TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
Trečiadienis, spalio 10 d., 2012 m. Nr. 237 (1436)
Seimo rinkimų agi tacijai visos partijos ir kandidatai šiemet gali išleisti rekordines sumas. Lietuva 7p.
NBA komandos Eurolygos klubams – kol kas sunkiai įkandamas riešutas. Sportas 11p.
diena.lt
Ar referendumas dėl Visagino AE Lietuvoje svarbus latviams? Pasaulis 12p.
Dėl skydo kryžiuojamos ietys
1,30 Lt
Norėčiau pasižiūrėti, kur, kada ir kaip tie teisėjų milijonai buvo sukaupti. Teisėjų atrankos komisijos pirmininkas, psichologas Eugenijus Laurinaitis
8p.
Miestas
2p.
Šildymo sezonas – jau netrukus
Sutinka: Druskininkų savivaldybė iškart pritarė T.Gutausko idėjai statyti skulptūrą „Lietuvos skydas“ ir joje įamžinti Lietuvai nusipelniusių žmo
nių pavardes.
Diskusijos dėl menininkų saviraiškos pasta ruoju metu įgyja aštresnių formų. Šįkart prieš dar vieną būsimą Tado Gutausko skulptūrą „Lietuvos skydas“ sukilo meni ninkų bendruomenė – ši feisbuke pasiūlė kūrėjui ją geriau pastatyti ne Nemuno kran tinėje Druskininkuose, o savo svetainėje.
Tado Gutausko vizualizacija ir Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Ignas Jačauskas i.jacauskas@diena.lt
Siūlė statyti svetainėje
Skulptūromis „Dvyniai“, „Vienybės medis“, skulptūra Lietuvos krepši niui, o labiausiai – projektu „Lais vės kelias“ išgarsėjęs skulptorius T.Gutauskas jau nebe pirmą kar tą užkliūva internetinei bendruo menei. Prieš kelias savaites jis pri statė naują idėją, tiesa, skirtą nebe
Vilniui, o Druskininkams. Tai – skulptūra „Lietuvos skydas“, ku rioje, kaip teigiama, 10 metrų aukš čio skydo formos monumente būtų įamžintos labiausiai Lietuvai nusi pelniusių žmonių pavardės. Reakci jos į šį pareiškimą ir oficialų idėjos pristatymą ilgai laukti neteko – feisbuke prieš kelias dienas atsira do grupė, pavadinta „Aš už tai, kad „Lietuvos skydas“ stovė tų Gutausko svetainėje“.
5
Pokyčius turguje pradės pavasarį Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Kalvarijų turgavietės rekonstruk ciją pradėti dar šį rudenį žadėję naujieji turgaus šeimininkai su sivėlino – dabar planuojama, kad akyse nykstančiame turguje dar bai prasidės pavasarį. Rengia techninį projektą
Uždengs: planuojama, kad virš tam tikrų turgavietės lauko prekybos
zonų atsiras moderni stoginė. Simono Švitros nuotr.
Miesto centre įsikūrusi Kalvarijų turgavietė ruošiasi grandiozinei
Miestas
Vėl sapnuoja stadioną Sostinės vadovai vėl svaičioja apie nac ion al in io stad ion o stat yb as. Esą jas būtų gal im a atp ig int i be veik trečd al iu. Bet į skolas iki au sų įklimpusiam miest ui šis proj ek tas vis tiek būtų per brang us, tad vėl dairom as i į Vyr iausybės kiše nę. Pakoregavus proj ektą naciona lin io stad iono statyb os neva galė tų būti pradėtos 2015 m. ir baigtos 2017-ais iais.
Menas
rekonstrukcijai. Per trejus metus už 25 mln. litų bus atnaujinti pa viljonai, įrengta moderni stoginė ir sutvarkyta visa turgavietės inf rastruktūra. Šiuo metu ruošiamas Kalvarijų turgaus rekonstrukci jos projektas. Per artimiausius ke lis mėnesius turgavietę valdanti „Kalvarijų turgaus valdymo gru pė“ tikisi baigti techninio projekto rengimo etapą ir pateikti jį Vilniaus savivaldybei, kad gautų statybos leidimą.
2
3p.
13p.
Melancholiją vaikys klasika
2
TrečiADIENIS, spalio 10, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Konkurse – penkios įmonės Pokyčius turguje „Pavasarį plan uojam e 1 gauti statybos leidimą ir imtis realių darbų. Remdamiesi
Maždaug 100 mln. litų vertės Vil niaus Lukiškių kalėjimo iškeldi nimo konkurse, kaip BNS patvirti no teisingumo viceministras, daly vauja penkios įmonės arba jų gru pės. Tai būtų antras viešosios ir pri vačiosios partnerystės (PPP) projek tas po maždaug 200 mln. litų vertės Balsių mokyklos Vilniuje projekto.
nuomos sutartimi, per trejus me tus nuo statybos leidimo gavimo dienos turėsime įgyvendinti visus sumanymus“, – dienraščiui teigė „Kalvarijų turgaus valdymo gru pės“ direktoriaus pavaduotoja Ing rida Talžūnienė.
Pasibaigė terminas
Vakar baigėsi terminas, iki kurio konkurso dalyviai turėjo pateik ti siūlomus sprendinius, ir po sėdžiavo Kalėjimų departamento viešojo pirkimo komisija. „Džiug u, kad konk urenc i ja išlieka, ir visos įmonės, ku rios domėjosi, pateikė siūlymus bei dokumentaciją“, – BNS sa kė teisingumo viceministras Gy tis Andrulionis. Pasak jo, per 15 darbo dienų bus įvertinta, ar konkurso dalyvių pa siūlymai atitinka reikalavimus, o vėliau prasidės derybos, kuriose bus deramasi dėl palankesnių pa siūlymų sąlygų, įskaitant ir ma žesnes kainas. „Šitame etape svarbu patikrin ti jų atitiktį visiems kriterijams, preliminariai patikrinti jų galimy bių įvykdyti projektą realumą: pa statyti, administruoti. Jeigu per 15 dienų nesurandama jokių trukd žių šiems subjektams dalyvau ti, tada prasideda kita procedūra – konkurencinis dialogas. Tai yra etapas, kai kviečiamas kiekvienas dalyvis ir per tiesiogines derybas su juo bandoma sumažinti kainą, pagerinti konkrečios paslaugos kokybę, nes perkama ne tik sta tyba, administravimas, bet ir vi sa grupė paslaugų. Bus deramasi dėl kiekvienos pasiūlymų eilutės. Priklausys nuo eigos, bet papras tai pokalbiai vyksta 2–4 mėne sius“, – sakė teisingumo vicemi nistras. Procesas sudėtingas
Jo teigimu, Lukiškių kalėjimo iš keldinimas yra vienas pirmųjų to kio dydžio projektų, kuriame tai komas konkurencinis dialogas. „Pats procesas daug sudėtin gesnis ir labiau komplikuotas, bet jis gali duoti kur kas geresnį re zultatą. Bet kuriuo atveju nė vie nas pasiūlymas nebus priimtas, jei
Gerins miesto vaizdą
Per minėtus trejus metus turga vietėje turėtų būti sutvarkyti esami trys prekybos paviljonai. Virš tam tikrų turgavietės lauko prekybos zonų atsiras moderni stoginė, lei sianti turgaus pirkėjams komfor tiškai apsipirkti ir esant prastes niems orams – lyjant ar sningant. „Esamų paviljonų griauti ar kaip nors jų perstatyti negalėsime. Jie Užmojai: planuojama, kad kalėjimo sostinės centre neliks iki 2017-ųjų.
jis bus finansiškai mažiau naudin gas, negu valstybė gali pati tą pa slaugą atlikti ar administruoti. Konkretūs skaičiai gali itin stip riai keistis per derybas“, – sakė G.Andrulionis. Konkurse dalyvauja koncerno „MG Baltic“ bendrovės „MG val da“ antrinė įmonė „Pilies projek tai“, verslininko Arvydo Avulio šeimos nekilnojamojo turto bend rovė „Hanner“, Panevėžio staty bos trestas (PST), koncerno „Icor“ kontroliuojama didžiausia Baltijos šalyse pastatų ūkio priežiūros pa slaugų įmonių grupė „City Service“ ir vienos didžiausių nekilnojamo jo turto plėtros ir statybos įmonių grupių Lietuvoje „Eika“ savininkų bei darbuotojų įkurta ir valdoma įmonė „Bendras verslas“. Kompleksą parduos
Lukiškių kalėjimo komplekso per kėlimo į Pravieniškes darbai preli minariai vertinami apie 100 mln. litų. Privatus investuotojas vie šosios ir privačiosios partne rystės (PPP) pagrindu per trejus metus turės rekonstruoti ketu ris nenaudojamus Pravieniškių kalėjimo pastatus, kuriuose bus įrengtas kalėjimas su 320 vie tų kaliniams, o vėliau – 25 metus juos prižiūrėti.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Iki 2017 m. iš miesto centro bus iškelti ir Lukiškių tardymo izolia torius bei Laisvės atėmimo vie tų ligoninė. Finansų ministeri jos skaičiavimais, per 25 metus iš valstybės biudžeto projektui reikės 116 mln. litų (su PVM) – kasmetis partnerystės mokestis, pradedant nuo ketvirtų projekto įgyvendini mo metų, siektų iki 5,3 mln. litų. 2017-aisiais Lukiškių komp leksą numatoma parduoti – ti kimasi, kad tai leis padengti dalį statybų Pravieniškėse išlaidų. Iškeldinimu siekiama, kad būtų sukurtos tinkamos kalinių laiky mo sąlygos, o išlaikyti nuteistuo sius kainuotų pigiau. Maždaug 30 mln. litų vertės Bal sių mokyklos statyba kartu su 25 metų koncesijos mokesčiu miestui kainuos iš viso apie 200 mln. litų. VD, BNS inf.
100
Užtruko: statybų leidimą rekonstruoti Kalvarijų turgavietę ketinama gauti
dės dar šį rudenį.
Išsirinko laikinąjį u
mln. litų
Vilniaus universiteto (VU) senatas vakar posėdyje nusprendė laikinai vadovauti šiai aukštajai mokyklai skirti mokslo reikalų prorektorių Jūrą Banį.
kainuos iškeldinti Lukiškių kalėjimą.
Radiatoriai ims kaisti Jau netrukus namuose bus šil ta, tačiau gyventojus apniks ne rimas dėl sąskaitų už šildymą. Artimiausiu metu prasidės, kaip prognozuojama, brangiausias šil dymo sezonas istorijoje.
Vytauto Petriko nuotr.
turi specialų kultūros apsaugos statusą. Tiesiog pasistengsime, kad šie pastatai taptų turgaus puošme na ir, žinoma, maksimaliai page rinsime sąlygas prekiautojams. Bus pakeisti inžineriniai tinklai, šildy mo sistema. Be to, noriu pabrėžti, kad visa tai darome savo lėšomis. Iš viso projektui per trejus metus skirsime 25 mln. litų. O juk ir taip miestui duodame nemažai naudos, kasmet savivaldybei sumokame 1,2 mln. litų nuomos mokesčio. Per mėnesį tai daugiau nei 100 tūkst. litų“, – teigė I.Talžūnienė. Vykdant rekonstrukciją bus at sižvelgta į turgavietės vietą mies te, jos istoriją. „Kadangi turgus yra mies to centre, mes norime jį paversti patrauklia ir modernia apsipirki mo vieta. Todėl jau projektuoda
Savivaldybė informavo, kad šildy mo sezonas sostinėje pradedamas nuo šiandien, įjungiant šildymą ikimokyklinio ugdymo ir gydymo įstaigose. Šildymo sezonas skelbiamas, kai vidutinė trijų parų oro tempe ratūra siekia mažiau nei 10 laips nių šilumos. Gyvenamiesiems na mams, kitoms ugdymo įstaigoms šildymą įjungti bus svarstoma ki tą savaitę. Gyvenamųjų namų butų ir kitų pa talpų savininkai, nusprendę įjung ti šildymą anksčiau, nei bus pri-
imtas Vilniaus savivaldybės sprendimas, patys arba namo valdyto jas (administratoriai, bendrijos ir jungtinės veiklos sutarties įgalioti asmenys) apie savo sprendimą turi pranešti „Vilniaus energijos“ Klien tų aptarnavimo centrams. Šildymą įjungia pasirinktas šil dymo ir karšto vandens tiekimo sistemų prižiūrėtojas. „Visą vasarą ir rudens pradžioje specialistai intensyviai vykdė pa siruošimo darbus. Daugiabučiuo se atlikti hidrauliniai bandymai, vykdyta šilumos sistemų profi laktika, izoliuoti vamzdynai, bu vo keičiamos susidėvėjusios deta lės. Šildymo sezonui paruošti visi namai“, – sakė bendrovės „Mano būstas“ Vilniaus regiono vadovas Arūnas Kubilius VD inf.
Pareigos: J.Banys VU vadovaus,
kol bus patvirtintas naujas šios aukštosios mokyklos statutas ir įvyks nuolatinio rektoriaus rinki mai. Kada tai bus, kol kas nežinia.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Dabartinio rektoriaus Benedikto Juodkos kadencija baigiasi spalio 11 d. Jis, be kita ko, yra Socialdemok ratų partijos kandidatas į Seimą. Šiuo metu, be J.Banio, yra dar trys VU prorektoriai: akademinių reikalų prorektorius Juozas Gal ginaitis, administracijos reikalų prorektorius Aleksas Pikturna ir tarptautinių reikalų prorektorius Rimantas Vaitkus. Pastarasis taip pat kandidatuo ja į Seimą Socialdemokratų parti jos sąraše. Kaip anksčiau sakė VU tarybos pirmininkas Kazimieras Motieka, viešasis konkursas eiti nuolatinio VU rektoriaus pareigas bus skel biamas po to, kai Seimas patvirtins naują šios aukštosios mokyklos sta tutą ir bus išrinkta nauja VU taryba. B.Juodka antrai penkerių me tų kadencijai išrinktas 2007 m. rugsėjo 13 d. Tuomet jį į pareigas rinko uni vers iteto sen atas, sud arytas iš
3
TrečiADIENIS, spalio 10, 2012
miestas
4p.
Mieste vyks akcijos už Tibeto laisvę.
pradės pavasarį mi ekonomiškai apskaičiuojame kiekvieną galimą sprendimą, siek dami įvertinti ne tik kainą, bet ir kokybę, ilgaamžiškumą, eksploa tacijos sąnaudas. Pavyzdžiui, lauko stoginė: ji turi būti ne tik graži, bet ir funkcionali, kad tiek prekybinin kai, tiek pirkėjai jaustųsi komfor tiškai“, – dėstė I.Talžūnienė. Pamatė neskaidrius reikalus
Dienraštis primena, kad „Kalva rijų turgaus valdymo grupė“ teisę administruoti Kalvarijų turgavietę laimėjo 2011 m. Pagal konkurso sąlygas bendrovė valdys objektą 25 metus. Per tą laiką ji įsipareigo jo į objektą investuoti 25 mln. litų nuosavų lėšų. Tiesa, turgavietės nuomos priva čiai bendrovei sutartis kėlė nemažai klausimų visuomenei ir kai kuriems
Vilniaus tarybos nariams. Juolab, kad kai objektą valdė savivaldybės įmonė, visos įplaukos patekdavo į savivaldybės biudžetą. Šių būda vo nemažai – vasaros sezono metu įmokos į miesto iždą siekdavo 400 tūkst. litų. Nors konkursu susidomėjo net 16 įmonių, tik viena jų atitiko vi sas sąlygas. Būtent reikalavimas, kad turgavietę nuomotis pageidau janti bendrovė savo sąskaitoje tu rėtų milžinišką sumą pinigų, ir su kėlė įtarimų. Dalis tarybos narių reikalavo at šaukti konkursą ir padidinti turga vietės nuomos kainą. Tačiau šiam projektui pasipriešino sostinės va dovas Artūras Zuokas. Galiausiai 2011 m. turgavietė buvo išnuo mota „Kalvarijų turgaus valdymo grupei“.
Remdamiesi nuomos su tartimi, per trejus metus nuo statybos leidimo ga vimo dienos turėsime įgyvendinti visus suma nymus.
i pavasarį. Anksčiau buvo žadama, kad darbai prasi- Gedimino Bartuškos nuotr.
universiteto vadovą akad em inės bendr uom enės na rių. Pagal 2009 m. priimtą ir po Konstitucinio Teismo (KT) išaiš kinimo 2012-ųjų pavasarį patai sytą Moksl o ir stud ijų įstatymą rektorių renka taryba. Šiuo me tu gal iojant is Moksl o ir stud ijų įstatym as num ato, kad ne visą tarybą sudaro akademinė bend ruomenė, – taryba sudaroma iš devynių arba vienuolikos narių, iš kurių keturi arba penki neprik
lauso mokyklos personalui ir stu dentams. VU statutą tvirtinti Seimui bu vo pateikęs ir prieš KT išaiškinimą. VU norėjo, kad statutas būtų pa tvirtintas įstatymu, o ne nutari mu, kaip numato Mokslo ir studijų įstatymas, ir siekė daugiau auto nomijos, nei numatė tuomet ga liojusi Mokslo ir studijų įstatymo redakcija. VD, BNS inf.
Pagerbė buvusius rektorius dino kaval ier ius, du kart us Liet u vos valst ybinės prem ijos laureatas, naujos matemat ikos krypt ies – tik i mybių teor ijos ir skaič ių teor ijos – mok yklos Liet uvoje kūrėjas ir vado vas. Žmon ių sąmonėje įtvirt ino uni Teis in inkas, Liet uvos pers it vark y vers itetą kaip vis uot inės reikšmės mo sąjūdžio dalyvis J.Bulavas (1909– simbolį. 1995 m.) VU rektor iaus pareigas ėjo Filosofas R.Pavilionis (1944–2006 m.) VU rektor ium i buvo 1990–2000 m. 1956–1958 m. Matem at ik as J.Kubil ius (1921–2011 Europos mokslų ir menų akadem i m.) sen iaus iai Liet uvos aukšt aj ai jos nar ys, Europos Parlamento na mok ykl ai vadovavo nuo 1958-ųjų rys skelbė vieningos Europos, vaka iki 1991-ųjų. Liet uvos didž iojo kun i rietiškai filosofijai būdingas pakantu gaikšč io Ged im ino III laipsn io or mo ir minties laisvės vertybes. Vilniaus universiteto didžiajame kie me išk ilm ingai atidengtos pam ink linės lentos trims buv us iems šios aukštosios mok yklos rektor iams – Juozui Bulavui, Jonui Kubil iui ir Ro landui Pavilioniui.
