­vo su­muš­tas Gargž­duo­se ir grei­to­sios me­di­kų pri­sta­ty­tas į uos­ta­mies­čio li­go­ ni­nę. Po ap­žiū­ros iš­leis­tas gy­dy­ tis na­muo­se jis din­go. Ži­nan­čius apie jo li­ki­mą pra­šo­ma pa­skam­ bin­ti tel. 354 163 ar­ba 112.

Į po­li­ci­ją krei­pė­si 61 m. kre­tin­ giš­kė, ku­ri ne­te­ko te­le­vi­zo­riaus ir mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­no. Sa­ vait­ga­lį į jos na­mus atė­jo du ne­ pa­žįs­ta­mi vai­ki­nai, pa­rei­ka­la­ vo 300 li­tų, o jų ne­ga­vę paė­ mė daik­tus, įver­tin­tus 1 520 li­ tų. Išei­da­mi jie pa­gra­si­no, kad pa­degs na­mus, jei­gu apie įvy­kį pra­neš po­li­ci­jai.

Plun­gės raj. po­li­ci­nin­kai ga­vo ži­ nią, kad šia­me Že­mai­ti­jos mies­ te, Tel­šių gatvėje, iš sau­go­mos te­ri­to­ri­jos pa­vog­ta 850 kg aliu­ mi­nio lau­žo, ver­to 3,4 tūkst. li­ tų. O to pa­ties ra­jo­no Plokš­čių k. pa­vog­ta 50 kub. m eg­li­nių rąs­tų. Me­die­na įver­tin­ta per 14 tūkst. li­tų. Pa­rei­gū­nai pra­dė­jo iki­teis­ mi­nį ty­ri­mą.

Keis­tų skun­dų po­li­ci­ja neiš­me­ta Kai­my­nės nak­ti­mis ke­lia­mas triukš­mas ne­lei­džia klai­pė­die­ tei pen­si­nin­kei mie­go­ti. Po­li­ci­ja ne­pa­si­ti­kin­ ti mo­te­ris ma­no, kad pa­rei­gū­nai tal­ki­na ne­le­ ga­lia veik­la esą už­sii­man­ čiai jos kai­my­nei. Keis­te­ny­bės: kar­tais žmo­nės gir­di triukš­mą, ku­rio ap­lin­ki­niai ne­jau­čia.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Na­muo­se ga­mi­na šo­vi­nius?

„Ne­be­ži­nau, ką da­ry­ti, kad nors ret­kar­čiais ga­lė­čiau iš­si­mie­go­ti. Man jau gal­va ne­dir­ba, tiek tas gar­ sas prier­zi­no. Virš ma­nęs gy­ve­nan­ ti mo­te­ris nak­ti­mis ap­dir­ba me­ta­lą. Spė­ju, kad ga­li ga­min­ti me­džiok­li­ nius šo­vi­nius. Lai­di­niu te­le­fo­nu ne­ga­liu nau­do­tis – kai­my­nė gir­di kiek­vie­ną ma­no žo­dį, nes tu­ri pa­ si­klau­sy­mo apa­ra­tū­rą, – pa­sa­ko­jo 80-me­tė Kre­tin­gos gat­vės gy­ven­ to­ja Že­nė L. – Kai ne­be­ga­liu iš­ tver­ti, nuei­nu į vo­nią ir pra­de­du ją bar­ti. Iš­girs­ta ir nu­sto­ja. O kar­tais nuei­nu prie jos du­rų, ta­da ir­gi ap­ si­ra­mi­na.“ Pa­sak Že­nės L., aukš­tu aukš­čiau gy­ve­na pen­si­nio am­žiaus mo­te­ris ir jau ke­le­tą mė­ne­sių elekt­ri­niu grąž­ tu kaž­ką dir­ba die­ną ir nak­tį. Pa­sik­lau­so lo­vos girgž­de­sio

Mo­te­ris pa­sa­ko­jo ne kar­tą nak­ tį skam­bi­nu­si bend­ruo­ju pa­gal­bos te­le­fo­nu, ta­čiau po­li­ci­nin­kų taip ir ne­su­lau­kė. Apy­lin­kės ins­pek­to­

rius nak­tį ne­ga­li atei­ti, to­dėl ne­tu­ ri pro­gos įsi­ti­kin­ti Že­nės L. žo­džių tei­sin­gu­mu. Mo­ters ti­ki­ni­mu, apie triukš­mą ke­lian­čią kai­my­nę ži­no vi­si na­mo

Di­džią­ją nu­si­skun­ di­mų da­lį pa­rei­gū­ nams ra­šo gar­baus am­žiaus gy­ven­to­ jai. Prieš po­rą me­tų to­kių skun­dų bū­ da­vę kur kas dau­ giau nei da­bar.

gy­ven­to­jai, ta­čiau pre­ten­zi­jų jai nie­kas ne­ga­li pa­reikš­ti, nes ji nie­ ko neį­si­lei­džia. „Aš iš vo­nios laz­da bel­džiu į lu­ bas ir ge­ruo­ju pra­šau nu­rim­ti. Tą mi­nu­tę nu­ty­la. Vos tik at­si­gu­lu į lo­ vą, vėl pra­si­de­da. Ji tu­ri to­kią pa­ si­klau­sy­mo apa­ra­tū­rą, kad iš­girs­ta,

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

kai li­pu iš lo­vos. Kai jai at­ve­ža me­ ta­lą, sun­kias dė­žes vilk­te vel­ka, ta­ da ma­no vi­sos lu­bos traš­ka. Tai, ką pa­ga­mi­na, ji iš­ne­ša šeš­tą ry­to, kad nie­kas ne­ma­ty­tų“, – pa­ste­bė­ji­mais da­li­jo­si pen­si­nin­kė. Apy­lin­kės ins­pek­to­riu­mi ji ne­ pa­si­ti­ki, nes įta­ria, kad jis ga­li bū­ ti šios mo­ters ap­sau­ga ir už­ta­rė­jas, to­dėl kai­my­nė nie­ko ne­si­bi­jan­ti ir triukš­mau­ti pra­de­dan­ti vė­lai va­ka­ re ar net pa­ry­čiais. Nuo ap­lin­ki­nių triukš­ma­da­rę esą sau­go gro­tos, prie ku­rių nė­ra jo­kio myg­tu­ko. Pas šią mo­te­rį ne­va nea­ tei­na net gi­mi­nai­čiai, o jei kas ir atei­na, ji neį­si­lei­džian­ti. „Esu ją su­ti­ku­si laip­ti­nė­je, klau­ siau, ką ji ten da­ro. Tai ji at­rė­žė, kad aš da­ran­ti, o ne ji“, – pik­ti­no­ si 80-me­tė. Pa­rei­gū­nai ne­ti­ria kva­pų

Uos­ta­mies­čio 1-ojo po­li­ci­jos ko­mi­ sa­ria­to Vie­šo­sios po­li­ci­jos va­do­vas Arū­nas Pu­žaus­kas ti­ki­no, kad di­ džią­ją nu­si­skun­di­mų da­lį pa­rei­gū­ nams ra­šo gar­baus am­žiaus gy­ven­ to­jai. Prieš po­rą me­tų to­kių skun­dų bū­da­vę kur kas dau­giau nei da­bar.

„Žmo­nės ra­šo, kad yra per­se­kio­ ja­mi, kad į jų bu­tus sklin­da nuo­ din­gi kva­pai, ty­čia te­ro­ri­zuo­ja­mi bil­de­siu. Ta­čiau iš anks­to teig­ti, kad vi­sa tai yra ne­tie­sa, bū­tų ne­ tei­sin­ga. Mes ban­do­me įsi­ti­kin­ti, ar žmo­gus ra­šo tie­są“, – pa­sa­ko­jo A.Pu­žaus­kas. Kai kal­ba­ma apie ko­kius nors spe­ci­fi­nius che­mi­ka­lų kva­pus, pa­ sak pa­rei­gū­no, žmo­gui pa­dė­ti sun­ ku. Gar­są ga­li­ma iš­ma­tuo­ti ar bent iš­girs­ti, o kva­pui pa­ma­tuo­ti nė­ra prie­tai­so. Apy­lin­kės ins­pek­to­riai yra ga­vę per 10 skun­dų, ku­rių au­ to­rius ti­ki­no, kad yra nuo­di­ja­mas for­mal­de­hi­dais. Ty­rė­jai ne kar­ tą ban­dė užuo­sti šias me­džia­gas, bet ne­pa­ju­to. Skun­dus ra­šęs žmo­ gus pa­ts ti­ki­no, jog kva­po nė­ra, bet jis tu­rįs vi­di­nį įsi­ti­ki­ni­mą, kad yra nuo­di­ja­mas. Su to­kiais žmo­nė­mis pa­rei­gū­nams sun­ku dis­ku­tuo­ti, nes po­li­ci­nin­kai nė­ra spe­cia­lis­tai. Tik Vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro dar­ buo­to­jai ga­li iš­ma­tuo­ti tuos da­ly­ kus, ta­čiau nak­tį spe­cia­lis­tai ne­dir­ ba, be to, ty­ri­mai yra mo­ka­mi. Li­go­niu pa­va­din­ti ne­si­ryž­ta

„Kad ir kaip bū­tų, ne­ga­li­me sa­ky­ ti žmo­gui, jog jis yra li­go­nis ir ne­ tei­sus, kal­bė­da­mas apie kva­pus ar triukš­mą. Va­žiuo­ja­me vie­ną, ant­ rą, tre­čią sy­kį, klau­so­mės, žiū­ri­ me. Jei­gu ma­to­me, kad tik­rai tai ne­pa­sit­vir­ti­na, sa­ko­me, kad ne­ga­ li­me pa­dė­ti, ir ban­do­me pa­sa­ky­ti, kur dar žmo­gus ga­lė­tų kreip­tis“, – pa­sa­ko­jo A.Pu­žaus­kas. Pa­tar­ti keis­tus skun­dus ra­šan­ čiam žmo­gui kreip­tis į ner­vų gy­ dy­to­ją po­li­ci­nin­kai ne­si­ryž­ta, nes tai bū­tų ne­tak­tas. Jei­gu aki­vaiz­du, kad žmo­gui vai­ de­na­si, apie tai pra­ne­ša­ma spe­cia­ li­zuo­tų svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­rų me­di­kams. Pas­te­bė­ta, kad keis­tus skun­dus daž­niau­siai ra­šo vie­ni­ ši žmo­nės.

Dvo­ką sklei­dė svy­lan­tys lai­dai

„Iš anks­to nu­spręs­ti, kad žmo­ gus fan­ta­zuo­ja, ne­ga­li­me. Ga­li bū­ ti, jog Kre­tin­gos gat­vės gy­ven­to­ja yra tei­si, kad nak­ti­mis gir­di triukš­ mą, bet gal ji ne­tei­sin­gai nu­sta­to to triukš­mo šal­ti­nį. Gal jis sklin­da iš ki­to bu­to ar­ba iš lau­ko. Pa­ga­liau rei­kia pa­tik­rin­ti: o gal tik­rai pas tą mo­te­rį gy­ve­na nuo­mi­nin­kas, ku­ ris nak­ti­mis ga­mi­na šo­vi­nius. Kol ne­pa­tik­ri­no­me, ne­ga­li­me at­mes­ ti nė vie­nos ga­li­my­bės“, – svars­tė A.Pu­žaus­kas. Pa­rei­gū­nas pri­si­mi­nė at­ve­jį, kai pra­ne­šu­sios apie keis­tus kai­my­nų sklei­džia­mus kva­pus pa­gy­ve­nu­sios vie­no bu­to gy­ven­to­jos ne­me­la­ vo. Ke­lis kar­tus pa­rei­gū­nai lan­kė­si jų na­muo­se, o šią sa­vai­tę dar kar­ tą ap­si­lan­kė ir pa­tys pa­ju­to – tik­ rai tvai­kas yra. Pa­si­ro­do, elekt­ros ša­ku­tės liz­de svi­lo lai­dai ir sklei­dė bjau­rų kva­pą. Anks­čiau, kai nuo nar­ko­ti­kų pri­ klau­so­mi as­me­nys na­muo­se ga­ min­da­vo­si aguo­nų ekst­rak­tą, kai­ my­nai ne­re­tai jus­da­vo spe­ci­fi­nį kva­pą ir, pra­ne­šę apie tai po­li­ci­jai, pa­dė­da­vo išaiš­kin­ti nu­si­kal­ti­mą. „Žmo­gus tu­ri skųs­tis, nes tam po­li­ci­ja ir yra, kad aiš­kin­tų­si, kas yra blo­gai“, – re­ziu­ma­vo A.Pu­ žaus­kas.

Sta­tis­ti­ka ir fak­tai Per 9 šių me­tų mė­ne­sius Klai­pė­dos 1-ojo po­l i­ci­jos ko­m i­sa­r ia­to pa­rei­g ū­ nai ga­vo:

2 351 skun­dus; 2 106 iš jų pa­ves­ta tir­ti apy­lin­kės

ins­pek­to­riams; 245 skun­dai nu­kreip­ti ne­pil­na­me­

čių rei­ka­lų ins­pek­to­rėms. Šiau­ri­nė mies­to da­lis su­skirs­ty­ta į

20 apy­lin­kių, jo­se dir­ba 17 apy­lin­k ių ins­pek­to­rių.

