TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
pirmadienis, spalio 8 d., 2012 m. Nr. 235 (1434)
Šios savaitės viduryje rinkėjai jau galės eiti į savivaldybes balsuoti išankstiniuose Seimo rinkimuose. Lietuva 5p.
diena.lt
1,30 Lt
Šį kartą Vene suelos lyderiui H.Chávezui opo zicija metė rim tą iššūkį. Pasaulis 12p.
Žūklės leidimus iš duoda Aplinkos mi nisterija, bet mo kesčius už juos ren ka kita institucija. Ekonomika 8p.
Spektaklis įvyko, pasaulis negriuvo
Tai nauja patirtis, kuri, ti kiuosi, man kaip krepši ninkui bus naudinga. Legionieriaus karjerą pradedantis krepšininkas Mantas Kalnietis
10p.
Miestas
4p.
Vilnių vėl užims bardai Šeštadienį sostinės senamiesčio gat vėmis, nešini spalvingais skėčiais ir balionais, traukė jaunieji bardai. Šia smagia įžanga jie kvietė miestiečius į netrukus prasidėsiantį jubiliejinį tarptautinį dainuojamosios poezi jos festivalį „Tai – aš“, kuriame bardų muzikos gerbėjų šiemet laukia ne mažai naujovių.
Tema Protestas: šeštadienio vakarą prie LNDT rinkosi Bažnyčios atstovai, jaunieji katalikai, vyresnio amžiaus žmonės, ir visi giesmėmis, maldomis,
plakatais palydėjo spektaklio žiūrovus. Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) vis dėlto buvo parodytas dide lį nepasitenkinimą visuomenėje sukėlęs italų režisieriaus Romeo Castellucci spek taklis „Apie Dievo Sūnaus veido koncepci ją“. Jį lydėjo ir protesto akcijos, ir publikos aplodismentai. Apsispręskite su „Vilniaus diena“
6p.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Spragėsiai ir giesmės
Jaunaisiais katalikais save vadi nantis jaunimas, kaip ir prieš kele tą dienų, šeštadienio vakarą rinko si su plakatais ir toliau reiškė savo protestą prieš spektaklyje, jų žo džiais, dergiamus šventus dalykus. „Gal spragėsių? Labai tiks einant į šį spektaklį“, – ironijos veide ne
slėpdami jaunuoliai siūlė spektak lio žiūrėti einantiems vilniečiams ir miesto svečiams. Nepabūgę žvarbaus ir lietingo oro prie teatro atėjo ir įvairių kata likiškų organizacijų atstovų, dvasi ninkų, vienuolių. Senyvo amžiaus moteriškės, stovėdamos su skėčiais ir rankose laikydamos rožinius, meldėsi, prašydamos Dievo malo nės ir už tuos, kurie ne va prarado tikėjimą bei
2
9p.
Litas švenčia gimimo dieną
2
pirmADIENIS, spalio 8, 2012
miestas
Spektaklis įvyko, pa supratimą, kas yra šven 1 ta. Į ratą susibūrę vyrai ir moterys giedojo giesmes. Jos netilo visą laiką, kol buvo rodomas spek taklis. Daugelis žmonių į protestą atsinešė trispalvę, plakatų, kuriuo se – užrašai, skelbiantys, kad rei kėtų iš pareigų atstatydinti spek takliui pritarusį kultūros ministrą Arūną Gelūną, ir pan. Ką pasakytų popiežius?
„Pasimeldžiau ir atėjau, – sa kė Elona Gubavičiūtė. – Čia nėra nieko keista, jei esi katalikas, turi melstis kasdien. Esu praktikuojanti katalikė, bet manau, kad pirmiau sia reikia pamatyti, o tada disku tuoti, smerkti ir panašiai. Aš turiu pamatyti, kad galėčiau kalbėti.“ Moteris teigė, kad jei spektak lyje pamatys tai, kas jai nepatiks, sekmadienio vakarą, kai spektak lis bus rodomas antrą kartą, pri sidės prie protestuojančių. Tačiau pirmiausia, kaip sakė pašnekovė, reikia pamatyti visumą, visą vaiz dą, kad susidarytum nuomonę, ir tik tada kalbėti. „Su Kristumi bendrauju kasdien, nemanau, kad nuėjusi į šį spektak lį prarasiu santykį su juo. Beje, ei dama čia mintyse meldžiausi Jonui Pauliui II. Dėl to, kad jis domėjo si teatru. Įdomu, ką jis apie visa tai pasakytų“, – svarstė mokslinį dar bą dirbanti E.Gubavičiūtė ir pridū rė: – Jei yra kas nors giliai širdyje, jokie spektakliai to neatims.“ Smerkė dėl vaikų
Labiau ne į protestą, o apgailėti žmonių, kurie esą nesupranta, ką daro, ir palaikyti tvarkos sakė prie teatro atvykusi sesuo Regina. „Kad nebūtų kokių nors provo kacijų, kad nebūtų įžeidinėjami ki ti žmonės, nes mes kiekvienas tu rime laisvę. Mano laisvė baigiasi ten, kur prasideda kito žmogaus
laisvė. Šiandien buvo pažeista vi sų mūsų laisvė tikėti, nes buvo pa niekintas mūsų pats brangiausias – Viešpats Jėzus Kristus“, – teigė pašnekovė. Kaip ir daugelis čia protestuo jančių, ji sakė esanti ne prieš teat rą, ne prieš meną, bet prieš daly kus, kuriais niekinami kitų žmonių jausmai. „Jei kas drabstytų, neno riu sakyti kuo, patys žinot, jūsų tė vo ar motinos paveikslą, jūs žinot, kaip įsižeistumėt? Čia drabsto mas ne mano tėvas, ne mano mo tina, bet mano Dievas“, – sakė se suo Regina. Ji baisėjosi, kad į spektaklį įtrau kiami ir vaikai. Nes būtent jie mė to granatas į Renesanso dailininko Antonello da Messinos tapytą Jė zaus portretą.
Elona Gubavičiūtė:
Su Kristumi bend rauju kasdien, ne manau, kad nuėjusi į šį spektaklį prarasiu santykį su juo.
Įvertino ovacijomis
Į R.Castellucci spektaklį šeštadie nio vakarą suplūdo minia žiūrovų. Teatro salė buvo sausakimša. Prieš prasidedant spektakliui per garsia kalbį buvo pranešta: „Jei kas nors netikėta įvyktų per spektaklį, liki te savo vietose.“ Tiek diskusijų, nepasitenkinimo, kalbų, spekuliacijų, protesto akci jų sulaukęs spektaklis praėjo be incidentų. Režisieriaus už tai, kad spektaklyje dalyvauja vaikai ir iš kuprinių išsitraukę granatas svai do į Kristaus portretą, po spek taklio kalbinti žiūrovai nesmerkė.
Siužetas: per visą spektaklį nuo scen
prieš akis nyksta artimas žmogus: s
Priešingai, pašnekovai teigė, kad spektaklis patiko ir sukėlė daug minčių. „Labai gražus spektaklis. Dėl į Kristaus paveikslą mėtomų daik tų... Čia Castellucci, reikia supras ti jo kūrybą, žinoti spektaklio kon tekstą, mintį, ką režisierius norėjo pasakyti. Man neigiamų jausmų tai
Dievas sukūrė absoliučiai viską Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
Vakar Nacionaliniame dramos teatre įvyko skandalą sukėlusio spektaklio „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“ režisieriaus Romeo Castellucci spaudos kon ferencija. Vakare italo scenos kū rinys Vilniuje buvo parodytas ant rą kartą. Žmonija – išbadėjęs vaikas
Pasipiktino: didžiausią nepasitenkinimą visuomenėje sukėlė per
spektaklį į Kristaus atvaizdą mėtomi daiktai. Einantiems jo žiūrėti protestuotojai siūlė kartu pasiimti ir spragėsių.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Teko skaityti, kad sukurti šį spek taklį režisierių įkvėpė amerikietės fotografės Diane Arbus nuotrau ka, – Centriniame Niujorko parke ji nufotografavo įpykusį vaiką, lai kantį rankoje granatą. Turiu prisi pažinti – nepatikėjau. Negi įkvė pimas – tik toks ir tik tiek? Kažko labai svarbaus režisierius nepasa ko, kažkas lieka tik jo vieno – ne žiūrovų ir ne skaitytojų – pasąmo nės valdose. „Iš tikrųjų tai buvo ta nuotrauka, – spaudos konferencijoje „Vilniaus dienos“ žurnalistės abejonę panei gė R.Castellucci. – Ji nevaizduoja vaiko – ji vaizduoja mus. Tai – vi sos žmonijos portretas. Žmonijos, kuri, pasirodo, yra kaip išbadėjęs
vaikas, kupina smurto. Joks smur tas negalėtų atsirasti iš nekalto vai ko. Vaizdas, kai spektaklyje vaikai mėto granatas, siejamas su nekal tumu.“ Pamačius D.Arbus fotografiją, režisieriui viskas stojo į savo vie tas – spektaklis buvo sukurtas ma žiau kaip per savaitę. R.Castellucci iš karto įsivaizdavo abu pagrindi nius aktorius – tėvą ir sūnų. Šie iš karto užčiuopė spektaklio, vaidy bos gyslą. Režisierius tvirtino, kad kartais turėti tiek nedaug laiko yra gerai. Čia kaip ir dailininkas, kuris ta po paveikslą. Jis turi laiku susto ti. Aišku, paveikslą galima dailinti ir dailinti, bet taip jį galima tik su gadinti. Įrėmintas dviejų psalmių
Ar Antonello da Messinos paveiks lo fragmentas su Jėzaus atvaizdu taip pat atsirado iš karto, mąstant apie spektaklį, ar vėliau – vykstant repeticijoms? „Iš karto, – sakė R.Castellucci. – Santykis tarp senio, Jėzaus pa veikslo ir vaikų buvo iš karto. Re peticijose tai buvo patikrinta.“ Tačiau režisierius neatsakė į klau
simus apie asmeninį savo santykį su spektakliu, apie savo tokio po būdžio patirtis. Bolonijos universitete režisierius studijavo menus. Gal tai turėjo įta kos tokiai spektaklio vizualikai su kurti?
Tais vaizdiniais tik rai neprovokuoju, nes provokacija – lėkštas dalykas. „Taip, aš laikau tai svarbiu daly ku, – pabrėžė R.Castellucci. – Me no istorijos studijos – pačios gra žiausios.“ Anot italo, spektaklyje yra nuo rodų, vaizdinių, kurie tarsi vi siems priklauso. Tai – 22-oji Bib lijos psalmė: „Dieve, tu esi mano ganytojas.“ „Tačiau pridėjus žodį „Ne“, jau bus iš 23-iosios psalmės „Mano Dieve, kodėl mane apleidai?“. Vi sas spektaklis telpa į šį tarpą“, – savo scenos kūrinio rėmus apibrė žė R.Castellucci.
3
pirmADIENIS, spalio 8, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
pasaulis negriuvo Čia drabsto mas ne mano tėvas, ne ma no motina, bet mano Dievas.
Mitingas baigėsi areštinėje Parlamento rinkimuose dalyvau janti keturių partijų koalicija „Už Lietuvą Lietuvoje“ šalia Seimo rū mų Vilniuje šeštadienį surengė mitingą „Už teisingumą. Prieš val džios korupciją ir savivalę“. Per jį nepavyko išvengti incidentų.
Mitinge buvo protestuojama prieš korupciją Lietuvoje, peikiama Vy riausybė ir Seimo narių darbas, kaip pranešė portalas alfa.lt. Apie 100 mitinguojančių koalici jos „Už Lietuvą Lietuvoje“ bendra minčių rankose laikė plakatus, ku riuose šmėžavo tokie užrašai kaip „Melianą lauk!“, „Kai neteisybė tampa įstatymu, pasipriešinimas tampa pareiga“. Kol ant scenos kalbėjo koalici jos atstovai, į ją nekviestas įžengė „Drąsos kelio“ atstovas, laikyda mas rankose plakatą „Už Neringą Venckienę. Už Drąsos kelią“. Dalis „Už Lietuvą Lietuvoje“ at stovų „Drąsos kelio“ šalininko pra šė nulipti nuo scenos ir apleisti mi
nos į žiūrovus žvelgia realaus dydžio A.da Messinos tapytas Jėzaus portretas. Rodoma autentiška istorija, kai sūnus su neišsemiama kantrybe rūpinasi senu ir paliegusiu tėvu.
tikrai nesukėlė. Tiesiog po spek taklio liko daug apmąstymų“, – sakė vilnietis Tomas. Pažiūrėti prieštaringai verti namo darbo susirinko ir nemažai žinomų žmonių – menininkų, ak torių, muzikantų. Tiesa, ne visi jie buvo linkę komentuoti, esą tų kal bų ir taip jau per daug. „Man pa
tiko. Sukėlė daug įvairiausių min čių. Nenoriu daug komentuoti, tik galiu pasakyti, kad reikia duoti menininkui tiek žodžio, tiek dar bų laisvę“, – po spektaklio sakė dizainerė Sandra Straukaitė. Pusę septintos vakaro turėjęs prasidėti spektaklis vėlavo maž daug pusvalandį ir truko apie va
landą. Užgesus šviesoms scenoje ir įsijungus salėje žiūrovai atsisto ję plojo aktoriams ir režisieriui. Protestą saugojo policijos pa reigūnai, sustiprinta apsauga bu vo ir paties teatro teritorijoje – dar šeštadienio dieną čia buvo pasta tytos metalinės tvoros. Incidentų neužfiksuota.
ką, taip pat ir ekskrementus Kabo ne bankuose
Spektaklyje R.Castellucci mau dosi kontrastuose, tarsi vaikšto peilio ašmenimis: ekskrementai ir Dievo portretas. Labai sudėtingi, išmąstyti vaizdiniai. Jis taip siekia provokuoti publiką? „Tais vaizdiniais tikrai nepro vokuoju, nes provokacija – lėkš tas dalykas. Dalykus, kuriuos ro dau, ne aš sugalvojau. Tie dalykai egzistuoja. Kita vertus, ir Jėzaus por tretai kab in am i ligon in ė se, kur matyti žmogaus vargas, skurdas. Jie kabo ne bankuose. Nesuprantu, kodėl žmonės taip piktinasi ekskrementais. Ar tai nėra Dievo kūrinys? Negi Die vas nenorėjo, kad mes turėtume virškinamąjį traktą?“ – retoriškai klausė garsus italų teatro meni ninkas. Po šeštadienį parodyto spek taklio internete pasipylė atsilie pimai apie jį. Nuomonės įvairiau sios, tarp jų buvo ir tokių – esą šį spektaklį galima rodyti ir bažny čioje. Į tai R.Castellucci atsakė: „Jeigu žiūrovas pajaučia, kad ko kia riba yra peržengta, jis turi tei sę išeiti iš salės. Man tabu yra tik rovė – smurtas, kraujas.“
Demokratiškas: „Jeigu žiūrovas pajaučia, kad kokia riba yra per
žengta, jis turi teisę išeiti iš salės. Man tabu yra tikrovė – smurtas, kraujas“, – sakė italų režisierius R.Castellucci.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
tingo dalyvių gretas, tačiau vyras nesitraukė. Keletas protesto daly vių iš „Drąsos kelio“ rėmėjo mėgi no atimti plakatą. Tokius bandy mus lydėjo N.Venckienės šalininko keiksmažodžiai. Pasibaigus mitingui „Drąsos kelio“ rėmėją sulaikė per protestą budėję policijos pareigūnai. Anot jų, vyras buvo sulaikytas už viešosios tvarkos pažeidimus. VD, BNS inf.
Pad irb ėj o: pol ic ij os
pareig ū nams šeštadienį teko tramdyti įsiaudrinusį mitingo dalyvį.
Vytauto Petriko nuotr.
4
pirmADIENIS, spalio 8, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Šeštadienį sostinės senamiesčio gatvė mis nešini spalvin gais skėčiais ir ba lionais traukė jau nieji bardai. Šia smagia įžanga jie kvietė miestiečius į netrukus prasi dėsiantį jubiliejinį tarptautinį dainuo jamosios poezijos festivalį „Tai – aš“.
Pranešė: šeštadienio popietę jaunieji bardai sostinės senamiestyje
surengė spalvingas eitynes ir kvietė miestiečius į netrukus prasidė siantį dainuojamosios poezijos festivalį „Tai – aš“.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Pakvietė į festivalį Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Surengė muzikines eitynes
Spalio 15 d. prasidėsiančiam ir savaitę truksiančiam festivaliui šiemet – jau dešimt metų. Šven tinės eitynės – vienas festivalį pristatančių renginių. Nuo Rotu šės aikštės jaunieji bardai keliavo muzikinių eitynių maršrutu: Di džiąja, Pilies, Šv. Jono, Dominiko nų, Stiklių, Savičiaus, Bokšto gat vėmis, užsuko į K.Sirvydo skverą. Marširuodami jie piešė nemato mą smuiko raktą. Eitynėse dalyvavusi atlikė ja Neda Malūnavičiūtė džiau gėsi šiuo renginiu ir pačia festi valio iniciatyva. „Dainuojamoji poezija – tikra, gyva ir prasmin ga. Jos klauso žmonės, kurie jau čia ir mąsto. Smagu, kad yra to kių festivalių, – žmonės pavargę nuo paviršutiniškumo ir elektro nikos“, – teigė atlikėja. Per dešimtmetį įvyko pokyčių
Festivalio vadovas Juozas Žitkaus kas neslėpė šypsenos, kad festiva lis sulaukė gražaus jubiliejaus. Per dešimtmetį, pasak jo, daug kas pasikeitė: „Dainuojamoji poezi
ja visada išliks mįslingas žanras – iki šiol neapibrėžiama, kas tai yra, ji nuolat keičiasi. O pats festivalis nuo pirmais metais buvusių trijų dienų ir septynių koncertų išau go iki savaitės ir 37 koncertų. Kas
Juozas Žitkauskas:
Iki festivalio visuo menė daugiausia ži nojo tik Rusijos bar dus ir labai stebėjosi išgirdę, kad bardų yra ir kitose šalyse.
nors nauja atsiranda kasmet – kū rybinio meistriškumo dirbtuvės, naujos koncertų vietos.“ Jo teigimu, pirmas festivalis, kuriame dalyvavo bardai iš Skan dinavijos ir Prancūzijos, buvo europinis, šiandien jo taip nebe vadina, nes prie festivalio yra pri sijungusios ir JAV, ir Lotynų Ame rikos šalys. Pasak J.Žitkausko, per dešimtmetį keitėsi ir pati dainuo jamoji poezija.
„Manau, kad sudarėm galimy bę Lietuvos bardams, ypač jau niesiems, labiau pažinti svečių šalių šio žanro muziką, pamaty ti kitų valstybių atlikėjus. Ir jie šį tą pasiėmė. Iki mūsų festiva lio visuomenė daugiausia žinojo tik Rusijos bardus ir labai stebė josi išgirdę, kad bardų yra ir kito se šalyse“, – pasakojo festivalio, kuriame užsieniečiai turi dainuoti savo gimtąja kalba, vadovas. Pristatys knygą
Šventinę festivalio įžangą vaini kavo jaunųjų bardų koncertas gy vos muzikos klube „Aula“. Kon certe dalyvavo Valerijus Šerelis, Gabrielė Malinauskaitė, bro liai Romanas ir Dmitrijus Timo fejevai, savo poeziją skaitė Aidas Baublys. Kitas artėjantis renginys – rytoj 18 val. Vilniaus mokytojų namuo se vyksiantys „Pasidainavimai su Veronika“. Per jį bus pristaty ta festivalio vadovo J.Žitkausko knyga „Tai – aš“. Bardų istorija. Pirmasis tarptautinis festivalis“ ir kompaktinė plokštelė „Tai – aš“, kurią sudarė Gediminas Storpirš tis. Vakarą ves dainininkė Veroni ka Povilionienė.