Paminklas: daugiau kaip 20 metų styrantys nacionalinio stadiono griaučiai jau daugybę kartų laukė at
gimimo, tačiau tuščiai.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Svajonės apie stadioną vis dar nesisklaido Sostinės vadovai vėl svaičioja apie nacionalinio stadiono staty bas. Esą statybas būtų galima atpi ginti beveik trečdaliu. Bet miestui šis projektas per brangus, tad vėl dairomasi į Vyriausybę.
Vilniaus meras teigia, kad nacio nalinio stadiono sostinėje staty bos galėtų atpigti 100 mln. litų ir kainuotų apie 240 mln. litų. Jo statyba, anot Artūro Zuoko, galė tų prasidėti 2015-aisiais. „Rugsėjo 15 d. projektuotojai, konstruktoriai mums pateikė nau ją galimą techninio projekto revi ziją su mažiau stadiono funkcijų ir mažiau investicijų. Norint baigti stadioną pagal ankstesnį projektą, reikėtų dar 340 mln. litų, be inf rastruktūros. Dabar, padarę pir minę korekciją, sutaupome 100 mln. litų“, – vakar Lietuvos pra monininkų konfederacijos po sėdyje teigė A.Zuokas.
Jis tvirtino, kad Vyriausybė po 2014 m., kai prasidės nauja ES fi nansinė perspektyva, projektui gal būt galėtų skirti dar 140 mln. litų.
Norint baigti stadioną pagal ankstesnį projektą, reikėtų dar 340 mln. litų. „Pakoregavus darbus stadiono darbai galėtų prasidėti 2015 m. ir baigtis 2017-aisiais“, – teigė A.Zuokas. Pasak jo, šiuo metu ieš koma lėšų stadiono konstrukcijai baigti – tam reikėtų 15–18 mln. li tų. Anot mero, stadionui konser vuoti reikėtų apie 8 mln. litų, to dėl labiau apsimoka baigti darbus, o ne konservuoti.
Vyriausybė 2007 m. projektui jau skyrė 100 mln. litų. Tada sta tybos pajudėjo, bet 2008 m. dėl lė šų stygiaus vėl sustojo. Nacionalinis stadionas Vilniuje suprojektuotas dar 1985-aisiais., o pradėtas statyti 1987 m. – per ketverius metus buvo sumontuo ti tribūnų rėmų pamatai ir dalis tribūnų rėmų, bet po kelerių me tų betoninės konstrukcijos buvo užkonservuotos. Atgaivinti nacionalinio stadio no statybą 2007 m. užsimojo bu vusio sostinės mero Tvarkos ir teisingumo partijos nario Juozo Imbraso komanda. 2009 m. lapkritį Aukščiausia sis Teismas paskelbė, kad įmo nių „Vilniaus kapitalinė statyba“ ir „Veikmė“ sutartis dėl naciona linio stadiono Vilniuje statybos buvo pasirašyta neteisėtai ir yra niekinė. VD, BNS inf.
Daugėja skrydžių į Vokietiją Airijos oro bendrovė „Ryanair“ nuo kitų metų kovo vidurio keti na iš didžiausio Lietuvoje Tarp tautinio Vilniaus oro uosto skrai dinti į Diuseldorfą.
„Ryanair“ pranešė, kad žada skraidinti tris kartus per savaitę. „Tai bus jau trečiasis maršrutas, jungiantis Vilnių su Vokietija. Jis suteiks keleiviams dar geresnes susisiekimo tarp šių dviejų šalių galimybes“, – pranešime spaudai sakė „Ryanair“ Šiaurės ir Baltijos šalių regiono pardavimo ir rinko daros vadovė Elina Hakkarainen. Vilniaus oro uosto Komerci jos departamento direktorius Si monas Bartkus savo tinklaraš tyje rašo, kad į Vokietiją šiuo metu skraidina skrydžių bend rovės „Lufthansa“ (2 kartus per dieną į Frankfurtą), „Wizz Air“ (2 kartus per savaitę į Dortmundą) bei „Ryanair“ (po 3 kartus per sa vaitę į Karlsrūhę ir Brėmeną). Po mėnesio įmonės „Ryanair“ skrydžių iš Vilniaus įvairiomis kryptimis dar padaugės, nes nuo
Priežastys: stiprėjanti konkurencija bendrovę „Ryanair“ verčia vis
daugiau skrydžių perkelti į Vilniaus oro uostą.
lapkričio 7 d. į sostinę iš Kau no oro uosto bus perkelti penki maršrutai. Į Vilnių bus perkelti „Ryanair“ maršrutai į Briuselį, Lydsą, Liver pulį, Lutoną ir Oslą. Bendrovė iš Kauno ir toliau skraidys į Bristolį, Dubliną, Frankfurtą bei Londoną. Tai jau ne pirmas kartas, kai „Ryanair“ skrydžių kryptis perke
Gedimino Bartuškos nuotr.
lia iš Kauno į Vilnių. Šiemet bend rovė į sostinės oro uostą perkėlė Milano, Barselonos ir Paryžiaus maršrutus. „Ryanair“ neatskleidžia, kodėl vis daugiau maršrutų perkelia į Vilnių, tačiau manoma, kad taip elgtis verčia vis stiprė janti konkurencija su kita pigių skrydžių bendrove „Wizz Air“. VD, BNS inf.
4
trečiADIENIS, spalio 10, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Akcija: vilniečiai įvairiomis akcijomis rytoj kvies solidarizuotis su Kinijos valdomo Tibeto žmonėmis.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Prisimins tibetiečių auką Vilniuje rytoj vyks akcijos, kuriomis siekiama atkreipti dė mesį į situaciją Kinijai priklausančiame Tibete, kur pastarai siais metais susidegino dešimtys tibetiečių. Tibeto parlamentas tremtyje lie pos 6-ąją inicijavo šešių mėnesių trukmės pasaulinį renginių cik lą „Tiesos deglas“. Juo siekiama atkreipti Jungtinių Tautų (JT) ir pasaulio bendruomenės dėmesį į Tibeto klausimą. Simbolinis „Tiesos deglas“ ti betiečių rankose keliauja per pa saulį, kviesdamas solidarizuotis su šia tauta. rytoj „Tiesos deglas“, lydi mas Tibeto vyriausybės tremty je atstovų ir tibetiečių vienuolio iš Rygos, atkeliaus į Vilnių. Sve čiai susitiks su sostinės vadovais ir Seimo Žmogaus teisių komite to nariais. Vilniuje taip pat bus surengti keli „Tiesos deglo“ renginiai. Rotušės aikštėje bus pastatyta palapinė, kurioje bus galima susi pažinti su šiandiene situacija Ti bete. Visi norintys galės pasirašyti Tibeto parlamento tremtyje inici
juotą peticiją, raginančią JT im tis aktyvių veiksmų sprendžiant Tibeto tautos išlikimo klausimą.
Tibetiečiai, aukoda mi gyvybę, protes tuoja prieš Kinijos represijas jos prieš 60 metų okupuota me Himalajų regione. Popiet Rotušės aikštėje bus ir Ti beto atstovai. Nuo 17 val. čia bus pagerbti 53 susideginę tibetiečiai – bus uždegtos žvakės, skaitomi gyvybę paaukojusių tibetiečių var dai. Vėliau Užupyje, Paupio gatvė je, bus atidengta Užupio konstitu cijos lentelė tibetiečių kalba. Pasaulinis renginių ciklas baig sis Tarptautinę žmogaus teisių
dieną, gruodžio 10-ąją. Tą dieną JT vadovams bus įteikta pasaulio žmonių pasirašyta peticija, ragi nanti pasaulio bendruomenę im tis pozityvių veiksmų dėl Tibeto išlikimo. Tibetiečiai, aukodami gyvybę, protestuoja prieš Kinijos repre sijas jos prieš 60 metų okupuo tame Himalajų regione. Anot ti betiečių, čia ne tik pažeidžiamos žmogaus teisės, naikinama Tibeto kultūra, bet ir kankinami bei žu domi žmonės. Per pastaruosius trejus metus Tibete susidegino apie 50 žmo nių. Lietuva Himalajų kalnuose esantį Tibeto regioną laiko Kini jos dalimi, tačiau kartu su kitomis ES šalimis pasisako už taikų Kini jos valdžios ir tibetiečių dvasinio lyderio Dalai Lamos bei jo atstovų santykių sureguliavimą. VD, BNS inf.
Pilaitę užlies šviesos Šį šeštadienį Pilaitėje bus šviesu kaip niekada. Čia vyks antrasis tarptautinis šviesos instaliacijų festivalis „BEEpositive“.
2012 M. SPALIO 11 D. 19.00 VAL. MENŲ SPAUSTUVĖ, ŠILTADARŽIO G. 6, VILNIUS RĖMĖJAI
INFORMACINIAI RĖMĖJAI
NUOLAIDOS
WWW.GITEATRAS.LT BILIETUS PLATINA
Šių metų festivalio tema – prisi kėlimas. Tai daugiaprasmis ir pro vokuojantis žodis, kuris daugiau siejasi su religija, bet ne tik – tai ir panaudotų daiktų prikėlimas ant ram gyvenimui, mikrorajono atgai vinimas nors ir vienam vakarui. Šių metų renginiu bus skatina ma visuomenę atkreipti dėme sį į ekologiją ir savo aplinkos bei energijos išteklių tausojimą, didė jantį atliekų kiekį. Renginio organizatoriai kūrybi nės dirbtuvės „BEEpart“ kviečia vilniečius ištrūkti iš miesto centro ir savaitgalį praleisti netradicinėje aplinkoje. „Idėja kilo įkūrus „BEE part“ kūrybines dirbtuves siekiant suburti vietos bendruomenę bei rengti didesnius kultūrinius ren ginius“, – sakė „BEEpart“ įkūrė jas Andrius Ciplijauskas. Eksperimentinis meno cent ras įsikūręs tarp miškų, nebaig
tų statyti pastatų, prie daugiabu čių. Ekologiškas nepriklausomas nuo infrastruktūros pastatas su kurtas iš nebenaudojamų jūrinių konteinerių, apšiltintų šiaudais, be tradicinio vandentiekio ar ka nalizacijos. Atvykstantiems į renginį kelią rodys nebaigtas statyti 9 aukštų daugiabutis, virsiantis įvairiomis spalvomis žaižaruojančiu pasta tu, festivalio lankytojus džiugins specialiai sukurta miško alėja, su šviesos instaliacijomis ir skulptū romis, pilaitiškiai ir miesto svečiai turės galimybę užlipti į specialiai sukonstruotą apžvalgos tiltelį ir pamatyti savo rajoną iš kitos per spektyvos. Taip pat bus galima pamatyti ir naujausius apšvieti mo būdus. 18 val. prasidėsiančiame festi valyje dalyvaus žymus Australijos menininkas Lawrence’as Walle nas bei Lietuvos menininkai Li nas Kutavičius, Saulius Valius ir kiti. Savo darbus pristatys mies tiečiai ir meno studentai. VD inf.
Gedimino Bartuškos nuotr.
5
TrečiADIENIS, spalio 10, 2012
tema
Dėl skydo kryžiuojamos ietys Jos iniciatoriai T.Gutaus 1 ko idėją užgriuvo lavina kritikos: skydas, primenantis Ro
mos legionierių ginkluotę, geriau siu atveju simbolizuoja antikinę globalizaciją, kiti siūlė verčiau pa statyti „skydinę su žuvusių dėl va rio pavardėmis“. Kaltino klišių kūrimu
Vienas grupės dalyvių dailininkas Kostas Gaitanži tvirtino nenus tebęs, kad skulptorius pristatė dar vieną kone identišką ankstesniems projektą, apeliuojantį į tautos pra eitį ir istorinę sąžinę. „Ta skulptūra – visiška nesąmonė visomis prasmėmis. Pati idėja, su sipažinus su jos pristatymu, yra ap gailėtina, nes ten daugybė faktinių klaidų, viskas kuriama remiantis pseudoistoriniais šaltiniais. Pro jektas akivaizdžiai taiko į politinį kontekstą, nors apie skulptūros meninę vertę įvertinę eskizą turė tų pasakyti skulptoriai. Kitas da lykas – paties žmogaus veikla yra abejotina. Jei tai būtų tik komerci ja – tai nieko blogo. Nors gal jis iš tiesų yra XX a. patriotas, nors tuo nelabai tikiu. Labiau tikėtina, kad tos idėjos skirtos pritraukti mū sų politikams, kurių intelekto ly gis geriausiu atveju atitinka po puliacijos vidurkį. Tad klišėmis, pseudopatriotizmu juos vilio ti patogu“, – piktinosi K.Gaitanži. Negailestingas buvo ir rašyto jas Andrius Jakučiūnas. Anot jo, T.Gutauskas yra puikus verslinin kas ir ne toks puikus menininkas. „Neturint net ypatingų dailė tyros sugebėjimų akivaizdu, kad kuriant skulptūras vadovaujama si populistinėmis klišėmis. O tai įprastai gerame mene niekada ne figūruoja, priešingai, klišėmis net savotiškai tyčiojamasi iš Lietuvos istorijos“, – tvirtino jis.
Valia: tai, kad kūrinys „Laisvės kelias“ statytas iš žmonių, pirkusių plytas, lėšų, T.Gutauskas vertina kaip
pranašumą – juk ir bažnyčios anksčiau buvo statomos tik iš privačių aukų.
A.Jakučiūnas kritikavo ir „Laisvės kelią“, kur, anot jo, buvo bandoma įteigti, kad skulptūrą kuria kiekvie nas, už pinigus įsigijęs bent vieną plytą, taip pat „bandymą sužais ti lietuvių meile krepšiniui“ statant skulptūrą prie „Siemens“ arenos. „Monumentalistai visada susidu ria su finansavimo problema. Tad bent šiuo atžvilgiu T.Gutauską rea bilituoja tai, kad jis gali visiškai atsi dėti skulptūrai tik siūlydamas abejo tinas idėjas, nes padorioms idėjoms pinigų niekada neatsiras. O čia – kiekvienam politikui patinka pa stovėti prie verpstės ar kamuolio“, – savo nuomonę dėstė rašytojas.
Nuo ko reikia gintis?
Išgirdęs apie internete susibūrusį judėjimą, skulptorius Mindaugas Navakas pripažino, kad pastaruo ju metu daug ir aštriai diskutuoja ma, kas laikytina menu, o kas yra tyčiojimasis iš religijos ar iš pa ties meno. „Prisiminkite Romeo Castellucci atvejį, tad taip ir čia – vieniems menininko idėja aiškiai patinka, kitiems ne, tretiems atrodo, kad jis tiesiog sudaro sėkmingą vers lo sandorį. Man tai nepatinka. Še devrai irgi niekam nerūpi. O čia – masinės kultūros atmaina, kaip ir ta siena prie transporto žiedo, kaž kodėl pastatyta laisvei. Daug žmo nių sumetė pinigus, jis padarė. Ką čia bepasakysi? Visi šie projek tai balansuoja tarp populiariosios kultūros, paprasčiausios viešųjų ryšių akcijos ir skulptūros“, – dės tė M.Navakas.
Andrius Jakučiūnas:
Įtarimai: Vilniuje prie „Siemens“ arenos pastatyta skulptūra krepši
niui kai kuriems kritikams priminė labai panašų monumentą Serbijo je, prie Belgrado arenos. Gedimino Martinkėno (BFL) nuotr.
Užsipulta be pagrindo? Dar ne taip seniai kritikuota 2007-ųjų vasarą prie „Siemens“ arenos pasta tyta skulptūra krepš in iui. Tuomet daug kas įžvelgė akivaizdž ių T.Gu tausko kūrin io panaš umų su Ser bij os sost inėj e Belgrade esanč ia skulptūra. Nors T.Gutauskas buvo laimėjęs kon kursą statyti skulptūrą krepšinio te ma ir Kaune, kūrinys „Krepšinio liū tas“ taip ir neiškilo. Mat, kaip pastebė
jo daugelis idėjos kritikų, jis labai pri mena ne tik Angl ijos futbolo „Pre mier“ lygos logot ipą, bet ir prie Kau no karo muz iejaus esančias dvi liūtų skulptūras. Pats T.Gut ausk as šiam fakt ui taip pat neteikė per daug reikšmės. Anot jo, „Kaune apskritai nieko neį mano ma padar yt i be kai kur ių žmon ių iš meno pas aul io pritar imo, tad nieko ir neišėjo“.
Neturint net ypatingų dailėtyros sugebėjimų akivaizdu, kad kuriant šias skulptūras vado vaujamasi populistinėmis klišėmis. O tai gerame mene niekada nefigūruoja. Stebėdamasis tuo, kad skulptū ra iškart sužavėjo Druskininkų po litikus, M.Navakas nepraleido pro gos pasišaipyti ir iš pačios kūrinio idėjos. „Niekaip nesuprantu, kodėl skydas? Nuo ko čia reikia gintis? Nuo lenkų gal, nuo turistų ar nuo „voveruškų“? Gal kas nors Drus kininkus smarkiai puola? Vilniuje stovi siena, Druskininkuose stovės skydas. Na, mums turbūt būdinga vis statyti įtvirtinimus“, – taip ko legos kūrinio koncepciją įvertino skulptorius.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Į kritiką nereaguoja
Pats T.Gutauskas teigė niekaip ne reaguojantis į socialiniuose tink luose gimstančias akcijas. „Komentarų neskaitau, prie feis buko nesu prisijungęs. Nematau, ko čia išgyventi, – nuomones reikšti laisvi visi. O kadangi esu užsiėmęs žmogus, ir taip turiu ką veikti. Yra tokios rūšies žmonių, kurie viską dergia, ieško negatyvių momentų ten, kur jų nėra. O čia – pozityvus projektas, rėmėjų daug – ir infor macinių, ir kitokių, gavome ir per 100 žmonių anketų per dvi savai tes“ , – džiaugėsi menininkas. Pati skulptūra, anot T.Gutausko, atsi ras tik po dvejų metų. „Tuomet gal ir bus sunkiau užmigt kai kam“, – kritikams įgėlė jis. Idėja skulptūrą pastatyti būtent Druskininkuose, prie Nemuno, esą gimė po ilgų svarstymų – pirminę vietą skulptorius buvo numatęs prie automagistralės Vilnius–Klaipėda, tačiau pasirinkta Nemuno krantinė, nes čia „yra sąsajų su mūsų gynybi niu pilių keliu – netoli yra Liškiavos piliakalnis, istorinė išnaikintos jot vingių genties žemė“. Saugo nuo globalizacijos
Į žodžius, kad skydas su smaigaliu nelabai tinka lietuvių identitetui, is torijai be agresijos įprasminti, jis at sakė, kad reikėtų atidžiau pasiskaity ti projekto aprašymą. „Idėja ne tokia, kad mes skydu dabar mušime tuos, kurie atvažiuoja. Skydas – tai Lie tuvos žmonės, identitetas, savastis. Pavojai – ne fiziniai, ne tai, kad už puls amerikiečiai ar rusai su tankais, o identiteto praradimas: globalizaci ja, kosmopolitizmas. O jei ką nors tai labai erzina, ką padarysi“, – sakė pa šnekovas. „Galiu atsakyti paprastai: jei nė ra valstybinių konkursų mūsų nau jųjų laikų istorijai įamžinti, me nininkai patys inicijuoja įvairias akcijas. Ar čia yra kas nors blogo? Be to, ir bažnyčios anksčiau staty tos iš privačių aukų. Čia savano rystės principas: nenori – nepri sidėk“, – paaiškino kūrėjas.