Vai­ruo­to­jas pri­si­pa­ži­no už­mu­šęs žmo­gų As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Klai­pė­dos ra­jo­ne sek­ma­die­nį tra­ giš­ką ava­ri­ją su­kė­lęs vai­ruo­to­jas ant­ra­die­nį pa­ts pa­si­bel­dė į Po­li­ci­ jos ko­mi­sa­ria­to du­ris.

Va­kar 24-erių To­mas Loms­kis Klai­pė­dos ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ ria­te pa­si­ro­dė su tė­vais ir ad­vo­ka­ tu. Vai­ki­nas pri­si­pa­ži­no sek­ma­die­ nio pa­va­ka­rę vai­ra­vęs au­to­mo­bi­lį „VW Golf“, ku­riuo ta­ra­na­vo 47-e­ rių An­ta­ną J. Ne­lai­mė nu­ti­ko ke­ly­je Veiviržėnai–Daukšaičiai–Švėkšna

apie 17.30 val. Ke­lio vin­gy­je ne­su­ val­dęs au­to­mo­bi­lio, vai­ruo­to­jas iš­ va­žia­vo į prieš­prie­ši­nę eis­mo juos­tą ir kliu­dė vie­tos gy­ven­to­ją. Au­to­ mo­bi­lis žmo­gaus kū­ną nu­svie­dė ko­ne 20 met­rų. Pa­ti ma­ši­na po smū­gio įstri­ go grio­vy­je. At­vy­kę po­li­ci­jos pa­ tru­liai įvy­kio vie­to­je au­to­mo­bi­lio vai­ruo­to­jo ne­ra­do. Ma­ši­no­je bu­ vo tik pri­snū­dęs įvy­kio kal­ti­nin­ko bro­lis Ka­ro­lis. Nuo sek­ma­die­nio T.Loms­kis slaps­tė­si nuo po­li­ci­jos. Ta­čiau va­kar jau­nuo­lis pri­si­sta­ tė pa­rei­gū­nams pa­ts. Vai­ki­nas aiš­

ki­no, kad įvy­kio me­tu ne­bu­vo gir­ tas, ta­čiau pri­pa­ži­no, jog vai­ra­vo neat­sar­giai ir ne­si­gy­nė su­kė­lęs eis­ mo įvy­kį. Pa­bė­gi­mą iš ava­ri­jos vie­tos jau­ nuo­lis grin­dė iš­gąs­čiu. Ki­tų nu­si­kal­ti­mų jau­nuo­lis nė­ra įvyk­dęs, ta­čiau vai­ruo­to­jo pa­žy­ mė­ji­mas jam yra atim­tas. Jis įkliu­ vo prie vai­ro bū­da­mas ne­blai­vus. Kol kas vai­ki­nui gre­sia iki 8 me­tų ne­lais­vės. Jei paaiš­kė­tų, kad žmo­ gaus gy­vy­bę nu­si­ne­šu­sią ava­ri­ją jis su­kė­lė bū­da­mas ne­blai­vus, Švėkš­ nos se­niū­ni­jos gy­ven­to­jui grės­tų iki 10 me­tų ne­lais­vės.

Mir­tis: į prieš­prie­ši­nę eis­mo juos­tą iš­lė­kęs au­to­mo­bi­lis žu­vu­sį­jį nu­svie­

dė 20 met­rų.

Gin­ta­ro Vai­če­kaus­ko nuo­tr.

8

trečiadienis, spalio 3, 2012

ekonomika

Konsultacijoms – vie­nas nu­me­ris Rad­vi­liš­ky­je dar­bą pra­dė­jo „Sod­ros“ in­ for­ma­ci­jos cent­ras, tei­kian­tis kon­sul­ta­ci­ jas vi­siems Lie­tu­vos gy­ven­to­jams ir drau­ dė­jams.

Naujovė: 1883 – trum­pa­sis „Sod­ros“ nu­me­ris, ku­riuo bus tei­kia­mos

kon­sul­ta­ci­jos vi­sais vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo klau­si­mais.

R

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Ti­ki­si ge­res­nės ko­ky­bės

Vi­są in­for­ma­ci­ją apie so­cia­li­nio drau­di­mo pen­si­jas, pa­šal­pas, įmo­kas ir „Sod­ros“ elekt­ro­ni­nes pa­slau­gas bus ga­li­ma su­ži­no­ti vie­nu trum­puo­ ju nu­me­riu 1883. Iki šiol kon­sul­ta­ci­ jas teik­da­vo vi­si „Sod­ros“ val­dy­bos ir te­ri­to­ri­nių sky­rių spe­cia­lis­tai ke­ lio­mis de­šim­ti­mis skir­tin­gų nu­me­ rių. Dėl to skam­bi­nan­tys as­me­nys ne vi­sa­da iš kar­to ras­da­vo rei­kia­mą dar­buo­to­ją, ku­ris grei­tai at­sa­ky­tų į rū­pi­mą klau­si­mą. Tad kar­tais ne­ pa­vyk­da­vo iš­veng­ti ne­su­sip­ra­ti­mų, in­for­ma­vi­mas už­truk­da­vo, žmo­nės ne­re­tai su­trik­da­vo pa­ma­tę ke­lias de­ šim­tis skir­tin­gų te­le­fo­no nu­me­rių. Skam­bi­nant į „Sod­ros“ in­for­ ma­ci­jos cent­rą trum­puo­ju nu­me­ riu bus ga­li­ma iš kar­to pa­si­rink­ti do­mi­nan­čią te­mą ir taip su­si­siek­ ti su tos sri­ties kon­sul­tan­tu. At­siž­vel­giant į as­mens duo­me­ nų ap­sau­gos rei­ka­la­vi­mus, cent­re įdieg­ta įran­ga leis te­le­fo­ni­nius po­ kal­bius įra­šy­ti ir vė­liau per­klau­sy­ ti. Be to, bus fik­suo­ja­ma, per kiek lai­ko į skam­bu­tį at­si­lie­pia­ma, kiek trun­ka kiek­vie­na kon­sul­ta­ci­ja, į kiek skam­bu­čių neat­sa­ko­ma, ko­ kiais klau­si­mais skam­bi­na­ma daž­ niau­siai ir dau­ge­lis ki­tų duo­me­nų. „At­siž­velg­da­mi į tai ga­lė­si­me grei­čiau ir tiks­liau spręs­ti ky­lan­ čius klau­si­mus, ope­ra­ty­viau at­

nau­jin­ti in­for­ma­ci­ją in­ter­ne­te, ge­ riau pa­skirs­ty­ti kon­sul­tan­tų dar­bo lai­ką. Tai­gi, esa­me tik­ri, kad nau­ jo­vė leis pa­ge­rin­ti pa­slau­gų ko­ky­bę ir efek­ty­viau iš­nau­do­ti tu­ri­mus iš­ tek­lius“, – kal­bė­jo „Sod­ros“ va­do­ vas Min­dau­gas Sin­ke­vi­čius.

liš­kio me­ro tvir­ti­ni­mu, sa­vi­val­dy­bės in­ves­ti­ci­jos grei­tai at­si­pirks. „Tie 95 tūkst. li­tų nė­ra to­kie jau di­de­li pi­ni­gai ir jau skai­čia­vo­me, kad iš­lai­dos šioms dar­bo vie­toms su­kur­ti per gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­tį at­si­pirks per dve­jus me­tus“, – tei­gė Darius Bra­zys.

Rė­mė­si kai­my­nų pa­tir­ti­mi

Pa­si­rin­ko dar­bą tė­vy­nė­je

„Sod­ros“ di­rek­to­riaus tei­gi­mu, nau­jam pa­da­li­niui įsteig­ti Rad­vi­liš­ kis bu­vo pa­si­rink­tas neat­si­tik­ti­nai: „Vil­niu­je, Kau­ne ar Klai­pė­do­je įkur­ ti to­kį cent­rą gal bū­tų pa­pras­čiau, bet rin­ko­mės ne­di­de­lį mies­te­lį, ša­ lia ku­rio bū­tų ir uni­ver­si­te­tas. Juk pra­kti­ka ro­do, kad to­kį dar­bą ne­re­ tai ren­ka­si jau­ni žmo­nės. Taip pat bu­vo svar­bus pa­tal­pų klau­si­mas, o Rad­vi­liš­ky­je jų kaip tik bu­vo.“ Įkū­rus in­for­ma­ci­jos cent­rą mies­ te­ly­je at­si­ra­do 26 nau­jos dar­bo vie­ tos. Il­gai­niui jų skai­čius ga­lės bū­ti pa­di­din­tas iki 40. „Pa­na­šūs spren­ di­mai yra ir pas kai­my­nus: Lat­vi­jo­je bei Len­ki­jo­je. Pas­ta­ro­jo­je pa­na­šus in­for­ma­ci­jos cent­ras taip pat bu­vo įkur­tas ne Var­šu­vo­je ar Kro­ku­vo­je, bet ma­ža­me pro­vin­ci­jos mies­te­ly­ je. Taip ti­kė­ta­si su­teik­ti im­pul­są jo plėt­rai. To pa­ties siek­si­me ir mes“, – tei­gė M.Sin­ke­vi­čius. Ti­ki­si su­tau­py­ti lė­šų

Cent­rą įkur­ti „Sod­rai“ iš vi­so kai­na­ vo 577 tūkst. li­tų. Dar 95 tūkst. li­tų kon­sul­tan­tų mo­ky­mams sky­rė Rad­ vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė. Rad­vi­

Dien­raš­čio žur­na­lis­tų kal­bin­tos cent­ro dar­buo­to­jos pa­sa­ko­jo, kad šiam dar­bui bu­vo ruo­šia­mos spe­cia­ liai. Vie­nos jų iki tol dir­bo „Sod­ro­je“, ki­tos į šią sri­tį atė­jo iš pri­va­čio­jo sek­ to­riaus. Bu­vo ir to­kių, ku­rie tu­rė­jo pa­na­šaus dar­bo pa­tir­ties už­sie­ny­je ir mie­lai pri­tai­kė ją Rad­vi­liš­ky­je: vie­na mer­gi­na iki tol yra dir­bu­si Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, ki­ta – skam­bu­čių cent­ re Šve­di­jo­je. Vie­na iš dar­buo­to­jų Eg­ lė Si­mai­tie­nė pa­pa­sa­ko­jo, kad iki tol dir­bo pri­va­čia­ja­me sek­to­riu­je, ta­čiau at­si­ra­dus ga­li­my­bei pa­si­rin­ko dar­bą vals­ty­bės įstai­go­je. „Per­sio­rien­tuo­ ti ne­bu­vo leng­va. Ga­li­me kon­sul­tuo­ ti žmo­nes iš vi­sos Lie­tu­vos“, – tei­gė E.Si­mai­tie­nė.

26 žmones

jau įdarbino informacijos centras.

Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programa

Renovuoti daugiabučiai kuria darnią aplinką Lina Jauniškė Spalio 1 d. pirmą kartą Lietuvoje buvo švenčiama pasaulinė Būsto diena, skatinanti visuomenę atsakingiau rūpintis savo namais. Vilniaus miesto rotušėje vykusiame renginyje „Turiu būstą, kuriuo rūpinuosi ir kurį atnaujinu“ apdovanoti projektų, sėkmingiausiai prisidėjusių prie gyvenimo sąlygų miestuose gerinimo, iniciatoriai.

