TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
antradienis, spalio 9 d., 2012 m. Nr. 236 (1435)
Ignalinos atomi nės elektrinės už darymui prižiūrė ti Vyriausybė steigs specialią agentūrą. Lietuva 5p.
diena.lt
Įmonės vis labiau suinteresuotos su klientais sudaryti tiesioginio debeto sutartis. Ekonomika 7p.
1,30 Lt
Turi V.Pu tinas kokią nors Rusijos ateities vizi ją, ar ne? Pasaulis 11p.
Senamiestis – balandžių tupykla
Man nebeliko abejonių: lietuviai – stipriausi pa saulio vyrai. Taip buvo ir bus. Pasaulio galiūnų čempionas Žydrūnas Savickas
10p.
Miestas
2p.
Ar prognozės bus teisingos? „Vilniaus dienos“ skaitytojai aktyviai dalyvauja dienraščio beveik prieš mėnesį paskelbtame „Seimo rinki mų orakulo“ konkurse. Kol kas vil niečiai linkę rinktis pažįstamus kan didatus, o ne politikos naujokus. Vis dėlto jau dabar aišku, kad kai kurio se vienmandatėse Vilniaus apygar dose intrigos netrūks.
MENAS Nešvara: Vilniaus gatvės dalis ties kavine „Mano guru“ visuomet padengta balandžių išmatomis.
Jei iš tiesų, kaip dainuoja grupė „Antis“, nuo balandžių „zombiais gali tu apsikrės ti“, kai kurias sostinės senamiesčio vie tas geriau apeiti iš tolo. Jose šie paukščiai dergia metai iš metų, tačiau su jais kovoti niekas neskuba. Automatus keis naujais
3p.
Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Populiacija nebuvo mažinama
Vilniuje už šaligatvių švarą ir tvar ką atsako konkursą laimėjusios įmonės, kurios teikia sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugas. Už nesuteiktas paslaugas, anot Vilniaus miesto savivaldy bės, taikomos sutartyje numaty
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
tos nuoskaitos. Varninių paukščių populiacijai mažinti pavasarį Vil niuje naudojama priemonė – lizdų ardymas. Pasak savivaldybės, ba landžių populiacija pastaraisiais metais nebuvo mažinama – savi valdybė nebuvo sulaukusi skundų dėl jų teršimo ar panašiai. Vis dėlto akivaizdu, kad daugelis vietų nuo lat padengtos išma tomis.
2
15p.
Žalgirio mūšio mitai paneigti
2
antrADIENIS, spalio 9, 2012
miestas
Senamiestis – balandžių tupykla 1
Sost in ės sen am iesty je viena labiausiai nuo paukščių kenčiančių gatvių yra Vil niaus, tiksliau – jos dalis ties posū kiu į Labdarių gatvę. Tenai įsikūru sią kavinę „Mano Guru“ valdančios įstaigos „Socialiniai paramos pro jektai“ vadovė Reda Sutkuvienė sakė, kad į šaligatvį turinčią valy ti įmonę „Senamiesčio ūkis“ dėl to kreiptasi daug kartų. „Nuo ankstyvo pavasario kreipė mės ir raštu, ir telefonu daug kar tų. Jau net sakėme, kad kreipsimės į savivaldybę. Kaip tik pas mus tu rėjo lankytis meras, tad prieš tą vi zitą atvažiavo ir nuplovė. Tuomet kurį laiką plaudavo, bet vėliau tai vėl pasibaigė“, – bėdomis dalijo si R.Sutkuvienė. Jos teigimu, „Senamiesčio ūkis“ žino apie galimybes naudoti ba landžius atbaidančias priemones, pavyzdžiui, vielines groteles su spygliukais, bet delsia. „Reikia vi so namo gyventojų sutikimo, mes sutinkame, bet vėlgi – tuo ir bai giasi“, – sakė įstaigos vadovė. Atviri maisto šaltiniai
Pratina: vieni stengiasi išsiva
duoti nuo karvelių, kiti užsiima jų maitinimu ir taip pripratina juos rinktis tam tikroje vietoje.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Maisto šaltiniai – bene pagrindi nė priežastis, lemianti, kur rinksis daugiausia balandžių ir kiek jų bus apskritai. Dėl maisto mažėjimo per pastaruosius dvidešimt metų ba landžių mažėjo. „Jų labai sumažėję, nes nebeliko tiek fermų, kiek buvo tarybiniais laikais. Fermose jie maitindavosi,
visur būdavo pribarstyta daug grū dų. Kai nebeliko tiek maisto, labai sumažėjo karvelių ir miestų gat vėse“, – paukščių mažėjimo ten denciją aiškino Lietuvos ornito faunistinės komisijos pirmininkas Vytautas Jusys. Ironiška, bet, vieniems miesto gy ventojams kenčiant nuo balandžių daromos žalos, kiti juos nuolat šeria. Be to, kad vis atsiranda balandžius maitinančių žmonių, įpratinančių juos rinktis tam tikrose vietose, kar veliai maitinasi iš konteinerių. „Karvelių plitimo veiksniai yra perėjimo vietos ir maistas. Maisto žiemą mažesnėse gyvenvietėse ne būna, kai kuriuose miesteliuose ba landžių žiemą visai nelieka, jie netu ri kur maitintis, nebent šalia grūdų sandėlių arba šiukšlių konteinerių. Dėl to jie koncentruojasi miestuo se. Jeigu nėra kokių nors atbaidy mo priemonių, jie įsikuria lizdus ša lia žmogaus. Taigi problema ta, kad yra mitybos sąlygos. Vadinasi, arba juos kas nors maitina, arba yra kokių turgelių, arba kur nors kiemuose yra atvirų konteinerių. Pirmiausia reikia sutvarkyti sanitarines sąlygas, pasi rūpinti, kad konteineriai būtų užda ri“, – kaip priversti karvelius pačius pasitraukti, aiškino Lietuvos ornito logų draugijos direktorius Liutauras Raudonikis. Dar keli kovos būdai
L.Raudonikio teigimu, naujuose rajonuose namai statomi taip, kad
juose nebūtų atvirų ertmių, pastatų eksterjere sudaromos nepat rauklios sąlygos paukščiams įsi kurti. Senamiestyje, kitur senuose na muose sudėtingiau – šie pastatai turi įvairių karnizų, balkonų, ply šių stoguose, palėpių. „Patiems gyventojams šiais at vejais tikriausiai neįmanoma su sitvarkyti, tai, ko gero, turi dary ti savivaldybė. Savivaldybės mastu reikia stengtis uždaryti visas ert mes, nes balandžiai yra sėslūs ir jeigu jie neturės gerų slėptuvių bei perėjimo sąlygų, tiesiog pasi trauks“, – sakė Lietuvos ornitolo gų draugijos direktorius. Yra ir kitų priemonių balan džiams atbaidyti, jas kaip paslau gas siūlo privačios bendrovės. Tai – šalinimas spąstais, vielinės, spyglių sistemos, paukščių baidy mas įrašytu jų pačių nelaimės sig nalu arba paukščio plėšrūno bal su, gaudymas tinklais, elektros impulsų sistema. Paslaugų apra šuose minima, kad šie būdai yra humaniški ir paukščiams neken kia. Tiesa, kiekvienas jų turi savų minusų. Pavyzdžiui, teigiama, kad paukščiai prie plėšrūnų balsų įra šų ilgainiui pripranta ir grįžta į se nąsias vietas. Sakalo balso įrašu balandžiai baidyti nuo Vilniaus arkikatedros bazilikos pastato, įrašo paleidimą inicijavo pačios Katedros darbuo tojai.
Ligos – dėl koncentracijos Mieste gyvenantys balandžiai yra uoliniai, jie dar vadinami naminiais karveliais. „Labai daug jų augina ba landininkai. Mes, ornitologai, nežie duojame jų. Nesu girdėjęs, kad kas nors apskritai nuo paukščių Lietu voje būtų susirgęs. Nuo vištų gal būt daug iau gal ima lig ų pasigaut i nei nuo balandžių“, – sakė ornitolo gas V.Jusys. Orn itolog ų draug ijos direktor ius L.Raudon ik is taip pat įsit ik inęs, kad baland žiai nėra jok ie išskirt i niai lig ų nešiotojai. „Didžiausi lig ų nešiotojai yra vištos, kalak utai – tie paukščiai, kuriuos augina žmo nės. Salmoneliozė, kitos ligos, kaip ir žmonių ligos, daugiausia atsiran da ten, kur yra didelė gyvūnų kon centracija. Taigi, tik per šią prizmę žiūrint, jie yra didesn i lig ų nešiotojai nei re tesni paukščiai. Apie 95 proc. visų paukščių lig ų, kur ios gresia žmo gui, platina naminiai paukščiai, o iš tų likusių 5 proc. – masiniai paukš čiai, tai yra karveliai ir tie, kurie peri kolonijomis, pavyzdžiui, kirai, – pa sakojo L.Raudonikis. – Jeigu balan džiai susirgtų, susidarytų ligos židi nys, jie galėtų išplatinti kokią nors ligą dėl artimo kontakto su žmonė mis. Kol kas nežinau faktų, kad na miniai karveliai būtų sukėlę kokią epidemiją. Tarp baland žių lig ų, pav yzd žiui, yra ornitozė. Yra ektoparazitai, er kutės, bet nereikia tų paukščių čiu pinėti.“
Spėja rinkimų favoritus Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
„Vilniaus dienos“ skaitytojai akty viai dalyvauja dienraščio beveik prieš mėnesį paskelbtame „Seimo rinkimų orakulo“ konkurse. Kol kas vilniečiai linkę rinktis jau pa žįstamus kandidatus, o ne politi kos naujokus.
sėkmė šioje apygardoje gali lydėti ir socialdemokratą Faustą Latėną. Senamiesčio apygardoje Nr. 2, „Rinkimų orakulo“ preliminariais duomenimis, kol kas laimi konser vatorius Arvydas Anušauskas ir „Są jungos TAIP“ atstovė Agnė Zuokie nė. Bet nedaug nuo jųdviejų atsilieka socialdemokratė Marija Aušrinė Pa vilionienė ir vienas Liberalų sąjūdžio lyderių Petras Auštrevičius.
Anketos vis plaukia
Redakcija jau gavo nemažai anketų. Ir jos vis plaukia. Gaunamos anketos rodo, kad žmonės dažniausiai spėja, jog apygardose geriausiai pasirodys tie kandidatai, kurie jau yra neblogai žinomi plačiajai visuomenei.
Žmonės dažniausiai spėja, kad apygardo se geriausiai pasiro dys tie kandidatai, kurie jau yra neblo gai žinomi plačiajai visuomenei.
Naujamiesčio apygardoje Nr. 1 pagal populiarumą akivaizdžiai pirmauja Tėvynės sąjungos-Lie tuvos krikščionių demokratų (TSLKD) kandidatė Seimo pirmininkė Irena Degutienė ir buvusi Kau no teisėja, „Drąsos kelio“ partijos vedlė Neringa Venckienė. Skaity tojai spėja, kad būtent šios dvi mo terys pateks į antrąjį Seimo rinki mų turą Naujamiesčio apygardoje. Bet nemažai rinkėjų neatmeta, kad
Laimės premjeras?
Antakalnio apygardos Nr. 3 akivaiz dus lyderis – TS-LKD pirmininkas premjeras Andrius Kubilius. Su juo į antrąjį turą, skaitytojų nuomone, gali patekti socialdemokratas Juras Požela, liberalcentristas Gintautas Babravičius arba „Drąsos kelio“ atstovė Aurelija Stancikienė. Vienas Socialdemokratų parti jos vadovų Vytenis Andriukaitis bei Liberalų ir centro sąjungos lyderis Algis Čaplikas gali patekti į antrąjį rinkimų turą Žirmūnų apygardoje Nr. 4. Nuo šių dviejų politikų ne daug atsilieka konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė. Fabijoniškių apygardoje Nr. 5 kol kas pirmauja liberalcentristas svei katos apsaugos ministras Raimondas Šukys. Konservatorius Dainius Krei vys ir Darbo partijos atstovas Artūras Paulauskas gali kartu su R.Šukiu pa tekti į antrąjį Seimo rinkimų turą. Dauguma užpildytas anketas atsiuntusių dienraščio skaityto jų spėja, kad Šeškinės apygardo je Nr. 6 į antrąjį turą tikrai pateks socialdemokratas Algirdas Sysas. Jam konkurenciją gali sudaryti TSLKD narys užsienio reikalų minist ras Audronius Ažubalis.
Antrajame ture mato vicemerą
Justiniškių apygardoje Nr. 7 antra jame rinkimų ture gali kautis kon servatorius Paulius Saudargas ir socialdemokratas Gediminas Kir kilas. Nelengva atspėti, kas pateks į antrąjį turą Karoliniškių apygar doje Nr. 8. Čia pirmauja save išsi kėlęs buvęs Prezidentės patarėjas Linas Balsys. Bet ant kulnų jam li pa TS-LKD narė Danutė Bekintie nė ir Centro partijos iškeltas Alvy das Medalinskas. Dauguma „Rinkimų orakulo“ konkurso dalyvių mano, kad Laz dynų apygardoje Nr. 9 į antrąjį turą pateks socialdemokratas Vilniaus miesto vicemeras Romas Adoma vičius. Tačiau derėtų atkreipti dė mesį, kad didesnė dalis užpildytų anketų buvo gauta, dar iki šį poli tiką specialiosios tarnybos apkalti no kyšio ėmimu. Kiti pretendentai į pergalę šioje apygardoje – Libe ralų sąjūdžio atstovas švietimo ir mokslo ministras Gintaras Ste ponavičius, konservatorius Algis Strelčiūnas, Darbo partijos narys sostinės vicemeras Jonas Pinskus. Spėjama, kad Naujosios Vilnios apygardoje Nr. 10 per rinkimus geriausiai pasirodys Lenkų rinki mų akcijos narys Tadeušas Andže jevskis. Be jo, šioje apygardoje dar gali sektis liberalcentristui vidaus reikalų ministrui Artūrui Melianui, konservatoriui Emanueliui Zinge riui arba socialdemokratei Tatjanai Rinkevičienei.
4p.
„Rinkimų orakulo“ anketa.
3
antrADIENIS, spalio 9, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Mokesčius rinks nauji aparatai Daliai vilniečių besiskundžiant dėl nuolat stringančios atgyve nusios atsiskaitymo už automobilių stovėjimą sistemos, mies to transporto vadovai žada, kad jau pavasarį Vilniuje atsiras naujų automatų, kuriuos naudojant bus galima atsiskaityti ir kortelėmis. Ignas Jačauskas i.jacauskas@diena.lt
Rinkliavos nepriima
Stringantys, gendantys, pinigų nepriimantys automatai – auto mobilį turinčių vilniečių kasdie nybė. Nors sostinės valdžia nu sprendė visą senamiestį paversti viena mokama automobilių sto vėjimo aikštele, neretai susimo kėti vairuotojams neįmanoma. Vilnietis Aleksandras Sokolovas su šia problema tvirtina susidūręs praėjusį trečiadienį, kai pasistatęs automobilį prie Nacionalinės fil harmonijos, kur valanda kainuo ja 6 litus, esą išmėgino visus įma nomus atsiskaitymo būdus. Deja, nesėkmingai. „Su žmona vėlavome į koncertą, bet pasistatęs automobilį pama čiau, kad neturiu smulkių pinigų, piniginėje – tik banknotai. Girdė jau, jog atsiskaityti galima ir trum pąja žinute – nurodytu numeriu ją nusiunčiau. Gavau atsakymą, kad atsiskaityti nepavyko, nes reikia įsigyti kažkokį lipduką, – pasako jo vyras. – Galvoju, tiek to, susi rasiu, kur pinigus išsikeisti. Užtrukau dar 5 minutes, tačiau ir vėl staigmena – pasirodo, automa tas nepriima 2 litų monetų. Ban dau pranešti apie gedimą nurodytu numeriu, bet ir ten niekas neatsi liepia. Tad ramia sąžine sumokėjęs tiek, kiek kišenėje turėjau smulkių po litą, ir pavėlavęs gal 15 minučių nuėjau klausytis koncerto.“ Aleksandras tvirtino nuošir džiai nustebęs, kai grįžęs nerado
už valytuvų užkišto baudos kvito. „Nors paprastai, jei tik pavėluoji susimokėti bent 20 minučių, bau dą skiria be diskusijų“, – patirti mi dalijosi vilnietis.
