2012-10-13 Vilniaus diena

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Tikros sostinės naujienos

Šeštadienis,

spalio 13 d., 2012 m. Nr. 240 (1439)

diena.lt Taikiklyje

2,50 Lt NEt 38 PROGRA

Pašėlęs Pir masis TV8 gimTadie nis

2012 m. spalio 13

d.

MOs

kulinar

Įvertinti obu iJa oliai

biblio

Gyvenimo tEka perrašymas

TV heroja i

Iš­mušė­

POrTreTas

„X faktor iaus“ v

alanda

Kokio Seimo norime?

+

Savaitė horoskop S ir Kryžiaž as odiS kino fo SamanėtElis

RINKIMAI JAU RYTOJ Šiandien priedas ir krauja s

Die­na prie „bal­to­jo lan­ge­lio“ Griež­ta kont­rolė, pre­ven­cinės prie­ monės ir pa­našūs da­ly­kai – tik gra­ žios kal­bos. Ne­rei­ kia būti sek­liu, kad už­sukęs į či­gonų ta­ borą įsi­ti­kin­tum: pre­ky­ba nar­ko­ti­kais čia kles­ti net vi­du­ry die­nos.

Tiražas 35 350

Ban­dy­mas dirb­ti­nai ge­rin­ti dvi­ša­lius san­ty­ kius ga­li per­ne­lyg daug kai­nuo­ti.

Pre­zi­dentės pa­ tarė­ja už­sie­nio po­li­ti­kos klau­si­ mais Jo­vi­ta ­ Ne­liup­šienė

8p.

Mies­tas

Vil­nių ka­muo­ja gel­tos pro­trūkiai Sostinės apy­linkė­se vis daž­nes­ ni he­pa­ti­to A pro­trūkiai. Jų čia pa­si­tai­ko kur kas dau­giau nei ki­ to­se ša­lies vie­tovė­se. Spe­cia­lis­ tai įspėja, kad li­ga plis.

2p.

Miestas

Sa­vi­val­dybės tak­si bus brangūs

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Į ša­lis ne­si­žval­go

Penk­ta­die­nio po­pietė, či­gonų ta­ bo­ras. Prie Romų bend­ruo­menės cent­ro ly­gia ei­lu­te sto­vi apie 10 pa­ čių įvai­riau­sių au­to­mo­bi­lių. Nuo pra­ban­gaus „Le­xus“ iki se­nutė­ lio „Opel“. Pa­ties ta­bo­ro gatvė­mis šlais­to­si žmonės, ku­riems rūpi tik vie­na – dozė kvai­šalų.

Rūpi taip, kad ke­le­tas pa­lie­gu­sių nar­ko­manų ei­da­mi pas nar­ko­ti­kais pre­kiau­jan­čius či­go­nus ne­pas­te­ bi nė ša­lia sto­vin­čių žur­na­listų.

10

Vil­niaus va­do­vai to­liau sku­ba steig­ti tak­si įmonę. Nes­var­bu, kad jos pa­slau­gos bus bran­giau­ sios, o au­to­mo­bi­liai su­veik­ti net ne­pa­vy­kus kon­kur­sui.

2p. miestas

Apie miestą – su nos­tal­gi­ja ir be jos Ne­kont­ro­liuo­ja: pa­sta­ruo­ju me­tu nar­ko­ti­kais pre­kiau­jan­tys či­go­nai itin išdrąsė­jo – juk šiuo me­tu ta­bo­re

net nėra nuo­lat bu­din­čio po­li­ci­ninkų eki­pa­žo.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

Lie­tu­va: Kaip keitė­si rinkėjų ak­ty­vu­mas per dvi­de­šimt metų

šiandien Pasaulis

Prieš 50 metų žmo­ni­ja bu­vo at­si­ dūru­si prie bran­duo­li­nio ka­ro be­ dugnės – ar mes pa­si­mokė­me?

12p.

Šeštadienis Did­žiau­sia jo vai­kystės sva­ jonė taip ir neiš­ si­pildė: Alek­ se­jus Ja­gu­di­nas ne­ta­po nei vil­ki­ ko, nei tak­si vai­ruo­to­ju.

Pradėjęs čiuož­ti ket­ve­rių, jau 17-os ta­po pa­sau­lio ir Eu­ ro­pos, o 21 metų – olim­pi­niu dai­ lio­jo čiuo­ži­mo čem­pio­nu. 19p.

7p.

Sportas

„Ačiū vi­siems už pa­si­tikė­jimą. Aš ir ma­no ko­man­da pa­da­rys viską, kad ne­pa­si­gailė­tumė­te“, – va­kar kalbė­jo tik iš­rink­ta nau­jo­ji Lie­tu­vos tau­ti­nio olim­pi­nio ko­mi­te­to pre­zi­dentė Dai­na Gu­dzi­ne­vi­čiūtė. Ji la­bai nuo­žmio­je ko­vo­je įveikė Vir­gi­lijų Alekną. 16p.

TV diena

Vienų die­vi­na­mas, kitų ne­ken­čia­ mas sti­lis­tas Man­tas Pet­ruš­ke­vi­ čius, su­grįžtan­tis į TV3, mie­lai kal­ ba apie dar­bus, ta­čiau as­me­ninį gy­ ve­nimą lai­ko už­ra­kinęs de­vy­nio­mis spy­no­mis. Pas­lap­tingą jo po­rtretą ir mėgi­na nu­ta­py­ti „TV die­na“.

27 me­tus sos­tinės va­do­vu dir­ bęs Al­gir­das Vi­lei­kis iki šiol į Vil­ nių žvel­gia kaip tik­ras šei­mi­nin­ kas – ma­to ir tai, kas ge­ra, ir tai, kas ne­la­bai.

4p.

Eko­no­mi­k a

Pradė­jo nuo to­limų rinkų Sukūrę mo­bi­lio­jo in­ter­ne­to po­rtalą ša­lies vers­li­nin­kai iš­kart žengė į už­sienį. Šian­dien jie skai­čiuo­ja 2 mln. var­to­tojų, dau­giau­sia iš Af­ri­kos ša­lių.

9p.

2

šeštADIENIS, spalio 13, 2012

miestas

Sa­vi­val­dy­bės tak­si – bran­giau­si mies­te „Čia op­ti­mis­tų bū­re­ lis, o ne pe­si­mis­tų“, – taip sos­ti­nės me­ras Ar­tū­ras Zuo­kas va­ kar paaiš­ki­no, ko­ dėl sku­ba­ma steig­ ti sa­vi­val­dy­bės tak­ si įmo­nę. Nes­var­bu, kad jos pa­slau­gos bus bran­giau­sios Vil­niu­je, o au­to­mo­ bi­liai su­veik­ti net ne­ pa­vy­kus kon­kur­sui.

Bran­gu: bend­ro­vės „Vil­nius ve­ža“ au­to­mo­bi­liai gat­vė­se pa­si­ro­dys pir­ma­die­nį. Ta­čiau ke­lio­nės jais kai­nos

Rū­ta Gri­go­ly­tė

r.grigolyte@diena.lt

Kon­kur­sas neį­vy­ko

Vil­n iaus mies­to sa­v i­val­dy­b ės įmo­nė „Vil­nius ve­ža“ va­kar pri­ sta­tė au­to­mo­bi­lius – bal­tos spal­ vos „Ford C-Max“, ku­riais ki­tą sa­vai­tę bus pra­dė­tos teik­ti tak­ si pa­slau­gos. Klau­si­mų žur­na­ lis­tams iš­ki­lo daug, ta­čiau į kai ku­riuos at­sa­ky­ta la­bai ap­ta­kiai – „op­ti­mis­tiš­kai“.

Au­to­mo­bi­lių veik­los nuo­mos įstai­gai „Vil­nius ve­ža“ vie­šo­jo pir­ ki­mo kon­kur­sas bai­gė­si be lai­mė­ to­jų. Vi­sų kon­kur­so da­ly­vių pa­siū­ ly­mai bu­vo at­mes­ti, kai­na pa­si­ro­dė per di­de­lė.

bus to­kios, kad tik­riau­siai re­tas vil­nie­tis nau­do­sis sa­vi­val­dy­bės tak­si įmo­nės pa­slau­go­mis.

Bend­ro­vė „Pa­ti­ki­mi au­to­mo­bi­ liai“ 100 „Volks­wa­gen“ au­to­mo­bi­ lių no­rė­jo iš­nuo­mo­ti už 19,8 mln. li­tų, o „Inch­ca­pe Mo­tors“ ir „Eu­ro Asis­ta“ siū­lė „Ford“ au­to­mo­bi­lius už 20,7 mln. li­tų.

Kol paaiš­kės 100 au­to­mo­bi­ lių nuo­mos kon­kur­so nu­ga­lė­to­jas, „Vil­nius ve­ža“ lai­ki­nai iš bend­ro­vės „Inch­ca­pe Mo­tors“ iš­si­nuo­mo­jo 10 „Ford C-Max“ au­to­mo­bi­lių – kiek­ vie­nos trans­por­to prie­mo­nės nuo­ ma sie­kia 2960 li­tų per mė­ne­sį. „Vil­nie­čiai lau­kia“

„Au­to­mo­bi­lių da­bar yra iki de­ šim­ties, kol tu­rė­si­me vi­sus ki­tus.

Pa­gal są­ly­gas pa­si­rink­tas šis pa­ siū­ly­mas. Tai bu­vo pi­giau­sias va­ rian­tas“, – ti­ki­no įmo­nės „Vil­nius ve­ža“ di­rek­to­rius Ro­lan­das Sta­tu­ le­vi­čius.

Pa­sak R.Sta­tu­le­vi­čiaus, nors kon­kur­so nie­kas ne­lai­mė­jo, jis esą vis tiek bus sėk­min­gas: to­liau bus de­ra­ma­si, jo tei­gi­mu, su vi­so­mis tri­mis mi­nė­to­mis įmo­nė­mis. Jei­ gu de­ry­bos ne­pa­vyks, tuo­met bus skel­bia­mas nau­jas kon­kur­sas. „Vil­nie­čiai jau lau­kia šios pa­slau­gos, rei­kia da­ry­ti“, – ko­dėl sku­ ba­ma pra­dė­ti veik­lą, nors dar ne­ pa­da­ry­ta krū­va dar­bų, sa­kė R.Sta­ tu­le­vi­čius.

Sa­vi­val­dy­bės nuo­tr.

Au­to­mo­bi­lių nuo­mos su­tar­tis nė­ra iš­per­ka­mo­ji, o ko­dėl, R.Sta­ tu­le­vi­čius ne­pa­ko­men­ta­vo.

Ar tik­rai bus ke­lei­vių?

Įmo­nės „Vil­nius ve­ža“ vie­no ki­ lo­met­ro kai­na bus 2,39 li­to die­ną, nuo 22 iki 6 val. – 2,99 li­to, įsė­di­ mo mo­kes­tis – 3,9 li­to. „Siū­ly­čiau pa­žiū­rė­ti ga­lu­ti­nę ke­ lio­nės kai­ną. Va­žia­vau tak­si ne kar­ tą, kar­tais išei­na net ir 5 li­tai už ki­ lo­met­rą. Rei­kia žiū­rė­ti, kiek nuo taš­ko A iki taš­ko B mo­ka­te. Taip, mū­sų kai­na gal šiek tiek di­des­ nė at­ro­do, bet ga­liau­siai, ma­nau, ji bus be­veik to­kia pa­ti, kaip ir ki­

tų“, – min­ti­jo R.Sta­tu­le­vi­čius, pa­ pra­šy­tas pa­ko­men­tuo­ti, kaip išė­jo, kad įmo­nės „Vil­nius ve­ža“ tak­si pa­slau­gos bus ko­ne bran­giau­sios mies­te.

Sa­vi­val­dy­bės įmo­nė „Su­si­sie­ ki­mo pa­slau­gos“ tu­ri vei­kian­čią dis­pe­če­ri­nę, prie ku­rios yra pri­ si­jun­gę 33 in­di­vi­dua­lia tak­si veik­ la be­si­ver­čian­tys tak­si vai­ruo­to­jai, šiuo skam­bu­čių cent­ru nau­do­sis ir „Vil­nius ve­ža“. Ke­lei­vis pa­skam­bi­ nęs tu­rės pa­sa­ky­ti, ku­riuo tak­si jis pa­gei­dau­ja va­žiuo­ti. Ar daug kas rink­sis bū­tent įmo­nę „Vil­nius ve­ ža“, klau­si­mas lie­ka re­to­ri­nis.

R.Sta­tu­le­vi­čius sa­kė, kad įmo­nė su­kurs apie 300 nau­jų dar­bo vie­ tų. „Vai­ruo­to­jų ba­zi­nis at­ly­gi­ni­mas bus 1,5 tūkst. li­tų, o ki­tą da­lį jie tu­ rės už­si­dirb­ti“, – aiš­ki­no jis.

Vie­nas au­to­mo­bi­lis per mė­ne­sį kai­nuo­ja iki 3 tūkst. li­tų. Tam, kad įmo­nės veik­la ne­bū­tų nuo­sto­lin­ga, vie­nas au­to­mo­bi­lis tu­rės nu­va­žiuo­ ti po 250–300 ki­lo­met­rų per pa­ rą. Pak­laus­tas, iš ko bus kom­pen­ suo­ja­ma, jei­gu vis dėl­to pa­slau­ga ne­bus po­pu­lia­ri ir bus nu­va­žiuo­ ja­ma ge­ro­kai ma­žiau, R.Sta­tu­le­vi­ čius teat­sa­kė: „Ne­bus ma­žiau, bus dau­giau.“

3,9 li­to

įsė­di­mo mo­kes­tį ims įmo­nės „Vil­nius ve­ža“ vai­ruo­to­jai.

Vil­nių puo­la gel­tos vi­ru­sas And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Vil­niu­je ir sos­ti­nės ra­jo­ne vis daž­ nes­ni he­pa­ti­to A pro­trū­kiai. Jų čia pa­si­tai­ko kur kas dau­giau nei ki­to­se ša­lies vie­to­vė­se. Spe­cia­lis­tai įspė­ja, kad tai dar ne vis­kas. Li­ga plis.

Kar­to­ja­si kas 15 me­tų

Užk­re­čia­mų­jų li­gų ir AIDS cent­ro duo­me­ni­mis, šiais me­tais Lie­tu­vo­ je pa­ste­bi­mas di­dė­jan­tis ser­ga­mu­ mas vi­ru­si­niu he­pa­ti­tu A, dar va­di­ na­mu gel­ta, o Vil­niu­je jau ki­lo trys šios in­fek­ci­nės li­gos pro­trū­kiai. Iš vi­so šie­met už­fik­suo­ti 43 šios ke­ pe­nis pa­žei­džian­čios li­gos at­ve­jai, iš jų net 36 – Vil­niu­je.

Dien­raš­čio kal­bin­ta Epi­de­mio­ lo­gi­nės prie­žiū­ros sky­riaus ve­dė­ja Ga­li­na Zag­reb­ne­vie­nė pa­tvir­ti­no, kad šiais me­tais ke­pe­nis ar­dan­ tis vi­ru­sas ypač suak­ty­vė­jo ir ieš­ ko nau­jų au­kų. Ypač im­lus šiai li­gai jau­ni­mas, nie­ka­da iki šiol sa­vo gy­ ve­ni­me ne­su­si­dū­ręs su he­pa­ti­tu. „He­pa­ti­to vi­ru­sas nie­kur ne­ dings­ta, ta­čiau jis vys­to­si tam tik­ rais pe­rio­dais. Grei­čiau­siai da­bar atei­na ak­ty­vio­ji jo fa­zė. Di­de­lis vi­ ru­so pro­trū­kis bu­vo ki­lęs 2007 m.

Lat­vi­jo­je, per­nai – Es­ti­jo­je, o šie­ met li­ga plin­ta pas mus. Iki tol pa­sta­rai­siais me­tais Lie­tu­vo­je bū­da­vo su­ser­ga­ma tik at­si­ve­žus vi­ru­są, pa­

vyz­džiui, iš Af­ri­kos“, – dės­tė spe­ cia­lis­tė.

Tai ele­men­ta­rūs at­ ve­jai. Li­ga ga­lė­jo bū­ti at­neš­ta iš ša­lies, ar­ ba kas nors iš per­so­ na­lo yra per­si­rgęs ja, ne­šio­ja vi­ru­są.

Puo­la pa­žei­džia­miau­sius

Šie­met vi­ru­sas ėmė plis­ti ne tik či­ go­nų ta­bo­re, bet ir ug­dy­mo įstai­go­ se. Du ži­di­nius spe­cia­lis­tai už­fik­sa­vo Gri­giš­kių pra­di­nė­je mo­kyk­lo­je ir Vil­ niaus su­tri­ku­sio vys­ty­mo­si kū­di­kių na­muo­se, o pa­vie­niai he­pa­ti­to at­ve­ jai bu­vo re­gist­ruo­ja­mi mo­kyk­lo­se, glo­bos na­muo­se, ki­to­se įstai­go­se. „Prieš 15 me­tų Lie­tu­vo­je bu­vo toks pro­trū­kis ir da­lis vi­suo­me­nės leng­ves­nės ar sun­kes­nės for­mos li­ ga per­si­rgo, įgi­jo imu­ni­te­tą. Vi­ru­sas su­pra­to, kad jam čia nė­ra ką veikt, ir ap­ri­mo. Ta­čiau per tuos 15 me­ tų užau­go nau­ja kar­ta, ku­ri vi­siš­kai ne­bu­vo su­si­dū­ru­si su tuo vi­ru­su, ir to­dėl jis grį­žo tu­rė­da­mas vie­ną konk­re­tų tiks­lą – su­si­ras­ti sau au­ kų“, – dės­tė pa­šne­ko­vė.

Pa­sak G.Zag­reb­ne­vie­nės, nie­ko nuo­sta­baus, kad pir­miau­sia vi­ru­sas

ėmė plis­ti bū­tent ten, kur yra ma­žų vai­kų. „Vy­res­ni as­me­nys tu­ri imu­ ni­te­tą, vai­kai jo ne­tu­ri ir jiems už­ si­krės­ti la­bai pa­pras­ta. Su ta li­ga jų or­ga­niz­mas ko­vo­ti ne­mo­ka, o už­si­ krės­ti ga­li­ma nuo iš pažiūros svei­ko žmo­gaus. Juk as­muo ga­li bū­ti vi­ru­ so ne­šio­to­jas, sirg­ti leng­vai, ne­pas­ te­bi­mai ir už­krės­ti ki­tus“, – tei­gė me­di­kė.

Re­ko­men­duo­ja plau­ti ran­kas

He­pa­ti­tu pir­miau­sia už­si­kre­čia­ ma per bur­ną, per ne­šva­rias ran­ kas. Žmo­gus svei­kas ar ne, tiks­liai ga­li at­sa­ky­ti tik spe­cia­lūs ty­ri­mai, ta­čiau šie, pa­sak dien­raš­čio pa­šne­ ko­vės, ga­na bran­gūs. To­dėl kai ku­ rio­se ša­ly­se ki­lus epi­de­mi­jos pa­vo­ jui skie­pi­ja­mi vi­si, ku­rie kon­tak­ta­vo su už­si­krė­tu­siu žmo­gu­mi, neat­lie­ kant ty­ri­mų. „Tie ty­ri­mai yra bran­gūs ir už­ trun­ka. To­dėl, kai nė­ra lai­ko, skie­ pi­ja­mi vi­si iš ei­lės. Taip bu­vo da­ ro­ma Slo­va­ki­jo­je ki­lus pro­trū­kiui.

Gai­la, kad ne vi­si iš tė­vų ži­no, jog yra skie­pai nuo he­pa­ti­to. Tad kol kas pro­ble­ma, kai ser­ga vai­kai, mū­ sų ša­ly­je liks“, – pa­brė­žė mo­te­ris.

Kal­bė­da­ma apie konk­re­čius li­ gos ži­di­nius Gri­giš­kė­se ir Vil­niaus su­tri­ku­sio vys­ty­mo­si kū­di­kių na­ muo­se, pa­šne­ko­vė pa­va­di­no juos kla­si­ki­niais. „Tai ele­men­ta­rūs at­ ve­jai. Li­ga ga­lė­jo bū­ti at­neš­ta iš

Tai­ki­nys: pir­miau­sia vi­ru­sas ima plis­ti ten, kur yra ma­žų vai­kų, nes jie

pa­žei­džia­miau­si.

ša­lies ar­ba kas nors iš per­so­na­ lo yra per­si­rgęs ja, ne­šio­ja vi­ru­są, ne­nu­sip­lo­vė ran­kų, tu­rė­jo kon­tak­ tą su vai­ku, ir vis­kas. Re­zul­ta­tas yra. Džiu­gi­na tai, kad plin­ta he­pa­ ti­tas A, o tai pa­ti leng­viau­sia iš vi­ sų esan­čių he­pa­ti­to for­mų“, – dės­ tė G.Zag­reb­ne­vie­nė.

Kęs­tu­čio Va­na­go (BFL) nuo­tr.

Ta­bo­re spe­cia­lis­tė įžvel­gė kiek ki­ tas li­gos pli­ti­mo prie­žas­tis. „Tiks­ liai nie­kas nė­ra iš­ty­ręs. Ta­čiau yra ver­si­ja, kad li­ga ga­lė­jo pra­dė­ti plis­ti nuo ten be­si­lan­kan­čių nar­ko­ma­nų.

Ta­čiau tai tik ver­si­ja, be to, ten la­ bai pa­lan­ki ter­pė li­gai plis­ti“, – pa­ brė­žė spe­cia­lis­tė.

3

šeštADIENIS, spalio 13, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Ne­ry­je ir vėl plau­kio­ja erš­ke­tai Ket­vir­ta­die­nį į Ne­rį pa­leis­ti per 5 tūkst. ašt­riaš­ni­pių erš­ke­tų jau­ nik­lių. Ti­ki­ma­si, kad Lie­tu­vos van­de­ny­se bus at­kur­ti šių žu­vų iš­tek­liai.

Ig­no­ruo­ja: nors dvi­kal­biai gat­vių pa­va­di­ni­mai Lie­tu­vo­je iki šiol nė­ra tei­sė­ti, len­ka­kal­biai Vil­niaus ra­jo­no gy­

ven­to­jai nie­ko keis­ti ne­sku­ba.

Ro­ko Me­do­nio nuo­tr.

Len­kams da­li­jo pa­ža­dus Už­sie­nio rei­ka­lų vi­ce­mi­nist­ras Egi­di­jus Mei­lū­nas ket­vir­ta­die­nį Len­ki­jos Vroc­la­vo mies­te vy­ku­sio­je kon­fe­ren­ci­jo­je pa­reiš­kė, jog ti­ki­si, kad Lie­tu­vos par­la­men­tas grei­tai iš­spręs dvi­kal­bių už­ ra­šų klau­si­mą. „Tei­si­niu po­žiū­riu šis klau­si­mas dar ne­bu­vo su­re­gu­liuo­tas, ta­čiau ti­ki­mės, kad par­la­men­tas grei­tai priims ati­tin­ka­mą nu­ta­ri­mą“, – E.Mei­lū­ną ci­tuo­ja nau­jie­nų agen­ tū­ra PAP. Kai ku­rie Lie­tu­vos len­kų bend­ ruo­me­nės na­riai sie­kia, kad pa­ var­dės do­ku­men­tuo­se ga­lė­tų bū­ ti ra­šo­mos ori­gi­na­lo raš­me­ni­mis, nau­do­jant ir rai­des, ku­rių nė­ra lie­tu­vių kal­bos abė­cė­lė­je, pa­vyz­ džiui, w. Len­kai taip pat no­ri, kad vie­to­var­d žiai tau­t i­n ių ma­ž u­m ų gy­ve­na­mo­se vie­to­vė­se bū­ti ra­šo­ mi ne tik vals­ty­bi­ne lie­tu­vių, bet ir tau­ti­nės ma­žu­mos kal­ba.

Kaip ra­šo­ma pub­li­ka­ci­jo­je, Lie­ tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos at­sto­vas Vroc­la­ve skai­tė pra­ne­ši­mą „Len­ki­jos ir Lie­tu­vos bend­ra­dar­ bia­vi­mo reikš­mė su­vie­ny­tai Eu­ro­ pai“, ku­ria­me, be ki­ta ko, kal­bė­ jo apie bend­rą abie­jų ša­lių is­to­ri­ją, taip pat svar­biau­sias dvi­ša­lių san­ ty­kių pro­ble­mas.

„Lie­tu­vo­je nė­ra nu­si­sta­ty­mo prieš len­kus, ta­čiau dis­ku­si­jos šia te­ma kelia tam tik­rą įtam­pą. Re­ cep­tu ga­li tap­ti dia­lo­gas ir mė­gi­ ni­mas su­pras­ti abie­jų pu­sių ar­gu­ men­tus“, – tei­gė E.Mei­lū­nas.

Lie­tu­vo­je nė­ra nu­ si­sta­ty­mo prieš len­ kus, ta­čiau dis­ku­ si­jos šia te­ma kelia tam tik­rą įtam­pą.

Pak­laus­tas nau­jie­nų agen­tū­ ros PAP apie sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­ je vyk­sian­čius Sei­mo rin­ki­mus ir jų ga­li­mą įta­ką san­ty­kiams su Len­ki­ ja, vi­ce­mi­nist­ras at­sa­kė, kad į atei­ tį žvel­gia op­ti­mis­tiš­kai. „Po kiek­vie­nų rin­ki­mų lai­mė­ju­ sios par­ti­jos skelb­da­vo, kad Len­ki­ja bu­vo, yra ir bus vie­na iš svar­biau­sių par­tne­rių, ir ma­nau, jog taip pat bus

ir da­bar“, – sa­kė vi­ce­mi­nist­ras. Jo nuo­mo­ne, vie­na svar­biau­sių abie­ jų ša­lių san­ty­kių pro­ble­mų yra tai, kad lie­tu­viai ir len­kai iš tie­sų ne­ daug ži­no vie­ni apie ki­tus. „Ty­ri­mai ro­do, kad 70 pro­c. lie­tu­ vių nie­ka­da ne­tu­rė­jo jo­kių kon­tak­tų su len­kais. Pa­na­ši pa­dė­tis dėl len­kų ry­šių su lie­tu­viais, o net 75 pro­c. lie­ tu­vių nie­ka­da nė­ra bu­vę Len­ki­jo­je“, – aiš­ki­no vi­ce­mi­nist­ras.

Pas­ta­ruo­ju me­tu Lie­tu­vos ir Len­ki­jos san­ty­kiai bu­vo įtemp­ti dėl skir­tin­gai ver­ti­na­mos tau­ti­nių ma­žu­mų pa­dė­ties. Šie­met va­sa­rą Pre­zi­den­tė pa­reiš­kė, kad „ge­riau kai ku­riuo­se san­ty­kiuo­se da­ry­ ti tam tik­rą pau­zę, nei ban­dy­ti tai­ sy­ti, kas šiuo me­tu ne­pa­tai­so­ma“.

E.Mei­lū­nas nuo lapk­ri­čio 12 d. pra­dės dirb­ti Lie­tu­vos am­ba­sa­do­ riu­mi Ja­po­ni­jo­je. Prieš tap­da­mas vi­ce­mi­nist­ru jis va­do­va­vo Lie­tu­ vos dip­lo­ma­ti­nei at­sto­vy­bei Len­ ki­jo­je.

VD, BNS inf.

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos Gam­tos ap­sau­gos de­par­ta­men­to di­rek­to­ riaus Lai­mu­čio Bud­rio tei­gi­mu, šios ver­tin­gos žu­vys Bal­ti­jos jū­ ro­je ir į ją įte­kan­čio­se upė­se iš­ny­ ko XX a. vi­du­ry­je. Tai nu­ti­ko dėl žmo­gaus kal­tės – di­dė­jan­čios ap­ lin­kos tar­šos, sta­to­mų už­tvan­kų, dras­tiš­kos dar iš­li­ku­sių ner­šian­ čių erš­ke­tų žve­jy­bos.

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja šiuo me­ tu vyk­do vals­ty­bi­nę ašt­riaš­ni­ pių erš­ke­tų po­pu­lia­ci­jos at­kū­ri­ mo pro­gra­mą. Šią pro­gra­mą, ku­ri nu­ma­ty­ ta iki 2020 m., praė­ju­sį pa­va­sa­rį pa­tvir­ti­no ap­lin­kos ir že­mės ūkio mi­nist­rai.

Ket­vir­ta­die­nį iš­lei­džiant jau­ nik­lius da­ly­va­vo ir Lat­vi­jos ap­ lin­ko­sau­gi­nin­kai, ku­rie at­vy­ko pa­si­sem­ti pa­tir­ties. Lat­viai taip pat ke­ti­na im­tis at­kur­ti erš­ke­tų iš­tek­lius. Prie Bal­ti­jos jū­ros esan­ čių ša­lių ap­lin­kos mi­nist­rai 2007 m. pa­si­ra­šė Hel­sin­kio ko­mi­si­jos veiks­ mų pla­ną dėl Bal­ti­jos jū­ros ir įsi­pa­ rei­go­jo pri­si­jung­ti prie Vo­kie­ti­jos ir Len­ki­jos vyk­do­mų ašt­riaš­ni­pių erš­ke­tų iš­tek­lių at­kū­ri­mo dar­bų.

Jos taip pat įsi­pa­rei­go­jo pa­reng­ ti šių iš­tek­lių at­kū­ri­mo pro­gra­mas erš­ke­tams gy­ven­ti tin­ka­mo­se upė­ se. Vyk­dant to­kią pro­gra­mą, ir va­

kar į Ne­rį bei Šven­tą­ją dar iš­leis­ta apie 2 tūkst. ašt­riaš­ni­pių erš­ke­tų jau­nik­lių. Iš vi­so į šias abi upes jų jau iš­leis­ta apie 13 tūkst.

Pir­mą kar­tą, pa­sak Žu­vi­nin­kys­ tės tar­ny­bos di­rek­to­riaus Vy­tau­ to Gru­šaus­ko, į upes pa­leis­ti ne iš sve­ti­mų kraš­tų at­ga­ben­ti, bet Lie­tu­vo­je, Rus­nė­je, iš­ves­ti jau­ nik­liai.

Ašt­riaš­ni­piai erš­ke­tai gy­ve­na la­bai il­gai, bet ir bręs­ta il­gai. Kad pir­mą kar­tą iš­nerš­tų, tu­ri praei­ ti apie 15–18 me­tų. Per tą lai­ką jie su­si­du­ria su dau­gy­be pa­vo­jų. Vie­ nas didžiau­sių – in­ten­sy­vi žve­jy­ ba jū­ro­je ir vi­daus van­de­ny­se.

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja taip pat pra­šo vi­sų žve­jų, kad upė­je ar Kur­šių ma­rio­se pa­gau­tą erš­ke­tą pa­leis­tų at­gal į van­dens tel­ki­nį.

VD, BNS inf.

Pas­tan­gos: šiuo me­tu vyk­do­ma

ašt­riaš­ni­pių erš­ke­tų po­pu­lia­ci­jos at­kū­ri­mo pro­gra­ma.

Se­le­mo­no Pal­ta­na­vi­čiaus nuo­tr.

Rū­ka­lus slė­pė so­de Ga­vę ano­ni­mi­nį pra­ne­ši­mą Mui­ ti­nės kri­mi­na­li­nės tar­ny­bos pa­ rei­gū­nai Vil­niu­je, Sa­li­nin­kų so­dų bend­ri­jo­je „Ža­lia­sis ke­le­lis“ esan­ čia­me na­me­ly­je, ap­ti­ko kont­ra­ ban­di­nių rū­ka­lų, ne­le­ga­lių ci­ga­ re­čių ras­ta ir ne­to­li bu­vu­sio­je įta­ ria­mo­jo dar­bo­vie­tė­je.

Bend­ra tre­čia­die­nį su­lai­ky­tų ci­ ga­re­čių ver­tė – 152 tūkst. li­tų, kaip pra­ne­šė Mui­ti­nės de­par­ta­ men­tas.

Dėl ne­tei­sė­to dis­po­na­vi­mo ak­ ci­zais ap­mo­kes­ti­na­mo­mis pre­ kėms pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­ mas.

Tu­rė­da­mi in­for­ma­ci­jos, kad vie­na­me Vil­niaus Sa­li­nin­kų so­dų bend­ri­jos „Ža­lia­sis ke­le­lis“ na­ mų san­dė­liuo­ja­mi ne­le­ga­lūs rū­

ka­lai, pa­rei­gū­nai tre­čia­die­nio va­ ka­rą ne­ti­kė­tai pa­tik­ri­no mi­nė­tą pa­sta­tą.

Ten ap­tik­tas di­de­lis kie­kis – 12,5 tūkst. pa­ke­lių – kont­ra­ban­di­nių ci­ga­re­čių „Fest“ su bal­ta­ru­siš­ko­ mis ban­de­ro­lė­mis. Rū­ka­lai te­be­ bu­vo su­pa­kuo­ti dė­žė­se, ap­vy­nio­ to­se juo­da po­lie­ti­le­ni­ne plė­ve­le.

Pa­rei­gū­nams at­li­kus kra­tą įta­ ria­mo­jo ci­ga­re­čių sa­vi­nin­ko dar­ bo­vie­tė­je, ne­to­li esan­čia­me au­to­ ser­vi­se, re­mon­to duo­bė­je, ras­tas pa­na­šus kie­kis – dar 10 tūkst. pa­ ke­lių – tos pa­čios rū­šies rū­ka­lų.

Pa­rei­gū­nai dviem pa­roms su­ lai­kė Sa­li­nin­kų gy­ven­to­ją M.M., įta­ria­mą ne­tei­sė­tu dis­po­na­vi­ mu ak­ci­zais ap­mo­kes­ti­na­mo­mis pre­kėms.

VD, BNS inf.

4

ŠeštADIENIS, spalio 13, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Ru­dens pu­siau­kelė

Modelio darbas užsienyje: - PERSPEKTYVI PROFESIJA - PASAKA NAIVUOLĖMS - KELIAS Į PROSTITUCIJĄ MES RODOM, TU SPRENDI. SPALIO 17-24 D.

Vil­nius – lyg uža Be­veik tris de­šim­tis metų sos­tinės va­do­ vu dirbęs Al­gir­das Vi­lei­kis iki šiol į Vil­nių žvel­gia kaip tik­ras šei­mi­nin­kas – ma­to, kas vyks­ta ne­la­bai ge­rai, bet ne­pa­mirš­ta pa­gir­ti ir gerų da­lykų.

i.pepceviciute@diena.lt

Informaciniai rėmėjai

WWW.NEPATOGUSKINAS.LT rėmėjai

Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

Indrė Pep­ce­vi­čiūtė

VILNIUJE („MULTIKINO OZAS“, „SKALVIJA“, „ENERGETIKOS IR TECHNIKOS MUZIEJUS“)

KULTŪROS RĖMIMO FONDAS

Anks­tesnė nei įpras­ta ru­de­ninė žvar­ba daug kam ne­lauk­tai priar­ti­no šil­dy­mo se­zoną. Gatvė­se ru­ dens ženk­lai – lie­tus ar ry­ti­nis rūkas – dau­gelį ver­ čia skubė­ti ir ieš­ko­ti šil­tesnės prie­glau­dos. Sub­ju­ ru­sių orų ne­pai­so tik mies­to pa­veiks­lo ta­py­to­jai: gėlių par­davė­jos, kiem­sar­giai, iš­mal­dos pra­šy­to­ jai ir ba­land­žiai. Vis dėlto dar at­si­ran­da mies­tie­čių, jau­kią po­pietės ka­vi­nių ši­lumą iš­kei­čian­čių į ma­ lonų ru­de­nišką pa­si­sėdėjimą tarp šiugž­dan­čių lapų tuštė­jan­čiuo­se mies­to kam­pe­liuo­se.

Šią sa­vaitę sos­tinės Ro­tušė­je bu­ vo pri­sta­ty­ta In­gos Liut­ke­vi­čienės kny­ga „Déja vu. Vil­nius 1974– 1990“, pa­ra­šy­ta re­mian­tis 27 me­ tus sos­ti­nei va­do­va­vu­sio A.Vi­lei­ kio pa­sa­ko­ji­mais. Jo­je ap­ta­ria­mas to me­to vil­nie­čių gy­ve­ni­mas – ir rūpes­čiai, ir džiaugs­mai.

Iš Biržų kilęs A.Vi­lei­kis Vil­niu­ je gy­ve­na jau dau­giau kaip 50 metų ir, kaip pa­ts sakė, – vi­sa­da An­ta­kal­ ny­je, ne­to­li upės. Vil­niaus mies­ to va­do­vu jis iš­bu­vo net 27 me­tus.

Pap­ra­šy­tas pri­si­min­ti tą lai­ko­tarpį, pa­ly­gin­ti jį su šio­mis die­no­mis, A.Vi­lei­kis visų pir­ma pa­brėžė: „Kad ir ko­kia ji būtų, iš praei­ties ne­ga­li­ ma šai­py­tis. Juk ji yra mūsų is­to­ri­ ja. Mūsų jaus­mai, mūsų jau­nystė, meilė, nu­si­vy­li­mai ir vi­sa ki­ta.“ Bu­v u­s i mies­to gal­va la­bai džiaugė­si pui­kiai pa­vy­ku­siu kny­ gos pri­sta­ty­mu. Esą jį nu­ste­bi­no ir ta gau­sa Ro­tušės salė­je su­si­rin­ ku­sių žmo­nių, kad jiems tai įdo­mu ir svar­bu. Iš­ma­ny­ti mies­to is­to­riją, nors kiek jį pa­žin­ti, šį tą su­ži­no­ti iš vy­res­nių žmo­nių lūpų turėtų būti įdo­mu kiek­vie­nam mies­tie­čiui. Ta pro­ga, nors ir di­de­liais šuo­liais, nes viską ga­li­ma su­tal­pin­ti tik kny­go­je, ir dien­raš­tis lei­do­si į metų ke­lionę su A.Vi­lei­kiu po Vil­nių, koks jis bu­ vo ir koks yra da­bar.

No­ri kom­po­zi­to­rius pa­ma­ty­ti ar P.Šir­vio eilė­raš­čių, kaip pa­ špo­sys, pa­klau­syt?

Pat­rau­ki link „Ne­ rin­gos“.

– Po­ne Vi­lei­ki, ko­kia pir­ma min­tis šau­na į galvą, pri­si­me­ nant miestą, kai va­do­va­vo­te Vil­niui? Ko­kia vie­ta bu­vo visų mėgsta­miau­sia ir po­pu­lia­riau­ sia? Kam jau­čia­te nos­tal­giją?

– Vie­nas uni­ka­liau­sių da­lykų bu­vo Va­la­kam­pių pa­plūdi­mys. Į jį tro­lei­ bu­su už ga­na ne­di­delę kainą galė­jo nu­va­žiuo­ti bet kas. Ten ir aikš­telės

bu­vo, fut­bolą žais­da­vo­me, ir var­ žy­bos, kas grei­čiau iš II pa­plūdi­mio iki Žirmūnų til­to nu­plauks, bu­vo ren­gia­mos. O kiek in­for­ma­ci­jos ten su­ži­no­da­vo­me! Kai kil­da­vo klau­si­ mas, kur pra­leis­ti laiką, iš­kart bu­vo aiš­kus at­sa­ky­mas: į Va­la­kam­pius!

Ten būda­vo tūkstan­čiai žmo­nių.

At­vy­ku­siems už­sie­nie­čiams pa­ro­ dy­da­vo­me pa­plūdimį mies­to cent­ re. Yra ir da­bar tų poil­sio vietų, bet kiek daug užs­ta­ty­ta.

As­me­niš­kai aš pa­ts su dau­ge­liu gar­sių me­ni­ninkų tik per Va­la­kam­ pius ir su­si­pa­ži­nau, ir tiek daug su­ ži­no­jau. Pa­vyzd­žiui, an­ti­kinės li­te­ ratū­ros vertė­jas Alek­sys Chur­gi­nas sa­ky­da­vo: „Pir­mi­nin­ke, ei­nam pa­ si­vaikš­čio­ti, aš tau pa­pa­sa­ko­siu, kaip Sme­to­nos lai­kais gy­ve­no Kau­ no žy­dai“, ir pa­na­šiai. Ir su in­ži­ nie­riais su­si­tik­da­vo­me, ap­tar­da­vo­ me ato­minės ener­ge­ti­kos ateitį, nors ji bu­vo tik pra­dėju­si kur­tis. Pa­ma­ ty­da­vai kor­to­mis lo­šian­čių žmo­nių grupę, galė­da­vai priei­ti, ne­to­li at­si­ gul­ti, prie pa­si­sta­čiu­sių ra­di­jo im­tu­ vus galė­da­vai iš­girs­ti ko­kių nors už­ sie­nio nau­jienų. Bu­vo gy­ve­ni­mas.

– Bet juk ne tik Va­la­kam­pių pa­ plūdi­mys bu­vo ta vie­ta, ku­rio­je virė gy­ve­ni­mas?

– Na, taip, jei norė­da­vai ką nors pa­ma­ty­ti, pa­si­džiaug­ti, kur trauk­ da­vai? Į Brodą, da­bar­tinį Ge­di­mi­no pro­spektą. Jo pra­džio­je vi­sa­da su­ tik­da­vai li­te­ratų ar­ba dra­mos teat­ro ak­to­rių. Norė­da­vai pa­tek­ti į „Ne­rin­ gos“ res­to­raną, tek­da­vo stovė­ti eilė­ je ir verž­tis, kad ten pa­kliū­tum. O „Ne­rin­ga“ Vil­niaus mies­to is­to­ri­jo­je, ma­no ma­ny­mu, vai­di­na la­bai svar­ bų vaid­menį. Jos ati­da­ry­mas bu­vo šo­kas vie­šo­jo mai­ti­ni­mo sri­ty­je, tu­ rint ome­ny­je mūsų didįjį brolį, ku­ris stebė­jo, kaip čia vyks­ta gy­ve­ni­mas.

Vie­na­me did­žiau­sią ti­ražą turė­ju­ sių laik­raš­čių „Iz­ves­ti­ja“ „Ne­rin­ga“ bu­vo išk­ri­ti­kuo­ta kaip rei­kiant. Tad jau ge­resnės rek­la­mos ne­bu­vo ga­ li­ma gau­ti. Nuo Ura­lo žmonės pa­ traukė pa­žiūrė­ti, ką čia pa­darė. No­ri kom­po­zi­to­rius pa­ma­ty­ti ar Pau­liaus Šir­vio eilė­raš­čių, kaip pa­špo­sys, pa­ klau­syt? Pat­rau­ki link „Ne­rin­gos“.

Pa­sie­ki da­bar­tinę Lu­kiš­kių aikštę, o ten – Vy­tau­tas Ker­na­gis dūksta. Ten bu­vo ga­li­ma su­tik­ti vi­sus.

Svarbi: A.Vileikis įsitikinęs, kad ir ko

Tada buvo kuriama istorija, tada ats

– Tai toks nuo­sta­bus ir gy­vas tuo­met bu­vo Ge­di­mi­no pro­ spek­tas. Da­bar jis pa­si­keitęs. Ar yra po­ky­čių, ku­rie jus liū­di­na?

– Vie­nas už šir­dies grie­bian­tis da­ly­ kas – kad din­go vie­na mėgsta­miau­ sių ma­no par­duo­tu­vių. Ten, kur da­ bar įsikūręs „McDo­nald’s“, ka­dai­se bu­vo sal­dai­nių par­duo­tuvė „Sva­ jonė“. Kodėl apie ją kal­bu? Nerū­ kiau, todėl ma­no ci­ga­retės būda­ vo sal­dai­niai. Ten ir pa­si­ma­ty­mus skir­da­vo­me, ir kavą ger­da­vo­me – vi­sa Lie­tu­va ži­no­jo šią vietą. Ką ga­ mi­no pas mus ir ką gau­da­vo kar­tais iš už­sie­nio, tai bu­vo „Sva­jonė“. Kai at­vyk­da­vo į Vil­nių kas nors iš kitų ša­lies vietų, vi­sa­da jo bu­vo pra­šo­ma par­vež­ti lauk­tu­vių iš „Sva­jonės“.

5

ŠeštADIENIS, spalio 13, 2012

miestas

au­gin­tas vai­kas Ma­ne la­bai ste­bi­na tai, jog nie­ kas iš ša­lies ne­pri­si­de­da, kad Vil­ niu­je vie­ša­sis trans­por­tas laimėtų prie­š lengvą­sias ma­ši­nas. Kad pir­ me­nybė būtų žmo­gui, o ne leng­va­ jam au­to­mo­bi­liui. Manęs vie­no­je kon­fe­ren­ci­jo­je yra pa­klausę: „Kaip pa­darė­te, kad vi­sus žmo­nes iš au­ to­mo­bi­lių su­varė­te į viešąjį trans­ portą?“ Aš jiems at­sa­kiau: „Po­nai, nie­ko ne­reikė­jo va­ry­ti. Jūs to ir ne­ pa­da­ry­si­te. Pas mus tie­siog nėra lengvųjų ma­šinų.“ O leng­vie­ji au­ to­mo­bi­liai, kaip ro­do, gy­ve­ni­mas, yra la­bai užk­re­čia­mas da­ly­kas. Čia ne tik va­žia­vi­mas ir ne tik pres­ti­žas.

Tai yra ir krep­šys, į kurį ga­li daug ką su­si­dėti ir per­vež­ti. Ta­čiau jie uži­ma la­bai daug vie­tos.

okia buvo praeitis, negali iš jos juoktis. sirado dabar egzistuojantys dalykai.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Ki­tas da­ly­kas, ma­no nuo­mo­ne, da­ bar Ge­di­mi­no pro­spek­tas yra miręs.

Kai­nos pro­spek­te įsikū­ru­sio­se par­ duo­tuvė­se yra la­bai aukš­tos, nei stu­den­tas, nei vi­du­tinį at­ly­gi­nimą gau­nan­tis žmo­gus ten be­veik ne­ įpirks. O kaip at­gai­vin­ti gatvę ne­ pa­lei­dus jo­je vie­šo­jo trans­por­to, aš ne­sup­ran­tu. Man at­ro­do, aš, aiš­ku, ne­ga­ran­tuo­ju, kad viešąjį trans­ portą bi­jo­ma pa­leis­ti galbūt dėl to, kad jis ne­ko­ky­biš­kas. Gal yra ir ki­ tų su­me­timų. Bet kitų va­riantų, ko­ dėl ne­norė­ti gy­vos cent­rinės gatvės, ne­su­gal­vo­ju. Da­bar Ge­di­mi­no pro­ spek­tas gy­vas tik ta­da, kai pri­sta­to ja­me pa­la­pi­nių. Jei Vil­nius ne­būtų sos­tinė, jį pa­va­din­tum mu­gių mies­ tu (juo­kia­si).

– Jums at­sto­vau­jant mies­tui bu­vo pra­dėta įvai­rių darbų, ne vi­si jie bu­vo už­baig­ti. Dėl ko la­ biau­siai liūd­na ir kas vis dėlto džiu­gi­na, kad anks­čiau ar vė­ liau bu­vo įgy­ven­din­ta?

– Iki šiol ma­ne liū­di­na Vil­niaus sta­dio­no (na­cio­na­li­nio sta­dio­no – red. pa­st.) sta­ty­ba. Pa­gal mū­ sų pla­nus jis turė­jo būti pa­sta­ty­ tas dar 1990 m. Pas­kai­čiuo­kit, kiek vėluo­ja­ma, nes jo sta­ty­ba ir da­bar ne­vyks­ta. Kai „Žal­gi­rio“ sta­dio­nas pra­dėjo klibė­ti, o mūsų Vil­niaus „Žal­gi­ris“ gerė­ti – Ta­rybų Sąjun­ gos pir­me­nybė­se užėmė­me tre­čią vietą, čia bu­vo bai­sus fu­ro­ras. Vi­ si bu­vo nu­stebę, iš kur at­si­ra­do to­ kie na­cha­lai. Juk ne fut­bo­las Lie­ tu­vos spor­tas, o krep­ši­nis. Ta­da mes tuo pa­si­nau­do­jo­me. Nu­tarė­me mėgin­ti gau­ti lei­dimą sta­ty­ti sta­ dioną. Ką reiš­kia „leis­ti sta­ty­ti“?