„Lietuvoje 9 iš 10 gyventojų tu­ ri nuosavą būstą, tačiau neretai pas mus priimta labiau rūpintis vidi­ nėmis sienomis, o mažiau dėmesio skirti aplinkai. Tikiuosi, kad nau­ ja Būsto dienos šventimo tradicija paskatins organizacijas, švietimo ir mokslo institucijas, verslo atstovus ir kitus būsto sektoriaus dalyvius aktyviau prisidėti kuriant darnią gy­ venamąją aplinką“, – sakė aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas. Būsto diena – visuomenės diena

Jurgis Vanagas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius, inžinierius, architektas, urbanis­ tas, priminė garsiąją A.H.Maslow poreikių piramidę, kurioje būstas užima antrą žmogaus poreikių ly­ gį, iškart po pagrindinių fiziologi­ nių poreikių. Pasak J.Vanago, palyginti su ki­ tomis Europos valstybėmis, lie­ tuviai gyvena labai ankštai: vie­ nam gyventojui vidutiniškai tenka 14,5 kv. m naudingojo ploto. „Pa­ gal šį rodiklį Europoje mes lenkia­ me tik latvius ir lenkus. O, pavyz­ džiui, Danijoje vienam gyventojui

tenka 31,8 kv. m naudingojo ploto, airiai turi pusantro karto daugiau naudingojo ploto negu mes. Skai­ čiuojama, jog tam, kad būtų kom­ fortiška gyventi, Lietuvoje vienam žmogui turėtų tekti 30 kv. m nau­ dingojo ploto“, – teigė J.Vanagas. Pasak Respublikinių būsto val­ dymo ir priežiūros rūmų prezi­ dento Juozo Antanaičio, visi mes esame būsto sektoriaus dalyviai: „Būsto diena yra visų mūsų die­ na. Linkiu, kad įmonių, organiza­ cijų, bendrijų darbas būtų supras­ tas ir įvertintas.“ Apdovanojo bendrijas

Už geriausiai prižiūrimus daugia­ bučius, sėkmingai įgyvendintus renovacijos projektus, už indėlį kuriant darnią aplinką ir sėkmin­ gai sprendžiant socialinės san­ glaudos klausimus buvo apdova­ noti projektai, labiausiai prisidėję prie gyvenimo sąlygų miestuose gerinimo. Daugiausia apdovanoji­ mų pelnė įvairių miestų daugiabu­ čių namų bendrijos, kurių pirmi­ ninkai buvo pagerbti už gerą namų priežiūrą bei sėkmingai įgyvendin­ tus modernizavimo projektus. Nominacija „Už pastangas, para­ mą, idėjas ir iniciatyvas kuriant dar­ nią aplinką, sėkmingai sprendžiant socialinės sanglaudos klausimus“ buvo pagerbti Aplinkos ministeri­ jos, savivaldybių atstovai, taip pat gyvenviečių bendruomenės ir dau­ giabučių namų administratoriai. „Šių nominacijų ir apskritai Būsto dienos šventimo tikslas yra visuo­ menei pabrėžti būsto ir darnios gy­ venamosios aplinkos aktualijas na­

cionaliniu ir vietos lygiu, paviešinti sėkmingiausius projektus, veiklos rezultatus ir paskatinti jų tęstinu­ mą bei plėtrą“, – sakė Respubliki­ nių būsto valdymo ir priežiūros rū­ mų prezidentas J.Antanaitis. Anot Būsto ir urbanistinės plėt­ ros agentūros direktoriaus Valen­ tino Petkūno, vienas svarbiausių darnios gyvenamosios aplinkos idėjos aspektų yra senų daugia­ bučių atnaujinimas ir jų energi­ nio efektyvumo didinimas. „Nors daugiabučių tinkamos priežiūros, savalaikio jų atnaujinimo procesai Lietuvoje dar tik įsibėgėja, jau tu­ rime gerosios patirties. Tai liudija beveik pusė tūkstančio renovuotų namų, kurių gyventojai už šilumą moka mažiau ir gyvena patogiau“, – komentavo V.Petkūnas. Daugiau informacijos apie Dau­ giabučių namų atnaujinimo (mo­ dernizavimo) programą (JESSI­ CA) – www.atnaujinkbusta.lt ir nemokama telefono linija 8 800 200 12.

Skaičiai Iš viso renovuota daugiabučių

Lietuvoje – 474, Klaipėdos regione – 46. Ruošia investicijų planus – 300,

Klaipėdos regione – 44. Perka techninius projektus – 127,

Klaipėdos regione – 21. Vykdo rangos konkursus – 111,

Klaipėdos regione – 21. Atlieka rangos darbus – 65, Klai-

pėdos regione – 9.

Proga: spalio 1 d. pirmą kartą Lietuvoje buvo švenčiama pasaulinė Būs-

to diena.

BUPA nuotr.

9

trečiADIENIS, spalio 3, 2012

pasaulis Ra­gi­na ­ ne­si­kiš­ti

Gra­si­na ­ ka­ru

Griež­ta ­ baus­mė

Aukš­tas Ru­si­jos už­sie­nio rei­ ka­lų mi­nis­te­ri­jos pa­rei­gū­nas Ge­na­di­jus Ga­ti­lo­vas pa­ra­gi­ no NA­TO neieš­ko­ti dings­čių ka­ri­nei in­ter­ven­ci­jai Si­ri­jo­je. Taip pat jis pa­reiš­kė, jog Ru­ si­ja ne­pa­lai­kys to­kių ini­cia­ty­ vų, kaip va­di­na­mie­ji hu­ma­ni­ ta­ri­niai ko­ri­do­riai ar bu­fe­ri­ nės zo­nos.

Šiau­rės Ko­rė­jos už­sie­nio rei­ ka­lų vi­ce­mi­nist­ras Pa­kas Ki­ las-yo­nas pa­reiš­kė, kad Ko­ rė­jos pu­sia­sa­lis ta­po pa­vo­jin­ giau­siu pa­sau­ly­je įtam­pos ži­ di­niu. Jis ap­kal­ti­no JAV sie­ kiant oku­puo­ti Ko­rė­jos pu­ sia­sa­lį ir „pa­nau­do­ti jį kaip slenks­tį įgy­ven­di­nant do­mi­ na­vi­mo stra­te­gi­ją Azi­jo­je“.

Sau­do Ara­bi­jo­je įvyk­dy­ta eg­ ze­ku­ci­ja Si­ri­jos pi­lie­čiui Ab­ dul­rah­ma­nui al Swei­da­nui, nu­teis­tam už nar­ko­ti­kų kont­ ra­ban­dą. Vy­ras bu­vo nu­kirs­ din­tas kar­du. Šie­met Sau­ do Ara­bi­jo­je eg­ze­ku­ci­jos įvyk­ dy­tos jau 61 žmo­gui. Per­nai mir­ties baus­mė įvyk­dy­ta 79 as­me­nims.

Opo­zi­ci­jos per­ga­lė Gru­zi­jos pre­zi­den­tui Mi­chai­lui Saa­kaš­vi­liui te­ko pri­pa­žin­ti pra­ lai­mė­ji­mą ša­lies par­la­men­to rin­ ki­muo­se. Jo Vie­nin­go­jo na­cio­na­ li­nio ju­dė­ji­mo par­ti­jai ne­pa­vy­ko įveik­ti opo­zi­ci­nės „Gru­zi­jos sva­ jo­nės“.

Ty­ri­mas: va­kar gel­bė­to­jai iš­trau­kė nu­sken­du­sį kel­tą „Lam­ma IV“, o po­li­ci­ja aiš­ki­na­si, kas kal­tas dėl tra­ge­di­jos.

AFP nuotr.

Mįs­lin­ga kel­tų kak­to­mu­ša

Kas kal­tas dėl di­džiau­sios per pa­sta­ruo­sius de­šimt­me­čius lai­ vy­bos tra­ge­di­jos Hon­kon­ge, ku­ri nu­si­ne­šė 37 žmo­nių gy­vy­bę? Tai teks iš­siaiš­kin­ti ne­lai­mės ty­rė­jams. Krau­pi nelaimė

Ne­lai­mė įvy­ko pir­ma­die­nio va­ka­ rą. Ne­to­li La­mos sa­los į pie­tus nuo Hon­kon­go su­si­dū­rė du ke­lei­vi­niai kel­tai. Vie­nas kel­tas, ku­riuo plau­kė 120 žmo­nių, nu­sken­do, o ki­tas, pri­ klau­san­tis bend­ro­vei „Hong Kong and Kow­loon Fer­ry Hol­dings“, ren­ gian­čiai re­gu­lia­rius rei­sus iš La­mos sa­los į Hon­kon­gą ir at­gal, su­ge­bė­jo pa­siek­ti uos­tą. Nors bu­vo ap­ga­din­tas tik lai­vo pir­ma­ga­lys, ke­li šio lai­vo ke­lei­viai ir įgu­los na­riai bu­vo nu­vež­ti į li­go­ ni­nę. Nus­ken­dęs kel­tas „Lam­ma IV“ pri­klau­sė „Po­wer As­sets Hol­dings Ltd“ bend­ro­vės pa­da­li­niui „Hong­ kong Elect­ric“. Įmo­nė val­do elekt­ ri­nę La­mos sa­lo­je. Kon­sor­ciu­mo sa­vi­nin­kas – vie­ nas tur­tin­giau­sių Ki­ni­jos vers­li­ nin­kų mi­li­jar­die­rius Li Ka-shin­ gas. Lai­vu ste­bė­ti fe­jer­ver­kų, skir­tų Ki­ni­jos na­cio­na­li­nei die­nai ir ru­ dens vi­du­rio šven­tei, plau­kė įmo­ nės dar­buo­to­jai ir jų šei­mų na­riai, tarp ku­rių bu­vo ir vai­kų. Nus­ken­do per aki­mir­ką

Liu­di­nin­kai pa­sa­ko­jo, kad kel­tas vos per 10 mi­nu­čių pri­si­pil­dė van­ dens, o gel­bė­to­jai pa­si­ro­dė po maž­ daug 20 mi­nu­čių nuo su­si­dū­ri­mo. „Per 10 mi­nu­čių lai­vas nu­sken­ do. Tu­rė­jo­me lauk­ti ma­žiau­siai 20

mi­nu­čių, kol bu­vo­me iš­gel­bė­ti“, – pa­sa­ko­jo iš­si­gel­bė­jęs kel­to ke­ lei­vis ir pri­dū­rė, kad svei­kas li­kęs lai­vas po smū­gio nu­plau­kė lyg nie­ kur nie­ko.

Per 10 mi­nu­čių lai­ vas nu­sken­do. Tu­rė­ jo­me lauk­ti ma­žiau­ siai 20 mi­nu­čių, kol bu­vo­me iš­gel­bė­ti. Ki­ta mo­te­ris pa­sa­ko­jo, kaip žmo­ nės des­pe­ra­tiš­kai ban­dė iš­si­ka­pa­ no­ti iš lai­vo. „Ma­nė­me, kad mir­si­me. Vi­ si li­ko­me įka­lin­ti lai­vo vi­du­je, te­ko dauž­ti lan­gus“, – sa­kė mo­te­ris. Ani­ta Yu, plau­ku­si kel­tu, ku­ ris nu­sken­do, tvir­ti­no, kad to­kio bai­saus in­ci­den­to Hon­kon­ge ne­ pri­si­me­na: „Aš šo­ki­ruo­ta. Tai tu­ rė­jo bū­ti lai­min­ga die­na su fe­jer­ ver­kais.“ Įmo­nės „Hong Kong and Kow­ loon Fer­ry Holdings“, ku­riai pri­ klau­so svei­kas li­kęs kel­tas, at­sto­ vė sa­kė, kad bend­ro­vė aiš­ki­na­si, kas at­si­ti­ko. „Mū­sų ka­pi­to­nas ne­si­jau­čia ge­rai ir dar ne­ga­lė­jo­me su juo pa­si­kal­bė­ ti“, – tvir­ti­no at­sto­vė. Ji tik pri­dū­ rė, kad ka­pi­to­nas priė­mė spren­di­ mą ne­sus­to­ti, nes bai­mi­no­si, kad ir jo lai­vas pa­skęs.

Po­li­ci­ja suėmė įtariamuosius

Hon­kon­ge lai­vy­ba itin in­ten­sy­vi, bet rim­tų lai­vy­bos in­ci­den­tų pa­si­ tai­ko re­tai, nors Azi­jo­je to­kios ne­ lai­mės – daž­nos. Kol kas neaiš­ku, ko­dėl kel­tai su­ si­dū­rė. Ma­no­ma, kad ne­lai­mę su­ kė­lė žmo­gaus klai­da. Hon­kon­go po­li­ci­ja pra­ne­šė, kad suė­mė še­šis įgu­los na­rius iš dvie­jų ke­lei­vi­nių lai­vų. Bus ban­do­ma nu­sta­ty­ti, ar jie nė­ra kal­ti dėl ne­lai­mės. „Po­li­ci­ja šią po­pie­tę suė­mė še­ šis as­me­nis. Ti­ria­ma, ar jie jū­ro­je su­kė­lė pa­vo­jų žmo­nių gy­vy­bei“, – sa­kė sau­gu­mo mi­nist­ras Lai Tungkwo­kas. Vic­to­ras Li, „Po­wer As­sets Hol­ dings Ltd“ va­do­vo pa­va­duo­to­jas, pa­tvir­ti­no, kad ne­lai­mės au­kų ar­ti­ mie­siems bend­ro­vė iš­mo­kės pi­ni­ gi­nes kom­pen­sa­ci­jas, ku­rios sieks 200 tūkst. Hon­kon­go do­le­rių (apie 70 tūkst. li­tų). Pa­sak gel­bė­to­jų, iš vi­so per ne­ lai­mę žu­vo penki vai­kai, dau­giau kaip 100 žmo­nių bu­vo nu­siųs­ti į pen­kias li­go­ni­nes, o de­vy­ni žmo­ nės pa­ty­rė rim­tų su­žei­di­mų ar te­ bė­ra kri­ti­nės būk­lės. Pas­ta­rą­jį kar­tą tra­ge­di­ja su­krė­ tė Hon­kon­gą 1996 m. Ta­da ki­lus gais­rui vie­na­me vers­lo cent­re žu­ vo 41 žmo­gus. 1971 m. 88 žmo­nės Hon­kon­ ge žu­vo siau­čiant tai­fū­nui, kai pa­ sken­do juos pluk­dan­tis lai­vas. BNS, „Reu­ters“, „The New York Ti­mes“ inf.