Šlovė: prie verpste pramintos
skulptūros „Vienybės medis“ įsiamžinti panoro ir buvęs šalies prezidentas Valdas Adamkus.
Istorija: prieš daugiau nei 5 me
tus atsiradusi skulptūra „Dvyniai“ jau senokai nebeužkliūva miestie čiams. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Komentaras
Ričardas Malinauskas Drusk in inkų meras
P
rojektą vert inu labai teig ia mai. Lietuvoje yra daug to kių žmonių, kurie patys nela bai ką rimto pasiūlo, nelabai ką padaro, o tik puola kitus kritikuo ti, aiškinti, kas yra kičas, kas ne. Tegul prad žioje patys ką nors įgyvend ina, tuomet vertina kitus. O Drusk ininkų savivaldybė, manau, ieškos galimybės prisidėti prie to, padaryti viską, kad šis lietuvybės simbolis būtų tinkamai pa statytas ir apipavidalintas.
6
TRečiADIENIS, spalio 10, 2012
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Pamokos nebuvo išmoktos Justinas Argustas
K
aip galima suvaldyti valdžia ne patenk int us mit ing uotojus ir protestuotojus, kai jie susiren ka prie Seimo ar Vyriausybės? Svarbiausia – slėptis už žilų galvų, nes prieš juos niekas nedrįs kelti nei rankos, nei balso. Juk žmonių nuotaikas galima kontroliuoti biurokratinės psichologijos priemonėmis! Daugmaž taip prieš porą met ų, prie Sei mo kilus riaušėms, samprotavo valdantie ji konservator iai. Tai paaiškėjo šią savaitę žiniasklaidai į ran kas patekus slaptai, tik konservatorių frak cijos Seime nariams parengtai, atmintinei. Jos pavadinimas iškalbingas: „Kaip suval dyti protestuojančiuosius“. O konfidencia lių patar imų sav išk iams autor ius – parla mentaras, buvęs Valst ybės saug umo de partamento darbuotojas profesor ius Kęs tutis Masiul is.
Dešinieji į saviškio patarimus neatsižvelgė nei tąsyk, kai du žo Seimo langai, nei vėliau.
Rinkimų programos: energetika
A
rtėjant Seimo rinkimams dienraš tis supažindina skaitytojus su juo se dalyvaujančių partijų programi nėmis nuostatomis svarbiausiais klausimais. Šįkart – apie energetiką. Parti jos pateikiamos pagal jų eilę balsavimo biu letenyje. 1. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis
Mažinsime šilumos suvartojimą skatindami masinę daugiabučių renovaciją ir moderni zaciją. Remsime individualių namų šildymo sistemų atnaujinimą. Liberalizuosime šilu mos gamybą skatindami konkurenciją tarp gamintojų, naudojančių skirtingų rūšių ku rą: biokurą, rūšiuotas atliekas, dujas, pramo nės perteklinę šilumą. 2. Respublikonų partija
Atimsime šilumos tiekimo tinklus iš privačių savininkų, panaikinsime energetikos mono polijas. Darbais, o ne žodžiais įgyvendinsime daugiabučių renovaciją Lietuvoje, panaudo dami šimtus milijonų mokesčių mokėtojų lė šų, be naudos laikomų užsienio bankuose. 3. Darbo partija
Bus siekiama, kad nauja atominė elektrinė būtų statoma skaidriai, ekonomiškai nau dingomis sąlygomis ir būtų užtikrintas jos saugumas. Sieksime, kad šilumos ir elektros gamybai būtų naudojama 25 proc. atsinauji nančių energijos šaltinių; taip pat įdiegti ši lumos taupymo priemones, vykdydami dau giabučių renovaciją.
gamybai daugiau naudoti biokuro, kuris ge rokai pigesnis už dujas, be to, geriau kogene racinėse elektrinėse. Kitaip spręsime daugia bučių renovavimo klausimą. 9. Tvarkos ir teisingumo partija
Statysime atominę elektrinę, užtikrindami maksimalų finansavimo skaidrumą ir efek tyvumą. Integruosime Lietuvos energetikos sistemas, ypač elektros ir dujų tiekimo sek torius, į ES sistemas ir energetikos rinkas. Iki 2016 m. pastatysime elektros perdavimo jungtį su Lenkija. Iki 2014 m. pastatysime elektros perdavimo jungtį su Švedija. 10. Nacionalinis susivienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje“ (Lietuvos centro partijos, Lietu vos socialdemokratų sąjungos, Tautininkų sąjungos ir Tautos vienybės sąjungos koa licija)
Įstatymais uždrausti nuomoti šilumos ūkį, o ten, kur jau veikia nuomos sutartis, jos nebepratęsti pasibaigus nuomos sutarties galioji mo terminui. Sukurti lankstesnį, realiai veik siantį gyvenamųjų namų renovavimo modelį – ten, kur gyventojai yra pasyvūs, atsakomy bę už renovavimą turi prisiimti valstybė. 11. Krikščionių partija
Lietuva turi užsitikrinti alternatyvias elekt ros energijos ir dujų tiekimo galimybes, ku rios garantuotų patikimą ilgalaikį apsirū pinimą energijos ištekliais ir mažesnes jų kainas. 12. Lietuvos žmonių partija
4. Demokratinė darbo ir vienybės partija
Atsakymų nepateikė.
5. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai
Strateginis tikslas – įgyvendinti energeti nį saugumą: užtikrinti visiems vartotojams įperkamomis kainomis prieinamą ir patiki mą energijos tiekimą. Strateginis uždavinys šiluminės energijos sektoriuje – bent perpus sumažinti pastatų šildymo išlaidas.
Energetinis saugumas ir nepriklausomybė – prioritetinės ir strateginės sritys Lietuvo je. Sieksime integracijos į Europos elektros energetikos sistemas, liberalios elektros rin kos plėtros, padidinti šilumos gamybos, per davimo ir vartojimo efektyvumą. Sumažinti gamtinių dujų suvartojimą. Užsitikrinti dujų tiekimo alternatyvas.
13. Socialistinis liaudies frontas
Šiluma – tai viešoji gėrybė, o ne verslo pre kė. Todėl sieksime nacionalizuoti komunali nio ūkio įmones – tai atpigins šilumos kainą. Komunalinės išmokos neturi viršyti 10 proc. šeimos pajamų. Ne – ekonomiškai nepag rįstam naujosios atominės elektrinės pro jektui. 14. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
Sieksime, kad mažiausiai 30 000 naujų dar bo vietų būtų sukurta visoje Lietuvoje vyk dant šiuolaikinius biomasės energetikos pro jektus. Taip pat sustabdyti naujos atominės elektrinės statybas ir tam numatytas lėšas skirti alternatyvios energetikos sričių plėt rai. Daugiabučių renovacija. 15. Partija „Jaunoji Lietuva“
Atsakymų nepateikė.
16. Liberalų ir centro sąjunga
Mes – už harmonizuotos struktūros visus vartotojų poreikius tenkinančią energetikos sistemą. Pasisakydami už atominės elektri nės statybą, kartu esame už pačių įvairiau sių energetikos šakų – bioenergetikos, saulės, vėjo, kitų žaliosios energetikos rūšių – plėtrą. Svarbiausi kriterijai yra Lietuvos energetinės nepriklausomybės užtikrinimas ir energeti nės sistemos konkurencingumas. 17. Emigrantų partija
Atsakymų nepateikė. 18. Politinė partija „Sąjunga TAIP“
Plėtosime atsinaujinančių energijos šaltinių gamybą ir naudojimą. Referendumo dėl ato minės elektrinės statybų rezultatus laikysi me privalomais. Atominės elektrinės projek te siūlysime dalyvauti ir Baltarusijai mainais į atsisakymą statyti atominę elektrinę Ast rave. VD inf.
6. „Drąsos kelio“ politinė partija Išm int ingas frakcijos nar ys rašo, kad jei tekt ų susidurt i su protest uotojais ir reik tų eit i su jais kalbėt is, konservator iai ga li siųsti tik Ireną Deg utienę ir garbaus am žiaus Česlovą Stankevičių bei Vidą Mariją Čigr iejienę, nes tik „žilos galvos“ gali atvė sinti situaciją. Jeig u su protestuotojais tektų derėt is, rei kia nepamiršti net pokalbio organizavimo smulkmenų. „Kavos puodelis, gėlių puokš tė ant stalo ir panašios priemonės suma žint ų atšiaur umą“, – patar iama konserva toriams. Pasibaig us der yboms apie jų rez ultat us tautai turėtų pranešti I.Degutienė, „o už jos nugaros stovi ir maloniai paantrina Č.Stan kevičius ir V.Čigr iejienė“, – savišk ius moko K.Masiul is. Kodėl tai aktualu šiandien? Dėl to, kad de šin ieji į sav išk io patar imus neatsižvelgė nei tąsyk, kai dužo Seimo langai, nei vėliau. Valdančiųjų konservatorių nesantaika su kalba ir komunikavimu – akivaizdi. Dalis politinio darbo demokratijoje yra po pul iar int i ir aišk int i savo sprendimus, ku riuos laikai tinkamais, taip pat nenuteikt i žmonių ne tik prieš save, bet ir prieš vals tybę. Andriaus Kubiliaus nuolat kartojama mint is, kad jo sprend imai bus nepopul ia rūs, – ne pasiteisinimas. Akivaizdu, kad šiam aišk inimo tautai dar bui buvo ir tebėra bandoma pasitelkti par tijos vicepirm in inkę I.Deg ut ienę, kur i nė ra tok ia technokratė kaip A.Kubilius, geba kalbėti apeidama aštrius kampus, į klausi mą atsakyti aptak iai. Deja, ne itin sėkm ingai. Tad dešin iųjų at mintinėje išdėstyti patarimai kaip niekad aktualūs ir šiandien.
Energetikos projektai turi tarnauti ne energe tikos bendrovėms, jų lobistams. Grįšime prie energetinės strategijos peržiūrėjimo, remda miesi sisteminiu požiūriu į ją, atsižvelgdami į visas šalies energetines galimybes, į visus iš teklius. Nesame prieš atominę energetiką, ta čiau mums abejonių kelia dabartinis atomi nės energetikos projektas. 7. Lietuvos lenkų rinkimų akcija
Pereiti prie biokuro naudojimo ne tik šilu mos ūkyje, bet ir pagal galimybes energeti koje. Taip būtų apdirbama 800 tūkst. hekta rų dirvonuojančios žemės Lietuvoje, sukurta 30 tūkst. naujų darbo vietų kaimo vietovėse ir naujų darbo vietų biokuro gamybos ir per dirbimo srityse. 8. Lietuvos socialdemokratų partija
Nepasisakome prieš atominę energetiką, bet esamomis aplinkybėmis pasisakome prieš atominės elektrinės statybą. Siūlome šilumos
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis
„Vilniaus dienos“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391
LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688
7
trečiADIENIS, spalio 10, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Problema – užtęsti teismų procesai Daugiausia bylų Lietuva Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) Strasbūre pralaimi dėl neužtik rintos teisės į teisingą teismą.
Reklama: Darbo partija deklaravo rinkimų agitacijai išleidusi tik pusę milijono litų.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Konservatoriai negaili lėšų agitacijai Leisdami pinigus politinei reklamai prieš artėjančius Seimo rin kimus pirmauja valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščio nys demokratai. O Darbo partija, kurios reklama nusėtos dauge lio miestų gatvės, oficialiai skelbia teišleidusi kiek daugiau nei pusę milijono litų. Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Ar bus brangiausi istorijoje?
Politinė Seimo rinkimų kampani ja gali būti brangiausia iš visų ka da nors buvusių Lietuvoje. Rinkimuose dalyvaujančios par tijos ir jų kandidatai, kaip matyti iš Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pateikiamų tarpinių finan sinių ataskaitų, politinei reklamai jau išleido apie 10 mln. litų. Tai – dar negalutiniai duome nys. Politikos apžvalgininkai ir VRK specialistai sako, kad ši suma per pastarąjį mėnesį, iki antrojo rinkimų turo, gali patrigubėti, nes 2004 m. politinei rinkimų į Seimą kampanijai išleista 21 mln. litų, o 2008 m. ši suma siekė 33 mln. litų. Tai, žinoma, tik oficialios politi nės kampanijos ir rinkimų organi zavimo išlaidos. Daug naujovių
Politologas Lauras Bielinis spė ja, kad ši rinkimų kampanija bus brangiausia iš visų. „Šiuose rin kimuose dalyvauja daug daugiau
partijų. Ir rekordinis skaičius kan didatų“, – sakė politologas. „Be to, rinkimų kampanijoje daug technologinių naujovių. Jos – nepigios. Partijų jėgos – apyly gės, tad jos rungtyniauja tarpusa vyje ir taip išleidžia dar daugiau pi nigų“, – mano L.Bielinis. Jo teigimu, partijų išlaidų rinki mams ataskaitos liudija ir tai, kad įstatymas, draudžiantis juridinių asmenų aukas partijoms, nieko iš esmės nepakeitė – partijos tiesiog prisitaikė prie naujų reikalavimų, o pinigų nuo to nesumažėjo. Mandatų kainos
VRK specialistai yra suskaičiavę, kad per praėjusius rinkimus vieno Seimo nario mandato kaina parti joms siekė apie 420 tūkst. litų. O 2004-aisiais – vos 274 tūkst. litų. 2008-ųjų Seimo rinkimų kam panija nesėkmingiausia buvo tuo metei Artūro Paulausko vadovau jamai Naujajai sąjungai. Vienintelė šios partijos laimėta Seimo nario vieta kainavo 2,87 mln. litų. Dabar Naujoji sąjunga jau susi jungė su Darbo partija.
VRK duomenimis, Tėvynės są jungos-Lietuvos krikščionių de mokratų partijai vieno mandato kaina per praėjusius rinkimus sie kė apie 144 tūkst. litų, Liberalų ir centro sąjungai – 439 tūkst. litų, Liberalų sąjūdžiui – 211 tūkst. litų, o tuometei Arūno Valinsko partijai, kuri dabar jau susijungė su liberal centristais, – tik 48 tūkst. litų.
Išlaidos: valdančioji Tėvynės są
junga užsakė kelių milijonų litų vertės reklaminės produkcijos.
VD, BNS inf.
Lauras Bielinis:
Partijų jėgos – apyly gės, tad jos rungty niauja tarpusavyje ir taip išleidžia dar dau giau pinigų. Opozicijoje ketverius metus pra leidusiems socialdemokratams vie na Seimo nario vieta 2008 m. kaina vo 244 tūkst., Tvarkos ir teisingumo partijai – 174 tūkst., Darbo partijai – 193 tūkst. litų. Valstiečiams liau dininkams vienas mandatas kaina vo net 1,17 mln. litų.
Tarpinės didžiųjų partijų išlaidos politinei kampanijai (mln. litų) Partijos pavadinimas
„Problemų Lietuvoje dėl teisės į teisingą teismą išties yra. Daugiau nei pusė, beveik du trečdaliai, by lų, kurias Lietuva pralaimi Stras būro teisme, yra dėl šeštojo kon vencijos straipsnio – dėl teisės į teisingą teismą“, – sakė advoka tė Liudvika Meškauskaitė. EŽTT yra priėmęs 77 sprendi mus bylose, susijusiose su Lietu va. Iš jų 66 atvejais nustatyta, kad buvo pažeista bent viena Europos žmogaus teisių ir pagrindinių lais vių apsaugos konvencijos nuosta ta. Dauguma – 41 – pažeidimų su siję su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos kon vencijos šeštuoju straipsniu, kuris garantuoja kiekvieno asmens teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, nepriklausomą ir nešališką teismą, prievolę laiky tis nekaltumo prezumpcijos. „Teisė į teisingą teismą reiškia teismo proceso teisingumą. Šiuo atveju žiūrima, ar procesas ne buvo per ilgas, ar jis buvo teisin gas šalių lygybės atžvilgiu, ar vy ko viešai, ar užtikrinta nekaltumo prezumpcija ir teisė į gynybą“, – teigė Vyriausybės atstovė EŽTT Elvyra Baltutytė. Jos tvirtinimu, kartais įgyven dinant EŽTT sprendimus atsilie ka Lietuvos teisėkūra. Kita vertus,
ji pabrėžė, kad teismai, kartais aplenkdami teisėkūrą, remiasi Strasbūro teismo praktika. „Net jei teisėkūra atsilieka, teis mai, ją aplenkdami, tiesiogiai taiko EŽTT praktiką ir, tarkime, advo katai, atstovaudami pareiškėjams, mūsų teismuose paragina teisėjus pažiūrėti, kokia yra EŽTT prakti ka“, – sakė E.Baltutytė. Anot jos, nemaža dalis pralaimėtų bylų yra dėl per ilgo proceso. „Lietuva tikrai nėra bloga mo kinė savo teisingumo sistemos vystymo kontekste, palyginti su visos Europos“, – pabrėžė EŽTT vyriausiasis teisininkas Dovydas Vitkauskas. Generalinės prokuratūros Bau džiamojo persekiojimo departa mento prokuroras Arūnas Meška sakė, kad Strasbūro teismui pri pažinus Lietuvą pažeidus kurią nors Žmogaus teisių konvencijos nuostatą, stengiamasi to pažeidi mo nebekartoti. „Prok urat ūros darb uotojai orientuojami, į ką atkreipti di desnį dėmesį. Matant, kad iki teisminis tyrimas arba teisminis nagrinėjimas užtruko per ilgai, jau savotiškai tam asmeniui kom pensuojama mažinant bausmę“, – kalbėjo prokuroras. Jis atkreipė dėmesį, kad iš 66 vadinamųjų pralaimėtų bylų Lie tuvoje atnaujintos tik šešios. Šiuo metu EŽTT nagrinėjamos 62 bylos prieš Lietuvą.
Išlaidos politinei Iš jų – išlaidos kampanijai politinei reklamai
Tėvynės sąjunga- Lietuvos krikščionys demokratai
4,033
3,319
Lietuvos socialdemokratų partija
1,87
1,818
Tvarkos ir teisingumo partija
1,514
1,466
Liberalų sąjūdis
1,127
1,043
Darbo partija
0,694
0,61
Lietuvos lenkų rinkimų akcija
0,478
0,372
Liberalų ir centro sąjunga
0,335
0,179
„Drąsos kelias“
0,148
0,106 Šaltinis: VRK
Priežastis: advokatė L.Meškauskaitė sako, kad Lietuvoje daugybė
problemų kyla dėl teisės į teisingą teismą. Gedimino Savickio (BFL) nuotr.