Vilniaus tarp geriausių nėra Švenčiant Lietuvos vietos savi valdos dieną „Auksinės krivū lės“ apdovanojimais už ryškiau sias iniciatyvas ir darbus Vilniu je buvo pagerbtos Lietuvos savi valdybės. Deja, Artūro Zuoko va dovaujama sostinės savivaldybė liko be apdovanojimų.
Per iškilmingą ceremoniją Nacio naliniame operos ir baleto teatre 13 ministerijų penktadienio vaka rą paskelbė savo nominuotą lau reatą – labiausiai tam tikroje sri tyje pasižymėjusią savivaldybę – ir įteikė apdovanojimus. Lietuvos savivaldybių asociaci jos organizuojamame renginyje už aplinkosaugos projektus Aplinkos ministerija nusprendė apdovano ti Ignalinos rajono savivaldybę. Energetikos ministerijos įverti nimo „Už teisingas permainas ši lumos ūkyje“ sulaukė Šilutės ra
jonas. Krašto apsaugos ministerija „Už pilietinį ir patriotinį ugdymą“ pagerbė Kauną, o Kultūros minis terijos apdovanojimas už kultūros puoselėjimą atiteko Rokiškio ra jonui. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apdovanojimas „Už geriausius bei novatoriškiausius sprendimus ir pasiekimus so cialinės paramos srityje“ atiteko Akmenės rajono savivaldybei. Už dviračių kultūros puoselėjimą Su sisiekimo ministerijos prizu ap dovanotas Jonavos rajonas. Trakų rajono savivaldybė ga vo Sveikatos apsaugos ministeri jos apdovanojimą „Už sėkmingą prioritetinių sveikatos paslaugų plėtrą“. Ukmergės rajono valdžia paskelbta laureate „Už sėkmingą švietimo prieinamumo ir kokybės gerinimą“ – taip nusprendė Švie timo ir mokslo ministerija.
Teisingumo ministerijos spren dimu apdovanojimą „Už skaid rumą efektyviai skelbiant teisi nę informaciją internete“ pelnė Marijampolės savivaldybė. Zara sų rajono valdžia Ūkio ministeri jos sprendimu pagerbta „Už tu ristinio potencialo vystymą bei pritaikymą aktyviam poilsiui ir pramogoms“. Užsienio reikalų ministerijos įsteigtas apdovanojimas „Už Lie tuvos kaip jūrinės valstybės įvaiz džio puoselėjimą“ atiteko Klai pėdos miesto savivaldybei. „Už rezultatyvius regioninius projek tus“ Vidaus reikalų ministerija nusprendė apdovanoti Elektrėnų savivaldybę. Žemės ūkio ministe rijos apdovanojimą „Už didžiau sią pažangą žemės ūkyje Lietuvos nepriklausomybės metais“ atsiė mė Šilalės rajonas. VD, BNS inf.
5
pirmADIENIS, spalio 8, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Sulaikytas įtariamas padegėjas Saulius Tvirbutas s.tvirbutas@diena.lt
Vakar Kauno rajono apylinkės teismas leido trims mėnesiams suimti 31 metų Darių Burneikį, kuris kaltinamas padegęs ir su niokojęs kelias bažnyčias Kaune ir aplinkiniuose rajonuose.
Trys mėnesiai yra maksimalus laikotarpis, kuriam galėjo būti sulaikytas įtariamasis.
Už padarytus nusi kaltimus jam gresia iki penkerių metų laisvės atėmimo.
D.Burneikis įtariamas iš pra džių pasikėsinęs sudeginti Ku lautuvos Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčią ir vėliau ją sude ginęs, taip pat sudeginęs Paštu vos Šv. Barboros bažnyčią ir įta riamas dėl kitų bažnyčių turto naikinimo bei gadinimo. Už tokius nusikaltimus jam gresia iki penkerių metų laisvės atėmimo.
Vakar D.Burneikis teisme žur nalistams pripažino deginęs baž nyčias. Jis vapėjo tai daręs dėl to, kad ateiviai neva atlieka eksperi mentus su žmonėmis ir dešinėje galvos pusėje jam įstatė implan tą. „Ateiviai Saulę naudoja kaip kompiuterį, keičia žvaigždes ir veikia mus per tą nelemtą bažny čią“, – teigė keistuolis iš Kauno. Įtariamąjį penktadienio vakarą sulaikė Kauno apskrities vyriau siojo policijos komisariato krimi nalinės policijos darbuotojai. D.Burneikis anksčiau teistas nebuvo. Praėjusio ketvirtadienio naktį Kulautuvos bažnyčia degė ant rą kartą. Liepsna suniokojo visą bažnyčios vidų ir pusę stogo. Me dinė Kulautuvos bažnyčia degė ir prieš porą savaičių. Tuomet mal dos namai taip pat užsiliepsnojo ankstų rytą. Medinė liaudies architektū ros formų koplyčia Kulautuvo je pradėjo veikti XX a. ketvirtaja me dešimtmetyje. Vėliau ji tapo Švč. Mergelės Marijos Vardo baž nyčia. Pavasarį liepsnojo ir kita medi nė bažnyčia Kauno rajone. Paš tuvos kaimo šventovė sudegė iki pamatų.
Šios savaitės vidu ryje vyks išanksti nis balsavimas Sei mo rinkimuose ir referendume dėl naujos atominės elektrinės.
Datos: jeigu kuris rinkėjas negalės atvykti į savo apylinkę spalio 14-ąją,
jis turės teisę balsuoti iš anksto spalio 10 ir 11 d.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Bus galima balsuoti iš anksto Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Vyks savivaldybėse
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) savo interneto puslapyje skelbia, kad balsavimas iš anksto vyks spa lio 10 ir 11 d., tai yra šį trečiadienį ir ketvirtadienį. Tomis dienomis nuo 8 iki 20 val. bet kurios apygardos rinkėjai ga li atvykti į artimiausios savivaldy bės administracijos patalpas ir ten balsuoti. Išankstinis balsavimas pirmiau sia skiriamas tiems, kurie spalio 14-ąją negalės atvykti į savo rinki mų apylinkę. Tai yra, jeigu Vilniu je esantis klaipėdietis spalio 14 d. (Seimo rinkimų dieną) negalės at vykti į uostamiestį, kuriame yra jo balsavimo apylinkė, jam bus gali ma trečiadienį arba ketvirtadie nį atvykti į sostinės savivaldybę ir ten balsuoti iš anksto. Visos išankstinio balsavimo apy linkės bus pakankamai aprūpintos visų Lietuvoje esančių vienman dačių apygardų balsavimo biulete niais. Be to, pranešama, kad spalio 10–12 d. vyks balsavimas paštu. Taip
balsuoti bus galima specialiuose pašto skyriuose, kurie veiks kariniuose daliniuose, laisvės atėmimo vietose, gydymo įstaigose (išskyrus poliklini kas), socialinės globos namuose. Spalio 12 ir 13 d. dar bus sudary tos galimybės balsuoti namie. Tai galės padaryti senyvo amžiaus, li goti ar neįgalūs rinkėjai, kuriems sunku rinkimų dieną atvykti į sa vo balsavimo punktą. Kam reikalinga rinkėjo kortelė?
Šį savaitgalį turėjo būti baigtos įteikti rinkėjo kortelės. Kol kas ne turima duomenų, kiek rinkėjų jas atsiėmė. Tiesa, korteles galima ir atsi spausdinti internete. Šia galimy be pasinaudojo ne vienas tūkstan tis šalies rinkėjų. Rinkėjo kortelės būtinos einant balsuoti iš anksto – jas privalu atsi nešti į išankstinio balsavimo vietą. Kartu reikia atsinešti ir asmens ta patybę patvirtinantį dokumentą. Tačiau pagrindinio balsavimo dieną, spalio 14-ąją, einant į savo apylinkę rinkėjo kortelės nebūtinos. Ten privalu turėti tik asmens tapa tybę patvirtinantį dokumentą.
Siūlo pasitikslinti apylinkę
VRK interneto puslapyje ir specia liu telefonu 1855 galima pasitikslin ti, kuriai apylinkei priskirtas rinkė jas, kur jis turėtų balsuoti. Nuo spalio 2 d. jau vyksta išanks tinis balsavimas Lietuvos diploma tinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose užsienyje. 2008 m. Seimo rinkimuose iš anksto vykusiame balsavime da lyvavo 107 tūkst., tai yra beveik 4 proc., visų tuomet Lietuvoje įre gistruotų rinkėjų. 2004 m. per Seimo rinkimus balsuojančių iš anksto buvo kur kas daugiau – 7,6 proc. visų rinkėjų.
4
proc.
rinkėjų dalyvavo išankstiniame balsavime per 2008 m. Seimo rinkimus.
Kaltė: sulaikytasis D.Burneikis neneigė niokojęs maldos namus. Artūro Morozovo nuotr.
Gaisrų mažiau, bet aukų daugiau Per devynis mėnesius Lietuvoje kilo 9,4 tūkst. gaisrų.
Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų skaičius su mažėjo 6,4 proc. Tačiau gaisruose žuvo 109 žmonės, o pernai per tą patį laikotarpį – 96 žmonės, kaip pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Miestuose gaisrai pasiglemžė 44 gyventojų gyvybę, o mieste liuose ir kaimo vietovėse – 65. 14 žmonių žuvo Vilniuje, 10 – Kau ne, 8 – Klaipėdoje, po 7 – Lazdi jų ir Vilniaus rajonuose, 6 – Prie nų rajone. 33 gyventojai žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 30 – dėl
2012 m. spalio 10 d., trečiadienį, 10 val. „Europos parko“ konferencijų salėje (Joneikiškių k., Vilniaus r.) Žemės ūkio ministerija organizuoja informacinį seminarą
neatsargaus elgesio su ugnimi, 15 – dėl krosnių, židinių ir dūmtrau kių įrengimo bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų. Be to, 11 žmonių žuvo dėl prieš gaisrinės saugos taisyklių pažei dimų eksploatuojant elektros įrangą, trys – dėl padegimų, dar trys – dėl dujų, žibalinių, ben zininių įrenginių eksploatavimo taisyklių pažeidimų, o 12 gyven tojų žūties priežastys dar tiksli namos. Šiemet jau kilo 13 gaisrų, ku riuose žuvo po du šalies gyvento jus, ir vienas gaisras, pasiglemžęs tris gyvybes. VD, BNS inf.
„VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMAS ĮGYVENDINANT PROJEKTUS LEADER METODU PAGAL LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2007–2013 M. PROGRAMĄ“ Seminare kviečiami dalyvauti Lietuvos Respublikos rajonų vietos veiklos grupių administracijų atstovai ir visi, kuriems aktuali šio renginio tema. Seminaras yra nemokamas. Trukmė: apie 3 val.
Užs. 1029552
6
pirmADIENIS, spalio 8, 2012
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Rinkimų programos: ekonomika
A
rtėjant Seimo rinkimams dienraš tis supažindina skaitytojus su juo se dalyvaujančių partijų programi nėmis nuostatomis svarbiausiais klausimais. Šįkart – apie ekonomiką, finan sų, mokesčių politiką. Partijos pateikiamos pagal jų eilę balsavimo biuletenyje.
Mėšlo svaidymo politika
Š
iaip jau į bažnyčią tik per vest u ves, bulviakasį ir pakasynas trau kiant i tauta visą savaitę sprendė sakramentalų klausimą. Kažkokio nelabai kam žinomo kult ūrtrėger io iš Ita lijos atbog intas spektaklis „Apie Dievo Sū naus veido koncepciją“, reg is, pralenkė net pat į A.Čekuol į su visu jo atominiu elektri nės reikalu. „Tai mėto jie tikrus šūdus į Kristaus veidą ar netikrus?“ – tok ia frazė tapo svarbiausiu praėjusios savaitės klausimu. Tiesa, garsią pavardę genetiškai įgijęs teat ro direktor ius siūlo baigti, jo žod žiais, „ak lą ir kurčią isteriją“ ir aiškina, kad į atvaizdą spektaklyje skriejo visai ne ekskrementai.
Nedidinsime esamų ir neįvesime naujų mo kesčių. Nepritarsime progresiniams mokes čiams. Auginantys vaikus turės daugiau pa jamų. Tai bus padaryta suteikiant gyventojų pajamų mokesčių lengvatą. 2. Respublikonų partija
Biudžeto subalansavimas, perteklinis ir ne praskolintas biudžetas yra geriausias saugik lis, siekiant išvengti ekonominių bei socia linių krizių padarinių. Mažinsime mokesčių naštą įmonių bei įstaigų samdomiems dar buotojams, kitiems dirbantiems žmonėms. Sieksime konkurencingų sąlygų verslui ir siūlysime mažinti pridėtinės vertės mokes tį (PVM) gamintojų gaminamoms kasdienio vartojimo prekėms. Siūlysime sujungti nekil nojamojo turto bei žemės mokesčius į bend rą nekilnojamojo turto mokestį ir šiam mo kesčiui taikyti neapmokestinamo turto ribos ir progresyvumo principą. 4. Demokratinė darbo ir vienybės partija
Atsakymų nepateikė.
5. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai
Per trejus metus subalansuosime viešuosius finansus. Įstatymais užkirsime kelią politi niams ekonomikos ciklams fiskalinėje poli tikoje. Padėsime tvirtus pagrindus ilgalai kiam viešųjų finansų tvarumui. Neketiname keisti pelno mokesčio tarifų. Nežadame ma žinti PVM tarifo. 6. „Drąsos kelio“ politinė partija
Į Lietuvą savo mėšlasvydį atga benęs R.Castellucci turbūt net neįtarė, kad mūsų šalyje tas esą meninis aktas akimirksniu gali virsti didele politika. Tačiau vienatin į Dievo sūnų staiga ne juo kais įtikėjusios liaudies taip lengvai neper kalbėsi – sunervinta didžiojo meno kūrėjų ji piktinosi sau tol iau. Liaudis liaudimi, tačiau nuo šio kultūrinio reikalo fekal ijų tvaiką bereg int užuodė vi sok io plauko pol it ik ier iai, nes jiems tas svaidymosi judesys jau seniai tapo toks ar timas, kad be jo nebeįsivaizduojamos poli tinės batal ijos. Šį šaunų įprot į bylojo politi kų tėvynei nuveiktais darbais prieš žaliaa kę puikavęsis Saul ius Stoma: „Ai, apsimė tėme šūdais.“ Suprask – sprendėme valsty bės reikalus. Nors lyg perk ūnas iš giedro dangaus atbil dėjęs rež isier ius Romeo Castellucci ma nės i mums atradęs novator išk ų išraiš kos priemon ių, Nemuno šal ies Seimo na riams tai – nieko nauja. Jie jau taip sen iai įvaldė svaidymosi fekal ijom is meną, kad akimirksniu iš šito teatro deivės Melpome nės pamesto itališko prezervatyvo išpūtė tikrą politin į dirižabl į, kuris jau savaitę iš did žiai dreifuoja virš Marijos žemės ir vis kėsinasi sprogti. Į Lietuvą savo mėšlasvydį atgabenęs R.Cas tellucci turbūt net neįtarė, kad mūsų šaly je tas esą men in is aktas akim irksn iu gal i virsti kai kam didelę naudą nešančia poli tika. Jis, žmogus, než inojo, kad Lietuva jau daugybę metų yra stebukling ų apsireišk i mų kraštas, kur iame „tikrasis menas“ gal i įgaut i tok ių formų, kok ių dar neregėjo vi sa Europa.
Ekonomikoje siūlome iškelti kelias priorite tines šakas ir skatinti jas mokesčių diferen cijavimu. Sieksime įvesti PVM lengvatas bei progresyvinį pajamų apmokestinimą, įvesti bankų apyvartos mokestį. 8. Lietuvos socialdemokratų partija
1. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis
3. Darbo partija
Saulius Pocius
7. Lietuvos lenkų rinkimų akcija
Bus peržiūrima viešųjų finansų politika – mažinsime jos regresyvumą, kuris reiškia, kad pagrindinė mokesčių našta tenka sun kiai išgyvenantiems subjektams (neturtin giesiems), ir įvesime progresinius mokes čius.
Įvesti progresinius gyventojų pajamų mokes čius. Taikyti neapmokestinamojo turto dydį. Numatyti aukštesnius mokesčio tarifus pra bangiam turtui. Taikyti PVM lengvatinį tarifą kai kurioms prekėms ir paslaugoms, tarp jų – vaistams, spaudai, kai kuriems būtiniausiems maisto produktams, šildymui bei keleivių ve žimo paslaugoms. 9. Tvarkos ir teisingumo partija
Garantuosime kiekvienam sąžiningai ir gerai dirbančiam žmogui teisingą, normalų, gar bės ir orumo nežeminantį uždarbį. Gerokai sumažinsime valstybės išlaidas ir subalan suosime valstybės finansus, tačiau fiskalinės politikos griežtinimas jokiu būdu nebus vyk domas skriaudžiant socialiai remtinus žmo nes. Vietoj nerealių pažadų imsimės realios politikos šešėlinės ekonomikos mastui ma žinti.
12. Lietuvos žmonių partija
Sieksime tobulinti mokesčių administravi mo sistemą ir didinti administravimo efekty vumą. Tobulinti muitų ir akcizų politiką, kuri leistų sumažinti šešėlinės ekonomikos įta ką valstybės gyvenime ir pagerintų gyventojų socialinę bei ekonominę padėtį. Įdiegti mini maliojo darbo užmokesčio dydžio indeksavi mo mechanizmą. 13. Socialistinis liaudies frontas
Strateginių objektų nacionalizavimas. Priva tizavimo svarbiausiuose sektoriuose – trans porto, energetikos, komunalinio ūkio, švieti mo, sveikatos priežiūros, socialinio draudimo, mokslo, kultūros, gamtosaugos ir t. t. – stab dymas. Valstybinis ekonomikos reguliavimas ir planavimas. Progresiniai mokesčiai ir di desnis turtuolių apmokestinimas. 14. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
Progresiniai mokesčiai. Išplėsime savivaldy bių finansinį savarankiškumą. Nustatysime pastovią gyventojų pajamų dalį, skiriamą sa vivaldybėms. Sumažinsime PVM šviežioms daržovėms, nešaldytai žuviai ir mėsai (ekolo giškiems produktams taikysime nulinį PVM). 15. Partija „Jaunoji Lietuva“
10. Nacionalinis susivienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje“ (Lietuvos centro partijos, Lietu vos socialdemokratų sąjungos, Tautininkų sąjungos ir Tautos vienybės sąjungos koa licija)
Sieksime, kad pagrindiniai ūkio rodikliai ati tiktų sveikos ekonomikos būklę. Griežtinda mi įstatymais numatytų mokesčių surinki mą, mažindami šešėlinės ekonomikos mastą, palaipsniui didinsime BVP perskirstymą per mokesčius iki 35 proc. BVP. Nustatysime pro gresinius gyventojų pajamų mokesčio tari fus, taikomus šeimos pajamoms, o ne atski ro žmogaus atlyginimui. 11. Krikščionių partija
Atkurti infliacijos nuvertintus atlyginimus ir pensijas, mažinti valdžios išlaidavimą, o ne vartojimą vidaus rinkoje. Nuolat indeksuoti algas ir pensijas pagal infliacijos ir darbo na šumo augimo tempus. Nuo 2013 m. pradžios taikyti 1000 litų dydžio minimalią mėnesi nę algą, iš papildomų „Sodros“ įplaukų pa didinti pensijas.