„Aiš­ku tai, kad „Gru­zi­jos sva­ jo­nė“ už­si­tik­ri­no dau­gu­mą 150 vie­tų par­la­men­te“, – pa­brė­žė M.Saa­kaš­vi­lis. Tie­sa, nors skir­tu­mas tarp abie­jų par­ti­jų ne­la­bai di­de­lis, opo­zi­ci­nės jė­gos tu­rės tei­sę for­ muo­ti vy­riau­sy­bę. Pre­li­mi­na­rūs re­zul­ta­tai pa­ro­dė, kad mi­li­jar­die­ riaus Bi­dzi­nos Iva­niš­vi­lio koa­li­ci­ ja „Gru­zi­jos sva­jo­nė“ ga­vo 52,77 pro­c. bal­sų, o Vie­nin­ga­sis na­cio­ na­li­nis ju­dė­ji­mas – 42,08 pro­c. „Ti­kiuo­si, kad gau­si­me ne ma­ žiau kaip 100 vie­tų nau­ja­ja­me par­la­men­te, – džiū­gau­jan­čiai mi­ niai sa­kė mag­na­tas B.Iva­niš­vi­lis. – Pa­sie­kiau tai, ko il­gai sie­kiau.“ Tarp­tau­ti­niai ste­bė­to­jai rin­ ki­mus įver­ti­no kaip są­ži­nin­gus, nors pri­dū­rė, kad in­ci­den­tų ne­ bu­vo iš­veng­ta. „Nors bu­vo la­bai su­prie­ši­nan­ti kam­pa­ni­ja, ku­rio­je var­to­ta griež­ ta re­to­ri­ka ir bu­vo trū­ku­mų, Gru­ zi­jos žmo­nės lais­vai iš­reiš­kė sa­vo va­lią prie bal­sa­dė­žių“, – bu­vo sa­ ko­ma Eu­ro­pos sau­gu­mo ir bend­

ra­dar­bia­vi­mo or­ga­ni­za­ci­jos tarp­ tau­ti­nės ste­bė­to­jų mi­si­jos va­do­vo To­ni­no Pi­cu­los pra­ne­ši­me. Gru­zi­jos cent­ri­nė rin­ki­mų ko­ mi­si­ja taip pat nu­ro­dė, kad per pir­ma­die­nio bal­sa­vi­mą rim­tų pa­ žei­di­mų ne­bu­vo. ES at­sto­vai pa­brė­žė, jog Bend­ri­ jos po­zi­ci­ja Gru­zi­jos at­žvil­giu ne­ si­keis, kad ir kas va­do­vaus ša­liai. „Mū­sų įsi­pa­rei­go­ji­mai Gru­zi­jai ne­si­keis, nes ši vy­riau­sy­bė iš­rink­ ta de­mok­ra­ti­niuo­se rin­ki­muo­se“, – tvir­ti­no už vys­ty­mą­si at­sa­kin­gas eu­ro­ko­mi­sa­ras And­ris Pie­bal­gas. BNS inf.

Šven­tė: tūks­tan­čiai opo­zi­ci­

jos ša­li­nin­kų Tbi­li­sy­je šven­tė „Gru­zi­jos sva­jo­nės“ koa­li­ci­jos per­ga­lę. „Reu­ters“ nuo­tr.

Kri­ti­ka A.Mer­kel Vo­kie­ti­jos so­cial­de­mok­ra­tų par­ ti­jos ly­de­ris Pee­ras Steinbrüc­kas kanc­le­rės An­ge­los Mer­kel vy­riau­ sy­bę pa­va­di­no vie­na blo­giau­sių šių lai­kų Vo­kie­ti­jos is­to­ri­jo­je.

Opo­zi­ci­jo­je esan­tys so­cial­de­ mok­ra­tai P.Steinbrüc­ką šios sa­ vai­tės pra­džio­je vie­nin­gai iš­rin­ko kanc­le­rės A.Mer­kel var­žo­vu ki­tų me­tų rin­ki­muo­se, ku­rie vyks ar­ ba rug­sė­jį, ar­ba spa­lį. Po­li­ti­kas bu­vo A.Mer­kel fi­nan­ sų mi­nist­ras per jos pir­mą­ją ka­ den­ci­ją nuo 2005 iki 2009 m., kai Vo­kie­ti­ją val­dė kon­ser­va­to­rių ir so­cial­de­mok­ra­tų di­džio­ji koa­ li­ci­ja. Pa­sak P.Steinbrüc­ko, rin­ki­mai pa­ro­dys, ko­kio­je vi­suo­me­nė­je mes no­ri­me gy­ven­ti. So­cial­de­ mok­ra­tų par­ti­jos ved­lys pa­ra­gi­no vy­riau­sy­bę griež­čiau re­gu­liuo­ ti ban­kus ir pa­siū­lė įkur­ti fon­dą, ku­ris mo­kes­čių mo­kė­to­jams už­ tik­rin­tų, kad jiems ne­rei­kės gel­ bė­ti kre­di­to­rių. Kri­ti­kuo­da­mas da­bar­ti­nės mi­ nist­rų ka­bi­ne­to va­do­vės dar­bą ir siū­ly­da­mas di­des­nį ban­ki­nin­ kys­tės sek­to­riaus re­gu­lia­vi­mą 65 me­tų P.Steinbrüc­kas pa­ža­dė­jo įdo­mią ir links­mą kam­pa­ni­ją.

„Ma­nau, kad di­džio­ji mi­nist­rų ka­bi­ne­to da­lis, – nors tu­riu pri­ pa­žin­ti gal­būt su ke­lio­mis išim­ ti­mis, – yra blo­giau­sias ka­bi­ne­tas fe­de­ra­ci­nės res­pub­li­kos is­to­ri­jo­ je. Rin­ki­mų kam­pa­ni­ja ne­tu­rė­tų bū­ti nuo­bo­di. Kam­pa­ni­ja ne­tu­ rė­tų bū­ti be hu­mo­ro. Jo­je tu­rė­ tų bū­ti links­my­bių ir juo­ke­lių“, – sa­kė po­li­ti­kas. „The News In­ter­na­tio­nal“, BNS inf.

Pa­ž a­d as: Vo­k ie­t i­j os

so­c ial­ de­mok­ra­tų par­ti­jos ly­de­ris P.Steinbrüc­kas ža­da, kad ki­ tais me­tais vyk­sian­čiuo­se par­ la­men­to rin­ki­muo­se ne­trūks links­my­bių ir juo­ke­lių. AFP nuo­tr.

10

trečiadienis, spalio 3, 2012

sportas

Mi­li­jo­nas „Nep­tū­no“ ko­man­dai pa­si­kly­do Klai­pė­dos krep­ši­nio klu­bo „Nep­tū­nas“ va­do­ vų pra­šy­mas ko­man­dai pa­pil­do­mai iš mies­ to biu­dže­to skir­ti mi­li­jo­ną li­tų, kad bū­tų ga­li­ ma oriai rung­ty­niau­ti VTB Jung­ti­nė­je ly­ go­je, kol kas dar net ne­svars­to­mas, nes tar­ pu­sa­vy­je ne­su­si­kal­ba po­li­ti­kai ir val­di­nin­kai. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

„Nep­tū­no“ klu­bo di­rek­to­rius Os­val­ das Ku­raus­kas pra­šy­mą dėl pa­pil­do­ mo mi­li­jo­no li­tų sky­ri­mo Ug­dy­mo ir jau­ni­mo rei­ka­lų ko­mi­te­te iš­sa­kė maž­ daug prieš mė­ne­sį. Ko­mi­te­to na­riai tuo­met su­ta­rė įpa­rei­go­ti val­di­nin­ kus pa­reng­ti mies­to ta­ry­bos spren­ di­mo pro­jek­tą dėl pa­ra­mos sky­ri­mo. Ta­čiau toks do­ku­men­tas kol kas die­ nos švie­sos dar neiš­vy­do. „Mes po­pie­rių pa­ren­gė­me, bet jam rei­kia duo­ti ko­jas. Tai pa­da­ry­ ti tu­ri po­li­ti­kai, ku­rie tu­ri pa­sa­ky­ ti, ko­kį skai­čių įra­šy­ti į tą spren­di­ mo pro­jek­tą, o to­kio nu­ro­dy­mo dar ne­su­lau­kė­me“, – aiš­ki­no Spor­to ir kū­no kul­tū­ros sky­riaus lai­ki­na­sis ve­dė­jas Ig­nas Po­cius. To­kių at­si­kal­bi­nė­ji­mų ne­sup­ra­to spor­to sri­tį ku­ruo­jan­tis Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Vy­tau­tas Če­pas. „Ma­nau, jog do­ku­men­tas ne­pa­reng­ tas, to­dėl ir aiš­ki­na­ma, kad po­li­ti­ kai kaž­ko ne­pa­sa­ko. Jei jau ko­mi­te­ te duo­tas nu­ro­dy­mas, tai ir rei­kia į spren­di­mo pro­jek­tą ra­šy­ti mi­li­jo­ną li­tų, o pa­skui mies­to ta­ry­ba nu­spręs, ko­kią su­mą „Nep­tū­nui“ skir­ti“, – tei­gė vi­ce­me­ras. Jis taip pat svars­tė, jog to­kio spren­di­mo pro­jek­to, ma­

tyt, ne­sku­ba­ma reng­ti, nes vis la­ biau ar­tė­ja Sei­mo rin­ki­mai ir po­li­ti­ kai ta­po ne­nus­pė­ja­mi. „Kol ne­praeis tas ru­jo­ji­mas, tol nie­ko ne­bus. Šis mė­nuo iš­brauk­tas iš vi­sų sa­vi­val­ dy­bių dar­bo. Gai­la, nes „Nep­tū­ nas“ lau­kia spren­di­mo“, – nuo­mo­

Ig­nas Po­cius:

Mes po­pie­rių pa­ren­ gė­me, bet jam rei­kia duo­ti ko­jas.

nę reiš­kė V.Če­pas. Pak­laus­tas, ar, jo nuo­mo­ne, „Nep­tū­nui“ rei­kia pa­pil­ do­mai skir­ti mi­li­jo­ną li­tų, vi­ce­me­ras bu­vo la­bai dos­nus: „Ma­nau, kad rei­ kė­tų skir­ti tris mi­li­jo­nus, bet iš kur paim­ti tų pi­ni­gų“. Fi­nan­sų ir tur­to de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Al­do­na Špu­čie­nė tei­gė, jog pa­ra­ma „Nep­tū­nui“ – po­li­ti­ nis klau­si­mas, ir jei po­li­ti­kai nu­ tars klu­bą iš mies­to biu­dže­to pa­ rem­ti mi­li­jo­nu li­tų, rei­kės ieš­ko­ti sri­čių, kur to­kią su­mą bū­tų ga­li­ma su­tau­py­ti.

Ryž­tas: klai­pė­die­čiai (mė­ly­na ap­ran­ga) ak­ty­viau ata­ka­vo var­žo­vų krep­šį.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Stu­den­tai star­ta­vo per­ga­le Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to (KU) spor­ ti­nin­kai jau pir­mo­se Lie­tu­vos stu­ den­tų krep­ši­nio ly­gos var­žy­bo­se įro­dė, kad ir šie­met yra nu­si­tei­kę ko­vo­ti dėl čem­pio­na­to me­da­lių.

Ju­bi­lie­ji­nio – 15-ojo ly­gos se­zo­no pir­mo­sio­se var­žy­bo­se klai­pė­die­ čiai na­muo­se įvei­kė Kau­no tech­ no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to (KTU) krep­ ši­nin­kus. Pir­muo­sius du kė­li­nu­kus aikš­tė­ je vi­rė at­kak­li ko­va, ku­ri tę­sė­si iki tre­čio­jo kė­li­nio vi­du­rio. Tuo­met KU krep­ši­nin­kai spur­ta­vo ir jau ne­be­pa­ li­ko var­žo­vams vil­čių juos pa­si­vy­ti. Klai­pė­die­čiai KTU krep­ši­nin­ kus įvei­kė re­zul­ta­tu 86:78 (20:24, 19:16, 26:18, 21:20).