Pi­nigų ga­li turė­ti, bet rei­kia gau­ ti pi­ni­gus su med­žia­go­mis, tai va­ din­da­vo­si ne pi­ni­gai, o ka­pi­ta­li­nis įdėji­mas. Ki­taip ta­riant, jei tu ga­ vai mi­li­joną rub­lių sta­ty­bai, už tą sumą ga­vai sta­ty­bi­nių med­žiagų.

Ta­da, kai mums gimė idė­ja pa­sta­ ty­ti sta­dioną, išė­jo Brež­ne­vo nu­ ta­ri­mas dėl eko­no­mi­nių sun­kumų užd­raus­ti spor­ti­nių ob­jektų sta­ tybą. Ir vi­siems no­sys nu­si­ka­bi­no.

Bet pa­band­žiau kalbė­tis su Pla­ no ko­mi­te­to pir­mi­nin­ku, am­ži­na­ tilsį Alek­sand­ru Drob­niu. Yra vie­ na pa­slap­tis, ku­rios, ma­tyt, nie­kas ir ne­su­ži­nos, nes vie­nas ki­tam pa­ žadė­jo­me jos neatsk­leis­ti. Jam pa­ si­ūliau for­mulę, kaip rei­kia pa­ pra­šy­ti, kad mums leistų sta­dioną pa­sta­ty­ti. Jis man ta­da sakė: „Ot ką reiš­kia karš­ta­ko­šis jau­nas pir­ mi­nin­kas. Man gėda būtų to­kią for­mulę sa­ky­ti.“ Ta­da mes at­si­ svei­ki­no­me nu­tarę, kad vis dėlto nie­ko ne­ga­li­me pa­da­ry­ti. Ta­čiau jis tą for­mulę pa­si­ūlė ir lei­dimą mes ga­vo­me. Nie­kas ne­tikė­jo, kad Mask­vo­je bus su­tik­ta, ta­čiau taip įvy­ko, lei­do. Ta­da bu­vo pa­skelb­

tas kon­kur­sas, bro­liai Nas­vy­čiai jį laimė­jo ir pra­si­dėjo sta­ty­ba. Pro­ jek­tas bu­vo la­bai mo­der­nus, gal tai yra kliū­tis jam įgy­ven­din­ti.

O kal­bant apie tai, kas džiu­gi­na, – pa­ga­liau sta­to­mi ap­link­ke­liai.

Nors kai ku­rių jų sta­ty­ba vėluo­ ja dvi­de­šimt, kai ku­rių – pen­kio­li­ ka metų, vis dėlto aš jų su­lau­kiau.

Da­bar li­ko ne­įgy­ven­din­tas sta­dio­ no pla­nas. Gal ka­da nors tai bus pa­da­ry­ta.

– Jei ver­tin­tumė­te mies­to gro­ žį, ku­ris Vil­nius jums mie­les­nis ir gra­žes­nis?

– Už­davė­te la­bai sunkų klau­simą.

Kiek­vie­nas lai­ko­tar­pis yra sa­vo gro­žio. Anks­čiau bu­vo la­bai gra­žu, bet ne­sa­kau, kad tas mies­to gro­ žis la­bai su­dar­ky­tas. Naujųjų zonų sta­ty­ba bu­vo nu­ma­ty­ta, bet ta­da bro­liai Nas­vy­čiai ko­vo­jo už aukš­ tin­gumą. Jie sa­ky­da­vo, kad ne­ga­ li­ma sta­ty­ti aukš­tes­nių pa­statų už Ge­di­mi­no pilį. Ki­taip ta­riant, ar­ chi­tektū­ri­nes kal­vas rei­kia sta­ty­ti, bet kad jos neuž­gožtų Ge­di­mi­no pi­ lies. Na, da­bar de­ši­nia­ja­me Ne­ries kran­te ga­na aukštų pa­statų pri­sta­ ty­ta, bet, ma­no aki­mis, tai vaiz­do ne­su­ga­di­no. Svar­biau­sia, kad se­ na­mies­ty­je ne­sta­to­ma.

Aš taip sa­kau: ne­ga­din­ki­me tų si­ luetų, ku­rie šimt­me­čiais bu­vo. Ieš­ ko­ki­me vietų nau­joms sta­ty­boms ki­tur. Pa­vyzd­žiui, Jo­gai­los gatvė­ je bu­vo tar­pas išg­riu­vu­sio na­mo, „Her­mis“ pa­si­statė pa­statą – man čia kaip vi­nim į širdį. Nuo cent­ro va­žiuo­jant Šv. Pet­ro ir Po­vi­lo baž­ ny­čios link, prie­š Va­ti­ka­no am­ba­ sadą, sto­vi du pa­sta­tai. Man at­ ro­do, kad kai ku­rie pa­sta­tai mūsų mies­te pa­sta­ty­ti neat­sa­kin­gai – per ar­ti šventų vietų. Juk to­kio gra­žaus mies­to kaip Vil­nius pa­sau­ly­je rei­kia paieš­ko­ti.

Ma­n e džiu­g i­n a at­s i­ra­d u­s ios spor­to salės, di­de­li pre­ky­bos cent­ rai. Tik „Ma­xi­ma“ tarp Al­gir­do ir Min­dau­go gat­vių man at­ro­do pa­ sta­ty­ta ne vie­to­je. Ge­riau­sia vie­ta di­de­liam pre­ky­bos cent­rui yra to­ kia, kur pa­sta­ty­tas „Ak­ro­po­lis“. O kad būtų mies­to dva­sia ir mies­tas būtų gy­vas, rei­kia daug mažų par­ duo­tuvė­lių. Jei man rei­kia tik pie­ no, kad ne­reikėtų va­žiuo­ti į did­žiulį pre­ky­bos centrą.

27

me­tus

Vil­niui va­do­va­vo A.Vi­lei­kis.

6

ŠeštADIENIS, spalio 13, 2012

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

Ma­žiau gy­ven­tojų, ma­žiau ir mir­čių Įstai­ga: Ener­ge­ti­nio sau­gu­mo cent­ras jau ke­le­rius me­tus vei­kia Ge­ne­

ro­lo Jo­no Že­mai­čio Lie­tu­vos ka­ro aka­de­mi­jo­je.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Su­ti­ko su­teik­ti ak­re­di­ta­ciją NA­TO Šiaurės At­lan­to Ta­ry­ba pri­tarė, kad Lie­tu­vos ener­ge­ti­ nio sau­gu­mo cent­ras taptų ak­ re­di­tuo­tu NA­TO kom­pe­ten­ci­jos cent­ru.

Pre­zi­dentė Da­lia Gry­baus­kaitė pa­reiškė, kad šis spren­di­mas dar la­biau su­stip­ri­na Lie­tu­vos kaip ly­ derės ener­ge­ti­nio sau­gu­mo klau­ si­mais po­zi­ci­jas NA­TO ir tarp­tau­ tinė­je plotmė­je. „Ener­ge­ti­nis sa­va­ran­kiš­ku­mas yra svar­biau­sias Lie­tu­vos už­sie­ nio po­li­ti­kos prio­ri­te­tas. Šian­dien visų 28 NA­TO ša­lių spren­di­mu Lie­tu­vo­je vei­kian­tis Ener­ge­ti­ nio sau­gu­mo cent­ras ta­po NA­TO kom­pe­ten­ci­jos cent­ru. Šis spren­ di­mas pa­tvir­ti­na, kad Lie­tu­va sėkmin­gai ir efek­ty­viai vei­kia už­ tik­rin­da­ma sa­vo in­te­re­sus“, – sa­ kė Pre­zi­dentė.

Kraš­to ap­sau­gos mi­nistrė Ra­sa Juk­ne­vi­čienė teigė, kad Vil­niu­ je vei­kian­tis cent­ras ypač daug

dėme­sio skirs ka­ri­ninkų švie­ ti­mui ir pra­ty­boms, siek­da­mas, kad ener­ge­ti­nio sau­gu­mo už­tik­ ri­ni­mas būtų įtrauk­tas į kas­dienį gy­ny­bos pla­na­vi­mo pro­cesą. „Šio NA­TO ener­ge­ti­nio sau­gu­ mo cent­ro įstei­gi­mas ir ak­re­di­ta­ ci­ja yra di­de­lis Lie­tu­vos pa­stangų įver­ti­ni­mas NA­TO ener­ge­ti­nio sau­gu­mo sri­ty­je, o Lie­tu­va tam­pa ly­de­re ener­ge­ti­nio sau­gu­mo klau­ si­mais ne tik ES, bet ir NA­TO“, – teigė mi­nistrė.

Pa­sak jos, cent­ro veik­la bus orien­tuo­ta į rea­lius sąjun­gi­ninkų ka­ri­nių pa­jėgų po­rei­kius – ener­ ge­ti­nio efek­ty­vu­mo ka­riuo­menės dis­lo­ka­ci­jos vie­to­se di­di­nimą, al­ ter­na­ty­vių šal­ti­nių paiešką mi­si­ jo­se ir ope­ra­ci­jo­se, naujų tech­no­ lo­gijų tai­kymą.

NA­TO kom­pe­ten­ci­jos cent­ras prie­š ke­le­rius me­tus įkur­tas Ge­ ne­ro­lo Jo­no Že­mai­čio Lie­tu­vos ka­ro aka­de­mi­jo­je.

VD, BNS inf.

Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas pa­skelbė, kad per de­vy­nis šių metų mėne­sius Lie­tu­vo­je mirė 30,2 tūkst. žmo­nių, tai yra 488 žmonė­mis (2 pro­c.) ma­žiau ne­gu per pra­ėju­sių metų tą pa­tį lai­ko­tarpį.

2011 m. iš vi­so mirė 41 tūkst. žmo­ nių, tai 1,1 tūkst., ar­ba 3 pro­c., ma­ žiau ne­gu 2010-ai­siais. Pa­ly­gin­ ti su 2007 m., mi­ru­siųjų skai­čius su­mažė­jo 10 pro­c.

2011 m. dau­giau kaip pusė (52 pro­c.) mi­ru­siųjų bu­vo su­laukę 75 metų ir vy­res­ni, 65–74 metų mi­ ru­sie­ji su­darė 19 pro­c., 45–64 me­ tų – 22 pro­c.

Mi­ru­sie­ji nuo 18 iki 44 metų su­ darė 6 pro­c., o vai­kai iki 17 metų – la­bai ne­žy­mią dalį (1 pro­c.).

Vyrų ir mo­terų mir­tin­gu­mas pa­ gal am­žiaus gru­pes ge­ro­kai ski­ria­ si. Vy­rai daž­niau mirš­ta jau­nes­ni ne­gu mo­te­rys. 2011 m. 45–64 me­ tų mi­ru­sių vyrų bu­vo 30 pro­c., mi­ ru­sių mo­terų – 13 pro­c., 65 metų ir vy­res­nių mi­ru­sių vyrų – 60 pro­c., mo­terų – 84 pro­c.

2011 m. mirė 144 kūdi­kiai (iki 1 metų) – tai 9 (6 pro­c.) ma­žiau ne­gu 2010 m. Kūdi­kių mir­tin­gu­ mo ro­dik­lis (mi­ru­sių kūdi­kių skai­ čius, ten­kan­tis 1000 gyvų gi­mu­ siųjų) siekė 4,2 ir be­veik su­ta­po su ES ša­lių vi­dur­kiu (2010 m. – 4,1).

Hi­gie­nos ins­ti­tu­to Svei­ka­tos in­ for­ma­ci­jos cent­ro duo­me­ni­mis,

2011 m. 85 pro­c. visų mir­ties prie­ žas­čių su­darė trys pa­grin­dinės prie­žas­tys: krau­jo­ta­kos sis­te­mos li­gos, pik­ty­bi­niai na­vi­kai ir išo­ rinės mir­ties prie­žas­tys. Nuo krau­ jo­ta­kos sis­te­mos ligų mirė dau­giau nei pusė, t. y. 56 pro­c., visų mi­ru­ siųjų, nuo pik­ty­bi­nių na­vikų – 20 pro­c., dėl išo­ri­nių mir­ties prie­žas­ čių – 9 pro­c.

Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­ me­ni­mis, šių metų rugsėjį Lie­tu­vo­ je gy­ve­no 2,988 mln. žmo­nių – 19 tūkst. ma­žiau nei per­nai kovą, kai gy­ven­tojų skai­čius vir­ši­jo 3 mln.

VD, BNS inf.

10 proc.

su­mažė­jo mi­ru­siųjų skai­ čius Lie­tu­vo­je per pa­sta­ ruo­sius pen­ke­rius me­tus.

Sta­tis­ti­ka: dau­gu­ma mirš­tan­čių –

se­ny­vo am­žiaus žmonės, tu­rin­ tys svei­ka­tos su­tri­kimų.

Vy­te­nio Ju­re­vi­čiaus (BFL) nuo­tr.

7

ŠeštADIENIS, spalio 13, 2012

lietuva

Prie bal­sadė­žių pa­pras­tai atei­na pusė rinkėjų Tik kartą – ly­giai prie­š dvi­de­šimt metų – Sei­mo rin­ki­muo­se da­ly­vau­jan­čių rinkėjų skai­čius bu­vo ga­na di­de­lis. Vi­sais ki­tais at­ve­jais rinkėjų ak­ty­vu­mas siekė tik apie pusę įre­gist­ruotų bal­suo­tojų.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Jau šeštą kartą

Ry­toj Lie­tu­vo­je bus ren­ka­mas nau­jos ka­den­ci­jos par­la­men­tas. Pusė Sei­ mo na­rių bus iš­rink­ta pa­gal par­tijų sąra­šus dau­gia­man­datė­je apy­gar­do­ je, ki­ta pusė – iš kan­di­datų, iš­keltų vien­man­datė­se apy­gar­do­se. Dau­gu­ mo­je pa­starųjų nu­galė­to­jas paaiškės tik po po­ros sa­vai­čių, kai įvyks ant­ ra­sis Sei­mo rin­kimų tu­ras.

Pa­gal to­kią miš­rią schemą sa­vo Seimą lie­tu­viai rinks jau šeštą kartą.

Pirmą kartą Sei­mo rin­ki­mai pa­

klausimas

2000-ai­siais – be ant­ro­jo tu­ro

Ar ei­si­te bal­suo­ti?

70

% 4

14 12

Taip, būtinai Dar neapsisprendžiau Ne Jau balsavau iš anksto

diena.lt

R

gal šią sis­temą įvy­ko 1992 m. spalį.

Tuo­met kar­tu su par­la­men­to rin­ ki­mais vy­ko ir sėkmin­gas re­fe­ren­ du­mas dėl Kons­ti­tu­ci­jos pri­ėmi­mo.

Rinkė­jai ypač ak­ty­viai da­ly­va­ vo šiuo­se po­li­ti­niuo­se įvy­kiuo­se – prie bal­sadė­žių at­ėjo be­veik du mi­ li­jo­nai žmo­nių, tai yra 75,25 pro­c. visų įre­gist­ruotų rinkėjų.

1992-ai­siais rin­ki­mus laimė­jo ir ket­ve­riems me­tams vald­žią ga­ vo tuo­met Al­gir­do Bra­zaus­ko va­ do­vau­ja­ma Lie­tu­vos de­mok­ra­tinė dar­bo par­ti­ja (LDDP), ku­ri išau­go iš bu­vu­sios Ko­mu­nistų par­ti­jos.

LDDP 1992–1996 m. Sei­me turė­ jo 71–74 man­da­tus iš 141.

1996 m. Sei­mo rin­ki­muo­se bal­sa­ vu­siųjų skai­čius jau ge­ro­kai ma­ žes­nis – vos 52,92 pro­c. visų įre­ gist­ruotų rinkėjų. Tąkart dau­gumą balsų laimė­jo Vy­tau­to Lands­ber­gio va­do­vau­ja­ma Kon­ser­va­to­rių par­ti­ ja, ta­čiau jai pri­trūko man­datų iki val­dan­čio­sios dau­gu­mos. Todėl bu­vo su­da­ry­ta koa­li­ci­ja su Al­gir­ do Sau­dar­go Krikš­čio­nių de­mok­ ratų par­ti­ja. Koa­li­ci­ja Sei­me turė­ jo net 86 man­da­tus.

2000 m. spalį vykę Sei­mo rin­ ki­mai kiek skyrė­si nuo kitų. Tuo­ met bu­vo pa­nai­kin­tas ant­ra­sis tu­ ras vien­man­datė­se apy­gar­do­se.

Vėliau jis bu­vo grąžin­tas.

2000-ųjų rin­ki­muo­se da­ly­va­vo 58,63 pro­c. rinkėjų. Dau­giau­sia man­

Rin­ki­mai: šio sek­ma­die­nio va­karą paaiškės, ar žmonės Lie­tu­vo­je ta­po po­li­tiš­kai ak­ty­ves­ni.

datų – be­veik pus­šimtį – tuo­met ga­ vo A.Bra­zaus­ko va­do­vau­ja­mi so­cial­ de­mok­ra­tai. Ta­čiau vald­žią tuo­jau po rin­kimų į sa­vo ran­kas per­ėmė tuo­ me­čio pre­zi­den­to Val­do Adam­kaus glo­bo­ja­ma „Nau­jo­sios po­li­ti­kos“ koa­li­ci­ja, ku­rią su­darė li­be­ra­lai, so­ cial­li­be­ra­lai, cent­ris­tai ir mo­der­nie­ ji krikš­čio­nys de­mok­ra­tai. Jie turė­jo itin tra­pią 71 vie­tos dau­gumą Sei­me.

Jau po aš­tuo­nių mėne­sių ši koa­li­ci­ja su­žlu­go, so­cial­li­be­ra­lai su­darė tvir­ tą dau­gumą su A.Bra­zaus­ko so­cial­ de­mok­ra­tais. Ši koa­li­ci­ja ir iš­li­ko iki pat ka­den­ci­jos pa­bai­gos.

Nau­ja vald­žia paaiškės ne­tru­kus

2004 m. spalį vy­ku­siuo­se Sei­mo rin­ki­muo­se prie bal­sadė­žių at­ėjo tik 46,08 pro­c. rinkėjų.

Per­galę tuo­met šventė Dar­bo par­ ti­ja, ga­vu­si dau­giau kaip 40 man-

Kęstu­čio Va­na­go (BFL) nuo­tr.

­ atų. So­cial­de­mok­ra­tai ir so­cial­ d li­be­ra­lai su ja su­darė val­dan­čiąją koa­li­ciją, bet ji žlu­go po po­ros me­ tų. 2006-ųjų va­sarą naują koa­li­ciją so­cial­de­mok­ra­tai su­darė su li­be­ral­ cent­ris­tais ir tuo­met ką tik gi­mu­ sia Pi­lie­tinės de­mok­ra­ti­jos par­ti­ja.

Val­dan­tie­ji ne­turė­jo pa­kan­ka­mai vietų Sei­me, todėl ma­žu­mos Vy­ riau­sybę par­ėmė opo­zi­ci­jo­je buvę Tėvynės sąjun­gos at­sto­vai.

Prieš ket­ve­rius me­tus įvy­ku­siuo­ se da­bar ka­den­ciją jau bai­gian­čio Sei­mo rin­ki­muo­se da­ly­va­vo 48,59 pro­c. piliečių. Kar­tu su rin­ki­mais su­reng­tas re­fe­ren­du­mas dėl Ig­na­li­ nos ato­minės elekt­rinės dar­bo pra­ tęsi­mo. Ta­čiau dėl per­ne­lyg men­ ko rinkėjų ak­ty­vu­mo jis pa­skelb­tas ne­įvy­ku­siu.

Po 2008-ųjų Sei­mo rin­kimų su­ for­muo­ta de­ši­nio­jo cent­ro val­dan­

čio­ji ke­lių par­tijų koa­li­ci­ja, ku­rio­je do­mi­nuo­ja kon­ser­va­to­riai. Ši koa­ li­ci­ja šalį val­do iki šiol.

Kas taps nau­jos vald­žios bran­ duo­liu, paaiškės ar­ba šį sek­ma­ dienį va­ka­re, po pir­mo­jo Sei­mo rin­kimų tu­ro, ar­ba tik po dviejų sa­vai­čių, kai įvyks ant­ra­sis tu­ras ir bus ži­no­ma vi­sa nau­jo­jo par­la­ men­to su­dėtis.

75 proc.

rinkėjų balsavo Seimo rinkimuose 1992-aisiais.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

Atliekų tvarkytojams – pareiga šviesti visuomenę Jurga Kalinauskaitė Pagal galiojantį Reikalavimų visuomenės švietimui ir informavimui atliekų, kurioms taikomas gamintojo atsakomybės principas, tvarkymo klausimais tvarkos aprašą atliekų tvarkytojai privalo teikti visuomenei informaciją apie savo veiklą.

Apie naudą ir svarbą

Šis teisės aktas nustato, kaip elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių, alyvos, baterijų ir akumuliatorių, apmokestinamųjų gaminių, pakuočių gamintojai ir importuotojai, elektros ir elektroninės įrangos, nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių platintojai, taip pat transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės, turinčios alyvos atliekų, privalo informuoti ir šviesti visuomenę apie minėtos įrangos, gaminių atliekų tvarkymą.

Tai daryti juos įpareigoja Atliekų tvarkymo bei Pakuočių ir pakuočių

atliekų tvarkymo įstatymai. Gaminių ir pakuočių vartotojams, gaminių ir pakuočių atliekų turėtojams gamintojai ir importuotojai privalo teikti informaciją apie elektros ir elektroninėje įrangoje, transporto priemonėse, baterijose ir akumuliatoriuose esančias pavojingas medžiagas ir jų keliamą pavojų visuomenės sveikatai ir aplinkai, netinkamo atliekų tvarkymo žalą, atliekų rūšiavimo jų susidarymo vietoje ir perdirbimo ar kitokio naudojimo svarbą saugant aplinką ir tausojant gamtos išteklius, reikalavimą nešalinti perdirbti tinkamų gaminių ir pakuočių atliekų kartu su nerūšiuotomis komunalinėmis atliekomis.

Gerai matomose vietose

Taip pat jie turi nurodyti gaminių atliekų surinkimo vietas, esamas gaminių ir pakuočių atliekų grąžinimo, surinkimo ir perdirbimo sistemas ir galimybes jomis naudotis, pakuočių ženklų reikšmes ir kt. Transporto priemonių techni-

nės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės, turinčios alyvos atliekų, privalo šviesti ir informuoti vartotojus apie alyvos keliamą pavojų aplinkai ir šių atliekų tvarkymo galimybes.

Visuomenei šviesti ir informuoti apie atliekų tvarkymą galimi įvairūs būdai. Visų pirma tai informacijos pateikimas pardavimo dokumentuose ar reklaminėje literatūroje, kuri naudojama parduodant elektros ir elektroninę įrangą, transporto priemones, alyvą, baterijas ir akumuliatorius, apmokestinamuosius gaminius, taip pat specialūs leidiniai (lankstinukai, bukletai ir pan.), informaciniai tekstai stenduose ar žiniasklaidoje, gamintojo ar importuotojo interneto svetainėje.

Visa teikiama informacija turi būti išsami, aiški, aktuali, nuolat atnaujinama, skelbiama gerai matomoje vietoje, o specialūs leidiniai turi būti platinami vartotojams prieinamose, lankomose vietose.

Stinga: visuomenės apklausos rodo, kad informacijos apie įvairių atlie-

kų šalinimą ir tvarkymą Lietuvoje žmonės dažnai pasigenda.

„Shutterstock“ nuotr.

8

šeštADIENIS, spalio 13, 2012

savaitės interviu

Užsienio politika išlaikys tęstinumą Apie mū­sų ša­lies už­sie­nio po­li­ti­kos prio­ri­te­tus ir for­ma­vi­mą dien­raš­čio po­ kal­bis su vy­riau­sią­ja Pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės pa­ta­rė­ja už­sie­nio po­li­ti­kos klau­si­mais Jo­vi­ta Ne­liup­šie­ne.

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas v.berziunas@diena.lt

– Ar­ti­mie­ji Ry­tai – mums to­ li­mi. Vis­gi, Lie­tu­vos už­sie­nio po­li­ti­kos for­muo­to­jai, re­gis, nea­be­jin­gi opiems šio re­gio­no klau­si­mams. Pas­ta­ruo­ju me­ tu vie­šo­jo­je erd­vė­je, ypač Vy­ riau­sy­bė­je, ne­ma­žai kal­ba­ma apie san­ty­kių su Iz­rae­liu svar­ bą, net reiš­kia­ma pa­ra­ma Iz­ rae­lio po­zi­ci­jai tarp­tau­ti­nė­je erd­vė­je. Mi­nist­rų ka­bi­ne­to lai­ ky­se­na šiuo at­ve­ju tar­si aiš­ki, o pre­zi­den­tū­ra lyg ir ne­pa­tei­ kė konk­re­čios po­zi­ci­jos. Ar vi­ si už­sie­nio po­li­ti­kos klau­si­mai de­ri­na­mi tarp Pre­zi­den­tū­ros ir Vy­riau­sy­bės? O gal kai ku­riais klau­si­mais Vy­riau­sy­bė el­gia­si vie­na­ša­liš­kai?

– Tar­pins­ti­tu­ci­nis bend­ra­dar­bia­ vi­mas įgy­ven­di­nant už­sie­nio po­li­ ti­ką yra aiš­kiai nu­sta­ty­tas. Pre­zi­ den­tė kiek­vie­ną sa­vai­tę su­si­tin­ka su prem­je­ru ir ap­ta­ria svar­biau­ sius klau­si­mus. Pa­lai­ko­mi nuo­la­ ti­niai kon­tak­tai su Sei­mo Už­sie­nio rei­ka­lų ir Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­ tais bei šių ko­mi­te­tų va­do­vy­be. To­ dėl ko­mu­ni­ka­ci­jos ka­na­lai yra nu­ si­sto­vė­ję. Šiuo me­tu vi­si už­sie­nio po­li­ti­ kos for­muo­to­jai ir vyk­dy­to­jai Lie­ tu­vo­je tik­rai su­ta­ria dėl to, kad bet ko­kie veiks­mai Ar­ti­muo­siuo­se Ry­ tuo­se tu­ri bū­ti spren­džia­mi de­ry­bų bū­du. Juk nė vie­na­me konf­lik­te ne­ bū­na juo­da ir bal­ta. La­bai svar­bus kon­teks­tas, kul­tū­ra, vi­suo­me­nių ne tik is­to­ri­nė, bet ir kas­die­nio su­gy­ ve­ni­mo pa­tir­tis.

O tai, kad vie­nu ar ki­tu už­sie­nio po­li­ti­kos klau­si­mu vyks­ta dis­ku­si­ ja vie­šo­jo­je erd­vė­je, la­bai svei­kin­ti­ nas da­ly­kas.

– Dau­giau nei de­šimt­me­tį neį­ vy­ko nė vie­nas Lie­tu­vos ir Ru­ si­jos pre­zi­den­tų su­si­ti­ki­mas.

Pir­mai­siais Pre­zi­den­tės val­dy­ mo me­tais kal­bė­ta, kad vi­zi­tas į Ru­si­ją ar­ba aukš­čiau­sių Ru­si­ jos va­do­vų vi­zi­tas į Lie­tu­vą ga­ lė­tų įvyk­ti ir, re­gis, abi ša­lys ro­ dė su­si­do­mė­ji­mą. Ta­čiau da­bar kal­bos nu­ti­lo ir dau­giau šia te­ ma ne­dis­ku­tuo­ja­ma. Ko­dėl? Ar ga­li­ma ti­kė­tis, kad vi­zi­tas ka­da nors įvyks?

– Vi­zi­tas yra tik prie­mo­nė ir vie­nas iš dip­lo­ma­ti­nių žings­nių, o pa­ts sa­ vai­me tai nė­ra siek­ti­nas re­zul­ta­tas.

Tam, kad tą prie­mo­nę ga­lė­tum pa­ nau­do­ti, abi ša­lys tu­ri bū­ti pa­si­ ren­gu­sios ne tik kal­bė­tis, bet ir su­ si­kal­bė­ti. Tam su­si­kal­bė­ji­mui ir rei­kia pa­si­ruoš­ti. Rei­kia ži­no­ti, ką vie­na ša­lis ki­tai ga­li pa­siū­ly­ti, ko pa­pra­šy­ti.

Su Ru­si­ja nuo­lat au­ga tar­pu­sa­vio pre­ky­ba, dau­gė­ja są­ži­nin­gų in­ves­ti­ ci­jų, in­ten­sy­vė­ja kul­tū­ri­nis ir švie­ ti­mo bend­ra­dar­bia­vi­mas. Ir tam ne­rei­kia nei vi­zi­tų, nei aukš­čiau­sių vals­ty­bės va­do­vų su­si­ti­ki­mų.

Ki­ta ver­tus, ban­dy­mas dirb­ti­nai ge­rin­ti san­ty­kius ga­li daug kai­nuo­ ti. Juk ne pa­slap­tis, kad kal­ba­ma apie ša­lies ener­ge­ti­nį sau­gu­mą ir vals­ty­bės ge­bė­ji­mą vyk­dy­ti ne­prik­ lau­so­mą ener­ge­ti­nę po­li­ti­ką.

Juk svar­bu ne tai, ko­ kia ša­lis tie­kia ener­ gi­jos iš­tek­lius, o ar už juos mo­ka­me są­ži­ nin­gą rin­kos kai­ną.

– ES ir Ru­si­jos san­ty­kiai. Lie­tu­ va ne­tru­kus pir­mi­nin­kaus ES, ir šis klau­si­mas, ti­kė­ti­na, kils.

Tad koks yra jū­sų ir Pre­zi­den­ tės po­žiū­ris į be­vi­zį re­ži­mą tarp Ru­si­jos ir ES? – Rei­kia pa­brėž­ti, kad kal­ba­me apie ES ir Ru­si­jos su­si­ta­ri­mą, o ne dvi­ ša­lį Lie­tu­vos ir Ru­si­jos klau­si­mą. ES do­mi­nuo­ja po­žiū­ris, kad be­vi­zis re­ ži­mas yra svar­bus bend­ra­dar­biau­ jant: ska­ti­nant vers­lą, stip­ri­nant kul­tū­ri­nius ry­šius ar plė­to­jant tu­ riz­mą. Ta­čiau abi ša­lys tu­ri tin­ka­ mai pa­si­reng­ti.

Ru­si­ja su­pran­ta, kad vis­kas pri­ klau­so nuo jos pa­čios, nuo tin­ka­mo na­mų dar­bų at­li­ki­mo. ES su Ru­ si­ja yra su­de­ri­nu­si są­ra­šą dar­bų ir jie šiuo me­tu įgy­ven­di­na­mi. Kai vi­si pa­ren­gia­mie­ji dar­bai bus at­ lik­ti, tuo­met ES spręs, ar tiks­lin­ga pra­dė­ti de­ry­bas dėl be­vi­zio re­ži­mo.

Kol kas sun­ku pro­gno­zuo­ti, ar Ru­ si­ja spės pa­da­ry­ti na­mų dar­bus iki Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mo 2013 m., ta­čiau jei­gu taip at­si­tiks, kar­tu su ki­to­mis ES na­rė­mis ga­lė­si­me konst­ ruk­ty­viai spręs­ti šį klau­si­mą.

– Jū­sų nuo­mo­ne, ar Eu­ro­pai ne­rei­kė­tų di­des­nės in­teg­ra­ci­ jos sau­gu­mo sri­ty­je? Kaip ver­ ti­na­te sa­va­ran­kiš­kos ES sau­gu­ mo po­li­ti­kos ga­li­my­bę?

karštOJI linija: 212 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius.

Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

„Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis „Vilniaus dienos“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

2022

Po­zi­ci­ja: vy­riau­sio­ji Pre­zi­den­tės pa­ta­rė­ja už­sie­nio po­li­ti­kos klau­si­mais J.Ne­liup­šie­nė tei­gia, kad Lie­tu­vos sau­

gu­mui už­tik­rin­ti svar­bu tiek NA­TO ga­ran­ti­jos, tiek ES sau­gu­mo ini­cia­ty­vos.

– Lie­tu­vos sau­gu­mui už­tik­rin­ti svar­bu tiek NA­TO ga­ran­ti­jos – esa­ mi gy­ny­bos pla­nai ir JAV bu­vi­mas Eu­ro­po­je – tiek pa­čios ES sau­gu­mo ini­cia­ty­vos. ES vyk­do daug mi­si­jų karš­tuo­siuo­se pa­sau­lio taš­kuo­se, nors gal­būt jos ir nė­ra to­kios pa­ste­ bi­mos kaip NA­TO mi­si­jos. Lie­tu­va ak­ty­viai da­ly­vau­ja mums svar­bio­se ES mi­si­jo­se Gru­zi­jo­je ir Af­ga­nis­ta­ ne. To­dėl mums svar­bu, kad tai bū­ tų vie­na ki­tą pa­pil­dan­ti veik­la.

– Kaip ver­ti­na­te tai, kad ES pa­ sta­ruo­ju me­tu su­si­klos­tė pra­kti­ka tai­ky­ti dve­jo­pus stan­ dar­tus žmo­gaus tei­sių sri­ty­je.

Gal­vo­je tu­riu Bal­ta­ru­si­jos ir Azer­bai­dža­no at­ve­jus. Ko­kią po­zi­ci­ją Lie­tu­va tu­rė­tų užim­ ti, kad mū­sų po­li­ti­ka at­ro­dy­tų nuo­sek­li?

– Tiek Bal­ta­ru­si­jos, tiek Azer­bai­ dža­no at­ve­jais ES pa­brė­žia žmo­ gaus tei­sių ir de­mok­ra­ti­jos prin­ci­ pų svar­bą. Lie­tu­va taip pat.

Bal­ta­ru­si­ja yra ar­čiau mū­sų, to­ dėl šiai ša­liai Lie­tu­vo­je ski­ria­ma dau­giau dė­me­sio. Bet ku­riuo at­ve­ ju svar­biau­sia yra neuž­da­ry­ti du­rų.

– Gal ES svars­to­ma apie nau­jų ener­gi­jos iš­tek­lių paieš­ką, kad bū­tų įma­no­ma di­ver­si­fi­kuo­ ti iš­tek­lių tie­ki­mą? Ku­rios ša­ lys, iš­tek­lių tie­kė­jos, yra (ar­ba bū­tų) ES prio­ri­te­tas šiuo klau­ si­mu? O gal kal­ba­ma tik apie „Gazp­rom“?

– Pre­zi­den­tė nuo­lat pa­brė­žia, kad ener­ge­ti­nį sau­gu­mą ga­li­ma už­si­ tik­rin­ti tik sie­kiant mū­sų ener­ge­ti­ nio sek­to­riaus di­ver­si­fi­ka­vi­mo. Tai svar­bu tiek na­cio­na­li­niu, tiek eu­ro­ pi­niu lyg­me­niu.

Ta­čiau tam, kad ga­lė­tu­me kal­ bė­ti apie skir­tin­gus iš­tek­lių tie­ kė­jus, bū­ti­na tu­rė­ti kaip tuos iš­ tek­lius iš įvai­rių šal­ti­nių priim­ti – tam mums rei­kia elekt­ros ir du­ jų jung­čių, tam rei­kia su­skys­tin­ tų­jų du­jų ter­mi­na­lo. Ju­dant link to ES ly­giu bu­vo priim­ti ati­tin­ka­ mi do­ku­men­tai, ku­rie nu­sta­to, kad ener­ge­ti­nės sa­los bū­tų pa­nai­kin­tos iki 2015 m. Rei­kia ti­kė­tis, kad ir bū­ si­mo­je fi­nan­si­nėje per­spek­ty­vo­je bus ne­ma­žas dė­me­sys skir­tas stra­te­gi­ niams ener­ge­ti­kos pro­jek­tams įgy­ ven­din­ti.

Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pra­dė­jo ty­ri­ mą dėl įta­ri­mų „Gazp­rom“ pikt­ nau­džia­vus mo­no­po­li­ne pa­dė­ti­mi ir ne­są­ži­nin­gai nu­sta­tant kai­nas Ry­ tų ir Vi­du­rio Eu­ro­po­je. Ne­di­de­liais žings­niais link to ju­da­ma.

Lie­tu­va taip pat da­ro sa­vo na­mų dar­bus – du­jų ter­mi­na­las, jung­ tys su Šve­di­ja ir Len­ki­ja, mū­sų da­ ly­va­vi­mas Bal­ti­jos ir Šiau­rės ša­lių elekt­ros rin­ko­se pa­dės už­tik­rin­ti iš­ tek­lių tie­kė­jų įvai­ro­vę.

Juk svar­bu ne tai, ko­kia ša­lis tie­ kia ener­gi­jos iš­tek­lius, o ar už juos mo­ka­me są­ži­nin­gą rin­kos kai­ną.

Iš­šū­kis – pir­mi­nin­ka­vi­mas ES Pre­zi­den­tės pa­ta­rė­ja J.Ne­liup­šie­nė ti­ki­ si, kad Sei­mo rin­ki­mų re­zul­ta­tai ne­pa­ da­rys įta­kos Lie­tu­vos prio­ri­te­tams pir­ mi­nin­kau­jant ES.

Ji pa­brė­žė, kad Lie­tu­va ES pir­mi­nin­ kaus pir­mą kar­tą, ir jau vien dėl to vals­ ty­bei pa­si­reng­ti tam bu­vo sun­kiau ne­ gu ki­toms ša­lims.

tvir­ti­no Pre­zi­den­tės pa­ta­rė­ja. Ta­čiau, J.Ne­liup­šie­nės tei­gi­mu, pir­mi­nin­ka­vi­ mas pa­dės Lie­tu­vai su­vok­ti sa­vo vie­ tą Eu­ro­po­je.

„Rei­kia ti­kė­tis, kad ga­lė­si­me šią sa­ vo pa­rei­gą pa­vers­ti ga­li­my­be, pa­vyz­ džiui, už­si­tik­rin­ti dar pla­tes­nę ES pa­ ra­mą sa­vo ener­ge­ti­niams pro­jek­tams.

Ne tiek pa­ra­mą fi­nan­si­niu po­žiū­riu, kiek tų pro­jek­tų pa­ver­ti­mą vi­sos Eu­ ro­pos stra­te­gi­niais in­te­re­sais“, – pa­reiš­ kė J.Ne­liup­šie­nė.

„Pa­vyz­džiui, Ai­ri­ja, ku­ri pir­mi­nin­kaus prieš mus, tai da­rys jau sep­tin­tą kar­tą.

Tad ga­li­me įsi­vaiz­duo­ti, kad jie tu­ri ir pa­reng­tus žmo­nes, ir nu­si­sto­vė­ju­sias ins­ti­tu­ci­jas. Lie­tu­vai rei­kė­jo pra­dė­ti ruoš­tis nuo nu­lio, ir mums tai bu­vo ga­ na di­de­lis iš­šū­kis – ir pa­reng­ti žmo­nes, ir su­sty­guo­ti sa­vo ins­ti­tu­ci­jų veik­lą“, –

Pre­zi­den­tės pa­ta­rė­ja taip pat sa­kė, kad, di­džia­jai da­liai ES ša­lių tau­pant, ti­kė­tis ryš­kaus ES biu­dže­to di­dė­ji­mo 2014– 2020 m. fi­nan­si­nė­je per­spek­ty­vo­je ne­ver­ta, ir Lie­tu­va tu­ri siek­ti, kad ša­ lies da­lis, gau­na­ma iš to biu­dže­to, bent ne­su­ma­žė­tų.

reklamos skyrius: 261 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391

Ry­tų kai­my­nys­tės ša­lių įtrau­ki­mas, ska­ti­nant eko­no­mi­nį, ener­ge­ti­nį, kul­tū­ri­nį bend­ra­dar­bia­vi­mą, vie­ na ver­tus, už­tik­ri­na pra­gma­ti­nių ry­šių pa­lai­ky­mą, ku­ris yra abi­pu­ siš­kai svar­bus. Ki­ta ver­tus, ar­ti­ miau­siu ir vi­du­ti­niu lai­ko­tar­piu nė­ra jo­kio ki­to bū­do, kaip pa­ska­ tin­ti tų ša­lių vi­suo­me­nes rink­tis de­mok­ra­ti­ją, įsta­ty­mų vir­še­ny­bę ar žo­džio lais­vę, kaip tik pa­ro­dant sa­vo pa­vyz­džiu.

Sėk­mės is­to­ri­jos yra pa­vei­kiau­ sias bū­das įti­kin­ti. Ta­čiau už­si­da­ rius ir izo­lia­vu­sis to ne­pa­da­ry­si.

Džo­jos Gun­dos Ba­ry­sai­tės nuo­tr.

3654

Platinimo tarnyba: 261

LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387

1688

Prenumeratos skyrius: 261

SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380

1688

370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

VD inf.

Buhalterija: (8

46) 397 767

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3655, 261 3659,

261 3654, 261 3000,

261 9655, 279 1370

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688

9

šeštadienis, spalio 13, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

+0,58 %

–1,19 %

10,9 mlrd. li­tų

gry­nų­jų pi­ni­gų ša­ly­je bu­vo šių me­tų rug­sė­jį.

+0,13 %

diena.lt/naujienos/ekonomika

Pa­di­dė­jo de­šim­ta­da­liu

€

Di­dė­jant vi­suo­me­ni­nės kai­nos vir­šu­ti­ nei ri­bai, ki­tą­met di­dės ir elekt­ros kai­ na var­to­to­jams. Vi­suo­me­ni­nės kai­nos ri­ ba, ku­ri yra pa­grin­das nu­sta­ty­ti konk­re­ čius elekt­ros ta­ri­fus var­to­to­jams, di­dės 11–14 pro­c., ar­ba 4,3–4,1 cen­to. Kai­nų ko­ mi­si­jos pir­mi­nin­kė ne­siė­mė pro­gno­zuo­ ti, kaip de­šim­ta­da­liu pa­di­di­nus vi­suo­me­ ni­nės kai­nos vir­šu­ti­nę ri­bą kei­sis elekt­ ros kai­nos.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,1349 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,3004 JAV do­le­ris 1 2,6866 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7385 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9595 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,4285 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6817 Ru­si­jos rub­lis 100 8,6191 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8570

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

De­ga­lų kai­nos pokytis

+0,7877 % +0,1654 % +0,0857 % –0,1750 % –0,0081 % –0,5252 % +0,1283 % +0,1825 % +0,1507 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

5,05

4,66

2,47

„Kvis­ti­ja“

4,97

4,59

2,47

„Va­koil“

5,01

4,63

2,49

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

92,48 dol. už 1 brl.

115,02 dol. už 1 brl.

Ge­riau­sia rin­ka – stab­te­lė­ju­si lai­ke Lie­tu­vių su­kur­tas mo­bi­lio­jo in­ter­ne­to pa­žin­čių po­rta­las dau­giau­sia se­kė­jų su­ lau­kė Af­ri­ko­je ir jau skai­čiuo­ja 2 mln. var­ to­to­jų. Atei­ty­je ko­man­da ne­sle­pia am­bi­ci­ jų šį skai­čių pa­di­din­ti de­šim­te­rio­pai.

Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

mas da­rant klai­dų ir ban­dant, ieš­ kant bend­rų vi­zi­jų.

Nusp­ren­dė su­si­jung­ti

Iš­kart žen­gė sve­tur

Mo­bi­lio­jo in­ter­ne­to pa­žin­čių po­rta­las „Mo­boF­ree“ vei­kia jau šiek tiek dau­giau nei dve­jus me­tus, kaip pa­sa­ko­jo bend­ro­vės „SIR EU“ stei­ gė­jas ir „App Camp“ va­do­vas To­ mas Mar­tū­nas. O pro­duk­to idė­ja gi­mė, at­ro­dy­tų, neįp­ras­tai: dviem kon­ku­ruo­jan­čioms bend­ro­vėms su­sė­dus prie bend­ro sta­lo ir nu­ro­ džius kiek­vie­nos pra­na­šu­mus. „Vi­suo­met sklei­džiu min­tį, kad Lie­tu­va per ma­ža pyk­tis ir kon­ku­ ruo­ti. Yra tiek daug neuž­ka­riau­tų pa­sau­lio vie­tų, to­dėl, užuo­t kon­ ku­ra­vus dėl ma­žo la­šo Lie­tu­vo­je, rei­kia koo­pe­ruo­tis ir ženg­ti to­lyn.

Be to, bend­ra­dar­bia­vi­mas tam tik­ru požiūriu bu­vo kri­zės pa­da­ri­nys. Ji su­da­vė vi­siems per spran­dą ir pa­ ro­dė, kad ga­li nu­tik­ti vi­saip“, – sa­ kė T.Mar­tū­nas.

To­mas Mar­tū­nas:

Yra tiek daug neuž­ka­ riau­tų pa­sau­lio vie­tų, to­dėl, užuo­t kon­ku­ra­ vus dėl ma­žo la­šo Lie­ tu­vo­je, rei­kia koo­pe­ ruo­tis ir ženg­ti to­lyn.

Anot jo, su­kur­ti pa­sau­li­nė­je rin­ ko­je iš­si­ski­rian­tį so­cia­li­nį tink­lą la­ bai sun­ku. To­dėl pro­duk­tą bend­ ro­vės nu­spren­dė rin­kai pri­sta­ty­ti kaip emo­ci­niu pa­grin­du vei­kian­tį pa­žin­čių po­rta­lą. „Tuo me­tu mąs­tė­me, kad bend­ rau­jant svar­biau­sia pa­šne­ko­vo emo­ci­jos, ku­rias gy­vai ga­li­ma pa­ ma­ty­ti iš kar­to ar­ba po ke­lių žo­ džių. Ta­čiau so­cia­li­nia­me tink­le to pa­da­ry­ti ne­ga­li­ma. To­dėl mes nu­ spren­dė­me pri­si­jun­gu­sio var­to­to­ jo pir­miau­sia pa­klaus­ti pa­pras­to klau­si­mo: kaip tu šian­dien jau­tie­ si? At­sa­ky­ti į jį pa­tei­kė­me iliust­ra­ ci­jų-vei­du­kų“, – pa­sa­ko­jo T.Mar­ tū­nas.

Tie­sa, kaip pa­brė­žė pa­šne­ko­vas, pro­duk­tas nuo­lat ki­to. Vers­li­nin­kas ne­slė­pė, kad pro­jek­tas bu­vo vys­to­

„Mes da­rė­me ty­ri­mus: iša­na­li­za­vo­ me vi­sus kon­ku­ren­tus, ta­da svars­ tė­me, kaip iš­si­skir­ti. Ta­čiau ana­li­ zė po­pie­riu­je yra vi­sai kas ki­ta, nei pro­duk­tą iš­ban­dy­ti rea­liai. To­dėl iš kar­to nu­spren­dė­me jį iš­ban­dy­ ti vi­sa­me pa­sau­ly­je“, – pa­sa­ko­jo T.Mar­tū­nas ir pa­brė­žė iš kar­to ži­ no­jęs, kad, no­rint pa­siek­ti di­des­nį mas­tą, rei­kia ei­ti už Lie­tu­vos ri­bų.