Atsakymų nepateikė.
16. Liberalų ir centro sąjunga
Už mokesčių mažinimą, ypač darbo santykiuo se, siekiant valstybės konkurencingumo. Šildy mui – 5 proc. PVM tarifas. Reinvestuojamam pelnui būtų taikomas nulinis pelno mokesčio tarifas. Bendrąjį PVM tarifą sumažinsime iki 19 proc. Už minimaliojo atlyginimo didinimą. 17. Emigrantų partija
Atsakymų nepateikė. 18. Politinė partija „Sąjunga TAIP“
Gyventojų pajamų didinimas. Vidutinis atly ginimas Lietuvoje 2016 m. gali būti 1000 eu rų. Minimalų mėnesinį atlyginimą iki 1000 litų galima pakelti jau 2013-ųjų sausį. Siū lome neapmokestinti gyventojų pasirinkto pagrindinio būsto nekilnojamojo turto ir že mės mokesčiais. Įdiegti skirtingus PVM tari fus: pagrindinis – 20 proc., kiti tarifai – 5–10 proc., o prabangos prekėms – 25 proc. VD inf.
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis
„Vilniaus dienos“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391
LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688
7
pirmADIENIS, spalio 8, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Savaitgalį siautėjo audra
Vėl prašys atleisti STT vadovą
Lietuvoje šeštadienio naktį ir rytą siautė jęs labai stiprus vėjas daugelyje vietovių vartė medžius, elektros stulpus, plėšė stogus. Stichijos padaryti nuostoliai sie kia šimtus tūkstančių ir net milijonus litų. Darbo užteko visai nakčiai
Hidrometeorologijos tarnyba pa skelbė, kad šeštadienio naktį Lie tuvoje pūtė labai smarkus vėjas. Iki stichinio sustiprėjęs vėjas siautė Laukuvos, Šilutės ir Rasei nių meteorologijos stotyse – čia užfiksuoti 30–31 m/s vėjo gūsiai. Daug kur pietvakarių, vakarų vėjo gūsiai siekė 20–26 m/s. Šeštadienio rytą daug kur, dieną vietomis pietvakarių, vakarų vėjo gūsiai siekė 17–22 m/s. „Darbo užteko visai nakčiai. Dau giausia medžių priversta Klaipė dos, Tauragės, Kauno ir Marijam polės apskrityse, truputį Vilniuje“, – pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Situaci jų koordinavimo skyrius. Gauta šimtai pranešimų apie nuvirtusius medžius. Daugiausia jie virto ant kelių. Vienas medis užvirto ant gyve namojo namo Panevėžyje, yra ir ant automobilių užvirtusių me džių. Pranešimų apie žmones, nu kentėjusius per stiprų vėją, ugnia gesiai negavo.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ža da šią savaitę dar kartą teikti Seimui atleisti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovą Žimantą Pacevičių (nuotr.), pasibaigus jo kadencijai.
Paskelbė ekstremalią padėtį
Dėl stipraus vėjo elektros energi jos sutrikimų šeštadienį užregist ruota daugelyje Lietuvos rajonų.
Daugiausia medžių priversta Klaipė dos, Tauragės, Kau no ir Marijampolės apskrityse, truputį Vilniuje. Skirstomųjų tinklų bendrovė LESTO informavo, kad elektros energijos tiekimo sutrikimų būta 34-iose iš 60-ies šalies savivaldy bių. Iš jų – Vilniaus, Molėtų, Ute nos, Ukmergės, Zarasų, Šiaulių, Raseinių, Radviliškio, Kelmės, Ro kiškio, Anykščių, Plungės, Klaipė dos, Šilutės, Šilalės, Kauno, Jona vos ir kiti rajonai. Šeštadienio rytą elektros Lie tuvoje neturėjo 140 tūkst. varto tojų.
Stichija: daugumoje Lietuvos savivaldybių labai stiprus vėjas vartė ir
laužė medžius.
Labiausiai nukentėjo elektros vartotojai Aukštaitijoje ir Vidurio Lietuvoje. LESTO atstovas Ervinas Pareigis sakė, kad sudėtingiausia padėtis buvo Utenos regione. Čia elektros neturėjo beveik 50 tūkst. vartotojų. Sekmadienio dieną elektros ne turėjo dar 35 tūkst. vartotojų. LESTO paskelbė ekstremalią padėtį, gedimams šalinti buvo su telktos 246 brigados. Skaičiuojami nuostoliai
Draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ prognozuoja, kad šeš tadienį praūžusios audros nuosto liai sieks apie 1 mln. litų. Kaip teigiama bendrovės prane šime, dažniausiai registruojamos žalos – nuo krintančių medžių ar jų dalių nukentėję pastatai, ypač jų stogai, šiltnamiai, ūkiniai pastatai, apgadinti ar sugriauti ka minai.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Audra nuplėšė 200 kv. m pasta to stogo, apgadino gegnes – nuostolis sieks 10 tūkst. litų. Šilutės rajone nuvirtęs kaminas apgadino stogo konstrukcijas, Šilalės rajone nukentėjo gamybinės įmonės pastato stogas. Nuostolis vertinamas tūkstančiais litų. Labiausiai nuo stichijos nu kentėjo Šilalės, Šilutės, Pagėgių, Tauragės regionai. Nakties aud ros nuostolius skaičiuoja ir Pane vėžio, Utenos, Kauno, Radviliškio regionų gyventojai. Audros, škvalai ir smarkios liū tys Lietuvoje itin dažnai kartojo si šią vasarą. Per tris vasaros mė nesius dėl audrų savo draudėjams „Lietuvos draudimas“ atlygino 1,5 mln. litų nuostolių. Iš viso už įvai rias gamtos jėgų išdaigas 2011 m. „Lietuvos draudimas“ gyvento jams atlygino 4,8 mln. litų nuosto lių, vien dėl audrų – 2,4 mln. litų. VD, BNS inf.
Praeitą mėnesį parlamentas per slaptą balsavimą nepritarė Prezi dentės teikimui. Šalies vadovė sa vaitgalį sakė tikinti, kad Seimas ant rą kartą nuspręs kitaip, nes pareigas palikti nori pats Ž.Pacevičius. „Labai tikiuosi, kad kai kitą kar tą teiksiu, Seimas nuspręs kitaip, nes tai paties Ž.Pacevičiaus prašy mas“, – sakė Prezidentė per vieš nagę Ignalinos rajone. Ji pridūrė pakartotinį dekretą dėl STT vado vo atleidimo greičiausiai pasirašy sianti jau šiomis dienomis. Praeitą mėnesį už pritarimą at leisti STT vadovą slaptai balsavo 38 Seimo nariai, prieš buvo 27, 18 susilaikė. Ž.Pacevičius STT vadovo parei gas eina nuo 2007 m. spalio 17 d., jo penkerių metų kadencija baigsis šių metų spalio 17-ąją. VD, BNS inf.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
8
pirmADIENIS, spalio 8, 2012
ekonomika
Lėšų naudojimą kontroliuoja ir žvejai Nors žūklės leidimai yra Aplinkos ministerijos žinioje, lėšos už juos į šios ministerijos rankas nepatenka. Netikėtas lėšų gavė jas žūklės mėgėją gali ir nustebinti. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
– dėl netinkamo lėšų panaudojimo nerimavo dienraščio skaitytojas, pri siekęs žūklės mėgėjas.
Susirūpino dėl gavėjo
Dienraščio skaitytojas Marius K. (vardas ir pavardė redakcijai žino mi) žūklės leidimus šiemet pirmą kartą įsigijo elektroniniu būdu, per Aplinkosaugos leidimų informaci nę sistemą (ALIS). Anksčiau leidi mais žūklės mėgėjas pasirūpinda vo žvejybos parduotuvėse. Tąkart per e. sistemą pirkęs mė gėjų bei limituotos žvejybos lei dimus ir užpildęs visus reikiamus banko duomenis Marius K. paste bėjo, kad mokestis keliauja ne į Ap linkos ministerijos, o į Susisiekimo ministerijos valdomos įmonės – Lietuvos pašto – banko sąskaitą. „Pasirodė labai keista, kad mano pinigai už žūklės leidimus patenka į Lietuvos pašto kišenę, nors bendrovė neturi nieko bendra su žūkle. O juk lėšos už leidimus turi būti panaudo jamos vandens telkiniams įžuvinti“,
Per dešimtmetį iš duotų žūklės leidimų skaičius išaugo dau giau nei tris kartus.
Įtarimus išsklaidė
Aplinkos ministerija paaiškino, kad skaitytojo nerimas nepagrįstas. Anot ministerijos Gamtos apsau gos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjo Vilmanto Graičiū no, mokėjimai už žūklės leidimus e. erdvėje vykdomi per sistemą, kurios valdytojas yra Susisiekimo ministerija ir Informacinės visuo menės plėtros komitetas. Naudoti šią sistemą buvo vienas iš reikala vimų gaunant ES lėšas.
„Šioje sistemoje Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka kaip tar pininkas surinkti lėšas iš įvairių ban kų ir jas paskirstyti pasirinkta bend rovė Lietuvos paštas“, – sakė jis. Lietuvos pašto atstovė spaudai Aurelija Jonušaitė taip pat patiki no, kad kovo 29 d. įmonė su Aplin kos ministerija sudarė bendradar biavimo sutartį: „Pagal ją Lietuvos paštas tapo tarpininku, veikiančiu tuo pačiu principu kaip ir bet ku rios kitos paslaugos, pavyzdžiui, komunalinių paslaugų, tarpinin kas. Dėl šios priežasties žmonės pinigus už žūklę ir moka mums. Surinkę lėšas mes jas paskirstome reikiamiems gavėjams.“ Surinktų lėšų daugėja
Anot V.Graičiūno, visos žvejų su mokėtos lėšos už meškerioto jo bilietus ir meškeriotojo korte les patenka į specialią Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir gali būti naudojamos tik žuvų iš
Tvarka: lėšas už žūklės leidimus šalyje surenka valstybės įmonė Lie
tuvos paštas.
tekliams atkurti bei saugoti. Šiuo metu tam tikslui jau sukaupta 1,67 mln. litų. Lėšos už žūklės leidimus pa gal Aplinkos ministerijos ir Lietu vos pašto bendradarbiavimo sutar tį patenka į pastarojo surenkamąją sąskaitą ir kartą per mėnesį perve damos atitinkamiems žūklės plotų naudotojams. Šias lėšas jie naudoja žuvims įveisti ir kitoms žuvų ištek lių atkūrimo bei apsaugos priemo
Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
nėms. Elektroniniu būdu leidimais prekiaujama nuo šių metų kovo 30 d. ir nuo šio laiko jau parduo ta daugiau kaip 78 tūkst. įvairių žūklės leidimų. Anot V.Graičiūno, nepaisant sunkmečio ir gyvento jų emigracijos, išduodamų leidi mų žūklei skaičius nuolat auga. Per dešimtmetį išduotų leidimų skai čius išaugo daugiau nei tris kartus, o šiais metais iki spalio jau išduota 116 tūkst. leidimų.
Krizės sprendimas Karolis Urbonas
Tyr imų inst ituto „Social Dynam ics In ternat ional“ part ner is
S
enojo žemyno krizė išana lizuota ir toliau analizuo jama ypač išsamiai, tačiau vienam aspektui skiriama pernelyg mažai dėmesio. Europos politinės jėgos pripa žįsta ir sprendžia dvi, jų manymu, pagrindines euro krizės proble mas: bankų sistemos problemas, kurios kilo dėl nežaboto skolini mosi ir išaugusio valstybinio bei privačiojo sektorių skolų, ir išau gusį nepasitikėjimą euro zonos valstybių vyriausybėmis bei iš to kylančias skolinimosi palūkanas. Tačiau pagrindinė problema, kuri yra kompleksinė ir apima vi są vienos valiutos sąjungą, yra ge rokai sudėtingesnė ir labai men kai sprendžiama – kalbama apie struktūrinį nestabilumą tarp euro zonos šiaurinių ir pietinių šalių. Bankų krizė bei grėsmė, kad Europos bankai ims bankrutuo ti vienas po kito ir taip sukels pa saulinę ekonomikos katastrofą, yra gerokai sumažėjusi. Taip pat ir Europos probleminių valsty bių bankrotų tikimybė tapo kur kas mažesnė, kai žemyno lyderiai ėmė nuosekliau priimti sprendi mus ir sugebėjo susitarti su Ispa nija dėl gelbėjimo paketo. Tačiau šios problemos yra tik ledkalnio viršūnė, t. y. simptomai, o ne pati problema. Ji slypi pietinių valsty bių konkurencingumo trūkume. Supraskime – kad ir kiek pini gų bus įlieta į tas šalis, jie bus iš mesti į balą, jei šalys nesugebės susitvarkyti su nedarbu ir pra dėti gaminti konkurencingų pre kių bei paskatinti savo ekonomi kos augimo. O apie ekonomikos atkūrimą nė vienas iš aukščiau sių Briuselio politikų dar nekal
ba, nes greičiausiai nežino, kaip tai reikėtų daryti. Pietinės valstybės tapo nekon kurencingos ne per naktį ar per metus. Tai buvo tiesiog ilgalaikės netvarkingos ir nedisciplinuotos finansų bei ekonomikos politikos rezultatas. Pirmiausia, pietinės valstybės nežabojo bankų veik los ir į jų rinkas buvo importuo ta ypač daug pinigų iš šiaurinių valstybių – Vokietijos, Prancūzi jos, Olandijos ir kitų. Pinigai buvo paskolinti per Šiaurės šalių ban kus su ypač žemomis palūkano mis. Rezultatas? Infliacija, kylan čios algos, daugybė nekilnojamojo turto projektų (prisimenate siūly mus pirkti vasaros būstą Ispanijo je?), oro uostai ir keliai į niekur. Prasiskolino visa tauta, kol Is panijos prekės pabrango iki tokio lygio, kad tapo nebepatrauklios užsieniui. Ir ekonomika sustojo. Ėmė smukti. Šiaurinės šalys taikė griežtas inf liacijos ribojimo priemones ir išli ko konkurencingos, neleido ūkiui perkaisti, ribojo kredito įstaigų veiklą, kad nebūtų skiriamas per teklinis finansavimas burbulus ke liantiems sektoriams – ypač staty bų ir nekilnojamojo turto. Tačiau esame dabartinėje si tuacijoje ir reikia ieškoti spren dimų. Pietinės valstybės privalo ieškoti konkurencingumo didini mo būdų, investuoti į alternaty vios energetikos projektus, ska tinti naujos ekonominės logikos kūrimąsi, mažinti gyventojų var tojimą ir darbo užmokesčio dydį. Prie Europos problemų spren dimo privalo prisidėti ir krizę ma žiau patyrusios šiaurinės šalys – jose galėtų būti atlaidžiau žiūrima į infliaciją. Taip kainų lygis pakil tų greičiau, nei įprasta, ir pietinių valstybių amortizacija būtų leng vesnė.
9
pirmADIENIS, spalio 8, 2012
tema
Lito istorija – it geras detektyvas Lietuviškos valiutos sukūrimo bei atkūrimo istorija atsklei džia ir skirtingų epochų politikų sąžinę. Praėjusią savaitę Lietu vos bankas paminėjo dvigubą mūsų valiutos jubiliejų. Saulius Tvirbutas s.tvirbutas@diena.lt
Dvigubas jubiliejus
Sukako 90 metų, kai buvo sukurtas litas. Jis pradėjo kursuoti 1922 m. spalio 2 d. Tuo pačiu metu pradėjo veikti ir Lietuvos bankas. Taip pat minimas ir 20 metų ju biliejus, kai buvo sukurta neprik lausomybę atkūrusios Lietuvos pi nigų sistema – 1992-ųjų spalio 1 d. laikinasis talonas tapo nacionaliniu piniginiu vienetu, o rubliai išimti iš apyvartos. Lito sukūrimo ir atkūri mo aplinkybės daug kuo panašios, tačiau skyrėsi sprendimo būdai. Naujesnių laikų litą lydėjo skanda lai, politinės intrigos ir rietenos. Galėjo būti ir muštinis
„Nedaug trūko, kad mūsų pinigai būtų vadinami ne litais, o mušti niais, smulkesni pinigai – skati kais“, – teigė numizmatikos ži novas, daugelio istorinių knygų autorius Stanislovas Sajauskas. 1919 m. Seimo ir Vyriausybės nariai šį pavadinimą svarstė dėl to, kad taip pinigus vadino Lietu vos Didžiosios Kunigaikštystės lai kais. Šis žodis kildinamas iš kali mo, mušimo veiksmo gaminant monetas pavadinimo. Politikai dar siūlė lietuvišką pi nigą vadinti auksinu, arfa, grašiu, doleriu, kaltu, kirptuku, lietu, vy čiu. Galiausiai pasirinktas Seimo ekonominės komisijos pasiūlytas variantas – lotyniško Lietuvos var do trumpinys „litas“. „Latviai taip pat pasinaudojo šia idėja ir pava dino savo pinigus latais“, – sakė S.Sajauskas.
Litas buvo pagrįstas aukso stan dartu – 0,150462 gramo gryno aukso. Vienas JAV doleris kaina vo 10 litų.
Nedaug trūko, kad mūsų pinigai būtų vadinami ne litais, o muštiniais, smulkes ni pinigai – skatikais. Yra panašumų
S.Sajauskas įžvelgia dviejų li to epochų istorinių panašumų. Po Pirmojo pasaulinio karo Lietu vos valstybėje kursavo vadinamo sios ostmarkės. Jų vertė krito vos ne valandomis. „Tuometis valsty bės veikėjas Vladas Jurgutis buvo išmintingas specialistas ir pasiūlė neskubėti įvesti savos valiutos, kol jos nėra kuo padengti, – šalis dar neturėjo užsienio valiutos ir aukso atsargų“, – pasakojo S.Sajauskas. O latviai įsivedė Latvijos rublius, estai – markes. Bet jų niekuo ne padengti pinigai netruko nuvertėti, ir kaimynams teko vėl galvoti apie pinigų reformą. „Lietuva, įtvirtinusi valstybin gumą, už patirtą žalą dėl okupaci jos gavo iš Rusijos auksu padeng tų rublių, o iš Vokietijos – auksu dengtų markių kreditą. Tik tada nuspręsta įsivesti savo valiutą“, – sakė mokslininkas. 1990 m. atkūrusi nepriklauso mybę Lietuva irgi išgyveno dide lę infliaciją. Ėmė trūkti rublių ir reikėjo skubiai leisti laikinus pi nigus – talonus, liaudyje vadin
tus „žvėriukais“, „vagnoriukais“. „Iš pradžių jie stabilizavo situa ciją finansų rinkoje, bet vėliau irgi ėmė sparčiai nuvertėti“, – pasako jo S.Sajauskas. Kai kurie tuo metu verslus kūrę ar daug uždirbę žmonės prisime na, kad uždarbiui parnešti namo neužtekdavo piniginės, reikėdavę net maišų. Neišvengėme skandalų
„1922 m. V.Jurgutis, tapęs Lietuvos banko valdybos pirmininku, sąži ningai rūpinosi lito įvedimu. Valiu ta sėkmingai stiprėjo, įgavo tarp tautinį pripažinimą“, – kalbėjo S.Sajauskas. 1993 m. viskas ėjosi ne taip sklandžiai. Iš pradžių kairieji ir de šinieji politikai nesutarė dėl datos – vieni siūlė neskubėti, kiti nema tė priežasčių delsti. „Tikra afera galima pavadinti pirmųjų litų spausdinimą. Vienas Lietuvos banko pareigūnas nuvyko į JAV, pateikė užsakymą, o tada rin ką užplūdo litai be apsaugos ženk lų, atspausdinti paprastu ofsetiniu būdu“, – baisėjosi S.Sajauskas. Jis tvirtino, kad talonus keičiant į litus žmonės buvo nuskriaus ti. „100 talonų buvo įvertinti vie nu litu, kurio perkamoji galia buvo mažesnė nei 100 talonų“, – prisi mena specialistas. Pašnekovas teigė, kad dar dides nės galimybės imtis aferų atsivėrė, kai valstybės turtas buvo įvertin tas ne rinkos kainomis, o naujuo ju rublio ir lito santykiu. „Taip, pavyzdžiui, milijono rublių vertės gamykla būdavo įkainota 10 tūkst. litų“, – stebėjosi S.Sajauskas.