Uos­ta­mies­čio eki­po­je re­zul­ta­ty­ viau­siai žai­dė Ka­ro­lis Ti­mo­fe­je­vas, pel­nęs 17 taš­kų, Vik­to­ras Cho­do­ sovs­kis (16 taš­kų, 10 at­ko­vo­tų ka­ muo­lių), Ta­das Ma­že­lis (15 taš­kų), Mo­des­tas Kum­pys (12 taš­kų). Per­ga­lę klai­pė­die­čiai sim­bo­liš­ kai sky­rė nau­jam KU ko­man­dos vy­riau­sia­jam tre­ne­riui Min­dau­gui Bu­giui, ku­ris šia­me po­ste pa­kei­tė Dai­nių Mi­liū­ną. Nau­ja­sis stra­te­gas po var­žy­bų džiau­gė­si sa­vo auk­lė­ti­nių sėk­me ir ne­slė­pė, kad ko­man­dos tiks­las šia­ me se­zo­ne – me­da­liai. Praė­ju­siais me­tais KU krep­ši­nin­ kai Lie­tu­vos stu­den­tų krep­ši­nio ly­ go­je iš­ko­vo­jo bron­zos me­da­lius. Šių­me­čia­me Lie­tu­vos stu­den­tų krep­ši­nio ly­gos čem­pio­na­te da­ly­ vaus de­vy­nios, o ne de­šimt, kaip per­nai, ko­man­dų. Aikš­te­lė­je sa­

vo pra­na­šu­mą ban­dys įro­dy­ti Vy­ tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to (VDU), Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ ver­si­te­to (VGTU), Lie­tu­vos edu­ ko­l o­g i­jos uni­ver­s i­te­to (LEU), Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to (KTU), Lie­tu­vos spor­to uni­ver­si­ te­to (LSU), Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ to (KU), My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­ si­te­to (MRU), Šiau­lių uni­ver­si­te­to (ŠU) bei Vil­niaus uni­ver­si­te­to (VU) krep­ši­nin­kai. Per­nai nė vie­nos per­ga­lės neiš­ ko­vo­ju­si Alek­sand­ro Stul­gins­kio uni­ver­si­te­to eki­pa nu­spren­dė pe­ rei­ti į dau­giau mė­gė­jiš­ką ly­gį – ant­rą­ją vai­ki­nų gru­pę. Čem­pio­na­to rung­ty­nės, kaip jau ta­po įpras­ta, vyks pir­ma­die­niais. Sis­te­ma ne­si­keis – po re­gu­lia­rio­jo čem­pio­na­to ko­vas dėl me­da­lių tęs ke­tu­rios ge­riau­sios eki­pos.

11

trečiadienis, spalio 3, 2012

rubrika

namai

namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė

Kom­pak­tiš­kam būs­tui – gud­rūs ma­nev­rai Pro­jek­tuo­jant kom­pak­tiš­ko, vos 100 kv. m plo­to ko­te­džo in­ter­je­rą, te­ko ge­rai ap­gal­vo­ti ir pa­tei­sin­ti kiek­vie­ną de­ta­lę.

Jau­ku: vie­nas ryš­kiau­sių būs­to ak­cen­tų – kros­ne­lė ir ša­lia jos įreng­ta ni­ša mal­koms.

Si­gi­to Da­nie­liaus as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Švie­sa, erd­vė, iš­gry­nin­ta es­te­ti­ka ir ra­ cio­na­lu­mas. To­kius spren­di­mus klai­pė­ die­čiui in­ter­je­ro di­zai­ne­riui Si­gi­tui Da­nie­ liui dik­ta­vo blo­kuo­to na­mo Gi­ru­liuo­se ar­ chi­tek­tū­ra, būs­to ap­lin­ka bei jo gy­ven­to­jų po­rei­kiai. Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Plo­tas su­si­trau­kė

Kaip vaiz­džiai pa­ly­gi­no pa­ts kū­rė­ jas, šiuo­se jau­nos šei­mos na­muo­se bend­rą kal­bą su­ra­do skan­di­na­viš­ko ir ja­po­niš­ko sti­liaus prin­ci­pai. Anot kū­rė­jo, pro­jek­tuo­jant kom­pak­tiš­ko, vos 100 kv. m plo­to ko­te­džo in­ter­ je­rą, te­ko ge­rai ap­gal­vo­ti ir pa­tei­ sin­ti kiek­vie­ną de­ta­lę, tin­ka­mai iš­ nau­do­ti kiek­vie­ną mi­li­met­rą. „Į ar­chi­tek­tū­ri­nius pla­nus bu­vo įtrauk­ta min­tis įreng­ti apie 50 kv.

m rū­sį, ir kai šie pla­nai su­griu­vo, te­ko „su­si­spaus­ti“ į ge­ro­kai ma­ žes­nę erd­vę. Bet, kaip sa­ko bu­dis­ tai, kuo sun­kiau, tuo leng­viau. Ir ši ideo­lo­gi­ja pa­si­tei­si­no“, – šyp­so­jo­ si kū­rė­jas. Iš pra­džių rū­sy­je pla­nuo­tą įkur­ din­ti skal­byk­lę pa­vy­ko pa­tal­pin­ti po laip­tais. Sie­k iant ra­c io­n a­l iai iš­n au­d o­ ti pa­tal­pas, bu­vo su­for­muo­ta ir įvai­rių pa­pil­do­mų ni­šų, ku­rios, Si­gi­to ma­ny­mu, pa­si­tei­si­no tiek funk­c iš­kai, tiek vi­ zua­liai.

13

Smal­su: skaid­rus frag­men­tas grin­dų plokš­tu­mo­je ypač vi­lio­ja šei­mos au­gin­ti­nį.

12

trečiadienis, spalio 3, 2012

rubrika namai tarp­tau­ti­nė kon­fe­ren­ci­ja apie erdvių kaitą

savo būstus stengiasi re­mon­tuoti Pa­tys

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to So­cio­lo­gi­jos ka­ted­ra ket­vir­ta­die­nį ir penk­ta­die­nį ren­gia tarp­tau­ti­nę moks­li­nę kon­fe­ren­ci­ją. Jo­je bus sie­kia­ma ap­tar­ti mies­to erd­vių kai­tą, nu­lem­tą spar­čių pa­sta­rų­jų de­šimt­me­čių so­cia­li­nių, po­li­ti­nių ir tech­no­lo­gi­nių po­ky­čių. Kul­tū­ros ty­ri­nė­to­jai, fi­lo­so­fai ir so­cio­lo­gai dis­ku­ tuos, ku­rio­se ur­ba­nis­ti­nė­se mies­to erd­vė­se aki­vaiz­džiau­siai sklei­džia­si nau­jų ir se­nų so­cia­li­nių reikš­mių konf­lik­tas, ko­ kios yra do­mi­nuo­jan­čios to­kių erd­vių rep­re­zen­ta­ci­jos, kaip pa­tys mies­to gy­ven­to­jai su­vo­kia jų ap­lin­ko­je vyks­tan­čius po­ky­čius, bei ban­dys at­sa­ky­ti į ki­tus ak­tua­lius klau­si­mus.

70 pro­c. ša­lies gy­ven­to­jų būs­tą re­mon­tuo­ja pa­tys ar­ba pa­si­tel­ kia gi­mi­nai­čių pa­gal­bą, o 30 pro­c. šiuos dar­bus pa­ti­ki spe­cia­lis­ tams. „Spin­ter ty­ri­mų“ ap­klau­sa pa­ro­dė, jog daž­niau­siai sa­vo jė­go­mis būs­tai kos­me­tiš­kai at­nau­ji­na­mi, o su­dė­tin­ges­ni – san­ tech­ni­kos, elekt­ros ins­ta­lia­ci­jos, vamz­dy­nų kei­ti­mo – bei pa­na­ šūs dar­bai pa­lie­ka­mi spe­cia­lis­tams. Tik kas de­šim­tas gy­ven­to­ jas ka­pi­ta­li­nį re­mon­tą pa­si­ry­žęs at­lik­ti pa­ts. Po­pu­lia­riau­sias sa­ va­ran­kiš­kas dar­bas – sie­nų ta­pe­ta­vi­mas, da­žy­mas. 60 pro­c. res­pon­den­tų būs­to at­nau­ji­ni­mą sie­ja su pa­ge­rė­ju­sia gy­ve­ni­mo ko­ky­be, 58 pro­c. ma­no, kad re­mon­tas di­di­na na­mų ver­tę.

Dau­gia­bu­čių bend­ri­jų įsta­ty­mas: kuo pa­virs gin­čų nag­ri­nė­ji­mo ko­mi­si­jos?

Min­dau­gas Ste­po­na­vi­čius Tei­si­n in­kas, tink­la­raš­čio www.blo­ga­bend­r i­ja.lt au­to­r ius

Dau­gia­bu­čių gy­ve­na­mų­jų na­mų ir ki­tos pa­skir­ties pa­sta­tų sa­vi­nin­kų bend­ri­jų įsta­ty­me at­si­ra­do daug pa­kei­ti­mų, su­si­ju­sių su bend­ri­jos val­dy­mo or­ga­nų veik­la bei jiems su­teik­tų įga­lio­ji­mų apim­ti­mis. Vi­ sų pir­ma bū­ti­na at­kreip­ti dė­me­ sį, jog, kaip ir anks­čiau ga­lio­ju­sio­ je įsta­ty­mo re­dak­ci­jo­je, aukš­čiau­ siu bend­ri­jos val­dy­mo or­ga­nu yra bend­ri­jos na­rių vi­suo­ti­nis su­si­rin­ ki­mas.

Ne­pai­sant to, įsta­ty­mas įtvir­ti­na ir ga­li­my­bę da­lį vi­suo­ti­nio na­rių su­si­ rin­ki­mo funk­ci­jų per­leis­ti bend­ri­jos na­rių įga­lio­ti­nių su­si­rin­ki­mui, to­kiu bū­du įtei­si­nant bend­ri­jos įga­lio­ti­ nių su­si­rin­ki­mą kaip vie­ną iš bend­ ri­jos val­dy­mo or­ga­nų. Nea­be­jo­ti­na, jog ga­li­my­bė tam tik­rus bend­ri­jos

įsta­tuo­se nu­ma­ty­tus spren­di­mus priim­ti įga­lio­ti­nių su­si­rin­ki­me pa­ leng­vins dau­gu­mos bend­ri­jų veik­lą ir val­dy­mą, ta­čiau įver­ti­nus tai, jog įsta­ty­mas iš es­mės ne­ri­bo­ja bend­ ri­jos įga­lio­ti­nių su­si­rin­ki­mo kom­ pe­ten­ci­jos, ky­la ri­zi­ka, kad ei­li­niai dau­gia­bu­čių na­mų bend­ri­jų na­riai bus dar la­biau nu­ša­lin­ti nuo bend­ ri­jos val­dy­mo, o vi­suo­ti­niai su­si­ rin­ki­mai ap­skri­tai ne­bus or­ga­ni­ zuo­ja­mi. Įs­ta­ty­mas nu­ma­to, jog bend­ri­jos na­rių įga­lio­ti­nių su­si­rin­ki­mas šau­ kia­mas neį­vy­kus pa­kar­to­ti­niam vi­suo­ti­niam su­si­rin­ki­mui ir dėl to bend­ri­jai ne­ga­lint įgy­ven­din­ti sa­vo tiks­lų bei ki­tais bend­ri­jos įsta­tuo­se nu­ma­ty­tais at­ve­jais. Iš to se­ka, jog bend­ri­jos sa­vo įsta­ tuo­se ga­li nu­sta­ty­ti ir ki­tus at­ve­jus, kai yra šau­kia­mi įga­lio­ti­nių su­si­ rin­ki­mai, ir nea­be­jo­ti­nai per pla­tus to­kių at­ve­jų nu­sta­ty­mas su­da­ry­ tų prie­lai­das bend­ri­jos na­rių su­si­ rin­ki­mo, kaip aukš­čiau­sio bend­ri­jos val­dy­mo or­ga­no, iš­ny­ki­mui ar bent jau tu­ri­mos ga­lios su­ma­ži­ni­mui. Sie­kiant iš­veng­ti si­tua­ci­jos, kai ei­ li­niai bend­ri­jos na­riai ne­pag­rįs­tai nu­ša­li­na­mi nuo bend­ri­jos veik­los, o vie­toj jų vi­sus spren­di­mus bend­ ri­jo­je prii­ma įga­lio­ti­niai, bend­ri­jos įsta­tuo­se api­brė­žiant įga­lio­ti­nių su­si­rin­ki­mo su­šau­ki­mo tvar­ką bei jo kom­pe­ten­ci­ją tu­rė­tų bū­ti ven­gia­ ma itin pla­taus įga­lio­ji­mų įga­lio­ti­ nių su­si­rin­ki­mui su­tei­ki­mo. Atk­ reip­ti­nas dė­me­sys, jog įga­lio­ti­niai

ne­ga­li priim­ti jo­kių spren­di­mų dėl klau­si­mų, neįei­nan­čių į jų kom­pe­ ten­ci­jos ri­bas, to­dėl to­kie spren­di­ mai tu­rė­tų bū­ti pri­pa­žįs­ta­mi ne­tei­ sė­tais. Kaip nu­ma­ty­ta įsta­ty­me, įga­lio­ ti­niu ga­li bū­ti tik bend­ri­jos na­rys, ku­ris yra ren­ka­mas 4 metams. Įs­ ta­ty­mas iš es­mės ap­ri­bo­ja įga­lio­ ti­nio tei­sę sa­va­ran­kiš­kai bal­suo­ti su­si­rin­ki­me. Įga­lio­ti­nis konk­re­čiu klau­si­mu pri­va­lo bal­suo­ti pa­gal dau­gu­mos jo at­sto­vau­ja­mų bend­ri­ jos na­rių iš anks­to iš­reikš­tą va­lią. Va­di­na­si, įga­lio­ti­nis prieš su­si­ rin­ki­mą vi­sų pir­ma pri­va­lo at­si­ klaus­ti jo at­sto­vau­ja­mų bend­ri­jos na­rių nuo­mo­nės dėl su­si­rin­ki­me spręs­ti­nų klau­si­mų ir bal­suo­ti bū­ tent taip, kaip nu­ro­dė at­sto­vau­ja­ mų bend­ri­jos na­rių dau­gu­ma. Toks reg­la­men­ta­vi­mas le­mia, kad bend­ ri­jos įga­lio­ti­niai yra tik tar­pi­nin­kai tarp bend­ri­jos val­dy­mo or­ga­nų ir at­ski­rų bend­ri­jos na­rių. Sis­te­miš­kai ana­li­zuo­jant bend­ ri­jos įga­lio­ti­nių ins­ti­tu­tą, ma­ty­ ti aki­vaiz­dūs tei­si­nio re­gu­lia­vi­mo trū­ku­mai, o įver­ti­nus šiuo me­tu eg­zis­tuo­jan­čią bend­ri­jų val­dy­mo pra­kti­ką net nea­be­jo­ti­na, jog šių įsta­ty­mų nuo­sta­tų pra­kti­ko­je lai­ ko­ma­si ne­bus. Ga­lima da­ry­ti iš­va­dą, jog Sei­ mas pa­tvir­ti­no iš es­mės dek­la­ra­ty­ vaus po­bū­džio tei­sės nor­mas, ku­ rių tai­ky­mas pra­kti­ko­je pri­klau­sys tik nuo bend­ri­jos pir­mi­nin­kų nuo­ žiū­ros.

