2012-10-15 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

PirmADIENIS, SPALIO 15, 2012

www.kl.lt

=6?:.162;6@ @= .96< "

9

RUBRIKA

241 (19 542)

JĹŞRA

c ZNabaV`-XY Ya ?RQNXa\_Vb` CVQZN[aN` :NabaV` aRY % #%# " ddd Wb_N ! Ya

JĹŤrininkai nebu s „generolais“

UŞ­da­ry­ta Rim­kĹł per­va­Şa vÄ—l taps vai­ruo­to­jĹł gal­vos skaus­mu.

Miestas 4p.

No­be­lio tai­kos pre­mi­ja ES Eu­ro­pÄ… pa­da­li­jo ÄŻ dvi sto­vyk­las.

Pasaulis 7p.

KapitonĹł klubas Ĺžada boikotuoti kitos JĹŤros ĹĄventÄ—s eitynes.

Su KlaipÄ—dos miesto ĹĄvente dubliuo ta JĹŤros ĹĄventÄ— ĹĄie met buvo tokia prasta, kad neigiami jos atgarsiai sklinda iki ĹĄiol ir netgi ren giamasi iĹĄ esmÄ—s keisti kitĹł JĹŤros ĹĄven Ä?iĹł scenarijus. Vidmantas Ma

v.matutis@kl.lt

tutis

EitynÄ—s apkar to

Jau daugelÄŻ metĹł bene svarbiausias JĹŤros ĹĄventÄ—s akcentas yra jĹŤ rininkĹł eistynÄ—s jĹŤriniĹł organiza cijĹł parade. Mano ma, kad taip ĹĄventÄ—je pagerbiami jĹŤrininkai. Patys jĹŤrininkai mÄ…sto kitaip. „Kapitonus ir jĹŤ rininkus ĹžeidĹžia tai, kaip vyksta eitynÄ—s. Mes nueiname ÄŻ ĹĄventÄ—s atidarymo vietÄ… ir tampame tarsi „vestuviĹł generolas“. Nei mes pa tys, nei kiti neĹži no, kÄ… su mumis da ryti. Taip jĹŤrinin kai ne pagerbiami, o sumenkinami“, – svarstÄ— jĹŤrĹł kapi tonas Sigitas Ĺ i leris. Jo nuomone, ne susijÄ™ su eitynÄ—mis susipratimai, tÄ—s atidarymu, vy ir JĹŤros ĹĄvenko trejus metus iĹĄ eilÄ—s. Kaskart pa teikiama pastabĹł, taÄ?iau niekas ne sikeiÄ?ia. EityniĹł organiza vimas ypaÄ? suĹĄlubavo ĹĄiemet. ď Ž IĹĄvada: WĂ­ _ V [V[ XNV ]N Wb a\ XNQ 7Ă­ Nie anksÄ?iau atĹžygia kas nepasitiko _\` cR[ aĂ› `R _R[ vusiĹł jĹŤrininkĹł. TVN Z\ `R RVaf[Ă› Nebuvo numaty `R WVR [R ]N TR_ OVN ZV \ `b ZR[ ta, kur dÄ—ti vÄ—lia- dĹžiaugiasi matydami uniformuoXV [N ZV vas. ÄŽ ĹĄventÄ—s ati darymÄ… vÄ—lavo Sei- tus jĹŤrininkus. DidelÄŻ ÄŻspĹŤdÄŻ padamo pirmininkÄ— rÄ— Lietuvos aukĹĄ Irena DegutienÄ—. tosios jĹŤreivystÄ—s „KodÄ—l jĹŤrininkai mokyklos pirma kursiĹł eitynÄ—s per pliaupiant lietui apie valandÄ… turÄ—jo laukti Sei- miestÄ…, kai buvo Ĺžygiuojama prie mo pirmininkÄ—s? PavyzdĹžiui, Pre- kelto ir plaukiama prie „AlbatrozidentÄ— Dalia Gry so“ duoti priesai bauskaitÄ— prieĹĄ kos. tai ÄŻ renginÄŻ prie „Albatroso“ paminklo atvyko lai ku ir jos nereikÄ—- Vainikai ÄŻ jĹŤrÄ… – formaliai jo laukti“, – ste „VainikĹł nuleidimo bÄ—jo nas RiÄ?ardas LuÄ? si jĹŤrĹł kapito- Ĺžuvusius jĹŤrinin ÄŻ jĹŤrÄ…, pagerbiant ka. kus, ceremonija taAnot S.Ĺ ilerio, po formali. Ne beliko organizuo KapitonĹł klube Algirdas Grybas: vyko aĹĄtrios dis to plaukimo ÄŻ jĹŤrÄ…. ku RiÄ?ardas LuÄ?ka: KariĹĄkiai rĹŤpinaĹĄventÄ—s. Katego sijos dÄ—l JĹŤros si tik savo lai DaĹžnai JĹŤros ĹĄven vais. DvyliktÄ… va riĹĄkai pasisaky landÄ… ta, kad reikia keisti tÄ—s KodÄ—l jĹŤrininkai JĹŤros ĹĄventÄ—s va- jĹŤroje nebuvo laivĹł sirenĹł. Kai kurie renginiai vyksta dovÄ…, eityniĹł or laivai net neplau skuganizatoriĹł, nes kÄ— ÄŻ jĹŤrÄ…. Juose pliaupiant lie jie ĹžmonÄ—s ne „neriantys ÄŻ krĹŤ tui apie Ĺžinojo, kur dÄ—ti gÄ— buvÄ™ botai, chaotiĹĄkai. mus“. Bet les. Ne„Jei 2013 metais suprantama, kai valandÄ… turÄ—jo kuris renginys ĹžmonÄ—s ateina ÄŻ nebus pasikeilaukti laitimĹł, KapitonĹł vus be gÄ—liĹł. Vai privaSeimo pirminin klu nikĹł nuleidimo jĹŤ- lo turÄ—ti pradĹžiÄ… tyje nebedalyvausbo nariai atei- roje ceremoni kÄ—s? ja virto ne pager ir paJĹŤros ĹĄvenPrezidentÄ— Da bimu, tÄ—s eitynÄ—se. Gal o pasiplaukiojim lia GrybĹŤt u“, – pastabas apie baigÄ…. LogiĹĄka jĹŤrininmiestÄ… vieni patys, pereisime per laivĹł paradÄ… dÄ—s bauskaitÄ— ÄŻ ren kĹł eityniĹł pabai tÄ— R.LuÄ?ka. iĹĄkÄ—lÄ™ KapitonĹł ginÄŻ klubo vÄ—liavą“, PanaĹĄios pasta ga bĹŤ- prie „Albatro – tikino S.Ĺ ileris. bos JĹŤros ĹĄven- tĹł po Tuo pat metu jĹŤ tei kartojasi. Ir to surengtas JĹŤso“ parĹł kapitonai prianksÄ?iau yra bu minklo atvyko paŞįsta, kad mies vÄ™ rininkĹł atvejĹł, kai Ĺžmo te per JĹŤros ĹĄven lai vakaras. tÄ™ vietos stokos nÄ—s su gÄ—lÄ—mis dÄ—l reikia eityniĹł, kar ir jos nereikÄ—jo ku likdavo navalo. Ĺ˝monÄ—s laukti. ant kranto.