Pro­duk­tas iš kar­to bu­vo iš­vers­tas į še­šias kal­bas ir pir­miau­sia pa­sie­kė Bal­ti­jos ša­lių bei Viet­na­mo ir In­di­jos rin­kas – jos pa­si­rink­tos dėl jau tu­rė­ tų ry­šių su šio­mis ša­li­mis. Tie­sa, ne vi­sos jos pa­si­tei­si­no, kaip pri­pa­ži­no T.Mar­tū­nas, už­tat ieš­ko­ji­mai pa­dė­ jo at­ras­ti Af­ri­kos po­ten­cia­lą. Šian­dien vers­li­nin­kas tik džiau­ gia­si, kad veik­lą pra­dė­ti bu­vo nu­ spręs­ta ne vien Lie­tu­vos rin­ko­je, kur šiuo me­tu ak­ty­vių var­to­to­ jų skai­čius sie­kia apie 50 tūkst.: „Ma­nau, nė pu­sės tiek įžval­gų ne­ bū­tu­me pa­da­rę, nė pu­sės tiek pa­ tir­ties su­kau­pę, jei bū­tu­me veik­lą pra­dė­ję Lie­tu­vo­je. Vi­siems siū­ly­ čiau ge­riau su­rink­ti di­des­nę ko­ man­dą, iš­si­da­ly­ti ak­ci­jas ar­ba ras­ti pi­ni­gų vi­siems ko­man­dos na­riams al­gai su­mo­kė­ti, ta­čiau pra­dė­ti stip­ riau ir ke­lio­se rin­ko­se. Net ir psi­ cho­lo­giš­kai žvel­giant im­tis veik­los vie­no­je rin­ko­je ne­ver­ta. Pra­dė­da­ ma pro­jek­tą, pla­nuo­da­ma plės­tis į pa­sau­lį, ko­man­da tu­ri daug en­tu­ ziaz­mo. Ta­čiau su­lau­ku­si pra­stes­ nių re­zul­ta­tų, nei ti­kė­ta­si, ji pra­de­ da abe­jo­ti: jei ne­pa­si­se­kė Lie­tu­vo­je, ko­dėl tu­rė­tų pa­si­sek­ti ki­tur? Ant­rą kar­tą ras­ti to­kio pa­ties stip­raus en­ tu­ziaz­mo pa­pras­tai ne­pa­vyks­ta, o dve­jo­nės iš­bars­to ko­man­dą. Vie­na pa­si­rink­ta rin­ka ir yra vie­na daž­ niau­sių pra­de­dan­čių­jų klai­dų.“ At­ra­do Af­ri­kos po­ten­cia­lą

Per pu­sant­rų me­tų po­rta­las įvai­ riais bū­dais su­rin­ko 600 tūkst. var­to­to­jų. O nuo praė­ju­sių me­ tų pa­bai­gos per pu­sant­ro mė­ne­sio skai­čius šok­te­lė­jo iki 1,5 mln. var­to­ to­jų. „Kas lė­mė šį lū­žį? Tie­siog at­ ras­ti ka­na­lai ir iš­mok­tos pa­mo­kos.

Rei­kia ieš­ko­ti, kur idė­ja la­biau­siai

į rek­la­mą in­ves­ta­vo vos 15 tūkst. do­le­rių.

Paš­ne­ko­vas ne­slė­pė, kad vien „par­ti­za­ni­nio mar­ke­tin­go“ ne­pa­ kan­ka – rei­kia su­si­tai­ky­ti, kad no­ rint plė­to­ti pro­jek­tą ten­ka iš ki­še­ nės iš­si­trauk­ti pi­ni­gų. Vers­li­nin­kas pa­sa­ko­jo, kad įgy­ven­di­nant pro­ jek­tą bu­vo iš­ban­dy­tas ne vie­nas rin­ko­da­ros me­to­das, tie­sa, ne vi­si jų pa­si­se­kė. Šiuo me­tu, kaip sa­kė T.Mar­tū­ nas, rin­ko­da­ros dar­bai pri­stab­dy­ ti, nes dau­giau kon­cent­ruo­ja­ma­si į pro­duk­to to­bu­li­ni­mą. Jis pa­brė­ žė, kad ne­di­de­lė, vos ke­tu­rių as­ me­nų, ko­man­da su kart­kar­tė­mis sam­do­mais pa­pil­do­mais dar­buo­ to­jais pri­va­lo nu­si­sta­ty­ti prio­ri­te­ tus ir dvie­jų dar­bų vie­nu me­tu ne­ siim­ti.

Ir to­liau ke­ti­na aug­ti

Pra­džia: vers­li­nin­kas T.Mar­tū­nas įsi­ti­ki­nęs, kad žen­giant pir­muo­sius

vers­lo žings­nius ap­si­ri­bo­ti vien Lie­tu­vos rin­ka ne­veiks­min­ga.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

pri­gy­ja, kur ji at­ne­ša dau­giau­sia var­to­to­jų ir pi­ni­gų, ir plėt­rai per­ spek­ty­vio­se ša­ly­se skir­ti dau­giau lė­šų“, – sa­kė T.Mar­tū­nas.

Pa­vyz­džiui, In­di­jos rin­kos bu­vo at­si­sa­ky­ta, nors šios ša­lies par­tne­ris ža­dė­jo per tris mė­ne­sius pri­ trauk­ti 8 mln. var­to­to­jų. „Tuo me­tu tu­rė­jo­me apie 100 tūkst. var­to­to­jų in­dų, ta­čiau ma­tė­me, kad jie iš­gąs­ di­na vi­sas mū­sų po­rta­lo var­to­to­jas mo­te­ris – jie siun­ti­nė­da­vo ne­švan­ kias nuo­trau­kas ir pan. O juk mo­ te­rų mū­sų tink­la­la­py­je bu­vo apie 27 pro­c., to­dėl tu­rė­jo­me jas bran­ gin­ti“, – sa­kė pa­šne­ko­vas. Juo­lab kad in­dai, kaip pa­brė­žė jis, ne­pir­ ko vir­tua­lių pa­slau­gų ir neuž­pil­dy­ da­vo rek­la­mos plo­tų.

T.Mar­tū­nas pa­sa­ko­jo, kad kas mė­ne­sį ana­li­zuo­jant re­zul­ta­tus ir bū­si­mas rin­kas bu­vo at­ras­tos pa­grin­di­nės bei šiuo me­tu dau­giau­sia var­to­to­jų pri­trau­ku­sios rin­kos: Ni­ ge­ri­ja, Ke­ni­ja, Zim­bab­vė. „Lie­tu­vo­je tu­rė­jo­me la­bai ge­ rą mo­bi­lių­jų sve­tai­nių įdir­bį. O

de­šim­tį me­tų šio­je sri­ty­je dir­bęs ir ge­rai ži­no­da­mas, ką da­rai, ga­li sek­ti stai­giai be­si­vys­tan­čias tech­ no­lo­gi­jas ar­ba pa­klaus­ti sa­vęs, kur pa­sau­ly­je iš­gy­ve­na­mas mo­men­tas, ku­rį mes iš­gy­ve­no­me prieš penk­ me­tį. O ta vie­ta – Af­ri­ka“, – sa­ kė pa­šne­ko­vas aiš­kin­da­mas, ko­dėl bu­vo nu­spręs­ta at­si­gręž­ti į Af­ri­ kos rin­kas.

Anot jo, iš Af­ri­ko­je nau­do­ja­mų 800 tūkst. mo­bi­lių­jų te­le­fo­nų net dau­giau nei 600 tūkst. jų yra ne iš­ ma­nie­ji mo­bi­lie­ji te­le­fo­nai. Be to, pir­mo­ji priei­gos prie­mo­nė prie in­ ter­ne­to Af­ri­ko­je yra mo­bi­lu­sis te­ le­fo­nas, to­dėl mo­bi­lio­jo in­ter­ne­to pa­žin­čių po­rta­las ten su­lau­kė iš­ skir­ti­nio dė­me­sio.

Iš­ban­dė įvai­rius me­to­dus

T.Mar­tū­nas pri­pa­ži­no, kad Ni­ge­ri­ jo­je yra stip­rus kon­ku­ren­tas, tu­rin­ tis 8 mln. var­to­to­jų. Ta­čiau šiam, anot pa­šne­ko­vo, pa­siek­ti to­kių re­ zul­ta­tų pa­vy­ko dėl 2,3 mln. eu­rų ES pa­ra­mos. O pro­jek­tas „Mo­boF­ree“

Šia­me pa­sau­ly­je, esant in­for­ma­ci­ jos per­tek­liui, grei­tis yra ypač svar­ bus, kaip pa­ti­ki­no T.Mar­tū­nas. Jis sa­kė nea­be­jo­jan­tis, kad Af­ri­kos rin­kos, šiuo me­tu at­si­lie­kan­čios nuo dau­ge­lio ki­tų pa­sau­lio rin­kų, po dve­jų me­tų jau ims nau­do­tis iš­ ma­niai­siais te­le­fo­nais. To­dėl už­ mig­ti ant lau­rų nė­ra ka­da.

Ki­ta ver­tus, pa­šne­ko­vas pa­brė­žė, kad svar­biau­sia iš­lai­ky­ti pa­grin­di­ nę sa­vo pro­duk­to vi­zi­ją ir ne­si­blaš­ ky­ti, juo la­biau žval­gan­tis į kon­ku­ ren­tų siū­lo­mas nau­jo­ves. „Pe­rė­męs nau­ją kon­ku­ren­tų siū­lo­mą pa­slau­ gą ga­li su­jauk­ti sa­vo pro­duk­to vi­zi­ ją. Juk ne­ga­li ži­no­ti, ko kon­ku­ren­ tai ja sie­kė“, – svars­tė jis.

Ko­man­da, su­si­kon­cent­ra­vu­si į pa­žin­čių mez­gi­mo funk­ci­ją, pla­ nuo­ja kel­tis į Azi­jos ša­lis. T.Mar­ tū­nas nea­be­jo­jo, kad šio­se rin­ko­se pro­duk­tas su­lauks sėk­mės ir var­to­ to­jų skai­čius išaugs dar pu­se mi­li­ jo­no. Taip pat ža­da­ma iš­ban­dy­ti ne iki ga­lo iš­tir­tas Af­ri­kos rin­kas. No­ rė­da­ma pa­spar­tin­ti plėt­rą, pro­jek­to ko­man­da šiuo me­tu ak­ty­viai ieš­ko fi­nan­si­nio in­ves­tuo­to­jo. Paš­ne­ko­ vas ne­sua­be­jo­jo sa­ky­da­mas, kad ak­ty­viai ieš­kant nau­jų rin­kų jau ki­tų me­tų pa­bai­go­je ga­li­ma ti­kė­tis tu­rė­ti net 20 mln. mo­bi­lio­jo in­ter­ ne­to po­rta­lo var­to­to­jų.

40

tūkst. li­tų

siekė projekto komandos investicijos į reklamą pasaulinėse rinkose.

10

šeštADIENIS, spalio 13, 2012

tema diena.lt/naujienos/miestas

Su „Laisvalaikio“ kortele

15 %

nuolaida 2 bilietams

Išeitis: laukdami savivaldybės paramos romai malkas perka už savo pinigus, tačiau daro tai ne itin noriai.

Vie­toj mal­kų či­go Tarp sos­ti­nės či­go­nų – su­ju­di­mas. Prieš dvi die­nas gy­ven­to­ jai krei­pė­si į Vil­niaus sa­vi­val­dy­bę su pra­šy­mu skir­ti mal­kų žie­ mai. Ir nors ku­ras bu­vo pa­ža­dė­tas, ta­bo­ro gy­ven­to­jams to at­ ro­do ma­žai. Jie no­rė­tų ir pi­ni­gų.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Grei­to­ji pa­gal­ba – su po­li­ci­ja

Že­mos ba­lin­tos lu­bos, kam­pe su­ krau­ti trys mai­šai bul­vių, krū­va mal­kų, du­ji­nė or­kai­tė, at­vi­ra skal­ bi­mo ma­ši­na, kam­pe – len­tu­čių ry­šu­lys. Iš vir­tu­vės į kam­ba­rį zu­ jan­ti prieš­pen­si­nio am­žiaus Ma­ri­ ja ne­ži­no, ko grieb­tis pir­miau­sia.

Mo­te­ris čium­pa dra­bu­žius, čia pat juos džiaus­to, įbru­ka į ran­kas lė­lę ver­kian­čiam vai­kui, pa­grie­bu­si ki­ tą įso­di­na į ma­nie­žą. „Mes vai­kus grū­di­na­me. Šal­ tą žie­mą juos iš­lei­džia­me tru­pu­ tį pa­laks­ty­ti po snie­gą ba­sus, kad grū­din­tų­si. Ki­taip ir bū­ti ne­ga­ li, nes mal­kų nuo­lat trūks­ta, šal­ ta. Ir jei­gu vai­kų ne­grū­din­siu, kas ta­da? Plau­čių už­de­gi­mas, ir vis­ kas. O pas mus net grei­to­ji pa­gal­ba ne­va­žiuo­ja. Iš pra­džių skam­bi­na­ me į po­li­ci­ją, o jau su po­li­ci­nin­kais ir grei­to­ji pa­gal­ba at­va­žiuo­ja“, – laks­ty­da­ma nuo vie­no vai­ko prie ki­to po­ri­no mo­te­rė­lė.

Au­gi­na sep­ty­nis vai­kus

Iš vi­so Ma­ri­jos na­muo­se vie­na­me kam­ba­rė­ly­je glau­džia­si net sep­ty­ ni vai­kai – vi­si pa­me­ti­nu­kai. Mo­

te­ris su­si­tvar­kė glo­bos do­ku­men­ tus ir pri­glau­dė ma­žy­lius, kol jų įvai­riais nu­si­kal­ti­mais kal­ti­na­mi tė­vai lai­ką lei­džia už gro­tų. Šiuo me­tu mo­te­ris yra pa­ra­šiu­ si pra­šy­mą, kad Vil­niaus sa­vi­val­ dy­bė skir­tų mal­kų žie­mai, ta­čiau di­de­lės pa­ra­mos ta­bo­ro gy­ven­to­ ja ne­si­ti­ki. „Praė­ju­sią žie­mą sky­rė pu­sę ma­žy­tės ma­ši­nos mal­kų, o na­ mams šil­dy­ti rei­kia dvie­jų ma­ši­ nų. Ką da­ry­ti? Per­ka­me už sa­vo pi­ni­gus. Iš pa­sku­ti­nių­jų. Už vai­ kus gau­nu 3 tūkst. li­tų, bet juk rei­kia sep­ty­nis žmo­nes ap­reng­ti, pa­mai­tin­ti, į moks­lus iš­leis­ti“, – dės­tė mo­te­ris.

Prieš ke­le­rius me­tus Ma­ri­ja gy­ ve­no erd­via­me na­me, ta­čiau Vil­ niaus sa­vi­val­dy­bės spren­di­mu jis, kaip ne­le­ga­lus sta­ti­nys, bu­vo nu­ griau­tas. Da­bar mo­te­riai ten­ka gal­vo­ti ne tik apie mal­kas, bet ir apie būs­to tvar­ky­mą. „Ža­dė­jo, kad kai nu­griaus na­ mą, duos bu­tą. Kur tas bu­tas? Jo nė­ra. Gal jūs pa­ra­šy­sit ir val­džia su­rea­guos? Nes kol kas ten­ka šią griu­ve­ną tvar­ky­ti. Lan­gai iš­dau­ žy­ti. Va, šian­dien su­si­ta­riau, kad meist­rai ateis sto­go deng­ti, nes per vir­šų toks šal­tis ei­na, o dar ir

van­duo la­ša“, – siel­var­ta­vo mo­ te­ris.

Mes vai­kus grū­di­ na­me. Šal­tą žie­mą juos iš­lei­džia­me tru­pu­tį pa­laks­ty­ ti po snie­gą ba­sus, kad grū­din­tų­si.

Mo­ka tik skųs­tis

Ki­to­se ta­bo­ro vie­to­se, iš­sky­rus už ak­li­nų tvo­rų pa­si­slė­pu­sius tur­tin­ gų či­go­nų na­mus, vy­rau­ja pa­na­ šios nuo­tai­kos. Gy­ven­to­jai skun­ džia­si, kad sa­vi­val­dy­bė duo­da per ma­žai mal­kų, kad duo­da jų ne lai­ ku ir kad iš­vis ge­riau­sia bū­tų, jei­ gu vie­toj mal­kų mo­kė­tų pi­ni­gus. „Kaž­ka­da se­niai bu­vo ge­rai. Mes ei­da­vo­me į Kau­no gat­vę ir ten kas mė­ne­sį mums skir­da­vo kom­pen­ sa­ci­ją. Ir 300, ir 500 li­tų per mė­ ne­sį bū­da­vo, pri­klau­so­mai nuo są­ly­gų. Pas­kui nu­spren­dė vis­ ką pa­keis­ti ir šil­dy­mui skir­ti mal­ kų. Pir­mai­siais me­tais mal­kų bu­vo dau­giau. Per­nai jų su­ma­žė­jo. Nus­ ta­tė 1,5 ku­bi­nio met­ro vie­nai kros­

11

šeštADIENIS, spalio 13, 2012

tema

Die­na prie „bal­to­jo lan­ge­lio“ Vy­rai balz­ga­no­mis aki­ 1 mis, ne­kreip­da­mi dė­ me­sio į ša­lia sto­vin­čius „Vil­niaus

die­nos“ žur­na­lis­tus, brau­na­si tie­ siai į vie­nos ne­le­ga­lių ta­bo­ro tro­ bų kie­mą. Ta­čiau juos tuoj pat su­stab­do val­din­gas šei­mi­nin­ko ran­kos mos­tas. „Kur? At­gal vi­si. Marš prie „bal­to­jo lan­ge­lio“, – zom­bius pri­me­nan­čias žmo­gys­tas nuo sa­ vo na­mų nu­vi­jo ša­lin žur­na­lis­tams pla­čiai be­si­šyp­so­da­mas ro­mas.

Nar­ko­ti­kų pir­kė­jai be žo­džių ap­si­su­ko ir nu­pė­di­no jo nu­ro­dy­ to na­mo link.

Nag­ri­nė­ja Bau­džia­mą­jį ko­dek­są

Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

o­nai no­rė­tų pi­ni­gų niai per mė­ne­sį normą, ta­čiau juk tų mal­kų ne­pa­kan­ka. Ge­riau­sia bu­ vo, kai duo­da­vo pi­ni­gų“, – tvir­ti­no And­re­ju­mi pri­si­sta­tęs ta­bo­ro gy­ ven­to­jas.

Gai­li iš­kirs­tų krū­mų

And­re­jus pik­ti­no­si tuo, kad vi­są va­sa­rą ap­link ta­bo­rą bu­vo ker­ta­ mi krū­mai ir me­džiai, už­sto­jan­tys vaiz­dą ste­bė­ji­mo ka­me­roms. Anot pa­šne­ko­vo, vi­sa me­die­na bu­vo iš­ ga­ben­ta, užuo­t iš­da­li­jus mal­kas gy­ven­to­jams. „Jie vis­ką iš­si­ve­žė, nors kai ku­ rie me­džiai bu­vo mū­sų so­din­ti. Tai mū­sų me­die­na“, – pik­ti­no­si gy­ven­

to­jas. Tie­sa, ta­bo­ro gy­ven­to­jai man­ da­giai nu­ty­li, kad mal­kos – ne vie­ nin­te­lis jų ši­lu­mos šal­ti­nis. Ne­ma­žai ta­bo­ro gy­ven­to­jų yra pa­mė­gę šil­dy­ tis iš elekt­ros tink­lų va­gia­ma elekt­ ra, tie, ku­rie vis dėl­to la­biau mėgs­ta „bio­ku­rą“, bet ne­no­ri pirk­ti mal­kų, pjau­na ne­to­li au­gan­čias pu­šis ar­ba ar­do ap­leis­tus ta­bo­ro na­mus. Vie­ ną to­kį na­mą įsi­dė­mė­jo ir žur­na­lis­ tai. Prieš ke­lis mė­ne­sius jis bu­vo ne­ gy­ve­na­mas, ta­čiau vi­siš­kai svei­kas.

Da­bar iš jo te­li­kę ke­li rąs­tai.

Ba­ro­nas pa­lai­ko sa­vus

Či­go­nų ba­jo­ru ti­tu­luo­ja­mas Jo­si­ fas Ty­či­na bu­vo lin­kęs pa­lai­ky­

ti sa­vo tau­tie­čius. Vy­riš­kis dien­ raš­čiui tei­gė, kad prieš dvi die­nas vi­si ta­bo­ro gy­ven­to­jai pa­ra­šė pra­ šy­mus sa­vi­val­dy­bei, ta­čiau in­for­ ma­ci­jos, ka­da bus at­vež­tos mal­kos, kol kas nė­ra. „Keis­ta sis­te­ma. Pra­šy­mus ga­li­ ma ra­šy­ti tuo­met, kai mies­te pra­si­ de­da šil­dy­mo se­zo­nas. Pa­ra­šai to­ kį pra­šy­mą ir lau­ki. O juk šil­dy­tis rei­kia. Žmo­nės vis vien tu­ri pirk­ti mal­kas už sa­vo pi­ni­gus. Ta­da žiū­ ri­me to­liau. Ski­ria tų mal­kų mė­ne­ siui, ta­čiau mė­ne­siui jų ne­pa­kan­ka.

Jei ne­šal­ta, mal­kos bai­gia­si per tris sa­vai­tes, jei šal­ta – per dvi ar net grei­čiau“, – dės­tė J.Ty­či­na.

Nar­ko­ma­nus sek­ti pa­ban­dę žur­ na­lis­tai bu­vo su­stab­dy­ti pa­si­pik­ ti­nu­sių ta­bo­ro mo­te­rė­lių. Iš vi­sų pa­kam­pių skam­bė­jo ne tik pra­ keiks­mai, bet ir gra­si­ni­mai ma­žų ma­žiau­siai su­dau­žy­ti fo­toa­pa­ra­ tą. Vis dėl­to pa­bend­rau­ti su nar­ ko­ti­kų var­to­to­jais pa­vy­ko.

Nu­vy­ti prie „bal­to­jo lan­ge­lio“ du nar­ko­ma­nai lai­ko vel­tui ne­ lei­do. Per neil­gą ke­lio­nę vy­riš­ kiai nu­spren­dė ap­tar­ti kai ku­riuos Bau­džia­mo­jo ko­dek­so straips­ nius. Pa­si­kon­sul­tuo­ti nu­ta­rė ir su žur­na­lis­tais. „O už kiek rei­kia pa­vog­ti, kad ne­baus­tų? Iki 100 li­tų ar iki 125?“ – klau­sė vie­nas nar­ko­ma­nų. Su­ lau­kęs pa­ti­ki­ni­mo, kad 100 li­ tų „li­mi­to“ vir­šy­ti ne­ga­lės, pa­ šne­ko­vas šiek tiek nu­si­vy­lė ir net ban­dė aiš­kin­ti, kad at­sa­ky­mas jam bu­vo pa­teik­tas ne itin man­ da­giai. Ta­čiau, ma­tyt, ne­te­kęs kant­ry­bės, nu­mo­jo ran­ka ir at­si­ svei­kin­da­mas su­bur­bė­jo: „Kam taip žiau­riai.“ Sle­pia­si už tvo­rų

Ku­rio konk­re­čiai „bal­to­jo lan­ge­ lio“ ieš­ko­jo penk­ta­die­nio po­pie­tės ta­bo­ro lan­ky­to­jai, žur­na­lis­tams su­ži­no­ti ne­pa­vy­ko, ta­čiau na­mai, ku­riuo­se pre­kiau­ja­ma kvai­ša­lais, ne­sun­kiai at­pa­žįs­ta­mi. Apie tai dien­raš­čio ko­res­pon­den­tams pa­ pa­sa­ko­jo daž­no­kai į ta­bo­rą už­su­ kan­tys po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai.

Vie­nas pa­var­dės pra­šęs ne­mi­ nė­ti sos­ti­nės po­li­ci­nin­kas tei­gė de­ta­liai iš­ty­ręs vi­są ta­bo­ro pre­

kiau­to­jų nar­ko­ti­kais gy­ve­ni­mą.

Jie pa­pras­tai gy­ve­na tvar­kin­guo­se būs­tuo­se už ak­li­nai su­kal­tų tvo­ rų. Ei­da­mas pa­lei to­kią tvo­rą ne tik ne­pa­ma­ty­si, kas už jos de­da­si, – pro to­kias tvo­ras, ro­dos, ne­ga­ lė­tų pra­si­brau­ti net sau­lės spin­ du­liai. Vis dėl­to kvai­ša­lų pir­kė­jai ply­šių ran­da.

Bū­tent pro čia ir pa­ duo­da­mos do­zės.

Jūs pi­ni­gus – jums do­zę. Vie­nas ki­to vei­do nei par­da­vė­ jas, nei pir­kė­jas ne­ ma­to. „Žiū­rė­ki­te, štai ta­ke­lis. Ei­ki­ me tuo ta­ke­liu. Jis at­ro­do ne­kaip, bet pra­min­tas. Ei­ki­me už na­mo. O da­bar – ma­to­te“, – ak­li­no­je me­ di­nė­je tvo­ro­je pa­rei­gū­nas pa­ro­dę skar­dos ga­ba­lė­lį. Pas­tū­mus pa­si­ ro­dė, kad skar­de­lė iš ki­tos pu­sės pri­tvir­tin­ta spy­ruok­le. „Bū­tent pro čia ir pa­duo­da­mos do­zės. Jūs pi­ni­gus – jums do­zę.

Vie­nas ki­to vei­do nei par­da­vė­ jas, nei pir­kė­jas ne­ma­to“, – pre­ ky­bos nar­ko­ti­kais ypa­tu­mus at­ sklei­dė pa­rei­gū­nas.

Ne­pa­kan­ka pa­jė­gų

Pa­sak dien­raš­čio pa­šne­ko­vo, po­li­ ci­jai sun­kiai se­ka­si pa­ža­bo­ti ne­le­ ga­lų vers­lą. Šiuo me­tu ta­bo­re nė­ra nuo­lat bu­din­čio po­li­ci­nin­kų eki­ pa­žo, o su­mon­tuo­tos vaiz­do ka­ me­ros nie­ko ne­be­bau­gi­na. „Taip, yra tos ka­me­ros, bet jie jas iš­mo­ko apei­ti. Be to, žmo­nės pro jas tie­siog ei­na ir nuei­na. Juk vaikš­čio­ti čia ne­drau­džia­ma. Ka­ dai­se ta­bo­re nuo­lat bu­dė­da­vo po­ li­ci­nin­kai ir taip tram­dy­da­vo pre­ kei­vius. Ta­čiau da­bar to ne­bė­ra.

Ta­bo­ras pri­skir­tas eki­pa­žams, pa­tru­liuo­jan­tiems oro uos­to te­ ri­to­ri­jo­je, o pa­jė­gų ka­tast­ro­fiš­ kai trūks­ta. Kont­ro­lė tu­rė­tų bū­ti griež­tes­nė, ta­da su­ma­žė­tų pre­ ky­bos nar­ko­ti­kais mas­tas“, – pa­ brė­žė pa­šne­ko­vas.

Ta­bo­rą atei­ty­je nai­kins Sos­ti­nės val­džia ža­da, kad atei­ty­je ta­bo­ro Vil­niu­je ne­be­liks. 2012 m. ko­ vą įgy­ven­din­da­mos teis­mo nu­tar­tį Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės tar­ny­bos nu­ grio­vė tris ne­le­ga­lius sta­ti­nius.

Vals­ty­bi­nė te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo ir sta­ty­bų ins­pek­ci­ja taip pat įtei­kė 12 ra­šy­ti­nių do­ku­men­tų pa­sta­tų sa­vi­ nin­kams dėl ne­le­ga­lios sta­ty­bos.

2014 m. taip pat bus sie­kia­ma gau­ti ES pa­ra­mą ro­mų in­teg­ra­ci­jos pro­ble­mai spręs­ti.

Bui­tis: sep­ty­nis vai­kus glo­bo­jan­ti Ma­ri­ja pa­si­ge­do val­džios ža­dė­to bu­to.

Pa­sak sa­vi­val­dy­bės, per­nai ta­bo­rui skir­ta so­cia­li­nė pa­šal­pa sie­kė be­ veik 625 tūkst. li­tų, be­veik vi­si vai­ kai mo­kyk­lo­se mai­ti­na­mi ne­mo­ka­ mai, ta­bo­ro gy­ven­to­jai ap­rū­pi­na­mi kie­tuo­ju ku­ru, sa­vi­val­dy­bė su­mo­ka už at­lie­kų iš­ve­ži­mą.

Des­pe­ra­ci­ja: kad ta­bo­re pre­kiau­ja­ma nar­ko­ti­kais, ži­no vi­sas Vil­nius,

ta­čiau tiek val­di­nin­kai, tiek po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai, re­gis, be­jė­giai.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

12

ŠeštADIENIS, spalio 13, 2012

14p.

Šie me­tai Eve­res­te bu­vo tra­giš­kiau­si nuo 1996-ųjų.

pasaulis Ku­bos krizė: prie pat bran pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

Nors Ku­bos krizė pa­si­glemžė vos dviejų žmo­nių gy­vybę, pa­sau­ lis nie­kuo­met ne­stovė­jo taip arti bran­duo­li­nio ka­ro slenks­čio. Praė­ jo 50 metų nuo tos die­nos. Ką ga­li­me pri­si­min­ti ir ko – pa­si­mo­ky­ti?

Tik per plauką?

Ku­bos krizė pa­rodė, kad įtam­pa tarp vals­ty­bių, tu­rin­čių dau­giau bran­duo­li­nių gal­vu­čių, nei rei­kia pla­ne­tai su­nai­kin­ti, ke­lia mil­ži­nišką grėsmę. Ar pa­sau­lis pa­si­keitė? Var­ gu. Ar ka­da nors su­lauk­si­me nau­jos Ku­bos krizės – kas ži­no...

O kas bu­vo tie did­vy­riai, ku­rie už­kir­to ke­lią ne­lai­mei? Ži­no­ma, he­ro­jais ga­li­me lai­ky­ ti abiejų to me­to did­žiųjų vals­ty­ bių va­do­vus, ku­rie lai­ku su­si­pra­to, jog pa­dėtis ga­li būti ne­kont­ro­liuo­ ja­ma. Ma­tyt, todėl būtent po Ku­ bos krizės dviejų ga­lin­giau­sių pa­ sau­lio vals­ty­bių va­dovų ka­bi­ne­tus su­jungė spe­cia­li Maskvos–Vašing­ tono karš­to­ji te­le­fo­no li­ni­ja.

Juk tuo me­tu ne­su­si­kalbė­ji­mas galė­jo pri­ves­ti prie to, kas nea­ti­ tai­so­ma. Ta­čiau Ku­bos krizės he­ ro­jai bu­vo ne tik to me­to vals­ty­bių aukš­čiau­si pa­reigū­nai. Žval­gas paau­ko­jo gy­vybę

JAV ka­ri­nių oro pa­jėgų pi­lo­tas ma­ jo­ras Ru­dol­fas An­der­so­nas jau­ nes­ny­sis ir Ta­rybų Sąjun­gos ka­ riuo­menės pul­ki­nin­kas Ole­gas Pen­kovs­kis 1962 m. at­si­dūrė skir­ tin­go­se ba­ri­kadų pusė­se. Ta­čiau abu siekė vie­no tiks­lo – už­kirs­ti ke­lią be­pro­ty­bei.

Ma­jo­ras R.An­der­so­nas tar­na­vo JAV ka­rinė­se oro pa­jėgo­se. Jis bu­vo žval­gy­bi­nio lėktu­vo U-2 pi­lo­tas.

Ame­ri­kos ka­rinės oro pa­jėgos 1962 m. ru­denį bu­vo įpa­rei­go­tos at­ lik­ti žval­gy­bi­nius skryd­žius į Kubą, sie­kant iš­siaiš­kin­ti, ko­kią gink­luotę Ta­rybų Sąjun­ga dis­lo­kuo­ja sa­lo­ je. Nuot­rau­kas iš Ku­bos ana­li­zavę JAV eks­per­tai nu­statė, kad sa­lo­je dis­lo­kuo­tos va­di­na­mo­sios ra­ke­tos „žemė–oras“. Taip pat pa­stebė­ta, kad Ku­bo­je sta­to­mos ra­ketų „že­ mė–žemė“ pa­lei­di­mo aikš­telės.

Šių ra­ketų dis­lo­ka­vi­mas būtų reiškęs, kad Ta­rybų Sąjun­gos bran­ duo­li­nis gink­las at­si­durs prie pat JAV te­ri­to­ri­jos, o tai būtų su­ma­žinę JAV ga­li­my­bes im­tis kont­ra­ta­kos ki­lus bran­duo­li­niam konf­lik­tui.

Gavę grėsmingos žval­gy­binės in­for­ma­cijos iš Ku­bos JAV va­do­vai ėmė svars­ty­ti, kaip veik­ti.

JAV pre­zi­den­tas Joh­nas F.Ken­ ne­dy ir jo ko­man­da svarstė tris ga­ li­mus sce­na­ri­jus: smog­ti Ku­bai, blo­kuo­ti Kubą ir pri­vers­ti Ta­rybų Sąjungą at­si­trauk­ti ar­ba pa­si­duo­ ti spau­di­mui.

Nuo­monės Bal­tuo­siuo­se rūmuo­ se iš­sis­kyrė. Ar­mi­jos va­do­vybė ir kai ku­rie pre­zi­den­to pa­tarė­jai teigė, kad ra­cio­na­liau­sias pir­ma­sis sce­na­ ri­jus ir kad puo­li­mo lai­kas tirps­ta.

Jis pui­kiai su­vokė, kad tos bran­duo­ linės tor­pe­dos pa­ lei­di­mas būtų buvęs pra­žūtin­gas vi­siems.

Pa­sak Har­var­do uni­ver­si­te­to pro­ fe­so­riaus Jo­sep­ho Nye, ku­ris 1987 m. kar­tu su ko­le­go­mis iš uni­ver­si­ te­to kalbė­jo su to me­to liu­di­nin­ kais, kie­tos ran­kos po­zi­ciją pa­laikė ir Doug­la­sas Dil­lo­nas, J.F.Ken­ne­ dy iž­do sek­re­to­rius. Jis J.Nye pra­ si­tarė manęs, kad bran­duo­li­nio ka­ ro ti­ki­mybė ly­gi nu­liui.

Tuo­me­tis jung­ti­nių štabų va­das ge­ne­ro­las Max­wel­las Tay­lo­ras ir­gi pa­brėžė, kad per Ku­bos krizę ne­ bu­vo iš­nau­do­ta ga­li­mybė nu­vers­ti Fi­de­lio Cast­ro re­žimą.

Buvęs JAV gy­ny­bos sek­re­to­rius Ro­ber­tas McNa­ma­ra, pa­sak J.Nye, bu­vo at­sar­ges­nis, kaip ir pre­zi­den­

Ku­bos krizė – įžan­ga į nu­si­gink­la­vimą?

1968 m. pa­si­ra­šy­ta Bran­duo­li­nio

Ku­b os krizė at­vėrė du­r is nau­j ai déten­te (at­š i­l i­m o) erai. Déten­te – tarp­t au­t i­n ių san­t y­k ių „at­p a­l ai­d a­v i­ mas“, ne vien lai­k i­n as įtam­p os su­ mažė­ji­m as.

1969 m. pra­d ėtos de­r y­b os dėl

1963 m. JAV, Did­ž io­j i Bri­t a­n i­

1972 m. įvy­ko JAV va­do­vo Ri­char­

ja ir Ta­r ybų Sąjun­g a pa­s i­r ašė su­ si­t a­r imą dėl bran­d uo­l i­n ių ginklų ban­d ymų drau­d i­m o Žemės at­ mos­f e­r o­j e, išs­k y­r us ban­d y­m us po že­m e.

gink­lo ne­pla­ti­ni­mo su­tar­tis.

SALT (stra­te­ginės gink­luotės ri­bo­ji­ mo) su­tar­ties. do Ni­xo­no vi­zi­tas Mask­vo­je.

1973 m. – Ta­rybų Sąjun­gos va­do­vo

Leo­ni­do Brež­ne­vo vi­zi­tas Va­šing­to­ne.

1974 m. R.Ni­xo­nas vėl ap­si­lankė

Mask­vo­je.

tas J.F.Ken­ne­dy bei jo bro­lis Ro­ber­ tas Ken­ne­dy. J.F.Ken­ne­dy reikė­jo lai­ko, o svar­biau­sia – in­for­ma­ci­jos.

U-2 pi­lo­tams bu­vo nu­ro­dy­ta at­ lik­ti pa­pil­domų skryd­žių į Kubą.

Ma­jo­ras R.An­der­so­nas bu­vo vie­ nas pirmųjų, su­si­ruo­šu­sių į pa­vo­ jingą mi­siją.

Spa­lio 27 d. rytą R.An­der­so­nas pa­ki­lo iš JAV ka­ri­nių oro pa­jėgų bazės at­lik­ti žval­gy­bi­nio skryd­žio.

Jis nu­fo­tog­ra­fa­vo ra­ketų pa­lei­di­ mo aikš­te­les, ta­čiau iš Ku­bos taip ir ne­grįžo. Į jo lėktuvą pa­taikė dvi ra­ke­tos „žemė–oras“. Tie­sa, fo­ tog­ra­fi­jos, ku­rias padarė U-2, pa­ te­ko ame­ri­kie­čiams į ran­kas.

Drąsus poel­gis

Ki­tas Ku­bos krizės he­ro­jus – Ta­ rybų Sąjun­gos ka­rinės žval­gy­bos pul­ki­nin­kas O.Pen­kovs­kis. Ame­ ri­kie­čiams ne­būtų pa­vykę išspręs­ti su­dėtin­go Ku­bos gal­vosū­kio, jei ne šio ka­ri­nin­ko drąsa.

JAV žval­gy­bos eks­per­tai su­vokė, kad jiems būti­na in­for­ma­ci­ja iš pa­ čios Ta­rybų Sąjun­gos.

Reikė­jo šni­po pa­čio­je Sąjun­go­je.

In­for­ma­ci­ja lei­do su­vok­ti, ką mąsto prie­ši­nin­kas, tai­gi – nu­ma­ty­ti ga­ li­mus jo spren­di­mus. O.Pen­kovs­ kis bu­vo tik­ra do­va­na J.F.Ken­ne­dy ir jo ko­man­dai. Nors tar­na­vo Ta­rybų Sąjun­gos ka­rinė­je žval­gy­bo­je, jis be­veik me­tus iki Ku­bos krizės dir­bo Va­ka­rams. Pul­ki­nin­kas galė­jo priei­ ti prie itin slap­tos in­for­ma­ci­jos, tad pui­kiai ži­no­jo apie pla­nuo­jamą ra­ ketų dis­lo­ka­ciją Ku­bo­je. Ži­nia, kad ra­ke­tos dar nėra dis­ lo­kuo­tos ir tam pri­reiks lai­ko, bu­vo gy­vy­biš­kai svar­bi J.F.Ken­ne­dy – tai JAV pre­zi­den­tui davė lai­ko spaus­ ti Ta­rybų Sąjungą dip­lo­ma­ti­niais būdais. Vis­gi Ta­rybų Sąjun­gos va­ do­vybė jau ži­no­jo, jog tarp jų dir­ ba šni­pas, ir ne­tru­kus O.Pen­kovs­ kis Mask­vo­je bu­vo su­lai­ky­tas.

Ryž­tin­gas spren­di­mas

R.An­der­so­nas ir O.Pen­kovs­kis – ne vie­nin­te­liai Ku­bos krizės he­ro­ jai, ku­riuos pri­si­minė pa­sau­lis.

Va­si­li­jus Ar­chi­po­vas pa­čia­me Ku­bos krizės įkarš­ty­je va­do­va­ vo Ta­rybų Sąjun­gos po­van­de­ni­nių laivų flo­ti­lei. Jis bu­vo po­van­de­ni­nio lai­vo B-59, ga­be­nu­sio bran­duo­linį ginklą, ka­pi­to­nas.

Ar­ti­nan­tis prie Ku­bos lai­vus ap­ su­po ame­ri­kie­čių lai­vy­nas. „Gink­ las lai­ve bu­vo va­di­na­mas spe­cia­liu gink­lu, o ne bran­duo­li­ne tor­pe­da.

Pa­mo­ka: 1962 m. ru­denį Mask­vo­je ir Va­šing­to­ne bu­vo sprend­žia­ma pa­sau­lio

Nie­kas tuo me­tu net ne­įsi­vaiz­da­vo bran­duo­linės tor­pe­dos“, – pa­sa­ko­ jo lai­vo B-59 jau­nes­ny­sis na­vi­ga­to­ rius Vik­to­ras Mi­chai­lo­vas.

Su­vokęs, kad jo laivą pa­stebė­ jo JAV pa­jėgos, V.Ar­chi­po­vas nu­ rodė at­lik­ti ne­nu­ma­tytą panė­rimą.

Sąly­gos lai­ve pri­minė pra­garą. Iš­ti­ sas sa­vai­tes lai­vo įgu­lai te­ko kęsti 60 laips­nių karštį, o troš­kulį mal­šin­ti vos vie­na stik­li­ne van­dens per dieną.

Tuo me­t u ame­r i­k ie­č ių lai­v y­ nas stengė­si iš­gin­ti po­van­de­ni­ nius lai­v us į van­d ens pa­v ir­š ių.

Nie­kas iš JAV lai­vy­no tuo­met net ne­įsi­vaiz­da­vo, kad tie lai­vai, ku­ riuos jie ban­do iš­gin­ti, yra gink­ luo­ti bran­duo­linė­mis gal­vutė­mis, ga­lin­čio­mis per aki­mirką pa­ties­ti visą JAV lai­vyną. „Mes ži­no­jo­me, kad jiems stin­ga de­guo­nies. Ten (po van­de­niu) bu­vo karš­ta kaip pra­ga­re. Tai bu­vo siau­ bin­ga, – pa­sa­ko­jo Ga­ry Slaugh­te­ ris, „USS Co­ny“ lai­vo ry­ši­nin­kas.

– Jiems bu­vo ankš­ta, jie pa­tyrė stresą, o mes iš esmės pa­sy­viai juos kan­ki­no­me. Ta­čiau neuž­jau­čiau jų.

Juk jie bu­vo mūsų prie­šai.“ Po ku­rio lai­ko ame­ri­kie­čiai iš­ metė į jūrą įspėjamą­sias gra­na­tas.

Ta­rybų Sąjun­gos laivų įgu­los su­ pra­to tai kaip puo­limą.

Va­len­ti­nas Sa­vic­kis, vie­no iš lai­ vų B-59 ka­pi­to­nas, sakė buvęs

tik­ras, kad pra­si­dėjo bran­duo­li­nis ka­ras.

Jis pa­rei­ka­la­vo at­sa­ky­ti ame­ri­ kie­čiams. Ta­čiau V.Ar­chi­po­vas, va-­ do­vavęs vi­sai flo­ti­lei, turė­jo ve­to teisę. Ir jis nu­rodė ne­šau­dy­ti.

Ta­da tai bu­vo že­mi­nan­tis žings­ nis, ta­čiau V.Ar­chi­po­vas galbūt iš­ gelbė­jo pa­saulį.

Na­mie po­van­de­ni­nių laivų flo­ tilė ne­bu­vo su­tik­ta su džiaugs­mu.

Prie­šin­gai.

Is­to­ri­kas Tho­mas Blan­to­nas sa­ kė: „Vie­nas iš Ta­rybų Sąjun­gos ad­ mi­rolų jiems pa­reiškė – „ver­čiau jau jūs būtumė­te pa­skendę su sa­ vo lai­vais.“ Praė­jo be­veik ke­tu­ri de­šimt­me­ čiai nuo tos lem­tin­gos die­nos, o apie V.Ar­chi­povą Ru­si­jo­je be­veik ne­bu­vo ži­no­ma. 1998 m. jis mirė pa­lauž­tas vėžio.

V.Ar­chi­po­vo žmo­na Ol­ga pa­sa­ ko­jo, kad sa­vo vyrą vi­suo­met laikė ne tau­tos iš­da­vi­ku, o did­vy­riu. „Jis pui­kiai su­vokė, kad tos bran­ duo­linės tor­pe­dos pa­lei­di­mas būtų buvęs pra­žūtin­gas vi­siems. Mi­nint 40-ąsias Ku­bos krizės me­ti­nes Ku­ bo­je žmonės pa­sa­ko­jo, kad būtent V.Ar­chi­po­vas ap­sau­go­jo pa­saulį.

Tuo­met la­bai did­žia­vau­si sa­vo vy­ ru, did­žiuo­juo­si juo iki šiol“, – sa­ kė mo­te­ris. „Dai­ly Mail“, UPI, „The Mos­cow Ti­mes“ inf.

13

ŠeštADIENIS, spalio 13, 2012

pasaulis Meldė­si ­ už mer­gaitę

Ka­riai stos ­ prie­š tri­bu­nolą

Pa­kis­ta­no gy­ven­to­jai va­kar meldė­si už 14-metę Ma­lalą You­saf­zai, ku­rią už pa­ sau­lie­tiš­ko gy­ve­ni­mo būdo pro­pa­ga­vimą sun­kiai su­žeidė Ta­li­ba­no ko­vo­to­jai. Mer­ gaitė ket­vir­ta­dienį bu­vo per­kel­ta į Ra­val­ pind­žio ka­ro li­go­ninę. Gy­dy­to­jai tei­gia, kad jos būklė sta­bi­li, bet ar pa­sveik­s, paaiškės tik per ar­ti­miau­sias die­nas. Iš­puo­ lis prie­š 14-metę pa­kurstė pro­testų bangą vi­sa­me Pa­kis­ta­ne.

Did­žio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je šią sa­vaitę su­lai­ky­ ti sep­ty­ni eli­ti­nio da­li­nio jūrų pėsti­nin­kai, įta­ria­mi dėl žmog­žu­dystės Af­ga­nis­ta­no pie­tinė­je Hel­man­do pro­vin­ci­jo­je 2011 m.

Gy­ny­bos mi­nis­te­ri­ja ne­pa­teikė šio in­ci­ den­to de­ta­lių, tik už­si­minė, kad tai bu­vo su­si­dūri­mas su ko­vo­to­ju, nė vie­nas ci­vi­lis ne­nu­kentė­jo. Tai pir­mas britų ka­rių areš­to at­ve­jis dėl įta­rimų žmog­žu­dys­te per visą Af­ga­nis­ta­no konf­liktą.

18-as Gru­zi­jos ka­rys, 22 metų pus­ka­ri­nin­kis Min­di­ja Aba­šidzė, va­kar žu­vo Af­ga­nis­ta­ne.

n­duo­li­nio ka­ro be­dug­nės

atei­tis.

„Scan­pix“ nuo­tr.

A.P.Kas­pe­ra­vi­čius: „Laimė, abi pusės lai­ku at­si­traukė“ Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas v.berziunas@diena.lt

Ar Ku­bos krizė galė­jo baig­tis bran­ duo­li­niu ka­ru? Dien­raš­tis pa­si­tei­ ra­vo Vil­niaus uni­ver­si­te­to Is­to­ri­ jos fa­kul­te­to do­cen­to Al­gio Po­vi­lo Kas­pe­ra­vi­čiaus.

– Is­to­ri­kai ir tarp­tau­ti­nių san­ ty­kių eks­per­tai Ku­bos krizę va­ di­na vie­nu pa­vo­jin­giau­sių Šal­ to­jo ka­ro in­ci­dentų. Su­tin­ka­te su to­kiu ver­ti­ni­mu?

– Ga­li­ma su­tik­ti. Iš tiesų, po Ku­bos krizės abi va­di­na­mo­sios su­per­vals­ tybės ėmė veng­ti tie­sio­gi­nio su­si­ dūri­mo. Karų, ži­no­ma, vy­ko, ta­čiau abi su­per­vals­tybės juo­se da­ly­va­vo ne­tie­sio­giai, t. y. rem­da­mos skir­ tin­gas konf­lik­tuo­jan­čias pu­ses.

Taip, Ku­bos krizė – rim­tas įvy­kis, ku­ris galė­jo baig­tis ir ge­ro­kai liūd­ niau, laimė, abi pusės lai­ku at­si­ traukė.

– Jei pa­ly­gin­tu­me su ki­to­mis krizė­mis per Šal­tąjį ka­rą, pa­ vyzd­žiui, su Ber­ly­no kri­ze, Ku­ bos krizė bu­vo pa­vo­jin­giau­sia?