Iš­dygs nau­jas sta­ti­nys Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to mies­te­ly­ je pla­nuo­ja­ma sta­ty­ti nau­ją moks­ li­nių la­bo­ra­to­ri­jų pa­sta­tą, ku­ris iš­ kils gre­ta vie­nin­te­lės šią te­ri­to­ri­ją ker­tan­čios gat­vės.

Trijų aukš­tų pa­sta­te turėtų įsi­kurti au­di­to­ri­jos, moks­li­nės la­bo­ra­to­ri­jos, taip pat bus su­pro­jek­tuo­ti moks­li­ nin­kų ir ty­rė­jų dar­bo ka­bi­ne­tai, ad­ mi­nist­ra­ci­nės pa­tal­pos, po da­li­mi pa­sta­to nu­ma­ty­ta­me co­ko­li­nia­ me aukš­te su­pla­nuo­ta au­to­mo­bi­lių sau­gyk­la. Bend­ras sta­ti­nio plo­tas – 5,8 tūkst. kv. m, pla­nuo­ja­mas dar­bo vie­tų skai­čius – apie 140. Fa­sa­dų ap­dai­lai pa­rink­tas švie­ sus tin­kas bei rau­do­nos ply­tos ir su­pro­jek­tuo­tos di­de­lės stik­lo plokš­tu­mos, ku­rios taps ne tik ar­ chi­tek­tū­ri­ne de­ta­le, bet ir už­tik­rins ge­rą la­bo­ra­to­ri­jų ap­švie­ti­mą. Klai­pė­dos ap­skri­ties Ar­chi­tek­tū­ ros ir ur­ba­nis­ti­kos eks­per­tų ta­ry­ba

Tam tik­rais at­ve­jais tie­sio­giai tai­ky­ti įsta­ty­mą bus neį­ma­no­ma ir dėl ob­jek­ty­vių prie­žas­čių, pvz. jei­gu bend­ri­jos na­riai iki su­si­rin­ ki­mo sa­vo nuo­mo­nės su­si­rin­ki­me svars­to­mu klau­si­mu taip ir ne­pa­ reikš. To­kiu at­ve­ju, va­do­vau­jan­tis įsta­ty­mo rai­de, įga­lio­ti­nis ne­ga­lė­ tų bal­suo­ti įga­lio­ti­nių su­si­rin­ki­me, ka­dan­gi sa­va­ran­kiš­kai nu­spręs­ti jis įga­lio­ji­mų ne­tu­ri, o jo at­sto­vau­ja­ mų bend­ri­jos na­rių nuo­mo­nės su­ ži­no­ti taip pat ne­pa­vy­ko. Be bend­ri­jos na­rių įga­lio­ti­nių su­ si­rin­ki­mo, įsta­ty­mas nu­ma­to ga­li­ my­bę bend­ri­jai tu­rė­ti gin­čų nag­ ri­nė­ji­mo ko­mi­si­ją ar­ba gin­čus nag­ri­nė­jan­tį su­bjek­tą, ku­ris įsta­ty­ mo nu­sta­ty­ta tvar­ka nag­ri­nė­tų tarp bend­ri­jos na­rių ir bend­ri­jos val­dy­ mo or­ga­nų ki­lu­sius gin­čus. Įs­ta­ ty­mų lei­dė­jas to­kiu bū­du su­ku­ria iki­teis­mi­nę bend­ri­jos vi­daus gin­ čus nag­ri­nė­jan­čią ins­ti­tu­ci­ją. Rei­ kia at­kreip­ti dė­me­sį, kad to­kios ko­ mi­si­jos su­da­ry­mas yra pri­va­lo­mas vi­so­se bend­ri­jo­se, tu­rin­čio­se dau­ giau nei 100 na­rių. O ma­žes­nį nei nu­ro­dy­tas bend­ri­ jos na­rių skai­čių tu­rin­čios bend­ri­jos ga­li pa­čios nu­spręs­ti dėl to­kio gin­ čus nag­ri­nė­jan­čio or­ga­no su­da­ry­mo tiks­lin­gu­mo. Įs­ta­ty­mas nu­ma­to, jog tuo at­ ve­ju, kai bend­ri­jo­je yra įtvir­tin­tas gin­čus nag­ri­nė­jan­tis su­bjek­tas, jam yra per­duo­da­mi nag­ri­nė­ti bend­ri­ jos na­rių ir bend­ri­jos val­dy­mo or­ ga­nų gin­čai.

iš es­mės tei­gia­mai įver­ti­no pa­sta­ to tech­ni­nį pro­jek­tą. Au­to­riams re­ko­men­duo­ta gry­ nin­t i ar­c hi­tek­t ū­r i­n ius pa­s ta­ to spren­d i­n ius, ap­d ai­l ai dau­ giau nau­do­ti rau­do­nų ply­tų, tuo pat me­tu ma­ži­nant tin­ko plo­tus. Eks­per­tai taip pat pa­siū­lė au­to­

Pro­jek­to vi­zua­li­za­ci­ja

riams at­si­sa­ky­ti co­ko­li­nio aukš­ to. Esą ja­me nu­ma­ty­ta tik 11-os vie­t ų aikš­te­l ė ma­š i­n ų lai­k y­m o vie­t ų pro­b le­m os ne­s pren­d žia, ta­čiau komp­li­kuo­ja pa­tį pro­jek­tą – at­si­ran­da laip­tų, pan­du­sų po­ rei­kis. „Klai­pė­dos“ inf.

Tęsinys, 4 dalis. Bus daugiau. Komentarų serijos autorius – teisininkas, turintis kelerių metų DNSB konsultavimo patirtį.

„Užs­kai­tys“ ir ankstesnius darbus Sie­kian­tiems su­ma­ži­nan­ti šil­dy­ mo są­skai­tas gyventojams – nau­ jos ga­li­my­bės.

Iš­raiš­ka: mo­der­nios ar­chi­tek­tū­ros pa­sta­te ne­stigs stik­lo ele­men­tų.

To­kiu bū­du yra įtvir­ti­na­ma pri­ va­lo­ma iki­teis­mi­nė gin­čų nag­ri­ nė­ji­mo tvar­ka, o tai reiš­kia, kad tik ne­pa­vy­kus iš­spręs­ti gin­čo iki­teis­ mi­ne tvar­ka ar­ba ša­lims ne­vyk­dant priim­to spren­di­mo ša­lys įgy­ja tei­sę kreip­tis į teis­mą. To­kio bend­ri­jos gin­čus nag­ri­nė­ jan­čio su­bjek­to su­kū­ri­mas tu­rė­ tų bū­ti ver­ti­na­mas dve­jo­pai. Vie­ na ver­tus, tin­ka­mai įgy­ven­di­nus įsta­ty­mo nuo­sta­tas, bend­ri­jos na­ rių gin­čus nag­ri­nė­jan­tis su­bjek­tas ga­li ge­ro­kai pa­leng­vin­ti su bend­ri­ jos val­dy­mo or­ga­nų veik­la su­si­ju­ sių gin­čų nag­ri­nė­ji­mą. Ki­tu at­ve­ju pri­va­lo­mas bend­ri­jos gin­čų nag­ri­ nė­ji­mas iki­teis­mi­ne tvar­ka ga­li bū­ti nau­din­gu įran­kiu bend­ri­jos pir­mi­ nin­kams vil­ki­nant bend­ri­jos na­rių pro­ble­mų spren­di­mą. Taip pat ky­la abe­jo­nės dėl to­kių su­bjek­tų priim­ tų spren­di­mų tei­sė­tu­mo ir ob­jek­ ty­vu­mo. Re­tas ku­ris iš bend­ri­jos na­rių yra tin­ka­mai su­si­pa­ži­nęs su įsta­ty­mų rei­ka­la­vi­mais, tu­ri kom­pe­ten­ci­jos bei no­ro da­ly­vau­ti spren­džiant ki­ tų bend­ri­jos na­rių gin­čus. Tai su­ da­ro prie­lai­das neob­jek­ty­vaus ir sa­vo es­me fik­ty­vaus or­ga­no su­kū­ ri­mui, užuot bū­tų su­kur­ta efek­ty­ vi išo­ri­nė bend­ri­jos val­dy­mo or­ga­ nų kont­ro­lė.

Ap­lin­kos mi­nist­ras pa­si­ra­šė įsa­ ky­mą, ku­ris bus ak­tua­lus bend­ ri­joms, sa­vo ini­cia­ty­va ir lė­šo­mis jau įdie­gu­sioms kai ku­rias ener­gi­ją tau­pan­čias prie­mo­nes: pa­si­kei­tu­ sioms lan­gus, ap­šil­ti­nu­sioms sto­ gą ar pa­na­šiai. To­kiu bū­du jau ma­ži­na­mos ener­ gi­jos są­nau­dos, ne­pai­sant to, kad nė­ra at­lik­ta pil­na dau­gia­bu­čio na­ mo re­no­va­ci­ja. Ren­giant in­ves­ti­ci­nį na­mo at­ nau­ji­ni­mo pro­jek­tą anks­čiau įdieg­ tos ener­gi­jos tau­py­mo prie­mo­ nės bei pa­siek­ti re­zul­ta­tai ne­bu­vo įskai­čiuo­ja­mi į bend­rą su­tau­py­ mo re­zul­ta­tą. To­kiu bū­du bend­ri­

joms iš­ki­lo grės­mė ne­gau­ti vals­ty­ bės ski­ria­mos pa­ra­mos re­no­va­ci­jai – ar­ba gau­ti per­pus ma­žiau, nei jos ga­lė­tų bei no­rė­tų. Pa­keis­ti tei­sės ak­tai da­bar nu­ ma­to, kad ren­giant in­ves­ti­ci­nį pla­ ną įskai­čiuo­ja­mos ir tos ener­gi­jos tau­py­mo prie­mo­nės, ku­rios bu­vo įdieg­tos dar iki re­no­va­ci­jos. Nus­ ta­ty­tas ir tų prie­mo­nių įdie­gi­mo ter­mi­nas – 5 me­tai iki in­ves­ti­ci­nio pla­no pa­ren­gi­mo. Kad jos bū­tų „už­skai­ty­tos“, gy­ ven­to­jai tu­rės pa­teik­ti at­lik­tus dar­ bus įro­dan­čius do­ku­men­tus: pa­ slau­gų, ran­gos dar­bų su­tar­tis ir pa­na­šiai. Jei do­ku­men­tai neiš­li­kę, dar­bų kie­kius bei pa­siek­tus su­tau­ py­mus bus ga­li­ma įver­tin­ti at­li­kus pa­sta­to eks­per­ti­zę. „Klai­pė­dos“ inf.

13

trečiadienis, spalio 3, 2012

namai

Kom­pak­tiš­kam būs­tui – gud­rūs ma­nev­rai Kad ir ša­lia ka­mi­no at­ 11 si­ra­du­si vie­te­lė mal­kų juos­tai, ku­ri ta­po ža­viu ir gy­vu in­ ter­je­ro ak­cen­tu.