Ĺ iandien priedas 10

Rin­ki­mai – ĹĄven­tÄ— ir kan­Ä?ia

Cf aNb a\ 9VNb QN[` XV\ [b\ a_

Sigitas Ĺ ileris:

Jei 2013 metais Jōros ťventės ren giniuose nebus pasikei ti Kapitonų klubo mų, nariai ateityje ne bedalyvaus eitynėse – galbōt pereisime per miestą vieni patys, iťkė lę Kapitonų klubo vė liavą.

Kaina 1,30 Lt

„Šva­rios Lie­tu­vos upÄ—s tu­ ris­tus tu­rÄ—­tĹł la­biau trauk­ti nei ko­kia dvo­kian­ti Se­na“. Vi­daus van­dens ke­liĹł di­rek­ci­jos va­do­vas Gin­tau­tas La­ba­naus­kas ma­no, kad ke­liau­to­jams pa­trauk­liĹł vie­tĹł yra ne tik Pa­ry­Şiu­je.

10p.

Pre­kei­viĹł pink­lÄ—­se – dÄ—l pleistrĹł Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

Ap­suk­rĹŤs te­le­fo­ni­niai pre­kei­viai be di­de­lio var­go var­to­to­jus ÄŻtrau­ kia ÄŻ pink­les. Klai­pÄ—­die­tei, ku­ri kar­ tÄ… uŞ­si­sa­kÄ— pleist­rĹł nuo skaus­mo, ĹĄie to­liau bu­vo siun­Ä?ia­mi be at­ski­ ro pa­rei­ka­la­vi­mo. Ne­ga­na to, mo­te­ riai at­si­sa­kius ne­pa­gei­dau­tos pre­ kÄ—s, uĹž jÄ… vis tiek bu­vo pra­ťo­ma su­ mo­kÄ—­ti. Po­vei­kis ne­bu­vo „ste­buk­lin­gas“

„„At­mos­fe­ra: Li­be­ra­lĹł sÄ…­jō­dĹžio bĹŤs­ti­nÄ—­je rin­ki­mĹł nak­tÄŻ ne­trō­ko vai­ťiĹł.