– Ži­no­ma, tiek ka­ras Korė­jo­je, tiek 1948-ųjų Ber­ly­no krizė galė­jo iš­si­

vys­ty­ti į pa­vo­jingą konf­ron­ta­ciją.

Ta­čiau šios įtam­pos ne­bu­vo to­ kios di­delės. Korė­jos ka­ras baigė­ si ly­gio­sio­mis, nors žu­vo dau­gybė žmo­nių, o Ber­ly­ne TSRS at­si­traukė.

Ki­ta ver­tus, kiek ži­no­ma, JAV jau bu­vo pa­si­ruo­šu­sios pa­si­trauk­ti iš Va­karų Ber­ly­no, na, o kal­bant apie Prancū­ziją ir Did­žiąją Bri­ta­niją – jos juo­lab būtų pa­si­trau­ku­sios.

Vis­gi, Sta­li­nas at­si­traukė. Korė­jo­ je, kaip ži­no­te, JAV pa­jėgos tie­sio­ giai da­ly­va­vo mūšiuo­se. O TSRS bu­vo pa­siun­tu­si ka­ro lakū­nus į Korėją. Ta­čiau jiems bu­vo nu­ro­dy­ ta at­lik­ti ope­ra­ci­jas tik virš Šiau­ rės Korė­jos te­ri­to­ri­jos ir ne­pa­tek­ti į ne­laisvę. Šiuo at­ve­ju ame­ri­kie­čiai ži­no­jo, kad TSRS da­ly­vau­ja, ta­čiau ne­turė­jo įro­dymų tam pa­grįsti.

Tai­gi, ofi­cia­liai TSRS ne­da­ly­va­vo, nors fak­tiš­kai da­ly­va­vo ka­re.

– Per pa­sta­ruo­sius 50 metų pa­si­rodė ne­ma­žai in­for­ma­ci­ jos apie tai, kaip tuo­me­tis JAV pre­zi­den­tas Joh­nas F.Ken­ne­dy ir jo ap­lin­ka rea­ga­vo į krizę. O kaip veiks­mas vy­ko TSRS? Ar yra pa­kan­ka­mai duo­menų at­ sa­ky­ti į šį klau­simą?

– Yra duo­menų. Pa­vyzd­žiui, at­si­

mi­ni­mai. Tie­sa, ne­būti­nai tie as­ me­nys, ku­rie pa­sa­ko­jo apie Ku­bos krizę, da­ly­va­vo prii­mant spren­di­ mus. Be to, daž­nai nėra jo­kios nau­ dos iš kai ku­rių at­si­mi­nimų. Juo­se pa­teik­ta ofi­cia­li po­zi­ci­ja, ir jo­kių int­ri­guo­jan­čių de­ta­lių juos rašę as­ me­nys ne­bu­vo linkę at­skleis­ti.

Al­gis Po­vi­las Kas­pe­ra­vi­čius:

Ži­no­ma, Šal­ta­sis ka­ ras po krizės ne­si­ baigė ir var­gu ar būtų pa­si­baigęs.

– Kas pa­ska­ti­no TSRS dis­lo­ kuo­ti ra­ke­tas Ku­bo­je? Tai bu­vo puo­li­mas ar gy­ny­ba?

– Na, ne­bu­vo pla­nuo­ta, kad ra­ke­ tos ten bus dis­lo­kuo­tos ilgą laiką.

Ta­čiau TSRS va­do­vybė ži­no­jo, kad Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se kai ku­rie ka­ ri­niai sluoks­niai ruošė­si pul­ti Kubą ir nu­vers­ti Fi­de­lio Cast­ro vald­žią.

Nors ra­ketų iš­ve­ži­mas ir at­rodė kaip TSRS pa­že­mi­ni­mas, vis dėlto tiks­ lą TSRS pa­siekė. JAV turė­jo pa­žadė­ ti, kad ne­puls Ku­bos. Tai­gi, Ni­ki­tos Chruš­čio­vo ri­zi­ka pa­si­tei­si­no, nors tuo me­tu at­rodė, kad TSRS pa­tyrė mil­ži­nišką pa­že­mi­nimą.

– Galbūt N.Chruš­čio­vas turė­jo nau­dos TSRS vi­du­je?

– Ne, N.Chruš­čio­vui Ku­bos krizė ne­bu­vo nau­din­ga. 1964 m., kai bu­ vo ša­li­na­mas N.Chruš­čio­vas, jam bu­vo nuo­lat pri­kai­šio­ja­ma, kad jis įsivėlė į avan­tiūrą, dėl ku­rios galė­ jo kil­ti bran­duo­li­nis ka­ras. O liau­dis apie šią krizę ma­žai ką ži­no­jo. Bu­vo skel­bia­mi tik ofi­cialūs pra­ne­ši­mai.

– Daž­nai sa­ko­ma, kad Ku­bos krizę pa­vy­ko išspręs­ti tik dėl to, kad tuo me­tu Baltųjų rūmų šei­ mi­nin­kas bu­vo J.F.Ken­ne­dy...

– Su­tin­ku. Jei ne įnir­tin­gos tuo­me­ čio JAV va­do­vo ir jo ap­lin­kos pa­ stan­gos užg­lais­ty­ti skan­dalą, ma­

nau, kad pro­ce­sas galė­jo tap­ti ne­val­do­mas. Iš tiesų, ky­la abe­jo­ nių, kad N.Chruš­čio­vas būtų nu­si­ leidęs, jei JAV ne­būtų pa­de­monst­ ra­vu­sios lanks­tu­mo. Galbūt būtų įvykęs konf­lik­tas, ži­no­ma, ne­kal­ bu, kad būtų buvęs bom­bar­duo­ja­ mas Va­šing­to­nas ar Mask­va. Vis­gi šiuo at­ve­ju reikėtų pri­pa­žin­ti, kad ir pa­ts N.Chruš­čio­vas su­vokė, į ką jis įklim­po, nors tuo me­tu at­rodė, kad TSRS pa­tyrė did­žiulį pa­že­mi­nimą.

– Ko­kią įtaką Ku­bos krizė turė­jo to­les­niems su­per­vals­ty­bių san­ ty­kiams? Ar ga­li­ma sa­ky­ti, kad ši krizė bu­vo tam tik­ra ri­ba, ku­ri už­baigė ūmiąją Šal­to­jo ka­ro fa­ zę ir at­vėrė naują déten­te erą?

– Be abe­jo, ga­li­ma. Jau 1963 m. lie­pos mėnesį, pra­ėjus šiek dau­ giau nei pus­me­čiui po Ku­bos kri­ zės, JAV, TSRS ir Did­žio­ji Bri­ta­ni­ja pa­si­rašė su­si­ta­rimą dėl bran­duo­ li­nio gink­lo ban­dymų drau­di­mo at­mos­fe­ro­je. Leis­ta to­kius ban­ dy­mus at­lik­ti tik po že­me. Galbūt būtų buvę ei­ta ir to­liau, ta­čiau tais pat me­tais juk bu­vo nu­žu­dy­ tas J.F.Ken­ne­dy. Ži­no­ma, Šal­ta­sis ka­ras po krizės ne­si­baigė ir var­gu ar būtų pa­si­baigęs.

14

ŠeštADIENIS, spalio 13, 2012

pasaulis Pa­vo­jin­giau­si mies­tai

1. San Ped­ro Su­la (Hondū­ras)

JAV žur­na­las „Fo­reign Po­li­cy“ pa­skelbė pa­vo­jin­giau­sių mies­ tų, ku­riuo­se žmog­žu­dys­čių skai­ čius yra did­žiau­sias, de­šim­tuką. Į jį pa­te­ko vien mies­tai iš Lo­ tynų Ame­ri­kos, ku­riuo­se su­si­ pynę nar­ko­ti­kai, or­ga­ni­zuo­tas nu­si­kals­ta­mu­mas ir ko­rum­puo­ ta vald­žia. Štai Hondū­re, per ku­ rį ke­liau­ja 80 pro­c. iš Pietų Ame­ ri­kos į JAV ga­be­na­mo ko­kai­no, šim­tui tūkstan­čių gy­ven­tojų ten­ ka 78 žmog­žu­dystės.

2. Siu­dad Chua­re­sas (Mek­si­ka)

ES ga­vo pre­miją už taiką že­my­ne Šių metų No­be­lio tai­kos pre­mi­ ja va­kar bu­vo skir­ta ES – bend­ri­ jai, ku­ri šiuo me­tu kre­čia­ma kri­ zės, ta­čiau yra lai­ko­ma daug pri­ si­dėju­sia prie jau il­giau nei pusę šimt­me­čio trun­kan­čios tai­kos že­ my­ne, nu­nio­ko­ta­me Ant­ro­jo pa­ sau­li­nio ka­ro.

Prie­šai ta­po par­tne­riais

„Sąjun­ga ir jos pirm­ta­kai il­giau nei še­šis de­šimt­me­čius pri­si­dėjo prie tai­kos ir su­si­tai­ky­mo, de­mok­ra­ ti­jos ir žmo­gaus tei­sių Eu­ro­po­ je“, – va­kar Os­le sakė Nor­ve­gi­ jos No­be­lio ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Thorb­jør­nas Jag­lan­das. „Per 70 metų Vo­kie­ti­ja ir Prancū­zi­ja kovė­si tri­juo­se ka­ruo­se.

Mūsų die­no­mis ka­ras tarp Vo­kie­ ti­jos ir Prancū­zi­jos ne­įsi­vaiz­duo­ja­ mas. Tai ro­do, kaip ge­rai nu­kreip­ to­mis pa­stan­go­mis ir stip­ri­nant abi­pusį pa­si­tikė­jimą is­to­ri­niai prie­šai ga­li tap­ti ar­ti­mais par­tne­riais“, – sakė jis, aiš­kin­da­mas šių metų ko­mi­te­to spren­dimą.

Ta­čiau šis ap­do­va­no­ji­mas ta­ po staig­me­na šiuo me­tu, kai Eu­ ro­pa siek­da­ma so­li­da­ru­mo pa­ti­ria did­žiau­sią per ke­lis pa­sta­ruo­sius de­šimt­me­čius iššūkį, at­si­ra­dus di­de­liam ato­trūkiui tarp pra­si­sko­ li­nu­sių Bend­ri­jos ša­lių ir tur­tin­ ges­nio šiau­ri­nio re­gio­no, va­do­vau­ ja­mo Vo­kie­ti­jos, ku­ris tik ne­no­riai ryž­ta­si gelbė­ti sa­vo par­tne­res.

Sun­ku­mai ir ne­ra­mu­mai

„ES šiuo me­tu iš­gy­ve­na itin di­ de­lių eko­no­mi­nių sun­kumų ir ne­mažų so­cia­li­nių ne­ra­mumų, – pri­pa­ži­no Th.Jag­lan­das. – Nor­ ve­gi­jos No­be­lio ko­mi­te­tas no­ ri su­telk­ti dėmesį į tai, ką lai­ko svar­biau­siu ES re­zul­ta­tu: sėkmin­ gą kovą už taiką ir su­si­tai­kymą, už de­mok­ra­tiją ir žmo­gaus tei­ses.“ Nors sun­ku­mai kar­to­jo­si, ES ta­po did­žiau­sia pa­sau­ly­je bend­ ra rin­ka, leid­žian­čia lais­vai judė­ti

prekėms, žmonėms, pa­slau­goms ir ka­pi­ta­lui.

Il­gai­niui Bend­ri­ja iš­siplėtė iki 27 ša­lių, ku­rios dar vi­sai ne­se­niai bu­vo vie­no­je ar­ba ki­to­je ge­le­žinės už­dan­gos pusė­je.

Jos narė­mis ta­po ša­lys, ku­rio­ se eko­no­mi­kos, kultū­ros ir so­ cia­linės sąly­gos la­bai skir­tin­gos, ta­čiau dėl in­ten­sy­vių pa­stangų in­teg­ruo­tis jau 17 ES vals­ty­bių nau­do­ja bendrą va­liutą.

Per 70 metų Vo­kie­ti­ ja ir Prancū­zi­ja kovė­ si tri­juo­se ka­ruo­se.

Mūsų die­no­mis ka­ ras tarp jų ne­įsi­vaiz­ duo­ja­mas.

3. Ma­se­jo (Bra­zi­li­ja)

4. Aka­pul­kas (Mek­si­ka)

5. Te­gu­si­gal­pa (Ho

Šie me­tai Eve­ res­te bu­vo tra­ giš­kiau­si nuo 1996-ųjų, kai kop­da­mi į aukš­ čiau­sią pa­sau­lio vir­šu­kalnę žu­vo 12 al­pi­nistų. Vo­ kie­ti­jos žur­na­ las „Der Spie­gel“ bandė iš­siaiš­kin­ ti, kodėl.

Akib­rokš­tas Nor­ve­gi­jai

Šių metų No­be­lio tai­kos pre­mi­ja taip pat tam­pa akib­rokš­tu Nor­ve­ gi­jai, ku­ri du­kart (1972 ir 1994 m.) at­si­sakė sto­ti į ES ir ku­rio­je trys ket­vir­ta­da­liai gy­ven­tojų, kaip ro­ do nau­jau­sios ap­klau­sos, nu­si­ statę prie­š na­rystę Bend­ri­jo­je.

Nor­ve­gi­jos No­be­lio ko­mi­te­to šie­ met priim­tas spren­di­mas ga­li būti ver­ti­na­mas kaip pa­stan­ga ati­tai­sy­ti is­to­rinį neap­si­žiūrė­jimą: dau­gu­ma eks­pertų su­tin­ka, kad po In­di­jos ne­prik­lau­so­mybės šauk­lio Ma­hat­ mos Gand­hi, ku­ris mirė ne­su­laukęs garbės būti ap­do­va­no­tas, vie­nin­go­ sios Eu­ro­pos pro­jek­tas iki šiol bu­ vo la­biau­siai į akis krin­tan­ti spra­ ga No­be­lio tai­kos pre­mijų is­to­ri­jo­je.

Kol kas neaiš­ku, kas at­siims šią pre­miją ES var­du. Be auk­si­nio me­ da­lio, ku­ris bus įteik­tas per ce­re­ mo­niją Os­le gruod­žio 10 d., lau­ rea­tui taip pat bus skir­ta 8 mln. Šve­di­jos kronų (3,2 mln. litų).

BNS inf.

Ne­tikė­tu­mas: ap­do­va­no­ji­mas ta­po staig­me­na šiuo me­tu, kai Eu­ro­

pa siek­da­ma so­li­da­ru­mo pa­ti­ria did­žiau­sią per ke­lis pa­sta­ruo­sius de­šimt­me­čius iššūkį – skolų krizę. „Reu­ters“ nuo­tr.

Antplū­dis: šie­met 683 al­pi­nis­tai iš 34 ša­lių bandė įkop­ti į aukš­čiau­sią pa­sau­lio

Šie­met Eve­res­tas – lyg Ne­paisė įspėji­mo

46 metų Ay­di­nas Ir­ma­kas nu­si­ ėmė de­guo­nies kaukę ir ke­letą kar­ tų at­sar­giai įkvėpė, bet jam tuoj pat užs­paudė gerklę. Oras bu­vo toks iš­ retėjęs, kad vy­ras ėmė dus­ti. Jis grei­ tai vėl už­sidė­jo kaukę ir ap­si­žvalgė.

A.Ir­ma­kas kopė le­di­niu šlai­tu, virš jo mėly­na­vo dan­gus. Jis pa­ matė mažą stik­linę dėžutę, ku­rios vi­du­je bu­vo Bu­dos sta­tulėlė. Tai bu­vo Eve­res­to vir­šu­kalnė.

Tą dieną, 2012 m. ge­gužės 19ąją, tem­pe­ratū­ra siekė 37 laips­nius Cel­si­jaus že­miau nu­lio, pūtė le­di­ nis vėjas. Aukš­čiau­sias žemės taš­ kas, iš­kilęs 8848 m virš jūros ly­gio, yra Die­vo pa­mirš­ta vie­ta. A.Ir­ma­ kas bu­vo pa­sku­ti­nis iš 176 al­pi­ nistų, tą dieną ko­pu­sių į Eve­restą.

Ki­ti tuo me­tu jau lei­do­si že­myn.

Dar ko­piantį į viršų grįžtan­tys al­ pi­nis­tai per­spėjo: „Grįžk at­gal!“ Bet vy­ras nu­žy­gia­vo to­liau.

Eve­res­te ga­lio­ja vie­na tai­syklė: tie, ku­riems ne­pa­vy­ko pa­siek­ti vir­šu­ kalnės iki 13 val., tu­ri grįžti. Artė­jant va­ka­rui daž­nai ky­la audrų. Be to, la­ bai pa­vo­jin­ga būti per il­gai iš­retė­ ju­sia­me ore aukš­čiau nei 8000 m, va­di­na­mo­jo­je mir­ties zo­no­je.

A.Ir­ma­kas vir­šu­kalnę pa­siekė prie­š pat 15 val. Jis dar ne­bu­vo buvęs aukš­tuo­se kal­nuo­se, todėl jautė­si kiek ap­svaigęs. Iš Tur­ki­ jos kilęs ir dvi­ra­čių verslą Niu­jor­ke tu­rin­tis vy­ras nie­ko ne­ži­no­jo apie Eve­res­to aud­ras. Prieš dvi sa­vai­tes

iki ke­lionės jis net ne­ži­no­jo, kas yra kap­liu­kai. Į Eve­restą A.Ir­ma­kas at­si­nešė mažą vėliavėlę ir ją įsmeigė į snie­ gą. Iš­sit­raukęs fo­toa­pa­ratą jis ban­ dė nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti, bet apa­ra­tas ne­veikė. Kai nu­si­movęs pirš­tinę vy­ras ėmė krapš­ty­ti mai­ti­ni­mo ele­ men­tus, vėjo gūsis išplėšė pirš­tinę ir nu­nešė že­myn.

Eve­res­te ga­lio­ja vie­ na tai­syklė: tie, ku­ riems ne­pa­vy­ko pa­ siek­ti vir­šu­kalnės iki 13 val., tu­ri grįž­ ti. Artė­jant va­ka­rui daž­nai ky­la audrų.

Ra­do ap­ledė­ju­sio­mis lūpo­mis

A.Ir­ma­kas Eve­res­to vir­šu­kalnė­je bu­ vo vi­siš­kai vie­nas, pa­siekė ją ge­ro­kai vėliau, nei turė­jo. Pa­metęs de­šinę pirš­tinę, jis pra­dėjo leis­tis maž­daug 15.30 val. Tuo me­tu 900 m že­miau esan­čio­je ket­vir­to­jo­je sto­vyk­lo­je, pa­sku­tinė­je prie­š Eve­resto viršūnę, kop­ti ruošė­si ki­ta al­pi­nistų grupė. Šer­pas Pem­ba Jang­bu turė­jo lydė­ti 24 metų Na­davą Ben-Je­hudą, ku­ris tikė­jo­si tap­ti jau­niau­siu iz­ rae­lie­čiu, už­ko­pu­siu į Eve­restą. Už darbą šer­pas ga­vo 6 tūkst. do­le­rių

(16 tūkst. litų) ir turė­jo gau­ti pa­ pil­do­mus 2 tūkst. (5,3 tūkst.), jei­ gu klien­tas pa­sieks aukš­čiau­sią pa­ sau­lio vir­šu­kalnę.

Iš ket­vir­to­sios sto­vyk­los jie pa­ judė­jo va­ka­re, tikė­da­mie­si už­kop­ti į Eve­restą ry­te. Vy­rai dar ne­ži­no­jo, ko­kia tra­ge­di­ja artė­ja vir­šu­je.

22 val. 8300 m aukš­ty­je jie su­ti­ ko kiną al­pi­nistą Ha We­nyi. 55 metų im­por­to ir eks­por­to verslą tu­rin­tis vy­ras sėdėjo ato­kiau nuo pa­grin­di­ nio ta­ko, jo de­guo­nies ba­lio­nas bu­vo tuš­čias. Ki­nas bu­vo gy­vas, bet la­bai iš­sekęs. Šer­pas pa­dėjo jam vėl pri­si­ ka­bin­ti prie virvės ir kar­tu su iz­rae­ lie­čiu to­liau ėmė kop­ti aukš­tyn.

8400 m aukš­ty­je šer­po ži­bin­tas nu­švietė snie­ge gu­lintį kūną. Tai bu­vo Shriya Shah-Klor­fi­ne, 33 me­ tų vers­li­ninkė iš Ka­na­dos. „Se­se, se­se“, – pa­šaukė šer­pas.

Bet mo­te­ris bu­vo ne­gy­va, ir vy­rai pa­judė­jo to­liau.

Prieš pat vi­dur­naktį 8500 m aukš­ty­je ži­bin­to švie­sos kri­to ant vy­ro, su­si­rie­tu­sio prie ak­mens. Jis gulė­jo pra­ply­šu­siais dra­bu­žiais, be kup­rinės ir de­guo­nies kaukės, ap­ ledė­ju­sio­mis lūpo­mis.

Pa­ke­liui – la­vo­nas po la­vo­no

Tai bu­vo A.Ir­ma­kas. Jis gulė­jo už­ merk­to­mis aki­mis, bet kvėpa­vo. Šer­pas pa­ju­di­no jo petį, ir A.Ir­ma­ kas pa­bu­do.

– Ar ga­li pa­ju­din­ti ko­jas? – pa­ klausė P.Jang­bu.

15

ŠeštADIENIS, spalio 13, 2012

pasaulis Pa­vo­jin­giau­si mies­tai

ondū­ras)

6. Ka­ra­ka­sas (Ve­ne­sue­la)

7. To­reo­nas (Mek­si­ka)

8. Či­hua­hua (Mek­si­ka)

9. Du­ran­gas (Mek­si­ka)

10. Be­le­nas (Bra­zi­li­ja)

Pros­ti­tu­čių me­ka

vir­šu­kalnę.

pra­keik­tas – Ma­nau, kad taip, – at­sakė A.Ir­ ma­kas.

– Kur ta­vo įran­ga?

– Ne­tu­riu su­pra­ti­mo.

A.Ir­ma­kas ne­ži­no­jo, kas nu­ti­ko ir kaip jis nu­si­lei­do nuo vir­šu­kalnės.

P.Jang­bu ir jo klien­tas nu­sprendė grįžti. Jie pri­ka­bi­no A.Ir­maką prie virvės per vi­durį ir pra­dėjo leis­tis.

Tri­julė vėl pra­ėjo pro žu­vu­sią ka­na­ dietę ir kiną, ku­ris tuo me­tu jau ir­gi bu­vo ne­gy­vas. Ne­to­li gulė­jo 44 me­ tų Song Won Bi­no iš Pietų Korė­jos kūnas. Jis pra­ra­do orien­ta­ciją, nu­ sly­do nuo šlai­to ir pa­ki­bo ant vir­ vės, todėl al­pi­nis­tai jo ne­matė.

P.Jang­bu, N.Ben-Je­hu­das ir A.Ir­ ma­kas pa­siekė ket­virtą sto­vyklą, po to tre­čią ir ant­rą, esan­čią 6400 m aukš­ty­je. Ten jie su­ži­no­jo, kad žu­ vo dar vie­nas al­pi­nis­tas – gy­dy­to­jas iš Vo­kie­ti­jos Eber­har­das Schaa­fas.

Jis nu­kri­to nuo uo­los vos už šim­to metrų nuo Eve­res­to vir­šu­kalnės.

Lyg pra­mogų par­kas

At­si­dur­ti aukš­čiau­sia­me Žemės taš­ ke yra vie­na did­žiau­sių žmo­gaus sva­ jo­nių – kaip skrai­dy­ti ar­ba nu­ke­liau­ti į Mėnulį. Kiek­vieną pa­va­sarį, kai Hi­ ma­lajų oro sąly­gos būna pa­lan­kiau­ sios, al­pi­nis­tai iš vi­so pa­sau­lio ban­do įkop­ti į Eve­restą. Tarp jų būna pro­ fe­sio­na­lių al­pi­nistų ir moks­li­ninkų, bet taip pat vis au­gan­tis skai­čius pa­ prastų nuo­ty­kių ieš­ko­tojų. Jie sie­ kia ypa­tingų po­jūčių, o eks­pe­di­cijų vers­las ten­ki­na jų po­rei­kius.

AFP nuo­tr.

Už­si­sa­ky­ti eks­pe­di­ciją į Eve­restą ga­li kiek­vie­nas. Ko­pi­mo į aukš­tu­mas pa­tir­tis ne­rei­ka­lin­ga, svar­biau­sia – drąsa ir pi­ni­gai. Šer­pai ne­ša įran­ gą, pa­ren­gia marš­rutą, įren­gia sto­ vyk­las ir įtem­pia vir­ves, ku­riomis klien­tai, lyg per­lų gran­dinė, ran­ka po ran­kos ski­na­si ke­lią į vir­šu­kalnę. Štai kaip Niu­jor­ko dvi­ra­čių par­ duo­tuvės sa­vi­nin­kas A.Ir­ma­kas at­ si­dūrė Eve­res­te. Jam per ste­buklą pa­vy­ko grįžti gy­vam. Jei P.Jang­bu ir N.Ben-Je­hu­das ne­būtų jo pa­ stebėję vi­siš­ko­je tam­so­je, vy­ras būtų pra­žuvęs.

Po to, kai Ed­mun­das Hil­la­ry ir Ten­zin­gas Nor­gay 1953 m. ge­gužės 29 d. pirmą kartą už­kopė į Eve­ restą, jų pėdo­mis nu­žy­gia­vo be­veik 4 tūkst. žmo­nių. Trys ket­vir­ta­da­ liai jų – per pa­starąjį de­šimt­metį. „Eve­res­tas vir­to pra­mogų par­ ku“, – sakė ži­no­mas Ita­li­jos al­pi­ nis­tas Simone Mo­ro, šią vir­šu­kalnę pa­siekęs ke­tu­ris kar­tus. Šie­met 683 al­pi­nis­tai iš 34 ša­lių bandė kop­ti į Eve­restą. Šis se­zo­nas bu­vo vie­nas tra­giš­ kiau­sių. Ba­landį ir ge­gužę kop­da­ mi į Eve­restą žu­vo vie­nuo­li­ka al­ pi­nistų. Dau­giau – dvy­li­ka – aukų bu­vo tik 1996-ai­siais.

Bet šie­met mir­čių prie­žas­tis bu­ vo ne aud­ros, krin­tan­tys ak­me­nys ar nuo­šliau­žos, o iš­se­ki­mas, lėtas ko­pi­mas ir aukš­tumų li­gos simp­ tomų ig­no­ra­vi­mas.

Pa­rengė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Se­niau­sios pa­sau­ly­je pro­fe­si­jos at­sto­vių in­te­re­sus Švei­ca­ri­jo­je nuo šiol gins pro­fe­sinė sąjun­ga.

Nors šio­je ša­ly­je jų dar­bo sąly­gos – vie­nos ge­riau­sių Eu­ro­po­je, o gal net vi­sa­me pa­sau­ly­je.

Vi­so­je Švei­ca­ri­jo­je „ofi­cia­lių“ pro­sti­tu­čių skai­čius per pa­sta­ ruo­sius ke­letą metų išau­go iki 14 tūkst., ne­skai­čiuo­jant spe­cia­liai pa­ruoštų sek­so pa­dėjėjų ne­įga­ lie­siems.

Li­be­ra­liau­si įsta­ty­mai

Trau­kos cent­ras

Že­ne­va – vie­nas bran­giau­sių pa­ sau­lio miestų. Kam­ba­rio nuo­ma mies­to cent­re per mėnesį at­siei­na 8 tūkst. litų. Ką ga­li pa­da­ry­ti pa­pras­ tas dir­ban­tis žmo­gus? Neap­si­ken­ tu­si dėl kai­nos, ku­rią mo­ka už sa­ vo dar­bo vietą, Že­ne­vos gy­ven­to­ja An­ge­li­na ėmėsi ak­ty­vių veiksmų: ji įsteigė pro­fe­sinę sąjungą in­di­vi­dua­ lią veiklą vyk­dan­tiems žmonėms.

Pir­mo­ji to­kio po­būdžio or­ga­ni­za­ ci­ja Švei­ca­ri­jo­je at­sto­vau­ja tūkstan­ čiams se­niau­sios pa­sau­ly­je pro­fe­si­ jos at­sto­vių – pro­sti­tutėms.

Pa­na­šių pro­fe­si­nių sąjungų yra ir ki­tuo­se Eu­ro­pos mies­tuo­se, bet Švei­ca­ri­ja, tu­rin­ti li­be­ra­liau­sius pro­sti­tu­ci­jos įsta­ty­mus, ta­po tik­ ra me­ka sek­so pra­monės dar­buo­to­ joms iš už­sie­nio, dau­giau­sia iš Pietų Ame­ri­kos, Rytų Eu­ro­pos ir ES ša­lių.

Sek­so pra­monės dar­buo­tojų sin­di­ka­tas bend­ra­dar­biau­ja su Že­ne­vos vald­žia, siek­da­mas ge­ rin­ti maž­daug 800 mies­te re­gist­ ruotų pro­sti­tu­čių dar­bo sąly­gas ir už­dar­bio ga­li­my­bes.

Kol ki­tos ša­lys griež­ti­na tai­syk­les sek­so pra­mo­nei, – Ams­ter­da­mo vald­žia už­da­ro šim­tus gar­siųjų Rau­donųjų ži­bintų kvar­ta­lo vit­ rinų, o nau­ja Prancū­zi­jos so­cia­ listų vy­riau­sybė ža­da iš­vis užd­ raus­ti pro­sti­tu­ciją, – jos at­stovės ieš­ko užuovė­jos Švei­ca­ri­jo­je. Juo­ lab kad ES pi­lie­čiai pir­mus tris mėne­sius net ne­pri­va­lo turė­ti lei­ di­mo dirb­ti, jei­gu už­si­re­gist­ruo­ ja vie­tos po­li­ci­jos sky­riu­je ir pa­ klūsta mo­kes­čių įsta­ty­mams.

Pa­si­tu­rin­tys ir norūs klien­tai yra dar vie­nas pra­na­šu­mas. Re­ mian­tis sta­tis­ti­ka, vie­nas iš pen­ kių Švei­ca­ri­jos vyrų nuo 20 iki 65 metų nors kartą gy­ve­ni­me nau­do­ jo­si pro­sti­tu­čių pa­slau­go­mis. Tai ant­ras aukš­čiau­sias ro­dik­lis vi­so­ je Eu­ro­po­je.

Galbūt dėl to švei­ca­rai pro­sti­ tu­ci­jos pro­blemą išsp­rendė pra­gma­tiš­kai: le­ga­li­za­vo ir iškėlė į vie­ šumą, kad galėtų ją kont­ro­liuo­ ti ir už­kirs­ti ke­lią iš­nau­do­ji­mui, pre­ky­bai žmonė­mis, ly­ti­niu bū­

14 tūkst.

ofi­cia­liai re­gist­ruotų pro­sti­tu­čių dir­ba Švei­ca­ri­jo­je. du plin­tan­čioms li­goms, ry­šiams su or­ga­ni­zuo­tu nu­si­kals­ta­mu­mu ir ki­toms pro­ble­moms, ka­muo­ jan­čioms vals­ty­bes, ku­rio­se sek­ so pra­monė ne­le­ga­li.

Dėl to­kios li­be­ra­lios po­li­ti­kos Švei­ca­ri­jo­je su pro­sti­tu­ci­ja su­si­ ję as­me­nys at­si­kratė gėdos jaus­ mo. Tai teisė­ta veik­los sri­tis, ku­ rios na­riai mo­ka mo­kes­čius ir yra įtrauk­ti į so­cia­li­nio drau­di­mo sis­ temą. Bet, skir­tin­gai nei kitų sfe­ rų dar­buo­to­jai, pro­sti­tutės pri­va­ lo re­gist­ruo­tis svei­ka­tos cent­ruo­se ir re­gu­lia­riai tik­rin­tis. „Sek­so dėžutės“

Sta­tis­ti­ka: vie­nas iš pen­kių Švei­ca­ri­jos vyrų nuo 20 iki 65 metų nors

Iš Ko­lum­bi­jos ki­lu­si An­ge­li­na Že­ ne­vo­je dir­ba jau še­šetą metų. Nors pro­sti­tutės pa­pras­tai ne­tu­ri jo­kių pro­blemų su teisė­sau­ga, ji tei­gia, kad dar­bas neleng­vas. Nuo­mo­to­ jai tie­siog plėši­kau­ja, ofi­cia­lus mi­ ni­ma­lus at­ly­gi­ni­mas už pa­grin­di­ nes pa­slau­gas ne­sie­kia ir 100 eurų (345 litų), o dėl ne­le­ga­liai pro­sti­tu­ ci­ja be­si­ver­čian­čių mo­terų kai­nos dar la­biau nu­mu­ša­mos.

To­kios pat pro­ble­mos ka­muo­ja ir sek­so pra­monės dar­buo­to­jas Ciu­ri­ che, ku­ris pel­ny­tai va­di­na­mas Švei­ ca­ri­jos pro­sti­tu­ci­jos sos­ti­ne. Po­li­ ci­jos duo­me­ni­mis, čia tūkstan­čiui gy­ven­tojų ten­ka vie­nuo­li­ka pro­sti­ tu­čių. Tai vie­nas did­žiau­sių ro­dik­ lių iš­si­vys­čiu­sio­se vals­tybė­se.

Nie­kam ne pa­slap­tis, kad did­žiau­sias Ciu­ri­cho vieš­na­mis pri­ klau­so vie­tos po­li­ti­kui – mies­to ta­ry­bos na­riui. Pa­sak ži­niask­lai­ dos, jis iš sa­vo dar­buo­tojų kas­dien ima be­veik po 100 eurų už nau­do­ jimą­si kam­ba­riais.

Bet Ciu­ri­cho pro­sti­tutės ne­tru­ kus galės kiek at­si­pūsti. Kitą pa­ va­sarį mies­to pa­kraš­ty­je iš­dygs ga­ra­žai, ku­riuo­se jos galės ap­tar­ nau­ti klien­tus. Šioms va­di­na­mo­ sioms sek­so dėžutėms vald­žia su­ ti­ko skir­ti be­veik 2 mln. eurų (7 mln. litų).

O Že­ne­vo­je An­ge­li­na jau bai­gia ap­si­pras­ti su pro­fe­sinės sąjun­gos pir­mi­ninkės vaid­me­niu ir jau de­ ri­na su­si­ti­kimą su mies­to va­do­vu.

Jie ap­tars pro­sti­tu­čių dar­bo sąly­ gas, ypač nuo­mos kai­nas, taip pat ga­li­mybę or­ga­ni­zuo­ti pro­sti­ tutėms ne­mo­ka­mus prancūzų kal­bos kur­sus, kad jos galėtų in­ teg­ruo­tis ir leng­viau bend­rau­ti.

AFP nuo­tr.

„Ti­me“ inf.

kartą gy­ve­ni­me nau­do­jo­si pro­sti­tu­čių pa­slau­go­mis.

16

šeštadienis, spalio 13, 2012

18p.

K.Lavrinovičius: „Žalgiris“ pa­si­ren­gęs žy­giuo­ti iki Eu­ro­ly­gos „Top 16“ eta­po.

sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

sportas

???? ??

D.Gu­dzi­ne­vi­čiū­tė: ak­ty­viam spor­tui lai­ko jau nebe­bus Dai­na Gu­dzi­ne­vi­čiū­tė pa­sie­kė ant­rą svar­biau­sią sa­vo per­ga­lę nuo 2000-ųjų, kai Sid­ nė­jaus olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se iš­ko­vo­jo olim­pi­nį auk­so me­da­lį – šį kar­tą šau­lė lai­mė­jo Lie­tu­vos tau­ti­nio olim­pi­nio ko­mi­te­to (LTOK) pre­zi­den­to rin­ki­mus.

Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

– Jums bal­sus sky­rė 57 LTOK na­riai. Ar to­kia per­sva­ra ti­kė­ jo­tės lai­mė­ti šiuos rin­ki­mus? – va­kar bu­vo pa­klaus­ta D.Gu­dzi­ne­ vi­čiū­tė.

– Jo­kio bal­sų skir­tu­mo prieš šiuos rin­ki­mus ne­pla­na­vo­me ir ne­skai­ čia­vo­me. Pa­gal LTOK įsta­tus nu­ga­ lė­to­ju tam­pa dau­gu­mą bal­sų su­rin­ kęs kan­di­da­tas. La­bai ma­lo­nu, kad ta dau­gu­ma te­ko man.

– Sa­vo kal­bo­je prieš rin­ki­mus įvar­di­jo­te daug prio­ri­te­ti­nių veik­los kryp­čių. Ar jau gal­vo­ ja­te apie pir­muo­sius dar­bus?

– LTOK dar­bas – ne vien pa­reng­ti spor­ti­nin­kus ir nu­vež­ti juos į olim­ pi­nes žai­dy­nes. Veik­la api­ma ge­ro­ kai dau­giau sri­čių – nuo olim­pi­nio švie­ti­mo, pri­trau­ki­mo į spor­to mo­

LTOK dar­bas – ne vien pa­reng­ti spor­ ti­nin­kus ir nu­vež­ti juos į olim­pi­nes žai­ dy­nes. kyk­las kuo dau­giau vai­kų, iki pi­ra­ mi­dės vir­šū­nės – aukš­čiau­sio ly­ gio spor­ti­nin­kų. Ti­kiu, kad LTOK, bū­da­mas svar­bi po­li­ti­nę ir vi­suo­ me­ni­nę reikš­mę tu­rin­ti or­ga­ni­za­ci­ ja, ga­li bū­ti ki­tas spor­to struk­tū­ras vie­ni­jan­ti gran­dis.

– V.Alek­na sa­vo ko­man­do­je no­ rė­jo ma­ty­ti jus, ta­čiau pa­ts dar­ buo­tis su ju­mis at­si­sa­kė. Ar ne­ ban­dy­si­te jo per­kal­bė­ti?

– Tie­sa, kad į sa­vo ko­man­dą aš Vir­gį ir­gi kvie­čiau, ta­čiau jis at­

si­sa­k ė. Vis dėl­t o tai ne­reiš­k ia, kad mes tap­si­me prie­šai ir ne­bus įma­no­mas joks bend­ra­dar­bia­vi­ mas. Gal­būt jis taps ki­tos or­ga­ni­ za­ci­jos at­sto­vu, o gal­būt jį iš­rinks į LTOK di­rek­to­ra­tą. Tai – at­vi­ras klau­si­mas.

– Pab­rė­žė­te, kad vi­soms spor­ to ša­koms tu­ri bū­ti su­da­ry­tos vie­no­dos są­ly­gos. Ar tai reiš­ kia, kad krep­ši­niui atei­na sun­ kūs lai­kai?

– Blo­giau ne­bus nė vie­nai spor­to ša­kai. La­bai ven­giau kal­bė­ti apie konk­re­čių spor­to ša­kų fi­nan­sa­vi­ mą. Rė­mė­me ir to­liau rem­si­me vi­ sus, vis­kas pri­klau­sys nuo fi­nan­si­ nių ga­li­my­bių. Krep­ši­nis pa­mirš­tas tik­rai ne­bus. Ne­rei­kia su­si­kon­cent­ ruo­ti tik į pi­ni­gus.

– Ar už­teks lė­šų vi­soms spor­to ša­koms?

– Fi­nan­sa­vi­mas ri­bo­tas, ta­čiau pi­ ni­gus skirs­ty­si­me pa­gal la­bai konk­ re­čius dar­bo gru­pės nu­sta­ty­tus kri­te­ri­jus. Kiek­vie­nai spor­to ša­kai bus skir­tas ba­zi­nis fi­nan­sa­vi­mas – kaip pa­ra­ma ir, ži­no­ma, pro­gre­si­ nis, ku­ris pri­klau­sys nuo pa­siek­tų re­zul­ta­tų.

– Vie­na jū­sų pa­siū­ly­tų nau­jo­vių – sti­pen­di­jos jau­niems spor­ti­ nin­kams. Pa­pa­sa­ko­ki­te apie tai pla­čiau.

– Mes pra­ran­da­me per daug jau­ nų spor­ti­nin­kų, kai jie bai­gia mo­ kyk­las. At­ran­ka ir vi­sas pro­ce­sas bus tik­rai ne­leng­vas, ta­čiau ti­ki­ mės, kad pa­vyks pri­trauk­ti ir pri­ va­čių lė­šų. Ko­dėl ko­kia nors stam­ bi Lie­tu­vos įmo­nė su LTOK ne­ga­lė­tų įsteig­ti sti­pen­di­jos ku­rios nors am­ žiaus gru­pės per­spek­ty­viau­siems ša­lies spor­ti­nin­kams? Yra ne­ma­ žai pa­jė­gių jau­nų at­le­tų, ku­riems

Pozicija: pasak naujosios LTOK prez

visos sporto šakos.

trūks­ta vos vie­no žings­ne­lio iki to, kol jis gaus vals­ty­bi­nę sti­pen­di­ją.

No­ri­me už­pil­dy­ti šią spra­gą.

– Lai­mė­jo­te rin­ki­mus slap­tu bal­sa­vi­mu. Toks bal­sa­vi­mo bū­ das jums bu­vo pa­ran­kus?

– Įs­ta­tai nu­ma­to dvi ga­li­my­bes ir tik­rai ne­ži­nau, kaip bū­tų bu­vę ge­

Olim­pi­nių čem­pio­nų dvi­ko­vą lai­mė­jo ša stip­rių vals­ty­bių. Tai ro­do, kad ju­ da­me tei­sin­ga kryp­ti­mi. Ti­kiu, kad mū­sų lau­kia pui­kios per­spek­ty­ vos“, – kal­bė­jo A.Po­vi­liū­nas.

Sa­vo kal­bą il­ga­me­tis LTOK va­do­ vas už­bai­gė pa­pil­dęs ją poeto Ka­zio Bra­dū­no žo­džiais: „Gy­ve­ni­me ple­ pan­čių ko­vo­to­jų yra dau­giau ne­gu nuo­šir­džiai tam gy­ve­ni­mui pa­dir­ bė­ju­sių žmo­nių. No­riu sa­vo įpė­ di­niui ir jo ap­lin­kos žmo­nėms pa­ lin­kė­ti, kad jaus­tų at­sa­ko­my­bę už Lie­tu­vos spor­to atei­tį.“ A.Po­vi­liū­no kal­ba su­lau­kė gau­sių ap­lo­dis­men­tų.

Ma­rius Bag­do­nas

57 prieš 43 – to­kia bal­sų per­sva­ra va­kar Lie­tu­vos tau­ti­nio olim­pi­nio ko­mi­te­to (LTOK) pre­zi­den­to rin­ki­ muo­se Dai­na Gu­dzi­ne­vi­čiū­tė nu­ ga­lė­jo Vir­gi­li­jų Alek­ną.

Steng­sis ne­nu­vil­ti

LTOK ge­ne­ra­li­nę asamb­lė­ją vai­ni­ ka­vu­siuo­se rin­ki­muo­se D.Gu­dzi­ ne­vi­čiū­tė ir jos bend­ra­žy­giai pa­kei­ tė nuo 1988-ųjų šiai or­ga­ni­za­ci­jai va­do­va­vu­sį Ar­tū­rą Po­vi­liū­ną ir jo ko­man­dą. „Ačiū už pa­si­ti­kė­ji­mą. Pa­da­ry­siu vis­ką, kad jū­sų ne­nu­vil­tu­me“, – lai­ mė­ju­si rin­ki­mus sa­kė 2000 m. Sid­ nė­jaus olim­pia­dos sten­di­nio šau­dy­ mo čem­pio­nė D.Gu­dzi­ne­vi­čiū­tė.

A.Po­vi­liū­no po­zi­ci­jos iki šiol LTOK pi­ra­mi­dė­je bu­vo ne­pa­ju­di­ na­mos. Jis net še­šis kar­tus – 1988, 1992, 1996, 2000, 2004 ir 2008 m.

– bu­vo iš­rink­tas LTOK pre­zi­den­tu, ta­čiau šie­met nu­spren­dė kė­dę už­ leis­ti jau­nes­niems kan­di­da­tams.

Pa­lin­kė­jo at­sa­ko­my­bės

Vil­niu­je vy­ku­sią asamb­lė­ją pra­ dė­jo LTOK pre­zi­den­tas A.Po­vi­liū­

Dėl pi­ni­gų ne­si­gin­či­jo

Kon­ku­ren­tai: per LTOK rin­ki­mus D.Gu­dzi­ne­vi­čiū­tė ir V.Alek­na su­si­ti­

ko prie slap­to bal­sa­vi­mo bal­sa­dė­žės.

nas. Jis pa­tei­kė LTOK veik­los ata­ skai­tą. „Šių me­tų pui­kiu akor­du ta­po nuo­sta­bus mū­sų spor­ti­nin­kų pa­si­

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

ro­dy­mas XXX va­sa­ros olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se Lon­do­ne. Tai bu­vo pa­ti sėk­min­giau­sia olim­pia­da per mū­ sų ša­lies is­to­ri­ją. Ap­len­kė­me daug

Re­vi­zi­jos ko­mi­te­to na­rio Leo­nar­do Čai­kaus­ko ir LTOK iž­di­nin­ko Do­ na­to Kaz­laus­ko ata­skai­tos dis­ku­ si­jų neį­žie­bė.

L.Čai­kaus­kas pa­žy­mė­jo, kad re­ vi­zo­riai šių me­tų LTOK fi­nan­si­nė­ je veik­lo­je neuž­fik­sa­vo jo­kių pa­žei­ di­mų, nors pa­tik­ri­ni­mą at­lie­ka ir Vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja.

D.Kaz­laus­ko tei­gi­mu, šiais me­ tais LTOK su­rin­ko 12 mln. li­tų pa­ ja­mų ir vir­ši­jo me­ti­nį pla­ną. Per tą pa­tį lai­ko­tar­pį iš­lai­dos su­da­rė be­ veik 11 mln. li­tų. Dau­giau­sia iš jų

– 3,4 mln. li­tų – skir­ta Lon­do­no ir Rio de Ža­nei­ro olim­pi­nių žai­dy­nių pro­gra­moms.

Dirbs nau­ja ko­man­da

„Atei­nu kur­ti, o ne griau­ti. Esu pa­ si­ry­žęs per­mai­noms. Ma­no tiks­las – tęs­ti ge­rus dar­bus ir at­si­sa­ky­ ti ini­cia­ty­vų, ku­rios ne­pa­si­tei­si­ no. Man svar­biau­sia – skaid­ru­mas, vie­šu­mas, ob­jek­ty­vu­mas ir at­skai­ to­mu­mas. Jei lai­ky­si­mės šių prin­

Artūras Poviliūnas:

No­riu sa­vo įpė­di­niui ir jo ap­lin­kos žmo­ nėms pa­lin­kė­ti, kad jaus­tų at­sa­ko­my­bę už Lie­tu­vos spor­to atei­tį. ci­pų, su vi­so­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis bend­rau­ti bus leng­va“, – sa­vo kal­ bo­je prieš rin­ki­mus tvir­ti­no du­kart olim­pi­nis dis­ko me­ti­mo čem­pio­nas V.Alek­na. „Už­tik­ri­nu: jei iš­rink­si­te ma­ne, vi­soms spor­to ša­koms bū­siu vie­

17

šeštadienis, spalio 13, 2012

sportas Iš­ko­vo­jo ­ su­per­tau­rę

Da­nų vie­nuo­li­kė žai­dė ge­riau

Pra­lai­mė­jo ­ po bau­di­nių

Eg­lės Šul­čiū­tės at­sto­vau­ja­ ma Sa­la­man­kos „Par­fu­me­rias Ave­ni­da“ ko­man­da pir­mą kar­ tą klu­bo is­to­ri­jo­je iš­ko­vo­jo Is­ pa­ni­jos mo­te­rų krep­ši­nio su­ per­tau­rę. Le­mia­mo­se rung­ty­ nė­se „Par­fu­me­rias Ave­ni­da“ krep­ši­nin­kės 68:59 įvei­kė Že­ ro­nos UNI eki­pą. Lie­tu­vė pel­ nė 13 taš­kų.

