2012-10-06 Vilniaus diena

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Tikros sostinės naujienos

Šeštadienis, spalio 6 d., 2012 m.

Nr. 234 (1433)

diena.lt

2,50 Lt

Grigiškės Todėl, kad esu vilnieTis

Kitas Grig

šešTadienis, spalio

6 d., 2012 m.

iškių veid

TAIKIK LYJE

as

DEŠI CHULIMTMETIS ET GANA E Ener­ge­ti­kos­pe S – KARIO r­ tvar­ka­truk NALA nams ­do­pla­ S TVmą­G 6 ­at­pi­gin­ti­ši­lu­

NET 3 8

ri­giš­kė­se.­ 3p.

Pro­fe­sio­na­ lūs­ba le­to­šo­kė­jai­gim ­ ­to­ sioms­Gri­g iš­kėms­ jau­čia­nos­t al­gi­ją.­4p.

Rudens gėrybės

2012 m.

STEBU K SIERA LŲ PAMOKOS LE

spalio 6 d.

PROG RAMO S

ONĖJ E Šiandien priedai

atkeliavo į Vilnių

­Namai:

vie­ti­niai­sa­ ko,­kad­tai­nė­ si­sa­ky­tų­nė­u ra­iš­mies­t ž­ką.­ o­cent­ro­pa­ bė­gu­sių­žmo

Norint pama ty tą ar net vals ti unikalų dalyką – mie ty s­ ti į Vatikaną. bę mieste – nereikia vyk­ To turi Grigiškės. kį miesto mieste ti tulą ­

3p.

Po so­viet­me­čio gri­mu

­nių­užuo­vė­ ja.­Čia­vi­sus­me­ tus­al­suo­j an­čios­gam

­tos­prie­globs­ čio­jie­neat­

Plačiosios Ne ­Bartuško ries, kuria bu s­nuotr. domi sieliai, vo pluk­ Beje, dauge apsuptyje įsi ir srauniosios Vokės lis vilniečių kūrusi dabar no, kad Gri puikiai ži­ tinės dalis, giškėse die tinė sos­ archeologų teigimu, bu­ na sporto šaka – futbo vinama vie­ vo apgyven ta las. iki Vilniaus nuo seno, dar gerokai net kelios futbolo koman Čia veikia ofi dos. Deja, stovintis po cialiojo įkūrimo. Čia iš trijų čia esančių fut bolo sta pieriaus fab kol kas vos vie ri primena ir nas tinka žais dionų Vos­s naująją, XX kas, tiesa, yra kuo ti. u­si­kū­ręs­fut Ta čiau didžiuo a. atsikūru­ sio miestelio, ­ istoriją. vų žvaigždžių tis ir be sporto: sa­ bo­lo­klu­ bas­„Gri­ Operos ir ba Grigiškės turi taip pat ja“­ja leto teatre – u­pel­no­pe net tris. r­ ga­ Gedimino

les.­

5p.

Lie­tu­vo­je yra dau­PgORiau­ sia TRETA S 20 žmo­ n ių, ku­ r ie galė­ j o SAVA KINO ITĖS FOT HORO ELIS ty­ti spek­taklį ar visą jo IR KR SKma­ O YŽIAŽ PAS ODIS įrašą.

Apie ką šne­ka vi­si li­ku­sie­ji – sun­ku spręsti. +

Tiraža s 35 3 40

Ta­da žmo­nes bu­vo no­ri­ma pa­ro­dy­ti gra­žes­nius, idea­les­ nius, ne­gu jie bu­vo iš tikrųjų. Ra­šy­to­jo po­rtre­tas ne vi­sa­da ati­ti­ko tik­rovę – daž­nai vi­siš­kai skyrė­si nuo žmo­ gaus. Ar ir iš so­viet­ me­čio fo­tog­ra­fi­jos žvel­gian­tis ra­šy­to­jas bu­vo toks, kaip gy­ve­ni­me?

Bitn praraikų biblija stas laika ir s

Teat­ro­logė Go­da ­ Dap­šytė

8p.

Miestas

Vil­niaus mūrai ne­truk­do judė­ti Ar ka­da nors te­ko ma­ty­ti gru­pelę vai­kinų, bėgan­čių per miestą, šo­ kinė­jan­čių per sie­nas, da­ran­čių sal­to? Parkū­ru už­sii­man­čių žmo­ nių mies­te vis daugė­ja.

2p.

Mies­tas

Penk­ta­die­niais gau­do ky­ši­nin­kus

Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Vil­niaus sa­vi­val­dybė­je – vėl ky­ ši­nin­ka­vi­mo skan­da­las. Spe­cia­ liųjų ty­rimų tar­ny­ba skel­bia pri­ grie­bu­si Teisės de­par­ta­men­to va­dovą Egi­dijų Vil­kicką.

2p.

Ci­ga­retė ne­lim­pa

Na, kaip čia pub­li­kuo­si poe­to Jus­ ti­no Mar­cin­ke­vi­čiaus nuo­trauką, ku­rio­je jis rūko ci­ga­retę?

An­ta­no Sut­kaus fo­tog­ra­fi­jo­ je įam­žin­ti vi­su ūgiu Just.Mar­cin­ ke­vi­čius ir ak­to­rius Lai­mo­nas No­ rei­ka Vil­niu­je, prie Auš­ros vartų.

Nuo Jus­ti­nio vei­do tols­ta dūmų ka­muo­lys, ta­čiau ci­ga­retę jis sle­ pia sau­jo­je. Kodėl? Gal pa­ts poe­tas ne­pa­no­ro pa­si­ro­dy­ ti tau­tai su ci­ga­re­te,

9

Eko­no­mi­ka

Kodėl: ilgą laiką ne­pub­li­kuo­to­je 1962 m. da­ry­to­je fo­tog­ra­fi­jo­je įam­žin­ti ak­to­rius L.No­rei­ka ir poe­tas Just.

Mar­cin­ke­vi­čius. Jis ci­ga­retę sle­pia sau­jo­je. Šią fo­tog­ra­fiją tu­ri ir Mo­der­naus me­no mu­zie­jus. Ta­čiau ji pa­ko­ re­guo­ta – de­šinė Just.Mar­cin­ke­vi­čiaus ran­ka „nu­pjau­ta“ su vi­sa ci­ga­re­te.

An­ta­no Sut­kaus nuo­tr.

Lie­tu­va: Eu­ro­pa ne­no­ri at­si­sa­ky­ti se­zo­ni­nio lai­ko

šiandien Pasaulis

JAV pra­monės ga­lybę sim­bo­li­zavęs Det­roi­tas da­bar mer­di.

10p.

Šeštadienis Šo­re­na Dža­ niaš­vi­li nie­ka­ da ne­manė, kad sa­vo laimę su­ ras Lie­tu­vo­je. Čia ji iš­tekė­jo už ak­to­riaus Aud­ riaus Bru­žo ir pa­gimdė sūnų. Čia pra­dėjo vo­ ka­listės ke­lią ir šio­mis die­no­ mis pri­sta­to de­ biu­tinį al­bumą „Ma­no šir­dies mu­zi­ka“. 17p.

5p.

Sportas

Olim­pi­nius me­da­lius Lon­do­ne iš­ ko­vo­ju­siems spor­ti­nin­kams va­ kar įteik­ti rak­te­liai nuo nau­jutė­lių BMW au­to­mo­bi­lių. To­kią do­vaną ga­vo ir 15-metė plau­kikė Rūta Mei­ lu­tytė. Tie­sa, teisės vai­ruo­ti ji dar turės pa­lauk­ti.

16p.

TV diena

Al­gio Ra­ma­naus­ko-Grei­tai ne­ma­ lonę ga­li­ma už­sit­rauk­ti pri­ka­bi­nus jam skambų epi­tetą. Tad „TV die­na“ jį la­ko­niš­kai pri­sta­to kaip vieną TV3 ju­bi­lie­ji­nio se­zo­no tūzų. O ki­niš­ko po­rtre­to spal­vas ku­ria A.Ra­ma­naus­ kas-Grei­tai ne­tai­sy­ta kal­ba.

Iš se­novės pri­kėlė vel­ti­nius Pir­mie­ji vel­ti­nių au­ten­tiką ir su­btilų sti­lių su­de­rinę vers­li­nin­kai sa­ko esan­tys kon­ku­rentų prie­ša­ ky­je. Įmonė ak­ty­viai ple­čia­si ša­ ly­je ir kal­ba apie eks­portą. 7p.

Me­nas ir pra­mo­gos

„Vil­nius jazz“ vėl ves at­ra­dimų ke­liu Se­niau­siai Lie­tu­vo­je gy­vuo­jan­ čiu džia­zo fes­ti­va­liu tapęs „Vil­ nius jazz“ ža­da ne­pa­min­ti prin­ ci­po, kad svar­biau­sia mu­zi­ko­je – nau­ji ta­len­tai ir at­ra­di­mai. 22p.

2

šeštADIENIS, spalio 6, 2012

miestas

4p.

Miesto orą užnuodijo 300 litrų amoniako.

Per mies­tą – Ar ka­da nors te­ko sos­ti­nės gat­vė­je ma­ty­ti gru­pe­lę vai­ki­nų, bė­gan­čių per mies­tą, šo­ ki­nė­jan­čių per sie­nas, da­ran­čių sal­to? Ne­ su­pai­nio­ki­te, tai – ne ko­kie nors nu­si­kal­ tė­liai ar chu­li­ga­nai. Tai žmo­nės, už­sii­ man­tys par­kū­ru.

Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė Der­lius: praė­ju­sią sa­vai­tę ky­ši­nin­ka­vi­mu ap­kal­tin­tas mies­to vi­ce­me­ras, o šią – sa­vi­val­dy­bės Tei­sės de­

par­ta­men­to di­rek­to­rius E.Vil­kic­kas.

Ro­ko Me­do­nio nuo­tr.

Ky­ši­nin­kus gau­do penk­ta­die­niais Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Mies­to sa­vi­val­dy­bė­je – vėl ky­ši­ nin­ka­vi­mo skan­da­las. Spe­cia­ lių­jų ty­ri­mų tar­ny­ba (STT) skel­ bia pri­grie­bu­si sa­vi­val­dy­bės Tei­ sės de­par­ta­men­to va­do­vą Egi­di­ jų Vil­kic­ką.

Klam­pi­na te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mas

Ly­giai prieš sa­vai­tę, praė­ju­sį penk­ta­die­nį, STT įkliu­vo gal­būt 40 tūkst. li­tų ky­šį paė­męs Vil­ niaus vi­ce­me­ras Ro­mas Ado­ma­ vi­čius, o va­kar pa­skelb­ta, kad dėl to pa­ties įta­ria­mas ir sa­vi­val­dy­ bės Tei­sės de­par­ta­men­to di­rek­ to­rius E.Vil­kic­kas.

Vil­niaus mies­to 2-asis apy­ lin­kės teis­mas penk­ta­die­nį jam dviem mė­ne­siams sky­rė na­mų areš­tą ir trims mė­ne­siams jį nu­ ša­li­no nuo pa­rei­gų.

Teis­mo at­sto­vė spau­dai Ne­ rin­ga Met­ri­kie­nė BNS sa­kė, kad teis­mas taip pat už­drau­dė įta­ria­ ma­jam bend­rau­ti su tri­mis as­me­ ni­mis ir ieš­ko­ti su jais ry­šių.

Nu­ša­lin­ti įta­ria­mą­jį nuo pa­rei­gų ir skir­ti jam na­mų areš­tą teis­mo pra­šė Vil­niaus apy­gar­dos pro­ku­ ra­tū­ra. Pro­ku­ro­rai sa­ko, kad ne­ bu­vo pa­grin­do kreip­tis į teis­mą dėl įta­ria­mo­jo suė­mi­mo.

Aukš­tas sa­vi­val­dy­bės val­di­nin­ kas, STT duo­me­ni­mis, įta­ria­mas rei­ka­la­vęs 20 tūkst. li­tų ky­šio ir jį paė­męs. Su­lai­ky­tas ir E.Vil­kic­ko bend­ri­nin­kas, ta­čiau kas jis – ne­ skel­bia­ma. Tei­sė­sau­ga iš­syk pra­ ne­šė, kad ty­ri­mai dėl R.Ado­ma­vi­ čiaus ir E.Vil­kic­ko ne­su­si­ję.

STT agen­tai už­va­kar krė­tė A.Vil­kic­ko na­mus ir dar­bo ka­bi­ ne­tą, iš sa­vi­val­dy­bės paė­mė do­

ku­men­tus. Paaiš­kė­jo, kad ky­ši­ nin­ka­vi­mu įta­ria­mas E.Vil­kic­kas įklim­po dėl te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo spren­di­mų.

Apie tai va­kar už­si­mi­nė itin re­ tai su žur­na­lis­tais bend­rau­jan­ tis sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Val­das Kli­man­ta­vi­ čius: „Gal neiš­duo­siu di­de­lės pa­slap­ties – tai sri­tis, su­si­ju­si su mies­to te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo do­ ku­men­tais. Tei­sės de­par­ta­men­to prie­der­mė ir pa­rei­ga – tik­rin­ti sa­ vi­val­dy­bės ren­gia­mų do­ku­men­tų tei­sė­tu­mą.“

Jau ant­ru per ke­lias sa­vai­tes ky­ši­nin­ka­ vi­mo skan­da­lu Vil­ niaus sa­vi­val­dy­bė­je su­sku­bo nau­do­tis opo­zi­ci­ja.

Dir­bo pen­ke­rius me­tus

Sa­vi­val­dy­bės Tei­sės de­par­ta­men­ tui E.Vil­kic­kas va­do­vau­ja jau pen­ ke­rius me­tus. Va­kar nuo tar­ny­bos mies­to sa­vi­val­dy­bė­je jis dar ne­bu­ vo nu­ša­lin­tas. Reiš­kia­mų įta­ri­mų E.Vil­kic­kas ne­ko­men­ta­vo – jo te­ le­fo­nas vi­są die­ną bu­vo iš­jung­tas.

Ne­kal­bi bu­vo ir jo žmo­na ad­vo­ ka­tė Bri­gi­ta Vil­kic­kie­nė. „Vi­siš­kai nie­ko ne­ži­nau. Aš iš vi­so ne­no­rė­ čiau ko­men­tuo­ti šios si­tua­ci­jos“, – tik tiek va­kar „Vil­niaus die­nai“ teiš­ta­rė E.Vil­kic­ko žmo­na ir pa­dė­ jo te­le­fo­no ra­ge­lį.

Sa­v i­val­dy­b ės ad­m i­n ist­ra­c i­ jos di­rek­to­rius V.Kli­man­ta­vi­čius Tei­s ės de­par­ta­m en­to va­d o­vo smerk­ti ne­sku­bė­jo. Žur­na­lis­tams

Me­rie­nė pra­trū­ko Pa­si­pik­t i­nu­si opo­z i­ci­jos raginimais atsakomybę dėl kyšininkavimo prisiimti merui va­kar pra­trū­ko A.Zuo­ko žmo­na par­la­men­ta­rė Ag­nė Zuo­kie­nė (nuotr.). Feis­bu­ke ji puo­lė tei­sin­ti sa­vo vy­rą ir keik­ti žur­na­lis­tus. Pers­kai­čiu­ si ži­nią apie E.Vil­k ic­ko su­lai­ky­mą ji ra­šė, kad jos to­kie pra­ne­ši­mai ne­ste­ bi­na, ir ėmė aiš­kin­ti, kad, pa­vyz­džiui, pa­ts A.Zuo­kas – ypač skaid­rus.

val­dy­bė­se, Sei­mo na­riai, mi­nist­rai... Ir su­ve­šė­jo šriū­bė­nų era, kai pri­si­den­gi Zuo­ku ir IMI, IMI“, – va­kar so­cia­li­nia­ me tink­le aiš­ki­no me­rie­nė.

„Ma­no kar­tos ne­v y­kė­l iai pra­si­gė­rę žur­na­lis­tai (A.Zuo­kie­nė bai­gu­si žur­ na­lis­ti­kos stu­di­jas – red. pa­st.) ly­giai taip pat už pi­ni­gus par­si­da­vė ma­no šei­mą no­rin­čioms su­komp­ro­mi­tuo­ ti vers­lo gru­puo­tės. <...> Tie­siog pa­ „Mes su vy­ru esam lai­min­gi, nes esa­ var­gau nuo vi­so ši­to mėš­lo ir la­bai me ne­pa­per­ka­mi, tu­rin­tys stu­bu­rą ir džiaug­siuos, jei iš Vil­n iaus sa­v i­val­ pa­sau­lė­žiū­rą. O ne­pel­ny­tai su­kū­rus dy­bės bus pra­va­ly­ti ko­rum­puo­ti val­ ži­n iask­lai­do­je iš Zuo­ko ko­r up­ci­jos di­nin­kai“, – taip sa­vo pa­reiš­ki­mą bai­ sim­bo­l į, at­si­pū­tė šim­tai kler­k ų sa­vi­ gė par­la­men­ta­rė.

i.pepceviciute@diena.lt

jis paaiš­ki­no, kad E.Vil­kic­ko ir jo va­do­vau­ja­mo de­par­ta­men­to veik­ lą ver­ti­na ge­rai: „E.Vil­kic­kas yra iš tik­rų­jų sa­vo sri­ties pro­fe­sio­na­las.

Tie­są pa­sa­kius, jei­gu įta­ri­mai pa­ si­tvir­tin­tų, man bū­tų iš tik­rų­jų di­de­lis šo­kas.“ A.Zuo­kas siū­lo pa­gal­bą

Kiek drą­siau STT veiks­mus dėl E.Vil­kic­ko va­kar ko­men­ta­vo mies­ to me­ras Ar­tū­ras Zuo­kas. Ži­niask­lai­dai jis kar­to­jo be­si­džiau­giąs spe­cia­lių­jų tar­ny­bų dar­bu. „Jei­gu įta­ri­mai pa­si­tvir­tins, be abe­jo, to­kie da­ly­kai ne­tu­ri eg­zis­ tuo­ti iš prin­ci­po. Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė tik­rai bend­ra­dar­biaus su ty­rė­jais ir pa­lai­kys STT veiks­ mus sie­kiant, kad iš to­kių at­ve­jų pa­si­mo­ky­tų ir ki­ti, ku­riems gal­ būt ky­la ne­ge­rų min­čių“, – kal­ bė­jo me­ras.

Ta­čiau nu­ša­lin­ti nuo pa­rei­gų E.Vil­kic­ko jis ne­sku­bė­jo: „Kol kas ofi­cia­lūs kal­ti­ni­mai mi­nė­tam as­ me­niui ne­pa­reikš­ti. Kol kas tik at­ lik­tas do­ku­men­tų poė­mis. Lauk­ si­me ty­rė­jų veiks­mų.“ Tie­sa, tuo me­tu, kai ko­men­ta­rus da­li­ jo A.Zuo­kas, teis­mas dar ne­bu­vo E.Vil­kic­kui sky­ręs na­mų areš­to ir nu­ša­li­nęs jo nuo pa­rei­gų.

Jau ant­ru per ke­lias sa­vai­tes ky­ši­nin­ka­vi­mo skan­da­lu Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė­je su­sku­bo nau­do­tis opo­zi­ci­ja. Vie­nas po ki­to ta­ry­bos na­riai kon­ser­va­to­riai ėmė skelb­ti, esą E.Vil­kic­kas – ar­ti­mas A.Zuo­ kui žmo­gus, tad me­rui ir vi­ce­ me­rui rei­kia reng­ti in­ter­pe­lia­ci­ ją. Ta­čiau de­ši­nie­ji su­pran­ta, kad pa­ra­šų in­ter­pe­lia­ci­jai su­rink­ti kol kas ga­li­my­bių nė­ra, tad opo­zi­ci­ jos kal­bos – tik oro prieš rin­ki­mus vir­pi­ni­mas.

Lie­tu­vo­je dar neiš­po­pu­lia­rė­jo

„Pa­va­di­ni­mas tam, kuo da­bar už­ sii­ma­me, bu­vo su­gal­vo­tas prieš ge­ rus dvi­de­šimt me­tų“, – sa­kė vil­nie­ tis par­kū­ro en­tu­zias­tas Min­dau­gas Bal­tuš­ka. Nuo ta­da skai­čiuo­ja­mas ir lai­kas, kai ofi­cia­liai at­si­ra­do par­ kū­ras, kai juo pra­dė­jo už­siim­ti pa­pras­ti žmo­nės ir vi­sa tai bu­vo per­ kel­ta į mies­tą.

Iš pra­džių, pa­sak pa­šne­ko­vo, tai te­bu­vo pri­mi­ty­vus šo­ki­nė­ji­mas per kliū­tis. Vė­liau at­si­ra­do są­vo­ka „free run“ (lais­va­sis bė­gi­mas – angl.). „Čia kaip su ried­len­te ar dvi­ra­čiais: iš pra­džių bu­vo ke­lia­vi­mo prie­mo­ nė, pa­skui at­si­ra­do įvai­rių „frees­ ty­le“ (lais­va­sis sti­lius – angl.) ele­ men­tų. Taip ir par­kū­re. At­si­ra­do ak­ro­ba­ti­ka, sal­to, brei­ko ju­de­sių ir pan. Kiek­vie­nas žmo­gus, ku­ris yra lan­kęs Ry­tų dvi­ko­vas, me­nus, šo­kius, gim­nas­ti­ką ar dar ką nors, įne­šė sa­vo ju­de­sių. Tai ir džiu­gi­na, kad ne­rei­kia kuo nors ap­si­ri­bo­ti“, – apie par­kū­rą kal­bė­jo M.Bal­tuš­ka. Į Lie­tu­vą par­kū­ras at­ke­lia­vo prieš še­še­rius sep­ty­ne­rius me­tus. Tuo­ met su­si­bū­rė trei­se­rių, žmo­nių, už­sii­man­čių par­kū­ru, ko­man­da „Vil­nius tra­cers“. Pa­sak pa­šne­ ko­vo, par­kū­ras mū­sų ša­ly­je nė­ra nau­jie­na, ta­čiau apie tai dar daug kas ne­ži­no. Nė­ra ir daug tuo už­sii­ man­čių. O daž­nai praei­viai gat­vė­je ne tik pa­gi­ria, bet ir krei­vų žvilgs­ nių ne­gai­li. „Daug kam at­ro­do, kad mes esa­me šo­kė­jai. Ne, mes ne šo­kė­ jai. Kal­bant apie žmo­nes, bū­na vi­ saip. Kar­tais priei­na koks vy­res­nis žmo­gus, pa­spau­džia ran­ką, pa­gi­ ria, kad tre­ni­ruo­ja­mės. Kai išei­na­ me į mies­tą, žmo­nės daž­nai ma­no, kad esa­me iš­gė­rę ar ap­svai­gę. Es­mė tai, kad jei šil­ta, bū­na­me be marš­ ki­nė­lių, jei šal­ta – vis tiek ma­žiau ap­si­ren­gę, kad ga­lė­tu­me lais­vai ju­ dė­ti ir dra­bu­žiai ne­var­žy­tų. Gal čia yra ir mū­sų kal­tės, kad kar­tais iš šo­ no at­ro­do, jog par­kū­rą pri­sta­to­me kaip ko­kį an­derg­raun­di­nį spor­tą“, – svars­tė M.Bal­tuš­ka.

Bū­ti­na įver­tin­ti ga­li­my­bes

Kaip jau mi­nė­jo pa­šne­ko­vas, par­ kū­re nau­do­ja­mos gim­nas­ti­kos, leng­vo­sios at­le­ti­kos, Ry­tų dvi­ko­ vų ir ki­tos tech­ni­kos, re­mia­ma­si tam tik­ra su­vo­ki­mo fi­lo­so­fi­ja. Tai yra kū­no ju­de­sių kont­ro­lia­vi­mas ir jų pri­tai­ky­mas įvai­rio­se gy­ve­ni­mo si­tua­ci­jo­se. Pag­rin­di­niai veiks­niai, ku­riuos nau­do­ja trei­se­riai, yra jė­ ga ir tin­ka­mas jos pa­nau­do­ji­mas, mo­kė­ji­mas grei­čiau nei ki­ti at­si­ dur­ti rei­kia­mo­je mies­to vie­to­je.

Svei­ka kon­ku­ren­ci­ja vy­rau­ja ir čia.

M.Bal­tuš­kos tei­gi­mu, ste­bi, ką da­

ro drau­gas, no­ri pa­ts iš­mok­ti, kar­ tais ir pra­lenk­ti.

Trei­se­riams nė­ra ri­bų, tik kliū­ tys, ku­rias ga­li­ma įveik­ti. Par­kū­ras yra gy­ve­ni­mo fi­lo­so­fij­ a ir ju­dė­ji­mo me­nas. Tam ne­rei­kia jo­kių spe­cia­ lių prie­mo­nių. „Ap­sau­gų ne­nau­ do­ja­me. Vi­sa ko pa­grin­das yra ta­vo kū­nas. Dar­bas, tre­ni­ruo­tės, no­ras, – sa­kė Min­dau­gas ir pa­brė­žė: – Jei tau liūd­na, kad ko nors ne­pa­da­rai, ne­da­ryk to. Da­ryk ką nors leng­ves­ nio, tai, kas tau išei­na. Kad tau bū­ tų links­ma, kad no­rė­tum tuo už­ siim­ti ir ki­tą kar­tą.“

Kai išei­na­me į mies­ tą, žmo­nės daž­nai ma­no, kad esa­me iš­ gė­rę ar ap­svai­gę.

Me­džiai, sto­gai, sie­nos, laip­ tai – įpras­tos trei­se­rių kliū­tys. La­ bai svar­bu grei­tai rea­guo­ti, mo­kė­ti įver­tin­ti ap­lin­ką ir sa­vo ga­li­my­bes.

No­rint iš­veng­ti trau­mų, iš tie­sų vis­ką rei­kia da­ry­ti su pro­tu. „Net jei kar­tais at­ro­do, kad dar tu­ri fi­zi­nės jė­gos ir ga­li nuo laip­tų šok­ti ant ko­kio nors be­to­no ga­ba­ lo, prieš tai pa­gal­vo­ji, įver­ti­ni, kad vis dėl­to jau esi pa­var­gęs, o trau­ mų tik­rai ne­si­no­ri“, – at­sa­kin­gą po­žiū­rį iš­sa­kė M.Bal­tuš­ka.

Ga­li už­siim­ti vi­si

Min­dau­gą, kaip ir dau­ge­lį vai­kų, vai­kys­tė­je tė­vai ve­džio­jo po įvai­ rius bū­re­lius. Bū­da­mas de­šim­ties jis ap­si­sto­jo ties Ry­tų dvi­ko­vo­mis. „Lan­kiau tre­ni­ruo­tes, kol gy­ ve­nau Pa­ne­vė­žy. Ta­čiau ma­ne vi­ sa­da la­bai ža­vė­jo gim­nas­ti­ka. Bet pas mus jos ne­bu­vo. Prieš ket­ve­ rius me­tus pra­dė­jau mo­ky­tis sal­to, pa­skui at­si­kraus­čiau į Vil­nių, ru­de­ nį nuė­jau į „Vil­nius tra­cers“ tre­ni­ ruo­tę, o pa­va­sa­rį bu­vau su­pa­žin­ din­tas su par­kū­ru. Tad da­bar jau tre­jus su pu­se me­tų tuo už­sii­mu“, – sa­vo ke­lią par­kū­ro link nu­pa­sa­ ko­jo pa­šne­ko­vas.

Vai­ki­no tei­gi­mu, par­kū­ru ga­li už­siim­ti bet kas. Esą, jei ke­tu­rias­ de­šimt­me­tis žmo­gus ma­no, kad ga­li ei­ti į jo­gą, nes tai ir svei­ka­ta, ir spor­tas, ly­giai taip pat jis ga­li už­ siim­ti ir par­kū­ru. „Vis­kas, ko jums rei­kia, tai sport­ba­čiai, nes bėg­ ti ba­so­mis as­fal­tu pa­vo­jin­ga ir la­ bai ne­ge­rai nu­ga­rai“, – įspė­jo trei­ se­ris. Šeš­ta­die­niais 12 val. į sep­ty­nių na­rių ko­man­dą „Mamg­row“ su­si­ bū­rę vai­ki­nu­kai Vil­niaus edu­ko­lo­ gi­jos uni­ver­si­te­to aikš­te­lė­je ren­gia ne­mo­ka­mas tre­ni­ruo­tes, į ku­rias kvie­čia vi­sus no­rin­čius. M.Bal­

3

šeštADIENIS, spalio 6, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

– be jo­kių kliū­čių

Mies­tie­čiams – so­do gė­ry­bės Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė Va­kar Vil­niaus mo­ky­to­jų na­mų kie­me­ly­je ir jo priei­go­se, kaip jau ta­po įpras­ta ru­de­nį, įsi­kū­rė mu­ gės „So­do krai­tė“ da­ly­viai.

Šian­dien so­di­nu­kų mu­gė­je ga­li­ma įsi­gy­ti įvai­riau­sių au­ga­lų: ne tik uo­gų (ši­lauo­gių, pu­ti­nų, avie­čių ir ki­tų), bet ir vai­sių, ir net to­kių, ku­rie ka­dai­se at­ro­dė la­bai eg­zo­ tiš­ki. „Prieš dau­ge­lį me­tų iš­gir­dę pa­va­di­ni­mą „gel­ton­žie­dė se­du­ la“ žmo­nės trau­ky­da­vo pe­čiais.

O da­bar jau atei­na pa­si­pa­sa­ko­ti, kaip to­kius au­ga­lus se­ka­si au­gin­ ti“, – sa­kė Ado­mas Ry­liš­kis, šios so­di­nu­kų mu­gės ini­cia­to­riaus da­ bar jau gar­baus am­žiaus An­ta­no Ry­liš­kio sū­nus.

Vy­ras mu­gė­je pre­kiau­ja nuo jos įkū­ri­mo – dau­giau nei dvi­de­šimt me­tų. Pa­sak jo, per šį lai­ką įvy­ko daug po­ky­čių: vie­ni pre­kiau­to­jai kei­tė ki­tus, anks­čiau dau­giau bu­ vo pre­kiau­ja­ma uo­go­mis, vai­siais, da­bar vy­rau­ja so­di­nu­kai. „So­do krai­tės“ pre­kiau­to­jai tei­ gė, kad kas­met mu­gė­je su­lau­kia tų pa­čių klien­tų, o vie­ni jei ne pirk­ti, tai bū­ti­nai už­su­ka bent pa­si­kon­ sul­tuo­ti. Kon­sul­ta­ci­jos čia nie­ko ne­kai­nuo­ja, o iš­gir­dę, kad ne­mo­ ka­mai da­li­ja­mi pa­ta­ri­mai, į ei­lę kaip­mat ri­kiuo­ja­si ir ki­ti mu­gės lan­ky­to­jai.

Be­ne dos­niau­siai pa­ta­ri­mus, kaip so­din­ti, ką da­ry­ti, jei ne taip pa­so­di­nai, kaip tręš­ti ir pan., čia da­li­ja dr. Al­gir­das Am­šie­jus. Pa­ sak vy­ro, jam mu­gė­je vi­sa­da se­ ka­si, o tą sėk­mę jis skai­čiuo­ja ne tik par­duo­ta pro­duk­ci­ja. „Jei at­va­žia­vęs ga­liu pa­dė­ti žmo­gui – duo­ti jam ke­le­tą pa­ta­ri­ mų, tai jau trak­tuo­ju kaip už­dar­ bį“, – sa­kė džiaugs­min­gai nu­si­ tei­kęs vy­ras, ku­ris į va­di­na­mą­ją Mo­ky­to­jų na­mų ru­dens mu­gę iš Kau­no ra­jo­no at­va­žiuo­ja nuo ta­ da, kai už vie­tą jo­je tek­da­vo mo­ kė­ti rub­lį.

Al­gir­das Am­šie­jus:

Jei at­va­žia­vęs ga­liu pa­dė­ti žmo­gui – duo­ ti jam ke­le­tą pa­ta­ri­ mų, tai jau trak­tuo­ju kaip už­dar­bį.

Juo la­bai pa­si­ti­ki ir mu­gės lan­ ky­to­jai. Viena vil­nie­čių po­ra tei­gė ką nors iš po­no A.Am­šie­jaus nu­ si­per­kan­ti kas­met. „Nors čia tik­rai ne pi­giau, kai­nos ir tur­gu­je pa­na­ šios, šis žmo­gus – moks­lų dak­ta­ ras, tai ne­lei­džia juo ne­pa­si­ti­kė­ti“, – šyp­so­da­ma­si sa­kė mo­te­ris.

Užsiėmimas: parkūru užsiimantys į komandą „Mamgrow“ susibūrę vaikinai treniruojasi ir salėje, ir miesto

gatvėse.

tuš­ka pa­sa­ko­jo pa­ts ne­si­ti­kė­jęs jo­ se su­lauk­ti tiek jau­ni­mo. „Per kiek­ vie­ną tre­ni­ruo­tę atei­na vis dau­giau žmo­nių, dau­giau­sia bu­vo 38“, – džiau­gė­si Min­dau­gas.

Erd­vių, vie­tų mies­te už­siim­ti par­kū­ru, pa­sak pa­šne­ko­vo, yra la­

bai daug. Pats gy­ven­da­mas ne­to­ li cent­ro ja­me ir lei­džia lai­ką, į ra­ jo­nus ne­va­žiuo­ja. Be uni­ver­si­te­to aikš­te­lės, su bend­ra­min­čiais jis su­ si­tin­ka ir prie Cent­ri­nės uni­ver­sa­ li­nės par­duo­tu­vės, Ka­ted­ros aikš­ tė­je.

Asmeninio archyvo nuotr.

Pak­laus­tas apie ty­kan­čius pa­vo­ jus, Min­dau­gas at­sa­kė: „Pats žmo­ gus sau yra di­džiau­sias pa­vo­jus.

No­rė­da­mas įro­dy­ti sau ar ki­tam, jis ga­li da­ry­ti tai, ko nė­ra da­ręs anks­ čiau. To­kiais at­ve­jais trau­mų ga­li­ ma neiš­veng­ti.“

Pra­di­nin­kai – pran­cū­zai Par­kū­ru (pranc. par­kour – dis­tan­ci­ja, kliū­čių ruo­žas) va­di­na­ma spor­ti­nio ti­ po veik­la, ku­rios pa­grin­di­nis prin­ci­pas yra ju­dė­ji­mas, pa­te­ki­mas iš vie­nos vie­ tos į ki­tą kiek įma­no­ma grei­čiau ir efek­ ty­viau. Vis­kas ap­lin­kui trak­tuo­ja­ma kaip kliū­tys, ku­rias sie­kia­ma įveik­ti pa­ si­kliau­jant vien sa­vo ga­li­my­bė­mis.

ras, D.Bel­le su­ži­no­jo iš sa­vo tė­vo Ray­ mon­do. Jis gi­mė 1939 m. da­bar­ti­nėje Viet­na­mo te­ri­to­ri­jo­je pran­cū­zų gy­dy­ to­jo ir viet­na­mie­tės šei­mo­je.

go­da­vo, jis bė­gio­da­vo, lai­pio­da­vo me­ džiais.

Spor­ta­vo ir eks­pe­ri­men­ta­vo mė­gin­da­ mas sa­vo iš­tver­mę, jė­gą ir lanks­tu­mą.

Per ko­vas už ne­prik­lau­so­my­bę R.Bel­ Tai jam pa­dė­jo įveik­ti dau­ge­lį sun­ku­ le bu­vo at­skir­tas nuo sa­vo šei­mos ir iš­ mų, o 1954 m. grį­žęs į Pran­cū­zi­ją jis li­ko siųs­tas į ka­ri­nę naš­lai­čių prie­glau­dą. ka­ri­nio mo­ky­mo sri­ty­je. Po ke­le­rių me­ Bū­da­mas ten jis pri­va­lė­jo tap­ti stip­res­ tų bu­vo priim­tas į ug­nia­ge­sių gre­tas ir Ši są­vo­ka pra­dė­ta var­to­ti 1987 m. Par­ nis, kad iš­gy­ven­tų. To­dėl tre­ni­ruo­da­ ten pel­nė ge­riau­sio bei grei­čiau­sio var­ kū­ro pra­di­nin­ku lai­ko­mas pran­cū­zas vo­si dau­giau ir il­giau nei ki­ti, kad nie­ dą. Per sa­vo kar­je­rą net ke­le­tą kar­tų ta­ Da­vi­das Bel­le. Apie tai, kas yra par­kū­ kad ne­tap­tų au­ka. Nak­tį, kai vi­si mie­ po pran­cū­zų ka­riuo­me­nės čem­pio­nu.

Pra­mo­ga: Vil­niaus mo­ky­to­jų na­mų kie­me­ly­je šian­dien vi­są die­ną

vyks kas­met ren­gia­ma ru­dens mu­gė „So­do krai­tė“. Jo­je ga­lė­si­te ne tik akis pa­ga­ny­ti, ką nors įsi­gy­ti, bet ir nau­din­gų pa­ta­ri­mų gau­ti.

Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

4

ŠeštADIENIS, spalio 6, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Iš­si­lie­jo 300 litrų amo­nia­ko Mil­da Tar­ci­jo­naitė m.tarcijonaite@diena.lt

Vėlyvą va­kar die­nos rytą bend­ ruo­ju pa­gal­bos te­le­fo­no nu­me­ riu 112 gau­tas pra­ne­ši­mas, kad Vil­niu­je, V.A.Grai­čiū­no g. 20, iš­si­ lie­jo apie 300 litrų amo­nia­ko.

Pa­sak Prieš­gais­rinės ap­sau­gos ir gelbė­ji­mo de­par­ta­men­to Vi­suo­ menės in­for­ma­vi­mo ir ana­lizės sky­ riaus at­stovės Lau­ros Va­laus­kienės, in­ci­den­tas įvy­ko ga­my­binė­se pa­ tal­po­se, iš jų eva­kuo­ta 15 žmo­nių.

Dvi mo­te­rys pa­si­ju­to blo­gai ir bu­vo iš­vež­tos į li­go­ninę. Jos esą dir­bo ne lo­gis­ti­kos bend­rovė­je, ku­rio­je nu­tekė­jo nuo­din­go­sios med­žia­gos, bet ša­lia įsikū­ru­sio­ je įmonė­je.

„Bu­vo gau­tas pra­ne­ši­mas, kad V.A.Grai­čiū­no gatvė­je esan­čio­ se ga­my­binė­se pa­tal­po­se, at­lie­ kant su­vi­ri­ni­mo dar­bus, iš­si­lie­ jo 300 litrų amo­nia­ko. Iš pa­talpų eva­kuo­ta 15 žmo­nių. Įvy­kio vie­ to­je dir­ba spe­cia­lis­tai“, – po­rta­lui die­na.lt sakė L.Va­laus­kienė. Žalą ap­lin­kai įvy­kio vie­to­je aiš­ ki­no­si ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai.

Amo­nia­kas – ašt­raus kva­po du­ jos, leng­vesnės už orą. Iš­si­liejęs amo­nia­kas iš­ga­ruo­ja ore per 15– 20 mi­nu­čių, jo mi­ši­nys su oru ga­li sprog­ti net nuo ki­birkš­ties. Žmo­gui pa­vo­jin­gas įkvėpus ar­ba prie jo pri­ si­lie­tus, nes ap­sun­ki­na kvėpa­vimą, su­ke­lia stiprų ko­sulį, du­sulį. Jo ga­ rai stip­riai er­zi­na glei­vinę, su­ke­ lia akių aša­ro­jimą, o di­delės dozės dir­gi­na cent­rinę nervų sis­temą.

Vil­niaus vie­šo­ jo trans­por­to vai­ ruo­to­jai – už­bur­ to ra­to įkai­tai.

Jiems al­gos ne­ mo­ka­mos, nes su vežė­jais neat­sis­ kai­to sa­vi­val­dybė, o šios va­do­vai tvir­ti­na, kad ne­ su­lau­kia pi­nigų iš vals­tybės.

Skai­čiai: sko­la „Vil­niaus vie­šo­jo trans­por­to“ dar­buo­to­jams jau yra per­

ko­pu­si 25 mln. litų, Vals­ty­bi­nei mo­kes­čių ins­pek­ci­jai – 10 mln. litų.

Kaltę dėl skolų vi­si ver­čia ki­tiems

Strei­kui be­si­ruo­šian­tys Vil­niaus au­to­busų ir tro­lei­busų vai­ruo­to­jai at­ly­gi­ni­mus gau­na lai­ku. Taip tvir­ ti­na Vil­niaus sa­vi­val­dybės ad­mi­ nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Val­das Kli­ man­ta­vi­čius. „At­ly­gi­ni­mai iki šiol įmonės dar­ buo­to­jams mo­ka­mi lai­ku. Tai jau di­de­lis pa­sie­ki­mas esant to­kiai ka­ tast­ro­fiš­kai įmonės pa­dėčiai“, – žur­na­lis­tams penk­ta­dienį sakė sa­vi­ val­dybės ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vas.

Bend­rovės „Vil­niaus vie­ša­sis trans­por­tas“ pro­fe­sinės sąjun­gos pir­mi­nin­kas Jo­nas De­ka­mi­na­vi­čius BNS aiš­ki­no, kad su dar­buo­to­jais tin­ka­mai neat­sis­kai­to­ma: ne­mo­ ka­mos ko­lek­ty­vinė­je su­tar­ty­je nu­ ma­ty­tos prie­mo­kos dėl inf­lia­ci­jos, prie­dai už me­ti­nius re­zul­ta­tus. „Ko­lek­ty­vinė su­tar­tis yra įmo­ nės kons­ti­tu­ci­ja ir ją pri­va­lo vyk­ dy­ti abi ša­lys“, – tvirtino jis.

Pa­sak V.Kli­man­ta­vi­čiaus, sko­los įmonės dar­buo­to­jams su­si­darė dėl to, kad su sa­vi­val­dy­be neat­sis­kai­ to vals­tybė.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

„Vi­si pui­kiai su­pran­ta, kad pro­ble­mos su­si­kūrė ne įmonė­je, o už jos ribų. Pag­rin­dinė pro­ble­mos at­si­ra­ di­mo prie­žas­tis yra, be abe­jo, ne­ pa­kan­ka­mas fi­nan­sa­vi­mas, ku­ris at­si­ran­da iš to, kad vals­tybė įpa­rei­ go­ja įmonę leng­va­tinė­mis sąly­go­ mis vež­ti ke­lei­vius, bet tam ne­ski­ ria fi­nan­sa­vi­mo“, – žur­na­lis­tams teigė ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius.

Kaip šią sa­vaitę jau rašė „Vil­niaus die­na“, nuo 2011 m. į „Vil­niaus vie­ šąjį trans­portą“ su­jung­ti „Vil­niaus au­to­bu­sai“ ir „Vil­niaus tro­lei­bu­ sai“ pa­skui sa­ve at­si­nešė ir so­lidų skolų ba­gažą – sko­la įmonės dar­ buo­to­jams yra per­ko­pu­si 25 mln. litų, Vals­ty­bi­nei mo­kes­čių ins­pek­ ci­jai – 10 mln. litų. „Vil­niaus vie­ šo­jo trans­por­to“ ge­ne­ra­li­nis di­ rek­to­rius Gin­ta­ras Na­ku­tis sa­ko, kad šiuo me­tu Vil­niaus sa­vi­val­ dybė įmo­nei sko­lin­ga 90 mln. litų. „Tai­ki­ni­mo ko­mi­si­jo­je ad­mi­nist­ ra­ci­ja pa­si­ūlė įmonės dar­buo­to­jams šie­met iš vi­di­nių re­zervų pa­gal ko­ lek­ty­vinę su­tartį su­mokė­ti be­veik

2,7 mln. litų, bet ko­lek­ty­vui ta su­ ma neišsp­rend­žia visų pro­blemų, ir pro­fsąjun­gos nu­sprendė ruoš­tis strei­kui“, – va­kar si­tua­ciją ko­men­ ta­vo V.Kli­man­ta­vi­čius.

Jis taip pat aiš­ki­no, kad Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dybės fi­nan­si­nes pro­ble­mas pa­leng­vintų gau­na­ma di­desnė gy­ven­tojų pa­jamų mo­kes­ čio da­lis. Tai esą pa­dėtų at­si­skai­ty­ ti ir su Vil­niaus au­to­busų, ir su tro­ lei­busų vai­ruo­to­jais. „Re­zer­vai yra, bet, kaip minė­jau, jie yra išorė­je. Kaip ži­no­te, Vil­niaus apy­gar­dos ad­mi­nist­ra­ci­nis teis­mas jau pa­sakė nuo­monę ta te­ma – kad Vil­niaus sa­vi­val­dybė yra disk­ri­mi­ nuo­ja­ma, kad ne­gau­na de­ra­mos gy­ven­tojų pa­jamų mo­kes­čio da­lies į sa­vo biud­žetą. Ma­nau, gin­čui su Vy­ riau­sy­be tei­gia­mai iš­sisp­ren­dus, si­ tua­ci­ja įmonė­je ra­di­ka­liai pa­si­keis į ge­ra“, – tvir­ti­no V.Kli­man­ta­vi­čius.

Vil­niaus au­to­busų ir tro­lei­busų vai­ruo­to­jai dėl skolų įspėjamąjį strei­ ką ke­ti­na su­reng­ti lapk­ri­čio pra­džio­je.

VD, BNS inf.

E.Pla­ter mo­kyk­los ne­bus Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mas at­ si­sakė priim­ti Vil­niaus ra­jo­no val­di­ ninkės pe­ti­ciją, ku­rio­je ji skundė­si, kad vie­tos vald­žiai ne­leis­ta mo­kyk­ los pa­va­din­ti 1831 m. su­ki­li­mo did­ vyrės Emi­li­jos Plia­te­rytės var­du, var­ to­jant len­kišką formą Emi­lii Pla­ter.

Apie šį spren­dimą Tei­sin­gu­mo mi­ nis­te­ri­ja pra­nešė va­kar. Mi­nis­te­ri­ jos in­ter­ne­to sve­tainė­je pa­skelb­ta­ me teis­mo spren­di­me tei­gia­ma, kad skundą pa­tei­ku­si Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dybės ta­ry­bos sek­re­torė Re­ na­ta Cy­tac­ka „neiš­nau­do­jo visų tei­ sės gy­ni­mo prie­mo­nių vi­daus teisė­ je, todėl skun­das ne­priim­ti­nas“.

Be to, Teis­mas at­kreipė dėmesį, kad ki­ti še­ši pa­reiškė­jai pe­ti­ci­jos ne­pa­si­rašė, o R.Cy­tac­ka ne­pa­teikė jo­kių do­ku­mentų, su­tei­kian­čių jai teisę at­sto­vau­ti jiems ar mo­kyk­los ta­ry­bai.

Gin­čas ki­lo, kai Lie­tu­vos teis­ mai 2008 m. nu­sprendė, kad for­

ma Emi­lii Pla­ter nea­ti­tin­ka vals­ ty­binės kal­bos rei­ka­la­vimų, todėl La­vo­riš­kių mo­kyk­lai toks pa­va­di­ ni­mas ne­ga­li būti su­teik­tas.

E.Plia­te­rytė Lie­tu­vo­je ir Len­ ki­jo­je lai­ko­ma 1831 m. su­ki­li­mo prie­š Ru­si­jos ca­ro vald­žią did­vy­ re. Iš grafų Plia­te­rių gi­minės ki­lu­si mer­gi­na būda­ma 24 metų Du­setų apy­linkė­se su­for­ma­vo su­kilė­lių bū­ rį, ku­ris bu­vo užėmęs Za­ra­sus.

Vėliau ji pri­si­dėjo prie Uk­mergės apy­linkė­se vei­kian­čių su­kilė­lių, da­ ly­va­vo kau­tynė­se ties Mai­šia­ga­la, Kau­nu, Šaulė­nuo­se. Tų pa­čių me­ tų pa­bai­go­je ji su­si­rgo ir mirė.