„Kai rin­ki­mĹł ko­mi­si­jo­je vie­nos jos na­riĹł klau­siau, ar mes, rin­kÄ—­ jai, esa­me ĹĄiukť­lÄ—s, ji pri­ta­ria­mai link­te­lÄ—­jo gal­vą“, – iki ĹĄiol nuo pa­tir­to pa­Şe­mi­ni­mo ir ĹĄo­ko ne­ga­li at­si­to­kÄ—­ti klai­pÄ—­die­tÄ— Aud­ ro­nÄ— Ur­bu­ty­tÄ—. Nors yra Lie­tu­vos pi­lie­tÄ—, ji va­kar tei­sÄ™ bal­suo­ti iť­si­ko­vo­jo tik tuo­met, kai jÄ… uŞ­sto­jo ad­vo­ka­tas ir pro­ku­ro­ras.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

AtÄ—­mÄ— at­vy­ki­mo la­pe­lÄŻ

A.Ur­bu­ty­tÄ— jau ku­rÄŻ lai­kÄ… gy­ve­na Vo­kie­ti­jo­je, ten yra dek­la­ra­vu­si ir sa­vo gy­ve­na­mÄ…­jÄ… vie­tÄ…. Ne­se­niai ji su de­ťim­ties mÄ—­ne­siĹł sō­ne­liu par­vy­ko ÄŻ Klai­pÄ—­dÄ… pa­vie­ ĹĄÄ—­ti pas tÄ—­vus. Taip jau su­ta­po, kad per jos vieť­na­gÄ™ Lie­tu­vo­je vy­ko ir rin­ki­mai ÄŻ Sei­mÄ… bei re­fe­ren­du­mas dÄ—l ato­mi­nÄ—s elekt­ri­nÄ—s sta­ty­bĹł. „Jei bō­Ä?iau bu­vu­si Vo­kie­ti­jo­je, tik­rai bō­Ä?iau Ä—ju­si bal­suo­ti ÄŻ am­

ba­sa­dÄ…. TÄ—­ve­liai man ÄŻskie­pi­jo, kad vals­ty­bÄ— yra jos pi­lie­Ä?iai, o vie­na jĹł pa­rei­gĹł – rink­ti Sei­mą“, – sa­vo prin­ci­pus dÄ—s­tÄ— pa­ťne­ko­vÄ—. To­dÄ—l ji net ne­dve­jo­da­ma va­kar su tÄ—­vais nuÄ—­jo ÄŻ ne­to­li na­mĹł esan­ Ä?iÄ… rin­ki­mĹł apy­lin­kÄ™. ÄŽÄ—­jus ÄŻ apy­lin­kÄ—s pa­tal­pÄ… jai bu­ vo pa­duo­tas at­vy­ki­mo la­pe­lis, ta­ Ä?iau pro­ble­mos pra­si­dÄ—­jo, kai vie­ nai rin­ki­mĹł apy­lin­kÄ—s ko­mi­si­jos na­riĹł ji pa­da­vÄ— sa­vo Lie­tu­vos pi­ lie­Ä?io pa­sÄ…. „Mo­te­ris su­tri­ko, pa­skam­bi­no apy­gar­dos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kui ir

ta­da man pa­reiť­kÄ—, kad bal­suo­ti aĹĄ ne­ga­liu. Pap­ras­tai iĹĄ ran­kĹł atÄ—­mÄ— ma­no at­vy­ki­mo la­pe­lÄŻ ir pa­kar­to­jo, kad ne­tu­riu tei­sÄ—s bal­suo­ti, nes gy­ ve­nu Vo­kie­ti­jo­je. Ta­Ä?iau mes, lie­ tu­viai, gy­ve­nan­tys uŞ­sie­ny­je, tik­ rai ne­sa­me nu­tau­tÄ—­jÄ™. Esu lie­tu­vÄ— ir man svar­bu, kas vyks­ta ma­no tÄ—­ vy­nÄ—­je“, – pa­brÄ—­ŞÄ— A.Ur­bu­ty­tÄ—. ÄŽta­rÄ— nu­si­kals­ta­mÄ… vei­kÄ…