Gintas Bliuvas:
Bus sudaryta gali mybė atsiskaityti ir vilniečio kortele, ir debetinėmis korte lėmis, susimokėti trumpąja žinute ir ne turint lipduko. Prašo konkretumo
Kad tokių istorijų vis dar būna, savivaldybės įmonės „Susisieki mo paslaugos“ direktorius Gintas Bliuvas neneigė. Tačiau jis infor mavo, jog šiuo metu jau sulauk ta pasiūlymų dėl naujų mokėjimo automatų diegimo. Esą jei viešo jo pirkimo procedūros vyks sklan džiai, jau netrukus Vilniuje atsiras naujų automatų, kurie ne tik pri ims debetines mokėjimo bei vil niečio korteles, suteiks galimybę atsiskaityti ne prieš pasinaudo jant paslauga, o tai jau padarius, bet ir leis atsiskaityti mobiliuoju telefonu be papildomų priemo nių, t. y. lipdukų. „Analizuojame kiekvieną konk retų skundą, tad ir šiuo atveju rei kėtų konkrečios informacijos – kada pastebėtas gedimas, kurioje
tiksliai vietoje, ar tuo metu bu vo gauta kitų pranešimų. Tik ta da galima pasakyti, ar tai – paties vairuotojo piktnaudžiavimas, ar atsiskaityti nepavyko dėl mūsų kaltės. Jei to padaryti iš tiesų ne pavyksta, visada prašome pranešti nurodytu telefonu. Tai galima pa daryti ir po darbo valandų, veikia atsakiklis“, – patarė G.Bliuvas. Naujovės – jau pavasarį
Anot jo, šiuo metu kaip tik verti nama naujų stovėjimo automa tų konkurso dalyvių kvalifikaci ja, nagrinėjami patys pasiūlymai, lyginamos kainos. Tad jei viešojo pirkimo procedūros neįstrigs teis muose, naujovių galima sulaukti jau „nutirpus pirmajam sniegui“, t. y. 2013-ųjų pavasarį. „Nuo senųjų tie automatai skir sis tuo, kad bus saugesni, apsau goti nuo vandalų ir bandymų pa sipelnyti juos užkišant, taip pat bus įjungti į bendrą sistemą, ku ri akimirksniu praneš apie gedi mą. Planuojame, kad bus sudaryta galimybė atsiskaityti ir vilniečio kortele, kad mokėti reikės tik iš važiuojant, o ne statant automo bilį. Kol kas galimybės atsiskaityti popieriniais pinigais nenumato ma, nes sumos nedidelės. Tačiau brangiausiose stovėjimo zono se numatyta leisti atsiskaityti ir debetinėmis kortelėmis. Taip pat patobulinsime sistemą, kad būtų galima susimokėti trumpąja ži nute ir neturint lipduko, kaip yra Taline“, – pasakojo „Susisiekimo paslaugų“ vadovas.
Permainos: dalis senųjų automatų jau pavasarį bus pakeisti naujais, leisiančiais įvairesnes rinkliavos
mokėjimo formas.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Incidentas: jaunuolio gyvybę nusinešęs sprogimas ant Tauro kalno nu
griaudėjo sausio pradžioje.
Broniaus Jablonsko nuotr.
Galutinai nustatyta: susisprogdino pats Vilniaus apygardos prokuratūra baigė tirti didžiulį rezonansą sukė lusią baudžiamąją bylą dėl Vilniu je ant Tauro kalno žuvusio jaunuo lio ir priėmė nutarimą nutraukti ty rimą, nes nustatyta, kad jaunuolis nebuvo nužudytas.
„Prokurorai išsamiai išnagrinė jo per ikiteisminį tyrimą surinktus duomenis ir konstatavo, kad G.T. nusižudė panaudodamas savadar bį sprogmenį“, – vakar informavo prokuratūra. Per ikiteisminį tyrimą buvo tiria mos įvairios sausio pradžioje įvy kusios nelaimės versijos, apklausta daug liudytojų, atlikti kiti procesi niai veiksmai. Atsižvelgiant į atlie kant tyrimą gautus parodymus ir
kitus byloje surinktus duomenis, darytina išvada, kad jaunuolis mi rė nuo sprogdintinių dauginių kū no sužalojimų. Pasak liudininkų, žuvusysis nuo vaikystės domėjosi chemija ir sprogstamųjų medžiagų gamy ba. Apie asmens savižudybę liudi ja artimiesiems išsiųstos atsisvei kinimo žinutės. Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusi kaltimų ir korupcijos tyrimo sky riaus prokurorai, atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusi kalstamumo tyrimo valdybos pa reigūnai. VD inf.
4
antraDIENIS, spalio 9, 2012
konkursas Santrumpos DP – Darbo partija DDVP – Demokratinė darbo ir
vienybės partija DK – politinė partija „Drąsos kelias“
Prieš artėjančius Seimo rinkimus „Vilniaus dienos“ skaitytojai kvie čiami pademonstruoti savo poli tinę nuojautą ir spėti, kurie kandi datai galėtų laimėti Vilniaus vien mandatėse rinkimų apygardose.
Per pastaruosius rinkimus į Seimą daugelyje Vilniaus vienmanda čių apygardų prireikė antrojo turo,
EP – Emigrantų partija
kuriame varžėsi du daugiausia balsų surinkę kandidatai. Beveik nea bejojama, kad situacija pasikartos ir per šiemet spalį vyksiančius rin kimus. Žaidimo „Rinkimų orakulas“ dalyviams siūlome atspėti po du daugiausia balsų surinkusius kan didatus Vilniaus vienmandatėse rinkimų apygardose.
IP – Išsikėlė pats KLS – Kovotojų už Lietuvą sąjunga KP – Krikščionių partija LCP – Lietuvos centro partija LiCS – Liberalų ir centro sąjunga LLRA – Lietuvos lenkų rinkimų
akcija LRLS – Lietuvos Respublikos li
beralų sąjūdis LS – politinė partija „Lietuvos
Naujamiesčio rinkimų apygarda:
Vitalijus Balkus, LVŽS Vytautas Bogušis, LiCS Liucija Borusevičienė, TTP Irena Degutienė, TS-LKD Jolanta Gaudutienė, DP Janas Jurevičius, RP Robertas Kasperavičius, LŽP Faustas Latėnas, LSDP Arminas Lydeka, LRLS Miroslavas Monkevičius, ST Juozas Murauskas, EP Dainius Petras Paukštė, LSDS Gediminas Pelėdžius, DDVP Irina Rozova, LLRA Neringa Venckienė, DK Senamiesčio rinkimų apygarda:
Arvydas Anušauskas, TS-LKD Petras Auštrevičius, LRLS Gražina Bogdanskienė, RP Gintaras Gurčinas, DDVP Nijolė Jagelavičienė, DP Raimonda Karosaitė, TTP Juzef Kvetkovskij, LLRA Justinas Navikas, LVŽS Marija Aušrinė Pavilionienė, LSDP Nora Ribokienė, LiCS Gintaras Songaila, TS Marija Tamkevičiūtė, LŽS Eglė Volungevičiūtė, KP Agnė Zuokienė, ST Antakalnio rinkimų apygarda:
Gintautas Babravičius, LiCS Tomas Jakučionis, LSDS Vytautas Beniušis, KP Aurimas Paulius Girčys, LVŽS Valentina Ivanova, DDVP Indrė Jankauskienė, LŽP Andrius Kubilius, TS-LKD Mindaugas Lapinskas, LRLS Tadeuš Lavrynovič, LLRA Martynas Nagevičius, ST Juras Požela, LSDP Aurelija Stancikienė, DK Gintaras Tamošiūnas, DP Mindaugas Valkiūnas, RP Natalja Viktorova, SLF Kazys Zulonas, TTP Žirmūnų rinkimų apygarda:
Aušra Abramavičienė, RP Vilija Aleknaitė-Abramikienė, TS-LKD Vytenis Povilas Andriukaitis, LSDP Raimondas Benušis, KP Renata Cytacka, LLRA Algis Čaplikas, LiCS Gediminas Dalinkevičius, DP
Julius Girdvainis, DK Ramojus Girinskas, TTP Šarūnas Gustainis, LRLS Liudvikas Jakimavičius, LS Jonas Juodka, ST Rimantas Jurevičius, DDVP Arminas Mockevičius, LVŽS Julius Panka – TS Remigijus Sabaliauskas – LŽP Fabijoniškių rinkimų apygarda:
Tirkišas Amanovas, KLS Dailis Alfonsas Barakauskas, TTP Daugardas Gruodis, DK Rūta Jacevičienė, KP Rimas Kandys, RP Vladas Kasparavičius, SLF Auksė Montrimienė, LSDP Dainius Kreivys, TS-LKD Dalia Kuodytė, LRLS Regina Mikalauskienė, DDVP Andrius Mulevičius, LVŽS Artūras Paulauskas, DP Gžegož Sakson, LLRA Žilvinas Šilgalis, ST Raimondas Šukys, LiCS Joana Tamkevičiūtė, LŽS Jonas Valatka, LSDS Šeškinės rinkimų apygarda:
Jolita Aleksejūnienė, DDVP Audronius Ažubalis, TS-LKD Laimis Bikauskas, RP Liudas Bradauskas, LSDS Regimantas Čiupaila, LiCS Andrejus Gaidamavičius, LVŽS Vytautas Gricius, DP Ligitas Kernagis, ST Vytautas Aleksas Lazinka, LŽP Zbigniev Maciejevski, LLRA Asta Nazarovienė, KP Gediminas Rudžionis, TTP Algirdas Sysas, LSDP Arūnas Štaras, LRLS Valdas Vasiliauskas, DK Justiniškių rinkimų apygarda:
Rūta Jankauskienė, KP Algimantas Juocevičius, TTP Gediminas Kirkilas, LSDP Linas Kvedaravičius, LRLS Svetlana Martinko, DDVP Sofija Matarevič, LLRA Vytautas Antanas Matulevičius, DK Emilis Mikelėnas, LŽP Gediminas Navaitis, IP Rimantas Remeika, LiCS Paulius Saudargas, TS-LKD Artemij Sitenkov, RP
Edmundas Vaitekūnas,DP Rūta Vanagaitė, ST Virginija Vingrinė, LVŽS Karoliniškių rinkimų apygarda:
Virginija Asanavičienė, LVŽS Linas Balsys, IP Danutė Bekintienė, TS-LKD Vytautas Bernatonis, SLF Stasys Brundza, DK Laimas Dieninis, ST Ilona Grigalavičienė, LRLS Audrius Jasionis, DDVP Jurgis Jurkevičius, LSDP Albina Kavaliauskaitė, RP Vanda Kravčionok, LLRA Angelina Labanauskienė, LŽP Alvydas Medalinskas, LCP Mantas Panavas, LiCS Almantas Petkus, TTP Valdas Skarbalius, DP Juozas Vasiliauskas, KP
sąrašas“ LSDP – Lietuvos socialdemok
ratų partija LSDS – Lietuvos socialdemok
ratų sąjunga LVŽS – Lietuvos valstiečių ir ža
liųjų sąjunga LŽP – Lietuvos žmonių partija LŽS – politinė partija Lietuvos ža
liųjų sąjūdis RP – Respublikonų partija SLF – Socialistinis liaudies frontas ST – politinė partija „Sąjunga TAIP“ TS – Tautininkų sąjunga TS-LKD – Tėvynės sąjunga-Lietu
vos krikščionys demokratai TTP – Tvarkos ir teisingumo partija
Žaidimo taisyklės
Lazdynų rinkimų apygarda:
Romas Adomavičius, LSDP Vytautas Budnikas, DK Algirdas Zenevičius, TTP Jurgita Gintautaitė, LiCS Anželika Jankovskaja, DDVP Saulius Paukštys, ST Jonas Pinskus, DP Romualda Poševeckaja, LLRA Olegas Ratiukas, SLF Oksana Rokaševič, LVŽS Gintaras Steponavičius, LRLS Algis Strelčiūnas, TS-LKD Kazimieras Uoka, TS Sigitas Vaišnoras, LŽP Rytis Zabielskas, RP Vidmantas Žiemelis, KP Naujosios Vilnios rinkimų apygarda:
Tadeuš Andžejevski, LLRA Tomas Bikelis, LCP Aleksandras Bojarovas, ST Rolandas Boravskis, DK Bronius Cicėnas, TTP Viačeslav Jankelevič, DDVP Artūras Melianas, LiCS Algirdas Paleckis, SLF Ilona Poplavskaja, RP Robertas Pranckūnas, LŽP Tatjana Rinkevičienė, LSDP Šarūnas Skučas, LRLS Juzef Tomaševič-Jakovič, LVŽS Sergej Ursul, DP Emanuelis Zingeris, TS-LKD
Konkurso dalyvio vardas, pavardė: __________________________________________________________________________________________
1. Šiame laikrašč io pusl apyj e prie kiekv ien os vienm and atės apy gard os varn el e paž ymėk ite po du kand id at us, kur ie, jūsų nuo mon e, spal io 14 d. sul auks dau giaus ia rinkėjų balsų. 2. Užp ildytą anketą darb o dieno mis atn ešk ite arb a ats ių skite pa štu į „Viln iaus dien os“ red akc iją adres u Labd ar ių g. 8, 01120 Vil nius. 3. Anketų lauk iame iki spalio 12 d., penkt ad ien io, 16 val. 4. Už kiekv ieną teis ing ai ats pėtą pol it iką bus skir iam as vien as tašk as. Trys daug iaus ia taškų su rinkę žaid im o dalyv iai bus pa skelbt i nug alėtoj ais. Jeig u vie nodą skaič ių taškų sur inks dau giau žmon ių, nug alėtoj ai bus iš rinkt i burt ais. 5. Žaid imo anket as draudž iam a daug int i. Jeig u tok ių anketų at sir as bals adėžėj e, jos bus prip a žintos neg al ioj anč iom is. Taip pat priv alom a nurodyt i savo vardą, pav ardę, tel efon o num erį arb a e. paš to adresą. 6. Ger iaus ius rink imų orak ulus „Viln iaus dien oj e“ pas kelbs im e spal io 17 d. Konkurso nugalėtojams bus skir ti vert ing i priz ai: Pirmos vietos laimėtojui atiteks prekybos centro apsipirk imo už
200 litų kortelės; antros vietos – prekybos centro apsipirk imo už
100 litų kortelės; trečios vietos – prekybos centro apsipirk imo už
Telefono numeris: ____________________________
E. pašto adresas: _____________________________________________________
50 litų kortelės.
5
antradienis, spalio 9, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Kurs specialią agentūrą Biudžeto projekto Vyriausybė pritarė, kad būtų sukurta neprik lausoma Ignalinos atominės elektrinės (IAE) eksploatavimo nutraukimo agentūra.
Ilgalaikis: 2009-aisiais nusto
jusios veikti atominės elektrinės uždarymo projektas truks dau gelį metų. Gedimino Bartuškos nuotr.
„Energetikos ministerija arti miausiu metu turi pateikti atitin kamus teisės aktus. Tai viena sri čių, kur Lietuva buvo kritikuojama, kad nėra nepriklausomo uždarymo valdymo“, – sakė Ministro pirmi ninko tarnybos kancleris Deividas Matulionis. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas anksčiau yra sakęs, kad IAE uždarymo projektų priežiūrą ir Europos paramos lėšų administra vimą ketinama perduoti specialiai įkurtai Centrinei projektų valdymo agentūrai. Be to, iki agentūros įsteigimo pratęsta specialios darbo grupės veikla, atnaujinant jos sudėtį. Pa sak D.Matulionio, artimiausiu me tu planuojama pateikti kandidatū ras į darbo grupę. D.Matulionis anksčiau sakė, kad prieš metus sudaryta darbo grupė koordinavo darbą tarp institucijų ir pateikė Lietuvos poziciją visoms ES narėms bei Europos Tarybos sekretoriatui dėl IAE uždarymo fi nansavimo naujoje finansinėje per spektyvoje 2014–2020 m. Anot jo, procesas iš esmės baigtas – tiki masi, kad lapkritį Europos Vadovų
Taryboje turėtų būti sutarta dėl fi nansinės perspektyvos paketo. Bet D.Matulionis kol kas sakė nežinantis, ar ketinama ieškoti pa mainos dabartiniam derybininkui su Europos Komisija Neilui Tanke vičiui, kuris paskirtas Lietuvos am basadoriumi Estijoje. Europos Ko misija prieš metus lapkritį pasiūlė IAE uždaryti iki 2017 m. skirti 210 mln. eurų vietoj Vyriausybės pra šomų 770 mln. Premjeras Andrius Kubilius ne kartą pareiškė, kad toks ES siūlymas yra nepriimtinas, nes kyla abejonių dėl jo atitikties Lie tuvos stojimo sutartyje užfiksuo tiems įsipareigojimams. VD, BNS inf.
