2012-10-06 Klaipeda

Page 1

6< # @=.9 162;6@ 2 A.

Nr. 234 (19 535)

2 A.1 62;6@ @ =.96< #

12p.

tas dÄ—l Kas kal

Irano

QVR[N Ya bYV`]N`N _Vb` `XV` ?RQNXa\` 4NYV N[ 7bYVWN[N

tos kri valiu

zÄ—s?

saulis

pa: A

itas Detro

ja, Ĺžiba. DetvÄ—s lstijĹł pa . Ga niĹł Va iduokliu mu. va Jungti buvo tas virsta lgia su neri es troitas Ĺžve us De bar mi ateitÄŻ ĹĄo, amĹžia , praÄ—jo. Da ĹžmonÄ—s ÄŻ si pamir riai tar nuojamas pusÄ™ lo lyde pla PrieĹĄ laikai, regis lÄ—, o vietos kius. ir vers turi bĹŤti kai ti jĹł porei tas to Ĺžo iĹĄgy- kad mies t ÄŻ gyven miesto ekoĹĄlovÄ—s visur veĹĄi gian miestĹł leido lis JAV kius, taÄ?iau atsiĹžveltai darÄ™, jie bÄ….“ „Židauge t tuĹĄtÄ—ja, rino: ti jĹł dar UĹžuo nuosmu sak jo,

VĂ˜VR[Ă›

RIO DEŠIMTMETIS ETE KANALAS TV6 CHULIGANAS –

6 d.

10

Shore na jo, kad Janiashvili niekada sa ji iĹĄtekÄ— vo laimÄ™ su negalvoras jo ir pagim uĹž aktoriau Lietuvoje. ÄŒia s keliÄ…, o dÄ— sĹŤnĹł. ÄŒia Audriaus Bru pradÄ— ĹĄio jo voka Ĺžo tinÄŻ albu mis dieno mis listÄ—s mÄ… „Ma no ĹĄirdie pristato debiu s muzika â€?.

OKOS STEBUKLĂ• PAM

avÄ— pasid jai jau minto liĹł ga i TAS b TRE o POR utom JAV a Bitnikâ biblija ir prarastas laikas

+

SAVAITÓS HOROSKOPASS IR KRYŽIAŽODI

ydo Lie tuvoje

tams? kuren

kon savo

16

Ĺ iandien priedai

Kaina 1,60 Lt

ď Ž Mu

Agi­ta­ci­ja – dar­bo me­tu

zika:  .Y Ob ZR “ XNV] WN` WNb Ă˜VN T_b [b\ `aN ONb` ]Ă› WR T_\ T_\ WN[ af` Z V\ T_b gV [ Ăş QNV [\` a b gV XN[ aNV V_ X NV] WNb N Ă˜VNb `XNZ ON[ Ă˜V\` c Ă˜Vb N • “ QR O Vb aV [Ă&#x; NY V `V XNV XV aNV] A Ob ZĂ– N] V OĂ­ QV [ VX` YVNb “ aNV] @U\ _R \ @U\ [\` 7N _ R [N [VN`U cV YV N` ZR [V [V\ NY Ob Z\ [b\ a_

„Kai Ĺžmo­na pa­kei­tÄ— ĹĄu­kuo­ se­nÄ…, pa­skli­do gan­dai, jog iť­si­sky­rÄ—­me.“ Klai­pÄ—­dos uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kÄ… Arō­nÄ… Baub­lÄŻ vis dar kar­tais nu­ste­bi­na prie­Şas­ties ir pa­sek­mÄ—s ry­ťys.

Kai ku­rie po­li­ti­kai taip trokť­ta pa­tek­ ti ÄŻ Sei­mÄ…, jog spjau­ na ÄŻ tie­sio­gi­nes sa­ vo pa­rei­gas ir dar­ bo va­lan­das, uĹž ku­ rias at­ly­gi­ni­mas mo­ ka­mas mo­kes­Ä?iĹł mo­kÄ—­to­jĹł pi­ni­gais. Liu­di­nin­kai uŞ­fik­sa­ vo, kaip kan­di­da­tas ÄŻ Sei­mÄ… Ar­tō­ras Raz­ ba­daus­kas Ĺ vÄ—kť­ no­je bend­ra­vo su rin­kÄ—­jais, nors tuo me­tu tu­rÄ—­jo dirb­ti Klai­pÄ—­dos jō­ri­nin­kĹł li­go­ni­nÄ—­je.

6p.

VÄ—t­ros vÄ—l ata­kuo­ja Klai­pÄ—­dÄ… Sa­vait­ga­lÄŻ pro­gno­zuo­ja­mos vÄ—t­ ros pra­na­ťai pir­muo­sius nuo­sto­ lius uos­ta­mies­Ä?iui bei ap­lin­ki­nÄ—ms vie­to­vÄ—ms at­ne­ťÄ— jau anks­tĹł penk­ ta­die­nio ry­tÄ….

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Va­Şia­vo „Svei­ka­to­bu­su“

4

a praĹž

\ a_

KINO FOTELIS

TiraĹžas 35 340

„Tai pa­si­ty­Ä?io­ji­mas ir iĹĄ dar­bo, ir iĹĄ rin­kÄ—­jĹł. Pui­kiai Ĺži­nau, kad A.Raz­ ba­daus­kas ĹĄiuo me­tu tu­ri dirb­ ti, ta­Ä?iau jis Ĺ vÄ—kť­no­je su „Svei­ ka­to­bu­so“ ko­man­da uŞ­sii­mi­nÄ—­ja rin­ki­mĹł agi­ta­ci­ja“, – dien­rať­Ä?iui „Klai­pÄ—­da“ tei­gÄ— ge­rai in­for­muo­ tu ĹĄal­ti­niu pri­si­sta­tÄ™s as­muo.

15

]Ve• [b  @PN[

SIERA LEONĂ“JE Ar

www.kl.lt

vakarÄ—

dirb bend Pa Laima labiau mikai dersas api monÄ— panaĹĄius ti. l.zemu Ĺ˝emulienÄ— suomet tuo, veno jo atsities biliĹł pra Dar- no liene@ P.Saun roitas vi na, o ne diena.l apie 1,8 sugebÄ— automo smukÄŻ. ÄŻ ĹĄakrizÄ— Det t gami rafinÄ— te gyveno vo ketnote, si tuo, kÄ… – Moti „Taip, patyrÄ— nuopersikÄ—lÄ— – Sho bu roi nystÄ— te re dĹžiĹł kitas pasau- rĹŤpino rodo.“ jÄ… kvÄ— jums su m. Det Miestas Detroi ku X aNV na, apie kÄ… rÄ— iĹĄ pra pa –į 1950 jĹŤsĹł Y\ O\rias at nesiai, vimÄ…? SĹŤnui teikÄ— naukaip at susidĹŤ – 360 bo vietos o vÄ—liau ĹžmoniĹł. JAV. tas : `aVX Gal apie liekate gruzi dainos, roitas mln. pagal dydÄŻ rio plotas kurios nei – ÄŻpras das – Myko ir jÄŻ pavadino – trys mÄ—pietus, nĹł kal gyveni , Det _\ cĂ›` 4 sĹŤnĹł, ba? lu. Tas te... OR[Q mÄ… virtas mieste, kuvos daugiau nuo lies ĹĄalis. Taip blemomis,riauĹĄes. NiĹŤrus vaiz Detroitas kas, taÄ?iau ar vardas pro pil ros VR` aR “ Gruzi timuosius, Lietuvoje, visose kalbo nas lio Dabar gyvena Tad iĹĄ viso yra be jai? se, bet o gal il Ä?ius su rasinÄ—mis kÄ—lÄ— kruvi dininkĹł ko- IĹĄ paĹžiĹŤmiestis. Gan Ĺžiausias `aN aN` Z veik – PlokĹĄ man gesÄŻ aV` ]N si dankv. km, t. ĹžmoniĹł.ventojĹł skai vyz- JAV did tus su tÄ— val te Ĺžiai skam – lietuviĹĄkas. pats graR [N[ stiebia autentiĹĄ lÄ—je yra deĹĄimt sias du kar roitÄ… pur TaÄ?iau, pa gas. V Xb` Z 700 tĹŤks miesto gy mies- ÄŻspĹŤdin je ÄŻ dangĹł dingiau net Gruzinai ba. TÄ… vardÄ… Labai gralai. , Det dainĹł. c. m. Ĺžuotos kos gruzinĹł cV[ Tb` YN Tai iĹĄrinkau vietĹł, tuĹĄti Taip jos skanda Klivlando ĹĄiomis tokio ne 1950 jo 60 pro dainos, ĹĄiuolai Tolumo kuriĹł ÄŻspĹŤ biliĹł giganR YV` Y\ roito aĹĄ. Şė ti tu jazz sti aran- Lietuvoje, ir kiniu world rupci Bafalo ar rÄ— su pana R [V[ a tomo do Ĺžiai, suma gelyje Det dalyje, ply ). Ketu-ja au liu man iĹĄ ri, jÄŻ iĹĄgirdau rai ken kaQV cV mi. i, dĹŤ go (GM R_ se JAV music/ Jas kai. Dai karto pa dĹžiu nepas so susi le riuo Dau je miesto lizuo N ON_ Z nas iĹĄ nau atlieku gru PrieĹĄ tiko. priklau neral Motors“ kai, ku rÄ—Ĺžia ap- tai juk irgi mis. Bet jie le su dide simbo nÄ— zo muzi ziniĹĄ- – Regis, la jo aran TĂ› W\ \ Q ga tarsi pabaigÄ…. centri apaugÄ™ lau ir dabar. ďŹ jose bai gra si jĹŤ Ĺžavo R OYVg ranai, problemo tas. GalĹł sidĹŤrÄ— ir Pits-si tei „Gelo bokĹĄtai mai. AkÄŻ novas. kantas Dmit meÄ?iĹł se fotogra dĹžia N QNV ` ja roi monÄ—s rijus Go dĹžia- kas: sĹł gyvenimoĹžiai vyniojaĹžolÄ—mis sojo na ryti resto gos. ro stĹŤk ĹĄimt JĹł su stik sto aN` X pra to de Det te Ĺžai ze ri cent ma ry _\V stĹŤk se vedy lovato tika ÄŻvai biliĹł kaip uĹžda ka porÄ… metÄŻ da 1Ra jĹł dar ÄŻstai kos kri miestas sas. daise gatvÄ— stoslas: ri – apie albumas, bos, vaiko muoliuautomo nuo mies Kai kurie gus fabrikai,net ugdymo to teritori- ekonomi Ä?iau ĹĄis der chitek- deĹĄimt kaip miesto mobiliai, se – veik gimimas, koncer Ta leisti ď Ž Pa Tikiu, to P.Saun gyveni Ä?iĹł ar Atokiau fabrikĹł. na ĹĄlovin rai, nÄ— ti, mies mo tÄ—k tai. O kas burgas.jĹłâ€œ, – sakÄ— kad dau menan Ä?igano cent - maty vaĹžinÄ—ja au .. Dabarti ĹžomaĹžai rie tik me tadalis kino teat vÄ™ biau tÄ… ne vir mÄ— to ĹĄlo ko sios so ten, Mi je sia? je jums to g kas – nai. to cent vaikai, rÄ—ti namai. apaugu gais. kai ku Net ket gyventa. tojĹł mies tÄŻ. ant auk – Esu svarji rajo ro Detroi paminklĹł Detroi goraiĹžis ĹžiĹŤ veikia, laikus. ven me neap tas vitoks Ĺžmo da raĹĄyta, ĹĄtai, yra suvi pri tÄ—jusios, tais lan ros Ä?iame venamie jos – giausia gy rÄ…jÄŻ deĹĄimt per svarbu miesto plyti gy pastatĹł su ĹĄÄ?iai tĹŤ stotis pa statytas danpasauly- gatvÄ—s iĹĄtuĹĄmai – uĹžkal kuris primeDetroi piir ĹĄeima,gus, kuriam roito c. Dau per pasta nÄ— pa lÄ—Ä?iau lemta. daug kas nulabai o na Toliau Şą dalÄŻ kas, paÄ?ios ir kar iĹĄ Det Ĺ˝inote, t labiau rĹŤ na, pro keturauk gia- ri 1913 m. aukĹĄÄ?iausia gy Pa lÄ—mis, telis daly ďŹ ja iĹĄ tos donai nema apleido jama, kad lÄ— apie 25 didau papildo venti ir be to. jera. Negare. vo statyti gyveni vyzdĹžiui, ĹĄis kÄ— Vienin fotogra nas rau suome , kÄ… gami do. ÄŒia bininkamsnamai. Regis, kadaise kaĹžkada bukelio stotis. ja tik norinSkaiÄ?iuotarpÄŻ iĹĄsi bu ĹĄeimosvienas kitÄ…, Tie dalykai seniai tai mo kryp – se lio dar kelis tuo sai ne tijos mies TaÄ?iau atro kĹĄÄ?iai geleĹžin statinys vi vos per siai na, kadto gatvÄ—s, hidrantas. jo lietis. ne palai palaikymas.todÄ—l svarĹĄÄŻ laiko O dar vi nosi ir triau nÄ—ra patogĹŤs. nerĹŤpÄ—jo. pa- je , kaip no vals pramonÄ—s Dabar tyti, kaip no labiau ta- Detroinas vandens raďŹ joje iĹĄ dens draugai. ko. Mudu su Vyras maĹžmoniĹł. MiÄ?iga JAV meilÄ™, buÄ?iai mas niekam ro galima natog van o ne tuo sias pama iĹĄ vie gelto gamtÄ…, roitas palaiky Tai kaip drau vyru – geri joje fo ginantis dĹžiau dinamas sĹŤnĹł, motinÄ…, patogu liau nuo cent nuosavĹł pa- Ä?ius meÄ?ius miestĹł Det vo va ti? gas ga Pirmo dĹžiu iĹĄÄ— li netas bu deĹĄimt simÄ…, gesniĹł dalis – JAV TolÄ— yra lop jusius anapi praradusiÄ… rio- jasi vaikus liu. ĹĄinÄ—. ti ÄŻ klau ĹĄalin, taip ÄŻ prabanĹ i miesto kad dalis klestinÄ?iĹł vaiduok raďŹ jos, ku – ĹĄirdimi. tu tekti tojais na, kad atsaky nei kiti Tai nuo prieĹĄ pat sceJĹŤsĹł vyras tog talÄ…. jauku, ti gyven Audrius bandÄ— po mies sios fo to vaizdas nos dainos, stabaus gro mĹł kvar nors ir ne pino pertĹł tvir jo tada, Jis pa roitas kitoks BruĹžas Ä?ios dÄ— Ĺžio gru taÄ?iau vertin Ĺžmogus. Ar ÄŽdomiau li, Detroi liai. tuĹĄ si NesirĹŤ proeks Det – ta siĹĄ topra mas gau zi gĹł trauk vaiduok skam lis kai ki au dÄ—l nĹł na usia pa krin nate iĹĄ ar Dauge nuosmukisAmerikos krÄ—- ko miestai? se lygi didĹžia pasako- namĹł – siai ÄŻ akis jo jas jau taip. Tiksliau,banÄ?ios vi- – Taip. Kai tarimĹł? su kad – kaip GM re. Ä?ia jis kaĹžje, miesto merdÄ—ti o miestÄ… tao- lies zikantai grupÄ—je gro taip, kaip koncertus, aĹĄ gali, ateina Labiau to cent vietiniĹł, ti savo gantÄ—s ÄŒikago le „Manau,planavimas, toje – biliĹł gi jo iĹĄlaiky kai Ä—mÄ— pramonÄ—, dĹžiĹł ir bal dÄ—jo – vÄ—s mies pasak dĹže – Tiek vienas ir kaip jau jantys mu- Paskui namuo einu ÄŻ jo pasiro ÄŻ mano vÄ—, ki si liĹł automo nesugebÄ— Ä?iu blema undersas. tiek Los An Det- erd noje jĹł, duotu – automomobi niai juodao Ĺža to, pri JAV savÄ™s. mĹŤsĹł ÄŻneĹĄÄ—me aĹĄ. Kiek- kaip viskas se ilgai aptari dymus. Vie jo par rĹł nuo Ma valdymas. atro „Ford“ metĹł naPrieĹĄ tre nÄ— jo P.Sa ladelďŹ joje, metu kaip buvo ir kaip stovÄ— dar kitoje TaÄ?iau ne tÄ— rasi jĹł? lika iktai. me tÄ… pro kilomet (GM) jus me po dalelÄ™ turÄ—tĹł dÄ—, kaip galÄ— jame, to kad pat Fi kada sys lÄ—. pozici eĹĄ penkio rovÄ—s domi sia ĹĄimtĹł bĹŤ tus su dĹžiĹł kontyvus miespripaŞįsta, – tiekrie iĹĄkilo tuo sias dÄ—me vei kurti. restoranas,jimo aikĹĄte tus sugebÄ—suprato gramÄ…. TaÄ?iau kĹŤrÄ—- Ä?Ĺł – taip pat. ti. Visko bĹŤ jo bĹŤti Motors“„ToyokeliĹł „Pri u fek na, ginAĹĄ jo kaip pro liĹł bendbuvo didĹžiaugaVos uĹž „General tik da Ä?ioje ir nee iĹĄ Detroito problemosbrÄ—- (ku tas) didĹžia tojĹł gero kiauĹĄi- biliĹł stovÄ— tus pasta dingiausiĹł kÄŻ albu me, kad nori dirmobi jos esan fesiona pastabas me turÄ— bar gaus, mÄ…. Flinto, miesto, gamykloje vi- auto saulyje. GM ji dalis KilÄ™ – minÄ—s pat jie pa tus roi iamas gyvenkalus. Visus ÄŻ vienÄ… visus apleis Vienas ÄŻspĹŤ ti too ne kaip laus scenos priimu „Sulik jo kono jo ti. me taip Ä?iasi vo pa je, didĹžio li Detroito“, savo vy Ĺžmogimto tomobiliĹł socioe TaÄ?iau dĹžia ilgus bĹŤtĹł skir roitas – uni dĹžia sudÄ— tada, kai ta nugriau jÄ… Ĺžino. o“ ÄŻ jÄŻ neÄŻraĹĄÄ— ly RhyÄ?iai jau ba GM ro. pasau veikÄ— neto Garelas Det tas tos“ au amerikie to val kant, nuo lirie dir svarbios.miesto val su kita Tegul ĹžmonÄ—s me, nes visi – Lietuvoje nÄ—, po kad mies muzika, tie, ku myklĹł profesorius siteto. turi gyvena su virti nius mies bantys taip sa do pramo Ĺžia, jogpino tuo, ver me kitu skam sipaŞįsta no ke ĹĄÄŻ. Ki taip nei roito daiti. sira tvirti iĹĄmok tai. Ar sunte jau ketsai ki difo uni meÄ?ius lyje besiu. nesirĹŤ lus gyven sas iĹĄ Detversti krepDetroite at ija). Ka Kar ti iĹĄ ĹĄimt sau ke. ku bu esan kalbÄ…? lietuviĹł ko valst s didĹžiau fabri vo tijoje met sas kelis de mobiliĹł pa sÄ— visĹł patrauk Saunder to bÄ—dĹł nei. tik (Niujor tarp 10-ie daPrieĹĄ to pu kio vals ota“ kas falas Pete’as visĹł mies liĹł pramo vo , taÄ?iau kiĹł au JAV, o minď Ž Ba Kentu bi tas bu Valstijose m. miesto mÄ— automo- iĹĄ pen gaminti jose paga na Nuo Ĺ ioje mykloje „Toy nesiÄ— Ä?iai automo e ija). se mies uĹž- buvo pa tĹŤkst. su 1990 ga ai Valsti GM. NÄ— viepiÄ?ioje na po 500 Ä?ia jauÄ?iasi jo valst apie 100 siĹł JungtinÄ—se vietoje. susilygino merdin nÄ—se (Oha do miest jĹł Jungti mobiliĹł – rÄ—jo tiek ka pagami buotojai ties. tÄ—ra 72-ojskaiÄ?ius vÄ—l landas tas prara gyvento to tu ĹžinÄ— Dar pasau. bar antys ď Ž Kliv jĹł biliĹł. dÄ—l savo atei biliĹł mil ti tĹł au ÄŻmonÄ— ne ÄŻsiverĹžti ÄŻ m. mies Daugiausia 914,8 tĹŤkst gyvento me usia Nykst is. ti mo gan 2000 ija). Ĺ ia m. – niĹł. vietos limybiĹł DidĹžia lytikrin nijos auto mieste 1900-aisia valst 1950 siai au . Ĺžmo Miesga GM. pri Ä?igano rovÄ— GM. biliĹł tĹŤkst de gyveno tojĹł skaiÄ?ius kiek Japo talo ir sparÄ?iautoja JAV. Ĺ iais d“ ne lan tas (Mi ta bend ta“ – ota“ linÄ™ rinkÄ…, rentÄ— „For nÄ—s, o voautomo tebe- Kliv siais gyven ÄŻkur ď Ž Flin „Toyo biliĹł gaminvimÄ… „Toy ku ai ÄŻmo buvo nuo krizÄ—s toriuje ku- 2011- 393 tĹŤkst. mieste jo GM kon sei GM automopagal parda kĹł, nÄ—s sek kentÄ— ka- go net pu GM. siekÄ— tas nu Pramo sĹł darbinin metais aplenkÄ— pavyko uĹž nÄ—je. c. vi kios s pramo 10 pro pagaliaujaponam KodÄ—l to vos Ä?iau. kÄ…? dirba Kaip bo anks JAV rin rie dir riauti

Demog

Tu­ni­se ne vi­sos mo­te­rys, pa­ma­Ä?iu­sios eu­ro­pie­tÄŻ, sku­ba nu­delb­ti akis. VakarÄ— 18p.

is

k osmu lio nu bo38 m NET i s PROGRAMOS nės TAIKIKLYJE ramo Gruzin kos p i r ė Shore e m n cNXN_R-X ?RQNXa\_ÛY Ya 7\YN[aN 7b XRc

2012 m. spalio

spalio 6, 2012

„„Ne­pa­to­gu: A.Raz­ba­daus­kÄ… ner­vi­no klau­si­mai, ar sa­vo dar­bo me­tu jis Ĺ vÄ—kť­no­je agi­ta­vo rin­kÄ—­jus.

Vy­tau­to Pet­ri­ko fo­to­mon­ta­Şas

TAVO MIESTO NAUJIENOS PRENUMERATA 2012 M.

KETVIRČIUI –

www.KL.lt IĹĄsamesnÄ— informacija www.KL.lt ir Platinimo skyriaus tel. (8 46) 397 714

51

Lt

Klai­pÄ—­do­je prie Deb­re­ce­no gat­vÄ—s 57 na­mo va­kar prieĹĄ de­vin­tÄ… ry­ to me­dis uŞ­vir­to ant au­to­mo­bi­lio „Opel“. Ke­lio­mis va­lan­do­mis anks­Ä?iau Kin­tĹł se­niō­ni­jos Uo­ga­liĹł kai­me me­dis griu­vo ant ke­lio ir jÄŻ uŞ­ tvÄ—­rÄ—. Ug­nia­ge­siai gel­bÄ—­to­jai sku­bÄ—­ jo su­pjaus­ty­ti ir nu­trauk­ti nuo ke­ lio me­dÄŻ, nu­vir­tu­sÄŻ 10-aja­me ki­lo­ met­re tarp Smil­ty­nÄ—s ir Ni­dos. Prieť­piet Pa­lan­go­je nu­griu­vo du me­dĹžiai. Vie­nas jĹł – Ku­ni­giť­kiĹł, ki­tas – Anai­Ä?iĹł gat­vÄ—­je. Klai­pÄ—­dos uos­to tar­ny­bos ruo­ťia­si ĹĄeť­ta­die­ nio nak­tÄŻ pra­na­ťau­ja­mam ĹĄtor­mi­niam vÄ—­jui.

3

ŠEŠTADIENIS, SPALIO 6, 2012

RINKIMŲ ORAKULAS Prieš artėjančius Seimo rinkimus dienraščio „Klaipėda“ skaitytojai kviečiami pademonstruoti savo politinę nuojautą ir spėti, kurie du kandidatai pirmajame ture surinks daugiausia balsų Klaipėdos vienmandatėse rinkimų apygardose.

Po­lik­li­ni­ka ieš­ko­įnamių Sun­kius lai­kus iš­ gy­ve­nan­čiai uos­ta­ mies­čio Sto­ma­to­lo­ gi­jos po­lik­li­ni­kai ieš­ ko­ma nau­jų nuo­mi­ nin­kų. Tarp me­di­ kų neat­si­ra­do no­ rin­čių­jų kel­tis į šias pa­tal­pas.

Danės

Baltijos

Marių

Pajūrio

Sergej Bondar (LLRA)

Audronė Barauskienė (KP)

Birutė Boreikina (DP)

Ala Guseva (LŽP)

Aldona Ivoškienė (LPP)

Andrius Burba (LiCS)

Nerijus Čapas (TS-LKD)

Aras Kaikaris (ST)

Ričardas Jovaiša (ST)

Natalja Istomina (TT)

Aivaras Gečas (DDVP)

Genoveita Krasauskienė (DP)

Aloyzas Každailevičius (LSDP)

Algimantas Jarukaitis (LVŽS)

Ligita Girskienė (IP)

Vilma Kvietkauskienė (DDVP)

Algimantas Kirkutis (TVS)

Evaldas Jurkevičius (TS-LKD)

Eligijus Masiulis (LRLS)

Daina Lingienė (RP)

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė

Vytautas Kuklys (DK)

Rita Karpenkienė (RP)

Aleksandr Michailov (LLRA)

Ernestas Lukauskas (LVŽS)

Naglis Puteikis (TS-LKD, IP)

Tamara Lochankina (LLRA) Šarūnas Navickis (LS, IP)

Gintautas Mieleika (LVŽS) Lilija Petraitienė (LSDP)

Pranas Norvilas (TT) Raimundas Palaitis (LiCS)

Lina Šukytė (TT)

Raimundas Paliukas (DP)

Vidmantas Plečkaitis (LiCS)

Danas Paluckas (LSDP)

Rimantas Taraškevičius (LiCS)

Irena Šiaulienė (LSDP)

Gediminas Pocius (IP)

Julija Pliutienė (LLRA)

Audrius Vaišvila (LRLS)

Artūras Šulcas (LRLS)

Artūras Razbadauskas (TT)

Nerijus Stasiulis (LCP)

Vytautas Valevičius (LVŽS)

Edgaras Valeckas (ST) Artūras Žigas (TVS)

Egidijus Rumša (DK) Marius Stankevičius (ST)

Alina Velykienė (LRLS)

Ke­tu­rių aukš­tų pa­sta­te Pie­vų Ta­ko gat­vė­je įsi­kū­ru­siai įstai­gai nuo me­ tų pra­džios bu­vo kur­pia­mas pla­nas, kaip jai pa­dė­ti iš­gy­ven­ti. Nusp­ren­dus gy­dy­mo įstai­gos ne­reor­ga­ni­zuo­ti, sa­vi­val­dy­bė su­ ska­to ieš­ko­ti nuo­mi­nin­kų po­lik­ li­ni­ko­je li­ku­sioms tuš­čioms pa­ tal­poms. Šiuo me­tu yra lais­vas ant­ra­sis aukš­tas. Kaip sa­kė sa­vi­val­dy­bės Svei­ka­ tos ap­sau­gos sky­riaus ve­dė­ja Ja­ni­ na Asa­daus­kie­nė, iš pra­džių ga­li­mų nuo­mi­nin­kų ieš­ko­ta tarp ant­ri­nio ly­gio pa­slau­gas tei­kian­čių gy­dy­mo įstai­gų, ku­rios pa­gei­dau­tų įsi­kur­ti šio­je vie­to­je. Ta­čiau no­rin­čių­jų neat­si­ra­do. J.Asa­daus­kie­nės ma­ny­mu, vie­ šo­sios įstai­gos yra ap­si­rū­pi­nu­sios

Algimantas Švanys (TS)

Pranas Žeimys (TS-LKD)

Benas Šimkus (DP)

Tomas Viluckas (DK)

s.lukosiute@kl.lt

Naš­ta: ti­ki­ma­si, kad Sto­ma­to­lo­gi­jos po­lik­li­ni­ką nuo ne­ma­žų iš­lai­dų per

šil­dy­mo se­zo­ną pa­dės iš­gel­bė­ti nuo­m i­nin­kai.

rei­kia­mo­mis pa­tal­po­mis. Be to, kiek­vie­nos jų at­sto­vai gal­vo­ja, kaip iš­gy­ven­ti, ir ne­no­ri pri­siim­ti pa­pil­ do­mų iš­lai­dų. Tad ve­dė­ja paaiš­ki­no, kad šiuo me­tu nuo­mi­nin­kų ieš­ko­ma tarp ki­tų kan­di­da­tų. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Tur­to sky­riaus ve­dė­ja Ge­no­vai­tė Pau­li­ kie­nė pa­tiks­li­no, kad tai pa­da­ry­ti no­ri­ma kuo sku­biau, dar iki šil­dy­ mo se­zo­no pra­džios. Kol kas neatsk­lei­džia­ma, su ko­ kio­mis įstai­go­mis vyks­ta de­ry­bos dėl nuo­mos ga­li­my­bių. Neo­fi­cia­liais duo­me­ni­mis, į šias pa­tal­pas svars­to­ma per­kraus­ty­ti stu­den­tus, uos­ta­mies­ty­je krem­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

tan­čius me­di­ci­nos moks­lus. Šių me­t ų pra­d žio­je bu­vo su­d a­ry­ ta dar­bo gru­pė, ku­ri spren­dė, ką da­ry­ti dėl sun­kio­je si­tua­ci­jo­je at­ si­dū­ru­sios Sto­ma­to­lo­gi­jos po­lik­ li­ni­kos. Va­sa­ros pra­džio­je mies­to ta­ry­bos ko­le­gi­ja nu­spren­dė įstai­gą ne reor­ ga­ni­zuo­ti, o su­ras­ti nuo­mi­nin­kus. Pa­gal­bos į sa­vi­val­dy­bę dėl sun­ kios pa­dė­ties krei­pė­si po­lik­li­ni­ kos va­do­vė. Dėl nuo­lat ma­žė­jan­čio pa­cien­tų skai­čiaus įstai­gai te­ko at­ leis­ti 29 dar­buo­to­jus. 2010 m. pa­va­sa­rį į apy­tuš­tę po­ lik­li­ni­ką iš Tur­gaus gat­vės per­si­ kraus­tė Klai­pė­dos svei­ka­tos prie­ žiū­ros cent­ro pa­da­li­nys.