Siūlė gigantišką kyšį Policijos departamentas pranešė, kad vienas asmuo policininkams siūlė 12 tūkst. eurų (41,4 tūkst. li tų) kyšį.
Pirmadienio vidurdienį Prienų rajone, kelyje A5, policijos pa reigūnų reikalavimui sustoti ne pakluso ištisinę liniją lenkdamas kirtęs automobilio „MercedesBenz C250“ vairuotojas. Padidi nęs greitį jis nuvažiavo. Skriaudžių kaime šis automobi lis sustojo ir iš jo iššokęs jaunuo lis ėmė bėgti laikydamas plastiki nį maišelį. Maždaug už 500 metrų nuo automobilio jaunuolis maiše lį išmetė ir pasišalino. Įvykio vietoje sulaikytas auto mobilį vairavęs V.B., gimęs 1984 m. Siekdamas išvengti sulaiky
mo, Alytaus apskrities vyriau siojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus kelių patrulių būrio patruliams jis siūlė 12 tūkst. eurų kyšį. Apžiūrėjus maišelį, jame ras ta galbūt narkotinės medžiagos – 3,14 kg baltų miltelių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas, vairuotojas po apklausos uždarytas į areštinę. Anot Policijos departamento, šiemet daugėja atvejų, kai sie kiant išvengti atsakomybės ban doma papirkti policijos pareigū nus. Iki spalio 1 d. registruoti 468 bandymai papirkti pareigūnus, dėl visų šių faktų pradėti ikiteis miniai tyrimai. Pernai tokių nu sikalstamų veikų užfiksuota 358, užpernai – 335. VD, BNS inf.
8
trečiADIENIS, spalio 10, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Pasirinkimo galimybė yra Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Šį sekmadienį kartu su Seimo rinkimais vyks ir referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos. Tačiau į apylinkę at vykę rinkėjai turi teisę nedaly vauti kuriame nors iš balsavi mų – Seimo rinkimuose arba re ferendume.
Vyriausiosios rinkimų komisi jos (VRK) atstovė Kristina Iva nauskaitė informavo, kad įsta tym as užt ikr in a rink ėjo teis ę pasirinkti. Atvykęs į balsavimo vietą jis gali pareikšti savo ne norą dalyvauti kuriame nors iš balsavimų.
Kristina Ivanauskaitė:
Turite teisę atsisakyti priimti referendumo arba Seimo rinkimų biuletenius.
Paklausta, ar galima atėjus į balsavimą atsisakyti dalyvauti ar ba referendume, arba Seimo rin kimuose, K.Ivanauskaitė atsakė teigiamai: „Tokiu atveju, kai at vyksite į rinkimų apylinkę, komi sijos nariai jums turės išduoti biu letenius. Jūs turite teisę atsisakyti priimti referendumo arba Seimo rinkimų biuletenį. Komisijos na rys turės jums duoti pasirašyti, kad atsisakėte priimti biuletenį ir nedalyvaujate arba referendume, arba Seimo rinkimuose.“ Tokiu atveju, jeigu žmogus at sisakys dalyvauti kuriame nors iš balsavimų, jis sumažins Sei
mo rinkimų arba referendumo dalyvių skaičių. Pagal įstatymą nesvarbu, kiek rinkėjų dalyvauja Seimo rinkimuose, – jie bet ku riuo atveju įvyks. Tačiau norint, kad įvyktų pata riamasis referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos, bū tina, kad jame dalyvautų daugiau kaip pusė visų registruotų šalies rinkėjų. Jeigu bus mažiau nei pu sė, referendumas bus paskelbtas neįvykusiu. Šįkart referendumui teikiama tokia nuostata: „Pritariu nau jos atominės elektrinės staty bai Lietuvos Respublikoje.“ Bal suojantys už atominės elektrinės statybą turi balsavimo biulete nyje pažymėti laukelį „Taip“, nusiteikę priešingai – lauke lį „Ne“. 2008 m. spalį kartu su Sei mo rinkimais vyko referendumas dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo. Tačiau tuomet referendume dalyvavo tik 48,43 proc. visų registruotų rinkėjų, ir jis paskelbtas neįvykusiu. Prieš ketverius metus Seimo rinkimuose dalyvavo 48,59 proc. visų rinkėjų, taigi, 4 tūkst. dau giau nei referendume. Tai reiškia, kad tie keli tūkstančiai rinkėjų pasinaudojo galimybe nedalyvau ti referendume, balsavo tik Seimo rinkimuose. Šiandien prasideda balsavimas iš anksto Seimo rinkimuose ir re ferendume. Toks balsavimas ren giamas visų šalies savivaldybių pastatuose. Norintys dalyvauti išankstiniame balsavime privalo su savimi atsinešti ne tik asmens tapatybę įrodantį dokumentą, bet ir rinkėjo kortelę. Ji nebus reika linga einant balsuoti į apylinkę pagrindinę balsavimo dieną – šį sekmadienį.
Tapo advokatu Buvęs Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pirminin kas Remigijus Rekerta tapo advo katu ir karjerą tęsia vienoje advo katų profesinėje bendrijoje.
R.Rekerta joje pradėjo dirbti rug sėjo pabaigoje. R.Rekertos specializacija – draudimo teisė, žala dėl valsty bės neteisėtų veiksmų atlyginimo,
valstybės tarnybos teisinių klau simų ir ginčų dėl VTEK sprendi mų sritys. R.Rekerta savo prašymu iš VTEK pirmininko pareigų atleis tas nuo rugsėjo 10 d. Komisijoje jis dirbo aštuonerius metus, iš jų dvejus buvo jos pirmininkas. VTEK kol kas neturi naujo nuo latinio pirmininko. VD, BNS inf.
Susitikimas: valstybės vadovė D.Grybauskaitė su specialiai sukurtos komisijos nariais aptarė, kaip pato
bulinti Temidės tarnų atranką.
Prezidentūros nuotr.
Bandė paneigti legendas Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos pirmininkas Eugeni jus Laurinaitis teigia, kad viešojoje erdvėje esama daug legendų apie teisėjų klaną, tačiau pabrėžia, jog jo vadovaujama instituci ja stengiasi objektyviai atrinkti geriausius pretendentus. Vadovauja nuo balandžio
Tokią poziciją pretendentų į teisė jus atrankos komisijai nuo balan džio vadovaujantis Vilniaus uni versiteto Psichiatrijos klinikos docentas E.Laurinaitis išsakė po vakar vykusio komisijos susitiki mo su Prezidente Dalia Grybaus kaite. „Pilna legendų apie tai, kad tei sėjus skiria nežinia kas, kad tai kla no savireprodukcijos procesai ir taip toliau. O ypač dabar, per rin kimų kampaniją. Noriu pasaky ti, kad nepriklausau jokiam teisėjų klanui, su teismais tikrai neturė jau jokių reikalų ir todėl manau, kad jokio klano interesams mūsų komisijos nariai neatstovauja“, – sakė E.Laurinaitis. „Komisija dirba visiškai neprik lausomai. Mūsų sprendimams įta ką daro tik ta medžiaga, kurią mes gauname raštu, taip pat pokalbio su kiekvienu pretendentu rezulta tai“, – teigė jis. Anksčiau buvo kitaip
Pasak E.Laurinaičio, įvertinimas dėl pretendentų nepriimamas su jais nesusitikus. „Anksčiau buvo kitaip. Anksčiau galėdavo žmogus
tiesiog atsiųsti dokumentus, ko misija paskaitydavo popierius ir pareikšdavo savo sprendimą. Mes taip nebedarome“, – kalbėjo psi chiatras.
Daiva Ulbinaitė:
Atranką į teisėjus tu ri lemti ne darbo sta žas ir ne kieno nors protekcijos, tačiau labai objektyvūs da lykai. „Kandidatų yra visokių. Mūsų darbas yra atrinkti tuos, kuriuos mes siūlysime Prezidentei, mūsų nuomone, tinkamiausius“, – sa kė jis. Prezidentės patarėja Daiva Ul binaitė teigė, kad atranka į teisėjus turi vykti remiantis ne tik forma liais kriterijais: „Atranką į teisė jus turi lemti ne darbo stažas ir ne kieno nors protekcijos, tačiau labai objektyvūs dalykai. Atrankos re miasi ne tik formaliais kriterijais –
komisija organizuoja ir anonimi nes teismo darbuotojų apklausas, klausomasi garso įrašų, žiūrima, kaip teisėjas, pretendentas į teisė jus bendrauja su žmonėmis. Visa tai ypač svarbu priimant sprendimą, ar žmogus gali dirbti teisėjo darbą.“ Pasak jos, Prezidentė priimda ma sprendimus remiasi komisijos rekomendacijomis, tačiau su kiek vienu pasiūlytu kandidatu į teisė jus susitinka ir asmeniškai. Norėtų išnagrinėti kilmę
E.Laurinaitis, paprašytas įvertin ti faktą, kad yra teisėjų, turinčių daugiau nei milijonu litų įvertinto turto, sakė, jog komisija peržiūri ir pretendentų pateiktas turto dekla racijas. „Norėčiau pažiūrėti, kur, kada ir kaip jų milijonai buvo sukaupti. Jei, pavyzdžiui, tai sutuoktinio fir mos pinigai, o priklauso visai šei mai, kaip pagal mūsų įstatymus priklauso, aš visai nematau jokios problemos. Tačiau jeigu tai sukau pia pats žmogus, gaudamas tik at lyginimą teismo tarnautojo vietoje, tada man klausimų, be abejo, kil tų“, – sakė jis. VD, BNS inf.
9
trečiADIENIS, spalio 10, 2012
OMX Vilnius
–0,06 %
100
OMX Riga
–0,42 %
ekonomika
OMX Tallinn
+0,21 %
diena.lt/naujienos/ekonomika
Pristatė naujienas
€
Valiuta
Gerindama klientų aptarnavimą Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pristatė 4 nau jas e. paslaugas: ergonomišką VMI interneto svetainę, e. mokesčių mokėtojo kortelę, e. fo rumą, nuotolinius mokymus. E. VMI projek tui iš viso bus sukurtos 46 naujos e. paslau gos – gyventojai neišeidami iš namų galės išsiimti ar pratęsti verslo liudijimą, registruo tis kaip PVM mokėtojai, prenumeruoti mo kesčių deklaravimo, sumokėjimo kalendorių.
mln. litų
galutinį likutį iš Europos regioninės plėtros fondo Europos Komisija pervedė Lietuvai.
Valiutų kursai
Degalų kainos
Šiandien kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,1044 DB svaras sterlingų 1 4,2676 JAV doleris 1 2,6605 Kanados doleris 1 2,7269 Latvijos latas 1 4,9613 Lenkijos zlotas 10 8,4844 Norvegijos krona 10 4,6591 Rusijos rublis 100 8,5541 Šveicarijos frankas 1 2,8477
pokytis
+0,0483 % –0,2827 % +0,0489 % +0,2610 % +0,0403 % –0,0295 % –0,1629 % –0,0783 % –0,0140 %
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Paštas orientuojasi į e. prekybą paštas galėtų išgyventi vien iš tie sioginių pašto paslaugų, sakė Lie tuvos pašto atstovė spaudai Aure lija Jonušaitė.
Aurelija Jonušaitė:
Laiškų siuntimas ma žėja, bet labai spar čiai auga siuntų siun timas.
Pasak jos, daugiausia siuntų, susijusių su e. prekyba, į Lietu vą keliauja iš šalių, kuriose tokia prekyba labai išvystyta: Jungtinių Amerikos Valstijų, Didžiosios Bri tanijos, Kinijos, Honkongo. Iš Lie
tuvos daugiausia siunčiama į tas šalis, kur gyvena didžiausios lie tuvių emigrantų bendruomenės: Didžiąją Britaniją, Airiją, Vokieti ją, Norvegiją. A.Jonušaitės teigimu, tam tikrų darbo procesų automatizavimas pašto darbuotojų skaičiaus smar kiai nesumažino. „Labai vystome finansines paslaugas, auga siuntų skaičius, todėl didelio darbuoto jų skaičiaus sumažėjimo tikrai nė ra“, – sakė Lietuvos pašto atsto vė spaudai. Lietuvos paštas yra paskelbtas mažųjų „Snoro“ padalinių, vadi namų snoriukais, pirkimo kon kurso nugalėtoju. Lietuvos paštui perduodama 230 „Snoro“ filialų, tačiau ne iš karto ims veikti visi. „Per artimiausias kelias savai tes turime pasirašyti sutartį, sudė
ti visus taškus ant i ir sutartą dieną perimti tuos kioskelius savo nuo savybėn. Iki metų pabaigos norė tume atidaryti pirmuosius, tačiau tikrai ne visus bankelius – jie bus atidaromi palaipsniui, – pasakojo A.Jonušaitė. – Juose bus teikiamos tik finansinės paslaugos: bus gali ma sumokėti už komunalines pa slaugas, gauti ar išsiųsti perlaidą, atsiimti pensiją ar pašalpą, varto jimo kreditą, valstybės taupymo lakštus. Ateityje galbūt bus galima išsikeisti valiutą, padėti indėlį.“ „Snoriukuose“ spaudos prenu meratos, laiškų ar siuntų siuntimo paslaugos nebus teikiamos. A.Jonušaitės teigimu, „Sno ro“ filialų pritaikymas pašto reik mėms reikalaus „minimalių in vesticijų“: jie perkami su viskuo, kas juose jau yra.
Primins laiškų rašymo tradicijas g.miceviciute@diena.lt
Lietuvoje prasideda unikalus pro jektas – pirkdami ir siųsdami atvi rukus gyventojai ne tik vieni ki tiems dovanos nuolaidas, prisi mins popierinių laiškų rašymo tradicijas, bet ir rems pradedan čiuosius verslininkus.
Reklaminių atvirukų „Beepost“ projekto iniciatorė Sabina Dau kantaitė teigė, kad ši idėja nuo nieko nenusižiūrėta ir neturi ana logų užsienyje. Pirmąjį atvirukų rinkinį, išleis tą 5 tūkst. tiražu, sudaro 18 skir
2,47
„Kvistija“
4,99
4,60
2,47
„Vakoil“
5,03
4,68
2,49
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
N
Gintarė Micevičiūtė
Dujos
4,67
90,26 dol. už 1 brl. 113,02 dol. už 1 brl.
Tyr imų inst ituto „Social Dynam ics Internat ional“ part ner is
sumokėti už komunalines paslaugas, atsiimti pensijas ar pašalpas ir gauti kitas finansines paslaugas.
Pastaruosius kelerius metus vis didesnę pašto paslaugų dalį su daro siuntos. „Universaliosios pašto paslau gos yra ne tik laiškų siuntimas. Laiškų siuntimo paklausa mažė ja, bet labai sparčiai auga siuntų siuntimo ir priėmimo paklausa. Tai labiausiai susiję su gyventojų migracija ir bene daugiausia su e. prekyba. Galėdami įsigyti daiktų pigiau arba tokių, kokių nėra Lie tuvoje, žmonės tuo naudojasi, ir kiekvienais metais siuntų, susi jusių su e. prekyba, skaičius auga dešimtimis procentų. Manau, kad paštas yra labai perspektyvus, bet, žinoma, teikiame ir kitas paslau gas“, – paklausta, ar šiais laikais
Dyzelinas
5,05
Karolis Urbonas
Plėtra: iki metų pabaigos Lietuvos paštas atidarys pirmuosius įsigytus „snoriukus“; juose gyventojai galės
r.grigolyte@diena.lt
A 95
„Statoil“
Sąjungos aukojimas
Beveik išnykus tra dicijai rašyti popie rinius laiškus, Lie tuvos pašto veik lą gaivina e. preky ba ir finansinės pa slaugos. Netrukus Lietuvos paštas plės veiklą perim damas vadinamuo sius snoriukus, bet jame teiks tik finan sines paslaugas.
Rūta Grigolytė
Vakar Tinklas
tingas prekes ar paslaugas rekla muojančių atvirlaiškių. Už beveik 10 litų įsigiję šiuos rinkinius, už klijavę pašto ženklus ir užrašę as menišką žinutę, gyventojai atvir laiškius gali siųsti draugams ar artimiesiems tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Paštu gavęs atviruką žmogus gali džiaugtis ne tik gražiu ant jo esančiu paveikslėliu, bet ir nuolai da arba nemokama paslauga įmo nėje, kuri ant jo reklamuojama. Pradedantiesiems verslinin kams reklamuotis ant šių atviru kų nekainuoja nieko, tačiau, pa sak S.Daukantaitės, į projektą bus priimami ne visi norintys. Svar
biausias kriterijus norintiems pa sireklamuoti – kūrybiškumas. Ant pirmojo atvirukų rinkinio daugiausia puikuojasi rankdarbius ar ekologiškus produktus kurian čių menininkų ir verslininkų rek lamos. Nemokamai pasirekla muoti ant atvirukų ypač kviečiami savo produkciją siūlantys Lietuvos ūkininkai. Pirmąją akcijos savaitę užė ję į sostinės centre esančią kavinę „Mano guru“ gyventojai atvirukus vieni kitiems galės siųsti nemoka mai. Vėliau pašto ženklais teks pa sirūpinti patiems. Antrąjį reklami nių atvirukų rinkinį planuojama išleisti dar iki šių metų pabaigos.
Stimulas: atvirukus įsigiję gy
ventojai skatinami prisiminti po pierinių laiškų rašymą ir remti pradedančiuosius verslininkus.