210
mln. eurų
planuoja iki 2017 m. skirti Europa Ignali nos elektrinei uždaryti.
dar nėra
Likus mažiau nei savaitei iki Sei mo rinkimų ir 10 dienų iki 2013 m. biudžeto projekto pateikimo Sei mui termino pabaigos, premjeras Andrius Kubilius (nuotr.) tikina, kad Vyriausybė kitų metų biu džeto projektą pradės svarstyti, kai jį suderins ministerijos.
„Vyriausybė biudžetą svarstys ta da, kai jis bus baigtas derinti tarp atskirų ministerijų“, – vakar po Vyriausybės pasitarimo žurna listams sakė A.Kubilius. „Matysime, čia nėra dides nių problemų“, – atsakydamas į klausimą, ar iki spalio 17 d. Vy riausybė biudžeto projektą spės pateikti Seimui, teigė premjeras. Finansų ministerija kartoja ne žinanti, kada biudžeto projektas bus pateiktas Vyriausybei. Paprastai dokumentą Vyriau sybė svarsto apie dvi savaites, o Seimui jis turi būti pateiktas vė liausiai spalio 17-ąją. Prieš 2008-ųjų Seimo rinkimus tuometė socialdemokratų vado vaujama Vyriausybė 2009 m. biu džeto projektą pradėjo svarstyti spalio 8-ąją. Tačiau viešai tuo mečio projekto duomenys buvo atskleisti tik spalio 13-ąją, praė jus dienai po Seimo rinkimų. Praėjusią savaitę A.Kubilius teigė, kad Lietuva turi gyventi pa
gal išgales. Jis priminė, kad šiuos metus Lietuva planuoja baigti su 3 mlrd. litų valdžios sektoriaus deficitu, kitais metais planuoja ma turėti apie 2,5 mlrd. litų de ficitą. „Šiuo atžvilgiu bet kokie siū lymai didinti kurias nors išlaidas neturėtų kirstis su bendra strate gine politika – gyventi pagal iš gales“, – pabrėžė Vyriausybės vadovas. Šį ketvirtadienį Vyriausybės nariai su premjeru priešakyje eis susitikti su Prezidente Dalia Gry bauskaite. Susitikime žadama kalbėti ir apie kitų metų biudžeto projekto parengimą. VD, BNS inf.
6
antrADIENIS, spalio 9, 2012
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Rinkimų programos: socialinė politika
A
rtėjant Seimo rinkimams dienraš tis supažindina skaitytojus su juose dalyvaujančių partijų programinė mis nuostatomis svarbiausiais klau simais. Šįkart – apie socialinę apsaugą, pen sijas, šeimos politiką. Partijos pateikiamos pagal jų eilę balsavimo biuletenyje. 1. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis
Nedera pamiršti užsienio politikos!
Neleisime, kad per mokesčius būtų grąžintas lygiavos principas – „atimti ir padalyti“, to dėl ginsime kiekvieno teisę dirbti ir užsidirb ti. Priimsime Partnerystės įstatymą. Socialinė parama bus palaipsniui mažinama tiems pa ramos gavėjams, kurie nerodo noro dirbti. 2. Respublikonų partija
Pensinio amžiaus riba nebus nukeliama. Kiek vieno žmogaus pensijos dydis bus susietas su jo darbo indėliu ir stažu. Kovosime su asme nybę ir šeimą žlugdančiais reiškiniais: tvirki nančia propaganda, prostitucija, narkomanija, vartotojišku požiūriu į gyvenimą, laisvama nišku ir neatsakingu požiūriu į šeimą. 3. Darbo partija
Valentinas Beržiūnas
P
opul iar u Liet uvoje taip sak yt i – „krašto užsien io pol it ika mažai ką domina“. Daugelyje pasaulio šalių, į kurias lyg iuojasi Lietuva, rinkėjai aktyviai disku tuoja dėl svarbiausių užsienio politikos gai rių. Antai, Didžiojoje Britanijoje su ES susiję klausimai nuolat sulauk ia daug visuome nės dėmesio. Atitinkamai šalies gyventojų nuomonė daro įtaką vald žiai. Jungt inėse Amer ikos Valstijose visuomenės nuomo nė irg i reikšminga...
Sieksime, kad vidutinė senatvės pensija su darytų ne mažiau kaip 60 proc. šalies viduti nio darbo užmokesčio. Minimali mėnesio al ga 2013 m. pradžioje turi būti 1200 litų, metų pabaigoje – 1509 litai. 4. Demokratinė darbo ir vienybės partija
Atsakymų nepateikė.
9. Tvarkos ir teisingumo partija
13. Socialistinis liaudies frontas
10. Nacionalinis susivienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje“ (Lietuvos centro partijos, Lietuvos socialdemokratų sąjungos, Tautininkų są jungos ir Tautos vienybės sąjungos koalicija)
14. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
Valstybė privalo garantuoti, kad dirbantis žmogus turėtų galimybę be vargo patenkin ti visus padorų gyvenimą užtikrinančius po reikius. Įsipareigojame tartis su verslininkais ir darbdaviais dėl tokių sąlygų, kurios leis tų minimalią algą pakelti iki 1800 litų. Mo tinystės išmoką valstybė turi garantuoti tre jus metus.
Iki 2016 m. žmonių socialinėms reikmėms turi būti skirta 3 proc. daugiau bendrojo vi daus produkto (BVP) dalies. Pensijos po ket verių metų turi siekti ne mažiau kaip pusę vidutinio darbo užmokesčio. Valstybė teisi nėmis ir sutartinėmis priemonėmis turi už tikrinti visiems piliečiams prieinamas būti niausių prekių kainas. 11. Krikščionių partija
Pagal minimalios gerovės darbingiems šalies piliečiams principą nedarbo lygis turi būti mažesnis nei 5 proc., minimali alga – dides nė kaip 40 proc. vidutinio darbo užmokes čio. Valstybinio socialinio draudimo sistema turėtų būti laipsniškai pertvarkoma į mini malios bazinės pensijos užtikrinimą, o pa grindinė pensijų dalis formuojama draudi mo principu per privačius pensijų fondus.
Padidinti iki ES vidurkio perskirstomąją BVP dalį, skiriamą socialinei saugai, medicinai, švietimui, kultūrai, teisėsaugai ir kitoms žmonių socialinėms reikmėms. Kompen suoti sumažintas pensijas. Nevėlinti pensi nio amžiaus. 1100 litų minimali pensija. 1500 litų minimali alga. Pigūs valstybiniai kredi tai būstui. Siekdami, kad būtų išlaikytos 24 mėnesių motinystės atostogos, sudarysime galimybę vaiko priežiūros atostogų antrųjų metų laiką išnaudoti dalimis, iki vaikui sueis septyne ri. Susiesime pensinį amžių su vidutine gy venimo trukme. 15. Partija „Jaunoji Lietuva“
Atsakymų nepateikė.
16. Liberalų ir centro sąjunga
Vidutinė pensija turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. vidutinio atlyginimo. Būtina skatin ti ir motyvuoti vyresnio amžiaus žmones lik ti aktyvius darbo rinkoje ir kuriant papildo mas darbo vietas. Būtina atkurti valstybės įsipareigojimus dėl įmokų į antrosios pako pos pensijų fondus. 17. Emigrantų partija
Atsakymų nepateikė. 18. Politinė partija „Sąjunga TAIP“
12. Lietuvos žmonių partija 5. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai
Sudarysime sąlygas teigiamiems demografi niams pokyčiams. Sieksime praktiškai įgy vendinti krikščioniškomis vertybėmis grįs tą šeimos politiką, kursime šeimai palankią aplinką. Spręsime darbo išteklių nepakanka mumo problemą. Tęsime pensijų ir visos so cialinio draudimo sistemos pertvarką.
Sieksime išlaikyti vyresnio amžiaus piliečių gebėjimą dirbti. Taikysime efektyvias per kvalifikavimo programas ir valstybės para mą pensininkams, kurie nori užsiimti verslu. Sieksime komunalinių paslaugų mokesčių, adekvačių gaunamoms pajamoms. Mokes čiai neturėtų tapti šeimai skurdo ir benamys tės priežastimi.
Neefektyvią Darbo biržą pertvarkysime į karjeros centrus, atsakingus už darbo vie tų kūrimą. „Sodros“ reforma: suteiksi me galimybę žmogui laisvai pasirinkti ki tas pensinio draudimo formas. Skatinsime gyvenamojo būsto ilgalaikės nuomos vers lo vystymą Lietuvoje. Sudarysime palan kias sąlygas steigti mažus vaikų darželius bei dienos centrus.
6. „Drąsos kelio“ politinė partija
Jei diskusijų nekelia valdan tysis elitas, visuomenė irgi at ribojama nuo krašto užsienio reikalų. Lietuvoje, deja, net rinkimų išvakarėse už sienio politikos klausimai (išskyrus kai ku rias išimt is) nesusilauk ia tinkamo dėme sio. Šis reišk inys gana stebina. Galbūt gyventojai Liet uvoje iš tiesų nesi domi užsienio politika? Kitaip sakant, žmo nės než ino, kad ir nuo užsien io pol it ikos prik lauso jų gerovė? Bet norint tai pag rįsti Lietuvoje derėtų atlikti išsamų tyrimą. Tačiau retos visuomenės apk lausos, iš da lies susijusios su užsien io reikalais, paro do, kad aktualūs užsienio politikos klausi mai lietuviams – ne vis vien. Visg i jei disk usijų nekel ia valdantysis eli tas, visuomenė irg i atribojama nuo krašto užsienio reikalų. Ir tai nėra gerai. Galbūt tok ia poz icija vald žiai parank i? Ga limas daiktas... Tarptaut in iai sant yk iai ir užsienio politika – sudėtinga sritis. Ne kiek vienas yra tinkamai informuotas apie tai, kas dedasi kitose šalyse, kok ią užsien io pol it iką išm int inga formuot i ir pan. Žin ių spragos – akivaizd žios, stebint politik ų de batus dėl užsienio politikos Lietuvoje. Bet net inst itucijos, kur ios dirba su užsie nio reikalais, „nekomun ik uoja“ su visuo mene. Arba, tiksl iau, veng ia „nepatog ių“ klausimų. Kodėl? Klausk ite jų atstov ų. Apibendrinant, užsienio politika turi dide lę reikšmę kiekvienam iš mūsų. Tai būtina žinot i. Dar svarbiau krit iškai žvelgt i į val džios sprend imus, ieškot i sprend imų lo gikos, nebijoti klausti. Domėjimasis užsie nio reikalais rodo, kad rinkėjai – išsilavinę ir mąstantys apie savo šalies ateit į.
Socialinio draudimo sistemą reikia stiprinti ją tobulinant ir atsisakant jos privatizavimo, pakeitimo privačiomis finansų institucijo mis. Plėtodami socialinį draudimą, darysi me teigiamą įtaką gimstamumui ir mažinsi me emigraciją. 7. Lietuvos lenkų rinkimų akcija
Minimalus atlyginimas turi būti ne mažes nis kaip 1200 litų. Pensijų dydis turi būti ne mažesnis nei 50 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio. Moterims už kiekvieną pagim dytą vaiką vienais metais turi būti paanks tintas pensinis amžius. Inicijuosime lopše lių-darželių statybą. 8. Lietuvos socialdemokratų partija
Turi būti kuriama solidari visuomenė, ku rioje nėra didelių skirtumų tarp turtingųjų ir neturtingųjų, nėra vietos diskriminacijai ir socialiniams skirtumams, ypač atsirandan tiems dėl lyčių lygybės pažeidimo; sieksime, kad minimali mėnesio alga būtų 1000 litų, o ateityje – 50 proc. vidutinio darbo užmokes čio šalyje.
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis
„Vilniaus dienos“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391
LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688
7
antrADIENIS, spalio 9, 2012
ekonomika
Mokėjimą laiku užtikrina per tarpininkus Nors sunkmetis tiesioginio debeto populiarumo nenusmukdė, didesnės jo paklausos šalyje dar pasigendama. Skatinti atsiskai tyti tiesioginiu debetu imasi vis daugiau suinteresuotų paslau gų teikėjų. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Nemato didelio poreikio
Lietuvos banko atliktas tyrimas pa rodė, kad tiesioginio debeto opera cijų skaičius vienam gyventojui nuo 2007-ųjų iki praėjusių metų kasmet truputį augo. Tačiau šios paslaugos populiarumas šalyje išlieka menkas, kaip sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. „Europoje populiarus atsiskai tymas tiesioginiu debetu Lietu voje, kad ir kaip būtų gaila, turi labai mažą paklausą. O juk tiesio ginis debetas mokėtojui nieko ne kainuoja. Vis dėlto šios mokėjimo operacijos bankams generuoja la bai mažą apyvartą“, – sakė pa šnekovas. Pernai tiesioginis debe tas bankams atnešė iš viso tik 8,4 mln. litų pajamų. Lietuvos banko atlikto tyri mo duomenimis, daugiausia – 66 proc. – respondentų nurodė, kad tiesioginio debeto paslauga nesi naudoja, nes tam nėra poreikio. 23 proc. nesinaudojančių šia paslauga nurodė, kad jie patys nori spręsti, kada apmokėti sąskaitas. Kas de šimtas abejoja tiesioginio debeto patikimumu. Sunkmečiu gyventojai nesiekė pasilikti galimybės už paslaugas atsiskaityti pavėluotai ir nesus
kubo atsisakyti tiesioginio debeto paslaugos. Tačiau 2009 m., toliau augant tiesioginio debeto operaci jų skaičiui, jų vertė mažėjo.
Leidžia planuoti pajamas Nereikia sekti sąskaitų
Lietuvos banko Finansinio stabilu mo departamento Rinkos infrast ruktūros politikos skyriaus virši ninkas Tomas Karpavičius. pabrėžė, kad šalyje tiesioginio debeto ope racijų skaičiaus vienam gyvento jui augimas pastaraisiais metais yra spartesnis nei ES šalių vidurkis. „Bankai daug dėmesio skiria šiai paslaugai populiarinti. Įvai rių paslaugų teikėjai, naudojantys šią priemonę periodiniams mokė jimams surinkti, taip pat skatina savo klientus rinktis tiesioginį de betą. Todėl galima tikėtis, kad atei tyje šia paslauga bus naudojamasi vis dažniau“, – prognozavo jis. DNB banko Produktų plėtros de partamento vadovo pavaduotojas Žilvinas Milerius tikino pastebėjęs tiesioginio debeto paklausos au gimą ir tarp gyventojų, ir tarp pa slaugų teikėjų. „Tiesioginio debeto populiarumas auga, nes žmonėms ši paslauga patogi. Pirmiausia, no rint apmokėti sąskaitas, jiems ne reikia vykti į banką ar pas paslaugų teikėjus, stovėti eilėse. Be to, tie sioginio debeto paslauga nemo kama. O pagrindinis pranašumas
Iš viso gauti 1734 pranešimai dėl apgadinto turto. Bendra nuosto lių suma siekia 3,8 mln. litų. Pasak draudikų, ši audra nuo 2010 m. yra didžiausia pagal pa darytus nuostolius. Tarptautinei draudimo grupei RSA priklausanti didžiausia šalies ne gyvybės draudimo bendro vė „Lietuvos draudimas“ prane šė, kad sulaukė 1 tūkst. praneši mų dėl apgadinto turto. Bendrovė planuoja išmokėti 2,2 mln. litų nuostoliams atlyginti. Draudimo įmonė „Ergo“ teigia, kad jos išmokų suma gali siekti 900 tūkst. litų, o į ją kreipėsi 180 klientų. „PZU Lietuva“ išmo koms jau rezervavo 0,5 mln. litų, į bendrovę kreipėsi 454 klientai. BTA draudimo bendrovė sa kė sulaukusi 100 pranešimų iš klientų ir prognozuoja, kad nuo stoliai sieks nuo keliasdešimties iki kelių šimtų tūkstančių litų. Žalų suma bendrovėse svyruoja nuo kelių šimtų iki 15 tūkst. litų. Daugiausia nukentėjusių, pasak draudimo bendrovių, yra pajūry
Gyventojams tiesioginio debe to paslauga paprastai nemokama, nes už ją moka lėšų gavėjai – pa slaugos teikėjai. Kaip sakė Ž.Mile rius, anksčiau sudaryti tiesioginio debeto sutartis buvo labiau suin teresuotos telekomunikacinių pa slaugų įmonės, o pastaruoju metu į jų gretas stojo ir komunalinių pa slaugų teikėjai, draudimo bendro vės bei prenumeratos paslaugą tei kianti spauda. „Visos įmonės akcentuoja, kad joms labai svarbu naudotis tiesio ginio debeto paslaugomis ir kad sudaryti šios paslaugos sutartis su klientais yra viena iš strateginių veiklos krypčių“, – aiškino jis. Lietuvos banko atliktas tyrimas parodė, kad beveik visas pajamas – 97 proc. – iš šios paslaugos ban kai gauna būtent iš juridinių asme nų. „Lėšų gavėjams tiesioginio de beto paslauga suteikia galimybę iš anksto numatyti lėšų gavimo datą ir planuoti pinigų srautus, taip pat palengvina mokėjimų apdorojimo procesą“, – sakė T.Karpavičius. Ž.Milerius pabrėžė, kad tiesiogi nis debetas paslaugų teikėjams ne tik garantuoja, kad vartotojai atsi
8,4 mln. litų
pernai šalies bankams atnešė tiesioginis debetas.