Pa­rei­gū­nai ste­bės pės­čiuo­sius Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Klai­pė­dos ap­skri­ties ke­liuo­se bei gat­vė­se ke­lių po­li­ci­nin­kai sa­vait­ ga­lį di­des­nį dė­me­sį skirs pės­tie­ siems bei dvi­ra­ti­nin­kams.

PRIZAI NUGALĖTOJAMS: I vieta – 200 litų vertės prekybos centro čekis.

II vieta – 100 litų vertės prekybos centro čekis.

III vieta – 50 litų vertės prekybos centro čekis.

Vardas: Pavardė: Telefonas:

Tam­sė­jan­tys va­ka­rai bei ry­tai ke­lia ne­ri­mą pa­rei­gū­nams, ku­rie ti­ki­na, kad šal­tuo­ju me­tų lai­ku di­džią­ją žu­vu­sių­jų bei su­ža­lo­tų­jų ava­ri­jo­se da­lį su­da­ro pės­tie­ji be at­švai­tų. „Jau da­bar, pra­pliu­pus lie­tui, pa­ste­bi­mai pa­blo­gė­jo ma­to­mu­ mas net mies­to gat­v ė­se. Žmo­ nės ne­su­vo­kia, kad vai­ruo­to­jams tam­siu me­tu juos la­bai sun­ku pa­ ma­ty­ti, ypač jei to­kie pės­tie­ji ei­na ša­li­ke­le ar ne per pe­rė­ją“, – tei­gė uos­ta­mies­čio Ke­lių po­li­ci­jos biu­ ro vir­ši­nin­kas Ra­mū­nas Ši­dei­kis. Šį kar­tą rei­do me­tu ne­pa­žy­mė­ to­se vie­to­se per gat­vę ei­nan­čius, o už­mies­ty­je – be at­švai­tų tam­ siu pa­ros me­tu vaikš­tan­čius as­ me­nis ke­ti­na­ma ne įspė­ti, o iš­kart baus­ti bau­do­mis, ku­rių dy­dis sie­

Do­va­nos: il­gą lai­ką ne­mo­ka­mai da­li­ję at­švai­tus pa­rei­gū­nai šį sa­vait­ga­lį

nu­si­tei­kę baus­ti tai­syk­lių ne­si­lai­kan­čius pės­čiuo­sius.

kia nuo 80 iki 140 li­tų. Pa­rei­gū­ nai pa­ta­ria pės­tie­siems ir dvi­ra­ti­ nin­kams už­mies­ty­je dė­vė­ti švie­są at­spin­din­čias lie­me­nes, o mies­te

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

bent jau se­gė­ti ke­lis at­švai­tus. Per ke­le­tą pa­sta­rų­jų me­tų ke­lių po­li­ ci­nin­kai ša­ly­je iš­da­li­jo apie 6 mln. at­švai­tų.

Eže­rą ti­ki­­si iš­va­ly­ti dar šie­met Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Ties šiau­ri­nė­je mies­to da­ly­je esan­ čiu Mum­lau­kio eže­ru ėmė vir­ti dar­ bai. Neil­gai tru­kus pla­nuo­ja­ma im­ tis jo va­ly­mo.

Prie eže­ro jau įreng­tos dumb­lo nu­ sės­di­ni­mo aikš­te­lės. Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­bės Mies­to tvar­ky­mo sky­ riaus ve­dė­ja Ire­na Ša­ka­lie­nė vy­lė­si, kad eže­ras bus iš­va­ly­tas dar šie­met, o ki­tą­met bus tvar­ko­mi kran­tai, ap­ lin­ka, so­di­na­mi žel­di­niai. Pa­sak dar­ bus at­lie­kan­čios įmo­nės di­rek­to­riaus

Min­dau­go Su­ran­to, ka­da iš eže­ro bus pra­dė­tas pum­puo­ti dumb­las, pri­ klau­sys nuo oro są­ly­gų. Iš­va­ly­ti šį van­dens tel­ki­nį bei su­tvar­ky­ti jo ap­ lin­ką kai­nuos per 1 mln. li­tų. Di­džio­ ji da­lis lė­šų skir­ta iš ES fon­dų. Dar­bai tu­rė­jo pra­si­dė­ti anks­čiau, bet jie už­ tru­ko dėl biu­rok­ra­ti­nių pro­ce­dū­rų.

3

ŠEŠTADIENIS, SPALIO 6, 2012

miestas Nau­ja va­do­vė

Naš­lai­tės nu­vy­to

Gy­vy­bės fon­ta­nai

Di­džiau­sios Lie­tu­vo­je in­teg­ruo­ tų te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų, IT ir te­le­vi­ zi­jos pa­slau­gų tei­kė­jos TEO Klai­ pė­dos re­gio­no di­rek­to­rės pa­rei­ gas nuo spa­lio 8 die­nos pra­dės ei­ti Lo­re­ta Suo­dai­tie­nė. Ji pa­keis La­ri­jų La­pins­ką, ku­ris nuo rug­sė­ jo 3-io­sios pa­skir­tas bend­ro­vės Vers­lo spren­di­mų de­par­ta­men­ to va­do­vu.

At­gi­mi­mo aikš­tė­jė prieš po­rą sa­ vai­čių ap­so­din­to gė­lių bur­lai­vio naš­lai­tės nu­lei­po. Šal­noms at­ spa­rios stam­bia­žie­dės naš­lai­ tės neat­si­lai­kė prieš Klai­pė­dos vė­ją. Blaš­ko­mi stie­be­liai pa­lūž­o ir gė­lės ėmė vys­ti. Naš­lai­tes ke­ tinama at­so­din­ti ki­tą sa­vai­tę. Pa­ pil­do­mai šie dar­bai ne­kai­nuos nė li­to.

Ry­toj on­ko­he­ma­to­lo­gi­nių li­ go­nių bend­ri­ja „Krau­jas“ mi­ nės Pa­sau­li­nę lim­fo­mos die­ną ir švęs 10-ies me­tų ju­bi­lie­jų. Nuo 12 val. vyks kau­lų čiul­pų do­no­ rys­tės ak­ci­ja, o va­ka­re – 20.30, 22 ir 23 val. įspū­din­ga šven­ tė – trys nuo­sta­bios mu­zi­ki­nių fon­ta­nų se­si­jos. Ren­gi­niai vyks Teat­ro aikš­tė­je.

Vėt­ros vėl ata­kuo­ja Klai­pė­dą

Po­bū­dis: vėt­ros ke­lia nuo­la­ti­nę grės­mę klai­pė­die­čių au­to­mo­bi­liams, smarkių vėjo gūsių neatlaiko ir seni medžiai.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Pra­neš­ta apie lau­kia­ 1 mą štor­mą, lai­vų įgu­los, uos­to kom­pa­ni­jos ir lai­vus agen­

tuo­jan­čios įmo­nės yra per­spė­tos“, – tvir­ti­no Uos­to prie­žiū­ros tar­ny­bos vir­ši­nin­kas uos­to ka­pi­to­no pa­va­duo­ to­jas Ar­vy­das Alek­sas Nar­mon­tas. Uos­to tar­ny­bų tu­ri­ma tech­ni­ka pro­gno­za­vo, kad vė­jas ypač su­stip­ rės ant­ro­je nak­ties pu­sė­je. „Ša­lies hid­ro­me­teo­ro­lo­gai duo­da ki­tą pro­gno­zę. Ta­čiau mū­sų duo­ me­nys by­lo­ja, kad apie 3 val. nak­ ties lau­kia­ma di­džiau­sio vė­jo – iki 32 met­rų per se­kun­dę“, – aiš­ki­no A.A.Nar­mon­tas. Va­kar po pie­tų Uos­to prie­žiū­ros tar­ny­bos spe­cia­lis­tai pla­na­vo ap­ žiū­rė­ti uos­te esan­čius lai­vus. „Pa­tik­rin­si­me tuos, ku­rie mums at­ro­do ne­la­bai pa­ti­ki­mi, per­spė­si­ me ka­pi­to­nus, kad lai­vai bū­tų tin­ ka­mai pri­tvir­tin­ti, jei rei­kia, bū­tų pri­riš­ti pa­pil­do­mi ly­nai“, – aiš­ki­ no Uos­to prie­žiū­ros tar­ny­bos vir­ ši­nin­kas. Va­kar die­ną uos­to re­ži­mas ne­bu­ vo su­tri­kęs. „Ne­tu­ri­me pra­ne­ši­mų, kad nak­ tį kaž­kas la­bai į uos­tą verž­tų­si, bet jei

Ar­vy­das Alek­sas Nar­mon­tas:

Pra­neš­ta apie lau­kia­ mą štor­mą, lai­vų įgu­ los, uos­to kom­pa­ni­ jos ir lai­vus agen­tuo­ jan­čios įmo­nės yra per­spė­tos.

bus lai­vų, ma­nau, jiems teks pa­lauk­ti, nes į uos­tą per to­kį štor­mą jų nie­kas ne­ves“, – ti­ki­no A.A.Nar­mon­tas. Hid­ro­me­teo­ro­lo­gai vakar pra­ ne­šė, jog pa­jū­ry­je lau­kia­ma piet­ va­ka­rių, va­ka­rų vė­jo, pe­rei­nan­čio į šiau­rės va­ka­rų, ku­rio gū­siai va­ka­ri­ niuo­se ra­jo­nuo­se sieks 28–32 m/s. „Klai­pė­dos“ inf.

Ža­la: penk­ta­die­nio nak­tį stip­rus vė­jas lau­žė silp­nes­nius me­džius ir

men­kiau pri­tvir­tin­tus ka­vi­nių sto­gus.

Vėjai šiek tiek aprims Sinoptikų teigimu, uostamiestį dre­ binusios audros pamažu išsikvėps. Savaitgalį laukiama 15–20 m/s vėjo, pirmadienį, antradienį jis gali kiek sustiprėti – iki 20–22 m/s. Vėliau vė­ jas turėtų aprimti iki 10–15 m/s. Ar­ timiausiomis dienomis Klaipėdoje bus rudeniškai žvarbu. Laukiami de­ besuoti su pragiedruliais orai, sinop­

tikai žada ir kritulių. Kiek šviesesnė diena turėtų būti ketvirtadienis. Sa­ vaitgalį ir kitos savaitės pradžioje dienomis termometro stulpelis kils iki 11–14, naktimis – iki 9–12 laipsnių padalos. Antroje ateinančios savai­ tės pusėje dienomis jau laukiama 10–12, naktimis – iki 6–9 laipsnių ši­ lumos.

Dienos telegrafas Šven­tė. Sek­ma­die­nį 14 val. Klai­pė­dos Są­jū­džio par­ke vyks Auk­si­nio ru­dens šven­tė. Ne­mo­ka­mas kon­cer­tas, at­rak­ci­ jos ma­žie­siems ir suau­gu­sie­siems kvies pie­ti­nio mies­to ra­jo­no gy­ven­to­jus bei vi­ sus no­rin­čiuo­sius džiaug­tis bend­ra­vi­ mu ir ru­de­niš­ko­mis pra­mo­go­mis. San­tuo­kos. Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ri­ ka­ci­jos sky­riu­je šian­dien tuok­sis 18 po­ rų. Žie­dus su­mai­nys Gre­ta Pod­ko­ry­ to­vai­tė ir Ed­gar­das Ada­chovs­kij (11.30 val.), Vi­li­ja Lin­ke­vi­čiū­tė ir Do­vy­das Vei­ ve­rys (11.40 val.), Vik­to­ri­ja Kve­cy­tė ir To­ mas Moc­kus (11.50 val.), An­dže­la Guz ir Vy­gan­tas Ves­pen­de­ris (12.10 val.), Do­vi­ lė Grikš­tai­tė ir Vi­ta­li­jus Ši­ma­šius (12.20 val.), Jur­gi­ta Zai­kaus­kie­nė ir Al­vy­das Pi­ li­pū­nas (12.30 val.), Vi­ta­li­ja Sim­pu­kai­tė ir Pau­lius Čes­naus­kas (12.40 val.), Je­ka­ te­ri­na Vi­nog­ra­do­va ir And­rėj Kud­ria (14 val.), Ra­sa Eke­ly­tė ir Ju­ri­jus Sa­li­na (14.20 val.), Lau­ra Plai­pai­tė ir Ge­di­mi­nas Vinc­ laus­kas (14.40 val.), Je­le­na Pri­kaš­čen­ko­ va ir De­nis Alio­nin (14.50 val.), Ana Go­ ria­gi­na ir Mak­sim Go­lo­bo­ro­dov (15 val.), Auš­ra Bui­čen­kai­tė ir To­mas Sta­pon­kus (15.10 val.), Ive­ta Vai­či­kaus­ky­tė ir Ar­tū­ ras Gri­cius (15.20 val.), Kris­ti­na Kiu­pe­ ly­tė ir Ta­das Pli­ku­sas (15.40 val.), Vi­li­ ja Da­vo­ly­tė ir Vir­gi­ni­jus Mor­kū­nas (16 val.), Gied­rė Pe­čiu­ly­tė ir Ai­va­ras Rai­ bu­žis (16.10 val.), Ra­sa Ry­ba­ko­va ir Olek­ sandr Stad­nik (16.20 val.). Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 4 klai­ pė­die­čių mir­tys. Mi­rė An­ta­nas Pus­lys (g. 1940 m.), Vik­tor Krav­čiuk (g. 1942 m.), An­ta­nas Stan­kus (g. 1942 m.), Ani­ce­ta Bier­nac­ka (g. 1949 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi An­ ta­nas Pus­lys, Pet­ras Vi­tis Tu­zas, Af­ra­sim Izo­tov, Fio­do­ras Ma­ro­zo­vas, ry­toj – Ro­ ber­tas Ar­chi­po­vas, Ani­ce­ta Bier­nac­ka, Aman­da Lav­re­no­va, Vik­tor Krav­čiuk. Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­gim­ dė 10 mo­te­rų. Gi­mė 6 mer­gai­tės ir 4 ber­ niu­kai.

4

šeštadienis, spalio 6, 2012

miestas

Agi­ta­ci­ja – dar­bo me­tu 1

Marš­ru­tas: „Svei­ka­to­bu­sas“ kur­suo­ja ne tik Klai­pė­do­je, bet lan­ko­si ir ap­lin­ki­niuo­se mies­te­liuo­se. Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

Kas čia per kvo­ti­ mas? Ma­no rei­ka­las, kur bu­vau ir ką da­riau.

Pai­nio­jo­si at­sa­ky­muo­se

Liu­di­nin­kų tei­gi­mu, A.Raz­ba­ daus­kas „Svei­ka­to­bu­są“ ket­ vir­ta­die­nį prieš­piet at­vai­ra­vo ir į Švėkš­ną. Ši die­na pa­si­rink­

Alek­sand­ras Zi­no­vi­čius

Vy­r iau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­m i­si­jos pa­ta­rė­jas

T

„Svei­ka­to­bu­sas“ – Tvar­ kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ jos, ku­rios kan­di­da­tas yra A.Raz­ ba­daus­kas, Klai­pė­dos sky­riaus po­li­ti­kų su­gal­vo­tas pro­jek­tas. Mik­roau­to­bu­su va­ži­nė­ja ko­man­ da, ku­ri tik­ri­na gy­ven­to­jų svei­ka­ tą – ma­tuo­ja krau­jo spau­di­mą, nu­ sta­to kū­no ma­sės in­dek­są, o sy­kiu pla­ti­na agi­ta­ci­nę me­džia­gą, kvie­ čian­čią šios par­ti­jos kan­di­da­tus pa­lai­ky­ti rin­ki­muo­se į Sei­mą. Vie­nas „Svei­ka­to­bu­so“ su­ma­ny­ to­jų yra A.Raz­ba­daus­kas, ku­ris taip pat yra ir Klai­pė­dos jū­ri­nin­kų li­go­ ni­nės Chi­rur­gi­jos kli­ni­kos ve­dė­jas. Po­li­ti­kas la­bai daž­nai va­ži­nė­ ja „Svei­ka­to­bu­su“, tik­ri­na žmo­nių svei­ka­tą ir di­di­na sa­vo ži­no­mu­mą.

Ar­tū­ras Raz­ba­daus­kas:

Komentaras

ta neat­si­tik­ti­nai, nes ket­vir­ta­die­ niais mies­te­ly­je vyks­ta tur­gūs, to­ dėl su­si­ren­ka daug žmo­nių. „Svei­ka­to­bu­se“ ap­si­lan­kę žmo­ nės bu­vo ap­da­ly­ti ir lanks­ti­nu­kais, kur pri­sta­to­mas kan­di­da­tas į Sei­mą A.Raz­ba­daus­kas. Iš Švėkš­nos „Svei­ka­to­bu­sas“ iš­ rie­dė­jo į Gargž­dus. Pak­laus­tas, ar dar­bo me­tu bu­vo Švėkš­no­je, kur ne dir­bo, o rek­la­ ma­vo­si, A.Raz­ba­daus­kas pai­nio­ jo­si sa­vo at­sa­ky­muo­se. Iš pra­džių jis tvir­ti­no, jog li­go­ni­ nė­je dir­bo iki 13 val. ir tik po dar­bo va­lan­dų pri­si­jun­gė prie „Svei­ka­ to­bu­so“ ko­man­dos. Po aki­mir­kos jis jau tei­gė, kad jo dar­bo va­lan­dos bu­vo nuo 6.30 iki 13.30 ir Švėkš­no­ je jis tik­rai ne­si­lan­kė. „Ko­man­da va­ži­nė­ja ir be ma­nęs. Aš pri­si­jun­giu po dar­bo va­lan­dų“, – tei­gė po­li­ti­ku ta­pęs chi­rur­gas.

In­for­ma­ci­jos ne­ga­vo

Klai­pė­dos jū­ri­nin­kų li­go­ni­nės vy­ riau­sio­jo gy­dy­to­jo Jo­no Są­ly­gos tei­gi­mu, ket­vir­ta­die­nį A.Raz­ba­ daus­kas li­go­ni­nė­je tu­rė­jo dirb­ti nuo 6.30 iki 14.15 val. „Ar jis vi­są dar­bo lai­ką pa­gal nu­sta­ty­tą gra­fi­ką bu­vo dar­be, ne­ ga­liu pa­tvir­tin­ti, nes jo vyk­do­mos funk­ci­jos yra ati­to­lu­sios nuo ma­ no tie­sio­gi­nės dar­bo vie­tos“, – tei­gė J.Są­ly­ga. Jis ne­slė­pė, kad iki žur­na­lis­tų skam­bu­čio jam ne­bu­ vo ži­no­ma apie ga­li­mai sa­va­va­liš­ ką A.Raz­ba­daus­ko iš­vy­ki­mą dar­bo lai­ku iš dar­bo vie­tos bei jo vyk­do­ mas vie­no­kias ar ki­to­kias po­li­ti­nes agi­ta­ci­nes prie­mo­nes, su­si­ju­sias su kan­di­da­ta­vi­mu į Sei­mą. „Iš ki­tų šal­ti­nių per dar­bo die­ną ne­bu­vau ga­vęs jo­kios in­for­ma­ci­jos, to­dėl ne­siė­miau prie­mo­nių ga­li­mai sa­va­va­liš­koms A.Raz­ba­daus­ko iš­

vy­ki­mo iš dar­bo vie­tos ap­lin­ky­ bėms pa­tik­rin­ti“, – paaiš­ki­no vy­ riau­sia­sis gy­dy­to­jas. Pab­rė­žė, kad yra chi­rur­gas

Iš­gir­dęs, jog „Klai­pė­da“ iš­siaiš­ki­no, kad jis ket­vir­ta­die­nį tu­rė­jo dirb­ti iki 14.15 val., o ne iki 13.30 val., kaip nu­ro­dė anks­čiau, A.Raz­ba­daus­kas aki­vaiz­džiai su­si­ner­vi­no. „Na, čia įskai­čiuo­tas pie­tų lai­kas, o aš jo neįs­kai­čia­vau. Aš esu chi­rur­ gas, pa­cien­tų ne­prii­mi­nė­ju ir dar­ be bū­nu tiek, kiek rei­kia. Jei rei­kia, dir­bu ir nak­tį. Ma­no dar­bo va­lan­ dos nė­ra reg­la­men­tuo­tos“, – pa­si­ tei­si­ni­mą ra­do Klai­pė­do­je pui­kiai ži­no­mas gy­dy­to­jas. Jam la­bai ne­ pa­ti­ko ir tei­gi­nys, jog yra žmo­nių, ga­lin­čių pa­liu­dy­ti, kad jis tuo me­ tu, kai tu­rė­jo dirb­ti li­go­ni­nė­je, bu­ vo Švėkš­no­je su „Svei­ka­to­bu­so“ ko­man­da.

o­kią si­tua­ci­ją, apie ku­rią kal­ba­ te, ga­li­ma trak­tuo­ti kaip nau­ do­ji­mą­si tar­ny­bi­ne pa­dė­ti­mi. Vie­šų­jų ir pri­va­čių in­te­re­sų de­ri­ni­mo vals­ty­bės tar­ny­bo­je įsta­ty­me aiš­kiai pa­sa­ky­ta, kad as­me­nys vals­ty­bi­ nė­je tar­ny­bo­je sa­vo pa­rei­gas tu­ri at­lik­ti ne­ša­liš­kai, są­ži­nin­gai ir tin­ka­mai, elg­tis taip, kad ne­kil­tų abe­jo­nių. Šiuo at­ve­ju ga­ li­ma kal­bė­ti ir apie dar­bo draus­mės pa­ žei­di­mą. Jei pri­va­čio­je įstai­go­je dar­buo­ to­jas dar­bo me­tu ne­bū­tų dar­bo vie­to­je, jam juk bū­tų ski­ria­ma nuo­bau­da ir už tą lai­ką ne­su­mo­kė­tas at­ly­gi­ni­mas. Ma­nau, kad šiuo at­ve­ju ty­ri­mą tu­rė­tų pra­dė­ti Klai­ pė­dos jū­ri­nin­kų li­go­ni­nės ad­mi­nist­ra­ci­ ja ir ty­ri­mo iš­va­das, jei pa­pra­šys, pa­teik­ti Vy­riau­sia­jai tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jai. Ši, jei iš­va­dos ne­ten­kins, ga­li at­lik­ti sa­vo ty­ri­mą. La­bai su­dė­tin­ga kan­di­da­tams į Sei­mą re­ko­men­duo­ti, kaip elg­tis, kad ne­ kil­tų konf­lik­tų, nes re­ko­men­da­ci­jos ir yra tik re­ko­men­da­ci­jos. Sup­ran­ta­ma, jog bū­ tų ge­riau­sia, jei rin­ki­mų kam­pa­ni­jos me­ tu val­d iš­ko­se įstai­go­se dir­ban­tys kan­ di­da­tai išei­t ų ne­mo­ka­mų ar kas­me­čių ato­sto­gų. Tuo­met nie­kam ne­kil­tų abe­jo­ nių dėl ne­de­ra­mo jų el­ge­sio.

„Ne­ži­nau, kas ką ma­tė ar kas ką sa­kė. Jei ir bu­vau Švėkš­no­je, tai nie­ko to­kio, nes ten yra mū­sų li­go­ni­nės pa­ da­li­nys“, – tei­gė A.Raz­ba­daus­kas. Dar­be – pa­gal ta­be­lį

Švėkš­no­je yra Klai­pė­dos jū­ri­nin­kų li­go­ni­nės Psi­chiat­ri­jos de­par­ta­ men­tas, ku­ria­me chi­rur­go pa­slau­ gos pa­pras­tai ne­tei­kia­mos. „Kas čia per kvo­ti­mas? Ma­no rei­ ka­las, kur bu­vau ir ką da­riau“, – jau pa­kel­tu bal­so to­nu va­kar iš­rė­žė kan­ di­da­tas į Sei­mą. Pap­ra­šy­tas pa­sku­ti­nį kar­tą pa­tiks­lin­ti, ar tik­rai dar­bo me­tu jis bu­vo Švėkš­no­je su „Svei­ka­to­bu­so“ ko­man­da, A.Raz­ba­daus­kas at­rė­žė: „Pa­gal ta­be­lį aš bu­vau li­go­ni­nė­je“.

Ak­me­ni­mis grįs ki­tas gat­ves Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Po Jo­niš­kės gat­vės as­fal­tu ke­li­nin­ kų ras­tus se­no grin­di­nio ak­me­nis mies­to val­džia ke­ti­na pa­nau­do­ ti ki­tų gat­vių re­mon­tui. Tai pa­dės su­tau­py­ti lė­šų, nes nau­ji ak­me­nys yra la­bai bran­gūs.

Jo­niš­kės gat­vės da­ly­je ak­me­ni­ nis grin­di­nys ras­tas prieš mė­ne­sį, kai ke­li­nin­kai nuar­dė as­fal­to dan­ gą. Jis ap­tik­tas pen­kių cen­ti­met­ rų gy­ly­je. Ma­no­ma, kad ak­me­nų Jo­niš­kės gat­vė­je yra ir dau­giau, nes as­fal­tas bu­vo nuim­tas tik nuo jos da­lies. Da­bar ak­me­nys sau­go­mi gat­vę re­mon­tuo­jan­čios įmo­nės „Žem­ ka­sa“ te­ri­to­ri­jo­je. „Jau da­bar ak­me­nų yra di­džiu­ lis kal­nas. Ma­nau, kad jų bus dar dau­giau. Bus ga­li­ma dar vie­ną gat­ vę se­na­mies­ty­je iš­grįs­ti“, – tvir­ti­ no bend­ro­vės „Žem­ka­sa“ va­do­vas Dai­nius Zo­kas. Kur pa­nau­do­ti ras­tus ak­me­ni­s, spręs mies­to sa­vi­val­dy­bė. Kol kas konk­re­čių pla­nų nė­ra. „Ra­si­me kur pa­nau­do­ti ak­me­ nis, gal pri­tai­ky­si­me se­na­mies­ ty­je. Yra Dar­žų gat­vės pro­jek­tas.

Ga­li­my­bė: po Jo­niš­kės gat­vės as­fal­tu ras­ti ak­me­nys bus pa­nau­do­ti

ki­tų gat­vių re­mon­tui.

Gal pa­nau­do­si­me at­lik­da­mi ma­ žes­nius re­mon­to dar­bus“, – pa­ sa­ko­jo Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Sta­ty­bos ir inf­rast­ruk­tū­ros plėt­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ros sky­riaus ve­dė­ja Vio­le­ta Stas­ ko­nie­nė. Anot jos, nau­ji ak­me­nys yra la­ bai bran­gūs.

5

ŠEŠTADIENIS, SPALIO 6, 2012

miestas

Kariškiai pirtelės atiduoti nenori Klaipėdos rajono valdžiai greičiausiai nepavyks atgauti prieš keliolika metų kariškiams perleistos požeminės slėptuvės pajūryje. Krašto apsaugos ministerija objektą ketina parduoti, o gautus pinigus panaudoti savo reikmėms. Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt

Šaudymas tuščiais šoviniais?

Klaipėdos rajonas norėtų susigrąžinti požeminę slėptuvę pajūryje, kuri šiandien priklauso kariškiams. Dėl to rajono politikai jau du kartus kreipėsi į Vyriausybę su prašymu, kad slėptuvė būtų perduota savivaldybei patikėjimo teise. Savivaldybė šiuo metu rengia projektą paplūdimyje. Karklėje planuojama pastatyti gelbėjimo stotį, dušus, kitus paplūdimio įrenginius. Slėptuvę galbūt būtų galima pritaikyti visuomenės poreikiams. Po pirmo kreipimosi į Vyriausybę gautas atsakymas iš Krašto apsaugos ministerijos, kad, jų įsitikinimu, savivaldybei šio objekto perduoti nereikia, todėl jis bus

atiduotas Valstybės turto bankui ir parduotas. Nepaisant to, rajono meras Vaclovas Dačkauskas pakartotinai paprašė atsižvelgti į rajono tarybos nuomonę. Esą pardavus šį turtą privatiems asmenims iškils problemų dėl prievažos prie pastato, sumažės galimybės visuomenei prieiti prie jūros. Turėtų išsipirkti?

Finansų viceministras Aloyzas Vitkauskas, vykdydamas ministro pirmininko pavedimą, atrašė Klaipėdos rajono valdžiai, kad požeminį punktą išbraukus iš Atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašo „turtui atnaujinti reikalingos lėšos sumažėtų“. Šią biurokratinę kalbą iššifruoti reikėtų maždaug taip: Klaipėdos rajonas, norėdamas iš kariškių atgauti požeminį punk-

Neatiduos: kariškiai Klaipėdos rajono savivaldybei požeminės slėptuvės pajūryje negrąžins.

tą, kurį prieš keliolika metų jiems perleido veltui, turėtų susimokėti. Nes Krašto apsaugos ministerija, pardavusi šį objektą, gautas lėšas ketina panaudoti savo tikslams. Įrengė pirtį

Karklės kaime Klaipėdos rajone ant jūros kranto stūkso tarybinių laikų

Vytauto Liaudanskio nuotr.

palikimas – 82 kvadratinių metrų požeminė slėptuvė. Statinys įrengtas visai netoli senųjų Karklės kapinaičių, už 20 metrų nuo jūros kranto. Sovietmečiu slėptuvė tarnavo netoli buvusiai pionierių stovyklai, o po to, kaip teigiama, buvo paskelbta centriniu civilinės sau-

gos štabu. Atgavus Nepriklausomybę, statinys perėjo Klaipėdos rajono savivaldybės žinion. Maždaug prieš 15 metų tą objektą rajonas perdavė kariškių mokymams. Neilgai trukus slėptuvėje įrengta pirtis ir ji pritaikyta ne mokymui, o pramogoms.

Istorija kartojasi – dėl FNTT vėl užvirė kova Rugsėjo 25 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) priėmė gana netikėtą sprendimą – jis nutarė, kad buvęs FNTT direktoriaus pavaduotojas V.Giržadas turi būti grąžintas į darbą. Tačiau Vidaus reikalų ministerija, susipažinusi su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartyje išdėstytais motyvais dėl V.Giržado grąžinimo į darbą, priėmė sprendimą šią nutartį skųsti aukštesnės instancijos teismui.

bar. Esu įsitikinęs, kad mes elgėmės teisingai. Esu įsitikinęs, kad teismui tiesiog nepakako informacijos. Manau, kad Vyriausiajam administraciniam teismui pradėjus nagrinėti bylą bus suteikta visa informacija. Tada ir paaiškės, kaip vertinti visą istoriją. O aš teigiu kategoriškai – tokie žmonės, kaip V.Gailius ir V.Giržadas negali vadovauti tokiai svarbiai institucijai kaip FNTT“, – teigė savo nuostatų nekeičiantis R.Palaitis.

