miestas
2p.
Daugiau nei 80 įmonių savo gaminius pristato „Žalgirio“ arenoje vykstančioje parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“.
lietuva Žiemos laiko belaukiant: laikrodžio rodykles sukiosime dar ilgai.
7p.
pasaulis
10p.
Detroitas – Amerikos pramonės pažiba pakirstomis kojomis.
Pirmieji veltinių autentiką ir subtilų stilių suderinę verslininkai sako esantys konkurentų priešakyje.
17p.
Šeštadienio
Spalio 6, 2012 Nr. 234 (19793) Kaunodiena.lt 2,50 Lt
Mano kišenės tuščios. Gerbkite ir balsuokite! Politiniuose deba tuose ir reklami niuose lankstinu kuose itin mėgsta mas koziris – „netu riu jokių turtų“. Ar tai liudija apie kriš tolinę moralę ir su gebėjimą sąžinin gai dirbti? Politolo gai siūlo to nelai kyti dideliu prana šumu.
Kilpa ant menininkų kaklo Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
„Kalbame jau ne apie Romeo Cas tellucci, o apie tai, kaip Lietuvos teatras gyvens toliau. Bandoma su kurti precedentą, po kurio politikų kišimasis į meno turinį galėtų tapti norma“, – mano teatrologė, Scenos meno kūrėjų asociacijos direktorė Goda Dapšytė.
Jos rašomos disertacijos „Teatras ir cenzūra. Estetinės transforma cijos sovietmečio lietuvių teatre“ temos aktualumas nūdienai pasta rąją savaitę pasitvirtino su kaupu. Išankstinės reakcijos į italų reži sieriaus spektaklį „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“, ku ris įtrauktas į festivalio „Sirenos“ programą, atvėrė kupiną neišsiaiš kintų šalies vidinių pro blemų skrynią.
6
Dienos citata „Kalbėti apie tokius daly kus, kaip iš principo nebris ti į tuos pačius vandenis, yra bergždžias reikalas“, –
Saulius Tvirbutas
s.tvirbutas@kaunodiena.lt
sakė žymus futbolo treneris Benjaminas Zelkevičius, kuriam teko kelis kartus sugrįžti prie nacionalinės rinktinės vairo.
Neuždirbau, vadinasi, sąžiningas?
Iš Kauno miesto tarybos, ku rią sudaro 41 narys, 14 skirtin goms partijoms priklausančių po litikų grumsis rinkimuose į Seimą miesto vienmandatėse apygardo se. Kai kurie jų vieni ar su sutuok tiniais valdo milijoninį turtą. Kiti – iš kukliųjų sąrašo. Ar turtas ar ba atvirkščiai – nedidelės santau pos gali būti kriterijus, nusakantis sąžinę, dorą ir politiko kompetenciją?
4
14p. Koziris: kai kurie kandidatai į Seimą neturtu giriasi kaip didžiausia dorybe.
Gruzinė pražydo Lietuvoje Ketvirtus metus Lietuvoje gyve nančiai Shorenai Janiashvili svarbi ir šeima, ir karjera. Visa tai ji atra do atvykusi į mūsų šalį: ištekėjo už aktoriaus Audriaus Bružo, pagimdė sūnų Mykolą, o šiomis dienomis pri stato debiutinį albumą „Mano šir dies muzika“, kuriame skamba gru zinų dainos. „Suliko“ į jį neįrašėme, nes visi ją žino. Tegul žmonės susi pažįsta su kita muzika, kitu skambe siu“, – sako atlikėja. Paklausta apie ilgesį Gruzijai, Shorena teigia, kad su artimaisiais bendrauja kasdien, nu skrenda ir jų aplankyti. 18p.
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
2
šeštadienis, spalio 6, 2012
miestas
Oro kokybė Kaune 0
33
Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai
Kietosios dalelės (KD10)
50mg/m3
Nustatyta 24 val. ribinė vertė
0
1,31
Anglies monoksidas (CO)
10 mg/m3
Nustatyta 8 val. ribinė vertė
0
32
200 mg/m3 Azoto dioksidas (NO2)
Nustatyta 1 val. ribinė vertė
Mokytojus sveikino ir angelai, ir Johnas Lennonas Tarptautinę mokytojų dieną Kauno mokyklos pasitiko įvairiai: vienur mokytojai buvo tradiciškai apipilti gėlėmis, kitur šventė labiau panėšėjo į pašėlusį vakarėlį. „Aušros“ gimnazijoje, prie mokytojų kambario, vaikai paruošė rudeniniais lapais nuklotą stalą, ant kurio pridėjo savo keptų pyragų, sausainių, kavos ir arbatos. Koridoriuose vaikš tinėjo mokiniai su pintinėmis – riešutai ir saldainiai taip pat buvo skirti mokytojams. Jėzuitų gimnazija penktadienį buvo išpuošta baltai, čia sukosi pulkai moksleivių, per sirengusių angelais, visur buvo pribarstyta dirbtinio sniego. „Mokytojų dienos tema – „Rojus“. Čia galite pamatyti Adomą ir Ievą, angelų, kitų personažų – Cristoforą Co lumbo, Johną Lennoną, jau nukeliavusius į dangų. Savo mokyklą interpretavome kaip rojų, nes čia mums tikrai gera ir labai patinka“, – sakė gimnazistė Ieva. Staigmenos mokytojų vakar laukė ir kitose miesto mokyklose, progimnazijose ir gimnazijose. Manto Lapinsko ir Tomo Raginos fotoreportažas
Į areną atviliojo lietuviškos prekės Aplinka: apleistas pastatas, kuriame įvyko nelaimė, priminė bena
mių buveinę.
Tomo Raginos nuotr.
Gelžbetoninė plokštė užvirto ant žmogaus Diana Krapavickaitė
d.krapavickaite@kaunodiena.lt
Vakar į Radvilėnų plentą, šalia kareivinių esančius griuvėsius, skubėjo gausios pareigūnų pa jėgos. Gautas pranešimas, kad gelžbetoninė plokštė prispaudė 39-erių vyrą.
Pirmieji atvyko medikai. Supratę, kad patys nepajėgs ištraukti pri spausto vyro, jie pagalbos kreipė si į ugniagesius. Žmogų prispaudusią plokš tę gelbėtojai pakėlė hidrauliniu
plėstuvu, naudojamu įvykus au tomobilių avarijoms. Gelbėtojai užtruko apie pusvalandį. Nelaimės aplinkybės neaiš kios. Apgriuvusiame pastate, ku rio perdanga ir užgriuvo žmogų, mėtėsi įvairūs daiktai, prie sienos buvo suręstas gultas. Neatmeta ma prielaida, kad nuošalioje teri torijoje galėjo glaustis benamiai. Apie 13 val. Kaune ėmė stipriai lyti. Labiausiai tikėtina, kad vy ras slėpėsi nuo lietaus, o vandens paplauti griuvėsiai neatlaikė ir perdengimo plokštė driokstelė jo žemyn.
„Žalgirio“ areno je vakar prasidėjo ketvirtoji paroda „Rinkis prekę lietu višką“.
Vilija Žukaitytė
v.zukaityte@kaunodiena.lt
„Ši paroda – man puiki proga ne tik įsigyti lietuviškų prekių, bet ir pasigrožėti „Žalgirio“ arena iš vi daus“, – sakė vienas pirmųjų paro dos lankytojų devyniasdešimtme tis Kostas Liaudanskas. Jis pasakojo, kad lietuviškus ga minius perka ne tik todėl, kad jie skanūs, kokybiški. Garbaus am žiaus kaunietis teigė taip norintis palaikyti vietos gamintojus. Per tris dienas parodos lanky tojai turės galimybę susipažinti su daugiau kaip 80 įvairių gamintojų produkcija.
Užsienietiško mais to prisiragavau iki soties – norisi mūsiško.
Greta gerai žinomų bendrovių „Žemaitijos pienas“, „Klaipėdos duona“, „Biržų duona“, „Biove la“ ir kitų savo gaminius prista to ir mažesnės įmonės, įsikūrusios visai neseniai. Daugel iui parod os lank yto jų naujiena bus drabužių vaikams ir suaugusiesiems kūrėjų vardas „Mudu Du“, rankų darbo kosme tika prekiaujanti įmonė „Uoga Uo ga“, vaikų lavinimu besirūpinanti bendrovė „Pionierius“, kuri ga mina žaidimus ir įvairias dėliones mažiesiems. „Užsienietiško maisto prisira gavau iki soties – norisi mūsiško. Manau, lietuviška produkcija daug kokybiškesnė ir geresnė“, – Lietu vos gamintojus gyrė parodos lan kytoja Dovilė Navikienė. „Džiugina, kad šioje parodoje gau su gamintojų, kurie atstovauja že mės ūkio sektoriui. Didžiuojuo
Įvairovė: parodos lankytojai neatsispyrė pagundai įsigyti įvairių ga
minių.
Vaišino: ministras K.Starkevičius parodoje rado „Kaziuko“ juodos duo
nos.
si gamintojais, kurių produkcija ne tik nugula ant mūsų stalų, bet ir eksportuojama svetur“, – sakė va kar parodoje apsilankęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. Jo duomenimis, lietuviški ska nėstai eksportuojami į 123 šalis.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Parod os atid arym e dalyvav ę oficialūs svečiai atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje daugėja naujai stei giamų įmonių, kurios kitais me tais galės tapti visateisėmis pa rodos „Rinkis prekę lietuvišką“ dalyvėmis.
3
šeštadienis, spalio 6, 2012
miestas Mokytojus sveikino ir angelai, ir Johnas Lennonas
Beveik metai praė jo po tragiškos ava rijos Baltų prospek te, kai neapšviesto je pėsčiųjų perėjo je buvo mirtinai su žalotas vyras. Nors Kauno politikai ža dėjo įrengti apšvie timą, čia ir toliau tamsu. Biurokratai: prieš metus, po tragedijos, miesto valdžia žadėjo Baltų
pr. įrengti apšvietimą, tačiau dabar apie tai nenori nieko girdėti.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Tušti pažadai: Baltų prospektas skendi tamsoje Vilija Žukaitytė
v.zukaityte@kaunodiena.lt
„Šiais metais projektas nebus įgy vendintas, nėra pinigų“, – nukirto savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjas Algirdas Vaitiekūnas. Jo tei gimu, iškart po tragedijos prašyta lė šų Baltų prospektui apšviesti, bet šių metų biudžete neatsirado nė lito. „Mes prašėme, bet politikai nu sprendė kitaip“, – apgailestavo A.Vaitiekūnas. Baltų prospekto apšvietimo techninis projektas parengtas jau
Tragiška nelaimė Kad Balt ų prospektas yra nesau gus gyventoj ams, pat virt ino ir pernai, lapkr ičio 28 d., įvyk usi ne laimė. Vėlų vakarą nereg ul iuoja moje pėsčiųjų perėjoje automobi lis part renkė 71-ų vyrą, kur is nuo sužalojimų mirė.
seniai. Prospekte yra devynios pėsčiųjų perėjos, kurias būtina ap šviesti. „Ne nuo mūsų priklauso, ar bus pinigų. Mes teiksime tarybai, kad į 2013 m. biudžetą būtų įtrauktos šios lėšos. O jau jų valia apsispręs ti“, – sakė skyriaus vedėjas. Bendra projekto vertė – 2,7 mln. litų. „Po skaudžių nelaimių Baltų prospekte keliose perėjose įren gėme laikiną apšvietimą“, – tei gė A.Vaitiekūnas ir pripažino, kad tai nėra išeitis ir Šilainių gyvento jų priekaištai savivaldybei – pa grįsti. Šis šilainių kvartalas pastatytas prieš dvidešimt metų, tačiau kau niečiai iki šiol turi prašyti valdžios, kad judrioje gatvėje būtų įrengtas apšvietimas. Baltų prospekto atkarpos tarp
Žiemgalių gatvės ir 2-osios klini kinės ligoninės gyventojai dar prieš dešimtmetį kreipėsi į Kauno mies to savivaldybę su prašymu įreng ti apšvietimą. Tuomet kauniečiams atsakyta, kad apšvietimas bus įrengtas kartu su troleibusų linija į Šilainių mik rorajoną. Kaip ir pati linija, taip ir apšvietimas liko tik miesto vado vų kalbos. Šiame kvartale gyvenantys vai kai iš „Ąžuolo“ gimnazijos rudenį ir žiemą eina neapšviesta gatve. Iš Kauno 2-osios ligoninės, kuri dir ba iki vėlumos, pėsčiomis traukia daug žmonių. Siekdami išvengti nelaimės, vietiniai gyventojai patys įsirengė prožektorius ant daugiabučių sie nų, kurie iš dalies apšviečia ir Baltų prospektą. Už prožektorių sunau dotą elektrą jie moka patys.
Mieli kolegos!
Pasitikdami mūsų profesinę šventę, palinkėkime sau išsaugoti tikėjimą mūsų veiklos prasmingumu ir nepraraskime vilties, jog ateis ta diena, kai valdininkai ir politikai švietimo strategijas kurs drauge su jas įgyvendinančiais mokytojais, o su mūsų darbu susijusius sprendimus priims su mumis pasitardami. Sveikatos, ištvermės, kantrybės, sėkmės ir gyvenimo džiaugsmo!
Pagarbiai Kauno švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Aušra Papirtienė „Kauno diena“ atsiprašo dėl pavėluoto sveikinimo publikavimo.
4
Šeštadienis, Spalio 6, 2012
Miestas
Mano kišenės tuščios. Gerbkite ir balsuokite! 1
Turtas Lietuvoje vis dar kelia įtarimų. Tačiau po litologai ir visuomeninių antiko rupcinių organizacijų atstovai siūlo atsargiai žiūrėti į kuklumą akcen tuojančius politikus, teigdami, kad mažos santaupos dar nereiškia ge ros kvalifikacijos ir sąžiningo elge sio valdžioje. Politologas Lauras Bielinis netgi linkęs manyti, kad žmogus, ne sugebantis susitvarkyti asmeni nio gyvenimo, įrodyti savo kvali fikacijos versle ar dirbdamas kaip specialistas, vargu ar pats nau dingiausias pasirinkimas valsty bės mastu.
Komentaras
Algis Krupavičius Pol itologas
N
eturt ingas pol it ikas netu ri kelt i pasit ikėjimo. Grei čiau toks žmogus, eidamas į politiką, bando taisyti sa vo materialinę padėtį ir pakelti socia linį statusą. Jei politikas nėra jaunas ir vis dar nesusik ur ia tvirtesn io mate rialinio pagrindo, vargu ar jis sugebės tvarkyti ir visuomenės turtą. Be to, svarbiau ne turto dydis, o kokia dal is sumokama mokesčių. Taip pat reik ia vert int i, ar deklar uotos paja mos atitiko atlyginimą už einamas pa reigas. Ne mažiau įtartina, kai turintis gerą darbą politikas deklaruoja perne lyg mažą turtą.
Turtingieji nekandidatuoja
Peržvelgę „Valstybės žiniose“ pa skelbtas politikų ir tarnautojų tur to deklaracijas, kauniečiai gali įsi tikinti – jų į miesto tarybą išrinkti politikai, kurie bandys laimę Seimo rinkimuose, nėra skurdžiai, netu rintys ko deklaruoti. Žinoma, jei kandidatai būtų to kie tarybos nariai kaip Visvaldas ir Irena Matijošaičiai (deklaruo to turto ir piniginių lėšų – apie 12 mln. litų), Tautvydas Barštys (dek laravęs turto ir pinigų už 15 mln. li tų), Arvydas Garbaravičius (kartu su žmona deklaravęs turto už maž daug 3 mln. litų), Kęstutis Mikėnas (kartu su sutuoktine turto ir gry nųjų deklaravę daugiau nei už 11 mln. litų), Kauno kandidatų pajė gos atrodytų tarsi verslininkų mi lijonierių legionas. Šie verslininkai į Seimą šįkart neina, bet ir tarp dabartinių kandi datų yra pavieniui arba su šeimo mis valdančiųjų milijoninį turtą.
Turto ir grynųjų už daugiau nei 1,5 mln. litų turi ir advokatė, mies to tarybos narė Aušra Ručienė bei jos vyras Seimo narys Rimas An tanas Ručys (partija Tvarka ir tei singumas). Abu jie kandidatuoja į Seimą. Turtą, kurio vertė siekia milijoną, su žmona valdo ir į Seimą susiren gęs Kauno tarybos narys Kazimie ras Nausėda (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga).
Peršoka milijoną
Svyruoja apie 0,5 milijono
Iš miesto tarybos narių, kurie iš bandys jėgas vienmandatėse apy gardose, remiantis „Valstybės ži niose“ pateiktomis deklaracijomis, turtingiausi yra verslininkė Ona Balžekienė (Lietuvos liberalų są jūdis) ir buvęs policijos pareigū nas, kovojęs su organizuotu nusi kalstamumu, bet vėliau pasinėręs į verslą, Artūras Tepelys (Liberalų ir centro sąjunga). O.Balžekienė deklaravo privalo mo registruoti turto už daugiau nei 1 mln. litų, o piniginių lėšų – 750 541 litą. A.Tepelys – irgi milijonierius, valdantis turtą, kurio vertė – 1 203 737 litai.
Nuomonė: „Kai kurie politikai nemoka sutvarkyti net savo asmeninio gyvenimo“, – sako Lauras Bielinis.
Tarp Kauno tarybos narių, siek siančių Seimo mandatų ir tuoj suremsiančių ietis Kauno vien mandatėse apygardose, viduriniu sluoksniu galima vadinti Gintau tą Labanauską, Artūrą Orlaus ką (Tvarka ir teisingumas) – jie su žmonomis valdo turtą ir pinigus, kurių bendra suma, jei tikėsime deklaracijomis, – iki milijono litų. Viduriniokams priklauso ir tary bos narys Rytis Šatkauskas (Darbo partija), kuris deklaravo turto už 368 tūkst. litų ir 315,7 tūkst. litų piniginių lėšų. Šiam sluoksniui galima priskirti ir Rimantą Mikaitį (Liberalų sąjū dis), su žmona, kurios dalis gero
Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
kai didesnė, deklaravusį turto, ne siekiančio 0,5 mln. litų. Ne itin dideliu turtu (vertė – 15 tūkst. litų) ir santaupomis (30 950 litų) disponuoja partijos Tvarka ir teisingumas narė Loreta Kekienė. Užtai jos vyras Rimantas Kekys deklaravo 52 tūkst. litų santaupų ir turto už 448 tūkst. litų.
Didesnis politiko turtas dar nereiš kia, jog jis yra ar bus labiau korum puotas negu jo mažiau pasiturin tys kolegos. Jaunalietuvis Aušrys Kriščiūnas turto deklaravo už 329 tūkst. litų, o santaupų sukaupė 10 tūkst. litų. Kukliausi kandidatai
Kuklesnės deklaracijos – į Seimą susirengusių Kauno tarybos narių liberalo Simono Kairio (turto – už 59392 litus, santaupų – apie 10 tūkst. litų) ir Darbo partijos at
stovės Anželikos Banevičienės (jos asmeninio turto deklaruota už 71300 litų, sutuoktinio turto – už 48500 litų, santaupų – apie 11 tūkst. litų). Kukliųjų gretose – ir Jaunosios Lietuvos vadas Stanislovas Buš kevičius, su žmona Jūrate deklara vęs turto apytikriai už 62 tūkst. li tų ir kiek daugiau nei 119 tūkst. litų santaupų. Neturtingiausi iš Seimą štur muosiančių Kauno tarybos na rių – Povilas Mačiulis („Sąjunga Taip“) ir socialdemokratė Orinta Leiputė. P.Mačiulio deklaracijoje – turtas už kiek daugiau nei 17 tūkst. litų, ir 40 tūkst. litų grynųjų. O.Leipu tė deklaravo turto už 22474 litus ir 39220 litų santaupų. Pagundų neišvengia niekas
Ką reiškia didelės arba mažos su mos turto deklaracijose? Ar ma ži skaič iai yra kand id ato kok y bės ženklas, o dideli – pavojaus varpai? Antikorupcinių iniciatyvų orga nizacijos „Transparency Interna tional“ vadovas Sergejus Muravjo vas siūlo purtytis tokių stereotipų.
„Didesnis politiko turtas dar ne reiškia, jog jis yra ar bus labiau korumpuotas negu jo mažiau pa siturintys kolegos. Lygiai taip pat, vien tai, kad politikas deklaravo mažai turto, dar nereiškia, kad jis bus sąžiningesnis ir geriau atsto vaus rinkėjų interesams“, – įsiti kinęs jis. Pasak S.Muravjovo, bet kuris po litikas, nepriklausomai nuo to, ar jis atėjo iš verslo, ar ne, patekęs į Seimą ar savivaldybės tarybą ga li turėti nemažai pagundų ir gali mybių supainioti viešuosius ir pri vačius interesus. Ar pagundoms lengviau atsispirs turtingas, ar nepasiturintis politi kas? Į šį klausimą Antikorupcinių iniciatyvų organizacijos vadovas, ko gero, negalėtų atsakyti. Turtas nėra blogis
Politologas Lauras Bielinis mano, kad deklaruoto turto kiekis nė ra svarbus. „Daug svarbiau politi ko išmintis, patirtis, kaip jis sugeba valdyti situaciją. Taigi svarbiau yra politinis turtas“, – mano jis. Pasak politologo, rinkėjas turi stebėti politiko elgesį, sugebėjimą dirbti valdžioje. „Kai kurie politikai nemoka su tvarkyti net savo asmeninio gy venimo. Tokie neverti būti politi kais“, – įsitikinęs L.Bielinis. Žinoma, politikų atskaitingu mas neapsiriboja vien deklaracijų pateikimu. Bet kuris politikas, ne priklausomai nuo to, ar jis atėjo iš verslo, ar ne, patekęs į Seimą ar sa vivaldybės tarybą gali turėti nema žai pagundų ir galimybių supainioti viešuosius ir privačius interesus.
Nekandidatuoja: turtingiausi miesto tarybos nariai (iš kairės) V. ir I.Matijošaičiai, T.Barštys, K.Mikėnas, G.Furmanavičius, A.Garbaravičius į Seimo rinkimus neina.
Artūro Morozovo nuotr.
5
Šeštadienis, Spalio 6, 2012
Daugiau miesto naujienų skaitykite kaunodiena.lt
Miestas
Politiniai debatai – be aiškių idėjų „Tarsi teorinė paskaita – jokių konkre čių pavyzdžių ir pasiūlymų“, – taip kai kurie studentai įvertino vakar Kauno technologijos universitete (KTU) vyku sius šešių partijų atstovų debatus, kurių tema „Mokslas, studijos, jaunimas“. Jurgita Šakienė
j.sakiene@kaunodiena.lt
li miegoti ant laurų“, – bandė šios aukštosios mokyklos atstovui R.Vaitkui gelti premjeras.
Siūlė atleisti patarėjus
Klausimus debatų dalyviams pa rengė studentai kartu su KTU pro fesoriumi Algiu Krupavičiumi. Prasidėjus debatų laikui, daugu mos partijų atstovai kalbėjo ilgiau, nei būdavo suteikiama laiko. Taip pat dažnai būdavo bandoma įgel ti oponentams, neretai pereinant į asmeniškumus. Ypač tai buvo pa stebima tarp konservatorių ir so cialdemokratų. „Premjere, atleiskite savo pata rėjus. Jūs ne tokią statistiką turi te“, – iš oponento šaipėsi social demokratas Rimantas Vaitkus, komentuodamas vieną Andriaus Kubiliaus atsakymų. „Vilniaus universitetas serga – galvoja, kad yra geriausias ir ga
Susikirto dėl mokesčio
R.Vaitkus valdančiuosius bei švie timo ir mokslo ministrą liberalą Gintarą Steponavičių peikė ir dėl per didelio mokesčio už mokslą. Jis siūlė per metus už studijas nemo kėti daugiau nei 2 000 litų. „Aišku, tai papildomai valstybei kainuo tų apie 150 mln. litų“, – neslėpė R.Vaitkus. Būtent dėl reformos, jo nuomo ne, net 40 tūkst. sumažėjo stu dijuojančiųjų Lietuvoje, o mūsų studentų srautas į Didžiosios Bri tanijos universitetus padidėjo tris kartus. „Trys ketvirtadaliai šimtuki ninkų lieka mokytis Lietuvoje“, – replikavo G.Steponavičius, siū
Kino teatro „Romuva“ naujoji gelbėtoja
Karjera: „Romuvai“ vadovaus L.Mikalausko žmona Sigita.
Mantas Lapinskas
m.lapinskas@kaunodiena.lt
Kino teatro „Romuva“ naująja di rektore šią savaitę tapo žymaus Lietuvos solisto Liudo Mikalausko žmona Sigita. Ji laimėjo savivaldy bės skelbtą konkursą.
Kino teatrui išgyvenant ne pačius geriausius laikus, S.Mikalauskienė turi savo viziją. „Kvailas vadovas tas, kuris ne norėtų, kad tokia vieta atsigautų. Galbūt tuo mano vizija ir skyrėsi nuo kitų pretendentų – aš šią vie tą matau ne tik kaip kino teatrą, tačiau ir koncertinę erdvę. Čia tu rėtų vykti daugiau koncertų, ku rie taptų papildomu pajamų šal tiniu. Be abejo, „Romuvoje“ išliks ir nekomercinis kinas“, – „Kauno dienai“ pirmąją savo darbo die
Rimanto Petriko nuotr.
ną optimistiškai kalbėjo S.Mika lauskienė. Savivaldybė šiuo metu teismuo se kovoja su Vyriausybės atstove Kauno apskrityje Rasa Noreikiene dėl sprendimo išpirkti likusias ki no teatro akcijas. Rugpjūtį Kauno apygardos teis mas laikinai uždraudė sudaryti bet kokius sandorius dėl „Romuvos“ kino teatro akcijų. Miesto valdžia dar pavasarį nu sprendė už 350 tūkst. iš verslinin ko Ramūno Šalūgos išpirkti apie 15 proc. kino teatro „Romuva“ akci jų. Savivaldybė iki šiol valdo apie 85 proc. akcijų. Tada pagrindinis argumentas buvo, kad, neturint visų akcijų, ki no teatro negalima reorganizuoti į viešąją įstaigą ir pretenduoti į Eu ropos Sąjungos struktūrinių fon dų paramą.
Diskusija: dauguma partijų atstovų tik žarstė dažnai niekuo nepagrįstus pažadus ir demonstravo turintys
humoro jausmą.
lydamas atsižvelgti į mažėjantį gimstamumą. „Gerb iam i soc iald em okra tai, susitarkim, kad tų vaikų būtų daugiau“, – neištvėrė nepasiūlęs A.Kubilius. Kaltas Kubilius?
„Du amžini klausimai: kas kaltas ir ką daryti“, – konstatavo parti jos Tvarka ir teisingumas lyderis Valentinas Mazuronis, sulaukęs klausimo, kas kaltas, kad Lietuvo je trūksta tam tikrų specialistų ir
Tomo Raginos nuotr.
kaip šią problemą reikėtų spręsti. „Kaltas Kubilius. Prie to aš dau giau nesustosiu. Eikime prie kitų dalykų“, – pareiškė premjeras. Jis vėliau jau rimtai prabilo apie tai, kad „Lietuvoje mums reikia Oks fordo arba Kembridžo universite tų filialo“. Kalbėdamas apie jaunimo ne darbą Darbo partijos atstovas Vy das Gedvilas akcentavo, kad būtent dėl šios problemos išsilavinimo įpročius reikėtų versti aukštyn ko jomis.
„Mes iš karto nor im e aukš tojo moksl o. Vis iems juk dar bo, kur reikalingas aukštasis iš sil av in im as, nes uras im e. Reik ia rengt i daug iau spec ial ist ų pro fes in ėse mok ykl ose. Jiems dar bas beveik garantuotas“, – tiki no V.Gedvilas. Lib eralcentr istas Reg im antas Čiupaila pastebėjo, kad situaci ja pasikeistų, jei visos aukštosios mokyklos įvestų tvarką, jog būtų priimami ne visi norintieji, o tik surinkę tam tikrą balų skaičių.