Tarp­tau­ti­nia­me tur­ny­re Lie­tu­ vos de­vy­nio­lik­me­čių rink­ti­nė Ma­ri­jam­po­lė­je 0:2 pra­lai­mė­ jo Da­ni­jos ko­man­dai. Abu įvar­ čius įmu­šė Yus­su­fas Poul­se­ nas (82 ir 87 min.). Šian­dien lie­tu­viai iš­mė­gins jė­gas su ser­bais, ku­rie Aly­tu­je 6:3 su­ triuš­ki­no Tur­ki­jos de­vy­nio­lik­ me­čių vie­nuo­li­kę.

Ne­sėk­mę Že­my­ni­nės jau­ni­mo le­do ri­tu­lio ly­gos (MHL) B gru­ pės Šiau­rės-Va­ka­rų di­vi­zio­ne pa­ty­rė ir į 4-ąją vie­tą smuk­ te­lė­jo Vil­niaus „HC Bal­ti­cos“ (14 taš­kų) klu­bas, Elekt­rė­nuo­ se po bau­di­nių se­ri­jos 4:5 nu­ si­lei­dęs 2-ąją vie­tą uži­man­ čiai „Klin“ (Ru­si­ja) eki­pai (19 taš­kų).

zidentės, pagal išgales bus remiamos Gedimino Bartuškos nuotr.

riau. Aš esu už at­vi­rą bal­sa­vi­mą.

Vi­sa­da esu už vie­šu­mą, nie­ko ne­ bi­jau ir sa­kau vis­ką at­vi­rai.

– Ar ta­pu­si LTOK pre­zi­den­te baig­si­te pro­fe­sio­na­lios spor­ti­ nin­kės kar­je­rą?

– Taip, lai­ky­siuo­si pa­ža­do. Ak­ty­ viam spor­tui tie­siog ne­liks lai­ko.

au­lė no­dai tei­sin­ga. Ma­no ko­man­do­je nė­ra še­šė­li­nių at­sto­vų, ko­kių ga­li­ me ras­ti Vir­gi­li­jaus sto­vyk­lo­je“, – kal­bė­jo D.Gu­dzi­ne­vi­čiū­tė.

Po šau­lės per­ga­lės LTOK vi­ cep­re­zi­den­tais pa­tvir­tin­ti fi­lo­so­ fas Ar­vy­das Juo­zai­tis, aso­cia­ci­jos „Spor­tas vi­siems“ pre­zi­den­tas Al­ gis Va­si­liaus­kas ir Lie­tu­vos dvi­ra­ čių spor­to fe­de­ra­ci­jos (LDSF) pre­ zi­den­tas Ro­mual­das Ba­ku­tis, LTOK ge­ne­ra­li­niu sek­re­to­riu­mi – to­kias pat pa­rei­gas Lie­tu­vos spor­to fe­ de­ra­ci­jų są­jun­go­je (LSFS) užė­męs Va­len­ti­nas Pa­ke­tū­ras, LTOK iž­di­ nin­ku – Lie­tu­vos sta­lo te­ni­so aso­ cia­ci­jos (LSTA) pre­zi­den­tas Rim­ gau­das Ba­lai­ša. „Šį pra­lai­mė­ji­mą ver­ti­nu kaip ir ne­sėk­mę var­žy­bo­se. Vy­ko gar­ bin­ga ko­va, nu­ga­lė­jo stip­res­nis.

Esu dė­kin­gas už stip­rų pa­lai­ky­ mą. Var­žo­vės per­sva­ra di­de­lė ne­ bu­vo. Ma­nau, kad į se­si­ją žmo­nės at­vy­ko jau ap­si­spren­dę ir ži­no­ da­mi, už ką bal­suos. Da­bar rei­kia leis­ti dirb­ti šiai ko­man­dai. Ste­bė­ si­me re­zul­ta­tus. Jei­gu kaž­kas bus ne taip, kal­bė­si­mės“, – po rin­ki­ mų tei­gė V.Alek­na.

18

šeštadienis, spalio 13, 2012

sportas

J.Pla­za: „Žal­gi­ris“ išal­kęs per­ga­lių Vy­rų krep­ši­nio Eu­ro­ly­gos star­tas pa­ženk­lin­tas Kau­ no „Žal­gi­rio“ per­ga­ le ir ne­ti­kė­tais re­ zul­ta­tais Ita­li­jo­je bei Ru­si­jo­je.

Blyks­nis: K.Lav­ri­no­vi­čius – nau­din­giau­sias pir­mų­jų „Žal­gi­rio“ rung­ty­nių Eu­ro­ly­go­je šį se­zo­ną žai­dė­jas.

Ma­rius Bag­do­nas, Zig­mas Ju­re­vi­čius, Ro­mas Po­de­rys „Ce­de­vi­tą“ nu­žu­dė Mar­ko

Lie­tu­vos čem­pio­nai žal­gi­rie­čiai sa­ vo are­no­je 90:62 su­triuš­ki­no Eu­ ro­ly­gos de­biu­tan­tę Zag­re­bo „Ce­ de­vi­ta“ eki­pą. „Lai­mė­jo­me be­veik 30 taš­kų skir­ tu­mu, ta­čiau pa­da­rė­me net 19 klai­ dų. Tai tik­rai ma­nęs ne­ten­ki­na. Net ir tu­rė­da­mi di­džiu­lę per­sva­rą pri­va­ lo­me ko­vo­ti iki pat pa­bai­gos. Šį kar­ tą lei­dau pa­si­reikš­ti jau­niems žai­dė­ jams. Jie žai­dė ne epi­zo­diš­kai, bet ir svar­biais rung­ty­nių mo­men­tais. Tai dar vie­nas ma­no už­da­vi­nys – su­ teik­ti jau­niems krep­ši­nin­kams dau­ giau žai­di­mo mi­nu­čių ir juos iš­ nau­do­ti. Lai­mė­jo­me vi­sus ke­tu­ris kė­li­nius. Tai reiš­kia, kad ko­man­da yra al­ka­na pergalių, ko­vo­ja dėl kiek­ vie­no ka­muo­lio. Tai ma­ne džiu­gi­na.

Nors žai­dė­me ge­rai, dar tik­rai tu­ri­me re­zer­vų. Ti­kiu, kad to­kie pui­kūs sir­ ga­liai mums pa­dės įveik­ti ir stip­res­ nius var­žo­vus“, – po rung­ty­nių sa­kė

„Žal­gi­rio“ vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Joa­ nas Pla­za. „At­sip­ra­šau, kad šian­dien žai­dė­ me taip blo­gai. Iš mū­sų nau­jos ko­ man­dos tik ke­li žai­dė­jai tu­ri to­kio ly­ gio var­žy­bų pa­tir­ties. Ki­ta prie­žas­tis – yra vos trys žai­dė­jai, ku­rie eki­po­ je rung­ty­nia­vo praė­ju­sį se­zo­ną. Mes tur­būt pir­mą kar­tą ko­vo­jo­me ir su be­veik 15 tūkst. žiū­ro­vų mi­nia. Lin­ kiu žal­gi­rie­čiams sėk­mės to­les­nė­se var­žy­bo­se. Vi­sas rung­ty­nes jie žai­dė la­bai dis­cip­li­nuo­tai ir lai­kė­si J.Pla­ zos nu­ma­ty­to pla­no. Mar­ko Po­po­ vi­čius – mū­sų žu­di­kas. Jam už­ten­ ka vos ke­lių aki­mir­kų, kad nu­baus­tų var­žo­vus. Šie­me­tis „Žal­gi­ris“ pa­jė­ gus nu­ga­lė­ti bet ku­rį Eu­ro­ly­gos klu­ bą“, – kal­bė­jo „Ce­de­vi­tos“ stra­te­gas Bo­ži­da­ras Malj­ko­vi­čius. Įro­dė, kad yra stip­res­ni

„Dzien dob­ry“, – sau įpras­ta sa­vii­ ro­ni­ja iš­pyš­ki­no Kšiš­to­fas Lav­ri­no­ vi­čius. „Žal­gi­rio“ puo­lė­jas bu­vo vie­ nas pa­grin­di­nių Kau­no ko­man­dos ved­lių per dvi­ko­vą su „Ce­de­vi­ta“.

Su­rin­kęs 17 taš­kų, at­ko­vo­jęs 5 ir

pe­rė­męs 2 ka­muo­lius ir at­li­kęs 3 re­zul­ta­ty­vius per­da­vi­mus, K.Lav­ ri­no­vi­čius su 29 ba­lais ta­po nau­ din­giau­siu „Žal­gi­rio“ žai­dė­ju.

– Kšiš­to­fai, kaip ver­ti­na­te star­ tą Eu­ro­ly­go­je? – pa­klau­sė­me K.Lav­ri­no­vi­čiaus.

– No­rė­jo­me įro­dy­ti, kad mes stip­ res­ni. Tai ir pa­da­rė­me. Esa­me pa­ si­ren­gę žy­giuo­ti iki Eu­ro­ly­gos „Top 16“ eta­po ir to tiks­lo siek­si­me.

– Kiek jums bu­vo svar­bu Eu­ro­ ly­gos var­žy­bų se­zo­ną pra­dė­ti per­ga­le?

– Per­ga­lė la­bai svar­bi. Ne tik per­ ga­lė, bet ir var­žo­vų su­triuš­ki­ni­ mas. Tai su­teiks mums pa­si­ti­kė­ji­ mo ko­vo­jant to­les­nė­se var­žy­bo­se.

Be to, no­rė­jo­me pa­do­va­no­ti šven­tę žiū­ro­vams. Žmo­nės iš mū­sų daug ti­ki­si, to­dėl ne­si­no­rė­jo jų nu­vil­ti.

– Ko­kia jū­sų nuo­mo­nė apie „Žal­gi­rio“ nau­jo­ką Ib­ra­hi­mą Jaa­be­rą, su ku­riuo esa­te su­si­ dū­ręs Ita­li­jo­je?

No­rė­jo­me pa­do­va­no­ ti šven­tę žiū­ro­vams. Žmo­nės iš mū­sų daug ti­ki­si, to­dėl ne­si­no­rė­jo jų nu­vil­ti.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

– Jis yra ge­ras gy­ny­bos spe­cia­lis­tas.

Ita­li­jo­je I.Jaa­be­ras žai­dė ir įžai­dė­ju, ir ata­kuo­jan­čiu gy­nė­ju, to­dėl įdo­ mu, kaip jam sek­sis Kau­ne. Jis ga­ lin­gai ata­kuo­ja ir pui­kiai gi­na­si.

– Va­di­na­si, pa­pil­dy­mas bus rim­tas?

– Ži­no­ma, juk žal­gi­rie­čiai vi­si rim­ ti (nu­si­juo­kė).

– Ar ap­mau­du, kad su eki­pa at­ si­svei­ki­no Man­tas Kal­nie­tis?

– Toks mū­sų gy­ve­ni­mas. Aš taip pat po pa­sau­lį blaš­kau­si jau de­šimt me­ tų. Sup­ran­tu, kad tiek me­tų pra­lei­dus Kau­ne jam bu­vo sun­ku ap­si­spręs­ti.

Ma­nau, kad Man­tas ta­rė­si su šei­ma, tad ti­kiuo­si, kad jis ne­nu­si­vils, ir klu­ bo kei­ti­mas jam bus nau­din­gas.

– Ki­ta­me Eu­ro­ly­gos tu­re jū­sų lau­kia iš­vy­ka į Is­pa­ni­ją. Tik­ riau­siai ti­ki­tės kur kas at­kak­ les­nio pa­si­prie­ši­ni­mo?

– „Ca­ja La­bo­ral“ yra ki­to pa­jė­gu­ mo ko­man­da. Be to, žais na­muo­se, juos pa­lai­kys sa­vi žiū­ro­vai. Ta­čiau tai nie­ko ne­reiš­kia. Mes ir­gi siek­si­ me per­ga­lės.

K.Kem­zū­ra star­ta­vo ne­sėk­me

A gru­pė­je pa­sta­rai­siais me­tais fi­ nan­si­nių pro­ble­mų ka­muo­ja­ma

Liub­lia­nos „Union Olim­pi­ja“ (Slo­ vė­ni­ja) sve­čiuo­se 84:71 pri­ver­tė ka­ pi­tu­liuo­ti Eu­ro­ly­gos at­ran­kos tur­ ny­ro lai­mė­to­ją – Kan­tu „Ma­poo­ro“ (Ita­li­ja) klu­bą.

B gru­pė­je Kęs­tu­čio Kem­zū­ros tre­ni­ruo­ja­ma Gdy­nės „As­se­co Pro­ kom“ ko­man­da Pran­cū­zi­jo­je 74:81 nu­si­lei­do Ša­lo­no „Elan Cha­lonSur-Sao­ne“ eki­pai.

D gru­pė­je Eu­ro­ly­gos vi­ce­čem­ pio­nai Mask­vos CSKA krep­ši­nin­ kai tik 75:73 pa­lau­žė Vil­niaus „Lie­ tu­vos ry­tą“. „Ma­čas bu­vo la­bai sun­kus. Dėl ge­ ro ko­man­di­nio žai­di­mo var­žo­vai bu­vo ar­ti per­ga­lės, bet le­mia­mais mo­men­ tais mū­sų žai­dė­jai bu­vo in­di­vi­dua­liai pra­na­šes­ni. Ki­ta ver­tus, mes daž­nai kly­do­me, ypač pir­ma­ja­me ir ant­ra­ ja­me kė­li­niuo­se, o pra­stai gy­nė­mės tre­čia­ja­me ir ket­vir­ta­ja­me. Teks rim­ tai pa­dir­bė­ti, kad tap­tu­me tik­ra ko­ man­da“, – kal­bė­jo CSKA vy­riau­sia­ sis tre­ne­ris Et­to­re Mes­si­na.

Va­kar Eu­ro­ly­go­je įvy­ko pen­ke­ rios rung­ty­nės: „Bar­ce­lo­na Re­ gal“ – Bam­ber­go „Bro­se Bas­kets“, Stam­bu­lo „Be­sik­tas JK“ – Belg­ra­ do „Par­ti­zan mt:s“, Sie­nos „Mon­ te­pas­chi“ – Ber­ly­no AL­BA, Mi­la­no „EA7 Em­po­rio Ar­ma­ni“ – Stam­bu­ lo „Ana­do­lu Efes“ ir Mad­ri­do „Real“ – Atė­nų „Pa­nat­hi­nai­kos“.

Sta­tis­ti­ka A gru­pė

„Fe­n er­b ah­ç e ül­k er“–„Chim­k i“ 92:80 (25:25, 21:11, 16:18, 30:26). E.Prel­ dži­čius 20 taš­k ų, B.McCa­leb­bas 17, O.Ona­nas 15/Z.Pla­n i­n i­č ius 17, K.Ri­ ver­sas 14, A.Žu­ka­nen­ka 12. „Ma­poo­ro“–„Union Olim­pi­ja“ 71:84 (17:20, 23:21, 13:18, 18:25). P.Ara­do­ri 16, M.Mar­koiš­v i­l is 13, J.Brook­s as 10/ D.Pa­ge’as 17, A.Bay­nes’as 16.

B gru­pė

„Elan Cha­lon-Sur-Sao­ne“–„As­s e­ co Pro­kom“ 81:74 (11:12, 22:16, 24:20, 24:26). B.Rus­has ir I.Ev­t i­mo­vas po 17, S.Tchi­cam­bou­das 16/L.Kos­za­re­kas 14, M.Po­nit­ka 13, F.Ro­bin­so­nas 12.

Nepataikė: paskutinis R.Seibučio (Nr. 10) metimas į CSKA krepšį buvo netaiklus.

Ma­la­gos „Uni­ca­ja“–Tel Avi­vo „Mac­ AFP nuo­tr.

ca­b i Elect­ra“ 80:85 (20:25, 16:22, 27:18, 17:20). E.Cal­lo­way’us 25, K.Si­ mo­nas 19, T.Ur­ta­su­nas 15/R.Hick­ma­ nas 16, D.Lo­ga­nas 14, L.Eliya­hu 13.

C gru­pė

„Žal­gi­ris“–„Ce­de­vi­ta“ 90:62 (27:20, 28:18, 24:15, 11:9). P.Jan­k ū­n as 20, K.Lav­r i­no­v i­č ius 17, M.Po­p o­v i­č ius 15/M.Ge­la­ba­le’is 16, B.Wrigh­tas 15. „Olym­pia­cos“–„Ca­ja La­bo­ral“ 85:81 (18:23, 30:14, 17:29, 20:15). G.Prin­te­z is 17, V.Spa­nou­lis 16/M.Lam­pe 18.

D gru­pė

CSKA–„Lie­tu­vos ry­tas“ 75:73 (20:23, 26:14, 8:15, 21:21). S.Weem­s as 14, V.Chria­pa ir N.Krsti­čius po 12/R.Sei­ bu­tis 19, M.Ka­te­ly­nas 12.

19

šeštadienis, spalio 13, 2012

22p.

Au­gan­tis Tbi­li­sis ir praei­ti­mi gy­ve­nan­ti Gru­zi­jos pro­vin­ci­ja.

Olimpinį čempioną gelbėja humoras

Šlo­vė: A.Ja­gu­di­nas – vy­rų dai­lio­jo čiuo­ži­mo olim­pi­nis, ke­tu­ris kar­tus pa­sau­lio, tris kar­tus Eu­ro­pos, du kar­tus pro­fe­sio­na­lų čem­pio­nas.

Di­džiau­sia jo vai­ kys­tės sva­jo­nė taip ir neiš­si­pil­dė: Alek­ se­jus Ja­gu­di­nas ne­ ta­po nei vil­ki­ko, nei tak­si vai­ruo­to­ju.

Pra­dė­jęs čiuož­ti ket­ ve­rių, jau 17-os ta­po pa­sau­lio ir Eu­ro­pos, o 21 me­tų – olim­pi­ niu dai­lio­jo čiuo­ži­ mo čem­pio­nu.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

– Alek­se­jau, esa­te da­vęs tūks­ tan­čius in­ter­viu. Ko jū­sų dar ne­klau­sė?

– Hm... Ko­kios spal­vos šian­dien dan­gus, koks ma­no mėgs­ta­miau­ sias šo­ko­la­das... Bet jūs klaus­ki­te, klaus­ki­te.

– Tuo­met pra­dė­ki­me nuo tra­di­ ci­nio klau­si­mo. Ką mes iš­vy­si­ me le­do miu­zik­le „Ma­žos di­de­ lio mies­to is­to­ri­jos“?

– Mū­sų va­do­vas Il­ja Aver­bu­chas (bu­vęs pa­sau­lio, Eu­ro­pos dai­lio­ jo čiuo­ži­mo čem­pio­nas, olim­pi­nių žai­dy­nių si­dab­ro me­da­lio lai­mė­ to­jas, da­bar re­ži­sie­rius, pro­diu­ se­ris – red. pa­st.) su­gal­vo­jo dar vie­ną įdo­mų pro­jek­tą, o aš di­ džiuo­juo­si esąs jo da­le­lė. Čia bus ne tik tai, kas yra ge­riau­sia pro­ fe­sio­na­lia­me dai­lia­ja­me čiuo­ži­me,

bet ir le­do ak­ro­ba­ti­kos, kur žmo­ nės skrai­dys it cir­ke, dai­na­vi­mo gy­vai ir ne le­do šo­kių. Tai – įvai­ rus, bet vien­ti­sas, gy­vas or­ga­niz­ mas, su­jung­tas į di­de­lį spek­tak­lį.

Tar­si mies­tas, ku­ria­me su­si­py­nę įvai­riau­si jaus­mai: mei­lė, iš­da­ vys­tė, gė­ris, ap­ga­vys­tė, sim­pa­ti­ja, nea­py­kan­ta. Vi­si he­ro­jai su ma­žo­ mis is­to­ri­jo­mis yra vie­nos di­de­lės mies­to is­to­ri­jos da­lis.

Su šiuo spek­tak­liu sėk­min­gai pa­ si­ro­dė­me Mask­vo­je, Sankt Pe­ter­ bur­ge, Uk­rai­no­je, Di­džio­jo­je Bri­ ta­ni­jo­je. Ang­lai – la­bai iš­ran­kūs žiū­ro­vai, mėgs­ta kri­ti­kuo­ti. Bu­vo la­bai ma­lo­nu, kad ir ten su­lau­kė­ me di­de­lės sėk­mės ir su­ren­gė­me 15 spek­tak­lių. Šio spek­tak­lio pa­bai­ go­je ne vie­nas ap­si­ver­kė. Nus­te­ bau, klau­siu, kas ne­pa­ti­ko? O jie sa­ko: „Ne, ne, prie­šin­gai. Mus už­ val­dė emo­ci­jos ir stip­rūs iš­gy­ve­ ni­mai.“ Tai pa­ts nuo­sta­biau­sias komp­li­men­tas.

– Kar­tą sa­kė­te, kad nie­ka­ da ne­pirk­tu­mė­te bi­lie­to į ko­kį nors „Le­do šou“. Tur­būt juo­ ka­vo­te?

– Ži­no­ma, nes vi­sa­da ga­liu pa­pra­ šy­ti, ir gau­siu ne­mo­ka­mai. Be to, da­ly­vau­ju dau­gy­bė­je le­do ren­gi­nių, to­dėl ei­ti dar kar­tą ir žiū­rė­ti man ne­bū­tų itin įdo­mu.

JAV pa­da­riau klai­dą.

Gė­da, sa­ve kal­ti­nu iki šiol, bet ne­su ro­ bo­tas, vi­si klys­ta­me.

O iš klai­dų mo­kau­si ir sa­ve auk­lė­ju.

– Apie Lie­tu­vą dau­giau­sia su­ ži­no­jo­te iš ne­to­li jū­sų Mask­vo­ je gy­ve­nan­čio Po­vi­lo Va­na­go ir Mar­ga­ri­tos Dro­biaz­ko?

Asmeninio archyvo nuotr.

– Oi, ne tik iš jų, nors su Po­vi­lu ir Ri­ ta drau­gau­ju la­bai se­niai. Su Po­vi­lu il­gai run­gė­mės ne vie­no­se var­žy­bo­se, o jie su Ri­ta dar da­ly­va­vo pen­ke­rio­ se olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se. Ne­ži­nau, ar daug kam tai yra pa­vy­kę.

No­rė­čiau, kad į klau­si­mą, ką ži­ no­te apie Lie­tu­vą, bet ko­kią ki­tą ša­lį, ga­lė­čiau at­sa­ky­ti iš­sa­miau.

Kas­kart nu­vy­kę sve­tur, sten­gia­mės ge­rai iš­si­mie­go­ti ir pa­ma­ty­ti ša­lį, jos gro­žy­bes. Bet Lie­tu­va ar­ti, to­dėl daž­niau­siai, kaip ir į ki­tas ar­ti­mas ša­lis, at­vyks­ta­me trum­pam ir lie­ka lai­ko tik pail­sė­ti prieš dar­bą.

– Ar, jū­sų nuo­mo­ne, dai­lio­jo čiuo­ži­mo tech­ni­nės ga­li­my­bės jau pa­sie­kė sa­vo ri­bą?

– Ne itin do­miuo­si pa­sau­lio ar Eu­ ro­pos čem­pio­na­tais. Juos žiū­riu, kai yra ga­li­my­bė, bet sa­vo ren­gi­nio dėl to neat­šau­kiu. Di­džių­jų as­me­ny­bių lai­kai praė­jo. Ne­li­ ko spor­ti­nin­kų, ku­rie

20

20

šeštadienis, spalio 13, 2012

Olimpinį čempioną gelbėja hum il­gai iš­lai­ky­tų aukš­ 19 tą tech­ni­nį meist­riš­ ku­mą, cha­riz­mą. Pa­si­kei­tus tei­sė­

ja­vi­mo tai­syk­lėms, nau­jo­ji sis­te­ma kū­ry­bos požiūriu ne­be­lei­džia at­ si­skleis­ti ryš­kes­niems spor­ti­nin­ kams.

Atei­ty­je vi­si spor­ti­nin­kai at­liks šuo­lius ke­tu­ris kar­tus ap­si­suk­da­ mi. Per tre­ni­ruo­tes ap­si­suk­da­vau ke­tu­ris kar­tus iš pen­kių. Ir Že­nia Pliuš­čen­ka iš­šo­ka. Žmo­gaus ga­li­ my­bėa turi ri­bas, bet nie­kas nea­ tė­mė ga­li­my­bių to­bu­lin­ti pa­čiū­žas ir ge­lež­tes, tai su­teik­tų pa­pil­do­mą amp­li­tu­dę, lei­džian­čią ge­riau pa­ šok­ti.

– Jums įky­rė­jo klau­si­mas apie Ja­gu­di­no ir Pliuš­čen­kos dvi­ko­ vą, ku­ris ge­res­nis?

– Ne, ko­dėl? Man sun­kiau pa­sa­ ko­ti apie sa­ve. O ly­gin­ti? Ne­tei­ sin­ga, pa­vyz­džiui, ly­gin­ti ba­na­ną su kriau­še ar Pliuš­čen­ką ir ma­ne.

Kiek­vie­nas tu­ri sa­vo stip­rią­sias ir silp­ną­sias vie­tas. Yra lai­mė­jęs ir jis, ir aš. Vis dėl­to, kai run­gė­mės olim­ pia­do­je, auk­są lai­mė­jau aš. Že­nia – ta­len­tin­gas ir di­dis spor­ ti­nin­kas, ku­ris dar da­bar run­gia­si su jau­nais. Aš dėl trau­mų to da­ry­ti ne­ga­liu. Ta­čiau esu lai­min­gas, at­ ra­dęs ki­tą ke­lią. Jei at­vi­rai, ne­sup­ ran­tu, ko­dėl Že­nia dar run­gia­si.

Gal sa­vęs neat­ra­do ki­tur?

– O gal bi­jo išei­ti?

– Gal­būt. Ma­ne pa­stū­mė­jo trau­ma.

O jis gal dar ne­tu­ri ki­to pa­si­rin­ki­mo ir da­ro tai, ką mo­ka, mėgsta.

– Ti­kiuo­si, dar vis­kas prie­ša­ky­ je. O pa­ty­riau vis­ko. Ir iš­da­vys­tę, ir... Pa­sa­ky­siu at­vi­rai: kai sun­ku, pa­si­tel­kiu hu­mo­rą. Ži­no­ma, ap­ link ma­ne tvy­ro daug mei­lės. Bet ir pats tu­ri ką nors da­ry­ti, kad ji bū­ tų. Sten­giuo­si su ki­tais ne­per­ženg­ ti ri­bų. Be to, esu la­bai di­de­lis hu­ mo­ro ger­bė­jas.

Gy­ve­ni­mas su­sto­ja, kai žmo­gus ne­to­bu­ lė­ja, nieko ne­sie­kia.

Rei­kia pa­si­steng­ ti šian­dien pa­da­ry­ti ge­riau nei va­kar.

– Pas­ta­rai­siais me­tais jūs ne tik da­ly­vau­ja­te pro­fe­sio­na­lų le­do šou, bet ir te­le­vi­zi­jos lai­do­se, fil­muo­ja­tės, vai­di­na­te. Tai la­ bai rim­ta? Ar atei­ty­je ma­to­te sa­ve prieš fil­ma­vi­mo ka­me­rą ir teat­ro sce­no­je?

– Dai­lu­sis čiuo­ži­mas anks­čiau ar vė­liau baig­sis (juo­kia­si). Tu­riu pui­ kią šei­mą, žmo­ną ir duk­re­lę, ku­riai su­kaks tre­ji me­tu­kai, dir­bu la­bai di­de­lį pa­si­ten­ki­ni­mą tei­kian­tį dar­ bą. Nuos­ta­bu, kad at­ra­dau ant­ rą­ją pro­fe­si­ją, ku­ri ne­tru­kus taps pa­grin­di­nė. Tai – teat­ras, ki­nas, te­le­vi­zi­ja. Kai tik yra lais­vo lai­ko, mo­kau­si ak­to­rys­tės.

– Tarp spor­ti­nin­kų, ku­rie bu­vo kon­ku­ren­tai, re­tai bū­na drau­ gų.

– Vis­kas įma­no­ma. Drau­gys­tė pri­ klau­so nuo žmo­gaus sa­vy­bių. Yra žvaigž­džių, ku­rios kei­čia­si pir­mo­ sio­mis vie­to­mis, bet lie­ka drau­gais.

Ma­no ir Že­nios nuo­mo­nės ne­su­ta­ po, nors di­de­lių konf­lik­tų ne­bu­ vo. Be to, jis gy­ve­na Pi­te­ry­je, aš – Mask­vo­je, gy­ve­nau JAV. Mū­sų ne­va ne­su­ta­ri­mus pa­vie­ši­no ži­niask­lai­ da, ku­riai tai – nau­din­ga te­ma.

Juo­lab kad mes tre­ni­ra­vo­mės pas vie­ną tre­ne­rį.

– Sva­jo­ja­te nu­si­fil­muo­ti Mi­ chal­ko­vo, Lun­gi­no ar Ho­li­vu­ do re­ži­sie­rių fil­muo­se?

– Ne­mėgs­tu kla­si­fi­ka­ci­jų, koks ge­r iau­s ias fil­m as, re­ž i­s ie­r ius, mais­tas. Ne­tu­riu idea­lių, tei­sin­ gų daik­tų ar žmo­nių api­brė­ži­mų.

Kiek­vie­nas žmo­gus ar daik­tas tu­ri švie­sią­ją ir tam­sią­ją pu­sę, tik rei­ kia pa­si­steng­ti ma­ty­ti. To­dėl Mi­ chal­ko­vas ar dar kas nors nė­ra ge­ res­nis už ki­tus.

Ma­no pa­grin­di­nis tiks­las – ne pas ku­rį nors re­ži­sie­rių nu­si­fil­muo­ti, bet to­bu­lė­ti, ei­ti į prie­kį. Gy­ve­ni­mas su­ sto­ja, kai žmo­gus ne­to­bu­lė­ja, nieko ne­sie­kia. Rei­kia pa­si­steng­ti šian­ dien pa­da­ry­ti ge­riau nei va­kar.

– Mi­nė­jo­te, kad spek­tak­ly­je, ku­rį iš­vy­si­me „Žal­gi­rio“ are­no­ je, daug įvai­rių jaus­mų, emo­ci­ jų. Ko­kių dau­giau­sia pa­ty­rė­te sa­vo gy­ve­ni­me?

– Spek­tak­ly­je „Pre­zi­den­to ato­ sto­gos“ jūs vai­di­no­te pre­zi­ den­tą Vla­di­mi­rą Pu­ti­ną.

Bet pa­ts, at­ro­do, nie­ka­da ne­bal­suo­ja­te. Ko­dėl?

Dėl trau­mų – į pro­fe­sio­na­lus A.Ja­g u­d i­nas gi­mė 1980 m. ko­vo 18 d. Sankt Pe­ter­bur­ge. Nu­si­pel­nęs Ru­si­jos spor­to meist­ras. Vy­rų dai­lio­jo čiuo­ži­mo olim­pi­nis (2002 m.), ke­tu­ ris kar­tus pa­sau­lio (1998, 1999, 2000, 2002 m.), tris kar­tus Eu­ro­pos (1998, 1999, 2002 m.), du kar­tus pro­fe­sio­na­ lų čem­pio­nas.

Pir­ma­sis tre­ne­r is – Alek­sand­ras Ma­ jo­ro­vas. 1998 m.

A . J a ­g u ­d i ­n a s spe­cia­liai iš­va­ žia­vo mo­ky­tis į JAV, pas gar­ sią tre­n e­r ę 2002 m. olim­pia­do­je ta­po pir­muo­ju Tat­ja­ną Ta­ra­ čiuo­žė­ju per 50 me­tų, ga­vęs pir­mą­sias so­vą, su ku­ria vi­sų tei­sė­jų vie­tas abie­jo­se pro­gra­mo­ dir­bo iki mė­gė­jų kar­je­ se. Už pre­zen­ta­ci­ją ga­vo ke­tu­ris įver­ ros pa­bai­gos 2002 m. ti­ni­mus po 6.0 balo – tai aukš­čiau­sias A.Ja­gu­di­no žmo­na, įver­ti­ni­mas olim­pia­do­se. dai­lio­jo čiuo­ži­mo 2002 m. pa­sau­lio čem­pio­na­te ta­po meist­rė T.Totm­ pir­muo­ju čiuo­žė­ju trum­po­jo­je pro­gra­ ja­n i­na, gi­mė mo­je, ga­vusiu še­šis įver­ti­ni­mus po 6.0. 1981 m. lapk­ ri­čio 2 d., 2003 m. dėl trau­mų, įgim­to šlau­nų Per­mė­je. de­fek­to bu­vo pri­vers­tas išei­ti į pro­fe­ sio­na­lus.

– Kaip su­pran­ta­te, pre­zi­den­tai kei­ čia­si kiek­vie­no­je ša­ly­je. De­ja, šis sa­ty­ri­nis spek­tak­lis bu­vo ne­sėk­ min­gas. Pa­ro­dė­me du Mask­vo­je ir... tę­si­nio ne­bu­vo.

Jau pu­sant­rų me­tų vai­di­nu pran­ cū­zų ko­me­di­jo­je – spek­tak­ly­je „Ne­ ti­kėk sa­vo aki­mis“, į ku­rį pa­kvie­tė dai­ni­nin­kė ir ak­to­rė Va­le­ri­ja Lans­ ka­ja. Da­bar mo­kau­si teks­tą dviem spek­tak­liams, ne­se­niai bai­giau fil­ muo­tis te­le­vi­zi­jos fil­me ir op­ti­mis­ tiš­kai žvel­giu į atei­tį.

– Be­je, ko­dėl ne­da­ly­vau­ja­te rin­ ki­muo­se?

– O koks skir­tu­mas? Esu la­bai to­ li­ nuo po­li­ti­kos. Tu­riu drau­gą, ku­ ris sa­ve at­ra­do, kai iš spor­to išė­jo į po­li­ti­ką. Man nie­kas ne­drau­džia bal­suo­ti, bet esu pa­ten­kin­tas, kaip yra. Ži­no­ma, blo­gai many­ti, kad nuo ma­nęs nie­kas ne­prik­lau­sys, ir jei taip elg­sis vi­si – blo­gai. Ne­tei­sin­ ga, bet kal­bu nuo­šir­džiai. Man ge­ riau iš­mok­ti nau­ją teks­tą spek­tak­ liui, nei da­ly­vau­ti rin­ki­muo­se.

– Jūs nuo­šir­dus žmo­gus?

– Hm... Grei­čiau man tik­tų api­ bū­di­ni­mas – ties­mu­kas. Daž­nai sa­kau, ką gal­vo­ju. Tai daug kam ne­pa­tin­ka, ne­rei­ka­lin­ga ir man pa­ čiam. Bet esu už­si­spy­ręs ir tie­sus.

– Va­di­na­si, jums ne­pa­tin­ ka žmo­nės, ku­rie vie­na mano, ant­ra kal­ba, tre­čia da­ro?

– Jei tai ne­su­si­ję su ma­ni­mi, ne­ svar­bu. Jei taip el­gia­si bend­rau­da­ mi su ma­ni­mi, te­gul tai lie­ka jų są­ ži­nei. Svar­biau­sia, koks esi tu.

– Jums dar tik 32-eji, bet pa­ty­ rė­te itin daug. Ko­kią pa­mo­ką iš­mo­ko­te?

– Ne­rei­kia dirb­ti to, ko neiš­ma­nai. Įst­ri­go tre­ne­rės Tat­ja­nos Ta­ra­so­vos žo­džiai: „Lio­ša, no­rė­da­mas nu­ga­ lė­ti, tu­ri bū­ti gal­va stip­res­nis už ki­ tus.“ Tai tin­ka ne tik spor­te, bet ir gy­ve­ni­me, ku­ris yra tar­si lenk­ty­nės dėl sėk­mės, ge­ro­vės. To­dėl ir rei­kia tobulėti, ženg­ti į prie­kį.

– Bi­jo­te die­nos, kai ne­sto­vė­si­ te ant le­do?

– Anks­čiau bi­jo­jau. Ypač po olim­pi­ nių žai­dy­nių, kai pa­ty­riau trau­mų, su­ži­no­jau, kad ne­ga­liu tęs­ti kar­je­ ros. Tuo me­tu bu­vo bai­su, neį­si­ vaiz­da­vau, kaip ga­liu gy­ven­ti be dai­lio­jo čiuo­ži­mo. Nors da­bar su­ vo­kiu, kad tai baig­sis.

– Skaus­mas jums nė­ra tik žo­dis?

– Tai – nuo­la­ti­nis pa­ly­do­ vas. Ma­no šlau­ny­je – me­ta­ las. Be­je, nuo gi­mi­mo ma­no šlau­nys ne­tai­syk­lin­gos pa­ dė­ties.

– Po olim­pia­dos bu­vo sun­ kiau­sia? Ar dar sun­kiau bu­ vo, kai vis­ką no­rė­jo­te mes­ti po 1991 m. Bris­be­ne vy­ku­sių Ge­ros va­lios žai­dy­nių? At­ro­do, jums la­bai pa­dė­jo psi­cho­lo­gas.

– Nes­le­piu to. Taip, man pa­dė­ jo psi­cho­lo­gas Ru­dol­fas Za­gai­no­ vas. Bet sun­kiau­sia bu­vo po lai­ mė­tos olim­pia­dos, kai su­ži­no­jau, kad ne­ga­lė­siu tęs­ti mė­gė­jo kar­je­ ros. Apie tai kal­bė­jau su T.Ta­ra­ so­va. Ji guo­dė: „Jei tai būtų nu­tikę

pus­me­čiu anks­čiau, būtum ne­da­ly­ vavęs olim­pia­do­je, ku­rio­je iš­ko­vo­ jai auk­so me­da­lį. Džiau­kis, kad taip įvy­ko. Ver­tink ge­rus da­ly­kus.“ Mėgs­tu ana­li­zuo­ti, to­dėl da­ bar jau ne­bi­jau gy­ve­ni­mo be spor­ to. Gar­bės žo­dis. Ypač at­ra­dus ki­tą pro­fe­si­ją. Svar­bu no­rė­ti siek­ti, to­ bu­lė­ti. Ne­ti­kiu, kai žmo­gus guo­ džia­si, kad nė­ra lai­ko. Jei ko nors la­bai no­ri, tam vi­sa­da ra­si lai­ko.

No­riu įsi­tvir­tin­ti šio­ je man nau­jo­je pro­fe­ si­jo­je. Ir jei ne­tap­siu čem­pio­nu, tai bent siek­siu bū­ti pir­mų­jų gre­to­se. Bet vi­są lai­ką ma­no šei­ma bu­vo, yra ir bus svar­biau­sia.

– Kur jū­sų auk­so olim­pi­nis me­ da­lis?

– Pas ma­mą, na­mie Sankt Pe­ter­ bur­ge.

– Sei­fe?

– Hm... (Juo­kia­si.) Ga­li­ma ir taip teig­ti, nes ke­liau­da­vau, me­da­lis bū­da­vo Mask­vo­je, Pi­te­ry­je.

– Apie sei­fą pa­klau­siau, nes 2008 m. bir­že­lį Mask­vo­je pa­ vo­gė jū­sų „Pors­che Cayen­ne“, ku­ria­me bu­vo ir pa­sau­lio čem­ pio­na­to auk­so me­da­lis.

– De­ja, jis neat­si­ra­do. Lai­mė, tu­rė­ jau ke­tu­ris.

– Ko­dėl jū­sų žmo­na ta­po bū­tent Tat­ja­na Totm­ja­ni­na, ku­ri su ju­ mis at­vyks į Lie­tu­vą? Ru­si­jos spau­do­je bu­vo­te tuo­kia­mas su gra­žuo­le gim­nas­te Lei­san Ut­ja­ še­va, dai­ni­nin­ke Vik­to­ri­ja Dai­ ne­ko, čiuo­žė­ja Je­le­na Be­rež­ na­ja, spor­ti­nin­ke ir te­le­vi­zi­jos lai­dų ve­dė­ja Ja­na Ba­tur­ši­na...

– Pu­sė nuo­ta­kų – iš­gal­vo­ta. Pa­ sit­re­ni­ruo­ju ir jau pri­ra­šo ne­są­mo­ nių, ypač apie Vi­ką Dai­ne­ko. Kar­tu da­ly­va­vo­me šou, ir tiek. Jau mi­nė­ jau, kad ne­ga­liu iš­skir­ti vie­no žmo­ gaus ir teig­ti, kad Tat­ja­na lai­mė­jo.

Ne vis­kas bu­vo idea­lu, nes gy­ve­ni­ mas įvai­rus: su ja sky­rė­mės, tai­ kė­mės, vėl sky­rė­mės, vėl tai­kė­mės.

Gy­ve­ni­me sun­kiau nei var­žy­bo­se.

Tai ir dia­lo­gas, ir mo­no­lo­gas. Be­ je, ir da­bar drau­gau­ju su jos bu­vu­ siu par­tne­riu Mak­si­mu Ma­li­ni­nu.

Nors ka­dai­se ne­maniau, kad Tat­ ja­na taps ma­no žmo­na.

– Vie­nos jū­sų pla­nuo­tos ves­tu­ vės neį­vy­ko?

– Ke­ti­no­me su­si­tuok­ti 2010 m. lapk­ri­čio 20-ąją – duk­ters Li­zos pir­mo­jo gim­ta­die­nio die­ną, bet dėl be­ga­lės rū­pes­čių, dar­bų ati­dė­jo­me.

– Ar žvelg­da­mas į duk­rą Je­li­ za­ve­tą pa­sva­jo­ja­te, kuo ji bus?

Tur­būt ne­no­ri­te, kad sek­tų tė­ vų pė­do­mis?

– Ne­no­riu. Sa­vo ma­lo­nu­mui te­ gul čiuo­žia. Tai ug­dys spor­tiš­ku­ mą, va­lią, sa­va­ran­kiš­ku­mą, cha­ rak­te­rį. Bet aukš­tu­mas iš de­šim­čių tūks­tan­čių pa­sie­kia tik vie­ne­tai, o trau­mų, nuo­skau­dų pa­ti­ria dau­ ge­lis. No­riu, kad Li­za mo­ky­tų­si, mo­ky­tų­si ir dar kar­tą – mo­ky­tų­si.

Pro­tin­gas ir išauk­lė­tas žmo­gus rei­ ka­lin­gas vi­siems.

– Be­je, ko­dėl jus la­bai ne­mėgs­ ta­te ka­čių?

– To­dėl, kad ka­tės vaikš­to vie­nos, kur jos no­ri, o šu­nys – iš­ti­ki­mi ir nie­ka­da neiš­duos. O aš gy­ve­ni­me pa­ty­riau ne vie­ną iš­da­vys­tę. Gy­ve­ ni­me la­bai ver­ti­nu iš­ti­ki­my­bę.

– O kaip gy­vuo­ja jū­sų nu­my­lė­ ta­sis šu­ne­lis La­ri­kas, apie ku­rį

Sva­jo­nė: Alek­se­jus sa­ve atei­ty­je no­r

ka­dai­se juo­kais sa­kė­te, kad ge­ res­nis net už mo­te­rį, nes nie­ka­ da ne­si­gin­či­ja?

– (At­si­dūs­ta) De­ja, jo jau nėra. Da­ bar tu­riu Jork­šy­ro ter­je­rą. Pa­gal as­ mens do­ku­men­tą jį pa­va­di­nau Va­ ria, Va­rež­ka („va­rež­ka“ – kumš­ti­nė pirš­ti­nė, rus).

– Alek­se­jau, ne­ga­liu ne­pak­laus­ ti ir apie skan­da­lus. 2003 m.

JAV vai­ra­vo­te ne­blai­vus ir vir­ ši­jo­te grei­tį. Dėl to da­ly­va­vo­te an­tial­ko­ho­li­nė­je pro­gra­mo­je.

Po dai­lio­jo čiuo­ži­mo pres­ti­ži­ nių pre­mi­jų „Kriš­to­li­nis le­das“ įtei­ki­mo ce­re­mo­ni­jos jūs ir gar­ sus ak­to­rius Ma­ra­tas Ba­ša­ro­vas Mask­vos cent­re su­si­mu­šė­te su praei­viais...

21

šeštadienis, spalio 13, 2012

moras

Jau­ni­mą pa­lai­ko pa­ty­rę le­do vil­kai Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Ar 2014 m. žie­mos olim­pi­nė­se žai­ dy­nė­se So­čy­je da­ly­vaus ir Lie­tu­ vai at­sto­vaus jau­na le­do šo­kė­jų po­ra – ame­ri­kie­tė Isa­bel­la To­bias ir lie­tu­vis Dei­vi­das Stag­niū­nas?

Vil­čių kol kas ne­daug, nes I.To­ bias iki šiol ne­tu­ri Lie­tu­vos pi­lie­ ty­bės. Už jau­ną­ją po­rą kau­na­si pa­ ty­rę čiuo­žė­jai – Mar­ga­ri­ta Dro­biaz­ ko ir Po­vi­las Va­na­gas.

Apie tai ir ki­ta su praė­ju­sią sa­vai­tę Lie­tu­vo­je vie­šė­ju­siais M.Dro­biaz­ ko ir P.Va­na­gu kal­bė­jo­si „Vil­niaus die­nos“ žur­na­lis­tė.

rė­tų ma­ty­ti vai­di­nan­tį ge­ra­me fil­me.

– Kiek­vie­no gy­ve­ni­me yra ir tam­sių pu­sių. Tie­sa, skan­da­lai, taip pat su Dai­ne­ko, pa­ste­bi­mai per­spaus­ti ži­ niask­lai­dos. JAV pa­da­riau klai­dą.

Gė­da, sa­ve kal­ti­nu iki šiol, bet ne­su ro­bo­tas, vi­si klys­ta­me. O iš klai­dų mo­kau­si ir sa­ve auk­lė­ju.

– 2000 m. vie­na­me in­ter­viu sa­kė­te, kad sva­jo­ja­te pa­ma­ty­ti atei­tį, kai jau tu­ri­te šei­mą, vai­ kų. Jūs ve­dęs, tu­ri­te duk­rą. Ką da­bar no­rė­tu­mė­te pa­ma­ty­ti sa­ vo atei­ty­je?

– Vai­di­nan­tį ge­ra­me fil­me. No­riu įsi­tvir­tin­ti šio­je man nau­jo­je pro­ fe­si­jo­je. Ir jei ne­tap­siu čem­pio­nu, tai bent siek­siu bū­ti pir­mų­jų gre­to­ se. Bet vi­są lai­ką ma­no šei­ma bu­vo, yra ir bus svar­biau­sia.

– Ger­bia­ma Mar­ga­ri­ta, Isa­bel­ los pa­dė­tis jums tur­būt pri­ me­na pa­čios gy­ve­ni­mą, kai, čiuož­da­ma po­ro­je su Po­vi­lu, dar ne­tu­rė­jo­te Lie­tu­vos pi­lie­ ty­bės?

M.Dro­biaz­ko: – Prieš dau­ge­lį me­tų bu­vau at­si­dū­ru­si to­kio­je si­ tua­ci­jo­je – tu­rė­jau ru­siš­ką pa­są.

Ta­da pa­dė­tis bu­vo daug su­dė­tin­ ges­nė. Lie­tu­va bu­vo ne­se­niai iš­si­ va­da­vu­si iš So­vie­tų Są­jun­gos. Ir stai­ga su­tei­kė pi­lie­ty­bę ru­sų mer­ gi­nai. Isa­bel­la – ame­ri­kie­tė, tu­ ri JAV pa­są. Ta­čiau su to­kiu pa­su ji ne­ga­li at­sto­vau­ti Lie­tu­vai olim­ pi­nė­se žai­dy­nė­se, nors at­sto­vau­ ja Eu­ro­pos ir pa­sau­lio čem­pio­na­ tuo­se.