Tiesos paieškos tęsiasi toliau

Melagių etiketės pareigūnams niekas nenukabino

„Tai, kas vyksta toliau su buvusiais FNTT vadais, rodo, kad mūsų teisinė sistema tikrai verta pertvarkų ir reformų, kurias inicijavo tiek Prezidentė Dalia Grybauskaitė, tiek Vidaus reikalų ministerija. Turiu omenyje teismus, FNTT bei kitas vadinamąsias jėgos struktūras“, – sakė FNTT vadovus po skandalo dėl informacijos nutekinimo atleidęs Raimundas Palaitis. Buvęs vidaus reikalų ministras stebisi, kad teismas taip įvertino VRM ir Valstybės saugumo departamento (VSD) veiksmus. „Procedūros, atliktos buvusių FNTT vadovų atžvilgiu, planuotos ir vykdytos derinant tiek su VSD, tiek su Prezidentūra. Ar aš galiu turėti pagrindo nepasitikėti šių institucijų teisininkų darytomis įžvalgomis ir veiksmais? Be abejo, neturiu tiek kompetencijos kiek jos turi teismo teisėjas. Tačiau jeigu negaliu pasitikėti VSD, tada kuo? Gal buvusiais dainininkais, kurie staiga savo komisijose tapo teisės žinovais? Ne, tiek aš nenusileidau ir nenusileisiu da-

R.Palaičio pozicija tvirta – jis, atleisdamas susikompromitavusius pareigūnus, elgėsi ir teisingai, ir teisėtai. Savo pirmtakui pritaria ir šiuo metu VRM vadovaujantis A.Melianas. Jis taip pat įsitikinęs, kad ministerija, priimdama sprendimus dėl buvusių FNTT vadovų, įstatymų nepažeidė. „Nesutinkame su tokia teismo nutartimi, todėl ją ir skundžiame, – teigia ministras A.Melianas. – Akivaizdu, kad teisėjų kolegija neįvertino visų šios situacijos aplinkybių. Kitaip argi būtų apsispręsta į darbą grąžinti žmogų, kuris įtariamas slaptos informacijos nutekinimu. Juk Generalinė prokuratūra ikiteisminio tyrimo dėl informacijos nutekinimo nebaigė. V.Giržado kaip įtariamojo statuso taip pat niekas neatšaukė“,– argumentus dėstė A.Melianas. Pažymėtina, kad pagrindiniai teismo argumentai dėl V.Giržadui palankios nutarties rėmėsi tuo, jog Vidaus reikalų ministerijai pažymą apie šį asmenį pateikęs VSD poligrafo tyrimą atliko pa-

žeisdamas procedūras. Ypač atkreiptinas dėmesys, kad teismo nutartis nepaneigia abiejų tyrimo poligrafu (vadinamasis melo detektorius) rezultatų, kurie V.Giržadui buvo neigiami ir parodė, jog šis buvęs pareigūnas melavo. Jis šiuo metu yra įtariamas slaptos informacijos nutekinimu „Snoro“ byloje, už ką gresia baudžiamoji atsakomybė. Pabrėžtina, kad Vidaus reikalų ministerija bei tuo metu jai vadovavęs R.Palaitis, gavęs VSD pranešimą apie V.Giržadą kaip nepatikimą asmenį ir priimdamas sprendimus dėl jo galimybių dirbti su slapta informacija, įstatymų nepažeidė. Tačiau teismas, įvertinęs tai, jog formaliai pažeistos tyrimo poligrafu procedūros, nusprendė panaikinti ir vidaus reikalų ministro įsakymus, kurių pagrindas – minėtas VSD pranešimas. VRM neabejoja, kad aukštesnės instancijos teismas įvertins ne tik formalias procedūras, bet ir visas kitas reikšmingas aplinkybes. Ir tikisi, kad ir Lietuvos žmonėms atsakingos institucijos pagaliau pateiks atsakymą dėl nutekintos informacijos „Snoro“ byloje bei atsakomybės už iš Lietuvos išplukdytus pinigus. Konservatorių „dėkingumas“

R.Palaitis, vertindamas dabartinius procesus, neatmeta ir didelės politinės įtakos veiksnių. „Jau esu minėjęs, kad konservatorių elgesys gulant kryžiumi už atleistus FNTT vadovus, yra ne kas kita, o tik siaurų interesų gynimas. Noriu dar kartą priminti, kaip elgėsi premjero patarėjas

FNTT konflikto metu R.Palaitis pasirinko Prezidentės, o ne premje-

ro pusę. Liberalų ir centro sąjunga buvo pakilusi trauktis iš premjero A.Kubiliaus vyriausybės. R.Palaitis, nenorėdamas sukelti sumaištį valstybėje, pasitraukė iš ministro posto, tuo leisdamas išvengti Vyriausybės griūties.

V.Valentinavičius. Juk jis tuo metu tiesiogiai kišosi į FNTT atliekamą tyrimą vadinamojoje Mailiaus byloje. Ir kas gi buvo patarėjui už tai, kad jis ėjo į FNTT, derino ten kažkokius reikalus? Ogi nieko. Ir taip gali būti valstybėje, kuri save vadina teisine? Juk ir V.Gailius FNTT konkursą laimėjo tik dėl to, kad į VRM komisiją premjeras atsiuntė savo žmogų, kurio balai ir lėmė V.Gailiaus pergalę. Ir po to A.Kubilius bei kiti konservatorių vadovai dar drįsta kalbėti apie skaidrumą ir sąžinę?“ – piktinosi R.Palaitis. Jo teigimu, visi konservatorių interesai labai gerai pasima-

tys teisme nagrinėjant vadinamąją Mailiaus bylą. „Visi turėsime progos įsitikinti, kaip švariai bus „išplautas” žemės ūkio ministro munduras, kaip bus kvailiais paversti policijos tyrėjai. Nes turiu žinių, kad buvę FNTT vadovai dėjo visas pastangas, jog Mailiaus byla teisme patirtų fiasko. Tad nieko keisto, kad konservatoriai tokie aršūs. Reikia gi jiems atsidėkoti už žemės ūkio ministro ir visos partijos reputacijos gelbėjimą“, – tiesiai rėžė R.Palaitis. Politinė reklama bus apmokėta iš Raimundo Palaičio politinės kampanijos sąskaitos Užs. 1028669

6

šeštADIENIS, spalio 6, 2012

šeštadienio interviu

Moks­li­nin­ko aki­ra­ty­je – ka­pi­nės Sand­ra Lu­ko­šiū­tė

1960 m. spa­lio 27 d. gi­mė Bir­žuo­se.

Hi­gie­nos taip pat rei­kė­tų pai­sy­ ti, nes šia­me kraš­te yra bu­vu­sios ir ma­ro ka­pi­nės. Tad ig­no­ruo­da­ mi ele­men­ta­rius da­ly­kus žmo­nės ri­zi­kuo­ja sa­vo svei­ka­ta.

1983 m. Vil­niaus uni­ver­si­te­te bai­

Ven­gia li­guis­to kau­pi­mo

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė

s.lukosiute@kl.lt

P

a­kan­ka ke­lias mi­nu­tes pa­žiū­rė­ti į akis, kad su­ pras­tu­mei, jog prieš ta­ ve įdo­mus žmo­gus. To­kių at­si­lie­pi­mų te­ko gir­dė­ti apie Klai­ pė­dos uni­ver­si­te­to Hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų fa­kul­te­to Teo­lo­gi­jos ka­ ted­ros ve­dė­ją ir Evan­ge­liš­ko­sios teo­lo­gi­jos cent­ro di­rek­to­rių Arū­ ną Baub­lį.

gė is­to­ri­ją. 1983–1985 m. dir­bo Lie­tu­vos moks­

lų aka­de­mi­jos Bib­lio­te­kos rank­raš­čių ir Bib­liog­ra­fi­jos sky­riuo­se. 1985–1986 m. – Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­

– Pra­si­dė­jus nau­jiems moks­lo me­tams smal­su, ko­kia si­tua­ci­ ja su stu­den­tais yra jū­sų va­do­ vau­ja­mo­je ka­ted­ro­je? – Pa­tai­kė­te į pa­čią jaut­riau­sią vie­ tą. Stu­den­tų ma­žė­ja. Gal­vo­ja­ me apie pro­fi­lio kei­ti­mą ir gry­no­ sios teo­lo­gi­jos at­si­sa­ky­mą, nes pa­ti aukš­to­jo moks­lo re­for­ma tu­ri daug pa­slėp­tų pu­sių, į ku­rias jos kū­rė­jai neat­siž­vel­gė. Gal rei­kės pa­sek­ti Va­ ka­rų ša­lių pa­tir­ti­mi ir gal­vo­ti apie dis­cip­li­ni­nes stu­di­jas, ku­rio­se bu­ tų de­ri­na­mos ke­lios sri­tys. Vie­nos rū­šies stu­di­jos, kai lyg įsė­di į lif­tą ir va­žiuo­ji iki dip­lo­mo, šia­me glo­ ba­lia­me pa­sau­ly­je tam­pa ne­be­po­ pu­lia­rios. Lie­tu­vo­je teo­lo­gi­ja tra­di­ciš­kai sie­ja­ma su baž­ny­čia ar­ba ku­ni­ gys­te. Toks po­žiū­ris la­biau bū­ din­gas Ro­mos ka­ta­li­kų kon­fe­si­jos at­sto­vams. Mū­sų stu­di­jos at­sto­ vau­ja re­li­gi­nes ma­žu­mas, ku­rios teo­lo­gi­ją la­biau priar­ti­na gy­ve­ni­ mui. Teo­lo­gi­ja skir­ta pa­grin­di­nių re­li­gi­nių po­stu­la­tų pa­ži­ni­mui. Kaip pa­ro­dė ke­lių šim­tų mū­ sų ab­sol­ven­tų to­li­mes­ni li­ki­ mai, jie tas ži­nias pri­tai­kė kaip ba­zi­nį iš­si­la­vi­ni­mą, ženg­da­mi į ki­tas sri­tis. Tarp mū­sų bu­vu­ sių stu­den­tų pa­kan­ka­mai to­kių, ku­rie sėk­min­gai sa­ve rea­li­zuo­ja ne žu­vų ka­po­to­jų ar braš­kių rin­ kė­jų kar­je­ro­je, bet įsi­dar­bi­no pa­ gal spe­cia­ly­bę ir su­ge­bė­jo su­de­ rin­ti ar­ti­mus da­ly­kus: so­cia­li­nę veik­lą, psi­cho­lo­gi­ją. – Ar jū­sų stu­den­tai stu­di­jas pa­ si­ren­ka kryp­tin­gai, ar lin­kę pa­ si­blaš­ky­ti? – Daug me­tų ten­ka dės­ty­ti Vo­kie­ti­ jos uni­ver­si­te­tuo­se, tad ga­liu pa­ly­ gin­ti stu­den­tų mo­ty­va­ci­ją, po­žiū­rį į stu­di­jas. Su gi­liu liū­de­siu ten­ ka kons­ta­tuo­ti apie pas mus įsi­ šak­ni­ju­sią blo­gą tra­di­ci­ją, kad po mo­kyk­los bū­ti­na įsto­ti į aukš­tą­ją mo­kyk­lą. Re­tai ga­li su­tik­ti jau­ną žmo­gų, ku­ris pui­kiai ži­no, ką jis veiks gy­ ve­ni­me. Daž­niau­siai stu­den­tai yra be­si­blaš­kan­tys, ne­tu­rin­tys rim­tos mo­ty­va­ci­jos, spe­cia­ly­bę pa­si­ren­ kan­tys dėl skam­baus ar mo­der­naus pa­va­di­ni­mo. Už­sie­ny­je stu­den­tai pa­pras­tai bū­na vy­res­nio am­žiaus, tu­rin­tys tam tik­ros veik­los pa­tir­ties ir ži­ nan­tys, ko jie no­ri gy­ve­ni­me. Nors teo­lo­gi­jos ver­ty­bi­nės ži­ nios ga­li bū­ti pri­tai­ko­mos uni­ver­ sa­liau. Prieš eko­no­mi­nę kri­zę, kai bu­vo dau­giau stu­den­tų, ste­bė­ jau­si, kad ne­ma­žai ne­kil­no­ja­mo­ jo tur­to agen­tū­rų ban­dė tarp mū­sų stu­den­tų ieš­ko­ti bū­si­mų­jų bend­ra­ dar­bių. Darb­da­viai paaiš­ki­no, kad šie žmo­nės mo­ka bend­rau­ti, su­ge­ ba neį­ky­riai iš­dės­ty­ti ar­gu­men­tus, iš­klau­sy­ti.

jos bib­lio­te­kų rei­ka­lų val­dy­bo­je, dės­ tė Kul­tū­ros dar­buo­to­jų to­bu­li­ni­mo­si ins­ti­tu­te. 1986–1993 m. Bir­žų kraš­to mu­zie­

jaus „Sė­la“ moks­li­nis bend­ra­dar­bis, ar­cheo­lo­gas, sky­riaus ve­dė­jas. 1993 m. ta­po Klai­pė­dos uni­ver­si­te­

to Evan­ge­liš­ko­sios teo­lo­gi­jos cent­ro, vė­liau – ir ka­ted­ros asis­ten­tu. 2000 m. jung­ti­nė­je Lie­tu­vos is­to­ri­

jos ins­ti­tu­to ir Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ ver­si­te­to dok­to­ran­tū­ro­je eks­ter­nu ap­gy­nė hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų is­to­ ri­jos kryp­ties dak­ta­ro di­ser­ta­ci­ją. 2001 m. ta­po Klai­pė­dos uni­ver­si­

Ge­bė­ji­mas: A.Baub­lys įsi­ti­ki­nęs, kad ti­kė­ji­mas mo­ko priim­ti ir ki­to­kį

žmo­gų.

Ti­kė­ji­mas gim­do to­le­ran­ci­ją

– O ko­dėl jūs pa­si­rin­ko­te teo­ lo­gi­ją? – Iš ar­cheo­lo­gi­jos pa­ra­dok­sa­liai atė­ jau į teo­lo­gi­ją. Gar­si mū­sų pro­fe­so­ rė Ri­mu­tė Ri­man­tie­nė gra­žiai pa­ sa­kė, kad ar­cheo­lo­gas tu­ri žiū­rė­ti ne tik po ko­jo­mis, bet ir į dan­gų. Daug me­tų ty­ri­nė­jau pro­tes­tan­

Re­tai ga­li su­tik­ti jau­ną žmo­gų, ku­ ris pui­kiai ži­no, ką jis veiks gy­ve­ ni­me. Daž­niau­siai stu­den­tai yra be­si­ blaš­kan­tys, ne­tu­ rin­tys rim­tos mo­ty­ va­ci­jos.

tiš­ką pa­vel­dą – Bir­žų se­na­mies­ tį, tvir­to­vės komp­lek­są ir ma­ čiau, kad re­li­gi­jos įta­ka tu­rė­jo ryš­kių at­spin­džių kas­die­nia­me gy­ve­ni­me. Tai pa­ska­ti­no pa­si­do­ mė­ti pa­čių baž­ny­čių is­to­ri­ja. Kai su­si­da­rė ga­li­my­bė at­vyk­ti į Klai­ pė­dą, rei­kė­jo baž­ny­čios is­to­ri­ko, tad ėmiau­si šios sri­ties. Taip gi­mė ma­no di­ser­ta­ci­ja, kny­ga. Teo­lo­gi­ ja – įdo­mi sri­tis, kur rei­kia pla­čių ži­nių, ge­bė­ji­mo su­sie­ti is­to­ri­nius fak­tus. Tai vie­na to­kių sri­čių, kur is­to­ri­kas ga­li ras­ti sa­ve, ypač ty­ ri­nė­jan­tis kul­tū­ri­nį pa­vel­dą. – Kiek svar­bus ti­kė­ji­mas is­to­ri­ kui, be­si­gi­li­nan­čiam į teo­lo­gi­ją? – Sun­kus klau­si­mas. Ti­kė­ji­mas pas žmo­gų ga­li atei­ti la­bai ne­ti­

te­to Teo­lo­gi­jos ka­ted­ros ve­dė­ju bei Evan­ge­liš­ko­sios teo­lo­gi­jos cent­ro di­ rek­to­riu­mi.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

kė­tai, ver­čia­mas įvai­rių ap­lin­ ky­bių, o ga­li bū­ti išug­dy­tas, pa­ vyz­džiui, šei­mo­je. Bet čia jau ky­la tu­ri­nio klau­si­mas. Tie žmo­nės, ku­rie daug šne­ka apie dva­sin­gu­ mą, yra to­li nuo jo. Žo­džiais sun­ ku iš­reikš­ti tuos da­ly­kus. Dės­ty­ti ir gi­lin­tis į teo­lo­gi­ją ga­ li ir ne­ti­kin­tis žmo­gus, bet jis tu­ ri bū­ti to­le­ran­tiš­kas, ne­tu­rė­ti išanks­ti­nių nuo­sta­tų. Kai žmo­ gus sa­ko, kad jo re­li­gi­ja pa­ti ge­ riau­sia, sua­be­jo­ju, ar jis su­vo­kia ti­kė­ji­mo es­mę. Ti­kė­ji­mas žmo­gui duo­da ge­bė­ji­mą su­vok­ti ir ki­to­ kį žmo­gų. – Kaip ti­kė­ji­mas at­si­ra­do jū­sų gy­ve­ni­me? – Iš ma­no mo­ti­nos pu­sės bu­vo gi­lios pro­tes­tan­tiš­kos tra­di­ci­jos. Gi­mi­nė­je bu­vo pro­tes­tan­tų dva­ si­nin­kų, bet au­gau ag­re­sy­vaus ateiz­mo lai­ko­tar­piu. Tad ėji­mas į baž­ny­čią vai­kys­tė­je ne­bu­vo na­tū­ ra­lus. Su­vo­ki­mas atei­na pa­ma­žu. Gy­ve­ni­me daug vi­so­kių sun­ku­mų bu­vo, bet kai žmo­gus sun­kią aki­ mir­ką ga­li at­si­rem­ti į kaž­ką to­kio vi­di­nio, jis leng­viau pa­ke­lia iš­ ban­dy­mus. – Po stu­di­jų li­ko­te dirb­ti Vil­ niu­je, bet pa­skui vis tiek grį­ žo­te į gim­tuo­sius Bir­žus, nors dau­gu­ma bet ko­kia kai­na sie­ kia lik­ti sos­ti­nė­je. Ko­dėl? – Rink­tis moks­li­nin­ko ke­lią di­ des­nės ga­li­my­bės bu­vo re­gio­ni­ nia­me mu­zie­ju­je. Ten taip pat ga­lė­jau už­siim­ti pra­kti­ne ar­cheo­ lo­gi­ja. Ga­li­ma ve­ge­tuo­ti Vil­niu­ je. Bet jei dar­bas ne­pa­tin­ka, ar ver­ta jo lai­ky­tis? Tuo me­tu dir­ bau Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jo­je ir biu­ rok­ra­ti­nis dar­bas ne­ža­vė­jo. Kaip tik at­si­ra­do ga­li­my­bė kel­tis į res­ tau­ruo­ja­mą Bir­žų pi­lies komp­lek­ są, pra­si­dė­jo pla­tes­ni se­na­mies­

čio ty­ri­nė­ji­mai. Gal­būt no­rė­jo­si sa­vo­tiš­kos ro­man­ti­kos. Ty­ri­nė­ji­mo ob­jek­tas – ka­pai

– Koks da­bar jū­sų ty­ri­nė­ji­mo ob­jek­tas? – Šie­met kaip tik pra­dė­jau pla­ taus et­no­kon­fe­si­nio pa­vel­do ty­ ri­nė­ji­mą – ty­ri­nė­ja­me se­ną­sias Klai­pė­dos kraš­to ka­pi­nes. Tai di­ de­lis dar­bas, su­si­jęs su pa­vel­do­ sau­ga. Jis tei­kia daug įdo­mios in­ for­ma­ci­jos apie bu­vu­sius kraš­to žmo­nes, pa­pro­čius, kul­tū­rą, tau­ ti­nę su­dė­tį. – Ko­dėl ma­no­te, kad ša­lia ka­ pi­nių na­mus be­si­sta­tan­tys žmo­nės ne­ži­no, ką da­ro? – Dau­ge­ly­je ša­lių, o ir Klai­pė­do­ je, už­pil­dy­tos ka­pi­nės bu­vo už­pi­ la­mos že­mių sluoks­niu ir sta­to­mi pa­sta­tai. Kaip pa­vyz­dys ga­lė­tų bū­ti Lui­zės gim­na­zi­ja, ku­ri pa­ sta­ty­ta bu­vu­sių se­nų­jų ka­pi­nių vie­to­je. Te­ri­to­ri­jo­je prie Se­no­jo tur­gaus, kur bu­vo žy­dų li­go­ni­nė, taip pat bu­vo ka­pi­nės. Jos taip pat bu­vo prie Jo­no baž­ny­čios. Prū­si­jo­je jau XIX am­žiaus pra­ džio­je bu­vo aiš­kiai reg­la­men­tuo­ ta, kad ka­pi­nės tu­ri bū­ti už gy­ve­ na­mų­jų kvar­ta­lų. Tad dau­gu­ma se­nų­jų Klai­pė­dos ka­pi­nių, skir­ tin­gai nuo Di­džio­sios Lie­tu­vos, nė­ra ša­lia baž­ny­čių. Jei ži­nai, kad sta­tai­si na­mą ša­lia ka­pi­nių, tai ne­vy­kęs pa­si­ rin­ki­mas. Ne­no­riu mis­ti­fi­kuo­ti. Žiū­riu iš la­bai pra­gma­tiš­kų da­ ly­kų. Pa­sis­ta­tė­te na­mą ša­lia ka­ pi­nių, iš­si­ka­sė­te šu­li­nį ir ga­li­ma dė­ti daug­taš­kį, ką jūs ge­ria­te. Jau ne­kal­bant apie mo­ra­li­nę pu­ sę. Kaž­ka­da gy­ve­nę žmo­nės nu­si­ pel­nė pa­gar­bos. Jei ne­gerb­si­me jų, ne­gerb­si­me ir sa­vęs.

– Tarp jū­sų po­mė­gių – nu­miz­ ma­ti­ka ir bal­dų is­to­ri­ja. Kaip su­si­do­mė­jo­te pa­sta­rą­ja? – Tai la­biau su­si­ję su mu­zie­ji­nin­ kys­tės lai­ko­tar­piu Bir­žuo­se. Bal­ dai la­bai daug ga­li pa­sa­ky­ti sa­ vo me­džia­go­mis, įdė­tu žmo­gaus dar­bu. Man įdo­mu su­si­pa­žin­ti su tech­no­lo­gi­jo­mis, pa­skai­ty­ti apie jas. Bet su to­kiais bal­dais ten­ka su­si­dur­ti la­bai re­tai, nes Lie­tu­ vo­je jų ne­be­tu­ri­me. Ga­li­ma pa­si­ žiū­rė­ti pa­ro­do­se, už­sie­ny­je, auk­ cio­nuo­se, an­tik­va­ria­tuo­se. Dar dirb­da­mas Vil­niu­je pra­dė­ jau skai­ty­ti nu­miz­ma­ti­kos kur­ są. Ma­ne do­mi­na ne tiek konk­re­ti mo­ne­ta, kiek pa­ti nu­miz­ma­ti­kos rai­da, is­to­ri­ja, ka­li­mo tech­no­lo­ gi­jos, mo­ne­tų ka­lyk­lų is­to­ri­ja. Ne­su iš tų, ku­rie tik kau­pia. Tu­ rė­ti daik­tą – gra­žu, bet kar­tais tai ve­da prie li­guis­to po­rei­kio kaup­ti. Kai tam­pi me­džio­to­ju, ne­bė­ra lai­ ko gi­lin­tis į šią sfe­rą. – Ar bū­na si­tua­ci­jų, kai pa­ke­ lia­te bal­są? – Esu karš­to cha­rak­te­rio, ga­liu už­si­plieks­ti, bet grei­tai ir atauš­tu. Da­bar jau ge­rą de­šimt­me­tį sten­ giuo­si ne­kel­ti bal­so. Bal­so pa­kė­ li­mas pa­ro­do žmo­gaus silp­nu­mą. Tik silp­nas žmo­gus riks­mu ga­li įtei­sin­ti sa­vo tie­sas. Šei­mą su­ce­men­ta­vo bė­da

– Kaip gy­ve­na jū­sų šei­ma? – Sta­bi­liai. Tai di­de­lis pri­va­lu­ mas. Kar­tą duk­ra juo­kė­si, kad kai žmo­na pa­kei­tė šu­kuo­se­ną, pa­skli­ do gan­dai, jog išsiskyriau. Su Ilo­na su­si­pa­ži­no­me stu­di­jų me­tais Vil­ niaus uni­ver­si­te­te ir nuo 1983-ių­ jų gy­ve­na­me kar­tu. Užau­gi­no­me du vai­kus – vy­res­nio­ji duk­ra Ind­ rė bai­gė psi­cho­lo­gi­ją. Dar mo­kyk­ lo­je ji pra­dė­jo dirb­ti sa­va­no­re Jau­ ni­mo pa­gal­bos li­ni­jo­je. Jau­nes­nio sū­naus pro­ble­ma su­ ce­men­ta­vo šei­mą. Kai sū­nui bu­vo 6 mė­ne­siai, Vil­niu­je me­di­kai per klai­dą su­lei­do ne tuos vais­tus. Jis ap­kur­to. Tai ga­li la­bai leng­vai su­griau­ti šei­mą, bet ga­li ir su­ce­ men­tuo­ti. Ieš­ko­da­mi įvai­rių bū­dų, kaip jam pa­dė­ti, nuė­jo­me il­gą ke­lią. Da­bar ga­liu pa­si­džiaug­ti, kad sū­ nus – pil­na­me­tis, bran­dus, pui­kiai sa­ve rea­li­zuo­jan­tis žmo­gus, ku­ris gra­žiai pie­šia, mo­kė­si in­ter­je­ro di­ zai­no, bu­vo iš­vy­kęs į Vo­kie­ti­ją. – Ko­kių tu­ri­te sva­jo­nių? – No­rė­čiau gy­ven­ti nor­ma­lio­je vi­suo­me­nė­je, kur nė­ra to­kių stre­ sų, bė­gi­mo griū­vant. Vi­suo­me­nė­ je, ku­ri yra at­sa­kin­ga už sa­ve ir ne­lau­kia do­va­nė­lių iš „ge­rų po­ li­ti­kų“. Svar­bu ne tiek ma­te­ria­ li­nė ge­ro­vė, kiek sa­vi­jau­ta. Lie­ tu­vo­je dir­bi kaip bi­tė de­vyn­dar­bė, ku­ri nie­ko ne­spė­ja. Bet kai iš­va­ žiuo­ji sve­tur, at­si­ran­da lai­ko, nes ne­rei­kia rū­pin­tis ne­rei­ka­lin­ gais da­ly­kais. Ši­to la­biau­siai pa­ si­gen­du.

7

ŠEŠTADIENIS, SPALIO 6, 2012

lietuva

Žai­di­mams su laik­ro­džiais ga­lo ne­matyti Lie­tu­vos Sei­mas jau prieš pu­sant­rų me­tų pa­no­ro, kad ES at­si­sa­ky­tų se­zo­ni­nio laik­ ro­džių ro­dyk­lių su­ki­nė­ji­mo. Bet ES ins­ti­tu­ ci­jos nė ne­ke­ti­na at­si­žvelg­ti į to­kį Lie­tu­vos par­la­men­ta­rų iš­reikš­tą pa­gei­da­vi­mą. Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Są­vo­kos „žie­mos lai­kas“ nė­ra

Po tri­jų sa­vai­čių, pa­sku­ti­nį spa­lio sek­ma­die­nį, 4 val. ry­to laik­ro­džių ro­dyk­lės Lie­tu­vo­je, kaip ir vi­so­je ES bei dar ke­lio­se de­šim­ty­se pa­sau­lio vals­ty­bių, bus per­suk­tos vie­na va­ lan­da at­gal. Taip bus at­šauk­tas va­ sa­ros lai­kas, dar va­di­na­mas se­zo­ ni­niu. Va­sa­ros lai­kas įve­da­mas kas­met pa­sku­ti­nį ko­vo sek­ma­die­nį 3 val. ry­to laik­ro­džius pa­su­kant va­lan­da į prie­kį. Tad se­zo­ni­nis lai­kas ga­ lio­ja sep­ty­nis mė­ne­sius per me­tus, juos­ti­nis – pen­kis. Be­je, po­pu­lia­ri są­vo­ka „žie­mos lai­kas“ ofi­cia­liai iš­vis neeg­zis­tuo­ja. Lie­tu­va žie­mos se­zo­no me­tu gy­ve­ na sa­vo juos­ti­nia­me lai­ke, tik nuo ko­vo iki spa­lio pa­bai­gos tai­ko „per­ suk­tą“ va­sa­ros lai­ką. Lai­kas du­kart per me­tus kei­čia­ mas vyk­dant Eu­ro­pos Par­la­men­ to ir Ta­ry­bos di­rek­ty­vą. Lie­tu­va ne­ga­l i vie­n a­š a­l iš­kai ne­v yk­dy­ ti jos, nes to­kiu at­ve­ju bū­tų bau­ džia­ma.

Lai­kas du­ kart per me­tus kei­ čia­mas vyk­dant Eu­ro­pos Par­la­men­ to ir Ta­ry­ bos di­rek­ ty­vą.