Gedimino Bartuškos nuotr.
etylantys debatai dėl pa pildomų galių suteikimo ES institucijoms pama žu veda prie akivaizdžios dilemos, kurią matome visi, – esa me viename ekonominiame viene te, kurį ištikusi rimta krizė. Norint ją išspręsti reikia papildomų visoje ES taikomų priemonių, kurios reikštų bendrą biudžetą, mokesčių ir socia linę sistemą. Valstybių klerkai ne pratę lankstytis, todėl trimituoja apie nepriklausomybės praradimą ir judėjimą centralizuotos valdžios link. Žinoma, valstybių klerkams (ypač pagarsėjusių korupcija ir biu rokratija) mažiausiai norisi efekty vaus vėzdo virš galvos ir apribojimų vogti iš šalies biudžeto. Naudojama piliečių gąsdinimo strategija, ta čiau Europos integracija yra būti nas veiksnys sprendžiant krizę. Valstybių klerkai atstovauja ne savo tautos interesams, o savo pačių, todėl sakyti, kad šalys yra prieš tolesnę Europos integraciją, yra šiek tiek tiesmukiška. Žinoma, Vokietijos ir Nyderlandų gyvento jai nenori lengva ranka dalytis savo sumokėtais mokesčiais su ispanais ir graikais, todėl prieš tai reikalau ja iš šių šalių sutikti su žaidimo tai syklėmis ir perduoti dalį kontrolės. Net prancūzų kairieji neseniai pik tinosi parlamente, kad iš jų reika laujama per daug, bus prarasta ne priklausomybė, „kokią teisę turi Europos biurokratai diktuoti mū sų šalies biudžeto valdymą?“. Ta čiau visi nori turėti eurą ir daly vauti vienoje mokėjimų sistemoje, draugiškai spręsti problemas. Vėlgi to nori klerkai, o ne žmonės. JAV modelis rodo, kad autono miniai suverenūs vienetai gali gana efektyviai dirbti po vienu politiniu stogu. Argumentai dėl vienos JAV kalbos ir mentaliteto yra trumpare giški ir greičiausiai tėra pusiau są moningas nugirstų pseudoargumen tų kartojimas prie butelio alaus, nes JAV sistema kūrėsi ilgai ir patyrė dar didesnių krizių, nei dabar matome ES. Ir nors JAV dabar neką mažesnė krizė, tačiau niekas nekalba apie Ka lifornijos išmetimą iš JAV arba neval domą Floridos nedarbą. Problemos yra bendros, o suverenumo pakanka visoms valstijoms. Kiekvienos iš jų gyventojai deleguoja savo atstovus į Kongresą, yra sukurti politikų kont rolės mechanizmai. Net teisės aktai priimami valstijų lygmeniu. Ir nors JAV bei ES skirtumų labai daug, in tegracijos procesas neišvengiamas ir politikų taikoma baimės politika yra mažų mažiausiai gėdinga, nes tai kenkia gyventojams.
10
trečiADIENIS, spalio 10, 2012
sportas Varžėsi šokėjai
Lietuviai – žemyn
Naujas prezidentas
Tarptautiniame sportinių šo kių konkurse „Rudens taurė“ pasaulio reitingo standartinių šokių varžybas laimėjo Kauno klubo „Kaspinas“ pora Eval das Sodeika ir Ieva Žukauskai tė (nuotr.), o Lotynų Amerikos šokių – Rusijos atstovai Geor gijus Trifunovas ir Bela Bakarova.
Pajėgiausių planetos tenisi ninkų ATP reitinge Ričardas Berankis (nuotr.) su 568 taš kais per savaitę iš 86-osios vietos smuktelėjo į 93-iąją, o Laurynas Grigelis su 116 taškų iš 360-osios pozicijos nukri to į 364-ąją. Reitingo lyderis – šveicaras Roger Federeris (10 805 tšk.).
Naujuoju Lietuvos plauki mo federacijos prezidentu išrinktas verslininkas ir in vestuotojas Tomas Kučins kas (nuotr.). Jis pakeitė nuo 2009-ųjų šalies plaukimui vadovavusią Iloną Juditą Zuozienę. Generalinio sekre toriaus pareigas ir toliau eis Gintautas Bartkus.
Vilniaus krepšininkai vėl grįžo tuščiomis Lietuvos trenerių vadovaujamos komandos pergalėmis pra dėjo VTB Vieningosios krepšinio lygos turnyrą, o serbo Alek sandro Džikičiaus vairuojamas Vilniaus „Lietuvos rytas“ patyrė antrą nesėkmę iš eilės. Kamuolys tiesiog skraidė
A grupėje Rimo Kurtinaičio treni ruojami Maskvos srities „Chimki“ krepšininkai savo aikštėje 104:75 nugalėjo „Astanos“ (Kazachsta nas) ekipą.
Statistika VEF–„Triumf“ 101:78 (29:24,
30:21, 25:25, 17:8). E.J.Rowlandas 24 taškai, K.Janičenokas 22, W.Daniel sas 18, A.Kavaliauskas 14 (7 atkovoti kamuoliai)/K.Landry, 18, S.Karasio vas 14, A.Kuziakinas 13. „Chimki“–„Astana“ 104:75 (30:22,
24:13, 27:17, 23:23). K.Riversas 17, V.Fridzonas 15, K.Lončaras 14/D.Si monas 18, J.Johnsonas 14, R.Mars hallas 12. „Spart ak“–„Liet uv os
ryt as“ 75:48 (22:15, 23:12, 11:15, 19:6). J.Car teris ir L.Mavrokefalidis po 19, P.Ba verley, 15/R.Seibutis 15.
Per šį mačą „Chimki“ žaidėjai atliko 33 rezultatyvius perdavimus, jų varžovai – 10. Šį pranašumą pa brėžė ir R.Kurtinaitis. „33 rezultatyvūs perdavimai liu dija, kad mes žaidėme komandinį krepšinį, kamuolys tiesiog skraidė iš rankų į rankas. Be to, gerai gy nėmės, gana sėkmingai atakavo me“, – po varžybų kalbėjo Lietu vos krepšinio specialistas. Šaudė tuščiais šoviniais
Šioje grup ėje rungtyn iaujan tis „Lietuvos rytas“ svečiuose net 48:75 pralaimėjo Sankt Peterbur go „Spartak“ komandai. Vilniaus klubui dėl ligų nepadėjo Steponas Babrauskas, Predragas Samardžis kis ir Janis Blūmas. Rusijos žiniasklaida vilniečius, prametusius visus 8 tritaškius, pavadino miesto čempionato lygio ekipa ir pasipiktino, kad Lietuvos vicečempionų strategas A.Džiki čius ignoravo spaudos konferen
ciją, nes neva labai skubėjo į oro uostą.
Ramūnas Butautas:
Man nerimo kėlė tai, kad mes kol kas dau giau treniravomės, nei žaidėme, todėl neišvengėme vaikiš kų klaidų.
Tuo metu Vilniaus komandos žaidėjas Deividas Dulkys, į sparta kiečių krepšį pleškinęs tuščiais šo viniais (0/2 dvitaškių, 0/2 tritaškių, 0/4 baudų metimų), Rusijos naujie nų agentūrai „RIA Novosti“ pareiš kė, kad „rytiečiai“ labai nori laimė ti Eurolygos rungtynes spalio 11-ąją Maskvoje kovodami su CSKA.
Legionierius: per rungtynes su Liubercų ekipa A.Kavaliauskas (kairė
je) buvo vienas VEF lyderių.
Pirmąsias VTB Vieningosios krepšinio lygos rungtynes vilniečiai 71:72 pralaimėjo „Astanos“ ekipai. Sąlygas diktavo VEF
B grupėje Ramūno Butauto treni ruojamas Latvijos čempionas Ry gos VEF namuose 101:78 privertė kapituliuoti Liubercų „Triumf“. Nugal ėtojams Antan as Kava liauskas pelnė 14 taškų, atkovojo 7 kamuolius, atliko 3 rezultaty vius perdavimus ir blokavo vie
Čempionai tikisi sunkesnio sezono Dešimtkart Lietuvos studentų krep šinio lygos (LSKL) čempionų Vytau to Didžiojo universiteto (VDU) krep šininkų planai nesikeičia: kaunie čiai vėl sieks aukso medalių. Favoritai klydo dažniau
LSKL 15-ąjį sezoną VDU komanda pradėjo pergale – 89:64 įveikė Vil niaus Gedimino technikos univer siteto (VDU) ekipą. Čempionato favoritai kaunie čiai laimėjo kovą dėl kamuolio 53:31, tačiau klydo dažniau nei
VGTU žaidėjai – atitinkamai 25 ir 17 kartų. „Sudėtinga vertinti savo ir kon kurentų galimybes po pirmųjų rungtynių, juolab kad VGTU rink tinė šiemet pasikeitusi, nesurinko geriausios sudėties. Kita vertus, mūsų komanda taip pat atjaunė jusi, – kalbėjo VDU krepšinin kų treneris Arūnas Juknevičius. – Vis dėlto mūsų tikslas nesikeičia: stengsimės apginti čempionų titu lą. Galbūt šį sezoną kova dėl aukso medalių bus atkaklesnė nei anks
čiau, bet darysime viską, kad jie vėl sužibtų ant mūsų krūtinių.“ Kauniečiai neišsigelbėjo
Dramatiškai susiklostė mačas uos tamiestyje, kur Klaipėdos univer siteto (KU) atstovai 79:77 nugalėjo Lietuvos sporto universiteto (LSU) studentus. Iki dvikovos pabaigos likus 24 sek., kauniečiai beveik pasivijo klaipėdiečius – 77:79. KU žaidė jas Modestas Kumpys prametė abi baudas ir LSU dar turėjo pakanka mai laiko atakai, tačiau ji buvo ne rezultatyvi. „Dar kartą įsitikinome, kad 10– 12 taškų šiuolaikiniame krepšinyje – menkas pranašumas. Galbūt per anksti patikėjome pergale ir šiek tiek atsipalaidavome, todėl tokia įtempta buvo rungtynių pabaiga“, – kalbėjo KU ekipos strategas Min daugas Bugys. Laimėjo septyniese
Konkurentai: Klaipėdos ir Lietuvos sporto universitetų krepšininkų
mačas pasižymėjo didele įtampa.
Vytauto Petriko nuotr.
Antrąją pergalę iš eilės iškovo jo Mykolo Romerio universiteto (MRU) krepšininkai – praėjusio se zono vicečempionai 98:68 sutriuš
delfi.lv nuotr.
ną varžovo metimą. „Visą mačą varž ovams diktavom e savo są lygas. Man nerimo kėlė tai, kad mes kol kas daug iau tren iravo mės, nei žaid ėm e, tod ėl neiš vengėme vaikiškų klaidų. Be to, pralaimėjome kovą dėl kamuolio. Tad dar yra ką tobulinti“, – teigė R.Butautas. Spalio 14-ąją „Triumf“ krepši ninkus Kaune egzaminuos „Žal giris“. VD inf.
Statistika Vytauto Didžiojo universitetas
Turnyro lentelė Komanda
Rungt.
Perg.
Pralaim.
1. ŠU 2. MRU 3. KU 4. LSU 5. VDU 6. VGTU 7. VU 8. LEU 9. KTU
2 2 2 2 1 2 2 2 1
2 2 2 1 1 0 0 0 0
0 0 0 1 0 2 2 2 1
kino Lietuvos edukologijos univer siteto (LEU) komandą. Nugalėtojų gretose blykstelėjo geriausias Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) čempionato pirmosios savaitės žaidėjas Mantas Virbalas: jis surinko 26 taškus (5/9 dvitaš kių, 4/4 tritaškių, 4/5 baudų) ir at kovojo 12 kamuolių. „Nors prieš rungtynes jaudi nausi, kad šiai dvikovai dėl įvai rių priežasčių pavyko sukviesti tik septynis žaidėjus, tačiau paaiškėjo, kad rezultatui tai įtakos neturėjo“, – džiaugėsi MRU komandos trene ris Vytautas Poteliūnas. VD, LSKL inf.
(VDU)–Vilniaus Gedimino techni kos universitetas (VGTU) 89:64 (19:13, 23:19, 27:17, 20:15). I.Daukšys (8 atkovoti kamuoliai) ir P.Sorokas (9 atkovoti kamuoliai) po 13, V.Ka rinauskas ir P.Vaitiekūnas po 12/ A.Lukoševičius 13, E.Penikas 12, L.Augustinas ir E.Rastenis po 10. Vilniaus universitetas (VU)–
Šiaulių universitetas (ŠU) 71:105 (15:26, 10:35, 21:19, 25:25). A.Gorsko vas 21, D.Pipiras 15 (8 atkovoti ka muoliai), D.Krestininas 11 (10 atko votų kamuolių)/Š.Kulevičius 20, J.Jucikas 17 (9 atkovoti kamuoliai), R.Giedraitis 16. Klaipėdos universitetas (KU)–
Lietuvos sporto universitetas (LSU) 79:77 (18:22, 20:21, 35:18, 6:16). M.Kumpys 21, V.Chodosovskis 16, D.Matutis 11/E.Alunderis 22, P.Petri levičius 13 (11 atkovotų kamuolių), M.Lukminas 11. Mykolo Romerio universite
tas (MRU)–Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) 98:68 (23:24, 28:15, 28:18, 19:11). M.Virbalas 26, R.Kukta 24, A.Udras 17/D.Keburys 18, L.Kazlauskas 12.
11
trečiADIENIS, spalio 10, 2012
sportas Auksas – šiauliečiams
Iškovojo medalius
Rengiasi atrankai
Šeštą sezoną iš eilės Lietuvos vyrų regbio pirmenybių auk so medalius užsitikrino Šiaulių „Vairo-Jupojos“ komanda (18 tšk.), 36:3 sutriuškinusi Kau no „Ąžuolą-Taurą“ (14 tšk.). Į sidabrą pretenduoja kaunie čiai ir 3-iojoje vietoje esantys Vilniaus „Tauro-VRA“ (12 tšk.) regbininkai.
Lietuvos tradicinio karatė rinktinė iš pasaulio čempiona to ir Europos vaikų taurės var žybų Lenkijoje grįžo su bron zos medaliais. Juos iškovo jo Paulius Mackonis, Dovilė Aladaitytė, Greta Jakauskai tė, Austėja ir Gabija Tunaity tės. Mūsų šaliai atstovavo 60 sportininkų.
Lietuvos futbolo rinktinė su sirinko į treniruočių stovyk lą Vokietijoje, Bad Vėrishofe ne, šalia Miuncheno, kur ren giasi 2014 m. pasaulio futbo lo čempionato atrankos tur nyro G grupės rungtynėms su Lichtenšteino (spalio 12 d.) bei Bosnijos ir Hercegovinos (spalio 16 d.) ekipomis.
I.Jaaberas: „Žalgiryje“ yra pažįstamų žaidėjų Kauno „Žalgirio“ gre tas papildė naujo kas – Lietuvos čem pionų klubas pasira šė iki sezono pabai gos galiosiančią su tartį su amerikiečiu Ibrahimu Jaaberu.
Komentaras
Vladimiras Romanovas „Žalg ir io“ klubo sav in inkas
M
anau, kad padedant Ib rah imui Jaab er ui mes išspręsime įžaidėjo po zicijos problemą. Tik iu, kad šis patyręs ir geros kvalifikacijos krepšininkas suteiks daug džiaugsmo ir naudos „Žalgiriui“. Ir suteiks liūdesio jo priešams, kurie visada stengiasi per silpnesnius žaidėjus ar kitais būdais iš balansuoti mūsų komandą.
Patirtis: I.Jaaberas (su kamuoliu) Eurolygoje atstovavo Italijos klubams.
Almantas Kiveris, Romas Poderys
188 cm ūgio 28-erių metų JAV ir Bulgarijos pilietybes turintis krep šininkas Europoje rungtyniauja nuo 2007-ųjų, atstovavo Graikijos ir Italijos komandoms. 2007 ir 2010 m. I.Jaaberas su Detroito „Pistons“ ir Los Andželo „Lakers“ ekipomis dalyvavo NBA vasaros lygos varžybose. 2010–2011 m. sezoną atakuo jančio gynėjo pozicijoje žaidžiantis amerikietis buvo Milano „Armani Jeans“ ekipos žaidėjas ir Eurolygo
je per 10 rungtynių pelnė 108 taš kus bei atliko 24 rezultatyvius per davimus. I.Jaaberas padėjo Bulgarijos na cionalinei rinktinei prasibrauti į 2009-ųjų Europos čempionato fi nalo turnyrą, bet jame nedalyvavo. Per atrankos varžybas A divizione gynėjas pelnė vidutiniškai po 16 taškų per rungtynes, atkovojo po 5,1 kamuolio bei atliko po 3,5 re zultatyvaus perdavimo. – Ibrahimai, kodėl pasirinkote „Žalgirio“ komandą? Ar grei tai sutarėte su klubu? – vakar
paklausėme Kauno ekipos naujo ko, vilkėsiančio 5-uoju numeriu pažymėtus marškinėlius. – Sulaukiau skambučio iš savo agento ir iš karto susidomėjau Kau no ekipa. Nors per mano ankstes nę karjerą keliai su „Žalgiriu“ ne buvo susikirtę, šią komandą puikiai žinau, nes ji – Eurolygos senbuvė. Peržvelgęs žaidėjų sudėtį radau daug pažįstamų pavardžių. Su kai kuriais krepšininkais dažnai susi tikdavau Italijos lygoje, su kitais – Eurolygoje. „Žalgirio“ sudėtis man labai patiko, komandoje yra paty rusių žaidėjų, todėl nusprendžiau,
„Scanpix“ nuotr.
kad galime suvienyti savo jėgas ir siekti aukščiausių tikslų.
Girdėjau, kad Lietu va vadinama krepši nio valstybe.
– Kada planuojate atvykti į Kauną? – Artimiausiomis dienomis. Pirmo siose Eurolygos rungtynėse dar nežai siu, bet tikiu, kad komandos draugai
įveiks varžovus. Girdėjau, kad Lietu va vadinama krepšinio valstybe, bet apie pačią šalį ne daug ką žinau. Ma nau, kad greitai apsiprasiu. – Anksčiau rungtyniavote Mi lano „EA7 Armani Jeans“ ko mandoje, su kuria žalgiriečiai susikaus Eurolygos grupės var žybose. Ar jums tai bus ypatin gos rungtynės? – Tik iš dalies, nes visi Eurolygos mačai yra svarbūs. Milane pralei dau tik vienus metus, todėl asme niškai dvikovos su „EA7 Armani Je ans“ nesureikšminsiu. Milaniečiai – stiprūs varžovai, bet „Žalgiris“ irgi turi pajėgių žaidėjų.
Europiečių ginklai prieš NBA vis dar silpnoki Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Nacionalinės krepšinio asociaci jos (NBA) komandos Eurolygos klubams – kol kas sunkiai įkanda mas riešutas. Įveikė tik kartą
XXI a. NBA ir Eurolygos klubai yra susitikę 50 kartų. Savo varžo vus iš Šiaurės Amerikos europie čiai įstengė įveikti vos aštuonis sy kius. Šiemet abiejų stovyklų ekipos į kovą stojo jau septynis kartus ir kol kas tik kartą europiečius lydė jo sėkmė. Stambule įvykusiame susitikime į Eurolygos čempionų titulą nusi taikęs vietos „Fenerbahçe ülker“ 97:91 įveikė iki NBA Rytų konfe rencijos finalo praėjusį sezoną nu žingsniavusį Bostono „Celtics“. „Šiose rungtynėse iškėliau savo vyrams užduotį suklysti ne dau
giau nei 14 kartų. Mačui įpusėjus mūsų klaidų limitas jau buvo pa siektas. Pasakiau žaidėjams, kad turėjau galvoje visas rungtynes, o ne du kėlinius. Tai kelia šypseną, tačiau būtent klaidos buvo viena pagrindinių pralaimėjimo priežas čių“, – po mačo kalbėjo „Celtics“ strategas Docas Riversas.