6
Šeštadienis, Spalio 6, 2012
savaitė
Kilpa ant menininkų kaklo
Kitoks žvilgsnis
– Kažkas įtikėjo, kad 1 spektaklyje naudoja mos tikros išmatos, supanika
Žydroji svaja ir realybė
Poetas Kęstutis Navakas
K
armėlavos oro uoste viskas įreng ta mūsų tautiečių Anglijoje pato gumui. Reklamos apie Angliją, sie nų fototapetai su tenykščių gatvių vaizdais, langelis, priimantis siuntinius irgi tik į ten. Tarsi Karmėlava būtų Stanstedo filialas. Žinoma, pagrindiniai keleivių srautai ir yra į/ iš ten, tačiau toks vienpusiškumas kiek glu mina. Tuo labiau kad skridau visai ne į ten, o į Briuselį, kuriame reziduojantiems lietuviams buvo surengtas rudens poezijos vakaras. Vakaras, kuriame, be nuolankaus jūsų tarno, dalyvavo dar dvi lietuvių autorės – Agnė Žag rakalytė ir Akvilė Žilionytė, vyko nuolatinėje Lietuvos atstovybėje prie ES. Jį jau penkti me tai organizuoja Briuselyje gyvenantis poetas ir žurnalistas Sergejus Kanovičius. Buvo am basadorius, kultūros atašė, keli įspūdingi ka rininkai, noriai pirkę knygas (knygos keistai derėjo prie paauksuotų antpečių, tačiau ma tėsi, kad karo vyrai domisi ir literatūra), ir pen kios dešimtys ES institucijose dirbančių tau tiečių, žinoma, ir iš Kauno. Net nežinia, kiek jų
Žydroji svaja dabar veikiau siai yra pati Lietuva – tokia, kokią ją norėtume matyti. ten iš viso, kalbama, kad apie tris tūkstančius. Pridėjus antra tiek dirbančių Liuksemburge – įspūd ing i skaičiai. Tuo labiau kad tai – švie sūs, išsilav inę žmonės, publ ika, kur iai skai tyt i yra grynas malonumas. Keist i poez ijos kel iai. Štai prirašai kažko savo palėpėje Ža liakalnyje, po to vež ioji po briuselius ir liuk semburg us ir jaut i Žal iakaln io dvasią sklei džiant is Europos sost inėse. Vienas to vaka ro elementų, pasiliktas finalui, buvo seno ei lėraščio juodraščio aukcionas. Data juodraš tyje liudijo, kad eilėraštis parašytas 1990-ųjų vasar io 16-ąją, kai sienos lietuv iams dar ne buvo tokios pralaidžios kaip dabar. Todėl jis ir vad inosi „Gelež inė uždanga“, ir pasakojo apie užvertų dur ų situaciją, kurioje kadaise gyvenome. Pasikeitimai, įvykę nuo tos datos, stulbina. Visok iomis prasmėmis, ne tik gerą ja. Šiaip ar taip, nebeg yvename pol it in iame gete, galime už šešiasdešimt litų nuskristi kad ir į Paryžių, kuris irgi nebėra jokia žydroji sva ja. Žydroji svaja dabar veikiausiai yra pati Lie tuva – tokia, kokią ją norėtume matyti, tačiau ne visada matome. Ką gi, iš visų briuselių per spektyvos ir Lietuva atrodo kiek kitaip. Grį žęs į Kauną jaut i, kad grįžai namo. Nors oro uosto reklamos to ir niekaip nepatvirtina. informacija:
302 250
vo. Vėliau neigiamai nusitei kusieji sakė jau ne „mėtomos fekalijos“, o „mėtomi daik tai“, bet išankstinė nuostata jau buvo per plačiai pasklidu si, kad sustotų. Į ką buvo rea guojama nuo pat pradžių – į meno kūrinį ar kažkieno me namas žinias? – Reakcija atsirado kone pasku tinę minutę, tai yra prieš rodant spektaklį, o plakatas buvo de monstruojamas nuo pavasario. Kodėl reakcija būtent tokia, ma nau, yra daug priežasčių, pri klauso, iš kurio kampo žiūrėsi me. Svarbiausia, kad kalbame apie spektaklį, kurio niekas ne matė. Lietuvoje yra daugiausia 20 žmonių, kurie galėjo matyti spektaklį ar visą jo įrašą. Apie ką šneka visi likusieji – sunku spręs ti. Jie šneka apie savo perskaity tas recenzijas, surinktas žmonių nuomones. O nuomonės yra sun kiai vertinamas įrodymas. Kalbėti apie patį spektaklį iki šios dienos dar negali niekas, ne bent „Sirenų“ atstovai, kurie jį matė, ar Vidas Bareikis, kuris jį matė Maskvoje. Vis dėlto pa grindiniai šios istorijos herojai remiasi nuogirdomis ar straips niais. Tai yra bandymas taikyti prevencinę cenzūrą. – Kiek tvirtą nuomonę gali ma turėti apie spektaklį, jo nemačius? – Vėlgi, ar mes kalbame apie pro fesionalus, kurių darbas yra susi
Gaila ir keista, kad teatralai tyli. Keis ta, kad jaunimas nesureagavo, nes tai jų ateitis for muojama. – R.Castellucci spektaklio at veju kultūros ministras Arū nas Gelūnas vis dėlto pareiškė solidarią su menu poziciją. – Taip, bent jau Kultūros minis terija šitoje situacijoje suvokė, kas čia darosi. Tai yra labai džiugu. – O jam štai pasiūlyta į lėkštę už tai prišlapinti. – Labai džiaugiuosi dėl minist ro pozicijos, dėl įvardijimo tie siogiai, kas iš tikrųjų vyko. Bu vo inicijuojamos dvi rezoliucijos: viena iš jų skatino Vyriausybę už drausti rodyti spektaklį, kitu at veju buvo raginama boikotuoti. Įdomu tai, kad tie, kurie ragino boikotuoti, manė, kad tai nėra cenzūra. Šiuo atveju tai yra ragi
nimas taikyti visuomeninę cen zūrą. Yra pasirinkimo laisvė neiti ir nežiūrėti spektaklio. Vis dėl to, kai yra konkrečios visuome nės grupės veiksmas, nukreiptas prieš konkretų meno kūrinį, tada mes jau galime šnekėti apie ban dymus taikyti visuomeninę cen zūrą arba jos taikymą. – Tas sąmyšis Lietuvos teat rui – ne Nacionaliniam dra mos, ne festivaliui, bet ap skritai – yra į naudą ar daro žalą? Šmėkštelėjo mintis, kad kai kuriems lietuviams tai bu vo proga pirmą kartą suvokti, kad teatras nėra tik seksisti nės situacijų komedijos. – Žiūriu į tai šiek tiek skeptiš kai. Nemanau, kad tai buvo gera reklama teatrui. Ir taip pastarų jų metų kultūros skandalų virtinė nepadeda kultūros ateičiai. Jeigu tai būdavo finansiniai skanda lai, vis tiek būdavo svarstomas ir turinys. Jeigu ieškotume konspi racijos teorijų, o pagrindo dabar tam jau tikrai yra – susiforma vusi tam tikra tendencija, gali me imti ir pažiūrėti, kokie Seime, kai jame buvo kalbama apie italo spektaklį, įstatymai priimti. Nie kada neturintis laiko spręsti kul tūros problemų Seimas dvi dienas garsiai užsiėmė vienu spektakliu, o kartu ramiai priėmė Kriminali nės žvalgybos įstatymą. Gaila ir keista, kad teatralai tyli. Keista, kad jaunimas nesu reagavo, nes tai jų ateitis formuo jama. Tai, kokie precedentai bus suformuoti šiandien, atsilieps jų kūrybai artimiausioje ateityje.
Vladimiras Romanovas
P
raėjusį ketvirtadienį LNK laidos „Valanda su Rūta“ vedėja Rūta Mikelkevi čiūtė net įkaitusi klai dino žiūrovus sakydama, kad aš ir broliai krepšininkai Lavrino vičiai turėjo dalyvauti jos veda moje laidoje, bet kažko išsigan do. Iš tikrųjų žurnalistai norėjo nufilmuoti apie mus vaizdo siu žetą, bet mūsų sąlyga buvo tokia – mes dalyvausime tiktai tiesio ginio eterio laidoje. O dalyvauti kaip aktoriai pagal režisierių ne pavykusį scenarijų nesiruošia me. Jau geriau ant piršto pasuk sime krepšinio kamuolį... Juo labiau kad šiai televizijai pakankamai davėme komenta rų, iš kurių ji galėjo padaryti sa vo sąmokslą. Jeigu tikslas buvo mus apšmeižti, tai šį kartą ne pavyko. Politinė reklama bus apmokėta iš Lietuvos žmonių partijos rinkimų sąskaitos. Užs. 1030716
reklamos skyrius:
Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt
ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.
laikinai einantis „Diena media news“ vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis „Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 Violeta Juodelienė – 302 260
„Diena media news“ generalinis direktorius Laimutis Genys
– Kokių nepriklausomoje Lie tuvoje buvę panašių atvejų? – Mėginimų ar ketinimų tikrai yra buvę. Pastarasis atvejis buvo Panevėžyje, kai teatras panaudo jo vienos gyvenvietės pavadinimą pakeisdamas pjesės tekstą. Pjesė je buvo nuoroda, kad tai girtuok liaujanti gyvenvietė, o pakeista į realią lokaciją netoli Panevėžio. Pirmas mėginimas – realiai pa vykęs – buvo taikyti visuome ninę, o ne politinę cenzūrą, nes pagrindinis pasipriešinimas tuo
met buvo iš gyventojų. Dėl poli tinės cenzūros, – gal nedrįsčiau to įvardyti tiesiogine cenzūra, bet kultūros viceministras Dei vidas Staponkus viešai pareiš kė, kad teatras turėtų tą pavadi nimą pakeisti. Tai reiškia aktyvią turinio kontrolę, o kai tai skamba iš politikų lūpų, ypač mūsų šaly je, kur finansus kultūrai vis dar skirsto politinės institucijos, tai kelia nerimo.
Dalyvausime tik tiesioginiame eteryje
E. paštas redakcija@kaunodiena.lt
„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Faksas 423 404.
daryti nuomonę, žinoti, kas da rosi Europoje ir pasaulyje, net nemačius tam tikrų kūrinių, ar apie tiesiog žiūrovus. Tam ir yra skirti anonsai, kad jie galėtų su vokti, ar jiems tenai eiti. Kokį poveikį žmogui padaro spektak lis, galima vertinti tik jį jau pa mačius. Ėjimas į teatrą, spektak lio stebėjimas ir interpretavimas yra gana intymus dalykas. Kartais net nekontroversiški spektakliai sulaukia prieštaringų reakcijų. Pavyzdžiui, yra buvęs ne vienas bandymas cenzūruoti pjesę „Romeo ir Džuljeta“. Prieš metus ar porą viename Amerikos mies telyje buvo bandoma uždraus ti mokiniams rodyti kanadie čių teatro, besispecializuojančio Williamo Shakespeare‘o kūry boje, spektaklį. Pasak kai kurių to miestelio gyventojų ir pedagogų, „Romeo ir Džuljeta“, kaip kūri nys, skatina nepilnamečių seksą, nepaklusimą autoritetams, nar kotikų vartojimą ir savižudybes. Norėta išbraukti konkrečias fra zes iš W.Shakespeare‘o kūrinio.
MIESTO NAUJIENOS: Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –
302 230
Platinimo tarnyba: 302
242
Prenumeratos skyrius: 302
244
3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 266 302 251 302 273 302 262 302 267 302 261
LIETUVA: Stasys Gudavičius –
(8 5) 219 1381
PASAULIS: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387 EKONOMIKA:
302 243
Jolita Žvirblytė –
(8 5) 219 1374
SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383 Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –
302 272
FOTOKORESPONDENTAI: Andrius Aleksandravičius – Artūras Morozovas – Tomas Ragina –
302 269 302 269 302 269
NAMAI: Vereta Rupeikaitė –
302 265
Sveikata: Marijana Jasaitienė –
302 263
Ratai: Arūnas Andriuškevičius –
302 260
TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 279 1380
http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje
aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –
302 263 302 276 (8 5) 219 1374
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 23 340.
ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244
7
Šeštadienis, Spalio 6, 2012
Lietuva
Žaidimams su laikrodžiais galo nesimato Lietuvos Seimas jau prieš pusantrų metų panoro, kad ES atsisakytų sezoninio laik rodžių rodyklių sukinėjimo. Bet ES institu cijos nė neketina atsižvelgti į tokį Lietuvos parlamentarų išreikštą pageidavimą.
Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Sąvokos „žiemos laikas“ nėra
Po trijų savaičių, paskutinį spalio sekmadienį, 4 val. ryto laikrodžių rodyklės Lietuvoje, kaip ir visoje ES bei dar keliose dešimtyse pasaulio valstybių, bus persuktos viena va landa atgal. Taip bus atšauktas va saros laikas, dar vadinamas sezo niniu. Vasaros laikas įvedamas kasmet paskutinį kovo sekmadienį 3 val. ryto laikrodžius pasukant valanda į priekį. Tad sezoninis laikas ga lioja septynis mėnesius per metus, juostinis – penkis. Beje, populiari sąvoka „žiemos laikas“ oficialiai išvis neegzistuoja. Lietuva žiemos sezono metu gyve na savo juostiniame laike, tik nuo kovo iki spalio pabaigos taiko „per suktą“ vasaros laiką. Laikas dukart per metus keičia mas vykdant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą. Lietuva ne gali vienašališkai nevykdyti jos, nes tokiu atveju būtų baudžiama.
Laikas du kart per metus kei čiamas vykdant Europos Parlamen to ir Tary bos direk tyvą.
Panūdo atšaukti
Sezoninio laiko taikymas Lietuvo je vis sulaukia gana aštrių diskusi jų visuomenėje. Į ją įsitraukė net aukščiausios valdžios institucijos. Pernai pavasarį, netrukus po to, kai buvo įprastai įvestas vasa ros laikas, Seimas metė į šoną vi sus kitus darbus ir ėmė diskutuoti dėl to, ar turi būti dukart per metus sukiojamos laikrodžių rodyklės. Po diskusijų buvo priimtas nutarimas, kuriame kreiptasi į Vyriausybę su raginimu informuoti ES apie norą atšaukti laiko kaitaliojimą. Be to, Vyriausybės paprašyta atlikti ty rimus, kad būtų „objektyviai iš siaiškintas sezoninio laiko poveikis žmonių sveikatai ir ekonomikai“. Vyriausybė paskelbė tyrimams neturinti lėšų. O ES institucijose buvo išsiaiškinta, kad Lietuva yra vienintelė iš 27-ių Bendrijos narių, oficialiai kelianti tokį klausimą, to dėl Lietuvos neparėmė. Naujo tyrimo nebus
Prieš metus būta neoficialių prane šimų, esą 2012-ųjų pabaigoje Eu
apie tai, kaip ES šalyse vertinamas laikrodžių sukinėjimas“, – prane šė atstovybė. Paskelbtas grafikas
ES yra paskelbusi oficialų vasaros laiko įvedimo grafiką, kuriame nu matoma, kad tai bus daroma ma žiausiai iki 2016 m. Dalis Lietuvos kaimynių, ne priklausančių ES, atsisakė persuk ti laikrodžius. Rusija ir Baltarusi ja pernai spalį nebeatšaukė vasaros laiko. Tiesa, Rusijoje jau imta disku tuoti, ar pasielgta teisingai. Yra tikimybė, kad ši šalis irgi sugrįš prie reguliaraus sezoninio laiko taikymo. Pirmoji ataskaita – 2008-aisiais
Nenoras: Europa nenusiteikusi pradėti naujo tyrimo
dėl privalomojo sezoninio laiko taikymo.
ropos Komisija pradės išsamų ty rimą apie sezoninio laiko taikymo poveikį. Atlikus tokį tyrimą 2014aisiais neva turėjo būti paskelbtas raportas, ar verta likti prie senosios rodyklių sukiojimo tvarkos. Šiemet pasiteiravus, ar tikrai ES pradės tokį tyrimą, gautas nei giamas atsakymas. Europos Ko misijos atstovybė Vilniuje oficia liai pranešė dienraščiui, kad „nėra planų pradėti tyrimą dėl sezoninio laiko taikymo ES“. Ir kitąmet to
Sauliaus Žiūros (BFL) nuotr.
kių planų vargu ar atsiras. Leis ta suprasti, kad galiojanti laik rodžių sukiojimo tvarka tenkina Europą ir jos neketinama atsisa kyti nei 2014, nei 2015, nei vėles niais metais. Komisijos atstovybė tikina ne žinanti, iš kur atsirado neoficia lios žinios, kad numatoma iš nau jo tirti sezoninio laiko taikymo poveikį. „Tokio nurodymo nė ra nei 2001 m. ES direktyvoje, nei 2008 m. paskelbtoje ataskaitoje
Lietuvoje vasaros laikas buvo pra dėtas įvesti dar sovietmečiu, 1981 m. Atkūrus nepriklausomybę ši tvarka taikyta iki 1999 m. rudens, kol ją panaikino Rolando Pakso vadovaujama Vyriausybė. Tačiau 2003-iųjų pavasarį ministrų kabi netas, vadovaujamas Algirdo Bra zausko, sugrąžino vasaros laiką. Buvo atsižvelgta į ES, į kurią tuo met rengėsi stoti Lietuva, reko mendacijas. 2008 m. Europos Komisija pa skelbė ataskaitą apie sezoninio lai ko poveikį įvairioms ūkio šakoms ir kitiems sektoriams. Ji buvo pa rengta pagal ES narių pateiktą in formaciją – tuomet nė viena vals tybė nepareiškė noro atsisakyti vasaros laiko.
Šventovėje pasodintas istorinis ąžuoliukas Romas Naujalis Lietuvos žmonių partijos (LŽP) va dovai Raseinių rajone prie išliku sio tūkstantmečio krivių aukuro pasodino ąžuoliuką, kuris klonuo tas iš istorinio Mingėlos ąžuolo.
„Šiam ąžuoliukui kitąmet bus me tai, o jo istorijai – 600 metų. Šis medelis yra simbolis, kad mūsų protėvių kultūra, istorija ir tikėji mas niekada nenumirs“, – kalbė jo Lietuvos žmonių partijos lyde ris Vladimiras Romanovas. Jis su LŽP pirmininke Joana Ši manauskiene, LŽP Raseinių sky riaus atstovais Petru Vežbavičiumi, Gražina Pečkaitiene, Biržų-Kupiš kio apygardoje kadidatuojančia Jo lita Turovaite Kairiene, Dzūkijos apygardos kandidatu Algimantu Paukštaičiu ir kitais partijos nariais iš visos šalies pasodino ąžuoliu ką Rokynės kaimo turizmo sody bos teritorijoje esančioje senovi nėje giraitėje. Ten kriviai rengdavo šventas apeigas. Tūkstančius metų skaičiuojan tį aukurą supa 12 ąžuolų. Sodybos šeimininkas Romas Rudžinskas pa sakojo, kad prieš porą savaičių LŽP nariai, apžiūrinėdami istorinę vietą, pastebėjo, kad vienas ąžuolas nu džiūvęs. „V.Romanovas pasakė, kad šalia mirusio medžio reikia paso dinti naują. Nemaniau, kad šis po kalbis taip greitai virs realiais dar bais. Aš pažadu rūpintis ąžuoliuku ir partijos žmones kviečiu jį dažnai lankyti“, – sakė R.Rudžinskas.
V.Rom an ovas pasakojo, kad rinkdamasis, kokio ąžuolo pali kuonį verta pasodinti Rokynėje, susidomėjo atrasta istorija apie Že maitijoje augantį Mingėlos ąžuo lą. Kai žemaičiai buvo pakrikštyti, jiems liepė nupjauti ąžuolo viršū nę ir panaudoti iš jos gautą medie ną koplyčios statybai. Visi atsisakė, tik vienas žmogus, vardu Mingėla, išdrįso pasikėsinti į šventą medį ir už tai buvo paskandintas Minijoje. Žemaitijos ąžuolas išliko iki mūsų laikų, o mokslininkai iš jo išaugino naujų ąžuoliukų.
V.Romanovas pasa kė, kad šalia miru sio medžio reikia pasodinti naują. Ne maniau, kad šis po kalbis taip greitai virs realiais darbais.
„Simboliška, kad mūsų partijos sąrašo numeris yra 12, tiek pat bu vo apaštalų, o šiandien pasodino me ąžuoliuką, kuris pakeitė nu džiūvusį medį ir dabar yra vienas iš 12 ąžuolų“, – kalbėjo J.Šima nauskienė. V.Romanovas istorinę vietą puo selėjančių sodybos šeimininkų sve čių knygoje užrašė savo eiles. Politinė reklama bus apmokėta iš Lietuvos žmonių partijos rinkimų sąskaitos. Užs. 1030510
Tęstinumas: V.Romanovas ir J.Šimanauskienė su kitais partijos nariais šventoje protėvių vietoje pasodino
naują ąžuoliuką.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
8
energetika
šeštadienis, spalio 6, 2012
šeštadienis, spalio 6, 2012
9
energetika
10
šeštadienis, spalio 6, 2012
12p.
Kas kaltas dėl Irano valiutos krizės?
pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis
pasaulis Detroitas: Amerikos pramo Prieš pusę amžiaus Detroitas buvo Jungtinių Valstijų pažiba. Deja, šlovės laikai, regis, praėjo. Dabar miestas virsta vaiduokliu. Gatvės tuštėja, visur veši žolė, o vietos žmonės į ateitį žvelgia su nerimu. Demografinė krizė
1950 m. Detroite gyveno apie 1,8 mln. žmonių. Miestas buvo ket virtas pagal dydį JAV. Dabar mieste, kurio plotas – 360 kv. km, gyvena vos daugiau nei 700 tūkst. žmonių. Tad iš viso nuo 1950 m. miesto gyventojų skaičius sumažėjo 60 proc. Daugelyje Detroito vietų, net centrinėje miesto dalyje, plyti tušti žolėmis apaugę laukai, kuriuose ka daise stūksojo namai. Akį rėžia ap leisti fabrikai, uždaryti restoranai, kino teatrai, net ugdymo įstaigos. Net ketvirtadalis miesto teritori jos – neapgyventa. Daugiausia gyventojų miestą apleido per pastarąjį dešimtmetį. Skaičiuojama, kad iš Detroito per šį laikotarpį išsikėlė apie 25 proc. žmonių. O dar visai neseniai šis di džiausias Mičigano valstijos mies tas buvo vadinamas JAV pramonės širdimi.
Pasak jo, daugelis JAV miestų išgy veno panašius nuosmukius, tačiau sugebėjo atsitiesti. „Taip, automobilių pramonė Detroite patyrė nuosmukį. Dar bo vietos iš pradžių persikėlė į ša lies pietus, o vėliau – į kitas pasau lio šalis. Taip, Detroitas susidūrė su rasinėmis problemomis, kurios du kartus sukėlė kruvinas riaušes. Taip, Detroitą purtė valdininkų ko rupcijos skandalai. Tačiau, pavyz džiui, Bafalo ar Klivlando mies tai juk irgi susidūrė su panašiomis problemomis. Bet jie nepaskendo kaip Detroitas. Galų gale su didele ekonomikos krize susidūrė ir Pits burgas. Tačiau šis miestas stojasi ant kojų“, – sakė P.Saundersas.
Žinote, Detroitas vi suomet labiau rūpi nosi tuo, ką gamina, o ne tuo, kaip atrodo.
Nesirūpino gyventojais
Daugelis ekspertų tvirtina, kad miesto nuosmukis prasidėjo tada, kai ėmė merdėti Amerikos auto mobilių pramonė, o miestą sukrė tė rasiniai juodaodžių ir baltao džių konfliktai. Maža to, prisidėjo ir neefektyvus miesto valdymas. Kilę iš Detroito pripažįsta, kad socioekonominės problemos – svarbios. Tačiau taip pat jie pabrė žia, jog miesto valdžia ilgus metus nesirūpino tuo, kad miestas būtų patrauklus gyventi. Pete’as Saundersas iš Detroito nesiėmė visų miesto bėdų versti merdinčiai automobilių pramonei.
Jis pabandė atsakyti į klausimą, kodėl Detroitas kitoks nei kiti ša lies miestai? „Manau, kad didžiausia pro blema – planavimas, – pasako jo P.Saundersas. – Tiek Čikagoje, tiek Filadelfijoje, tiek Los Andžele (kurie iškilo tuo pat metu kaip Det roitas) didžiausias dėmesys buvo skiriamas gyventojų gerovei kurti. Detroitas – unikalus. Visus kiauši nius miesto valdžia sudėjo į vieną krepšį. Kitaip sakant, nuo tada, kai tik Detroite atsirado pramonė, poli
tikai ir verslo lyderiai tarsi pamiršo, kad miestas turi būti planuojamas atsižvelgiant į gyventojų poreikius. Užuot tai darę, jie leido miesto eko nomikai dirbti jų darbą.“ P.Saundersas apibendrino: „Ži note, Detroitas visuomet labiau rūpinosi tuo, ką gamina, o ne tuo, kaip atrodo.“ Niūrus vaizdas
Iš pažiūros Detroitas – įprastas JAV didmiestis. Gan pilkas, tačiau įspūdingas. Tolumoje į dangų stiebiasi dan goraižiai, kurių įspūdingiausias priklauso JAV automobilių gigan tei „General Motors“ (GM). Ketu ri stiklo bokštai tarsi simbolizuoja automobilių pramonės pabaigą. Atokiau nuo miesto centro stūk so nemažai fabrikų. Kai kurie jų dar veikia, kai kurie tik mena šlovingus miesto laikus. Toliau plyti gyvenamieji rajonai. Čia nemažą dalį pastatų sudaro darbininkams statyti keturaukščiai ir triaukščiai namai. Regis, daugia bučiai nėra patogūs. Tačiau kadaise patogumas niekam nerūpėjo. Tolėliau nuo centro galima pa tekti į prabangesnių nuosavų na mų kvartalą. Ši miesto dalis – pa traukli, nors ir nejauku, kad dalis namų – vaiduokliai. Labiausiai į akis krinta tuščios erdvės miesto centre. Vienoje jų, pasak vietinių, kaž kada stovėjo parduotuvė, kitoje – restoranas, dar kitoje – automo bilių stovėjimo aikštelė. Tačiau ne visus apleistus pastatus sugebė ta nugriauti. Vienas įspūdingiausių
Nykstantys miestai Flintas (Mičigano valstija). Šiame
Klivlandas (Ohajo valstija). Nuo
Bafalas (Niujorko valstija). Kadai
mieste buvo įkurta bendrovė GM. Mies tas nukentėjo nuo krizės automobilių pramonėje. Pramonės sektoriuje tebe dirba vos 10 proc. visų darbininkų, ku rie dirbo anksčiau.
2000 m. miestas prarado apie 100 tūkst. žmonių. Daugiausia gyventojų Klivlande gyveno 1950 m. – 914,8 tūkst. 2011-aisiais gyventojų skaičius mieste siekė 393 tūkst.
se miestas buvo tarp 10-ies didžiau sių Jungtinėse Valstijose, tačiau da bar tėra 72-oje vietoje. 1990 m. miesto gyventojų skaičius vėl susilygino su 1900-aisiais.
Paveikslas: Detroitas kadaise blizgėjo, o dabar merdi, vienintelis šlovingu
Detroito šlovę menančių architek tūros paminklų – Mičigano cent rinė stotis pačiame Detroito cent re. 1913 m. pastatytas dangoraižis kažkada buvo aukščiausia pasauly je geležinkelio stotis. Dabar statinys vilioja tik norin čius pamatyti, kaip vos per kelis dešimtmečius iš vieno labiausiai klestinčių JAV miestų Detroitas ta po miestu vaiduokliu. Įdomiausios fotografijos, kurio se lyginamas Detroito vaizdas prieš
porą dešimtmečių ir dabar. Prieš dešimtmetį darytose fotografijose matyti, kaip miesto gatvėse žaidžia vaikai, važinėja automobiliai, sto vi prižiūrėti namai... Dabartinėse – gatvės ištuštėjusios, apaugusios žo lėmis, o namai – užkaltais langais. Vienintelis dalykas, kuris prime na, kad tai fotografij a iš tos pačios Detroito gatvės, – senas raudonai geltonas vandens hidrantas. Pirmojoje fotografijoje iš jo lie jasi vaikus džiuginantis vandens
Ar JAV automobili Vos už kelių šimtų kilometrų nuo Flinto, „General Motors“ (GM) gimtojo miesto, esančioje „Toyo tos“ automobilių gamykloje dir bantys amerikiečiai jaučiasi vi sai kitaip nei tie, kurie dirba GM fabrike.
Šioje Kentukio valstijoje esan čioje gamykloje „Toyota“ kasmet pagamina po 500 tūkst. automo bilių. Darbuotojai čia jaučiasi už tikrinti dėl savo ateities. Japonijos automobilių milžinė „Toyota“ – sparčiausiai auganti automobilių gamintoja JAV. Šiais metais pagal pardavimą „Toyota“ pagaliau aplenkė GM. Kaip japonams pavyko užka riauti JAV rinką? Kodėl tokios
automobilių gigantės kaip GM ar „Ford“ nesugebėjo išlaikyti savo pozicijų? „Prieš penkiolika metų JAV automobilių bendrovės domina vo pasaulyje. GM buvo didžiausia pasaulyje, didžioji dalis jos ga myklų veikė netoli Detroito“, – tvirtino profesorius Garelas Rhy sas iš Kardifo universiteto. Prieš kelis dešimtmečius keturi iš penkių automobilių pasaulyje buvo pagaminti JAV, o pusė visų Jungtinėse Valstijose pagamin tų automobilių – GM. Nė viena vietos įmonė neturėjo tiek kapi talo ir galimybių įsiveržti į pasau linę rinką, kiek GM. Didžiausia GM konkurentė „Ford“ neprily go net pusei GM įmonės, o vo
11
šeštadienis, spalio 6, 2012
pasaulis Drama kurorte
Įtariamasis pasikorė
Agento 007 jubiliejus
Izraelio pietiniame Raudono sios jūros kurorte Elate ame rikiečiui turistui vakar pra dėjus šaudyti vieno viešbu čio vestibiulyje žuvo žmogus. Vyras pabėgo į virtuvę ir už sibarikadavo. Policijos pajė gos apsupo jį ir bandė derė tis, bet vyras ėmė šaudyti ir buvo nukautas.
57 metų teisininkas Leonidas Canis, prieš dešimtmetį ėjęs Graikijos vidaus reikalų mi nistro pavaduotojo pareigas, ketvirtadienį buvo rastas pa sikoręs. Jis kartu su dar de šimtimis buvusių pareigū nų ir politikų buvo įtrauktas į įtariamųjų sąrašą tyrime dėl vengimo mokėti mokesčius.
Džeimso Bondo gerbėjai vakar minėjo 50 metų nuo galantiš kojo Didžiosios Britanijos šni po nuotykių pradžios didžia jame ekrane, o pasaulyje vy ko įvairūs renginiai, kurių pa grindinė tema – agentas 007. Džeimsas Bondas pirmąkart kine pasirodė 1962 m. spalio 5 d. juostoje „Daktaras Ne“.
onės simbolio nuosmukis 60 proc.
Detroito gyventojų sumažėjo nuo 1950 m.
us laikus menantis pastatas mieste – bendrovės GM stiklo bokštai.
fontanas, antrojoje – kiek apdūlė jęs hidrantas stūkso, regis, laukda mas geresnių laikų. Ne mažiau iš raiškinga ir ta fotografija, kurioje vaizduojamas „Park State“ banko pastatas. Uždarius banką, tris kartus keis ta pastato paskirtis. 1993 m. jame veikė kino teatras, o nuo 2002 m. įėjimas į pastatą buvo užmūrytas plytomis. Pastaruoju metu, kaip iš duoda 2009 m. daryta fotografija, čia veikia vietos striptizo klubas.