Pa­nū­do at­šauk­ti

Se­zo­ni­nio lai­ko tai­ky­mas Lie­tu­vo­ je vis su­lau­kia ga­na ašt­rių dis­ku­si­ jų vi­suo­me­nė­je. Į ją įsi­trau­kė net aukš­čiau­sios val­džios ins­ti­tu­ci­jos. Per­nai pa­va­sa­rį, ne­tru­kus po to, kai bu­vo įpras­tai įves­tas va­sa­ ros lai­kas, Sei­mas me­tė į šo­ną vi­ sus ki­tus dar­bus ir ėmė dis­ku­tuo­ti dėl to, ar tu­ri bū­ti du­kart per me­tus su­kio­ja­mos laik­ro­džių ro­dyk­lės. Po dis­ku­si­jų bu­vo priim­tas nu­ta­ri­mas, ku­ria­me kreip­ta­si į Vy­riau­sy­bę su ra­gi­ni­mu in­for­muo­ti ES apie no­rą at­šauk­ti lai­ko kai­ta­lio­ji­mą. Be to, Vy­riau­sy­bės pa­pra­šy­ta at­lik­ti ty­ ri­mus, kad bū­tų „ob­jek­ty­viai iš­ siaiš­kin­tas se­zo­ni­nio lai­ko po­vei­kis žmo­nių svei­ka­tai ir eko­no­mi­kai“. Vy­riau­sy­bė pa­skel­bė ty­ri­mams ne­tu­rin­ti lė­šų. O ES ins­ti­tu­ci­jo­se bu­vo iš­siaiš­kin­ta, kad Lie­tu­va yra vie­nin­te­lė iš 27-ių Bend­ri­jos na­rių, ofi­cia­liai ke­lian­ti to­kį klau­si­mą, to­ dėl Lie­tu­vos ne­pa­rė­mė. Nau­jo ty­ri­mo ne­bus

Prieš me­tus bū­ta neo­fi­cia­lių pra­ ne­ši­mų, esą 2012-ųjų pa­bai­go­ je Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pra­dės iš­sa­

apie tai, kaip ES ša­ly­se ver­ti­na­mas laik­ro­džių su­ki­nė­ji­mas“, – pra­ne­ šė at­sto­vy­bė. Pas­kelb­tas gra­fi­kas

ES yra pa­skel­bu­si ofi­cia­lų va­sa­ros lai­ko įve­di­mo gra­fi­ką, ku­ria­me nu­ ma­to­ma, kad tai bus da­ro­ma ma­ žiau­siai iki 2016 m. Da­lis Lie­tu­vos kai­my­nių, ne­ prik­lau­san­čių ES, at­si­sa­kė per­suk­ ti laik­ro­džius. Ru­si­ja ir Bal­ta­ru­si­ ja per­nai spa­lį ne­beat­šau­kė va­sa­ros lai­ko. Tie­sa, Ru­si­jo­je jau im­ta dis­ku­ tuo­ti, ar pa­sielg­ta tei­sin­gai. Yra ti­ki­my­bė, kad ši ša­lis ir­gi su­grįš prie re­gu­lia­raus se­zo­ni­nio lai­ko tai­ky­mo. Pir­mo­ji ata­skai­ta – 2008-ai­siais

Ne­no­ras: Eu­ro­pa ne­nu­si­tei­ku­si pra­dė­ti nau­jo ty­ri­mo

dėl pri­va­lo­mo­jo se­zo­ni­nio lai­ko tai­ky­mo.

mų ty­ri­mą apie se­zo­ni­nio lai­ko tai­ky­mo po­vei­kį. At­li­kus to­kį ty­ ri­mą 2014-ai­siais ne­va tu­rė­jo bū­ ti pa­skelb­tas ra­por­tas, ar ver­ta lik­ ti prie se­no­sios ro­dyk­lių su­kio­ji­mo tvar­kos. Šie­met pa­si­tei­ra­vus, ar tik­rai ES pra­dės to­kį ty­ri­mą, gau­tas nei­ gia­mas at­sa­ky­mas. Eu­ro­pos Ko­ mi­si­jos at­sto­vy­bė Vil­niu­je ofi­cia­ liai pra­ne­šė dien­raš­čiui, kad „nė­ra pla­nų pra­dė­ti ty­ri­mą dėl se­zo­ni­nio lai­ko tai­ky­mo ES“. Ir ki­tą­met to­

Sauliaus Žiūros (BFL) nuotr.

kių pla­nų var­gu ar at­si­ras. Leis­ ta su­pras­ti, kad ga­lio­jan­ti laik­ ro­džių su­kio­ji­mo tvar­ka ten­ki­na Eu­ro­pą ir jos ne­ke­ti­na­ma at­si­sa­ ky­ti nei 2014, nei 2015, nei vė­les­ niais me­tais. Ko­mi­si­jos at­sto­vy­bė ti­ki­na ne­ ži­nan­ti, iš kur at­si­ra­do neo­fi­cia­ lios ži­nios, kad nu­ma­to­ma iš nau­ jo tir­ti se­zo­ni­nio lai­ko tai­ky­mo po­vei­kį. „To­kio nu­ro­dy­mo nė­ ra nei 2001 m. ES di­rek­ty­vo­je, nei 2008 m. pa­skelb­to­je ata­skai­to­je

Lie­tu­vo­je va­sa­ros lai­kas bu­vo pra­ dė­tas įves­ti dar so­viet­me­čiu, 1981 m. At­kū­rus ne­prik­lau­so­my­bę ši tvar­ka tai­ky­ta iki 1999 m. ru­dens, kol ją pa­nai­ki­no Ro­lan­do Pak­so va­do­vau­ja­ma Vy­riau­sy­bė. Ta­čiau 2003-ių­jų pa­va­sa­rį mi­nist­rų ka­bi­ ne­tas, va­do­vau­ja­mas Al­gir­do Bra­ zaus­ko, su­grą­ži­no va­sa­ros lai­ką. Bu­vo at­si­žvelg­ta į ES, į ku­rią tuo­ met ren­gė­si sto­ti Lie­tu­va, re­ko­ men­da­ci­jas. 2008 m. Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pa­ skel­bė ata­skai­tą apie se­zo­ni­nio lai­ ko po­vei­kį įvai­rioms ūkio ša­koms ir ki­tiems sek­to­riams. Ji bu­vo pa­ reng­ta pa­gal ES na­rių pa­teik­tą in­ for­ma­ci­ją – tuo­met nė vie­na vals­ ty­bė ne­pa­reiš­kė no­ro at­si­sa­ky­ti va­sa­ros lai­ko.

Šventovėje pa­so­din­tas is­to­ri­nis ąžuo­liu­kas Ro­m as Nau­j a­l is Lie­t u­v os žmo­n ių par­t i­j os (LŽP) va­do­vai Ra­sei­nių ra­jo­ne prie iš­ li­ku­sio tūks­tant­me­čio kri­vių au­ ku­ro pa­so­di­no ąžuo­liu­ką, ku­ris klo­nuo­tas iš is­to­ri­nio Min­gė­los ąžuo­lo.

„Šiam ąžuo­l iu­k ui ki­t ą­m et bus me­tai, o jo is­to­ri­jai – 600 me­ tų. Šis me­de­lis yra sim­bo­lis, kad mū­sų pro­tė­vių kul­tū­ra, is­to­ri­ja ir ti­kė­ji­mas nie­ka­da ne­nu­mirs“, – kal­bė­jo Lie­tu­vos žmo­nių par­ti­jos ly­de­ris Vla­di­mi­ras Ro­ma­no­vas. Jis su LŽP pir­m i­n in­ke Joa­n a Ši­ma­naus­kie­ne, re­gio­nų par­ti­jos sky­rių na­riais pa­so­di­no ąžuo­liu­ką Ro­ky­nės kai­mo tu­riz­mo so­dy­bos te­ri­to­ri­jo­je esan­čio­je se­no­vi­nė­ je gi­rai­tė­je, kur kri­viai reng­da­vo šven­tas apei­gas. Tūks­tan­čius me­tų skai­čiuo­jan­ tį au­ku­rą su­pa 12 ąžuo­lų. So­dy­bos šei­m i­n in­kas Ro­m as Ru­d žins­kas pa­sa­ko­jo, kad prieš po­rą sa­vai­čių LŽP na­riai, ap­žiū­ri­nė­da­mi is­to­ ri­nę vie­tą, pa­ste­bė­jo, kad vie­nas ąžuo­las nu­džiū­vęs. „V.Ro­ma­no­vas pa­sa­kė, kad ša­ lia mi­ru­sio me­džio rei­kia pa­so­ din­ti nau­ją. Ne­ma­niau, kad šis po­kal­bis taip grei­tai virs rea­liais dar­bais. Aš pa­ža­du rū­pin­tis ąžuo­ liu­ku ir par­ti­jos žmo­nes kvie­čiu jį daž­nai lan­ky­ti“, – sa­kė R.Ru­ džins­kas. V.Ro­m a­n o­vas pa­s a­ko­j o, kad rink­da­ma­sis, ko­kio ąžuo­lo pa­li­ kuo­n į ver­ta pa­so­d in­t i Ro­k y­n ė­

je, su­s i­d o­m ė­jo at­ras­ta is­to­r i­ja apie Že­mai­ti­jo­je au­gan­tį Min­gė­ los ąžuo­l ą. Kai že­m ai­č iai bu­vo pa­krikš­ty­ti, jiems lie­pė nu­pjau­ti ąžuo­lo vir­šū­nę ir pa­nau­do­ti iš jos gau­tą me­die­ną kop­ly­čios sta­ty­bai. Vi­si at­si­sa­kė, tik vie­nas žmo­gus, var­du Min­gė­la, iš­drį­so pa­si­kė­sin­ ti į šven­tą me­dį ir už tai bu­vo pa­ skan­din­tas Mi­ni­jo­je. Že­mai­ti­jos ąžuo­las iš­li­ko iki mū­sų lai­kų, o moks­li­nin­kai iš jo išau­gi­no nau­ jų ąžuo­liu­kų.

V.Ro­ma­no­vas pa­sa­kė, kad ša­lia mi­ru­sio me­džio rei­ kia pa­so­din­ti nau­ją. Ne­ma­niau, kad šis po­kal­bis taip grei­tai virs rea­liais dar­bais. „Sim­bo­liš­ka, kad mū­sų par­ti­ jos są­ra­šo nu­me­ris yra 12, tiek pat bu­vo apaš­ta­lų, o šian­dien pa­so­ di­no­me ąžuo­liu­ką, ku­ris pa­kei­tė nu­džiū­vu­sį me­dį ir da­bar yra vie­ nas iš 12 ąžuo­lų“, – kal­bė­jo J.Ši­ ma­naus­kie­nė. V.Ro­m a­n o­vas is­to­r i­n ę vie­ tą puo­se­lė­jan­čių so­dy­bos šei­mi­ nin­kų sve­čių kny­go­je už­ra­šė sa­ vo ei­les. Po­li­ti­nė rek­la­ma bus ap­mo­kė­ta iš Lie­tu­vos žmo­nių par­ti­jos rin­ki­mų są­skai­tos. Užs. Nr. 1030644

Tęs­ti­nu­mas: V.Ro­ma­no­vas ir J.Ši­ma­naus­kie­nė su ki­tais par­ti­jos na­riais šven­to­je pro­tė­vių vie­to­je pa­so­di­no

nau­ją ąžuo­liu­ką.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

8

energetika

šeštadienis, spalio 6, 2012

šeštadienis, spalio 6, 2012

9

energetika

10

šeštadienis, spalio 6, 2012

12p.

Kas kal­tas dėl Ira­no va­liu­tos kri­zės?

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis Det­roi­tas: Ame­ri­kos pra­mo Prieš pu­sę am­žiaus Det­roi­tas bu­vo Jung­ti­nių Vals­ti­jų pa­ži­ba. De­ja, šlo­vės lai­kai, re­gis, praė­jo. Da­bar mies­tas virs­ta vai­duok­liu. Gat­vės tuš­tė­ja, vi­sur ve­ši žo­lė, o vie­tos žmo­nės į atei­tį žvel­gia su ne­ri­mu. De­mog­ra­fi­nė kri­zė

1950 m. Det­roi­te gy­ve­no apie 1,8 mln. žmonių. Mies­tas bu­vo ket­ vir­tas pa­gal dy­dį JAV. Da­bar mies­te, ku­rio plo­tas – 360 kv. km, gy­ve­na vos dau­giau nei 700 tūkst. žmonių. Tad iš vi­so nuo 1950 m. mies­to gy­ven­to­jų skai­čius su­ma­žė­jo 60 pro­c. Dau­ge­ly­je Det­roi­to vie­tų, net cent­ri­nė­je mies­to da­ly­je, ply­ti tuš­ti žo­lė­mis apau­gę lau­kai, ku­riuo­se ka­ dai­se stūk­so­jo na­mai. Akį rė­žia ap­ leis­ti fab­ri­kai, už­da­ry­ti res­to­ra­nai, ki­no teat­rai, net ug­dy­mo įstai­gos. Net ket­vir­ta­da­lis mies­to te­ri­to­ri­ jos – neap­gy­ven­ta. Dau­giau­sia gy­ven­to­jų mies­tą ap­lei­do per pa­sta­rą­jį de­šimt­me­tį. Skai­čiuo­ja­ma, kad iš Det­roi­to per šį lai­ko­tar­pį iš­si­kė­lė apie 25 pro­c. žmo­nių. O dar vi­sai ne­se­niai šis di­ džiau­sias Mi­či­ga­no vals­ti­jos mies­ tas bu­vo va­di­na­mas JAV pra­mo­nės šir­di­mi.

Pa­sak jo, dau­ge­lis JAV mies­tų iš­gy­ ve­no pa­na­šius nuo­smu­kius, ta­čiau su­ge­bė­jo at­si­ties­ti. „Taip, au­to­mo­bi­lių pra­mo­nė Det­roi­te pa­ty­rė nuo­smu­kį. Dar­ bo vie­tos iš pra­džių per­si­kė­lė į ša­ lies pie­tus, o vė­liau – į ki­tas pa­sau­ lio ša­lis. Taip, Det­roi­tas su­si­dū­rė su ra­si­nė­mis pro­ble­mo­mis, ku­rios du kar­tus su­kė­lė kru­vi­nas riau­šes. Taip, Det­roi­tą pur­tė val­di­nin­kų ko­ rup­ci­jos skan­da­lai. Ta­čiau, pa­vyz­ džiui, Ba­fa­lo ar Kliv­lan­do mies­ tai juk ir­gi su­si­dū­rė su pa­na­šio­mis pro­ble­mo­mis. Bet jie ne­pas­ken­do kaip Det­roi­tas. Ga­lų ga­le su di­de­le eko­no­mi­kos kri­ze su­si­dū­rė ir Pits­ bur­gas. Ta­čiau šis mies­tas sto­ja­si ant ko­jų“, – sa­kė P.Saun­der­sas.

Ži­no­te, Det­roi­tas vi­ suo­met la­biau rū­pi­ no­si tuo, ką ga­mi­na, o ne tuo, kaip at­ro­do.

Ne­si­rū­pi­no gy­ven­to­jais

Dau­ge­lis eks­per­tų tvir­ti­na, kad mies­to nuo­smu­kis pra­si­dė­jo ta­da, kai ėmė mer­dė­ti Ame­ri­kos au­to­ mo­bi­lių pra­mo­nė, o mies­tą su­krė­ tė ra­si­niai juo­dao­džių ir bal­tao­ džių konf­lik­tai. Ma­ža to, pri­si­dė­jo ir nee­fek­ty­vus mies­to val­dy­mas. Ki­lę iš Det­roi­to pri­pa­žįs­ta, kad so­cioe­ko­no­mi­nės pro­ble­mos – svar­bios. Ta­čiau taip pat jie pa­brė­ žia, jog mies­to val­džia il­gus me­tus ne­si­rū­pi­no tuo, kad mies­tas bū­tų pa­trauk­lus gy­ven­ti. Pe­te’as Saun­der­sas iš Det­roi­to ne­siė­mė vi­sų mies­to bė­dų vers­ti mer­din­čiai au­to­mo­bi­lių pra­mo­nei.

Jis pa­ban­dė at­sa­ky­ti į klau­si­mą, ko­dėl Det­roi­tas ki­toks nei ki­ti ša­ lies mies­tai? „Ma­nau, kad di­džiau­sia pro­ ble­ma – pla­na­vi­mas, – pa­sa­ko­ jo P.Saun­der­sas. – Tiek Či­ka­go­je, tiek Fi­la­del­fi­jo­je, tiek Los An­dže­le (ku­rie iš­ki­lo tuo pat me­tu kaip Det­ roi­tas) di­džiau­sias dė­me­sys bu­vo skir­iamas gy­ven­to­jų ge­ro­vei kur­ti. Det­roi­tas – uni­ka­lus. Vi­sus kiau­ši­ nius mies­to val­džia su­dė­jo į vie­ną krep­šį. Ki­taip sa­kant, nuo ta­da, kai tik Det­roi­te at­si­ra­do pra­mo­nė, po­li­

ti­kai ir vers­lo ly­de­riai tar­si pa­mir­šo, kad mies­tas tu­ri bū­ti pla­nuo­ja­mas at­si­žvel­giant į gy­ven­to­jų po­rei­kius. Užuot tai da­rę, jie lei­do mies­to eko­ no­mi­kai dirb­ti jų dar­bą.“ P.Saun­der­sas api­bend­ri­no: „Ži­ no­te, Det­roi­tas vi­suo­met la­biau rū­pi­no­si tuo, ką ga­mi­na, o ne tuo, kaip at­ro­do.“ Niū­rus vaiz­das

Iš pa­žiū­ros Det­roi­tas – įpras­tas JAV did­mies­tis. Gan pil­kas, ta­čiau įspū­din­gas. To­lu­mo­je į dan­gų stie­bia­si dan­ go­rai­žiai, ku­rių įspū­din­giau­sias pri­klau­so JAV au­to­mo­bi­lių gi­gan­ tei „Ge­ne­ral Mo­tors“ (GM). Ke­tu­ ri stik­lo bokš­tai tar­si sim­bo­li­zuo­ja au­to­mo­bi­lių pra­mo­nės pa­bai­gą. Ato­kiau nuo mies­to cent­ro stūk­ so ne­ma­žai fab­ri­kų. Kai ku­rie jų dar vei­kia, kai ku­rie tik me­na šlo­vin­gus mies­to lai­kus. To­liau ply­ti gy­ve­na­mie­ji ra­jo­nai. Čia ne­ma­žą da­lį pa­sta­tų su­da­ro dar­bi­nin­kams sta­ty­ti ke­tu­raukš­čiai ir triaukš­čiai na­mai. Re­gis, dau­gia­ bu­čiai nė­ra pa­to­gūs. Ta­čiau ka­dai­se pa­to­gu­mas nie­kam ne­rū­pė­jo. To­lė­liau nuo cent­ro ga­li­ma pa­ tek­ti į pra­ban­ges­nių nuo­sa­vų na­ mų kvar­ta­lą. Ši mies­to da­lis – pa­ trauk­li, nors ir ne­jau­ku, kad da­lis na­mų – vai­duok­liai. La­biau­siai į akis krin­ta tuš­čios erd­vės mies­to cent­re. Vie­no­je jų, pa­sak vie­ti­nių, kaž­ ka­da sto­vė­jo par­duo­tu­vė, ki­to­je – res­to­ra­nas, dar ki­to­je – au­to­mo­ bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lė. Ta­čiau ne vi­sus ap­leis­tus pa­sta­tus su­ge­bė­ ta nu­griau­ti. Vie­nas įspū­din­giau­sių

Nykstantys miestai Flin­tas (Mi­či­ga­no valstija). Šia­me

Kliv­lan­das (Oha­jo valstija). Nuo

Ba­fa­las (Niu­jor­ko valstija). Ka­dai­

mies­te bu­vo įkur­ta bend­ro­vė GM. Mies­ tas nu­ken­tė­jo nuo kri­zės au­to­mo­bi­lių pra­mo­nė­je. Pra­mo­nės sek­to­riu­je te­be­ dir­ba vos 10 pro­c. vi­sų dar­bi­nin­kų, ku­ rie dir­bo anks­čiau.

2000 m. mies­tas pra­ra­do apie 100 tūkst. žmo­nių. Dau­giau­sia gy­ven­to­jų Kliv­lan­de gy­ve­no 1950 m. – 914,8 tūkst. 2011-ai­siais gy­ven­to­jų skai­čius mies­te sie­kė 393 tūkst.

se mies­tas bu­vo tarp 10-ies di­džiau­ sių Jungtinėse Valstijose, ta­čiau da­ bar tė­ra 72-oje vie­to­je. 1990 m. mies­to gy­ven­to­jų skai­čius vėl su­si­ly­gi­no su 1900-aisiais.

Pa­veiks­las: Det­roi­tas ka­dai­se bliz­gė­jo, o da­bar mer­di, vie­nin­te­lis šlo­vin­gu

Det­roi­to šlo­vę me­nan­čių ar­chi­tek­ tū­ros pa­mink­lų – Mi­či­ga­no cent­ ri­nė sto­tis pa­čia­me Det­roi­to cent­ re. 1913 m. pa­sta­ty­tas dan­go­rai­žis kaž­ka­da bu­vo aukš­čiau­sia pa­sau­ly­ je ge­le­žin­ke­lio sto­tis. Da­bar sta­ti­nys vi­lio­ja tik no­rin­ čius pa­ma­ty­ti, kaip vos per ke­lis de­šimt­me­čius iš vie­no la­biau­siai kles­tin­čių JAV mies­tų Det­roi­tas ta­ po mies­tu vai­duok­liu. Įdo­miau­sios fo­tog­ra­fi­jos, ku­rio­ se ly­gi­na­mas Det­roi­to vaiz­das prieš

po­rą de­šimt­me­čių ir da­bar. Prieš de­šimt­me­tį da­ry­to­se fo­tog­ra­fi­jo­se ma­ty­ti, kaip mies­to gat­vė­se žai­džia vai­kai, va­ži­nė­ja au­to­mo­bi­liai, sto­ vi pri­žiū­rė­ti na­mai... Da­bar­ti­nė­se – gat­vės iš­tuš­tė­ju­sios, apau­gu­sios žo­ lė­mis, o na­mai – už­kal­tais lan­gais. Vie­nin­te­lis da­ly­kas, ku­ris pri­me­ na, kad tai fo­tog­ra­fij­ a iš tos pa­čios Det­roi­to gat­vės, – se­nas rau­do­nai gel­to­nas van­dens hid­ran­tas. Pir­mo­jo­je fo­tog­ra­fi­jo­je iš jo lie­ ja­si vai­kus džiu­gi­nan­tis van­dens

Ar JAV au­to­mo­bi­li Vos už ke­lių šim­tų ki­lo­met­rų nuo Flin­to, „Ge­ne­ral Mo­tors“ (GM) gim­to­jo mies­to, esan­čio­je „Toyo­ tos“ au­to­mo­bi­lių ga­myk­lo­je dir­ ban­tys ame­ri­kie­čiai jau­čia­si vi­ sai ki­taip nei tie, ku­rie dir­ba GM fab­ri­ke.

Šio­je Ken­tu­kio vals­ti­jo­je esan­ čio­je ga­myk­lo­je „Toyo­ta“ kas­met pa­ga­mi­na po 500 tūkst. au­to­mo­ bi­lių. Dar­buo­to­jai čia jau­čia­si už­ tik­rin­ti dėl sa­vo atei­ties. Ja­po­ni­jos au­to­mo­bi­lių mil­ži­nė „Toyo­ta“ – spar­čiau­siai au­gan­ti au­to­mo­bi­lių ga­min­to­ja JAV. Šiais me­tais pa­gal par­da­vi­mą „Toyo­ta“ pa­ga­liau ap­len­kė GM. Kaip ja­po­nams pa­vy­ko už­ka­ riau­ti JAV rin­ką? Ko­dėl to­kios

au­to­mo­bi­lių gi­gan­tės kaip GM ar „Ford“ ne­su­ge­bė­jo iš­lai­ky­ti sa­vo po­zi­ci­jų? „Prieš pen­kio­li­ka me­tų JAV au­to­mo­bi­lių bend­ro­vės do­mi­na­ vo pa­sau­ly­je. GM bu­vo di­džiau­sia pa­sau­ly­je, di­džio­ji da­lis jos ga­ myk­lų vei­kė ne­to­li Det­roi­to“, – tvir­ti­no pro­fe­so­rius Ga­re­las Rhy­ sas iš Kar­di­fo uni­ver­si­te­to. Prieš ke­lis de­šimt­me­čius ke­tu­ri iš pen­kių au­to­mo­bi­lių pa­sau­ly­je bu­vo pa­ga­min­ti JAV, o pu­sė vi­sų Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se pa­ga­min­ tų au­to­mo­bi­lių – GM. Nė vie­na vie­tos įmo­nė ne­tu­rė­jo tiek ka­pi­ ta­lo ir ga­li­my­bių įsi­verž­ti į pa­sau­ li­nę rin­ką, kiek GM. Di­džiau­sia GM kon­ku­ren­tė „Ford“ ne­pri­ly­ go net pu­sei GM įmo­nės, o vo­

11

šeštadienis, spalio 6, 2012

pasaulis Dra­ma ­ ku­ror­te

Įta­ria­ma­sis ­ pa­si­ko­rė

Agen­to 007 ­ ju­bi­lie­jus

Iz­rae­lio pie­ti­nia­me Rau­do­no­ sios jū­ros ku­ror­te Ela­te ame­ ri­kie­čiui tu­ris­tui va­kar pra­ dė­jus šau­dy­ti vie­no vieš­bu­ čio ves­ti­biu­ly­je žu­vo žmo­gus. Vy­ras pa­bė­go į vir­tu­vę ir už­ si­ba­ri­ka­da­vo. Po­li­ci­jos pa­jė­ gos ap­su­po jį ir ban­dė de­rė­ tis, bet vy­ras ėmė šau­dy­ti ir bu­vo nu­kau­tas.

57 me­tų tei­si­nin­kas Leo­ni­das Ca­nis, prieš de­šimt­me­tį ėjęs Grai­ki­jos vi­daus rei­ka­lų mi­ nist­ro pa­va­duo­to­jo pa­rei­gas, ket­vir­ta­die­nį bu­vo ras­tas pa­ si­ko­ręs. Jis kar­tu su dar de­ šim­ti­mis bu­vu­sių pa­rei­gū­ nų ir po­li­ti­kų bu­vo įtrauk­tas į įta­ria­mų­jų są­ra­šą ty­ri­me dėl ven­gi­mo mo­kė­ti mo­kes­čius.

Džeim­so Bon­do ger­bė­jai va­kar mi­nė­jo 50 me­tų nuo ga­lan­tiš­ ko­jo Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos šni­ po nuo­ty­kių pra­džios di­džia­ ja­me ek­ra­ne, o pa­sau­ly­je vy­ ko įvai­rūs ren­gi­niai, ku­rių pa­ grin­di­nė te­ma – agen­tas 007. Džeim­sas Bon­das pir­mą­kart ki­ne pa­si­ro­dė 1962 m. spa­lio 5 d. juos­to­je „Dak­ta­ras Ne“.

o­nės sim­bo­lio nuo­smu­kis 60 proc.

Detroito gyventojų sumažėjo nuo 1950 m.

us lai­kus me­nan­tis pa­sta­tas mies­te – bend­ro­vės GM stik­lo bokš­tai.

fon­ta­nas, ant­ro­jo­je – kiek ap­dū­lė­ jęs hid­ran­tas stūk­so, re­gis, lauk­da­ mas ge­res­nių lai­kų. Ne ma­žiau iš­ raiš­kin­ga ir ta fo­tog­ra­fi­ja, ku­rio­je vaizduojamas „Park Sta­te“ ban­ko pa­sta­tas. Už­da­rius ban­ką, tris kar­tus keis­ ta pa­sta­to pa­skir­tis. 1993 m. ja­me vei­kė ki­no teat­ras, o nuo 2002 m. įė­ji­mas į pa­sta­tą bu­vo už­mū­ry­tas ply­to­mis. Pas­ta­ruo­ju me­tu, kaip iš­ duo­da 2009 m. da­ry­ta fo­tog­ra­fi­ja, čia vei­kia vie­tos strip­ti­zo klu­bas.