Docas Riversas:
Mačui įpusėjus mū sų klaidų limitas jau buvo pasiektas. Pasa kiau žaidėjams, kad turėjau galvoje visas rungtynes, o ne du kė linius. Visgi tai buvo tik „NBA Euro pe Live 2012“ turo pradžia. Ga
vę šį antausį daugkartiniai NBA čempionai daugiau nejuokavo. Po dviejų dienų Milane „Celtics“ ne paliko jokių vilčių būsimam Kau no „Žalgirio“ varžovui Eurolygos grupės varžybose „EA7 Emporio Armani“ klubui – 105:75.
jo 3 kamuolius, atliko rezultaty vų perdavimą, po kartą suklydo ir prasižengė. „Dinozaurų“ eki pos naujokas J.Valančiūnas vis dar rengiasi debiutui, gydosi patemp tą blauzdos raumenį ir mačą ste bėjo iš šalies.
Susitiko lietuviai
Vokiečiai sensacijos nesulaukė
Už Atlanto viešėjęs Madrido „Re al“ klubas į Europą grįš be perga lių. Pirmiausia Ispanijos atstovai 93:105 nusileido Memfio „Grizz lies“ ekipai, po to 95:102 – ir To ronto „Raptors“ krepšininkams. Memfyje vykusiame mače „Re al“ legionierius Martynas Pocius pelnė 9 taškus. Geriau jam sekė si antrojoje dvikovoje. Kovodamas su Lino Kleizos ir Jono Valančiū no komanda M.Pocius surinko 15 taškų, atkovojo 5 kamuolius, atliko 4 rezultatyvius perdavimus ir kar tą suklydo. „Rapt ors“ ats tov auj ant is L.Kleiza pelnė 2 taškus, atkovo
Arti sensacijos buvo Berlyno AL BA krepšininkai, kurie namuo se tik po labai atkakl ios kovos 84:89 nusileido Dalaso „Mave ricks“ ekipai. Vokietijos krepšinio žvaigždės Dirko Nowitzki žaidimo į Berlyno „O2 World“ areną atėjo pasižiūrėti beveik 17 tūkst. aistruolių. „Noriu padėkoti Dalaso klubo savininkui Markui Cubanui ir vi sai „Mavericks“ komandai. At vežti NBA ekipą į Vokietiją bu vo sena mano svajonė. Turėjome tai padaryti dėl Dirko Nowitzki“, – teigė NBA komisaras Davidas Sternas.
„Atmosfera buvo nuostabi, o ALBA žaidė puikiai ir turėjome kautis iki pat paskutinių minu čių“, – apie netikėtą iššūkį kalbė jo D.Nowitzki. Niekaip NBA klubų nepavyks ta įveikti Italijos ekipoms. Apeninų klubai ir šiais metais suklupo visus tris kartus. Be „EA7 Emporio Arma ni“, du kartus šiomis dienomis pra laimėjo ir Sienos „Montepaschi“. Tarpsezoniu gerokai nukraujavęs Toskanos klubas 77:106 nusileido San Antonijaus „Spurs“ ir 85:91 – Klivlando „Cavaliers“. Žaidė ir kauniečiai
Su NBA komandomis yra kovojęs ir „Žalgiris“. 2007-ųjų spalį Šiaurės Amerikoje viešėję kauniečiai su žaidė trejas rungtynes. Dvikovą „Golden State War riors“ ekipai „Žalgiris“ pralaimėjo 88:107, „Raptors“ krepšininkams – 99:105, o Vašingtono „Wizards“ – 96:115.
12
TrečiADIENIS, spalio 10, 2012
pasaulis Fizikos premija
Įtemptas vizitas
Palaiko referendumą?
Šių metų Nobelio premija už pasiekimus fizikos srityje skirta prancūzui Serge’ui Haroche’ui (nuotr. kairėje) ir amerikiečiui Davidui Winelandui už kvan tinės fizikos tyrimus, kurie kada nors gali tapti pagrindu naujos kartos superkompiuteriams. Mokslininkų specializacija – kvantinio susiejimo tyrimai.
Vokietijos kanclerė Angela Mer kel vakar atvyko į Graikiją. Sau gumas Atėnuose buvo smarkiai sustiprintas. Graikijos vyriausybė ruošiasi atremti planuojamus naujus protestus prieš griežto taupymo priemones. A.Merkel vizitas Graikijoje – pirmasis nuo ekonomikos krizės pradžios prieš daugiau nei dvejus metus.
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Camero nas užsiminė, kad referendumas lengviausiai išspręstų Didžiosios Britanijos santykių su ES klau simą. Nors britų premjeras pa brėžė esantis prieš visuomenės balsavimą dėl išstojimo iš ES, re ferendumas, jo manymu, būtų protingiausias variantas.
A.Lejinis: „Derėtis su lietuviais – labai sunku“ Ką apie referendumą ir apskritai apie Vi sagino projektą mano Latvijos politikai? Dienraščio žurnalistas kalbėjosi su Latvi jos Saeimos Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoju ir Užsienio reikalų komiteto nariu Ačiu Lejiniu. Valentinas Berž iūnas Ryga (Latv ija)
– Šį sekmadienį Lietuvoje vyks parlamento rinkimai, o kartu – ir referendumas dėl Visagino atominės elektrinės. Lankantis Rygoje susidarė įspūdis, kad pa prasti latviai ne itin ką žino apie referendumą. Kai kurie žmonės net prasitarė, kad pirmąsyk girdi, jog Latvija dalyvaus kažkokia me Visagino projekte. Prisipa žinsiu, tai gana nustebino. Kaip galėtumėte tai pakomentuoti? – Žinote, žmonėms sunku ką nors konkretaus pasakyti. Visuomenė dažnai mažai domisi vadinamąja aukštąja politika. Latvija šiuo at veju ne išimtis. Kalbant apie Latvijos parlamentą ir, žinoma, vyriausybę, esame aiš kiai pasakę, kad jei Visagino elekt rinės projektas bus ekonomiškai naudingas Latvijai, nebus kliūčių jame dalyvauti. Kita vertus, kalbant apie visuo menės nuotaikas, latviai nėra palan kiai nusiteikę šio projekto atžvilgiu, ypač po Fukušimos nelaimės Japo nijoje. Maža to, žmonės prisimena ir Černobylio tragediją. Daugelis Lat vijoje iš tiesų mano, kad geriau in vestuoti į alternatyviąją energetiką, pavyzdžiui, žaliąją energetiką. Ši pozicija populiari mūsų šalyje. – Jūsų nuomone, Baltijos šalims atominė elektrinė – būtina?
– Iš pradžių pateiksiu ne asmeninę nuomonę. Remiuosi kai kuriais šal tiniais. Juose gan aiškiai sakoma, kad branduolinė energetika – per brangi. Ją, deja, tenka nuolatos subsidijuoti. Prieš dvejus metus amerikiečių žurnale „Foreign Af fairs“ teko skaityti, kad branduo linė energetika tampa nuostolinga dėl savo kainos. Galų gale, jei netikime ekspertų skaičiavimais, pažvelkime į Suo miją. Turt inga šal is iki šiol ne gal i baigt i vien os iš stat omų at ominių elektr in ių, nes jos kain a vykst ant stat yb oms smark iai iš saugo. Taigi, jei jau kalbame apie mano asmeninę poziciją, esu įsitikinęs, kad branduolinė energetika labiau tinka XX a., o ne XXI a.
Tarp Latvijos politikų iki šiol juntamas nusivylimas Lietuvos pozicija dėl regioni nio suskystintųjų dujų terminalo.
– Visgi jūs palaikote ar ne konk rečiai Visagino projektą? – Pasikartosiu, man asmeniškai, kaip ir Latvijos vyriausybei, svar biausia ekonominis Visagino elekt rinės projekto aspektas.
Protestas: nemažai latvių bijo, kad atominė elektrinė šalies pasienyje
kels pavojų.
„Reuters“ nuotr.
Latvių nuomonė
Valentina Skaitau naujienas, tad, kaip supran tu, tai – aktuali tema. Anksčiau daug rašyta apie tai, kad Lietuva ketina statyti atominę elektrinę. Kadan gi Latvija ir Lietuva ribojasi, labiau siai bijome dėl saugumo. Juolab jei prisiminsime įvykius Japonijo je. Apskritai manau, kad Latvijai ne reikėtų dalyvauti. Turime pakan kamai išteklių elektrai pasigaminti.
Natalija
Požiūris: A.Lejinis teigė galintis tik pakartoti Latvijos vyriausybės
poziciją, kad Visagino elektrinės projektas turi būti ekonomiškai pa grįstas. Gačio Vanago nuotr.
– Kai kurie kalbinti Rygos gy ventojai pareiškė, kad nepasitiki lietuviais. Ar taip iš tiesų yra? – Kiek žinau, tarp Latvijos poli tikų iki šiol juntamas nusivylimas Lietuvos pozicija dėl regioninio su skystintųjų dujų terminalo. Kai ku rie politikai net sako, kad jei lie tuviai laikosi savo pozicijos, kodėl dabar mes turime remti Visagino projektą? Apskritai galiu pasakyti, kad derė tis su lietuviais – labai sunku. Kur kas sunkiau nei su mūsų kaimynais estais. Asmeniškai susidūriau su tuo dalyvaudamas Baltijos asamblėjoje. Esu Latvijos parlamento Energetikos komiteto atstovas ir galiu pasaky ti, kad mums visuomet sunkiai se kasi rasti kompromisą su lietuviais. O su estais kompromisus randame. Šiuo atveju kalbėjau apie dujų ter minalą. Kitas pavyzdys – geležinkeliai. Lietuviai uždaro šalis jungiančius geležinkelio ruožus ir visuomet pa brėžia, kad jų prioritetas – „Rail Baltica“. Bet juk šis projektas gal būt bus įgyvendintas po kokių dvie jų dešimtmečių. Kartoju – galbūt bus įgyvendintas... – Taigi, latviams nepatinka, kad lietuviai stato savo termi nalą Klaipėdoje, užuot rėmę re gioninį projektą?
Domiuosi Lietuva. Tiesa, pastaruo ju metu apie Visagino projektą Lat vijos spaudoje nieko nerašoma. Ne buvo informacijos ir apie tai, kad Lie tuvoje skelbiamas referendumas šiuo klausimu. Tiesa, anksčiau apie tai kalbėta daugiau. Asmeniškai esu prieš, nes po įvykių Japonijoje man branduolinė energetika atrodo pa vojinga. Žinoma, jeigu atsižvelgtu me į energetinę nepriklausomybę, turėti atominę elektrinę būtų gerai.
– Ne, mums tikrai nerūpi, kad lie tuviai stato savo terminalą. Tai jau jūsų reikalas. – Visgi nesusikalbėjimo yra. Ar precendentas dėl terminalo ne turės įtakos Visagino elektrinės projektui? Juk visos trys Baltijos šalys turi rasti kompromisą. – Na, iš tiesų kyla natūralus reto rinis klausimas – jei nesugebame rasti bendro kompromiso dėl regio ninio terminalo, kodėl turime su tarti dėl atominės elektrinės? Ko dėl negalėjo būti įgyvendinti abu projektai? – Tarkime, lietuviai sekmadienį pasako „ne“ Visagino elekt rinės projektui arba referendu mas neįvyksta. Kokie būtų to lesni latvių žingsniai? – Žinote, ta pinigų suma, kurią suplanuota skirti Visagino projek tui, yra tokia didelė, kad šiuos pi nigus galėtume skirti alternaty viems energijos šaltiniams plėtoti. Kita vertus, šią sumą būtų galima skirti ir suskystintųjų dujų termi nalo statyboms Latvijoje. Dujas mes panaudotume kūren dami kogeneracines elektrines. Lat vijoje turime puikių elektrinių, ku rias galėtume kūrenti. Jos ir saugios, ir pernelyg neteršia aplinkos, o du jų juk galime importuoti net iš Ame
Modris Galbūt ta atominė elektrinė ir geras sprendimas... Nežinau. Vis dėlto, kal bant apie informaciją, jos tikrai Latvi joje trūksta. Iš esmės net negalėčiau pasakyti, kiek mūsų šalis investuos, kiek gaus grąžos ir t. t. O apie referen dumą Lietuvoje dėl Visagino elektri nės tikrai nesu nieko girdėjęs. Sakote, sekmadienį? Tikrai sunkoka komen tuoti, nes nieko apie tai nesu girdėjęs.
rikos, šiuo atveju kalbu apie skalū nų dujas. Manau, kad dujų kainos kuo toliau, tuo labiau mažės, taigi, tai būtų ir pigiau, ir efektyviau. Ga liausiai, Latvija iki 2030 m. užsibrė žusi smarkiai išplėtoti žaliąją ener getiką. Tad štai, situacija yra tokia. – Paskutinis klausimas: kaip vertinate Europos Komisijos tyrimą dėl „Gazprom“ veiklos? – Palaikome. Labai svarbu, kad ES pagaliau atkreipė dėmesį į „Gazp rom“ monopolinę padėtį Rytų ir Vidurio Europoje. Latvija palaiko bendrą ES energetikos politiką.
13
trečiADIENIS, spalio 10, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis
G.Radvilavičiūtė pelnė ES premiją
Pirmą kartą organi zuojamo Vilniaus senamiesčio muzi kos festivalio kon certuose, kurių da lis bus nemokami, klausytojams ge rą nuotaiką skleis tiek pripažinti šalies scenos asai, tiek kol kas mažiau pažįsta mi klasikinės muzi kos atlikėjai.
Tarp dvylikos šių metų ES lite ratūros premijos laureatų yra ir Lietuvos eseistė Giedra Radvila vičiūtė. Tai pranešė Europos Ko misijos atstovybė Lietuvoje.
ES literatūros premijos teikiamos naujiems ar jau garsėjantiems valstybių narių rašytojams. Lau reatai paskelbti vakar Frankfurto knygų mugėje. Be G.Radvilavičiūtės, jais ta po Anna Kim iš Austrijos, kroatė Lada Žigo, Laurence Plazenet iš Prancūzijos, Viktoras Horvathas iš Vengrijos, airis Kevinas Barry, italas Emanuele Trevi, Gunsteinas Bakke iš Norvegijos, Piotras Pa zińskis iš Lenkijos, Afonso Cruzas iš Portugalijos, slovakė Jana Be ňová ir švedė Sara Mannheimer. Kiekvienam laureatui bus įteik ta 5 tūkst. eurų (17,2 tūkst. litų) premija ir pirmenybė gauti kny gų vertimo finansavimą pagal ES programą „Kultūra“. Premija G.Radvilavičiūtei skir ta už esė rinkinį „Šiąnakt aš gulė
siu prie sienos“, kuris, beje, buvo atsidūręs ir geriausios 2010-ųjų lietuviškos knygos nominantų sąraše. Šių metų ES literatūros premi jos laureatams premijos bus įteik tos lapkričio 22 d. Briuselyje vyk siančiose iškilmėse. ES literatūros premiją gali gau ti rašytojai iš 37 ES programo je „Kultūra“ dalyvaujančių šalių (27 ES valstybių narių, taip pat Albanijos, Bosnijos ir Hercegovi nos, Kroatijos, Islandijos, Lich tenšteino, Makedonijos, Juod kalnijos, Norvegijos, Serbijos, Turkijos). Kas trejus metus savo atstovus siūlo pačių ES šalių su burtos komisijos. Dar 1986 m. publikavusi ke letą apsakymų G.Radvilavičiū tė kaip eseistė debiutavo 1999aisiais. Jau 2002 m. penkios esė paskelbtos kolektyviniame esė rinkinyje „Siužetą siūlau nušauti“, o 2004 m. išėjo atskira esė rinkti nė „Suplanuotos akimirkos“. VD, BNS inf.
Universalumas: Vilniaus senamiesčio muzikos festivalio organizato
rius R.Sabaliauskas žada scenoje pristatyti ir klasikinės muzikos gran dus, ir koncertuoti pats. Organizatorių nuotr.
Senamiestį apgaubs klasika Vaistas nuo depresijos
„Per Lietuvoje rengiamus klasi kinės muzikos koncertus scenoje nuolat matome tuos pačius veidus. Būna ir taip, kad vienas žmogus per dieną koncertuoja tris kartus, o žinant, jog talentingų muzikan tų mūsų šalyje netrūksta, tai atro do gana keistai“, – teigė Vilniaus senamiesčio muzikos festivalio va dovas Remigijus Sabaliauskas. Trumpėjančios dienos ir prastė jantys orai neretai tampa subjuru sios nuotaikos priežastimi. Daž nas tai vadina rudenine depresija ir šypseną veide po ilgo laiko išspau džia tik per šv. Kalėdas ar pavasa rėjant. Iššūkį šiam reiškiniui meta Vilniaus senamiesčio muzikos fes tivalis – visiškai naujas projektas, įgyvendinamas savo veiklą mažiau nei prieš metus pradėjusios menų vadybos įstaigos „Genius Arts“. „Vienas iš geriausių ginklų kovo je su rudenį apninkančia depresija yra muzika. Juk vienas pagrindinių jos tikslų – pažadinti žmoguje gėrį, sukelti teigiamas emocijas, padėti atsipalaiduoti ir pailsėti nuo niū rių minčių“, – sakė festivalio ren gėjas R.Sabaliauskas. Jis vilniečius kviečia kiekvieną savaitgalį iki pat lapkričio vidurio rinktis į sena miesčio salėse vakarais vyksian čius koncertus. Vilios ir žvaigždės
Pirmasis festivalio koncertas, ku riame kamerinę įvairių kompo zitorių muziką atliks naujai su sibūręs fortepijonų trio – Linas Valickas (smuikas), Tomas Ra mančiūnas (violončelė) bei pa ts R.Sabaliauskas (fortepijonas), Taikomosios dailės muziejuje bus surengtas spalio 19 d. vakare. O
pagrindiniu renginių ciklo akcen tu taps lapkričio 10 d. Šv. Kotry nos bažnyčioje nuskambėsianti komiška Giovanni Battista Pergo lesi opera „Livjeta ir Trakolas“. Ją kartu su Donato Katkaus vadovau jamu Šv. Kristoforo kameriniu or kestru atliks sopranas Jurgita Lo petaitė ir mūsų šalies publikos numylėtiniu jau tapęs bosas Liu das Mikalauskas. „Livjetą ir Tra kolą“ režisavo Marius Jampolskis, XVIII a. kūrinys tapo režisūriniu jo debiutu operos žanre.