Įpročiai: vis daugiau paslaugos teikėjų savo vartotojus ragina sąskai
tas už paslaugas patikėti bankams ir atsiskaityti tiesioginiu debetu.
Edgaro Anisimenkos (BFL) nuotr.
skaitys laiku, bet ir leidžia mažin ti sąnaudas. „Labai paprastas pavyzdys: no rėdami susimokėti už elektros energiją galbūt turėtumėte vykti
į paslaugų teikėjo biurą. Atsiskai tymus vykdant tiesioginio debe to būdu, paslaugos teikėjui nerei kia steigti savo padalinių, taigi jis sutaupo lėšų“, – sakė jis.
POLITIKOJE ESU NEATSITIKTINAI
Nuostoliai siekia milijonus litų Keturios šalyje veikiančios drau dimo bendrovės po savaitgalį praūžusios audros užfiksavo be veik 2 tūkst. pranešimų dėl ap gadinto turto ir klientams žada išmokėti bemaž 4 mln. litų.
yra tai, kad žmogui nereikia galvo ti, kada apmokėti sąskaitas už pa slaugas“, – sakė jis.
Esu Nijolė Jagelavičienė. Gimiau 1958 m. Ukmergėje.
je, tačiau didelių žalų draudikai užfiksavo ir Kauno bei Marijam polės apskrityse. Praėjusį šeštadienį daugelyje Lietuvos rajonų pūtė labai stiprus vėjas. Kai kur jis pasiekė stichinį lygį. Gauta šimtai pranešimų apie nuvirtusius medžius. Daug kur sutriko elektros energijos tieki mas. Vienu metu elektros netu rėjo net 140 tūkst. vartotojų. Pranešimų apie nukentėjusius per audrą žmones negauta. VD, BNS inf.
Baigiau Valstybinės konservatorijos Klaipėdos kultūros-švietimo fakultetą, įgijau kultūrinių įstaigų vadovo-organizatoriaus kvalifikaciją. Turiu apie trisdešimt metų vadovaujamo darbo patirties. Daug metų dirbau kultūros namų direktore. Pastarasis kultūros židinys, kuriam vadovavau, buvo kultūros centras „Šilelis“ Kaune. Dideli nauji kultūros namai, daug garsių meno kolektyvų, nemažai darbuotojų ir salė, kurioje vyko įvairūs renginiai. Tai buvo laikai, kai kūrėsi Sąjūdis ir mano salėje vyko įvairūs susirinkimai, virė politinės aistros. Dužo nauji vitrinų stiklai, kultūros namų prieigose vyko aštrūs kiaušinių mūšiai tarp komunistų ir megztų berečių. Tuo metu buvo dvi svarbios partijos. Keisdama stiklus ir šluodama šukes galvojau, kad reikėtų daugiau politinių darinių. Ir kaip apsidžiaugiau, kai išgirdau, kad p. Artūras Paulauskas buria naują partiją. Tapau tos partijos steigėja ir su dideliu užsidegimu ėmiausi politinės veiklos. Tai buvo pradžia. Dabar jau aštuoneri metai esu Darbo partijos narė, Vilniaus skyriaus tarybos narė, Kultūros komiteto pirmininkė, Senamiesčio grupės vadovė. Jau antri metai esu Vilniaus savivaldybės tarybos narė, Kultūros, švietimo ir sporto komiteto pirmininko pavaduotoja. Kuruoju sritį, kurioje turiu patirties ir kurią puikiai išmanau. Šio komiteto darbo apimtis labai plati – tai 128 mokyklos ir panašus skaičius vaikų darželių, apie trisdešimt kultūros ir apie dvidešimt sporto įstaigų. Dar pernai pavasarį, tik suformavus valdančiąją koaliciją, pradėjau gilintis į dirbančių šioje srityje problemas. O jų daug. Ir kultūros centrų kiauri stogai, ir seni šilumos nelaikantys langai, ir etatų, ir pinigų trūkumas. Netvarkyti sporto aikštynai ir stadionai. Vykdoma švietimo reforma piktina tėvelius, į neviltį varo pedagogus ir moksleivius. Daugumą problemų Vilnius puikiai išspręstų, jeigu ne kategoriškai neigiamas Vyriausybės požiūris į mūsų miestą. Situaciją galima pakeisti, pakeitus kelis įstatymus. Ir mes žinome kaip: Pirmiausia reikia priimti Sostinės įstatymą, kuriame būtų numatyta sosti- padidinti darbo vietų skaičių, sumažinti šilumos kainei palikti gerokai didesnę, 60 proc., gyventojų pajamų mokesčio (GPM) nas, dalį. Šiandien Vilniui paliekama tik 40 proc. surinktų pajamų. Kadangi ne- padidinti minimalųjį darbo užmokestį iki 1509 litų, mažai dirbančių Vilniaus mieste yra kitų miestų ir rajonų gyventojai, tai re sumažinti vaistų kainas, grąžinant PVM lengvatas aliai už praeitus metus miestui liko tik 21 proc. pajamų.
Audra: šį savaitgalį siautusi
vėtra ne tik laužė medžius, bet ir gadino žmonių turtą.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Kandidatuoju į LR Seimą Senamiesčio apygardoje ir noriu, kad kuo daugiau Seimo narių atstovautų Vilniui. Puikiai suprantu, kad sostinė privalo išlaikyti mažus miestelius, tačiau proporcijos turi būti logiškos ir paremtos skaičiavimais. Labai gaila, kad šios kadencijos Seime esantys vilniečiai ne visada palaikydavo Vilniaus miestui svarbius sprendimus, o dėl GPM perskirstymo netgi nepritarė. Gyvenu kaip ir jūs, susiduriu su tomis pačiomis problemomis ir rūpesčiais. Bet tvirtai žinau, kad tik nuo mūsų pačių priklausys, kaip Lietuva gyvens ateityje. Yra daug galimybių pakeisti padėtį.
medikamentams, padidinti senatvės pensiją, užtikrinti palankias sąlygas jauniems žmonėms kurti savo verslą. Mes esame stiprūs, nes turime savo idėją ir žinome, kaip spręsti susidariusias problemas mūsų valstybėje. Ir aš žinau kaip. Nijolė Jagelavičienė Politinė reklama apmokėta iš Nijolės Jagelavičienės rinkiminės sąskaitos. Užs. 1021484
8
antrADIENIS, spalio 9, 2012
ekonomika
Įmonių labdara gyventojų nesužavi Didžioji dalis šalies gyventojų įsitikinę, kad socialinė atsakomybė nuo verslo neatsiejama. Tačiau stambios įmonių aukojamos su mos labdaros renginiams gyventojams daro menkiausią įspūdį. Absoliuti dauguma – 90,4 proc. – šalies gyventojų pabrėžia sociali nės atsakomybės svarbą verslui, kaip parodė rinkos tyrimų bend rovės „TNS LT“ atliktas tyrimas. „Tyrimas atskleidė, kad Lietu vos gyventojams įmonės sociali nė atsakomybė ir jos etiška veik
90,4 proc.
šalies gyventojų mano, kad socialinė atsakomybė yra svarbi verslo savybė.
la yra neatsiejamos. Tai rodo, kad visuomenė, kalbant apie šį klau simą, tampa sąmoningesnė. Todėl įmonėms, kurios mano, kad palan kų vartotojų požiūrį pavyks išlai kyti tik aukojant stambias sumas ar finansuojant labdaros rengi nius, reikėtų atsigręžti ir į kitus socialinės atsakomybės aspektus – ypač skaidrią ir etišką kasdienę veiklą“,– pranešime spaudai sakė „TNS LT“ vyresnioji projektų va dovė Jurgita Račkytė-Vilimė. Rūpinimąsi darbuotojais kaip svarbiausią socialiai atsakingoms įmonėms savybę nurodė 96 proc., sąžiningai mokamus mokesčius ir įstatymų laikymąsi – po 95 proc. apklaustų šalies gyventojų. Lietuviai taip pat mano, kad so cialiai atsakingos įmonės turėtų atlyginti aplinkai ir bendruomenei
padarytą žalą, nekenkti aplinkai ir kurti ją tausojančius produktus bei paslaugas. „Socialinė atsakomybė versle jau tampa neišvengiama tendencija, ypač Vakarų Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Todėl tik lai ko klausimas, kada Lietuvos verslas turės persitvarkyti ir skirti dėmesio ne tik gamybai, finansams bei par davimui“,– teigė agentūros „Vie šųjų ryšių technologijos“ vyriau siasis partneris Kęstutis Gečas. Lietuvos statistikos departa mentas, remdamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Muitinės departamento duomenimis, pra nešė, kad 2010 m. Lietuvoje bu vo gauta 322,7 mln. litų paramos. Iš šios sumos 69 proc. (222,7 mln. litų) suteikė Lietuvos, 21,6 proc. (69,5 mln. litų) – užsienio vals
Reikšmė: kaip svarbiausias socialiai atsakingo verslo savybes gyven
tojai išskyrė rūpinimąsi darbuotojais ir skaidrumą.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
tybių įmonės. Tyrimas parodė, kad gyventojai socialinės atsako mybės svarbą vertina priklauso mai nuo amžiaus, – kuo gyvento jas vyresnis, tuo įmonių socialinė atsakomybė svarbesnė. Taip pat,
vertindami verslo veiklą, sociali nės atsakomybės svarbą pabrėžia didmiesčių gyventojai, aukštesnį jį ir aukštąjį išsilavinimą įgiję as menys. VD, BNS inf.
Infliacija viršijo prognozes Rugsėjį šalyje užfiksuota mėne sio infliacija didesnė, nei pro gnozuota. Ją lėmė pastebimai pabrangę drabužiai bei avalynė ir išliekančios didelės energijos išteklių kainos.
Šių metų rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, mėnesio infliacija ša lyje siekė 0,7 proc, metų – 3,4 proc. „Iš tiesų 0,7 proc. infliaci ja yra didesnė, negu prognoza vome. Paprastai rugsėjį visada būna šioks toks kainų šuolis dėl kai kurių maisto produktų sezo niškumo ir padidėjusių drabužių bei avalynės kainų, tačiau šiemet augimas buvo didesnis, nei tikė tasi“, – sakė „Swedbank“ vy riausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Anot jo, įtakos vartojimo kai noms rugsėjį toliau turėjo ga na didelės degalų kainos ir su mažėjęs euro kursas JAV dolerio atžvilgiu, pabranginęs į Lietuvą importuojamas žaliavas. „Tikėjomės maždaug 0,2–0,3 proc. mėnesio infliacijos. Pag rindiniai infliacijos kaltininkai lieka tie patys – energijos ištek lių kainos, būsto išlaikymo išlai dos. Ypač stiprus veiksnys yra sezoninių drabužių bei avalynės pabrangimas ir švietimo gru pės prekių bei paslaugų brangi mas“, – teigė SEB banko vyriau sioji analitikė Vilija Tauraitė. Anot jos, drabužių ir avalynės kainų sezoniniai svyravimai pastaruoju metu didesni, ir tai lemia ryškesnį šios grupės prekių pigi mą per išpardavimus bei dides nį brangimą pristatant naujas ko lekcijas. V.Tauraitė prognozavo, kad per likusius šių metų mėnesius infliacija turėtų išlikti panaši: „Iki metų pabaigos iš tarptauti
nių rinkų, kurios diktuoja mums infliacijos tempą, nesitikime di delių pokyčių. Naftos kainos tik riausiai išliks gana aukštos, taip pat spalį pradėsime skaičiuoti ir rekordiškai brangų šildymo sezo ną. Infliacijos sumažėjimo nerei kėtų labai tikėtis.“ Tačiau N.Mačiulis teigė manąs, kad vartojimo kainos dėl išparda vimų turėtų ir sumažėti. Be to, pasak jo, naftos kaina pastaruo ju metu stabilizavosi, euro kur sas JAV dolerio atžvilgiu taip pat šiek tiek padidėjo. Todėl į Lietuvą eksportuojamų žaliavų kaina tu rėtų mažėti. „Vidutinė metinė infliacija to liau artės prie 3 proc. ribos, bet atrodo, kad žemiau 3 proc. ne kris nei šių metų pabaigoje, nei kitų metų pradžioje“, – progno zavo N.Mačiulis. VD, BNS inf.
Staigmena: drabužių ir avaly
nės kainos augo labiau, nei ti kėjosi ekonomistai, ir suklaidi no juos prognozuojant dėl inf liacijos. Gedimino Savickio (BFL) nuotr.
9
antrADIENIS, spalio 9, 2012
sveikata sveikata.diena.lt
Šiemet gripas ir ankstesnis, ir piktesnis Karolina Marcinkevičiūtė k.marcinkeviciute@diena.lt
Šiemet peršalimo ligų sezonas prasidėjo itin anksti, susergama labai greitai, sergama ilgai. Tai patvirtino ir bendrosios prakti kos gydytoja Irma Vitkauskie nė. Pastaruoju metu pas ją ateina itin daug sloguojančių, kosinčių, karščiuojančių pacientų.
Naminė: senovinėje krosnyje namuose kepama duona tampa egzotika ir Lietuvoje.
Veretos Rupeikaitės nuotr.
Duona – norintiems sulieknėti? Norintys būti liekni vengia duonos, o, remiantis pasaulio ir Lie tuvos mitybos bei sveikatos ekspertų rekomendacijomis, grū diniai produktai turėtų būti valgomi kelis kartus per dieną. Justė Kiburytė
Kaip būti ir liekniems, ir sveikiems, klausiame Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto vadovo profe soriaus Rimanto Stuko. – Ar gali būti nesveika valgyti duoną? – Apmaudu, kad kyla toks klausi mas. Mūsų instituto ir „Vilniaus duonos“ inicijuota visuomenės apklausa parodė, kad kas dešim tas mano, jog sveikos duonos nėra. Klaidinga taip manyti. Grūdiniai produktai, duona ir jos gaminiai – vienas svarbiausių subalansuotos ir sveikos mitybos elementų. Duo na – vienas pagrindinių angliavan denių šaltinių. Joje nemažai balty mų, nedaug riebalų, gausu B grupės vitaminų, mineralinių ir skaiduli nių maisto medžiagų. – Tačiau duona duonai nelygu. – Taip, vertingiausia yra rupių miltų, o dar geriau – pilno grūdo miltų duo na, nes joje daugiau skaidulinių me džiagų, B grupės vitaminų. Taip pat naudinga sėlenomis, įvairiomis sėk lomis ir grūdais papildyta duona. – Dailiosios lyties atstovės bi jo valgyti duoną, nes bijo, kad ji tukina. Ar jos neteisios? – Gali nusiraminti visos dailio sios lyties atstovės – duona netu
kina. Taip, ji turi nemažai kalori jų, tačiau viskas priklauso nuo to, kokią duoną valgome ir kiek jos su valgome. Niekam ne paslaptis, kad saldžios bandelės kūno linijoms ne padeda.
Duonos vertė pri klauso nuo jos sude damųjų dalių. Tai gi viskas priklauso nuo to, pagal kokį re ceptą kepate. – Vadinasi, norint sulieknėti būtina atsisakyti tik desertinių bandelių? – Metant svorį reikėtų vengti sal džių bandelių, pyragų, sausainių ir panašių produktų. Jų biologi nė vertė mažesnė, jie kaloringesni, juos gaminant naudojama nemažai cukraus, riebalų. Tačiau rupių ar pilno grūdo miltų duonos atsisakyti nerekomenduo jame. Net ir norint padailinti kūno linijas tai yra vienas pagrindinių angliavandenių šaltinių. Kuo ru pesni miltai naudojami produkto gamybai, tuo jo kaloringumas ma žesnis, o biologinė vertė – didesnė.