Klai­pÄ—­die­tÄ— ne­nu­lei­do ran­kĹł ir pa­ skam­bi­no sa­vo ĹĄei­mos ad­vo­ka­tui Vi­ta­li­jui Gun­Ä?iui. Ĺ is bu­vo ĹĄo­ki­ ruo­tas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Tai ne tik pa­Şei­di­mas, bet ir nu­si­kal­ti­mas, nes iĹĄ Ĺžmo­gaus ati­ ma­ma kons­ti­tu­ci­nÄ— tei­sÄ— bal­suo­ti rin­ki­muo­se. Aud­ro­nÄ— yra Lie­tu­vos pi­lie­tÄ—, to­dÄ—l jai tu­rÄ—­jo bō­ti su­da­ry­ tos sÄ…­ly­gos bal­suo­ti“, – dÄ—s­tÄ— ad­ vo­ka­tas. Jis krei­pÄ—­si ÄŻ va­kar bu­dÄ—­ju­sÄŻ Klai­ pÄ—­dos apy­lin­kÄ—s pro­ku­ro­rÄ… Ka­zÄŻ Gri­gai­tÄŻ. Ad­vo­ka­to tei­gi­mu, pro­ ku­ro­ras taip pat nu­ste­bo dÄ—l su­si­ da­riu­sios si­tua­ci­jos, nes jÄ… jau rei­ kÄ—­tĹł tir­ti kaip ga­li­mÄ… nu­si­kals­ta­mÄ… vei­kÄ…. Ga­liau­siai apy­gar­dos, ku­rios vie­no­je apy­lin­kÄ—­je no­rÄ—­jo bal­suo­ti A.Ur­bu­ty­tÄ—, pir­mi­nin­kas pa­skam­ bi­no mo­te­riai ir pra­ne­ťÄ—, kad jai bus su­teik­ta tei­sÄ— pa­reikť­ti nuo­ mo­nÄ™ rin­ki­muo­se ir re­fe­ren­du­me. A.Ur­bu­ty­tÄ— bal­sa­vo tar­si bal­suo­tĹł iĹĄ anks­to – jos rin­kÄ—­jo kor­te­lÄ™ ir uŞ­ pil­dy­ti bal­sa­vi­mo biu­le­te­niai bu­vo ÄŻdÄ—­ti ÄŻ spe­cia­lĹł vo­kÄ…, ku­ris tu­rÄ—­jo bō­ ti at­plÄ—ť­tas sy­kiu su ki­tais, gau­tais iĹĄ spe­cia­liĹł pa­ťto sky­riĹł ar po bal­sa­vi­mo na­muo­se.

2

51 me­tĹł Bu­del­kie­mio gat­vÄ—­je gy­ ve­nan­ti Je­le­na Stu­pa­ke­viÄ? pa­sa­ ko­jo, kad Ĺžmo­gus, ku­ris pri­si­sta­tÄ— esan­tis iĹĄ ÄŻmo­nÄ—s „Di­rect­Mar­ke­ ting OU“, pa­skam­bi­no ge­gu­ŞÄ—s pa­ bai­go­je. Klai­pÄ—­die­tei skam­bi­nu­sy­sis pa­ siō­lÄ— ÄŻsi­gy­ti pleist­rĹł nuo skaus­mo. Aiť­kin­ta, kad juos ga­li­ma kli­juo­ ti ant ÄŻvai­riĹł skau­da­mĹł vie­tĹł: nu­ ga­ros, ran­kos, ko­jos, kak­lo. Mo­te­ris nu­spren­dÄ— ÄŻsi­gy­ti pre­kÄ™ ir jÄ… iť­ban­dy­ti. „Tuo me­tu dar­ba­vau­si so­de. Man skau­dÄ—­jo nu­ga­rÄ…. Pa­gal­vo­jau, kad iť­ban­dy­siu pleist­rÄ…. Vie­nas kai­na­vo apie 20 li­tĹł. Pre­kÄ™ ga­vau ir ap­mo­ kÄ—­jau sÄ…­skai­tą“, – pa­sa­ko­jo J.Stu­ pa­ke­viÄ?. Ta­Ä?iau po ke­liĹł mÄ—­ne­siĹł mo­te­ riai vÄ—l bu­vo at­siĹłs­ti pleist­rai, nors ji uŞ­sa­ky­mo ne­kar­to­jo. UĹž juos klai­pÄ—­die­tÄ—s bu­vo pra­ťo­ ma su­mo­kÄ—­ti dau­giau – 89 li­tus. „La­bai nu­s te­bau vÄ—l ga­v u­s i pleist­rĹł. AĹĄ jĹł ant­rÄ… kar­tÄ… neuŞ­ sa­kiau – man jie per bran­gĹŤs. Be to, ir po­vei­kis ne­bu­vo ste­buk­lin­ gas“, – tvir­ti­no klai­pÄ—­ die­tÄ—.