E.Plia­te­rytė daž­nai pa­va­di­na­ma lie­tu­višką­ja Ža­na D’Ark – pa­ly­gi­ na­ma su XV a. gy­ve­nu­sia Prancū­ zi­jos did­vy­re. Sa­vi­val­dybės duo­ me­ni­mis, Vil­niaus ra­jo­ne gy­ve­na apie 100 tūkst. žmo­nių, 61 pro­c. jų – len­kai. Vi­so­je Lie­tu­vo­je len­kai su­da­ro 6,6 pro­c. gy­ven­tojų.

VD inf.

Nuo­pel­nai: E.Plia­te­rytė Lie­tu­

vo­je ir Len­ki­jo­je lai­ko­ma 1831 m. su­ki­li­mo prie­š Ru­si­jos ca­ro vald­žią did­vy­re. Car­lo Maye­rio pa­veiks­las

5

ŠeštADIENIS, spalio 6, 2012

lietuva

Ro­dyklės pir­myn at­gal su­kio­sis dar il­gai Lie­tu­vos Sei­mas jau prie­š pu­santrų me­ tų pa­no­ro, kad ES at­ si­sa­kytų se­zo­ni­nio laik­rod­žių ro­dyk­lių su­kinė­ji­mo. Bet ES ins­ti­tu­ci­jos nė ne­ ke­ti­na at­si­žvelg­ti į tokį Lie­tu­vos par­ la­men­tarų iš­reikštą pa­gei­da­vimą.

tus pasukamos laik­rod­žių ro­dyklės.

Po dis­ku­sijų bu­vo priim­tas nu­ta­ri­ mas, ku­ria­me kreip­ta­si į Vy­riau­sybę su ra­gi­ni­mu in­for­muo­ti ES apie no­ rą at­šauk­ti lai­ko kai­ta­lio­jimą. Be to, Vy­riau­sybės pa­pra­šy­ta at­lik­ti ty­ ri­mus, kad būtų „ob­jek­ty­viai iš­ siaiš­kin­tas se­zo­ni­nio lai­ko po­vei­kis žmo­nių svei­ka­tai ir eko­no­mi­kai“.

Vy­riau­sybė pa­skelbė ty­ri­mams ne­tu­rin­ti lėšų. O ES ins­ti­tu­ci­jo­se bu­vo iš­siaiš­kin­ta, kad Lie­tu­va yra vie­nin­telė iš 27-ių Bend­ri­jos na­rių, ofi­cia­liai ke­lian­ti tokį klau­simą. Ki­ tos jo ne­lai­ko svar­biu ar pir­maei­liu, todėl Lie­tu­vos ne­parėmė.

Nau­jo ty­ri­mo ne­bus

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Sąvo­kos „žie­mos lai­kas“ nėra

Po trijų sa­vai­čių, pa­sku­tinį spa­lio sek­ma­dienį, 4 val. ry­to laik­rod­ žių ro­dyklės Lie­tu­vo­je, kaip ir vi­ so­je ES bei dar ke­lio­se de­šim­ty­se pa­sau­lio vals­ty­bių, bus per­suk­tos vie­na va­lan­da at­gal. Taip bus at­ šauk­tas va­sa­ros lai­kas, dar va­di­ na­mas se­zo­ni­niu.

Va­sa­ros lai­kas įve­da­mas kas­met pa­sku­tinį ko­vo sek­ma­dienį 3 val. ry­to laik­rod­žius pa­su­kant va­lan­da į prie­kį. Tad se­zo­ni­nis lai­kas ga­ lio­ja sep­ty­nis mėne­sius per me­tus, juos­ti­nis – pen­kis. Be­je, po­pu­lia­ ri sąvo­ka „žie­mos lai­kas“ ofi­cia­liai

Ne­no­ras: Eu­ro­pa ne­nu­si­tei­ku­si pra­dėti nau­jo ty­ri­mo dėl pri­va­lo­mo­jo

se­zo­ni­nio lai­ko tai­ky­mo.

iš­vis neeg­zis­tuo­ja. Lie­tu­va žie­mos se­zo­no me­tu gy­ve­na sa­vo juos­ti­ nia­me lai­ke, tik nuo ko­vo iki spa­ lio pa­bai­gos tai­ko „per­suktą“ va­ sa­ros laiką.

Lai­kas du­kart per me­tus kei­čia­ mas vyk­dant Eu­ro­pos Par­la­men­to ir Ta­ry­bos di­rek­tyvą. Lie­tu­va ne­ ga­li vie­na­ša­liš­kai ne­vyk­dy­ti jos, nes to­kiu at­ve­ju būtų baud­žia­ma.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Panū­do at­šauk­ti

Se­zo­ni­nio lai­ko tai­ky­mas Lie­tu­vo­ je vis su­lau­kia ga­na ašt­rių dis­ku­ sijų vi­suo­menė­je. Į jas įsit­raukė net aukš­čiau­sios vald­žios ins­ti­tu­ci­jos.

Per­nai pa­va­sarį, ne­tru­kus po to, kai bu­vo įpras­tai įves­tas va­sa­ ros lai­kas, Sei­mas metė į šoną vi­ sus ki­tus dar­bus ir ėmė dis­ku­tuo­ti dėl to, ar tu­ri būti du­kart per me­

Prieš me­tus būta neo­fi­cia­lių pra­ne­ šimų, esą 2012-ųjų pa­bai­go­je Eu­ro­ pos Ko­mi­si­ja pra­dės iš­samų ty­rimą apie se­zo­ni­nio lai­ko tai­ky­mo po­veikį.

At­li­kus tokį ty­rimą 2014-ai­siais ne­va turė­jo būti pa­skelb­tas ra­por­ tas, ar ver­ta lik­ti prie se­no­sios ro­ dyk­lių su­kio­ji­mo tvar­kos.

Ta­čiau šie­met pa­si­tei­ra­vus, ar tik­rai ES pra­dės tokį ty­rimą, gau­ tas nei­gia­mas at­sa­ky­mas. Eu­ro­ pos Ko­mi­si­jos at­sto­vybė Vil­niu­je ofi­cia­liai pra­nešė dien­raš­čiui, kad „nėra planų pra­dėti ty­rimą dėl se­ zo­ni­nio lai­ko tai­ky­mo ES“. Ir kitą­ met to­kie pla­nai var­gu ar at­si­ras.

Leis­ta su­pras­ti, kad ga­lio­jan­ti laik­rod­žių su­kio­ji­mo tvar­ka ten­ki­na Eu­ropą ir jos ne­ke­ti­na­ma at­si­sa­ky­ ti nei 2014-aisiais, nei 2015-aisiais, nei vėles­niais me­tais.

Ko­mi­si­jos at­sto­vybė ti­ki­na ne­ ži­nan­ti, iš kur at­si­ra­do neo­fi­cia­lios

ži­nios, kad nu­ma­to­ma iš nau­jo tir­ ti se­zo­ni­nio lai­ko tai­ky­mo po­veikį. „To­kio nu­ro­dy­mo nėra nei 2001 m.

ES di­rek­ty­vo­je, nei 2008 m. pa­ skelb­to­je ata­skai­to­je apie tai, kaip ES ša­ly­se ver­ti­na­mas laik­rod­žių su­ kinė­ji­mas“, – pra­nešė at­sto­vybė.

Pas­kelb­tas gra­fi­kas

ES yra pa­skel­bu­si ofi­cialų va­sa­ros lai­ko įve­di­mo gra­fiką, ku­ria­me nu­ ma­to­ma, kad tai bus da­ro­ma ma­ žiau­siai iki 2016 m.

Da­lis Lie­tu­vos kai­my­nių, ne­ prik­lau­san­čių ES, at­si­sakė per­ suk­ti laik­rod­žius. Ru­si­ja ir Bal­ ta­ru­si­ja per­nai spalį ne­beat­šaukė va­sa­ros lai­ko.

Tie­sa, Ru­si­jo­je jau im­ta dis­ku­tuo­ti, ar pa­sielg­ta tei­sin­gai. Yra ti­ki­mybė, kad ši ša­lis ir­gi su­grįš prie re­gu­lia­ raus se­zo­ni­nio lai­ko tai­ky­mo.

Pir­mo­ji ata­skai­ta – 2008-ai­siais

Lie­tu­vo­je va­sa­ros lai­kas bu­vo pra­ dėtas įves­ti dar so­viet­me­čiu, 1981 m.

Atkū­rus ne­prik­lau­so­mybę ši tvar­ ka tai­ky­ta iki 1999 m. ru­dens, kol ją pa­nai­ki­no Ro­lan­do Pak­so va­do­vau­ ja­ma Vy­riau­sybė. Ta­čiau 2003-iųjų pa­va­sarį Mi­nistrų ka­bi­ne­tas, va­do­ vau­ja­mas Al­gir­do Bra­zaus­ko, su­ grąži­no va­sa­ros laiką. Bu­vo at­si­ žvelg­ta į ES, į ku­rią tuo­met rengė­si įsto­ti Lie­tu­va, re­ko­men­da­ci­jas.

Kai ku­r ios vals­tybės va­sa­ros laiką įsi­vedė XX a. pra­džio­je. Dar Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais pir­mie­ji tai pa­darė ang­lai – pri­ sti­gus ku­ro ir de­galų nu­spręsta ge­riau pa­nau­do­ti saulės šviesą.

Šventovėje pa­so­din­tas is­to­ri­nis ąžuo­liu­kas Ro­m as Nau­j a­l is Lie­t u­v os žmo­n ių par­t i­j os (LŽP) va­do­vai Ra­sei­nių ra­jo­ne prie iš­ li­ku­sio tūks­tant­me­čio kri­vių au­ ku­ro pa­so­di­no ąžuo­liu­ką, ku­ris klo­nuo­tas iš is­to­ri­nio Min­gė­los ąžuo­lo.

„Šiam ąžuo­l iu­k ui ki­t ą­m et bus me­tai, o jo is­to­ri­jai – 600 me­ tų. Šis me­de­lis yra sim­bo­lis, kad mū­sų pro­tė­vių kul­tū­ra, is­to­ri­ja ir ti­kė­ji­mas nie­ka­da ne­nu­mirs“, – kal­bė­jo Lie­tu­vos žmo­nių par­ti­ jos (LŽP) ly­de­ris Vla­di­mi­ras Ro­ ma­no­vas.

Jis su LŽP pir­m i­n in­ke Joa­n a Ši­ma­naus­kie­ne, re­gio­nų par­ti­jos sky­rių na­riais pa­so­di­no ąžuo­liu­ką Ro­ky­nės kai­mo tu­riz­mo so­dy­bos te­ri­to­ri­jo­je esan­čio­je se­no­vi­nė­ je gi­rai­tė­je, kur kri­viai reng­da­vo šven­tas apei­gas.

Tūks­tan­čius me­tų skai­čiuo­jan­ tį au­ku­rą su­pa 12 ąžuo­lų. So­dy­bos šei­m i­n in­kas Ro­m as Ru­d žins­kas pa­sa­ko­jo, kad prieš po­rą sa­vai­čių LŽP na­riai, ap­žiū­ri­nė­da­mi is­to­ ri­nę vie­tą, pa­ste­bė­jo, kad vie­nas ąžuo­las nu­džiū­vęs. „V.Ro­ma­no­vas pa­sa­kė, kad ša­lia mi­ru­sio me­džio rei­kia pa­so­din­ti nau­ją. Ne­ma­niau, kad šis po­kal­bis taip grei­tai virs rea­liais dar­bais. Aš pa­ža­du rū­pin­tis ąžuo­liu­ku ir par­ ti­jos žmo­nes kvie­čiu jį daž­nai lan­ ky­ti“, – sa­kė R.Ru­džins­kas.

V.Ro­m a­n o­vas pa­s a­ko­j o, kad rink­da­ma­sis, ko­kio ąžuo­lo pa­li­ kuo­n į ver­ta pa­so­d in­t i Ro­k y­n ė­

je, su­s i­d o­m ė­jo at­ras­ta is­to­r i­ja apie Že­mai­ti­jo­je au­gan­tį Min­gė­ los ąžuo­l ą. Kai že­m ai­č iai bu­vo pa­krikš­ty­ti, jiems lie­pė nu­pjau­ ti ąžuo­lo vir­šū­nę ir iš jos gau­ tą me­die­ną pa­nau­do­ti kop­ly­čios sta­ty­bai. Vi­si at­si­sa­kė, tik vie­nas žmo­gus, var­du Min­gė­la, iš­drį­so pa­si­kė­sin­ti į šven­tą me­dį ir už tai bu­vo pa­skan­din­tas Mi­ni­jo­je. Že­ mai­ti­jos ąžuo­las iš­li­ko iki mū­sų lai­kų, o moks­li­nin­kai iš jo išau­ gi­no nau­jų ąžuo­liu­kų.

V.Ro­ma­no­vas pa­sa­kė, kad ša­lia mi­ru­sio me­džio rei­kia pa­so­din­ti nau­ją. Ne­ma­niau, kad šis po­kal­bis taip grei­tai virs rea­liais dar­bais. „Sim­bo­liš­ka, kad mū­sų par­ti­ jos są­ra­šo nu­me­ris yra 12, tiek pat bu­vo apaš­ta­lų, o šian­dien pa­so­ di­no­me ąžuo­liu­ką, ku­ris pa­kei­tė nu­džiū­vu­sį me­dį ir da­bar yra vie­ nas iš 12 ąžuo­lų“, – kal­bė­jo J.Ši­ ma­naus­kie­nė.

V.Ro­m a­n o­vas is­to­r i­n ę vie­ tą puo­se­lė­jan­čių so­dy­bos šei­mi­ nin­kų sve­čių kny­go­je už­ra­šė sa­ vo ei­les.

Po­li­ti­nė rek­la­ma bus ap­mo­kė­ta iš Lie­tu­vos žmo­nių par­ti­jos rin­ki­mų są­skai­tos. Užs. Nr. 1030643

Tęs­ti­nu­mas: V.Ro­ma­no­vas ir J.Ši­ma­naus­kie­nė su ki­tais par­ti­jos na­riais šven­to­je pro­tė­vių vie­to­je pa­so­di­no

nau­ją ąžuo­liu­ką.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

6

šeštadienis, spalio 6, 2012

konkursas Sant­rum­pos DP – Dar­bo par­ti­ja DDVP – De­mok­ra­tinė dar­bo ir

vie­nybės par­ti­ja DK – po­li­tinė par­ti­ja „Drąsos ke­lias“

Prieš artė­jan­čius Sei­mo rin­ki­mus „Vil­niaus die­nos“ skai­ty­to­jai kvie­ čia­mi pa­de­monst­ruo­ti sa­vo po­li­ tinę nuo­jautą ir spėti, ku­rie kan­di­ da­tai galėtų laimė­ti Vil­niaus vien­ man­datė­se rin­kimų apy­gar­do­se.

Per pa­sta­ruo­sius rin­ki­mus į Seimą dau­ge­ly­je Vil­niaus vien­man­da­ čių apy­gardų pri­reikė ant­ro­jo tu­ro,

EP – Emig­rantų par­ti­ja

ku­ria­me varžė­si du dau­giau­sia balsų su­rinkę kan­di­da­tai. Be­veik nea­ be­jo­ja­ma, kad si­tua­ci­ja pa­si­kar­tos ir per šie­met spalį vyk­sian­čius rin­ ki­mus. Žai­di­mo „Rin­kimų ora­ku­las“ da­ly­viams siū­lo­me at­spėti po du dau­giau­sia balsų su­rin­ku­sius kan­ di­da­tus Vil­niaus vien­man­datė­se rin­kimų apy­gar­do­se.

IP – Iš­sikėlė pa­ts KLS – Ko­vo­tojų už Lie­tuvą sąjun­ga KP – Krikš­čio­nių par­ti­ja LCP – Lie­tu­vos cent­ro par­ti­ja LiCS – Li­be­ralų ir cent­ro sąjun­ga LLRA – Lie­tu­vos lenkų rin­kimų ak­ci­ja LRLS – Lie­tu­vos Res­pub­li­kos li­

be­ralų sąjūdis LS – po­li­tinė par­ti­ja „Lie­tu­vos

Nau­ja­mies­čio rin­kimų apy­gar­da:

Vi­ta­li­jus Bal­kus, LVŽS Vy­tau­tas Bo­gu­šis, LiCS Liu­ci­ja Bo­ru­se­vi­čienė, TTP Ire­na De­gu­tienė, TS-LKD Jo­lan­ta Gau­du­tienė, DP Ja­nas Ju­re­vi­čius, RP Ro­ber­tas Kas­pe­ra­vi­čius, LŽP Faus­tas Latė­nas, LSDP Ar­mi­nas Ly­de­ka, LRLS Mi­ros­la­vas Mon­ke­vi­čius, ST Juo­zas Mu­raus­kas, EP Dai­nius Pet­ras Paukštė, LSDS Ge­di­mi­nas Pelėd­žius, DDVP Iri­na Ro­zo­va, LLRA Ne­rin­ga Venc­kienė, DK Se­na­mies­čio rin­kimų apy­gar­da:

Ar­vy­das Anu­šaus­kas, TS-LKD Pet­ras Aušt­re­vi­čius, LRLS Gra­ži­na Bog­dans­kienė, RP Gin­ta­ras Gur­či­nas, DDVP Ni­jolė Ja­ge­la­vi­čienė, DP Rai­mon­da Ka­ro­saitė, TTP Ju­zef Kvet­kovs­kij, LLRA Jus­ti­nas Na­vi­kas, LVŽS Ma­ri­ja Auš­rinė Pa­vi­lio­nienė, LSDP No­ra Ri­bo­kienė, LiCS Gin­ta­ras Son­gai­la, TS Ma­ri­ja Tam­ke­vi­čiūtė, LŽS Eglė Vo­lun­ge­vi­čiūtė, KP Agnė Zuo­kienė, ST An­ta­kal­nio rin­kimų apy­gar­da:

Gin­tau­tas Bab­ra­vi­čius, LiCS To­mas Ja­ku­čio­nis, LSDS Vy­tau­tas Be­niu­šis, KP Au­ri­mas Pau­lius Gir­čys, LVŽS Va­len­ti­na Iva­no­va, DDVP Indrė Jan­kaus­kienė, LŽP And­rius Ku­bi­lius, TS-LKD Min­dau­gas La­pins­kas, LRLS Ta­deuš Lav­ry­no­vič, LLRA Mar­ty­nas Na­ge­vi­čius, ST Ju­ras Po­že­la, LSDP Au­re­li­ja Stan­ci­kienė, DK Gin­ta­ras Ta­mo­šiū­nas, DP Min­dau­gas Val­kiū­nas, RP Na­tal­ja Vik­to­ro­va, SLF Ka­zys Zu­lo­nas, TTP Žirmūnų rin­kimų apy­gar­da:

Auš­ra Ab­ra­ma­vi­čienė, RP Vi­li­ja Alek­naitė-Ab­ra­mi­kienė, TS-LKD Vy­te­nis Po­vi­las And­riu­kai­tis, LSDP Rai­mon­das Be­nu­šis, KP Re­na­ta Cy­tac­ka, LLRA Al­gis Čap­li­kas, LiCS Ge­di­mi­nas Da­lin­ke­vi­čius, DP

Ju­lius Gird­vai­nis, DK Ra­mo­jus Gi­rins­kas, TTP Šarū­nas Gus­tai­nis, LRLS Liud­vi­kas Ja­ki­ma­vi­čius, LS Jo­nas Juod­ka, ST Ri­man­tas Ju­re­vi­čius, DDVP Ar­mi­nas Moc­ke­vi­čius, LVŽS Ju­lius Pan­ka – TS Re­mi­gi­jus Sa­ba­liaus­kas – LŽP Fa­bi­jo­niš­kių rin­kimų apy­gar­da:

Tir­ki­šas Ama­no­vas, KLS Dai­lis Al­fon­sas Ba­ra­kaus­kas, TTP Dau­gar­das Gruo­dis, DK Rūta Ja­ce­vi­čienė, KP Ri­mas Kan­dys, RP Vla­das Kas­pa­ra­vi­čius, SLF Auksė Mont­ri­mienė, LSDP Dai­nius Krei­vys, TS-LKD Da­lia Kuo­dytė, LRLS Re­gi­na Mi­ka­laus­kienė, DDVP And­rius Mu­le­vi­čius, LVŽS Artū­ras Pau­laus­kas, DP Gže­gož Sak­son, LLRA Žil­vi­nas Šil­ga­lis, ST Rai­mon­das Šu­kys, LiCS Joa­na Tam­ke­vi­čiūtė, LŽS Jo­nas Va­lat­ka, LSDS Šeš­kinės rin­kimų apy­gar­da:

Jo­li­ta Alek­sejū­nienė, DDVP Aud­ro­nius Ažu­ba­lis, TS-LKD Lai­mis Bi­kaus­kas, RP Liu­das Bra­daus­kas, LSDS Re­gi­man­tas Čiu­pai­la, LiCS And­re­jus Gai­da­ma­vi­čius, LVŽS Vy­tau­tas Gri­cius, DP Li­gi­tas Ker­na­gis, ST Vy­tau­tas Alek­sas La­zin­ka, LŽP Zbig­niev Ma­cie­jevs­ki, LLRA As­ta Na­za­ro­vienė, KP Ge­di­mi­nas Rud­žio­nis, TTP Al­gir­das Sy­sas, LSDP Arū­nas Šta­ras, LRLS Val­das Va­si­liaus­kas, DK Jus­ti­niš­kių rin­kimų apy­gar­da:

Rūta Jan­kaus­kienė, KP Al­gi­man­tas Juo­ce­vi­čius, TTP Ge­di­mi­nas Kir­ki­las, LSDP Li­nas Kve­da­ra­vi­čius, LRLS Svet­la­na Mar­tin­ko, DDVP So­fi­ja Ma­ta­re­vič, LLRA Vy­tau­tas An­ta­nas Ma­tu­le­vi­čius, DK Emi­lis Mi­kelė­nas, LŽP Ge­di­mi­nas Na­vai­tis, IP Ri­man­tas Re­mei­ka, LiCS Pau­lius Sau­dar­gas, TS-LKD Ar­te­mij Si­ten­kov, RP

sąra­šas“

Ed­mun­das Vai­tekū­nas,DP Rūta Va­na­gaitė, ST Vir­gi­ni­ja Ving­rinė, LVŽS

LSDP – Lie­tu­vos so­cial­de­mok­

Ka­ro­li­niš­kių rin­kimų apy­gar­da:

LSDS – Lie­tu­vos so­cial­de­mok­

Vir­gi­ni­ja Asa­na­vi­čienė, LVŽS Li­nas Bal­sys, IP Da­nutė Be­kin­tienė, TS-LKD Vy­tau­tas Ber­na­to­nis, SLF Sta­sys Brun­dza, DK Lai­mas Die­ni­nis, ST Ilo­na Gri­ga­la­vi­čienė, LRLS Aud­rius Ja­sio­nis, DDVP Jur­gis Jur­ke­vi­čius, LSDP Al­bi­na Ka­va­liaus­kaitė, RP Van­da Krav­čio­nok, LLRA An­ge­li­na La­ba­naus­kienė, LŽP Al­vy­das Me­da­lins­kas, LCP Man­tas Pa­na­vas, LiCS Al­man­tas Pet­kus, TTP Val­das Skar­ba­lius, DP Juo­zas Va­si­liaus­kas, KP

ratų par­ti­ja ratų sąjun­ga LVŽS – Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­ liųjų sąjun­ga LŽP – Lie­tu­vos žmo­nių par­ti­ja LŽS – po­li­tinė par­ti­ja Lie­tu­vos ža­ liųjų sąjūdis RP – Res­pub­li­konų par­ti­ja SLF – So­cia­lis­ti­nis liau­dies fron­tas ST – po­li­tinė par­ti­ja „Sąjun­ga TAIP“ TS – Tau­ti­ninkų sąjun­ga TS-LKD – Tėvynės sąjun­ga-Lie­tu­ vos krikš­čio­nys de­mok­ra­tai TTP – Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ja

Žai­di­mo tai­syklės

Laz­dynų rin­kimų apy­gar­da:

Ro­mas Ado­ma­vi­čius, LSDP Vy­tau­tas Bud­ni­kas, DK Al­gir­das Ze­ne­vi­čius, TTP Jur­gi­ta Gin­tau­taitė, LiCS An­že­li­ka Jan­kovs­ka­ja, DDVP Sau­lius Paukš­tys, ST Jo­nas Pins­kus, DP Ro­mual­da Po­še­vec­ka­ja, LLRA Ole­gas Ra­tiu­kas, SLF Ok­sa­na Ro­ka­še­vič, LVŽS Gin­ta­ras Ste­po­na­vi­čius, LRLS Al­gis Strel­čiū­nas, TS-LKD Ka­zi­mie­ras Uo­ka, TS Si­gi­tas Vaiš­no­ras, LŽP Ry­tis Za­biels­kas, RP Vid­man­tas Žie­me­lis, KP Nau­jo­sios Vil­nios rin­kimų apy­gar­da:

Ta­deuš And­že­jevs­ki, LLRA To­mas Bi­ke­lis, LCP Alek­sand­ras Bo­ja­ro­vas, ST Ro­lan­das Bo­ravs­kis, DK Bro­nius Cicė­nas, TTP Via­čes­lav Jan­ke­le­vič, DDVP Artū­ras Me­lia­nas, LiCS Al­gir­das Pa­lec­kis, SLF Ilo­na Pop­lavs­ka­ja, RP Ro­ber­tas Pranckū­nas, LŽP Tat­ja­na Rin­ke­vi­čienė, LSDP Šarū­nas Sku­čas, LRLS Ju­zef To­ma­še­vič-Ja­ko­vič, LVŽS Ser­gej Ur­sul, DP Ema­nue­lis Zin­ge­ris, TS-LKD

Kon­kur­so da­ly­vio var­das, pavardė: __________________________________________________________________________________________

1. Šia­me laik­raš­č io pus­l a­py­j e prie kiek­v ie­n os vien­m an­d atės apy­ gar­d os var­n e­l e pa­ž ymė­k i­te po du kan­d i­d a­t us, ku­r ie, jūsų nuo­ mo­n e, spa­l io 14 d. su­l auks dau­ giau­s ia rinkėjų balsų.

2. Už­p il­dytą an­ketą dar­b o die­no­ mis at­n eš­k i­te ar­b a at­s i­ų ski­te pa­ štu į „Vil­n iaus die­n os“ re­d ak­c iją ad­re­s u Lab­d a­r ių g. 8, 01120 Vil­ nius.

3. An­ketų lau­k ia­me iki spa­lio 12 d., penk­t a­d ie­n io, 16 val.

4. Už kiek­v ieną tei­s in­g ai at­s pėtą po­l i­t iką bus ski­r ia­m as vie­n as taš­k as. Trys dau­g iau­s ia taškų su­ rinkę žai­d i­m o da­ly­v iai bus pa­ skelb­t i nu­g alė­to­j ais. Jei­g u vie­ nodą skai­č ių taškų su­r inks dau­ giau žmo­n ių, nu­g alė­to­j ai bus iš­ rink­t i bur­t ais.

5. Žai­d i­mo an­ke­t as draud­ž ia­m a dau­g in­t i. Jei­g u to­k ių an­ketų at­ si­r as bal­s adėžė­j e, jos bus pri­p a­ žin­tos ne­g a­l io­j an­č io­m is. Taip pat pri­v a­lo­m a nu­ro­dy­t i sa­vo vardą, pa­v ardę, te­l e­fo­n o nu­m erį ar­b a e. pa­š to ad­resą.

6. Ge­r iau­s ius rin­k imų ora­k u­lus „Vil­n iaus die­n o­j e“ pa­s kelb­s i­m e spa­l io 17 d.

Kon­kur­so nu­galė­to­jams bus skir­ ti ver­t in­g i pri­z ai: Pir­mos vie­tos laimė­to­jui ati­teks pre­ky­bos cent­ro ap­si­pir­k i­mo už

200 litų kor­telės; ant­ros vie­tos – pre­ky­bos cent­ro ap­si­pir­k i­mo už

100 litų kor­telės; tre­čios vie­tos – pre­ky­bos cent­ro ap­si­pir­k i­mo už

Te­le­fo­no nu­me­ris: ____________________________

E. pa­što ad­re­sas: _____________________________________________________

50 litų kor­telės.

7

ŠeštADIENIS, spalio 6, 2012

ekonomika

Se­no­vi­niais vel­ti­niais įžengė į verslą Prieš po­rą metų Dai­nius ir Dai­va Zgrabs­ kiai nu­sprendė ant­ram gy­ve­ni­mui pri­kel­ ti vel­ti­nius ba­tus, tie­sa, pri­tai­ky­tus šiuo­ lai­ki­niams mies­tie­čiams. Vers­li­nin­kai ti­ ki­na, kad se­nos kilmės ba­tai lie­tu­vius jau su­žavė­jo sa­vo au­ten­ti­ka, o už­sie­nie­čius – natū­ra­lu­mu.

Li­na Mra­zaus­kaitė

l.mrazauskaite@diena.lt

At­sigręžė į ši­lumą

Im­tis vel­ti­nių batų vers­lo šeimą pa­ska­ti­no ne­nuspė­ja­mos lie­tu­viš­ kos žie­mos, kai tem­pe­ratū­ra smar­ kiai svy­ruo­ja, o pa­si­rūpin­ti sa­vo ir vaikų ši­lu­ma – būti­na, kaip pa­sa­ ko­jo bend­rovės „Di­ver­sus LT“ rin­ ko­da­ros va­dovė D.Zgrabskė. Tie­sa, ga­min­ti ir pre­kiau­ti sa­vo su­kur­tais lie­tu­viš­kais vel­ti­niais vers­li­nin­kai ėmėsi ne iš kar­to – tik įsi­ti­kinę, kad ga­li pa­si­ūly­ti šį tą uni­ka­laus.

Dar prie­š ket­ve­rius me­tus vers­ li­nin­kai pra­dėjo pre­kiau­ti au­ten­ tiš­kais sla­viš­kais vel­ti­niais, im­por­ tuo­tais iš už­sie­nio. Nors šie bu­vo pa­ga­min­ti tra­di­ci­niu būdu ir pui­kiai šildė žiemą, jie turė­jo dau­gybę trū­ kumų. Tad po dvejų pre­ky­bos me­ tų vers­li­nin­kai nu­sprendė vel­ti­nius ba­tus ga­min­ti pa­tys – taip gimė prekės ženk­las „My Felt­boots“. „Sla­viš­ki vel­ti­niai yra sun­kes­ ni ir vi­siš­kai ne­lankstūs, o jų di­zai­ nas – ret­ro. Ta­čiau jie pa­si­žy­mi uni­ ka­lia ypa­ty­be – ši­lu­ma, į ku­rią mes ir at­si­gręžėme. Prie mūsų lo­go­ti­po esan­tis už­ra­šas „Va­len­ki de Lu­xe“ la­vi­ruo­ja tarp sla­viš­ko, ang­liš­ko bei lie­tu­viš­ko su­vo­ki­mo ir viską pa­sa­ko: mūsų su­kur­ti vel­ti­niai re­mia­si se­no­ sio­mis tra­di­ci­jo­mis, ta­čiau yra aukš­ tesnės ko­kybės“, – sakė D.Zgrabskė ne­slėpda­ma, kad dau­ge­lis pa­ matę lo­go­tipą pir­miau­sia šyp­te­li.

Dai­nius Zgrabs­kis:

Mes ne­si­vai­ko­me ma­ sinės ga­my­bos ir ne­sie­ kia­me būti pi­giau­si.

Pa­siūlė vi­sai šei­mai

Dar im­por­tuo­da­mi vel­ti­nius ba­ tus vers­li­nin­kai bu­vo vie­nin­te­liai Lie­tu­vo­je, o galbūt ir Bal­ti­jos ša­ly­ se, pa­si­ūlę tokį platų asor­ti­mentą, kaip pa­sa­ko­jo bend­rovės va­do­vas D.Zgrabs­kis. Anot jo, ir da­bar įmo­ nė yra be­ne vie­nin­telė, de­ri­nan­ti uni­ka­lias med­žia­gas ir su­btilų vel­ ti­nių sti­lių. „Mes ne­si­vai­ko­me ma­ sinės ga­my­bos ir ne­sie­kia­me būti pi­giau­si – tu­ri­me tam tikrą kai­nos ir pro­duk­ci­jos pa­tei­ki­mo kar­telę“, – sakė pa­šne­ko­vas.

Vel­ti­nių batų di­zai­nu nuo pat pra­džių iki šiol už­sii­ma D.Zgrabskė, ku­ri iš­kart už­sibrėžė tikslą batų ko­lek­ci­jas pri­tai­ky­ti vi­sai šei­mai ir pa­si­ūly­ti vien­tisą, su­btilų bei mies­tie­tišką sti­lių. „Ka­dan­gi tai yra šei­mos vers­las, sa­vo vel­ti­nius ba­tus iš­ban­do vi­sa mūsų šei­ma. Mums sma­gu, kai ei­ da­mi į miestą kar­tu su vai­kais ga­li­me pa­si­puoš­ti vie­no­do sti­liaus ava­ly­ne.

Pa­matė­me, kad žmonės į tai rea­guo­

ja: kar­tais žmonės nu­ly­di mus žvilgs­ niu – jiems įdo­mu. Kai ku­rie net pa­ klau­sia, kur pa­tys galėtų įsi­gy­ti to­kių batų“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­kovė.

Batų di­zainą ne­se­niai įver­ti­no ir tarp­tau­tinė ko­mi­si­ja – ji skyrė ap­ do­va­no­jimą di­zai­no kon­kur­se. Ko­ lek­ci­ja bu­vo pri­sta­ty­ta šių metų pa­ sau­lio di­zai­no sos­tinė­je Hel­sin­ky­je ir su­laukė pir­mo­jo už­sie­nie­čių su­ si­domė­ji­mo.

Pradė­jo plėtrą

Lie­tu­viams is­to­riš­kai ar­ti­mi vel­ti­ niai ba­tai ne­tru­ko su­lauk­ti dėme­sio.

Juo­lab kad gy­ven­to­jai iki šiol ma­lo­ niai nu­stem­ba ant pro­duk­ci­jos pa­ matę ženklą „Su­kur­ta ir pa­ga­min­ta Lie­tu­vo­je“. Šiuo me­tu, kai dau­ge­lis pro­duk­ci­jos Lie­tuvą pa­sie­kia iš už­ sie­nio ša­lių, įmonė ypač ak­cen­tuo­ja lie­tu­višką pro­duk­ci­jos kilmę.

Pirmąją pre­ky­bos vietą įmonė įrengė pra­ėju­siais me­tais vie­na­me Vil­niaus pre­ky­bos centrų. Šia­me mies­te vers­li­nin­kai jau kitą sa­vaitę pla­nuo­ja pri­sta­ty­ti ir dar vieną pre­ky­bos vietą. Vi­sai ne­se­niai – vos prie­š sa­vaitę – įmonė įsikūrė ir Kau­no did­žia­ja­me pre­ky­bos cent­ re. Pak­laus­tas, kas lėmė to­kią ak­ty­ vią plėtrą, D.Zgrabs­kis at­sakė, kad pra­ėję me­tai bu­vo tar­si ban­do­ma­ sis lai­ko­tar­pis, po ku­rio jau ga­li­ma drąsiau ženg­ti pir­myn.

Di­dins eks­portą

Vers­li­nin­kai pa­ti­ki­no, kad pa­sta­ro­ ji plėtra nėra ga­lu­tinė, ir nea­be­jo­jo, jog vien Lie­tu­va jie neap­si­ri­bos. Jau da­bar, nuo šių metų pra­džios, įmo­ nė pro­duk­ciją eks­por­tuo­ja į Skan­di­ na­viją ir Ja­po­niją. Ta­čiau eks­por­tas kol kas su­da­ro vos ke­lis pro­cen­tus vi­sos par­duo­da­mos pro­duk­ci­jos, be to, įmonė ten pre­kiau­ja bend­ra­dar­ biau­da­ma su did­me­ni­nin­kais.

Anot D.Zgrabs­kio, šio­se ša­ly­ se įreng­ti nuo­savų pre­ky­bos vietų įmonė kol kas ne­ža­da – pir­miau­ sia pla­nuo­ja įženg­ti į ki­tas Bal­ti­jos ša­lis. Vers­li­nin­kas taip pat ne­slėpė am­bi­cijų atei­ty­je į už­sienį plės­ tis ak­ty­viau: kitą­met eks­por­tuo­ti 20–30 pro­c., dar vėliau – 50 pro­c. pro­duk­ci­jos.

Už­sie­nie­čiams iš vi­so pa­sau­lio vel­ti­nių au­ten­ti­ka nėra to­kia svar­ bi kaip lie­tu­viams ar kitų Bal­ti­jos ša­lių gy­ven­to­jams. Ta­čiau, pa­šne­ ko­vo tei­gi­mu, už­sie­nie­čius pa­per­ ka natū­ra­lios med­žia­gos. „Skep­tikų, ku­rie pro­gno­za­vo, kad po mėne­sio iš­nyk­si­me, bu­vo la­bai daug. Galbūt jie manė, kad šis vers­las mums tik žai­di­mas. Ta­ čiau taip nėra. Mes sa­vo idė­ja la­ bai ti­ki­me ir todėl nė kar­to ne­sud­ve­jo­jo­me – nei dėl di­zai­no, nei dėl pa­si­rink­tos kryp­ties. Dėl to mes ir ga­li­me taip at­sai­niai pa­min­ ti skep­tikų nuo­mo­nes“, – kalbė­jo D.Zgrabskė.

Sti­lius: vers­li­ninkų Zgrabs­kių su­kur­tus vel­ti­nius ba­tus iš­ban­do ir jų vai­kai – mies­te į išs­kir­ti­nius ba­tus avin­

čią šeimą daž­nai nu­kryps­ta praei­vių žvilgs­niai.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

8

šeštADIENIS, spalio 6, 2012

savaitės interviu

Cenzū­ra būna la­bai įvai­ri „Kal­ba­me jau ne apie Ro­meo Cas­tel­luc­ci, o apie tai, kaip Lie­tu­vos teat­ ras gy­vens to­liau.

Ban­do­ma su­kur­ti pre­ce­dentą, po ku­ rio po­li­tikų ki­ši­ma­ sis į me­no tu­rinį galėtų tap­ti nor­ma“, – ma­no teat­ro­logė, Lie­tu­vos mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­jos dok­to­rantė, Sce­nos me­no kūrėjų aso­ cia­ci­jos di­rek­torė Go­da Dap­šytė.

vals­ty­bi­niai ir do­tuo­ja­mi iš biud­ že­to, o ne­prik­lau­so­mas sek­to­rius per pro­jek­ti­nio fi­nan­sa­vi­mo sis­ temą ir­gi tam tik­ru būdu do­tuo­ ja­mas vals­tybės.

Kai gatvė­se bu­vo spek­tak­lio „Vi­ suo­menės prie­šas“ rek­la­mos su Hen­ri­ko Ib­se­no ci­ta­to­mis, Sei­ mo na­rys Man­tas Adomė­nas iškėlė klau­simą dėl Na­cio­na­li­nio dra­mos teat­ro fi­nan­sa­vi­mo, nes esą kaip šis drįsta to­kio­mis frazė­mis iš­ka­ bin­ti miestą. Toks po­li­tikų ki­ši­ma­ sis ke­lia ne­rimą, ar iš­vis Lie­tu­vo­ je žmonės ka­da nors galės pra­bil­ti apie tai, apie ką jie no­ri.

Pa­lai­ky­mas: teat­ro­logė G.Dap­šytė džiau­gia­si, kad bent Kultū­ros mi­nis­te­ri­ja sto­jo į Na­cio­na­li­nio dra­mos

teat­ro ir fes­ti­va­lio „Si­re­nos“ rengėjų pusę.

Rūta Gri­go­lytė

r.grigolyte@diena.lt

Jos ra­šo­mos di­ser­ta­ci­jos „Teat­ras ir cenzū­ra. Es­te­tinės trans­for­ma­ci­jos so­viet­me­čio lie­tu­vių teat­re“ te­mos ak­tua­lu­mas šian­die­nai pa­starąją sa­ vaitę pa­si­tvir­ti­no su kau­pu. Išanks­ tinės reak­ci­jos į italų re­ži­sie­riaus spek­taklį „Apie Die­vo Sūnaus vei­do kon­cep­ciją“, ku­ris įtrauk­tas į fes­ti­ va­lio „Si­re­nos“ pro­gramą ir bus ro­ do­mas šeš­ta­dienį bei sek­ma­dienį, at­vėrė ku­piną neiš­siaiš­kintų ša­lies vi­di­nių pro­blemų skry­nią.

– Kaž­kas kaž­kodėl įtikė­jo, kad spek­tak­ly­je nau­do­ja­mos tik­ ros iš­ma­tos, su­pa­ni­ka­vo. Vė­ liau, pa­si­domėję dau­giau, nei­ gia­mai nu­si­tei­ku­sie­ji sakė jau ne „mėto­mos fe­ka­li­jos“, o „mėto­mi daik­tai“, bet išanks­tinė nuo­sta­ta bu­vo per pla­čiai pa­skli­du­si, kad su­stotų. Į ką bu­vo rea­guo­ja­ma nuo pat pra­džių – į me­no kūrinį ar kie­no nors me­na­mas ži­nias?

– Reak­ci­ja at­si­ra­do ko­ne pa­sku­tinę mi­nutę, tai yra prie­š ro­dant spek­ taklį, o pla­ka­tas bu­vo ro­do­mas nuo pa­va­sa­rio. Kodėl reak­ci­ja būtent to­kia, ma­nau, yra daug prie­žas­čių, pri­klau­so, iš ku­rio kam­po žiūrė­si­ me. Svar­biau­sia, kad kal­ba­me apie spek­taklį, ku­rio nie­kas ne­matė. Lie­ tu­vo­je yra dau­giau­sia 20 žmo­nių, ku­rie galė­jo ma­ty­ti spek­taklį ar visą jo įrašą. Apie ką šne­ka vi­si li­ku­sie­ ji – sun­ku spręsti. Jie šne­ka apie sa­ vo per­skai­ty­tas re­cen­zi­jas, su­rink­tas žmo­nių nuo­mo­nes. O nuo­monės yra sun­kiai be­ver­ti­na­mas įro­dy­mas.

– Man pa­čiai ne kartą bu­vo, kai jau­čiu iš anks­to, jog man tam tik­ro spek­tak­lio ne­si­no­ri: dėl ži­nomų raiš­kos prie­mo­nių, dėl pa­žįsta­mo re­ži­sie­riaus brai­žo ar kitų da­lykų. Ži­no­ma, dėl to nie­ kam ne­si­ūly­čiau nei­ti į tą spek­ taklį. Kiek tvirtą nuo­monę ga­ li­ma turė­ti apie spek­taklį, jo ne­ma­čius?

– Vėlgi, ar mes tu­ri­me ome­ny­je pro­ fe­sio­na­lus, ku­rių dar­bas yra su­si­ da­ry­ti nuo­monę, ži­no­ti, kas da­ro­si Eu­ro­po­je ir pa­sau­ly­je, net ne­ma­čius tam tikrų kūri­nių, ar tie­siog žiū­ro­ vus? Tam ir yra skir­ti anon­sai, kad jie galėtų turė­ti su­vo­kimą, ar jiems te­nai ei­ti. Kokį po­veikį žmo­gui pa­ da­ro spek­tak­lis, ga­li­ma ver­tin­ti tik jį jau pa­ma­čius. Ei­ti į teatrą, stebė­ ti spek­taklį ir in­terp­re­tuo­ti yra ga­ na in­ty­mus da­ly­kas.

Kar­tais net ne­kont­ro­ver­siš­ki spek­tak­liai su­lau­kia prie­šta­ringų reak­cijų. Pa­vyzd­žiui, yra buvęs ne vie­nas ban­dy­mas cenzū­ruo­ti pjesę „Ro­meo ir Džul­je­ta“. Prieš me­tus ar po­rą vie­na­me Ame­ri­kos mies­te­ ly­je bu­vo ban­do­ma užd­raus­ti mo­ ki­niams ro­dy­ti ka­na­die­čių teat­ro, ku­rio spe­cia­li­zacija Wil­lia­mo Sha­ kes­pea­re’o kūry­ba, spek­taklį. Pa­sak kai ku­rių to mies­te­lio gy­ven­tojų ir pe­da­gogų, „Ro­meo ir Džul­je­ta“ kaip kūri­nys ska­ti­na ne­pil­na­me­čių sek­ są, ne­pak­lu­simą au­to­ri­te­tams, nar­ ko­tikų var­to­jimą ir sa­vi­žu­dy­bes.

Norė­ta išb­rauk­ti konk­re­čias fra­zes iš W.Sha­kes­pea­re’o kūri­nio.

– Ko­kių pa­na­šių at­vejų yra buvę ne­prik­lau­so­mo­je Lie­tu­vo­je?

karštOJI linija: 212 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis „Vilniaus dienos“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO

2022

– Mėgi­nimų ar ke­ti­nimų tik­rai yra buvę. Pas­ta­ra­sis at­ve­jis bu­vo Pa­ nevė­žy­je, kai teat­ras pa­nau­do­jo vie­nos gy­ven­vietės pa­va­di­nimą pa­ keis­da­mas pjesės tekstą. Pjesė­je bu­ vo nuo­ro­da, kad tai gir­tuok­liau­ jan­ti gy­ven­vietė, o pa­keis­ta į rea­lią lo­ka­ciją ne­to­li Pa­nevė­žio. Pir­mas mėgi­ni­mas – rea­liai pa­vykęs – bu­ vo tai­ky­ti vi­suo­me­ninę, o ne po­li­tinę cenzūrą, nes pa­grin­di­nis pa­si­prie­ši­ ni­mas tuo­met bu­vo iš gy­ven­tojų. Dėl po­li­tinės cenzū­ros – gal ne­drįsčiau to įvar­dy­ti kaip tie­sio­ginės cenzū­ros, bet kultū­ros vi­ce­mi­nist­ras Dei­vi­das Sta­pon­kus vie­šai pa­reiškė, kad teat­ ras turėtų tą pa­va­di­nimą pa­keis­ti.

– R.Cas­tel­luc­ci spek­tak­lio at­ ve­ju kultū­ros mi­nist­ras Arū­nas Gelū­nas vis dėlto pa­reiškė so­li­ da­rią su me­nu po­zi­ciją.

– Taip, bent jau Kultū­ros mi­nis­te­ ri­ja ši­to­je si­tua­ci­jo­je su­vokė, kas čia da­ro­si. Tai yra la­bai džiu­gu.

– O štai pa­si­ūly­ta jam į lėkštę už tai pri­šla­pin­ti.

– La­bai džiau­giuo­si dėl mi­nist­ro po­ zi­ci­jos, dėl įvar­di­ji­mo tie­sio­giai, kas iš tikrųjų vy­ko. Bu­vo ini­ci­juo­ja­mos dvi re­zo­liu­ci­jos: vie­na iš jų ska­ti­no Vy­riau­sybę užd­raus­ti ro­dy­ti spek­ taklį, ki­tu at­ve­ju bu­vo ra­gi­na­ma boi­ ko­tuo­ti. Įdo­mu tai, jog tie, ku­rie ra­ gi­no boi­ko­tuo­ti, manė, kad tai nėra cenzū­ra. Šiuo at­ve­ju tai yra ra­gi­ni­ mas tai­ky­ti vi­suo­me­ninę cenzūrą.

– Ne­se­ku­lia­rio­se ša­ly­se reak­ci­ja būna ašt­ri – esą jei­gu ky­la grės­ mė re­li­gi­nei sis­te­mai, sa­vai­me

reklamos skyrius: 261 REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

3654

Platinimo tarnyba: 261

LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387

ky­la ir vals­ty­bi­nei, tai lo­giš­ka.