Kad ši po­ra ga­lė­tų at­sto­vau­ ti Lie­tu­vai 2014 m. žie­mos olim­pi­ nė­se žai­dy­nė­se So­čy­je, Isa­bel­la tu­ri gau­ti Lie­tu­vos pi­lie­ty­bę. At­vy­ko­me pa­dė­ti – tai pa­grin­di­nis šios mū­sų ke­lio­nės tiks­las.

Ti­ki­me, kad I.To­bias ir D.Stag­ niū­nas – bū­si­mos Lie­tu­vos le­ do šo­kio žvaigž­dės. Po­ra pa­sie­kė aukš­tą ly­gį ir ga­li tęs­ti Lie­tu­vos le­ do šo­kio tra­di­ci­jas. Mes tie­siog no­ ri­me paaiš­kin­ti si­tua­ci­ją – į olim­ pi­nes žai­dy­nes no­rin­čiam pa­tek­ti D.Stag­niū­nui ki­tos išei­ties nė­ra.

P.Va­na­gas: – Mes ne­sup­ran­ta­ me žmo­nių, ku­rie I.To­bias ne­no­ ri duo­ti Lie­tu­vos pi­lie­ty­bės. Ko­ kius dar nuo­pel­nus Lie­tu­vai tu­ri pa­da­ry­ti mer­gi­na, ku­ri va­žiuos su Dei­vi­du jau į tre­čią­jį pa­sau­lio čem­pio­na­tą? Ji, ame­ri­kie­tė, – o ame­ri­kie­čiai di­de­li sa­vo ša­lies pa­ trio­tai, – su­ti­ko čiuož­ti po­ro­je su Dei­vi­du, ma­ža to – pa­si­ry­žo drau­ ge su juo at­sto­vau­ti Lie­tu­vai. Po­ ro­je juo­du čiuo­žia dve­jus me­tus, jų re­zul­ta­tai la­bai ge­ri – šiuo me­tu pa­sau­lio rei­tin­guo­se jie yra 15-oje vie­to­je. Šiai po­rai rei­kia ati­da­ry­ti ke­lius į olim­pi­nes žai­dy­nes.

M.D.: – Man da­vė Lie­tu­vos pi­ lie­ty­bę ne ta­da, kai bu­vo­me ant pje­des­ta­lo, o kai bu­vo­me dar nie­ kas. Mes ga­lė­jo­me pa­si­rink­ti Ru­si­ ją ir tap­ti olim­pi­niais čem­pio­nais.

Ru­si­jo­je bu­vo daug leng­viau – ten tu­rė­jo­me stip­rų pa­lai­ky­mą, ko­kio nie­ka­da ne­ga­lė­jo­me tu­rė­ti Lie­tu­ vo­je. Ta­čiau Po­vi­las ne­tu­rė­jo pa­ si­rin­ki­mo. Be Lie­tu­vos, jam neeg­ zis­ta­vo jokia ki­ta ša­lis, ku­riai bū­tų no­rė­jęs at­sto­vau­ti. To­dėl man, ka­ dan­gi no­rė­jau iš­sau­go­ti par­tne­rį, te­ko sto­ti į jo pu­sę.

Bet aš lai­min­ga, kad taip at­si­ti­ ko. Žmo­nės, ku­rie man ta­da pa­dė­ jo, nė mi­nu­tės ne­pa­si­gai­lė­jo, kad taip pa­siel­gė. Kai per ap­do­va­no­ ji­mus bū­da­vo pa­ke­lia­ma Lie­tu­vos vė­lia­va, ma­nau, vi­si pa­tir­da­vo pa­ si­di­džia­vi­mo jaus­mą – ir tie, ku­rie

bu­vo už ma­ną­ją Lie­tu­vos pi­lie­ty­bę, ir tie, ku­rie bu­vo prieš. Tad ko­dėl ne­pa­dė­ti tai mer­gi­nai?

– Ko­kių konk­re­čių žings­nių dėl to pa­da­rė­te?

P.V.: – Lie­tu­vos tau­ti­nia­me olim­ pi­nia­me ko­mi­te­te su­ren­gė­me di­ džiu­lę spau­dos kon­fe­ren­ci­ją.

M.D.: – Pa­sau­li­nė dai­lio­jo čiuo­ži­ mo pra­kti­ka ro­do, kad apie 30 pro­c. po­rų – tarp­tau­ti­nės. Ir jo­kių pro­ ble­mų – ku­riam par­tne­riui rei­kia, ša­lys duo­da sa­vo pi­lie­ty­bę.

– 2002 m. Solt Leik Si­čio olim­ pi­nė­se žai­dy­nė­se jū­sų po­ra pa­ te­ko į neob­jek­ty­vaus tei­sė­ ja­vi­mo skan­da­lo sū­ku­rį. Jūs pir­mie­ji pra­bi­lo­te apie dai­lio­ jo čiuo­ži­mo tei­sė­ja­vi­mo už­ku­ li­sius ir di­džių­jų vals­ty­bių įta­ ką re­zul­ta­tams.

P.V.: – Ta­da bu­vo aki­vaiz­dus vi­ sų tei­sė­ja­vi­mo nor­mų pa­žei­di­mas.

Vi­siems tai jau bu­vo įsiė­dę – už­ ku­li­siuo­se vi­si apie tai kal­bė­jo. Lie­ tu­vos dai­lio­jo čiuo­ži­mo fe­de­ra­ci­ja sto­jo į ko­vą – Tarp­tau­ti­nei čiuo­ ži­mo są­jun­gai įtei­kė pro­tes­tą, bu­vo su­reng­ta spe­cia­li spau­dos kon­fe­ ren­ci­ja, ji su­kė­lė di­džiu­lį re­zo­nan­ są. Mė­gė­jų dai­lu­sis čiuo­ži­mas – ne tai kad ne­šva­rus. Jis la­bai su­bjek­ ty­vus. O kai jis su­bjek­ty­vus, ga­li­ ma ei­ti prieš sa­vo są­ži­nę.

– Po skau­džių ne­sėk­mių ir pui­ kios sėk­mės ne­pa­li­ko­te le­do aikš­te­lės. Šie­met ta­po­te Pir­ mo­jo Bal­ti­jos ka­na­lo dai­lio­ jo čiuo­ži­mo meist­rų kon­kur­ so „Le­dyn­me­tis. Pro­fe­sio­na­lų tau­rė“ nu­ga­lė­to­jais. Ar ne­pa­ var­go­te nuo skan­da­lų, nuo tei­ sė­jų neob­jek­ty­vu­mo?

M.D.: – Mū­sų gy­ve­ni­me dau­giau nė­ra jo­kių skan­da­lų. Da­bar mes – pro­fe­sio­na­lia­ja­me spor­te. Tai – vi­ sai ki­tas da­ly­kas nei mė­gė­jų spor­ tas. Tarp jų – di­džiu­lis skir­tu­mas.

Mė­gė­jų spor­te tei­sė­jau­ti ga­li ma­ ni­kiū­ri­nin­kė, di­zai­ne­ris. Pro­fe­

sio­na­lia­ja­me spor­te tei­sė­jau­ja bu­vę dai­lio­jo čiuo­ži­mo čiuo­žė­jai – olim­pi­niai čem­pio­nai, ku­rie pa­ tys to­je sri­ty­je daug pa­sie­kę. Jie pa­tys vi­sa tai pe­rė­ję ir vis­ką pui­ kiai su­pran­ta. Taip pat tei­sė­jau­ja tre­ne­riai, išug­dę tuos olim­pi­nius čem­pio­nus. Ten nė­ra už­ku­li­si­nių int­ri­gų, to­dėl da­bar gy­ve­na­me ra­ mų gy­ve­ni­mą.

– Gruo­dį Lie­tu­vo­je ir vėl vyks jū­sų pro­diu­suo­ja­mos šou pro­ gra­mos „Lieps­no­jan­tis le­das“ pa­si­ro­dy­mai. Ir dėl to tur­būt tu­ri­te dau­gy­bę dar­bo bei rū­ pes­čių?

P.V.: – Pir­muo­sius tre­jus me­tus bu­vo­me ir pro­gra­mos or­ga­ni­za­to­ riai, ir pro­diu­se­riai. Da­bar už­sii­ ma­me tik kū­ry­bi­ne ren­gi­nio da­li­mi – ku­ria­me šou, ra­šo­me jo sce­na­ri­ jų, ieš­ko­me čiuo­žė­jų. Vil­niu­je tu­ rė­jo­me daug tech­ni­nių, kū­ry­bi­nių su­si­ti­ki­mų.

Dai­lu­sis čiuo­ži­mas – tai spor­ ti­nė kū­ry­ba, pa­ti kū­ry­biš­kiau­sia spor­to rū­šis. Ko­kia dar yra spor­to rū­šis, ku­ri taip ar­ti­mai sie­tų­si su kū­ry­ba, me­nu? „Lieps­no­jan­tis le­das“ – lie­tu­ viš­kas pro­duk­tas, nors šia­me šou pa­si­ro­do ge­riau­si čiuo­žė­jai iš vi­so pa­sau­lio. Ta­čiau pamažu su­pra­ to­me, kad žiū­ro­vams svar­biau­sia ne čiuo­žė­jų ti­tu­lai, o kaip jie pa­ si­ro­dys. To­dėl da­bar, rink­da­mie­si čiuo­žė­jus, pai­so­me, kad juos puoš­ tų ne pa­tys di­džiau­si ti­tu­lai, o pa­ ts ge­riau­sias, efek­tin­gas čiuo­ži­ mas. Bū­tent tai pa­per­ka žiū­ro­vus.

La­bai daug dai­lio­jo čiuo­ži­mo čiuo­ žė­jų tu­ri ti­tu­lus, bet jie – ne šou­ me­nai. Į „Lieps­no­jan­tį le­dą“ kvie­ čia­me to­kias žvaigž­des, ku­rios sa­vo čiuo­ži­mu, meist­riš­ku­mu, ak­to­ri­ niais su­ge­bė­ji­mais su­vir­pi­na žiū­ ro­vų šir­dis.

– Gy­ve­na­te nau­ja­ja­me na­me prie Mask­vos. Kuo įdo­mus nau­ja­ku­rių gy­ve­ni­mas?

P.V.: – Vi­są va­sa­rą ne­pa­lei­dau iš

ran­kų kas­tu­vo. La­bai mėgs­tu so­ din­ti, au­gin­ti. Kiek­vie­ną ry­tą ga­li bėg­ti į so­dą ir žiū­rė­ti, kaip au­ga­lai pra­žys­ta. Dėl to die­vi­nu va­sa­rą. Į tą na­mą at­si­kraus­tė­me prieš me­ tus – sta­tė­me, įren­gė­me, to­dėl ne­ bu­vo lai­ko su­tvar­ky­ti ap­lin­kos. Šią va­sa­rą ki­bo­me į tuos dar­bus. Iš­ka­ sė­me la­bai gra­žų tven­ki­nį.

– Var­lėms?

P.V.: – Žu­vims, ki­tą va­sa­rą jų įlei­ si­me. Bet šią va­sa­rą kol kas aš ten plau­kio­jau. Ša­lia įren­gė­me gra­žų al­pi­na­riu­mą.

– O kaip įren­gė­te nau­juo­sius na­mus? Gir­dė­jau, kad jų di­zai­ ne­rė – Mar­ga­ri­ta.

M.D.: – Ne vie­na vis­ką da­riau – ta­riau­si su Po­vi­lu. Pats na­mas – is­pa­niš­ko sti­liaus, o jo vi­du­je – sti­lių įvai­ro­vė. Pir­mas aukš­tas įreng­tas kla­si­ki­niu ita­liš­ku sti­liu­ mi su art de­co ak­cen­tais. Kal­ja­no kam­ba­rys įreng­tas Ry­tų sti­liu­mi.

Vie­nas vo­nios kam­ba­rys ja­po­niš­ kas, ki­tas – ara­biš­kas. Ant­ra­me aukš­te vie­nas mie­ga­ma­sis af­ri­ kie­tiš­kas su pal­mė­mis ir mo­te­ri­ mis su ąso­čiais ant gal­vos. Ki­tas – ry­tie­tiš­kas.

P.V.: – Ei­ni per kam­ba­rius, ir iš vie­no pa­sau­lio pa­ten­ki į ki­tą. Tik ge­nia­lus di­zai­ne­ris ga­lė­jo taip su­ gal­vo­ti. Mar­ga­ri­tai esu dė­kin­gas, kad man pa­do­va­no­jo to­kį gro­žį.

Tiks­liau, aš – vie­nas tų, ku­rie jai dė­kin­gi. Be ma­nęs, jai dar dė­kin­ gos dvi ka­tės ir du šu­nys, ku­rie gy­ ve­na kar­tu su mu­mis.

M.D.: – Na­mas – apie 350 kv. m plo­to, su dviem di­de­lė­mis at­vi­ ro­mis te­ra­so­mis pir­ma­me ir ant­ra­ me aukš­tuo­se. Bet ja­me nė­ra chao­ so. Ati­da­rei vie­nas du­ris – ir tu jau Egip­te, ati­da­rei ki­tas – Ja­po­ni­jo­je.

Ta­čiau jei gy­ve­ni už mies­to, gam­ to­je, va­žiuo­da­mas į Mask­vą daug lai­ko su­gaiš­ti ma­ši­nų spūs­ty­ se. Kar­tais (mū­sų na­mas 15 km už Mask­vos) – 2 va­lan­das 40 mi­nu­ čių. Ir tai – tik į vie­ną pu­sę!

Po­vi­las ne­tu­rė­jo pa­ si­rin­ki­mo. Be Lie­tu­ vos, jam neeg­zis­ta­ vo jokia ki­ta ša­lis, ku­riai bū­tų no­rė­jęs at­sto­vau­ti.

Pat­rio­tiz­mas: „Lieps­no­jan­tis le­das“ – lie­tu­viš­kas pro­duk­tas, nors ta­me šou pa­si­ro­do ge­riau­si čiuo­žė­jai iš

vi­so pa­sau­lio“, – tei­gia gar­siau­sia Lie­tu­vos le­do šo­kė­jų po­ra M.Dro­biaz­ko ir P.Va­na­gas.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

22

šeštadienis, spalio 13, 2012

Au­gan­tis Tbi­li­sis ir praei­ti­mi gy Tre­čia va­lan­da nak­ties, Tbi­li­sio se­na­ mies­tis, A.Če­cho­vo gatvė. Prie­šais sėdin­ tį ant suo­liu­ko už­sie­nietį vos neuž­ka­bin­ da­ma kojų pra­va­žiuo­ja be­to­no mai­šyklė.

Ly­giag­re­čiai gatvę užt­ve­ria sunk­ve­ži­mis.

Iš skers­gat­vio bildė­da­mas įsu­ka vikš­ri­nis trak­to­rius.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Plu­ša ir naktį

Tradicijos: provincijoje vis dar klesti namudiniai verslai: duonos kepi-

mas ir saldumynų gamyba.

Gy­ve­ni­mas Gru­zi­jos sos­tinė­je ne­ sus­to­ja nė mi­nutę. Nei dieną, nei naktį. Apie de­šimt dar­bi­ninkų su­ si­skaldę į gru­pe­les ap­žiū­ri sta­tyb­ vietę, vie­nas ki­tas priei­na prie ša­ lia esan­čio fon­tanė­lio, nu­si­plau­na ran­kas, at­si­ge­ria. Ir jau vien to pa­ kan­ka, kad pa­si­jus­tum pa­tekęs į fil­ ma­vi­mo aikš­telę, ir dar pa­grin­di­ nio ak­to­riaus kai­ly­je. Ta­čiau tai tik pra­džia.

Ke­lias mi­nu­tes vis­kas nu­ty­la, kiek­vie­nas už­sii­ma sa­vo dar­bais.

Ta­da vėl pra­de­da burgz­ti tech­ni­ ka, dar­bi­nin­kai krau­na be­toną. Tuo pat me­tu į gat­velę įsu­ka tak­si au­to­ mo­bi­lis, pa­skui – dar ke­li leng­vie­ji au­to­mo­bi­liai. Po mi­nutės gat­velė­je jau spūstis. Vai­ruo­to­jai ban­do iš­ va­žiuo­ti iš pro­ble­minės vie­tos, spaud­žia sig­nalą. Pra­de­da at­ro­ dy­ti, kad yra ne nak­tis, o vi­dur­ die­nis.

Ga­liau­siai vėl ku­riam lai­kui vis­ kas nu­rims­ta, bet gy­ve­ni­mas mies­ te ne­sus­to­ja. Sta­ty­ti sku­ba­ma taip, ta­ry­tum kiek­vie­na die­na pa­sku­ tinė, – dar­bas vyks­ta tri­mis pa­ mai­no­mis, ir judė­ji­mo mies­te tik­rai daug. Ta­čiau dar­bi­nin­kai ne­per­ si­dir­ba. Per po­rą va­landų nak­ti­ nio dar­bo bu­vo dau­giau val­gy­ta ir kalbė­ta nei dirb­ta. Į Vil­niaus skverą

Harmonija: net ant senovinių pastatų stogų augantys medžiai nebjau-

roja jų, o suteikia jiems žavesio.

Dieną gru­zinų dar­bin­gu­mas krin­ ta dar la­biau, tad poil­sis pa­vėsy­je – dar­bi­ninkų kas­die­nybė. Vis dėl­ to Tbi­li­sis ga­li pa­si­gir­ti per pa­sta­ ruo­sius ke­le­rius me­tus įvyk­dy­tais gran­dio­zi­niais pro­jek­tais. 2010 m. bu­vo ati­da­ry­tas 156 metrų stik­li­nis til­tas, dar va­di­na­mas Tai­kos til­tu. Jį su­pro­jek­ta­vo italų ar­chi­tek­tas Mi­ che­le De Luc­chi. Šiuo me­tu vi­sai ša­lia dygs­ta taip pat mo­der­nios ar­chi­tektū­ros būsi­ mo na­cio­na­li­nio teat­ro pa­sta­tas, sa­vo iš­vaiz­da pri­me­nan­tis vamzdį.

Va­ka­rais šim­tai žmo­nių išei­na pa­ si­vaikš­čio­ti į čia pat cent­re, Ku­ros upės pa­krantė­je, esantį par­ką. Ypač įspūdin­gai at­ro­do ja­me trykš­tan­tis mu­zi­ki­nis fon­ta­nas, ku­rio cent­re švie­sos efek­tais at­ku­ria­mi se­no­vi­ niai Gru­zi­jos vaiz­dai.

Ant kal­no stūksan­čio te­le­vi­zi­ jos bokš­to link – lie­tu­vių ir gru­zinų drau­gystės sim­bo­lis, Vil­niaus skve­ ras. 2009 m. ati­da­ry­tas ne­di­de­lis par­kas kaž­kuo pri­me­na su­tvar­kytą sos­tinės kam­pelį. Vaikų žai­di­mo aikš­telė, švies­tu­vai ir net suo­liu­kai pa­našūs į tuos, ku­rie Vil­niu­je. Tie­ sa, čia nėra be­laid­žio in­ter­ne­to ry­ šio, nors Gru­zi­jo­je ir ypač Tbi­li­sy­je ne­mo­ka­mas „Wi­Fi“ ry­šys ly­di be­ veik kiek­vie­na­me žings­ny­je.

Lie­tu­viš­ki pro­duk­tai

Ne­pai­sant ke­lių mo­der­nių pa­statų, bend­ras Tbi­li­sio vaiz­das nu­bloš­kia į praeitį. Ša­lia sto­vi mo­der­nus vieš­ bu­tis ir su­kriošęs dau­gia­bu­tis, iš visų pu­sių ap­kars­ty­tas skal­bi­niais.

As­fal­tinė ke­lio dan­ga daž­niau­siai ge­ra, bet ak­me­ni­mis grįstas ke­lias, net jei jis at­si­ra­do vi­sai ne­se­niai, at­ro­do ne­la­bai ko­ky­biš­kai – tarp ak­menų žio­ji pirš­to plo­čio tar­pai.

Dar la­biau kont­rastą pa­di­di­na po visą se­na­miestį iš­sidės­čiu­sių mo­ der­nių pre­ky­bos centrų tink­las, ste­bi­nan­tis lie­tu­viškų mais­to, ypač pie­no, pro­duktų gau­sa. Ma­jo­ne­zas, pie­nas, sūriai, deš­ros. Užė­jus ima at­ro­dy­ti, kad lie­tu­viškų pro­duktų Gru­zi­jo­je dau­giau nei pa­čio­je Lie­ tu­vo­je.

Nors M.Saa­kaš­vi­lis pa­darė daug blogų da­lykų, bet iš jo nea­tim­si to, ką jis pa­darė ge­rai.

Be­je, per pa­sta­ruo­sius ke­le­rius Mi­chai­lo Saa­kaš­vi­lio val­dy­mo me­ tus Gru­zi­ja daug kuo ta­po pa­na­ši į Lie­tuvą, pra­de­dant rin­kimų sis­te­ ma ir bai­giant bend­ro­jo pa­gal­bos nu­me­rio 112 at­si­ra­di­mu. „Pas mus po Ro­žių re­vo­liu­ci­jos ėmė ras­tis la­bai daug nau­jo­vių. Ir nors M.Saa­kaš­vi­lis pa­darė daug blogų da­lykų, iš jo nea­tim­si to, ką jis pa­darė ge­rai: jis su­tvarkė teisė­ sau­gos sis­temą, pa­ža­bo­jo ko­rup­ ciją, į Gru­ziją ga­li atei­ti ir lais­vai steig­ti verslą pri­va­tu­sis ka­pi­ta­las iš už­sie­nio. Už­sie­nie­čiai vers­li­nin­ kai čia ypač glo­bo­ja­mi“, – pa­brėžė vie­nos iš opo­zi­ci­nių par­tijų veikė­ ja, kal­bin­ta Tbi­li­sio gatvė­je.

Did­žiuo­ja­si van­de­niu ir vy­nu

Dėl „Bor­jo­mi“ si­tua­ci­ja kiek ki­ to­kia. Iš tiesų Gru­zi­jo­je jo daug, net gėrimų ir už­kand­žių apa­ra­tuo­se, sto­vin­čiuo­se au­to­busų ar trau­ki­nių sto­ty­je, jūs pa­ma­ty­si­te „Bor­jo­mi“.

Iš kas­met į bu­te­lius iš­pils­to­mo 122 mln. litrų mi­ne­ra­li­nio van­dens be­ maž pusę – 55 mln. litrų – iš­ge­ria pa­tys gru­zi­nai. Tie­sa, „pi­giai pa­ ger­ti“ šio uni­ka­laus van­dens Gru­ zi­jo­je ne­pa­vyks – jo kai­na be­veik to­kia pa­ti kaip Lie­tu­vo­je.

Pa­tys gru­zi­nai tai aiš­ki­na tuo, kad ši prekė dau­giau­sia iš­ke­liau­ja į už­sienį, tad ir kai­nas dik­tuo­ja ne jie, o tarp­tau­tinė rin­ka. „XIX a. šitą mi­ne­ra­linį van­ denį ėmė iš­gau­ti kaip pa­mainą ru­ sų aris­tok­ratų pamėg­tam „Vi­chy“, ir nuo ta­da jis bu­vo ve­ža­mas į už­ sienį. Da­bar si­tua­ci­ja pa­na­ši, dau­

Paveldas: daugelis Gruzijos šventov

giau nei pusė iš­ve­ža­ma, tad ir kai­ ną ati­tin­ka­mai dik­tuo­ja ne vi­daus pa­klau­sa Gru­zi­jo­je, o pa­sau­linė­s ten­den­ci­jo­s“, – teigė vie­nas „Bor­ jo­mi“ mi­ne­ra­li­nio van­dens ga­myk­ los dar­buo­tojų.

Fo­tog­ra­fuo­jant – jo­kių ta­bu

Ste­buk­lin­gas gru­zinų bruo­žas – vi­ siš­kas dėme­sio ne­krei­pi­mas į fo­ toa­pa­ratą. Fo­tog­ra­fuo­ti Gru­zi­jo­je ga­li­ma vi­sur ir viską – po­li­ci­nin­ kus, par­davė­jus, pre­zi­den­to rūmų ap­saugą. Nie­kas nie­ko ne­sa­kys, net jei fo­tog­ra­fuo­si­te pro­duktų len­ty­ nas pre­ky­bos cent­re.

Nep­rieš­ta­rau­ti būti fo­tog­ra­fuo­ ja­miems – grei­čiau­siai vie­nas iš gru­zinų sve­tin­gu­mo bruožų. Be to, gru­zi­nai ne­leis praei­ti pro šalį, jei neiš­lenk­si su jais taurės gėri­mo.

Tie­sa, nors vy­res­ni vis dar siū­lo vyną, jau­nes­ni ren­ka­si alų, o jau­ ni ir gy­ve­nan­tys pro­vin­ci­jo­je – alų „bam­ba­liuo­se“. Tad glo­ba­lus pa­ sau­lis net į vyn­da­rystės širdį at­ ne­ša savų po­ky­čių.

Po­že­my­je – at­gal į so­viet­metį

Dar vie­nas Tbi­li­sio ste­buk­las – vie­ša­sis trans­por­tas. Nors XIX a. pa­bai­go­je did­mies­tis vie­nas pir­ mųjų Ru­si­jos im­pe­ri­jo­je galė­jo pa­ si­gir­ti ark­liais trau­kia­mu tram­va­ ju­mi, šian­dien 1,5 mln. gy­ven­tojų tu­rin­čia­me mies­te ne­pa­ma­ty­si­te nei tram­vajų, nei tro­lei­busų. „Mes at­si­sakė­me šitų rūšių trans­por­to, nes mies­te jis tie­siog ne­galėtų nor­ma­liai judė­ti. Tad pas mus yra au­to­bu­sai, mik­roau­to­bu­sai ir met­ro“, – teigė Tbi­li­sio gatvė­je už­kal­bin­ta praeivė.

Nu­si­leidęs į po­žemį pa­si­jun­ ti ta­ry­tum su­grįžęs į praeitį. Bė­ giais rie­da tie pa­tys va­go­nai kaip

23

šeštadienis, spalio 13, 2012

y­ve­nan­ti Gru­zi­jos pro­vin­ci­ja

Ekspansija: lietuviškų prekių gausa Tbilisio parduotuvėse nieko ne-

stebina.

vių skaičiuoja ne viena šimtą metų.

Mask­vos, Ki­je­vo ar Mins­ko met­ ro – pa­ga­min­ti Ru­si­jo­je. Vie­nin­te­ lis šių sos­ti­nių ir Tbi­li­sio skir­tu­mas yra tai, kad čia met­ro sto­te­lių pa­va­ di­ni­mai ir in­for­ma­ci­ja pa­tei­kia­ma gru­zinų bei anglų kal­bo­mis.

Pa­siel­var­ta­vu­si dėl nyks­tan­čių tra­di­cijų, mo­te­ris ne­tikė­tus sve­čius kvietė­si į na­ mus pa­ra­gau­ti jau­no rau­do­no­jo vy­no.

Jurgos Mižutavičiūtės ir Aleksandros Novak nuotr.

kaip tik su­nokę, ki­ti krovė į ki­še­ nes gra­na­tus.

Vie­no­je gat­ve­lių prie sa­vo na­mo su­tik­ta Ro­za teigė į kaimą par­va­ žiuo­jan­ti tik ru­de­niop. Mo­te­ris už sklypą ir dviejų aukštų namą teigė pa­klo­ju­si apie 2 tūkst. JAV do­le­rių (apie 5 tūkst. litų). „Iš tiesų čia ne­bran­gu. Bran­gios tik ke­lionės, ir dar­bo nėra. O ne­kil­ no­jamąjį turtą pirk­ti tik­rai ap­si­mo­ ka. Net M.Saa­kaš­vi­lis, ne­to­li Tbi­li­ sio įsi­gijęs did­žiulį sklypą su na­mu, už jį su­mokė­jo tik 30 tūkst. do­le­rių (apie 70 tūkst. litų)“, – teigė mo­ te­ris.

Ro­zos se­suo gy­ve­na Ma­chač­ka­ lo­je, pa­ti Ro­za ten kaž­ka­da stu­di­ja­ vo – baigė me­di­ci­nos se­se­lių kur­ sus. Ta­čiau ap­lan­ky­ti gi­mi­naitę mo­te­ris ne­tu­ri ga­li­mybės. „Jei­gu ru­sai va­žiuo­ja į Gru­ziją, jiems vizą duo­da ne­mo­ka­mai, o mes tu­ri­me va­žiuo­ti į Tbi­lisį, mokė­ti pi­ni­gus. Be to, ir ke­lionė kiek kai­nuo­ja, nors at­ro­do, kad gy­ve­na­me čia pat. Tu­ri­me ko pa­ vydė­ti jiems, se­suo pen­si­jos gau­ na 8 tūkst. rub­lių (apie 650 litų), tai pen­kis kar­tus dau­giau nei aš“, – dėstė pa­šne­kovė.

Jau­ni­mas vi­sai ki­toks

Sim­pa­ti­zuo­ja ir Ru­si­jai Į Eu­ropą žvel­gia at­sar­giai

Pro­vin­ci­jo­je žmonės ži­no apie Lie­ tuvą, bet ne šian­dienę, o iš tų laikų, kai dar gy­ve­no­me Ta­rybų Sąjun­go­ je. Vie­na­me Rytų Gru­zi­jos Ka­che­ ti­jos re­gio­no kaimų žur­na­lis­tus iš Lie­tu­vos pa­stebė­ju­si mo­te­riškė ne­ dels­da­ma pa­si­so­di­no ir... pra­dėjo pa­sa­ko­ti. Apie sa­vo Kau­ne li­ku­sią draugę, apie mūsų gat­ves, na­mus, žmo­nes. Ta­čiau pa­šne­ko­vei bu­ vo įdo­miau da­ly­tis sa­vo pri­si­mi­ ni­mais nei klau­sy­tis, kaip Lie­tu­va gy­ve­na da­bar. „Da­bar jūs Eu­ro­pa, o vi­sa Eu­ro­pa tam­pa vie­no­da. Ne­no­riu net įspū­ džio ga­din­ti, ma­nau, kad su­nai­ kins jus ta ES, tap­si­te vi­si vie­no­di.

Ir kai mes įsto­si­me, ir­gi to­kie pa­ tys tap­si­me. Vis­kas bus vie­no­da“, – svarstė mo­te­ris.

Pa­siel­var­ta­vu­si dėl nyks­tan­čių tra­di­cijų, mo­te­ris ne­tikė­tus sve­ čius kvietė­si į na­mus pa­ra­gau­ ti jau­no rau­do­no­jo vy­no. Be­je, kuo nors pa­si­vai­šin­ti ra­gi­no ko­ne kiek­ vie­nas kai­me­lio gy­ven­to­jas. Vie­ni siūlė pa­si­skin­ti per­si­monų, nes jie

At­ro­do, kad gru­zi­nai būtų pa­ten­ kin­ti vis­kuo, jei ne ma­ži at­ly­gi­ni­ mai ir pen­si­jos. Todėl pro­vin­ci­jo­ je ne­trūksta ty­laus pa­vy­do ana­pus sie­nos, Ru­si­jos Kau­ka­ze, gy­ve­ nan­tiems drau­gams ir gi­mi­nai­ čiams.

Ko ge­ro, vie­nas Ru­si­jos ir Gru­zi­jos prie­šprie­šos pa­da­ri­nių – jau­ni­mo at­si­sa­ky­mas mo­ky­tis rusų kal­bos.

Be­veik nė vie­nas jau­nas žmo­gus ru­siš­kai Gru­zi­jo­je ne­beš­ne­ka. At­ ro­do, kad gru­zi­nai ang­liš­kai kalbė­ti iš­mokę kur kas ge­riau nei lie­tu­viai.

Galbūt tai ir yra prie­žas­tis, di­di­

Veidas: mineralinis vanduo „Borjomi“ yra tapęs

Gruzijos simboliu.

Laikas: kilimas rankomis audžiamas ne vieną savaitę ar net mėnesį.

nan­ti lie­tu­vių ir gru­zinų at­skirtį.

Pa­ra­dok­sas, ta­čiau, pa­mirš­da­mi rusų kalbą, gru­zi­nai drau­ge už­ mirš­ta ir bu­vu­sias ta­ry­bi­nes res­ pub­li­kas, taip pat Lie­tuvą. Štai vie­no­je Tbi­li­sio gat­vių su­tik­ tas vai­ki­nas su marš­kinė­liais „Lie­ tu­va“, ant ku­rių, be­je, bu­vo su­ra­ šy­ti pa­grin­di­niai duo­me­nys apie mūsų šalį ir pa­žymė­ta, kad vals­ty­ binės kal­bos – „lie­tu­vių ir rusų“, apie Lie­tuvą teigė nie­ko ne­žinąs.

Kaip įro­dymą jis pa­kėlė marš­kinė­ lius, po ku­riais bu­vo dar vie­ni – su Veng­ri­jos vėlia­va.

525

rūšių vynuogės

Darbai: turistus Gruzijoje žavi ne tik puikūs orai, bet ir naktinis Tbilisis.

naudojamos vynui gaminti Gruzijoje.

24

šeštadienis, spalio 13, 2012

Bu­vęs „For­mu­lės-1“ lenk­ty­ni­nin­kas ita­ las Ale­xas Za­nar­di šią va­sa­rą dar kar­tą įro­dė, kad neį­ga­lu­ mas be­jė­gis prieš tiks­lo sie­kian­čio žmo­gaus sva­jo­ nes. Krau­pią ava­ri­ ją prieš 11 me­tų pa­ ty­ręs spor­ti­nin­kas iš lenk­ty­ni­nio au­to­ mo­bi­lio per­sė­do į neį­ga­lio­jo ve­ži­mė­lį ir juo va­žiuo­da­mas du­kart ta­po Lon­do­ no pa­ro­lim­pi­nių žai­ dy­nių čem­pio­nu.

In­ci­den­tas: A.Za­nar­di gy­ve­ni­mo

lū­žis įvy­ko prieš 11 me­tų Vo­kie­ ti­jo­je.

Fe­no­me­nas: ke­tu­rioms „For­mu­lės-1“ ko­man­doms at­sto­va­vęs A.Za­nar­di Lon­do­ne iš­ko­vo­jo tris pa­ro­lim­pi­nių

žai­dy­nių me­da­lius.

AFP, „Reu­ters“, „Scan­pix“ nuo­tr.

Tech­ni­ka: ita­lo tri­ra­tis – tech­no­

lo­gi­nis ste­buk­las.

Le­gen­dą kū­rė sė­dė­da­mas ve­ži­mė­ly­je Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Ne­te­ko abie­jų ko­jų

2001 m. abie­jų ko­jų lenk­ty­nė­se Vo­kie­ti­jo­je ne­te­kęs A.Za­nar­di 16 km at­ski­ro star­to plen­to lenk­ty­nių nuo­to­lį įvei­kė per 24:50,22 mi­nu­ tės. Si­dab­ras ati­te­ko vo­kie­čiui Nor­ ber­tui Mos­sand­lui (25:17,40 mi­nu­ tės), bron­za – Pe­ki­no olim­pia­dos čem­pio­nui ame­ri­kie­čiui, bu­vu­ siam JAV jū­rų pės­ti­nin­kui Os­ca­rui Sanz­he­zui.

A.Za­nar­di pa­ro­lim­pi­nė­se žai­dy­ nė­se var­žė­si su de­vy­niais spor­ti­ nin­kais. Var­žy­bos vy­ko „Brands Hatch“ tra­so­je, ku­ri pa­pras­tai nau­do­ja­ma au­to­mo­bi­lių lenk­ty­ nėms. 20 km į piet­ry­čius nuo Lon­ do­no olim­pi­nio sta­dio­no esan­čio­je „Brands Hatch“ tra­so­je vy­ko vi­ sos pa­ro­lim­pi­nių žai­dy­nių dvi­ra­ čių spor­to rung­tys. Šio­je vie­to­vė­ je leng­vaat­le­čiai pra­dė­jo var­žy­tis dar 1928-ai­siais, o 1976–1986 m. jo­je lenk­ty­nia­vo „For­mu­lės-1“ bo­ li­dai. „Man pa­si­se­kė, kaip ir vi­sa­da.

Per lenk­ty­nes bu­vo ir ne­ma­lo­nių aki­mir­kų, nes pa­sku­ti­nia­me ruo­ že prieš fi­ni­šą, pir­ma­me ra­te, nuo ma­no tri­ra­čio nu­kri­to gran­di­nė, – po is­to­ri­nio trium­fo kal­bė­jo čem­ pio­nas. – Pa­sa­kiau sau: nu­si­ra­ mink, už­dėk ją ir tęsk lenk­ty­nes.

Taip ir pa­da­riau. Be abe­jo­nės, dėl to pra­ra­dau sep­ty­nias ar aš­tuo­nias se­kun­des, ta­čiau pa­bai­go­je tai ne­ tu­rė­jo la­bai di­de­lės įta­kos.“

čio­je tra­so­je kė­bu­li­nių au­to­mo­bi­ lių pa­sau­lio čem­pio­na­te (WTCC) jis bu­vo tre­čias. „Man trū­ko tik pir­mos vie­tos ir pa­ga­liau ją iš­ko­vo­jau, – tei­gė lai­ min­gas pa­ro­lim­pi­nis čem­pio­nas.

– Ati­da­viau vi­sas jė­gas ir to pa­ka­ ko, kad nu­ga­lė­čiau vi­sus var­žo­vus.

Aš ne­ga­liu gy­ven­ti be spor­to. Esu vi­siš­kai nuo jo pri­klau­so­mas.“ Spor­ti­nin­kas pri­si­pa­ži­no, kad tai – vie­na svar­biau­sių per­ga­lių jo gy­ ve­ni­me. „Tai di­dis pa­sie­ki­mas, vie­ nas di­džiau­sių ma­no gy­ve­ni­me.

La­bai sun­kiai dir­bau, kad tai pa­ siek­čiau. Pui­ku tai pa­tir­ti bū­nant 45-erių. Po dve­jus me­tus tru­ku­ sio nuo­ty­kio ši aki­mir­ka at­ne­ša ir šiek tiek liū­de­sio. Kai tau 20 me­tų, džiau­gie­si lai­mė­tais me­da­liais. Kai tau 40, džiau­gie­si kiek­vie­na die­ na. Aš mė­ga­vau­si kiek­vie­na tre­ni­ ruo­čių die­na. Tai bu­vo fan­tas­tiš­kas nuo­ty­kis su fan­tas­tiš­ka pa­bai­ga“, – emo­ci­jų ne­slė­pė A.Za­nar­di ir pri­ si­pa­ži­no, kad po ket­ve­rių me­tų vyk­sian­čio­se Rio de Ža­nei­ro pa­ ro­lim­pi­nė­se žai­dy­nė­se grei­čiau­siai ne­star­tuos. „Ateis ki­ta die­na ir vis­kas bus ki­ taip, net šiek tiek nuo­bo­du. Ži­nau, kad ma­no žmo­na tik­rai lau­kė šios aki­mir­kos. Da­bar vis­kas bai­gė­si. Ji ga­lės at­si­pa­lai­duo­ti, ei­ti į par­duo­ tu­ves ap­si­pirk­ti ir gy­ven­ti įpras­tą gy­ve­ni­mą. Per šiuos ke­le­rius me­ tus ji sten­gė­si ne ma­žiau nei aš“, – žmo­nai Da­nie­lai, ku­rią va­di­na Man­ni, dė­ko­jo spor­ti­nin­kas.

Dar du me­da­liai

Ne­ga­li be spor­to

Po is­to­ri­nio fi­ni­šo A.Za­nar­di pri­ si­mi­nė se­nes­nę nei dvie­jų de­šimt­ me­čių is­to­ri­ją. Bū­tent „Brands Hatch“ tra­so­je vy­ku­sio­se „For­mu­ lės-3000“ lenk­ty­nė­se jis iš­ko­vo­jo pir­mą star­to vie­tą, ta­čiau tuo­met fi­ni­ša­vo ant­ras. 2008 m. to­je pa­

Po dvie­jų die­nų vy­ko 48 km plen­ to lenk­ty­nės. Ale­xui vėl ne­pri­ly­go nie­kas. Jis ap­len­kė Pie­tų Af­ri­kos at­sto­vą Erns­tą van Dy­ką bei bel­gą Wi­mą Dec­lei­rą ir ant­rą kar­tą ta­ po pa­ro­lim­pi­niu čem­pio­nu. Nors šyp­se­na, skam­bant Ita­li­jos him­nui, bu­vo ly­giai to­kia pa­ti švy­tin­ti, pa­ts

spor­ti­nin­kas pri­si­pa­ži­no, kad jam svar­bes­nis pir­mas me­da­lis.

Vis dėl­to ant­rą­jį auk­są A.Za­nar­ di pri­si­mins tur­būt dar il­giau. „Šią die­ną bu­vo ir ma­no sū­naus Nic­ co­lò gim­ta­die­nis, to­dėl sten­giau­si nu­ga­lė­ti ir pa­do­va­no­ti jam pui­kią per­ga­lę“, – pri­si­pa­ži­no ita­las.

Vė­liau su Ita­li­jos ko­man­da lenk­ ty­ni­nin­kas ir iš­ko­vo­jo si­dab­rą es­ ta­fe­tės lenk­ty­nė­se. „Pa­si­ro­do, kad esu ge­ras dvi­ra­ti­nin­kas. Tik­rai ne pir­mą kar­tą sa­vo gy­ve­ni­me pa­da­ riau to­kį be­pro­tiš­ką da­ly­ką. Nie­ kas to per daug ne­si­ti­kė­jo, ta­čiau esu žmo­gus, ku­ris iš gy­ve­ni­mo pa­siė­mė la­bai daug. Sėk­mė ir to­ liau man tei­kia do­va­nas, to­dėl esu jai la­bai dė­kin­gas“, – po fi­ni­šo pri­ dū­rė A.Za­nar­di.

Tai di­dis pa­sie­ki­ mas, vie­nas di­džiau­ sių ma­no gy­ve­ni­me.

La­bai sun­kiai dir­ bau, kad tai pa­siek­ čiau.

Lem­tin­gas įvy­kis

Iš­keis­ti lenk­ty­ni­nį bo­li­dą į tri­ ra­tį ve­ži­mė­lį A.Za­nar­di pri­rei­kė 2001 m. rug­sė­jo 15 d., kai CART au­to­mo­bi­lių kla­sės pa­sau­lio čem­ pio­na­to eta­pe Vo­kie­ti­jo­je jis pa­ty­ rė šiur­pią ava­ri­ją. „Eu­ros­peed­way Lau­sitz“ tra­so­ je vy­ku­sios lenk­ty­nės ita­lui klos­tė­si tie­siog nuo­sta­biai. Iš 22-os vie­tos star­ta­vęs A.Za­nar­di bu­vo iš­ko­pęs į ly­de­rio po­zi­ci­ją, ta­čiau, li­kus try­li­ kai ra­tų iki lenk­ty­nių pa­bai­gos, bu­ vo pri­vers­tas su­sto­ti tech­ni­nės pa­ gal­bos zo­no­je.

Iš­va­žiuo­jant iš šios tra­sos da­lies A.Za­nar­di bo­li­das ne­ti­kė­tai pra­dė­jo

su­ktis ra­tu ir iš­lė­kė į tra­są, o tie­siai į ita­lą tren­kė­si apie 320 km/val. grei­ čiu le­kian­tis Ka­na­dos lenk­ty­ni­nin­ko Ale­xo Tag­lia­ni bo­li­das. Au­to­mo­bi­lis bu­vo per­kirs­tas pu­siau, o lenk­ty­ni­ nin­kui nu­trauk­tos abi ko­jos.

Krau­jo kla­nas ša­lia su­du­žu­sio bo­li­do bu­vo toks di­de­lis, kad prie jo pri­bė­gęs me­di­kas Ter­ry Tram­ me­las slys­te­lė­jo tar­si ant iš­si­lie­ju­ sio te­pa­lo. Ke­le­tą die­nų A.Za­nar­di pra­gu­lė­jo iš­tik­tas ko­mos, kar­tą jam bu­vo su­sto­ju­si šir­dis.

Vis dėl­to A.Za­nar­di gy­vy­bę me­ di­kams pa­vy­ko iš­sau­go­ti, o va­lin­ gas spor­ti­nin­kas jau po ke­lių mė­ ne­sių pra­dė­jo vaikš­čio­ti su ko­jų pro­te­zais. Vė­liau, steng­da­ma­sis iš­lai­ky­ti ge­rą fi­zi­nę for­mą, ita­las pra­dė­jo už­siim­ti ve­ži­mė­lių lenk­ ty­nė­mis. „For­mu­lės-1“ tra­so­se ne­ži­bė­jo

A.Za­nar­di „For­mu­lė­je-1“ lenk­ty­ nia­vo 1991–1994 m., ta­čiau įspū­ din­gų re­zul­ta­tų ne­pa­sie­kė. 1996ai­siais jis per­si­kė­lė už At­lan­to į Šiau­rės Ame­ri­kos „Champ Car“ (CART, „In­dy­Car“) čem­pio­na­tą ir 1997 bei 1998 m. ta­po čem­pio­nu, at­sto­vau­da­mas „Ga­nas­si“ eki­pai.

1999-ai­siais jis su­grį­žo į „For­ mu­lę-1“, ta­čiau, per vi­są se­zo­ną ne­pel­nęs nė taš­ko, 2000 m. vėl pa­ trau­kė į „Champ Car“.

Per sa­vo kar­je­rą „For­mu­lės-1“ tra­so­se jis da­ly­va­vo 45 lenk­ty­nė­ se ir at­sto­va­vo ke­tu­rioms ko­man­ doms: „Wil­liams“, „Lo­tus“, „Jor­ dan“ ir „Mi­nar­di“.

At­si­ga­vęs po ava­ri­jos, ita­las tę­ sė lenk­ty­ni­nin­ko kar­je­rą kė­bu­li­nių au­to­mo­bi­lių pa­sau­lio čem­pio­na­te, ku­ria­me nuo 2005 iki 2009 m. pel­ nė ke­tu­rias per­ga­les, vai­ruo­da­mas spe­cia­liai jam pri­tai­ky­tą „BMW 320i“ bo­li­dą.

2009-ai­siais jis nu­spren­dė baig­ ti lenk­ty­ni­nin­ko kar­je­rą ir vi­są dė­

me­sį skir­ti pa­si­ruoš­ti Lon­do­no pa­ ro­lim­pi­nėms žai­dy­nėms.

Vėl sės į bo­li­dą?

2007 m. rė­mė­jas pa­kvie­tė A.Za­ nar­di da­ly­vau­ti Niu­jor­ko ma­ra­to­ ne. Ta­da jis ap­len­kė ne vie­ną gar­ sų spor­ti­nin­ką ir bu­vo ket­vir­tas.

A.Za­nar­di ran­ko­mis val­do­mų tri­ ra­čių lenk­ty­nė­se jau prieš star­tą Lon­do­ne bu­vo iš­ko­vo­jęs ne­ma­žai sva­rių per­ga­lių: praė­ju­siais me­tais jis pel­nė si­dab­rą pa­sau­lio čem­pio­ na­te ir trium­fa­vo Niu­jor­ko, Flo­ren­ ci­jos, Ro­mos ma­ra­to­nuo­se. „Jis yra tik­ras liū­tas – nie­ka­da ne­pa­si­duo­da“, – po iš­ko­vo­to auk­so Lon­do­ne tei­gė bu­vęs A.Za­nar­di ko­ man­dos drau­gas Jim­my Vas­se­ris. Įdo­mu, kad šiuo me­tu „Indy500“ au­to­mo­bi­lių lenk­ty­nių ko­man­dą tu­rin­tis vy­ras su A.Za­nar­di prieš pa­ro­lim­pia­dą drau­giš­kai su­si­ta­rė dėl dar di­des­nių iš­šū­kių. „Au­to­mo­bi­lio va­rik­lį su­stab­ džiau prieš tre­jus me­tus, kai man bu­vo 42-eji. Jim­my pa­ža­dė­jo, kad jei lai­mė­siu auk­są, jis man vėl pa­ siū­lys vie­te­lę ir prie au­to­mo­bi­lio vai­ro. Tad ne­kant­rau­ju, kol ga­lė­siu jam pa­skam­bin­ti ir pa­sa­ky­ti: „Na, Jim­my, tai kaip mū­sų su­si­ta­ri­ mas?“ – po auk­si­nio fi­ni­šo šmaikš­ ta­vo A.Za­nar­di.