„Na­tio­nal Post“ laik­raš­čio ap­žval­ gi­nin­kas Mat­tas Gur­ney vaiz­džiai nu­pa­sa­ko­jo sa­vo vi­zi­tą į Det­roi­tą. „Vin­giuo­tais greit­ke­liais pa­ sie­kiau šva­rų ir tvar­kin­gą mies­to cent­rą. Tik jis at­ro­do kaip su­bom­ bar­duo­tas: vi­sur ply­ti tuš­ti lau­kai, o juk čia ka­dai­se sto­vė­jo na­mai“, – pa­sa­ko­jo žur­na­lis­tas. „Tuš­ti na­mai ne­mo­ka mo­kes­čių, be to, ir kli­ma­tas mies­te ge­ro­kai ma­ži­na ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to kai­ nas. Pla­nas gai­vin­ti mies­tą jį ma­ži­

„Scan­pix“ nuo­tr.

nant, aki­vaiz­du, lems, kad di­džio­ ji da­lis Det­roi­to taps ne­gy­ve­na­ma te­ri­to­ri­ja“, – ra­šė žur­na­lis­tas, tu­ rė­da­mas gal­vo­je Det­roi­to me­ro ne­ se­niai pa­tvir­tin­tą mies­to gat­vių ap­ švie­ti­mo sis­te­mos re­konst­ruk­ci­jos pla­ną. Pa­gal jį iš 88 tūkst. mies­to ap­švie­ti­mo stul­pų Det­roi­te liks vos 46 tūkst. Sie­kia­ma, kad kuo dau­ giau mies­te­lė­nų per­si­kel­tų gy­ven­ti ar­čiau cent­ro. Tie­sa, dau­ge­lis Det­ roi­to gy­ven­to­jų kri­ti­kuo­ja val­džios spren­di­mą su­telk­ti mies­to gy­ven­

to­jus į bran­duo­lį. „Iš­jun­gus švie­ sas tų žmo­nių gy­ve­ni­mas pa­blo­gės. Var­gu ar ir taip skur­džiai gy­ve­nan­ tys prie­mies­čių gy­ven­to­jai par­da­ vę sa­vo tur­tą tu­rės pa­kan­ka­mai pi­ ni­gų, kad per­si­kel­tų ar­čiau cent­ro. Nors idė­ja su­telk­ti žmo­nes – lo­giš­ ka, bū­ti­na įver­tin­ti ir nei­gia­mus to­ kio pla­no as­pek­tus“, – pa­brė­žė sa­ vo pub­li­ka­ci­jo­je M.Gur­ney. Šiuo me­tu mies­to sko­los sie­kia apie 12 mlrd. do­le­rių. Grą­žin­ti to­ kią sko­lą bū­tų sun­ku, net jei mies­

te gy­ven­tų toks pat skai­čius žmo­ nių kaip 1950-ai­siais. Tai­gi, gat­vių ap­švie­ti­mo sis­te­ mos at­jun­gi­mas kai ku­riems Det­ roi­to ra­jo­nams, aki­vaiz­du, mies­to pro­ble­mos tik­rai neišsp­ręs. Kaip sa­ko M.Gur­ney, jam tai tu­ ri sim­bo­li­nę pra­smę – „smu­kęs mies­tas pa­nirs į tam­są“. Šlo­vin­gi lai­kai

Clai­re McClin­ton se­ne­liai iš skur­ džių pie­ti­nių vals­ti­jų į Mi­či­ga­ną per­si­kė­lė po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ ro. Se­ne­liai anū­kei ne sy­kį pa­sa­ko­jo, kad Mi­či­ga­nas ta­da at­ro­dė pa­na­šus į ki­tą pla­ne­tą. „Nė vie­nas iš jų vai­ kų nie­kuo­met čia ne­bu­vo al­ka­nas. Vi­si įgi­jo­me tin­ka­mą iš­si­la­vi­ni­mą, tu­rė­jo­me ge­rus dar­bus ir nuo­sa­vus na­mus. Ma­nė­me, kad štai čia ir yra ta tik­ro­ji Ame­ri­kos sva­jo­nė“, – pa­ sa­ko­jo C.McClin­ton. Be­veik vi­si mo­ters šei­mos na­riai dir­bo GM, taip pat Clai­re. At­ly­gis už dar­bą bu­vo so­li­dus, so­cia­li­nės ga­ran­ti­jos bu­vo užtikrintos. De­ja, lai­kai pa­si­kei­tė. GM su­si­ dū­rė su di­džiu­le kon­ku­ren­ci­ja. „Šiuo me­tu GM ga­myk­lo­je dir­ ba 6 tūkst. dar­buo­to­jų. Tais lai­ kais dar­buo­to­jų skai­čius vir­ši­jo 100 tūkst. Ne­nuos­ta­bu, kad ken­čia tiek mū­sų mies­tas, tiek dar­bi­nin­kai“, – sa­kė C.McClin­ton. Flin­to mies­te, ne­to­li Det­roi­ to, ku­ria­me bu­vo įkur­ta bend­ro­ vė GM, ne­dar­bo ir skur­do ly­gis – vie­nas aukš­čiau­sių vi­so­je Mi­či­ ga­no vals­ti­jo­je. Nors GM pa­skel­bė, kad ke­ti­na sta­ty­ti dau­giau fab­ri­ kų, vie­tos gy­ven­to­jų šie pla­nai ne­ džiu­gi­na. Bend­ro­vės at­sto­vai lei­do aiš­kiai su­pras­ti, kad jei nau­ji fab­ri­ kai ir kils, tai tik už­sie­ny­je... Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

ių gamintojai jau pasidavė savo konkurentams? kie­čių „Volks­wa­gen“ bu­vo vos di­ des­nė nei GM val­do­ma „Opel“ ir tu­rė­jo tik vie­ną au­to­mo­bi­lio mo­ de­lį – „VW Beet­le“. „Toyo­tos“ tuo me­tu net ne­si­ma­ tė už ho­ri­zon­to. 1955 m. Ja­po­ni­jo­je ši bend­ro­vė pa­ga­mi­no vos 23 tūkst. au­to­mo­bi­lių, o GM – net 4 mln. Ta­čiau mil­ži­niš­kų įmo­nių do­ mi­na­vi­mas Ame­ri­kos au­to­mo­bi­ lių rin­ko­je, pa­sak eks­per­tų, stab­dė tech­no­lo­gi­nį vys­ty­mą­si. JAV au­to­ mo­bi­lių pra­mo­nei smo­gė ir pa­sau­ li­nė naf­tos kri­zė. „Ta­da pir­mą sy­kį po­pu­lia­rūs ta­ po ma­ži au­to­mo­bi­liai. Ame­ri­kie­ čiai su­vo­kė, kad to­kie au­to­mo­bi­ liai kaip „Toyo­ta Co­rol­la“ – kur kas pa­trauk­les­ni nei di­de­lės ame­ ri­kie­tiš­kos ma­ši­nos, – sa­kė Ja­me­

sas Wo­mac­kas, kny­gos „Ma­ši­na, ku­ri pa­kei­tė pa­sau­lį“ („The Ma­chi­ ne that Chan­ged the World“) au­ to­rius. – Ne­nuos­ta­bu, kad 9-aja­me de­šimt­me­ty­je au­to­mo­bi­lių im­por­ to apim­tis iš Ja­po­ni­jos smar­kiai išau­go. Grei­tai ja­po­niš­ki au­to­mo­ bi­liai už­ka­ria­vo be­veik ket­vir­ta­da­ lį JAV rin­kos.“ Kol JAV ga­min­to­jai spau­dė vy­ riau­sy­bę, kad ši ap­ri­bo­tų im­por­to apim­tį, „Toyo­ta“ ir „Nis­san“ ėmė steig­ti sa­vo ga­myk­las JAV te­ri­to­ ri­jo­je, kad iš­veng­tų im­por­to ri­bo­ ji­mų. „Iki 2005 m. JAV įsteig­ti ja­po­nų fab­ri­kai pa­ga­min­da­vo po 4 mln. au­to­mo­bi­lių kas­met, ir tai su­da­rė apie ket­vir­ta­da­lį vi­sų JAV pa­ga­mi­ na­mų au­to­mo­bi­lių. GM tuo me­tu

pa­ga­mi­no ge­ro­kai ma­žiau“, – sa­ kė J.Wo­mac­kas.

Ke­tu­ri iš pen­kių au­ to­mo­bi­lių pa­sau­ly­je bu­vo pa­ga­min­ti JAV. Ja­po­nai sa­vo ga­myk­las stei­gė tuo­se JAV re­gio­nuo­se, kur di­de­lės įta­kos ne­tu­ri pro­fe­si­nės są­jun­gos ir dar­bo už­mo­kes­tis men­kas. Jie pa­ kei­tė ir ga­my­bos me­to­dus – esant bū­ti­ny­bei bu­vo įma­no­ma per trum­ pą lai­ką pa­keis­ti vi­są ga­my­bos se­ri­ ją. Di­džio­ji da­lis pro­duk­ci­jos bu­vo ma­ži, kom­pak­tiš­ki ir ne­daug dega­ lų nau­do­jan­tys au­to­mo­bi­liai.

O JAV įmo­nėms taip ir ne­pa­vy­ko „nu­ko­pi­juo­ti“ ja­po­nų me­to­di­kos. Ne­pa­vy­ko su­kur­ti ir ma­žų au­to­mo­ bi­lių, ku­rie nau­do­tų ma­žiau degalų. J.Wo­mac­kas tvir­ti­no: „Bu­vo leng­va pa­sa­ky­ti, kad mes ke­ti­na­ me keis­ti ga­my­bą, ta­čiau sun­ku tai pa­da­ry­ti.“ Tie­sa, ame­ri­kie­čių bend­ro­vės ban­dė iš­si­suk­ti su vidutinio didžio leng­vų­jų automobilių ga­my­ba. To­ kio ti­po trans­por­to prie­mo­nėms ga­lio­jo 25 pro­c. mui­to mo­kes­čiai, be to, šių au­to­mo­bi­lių ga­my­ba lei­ do įmo­nėms iš­veng­ti vy­riau­sy­bės nu­sta­ty­tų ap­ri­bo­ji­mų dėl de­ga­lų nau­do­ji­mo efek­ty­vi­ni­mo. Grei­tai vienatūrių ir visureigių, to­kių kaip „Chrys­ler Voya­ger“, „Jeep Grand Che­ro­kee“ ar „Ford

Exp­lo­rer“, par­da­vi­mas su­da­rė dau­giau nei pu­sę di­džių­jų JAV au­ to­mo­bi­lių bend­ro­vių pro­duk­ci­jos. Ta­čiau, pa­sak eks­per­tų, ši Ame­ ri­kos ga­min­to­jų stra­te­gi­ja vė­liau pa­si­ro­dė esan­ti klai­din­ga. Praė­ju­siais me­tais pa­ki­lu­sios de­ga­lų kai­nos smar­kiai su­ma­ži­no leng­vų­jų au­to­mo­bi­lių par­da­vi­mą, o nau­jos ni­šos JAV ga­min­to­jai iki šiol ne­ran­da. Nors Det­roi­to au­to­mo­bi­lių pa­ro­ do­je di­džio­sios Ame­ri­kos bend­ro­ vės ža­dė­jo, kad ne­tru­kus pri­sta­tys hib­ri­di­nių ir elekt­ra va­ro­mų au­to­ mo­bi­lių se­ri­jas, eks­per­tai sa­ko, kad iki pir­mų­jų ma­si­nės ga­my­bos mo­ de­lių pa­si­ro­dy­mo ga­li praei­ti net ne me­tai, o gal­būt de­šimt­me­čiai. BBC inf.

12

šeštadienis, spalio 6, 2012

pasaulis pasaulio laimės indeksas

1. Kos­ta Ri­ka

Lon­do­ne įsi­kū­ręs Nau­jo­sios eko­no­mi­kos fon­das pa­skel­bė pasaulio lai­mės in­dek­są. Ja­me aukš­čiau­siai at­si­dū­rė ne iš­si­vys­ čiu­sios vals­ty­bės, o tos, ku­rios, be ge­ros gy­ve­ni­mo ko­ky­bės ir gy­ven­to­jų il­gaam­žiš­ku­mo, taip pat ga­li pa­si­gir­ti eko­lo­gi­ne pu­ siaus­vy­ra ir bio­lo­gi­ne įvai­ro­ve. Iš 151 vals­ty­bės, įtrauk­tos į ty­ri­mą, Lie­tu­va uži­ma tik 120 vie­tą ir at­ si­lie­ka nuo vi­sų kai­my­nių, iš­sky­ rus Ru­si­ją.

2. Viet­na­mas

V.Pu­ti­nas – jau pen­si­nin­kas Pre­zi­den­tui Vla­di­mi­rui Pu­ti­nui ry­toj su­kan­ka 60 me­tų – tai Ru­si­ jos vy­rų pen­si­nis am­žius. Ša­li­nin­ kai ir prie­ši­nin­kai ža­da pa­mi­nė­ti šią die­ną mar­šais, kon­cer­tais, mil­ ži­niš­kais svei­ki­ni­mų at­vi­ru­kais ir bent vie­nu pa­šai­piu pro­tes­tu. Jau­ni­mas ruo­šia do­va­nas

Per anks­tes­nius gim­ta­die­nius V.Pu­ti­nas gau­da­vo do­va­nų tig­ riu­kų ir pus­nuo­ges mo­te­ris vaiz­ duo­jan­čių ka­len­do­rių, o švęs­da­vo su se­nais drau­gais ir jau bu­vu­siais vals­ty­bių va­do­vais Sil­vio Ber­lus­ co­ni bei Ger­har­du Schröde­riu. Šie­met, kai jo au­to­ri­te­tui iš­šū­kį me­tė de­šim­tys tūks­tan­čių opo­zi­ ci­jos pro­tes­tuo­to­jų, dau­ge­lis ga­ lė­jo ti­kė­tis kuk­les­nės šven­tės. Bet pro­krem­liš­kos jau­ni­mo gru­pės ža­da de­ra­mai pa­mi­nė­ti pre­zi­den­to gim­ta­die­nį. „Jau­no­ji gvar­di­ja“ ry­toj ren­gia kam­pa­ni­ ją „Mes esa­me Ru­si­ja, Ru­si­ja yra Pu­ti­nas“. Mask­vos Ar­ba­to gat­vė­ je pla­nuo­ja­mi poe­zi­jos skai­ty­mai, Ros­to­ve ant til­to pa­kibs di­džiu­lis svei­ki­ni­mo pla­ka­tas, Če­lia­bins­kas ir­gi su­kū­rė mil­ži­niš­ką svei­ki­ni­ mo at­vi­ru­ką. Ta­gan­ro­go mo­kyk­ los mo­ki­niai pa­ruo­šė maž­daug 100 svei­ki­ni­mo pie­ši­nių. V.Pu­ti­ no gim­ta­ja­me Sankt Pe­ter­bur­ge pla­nuo­ja­mas mar­šas, ja­me ža­da da­ly­vau­ti 60 tūkst. žmo­nių. Ba­sei­ne su V.Pu­ti­nu

Nes­nau­džia ir vals­ty­bi­nės te­le­ vi­zi­jos. NTV sek­ma­die­nį pa­ro­ dys fil­mą, ku­ria­me ža­da pri­sta­ty­ti V.Pu­ti­ną to­kį, ko­kio jo dar nie­kas ne­ma­tė. Žur­na­lis­tai fil­ma­vo pre­ zi­den­tą jo re­zi­den­ci­jo­je, au­to­mo­ bi­ly­je ir ki­to­se vie­to­se.

Fil­mo anon­se pre­zi­den­tas ro­ do­mas plau­kio­jan­tis ba­sei­ne. „La­bai re­ko­men­duo­ju. Ren­ ki­tės, pa­plau­kio­sim“, – sa­ko V.Pu­ti­nas NTV žur­na­lis­tui Va­ di­mui Tak­me­ne­vui. Šis at­si­sa­ ko, nes ne­tu­ri ati­tin­ka­mų dra­bu­ žių, o pre­zi­den­tas nu­plauk­da­mas ir jau nu­si­grę­žęs nuo ka­me­ros ta­ ria, kad ga­li pa­sko­lin­ti. „Iš­siųs­ki­me se­ne­lį į pen­si­ją“

V.Pu­ti­nas, ket­ve­rius me­tus va­ do­va­vęs vy­riau­sy­bei, į pre­zi­ den­to po­stą grį­žo šie­met ge­gu­ žę. Prie vals­ty­bės vai­ro jis sto­vi nuo 1999-ųjų – kiek dau­giau nei penk­ta­da­lį sa­vo gy­ve­ni­mo. Šis fak­tas pik­ti­na opo­zi­ci­ją. At­siž­velg­da­ma į tai, kad nuo 60 me­tų Ru­si­jo­je pra­si­de­da pen­si­nis am­žius, ji sek­ma­die­nį Mask­vo­je prie Rau­do­no­sios aikš­tės pla­nuo­ja su­reng­ti są­spie­tį „Išlydėkime se­ ne­lį į pen­si­ją“. Da­ly­viai ža­da atei­ti su šle­pe­tė­mis, aki­nių dėk­lais, so­ do įran­kiais ir viagros tabletėmis – lai­min­gos se­nat­vės at­ri­bu­tais. Pats švęs kuk­liai

Pats Krem­lius ne­ža­da triukš­ min­gos šven­tės. V.Pu­ti­no at­sto­ vas spau­dai Dmit­ri­jus Pes­ko­vas sa­kė, kad pre­zi­den­tas kuk­liai pa­ mi­nės gim­ta­die­nį na­mie ge­riau­ sių drau­gų ir gi­mi­nių ap­sup­ty­je. „Jis nė­ra di­de­lių šven­čių mė­ gė­jas“, – pri­dū­rė D.Pes­ko­vas. Ar sve­čių są­ra­še yra S.Ber­lus­co­ni ar­ ba G.Schröde­ris, at­sto­vas spau­ dai neat­sa­kė. „Aš ne­su­si­pa­ži­nęs su są­ra­šu, bet jis bus la­bai ri­bo­tas“, – tei­ gė D.Pes­ko­vas. „The Guar­dian“, „The Mos­cow Ti­mes“ inf.

svei­kin­ti V.Pu­ti­ną, bet ir opo­zi­ci­ja ne­liks sko­lin­ga.

AFP nuo­tr.

4. Be­li­zas

5. Sal­va­do­ras

Pir­mie­ji ne­ra­mu­mai dėl smun­kan­čios Ira­no va­liu­tos ta­po rim­tu sig­na­lu pre­ zi­den­tui Mah­mou­ dui Ah­ma­di­ne­ja­dui. Jo tei­gi­niais, kad dėl vis­ko kal­ti Va­ka­rai ir jų Te­he­ra­nui skir­ tos san­kci­jos, jau ma­žai kas ti­ki.

Kra­chas: per sep­ty­nias die­nas Ira­no ria­las smu­ko dau­giau nei treč­da­liu, o

Kas sukėlė Ira­no va­l Ne­ma­to­ma ma­fi­ja

Te­he­ra­no cent­ri­nė Fir­dou­si gat­ vė pa­va­din­ta prieš tūks­tan­tį me­ tų gy­ve­nu­sio ir Per­si­jos ka­ra­lių ko­vas su blo­giu ap­ra­šiu­sio poe­ to var­du. Čia ri­kiuo­ja­si il­ga vir­ti­nė ma­ žų par­duo­tu­vių ir dar­buo­ja­si tri­jų rū­šių pre­kiau­to­jai va­liu­ta: ne­le­ga­ lūs gat­vės pre­kei­viai, li­cen­ci­juo­tos kei­tyk­los ir stam­bie­ji pre­kiau­to­jai, ku­rie ga­li su­dre­bin­ti rin­ką vie­nu sa­vo skam­bu­čiu. Gat­vės pre­kei­viai vaikš­ti­nė­ja pir­ myn ir at­gal šnabž­dė­da­mi: „Do­ le­riai, sva­rai, eu­rai.“ Jie pa­trauk­ liu kur­su kei­čia ne­di­de­les pi­ni­gų su­mas tiek tu­ris­tams, tiek vie­ti­ niams. Li­cen­ci­jas tu­rin­čios ir Ira­no cent­ri­nio ban­ko pri­žiū­ri­mos kei­ tyk­los vyk­do stam­bes­nes ope­ra­ci­ jas. Joms nuo­lat ten­ka ba­lan­suo­ti tarp cent­ri­nio ban­ko, ku­ris dik­ tuo­ja kei­ti­mo kur­są, ir rin­kos, ku­ ri funk­cio­nuo­ja pa­gal pa­klau­sos ir pa­siū­los dės­nį. Stam­būs še­šė­li­niai va­liu­tos pre­ kei­viai kar­tais va­di­na­mi ne­ma­to­ma ma­fi­ja. Bū­tent jie pa­pras­tai kal­ti­na­ mi tuo­met, kai Ira­no va­liu­tos rin­ ko­je pra­si­de­da pro­ble­mos. Pa­ja­mos iš naf­tos sen­ka

Ju­bi­lie­jus: pro­krem­liš­kos jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jos ža­da de­ra­mai pa­

3. Ko­lum­bi­ja

Kai šią sa­vai­tę Ira­no ria­las stai­ giai nu­ver­tė­jo maž­daug per­pus,

tei­sė­sau­ga ėmė­si ieš­ko­ti kal­ti­nin­ kų ir suė­mė 16 as­me­nų, ku­rie ne­va kurs­tė pa­ni­ką ir ma­ni­pu­lia­vo va­liu­ ta. Vie­no įta­ria­mo­jo ban­ko są­skai­ to­je ras­ta 300 mln. do­le­rių. Kol tei­sė­sau­ga nu­si­tai­kiu­si į juo­ dą­ją rin­ką, eks­per­tai pa­čia­me Ira­ ne ir už jo ri­bų svars­to, ko­kia yra tik­ro­ji va­liu­tos kri­zės prie­žas­tis: ne­vy­ku­si vy­riau­sy­bės eko­no­mi­nė po­li­ti­ka ar Va­ka­rų vals­ty­bių skir­ tos san­kci­jos.

Tai vien nuo­sto­lis, jei­gu šian­dien ką nors par­duo­siu, o gau­ti pi­ni­gai ki­tą sa­ vai­tę tu­rės tik pu­sę sa­vo ver­tės. „Pas­ta­ruo­sius sep­ty­ne­rius me­ tus vy­riau­sy­bė dirb­ti­nai pa­lai­ kė va­liu­tos ver­tę naf­tos do­le­riais. Bet pa­ra­ly­žiuo­jan­čios fi­nan­si­nės ir naf­tos san­kci­jos ge­ro­kai su­ma­ži­no vy­riau­sy­bės pa­ja­mas“, – in­ter­ne­ to lei­di­niui „The Dai­ly Beast“ sa­kė JAV Ka­li­for­ni­jos uni­ver­si­te­to eks­ per­tas Da­rius­has Za­he­di. Ira­nas leng­vai ga­lė­jo ma­ni­pu­ liuo­ti va­liu­tos kur­su, kai eks­por­ tuo­da­vo po 2,5 mln. ba­re­lių naf­tos

per die­ną. Bet žlu­gus de­ry­boms dėl jo bran­duo­li­nės pro­gra­mos Va­ka­rų vals­ty­bės sky­rė Te­he­ra­nui san­kci­ jas. Naf­tos eks­por­tas su­ma­žė­jo iki 1 mln. ba­re­lių per die­ną, o už­sie­ nio ban­kai nu­sto­jo bend­ra­dar­biau­ ti su Ira­nu. Kles­tė­ji­mo me­tais pre­zi­den­ to M.Ah­ma­di­ne­ja­do vy­riau­sy­bė ne­gai­lė­jo pi­ni­gų inf­rast­ruk­tū­ros ir būs­to pro­jek­tams, su­bsi­di­juo­ ja­moms pa­sko­loms ir pa­šal­poms ma­žiau už­dir­ban­tiems dar­bi­nin­ kams. „M.Ah­m a­d i­n e­ja­d o vy­r iau­sy­ bė per sa­vo val­dy­mo me­tus pa­ di­di­no lik­vi­du­mą 600 pro­c. Tai­gi da­bar at­si­ra­do la­vi­na pi­ni­gų, ku­ rie ieš­ko sau­gios in­ves­ti­ci­jos. Pa­ lū­ka­nų nor­ma ge­ro­kai že­mes­nė už inf­lia­ci­ją, ga­my­bos pra­mo­nę nu­ si­lpni­no pi­gių ki­niš­kų pre­kių ant­ plū­dis, ža­lia­vų ir pa­slau­gų kai­nos au­ga geo­met­ri­ne pro­gre­si­ja. To­dėl Ira­no ria­lą trau­kia sau­gi in­ves­ti­ci­ ja į už­sie­nio va­liu­tas ar­ba auk­są, o šių kai­na stai­giai ky­la“, – paaiš­ki­ no D.Za­he­di. Kai­nos ky­la aki­mirks­niu

Te­he­ra­no tur­gu­je – stam­bia­me sos­ti­nės vers­lo cent­re – šią sa­vai­ tę vy­ko ne­ra­mu­mai. Po­li­ci­ja gau­dė ne­le­ga­lius pre­kei­vius va­liu­ta ir gra­ si­no pre­kiau­to­jams, ku­rie pro­tes­ tuo­da­mi nu­trau­kė dar­bą.

13

šeštadienis, spalio 6, 2012

pasaulis pasaulio laimės indeksas

147. Ma­lis

148. Cent­ri­nės Af­ri­kos Res­pub­li­ka

149. Ka­ta­ras

150. Ča­das

151. Bots­va­na

No­be­lio pre­mi­jos karš­ti­nė Spa­lio pra­džia kiek­vie­nais me­tais reiš­kia, kad atė­jo lai­kas pa­skelb­ ti pra­ne­ši­mus dėl No­be­lio pre­mi­ jų ir karšt­li­giš­kai spė­lio­ti ga­li­mus lau­rea­tus. Griež­ta pa­slap­tis

o per 18 mė­ne­sių nu­ver­tė­jo net ke­tu­ris kar­tus.

„Reu­ters“ nuo­tr.

l­ iu­tos kri­zę? „Tai vien nuo­sto­lis, jei­gu šian­ dien ką nors par­duo­siu, o gau­ti pi­ ni­gai ki­tą sa­vai­tę tu­rės tik pu­sę sa­vo ver­tės“, – „The Dai­ly Beast“ paaiš­ki­no vie­nas pre­ky­ba mais­tu už­sii­man­tis vers­li­nin­kas. Per sep­ty­nias die­nas Ira­no ria­ las smu­ko dau­giau nei treč­da­liu, o per 18 mė­ne­sių nu­ver­tė­jo net ke­tu­ ris kar­tus. At­ro­do, kad lais­vo­jo kri­ ti­mo ga­lo ne­ma­ty­ti. „Ge­riau pirk da­bar“, – vie­nas ry­žių par­da­vė­jas pa­ta­rė Ab­ba­ sui Sha­ra­bi, nu­spren­du­siam nu­ si­pirk­ti iš kar­to ke­lis šim­tus ki­log­ ra­mų, kad ga­lė­tų me­tus iš­mai­tin­ti sa­vo šei­mą. „Kol skai­čia­vau pi­ni­gus, tam vy­riš­kiui kaž­kas pa­skam­bi­no. Pa­ dė­jęs ra­ge­lį jis man pa­sa­kė, kad kai­na ką tik pa­di­dė­jo 10 pro­c. Aiš­ ku, aš su­mo­kė­jau. Die­va­ži, kiek jie kai­nuos ry­toj?“ – laik­raš­čiui „The New York Ti­mes“ kal­bė­jo A.Sha­ ra­bi. Ro­bi­no Hu­do eko­no­mi­ka

Dau­ge­lis Te­he­ra­no gy­ven­to­jų šio­ mis die­no­mis skam­bi­nė­ja va­liu­ tos kei­tė­jams ir lan­ko­si ban­kuo­se svars­ty­da­mi, ar par­duo­ti sa­vo ria­ lus, ar ti­kė­tis ste­buk­lo, kad na­cio­ na­li­nė va­liu­ta grįš prie anks­tes­nio kur­so. „Svy­ra­vi­mai to­kie di­de­li, kad nie­kas ne­ži­no, ar ge­riau pa­lauk­ti,

ar keis­ti da­bar, – sa­kė 65 me­tų Ah­ ma­das, pre­kiau­jan­tis dra­bu­žiais. – Man taip vi­sa tai įgri­so. No­riu nor­ ma­laus gy­ve­ni­mo, o čia nuo ry­to iki va­ka­ro vi­si ner­vin­gai šne­ka tik apie tvir­tą va­liu­tą.“ Kaip ir dau­ge­lis ki­tų ira­nie­čių, Ah­ma­das ant­ra­die­nį pri­sė­do prie te­le­vi­zo­riaus pa­žiū­rė­ti pre­zi­den­ to M.Ah­ma­di­ne­ja­do spau­dos kon­ fe­ren­ci­jos. Bet užuo­t siū­ly­da­mas spren­di­mus, ša­lies va­do­vas ėmė kal­tin­ti va­liu­tos spe­ku­lian­tus ir Va­ka­rų san­kci­jas. Pre­zi­den­tu jau ti­ki­ma vis ma­ žiau. Pik­ti­na­si ne tik gy­ven­to­jai, bet ir bu­vę M.Ah­ma­di­ne­ja­do po­li­ ti­niai są­jun­gi­nin­kai. Spa­lio 2 d. Ira­ no par­la­men­to pir­mi­nin­kas Ali La­ ri­ja­ni pa­reiš­kė, kad 80 pro­c. ša­lies pro­ble­mų su­si­ju­sios su va­do­va­vi­ mu ir tik 20 pro­c. – su san­kci­jo­mis. Jis taip pat įgė­lė pre­zi­den­tui iš­rėž­ da­mas: „Ro­bi­no Hu­do eko­no­mi­ka nie­ka­da ne­vei­kia.“ A.La­ri­ja­ni tu­rė­jo gal­vo­je M.Ah­ ma­di­ne­ja­do su­bsi­di­ja­vi­mo po­li­ ti­ką, kai vy­riau­sy­bės su­bsi­di­jos mo­ka­mos gy­ven­to­jams tie­sio­giai. Dau­ge­lis eko­no­mis­tų pro­gno­za­ vo di­džiu­lę inf­lia­ci­ją ir neap­si­ri­ko. Ofi­cia­liais duo­me­ni­mis, šis ro­dik­lis da­bar sie­kia 19 pro­c., nors eks­per­ tai sa­ko, kad tik­ro­ji inf­lia­ci­ja sie­kia bent 30 pro­c. Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Šie­met gan­do­ne­šiai mi­ni 231 No­ be­lio tai­kos pre­mi­jai no­mi­nuo­tą žmo­gų, pra­de­dant bu­vu­siu Vo­kie­ ti­jos kanc­le­riu Hel­mu­tu Koh­liu ir bai­giant ko­vo­to­ja su bur­ko­mis Si­ ma Sa­mar ar JAV moks­li­nin­ku Ge­ ne’u Shar­pu. Šie­met ver­tin­to­jai la­bai sten­ gia­si lau­rea­tų pa­var­des iš­lai­ky­ ti pa­slap­ty­je, iki jos bus ofi­cia­liai pa­skelb­tos. Jas bus pra­dė­ta skelb­ ti pir­ma­die­nį, spa­lio 8 d., ir po sa­ vai­tės bus pa­vie­šin­tas No­be­lio eko­no­mi­kos pre­mi­jos lau­rea­tas. Nors pa­pras­tai bū­na sun­ku pro­gno­zuo­ti, kas bus pa­gerb­tas už no­ va­to­riš­kus moks­lo ty­ri­mus me­di­ ci­nos, fi­zi­kos, che­mi­jos ir eko­no­ mi­kos sri­ty­se, pla­čio­ji vi­suo­me­nė ak­ty­viai spė­lio­ja tai­kos ir li­te­ra­tū­ ros pre­mi­jų lau­rea­tus. Šve­di­jos aka­de­mi­ja, ku­ri ski­ria No­be­lio li­te­ra­tū­ros pre­mi­ją, gar­ sė­ja slap­tu­mo už­tik­ri­ni­mo me­to­ dais, to­kiais kaip ko­di­nių pa­va­di­ ni­mų, o ne au­to­rių pa­var­džių ir ne­tik­rų kny­gų vir­še­lių nau­do­ji­ mas per vie­šus skai­ty­mus. 2005 m., kai bu­vo ap­do­va­no­tas bri­tų dra­ma­tur­gas Ha­rol­das Pin­ te­ris, aka­de­mi­jos ko­mi­te­to na­riai jį va­di­no Ha­riu Po­te­riu, ku­rio ini­ cia­lai yra to­kie pa­tys. Prit­rū­ko įkal­čių

Per­nai bu­vo pa­skli­dę gan­dai apie ga­li­mą in­for­ma­ci­jos nu­te­ki­ni­ mą. Ko­vos su ko­rup­ci­ja pro­ku­ ro­rai aiš­ki­no­si, ko­dėl la­žy­bi­nin­ kų šan­sai dėl šve­dų poe­to To­mo Tranströ­me­rio ke­lios va­lan­dos prieš tai, kai aka­de­mi­ja pa­skel­bė jį lau­rea­tu, nuo san­ty­kio 13:1 pa­ si­kei­tė iki ma­žes­nio nei 2:1. Vė­liau dėl įro­dy­mų trū­ku­mo ty­ ri­mas bu­vo nu­trauk­tas, bet aka­de­ mi­ja šiais me­tais ėmė­si pa­pil­do­mų sau­gu­mo prie­mo­nių ir ap­ri­bo­ jo skai­čių žmo­nių, ku­rie iš anks­to ga­li ži­no­ti lau­rea­to var­dą. Be to, Šve­di­jos aka­de­mi­ja at­si­ sa­kė įpras­tos pra­kti­kos ži­niask­lai­ dos prie­mo­nėms iš­siųs­ti užants­ pau­d uo­t us vo­k us, ku­r iuo­s e bū­da­vo lau­rea­to pa­var­dė. „Per­nai Šve­di­jos aka­de­mi­ja pra­ dė­jo pa­tik­ri­ni­mą tu­rė­da­ma tiks­ lą su­ma­žin­ti išo­rės vei­kė­jų skai­čių ir pa­ge­rin­ti slap­tu­mo už­tik­ri­ni­mą. De­ja, ne­ga­lė­si­me skir­ti spe­cia­lių kur­je­rių, ku­rie pri­sta­ty­tų pra­ne­ši­ mą jū­sų re­dak­ci­jai“, – rugp­jū­tį ži­ niask­lai­dos prie­mo­nėms pra­ne­šė ša­lies Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja. Pa­gal tra­di­ci­ją ir ne taip, kaip ki­ tų pre­mi­jų at­ve­jais, No­be­lio li­te­ra­

tū­ros pre­mi­jos lau­rea­to pa­skel­bi­ mo da­ta pra­ne­ša­ma vos po­ra die­nų prieš pa­skel­bi­ant tą lau­rea­tą.