Pas mus ko taip bi­jo­ma? Ar vis dar bi­jo­me „vel­nio“ iš bet ku­ rios už­sie­nio ša­lies? Įdo­mu, kas vyktų, jei­gu tai būtų lie­tu­ vio spek­tak­lis?

– Ši si­tua­ci­ja at­vėrė la­bai daug klau­simų. Pats pa­minė­ji­mas, kad mūsų Baž­ny­čia ir vals­tybė yra at­ skir­ta: tai nėra pir­mas at­ve­jis, kai ky­la klau­si­mas: „Ar tik­rai?“

Gai­la ir keis­ta, kad teat­ra­lai ty­li. Keis­ ta, kad jau­ni­mas ne­ su­rea­ga­vo, nes tai jų atei­tis for­muo­ja­ma.

Ki­tas opus as­pek­tas – kad taip iš prin­c i­p o yra ku­r ia­m as pre­c e­ den­t as. Klau­s i­m as, ar at­s i­rastų da­bar drįstan­čių pa­da­ry­ti ką nors pa­na­šaus? Aš ne­tu­riu ome­ny­je nei Kris­taus vei­do, nei ko nors mėty­ mo į jį. Kal­bu apie bet kokį pro­ vo­kuo­jantį ar vi­suo­menės skau­ du­lius iš­ke­liantį spek­taklį. Mūsų teat­ras vis­gi dar yra ga­na ro­mus ir nuo­sai­kus bet ko­kiais so­cia­li­ niais ar po­l i­t i­n iais klau­s i­m ais.

Dau­ge­l is klau­s imų nėra iš­ke­l ia­ mi, o jei­gu iš­ke­lia­mi – tai pirštų ga­l iu­kais. To­k ia Sei­m o po­z i­c i­ja, kai, be vi­sa ki­t a, ne kartą nu­ skambė­j o, jog fes­t i­va­l is ren­g ia­ mas už vals­tybės pi­ni­gus, gąsdi­ na. Neuž­m irš­k i­m e, kad did­ž io­j i da­lis Lie­tu­vos teatrų vis dar yra

1688

Prenumeratos skyrius: 261

SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380

– Italų re­ži­sie­rius ir pa­ts sa­ko, kad nie­ko ne­sie­kia pro­vo­kuo­ti, ir pla­čiai ap­ta­ria­mos jo nau­do­ ja­mos prie­monės neat­ro­do šo­ ki­ruo­jan­čios ar nie­ka­da ne­ma­ ty­tos. Tai ap­skri­tai yra šis tas išs­kir­ti­nio teat­ro, kokį yra ma­ čiu­sios Lie­tu­vos sce­nos, kon­ teks­te?

– Ne­ga­liu kalbė­ti apie konk­retų spek­taklį, ku­rio dar ne­ma­čiau, bet ga­li­ma kalbė­ti apie R.Cas­tel­luc­ci kūrybą ap­skri­tai. Jo kūry­ ba pri­pa­žin­ta Eu­ro­pos ir pa­sau­ lio kon­teks­te, ne vie­nas jo spek­tak­ lis bu­vo ro­do­mas ir Lie­tu­vo­je. Jų po­vei­kis ypa­tin­gas, stip­rus, su­ke­ lia ne­menkų dva­si­nių iš­gy­ve­nimų, su­tei­kia pa­grin­do ap­mąsty­mams.

Jis šne­ka, pa­va­din­ki­me, am­ži­no­ sio­mis te­mo­mis. Jo dar­bai kves­tio­ nuo­ja žmo­giškąją būtį, ke­lia įvai­ rių klau­simų, ir prie­monės, ku­rias jis nau­do­ja, yra ne­įpras­tos, uni­ka­ lios. Var­dy­ti pri­zus, ku­riais jis bu­ vo ap­do­va­no­tas, net ne­ver­ta – tai įdo­mus, uni­ka­lus kūrėjas.

– Tas sąmy­šis, ku­ris įvy­ko ir te­be­vyks­ta, Lie­tu­vos teat­rui – ne Na­cio­na­li­niam dra­mos, ne fes­ti­va­liui, bet ap­skri­tai – yra į naudą ar da­ro ža­los?

– Žiū­riu į tai šiek tiek skep­tiš­kai.

Ne­ma­nau, kad tai bu­vo ge­ra rek­la­ ma teat­rui. Ir taip pa­starųjų me­ tų kultū­ri­nių skan­dalų vir­tinė ne­ pa­de­da kultū­ros atei­čiai. Jei­gu tai būda­vo fi­nan­si­niai skan­da­lai, vis tiek tuo­met būda­vo svars­to­mas ir tu­ri­nys. Jei­gu ieš­ko­tu­me kons­pi­ ra­ci­jos teo­rijų, – o pa­grin­do da­bar tam jau tik­rai yra – yra su­si­for­ ma­vu­si tam tik­ra ten­den­ci­ja, – ga­ li­me im­ti ir pa­žiūrė­ti, ko­kie Sei­me, kai ja­me bu­vo kal­ba­ma apie ita­lo spek­taklį, įsta­ty­mai priim­ti. Nie­ka­ da ne­tu­rin­tis lai­ko kultū­ros pro­ble­moms spręsti Sei­mas dvi die­nas gar­siai už­siėmė vie­nu spek­tak­liu, o kar­tu ra­miai pri­ėmė Kri­mi­na­linės žval­gy­bos įsta­tymą.

Gai­la ir keis­ta, kad teat­ra­lai ty­li.

Keis­ta, kad jau­ni­mas ne­su­rea­ga­vo, nes tai jų atei­tis for­muo­ja­ma. Tai, ko­kie pre­ce­den­tai bus su­for­muo­ti šian­dien, at­si­lieps jų kūry­bai ar­ti­ miau­sio­je atei­ty­je.

1688

370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5000.

Buhalterija: (8

46) 397 767

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3655, 261 3659,

261 3654, 261 3000,

261 9655, 279 1370

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688

9

ŠeštADIENIS, spalio 6, 2012

tema

Po so­viet­me­čio gri­mu o gal fo­tog­ra­fas pa­ 1 liepė ją už­mas­kuo­ti?

1962 m. da­ry­ta nuo­trau­ka ilgą lai­

ką ne­bu­vo pub­li­kuo­ta. Šią A.Sut­kaus fo­tog­ra­fiją tu­ri ir Mo­der­naus me­no mu­zie­jus. Ta­ čiau ji pa­ko­re­guo­ta – de­šinė Just.

Mar­cin­ke­vi­čiaus ran­ka „nu­pjau­ta“ su vi­sa ci­ga­re­te. „Ma­tyt, fo­tog­ra­ fas norė­jo Just.Mar­cin­ke­vi­čių pa­ gra­žin­ti“, – svarstė hu­ma­ni­ta­ri­nių mokslų dak­ta­ras, li­te­ratū­ros kri­ti­ kas ir ty­rinė­to­jas Ri­man­tas Kmi­ta.

So­viet­me­čiu bu­vo no­ri­ma žmo­ nes pa­ro­dy­ti gra­žes­nius, idea­ les­nius, ne­gu jie bu­vo iš tikrųjų.

Idea­li­zuo­tas vie­šai eks­po­nuo­ja­mas ra­šy­to­jo po­rtre­tas daž­nai turė­jo ma­žai ką bend­ra su tik­ro­ve, skyrė­ si nuo žmo­gaus.

Just.Mar­cin­ke­vi­čius sėdi lais­vai, at­si­pa­ lai­davęs, klau­so­si kalbų ir rūko. A.Bal­ ta­kis, ge­riau­sias poe­to bi­čiu­lis, taip pat nu­stem­ba, kad Jus­ti­nas rūko. „Pri­si­me­nu dar vieną fo­tog­ra­ fiją, ku­rio­je Just.Mar­cin­ke­vi­čius rūko sa­vo dar­bo kam­ba­ry­je. Jo­je jis lais­vai jau­čia­si, o jį fo­tog­ra­fuo­ ja, re­gis, rep­re­zen­ta­ci­niais tiks­lais.

Tuo me­tu rūkan­tis ra­šy­to­jas bu­vo tar­si nor­ma. Ta­čiau minė­to­je nuo­trau­ko­je poe­tas kaž­kodėl dro­vi­si tos ci­ga­retės“, – kalbė­jo R.Kmi­ta.

Paš­ne­kovą do­mi­na žmo­nių reak­ ci­ja į tą nuo­trauką – esą nie­ko to­ kio, kad rūko, bet prie Just.Mar­ cin­ke­vi­čiaus ci­ga­retė ne­lim­pa.

Poe­tas Al­gi­man­tas Bal­ta­kis die­ no­raš­čių kny­go­je „Gi­miau pa­čiu lai­ku“ pub­li­kuo­ja nuo­trauką, ku­ rio­je įam­žin­tas kaž­koks po­sėdis.

Ten Just.Mar­cin­ke­vi­čius sėdi lais­ vai, at­si­pa­lai­davęs, klau­so­si kalbų ir rūko. A.Bal­ta­kis, ge­riau­sias poe­ to bi­čiu­lis, taip pat nu­stem­ba, kad Jus­ti­nas rūko.

Vi­sa­da by­lo­jo į tautą

Tad kas iš Just.Mar­cin­ke­vi­čiaus da­ rė šventąjį – tau­ta ar jo pa­ties poe­zi­ ja jam kūrė idea­lo au­reolę? „Ma­nau, tau­ta jį pri­ėmė kaip šventą žmogų.

Kiek apie jį skai­tau įvai­rių pri­si­mi­ nimų, įvairūs sak­ralūs epi­te­tai juo­ se la­bai daž­ni, – pa­sa­ko­jo R.Kmi­ ta. – Žmonės jį tokį norė­jo ma­ty­ti ir matė. Ir iki šiol te­be­ma­to. Ne­se­niai išė­jo Vy­tau­to Bub­nio pri­si­mi­nimų kny­ga. Jis už­si­me­na, kad, įėjęs į Just.

Mar­cin­ke­vi­čiaus dar­bo kam­barį, pa­si­jus­da­vo kaip prie al­to­riaus.“ Anot pa­šne­ko­vo, vie­šu­mo­je Just.

Mar­cin­ke­vi­čius at­li­ko Poe­to vaid­ menį. Gal toks jo įvaiz­dis – vi­sai natū­ra­lus bu­vo iš vi­daus? O gal bu­ vo dirb­ti­nis? Ta­čiau žmonės jį norė­ jo ma­ty­ti kaip tau­tos pa­triarchą. Jis žmo­nes traukė sa­vo ra­mu­mu, iš­ min­tin­gu­mu. Jis ne­galė­jo būti kaip Pau­lius Šir­vys ar Si­gi­tas Ge­da – leis­ti sau nu­trūkti nuo gran­dinės.

Pro­fe­sorė Vik­to­ri­ja Dau­jo­tytė mo­nog­ra­fi­jo­je „Jus­ti­no Mar­cin­ke­ vi­čiaus žemė, ar­ba Žmo­gaus šia­ pus“ ra­šo, kad, kai poe­tas išei­da­vo skai­ty­ti eilė­raš­čių, jis tar­si pa­si­ keis­da­vo – stovė­se­na, lai­ky­se­na

įgau­da­vo į tautą by­lo­jan­čio žmo­ gaus bruožų.

Ne­te­ko re­dak­to­riaus po­sto

Būta fo­tog­ra­fi­jo­je ir at­virkš­ti­ nių reiš­ki­nių: kiek R.Kmi­ta yra domėję­sis P.Šir­vio as­me­ny­be, jam keis­ta nuo­trau­ko­je jį ma­ty­ti ap­si­ ren­gusį kos­tiu­mu. Juk pa­plitęs vi­ sai ki­toks – vil­kin­čio jūrei­višką pa­ lai­dinę – P.Šir­vio įvaiz­dis.

Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais P.Šir­vys per­ėjo ugnį ir van­denį: ko­ vo­jo Rau­do­no­jo­je ar­mi­jo­je, du kar­ tus bu­vo pa­tekęs į vo­kie­čių ne­laisvę, at­si­dūręs ka­ro be­lais­vių mir­ties sto­ vyk­lo­je prie Mins­ko, iš ku­rios pa­ bėgo. Bu­vo su­gau­tas ir iš­siųs­tas į Vo­kie­tiją darbų, iš ten bėgo tris kar­ tus. Pas­kui P.Šir­vys ko­vo­jo lie­tu­viš­ ko­jo­je di­vi­zi­jo­je, bu­vo su­žeis­tas. „Jei kas nors pa­sa­ky­da­vo ką nors blo­ga apie so­vietų ar­miją, jis tie­siai duo­da­vo į snukį. So­vie­tinė ar­mi­ja jam bu­vo šven­tas rei­ka­las. Jis ver­ ti­no konk­retų žmogų – ar jis sąži­ nin­gas, do­ras, lai­ko­si žod­žio ar ne.

Ko­mu­nis­tas jis ar ne, jam ne­bu­vo taip svar­bu“, – kalbė­jo R.Kmi­ta.

Gy­ve­ni­miškąjį, o ne fo­tog­ra­finį P.Šir­vio po­rtretą pa­pildė poe­tas Va­cys Rei­me­ris.

Apie 1952 m. P.Šir­vys bu­vo Mer­ kinės ma­šinų-trak­to­rių sto­ties laik­raš­čio re­dak­to­rius. O so­viet­ me­čiu per šven­tes pir­ma­ja­me laik­ raš­čio pus­la­py­je reikė­da­vo išs­paus­ din­ti Sta­li­no po­rtretą. P.Šir­viui pa­si­rodė, kad ant­ra­ja­me pus­la­py­je išs­paus­din­to teks­to raidės „per­si­ mu­ša“ ir su­ga­di­na tą pir­mo­jo pus­ la­pio fo­tog­ra­fiją. Jis sumąstė Sta­li­no po­rtretą įdėti į ant­rą pus­lapį, – at­seit gra­žiau išeis. Ta­da tai bu­vo nu­si­žen­gi­mas. Už tą poelgį P.Širvį „nu­ėmė“ nuo re­dak­to­riaus po­sto.

Trūko pla­tes­nio po­žiū­rio

Bu­vo dar vie­nas pamėg­tas fo­tog­ra­ fi­jos žan­ras – fi­zi­nio dar­bo vaiz­da­ vi­mas. Pa­vyzd­žiui, vie­no­je fo­tog­ ra­fi­jo­je pro­zi­nin­kas Jo­nas Avy­žius skal­do mal­kas. „Kai­mo vai­kas bu­vo. Pa­gal šei­mos sta­tusą jis turė­jo lik­ti kai­me ir būti ūki­nin­kas. J.Avy­žius pri­si­mi­ni­muo­ se rašė, kaip mo­ti­nai ir tėvui ran­kas, ko­jas bu­čia­vo, kad leistų į mo­kyklą, – pa­sa­ko­jo R.Kmi­ta. – Mūsų ra­šy­to­ jai kaimą la­bai ro­man­ti­za­vo. Bet įdo­ mu tai, kad kai gy­ve­no ta­me kai­me, iš jo norė­jo ištrūk­ti ir gau­ti moks­lo.

Pas­kui ėmė kur­ti kai­mo mitą – kad ten vi­sos ver­tybės ir t. t.“ Sa­vait­raš­čio „Li­te­ratū­ra ir me­ nas“ re­dak­to­riu­mi nuo 1949 iki 1969 m. dirbęs V.Rei­me­ris pri­si­ me­na: „Tie­sa, kad žmo­nes bu­vo no­ri­ma pa­ro­dy­ti gra­žes­nius. Ta­da ne­bu­vo pla­tes­nio po­žiū­rio – bu­vo lai­ko­ma­si to­kio da­vat­kiš­ku­mo.“ Tuo­met spau­da bu­vo pra­stos ko­ kybės. Pla­tesnė dir­va pa­si­reikš­ti fo­ tog­ra­fams bu­vo žur­na­luo­se – jie bu­ vo leid­žia­mi ant ge­res­nio po­pie­riaus. „Mūsų laik­raš­ty­je būda­vo la­biau tar­ny­binės nuo­trau­kos – įvy­kiai, su­ si­ti­ki­mai. Kar­tais būda­vo vie­na ki­ ta me­ninė, – pri­si­minė V.Rei­me­ris.

– Fo­tog­ra­fai vis tiek stengė­si pa­ro­dy­ ti dau­giau, ne­gu ta­da ofi­cia­liai bu­vo ma­no­ma, ką fo­tog­ra­fi­ja tu­ri vaiz­duo­ ti. Džiau­giuo­si, net ga­liu pa­si­did­žiuo­ ti, kad ma­no dar­bo me­tais re­dak­ci­jos bend­ra­dar­biai bu­vo to­kie fo­tog­ra­fi­jos meist­rai kaip A.Sut­kus, Al­gi­man­ tas Kun­čius, Ro­mual­das Ra­kaus­kas.“

Vei­das: mąslus, žy­nio, tau­tos var­du pra­by­lan­čio dai­niaus po­rtre­tas, vėliau įtikė­tas ir pa­ties Just.Mar­cin­ke­

vi­čiaus, poe­tui iki šiol nea­be­jo­ti­nai tin­ka la­biau, nei ta­len­tin­go, bet lais­vo ir va­liū­kiš­ko me­ni­nin­ko.

Kęstu­čio Va­na­go (BFL) nuo­tr.

Komentaras

Mar­ga­ri­ta Ma­tu­lytė Fo­tog­ra­fi­jos is­to­r ikė

S

ta­l i­no lai­kais fo­tog­ra­fi­jos pri­ valė­jo būti rim­tos – žmo­g us tie­sus, pa­si­tempęs, jo­k ios ci­ ga­retės ar stik­le­lio ran­ko­je. Bu­ vo aiš­kiai dek­la­ruo­ti po­rtre­to kūri­mo me­to­dai. Bu­vo ku­ria­mas pa­vyz­din­gas žmo­gaus įvaiz­dis, ypač kultū­ros, po­li­ ti­kos ly­de­r ių. Ži­no­ma, kad nei­g iamų aso­cia­cijų ke­lian­tys ženk­lai ne­turė­jo pa­tek­ti į spaudą. Prie­šin­gai – tam tik­ ri so­vie­tinės ideo­lo­gi­jos at­ri­bu­tai ar­ba pro­fe­si­jos ženk­lai fo­tog­ra­fi­jo­se turė­ jo sa­vo vietą – su­darė tam tikrą as­me­ nybės vaiz­da­vi­mo kon­tekstą.

Pir­mo­ji pa­ko­pa bu­vo re­dak­ci­jos ad­mi­ nist­ra­ci­ja, ku­ri aiš­kiai ži­no­jo, kas ga­li­ ma, o kas – ne. Pa­vyzd­žiui, Li­te­ratū­ros ir me­no ar­chy­ve sau­go­mas ne vie­nos re­dak­ci­jos fon­das. Ant­ro­je dau­ge­lio fo­

tog­ra­fijų pusė­je yra iš­likęs vi­za­vi­mas: „Spaus­din­ti leid­žia­ma“ ir pa­ra­šas ar­ba „Spaus­din­ti ne­ga­li­ma“. Daž­niau­siai tą pro­cedūrą at­lik­da­vo re­dak­to­riai.

Fo­tog­ra­fijų su už­ra­šu „Spaus­din­ti ne­ ga­li­ma“ net ne­sau­go­jo. Bet ma­čiau at­ skirą nuo­traukų seg­tuvą, ku­rios bu­vo pa­teik­tos, bet spau­do­je ne­pub­l i­k uo­ tos. Pir­ma, pa­tys fo­to­žur­na­lis­tai ar su re­d ak­c i­j o­m is bend­ra­d ar­biau­j an­t ys žmonės pa­teik­da­vo to­k ias fo­tog­ra­fi­ jas, ku­rios ati­tik­da­vo re­dak­ci­jos kryp­ tį, rei­ka­la­vi­mus. Be abe­jo, jie ži­no­jo vi­ sus „žai­di­mus“ – ką cenzū­ra pra­leis ir ko ne.

Ant­ra, kai kar­tais būda­vo pa­tei­kia­mos dvip­rasmės fo­tog­ra­fi­jos, re­dak­ci­ja jų steng­da­vo­si at­si­sa­ky­ti. Jei­gu būda­vo pa­vei­kus kad­ras, įspūdin­ga kom­po­zi­ci­ ja, o ne­tik­da­vo ku­ri nors de­talė, ją ko­re­ guo­da­vo – re­tu­šuo­da­vo. Ar­ba prie­šin­gai – nu­pieš­da­vo. Pa­vyzd­žiui, ko­lek­ty­vinė vie­no kolū­kio su­tar­tis bu­vo pa­si­ra­šo­ ma kolū­kie­čio na­me. Ant sie­nos ka­bo­ jo to kolū­kie­čio tėvų po­rtre­tas. Re­dak­ ci­ja, prie­š pub­li­kuo­da­ma tą fo­tog­ra­fiją, pa­prašė, kad fo­tog­ra­fas re­tu­šuotų tą po­rtretą. To­kia su­tar­tis ne­ga­li būti pa­si­ ra­šo­ma bur­žua­zinės praei­ties fo­ne!

Pa­ma­ž u bu­vo su­pras­ta, kad toks žmo­ gaus įvaiz­d is ne­įti­k i­na vi­s uo­menės.

At­lyd­ž io me­tais he­rojų bu­vo ban­do­ ma ro­man­t i­z uo­t i – priar­t in­t i prie pa­p rastų žmo­n ių. At­lyd­ž io ro­man­t iz­mo epo­c ha pa­keitė įvaizd­ž io kūri­mo prin­ci­pus. Bet iš­l i­ko tam tik­ros viešų pub­l i­ka­cijų erdvės, kur bu­vo pri­va­lo­ ma pa­teik­t i for­malų veikė­jo at­vaizdą ir prie­š in­gai – kur bu­vo ga­l i­ma jį lais­ viau trak­t uo­t i. Ži­no­m a, kad „Tie­s o­j e“ nie­k a­d a ne­ būtų bu­v u­s i pub­l i­k uo­t a mal­kas skal­ dan­č io J.Avy­ž iaus nuo­t rau­k a. Nes tai bu­vo ofi­c io­z as, pa­g rin­d inė tribū­ na, ku­r i turė­jo vi­s ai kitą už­d a­v inį. O kultū­r inė­je spau­do­je, kaip „Li­te­ratū­ ra ir me­n as“, „Ne­mu­n as“, „Kultū­ros ba­r ai“, bu­vo ga­l i­m a de­m onst­r uo­t i lais­vesnį po­ž iūrį į žmogų.

Tam turė­jo įta­kos, kad at­lyd­žio me­tais pra­dėjo dirb­t i ta­len­t ingų fo­to­ž ur­na­ listų kar­ta: A.Sut­kus, A.Kun­čius, R.Ra­ kaus­kas, ku­r ie vėliau į me­n i­n in­k us išau­go. Jie taip pat keitė as­me­nybės vaiz­da­vimą. O jiems įtaką pa­darė iš­ laisvė­ju­si kultū­rinė terpė, kin­tan­t i li­ te­ratū­ra, kin­tan­tis žo­dis. Taip pat ki­to ir vaiz­das.

10

šeštadienis, spalio 6, 2012

12p.

Kas kal­tas dėl Ira­no va­liu­tos kri­zės?

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis Det­roi­tas: Ame­ri­kos pra­mo Prieš pu­sę am­žiaus Det­roi­tas bu­vo Jung­ti­nių Vals­ti­jų pa­ži­ba. De­ja, šlo­vės lai­kai, re­gis, praė­jo. Da­bar mies­tas virs­ta vai­duok­liu. Gat­vės tuš­tė­ja, vi­sur ve­ši žo­lė, o vie­tos žmo­nės į atei­tį žvel­gia su ne­ri­mu.

De­mog­ra­fi­nė kri­zė

1950 m. Det­roi­te gy­ve­no apie 1,8 mln. žmonių. Mies­tas bu­vo ket­ vir­tas pa­gal dy­dį JAV. Da­bar mies­te, ku­rio plo­tas – 360 kv. km, gy­ve­na vos dau­giau nei 700 tūkst. žmonių. Tad iš vi­so nuo 1950 m. mies­to gy­ven­to­jų skai­čius su­ma­žė­jo 60 pro­c.

Dau­ge­ly­je Det­roi­to vie­tų, net cent­ri­nė­je mies­to da­ly­je, ply­ti tuš­ti žo­lė­mis apau­gę lau­kai, ku­riuo­se ka­ dai­se stūk­so­jo na­mai. Akį rė­žia ap­ leis­ti fab­ri­kai, už­da­ry­ti res­to­ra­nai, ki­no teat­rai, net ug­dy­mo įstai­gos.

Net ket­vir­ta­da­lis mies­to te­ri­to­ri­ jos – neap­gy­ven­ta.

Dau­giau­sia gy­ven­to­jų mies­tą ap­lei­do per pa­sta­rą­jį de­šimt­me­tį.

Skai­čiuo­ja­ma, kad iš Det­roi­to per šį lai­ko­tar­pį iš­si­kė­lė apie 25 pro­c. žmo­nių. O dar vi­sai ne­se­niai šis di­ džiau­sias Mi­či­ga­no vals­ti­jos mies­ tas bu­vo va­di­na­mas JAV pra­mo­nės šir­di­mi.

Pa­sak jo, dau­ge­lis JAV mies­tų iš­gy­ ve­no pa­na­šius nuo­smu­kius, ta­čiau su­ge­bė­jo at­si­ties­ti. „Taip, au­to­mo­bi­lių pra­mo­nė Det­roi­te pa­ty­rė nuo­smu­kį. Dar­ bo vie­tos iš pra­džių per­si­kė­lė į ša­ lies pie­tus, o vė­liau – į ki­tas pa­sau­ lio ša­lis. Taip, Det­roi­tas su­si­dū­rė su ra­si­nė­mis pro­ble­mo­mis, ku­rios du kar­tus su­kė­lė kru­vi­nas riau­šes.

Taip, Det­roi­tą pur­tė val­di­nin­kų ko­ rup­ci­jos skan­da­lai. Ta­čiau, pa­vyz­ džiui, Ba­fa­lo ar Kliv­lan­do mies­ tai juk ir­gi su­si­dū­rė su pa­na­šio­mis pro­ble­mo­mis. Bet jie ne­pas­ken­do kaip Det­roi­tas. Ga­lų ga­le su di­de­le eko­no­mi­kos kri­ze su­si­dū­rė ir Pits­ bur­gas. Ta­čiau šis mies­tas sto­ja­si ant ko­jų“, – sa­kė P.Saun­der­sas.

Ži­no­te, Det­roi­tas vi­ suo­met la­biau rū­pi­ no­si tuo, ką ga­mi­na, o ne tuo, kaip at­ro­do.

Ne­si­rū­pi­no gy­ven­to­jais

Dau­ge­lis eks­per­tų tvir­ti­na, kad mies­to nuo­smu­kis pra­si­dė­jo ta­da, kai ėmė mer­dė­ti Ame­ri­kos au­to­ mo­bi­lių pra­mo­nė, o mies­tą su­krė­ tė ra­si­niai juo­dao­džių ir bal­tao­ džių konf­lik­tai. Ma­ža to, pri­si­dė­jo ir nee­fek­ty­vus mies­to val­dy­mas.

Ki­lę iš Det­roi­to pri­pa­žįs­ta, kad so­cioe­ko­no­mi­nės pro­ble­mos – svar­bios. Ta­čiau taip pat jie pa­brė­ žia, jog mies­to val­džia il­gus me­tus ne­si­rū­pi­no tuo, kad mies­tas bū­tų pa­trauk­lus gy­ven­ti.

Pe­te’as Saun­der­sas iš Det­roi­to ne­siė­mė vi­sų mies­to bė­dų vers­ti mer­din­čiai au­to­mo­bi­lių pra­mo­nei.

Jis pa­ban­dė at­sa­ky­ti į klau­si­mą, ko­dėl Det­roi­tas ki­toks nei ki­ti ša­ lies mies­tai? „Ma­nau, kad di­džiau­sia pro­ ble­ma – pla­na­vi­mas, – pa­sa­ko­ jo P.Saun­der­sas. – Tiek Či­ka­go­je, tiek Fi­la­del­fi­jo­je, tiek Los An­dže­le (ku­rie iš­ki­lo tuo pat me­tu kaip Det­ roi­tas) di­džiau­sias dė­me­sys bu­vo skir­iamas gy­ven­to­jų ge­ro­vei kur­ti.

Det­roi­tas – uni­ka­lus. Vi­sus kiau­ši­ nius mies­to val­džia su­dė­jo į vie­ną krep­šį. Ki­taip sa­kant, nuo ta­da, kai tik Det­roi­te at­si­ra­do pra­mo­nė, po­li­

ti­kai ir vers­lo ly­de­riai tar­si pa­mir­šo, kad mies­tas tu­ri bū­ti pla­nuo­ja­mas at­si­žvel­giant į gy­ven­to­jų po­rei­kius.

Užuot tai da­rę, jie lei­do mies­to eko­ no­mi­kai dirb­ti jų dar­bą.“ P.Saun­der­sas api­bend­ri­no: „Ži­ no­te, Det­roi­tas vi­suo­met la­biau rū­pi­no­si tuo, ką ga­mi­na, o ne tuo, kaip at­ro­do.“ Niū­rus vaiz­das

Iš pa­žiū­ros Det­roi­tas – įpras­tas JAV did­mies­tis. Gan pil­kas, ta­čiau įspū­din­gas.

To­lu­mo­je į dan­gų stie­bia­si dan­ go­rai­žiai, ku­rių įspū­din­giau­sias pri­klau­so JAV au­to­mo­bi­lių gi­gan­ tei „Ge­ne­ral Mo­tors“ (GM). Ke­tu­ ri stik­lo bokš­tai tar­si sim­bo­li­zuo­ja au­to­mo­bi­lių pra­mo­nės pa­bai­gą.

Ato­kiau nuo mies­to cent­ro stūk­ so ne­ma­žai fab­ri­kų. Kai ku­rie jų dar vei­kia, kai ku­rie tik me­na šlo­vin­gus mies­to lai­kus.

To­liau ply­ti gy­ve­na­mie­ji ra­jo­nai. Čia ne­ma­žą da­lį pa­sta­tų su­da­ro dar­bi­nin­kams sta­ty­ti ke­tu­raukš­čiai ir triaukš­čiai na­mai. Re­gis, dau­gia­ bu­čiai nė­ra pa­to­gūs. Ta­čiau ka­dai­se pa­to­gu­mas nie­kam ne­rū­pė­jo.

To­lė­liau nuo cent­ro ga­li­ma pa­ tek­ti į pra­ban­ges­nių nuo­sa­vų na­ mų kvar­ta­lą. Ši mies­to da­lis – pa­ trauk­li, nors ir ne­jau­ku, kad da­lis na­mų – vai­duok­liai.

La­biau­siai į akis krin­ta tuš­čios erd­vės mies­to cent­re.

Vie­no­je jų, pa­sak vie­ti­nių, kaž­ ka­da sto­vė­jo par­duo­tu­vė, ki­to­je – res­to­ra­nas, dar ki­to­je – au­to­mo­ bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lė. Ta­čiau ne vi­sus ap­leis­tus pa­sta­tus su­ge­bė­ ta nu­griau­ti. Vie­nas įspū­din­giau­sių

Nykstantys miestai Flin­tas (Mi­či­ga­no valstija). Šia­me

Kliv­lan­das (Oha­jo valstija). Nuo

Ba­fa­las (Niu­jor­ko valstija). Ka­dai­

mies­te bu­vo įkur­ta bend­ro­vė GM. Mies­ tas nu­ken­tė­jo nuo kri­zės au­to­mo­bi­lių pra­mo­nė­je. Pra­mo­nės sek­to­riu­je te­be­ dir­ba vos 10 pro­c. vi­sų dar­bi­nin­kų, ku­ rie dir­bo anks­čiau.

2000 m. mies­tas pra­ra­do apie 100 tūkst. žmo­nių. Dau­giau­sia gy­ven­to­jų Kliv­lan­de gy­ve­no 1950 m. – 914,8 tūkst.

2011-ai­siais gy­ven­to­jų skai­čius mies­te sie­kė 393 tūkst.

se mies­tas bu­vo tarp 10-ies di­džiau­ sių Jungtinėse Valstijose, ta­čiau da­ bar tė­ra 72-oje vie­to­je. 1990 m. mies­to gy­ven­to­jų skai­čius vėl su­si­ly­gi­no su 1900-aisiais.

Pa­veiks­las: Det­roi­tas ka­dai­se bliz­gė­jo, o da­bar mer­di, vie­nin­te­lis šlo­vin­gu

Det­roi­to šlo­vę me­nan­čių ar­chi­tek­ tū­ros pa­mink­lų – Mi­či­ga­no cent­ ri­nė sto­tis pa­čia­me Det­roi­to cent­ re. 1913 m. pa­sta­ty­tas dan­go­rai­žis kaž­ka­da bu­vo aukš­čiau­sia pa­sau­ly­ je ge­le­žin­ke­lio sto­tis.

Da­bar sta­ti­nys vi­lio­ja tik no­rin­ čius pa­ma­ty­ti, kaip vos per ke­lis de­šimt­me­čius iš vie­no la­biau­siai kles­tin­čių JAV mies­tų Det­roi­tas ta­ po mies­tu vai­duok­liu. Įdo­miau­sios fo­tog­ra­fi­jos, ku­rio­ se ly­gi­na­mas Det­roi­to vaiz­das prieš

po­rą de­šimt­me­čių ir da­bar. Prieš de­šimt­me­tį da­ry­to­se fo­tog­ra­fi­jo­se ma­ty­ti, kaip mies­to gat­vė­se žai­džia vai­kai, va­ži­nė­ja au­to­mo­bi­liai, sto­ vi pri­žiū­rė­ti na­mai... Da­bar­ti­nė­se – gat­vės iš­tuš­tė­ju­sios, apau­gu­sios žo­ lė­mis, o na­mai – už­kal­tais lan­gais.

Vie­nin­te­lis da­ly­kas, ku­ris pri­me­ na, kad tai fo­tog­ra­fij­ a iš tos pa­čios Det­roi­to gat­vės, – se­nas rau­do­nai gel­to­nas van­dens hid­ran­tas.

Pir­mo­jo­je fo­tog­ra­fi­jo­je iš jo lie­ ja­si vai­kus džiu­gi­nan­tis van­dens

Ar JAV au­to­mo­bi­li Vos už ke­lių šim­tų ki­lo­met­rų nuo Flin­to, „Ge­ne­ral Mo­tors“ (GM) gim­to­jo mies­to, esan­čio­je „Toyo­ tos“ au­to­mo­bi­lių ga­myk­lo­je dir­ ban­tys ame­ri­kie­čiai jau­čia­si vi­ sai ki­taip nei tie, ku­rie dir­ba GM fab­ri­ke.

Šio­je Ken­tu­kio vals­ti­jo­je esan­ čio­je ga­myk­lo­je „Toyo­ta“ kas­met pa­ga­mi­na po 500 tūkst. au­to­mo­ bi­lių. Dar­buo­to­jai čia jau­čia­si už­ tik­rin­ti dėl sa­vo atei­ties.

Ja­po­ni­jos au­to­mo­bi­lių mil­ži­nė „Toyo­ta“ – spar­čiau­siai au­gan­ti au­to­mo­bi­lių ga­min­to­ja JAV. Šiais me­tais pa­gal par­da­vi­mą „Toyo­ta“ pa­ga­liau ap­len­kė GM. Kaip ja­po­nams pa­vy­ko už­ka­ riau­ti JAV rin­ką? Ko­dėl to­kios

au­to­mo­bi­lių gi­gan­tės kaip GM ar „Ford“ ne­su­ge­bė­jo iš­lai­ky­ti sa­vo po­zi­ci­jų? „Prieš pen­kio­li­ka me­tų JAV au­to­mo­bi­lių bend­ro­vės do­mi­na­ vo pa­sau­ly­je. GM bu­vo di­džiau­sia pa­sau­ly­je, di­džio­ji da­lis jos ga­ myk­lų vei­kė ne­to­li Det­roi­to“, – tvir­ti­no pro­fe­so­rius Ga­re­las Rhy­ sas iš Kar­di­fo uni­ver­si­te­to.

Prieš ke­lis de­šimt­me­čius ke­tu­ri iš pen­kių au­to­mo­bi­lių pa­sau­ly­je bu­vo pa­ga­min­ti JAV, o pu­sė vi­sų Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se pa­ga­min­ tų au­to­mo­bi­lių – GM. Nė vie­na vie­tos įmo­nė ne­tu­rė­jo tiek ka­pi­ ta­lo ir ga­li­my­bių įsi­verž­ti į pa­sau­ li­nę rin­ką, kiek GM. Di­džiau­sia GM kon­ku­ren­tė „Ford“ ne­pri­ly­ go net pu­sei GM įmo­nės, o vo­

11

šeštadienis, spalio 6, 2012

pasaulis Dra­ma ­ ku­ror­te

Įta­ria­ma­sis ­ pa­si­ko­rė

Agen­to 007 ­ ju­bi­lie­jus

Iz­rae­lio pie­ti­nia­me Rau­do­no­ sios jū­ros ku­ror­te Ela­te ame­ ri­kie­čiui tu­ris­tui va­kar pra­ dė­jus šau­dy­ti vie­no vieš­bu­ čio ves­ti­biu­ly­je žu­vo žmo­gus.

Vy­ras pa­bė­go į vir­tu­vę ir už­ si­ba­ri­ka­da­vo. Po­li­ci­jos pa­jė­ gos ap­su­po jį ir ban­dė de­rė­ tis, bet vy­ras ėmė šau­dy­ti ir bu­vo nu­kau­tas.

57 me­tų tei­si­nin­kas Leo­ni­das Ca­nis, prieš de­šimt­me­tį ėjęs Grai­ki­jos vi­daus rei­ka­lų mi­ nist­ro pa­va­duo­to­jo pa­rei­gas, ket­vir­ta­die­nį bu­vo ras­tas pa­ si­ko­ręs. Jis kar­tu su dar de­ šim­ti­mis bu­vu­sių pa­rei­gū­ nų ir po­li­ti­kų bu­vo įtrauk­tas į įta­ria­mų­jų są­ra­šą ty­ri­me dėl ven­gi­mo mo­kė­ti mo­kes­čius.

Džeim­so Bon­do ger­bė­jai va­kar mi­nė­jo 50 me­tų nuo ga­lan­tiš­ ko­jo Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos šni­ po nuo­ty­kių pra­džios di­džia­ ja­me ek­ra­ne, o pa­sau­ly­je vy­ ko įvai­rūs ren­gi­niai, ku­rių pa­ grin­di­nė te­ma – agen­tas 007.

Džeim­sas Bon­das pir­mą­kart ki­ne pa­si­ro­dė 1962 m. spa­lio 5 d. juos­to­je „Dak­ta­ras Ne“.

o­nės sim­bo­lio nuo­smu­kis 60 proc.

Detroito gyventojų sumažėjo nuo 1950 m.

us lai­kus me­nan­tis pa­sta­tas mies­te – bend­ro­vės GM stik­lo bokš­tai.

fon­ta­nas, ant­ro­jo­je – kiek ap­dū­lė­ jęs hid­ran­tas stūk­so, re­gis, lauk­da­ mas ge­res­nių lai­kų. Ne ma­žiau iš­ raiš­kin­ga ir ta fo­tog­ra­fi­ja, ku­rio­je vaizduojamas „Park Sta­te“ ban­ko pa­sta­tas.

Už­da­rius ban­ką, tris kar­tus keis­ ta pa­sta­to pa­skir­tis. 1993 m. ja­me vei­kė ki­no teat­ras, o nuo 2002 m. įė­ji­mas į pa­sta­tą bu­vo už­mū­ry­tas ply­to­mis. Pas­ta­ruo­ju me­tu, kaip iš­ duo­da 2009 m. da­ry­ta fo­tog­ra­fi­ja, čia vei­kia vie­tos strip­ti­zo klu­bas.

„Na­tio­nal Post“ laik­raš­čio ap­žval­ gi­nin­kas Mat­tas Gur­ney vaiz­džiai nu­pa­sa­ko­jo sa­vo vi­zi­tą į Det­roi­tą. „Vin­giuo­tais greit­ke­liais pa­ sie­kiau šva­rų ir tvar­kin­gą mies­to cent­rą. Tik jis at­ro­do kaip su­bom­ bar­duo­tas: vi­sur ply­ti tuš­ti lau­kai, o juk čia ka­dai­se sto­vė­jo na­mai“, – pa­sa­ko­jo žur­na­lis­tas. „Tuš­ti na­mai ne­mo­ka mo­kes­čių, be to, ir kli­ma­tas mies­te ge­ro­kai ma­ži­na ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to kai­ nas. Pla­nas gai­vin­ti mies­tą jį ma­ži­

„Scan­pix“ nuo­tr.

nant, aki­vaiz­du, lems, kad di­džio­ ji da­lis Det­roi­to taps ne­gy­ve­na­ma te­ri­to­ri­ja“, – ra­šė žur­na­lis­tas, tu­ rė­da­mas gal­vo­je Det­roi­to me­ro ne­ se­niai pa­tvir­tin­tą mies­to gat­vių ap­ švie­ti­mo sis­te­mos re­konst­ruk­ci­jos pla­ną. Pa­gal jį iš 88 tūkst. mies­to ap­švie­ti­mo stul­pų Det­roi­te liks vos 46 tūkst. Sie­kia­ma, kad kuo dau­ giau mies­te­lė­nų per­si­kel­tų gy­ven­ti ar­čiau cent­ro. Tie­sa, dau­ge­lis Det­ roi­to gy­ven­to­jų kri­ti­kuo­ja val­džios spren­di­mą su­telk­ti mies­to gy­ven­

to­jus į bran­duo­lį. „Iš­jun­gus švie­ sas tų žmo­nių gy­ve­ni­mas pa­blo­gės.

Var­gu ar ir taip skur­džiai gy­ve­nan­ tys prie­mies­čių gy­ven­to­jai par­da­ vę sa­vo tur­tą tu­rės pa­kan­ka­mai pi­ ni­gų, kad per­si­kel­tų ar­čiau cent­ro.

Nors idė­ja su­telk­ti žmo­nes – lo­giš­ ka, bū­ti­na įver­tin­ti ir nei­gia­mus to­ kio pla­no as­pek­tus“, – pa­brė­žė sa­ vo pub­li­ka­ci­jo­je M.Gur­ney. Šiuo me­tu mies­to sko­los sie­kia apie 12 mlrd. do­le­rių. Grą­žin­ti to­ kią sko­lą bū­tų sun­ku, net jei mies­

te gy­ven­tų toks pat skai­čius žmo­ nių kaip 1950-ai­siais.

Tai­gi, gat­vių ap­švie­ti­mo sis­te­ mos at­jun­gi­mas kai ku­riems Det­ roi­to ra­jo­nams, aki­vaiz­du, mies­to pro­ble­mos tik­rai neišsp­ręs.

Kaip sa­ko M.Gur­ney, jam tai tu­ ri sim­bo­li­nę pra­smę – „smu­kęs mies­tas pa­nirs į tam­są“. Šlo­vin­gi lai­kai

Clai­re McClin­ton se­ne­liai iš skur­ džių pie­ti­nių vals­ti­jų į Mi­či­ga­ną per­si­kė­lė po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ ro. Se­ne­liai anū­kei ne sy­kį pa­sa­ko­jo, kad Mi­či­ga­nas ta­da at­ro­dė pa­na­šus į ki­tą pla­ne­tą. „Nė vie­nas iš jų vai­ kų nie­kuo­met čia ne­bu­vo al­ka­nas.

Vi­si įgi­jo­me tin­ka­mą iš­si­la­vi­ni­mą, tu­rė­jo­me ge­rus dar­bus ir nuo­sa­vus na­mus. Ma­nė­me, kad štai čia ir yra ta tik­ro­ji Ame­ri­kos sva­jo­nė“, – pa­ sa­ko­jo C.McClin­ton.

Be­veik vi­si mo­ters šei­mos na­riai dir­bo GM, taip pat Clai­re. At­ly­gis už dar­bą bu­vo so­li­dus, so­cia­li­nės ga­ran­ti­jos bu­vo užtikrintos.

De­ja, lai­kai pa­si­kei­tė. GM su­si­ dū­rė su di­džiu­le kon­ku­ren­ci­ja. „Šiuo me­tu GM ga­myk­lo­je dir­ ba 6 tūkst. dar­buo­to­jų. Tais lai­ kais dar­buo­to­jų skai­čius vir­ši­jo 100 tūkst. Ne­nuos­ta­bu, kad ken­čia tiek mū­sų mies­tas, tiek dar­bi­nin­kai“, – sa­kė C.McClin­ton.

Flin­to mies­te, ne­to­li Det­roi­ to, ku­ria­me bu­vo įkur­ta bend­ro­ vė GM, ne­dar­bo ir skur­do ly­gis – vie­nas aukš­čiau­sių vi­so­je Mi­či­ ga­no vals­ti­jo­je. Nors GM pa­skel­bė, kad ke­ti­na sta­ty­ti dau­giau fab­ri­ kų, vie­tos gy­ven­to­jų šie pla­nai ne­ džiu­gi­na. Bend­ro­vės at­sto­vai lei­do aiš­kiai su­pras­ti, kad jei nau­ji fab­ri­ kai ir kils, tai tik už­sie­ny­je...

Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

ių gamintojai jau pasidavė savo konkurentams? kie­čių „Volks­wa­gen“ bu­vo vos di­ des­nė nei GM val­do­ma „Opel“ ir tu­rė­jo tik vie­ną au­to­mo­bi­lio mo­ de­lį – „VW Beet­le“. „Toyo­tos“ tuo me­tu net ne­si­ma­ tė už ho­ri­zon­to. 1955 m. Ja­po­ni­jo­je ši bend­ro­vė pa­ga­mi­no vos 23 tūkst. au­to­mo­bi­lių, o GM – net 4 mln.

Ta­čiau mil­ži­niš­kų įmo­nių do­ mi­na­vi­mas Ame­ri­kos au­to­mo­bi­ lių rin­ko­je, pa­sak eks­per­tų, stab­dė tech­no­lo­gi­nį vys­ty­mą­si. JAV au­to­ mo­bi­lių pra­mo­nei smo­gė ir pa­sau­ li­nė naf­tos kri­zė. „Ta­da pir­mą sy­kį po­pu­lia­rūs ta­ po ma­ži au­to­mo­bi­liai. Ame­ri­kie­ čiai su­vo­kė, kad to­kie au­to­mo­bi­ liai kaip „Toyo­ta Co­rol­la“ – kur kas pa­trauk­les­ni nei di­de­lės ame­ ri­kie­tiš­kos ma­ši­nos, – sa­kė Ja­me­

sas Wo­mac­kas, kny­gos „Ma­ši­na, ku­ri pa­kei­tė pa­sau­lį“ („The Ma­chi­ ne that Chan­ged the World“) au­ to­rius. – Ne­nuos­ta­bu, kad 9-aja­me de­šimt­me­ty­je au­to­mo­bi­lių im­por­ to apim­tis iš Ja­po­ni­jos smar­kiai išau­go. Grei­tai ja­po­niš­ki au­to­mo­ bi­liai už­ka­ria­vo be­veik ket­vir­ta­da­ lį JAV rin­kos.“ Kol JAV ga­min­to­jai spau­dė vy­ riau­sy­bę, kad ši ap­ri­bo­tų im­por­to apim­tį, „Toyo­ta“ ir „Nis­san“ ėmė steig­ti sa­vo ga­myk­las JAV te­ri­to­ ri­jo­je, kad iš­veng­tų im­por­to ri­bo­ ji­mų. „Iki 2005 m. JAV įsteig­ti ja­po­nų fab­ri­kai pa­ga­min­da­vo po 4 mln. au­to­mo­bi­lių kas­met, ir tai su­da­rė apie ket­vir­ta­da­lį vi­sų JAV pa­ga­mi­ na­mų au­to­mo­bi­lių. GM tuo me­tu

pa­ga­mi­no ge­ro­kai ma­žiau“, – sa­ kė J.Wo­mac­kas.