„National Post“ laikraščio apžval gininkas Mattas Gurney vaizdžiai nupasakojo savo vizitą į Detroitą. „Vingiuotais greitkeliais pa siekiau švarų ir tvarkingą miesto centrą. Tik jis atrodo kaip subom barduotas: visur plyti tušti laukai, o juk čia kadaise stovėjo namai“, – pasakojo žurnalistas. „Tušti namai nemoka mokesčių, be to, ir klimatas mieste gerokai mažina nekilnojamojo turto kai nas. Planas gaivinti miestą jį maži
„Scanpix“ nuotr.
nant, akivaizdu, lems, kad didžio ji dalis Detroito taps negyvenama teritorija“, – rašė žurnalistas, tu rėdamas galvoje Detroito mero ne seniai patvirtintą miesto gatvių ap švietimo sistemos rekonstrukcijos planą. Pagal jį iš 88 tūkst. miesto apšvietimo stulpų Detroite liks vos 46 tūkst. Siekiama, kad kuo dau giau miestelėnų persikeltų gyventi arčiau centro. Tiesa, daugelis Det roito gyventojų kritikuoja valdžios sprendimą sutelkti miesto gyven
tojus į branduolį. „Išjungus švie sas tų žmonių gyvenimas pablogės. Vargu ar ir taip skurdžiai gyvenan tys priemiesčių gyventojai parda vę savo turtą turės pakankamai pi nigų, kad persikeltų arčiau centro. Nors idėja sutelkti žmones – logiš ka, būtina įvertinti ir neigiamus to kio plano aspektus“, – pabrėžė sa vo publikacijoje M.Gurney. Šiuo metu miesto skolos siekia apie 12 mlrd. dolerių. Grąžinti to kią skolą būtų sunku, net jei mies
te gyventų toks pat skaičius žmo nių kaip 1950-aisiais. Taigi, gatvių apšvietimo siste mos atjungimas kai kuriems Det roito rajonams, akivaizdu, miesto problemos tikrai neišspręs. Kaip sako M.Gurney, jam tai tu ri simbolinę prasmę – „smukęs miestas panirs į tamsą“. Šlovingi laikai
Claire McClinton seneliai iš skur džių pietinių valstijų į Mičiganą persikėlė po Antrojo pasaulinio ka ro. Seneliai anūkei ne sykį pasakojo, kad Mičiganas tada atrodė panašus į kitą planetą. „Nė vienas iš jų vai kų niekuomet čia nebuvo alkanas. Visi įgijome tinkamą išsilavinimą, turėjome gerus darbus ir nuosavus namus. Manėme, kad štai čia ir yra ta tikroji Amerikos svajonė“, – pa sakojo C.McClinton. Beveik visi moters šeimos nariai dirbo GM, taip pat Claire. Atlygis už darbą buvo solidus, socialinės garantijos buvo užtikrintos. Deja, laikai pasikeitė. GM susi dūrė su didžiule konkurencija. „Šiuo metu GM gamykloje dir ba 6 tūkst. darbuotojų. Tais lai kais darbuotojų skaičius viršijo 100 tūkst. Nenuostabu, kad kenčia tiek mūsų miestas, tiek darbininkai“, – sakė C.McClinton. Flinto mieste, netoli Detroi to, kuriame buvo įkurta bendro vė GM, nedarbo ir skurdo lygis – vienas aukščiausių visoje Miči gano valstijoje. Nors GM paskelbė, kad ketina statyti daugiau fabri kų, vietos gyventojų šie planai ne džiugina. Bendrovės atstovai leido aiškiai suprasti, kad jei nauji fabri kai ir kils, tai tik užsienyje... Parengė Valentinas Beržiūnas
ių gamintojai jau pasidavė savo konkurentams? kiečių „Volkswagen“ buvo vos di desnė nei GM valdoma „Opel“ ir turėjo tik vieną automobilio mo delį – „VW Beetle“. „Toyotos“ tuo metu net nesima tė už horizonto. 1955 m. Japonijoje ši bendrovė pagamino vos 23 tūkst. automobilių, o GM – net 4 mln. Tačiau milžiniškų įmonių do minavimas Amerikos automobi lių rinkoje, pasak ekspertų, stabdė technologinį vystymąsi. JAV auto mobilių pramonei smogė ir pasau linė naftos krizė. „Tada pirmą sykį populiarūs ta po maži automobiliai. Amerikie čiai suvokė, kad tokie automobi liai kaip „Toyota Corolla“ – kur kas patrauklesni nei didelės ame rikietiškos mašinos, – sakė Jame
sas Womackas, knygos „Mašina, kuri pakeitė pasaulį“ („The Machi ne that Changed the World“) au torius. – Nenuostabu, kad 9-ajame dešimtmetyje automobilių impor to apimtis iš Japonijos smarkiai išaugo. Greitai japoniški automo biliai užkariavo beveik ketvirtada lį JAV rinkos.“ Kol JAV gamintojai spaudė vy riausybę, kad ši apribotų importo apimtį, „Toyota“ ir „Nissan“ ėmė steigti savo gamyklas JAV terito rijoje, kad išvengtų importo ribo jimų. „Iki 2005 m. JAV įsteigti japonų fabrikai pagamindavo po 4 mln. automobilių kasmet, ir tai sudarė apie ketvirtadalį visų JAV pagami namų automobilių. GM tuo metu
pagamino gerokai mažiau“, – sa kė J.Womackas.
Keturi iš penkių au tomobilių pasaulyje buvo pagaminti JAV. Japonai savo gamyklas steigė tuose JAV regionuose, kur didelės įtakos neturi profesinės sąjungos ir darbo užmokestis menkas. Jie pa keitė ir gamybos metodus – esant būtinybei buvo įmanoma per trum pą laiką pakeisti visą gamybos seri ją. Didžioji dalis produkcijos buvo maži, kompaktiški ir nedaug dega lų naudojantys automobiliai.
O JAV įmonėms taip ir nepavyko „nukopijuoti“ japonų metodikos. Nepavyko sukurti ir mažų automo bilių, kurie naudotų mažiau degalų. J.Womackas tvirtino: „Buvo lengva pasakyti, kad mes ketina me keisti gamybą, tačiau sunku tai padaryti.“ Tiesa, amerikiečių bendrovės bandė išsisukti su vidutinio didžio lengvųjų automobilių gamyba. To kio tipo transporto priemonėms galiojo 25 proc. muito mokesčiai, be to, šių automobilių gamyba lei do įmonėms išvengti vyriausybės nustatytų apribojimų dėl degalų naudojimo efektyvinimo. Greitai vienatūrių ir visureigių, tokių kaip „Chrysler Voyager“, „Jeep Grand Cherokee“ ar „Ford
Explorer“, pardavimas sudarė daugiau nei pusę didžiųjų JAV au tomobilių bendrovių produkcijos. Tačiau, pasak ekspertų, ši Ame rikos gamintojų strategija vėliau pasirodė esanti klaidinga. Praėjusiais metais pakilusios degalų kainos smarkiai sumažino lengvųjų automobilių pardavimą, o naujos nišos JAV gamintojai iki šiol neranda. Nors Detroito automobilių paro doje didžiosios Amerikos bendro vės žadėjo, kad netrukus pristatys hibridinių ir elektra varomų auto mobilių serijas, ekspertai sako, kad iki pirmųjų masinės gamybos mo delių pasirodymo gali praeiti net ne metai, o galbūt dešimtmečiai. BBC inf.
12
šeštadienis, spalio 6, 2012
pasaulis pasaulio laimės indeksas
1. Kosta Rika
Londone įsikūręs Naujosios ekonomikos fondas paskelbė pasaulio laimės indeksą. Jame aukščiausiai atsidūrė ne išsivys čiusios valstybės, o tos, kurios, be geros gyvenimo kokybės ir gyventojų ilgaamžiškumo, taip pat gali pasigirti ekologine pu siausvyra ir biologine įvairove. Iš 151 valstybės, įtrauktos į tyrimą, Lietuva užima tik 120 vietą ir at silieka nuo visų kaimynių, išsky rus Rusiją.
2. Vietnamas
V.Putinas – jau pensininkas Prezidentui Vladimirui Putinui rytoj sukanka 60 metų – tai Rusi jos vyrų pensinis amžius. Šalinin kai ir priešininkai žada paminėti šią dieną maršais, koncertais, mil žiniškais sveikinimų atvirukais ir bent vienu pašaipiu protestu. Jaunimas ruošia dovanas
Per ankstesnius gimtadienius V.Putinas gaudavo dovanų tig riukų ir pusnuoges moteris vaiz duojančių kalendorių, o švęsdavo su senais draugais ir jau buvusiais valstybių vadovais Silvio Berlus coni bei Gerhardu Schröderiu. Šiemet, kai jo autoritetui iššūkį metė dešimtys tūkstančių opozi cijos protestuotojų, daugelis ga lėjo tikėtis kuklesnės šventės. Bet prokremliškos jaunimo grupės žada deramai paminėti prezidento gimtadienį. „Jaunoji gvardija“ rytoj rengia kampani ją „Mes esame Rusija, Rusija yra Putinas“. Maskvos Arbato gatvė je planuojami poezijos skaitymai, Rostove ant tilto pakibs didžiulis sveikinimo plakatas, Čeliabinskas irgi sukūrė milžinišką sveikini mo atviruką. Taganrogo mokyk los mokiniai paruošė maždaug 100 sveikinimo piešinių. V.Puti no gimtajame Sankt Peterburge planuojamas maršas, jame žada dalyvauti 60 tūkst. žmonių. Baseine su V.Putinu
Nesnaudžia ir valstybinės tele vizijos. NTV sekmadienį paro dys filmą, kuriame žada pristatyti V.Putiną tokį, kokio jo dar niekas nematė. Žurnalistai filmavo pre zidentą jo rezidencijoje, automo bilyje ir kitose vietose.
Filmo anonse prezidentas ro domas plaukiojantis baseine. „Labai rekomenduoju. Ren kitės, paplaukiosim“, – sako V.Putinas NTV žurnalistui Va dimui Takmenevui. Šis atsisa ko, nes neturi atitinkamų drabu žių, o prezidentas nuplaukdamas ir jau nusigręžęs nuo kameros ta ria, kad gali paskolinti. „Išsiųskime senelį į pensiją“
V.Putinas, ketverius metus va dovavęs vyriausybei, į prezi dento postą grįžo šiemet gegu žę. Prie valstybės vairo jis stovi nuo 1999-ųjų – kiek daugiau nei penktadalį savo gyvenimo. Šis faktas piktina opoziciją. Atsižvelgdama į tai, kad nuo 60 metų Rusijoje prasideda pensinis amžius, ji sekmadienį Maskvoje prie Raudonosios aikštės planuoja surengti sąspietį „Išlydėkime se nelį į pensiją“. Dalyviai žada ateiti su šlepetėmis, akinių dėklais, so do įrankiais ir viagros tabletėmis – laimingos senatvės atributais. Pats švęs kukliai
Pats Kremlius nežada triukš mingos šventės. V.Putino atsto vas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad prezidentas kukliai pa minės gimtadienį namie geriau sių draugų ir giminių apsuptyje. „Jis nėra didelių švenčių mė gėjas“, – pridūrė D.Peskovas. Ar svečių sąraše yra S.Berlusconi ar ba G.Schröderis, atstovas spau dai neatsakė. „Aš nesusipažinęs su sąrašu, bet jis bus labai ribotas“, – tei gė D.Peskovas. „The Guardian“, „The Moscow Times“ inf.
sveikinti V.Putiną, bet ir opozicija neliks skolinga.
AFP nuotr.
4. Belizas
5. Salvadoras
Pirmieji neramumai dėl smunkančios Irano valiutos tapo rimtu signalu pre zidentui Mahmou dui Ahmadinejadui. Jo teiginiais, kad dėl visko kalti Vakarai ir jų Teheranui skir tos sankcijos, jau mažai kas tiki.
Krachas: per septynias dienas Irano rialas smuko daugiau nei trečdaliu, o
Kas sukėlė Irano val Nematoma mafija
Teherano centrinė Firdousi gat vė pavadinta prieš tūkstantį me tų gyvenusio ir Persijos karalių kovas su blogiu aprašiusio poe to vardu. Čia rikiuojasi ilga virtinė ma žų parduotuvių ir darbuojasi trijų rūšių prekiautojai valiuta: nelega lūs gatvės prekeiviai, licencijuotos keityklos ir stambieji prekiautojai, kurie gali sudrebinti rinką vienu savo skambučiu. Gatvės prekeiviai vaikštinėja pir myn ir atgal šnabždėdami: „Do leriai, svarai, eurai.“ Jie patrauk liu kursu keičia nedideles pinigų sumas tiek turistams, tiek vieti niams. Licencijas turinčios ir Irano centrinio banko prižiūrimos kei tyklos vykdo stambesnes operaci jas. Joms nuolat tenka balansuoti tarp centrinio banko, kuris dik tuoja keitimo kursą, ir rinkos, ku ri funkcionuoja pagal paklausos ir pasiūlos dėsnį. Stambūs šešėliniai valiutos pre keiviai kartais vadinami nematoma mafija. Būtent jie paprastai kaltina mi tuomet, kai Irano valiutos rin koje prasideda problemos. Pajamos iš naftos senka
Jubiliejus: prokremliškos jaunimo organizacijos žada deramai pa
3. Kolumbija
Kai šią savaitę Irano rialas stai giai nuvertėjo maždaug perpus,
teisėsauga ėmėsi ieškoti kaltinin kų ir suėmė 16 asmenų, kurie neva kurstė paniką ir manipuliavo valiu ta. Vieno įtariamojo banko sąskai toje rasta 300 mln. dolerių. Kol teisėsauga nusitaikiusi į juo dąją rinką, ekspertai pačiame Ira ne ir už jo ribų svarsto, kokia yra tikroji valiutos krizės priežastis: nevykusi vyriausybės ekonominė politika ar Vakarų valstybių skir tos sankcijos.
Tai vien nuostolis, jeigu šiandien ką nors parduosiu, o gauti pinigai kitą sa vaitę turės tik pusę savo vertės. „Pastaruosius septynerius me tus vyriausybė dirbtinai palai kė valiutos vertę naftos doleriais. Bet paralyžiuojančios finansinės ir naftos sankcijos gerokai sumažino vyriausybės pajamas“, – interne to leidiniui „The Daily Beast“ sakė JAV Kalifornijos universiteto eks pertas Dariushas Zahedi. Iranas lengvai galėjo manipu liuoti valiutos kursu, kai ekspor tuodavo po 2,5 mln. barelių naftos
per dieną. Bet žlugus deryboms dėl jo branduolinės programos Vakarų valstybės skyrė Teheranui sankci jas. Naftos eksportas sumažėjo iki 1 mln. barelių per dieną, o užsie nio bankai nustojo bendradarbiau ti su Iranu. Klestėjimo metais preziden to M.Ahmadinejado vyriausybė negailėjo pinigų infrastruktūros ir būsto projektams, subsidijuo jamoms paskoloms ir pašalpoms mažiau uždirbantiems darbinin kams. „M.Ahm ad in ejad o vyr iausy bė per savo valdymo metus pa didino likvidumą 600 proc. Taigi dabar atsirado lavina pinigų, ku rie ieško saugios investicijos. Pa lūkanų norma gerokai žemesnė už infliaciją, gamybos pramonę nu silpnino pigių kiniškų prekių ant plūdis, žaliavų ir paslaugų kainos auga geometrine progresija. Todėl Irano rialą traukia saugi investici ja į užsienio valiutas arba auksą, o šių kaina staigiai kyla“, – paaiški no D.Zahedi. Kainos kyla akimirksniu
Teherano turguje – stambiame sostinės verslo centre – šią savai tę vyko neramumai. Policija gaudė nelegalius prekeivius valiuta ir gra sino prekiautojams, kurie protes tuodami nutraukė darbą.
13
šeštadienis, spalio 6, 2012
pasaulis pasaulio laimės indeksas
147. Malis
148. Centrinės Afrikos Respublika
149. Kataras
150. Čadas
151. Botsvana
Nobelio premijos karštinė Spalio pradžia kiekvienais metais reiškia, kad atėjo laikas paskelb ti pranešimus dėl Nobelio premi jų ir karštligiškai spėlioti galimus laureatus. Griežta paslaptis
o per 18 mėnesių nuvertėjo net keturis kartus.
„Reuters“ nuotr.
l iutos krizę? „Tai vien nuostolis, jeigu šian dien ką nors parduosiu, o gauti pi nigai kitą savaitę turės tik pusę savo vertės“, – „The Daily Beast“ paaiškino vienas prekyba maistu užsiimantis verslininkas. Per septynias dienas Irano ria las smuko daugiau nei trečdaliu, o per 18 mėnesių nuvertėjo net ketu ris kartus. Atrodo, kad laisvojo kri timo galo nematyti. „Geriau pirk dabar“, – vienas ryžių pardavėjas patarė Abba sui Sharabi, nusprendusiam nu sipirkti iš karto kelis šimtus kilog ramų, kad galėtų metus išmaitinti savo šeimą. „Kol skaičiavau pinigus, tam vyriškiui kažkas paskambino. Pa dėjęs ragelį jis man pasakė, kad kaina ką tik padidėjo 10 proc. Aiš ku, aš sumokėjau. Dievaži, kiek jie kainuos rytoj?“ – laikraščiui „The New York Times“ kalbėjo A.Sha rabi. Robino Hudo ekonomika
Daugelis Teherano gyventojų šio mis dienomis skambinėja valiu tos keitėjams ir lankosi bankuose svarstydami, ar parduoti savo ria lus, ar tikėtis stebuklo, kad nacio nalinė valiuta grįš prie ankstesnio kurso. „Svyravimai tokie dideli, kad niekas nežino, ar geriau palaukti,
ar keisti dabar, – sakė 65 metų Ah madas, prekiaujantis drabužiais. – Man taip visa tai įgriso. Noriu nor malaus gyvenimo, o čia nuo ryto iki vakaro visi nervingai šneka tik apie tvirtą valiutą.“ Kaip ir daugelis kitų iraniečių, Ahmadas antradienį prisėdo prie televizoriaus pažiūrėti preziden to M.Ahmadinejado spaudos kon ferencijos. Bet užuot siūlydamas sprendimus, šalies vadovas ėmė kaltinti valiutos spekuliantus ir Vakarų sankcijas. Prezidentu jau tikima vis ma žiau. Piktinasi ne tik gyventojai, bet ir buvę M.Ahmadinejado poli tiniai sąjungininkai. Spalio 2 d. Ira no parlamento pirmininkas Ali La rijani pareiškė, kad 80 proc. šalies problemų susijusios su vadovavi mu ir tik 20 proc. – su sankcijomis. Jis taip pat įgėlė prezidentui išrėž damas: „Robino Hudo ekonomika niekada neveikia.“ A.Larijani turėjo galvoje M.Ah madinejado subsidijavimo poli tiką, kai vyriausybės subsidijos mokamos gyventojams tiesiogiai. Daugelis ekonomistų prognoza vo didžiulę infliaciją ir neapsiriko. Oficialiais duomenimis, šis rodiklis dabar siekia 19 proc., nors eksper tai sako, kad tikroji infliacija siekia bent 30 proc. Parengė Julijanas Gališanskis
Šiemet gandonešiai mini 231 No belio taikos premijai nominuotą žmogų, pradedant buvusiu Vokie tijos kancleriu Helmutu Kohliu ir baigiant kovotoja su burkomis Si ma Samar ar JAV mokslininku Ge ne’u Sharpu. Šiemet vertintojai labai sten giasi laureatų pavardes išlaiky ti paslaptyje, iki jos bus oficialiai paskelbtos. Jas bus pradėta skelb ti pirmadienį, spalio 8 d., ir po sa vaitės bus paviešintas Nobelio ekonomikos premijos laureatas. Nors paprastai būna sunku prognozuoti, kas bus pagerbtas už no vatoriškus mokslo tyrimus medi cinos, fizikos, chemijos ir ekono mikos srityse, plačioji visuomenė aktyviai spėlioja taikos ir literatū ros premijų laureatus. Švedijos akademija, kuri skiria Nobelio literatūros premiją, gar sėja slaptumo užtikrinimo meto dais, tokiais kaip kodinių pavadi nimų, o ne autorių pavardžių ir netikrų knygų viršelių naudoji mas per viešus skaitymus. 2005 m., kai buvo apdovanotas britų dramaturgas Haroldas Pin teris, akademijos komiteto nariai jį vadino Hariu Poteriu, kurio ini cialai yra tokie patys. Pritrūko įkalčių
Pernai buvo pasklidę gandai apie galimą informacijos nutekini mą. Kovos su korupcija proku rorai aiškinosi, kodėl lažybinin kų šansai dėl švedų poeto Tomo Tranströmerio kelios valandos prieš tai, kai akademija paskelbė jį laureatu, nuo santykio 13:1 pa sikeitė iki mažesnio nei 2:1. Vėliau dėl įrodymų trūkumo ty rimas buvo nutrauktas, bet akade mija šiais metais ėmėsi papildomų saugumo priemonių ir apribo jo skaičių žmonių, kurie iš anksto gali žinoti laureato vardą. Be to, Švedijos akademija atsi sakė įprastos praktikos žiniasklai dos priemonėms išsiųsti užants paud uot us vok us, kur iuos e būdavo laureato pavardė. „Pernai Švedijos akademija pra dėjo patikrinimą turėdama tiks lą sumažinti išorės veikėjų skaičių ir pagerinti slaptumo užtikrinimą. Deja, negalėsime skirti specialių kurjerių, kurie pristatytų praneši mą jūsų redakcijai“, – rugpjūtį ži niasklaidos priemonėms pranešė šalies Užsienio reikalų ministerija. Pagal tradiciją ir ne taip, kaip ki tų premijų atvejais, Nobelio litera
tūros premijos laureato paskelbi mo data pranešama vos pora dienų prieš paskelbiant tą laureatą.
Theinas Seinas, Afganistano žmo gaus teisių gynėja, buvusi minist rė ir burkų priešininkė S.Samar.
Tarp pretendentų – ir ES
Sumažino premijas
Pretendentų į Nobelio taikos pre miją, apie kurią turbūt kalbama daugiausia, šiemet, regis, yra la bai daug ir įvairių, ir joks aiškus favoritas neminimas. Formaliai į ją pretenduoja 231 žmogus, ir nors premiją skiriantis komitetas niekada neskelbia nomi nantų vardų, žinoma, kad šiųme čiame sąraše yra Billas Clintonas, H.Kohlis, ES ir „WikiLeaks“ bylos įtariamasis Bradley Manningas. Oslo taikos tyrimų instituto va dovas Kristianas Bergas Harpvi kenas atidžiai stebi Nobelio tai kos premijos komiteto darbą ir kasmet skelbia savo paties suda romą trumpąjį kandidatų sąrašą. Šiemet jame yra Amerikos po litologas ir nesmurtinių revoliu cijų ekspertas G.Sharpas, Rusijos teisių gynimo grupė „Memorial“ ir jos įkūrėja Svetlana Ganuškina, nepriklausomas Rusijos radijas „Echo Moskvy“ ir jos vyriausia sis redaktorius Aleksejus Vene diktovas. Du nigeriečiai, kovojantys su piknaudžiavimu religija, – ar kivyskupas Johnas Onaiyekanas ir Sokoto sultonas Mohamedas Sa’adas Abubakaras – taip pat yra šiame sąraše. Kaip galimi laureatai taip pat nurodomi Mianmaro prezidentas
Viena mokslo premijų šiemet ke lia netikėtą triukšmą. Liepą buvo atrasta nauja elementarioji dale lė, tikriausiai – Higso bozonas. Šis atradimas, vienas didžiausių fizikos persilaužimų per pastarą ją pusę amžiaus, daugelio yra lai komas vertu Nobelio premijos. Tačiau Nobelio fizikos premiją skirstantis komitetas nė neužsi mena, ar laimės šio tyrimo auto riai. „Tai – didelis atradimas. Tai visa, ką pasakysiu“, – nurodė ko miteto narys Larsas Brinkas. Pirmadienį Nobelio premijų sezoną pradės medicinos premi ja, antradienį bus paskelbtas fizi kos premijos laureatas, trečiadie nį – chemijos. Nobelio literatūros premijos laureatas tradiciškai paskelbia mas ketvirtadienį, vadinasi, šie met – spalio 11-ąją, o spalio 12 d. gali paaiškėti Nobelio taikos pre mijos laureatas. Ekonomikos premija, tarp ku rios laureatų dominuoja ameri kiečiai, bus paskelbta paskutinė, spalio 15 d., pirmadienį. Nobelio fondas dėl ekonomi nės krizės sumažino premijas iki 8 mln. Švedijos kronų (3,2 mln. litų) – nuo 10 mln. kronų sumų, kurios būdavo teikiamos nuo 2001-ųjų. BNS inf.
Akademija šiais metais ėmėsi papildomų ap saugos priemo nių ir apribojo skaičių žmonių, kurie iš anksto gali žinoti lau reato vardą.
Intriga: pretendentų į Nobelio taikos premiją, apie kurią turbūt kal
bama daugiausia, šiemet yra labai daug ir įvairių, ir joks aiškus fa voritas neminimas. „Reuters“ nuotr.
14
Šeštadienis, Spalio 6, 2012
16p.
D.Stagniūnas: praleisti olimpiadą būtų lyg dūris į širdį.
sportas Sugrįžimas – ne žingsnis at sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys
„Aš jau žinau, kur brendu. Jei būtų baisu – nebūčiau grįžęs“, – sakė Jonas Kazlauskas, po 11 metų pertraukos vėl perėmęs Lietu vos vyrų krepšinio rinktinės vairą. Paty ręs krepšinio strategas – ne vienintelis ša lies sporto specialistas, ryžęsis dar kartą įbristi į tą pačią upę. Marius Bagdonas, Romas Poderys Trofėjai ir patirtis
J.Kazlauskas į rinktinę grįžo po darbo su Kinijos ir Graikijos na cionalinėmis ekipomis ir aukščiau sio lygio Europos klubuose – Pirėjo „Olympiacos“ ir Maskvos CSKA. Be 2000-ųjų Sidnėjaus olim piadoje su Lietuvos krepšininkais iškovotos bronzos, J.Kazlauskas savo sportinių trofėjų kolekciją papildė 2005 m. Azijos čempiono ir 2006 m. Azijos žaidynių čem piono titulais, 2006 m. Graikijos pirmenybių sidabru, 2009 m. Eu ropos čempionato bronza, galiau siai – Rusijos ir VTB Vieningosios krepšinio lygos auksu, Eurolygos sidabru.
Antanas Skarbalius:
Jeigu žmogus sa vikritiškai išnag rinėja savo klai das, jis jų ateityje nekartoja.
J.Kazlausko kolegos – buvęs il gametis Lietuvos futbolo rinktinės vyriausiasis treneris Benjaminas Zelkevičius, rankinio autoritetas Antanas Skarbalius ir reprezenta cinės šalies moterų dviračių eki pos vadovas Valerijus Konovalo vas – tvirtina: grįžti ten, kur jau esi buvęs ir pakelti kardą pasitinkant naujus iššūkius – ne eilinis gyveni mo siųstas išbandymas, o pripaži nimas, kurio nusipelno ne kiekvie nas sporto profesionalas. Galimybė naujam žingsniui
B.Zelkevičius į tą pačią upę bu vo įbridęs tris kartus – legendinis šalies futbolo specialistas per savo karjerą Lietuvos rinktinę treniravo 1990–1991, 1995–1997 ir 2001– 2003 m. „Palaikau Joną Kazlauską ir Ar vydą Sabonį. Mano nuomone, Ar
vydas labai teisingai padarė prie krepšinio rinktinės vairo sugrą žinęs labiausiai patyrusį Lietuvos krepšinio trenerį. Jonas – aukš čiausio lygio specialistas. Nors esu futbolo žmogus, krepšiniu taip pat domiuosi, tad šios sporto šakos problemos man irgi labai svarbios. Tikiu, kad J.Kazlauskas gali įkvėp ti naują krepšininkų kartą“, – sakė B.Zelkevičius. Futbolo treneris pagyrė J.Kaz lauską, kad jis įsiklausė į A.Sabo nio žodžius ir sutiko padėti rink tinei. „Mano nuomone, kalbėti apie tokius dalykus, kaip iš principo nebristi į tuos pačius vandenis, yra bergždžias reikalas. Jei specialistas daug metų kantriai, gerai dirba sa vo darbą, puikiai išmano šiuolaiki nes sporto tendencijas, nieko blogo, jei jis prie komandos vairo anksčiau ar vėliau sugrįžta. Jonas savo vertę įrodė laimėjęs Eurolygą su Kauno „Žalgiriu“ ir vadovaudamas Graiki jos bei Kinijos rinktinėms. Tik per atsitiktinumą Maskvos CSKA pra laimėjo Eurolygos finale ir trene riui teko palikti Maskvą. Visos šios aplinkybės lėmė, kad dabar mūsų krepšiniui atsirado puiki galimy bė žengti naują žingsnį“, – kalbėjo B.Zelkevičius.
Karjera: B.Zelkevičius su nacionaline futbolo vienuolike atsisveikino tris kartus.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Vadovauti rinktinei – prestižas
Pastaraisiais metais jaunuosius futbolininkus treniruojantis B.Zel kevičius nenorėjo prisiminti 1997ųjų, kai buvo priverstas atsisvei kinti su nacionaline rinktine. „Galiu pasakyti tik tiek, kad pa rašiau pareiškimą ir išėjau. Pasit raukiau tikrai ne dėl komandos ar rezultatų. Buvo kitų aplinkybių, tačiau per daug į jas nenorėčiau gi lintis“, – neatviravo pašnekovas. Prisiminęs 2001-ųjų vasarį, kai perėmė Lietuvos vienuolikės vairą iš dabar jau nekaip pagarsėjusio ša lies futbolo federacijos prezidento Juliaus Kvedaro, B.Zelkevičius tei gė, kad tąkart pernelyg nedvejojo. „Vadovauti rinktinei – kiekvie no trenerio prestižo reikalas. O jei žaidėjai, su kuriais tenka dirbti, gali pasiekti neblogų rezultatų tarptau
Autoritetas: su V.Konovalovu siejamos iškiliau
sios Lietuvos dviratininkių pergalės.
tinėje arenoje, išvis puiku. Treni ruodamas komandą visada laikiau si nuostatos, kad šalies rinktinėje turi žaisti geriausieji. Labai džiau giuosi, kad ir J.Kazlauskas teigia, jog mūsų krepšinio rinktinei atsto vaus tik pajėgiausi žaidėjai. Svar bu, kad komanda laimėtų, o kas ir kaip žais, niekam nerūpi“, – įsiti kinęs B.Zelkevičius. Treneris pažymėjo ir dar vie ną po pertraukos į buvusias parei gas grįžtančio trenerio pranašumą. „Manau, kad tokiais atvejais spe cialistas į darbą kimba su dar di
Tomo Raginos nuotr.