Ne­lai­min­gas in­ci­den­tas Vo­kie­ ti­jo­je ne­sug­rio­vė A.Za­nar­di drau­ gys­tės su ki­tu pui­kiu bi­čiu­liu Chi­pu Ga­nas­si. Bū­tent jo va­do­vau­ja­mos ko­man­dos au­to­mo­bi­lį tą lem­tin­gą die­ną vai­ra­vo ita­las. „Ne­pap­ras­tai džiau­giau­si ma­ ty­da­mas jo ryž­tą Lon­do­no tra­so­ je, ta­čiau lai­mė­ti auk­są – tai jau šis tas fan­tas­tiš­ka. Tik­rai pa­si­kal­bė­siu su juo ir ap­svars­ty­si­me vi­sas ga­li­ my­bes. Gal­būt pa­ver­si­me dar vie­ ną sva­jo­nę rea­ly­be ir Ale­xas su­ grįš į au­to­mo­bi­lių spor­tą“, – tei­gė Ch.Ga­nas­si.

25

šeštadienis, spalio 13, 2012

Lie­tu­viai dės­ty­to­jo iš Ko­rė­jos aki­mis Lie­tu­vos jau­ni­mas yra la­bai iš­ra­din­gas ir kū­ry­bin­gas, daug skai­to ir ge­rai kal­ba už­sie­nio kal­bo­mis. Ki­ta ver­tus, lie­tu­viai ne­no­ri pri­siim­ti at­sa­ko­my­bės ir dėl ne­sėk­ mių lin­kę kal­tin­ti ap­lin­ką. Tai tei­gia Lie­tu­ vo­je dau­giau nei ket­ve­rius me­tus gy­ve­ nan­tis ko­rė­jie­tis Jin­seok Seo.

Vy­tau­tas Be­niu­šis

Ge­rai lie­tu­viš­kai kal­ban­tis vy­ras, Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­te dės­ tan­tis ko­rė­jie­čių kal­bą ir Ko­rė­jos kul­tū­ros is­to­ri­ją, iš­lei­dęs ke­le­tą kny­gų apie Lie­tu­vą ir Bal­ti­jos ša­ lis, pa­si­da­li­jo įžval­go­mis apie dvie­ jų ša­lių jau­ni­mą, aukš­tą­jį moks­lą, gy­ve­ni­mo Lie­tu­vo­je ypa­ty­bes.

– Lie­tu­vo­je gy­ve­na­te jau ket­ve­ rius me­tus. Ko­kias tris stip­rią­ sias ir tris silp­ną­sias lie­tu­vių sa­vy­bes įvar­dy­tu­mė­te?

– Vie­na stip­ry­bių – Lie­tu­vo­je yra la­bai daug jau­nų žmo­nių. Ki­tų ša­lių vi­suo­me­nės spar­čiai sens­ta – pa­ vyz­džiui, Vo­kie­ti­jos, Ang­li­jos, Ko­rė­ jos, Ja­po­ni­jos. Šio­se ša­ly­se la­bai su­ si­rū­pin­ta dėl vals­ty­bės atei­ties, nes po ke­lių de­šimt­me­čių jau­nų žmo­nių pro­cen­tas bus la­bai ma­žas. Lie­tu­ vo­je vi­suo­me­nės se­nė­ji­mo pro­ce­sas ma­žes­nis ir lė­tes­nis. Ki­ta lie­tu­vių stip­ry­bė – lie­tu­viai ga­na ge­rai kal­ ba už­sie­nio kal­bo­mis. Daž­niau­siai – ang­lų. Jei­gu lie­tu­vis ir ne­mo­kės ang­lų kal­bos, jis vis tiek bus la­bai nuo­šir­dus – vi­sa­da pa­dės už­sie­nie­ čiams. Lie­tu­viai už­sie­nie­čiams yra at­vi­ros šir­dies. Nors bū­na žmo­nių, ku­rie po­kštau­ja ne­gra­žiai sa­ky­da­ mi apie ki­nus, ja­po­nus, tai yra tik kai ku­rių „žmo­nių be gal­vos“ el­ge­ sys. Ta­čiau, ap­skri­tai kal­bant, Lie­ tu­vo­je nė­ra ki­tų tau­tų disk­ri­mi­na­ ci­jos. Be to, lie­tu­viai tu­ri la­bai daug ge­rų min­čių, ko­kių nė­ra ma­no tė­ vy­nė­je Pie­tų Ko­rė­jo­je. Pa­vyz­džiui, Užu­pio res­pub­li­ka, be to, gir­dė­ jau, kad lie­tu­viai pa­gal re­gist­ruo­ ja­mų pa­ten­tų skai­čių yra pir­mi iš Bal­ti­jos ša­lių. Lie­tu­viai vi­sa­da su­ gal­vo­ja ką nors nau­jo, to­dėl Lie­tu­ vo­je yra daug įdo­mių nau­jų da­ly­ kų, ku­rių man ne­te­ko ma­ty­ti ki­tur.

Dėl lie­tu­vių silp­ny­bių – pa­ste­biu, kad Lie­tu­va ne­lei­džia įgy­ven­din­ti nau­jų ge­rų min­čių. Tai la­bai rim­ ta pro­ble­ma. Lie­tu­viai ieš­ko bū­dų, kaip pa­bėg­ti iš Lie­tu­vos, nes čia jie ne­ma­to jo­kių ga­li­my­bių įgy­ven­din­ti sa­vo sva­jo­nes. Be to, Lie­tu­vo­je la­bai daž­nai gir­džiu sa­kant: „čia ne ma­ no kal­tė“, „čia ne ma­no at­sa­ko­my­ bė“. Lie­tu­viai tie­siog ne­jau­čia sa­vo at­sa­ko­my­bės. Jei­gu ky­la ko­kia nors pro­ble­ma, jie lin­kę pa­sa­ky­ti: „Tai ne ma­no kal­tė, tai ne ma­no at­sa­ko­my­ bė, tai ne ma­no dar­bas.“ – Ar ga­lė­tu­mė­te pa­ly­gin­ti ko­ rė­jie­čių jau­ną­ją kar­tą su lie­tu­ viais?

– Jau­niems lie­tu­viams, kaip ir ko­ rė­jie­čiams, sun­ku su­tar­ti su vy­res­ nės kar­tos žmo­nė­mis. Taip yra tik­ riau­siai dėl skir­tin­gos pa­tir­ties.

Ko­rė­jo­je tė­vai ar­ba jų drau­gai daž­

nai klau­sia vai­kų: kuo tu no­ri tap­ ti atei­ty­je? Lie­tu­vo­je nie­kas to ne­ klau­sia. Lie­tu­vo­je tė­vai, pa­klaus­ti, kuo no­ri, kad bū­tų jų vai­kai, at­sa­ko vi­sa­da taip pat: „Aš no­riu, kad ma­ no vai­kas bū­tų lai­min­gas.“ Ko­rė­jo­ je tė­vai už vai­kus nu­spren­džia, koks bus jų vai­kų lai­min­go gy­ve­ni­mo bū­ das. Pa­vyz­džiui, jie pa­sa­ko: tu tu­ri tap­ti po­li­ti­ku ar­ba tei­sė­ju, ar­ba gy­ dy­to­ju. Tad ko­rė­jie­čiai tu­ri pla­nuo­ti sa­vo gy­ve­ni­mą pa­gal tė­vų ar­ba vy­ res­nės kar­tos žmo­nių nuo­mo­nę. To­ dėl ko­rė­jie­čių, nors jie ir la­bai no­ ri pa­siek­ti sa­vo sva­jo­nę, ga­li­my­bės tai pa­da­ry­ti yra ma­žos. Tė­vų įta­ka vai­kams Ko­rė­jo­je la­bai di­de­lė. Nors šios ša­lies vi­suo­me­nė smar­kiai pa­ si­kei­tė, pa­ly­gin­ti su anks­tes­nė­mis kar­to­mis, tė­vai ir da­bar tu­ri la­bai di­de­lį au­to­ri­te­tą ir vai­kai jo ne­ga­ li neig­ti. Pie­tų Ko­rė­ja anks­čiau bu­ vo la­bai skur­di vals­ty­bė. Ma­no tė­vų kar­tos žmo­nės ne­ga­lė­jo įgy­ven­din­ ti sa­vo sva­jo­nių, to­dėl jie no­ri sa­ vo sva­jo­nes įgy­ven­din­ti per vai­kus.

Ma­no kar­tos žmo­nės jau tu­ri ki­ tą po­žiū­rį, ta­čiau ma­no tė­vų kar­ tos žmo­nės bu­vo įpra­tę auk­lė­ti sa­vo vai­kus pa­gal sa­vo pla­ną. To­dėl bib­ lio­te­kos ar­ba skai­tyk­los Pie­tų Ko­ rė­jo­je ir da­bar dir­ba vi­są pa­rą. Ta­ čiau jau­ni­mas mo­ko­si ne sau, o dėl eg­za­mi­nų.

Jei ky­la ko­kia nors pro­ble­ma, lie­tu­viai lin­kę pa­sa­ky­ti: „Tai ne ma­no at­sa­ko­my­ bė.“

– Jei pra­kal­bo­me apie moks­ lą, kuo ski­ria­si Lie­tu­vos ir Pie­ tų Ko­rė­jos aukš­to­jo moks­lo sis­ te­mos?

– Stu­di­juo­ti Pie­tų Ko­rė­jo­je yra daug bran­giau nei Lie­tu­vo­je. Aukš­ta­sis moks­las Ko­rė­jo­je nuo­lat brangs­ta, ta­čiau mo­ky­mo ko­ky­bė ne­si­kei­čia.

Lie­tu­vo­je pri­va­čių uni­ver­si­te­tų be­ veik nė­ra, o Ko­rė­jo­je na­cio­na­li­nių uni­ver­si­te­tų yra ma­žiau nei pri­va­ čių. Pri­va­tūs uni­ver­si­te­tai vei­kia kaip įmo­nės – į stu­den­tus jie žiū­ri kaip į klien­tus, jie sie­kia kuo dau­ giau už­dirb­ti. Apie stu­di­jų ko­ky­bę ne­gal­vo­ja­ma. Dėl to yra daug gin­ čų tarp stu­den­tų ir pri­va­čių uni­ver­ si­te­tų. Di­de­lių mo­kes­čių pro­ble­ma bu­vo ak­tua­li dar ma­no jau­nys­tės lai­kais – ji ak­tua­li jau dau­giau nei 20 me­tų.

– Ar ga­lė­tu­mė­te pa­ly­gin­ti Lie­ tu­vos ir sa­vo ša­lies stu­den­tus?

– Lie­tu­vos stu­den­tai ne­si­var­žo ir

Įž­val­gos: ko­rė­jie­čių kal­bą ir kul­tū­ros is­to­ri­ją Lie­tu­vo­je dės­tan­tis Jin­seok Seo pa­ste­bi, kad jo ša­lies jau­ni­mas

kur kas už­da­res­nis už lie­tu­vius.

drą­siai kal­ba už­sie­nio kal­bo­mis, o ko­rė­jie­čiai bi­jo kal­bė­ti už­sie­nio kal­ ba. Taip yra to­dėl, kad Pie­tų Ko­rė­ja – izo­liuo­ta sa­la. Šiau­rė­je yra Šiau­ rės Ko­rė­ja, o ap­link – jū­ra. Sun­ ku pa­tek­ti į už­sie­nį, to­dėl stu­den­ tai re­tai tu­ri pro­gą kal­bė­ti už­sie­nio kal­ba. Nors si­tua­ci­ja Pie­tų Ko­rė­jo­ je dėl už­sie­nio kal­bos var­to­ji­mo šiek tiek pa­ge­rė­jo, di­de­lio skir­tu­mo, pa­ ly­gin­ti su tuo, kas bu­vo anks­čiau, nė­ra. Lie­tu­viai stu­den­tai ne­bi­jo kal­bė­ti už­sie­nio kal­bo­mis. Čia yra dau­giau už­sie­nie­čių, dau­giau ga­li­ my­bių kal­bė­tis už­sie­nio kal­ba. Ki­ tas skir­tu­mas – lie­tu­viai dau­giau skai­to ne­gu ko­rė­jie­čiai. Jie skai­to dau­giau įvai­rių kny­gų. Pa­vyz­džiui, kai aš bu­vau stu­den­tas, stu­den­tai skai­tė tik tas kny­gas, ku­rios su­si­ju­ sios su jų stu­di­juo­ja­ma spe­cia­ly­be.

Da­bar Ko­rė­jo­je yra to­kia ten­den­ci­ ja, to­kia ma­da, kad lei­džia­mos kny­ gos, ku­rios įtik­tų jau­nuo­lių sko­niui.

Ka­dan­gi ko­rė­jie­čiai ne­mėgs­ta skai­ ty­ti, šio­se nau­jo­se kny­go­je tu­ri bū­ ti ma­žai sa­ki­nių, daug iliust­ra­ci­ jų, o kny­ga bū­ti la­bai plo­na. To­kios kny­gos ge­riau­siai per­ka­mos. Lie­tu­ vo­je dar nė­ra to­kios ten­den­ci­jos – kny­gos yra nor­ma­lios, ko­kios ir tu­ ri bū­ti.

– Lie­tu­vo­je ne­ma­ža da­lis jau­ nų žmo­nių dar stu­di­jų me­tais

pra­de­da dirb­ti. Dėl to ne­re­ tai nu­ken­čia moks­lai. Ar Pie­tų Ko­rė­jos jau­ni­mas dar stu­di­juo­ da­mas taip pat ver­žia­si pra­dė­ ti dirb­ti?

– Ko­rė­jo­je stu­den­tai ruo­šia­si tam, kad po stu­di­jų kuo ge­riau sa­ve „par­duo­tų“. At­ro­do, kad stu­di­jų me­tais Ko­rė­jo­je be­veik neį­ma­no­ma pra­dė­ti dirb­ti, nes di­de­lis ne­dar­bas.

Uni­ver­si­te­tų skai­čius ma­no ša­ly­je au­go la­bai grei­tai. Ko­rė­jo­je be­veik vi­si ga­li įsto­ti į uni­ver­si­te­tą, to­ dėl bai­gu­sių stu­di­jas jau­nų žmo­nių yra la­bai daug, o ge­rų dar­bo vie­tų – ma­žai. Uni­ver­si­te­tus bai­gę žmo­ nės no­ri įsi­dar­bin­ti to­kio­se įmo­ nė­se kaip „Sam­sung“, LG, ta­čiau ma­žos įmo­nės vi­sa­da jau­čia žmo­ nių trū­ku­mą. To­dėl rei­kia im­por­ tuo­ti dar­bo jė­gą iš už­sie­nio, ypač iš Pie­tų Azi­jos – Viet­na­mo, Tai­lan­ do, Kam­bo­džos. Tad dar­bo vie­tų yra, ta­čiau stu­di­jas bai­gę jau­nuo­ liai šių dar­bų ne­no­ri.

– Ko­dėl jau­ni ko­rė­jie­čiai ne­no­ri dirb­ti ma­žo­se įmo­nė­se?

– Yra va­di­na­ma­sis 3D – dir­ty, dif­ fi­cult, dan­ge­rous (angl. – pur­vi­na, sun­ku ir pa­vo­jin­ga – red. past).

Ko­rė­jie­čiams la­bai sun­ku ras­ ti jiems tin­kan­tį dar­bą. Be to, kaip mi­nė­jau, dar­bo vie­tų trūks­ta, pa­ ly­gin­ti su tuo, kiek jau­nuo­lių bai­

Vy­tau­to Be­niu­šio nuo­tr.

gia uni­ver­si­te­tus. Gir­dė­jau, kad po ke­le­rių me­tų ši si­tua­ci­ja ga­li pa­ge­ rė­ti, nes ko­rė­jie­čių skai­čius ma­žė­ja.

Re­mian­tis sta­tis­ti­ka, po tre­jų me­ tų į uni­ver­si­te­tą įsto­sian­čių žmo­ nių skai­čius bus ge­ro­kai ma­žes­nis.

Be­veik pu­sė uni­ver­si­te­tų tu­rės bū­ti už­da­ry­ti, nes ne­bus stu­den­tų.

– Kal­bant apie ko­rė­jie­čių po­ mė­gius, kiek jū­sų tė­vy­nė­je jau­ niems žmo­nėms yra svar­bus kul­tū­ri­nis gy­ve­ni­mas – teat­ ras, pa­ro­dos, mu­zie­jai?

– Į ki­no teat­rus ko­rė­jie­čiai la­ bai daž­nai ei­na. Prieš pen­kio­li­ka me­tų, kai gy­ve­nau Ko­rė­jo­je, Seu­ le, bu­vo ma­žiau pa­ro­dų sa­lių, ma­ žiau teat­rų. Ta­čiau da­bar to­kių vie­tų dau­gė­ja. Jau­nos kar­tos žmo­ nės tu­ri įvai­rių po­mė­gių – per pen­ kio­li­ka me­tų at­si­ra­do nau­jų rei­ka­ la­vi­mų, nau­jų kul­tū­ri­nių po­rei­kių.

Jau­ni žmo­nės da­bar dau­giau do­ mi­si kul­tū­ra. Ki­tas įdo­mus da­ly­ kas – jau­ni ko­rė­jie­čiai la­bai rū­pi­ na­si sa­vo išo­ri­niu gro­žiu. Seu­le yra daug li­go­ni­nių, ku­rios da­ro plas­ti­ nes ope­ra­ci­jas. Tai nau­ja ten­den­ci­ ja. Jau­ni ko­rė­jie­čiai ma­no, kad pa­ si­da­rius ope­ra­ci­ją ga­li­ma pa­ge­rin­ti sa­vo ko­ky­bę. Pa­vyz­džiui, ruo­šian­tis į nau­ją dar­bą rei­kia bū­ti­nai tru­pu­ tį „pa­tai­sy­ti“ sa­vo akis, no­sį ar­ba vei­do iš­raiš­ką.

26

šeštadienis, spalio 13, 2012

Pa­sau­lio pa­bai­gos teo­ri­jų bū­ta daug: nuo tva­no iki atei­ vių in­va­zi­jos ir vi­ siš­ko Že­mės su­ nai­ki­ni­mo. At­ro­do, kad Ni­bi­ru pla­ne­ta ta­po vie­na pa­grin­di­ nių vei­kė­jų 2012 m. gruo­džio 21 d. „pa­ sau­lio pa­bai­gos“ pa­ sa­ko­je.

Hi­po­te­zės: pseu­do­moks­li­niuo­se straips­niuo­se pil­na in­for­ma­ci­jos apie Že­mės link ar­tė­jan­čią Ni­bi­ru pla­ne­tą, ta­čiau moks­li­nin­kai ra­mi­na: tai – tik

pa­ni­kos kurs­ty­to­jų vaiz­duo­tės vai­sius.

„Shutterstock“ nuo­tr.

Že­mės žu­di­kė Ni­bi­ru: ti­kė­ti ar ne?

Go­da Rai­by­tė

g.raibyte@diena.lt

„Me­lan­cho­li­ją“ su­kū­ręs re­ži­sie­rius Lar­sas von Trie­ras ir ki­ti ma­jų ka­ len­do­riu­je nu­ma­ty­tos pa­sau­lio pa­ bai­gos įkvėp­ti kū­rė­jai per pa­sta­ruo­ sius ke­le­rius me­tus tie­siog už­ver­tė žmo­nes apo­ka­lip­sę pra­na­šaujančio­ mis kny­go­mis bei fil­mais. Moks­liš­ kai ne­pag­rįs­ta hi­po­te­zė apie Ni­bi­ ru pla­ne­tą jau ke­le­rius me­tus taip pat ke­lia vi­suo­ti­nę is­te­ri­ją. Ko­dėl bū­tent ji – at­sa­ky­ti ne­ga­li nie­kas. Ži­no­ma, pri­si­de­da ke­lios su­tam­ pan­čios fan­tas­tų skelb­tos da­tos, in­ ter­ne­tas (ku­ria­me ap­stu su­klas­to­tų vaiz­do siu­že­tų su te­les­ko­pais „už­ fik­suo­ta“ Ni­bi­ru), fil­mai, ku­riuo­se Že­mę su­nai­ki­na bū­tent ki­ta pla­ne­ ta ar as­te­roi­das.

Ta­čiau Ni­bi­ru pa­sa­ka gi­liai įti­kė­ ju­sių žmo­nių ne­nu­ra­mi­na nie­kas: nei moks­li­nin­kų, nei įvai­rių ins­ti­ tu­ci­jų (pa­vyz­džiui, NA­SA) pa­reiš­ ki­mai, kad Ni­bi­ru nė­ra ir grei­čiau­ siai nie­ka­da ne­bu­vo.

Pla­čiau pa­pa­sa­ko­ti apie Ni­bi­ru hi­po­te­zę pa­pra­šė­me moks­lo po­pu­ lia­ri­ni­mu už­sii­man­čio ast­ro­fiz­ i­kos moks­lų dak­ta­ro iš Les­te­rio uni­ver­ si­te­to Kas­ty­čio Zu­bo­vo.

– Sa­ky­ki­te, ar įma­no­ma, kad ast­ro­no­mai „ne­pas­te­bė­tų“ Že­ mės link ar­tė­jan­čio mil­ži­niš­ko dan­gaus kū­no?

– Ko ge­ro, neį­ma­no­ma. Aiš­ku, tai pri­klau­so nuo ob­jek­to dy­džio. Šiuo me­tu ap­link Že­mę skrie­ja inf­ra­rau­ do­nų­jų spin­du­lių te­les­ko­pai, ku­rie ste­bi dan­gų ir ieš­ko dar ne­ži­no­mų as­te­roi­dų bei ki­tų ma­žų ak­me­nu­kų.

Taip per pa­sta­rą­jį de­šimt­me­tį at­ ras­ti ke­li šim­tai di­des­nių nei 100 m skers­mens as­te­roi­dų, ku­rių or­bi­tos ker­ta Že­mės or­bi­tą, t. y. jie kar­tais nuo Sau­lės yra nu­to­lę la­biau nei Že­ mė, o kar­tais bū­na ar­čiau. Ma­no­ma, kad jų ga­li bū­ti apie 5 tūks­t. Dau­gu­ mos šių as­te­roi­dų skers­muo ne­daug

vir­ši­ja 100 met­rų – nu­kri­tę į Že­mę, jie su­kel­tų ka­tast­ro­fą to­je ša­ly­je, į ku­rią pa­tai­ky­tų, bet vi­sai Že­mei ir žmo­ni­jai pa­vo­jus ima grės­ti, tik jei as­te­roi­do skers­muo vir­ši­ja ki­lo­met­ rą. To­kie as­te­roi­dai ir ypač pla­ne­tos, jei ne­ty­čia skris­tų ar­tyn Že­mės, bū­ tų pa­ste­bė­ti li­kus dau­ge­liui me­tų iki su­si­dū­ri­mo. Štai, kad ir ne­se­niai ap­tik­ta ko­ me­ta, ku­ri ki­tų me­tų pa­bai­go­je ga­ li nu­švis­ti ryš­kiau už Mė­nu­lį: da­bar ji be­veik sep­ty­nis kar­tus to­liau nuo mū­sų, nei Že­mė nuo Sau­lės. Prie Že­mės ar­čiau­siai priar­tės po me­tų.

O jau ži­no­me apie ją. Tai­gi jei ar­ tė­tų pla­ne­ta, mes apie ją ži­no­tu­me jau se­niai – bent prieš de­šimt­me­tį.

mę? Ir koks bū­tų jos ma­to­mu­ mas dan­gaus skliau­te?

– Že­mė sa­vo or­bi­ta ap­link Sau­lę ju­ da 30 km/s grei­čiu, pa­na­šiu grei­čiu ju­da ir ki­tos pla­ne­tos. Tai­gi ir Ni­ bi­ru, nors ir ju­dė­tų vi­siš­kai ki­to­kia or­bi­ta, ne­ga­lė­tų ju­dė­ti daug grei­ čiau. Per du mė­ne­sius ji nu­skrie­ tų maž­daug 150 mln. km – tai ly­ gu at­stu­mui tarp Sau­lės ir Že­mės ir ma­žiau nei vi­du­ti­nis at­stu­mas tarp Že­mės ir Mar­so. Tai­gi jei Ni­bi­ru bū­ tų bent Mė­nu­lio dy­džio, mes ją ma­ ty­tu­me pui­kiai, kaip ga­na ryš­kią žvaigž­dę, pli­ka aki­mi.

Kas­ty­tis Zu­bo­vas:

Ži­nia apie Ni­bi­ru ar ki­to­kio pra­žū­tin­ go ob­jek­to ar­tė­ji­mą prie Že­mės su­kel­tų ma­si­nę pa­ni­ką.

– Ni­bi­ru hi­po­te­zes la­biau­siai kai­ti­na tai, kad moks­li­nin­kai ne­va ži­no apie tą pla­ne­tą, bet ty­čia ne­pra­ne­ša žmo­nėms, – tai dėl to, kad bi­jo pa­ni­kos, tai dar dėl ki­tų prie­žas­čių. Jei­gu mil­ ži­niš­kas ob­jek­tas tik­rai skrie­ tų į Že­mę, ar žmo­ni­ja bū­tų in­ for­muo­ta?

– Kiek man ži­no­ma, slap­ta in­for­ ma­ci­ja yra tik to­kia, ku­rią įslap­ti­ na vals­ty­bės val­džia ar ka­riuo­me­nė, nes jos vie­šu­mas ga­li kenk­ti na­cio­ na­li­niam sau­gu­mui. Nors nea­be­ jo­ju, kad ži­nia apie Ni­bi­ru ar ki­ to­kio pra­žū­tin­go ob­jek­to ar­tė­ji­mą prie Že­mės su­kel­tų ma­si­nę pa­ni­ką, vis­gi ne­ti­kiu, kad to­kia in­for­ma­ci­ja ga­lė­tų il­gai iš­lik­ti slap­ta. Ir dėl to, kad moks­li­nin­kai lin­kę bend­ra­dar­ biau­ti bei vie­šin­ti sa­vo at­ra­di­mus, ir dėl to, kad da­bar Ni­bi­ru tu­rė­tų bū­ti ma­to­ma net pli­ka aki­mi, ką jau kal­bė­ti apie tūks­tan­čius ast­ro­no­mų mė­gė­jų, žiū­rin­čių į dan­gų pro te­les­ ko­pų aku­tes sa­vo kie­muo­se. Vi­sų jų nu­til­dy­ti ne­pa­vyks – tai įma­no­ma tik kvai­lo­kuo­se Ho­li­vu­do fil­muo­se.

– Vis­gi hi­po­te­tiš­kai, jei­gu koks dan­gaus kū­nas gra­sin­tų Že­mei, ar tai reiš­kia pa­sau­lio (ar­ba tik žmo­ni­jos) pa­bai­gą, ar šiuo­lai­ ki­nės tech­no­lo­gi­jos pa­žen­gu­ sios tiek, kad bū­tų įma­no­ma jį, pa­vyz­džiui, nu­muš­ti, pa­veik­ti or­bi­tą ir pan.?

– Taip, kaip Bru­ce’as Wil­li­sas ki­no juos­to­je „Ar­ma­ge­do­nas“, pa­da­ry­ti ne­ga­lė­tu­me – bran­duo­li­nių už­tai­ sų ga­lios ne­pa­kak­tų ne­tgi di­de­liam as­te­roi­dui su­nai­kin­ti, ką jau kal­bė­ti apie ki­tą pla­ne­tą. Jei to­kį pa­vo­jin­gą as­te­roi­dą ap­tik­tu­me dar jam esant la­bai to­li, tuo­met rei­ka­lin­gi po­ky­ čiai, sie­kiant iš­veng­ti su­si­dū­ri­mo su Že­me, bū­tų men­ki, to­dėl tai pa­ da­ry­ti bū­tų įma­no­ma.

– Ko­kiu at­stu­mu da­bar nuo Že­mės tu­rė­tų bū­ti Ni­bi­ru, kad gruo­dį ji tik­rai at­si­trenk­tų į Že­

– Pa­tai­sy­ki­te, jei­gu klys­tu. In­ ter­ne­te klai­džio­ja pra­ne­ši­mai apie to­kią pla­ne­tą X. Vie­ni tei­

gia, kad tai – as­te­roi­das, ki­ti – kad pla­ne­ta ir ne bet ko­kia, o bū­tent Ni­bi­ru. Gal ga­li­te trum­ pai apie ją pa­pa­sa­ko­ti?

– Ži­nau tiek, kad pla­ne­tą X ir Ni­ bi­ru (kiek te­ko gir­dė­ti, tai vi­sa­da iš es­mės vie­nas ir tas pa­ts da­ly­kas) su­gal­vo­jo toks ame­ri­kie­tis mis­ti­ kas, pseu­do­moks­li­nin­kas Ze­cha­ria Sit­chi­nas (be­je, iš jo kū­ry­bos atė­jo ir anua­kiai, apie ku­riuos ir­gi kas nors kar­tais pa­ra­ši­nė­ja). Dar pla­ne­tos X eg­zis­ta­vi­mas „­grin­džia­mas“, ro­ dos, šu­me­rų lai­kų ba­rel­je­fais, ku­ riuo­se mi­ni­ma dei­vė Ni­bi­ru, o kai ku­riuo­se iš tų ba­rel­je­fų vaiz­duo­ja­ ma lyg ir Sau­lės sis­te­ma su vie­na „pa­pil­do­ma“ pla­ne­ta.

Pla­ne­ta žy­mi­ma „X“, nes yra ne­va „de­šim­to­ji“ – po vi­sų „de­ vy­nių“ pla­ne­tų, Sau­lės ir Mė­nu­ lio; ši­tai ir­gi su­gal­vo­jo Z.Sit­chi­ nas bei jo se­kė­jai, kai dar Plu­to­nas bu­vo lai­ko­mas pla­ne­ta ir jo­kių ki­tų pla­ne­tų ne­bu­vo ras­ta. Tai vi­siš­kai nea­ti­tin­ka moks­li­nio su­pra­ti­mo, nes pla­ne­tos api­brėž­tis ta­da ne­ bu­vo la­bai griež­ta – 2005-ai­siais ją per­ra­šius Plu­to­nas ta­po nykš­ tu­ki­ne pla­ne­ta kar­tu su dar ke­ tu­riais Sau­lės sis­te­mos ob­jek­tais.

Tai­gi Sau­lės sis­te­mo­je yra ar­ba aš­ tuo­nios, ar­ba 13 pla­ne­tų, bet jo­kios Ni­bi­ru, skrie­jan­čios taip, kad ga­ lė­tų pa­tai­ky­ti į Že­mę ar gre­ta jos pra­skris­ti, nė­ra.

– Tai­gi nė­ra jo­kio rea­laus moks­ li­nio pa­grin­do, ta­čiau žmo­nės kaž­ko­dėl ti­ki ta pa­sa­ka. Kaip ma­no­te, ko­dėl bū­tent Ni­bi­ru su­lau­kė to­kio po­pu­lia­ru­mo?

– Tik­rai ne­ži­nau, ko­dėl bū­tent Ni­ bi­ru. Bet tai tie­siog da­bar­ti­nė „ei­ na­mo­ji“ pa­sau­lio pa­bai­gos pseu­do­ moks­li­nė pa­sa­ka. Prieš ke­le­tą me­tų bu­vo daug kal­ba­ma, kaip LHC (Eu­ ro­pos bran­duo­li­nių ty­ri­mų or­ga­ni­ za­ci­jos la­bo­ra­to­ri­jo­je esan­tis ener­ gi­jos da­le­lių grei­tin­tu­vas – red. pa­st.) su­nai­kins Že­mę; dar anks­

čiau, lyg ir 2003-iai­siais, ir­gi bu­vo kal­ba­ma apie Ni­bi­ru, bet jai neatsk­ ri­dus da­ta bu­vo nu­kel­ta. Tur­būt nie­ka­da ne­bus taip, kad pa­sau­ly­je ne­klai­džios pa­na­šios is­to­ri­jos.

Dar pri­si­de­da tai, kad kaž­kas kaž­kur lyg at­kaps­tė duo­me­nis, esą kaž­koks ma­jų ka­len­do­rius bai­gia­si bū­tent 2012 m. Ti­kin­tys ir be­si­do­ min­tys ast­ro­lo­gi­ja dar bu­vo gir­dė­ ję, kad maž­daug da­bar mes pe­rei­ na­me į Van­de­nio erą. Ke­le­tas to­kių su­ta­pi­mų, lai­ku ir vie­to­je pri­temp­ tų prie tos pa­čios da­tos, ir lė­mė tai, kad is­to­ri­ja iš­pli­to ir ta­po bent jau gir­dė­ta dau­ge­liui.

– Kaip jūs, ast­ro­no­mai, rea­guo­ ja­te į Ni­bi­ru hi­po­te­zę? Ar ap­ skri­tai dis­ku­tuo­ja­te? Ar su­lau­ kia­te žmo­nių klau­si­mų dėl to?

– Tar­pu­sa­vy­je ast­ro­no­mai ne­bent kar­tais apie tai pa­juo­kau­ja, bet tai jau se­no­kai nu­si­bo­do. Žmo­nės, aiš­ ku, klau­si­nė­ja – Mo­lė­tų ast­ro­no­mi­ jos ob­ser­va­to­ri­jos pa­skai­ti­nin­kas Sau­lius Lov­či­kas man yra sa­kęs, kad ko­ne kiek­vie­ną kar­tą, ves­da­ mas eks­kur­si­ją, su­lau­kia klau­si­mo apie Ni­bi­ru. Tai šiek tiek ner­vi­na, bet aš as­me­niš­kai esu lin­kęs paaiš­ kin­ti klau­sian­čiam, ko­dėl tai kvai­ la, o ne pa­juok­ti žmo­gų.

– Kaip re­ko­men­duo­tu­mė­te at­ si­rink­ti pa­ti­ki­mą in­for­ma­ci­ją apie pa­na­šias hi­po­te­zes?

– Įvai­rių ins­ti­tu­ci­jų tink­la­la­piai skel­bia pra­ne­ši­mus spau­dai; tai, kas ten pa­ra­šy­ta, yra pa­ti­ki­ma, tik vi­sa­da rei­kia at­kreip­ti dė­me­sį, ar mi­ni­ma, kiek tvir­tai pa­tys moks­li­ nin­kai įsi­ti­ki­nę re­zul­ta­tų tei­sin­gu­ mu. Ta­čiau dau­ge­lio nau­jie­nų ten ga­li ir ne­bū­ti. „New Scien­tist“, spa­ce.com, tech­no­lo­gi­jos.lt (lie­tu­vių kal­ba), „Uni­ver­se To­day“, „Scien­ti­fic Ame­ ri­can“ – ge­ri šal­ti­niai, ten ren­ka­ ma in­for­ma­ci­ja iš įvai­rių ins­ti­tu­ci­ jų, ra­šo­mi pa­žin­ti­niai straips­niai.

27

šeštadienis, spalio 13, 2012

menas ir pramogos

Lie­tu­vos vi­rė­jams – olim­pi­nė bron­za Lie­tu­viai iš ge­riau­sių pa­sau­lio vir­ tu­vės še­fų olim­pia­dos Er­fur­te par­ si­ve­žė bron­zos me­da­lius! Dir­bę nak­ti­mis, su­dė­tin­go­mis są­ly­go­mis Lie­tu­vos vi­rė­jai pa­ro­dė ne tik ne­ri­ bo­tą fan­ta­zi­ją, bet ir rau­me­nų ga­lią bei at­kak­lu­mą.

„Coo­king un­li­mi­ted!“ (ga­mink be ri­bų! – angl.) – skel­bė olim­pia­dos šū­kis ir at­ro­dė, kad vi­si vi­rė­jai bu­ vo pa­si­ruo­šę ko­vo­ti iš pa­sku­ti­nių­jų.

Lie­tu­viams te­ko dirb­ti į ka­ri­nį san­

dė­lį pa­na­šio­je vir­tu­vė­je, sė­dint ant dė­žių, nuo­lat laks­tant į šal­dy­tu­vą, sto­vin­tį lau­ke, net per lie­tų. Lyg to bū­tų bu­vę ma­ža, vi­sas veiks­mas vy­ko nak­ti­mis.

Be to, Lie­tu­vos ko­man­dai te­ ko vir­tu­ve da­ly­tis su Ka­na­dos ir Hong­kon­go ko­man­do­mis, o olim­ pia­dos ly­de­riai nor­ve­gai įsi­kū­rė erd­vio­je vir­tu­vė­je, esan­čio­je pa­ čio­je Er­fur­to šir­dy­je – mies­to ro­ tu­šė­je. Lie­tu­vos vir­tu­vės olim­pie­ čiai, net ir triūs­da­mi ne­pa­to­gio­je

vir­tu­vė­je bei mie­go­da­mi po ke­lias va­lan­das per pa­rą, su­ge­bė­jo iš­ko­ vo­ti bron­zos me­da­lius.

Ant lie­tu­viš­ko „Am­ber Alian­ce“ sta­lo bu­vo ga­li­ma iš­vys­ti ko­man­ dos ka­pi­to­nės Al­do­nos Ge­čie­nės su­kur­tus ban­ke­ti­nius vie­no kąs­ nio už­kan­džius, Liu­ci­jos Ma­kovs­ kos pa­tie­ka­lą aš­tuo­niems as­me­ nims, tris Da­riaus Dab­ro­vols­ko ve­ge­ta­riš­kus še­dev­rus, Vy­tau­to Sa­ma­vi­čiaus ke­tu­ris pa­grin­di­nius pa­tie­ka­lus, nuo­sta­bią Na­ta­li­jos Kra­saus­kie­nės skulp­tū­rą iš val­go­ mų pro­duk­tų ir ke­tu­ris de­ser­tus, ku­riuos ga­min­ti pa­dė­jo ge­riau­sias 2010-ųjų Lie­tu­vos vi­rė­jas Dei­vy­ das Pras­pa­liaus­kas bei ko­man­dos va­do­vė Lie­tu­vos res­to­ra­nų vy­riau­ sių­jų vi­rė­jų ir kon­di­te­rių aso­cia­ci­ jos pre­zi­den­tė Rū­ta Šiu­šie­nė.

Lie­tu­viai su­rin­ko 71,19 ba­lo, o re­gio­ni­nių ko­man­dų ka­te­go­ri­jo­je ly­de­riais ta­po Šve­di­jos bei Ka­na­

Apie olim­pia­dą

Nuo­tai­ka: sun­kius iš­ban­dy­mus bei dar­bo są­ly­gas įvei­kę ir ku­li­na­ri­jos

olim­pia­do­je tre­čią vie­tą lai­mė­ję lie­tu­viai sun­kiai tram­dė džiaugs­mą.

Or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

Vo­kie­ti­jos Tiu­rin­gi­jos že­mės sos­ti­ nė­je Er­fur­te spa­lio 5–10 d. vy­ku­sią ku­li­na­ri­jos olim­pia­dą oku­pa­vo šim­ tai ge­riau­sių vi­rė­jų iš vi­so pa­sau­lio.

Tarp jų – ir Lie­tu­vos vi­rė­jai, su­si­bū­rę į ko­man­dą „Am­ber Alian­ce“. IKA ku­ li­na­ri­jos olim­pia­da vyks­ta jau dau­ giau nei šim­tą me­tų. Pir­mo­ji įvy­ko dar 1900-ai­siais Frank­fur­te prie Mai­ no, ir, iš­sky­rus Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ ro lai­ko­tar­pį, vyk­da­vo kas ket­ve­rius me­tus, kaip ir spor­to olim­pia­da.

No­jus grįž­ta Ry­to­jaus va­ka­rą rin­ki­mų aist­ras vil­nie­čiai ga­lės nu­mal­šin­ti klau­ sy­da­mie­si šiuo me­tu Ai­ri­jos sos­ ti­nė­je Dub­li­ne gy­ve­nan­čio bu­vu­ sio gru­pės „Ai­ri­ja“ ly­de­rio Da­riaus Mi­le­rio-No­jaus ba­la­džių.

Sos­ti­nės klu­be „Ar­tis­tai“ rin­ki­mų va­ka­rą kon­cer­tuo­sian­tis trum­pam į Lie­tu­vą grį­žęs dai­ni­nin­kas pa­ti­ ki­na, kad į Lie­tu­vą at­skren­da ne bal­suo­ti, o dėl šei­mos rei­ka­lų. „Ne, tik­rai ne dėl rin­ki­mų at­ skren­du. Bal­suo­siu tra­di­ciš­kai Lie­tu­vos am­ba­sa­do­je Dub­li­ne dar prieš iš­skris­da­mas į Lie­tu­vą. Už ką? Neiš­duo­siu“, – šyp­so­jo­si dai­ ni­nin­kas.

At­si­nau­ji­nu­siuo­se „Ar­tis­tuo­se“ su­si­rink­sian­tiems žiū­ro­vams dai­ni­ nin­kas at­liks ge­riau­sias sa­vo so­li­nės

kar­je­ros dai­nas, tarp jų – ir kū­ri­nių iš pa­va­sa­rį pa­si­ro­džiu­sio al­bu­mo „1 Die­na“ akus­ti­nes ver­si­jas. „Rug­sė­jo vi­du­ry­je gru­pė „Ai­ri­ja“ bū­tų šven­tu­si 20-me­tį. Iš pra­džių gal­vo­jo­me su­si­rink­ti į krū­vą, su­ reng­ti ke­le­tą gran­dio­zi­nių kon­cer­ tų, bet pa­skui nu­spren­dė­me to ne­ be­da­ry­ti. Gru­pės juk ne­bė­ra. Vie­toj kon­cer­tų nu­spren­dė­me ju­bi­lie­jaus pro­ga sa­vo ger­bė­jams su­teik­ti ga­ li­my­bę at­si­siųs­ti ge­riau­sias mū­ sų dai­nas iš in­ter­ne­to ne­mo­ka­mai.

Juo­lab kad da­lis dai­nų net ne­bu­ vo iš­leis­tos CD for­ma­tu. Be abe­jo, ke­le­tą dai­nų iš „Ai­ri­jos“ re­per­tua­ ro pa­dai­nuo­siu ir „Ar­tis­tuo­se“. Per dau­ge­lį me­tų su­pra­tau, kad tai tie­ siog neiš­ven­gia­ma“, – pa­sa­ko­jo ži­ no­mas at­li­kė­jas.

VD inf.

No­ras: No­jus ap­gai­les­tau­ja ne­

be­kon­cer­tuo­jan­tis su „Ai­ri­ja“, ta­čiau ža­da at­lik­ti ke­le­tą gru­ pės dai­nų. Gedimino Bartuškos nuo­tr.

Tau­tos pa­vel­do eks­po­zi­ci­ja Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės UNES­CO ko­mi­si­jos ga­le­ri­jo­je ati­da­ro­ma Ri­ tos Bal­ku­tės fo­tog­ra­fi­jos dar­bų pa­ ro­da „Ra­ga­nos, bur­ti­nin­kai, žmo­ nės blo­go­mis aki­mis“.

R.Bal­ku­tė or­ga­ni­zuo­ja lie­tu­vių tau­tos kul­tū­ros eks­pe­di­ci­jas ir pa­ ti jo­se da­ly­vau­ja jau apie 30 me­ tų. Jos ty­ri­nė­ji­mų sri­tis – liau­diš­ kas žmo­gaus su­pra­ti­mas: dva­si­nė ir kū­niš­ka žmo­gaus san­da­ra, svei­ ka­tos ir li­gų sam­pra­ta, li­gų diag­ nos­ti­ka, gy­dy­mo bū­dai ir prie­ mo­nės. Nuo 1982 m. ty­ri­nė­to­ja su­ren­gė dau­giau kaip 130 eks­pe­ di­ci­jų, už­ra­šė per 15 000 vie­ne­tų me­džia­gos. Eks­pe­di­ci­jas R.Bal­ku­

tė ren­gė vi­so­je Lie­tu­vo­je, lie­tu­vių gy­ve­na­mo­se te­ri­to­ri­jo­se Bal­ta­ru­ si­jo­je (Va­ra­na­vo, Ap­so apy­lin­kė­se) ir Len­ki­jo­je (Puns­ko apy­lin­kė­se). „Ši pa­ro­da – tar­si ne­di­de­lis es­ki­ zas, ga­li­my­bė sa­vo­tiš­kai pri­si­lies­ti prie iš­ties įdo­mių, tik­rų mū­sų tra­ di­ci­jas sau­gan­čių, jas puo­se­lė­jan­čių kai­mo žmo­nių. Esu pa­ti už­ra­šiu­si ne vie­ną sak­mę apie ra­ga­nas, bur­ti­nin­ kus ar žmo­nes, tu­rin­čius blo­gas akis ir taip ken­kian­čius žmo­nėms, gy­vū­ nams, au­ga­lams, net daik­tams, tu­ rė­jau re­tą ga­li­my­bę ne tik su to­kiais žmo­nė­mis su­si­tik­ti, pa­bend­rau­ti, bet ir juos už­fik­suo­ti nuo­trau­ko­se.

Pa­ro­do­je ga­lė­si­te su­ži­no­ti, ko­kiais ma­gi­niais veiks­mais pa­ta­ria­ma ap­

si­sau­go­ti nuo ra­ga­nų ken­ki­mo, blo­ gų akių po­vei­kio ir t. t., o trum­ pi pa­čių pa­tei­kė­jų pa­sa­ko­ji­mai leis pri­si­lies­ti prie gy­vo žo­džio tra­di­ci­ jos“, – pa­sa­ko­jo au­to­rė. Ši pa­ro­da liu­di­ja reikš­min­ gą R.Bal­ku­tės in­dė­lį į kruopš­tų ir ne­leng­vą dva­si­nio tau­tos pa­vel­do įvai­riuo­se Lie­tu­vos kam­pe­liuo­se fik­sa­vi­mo dar­bą, ku­rį ji dir­ba su di­džiau­sia ati­da ir mei­le. Pa­ro­da veiks iki spa­lio 19 d.

VD inf.

Kur? UNES­CO ko­mi­si­jos ga­le­ri­jo­je, Šv. Jo­no g. 11.

Ka­da? Nuo spa­lio 15 d. 17.30 val.

Kiek? Ne­mo­ka­mai.

dos vi­rė­jai – jie su­rin­ko po 90,74 ir 90,51 ba­lo ir pa­si­puo­šė auk­so bei si­dab­ro me­da­liais.

Be to, in­di­vi­dua­lų ka­te­go­ri­jo­ je aukš­tą­jį pi­lo­ta­žą pa­de­monst­ra­ vo lie­tu­vė Ho­no­ra­ta Lyn­do, ji iš­ ko­vo­jo dar vie­ną bron­zos me­da­lį, o še­fai Ha­li­na Viš­nevs­ka­ja, Leo­ nar­das Ma­cei­ka­ne­cas ir To­mas Ri­ my­dis ga­vo dip­lo­mus, pri­lygs­tan­ čius ket­vir­tai vie­tai.

Iš vi­so olim­pia­do­je da­ly­va­vo per 1800 vi­rė­jų iš 54 ša­lių. Na­cio­na­li­nių vir­tu­vių ka­te­go­ri­jo­je ly­de­riais ta­po šve­dai ir nor­ve­gai. Jau­ni­mo ka­te­ go­ri­jo­je aukš­čiau­sias vie­tas užė­mė Šve­di­jos, Nor­ve­gi­jos ir Švei­ca­ri­jos ko­man­dos. Ka­ri­nės vir­tu­vės ka­te­ go­ri­jo­je me­da­liais pa­si­puo­šė Švei­ ca­ri­jos, Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos ir Vo­ kie­ti­jos vi­rė­jai. Kon­di­te­rių rung­ty­je auk­są ga­vo Šri Lan­ka, si­dab­rą – Vo­kie­ti­ja, bron­zą – Ita­li­ja.