Ke­tu­ri iš pen­kių au­ to­mo­bi­lių pa­sau­ly­je bu­vo pa­ga­min­ti JAV. Ja­po­nai sa­vo ga­myk­las stei­gė tuo­se JAV re­gio­nuo­se, kur di­de­lės įta­kos ne­tu­ri pro­fe­si­nės są­jun­gos ir dar­bo už­mo­kes­tis men­kas. Jie pa­ kei­tė ir ga­my­bos me­to­dus – esant bū­ti­ny­bei bu­vo įma­no­ma per trum­ pą lai­ką pa­keis­ti vi­są ga­my­bos se­ri­ ją. Di­džio­ji da­lis pro­duk­ci­jos bu­vo ma­ži, kom­pak­tiš­ki ir ne­daug dega­ lų nau­do­jan­tys au­to­mo­bi­liai.

O JAV įmo­nėms taip ir ne­pa­vy­ko „nu­ko­pi­juo­ti“ ja­po­nų me­to­di­kos.

Ne­pa­vy­ko su­kur­ti ir ma­žų au­to­mo­ bi­lių, ku­rie nau­do­tų ma­žiau degalų.

J.Wo­mac­kas tvir­ti­no: „Bu­vo leng­va pa­sa­ky­ti, kad mes ke­ti­na­ me keis­ti ga­my­bą, ta­čiau sun­ku tai pa­da­ry­ti.“ Tie­sa, ame­ri­kie­čių bend­ro­vės ban­dė iš­si­suk­ti su vidutinio didžio leng­vų­jų automobilių ga­my­ba. To­ kio ti­po trans­por­to prie­mo­nėms ga­lio­jo 25 pro­c. mui­to mo­kes­čiai, be to, šių au­to­mo­bi­lių ga­my­ba lei­ do įmo­nėms iš­veng­ti vy­riau­sy­bės nu­sta­ty­tų ap­ri­bo­ji­mų dėl de­ga­lų nau­do­ji­mo efek­ty­vi­ni­mo.

Grei­tai vienatūrių ir visureigių, to­kių kaip „Chrys­ler Voya­ger“, „Jeep Grand Che­ro­kee“ ar „Ford

Exp­lo­rer“, par­da­vi­mas su­da­rė dau­giau nei pu­sę di­džių­jų JAV au­ to­mo­bi­lių bend­ro­vių pro­duk­ci­jos.

Ta­čiau, pa­sak eks­per­tų, ši Ame­ ri­kos ga­min­to­jų stra­te­gi­ja vė­liau pa­si­ro­dė esan­ti klai­din­ga.

Praė­ju­siais me­tais pa­ki­lu­sios de­ga­lų kai­nos smar­kiai su­ma­ži­no leng­vų­jų au­to­mo­bi­lių par­da­vi­mą, o nau­jos ni­šos JAV ga­min­to­jai iki šiol ne­ran­da.

Nors Det­roi­to au­to­mo­bi­lių pa­ro­ do­je di­džio­sios Ame­ri­kos bend­ro­ vės ža­dė­jo, kad ne­tru­kus pri­sta­tys hib­ri­di­nių ir elekt­ra va­ro­mų au­to­ mo­bi­lių se­ri­jas, eks­per­tai sa­ko, kad iki pir­mų­jų ma­si­nės ga­my­bos mo­ de­lių pa­si­ro­dy­mo ga­li praei­ti net ne me­tai, o gal­būt de­šimt­me­čiai.

BBC inf.

12

šeštadienis, spalio 6, 2012

pasaulis pasaulio laimės indeksas

1. Kos­ta Ri­ka

Lon­do­ne įsi­kū­ręs Nau­jo­sios eko­no­mi­kos fon­das pa­skel­bė pasaulio lai­mės in­dek­są. Ja­me aukš­čiau­siai at­si­dū­rė ne iš­si­vys­ čiu­sios vals­ty­bės, o tos, ku­rios, be ge­ros gy­ve­ni­mo ko­ky­bės ir gy­ven­to­jų il­gaam­žiš­ku­mo, taip pat ga­li pa­si­gir­ti eko­lo­gi­ne pu­ siaus­vy­ra ir bio­lo­gi­ne įvai­ro­ve. Iš 151 vals­ty­bės, įtrauk­tos į ty­ri­mą, Lie­tu­va uži­ma tik 120 vie­tą ir at­ si­lie­ka nuo vi­sų kai­my­nių, iš­sky­ rus Ru­si­ją.

2. Viet­na­mas

V.Pu­ti­nas – jau pen­si­nin­kas Pre­zi­den­tui Vla­di­mi­rui Pu­ti­nui ry­toj su­kan­ka 60 me­tų – tai Ru­si­ jos vy­rų pen­si­nis am­žius. Ša­li­nin­ kai ir prie­ši­nin­kai ža­da pa­mi­nė­ti šią die­ną mar­šais, kon­cer­tais, mil­ ži­niš­kais svei­ki­ni­mų at­vi­ru­kais ir bent vie­nu pa­šai­piu pro­tes­tu.

Jau­ni­mas ruo­šia do­va­nas

Per anks­tes­nius gim­ta­die­nius V.Pu­ti­nas gau­da­vo do­va­nų tig­ riu­kų ir pus­nuo­ges mo­te­ris vaiz­ duo­jan­čių ka­len­do­rių, o švęs­da­vo su se­nais drau­gais ir jau bu­vu­siais vals­ty­bių va­do­vais Sil­vio Ber­lus­ co­ni bei Ger­har­du Schröde­riu. Šie­met, kai jo au­to­ri­te­tui iš­šū­kį me­tė de­šim­tys tūks­tan­čių opo­zi­ ci­jos pro­tes­tuo­to­jų, dau­ge­lis ga­ lė­jo ti­kė­tis kuk­les­nės šven­tės.

Bet pro­krem­liš­kos jau­ni­mo gru­pės ža­da de­ra­mai pa­mi­nė­ti pre­zi­den­to gim­ta­die­nį. „Jau­no­ji gvar­di­ja“ ry­toj ren­gia kam­pa­ni­ ją „Mes esa­me Ru­si­ja, Ru­si­ja yra Pu­ti­nas“. Mask­vos Ar­ba­to gat­vė­ je pla­nuo­ja­mi poe­zi­jos skai­ty­mai, Ros­to­ve ant til­to pa­kibs di­džiu­lis svei­ki­ni­mo pla­ka­tas, Če­lia­bins­kas ir­gi su­kū­rė mil­ži­niš­ką svei­ki­ni­ mo at­vi­ru­ką. Ta­gan­ro­go mo­kyk­ los mo­ki­niai pa­ruo­šė maž­daug 100 svei­ki­ni­mo pie­ši­nių. V.Pu­ti­ no gim­ta­ja­me Sankt Pe­ter­bur­ge pla­nuo­ja­mas mar­šas, ja­me ža­da da­ly­vau­ti 60 tūkst. žmo­nių.

Ba­sei­ne su V.Pu­ti­nu

Nes­nau­džia ir vals­ty­bi­nės te­le­ vi­zi­jos. NTV sek­ma­die­nį pa­ro­ dys fil­mą, ku­ria­me ža­da pri­sta­ty­ti V.Pu­ti­ną to­kį, ko­kio jo dar nie­kas ne­ma­tė. Žur­na­lis­tai fil­ma­vo pre­ zi­den­tą jo re­zi­den­ci­jo­je, au­to­mo­ bi­ly­je ir ki­to­se vie­to­se.

Fil­mo anon­se pre­zi­den­tas ro­ do­mas plau­kio­jan­tis ba­sei­ne. „La­bai re­ko­men­duo­ju. Ren­ ki­tės, pa­plau­kio­sim“, – sa­ko V.Pu­ti­nas NTV žur­na­lis­tui Va­ di­mui Tak­me­ne­vui. Šis at­si­sa­ ko, nes ne­tu­ri ati­tin­ka­mų dra­bu­ žių, o pre­zi­den­tas nu­plauk­da­mas ir jau nu­si­grę­žęs nuo ka­me­ros ta­ ria, kad ga­li pa­sko­lin­ti. „Iš­siųs­ki­me se­ne­lį į pen­si­ją“

V.Pu­ti­nas, ket­ve­rius me­tus va­ do­va­vęs vy­riau­sy­bei, į pre­zi­ den­to po­stą grį­žo šie­met ge­gu­ žę. Prie vals­ty­bės vai­ro jis sto­vi nuo 1999-ųjų – kiek dau­giau nei penk­ta­da­lį sa­vo gy­ve­ni­mo. Šis fak­tas pik­ti­na opo­zi­ci­ją.

At­siž­velg­da­ma į tai, kad nuo 60 me­tų Ru­si­jo­je pra­si­de­da pen­si­nis am­žius, ji sek­ma­die­nį Mask­vo­je prie Rau­do­no­sios aikš­tės pla­nuo­ja su­reng­ti są­spie­tį „Išlydėkime se­ ne­lį į pen­si­ją“. Da­ly­viai ža­da atei­ti su šle­pe­tė­mis, aki­nių dėk­lais, so­ do įran­kiais ir viagros tabletėmis – lai­min­gos se­nat­vės at­ri­bu­tais.

Pats švęs kuk­liai

Pats Krem­lius ne­ža­da triukš­ min­gos šven­tės. V.Pu­ti­no at­sto­ vas spau­dai Dmit­ri­jus Pes­ko­vas sa­kė, kad pre­zi­den­tas kuk­liai pa­ mi­nės gim­ta­die­nį na­mie ge­riau­ sių drau­gų ir gi­mi­nių ap­sup­ty­je. „Jis nė­ra di­de­lių šven­čių mė­ gė­jas“, – pri­dū­rė D.Pes­ko­vas. Ar sve­čių są­ra­še yra S.Ber­lus­co­ni ar­ ba G.Schröde­ris, at­sto­vas spau­ dai neat­sa­kė. „Aš ne­su­si­pa­ži­nęs su są­ra­šu, bet jis bus la­bai ri­bo­tas“, – tei­ gė D.Pes­ko­vas. „The Guar­dian“, „The Mos­cow Ti­mes“ inf.

svei­kin­ti V.Pu­ti­ną, bet ir opo­zi­ci­ja ne­liks sko­lin­ga.

AFP nuo­tr.

4. Be­li­zas

5. Sal­va­do­ras

Pir­mie­ji ne­ra­mu­mai dėl smun­kan­čios Ira­no va­liu­tos ta­po rim­tu sig­na­lu pre­ zi­den­tui Mah­mou­ dui Ah­ma­di­ne­ja­dui.

Jo tei­gi­niais, kad dėl vis­ko kal­ti Va­ka­rai ir jų Te­he­ra­nui skir­ tos san­kci­jos, jau ma­žai kas ti­ki.

Kra­chas: per sep­ty­nias die­nas Ira­no ria­las smu­ko dau­giau nei treč­da­liu, o

Kas sukėlė Ira­no va­l Ne­ma­to­ma ma­fi­ja

Te­he­ra­no cent­ri­nė Fir­dou­si gat­ vė pa­va­din­ta prieš tūks­tan­tį me­ tų gy­ve­nu­sio ir Per­si­jos ka­ra­lių ko­vas su blo­giu ap­ra­šiu­sio poe­ to var­du. Čia ri­kiuo­ja­si il­ga vir­ti­nė ma­ žų par­duo­tu­vių ir dar­buo­ja­si tri­jų rū­šių pre­kiau­to­jai va­liu­ta: ne­le­ga­ lūs gat­vės pre­kei­viai, li­cen­ci­juo­tos kei­tyk­los ir stam­bie­ji pre­kiau­to­jai, ku­rie ga­li su­dre­bin­ti rin­ką vie­nu sa­vo skam­bu­čiu.

Gat­vės pre­kei­viai vaikš­ti­nė­ja pir­ myn ir at­gal šnabž­dė­da­mi: „Do­ le­riai, sva­rai, eu­rai.“ Jie pa­trauk­ liu kur­su kei­čia ne­di­de­les pi­ni­gų su­mas tiek tu­ris­tams, tiek vie­ti­ niams.

Li­cen­ci­jas tu­rin­čios ir Ira­no cent­ri­nio ban­ko pri­žiū­ri­mos kei­ tyk­los vyk­do stam­bes­nes ope­ra­ci­ jas. Joms nuo­lat ten­ka ba­lan­suo­ti tarp cent­ri­nio ban­ko, ku­ris dik­ tuo­ja kei­ti­mo kur­są, ir rin­kos, ku­ ri funk­cio­nuo­ja pa­gal pa­klau­sos ir pa­siū­los dės­nį.

Stam­būs še­šė­li­niai va­liu­tos pre­ kei­viai kar­tais va­di­na­mi ne­ma­to­ma ma­fi­ja. Bū­tent jie pa­pras­tai kal­ti­na­ mi tuo­met, kai Ira­no va­liu­tos rin­ ko­je pra­si­de­da pro­ble­mos.

Pa­ja­mos iš naf­tos sen­ka

Ju­bi­lie­jus: pro­krem­liš­kos jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jos ža­da de­ra­mai pa­

3. Ko­lum­bi­ja

Kai šią sa­vai­tę Ira­no ria­las stai­ giai nu­ver­tė­jo maž­daug per­pus,

tei­sė­sau­ga ėmė­si ieš­ko­ti kal­ti­nin­ kų ir suė­mė 16 as­me­nų, ku­rie ne­va kurs­tė pa­ni­ką ir ma­ni­pu­lia­vo va­liu­ ta. Vie­no įta­ria­mo­jo ban­ko są­skai­ to­je ras­ta 300 mln. do­le­rių.

Kol tei­sė­sau­ga nu­si­tai­kiu­si į juo­ dą­ją rin­ką, eks­per­tai pa­čia­me Ira­ ne ir už jo ri­bų svars­to, ko­kia yra tik­ro­ji va­liu­tos kri­zės prie­žas­tis: ne­vy­ku­si vy­riau­sy­bės eko­no­mi­nė po­li­ti­ka ar Va­ka­rų vals­ty­bių skir­ tos san­kci­jos.

Tai vien nuo­sto­lis, jei­gu šian­dien ką nors par­duo­siu, o gau­ti pi­ni­gai ki­tą sa­ vai­tę tu­rės tik pu­sę sa­vo ver­tės. „Pas­ta­ruo­sius sep­ty­ne­rius me­ tus vy­riau­sy­bė dirb­ti­nai pa­lai­ kė va­liu­tos ver­tę naf­tos do­le­riais.

Bet pa­ra­ly­žiuo­jan­čios fi­nan­si­nės ir naf­tos san­kci­jos ge­ro­kai su­ma­ži­no vy­riau­sy­bės pa­ja­mas“, – in­ter­ne­ to lei­di­niui „The Dai­ly Beast“ sa­kė JAV Ka­li­for­ni­jos uni­ver­si­te­to eks­ per­tas Da­rius­has Za­he­di.

Ira­nas leng­vai ga­lė­jo ma­ni­pu­ liuo­ti va­liu­tos kur­su, kai eks­por­ tuo­da­vo po 2,5 mln. ba­re­lių naf­tos

per die­ną. Bet žlu­gus de­ry­boms dėl jo bran­duo­li­nės pro­gra­mos Va­ka­rų vals­ty­bės sky­rė Te­he­ra­nui san­kci­ jas. Naf­tos eks­por­tas su­ma­žė­jo iki 1 mln. ba­re­lių per die­ną, o už­sie­ nio ban­kai nu­sto­jo bend­ra­dar­biau­ ti su Ira­nu.

Kles­tė­ji­mo me­tais pre­zi­den­ to M.Ah­ma­di­ne­ja­do vy­riau­sy­bė ne­gai­lė­jo pi­ni­gų inf­rast­ruk­tū­ros ir būs­to pro­jek­tams, su­bsi­di­juo­ ja­moms pa­sko­loms ir pa­šal­poms ma­žiau už­dir­ban­tiems dar­bi­nin­ kams. „M.Ah­m a­d i­n e­ja­d o vy­r iau­sy­ bė per sa­vo val­dy­mo me­tus pa­ di­di­no lik­vi­du­mą 600 pro­c. Tai­gi da­bar at­si­ra­do la­vi­na pi­ni­gų, ku­ rie ieš­ko sau­gios in­ves­ti­ci­jos. Pa­ lū­ka­nų nor­ma ge­ro­kai že­mes­nė už inf­lia­ci­ją, ga­my­bos pra­mo­nę nu­ si­lpni­no pi­gių ki­niš­kų pre­kių ant­ plū­dis, ža­lia­vų ir pa­slau­gų kai­nos au­ga geo­met­ri­ne pro­gre­si­ja. To­dėl Ira­no ria­lą trau­kia sau­gi in­ves­ti­ci­ ja į už­sie­nio va­liu­tas ar­ba auk­są, o šių kai­na stai­giai ky­la“, – paaiš­ki­ no D.Za­he­di.

Kai­nos ky­la aki­mirks­niu

Te­he­ra­no tur­gu­je – stam­bia­me sos­ti­nės vers­lo cent­re – šią sa­vai­ tę vy­ko ne­ra­mu­mai. Po­li­ci­ja gau­dė ne­le­ga­lius pre­kei­vius va­liu­ta ir gra­ si­no pre­kiau­to­jams, ku­rie pro­tes­ tuo­da­mi nu­trau­kė dar­bą.

Grigiškės Todėl, kad esu vilnietis

šeštadienis, spalio 6 d., 2012 m.

Ki­tas Gri­giš­kių vei­das Ener­ge­ti­kos per­ tvar­ka truk­do pla­ nams at­pi­gin­ti ši­lu­ mą Gri­giš­kė­se. 2p.

Pro­fe­sio­na­lūs ba­ le­to šo­kė­jai gim­to­ sioms Gri­giš­kėms jau­čia nos­tal­gi­ją. 4p.

Namai: vie­ti­niai sa­ko, kad tai nė­ra iš mies­to cent­ro pa­bė­gu­sių žmo­nių užuo­vė­ja. Čia vi­sus me­tus al­suo­jan­čios gam­tos prie­globs­čio jie neat­

si­sa­ky­tų nė už ką.

No­rint pa­ma­ty­ti uni­ka­lų da­ly­ką – mies­ tą ar net vals­ty­bę mies­te – ne­rei­kia vyk­ ti į Va­ti­ka­ną. To­kį mies­to mies­te ti­tu­lą tu­ri Gri­giš­kės.

Gedimino Bartuškos nuotr.

Pla­čio­sios Ne­ries, ku­ria bu­vo pluk­ domi sie­liai, ir srau­nio­sios Vo­kės ap­sup­ty­je įsi­kū­ru­si da­bar­ti­nė sos­ ti­nės da­lis, ar­cheo­lo­gų tei­gi­mu, bu­ vo ap­gy­ven­ta nuo se­no, dar ge­ro­kai iki Vil­niaus ofi­cia­lio­jo įkū­ri­mo. Čia sto­vin­tis po­pie­riaus fab­ri­kas, tie­sa, pri­me­na ir nau­ją­ją, XX a. at­si­kū­ru­ sio mies­te­lio, is­to­ri­ją.

Be­je, dau­ge­lis vil­nie­čių pui­kiai ži­ no, kad Gri­giš­kė­se die­vi­na­ma vie­ na spor­to ša­ka – fut­bo­las. Čia vei­kia net ke­lios fut­bo­lo ko­man­dos. De­ja, iš tri­jų čia esan­čių fut­bo­lo sta­dio­nų kol kas vos vie­nas tin­ka žais­ti. Ta­čiau yra kuo di­džiuo­tis ir be spor­to: sa­ vų žvaigž­džių Gri­giš­kės tu­ri taip pat.

Ope­ros ir ba­le­to teat­re – net tris.

Vos su­si­kū­ręs fut­ bo­lo klu­bas „Gri­ ja“ jau pel­no per­ ga­les.

5p.

2

šeštADIENIS, spalio 6, 2012

gyvenimas diena.lt/naujienos/miestas

Vil­niaus gat­vė­je – ne­ge­ro­vių vir­ti­nė And­re­jus Žu­kovs­kis Vil­niaus var­du pa­va­din­ta Gri­ giš­kių gat­vė jos gy­ven­to­jams džiaugs­mo ne­ke­lia. Žmo­nėms gy­ ve­ni­mo ko­ky­bę ga­di­na ir greit­ke­ lio dul­kės, ir po lan­gais bil­dan­tys au­to­bu­sai.

Ra­šė ko­lek­ty­vi­nį skun­dą

Pas­ta­rą­jį kar­tą gy­ven­to­jai į val­ džios at­sto­vus krei­pė­si ko­lek­ty­ vi­niu laiš­ku ir pra­šė, kad pa­lei jų na­mų lan­gus ne­va­ži­nė­tų au­to­bu­ sai ar­ba bent jau bū­tų pa­nai­kin­ ta sto­te­lė. Ta­čiau ši pro­ble­ma kol kas lie­ka neišsp­ręs­ta, kaip ir vi­sos ki­tos su triukš­mu ir greit­ke­liu su­ si­ju­sios pro­ble­mos.

Vie­na­me Vil­niaus gat­vės dau­ gia­bu­čių gy­ve­nan­ti Re­gi­na Stan­ kū­nai­tė pa­sa­ko­jo ir šiaip ne­ga­ lė­da­vu­si už­mig­ti nak­ti­mis dėl triukš­mo, sklin­dan­čio nuo greit­ ke­lio, ta­čiau pa­sta­ruo­sius po­ rą mė­ne­sių gy­ve­ni­mas vir­to tik­ ru pra­ga­ru.

Anks­čiau ei­da­vo­me į se­niū­ni­ją, ta­čiau da­bar ar­gi tai se­niū­ ni­ja? Atei­ni ir ma­tai du žmo­nes. „Kaip mums paaiš­ki­no, dėl to, kad au­to­bu­sams sun­ku ap­si­suk­ ti, jie va­ži­nė­ja ne­be Ku­ni­giš­kių, o mū­sų gat­ve­le, nors ji siau­ra. Dar mū­sų at­si­pra­šė ir pa­dė­ko­jo, kad nau­do­ja­mės jų trans­por­to pa­slau­ go­mis“, – dės­tė pa­šne­ko­vė.

Mo­te­ris įta­rė, kad au­to­bu­sai gat­ve­le pa­lei na­mų lan­gus nu­ kreip­ti neat­si­tik­ti­nai, nes pa­gal pir­mi­nį pro­jek­tą jie tu­rė­jo va­žiuo­ ti greit­ke­liu spe­cia­liai jiems pra­ pla­tin­ta ke­lio juos­ta. „Grei­čiau­siai tau­pant pi­ni­gus tai pa­da­ry­ta ne­ bu­vo“, – svars­tė R.Stan­kū­nai­tė.

Be­je, šios pro­ble­mos prie­žas­ tis – ne­baig­tas ap­link­ke­lis, ku­ riuo ke­lią iš vie­nos Gri­giš­kių da­ lies į ki­tą bū­tų ga­li­ma su­trum­pin­ti 5 ki­lo­met­rais. „Yra ap­va­žia­vi­mas, ku­ris ge­ro­kai su­trum­pi­na tą ke­ lią, ta­čiau jo neį­ma­no­ma už­baig­ ti. Vi­du­ry ke­lio sto­vi dvi lūš­nos

ir jų sa­vi­nin­kai nie­kaip ne­su­tin­ ka gau­ti nor­ma­lios kom­pen­sa­ci­ jos, o rei­ka­lau­ja kos­mi­nių pi­ni­gų.

Dėl to ir mes vi­si ken­čiam“, – pa­ sa­ko­jo R.Stan­kū­nai­tė.

Smu­ko būs­to kai­nos

Ki­ta na­mo gy­ven­to­ja Zo­fi­ja So­lo­ vej taip pat tei­gė ko­vo­jan­ti su val­ džios sa­vi­va­le, ta­čiau nie­ko pa­ siek­ti ne­ga­lin­ti pir­miau­sia to­dėl, kad tos val­džios Gri­giš­kė­se nė­ra. „Anks­čiau ei­da­vo­me į se­niū­ni­ ją, ta­čiau da­bar ar­gi tai se­niū­ni­ja?

Atei­ni ir ma­tai du žmo­nes. Ką jie ga­li? Aš nie­ko jų net ne­pra­šau“, – sie­lo­jo­si pa­šne­ko­vė.

Z.So­lo­vej tvir­ti­no, kad šiuo me­ tu gat­vės gy­ven­to­jai yra pa­smerk­ ti, nes dėl val­di­nin­kų ap­lai­du­mo gat­vė­je smar­kiai su­pras­tė­jo gy­ve­ ni­mo są­ly­gos, o drau­ge smu­ko ir ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to kai­nos. „Mū­sų na­mai kai­na­vo pi­giau nei Vil­niu­je, bet kai­nos ne­bu­ vo to­kios že­mos. Da­bar čia nie­ kas nie­ko tik­rai ne­pirks, nes jau nu­kri­to že­miau bet ko­kio įsi­vaiz­ duo­ja­mo ly­gio. Grei­tai čia tik aso­ cia­lūs as­me­nys liks ir pen­si­nin­ kai“, – skun­dė­si Z.So­lo­vej.

Ne­su­lau­kė sie­ne­lės

Dar vie­na nuo se­no Vil­niaus gat­ vė­je gy­ve­nan­čius žmo­nes ka­muo­ jan­ti pro­ble­ma – gar­są izo­liuo­jan­ ti sie­na, ku­ri tu­rė­tų skir­ti na­mus nuo greit­ke­lio. Ta­čiau dau­gy­ bę me­tų ža­dė­tas ati­tva­ras taip ir neat­si­ra­do. „Mums šne­kė­jo apie tą sie­ną ne vie­nus me­tus. Ta­čiau va­žiuo­da­mi greit­ke­liu ma­to­me, kad ji at­si­ra­do vi­sur, tik ne Gri­giš­kė­se. Yra Vil­ niu­je, yra Vie­vy­je, o čia – ne. Gal val­di­nin­kai svars­to, kad tarp na­ mų ir ke­lio yra ža­lio­ji zo­na ir sie­ ne­lės ne­rei­kia, ta­čiau juk ji nie­ko ne­su­lai­ko. Ypač da­bar, kai toks ma­ši­nų srau­tas“, – tei­gė R.Stan­ kū­nai­tė.

Jai pri­ta­rė ir Z.So­lo­vej, be to, pri­dū­rė, kad gy­ve­ni­mo ko­ky­bę ga­di­na ir ap­lin­ki­nių gy­ven­to­jų ne­ są­mo­nin­gu­mas. „Sie­ne­lės pro­ble­ma vie­na, o ant­ra – ir žmo­nės pa­ge­do. Šu­nis ve­džio­ja po lan­ gais, kei­kia­si. Neį­ma­no­ma žmo­ gui nor­ma­liai gy­ven­ti“, – pro­ble­ mas var­di­jo gri­giš­kie­tė.

Lū­kes­čiai: „Gri­giš­kių“ ga­myk­la ir šian­dien ga­lė­tų tiek­ti ši­lu­mą Gri­giš­kėms, ta­čiau lau­kia ener­ge­ti­kos sek­to­

riu­je pra­si­dė­sian­čios per­tvar­kos. O kol kas mies­tą šil­dys „Vil­niaus ener­gi­ja“.

Pi­ges­nės ši­lu­mos teks pa­lauk­ti Nau­ją­jį šil­dy­mo se­zo­ną Gri­giš­kes grei­čiau­siai ir to­liau šil­dys „Vil­ niaus ener­gi­ja“. Gri­giš­kių po­pie­riaus fab­ri­kas ga­lė­tų pa­siū­ly­ti ma­žes­nę ši­lu­mos kai­ną, ta­čiau ne­ži­no, ar ver­ta tai da­ry­ti.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Spren­di­mą ati­dė­jo

Plau­šo plokš­tes ir hi­gie­ni­nį po­pie­ rių ga­mi­nan­ti bend­ro­vė „Gri­giš­ kės“ dar vie­niems me­tams ati­dė­jo spren­di­mą pri­si­jung­ti prie cent­ ra­li­zuo­tos mies­to ši­lu­mos tie­ki­mo sis­te­mos. Taip pa­sielg­ti ga­myk­los va­do­vy­bę pa­ska­ti­no chao­sas ir ne­ ži­nia, tvy­ran­ti vi­sa­me ener­ge­ti­kos ūky­je.

Tam, kad ga­myk­la vėl ga­lė­ tų tiek­ti ši­lu­mą mies­tui, rei­kė­jo įvyk­dy­ti ke­lias sos­ti­nės biu­rok­ra­ tų iš­kel­tas są­ly­gas: pir­miau­sia įsi­ gy­ti ga­myk­lą su mies­to ši­lu­mos sis­te­ma jun­gian­tį 700 met­rų il­gio vamz­dį ir to­je vie­to­je, kur jis jun­ gia­si su vamz­dy­nu, su­mon­tuo­ti ši­ lu­mo­kai­tį.

Vamz­dį „Gri­giš­kės“ už be­veik 300 tūkst. li­tų įsi­gi­jo dar me­tų pra­ džio­je ir ža­dė­jo pa­si­rū­pin­ti tech­ni­ niu pro­jek­tu, lei­sian­čiu pri­jung­ti vamz­dy­ną. Be to, kur­ti pla­nai nuo ga­myk­los ar­čiau mies­to per­kel­ti ši­lu­mo­kai­tį. Ši in­ves­ti­ci­ja įmo­nei taip pat bū­tų kai­na­vu­si ne­ma­žai, ta­čiau „Gri­giš­kės“ tam bu­vo pa­si­ ruo­šu­sios, nes be jos ne­bū­tų įvyk­ dy­tos są­ly­gos, rei­ka­lin­gos ši­lu­mos tie­ki­mui at­nau­jin­ti.

Pla­nus pa­kei­tė gan­dai

Gar­bė: greit­ke­lis jau se­no­kai yra ta­pęs ša­lia esan­čių na­mų gy­ven­to­jų

koš­ma­ru. Be to, jie ne­be­ti­ki, kad ši pro­ble­ma ka­da nors bus iš­spręs­ta.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Ko­dėl vėl į ša­lį ati­dė­ti pla­nai pra­ dė­ti ši­lu­mos se­zo­ną? Dien­raš­čio kal­bin­tas „Gri­giš­kių“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Gin­tau­tas Pan­go­nis ti­ ki­no, kad taip pa­sielg­ti pri­ver­tė ži­ nios apie pla­nuo­ja­mą ener­ge­ti­kos sek­to­riaus per­tvar­ką. „Vamz­dį įsi­gi­jo­me, bet ne­per­ kė­lė­me ši­lu­mo­kai­čio, nes vi­si ap­ link kal­ba apie ener­ge­ti­kos per­ tvar­ką. Vis dėl­to tai pi­ni­gai, o jei­gu bus įvyk­dy­ta re­for­ma, pa­gal ku­rią ši­lu­mo­kai­tis vėl tu­rės bū­ti ke­lia­

mas ar­čiau ga­myk­los?“ – svars­tė G.Pan­go­nis.

Ga­myk­los va­do­vas spė­jo, kad si­ tua­ci­ja tu­rė­tų paaiš­kė­ti po rin­ki­mų, tuo­met ir bus ku­ria­mi pla­nai. „Šiuo me­tu nu­spren­dė­me pa­ lauk­ti. Ne­rei­kia sku­bin­ti įvy­kių, da­bar jau šil­dy­mo se­zo­nas ant no­ sies ir ne­rei­kia vers­tis per gal­vą, kad spė­tum ne­ži­nia kur. Tu­rė­si­me daug lai­ko pa­si­ruoš­ti ki­tam šil­dy­ mo se­zo­nui ir tvar­kin­gai įvyk­dy­ ti vi­sas tam rei­ka­lin­gas są­ly­gas, kad ir ko­kios jos bū­tų“, – pa­brė­žė G.Pan­go­nis.

Gin­tau­tas Pan­go­nis:

Ne­rei­kia sku­bin­ ti įvy­kių, da­bar jau šil­dy­mo se­zo­nas ant no­sies ir ne­rei­ kia vers­tis per gal­ vą, kad spė­tum ne­ži­ nia kur.

Siū­lo ge­res­nę kai­ną

G.Pan­go­nis dien­raš­čiui tvir­ti­no, kad įmo­nė ga­lė­tų gri­giš­kie­čiams pa­siū­ly­ti ge­ro­kai pi­ges­nę ši­lu­mą nei „Vil­niaus ener­gi­ja“. Vis dėl­ to grei­čiau­siai, net ir pri­si­jun­gu­ sios prie bend­ro tink­lo, dėl esa­mos kai­no­da­ros „Gri­giš­kės“ ne­pa­keis­tų bend­ros ši­lu­mos kai­nos mies­te.

Bend­ra vi­sų „Gri­giš­kių“ ši­lu­mos ka­ti­lų ga­lia – apie 80 me­ga­va­tų, o vi­so­je sos­ti­nė­je pa­ga­mi­na­mos ši­ lu­mos kie­kis sie­kia per 1500 me­ ga­va­tų, tad „Gri­giš­kių“ da­lis įta­ kos bend­rai kai­nai be­veik ne­tu­rės.

Tie­sa, jei­gu ga­myk­la tiek­tų šil­dy­ mą tik Gri­giš­kių mies­tui, o jo kai­ no­da­ra ne­bū­tų su­sie­ta su Vil­niaus

ši­lu­mos ūkiu, kai­na ga­lė­tų bū­ti be­ ne 20 pro­c. ma­žes­nė. „Gri­giš­kės“ šiuo me­tu tu­ri ke­ tu­ris ka­ti­lus, iš jų nau­jau­sias – 17,5 me­ga­va­to bio­ku­ro ka­ti­las, į ku­rį su Eu­ro­pos pa­ra­ma per­nai in­ves­tuo­ ta apie 17,6 mln. li­tų. Vien Gri­giš­ kėms šil­dy­ti už­ten­ka 18 me­ga­va­tų ga­lios ka­ti­lo.

Su­lau­kė Pre­zi­den­tės kri­ti­kos

Dien­raš­tis pri­me­na, kad iki 2010 m. ru­dens įmo­nė „Gri­giš­kės“ bu­vo vie­nin­te­lė ši­lu­mos tie­kė­ja Gri­giš­ kėms. Jų šil­dy­mą pe­rė­mus „Vil­ niaus ener­gi­jai“, ši „Gri­giš­kėms“ pa­tei­kė tar­pi­nio ši­lu­mo­kai­čio ir ši­ lu­mos ap­skai­tos prie­tai­sų pro­jek­ ta­vi­mo są­ly­gas. „Vil­niaus ener­gi­ja“ anuo­met bu­ vo kri­ti­kuo­ja­ma dėl mo­no­po­lio Vil­ niaus ši­lu­mos rin­ko­je ir kad su­da­ro kliū­tis ne­prik­lau­so­miems ši­lu­mos ga­min­to­jams tiek­ti ši­lu­mą. „Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė, ku­ri at­ sa­kin­ga už ši­lu­mos ūkį mies­te, ne­ si­sten­gė, kad mies­tie­čiai gau­tų ši­ lu­mą pi­giau ir re­ko­men­duo­tų ši­tas pri­si­jun­gi­mo są­ly­gas. At­virkš­čiai – jos val­do­ma įmo­nė Vil­niaus ši­ lu­mos tink­lai ne­si­sten­gė nei skelb­ti auk­cio­no, nei iš­nuo­mo­ti vamz­džio „Gri­giš­kėms“, ir tik da­bar, prieš ke­le­tą die­nų, bu­vo pa­skelb­tas auk­ cio­nas ir šią vamz­džio da­le­lę, ku­ri rei­ka­lin­ga pri­si­jung­ti iki „Vil­niaus ener­gi­jos“, ak­ci­nė bend­ro­vė „Gri­ giš­kės“ nu­si­pir­ko vėl“, – in­ter­viu Ži­nių ra­di­jui yra sa­kęs Pre­zi­den­tės vy­riau­sia­sis pa­ta­rė­jas Ne­ri­jus Ud­ rė­nas. „Tai­gi, tai yra aki­vaiz­dus pa­vyz­ dys, kai mo­no­po­li­nin­kas, val­dan­ tis ir tink­lus, ir ga­my­bą, ga­li do­mi­ nuo­ti ir dik­tuo­ti sa­vo są­ly­gas, ir tai, Pre­zi­den­tės ma­ny­mu, yra ne­to­le­ ruo­ti­na, ir to­kias si­tua­ci­jas rei­kia spręs­ti iš es­mės“, – anuo­met kal­ bė­jo N.Ud­rė­nas.

3

šeštADIENIS, spalio 6, 2012

gyvenimas Lai­kai, kai pra­šai ir tau duo­da­ma, jau bai­gė­si. Da­bar rei­ kia dirb­ti, ir re­zul­ ta­tas tik­rai bus.

Tuo įsi­ti­ki­nęs Gri­giš­ kių bend­ruo­me­nės „Gri­ja“ pir­mi­nin­kas, nu­miz­ma­tas Vla­di­ mi­ras Ve­ri­go vi­sai ne­nu­si­tei­kęs kuo nors skųs­tis.

Pa­sie­ki­mai: šo­kių an­samb­lis „Gri­ja“ ir už­sie­ny­je at­sto­vau­ja Lie­tu­vai.

Bend­ruo­me­nės ar­chy­vo nuo­tr.

Gri­giš­kes ke­lia ini­cia­ty­vūs gy­ven­to­jai Rū­ta Gri­go­ly­tė

r.grigolyte@diena.lt

– Kuo Gri­giš­kės pa­trauk­lios gy­ ven­to­jams, o ko­kių bė­dų esa­ ma?

– Gri­giš­kės yra ne­to­li nuo mies­ to. Nors esa­me ša­lia au­to­ma­gist­ ra­lės, vis dėl­to tai – ra­mi vie­ta, vis­kas da­ro­ma, kad bū­tų pa­to­gu žmo­nėms gy­ven­ti. Pas­ta­ro­ji ke­lio mo­der­ni­za­ci­ja bu­vo tik­rai į nau­dą.

165 tūkst. li­tų

Grigiškių bendruomenė gavo vaikų dienos centrui įkurti.

R

Tie­sa, ji dar ne­baig­ta. Rei­kė­tų pa­ brėž­ti, kad su­sto­jo dar­bai ir būtina tą rei­ka­lą ju­din­ti. Pi­ni­gų įdė­ta iki pu­sės, da­bar rei­kia kaip nors su­si­ tar­ti su žmo­nė­mis – kiek ži­nau, jie ne­par­duo­da sa­vo že­mės, to­dėl ne­ ga­li­ma už­baig­ti dar­bų.

Apsk­ri­tai Gri­giš­kė­se yra daug lais­va­lai­kio, spor­to vie­tų – krep­ši­ nio, tink­li­nio, fut­bo­lo, sta­lo te­ni­so aikš­te­lių ar klu­bų. Yra įvai­rių šo­kių ra­te­lių, cho­rų, an­samb­lių, ku­rie net at­sto­vau­ja Lie­tu­vai sve­tur.

– Užk­la­si­nės veik­los vai­kams ir jau­ni­mui, ma­tyt, ne­trūks­ ta. O ko­kia si­tua­ci­ja Gri­giš­kė­ se dėl mo­kyk­lų ir dar­že­lių – ar jų pa­kan­ka?

– Ten­ka pri­pa­žin­ti, kad mo­ki­nių ma­žė­ja vi­so­se mo­kyk­lo­se, tad jo­se vie­tų yra, bet kaž­ko­dėl dar­že­liuo­ se, kiek ži­nau, trūks­ta. Tur­būt to­je kar­to­je, ku­ri da­bar tu­ri ei­ti į mo­kyk­ lą, ne tiek daug vai­kų gi­mė. Gri­giš­

kie­čiams vis dėl­to dar­že­lių už­ten­ka, ta­čiau ir iš Lent­va­rio, ir iš Ry­kan­tų, ir iš to­liau į juos at­vyks­ta.

– Jau­ni­mas ne­pa­lie­ka Gri­giš­ kių?

– Si­tua­ci­ja to­kia, kaip ir ki­tur Lie­ tu­vo­je. Gal­būt iš čia net ma­žiau iš­ va­žiuo­ja, vis dėl­to ša­lies cent­ras.

Yra daug dar­bo vie­tų Ga­riū­nuo­ se, dir­ba ga­myk­la, žo­džiu, yra ką veik­ti.

– Kiek lai­ko pa­ts gy­ve­na­te Gri­ giš­kė­se? Kaip mies­tas kei­tė­si jū­sų aky­se?

– Aš čia gi­miau, gy­ve­nu vi­są gy­ ve­ni­mą, čia – ir ma­no vai­kai bei anū­kai.

Mies­tas nuo­lat kei­čia­si į ge­ra.

Apie blo­gus da­ly­kus net ne­tu­riu ką pa­sa­ky­ti.

– Keis­ta gir­dė­ti, kai kas nors ne­tu­ri skun­dų.

– Ma­to­te, esu bend­ruo­me­nės pir­ mi­nin­kas, tad si­tua­ci­ją ži­nau to­ kią: kiek žmo­nės no­ri, tiek ir pa­da­ ro. Pap­ras­čiau­siai daug kur ki­tur nė­ra to­kio di­de­lio no­ro veik­ti. O tie lai­kai, kai pra­šai ir tau duo­da­ma, jau bai­gė­si. Jei­gu dir­bi, sten­gie­si, pa­vyz­džiui, ra­šai pro­jek­tus, – vis­ ką ga­li­ma pra­muš­ti. Bend­ruo­me­nė, pa­vyz­džiui, ra­šo vai­kų die­nos cent­ro pro­jek­tą – tam ga­vo­me 165 tūkst. li­ tų. Anks­čiau Gri­giš­kių kre­di­to uni­ją ati­da­rė­me – jo­je jau yra dau­giau nei 10 mln. li­tų. Jei­gu dirb­si, tai ir bus pa­da­ry­ta. Kiek klu­bų ati­da­rė­me, ko­ lek­ty­vų, bū­re­lių, ir vis­kas – tik gy­ ven­to­jų ini­cia­ty­va. Per­nai Gdans­ke Lie­tu­vai at­sto­va­vo an­samb­lis „Lie­ tu­va“, o šie­met – „Gri­ja“.

– Koks bend­ruo­me­nės san­ty­kis su se­niū­ni­ja?

– Jei­gu rim­tai, mes se­niū­ni­jai vi­sa­ da pa­de­da­me, o kai pa­tys ko nors pa­pra­šo­me, ne­la­bai pa­gal­bos su­

lau­kia­me. La­bai ne­drą­sus tas mū­ sų se­niū­nas, jam tik – kad ne­truk­ dy­tų nie­kas dirb­ti, ir bus ge­rai.

– Ko­kių ren­gi­nių, įvy­kių pa­sta­ ruo­ju me­tu tu­ri­te?

– Ne­se­niai bu­vo aš­tuo­nių ko­man­dų fut­bo­lo tur­ny­ras, tu­ri­me ir fut­bo­lo klu­bą „Gri­ja“. Dau­giau ma­žiau vi­ si da­bar da­ly­vau­ja rin­ki­muo­se, tad tie, ku­rie da­ly­vau­ja, yra ak­ty­ves­ni, vi­sur va­ži­nė­ja.

Be­je, kei­čia­me bend­ruo­me­nės įsta­tus. Iš­ki­lo di­de­lė pro­ble­ma, no­ rint pra­leis­ti la­ši­šas į vir­šų Vo­kės upe – ten sto­vi už­tvan­ka (už­tvan­ ka už­sto­ja žu­vims ke­lią į nerš­ta­vie­ tes, o su­plau­ku­sias prie už­tvan­kos jas gau­do bra­ko­nie­riai. Gri­giš­kių bend­ruo­me­nė no­ri la­ši­šoms įreng­ ti ta­ką, ku­riuo jos ga­lė­tų per­plauk­ti – red. pa­st.). Da­bar esa­me pa­da­vę keis­ti įsta­tus, nes juo­se to­kia veik­la ne­bu­vo įra­šy­ta. Aiš­ku, ne taip grei­ tai tie do­ku­men­tai tvar­ko­mi.

AB Lietuvos radijo ir televizijos centras

MEZON – rami galva dėl sąskaitų Telecentras rekomenduoja Grigiškių gyventojams išbandyti geriausiais kokybės rezultatais* pasižymėjusį mobilųjį 4G internetą MEZON.

Užsisakius tik vieną planą, internetu galima naudotis ne tik namuose Grigiškėse, bet ir kituose miestuose, ne tik kompiuteryje, bet ir išmaniajame telefone.

Ir visiškai nesukant galvos dėl siųstų duomenų kiekio, be jokio nerimo dėl sąskaitų, nes jos nedidėja.

Ar lengva naudotis?

Įjungus USB duomenų perdavimo modemą į kompiuterį arba pasidėjus šalia kišeninį maršruto parinktuvą MEZON YZI, interneto ryšys automatiškai pradeda veikti greičiau nei per minutę. Jokių papildomų žinių nereikia.

Kaip galima internetu dalytis?

Įrenginius mobiliajam 4G internetui MEZON galima paskolinti ir draugui, ir kaimynui, ir anūkui.

Mokant tik už vieną pasirinktą planą, šiuo internetu gali naudotis visi, kam patikite įrenginį.

Be to, įsigijus MEZON YZI maršruto parinktuvą, prie interneto gali jungtis keli asmenys vienu metu (mokama taip pat tik už vieną pasirinktą planą).

Esate laukiami

Skambinkite MEZON vadybininkams tel. 8 656 58 685 – sutartis ir įranga jūsų nurodytu adresu bus pristatyta nemokamai.

Taip pat kviečiame į MEZON salonus Vilniuje: Sausio 13-osios g.

10, PC „Akropolis“, PC „Panorama“, PC „Ozas“. Jūs galite kreiptis ir į artimiausią šalia Grigiškių

esantį MEZON partnerį „Mobili linija“ „Maximos“ bazėje. Daugiau informacijos: www.mezon.lt, tel. 19100 (0,49 Lt/min.).

MEZON inf.

Ar tikrai sąskaitos nedidėja?

Telecentras vienintelis be jokių išlygų neriboja mobiliuoju internetu siunčiamų duomenų srauto, o tai reiškia, kad nesvarbu, kiek duomenų siųstumėte, nesvarbu, kiek žmonių jūsų įrenginiu naudotųsi, kaina išliks ta pati – mokėsite fiksuotą mėnesinį mokestį už pasirinktą planą.

Kuo jis dar ypatingas?

Ar patogi ši paslauga?

Tiek USB modemas, tiek maršruto parinktuvas MEZON YZI yra maži ir stilingi, juos galima visur nešiotis, jokių laidų jungti nereikia.

Įsigijus MEZON YZI maršruto parinktuvą, mobiliuoju 4G internetu MEZON galima naudotis ne tik kompiuteryje, bet ir išmaniajame telefone, ir nemokant jokių papildomų mokesčių.

*

Ryšių reguliavimo tarnybos 2011 m. atlikto mobiliojo interneto paslaugų nepriklausomo tyrimo duomenimis, 4G internetu MEZON greičiausiai buvo atveriami tinklalapiai, didžiausia vidutine sparta buvo gaunami ir siunčiami duomenys.

4

šeštADIENIS, spalio 6, 2012

žmonės

Ba­le­to žvaigž­dės iš Gri­giš­kių Vo­kės upė, ža­lu­ma ap­link, vai­kys­tė mies­ tu mies­te va­di­na­mo­se Gri­giš­kė­se. Lie­tu­ vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to teat­ re šo­kan­tys bro­liai Ro­mas ir To­mas Cei­za­ riai sa­ve va­di­na gri­giš­kie­čiais, o Vil­niu­je gy­ve­nan­čiai Mar­ga­ri­tai Ve­ri­gai­tei Gri­giš­ kės iki šiol yra na­mai.

Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

At­min­tin įstri­gęs ke­lias

„Gi­miau ne­di­de­lia­me mies­te­ly­ je, ta­čiau jis man vi­sa­da at­ro­dė di­ de­lis. Gal­būt dėl to, kad ei­da­ma į mo­kyk­lą tu­rė­jau pe­rei­ti, kaip tuo me­tu at­ro­dė, di­džiu­lį til­tą per pla­ čią­ją Vo­kę. Gal­būt dėl to, kad tė­ve­ liai pa­sa­ko­jo, koks nuo­sta­bus bu­ vo upės pa­plū­di­mys, o aš su­sto­ju­si ban­džiau įsi­vaiz­duo­ti, kaip tai at­ ro­dė. Ir ta­da, kai šis mies­te­lis ta­ po Vil­niu­mi, nie­ka­da to ne­pas­te­ bė­jau... Gal dėl at­stu­mo, ku­rį su tė­vais tu­rė­jau įveik­ti, kai jau mo­ kiau­si ba­le­to mo­kyk­lo­je, Vil­niaus cent­re. Jau se­no­kai nė­jau tuo ke­ liu, ku­ris ma­no šir­dy­je įstri­gęs nuo vai­kys­tės, ta­čiau daž­nai jį sap­ nuo­ju...“ – gra­žia įžan­ga vai­kys­tę pri­si­mi­nė spek­tak­liuo­se „Gul­bių eže­ras“, „Mie­gan­čio­ji gra­žuo­lė“, „Sprag­tu­kas“, „Rau­do­no­ji Ži­zel“, „Dez­de­mo­na“, „Ana Ka­re­ni­na“ ir ki­tuo­se šo­kan­ti M.Ve­ri­gai­tė.

Jau­na mo­te­ris pri­si­pa­ži­no daž­ nai sap­nuo­jan­ti ne tik tą ke­lią, bet ir sa­vo pra­di­nių kla­sių mo­ky­to­ ją Svet­la­ną Ov­sia­ni­ko­vą, ku­ri, jos žo­džiais, pa­stū­mė­jo dar ta­da ma­žą mer­gai­čiu­kę „ki­to pa­sau­lio“ link.

M.Ve­ri­gai­tė tei­gė, kad ji au­go ir Gri­giš­kė­se, ir Vil­niu­je. Įs­to­jus į ba­

le­to mo­kyk­lą, penk­tą kla­sę, jai te­ko gy­ven­ti bend­ra­bu­ty­je, o dėl at­stu­ mo na­mo grįž­da­vo tik sa­vait­ga­liais. „Iš pra­džių tik­rai bu­vo sun­ku gy­ ven­ti vie­nai, to­li nuo tė­vų, to­dėl jie ma­ne lan­kė be­veik kas­dien. Prip­ra­ tau ga­na grei­tai, nes bu­vo be ga­lo įdo­mu, kas gi tas ba­le­tas. Sto­da­ma į ba­le­to mo­kyk­lą ne vi­sai su­vo­kiau, ko tiks­liai mo­ky­siuo­si. Tie­siog la­ bai no­rė­jau šok­ti ir bu­vau be ga­lo už­si­spy­ru­si“, – pa­sa­ko­jo šo­kė­ja.

Mar­ga­ri­ta Ve­ri­gai­tė:

Gri­giš­kės vi­sa­da bu­ vo ma­no na­mai. Ir da­bar vy­rui sa­kau: „Va­žiuo­jam na­mo, pas tė­vus.“ Dve­jo­nių bu­vo

Die­ną, kai bai­gu­si pra­di­nę mo­kyk­lą įsto­jo į M.K.Čiur­lio­nio gim­na­zi­jos ba­le­to kla­sę, M.Ve­ri­gai­tė at­si­me­na iki šiol. Ta­da bu­vo daug sto­jan­čių, šok­ti trokš­tan­čią mer­gai­tę kan­ki­no dve­jo­nės, ar pa­vyks. Pa­vy­ko, ir net la­bai ge­rai. „Bu­vau, at­ro­dė, lai­min­ giau­sia pa­sau­ly­je. Kla­si­ki­nį šo­kį – sa­vo spe­cia­ly­bę – pa­mi­lau iš kar­

Dabartis: LNOBT kartu su broliu šokantis T.Ceizaris kol kas didelių planų ateičiai nekuria, nes šiuo metu gydos

to. Lau­kiau die­nos, kai pir­mą kar­tą išei­siu į di­džią­ją sce­ną“, – pri­si­mi­ nė pa­šne­ko­vė. Mo­kyk­lą ji bai­gė su pa­gy­ri­mo raš­tu, o pa­skui at­si­vė­rė ir di­džio­jo teat­ro du­rys. Šian­dien kal­bė­da­ma apie, jos žo­ džiais, gra­žiau­sią – ba­le­to šo­kė­jos – pro­fe­si­ją M.Ve­ri­gai­tė sa­ko esan­ti la­bai lai­min­ga, kad ga­li šok­ti, tu­ri ga­li­my­bę kur­ti. Mo­te­ris pa­tvir­ti­no, kad leng­va tik­rai nie­ka­da ne­bu­vo ir nė­ra: rei­kia daug pa­stan­gų, kant­ry­ bės, darbš­tu­mo ir ki­tų bruo­žų, kad ge­rai at­lik­tum dar­bą, ku­rį da­rai. „Nes­lėp­siu, ne­su iš tų ar­tis­tų, ku­rie nie­ka­da ne­pa­gal­vo­jo apie ki­tą pro­fe­si­ją. Tik­rai bu­vo to­kių aki­mir­ kų, kai at­ro­dė, kad ne­be­ga­li ir ne­ be­no­ri nie­ko, ta­da skam­bin­da­vau ma­mai, ku­ri ma­ne be ga­lo pa­lai­ko.

Da­bar tu­riu ir nuo­sta­bų vy­rą, vie­

ną ryš­kiau­sių ba­le­to so­lis­tų And­rių Žuž­žal­ki­ną. Man la­bai svar­bu, kai ta­vo žmo­gus vis­ką iki smulk­me­ny­ čių su­pran­ta, ką jau­ti ir kaip jau­tie­ si“, – apie už­plūs­tan­čias dve­jo­nes ir bran­gius ar­ti­mus žmo­nes at­vi­ra­ vo M.Ve­ri­gai­tė. Šo­kis – gy­ve­ni­mo da­lis

Šo­kį juo­du su vy­ru va­di­na sa­vo da­ li­mi, kad ir kaip kar­tais bū­tų sun­ku, esą kai gy­ve­ni tuo nuo ma­žų die­ nų, ki­taip neį­ma­no­ma. „Mes įau­gę šak­ni­mis į teat­rą, – sa­kė ba­le­ri­na.

– Re­pe­tuo­ja­me, il­si­mės, vėl re­pe­ tuo­ja­me, tu­ri­me spek­tak­lį, tik ta­ da grįž­ta­me na­mo, ir taip kiek­vie­ ną die­ną.“ Ne pa­slap­tis, kad šo­kė­jų ke­lias sce­no­je neil­gas. Apie tai, ką veiks pa­skui, kuo už­siims, jau svars­to ir

pa­šne­ko­vė, ta­čiau kol kas gy­ve­ni­ mas – šo­kis. „Kas ga­li bū­ti gra­žiau šian­dien? Šok­ti teat­re bu­vo ma­no sva­jo­nė, bet net neį­ta­riau, kad ga­li bū­ti taip ge­ra“, – jaus­mais da­li­jo­si sa­vo mėgs­ta­miau­sia­me spek­tak­ly­je „Grai­kas Zor­ba“ Ma­ri­nos vaid­me­ nį at­lie­kan­ti M.Ve­ri­gai­tė. Ji už­si­mi­ nė la­bai lau­kian­ti gast­ro­lių, ku­rio­se su vy­ru kurs pa­grin­di­nius vaid­me­ nis bū­tent „Grai­ke Zor­bo­je“. Šiuo me­tu juo­du su vy­ru gy­ve­ni­ mą ku­ria Vil­niu­je, ta­čiau, kaip sa­ ko pa­ti M.Ve­ri­gai­tė, jie – ne mies­to žmo­nės ir gam­ta jiems kur kas ar­ ti­mes­nė. To­dėl da­bar ku­pi­ni azar­to sta­to­si šiau­di­nį na­mą, o Gri­giš­kes ir to­liau va­di­na sa­vo na­mais. „Gri­ giš­kės vi­sa­da bu­vo ma­no na­mai. Ir da­bar vy­rui sa­kau: „Va­žiuo­jam na­ mo, pas tė­vus.“ Kaip ge­ra ten nu­ va­žiuo­ti, kur ra­mu, ša­lia – miš­kas, o kiek žvaigž­džių dan­gu­je ryš­kių!“ – šyp­so­jo­si pa­šne­ko­vė.

Ten pra­bė­go vai­kys­tė

Baletas: R.Ceizaris ir M.Verigaitė apie šokį atsiliepia panašiai – jiems abiem kol kas tai yra gyvenimas.

LNOBT nuotr.

Gri­giš­kė­se gi­mė ir užau­go ir bro­ liai Ro­mas bei To­mas Cei­za­riai.

Vai­kys­tė­je Ro­mas va­sa­ro­mis dau­ giau­sia lai­ko pra­leis­da­vo prie Vo­kės – mau­dy­da­vo­si, žve­jo­da­vo. Mėgs­ ta­miau­sia jo vie­ta – skar­dis miš­ ke. „La­bai gra­ži vie­ta. Da­bar re­to­ kai ten lan­kau­si, ne­pa­me­nu, ka­da pa­sta­rą­jį kar­tą ten bu­vau“, – sa­ kė 26-erių ba­le­to šo­kė­jas, bai­gęs M.K.Čiur­lio­nio me­nų mo­kyk­lą.

Dve­jais me­tais vy­res­nis bro­ lis To­mas vai­kys­tė­je mė­go va­ži­nė­ ti dvi­ra­čiu, mau­dy­tis eže­re. Dau­ giau­sia lai­ko pra­leis­da­vo kie­me su vai­kais. Mėgs­ta­miau­sios vie­tos tei­gė ne­tu­rin­tis, ta­čiau jam pa­tin­ ka kar­tais apei­ti ra­tą ap­link Gri­giš­ kes, pa­lei Vo­kę.

Pak­laus­tas, ar ka­da jau­tė at­skir­ tį tarp Vil­niaus ir Gri­giš­kių, To­mas tei­gė, kad tai vi­so la­bo – tik 17 km.

5

šeštADIENIS, spalio 6, 2012

žmonės diena.lt/naujienos/miestas

Klu­bui ža­da di­de­lę atei­tį And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Vos prieš ke­lias sa­vai­tes su­si­kū­ręs fut­bo­lo klu­bas „Gri­ja“ ne­sle­pia sa­ vo am­bi­ci­jų – ne tik eg­zis­tuo­ti, bet ir kop­ti aukš­tyn, ko­vo­ti vis su stip­ res­niais prie­ši­nin­kais.

Bu­vo krep­ši­nio aist­ruo­lis

„Gri­ja“ tu­ri ir sa­vo glo­bė­ją – Vil­ niaus ta­ry­bos na­rį Vi­dą Ur­bo­na­vi­ čių. Dien­raš­čio kal­bin­tas po­li­ti­kas pri­si­pa­ži­no, kad glo­bė­jo vaid­muo jam – vi­siš­kai nau­ja pa­tir­tis. Be to, iki bend­ra­vi­mo su fut­bo­li­nin­kais vy­riš­kis lai­kė sa­ve išim­ti­nai krep­ ši­nio aist­ruo­liu.

At­vė­rė ke­lią į per­ga­les

si kelio traumą.

„Dau­giau nie­ko ne­ma­tau. Ma­nau, kad dau­ge­liui žmo­nių Gri­giš­kės aso­ci­juo­ja­si su po­pie­riaus fab­ri­ ku. Man tai yra ne­di­de­lis mies­te­ lis, tvar­kin­gas, tu­rin­tis daug ža­lu­ mos ir Vo­kės upę“, – sa­kė ba­le­to ar­tis­tas.

Iš pra­džių prie­ši­no­si

Kaip ba­le­to šo­kė­jų vai­ki­nų ke­ lias pra­si­dė­jo tą­dien, kai ma­ma nu­spren­dė nu­ves­ti juos į ba­le­ to mo­kyk­lą Vil­niu­je? „Man bu­vo vie­nuo­li­ka, kai ma­ma nu­spren­ dė mus su bro­liu ati­duo­ti į ba­le­to mo­kyk­lą. Ži­no­ma, bu­vo­me prieš, bet tik to­dėl, kad ne­vi­siš­kai su­ pra­to­me, kas iš tik­rų­jų tai yra“, – pa­sa­ko­jo To­mas.

Ro­mas tei­gė, jog auk­si­nės vai­ kys­tės jis ne­tu­rė­jo. Mo­ky­tis M.K.Čiur­lio­nio me­nų mo­kyk­lo­ je bu­vo tik­rai ne­leng­va, nes te­ko mo­ky­tis še­šias die­nas per sa­vai­tę ir tik sek­ma­die­nį ga­lė­da­vo pail­sė­ti. „Vyk­da­vo ne tik bend­ro­jo la­vi­ni­ mo, bet ir šo­kio pa­mo­kos, re­pe­ti­ ci­jos, ne­re­tai tek­da­vo šok­ti sek­ma­ die­niais Na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to teat­re mo­kyk­li­nius spek­tak­ lius“, – pri­si­mi­nė pa­šne­ko­vas.

Su pa­dė­ka bai­gę mo­kyk­lą bro­ liai bu­vo ma­lo­niai su­tik­ti teat­re.

Da­bar gri­giš­kie­čiais, o ne vil­nie­ čiais sa­ve va­di­nan­tys Cei­za­riai yra per­spek­ty­vūs ba­le­to šo­kė­jai.

Abu tei­gė pui­kiai su­ta­rian­tys ir jiems nė kiek ne­keis­ta kar­tu šok­ti Ope­ros ir ba­le­to teat­re. „Jei ma­ma ati­duo­tų mo­ky­tis dar ir jau­niau­ sią bro­lį, ta­da gal ir bū­tų keis­ta“, – juo­ka­vo vy­res­nė­lis To­mas.

Iš pra­džių prieš­ta­ra­vo

Iš pra­džių prieš­ta­ra­vę ma­mos su­ ma­ny­mui pa­vers­ti juos ba­le­to šo­ kė­jais, da­bar bro­liai tvir­ti­na, kad tai yra neat­sie­ja­ma jų gy­ve­ni­mo da­lis.

Asmeninio archyvo nuotr.

„Šiuo me­tu man tai yra vis­kas!“ – sa­kė Ro­mas. O To­mui šo­kis yra tai, ką jis mo­ka da­ry­ti ge­riau­siai.

Ba­le­to ar­tis­to pro­fe­si­ja, pa­sak To­mo, yra be­pro­tiš­kai daug pa­ stan­gų ir svei­ka­tos rei­ka­lau­jan­tis dar­bas. Tre­ni­ruo­tės va­di­na­mos kla­si­ki­nio šo­kio pa­mo­ko­mis, jos trun­ka va­lan­dą. Vyks­ta nuo ant­ra­ die­nio iki sek­ma­die­nio, tai­gi bro­ liai te­tu­ri vie­ną lais­vą die­ną. Po pa­mo­kų vyks­ta re­pe­ti­ci­jos, trun­ kan­čios apie po­rą va­lan­dų, bet ga­ li tęs­tis ir be­veik vi­są die­ną. Ro­mo tei­gi­mu, daž­nai pa­si­tai­ko, kad ir pir­ma­die­nį ten­ka re­pe­tuo­ti.

In­ten­sy­vus gra­fi­kas rei­ka­lau­ ja daug ener­gi­jos. Pa­si­ro­do, vai­ ki­nams dėl mais­to pro­ble­mų ne­ ky­la. „Ba­le­to ar­tis­tai, skir­tin­gai nei ba­le­ri­nos, ga­li val­gy­ti kiek no­ri ir ką no­ri, nes yra di­de­lis fi­ zi­nis krū­vis“, – šyp­so­jo­si Ro­mas.

Bro­lio To­mo tei­gi­mu, ge­rai mai­ tin­tis la­bai svar­bu, o esant to­kiam di­de­liam krū­viui ten­ka ir mais­to pa­pil­dų var­to­ti. „Val­gau vis­ką ir kiek no­riu, nes me­džia­gų apy­kai­ ta grei­ta“, – sa­kė To­mas.

Abu jie džiau­gia­si ir di­džiuo­ja­ si ga­lė­da­mi šok­ti Ope­ros ir ba­le­ to teat­re. Šiuo me­tu Ro­mas ruo­ šia Al­ber­to vaid­me­nį spek­tak­ly­je „Ži­zel“, ku­ris vyks spa­lio 12 d. O lapk­ri­tį vai­ki­no lau­kia gast­ro­lės į Vo­kie­ti­ją, Bo­ną. To­mas di­de­lių pla­nų atei­čiai kol kas ne­ku­ria, nes gy­do­si ke­lio trau­mą. Vai­ki­nai ne­ sle­pia, kad daž­nai su­si­mąs­to, ką veiks bai­gę ba­le­to ar­tis­tų kar­je­rą. „Kar­tais už­klum­pa to­kios min­tys, bet ma­nau, kad dar per anks­ti, – juk ne­ga­li su­pla­nuo­ti, ką veik­si po ke­le­rių me­tų, net ne­ži­nai, kas bus ry­toj... O tas lai­kas vis tiek ateis.

To­kia pro­fe­si­ja – šok­ti ga­li apie 20 me­tų. Maž­daug 38-erių išei­ na­me į pen­si­ją“, – sa­kė Ro­mas.

Vie­šu­mo­je apie fut­bo­lo klu­bą „Gri­ja“ gar­siai pra­bil­ta vi­sai ne­ se­niai – per rug­sė­jo 15 d. vy­ku­sį 8 ko­man­dų tur­ny­rą, kur ie­tis su­rė­mė fut­bo­li­nin­kai iš Vil­niaus, Lent­va­rio, Elekt­rė­nų, Vie­vio ir Gri­giš­kių. Su­ si­vie­ni­ję gri­giš­kie­čiai įro­dė tu­rin­tys tei­sę ko­vo­ti ir nu­ga­lė­ti. Klu­bo pre­ zi­den­tas Alek­sand­ras Par­fe­nen­ko dien­raš­čiui pa­sa­ko­jo nu­si­tei­kęs tik per­ga­lėms, nes bū­tent taip nuo pat sa­vo at­si­ra­di­mo da­rė ko­man­da. „Mes nu­si­tei­kę tik per­ga­lėms. Iki klu­bo at­si­ra­di­mo mes žais­da­vo­me Gri­giš­kė­se kaip pa­pras­ta ko­man­ da. 2009 m. pa­si­va­di­no­me fut­bo­lo ko­man­da „Gri­giš­kės“ ir nu­spren­ dė­me su­da­ly­vau­ti Va­sa­ros fut­bo­lo ly­go­je. Ir pir­mas kar­tas bu­vo sėk­ min­gas – par­si­ve­žė­me ap­do­va­no­ji­ mą“, – pa­pa­sa­ko­jo A.Par­fe­nen­ko.

Pir­mas pri­zas ge­rai nu­tei­kė žai­ dė­jus, tad per­ga­lės ir to­liau ly­dė­jo ko­man­dą. Va­sa­ros fut­bo­lo ly­go­je pa­vy­ko iš­ko­vo­ti dar vie­ną per­ga­lę, vė­liau nu­spręs­ta iš­ban­dy­ti jė­gas ir ki­tuo­se tur­ny­ruo­se – „Gri­giš­kės“ bu­vo ir Sek­ma­die­nio fut­bo­lo ly­go­ je, ir Žie­mos tur­ny­re.

Pa­si­rin­ko ki­tą pa­va­di­ni­mą

Ko­man­da tap­ti klu­bu nu­spren­dė pa­ska­tin­ta Gri­giš­kė­se vei­kian­čios bend­ri­jos „Gri­ja“ pir­mi­nin­ko Vla­ di­mi­ro Ve­ry­gos. „Jis mus pa­ska­ti­no. Tuo­met pa­ si­ju­to­me drą­ses­ni ir ry­žo­mės kur­ ti klu­bą, o pa­va­di­ni­mą pa­si­rin­ko­me pa­pras­tai. Ka­dan­gi bend­ruo­me­nė „Gri­ja“ mus taip gra­žiai pa­ska­ti­no keis­tis, tai mes ir pa­si­va­di­no­me jų var­du – „Gri­ja“, – pri­si­mi­nė A.Par­ fe­nen­ko. Šiuo me­tu klu­be vei­kia dvi ko­man­dos – sen­jo­rų ir jau­ni­mo.

fi­nan­sa­vi­mo iš ša­lies“, – pa­brė­ žė V.Ur­bo­na­vi­čius. Tai, kad fut­ bo­las rei­ka­lau­ja iš­lai­dų, pri­pa­ži­ no ir klu­bo pre­zi­den­tas. Pa­sak jo, vie­nu me­tu jų ko­man­da tu­rė­jo rė­ mė­jų. Vė­liau jų ne­bu­vo, tad ne­re­ tai reik­da­vo tie­siog pa­tiems su­ rink­ti pi­ni­gų ir pa­deng­ti iš­lai­das. „Įvai­riai bū­da­vo. Ir su­si­mes­da­vo­ me – po 100, po 200 li­tų“, – dės­ tė A.Par­fe­nen­ko.

Prob­le­ma – sta­dio­nas

Vi­das Ur­bo­na­vi­čius:

Bu­vau krep­ši­nio aist­ ruo­lis, do­mė­jau­si šiuo spor­tu, ta­čiau taip su­ si­klos­tė li­ki­mas, kad ta­pau bū­tent fut­bo­lo klu­bo glo­bė­ju. „Bu­vau krep­ši­nio aist­ruo­lis, do­ mė­jau­si šiuo spor­tu, ta­čiau taip su­ si­klos­tė li­ki­mas, kad ta­pau bū­tent fut­bo­lo klu­bo glo­bė­ju. O at­si­ti­ko tai vi­siš­kai ne­ti­kė­tai ir tuo pat me­ tu pa­pras­tai“, – pri­si­pa­ži­no V.Ur­ bo­na­vi­čius.

Pa­sak glo­bė­jo, šiuo me­tu pa­grin­ di­nė pro­ble­ma – rė­mė­jai. Be jų fut­ bo­lo klu­bas ne­ga­lės tin­ka­mai vys­ ty­tis. „Rė­mė­jai yra svar­biau­sia. Kai bu­vo ren­gia­mas tur­ny­ras, jų pa­ vy­ko ras­ti, da­bar rei­kia ieš­ko­ti to­liau. Lie­tu­vo­je taip jau yra, kad fut­bo­las nė­ra at­si­per­kan­ti spor­to ša­ka, to­dėl tu­ri­me nuo­lat ieš­ko­ti

Ir V.Ur­bo­na­vi­čius, ir A.Par­fe­nen­ ko pri­pa­ži­no, kad di­džiau­sia pro­ ble­ma – sta­dio­nas. Kol kas klu­ bo ko­man­dos tre­ni­ruo­ja­si fut­bo­lo klu­bui „Žal­gi­ris“ pri­klau­san­čia­me sta­dio­ne, ta­čiau ir ko­man­dos na­ rius, ir glo­bė­ją ka­muo­ja nuo­la­ti­ nis ne­ri­mas. „Vie­na iš klu­bo įkū­ri­mo prie­ žas­čių bu­vo ta, kad mes no­rė­jo­ me su­stip­rin­ti sa­vo sta­tu­są, jei­gu kil­tų pro­ble­ma dėl sta­dio­no. Sun­ kiai, ta­čiau iš­ko­vo­jo­me, kad mums leis­tų ja­me tre­ni­ruo­tis ne­mo­ka­ mai. Su­de­ri­no­me gra­fi­ką. Ta­čiau, ži­no­te, sta­bi­lu­mo nė­ra, gal­būt ateis vie­ną die­ną ir sa­kys – ne­šdin­ki­tės.

Vien tas da­ly­kas – kai mes su jais de­ri­no­me sa­vo tre­ni­ruo­čių gra­fik ­ ą, kaip at­ro­dė, – tai rei­kė­jo pa­ma­ty­ ti. Jiems at­ro­dė, kad mes truk­do­me jų bran­gų lai­ką“, – kal­bė­jo A.Par­ fe­nen­ko. Šiuo me­tu Gri­giš­kė­se yra trys sta­dio­nai. Ta­čiau du iš jų vi­siš­kai ne­tin­ka­mi žais­ti. „Žal­gi­rio“ val­ do­mas sta­dio­nas taip pat nea­ti­ tin­ka rei­ka­la­vi­mų, fut­bo­li­nin­kams daug ką ten­ka da­ry­ti pa­tiems. „Ne­se­niai „Sau­lės“ gim­na­zi­jos te­ri­to­ri­jo­je bu­vo re­konst­ruo­tas ir ati­da­ry­tas sta­dio­nas. Jis tin­ka tre­ ni­ruo­tėms, ten yra pui­ki dan­ga, vis­kas pa­da­ry­ta, ta­čiau žai­di­mui jis per ma­žas, bent 1,5 kar­to ma­žes­nis už stan­dar­ti­nį, to­dėl tin­ka tik jau­ ni­mo tre­ni­ruo­tėms. Dar vie­nas sta­ dio­nas – ru­sų bei len­kų mo­kyk­los te­ri­to­ri­jo­je, ta­čiau jis vi­siš­kai ne­ ti­na­mas, iš­lau­žy­tas, ne­pri­žiū­ri­ mas“, – tei­gė V.Ur­bo­na­vi­čius.

Vi­zi­ja: A.Par­fe­nen­ko va­do­vau­ja­mas klu­bas jau ga­li pa­si­gir­ti ne vie­na per­ga­le. Jų būtų dar daugiau, jei gri-

giškiečiai turėtų padorų stadioną.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės, Gedimino Bartuškos nuo­tr.

6

šeštADIENIS, spalio 6, 2012

istorija diena.lt/naujienos/miestas

Pil­ka­piai, šim­ta­ me­čių ąžuo­lų gi­ rai­tės, se­nų­jų gen­ čių ri­bas ženk­ li­nan­tys ak­me­ nys ir pa­go­niš­kas apei­gas me­nan­ tys Vo­kės upės skar­džiai. Vi­sa tai yra Gri­giš­kė­se, ku­rios laikomos mies­tu mies­te.

Sim­bo­liai: greit­ke­lis ir po­pie­riaus fab­ri­kas – ob­jek­tai, su ku­riais daž­niau­siai aso­ci­juo­ja­si Gri­giš­kės.

Nau­ją mies­to is­to­ri­ją pra­dė­jo popieriaus fab­ri­kas And­re­jus Žu­kovs­kis Šian­dien Gri­giš­kės dau­ge­liui ne­ gy­ve­nan­čių jo­se aso­ci­juo­ja­si su dviem da­ly­kais: greit­ke­liu Vilnius– Kaunas ir po­pie­riaus fab­ri­ku. Ir iš tie­sų, žvelg­da­mas į il­ga­me­tę Gri­ giš­kių is­to­ri­ją su­pran­ti, kad bent jau po­pie­riaus fab­ri­kas yra neat­ sie­ja­ma miestelio gy­ve­ni­mo da­lis. Įren­gi­nius ga­mi­no Vil­niu­je

Šian­die­nio Gri­giš­kių mies­to te­ri­ to­ri­jo­je pir­mie­ji pėd­sa­kai, liu­di­ jan­tys, kad čia bu­vo gy­ve­na­ma te­ ri­to­ri­ja, sie­kia V a.

XIX a. pir­mo­je pu­sė­je pra­si­dė­jo nau­jas Gri­giš­kių, tuo­met be­si­va­di­ nu­sių Vo­ke, gy­va­vi­mo eta­pas. 1823 m. – Gri­giš­kių po­pie­riaus fab­ri­ko is­to­ri­jos pra­džia. Prie įkur­to fab­ ri­ko vė­liau pri­jung­ta Kuč­ku­riš­kių po­pie­riaus ma­nu­fak­tū­ra.

300 žmo­nių po­pie­riaus fab­ri­ke dir­bo 1936-ai­siais.

Ta­čiau šian­die­nis Gri­giš­kių pa­ va­di­ni­mas at­si­ra­do kur kas vė­ liau. Var­dą vie­to­vei da­vė bal­ta­ru­ sių kil­mės pra­mo­ni­nin­kas Gri­gas Ku­re­cas, 1923 m. tarp dvie­jų upių – Ne­ries ir Vo­kės – pa­sta­tęs mo­ der­nų po­pie­riaus ir kar­to­no fab­ri­ką bei van­dens elekt­ri­nę. Be­je, di­džio­ ji da­lis įren­gi­nių fab­ri­kui ir elekt­ri­ nei bu­vo pa­ga­min­ta Vil­niu­je.

Ap­link fab­ri­ką ėmė kur­tis žmo­ nės, tad ap­lin­ki­niai kai­mai pa­ma­žu su­si­lie­jo ir ši­taip su­for­ma­vo Gri­ giš­kių gy­ven­vie­tę. 1936 m. fab­ri­ke jau dir­bo per 300 žmo­nių.

At­vy­ko bal­ta­ru­sių

1944 m. lie­pos 12 d. trau­kian­tis vo­ kie­čių ka­riuo­me­nei, fab­ri­kas su­ griau­tas ir su­de­gin­tas, ta­čiau per me­tus jis at­kur­tas ir net smar­kiai iš­plės­tas. Po­ka­ris Gri­giš­kių fab­ri­ kui su­tei­kė ant­rą kvė­pa­vi­mą. Tuo me­tu fab­ri­kas iš­si­plė­tė, pra­dė­jo spar­čiai aug­ti.

At­gi­mu­sia­me fab­ri­ke iš pra­džių bu­vo įdar­bin­ti 136 žmo­nės. Trūks­ tant dar­bo jė­gos į Gri­giš­kes ėmė kel­tis dar­bi­nin­kai iš Bal­ta­ru­si­jos ir trem­ti­niai iš Si­bi­ro, ku­riems ne­bu­ vo lei­džia­ma įsi­kur­ti Vil­niu­je.

Prie jo pa­gal ar­chi­tek­to Petro Ja­ nu­lio pro­jek­tą 1948 m. pa­sta­ty­ta di­de­lė gy­ven­vie­tė, ku­riai 1958 m. su­teik­tos mies­to ti­po gy­ven­vie­ tės tei­sės, o 1959 m. bu­vo 2578 gy­

ven­to­jai. 1963 m. Gri­giš­kė­se bu­vo 22 gat­vės ir 330 na­mų (269 na­mai pa­sta­ty­ti 1945–1962 m.). Fab­ri­kas daug me­tų bu­vo Lie­tu­vos po­pie­ riaus pra­mo­nės cent­ras. Čia vei­kė šios ša­kos tech­no­lo­gi­nė la­bo­ra­to­ ri­ja, įmo­nių ga­my­bi­nis su­si­vie­ni­ji­ mas, dir­bo ir gy­ve­no daug ži­no­mų po­pie­riaus pra­mo­nės spe­cia­lis­tų ir va­do­vų.

Trūks­tant dar­bo jė­ gos į Gri­giš­kes ėmė kel­tis dar­bi­nin­kai iš Bal­ta­ru­si­jos ir trem­ ti­niai iš Si­bi­ro.

Iš­li­ko iki šiol

Nors žlu­gus Ta­ry­bų Są­jun­gai dau­ ge­lis ga­myk­lų neiš­lai­kė kon­ku­ ren­ci­jos ir bū­da­mos nee­fek­ty­vios nu­trau­kė sa­vo veik­lą, Gri­giš­kių po­p ie­r iaus fab­r i­kas sėk­m in­gai dir­bo to­liau. Pri­va­ti­zuo­ta įmo­ nė iki šiol ple­čia­si, yra mo­der­ni­ zuo­ja­ma.

Nuo 2000 m. Gri­giš­kės su po­ pie­riaus fab­ri­ku pa­te­ko į Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės su­dė­tį. Ir tai – vie­nin­te­lis at­ve­jis Lie­tu­vo­je, kai mies­tas yra ki­to mies­to sa­vi­val­dy­ bės te­ri­to­ri­jo­je.

Da­li­jo ku­ni­gaikš­tys­tę Vil­niaus is­to­ri­jos ir et­ nog­ra­fi­jos mu­zie­ju­je sau­go­mi eks­po­na­tai, ku­riuos pa­vy­ko ras­ti so­viet­me­čiu ka­si­nė­ jant Gri­giš­kių pil­ka­py­ ną. Pas­ta­ro­jo eg­zis­ta­vi­ mas liu­di­ja, kad šian­die­ nio mies­te­lio te­ri­to­ri­jo­je dar prieš po­ rą tūks­tan­čių me­tų gy­ve­no žmo­nės.

mų ra­di­nys yra rai­te­lių ka­puo­se ras­ tas jų ap­ran­gos reik­muo – pen­ti­nas.

Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio Ge­di­ mi­no sū­nūs pa­si­da­li­jo Lie­tu­vos ku­ni­ „Gri­giš­kių (Ne­ra­vų) pen­ti­nas ne tik pa­ gaikš­tys­tę, ri­ba tarp tų da­l ių ėjo per pil­do iki šiol Lie­tu­vo­je ras­tų to­kių ra­ da­bar­ti­nę Gri­giš­kių gy­ven­vie­tę. Tais di­nių ko­lek­ci­ją, bet ir lei­d žia ma­ny­ti lai­kais da­li­ja­mų te­ri­to­ri­jų ri­bos ei­da­vo apie bu­vu­sius to me­to Prū­si­jos bei ry­ grio­viais, ke­liais, upė­mis, bras­to­mis ir ti­nės Lie­tu­vos gy­ven­to­jų kul­tū­ri­nius bū­da­vo pa­žy­mi­mos di­de­liais pa­ženk­ bei pre­ky­bi­nius ry­šius. To­kie pen­ti­nai lin­tais ak­me­ni­mis. To­kie pa­ženk­lin­ti kaip šis, kaip ro­do jų pa­pli­ti­mo area­las, ak­me­nys yra Sa­lų kai­me ir Vo­kės bei la­biau­siai bu­vo įpras­ti bu­vu­sio­se prū­ Ne­ries upių san­ta­ko­je.

Gri­g iš­k ių is­to­r i­jos fak­t us fik­suo­jan­ sų že­mė­se. Ir jis grei­čiau­siai pa­te­ko į „Kęs­tu­čiui pri­k lau­sė Lie­tu­vos ku­ni­ čia­me tink­la­la­py­je gri­ja.lt vie­na­me iš Ry­t ų Lie­tu­vą ar­ba, nu­si­ž iū­rė­jus for­ gaikš­tys­tės šiau­rės va­ka­rai su sos­ti­ne straips­nių ra­šo­ma, jog ra­di­niai lei­džia mą, bu­vo pa­ga­min­tas vie­tos meist­ro“, Tra­kuo­se, o Al­gir­dui – piet­ry­čiai su Vil­ da­ry­ti prie­lai­dą, kad Gri­giš­kių te­ri­to­ri­ – ra­šo­ma sve­tai­nė­je. Gri­giš­kės, pa­sak niu­mi“, – tei­gia­ma tink­la­la­py­je. 1395 m. jo­je gy­ve­no pir­mie­ji lie­tu­viai Ry­tų Lie­ ty­r i­nė­to­jų, taip pat sky­rė ku­ni­gaikš­ Vy­tau­tas čia ir ap­gy­ven­di­no to­to­rius, tu­vo­je. Pats svar­biau­sias šių ka­si­nė­ji­ čių te­ri­to­ri­jų ri­bas. Tuo­met, kai XIV a. kad jie sau­go­tų Vil­niaus priei­gas.

Pa­vel­das: gy­ven­vie­tė­je yra vie­tų, su

Praeitį sau­go And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Gy­ve­na be­veik 20 me­tų

Žvel­giant iš ša­lies, Gri­giš­kės – tai tik au­tost­ra­da ir po­pie­riaus fab­ri­kas. Bet 18 me­tų šia­me da­ bar jau sos­ti­nės sa­vi­val­dy­bei pri­ klau­san­čia­me mies­te gy­ve­nan­ti Dai­va Sin­ku­vie­nė ma­to vi­sai ki­ to­kį vaiz­dą. Mo­te­riai ši gy­ven­vie­ tė – ku­ror­tas, bet ne­pap­ras­tas, o kvė­puo­jan­tis di­din­ga praei­ties is­ to­ri­ja. Re­tas ją pri­si­me­na, bet bū­ da­mas čia jun­ta jos al­sa­vi­mą. „At­va­žia­vo­me gy­ven­ti į Gri­ giš­kes prieš 18 me­tų. Ko­dėl? Nes kaip ir vi­si jau­ni žmo­nės neįs­ ten­gė­me įpirk­ti būs­to Vil­niu­ je, bet ga­lė­jo­me įpirk­ti Gri­giš­kė­ se. Tuo­met mums pa­si­ro­dė, kad svar­biau­sia – kai­na ir gra­ži ap­lin­ ka, miš­kas ša­lia. Mes jau­ni to vi­so gro­žio ne­su­vo­kė­me, ta­čiau vė­liau pa­ži­no­me Gri­giš­kes ir pa­mi­lo­me jas dar la­biau“, – sa­vo pa­sa­ko­ji­ mą pra­dė­jo gri­giš­kie­tė.

Mo­te­ris įsi­ti­ki­nu­si, kad Gri­ giš­kių gro­žis ir pa­vel­das tu­ri bū­ti vie­ši­na­mas, ant­raip jam ga­li grės­ ti su­nyk­ti. „Tuos da­ly­kus rei­kia la­bai vie­šin­ti, kad ap­sau­ga bū­tų skir­ta, prie­žiū­ra, nes tai ypa­tin­ gos svar­bos ob­jek­tai. Tai gy­va is­ to­ri­ja, ku­ri ga­li bū­ti su­nai­kin­ta“, – tei­gė pa­šne­ko­vė.

Lan­ko du pil­ka­lnius

Pra­dė­ju­si au­gin­ti vai­kus Dai­va su­pra­to, kad Gri­giš­kės nė­ra to­ kios var­ga­nos, kaip apie jas daž­ nai ma­no sos­ti­nės gy­ven­to­jai. „Tai nė­ra bank­ru­ta­vu­sių žmo­ nių kraš­tas. Tai yra nuo­sta­bi ap­ lin­ka, kur prie­globs­tį pa­va­sa­rį ran­da lakš­tin­ga­los, o ru­de­nį – kėkš­tai. Au­gin­da­mi vai­kus mes

juos ved­žio­jo­me pa­lei Vo­kės upe­ lį, pa­lei miš­kus. Bet tai bu­vo vie­ na is­to­ri­ja, kur bu­vo vai­kai au­gi­ na­mi, pa­skui pra­si­dė­jo vi­sai ki­ta is­to­ri­ja“, – tę­sė pa­sa­ko­ji­mą pa­ šne­ko­vė.

Nau­ja is­to­ri­ja pra­si­dė­jo tuo­ met, kai Dai­va ta­po bend­ri­ jos „Salų ąžuo­ly­n as“ val­dy­ bos pir­mi­nin­ke. Ap­si­gy­ve­nu­si šim­ta­me­čių ąžuo­lų paunks­nė­ je mo­te­ris ne­ju­čia ta­po mies­te­ lio is­to­ri­jos da­li­mi ir sau­go­to­ ja. „Mes gy­ve­na­me miš­ke, Sa­lų kai­me, ten yra Slan­kų, Žal­var­ nių, Suo­pių ir Zy­lių gat­vės. Esu šių gat­vių bend­ri­jos pir­mi­nin­kė, o bend­ri­ja pri­žiū­ri ne tik gat­ves, bet ir vi­są mus su­pan­čią ap­lin­ką.

Kuo to­liau gy­ve­ni, tuo la­biau gi­ li­nie­si, kad čia gy­ve­ni tarp šim­ ta­me­čių ąžuo­lų, ku­riems iki 300 me­tų tet­rūks­ta gal 15-os, ir nie­ kas jais ne­si­rū­pi­na“, – kalbėjo grigiškietė. Įsi­kū­rė ąžuo­lų gi­rai­tė­je

Pa­sak D.Sin­ku­vie­nės, ap­si­lan­ kius daug­maž 50 ąžuo­lų gi­rai­ tė­je api­ma ypa­tin­gas jaus­mas.

Vi­si me­džiai su­so­din­ti tai­syk­lin­ go­mis ei­lė­mis, o kiek­vie­ną me­ dį ski­ria daug­maž 9 met­rų at­ stu­mas. Mo­te­ris džiau­gia­si šiuo me­tu gy­ve­nan­ti šio­je gi­rai­tė­je ir tie­siog se­mia­si ener­gi­jos iš po me­džių šak­ni­mis be­si­sle­pian­čios se­no­sios is­to­ri­jos. „Jie taip su­so­din­ti, ma­nau, tiks­lin­gai, nes ne­ga­li bū­ti šiaip sau vie­no­das at­stu­mas pa­lik­tas.

Ir net jei ąžuo­lo nė­ra, yra 18 met­ rų tarp ąžuo­lų. O iš se­nų­jų žmo­ nių te­ko gir­dė­ti, kad ten bu­vo gi­ rai­tė, o ji anks­čiau pa­gal se­ną­jį lie­tu­vių ti­kė­ji­mą bu­vo ypatin­ ga ka­rių ruo­ši­mo vie­ta. Ažuo­lų

7

šeštADIENIS, spalio 6, 2012

istorija

Senovė: piliakalnių radiniai liudija, kad žmonės čia gyveno prieš dau-

giau nei 2 tūkst. metų.

u­si­ju­sių su se­no­vės pa­go­nių apei­go­mis: pil­ka­pių ir šven­tų ąžuo­lų gi­rai­čių.

Dai­vos Sin­ku­vie­nės nuotr.

Gedimino Bartuškos nuotr.

go ąžuo­lai ir ru­nos gi­rai­tė neiš­ty­ri­nė­ta ir to­dėl sa­vy­ je sle­pia la­bai daug“, – dės­tė pa­ šne­ko­vė.

Dai­va įsi­ti­ki­nu­si, kad žmo­nės, kaip ir ji pa­ti, dar per ma­žai ži­no apie sa­vo gy­ven­vie­tę, to­dėl gy­ve­ ni­mo tiks­las – pri­kel­ti is­to­ri­ją. „Ofi­cia­liai is­to­ri­ja skai­čiuo­ja­ma nuo bal­ta­ru­sių fab­ri­kan­to pra­mo­ni­ nin­ko Gri­go Ku­re­co, ku­ris at­va­žia­vo čia, su­pir­ko že­mes ir 1924 m. įkū­rė po­pie­riaus fab­ri­ką. Bet dar prieš jį čia gy­ve­no žmo­nės, ku­rie sa­vo že­ mes bu­vo pa­vel­dė­ję iš sa­vo tė­vų ir

pro­tė­vių. Gri­giš­kėms šis žmo­gus pa­li­ko sa­vo var­dą, bet pa­va­di­ni­mo čia bū­ta ir iki tol. Ši vie­ta va­din­ta Vo­ke“, – dės­tė mo­te­ris.

Kai­mai su­si­lie­jo į vie­ną

Pa­sak Dai­vos, Vo­kės upe­lis Gri­giš­kių is­to­ri­jo­je taip pat tu­ri sa­vo vaid­me­ nį. Vin­giuo­tas aukš­tais skar­džiais van­dens tel­ki­nys vi­sais lai­kais spin­ du­lia­vo ypa­tin­gą ga­lią ir tu­rė­jo ypa­ tin­gos reikš­mės vi­siems gy­ven­to­ jams: „Tai bu­vo gy­ny­bi­nis vaid­muo, nes yra di­džiu­liai vin­giai ir prie tų

Rei­kia pri­ žiū­rė­ti ir pi­lia­kal­ nį, ir ąžuo­ lus. Pas­ta­ ruo­sius mes gy­do­me, ge­ni­me, pri­ žiū­ri­me, bet vi­sa mū­sų veik­la yra mė­gė­jų ly­ gio.

vin­gių – di­džiu­liai šlai­tai. Jei­gu kas nors pul­da­vo ar dar kas nors įvyk­ da­vo, tai bū­da­vo di­džiu­lė ap­sau­ ga, nes šlai­tais ne­bū­da­vo įma­no­ma už­lip­ti. O žmo­nės ži­no­da­vo vie­tas, kur yra nuo­žul­nus šlai­tas. Jie priei­ da­vo ir ga­lė­da­vo to­se vie­to­se at­lik­ti apei­gas, švęs­ti, vai­kus krikš­ty­ti pa­ gal se­no­vės ti­kė­ji­mą.“ Ka­dai­se Gri­giš­kių te­ri­to­ri­jo­je bu­ vo at­ski­ri kai­mai: Ku­ni­giš­kių, Afen­ de­vi­čių, Ne­ra­vų, Sa­lų, Misijonarkės kaimai. Vė­liau jie su­si­jun­gė į vie­ ną. Afen­de­vi­čiai ir Ku­ni­giš­kiai bu­ vo ne­to­li vie­nas ki­to, da­bar jų var­ dai va­di­na­mos Gri­giš­kių gat­vės.

Paslaptis: runomis pažymėto Grigiškių akmens paslaptis vis dar

neįminta.

Ak­me­nį pa­da­bi­no ru­nos

Gri­giš­kė­se yra du neį­var­dy­ti pi­lia­ kal­niai. Vie­ną jų se­nie­ji gri­giš­kie­ čiai va­di­na Au­kų kal­nu nuo­sta­bio­ je vie­to­je miš­ke, o ne­to­li Bal­to­sios Vo­kės yra al­ka­kal­nis. Ten ma­ty­ti kal­no pa­ko­pos, ma­ty­ti, kad kaž­ka­ da ten vy­ko apei­gos. „Grei­čiau­siai ten bū­da­vo šei­mų šven­tės, au­ko­ja­ma. Dėl to ir va­di­na­ si al­ka­kal­nis. Ir vi­si apie tai ži­no. Jis ne­tu­ri jo­kio sta­tu­so, jis ne­pri­žiū­ri­ mas, bet jis toks kaip ir ka­dai­se. Ieš­ ko­jau is­to­ri­jos, bet man jos ras­ti ne­ pa­vy­ko“, – kal­bė­jo mo­te­ris.

Anot pa­šne­ko­vės, ne­sau­go­mas pi­lia­kal­nis ken­čia nuo van­da­lų ir šiukšlintojų. Ka­dai­se šven­ta lai­ ky­ta vie­ta šian­dien va­go­ja­ma ke­ tur­ra­čių. Bend­ruo­me­nė pi­lia­kal­ niui iš­sau­go­ti daug lė­šų taip pat skir­ti ne­ga­li. „Rei­kia pri­žiū­rė­ti ir pi­lia­kal­nį, ir ąžuo­lus. Pas­ta­ruo­sius mes gy­ do­me, ge­ni­me, pri­žiū­ri­me, bet vi­ sa mū­sų veik­la yra mė­gė­jų ly­gio. O juk to­kiais da­ly­kais tu­rė­tų rū­pin­tis pro­fe­sio­na­lai. Ga­liau­siai tuo tu­rė­ tų už­siim­ti vals­ty­bė“, – skės­čio­jo ran­ko­mis grigiškietė.

Pramonė: upė visuomet buvo miesto gyvybės šaltinis. Senovėje gy-

nė nuo priešų, vėlesniais laikais tapo energijos šaltiniu.