Tikslas: treniruodamas Lietuvos vyrų rankinio rinkti
nę A.Skarbalius užkirto kelią trumparegiškai federaci jos politikai.
desniu noru ir užsidegimu. Jis jau žino, ko tikėtis. Man imponuoja, kad J.Kazlauskas nesikrato atsa komybės ir teigia, jog stengsis ko voti dėl aukščiausių vietų dar iki Rio de Žaneiro olimpinių žaidy nių. Pas mus yra nemažai įvairių sporto šakų trenerių, kurie daug kalba apie komandų atjauninimą, kartų kartas, tačiau, mano nuo mone, tai išankstinis apsidraudi mas. Europos ar pasaulio čempio natai – varžybos, kuriose ne vieta eksperimentuoti“, – sakė B.Zel kevičius.
Pasipriešino griovėjams
Lietuvos sporto universiteto (LSU) profesorius A.Skarbalius šalies vyrų rankinio rinktinę treniravo 1981–1994 ir 2003–2006 m. „Antrą kartą grįžti į nacionali nę komandą paskatino trumpare giška tuomečių mūsų rankinio fe deracijos vadovų politika, griovusi šią sporto šaką. Jie pasirinko ža lingą taktiką – kad rinktinė abe jas rungtynes su varžovais žaistų jų aikštėje. Kokia sėkmės tikimybė tokiais atvejais? Pagarba savo sir galiams? Pasakiau sau: padarysiu
15
Šeštadienis, Spalio 6, 2012
sportas Iškovojo pergales
Vėl – „Krepšinio pasaulyje“
M.Schumacheris atsisveikins
Europos futbolo lygos turny re pirmąsias pergales iškovo jo klubai, kuriems atstovau ja lietuviai. H grupėje Kazanės „Rubin“ su Giedriumi Arlaus kiu (nuotr.) 2:0 įveikė Belgra do „Partizan“ ekipą, o J gru pėje Romos „Lazio“ su Mariu mi Stankevičiumi 1:0 – slovė nų „NK Maribor“.
Po keturių mėnesių tylos „Sport1“ televizijos etery je spalio 7-ąją vėl nuskambės žurnalisto Vido Mačiulio ren giamos laidos „Krepšinio pa saulyje“ šaukinys. Bus paro dytas Jono Kazlausko (nuotr.) interviu po to, kai jis tapo Lie tuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiuoju treneriu.
„Formulės 1“ septyniskart pasaulio čempionas vokie tis Michaelis Schumacheris (nuotr.) patvirtino, kad iki šių metų pabaigos baigs profe sionalo karjerą. 43-ejų metų M.Schumacherio vietą „Mer cedes“ ekipoje kitąmet pe rims „McLaren“ lenktyninin kas Lewisas Hamiltonas.
gal viską, kad oficialias tarptautines rungtynes žaistume ir namuose, ir svečiuose. Pavyko. Iki šiol prisi menu lygiąsias Vilniuje su pasau lio čempionais ispanais ir perga lę Kauno sporto halėje kovojant su graikais – arenos buvo sausakim šos“, – kalbėjo šiuo metu Kauno „ACME-Žalgirio“ rankininkes tre niruojantis A.Skarbalius. Profesoriaus nuomone, J.Kaz lausko sugrįžimas – sveikintinas. „Neabejoju, kad šis specialistas yra sukaupęs naujų idėjų, jo auto ritetas po sėkmingo darbo Kinijoje, Graikijoje ir Rusijoje gerokai ūgte lėjo, todėl didesnės galimybės atsi vers ir žaidėjams, kuriuos jis treni ruos“, – svarstė A.Skarbalius. „Nesureikšminu posakio apie grėblį, ant kurio galima užlipti ant rą kartą. Jeigu žmogus savikritiškai išnagrinėja savo klaidas, jis jų atei tyje nekartoja“, – kalbėjo rankinio specialistas. Pasitikėjimas įpareigoja
V.Konovalovas, Lietuvos mote rų plento dviračių rinktinei vado vavęs beveik tris dešimtmečius, 2010-aisiais buvo užleidęs vietą Gediminui Kastanauskui, bet šie met vėl grįžo eiti vyriausiojo tre nerio pareigų. Prieš Londono olimpiadą į do pingo skandalą įklimpo G.Kasta nausko auklėtinė Rasa Leleivytė, o Lietuva neteko vietos žaidynių moterų dviračių varžybose. Edita Pučinskaitė, Diana Žiliū tė, Rasa ir Jolanta Polikevičiūtės ir kitos V.Konovalovo auklėtinės ne vienus metus džiugino svariais pa siekimais tarptautinėse arenose. Treneris teigė, kad pasiūlymas vėl vadovauti šalies dviratinin kėms jam nebuvo netikėtas. „Žino jau, kad kreipsis į mane. Kai padė tis ir rezultatai katastrofiški, reikia ieškoti išeičių“, – sakė V.Konova lovas. Strategas prisiminė ir savo pa sitraukimą iš pareigų. „Mane kri tikavo už rezultatus Pekino olim pinėse žaidynėse. Galbūt kažkas laukė medalių, o mes užėmėme 9–11 vietas. Niekada nesilaikiau įsikibęs trenerio kėdės, tad išėjau aukštai pakelta galva“, – tvirtino panevėžietis. V.Konovalovas yra įsitikinęs, kad vėl sugrįžti prie rinktinės vairo – nieko blogo, nes už principines išankstines nuostatas daug svar biau yra pasitikėjimas specialistu. „Treneris turi įkvėpti sportinin kes, sukurti komandoje gerą mik roklimatą. Pastaruoju metu nebuvo vienijančios jėgos, trūko teigiamų emocijų. Pasistengsiu padėtį ištai syti“, – kalbėjo V.Konovalovas.
16
Šeštadienis, Spalio 6, 2012
sportas
Praleisti olimpiadą būtų lyg dūris į širdį Lietuvos šokėjų ant ledo pora Isabella Tobias ir Deividas Stagniūnas sezoną pradės nauja pro grama ir užmojais iškovoti kelialapį į 2014-ųjų Sočio žie mos olimpines žai dynes.
Viliuosi, kad I.Tobias ir D.Stagniū nui pasiseks“, – teigė kadenciją baigiantis LTOK vadovas. Remia ir Seimo narys
Supratimas: paramą I.Tobias ir D.Stagniūnui pareiškė olimpiečiai M.Drobiazko ir P.Vanagas (kairėje) bei teat
ro režisierė D.Ibelhauptaitė (dešinėje). Balys Šmigelskas Turi karčios patirties
Atranka į žiemos olimpiadą vyks kitąmet kovo mėnesį. D.Stagniū nas tikisi, kad jo partnerei ame rikietei I.Tobias bus suteikta Lie tuvos pilietybė, priešingu atveju čiuožėjų olimpinės svajonės bus sudaužytos. „Viskas priklausys nuo Lietuvos Prezidentės. Vieną kartą pilietybės nesuteikė, tikiuosi, kad antrą kar tą ant to paties grėblio neužlipsime. Prezidentės sprendimas turės dide lės įtakos mano tolesnei karjerai. Jei gu Isabella negautų Lietuvos piliety bės, tai būtų dar vienas dūris man į širdį“, – kalbėjo D.Stagniūnas. 2009-aisiais lietuvis su kita par tnere, taip pat amerikiete Katheri ne Copely, buvo iškovojęs kelialapį į 2010 m. Vankuverio žiemos olim piadą, bet D.Grybauskaitės spren dimu JAV sportininkei nebuvo su teikta Lietuvos pilietybė, todėl pora negalėjo dalyvauti žaidynėse. Išskirtinis duetas
„Turėjau galimybių atstovauti JAV, bet ir aš, ir mama norėjo, kad at
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
stovaučiau Lietuvai. Jeigu ir šį kar tą užsitrenktų durys į olimpiadą, tektų rimtai pasvarstyti, kaip toliau elgtis“, – sakė D.Stagniūnas.
Dalia Ibelhauptaitė:
Jei atsiranda už sieniečių, kurie nori aukotis Lie tuvai, juos reikia tiesiog griebti ir mylėti. „Mūsų svajonė – olimpinės žai dynės, mums patinka čiuožti kartu. Kasdien mokausi lietuvių kalbos. Man būtų didelė garbė atstovauti Lietuvai“, – tvirtino I.Tobias. Lietuvos tautinio olimpinio ko miteto (LTOK) prezidentas Artūras Poviliūnas pabrėžė, kad jau kreipė si į šalies Prezidentę D.Grybaus kaitę, kad I.Tobias išimties tvarka būtų suteikta Lietuvos pilietybė. „Šis duetas – išskirtinis. Politika ir sportas neturėtų būti suplakami.
Keturiose žiemos olimpiadose da lyvavę Povilas Vanagas ir Margarita Drobiazko atkreipė dėmesį į I.To bias pasirinkimą. „Isabella pasiryžusi sudėtin gam, bet didelės pagarbos vertam žingsniui. Taip praeityje pasielgė ir Margarita. Tokiems žmonėms turi me būti dėkingi, nes jie aukoja save kitai šaliai“, – sakė P.Vanagas. „Mūsų – vis mažiau, tad jei at siranda užsieniečių, kurie nori au kotis Lietuvai, juos reikia tiesiog griebti ir mylėti. Suteikime jau niems žmonėms šansą siekti me dalių. Sprendimų reikia čia ir da bar, delsti negalima. Parodykime pavyzdį. 1992-aisiais Anglijo je režisavau du spektaklius, gavau pasiūlymą priimti Anglijos pilie tybę – tąkart jos atsisakiau dėl as meninių priežasčių, tačiau tai bu vo puikus pavyzdys“, – pasakojo dviejų šalių pilietybes turinti teat ro režisierė Dalia Ibelhauptaitė. Lietuvos Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Ly deka savo atvirame laiške teigė, kad I.Tobias verta tapti Lietuvos pilie te. „Daugelyje lietuvių širdžių ji jau yra lietuvė, ji domisi mūsų kultūra, istorija, yra visuomeniška. Manau, kad Prezidentė įsiklausys į tautos balsą ir suteiks čiuožėjai Lietuvos pilietybę“, – rašė A.Lydeka. Artimiausias I.Tobias ir D.Stag niūno sportinis išbandymas – „Didžiojo prizo“ serijos varžybos „Skate America“. Jos vyks spalio 19–21 d. JAV. Aukščiausias I.Tobias ir D.Stag niūno bendros karjeros pasiekimas – 3-ioji vieta 2011-ųjų „Skate Ame rica“ varžybose. Šiemet Europos čempionate pora užėmė 12-ąją vietą, o pasaulio pirmenybėse – 18-ąją.
17
ŠeštADIENIS, spalio 6, 2012
ekonomika
Senoviniais veltiniais įžengė į verslą Prieš porą metų Dainius ir Daiva Zgrabs kiai nusprendė antram gyvenimui prikel ti veltinius batus, tiesa, pritaikytus šiuo laikiniams miestiečiams. Verslininkai ti kina, kad senos kilmės batai lietuvius jau sužavėjo savo autentika, o užsieniečius – natūralumu. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Atsigręžė į šilumą
Imtis veltinių batų verslo šeimą paskatino nenuspėjamos lietuviš kos žiemos, kai temperatūra smar kiai svyruoja, o pasirūpinti savo ir vaikų šiluma – būtina, kaip pasa kojo bendrovės „Diversus LT“ rin kodaros vadovė D.Zgrabskė. Tiesa, gaminti ir prekiauti savo sukurtais lietuviškais veltiniais verslininkai ėmėsi ne iš karto – tik įsitikinę, kad gali pasiūlyti šį tą unikalaus. Dar prieš ketverius metus vers lininkai pradėjo prekiauti auten tiškais slaviškais veltiniais, impor tuotais iš užsienio. Nors šie buvo pagaminti tradiciniu būdu ir puikiai šildė žiemą, jie turėjo daugybę trū kumų. Tad po dvejų prekybos me tų verslininkai nusprendė veltinius batus gaminti patys – taip gimė prekės ženklas „My Feltboots“. „Slaviški veltiniai yra sunkes ni ir visiškai nelankstūs, o jų dizai nas – retro. Tačiau jie pasižymi uni kalia ypatybe – šiluma, į kurią mes ir atsigręžėme. Prie mūsų logotipo esantis užrašas „Valenki de Luxe“ laviruoja tarp slaviško, angliško bei lietuviško suvokimo ir viską pasako: mūsų sukurti veltiniai remiasi seno siomis tradicijomis, tačiau yra aukš tesnės kokybės“, – sakė D.Zgrabskė neslėpdama, kad daugelis pa matę logotipą pirmiausia šypteli.
Dainius Zgrabskis:
Mes nesivaikome ma sinės gamybos ir nesie kiame būti pigiausi. Pasiūlė visai šeimai
Dar importuodami veltinius ba tus verslininkai buvo vieninteliai Lietuvoje, o galbūt ir Baltijos šaly se, pasiūlę tokį platų asortimentą, kaip pasakojo bendrovės vadovas D.Zgrabskis. Anot jo, ir dabar įmo nė yra bene vienintelė, derinanti unikalias medžiagas ir subtilų vel tinių stilių. „Mes nesivaikome ma sinės gamybos ir nesiekiame būti pigiausi – turime tam tikrą kainos ir produkcijos pateikimo kartelę“, – sakė pašnekovas. Veltinių batų dizainu nuo pat pradžių iki šiol užsiima D.Zgrabskė, kuri iškart užsibrėžė tikslą batų kolekcijas pritaikyti visai šeimai ir pasiūlyti vientisą, subtilų bei miestietišką stilių. „Kadangi tai yra šeimos verslas, savo veltinius batus išbando visa mūsų šeima. Mums smagu, kai ei dami į miestą kartu su vaikais galime pasipuošti vienodo stiliaus avalyne. Pamatėme, kad žmonės į tai reaguo
ja: kartais žmonės nulydi mus žvilgs niu – jiems įdomu. Kai kurie net pa klausia, kur patys galėtų įsigyti tokių batų“, – pasakojo pašnekovė. Batų dizainą neseniai įvertino ir tarptautinė komisija – ji skyrė ap dovanojimą dizaino konkurse. Ko lekcija buvo pristatyta šių metų pa saulio dizaino sostinėje Helsinkyje ir sulaukė pirmojo užsieniečių su sidomėjimo. Pradėjo plėtrą
Lietuviams istoriškai artimi velti niai batai netruko sulaukti dėmesio. Juolab kad gyventojai iki šiol malo niai nustemba ant produkcijos pa matę ženklą „Sukurta ir pagaminta Lietuvoje“. Šiuo metu, kai daugelis produkcijos Lietuvą pasiekia iš už sienio šalių, įmonė ypač akcentuoja lietuvišką produkcijos kilmę. Pirmąją prekybos vietą įmonė įrengė praėjusiais metais viename Vilniaus prekybos centrų. Šiame mieste verslininkai jau kitą savaitę planuoja pristatyti ir dar vieną prekybos vietą. Visai neseniai – vos prieš savaitę – įmonė įsikūrė ir Kauno didžiajame prekybos cent re. Paklaustas, kas lėmė tokią akty vią plėtrą, D.Zgrabskis atsakė, kad praėję metai buvo tarsi bandoma sis laikotarpis, po kurio jau galima drąsiau žengti pirmyn. Didins eksportą
Verslininkai patikino, kad pastaro ji plėtra nėra galutinė, ir neabejojo, jog vien Lietuva jie neapsiribos. Jau dabar, nuo šių metų pradžios, įmo nė produkciją eksportuoja į Skandi naviją ir Japoniją. Tačiau eksportas kol kas sudaro vos kelis procentus visos parduodamos produkcijos, be to, įmonė ten prekiauja bendradar biaudama su didmenininkais. Anot D.Zgrabskio, šiose šaly se įrengti nuosavų prekybos vietų įmonė kol kas nežada – pirmiau sia planuoja įžengti į kitas Baltijos šalis. Verslininkas taip pat neslėpė ambicijų ateityje į užsienį plės tis aktyviau: kitąmet eksportuoti 20–30 proc., dar vėliau – 50 proc. produkcijos. Užsieniečiams iš viso pasaulio veltinių autentika nėra tokia svar bi kaip lietuviams ar kitų Baltijos šalių gyventojams. Tačiau, pašne kovo teigimu, užsieniečius paper ka natūralios medžiagos. „Skeptikų, kurie prognozavo, kad po mėnesio išnyksime, buvo labai daug. Galbūt jie manė, kad šis verslas mums tik žaidimas. Ta čiau taip nėra. Mes savo idėja la bai tikime ir todėl nė karto nesudvejojome – nei dėl dizaino, nei dėl pasirinktos krypties. Dėl to mes ir galime taip atsainiai pamin ti skeptikų nuomones“, – kalbėjo D.Zgrabskė.
Stilius: verslininkų Zgrabskių sukurtus veltinius išbando ir jų vaikai – mieste į išskirtinius batus avinčią šei-
mą dažnai nukrypsta praeivių žvilgsniai.
Gedimino Bartuškos nuotr.
18
Šeštadienis, spalio 6, 2012
20p.
aukštyn žemyn Tunise keičiasi ir politika, ir vyrai bei moterys, drąsiai žvelgiančios turistams į akis.
aukstynzemyn@diena.lt Redaktorė Marijana Jasaitienė
Gruzinė Shorena pražydo Shorena Janiashvili niekada negalvojo, kad savo laimę suras Lietuvoje. Čia ji iš tekėjo už aktoriaus Audriaus Bružo ir pa gimdė sūnų. Čia pradėjo vokalistės kelią, o šiomis dienomis pristato debiutinį albu mą „Mano širdies muzika“.
Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
– Shorena, apie ką jūsų dainos, kurias atliekate gruzinų kalba? Gal apie gyvenimą Lietuvoje, sūnų, artimuosius, o gal ilgesį Gruzijai? – Plokštelėje yra dešimt dainų. Tai autentiškos gruzinų dainos, aran žuotos šiuolaikiniu world music/ jazz stiliumi. Jas atlieku gruziniš kai. Dainas iš naujo aranžavo džia zo muzikantas Dmitrijus Golova novas. Jų tematika įvairi – apie meilę, gamtą, motiną, praradusią sūnų, išėjusiuosius anapilin, taip pat yra lopšinė. Tai nuostabaus grožio gruzinų dainos, tačiau skambančios visiš kai kitaip. Tiksliau, taip, kaip jas jaučia grupėje grojantys muzikantai ir kaip jaučiu aš. Kiekvienas mūsų įnešėme po dalelę savęs. Prieš trejus metus sukūrėme tą programą. Ta čiau tik dabar supratome, kad no rime turėti tokį albumą. „Suliko“ į jį neįrašėme, nes visi ją žino. Tegul žmonės susipažįsta su kita muzika, kitu skambesiu. – Motinystė jums suteikė nau ją kvėpavimą? Sūnui – trys mė nesiai, ir jį pavadinote... – Mykolu. Tas vardas yra beveik visose kalbose, bet man pats gra žiausias – lietuviškas. Labai gra žiai skamba. Tą vardą išrinkau aš. Gruzinai tokio neturi, jį išgirdau Lietuvoje, ir man iš karto patiko.
Visuma: ketvirti metai Lietuvoje gyvenančiai vokalistei Shorenai labai svarbu ir šeima, ir karjera. Gedimino Bartuškos nuotr.
– Regis, labai gražiai vynioja si jūsų gyvenimo kamuoliu kas: vedybos, vaiko gimimas, albumas, koncertai. O kas toje gyvenimo tėkmėje jums svar biausia? – Esu toks žmogus, kuriam labai svarbu ir šeima, ir karjera. Nega lėčiau gyventi ir be to. Tie daly kai papildo vienas kitą, todėl svar bu šeimos palaikymas. Vyras mane palaiko. Mudu su vyru – geri drau gai. Tai kaip draugas gali nepalai kyti?
– Jūsų vyras Audrius Bružas – scenos žmogus. Ar gaunate iš jo vertingų patarimų? – Taip. Kai jis gali, ateina į mano koncertus, aš einu į jo pasirodymus. Paskui namuose ilgai aptarinėjame, kaip viskas atrodė, kaip galėjo bū ti ir kaip turėtų būti. Visko būna, ginčų – taip pat. Aš jo pastabas priimu kaip profesionalaus scenos žmogaus, o ne kaip savo vyro. – Lietuvoje gyvenate jau ket virti metai. Ar sunku buvo iš mokti lietuvių kalbą? – Dar nekalbu taisyklingai, pri trūksta žodžių. Bet stengiuosi kal bėti, nekompleksuoju. Sunki ta lie tuvių kalba. Rašmenys – kaip anglų, o š, ž, č, y raides išmokau. Praėju siais metais tris mėnesius mokiau si Vilniaus universitete, kursuo se užsieniečiams. Norėjau daugiau gramatikos išmokti. Bet noriu pa sakyti: daugiau supratimo duoda praktika, o ne kursai, todėl geriau daug kalbėti ir klausytis, ką kiti tau sako.
Tikiu, kad daug kas ten, aukštai, yra su rašyta, daug kas nu lemta. Pavyzdžiui, gyvenimo kryptis. Bet tai, ką padarysi, priklauso nuo tavęs paties.
Lietuvių kalbos pradėjau moky tis, kai atėjau į televizijos projek tą „Šok su manimi“. Iki tol nie ko lietuviškai negalėjau pasakyti, o mano partneris Deivydas Meš kauskas nieko nesuprato rusiš kai. Reikėjo kažkaip susikalbėti. Tada ir pradėjau mokytis lietu vių kalbos. – Jums gera gyventi Lietuvoje, Vilniuje?
19
Šeštadienis, spalio 6, 2012
aukštyn žemyn R.Šapauskas laukia antrovaiko
Gabanna emigravo į Australiją
Vienas populiarios laidos „Dviračio šou“ personažų, žinomas didžėjus Rimas Šapauskas neslepia, kad su žmona Lina laukia antrojo vaikelio, kuris turėtų gimti 2013 m. sausį. Plačiai išgar sėjęs kaip peliukas Mauzeris ir Budulis, aktorius R.Šapauskas su Lina susituokę jau beveik 11 metų. Jų pirmagimei Elžbietai – pustrečių metų. „Žmonės gyvena ilgiau kartu, kai juos jun gia daugiau dalykų, o ne kai jie labai skirtingi. Pradedant ban delėmis ir kava ryte, baigiant mada ir bendru požiūriu į gyveni mą. Mus jungia tikėjimas, požiūris į gyvenimą, panašus sociali nis statusas, klausomės panašios muzikos“, – panašumus var dijo R.Šapauskas.
Įvairių televizijos projektų, šou pasaulio dalyvis Danielius Polskis, daugeliui žinomas pravarde Gabanna, jau daugiau nei mėnesį gyvena Australijoje. Šiuo metu jis apsistojęs Sidnėju je. Ką veikia? Tobulina anglų kalbą vienoje brangiausiai apmo kamų mokyklų ir ketina studijuoti bei dirbti. Prioritetus susi dėliojęs ir norėjęs kąnors keisti gyvenime, jaunas vyras atme tė jam neimponuojančią JAV, Kanadą, kur šalta, Europą, kur siaučia sunkmetis, ir pasirinko Australiją, kur jam patinka vis kas, netgi ir oras. Mėgstantis keliauti vyras ketina ne tik mo kytis, dirbti, bet ir pamatyti visą šalį, taip pat aplankyti Naują ją Zelandiją, Aziją.
Lietuvoje – Gera Vilniuje – netoli mūsų na mų miškas, yra kur pasivaikščio ti. Labai mėgstu Druskininkus – ten gali ramiai pailsėti. Mėgstame ir su draugais pasėdėti iki ryto. Bet dabar mažiau laiko ir noro kur nors eiti. Nelygu kokia nuotaika, kaip kita diena suplanuota. Prieš kon certą niekada neplanuojame jokių susitikimų su draugais. Saugau sa ve, savo balsą, savo emocijas. No riu susikaupti ir tai atiduoti sceno je. Todėl prieš koncertą savaitę dvi gyvenu uždarai. – Kada paskutinį kartą lankėtės savo tėvynėje Gruzijoje, Tbili syje, kur gyvena jūsų tėvai? – Neseniai. Ten sutikau Naujuo sius. Sesuo Caca atvyko iš Lon dono, kur gyvena jau daug metų. Aš padariau siurprizą – taip pat atskridau į Tbilisį, norėjau su vi sais būti kartu. Praleidau ten sa vaitę. – Ar jūsų tėvai neliūdi, kad pa likote tėvynę ir gyvenate Lie tuvoje, kuri toli nuo Gruzi jos, o lietuviams visada viskas blogai? Ar tėvai neragina jūsų su šeima grįžti gyventi į Gru ziją? – Aš nesusiduriu su blogais žmonė mis. Daug kas gyvenimu skundžia si ir Gruzijoje, bet tai nereiškia, kad ten neįmanoma gyventi. Mano tė vams gerai taip, kaip man gerai. Jie žino, kad Lietuvoje gerai jaučiuosi, turiu čia savo šeimą, savo veiklą – muziką. – Juk ta veikla galėjote užsiim ti ir Tbilisyje. Kaip susiklostė, kad beveik prieš ketverius me tus atsidūrėte Vilniuje? – Mus, kelias merginas, į Vilnių atsiuntė iš Gruzijos televizijos. Rengėme pramoginę laidą – tele vizijos tiltą. Buvo 2008-ieji. Pa gal kontraktą čia turėjome būti du mėnesius. Bet tik atvykome į Vil nių, po savaitės Gruzijoje prasi dėjo karas. Sustabdėme tą laidą. Lietuviai surengė Gruzijos palai kymo akciją. Tada mane LNK te levizija pakvietė į vieną projektą, paskui – į kitą. Man projektai baigėsi, kai čia profesionaliai pradėjau lavinti sa vo vokalą, kai supratau, kokią mu ziką noriu atlikti. Pirmoji mano vokalo mokytoja buvo Rūta Ščio golevaitė. Po to sutikau daug gerų vokalo mokytojų. Dainuoti norėjau nuo vaikystės. – Kodėl tuomet nedainavote, kas trukdė? – Studijavau teisę. Išėjau iš devin tos klasės į koledžą. Prieš universi
Vyras ma ne palai ko. Mudu su vyru – geri draugai. Tai kaip drau gas gali ne palaikyti?
tetą norėjau pabandyti, ar man tin ka ta profesija. Pasimokiusi trejus metus koledže, supratau, kad no riu mokytis toliau. Teisė man labai patiko. Tada įstojau į Tbilisio uni versitetą. – O muzika vis skambėjo šir dyje? – Muzikos labai norėjosi. Bet ma no tėtei muzikanto, aktoriaus pro fesija atrodė labai nerimta. Jis sakė, kad reikia pasirinkti rimtą profesi ją. Dabar juokiamės. Vis tiek nuė jau į tą pusę, kur reikėjo eiti iš pra džių. – Ar naktimis sapnuojate Gru ziją, Tbilisį, tėvų namus? – Iš nostalgijos – tikrai ne. Kai tu riu laiko, dažnai vykstu į Gruziją. Kasdien per skaipą, feisbuką bend rauju su artimaisiais. Kiekvieną dieną kalbu gruziniškai, tad nos talgijos gimtajai kalbai nejaučiu. Taip, Gruzijoje – gražūs vaizdai. Lietuvoje iš namų pro langus taip pat matau mišką, gražius vaiz dus. Ten vienaip gražu, čia – ki taip. Aš priimu tai, kas yra dabar, ir neverkiu dėl to, kas buvo ar ga lėjo būti. – O kokia kalba kalbinate My kolą? – Aišku, gruziniškai. Ir iki gimimo, ir dabar, ir ateityje taip kalbėsiu. Kai kartais bandau sūnui ką nors pasakyti lietuviškai, kad ir tėtis ar kiti suprastų, kažkaip neskamba. Taisyklingai kalbėti lietuvių kalba Mykolą išmokys tėtis, šia kalba jis bendraus vaikų darželyje, mokyk loje. Gruzinų kalba sūnui taip pat reikalinga, nes tai jo mamos, sene lių kalba. – Ar turite kokią ypatingą sva jonę? – Žinau, kad reikia daug dirbti, stengtis. Bet būtų gerai, kad ir sėk mė lydėtų. – Gal turite sėkmės talismaną? – Ne. Bet kai vyksta kas nors svar baus, kai dėl ko nors labai rūpinuo si ar bijau, visada ant kaklo užsika binu kryželį. Jeigu noriu pasimelsti, man nesvarbu kur: galiu užeiti ir į katalikų bažnyčią ar namuose prie ikonos uždegti žvakutę ir mintimis nuklysti į dangų. – Ar tikite, kad žmogus gims ta ir atsineša savo likimą? Kad viskas yra Dievo rankose? – Tikiu, kad daug kas ten, aukš tai, yra surašyta, daug kas nulem ta. Pavyzdžiui, gyvenimo kryptis. Bet tai, ką padarysi, priklauso nuo tavęs paties.
Pora: Shorena iš dalies Lietuvoje liko ir dėl meilės – jos širdį pavergusio A.Bružo.
20
Šeštadienis, spalio 6, 2012
aukštyn žemyn
Tunise gali palikti savo ir s Miestelis: prieš kelis dešimtmečius čia buvo filmuojamas garsus Holivudo filmas „Žvaigždžių karai“.