– Per apklausą beveik 40 proc. žmonių nurodė, kad duona gerina virškinimą. Jie teisūs. Duonoje yra skaidulinių medžiagų – organiz mo neįsisavinamų angliavandenių, kurie skatina geresnę virškinamojo trakto veiklą. Daugiausia skaiduli nių medžiagų yra produktuose, pa gamintuose iš pilno grūdo miltų. – Ar tiesa, kad sveikiausia – na muose kepta duona? – Taip teigti negalėčiau. Duonos vertė priklauso nuo jos sudedamų jų dalių. Taigi viskas priklauso nuo to, pagal kokį receptą kepate. Or ganizmui naudingos duonos gali ma rasti ir parduotuvėje. Tik rei kia nepatingėti perskaityti etiketę, kurioje nurodyta gaminio maisti nė sudėtis. Apklausa parodė, kad pirkdami duonos gaminius etike tę ant pakuotės skaito tik 39 proc. žmonių. Tyrinėjant Lietuvos gyvento jų mitybą buvo nustatyta, kad pa grindiniai kriterijai renkantis mais to produktus yra kaina ir skonis, o poveikis sveikatai yra tik trečioje vietoje. Tad nenuostabu, kad žmo nių, skaitančių etiketes, skaičius yra gana nedidelis.
– O ar tiesa, kad duona gerina virškinimą?
– Vadinasi, reikia atkreipti dė mesį, iš ko duona kepta, kokių priedų dėta? – Būtent, paisyti maistinės sudė ties.
Mūs ų, kaip gam intoj o, tiksl as yra skat int i pirkėj us domėt is tuo, ką jie valg o. Tod ėl, leisd am i nauj us pro dukt us, kur ių biolog inė ir maist inė vertė geresn ė nei įprast ų produk tų, daug dėmes io skir iame produk tams žymėt i – spec ial iais simb ol iais etiketės priek yj e pab rėž iame svar biaus ias produkt ų ypat yb es ir bio log in ę vertę. Man ome, kad tai vie nas iš būdų atk reipt i pirkėj ų dėmes į į produkto sud ėt į ir taip pas kat int i
juos perskait yt i vis ą etiketėj e nuro dyt ą inform ac ij ą. Beje, kartais pirkėjams kyla klausimas, ar specialūs ženklai ant pakuočių pa kankam i pat ik im i. Verta žinot i, kad specialus maistinės produkto vertės ženklinimas galimas tik tuomet, jeigu jis atitinka ES norminiuose dokumen tuose numatytus maistingumo teigi nių reikalavimus. Pastarieji itin griež tai kontroliuojami, taigi visi gamintojai privalo jų laikytis.
„Kol kas dar neskelbiama gri po epidemija, bet peršalimo li gų epidemija jau atėjo. Kodėl taip anksti? Turbūt todėl, kad šiemet orai permainingi ir žmonės ne spėja persirengti pagal jų poky čius. Išeina į lauką ir perkaista ar ba peršąla“, – sakė gydytoja. Pasak jos, taip anksti ir agresy viai plintanti peršalimo ligų ban ga leidžia įtarti piktesnius ligų sukėlėjus, juolab kad žmonės itin greitai užsikrečia vieni nuo kitų. Anksčiau peršalimai vargindavo žiemą, kai imunitetas jau būda vo kiek nusilpęs. Šiuo metu per šalimo ligomis daugiausia serga
vaikai iki 17 metų. Jie sudaro net 75 proc. sergančių. Nejaugi mūsų vaikai tapo tokie neatsparūs? „Labai daug vaikų dienas lei džia kolektyvuose – darželiuose, mokyklose, kur yra visos sąly gos užsikrėsti vieniems nuo kitų. Tėvams nematant vaikai išbėga į šaltą lauką sukaitę, todėl grei tai peršąla. Tai viena iš susirgi mo priežasčių“, – aiškino I.Vit kauskienė. Anot jos, gydymasis liaudiškais metodais tinka ligos pradžioje ar norint jos išvengti, tačiau gali pa dėti ir sergant lengvesnės formos liga. Organizmą patariama stip rinti imbieru, karštomis arbato mis, spanguolėmis, medumi ir citrina. Tai neišgydys rimtos li gos, bet tikrai padės šiek tiek su stiprinti organizmą. Taip pat būtina vėdinti patalpas. Reikia gydytis namuose, sergant vengti būti kolektyve. I.Vitkauskienės teigimu, skiepai gali padėti apsisaugoti nuo gripo, tačiau ar skiepytis, ar ne, priklau so nuo paties žmogaus.
Formų būna įvairių Grip as paprast ai pras ideda stai giu karšč iav imu ir galvos skaus mais, gelia kojų sąnarius, maud žia raumenis, laužo kaulus. Liga pavo jinga ne tik dėl aukštos tempera tūros, kur i gal i laik yt is keletą die nų, bet ir dėl itin dažnų kompl ika cijų. Dažn iausios – plaučių, šird ies raumens, smegenų dangalų užde gimai, taip pat blogėjant i kit ų lėt i nių lig ų – endokrininių, inkstų, ke
penų, širdies ir kraujagyslių – eiga. Vir us ą žmonės vien i kit iems per duoda oro lašeliniu būdu, užsikrė tusiam žmog ui kosint ar čiaud int. Užs ikrėst i gal ima ir net ies iog iai, sveik iems žmonėms rankomis lie čiant paviršius, ant kurių yra nusė dusių sergančių asmenų seil ių ir nosies išskyr ų lašelių, o vėliau – sa vo nosį ir burną. Be to, virusai gerai išsilaiko aplinkoje.
Kaip ligai užkirsti kelią? Dažnai plauti rankas, ypač jei ko
Vengti masinio žmonių susibūri site ir čiaudite. Rankas reikia plauti mo vietų. mažiausiai 20 sekundžių. Neplautomis rankomis neliesti Vengti artimo kontakto su ser akių, nosies ir burnos. gančiais asmenimis. Jei patys ser Gerai vėdinti patalpas, kruopščiai gate, laikykitės kuo atokiau nuo ki plauti dažnai liečiamų baldų pavir tų asmenų. šius, jei namie yra sergantis asmuo. Susirgus kreiptis į savo šeimos Kosint ir čiaudint prisidengti burną. gydytoją, gerti daug skysčių, likti Naudoti vienkartines nosinaites. namie.
Komentaras Anna Dambrauskienė
„Viln iaus duonos“ prek ybos ir rinkodaros direktorė
K
Mūs ų nuomone, maž iau mit ų apie duonos gam i nius kilt ų tuomet, jeig u žmonės labiau domėt ų si šių produktų sudėtimi ir jų biologi ne bei maistine verte. Deja, kaip paro dė tyrimas, tik nedaugelis jų yra linkę perskaityti etiketę ant pakuotės.
Pokytis: medikus stebina, kad šiemet susirgimo gripu atvejų pra
dėjo smarkiai daugėti net neprasidėjus žiemai.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
10
antradienis, spalio 9, 2012
sportas
Daugiau sporto naujienų skaitykite diena.lt
Rankininkėms nesiseka
Vilniečiai – ketvirti
K.Navickas – nugalėtojas
Lietuvos moterų rankinio rink tinė 2013 m. pasaulio čem pionato Europos zonos atran kos 3-iojoje grupėje patyrė dvi nesėkmes iš eilės: Mogiliove 22:42 pralaimėjo Baltarusijos komandai ir Panevėžyje 27:29 – Italijos ekipai. Lapkričio 21ąją lietuvės žais su grupės ly derėmis lenkėmis.
Vilniuje surengtą olimpinio čempiono Vasilijaus Matuševo atminimo vyrų tinklinio turny rą laimėjo Daugpilio „Univer sitete“ klubas. Antrąją vietą užėmė Varšuvos „UMKS MOS Wola“ ekipa, trečiąją – Šiaulių „ELGA-Master Idea“, ketvirtą ją – sostinės „Flamingo VolleyTauras“.
Bulgarijoje surengtą „Babo lat Bulgarian International“ badmintono turnyrą laimė jo 94-ąją vietą pasaulio reitin ge užimantis Kęstutis Navic kas (nuotr.). Lietuvis finale po 52 minutes trukusios kovos 22:20, 15:21, 21:13 įveikė aust rą Davidą Obernostererį (BWF reitingas – 119).
Futbolo snaiperis pagerino rekordą Artūras Rimkevičius pagerino vi sų laikų Lietuvos futbolo čempio natų rezultatyvumo rekordą
Per A lygos XXXII turo rung tynes su Tauragės „Tauro“ vie nuolike „Šiaulių“ ekipai atsto vaujantis A.Rimkevičius pelnė keturis įvarčius (36, 38, 49 ir 86 min.), o šiauliečiai iškovojo per galę 7:2. Dar po įvartį į tauragiš kių vartus įmušė Santiago Cesa nellis (21 min.), Tomas Birškys (30 min.) ir Andrius Lipskis (79 min.).
Apetitas: A.Rimkevičius tikisi
iki sezono pabaigos dar papil dyti savo įvarčių sąskaitą.
fcsiauliai.lt nuotr.
Dabar A.Rimkevičiaus sąskai toje – jau 32 įvarčiai. „Šiaulių“ atakų lyderis pagerino nuo 1956ųjų gyvavusį rekordą, kuris pri klausė Panevėžio MSK žaidėjui Algimantui Lucinavičiui, anuo met šalies čempionate pelniu siam 28 įvarčius. Po nepriklausomybės atkūri mo daugiausia įvarčių – 27 – per vieną sezoną (2005 m.) Lietuvos pirmenybėse buvo įmušęs Man tas Savėnas iš Panevėžio „Ekra no“. Po 26 įvarčius yra pelnę Pet ras Siniakovas (1964 ir 1965 m., Kauno „Inkaras“) bei Vidas Dan čenka (1998 m., Šiaulių „Kare da“). „Labai malonu, kad pavy ko pasiekti rekordą. Rungtynių su „Tauru“ pradžioje buvo min čių, kaip pelnyti tą įvartį, gal kiek perdegiau. Gerai, kad koman dos draugai įmušė įvarčius ir šiek tiek sušvelnino rungtynių įtam pą. Nusiraminau, todėl man buvo gerokai lengviau. 33 įvarčiai bū tų labai gražus skaičius, sezonas dar nesibaigė, tad tikiuosi, kad pavyks šiek tiek pagerinti rezul tatą“, – sakė A.Rimkevičius. Šį sezoną A lygoje 17 įvarčių yra įmušęs Rafaelis Ledesma iš Mari jampolės „Sūduvos“, po 16 – Ar senijus Buinickis (Alytaus „Dai nava“–Panevėžio „Ekranas“) ir Calumas Elliotas (Vilniaus MFD „Žalgiris“). VD inf.
Po dvi pergales iškovojo trys ekipos Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) čempionate po pirmųjų dviejų turų nesėkmės kartėlio nepatyrė tik trys komandos.
Po dvi pergales iš eilės iškovojo „Mažeikių“, Vilniaus „Š.Marčiu lionio KA-Twomeno“ ir Joniškio „Delikateso“ krepšininkai. Mažeikiečiai 83:75 įveikė Jona vos „Triobet“ ir 70:51 – Molėtų „Ežerūną-Karį“, vilniečiai 88:87 – „Šilutę“ ir 94:63 – „GargždusBremeną“ , o joniškiečiai 91:70 – „Ežerūną-Karį“ ir 77:75 – Pak ruojo „Merestą“ 77:75. Kauno „Žalgirio-2“ ekipa sve čiuose 91:84 privertė kapituliuo ti Plungės „Olimpą“, tačiau savo aikštėje 80:89 nusileido Alytaus „Dzūkijai“. Kitų susitikimų rezultatai: „Dzūkija“ – Vilniaus „Statyba“ 88:93, „Meresta“ – Marijampo
lės „Sūduva-Mantinga“ 61:60, Vilniaus „Perlas-MRU“ – „Rad viliškis-Juodeliai“ 81:76, „Gargž dai-Bremena“ – Klaipėdos „Naf ta-Universitetas“ 64:72, Birštono „JAZZ-Diremta“ – Šakių „Zana vykas“ 77:61, „Statyba“ – „Za navykas“ 71:85, „JAZZ-Ditrema“ – „Triobet“ 59:67, „SūduvaMant inga“ – „Perl as-MRU“ 90:79, „Radviliškis-Juodeliai“ – „Šilutė“ 69:71, „Olimpas“ – „Nafta-Universitetas“ 93:65. Geriausiuoju pirmosios NKL sezono savaitės žaidėju tapo „Perlo-MRU“ komandos puolė jas Mantas Virbalas. 202 cm ūgio krepšininkas per dvejas rungtynes pelnė vidutiniškai 22,5 taško, at kovojo 12,5 kamuolio, atliko po 1,5 rezultatyvaus perdavimo, blokavo po 3 varžovų metimus ir surinko 67 naudingumo balus (vid. 33,5). VD inf.
Jėga: Ž.Savickas jau užsitikrino galiūnų Čempionų lygos 2012 m. nugalėtojo titulą.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Ž.Savickas: lietuviai – stipriausi pasaulyje Vilniuje surengto tarptautinio sporto festivalio kulmina cija tapo Lietuvos stipruolių triumfas galiūnų Čempionų lygoje.
Balys Šmigelskas
b.smigelskas@diena.lt
Pusfinalio varžybas laimėjo ir per galę galutinėje įskaitoje užsitikrino pasaulio galiūnų čempionas Žyd rūnas Savickas. Antrąją vietą pus finalyje užėmė daugkartinis Lietu vos čempionas Vidas Blekaitis, o trečias liko pasaulio vicečempio nas Vytautas Lalas. „Po pasaulio čempionato, kuria me su Vytautu užėmėme dvi pir mąsias vietas, man nebeliko abejo nių: lietuviai – stipriausi pasaulio
vyrai. Taip buvo ir bus“, – pabrė žė Ž.Savickas. Čempionų lygos pusfinalio daly viai išmėgino jėgas šešiose rung tyse, keturias iš jų laimėjo Ž.Sa vickas. „Šios varžybos buvo sunkiau sios mano gyvenime, labai laukiau jų pabaigos. Grįžęs iš JAV vyku sio pasaulio čempionato tris nak tis beveik nemiegojau. Iš viso per šiuos metus dalyvavau 16-oje var žybų, tai – didelis krūvis“, – kal bėjo čempionas. Aukšt u rez ultat u blykstel ė jo V.Lalas, pasiekes naują akme nų sukėlimo pasaulio rekordą – 17,49 sek. Ž.Savickas apgynė rąsto kėlimo pasaulio čempiono titulą. Lietu vos stipruolis trečiuoju bandymu iškėlė 210 kg svorį. Šios rungties pasaulio rekordas – 220 kg – pri klauso pačiam Žydrūnui. „Mano sportinė forma labai ge ra, bet šiek tiek pritrūko poilsio. Jei būčiau atsigavęs po kelionės į JAV, Vilniuje būčiau iškėlęs 225 kg sveriantį rąstą“, – sakė Ž.Sa vickas. Antrąją vietą rąsto kėlimo varžy bose užėmė lenkas Krzsystofas Ra
dzikowskis – 207,5 kg, trečias buvo V.Lalas – 200 kg. Galiūnų Čempionų lygos fina lo varžybos vyks lapkričio 17-ąją Martinikoje. Ž.Savickas, jau surin kęs 225 taškus, yra nebeaplenkia mas. Antrąją vietą užimančio 2011 m. čempiono serbo Erwino Kato no sąskaitoje – 121 taškas. Trečio joje pozicijoje su 73 taškais – britas Terry Hollandas. Vilniuje surengtą Europos mė gėjų galiūnų čempionatą laimėjo ir vietą Čempionų lygoje užsitik rino estas Meelis Peilas. Lietuvos atstovas Marius Beniušis užėmė 7-ąją vietą.
17,49
sekundės – toks yra Vilniuje pasiektas naujasis akmenų sukėlimo pasaulio rekordas.
11
antradienis, spalio 9, 2012
pasaulis Nobelio premija
Dažnas reiškinys
kursas – į vakarus?
Britas Johnas Gurdonas (de šinėje) ir Shinya Yamanaka iš Japonijos pelnė 2012 m. No belio medicinos premiją. Pa sak Nobelio komiteto Stok holme atstovų, dviejų moksli ninkų atradimas „iš pagrindų pakeitė mūsų supratimą apie tai, kaip vystosi ląstelės ir or ganizmai“.