8

šeštADIENIS, spalio 6, 2012

tradicijos diena.lt/naujienos/miestas

Šva­ri ap­lin­ka – jau­kiau­sia Gri­giš­kė­se, kaip ir di­džio­jo­je da­ ly­je Lie­tu­vos, kas­met vis po­pu­ lia­res­nė tam­pa ak­ci­ja „Da­rom“.

Per ją tvar­ko­mos Vo­kės ir Ne­ries pa­kran­tės bei ki­tos ža­lio­sios vie­ tos.

BŪTI VILNIAUS DALIMI PRENUMERATA 2012 M.

KETVIRČIUI –

48

LT

Prenumeruoti galite: „Vilniaus dienos“ redakcijoje Labdarių g. 8, internetu www.diena.lt/dienraštis. Informacija tel. (8 5) 261 1688, 8 686 52 400, el. p. prenumerata@vilniausdiena.lt

www.vilniausdiena.lt

Re­tas ne­ži­no, kad pa­va­sa­ri­nė ak­ci­ ja „Da­rom“ yra tęs­ti­nis pro­jek­tas, ku­rio pa­grin­di­nis tiks­las – ska­ tin­ti Lie­tu­vos gy­ven­to­jų eko­lo­ gi­nį mąs­ty­mą, pi­lie­tiš­ku­mą, so­ cia­li­nį ak­ty­vu­mą, stip­rin­ti vie­tos bend­ruo­me­nes ir žmo­nių ly­gia­ ver­tiš­ku­mo su­vo­ki­mą.

Gri­giš­kių bend­ruo­me­nė, nuo­ lat ken­čia nuo liū­di­nan­čio kai ku­ rių vie­ti­nių ir ki­tų vil­nie­čių įpro­ čio kur pa­kliu­vo mė­ty­ti ne tik il­gai yran­čias at­lie­kas, ta­čiau ir ap­lin­kai kenks­min­gas me­džia­gas: au­to­mo­ bi­lių pa­dan­gas, aku­mu­lia­to­rius, de­ ta­les, pa­se­nu­sią bui­ti­nę tech­ni­ką.

Tra­di­ciš­kai dau­giau­sia tvar­ky­ti ten­ka pės­čių­jų til­to per Vo­kės upę ne­to­li Ma­žo­jo skers­gat­vio apy­lin­ kes, te­ri­to­ri­ją nuo pės­čių­jų til­to iki me­ta­li­nių ga­ra­žų Švie­sos gat­ vė­je, Vo­kės pa­kran­tę, taip pat Mo­ kyk­los gat­vės par­ke­lį, ža­lią­jį plo­tą Vil­niaus gat­vė­je, so­dą tarp Jau­ni­ mo ir Ku­ni­giš­kių gat­vių. Šiukš­lių ap­stu ir to­liau, ke­liau­jant pa­miš­

Tvar­ka: nors ak­ci­ja „Da­rom“ vyks­ta kas­met, iš Vo­kės upės nuo­lat

ten­ka trauk­ti šiukš­les.

kė­mis prie Ne­ra­vų kai­mo, Kau­no Vo­kės priei­go­se, pa­miš­kė­se, pa­ ke­lė­se, ša­lia „Švie­sos“ gim­na­zi­ jos sta­dio­no ir ki­to­se vie­to­se.

Gri­giš­kie­čiai su­pran­ta, jog dar vie­nas ak­ci­jos tiks­lų – pa­siek­

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

ti, kad kuo ma­žes­nis at­lie­kų kie­ kis bū­tų ga­be­na­mas į są­var­ty­ną ir kuo dau­giau jų bū­tų iš­rū­šiuo­ ta ir pri­duo­ta į at­lie­kų per­dir­bi­mo bend­ro­ves.

VD inf.

Spor­to šven­tė Gri­giš­kė­se Gy­ven­to­jų su­siė­ji­mai neap­siei­ na ir be ki­tų spor­to ša­kų: šaš­kių, šach­ma­tų, sta­lo te­ni­so, smi­gi­nio.

Jų iš­ban­dy­ti Gri­giš­kių gy­ven­to­ jai kvie­čia­mi per kas­me­tę spor­to šven­tę.

Šie­met Gri­giš­kių bend­ruo­me­nė „Gri­ja“ kar­tu su „Švie­sos“ gim­ na­zi­ja tra­di­ci­nę spor­to šven­tę su­ ren­gė 2012 m. ko­vo 17 d.

Gri­giš­kių gy­ven­to­jai bu­vo pa­ kvies­ti iš­ban­dy­ti sa­vo jė­gų ke­tu­rio­ se spor­to rung­ty­se: šaš­kių, šach­ ma­tų, sta­lo te­ni­so ir smi­gi­nio.

Vi­so­se rung­ty­se ak­ty­viai da­ly­ va­vo Gri­giš­kių gy­ven­to­jai. Sta­lo te­ni­so mė­gė­jų, pa­ly­gin­ti su anks­ tes­niais me­tais, dar la­biau pa­gau­ sė­jo. Ne vel­tui ir per­nai vy­ku­sio­ se var­žy­bo­se, ku­rio­se da­ly­va­vo vi­sos Vil­niaus mies­to se­niū­ni­jos, Gri­giš­kių sta­lo te­ni­so žai­dė­jai bu­ vo ge­riau­si. Šven­tė­je ko­vo­ja ir vy­ rai, ir mo­te­rys. Šaš­kių var­žy­bas, kaip įpras­ ta, ve­da šaš­kių spor­to meist­

ras, tris­kart Lie­tu­vos čem­pio­nas Vai­de­vu­tis Po­čiaus­kas. Ir šį­kart vi­siems šaš­kių žai­dė­jams te­ko iš­ban­dy­ti spor­to meist­ro su­ge­ bė­ji­mus, nes į ant­rą var­žy­bų tu­ rą bu­vo ga­li­ma pa­tek­ti tik pe­rė­ jus V.Po­čiaus­ko at­ran­ką, ku­ris kaip le­gen­di­nis per­so­na­žas Os­ta­ pas Ben­de­ris žai­dė su vi­sais vie­ nu me­tu. Vaiz­das toks: ei­lė šaš­ kių len­tų, ku­rių vie­no­je pu­sė­je jis, o ki­to­je – ei­lė žai­dė­jų, sie­kian­čių pa­tek­ti į ki­tą var­žy­bų tu­rą ir ti­ kin­čių sa­vo sėk­me.

Di­džiau­sią su­si­do­mė­ji­mą vis dar su­ke­lia smi­gi­nio var­žy­bos, ku­rias ve­da ir taš­kus skai­čiuo­ja šio žai­ di­mo eks­per­tas Ro­me­nas Post­ no­vas. Šių­me­tė spor­to šven­tė taip pat praė­jo sklan­džiai, jos da­ly­viai džiau­gė­si ge­ra nuo­tai­ka ir ga­li­ my­be iš­ban­dy­ti sa­vo jė­gas įvai­ rio­se rung­ty­se. Vi­si nu­ga­lė­to­jai bu­vo ap­do­va­no­ti tau­rė­mis ir me­ da­liais.

VD inf.

Pa­si­rin­ki­mas: gri­giš­kie­čiai per

tra­di­ci­nę spor­to šven­tę no­riai sė­da ir prie šach­ma­tų len­tos.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

„Tor­na­do“ siaus­mas Gar­sas apie gri­giš­kie­čių spor­to lai­ mė­ji­mus sklin­da ir už Lie­tu­vos ri­ bų – tra­di­ciš­kai pa­va­sa­rį vyks­tan­ čia­me tarp­tau­ti­nia­me taik­von­do čem­pio­na­te Gri­giš­kių klu­bas iš­ko­ vo­jo net 6 me­da­lius.

Gri­giš­kių taik­von­do aka­de­mi­ ja „Tor­na­do“ gąs­di­na ne vien sa­ vo pa­va­di­ni­mu – jos auk­lė­ti­niai šį pa­va­sa­rį, ba­lan­džio 14 d., Gri­giš­ kių „Švie­sos“ gim­na­zi­jo­je vy­ku­ sia­me at­vi­ra­me XIII Lie­tu­vos taik­ von­do čem­pio­na­te iš­ko­vo­jo net 6 pri­zi­nes vie­tas. Šia­me tarp­tau­ti­ nia­me čem­pio­na­te da­ly­va­vo per 250 spor­ti­nin­kų iš Lie­tu­vos, Lat­ vi­jos, Es­ti­jos, Len­ki­jos, Bal­ta­ru­si­ jos ir Ru­si­jos. Gri­giš­kių taik­von­do

aka­de­mi­ja „Tor­na­do“ de­le­ga­vo 8 spor­ti­nin­kus, ku­rie pel­nė 2 auk­so ir 4 bron­zos me­da­lius!

Be­je, lai­mė­ji­mais gar­sė­jan­čių klu­bo „Tor­na­do“ spor­ti­nin­kų – ap­stu. Nuo 2009-ųjų ab­so­liu­tus dau­ge­lio var­žy­bų ly­de­ris Eduar­ das Pun­dze­vi­čius iš vi­so iš­ko­vo­ jo 30 auk­so, 10 si­dab­ro ir 2 bron­ zos me­da­lius. Ari­jus Ša­kė­nas taip pat iš­ko­vo­jo 8 įspū­din­gas auk­si­ nes per­ga­les, 3 kar­tus bu­vo ant­ras ir 2 kar­tus pa­si­puo­šė bron­za. Net 7 spor­ti­nin­kai per tre­jus me­tus yra iš­ko­vo­ję bent po 1 auk­so me­da­lį, o iš vi­so pri­zi­nin­kų – net 19. Kar­tu su­dė­jus, me­da­lių skai­čius įspū­ din­gas – net 136!

VD inf.

Sėk­mė: klu­bo „Tor­na­do“ lai­mė­

ji­mų są­ra­še per tre­jus me­tus – net 136 pri­zi­nės vie­tos.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

13

šeštadienis, spalio 6, 2012

pasaulis pasaulio laimės indeksas

147. Ma­lis

148. Cent­ri­nės Af­ri­kos Res­pub­li­ka

149. Ka­ta­ras

150. Ča­das

151. Bots­va­na

No­be­lio pre­mi­jos karš­ti­nė Spa­lio pra­džia kiek­vie­nais me­tais reiš­kia, kad atė­jo lai­kas pa­skelb­ ti pra­ne­ši­mus dėl No­be­lio pre­mi­ jų ir karšt­li­giš­kai spė­lio­ti ga­li­mus lau­rea­tus.

Griež­ta pa­slap­tis

o per 18 mė­ne­sių nu­ver­tė­jo net ke­tu­ris kar­tus.

„Reu­ters“ nuo­tr.

l­ iu­tos kri­zę? „Tai vien nuo­sto­lis, jei­gu šian­ dien ką nors par­duo­siu, o gau­ti pi­ ni­gai ki­tą sa­vai­tę tu­rės tik pu­sę sa­vo ver­tės“, – „The Dai­ly Beast“ paaiš­ki­no vie­nas pre­ky­ba mais­tu už­sii­man­tis vers­li­nin­kas.

Per sep­ty­nias die­nas Ira­no ria­ las smu­ko dau­giau nei treč­da­liu, o per 18 mė­ne­sių nu­ver­tė­jo net ke­tu­ ris kar­tus. At­ro­do, kad lais­vo­jo kri­ ti­mo ga­lo ne­ma­ty­ti. „Ge­riau pirk da­bar“, – vie­nas ry­žių par­da­vė­jas pa­ta­rė Ab­ba­ sui Sha­ra­bi, nu­spren­du­siam nu­ si­pirk­ti iš kar­to ke­lis šim­tus ki­log­ ra­mų, kad ga­lė­tų me­tus iš­mai­tin­ti sa­vo šei­mą. „Kol skai­čia­vau pi­ni­gus, tam vy­riš­kiui kaž­kas pa­skam­bi­no. Pa­ dė­jęs ra­ge­lį jis man pa­sa­kė, kad kai­na ką tik pa­di­dė­jo 10 pro­c. Aiš­ ku, aš su­mo­kė­jau. Die­va­ži, kiek jie kai­nuos ry­toj?“ – laik­raš­čiui „The New York Ti­mes“ kal­bė­jo A.Sha­ ra­bi.

Ro­bi­no Hu­do eko­no­mi­ka

Dau­ge­lis Te­he­ra­no gy­ven­to­jų šio­ mis die­no­mis skam­bi­nė­ja va­liu­ tos kei­tė­jams ir lan­ko­si ban­kuo­se svars­ty­da­mi, ar par­duo­ti sa­vo ria­ lus, ar ti­kė­tis ste­buk­lo, kad na­cio­ na­li­nė va­liu­ta grįš prie anks­tes­nio kur­so. „Svy­ra­vi­mai to­kie di­de­li, kad nie­kas ne­ži­no, ar ge­riau pa­lauk­ti,

ar keis­ti da­bar, – sa­kė 65 me­tų Ah­ ma­das, pre­kiau­jan­tis dra­bu­žiais. – Man taip vi­sa tai įgri­so. No­riu nor­ ma­laus gy­ve­ni­mo, o čia nuo ry­to iki va­ka­ro vi­si ner­vin­gai šne­ka tik apie tvir­tą va­liu­tą.“ Kaip ir dau­ge­lis ki­tų ira­nie­čių, Ah­ma­das ant­ra­die­nį pri­sė­do prie te­le­vi­zo­riaus pa­žiū­rė­ti pre­zi­den­ to M.Ah­ma­di­ne­ja­do spau­dos kon­ fe­ren­ci­jos. Bet užuo­t siū­ly­da­mas spren­di­mus, ša­lies va­do­vas ėmė kal­tin­ti va­liu­tos spe­ku­lian­tus ir Va­ka­rų san­kci­jas.

Pre­zi­den­tu jau ti­ki­ma vis ma­ žiau. Pik­ti­na­si ne tik gy­ven­to­jai, bet ir bu­vę M.Ah­ma­di­ne­ja­do po­li­ ti­niai są­jun­gi­nin­kai. Spa­lio 2 d. Ira­ no par­la­men­to pir­mi­nin­kas Ali La­ ri­ja­ni pa­reiš­kė, kad 80 pro­c. ša­lies pro­ble­mų su­si­ju­sios su va­do­va­vi­ mu ir tik 20 pro­c. – su san­kci­jo­mis.

Jis taip pat įgė­lė pre­zi­den­tui iš­rėž­ da­mas: „Ro­bi­no Hu­do eko­no­mi­ka nie­ka­da ne­vei­kia.“ A.La­ri­ja­ni tu­rė­jo gal­vo­je M.Ah­ ma­di­ne­ja­do su­bsi­di­ja­vi­mo po­li­ ti­ką, kai vy­riau­sy­bės su­bsi­di­jos mo­ka­mos gy­ven­to­jams tie­sio­giai.

Dau­ge­lis eko­no­mis­tų pro­gno­za­ vo di­džiu­lę inf­lia­ci­ją ir neap­si­ri­ko.

Ofi­cia­liais duo­me­ni­mis, šis ro­dik­lis da­bar sie­kia 19 pro­c., nors eks­per­ tai sa­ko, kad tik­ro­ji inf­lia­ci­ja sie­kia bent 30 pro­c.

Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Šie­met gan­do­ne­šiai mi­ni 231 No­ be­lio tai­kos pre­mi­jai no­mi­nuo­tą žmo­gų, pra­de­dant bu­vu­siu Vo­kie­ ti­jos kanc­le­riu Hel­mu­tu Koh­liu ir bai­giant ko­vo­to­ja su bur­ko­mis Si­ ma Sa­mar ar JAV moks­li­nin­ku Ge­ ne’u Shar­pu. Šie­met ver­tin­to­jai la­bai sten­ gia­si lau­rea­tų pa­var­des iš­lai­ky­ ti pa­slap­ty­je, iki jos bus ofi­cia­liai pa­skelb­tos. Jas bus pra­dė­ta skelb­ ti pir­ma­die­nį, spa­lio 8 d., ir po sa­ vai­tės bus pa­vie­šin­tas No­be­lio eko­no­mi­kos pre­mi­jos lau­rea­tas.

Nors pa­pras­tai bū­na sun­ku pro­gno­zuo­ti, kas bus pa­gerb­tas už no­ va­to­riš­kus moks­lo ty­ri­mus me­di­ ci­nos, fi­zi­kos, che­mi­jos ir eko­no­ mi­kos sri­ty­se, pla­čio­ji vi­suo­me­nė ak­ty­viai spė­lio­ja tai­kos ir li­te­ra­tū­ ros pre­mi­jų lau­rea­tus. Šve­di­jos aka­de­mi­ja, ku­ri ski­ria No­be­lio li­te­ra­tū­ros pre­mi­ją, gar­ sė­ja slap­tu­mo už­tik­ri­ni­mo me­to­ dais, to­kiais kaip ko­di­nių pa­va­di­ ni­mų, o ne au­to­rių pa­var­džių ir ne­tik­rų kny­gų vir­še­lių nau­do­ji­ mas per vie­šus skai­ty­mus.

2005 m., kai bu­vo ap­do­va­no­tas bri­tų dra­ma­tur­gas Ha­rol­das Pin­ te­ris, aka­de­mi­jos ko­mi­te­to na­riai jį va­di­no Ha­riu Po­te­riu, ku­rio ini­ cia­lai yra to­kie pa­tys.

Prit­rū­ko įkal­čių

Per­nai bu­vo pa­skli­dę gan­dai apie ga­li­mą in­for­ma­ci­jos nu­te­ki­ni­ mą. Ko­vos su ko­rup­ci­ja pro­ku­ ro­rai aiš­ki­no­si, ko­dėl la­žy­bi­nin­ kų šan­sai dėl šve­dų poe­to To­mo Tranströ­me­rio ke­lios va­lan­dos prieš tai, kai aka­de­mi­ja pa­skel­bė jį lau­rea­tu, nuo san­ty­kio 13:1 pa­ si­kei­tė iki ma­žes­nio nei 2:1.

Vė­liau dėl įro­dy­mų trū­ku­mo ty­ ri­mas bu­vo nu­trauk­tas, bet aka­de­ mi­ja šiais me­tais ėmė­si pa­pil­do­mų sau­gu­mo prie­mo­nių ir ap­ri­bo­ jo skai­čių žmo­nių, ku­rie iš anks­to ga­li ži­no­ti lau­rea­to var­dą.

Be to, Šve­di­jos aka­de­mi­ja at­si­ sa­kė įpras­tos pra­kti­kos ži­niask­lai­ dos prie­mo­nėms iš­siųs­ti užants­ pau­d uo­t us vo­k us, ku­r iuo­s e bū­da­vo lau­rea­to pa­var­dė. „Per­nai Šve­di­jos aka­de­mi­ja pra­ dė­jo pa­tik­ri­ni­mą tu­rė­da­ma tiks­ lą su­ma­žin­ti išo­rės vei­kė­jų skai­čių ir pa­ge­rin­ti slap­tu­mo už­tik­ri­ni­mą.

De­ja, ne­ga­lė­si­me skir­ti spe­cia­lių kur­je­rių, ku­rie pri­sta­ty­tų pra­ne­ši­ mą jū­sų re­dak­ci­jai“, – rugp­jū­tį ži­ niask­lai­dos prie­mo­nėms pra­ne­šė ša­lies Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja.

Pa­gal tra­di­ci­ją ir ne taip, kaip ki­ tų pre­mi­jų at­ve­jais, No­be­lio li­te­ra­

tū­ros pre­mi­jos lau­rea­to pa­skel­bi­ mo da­ta pra­ne­ša­ma vos po­ra die­nų prieš pa­skel­bi­ant tą lau­rea­tą.

Thei­nas Sei­nas, Af­ga­nis­ta­no žmo­ gaus tei­sių gy­nė­ja, bu­vu­si mi­nist­ rė ir bur­kų prie­ši­nin­kė S.Sa­mar.

Tarp pre­ten­den­tų – ir ES

Su­ma­ži­no pre­mi­jas

Pre­ten­den­tų į No­be­lio tai­kos pre­ mi­ją, apie ku­rią tur­būt kal­ba­ma dau­giau­sia, šie­met, re­gis, yra la­ bai daug ir įvai­rių, ir joks aiš­kus fa­vo­ri­tas ne­mi­ni­mas.

For­ma­liai į ją pre­ten­duo­ja 231 žmo­gus, ir nors pre­mi­ją ski­rian­tis ko­mi­te­tas nie­ka­da ne­skel­bia no­mi­ nan­tų var­dų, ži­no­ma, kad šių­me­ čia­me są­ra­še yra Bil­las Clin­to­nas, H.Koh­lis, ES ir „Wi­ki­Leaks“ by­los įta­ria­ma­sis Brad­ley Man­nin­gas.

Os­lo tai­kos ty­ri­mų ins­ti­tu­to va­ do­vas Kris­tia­nas Ber­gas Harp­vi­ ke­nas ati­džiai ste­bi No­be­lio tai­ kos pre­mi­jos ko­mi­te­to dar­bą ir kas­met skel­bia sa­vo pa­ties su­da­ ro­mą trum­pą­jį kan­di­da­tų są­ra­šą. Šie­met ja­me yra Ame­ri­kos po­ li­to­lo­gas ir ne­smur­ti­nių re­vo­liu­ ci­jų eks­per­tas G.Shar­pas, Ru­si­jos tei­sių gy­ni­mo gru­pė „Me­mo­rial“ ir jos įkū­rė­ja Svet­la­na Ga­nuš­ki­na, ne­prik­lau­so­mas Ru­si­jos ra­di­jas „Echo Mosk­vy“ ir jos vy­riau­sia­ sis re­dak­to­rius Alek­se­jus Ve­ne­ dik­to­vas.

Du ni­ge­rie­čiai, ko­vo­jan­tys su pik­nau­džia­vi­mu re­li­gi­ja, – ar­ ki­vys­ku­pas Joh­nas Onaiye­ka­nas ir So­ko­to sul­to­nas Mo­ha­me­das Sa’adas Abu­ba­ka­ras – taip pat yra šia­me są­ra­še.

Kaip ga­li­mi lau­rea­tai taip pat nu­ro­do­mi Mian­ma­ro pre­zi­den­tas

Vie­na moks­lo pre­mi­jų šie­met ke­ lia ne­ti­kė­tą triukš­mą. Lie­pą bu­vo at­ras­ta nau­ja ele­men­ta­rio­ji da­le­ lė, tik­riau­siai – Hig­so bo­zo­nas. Šis at­ra­di­mas, vie­nas di­džiau­sių fi­zi­kos per­si­lau­ži­mų per pa­sta­rą­ ją pu­sę am­žiaus, dau­ge­lio yra lai­ ko­mas ver­tu No­be­lio pre­mi­jos.

Ta­čiau No­be­lio fi­zi­kos pre­mi­ją skirs­tan­tis ko­mi­te­tas nė neuž­si­ me­na, ar lai­mės šio ty­ri­mo au­to­ riai. „Tai – di­de­lis at­ra­di­mas. Tai vi­sa, ką pa­sa­ky­siu“, – nu­ro­dė ko­ mi­te­to na­rys Lar­sas Brin­kas.

Pir­ma­die­nį No­be­lio pre­mi­jų se­zo­ną pra­dės me­di­ci­nos pre­mi­ ja, ant­ra­die­nį bus pa­skelb­tas fi­zi­ kos pre­mi­jos lau­rea­tas, tre­čia­die­ nį – che­mi­jos.

No­be­lio li­te­ra­tū­ros pre­mi­jos lau­rea­tas tra­di­ciš­kai pa­skel­bia­ mas ket­vir­ta­die­nį, va­di­na­si, šie­ met – spa­lio 11-ąją, o spa­lio 12 d. ga­li paaiš­kė­ti No­be­lio tai­kos pre­ mi­jos lau­rea­tas.

Eko­no­mi­kos pre­mi­ja, tarp ku­ rios lau­rea­tų do­mi­nuo­ja ame­ri­ kie­čiai, bus pa­skelb­ta pa­sku­ti­nė, spa­lio 15 d., pir­ma­die­nį.

No­be­lio fon­das dėl eko­no­mi­ nės kri­zės su­ma­ži­no pre­mi­jas iki 8 mln. Šve­di­jos kro­nų (3,2 mln. li­tų) – nuo 10 mln. kro­nų su­mų, ku­rios bū­da­vo tei­kia­mos nuo 2001-ųjų.

BNS inf.

Aka­de­mi­ja šiais me­tais ėmė­si pa­pil­do­mų ap­ sau­gos prie­mo­ nių ir ap­ri­bo­jo skai­čių žmo­nių, ku­rie iš anks­to ga­li ži­no­ti lau­ rea­to var­dą.

Int­ri­ga: pre­ten­den­tų į No­be­lio tai­kos pre­mi­ją, apie ku­rią tur­būt kal­

ba­ma dau­giau­sia, šie­met yra la­bai daug ir įvai­rių, ir joks aiš­kus fa­ vo­ri­tas ne­mi­ni­mas. „Reu­ters“ nuo­tr.

14

Šeštadienis, Spalio 6, 2012

16p.

D.Stagniūnas: pra­leis­ti olim­pia­dą būtų lyg dū­ris į šir­dį.

sportas Sug­rį­ži­mas – ne žings­nis at­ sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

„Aš jau ži­nau, kur bren­du. Jei bū­tų bai­su – ne­bū­čiau grį­žęs“, – sa­kė Jo­nas Kaz­laus­kas, po 11 me­tų per­trau­kos vėl pe­rė­męs Lie­tu­ vos vy­rų krep­ši­nio rink­ti­nės vai­rą. Pa­ty­ ręs krep­ši­nio stra­te­gas – ne vie­nin­te­lis ša­ lies spor­to spe­cia­lis­tas, ry­žę­sis dar kar­tą įbris­ti į tą pa­čią upę.

Ma­rius Bag­do­nas, Ro­mas Po­de­rys Tro­fė­jai ir pa­tir­tis

J.Kaz­laus­kas į rink­ti­nę grį­žo po dar­bo su Ki­ni­jos ir Grai­ki­jos na­ cio­na­li­nė­mis eki­po­mis ir aukš­čiau­ sio ly­gio Eu­ro­pos klu­buo­se – Pi­rė­jo „Olym­pia­cos“ ir Mask­vos CSKA. Be 2000-ųjų Sid­nė­jaus olim­pia­ do­je su Lie­tu­vos krep­ši­nin­kais iš­ ko­vo­tos bron­zos, J.Kaz­laus­kas sa­vo spor­ti­nių tro­fė­jų ko­lek­ci­ją pa­pil­dė 2005 m. Azi­jos čem­pio­no ir 2006 m. Azi­jos žai­dy­nių čem­pio­no ti­tu­ lais, 2006 m. Grai­ki­jos pir­me­ny­bių si­dab­ru, 2009 m. Eu­ro­pos čem­ pio­na­to bron­za, ga­liau­siai – Ru­si­ jos ir VTB Vie­nin­go­sios krep­ši­nio ly­gos auk­su, Eu­ro­ly­gos si­dab­ru.

Antanas Skarbalius:

Jei­gu žmo­gus sa­ vik­ri­tiš­kai iš­nag­ ri­nė­ja sa­vo klai­ das, jis jų atei­ty­je ne­kar­to­ja.

J.Kaz­laus­ko ko­le­gos – bu­vęs il­ ga­me­tis Lie­tu­vos fut­bo­lo rink­ti­nės vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Ben­ja­mi­nas Zel­ke­vi­čius, ran­ki­nio au­to­ri­te­tas An­ta­nas Skar­ba­lius ir rep­re­zen­ta­ ci­nės ša­lies mo­te­rų dvi­ra­čių eki­ pos va­do­vas Va­le­ri­jus Ko­no­va­lo­ vas – tvir­ti­na: grįž­ti ten, kur jau esi bu­vęs ir pa­kel­ti kar­dą pa­si­tin­kant nau­jus iš­šū­kius – ne ei­li­nis gy­ve­ni­ mo siųs­tas iš­ban­dy­mas, o pri­pa­ži­ ni­mas, ku­rio nu­si­pel­no ne kiek­vie­ nas spor­to pro­fe­sio­na­las.

Ga­li­my­bė nau­jam žings­niui

B.Zel­ke­vi­čius į tą pa­čią upę bu­ vo įbri­dęs tris kar­tus – le­gen­di­nis ša­lies fut­bo­lo spe­cia­lis­tas per sa­vo kar­je­rą Lie­tu­vos rink­ti­nę tre­ni­ra­vo 1990–1991, 1995–1997 ir 2001– 2003 m. „Pa­lai­kau Jo­ną Kaz­laus­ką ir Ar­ vy­dą Sa­bo­nį. Ma­no nuo­mo­ne, Ar­

vy­das la­bai tei­sin­gai pa­da­rė prie krep­ši­nio rink­ti­nės vai­ro su­grą­ ži­nęs la­biau­siai pa­ty­ru­sį Lie­tu­vos krep­ši­nio tre­ne­rį. Jo­nas – aukš­ čiau­sio ly­gio spe­cia­lis­tas. Nors esu fut­bo­lo žmo­gus, krep­ši­niu taip pat do­miuo­si, tad šios spor­to ša­kos pro­ble­mos man ir­gi la­bai svar­bios.

Ti­kiu, kad J.Kaz­laus­kas ga­li įkvėp­ ti nau­ją krep­ši­nin­kų kar­tą“, – sa­kė B.Zel­ke­vi­čius.

Fut­bo­lo tre­ne­ris pa­gy­rė J.Kaz­ laus­ką, kad jis įsi­klau­sė į A.Sa­bo­ nio žo­džius ir su­ti­ko pa­dė­ti rink­ ti­nei. „Ma­no nuo­mo­ne, kal­bė­ti apie to­kius da­ly­kus, kaip iš prin­ci­po ne­bris­ti į tuos pa­čius van­de­nis, yra bergž­džias rei­ka­las. Jei spe­cia­lis­tas daug me­tų kant­riai, ge­rai dir­ba sa­ vo dar­bą, pui­kiai iš­ma­no šiuo­lai­ki­ nes spor­to ten­den­ci­jas, nie­ko blo­go, jei jis prie ko­man­dos vai­ro anks­čiau ar vė­liau su­grįž­ta. Jo­nas sa­vo ver­tę įro­dė lai­mė­jęs Eu­ro­ly­gą su Kau­no „Žal­gi­riu“ ir va­do­vau­da­mas Grai­ki­ jos bei Ki­ni­jos rink­ti­nėms. Tik per at­si­tik­ti­nu­mą Mask­vos CSKA pra­ lai­mė­jo Eu­ro­ly­gos fi­na­le ir tre­ne­ riui te­ko pa­lik­ti Mask­vą. Vi­sos šios ap­lin­ky­bės lė­mė, kad da­bar mū­sų krep­ši­niui at­si­ra­do pui­ki ga­li­my­ bė ženg­ti nau­ją žings­nį“, – kal­bė­jo B.Zel­ke­vi­čius.

Kar­je­ra: B.Zel­ke­vi­čius su na­cio­na­li­ne fut­bo­lo vie­nuo­li­ke at­si­svei­ki­no tris kar­tus.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Va­do­vau­ti rink­ti­nei – pres­ti­žas

Pas­ta­rai­siais me­tais jau­nuo­sius fut­bo­li­nin­kus tre­ni­ruo­jan­tis B.Zel­ ke­vi­čius ne­no­rė­jo pri­si­min­ti 1997ųjų, kai bu­vo pri­vers­tas at­si­svei­ kin­ti su na­cio­na­li­ne rink­ti­ne. „Ga­liu pa­sa­ky­ti tik tiek, kad pa­ ra­šiau pa­reiš­ki­mą ir išė­jau. Pa­sit­ rau­kiau tik­rai ne dėl ko­man­dos ar re­zul­ta­tų. Bu­vo ki­tų ap­lin­ky­bių, ta­čiau per daug į jas ne­no­rė­čiau gi­ lin­tis“, – neat­vi­ra­vo pa­šne­ko­vas.

Pri­si­mi­nęs 2001-ųjų va­sa­rį, kai pe­rė­mė Lie­tu­vos vie­nuo­li­kės vai­rą iš da­bar jau ne­kaip pa­gar­sė­ju­sio ša­ lies fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­to Ju­liaus Kve­da­ro, B.Zel­ke­vi­čius tei­ gė, kad tą­kart per­ne­lyg ne­dve­jo­jo. „Va­do­vau­ti rink­ti­nei – kiek­vie­ no tre­ne­rio pres­ti­žo rei­ka­las. O jei žai­dė­jai, su ku­riais ten­ka dirb­ti, ga­li

Au­to­ri­te­tas: su V.Ko­no­va­lo­vu sie­ja­mos iš­ki­liau­

sios Lie­tu­vos dvi­ra­ti­nin­kių per­ga­lės.

pa­siek­ti ne­blo­gų re­zul­ta­tų tarp­tau­ ti­nė­je are­no­je, iš­vis pui­ku. Tre­ni­ ruo­da­mas ko­man­dą vi­sa­da lai­kiau­ si nuo­sta­tos, kad ša­lies rink­ti­nė­je tu­ri žais­ti ge­riau­sie­ji. La­bai džiau­ giuo­si, kad ir J.Kaz­laus­kas tei­gia, jog mū­sų krep­ši­nio rink­ti­nei at­sto­ vaus tik pa­jė­giau­si žai­dė­jai. Svar­ bu, kad ko­man­da lai­mė­tų, o kas ir kaip žais, nie­kam ne­rū­pi“, – įsi­ti­ ki­nęs B.Zel­ke­vi­čius.

Tre­ne­ris pa­žy­mė­jo ir dar vie­ ną po per­trau­kos į bu­vu­sias pa­rei­ gas grįž­tan­čio tre­ne­rio pranašumą. „Ma­nau, kad to­kiais at­ve­jais spe­

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Tiks­las: treniruodamas Lietuvos vyrų ran­ki­nio rink­ti­

nę A.Skar­ba­lius už­kir­to ke­lią trum­pa­re­giš­kai fe­de­ra­ci­ jos po­li­ti­kai.

cia­lis­tas į dar­bą kim­ba su dar di­ des­niu no­ru ir už­si­de­gi­mu. Jis jau ži­no, ko ti­kė­tis. Man im­po­nuo­ja, kad J.Kaz­laus­kas ne­si­kra­to at­sa­ ko­my­bės ir tei­gia, jog steng­sis ko­ vo­ti dėl aukš­čiau­sių vie­tų dar iki Rio de Ža­nei­ro olim­pi­nių žai­dy­nių.

Pas mus yra ne­ma­žai įvai­rių spor­ to ša­kų tre­ne­rių, ku­rie daug kal­ba apie ko­man­dų at­jau­ni­ni­mą, kar­ tų kar­tas, ta­čiau, ma­no nuo­mo­ne, tai išanks­ti­nis ap­si­drau­di­mas. Eu­ ro­pos ar pa­sau­lio čem­pio­na­tai – var­žy­bos, ku­rio­se ne vie­ta eks­pe­ ri­men­tuo­ti“, – sa­kė B.Zel­ke­vi­čius.

Pa­sip­rie­ši­no grio­vė­jams

Lie­tu­vos spor­to uni­ver­si­te­to (LSU) pro­fe­so­rius A.Skar­ba­lius ša­lies vy­rų ran­ki­nio rink­ti­nę tre­ni­ra­vo 1981–1994 ir 2003–2006 m. „Ant­rą kar­tą grįž­ti į na­cio­na­li­nę ko­man­dą pa­ska­ti­no trum­pa­re­giš­ka tuo­me­čių mū­sų ran­ki­nio fe­de­ra­ ci­jos va­do­vų po­li­ti­ka, grio­vu­si šią spor­to ša­ką. Jie pa­si­rin­ko ža­lin­gą tak­ti­ką – kad rink­ti­nė abe­jas rung­ ty­nes su var­žo­vais žais­tų jų aikš­tė­ je. Ko­kia sėk­mės ti­ki­my­bė to­kiais at­ve­jais? Pa­gar­ba sa­vo sir­ga­liams?

Pa­sa­kiau sau: pa­da­ry­siu vis­ką, kad

15

Šeštadienis, Spalio 6, 2012

sportas Iš­ko­vo­jo ­ per­ga­les

Vėl – „Krep­ši­nio pa­sau­ly­je“

M.Schu­ma­che­ris at­si­svei­kins

Eu­ro­pos fut­bo­lo ly­gos tur­ny­ re pir­mą­sias per­ga­les iš­ko­vo­ jo klu­bai, ku­riems at­sto­vau­ ja lie­tu­viai. H gru­pė­je Ka­za­nės „Ru­bin“ su Gied­riu­mi Ar­laus­ kiu (nuo­tr.) 2:0 įvei­kė Belg­ra­ do „Par­ti­zan“ eki­pą, o J gru­ pė­je Ro­mos „La­zio“ su Ma­riu­ mi Stan­ke­vi­čiu­mi 1:0 – slo­vė­ nų „NK Ma­ri­bor“.

Po ke­tu­rių mė­ne­sių ty­los „Sport1“ te­le­vi­zi­jos ete­ry­ je spa­lio 7-ąją vėl nu­skam­bės žur­na­lis­to Vi­do Ma­čiu­lio ren­ gia­mos lai­dos „Krep­ši­nio pa­ sau­ly­je“ šau­ki­nys. Bus pa­ro­ dy­tas Jo­no Kaz­laus­ko (nuo­tr.) in­ter­viu po to, kai jis ta­po Lie­ tu­vos vy­rų krep­ši­nio rink­ti­nės vy­riau­siuo­ju tre­ne­riu.

„For­mu­lės 1“ sep­ty­nis­kart pa­sau­lio čem­pio­nas vo­kie­ tis Mi­chae­lis Schu­ma­che­ris (nuo­tr.) pa­tvir­ti­no, kad iki šių me­tų pa­bai­gos baigs pro­fe­ sio­na­lo kar­je­rą. 43-ejų me­tų M.Schu­ma­che­rio vie­tą „Mer­ ce­des“ eki­po­je ki­tą­met pe­ rims „McLa­ren“ lenk­ty­ni­nin­ kas Le­wi­sas Ha­mil­to­nas.

­gal ofi­cia­lias tarp­tau­ti­nes rung­ty­nes žais­tu­me ir na­muo­se, ir sve­čiuo­ se. Pa­vy­ko. Iki šiol pri­si­me­nu ly­ gią­sias Vil­niu­je su pa­sau­lio čem­ pio­nais is­pa­nais ir per­ga­lę Kau­no spor­to ha­lė­je ko­vo­jant su grai­kais – are­nos bu­vo sau­sa­kim­šos“, – kal­bė­jo šiuo me­tu Kau­no „AC­MEŽal­gi­rio“ ran­ki­nin­kes tre­ni­ruo­jan­ tis A.Skar­ba­lius.

Pro­fe­so­riaus nuo­mo­ne, J.Kaz­ laus­ko su­grį­ži­mas – svei­kin­ti­nas. „Nea­be­jo­ju, kad šis spe­cia­lis­tas yra su­kau­pęs nau­jų idė­jų, jo au­to­ ri­te­tas po sėk­min­go dar­bo Ki­ni­jo­je, Grai­ki­jo­je ir Ru­si­jo­je ge­ro­kai ūg­te­ lė­jo, to­dėl di­des­nės ga­li­my­bės at­si­ vers ir žai­dė­jams, ku­riuos jis tre­ni­ ruos“, – svars­tė A.Skar­ba­lius. „Ne­su­reikš­mi­nu po­sa­kio apie grėb­lį, ant ku­rio ga­li­ma už­lip­ti ant­ rą kar­tą. Jei­gu žmo­gus sa­vik­ri­tiš­kai iš­nag­ri­nė­ja sa­vo klai­das, jis jų atei­ ty­je ne­kar­to­ja“, – kal­bė­jo ran­ki­nio spe­cia­lis­tas.

Pa­si­ti­kė­ji­mas įpa­rei­go­ja

V.Ko­no­va­lo­vas, Lie­tu­vos mo­te­ rų plen­to dvi­ra­čių rink­ti­nei va­do­ va­vęs be­veik tris de­šimt­me­čius, 2010-ai­siais bu­vo už­lei­dęs vie­tą Ge­di­mi­nui Kas­ta­naus­kui, bet šie­ met vėl grį­žo ei­ti vy­riau­sio­jo tre­ ne­rio pa­rei­gų.

Prieš Lon­do­no olim­pia­dą į do­ pin­go skan­da­lą įklim­po G.Kas­ta­ naus­ko auk­lė­ti­nė Ra­sa Le­lei­vy­tė, o Lie­tu­va ne­te­ko vie­tos žai­dy­nių mo­te­rų dvi­ra­čių var­žy­bo­se.

Edi­ta Pu­čins­kai­tė, Dia­na Ži­liū­ tė, Ra­sa ir Jo­lan­ta Po­li­ke­vi­čiū­tės ir ki­tos V.Ko­no­va­lo­vo auk­lė­ti­nės ne vie­nus me­tus džiu­gi­no sva­riais pa­ sie­ki­mais tarp­tau­ti­nė­se are­no­se.

Tre­ne­ris tei­gė, kad pa­siū­ly­mas vėl va­do­vau­ti ša­lies dvi­ra­ti­nin­ kėms jam ne­bu­vo ne­ti­kė­tas. „Ži­no­ jau, kad kreip­sis į ma­ne. Kai pa­dė­ tis ir re­zul­ta­tai ka­tast­ro­fiš­ki, rei­kia ieš­ko­ti išei­čių“, – sa­kė V.Ko­no­va­ lo­vas.

Stra­te­gas pri­si­mi­nė ir sa­vo pa­ si­trau­ki­mą iš pa­rei­gų. „Ma­ne kri­ ti­ka­vo už re­zul­ta­tus Pe­ki­no olim­ pi­nė­se žai­dy­nė­se. Gal­būt kaž­kas lau­kė me­da­lių, o mes užė­mė­me 9–11 vie­tas. Nie­ka­da ne­si­lai­kiau įsi­ki­bęs tre­ne­rio kė­dės, tad išė­jau aukš­tai pa­kel­ta gal­va“, – tvir­ti­no pa­ne­vė­žie­tis.

V.Ko­no­va­lo­vas yra įsi­ti­ki­nęs, kad vėl su­grįž­ti prie rink­ti­nės vai­ro – nie­ko blo­go, nes už prin­ci­pi­nes išanks­ti­nes nuo­sta­tas daug svar­ biau yra pa­si­ti­kė­ji­mas spe­cia­lis­tu. „Tre­ne­ris tu­ri įkvėp­ti spor­ti­ nin­kes, su­kur­ti ko­man­do­je ge­ rą mik­rok­li­ma­tą. Pas­ta­ruo­ju me­tu ne­bu­vo vie­ni­jan­čios jė­gos, trū­ ko tei­gia­mų emo­ci­jų. Pa­sis­teng­siu pa­dė­tį iš­tai­sy­ti“, – kal­bė­jo V.Ko­ no­va­lo­vas.

16

Šeštadienis, Spalio 6, 2012

sportas

Pra­leis­ti olim­pia­dą būtų lyg dū­ris į šir­dį Lie­tu­vos šo­kė­jų ant le­do po­ra Isa­bel­la To­bias ir Dei­vi­das Stag­niū­nas se­zo­ną pra­dės nau­ja pro­ gra­ma ir už­mo­jais iš­ko­vo­ti ke­lia­la­pį į 2014-ųjų So­čio žie­ mos olim­pi­nes žai­ dy­nes.

Supratimas: paramą I.To­bias ir D.Stagniūnui pareiškė olimpiečiai M.Drobiazko ir P.Vanagas (kairėje) bei teat­ro re­ži­sie­rė D.Ibel­haup­tai­tė (dešinėje).

Ba­lys Šmi­gels­kas

b.smigelskas@diena.lt

Tu­ri kar­čios pa­tir­ties

At­ran­ka į žie­mos olim­pia­dą vyks ki­tą­met ko­vo mė­ne­sį. D.Stag­niū­ nas ti­ki­si, kad jo par­tne­rei ame­ ri­kie­tei I.To­bias bus su­teik­ta Lie­ tu­vos pi­lie­ty­bė, prie­šin­gu at­ve­ju čiuo­žė­jų olim­pi­nės sva­jo­nės bus su­dau­žy­tos. „Vis­kas pri­klau­sys nuo Lie­tu­vos Pre­zi­den­tės. Vie­ną kar­tą pi­lie­ty­bės ne­su­tei­kė, ti­kiuo­si, kad ant­rą kar­ tą ant to pa­ties grėb­lio neuž­lip­si­ me. Pre­zi­den­tės spren­di­mas tu­rės di­de­lės įta­kos ma­no to­les­nei kar­je­ rai. Jei­gu Isa­bel­la ne­gau­tų Lie­tu­vos pi­lie­ty­bės, tai bū­tų dar vie­nas dū­ ris man į šir­dį“, – kal­bė­jo D.Stag­ niū­nas.

2009-ai­siais lie­tu­vis su ki­ta par­ tne­re, taip pat ame­ri­kie­te Kat­he­ri­

ne Co­pe­ly, bu­vo iš­ko­vo­jęs ke­lia­la­pį į 2010 m. Van­ku­ve­rio žie­mos olim­ pia­dą, bet D.Gry­baus­kai­tės spren­ di­mu JAV spor­ti­nin­kei ne­bu­vo su­ teik­ta Lie­tu­vos pi­lie­ty­bė, to­dėl po­ra ne­ga­lė­jo da­ly­vau­ti žai­dy­nė­se.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

kai­tę, kad I.To­bias išim­ties tvar­ka bū­tų su­teik­ta Lie­tu­vos pi­lie­ty­bė. „Šis due­tas – iš­skir­ti­nis. Po­li­ti­ka ir spor­tas ne­tu­rė­tų bū­ti su­pla­ka­mi.

Vi­liuo­si, kad I.To­bias ir D.Stag­niū­ nui pa­si­seks“, – tei­gė ka­den­ci­ją bai­gian­tis LTOK va­do­vas.

Išs­kir­ti­nis due­tas

„Tu­rė­jau ga­li­my­bių at­sto­vau­ti JAV, bet ir aš, ir ma­ma no­rė­jo, kad at­ sto­vau­čiau Lie­tu­vai. Jei­gu ir šį kar­ tą už­si­trenk­tų du­rys į olim­pia­dą, tek­tų rim­tai pa­svars­ty­ti, kaip to­liau elg­tis“, – sa­kė D.Stag­niū­nas. „Mū­sų sva­jo­nė – olim­pi­nės žai­ dy­nės, mums pa­tin­ka čiuož­ti kar­tu.

Kas­dien mo­kau­si lie­tu­vių kal­bos.

Man bū­tų di­de­lė gar­bė at­sto­vau­ti Lie­tu­vai“, – tvir­ti­no I.To­bias.

Lie­tu­vos tau­ti­nio olim­pi­nio ko­ mi­te­to (LTOK) pre­zi­den­tas Ar­tū­ras Po­vi­liū­nas pa­brė­žė, kad jau krei­pė­ si į ša­lies Pre­zi­den­tę D.Gry­baus­

Re­mia ir Sei­mo na­rys

Ke­tu­rio­se žie­mos olim­pia­do­se da­ ly­va­vę Po­vi­las Va­na­gas ir Mar­ga­ri­ta Dro­biaz­ko at­krei­pė dė­me­sį į I.To­ bias pa­si­rin­ki­mą. „Isa­bel­la pa­si­ry­žu­si su­dė­tin­ gam, bet di­de­lės pa­gar­bos ver­tam žings­niui. Taip praei­ty­je pa­siel­gė ir Mar­ga­ri­ta. To­kiems žmo­nėms tu­ri­ me bū­ti dė­kin­gi, nes jie au­ko­ja sa­ve ki­tai ša­liai“, – sa­kė P.Va­na­gas. „Mū­sų – vis ma­žiau, tad jei at­ si­ran­da už­sie­nie­čių, ku­rie no­ri au­ ko­tis Lie­tu­vai, juos rei­kia tie­siog grieb­ti ir my­lė­ti. Su­tei­ki­me jau­

niems žmo­nėms šan­są siek­ti me­ da­lių. Spren­di­mų rei­kia čia ir da­ bar, dels­ti ne­ga­li­ma. Pa­ro­dy­ki­me pa­vyz­dį. 1992-ai­siais Ang­li­jo­

Da­lia Ibel­haup­tai­tė:

Jei at­si­ran­da už­ sie­nie­čių, ku­rie no­ri au­ko­tis Lie­ tu­vai, juos rei­kia tie­siog grieb­ti ir my­lė­ti. je re­ži­sa­vau du spek­tak­lius, ga­vau pa­siū­ly­mą priim­ti Ang­li­jos pi­lie­ ty­bę – tą­kart jos at­si­sa­kiau dėl as­ me­ni­nių prie­žas­čių, ta­čiau tai bu­ vo pui­kus pa­vyz­dys“, – pa­sa­ko­jo

dvie­jų ša­lių pi­lie­ty­bes tu­rin­ti teat­ ro re­ži­sie­rė Da­lia Ibel­haup­tai­tė.