Iš­tirps­ta ap­lin­ko­je

Pir­ma­ja­me būs­to aukš­te pa­lik­ ta vien­ti­sa erd­vė, ku­ri su­skai­dy­ta į at­ski­ras funk­ci­nes sa­las. Ant­ra­ja­me įreng­ti trys šei­mos na­riams skir­ti mie­ga­mie­ji, vo­nios kam­ba­rys. Anot kū­rė­jo, spe­cia­liai siek­ta, kad ri­bo­to­je erd­vė­je vir­tu­vės zo­na neat­ro­dy­tų gre­mėz­diš­kai, o tar­si iš­tirp­tų bend­ro­je ap­lin­ko­je. Stal­vir­šiui bu­vo pa­rink­ta ta pa­ ti me­džia­ga, kaip ir grin­dims, tas pa­ts frag­men­tas pa­si­kar­to­ja ir lu­

Si­gi­tas Da­nie­lius:

Pa­vy­ko pa­siek­ti aukš­tes­nės ko­ky­bės, nei lei­do ti­kė­tis biu­ dže­tas. O tai la­bai re­ tas reiš­ki­nys, šia­me pa­sau­ly­je daž­niau­ siai bū­na at­virkš­čiai.

bo­se, o ki­tiems bal­dų pa­vir­šiams bu­vo pa­si­rink­ta spal­va, ku­ri dar­ niai įsi­lie­ja į do­mi­nuo­jan­tį spal­vi­ nį ko­lo­ri­tą. „Vir­tu­vė tar­si su­si­lie­ja su sie­no­ mis, grin­di­mis ir jos bend­ro­je erd­

Iliu­zi­ja: er­go­no­miš­ka vir­tu­vė tar­si iš­tirps­ta bend­ro­je erd­vė­je.

vė­je, ku­ri nė­ra di­de­lė, vi­zua­liai lyg ir ne­ma­ty­ti“, – pri­pa­ži­no kū­rė­jas. Erd­vės po­jū­tį na­me ku­ria ne tik iš­mo­nin­gai su­pro­jek­tuo­tos pa­tal­ pos, bet ir pa­rink­ta bal­ta sie­nų, lu­bų spal­va. Juo la­biau kad būs­te stin­ga na­tū­ra­lios švie­sos. Tuo tar­pu dirb­ti­nis ap­švie­ti­mas – sie­ni­nės lem­pos – nu­kreip­tos į lu­bas, kad nea­kin­tų, kad jo lyg ir ne­bū­tų. Aku­mu­liuo­ja ši­lu­mą

Šil­ta na­tū­ra­laus me­džio ap­dai­la būs­te va­ri­juo­ja su stik­lo frag­men­ tais, ste­ri­liais vir­tu­vės bal­dų fa­sa­ dais, me­ta­lo, teks­ti­lės de­ta­lė­mis. Pa­si­tel­kęs skir­tin­gų me­džia­gų der­mę, in­ter­je­ro di­zai­ne­ris įgy­

ven­di­no ir ori­gi­na­lų laip­tų spren­ di­mą. „Tu­rė­jo­me ga­li­my­bę pa­lik­ti laip­ ti­nę ar­ba vi­siš­kai at­vi­rą, ar­ba įdieg­ ti tam tik­rą ele­men­tą, ku­ris leis­tų su­kur­ti pa­pil­do­mos erd­vės. Grin­ dy­se bu­vo įmon­tuo­tas stik­las, tad per stog­lan­gį sklin­dan­ti na­tū­ra­ li švie­sa pa­sie­kia vi­są laip­ti­nę“, – pa­sa­ko­jo kū­rė­jas. Mi­n i­m a­l is­t i­n iams tu­r ėk­l ams taip pat pa­nau­do­tas me­dis ir stik­ las, tad to­kia konst­ruk­ci­ja at­ro­do leng­va, šva­ri. Ka­mi­nas ties kros­ne­le bu­vo de­ ko­ruo­tas ak­mens ma­sės ply­te­lė­mis – jos pa­si­rink­tos kaip al­ter­na­ty­va mui­lo ak­me­niui, ku­ris pui­kiai aku­ mu­liuo­ja ši­lu­mą.

Si­gi­to Da­nie­liaus as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

„Ta­čiau tai la­bai bran­gi me­džia­ ga. Ak­mens ma­sės ply­te­lės šiuo at­ve­ju at­lie­ka tą pa­čią funk­ci­ją, tik ši­lu­mos ati­da­vi­mo koe­fic­ ien­tas šiek tiek ma­žes­nis“, – aiš­ki­no pa­ šne­ko­vas. Rei­kia dau­giau pa­stan­gų

Nors te­ko pai­sy­ti už­si­brėž­tų biu­ dže­to ri­bų, Si­gi­to ma­ny­mu, pa­vy­ ko pa­siek­ti ne­ti­kė­to kai­nos ir ko­ky­ bės san­ty­kio. „Sa­k y­č iau, pa­v y­ko pa­s iek­t i aukš­tes­nės ko­ky­bės, nei lei­do ti­kė­ tis biu­dže­tas. O tai la­bai re­tas reiš­ ki­nys, šia­me pa­sau­ly­je daž­niau­siai bū­na at­virkš­čiai, – šyp­so­jo­si pa­ šne­ko­vas. – Šiuo at­ve­ju tik­tų to­kios są­vo­kos kaip ne­bran­gu, eko­no­miš­

ka, pa­to­gu, re­lia­ty­vu. Ži­no­ma, tam rei­kia pa­si­ruoš­ti, iš­lauk­ti nuo­lai­dų, dau­giau pa­stan­gų paieš­koms.“ S.Da­nie­lius pa­ty­rė, jog ne­pai­ sant ri­bo­tų fi­nan­si­nių ga­li­my­bių, šiam dar­bui rei­kė­jo skir­ti tiek pat lai­ko, kiek ir gran­dio­zi­niam ob­jek­ tui. Pa­sak jo, dirb­ti bu­vo ne tik įdo­ mu, džiu­gi­no ir tai, jog su už­sa­ko­ vais pa­vy­ko ras­ti bend­rą kal­bą. Paš­ne­ko­vas pri­si­pa­ži­no, jog šis pro­jek­tas pra­šo­si tęs­ti­nu­mo. „Būs­tas tu­ri pa­pil­do­mą išė­ji­mą ant sto­go, tai ko­dėl gi čia neį­ren­gus sa­vo­tiš­ko ža­lio­jo sto­go, kur ga­lė­tų at­si­ras­ti di­džiu­lė vo­nia“, – šyp­so­ jo­si kū­rė­jas, pa­ti­ki­nęs, jog pa­na­šūs spren­di­mai pa­žen­gu­sio­se Va­ka­rų vals­ty­bė­se ga­na įpras­ti.

At­vi­ra: stik­lo grin­dys neuž­go­žia pro stog­lan­gį sklin­dan­čios švie­sos, o leng­vu­mo įspū­dį laip­tams su­tei­kia tai, jog ap­siei­ta be pa­ko­pų ap­va­dų – jų funk­ci­ją at­lie­ka skaid­raus ak­ri­lo juos­ta.

19

trečiadienis, spalio 3, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Svajonių knygos“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Susanos Mallery „Kaip iš giedro dangaus“ ir Nijolės Rinkevičiūtės-Gilaitienės „Lotoso žiedas“ knygas.

Susan Mallery. „Kaip iš giedro dangaus“. Visą gyvenimą Heilė Foster gyveno lyg uždaryta. Klausydama tėvo patarimų, ką veikti, kaip rengtis ir net už ko tekėti, ji visiškai susipainiojo. Bet gana! Nuo šiol ji gyvens pagal savas taisykles ir elgsis taip, kaip geros mergaitės paprastai nesielgia! Čia pasirodo Kevinas Harmonas. Keletą dienų jie praleis didžiuliame kabriolete ir jaukiuose viešbučių kambarėliuose... Bus smagu, įsižiebs aistra, netrūks nuotykių. Bent jau Heilė to tikisi, tačiau Kevinas dar nieko nenujaučia... Nijolė Rinkevičiūtė-Gilaitienė. „Lotoso žiedas“ . Dramatiška lietuvaitės istorija. Sušokusi paskutinį mokyklinį valsą Milvina išskrenda pas motinos seserį į Čikagą. Čia jos laukia patogus gyvenimas ir studijos universitete. Per atostogas Milvina su kurso drauge Eva išvyksta pailsėti į Bahamas. Tada ir prasideda didieji išbandymai – merginos patenka į prekiautojų žmonėmis spąstus, bet gražuolei lietuvaitei pavyksta ištrūkti. Po skausmingų išgyvenimų į jos širdį pasibeldžia meilė. Netrukus lotosų žiedų guolyje ji patiria aistros saldumą. Lotosų žiedai tampa Milvinos naujo gyvenimo simboliu.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, spalio 9 d.

Avinas (03 21–04 20). Seksis bendrauti su šeima bei aplinkiniais. Jausite jų supratimą ir palaikymą. Juos taip pat turėtumėte nuoširdžiai palaikyti, ypač jei iš tiesų norite pagerinti supantį pasaulį. Jautis (04 21–05 20). Keisis jūsų požiūris į vertybes. Tinkamas laikas atsipalaiduoti ir pasimėgauti gyvenimu, bet nepamirškite, kad vidinis tobulėjimas taip pat svarbus. Dvyniai (05 21–06 21). Jūs labai energingas ir aktyvus, jaučiate nepaprastą motyvacijos antplūdį. Pasistenkite iš ryto tinkamai paskirstyti laiką ir darbus, kad vakare nepasirodytų, jog nieko nespėjote nuveikti, nors ir išliejote begalę energijos bei jėgų. Vėžys (06 22–07 22). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais, ypač su jaunais žmonėmis. Nemalonūs dalykai nepasikartos, jei numosite į prietarus ir baimes, susijusias su praeitimi. Liūtas (07 23–08 23). Aplinkiniai trukdys išsakyti savo nuomonę. Galbūt bendraujant trūks kantrybės. Šiuo metu bus gana sunku objektyviai vertinti įvykius, todėl rizikuojate susipainioti net pačiose paprasčiausiose gyvenimo situacijose. Mergelė (08 24–09 23). Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Vakarop tapsite irzlus, imsite nepasitikėti savimi, bet truputis poilsio greitai pašalins įtampą. Svarstyklės (09 24–10 23). Viskas klostysis puikiai ir reikalai judės į priekį. Gali kilti gerų idėjų. Puikus laikas priimti sprendimus ir imtis protinės veiklos. Neišsigąskite lengvo nuovargio ir nesustokite. Skorpionas (10 24–11 22). Laikykitės numatyto plano, kad nepristigtumėte jėgų. Atsiras galimybė atskleisti savo geriausius sugebėjimus, ypač kūrybinėje srityje. Šaulys (11 23–12 21). Tikėtini emocijų protrūkiai ir konfliktai. Būkite atsargus ir kantrus bendraudamas su valdžia. Neskubėkite pateikti savo išvadų ir apibendrinimų, tam tiesiog nepalanki diena. Ožiaragis (12 22–01 20). Jūsų emocingumas ir jautrumas turės neigiamos įtakos jūsų interesams ir tolesnei veiklai. Galite neteisingai apsispręsti, būti pernelyg dosnus ir iššvaistyti per daug pinigų. Vandenis (01 21–02 19). Norėsis įgyvendinti svajones. Nepamirškite šalia esančių žmonių: kam nors iš jų prireiks jūsų pagalbos ar paramos. Nevilkinkite reikalų. Žuvys (02 20–03 20). Gali kilti nesutarimų su mylimu žmogumi, nes jūsų idėjos prieštaraus jo vertybėms. Nepirškite savo nuomonės ir dar kartą apmąstykite tai, ką siūlote.

Orai

Savaitės viduryje Lietuvoje išlįs sau­ lė, bus gana šilta. Šiandien daug kur palis. Bus šilta – 15–18 laipsnių šilu­ mos. Ketvirtadienį dar labiau su­ šils. Temperatūra naktį bus 6–11, pa­ jūryje – iki 14, dieną – 15–19 laipsnių šilumos.

Šiandien, spalio 3 d.

+15

+17

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+15

Šiauliai

Klaipėda

+15

Panevėžys

+15

Utena

+15

7.24 18.51 11.26

277-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 89 dienos. Saulė Svarstyklių ženkle.