VD inf.

Per olim­pia­dą bu­vo su­nau­do­ta 20 000 kiau­ši­nių, 1000 kg mė­sos, 1200 kg žu­vies, 700 kg bul­vių, 4600 kg dar­žo­vių, 2500 l grie­ti­nė­lės ir pie­no, 140 kg cuk­raus, 100 kg drus­kos, 80 kg prie­sko­nių.

Ža­ve­sys: reik­lią olim­pia­dos ko­

mi­si­ją pa­pir­ko nuo­sta­biai pa­ teik­ti vie­no kąs­nio už­kan­džiai ir de­ser­tai.

28

šeštADIENIS, spalio 13, 2012

menas ir pramogos

Vai­kų laukia pa­sa­kiš­kas sa­vait­ga­lis Pa­var­gu­sius nuo po­li­ti­nių agi­ta­ci­jų ir rin­ki­ mų karš­ti­nės ki­no teat­ras „Pa­sa­ka“ sek­ma­ die­nio po­pie­tę kvie­čia pra­leis­ti links­mai: ma­žų­jų žiū­ro­vų ir jų tė­ve­lių čia lau­kia ani­ ma­ci­niai fil­mai, žai­di­mai ir net spek­tak­lis.

Ry­toj 14 val. ki­no teat­ras „Pa­sa­ka“ kar­tu su teat­ru „Ža­lia var­na“ džiu­ gins ma­žiau­sius sa­vo lan­ky­to­jus – „Sa­vait­ga­lio su pa­sa­ka“ da­ly­viai ga­lės ne tik su­da­ly­vau­ti Au­re­li­jos Če­re­dai­tės spek­tak­ly­je-žai­di­me „Eže­lio ver­tas pa­šne­ko­vas“, bet ir po spek­tak­lio pa­ma­ty­ti nau­jau­sią rink­ti­nę ani­ma­ci­nių fil­mų fes­ti­va­ lio „Tin­di­rin­dis“ pro­gra­mą.

Spa­lį teat­ras „Ža­lia var­na“ šven­ čia 13-ąjį gim­ta­die­nį, to­dėl ki­no teat­ras „Pa­sa­ka“ džiau­gia­si ga­lė­ da­mas vi­sus pa­kvies­ti į teat­ro „Ža­ lia var­na“ spek­tak­lį. Tai spek­tak­ lis apie poe­tiš­kos sie­los Eže­lį, ku­ris kar­tu su vai­kais sta­tys vaiz­duo­tės lai­vą ir nu­ke­liaus į Že­mai­ti­ją bei nu­si­leis ant pi­lia­kal­nių, nes to­kiu lai­vu ga­li­ma vyk­ti į bet ku­rią pa­ sau­lio vie­tą... Mei­lė Ežy­tei jį įkvėps kur­ti, ir ke­liaus jis ne bet kaip, o su dai­ne­le. Vai­kai ne tik iš­moks žais­

ti su še­šė­li­nė­mis lė­ly­tė­mis, bet ir pa­dės ak­to­rei skai­ty­ti ei­lė­raš­čius, pri­tar­ti dai­ne­lėms ir net pa­šok­ti „Žvirb­le­lių šo­kį“.

Sa­vait­ga­liai su „Pa­ sa­ka“ ma­giš­ki tuo, jog čia tė­ve­liai su sa­ vo vai­kais lei­džia lai­ką kar­tu, ug­do kū­ ry­biš­ku­mą bei so­ cia­li­nį ak­ty­vu­mą.

Po spek­tak­lio vi­siems „Sa­ vait­ga­lio su pa­sa­ka“ da­ly­viams bus pri­sta­ty­ta nau­jau­sia fes­ti­va­ lio „Tin­di­rin­dis“ trum­pa­met­ra­žių ani­ma­ci­nių fil­mų pro­gra­ma. Ki­to­je

Pra­mo­gos: sma­gų sa­vait­ga­lį ma­žie­siems už­tik­rins teat­ro „Ža­lia var­na“ ak­to­riai, įtrauk­sian­tys į vai­di­ni­mą ir

pa­čius vai­kus.

fil­mų pro­g-ra­mo­je „Ge­ri drau­gai“ – ani­ma­ci­ja apie vai­kų drau­gus.

Ru­sų fil­mas „Di­džio­ji pia­ni­no pa­ mo­ka“ apie ma­žą­ją mer­gai­tę Ma­šą ir lo­kį tik­rai pra­links­mins jau­nuo­ sius žiū­ro­vus juo­kin­gais per­so­na­žų nuo­ty­kiais ir pa­teiks ne vie­ną ge­rą pa­mo­ky­mą. Spal­vin­gos džiung­lės, žings­niuo­jan­tys nykš­tu­kai ir mer­ gai­tė pi­ra­tė – tai fil­mo „No­riu pa­ ma­ty­ti nykš­tu­kus“ is­to­ri­ja apie pa­

pras­tą ir links­mą mer­gai­tę, ku­ri yra ak­la. Fil­mas „Drau­gau­ki­me“ at­sa­ ko į ke­le­tą klau­si­mų. Ką bend­ra ga­ li tu­rė­ti bal­ta­sis lo­kys ir juo­dasis?

Kaip ping­vi­nas ga­li sem­tis įkvė­pi­ mo iš paukš­čių? Ar mes drau­gau­ ja­me tik su žmo­nė­mis, pa­na­šiais į mus pa­čius? „Sa­vait­ga­liai su pa­sa­ka“ ma­giš­ki tuo, jog čia tė­ve­liai su sa­vo vai­kais lei­džią lai­ką kar­tu, la­vi­na vaiz­duo­

Or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

tę, ug­do kū­ry­biš­ku­mą bei so­cia­li­nį ak­ty­vu­mą. Tai šei­my­niš­kos ir jau­ kios sek­ma­die­nio po­pie­tės, per ku­ rias kiek­vie­nas ras sau mie­lą veik­ lą: nuo teat­ro, mu­zi­kos ar dai­lės dirb­tu­vių iki imp­ro­vi­zuo­tų pa­sa­ kų skai­ty­mo ar net žong­li­ra­vi­mo pa­mo­kų. „Sa­vait­ga­lis su pa­sa­ka“ vyks­ta sek­ma­die­niais 14 val. ki­no teat­re „Pa­sa­ka“.

VD inf.

„Tai – aš“ muzikinis trau­ki­nys pa­ju­dė­jo Ju­bi­lie­ji­nis tarp­tau­ti­nis dai­nuo­ ja­mo­sios poe­zi­jos fes­ti­va­lis „Tai – aš“ pra­si­dė­jo neįp­ras­tu re­gi­niu: bar­dai su­gu­žė­jo ne į kon­cer­tų sa­ les, o į trau­ki­nį.

Fes­ti­va­lį or­ga­ni­zuo­jan­čių Vil­niaus mo­ky­to­jų na­mų at­sto­vai ža­dė­jo, jog 10-asis „Tai – aš“ neap­si­ri­bos vien įpras­tais kon­cer­tais. Pa­ža­das iš­pil­dy­tas: va­kar po­pie­tę, po kon­ cer­to Vil­niaus ge­le­žin­ke­lio sto­ty­je, 16 Lie­tu­vos bei už­sie­nio bar­dų su­ šo­ko į trau­ki­nį ir su dai­no­mis pa­ ju­dė­jo į Dzū­ki­jos sos­ti­nę Va­rė­ną.

Pub­li­ka sto­ty­se bei pa­čia­me trau­ ki­ny­je ga­lė­jo klau­sy­tis Min­dau­ go An­ce­vi­čiaus, Gy­čio Amb­ra­ze­ vi­čiaus, gru­pės „Ti­mo­hi“, gi­ta­ros vir­tuo­zų trio iš Šiau­rės Ai­ri­jos „Thun­de­ring down“, bra­zi­lo Vi­ cen­te Frei­re ir ki­tų dai­nuo­ja­ma­jai poe­zi­jai ar­ti­mų au­to­rių kū­ri­nių. „Ak­ci­ja ir bu­vo su­ma­ny­ta tam, kad ga­lė­tu­me ap­lan­ky­ti ma­žes­ nius Lie­tu­vos mies­te­lius, ne­šti mu­zi­ką bei ži­nią apie fes­ti­va­lį į vie­tas, kur bar­dai re­tai teuž­su­ ka“, – pa­sa­ko­jo fes­ti­va­lio va­do­ vas Juo­zas Žit­kaus­kas.

Va­kar 16 val. kon­cer­tas jau tę­ sė­si Rū­diš­kių, o 18.30 val. – ir Val­ki­nin­kų ge­le­žin­ke­lio sto­ty­je.

Vė­liau mu­zi­kan­tai per­si­kė­lė į Va­ rė­ną, ten 21 val. su­ren­gė va­ka­ri­ nį kon­cer­tą mies­to vie­šo­jo­je bib­ lio­te­ko­je. Šian­dien mu­zi­ki­nis trau­ki­nys tę­sia ke­lio­nę – Va­rė­nos ge­le­žin­ ke­lio sto­ty­je mu­zi­ka skam­bės nuo pat 11 val. ry­to, o kon­cer­tui pa­si­ bai­gus trau­ki­nys at­li­kė­jus nu­veš į Mar­cin­ko­nis. Bar­dų va­go­ną ten bus ga­li­ma pa­si­tik­ti 12.20 val., o po kon­cer­to jis pa­suks at­gal į Vil­ nių.

Spa­lio 15–21 d. po vi­są Lie­tu­ vą ke­liau­sian­tys bar­dai už­suks į dau­gy­bę ma­žų­jų Lie­tu­vos mies­ te­lių. Iš vi­so bus net 37 kon­cer­tai, juo­se da­ly­vaus ir 22 už­sie­nio sve­ čiai. Fes­ti­va­lis šį­kart neap­si­ri­bos tik Lie­tu­vos te­ri­to­ri­ja – per­si­kels ir į Lat­vi­ją bei Len­ki­ją. Bai­gia­mie­ji kon­cer­tai nu­ma­to­mi Vil­niu­je.

VD inf.

KUR? Die­ve­niš­kė­se, „Ry­to“ vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je, Ge­ra­nio­nų g. 34.

KA­DA? Spa­lio 15 d. 13 val.

KIEK? Ne­mo­ka­mai.

KUR? Šal­či­nin­kų kul­tū­ros cent­re, Vil­niaus g. 48.

KA­DA? Spa­lio 15 d. 18 val.

KIEK? Ne­mo­ka­mai.

Tra­di­ci­ja: jau ant­rus me­tus

po Lie­tu­vą ke­liau­jan­tis bar­dų trau­ki­nys ir va­kar dūz­gė ke­ly­je iš Vil­niaus į Va­rė­ną.

Or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

Terminuotam darbui Lentvaryje reikalingi pagalbiniai (-ės) darbuotojai (-os) (langų gamyba). Darbas prie staklių, langų profilių gaminimas, plastiko sušeštadienis, spalio 13, 2012 uždėjimas, rinkimas, langų apkaustų frezavimas, virinimas, metalo pjovimas. Registruotis darbo dienomis 9-16 val. tel. 8 620 68 855, 8 650 34 654.

959483

UAB „IRDAIVA” reikalingi dirbti Vilniuje: betonuotojai, tinkuotojai, staliai-dailidės, fasado šiltintojai, apdailininkai, plytelių klojėjai.

Kontakt. darbą tel. 8 659 38 437, 8 659 Siūlo 38 480, 8 659 38 414.

959171 Norvegijoje ir Švedijoje reikalingi patirties turintys staliai, stogdengiai (karkasinių Verpimo įmonei Vilniuje reikalingi dar-83 namų statyba ir renovacija).

Tel. 8 646 bininkai.

Apmokome. Tel. (8 5) 260 772.

1028985 1970, 8 698 34 551, skambinti darbo Reikalinganuo valytoja (-as) dienomis 9 iki 16 val.Vilniuje. Įdarbina-

me tik neįgaliuosius. Tel. 8 698 79 961027 276.

1032795

paslaugos

UAB „Socialinė integracija”, turinti socialinės įmonės statusą, ieško riboto darbingumo valytojų (turinčių neįgalumą) Vilniuje statybos ir remonto visai arba ne visai darbo dienai. Mes siūlome iki 30 proc. didesnį, visada laiku mokaGamina masyvo vidaus dumą darbomedžio užmokestį, socialines garantijas.

Suteikiame pasirinktigarantuodarbo vieris iš uosio, galimybę ąžuolo. Kokybę tą irwww.vidinesdurys.lt laiką. Kreiptis tel. (8. 5) 0987,44 Gaja.

Tel.249 8 689 bijos e.g.paštas 30, Vilnius (7, 8 ir 18 troleibusas, vidinesdurys@zebra.lt.

984, 45 ir 46 autobusas, „Skalvių“stotelė).

955284 1031827

Technikos remonto Paslaugos SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.

951181

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

Statybos ir remonto

Kelionių Profesionalus vonių

933624

restauravimas. Tvir-

danga Lietuvoje.

5 metų garantija.

Iš/įčiausia Londoną saugiai, greitai vežame siunTel. (8Lietuvoje 37) 773 100, 8 670 06 Daugiau tinius. pristatome iki048. durų.

Tel. 8 informacijos www.voniurestauravimai.lt.

687 58 503, +44 778 627 1449. Informaci1025021 ja – www.lietuvalondonas.com.

Technikos remonto

959526

Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandipervezimai. ją. Tel. 8 699IR01 428, e. paštas SKUBIAI NEMOKAMAI IŠVEŽA nenauinfo@gmail.com. dojamą buitinę techniką – šaldytuvus, 952525 tech-

skalbykles, virykles, kompiuterinę niką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.

Kitos 1032511

Nestandartinių baldų gamyba. Aukšta kokyVisų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilbėniuje, – žema kaina.g.www.guobosbaldai.lt . Tel. Žalgirio 131, tel. (8 5) 275 4665; 8 656 69 099. www.pc-help.lt.

ribas ir planuojamos teritorijos naudojimo ir pastabos teikiami planavimo organizatoriui ir tvarkymo režimą. Planavimo organizatorius: projekto rengėjui raštu ir telefonu iki viešo apUAB „Daltonas“ (į. k. 26077688), J.Jasinskio tarimo dienos. Atmestų planavimo pasiūlymų g. 16, Vilnius. Informaciją teikia Kęstutis Tale- pareiškėjai detaliojo plano sprendinius bei vietas, tel. (8 5) 254 6871, e. paštas kestutis@ šo svarstymo procedūras gali apskųsti Valstytaletas.lt. Detaliojo plano rengėjas: UAB „Re- binei teritorijų planavimo ir statybos inspekcigroup projektavimas”. Informacija teikiama jai prie Aplinkos ministerijos (A.Juozapavičiaus tel. (8 5) 262 0353, 8 671 14 216, Lukiškių g. g. 9) per mėnesį nuo pareiškėjams registruoto 5-306, Vilnius, info@regroup.lt. SuTel. parengtu 261 3653, 261 3655, 261 3659 pranešimo įteikimo dienos. detaliuoju planu galima susipažinti nuo 2012 960851 skelbimai@vilniausdiena.lt 05 23 iki 2012 06 21 darbo dienomis pas pro- Parengtas Nacionalinės žemės tarnybos prie jekto rengėją. Parengto detaliojo plano vieša Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žeekspozicija nuo 2012 06 06 iki 2012 06 21 Šni- mėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas dėl piškių seniūnijos patalpose, A.Juozapavičiaus žemės sklypo (kad. Nr. 4142/0400:228), g.Perka 10A, Vilnius. Viešas susirinkimas: detaliojo plano sprendinių viešas aptarimas vyks 2012 esančio Šatrininkų k., Šatrininkų sen., Vilm. birželio 22 d. 11 val. Lukiškių g. 5, 235 kab., niaus r. sav., formavimo ir pertvarkymo proVilniuje. Planavimo pasiūlymų pateikimo jekto patvirtinimo 2012 m. gegužės 10 d. Tetvarka: planavimo pasiūlymai ir pastabos tei- ritorijų planavimo dokumento rengėjas UAB kiami projekto rengėjui arba organizatoriui „EFFECTIVUS“. Tel. 8 646 15 887, e. paštas raštu iki viešo susirinkimo pabaigos. Plana- effectivus@gmail.com.

961170 vimo dokumentų sprendinių pasiūlymų ap- 687 58 503, +44 778 627 1449. InformaciSodininkų bendrijos METALURGAS nariams! skundimas: asmenys gautą atsakymą, kad į ja – www.lietuvalondonas.com.

974465 jų pasiūlymus neatsižvelgta parengtame pla- 2012 06 10 11 val. šaukiamas ataskaitinisStatybosdokumente, įmonei reikalingi kelio darbininkai SUSIRINKIMAS, kuris vyksKauno Kelmi-į navimo gali apskųsti Valstybinės rinkiminis Vežame poilsiautojus iš Vilniaus, ir apželdintojai.

Kreiptis tel. (8 5)inspekcijos 231 6179, jos sodų 20-oji g. 13. Darbotvarkė: 1. Veiklos teritorijų planavimo ir statybos Palangą, Šventąją (ir atgal), nuo 35 Lt. Tel. 8 663 52500.ministerijos Vilniaus teritorijų ataskaita tvirtinimas.

Revizoriaus atasprie Aplinkos 8 699 99 ir965, 8 612 222.

227.

975124 975416 planavimo ir statybos valstybinės priežiūros kaita ir tvirtinimas. 3. Sąmatos tvirtinimas.

UAB „Šeimos medicinos klinika“ siūlo darskyriui, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, per 4. Įvairūs klausimai. 5. Pirmininko rinkimas. bą šeimos bendrosios prak-į 6. Revizoriaus rinkimai. Susirinkus mažiau nei mėnesį nuogydytojams jiems išsiųstoirlaiško (atsakymo tikos slaugytojams.

Informacija pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.tel. 8 618 pusei bendrijos narių, pakartotinis susirinki960590 37 721. mas bus šaukiamas 2012 06 24 11 val. toje Kita 975626 INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. pačioje vietoje (ta pati darbotvarkė). BendriBIĮ pirmininkė. „Kontrastų biuras“ visu sąrašu parduoPranešame apie kartojamą visuomenės infor- jos da atsargas (įvairias kanceliarines prekes) 960769 Įvairūs mavimo procedūrą dėl parengto žemės sklyuž didžiausią pasiūlytą, ne mažesnę po Dobrovolės k. (5,1100 ha, sklypo „Nekilnojamojo Turtobet Projektai” atlieĮmonei reikalingi aukštalipiai.

Tel. 8kad.

650Nr. 91 UAB neisklypo, 35 730 Lt kainą.

Pasiūlymai teikiami iki 0101/0164:31), Panerių seniūnijoje, Vilniuje, mės ka kadastrinius matavimus Vilniaus r. sav., kadastrinis Nr. 4190/0600:126, 253, 8 699 98 086.

AUTOMOBILIŲ VISOJE LIETU2012 m.Žydrūną birželio 25 d. imtinai vo973725 savininką detaliojo plano.SUPIRKIMAS Planavimo pagrindas – 2012 Eimutį matavimų Sudervės sen., Rastinėnų k.,uždaruose SB dieną „Vilma”, VOJE. GALI BŪTI ARBA SU DEFEKkuose administratoriui, matavimuose. Žemės sklypųUAB žen-„SBS m. balandžio 12 d.DAUŽTI Detaliojo teritorijų planavi- dalyvauti skl.

Nr.bankroto 148 (skl. kad.

Nr. 4184/0934:0148), TAIS. Tel. 8 676 71 261.

Legale“, Ukmergės g. 369A, Vilnius. klinimą vykdys UAB(neprivatizuoto „Atspindys” darbuomoTransportas, organizatoriaus teisiųlogistika ir pareigų perdavi995303 prašom gretimo sodo) DausklyLaisvės pr. 88, tel.

Vilnius, tel.

8 0799, 656 828d. giau informacijos (8 5)m.

206 8 611 mo sutartis Nr. 042042.

Planavimo tikslas – tojai, po Nr. 147 savininką 2012 birželio 10 Brangiai perkame mišką su žeme arba išsi500; info@atspindys.lt.

Konditerijos įmonė į pagal darbąbendrojo Vilniaus val.

51 518. pakeisti žemėsLietuvoje. tikslinępriims paskirtį kirsti. Visoje Atsiskaitome iš karatvykti prie jums priklausančio1032647 sklypo ir 971990 regione plano nustatyti Informuojame, to.

Tel.sprendinius, 8 vairuotoją-ekspeditorių, 676 41 155.padalyti sklypą,vadybinindalyvauti ženklinant kad yrariboženkliais patvirtintasBoguslaže929917 ką-ekspeditorių ir prekybos agentą.

Tel. 8 Vladislavos Salmanovič turto paveldėtoteritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. De- mės Sovinskio sklypą Nr. 148 arba kad. prašom ūkio paskirties žemės sklypo, Nr. su611 45 plano 000. organizatorius – UAB „4Real“, vo jų dėmesiui. Š. m. birželioJaroslavu 27 d. 16Bazeval. taliojo esančio Babriškių k., Pabersisiekti su darbų vykdytoju 976056 4164/0100:74, Kviečia mokytis A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 20 198. žėsvič, adresu Vilniaus r., Pagirių sen., Vilniaus r., Kaimo plėtros žemėtvarŽalgirio g. 131–213, Vilniussen., (tel. 8Mikašiū677 79 Projekto rengėjas – UAB „RV architektų stu- kos348, Įsakymo 2012vyks 10 08 Nr. 48VĮnųprojektas. k.,e. SB „Ekspresas”, sklypo kad. paštas topomatik@gmail.com ). Nr. Kviečiame į naujus Planavimo organizatorius: dija“, Pamėnkalnio g. Tarptautinės 28-2, Vilnius. lydePareng- (14.48.2.)-3506.

960926 4167/1002:0027 kadastriniai matavimai. rystės akademijos mokymus ir seminaSTANISLOVAS Kviečiame SADAUSKAS. dalyvauti. Dokumento Matavimus renatlieka rus.

Daugiau informacijos tel. 8 656 23 Kelionių gėjas: J.Adomavičiaus IĮ „ŠANTRA“, Anavilio „Baltijos Organizacija”, Lin723, e. paštas info@tla.lt. k.,UAB Vilniaus r. Tel. Matavimų (8 5) 258 6248.

Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame 1029209 siun1033014 kmenų g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112. tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsė-976256

29

skelbimai

siūlo darbą

Įvairūs

paslaugos

Karščiausi Kelionių pasiūlymai

Įvairūs Kelionių organizatorius

jo 25 d. nutartimi civilinėje byloje B2-5348640/2012 UAB „Ziro group“ iškelta bankrog. 6, administratoriumi LT–01104 Vilnius paskirta toA.Vienuolio byla. Bankroto UAB „Finansinių Tel. (8 5) 231 3314.partnerių Faks. (8 5)grupė“, 262 9120jos įgaliotuvilnius@vilnius.krantas.lt, asmeniu – Vida Kubilienė, tel. 8 682 58 782. UAB „Ziro group“ kreditoriai iki 2012 m. www.krantas.lt A.Vienuolio g. 6,pareikšti LT-01104kreditorinius Vilnius lapkričio 19 d. gali reiTel.Vegasas (8 5)šiuo 231nuo 3314.

Faks.UAB 262 9120 parkalavimus adresu: Las 2871 Lt(8 5)„Finansinių tnerių grupė“, Vilnius. vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Torontas nuoVytenio 2382 Ltg. 50-802,

Kita Karščiausi Kelionių pasiūlymai

2012 m. spalio 25 d. nuo 10 val. LaukininkųKelionių k., Kalvelių sen., Vilniaus r. sav., bus ženorganizatorius klinamos Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotų Vytautoaplankyti Indrašiaus vardu proj. skl. Nr. Ar svajojate Niujorką?

2604/1,2 žemės sklypų ribos ir atliekami O galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – kadastriniai matavimai. Prašom gretimo že-

1032202

šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus? Monrealis nuo 2874 Lt 760904 1002383 Pamatykite Šiaurės Ameriką už Hiustonas nuo 2964 Lt Atėjo laikasnuostabiąją TIKROMS ATOSTOGOMS! Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga ypatingą kainą.

Kalgaris Užuojauta nuo 125nuo Lt 3464 Lt Kelionių Užsisakykite skrydį iki gegužės 15 dienos,nuo ir Joninių kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga Pamirškite kasdieninius rūpesčius ir atsipaIš/į Londoną saugiai, greitai vežame siunleiskitės į nepamirštamą kelionęstiprybė 2012 10 šią sunkią Kaina pateikta į abi puses su oro uostų nekilnojamąjį turtą Telydi paguoda ir dvasios netekties valandą.

Nuoširdžiai užjau-mo110 Lt Jus tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 laiduokite laive Baltijos jūroje! čiame „Ekoprojekto“ direktorių EDMUNDĄ dėl brangios mamos mirties.

687 58 503, dviejų +44 778 627 1449.

Informaci01–2013 03Jus 21 į trumpiausios kesčiais.

Kviečiame nakties va- ŠIRONĄ Parduodamas kambarių butas PalanMėgaukitės saule, vėju ir gera nuotaika.

Kauno filialo darbuotojai www.lietuvalondonas.com.

Niujorkas Rezervacijos mokestis iki 100 Lt mokamas pagosja – centre, už bažnyčios, S.Nėries g. 1A.1031316 Tel. karėlį! nuo 2226 Lt 8 603 62 096.

Vašingtonas nuo 2526 Lt pildomai.

Baltijos jūroje bus ir disko, ir linksmybės iki Kruizo kaina pateikta iš išplaukimo uosto.

955765 Bostonas nuo 2588 Lt Vietų skaičius ribotas. www.krantas.lt ryto!

Daugiau informacijos Karščiausi kelionių pasiūlymai

parduoda

perKa

Kelionių organizatorius

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto.

Tel. 8 676 41 155.

Kelionių organizatorius

929896

UAB „BEST COMPANY“ Varėnos r. perka: veršelius, galvijus, avis. Sumokame iš karto.

Mokame PVM.g.Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 A.Vienuolio 6, LT-01104 Vilnius 803, 713314.

558,Faks.

(8 310) 48 9120 323.

Tel.8(8601 5) 231 (8 5) 262 953105 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt

Įvairūs

LĖKTUVŲ BILIETŲ IŠPARDAVIMAS! Kita Praha nuo 549 Lt;

2012 04 20 Kijevas nuoVilniaus 692 Lt;apygardos teismo nutartimiMilanas UAB „Joanos iškelta bankroto nuo 702avialinijos“ Lt; bylaBukareštas (c. b. Nr. B2-3323-160/2012).

Bankrutuonuo 766 Lt; jančios SofijaUAB nuo„Joanos 768 Lt; avialinijos“ administratoriumi UAB VALDYMO IR RESTel paskirta Avivas nuo 817VERSLO Lt; TRUKTŪRIZACIJOS CENTRAS. Įgaliotas asmuo Baku nuo 1252 Lt; Astana nuo Lt;83 541. Prašom iki 2012 – V.Česonis, tel.1958 8 686 nuo111680 Lt; m. Delis birželio d. imtinai pateikti savo kreditoPekinas nuo 17762012 Lt; m. gegužės 2 dienai rinius reikalavimus Šanchajus nuoįsiteisėjimo 1776 Lt; dienai) kartu pri(bankroto bylos Niujorkas nuo 1777reikalavimus Lt; dedant kreditorinius patvirtinannuo 2074 Lt; įformintus nuorašus. čių Tokijas dokumentų tinkamai nuo 2236 Lt; ar šių reikalavimų TaipMajamis pat prašom nurodyti, Sidnėjusyra nuo 3548 Lt nurodyti, kokiu būdu įvykdymas užtikrintas, tai yra padaryta. Kreditorinį reikalavimą pateikKaina pateikta į abi puses su oro uostų mo-Inti Savanorių pr. 262-105, LT-50204 Kaunas. kesčiais.tel./faks. (8 37) 229 886. formacija 961016 Rezervacijos mokestis 50 Lt mokamas pa-

pildomai. APIE TERITORIJŲ PLANAVIINFORMACIJA periodas priklauso maršruto.

MĄ.Kelionės Parengtas žemės sklypo,nuo esančio Lvovo g. 105A, Šnipiškių seniūnijoje, Vilniuje, sklykiekis už šią kainą ribotas. po Bilietų kad. Nr. 0101/0032:986, bendras plotas 0,2419 ha, detalusis planas. Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 07 13 įsakymas Nr. AD30-1732, 2011 08 01 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr.

KELIONĖS KELIONĖSAUTOBUSU AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU Alyvų žydėjimo šventėirDuobelėje, Latvijoje Juodkalnija–Bosnija Hercegovina–KroaČekijos pilys–Čekijos rojus–Praha tija–Serbija–Albanija – 1350 Lt – 577 Lt (05.26.)

– 95 Lt Didingoji ItalijaVaršuvoje ir Kaprio sala – 1747 Lt– 175 Lt Paryžius–Amsterdamas–Liuksemburgas Muziejų naktis (05.19/20) – 1359 Lt Ryga–Saremos sala–Talinas – 377–Lt577 Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha Ryga–Stokholmas–Rundalė – 470 Ltjūros Šiaurės Italija su poilsiu prie Adrijos Šveicarijos gamtos stebuklai Paryžius–Beniliuksas – 1377 –Lt1397 Lt nuo 1197 Lt sala–Talinas––627 Praha–Viena–Budapeštas Ryga–Saremos 377LtLt Kroatija nuo 990 Lt pažintinė) nuo Gdanskas–Malborkas–Griunvaldas – 427 Lt Lt Šiaurės Italija (poilsinė 1290 Slidinėjimo Praha-Viena-Budapeštas nuo 627 Lt Kroatija nuo kelionės 990 Lt autobusu: Slidinėjimas Prancūzijoje (Trys Slėniai) – LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: Praha–Viena–Budapeštas nuo 619 Lt 1470 Lt Ispanija, Kosta Brava (Livinjo) nuo 822 –Lt1490 Lt Slidinėjimas Italijoje Malta – 904 Austrijoje–Šveicarijoje Lt(poilsinės) Slidinėjimas – IŠ VARŠUVOS 1890 Lt Hurgada Graikija, Cgalkidikė – 979 Egiptas, nuo 935LtLt Slidinėjimas Ispanija, Kosta Dorada 999 Lt Tatrai) Bulgarija nuoSlovakijoje 850 Lt – (Žemieji – 890 Lt Ispanija, Alikantė – 1108 Šri Lanka nuoUkrainoje 3500 Lt (Bukovelis) 7 d. – Slidinėjimas Graikija, sala Kreta 1170 Lt – 1128 Lt 850 LtnuoKos Turkija, Antalija –Lt1185lėktuvu: Lt Slidinėjimo kelionės Tunisas nuo 770 Slidinėjimas Andoroje 1290 Lt Bulgarija, Burgas – 1199– Lt Slidinėjimas Italijoje, Šveicarijoje Kroatija, Rijeka – 1279 Lt IŠ VARŠUVOS (pažintinės poilsinės)ir Prancūzijoje (Aostos slėnis) lėktuvu – 1490 Lt Turkija, Marmaris 1289 Kruizas Nilu nuo 2038 LtLt Slidinėjimas Italijoje (Vialattea) lėktuvu Bulgarija, Izraelis–Jordanija–Egiptas – 1650 Lt Burgas – 1199 Ltnuo 2423 Lt LĖKTUVUnuo IŠ VILNIAUS: Portugalija, Algarvė Marokas 2634 Lt– 1899 Lt Ispanija, Brava, Kosta Dorada nuo Kuba nuoKosta 5853 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) 1979 Lt; Malta – 904 Lt; Graikija, ChalkiEgiptas, Hurgada nuo 995Alikantė Lt dikė – 1099 Lt; Ispanija, – 1108; IŠ RYGOS:Kos Bulgarija – 995 Graikija, salaLt– 1128 Lt; Turkija, AntaTailandas (pažintinė – nuo 5218Lt;Lt lija – 1295 Lt; Bulgarija, Burgas – 1185 Turkija – 1078 Lt poilsinė) Šri Lanka – 3500 Lt IŠ VILNIAUS: Kreta – 1170 Lt Egiptas, Tunisas –Hurgada 770 Lt nuo 869 Lt Ispanija, – 1499(pažintinės Lt LĖKTUVUMaljorka IŠ VARŠUVOS – poilTurkija, sinės) Antalija – 889 Lt Kruizas Nilu nuo 1440 Lt Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt Marokas – 2634 Lt Kuba – 5853 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Top Fun 540 Lt Raganė 550 Lt Energetikas 600 Lt

Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt

Graikija,Rijeka Kreta –– 99 Lt Lt; Turkija, MarmaKroatija, 1489 Mažieji Laukystos piratai Bulgarija, Varna – 1099 Lt 370 Lt– 1999 Lt ris 1620 Lt; Portugalija, Algarvė Holivudo akademija 599 LtLt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Portugalija, Algarvė – 2239 Mes jėga 450 Ltnuo 1440 Lt; Bulgarija Egiptas, Hurgada –STOVYKLOS 1595 Lt; Turkija – 1440 Lt; Šri Lanka – Žaidimų galaktika 450 Lt LIETUVOJE 3500 Lt; Kreta – 1170 Lt Apači indėnai į Lietuvą 450 Lt Pasaka nuo 550atkeliauja Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poAvataro–nuotykiai Raganė 550 Lt kartu 450 Lt ilsinės) Mes šampinjonai 450 Kruizas Nilužmogus nuo 1440 Lt;Ltaš!

Izraelis–Egiptas Laimingas – tai 600 Lt nuo 1678 Lt; Marokas – 2634499 Lt; Kuba Aplink pasaulį per 7 dienas Lt – Top Fun 640 Lt 5853 Lt pasaulis 595 Lt Mano AVIABILIETAI Kitasinternetu: variantas 359 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE Pirkti www.lek.lt Dodi 550 Ltaviakompanijos) Anglų kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt (yra ir pigios KELTAI STOVYKLOS1699 UŽSIENYJE Bulgarijoje Lt Ryga–Stokholmas; Stovykla Ukrainoje „Pribrežnyj“ Kroatijoje 2149 Lt Talinas–Helsinkis; Talinas–Stokholmas; Ventspilis–Nynes60 Lt dienai hamnas; Klaipėda–Karlshamnas (spec.

Kryme „Saliut“ 1699 Lt (spec. pasiūAVIABILIETAI* pasiūlymas); Klaipėda–Kylis Baku nuo 1050 Lt;LtMaljorka(spec. nuo 500 Lt Bulgarijoje 1699 lymas); Klaipėda–Zasnicas pasiūlymas); Turku–Alando *kainos į abi2149 puses Kroatijoje Lt salos–Stokholmas.

Konferencijos kiti Jūsų Juodkalnijojeir 1899 Lt kompanijos renginiai Baltijos jūroje!

KELTŲ AnglųBILIETAI kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt

Ryga–Stokholmas AVIABILIETAI* KRUIZAI Talinas–Helsinkis Viduržemio jūrojeLt(spec. kaina) Delis nuo 1870 Karibų jūroje (spec.

Talinas–Stokholmas Tokijas – 2229 Lt kaina) Tolimuosiuose Rytuose (spec. kaina) Ventspilis–Nyneshamnas Seulasjūroje – 2308 Lt Baltijos Klaipėda–Karlshamnas Singapūras – 2310 Lt (spec. pasiūlymas) VIZOS (spec. pasiūlymas) Į Klaipėda–Kylis Rusiją nuo –260 Lt, Lt Baltarusiją nuo 85 Lt Bankokas 2409

Klaipėda–Zasnicas Puketas – 2610 Lt (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas *kainos į abi puses KELTAI VIZOS Joninės Baltijos jūroje (Tallink 3 d. kruizas) Į Rusiją nuo nuo 105 Lt 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS

e j u i n l i V O OK

AS

A R A

NK

S A V

T FO

S UR

Fotografuok vasarėjantį Vilnių ir laimėk ekskursiją Bestogiu autoBusu draugų kompanijai!

NEMOKAMI SKELBIMAI

KASSI,

SA I KN

Konkursas vyksta portale

T AS R

AN DA !

30

šeštadienis, spalio 13, 2012

skelbimai

Akcijos taisyklės: nemokamą standartinį žodinį skelbimą iki 15 žodžių galite įdėti pateikę šį kuponą „Vilniaus dienos“ redakcijoje, Labdarių g. 8. Nemokamas skelbimas turi būti išspausdintas iki spalio 31 d. Papildoma informacija tel. (8 5) 261 3653.

31

šeštadienis, spalio 13, 2012

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt

skelbimai

Orai

Savaitgalį Lietuvoje numatomi vėsūs orai ir lietus. Šiandien lis, bus 8–9 laipsniai šilumos. Sekmadienio naktį temperatūra sieks 4–6, dieną – 10–12 laipsnių šilumos, lietaus bus mažiau nei šeštadienį.

Šiandien, spalio 13 d.

+9

+9

Telšiai

+9

Šiauliai

Klaipėda

+9

Panevėžys

+9

Utena

+9

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi

7.44 18.24 10.40 4.55 17.09

287-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 79 dienos.

Saulė Svarstyklių ženkle.

+8

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +26 Berlynas +13 Brazilija +26 Briuselis +10 Dublinas +10 Kairas +31 Keiptaunas +21 Kopenhaga +11

Londonas +11 Madridas +21 Maskva +10 Minskas +10 Niujorkas +14 Oslas +8 Paryžius +13 Pekinas +19

orai vilniuje Šiandien

Praha +14 Ryga +9 Roma +22 Sidnėjus +21 Talinas +9 Tel Avivas +30 Tokijas +24 Varšuva +12

Vėjas

2–6 m/s

DATOS (spalio 13 D.)

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+3

+8

+5

+4

4

+6

+11

+7

+4

5

+8

+11

+9

+7

3

+9

+12

+6

+3

3

sekmadienį

pirmadienį

antradienį

+8

+9

Pasaulinė kostiumų diena Pasaulinė organų donorystės diena 1792 m. Vašingtone padėtas dabartinės JAV prezidentų rezidencijos – Baltųjų rūmų – kertinis akmuo.

1873 m. gimė Mikas Petrauskas, kompozitorius, dainininkas, choro dirigentas, pirmosios lietuviškos operos autorius.

1921 m. gimė Yves’as Montand’as, vienas populiariausių Prancūzijos dainininkų ir aktorių.

1925 m. gimė buvusi Didžiosios Britanijos premjerė Margaret Thatcher.

1941 m. gimė amerikiečių dainininkas ir muzikantas Paulas Simonas.

1962 m. gimė amerikiečių aktorė Kelly Preston.

1971 m. gimė amerikiečių aktorius, komikas Sacha Baronas Cohenas.

1981 m. gimė plaukikas Vytautas Janušaitis.

Vilnius

Marijampolė

+9

Alytus

DATOS (spalio 14 D.) Pasaulinė standartizacijos diena 1890 m. gimė 34-asis JAV prezidentas Dwightas Eisenhoweris.

1927 m. gimė anglų aktorius seras Rogeris Moore’as.

1939 m. gimė amerikiečių mados dizaineris Ralphas Laurenas.

1940 m. gimė anglų dainininkas seras Cliffas Richardas.

1946 m. Londone vykusioje konferencijoje nuspręsta įsteigti Tarptautinę standartizacijos organizaciją ISO. 1970 m. ISO prezidentas Farukas Sunteris pasiūlė spalio 14-ąją laikyti Pasauline standartizacijos diena.

1979 m. gimė imtynininkas, Pekino olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas Mindaugas Mizgaitis.

2001 m. mirė nusipelnęs krepšinio treneris, teisėjas Vytautas Bimba.

2001 m. mirė monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas.

įvairenybės

No­be­lio pre­mi­ją pel­no sma­li­žiai

Kuo dau­giau ša­ly­je žmo­nės val­go šo­ko­la­do, tuo dau­giau to­je vals­ty­bė­je at­si­ran­da No­be­lio pre­mi­jos lau­rea­tų. To­kią iš­va­dą skel­bia pres­ti­ži­nis me­di­ci­nos žur­na­las „New Eng­land Jour­nal of Me­di­ci­ne“.

Sau­go pa­žin­ti­nius ge­bė­ji­mus

Ka­ka­vo­je, ža­lio­jo­je ar­ba­to­je, rau­ do­na­ja­me vy­ne ir kai ku­riuo­se vai­siuo­se esan­tys an­tiok­si­dan­tai fla­vo­noi­dai veiks­min­gai pa­de­ da iš­sau­go­ti pa­žin­ti­nius ge­bė­ji­ mus sens­tant, kaip ra­šo Ko­lum­bi­ jos uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius Fran­zas Mes­ser­li. „Ka­dan­gi šo­ko­la­do var­to­ji­mas hi­po­te­tiš­kai ga­lė­tų ge­rin­ti ne tik at­ski­rų žmo­nių, bet ir vi­sų po­pu­ lia­ci­jų pa­žin­ti­nes funk­ci­jas, pa­ klau­siau sa­vęs, ar bū­tų ko­re­lia­ci­ja tarp šo­ko­la­do su­var­to­ji­mo ša­ly­ je ly­gio ir jos po­pu­lia­ci­jos kog­ni­ ty­vi­nių funk­ci­jų“, – sa­kė F.Mes­ ser­li.

Re­zul­ta­tai bu­vo ne­ti­kė­ti: kaip tei­gia F.Mes­ser­li, iš vi­so 23 vals­ty­ bė­se eg­zis­tuo­ja „glau­di, tie­sio­gi­nė ko­re­lia­ci­ja tarp šo­ko­la­do su­var­to­ ji­mo skai­čiuo­jant vie­nam gy­ven­ to­jui ir No­be­lio pre­mi­jų lau­rea­tų skai­čiaus 10-iai mln. žmo­nių“.

Pir­mau­ja švei­ca­rai

Iš­va­da: mokslininkai teigia, kad šo­ko­la­das veiks­min­gai pa­de­da iš­sau­

go­ti pa­žin­ti­nius ge­bė­ji­mus sens­tant.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Šo­ko­la­das ga­mi­na­mas iš ka­ka­vos pu­pe­lių, iš ku­rių pa­ruoš­tą gė­ri­mą ger­da­vo se­no­vės ac­te­kai ir ma­jai.

Is­pa­nų už­ka­riau­to­jai XVI a. at­ve­ žė ka­ka­vą į Eu­ro­pą, o XIX a. švei­ ca­rai iš­to­bu­li­no da­bar­ti­nes šo­ko­la­ do ply­te­les.

Ne­nuos­ta­bu, kad švei­ca­rai „ge­ riau­siai pa­si­ro­do kal­bant ir apie No­be­lio pre­mi­jos lau­rea­tų skai­čių,

ir apie šo­ko­la­do su­var­to­ji­mą“, kaip ra­šo F.Mes­ser­li.

JAV, Pran­cū­zi­ja ir Vo­kie­ti­ja yra są­ra­šo vi­du­ry­je, o Ki­ni­ja, Ja­po­ni­ja ir Bra­zi­li­ja – jo pa­bai­go­je. Šve­di­ja, ku­rio­je per me­tus vie­ nam žmo­gui ten­ka 6,4 kg su­var­to­ ja­mo šo­ko­la­do, yra išim­tis. Rem­ da­mie­si jo­je su­var­to­ja­mo šo­ko­la­do kie­kiu „pro­gno­zuo­tu­me, kad Šve­ di­jo­je tu­rė­jo at­si­ras­ti iš vi­so maž­ daug 14 No­be­lio pre­mi­jų lau­rea­tų, ta­čiau yra 32“.

Tad ar­ba Stok­hol­me įsi­kū­ręs No­be­lio ko­mi­te­tas „tu­ri tam tik­ rą įgim­tą pa­trio­ti­nį po­lin­kį“, ar­ ba šve­dai „ypač ge­rai įsi­sa­vi­na šo­ ko­la­dą ir net ma­žiau­sias jo kie­kis smar­kiai pa­di­di­na jų kog­ni­ty­vi­ nius“ ge­bė­ji­mus.

Gau­sy­bė ty­ri­mų

Tai ne pir­mas kar­tas, kai moks­li­nin­ kai išaiš­ki­na, at­ro­dy­tų, ne­lo­giš­kų su­ta­pi­mų. Anks­čiau ty­ri­nė­to­jai įro­ di­nė­jo ry­šį tarp gand­rų skai­čiaus Eu­ ro­po­je ir gims­ta­mu­mo, taip pat de­ monst­ra­vo, kad vy­rų sa­vi­žu­dy­bės pri­klau­so nuo straz­da­nų skai­čiaus. Šo­ko­la­do, ypač juo­do­jo, nau­da pa­brėž­ta gau­sy­bė­je moks­li­nių ir pseu­do­moks­li­nių ty­ri­mų. Moks­ li­nin­kai tei­gia, kad šis pro­duk­tas tei­gia­mai vei­kia sme­ge­nų bei šir­ dies dar­bą ir net pa­de­da at­si­kra­ty­ ti ant­svo­rio.

BNS, ne­wsru.com inf.

Vardai Šiandien: Eduardas (Edvardas), Edgaras, Mintaras, Nortautė, Venancijus Rytoj: Fortūnatas, Kalikstas, Mindaugas, Rimvydė, Vincentas

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Didelę reikšmę turės jūsų santykiai su aplinkiniais, galimas konfliktas su jaunu arba autoritetingu žmogumi. Tikėtinos įtemptos situacijos, todėl teks ieškoti kompromiso.

Jautis (04 21–05 20). Galite pakenkti aplinkiniams arba nesugebėti paaiškinti savo ketinimų. Kils sunkumų kuriant naujus planus. Kiti žmonės gali nesutikti su jūsų idėjomis.

Dvyniai (05 21–06 21). Nepatartina įsigyti naujų daiktų, nes gali nukentėti tai, kas jums svarbu. Nesugebėsite tinkamai įvertinti žmonių ir tam tikrų dalykų. Jūsų prioritetai gali įžeisti vyresnį žmogų arba įtakingą asmenį.

Vėžys (06 22–07 22). Klaidingai įvertinsite savo jėgas, užsiimsite veikla, kuri prieštaraus jūsų tikslams.

Visa tai gali sugadinti šią dieną, todėl stenkitės neperžengti ribų.

Liūtas (07 23–08 23). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyksta sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Pats laikas pagalvoti apie savęs tobulinimo ar karjeros galimybes.

Mergelė (08 24–09 23). Seksis bendrauti su jaunais žmonėmis, šeima ir aplinkiniais. Jausite jų supratimą ir palaikymą. Beje, jiems taip pat reikalinga jūsų nuoširdi parama.

Svarstyklės (09 24–10 23). Žmonės supras jūsų problemas ir palaikys jus. Tačiau nereikia pernelyg atvirauti, ypač su mažai pažįstamais žmonėmis, nes rytoj galite sulaukti priekaištų dėl neatsargiai išsakytos nuomonės arba savo silpnybių.

Skorpionas (10 24–11 22). Labai sėkmingas laikas. Patyrinėkite savo emocijas, vertybes, veiksmus ir apmąstykite gyvenimą. Jums bus suprantamos aplinkinių emocijos, noriai padėsite kitiems. Šaulys (11 23–12 21). Norėsite daug kalbėti, nes esate kupinas naujų idėjų. Tačiau reikia stabtelėti ir apsvarstyti naujus planus bei tinkamai nuspręsti. Nesiblaškykite nei galvodamas, nei dirbdamas.

Ožiaragis (12 22–01 20). Jūsų mintys ir idėjos nesutaps su aplinkinių nuomone, todėl galimi nesutarimai bei konfliktai. Nebandykite kakta pramušti sienos. Geriau spręskite asmenines problemas.

Vandenis (01 21–02 19). Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Vakarop tapsite irzlus, imsite nepasitikėti savimi, bet truputis poilsio greitai pašalins įtampą. Žuvys (02 20–03 20). Esate svajingas, sieksite atitrūkti nuo savo pareigų. Draugai netrukdys jūsų fantazijoms. Bet svajodamas nepamirškite realių įsipareigojimų.