Lie­tu­vos Sei­mo Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Ar­mi­nas Ly­ de­ka sa­vo at­vi­ra­me laiš­ke tei­gė, kad I.To­bias ver­ta tap­ti Lie­tu­vos pi­lie­ te. „Dau­ge­ly­je lie­tu­vių šir­džių ji jau yra lie­tu­vė, ji do­mi­si mū­sų kul­tū­ra, is­to­ri­ja, yra vi­suo­me­niš­ka. Ma­nau, kad Pre­zi­den­tė įsi­klau­sys į tau­tos bal­są ir su­teiks čiuo­žė­jai Lie­tu­vos pi­lie­ty­bę“, – ra­šė A.Ly­de­ka.

Ar­ti­miau­sias I.To­bias ir D.Stag­ niū­no spor­ti­nis iš­ban­dy­mas – „Di­džio­jo pri­zo“ se­ri­jos var­žy­bos „Ska­te Ame­ri­ca“. Jos vyks spa­lio 19–21 d. JAV. Aukš­čiau­sias I.To­bias ir D.Stag­ niū­no bend­ros kar­je­ros pa­sie­ki­mas – 3-io­ji vie­ta 2011-ųjų „Ska­te Ame­ ri­ca“ var­žy­bo­se. Šie­met Eu­ro­pos čem­pio­na­te po­ra užė­mė 12-ąją vie­tą, o pa­sau­lio pir­me­ny­bė­se – 18-ąją.

Olim­pie­čiai vai­ruos BMW Ba­lys Šmi­gels­k as „Rū­t a, įtei­k ia­m e tau nau­j u­t ė­l io au­to­mo­bi­lio rak­te­lius, ta­čiau prie vai­ro re­ko­men­duo­čiau dar ne­sės­ ti“, – 15-me­tei olim­pi­nei čem­pio­ nei R.Mei­lu­ty­tei, at­sii­mant sa­vą­ jį pri­zą – 5-osios kla­sės BMW, pa­ ta­rė Lie­tu­vos tau­ti­nio olim­pi­nio ko­m i­t e­t o (LTOK) at­s to­v as Bro­ nius Če­ka­naus­kas.

Do­va­na: R.Mei­lu­ty­tei pa­ti­ko juo­dos spal­vos BMW. And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Ži­no­vas: E.Pet­raus­kas ap­žiū­rė­jo ir sa­vo­jo au­to­mo­bi­lio va­rik­lį.

Va­kar Vil­niu­je pa­gerb­ti ir ap­do­ va­no­ti Lon­do­no olim­pi­nė­se žai­ dy­n ė­se me­d a­l ius iš­ko­vo­j ę Lie­ tu­vos spor­ti­nin­kai, jų tre­ne­riai, me­di­kai, spor­to moks­li­nin­kai, fe­ de­ra­ci­jų va­do­vai. „Iš­ko­vo­jo­me pen­kis me­da­lius, ap­len­kė­me Ka­na­dą, Šve­di­ją, Nor­ ve­gi­ją, ką jau kal­bė­ti apie lat­vius ar es­tus. 4–8 vie­tos – taip pat pri­zi­nės. Dau­giau nei pu­sė mū­ sų spor­ti­nin­kų Lon­do­ne pa­sie­kė to­kį re­zul­ta­tą. Ne ma­žiau svar­bus tre­ne­rių, ap­tar­nau­jan­čio­jo per­so­ na­lo in­dė­lis. De­ja, jų mil­ži­niš­kas dar­bas daž­niau­siai lie­ka ne­ma­to­ mas“, – kal­bė­jo LTOK pre­zi­den­ tas Ar­tū­ras Po­vi­liū­nas.

Pra­ban­giais BMW ap­do­va­no­ ti pen­k i olim­p ie­č iai: R.Mei­l u­ ty­tei ir pen­kia­ko­vi­nin­kei Lau­rai Asa­d aus­kai­tei-Zad­n ep­rovs­k ie­

nei te­ko 525D mo­de­liai, irk­luo­ to­jui Jev­ge­ni­jui Šuk­li­nui – bal­ tas ir­gi 5-osios se­ri­jos se­da­nas, bok­s i­n in­k ui Eval­d ui Pet­raus­k ui ir im­ty­ni­nin­kui Alek­sand­rui Ka­ za­ke­vi­čiui – 3-io­sios se­ri­jos au­ to­mo­bi­liai.

2012-ai­siais Eu­ro­pos ir pa­sau­ lio čem­pio­na­tuo­se bei olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se pri­zi­nes vie­tas iš­ko­vo­ ju­sius ša­lies spor­ti­nin­kus ap­do­ va­n o­jo ir Lie­t u­vos Res­p ub­l i­kos Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė. „Lie­t u­vo­j e gau­s u ta­l en­t in­g ų spor­ti­nin­kų ir ge­rų tre­ne­rių. Tai liu­di­ja įvai­rio­se am­žiaus gru­pė­se pa­siek­ti lai­mė­ji­mai. Spor­tas mū­ sų ša­ly­je tu­ri gra­žias per­spek­ty­ vas sėk­min­gai plė­to­tis ir aug­ti, ta­čiau atei­ties per­ga­lėms bū­ti­na ne tik pa­spar­tin­ti spor­to ba­zių sta­ty­bą, bet ir pa­ge­rin­ti spor­to fi­ nan­sa­vi­mą“, – sa­kė Pre­zi­den­tė. Šie­met įvai­rių am­žiaus gru­pių Eu­ro­pos ir pa­sau­lio čem­pio­na­ tuo­se Lie­tu­vos spor­ti­nin­kai jau yra iš­ko­vo­ję per 300 me­da­lių.

Olim­pie­čiai pa­pa­sa­ko­jo, kad jau ki­bo į tre­ni­ruo­tes.

R.Mei­lu­ty­tė, grį­žu­si į Lie­tu­ vą tik ke­lioms die­noms, ke­lis­kart ap­si­lan­kė sos­ti­nės Laz­dy­nų ba­sei­ ne, nes ren­gia­si ki­tą sa­vai­tę Šve­ di­jo­je vyk­sian­čiam pa­sau­lio tau­

rės var­žy­bų eta­pui. „Nuo šiol teks de­rin­ti spor­ti­nį ir vie­šą­jį gy­ve­ni­ mą, – tei­gė ka­no­ji­nin­kas J.Šuk­ li­nas. – Po tru­pu­tį grįž­tu į dar­bo rit­mą, vėl pra­dė­jau irk­luo­ti.“ „Tre­ni­ruo­juo­si du­kart per die­ ną. Jau nu­spren­džiau, kad atei­ty­je var­žy­siuo­si ki­to­je svo­rio ka­te­go­ ri­jo­je – iki 64 kg“, – sa­kė E.Pet­ raus­kas. Lon­do­no olim­pi­nė­se žai­ dy­nė­se ši­lu­tiš­kis ko­vo­jo iki 60 kg svo­rio ka­te­go­ri­jo­je.

A.Ka­za­ke­v i­č ius jau iš­m ė­g i­n o jė­gas var­žy­bo­se. „Ats­to­vau­ju Vo­ kie­ti­jos klu­bui, lai­mė­jau tris dvi­ ko­vas iš ke­tu­rių, tad kol kas vis­kas se­ka­si ne­blo­gai“, – kal­bė­jo grai­ kų–romėnų im­ty­nių meist­ras.

300

– šį iškovotų trofėjų skaičių Lietuvos sportininkai, šiemet pelnę medalius pasaulio ir Europos čempionatuose, jau viršijo.

17

ŠeštADIENIS, spalio 6, 2012

Drau­giš­ki tu­ni­sie­čiai tu­ris­tų lau­kia iš­skės­to­mis ran­ko­mis.

20p.

Gru­zinė Šo­re­na pra­žy­do Lie­tu­vo­je Šo­re­na Dža­niaš­vi­ li nie­ka­da ne­manė, kad sa­vo laimę su­ ras Lie­tu­vo­je. Čia ji iš­tekė­jo už ak­to­ riaus Aud­riaus Bru­ žo ir pa­gimdė sūnų. Čia pra­dėjo vo­ka­ listės ke­lią ir šio­mis die­no­mis pri­sta­to de­biu­tinį al­bumą „Ma­no šir­dies mu­zi­ka“.

Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Al­bu­mo pri­sta­ty­mo kon­cer­tas šian­dien įvyks Vil­niu­je, mu­zi­ki­ nia­me teat­re „New York“. Po jo 24 metų Šo­re­nos kon­certų tu­ras nu­ si­drieks į ki­tus did­žiuo­sius Lie­tu­ vos mies­tus. Spa­lio 26 d. at­likė­ja dai­nuos Klaipė­dos kon­certų salė­ je, o spa­lio 27-ąją – Kau­ne, „Girs­ tu­čio“ rūmuo­se.

Apie al­bumą, gy­ve­nimą Lie­tu­vo­ je, sūnaus vardą ir ar­timųjų pa­lai­ kymą su Šo­re­na kal­ba­si „Vil­niaus die­nos“ žur­na­listė.

– Šo­re­na, ko­kios dai­nos skam­ ba pir­ma­ja­me jūsų al­bu­me?

– Plokš­telė­je yra 10 dainų. Tai – au­ten­tiš­kos gru­zinų dai­nos, aran­ žuo­tos šiuo­lai­ki­niu world mu­sic / jazz sti­liu­mi. Jas at­lie­ku gru­zi­niš­ kai. Dai­nas iš nau­jo aran­ža­vo džia­ zo mu­zi­kan­tas Dmit­ri­jus Go­lo­va­ no­vas. Jų te­ma­ti­ka įvai­ri – apie meilę, gamtą, mo­tiną, pra­ra­du­sią sūnų, išė­ju­sius ana­pi­lin, taip pat yra lop­šinė.

Tai – nuo­sta­baus gro­žio gru­zinų dai­nos, ta­čiau skam­ban­čios vi­siš­ kai ki­taip. Tiks­liau – taip, kaip jas jau­čia grupė­je gro­jan­tys mu­zi­kan­tai ir kaip jau­čiu aš. Kiek­vie­nas mūsų įnešė­me po da­lelę savęs. Prieš tre­jus me­tus su­kūrėme tą pro­gramą. Ta­ čiau tik da­bar su­pra­to­me, kad no­ ri­me turė­ti tokį al­bumą. „Su­li­ko“ į jį ne­įrašė­me – mūsų bu­vo toks prin­ci­pas. Vi­si ži­no tą „Su­li­ko“. Te­gul žmonės su­si­pažįs­ ta su ki­ta mu­zi­ka, ki­tu skam­be­siu.

18

Prisitaikė: „Daug žmo­nių gy­ve­ni­mu skund­žia­si ir Gru­zi­jo­je. Bet ne­reiš­kia, kad ten ne­įma­no­ma gy­ven­ti. Ma­no tėvams ge­rai taip, kaip man ge­rai“, –

džiaugėsi Šorena.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

18

ŠeštADIENIS, spalio 6, 2012

Gru­zinė Šo­re­na pra­žy­do

– Vil­niu­je jūsų kon-­ 18 cer­tasvyksklu­be„New York“. Jums pa­tin­ka ta erdvė?

– Ne kartą ten dai­na­vau. Naująją pro­gramą ten gro­si­me pirmą kar­ tą. Tas mu­zi­ki­nis teat­ras jai tin­ ka. Su šia pro­gra­ma kon­cer­ta­vo­me ir Šv. Kot­ry­nos baž­ny­čio­je, ir klu­be „Tams­ta“. Esmė – ne salė, ne erdvė.

Svar­biau­sia, kaip esi pa­si­ruošęs, kaip išei­ni į sceną ir kaip tą mu­ziką pa­tei­ki klau­sy­to­jams.

Sa­ko­te, lie­tu­vių pub­li­ka – san­ tūri. Bet gal ir gra­žu tai? Lie­tu­vių emo­ci­jos gir­di­si plo­ji­muo­se, žmonės at­si­sto­ja, šau­kia „bra­vo“. Atei­na in­te­lek­tualūs klau­sy­to­jai, mu­zi­kos mylė­to­jai, ku­riems įdo­mu iš­girs­ti ką nors nau­ja.

– Sakė­te, kad mo­ti­nystė jums su­teikė naują kvėpa­vimą. Jūsų sūnui – trys mėne­siai. Ko­ kiu var­du jį pa­va­di­no­te?

– My­ko­lu. Tas var­das yra be­veik vi­so­se kal­bo­se, bet man pa­ts gra­ žiau­sias – lie­tu­viš­kas. La­bai gra­ žiai skam­ba. Tą vardą iš­rin­kau aš.

Gru­zi­nai to­kio ne­tu­ri, jį iš­gir­dau Lie­tu­vo­je, ir man iš kar­to pa­ti­ko.

– Re­gis, la­bai gra­žiai vy­nio­ja­ si jūsų gy­ve­ni­mo ka­muo­liu­ kas: ve­dy­bos, vai­ko gi­mi­mas, al­bu­mas, kon­cer­tai. O kas to­je gy­ve­ni­mo tėkmėje jums svar­ biau­sia?

– Esu toks žmo­gus, ku­riam la­bai svar­bu ir šei­ma, ir kar­je­ra. Ne­ galė­čiau gy­ven­ti ir be to, ir be ano.

Tie da­ly­kai pa­pil­do vie­nas kitą. To­ dėl svar­bu šei­mos pa­lai­ky­mas. Vy­ ras ma­ne pa­lai­ko. Mu­du su vy­ru – ge­ri drau­gai. Tai kaip drau­gas ga­li ne­pa­lai­ky­ti?

Esu toks žmo­gus, ku­riam la­bai svar­bu ir šei­ma, ir kar­je­ra.

Ne­galė­čiau gy­ven­ti ir be to, ir be ano.

– Jūsų vy­ras A.Bru­žas – sce­nos žmo­gus. Ar gau­na­te iš jo ver­ tingų pa­ta­rimų?

– Taip. Mes visą laiką apie tai šne­ kamės. Kai jis ga­li, atei­na į ma­no kon­cer­tus, aš ei­nu į jo pa­si­ro­dy­mus.

Pas­kui na­muo­se il­gai ap­ta­rinė­ja­me, kaip vis­kas at­rodė, kaip galė­jo bū­ ti ir kaip turėtų būti. Vis­ko būna, ir gin­či­jamės. Aš jo pa­sta­bas prii­mu kaip pro­fe­sio­na­laus sce­nos žmo­ gaus, o ne kaip sa­vo vy­ro. Pas­ta­ ruo­ju at­ve­ju ne­ži­nau, kaip būtų.

Ti­kiu, kad daug kas ten, aukš­tai, yra su­ra­šy­ta, daug kas nu­lem­ta.

– Lie­tu­vo­je gy­ve­na­te jau ket­ vir­ti me­tai. Ar sun­ku bu­vo iš­ mok­ti lie­tu­vių kal­bos? Kaip ir kur jos mokėtės?

– Dar ne­kal­bu tai­syk­lin­gai, pri­ trūksta žod­žių. Bet sten­giuo­ si kalbė­ti, ne­komp­lek­suo­ju. Sun­ki ta lie­tu­vių kal­ba. Raš­me­nys – kaip anglų, o š, ž, č, y iš­mo­kau. Praė­ju­ siais me­tais tris mėne­sius mo­kiau­si Vil­niaus uni­ver­si­te­te, kur­suo­se už­ sie­nie­čiams. Norė­jau dau­giau gra­ ma­ti­kos pa­si­mo­ky­ti. Bet no­riu pa­ sa­ky­ti: dau­giau su­pra­ti­mo duo­da pra­kti­ka, o ne kur­sai. Todėl ge­riau daug kalbė­ti ir klau­sy­tis, ką ki­ti tau sa­ko.

Lie­tu­vių kal­bos pra­dėjau mo­ky­ tis te­le­vi­zi­jos pro­jek­tuo­se. Kai at­ ėjau į „Šok su ma­ni­mi“ pro­jektą, nie­ko lie­tu­viš­kai ne­galė­jau pa­sa­ky­ ti. O ma­no par­tne­ris Dei­vi­das Meš­

kaus­kas nie­ko ne­sup­ra­to ru­siš­kai.

Reikė­jo kaip nors su­si­kalbė­ti. Ta­da pra­dėjau ban­dy­ti ką nors sa­ky­ti lie­ tu­viš­kai.

– Ku­rios Vil­niaus vie­tos jums la­biau­siai pa­tin­ka? Kur mėgsta­ te pa­si­vaikš­čio­ti su vy­ru, sūnu­ mi?

– Ne­to­li namų miš­kas – vaikš­to­me po jį. La­bai mėgstu Drus­ki­nin­kus – ten ga­li ra­miai pailsė­ti, taip pat pa­si­vaikš­čio­ti po mišką. Mėgsta­me ir su drau­gais pa­sėdėti iki ry­to. Bet da­bar ma­žiau lai­ko ir no­ro kur nors ei­ti. Ne­ly­gu ko­kia nuo­tai­ka, kaip ki­ta die­na su­pla­nuo­ta. Prieš kon­ certą nie­ka­da ne­pla­nuo­jam nie­ko, jo­kių su­si­ti­kimų su drau­gais. Sau­ gau sa­ve, sa­vo balsą, sa­vo emo­ci­ jas. No­riu su­si­kaup­ti ir tai ati­duo­ti sce­no­je. Todėl prie­š kon­certą ko­kią sa­vaitę dvi gy­ve­nu už­da­rai.

– Ka­da pa­starąjį kartą lankėtės sa­vo tėvynė­je Gru­zi­jo­je, Tbi­li­ sy­je, kur gy­ve­na jūsų tėvai?

– Ne­se­niai. Ten su­ti­kau Nau­juo­sius me­tus. Se­suo Ca­ca at­vy­ko iš Lon­ do­no, kur gy­ve­na jau daug metų. Aš pa­da­riau staig­meną – taip pat at­ skri­dau į Tbi­lisį, norė­jau su vi­sais būti kar­tu. Pra­lei­dau ten sa­vaitę.

– Kaip rea­guo­ja jūsų tėvai, kad pa­li­ko­te tėvynę ir gy­ve­na­te Lie­ tu­vo­je, ku­ri to­li nuo Gru­zi­jos, o lie­tu­viams vi­sa­da vis­kas blo­ gai? Ar tėvai ne­ra­gi­na jūsų šei­ mos grįžti gy­ven­ti į Gru­ziją?

– Aš ne­su­si­du­riu su to­kiais žmonė­ mis. Daug žmo­nių gy­ve­ni­mu skund­ žia­si ir Gru­zi­jo­je. Bet ne­reiš­kia, kad ten ne­įma­no­ma gy­ven­ti. Ma­no tė­ vams ge­rai taip, kaip man ge­rai. Jie ži­no, kad Lie­tu­vo­je ge­rai jau­čiuo­si, tu­riu čia sa­vo šeimą, sa­vo veiklą – mu­ziką.

– Juk ta veik­la galė­jo­te už­siim­ ti ir Tbi­li­sy­je. Kaip su­si­klostė, kad at­si­dūrėte Vil­niu­je be­veik prie­š ket­ve­rius me­tus?

– Mus, ke­lias mer­gi­nas, į Vil­nių at­siuntė iš Gru­zi­jos te­le­vi­zi­jos.

Darė­me pra­mo­ginę laidą – te­le­ vi­zi­jos tiltą. Bu­vo 2008-ie­ji. Pa­ gal kont­raktą čia turė­jo­me būti du mėne­sius. Bet tik at­vy­ko­me į Vil­ nių, po sa­vaitės Gru­zi­jo­je pra­si­ dėjo ka­ras. Sus­tabdė­me tą laidą.

Lie­tu­viai su­rengė Gru­zi­jos pa­lai­ ky­mo ak­ciją. Ta­da ma­ne LNK te­ le­vi­zi­ja pa­kvietė į vieną pro­jektą, pa­skui – į kitą.

Man pro­jek­tai baigė­si, kai čia pro­fe­sio­na­liai pra­dėjau la­vin­ti sa­ vo vo­kalą, kai su­pra­tau, ko­kią mu­ ziką no­riu at­lik­ti. Pir­mo­ji ma­no vo­ka­lo mo­ky­to­ja bu­vo Rūta Ščio­ go­le­vaitė. Po to su­ti­kau daug gerų vo­ka­lo mo­ky­tojų. Dai­nuo­ti norė­jau nuo vai­kystės.

– Kodėl ne­dai­na­vo­te, kas trukdė?

– Stu­di­ja­vau teisę. Išė­jau iš de­vin­tos klasės į ko­ledžą. Prieš uni­ver­si­tetą norė­jau pa­ban­dy­ti, ar man tin­ka ta pro­fe­si­ja. Pa­si­mo­kiu­si tre­jus me­tus ko­led­že su­pra­tau, kad no­riu mo­ky­tis to­liau. Teisė man la­bai pa­ti­ko. Ta­da įsto­jau į Tbi­li­sio uni­ver­si­tetą.

– O mu­zi­ka vis skambė­jo šir­dy­je?

– Mu­zi­kos la­bai norė­jo­si. Bet ma­no tėtei mu­zi­kan­to, ak­to­riaus pro­fe­si­ja

Mu­zi­ka: „Al­bu­me – nuo­sta­baus gro­žio gru­zinų dai­nos, ta­čiau skam­ban­čios

kaip jau­čiu aš“, – de­biu­tinį al­bumą „Ma­no šir­dies mu­zi­ka“ api­būdi­no Šo­re­na.

at­rodė la­bai ne­rim­ta. Jis sakė, kad rei­kia pa­si­rink­ti rimtą pro­fe­siją.

Da­bar juo­kiamės. Vis tiek nu­ėjau į tą pusę, kur reikė­jo ei­ti iš pra­džių.

– Ar nak­ti­mis sap­nuo­ja­te Gru­ ziją, Tbi­lisį, tėvų na­mus?

– Iš nos­tal­gi­jos – tik­rai ne. Kai tu­ riu lai­ko, daž­nai vyks­tu į Gru­ziją.

Kas­dien per skaipą, feis­buką bend­ rau­ju su ar­ti­mai­siais. Kiek­vieną

dieną kal­bu gru­zi­niš­kai, tad nos­ tal­gi­jos gim­ta­jai kal­bai ne­jau­čiu.

Taip, Gru­zi­jo­je – gražūs vaiz­dai.

Lie­tu­vo­je iš namų per lan­gus taip pat ma­tau mišką, gra­žių vaizdų.

Ten vie­naip gra­žu, čia – ki­taip. Aš prii­mu tai, kas yra da­bar, ir ne­ver­ kiu dėl to, kas bu­vo ar galė­jo būti.

– Ar tu­ri­te ko­kią ypa­tingą sva­ jonę?

19

ŠeštADIENIS, spalio 6, 2012

diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Lie­tu­vo­je

Ini­cia­tyvą dau­ge­lis re­mia, bet ją tuoj pa­mirš­ta Ma­tas Pet­ro­nis Ži­no­mas ak­to­rius And­rius Bia­lob­ žes­kis ne­linkęs tylė­ti, kai ma­to ko­ kių nors ne­ge­ro­vių. Todėl jis pri­ si­jungė prie ini­cia­ty­vių pi­lie­čių, ku­rie vie­šai ra­gi­na keis­ti do­norų krau­jo ty­rimų sis­temą. „Ne­ga­li­ma žais­ti ru­siš­kos ru­letės“, – žod­žių į vatą ne­vy­nio­ja ak­to­rius.

– Kaip se­ka­si ne­šti vėliavą, skel­bian­čią apie pa­stan­gas su­ kur­ti sau­gesnę ateitį? Ne­si­gai­ li­te pra­dėjęs? – pa­klausė­me ak­ to­riaus A.Bia­lob­žes­kio.

– Tik­rai ne, nes grei­to efek­to ir ne­lau­kiau. Ar­gi galė­jo ki­taip būti – juk Rūgpie­niuo­se gy­ve­na­me, ži­no­me, ko­kie dia­lo­gai su vald­ žia ir ki­tos gra­žaus bend­ra­vi­mo for­mos...

Rugpjūtį į Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­riją nu­ne­šiau pe­ti­ciją su pra­šy­mu: da­ry­ki­te ką nors, spręski­ te pro­blemą, įtei­sin­ki­te in­di­vi­dua­ lius do­norų ty­ri­mus, kad jie tik­rai būtų saugūs. Ga­vau raštą, kad man bus at­sa­ky­ta iki rugsė­jo 14 d. Pa­ žiūrė­ki­me į ka­len­do­rių: ko­kia da­ bar da­ta? Atspė­ki­te, ar ma­ne pa­ siekė nors vie­nas at­sa­ky­mas?

Aiš­ku, kad ne, ir ko tikė­tis, jei­ gu net ir į pro­fe­sio­nalų laišką, ku­ ris po mūsų pi­ke­to pa­siekė mi­nis­ te­riją, ir­gi ne­bu­vo rea­guo­ja­ma.

Ma­tyt, iš šios vald­žios nie­ko ne­įma­no­ma tikė­tis. Kai vyks­ta to­ kia pai­nia­va dėl ele­men­ta­rios lo­ gi­kos, aki­vaiz­du, kad kalbė­tis ten nėra su kuo.

– Kaip vis dėlto sprend­žia­ma ši pro­ble­ma? Ar le­dai pa­judė­jo?

– At­me­tus mig­lo­tus ir ne­kom­pe­ ten­tin­gus svars­ty­mus, klau­si­mai taip ir li­ko ka­bo­ti ore. Ar­ba ty­la, ar­ba pa­si­svai­dy­mai nie­kuo ne­pa­ rem­tais fak­tais.

Dar gra­žiau, kad net ir men­kai vi­suo­me­nei pa­judė­jus pra­de­da­ma vi­siems gra­sin­ti iki­teis­mi­niais ty­ ri­mais, po­stų pra­ra­di­mais. Ci­vi­li­ zuo­to­je vals­tybė­je žmonės lyg tu­ri teisę į pi­lie­ti­nes ak­ci­jas, ar ne? O čia juk pa­ts mi­nist­ras Rai­mon­das Šu­kys svars­to ga­li­mybę by­linė­tis.

Daug ką iš mūsų ap­ėmu­si pa­ ra­no­ja, nes įsi­vaiz­duo­ja­ma, kad

kas nors už ko nors sly­pi – ru­sai, mar­sie­čiai ar dar kas nors. Įpras­ ti­nis vald­žios at­sa­kas, pa­rod­žius bet ko­kią ini­cia­tyvą: o kas už tavęs sto­vi? Vald­žiai ne­sup­ran­ta­ma, kad kam nors šiais lai­kais iš tiesų ga­li rūpėti vi­suo­me­ni­niai rei­ka­lai.

Jų lo­gi­ka va­do­vau­da­mie­si ir mes galė­tu­me to­kius pa­čius klau­si­mus už­duo­ti: gal po­li­ti­kai tu­ri kokį sa­ vo krau­jo mėgi­nių fondą, kad to­ kie ramūs?

Ko ge­ro, to­kia reak­ci­ja – tai būdas vil­kin­ti laiką. Užuot kar­tu su­ sėdus ir pa­gal­vo­jus, kaip išspręs­ti pro­blemą, ope­ruo­ja­ma dau­gia­mi­ li­jo­ni­niais skai­čiais, ku­rie turbūt trauk­ti iš dan­gaus.

Juk Rūgpie­niuo­se gy­ve­na­me, ži­no­me, ko­kie dia­lo­gai su vald­žia ir ki­tos gra­žaus bend­ra­vi­ mo for­mos...

– Ar yra ži­no­ma, ko­kios su­mos reikėtų, no­rint vyk­dy­ti in­di­vi­ dua­lius ty­ri­mus?

– Mes tu­ri­me skai­čius ir tik­rai ne­būtų tų mi­li­jardų, apie ku­riuos kal­ba mi­nis­te­ri­ja. La­bai tikė­jau­ si gau­ti at­sa­kymą su pa­grin­di­mu, kaip jie iki ke­lio­li­kos mi­li­jonų pri­ skai­čia­vo. No­rint bet ko ga­li­ma pri­si­gal­vo­ti: ka­dai­se ly­giai taip pat pūtė ara­bus, kad vien­kar­ti­ nių švirkštų ne­įma­no­ma at­vež­ ti ir pan.

Mes tie­siog at­krei­pia­me dėmesį į pro­blemą ir pra­šo­me pa­si­nau­ do­ti pa­pras­ta išei­ti­mi: in­di­vi­dua­ lus ty­ri­mas tik­rai nėra pra­ban­gos da­ly­kas.

– O kaip su neat­ly­gin­ti­na krau­jo do­no­rys­te – ar bėdos dėl krau­jo ty­rimų ga­li jai turė­ ti įta­kos?

– Ab­sur­diš­ka kalbė­ti apie šiuos du klau­si­mus kaip apie vieną. Ne­ge­ rai, kad jie viską su­pai­nio­jo ir su­ tirš­ti­no – ne­va ke­lia­mi skan­da­lai dėl do­norų krau­jo ty­rimų at­bai­ do žmo­nes, ku­rie no­ri neat­ly­gin­ti­

nai duo­ti krau­jo. Nie­ko pa­na­šaus: mes tie­siog pra­šo­me, kad būtų pa­ si­rūpin­ta sau­gu­mu visų, ku­riuos jun­gia krau­jo do­no­rystė: ir do­ norų, ir re­ci­pientų.

Po­li­ti­kai gal ir ne­ma­to pro­ble­ mos. Bet ją ma­to žmonės, ku­rie yra užkrės­ti. Mūsų pi­ke­to da­ly­viai – tie, ku­rių gy­ve­nimą ši pro­ble­ma pa­veikė tie­sio­giai. Jie jums pa­sa­ kytų, kad Lie­tu­vo­je yra vietų, kur vie­nu me­tu ti­ria­mi net 24 krau­jo do­norų mėgi­niai.

Pa­tikė­ki­te, tie, ku­riems ši pro­ble­ ma gy­vy­biš­kai svar­bi, tik­rai do­mi­ si, pa­tys ži­no tikrąją si­tua­ciją.

– Ką da­ry­si­te to­liau, kaip siek­ si­te tiks­lo?

– Ne­lie­ka nie­ko dau­giau, tik gar­ siai kalbė­ti apie pro­blemą, lauk­ ti nau­jos vald­žios ir tikė­tis, kad ji bus lin­ku­si į dia­logą su sa­vo ša­lies žmonė­mis. Juk nuo šios pro­ble­mos nie­kas nie­kur ne­dings: tas pūli­nys tik kaup­sis ir vieną sykį sprogs.

Kiek ga­li­ma žais­ti ru­sišką ru­ letę: užkrės ar neužkrės? Ypač kai spren­di­mas toks pa­pras­tas ir aiš­ kus: kiek­vieną krau­jo mėginį tir­ ki­me at­ski­rai! Galbūt lie­tu­viams būdin­gas įgim­tas po­lin­kis į ekst­ re­ma­lumą, bet svei­ka­tos ap­sau­ gos ne­pa­vers­ki­me dar vie­na spor­ to ša­ka.

– Be­je, kodėl jūsų ini­cia­ty­ vai pa­rink­tas toks ženk­las – „1:1“?

– Todėl, kad jis pa­pras­tas ir lo­ giš­kas – yra vie­nas do­no­ras ir jam tu­ri būti at­lik­tas vie­nas per­so­na­ li­nis ty­ri­mas.

Dau­ge­lis, iš­girdę rei­ka­lo esmę, išp­le­čia iš nuo­sta­bos akis, ne­galė­ da­mi pa­tikė­ti, kad mūsų ša­ly­je ga­ li taip būti – nie­kas neuž­tik­ri­na, kad pri­rei­kus gau­tu­me neužkrės­ to krau­jo.

Vi­si iš­reiš­kia šim­tap­ro­cen­tinį ini­cia­ty­vos pa­lai­kymą ir tuoj pat ją pa­mirš­ta. O kaip ki­taip, juk esa­me už­vers­ti ne­ga­ty­via in­for­ ma­ci­ja: de­ga, plėšia, prie­var­tau­ja.

Todėl leng­viau­sia, ką žmo­gus ga­ li pa­da­ry­ti, iš­girdęs apie šią pro­ blemą, – feis­bu­ke pa­spaus­ti „Li­ke“ ta­vo pa­stan­goms ir čia pat pa­si­ ner­ti į sa­vo kas­die­nius rūpes­čius.

vi­siš­kai ki­taip. Tiks­liau – taip, kaip jas jau­čia grupė­je gro­jan­tys mu­zi­kan­tai ir

– Ži­nau, kad rei­kia daug dirb­ti, steng­tis. Bet būtų ge­rai, kad ir sėkmė lydėtų.

– Gal tu­ri­te sėkmės ta­lis­maną?

– Ne. Bet kai vyks­ta kas nors svar­ baus, kai dėl ko nors la­bai rūpi­nuo­ si ar bi­jau, vi­sa­da ant kak­lo už­si­ka­ bi­nu kry­želį. Jei­gu no­riu pa­si­mels­ti, man ne­svar­bu kur – ga­liu užei­ti ir į ka­ta­likų baž­ny­čią ar na­muo­se prie

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

iko­nos už­deg­ti žva­kutę ir min­ti­mis nu­klys­ti į dangų.

– Ar ti­ki­te, kad žmo­gus gim­da­ mas at­si­ne­ša sa­vo li­kimą? Kad vis­kas yra Die­vo ran­ko­se?

– Ti­kiu, kad daug kas ten, aukš­tai, yra su­ra­šy­ta, daug kas nu­lem­ta. Pa­ vyzd­žiui, ku­ri nors gy­ve­ni­mo kryp­ tis, į ku­rią ta­ve nu­krei­pia. Bet ką pa­ da­ry­si, pri­klau­so nuo tavęs pa­ties.

Ak­ty­vis­tas: ak­to­rius A.Bia­lob­žes­kis sa­ko ne­su­lau­kian­tis Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos at­sa­ky­mo dėl

su­si­rūpi­ni­mo ne­ko­ky­biš­ka krau­jo ty­rimų sis­te­ma.

To­mo Ur­be­lio­nio (BFL) nuo­tr.

20

ŠeštADIENIS, spalio 6, 2012

Miestelis: prieš kelis dešimtmečius čia buvo filmuojamas garsus Holivudo filmas „Žvaigždžių karai“.

Tu­ni­se ga­li pa­lik­ti sa­vo ir su­dau­žy­ti „Ko­kia čia lais­vė, kai gal­vo­ji apie kąs­nį bur­no­je?“, „Da­bar esa­me lais­ves­ni! Taip, sun­ku, trūks­ta dar­bo. Bet po kiek­vie­nos re­vo­liu­ ci­jos vals­ty­bei at­si­gau­ti rei­kia ke­le­rių me­tų“, – tei­gė drau­giš­ki ir iš­skės­to­mis ran­ko­mis tu­ris­tų lau­kian­tys tu­ni­sie­čiai.

Da­rius Sė­le­nis d.selenis@diena.lt

Jau­no­ji kar­ta kei­čia­si

„Ih­di­na es­si­ra­ta al mos­ta­ki­ma... – sau­lei lei­džian­tis iš me­če­tės pa­si­ gir­do mue­dzi­no bal­sas. – Die­ve! Pa­ ro­dyk man švie­są į tei­sin­gą ke­lią...“ Vie­no­je de­mok­ra­tiš­kiau­sių is­la­ mo ša­lių pen­kis kar­tus per die­ną mel­džia­si ne vi­si. Per­nai spa­lį pir­ muo­siuo­se de­mok­ra­ti­niuo­se par­ la­men­to rin­ki­muo­se nuo 1956 m., kai ša­lis at­ga­vo ne­prik­lau­so­my­bę nuo Pran­cū­zi­jos ir Ita­li­jos, rin­ki­ mus lai­mė­jo nuo­sai­kios is­la­mis­ti­ nės pa­krai­pos par­ti­ja „En­nah­da“.

Tu­ni­se ne­ma­žai mo­te­rų vai­ruo­ ja au­to­mo­bi­lius, ne vi­sos nuo eu­ ro­pie­čių nu­su­ka akis, ypač di­ des­niuo­se mies­tuo­se. Ir nors tra­di­ciš­kai di­džio­ji da­lis gra­žio­sios ly­ties at­sto­vių spal­vo­to­mis ska­ro­ mis den­gia plau­kus, su­tik­ta mo­ te­ris juo­dai pri­deng­tu vei­du daž­ niau­siai bus at­vy­kė­lė iš Li­bi­jos. „Jau­no­ji kar­ta kei­čia­si. Mo­te­rys tu­ri vis dau­giau tei­sių, bet ne­no­rė­ čiau, kad sū­nus tuok­tų­si su tu­ni­sie­ te, – šyp­te­lė­jo ūsuo­tas 51 me­tų gi­das Ha­li­das. – Jos tam­pa vis di­des­nėmis ma­te­ria­lis­tėmis. Ieš­ko tur­tin­go vy­

Ko­lo­nė­lė: čia degalų pildomi mo-

pedai ir motoroleriai.

ro, ku­ris tu­rė­tų na­mą, ge­rą au­to­ mo­bi­lį.“ „Oi, bū­na gin­čų su sep­ ty­nio­lik­me­te duk­ra. Lai­kai kei­čia­si, „Fa­ce­book“, „You­Tu­be“, – šyp­so­jo­ si dar aš­tuo­ne­rių duk­rą ir tre­jų me­tų sū­nų tu­rin­tis su šei­ma 50 kv. m plo­ to bu­te gy­ve­nan­tis 47-erių vai­ruo­ to­jas Moh­sa­nas.

Tie­sa, dar da­bar ga­lio­ja pa­pro­tys, kad pir­mą­ją nak­tį jau­ni­kis at­neš­tų krau­juo­tą bal­tą pa­klo­dę: jei žmo­na ne­bus skais­ti, jis ga­li iš­si­skir­ti ar­ba tuok­tis su ki­ta, o pir­mo­ji tu­rės au­ gin­ti jo vai­kus.

Ir me­če­tė, ir alus

Kas­met po pen­kis mi­li­jo­nus tu­ris­ tų su­lau­kian­ti ša­lis iš­gy­ve­na ne pa­ čius leng­viau­sius lai­kus. Ypač sun­ ku bu­vo iš­kart po re­vo­liu­ci­jos, kai 2010 m. gruo­džio 17 d. dėl var­gin­go gy­ve­ni­mo su­si­de­gi­no uni­ver­si­te­to ab­sol­ven­tas Mo­ha­me­das Boua­zi­zi.

Pas­ta­rai­siais mė­ne­siais tu­ris­ tų dau­gė­ja, ypač vil­tin­gai tu­ni­sie­ čiai lau­kia šio ru­dens ir ki­to pa­va­ sa­rio. Drau­giš­ki gy­ven­to­jai daž­nai svei­ki­na­si kel­da­mi de­ši­nę ran­ką, o gat­vės pre­kiau­to­jai nė­ra to­kie įky­ rūs ir ag­re­sy­vūs kaip Egip­te. „Mes – is­la­mo vals­ty­bė, bet ga­li­me drau­ gau­ti su vi­sais. Tik ko­dėl apie is­la­

mą kal­ba­ma blo­gai? Ger­bia­me vi­ sus žmo­nes ir re­li­gi­jas. Vie­nas ga­li ei­ti mels­tis į me­če­tę, o ki­tas tuo me­tu – į ba­rą iš­ger­ti alaus, ta­čiau tai ne­truk­do bū­ti drau­gais“, – aiš­ ki­no tra­di­ci­ne sal­džia mė­tų ar­ba­ta pa­vai­ši­nęs 61 me­tų su­ve­ny­rų par­ da­vė­jas Ab­du­la Te­be­si.

Ant jo ran­kos, kai jis dar bu­vo ka­ riš­kis, prieš 35 me­tus, iš­ta­tui­ruo­tas my­li­mo­sios var­das, o už au­sies už­ kiš­ta mė­tos la­pe­lių. Įžy­my­bės ir įdo­my­bės

Se­no­vi­nis Kar­ta­gi­nos mies­tas, ku­ ria­me, su­du­žus lai­vui, remiantis Ver­gi­li­jaus „Enei­da“, iš­li­po Enė­ jas. Fan­tas­ma­go­riš­ki na­me­liai, kur bu­vo fil­muo­ti „Žvaigž­džių ka­rai“. Įs­pū­din­gas III a. sta­ty­tas 35 tūkst. vietų am­fi­teat­ras Al Dže­mos mies­ te, kur Rid­ley Scot­tas fil­ma­vo gar­ sų­jį „Gla­dia­to­rių“. Tu­ni­so Mon­ mar­tu va­di­na­mas mie­las Si­di Bu Sai­do mies­te­lis ant jū­ros kran­to su bal­tos bei mė­ly­nos spal­vų na­me­ liais ir tra­di­ci­nė­mis įvai­rias­pal­vė­ mis du­ri­mis, pui­kia pa­no­ra­ma ir la­bai jau­kio­mis ka­vi­nu­kė­mis. Įžy­my­bes ir įdo­my­bes bū­tų ga­li­ ma var­dy­ti ir var­dy­ti. Tai ir tre­čias pa­gal svar­bą mu­sul­mo­nams šven­

Kapinės: dykumoje žmonės laidojami pusantro metro gylyje.

tas mies­tas po Me­kos ir Me­di­nos – Kai­rua­nas – su me­če­tė­mis ir ki­li­mų au­dė­jais, ku­ror­ti­niai mies­tai Ha­ ma­me­tas, Su­sas, Mo­nas­ty­ras, Port el Kan­tau­jis, Džer­ba su iš­tai­gin­ gais ir eg­zo­tiš­kais vieš­bu­čiais, SPA ir ki­tais ma­lo­nu­mais juo­se, ber­be­rų kul­tū­ros sta­ti­niai, drus­kos eže­rai, Sa­cha­ra, įvai­riau­sios ir ekst­re­ma­ liau­sios pra­mo­gos. „Tu­ni­se daug pa­ma­ty­si, pa­tir­si ir ge­rai pail­sė­si“, – nea­be­jo­jo su „Mit­su­bis­hi Pa­je­ ro“ 120 km/val. grei­čiu per dy­ku­ mą va­ži­nė­jan­tis Moh­sa­nas.

Kiek­vie­ną ry­tą ly­giai nu­skus­ta jo barz­da bliz­ga kaip pa­ke­lės drus­kos eže­rai, ku­rie iš to­lo at­ro­do it le­das ir snie­gas.

Tua­re­gai mei­liai siū­ lė ke­liau­ti gy­ven­ti į dy­ku­mą: iki na­mų – trys die­nos ke­lio kup­ra­nu­ga­riais. Ten jie gy­ve­na su dar ke­ tu­rio­mis mo­te­ri­mis.

Gal­vas su­su­ko es­tės

Vie­ti­niai dy­ku­mų gy­ven­to­jai tua­ re­gai Sa­cha­rą va­di­na dau­gis­kai­ti­ niu žo­džiu Ti­na­ri­wen, ku­ris reiš­kia „dy­ku­mos“.

Sau­lės lai­da ir te­kė­ji­mas – įspū­ din­gas re­gi­nys. Dy­ku­mo­je pa­si­tin­ ka ir su­ve­ny­rų pre­kiau­to­jai, ir vai­ kai su dy­ku­mų la­pė­mis: nuo­trau­ka su mei­liu žvė­re­liu – pu­sė eu­ro.

Eg­zo­ti­kos ger­bė­jai dy­ku­mo­je nak­vo­ja pa­la­pi­nė­se ar na­me­liuo­se ir anks­ti ry­te mė­gau­ja­si, kaip ky­lan­ ti sau­lė švel­niai glos­to smė­lį. Dy­ku­ mos pa­kraš­ty­je yra ir ka­pi­nės.

Be­je, dviem dy­ku­mų gy­ven­to­ jams, tua­re­gams, 24-erių Shuk­ri ir 26-erių Fat­hi, gal­vas ap­su­ko be­ veik dvi­gu­bai vy­res­nės es­tės. „Jis la­bai švel­niai bu­čiuo­ja­si“, – pa­ žin­tį su­ve­ny­rų par­duo­tu­vė­je pri­ si­mi­nė švie­siap­lau­kė es­tė.

Jai ir drau­gei tua­re­gai mei­liai siū­lė ke­liau­ti gy­ven­ti į dy­ku­mą: iki na­mų – trys die­nos ke­lio kup­ra­nu­ ga­riais. Ten jie gy­ve­na su dar ke­tu­ rio­mis mo­te­ri­mis. Spa­lį ir lapk­ri­tį dy­ku­mo­je idea­lus oras: die­ną 27– 28, nak­tį – 6–9 laips­niai ši­lu­mos.

Sau­go SMS lie­tu­vių kal­ba

Vis dėl­to ne tik vie­ti­nės, bet ir ato­ sto­gų nuo­ty­kių ieš­kan­čios eu­ro­ pie­tės ne­re­tai tu­ni­sie­čiams su­dau­ žo šir­dis. „En­ti aj­mal bint fi do­nia – tu esi pa­ti nuo­sta­biau­sia pa­sau­ly­ je.“ To­kias ži­nu­tes, prieš tre­jus me­tus ra­šy­tas lie­tu­vei Ie­vai, iš­ sau­go­jo tu­ni­sie­tis Ram­zis. Jis iš­ sau­go­jo ir jos SMS, be­je, pa­ra­šy­ tas lie­tu­vių kal­ba. „Ko­dėl ku­ria­mas blo­gas islamo įvaiz­dis? – pa­si­tei­ra­vus apie skan­ da­lin­gą fil­mą „Mu­sul­mo­nų ne­kal­ ty­bė“ ir po jo ki­lu­sius ne­ra­mu­mus, ste­bė­jo­si 28 me­tų pre­kiau­to­jas Omaras Ha­ma­di. – Tai skau­di­na.

Nors mes tai­kūs ir drau­giš­ki.“ La­bai daug Tu­ni­so gy­ven­to­jų vi­ du­ti­niš­kai per mė­ne­sį už­dir­ba apie 600 li­tų, to­dėl gud­rau­ja steng­da­

Vaiz­de­lis: aki­mir­ka dy­ku­mo­je, be­si­lei­džiant sau­lei.

21

ŠeštADIENIS, spalio 6, 2012

diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Da­riaus Sė­le­nio nuo­tr.

vie­ti­nių šir­dis

Prekiautojas: vandens, cigarečių, suvenyrų ar Sacharos smėlio?

mie­si par­duo­ti bran­giau, bet de­ra­ si, ne­va­gi­liau­ja. „Tai vie­nin­te­lis tų žmo­nių pra­ gy­ve­ni­mo šal­ti­nis“, – apie pa­ke­lės ben­zi­no ko­lo­nė­les – plas­ti­ki­nius bi­do­nus, ku­riuos at­si­ve­ža kont­ra­ ban­da iš Li­bi­jos, – kal­bė­jo Moh­sa­ nas. Lit­ras to­kio ben­zi­no kai­nuo­ja 2,1 li­to, ir tai yra apie 50 cen­tų pi­ giau nei ge­res­nės ko­ky­bės ben­zi­no ko­lo­nė­lė­se.