„Kokia čia laisvė, kai galvoji apie kąsnį bur noje?“, „Dabar esame laisvesni! Taip, sun ku, trūksta darbo. Bet po kiekvienos re voliucijos valstybei atsigauti reikia kele rių metų“, – teigė draugiški ir išskėstomis rankomis turistų laukiantys tunisiečiai. Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Jaunoji karta keičiasi
„Ihdina essirata al mostakima... – saulei leidžiantis iš mečetės pa sigirdo muedzino balsas. – Dieve! Parodyk man šviesą į teisingą ke lią...“ Vienoje demokratiškiausių isla mo šalių penkis kartus per dieną meldžiasi ne visi. Pernai spalį pir muosiuose demokratiniuose par lamento rinkimuose nuo 1956 m., kai šalis atgavo nepriklausomybę nuo Prancūzijos ir Italijos, rinki mus laimėjo nuosaikios islamisti nės pakraipos partija „Ennahda“. Tunise nemažai moterų vairuo ja automobilius, ne visos nuo eu ropiečių nusuka akis, ypač di desniuose miestuose. Ir nors tradiciškai didžioji dalis gražiosios
lyties atstovių spalvotomis skaro mis dengia plaukus, sutikta mo teris juodai pridengtu veidu daž niausiai bus atvykėlė iš Libijos. „Jaunoji karta keičiasi. Moterys turi vis daugiau teisių, bet neno rėčiau, kad sūnus tuoktųsi su tu nisiete, – šyptelėjo ūsuotas 51 me tų gidas Halidas. – Jos tampa vis didesnės materialistės. Ieško tur tingo vyro, kuris turėtų namą, ge rą automobilį.“ „Oi, būna ginčų su septyniolik mete dukra. Laikai keičiasi, „Face book“, „youTube“, – šypsojosi dar aštuonerių dukrą ir trejų metų sū nų turintis su šeima 50 kv. m ploto bute gyvenantis 47-erių vairuoto jas Mohsanas. Tiesa, dar dabar galioja paprotys, kad pirmąją naktį jaunikis atneštų kraujuotą baltą paklodę: jei žmona nebus skaisti, jis gali išsiskirti arba
Kapinės: dykumoje žmonės laidojami pusantro metro gylyje.
tuoktis su kita, o pirmoji turės au ginti jo vaikus.
vardas, o už ausies užkišta mėtos lapelių.
Ir mečetė, ir alus
Įžymybės ir įdomybės
Kasmet po penkis milijonus tu ristų sulaukianti šalis išgyvena ne pačius lengviausius laikus. Ypač sunku buvo iškart po revoliucijos, kai 2010 m gruodžio 17 d. dėl var gingo gyvenimo susidegino uni versiteto absolventas Mohamedas Bouazizi. Pastaraisiais mėnesiais turistų daugėja, ypač viltingai tunisiečiai laukia šio rudens ir kito pavasario. Draugiški gyventojai dažnai sveiki nasi keldami dešinę ranką, o gatvės prekiautojai nėra tokie įkyrūs ir ag resyvūs kaip Egipte. „Mes – islamo valstybė, bet ga lime draugauti su visais. Tik kodėl apie islamą kalbama blogai? Ger biame visus žmones ir religijas. Vienas gali eiti melstis į mečetę, o kitas tuo metu – į barą išgerti alaus, tačiau tai netrukdo būti draugais“, – aiškino tradicine saldžia mėtų ar bata pavaišinęs 61 metų suvenyrų pardavėjas Abdula Tebesi. Ant jo rankos, kai jis dar buvo kariškis, prieš 35 met us, i š t a t u i r u o t a s m y l i mos ios
Kolonėlė: čia degalų užsipila mo-
pedų ir motorolerių vairuotojai.
Senovinis miestas Kartagina, ku riame, sudužus laivui, pagal Vergi lijaus „Eneidą“ išlipo Enėjas. Fan tasmagoriški nameliai, kur buvo filmuoti „Žvaigždžių karai“. Įs pūdingas III a. statytas ir 35 tūkst. žiūrovų talpinęs amfiteatras Al
Tuaregai meiliai siū lė keliauti gyventi į dykumą: iki namų – trys dienos kelio kupranugariais. Ten šie gyvena su dar ke turiomis moterimis.
Džemos mieste, kur Ridley Scot tas filmavo garsųjį „Gladiatorių“. Tuniso Monmartu vadinamas mie las Sidi Bu Saido miestelis ant jūros kranto su baltos ir mėlynos spalvų nameliais bei tradicinėmis įvai riaspalvėmis durimis, puikia pa norama ir labai jaukiomis kavinu kėmis. Įžymybes ir įdomybes būtų gali ma vardyti ir vardyti. Tai ir trečias
pagal svarbą musulmonams šven tas miestas po Mekos, ir Medinos Kairuanas su mečetėmis ir kilimų audėjais, kurortiniai miestai Ha mametas, Susas, Monastyras, Port el Kantaujis, Džerba su ištaigin gais ir egzotiškais viešbučiais, SPA ir kitais malonumais juose, berbe rų kultūros statiniai, druskos eže rai, Sachara, įvairiausios ir ekstre maliausios pramogos. „Tunise daug pamatysi, patir si ir gerai pailsėsi“, – neabejojo su „Mitsubishi Pajero“ 120 km/val. greičiu per dykumą važinėjantis Mohsanas. Kiekvieną rytą lygiai nuskusta jo barzda blizga kaip pakelės druskos ežerai, kurie iš tolo atrodo it ledas ir sniegas. Galvas susuko estės
Vietiniai dykumų gyventojai tua regai Sacharą vadina daugiskaiti niu žodžiu Tinariwen, kuris reiškia „dykumos“. Saulės laida ir tekėjimas – įspū dingas reginys. Dykumoje pasi tinka ir suvenyrų prekiautojai, ir vaikai su dykumų lapėmis: nuo trauka su meiliu žvėreliu – pusė euro. Egzotikos gerbėjai dykumoje nakvoja palapinėse ar nameliuo se ir anksti ryte mėgaujasi, kaip kylanti saulė švelniai glosto smė
Tualetas: ši egzotiška įstaiga vyrams ir moterims įrengta dykumoje.
21
Šeštadienis, spalio 6, 2012
aukštyn žemyn
sudaužyti vietinių širdis lį. Dykumos pakraštyje yra ir ka pinės. Beje, dviem dykumų gyvento jams, tuaregams, 24-erių Shukri ir 26-erių Fathi, galvas apsuko beveik dvigubai vyresnės estės. „Jis labai švelniai bučiuojasi“, – pažintį suvenyrų parduotuvėje pri siminė šviesiaplaukė estė. Jai ir draugei tuaregai meiliai siūlė keliauti gyventi į dykumą: iki namų – trys dienos kelio kupranu gariais. Ten šie gyvena su dar ketu riomis moterimis. Spalį ir lapkritį dykumoje idealus oras: dieną 27– 28, naktį – 6–9 laipsniai šilumos. Vis dėlto ne tik vietiniai, bet ir atostogų nuotykių ieškančios eu ropietės neretai tunisiečiams su daužo širdis. „Enti ajmal bint fi donia – tu esi pati nuostabiausia pasaulyje.“ To kias žinutes, prieš trejus metus ra šytas lietuvei Ievai, išsaugojo tu nisietis Ramzis. Jis išsaugojo ir jos SMS, beje, parašytas lietuvių kalba. Saugo SMS lietuvių kalba
„Kodėl apie islamą kuriamas blo gas įvaizdis? – pasiteiravus apie skandalingą filmą „Musulmonų nekaltybė“ ir po to kilusius nera mumus, stebėjosi 28 metų prekiau tojas Omaras Hamadi. – Tai skau dina. Nors mes taikūs ir draugiški.“ Labai daug Tuniso gyventojų vi
dutiniškai per mėnesį uždirba apie 600 litų, todėl gudrauja stengda miesi parduoti brangiau, bet dera si, nevagiliauja. „Tai vienintelis tų žmonių pra gyvenimo šaltinis“, – apie pakelės benzino kolonėles – plastikinius bi donus, kuriuos atsiveža kontraban da iš Libijos, kalbėjo Mohsanas. Litras tokio benzino kainuo ja 2,10 lito, ir tai yra apie 50 centų pigiau nei geresnės kokybės benzi no kolonėlėse“. Beje, libiai itin dažni svečiai Tu nise: turtingesnės ir uždaresnės is lamo šalies gyventojai perka vais tus, maistą, mėgaujasi alumi, vynu, gydosi ir ilsisi juos žavinčioje Džer bos saloje. „Nelabai juos mėgstu, nes dažnai yra arogantiški ir mano, kad pinigai gali viską“, – tunisiečių nuomo nę apie čia atvykstančius turčius iš Kataro ir JAE išsakė dar vienas prekiautojas Mahdi, vaišindamas senovės Egipto ir Babilono dievų mėgstamu ir maistingu vaisiumi – karališkomis datulėmis, kuriomis Tunisas garsėja daugelį metų. Suskambus muzikai latvis Zyg mundas pradėjo šokti tiesiog gatvė je. Besišypsantys tunisiečiai, vyrai ir moterys, akimirksniu traukė mo biliuosius telefonus ir filmavo. Pa rodys draugams ir įkels į „youtube. com“ svetainę.
Svajonė: musių nejuntantis vaikas nori užsidirbti pinigų.
Prekiautojas: vandens, cigarečių, suvenyrų ar Sacharos smėlio?
Vaizdelis: akimirka dykumoje, besileidžiant saulei.
Dariaus Sėlenio nuotr.
22
Šeštadienis, spalio 6, 2012
aukštyn žemyn
Lietuva, kur tu eini, arba déjà vu... Buvome nevyriau sybinė organizacija, garbingai vykdėme savo veiklą. Šian dien, apžvelgiant nu eitą kančių kelią, ne noromis akyse tven kiasi ašaros.
Joana Šimanauskienė
Lietuvos žmonių partijos pirmininkė
Gyvenimo vingis
Kaip tyčia radau visą segtuvą straips nių, spausdintų įvairiuose leidiniuo se: ir žurnalistų, ir mano rašytų. Nuo pat 1992-ųjų. Ogi, žinote, pakeitus datas ir sumas, beveik visos aktua lijos liko tos pačios. Neišsikasdamas sau duobės negali surasti kaltų dėl savo kūdikio gimdy mo traumos, negali sąžiningu būdu visiškai neįgaliam vaikui gauti reabi litacinio sanatorinio kelialapio (kal tos kvotos ar atjautos ir moralės sto ka?), nes pagal jo būklę nenusimato pastebimesnio sveikatos pagerėjimo, negalime nemokamai nufotografuo ti jo pasui, nes į namus fotografas at vyksta tik už pinigus. Tai kas, kad būsimasis paso savi ninkas nė nenutuokia, kas tas pasas, tai kas, kad fotoateljė jį reikia sodinti, nors jis nesėdi ir nelaiko galvos. Nie ko, aš vaiką palaikysiu už ausų, o pa skui fotografas nuretušuos. Tai kas, kad kol nenuvykau į Krašto apsaugą, mūsų „kariams“ ateidavo šaukimai į tarnybą, nors šaukiamasis ramiai sau lingavo ir barškino barškutį. O kur dar gauti balsavimo biuleteniai, kuriuos atnešdavo mūsų vaikams. Nesvarbu, kad pase vietoj parašo – brūkšnys, nesvarbu, kad pilietis vienas be mamos, nors nušauk, ne lįs į kabiną. Nieko, mama už jį sudės kryžiukus. Kas balsuoja, tą ir išren kame. O kur su visą gyvenimą gulin čiu kūdikiu perėjimas iš vaikų polik linikos ir tapsmas suaugusiuoju, kai prapuola net 18 metų skirti vaistai, fermentai ir kt., nes jie suaugusia jam nebepriklauso. Ir išaušta diena, kai turi savo pa tale gulintį vaiką, sukakus 18 metų, paduoti į teismą, kad prisiteistum jo globą. Tampi nebe motina ir tėvu, o globėju. Tik nesuprantu, už ką aš jį turiu duoti į teismą. Ką jis man pa darė? Turto jis jokio nevaldo, nega lia pripažinta be termino. Ir už teis mą dar turiu sumokėti. Kalbu ne tik apie save – apie mus visus, turinčius tokius vaikus. Ir dar. Kokiomis sąly gomis aš jį globosiu, atvyks pažiūrė ti kokia nors svarbi ponia, kuri visur kaišios nosį. O siaube, gali atimti ne tik motinos vardą, bet ir teisę globo ti, nors visus 18 metų lyg ir buvo ma no vaikas. Čia dar ne viskas. Jeigu neduokdie tas globotojas numirs ne laiku, tai kitas vėl turės vaiką duoti į teismą, vėl laukti kokius tris mėne sius, o per tą laiką sustabdys ir ne įgalumo pašalpos mokėjimą, ir slau gą. O jei netapsiu globėju, nutrūks net ir minimalus mano socialinis draudi mas, ir niekas manęs negydys, o gal
Tikėjimas: patys svarb iaus i dal ykai pap rast i, apib ūdin am i vien u
žodžiu.
ir nelaidos. Mūsų vaikams, nelaikan tiems galvos, nesėdintiems, nekram tantiems, kažkodėl nustatomas dar bingumo laipsnis. Ir nustatoma, kad darbingi – 20–15 proc. Kažin kokio darbo galėtų ieškoti? Kiek žinau, net Lietuvos įstatymai nenumato darbo vietų kūrimo tokios negalios žmo nėms, tai kam tas darbingumo laips nis ir kodėl jis ne 0 proc.? Kažkam nauda? Negana, kad, brangstant vis kam, mūsų visiškos negalios nuo vai kystės žmogui transporto kompensa cija per mėnesį buvo tik 32,5 lito. Kur už tiek galima nuvažiuoti? Į kapines? Irgi neužteks. Tačiau ir tuos men kus grašius atėmė. Kaip atėmė ir da lį slaugos išmokos, prieš tai pažadėję, kad grąžins, bet pamiršę... O kam? Juk tai mirtini atvejai – šis kontin gentas už valdančiuosius juk nebal suos – jokios naudos. Mano Rimgau dukas jau prieš dvejus metus iškeliavo anapilin, tad tikrai nebereikės jam grąžinti slaugos išmokų – kiek daug sutaupė valstybė. Daug metų kovojau, kad šeimos, turinčios gulintį neįgalų vaiką, turė tų galimybę, kaip ir fizinę negalią tu rintys asmenys, kurie patys vairuoja, įsigyti automobilį. Pažadėta, kad iki 18 metų vaikų turintieji galės tuo pa sinaudoti. O sulaukę 18 metų vaikai labai palengvėja, mamos ar globėjos pajaunėja ir kam joms tos mašinos. O gal reikia skubiai apleisti šį pasaulį? Jei vaikas, sulaukęs 20–25 metų, nu miršta, niekas nesirūpina jos grąži nimu į visuomenę, perkvalifikavimu, mokymu. Ji niekam nebeįdomi. Pa vargusi, dažnai ligota, sena ir negra ži. Stažo normalaus neturi, o anks čiau mokėti pensiją kažkodėl niekas nežada, nors ir kreipėmės, prašėme keisti įstatymus.
laus vaiko pensija įskaitoma į šeimos pajamas. Bet tai yra jo išlaidos, ku rių net nepakanka. Įskaičius šį „di delį turtą“ į pajamas, jei dar tėtis yra ir dirba, kiek išgali, iš šeimos atima ma teisė gauti kompensacijas už pa tarnavimus, kiti vaikai net nebegau na nemokamų pietų mokykloje ir kt. Manau, kad dar daug galima kalbėti apie mūsų „linksmą gyvenimą“.
Manau, kad tai, kas mūsų nesužlugdo, padaro stipresnius.
Bet žodžiais yra skatinamas ne vyriausybinis gyvavimas ir judėji mas. Iki ribos. Paskui pasakoma, kad jūs būkite savo smėlio dėžėje ir nekiškite nosies ten, kur dėdės pinigus dalijasi. Tarsi Dievo iš dangaus nuleisti į kė des valdininkai manosi esą visagaliai ir visažiniai, nors dar neseniai kokiais nors skilandžiais kabojo kaimo pa stogėje. Viską sprendžia už mūsų visų pinigus. Skirsto ar švaisto kaip savo. Tai vadina plačiu požiūriu. Nepatin ki – neduos, dar ir atims. Savam, gi minei – prašom, visada. Išpūstas valdiškų institucijų dar bo ir finansuojamų vietų skaičius, kai metams nebeužtenka 2–3 mln. litų 30–40 vietų socialiniams die
nos centrams. Kai tyčia sukuriama išankstinė konkurencija ir nuostata kovai su socialinėje srityje dirban čiomis nevyriausybinėmis organi zacijomis ir užkertami keliai į Eu ropos fondus, nes su jais jau seniai dirba giminių ir artimųjų klanai. Jie turi savo strategiją. Ir giminėms rei kia šiltų vietų. Va, yra svainis – po tencialus direktorius, kuris ir „atri denimą“ atiduos, ir pasidalys, kuo reikia. Ir tylės. Ir, kaip dabar yra, bus patogus visoms valdžioms, nes jau ir pats susitepęs, ir daug teplių pažįs ta. Kai reikia, galima patraukti į šoną, pavyzdžiui, pusmečiui susargdin ti. O tada, žiūrėk, gal ir valdžia pasi keis. Tegu tik kėdė bus užimta. Savu užpakaliu. Galvos toje kėdėje nerei kia. Galvos toli ir aukštai. Nekalbėkime apie europinį nevy riausybinių organizacijų judėjimą, veiklą, jei tam skiriami apgailėti ni 150–200 tūkst. litų visoms so cialinėms ar neįgaliųjų organizaci joms. Jas valstybė, matyt, tebemato tik kaip smulkias varganas bobučių ar luošių sueigas pasiskųsti, laiškelį parašyti, kuo nors užsiimti. Stra teginiai partneriai pradeda maty tis tik tais atvejais, kai norima uzur puoti veiklą. Pavyzdžiui, organizacija turi ne mažai žmonių, patirtį, įdirbį, tik stokoja lėšų. Tada jai pasiūloma drauge kurti viešąją įstaigą, o orga nizacijos vadovui net žadamas at lyginimas ir kitokios gėrybės. Jei organizacija tuo susigundo, po pus mečio iš tos organizacijos lieka tik prisiminimas. Ją po savimi „susi kasa“ tie, kas ir planavo įkurti dar vieną biudžetinę įstaigą. O gal ir pinigų plovyklą. Nereikia net vargti dėl kontingento. Visi patys ateina iš skurdo į smauglio Ka nasrus. Garbė ir šlovė patiems neįgalie siems, kurie visą savo širdį sudeda į savo kūrinius, rankdarbius. Tarp tautinės neįgaliųjų dienos renginyje stalai mirgėte mirga nuo talentingų mūsų neįgaliųjų išmonės. Už tų sta lų šypsosi atviros akys, kviesdamos bent pažiūrėti, pasidžiaugti jų kūry ba. O jei tas darbelis dar ir nuper kamas, tie penki litai įgauna neįkai nojamą vertę. Jo darbus išpirko! Tai moralinė ir materiali paskata žmogui kurti, dalytis, būti įvertintam ir reika lingam. O kokie nuostabūs, išradin gi, talentingi jų pasirodymai scenoje. Mugėje neįgalieji išsirikiuoja vie ni vienoje salės pusėje, kiti – kitoje. Renginiui sukviečiu neįgalių žmo nių kolektyvus, organizacijas iš visos Lietuvos. Jei atvyksta miesto galvos, dažnai net nesugeba apeiti visų sta lų ir iš kiekvienos organizacijos nu pirkti nors mažą darbelį, nors tiems žmonėms dėmesys toks svarbus. Ta
čiau ne. Gal kad nenuskurstų, o gal – kam pirkti, vis tiek už salės durų kai kurie išmes, ką pirkę. Valstybės valdymas
Dar valdžia atlieka pareigą – užli pa ant scenos, pasveikina ir iš įpro čio palinki „kad jūsų daugiau tokių būtų“. Po to greitai neria į užkuli sius, kur VIP kambariuose eina pa sivaišinti sumuštinukais su lašiša, kavute ir dar kai kuo. O tuo metu halėje vyksta mu gė. Vieni vargšai perka iš kitų varg šų. Dalijasi savo kūrybine patirtimi. Tik pirkėjų būna nedaug. Šiais me tais gruodžio 3 d. vėl kviesime visus į „Aš esu“ renginį „Žalgirio“ areno je, todėl noriu paprašyti neįgaliųjų kolektyvus, jų artimuosius pradėti ruoštis ir būtinai dalyvauti. Artėja rinkimai į Seimą. Skaitau partijų rinkimų programas ir negaliu patikėti. Kai šį Seimą išrinksime, tai iš karto papulsime į rojų. Ten sakoma, kad bus stengiamasi „brangias vals tybinių institucijų paslaugas mažin ti ir plėtoti bendruomeninių sociali nių paslaugų tinklą“. O kas pirks tas mūsų paslaugas, jei sistema taiko tik į vienus vartus? Toliau programose žadama „socialinę paramą decent ralizuoti, algas didinti, mokesčius mažinti, viską aplinkui renovuoti, o nevyriausybinių organizacijų stip rinimą ir jų rėmimą laikyti viena iš svarbiausių socialinės politikos sri čių“. Mes tikrai pritariame šioms nuostatoms, tik kodėl iki šiol viskas daroma atvirkščiai? Tikrai žadu labai įsigilinti į šeimos, socialinio bei švie timo ir sveikatos problemas ir ieško ti jų sprendimo būdų. Turime labai daug klausimų, į kuriuos reikia žmo nėms pagaliau išgirsti atsakymus. Dabar paklausiu tik tiek: kodėl tai, ką rašote savo programose, iki šiol, manau, daroma atvirkščiai? Ir dar. Žiūriu, kad Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovai la bai susirūpino skubotu kanceliarinių pinigų, skiriamų Seimo nariams, pri jungimu prie atlyginimo. Koks kitas jūsų rūpestėlis? Gal rentos, kad pa skaičiuotų jas nuo viso didelio atly ginimo? Tai jei pasakėte A, pasakyki te žmonėms ir B. Politiniu pagrindu kuriami bendruomenių centrai, kad visada po ranka būtų etatiniai pike tuotojai ir balsuotojai, giminių kla nai, apžioję pinigų srautus, kryptin gai didinama nesveika konkurencija tarp biudžetinių ir nevyriausybinių ir privačių sektorių. Tarpininkai, be kurių neleis tau prasimušti į ES fon dus. Liežuvinė ir popierinė integra cija. Lietuva, kur tu eini? Politinė reklama bus apmokėta iš Lietuvos žmonių partijos rinkimų sąskaitos. Užs. 1026587
Kaip gyventi?
Jeigu nebūtų perkamų tų neįgalumo ir darbingumo procentų, jei sąžinin gai žiūrėtų į tai dirbantieji šį darbą, ne tiek jau daug Lietuvoje būtų vi siškai neįgalių žmonių ir jiems tik rai pakaktų lėšų normaliai negalios kompensacijai, gyvenimui, o ne eg zistencijai. O dabar visiškai neįga
Organizacija: tarptautinis renginys „Aš esu“, sukviesdavęs į Kauno sporto halę neįgaliuosius.
23
Šeštadienis, spalio 6, 2012
aukštyn žemyn
Mada: improvizacijos ne tik moterims „Norint būti madingam svarbiausia suda ryti harmoningą įvaizdį“, – paprašius pa komentuoti šio rudens ir žiemos sezono madą, pabrėžė dizaineris Kęstutis Lekec kas. O mados namų „Julia Janus“ naujau sios kolekcijos pristatymas virto smagiu žaidimu. Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Sunku būti madingam
„Norint būti madingam reikia pri derinti visus elementus prie savo figūros, situacijos, darbo. Nesko ningai sudėliojus galima tapti dar labiau nemadingam, nei skonin gai apsirengus nemadingais dra bužiais“, – žinomas dizaineris, Kauno technologijos universitete mados teoriją ir mados produkto dizainą dėstantis K.Lekeckas ne slėpė, kad šiais laikais labai sunku būti madingam.
Naujos ir senos ko lekcijos drabužius galima puikiausiai derinti tarpusavyje. Kiekvieno dizainerio kolekcijo se dabar rasi įvairiausių spalvų, de talių, faktūrų. Svarbiausia – viską gerai priderinti. „Violetinė spalva, eglutės ar vištos kojos raštai, kailio detalės, odinės striukės, rokerio įvaizdis, įdomios detalės ir aksesuarai, – paprašytas konkrečiau įvardyti vy rų rudens ir žiemos mados akcen tus, vardijo K.Lekeckas. – Svarbų vaidmenį atlieka išskirtiniai akse suarai, kurie tarsi užbaigia įvaiz dį: pirštinės, kepurės, šaliai. Arba aukšti, originalūs, bet ne smailia nosiai verslo batai.“ Menininkams ir verslininkams
Pasidomėjus mada atskiroms vyrų amžiaus grupėms, Kęstutis dvide šimtmečiams pataria ieškoti. „Kol nepabandei įvairios ma dos, taisyklės nieko vertos. Studi
juojant pasaulį, siekiant jį pažin ti, reikia bandyti įvairų stilių. Nuo patogių džinsų iki kostiumų. Tai – įdomių sprendimų laikas“, – tiki na K.Lekeckas. Trisdešimtmečių madą diktuoja jų darbas, aplinka, kurioje būna. Jei vyras – sėkmės lydimas verslinin kas, vadovas, vadybininkas, svarbu atrodyti patikimam, išmintingam, pabrėžti savo autoritetą. „Toks vyras turi žinoti, kad ne segama apatinė švarko saga, marš kinių rankovės iš švarko išlen da pusantro centimetro, nugaroje marškinių apykaklė turi matytis vieną centimetrą, jei liemenė su iškirpte – turi matytis dvi sagos, kelnės turi būti iki pakulnės, o ba tų rašteliai – klasikiniai“, – klasi kinio verslo etiketo detales vardijo dizaineris K.Lekeckas. Meniškų ir kitų laisvesnių pro fesijų atstovų aprangoje derinant spalvas, siluetus, detales, galima leisti atsiskleisti saviraiškai, kuri atspindėtų charakterį. Keturiasdešimtmečiai jaunat viškiausiai atrodo su klasikine ar ba sušvelnintos klasikos apranga, kai nėra pernelyg daug šokiruoja mų detalių. Tai tarsi koks, pavyz džiui, a la Armani stilius be pro vokuojamų detalių. „Klasikinio švarko apykaklė ne būtinai turi būti kietinta, sagutės – nebūtinai dvi, gali būti pamažintos, ryškios, įdomios, herbinės“, – mo kė Kęstutis. Vyresniems – šviesios spalvos
Panaši apranga tinka ir penkiasde šimtmečiams: be šokiruojamų de talių, švelnesnė klasika, bet daug kas priklauso nuo darbo, aplinkos. Spalvos – pagal tipažą: ar tai šalto, ar šilto tipo žmogus. Šiltam, tamsių kaštoninių, juodų plau
Klasika: norint būti madingam reikia priderinti visus elementus prie savo figūros, situacijos, darbo.
kų vyrui dera šilti atspalviai, ruda, pieno spalvos. „Tiesa, po 60 metų vyrams, kaip, beje, ir moterims, tinka šviesesnės spalvos. Senas žmogus su tamsiais drabužiais atrodo niūriau, o švie sesniais tarsi provokuoja džiaugs mą – taip dėvintys pagyvenę žmonės atrodo jaunatviškiau, ke lia teigiamų emocijų ir sau, ir ki tiems“, – pastebėjo K.Lekeckas. Ir šį rudenį bei žiemą labai svar bu aksesuarai: šalikai, pirštinės, kepurės. Megztos labiau tinka jau niems ir prie sportinės aprangos. „Meniškų žmonių kepurės su snapeliu yra labiau išpūstos, pa krypusios ant šono, griežtesnių formų, su vos išlindusiu snapeliu puikiai derės ir prie klasikinio pal
to. Aksesuarai užbaigia įvaizdį“, – patarė K.Lekeckas. Pozavo ir dizainerė
„Julia Janus“ 2012–2013 m. ru dens–žiemos kolekcijos veidu tu rėjo tapti žurnalistė, televizijos lai dų vedėja Lavija Šurnaitė, tačiau pademonstruoti savo kurtus dra bužius neatsispyrė ir pati dizaine rė Julija. L.Šurnaitės išvaizda, stilius ati tiko moterį, kuriai Julija kūrė šiuos drabužius: šiek tiek bohemiš ka svajotoja, humoro nestokojan ti, tačiau žemiškus darbus puikiai atliekanti, nuolat skubanti mama. Jai turėtų patikti minkštos, lais vai krentančios linijos, natūralūs audiniai ir maloniai kūną apgau
biantys drabužiai su paslaptimi. Dizainerės Julijos paslaptis – spalvoti pamušalai, ryškių spal vų siūlais išsiuvinėtos anglų poeto Edwardo Learo kadaise nupieštos papūgėlės arba haiku stiliaus triei liai apie Vilnių. „Man patinka haiku, – sako Ju lija. – Užtat savo meilę Vilniui su dėjau į drabužius būtent tokia poe zijos forma.“ Julija tikina, kad naujoje kolek cijoje yra palikta daug vietos imp rovizacijai. Naujos ir senos kolek cijos drabužius galima puikiausiai derinti tarpusavyje. „Kuriame kokybiškus drabužius, kuriuos būtų galima nešioti ne vie ną ir ne du sezonus“, – atskleidė dizainerė.
Kasdien: paprastus darbus atliekančiai ir nuolat skubančiai moteriai turėtų patikti laisvai krentančios linijos, natūralūs audiniai ir maloniai kūną apgaubiantys drabužiai su paslaptimi.
24
šeštadienis, spalio 6, 2012
menas ir pramogos Žvilgsnis į jūrinio erelio akis Spalio 4-ąją, Pasaulinę gyvūnijos dieną, „Galerijoje R“ atidaryta fotografijų paroda „Jūrinis erelis Lietuvoje”. Pagrindinis ekspozi cijos akcentas – didžiausias šalyje perintis plėšrusis paukštis, jū rinis erelis, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Vaizdais pertei kiama pagrindinė žinia: juos būtina išsaugoti. Nuo XX a. pradžios perinčių jūrinių erelių Lietuvoje jau nebebuvo randama. Vėliau liz dai aptikti tik 1987 m. Ornitologų duomenimis, mūsų šalyje gali perėti apie 100 šių paukščių porų. Unikaliose nuotraukose, kurių autoriai Vytautas Knyva, Eugenijus Kavaliauskas, Deivis Demen tavičius, Saulius Rumbutis, Valdonė Bručienė, užfiksuotos unika lios šių karališkų sparnuočių gyvenimo akimirkos. Ketvirtadienį atidaryta paroda veiks iki lapkričio 1 d. Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Tarptautinis kauno kino festivalis pristato
Filmas apie meilę ir grybus Rež. Jason Cortlund, Julia Halpe rin; JAV, Lenkija; drama; 2012 m., 93 min.