Nyderlandų komisija nusta tė, kad net 23 proc. vaikų, ku rie buvo perkelti į valstybės finansuojamas institucijas, patyrė seksualinį išnaudoji mą. Nustatyta, kad daugiau nei pusę vaikų seksualiai iš naudojo vyresni vaikai. Dviejų trečdalių likusių vaikų išnau dotojai buvo suaugę vyrai.
Tarp Gruzijos opozicijos pa siūlytų kandidatų į būsimąją vyriausybę įvardyta ambasa dore ES šalyse dirbusi Maja Pandžikidzė ir buvęs Gruzijos pasiuntinys prie JT Iraklijus Alasanija. M.Pandžikidzė įvar dijama kaip galima užsienio reikalų ministrė, o I.Alasanija – kaip gynybos ministras.
H.Chávezas išlaikė sunkų egzaminą
Rusijos prezidentas atšventė savo 60ies metų jubiliejų. Vladimiro Putino šalininkai džiaugs mingai šventė, kri tikai piktinosi, o ki tiems tiesiog nusi spjauti.
Vizija: tiesiog praktiškas verslininkas, o gal Rusijos vienytojas – kas
toks V.Putinas?
„Reuters“ nuotr.
būtinas stabilumas, nes šalis išgy veno pernelyg daug radikalių po kyčių, revoliucijų, politinių žemės drebėjimų ir katastrofų. Trečia, politinės reformos negali pakenk ti paprastų žmonių gyvenimui, net jei jos palaiko stabilumą. Ketvir ta, tik vieninga ir stipri vyriausy bė gali garantuoti taiką, stabilumą ir visuomenės saugumą. Penkta, žmonės, kurie pasisako už tvirtą vyriausybinį valdymą, nėra palai kantys totalitarizmą. Istorija pa rodė, kad totalitariniai režimai ir diktatoriai yra efemeriški. Tik de mokratinės sistemos yra efektyvios ir ilgalaikės. Rusijos vyriausybė tu ri būti demokratiška. Šešta, naujos sistemos kūrimas – ilgalaikis pro cesas, todėl Rusijos žmonės turi būti pasiruošę sunkumams.“
torijos, o tauta turi būti vieninga, – pabrėžė istorikas. – Jis tarsi vaiz duoja save kaip tragiškos, priešta ringos, bet didžios Rusijos įpėdinį. Matyt, jis mano, kad geriausias bū das spręsti šalies problemas – mo bilizuoti visuomenę.“
Su gimtadieniu, prezidente Putinai Kas laukia ateityje?
Rusijos dienraštis „Kommersant“ išspausdino Rusijos istoriko Leo nido Openkino straipsnį. L.Openkinas, kaip pats sako, stengiasi suvokti, ką gi mano V.Pu tinas? Ar jis turi viziją – naujosios Rusijos viziją? Kokia ji? „Rusijoje realybė tokia – nuo pat šio tūkstantmečio pradžios gyve name V.Putino eroje“, – pradeda publikaciją istorikas. Tačiau čia pat pareiškia, kad „ateinantys keleri metai gali būti sunkūs Rusijos gyventojams, nors kartu ir labai svarbūs“. „Daugelis rusų Putiną verti na per emocinę prizmę, net jei jie ir mato, kad jis veda šalį priešinga linkme, nei jiems atrodo, – sako is torikas. – Todėl svarbu, ką V.Puti nas mąsto.“ Naujausios apklausos, pasak L.Openkino, parodė, kad net 90 proc. rusų nežino, ar vyriausybė turi šalies ateities viziją. Apklausos klausimas skambėjo taip: „Ar numanote, kur šalis ei na ir kokių tikslų siekia šalies va dovai?“ Vadinamoji Putino doktrina
Anot L.Openkino, norint suvokti, kokią V.Putinas mato Rusiją, reikė tų paskaityti jo parašytą esė. Ištrauka iš V.Putino esė, kurią citavo istorikas: „Pirma, įtvirtin ti įstatymo viršenybę. Tai būti na siekiant demokratijos ir ekono mikos išsivystymo. Antra, Rusijai
Ką asmeniškai mąs to V.Putinas? Kodėl jis elgiasi vienaip ar kitaip? Kokios jo vertybės? Komentuodamas V.Putino kon cepciją, L.Openkinas pabrėžė, kad ateities Rusijos koncepcija – fun damentali problema V.Putinui, prie kurios „jis grįžta ir grįžta“. „Pasak V.Putino, naujoji Rusijos tapatybė turi „sujungti visus isto rinius procesus“, joje turi atsispin dėti jungtis tarp modernybės ir is
„Kas kitas, jei ne Putinas“
Prieš pat V.Putino jubiliejų atliktos apklausos parodė, kad šalies vado vas išlaiko populiarumą visuome nėje. Nepriklausomo visuomenės nuomonės tyrimų instituto „Le vada“ atlikta apklausa netgi at skleidė, kad 20 proc. rusių norėtų už šalies vadovo ištekėti. Visgi nemažai ekspertų tvirti na, kad nuo 1999-ųjų šalį valdan tis politikas nebėra toks galingas, kaip prieš keletą metų. „Esu tikra, kad 2008 m. daugiau nei 80 proc. Rusijos gyventojų pa laikė jį. Tačiau tai buvo kita era. Naujoji era tik prasideda. Ir žmo nės ima vis labiau piktintis vals tybe“, – pabrėžė sociologė Valeri ja Fedorova. V.Putino režimo kritikai net juo kiasi, kad pats laikas šalies vadovui eiti į pensiją. „Leninas 52-ejų buvo pramin tas seneliu Leninu“, – rašė vie nas „Twitter“ vartotojas, paminė damas Rusijos revoliucijos lyderį Vladimirą Leniną, kuris mirė bū damas 53 metų. „Pasiųskime sene lį į pensiją!“ – naują opozicijos šū kį pristatė kiti. „Kommersant“, BNS inf.
Jo iš koto neišvers nei sunki liga, nei opozicija. Socialistinę revo liuciją Venesueloje, kaip pats sa ko, vykdantis Hugo Chávezas dar sykį perrinktas šalies vadovu.
„Šiandien buvo įsimintina die na, – sakė šalies vadovas. – Dė koju Dievui ir prašau jo gyvenimo bei sveikatos, kad galėčiau toliau tarnauti Venesuelos žmonėms.“
H.Chávezas šaliai vadovaus dar bent šešerius metus. Pagal Ve nesuelos konstituciją preziden to postą vienas asmuo gali užim ti daugelį kadencijų. H.Chávezas žada tęsti iš par duodamos naftos finansuojamą socialistinę revoliuciją. Visgi buvusio desantininko H.Chávezo persvara rinkimuose nebuvo didelė, kaip buvo galima prognozuoti. H.Chávezas surin ko 7 731 972 balsus (54,66 proc.) ir įveikė 6 327 429 balsus (44,73 proc.) surinkusį savo jaunatvišką oponentą Henrique Caprilesą. Šis pripažino pralaimėjimą ir pa sveikino varžovą. „Priimu ir ger biu žmonių sprendimą“, – sakė opozicijos vedlys. „Tegyvuoja Venesuela! Tegy vuoja tėvynė! – sušuko H.Cháve zas savo šalininkams. – Kova bu vo tobula, ir pergalė buvo tobula.“ Taip pat šalies vadovas pabrėžė, kad į vyriausybę įtrauks ir opozi cijos atstovus. „Noriu įtraukti visus, įskai tant opozicijos sektorius“, – sa kė raudonus marškinius vilkintis 58 metų H.Chávezas, iškėlęs XIX a. Venesuelos nepriklausomybės didvyrio Simóno Bolívaro kardą. Pergalės kalboje prezidentas tik trumpai užsiminė apie savo kovą su vėžiu.
Dėkoju Dievui ir prašau jo gyvenimo bei sveikatos, kad galėčiau toliau tar nauti Venesuelos žmonėms.
Tačiau ne visi šalies gyven tojai džiugiai sutiko žinią apie H.Chávezo pergalę. Prie prezi dento varžovo H.Caprileso kam panijos būstinės susirinkę apie 200 jo šalininkų buvo apsiašaro ję ir žvelgė nepatikliais veidais. „Esu nusivylusi, sugniuždyta, – tvirtino 33 metų Daniela Torreal ba. Pasak jos, H.Chávezo pergalė reiškia dar šešerius metus „ne tikrumo ir stagnacijos“. Rinkimų ekspertai sakė, kad elektroninio balsavimo sistema yra patikima, tačiau manyta, jog pralaimėjusi stovykla nepripa žins nesėkmės. Tačiau H.Capri lesas išsklaidė šiuos nuogąstavi mus. „Kad mokėtum laimėti, turi mokėti pralaimėti, – sakė politi kas. – Tai, ką sako žmonės, man yra šventa.“ BNS inf.
Pergalė: Venesuelos rinkėjai H.Chávezą perrinko šalies vadovu. AFP nuotr.
taisymas Vil) 275 4665; 933624
ežame siundurų. Tel. 8 9. Informaci. 959526
niją, Olandis pervezimai. 952525
Aukšta kokybaldai.lt. Tel. 760904
tą
butas Palanes g. 1A. Tel. 955765
Konditerijos darbąbendrojo Vilniaus pakeisti žemėsįmonė tikslinępriims paskirtįį pagal regione vairuotoją-ekspeditorių, plano sprendinius, padalyti sklypą,vadybininnustatyti ką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel.De-8 teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. 611 45 plano 000. organizatorius – UAB „4Real“, taliojo 976056 A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 20 198. Projekto rengėjas – UAB „RV architektų studija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Pareng-
12 paslaugos
Kelionių skelbimai Karščiausi Kelionių pasiūlymai
Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8
953105
teismo nutarelta bankroto ). BankrutuoadministratoDYMO IR RESliotas asmuo ašom iki 2012 savo kreditoužės 2 dienai nai) kartu pris patvirtinantus nuorašus. ų reikalavimų ti, kokiu būdu avimą pateik4 Kaunas. In6. 961016
Ų PLANAVIsančio Lvovo Vilniuje, sklyendras plotas anavimo paldybės admiuotojo 2011 2011 08 01 organizatoo sutartis Nr.
976256
Karščiausi Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius
Tel. (8 5) 231pasiūlymai 3314. Faks. (8 5) 262 9120 Karščiausi kelionių
Kelionių organizatorius Kelionių organizatorius
Ar svajojate aplankyti Niujorką? O galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus? Pamatykite Šiaurės Ameriką už Atėjo laikasnuostabiąją TIKROMS ATOSTOGOMS! ypatingą kainą. rudens atostogos! Artėja moksleivių Ir mes siūlome jas praleisti smagiai plau-nuo Užsisakykite skrydį iki gegužės 15 dienos, ir Joninių kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga kiant laivu į Stokholmą! kelionę 2012 10 leiskitės 110 Lt į nepamirštamą 01–2013 03 21 į trumpiausios Kviečiame Jus vaYpatinga pramoginė ir poilsinėnakties programa Niujorkas nuo karėlį! ne tik vaikams,2226 bet irLtsuaugusiems. Vašingtonas Lt ir linksmybės iki Baltijos jūrojenuo bus2526 ir disko, Kruizo kainos Bostonas nuo 2588 Lt ryto! RYGA–STOKHOLMAS–RYGA
Kelionių organizatorius
929896
os r. perka: ame iš karto. 05, 8 613 70 323.
antradienis, spalio 9, 2012
Kelionių organizatorius
Kajutė (be lango) nuo 120 Lt asmeniui
me arba išsiome iš karto.
51 518. val. atvykti prie jums priklausančio sklypo ir 971990 dalyvauti ženklinant riboženkliais BoguslaVladislavos Salmanovič paveldėtovo Sovinskio sklypą Nr. 148turto arba prašom sujų dėmesiui. Š. m. birželioJaroslavu 27 d. 16Bazeval. sisiekti su darbų vykdytoju adresu Vilniaus r., Pagirių vič, Žalgirio g. 131–213, Vilniussen., (tel. 8Mikašiū677 79 nų k.,e. SB „Ekspresas”, vyks sklypo kad. 348, paštas topomatik@gmail.com ). Nr. 960926 4167/1002:0027 kadastriniai matavimai. Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, Linkmenų g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112.
KELIONĖS KELIONĖSAUTOBUSU AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU Alyvų žydėjimo šventėirDuobelėje, Latvijoje Juodkalnija–Bosnija Hercegovina–KroaČekijos pilys–Čekijos rojus–Praha tija–Serbija–Albanija – 1350 Lt – 577 Lt (05.26.) – 95 Lt Didingoji ItalijaVaršuvoje ir Kaprio sala – 1747 Lt– 175 Lt Paryžius–Amsterdamas–Liuksemburgas Muziejų naktis (05.19/20) – 1359 Lt Ryga–Saremos sala–Talinas – 377–Lt577 Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha Ryga–Stokholmas–Rundalė – 470 Ltjūros Šiaurės Italija su poilsiu prie Adrijos Šveicarijos gamtos stebuklai Paryžius–Beniliuksas – 1377 –Lt1397 Lt nuo 1197 Lt sala–Talinas––627 Praha–Viena–Budapeštas Ryga–Saremos 377LtLt Kroatija nuo 990 Lt pažintinė) nuo Gdanskas–Malborkas–Griunvaldas – 427 Lt Lt Šiaurės Italija (poilsinė 1290 Slidinėjimo Praha-Viena-Budapeštas nuo 627 Lt Kroatija nuo kelionės 990 Lt autobusu: Slidinėjimas Prancūzijoje (Trys Slėniai) – LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: Praha–Viena–Budapeštas nuo 619 Lt 1470 Lt Ispanija, Kosta Brava (Livinjo) nuo 822 –Lt1490 Lt Slidinėjimas Italijoje Malta – 904 Austrijoje–Šveicarijoje Lt(poilsinės) Slidinėjimas – IŠ VARŠUVOS 1890 Lt Hurgada Graikija, Cgalkidikė – 979 Egiptas, nuo 935LtLt Slidinėjimas Ispanija, Kosta Dorada 999 Lt Tatrai) Bulgarija nuoSlovakijoje 850 Lt – (Žemieji – 890 Lt Ispanija, Alikantė – 1108 Šri Lanka nuoUkrainoje 3500 Lt (Bukovelis) 7 d. – Slidinėjimas Graikija, sala Kreta 1170 Lt – 1128 Lt 850 LtnuoKos Turkija, Antalija –Lt1185lėktuvu: Lt Slidinėjimo kelionės Tunisas nuo 770 Slidinėjimas Andoroje 1290 Lt Bulgarija, Burgas – 1199– Lt Slidinėjimas Italijoje, Šveicarijoje Kroatija, Rijeka – 1279 Lt IŠ VARŠUVOS (pažintinės poilsinės)ir Prancūzijoje (Aostos slėnis) lėktuvu – 1490 Lt Turkija, Marmaris 1289 Kruizas Nilu nuo 2038 LtLt Slidinėjimas Italijoje (Vialattea) lėktuvu Bulgarija, Izraelis–Jordanija–Egiptas – 1650 Lt Burgas – 1199 Ltnuo 2423 Lt LĖKTUVUnuo IŠ VILNIAUS: Portugalija, Algarvė Marokas 2634 Lt– 1899 Lt Ispanija, Brava, Kosta Dorada nuo Kuba nuoKosta 5853 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) 1979 Lt Egiptas, Hurgada nuo 995 Lt Malta – 904 Lt; Graikija, Chalkidikė – IŠ RYGOS: Bulgarija – 995 LtAlikantė – 1108 1099 Lt; Ispanija, Tailandas (pažintinė poilsinė) Graikija,– Kos sala Lt – nuo 5218 Lt Turkija 1078 Lt – 1128 Turkija, Šri LankaAntalija – 3500–Lt1295 Lt Bulgarija, Burgas – 1185 Lt IŠ VILNIAUS: Kreta – 1170 Lt Egiptas, Tunisas –Hurgada 770 Lt nuo 869 Lt Ispanija, – 1499(pažintinės Lt LĖKTUVUMaljorka IŠ VARŠUVOS – poilTurkija, sinės) Antalija – 889 Lt Kruizas Nilu nuo 1440 Lt Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt Marokas – 2634 Lt Kuba – 5853 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Top Fun 540 Lt Raganė 550 Lt Energetikas 600 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Trimitas 520 Lt
vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel.Vegasas (8 5) 231 3314. Faks.Lt(8Vilnius 5) 262 9120 Las 2871 A.Vienuolio g.nuo 6, LT-01104 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Tel. (8 5) 231nuo 3314.2382 Faks.Lt (8 5) 262 9120 Torontas vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Monrealis nuo 2874 Lt Hiustonas nuo 2964 Lt Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga Kalgaris nuo 3464 Lt Kajutė (be lango) 1 pusryčiai ir 1 vakarienė nuo 125 Lt restorane nuo 255 Lt asmeniu Pamirškite kasdieninius rūpesčius ir atsipaIrKaina tai dar ne viskas! Vaikai atsakyti pateikta į abi pusesgali su oro uostųį molaiduokite laive Baltijos jūroje! klausimus svetainėje www.krantas.lt , kesčiais. Mėgaukitės saule, vėju ir gera nuotaika. dalyvaukite loterijoje ir laimėkite kruizą Rezervacijos mokestis iki 100 Lt mokamas savo šeimai! Laimėtojai bus paskelbti 2012 pa11pildomai. 20. Kruizo kaina pateikta iš išplaukimo uosto. Daugiau informacijos kruizą ir laimėjiVietų skaičius ribotas.apie Daugiau informacijos www.krantas.lt
Siūlo darbą Virėjai, virėjos padėjėjai, barmenui-padavėjui nuolatinis darbas nedidelėje kavinukėje (darbo dienomis suteikiamas apgyvendinimas, maitinimas). Tel. 8 652 20 235, 8 699 40 747. 1028893
Norvegijoje ir Švedijoje reikalingi patirties turintys staliai, stogdengiai (karkasinių namų statyba ir renovacija). Tel. 8 646 83 772.