Be­je, li­biai itin daž­ni sve­čiai Tu­ ni­se: tur­tin­ges­nės ir už­da­res­nės is­ la­mo ša­lies gy­ven­to­jai per­ka vais­ tus, mais­tą, mė­gau­ja­si alu­mi, vy­nu, gy­do­si ir il­si­si juos ža­vin­čio­je Džer­ bos sa­lo­je. „Ne­la­bai juos mėgs­tu, nes daž­nai yra aro­gan­tiš­ki ir ma­no, kad pi­ni­gai ga­li vis­ką“, – tu­ni­sie­čių nuo­mo­nę apie čia at­vyks­tan­čius tur­čius iš Ka­ta­ro ir JAE iš­sa­kė dar vie­nas pre­kiau­to­jas Mah­di, vai­šin­

da­mas se­no­vės Egip­to ir Ba­bi­lo­no die­vų mėgs­ta­mu mais­tin­gu vai­siu­ mi – ka­ra­liš­ko­mis da­tu­lė­mis, ku­rio­ mis Tu­ni­sas gar­sė­ja dau­ge­lį me­tų.

Suskam­bus muzikai lat­vis Zyg­ mun­das pradėjo šokti tiesiog gatvėje. Be­si­šyp­san­tys tu­ni­sie­čiai, vy­ rai ir mo­te­rys, aki­mirks­niu trau­kė mo­bi­liuo­sius te­le­fo­nus ir fil­ma­vo.

Pa­ro­dys drau­gams ir įkels į „You­ tu­be“ sve­tai­nę.

Tua­le­tas: tokia eg­zo­tiš­ka įstai­ga vy­rams ir mo­te­rims įreng­ta dy­ku­mo­je.

22

šeštADIENIS, spalio 6, 2012

menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Se­niau­siai Lie­tu­ vo­je gy­vuo­jan­čiu džia­zo fes­ti­va­liu ta­ pęs „Vil­nius jazz“ šie­met ža­da ne­pa­ min­ti sa­vo prin­ci­ po, kad svar­biau­ sia mu­zi­ko­je – ne kvies­ti­nės žvaigž­ dės, ta­čiau nau­ji ta­ len­tai ir mu­zi­ki­niai at­ra­di­mai.

Staig­me­nos: šių­me­čia­me fes­ti­va­ly­je „Vil­nius jazz“ bus ap­stu nau­jie­

nų – nuo ky­lan­čių Lie­tu­vos džia­zo žvaig­džių pa­si­ro­dy­mų iki pa­sau­ ly­je jau pri­pa­žin­tų šio žan­ro vir­tuo­zų. Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

„Vil­nius jazz“ atradimai Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

2012 M. SPALIO 11 D. 19.00 VAL. MENŲ SPAUSTUVĖ, ŠILTADARŽIO G. 6, VILNIUS RĖMĖJAI

INFORMACINIAI RĖMĖJAI

NUOLAIDOS

WWW.GITEATRAS.LT BILIETUS PLATINA

Nau­jo­vės svar­biau už var­dus

Ju­bi­lie­ji­nis fes­ti­va­lis „Vil­nius jazz“ gy­vuo­ja jau 25-us me­tus. Šiam ju­ bi­lie­jui jo or­ga­ni­za­to­rius An­ta­nas Gus­tys pa­ren­gė ypa­tin­gą pro­gra­ mą – be fes­ti­va­lio „Vil­nius jazz“ mo­kyk­lą pe­rė­ju­sių vil­nie­čių bei su jais kon­cer­tuo­ti pa­no­ru­sių už­sie­ nio sve­čių, klau­sy­to­jus įtrauks ir ja­po­nų džia­zo mi­nifes­ti­va­lis, tra­ di­ci­nis jau­nų­jų at­li­kė­jų kon­kur­sas, o pa­si­gar­džiuo­ti skir­tas jau su­spin­ du­sios pa­sau­li­nės žvaigž­dės iš Iz­ rae­lio Ome­ro Klei­no kon­cer­tas. „Keis­ta, bet ir džiu­gu – ko­ne pu­ sė są­mo­nin­go gy­ve­ni­mo praė­jo nuo pir­mo­jo fes­ti­va­lio. „Vil­nius jazz“ – pir­ma­sis fes­ti­va­lis, su­lau­kęs to­kio ju­bi­lie­jaus, nors jo „tė­vai“ – Birš­ to­no ir Drus­ki­nin­kų fes­ti­va­liai – pra­dė­ti reng­ti anks­čiau, – džiau­ gė­si A.Gus­tys. Jis pri­pa­ži­no, kad uni­ka­lus džia­zo ren­gi­nys išug­dė jau tre­čią klau­sy­to­jų kar­tą. „Tai ne pa­gei­da­vi­mų kon­cer­tas – nie­ka­da ne­klau­sė­me, o ką no­ rė­tu­mė­te iš­girs­ti ki­tą­met? Tie­siog fes­ti­va­lis vi­sa­da bu­vo la­biau švie­ tė­jiš­kas, edu­ka­ci­nis nei orien­tuo­ tas į ko­mer­ci­ją. Dau­gu­ma klau­sy­ to­jų su at­li­kė­jais su­si­pa­žin­da­vo tik po kon­cer­to. „Vil­nius jazz“ yra at­ra­di­mų fes­ti­va­lis. Jo pub­li­ ka trokš­ta at­ra­di­mų. Ir tik tuo­met, kai jie iš­girs­ta ką nors nau­ja, sa­ ko, kad fes­ti­va­lis yra pa­vy­kęs“, – tvir­ti­no or­ga­ni­za­to­rius.

Pa­gerbs J.Colt­ra­ne’ą

Anot jo, sa­vai­tę truk­sian­čios džia­ zo šven­tės da­ly­viai šį­kart iš­reikš pa­gar­bą džia­zo tė­vui ir šven­ta­jai dva­siai Joh­nui Colt­ra­ne’ui.

Bū­tent jam ir bus skir­ta vi­sa spa­lio 8 d. vyk­sian­čio ati­da­ry­mo kon­cer­to pro­gra­ma, ku­rią pri­sta­ tys trio – sak­so­fo­ni­nin­kas Juo­zas Ku­rai­tis, bo­sis­tas Eduar­das Ka­ne­ vi­čius ir per­ku­si­jos meist­ras Ar­ka­ di­jus Go­tes­ma­nas.

Viet­na­mie­čių kil­mės pran­cū­zas, vie­nas uni­ka­liau­sių džia­zo gi­ta­ ris­tų pa­sau­ly­je Nguye­nas Le spa­ lio 11 d. gros lais­vės dai­nas pro­ gra­mo­je „Songs of Free­dom“.

Anot A.Gus­čio, bi­lie­tai į šį kon­ cer­tą iš­par­duo­ti aki­mirks­niu, nes N.Lee ža­da įtik­ti vi­sų sko­niui imp­ro­vi­zuo­da­mas tiek ži­no­mų po­pmu­zi­kos hi­tų te­mo­mis, tiek pri­min­da­mas ro­ko gran­dus – „Led Zep­pe­lin“ ar „Guns N’ Ro­ ses“.

Ener­gin­gą pa­si­ro­dy­mą pa­pil­dys ir Lie­tu­vo­je dar neįp­ras­tas de­ri­nys – džia­zas, DJ pa­si­ro­dy­mas bei re­ po so­lo. Šią staig­me­ną pa­ruo­šė is­pa­nų gru­pė „Marc Ay­za Group“ bei re­pe­ris Blu­rum 13. „Bu­vo­me įpra­tę, kad Is­pa­ni­ jos džia­zas – tai fla­men­ko. No­rė­ da­mas su­griau­ti šį mi­tą, fes­ti­va­ lis „Vil­nius jazz“ jau 2009-ai­siais pa­kvie­tė „Giu­lia Val­le“ trio. Šį­ kart ste­reo­ti­pą pa­neigs gar­sus Mar­co Ay­zos ko­lek­ty­vas su re­pe­ riu iš Niu­jor­ko“, – kal­bė­jo fes­ti­ va­lio „Vil­nius jazz“ ren­gė­jas.

Ja­po­nų vir­tuo­zai

Jau ta­po įpras­ta, kad fes­ti­va­ly­ je ne­ma­žas dė­me­sys ski­ria­mas ir Ry­tų džia­zui. Spa­lio 13-oji, kaip sa­ko A.Gus­tys, ga­li bū­ti pel­ny­tai va­di­na­ma Ja­po­ni­jos džia­zo mi­ nifes­ti­va­liu, nes tą­dien gros net dvi žvaigž­dės – ro­ko, šiuo­lai­ki­ nės mu­zi­kos fes­ti­va­lių nu­my­lė­ ti­nis „Hi­kas­hu“ bei ko­lek­ty­vas „Fu­wa Works“, ku­ris yra gar­sio­jo „Shi­bu­sas­hi­ra­zu“ or­kest­ro bran­ duo­lys.

Tos pa­čios die­nos va­ka­ri­nia­ me kon­cer­te lau­kia ir lie­tu­viš­kos staig­me­nos: kon­cer­tuos itin re­to­ mis pro­go­mis su­si­bu­rian­tis „Lit­hua­nian Art Or­chest­ra“, va­do­ vau­ja­mas Vla­di­mi­ro Ta­ra­so­vo, o nuo 23 val. – jau­nie­ji at­li­kė­jai su­ kurs ne­pa­kar­to­ja­mą at­mos­fe­rą, pa­teik­da­mi imp­ro­vi­za­ci­jas ne­mo­ ka­ma­me „Jam ses­sion“ va­ka­rė­ly­je klu­be „Tams­ta“.

Spa­lio 14-ąją – tra­di­ci­nis jau­ nų­jų džia­zo mu­zi­kan­tų kon­kur­sas „Vil­nius Jazz Young Po­wer 2012“, ku­ria­me ta­len­tus de­monst­ruos lie­tu­vių gru­pės „Kaf Kaf“, „Vilk­šu Pa Mu­gu­ru“, „Sin­gaz“ ir sve­čiai „Vein“ su Ja­nu Mak­si­mo­vi­čiu­mi.

Va­ka­re gros Niu­jor­ko „down­ town“ džia­zo kryp­ties at­sto­vai Mi­chae­lo For­ma­ne­ko kvar­te­tas bei vi­sus už­bu­rian­tys pran­cū­zai „La Cam­pag­nie des Mu­si­ques à Ouïr“. Fes­ti­va­lio pa­bai­gai pa­si­ lik­tas nau­jo­sios kar­tos pa­sau­li­ne džia­zo žvaigž­de ti­tu­luo­ja­mas jau­ na­sis O.Klei­nas.

Va­ka­rė­lis su Ru­si­jos žvaigž­de Į Lie­tu­vą at­vy­kęs ge­riau­sias Ru­ si­jos re­gio mu­zi­kos at­li­kė­jas MC Step­pa Sty­le jau šian­dien me­nų fab­ri­ke „Lof­tas“ pa­si­ro­dys su lie­ tu­v ių mul­t iinst­r u­m en­t a­l is­t ais „The Two-Ma­kers“.

Va­ka­rė­lis pa­tiks tiems, kam prie šir­dies „5’Niz­za“, Ja­mai­ka ir gy­ ve­ni­mas be pro­ble­mų“, – šyp­ so­da­ma­sis pa­ko­men­ta­vo „Lof­to“ mu­zi­ki­nės da­lies va­do­vas Vik­to­ ras Dia­wa­ra.

Tai bus jau ket­vir­ta­sis bend­ras „Lof­to“ ir ra­di­jo pro­gra­mos „LRT

Opus“ gy­vos mu­zi­kos va­ka­rė­lis Vil­niaus Nau­ja­mies­ty­je. „Jau ku­rį lai­ką su lie­tu­viais „The Two-Ma­kers“ re­p e­t uo­ ju vir­tua­liai. Tai bus la­bai po­zi­ ty­vios, ja­mai­kie­tiš­kos, gy­vai at­ lie­ka­mos mu­zi­kos nak­tis“, – sa­kė 2010 m. ge­riau­siu Ru­si­jos re­gio mu­zi­kan­tu pri­pa­žin­tas MC Step­ pa Sty­le.

Lie­tu­viai „The Two-Ma­kers“ su­si­bū­rė iš dvie­jų gru­pių – „Du­ be­nė­liai“ ir „Mi­nist­ry of Echo­lo­ gy“. „Lof­te“ įvyks de­biu­ti­nis jų kon­cer­tas, ku­rio kul­mi­na­ci­ja taps

mask­vie­čio MC Step­pa Sty­le pa­si­ ro­dy­mas. Šiuo me­tu Ru­si­jo­je vie­ nas ge­riau­sių re­gio mu­zi­kan­tų MC Step­pa Sty­le jau ta­po gar­sus ne tik sa­vo ša­ly – sce­na jis da­li­jo­si su be­ ne vi­sais jung­le, re­gio, dub mu­zi­ kos sti­lių ka­ra­liais.

Tai­gi šian­dien „Lof­te“ – gy­vi inst­ru­men­tai, ener­gin­gas vo­ka­ las, daug po­zi­ty­vios ir gy­vos mu­ zi­kos bei ši­lu­mos kar­tu su lie­tu­vių di­džė­jais Cr-edit, NO DJs, mul­ tiinst­ru­men­ta­lis­tais „The TwoMa­kers“ ir MC Step­pa Sty­le.

VD inf.

r

1

: , ų 9

1

;

4

8 -

6

.

5

.

4

.

5

.

041965 (registracijos Nr. A615-71-(2.15.1.7AD4), 2011 08 29 planavimo sąlygų sąvadas detaliojo plano dokumentui rengti Nr. A620šeštadienis, spalio 6, 2012 219-(2.15.1.21-MP2).

Planavimo tikslas: nekeičiant žemės sklypo tikslinės paskirties ir bendrojo plano sprendinių, patikslinti sklypo ribas ir planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Planavimo organizatorius: UAB „Daltonas“ (į. k. 26077688), J.Jasinskio g. 16, Vilnius. Informaciją teikia Kęstutis Taletas, tel. (8 5) 254 6871, e. paštas kestutis@ taletas.lt. Detaliojo plano rengėjas: UAB „Regroup projektavimas”. Informacija teikiama tel. (8 5) 262 0353, 8 671 14 216, Lukiškių g.

5-306, Vilnius, info@regroup.lt. Su parengtu detaliuoju planu galima susipažinti nuo 2012 05 23 iki 2012 06 21 darbo dienomis pas projekto rengėją. Parengto detaliojo plano vieša ekspozicija nuo 2012 06 06 iki 2012 06 21 Šnipiškių seniūnijos patalpose, A.Juozapavičiaus g. 10A, Vilnius. Viešas susirinkimas: detaliojo plano sprendinių viešas aptarimas vyks 2012 m. birželio 22 d. 11 val. Lukiškių g. 5, 235 kab., Vilniuje. Planavimo pasiūlymų pateikimo tvarka: planavimo pasiūlymai ir pastabos teikiami projekto rengėjui arba organizatoriui raštu iki viešo susirinkimo pabaigos. Planavimo dokumentų sprendinių pasiūlymų apskundimas: asmenys gautą atsakymą, kad į jų pasiūlymus neatsižvelgta parengtame plaStatybosdokumente, įmonei reikalingi kelio darbininkai navimo gali apskųsti Valstybinės ir apželdintojai.

Kreiptis tel. (8 5)inspekcijos 231 6179, teritorijų planavimo ir statybos 8 663 52500. prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų 975124 planavimo ir irstatybos valstybinės priežiūros Norvegijoje Švedijoje reikalingi patirUAB „Šeimos medicinos klinika“ siūlo darskyriui, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, per tiesšeimos turintys staliai, stogdengiai (karkabą gydytojams ir bendrosios prakmėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo sinių namų statyba ir renovacija).

Tel. 8į tikos slaugytojams.

Informacija pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.tel. 8 618 646 83 772.

960590 37 721.

1028982 975626 INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ.

Reikalinga pardavėja prekiauti mėsos Pranešame kartojamą visuomenės inforgaminiais apie Justiniškių turgavietėje.

Tel. mavimo procedūrą parengto žemės skly8 Įvairūs 683 67 387, e.dėlpaštas dariusukis@ po Dobrovolės k. (5,1100 ha, sklypo gmail.com. Įmonei reikalingi aukštalipiai.

Tel. 8kad.

650Nr. 91 1027505 0101/0164:31), Panerių seniūnijoje, Vilniuje, 253, 8 699 98 086.

973725 detaliojo plano. Planavimo pagrindas – 2012 UAB „IRDAIVA” dirbti Vilniuje reikalinm.

12 d. Detaliojo teritorijų planavigi:balandžio betonuotojai, staliai-dailidės, mūrininkai, plytelių klojėjai.

Kontaktiniai mo organizatoriaus teisiųlogistika ir pareigų perdaviTransportas, tel.sutartis 8 659 38 8 659 38 414. tikslas – mo Nr. 480, 042042.

Planavimo 1020874 Konditerijos darbąbendrojo Vilniaus pakeisti žemėsįmonė tikslinępriims paskirtįį pagal regione vairuotoją-ekspeditorių, plano sprendinius, padalyti sklypą,vadybininnustatyti ką-ekspeditorių ir prekybos agentą.

Tel.De-8 teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą.

611 45 plano 000. organizatorius – UAB „4Real“, taliojo 976056 Technikos remonto A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 20 198.

Visų kompiuterių televizorių taisymas Projekto rengėjas –irUAB „RV architektų stuVilniuje, Žalgirio g.

(8 5)Pareng275 dija“, Pamėnkalnio g. 131, 28-2,tel.

Vilnius.

4665; www.pc-help.lt.

Siūlo darbą

5

o o 2 i . ų u -

6

o s 1 1 .

23

skelbimai

1029145

960851

Parengtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas dėl Kita žemės sklypo (kad. Nr. 4142/0400:228), esančio Šatrininkų k., Šatrininkų sen., Vil-Vadovaujantis 2012 07 09 detaliojo niaus r. sav., formavimo ir pertvarkymo pro-teritorijų planavimo organizatoriaus jekto patvirtinimo 2012 m. gegužės 10 d. Te-teisių ir pareigų perdavimo sutartiritorijų planavimo dokumento rengėjas UABmi Nr. 455-12, reg. Nr. AD-624-(3.31), „EFFECTIVUS“. Tel. 8 646 15 887, e. paštasrengiamas 2,3600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kad. effectivus@gmail.com.

961170Nr. 4130/0200:419, esančio Verkšio687 58 503, +44 778 627 1449. Informacinių k., Dūkštų sen., Vilniaus r., detaluSodininkų bendrijos METALURGAS . nariams! ja – www.lietuvalondonas.com AUTOMOBILIŲ VISOJE LIE-974465sis planas. Planavimo organizatorius: 2012 06 10 11SUPIRKIMAS val. šaukiamas ataskaitinisTUVOJE. GALI BŪTI DAUŽTI kuris ARBAvyks SU DErinkiminis SUSIRINKIMAS, Kelmi-įMarius Valaitis, gyvenantis Tolivardžių VežameTel. poilsiautojus iš Vilniaus, Kauno FEKTAIS. 8 676 71 261. jos sodų 20-oji g.

13.

Darbotvarkė: 1.

Veiklos 995301 Palangą, Šventąją (ir atgal), nuo 35 Lt. Tel.g. 13C-1, Kaune. Plano rengėjas: UAB ataskaita ir965, tvirtinimas.

Brangiai perkame mišką suRevizoriaus žeme arbaatas-„Vildomus“, Vytenio g. 50, 208 kab., 8 699 99 8 612 222.

227. kaita ir tvirtinimas.

3. Sąmatos tvirtinimas.

975416Vilnius, kontaktinis tel. 8 656 20 430, išsikirsti.

Visoje Lietuvoje.

Atsiskaitome 4. Įvairūs klausimai.

5.

Pirmininko rinkimas.e. p. info@vildomus.lt. Planavimo iš karto. Tel. 8 676 41 155.

929916 nei 6. Revizoriaus rinkimai. Susirinkus mažiau tikslas: keisti žemės sklypo pagrindipusei„BEST bendrijos narių, pakartotinis UAB COMPANY“ Varėnos r.susirinkiper- nę žemės naudojimo paskirtį iš žemės mas bus šaukiamas 24 11 val. tojeūkio į kitos paskirties žemę, padalyti ka: veršelius, galvijus,2012 avis.06Sumokame Kita (ta pati darbotvarkė). išpačioje karto. vietoje Mokame PVM. Tel. 8 613 Bendri70 BIĮ pirmininkė. „Kontrastų biuras“ visu sąrašu parduo-sklypą. Projektuoti gyvenamosios pa805, 8 613 70 803. jos skirties – vienbučių ir dvibučių gyveda atsargas (įvairias kanceliarines1025773 prekes) 960769 namųjų pastatų statybos (G1) žemės už didžiausią pasiūlytą, bet ne mažesnę UAB „Nekilnojamojo Turto Projektai” atlie-sklypus. Nustatyti planuojamos terinei 35 730 Lt kainą.

Pasiūlymai teikiami iki ka kadastrinius matavimus Vilniaus r. sav.,torijos naudojimo ir tvarkymo režimą.

2012 m. birželio 25 d. imtinai voSudervės sen., Rastinėnų k.,uždaruose SB „Vilma”, kuose administratoriui, UAB Kviečiame į naujus Tarptautinės ly- „SBSPlanavimo terminai: parengtas deskl.

Nr.bankroto 148 (skl. kad.

Nr. 4184/0934:0148), talusis planas viešai eksponuojamas Legale“,gretimo Ukmergės g.mokymus 369A, Vilnius. derystės akademijos ir se- Dauprašom (neprivatizuoto sodo) sklyminarus.

Daugiau informacijos tel.

8 giau informacijos tel.

(8 5) 206 0799, 8 611 po Nr. 147 savininką 2012 m. birželio 8 d. 10nuo 2012 10 10 iki 2012 11 29. Detalioinfo@tla.lt.sklypo irjo plano viešas aptarimas vyks 2012 11 656 23 723,prie e. paštas 51 518. val. atvykti jums priklausančio 1029205 971990 dalyvauti ženklinant riboženkliais Bogusla-29 10 val. Dūkštų seniūnijoje, Vilniaus Vladislavos Salmanovič turto paveldėtoMatematikos mokytojas (magistras) vo Sovinskio sklypą Nr. 148 arba prašom su-rajone.

1028383 jų dėmesiui. Š. m. birželioJaroslavu 27 d.

16Bazeval. moko matematikos moksleivius ir stusisiekti su darbų vykdytoju adresu Vilniaus r., Pagirių sen., Mikašiūdentus.

Ruošia egzaminams.

Tel. 8 vič, Žalgirio g. 131–213, Vilnius (tel. 8 677 79 nų 18 k.,e.081, SB „Ekspresas”, vyks sklypo kad.

674 e. topomatik@gmail.com paštas matematikas1@ 348, paštas ). Nr. 960926 gmail.com.

4167/1002:0027 kadastriniai matavimai.

1026778 Kviečiame dalyvauti.

Matavimus atlieka 1002369 Kelionių UAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, LinIš/į Londoną saugiai, greitai vežame siun- kmenų g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112.

Transporto tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 976256 Vežame keleivius, automobilius ir krovi- Dailininko Rimanto Radišausko taKelionių organizatorius nius į Vokietiją, Olandiją, Daniją. Tel. 8 pybos darbų paroda TAUTOS APIPLĖA.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231pasiūlymai 3314. Faks. (8 5) 262 9120 Karščiausi kelionių Kelionių organizatorius vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Kelionių organizatorius Tel.Vegasas (8 5) 231 3314.

Faks.Lt(8Vilnius 5) 262 9120 Ar svajojate aplankyti Niujorką?

Las 2871 A.Vienuolio g.nuo 6, LT-01104 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Tel. (8 5) 231nuo 3314.2382 Faks.Lt (8 5) 262 9120 O galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – Torontas vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus? Monrealis nuo 2874 Lt Pamatykite Šiaurės Ameriką už Hiustonas nuo 2964 Lt Atėjo laikasnuostabiąją TIKROMS ATOSTOGOMS! Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga ypatingą kainą. rudens atostogos!

Kalgaris Lt Kajutė (benuo lango) 1 pusryčiai ir 1 vakarienė Arteja moksleivių nuo 125 Lt 3464 restorane nuo 255 Lt asmeniu Ir mes siūlome jas praleisti smagiai plau-nuo Užsisakykite skrydį iki gegužės 15 dienos, ir Joninių kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga Pamirškite kasdieninius rūpesčius ir atsipaIrKaina tai dar ne viskas!

Vaikai atsakyti kiant laivu į Stokholmą! kelionę 2012 10 leiskitės pateikta į abi pusesgali su oro uostųį mo110 Lt į nepamirštamą laiduokite laive Baltijos jūroje! klausimus svetainėje www.krantas.lt , 01–2013 03 21 kesčiais.

Kviečiamepramoginė Jus į trumpiausios vaMėgaukitės saule, vėju ir gera nuotaika.

Ypatinga ir poilsinėnakties programa dalyvaukite loterijoje ir laimėkite kruizą Niujorkas nuo 2226 Rezervacijos mokestis iki 100 Lt mokamas karėlį! ne tik vaikams, bet irLtsuaugusiems. savo šeimai! Laimėtojai bus paskelbti 2012 paVašingtonas Lt ir linksmybės iki 11pildomai.

20.

Baltijos jūrojenuo bus2526 ir disko, Kruizo kaina pateikta iš išplaukimo uosto.

Kruizo kainos Daugiau informacijos kruizą ir laimėjiBostonas nuo 2588 Lt Vietų skaičius ribotas.apie ryto! RYGA–STOKHOLMAS–RYGA informacijos www.krantas.lt Kajutė (be lango) nuo 120 Lt asmeniui mąDaugiau www.krantas.lt.

siūlo darbą

Įvairūs

Perka

Įvairūs

Kviečia mokytis

Paslaugos

paslaugos

parodos Karščiausi Kelionių pasiūlymai

Karščiausi Kelionių pasiūlymai

Kelionių organizatorius

6

: .

0

to detaliojo plano ekspozicija – nuo 2012 m. gegužės 21 d. iki 2012 m. birželio 18 d. Panerių seniūnijos patalpose (Žalioji a. 3, Vilnius).

Viešas aptarimas vyks 2012 m. birželio 18 d. 18 val. Pamėnkalnio g. 28-2. Informacija teikiama tel. 8 698 13 100. Planavimo pasiūlymai ir Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 pastabos teikiami planavimo organizatoriui ir projekto rengėjui raštu ir telefonu ikiskelbimai@vilniausdiena.lt viešo aptarimo dienos. Atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai detaliojo plano sprendinius bei viešo svarstymo procedūras gali apskųsti Valsty699 01teritorijų 428, e. planavimo paštas pervezimai.info@ binei ir statybos inspekci-ŠIMO ISTORIJA. Vilnius, Gedimino pr. gmail.com.

35 (įėjimas iš Lukiškių a. pusės). Parjai prie Aplinkos ministerijos (A.Juozapavičiaus 1017525 g. 9) per mėnesį nuo pareiškėjams registruotoodos lankymas nemokamas, veiks iki spalio 18 d. N-14. pranešimo įteikimo dienos.

KELIONĖS KELIONĖSAUTOBUSU AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU Alyvų žydėjimo šventėirDuobelėje, Latvijoje Juodkalnija–Bosnija Hercegovina–KroaČekijos pilys–Čekijos rojus–Praha tija–Serbija–Albanija – 1350 Lt – 577 Lt (05.26.)

– 95 Lt Didingoji ItalijaVaršuvoje ir Kaprio sala – 1747 Lt– 175 Lt Paryžius–Amsterdamas–Liuksemburgas Muziejų naktis (05.19/20) – 1359 Lt Ryga–Saremos sala–Talinas – 377–Lt577 Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha Ryga–Stokholmas–Rundalė – 470 Ltjūros Šiaurės Italija su poilsiu prie Adrijos Šveicarijos gamtos stebuklai Paryžius–Beniliuksas – 1377 –Lt1397 Lt nuo 1197 Lt sala–Talinas––627 Praha–Viena–Budapeštas Ryga–Saremos 377LtLt Kroatija nuo 990 Lt pažintinė) nuo Gdanskas–Malborkas–Griunvaldas – 427 Šiaurės Italija (poilsinė 1290 Lt Lt Praha-Viena-Budapeštas nuo 627 Lt Kroatija nuo 990 Lt Slidinėjimo kelionės autobusu: LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: Praha–Viena–Budapeštas nuo 619 Lt – Slidinėjimas Prancūzijoje (Trys Slėniai) Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt 1470 Lt Malta – 904 Italijoje Lt(poilsinės) Slidinėjimas (Livinjo) – 1490 Lt IŠ VARŠUVOS Slidinėjimas Austrijoje–Šveicarijoje – Graikija, Cgalkidikė – 979 Egiptas, Hurgada nuo 935LtLt 1890 Lt Kosta Dorada – 999 Lt Ispanija, Bulgarija nuo 850 Lt Slidinėjimas Slovakijoje (Žemieji Tatrai) Ispanija, Alikantė – 1108 Šri Lanka – 890 Lt nuo 3500 Lt Graikija, Kos sala Lt Kreta nuo 1170 Lt – 1128(Bukovelis) Slidinėjimas Ukrainoje 7 d. – Turkija, Antalija 850 Lt nuo Tunisas 770 –Lt1185 Lt SlidinėjimoBurgas kelionės lėktuvu: Bulgarija, – 1199 Lt Slidinėjimas Andoroje – 1290 Lt Kroatija, Rijeka – 1279 Lt IŠ VARŠUVOS (pažintinės poilsinės) Slidinėjimas Italijoje, Šveicarijoje ir PranTurkija, Marmaris 1289Ltlėktuvu Lt Kruizas nuo 2038 cūzijojeNilu (Aostos slėnis) – 1490 Lt Bulgarija, Burgas – 1199 Ltnuo 2423 Izraelis–Jordanija–Egiptas Lt Slidinėjimas Italijoje (Vialattea) lėktuvu – 1650 LtnuoAlgarvė Portugalija, Marokas 2634 Lt– 1899 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS VILNIAUS: Kuba nuo IŠ 5853 Lt LĖKTUVU (poilsinės) Ispanija, Kosta Brava, Kosta Dorada nuo Egiptas, Hurgada nuo 995 Lt 1979 Lt IŠ RYGOS: Bulgarija – 995 Malta – 904 Lt Lt Tailandas (pažintinė Graikija,– Chalkidikė 1099 Lt – nuo 5218 Lt Turkija 1078 Lt –poilsinė) Ispanija, Šri Lanka Alikantė – 3500 Lt– 1108 Graikija, Kos sala – 1128 Lt IŠ VILNIAUS: Kreta – 1170 Lt Turkija, Antalija – 1295 Lt Egiptas, Hurgada 869LtLt Tunisas – Lt nuo Bulgarija,770 Burgas – 1185 Ispanija, – 1499 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poilKroatija, Maljorka Rijeka – 1489 Lt Turkija, sinės) Antalija – 889 Lt Kruizas Nilu nuo 1440 Lt Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt Marokas – 2634 Lt

Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt

Graikija,Marmaris Kreta – 99 Lt Lt Turkija, 1620 Mažieji Laukystos piratai Lt Bulgarija, Varna – 1099 Lt 370 Portugalija, Algarvė – 1999 Lt Holivudo akademija 599 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Portugalija, Algarvė – 2239 Lt Mes jėga 450 Ltnuo 1440 Lt Egiptas, Hurgada Bulgarija 1595 Lt 450 Lt Žaidimų–galaktika STOVYKLOS LIETUVOJE Turkija 1440 Ltatkeliauja į Lietuvą 450 Lt Apači–indėnai Pasaka nuo 550 Lt Šri Lanka – 3500 Lt Avataro Raganė –nuotykiai 550 Kreta – 1170 Lt Lt kartu 450 Lt Mes šampinjonai 450 Ltaš! 600 Lt – poLĖKTUVU IŠžmogus VARŠUVOS Laimingas – tai(pažintinės ilsinės) Aplink Top Fun pasaulį 640 Lt per 7 dienas 499 Lt Kruizas nuo 1440 ManoNilu pasaulis 595 LtLt Izraelis–Egiptas nuo 1678 Lt Kitas variantas 359 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE Marokas – 2634 Lt Dodi– kalbos 550 Anglų Kuba 5853LtLtstovykla Estijoje 1790 Lt AVIABILIETAI STOVYKLOS1699 UŽSIENYJE Bulgarijoje Lt Pirkti internetu: www.„Pribrežnyj“ lek.lt Stovykla Ukrainoje Kroatijoje 2149 Lt (yra ir pigios aviakompanijos) 60 Lt dienai KELTAI Kryme „Saliut“ 1699 Lt AVIABILIETAI* Ryga–Stokholmas Baku nuo 1050 Lt;LtMaljorka nuo 500 Lt Bulgarijoje 1699 Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas *kainos į abi2149 puses Kroatijoje Lt Ventspilis–Nyneshamnas Juodkalnijoje 1899 Lt Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) KELTŲ AnglųBILIETAI kalbos (spec. stovykla Estijoje 1790 Lt Klaipėda–Kylis pasiūlymas) Ryga–Stokholmas AVIABILIETAI* (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas Talinas–Helsinkis Turku–Alando salos–Stokholmas Delis nuo 1870 Lt Konferencijos ir kiti Talinas–Stokholmas Tokijas – 2229 Lt Jūsų kompanijos renginiai Baltijos jūroje!

Ventspilis–Nyneshamnas

Seulas – 2308 Lt Klaipėda–Karlshamnas Singapūras – 2310 Lt (spec. pasiūlymas) KRUIZAI Klaipėda–Kylis (spec.

Viduržemio (spec. kaina) Bankokas jūroje – 2409 Lt pasiūlymas) Karibų jūroje (spec. kaina)pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas Puketas – 2610 Lt (spec.

Tolimuosiuose (spec. kaina) Turku–Alando salos–Stokholmas *kainos į abi Rytuose puses Baltijos jūroje KELTAI VIZOS Joninės Baltijos jūroje (Tallinknuo 3 d. 85 kruizas) Į VIZOS Rusiją nuo 260 Lt, Baltarusiją Lt Į Rusiją nuo nuo 105 Lt 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas

e j u i n l Vi

A RS U K ON K TO FO

S A V

S

A R A

Fotografuok vasarėjantį Vilnių ir laimėk ekskursiją Bestogiu autoBusu draugų kompanijai!

Konkursas vyksta portale

Orai

Savaitgalį Lietuvoje laikysis subjurę orai, vės. Šiandien lis, oro temperatūra sieks 11–14 laipsnių šilumos. Sekmadienį protarpiais lietus, temperatūra naktį svyruos nuo 7 iki 10 laipsnių šilumos, dieną bus 11–12 laipsnių.

Šiandien, spalio 6 d.

+12

+14

Telšiai

+12

Šiauliai

Klaipėda

+12

Panevėžys

+12

Utena

+12

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi

7.30 18.41 11.11 21.54 13.57

280-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 86 dienos.

Saulė Svarstyklių ženkle.

+12

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +33 Berlynas +18 Brazilija +28 Briuselis +15 Dublinas +14 Kairas +32 Keiptaunas +16 Kopenhaga +14

Londonas +16 Madridas +17 Maskva +15 Minskas +16 Niujorkas +20 Oslas +13 Paryžius +18 Pekinas +24

orai vilniuje Šiandien

Praha +18 Ryga +16 Roma +31 Sidnėjus +18 Talinas +14 Tel Avivas +32 Tokijas +29 Varšuva +21

Vėjas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+9

+12

+9

+7

6

+7

+11

+7

+6

3

+6

+10

+7

+5

4

+6

+9

+6

+4

5

sekmadienį

pirmadienį

antradienį

Marijampolė

Kūno kultūros ir sporto diena 1677 m. mirė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorikas, filosofas, Vilniaus universiteto rektorius Albertas Vijūkas-Kojalavičius.

1745 m. Lenkijoje gimė klasicizmo dailininkas Pranciškus Smuglevičius, daugiausia tapęs religinio, istorinio, mitologinio, portretinio žanro kūrinius.

1892 m. mirė anglų poetas Alfredas Lordas Tennysonas.

1914 m. gimė norvegų tyrinėtojas Thoras Heyerdahlas.

1940 m. gimė kino, teatro ir televizijos aktorius Juozas Budraitis.

1963 m. gimė amerikiečių aktorė Elizabeth Shue.

1993 m. Michaelas Jordanas pasitraukė iš profesionaliojo krepšinio pareiškęs, kad nebeturi daugiau ką įrodinėti. 1995 m. kovą jis sugrįžo.

2007 m. mirė lietuvių poetas ir vertėjas Alfonsas Maldonis.

Vilnius

+14

Alytus

4–12 m/s

DATOS (spalio 6 D.)

Rytas

+12

+14

horoskopai

DATOS (spalio 7 D.) Krašto apsaugos diena Diena už orų darbą 1849 m. mirė amerikiečių rašytojas, poetas Edgaras Allanas Poe. 1885 m. gimė danų fizikas, Nobelio premijos laureatas Nielsas Bohras.

1919 m. įkurta Nyderlandų oro linijų bendrovė KLM. Tai seniausia skrydžių bendrovė, nuo gyvavimo pradžios nekeitusi savo pavadinimo.

1944 m. žuvo poetas Vytautas Mačernis.

1952 m. gimė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

1968 m. gimė amerikiečių dainininkė Toni Braxton.

1968 m. gimė anglų grupės „Radiohead“ vokalistas Thomas Yorke‘as.

1982 m.. Brodvėjuje įvyko Andrew Lloydo Webberio miuziklo „Katės“ premjera.

1988 m. Vilniuje, Gedimino pilies bokšte, buvo iškilmingai iškelta Lietuvos tautinė vėliava.

Bit­lų de­biu­tui – 50 me­tų

Iš­si­ko­vo­jo: nors va­dy­bi­nin­kas spau­dė iš­leis­ti ki­to dai­ni­nin­ko pa­ra­šy­

tą dai­ną, bet „The Beat­les“ pa­sie­kė sa­vo ir die­nos švie­są iš­vy­do jų kū­ ry­bos hi­tas „Lo­ve Me Do“. „Reu­ters“ nuo­tr.

Pa­kei­tė ma­dą

Nors po­pu­lia­riau­sių bri­tų dai­nų są­ ra­šuo­se pa­sie­kė tik 17 vie­tą, „Lo­ve Me Do“ bu­vo ne tik pir­ma­sis bit­lų įra­šas, bet ir pir­ma­sis jų hi­tas. „Aiš­ku, tai pir­ma­sis sing­las, bet svar­biau tai, kad juo bu­vo nu­sta­ ty­ta jų po­li­ti­ka leis­ti tik tas dai­ nas, ku­rias pa­ra­šė pa­tys bit­lai, – sa­kė mu­zi­kos žur­na­lo NME re­ dak­to­riaus pa­va­duo­to­jas Ha­mis­ has Mac­Bai­nas. – Tuo me­tu ma­ da bu­vo ne ta, kad gar­sios gru­pės pačios kurtų savo tekstus, tad bit­ lai tuo at­žvil­giu bu­vo ga­na ra­di­ka­ lūs iš­leis­da­mi sing­lą, ku­rį pa­ra­šė pa­tys.“ „Lo­ve Me Do“ bu­vo įra­šy­

ta 1962 m. rug­sė­jį, bet penk­tuo­ju bit­lu va­di­na­mas pro­diu­se­ris Geor­ ge’as Mar­ti­nas spau­dė iš­leis­ti ki­ tą dai­ną, pa­ra­šy­tą bri­tų dai­ni­nin­ko Ada­mo Fait­ho.

Ta­čiau bit­lai pa­sie­kė sa­vo ir 1962 m. spa­lio 5-ąją bu­vo iš­leis­ta „Lo­ve Me Do“, ku­rią, kaip ir dau­gy­bę vė­ les­nių gru­pės hi­tų, pa­ra­šė Joh­nas Len­no­nas ir Pau­las McCart­ney.

Gru­pės rei­ka­la­vi­mas, kad vi­ si jų sing­lai bū­tų jų pa­čių su­kur­ti, kaip sa­kė H.Mac­Bai­nas, „nu­sta­tė ten­den­ci­ją, ku­ri, aki­vaiz­du, tę­sė­ si vi­są jų kar­je­rą ir ta­po nor­ma di­ de­lėms gru­pėms, ta­pu­sioms ro­ko gru­pė­mis“.

„7-ojo de­šimt­me­čio vi­du­ry­je ne­bu­vai lai­ko­ma rim­ta ro­ko gru­pe, jei­gu ne pati rašei sa­vo dainas“, – pri­dū­rė jis. Įdo­mi, bet ele­men­ta­ri

Leng­vai įsi­me­na­mų žo­džių ir me­ lo­di­jos daina „Lo­ve Me Do“ bu­vo įra­šy­ta Lon­do­no stu­di­jo­je „Ab­bey Road Stu­dios“, ku­rią gru­pė vė­liau iš­gar­si­no jos pa­va­di­ni­mą da­vu­si vie­nam sa­vo al­bu­mų.

Nors mi­ni­ma dai­na pra­dė­jo gru­ pės kar­je­rą ir ta­po hi­tu Di­džio­jo­ je Bri­ta­ni­jo­je, ji bit­lo­ma­ni­jos dar nesukėlė, kaip tei­gė Si­mo­nas Za­ gors­ki-Tho­ma­sas, Va­ka­rų Lon­do­

Šiandien: Adalbertas, Brunonas, Budvydas, Eismantas, Vytenė Rytoj: Butrimas, Daunora, Eivina, Morkus, Renatas

įvairenybės De­biu­ti­nei „The Beat­les“ dai­nai, ku­ ri pa­dė­jo Di­džio­jo­ je Bri­ta­ni­jo­je ini­ci­ juo­ti „svin­guo­jan­ tį 7-ąjį de­šimt­me­tį“ ir pel­ny­ti pa­sau­li­nį pri­pa­ži­ni­mą ke­tu­ rių vai­ki­nų iš Li­ver­ pu­lio gru­pei, va­kar suė­jo 50 me­tų.

Vardai

no uni­ver­si­te­to mu­zi­kos ko­le­džo do­cen­tas. „Lo­ve Me Do“ bu­vo įdo­mi dai­na, bet rea­liai jų kar­je­rą pra­dė­jo ne ji“, – sa­kė jis.

Pa­sau­li­nę gru­pės kar­je­rą ir sa­vi­tą „The Beat­les“ fe­no­me­ną, ku­ris iš­ sky­rė juos iš vi­sų anks­tes­nių bri­tų gru­pių, ini­ci­ja­vo bit­lų pa­si­ro­dy­mas JAV te­le­vi­zi­jos lai­do­je „The Ed Sul­ li­van Show“ 1964 m.

Pa­sak H.Mac­Bai­no, „Lo­ve Me Do“ dau­gu­ma ste­bė­to­jų ne­pris­ki­ ria „The Beat­les“ še­dev­rams. „Dai­nų ra­šy­mo at­žvil­giu ji ga­na ele­men­ta­ri ir tik­rai nė­ra to­kia ge­ra kaip ta me­džia­ga, ku­ri pa­si­ro­dė po ke­lių mė­ne­sių“, – pa­brė­žė jis.

Ant­ro­je plokš­te­lės pu­sė­je bu­vo įra­šy­ta „P. S. I Lo­ve You“, o pa­skui abi šios dai­nos bu­vo įtrauk­tos į pir­mą­jį – 1963 m. iš­leis­tą – gru­pės al­bu­mą „Plea­se Plea­se Me“, pa­va­ din­tą pa­gal ant­ru hi­tu ta­pu­sį sing­ lą. Šia­me al­bu­me bu­vo ir dai­nų, ku­rias pa­ra­šė ne bit­lai.

Va­dy­bi­nin­kas su­kčia­vo?

BBC te­le­vi­zi­ja „Four TV“ ry­toj pa­ ro­dys do­ku­men­ti­nį fil­mą apie „Lo­ ve Me Do“, ku­ria­me liu­di­nin­kai tei­ gia, kad gru­pės va­dy­bi­nin­kas Bria­nas Eps­tei­nas, siek­da­mas pa­di­din­ti par­ da­vi­mą, pa­ts nu­pir­ko 10 tūkst. pir­ mo­jo sing­lo eg­zemp­lio­rių. Nors šis gan­das nie­ka­da ne­bu­vo įro­dy­tas, fil­ me taip tei­gia ir B.Eps­tei­no drau­gas bei vers­lo par­tne­ris Joe Flan­ne­ry.

Lapk­ri­čio 13 d. Šiau­rės Ame­ri­ko­ je bus iš­leis­tos į vi­ni­li­nes plokš­te­les per­ra­šy­tos „The Beat­les“ stu­di­ji­nių al­bu­mų ver­si­jos.

BNS inf.

Avinas (03 21–04 20). Palanki diena kurti planus ir priimti sprendimus. Rasite išeitį iš bet kokios situacijos. Nešvaistykite puikios dienos smulkmenoms, pailsėti suspėsite vėliau.

Jautis (04 21–05 20). Aplinkiniai gali nesutikti su originaliomis jūsų idėjomis. Gali kilti nenumatytų problemų. Susikaupkite ir pagalvokite, kas jums svarbiausia, ir susiplanuokite būtiniausius reikalus.

Dvyniai (05 21–06 21). Lengvai kontroliuosite padėtį, sugebėsite įveikti beveik visas kliūtis. Jūsų nuojauta atvers naujas galimybes. Išmušė realių veiksmų valanda, nepraleiskite pasitaikiusios progos.

Vėžys (06 22–07 22). Klaidingai įvertinsite savo jėgas ir užsiimsite veikla, kuri jums bus neįveikiama.

Visa tai gali sugadinti nuotaiką, bet pasistenkite neteikti nesėkmėms per daug reikšmės.

Liūtas (07 23–08 23). Lengvas ir ramus laikas. Tinkamai organizuotas darbas nekels rūpesčių. Pats laikas pagalvoti apie tobulinimosi ar karjeros galimybes. Viskas, apie ką svajosite, ateityje gali tapti realybe.

Mergelė (08 24–09 23). Bus sunku pasirinkti teisingą kelią. Būsite nepatenkintas dabartiniu gyvenimu. Kas nors nepritars jūsų veiksmams ir sprendimams, bet ar klausyti jo – jūsų pasirinkimas.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Leiskite sau šiek tiek papramogauti, pasimėgauti gyvenimu. Tiktų užsiimti joga, pamedituoti ar bent išeiti į gamtą pasivaikščioti.

Skorpionas (10 24–11 22). Negadinkite sau nuotaikos liūdnomis mintimis apie rytojų, juk mums nelemta nuspėti, kaip susiklostys aplinkybės ateityje, tiesiog džiaukitės šia diena. Šaulys (11 23–12 21). Galimi emocionalūs pokalbiai, bet pasistenkite išklausyti kito žmogaus nuomonę.

Niekas negali jūsų priversti daryti to, kas nemalonu, todėl pravers jūsų gebėjimas susitarti.

Ožiaragis (12 22–01 20). Palanki diena atlikti įvairius darbus. Jūsų gera koordinacija ir darbštumas padės įveikti bet kokią užduotį. Esate kupinas energijos ir emocijų, tik nepraraskite savitvardos.

Vandenis (01 21–02 19). Jūsų nepasitenkinimas aplinka ir bloga nuotaika gali turėti neigiamos įtakos visai dienai. Galite prarasti savitvardą.

Pasistenkite būti kantrus ir pasiruoškite emocijų protrūkiui. Žuvys (02 20–03 20). Aplinkiniai trukdys išsakyti savo nuomonę. Bus sunku objektyviai įvertinti įvykius, todėl rizikuojate susipainioti net pačiose paprasčiausiose gyvenimo situacijose.