Liusjenas (Jasonas Cortlundas) ir Regina (Tiffany Esteb) yra grybau tojai – jie verčiasi rinkdami grybus Naujojo Džersio miškuose ir tiek dami juos Niujorko restoranams. Jų gyvenimo būdas paprastas, o pajamos nestabilios. Kad užsitik rintų finansinį saugumą ir karjeros perspektyvas, Regina nusprendžia įsidarbinti aukštos klasės restorano virtuvėje. Liusjenas tokiam spren dimui priešinasi ir vietoj to pasiū lo atsisakyti jų turimo buto ir tapti klajojančiais grybautojais. Išsisky rus sutuoktinių asmeniniams troš kimams, pamažu ima skirtis ir jų keliai, o santuoka per metus pati ria rimtų išbandymų. „Filmas apie
„Kauno dienos“ reklamos pardavimo skyrius: tel. 302 230, 302 234, 308 862, 308 863, e. paštas reklama@kaunodiena.lt
Kadras iš filmo „Apie meilę ir grybus“.
meilę ir grybus“ – vizualiai įspū dinga drama, autentiškai, atvirai ir aistringai pasakojanti apie maistą, darbą ir meilę. Nuo 1996-ųjų kartu dirbantys J.Cartlundas ir J.Halperin yra su kūrę trumpametražių filmų: „Tek saso įkaitas“ (Texas Pawn, 1998), „Super lėlė“ (Superdoll, 2000), „Tarp valstijų“ (Interstate, 2006, 2007) ir kt.), jų videofilmai ir ins taliacijos rodomi kino festivaliuo
se, muziejuose ir meno institucijų erdvėse visame pasaulyje. „Filmas apie meilę ir grybus“ – pirmasis šio režisierių dueto pilno metražo darbas. Jo premjera įvyko šiemet Tarptautiniame Roterdamo kino festivalyje (Nyderlanduose). kas: Kino filmo „Apie meilę ir grybus“ seansas. kur: „Žalgirio“ arenoje. kada: Spalio 7 d. 18.15 val.
25
šeštadienis, spalio 6, 2012
menas ir pramogos Žvilgsnis į jūrinio erelio akis
kas: Kino filmo „Kosmosas, 1968-ieji“ seansas. kur: M.Žilinsko dailės galerijoje. kada: Spalio 7 d. 16 val. Kadras iš filmo „Kosmosas, 1968-ieji“.
Kosmosas, 1968-ieji Rež. Peeter Brambat; Estija; doku mentika; 2011 m.; 70 min.
1968-ieji buvo labai svarbūs Eu ropai: daugelyje šalių kilo protes tai prieš sovietinę santvarką. Šie metai buvo svarbūs ir Estijai. Fil me „Kosmosas, 1968-ieji“ per ro ko muzikos ir kontrkultūros prizmę pasakojama apie išraiškos laisvės ir dalyvaujamosios demokratijos su grįžimą į Sovietų Estiją. Naudoda miesi archyvine medžiaga, filmo kūrėjai keliauja į praėjusiojo am žiaus 7-ąjį dešimtmetį, kai pradėjo groti pirmosios estų roko grupės, o jų muzika buvo pogrindinė tikrą ja to žodžio prasme. Jų repertuarą sudarė per užsienio radijo stotis iš girsta ir su radijo ryšio trukdžiais įsirašyta muzika. Liuksembur go radijas ir kitos naują muziką transliuojančios radijo stotys tapo
jų langu į muzikos pasaulį. O lem tingaisiais 1968-aisiais buvo su rengtas pirmasis Estijoje ir visoje Sovietų Sąjungoje festivalį prime nantis jaunimo muzikos renginys. „Kosmosas, 1968-ieji“ – tai pusla pis iš estų roko muzikos istorijos ir kartu įkvepiantis pasakojimas apie šviežių minčių gūsį prieštaringoje sovietinės kultūros erdvėje. Pirmoji režisieriaus ir dokumen tinių filmų kūrėjo P.Brambato spe cialybė – jūrų inžinierius. Jo kelias kino link vingiavo per Talino mu zikos mokyklos, Estijos muzikos ir teatro akademijos, Tartu universi teto auditorijas. P.Brambatas ilgą laiką dirbo Estijos nacionalinės te levizijos muzikos ir dailės skyriuje, čia sukūrė keletą televizijos seria lų ir laidų, kaip režisierius dalyvavo kuriant filmus su Vokietijos ir Ru sijos televizijos kanalais.
Medžioklė Rež. Thomas Vinterberg, Danija, drama, 2012 m., 111 min.
Po sunkių skyrybų atsigaunantis keturiasdešimtmetis Lukas (Mad sas Mikkelsenas) turi naują mer giną, naują darbą vaikų darželyje, daug draugų glaudžioje bendruo menėje ir stengiasi pataisyti santy kius su paaugliu sūnumi Markusu. Dėl atsitiktinių melagingų žodžių viskas ima žlugti. Iškritus sniegui ir įsižiebus kalėdinėms lempu tėms, melas paplinta kaip virusas. Viskas ima slysti iš rankų, nedide lėje bendruomenėje sklinda nepa sitikėjimas ir isterija, o Lukas lie ka vienas kovoti už savo gyvenimą ir orumą. „Medžioklė“ – tai su btili, tačiau psichologiškai įtemp ta, emocinga drama apie šiuolaiki nę raganų medžioklę ir apie žodžio galią formuoti ir keisti tapatybę. 2012 m. – Ekumeninės žiuri pri zas, geriausio aktoriaus apdova nojimas M.Mikkelsenui ir Vulkano prizas už techninį atlikimą Tarp tautiniame Kanų kino festivalyje (Prancūzija). Tarp T.Vinterbergo kūrybinės biografijos faktų – 1995 m. su Lar
Kadras iš filmo „Medžioklė“.
su von Trieru parašytas judėji mo „Dogma 95“ manifestas ir pir masis judėjimui priskirtas filmas „Šventė“ (Festen, 1998), kuris pel nė Kanų kino festivalio žiuri prizą ir daugybę kitų apdovanojimų. Nors paskui sekę režisieriaus filmai ver tinti kontroversiškai, 2010-aisiais sukurta juosta „Submarinas“ (Sub marino) vėl sulaukė teigiamų kri tikų atsiliepimų ir buvo nominuo ta „Auksinio lokio“ apdovanojimui Tarptautiniame Berlyno kino festi valyje (Vokietija). Šiemet į didžiuo sius ekranus jis grįžo su „Auksinei palmės šakelei“ Kanuose nomi nuota drama „Medžioklė“. kas: Kino filmo „Medžioklė“ seansas. kur: Kino teatre „Romuva“. kada: Spalio 7 d. 19 val.
26 2
šeštaDIENIS, spali0 6, 2012
klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!
Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114. Darbo skelbimai ������������������������26, 30 Paslaugos ���������������������������������������� 26, 27 Parduoda � ���������������������������������������� 27, 28 Perka � ������������������������������������������������� 28, 30 Įvairūs � ������������������������������������������������������� 30 Pramogos, šventės, laisvalaikis ��������������������������������������������� 30 Karščiausi kelionių pasiūlymai ����������������������� 30 Kviečia � ���������������������������������������������28, 29 Kviečia mokytis ��������������������������������� 29 Rasta ������������������������������������������������������������ 30 Informuoja � �������������������������������������������� 30
Klasifikuoti
skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje)
DARBo skelbimai
Siūlo darbą Įmonei rekonstruojamose patalpose reikia atlikti vidaus mūro ir tinkavimo darbus. Darbas Aleksote. Tel. 8 686 72 129. 1030108
Saugos tarnybai reikalingi apsaugos darbuotojai dirbti reagavimo ekipažuose. Darbas pamainomis. Visos socialinės garantijos. Atlyginimas iki 1900 Lt, atskaičius mokesčius. Kontaktinė informacija e. paštu apsauga@jungtis.lt, tel. (8 37) 361 354. 1017689
Įmonei, užsiimančiai inžinerinių vidaus sistemų montavimo darbais, reikalingi montuotojai. Pasiteirauti tel. 8 699 90 126 arba CV prašom siųsti arnoldas@lakmalit.lt. 1028418
Kavinė Kauno centre ieško virėjos (-o). Mes siūlome patrauklų atlyginimą, įdomų ir dinamišką darbą bei galimybes tobulėti. Tel. 8 611 56 356. 1028973
Kirpyklai, esančiai prie PC SAVAS, reikalinga plataus profilio kirpėja (-as). Tel. 8 610 00 646.
1027512
Korpusinių ir minkštųjų baldų gamybos įmonė UAB „FPI Baltic” (Žeimiai, Jonavos r.) ieško SANDĖLININKO (-ĖS). Reikalavimas – sandėlininko darbo patirtis baldų gamybos įmonėje. Transportas įmonės. Atlyginimas sutartinis. Tel. 8 687 21 336 arba e. p. personalas@fpifurniture.eu. 1026231
Lengvųjų automobilių servisui reikalingas automobilių šaltkalvis. Tel. 8 699 64 366. 1028205
Maisto prekių parduotuvei Šilainiuose reikalinga pardavėja. Tel. 8 698 22 004. 1029159
Nedidelei įmonei reikalingas tarptautinių reisų vilkiko vairuotojas. Darbo patirtis būtina. Geros darbo sąlygos. Laiku mokamas atlyginimas. Tel. 8 699 39 040. 1029651
Norvegijoje ir Švedijoje reikalingi patirties turintys staliai, stogdengiai (karkasinių namų statyba ir renovacija). Tel. 8 646 83 772. 1028987
Papildomas darbas PENSININKAMS – vairuoti vilkiką su puspriekabe (būtina E kat.). Pirmadieniais ir antradieniais maršrutu Kaunas–Vilnius. Tel. 8 686 20 383. 1028942
Pervežimų kompanijai UAB „Hoptransa“ reikalingi tolimųjų reisų vairuotojai, turintys CE kat. Tel. 8 687 70 945. 1018515
Reikalinga (-as) viešbučio koordinatorė (-ius). Reikalavimai: užsienio kalbų mokėjimas (anglų, rusų), patirtis organizuojant seminarus ir konferencijas, kompiuterinės žinios, asmeninės savybės (komunikabilumas, atsakingumas, pareigingumas). CV siųsti e. paštu viabalticapramogos@gmail.com. 1028757
Reikalingas padangų montuotojas. Tel. 8 676 23 344.
1028483
Reikalingi autovežio vairuotojai trumpiems reisams. Geros darbo sąlygos, laiku mokamas atlyginimas. Tel. 8 674 56 399. 1023100
Reikalingi autovežių vairuotojai dirbti naujais autovežiais. Maršrutas Lietuva–Vakarų Europa. Darbo patirtis autovežiais būtų privalumas. Neturinčius patirties galime apmokyti. Siūlome geras darbo sąlygas ir konkurencingą atlyginimą. Tel. 8 686 79 004, e. paštas litaksa@autominute.lt, egidijus088@gmail.com. 1023178
Reikalingi statybininkai. Tel. 8 682 57 580.
1027777
Reikalingi stogdengiai ir pagalbiniai darbininkai stogo darbams atlikti. Tel. 8 608 71 813. 1028763
Reikalingi tarptautinių reisų vairuotojai dirbti autotraukiniais. Maršrutai Europa–Rusija. Tel. 8 698 34 179. Kaunas.
1028655
Reikalingi vilkikų vairuotojai trumpiems reisams. Geros darbo sąlygos, laiku mokamas atlyginimas. Tel. 8 674 56 399.
1023104
Reikalingos (-i) siuvėjos (-ai) siūti overlokais. Darbas Petrašiūnuose. Tel. 8 612 49 539. 1028195
Siūlome kūrybišką darbą Kaune. Madų salonui „Audronė“ reikalingos (-i) kvalifikuotos (-i) siuvėjos (-ai) viršutiniams moteriškiems rūbams siūti. Tel. 8 699 59 441. 1029314
Siūlome darbą vyr. mechanikui – prižiūrėti vilkikus ir puspriekabes. Tel. 8 686 20 383.
1028908
Siuvyklai Garliavoje reikalingi: kvalifikuoti siuvėjai, lygintojai, sukirpėjai. Visos socialinės garantijos. Kreiptis tel. 8 686 34 363. 1028760
Tarptautinė automobilių pervežimo kompanija UAB „TransCAT Baltic“ plečia savo veiklą ir siūlo darbą patyrusiems autovežių vairuotojams. Darbas Vakarų Europoje. Teirautis tel. (8 5) 240 3232, 8 655 75 355, e. p. transcat.baltic@groupecat.com. 1017784
Tekstilės gamybos įmonė ieško audimo pameistrio dirbti programinėmis audimo staklėmis. Teirautis tel. 8 606 60 003. 1028699
Transporto įmonė, sėkmingai dirbanti jau 17 metų, siūlo darbą tarptautinių reisų vairuotojams Vakarų Europoje su naujomis transporto priemonėmis („Volvo“ vilkikai su užuolaidinėmis puspriekabėmis). Reikalavimai: turėti E kat.; darbo patirtis ne mažiau kaip 2 m. ES šalyse; atsakingumas, pareigingumas. Tel. 8 682 45 800. 1022243
Tualetų valymas Vokietijoje (40 eurų per dieną, gyvenimas nemokamai). Tel. 0049 1713 132 099 nuo 18 val. (kalbėti rusiškai, vokiškai). 958536
UAB „Daistatus“ ieško betonuotojų. Tel. 8 699 85 903.
1027221
UAB „Daistatus“ ieško stogdengių dirbti su prilydomąja danga. Tel. 8 611 07 838. 1027215
UAB „Ekskomisarų biuras“ dirbti Kaune reikalingi apsaugos darbuotojai ir apsaugos sistemų techninio aptarnavimo inžinierius arba technikas. CV (nurodant pareigybę) siųsti kaunas@ekskomisarai.lt. Informacija tel. (8 37) 220 476. 1017891
UAB „Enerstena“ plečia savo veiklą ir ieško kvalifikuotų metalo tekintojų dirbti įmonės metalo gaminių ceche Kaune. Reikalavimai – patirtis dirbant universaliomis tekinimo staklėmis, gebėjimas skaityti brėžinius. Tel. 8 699 43 068, 8 656 64 972, e. p. gamyba@enerstena.lt. Ateities pl. 30A, Kaunas. 1023518
8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)
Reikalinga „AgroMT“ siūlo papildomą uždarbį ir galimybę įsidarbinti. Žemės ūkio paskirties sklypų nuoma, pirkimu ir pardavimu užsiimanti įmonė „AgroMT“ nuolat ieško žmonių, galinčių suteikti informacijos apie ketinamus išnuomoti ar parduoti žemės sklypus. Jei Jūs, Jūsų bičiulis ar giminaitis parduoda ar nuomoja žemės sklypą – praneškite mums. Už vertingą informaciją dosniai atsilyginsime. Detalesnė informacija interneto svetainėje www.agromt.lt arba tel. 8 686 64 043. 1026554
Ieško darbo 30 m. vyras ieško darbo, turi B, C, E kat. Galima siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 645 23 930. 1028697
Paslaugos Medikų
Ar žinote, kad dėl kaklo kraujagyslių aterosklerotinių pokyčių sutrinka galvos smegenų kraujotaka ir padidėja insulto tikimybė? BIOFIRST klinika pristato naujieną – KAKLO KRAUJAGYSLIŲ ECHOSKOPINĮ (Duplex) tyrimą. Kraujagyslių chirurgė ir echoskopuotoja Žana Kavaliauskienė Jums atliks tikslią kaklo kraujagyslių echoskopiją, kurios metu bus ištirtos miego ir slankstelinės arterijos. Kaklo kraujagysles rekomenduojama ištirti, esant neaiškios kilmės galvos svaigimui ir skausmui, ūžesiui, nepatikslintam insultui. BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt. 1030342
IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150. 1024082
Klinikoje GROŽIO PASAULIS gyd. onkologė chirurgė L.Šarakauskienė ištiria apgamus siaskopu ir juos pašalina chirurginiu lazeriu bei kitais metodais. Tel. 313 900. Su EUROVAISTINĖS kortele MEDUS suteikiama 10 proc. nuolaida. 1024548
Klinikos BENDROSIOS MEDICINOS PRAKTIKA naujiena – kaulų, sąnarių ir minkštųjų audinių magnetinio rezonanso tyrimai. Gali būti atliekami skubiai. Tel. 313 665. Su EUROVAISTINĖS kortele MEDUS suteikiama 12 proc. nuolaida. 1024557
UAB „Enerstena“ plečia savo veiklą ir ieško kvalifikuotų šaltkalvių dirbti įmonės metalo gaminių ceche Kaune. Reikalavimai – patirtis pramonės įrenginių, žemės ūkio mašinų, slėginės įrangos gamyboje, gebėjimas skaityti brėžinius. Tel. 8 699 43 068, 8 656 64 972. E. p. gamyba@enerstena.lt. Adresas Ateities pl. 30A, Kaunas.
Konsultuojame ir gydome miego sutrikimus. Visos nakties miego tyrimas – polisomnografija – tik 345 Lt. Medicinos centras „Neuromeda“, tel. 8 613 42 780, 331 511; www.neuromeda.lt.
UAB „Signeda“ ieško motyvuotų, atsakingų, sąžiningų tiekimo sandėlio darbuotojų dirbti nuolat. Įmonė siūlo: laiku mokamą atlyginimą, socialines garantijas. Kreiptis tel. (8 37) 244 827, e. paštu info@signeda.lt.
Odontologijos paslaugos (galima išsimokėtinai). Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. E.Ožeškienės g. 31A, tel. 202 094. www.masdenta.lt.
1019887
1027789
UAB „Jargala“ siūlo darbą sandėlininkui Kaune (sunkvežimių detalės). Darbo pobūdis: krovos darbai; prekių priėmimas, rūšiavimas ir išdavimas. Reikalavimai: panašaus darbo patirtis; sąžiningumas, tvarkingumas, atsakingumas, darbštumas ir kruopštumas. Mūsų kontaktai: e. paštas info@jargala.lt; tel. 8 687 44 898. 1029002
Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837. 1012387
1019585
MASAŽAS – tinkama pagalba, varginant įvairiems skausmams, nuovargiui, depresijai. Pritaikomos įvairios metodikos. Masažo mokymai. Tel. 8 611 40 061. 1025811
1014821
ORGANIZMO VALYMO PROCEDŪROS – žarnyno, kepenų valymas. Individualios mitybos programos sudarymas sergantiesiems, norintiesiems sulieknėti. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284, tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt. 1027737
Prekiaujame įvairiais kraujospūdžio matuokliais. Taisome sugedusius. „Medicinos reikmenys“. V.Putvinskio g. 49, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. Tel. 206 511. 1024602
Nukelta į 27 p.
27 3
šeštaDIENIS, spalio 6, 2012
klasifikuoti skelbimai Statybos, remonto
Paslaugos Medikų Stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos, storojo žarnyno galinio segmento ir išangės ištyrimas bei gydymas, hemorojaus mazgų perrišimas, visos storosios žarnos ištyrimas videokolonoskopu, polipų šalinimas, vidaus ligų gydymas. Registracija I–V 9–15 val. Tel. 314 717, Savanorių pr. 284, UAB „Endomeda” (SAM lic. Nr. 2103). 1023152
Šveicariški skaitmeniniai „Phonak“ klausos aparatai – nuo 600 Lt. Kreiptis Savanorių pr. 139, Kaunas. Tel. (8 37) 207 392. www.klausosaparatai.lt
PATARIAME, kaip APŠILTINTI
ORO TARPUS, SIENAS, GRINDIS, PERDANGAS, STOGUS, PAMATUS, FASADUS
EKOVATA, POLIURETANO PUTA, TERMOPUTA, GRANULĖMIS
www.kalga.lt
8 608 66111
Mūrininkų brigada atlieka įvairius mūro darbus. Mūrija klinkerį. Tel. 8 676 22 632, 8 600 23 064.
1027114
1027515
Nebrangiai kalu dailylentes, dažau, dedu laminuotas grindis, parketlentes, plyteles. Tel. 477 800, 8 604 34 979.
UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos. Konsultuoja chirurgas. S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8–20 val. 998465
Automobilininkams Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705. 1029882
Automobilių bamperių taisymas, radiatorių remontas ir keitimas, žibintų remontas, poliravimas. Islandijos plentas 171, Kaunas. Tel. 8 614 40 012. 1028389
Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355. 1015151
Buitinės technikos remonto
1029386
Akcija! Plastikiniai langai, šarvuotos durys, aliuminio balkonai. Stikliname. 5 m. garantija. Apdailos darbai. Tel. 8 600 61 010, 8 617 56 746. 1029919
Atliekame dažymo darbus. Montuojame gipskartonį. Smulkus tinko remontas. Dedame grindis. Tel. 8 686 38 118, 8 682 87 697. 1029793
Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas (su dulkių nusiurbimu), kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162. 1017123
Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410. 1017370
Atliekami visi mūrijimo, betonavimo darbai. Atliekame griovimo darbus. Tel. 8 648 73 778. 1018355
Taisome įvairių tipų televizorius, garso ir vaizdo techniką, LCD monitorius. Garantija. Iškvietimas ir gedimo nustatymas nemokamas. Tel. 8 631 20 073
Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Pjauname, genime medžius. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.
Atliekame televizorių, garso aparatūros ir kitų el. prietaisų remonto darbus. Galime atvykti. Suteikiame garantiją. Savanorių pr. 155. Tel. 8 617 77 751.
Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.
„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100.
Dedame laminatą, parketlentes. Pigiai, greitai, kokybiškai. Tel. 8 694 86 671.
1030304
1008009
1027814
„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių remontas ir jų prekyba. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 609 07 201, 8 606 40 061.
1029736
AEG, „Ardo“ ir kt. skalbyklių, šaldytuvų, viryklių remontas, prijungimas. Atvykstu. Garantija. Nuolaidos! Tel. 8 684 82 194. 1030137
Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778. 1021717
1012522
1023576
1026576
Dekoruoju sienas skystais tapetais, montuoju įtempiamas lubas, įrengiu monolitinę grindų dangą. Konsultuoju, atvežu medžiagų katalogus. Nuolaidos. Tel. 8 600 27 192.
1027282
Drenažo, lauko ir vidaus vandentiekio bei kanalizacijos, valymo įrengimų montavimas. Medžiagos su nuolaida. Sutvarkome dokumentaciją. Tel. 8 674 13 881.
1018984
Tel. 8 641 99 000 www.kaunakiemis.lt
Kompiuterininkų
Kasame ekskavatoriais, lyginame buldozeriais, vežame savivarčiais žvyrą, skaldą, juodžemį. Įrengiame įvažas bei kelius į statybų aikšteles. Tel. 8 699 77 162. 1017163
Kasu šulinius, vietinę kanalizaciją. Valau ir gilinu šulinius. Surandu vandens gyslą. Suorganizuoju žiedų atvežimą. Tel. 8 676 67 428. 1027903
Klojame trinkeles, statome įvairius bortus, laiptus. Turime 11 m. patirtį. Naudojame savo arba užsakovo medžiagas. Tel. 8 678 89 926. 1029723
Profesionalus kompiuterių taisymas. Komponentų keitimas, operacinės sistemos atkūrimas ir kitos paslaugos. Kaune atvyksime nemokamai. Tel. 8 672 00 861. 1014333
AD servisas taiso nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius: lituoja, instaliuoja programas, šalina virusus, atnaujina navigacijas. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731. 1008061
Atlieku visus kompiuterių priežiūros darbus, Windows instaliavimą, virusų šalinimą, Smart TV, interneto tvarkymą. Atvykstu į namus nemokamai. Tel. 8 684 32 863. 1024839
Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Kaune, Savanorių pr. 192, tel. (8 37) 327 424; www.pc-help.lt. 1002332
Kokybiškai atlieku apdailos darbus. Montuoju gipso plokštes, kloju plyteles, glaistau, dažau, tapetuoju, atlieku staliaus darbus. Tel. 8 673 08 034. 1026237
Kvalifikuotų specialistų komanda dengia įvairių tipų stogus. Termoizoliacinio sluoksnio įrengimas. Tel. 8 607 65 796.
1029675
Kvalifikuotų specialistų komanda paruošia aikšteles statybos darbams, atlieka pamatų betonavimo, aplinkos tvarkymo darbus. Tel. 8 607 65 796. 1029674
Meistro pagalba: santechnika, elektra, apdailos darbai, tvirtinimai ir t.t. Išsikvieskite meistrą tel. 8 618 00 700. 1023732
1019847
Profesionalus vonių restauravimas. Tvirčiausia danga Lietuvoje. 5 metų garantija. Tel. (8 37) 773 100, 8 670 06 048. Daugiau informacijos www.voniurestauravimai.lt.
Kitos
Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC, dušo kabinas, vonias, kriaukles. Santechnikos prietaisų remontas. Tel. 8 673 65 950.
Savanorių pr. 3, tel. 209 008, 8 600 82 843, info@glorialingua.lt.
1025032
1026048
Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechnikos darbai. Dirba be poilsio dienų. Garantija. Tel. 8 645 22 683. 1029579
Santechnikas montuoja kietojo kuro, dujines katilines, šildymo ir vandentiekio, vėdinimo sistemas. Konsultuoja. Taiko nuolaidas. Tel. 8 674 43 938. 1011116
Skardinimo darbai. Gaminu ir montuoju. Tel. (8 37) 470 123, 8 680 97 668. 1029149
Vonių restauravimo lyderiai. Patirtis 16 m. Stipriausia GREEN-NANO ekodanga su akmeniu ir keramika. www.restauruok.lt. Tel. (8 37) 440 201, 8 671 88 575. 1018742
Vidaus įrangos
1024507
Baldžių Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame medžiagas. Dirbame dirbtuvėje ir kliento namuose. Aukšta kokybė. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 365 100, 8 699 39 904. 1019652
Gaminiai iš medžio masyvo, kokybiškai ir greitai, pagal visus Jūsų norus: lovos, durys, spintos, laiptai ir kt. Tel. 8 688 81 224; rutai2009@hotmail.com. 1030482
Greitai, kokybiškai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame dizainą. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienų. Transportas nemokamas. Tel. 440 774. 1028688
Siuvėjų Naujame siuvimo salone siuvame ir taisome įvairius naujus drabužius, taisome odinius ir kailinius. Siuvame užuolaidas ir romanetes, patalynę. Adresas Savanorių pr. 377, Kaunas (įėjimas nuo PC „Kalniečiai“, LT pašto pusės). Tel. 8 646 19 975. 1029595
Siuvame, taisome, persiuvame odinius ir kailinius drabužius. Kovo 11-osios g. 130 (prieš PC „Savas“). Tel. 8 618 84 661. 1027475
Visos naujų drabužių siuvimo ir įvairių drabužių, odinių ir kailinių, taisymo paslaugos. Kovo 11-osios g. 116. Maloniai kviečiame. Tel. 8 607 52 418. 1029689
VERTIMAI
Jubiliejų, vestuvių, firmos balių muzikantas-švenčių vedėjas Kaune. Tel. 8 686 97 021. 1019626
1029790
4 kambarių butą Žaliakalnyje, Taikos pr. (5 a. mūrinio namo 4 a., vidinis, b. pl. 75,28 kv. m). Kaina sutartinė. Galima pirkti kieme esantį 18 kv. m garažą. Tel. 8 682 21 787.
1029664
ALADINO valykla valo: kilimus, čiužinių užvalkalus, BAUER patalynę, antklodes. Paimame nemokamai nuo 70 Lt. Dirbame I–V 8–19 val., VI 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432. 1025495
Aplinkotvarka. Medžių, gyvatvorių, tujų genėjimas. Augalų sodinimas, kvalifikuoto sodininko paslaugos. Tinklinės ir segmentinės tvoros. Tel. 8 600 92 922.
1019953
Dėmesio! Nauja visą parą dirbanti maisto prekių parduotuvė su baru ,,inamus24.lt“. Kaunas, Savanorių pr. 435. Laukiame jūsų! Tel. (8 37) 705 555; info@inamus24.lt. 1028401
Medžių pjovimas; genėjimas; gyvatvorių karpymas; vaismedžių genėjimas; šakų išvežimas. UAB „Aplinkos darbai“, tel. 8 655 55 800 arba 388 102.
8 arų namų valdos sklypą su namu, kuriam reikia kapitalinio remonto, Kranto 16-ojoje g., Šančiuose. Kaina 105 000 Lt. Tel. 8 603 91 022. 1030514
Butą Savanorių pr., Žaliakalnyje (mūrinis namas, 96 kv. m, 2008 m., kolektorinis šildymas, nestandartinis išplanavimas, gražus panoraminis vaizdas). Kaina 200 000 Lt. Tel. 8 698 25 253. 1025123
DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius.daugela@dnbbustas.lt. 999413
Išparduodu: butus, namus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas. Padedu parduoti, nupirkti, konsultuoju. Tel. 8 646 46 366, (8 37) 333 555, www.simokusilas.lt. 1027339
Išskirtinės padėties 17 a sklypą Pikulo g. 65B, Kaune (kaina 170 000 Lt). Tel. 8 699 15 851. 1012721
NEMOKAMAI išvežame bet kokį nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Mokamai – senus baldus, šiukšles ir visa kt. Pjauname medžius. Tel. 8 601 99 230, 799 681.
Kauno r., Alšėnų sen., šalia Mastaičių, parduodamas 8,45 a namų valdos sklypas (kadastriniai matavimai, elektra, adresas). 1 a kaina 2 700 Lt. Tel. 8 640 49 914.