Thei­nas Sei­nas, Af­ga­nis­ta­no žmo­ gaus tei­sių gy­nė­ja, bu­vu­si mi­nist­ rė ir bur­kų prie­ši­nin­kė S.Sa­mar.

Tarp pre­ten­den­tų – ir ES

Su­ma­ži­no pre­mi­jas

Pre­ten­den­tų į No­be­lio tai­kos pre­ mi­ją, apie ku­rią tur­būt kal­ba­ma dau­giau­sia, šie­met, re­gis, yra la­ bai daug ir įvai­rių, ir joks aiš­kus fa­vo­ri­tas ne­mi­ni­mas. For­ma­liai į ją pre­ten­duo­ja 231 žmo­gus, ir nors pre­mi­ją ski­rian­tis ko­mi­te­tas nie­ka­da ne­skel­bia no­mi­ nan­tų var­dų, ži­no­ma, kad šių­me­ čia­me są­ra­še yra Bil­las Clin­to­nas, H.Koh­lis, ES ir „Wi­ki­Leaks“ by­los įta­ria­ma­sis Brad­ley Man­nin­gas. Os­lo tai­kos ty­ri­mų ins­ti­tu­to va­ do­vas Kris­tia­nas Ber­gas Harp­vi­ ke­nas ati­džiai ste­bi No­be­lio tai­ kos pre­mi­jos ko­mi­te­to dar­bą ir kas­met skel­bia sa­vo pa­ties su­da­ ro­mą trum­pą­jį kan­di­da­tų są­ra­šą. Šie­met ja­me yra Ame­ri­kos po­ li­to­lo­gas ir ne­smur­ti­nių re­vo­liu­ ci­jų eks­per­tas G.Shar­pas, Ru­si­jos tei­sių gy­ni­mo gru­pė „Me­mo­rial“ ir jos įkū­rė­ja Svet­la­na Ga­nuš­ki­na, ne­prik­lau­so­mas Ru­si­jos ra­di­jas „Echo Mosk­vy“ ir jos vy­riau­sia­ sis re­dak­to­rius Alek­se­jus Ve­ne­ dik­to­vas. Du ni­ge­rie­čiai, ko­vo­jan­tys su pik­nau­džia­vi­mu re­li­gi­ja, – ar­ ki­vys­ku­pas Joh­nas Onaiye­ka­nas ir So­ko­to sul­to­nas Mo­ha­me­das Sa’adas Abu­ba­ka­ras – taip pat yra šia­me są­ra­še. Kaip ga­li­mi lau­rea­tai taip pat nu­ro­do­mi Mian­ma­ro pre­zi­den­tas

Vie­na moks­lo pre­mi­jų šie­met ke­ lia ne­ti­kė­tą triukš­mą. Lie­pą bu­vo at­ras­ta nau­ja ele­men­ta­rio­ji da­le­ lė, tik­riau­siai – Hig­so bo­zo­nas. Šis at­ra­di­mas, vie­nas di­džiau­sių fi­zi­kos per­si­lau­ži­mų per pa­sta­rą­ ją pu­sę am­žiaus, dau­ge­lio yra lai­ ko­mas ver­tu No­be­lio pre­mi­jos. Ta­čiau No­be­lio fi­zi­kos pre­mi­ją skirs­tan­tis ko­mi­te­tas nė neuž­si­ me­na, ar lai­mės šio ty­ri­mo au­to­ riai. „Tai – di­de­lis at­ra­di­mas. Tai vi­sa, ką pa­sa­ky­siu“, – nu­ro­dė ko­ mi­te­to na­rys Lar­sas Brin­kas. Pir­ma­die­nį No­be­lio pre­mi­jų se­zo­ną pra­dės me­di­ci­nos pre­mi­ ja, ant­ra­die­nį bus pa­skelb­tas fi­zi­ kos pre­mi­jos lau­rea­tas, tre­čia­die­ nį – che­mi­jos. No­be­lio li­te­ra­tū­ros pre­mi­jos lau­rea­tas tra­di­ciš­kai pa­skel­bia­ mas ket­vir­ta­die­nį, va­di­na­si, šie­ met – spa­lio 11-ąją, o spa­lio 12 d. ga­li paaiš­kė­ti No­be­lio tai­kos pre­ mi­jos lau­rea­tas. Eko­no­mi­kos pre­mi­ja, tarp ku­ rios lau­rea­tų do­mi­nuo­ja ame­ri­ kie­čiai, bus pa­skelb­ta pa­sku­ti­nė, spa­lio 15 d., pir­ma­die­nį. No­be­lio fon­das dėl eko­no­mi­ nės kri­zės su­ma­ži­no pre­mi­jas iki 8 mln. Šve­di­jos kro­nų (3,2 mln. li­tų) – nuo 10 mln. kro­nų su­mų, ku­rios bū­da­vo tei­kia­mos nuo 2001-ųjų. BNS inf.

Aka­de­mi­ja šiais me­tais ėmė­si pa­pil­do­mų ap­ sau­gos prie­mo­ nių ir ap­ri­bo­jo skai­čių žmo­nių, ku­rie iš anks­to ga­li ži­no­ti lau­ rea­to var­dą.

Int­ri­ga: pre­ten­den­tų į No­be­lio tai­kos pre­mi­ją, apie ku­rią tur­būt kal­

ba­ma dau­giau­sia, šie­met yra la­bai daug ir įvai­rių, ir joks aiš­kus fa­ vo­ri­tas ne­mi­ni­mas. „Reu­ters“ nuo­tr.

14

šeštadienis, spalio 6, 2012

sportas Iškovojo pergales

Vėl – „Krepšinio pasaulyje“

M.Schumacheris atsisveikins

Europos futbolo lygos turnyre pirmąsias pergales iškovojo klubai, kuriems atstovauja lietuviai. H grupėje Kazanės „Rubin“ su Giedriumi Arlauskiu (nuotr.) 2:0 įveikė Belgrado „Partizan“ ekipą, o J grupėje Romos „Lazio“ su Mariumi Stankevičiumi 1:0 – slovėnų „NK Maribor“.

Po keturių mėnesių tylos „Sport1“ televizijos eteryje spalio 7-ąją vėl nuskambės žurnalisto Vido Mačiulio rengiamos laidos „Krepšinio pasaulyje“ šaukinys. Bus parodytas Jono Kazlausko (nuotr.) interviu po to, kai jis tapo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiuoju treneriu.

„Formulės 1“ septyniskart pasaulio čempionas vokietis Michaelis Schumacheris (nuotr.) patvirtino, kad iki šių metų pabaigos baigs profesionalo karjerą. 43-ejų M.Schumacherio vietą „Mercedes“ ekipoje kitąmet perims „McLaren“ lenktynininkas Lewisas Hamiltonas.

Olim­pie­čiai vai­ruos BMW Ba­lys Šmi­gels­kas „Rū­ta, įtei­kiu tau nau­ju­tė­lai­čio au­ to­mo­bi­lio rak­te­lius, ta­čiau prie vai­ro re­ko­men­duo­čiau dar ne­sės­ ti“, – 15-me­tei olim­pi­nei čem­pio­nei R.Mei­lu­ty­tei pa­ta­rė Lie­tu­vos tau­ ti­nio olim­pi­nio ko­mi­te­to (LTOK) at­sto­vas Bro­nius Če­ka­naus­kas, kai plau­ki­kė ėjo at­siim­ti sa­vo­jo pri­zo – 5-osios kla­sės BMW.

Va­kar Vil­niu­je pa­gerb­ti ir ap­do­ va­no­ti Lon­do­no olim­pi­nė­se žai­ dy­nė­se me­da­lius iš­ko­vo­ję Lie­ tu­vos spor­ti­nin­kai, jų tre­ne­riai, me­di­kai, spor­to moks­li­nin­kai, fe­ de­ra­ci­jų va­do­vai. „Iš­ko­vo­jo­me pen­kis me­da­ lius, ap­len­kė­me Ka­na­dą, Šve­di­ ją, Nor­ve­gi­ją, ką jau kal­bė­ti apie lat­vius ar es­tus. 4-8 vie­tos – taip pat pri­zi­nės. Dau­giau nei pu­sė mū­sų spor­ti­nin­kų Lon­do­ne pa­ sie­kė to­kį re­zul­ta­tą. Ne ma­žiau svar­bus tre­ne­rių, ap­tar­nau­jan­čio per­so­na­lo in­dė­lis. De­ja, jų mil­ ži­niš­kas dar­bas daž­niau­siai lie­ ka ne­ma­to­mas“, – kal­bė­jo LTOK pre­zi­den­tas Ar­tū­ras Po­vi­liū­nas. Pra­ban­giais BMW ap­do­va­no­ ti pen­ki olim­pie­čiai: R.Mei­lu­ ty­tei ir pen­kia­ko­vi­nin­kei Lau­rai Asa­daus­kai­tei-Zad­nep­rovs­kie­ nei te­ko 525D mo­de­liai, irk­luo­ to­jui Jev­ge­ni­jui Šuk­li­nui – bal­ tas ir­gi 5-osios se­ri­jos se­da­nas, bok­si­nin­kui Eval­dui Pet­raus­kui ir im­ty­ni­nin­kui Alek­sand­rui Ka­ za­ke­vi­čiui – 3-io­sios se­ri­jos au­ to­mo­bi­liai. Olim­pie­čiai pa­sa­ko­jo, kad jau ki­bo į tre­ni­ruo­tes. R.Mei­lu­ty­tė, grį­žu­si į Lie­tu­ vą tik ke­lioms die­noms, ke­lis­ kart ap­si­lan­kė sos­ti­nės Laz­dy­nų ba­sei­ne, nes ren­gia­si ki­tą sa­vai­ tę Šve­di­jo­je vyk­sian­čiam pa­sau­ lio tau­rės var­žy­bų eta­pui. „Nuo šiol teks de­rin­ti spor­ti­nį ir vie­šą­jį gy­ve­ni­mą, – tei­gė ka­no­ ji­nin­kas J.Šuk­li­nas. – Po tru­pu­ tį grįž­tu į dar­bo rit­mą, vėl pra­dė­ jau irk­luo­ti.“ „Tre­ni­ruo­juo­si du­kart per die­ ną. Jau nu­spren­džiau, kad atei­ty­je var­žy­siuo­si ki­to­je svo­rio ka­te­go­ ri­jo­je – iki 64 ki­log­ra­mų“, – sa­ kė E.Pet­raus­kas. Lon­do­no olim­ pi­nė­se žai­dy­nė­se ši­lu­tiš­kis ko­vo­jo iki 60 kg svo­rio ka­te­go­ri­jo­je. A.Ka­za­ke­vi­čius jau iš­mė­gi­ no jė­gas var­žy­bo­se. „Ats­to­vau­ ju Vo­kie­ti­jos klu­bui, lai­mė­jau tris dvi­ko­vas iš ke­tu­rių, tad kol kas vis­kas se­ka­si ne­blo­gai“, – kal­bė­jo grai­kų-ro­mė­nų im­ty­nių meist­ras.

15

šeštADIENIS, spalio 6, 2012

vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

vakarė

Gru­zi­nė Sho­re­na pra­žy­do Lie­tu­vo­je Sho­re­na Ja­niash­vi­li nie­ka­da ne­gal­vo­ jo, kad sa­vo lai­mę su­ras Lie­tu­vo­je. Čia ji iš­te­kė­jo už ak­to­riaus Aud­riaus Bru­žo ir pa­gim­dė sū­nų. Čia pra­dė­jo vo­ka­lis­tės ke­lią, o šio­mis die­no­mis pri­sta­to de­biu­ ti­nį al­bu­mą „Ma­no šir­dies muzika”.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

– Sho­re­na, apie ką jū­sų dai­nos, ku­rias at­lie­ka­te gru­zi­nų kal­ba? Gal apie gy­ve­ni­mą Lie­tu­vo­je, sū­nų, ar­ti­muo­sius, o gal il­ge­sį Gru­zi­jai? – Plokš­te­lė­je yra de­šimt dai­nų. Tai au­ten­tiš­kos gru­zi­nų dai­nos, aran­ žuo­tos šiuo­lai­ki­niu world music/ jazz sti­liu­mi. Jas at­lie­ku gru­zi­niš­ kai. Dai­nas iš nau­jo aran­ža­vo džia­ zo mu­zi­kan­tas Dmit­ri­jus Go­lo­va­ no­vas. Jų te­ma­ti­ka įvai­ri – apie

Ti­kiu, kad daug kas ten, aukš­tai, yra su­ ra­šy­ta, daug kas nu­ lem­ta. Pa­vyz­džiui, gy­ve­ni­mo kryp­tis. mei­lę, gam­tą, mo­ti­ną, pra­ra­du­sią sū­nų, išė­ju­sius ana­pi­lin, taip pat yra lop­ši­nė. Tai nuo­sta­baus gro­žio gru­zi­nų dai­nos, ta­čiau skam­ban­čios vi­ siš­kai ki­taip. Tiks­liau, taip, kaip jas jau­čia gru­pė­je gro­jan­tys mu­ zi­kan­tai ir kaip jau­čiu aš. Kiek­ vie­nas mū­sų įne­šė­me po da­le­lę sa­vęs. Prieš tre­jus me­tus su­kū­rė­ me tą pro­gra­mą. Ta­čiau tik da­bar su­pra­to­me, kad no­ri­me tu­rė­ti to­ kį al­bu­mą. „Suliko“ į jį neį­ra­šė­me, nes vi­si ją ži­no. Te­gul žmo­nės su­si­pa­žįs­ta su ki­ta mu­zi­ka, ki­tu skam­be­siu.

– Mo­ti­nys­tė jums su­tei­kė nau­ ją kvė­pa­vi­mą? Sū­nui – trys mė­ ne­siai, ir jį pa­va­di­no­te... – My­ko­lu. Tas var­das yra be­veik vi­so­se kal­bo­se, bet man pa­ts gra­ žiau­sias – lie­tu­viš­kas. La­bai gra­ žiai skam­ba. Tą var­dą iš­rin­kau aš. Gru­zi­nai to­kio ne­tu­ri, jį iš­gir­dau Lie­tu­vo­je, ir man iš kar­to pa­ti­ko. – Re­gis, la­bai gra­žiai vy­nio­ja­ si jū­sų gy­ve­ni­mo ka­muo­liu­ kas: ve­dy­bos, vai­ko gi­mi­mas, al­bu­mas, kon­cer­tai. O kas to­je gy­ve­ni­mo tėk­mė­je jums svar­ biau­sia? – Esu toks žmo­gus, ku­riam la­bai svar­bu ir šei­ma, ir kar­je­ra. Ne­ga­ lė­čiau gy­ven­ti ir be to. Tie da­ly­kai pa­pil­do vie­nas ki­tą, to­dėl svar­ bu šei­mos pa­lai­ky­mas. Vy­ras ma­ ne pa­lai­ko. Mu­du su vy­ru – ge­ri drau­gai. Tai kaip drau­gas ga­li ne­ pa­lai­ky­ti? – Jū­sų vy­ras Aud­rius Bru­žas – sce­nos žmo­gus. Ar gau­na­te iš jo ver­tin­gų pa­ta­ri­mų? – Taip. Kai jis ga­li, atei­na į ma­no kon­cer­tus, aš ei­nu į jo pa­si­ro­dy­mus. Pas­kui na­muo­se il­gai ap­ta­ri­nė­ja­me, kaip vis­kas at­ro­dė, kaip ga­lė­jo bū­ti ir kaip tu­rė­tų bū­ti. Vis­ko bū­na, gin­ čų – taip pat. Aš jo pa­sta­bas prii­mu kaip pro­fe­sio­na­laus sce­nos žmo­ gaus, o ne kaip sa­vo vy­ro. – Lie­tu­vo­je gy­ve­na­te jau ket­ vir­ti me­tai. Ar sun­ku bu­vo iš­mok­ti lie­tu­vių kal­bą?

16

Mu­zi­ka: „Al­bu­me – nuo­sta­baus gro­žio gru­zi­nų dai­nos, ta­čiau skam­ban­čios vi­siš­kai ki­taip. Tiks­liau – taip,

kaip jas jau­čia gru­pė­je gro­jan­tys mu­zi­kan­tai ir kaip jau­čiu aš“, – de­biu­ti­nį al­bu­mą api­bū­di­no Sho­re­na.

Sho­re­nos Ja­niash­vi­li as­me­ni­nio al­bu­mo nuo­tr.

16

šeštADIENIS, spalio 6, 2012

vakarė

Gru­zi­nė Sho­re­na pra­žy­do Lie­tu­vo­je 15

– Dar ne­kal­bu tai­ syk­lin­gai, pri­trūks­ ta žo­džių. Bet sten­giuo­si kal­bė­ti, ne­komp­lek­suo­ju. Sun­ki ta lie­tu­vių kal­ba. Raš­me­nys – kaip ang­lų, o š, ž, č, y rai­des iš­mo­kau. Praė­ju­siais me­tais tris mė­ne­sius mo­kiau­si Vil­ niaus uni­ver­si­te­te, kur­suo­se už­sie­ nie­čiams. No­rė­jau dau­giau gra­ma­ ti­kos iš­mok­ti. Bet no­riu pa­sa­ky­ti: dau­giau su­pra­ti­mo duo­da pra­kti­ka, o ne kur­sai, to­dėl ge­riau daug kal­ bė­ti ir klau­sy­tis, ką ki­ti tau sa­ko. Lie­tu­vių kal­bos pra­dė­jau mo­ky­ tis, kai atė­jau į te­le­vi­zi­jos pro­jek­tą „Šok su manimi”. Iki tol nie­ko lie­ tu­viš­kai ne­ga­lė­jau pa­sa­ky­ti, o ma­ no par­tne­ris Dei­vy­das Meš­kaus­kas nie­ko ne­sup­ra­to ru­siš­kai. Rei­kė­jo kaž­kaip su­si­kal­bė­ti. Ta­da ir pra­ dė­jau mo­ky­tis lie­tu­vių kal­bos. – Jums ge­ra gy­ven­ti Lie­tu­vo­je, Vil­niu­je? – Ge­ra Vil­niu­je – ne­to­li mū­sų na­mų miš­kas, yra kur pa­si­vaikš­čio­ti. La­bai mėgs­tu Drus­ki­nin­kus – ten ga­li ra­miai pail­sė­ti. Mėgs­ta­me ir su drau­gais pa­ sė­dė­ti iki ry­to. Bet da­bar ma­žiau lai­ ko ir no­ro kur nors ei­ti. Ne­ly­gu ko­kia nuo­tai­ka, kaip ki­ta die­na su­pla­nuo­ta. Prieš kon­cer­tą nie­ka­da ne­pla­nuo­ja­me jo­kių su­si­ti­ki­mų su drau­gais. Sau­gau sa­ve, sa­vo bal­są, sa­vo emo­ci­jas. No­ riu su­si­kaup­ti ir tai ati­duo­ti sce­no­je. To­dėl prieš kon­cer­tą ko­kią sa­vai­tę dvi gy­ve­nu už­da­rai.

– Ka­da pa­sku­ti­nį kar­tą lan­kė­tės sa­vo tė­vy­nė­je Gru­zi­jo­je, Tbi­li­ sy­je, kur gy­ve­na jū­sų tė­vai? – Ne­se­niai. Ten su­ti­kau Nau­juo­ sius. Se­suo Ca­ca at­vy­ko iš Lon­do­ no, kur gy­ve­na jau daug me­tų. Aš pa­da­riau staigmeną – taip pat at­ skri­dau į Tbi­li­sį, no­rė­jau su vi­sais bū­ti kar­tu. Pra­lei­dau ten sa­vai­tę.

Vy­ras ma­ne pa­lai­ ko. Mu­du su vy­ru – ge­ri drau­gai. Tai kaip drau­gas ga­li ne­pa­lai­ky­ti? – Ar jū­sų tė­vai ne­liū­di, kad pa­ li­ko­te tė­vy­nę ir gy­ve­na­te Lie­ tu­vo­je, ku­ri to­li nuo Gru­zi­jos, o lie­tu­viams vi­sa­da vis­kas blo­ gai? Ar tė­vai ne­ra­gi­na jū­sų su šei­ma grįž­ti gy­ven­ti į Gru­zi­ją? – Aš ne­su­si­du­riu su blo­gais žmo­nė­ mis. Daug kas gy­ve­ni­mu skun­džia­si ir Gru­zi­jo­je, bet tai ne­reiš­kia, kad ten neį­ma­no­ma gy­ven­ti. Ma­no tė­vams ge­ rai taip, kaip man ge­rai. Jie ži­no, kad Lie­tu­vo­je ge­rai jau­čiuo­si, tu­riu čia sa­ vo šei­mą, sa­vo veik­lą – mu­zi­ką. – Juk ta veik­la ga­lė­jo­te už­siim­ ti ir Tbi­li­sy­je. Kaip su­si­klos­tė, kad at­si­dū­rė­te Vil­niu­je be­veik prieš ket­ve­rius me­tus?

– Mus, ke­lias mer­gi­nas, į Vil­nių at­siun­tė iš Gru­zi­jos te­le­vi­zi­jos. Ren­gė­me pra­mo­gi­nę lai­dą – te­le­ vi­zi­jos til­tą. Bu­vo 2008-ie­ji. Pa­ gal kont­rak­tą čia tu­rė­jo­me bū­ti du mė­ne­sius. Bet tik at­vy­ko­me į Vil­ nių, po sa­vai­tės Gru­zi­jo­je pra­si­ dė­jo ka­ras. Sus­tab­dė­me tą lai­dą. Lie­tu­viai su­ren­gė Gru­zi­jos pa­lai­ ky­mo ak­ci­ją. Ta­da ma­ne LNK te­ le­vi­zi­ja pa­kvie­tė į vie­ną pro­jek­tą, pa­skui – į ki­tą. Man pro­jek­tai bai­gė­si, kai čia pro­ fe­sio­na­liai pra­dė­jau la­vin­ti sa­vo vo­ ka­lą, kai su­pra­tau, ko­kią mu­zi­ką no­riu at­lik­ti. Pir­mo­ji ma­no vo­ka­lo mo­ky­to­ja bu­vo Rū­ta Ščio­go­le­vai­tė. Po to su­ti­kau daug ge­rų vo­ka­lo mo­ky­to­ jų. Dai­nuo­ti no­rė­jau nuo vai­kys­tės. – Ko­dėl ne­dai­na­vo­te, kas truk­dė? – Stu­di­ja­vau tei­sę. Išė­jau iš de­vin­ tos kla­sės į ko­le­džą. Prieš uni­ver­si­ te­tą no­rė­jau pa­ban­dy­ti, ar man tin­ ka ta pro­fe­si­ja. Pa­si­mo­kiu­si tre­jus me­tus ko­le­dže, su­pra­tau, kad no­ riu mo­ky­tis to­liau. Tei­sė man la­bai pa­ti­ko. Ta­da įsto­jau į Tbi­li­sio uni­ ver­si­te­tą. – O mu­zi­ka vis skam­bė­jo šir­ dy­je? – Mu­zi­kos la­bai no­rė­jo­si. Bet ma­ no tė­tei mu­zi­kan­to, ak­to­riaus pro­ fe­si­ja at­ro­dė la­bai ne­rim­ta. Jis sa­kė, kad rei­kia pa­si­rink­ti rim­ tą pro­fe­si­ją. Da­bar juo­kia­mės. Vis

Vi­su­ma: ket­vir­ti me­tai Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­čiai vo­ka­lis­tei Sho­re­nai la­bai

svar­bu ir šei­ma, ir kar­je­ra.

tiek nuė­jau į tą pu­sę, kur rei­kė­jo ei­ ti iš pra­džių. – Ar tu­ri­te ko­kią ypa­tin­gą sva­ jo­nę? – Ži­nau, kad rei­kia daug dirb­ti, steng­tis. Bet bū­tų ge­rai, kad ir sėk­ mė ly­dė­tų. – Gal tu­ri­te sėk­mės ta­lis­ma­ną? – Ne. Bet kai vyks­ta kas nors svar­ baus, kai dėl ko nors la­bai rū­pi­nuo­si ar bi­jau, vi­sa­da ant kak­lo už­si­ka­bi­nu

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

kry­že­lį. Jei­gu no­riu pa­si­mels­ti, man ne­svar­bu kur: ga­liu užei­ti ir į ka­ta­ li­kų baž­ny­čią ar na­muo­se prie iko­ nos už­deg­ti žva­ku­tę ir min­ti­mis nu­ klys­ti į dan­gų. – Ar ti­ki­te, kad žmo­gus gims­ ta ir at­si­ne­ša sa­vo li­ki­mą? Kad vis­kas yra Die­vo ran­ko­se? – Ti­kiu, kad daug kas ten, aukš­tai, yra su­ra­šy­ta, nu­lem­ta. Pa­vyz­džiui, gy­ve­ni­mo kryp­tis. Bet tai, ką pa­da­ ry­si, pri­klau­so nuo ta­vęs pa­ties.

Ekstremalai pasikinkė audringą jūrų vėją

Atrakcija: ekstremalaus sporto entuziastai demonstravo savo gebėjimus.

Uostamiestį drebinančios audros šiurpą kelia ne visiems. Bent jau aštrių įspūdžių mėgėjams stiprūs vėjo gūsiai suteikė nemažai džiaugsmo ir adrenalino.

Pučiant stiprokam vėjui vakar virš Baltijos jūros plazdėjo jėgos aitvarai. Bandydami išsilaikyti

ant aukštų bangų, ekstremalaus vandens sporto šakos entuziastai demonstravo kone akrobatinius triukus. „Kaitavimas“ jėgos aitvarais (angl. kitesurfing) – ganėtinai nauja sporto šaka, atsiradusi kiek daugiau nei prieš dešimtmetį ir sparčiai populiarėjan-

Vytauto Liaudanskio nuotr.

ti visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą. Sportininkai čiuožia vandens paviršiumi ant nedidelės, 1,2–1,8 m ilgio lentos ir traukiami galingo aitvaro atlieka įvairiausius triukus ar tiesiog aukštus, nuo 5 iki 20 m siekiančius šuolius. „Klaipėdos“ inf.