5

2

pirmadienis, SPALIO 15, 2012

miestas Tur­gu­je pro­vo­ka­vo me­ni­nin­kai Klai­pė­dos Se­na­ja­me tur­gu­je sa­vait­ ga­lį pir­mą kar­tą su­reng­ta me­ni­nė pro­vo­ka­ci­ja ir bend­ruo­me­ni­nė ak­ci­ ja, sim­bo­liš­kai pa­va­din­ta „Tur­gaus nak­ti­mi“. Įp­ras­tus pre­kei­vius pa­kei­ tė pro­fe­sio­na­lūs ak­to­riai, šo­kė­jai, džia­zo ir kla­si­ki­nės mu­zi­kos at­li­kė­ jai, cho­ris­tai, klou­nai, ta­py­to­jai. Pag­ rin­di­nis jų da­ly­va­vi­mo teat­ra­li­zuo­to­ je šven­tė­je mo­ty­vas bu­vo su­ju­din­ti kul­tū­ri­nį gy­ve­ni­mą mies­te ir vie­ny­tis tar­pu­sa­vy­je.

Verslo pulsas Sko­los. Prog­no­z uo­ja­ma, kad 2013 m. „Sod­ros“ biu­d že­to de­f i­c i­t as sieks 1,7 mlrd. li­t ų, o ki­t ų me­t ų pa­b ai­go­j e fon­ do su­k aup­t a sko­l a sieks 113 mlrd. Ki­ tą­met „Sod­ra“ tu­rės grą­ž in­t i 975 mln. li­t ų pa­s ko­lų, joms grą­ž in­t i ir iš­m o­ koms mo­kė­t i ji bus pri­vers­t a sko­l in­ tis 2,8 mlrd. li­t ų.

Rin­ki­mai – šven­tė ir kan­čia 1 „Ti­kiu, kad su to­kia si­ tua­ci­ja, kai pa­si­jun­ti šiukš­le, per Rin­kė­jas – lyg šiukš­lė

Pi­n i­g ai. Lie­t u­vo­j e gry­n ų­j ų pi­n i­g ų apy­v ar­to­j e per rug­s ė­j į pa­d au­g ė­j o 33 mln. li­t ų ir mė­ne­s io pa­b ai­g o­j e jų bu­vo 10,9 mlrd. li­t ų. Se­m i­n a­rai. Spa­l io 16 d. 15 val. „Am­ ber­ton“ vieš­bu­č io II a. vyks se­m i­n a­ ras-kon­s ul­t a­c i­j a „Žmo­g iš­k ų­j ų iš­tek­ lių to­b u­l i­n i­m as įmo­n ė­s e“. Spa­l io 18 d. 10 val. taip pat „Am­b er­ton“ vieš­bu­ ty­j e ren­g ia­m as se­m i­n a­r as „Už­d a­r ų­ jų ak­c i­n ių bend­ro­v ių ak­c i­jų per­lei­d i­ mo san­do­r ių ypa­t u­m ai. Ak­t ua­l i teis­ mų pra­k ti­k a“. Dau­g iau in­for­m a­c i­j os Pre­k y­b os, pra­mo­nės ir ama­t ų rū­mų tink­l a­l a­py­j e. Kran­t i­n ė. Praė­j u­s ią sa­v ai­t ę prie nau­j ai pa­s ta­t y­t os kran­t i­n ės Nr. 67A, ku­r ios ope­r a­t o­r ius – kom­p a­ ni­j a „Be­g a“, bu­v o priim­t as pir­m a­ sis ban­d o­m a­s is lai­v as „Ta­n ais Lea­ der“. Kran­t i­n ės sta­t y­b os dar­b ų ver­ tė – 52 mln. li­t ų. Ji pa­s ta­t y­t a Klai­p ė­ dos vals­t y­b i­n io jū­r ų uos­t o di­r ek­c i­ jos už­s a­k y­m u. Dar­b as. Ne­d ar­b as Lie­t u­v o­j e per rug­s ė­j o mė­n e­s į su­m a­ž ė­j o 0,2 punk­ to ir spa­l io pra­d žio­j e sie­kė 10 pro­c . – ša­l y­j e bu­vo už­r e­g ist­r uo­t a 202,3 tūkst. be­d ar­b ių. Jau­n ų iki 25 me­ tų am­ž iaus be­d ar­b ių spa­l io 1 d. bu­ vo re­g ist­r uo­t a 27,3 tūkst. Jau­n uo­ liai su­d a­r o 13,5 pro­c . vi­s ų be­d ar­ bių, jau­n i­m o ne­d ar­b o ro­d ik­l is sie­ kė 6,6 pro­c .