Žvilgsnis: pasak S.Sajausko, lito istorijoje netrūko intrigų, o kai kuriuos
jos momentus galima pavadinti ir aferomis.
Cirkuliuoja milijardai
Lietuvos banko valdybos narys Audrius Misevičius pasakojo, kad nuo 1993 m. grynųjų pinigų rinko je vertė buvo apie 1 mlrd., o dabar – jau 11 mlrd. Iš viso rinkoje cirku liuoja apie 90 mln. banknotų. „Prieš kelerius metus dominuo jantis banknotas buvo 100 litų no minalo, o dabar – 200 litų, jų cirku liuoja apie trečdalį visų banknotų“, – sakė A.Misevičius. Jo nuomone, tai lemia ne tik didėjančios kainos, bet ir paaugusios pajamos. Greičiausiai susidėvi 10, 20 li tų banknotai. „Jų gyvavimo laiko tarpis – maždaug vieni metai. Vi si banknotai nusidėvi vidutiniškai per dvejus trejus metus“, – sakė valdybos narys. Todėl kas dveji me
Artūro Morozovo nuotr.
tai skelbiami nauji pinigų spausdi nimo konkursai. „Dažniausiai laimi Šveicarijos, Prancūzijos, Vokietijos spaustuvės“, – teigė A.Misevičius. Anksčiau spausdintų 1, 2, 5 litų kupiūrų atsisakyta būtent dėl la bai greito nusidėvėjimo. Todėl šio nominalo litai dabar cirkuliuoja tik kaip monetos. Jos ir centai kalami Lietuvoje, Vilniuje. Tarpukariu monetos buvo gami namos Kaune, Miško gatvėje. Beje, tuo metu buvo kalamos dar ir 10 li tų monetos. Visos litų monetos bu vo sidabrinės. Pasak S.Sajausko, jų nemažai išliko, nes Sovietų Sąjun gai okupavus Lietuvą litas buvo dirbtinai nuvertintas ir atsiskaity ti sidabrinėmis monetomis neap simokėjo.
Miestiečių akims – pinigų piramidė ir šarvuočiai Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Lito gimtadienio proga visuome nei duris pravėrė ir Lietuvos ban kas. Norintys galėjo domėtis jiems rūpimais klausimais ir iš arti susi pažinti su unikaliais eksponatais.
Ekskursija: Lietuvos banko lankytojai šeštadienį turėjo išskirtinę ga-
limybę pamatyti unikalius eksponatus kai kuriuos net pačiupinėti.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Šiemet spalio 2-oji Lietuvos pini gų sistemai buvo ypatinga: prieš 90 metų – 1922 m. spalio 2 d. – į apyvartą pirmą kartą buvo išleis ta nacionalinė valiuta – litas. Tuo pat metu pradėjo veikti ir pirmasis nepriklausomos Lietuvos centrinis bankas. Prieš 20 metų – 1992 m. spalio 1 d. – buvo sukurta neprik lausomybę atkūrusios Lietuvos pi nigų sistema, laikinasis talonas ta po nacionaliniu piniginiu vienetu, rubliai buvo išimti iš apyvartos. Šio dvigubo jubiliejaus, žyminčio nacionalinės pinigų sistemos gimimą ir atgimimą, proga unikaliuose Lietu vos banko rūmuose Vilniuje vilniečių ir miesto svečių laukė turininga pa žintis su Lietuvos banko veikla. Lankytojai turėjo galimybę su žinoti, kaip į gyvenimą palei džiami litų banknotai ir monetos,
kaip kaupiamos užsienio valiu tos ir aukso atsargos, reikalingos lito stabilumui užtikrinti, valdo mos mokėjimo sistemos, spren džiami vartotojų ir finansinių pa slaugų teikėjų ginčai, vertinamos ekonominės ir finansinės rizikos ir t. t. Buvo pateikta informacijos apie finansinių paslaugų įkainius, kad vartotojui lengviau būtų lygin ti, rinktis ir taupyti. Lietuvos banko svečiais tapę vil niečiai žvalgėsi parodoje „Lito ke lias 1922–2012 m.“, klausėsi dr. Meilės Jasienės paskaitos „Nuo so vietinio rublio iki lito“, žiūrėjo fil mus „Iš lito istorijos. Banknotai“ ir „Iš lito istorijos. Monetos“. Viena smagiausių dalių, be abe jonės, buvo iš arti išvysti šarvuo tąsias tvirtoves su ratais, kuriose saugiai keliauja litai. Darbuotojas pasakojo, kad šarvuočius, – vienas jų pradėtas eksploatuoti 1997 m., kitas, didesnis, prieš ketverius metus, – pervežant pinigus lydi du šarvuoti visureigiai. Visus ke turis banko kieme stovinčius auto mobilius šeštadienį ne tik pamatė, bet ir juose pasėdėjo didelė dalis lankytojų.
Kitas banko svečių dėmesį pa traukęs eksponatas buvo įspūdin gas vaizdas už neperšaunamo stik lo – piramidė iš 3 mln. litų. Visi galėjo pamatyti, kiek vietos užima vienas milijonas litų 20, 200 ir 500 litų kupiūromis. Tie, kurie niekad rankoje nelaikė kilogramo aukso, jo svorį galėjo pajusti šeštadienį. Tiesa, ant stalo be jokios apsaugos tikrai negulėjo aukso grynuolis, tik paauksuotas muliažas. Smalsuoliai galėjo įkišti nosis ir į Lietuvos banko valdybos salę, ku rioje priimami svarbiausi finansų rinkos sprendimai, vyksta diskusi jos, ir į Lietuvos banko valdybos pir mininko Vito Vasiliausko kabinetą. Visų laukė trys smagios viktori nos, laimėtojų, be abejonės, – pri zai. Viktorinose nedalyvavę tuš čiomis taip pat neišėjo. Prisirinko plakatų, knygelių, kompaktinių plokštelių, o kaip suvenyrą buvo galima pasiimti supresuotus su naikintų litų banknotų kubelius. Atvirų durų dienas surengusia me Lietuvos banke lankytojų tikrai netrūko. O norintys pamatyti žais mingą ir modernų Pinigų muziejų nesibodėjo laukti eilėje.
10
pirmADIENIS, spalio 8, 2012
sportas
M.Kalnietis: „Žalgirio“ niekada nepamiršiu tai. Tiesiog gavau labai gerą pa siūlymą ir norėjau išbandyti save svetur. „Žalgirio“ klubo vadovai taip pat neprieštaravo mane par duoti. Galiausiai visi taškai susi dėliojo ir sandėris pavyko.
Marius Bagdonas Kauno „Žalgiris“ atsisveikino su vienu iš savo simbolių. Visą pro fesionalaus sportininko karjerą Kaune praleidęs 26-erių gynėjas Mantas Kalnietis pradės krimsti legionieriaus duoną ir nuo šiol at stovaus Krasnodaro „LokomotivKuban“ komandai.
– Ar šeima vyks kartu? – Kol kas į Krasnodarą keliauju vienas. Reikės apsižiūrėti, susirasti gyvenamąją vietą, įsikurti. Kai vi sus šiuos formalumus sutvarkysi me, tuomet į Rusiją turėtų persi kelti ir šeima.
Derybos užtruko
Beveik visą savaitę vykusiose de rybose tarp abiejų klubų atstovų savaitgalį galiausiai buvo sudėti paskutiniai taškai. M.Kalnietis su Rusijos komanda sudarė trejų me tų sutartį. Su M.Kalniečiu „LokomotivKuban“ klubo vadovai buvo susiti kę per Maskvoje vykusį Aleksandro Gomelskio atminimo turnyrą. Ja me Jevgenijaus Pašutino vadovau jama komanda finale pralaimėjo Maskvos CSKA klubui. Krepšinin kas iš rusų sulaukė daug pelnin gesnio pasiūlymo ir galiausiai nu sprendė su Kaunu atsisveikinti. Savo sportinį kelią M.Kalnie tis 2003-iaisiais pradėjo Arvydo Sabonio krepšinio mokykloje, o 2006-aisiais tapo „Žalgirio“ ko mandos nariu. Šį sezoną jis buvo vienintelis „Žalgirio“ žaidėjas, ku ris per visą savo karjerą atstovavo tik gimtojo miesto komandoms. Per savo karjerą „Žalgiryje“ M.Kalnietis iškovojo daug įspū dingų pergalių. 2003-iaisiais, dar tik pradėdamas kopti į viršūnę, jis su jaunųjų žalgiriečių ekipa ta po Barselonoje vykusio Eurolygos jaunių komandų turnyro nugalė toju. Vėliau gynėjas padėjo „Žal girio“ komandai po keturis kartus laimėti Lietuvos krepšinio federa cijos taurę ir tapti Lietuvos (LKL) ir Baltijos (BBL) lygų čempione. 2008 m. jis laimėjo LKL oro kara liaus konkursą, o praėjusį sezoną buvo išrinktas ir BBL finalo ket verto naudingiausiuoju žaidėju. Prieš trejus metus krepšininkas jau buvo beveik atsisveikinęs su „Žalgiriu“, kai 2009-ųjų vasarį pasirašė trejų metų sutartį su Tre vizo „Benetton“ klubu iš Italijos. Tuo metu „Žalgirį“ krėtė finansinė krizė ir nebuvo matyti jokių klubo atsigavimo ženklų. Beveik visi žal giriečiai tapo laisvaisiais agentais ir galėjo išvykti į kitas komandas. Vis dėlto komandą nuo finansinio kracho išgelbėjęs dabartinis klubo savininkas Vladimiras Romanovas sugebėjo gynėją įtikinti likti Kau ne. Agentams susitarus su abiem klubais, M.Kalnietis galiausiai li ko „Žalgiryje“.
– Ar su treneriu J.Pašutinu jau teko kalbėtis apie tau numato mą vaidmenį komandoje? – Kol kas dar ne, tačiau šį strategą puikiai pažįstu. Esu ne kartą da lyvavęs su juo įvairiose stovyklo se, tad darbas su J.Pašutinu man nebus naujiena. Apie savo vaidme nį ekipoje kol kas kalbėjausi tik su klubo vadovais. Jie trumpai papa sakojo, ko tikisi iš manęs, o dau giau detalių paaiškės prisijungus prie komandos. Kursas: pernai vilkėdamas „Žalgirio“ marškinėlius M.Kalnietis (su
kamuoliu) kovojo prieš „Lokomotiv-Kuban“, o šiemet pats atsidūrė Krasnodaro stovykloje. Artūro Morozovo nuotr.
„Mantas yra jaunas, tačiau jau patyręs žaidėjas, jis atstova vo nacionalinei Lietuvos rinkti nei didžiausiuose tarptautiniuose turnyruose. Be to, gynėjas turi pa tirties Eurolygoje, kur atliko svar bų vaidmenį „Žalgirio“ koman doje. M.Kalnietis neabejotinai sustiprins Krasnodaro klubą“, – teigė „Lokomotiv-Kuban“ klubo prezidentas Andrejus Vediščevas.
Labai noriu padė koti visiems trene riams ir žmonėms, kurie man padėjo tapti tokiu žaidėju, koks esu šiuo metu. 195 cm ūgio gynėjas sutartį su „Žalgiriu“ turėjo iki kito sezono pabaigos. Krasnodare M.Kalnie tis turėtų užpildytų įžaidėjo spra gą, atsiradusią po makedono Vla do Ilievskio išvykimo ir nepavykus įsigyti Yogevo Ohayono. Galiojan tį kontraktą su Tel Avivo „Macca bi“ komanda turėjęs Y.Ohayonas vasarą sukirto rankomis ir su „Lo komotiv-Kuban“ ekipa, tačiau šį sandėrį užblokavo Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA).
Turėtų sustiprinti komandą
Pastaraisiais metais M.Kalnie tis buvo tvirtas „Žalgirio“ rams tis. Praėjusį sezoną Eurolygoje jis aikštelėje praleisdavo po 22 minu tes, surinkdavo po 7,6 taško ir at likdavo po 3,7 rezultatyvaus per davimo. Prie Kubanės upės krantų Pie tų Rusijoje įsikūrusiame mies te M.Kalnietis prisijungs prie kito Lietuvos rinktinės žaidėjo Simo Ja saičio. Nuo šio sezono Krasnodare dirba ir buvęs „Žalgirio“ klubo fi zinio rengimo treneris Sigitas Ka valiauskas. „Lokomotiv-Kuban“ klubo viceprezidentu nuo šios va saros dirba 17 sezonų „Žalgiryje“ praleidęs Ginas Rutkauskas.
Krasnodare nežaidė
Simboliška, kad naująjį VTB Vie ningosios lygos sezoną žalgirie čiai šeštadienį pradėjo svečiuo se būtent su „Lokomotiv-Kuban“ klubu. Vis dėlto M.Kalniečio šia me mače Rusijos klubo sudėtyje dar nebuvo. Kauniečiai į Krasno darą išvyko be gynėjo, o įžaidėjas į Rusiją išskrido tik vakar, kai buvo sudėti visi parašai ant sutarties. Su Krasnodaro krepšininkais žalgiriečiai žaidė ir praėjusių metų VTB Vieningosios lygos aštunfina lyje. Tuomet Rusijos klubas laimė jo seriją 2:0 ir vėliau finalo ketver te tenkinosi ketvirtąja vieta. Rusijos pirmenybėse „Loko
motiv-Kuban“ finišavo trečias ir šį sezoną rungtyniaus Europos taurės turnyre. Be to, Krasnodaro ekipa šiemet žaidžia Rusijos čem pionate ir VTB Vieningosios lygos varžybose. – Ar labai sunku atsisveikin ti su klubu, kuriame praleidai beveik 10 metų? – paklausėme M.Kalniečio. – Pasakysiu atvirai: jaučiuosi tik rai keistai. Žinoma, kad Kauną ir „Žalgirį“ palikti tikrai nelengva. Kažkurią dieną paskaičiavau, kad krepšinį pradėjau žaisti, kai man tebuvo šešeri, ir visus tuos dvi dešimt metų atstovavau tik Kau no komandoms. Vis dėlto išbandy ti save naujoje aplinkoje ir naujoje komandoje irgi įdomu. Tai nauja patirtis, kuri, tikiuosi, man kaip krepšininkui bus naudinga. – Ką tau kaip žmogui ir kaip krepšininkui davė „Žalgiryje“ praleisti metai? – Visus tuos metus, praleistus A.Sabonio krepšinio mokykloje, „Žalgirio“ dublerių ir pagrindinė je „Žalgirio“ komandoje, jungiu į vieną savo karjeros laikotarpį. Vi sa ši sistema mane išaugino kaip krepšininką, tad visuomet už tai būsiu šiam klubui dėkingas. Labai noriu padėkoti visiems treneriams ir žmonėms, kurie man padėjo tap ti tokiu žaidėju, koks esu šiuo me tu. Klubą paliekantys krepšininkai dažnai sako, kad visada prisimins „Žalgirį“. Aš pasakysiu kiek ki taip. Niekada nepamiršiu čia pra leistų metų. „Žalgiris“ visada liks mano širdyje, ir kai sugrįšiu į Kau ną, visuomet užplūs malonūs pri siminimai. Žinau, kad visuomet domėsiuosi, kaip sekasi mano bu vusiems komandos draugams. – Ar šis karjeros posūkis buvo netikėtas? – Buvo įdomu sužinoti, kokia yra ta legionieriaus krepšininko duo na. Pats išvykimas į Krasnodarą tikrai vyko netikėtai ir labai grei
– Krasnodare taip pat rungty niauja puikus tavo pažįstamas S.Jasaitis ir darbuojasi S.Ka valiauskas, su kuriuo pralei dai ne vienus metus Kaune. Ar teko bendrauti su jais prieš pa sirašant sutartį? – Žinoma, kad taip. Vis dėlto pir mą kartą per savo karjerą atsto vausiu užsienio klubui, tad tikrai nenorėjau eiti bet kur. Labai ge rai, kad kolektyvas toks lietuviš kas. Manau, kad įsitvirtinti eki poje ir žaisti Krasnodare dėl to bus tik lengviau.
Koziris: Krasnodare kauniečiai pagi
do išlaikyti žaidimo vadžias savo ran
Legendinė komanda tik stiprės Vladimiras Romanovas „Žalgirio“ klubo savininkas
A
čiū vyrams, kur ie atsire vanšavo už praėjusio se zono keistą pralaimėjimą „Lokomot iv-Kub an“ klu bui, nors jo biud žetas yra dvig ubai didesnis nei „Žalgirio“. Jeigu mūsų ko manda taip žaistų šį sezoną kaip pir mą rungtynių pusę Krasnodare, būtų puiku. Tada „Žalg iris“ galėtų preten duoti į vieną pajėgiausių klubų Euro lygoje vardą. Neapsirikome, kad pakvietėme į ko mandą brolius Lavrinovičius, Riman tą Kaukėną. Šių ir kitų žalgiriečių nau da komandai bus dar didesnė, jei mums pav yks rast i aukštos klasės įžaidėją, dėl kur io trūk umo jau tre jus metus negalėjome pasiekti dide lių pergalių. Legendinė komanda tik stiprės. Po tencialo turime nemažai – jau rung tynės su CSKA klubu Maskvoje per Aleksandro Gomelsk io turnyrą pa rodė, kad mes buvome vertesni per galės. Tarp kitko, per šį turnyrą „Žal girio“ treneris Joanas Plaza pastebėjo, kad už jo nugaros Krasnodaro „Loko mot iv-Kuban“ klubo sporto direkto rius Ginas Rutkauskas slapta kalbasi su Mantu Kalniečiu. Po kur io laiko Mantas pasakė J.Pla zai, kad jis nori pereiti į Krasnodaro komandą. Mūsų trenerio reakcija bu vo tokia: jei žaidėjas veda derybas su kitos komandos atstovu, jam ne vie ta „Žalgiryje“.