Tauragė

+16

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +31 Berlynas +20 Brazilija +29 Briuselis +16 Dublinas +13 Kairas +32 Keiptaunas +18 Kopenhaga +16

kokteilis Me­dus – nuo vi­sų li­gų Pra­si­dė­jus per­ša­l i­mo se­zo­nui, tur­g u­ je su­ju­do me­daus par­da­vė­jai. Kiek­ vie­nas jud­rus ir ak­ty­vus – jų vi­sų už­ duo­t is yra pri­v i­l io­t i pir­kė­ją. Pa­kan­ka ženg­t i ma­žą žings­ne­l į ir tu jau dė­me­ sio cent­re. „Pra­šo­me, mer­gai­te, me­daus – tai pir­ mas vais­tas nuo per­ša­l i­mo“, – rū­pes­ čio ne­sto­ko­ja dėl pir­kė­jos svei­ka­tos. „Pas ma­ne tik eko­lo­g iš­kas me­dus“, – kvie­čia ki­ta. Kuo ski­r ia­si eko­lo­g iš­kas me­dus nuo ne eko­lo­g iš­ko? Pa­si­ro­do, bi­te­lės tu­r i sa­vo „taš­k us“, iš ku­r ių ir ren­ka me­dų. Dre­si­ruo­tos bi­tės ne­si­šlais­to po sve­ti­ mas val­das. „Aš tu­r iu ke­tu­r ių rū­šių me­daus: pa­ va­sa­r i­n io, miš­ko, po lie­pų žy­dė­ji­mo bei avie­č ių. Kiek­v ie­nas gy­do skir­ tin­gas li­gas“, – pro­duk­ci­jos iš­skir­t i­ nu­mą pa­brė­žė dar vie­na tur­gaus pre­kei­vė. Tik pa­tik­rin­ti nė­ra kaip, kuo tas me­dus ski­ria­si pa­ts nuo sa­vęs, nes jo­kių do­ku­ men­tų ar bi­ti­nin­ko pa­so mo­te­ris neat­ si­ne­šė į tur­gų. Bet ti­kė­ti­na, jog me­daus įvai­ro­vės rek­la­ma, kad ir sklin­dan­ti iš par­da­vė­jų lū­pų, pri­vi­lio­ja dau­giau po­ ten­cia­l ių pir­kė­jų.

Londonas +15 Madridas +25 Maskva +15 Minskas +16 Niujorkas +24 Oslas +12 Paryžius +18 Pekinas +25

Praha +19 Ryga +16 Roma +23 Sidnėjus +30 Talinas +14 Tel Avivas +29 Tokijas +24 Varšuva +14

Vėjas

0–3 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+16

+16

Marijampolė

Vilnius

+16

Alytus

Vardai Alanas, Alanta, Evaldas, Kristina, Milgintas, Teresė, Vaida

spalio 3-iąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

11

17

13

12

3

12

16

13

11

7

12

13

13

12

9

rytoj

penktadienį

1226 m. mi­rė pran­ciš­ko­ nų or­di­no įkū­rė­jas Pran­ ciš­kus Asy­žie­tis. 1863 m. JAV pre­zi­den­to Ab­ra­ham Lin­coln dek­ re­t u pa­sku­t i­n is lapk­r i­ čio ket­v ir­ta­d ie­n is ša­ly­ je pa­skelb­tas Pa­dė­kos (Thanks­gi­ving) die­na. 1890 m. Pe­le­niuo­se (Ša­ kių raj.) gi­mė dai­l i­n in­ kas, skulp­to­r ius, vi­suo­ me­nės vei­kė­jas Vin­cas Gry­bas. 1941 m. bu­vo fa­ šis­tų nu­žu­dy­tas.

1969 m. gi­mė at­l i­kė­ja Gwen Ste­fa­ni.

1971 m. į or­bi­tą ap­l ink Mė­nu­l į pa­leis­tas SSRS dirb­ti­nis že­mės pa­ly­do­ vas „Lu­na 19“. 1977 m., įta­rus ky­ši­nin­ ka­vi­mu, su­lai­ky­ta bu­vu­ si In­di­jos prem­je­rė In­di­ ra Gand­hi. 1990 m. Vo­kie­ti­jos Fe­de­ ra­ci­nės Res­pub­li­kos Vie­ ny­bės die­na. 1994 m. Jor­da­n i­ja ir Iz­ rae­l is Bal­t uo­siuo­se rū­ muo­se Va­šing­to­ne (JAV) pa­si­ra­šė tai­kos su­tar­tį.

Me­ni­nin­kai kū­ry­bą par­duos tur­gu­je

Me­daus ydos Nie­ko nė­ra to­bu­lo, tai­g i ir me­dus tu­ri sa­v ų ydų. Su­r ū­gęs me­dus – tai rūgš­to­ko sko­nio ir aro­ma­to me­dus, ku­r is vyks­tant rū­ gi­mo pro­ce­sui skys­tė­ja, pu­čia­si ir pu­ to­ja, ma­sė­je at­si­ran­da bur­bu­liu­k ų, pa­ vir­šiu­je – pu­tų. Daž­niau­siai rūgs­ta ne­ sub­ren­dęs me­dus. To­kio me­daus pirk­ ti ne­pa­tar­ti­na. Kar­t us ir ne­bū­d in­go sko­n io me­dus – tai iš tam tik­r ų au­ga­lų su­neš­tas (lip­ čiaus, kaš­to­nų, gluos­n ių ir ta­ba­ko) ar fal­si­fi ­k uo­tas me­dus. Pa­š a­l i­n į kva­pą jis daž­n iau­siai įgau­na nau­do­jant ne­ tin­ka­mą ta­rą.

Sa­vai­tės gė­ri­mas Jei­g u no­ri­te, ga­li­te paiš­lai­dau­ti ir prie me­daus nu­si­pirk­ti džio­vin­tų obuo­liu­ kų po tris li­tus, jų mums rei­kės ar­ba­ tos gė­r i­mui. 150 g džio­vin­tų obuo­lių su­pjaus­to­ma ga­ba­lė­l iais, su­de­da­ma į puo­dą, api­pi­ la­ma van­de­n iu ir ver­da­ma apie pus­ va­lan­d į. Nuo­v i­ras nu­ko­š ia­mas, įde­ da­mas vie­nas šaukš­te­l is me­daus, įpi­ la­ma tru­pu­tis cit­r i­nų sul­čių ir ge­rai iš­ mai­šo­ma. Pa­tie­k ia­ma karš­ta.

Links­mie­ji tirš­čiai Atei­na Mi­kė Pū­k uo­t u­kas pas Knys­ liu­ką. – Te­ta mums at­siun­tė 10 puo­dy­n ių me­daus, kiek­vie­nam po 8. Knys­l iu­kas nu­ste­bęs sa­ko: – Bet­g i po 8 nei­šei­na! – Ne­ž i­nau, išei­na ar ne, bet sa­vo 8 aš jau su­val­g iau. Čes­kos sek­re­to­rė (397 719, ge­ro me­daus ieš­kok pas te­tą ar dė­dę, nes tur­gu­je ga­li bū­ti „iš­dur­tas“)

Su­ma­ny­mas: vie­nas „Tur­gaus nak­ties“ ini­cia­to­rių V.Ma­sals­kis sa­ko, jog me­ni­nin­kai nu­lips nuo ap­švies­tų sce­nų ir ateis į tur­gų su­si­tik­ti su ki­tais

sa­vo bend­ruo­me­nės na­riais.

Pir­mą kar­tą Lie­tu­ vo­je tur­gaus pre­kė­ mis virs dai­nos, šo­ kiai, žmo­nių ir lė­ lių spek­tak­liai, cir­ ko triu­kai. Ir vi­sa tai vyks Klai­pė­do­je, se­ na­ja­me tur­gu­je.

Spa­lio 13-osios va­ka­rą, 19 val., Klai­pė­do­je gy­ve­nan­tys, dir­ban­tys ir ku­rian­tys me­ni­nin­kai kvie­čia mies­tie­čius į se­ną­jį tur­gų – „su­ kirs­ti ran­ko­mis“. Pro­fe­sio­na­lūs mu­zi­kan­tai, ak­to­riai, klou­nai, mi­ mai ir ki­ti ar­tis­tai ren­gia spal­vin­ gą me­ni­nę pro­vo­ka­ci­ją – „Tur­gaus nak­tis“. Tarp ren­gi­nio ini­cia­to­rių – vie­ nas gar­siau­sių Lie­tu­vos ak­to­rių ir re­ži­sie­rių, Na­cio­na­li­nės kul­tū­ros ir me­no pre­mi­jos lau­rea­tas Va­len­ ti­nas Ma­sals­kis. Pa­sak jo, bet ku­ ria­me Va­ka­rų ar Ry­tų ša­lių mies­te

Or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

yra dvi vie­tos, ku­rio­se for­muo­ja­si bend­ruo­me­nė. Tai Die­vo na­mai ir tur­gus. „Bend­ruo­me­nę su­da­ro dau­gy­bės pro­fe­si­jų žmo­nės – dak­ta­rai, kir­pė­ jai, mo­ky­to­jai, žve­jai, tei­sė­jai, sta­ ty­bi­nin­kai, me­ni­nin­kai, žem­dir­biai. Tur­gu­je su­si­tin­ka­me ne tik tam, kad ap­si­keis­tu­me dar­bo vai­siais. Be­si­keis­da­mi tur­gu­je, skir­tin­gai nei mo­der­nia­me pre­ky­bos cent­ re, bend­rau­ja­me – pir­kė­jas su par­d a­v ė­j u: žiū­ri­me vie­ ni ki­tiems į akis ir pa­si­ti­ ki­me. Fi­lo­so­fas dr. Gin­tau­tas Ma­žei­ kis, nag­ri­nė­jęs žmo­nių san­ty­kius tur­gu­je, sa­kė: „...Čia pra­si­de­da lais­vas žmo­nių bend­ra­vi­mas – mai­nai: kei­čia­ma­si pre­ kė­m is, nuo­m o­n ė­m is, po­kštais, ap­ga­vys­tė­mis, pa­ža­dais, iš­ti­ki­my­be. Čia nuo­la­tos drau­gau­ja­ma ir pyks­ta­ma­si, pa­vy­di­ma ir gi­ria­ma“. Tai­gi mes nu­li­ pa­me nuo ap­švies­tų sce­nų ir atei­na­me į tur­gų su­si­

tik­ti su ki­tais sa­vo bend­ruo­me­nės na­riais, kad „su­kirs­tu­me ran­ko­ mis“ dėl svar­biau­sio da­ly­ko – vė­ liau jie ateis pas mus“, – ren­gi­nio idė­ją ko­men­ta­vo Klai­pė­dos uni­ver­ si­te­to Me­nų fa­kul­te­to dės­ty­to­jas ir Klai­pė­dos jau­ni­mo teat­ro re­ži­sie­ rius V.Ma­sals­kis. „Tur­gaus nak­tį“ įpras­tus pre­ kei­vius pa­keis pro­fe­sio­na­lūs ak­ to­riai, šo­kė­jai, džia­zo ir kla­si­ki­nės mu­zi­kos at­li­kė­jai, cho­ris­tai, klou­ nai, ta­py­to­jai, Klai­pė­dos uni­ver­ si­te­to Me­nų fa­kul­ te­to stu­den­tai ir me­no mo­kyk­lų moks­l ei­v iai. Skamb ­ ės mu­zi­ka, už pre­k ys­ta­l ių šoks mo­ der­naus šo­ kio at­li­kė­jai, vai­dins lė­li­ nin­kai, ak­to­ riai ir klou­ nai. „Ti­kiu, kad ant­ro­jo spa­lio šeš­ ta­die­nio va­ka­rą į se­ną­jį tur­gų ateis ne tik mies­to cent­ro, bet

ir ge­ro­kai nu­to­lu­sių uos­ta­mies­čio pa­kraš­čių gy­ven­to­jai. Pir­kė­jai-žiū­ ro­vai yra to­kie pat svar­būs ren­gi­nio da­ly­viai, kaip ir ar­tis­tai. Ne vel­tui se­na pa­tar­lė sa­ko: „Šū­das ne ker­ mo­šius, dvi bo­bos ir Ta­mo­šius“. Ant bend­ruo­me­nės sta­lo pa­dė­si­ me sa­vo ge­bė­ji­mus, pa­ro­dy­si­me, ką mo­ka­me, mies­tie­čiai te­gu atei­ na at­vi­ra šir­di­mi. Ne­bi­jo­ki­me da­ ly­tis. Išd­rįs­ki­me keis­tis“, – kvie­tė V.Ma­sals­kis. Sa­vo pa­slau­gas šią nak­tį siū­lys blu­sų tur­gaus ini­cia­to­riai, ba­tų va­ly­to­jai, kir­pė­jai, sriu­bos vi­rė­ jai, ke­pė­jai, li­ki­mo pra­na­šau­to­jai. Ru­dens niū­ru­mą pra­skaid­rins fe­ jer­ver­kai, ži­bin­tai, kon­fe­ti lie­tus. Na­mo bus ga­li­ma par­si­neš­ti dai­ li­nin­ko nu­ta­py­tą sa­vo po­rtre­tą ar nuo­trau­ką su ka­ra­liaus, juok­da­rio ar prin­ce­sės kos­tiu­mu. Se­na­mies­čio „Tur­gaus nak­tį“ ku­ria Klai­pė­dos jau­ni­mo teat­ras, Klai­pė­dos kon­cer­tų sa­lė, Klou­nų teat­ras, KU Me­nų fa­kul­te­tas, E.Bal­ sio me­nų gim­na­zi­ja, uos­ta­mies­ čio mu­zi­ki­niai ko­lek­ty­vai, įvai­rios lais­vų­jų me­ni­nin­kų kū­ry­bi­nės gru­ pės, kū­ry­bi­nių in­dust­ri­jų aso­cia­ci­ ja „IK­RA“. „Klai­pė­dos“ inf.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.