NEMOKAMI SKELBIMAI
1028983
Konditerijos įmonė priims į darbą Vilniaus regione vairuotoją-ekspeditorių, vadybininką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel. 8 611 45 000.
mą www.krantas.lt.
1028804
Paslaugos
Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt
Graikija,Rijeka Kreta –– 99 Lt Lt Kroatija, 1489 Mažieji Laukystos piratai 370 Lt Bulgarija, Varna –1620 1099 Turkija, Marmaris LtLt Holivudo akademija 599 Portugalija, Algarvė Portugalija, Algarvė––1999 2239LtLtLt Mes jėga Lt LĖKTUVU IŠ 450 VARŠUVOS (poilsinės) Egiptas, Hurgada nuo 1440 Žaidimų galaktika 450 Lt Lt; Bulgarija STOVYKLOS LIETUVOJE – 1595 Lt; Turkijaatkeliauja – 1440 Lt;į Lietuvą Šri Lanka Apači indėnai 450– Lt Pasaka 550 Lt Lt 3500 Lt;nuo Kreta – 1170 Avataro–IŠnuotykiai 450 Lt – poRaganė 550 Lt kartu LĖKTUVU VARŠUVOS (pažintinės Mes šampinjonai ilsinės) Laimingas žmogus 450 – taiLtaš! 600 Lt Kruizas 1440 Lt Aplink pasaulį 7 dienas 499 Lt Top FunNilu 640nuo Lt per Izraelis–Egiptas Mano pasaulisnuo 5951678 Lt Lt Marokas – 2634 Lt Kitas– variantas STOVYKLOS Kuba 5853 UŽSIENYJE Lt 359 Lt Dodi kalbos 550 Lt stovykla Estijoje 1790 Lt Anglų AVIABILIETAI Pirkti internetu: www.lek.lt STOVYKLOS UŽSIENYJE Bulgarijoje 1699 Lt (yra ir pigios aviakompanijos) Stovykla Ukrainoje Kroatijoje 2149 Lt „Pribrežnyj“ KELTAI 60 Lt dienai Ryga–Stokholmas; Talinas–Helsinkis; Kryme „Saliut“ 1699Ventspilis–NynesLt AVIABILIETAI* Talinas–Stokholmas; Baku nuoKlaipėda–Karlshamnas 1050 Lt;LtMaljorka nuo (spec. 500 Lt Bulgarijoje 1699 hamnas; pasiūlymas); Klaipėda–Kylis (spec. pasiū*kainos į abi2149 puses Kroatijoje Lt lymas); Klaipėda–Zasnicas Juodkalnijoje 1899 Lt (spec. pasiūlymas); Turku–Alando salos–Stokholmas. KELTŲ AnglųBILIETAI kalbosirstovykla 1790 Lt Konferencijos kiti JūsųEstijoje kompanijos renRyga–Stokholmas AVIABILIETAI* giniai Baltijos jūroje!
Talinas–Helsinkis Delis nuo 1870 Lt KRUIZAI Talinas–Stokholmas Tokijas – 2229 Lt Viduržemio jūroje (spec. kaina) Ventspilis–Nyneshamnas Seulas – 2308 Lt kaina) Karibų jūroje (spec. Klaipėda–Karlshamnas (spec. kaina) pasiūlymas) Singapūras – 2310 Lt (spec. Tolimuosiuose Rytuose Klaipėda–Kylis (spec. Baltijos jūroje Bankokas – 2409 Lt pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas VIZOS Puketas – 2610 Lt (spec. pasiūlymas) Į Turku–Alando Rusiją nuo 260 Lt, Baltarusiją nuo 85 Lt salos–Stokholmas *kainos į abi puses KELTAI VIZOS Joninės Baltijos jūroje (Tallink 3 d. kruizas) Į Rusiją nuo nuo 105 Lt 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt
Technikos remonto Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt. 1002382
Statybos ir remonto
T AS R
KASSI,
157x222 VD S e j V A lni u SA I KN
Vi
RS
AS
AN DA !
A R A
U NK O K TO O F
Profesionalus vonių restauravimas. Tvirčiausia danga Lietuvoje. 5 metų garan-
Fotografuok vasarėjantį Vilnių
Naujas Balkono kūrėjų filmas ir laimėk ekskursiją Bestogiu autoBusu draugų kompanijai!
Konkursas vyksta portale
POKALBIAI RIMTOMIS TEMOMIS Kinuose nuo spalio 12 d.
Scenarijaus autore ir režisiere Giedre Beinoriute, operatoriai: Audrius Kemežys, Eitvydas Doškus, montažo režisieriai: Giedre Beinoriute, Danielius Kokanauskis, garso režisierius Saulius Urbanavicius, prodiusere Jurga Gluskiniene. FILMO PRODIUSERIS
FILMO PAGRINDINIAI RĖMĖJAI:
FILMO PARTNERIAI:
FILMO KOMUNIKACIJA
inai Vitam iams paaugl INFORMACINIAI RĖMĖJAI:
DRAUGAI:
13
antradienis, spalio 9, 2012
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt tija. Tel. (8 37) 773 100, 8 670 06 048. Daugiau informacijos www.voniurestauravimai.lt. 1025019
Kitos UAB „Kraustymo komanda” – profesionalios kraustymo paslaugos įmonėms ir gyventojams. AKCIJA! 10 proc. nuolaida užsakymams iki lapkričio 1d.! Tel. 8 618 77 600; www.kraustymokomanda.lt. 1016229
Perka AUTOMOBILIŲ SUPIRKIMAS VISOJE LIETUVOJE. GALI BŪTI DAUŽTI ARBA SU DEFEKTAIS. Tel. 8 676 71 261. 995302
Kviečia mokytis Matematikos mokytojas (magistras) moko matematikos moksleivius ir studentus. Ruošia egzaminams. Tel. 8 674 18 081, e. paštas matematikas1@gmail.com. 1026779
Įvairūs Kita Genės Marijonos Papinigienės prašymu bus atliekami jai nuosavybės teise priklausančio 0,0875 ha ploto žemės sklypo (kad. Nr. 0101/84:807), esančio Vilniaus m., Naujininkų sen., Kelmijos Sodų 11-oji g. 44, kadastriniai matavimai. Kadastrinių matavimų tikslas: žemės sklypo ribų ir kadastro duomenų tikslinimas. Gretimų žemės sklypų savininkus prašom atvykti į matavimus 2012 m. spalio 24 d. 12 val. prie bendros ribos. Matavimus atliks UAB „ERNIKA“ matininkas Mindaugas Dulkė. Buveinė Kelmijos Sodų 17-oji g. 35, Vilnius, tel. 8 679 00 477. 1030658
Informacija apie teritorijų planavimą. Parengtas apie 10012 kv. m sklypo Savanorių pr. 119 (kadastro Nr. 0101/0052:1) ir gretimos teritorijos detalusis planas. Planavimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius. Detaliojo plano rengėjas: UAB „Ugna“, Viršuliškių g. 16-5, Vilnius, tel. (8 5) 275 0182, e. p. saule@ugna.lt. Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 24 d. įsakymas Nr. 30-375. Planavimo tikslas: patikslinti sklypų ribas, prijungiant laisvos valstybinės žemės, pagal bendrojo plano sprendinius nustatyti teritorijos naudojimo tvarkymo režimą bei statybos reglamentus. Parengtas detalusis planas viešai eksponuojamas nuo 2012 10 22 iki 2012 11 07 Vilkpėdės seniūnijos patalpose (Savanorių pr. 49/12, Vilnius). Detaliojo plano viešas aptarimas vyks š. m. lapkričio 7 d. 14 val. Vilkpėdės seniūnijos patalpose. Pasiūlymus ir pastabas dėl detaliojo plano sprendinių teikti planavimo organizatoriui iki viešo susirinkimo ir jo metu. Atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai parengto projekto sprendinius ar viešo svarstymo procedūras gali apskųsti Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui teisės aktų nustatyta tvarka. 1025117
Informuojame, kad pradėtas rengti ir parengtas 0,0577 ha žemės sklypo (kad. Nr. 0101/0013:296) Aukštagirio g. 13A, Vilniaus m. sav., Vilniaus m., detalusis planas. Tikslas: nekeičiant Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių ir esamos žemės sklypo tikslinės paskirties, nustatyti teritorijos naudojimo būdą ir pobūdį bei leistinus žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo reikalavimus bei statybos reglamentus. Organizatoriai: Tomas Songaila, Inesa Songailė. Rengėjas: UAB „Archidelta“, Tilto g. 15, LT-01101 Vilnius. Informaciją teikia rengėjas tel. 8 686 25 447, e. paštas regina@archidelta.lt. Planavimo pasiūlymai, pastabos ir pretenzijos pateikiami raštu iki viešo aptarimo pabaigos. Su parengtu teritorijų planavimo dokumentu galima susipažinti nuo 2012 10 15 iki 2012 11 14 darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. rengėjo patalpose ir nuo 2012 10 31 iki 2012 11 14 Antakalnio seniūnijos patalpose, Antakalnio g. 36, 10305 Vilnius. Viešas svarstymas: viešas susirinkimas vyks 2012 11 16 15.30 val. rengėjo patalpose, Tilto g. 15, Vilnius. 1030909
UAB „Geodeziniai matavimai“ informuoja, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymais yra patvirtinti formavimo ir pertvarkymo projektai : 1) 2012 10 05 įsakymu Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-3492 žemės sklypo, kadastrinis Nr. 4170/1100:240, Ažulaukės k., Vilniaus r. 2) 2012 10 05 įsakymu Nr. 46VĮ(14.46.2.)-3494 žemės sklypo, kadastrinis Nr. 4132/0300:107, Kartaniškių k., Vilniaus r. 1030395
skelbimai
14
antrADIENIS, spalio 9, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Šiuolaikinio meno centro kino salėje, Vokiečių g. 2. KADA? Šiandien 21.30 val. KIEK? 8–12 litų
KUR? Nacionaliniame dramos teatre, Gedimino pr. 4. KADA? Rytoj 18.30 val. KIEK? 25–45 litai.
KUR? Valdovų rūmų Didžiojoje menėje, Katedros a. 4. KADA? Šiandien 18 val. KIEK? Nemokamai.
Rutinos gniaužtai
Meistras ir Margarita
Renesanso spindesys
Armėnų kilmės latvių režisieriaus Aiko Karapetiano filme „Žmonės ten“ Janas su seneliu gyvena apleistame priemiestyje, daugiabučių rajone. Jis ir jo geriausias draugas Krekeris dienas leidžia rūkydami „žolę“ ir užsiimdami smulkiais nusikaltimais. Tačiau susitikimas su gražuole Sabina apverčia Jano kasdienybę aukštyn kojomis.
Kultinio Michailo Bulgakovo romano „Meistras ir Margarita“ insce nizacija, kurta Sigito Parulskio bei režisieriaus Oskaro Koršunovo, ovacijomis sutikta daugelyje Europos festivalių ir scenų. Tai genia li siurrealizmo kupina istorija apie meilę, kūrybinį polėkį, kančią, auką, atsitiktinumus, lemtį ir daugelį kitų dalykų.
Didžiosios renesansinės menės frizo pristatymo vakare šventi nį koncertą dovanos Valdovų rūmų orkestras „Camerata Palatina Vilnensis“, vadovaujamas smuikininko Vilhelmo Čepinskio. Daly vaus Bernardas Petrauskas, Viktoras Palejus. Programoje – A.Vival di, V.Bellini, F.Mendelssohno, J.Hubay, Á.Piazzollos kūriniai.
KUR? Jaunimo teatre, Arklių g. 5. KADA? Šiandien 18 val. KIEK? 20 litų.
KUR? Vilniaus mokytojų namuose, Vilniaus g. 39 / 6. KADA? Šiandien 18 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Galerijoje „Arka“, Aušros Vartų g. 7. KADA? Iki spalio 13 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? Galerijoje „Meno niša“, J.Basanavičiaus g. 1. KADA? Iki spalio 23 d. KIEK? Nemokamai.
Blizgesys ir vidinė drama
Dainuojamosios poezijos ženklai
Negirdėtos burbulų istorijos
Nepaklusnios tapybos poveikis
Režisieriaus Agniaus Jankevičiaus režisuota Henriko Ibseno pjesė „Šmėklos“ gvildena pavel dimos venerinės ligos temą. Pasak režisieriaus, tai drama, kai dėl išorinės ramybės, gero vardo aukojami asmeniniai interesai.
Juozo Žitkausko knygos „Tai – aš“. Bardų istorija. Pirmasis tarptautinis festivalis“ ir kompaktinės plokštelės „Tai – aš“ sutiktuvės. Dalyvaus J.Žit kauskas, Gediminas Storpirštis, renginį ves Ve ronika Povilionienė.
Dviejų Slovakijos meno asociacijų – skulptorių asociacijos „Resculpture.sk“ ir juvelyrų asociaci jos „Aura“ – surengta paroda „Burbulas“ sujungs skirtingas, juvelyrikos ir skulptūros, technikas, kurias sieja vienas žodis – „burbulas“.
Alonas Štelmanas – šiuolaikinės lietuvių tapy bos maištautojas. Skandalisto vardą įrodo ir pa roda „Nekrofilija“ – tie, kurie ją aplankys, liks šo kiruoti. Paties autoriaus manymu, reikia tiesiog elgtis, kaip nori, ir tapyti tai, ką nori.
tv programa
LRT
6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Hartlando užuovėja“ (5) (k). 11.00 LRT aktualijų studija. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas (lenkų k.). 12.15, 12.32, 13.05, 14.05 Laba diena, Lietuva. 12.20, 14.40 Žinios. 12.25, 14.50 Sportas, orai. 13.00, 14.00 LRT radijo žinios. 15.00 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Hartlando užuovėja“ (6). 17.00 „Viena byla dviem“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.45, 21.10, 23.20 Sportas. Orai. 18.55 „Prisikėlęs faras“ (3) (N-7). 19.55 Stilius. Namai. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Verslas. 21.05 Kultūra. 21.15, 22.15 „Seimo rinkimai 2012“. Tiesioginė laida. Dalyvauja Lietuvos žmonių partija (Nr. 12), partija „Jaunoji Lietuva“ (Nr. 15), politinė partija „Sąjunga TAIP“ (Nr. 18). 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Prisikėlęs faras“ (3) (N-7) (k).
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Burbuliai“. 6.50 „Mažieji Tomas ir Džeris I“ (2). 7.20 „Kung Fu Panda“ (k).
LRT 19.55 val.
7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 9.40 24 valandos (N-7) (k). 10.30 Veiksmo komedija „Rizikinga erzinti diedukus“ (JAV, 2010 m.) (N-7) (k). 13.00 „Nickelodeon“ valanda. Nugalėtoja“. 13.30 „Kung Fu Panda“. 14.00 Kitas! (N-7). 14.30 „Šeimynėlė“ (N-7). 15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 17.00 Labas vakaras, Lietuva. 17.45 24 valandos (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. 19.17 Orai. 19.19 KK2 (N-7). 19.55 Pasaulis X (N-7). 20.55 Karamelinės naujienos (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva. 22.35 Veiksmo trileris „Ketvirtasis lygmuo“ (JAV, D.Britanija, 2009 m.) (N-14). 0.30 „Skaičiai“ (5) (N-7). 1.25 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“ (N-7).