Šis įvykis man primena buvusio žal giriečio Martyno Pociaus istoriją. Kai jis grįžo po atostog ų iš JAV ir buvo pakviestas į Lietuvos rinktinę, su juo kalbėjau telefonu. M.Pociui pasiūliau apsipręsti, ar jis nori žaisti „Žalgiryje“, ar kitoje komandoje. Norėjau sužino ti, ar reikia ieškoti kito žaidėjo. Marty nas atsakė, kad yra apsisprendęs lik ti mūsų komandoje. Tačiau po dviejų valandų staiga paskambino ir pareiš kė, kad nori išeiti. Supratau, kad jam kažkas formuoja nuomonę. Čia galė jo būti buvęs mūsų klubo direktorius, kuris gyveno iš procentų nuo žaidė jų pardavimo ir daug iau dirbo kaip agentas, bet ne kaip direktorius. Po pokalbio su M.Pociumi paskambi nau tam direktoriui ir iškart paklau siau: „Kur esi?“ Jis atsakė, kad plaukė baidare ir netyčia atsidūrė Lietuvos rinktinės treniruotėje, kur M.Pocius tren iravosi. Vėl pak lausiau: „Ką ten veiki?“. Man pakartojo, kad treniruo tėje atsidūrė atsitiktinai. Taigi plaukė plaukė ir priplaukė... Puikiai suprantu J.Plazą ir palaikau jo nuomonę: M.Kalnietis mums jau ne padės. Rungtynės Krasnodare paro dė, kad galime apsieiti ir be jo. Pasak J.Plazos, Mantas nėra grynas įžaidėjas, bet, neturėdami kito varian to, iki šiol vertėmės su juo. Už tuos pi nigus, kuriuos mokėjome M.Kalnie čiui, galime pakviesti du aukštesnio lyg io krepšin ink us. Juo labiau kad Mantas nustojo tobulėt i. Gal nauja me klube jis turės motyvaciją ir grei čiau progresuos nei „Žalgiryje“?
11
pirmADIENIS, spalio 8, 2012
irtinai gynė savo krepšį ir tai jiems lei nkose visą susitikimą. vtb-league.com nuotr.
sportas
Saldus revanšas Krasnodare
Be vieno savo lyderių Manto Kalniečio likę Kauno „Žalgirio“ krepšininkai įspūdingai pradėjo VTB Vieningosios lygos kovas. Pirmajame mače svečiuose Joano Plazos auklėtiniai 78:70 nu šlavė Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ ekipą. Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Pagirtina kova gynyboje
Ketvirtąją vietą praėjusį sezoną užėmęs Krasnodaro klubas šįsyk neturėjo jokių šansų. Nuo pat dvi kovos pradžios kauniečiai tvirtai laikė žaidimo vadžias savo rankose ir pelnytai nugalėjo. „Žalgiris“ at sirevanšavo už praėjusių metų ne sėkmę. Būtent VTB Vieningosios lygos aštuntfinalyje Kauno krepši ninkai krito prieš tuo metu dar Bo židaro Malkovičiaus auklėtinius. Vasarą garsųjį serbą prie ekipos vairo pakeitė Jevgenijus Pašuti nas, tačiau jam surasti priešnuo džių prieš pakiliai rungtyniavusius Joano Plazos vaikinus nepavyko. Kaustanti gynyba buvo pagrin dinis pergalės garantas. Šiame ma če kauniečiai pavyzdingai gynė si ir varžovus privertė suklysti net 23 sykius. Net 9 klaidas padarė re zultatyviausiai šeimininkų gretose žaidęs graikas Nickas Calathesas. Maža to, rungtynių protokole pe rimtų kamuolių grafa liudijo triuš kinamą „Žalgirio“ persvarą – 15:5.
„Žalgirį“ šiame mače į priekį traukė naujokai. Vasarą koman dą sustiprinę Rimantas Kaukėnas, Tremmellas Dardenas, Oliveris Lafayette‘as bei Kšištofas ir Dar jušas Lavrinovičiai svečiams pelnė liūto dalį taškų – 57 iš 78. Šiemet kaip reta lietuviškam Kras nodaro klubui Simas Jasaitis įmetė 9 taškus, atkovojo 3 kamuolius ir atli ko 3 rezultatyvius perdavimus. Lie tuvis iš visų savo komandos draugų praleido daugiausia laiko aikštelėje – net 38 su puse minutės.
„Žalgirį“ šiame mače į priekį traukė naujokai.
skaudų pralaimėjimą. „Žalgiris“ šiemet daug stipresnis nei praėjusį sezoną. Toks pralaimėjimas – gera pamoka, puikiai parodanti lygį, ko kiu privalome rungtyniauti.“ „Matėme, kaip Krasnodaro ekipa rungtyniavo Aleksandro Gomels kio atminimo turnyre, ir privalėjo me daryti išvadas, nes jie mus bū tų labai lengvai įveikę. Be to, šiame mače mums teko verstis be išvyku sio M.Kalniečio bei traumuotų Ro berto Javtoko ir Tado Klimavičiaus. Savo vaikinams pasakiau, kad, ne paisant šių problemų, privalome ei ti į aikštę ir laimėti. Tokį užsidegimą jų akyse ir ryžtą noriu matyti visa da“, – už pasiaukojamą žaidimą sa vo komandai komplimentų negailė jo „Žalgirio“ strategas J.Plaza. Pergalė pakėlė nuotaiką
Gyrė žalgiriečius
„Tiesiog nebuvome pasirengę žais ti kontaktinio krepšinio, – po ma čo pripažino Krasnodaro ekipą treniruojantis J.Pašutinas. – Kai kuriems mūsų lyderiams nepavy ko sužaisti taip, kaip tikėjomės. Pa darėme daugybę klaidų ir jos lėmė
Vis dėlto reiklusis Ispanijos krepši nio specialistas auklėtiniams pastabų turėjo ir po šio mačo. „Kalbant apie įvairius žaidimo niuansus, norėčiau, kad dar pagerintume kovą dėl atšo kusių kamuolių. Šįsyk prastai kovo jome ir po savo, ir po varžovų krep šiu“, – mačą analizavo J.Plaza.
Rungtynių statistika „Lokomotiv-Kuban“– „Žalgiris“ 2012 10 06, Krasnodaro krepšinio halė, 3 850 žiūrovų.
70:78
(12:20, 15:17, 17:17, 26:24) „Lokomotiv-Kuban“: N.Calathesas 15 taškų , M.Grigorijevas 12, A.Traore 10, S.Jasaitis, J.Baronas, M.Šeleke to po 9, A.Maričius (10 atkovotų kamuolių, N.Šabalkinas 2.
„Žalgiris“: R.Kaukėnas 14, T.Dardenas 13, O.Lafayet te’as, K.Lavrinovičius, D.Lavrinovičius po 10, M.Popovičius 6, A.Juškevičius ir J.Foote’as po 5, V.Lipkevičius 3, P.Jankūnas 2 (7 atko voti kamuoliai).
Komandų rodikliai: dvitaškiai – 22/37 (59 proc.) ir 26/44 (59 proc.), tritaškiai – 4/15 (27) ir 5/18 (28), baudų metimai – 14/19 (74) ir 11/14 (79), atkovoti kamuoliai – 34 ir 26, rezultatyvūs perdavimai – 13 ir 15, klaidos – 23 ir 13, pe rimti kamuoliai – 5 ir 15.
Ši pergalė ypač pakėlė žalgirie čių nuotaiką prieš ateinantį ketvir tadienį vyksiantį Eurolygos startą – susitikimą su Zagrebo „Cedevi ta“. Kitas VTB Vieningosios lygos rungtynes kauniečiai žais ateinantį sekmadienį namuose su debiutan tu Liubercų „Triumf“. Vakar kovas VTB Vieningosios ly gos varžybose pradėjo ir Klaipėdos „Neptūno“ krepšininkai. Uosta miesčio ekipą jų pačių aikštelėje eg zaminavo garsusis Maskvos CSKA.
12
pirmADIENIS, spalio 8, 2012
pasaulis Du biudžetai
Taikos susitarimas
Karo metinės
Didžiosios Britanijos premje ras Davidas Cameronas pa reiškė, kad yra pasiruošęs blo kuoti 2014–2020 m. ES biu džetą, jei to reikės. Taip pat Di džiosios Britanijos vyriausybės vadovas pabrėžė, kad ateityje Bendrijai reikėtų dviejų biudže tų – skirto euro zonai ir jai ne priklausančioms šalims.
Filipinų prezidentas Benig no Aquino (nuotr.) paskelbė, kad buvo pasiektas susitari mas su musulmonų separa tistų sukilėliais užbaigti jau dešimtmečius trunkantį su kilimą. Pasak jo, sutartis at veria kelią sukurti naują pu siau autonominį musulmo nišką regioną.
Talibanas minint 12-ąsias karo Afganistane metines pareiš kė, kad NATO pajėgos „bėga iš Afganistano pažemintos ir susigėdusios“. Kare iš viso žu vo 3199 NATO kariai. Daugu ma NATO karių žuvo per pa staruosius penkerius metus, smarkiai suintensyvėjus Tali bano kovotojų išpuoliams.
„VatiLeaks“ skandalas baigėsi? Vatikaną sudrebinęs duomenų nutekinimo skandalas, regis, pa siekė atomazgą. Teisėjas Giusep pe Dalla Torre slaptus duome nis žiniasklaidai nutekinusiam asmeniniam popiežiaus liokajui skyrė pusantrų metų kalėjimo bausmę.
Buvęs popiežiaus liokajus Pao lo Gabriele nuteistas už privačių Benedikto XVI dokumentų vogi mą ir jų perdavimą italų žurnalis tui Gianluigi Nuzzi. Šis, remdamasis informaci ja, išleido knygą „Jo Šventeny bė. Slapti popiežiaus Benedikto XVI dokumentai“ („Sua San tità. Le carte segrete di Bene detto XVI“). Joje atskleidžiamos intrigos, vidaus rietenos ir įtari mai korupcija bei homoseksua liais ryšiais Katalikų bažnyčios vadovybėje. Tiesa, teismas pabrėžė, kad bausmė liokajui buvo sumažin ta dėl virtinės švelninančių ap linkybių. Tardamas paskutinį žodį teis mui P.Gabriele tvirtino, kad ne sijaučia kaip vagis, ir sakė, jog privačią popiežiaus korespon denciją žurnalistui nutekino iš instinktyvios meilės Bažnyčiai ir popiežiui. Liokajaus advokatė Cristiana Arru tvirtino, kad iš Apaštališkų
jų rūmų buvo paimtos tik doku mentų kopijos, o ne originalai. Ji pripažino, jog P.Gabrie le veiksmai smerktini, bet sakė, kad tai buvo neteisėtas dokumen tų pasisavinimas, o ne vagystė ir kad P.Gabriele neturėtų būti bau džiamas laisvės atėmimo bausme už šį, mažesnį, nusikaltimą.
Tardamas pasku tinį žodį teismui P.Gabriele tvirtino, kad nesijaučia kaip vagis.
Klausimas: ar pavyks buvusiam desantininkui H.Chávezui dar sykį laimėti šalies vadovo rinkimus? AFP nuotr.
Informacijos nutekinimo skan dalas Vatikaną drebino pastaruo sius kelis mėnesius. Popiežius Benediktas XVI net paskyrė kar dinolų komisiją nutekinimo išta koms tirti greta Vatikano teisėjų tyrimo. Nežinoma, kur P.Gabriele at liks savo bausmę. Vatikanas yra sakęs, kad jis bausmę atliktų ku riame nors Italijos kalėjime, nes Vatikane nėra ilgam kalinimui pritaikytos institucijos. Vis dėlto daug kas tikisi, kad popiežius buvusiam liokajui su teiks malonę. BNS inf.
Venesuela rinko prezidentą Venesuelos gyventojai vakar traukė prie balsadėžių – Lotynų Amerikos šalyje vyko svarbūs prezidento rinkimai. Į kovą stojo opozicijos lyderis Henrique Caprilesas ir ilgametis šalies vado vas Hugo Chávezas. Nepasidavė spaudimui
Kaip visada, prieš rinkimus netrū ko nei kritikos, nei pažadų. H.Chávezas, kuriam neseniai buvo diagnozuotas vėžys, apkalti no H.Caprilesą, jog šis atstovauja korumpuotai kraštutinių dešiniųjų senajai gvardijai, esą „ši nublokštų šalį atgal“. Opozicijos lyderis atrėžė, kad H.Chávezas skaldo šalį ir nesugeba pažaboti nusikalstamumo bangos, išspręsti maisto trūkumo klausi mo, aprūpinti deramu būstu mili jonų žmonių. Nors apklausos rodė, kad dabar tinio šalies prezidento pozicijos tvirtos, pastaruoju metu opozici jai ir jos lyderiui pavyko H.Chávezo persvarą gerokai aptirpdyti. H.Caprilesas prieš pat rinki mus savo atsilikimą sumažino ko ne perpus – iki 10 proc. Žodžių dvikova
Dėmesys: slaptos Vatikano informacijos nutekinimo skandalas su
kėlė milžinišką žiniasklaidos susidomėjimą.
AFP nuotr.
Paskutinius savo rinkimų kampa nijos mitingus abu politikai su rengė praėjusios savaitės pabai goje. Šalies lyderis demonstraciją surengė sostinėje Karakase, opo zicija – provincijoje. H.Chávezo, kuris Venesuelai vadovauja jau 14 metų, šalininkai nepabūgo net smarkios liūties. Jie skandavo: „O! A! Chávezas nei šeis!“ H.Chávezas šalininkams sakė: „Atsikelkit 3 val., išgerkit geros kavos, šokolado, papusryčiaukite
ir visi balsuokite už ateitį, gyve nimą <...>. Balsuokite už Cháve zą.“ 40 metų H.Caprilesas, buvęs Mirandos valstijos gubernatorius, per mitingą pabrėžė, kad H.Cháve zui atėjo laikas trauktis.
Vienintelės apklau sos, kurių (rezulta tai) nepasikeitė, yra tos, už kurias vy riausybė sumokėjo. „Niekas neturi pamiršti balsuoti ir kiekvienas iš jūsų turite atsives ti balsuoti ir kitus žmones, – savo rėmėjams kalbėjo H.Caprilesas. – Baikime skaldymą, konfrontacijas ir kovas.“ Opozicijos lyderis teigė tikįs, kad įveiks savo varžovą milijono balsų skirtumu. „Manau, kad galime laimėti dau giau nei milijonu balsų <...>. Šiai vyriausybei nebus sunku pripažinti savo pralaimėjimą. Vienintelės ap klausos, kurių (rezultatai) nepasi keitė, yra tos, už kurias vyriausy bė sumokėjo“, – kritikos varžovui negailėjo H.Caprilesas. Laukia iššūkiai
Opozicijos atstovai tvirtina, kad H.Chávezo valdymo metais išsike
rojo korupcija, valstybė buvo val doma neefektyviai, o naftos sekto rius patyrė nuosmukį. Be to, opozicija kaltina H.Cháve zą, kad šis riboja spaudos laisvę, kišasi į teismų darbą ir tildo kri tikus. Visgi ekspertai sako, kad jei opo zicijai pavyks laimėti, H.Caprileso laukia daug iššūkių. H.Caprilesas savo pavyzdžiu va dina buvusį Brazilijos prezidentą Luizą Inácio Lulą da Silvą. Jis ne kartą sakė, kad norėtų Venesuelo je įvykdyti panašias reformas kaip Brazilijoje. Tačiau, anot stebėtojų, pertvar kos šalyje gali strigti. „Reuters“, BBC, AFP, BNS inf.
Socialistas prieš reformatorių Socialistas H.Chávezas valdo nuo
1999 m. ir siekia būti perrinktas. Bu vęs gubernatorius H.Caprilesas lai komas centro kairiuoju politiku. Visuomenės apklausos parodė,
kad dabartinis Venesuelos prezi dentas prieš rinkimus buvo įgijęs 10 proc. persvarą. H.Chávezui pir menybę teikė 49,4 proc. rinkėjų, o H.Caprilesui – 39 proc. Tačiau kai kurios apklausos at
skleidė, kad H.Chávezo persvara didesnė, o kitos – kad varžovų po zicijos apylygės.
13
pirmADIENIS, spalio 8, 2012
menas ir pramogos Tatuiruočių meistrai rodė sugebėjimus Sostinės bare „Route66“ šeštadie nio vakarą rinkosi tatuiruočių meist rai – čia vyko renginys „Vilnius Tat too Fiesta 2012“. Kasmečiame ren ginyje buvo apdovanotos geriausiai įvertintos mažos ir didelės, spalvotos ir juodai baltos tatuiruotės. Tatuiruo čių meistrai dalijosi patirtimi ir atsa kė į publikos klausimus. Gedimino Bartuškos nuotr.
Margaspalvė Kinija – nespalvotose fotografijose Surengęs ne vieną asmeninę parodą Lietuvoje ir užsieny je, nuolat fotografijas įvairiems meniniams ir komerciniams projektams kuriantis fotografas Ignas Maldžiūnas parodoje „China. 1/5“ pristato nuotraukas, sukurtas kelionėje po Kiniją. Parodos pavadinimas – nuoroda į tai, kad Kinijoje gyvena penk tadalis visų mūsų planetos žmo nių. Tačiau I.Maldžiūno fotog rafijos byloja ne apie gyventojų ir egzotikos perpildytą Tolimų jų Rytų milžinę, bet subtiliai kal ba apie kelionėje įgytą asmeninę autoriaus patirtį. „Ten jaučiau vienatvę, laisvę, džiaugsmą ir liūdesį. Gavau dau giau, nei tikėjausi,“ – prisimena parodos autorius. Kaip šiuos išgyvenimus pertei kia fotografijos? Nespalvoti vi dutinio formato juostoje užfik suoti atvaizdai į žiūrovą prabyla bent trimis būdais. Žinoma, aki vaizdžiausias ir ilgam įsimenamas I.Maldžiūno darbų bruožas – tai išraiškinga, bet kartu santūri es tetika. Fotografas savitam žvilgsniui į pasaulį perteikti išnaudoja tai, kas nespalvotoje fotografijoje svar biausia, – šviesių ir tamsių atvaiz do tonų kuriamą šviesos žaismą, jo išryškinamas formas, erdvės po jūtį. Antra vertus, autorius neap siriboja vien įspūdinga fotografijų estetika. Žiūrovo žvilgsnį jo darbai sulaiko klasikinei kelio fotografi jai būdingais beveik intuityviais
pastebėjimais, kurie per netikė tas detales atskleidžia ir atskirų žmonių būsenas, ir bendrą laiko bei vietos dvasią. Trečias, ko ge ro, įdomiausias, parodos aspektas atsiskleidžia ne pačiose fotografi jose, bet „tarp jų“.
Ignas Maldžiūnas:
Ten jaučiau vienat vę, laisvę, džiaugsmą ir liūdesį. Gavau dau giau, nei tikėjausi.
Parodoje darbai pateikiami triptikais, kuriuos sieja ne tik es tetiniai ar siužetiniai ryšiai, bet ir laisvesnės asociacijos. Apie jas autorius tik užsimena apgalvotai grupuodamas fotografijas, o su gretinus atvaizdus gimstančias prasmes žiūrovui tenka galutinai suformuoti pačiam – tarsi asocia tyviojo montažo kine. Tokios iš kelionių parsivežtos fotografijos – ne laimingo atsitik tinumo rezultatas. Kitaip nei dau geliui keliautojų, I.Maldžiūnui fo
tografija yra ne malonus kelionės priedas, bet jos tikslas. „Mano kelionės skirtos fotogra fijai, todėl jau seniai žvelgiu į pa saulį tarsi pro objektyvą“, – pri sipažino autorius. „Noriu, kad kiekviena mano nuotrauka pasakotų istoriją, kad sukeltų žmonėms savitų emocijų, momentinių ar egzistencinių“, – teigė fotografas. Čia ne tiek svarbus konkrečios kelionės maršrutas, kiek subjek tyvi autoriaus patirtis ir pasida lijimas ja su žiūrovu. Todėl nau jausioje I.Maldžiūno fotografijoje nebus sunku atpažinti visą jo kū rybą siejantį autoriaus braižą. Nesvarbu, ką autorius fotog rafuoja – ištuštėjusius Kinijos miestus vaiduoklius ar fotosesijai specialiai surežisuotas scenas, jo geriausi darbai kartu yra ir malo niai lakoniški, ir estetiniu bei pra smės požiūriu iškalbingi. VD inf.