Paminklai, įvairių spalvų plokštės, grūdeliai. Palankiomis sąlygomis betonuojame pamatus, restauruojame, atvežame grunto. Tel. 8 671 47 500.
Kleboniškyje, už sodų, parduodamas 10 a namų valdos sklypas su visomis komunikacijomis. Keliai asfaltuoti. 1 aro kaina 18 500 Lt. Tel. 8 610 92 739.
Pjauna pavojingai pasvirusius medžius, geni šakas, pjauna kirtimus. KITI MIŠKO DARBAI. Tel. 8 636 64 460.
Konsultuoju visais nekilnojamojo turto, paveldėjimo, paskolų, vertinimo klausimais. Firma „Aujama“, P.Lukšio g. 34, tel. 311 208.
1027489
1027335
Žolės, krūmų pjovimas trimeriu. Kaina nuo 4 Lt už a. Medžių pjovimas. Dirbama Kauno m. ir Kauno r. Tel. 8 616 71 652. 1021167
parduoda Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone 1 a. mūrinį namą Aleksote, S.Šimkaus g. (2010 m., 6 a žemės, nebaigta statyba, miesto komunikacijos, asfaltuota gatvė). Gera vieta: iki Veiverių g. – 5 min. Kaina 330 000 Lt. Tel. 8 630 00 439. 1029538
1 k. butą Rasytės g., Šilainiuose (5/2 a., 37,14 kv. m, tvarkingas, signalizacija, šalia parduotuvės, mokykla, darželis, poliklinika). Tel. 8 620 80 224. 1022468
1 kambario butą J.Grušo g., Šilainiuose (bendr. pl. 33 kv. m, šiltas, tvarkingas, maži mokesčiai). Tel. 231 557, 8 610 42 092. 1027526
18,5 a taisyklingos formos sklypą su 223 kv. m gyv. namu Šilainiuose, Šiltnamių g. (graži, rami vieta, ūkinis pastatas, garažas, šiltnamis). Kaina 360 000 Lt. Tel. 8 698 25 253. 1025114
2 k. butą S.Žukausko g. (5/4 a., blokinis, bendr. pl. 49,8 kv. m, WC atskirai, šarvuotos durys, 1 plastikinis langas). Kaina 80 000 Lt. Tel. 8 616 33 417. 1028037
Šventėms
1027243
3 k. butą Vinčų g. (5/1 a., mūrinis, 65 kv. m, įstiklintas balkonas, plastikiniai langai, maži mokesčiai). Kaina 90 000 Lt. Tel. 8 612 23 719.
1022267
1028554
PLASTIKINIAI LANGAI, ŠARVUOTOS DURYS (KBE, „Decco“ vokiški profiliai), RITININĖS UŽUOLAIDOS, TINKLELIAI. Perkantiesiems 3 langus – dovana: tinklelis nuo uodų. Tel. 8 654 34 270.
22 kv. m patalpas su įrengta taksi dispečerine, reklamuojamais taksi iškvietimo telefonų numeriais, licencija, kompetencijos pažymėjimu, dažniais, reklamos stendu, lipdukais. Tel. 8 618 84 422; www.simokusilas.lt.
4 kambarių tvarkingą butą Fredoje, prie Botanikos sodo (5/4 a., plytinis, b. pl. 76 kv. m, šarvuotos durys, plastikiniai langai, parketas). Tel. 8 614 55 269.
1028827
1027290
Dengiame stogus, rekonstruojame, skardiname. Kaminų įdėklai, valymas. Karkasinių namų statymas. Tel. 8 601 77 895.
Kokybiškos, nebrangios teisinės paslaugos! Konsultuojame, rengiame procesinius dokumentus ir teikiame teisines paslaugas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims Kaune: sutarčių, juridinių asmenų dokumentų rengimas, skyrybų ir išlaikymo priteisimo dokumentai, ieškinių, atsiliepimų, apeliacinių skundų rašymas, skolų išieškojimas. www.teisineveikla.lt. I.Kanto g. 24–23, Kaunas. Tel. 8 654 21 533.
1023192
1027371
1024930
nenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus.
1027435
Profesionalūs metalo suvirinimo darbai. Tel. 8 646 14 495, UAB „Deina“, Partizanų g. 87A.
Dengiame šlaitinius stogus, rekonstruojame, skardiname. Komplektuojame medžiagas. Gaminame kaminų įdėklus ir juos valome. Tel. 8 612 82 740.
Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas. Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Garantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.
Skubiai ir nemokamai išveža
Patyręs meistras atlieka visus apdailos darbus: dažo, tapetuoja. Smulkūs elektros ir santechnikos darbai. Tel. 8 646 05 650.
Teisinės paslaugos
2 kambarių butą Aleksote, S.Hariso g. (2 aukštas mediniame name, kūrenama krosnimi, yra vanduo, tualetas, yra žemės). Tel. 8 650 50 958. 1019356
1027278
1022272
1021867
Mūrinį namą (260 kv. m, 2 aukštų) ramioje vietoje, Pikulo g. Tel. 8 698 21 958.
1028049
Mūrinį namą su garažu SB „Ajeras“, Aukštojoje Panemunėje, yra 8 a sklypas. Graži vieta, netoli upelis. Tel. 8 656 04 902, 8 618 56 876. 1029954
Namą A.Stulginskio g., Vilijampolėje (gyv. pl. 52 kv. m, 6,7 a sklypas, ūkinis pastatas, šildomas dujomis, yra vanduo, kanalizacija). Kaina sutartinė. Tel. 724 276, 8 630 84 160. 1029865
Naują, erdvų (bendr. pl. 316 kv. m) ir moderniai įrengtą namą Kačerginėje. Ypatingai gražioje vietoje, ant Nemuno kranto. Kaina sutartinė. Galimi įvairūs variantai. Tel. 8 671 98 551. 1023709
Neįrengtą mūrinį namą Žemuosiuose Kaniūkuose, Kaune (bendr. pl. 160 kv. m, 3 k., visos komunikacijos, 6 a, visa išorės apdaila). Kaina 390 000 Lt. Tel. 8 688 33 333. 1029779
Nuosavoje valdoje 2 kambarių butą Biržų g., Žaliakalnyje (b. pl. 36 kv. m, 2/2 a. mediniame name, viskas 100 % naujai suremontuota, šildymas iki 100 Lt). Kaina 49 000 Lt (atsiskaityti grynais). Tel. 8 600 67 665. 1027534
Parduodamas 1 kambario 30 kv. m butas Žaliakalnyje, J.Basanavičiaus al., Kaune. Butas ekonomiškas, labai šviesus. Parduodamas su baldais ir buitine technika. Netoli Ąžuolynas, miesto centras, KTU, LKKA, KMU fakultetai. Kaina 108 tūkst. litų. Tel. 8 688 88 827. 1028797
Nukelta į 28 p.
28 2
šeštaDIENIS, spali0 6, 2012
klasifikuoti skelbimai parduoda Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone
Parduodamas namas Garliavoje, Bijūnų g. (bendr. pl. 130 kv. m, 11 a sklypas, visos komunikacijos). Reikia remonto. Tel. 8 612 13 690. 1027433
Parduodu 2 kambarių butą Šilainiuose (5/4 a., b. pl. 50 kv. m, pakeisti langai, stiklintas balkonas, internetas, tvarkingas). Kaina 110 000 Lt. Tel. 8 652 89 953.
1029277
Parduodu 2 kambarių butą. Tel. 8 612 77 575.
1029586
Parduodu tvarkingą garažą Islandijos pl., Kalniečių r., šalia „Aremestos“ autoserviso. Kaina 10 500 Lt. Tel. 8 616 02 144. 1020978
Skubiai parduodamas 6 a sodo sklypas su 22 kv. m nameliu Ginėnų k., 9 km nuo „Megos“ Lapių link. Yra elektra, sode vaismedžiai. Aplink statomi namai. Tel. 8 609 77 793. 1026691
Sodą už Didžiųjų Lapių (12 a, medinis namas, pirtis, ūkinis pastatas, pavėsinė, sodas su vaismedžiais). Kaina sutartinė. Tel. 8 675 93 595. 1029877
Unikalioje vietoje – tyla miesto centre, Bažnyčios g. akligatvyje, parduodamas 180 kv. m bendr. pl. gyv. namas. Sklypas 6,5 a. Visos komunikacijos. Kaina 790 000 Lt. Tel. 8 677 29 903. 1010776
Veikiantį restoraną (600 kv. m) labai judrioje vietoje. Patalpos gali puikiai tikti šeimos klinikai ar biurui! Tel. 8 698 21 958. 1028053
Nekilnojamasis turtas kitose vietose
YPATINGAS PASIŪLYMAS! Beržiniai briketai – 390 Lt; uosio, ąžuolo briketai. Tel. 8 698 55 663. 1029941
Automobiliai ir detalės
kviečia Spalio 13 d. (šeštadienį) 8 val. nuo Kauno pilies kviečiame vykti į ekskursiją „Nacionalinis kultūros slėnis“, aplankant Taujėnų dvarą. RENGINIAI TAU. Tel. 8 648 85 842.
Spalio 18 d. 19 val. kviečiame Jus žiūrėti filmą „Sugrąžinimas“. Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčia, Draugystės g. 1, tel. 8 606 78 591. 1028712
1030267
2012 m. lapkričio 9 d. 10 val. antstolio Regimanto Budreikos kontoroje (Gedimino g. 22–3, Kaunas) vyks pirmosios varžytynės UAB „Andatrade“ priklausančio automobilio LEXUS RX 330, 2005 m. gamybos, pilkos sp., kuras – benzinas. Pradinė parduodamo turto kaina 32800 Lt. Norintieji dalyvauti varžytynėse privalo įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. LT53 7044 0600 0302 2440 AB SEB bankas 10 proc. pradinės parduodamo turto kainos varžytynių dalyvio mokestį – 3280 Lt. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytynių pradžios turi pateikti antstoliui savo teises patvirtinančius dokumentus. Dėl parduodamo turto apžiūros kreiptis į Darių Petkų, tel. 8 652 30 919. Antstolis informaciją teikia tel. 422 053. 1030212
2012 m. lapkričio 9 d. 10.15 val. antstolio Regimanto Budreikos kontoroje (Gedimino g. 22–3, Kaunas) vyks pirmosios varžytynės UAB „Andatrade“ priklausančio automobilio BMW 750, pirmos reg. data 2006 m., juodos sp., kuras – benzinas. Pradinė parduodamo turto kaina 36000 Lt. Norintieji dalyvauti varžytynėse privalo įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. LT53 7044 0600 0302 2440 AB SEB bankas 10 proc. pradinės parduodamo turto kainos varžytynių dalyvio mokestį – 3600 Lt. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytynių pradžios turi pateikti antstoliui savo teises patvirtinančius dokumentus. Dėl parduodamo turto apžiūros kreiptis į Darių Petkų, tel. 8 652 30 919. Antstolis informaciją teikia tel. 422 053. 1030214
Maisto prekės
1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kartu, balkonas, naujas remontas, renovuotas). Kaina 20000 Lt. Galimas keitimas į butą Kaune. Tel. 8 698 20 630 d. d.
Parduodame skanias maistines bulves, 1 kg – 40 ct, pašarinius runkelius, 1 kg – 12 ct. Didesniam kiekiui taikomos nuolaidos. Kreiptis: ASU Bandymų stotis, Noreikiškės, tel. 8 687 86 019 darbo dienomis nuo 8 iki 16.30 val.
2 kambarių butą Jonavoje (renovuotas 5 a. blok. namas, I a., b. pl. 43,98 kv. m, vidinis, pigus šildymas, baldai, buities technika). Kaina 68 000 Lt. Tel. 8 674 40 606.
Parduodu bulves LAURA (raudonos), VINETA (geltonos). Atvežu į namus. Tel. 8 602 63 445.
1022035
1030086
1026904
1028578
Medinį namą Jiezne (visi patogumai, 15 a žemės, kiti pastatai). Tel. (8 319) 57 476, 8 686 85 592. 1020921
Nebrangiai parduodamas 4 kambarių butas Kaišiadoryse, Gedimino g. Tel. 8 610 61 919.
Drabužiai, avalynė Būsimoms mamytėms! Nauja rudens – žiemos kolekcija. URMAS, Raudonasis pasažas, I salė, 4 vieta. Tel. 8 698 32 808.
1028561
1029379
Parduodama sodyba Veliuonoje, ant Nemuno kranto. Kaina sutartinė. Tel. 8 686 46 626, 8 688 81 224, e. paštas rutai2009@hotmail.com.
Vyriškos odinės striukės – pigiau tik iki spalio 15 d. Išparduotuvė „Le Mari“, Laisvės al. 50. Tel. 8 698 32 808.
Perka
Sodybai tinkamas patalpas. Ant upės kranto. Įspūdinga vieta. Geras privažiavimas, 40 a sklypas. Rumšiškių sen., Kaišiadorių r. Kaina 100 000 Lt. Tel. 8 600 33 331.
Kitos prekės
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, nichromą. Birželio 23-iosios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444.
1028564
1027125
1028002
Durpių briketus, pjuvenų briketus, anglis. Sveriame kliento kieme. Pristatome. Tel. 8 683 08 828.
1029934
Buitinė technika Defektuota, naudota, nauja buitinė technika. Virtuvės įrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas. Tel. 8 698 31 328. 1028088
Nauja, nukainota buitinė technika (skalbyklės, orkaitės ir kt). AEG, BOSCH, LIEBHER, SIEMENS ir kt. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt. 1029436
Statybinės medžiagos
Nebrangiai parduodu malkas trinkelėmis ir skaldytas. Tel. 8 610 78 126. 1028915
Parduodame įvairias malkas (trinkelėmis, skaldytas). Vežame po 10 erdmetrių. Tel. 8 652 65 157, e. paštas dubderevo11@gmail.com. 1027134
Parduodame pirmos kaitrumo grupės skroblo malkas, trinkelėmis, skaldytas. Tel. (8 37) 201 267, 8 611 80 030, 8 620 23 779. Parduodame stambias atraižas ir įvairias malkas: dvimetriais, trinkomis ir skaldytas. Atvežame. Tel. 8 685 02 510, 8 699 35 992. 1015811
1017414
Parduodu malkas „iš pirmų rankų“. Atvežu miškavežiu. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255. 1024140
Saulėgrąžų lukštų briketai – labai kaitrūs, tinka visiems kietojo kuro katilams ir židiniams. Atvežame. Tel. 8 678 16 731. 1024256
1022482
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Veiverių g. 148A, tel. 392 213, 8 686 40 259. 1022736
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Vokiečių g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384.
1022381
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius. Išsivežame metalą. Raudondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353. 1022817
Gaminame įvairių matmenų statybinę medieną, lauko ir vidaus dailylentes, terasines lentas. Transporto paslaugos. Tel. 8 618 16 298, 8 614 55 029, 384 131. Romainių g. 29A, Kaunas.
AB BRANGIAUSIAI KAUNE PERKA: juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, akumuliatorius, senus automobilius. Išrašome utilizavimo pažymas. Pasiimame patys. Europos pr. 56. I–V nuo 9 iki 18 val., VI nuo 9 iki 14 val. Tel. 391 549, 8 639 10 001.
PIGIAI BITUMINIUS LAKŠTUS, kv. m – 11,89 Lt, skaidrius lakštus, tentus ir karvės kailius – 529 Lt už vnt. Išparduodame dažus ir karščiui atsparias plytas – 70 proc.! Tel. 8 682 66 288, www.ramchos.lt.
AB SUPERKA AUTOMOBILIUS. Gali būti seni, po avarijos, nevažiuojantys. Atsiskaitome iš karto. Sutvarkome dokumentus. Pasiimame patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001.
1026119
1026132
1013466
Bendrovė nuolat perka žemės ūkio paskirties žemę, pageidautina nuo 5 ha. Atsiskaitome prieš notarą. Tel. 8 686 86 065. 1028369
Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 1027614
Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669. 1026821
Automobilių supirkimo įmonė perka automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Atsiskaitome iš karto. Pasiimame patys. Sutvarkome dokumentus. Tel. 8 615 87 008. 1025102
Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663. 1027058
PERKAME MIŠKĄ. Tel. 8 602 31 516.
1015021
Perkame žemės ūkio paskirties žemę: miškus ir kitą nekilnojamąjį turtą. Gali būti areštuoti. Tel. 8 659 40 213. 1020045
Perku žemės grąžinimo dokumentus. Atsiskaitau iš karto. Tel. 8 684 94 670. 1022953
Pirkčiau 1–2 kambarių butą. Tel. 8 630 00 439.
1029541
Skystą krosnių kurą. Dideliais kiekiais ir likučius. Moka iki 2 Lt už l. Pasiima. Tel. 8 684 01 145.
1025203
Brangiai perkame juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, automobilius. Pakrauname, išvežame. Atsiskaitome vietoje. Tel. 8 604 27 116.
Stambi įmonė BRANGIAI perka įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 636 66 666, 8 646 66 666.
Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti, žemę, pievas. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.
Superkame juodųjų metalų laužą ir automobilius sunaikinti. Išrašome sunaikinimo pažymėjimus. Metalo laužą, automobilius pasiimame patys. Tel. 8 675 69 208.
1023129
913481
Brangiai perkame mišką visoje Lietuvoje. Atliekame miško ruošos, medienos transportavimo darbus. Tel. 8 650 16 017. 1007958
Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208. 1026848
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 601 17 935. 1022295
Perka
1023507
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Demontuojame metalą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496.
1026459
Parduodamos įvairios malkos. Tel. 8 642 00 055.
1015471
1022566
BALTIC METAL, UAB – aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.
Jauna šeima ieško būsto: dalies namo arba buto su autonominiu šildymu Kauno m. Tel. 8 686 61 618.
1018048
1027251
VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.
1027664
Žemės ūkio bendrovė brangiai perka žemės ūkio paskirties žemę Slavikų, Panovių, Išdagų, Voverių kadastrinėse vietovėse. Domina ir gretimos kadastrinės vietovės. Kreipkitės tel. 8 613 90 536. 1013164
1029549
Konsultuoju visais nekilnojamojo turto, paveldėjimo, paskolų, vertinimo klausimais. Firma „Aujama“, P.Lukšio g. 34, tel. 311 208. 1021854
Perka žemę, mišką visoje Lietuvoje, tinka apleista, išnuomota, su bendraturčiais. Greitai sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Tel. 8 671 08 059. 999673
Perkame katalizatorius, akumuliatorius, starterius, generatorius, el. variklius, automobilių laidus, kompiuterių ir kitas plokštes. Tel. 8 660 99 000. 1026152
Perkame mišką visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 699 29 992.
1012670
Nukelta į 30 p.
29 3
šeštaDIENIS, spalio 6, 2012
klasifikuoti skelbimai Kviečia mokytis
kviečia
spalio 6 d. 12 val. „PINIGŲ MATEMATIKA“ PRADINUKAMS spalio 6 d. 14 val. „AŠ – ATSAKINGAS“ 5–7 KLASIŲ MOKSLEIVIAMS spalio 8 d. 17 val. „JAUNASIS VERSLININKAS“ 8–10 KLASIŲ MOKSLEIVIAMS
Free New Testament class will be taught in English at Draugystės g. 1 in Kaunas beginning October 17, 2012, for eight weeks. All are welcome to come and sign up at that time. Church of Jesus Christ of Latter – day Saints. Tel. 8 645 00 424.
Žemaičių g. 31/Savanorių pr. 66 „Žaliakalnio verslo centras“ (įėjimas iš „Centre hotel“ pusės). Pasiteirauti tel. 8 657 73 087, www.tikslolink.org.
1028719
Kviečiame į naujus Tarptautinės lyderystės akademijos mokymus. Daugiau informacijos tel. 8 656 237 23, e. paštas info@tla.lt. 1029227
Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Kauno skyrius kviečia į prancūzų kalbos kursus pradedantiesiems ir pažengusiesiems. Taip pat renkamos šeštadienio grupės. Tel. 203 994, 8 676 20 235. 1005607
Moksleiviams, planuojantiems studijuoti architektūrą, rengiami piešimo ir kompozicijos pagrindų kursai. Užsiėmimai vyks šeštadieniais. Kursų pradžia spalio 13 d. Išsamesnę informaciją galima rasti KTU tinklapyje arba paskambinus tel. 8 618 32 820. Maloniai kviečiame. 1027228
Nemokami anglų kalbos kursai. Registruotis: penktadienį (spalio 12 d.) 17–19 val., šeštadienį (spalio 13 d.) 15–17 val. Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčia, Draugystės g. 1, tel. 8 606 78 591. 1028703
NORVEGŲ K. KURSAI Kauno centre nuo spalio 10 d. iki lapkričio 21 d. (trečiadieniais ir ketvirtadieniais nuo 18 iki 20 val.). Registruotis UAB „Regardas“, Kęstučio g. 27 A–1A (9–17 val.) arba tel. 8 698 86 009, 8 618 85 013. 1029768
Praktinio MASAŽO mokymai – pradedantiesiems ir jau lankiusiems kursus. Rytiniai ir popietiniai užsiėmimai. Su mokiniais dirbu individualiai. Tel. 8 611 40 061. 1029951
Spalio 10 d., trečiadienį, 18 val. VALSTYBINIS CHORAS „VILNIUS“ Meno vadovas ir vyr. dirigentas Povilas Gylys Solistai: SANDRA JANUŠAITĖ (sopranas) INESA LINABURGYTĖ (mecosopranas) ALGIRDAS JANUTAS (tenoras) VLADAS BAGDONAS (bosas) LAIMIS VILKONČIUS (balsas, fortepijonas) DAINIUS JOZĖNAS (fortepijonas) AUDRONĖ JUOZAUSKAITĖ (fisharmonija) Dirigentas POVILAS GYLYS Programoje – G. Rossini „Mažosios iškilmingos mišios“ ir Laimio Vilkončiaus gražiausios dainos Bilieto kaina 10 Lt Spalio 13 d., šeštadienį, 17 val. Festivalio ,,MUZIKOS RUDUO“ atidarymo koncertas Dalyvauja VDU MUZIKOS AKADEMIJOS KAMERINIS ORKESTRAS Meno vadovas ir dirigentas Robertas Bliškevičius Solistas LIUDAS MOCKŪNAS (saksofonas)
Programoje – A. Malcio, E. Elgar, V. Bartulio ir kitų kompozitorių kūriniai Bilietų kaina: 10, 15 Lt Spalio 14 d., sekmadienį, 14 val. Popietė visai šeimai Muzikinė pasaka „DIEVIŠKOJI GARSŲ SKRYNIA“ Libreto autorius, režisierius – VIDMANTAS BARTULIS Dalyvauja KAUNO FORTEPIJONINIS TRIO Indrė Čepinskienė (smuikas) Asta Krištaponienė (violončelė) Lina Krėpštaitė (fortepijonas) Pasaką seka aktorius REMIGIJUS ENDRIUKAITIS Pasakoje skamba Vidmanto Bartulio, Rodion Ščedrin, Aaron Copland bei Paul Schoenfield muzika Projektą remia LR Kultūros rėmimo fondas Bendraorganizatorius – VšĮ Pažaislio muzikos festivalis Bilieto kaina 10 Lt
Bilietai parduodami Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., tel. (8 37) 200 478, bei platinami www.tiketa.lt (aptarnavimo mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas, „Tiketos“ sistemoje +3 Lt/bilietui, +5 Lt užsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose). Informacija teikiama tel. 222 538. Internetinis adresas www.kaunofilharmonija.lt. Ikimokyklinio amžiaus vaikai į vakarinius koncertus neįleidžiami.
Filharmonijoje veikia Birutės Sarapienės tekstilės paroda „Vizijos“.
Filharmonijos partneriai:
Filharmonijos dienraštis
KVIEČIA Į NEMOKAMĄ UŽSIĖMIMĄ
30 2
šeštaDIENIS, spali0 6, 2012
klasifikuoti skelbimai Pramogos, šventės, laisvalaikis
įvairūs
Karščiausi kelionių pasiūlymai
Mokyklėlės Turi svajonę, tačiau nežinai, kaip ją pasiekti? Kviečiame mokyklinio amžiaus vaikus, norinčius tapti finansiškai savarankiškais, į praktinius užsiėmimus, kuriuose ne tik sužinosite tikrąją pinigų vertę, bet ir išmoksite sukurti savo verslą. Daugiau informacijos www.tikslolink.org arba tel. 8 657 73 087.
1022065
Ypatinga pramoginė ir poilsinė programa ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.
1020242
Mokymai GRAFIKOS IR PROGRAMAVIMO STUDIJA kviečia 4–12 kl. moksleivius rinktis 2012/2013 mokslo metų programas: architektūra, programavimas, 3D grafika ir animacija, interneto svetainės. Mūsų adresas J.Naugardo g. 10 (Senamiestis). Tel. (8 37) 200 288, 8 640 34 845; www.prografika.lt. 1009554
Informacijos technologijų mokymo centras kviečia mokytis. Programos pradedantiesiems ir specialistams: interneto svetainių kūrimas, projektavimas, maketavimas, kompiuterinė grafika, darbo kompiuteriu pagrindai. Tarptautiniai pažymėjimai. Tel. (8 37) 460 466, 8 684 58 960, Kęstučio g. 36, www.itmc.lt. 1010155
Kruizo RYGA–STOKHOLMAS–RYGA kainos: kajutė (be lango) – nuo 120 Lt (asm.); kajutė (be lango) 1 pusryčiai ir 1 vakarienė restorane – nuo 255 Lt (asm.);
Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt Artėja moksleivių rudens atostogos!
Ir tai dar ne viskas! Vaikai gali atsakyti į klausimus svetainėje www.krantas.lt, dalyvaukite loterijoje ir laimėkite kruizą savo šeimai! Laimėtojai bus paskelbti 2012 11 20.
Ir mes siūlome jas praleisti smagiai plaukiant laivu į Stokholmą!
Daugiau informacijos apie kruizą ir laimėjimą www.krantas.lt.
Kelionių Organizatorius „AŠ KELIAUJU“
Kalbų mokykla GLORIA LINGUA (Savanorių pr. 3, tel. (8 37) 209 008, 8 600 82 843; www.glorialingua.lt) kviečia mokytis anglų, vokiečių, prancūzų, norvegų, ispanų, italų kalbų. Rengiame abitūros, IELTS egzaminams. Įvairių lygių grupės bei individualus mokymas. Kalbų mokymas įmonėse ir organizacijose.
8 dienų kruizas ITALIJA–PRANCŪZIJA– ISPANIJA–TUNISAS, 2012 11 26–12 03. Kaina 2 150 Lt (asm., kaina be akcijos 5 650 Lt). 12 dienų kruizas ISPANIJA–MAROKAS– PORTUGALIJA – ITALIJA, 2012 11 26–12 07. Kaina 2 250 Lt (asm., kaina be akcijos 7 150 Lt).
1027978
Pramogos DĖMESIO! AKTORIŲ TRIO. Nuoširdžiai įsimylėję dainą trys puikiai žinomi Lietuvos aktoriai Kostas Smoriginas, Olegas Ditkovskis ir Saulius Bareikis spalio 16 d. 18 val. – Kauno valstybinėje filharmonijoje. Skambės autorinės dainos ir baladės. Bilietai parduodami: Filharmonijos kasoje, kioske (S.Daukanto g. 17), „Girstupio“ turgaus spaudos kioske, bilietai.lt kasose.
Tel. (8 37) 214 010, 8 656 37 114 Savanorių pr. 363A–202, askeliauju@askeliauju.lt Darbo laikas I–V 9–19 val.
1000915
Šokiai, dainavimas Nori ir Tu dainuoti koncertuojančioje grupėje, filmuotis klipuose, dalyvauti įvairiuose renginiuose bei festivaliuose? Būtinai ateik į studiją ŠA LIA LIA. Tavęs laukia profesionalūs vokalo pedagogai. Studijoje – 5 grupės. Priimami nariai nuo 3 iki 20 m. Priėmimai vyksta kiekvieną pirmadienį ir antradienį nuo 18 val. Savanorių pr. 206, II a., tel. 8 671 94 283, 8 611 19 256. www.salialia.lt. 1018680
Papildomai renkamos vakarinės ir rytinės grupės Centre, Aleksote, Šiaurės pr. Kviečiame į NEMOKAMUS LINIJINIŲ ŠOKIŲ UŽSIĖMIMUS SPALIO 9, 17, 18 dienomis. Jau 9-ąjį sezoną skaičiuojantis linijinių šokių klubas „Viena linija“ kviečia visus, mėgstančius šokį, jungtis į mūsų gretas. Čia porų nereikia, o linksmus ir nesudėtingus šokius išmoksta kiekvienas! Registracija tel. 8 615 93 665, 240 633; www.line-dance.lt. 1024239
Turite svajonę šokti? Kviečiame dar nešokusius ar jau šokančius vaikus (nuo 5 iki 14 m.) mokytis BALETO meno. Šoksime koncertuose, kursime spektaklius ir įvairius pasirodymus. Baletas – ne tik grakšti laikysena, lankstus kūnas, pūstos suknytės, bet ir puiki nuotaika! Pirmoji pamoka – NEMOKAMAI. Galimos ir individualios baleto pamokos. Registruotis ir pasiteirauti tel. 8 645 53 568; www.baletasvaikams.lt. 1026583
darbo skelbimai LDK muziejus, įkurtas siekiant tyrinėti ir įamžinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją ir priešistorę, kaupti, saugoti, eksponuoti bei populiarinti savo rūšies materialines ir dvasines kultūros vertybes bei šviesti visuomenę,
SKELBIA KONKURSĄ DIREKTORIAUS PAREIGOMS UŽIMTI Siūlome darbą:
ĩ Kultūringam, besidominčiam Lietuvos istorija, organizuotam, iniciatyviam, atsakingam, nebijančiam iššūkių ir norinčiam tobulėti žmogui.
Darbo pobūdis:
ĩ Muziejaus veiklos organizavimas ir užtikrinimas; ĩ Muziejaus veiklos programų-projektų rengimas ir vykdymas; ĩ Atstovauti muziejui įvairiose institucijose; ĩ Eksponatų, kultūrinių, istorinių vertybių kaupimas, komplektavimas ir išsaugojimo užtikrinimas; ĩ Lankytojų priėmimas ir konsultavimas.