17

šeštADIENIS, spalio 6, 2012

vakarė

E.Masiulis: „Lietuvai trūksta klaipėdietiškos dvasios“ Su­lau­kęs 25-erių Eli­gi­jus Ma­siu­lis ta­po jau­ niau­siu Sei­mo na­riu Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je. Šian­dien par­la­men­te jis yra nea­be­jo­ti­nai ryš­kiau­sias Klai­pė­dos at­sto­vas ir vie­nas iš nau­jo­sios kar­tos po­li­ti­kos ly­de­rių. Pats E.Ma­siu­lis sa­vo sta­tu­so ne­su­reikš­mi­na ir sa­ko, kad jam di­džiau­sias pa­sie­ki­mas yra ne ant­pe­čiai, o nu­veik­ti dar­bai. Su Eli­gi­ju­mi bend­ra­vo­me iki Sei­mo rin­ki­mų li­kus ge­rai sa­vai­tei. Per pa­ sta­rą­jį mė­ne­sį jis pa­me­na tik ke­lias die­nas, kai ne­bu­vo ke­ly­je. Li­be­ra­lų są­jū­džio pir­mi­nin­kas pa­dė­jo Sei­mo rin­ki­muo­se da­ly­vau­jan­tiems ko­le­ goms, da­ly­va­vo de­ba­tuo­se ir su­si­ ti­ki­muo­se su rin­kė­jais įvai­riuo­se mies­tuo­se bei mies­te­liuo­se. – Eli­gi­jau, pri­si­min­ki­te sa­ve, koks bu­vo­te prieš 12 me­tų, kai pir­mą­kart da­ly­va­vo­te Sei­mo rin­ki­muo­se. Šian­dien tu­ri­te kur kas dau­giau pa­tir­ties ir su­ pra­ti­mo, kaip val­do­ma vals­ty­ bė. Kuo ski­ria­si prieš­rin­ki­mi­ nės nuo­tai­kos? – Tuo­met bu­vau jau­nas, bet ne vi­ siš­kas nau­jo­kas po­li­ti­ko­je. Bu­vau mies­to ta­ry­bos na­rys, Klai­pė­dos me­ro Eu­ge­ni­jaus Gent­vi­lo pa­ta­rė­ jas. Ta­čiau ne­tu­rint dar­bo pa­tir­ ties par­la­men­te at­ro­dė, jog pa­te­kus į Sei­mą vis­ką ga­li­ma pa­da­ry­ti vos ne per die­ną. Pas­te­biu, kad tą pa­ čią klai­dą šiuo me­tu kar­to­ja ki­ti tik po­li­ti­kos ke­lią pra­de­dan­tys ko­le­gos. Ta­pęs Sei­mo na­riu ir at­va­žia­vęs į Vil­nių grei­tai su­si­dū­riau su rea­ly­ be. Kiek­vie­nas nau­jo­kas pa­ten­ka į žai­di­mą, ku­rio tai­syk­lės jau se­niai su­kur­tos, jas keis­ti ga­li­ma, ta­čiau pa­kan­ka­mai lė­tai ir sun­kiai. Per die­ną kal­nų ne­nu­ver­si – ge­rai dirb­ti sek­sis tik tu­rint kant­ry­bės ir su­bū­ rus pui­kią ko­man­dą. Be to, tu­ri bū­ ti pa­kan­ka­mai lanks­tus ir bran­dus emo­ciš­kai, kad įver­tin­tum ap­lin­ką, ku­rio­je dir­bi, ir su­ge­bė­tum įgy­ven­ din­ti už­si­brėž­tus tiks­lus. Šian­dien, tu­rė­da­mas tos pa­tir­ties, Sei­mo rin­ ki­muo­se da­ly­vau­ju rea­liai su­vok­da­ mas, ką ga­liu, o ko ne­ga­liu pa­da­ ry­ti. – Daug kas sa­ko, kad į po­li­ti­ką pa­te­ko­te tik E.Gent­vi­lo dė­ka, bu­vo­te lyg jo mo­ki­nys. – Jau mo­kyk­lo­je ži­no­jau, kad uni­ ver­si­te­te stu­di­juo­siu po­li­to­lo­gi­ją. Bet po­li­ti­ko­je iš­ties at­si­dū­riau Eu­ ge­ni­jaus dė­ka, ku­ris ma­ne, tuo­me­ ti­nį Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to stu­den­ tą, pa­kvie­tė į sa­vo ko­man­dą. La­bai džiau­giuo­si, kad mū­sų tan­de­mas iš­li­ko. E.Gent­vi­las, grį­žęs iš Eu­ro­ pos Par­la­men­to, ta­po Klai­pė­dos jū­ rų uos­to, ku­ris jo dė­ka pra­dė­jo dirb­ ti la­bai sėk­min­gai, va­do­vu. Mū­sų due­tą pui­kiai pa­pil­do ki­tas li­be­ra­ las – Vy­tau­tas Grub­liaus­kas, praė­ ju­siais me­tais ta­pęs mies­to me­ru. Kar­tu dir­ba­me kaip vie­na ko­man­ da, to­dėl tei­gia­mų re­zul­ta­tų ga­lim pa­siek­ti grei­čiau.

– Jei ti­kė­ti gy­ven­to­jų ap­klau­so­ mis, esa­te vie­nas po­pu­lia­riau­ sių mi­nist­rų. Kaip pa­ts ver­ti­na­ te sa­vo veik­lą? – Po­li­ti­kų dar­bus ge­riau­sia ver­ti­na rin­kė­jai. Pats ne­ga­liu bū­ti sau ob­ jek­ty­vus, ta­čiau, ma­nau, jog pir­ ma­sis ma­no kaip mi­nist­ro bly­nas ne­pris­vi­lo. Trans­por­to sri­ty­je tu­ ri­me daug kuo pa­si­džiaug­ti. Ge­rus re­zul­ta­tus de­monst­ruo­ja ir Klai­pė­ dos uos­tas, oro uos­tai, ge­le­žin­ke­liai. Ant bank­ro­to ri­bos bu­vu­sį Lie­tu­vos pa­štą pa­ver­tė­me pel­nin­gu. Aiš­ku, žmo­gus ga­li pa­klaus­ti: „O kas man

Kiekvienas naujokas patenka į žaidimą, kurio taisyklės jau seniai sukurtos, jas keisti galima, tačiau pakankamai lėtai ir sunkiai. iš to?“. Vie­niems gal tai neat­ro­do svar­bu. Ta­čiau rei­kia ne­pa­mirš­ti, kad trans­por­tas su­da­ro de­šim­ta­da­ lį Lie­tu­vos eko­no­mi­kos, šio­je sri­ty­je dir­ba de­šim­tys tūks­tan­čių žmo­nių. Jū­rų uos­tas yra vie­nas pa­grin­di­nių Klai­pė­dos mai­tin­to­jų. – Ta­čiau ar vis­kas bu­vo taip pa­ pras­ta, kaip da­bar at­ro­do iš pir­ mo žvilgs­nio? – Pir­mą­sias sa­vo kaip mi­nist­ro die­ nas įsi­vaiz­da­vau vi­sai ki­taip, nei jos bu­vo. Vos ta­pus mi­nist­ru pas ma­ne atė­jo „fly­LAL“ sa­vi­nin­kai ir pa­reiš­ kė, kad avia­kom­pa­ni­ja bank­ru­tuo­ja, pa­siū­lė vals­ty­bei už vie­ną li­tą pirk­ ti įmo­nę su šim­tą mi­li­jo­nų li­tų pa­sie­ ku­sio­mis sko­lo­mis. Da­bar ste­biuo­si, kad ta in­for­ma­ci­ja neiš­lin­do į vie­šu­ mą dar prieš Sei­mo rin­ki­mus 2008 m. Ma­tyt, ji bu­vo sle­pia­ma ne­no­rint gąs­din­ti tau­tos. Vers­li­nin­kai ke­ti­no nu­trauk­ti veik­lą dar prieš Ka­lė­das, kai oro uos­tuo­se pa­ts ke­liau­jan­čių­jų bu­mas. Tos die­nos mums ta­po di­de­liu iš­ban­dy­mu. Te­ko ge­ro­kai pa­plu­šė­ti, rū­pin­tis, kad kom­pa­ni­ja tęs­tų veik­lą bent per šven­tes, į lėk­tu­vų ba­kus bū­ tų pi­la­mi de­ga­lai. Ta­čiau kom­pa­ni­ja neat­lai­kė sko­lų naš­tos ir bank­ru­ta­ vo. Da­lis žmo­nių dėl to pra­dė­jo kal­ tin­ti mi­nis­te­ri­ją. Pa­dir­bus mi­nist­ ru vos ke­lias sa­vai­tes tai gir­dė­ti bu­vo tik­rai skau­du. Vals­ty­bė sken­dė­jo sko­ lo­se ir spren­di­mas pirk­ti avia­kom­ pa­ni­ją bū­tų bu­vę di­de­lė avan­tiū­ra. Lai­kas pa­ro­dė, jog bu­vo­me tei­sūs. Jei

Politika E.Masiulį nubloškė į Vilnių, o jo žmona Ieva ir toliau darbuojasi Klaipėdoje. „Todėl mes nuolat vienas

kito pasiilgstame ir didžiausia šventė namie būna, kai visi esame kartu“, – pripažino E.Masiulis.

bū­tu­me pa­si­da­vę spau­di­mui ir nu­si­ pir­kę „fly­LAL“, da­bar tu­rė­tu­me įmo­ nę, ku­rios iš­lai­ky­mui kas­met rei­kė­tų ieš­ko­ti šim­tų mi­li­jo­nų li­tų. Šis prin­ ci­pin­go el­ge­sio pa­vyz­dys man ta­po pui­kiu pa­vyz­džiu ir pa­ty­ri­mu spren­ džiant ki­tas pro­ble­mas, ne­pa­si­duo­ti įvai­rių gru­puo­čių ar lo­bis­tų spau­di­ mui priim­ti jiems, o ne vals­ty­bei pa­ lan­kius spren­di­mus. – Vy­riau­sy­bė, ku­rio­je dir­ba­te, yra koa­li­ci­nė. Li­be­ra­lai jo­je su­ da­ro ma­žu­mą. Ar dėl to ne­si­jau­ tė­te jau­nes­niai­siais bro­liais? – Nuo pat pir­mos die­nos, kai tik pra­dė­jo­me dirb­ti, ne­si­bai­gė spė­lio­ nės, ka­da ši Vy­riau­sy­bė grius. Iš­ties bu­vo sun­kus me­tas, te­ko prii­mi­nė­ti ir ne­po­pu­lia­rius spren­di­mus, tai­ky­ti be­si­pyks­tan­čius koa­li­ci­jos par­tne­ rius. Praė­ju­sių me­tų pa­bai­go­je, kai iš­ki­lo ne­su­ta­ri­mas dėl pla­nų at­sta­ ty­ti pen­si­jas di­di­nant PVM, įve­di­ nė­jant nau­jus mo­kes­čius, žlug­dant pen­si­jų fon­dus, kiek­vie­ną die­ną į dar­bą ei­da­vau ne­ži­no­da­mas, ar ji ne­bus pa­sku­ti­nė. Tas pa­ts bu­vo pa­va­sa­rį, kai te­ko tar­pi­nin­kau­ti ir tai­ky­ti be­si­vai­di­ju­sius kon­ser­va­to­ rius ir li­be­ral­cent­ris­tus per va­di­na­ mą­jį FNTT skan­da­lą. Skam­bi­nė­da­ vau Al­giui Čap­li­kui, įkal­bi­nė­da­mas jį ne­si­karš­čiuo­ti ir kal­bė­tis su And­ riu­mi Ku­bi­liu­mi. Tas tar­pi­nin­ka­vi­ mas ir komp­ro­mi­sų ieš­ko­ji­mas man

kaip žmo­gui da­vė la­bai daug pa­tir­ ties bei nau­dos. Nors Vy­riau­sy­bė­je ir Sei­me tu­ri­me ne­daug bal­sų, mū­ sų po­zi­ci­ja daž­niau­siai bū­da­vo iš­ girs­ta ir iš­klau­so­ma. – Dau­gu­ma ša­lį val­dan­čių po­ li­ti­kų yra iš sos­ti­nės. O jūs iš Klai­pė­dos. Ar jau­čia­tės ki­ toks? – Vil­nie­čiams daž­nai sa­kau, jog kiek­vie­ną pir­ma­die­nį, at­va­žia­vę iš Klai­pė­dos į Vil­nių, mes at­ve­ža­me švie­žio oro gū­sį, nau­jų idė­jų. Vil­ nie­čiai la­biau mėgs­ta po­li­ti­kuo­ti, pa­fi­lo­so­fuo­ti, o mes, klai­pė­diš­kiai, esa­me la­biau pra­ktiš­ki ir ūkiš­ ki žmo­nės. Mums svar­bu ne gra­ žios kal­bos, o dar­bai. To­dėl aš la­bai sten­giuo­si neuž­sik­rės­ti ta vil­nie­tiš­ ka li­ga ir iš­lik­ti toks, koks užau­gau Klai­pė­do­je. Ma­nau, jog Lie­tu­vo­je la­bai trūks­ta tos klai­pė­die­tiš­kos dva­sios. Trūks­ ta pla­taus ir at­vi­ro po­žiū­rio į vals­ ty­bės rei­ka­lus, ini­cia­ty­vų, ne­stan­ dar­ti­nio mąs­ty­mo. – Kaip ta­pus mi­nist­ru pa­si­kei­tė jū­sų as­me­ni­nis gy­ve­ni­mas? – Ne pa­slap­tis, kad mi­nist­ras tu­ri dau­giau dar­bo nei pa­pras­tas Sei­mo na­rys, griež­tes­nę dar­bot­var­kę, daug su­si­ti­ki­mų. Pas­ta­ruo­sius ket­ve­rius me­tus tu­rė­jau di­džiau­sią krū­vį sa­vo gy­ve­ni­me. Ta­čiau as­me­ni­nis gy­ve­ni­

mas dėl to pra­ktiš­kai ne­pa­si­kei­tė. Ry­ tais, kaip ir anks­čiau, vai­kams ga­mi­ nu pus­ry­čius, ap­ren­giu ir ve­du juos į mo­kyk­lą. Ka­dan­gi žmo­na dir­ba Klai­ pė­do­je ir la­bai daug lai­ko pra­lei­džia čia, sa­vo dar­bot­var­kę tu­riu pla­nuo­ti taip, kad va­ka­re spė­čiau lai­ku paim­ ti dvy­nius iš mo­kyk­los, nu­vež­ti juos į bū­re­lius. Dėl to ne­re­tai ten­ka at­si­sa­ ky­ti da­ly­va­vi­mo įvai­rio­se te­le­vi­zi­jos lai­do­se, ren­gi­niuo­se. – Ko pa­lin­kė­tu­mėt klai­pė­die­ čiams? – Klai­pė­da yra pa­smerk­ta lik­ti pa­ čiu ge­riau­siu Lie­tu­vos mies­tu, nes yra prie jū­ros. Čia ma­lo­nu at­va­ žiuo­ti iš bet ku­rio Lie­tu­vos kam­ pe­lio. Man la­bai džiu­gu ma­ty­ti, kad gy­ve­ni­mas Klai­pė­do­je ne­sto­ vi vie­to­je. Mies­tas kei­čia­si, gra­žė­ ja. Ti­kė­ki­mės, per ke­lis me­tus bus vi­siš­kai už­baig­tas mū­sų sim­bo­lio – pi­lia­vie­tės tvar­ky­mas. Ta­čiau ne­ rei­kia gal­vo­ti, kad vis­kas pri­klau­so tik nuo val­džios. Mes pa­tys, klai­pė­ die­čiai, ir­gi esa­me at­sa­kin­gi už sa­vo gim­to­jo mies­to atei­tį ir au­rą. Lin­kiu ir to­liau iš­lik­ti kū­ry­bin­gais, at­kak­ liais, tik­rais džia­zuo­jan­čio ir lais­ viau­sio ša­lies mies­to šei­mi­nin­kais. Po­li­ti­nė rek­la­ma. Ap­mo­kė­ta iš Lie­tu­vos Res­ pub­li­kos li­be­ra­lų są­jū­džio kan­di­da­to Ma­rių rin­ki­mų apy­gar­do­je Nr. 21 Eli­gi­jaus Ma­siu­lio po­li­ti­nės kam­pa­ni­jos są­skai­tos. Už­sa­ky­mo Nr. 1025444

18

šeštADIENIS, spalio 6, 2012

vakarė

Miestelis: prieš kelis dešimtmečius čia buvo filmuojamas garsus Holivudo filmas „Žvaigždžių karai“.

Tu­ni­se ga­li su­dau­žy­ti vie­ti­nių šir­dis „Ko­kia čia lais­vė, kai gal­vo­ji apie kąs­nį bur­ no­je?“, „Da­bar esa­me lais­ves­ni! Taip, sun­ ku, trūks­ta dar­bo. Bet po kiek­vie­nos re­ vo­liu­ci­jos vals­ty­bei at­si­gau­ti rei­kia ke­le­ rių me­tų“, – tei­gė drau­giš­ki ir iš­skės­to­mis ran­ko­mis tu­ris­tų lau­kian­tys tu­ni­sie­čiai. Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Jau­no­ji kar­ta kei­čia­si

„Ih­di­na es­si­ra­ta al mos­ta­ki­ma... – sau­lei lei­džian­tis iš me­če­tės pa­si­ gir­do mue­dzi­no bal­sas. – Die­ve! Pa­ro­dyk man švie­są į tei­sin­gą ke­ lią...“ Vie­no­je de­mok­ra­tiš­kiau­sių is­la­mo ša­lių pen­kis kar­tus per die­ ną mel­džia­si ne vi­si. Per­nai spa­ lį pir­muo­siuo­se de­mok­ra­ti­niuo­se par­la­men­to rin­ki­muo­se nuo 1956 m., kai ša­lis at­ga­vo ne­prik­lau­so­my­ bę nuo Pran­cū­zi­jos ir Ita­li­jos, rin­ki­

Tua­re­gai mei­liai siū­ lė ke­liau­ti gy­ven­ti į dy­ku­mą: iki na­mų – trys die­nos ke­lio kup­ra­nu­ga­riais. Ten šie gy­ve­na su dar ke­ tu­rio­mis mo­te­ri­mis.

mus lai­mė­jo nuo­sai­kios is­la­mis­ti­ nės pa­krai­pos par­ti­ja „En­nah­da“. Tu­ni­se ne­ma­žai mo­te­rų vai­ruo­ ja au­to­mo­bi­lius, ne vi­sos nuo eu­ ro­pie­čių nu­su­ka akis, ypač di­ des­niuo­se mies­tuo­se. Ir nors tra­di­ciš­kai di­džio­ji da­lis gra­žio­sios ly­ties at­sto­vių spal­vo­to­mis ska­ro­ mis den­gia plau­kus, su­tik­ta mo­ te­ris juo­dai pri­deng­tu vei­du daž­ niau­siai bus at­vy­kė­lė iš Li­bi­jos. „Jau­no­ji kar­ta kei­čia­si. Mo­te­rys tu­ri vis dau­giau tei­sių, bet ne­no­ rė­čiau, kad sū­nus tuok­tų­si su tu­ ni­sie­te, – šyp­te­lė­jo ūsuo­tas 51 me­ tų gi­das Ha­li­das. – Jos tam­pa vis di­des­nės ma­te­ria­lis­tės. Ieš­ko tur­ tin­go vy­ro, ku­ris tu­rė­tų na­mą, ge­ rą au­to­mo­bi­lį.“ „Oi, bū­na gin­čų su sep­ty­nio­lik­ me­te duk­ra. Lai­kai kei­čia­si, „Fa­ce­ book“, „you­Tu­be“, – šyp­so­jo­si dar aš­tuo­ne­rių duk­rą ir tre­jų me­tų sū­ nų tu­rin­tis su šei­ma 50 kv. m plo­to bu­te gy­ve­nan­tis 47-erių vai­ruo­to­ jas Moh­sa­nas. Tie­sa, dar da­bar ga­lio­ja pa­pro­tys, kad pir­mą­ją nak­tį jau­ni­kis at­neš­tų

krau­juo­tą bal­tą pa­klo­dę: jei žmo­na ne­bus skais­ti, jis ga­li iš­si­skir­ti ar­ba tuok­tis su ki­ta, o pir­mo­ji tu­rės au­ gin­ti jo vai­kus. Ir me­če­tė, ir alus

Kas­met po pen­kis mi­li­jo­nus tu­ ris­tų su­lau­kian­ti ša­lis iš­gy­ve­na ne pa­čius leng­viau­sius lai­kus. Ypač sun­ku bu­vo iš­kart po re­vo­liu­ci­jos, kai 2010 m gruo­džio 17 d. dėl var­ gin­go gy­ve­ni­mo su­si­de­gi­no uni­ ver­si­te­to ab­sol­ven­tas Mo­ha­me­das Boua­zi­zi. Pas­ta­rai­siais mė­ne­siais tu­ris­tų dau­gė­ja, ypač vil­tin­gai tu­ni­sie­čiai lau­kia šio ru­dens ir ki­to pa­va­sa­rio. Drau­giš­ki gy­ven­to­jai daž­nai svei­ki­ na­si kel­da­mi de­ši­nę ran­ką, o gat­vės pre­kiau­to­jai nė­ra to­kie įky­rūs ir ag­ re­sy­vūs kaip Egip­te. „Mes – is­la­mo vals­ty­bė, bet ga­ li­me drau­gau­ti su vi­sais. Tik ko­dėl apie is­la­mą kal­ba­ma blo­gai? Ger­ bia­me vi­sus žmo­nes ir re­li­gi­jas. Vie­nas ga­li ei­ti mels­tis į me­če­tę, o ki­tas tuo me­tu – į ba­rą iš­ger­ti alaus, ta­čiau tai ne­truk­do bū­ti drau­gais“, – aiš­ki­no tra­di­ci­ne sal­džia mė­tų ar­ ba­ta pa­vai­ši­nęs 61 me­tų su­ve­ny­rų par­da­vė­jas Ab­du­la Te­be­si. Ant jo

Vaiz­de­lis: aki­mir­ka dy­ku­mo­je, be­si­lei­džiant sau­lei.

ran­kos, kai jis dar bu­vo ka­riš­kis, prieš 35 me­tus, iš­ta­tui­ruo­tas my­ li­mo­sios var­das, o už au­sies už­kiš­ ta mė­tos la­pe­lių. Įžy­my­bės ir įdo­my­bės

Se­no­vi­nis mies­tas Kar­ta­gi­na, ku­ ria­me, su­du­žus lai­vui, pa­gal Ver­gi­ li­jaus „Enei­dą“ iš­li­po Enė­jas. Fan­ tas­ma­go­riš­ki na­me­liai, kur bu­vo fil­muo­ti „Žvaigž­džių ka­rai“. Įs­ pū­din­gas III a. sta­ty­tas ir 35 tūkst. žiū­ro­vų tal­pi­nęs am­fi­teat­ras Al Dže­mos mies­te, kur Rid­ley Scot­ tas fil­ma­vo gar­sų­jį „Gla­dia­to­rių“. Tu­ni­so Mon­mar­tu va­di­na­mas mie­ las Si­di Bu Sai­do mies­te­lis ant jū­ros kran­to su bal­tos ir mė­ly­nos spal­vų na­me­liais bei tra­di­ci­nė­mis įvai­ rias­pal­vė­mis du­ri­mis, pui­kia pa­ no­ra­ma ir la­bai jau­kio­mis ka­vi­nu­ kė­mis. Įžy­my­bes ir įdo­my­bes bū­tų ga­ li­ma var­dy­ti ir var­dy­ti. Tai ir tre­čias pa­gal svar­bą mu­

Prekiautojas: vandens, cigarečių, suvenyrų ar Sacharos smėlio?

sul­mo­nams šven­tas mies­tas po Me­kos, ir Me­di­nos Kai­rua­nas su me­če­tė­mis ir ki­li­mų au­dė­jais, ku­ ror­ti­niai mies­tai Ha­ma­me­tas, Su­ sas, Mo­nas­ty­ras, Port el Kan­tau­jis, Džer­ba su iš­tai­gin­gais ir eg­zo­tiš­ kais vieš­bu­čiais, SPA ir ki­tais ma­ lo­nu­mais juo­se, ber­be­rų kul­tū­ros sta­ti­niai, drus­kos eže­rai, Sa­cha­ ra, įvai­riau­sios ir ekst­re­ma­liau­sios pra­mo­gos. „Tu­ni­se daug pa­ma­ty­si, pa­tir­ si ir ge­rai pail­sė­si“, – nea­be­jo­ jo su „Mit­su­bis­hi Pa­je­ro“ 120 km/ val. grei­čiu per dy­ku­mą va­ži­nė­jan­ tis Moh­sa­nas. Kiek­vie­ną ry­tą ly­giai nu­skus­ta jo barz­da bliz­ga kaip pa­ ke­lės drus­kos eže­rai, ku­rie iš to­lo at­ro­do it le­das ir snie­gas. Gal­vas su­su­ko es­tės

Vie­ti­niai dy­ku­mų gy­ven­to­jai tua­ re­gai Sa­cha­rą va­di­na dau­gis­kai­ti­ niu žo­džiu Ti­na­ri­wen, ku­ris reiš­kia „dy­ku­mos“. Sau­lės lai­da ir te­kė­ji­mas – įspū­ din­gas re­gi­nys. Dy­ku­mo­je pa­si­ tin­ka ir su­ve­ny­rų pre­kiau­to­jai, ir vai­kai su dy­ku­mų la­pė­mis: nuo­ trau­ka su mei­liu žvė­re­liu – pu­sė eu­ro. Eg­zo­ti­kos ger­bė­jai dy­ku­mo­ je nak­vo­ja pa­la­pi­nė­se ar na­me­liuo­ se ir anks­ti ry­te mė­gau­ja­si, kaip ky­lan­ti sau­lė švel­niai glos­to smė­ lį. Dy­ku­mos pa­kraš­ty­je yra ir ka­pi­ nės. Be­je, dviem dy­ku­mų gy­ven­to­ jams tua­re­gams 24-erių Shuk­ri ir 26-erių Fat­hi gal­vas ap­su­ko be­veik dvi­gu­bai vy­res­nės es­tės. „Jis la­bai švel­niai bu­čiuo­ja­si“, – pa­žin­tį su­ve­ny­rų par­duo­tu­vė­je pri­ si­mi­nė švie­siap­lau­kė es­tė. Jai ir drau­gei tua­re­gai mei­liai siū­lė ke­liau­ti gy­ven­ti į dy­ku­mą: iki na­mų – trys die­nos ke­lio kup­ra­nu­ ga­riais. Ten šie gy­ve­na su dar ke­tu­ rio­mis mo­te­ri­mis. Spa­lį ir lapk­ri­tį dy­ku­mo­je idea­lus oras: die­ną 27– 28, nak­tį – 6–9 laips­niai ši­lu­mos. Vis dėl­to ne tik vie­ti­niai, bet ir ato­sto­gų nuo­ty­kių ieš­kan­čios eu­ ro­pie­tės ne­re­tai tu­ni­sie­čiams su­ dau­žo šir­dis.

„En­ti aj­mal bint fi do­nia – tu esi pa­ti nuo­sta­biau­sia pa­sau­ly­ je.“ To­kias ži­nu­tes, prieš tre­jus me­tus ra­šy­tas lie­tu­vei Ie­vai, iš­ sau­go­jo tu­ni­sie­tis Ram­zis. Jis iš­ sau­go­jo ir jos SMS, be­je, pa­ra­šy­ tas lie­tu­vių kal­ba. Sau­go SMS lie­tu­vių kal­ba

„Ko­dėl apie is­la­mą ku­ria­mas blo­ gas įvaiz­dis? – pa­si­tei­ra­vus apie skan­da­lin­gą fil­mą „Mu­sul­mo­nų ne­kal­ty­bė“ ir po to ki­lu­sius ne­ra­ mu­mus, ste­bė­jo­si 28 me­tų pre­kiau­ to­jas Omaras Ha­ma­di. – Tai skau­ di­na. Nors mes tai­kūs ir drau­giš­ki.“ La­bai daug Tu­ni­so gy­ven­to­jų vi­ du­ti­niš­kai per mė­ne­sį už­dir­ba apie 600 li­tų, to­dėl gud­rau­ja steng­da­ mie­si par­duo­ti bran­giau, bet de­ra­ si, ne­va­gi­liau­ja. „Tai vie­nin­te­lis tų žmo­nių pra­ gy­ve­ni­mo šal­ti­nis“, – apie pa­ke­lės ben­zi­no ko­lo­nė­les – plas­ti­ki­nius bi­ do­nus, ku­riuos at­si­ve­ža kont­ra­ban­ da iš Li­bi­jos, kal­bė­jo Moh­sa­nas. Lit­ras to­kio ben­zi­no kai­nuo­ ja 2,10 li­to, ir tai yra apie 50 cen­tų pi­giau nei ge­res­nės ko­ky­bės ben­zi­ no ko­lo­nė­lė­se“. Be­je, li­biai itin daž­ni sve­čiai Tu­ ni­se: tur­tin­ges­nės ir už­da­res­nės is­ la­mo ša­lies gy­ven­to­jai per­ka vais­ tus, mais­tą, mė­gau­ja­si alu­mi, vy­nu, gy­do­si ir il­si­si juos ža­vin­čio­je Džer­ bos sa­lo­je. „Ne­la­bai juos mėgs­tu, nes daž­nai yra aro­gan­tiš­ki ir ma­no, kad pi­ni­gai ga­li vis­ką“, – tu­ni­sie­čių nuo­mo­ nę apie čia at­vyks­tan­čius tur­čius iš Ka­ta­ro ir JAE iš­sa­kė dar vie­nas pre­kiau­to­jas Mah­di, vai­šin­da­mas se­no­vės Egip­to ir Ba­bi­lo­no die­vų mėgs­ta­mu ir mais­tin­gu vai­siu­mi – ka­ra­liš­ko­mis da­tu­lė­mis, ku­rio­mis Tu­ni­sas gar­sė­ja dau­ge­lį me­tų. Suskam­bus muzikai lat­vis Zyg­ mun­das pradėjo šokti tiesiog gatvė­ je. Be­si­šyp­san­tys tu­ni­sie­čiai, vyrai ir mo­te­rys, aki­mirks­niu trau­kė mo­ bi­liuo­sius te­le­fo­nus ir fil­ma­vo. Pa­ ro­dys drau­gams ir įkels į „you­tu­be. com“ sve­tai­nę.

19

šeštadienis, spalio 6, 2012

sportas

„Nep­tū­nas“ lau­kia ti­tu­luo­tų var­žo­vų Ry­toj Klai­pė­dos „Nep­tū­no“ krep­ši­nin­kai pra­de­da ko­vą VTB Vie­nin­go­joje ly­go­je. Pir­mo­ji var­žo­vė – ti­tu­luo­ta ir grės­min­ga CSKA eki­pa.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Ji – praė­ju­sio se­zo­no VTB Vie­nin­ go­sios ly­gos čem­pio­nė ir Eu­ro­ly­gos vi­ce­čem­pio­nė. „Var­žo­vas – tik­rai ne ei­li­nis. Juk tai vie­na ti­tu­luo­čiau­sių Eu­ro­ly­ gos ir Eu­ro­pos ko­man­dų. Bus la­bai įdo­mu pa­žiū­rė­ti, kaip mes prieš ją at­ro­dy­si­me“, – tei­gė „Nep­tū­no“ vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Ka­zys Maks­ vy­tis. Pak­laus­tas, koks gink­lų ar­se­na­las ren­gia­mas ko­vai su CSKA, pa­šne­ ko­vas tei­gė, jog var­žy­boms ruo­šia­ ma­si įpras­tai – tre­ni­ruo­tės ir var­ žo­vų ana­li­zė. „Sa­vai­me su­pran­ta­ma, kad žai­džiant su to­kia ko­man­da kaip CSKA svar­bu vis­kas – ir gy­ny­ba, ir puo­li­mas“, – pa­brė­žė K.Maks­ vy­tis.