Kas? I.Maldžiūno fotografijų paroda „China. 1/5“. Kur? Energetikos ir technikos muziejuje, Rinktinės g. 2. Kada? Atidar ymas – spalio 11 d. 18 val.
Žvilgsnis: akivaizdžiausias ir ilgam įsimenamas I.Maldžiūno darbų bruožas – išraiškinga, bet kartu san
tūri estetika.
Igno Maldžiūno nuotr.
14
pirmADIENIS, spalio 8, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Šiuolaikinio meno centre, Vokiečių g. 2. KADA? Šiandien 18.30 val. KIEK? 8–12 litų.
KUR? Radvilų rūmų muziejuje, Vilniaus g. 24. KADA? Iki lapkričio 11 d. KIEK? 3–6 litai.
KUR? „Piano.lt“ koncertų salėje, Trakų g. 9 / 1. KADA? Šiandien 19 val. KIEK? 33 litai.
Ketvirtasis matmuo
Slovakų grafika
Laisvė džiazui
Trys kino kūrėjai – Aleksejus Fedorčenka, Harmony Korine’as ir Janas Kwiecinskis – sukūrė tris unikalias istorijas, perteikiančias aukštesnio egzistencijos lygmens, t. y. ketvirtojo matmens, interp retacijas. Visas tris komedijos dalis sieja bendras herojų tikslas – kelio į nušvitimą paieškos.
Parodoje „Slovakų grafik os menas. Klasikinės technikos“ pristato mi 25 Slovakijos menininkai. Ekspoziciją sudaro apie 100 kūrinių, supažindinančių su XX a. pradžios grafikos meno tradicijomis ir visame pasaulyje garsaus Albino Brunovskio išugdytos jauniau sios trisdešimtmečių kartos kūryba.
Festivalio „Vilnius Jazz 2012“ pirmasis koncertas skirtas legendi niam saksofonininkui Johnui Coltrane’ui atminti. Perkusininkas Arkadijus Gotesmanas jau ne pirmą kartą atsigręžia į maištingą jį džiazo inovatorių. Kartu su juo – bosistas Eugenijus Kanevičius bei saksofonininkas Juozas Kuraitis.
KUR? Menų spaustuvėje, Šiltadaržio g. 6. KADA? Rytoj 19 val. KIEK? 20–45 litai.
KUR? Prancūzų institute Lietuvoje, Didžioji g. 1. KADA? Rytoj 18 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Mokytojų namuose, Vokiečių g. 39 / 6. KADA? Šiandien 18 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Vilniaus universiteto Botanikos sode, Kairė nų g. 43. KADA? Iki spalio 28 d. KIEK? 4–7 litai.
Pabėgimas į Akropolį
Prancūzų kino klasika
Pažinkime Vilniaus gamtą
Žemės meno stebuklai
Režisieriaus Aido Giniočio spektaklis „Pabėgi mas į Akropolį“ nukelia į mažą Lietuvos mieste lį, kur paauglių Živilės ir Dariaus gyvenimas at rodo žiaurus, bet juokingas, o kartais – skaudžiai absurdiškas.
Režisieriaus Claude’o Millerio filmų retrospekty voje – „Sulaikymas“. Tirdamas dviejų mergaičių išžaginimą ir nužudymą, inspektorius Galjenas apklausia notarą, kuris, jo manymu, – ne liudinin kas, o žudikas.
Tai vakaras iš ciklo „Pažinkime Vilnių“, kuriame paskaitą „Vilniaus ir jo apylinkių saugomos te ritorijos“ skaitys žygių po Verkių ir Pavilnių re gioninius parkus vadovė, geografė Nijolė Bal čiūnienė.
Žemės meno projekto „Gamta ir Menas“ paroda „Identitetas“ siekia atrasti ir vystyti dialogą tarp meno, gamtos, menininko ir žiūrovo. Iš natūralių ar dirbtinių medžiagų sukurtus darbus meninin kai darniai įkomponavo į gamtovaizdį.
tv programa
LRT
6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Hartlando užuovėja“ (4) (k). 11.00 LRT aktualijų studija. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Trembita. 12.15, 12.32, 13.05, 14.05 Laba diena, Lietuva. 12.20, 14.40 Žinios. 12.25, 14.50 Sportas, orai. 13.00, 14.00 LRT radijo žinios. 15.00 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Hartlando užuovėja“ (5). 17.00 „Viena byla dviem“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.45 Sportas. Orai. 18.55 Nacionalinė paieškų tarnyba. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Verslas. 21.05 Kultūra. 21.10 Sportas. 21.13 Orai. 21.15, 22.15 „Seimo rinkimai 2012“. Tiesioginė laida. Dalyvauja „Drąsos kelio“ politinė partija (Nr. 6), Lietuvos lenkų rinkimų akcija (Nr. 7), Socialistinis liaudies frontas (Nr. 13). 22.10 Loterija „Perlas“. 23.15 Vakaro žinios. 23.20 Sportas. 23.25 Orai. 23.30 20-asis tarptautinis galiūnų turnyras „Marijampolė 2012“.
LRT 23.30 val.
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Burbuliai“. 6.50 Anim. f. „Mažieji Tomas ir Džeris I“ (1) (JAV, 1990 m.). 7.20 „Kung Fu Panda“ (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 9.40 24 valandos (N-7) (k). 10.40 Romantinė komedija „Pametusi galvą“ (JAV, 2001 m.) (N-7) (k). 12.30 KK2 (N-7) (k). 13.00 „Nickelodeon“ valanda. „Nugalėtoja“. 13.30 „Kung Fu Panda“. 14.00 Kitas! (N-7). 14.30 „Šeimynėlė“ (N-7). 15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 17.00 Labas vakaras, Lietuva. 17.45 24 valandos (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. 19.17 Orai. 19.19 KK2 (N-7). 19.55 Nuo... Iki... 20.55 Karamelinės naujienos (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva. 22.35 „Nikita“ (3) (N-7). 23.35 „Išrinktieji“ (4). 0.30 „Skaičiai“ (4) (N-7). 1.25 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“ (N-7).
LNK 19.55 val.
TV3
6.15 Teleparduotuvė. 6.30 Nauja diena. Tiesioginė transliacija. 8.00 „Moderni šeima“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 „Naisių vasara“. 11.00 Muz. drama „Šokis hiphopo ritmu“ (JAV, 2006 m.). 13.10 „Juodoji skylė“. 13.40 „Drakonų medžiotojai“. 14.10 „Ančiukas Donaldas ir draugai“. 14.40 „Simpsonai“. 15.10 „Meilės prieglobstis“. 16.10 „Drąsi meilė“. 17.10 Akistata. 18.10 „Naisių vasara“. 18.45 TV3 žinios. Sportas. Orai. 19.10 Kodėl? 20.30 Be komentarų. 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Nusivylusios namų šeimininkės“. 23.00 „CSI Majamis“. 0.00 „Daktaras Hausas“. 1.00 „Penktadienio vakaro žiburiai“. 1.50 „Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius“.
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 Tauro ragas (N-7) (k). 7.30 Kalbame ir rodome (N-7) (k).
TV3 22.00 val.
8.30 Skanus pokalbis (k). 9.30 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 10.30 „Raudonas dangus“ (N-7) (k). 11.30 Savaitės kriminalai (N-7) (k). 12.00 „Svotai“ (N-7) (k). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7) (k). 15.00 „Raudonas dangus“ (N-7). 16.00 Kalbame ir rodome (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Milijonieriai“. 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 „Lietuvos žinių“ tyrimas (N-7). 21.25 „Užkalnio 5“. 22.25 „Mentai“ (N-7). 23.25 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.25 Kalbame ir rodome (N-7) (k). 1.25 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
Lietuvos ryto TV 6.14, 13.20 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 9.15 Super L.T. (N-7). 10.15 Pradėk nuo savęs. 10.55 „24/7“. 12.00 Lietuvos diena. 13.00 Mokausi gaminti.
BTV 19.25 val.
14.00 Pasaulio krepšinio apžvalga. 14.30, 15.15, 16.10, 21.55 Lyderių forumas. Sveikatos apsauga. 15.00, 16.00 Žinios. Orai. 17.00 VTB jungtinė lyga. Sankt Peterburgo „Spartak“ (Rusija)– Vilniaus „Lietuvos rytas“ (Lietuva). Tiesioginė transliacija iš Sankt Peterburgo. 18.45 Gyvenimo būdas. 19.45 Dok. f. „Devyni gyvenimai. Nelsonas Mandela“ (N-7). 21.00, 0.55 Reporteris. 21.52, 1.47 Orai. 23.55 Gyvenimo būdas.
SPORT1
12.00 Televitrina. 13.00 VTB Vieningoji krepšinio lyga. Klaipėdos „Neptūnas“–Maskvos CSKA. 14.55 VTB Vieningoji krepšinio lyga. Mariupolio „Azovmaš“–Samaros „Krasnyje Krylja“. 16.40 Automoto. 17.15 VTB Vieningoji krepšinio lyga. Sankt Peterburgo „Spartak“ – Vilniaus „Lietuvos rytas“. Transliacija iš Sankt Peterburgo. 19.05, 21.15 Žinios +. 19.25 VTB Vieningoji krepšinio lyga. Rygos VEF–Liubercų „Trumph“. Tiesioginė transliacija. 21:30 VTB Vieningoji krepšinio lyga. Maskvos srities „Chimki“ – „Astana“ (pertraukoje – Žinios+).
lietuvos ryto tv 19.45 val.
&/;738>9=+7 .+;,>3 /8=?+;A4/ ;/35+ 63813 :+1+6,383+3 N< .+;,>9=94+3 9< 6+81M 1+7A,+ +;,+< :;3/ <=+563M 6+81M :;9C63M 1+73837+< :6+<=359 <> ;38537+< 6+81M +:5+><=M >J.N437+< 0;/B+?37+< ?3;3837+< 7/=+69 :49?3 7+< $/13<=;>9=3< .+;,9 .3/8973< ?+6 =/6
pirmADIENIS, spalio 8, 2012
Tel. 261 3653, 261 3655 ' E $ ( F ;/35+63813 .3;,=3 (3683>4/ skelbimai@vilniausdiena.lt
SuÂkiÂlÄ&#x2014;Âlius paÂgerbs ir kiÂno filÂmu KiÂtÄ&#x2026;Âmet miÂnint 150-Ä&#x2026;sias 1863â&#x20AC;&#x201C; 1864 m. suÂkiÂliÂmo prieĹĄ RuÂsiÂjos imÂpeÂriÂjos valÂdĹžiÄ&#x2026; meÂtiÂnes siĹŤÂlo ma iĹĄÂleisÂti proÂgiÂnÄ&#x2122; moÂneÂtÄ&#x2026; ir pa ťto ĹženkÂlÄ&#x2026;, suÂkurÂti doÂkuÂmenÂtiÂnÄŻ filÂmÄ&#x2026;, paÂrengÂti speÂciaÂlias paÂĹžinÂti nes teÂleÂviÂziÂjos laiÂdas.
Tai nuÂmaÂtoÂma MiÂnistÂro pirÂmi ninÂko tarÂnyÂbos paÂrengÂtaÂme Vy riauÂsyÂb Ä&#x2014;s nuÂtaÂr iÂm o proÂjekÂte dÄ&#x2014;l 1863 m. suÂkiÂliÂmo miÂnÄ&#x2014;ÂjiÂmo 2013 m. prieÂmoÂniĹł paÂtvirÂtiÂniÂmo. LieÂtuÂvos naÂcioÂnaÂliÂnis muÂzie jus bĹŤÂtĹł ÄŻpaÂreiÂgoÂtas suÂkurÂti do kuÂmenÂtiÂnÄŻ filÂmÄ&#x2026;, skirÂtÄ&#x2026; 1863â&#x20AC;&#x201C; 1864 m. suÂk iÂl iÂm o 150 meÂt Ĺł suÂkakÂÄ?iai paÂmiÂnÄ&#x2014;Âti. FilÂmas bĹŤÂ tĹł paÂroÂdyÂtas per LieÂtuÂvos teÂle viÂziÂjÄ&#x2026; ir plaÂtiÂnaÂmas ĹĄaÂlies mu zieÂjuoÂse.
Dar siĹŤÂloÂma suÂkur ti LieÂtuÂvos teÂleÂviÂzi jos paÂĹžinÂtiÂniĹł laiÂdĹł, taip pat ir vaiÂkams. SaÂviÂvalÂdyÂbÄ&#x2014;s tuÂrÄ&#x2014;ÂtĹł paÂĹženkÂlin ti su 1863 m. suÂkiÂliÂmu suÂsiÂjuÂsias vieÂtas â&#x20AC;&#x201C; mĹŤÂĹĄiĹł vieÂtas, paÂmink lus, atÂmiÂniÂmo ĹženkÂlus, suÂkiÂlÄ&#x2014;ÂliĹł kaÂpus, taip pat jau paÂĹženkÂlinÂtas vieÂtas, paÂminkÂlus suÂtvarÂkyÂti. MiÂnint suÂkiÂliÂmÄ&#x2026; siĹŤÂloÂma su rengÂti keÂlias tarpÂtauÂtiÂnes moks liÂnes konÂfeÂrenÂciÂjas, su suÂkiÂliÂmu suÂsiÂjuÂsiĹł doÂkuÂmenÂtĹł paÂroÂdas, bendÂroÂjo ugÂdyÂm o moÂk ykÂl o se iniÂciÂjuoÂti suÂkiÂliÂmo 150-me Ä?iui paÂmiÂnÄ&#x2014;Âti skirÂtus renÂgiÂnius â&#x20AC;&#x201C; paÂmoÂkas, disÂkuÂsiÂjas, konÂkurÂsus, eksÂkurÂsiÂjas, ĹžyÂgius, talÂkas ir pa naÂĹĄiai. Taip pat nuÂmaÂtoÂma su rengÂti moÂkiÂniĹł pieÂĹĄiÂniĹł suÂkiÂliÂmo teÂmaÂtiÂka konÂkurÂsÄ&#x2026;. LieÂtuÂvos banÂkas bĹŤÂtĹł ÄŻpaÂrei goÂtas iĹĄÂleisÂti proÂgiÂnÄ&#x2122; moÂneÂtÄ&#x2026; suÂ
kakÂÄ?iai paÂmiÂnÄ&#x2014;Âti, SuÂsiÂsieÂkiÂmo miÂnisÂteÂriÂja â&#x20AC;&#x201C; paÂĹĄto ĹženkÂlÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;1863 m. suÂkiÂliÂmui â&#x20AC;&#x201C; 150 meÂtĹłâ&#x20AC;&#x153;. MiÂnint suÂkakÂtÄŻ siĹŤÂloÂma iĹĄÂleisÂti ÄŻvaiÂriĹł leiÂdiÂniĹł, tarp jĹł â&#x20AC;&#x201C; vieÂno iĹĄ suÂkiÂliÂmo vaÂdĹł AnÂtaÂno MacÂkeÂvi Ä?iaus biogÂraÂfiÂjÄ&#x2026; nauÂjai priÂstaÂtanÂtÄŻ isÂtoÂriÂnÄŻ leiÂdiÂnÄŻ â&#x20AC;&#x17E;KuÂniÂgas MacÂke viÂÄ?ius kaip isÂtoÂriÂnÄ&#x2014; asÂmeÂnyÂbÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153;. Dar siĹŤÂloÂma suÂkurÂti LieÂtuÂvos teÂleÂviÂziÂjos paÂĹžinÂtiÂniĹł laiÂdĹł, taip pat ir vaiÂkams, skirÂtĹł 1863 m. su kiÂliÂmui paÂmiÂnÄ&#x2014;Âti. LieÂtuÂvos SeiÂmas ĹĄieÂmet 2013uoÂsius paÂskelÂbÄ&#x2014; 1863 m. suÂkiÂli mo meÂtais. 1863â&#x20AC;&#x201C;1864 m. suÂkiÂliÂmas prieĹĄ RuÂsiÂjos imÂpeÂriÂjos valÂdĹžiÄ&#x2026; vy ko XVIII a. paÂbaiÂgoÂje valsÂtyÂbin guÂmÄ&#x2026; praÂraÂduÂsios AbieÂjĹł TauÂtĹł ResÂpubÂliÂkos, kuÂriÄ&#x2026; suÂdaÂrÄ&#x2014; LenÂki ja ir LieÂtuÂvos DiÂdĹžioÂji KuÂniÂgaikĹĄÂ tysÂtÄ&#x2014;, teÂriÂtoÂriÂjoÂje. RuÂsiÂjos arÂmiÂja ginkÂluoÂtÄ&#x2026; koÂvÄ&#x2026; gaÂluÂtiÂnai nuÂmalÂĹĄiÂno 1864 m. ru deÂnÄŻ. NusÂloÂpiÂnuÂsi paÂsiÂprieÂĹĄiÂniÂmÄ&#x2026;, caÂro valÂdĹžia suÂstipÂriÂno tauÂtiÂnÄ&#x2122; prieÂspauÂdÄ&#x2026;, uĹžÂdrauÂdÄ&#x2014; lieÂtuÂviĹĄÂkÄ&#x2026; spauÂdÄ&#x2026; ir abÄ&#x2014;ÂcÄ&#x2014;ÂlÄ&#x2122;. TaÂÄ?iau RuÂsi jos imÂpeÂriÂjai neÂpaÂvyÂko nuÂsloÂpinÂti lieÂtuÂviĹł tauÂtiÂnio atÂgiÂmiÂmo, kuÂris suÂdaÂrÄ&#x2014; prieÂlaiÂdas atÂkurÂti LieÂtu vos valsÂtyÂbÄ&#x2122; po PirÂmoÂjo paÂsau liÂnio kaÂro. VD, BNS inf.
,/=98>9=94+3 =385>9=94+3 <=+63+3 .+363.N< 0+<+.9 I36=38=94+3 +:.+3638385+3 :6A=/63M 5694N4+3 98=+5= =/6
SIĹŞLO DARBÄ&#x201E;
Norvegijoje ir Ĺ vedijoje reikalingi patirties turintys staliai, stogdengiai (karkasiniĹł namĹł (/;:379 L798/3 (3683>4/ ;/35+63813 .+; statyba ir renovacija). Tel.&/6 8 646 ,38385+3 :79597/ 83 772. 1028982
<5+7,38=3 .+;,9 Reikalinga pardavÄ&#x2014;ja prekiauti mÄ&#x2014;sos gami.3/8973< 8>9 353 ?+6
niais JustiniĹĄkiĹł turgavietÄ&#x2014;je. Tel. 8 683 67 387, e. paĹĄtas dariusukis@gmail.com.