Reikalavimai:
ĩ Aukštasis humanitarinis išsilavinimas; ĩ Panašaus darbo patirtis; ĩ Anglų, rusų kalbų mokėjimas; ĩ Pagrindinių bendravimo ir bendradarbiavimo principų bei etikos normų žinios. Gyvenimo aprašymą prašom siųsti iki spalio 15 d. e. paštu personalas@ubig.lt. Informuosime tik atrinktus kandidatus.
PRANEŠIMAS apie papildomą visuomenės supažindinimą su poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius UAB PRAMONĖS ENERGIJA (Jogailos g. 4, Vilnius, tel. (8 5) 268 5989, faksas (8 5) 268 5988, e. p. g.uloza@e-energija.lt). PVSV ataskaitos rengėjas UAB „COWI Lietuva“ (Ukmergės g. 369A, LT-06327 Vilnius, tel. (8 5) 210 7610, faksas (8 5) 212 4777, e. p. info@cowi.lt). Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas – UAB PRAMONĖS ENERGIJA biokuro katilinė. Planuojamos ūkinės veiklos vieta – R.Kalantos g. 49, Kaunas. Trumpas planuojamos ūkinės veiklos aprašymas: planuojama kurui naudojanti biokurą – smulkintą medieną (skiedras) 16 MW galios biokuro katilinė. Katilinėje bus sumontuoti 2 katilai po 8MW, ekonomaizerio šiluminė galia 3,2 MW. Katilinėje pagaminta šiluma bus tiekiama į Kauno miesto šilumos tinklus. Papildomas viešas visuomenės supažindinimas su poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita vyks 2012 m. spalio 9 d. 17.30 val. Petrašiūnų vidurinės mokyklos (M.Gimbutienės g. 9, Kaunas) patalpose. 1029662
Perka
Į nurodytas kainas įskaičiuota: lėktuvo bilietai, apgyvendinimas kajutėje su balkonu, trijų kartų maitinimas kruizo metu. Vietų skaičius ribotas, akcija galioja iki spalio 8 d.
1024868
Šventėms ir laisvalaikio kelionėms nuomojame „Mercedes Benz“ 16 vietų mikroautobusus. Patyrę ir mandagūs vairuotojai užtikrins Jums gerą, šventinę nuotaiką bei malonų aptarnavimą. Vežame žmonių grupes užsakomaisiais reisais Lietuvoje ir užsienyje. Kainos sutartinės. Tel. 8 612 19 930; nuoma.litaksa@gmail.com.
Ieškome moters mūsų mamai slaugyti ir gyventi Domeikavoje. Tel. 553 097, 8 687 53 263.
Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“
Kviečiame pradinukus į „Linksmąją mokyklėlę“, kurioje vaikai įsisavins ir pagilins pradinių klasių žinias. Dirbame su vaikais pasitelkdami įvairiausius žaidimus, aktyvią veiklą, naudodami nestandartinius mokymo metodus pagal pradinio ugdymo gaires ir reikalavimus. Daugiau informacijos www.tikslolink.org arba tel. 8 657 73 087. 1020267
Kiti
NUOLAIDOS KRUIZAMS IKI 60 %!
Įvairūs
Nuomoja
Išnuomojamas 2 kambarių tvarkingas butas (44 kv. m) Dainavos r., su baldais, buitine technika, maži mokesčiai. Tel. 8 617 74 394. 1029999
Išnuomojamas 420 kv. m. sandėlis su vėdinimo įranga Kauno r., saugomoje teritorijoje. Tel. 8 686 70 121, 8 686 41 275.
1017981
Išnuomoju 43 kv. m patalpas Kaune, Savanorių pr., netoli „Aklųjų kombinato“. Tel. 8 691 67 184.
1027878
Nebrangiai „Neoplan“ autobusus (su visais patogumais) kelionėms Lietuvoje ir užsienyje. Tel./faksas 430 777, 8 698 32 574. 1028626
Savivarčiu su hidromanipuliatoriumi vežame žvyrą, smėlį, skaldą, žemes, malkas ir kt. Atvežame, iškrauname, pakrauname. Išrašome sąskaitas. Tel. 8 656 21 251. 1027157
Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399. 1012426
Kelionės Įvairioms progoms nuomojame „Mercedes“ autobusiuką (8 vietų). www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399 1012412
Paskolos
RASTA Vilijampolėje, A.Stulginskio g., prie firminės „Skinijos” parduotuvės, rasti šarvuotų durų raktai. Tel. 8 654 83 216.
Nemokamai suteikiu gyvenamąjį plotą moteriai per 60 metų, kad padėtų vyrui buityje. Tel. 8 604 12 892. 1028523
Ramioje, susisiekti patogioje vietoje nuomojamas tvarkingas 55 kv. m butas su garažu (II a., vidinis, šiltas, ilgas įstiklintas balkonas, WC atskirai, su baldais, buitine technika). Tel. 8 655 65 458. 1030309
Išsinuomoja Tvarkinga dirbanti 2 asmenų šeima išsinuomotų Petrašiūnuose butą arba namelį. Tel. 8 673 19 285. 1028961
Tvarkinga pora išsinuomotų vieno arba dviejų kambarių butą Kaune ilgalaikei nuomai. Gali būti ir nuosavoje valdoje. Tel. 8 684 55 498. 1030272
Gabenimai „MAN“ savivarčiais atvežame iki 13 t žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, žvirgždo, kokybiško juodžemio iki 8–9 kub. m. Rašome sąskaitas. Tel. 8 633 33 374.
1025587
Atvežu (20 t – 12 kub. 6X6) juodžemį daržui ir pievelei, malto betono, molio bei statybinio laužo. Savikroviu išvežu molį, statybinį laužą. Tel. 8 638 33 222. 1021629
Atvežu žvyro, smėlio, akmens skaldos, akmenukų, juodžemio, atsijų iki 12 kub. m. Savivarčio paslaugos. Tel. 8 618 67 815.
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“, P.Lukšio g. 34.
1021370
Paskolos palankiausiomis sąlygomis nekilnojamojo ir kt. turto savininkams. Teirautis ir savaitgaliais. Tel. 8 602 36 979, (8 37) 210 625. www.sgpartneriai.lt. 1027847
Reikalinga 50 tūkst. Lt paskola iš privataus asmens, 1–2 metams. Užstatas – nekilnojamasis turtas. Siūlome 13–15 % metinių palūkanų. Tel. 8 698 74 558. 1028618
Trumpalaikės paskolos grynaisiais nuo 300 Lt, be užstato, pinigai į namus Kaune, Vilniuje, Šiauliuose, Panevėžyje. www.europrovidus.lt. Tel. 8 700 55 000. 1020075
Informuoja M.ROMERIO UNIVERSITETO VIEŠOJO SAUGUMO FAKULTETAS Maironio g. 27 Spalio 10 d. 17 val. – Trečiojo amžiaus universiteto Teisės fakulteto pirmasis užsiėmimas.
1027883
Krovininiu mikroautobusiuku pervežame krovinius, surenkame naujus, išvežame senus baldus. www.baldaipervezimas.lt. Pasiteirauti tel. 8 676 57 037. 1030006
VDU KAUNO BOTANIKOS SODAS Iki spalio 12 d. kviečia kauniečius pasidžiaugti astrų ir vėlyvių žydėjimu.
Informuoja ŠEIMOS SANTYKIŲ INSTITUTAS L.Zamenhofo g. 9/Kurpių g. 10 Spalio 8 d. 17 val. kviečia į nemokamą seminarą KONFLIKTAI ŠEIMOJE IR SPRENDIMŲ PAIEŠKA (2 val.). Būtina išankstinė registracija tel. (8 37) 750 935 arba e. paštu pagalba@ssinstitut.lt. VAIDOTO PAGRINDINĖ MOKYKLA Vaidoto g. 115 Spalio 9 d. 18 val. – Sveikatos mokyklos užsiėmimas-paskaita „Bičių produktai akių ligų profilaktikai ir gydymui”. Lektorė – LSMU profesorė med. m. dr. Jūratė Jankauskienė. Galima bus įsigyti „Medicatos” bičių produktų. Danutė Kunčienė pasidalys rudeninių valgių receptais. Panemunės bendruomenės centras, Žolinčių akademija SVEIKATOS PUSDIENIS Spalio 10 d. 10 val. – sveikatos pusdienis. Žygis šiaurietišku ėjimu. Bus instruktorė. Po žygio, 12 val. – pirtis. Rinktis A.Smetonos al. pradžioje. Pasiteirauti tel. 8 615 72 600, Danutė. NEMOKAMA EKSKURSIJA Spalio 11 d. 17 val. kelionių vadovė Rima Čepurnienė kviečia į nemokamą ekskursiją PASIVAIKŠČIOJIMAI PO KAUNĄ. ŽALIAKALNIS. Vietų skaičius ribotas. Kreiptis darbo dienomis 9–17 val. tel. 8 689 54 571, e. p. r.cepurniene@gmail.com.
31
šeštadienis, spalio 6, 2012
kas, kur, kada Amžinąjį atilsį
teatras KAuno valstybinis dramos TEATRAS
Nuoširdžiai užjaučiame šeimą ir artimuosius, mirus Marijai TREJIENEI, buvusiai ilgametei AB „Gija” vyr. buhalterei.
Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt
AB „Gija” kolektyvas Reiškiame nuoširdžią užuojautą dukrai ir artimiesiems dėl buvusios ilgametės AB „Gija“ vyriausiosios buhalterės Marijos TREJIENĖS netekties. Buvę bendradarbiai UAB „Centrinis knygynas“ direktorę Stasę GADLIAUSKIENĘ skaudžią netekties valandą, mirus vyrui, nuoširdžiai užjaučia bendradarbiai. Valeriją KUZMICKIENĘ, mirus mamai, nuoširdžiai užjaučia D.Poškos g. 6-ojo namo kaimynai. Skaudžią netekties ir liūdesio valandą, mirus mamai, nuoširdžiai užjaučiame Kauno technologijos universiteto Maisto instituto inžinierę Dalią STANIŠAUSKIENĘ ir jos artimuosius. KTU Maisto instituto darbuotojai Nuoširdžiai užjaučiame UAB „Elsis TS“ darbuotoją Adomą ŠIUŠĄ dėl mylimo tėčio netekties. UAB „Elsis TS“ kolektyvas Skaudžią netekties ir liūdesio valandą, mirus mylimam tėčiui, darbuotoją Loretą ZAKAREVIČIŪTĘ nuoširdžiai užjaučia AB „Ortopedijos technika“ kolektyvas.
Spalio 12 d. 19 val. – PREMJERA! Antanas Škėma. BALTA DROBULĖ. Drama. Rež. Jonas Jurašas. Didžioji scena. Spalio 13 d. 19 val. – PREMJERA! Antanas Škėma. BALTA DROBULĖ. Drama. Rež. Jonas Jurašas. Didžioji scena.
KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS Laisvės al. 91, tel. (8 37) 200 933
Spalio 6 d. 18 val. – Johannas Straussas. VIENOS KRAUJAS. 3 veiksmų operetė. Atnaujinimo režisierius Gediminas Ma ciulevičius, dirigentas Virgilijus Visockis, atnaujinimo dailininkė Marta Vosyliūtė, choreografas Aleksandras Jankauskas. Trukmė 3 val. Spalio 7 d. 18 val. – Giedrius Kuprevičius. KARALIENĖ BONA. ATSISVEIKINIMAS SU SPEKTAKLIU! 3 veiksmų opera. Pastatymo meno vadovas Gintas Žilys, dirigentas Virgilijus Visockis, scenografas Adomas Jacovskis, kostiumų dailininkė Aleksandra Jacovskytė, choreografė Vesta Grabštaitė. Trukmė 2.40 val.
KAuno KAMERINIS TEATRAS Kęstučio g. 74A, www.kamerinisteatras.lt, info@kamerinisteatras.lt
Spalio 6 d. 18 val. – D.Čepauskaitė. KAVINĖ „PAS BLEZĄ”. Pasimatymas po dvidešimties metų. Režisierius S.Rubinovas. Spalio 7 d. 18 val. – D.Čepauskaitė. BE GALO ŠVELNI ŽMOGŽUDYSTĖ. Dviejų dalių juodoji komedija. Režisierius S.Rubinovas.
KAUNO MAŽASIS TEATRAS VISOS KAPŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGOS: kapo dekoravimas skal dele, smėliu, juodžemiu. Tvarkymas po laidotuvių. Senų kapa viečių restauravimas, atnaujinimas. Trinkelių, plytelių, skaldytų akmenų klojimas. PAMINKLAI, AKMENS PLOKŠTĖS: paruošiame kapavietės projektus, gaminame įvairius paminklus iš kokybiš ko suomiško akmens. Liejame pamatus ir atliekame kitus be tonavimo darbus. AKCIJA! PAMATŲ LIEJIMAS – nuo 450 Lt. Tel. 8 648 55 567; (8 37) 334 633, Savanorių pr. 225 („Juzėje“). www.kapineta.lt. 1023011
„PRARADIMAS“ – laidojimo paslaugos, kremavimas, parveži mas iš užsienio, platus laidojimo reikmenų pasirinkimas, paėmi mas iš namų ir ligoninių, šaldytuvai, dokumentų sutvarkymas, giesmininkai, smuikas, gėlės, naujas MERCEDES katafalkas. Re novuotos šarvojimo salės Panerių g. 19, Vilijampolėje – NEMOKAMAI. Šarvojame Saulėtekio, Šv. Antano, Aleksoto bažnyčiose, S.Žukauko g. 3B, Perlojos g. 37, Kauno r. šarvojimo salėse. Užsa kymai priimami 24 val. per parą be poilsio dienų – K.Petrausko g. 28, Žaliakalnis. Tel. (8 37) 730 200, 8 650 68 220. Taikome nuolaidas. 1024944
Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios pa slaugos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo pas laugas. Platus karstų, drabužių, laidojimo atributikos pasi rinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidojame už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS krematoriume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas-kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933. 998824
KLEPSYDRA. Visos laidojimo paslaugos. Pigiausias Lietuvoje KREMAVIMAS (su karstu ir kapsule). Šarvojimo salės visame mieste. Paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų, šaldytuvai. Tarp tautiniai pervežimai. Užsakymai priimami visą parą Baltijos g. 81B, Kaunas, tel. 731 675, 8 673 92 989. www.klepsydra.lt. 1017569
PAMINKLAI. Gaminame paminklus, dengiame kapavietes gra nito plokštėmis, užpilame kapą granito skalda, liejame pama tus, atnaujiname senus paminklus, kalame raides. Dirbame vi soje Lietuvoje. Tel. 8 647 09 401, 384 912; www.uabpaminklai.lt. Raudondvario pl. 115A, Kaunas. Partneriai: K.Kasakausko g. 64 – Akmenė; J.Basanavičiaus g. 12 – Jonava; Ramybės g. 7, Garlia va. Laidojimo reikmenys, paslaugos, kremavimas – tel. 8 615 50 520, 8 686 45 729. 1015403
AKCIJA
5+1 AI SKELBIM
M.Daukšos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.mazasisteatras.lt
Spalio 7 d. 18 val. – spektaklis skiriamas Pagyvenusių žmonių mėnesiui! V.Balsys. ŽMOGUS MEDYJE. Rež. V.Balsys.
TEATRO KLUBAS Vilniaus g. 22, Architektų namų salė (2 a.), www.teatroklubas.lt, info@teatroklubas.lt
Spalio 7 d. 18 val. – Neringos Bulotaitės monospektaklis JASEKAS. Bilietus platina „Tiketa”. Spalio 8 d. 19 val. – komedija ŠEIMOS PATARĖJAS. Bilietus platina „Tiketa“.
„GIRSTUČIO“ RŪMAI Kovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt
GYČIO IVANAUSKO TEATRAS Spalio 6 d. 19 val. – argentinietiško tango spektaklis TANGO SALON. Režisierius Gytis Ivanauskas. IMPROVIZACIJŲ TEATRAS KITAS KAMPAS Spalio 7 d. 18 val. – koncertinė programa EILINIS ELITAS.
KAUNO ŠOKIO TEATRAS „AURA“ M.Daukšos g. 30A
Dėmesio, keičiasi koncerto MISTINĖS GIESMĖS laikas! Duetas iš Lenkijos „Sol et Luna” (Mieczys lawas ir Saba Litwinskiai) koncertuos ne spalio 6 d., bet spalio 7 d. (sekmadienį) 18 val.
,,NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRAS Rotušės a. 19, Ryšių istorijos muziejuje
Spalio 7 d. 12 val. – LAIKRODIS SU GEGUTE. Bilietai parduodami 1 val. prieš spektaklį.
renginiai A. ir J.JUŠKŲ ETNINĖS KULTŪROS MUZIEJUS Kauno mažoji g. 2, Vilkija, Kauno r., tel. 556 400
UŽSISAKYKITE 5 SKELBIMUS IR GAUKITE DOVANĄ – DAR 1 SKELBIMĄ!
Kauno diena
„Kauno dienos“ skelbimų skyriaus e. paštas skelbimai@kaunodiena.lt
Spalio 6 d. 17 val. – poeto ir tapytojo Gvido Latako (Kaunas) kūrybos vakaras ir jo tapy bos parodos BUVEINĖS atidarymas.
ŠV. PRANCIŠKAUS KSAVERO (JĖZUITŲ) BAŽNYČIA Rotušės a. 8
Kaune prasideda IX tarptautinis festivalis MUSICA SACRA. Spalio 6 d. 18 val. pirmajame koncerte koncertuos vargonininkas Danielis Zarets kis iš Sankt Peterburgo. Koncerte dalyvaus Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė
Rita Preikšaitė. Programoje skambės Johano Sebastiano Bacho, Georgo Biomo, Ditricho Bukstehudės kūriniai.
VDU MENŲ GALERIJA Laisvės al. 53
Spalio 6 d. 16 val. uždarant fotografijos parodą „Sielos” – nemokama paskaita KŪ RYBOS PRADŽIA IR GROŽIS. Lektorė – soc. m. dakt. Egidija Laumenskaitė. Paskaitos temos: kūrybiškumas kaip savo tikrosios prigimties atkūrimas, atsitrau kimo ramybė, neįprastinė įžvalga, beribė meilė. Taip pat bus pristatoma senoji meditacija.
KAUNO MIESTO MUZIEJUS M.Valančiaus g. 6
Spalis – pagyvenusių žmonių mėnuo. Kiek vieną spalio šeštadienį (spalio 6, 13, 20, 27 d.) 11 val. kviečiame senjorus į nemoka mas ekskursijas po Kauno miesto muziejų. Būtina išankstinė registracija tel. 208 220, e. p. miestomuziejus@kaunas.lt.
KAUNO PAMINKLINĖ KRISTAUS PRISIKĖLIMO BAŽNYČIA Konferencijų salėje
Spalio 7 d. 12 val. – projekto „Dialogas – Žodis ir Spalva” renginys. Žodžio valandoje – aktorė, rašytoja Doloresa KAZRAGYTĖ. Naujausios knygos „Raudoni sandaliukai” sutiktuvės ir galimybė įsigyti knygą. Vytauto TAMOLIŪNO tapybos paroda. Įėjimas nemokamas.
V.KUDIRKOS VIEŠOJI BIBLIOTEKA ŠANČIŲ PADALINYS Sandėlių g. 7
Atidaryta Henriko Kebeikio paroda PANE MUNĖS TILTO ISTORIJA iš rinkinio „Pasaulio tiltai ikonografijoje: Lietuvos tiltai”. Susitikimas su autoriumi, parodos pristaty mas rengiamas spalio 8 d. 17 val.
PERKŪNO NAMAI Aleksoto g. 6, galerija
Spalio 9 d. 16 val. – Mindaugo Siudiko tapybos parodos atidarymas.
KAUNO MENININKŲ NAMAI V.Putvinskio g. 56, tel. 223 144, www.kmn.lt
Spalio 9 d. 16.30 val. „Mūzų svetainėje” – dailininkės Rūtos Bužinskaitės akvarelių parodos SPALVOTA. GĖLĖS atidarymas. Įėjimas nemokamas. Kviečiame apsilan kyti pirmadienį–ketvirtadienį 10–18 val., penktadienį 10–16.30 val.
KAUNO KULTŪROS CENTRAS „TAUTOS NAMAI“ Vytauto pr. 79/Kęstučio g. 1
Spalio 9 d. 18 val. – Kauno pučiamųjų in strumentų orkestro „Ąžuolynas” koncertas. Dalyvaus merginų choreografinė grupė. Orkestro vadovas Remigijus Žarėnas, dirigentai Ričardas Kukulskis ir Vytautas Ramančiūnas, merginų choreografinės grupės vadovė Stefanija Kazlauskienė. Įėjimas nemokamas.
MAIRONIO LIETUVIŲ LITERATŪROS MUZIEJUS Rotušės a. 13
Spalio 10 d. 17 val. – Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos knygų, išleistų Maironio jubiliejui, sutiktuvės: Maironio „Graži tu mano” (lyrika, poema) ir Aldonos Rusec kaitės „Šešėlis JMM”. Dalyvauja Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos vyriausiasis redaktorius, literatūros kritikas Valentinas Sventickas, rašytoja Aldona Ruseckaitė, aktoriai Vilija Grigaitytė ir Petras Venslovas, pianistė Beata Vingraitė.
kinas KINO TEATRAS „ROMUVA“ Laisvės al. 54
Spalio 8 d. 19 val. – NEMOKAMAS RENGI NYS! Filmas „Pavergtųjų sukilimas”, rež. Algis Kuzmickas, dokumentinis, Lietuva. Spalio 9 d. 19 val. – „Artistas” (rež. Michel Hazanavicius, drama, komedija, Prancūzi ja, 2011 m., N-16). Spalio 10 d. 19 val. – „7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe” (rež. Simon Curtis, drama, Anglija, JAV, 2011 m.). Spalio 11 d. 19 val. – „Raudonos šviesos” (rež. Rodrigo Cortés, trileris, Ispanija, JAV, 2012 m.). Kitų kino teatrų repertuarai – priede „TV DIENA“
DATOS (spalio 6 d.) Kūno kultūros ir sporto diena 1677 m. mirė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorikas, filosofas, Vilniaus universiteto rektorius Albertas Vijūkas-Kojalavičius. 1745 m. Lenkijoje gimė klasicizmo dailininkas Pranciškus Smuglevičius, daugiausia tapęs religinio, istorinio, mitologinio, portretinio žanro kūrinius. 1914 m. gimė norvegų tyrinėtojas Thoras Heyerdahlas. 1940 m. gimė kino, teatro ir televizijos aktorius Juozas Budraitis. 2007 m. mirė lietuvių poetas ir vertėjas Alfonsas Maldonis.
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Palanki diena planams kurti ir sprendimams priimti. Rasite išeitį iš bet kokios situacijos. Nešvaistykite puikios dienos smulkmenoms, pailsėti suspėsite vėliau. Jautis (04 21–05 20). Aplinkiniai gali nesutikti su originaliomis jūsų idėjomis. Gali kilti nenumatytų problemų. Susikaupkite ir pagalvokite, kas jums svarbiausia, ir susiplanuokite būtiniausius reikalus. Dvyniai (05 21–06 21). Lengvai kontroliuosite padėtį, sugebėsite įveikti beveik visas kliūtis. Jūsų nuojauta atvers naujas galimybes. Išmušė realių veiksmų valanda, nepraleiskite pasitaikiusios progos. Vėžys (06 22–07 22). Klaidingai įvertinsite savo jėgas ir užsiimsite veikla, kuri jums bus neįveikiama. Visa tai gali sugadinti nuotaiką, bet pasistenkite neteikti nesėkmėms per daug reikšmės. Liūtas (07 23–08 23). Lengvas ir ramus laikas. Tinkamai organizuotas darbas nekels rūpesčių. Pats laikas pagalvoti apie tobulinimosi ar karjeros galimybes. Viskas, apie ką svajosite, ateityje gali tapti realybe. Mergelė (08 24–09 23). Bus sunku pasirinkti teisingą kelią. Būsite nepatenkintas dabartiniu gyvenimu. Kas nors nepritars jūsų veiksmams ir sprendimams, bet ar klausyti – jūsų pasirinkimas. Svarstyklės (09 24–10 23). Leiskite sau šiek tiek papramogauti, pasimėgauti gyvenimu. Tiktų užsiimti joga, pamedituoti ar bent išeiti į gamtą pasivaikščioti. Skorpionas (10 24–11 22). Negadinkite sau nuotaikos liūdnomis mintimis apie rytojų, juk mums nelemta nuspėti, kaip susiklostys aplinkybės ateityje, tiesiog džiaukitės šia diena. Šaulys (11 23–12 21). Galimi emocionalūs pokalbiai, bet pasistenkite išklausyti kito žmogaus nuomonę. Niekas negali jūsų priversti daryti to, kas nemalonu, todėl pravers jūsų gebėjimas susitarti. Ožiaragis (12 22–01 20). Palanki diena atlikti įvairius darbus. Jūsų gera koordinacija ir darbštumas padės įveikti bet kokią užduotį. Esate kupinas energijos ir emocijų, tik nepraraskite savitvardos. Vandenis (01 21–02 19). Jūsų nepasitenkinimas aplinka ir bloga nuotaika gali turėti neigiamos įtakos visai dienai. Galite prarasti savitvardą. Pasistenkite būti kantrus ir pasiruoškite emocijų protrūkiui. Žuvys (02 20–03 20). Aplinkiniai trukdys išsakyti savo nuomonę. Bus sunku objektyviai įvertinti įvykius, todėl rizikuojate susipainioti net pačiose paprasčiausiose gyvenimo situacijose.
Orai
Savaitgalį Lietuvoje laikysis subjurę orai, vės. Šiandien lis, oro temperatūra sieks 12–14 laipsnių šilumos. Sekmadienį protarpiais lietus, temperatūra naktį svyruos nuo 7 iki 10 laipsnių šilumos, dieną bus 11–12 laipsnių.
Šiandien, spalio 6 d.
+12
+14
Telšiai
+12
Šiauliai
Klaipėda
+12
Panevėžys
+12
Utena
+12
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi
7.30 18.41 11.11 21.54 13.57
280-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 86 dienos. Saulė Svarstyklių ženkle.
+12
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +33 Berlynas +18 Brazilija +28 Briuselis +15 Dublinas +14 Kairas +32 Keiptaunas +16 Kopenhaga +14
Londonas +16 Madridas +17 Maskva +15 Minskas +16 Niujorkas +20 Oslas +13 Paryžius +18 Pekinas +24
orai kaune šiandien
Praha +18 Ryga +16 Roma +31 Sidnėjus +18 Talinas +14 Tel Avivas +32 Tokijas +29 Varšuva +21
+12
+14
Vėjas
Marijampolė
Vilnius
+14
Alytus
4–12 m/s
Vardai Šiandien:
Adalbertas, Brunonas, Budvydas, Eismantas, Vytenė. Rytoj:
Butrimas, Daunora, Eivina, Morkus, Renatas.
Vėjas tikrins budrumą
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+10
+12
+10
+9
7
+8
+12
+8
+7
5
+7
+12
+7
+6
3
rytoj
poryt
Lietuvos hidrometeorolog ijos centro duomenimis, vakar Lietuvoje siautėjęs vėjas neslops. Kaune, kaip ir kitur Piet vakar ių Liet uvoje, šiand ien vakar ų, pietvakarių vėjo gūsiai sieks 17–22 m/s. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo gyventojų būti atsargius ir primena: pučiant stipriam vėjui, gali virsti dideli medžiai, kristi di deli reklamos stendai. Geriau nestovė ti patiems ir nestatyti automobilių po aukštais medžiais, prie elektros linijų. Negalima liesti ir ant laidų užvirtusių medžių ar oro linijų atramų, nes jie ga li sukelti pavojų gyvybei. KD inf., Vytauto Liaudanskio nuotr.
įvairenybės
Obuoliais kvepianti Senamiesčio šventė Šiandien miestiečiai laukiami Kau no senamiestyje, kur vyks vasaros sezono uždarymo šventė, kvepian ti obuoliais ir pasidabinusi klevų lapais. Nekomercinį renginį visai šei mai organizuoja Kauno senamies čio draugija ir Centro seniūnija, jiems talkins studentai. Pasak Kauno senamiesčio drau gijos vadovės Aistės Grybaus
kienės, vasaros sezono pabaigos šventė – tai kultūros pramoga Se namiesčio bendruomenei ir jos svečiams, drauge siekiantiems, kad Senamiestis taptų kultūringų žmonių susibūrimo vieta. Šventės pradžią 14 val. paskelbs Kauno pučiamųjų instrumentų or kestro „Ąžuolynas“ ir šokėjų gru pės lydimos teatralizuotos eitynės Vilniaus gatve į Rotušės aikštę. Vi
są dieną kiekvienoje švenčiančio je Senamiesčio gatvėje vyks gyvos muzikos koncertai, mados kolek cijų pristatymai, o kavinės vaišins svečius gardumynais. Vilniaus gatvėje vilios šokiai ir rekordinis 3 m ilgio sumušti nis, kurio bus galima ir paragau ti. M.Daukšos gatvėje įsikurs vai kų pasakų šalis, o M.Valančiaus gatvėje tvyros Monmartro dvasia.
Muitinės gatvėje VU Kauno huma nitarinio fakulteto studentai siūlys žaisti lietuviškus žaidimus. VDA Kauno dailės fakulteto stu dentai su kolegomis iš Lietuvos sveikatos mokslų ir Kauno techno logijos universitetų pakvies į pilie tiškumą žadinančią akciją. Rotušės aikštėje bus kuriama didelė tris palvė, o dalyviai giedos V.Kudirkos „Tautišką giesmę“. Šventę užbaigs
Virgio Stakėno ir šokių grupės kon certas. Šventės išvakarėse organi zatoriai džiaugėsi, kad vienas iš tikslų jau pasiektas – ją rengiant susibūrė Senamiesčio verslo ir aka deminė bendruomenės. Šventės rengėjai atkreipia dė mesį: šiandien nuo 12 iki 18 val. bus uždarytas eismas M.Daukšos, M.Valančiaus ir Muitinės gatvėse. KD inf.