Koncertų salėse ma tome vis tuos pačius veidus, sukuriamas įspūdis, kad neturi me talentingo jauni mo. O jo tikrai yra! Taip pat per festivalį vilniečiai turės progą išgirsti vokalinį an samblį „Balsai“ (vadovas Egidijus Kaveckas), apsilankyti kompozito riaus Mantauto Krukausko kūry bos vakare, pasiklausyti kameri nėje aplinkoje skambančio Donato Bagursko kontraboso ir skaidraus Astos Krikščiūnaitės soprano. Vil niaus publikai po ilgos pertraukos prisistatys ir pats festivalio orga nizatorius R.Sabaliauskas. Jung tinėse Valstijose muzikos mokslų daktaro laipsnį įgijęs menininkas ne tik gros kartu su minėtuoju fortepijonu trio – Šv. Jonų bažny čioje, vargonais akompanuojant Renatai Marcinkutei-Lessieur, pa sirodys visiškai kitu amplua – kaip solistas baritonas. Nemokamame
renginyje skambės itališka baro ko muzika. Akcentas – jaunieji talentai
Pasak R.Sabaliausko, bus siekiama, kad Vilniaus senamiesčio muzikos festivalis taptų kasmetis ir ateityje virstų tramplinu į didžiąsias scenas patekti siekiantiems jauniesiems atlikėjams. „Mikalojaus Konstantino Čiurlio nio mokykloje pats dėstau fortepi joną ir pastebiu, kad talentingiems moksleiviams trūksta koncertinių erdvių, sąlygų pasirodyti Lietuvos publikai. Kur nors pakoncertuoti pavyksta tik vienam kitam konkur so laureatui. Ateityje koncentruosi mės būtent į jaunąją kartą, stengsi mės jai sudaryti kuo daugiau sąlygų koncertuoti. Šiandien, deja, kon certų salėse matome vis tuos pačius veidus, per dieną skirtingose vieto se pasirodančius po du tris kartus. Tokia situacija nėra visiškai nor mali. Visų pirma, per tokius mara tonus kenčia atlikimo kokybė, visų antra, lyg tyčia sukuriamas įspū dis, kad neturime talentingo jau nimo. O jo tikrai yra!“, – pabrėžė festivalį rengiančios įstaigos „Ge nius Arts“ vadovas. R.Sabaliausko teigimu, bilietai į mokamus festiva lio koncertus nebus brangūs – vi dutinė kaina svyruos apie 20 litų. Visi surinkti pinigai bus skirti kitų metų festivaliui organizuoti. „Fes tivalių tęstinumas – pats sudėtin giausias dalykas, tačiau mes dėsime visas pastangas, kad šis nedidelio biudžeto, tačiau tikrus savo sričių profesionalus subursiantis rengi nys netaptų vienkartiniu reiškiniu lietuviškoje muzikos padangėje“, – žadėjo festivalio organizatorius. VD inf.
Garbė: Lietuvoje tiek skaitytojų, tiek kritikų puikiai vertinama G.Rad
vilavičiūtė šįkart pelnė ir prestižinį ES apdovanojimą.
Siaus mados infekcija Lapkričio 9 ir 10 d. vyksiančiam tarptautiniam festivaliui „Mados infekcija“ podiumas jau konst ruojamas Šiuolaikinio meno centre (ŠMC).
Renginio tapatybę žyminti kau kolė su sukryžiuotomis žirklėmis šiais metais lauko stenduose pra žys šeštojo dešimtmečio gėlėtais audinių raštais. „Dar antikinėje mitologijoje gė lės žymėjo vaisingumą ir atsinauji nimą, ši tema bene svarbiausia kal bant apie pavasario sezoną“, – sakė festivalio idėjinė vadė Sandra Strau kaitė. Taigi, visame Vilniaus mieste iš lauko stendų į praeivius žvelgs 70 skirtingų gėlėtų kaukolių. Visiems pažįstamoje ŠMC erd vėje žiūrovus pasitiks kina naujiena – nė vienas, net įsigijęs stovimus bilietus, kojomis nelies grindų: vis kas vyks ant podiumo. Tai – viena iš daugelio festivalio iniciatyvų, kuriomis siekiama sumažinti at stumą tarp žiūrovų ir kūrėjų. Pirmąją „Mados infekcijos“ die ną publika išvys modernias prêtà-porter kolekcijas, o antros dienos vakaras bus skirtas kūrybiniams eksperimentatorių keistumams ir nekasdieniams ieškojimams. Lie tuvos ir užsienio dizaineriai paro dys 14 naujų kolekcijų. VD inf.
Stilius: šiemet „Mados infekci
ja“ pražys šeštojo dešimtmečio audinių raštais.
Audriaus Solomino nuotr.
14
trečiADIENIS, spalio 10, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Kino centre „Skalvija“, A.Goštauto g. 2 / 15. KADA? Šiandien 21 val. KIEK? 8–12 litų.
KUR? Lietuvos rusų dramos teatre, J.Basanavičiaus g. 13. KADA? Rytoj 19 val. KIEK? 23–73 litai.
KUR? Vilniaus mažajame teatre, Gedimino pr. 22. KADA? Šiandien 18, 20.30 val. KIEK? 25–49 litai.
Laimės trapumas
Džiazo rojus
Improvizacijos galia
Kartu su Larsu von Trieru nekomercinio kino judėjimą „Dogma“ įkūręs Thomas Vinterbergas naujausiame filme „Medžioklė“ pasa koja apie po skyrybų atsigaunantį keturiasdešimtmetį Luką. Jis turi naują darbą, merginą, daug draugų, taiso santykius su sūnumi Mar kusu. Tačiau vienas melagingas žodis, ir viskas ima slysti iš rankų.
25-ajame festivalyje „Vilnius Jazz“ išrankią Vilniaus publiką stebins is panai „Marc Ayza Group“, kurie, koncertuodami kartu su reperiu Blu Rum13, paneigs mitą, jog ispanų džiazas – tai tik flamenko variacijos. Vienu geriausių pasaulyje gitaristų tituluojamas vietnamiečių kil mės prancūzas Nguyên Lê pristatys programą „Songs of Freedom“.
Aktoriai Audrius Bružas, Andrius Žebrauskas, Kirilas Glušajevas, Balys Latėnas, Mantas Vaitiekūnas, Martynas Nedzinskas ir mu zikantai Andrius Kulikauskas bei Dmitrijus Golovanovas pakvies į spektaklį, kuriame vienintelis režisierius – žiūrovas, pasirenkan tis situacijas, herojus ar atliekamos dainos žanrą.
KUR? Operos ir baleto teatre, A.Vienuolio g. 1. KADA? Šiandien 18.30 val. KIEK? 10–180 litų.
KUR? „Siemens“ arenoje, Ozo g. 14. KADA? Šiandien 19 val. KIEK? 49–99 litai.
KUR? Klube „Tamsta“, Subačiaus g. 11A. KADA? Rytoj 21 val. KIEK? 10–15 litų.
KUR? Pylimo galerijoje, Pylimo g. 30. KADA? Šiandien 20.30 val. KIEK? Nemokamai.
Tragiška Karmen istorija
Pavasario mados dvelksmas
Saulės broliai ir draugai
Dvylika V.Petravičiaus vizijų
Dviejų dalių Georges’o Bizet opera prancūzų kal ba „Karmen“ papasakos apie temperamentingą ją Ispanijos čigonę, pasirinkusią mirtį dėl meilės ir laisvės. „Karmen“ – tai puikiai pažįstama muzi ka bei nuostabūs solistų balsai.
Dizaineris Robertas Kalinkinas pristatys ateinan čio šiltojo sezono – 2013 m. pavasario-vasaros – tendencijas. Renginio svečių laukia mados šou, Gyčio Ivanausko teatriniai sprendimai, Leon So mov ir Jazzu pasirodymas.
„Saulės brolių“ vizitinė kortelė – švelnūs vokalai, ugningos keltiškos melodijos, armėniškas dudu ko tembras, indiškas bansūrio lengvumas, erd vus trimito garsas ir svajingi tekstai, kviečiantys atrasti grožį paprastuose dalykuose.
Dailės klasiko Viktoro Petravičiaus kūrinių eks pozicijoje – dvylika spalvintų medžio raižinių, at spindinčių Europoje ir JAV daugybę parodų su rengusio menininko kūrybos kelią nuo 1965-ųjų iki paskutiniųjų jo gyvenimo metų.
tv programa
LRT
6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Hartlando užuovėja“ (6) (k). 11.00 LRT aktualijų studija. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė (rusų k.). 12.15 Laba diena, Lietuva. 12.20, 14.40 Žinios. 12.25, 14.50 Sportas, orai. 12.32 Laba diena, Lietuva. 13.00 LRT radijo žinios. 13.05 Laba diena, Lietuva. 14.00 LRT radijo žinios. 14.05 Laba diena, Lietuva. 15.00 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Hartlando užuovėja“ (7). 17.00 „Viena byla dviem“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.45, 21.10, 23.20 Sportas. Orai. 18.55 „Prisikėlęs faras“ (4) (N-7). 19.55 Stilius. Jausmai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Verslas. 21.05 Kultūra. 21.15 „Seimo rinkimai 2012“. Tiesioginė laida. 22.10 Loterija „Perlas“. 22.15 „Seimo rinkimai 2012“. Tiesioginė laida. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Prisikėlęs faras“ (4) (N-7) (k).
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Burbuliai“. 6.50 „Mažieji Tomas ir Džeris I“ (3).
LRT 21.15 val.
7.20, 13.30 „Kung Fu Panda“. 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 9.40 24 valandos (N-7) (k). 10.30 Festivalio „Krymo muzikos festivalis 2012“ atidarymo koncertas (Rusija). Dalyvauja A.Pugačiova, M.Galkinas, F.Kirkorovas, S.Rotaru, Mia, V.Leontjevas, K.Orbakaitė, B.Moisejevas, „Liube“, N.Koroliova ir kt. (k). 12.30, 20.55 Karamelinės naujienos (N-7). 13.00 „Nickelodeon“ valanda. „Nugalėtoja“. 14.00 Kitas! (N-7). 14.30 „Šeimynėlė“ (N-7). 15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 17.00 Labas vakaras, Lietuva. 17.45 24 valandos (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14, 22.19 Sportas. Orai. 19.19 KK2 (N-7). 19.55 Diagnozė: Seimas. 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva. 22.35 Veiksmo trileris „Nesuvokiama grėsmė“ (JAV, 2009 m.) (N-14). 0.30 „Skaičiai“ (6) (N-7). 1.25 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“ (N-7).
TV3 6.15 6.30 8.00 8.30 9.00
Teleparduotuvė. Nauja diena. Tiesioginė transliacija. „Simpsonai“. „Juodoji skylė“. „Meilės sūkuryje“.
LNK 10.30 val.
10.05 „Naisių vasara“. 11.00 Kodėl? 12.15 Beatos virtuvė. 13.10 „Juodoji skylė“. 13.40 „Drakonų medžiotojai“. 14.10 „Ančiukas Donaldas ir draugai“. 14.40 „Simpsonai“. 15.10 „Meilės prieglobstis“. 16.10 „Drąsi meilė“. 17.10 Prieš srovę. 18.10 „Naisių vasara“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 Stebuklų šalis. 20.00 „Motina ir sūnus“ (6). 20.30 Be komentarų. 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 Vikingų loto. 22.05 „Pagrindinis įkaltis“. 23.05 „CSI Niujorkas“. 0.05 Kriminalinė drama „Žmogžudystė“ (1) (JAV, Kanada, 2011 m.). 1.00 „Penktadienio vakaro žiburiai“. 1.55 „Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius“.
BTV 6.30 7.00 7.30 8.30
Televitrina. „Komikų klubas“ (N-7) (k). Kalbame ir rodome (N-7) (k). „Lietuvos žinių“ tyrimas (N-7).
TV3 20.30 val.
9.30 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 10.30 „Raudonas dangus“ (N-7) (k). 11.30 „Milijonieriai“ (k). 12.00 „Mentai“ (N-7) (k). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7) (k). 15.00 „Raudonas dangus“ (N-7). 16.00 Kalbame ir rodome (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 Auksarankiai (N-7). 20.00 Žinios. 20.16 Sportas. 20.19 Orai. 20.25 „Taip. Ne“. 21.25 „Sąmokslo teorija“ (N-7). 22.25 „Tikras kraujas“ (N-14). 23.25 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.25 Kalbame ir rodome (N-7) (k). 1.25 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
Lietuvos ryto TV 6.14, 13.20 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 9.15 Gyvenimo būdas. 10.15 Namų daktaras. 10.55 Dok. f. „Devyni gyvenimai. Nelsonas Mandela“ (N-7). 12.00 Lietuvos diena. 13.00 „Padūkėlis Eliotas“. 14.00 Negaliu tylėti.
BTV 19.25 val.
15.00, 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 15.15 „Baikalo legendos: tremtinių ir nuotykių ieškotojų kelias – iki Mongolijos“ (5). 15.45, 16.10, 0.25 Dok. f. „Devyni gyvenimai. Muhamedas Ali“ (N-7). 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.45 Negaliu tylėti. 19.45 Dok. f. „Devyni gyvenimai. Fidelis Kastro“ (N-7). 21.00, 23.30 Reporteris. 21.52 Orai. 21.55 Lietuva tiesiogiai. 22.30 Negaliu tylėti. 0.22 Orai.
SPORT1
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Lenkijos „Turow“ – Talino „Kalev“. 15.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. Rygos VEF – Liubercų „Trumph“. 16.40 VTB vieningoji krepšinio lyga. Maskvos srities „Chimki“ – „Astana“. 18.30 Krepšinio pasaulyje. 19.15 Sportas LT. Tarptautinės CSIO 5* žirgų konkūrų varžybos Maskvoje. 20.15 Balsuok už sportą. 20.45 Sporto metraštis. 21.15 Automoto. 21.45 Sportas LT. „Bigger’s Better“ bokso turnyras 2012 (II). 23.15 Sportas LT. Festivalis „Sportas visiems 2012“.
lietuvos ryto tv 19.45 val.
Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt. 933624
Kelionių
trečiadienis, spalio 10, 2012
Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 Tel. 261 687 3653, 261 3655, 58 503, +44 778261 6273659 1449. Informaciskelbimai@vilniausdiena.lt ja – www.lietuvalondonas.com. 959526
Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai. jas – UAB „Sostinės studija“, A.Goštauto g. info@gmail.com. 3 p.). Rengiama planuojamos ūkinės veiklos
Siūlo darbą Norvegijoje ir Švedijoje reikalingi patirties turintys staliai, stogdengiai (karkasinių namų statyba ir renovacija). Tel. 8 646 83 772. 1028984
Paslaugos
8-410B, Vilnius. Projekto vadovė – Andže- poveikio aplinkai vertinimo atranka ir 952525 vertilika Kažienė, tel. 8 686 74 252. Planavimo nimas pagal poreikį. Planavimo terminai: procesas: parengiamasis etapas, teritorijos Kitos 2012-2015 m. Detaliojo plano sprendinių planavimo dokumento rengimo etapo kon- pasekmių poveikio vertinimas atliekamas: baldų gamyba. Aukšta kokycepcijos ir sprendinių stadijos, sprendinių Nestandartinių urbanistiniu, aplinkosauginiu, aplinkos ko– žemahigienos, kaina. www.guobosbaldai.lt . Tel. pasekmių vertinimo etapas ir baigiamasis bėkybės, inžinerinės ir susisiekimo 8 656 69 099. etapas (viešas svarstymas, derinimas, tikri- infrastruktūros. Informacijos apie detalųjį 760904 nimas ir tvirtinimas). Rengimo etapo stadi- planą teikimo tvarka: informaciją apie dejos sujungiamos (Lietuvos Respublikos teri- talųjį planą teikia planavimo organizatorius torijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. ir rengėjas. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) 25 str. 1 d. 1 p., 1031448
parduoda
nekilnojamąjį turtą
Įmonė greitai suteikia trumpalaikias ir ilgalaikias paskOlas fiziniams ir juridiniams asmenims. 8 656 97 000, www.easyfinance.lt.
Parduodamas dviejų kambarių butas Palangos centre, už bažnyčios, S.Nėries g. 1A. Tel. 8 603 62 096.
955765
Konditerijos darbąbendrojo Vilniaus pakeisti žemėsįmonė tikslinępriims paskirtįį pagal regione vairuotoją-ekspeditorių, plano sprendinius, padalyti sklypą,vadybininnustatyti ką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel.De-8 teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. 611 45 plano 000. organizatorius – UAB „4Real“, taliojo 976056 A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 20 198. Projekto rengėjas – UAB „RV architektų studija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Pareng-
paslaugos
Kelionių
Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.
skelbimai
953105
Įvairūs
Statybos ir remonto Dengiame visų tipų šlaitinius stogus, atliekame apdailos darbus, montuojame GKP, klijuojame plyteles, glaistome, dažome, klojame grindis. Tel. 8 618 07 791. 1031570
Profesionalus vonių restauravimas. Tvirčiausia danga Lietuvoje. 5 metų garantija. Tel. (8 37) 773 100, 8 670 06 048. Daugiau informacijos www.voniurestauravimai.lt. 1025020
Technikos remonto SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 1013596
Kviečia mokytis Kviečiame į naujus Tarptautinės lyderystės akademijos mokymus ir seminarus. Daugiau informacijos tel. 8 656 23 723, e. paštas info@tla.lt. 1029206
Įvairūs Kita 2012 10 18 nuo 10.30 iki 11 val. Vilniaus m., Verkių sen., Verkių sodų 5-oji g. 58, SB „Verkiai“, skl. Nr. 149 (kad. Nr. 0101/0006:0068) bus ženklinamos sklypo ribos. Skl., kad. Nr. 0101/0006:0120, savininkės Danutos Stanislavos Šumskienės paveldėtojai kviečiami dalyvauti matavimuose. UAB „Žemės matavimų grupė“, Žalgirio g. 90-502, Vilnius, tel. 8 611 31 242. 1031020
Antstolis Darius Stakeliūnas skelbia 36400/91000 sklypo dalių, bendras plotas 9,1000 ha, esančio Žvynėnų k. Vilniaus r., nuosavybės teise priklausančio Domui Litvinavičiui, pirmąsias varžytynes. Varžytynės vyks 2012 11 13 14 val. Konstitucijos pr. 15/574 C korpusas Vilniuje. Pradinė parduodamo turto kaina 55 440 Lt. Varžytynių dalyvio įmoką – 5544 Lt įnešti į Dariaus Stakeliūno sąskaitą Nr. LT957044060000469129, AB SEB bankas. Parduodamas turtas yra įkeistas ir areštuotas. Norintieji apžiūrėti turtą turi kreiptis į antstolį. Suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytynių turi pateikti antstoliui savo teises patvirtinančius dokumentus. Informacija tel. (8 5) 274 2742. 1031217
Informuojame, kad 2012 09 27 NŽT prie ŽŪM Vilniaus r. skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1688 yra patvirtintas žemės sklypo, esančio Vilniaus m. sav., N. Vilnios sen., SB „Riešutas“, skl. kad. Nr. 0101/0075:0379 ir 0101/0075:3316, formavimo ir pertvarkymo projektas, pagal kurį suformuotas vienas sklypas. Projekto rengėjas UAB „Nekilnojamojo Turto Projektai“. 1031194
Rengiamas sklypo (kadastro Nr. 0101/0069:159) Sausupio g. 15, Vilkpėdės sen., Vilniuje, detalusis planas. Projekto rengimo pagrindas – Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo 2012 05 08 sutartis Nr. 042088. Projekto tikslas – nekeičiant kitos žemės naudojimo paskirties ir Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių, nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Projekto organizatorius – UAB „SAUSUPIO PROJEKTAI“, Dvaro g. 43, Šiauliai, tel. 8 616 99 041. Projekto rengė-
Kita 2012 04 20 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Joanos avialinijos“ iškelta bankroto byla (c. b. Nr. B2-3323-160/2012). Bankrutuojančios UAB „Joanos avialinijos“ administratoriumi paskirta UAB VERSLO VALDYMO IR RESTRUKTŪRIZACIJOS CENTRAS. Įgaliotas asmuo – V.Česonis, tel. 8 686 83 541. Prašom iki 2012 m. birželio 11 d. imtinai pateikti savo kreditorinius reikalavimus 2012 m. gegužės 2 dienai (bankroto bylos įsiteisėjimo dienai) kartu pridedant kreditorinius reikalavimus patvirtinančių dokumentų tinkamai įformintus nuorašus. Taip pat prašom nurodyti, ar šių reikalavimų įvykdymas yra užtikrintas, nurodyti, kokiu būdu tai yra padaryta. Kreditorinį reikalavimą pateikti Savanorių pr. 262-105, LT-50204 Kaunas. Informacija tel./faks. (8 37) 229 886. 961016
INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Parengtas žemės sklypo, esančio Lvovo g. 105A, Šnipiškių seniūnijoje, Vilniuje, sklypo kad. Nr. 0101/0032:986, bendras plotas 0,2419 ha, detalusis planas. Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 07 13 įsakymas Nr. AD30-1732, 2011 08 01 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr.