PASLAUGOS UAB â&#x20AC;&#x17E;IRDAIVAâ&#x20AC;? dirbti Vilniuje reikalingi: 1027505
betonuotojai, staliai-dailidÄ&#x2014;s, mĹŤrininkai,
Statybos irKontaktiniai remonto plyteliĹł klojÄ&#x2014;jai. tel. 8 659 38 480, 8 659 38 414.
+738+ 7/.J39 7+<A?9 ?3.+>< 1020874 .> ;3< 3I >9<39 QJ>969 95A,K 1+;+8=>9 4+ PASLAUGOS @@@ ?3.38/<.>;A< 6= &/6 / :+I=+< ?3.38/<.>;A< B/,;+ 6=
Technikos remonto + ! * " $ #%$
% ' $ ! " # # G( H 8/8+> )( # " %" # .94+7Q ,>3=38K =/-2835Q D I+6.A=>?>< &&& #') $ <5+6,A56/< ?3;A56/< 597:3>=/;38K =/-2 835Q 3; 53=>< /6/5=;98359< :;3/=+3<>< &/6 Statybos ir remonto Profesionalus @@@ 5+>8+53/73< 6= voniĹł restauravimas. Tvir
Ä?iausia danga Lietuvoje. 5 metĹł garantija. Tel. (8 37) 773 100, 8 670 06 048. Daugiau 8A[ :><?8CB4@8[ 8@ B4;4D8G>@8[ B08AF<0A 8; informacijos =8C94 M0;68@8> www.voniurestauravimai.lt. 6 B4; "
EEE ?2 74;? ;B
Technikos remonto
1025018
Visų kompiuterių ir televizorių taisymas VilKelionių niuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665;
N X >=3>=Y A0C6808 6@48B08 D4O0<4 A8C= www.pc-help.lt. 1002369 B8=8CA 84BCD>94 ?@8AB0B><4 8:8 3C@[ 4; =5>@<028 90 I Transporto EEE ;84BCD0;>=3>=0A 2>< VeĹžame keleivius, automobilius ir krovinius ÄŻ VokietijÄ&#x2026;, OlandijÄ&#x2026;, DanijÄ&#x2026;. Tel. 8 699 01 4O0<4 :4;48D8CA X >:84B89Y 0=89Y ;0=38 428, e. paĹĄtas pervezimai.info@gmail.com. ?4@D4G8<08 9Y 4; 4 ?0NB0A
8=5>$6<08; 2><
PERKA
1017525
Kitos AUTOMOBILIŲ SUPIRKIMAS VISOJE LIETU-
VOJE. GALI BĹŞTI DAUĹ˝TI ARBA SU DEFEK 4AB0=30@B8=8[ 10;3[ 60<F10 C:NB0 :>:F TAIS. Tel. 8 676 71 261. 1\ I O4<0 :08=0 EEE 6C>1>A10;308 ;B 4; 995301 Brangiai perkame miĹĄkÄ&#x2026; su Ĺžeme arba iĹĄsi
kirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iĹĄ karto. Tel. 8 676 41 155.
PARDUODA UAB â&#x20AC;&#x17E;BEST COMPANYâ&#x20AC;&#x153; VarÄ&#x2014;nos r. perka: ver929916
ĹĄelius, galvijus, avis. Sumokame NekilnojamÄ&#x2026;jÄŻ turtÄ&#x2026;iĹĄ karto. Mo-
150
meÂtĹł
kitÄ&#x2026;Âmet suÂkanÂka 1863-iĹłÂjĹł suÂkiÂliÂmui.
kame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 803. ,0@3C>30<0A 3D849[ :0<10@8[ 1CB0A ,0;0= 1025773 6>A 24=B@4 CO 10O=FZ8>A \@84A 6 4;
KVIEÄ&#x152;IA MOKYTIS
KvieÄ?iame ÄŻ naujus TarptautinÄ&#x2014;s lydePERKA rystÄ&#x2014;s akademijos mokymus ir semina
rus. Daugiau informacijos tel. 8 656 23
%@0=6808 ?4@:0<4 <8N:Y AC O4<4 0@10 8NA8 723, e. paĹĄtas info@tla.lt. 1029205 :8@AB8 8A>94 84BCD>94 BA8A:08B><4 8N :0@B>
4; Matematikos mokytojas (magistras) moko
PARODOS
ÄŽVAIRĹŞS
8;=80CA 0?F60@3>A B48A<> =CB0@ 1029145 B8<8 % J*>0=>A 0D80;8=89>AH 8N:4;B0 10=:@>B> 1F;0 2 1 @ % %0=:@CBC> 90=Z8>A % J*>0=>A 0D80;8=89>AH 03<8=8AB@0B> Kita @8C<8 ?0A:8@B0 % - .+ - -
- R- / & * & - U60;8>B0A teritori0A<C> Vadovaujantis 2012 07 09 detaliojo I V4A>=8A B4; ,@0N>< 8:8 jĹł planavimo organizatoriaus teisiĹł ir pareigĹł perdavimo sutartimi Nr. 455-12, reg. Nr. < 18@O4;8> 3 8<B8=08 ?0B48:B8 A0D> :@438B> AD-624-(3.31), rengiamas 2,3600 ha ploto @8=8CA @48:0;0D8<CA < 646CO\A 384=08 ĹžemÄ&#x2014;s ĹŤkio paskirties ĹžemÄ&#x2014;s sklypo, kad.?@8 Nr. 10=:@>B> 1F;>A XA8B48A\98<> 384=08 :0@BC 4130/0200:419, esanÄ?io VerkĹĄioniĹł k., DĹŤkĹĄ3430=B :@438B>@8=8CA @48:0;0D8<CA ?0BD8@B8=0= tĹł sen., Vilniaus r., detalusis planas. PlanaviZ8[ 3>:C<4=B[ B8=:0<08 X5>@<8=BCA =C>@0NCA mo organizatorius: Marius Valaitis, gyvenan 08? ?0B ?@0N>< 0@ N8[ @48:0;0D8<[ tis TolivardĹžiĹł g.=C@>3FB8 13C-1, Kaune. Plano rengÄ&#x2014;jas: XDF:3F<0A F@0 COB8:@8=B0A =C@>3FB8 :>:8C 1]3C UAB â&#x20AC;&#x17E;Vildomusâ&#x20AC;&#x153;, Vytenio g. 50, 208 kab., B08 F@0 ?030@FB0 @438B>@8=X @48:0;0D8<Y ?0B48: Vilnius, kontaktinis tel. 8 656 20 430, e. p. B8 0D0=>@8[ ?@ 0C=0A = info@vildomus.lt. Planavimo tikslas: keisti ĹžemÄ&#x2014;s sklypo pagrindinÄ&#x2122; ĹžemÄ&#x2014;s 5>@<02890 B4; 50:A naudojimo
ÄŽVAIRĹŞS
paskirtÄŻ iĹĄ ĹžemÄ&#x2014;s ĹŤkio ÄŻ kitos paskirties ĹžemÄ&#x2122;,
padalyti sklypÄ&#x2026;. Projektuoti gyvenamosios ' -+ & * ,
-
- *T , paskirties â&#x20AC;&#x201C; vienbuÄ?iĹł ir dvibuÄ?iĹł gyvenamĹł+S ,0@4=6B0A O4<\A A:;F?> 4A0=Z8> D>D> pastatĹł statybos (G1) ĹžemÄ&#x2014;s 8;=8C94 sklypus.A:;F Nu6 jĹł L=8?8N:8[ A4=8]=89>94 statyti planuojamos teritorijos naudojimo ir ?> :03 @ ! 14=3@0A ?;>B0A tvarkymo reĹžimÄ&#x2026;. Planavimo terminai: pa 70 detalusis 34B0;CA8A ?;0=0A ,;0=0D8<> ?0 rengtas planas vieĹĄai eksponuoja6@8=30A! 8;=80CA <84AB> 03<8 mas nuo 2012 10 10 iki A0D8D0;3F1\A 2012 11 29. Detalio=8AB@0289>A 38@4:B>@80CA jo plano vieĹĄas aptarimas?0D03C>B>9> vyks 2012 11 29 10 val. DĹŤkĹĄtĹł XA0:F<0A @ seniĹŤnijoje, Vilniaus rajone. 1028383 34B0;8>9> B4@8B>@89[ ?;0=0D8<> >@60=8G0B> @80CA B48A8[ 8@ ?0@486[ ?4@30D8<> ACB0@B8A @
riaÂliÂnÄ&#x2014; lenÂta 1863â&#x20AC;&#x201C;1864 m. suÂkiÂliÂmo daÂlyÂviams.
AndÂriaus UfarÂto (BFL) nuoÂtr.
?0AB01>A B48:80<8 ?;0=0D8<> >@60=8G0B>@8C8 8@ ?@>94:B> @4=6\9C8 @0NBC 8@ B4;45>=C 8:8 D84N> 0? B0@8<> 384=>A B<4AB[ ?;0=0D8<> ?0A8];F<[ ?0@48N:\908 34B0;8>9> ?;0=> A?@4=38=8CA 148 D84 N> AD0@ABF<> ?@>243]@0A 60;8 0?A:[AB8 0;ABF 18=48 B4@8B>@89[ ?;0=0D8<> 8@ AB0BF1>A 8=A?4:28 908 ?@84 ?;8=:>A <8=8AB4@89>A *C>G0?0D8Z80CA 6 ?4@ <\=4AX =C> ?0@48N:\90<A @468AB@C>B> ?@0=4N8<> XB48:8<> 384=>A
15
skelbimai
SIĹŞLO DARBÄ&#x201E;
PASLAUGOS
KelioniĹł
,0@4=6B0A 028>=0;8=\A O4<\A B0@=F1>A ?@84 M4<\A ]:8> <8=8AB4@89>A 8;=80CA @09>=> O4 <\BD0@:>A A:F@80CA D43\9> XA0:F<0A 3\; O4<\A A:;F?> :03 @ ! 4A0=Z8> L0B@8=8=:[ : L0B@8=8=:[ A4= 8; =80CA @ A0D 5>@<0D8<> 8@ ?4@BD0@:F<> ?@> 94:B> ?0BD8@B8=8<> < 646CO\A 3 4 @8B>@89[ ?;0=0D8<> 3>:C<4=B> @4=6\90A % J '' & H 4; 4 ?0NB0A 4P42B8DCA$6<08; 2>< 91:<8,.4 >38=8=:[ 14=3@89>A + -( =0@80<A 5, E AAA 740>?@,7:9/:9,= .:8 D0; N0C:80<0A 0B0A:08B8=8A @8=:8<8=8A - + :C@8A DF:A ,?9: 4;<8 O *0K,80 ;:47=4,?>:5?= 4J *4794,?= 9>A A>3[ >98 6 0@1>BD0@:\! 48:;>A %,7,92N H@09>N5N 4< ,>2,7 9?: !> (07 0B0A:08B0 8@ BD8@B8=8<0A -4D8G>@80CA 0B0A :08B0 8@ BD8@B8=8<0A Y<0B>A BD8@B8=8<0A UD08@]A :;0CA8<08 ,8@<8=8=:> @8=:8<0A -4D8G>@80CA @8=:8<08 CA8@8=:CA <0O80C =48 ?CA48 14=3@89>A =0@8[ ?0:0@B>B8=8A ACA8@8=:8 <0A 1CA N0C:80<0A D0; B>94 Kita ?0Z8>94 D84B>94 B0 ?0B8 30@1>BD0@:\ %4=3@8 M F :9><,=>Q -4?<,=D @4=? =N<,J? ;,</?: 9>A ?8@<8=8=:\ /, ,>=,<2,= O@,4<4,= 6,9.074,<490= ;<060= ?K /4/K4,?=4N ;,=4R7B>N -0> 90 8,K0=9L % J 4:8;=>90<>9> C@B> ,@>94:B08K 0B;84 904 !> 6,49N %,=4R7B8,4 >0464,84 464 :0 :030AB@8=8CA <0B0D8<CA 8;=80CA @ A0D 8 -4<K074: / 48>49,4 ?K/,<?:=0 @: C34@D\A A4= -0AB8=\=[ : % J 8;<0K 6?:=0 -,96<:>: ,/8494=><,>:<4?4 ) F' ' A:; @ A:; :03 @ ! !02,70D )680<2S= 2 *4794?= ,? ?@0N>< 6@4B8<> =4?@8D0B8GC>B> A>3> A:;F 24,? 491:<8,.45:= >07
?> @ A0D8=8=:Y < 18@O4;8> 3 D0; 0BDF:B8 ?@84 9C<A ?@8:;0CA0=Z8> A:;F?> 8@ 30;FD0CB8 O4=:;8=0=B @81>O4=:;808A %>6CA;0 *7,/4=7,@:= ',78,9:@4P >?<>: ;,@07/S>: D> >D8=A:8> A:;F?Y @ 0@10 ?@0N>< AC 5Q /S80=4?4 H 8 -4<K074: *0@>A;0DC / @,7 A8A84:B8 AC 30@1[ DF:3FB>9C %0G4 ,/<0=? *4794,?= < %,24<4Q =09 "46,J4R D8Z M0;68@8> 6 I 8;=8CA B4; 9Q 6 ' F 6=;<0=,=G @B6= =67B;: 6,/ #< 4 ?0NB0A B>?><0B8:$6<08; 2><
6,/,=><494,4 8,>,@48,4 @40P4,80 /,7B@,?>4 ",>,@48?= ,>7406, ) F ,7>45:= ",>,@48Q $<2,94C,.45,G !49 6809Q 2 *4794?= (07
ÄŽVAIRĹŞS
KARĹ Ä&#x152;IAUSI KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI
J O !:9/:9N =,?24,4 2<04>,4 @0K,80 =4?9 >494?= !40>?@:50 ;<4=>,>:80 464 /?<Q (07
%
KARĹ Ä&#x152;IAUSI KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI (3/8>9639 1 &D
(3683><
&/6
+5< KARĹ Ä&#x152;IAUSI KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI
KELIONIŲ ORGANIZATORIUS
?3683>< ?3683>< 5;+8=+< 6= @@@ 5;+8=+< 6= %/,4:52/5 . #
%/24/:8 #,2
(18 ; <?+494+=/ +:6+85A=3 !3>49;5Q 0A 460A0A =C> B A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius ;/24/:8 ;/24/:8 17(49(8 29 <<< 17(49(8 29 Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120
60;1]B *CA D8A030 O0D\9> 0A 460A0A I
>@>=B0A =C> B ND84A[ :0G8=> ?0A8@>3F<[ 8@ D84N1CZ8[ @>9CA# vilnius@vilnius.krantas.lt, +>=@40;8A =C> B www.krantas.lt ,0<0BF:8B4 =C>AB018Y9Y L80C@\A <4@8:Y CO )8CAB>=0A =C> B 9E05 2(/1(8 # ! " # "# " *,=,<:= 6<?4C,= &B2,E'>:63:78,=E&B2, F?0B8=6Y :08=Y 0;60@8A =C> B KajutÄ&#x2014; (be lango) 1 pusryÄ?iai ir 1 vakarienÄ&#x2014; Arteja moksleiviĹł rudens atostogos! 9?: !> restorane nuo 255 Lt asmeniu Ir mes siĹŤlome jas praleisti smagiai plau OA8A0:F:8B4 A:@F3X 8:8 646CO\A 384=>A 8@ :9494Q 6<?4C,= &B2,E'>:63:78,=E&B2, 9?: %,84<J64>0 6,=/409494?= <R;0=P4?= 4< ,>=4;, Ir 08=0 ?0B48:B0 X 018 ?CA4A AC >@> C>AB[ <> tai dar ne viskas! Vaikai gali atsakyti ÄŻ kiant laivu ÄŻ StokholmÄ&#x2026;! ;48A:8B\A X =4?0<8@NB0<Y :4;8>=W
!> 7,4/?:64>0 7,4@0 ,7>45:= 5R<:50 klausimus svetainÄ&#x2014;je www.krantas.lt, I :4AZ808A @40P4,80 ?= O ><?8;4,?=4:= 9,6>40= @, "S2,?64>S= =,?70 @S5? 4< 20<, 9?:>,46, Ypatinga pramoginÄ&#x2014; ir poilsinÄ&#x2014; programa dalyvaukite loterijoje ir laimÄ&#x2014;kite kruizÄ&#x2026; 8C9>@:0A =C> B -4G4@D0289>A <>:4AB8A 8:8 B <>:0<0A ?0 6,<S7O ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. savo ĹĄeimai! LaimÄ&#x2014;tojai bus paskelbti 2012 0N8=6B>=0A =C> B 11?8;3><08 20. ,7>45:= 5R<:50 -?= 4< /4=6: 4< 7496=8B-S= 464 <?4C: 6,49, ;,>046>, 4J 4J;7,?648: ?:=>: Kruizo Daugiau informacijos apie kruizÄ&#x2026; ir laimÄ&#x2014;ji%>AB>=0A =C> B 84B[ A:08Z8CA @81>B0A <B>: RYGAâ&#x20AC;&#x201C;STOKHOLMASâ&#x20AC;&#x201C;RYGA kainos ,?24,? 491:<8,.45:= AAA 6<,9>,= 7> KajutÄ&#x2014; (be lango) nuo 120 Lt asmeniui
%
matematikos moksleivius ir studentus. Ruo-
ĹĄia egzaminams. Tel. 8 674 18 081,@ e.?4@:0! paĹĄtas % J% & +, .H 0@\=>A matematikas1@gmail.com. D4@N4;8CA 60;D89CA 0D8A C<>:0<4 8N :0@B> 1026778 +>:0<4 , + 4; Dailininko Rimanto RadiĹĄausko tapybos darbĹł paroda TAUTOS APIPLÄ&#x2013;Ĺ IMO ISTORIJA. Vilnius, Gedimino pr. 35 (ÄŻÄ&#x2014;jimas iĹĄ LukiĹĄkiĹł a. pusÄ&#x2014;s). Parodos lankymas nemoKita kamas, veiks iki spalio 18 d. N-14.