Prieš ke­lias die­nas jis vy­lė­si, kad var­žy­bo­se su CSKA „Nep­tū­nui“ jau ga­lės pa­dė­ti vi­du­rio puo­lė­jas Mar­ ty­nas And­riuš­ke­vi­čius. Ta­čiau va­ kar tre­ne­ris op­ti­miz­mu dėl šio žai­ dė­jo ne­tryš­ko. „Mar­ty­nas tre­ni­ruo­ja­si su ko­ man­da, ta­čiau sun­ku pa­sa­ky­ti, ar jis žais. Gal jis iš­bėgs į aikš­te­lę, bet grei­čiau­siai, kad ne. Vis­kas pri­ klau­sys ir nuo jo pa­ties, ir nuo gy­ dy­to­jų“, – tei­gė vy­riau­sia­sis tre­ ne­ris. „Nep­tū­no“ klu­bo va­do­vas Os­ val­das Ku­raus­kas, anks­čiau vie­šai tei­gė, jog ne­rei­kia puo­se­lė­ti vil­čių, kad uos­ta­mies­čio ko­man­da VTB Vie­nin­gojo­je ly­go­je pre­ten­duos į aukš­tas vie­tas. Anot jo, svar­biau­ sia, kad „Nep­tū­nas“ ap­skri­tai ga­vo tei­sę da­ly­vau­ti šio­se pir­me­ny­bė­se. „Tiks­lus ko­man­dai tu­ri nu­sta­ ty­ti va­do­vai, o ne tre­ne­ris. Aš ti­

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

Ko­vos: uos­ta­mies­čio krep­ši­nin­kai pir­mo­siose VTB Vie­nin­go­sios ly­gos var­žy­bo­se ke­ti­na ati­duo­ti vi­sas jė­gas. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

kiuo­si, jog ne­bū­si­me pa­sku­ti­ niai, kuo ge­riau at­sto­vau­si­me Klai­pė­dai. Pa­ža­du, kad ko­vo­ si­me gar­bin­gai ir pa­si­steng­si­ me ne­nu­vil­ti sir­ga­lių“, – kal­bė­ jo K.Maks­vy­tis.

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Var­žy­bos tarp „Nep­tū­no“ ir CSKA ko­man­dų bus žai­džia­mos sek­ma­die­nį 16.10 val. „Švy­tu­ rio“ are­no­je. Ki­tas VTB Vie­nin­go­sios ly­gos rung­ty­nes uos­ta­mies­čio ko­man­

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

da taip pat žais na­muo­se. Spa­ lio 16 die­ną į Klai­pė­dą at­vyks Ry­ gos VEF. Pir­mo­ji iš­vy­ka šio­se pir­me­ny­bė­ se „Nep­tū­no“ lau­kia spa­lio 28 die­ ną – teks va­žiuo­ti į Če­ki­ją.

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

23

šeštADIENIS, spalio 6, 2012

pramogos restoranai

Rueda

karščiausi kelionių pasiūlymai

Viešbutis – restoranas „Magnisima“

ŠOKIŲ PAMOKOS SUAUGUSIESIEMS IR VAIKAMS! J. Janonio g. 11, Klaipėda Tel.: 8 610 23 003, 8 615 13 046, 8 46 310 901, www.magnisima.lt Restoranas „Magnisima“ kasdien kviečia pusryčiauti, pietauti bei vakarieniauti jaukioje aplinkoje. Dienos pietūs darbo dienomis nuo 10 Lt. Restorano svečiams suteikiame galimybę nemokamai naudotis Wi–Fi ryšiu. Ruošiame banketus, furšetus, verslo vakarienes, šeimos šventes, gedulingus pietus. Viešbutyje įrengta 17 stilingų kambarių bei konferencijų salė. Maloniai kviečiame apsilankyti!

Restoranas „Vienaragio malūnas“

Kretinga, Birutės g. 19. Tel. 8 612 11 536 www.vienaragiomalunas.lt Praverkite duris į restoraną ir Jus aplankys vienaragio nešama sėkmė ir laimė... Senove ir prabanga dvelkiančioje aplinkoje galėsite mėgautis europietiškais bei „Dvaro“ patiekalais, kelti pobūvius. Mes pasirūpinsime, kad Jūsų šventė būtų nuostabi ir nepakartojama.

sportas, sveikata

Visi sporto klubo „VS-FITNESS“ lankytojai, įsigiję bet kurį abonementą, galėsite NEMOKAMAI naudotis naujais VS-COURT SKVOŠO KORTAIS ir dar papildomai turės galimybę su trenerio pagalba išbandyti naują sporto šaką – RAKETBOLĄ. Sporto klube taip pat išbandysite treniruoklių salę su kardio, vibro treniruokliais bei jaukią sauną su priepirčiu. Geros nuotaikos suteiks vykstančios aerobikos, stacionarių dviračių, kalanetikos, savigynos treniruotės, bei stalo teniso užsiėmimai. Lankytojų patogumui šalia mūsų sporto klubo yra erdvi parkavimo aikštelė. Taikos pr. 66A, Klaipėda (PC Grandus, 2-ame aukšte) www.vs-fitness.lt, tel.+370 46 24 64 90

„Krantas Travel“

Registracija: www.ltrueda.lt, tel. 8 615 33 921, info@ltrueda.lt, Herkaus Manto g. 31, Taikos pr. 139. Mūsų paslaugos Jums: – Pramoginiai šokiai poromis; – Solo pramoginiai šokiai; – Šokio terapija (Šokite ir sveikite) - Naujiena! – Zumba šokiai (Energijos dozė) - Naujiena! – Šokiai vaikams (4–11 m.); – Solo šokiai senjorams (virš 60 m.); – Jaunavedžių šokiai; – Individualios šokių pamokos. Pirma šokių pamoka – nemokama! Pirmo mėnesio abonementui taikoma 20 proc. nuolaida! Tegul šokis Jums suteikia sparnus!

Linijinių šokių mokykla „LINEDANCELT’’

Tel. 8 682 64 237 www.linedance.lt Linijinių šokių mokykla ,,LINEDANCELT’’ kviečia vaikus, jaunimą ir suaugusius šokti visame pasaulyje populiarius Linedance (linijinius) šokius. Linijiniai šokiai - tai jūsų galimybė šokti įvairaus stiliaus šokius BE POROS!!! Linijiniai šokiai – tai jūsų galimybė dalyvauti įvairiuose linedance šokių festivaliuose, varžybose Lietuvoje ir užsienyje!!! Dirbame pagal pasauline WorldCDF programą.

kursai American English School

Tel. (8 46) 412 312 www.ames.lt, klaipeda@ames.lt KALBŲ MOKYMAI VAIKAMS IR SUAUGUSIEMS. Kviečiame mokytis: ANGLŲ–NORVEGŲ–VOKIEČIŲ–RUSŲ–ISPANŲ ir kt. KALBŲ. Vaikams (nuo 5 metų) linksmos ir įdomios anglų kalbos pamokėlės. Moksleiviams - paruošiamieji kursai abitūros ir IELTS, PTE egzaminams. Suaugusiems – bendrinės ir specializuotos anglų kalbos kursai. Kviečiame moksleivius bei jų tėvelius registruotis į susitikimą pavadinimu „ANGLŲ KALBOS BRANDOS EGZAMINO ALTERNATYVOS. PTE (PEARSON TEST OF ENGLISH) EGZAMINAS“ spalio 12 d. nuo 17 val. Registracija jau prasidėjo!

Teatro a. 5, Klaipėda, tel. 395 111, travel@krantas.lt www.krantas.lt Arteja moksleiviu rudens atostogos! Ir mes siūlome jas praleisti smagiai plaukiant laivu į Stokholmą! IŠMOKTI GROTI IR DAINUOTI GALI KIEKVIENAS. • Dainavimas • Gitara (klasikinė, akustinė, elektrinė, bosinė) • Mušamieji • Klavišiniai • Ikimokyklinukų muzikavimo grupė • Įvairaus amžiaus grupės. • Individualūs ir grupiniai užsiėmimai. • Pradedantiesiems ir pažengusiems. • Įvairių stilių muzika. • Galimybė dalyvauti koncertinėje veikloje. PIRMOJI PAMOKA NEMOKAMA VISIEMS! info@grock.lt tel. 8 600 00 370, 8 677 86 181.

GĖLĖS TIK GĖLĖS

Liepų g. 54b (įvažiavimas į kiemą), Tel./faks. 347 112, mob. tel. 8 614 05 566, klaipeda@tikgeles.lt Jau dirbame ir sekmadieniais! Darbo laikas I–VI nuo 7 val. iki 18 val. VII nuo 10 val. iki 15 val. Didmeninė – mažmeninė prekyba skintomis ir vazoninėmis gėlėmis. Šviežios gėlės gaunamos du kartus per savaitę. Laikomos specialiose patalpose, todėl gėlės žydi daug ilgiau. Pas mus platus įvairių gėlių pasirinkimas: gvazdikai nuo 1,5 Lt, rožės nuo 1 Lt. Perkant gėles pakuotėmis – taikomos nuolaidos. PAS MUS KOKYBIŠKOS GĖLĖS UŽ TIKRAI GERĄ KAINĄ!

PIRTIS PIRTIS „H2O“

Maloniai Jus kviečiame į PIRTĮ „H2O“ Minijos g. 129, Klaipėda Tel. rezervuoti: +370 645 63 644, www.pirtish2o.lt Čia galėsite pasimėgauti teikiamomis paslaugomis, atšvęsti šventes, maloniai praleisti laiką. JŪSŲ PASLAUGOMS: suomiška pirtis, turkiška pirtis, SPA-baseinas, banketinė salė (iki 30 žmonių), pirties reikmenys (rankšluosčiai, šlepetės), turkiška kava.

Ypatinga pramoginė ir poilsinė programa ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.

S.Daukanto g. 20, LT-92135 Klaipėda Bendrasis tel. (8 46) 310 311 arba 1312 Faks. (8 46) 310 488, klaipeda@westexpress.lt Taikos pr. 61 tel. 370 (46) 340980, 370 (46) 343917 akropolis@westexpress.lt, www westexpress.lt KRUIZŲ IŠPARDAVIMAS!!! Ispanija – Tunisas – Italija – Prancūzija, 8 d. kruizas iš Barselonos (2012 11 26, 12 03, 12 10, 12 17, 12 31 d.) – nuo 1033 Lt/asm. Ispanija – Tunisas – Malta – Italija, 8 d. kruizas iš Barselonos (2012 11 11) – nuo 1033 Lt/asm. Italija – Prancūzija – Ispanija – Tunisas, 8 d. kruizas iš Genujos (2012 11 24, 12 01, 12 08, 12 12, 12 22) – nuo 1033 Lt/asm.

Kruizo RYGA – STOKHOLMAS – RYGA kainos Kajutė (be lango) nuo 120 Lt asmeniui Kajutė (be lango) 1 pusryčiai ir 1 vakarienė restorane nuo 255 Lt asmeniu Ir tai dar ne viskas! Vaikai gali atsakyti į klausimus svetainėje www.krantas.lt, dalyvaukite loterijoje ir laimėkite kruizą savo šeimai! Laimėtojai bus paskelbti 2012 11 20. Daugiau informacijos apie kruizą ir laimėjimą www.krantas.lt

Italija – Ispanija – Marokas – Portugalija, 12 d. kruizas iš Genujos (2012 11 25, 12 06, 12 17) – nuo 1171 Lt/asm. Egiptas – Izraelis – Jordanija, 8 d. kruizas iš Šarm al Šeicho (2012 11 17, 12 01, 12 08, 12 15, 12 22, 12 29) – nuo 1033 Lt/asm. Italija – Ispanija – Portugalija – Brazilija, 17 d. kruizas iš Genujos (2012 11 11) – nuo 999 Lt/asm. Italija – Prancūzija – Ispanija – Marokas – Brazilija, 16 d. kruizas iš Genujos (2012 11 25) – nuo 1516 Lt/asm. Italija – Prancūzija – Ispanija – Portugalija - Barbadosas – San Liucija – San Kitsas ir Nevis – Granada – Martinika, 16 d. kruizas iš Genujos (2012 11 30) – nuo 1205 Lt/asm. Vaikai iki 18 metų moka tik uosto mokesčius

Litamicus Paryžiaus Komunos g. 2, Klaipėda Tel. (8 46) 257 660 El. paštas: klaipeda@litamicus.lt www.litamicus.lt Vizos: Rusijos viza – nuo 240 Lt Baltarusijos viza – nuo 90 Lt Indijos viza – nuo 350 Lt Kinijos viza – nuo 290 Lt bei kitų šalių vizos. Keltų bilietai: Klaipėda – Kylis – nuo 90 Lt/asm. Klaipėda – Karlshamnas – nuo 90 Lt/asm. Ryga – Stokholmas – nuo 110 Lt/asm.

Taikos pr. 3, Klaipėda Tel. (846) 216 779; Mob. 865 070202 El. paštas: klaipeda@guliveriokeliones.lt www.guliveriokeliones.lt •Keltų, lėktuvų, autobusų bilietai • Pažintinės ir poilsinės kelionės •Vizos, draudimas Iki spalio 15d. išankstinio pirkimo nuolaidos iki 20% SLIDINĖJIMO KELIONĖS: •Prancūzija nuo 1470 Lt – 10%

Poilsinės kelionės: Egiptas nuo 1085 Lt/asm. Tenerifė nuo 2080 Lt/asm. Tailandas nuo 3354 Lt/asm. Daugybę puikių kelionių pasiūlymų rasite specializuotoje interneto svetainėje www.kelioniupaieska.lt

•Italija nuo 1490 Lt – 10% •Austrija nuo 1790 Lt – 12% PAŽINTINĖS KELIONĖS: •Kroatija nuo 1080 Lt – 10% •Juodkalnija nuo 1350 Lt 10% •Pietų Prancūzija nuo 1590 Lt – 15% NAUJAMETINĖS KELIONĖS: •Laplandija nuo 1490 Lt. – 10% •Venecija nuo 1290 Lt. – 10% •Baltijos kruizas nuo 820 Lt – 15%

Orai

Savaitgalį Lietuvoje laikysis subjurę orai, vės. Šiandien lis, oro temperatū­ ra sieks 11–14 laipsnių šilumos. Sekmadienį protarpiais lietus, temperatūra naktį svyruos nuo 7 iki 10 laipsnių ši­ lumos, dieną bus 11–12 laipsnių.

Šiandien, spalio 6 d.

+12

+12

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+12

Šiauliai

Klaipėda

+12

Panevėžys

+12

Utena

+12

7.29 18.44 11.13

280-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 86 dienos. Saulė Svarstyklių ženkle.

Tauragė

+12

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +33 Berlynas +18 Brazilija +28 Briuselis +15 Dublinas +14 Kairas +32 Keiptaunas +16 Kopenhaga +14

kokteilis Pei­lis ir ša­ku­tė – tik in­te­li­gen­tams? Kol mo­k y­to­jai ir dar­že­l io auk­lė­to­jos dar šven­čia pro­fe­si­nę die­ną ar­ba rū­ šiuo­ja va­kar do­va­no­tas gė­les, kai ku­ rie tė­ve­liai su­ka gal­vą dėl spra­g ų sa­vo vai­k ų auk­lė­ji­me. Pen­k ia­me­t į sū­nų au­g i­n an­t i po­n ia Dan­guo­lė ge­ro­kai su­tri­ko, kai per tė­vų su­si­r in­k i­mą auk­lė­to­ja pa­m i­nė­jo, kad da­bar­t i­n iams vai­kams trūks­ta hi­g ie­ nos įgū­d žių. Pa­s i­ro­do, kad prie to­k ių vai­k ų pri­ ski­r ia­m i ir tie, ku­r ie ne­mo­ka nau­do­ tis pei­l iu ir ša­k u­te. Tad tė­ve­liams pa­ tar­ta sa­vo ma­ž uo­sius pa­mo­ky­ti, kaip prie sta­lo nau­do­tis pei­l iu ir ša­ku­te. Pen­k ia­me­čio ma­ma ne­sut­ri­ko – auk­lė­ to­jai ji paaiš­ki­no, jog džiau­gia­si, kad ne­ val­gus vai­kas iš vi­so val­go. Tuo la­biau kad vos grį­ž us na­mo jud­rus ber­niu­kas čium­pa ko­k į su­muš­ti­n į į ran­kas ir puo­ la per du­ris pas kie­mo drau­gus. Mo­te­ris ste­bė­jo­si, kam kan­kin­ti ir mo­ky­ ti vai­ką žong­li­ruo­ti sta­lo įran­kiais, jei­gu paau­gęs ir pa­ts ši­to iš­moks. Ji net nea­be­ jo­jo, kad su pei­liu ir ša­ku­te na­muo­se val­ go tik in­te­li­gen­tai. Tad jei sa­vęs ne­pris­ki­ ri šiam sluoks­niui, tai kam varg­ti? Bet gal liau­dies iš­min­tis ne­me­luo­ja, jei po­ri­na: ką iš­mok­si, to ant kup­ros ne­ne­ šio­si. Mo­ters skun­dą nu­g ir­du­si ko­le­ gė iš pra­d žių pik­ti­no­si, kad mo­ky­to­jai šiais lai­kais per­ne­lyg rei­ka­lau­ja ir ban­ do vai­kus nuo ma­ž ų die­nų įspraus­ti į tam tik­rus rė­mus. Ta­čiau nu­ti­lo pri­si­mi­nu­si, kaip per pir­ mą­ją iš­vy­ką į už­sie­n į prieš dau­ge­l į me­ tų kai­to bei rau­do­na­vo, kai iš­kil­min­go­ je sve­tin­gų šei­mi­nin­kų va­ka­rie­nė­je ne­ ži­no­jo, ku­riuo sta­lo įran­kiu nau­do­tis iš gau­sy­bės pa­dė­tų ša­lia lėkš­tės.

Tai­syk­lė: kai ne­si­nau­do­ji nei pei­liu,

nei ša­ku­te, val­gai, kaip gam­ta lie­pė.

Kai skrai­do kol­dū­nai Mo­kė­ji­mas nau­do­tis pei­liu kar­tais pra­ ver­čia ir tuo­met, kai lėkš­tė­je ten­ka su­ val­dy­t i ge­ro­kai pa­g ruz­d in­t us kol­dū­ nus. Ma­ry­tė pri­si­mi­nė, kaip su šei­ma nu­va­žia­vu­si į ku­ror­tą už­su­ko į ka­vi­nę. Mo­kyk­los dar ne­lan­kęs sū­nus už­si­sa­ kė gruz­din­tų kol­dū­nų. Ka­vi­nės vi­rė­jos taip pa­si­sten­gė, kad, vos pri­si­lie­tus prie kol­dū­nų ša­ku­te, šie, kaip spar­nus įga­vę, pra­dė­jo skrai­dy­t i po vi­ są ka­v i­nę. Po vai­ko ban­dy­mo juos su­ val­dy­t i gruz­d in­t ų kol­dū­nų bu­vo pil­na ne tik po sta­lu, bet ir vi­so­je ka­vi­nė­je. Tė­vai tik pa­si­d žiau­gė, kad tą lie­t in­ gą die­ną jie bu­vo vie­n in­te­l iai ka­v i­ nės klien­tai. Juk ša­l ia sė­din­čia­jam ne­ paaiš­kin­si, kad ne vai­kas kal­tas, o per­ ne­lyg per­si­sten­gu­sios vi­rė­jos. Čes­kos sek­re­to­rė (397 719; lin­kiu, kad vė­juo­tas sa­vait­ga­lis ne­pri­min­tų si­tua­ci­jos su kol­dū­nais)

Londonas +16 Madridas +17 Maskva +15 Minskas +16 Niujorkas +20 Oslas +13 Paryžius +18 Pekinas +24

Praha +18 Ryga +16 Roma +31 Sidnėjus +18 Talinas +14 Tel Avivas +32 Tokijas +29 Varšuva +21

Vėjas

4–12 m/s

Marijampolė

Vilnius

+14

Alytus

Vardai Šiandien: Adalbertas, Brunonas, Budvydas, Eismantas, Vytenė Rytoj: Butrimas, Daunora, Eivina, Morkus, Renatas

orai klaipėdoje Šiandien

+12

+14

spalio 6-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

11

12

10

10

9

10

11

10

10

9

9

10

9

8

9

rytoj

pirmadienį

1677 m. Var­šu­vo­je mi­rė pir­ma­sis Lie­tu­vos is­to­ri­ kas lie­tu­vis Al­ber­tas Vi­ jū­kas-Ko­ja­la­vi­čius. Gi­mė 1609 m. 1683 m. pir­mie­ji vo­k ie­ čių nau­ja­ku­riai at­vy­ko į Fi­la­del­fi­ją (JAV). 1745 m. gi­mė dai­l i­n in­ kas ta­py­to­jas Pran­ciš­ kus Smug­le­v i­čius, dau­ giau­sia ta­pęs baž­ny­čio­ se – Vil­niaus ar­k i­ka­ted­ rą puo­šia jo ta­py­ti 12-os apaš­ta­lų at­vaiz­dai. Mi­rė 1807 m.

1958 m. JAV po­van­de­ ni­nis lai­vas „Sea­wolf“ iš­ plau­kė į pa­v ir­š ių prie Nau­jo­sios Ang­li­jos, prieš tai du mė­ne­sius pra­lei­ dęs po van­de­niu; iki šiol nė vie­nam pa­sau­ly­je lai­ vui ne­bu­vo pa­vy­kę tiek lai­ko iš­bū­ti po van­de­niu. 1972 m. nuo bė­gių nu­va­ žia­vo ir už­si­de­gė Mek­si­ ko­je pi­l ig­r i­mus ve­ž ęs trau­k i­nys; žu­vo 208 žmo­nės. 1976 m. per­vers­mo ke­ liu val­d žią Tai­l an­de paė­mė ka­riš­kiai.

1993 m. Ru­si­jos pre­z i­ den­tas Bo­ri­sas Jel­ci­nas pa­rei­k a­l a­vo po­l i­t i­n ių opo­nen­tų at­si­sta­ty­di­ni­ mo pro­v in­ci­jo­je bei at­ šau­kė gar­b ės sar­g y­b ą prie Le­n i­no mau­zo­l ie­ jaus Mask­vo­je. 1997 m., su­lau­kęs 80 me­tų, mi­rė II pa­sau­li­nio ka­ro fo­tog­ra­fas Jev­ge­ ni­jus Chal­de­jus; la­biau­ siai jį iš­gar­si­no fo­tog­ra­fi­ ja, ku­rio­je so­vie­tų ka­riai ke­lia vė­lia­vą virš Reichs­ ta­go Ber­ly­ne.

Teat­ras sen­jo­rams do­va­nos spek­tak­lių Klai­pė­dos vals­ty­bi­ nis mu­zi­ki­nis teat­ ras ru­dens se­zo­ną pra­de­da pro­fe­sio­ na­laus me­no sklai­dą tarp gar­baus am­žiaus žmo­nių pro­jek­tu „Teat­ras sen­jo­rams“. Jau šį sa­vait­ga­lį ne­mo­ka­mai ste­bė­ ti šo­kio ir mu­zi­kos šou „Pilna’tis“ uos­ta­mies­čio mu­zi­ki­nis teat­ras pa­ kvie­tė bū­rį Klai­pė­dos mies­to sen­ jo­rų. Per vi­są pro­jek­to lai­ko­tar­pį – spa­lio 6 – gruo­džio 15 die­no­mis – ap­si­lan­ky­ti teat­ro ren­gi­niuo­se tu­rės ga­li­my­bę pen­si­nio am­žiaus žmo­nės iš vi­so Va­ka­rų Lie­tu­vos re­gio­no. „Pla­nuo­ja­me, jog per pro­jek­ to „Teat­ras sen­jo­rams“ lai­ko­tar­pį su­lauk­si­me dau­giau kaip 2,5 tūkst. sen­jo­rų iš Va­ka­rų Lie­tu­vos mies­ tų ir mies­te­lių, į ki­tus vyk­si­me pa­ tys“, – tei­gė teat­ro va­do­vas Ra­mū­ nas Kaub­rys.

Nau­jau­sias: sen­jo­rai pa­kvies­ti vie­ni pir­mų­jų pa­ma­ty­ti prem­je­ri­nį Klai­

pė­dos mu­zi­ki­nio teat­ro šo­kio ir mu­zi­kos šou „Pilna’tis“.

Į be­ne dvi de­šim­tis Mu­zi­ki­nio teat­ro spek­tak­lių pla­nuo­ja­ma pa­ kvies­ti da­lį Klai­pė­dos, Skuo­do, Ma­žei­kių, Ši­lu­tės ir Ši­la­lės ra­jo­nų sa­vi­val­dy­bių gy­ven­to­jų. Į Plun­gę, Kre­tin­gą ir Pa­gė­gius teat­ro ar­tis­

Klai­pė­dos mu­zi­ki­nio teat­ro nuo­tr.

tai me­ni­nes pro­gra­mas vyks pri­ sta­ty­ti pa­tys. Spa­lio 11 d. Plun­gės kul­tū­ ros cent­re bus pa­ro­dy­tas Gia­co­ mo Puc­ci­ni vie­na­veiks­mių ope­ rų dip­ti­kas „Se­suo An­dže­li­ka“ ir

„Dža­nis Ski­kis“. Spa­lio 20-ąją Kre­tin­go­je – šo­kio ir mu­zi­kos šou „Pilna‘tis“. Lapk­ri­tį pla­nuo­ja­mos gast­ro­lės į Pa­gė­gius su Gioac­chi­no Rossini’o ko­miš­ka ope­ra „Se­vi­li­jos kir­pė­jas“. Da­lis bi­lie­tų šiuo­se ren­ gi­niuo­se bus do­va­no­ja­ma te­nykš­ čiams sen­jo­rams. „Išė­ję į pen­si­ją daug žmo­nių pa­ si­jau­čia ta­ry­tum va­kuu­me, to­dėl ga­li­my­bė lan­ky­tis teat­re mums yra šven­tė, pir­mas vil­ties ži­bu­rė­lis ir pir­mas val­džios žmo­nių at­si­lie­pi­ mas į mū­sų so­cia­li­nius po­rei­kius“, – sa­kė vie­na pro­jek­to „Teat­ras sen­jo­rams“ ini­cia­to­rių Klai­pė­dos jung­ti­nės pa­gy­ve­nu­sių žmo­nių bend­ri­jos pir­mi­nin­kė Al­do­na Ma­ ri­ja Ged­vi­lie­nė. Klai­pė­dos mu­zi­ki­nia­me teat­re ne­mo­ka­mi bi­lie­tai į ren­gi­nius ne­ bus pla­ti­na­mi. Pro­jek­tą įgy­ven­di­ nant bend­ra­dar­biau­ja­ma su ra­jo­nų sa­vi­val­dy­bių so­cia­li­nės pa­ra­mos, kul­tū­ros sky­riais bei sen­jo­rų klu­ bais, bend­ri­jo­mis. Per juos bi­lie­ tai pa­sieks pro­jek­te da­ly­vau­jan­čių mies­tų gy­ven­to­jus. Uos­ta­mies­ty­je bi­lie­tus pla­ti­na Klai­pė­dos jung­ti­nė pa­gy­ve­nu­sių žmo­nių bend­ri­ja. „Klai­pė­dos“ inf.

Ko­pi­ja nu­stelbs tik­rą­jį Tadž Ma­ha­lą Du­ba­jaus gy­ven­to­jai neat­sik­ra­to gi­gan­to­ma­ni­jos vi­ru­so: pra­neš­ta, kad di­džiau­sia­me Jung­ti­nių Ara­bų Emy­ra­tų mies­te pla­nuo­ja pa­si­sta­ty­ ti In­di­jo­je esan­čio gar­saus Tadž Ma­ ha­lo mau­zo­lie­jaus ko­pi­ją, ku­ri bū­tų ke­tu­ris kar­tus di­des­nė už ori­gi­na­lą. Di­din­giau­si pa­sau­ly­je san­tuo­kų rū­ mai pail­gin­tų Du­ba­ju­je esan­čių re­ kor­di­nių sta­ti­nių są­ra­šą.

Prieš 360 me­tų Mo­go­lų im­pe­ri­jos val­do­vui Dža­han­ša­chui pri­rei­kė 22 me­tų, kad pa­sta­ty­tų mar­mu­ri­

nį mau­zo­lie­jų sa­vo my­li­mai žmo­ nai, ta­čiau jo ko­pi­ją, ku­ri va­din­sis „Taj Ara­bia“ (Tadž Ara­bi­ja), tu­rė­tų iš­kil­ti vos per dve­jus me­tus. Mi­li­jar­do JAV do­le­rių (2,66 mlrd. li­tų) ver­tės pro­jek­tą pla­nuo­ja­ma įgy­ven­din­ti 370 ha plo­to komp­ lek­se „Fal­con Ci­ty of Won­ders“, esan­čia­me prie Emy­ra­tų ke­lio. „San­tuo­ka yra šven­tė. Ji tu­ri bū­ti pa­skelb­ta ir šlo­vi­na­ma. Šiuo me­tu Du­ba­jus ne­lai­ko­mas ves­tu­ vių cent­ru. Žmo­nės vyks­ta tuok­ti į Ba­lį ir ki­tas eg­zo­tiš­kas vie­tas. Da­

bar jie vyks į „Taj Ara­bia“, – dien­ raš­čiui „Gulf News“ sa­kė vie­nos iš su­bran­go­vų bend­ro­vės „Link glo­ bal Group“ val­dy­bos pir­mi­nin­kas Aru­nas Meh­ra. „Nau­ja­ja­me mei­lės mies­te“, su­ pa­ma­me ža­lu­mos, įskai­tant gar­ sių­jų Mo­go­lų so­dų ko­pi­ją, bus ke­ li gar­sius ar­chi­tek­tū­ros pa­mink­lus at­kar­to­jan­tys gy­ve­na­mie­ji ir ko­ mer­ci­niai pa­sta­tai. „Taj Ara­b ia“ taps pen­k ių žvaigž­du­čių vieš­bu­čiu, ku­ria­me bus 300 nu­me­rių. Jį su­ps sep­ty­

ni miš­rios pa­skir­ties pa­sta­tai, iš ku­rių dvie­juo­se bus įreng­ta 200 ap­tar­nau­ja­mų apar­ta­men­tų. Jis pa­pil­dys iš­tai­gin­gų ob­jek­tų, va­ di­na­mų Du­ba­jaus ste­buk­lais, są­ra­šą, ku­ria­me yra aukš­čiau­ sias pa­sau­ly­je sta­ti­nys – 828 m dan­go­rai­žis „Burj Kha­li­fa“, pal­ mių for­mos dirb­ti­nių sa­lų gru­pė, pra­ban­giau­sias, kaip tei­gia­ma, 7 žvaigž­du­čių vieš­bu­tis, pir­ma­sis pa­sau­ly­je po­van­de­ni­nis vieš­bu­tis „Hid­ro­po­lis“ ir t.t. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.