TV3
6.15 Teleparduotuvė. 6.30 Nauja diena. Tiesioginė transliacija. 8.00 „Simpsonai“. 8.30 „Juodoji skylė“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 „Naisių vasara“.
LNK 19.55 val.
11.00 Romantinė drama „Šokis hiphopo ritmu 2. Gatvės“ (JAV, 2008 m.). 13.10 „Juodoji skylė“. 13.40 „Drakonų medžiotojai“. 14.10 „Ančiukas Donaldas ir draugai“. 14.40 „Simpsonai“. 15.10 „Meilės prieglobstis“. 16.10 „Drąsi meilė“. 17.10 Paskutinė instancija. 18.10 „Naisių vasara“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 Beatos virtuvė. 20.00 „Gyvenimas“. 20.30 Be komentarų. 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Terra Nova“. 23.00 „CSI kriminalistai“. 0.00 „Daktaras Hausas“. 1.00 „Penktadienio vakaro žiburiai“. 1.50 „Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius“.
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 „Milijonieriai“ (k). 7.30 Kalbame ir rodome (N-7) (k). 8.30 „Užkalnio 5“ (k). 9.30 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 10.30 „Raudonas dangus“ (N-7) (k). 11.30 „Komikų klubas“ (N-7) (k).
TV3 22.00 val.
12.00 „Jūrų velniai“ (N-7) (k). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7) (k). 15.00 „Raudonas dangus“ (N-7). 16.00 Kalbame ir rodome (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 VRS kamera (N-7). 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 Prajuokink mane (N-7). 21.25 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 22.25 „Sostų karai“ (N-14). 23.25 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.25 Kalbame ir rodome (N-7) (k). 1.25 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
Lietuvos ryto TV 6.14, 13.20 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 9.15 Skonio reikalas. 10.15 Šiandien kimba. 10.55 Dok. f. „Korėjos sienos. Didžiųjų vadų paslaptys“ (N-7). 12.00 Lietuvos diena. 13.00 „Mokausi gaminti“. Kulinarinė laidelė vaikams. 14.00 Gyvenimo būdas. 15.00 Žinios. Orai.
BTV 19.25 val.
15.15 „Baikalo legendos: tremtinių ir nuotykių ieškotojų kelias – iki Mongolijos“ (4). 15.45, 16.10, 0.25 Dok. f. „Devyni gyvenimai. Nelsonas Mandela“ (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20, 21.58 Lietuva tiesiogiai. 18.45 Negaliu tylėti. 19.45 Dok. f. „Devyni gyvenimai. Muhamedas Ali“ (N-7). 21.00 Reporteris. 21.52 Orai. 21.55 Energetikos aktualijos. 22.30 Negaliu tylėti. 23.30 Reporteris. 0.22 Orai.
SPORT1
12.00 Televitrina 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 VTB Vieningoji krepšinio lyga. Rygos VEF–Liubercų „Trumph“. 15.10 Automoto. 15.40 VTB Vieningoji krepšinio lyga. Sankt Peterburgo „Spartak“–Vilniaus „Lietuvos rytas“. 17.35 Sportas LT. Tarptautinės CSIO 5* žirgų konkūrų varžybos Maskvoje. 18.35, 19.15 Futbolo dievai: F.Beckenbaueris. 19.45 Sportas LT. Bigger’s Better bokso turnyras 2012 (I). 21.15 VTB Vieningoji krepšinio lyga. Zgorzeleco „Turow“–Talino „Kalev“. 23.15 Krepšinio pasaulyje. Vido Mačiulio publicistinė laida.
lietuvos ryto tv 19.45 val.
15
antradienis, spalio 9, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis
Filmas griaus mitą Dokumentinio edukacinio filmo apie Žalgirio mūšį kūrėjai tei gia griaunantys mitus apie šį istorinį įvykį, kuriame Vytauto ir Jogailos vadovaujama jungtinė Lietuvos ir Lenkijos kariuo menė 1410 m. sumušė Kryžiuočių ordiną. Filme „1410. Žinomas nežinomas Žalgiris“ kovos istorija pateikia ma remiantis kelis dešimtmečius Kryžiuočių ordino slaptuosius ar chyvus tyrinėjusio švedų profeso riaus Sveno Ekdahlio teorija. „Kiekvienas šio filmo teiginys, kiekviena eilutė yra moksliškai pagrįsta, tai nėra kokios nors kū rėjų fantazijos“, – pirmadienį su rengtoje spaudos konferencijoje tvirtino filmo režisierius Alek sandras Matonis. S.Ekdahlis prieš pusšimtį metų archyvuose Vokietijoje rado laiš ką, kuris, anot jo, paneigia lenkų istoriko Jano Długoszo teoriją, esą lietuviai pabėgo iš Žalgirio mūšio lauko neatlaikę kryžiuočių ordino spaudimo. Pasak švedų profesoriaus, šis bėgimo manevras buvo sumany tas tyčia. „Laiške aiškiai sakoma, kad per kitus mūšius reikia labai atidžiai
žiūrėti ne tik į neva besitraukian čius karius, bet ir kaip elgiasi li kusios priešų kariuomenės dalys, nes tas priešo neva traukimasis gali būti tik manevras“, – spau dos konferencijoje kalbėjo S.Ek dahlis.
Remiantis Kryžiuo čių ordino laišku ir „Cronika conflic tus“, galima paneig ti J.Długoszo teigi nius ir rašyti istoriją naujai. Pas ak moksl in inko, praėj us kel er iems metams nuo mūš io gan a aukšto pareig ūn o, galb ūt samd in ių kar iuom en ės vad o, raš ytas laiškas – pat ik im as is
tor in is šalt in is. „Reik ia pripa žint i, kad J.Długoszas neb uvo labai did el is Liet uvos draugas. Rem iant is šiuo rast u Kryž iuo čių ord in o laišk u ir „Cron i ka conflictus“, galima paneigti J.Długoszo teiginį ir rašyti isto riją visai naujai“, – teigė švedų profesorius. Filme taip pat bus kalbama apie lietuvio kario vaizdavimą, Saulės įtaką pajėgų išdėstymui prieš mū šį, karių ginkluotę, kariuomenės sudėtį ir kitus aspektus. Kūrėjai filmo biudžeto neatskleidžia, teigia, kad jis kurtas daugiausia privačiomis lėšomis. Anot jų, filmu jau domisi lenkai ir vokiečiai. Lietuvoje norima jį parodyti moksleiviams. Jiems, pasak juos tos režisieriaus A.Matonio, šiuo metu pateikiama pernelyg mažai žinių apie Žalgirio mūšį. VD, BNS inf.
Žymės: inscenizacijas rengiančių šiuolaikinių kovotojų pamėgtas Griunvaldo laukas Lenkijoje, pasak nau
jąjį dokumentinį filmą apie Žalgirio mūšį pristačiusio profesoriaus S.Ekdahlio, dar per mažai tyrinėtas.
Donato Babensko (BFL) nuotr.
Skaitytojai rinks Metų knygą Vakar prasidėjusiuose aštun tuosiuose Metų knygos rinki muose šiemet pirmąkart bus ga lima rinkti geriausią knygą poe zijos kategorijoje. Joje varžysis penki kūriniai.
Be jos, tradiciškai geriausi kūri niai bus renkami knygų suaugu siesiems, vaikams ir paaugliams kategorijose. Kaip pranešė organizatoriai, ekspertai siūlo rinktis iš šešių suaugusiesiems skirtų kūrinių, penkių knygų vaikams, o knygų paaugliams kategorijoje varžysis tik du lietuvių autorių kūriniai. Akcijoje dalyvaujančios kny gos parašytos šiuolaikinių lietu vių autorių ir išleistos nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. rugp jūčio 31 d.
Knygų suaugusiesiems katego rijoje varžosi Eugenijaus Ališankos esė knyga „Gatvė tarp dviejų baž nyčių“, Vaivos Grainytės auto biografinės dokumentikos knyga „Pekino dienoraščiai“, Andriaus Jakučiūno „Lalagė“, Donaldo Ka joko „Ežeras ir kiti jį lydintys as menys“, Vlado Kalvaičio „Sustip rinto režimo barakas“ bei Alvydo Šlepiko „Mano vardas – Marytė“. Geriausią poezijos knygą galima rinktis iš Antano A.Jonyno kūri nio „Kambarys“, Tautvydos Mar cinkevičiūtės „Greitaeigio Laiko lifto“, Aido Marčėno „Ištrupėju sių erdvių“, Gyčio Norvilo „Išly džių zonų“, Rimvydo Stankevi čiaus „Ryšio su vadaviete“. Tarp ekspertų komisijos atrink tų knygų vaikams – Kęstučio Kas paravičiaus „Sapnų katytė“, Jono
Liniausko „Suvyniota diena, arba Kokio dydžio būna didelė mei lė“, Nomedos Marčėnaitės „Lė lė“, Renatos Šerelytės ketvirtoji vadinamojo krakatukų ciklo kny ga „Krakatukai kosmose“ ir Vilės Vėl „Kaip mes išgarsėjome“. Knygų paaugliams kategorijo je siūloma rinktis iš Kristinos Gu donytės „Idos iš šešėlių sodo“ bei Unės Kaunaitės „Sudie, rytojau“. Už labiausiai patikusią knygą visose keturiose kategorijose ga lima balsuoti interneto svetainė se metuknygosrinkimai.skaitymo metai.lt, lrt.lt, elektroniniu paštu metuknyga@lrt.lt arba paštu. Daugiausia skaitytojų balsų su rinkusių knygų autoriai tradiciš kai bus apdovanoti Vilniaus kny gų mugėje. VD, BNS inf.
2012 M. SPALIO 11 D. 19.00 VAL. MENŲ SPAUSTUVĖ, ŠILTADARŽIO G. 6, VILNIUS RĖMĖJAI
INFORMACINIAI RĖMĖJAI
NUOLAIDOS
WWW.GITEATRAS.LT BILIETUS PLATINA
Orai
Savaitės pradžia Lietuvoje bus lietinga ir vėjuota. Šiandien numatomi lietingi, kai kur vėjuoti orai, kaip prognozuoja Hidrometeorologijos tarnyba. Temperatūra dieną sieks 9–11 laipsnių šilumos. Trečiadienį lis kiek mažiau, naktį bus 3–9, dieną – 8–11 laipsnių šilumos.
Šiandien, spalio 9 d.
+8
+11
+9
Telšiai
Šiauliai
+9
Klaipėda
Panevėžys
+9
Utena
+9
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi
7.36 18.34 10.58 1.06 15.42
283-ioji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 83 dienos. Saulė Svarstyklių ženkle.
+9
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +24 Berlynas +12 Brazilija +29 Briuselis +14 Dublinas +10 Kairas +31 Keiptaunas +17 Kopenhaga +10
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
orai vilniuje Šiandien
Rytas
+10 +26 +9 +10 +18 +12 +17 +23
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
+15 +7 +21 +19 +8 +29 +22 +12
Marijampolė
Vėjas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+10
+6
+3
6
+10
Alytus
3–8 m/s
+4
+9
+5
+3
7
ketvirtadienį
+9
+4
+2
6
Pasaulinė pašto diena 1813 m. gimė italų kompozitorius Giuseppe Verdi. 1835 m. gimė prancūzų kompozitorius, pianistas, dirigentas Camille’is Saint-Saënsas. 1850 m. gimė Vincas Pietaris, pirmojo lietuvių romano „Algimantas“ autorius. 1892 m. gimė rusų poetė Marina Cvetajeva. 1908 m. gimė lietuvių kompozitorius, dirigentas Jonas Švedas.
1999 m. Lietuvos dviratininkė Edita Pučinskaitė tapo pasaulio dviračių grupinių lenktynių čempione.
prizas Šią savaitę laimėkite Kerstin Hensel knygą „Lerchenau“. Nedideliame Vokietijos miestelyje Lerchenau gimsta Gunteris Rochas. Berniukas turi keistų pomėgių. Jį žavi netradiciniai žaislai – stikliniai švirkštai, ampulės, žvilgantys peiliai. Gunteris tampa gydytoju, pasiaukojamai besirūpinančiu savo pacientais, bet drauge turinčiu apsėdimą. Jo tikslas – gauti Nobelio premiją. Dėl to ryžtasi keisčiausiems eksperimentams ne tik su Lerchenau auginamais gyvuliais, bet ir su miestelio gyventojais, net su žmona Adele.
Praėjusios savaitės nugalėtoja – Vilma Mikėnienė. Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: tikintieji (pirmadienis), keistuolis (antradienis), gladiatorius (trečiadienis), meilės kaina (ketvirtadienis), malūnas (penktadienis). Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
Vardai Dionyzas, Eglė, Gedenis, Germinas, Liudvikas, Rūstis, Virgailė
horoskopai
trečiadienį
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, spalio 16 d.
Vilnius
DATOS
+5
+5
+10
+9
3
4
5
6
7
8
9
1920 m. lenkų generolas Lucjanas Żeligowskis užėmė Vilnių. 1933 m. gimė lietuvių literatūros tyrinėtoja Ilona Maziliauskienė. 1940 m. gimė grupės „The Beatles“ lyderis Johnas Lennonas. Tą pačią dieną 1975 m. jam gimė sūnus dainininkas Seanas Ono Lennonas. 1967 m. mirė Kubos revoliucionierius Che Guevara.
Avinas (03 21–04 20). Neįvertinsite aplinkinių emocijų ir energijos, todėl jie gali likti nepatenkinti. Ši situacija sukels naujų, bet nelabai malonių jausmų. Verčiau kuriam laikui atsiribokite nuo nemielų dalykų. Jautis (04 21–05 20). Vertinsite sąžiningumą ir atvirumą, jausite antipatiją kitų žmonių nuomonei. Jums nepatiks tuščios kalbos ir aplinkinių smalsumas. Užsiimkite mėgstamais dalykais. Dvyniai (05 21–06 21). Šiandien gali kilti slaptų ir tamsių minčių. Kam nors iš aplinkinių galite pasirodyti įtartinas. Nusiraminkite ir skirkite daugiau dėmesio savo dvasiniam pasauliui. Vėžys (06 22–07 22). Labai sėkminga diena. Kitaip vertinsite tai, kas gera. Dėl šio pokyčio pajusite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Be to, galite pamilti arba imti gerbti vyresnį už save žmogų. Liūtas (07 23–08 23). Jūsų mintys bus labai prasmingos. Tikėtina, kad gailėsitės ne taip nusprendęs. Laukia daug nerimo ir išgyvenimų, juos pasistenkite nukreipti pozityvia linkme. Mergelė (08 24–09 23). Labai sėkmingas laikas. Patyrinėkite savo emocijas, vertybes, veiksmus ir apmąstykite gyvenimą. Jums bus suprantamos aplinkinių emocijos. Svarstyklės (09 24–10 23). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausias savybes, ypač socialinėje srityje. Kils abstrakčių idėjų, kuriomis galėsite pasidalyti su aplinkiniais. Skorpionas (10 24–11 22). Pavyks mėgautis gyvenimu ir įvertinti savo padėtį. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors pagirs jūsų ypatingą skonį. Galite rinktis naujus baldus, užuolaidas. Šaulys (11 23–12 21). Susidursite su žmogumi, kurio planai nederės su jūsų mintimis ir idėjomis. Stengsitės kovoti su jo elgesiu ir veiksmais. Stabtelkite ir apgalvokite savo elgesį, nes spaudimas šiandien nepadės. Ožiaragis (12 22–01 20). Jūs labai energingas ir aktyvus, jaučiate nepaprastą jėgų ir motyvacijos antplūdį. Pasistenkite nuo ryto tinkamai suskirstyti laiką ir darbus, kad vakare nepasirodytų, jog nieko nespėjote nuveikti. Vandenis (01 21–02 19). Dėl neigiamos energijos jausite emocinį išsekimą ir įtampą. Nesistenkite pakeisti situacijos, tiesiog palaukite palankesnio laiko. Svarbiausia nė su kuo nesusipykti. Žuvys (02 20–03 20). Esate linkęs viską supaprastinti. Ieškosite ko nors neįprasto, kad galėtumėte pritaikyti savo kūrybiškumą. Laukia didžiulė veiklos įvairovė. Viskas seksis, todėl nė kiek neabejokite savo jėgomis.