Â&#x201E;Â&#x201E;AtÂmiÂniÂmas: TaiÂkoÂmoÂsios daiÂlÄ&#x2014;s muÂzieÂjaus kieÂmeÂlyÂje kaÂbo meÂmoÂ
BD0@:F<> @4O8<Y ,;0=0D8<> >@60=8G0B>@8CA! % J 0;B>=0AH X : * *0A8=A:8> 6 8;=8CA =5>@<0289Y B48:80 WABCB8A 0;4 B0A B4; 4 ?0NB0A :4ABCB8A$ B0;4B0A ;B 4B0;8>9> ?;0=> @4=6\90A! % J-4 6@>C? ?@>94:B0D8<0AK =5>@<02890 B48:80<0 B4; C:8N:8[ 6 8;=8CA 8=5>$@46@>C? ;B C ?0@4=6BC 34B0;8C>9C ?;0=C 60;8<0 ACA8?0O8=B8 =C> 8:8 30@1> 384=><8A ?0A ?@> 94:B> @4=6\9Y ,0@4=6B> 34B0;8>9> ?;0=> D84N0 4:A?>G82890 =C> 8:8 L=8 ?8N:8[ A4=8]=89>A ?0B0;?>A4 *C>G0?0D8Z80CA 6 8;=8CA 84N0A ACA8@8=:8<0A! 34B0;8>9> ?;0=> A?@4=38=8[ D84N0A 0?B0@8<0A DF:A < 18@O4;8> 3 D0; C:8N:8[ 6 :01 8;=8C94 ,;0=0D8<> ?0A8];F<[ ?0B48:8<> BD0@:0! ?;0=0D8<> ?0A8];F<08 8@ ?0AB01>A B48 :80<8 ?@>94:B> @4=6\9C8 0@10 >@60=8G0B>@8C8 @0NBC 8:8 D84N> ACA8@8=:8<> ?01086>A ,;0=0 D8<> 3>:C<4=B[ A?@4=38=8[ ?0A8];F<[ 0? A:C=38<0A! 0A<4=FA 60CBY 0BA0:F<Y :03 X 9[ ?0A8];F<CA =40BA8OD4;6B0 ?0@4=6B0<4 ?;0 '>,>B-:= O8:904 <046,74924 6074: /,<-49496,4 =0D8<> 3>:C<4=B4 60;8 0?A:[AB8 0;ABF18=\A 4< ,;K07/49>:5,4 <04;>4= >07 B4@8B>@89[ ?;0=0D8<> 8@ AB0BF1>A 8=A?4:289>A ?@84 ?;8=:>A <8=8AB4@89>A 8;=80CA B4@8B>@89[ ?;0=0D8<> 8@ AB0BF1>A D0;ABF18=\A ?@84O8]@>A $ ?@,/358 3,+/*/458 12/4/1(> 8/D25 +(7 A:F@8C8 *C>G0?0D8Z80CA 6 8;=8CA ?4@ )C B,/358 .=+=950(38 /7 ),4+758/58 67(1 <\=4AX =C> 984<A 8NA8[AB> ;08N:> 0BA0:F<> X 9/158 82(:.=950(38 4-573(*/0( 9,2 ?0B48:BY ?0A8];F<Y 60D8<> 384=>A
' -+ & * , -
- *T , +S ,@0=4N0<4 0?84 :0@B>90<Y D8AC><4=\A 8=5>@ ÄŽvairĹŤs <0D8<> ?@>243]@Y 3\; ?0@4=6B> O4<\A A:;F ?> >1@>D>;\A : 70 A:;F?> :03 @ M8:904 <046,74924 ,?6J>,74;4,4 (07 ! ,0=4@8[ A4=8]=89>94 8;=8C94 34B0;8>9> ?;0=> ,;0=0D8<> ?06@8=30A I < 10;0=3O8> 3 4B0;8>9> B4@8B>@89[ ?;0=0D8 <> >@60=8G0B>@80CA B48A8[ 8@ ?0@486[ ?4@30D8 Transportas, logistika <> ACB0@B8A @ ,;0=0D8<> B8:A;0A I :9/4>0<45:= O8:9S ;<448= O /,<-N *4794,?= ?0:48AB8 O4<\A B8:A;8=W ?0A:8@BX ?060; 14=3@>9> <024:90 @,4<?:>:5N 06=;0/4>:<4Q @,/B-4949 ?;0=> A?@4=38=8CA ?030;FB8 A:;F?Y =CAB0BFB8 6N 06=;0/4>:<4Q 4< ;<06B-:= ,209>N (07 B4@8B>@89>A =0C3>98<> 8@ BD0@:F<> @4O8<Y 4
B0;8>9> ?;0=> >@60=8G0B>@8CA I % J -40;H (>NB0CB> 6 8;=8CA B4; ,@>94:B> @4=6\90A I % J- 0@278B4:B[ ABC 3890H ,0<\=:0;=8> 6 8;=8CA ,0@4=6
"!P% '&" '%' KELIONÄ&#x2013;S AUTOBUSU F" $# $"$ ;FD[ OF3\98<> ND4=B\ C>14;\94 0BD89>94 Juodkalnijaâ&#x20AC;&#x201C;Bosnija ir Hercegovinaâ&#x20AC;&#x201C;KroaT0645:= ;47B=ET0645:= <:5?=E%<,3, E !> tijaâ&#x20AC;&#x201C;Serbijaâ&#x20AC;&#x201C;Albanija â&#x20AC;&#x201C; 1350 Lt I B 4/492:54 >,745, 4< ,;<4: =,7, E !> ParyĹžiusâ&#x20AC;&#x201C;Amsterdamasâ&#x20AC;&#x201C;Liuksemburgas +CG849[ =0:B8A 0@NCD>94 I B â&#x20AC;&#x201C; 1359 Lt &B2,E',<08:= =,7,E(,749,= E !> V4:89>A ?8;FAIV4:89>A @>9CAI,@070 I B Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmasâ&#x20AC;&#x201C;RundalÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 470 Lt H4,?<S= >,745, =? ;:47=4? ;<40 /<45:= 5R<:= LD4820@89>A 60<B>A AB41C:;08 I ParyĹžiusâ&#x20AC;&#x201C;Beniliuksas â&#x20AC;&#x201C; 1377 Lt B 9?:
!> Prahaâ&#x20AC;&#x201C;Vienaâ&#x20AC;&#x201C;BudapeĹĄtas â&#x20AC;&#x201C; 627 Lt -F60I 0@4<>A A0;0I 0;8=0A I B <:,>45, 9?: !> Gdanskasâ&#x20AC;&#x201C;Malborkasâ&#x20AC;&#x201C;Griunvaldas â&#x20AC;&#x201C; 427 B L80C@\A B0;890 ?>8;A8=\ ?0O8=B8=\ =C> Lt %<,3, *409, ?/,;0J>,= 9?: !> @>0B890 =C> B SlidinÄ&#x2014;jimo kelionÄ&#x2014;s autobusu: F #$%$ @ % $" ,@070I 84=0I%C30?4NB0A =C> B â&#x20AC;&#x201C; SlidinÄ&#x2014;jimas PrancĹŤzijoje (Trys SlÄ&#x2014;niai) =;,945, 1470 Lt :=>, <,@, 9?: !> ",7>, E !> SlidinÄ&#x2014;jimas Italijoje (Livinjo) â&#x20AC;&#x201C; 1490 Lt G ( $G'("% ?>8;A8=\A SlidinÄ&#x2014;jimas Austrijojeâ&#x20AC;&#x201C;Ĺ veicarijoje â&#x20AC;&#x201C; <,4645, 2,764/46S E !> 68?B0A )C@6030 =C> B 1890 Lt :=>, :<,/, E !> =;,945, %C;60@890 =C> B SlidinÄ&#x2014;jimas Slovakijoje (Ĺ˝emieji Tatrai) =;,945, 746,9>S E
L@8 0=:0 =C> B â&#x20AC;&#x201C; 890 Lt <,4645, := =,7, E
!> @4B0 =C> B SlidinÄ&#x2014;jimas Ukrainoje (Bukovelis) 7 d. â&#x20AC;&#x201C; (?<645, 9>,745, E
!> 850 Lt
C=8A0A =C> B SlidinÄ&#x2014;jimo kelionÄ&#x2014;s lÄ&#x2014;ktuvu: ?72,<45, ?<2,= E
!> SlidinÄ&#x2014;jimas Andoroje â&#x20AC;&#x201C; 1290 Lt <:,>45, &4506, E !> G ( $G'("% ?0O8=B8=\A ?>8;A8=\A SlidinÄ&#x2014;jimas Italijoje, Ĺ veicarijoje ir Pran(?<645, ",<8,<4= !> @C8G0A 8;C =C> B cĹŤzijoje (Aostos slÄ&#x2014;nis) lÄ&#x2014;ktuvu â&#x20AC;&#x201C; 1490 Lt ?72,<45, ?<2,= E
!> G@04;8AI*>@30=890I 68?B0A =C> B SlidinÄ&#x2014;jimas Italijoje (Vialattea) lÄ&#x2014;ktuvu â&#x20AC;&#x201C; 1650 Lt %:<>?2,745, 72,<@S E !> +0@>:0A =C> B LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VILNIAUS:" ;:47=49S= C10 =C> B F #$%$ @ % !@$% Ispanija, Kosta Brava, Kosta Dorada nuo 24;>,= ?<2,/, 9?: !> 1979 Lt G $) "% ?72,<45, E !> Malta â&#x20AC;&#x201C; 904 Lt
08;0=30A ?0O8=B8=\ ?>8;A8=\ I =C> B Graikija, ChalkidikÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1099 Lt (?<645, E !> Ispanija, AlikantÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1108 H<4 !,96, E !> Graikija, Kos sala â&#x20AC;&#x201C; 1128 Lt G ( ! '% <0>, E
!> Turkija, Antalija â&#x20AC;&#x201C; 1295 Lt 68?B0A )C@6030 =C> (?94=,= E !> Bulgarija, Burgas â&#x20AC;&#x201C; 1185 Lt B A?0=890 +0;9>@:0 I F #$%$ @ % !@$% Kroatija, Rijeka â&#x20AC;&#x201C; 1489" ;,K49>49S= E ;:47 Lt B
C@:890 =B0;890 I B =49S= <?4C,= #47? 9?: !> C<,074= E 24;>,= 9?: !> ",<:6,= E !> ?-, E !> "# %& " #$% %,=,6, 9?: !> (:; ?9 !> &,2,9S !> 90<20>46,= !> !,48492,= K8:2?= E >,4 ,J !> (<484>,= !>
mÄ&#x2026; www.krantas.lt.
#+7N85+6839 1 ;383+>< 1 (3683>< &/6 79, 3809 <?3=/ 6= @@@ <?3=/ 6= @@@ 6/5 6=
(@08:890 @4B0 I B Lt Turkija, Marmaris 1620 ",K4054 !,?6B=>:= ;4<,>,4 !> %C;60@890 0@=0 I B Lt Portugalija, AlgarvÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1999 :74@?/: ,6,/0845, !> LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VARĹ UVOS (poilsinÄ&#x2014;s) ,>@BC60;890 ;60@D\ I B "0= 5S2, !> Egiptas, Hurgada nuo 1440 Lt Bulgarija â&#x20AC;&#x201C; 1595 Lt I,4/48Q 2,7,6>46, !> %&"() "% &'(" Turkija â&#x20AC;&#x201C; 1440 Lt ;,P4 49/S9,4 ,>6074,?5, O !40>?@N !> ,0A0:0 =C> B Ĺ ri Lanka â&#x20AC;&#x201C; 3500 Lt @,>,<: 9?:>B64,4 6,<>? !> -060=\ I B Kreta â&#x20AC;&#x201C; 1170 Lt "0= J,8;495:9,4 !> LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VARĹ UVOS (paĹžintinÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C; po 08<8=60A O<>6CA I B08 0N B ilsinÄ&#x2014;s) ;7496 ;,=,?7O ;0< /409,= !>
>? 'C= B Kruizas Nilu nuo 1440 Lt ",9: ;,=,?74= !> Izraelisâ&#x20AC;&#x201C;Egiptas nuo 1678 Lt 4>,= @,<4,9>,= !> %&"() "% 'H% !) Marokas â&#x20AC;&#x201C; 2634 Lt :/4 !> =6;[ :0;1>A AB>DF:;0 AB89>94 B Kuba â&#x20AC;&#x201C; 5853 Lt AVIABILIETAI "# %& " $A" & %C;60@89>94 B Pirkti internetu: B www.lek.lt '>:@B67, )6<,49:50 F%<4-<0K9B5D @>0B89>94 (yra ir pigios aviakompanijos) !> /409,4 KELTAI <B80 F',74?>D !> ( & Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas %0:C =C> B" +0;9>@:0 =C> B ?72,<45:50 !> Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Helsinkis Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas :08=>A X 018 ?CA4A <:,>45:50 !> Ventspilisâ&#x20AC;&#x201C;Nyneshamnas ?:/6,7945:50 !> KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Karlshamnas (spec. pasiĹŤlymas) &O & 927Q 6,7-:= =>:@B67, =>45:50 !> KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Kylis (spec. pasiĹŤlymas) -F60I B>:7>;<0A % # (spec. pasiĹŤlymas) KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Zasnicas
0;8=0AI)4;A8=:8A Turkuâ&#x20AC;&#x201C;Alando salosâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas 074= 9?: !> Konferencijos ir kiti JĹŤsĹł kompanijos ren 0;8=0AI B>:7>;<0A (:645,= E !> giniai Baltijos jĹŤroje! 4=BA?8;8AI F=4A70<=0A
'0?7,= E !> ;08?\30I 0@;A70<=0A A?42 ?0A8];F<0A '492,;R<,= E !> KRUIZAI ;08?\30I F;8A A?42 ?0A8];F<0A VidurĹžemio jĹŤroje (spec. kaina) ,96:6,= E !> ;08?\30I/0A=820A A?42 ?0A8];F<0A KaribĹł jĹŤroje (spec. kaina) %?60>,= E !> Tolimuosiuose Rytuose (spec. kaina)
C@:CI ;0=3> A0;>AI B>:7>;<0A 6,49:= O ,-4 ;?=0= Baltijos jĹŤroje # VIZOS :949S= ,7>45:= 5R<:50 (,77496 / 6<?4C,= ÄŽ ( *"% RusijÄ&#x2026; nuo 260 Lt, BaltarusijÄ&#x2026; nuo 85 Lt U -CA89Y =C> B" %0;B0@CA89Y =C> B 9?: !> &B2,E'>:63:78,= (,749,=E 07=4964= (,749,=E'>:63:78,= *09>=;474=E#B90=3,89,= 7,4;S/,E ,<7=3,89,= =;0. ;,=4R7B8,= 7,4;S/,E B74= =;0. ;,=4R7B8,= 7,4;S/,E+,=94.,= =;0. ;,=4R7B8,= (?<6?E 7,9/: =,7:=E'>:63:78,= % ' " M &?=45N 9?: !> ,7>,<?=45N 9?: !>
Orai
Lietuvoje savaitės pradžioje numatomi lietūs. Šiandien daugelyje rajonų trumpai palis. Pūs stiprokas pietvakarių, vakarų vėjas, pajūryje gūsiai sieks 15–17 m/s. Oras šils iki 8–13 laipsnių. Antradienį numatomi lietingi, kai kur vėjuoti orai. Temperatūra naktį 4–9, dieną 9–11 laipsnių šilumos.
Šiandien, spalio 8 d.
+11
+12
+11
Telšiai
Šiauliai
Klaipėda
+11
Panevėžys
+11
Utena
+12
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi
7.34 18.36 11.04 23.56 15.13
282-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 84 dienos. Saulė Svarstyklių ženkle.
+11
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +29 Berlynas +13 Brazilija +30 Briuselis +15 Dublinas +13 Kairas +29 Keiptaunas +20 Kopenhaga +13
Londonas +13 Madridas +29 Maskva +8 Minskas +11 Niujorkas +16 Oslas +13 Paryžius +16 Pekinas +24
orai vilniuje Šiandien
Praha +12 Ryga +10 Roma +25 Sidnėjus +20 Talinas +10 Tel Avivas +27 Tokijas +23 Varšuva +11
Marijampolė
Vėjas
Vilnius
+13
Alytus
3–9 m/s
DATOS
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+6
+11
+8
+4
4
+7
+10
+7
+3
6
+5
+9
+6
+2
5
antradienį
trečiadienį
1895 m. gimė Argentinos prezidentas Juanas Perónas. 1934 m. gimė prozininkas, scenaristas Icchokas Meras. 1936 m. gimė grafikos restauratorė, chemikė, visuomenės veikėja Gražina Drėmaitė. 1938 m. gimė chemijos mokslų daktaras, verslininkas, pramoninin-
kas, Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras Bronislovas Lubys. 1949 m. gimė amerikiečių aktorė Sigourney Weaver. 1954 m. gimė amerikiečių aktorius Michaelas Dudikoffas. 1970 m. mirė kalbininkas, vienas žymiausių XX a. baltistų Jonas Kazlauskas.
1970 m. gimė amerikiečių aktorius, „Oskaro“ laimėtojas Mattas Damonas.
prizas
Nedideliame Vokietijos miestelyje Lerchenau gimsta Gunteris Rochas. Berniukas turi keistų pomėgių. Jį žavi netradiciniai žaislai – stikliniai švirkštai, ampulės, žvilgantys peiliai. Gunteris tampa gydytoju, pasiaukojamai besirūpinančiu savo pacientais, bet drauge turinčiu apsėdimą. Jo tikslas – gauti Nobelio premiją. Dėl to ryžtasi keisčiausiems eksperimentams ne tik su Lerchenau auginamais gyvuliais, bet ir su miestelio gyventojais, net su žmona Adele.
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, spalio 16 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
Vardai Benedikta, Brigita, Daugas, Demetras, Gaivilė, Marcelis, Sergijus
horoskopai
Šią savaitę laimėkite Kerstin Hensel knygą „Lerchenau“.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
+11
+12
2
3
4
5
6
7
Avinas (03 21–04 20). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Trūks artimųjų pritarimo ir meilės. Galite susipykti su brangiu žmogumi, todėl patirsite stresą. Bet jei sugebėsite greitai susitaikyti, šis konfliktas jūsų santykiams smarkiai nepakenks. Jautis (04 21–05 20). Dėl savo gyvenimo ar santykių su artimais žmonėmis jausitės prislėgtas. Susikivirčijus galimas emocijų protrūkis. Pirmoje dienos pusėje venkite iliuzijų ir neapgaudinėkite pats savęs. Dvyniai (05 21–06 21). Bus sunku susikaupti, gali kilti netinkamų ar klaidinančių minčių. Tai sunkus ir emocionalus laikas. Jums reikėtų atsiriboti nuo visų ir atsipalaiduoti. Vėžys (06 22–07 22). Esate linkęs analizuoti savo gyvenimą ir supantį pasaulį. Jus įkvėps bendravimas su jaunesniais žmonėmis. Kils noras imtis ko nors naujo, įdomaus, Įgyvendinkite šį užsidegimą. Liūtas (07 23–08 23). Galite tikėtis aplinkinių paramos. Tik nereikia piktnaudžiauti svetima pagalba, pirmiausia pasikliaukite savo jėgomis. Mergelė (08 24–09 23). Sugebėsite įžvelgti ir įvertinti vienišiaus gyvenimo grožį, kitaip vertinsite gyvenimo situacijas. Pasistenkite neišlaidauti ir nešvaistyti laiko poilsiui. Laikas veikti savarankiškai ir apgalvotai. Venkite skubotumo. Svarstyklės (09 24–10 23). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl savo geranoriškumo ir gebėjimo susitvarkyti su užduotimis. Nereikia pernelyg atvirauti, ypač su mažai pažįstamais žmonėmis, nes galite sulaukti priekaištų dėl neatsargiai išsakytos nuomonės. Skorpionas (10 24–11 22). Esate pačiame įvykių sūkuryje ir karjeros sėkmė priklauso nuo jūsų ambicingumo bei atkaklumo, kurio dabar tikrai nestinga. Laikas žengti į priekį. Šaulys (11 23–12 21). Jūsų idėjos ir mintys gali prieštarauti jūsų ar kitų žmonių vertybėms. Galbūt teks iš naujo apsvarstyti jau priimtus sprendimus. Galima bloga nuotaika. Bet žinokite, kad viskas praeina. Ožiaragis (12 22–01 20). Prisiminsite jaunystę ar tam tikrus praeities įvykius. Bendraujant su jaunesniais žmonėmis, kils nesutarimų ar net agresijos išpuolių. Jei norite jų išvengti, tvardykite emocijas. Vandenis (01 21–02 19). Esate įsitempęs ir galite būti šiek tiek irzlus. Jūsų norai neatitiks galimybių, o tai gali tapti nesutarimų priežastimi. Todėl verčiau patylėkite. Žuvys (02 20–03 20). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su artimais žmonėmis. Sugebėsite lengvai išspręsti svarbias problemas. Labiau pasikliaukite savimi.