976256
Kelionių organizatorius
Karščiausi Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius
Tel. (8 5) 231pasiūlymai 3314. Faks. (8 5) 262 9120 Karščiausi kelionių
Kelionių organizatorius Kelionių organizatorius
Ar svajojate aplankyti Niujorką? O galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus? Pamatykite Šiaurės Ameriką už Atėjo laikasnuostabiąją TIKROMS ATOSTOGOMS! ypatingą kainą. rudens atostogos! Artėja moksleivių Ir mes siūlome jas praleisti smagiai plau-nuo Užsisakykite skrydį iki gegužės 15 dienos, ir Joninių kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga kiant laivu į Stokholmą! kelionę 2012 10 leiskitės 110 Lt į nepamirštamą 01–2013 03 21 į trumpiausios Kviečiame Jus vaYpatinga pramoginė ir poilsinėnakties programa Niujorkas nuo 2226 karėlį! ne tik vaikams, bet irLtsuaugusiems. Vašingtonas Lt ir linksmybės iki Baltijos jūrojenuo bus2526 ir disko, Kruizo kainos Bostonas nuo 2588 Lt ryto! RYGA–STOKHOLMAS–RYGA
Kelionių organizatorius
929896
UAB „BEST COMPANY“ Varėnos r. perka: veršelius, galvijus, avis. Sumokame iš karto. Mokame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 803, 8 601 71 558, (8 310) 48 323.
15
Karščiausi Kelionių pasiūlymai
Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8
Kajutė (be lango) nuo 120 Lt asmeniui
perKa
51 518. val. atvykti prie jums priklausančio sklypo ir 971990 dalyvauti ženklinant riboženkliais BoguslaVladislavos Salmanovič paveldėtovo Sovinskio sklypą Nr. 148turto arba prašom sujų dėmesiui. Š. m. birželioJaroslavu 27 d. 16Bazeval. sisiekti su darbų vykdytoju adresu Vilniaus r., Pagirių vič, Žalgirio g. 131–213, Vilniussen., (tel. 8Mikašiū677 79 nų k.,e. SB „Ekspresas”, vyks sklypo kad. 348, paštas topomatik@gmail.com ). Nr. 960926 4167/1002:0027 kadastriniai matavimai. Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, Linkmenų g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112.
KELIONĖS KELIONĖSAUTOBUSU AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU Alyvų žydėjimo šventėirDuobelėje, Latvijoje Juodkalnija–Bosnija Hercegovina–KroaČekijos pilys–Čekijos rojus–Praha tija–Serbija–Albanija – 1350 Lt – 577 Lt (05.26.) – 95 Lt Didingoji ItalijaVaršuvoje ir Kaprio sala – 1747 Lt– 175 Lt Paryžius–Amsterdamas–Liuksemburgas Muziejų naktis (05.19/20) – 1359 Lt Ryga–Saremos sala–Talinas – 377–Lt577 Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha Ryga–Stokholmas–Rundalė – 470 Ltjūros Šiaurės Italija su poilsiu prie Adrijos Šveicarijos gamtos stebuklai Paryžius–Beniliuksas – 1377 –Lt1397 Lt nuo 1197 Lt sala–Talinas––627 Praha–Viena–Budapeštas Ryga–Saremos 377LtLt Kroatija nuo 990 Lt pažintinė) nuo Gdanskas–Malborkas–Griunvaldas – 427 Lt Lt Šiaurės Italija (poilsinė 1290 Slidinėjimo Praha-Viena-Budapeštas nuo 627 Lt Kroatija nuo kelionės 990 Lt autobusu: Slidinėjimas Prancūzijoje (Trys Slėniai) – LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: Praha–Viena–Budapeštas nuo 619 Lt 1470 Lt Ispanija, Kosta Brava (Livinjo) nuo 822 –Lt1490 Lt Slidinėjimas Italijoje Malta – 904 Austrijoje–Šveicarijoje Lt(poilsinės) Slidinėjimas – IŠ VARŠUVOS 1890 Lt Hurgada Graikija, Cgalkidikė – 979 Egiptas, nuo 935LtLt Slidinėjimas Ispanija, Kosta Dorada 999 Lt Tatrai) Bulgarija nuoSlovakijoje 850 Lt – (Žemieji – 890 Lt Ispanija, Alikantė – 1108 Šri Lanka nuoUkrainoje 3500 Lt (Bukovelis) 7 d. – Slidinėjimas Graikija, sala Kreta 1170 Lt – 1128 Lt 850 LtnuoKos Turkija, Antalija –Lt1185lėktuvu: Lt Slidinėjimo kelionės Tunisas nuo 770 Slidinėjimas Andoroje 1290 Lt Bulgarija, Burgas – 1199– Lt Slidinėjimas Italijoje, Šveicarijoje Kroatija, Rijeka(pažintinės – 1279 Lt poilsinės)ir PranIŠ VARŠUVOS cūzijoje (Aostos slėnis) lėktuvu – 1490 Lt Turkija, Marmaris 1289 Kruizas Nilu nuo 2038 LtLt Slidinėjimas Italijoje (Vialattea) lėktuvu Bulgarija, Izraelis–Jordanija–Egiptas – 1650 Lt Burgas – 1199 Ltnuo 2423 Lt LĖKTUVUnuo IŠ VILNIAUS: Portugalija, Algarvė Marokas 2634 Lt– 1899 Lt Ispanija, Brava, Kosta Dorada nuo Kuba nuoKosta 5853 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) 1979 Lt Egiptas, nuo 995Chalkidikė Lt Malta – Hurgada 904 Lt; Graikija, – IŠ RYGOS: Bulgarija – 995 LtAlikantė – 1108 1099 Lt; Ispanija, Tailandas (pažintinė poilsinė) Graikija,– Kos sala Lt – nuo 5218 Lt Turkija 1078 Lt – 1128 Turkija, Šri LankaAntalija – 3500–Lt1295 Lt Bulgarija, Burgas – 1185 Lt IŠ VILNIAUS: Kreta – 1170 Lt Egiptas, Hurgada Tunisas – 770 Lt nuo 869 Lt Ispanija, – 1499(pažintinės Lt LĖKTUVUMaljorka IŠ VARŠUVOS – poilTurkija, sinės) Antalija – 889 Lt Kruizas Nilu nuo 1440 Lt Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt Marokas – 2634 Lt Kuba – 5853 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Top Fun 540 Lt Raganė 550 Lt Energetikas 600 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Trimitas 520 Lt
vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel.Vegasas (8 5) 231 3314. Faks.Lt(8Vilnius 5) 262 9120 Las 2871 A.Vienuolio g.nuo 6, LT-01104 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Tel. (8 5) 231nuo 3314.2382 Faks.Lt(8 5) 262 9120 Torontas vilnius@vilnius.krantas.lt, Monrealis nuo 2874 Lt www.krantas.lt Hiustonas nuo 2964 Lt Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga Kalgaris Lt Kajutė (benuo lango) ir 1 vakarienė nuo 125 Lt 34641 pusryčiai restorane nuo 255 Lt asmeniu Pamirškite kasdieninius rūpesčius ir atsipaIrKaina tai darpateikta ne viskas! Vaikai atsakyti į abi pusesgali su oro uostųį molaiduokite laive Baltijos jūroje! klausimus svetainėje www.krantas.lt , kesčiais. Mėgaukitės saule, vėju ir gera nuotaika. dalyvaukite loterijoje ir laimėkite kruizą Rezervacijos mokestis ikibus100 Lt mokamas savo šeimai! Laimėtojai paskelbti 2012 pa11pildomai. 20. kaina pateikta iš išplaukimo uosto. Kruizo Daugiau informacijos kruizą ir laimėjiVietų skaičius ribotas.apie Daugiau informacijos www.krantas.lt mą www.krantas.lt.
Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt
Graikija,Rijeka Kreta –– 99 Lt Lt Kroatija, 1489 Mažieji Laukystos piratai 370 Lt Bulgarija, Varna –1620 1099 Turkija, Marmaris LtLt Holivudo akademija 599 Portugalija, Algarvė Portugalija, Algarvė––1999 2239LtLtLt Mes jėga Lt LĖKTUVU IŠ 450 VARŠUVOS (poilsinės) Egiptas, Hurgada nuo 1440 Žaidimų galaktika 450 STOVYKLOS LIETUVOJE Lt Lt; Bulgarija – 1595 Turkijaatkeliauja – 1440 Lt; Šri Lanka – ApačiLt; indėnai Pasaka 550 Lt Lt į Lietuvą 450 Lt 3500 Lt;nuo Kreta – 1170 Avataro–IŠnuotykiai 450 Lt – poRaganė 550 Lt kartu LĖKTUVU VARŠUVOS (pažintinės Mes šampinjonai ilsinės) Laimingas žmogus 450 – taiLtaš! 600 Lt Kruizas 1440 Lt Aplink pasaulį 7 dienas 499 Lt Top FunNilu 640nuo Lt per Izraelis–Egiptas Mano pasaulisnuo 5951678 Lt Lt Marokas – 2634 Lt Kitas– variantas STOVYKLOS Kuba 5853 UŽSIENYJE Lt 359 Lt Dodi kalbos 550 Lt stovykla Estijoje 1790 Lt Anglų AVIABILIETAI Pirkti internetu: www.lek.lt STOVYKLOS UŽSIENYJE Bulgarijoje 1699 Lt (yra ir pigios aviakompanijos) Stovykla Ukrainoje Kroatijoje 2149 Lt „Pribrežnyj“ KELTAI 60 Lt dienai Ryga–Stokholmas; Talinas–Helsinkis; Kryme „Saliut“ 1699Ventspilis–NynesLt AVIABILIETAI* Talinas–Stokholmas; Baku nuoKlaipėda–Karlshamnas 1050 Lt;LtMaljorka nuo (spec. 500 Lt Bulgarijoje 1699 hamnas; pasiūlymas); Klaipėda–Kylis (spec. pasiū*kainos į abi2149 puses Kroatijoje Lt lymas); Klaipėda–Zasnicas Juodkalnijoje 1899 Lt (spec. pasiūlymas); Turku–Alando salos–Stokholmas. KELTŲ BILIETAI Anglų kalbos stovykla 1790 Lt Konferencijos ir kiti JūsųEstijoje kompanijos renRyga–Stokholmas AVIABILIETAI* giniai Baltijos jūroje! Talinas–Helsinkis Delis nuo 1870 Lt
KRUIZAI Talinas–Stokholmas Tokijas – 2229 Lt Viduržemio jūroje (spec. kaina) Ventspilis–Nyneshamnas Seulas – 2308 Lt kaina) Karibų jūroje (spec. Klaipėda–Karlshamnas (spec. kaina) pasiūlymas) Singapūras –Rytuose 2310 Lt (spec. Tolimuosiuose Klaipėda–Kylis (spec. Baltijos jūroje Bankokas – 2409 Lt pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas VIZOS Puketas – 2610 Lt (spec. pasiūlymas) Į Turku–Alando Rusiją nuo 260 Lt, Baltarusiją nuo 85 Lt salos–Stokholmas
*kainos į abi puses KELTAI VIZOS Joninės Baltijos jūroje (Tallink 3 d. kruizas) Į Rusiją nuo nuo 105 Lt 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt
Orai
Savaitės viduryje vyraus vėsūs orai, numatomi trumpi lietūs. Šiandien visoje Lietuvoje turėtų trumpai palyti. Termometrų stulpeliai kils iki 8–11 laipsnių padalos. Ketvirtadienį lietus vėl numatomas visoje Lietuvoje, sausesnė bus tik naktis sostinėje. Temperatūra naktį bus 3–6, dieną 9–10 laipsnių šilumos.
Šiandien, spalio 10 d.
+9
+11
+9
Telšiai
Šiauliai
+9
Klaipėda
Panevėžys
+8
Utena
+9
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi
7.38 18.31 10.53 1.06 16.06
284-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 82 dienos. Saulė Svarstyklių ženkle.
+9
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +11 Berlynas +9 Brazilija +30 Briuselis +13 Dublinas +14 Kairas +31 Keiptaunas +19 Kopenhaga +12
Londonas +15 Madridas +28 Maskva +10 Minskas +9 Niujorkas +20 Oslas +11 Paryžius +16 Pekinas +21
orai vilniuje Šiandien
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+9
Alytus
5–9 m/s
DATOS
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+4
+9
+5
+4
8
+5
+9
+5
+4
7
+4
+8
+3
–1
6
ketvirtadienį
penktadienį
Pasaulinė psichikos sveikatos diena Vietos savivaldos diena Tarptautinė diena prieš stichines nelaimes 1950 m. gimė ameri- vičius. kiečių rašytoja roma- 1980 m. gimė JAV nistė Nora Roberts. krepšininkas Chu1959 m. gimė Vytau- ckas Eidsonas. tas Šerėnas, ekono- 1982 m. gimė Tadas mikos mokslų dak- Klimavičius, Kauno taras, televizijos lai- „Žalgirio“ krepšinindos „Dviračio šou“ kas. vedėjas. 2004 m. mirė super1963 m. mirė prancū- meno vaidmenį atzų dainininkė Édith likęs JAV kino aktoPiaf. rius, prodiuseris, re1813 m. gimė italų kompozito1980 m. mirė rašy- žisierius Christopherius Giuseppe Verdi. tojas Bronius Radze- ris Reeve’as.
prizas
Nedideliame Vokietijos miestelyje Lerchenau gimsta Gunteris Rochas. Berniukas turi keistų pomėgių. Jį žavi netradiciniai žaislai – stikliniai švirkštai, ampulės, žvilgantys peiliai. Gunteris tampa gydytoju, pasiaukojamai besirūpinančiu savo pacientais, bet drauge turinčiu apsėdimą. Jo tikslas – gauti Nobelio premiją. Dėl to ryžtasi keisčiausiems eksperimentams ne tik su Lerchenau auginamais gyvuliais, bet ir su miestelio gyventojais, net su žmona Adele.
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, spalio 16 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
Vardai Butautė, Danielius, Germanas, Gilvydas, Pranciškus
horoskopai
Šią savaitę laimėkite Kerstin Hensel knygą „Lerchenau“.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
+9
+9
Praha +9 Ryga +9 Roma +24 Sidnėjus +19 Talinas +9 Tel Avivas +29 Tokijas +22 Varšuva +10
4
5
6
7
8
9
10
Avinas (03 21–04 20). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su artimais žmonėmis. Teigiamai vertinsite paslaptingus savo charakterio bruožus ir sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Jautis (04 21–05 20). Jūsų mintys ir idėjos nesutaps su aplinkinių nuomone, todėl galimi nesutarimai su jaunais žmonėmis. Nebandykite kakta pramušti sienos. Geriau spręskite asmenines problemas. Dvyniai (05 21–06 21). Jūsų prioritetai gali įžeisti vyresnį už jus žmogų arba kitą įtakingą asmenį. Kaip elgtis šioje situacijoje, jums pakuždės intuicija, tik pasikliaukite ja. Vėžys (06 22–07 22). Sėkminga diena. Seksis bendrauti su vaikais, jaunais žmonėmis, šeima ir aplinkiniais. Jausite jų supratimą ir palaikymą. Beje, jiems taip pat reikalinga nuoširdi jūsų pagalba. Liūtas (07 23–08 23). Patirsite sunkumų bendraudamas arba liksite nesuprastas. Galite susikivirčyti su vyresniu arba autoritetingu žmogumi. Todėl šiandien verčiau patylėti. Mergelė (08 24–09 23). Nauji bendravimo būdai padės sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Būsite kalbesnis, noriai ir lengvai bendrausite. Galimas vertingas pokalbis su vyresniu žmogumi. Svarstyklės (09 24–10 23). Ne tik slėpsite, bet ir ignoruosite savo emocijas bei poreikius. Jūsų požiūris į vertybes prieštaraus jūsų jausmams. Trumpiau sakant, galvoje painiava. Neskubėkite daryti išvadų. Skorpionas (10 24–11 22). Būsite jautrus, kitaip vertinsite savo emocijas ir veiksmus. Galbūt tie vertinimai bus nevisiškai teisingi, todėl geriau pailsėkite ir susikaupkite. Šaulys (11 23–12 21). Tikėtini emocijų protrūkiai ir konfliktai. Kas nors argumentuotai prieštaraus jūsų interesams. Būkite atsargus ir kantrus bendraudamas su aplinkiniais. Neskubėkite pateikti savo išvadų. Ožiaragis (12 22–01 20). Logiškas mąstymas ir išmintis padės teisingai apsispręsti. Darbo klausimai bus sprendžiami greitai ir nesunkiai. Planuodamas karjeros raidą remkitės savo idėjomis ir patirtimi. Vandenis (01 21–02 19). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl gebėjimo susitvarkyti su duotomis užduotimis. Žmonės supras jūsų problemas ir palaikys jus. Neužrieskite nosies ir nepamirškite padėti kitiems. Žuvys (02 20–03 20). Jūsų perdėtas optimizmas ir klaidingai suprasti idealai turės neigiamos įtakos karjerai. Būkite atsargus, nes pernelyg laki vaizduotė gali išmušti iš vėžių. Galima ir reikia visko siekti sąžiningai, kruopščiai bei atkakliai dirbant.