rin­ki­mus su­si­dū­rė daug žmo­nių, ta­čiau jie nu­lei­do ran­kas ir ne­ko­vo­ jo. Ma­nau, kad man pa­si­se­kė tik dėl to, jog įsi­ki­šo ad­vo­ka­tas ir pro­ku­ro­ ras. Gal­būt rin­ki­mų prie­vaiz­dai iš­ si­gan­do, kad vals­ty­bė dėl žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mo ne­bū­tų ap­skųs­ta Stras­bū­ro žmo­gaus tei­sių teis­mui“, – svars­tė A.Ur­bu­ty­tė. Ji ne­be­sis­te­bė­jo, ko­dėl pi­lie­čių ak­ty­vu­mas rin­ki­muo­se nė­ra di­ de­lis. „Ma­no bal­są iš­gel­bė­jo ad­vo­ka­tas. O kiek rin­kė­jų bal­sų taip pra­puo­ lė, tik to­dėl, kad rin­ki­mų apy­lin­kių ko­mi­si­jų na­riams trūks­ta žmo­giš­ ku­mo ir įsta­ty­mų iš­ma­ny­mo?“ – re­to­riš­kai klau­sė per kan­čias rin­ki­ muo­se va­kar sa­vo va­lią pa­reiš­ku­si klai­pė­die­tė. Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas Ze­no­nas Vai­gaus­kas va­kar tei­gė, jog rin­ki­muo­se į Sei­mą ir re­fe­ren­du­me dėl ato­mi­nės elekt­ ri­nės sta­ty­bų bal­sa­vo dau­giau nei 50 pro­c. rin­kė­jų. Tai esą re­kor­di­nis ak­ty­vu­mas per ke­le­rius pa­sta­ruo­ sius me­tus. Pir­mi­niais duo­me­ni­mis, į Sei­ mo rin­ki­mus ir bal­suo­ti re­fe­ren­ du­me va­kar atė­jo 44, 6 pro­c. rin­ ki­mo bal­są tu­rin­čių žmo­nių. Dar 5,51 pro­c. sa­vo va­lią pa­reiš­kė, iš anks­to bal­suo­da­mi sa­vi­val­dy­bė­se,

spe­cia­liuo­se pa­štuo­se, na­muo­se. Prieš ket­ve­rius me­tus rin­ki­muo­se į Sei­mą ir re­fe­ren­du­me dėl Ig­na­li­ nos ato­mi­nės elekt­ri­nės dar­bo pra­ tę­si­mo bal­sa­vo 48,58 pro­c. bal­sa­vi­ mo tei­sę tu­rin­čių pi­lie­čių. Klai­pė­do­je ir šie­met, ir prieš ket­ ve­rius me­tus rin­kė­jai bu­vo šiek tiek pa­sy­ves­ni nei vi­so­je Lie­tu­vo­je.

Kon­ser­va­to­rių būs­ti­ nė­je bu­vo ra­mu – prie sta­lo sė­dė­jo ke­lio­li­ka žmo­nių, ku­rie pa­si­ro­ džius žur­na­lis­tams ėmė slėp­ti al­ko­ho­li­ nių gė­ri­mų bu­te­lius.

Ir džiau­gė­si, ir kei­kė­si

Va­kar die­ną vaiz­das uos­ta­mies­čio rin­ki­mų apy­lin­kė­se dar lei­do spė­ ti, kad rin­kė­jų ak­ty­vu­mas bus la­ bai di­de­lis. „Dir­ba­me ne­pa­kel­da­mi gal­vos. Žmo­nės ne­nus­to­ja ei­ti – kaip pra­ dė­jo nuo pat ry­to, tai ei­na ir da­ bar“, – šiek tiek po vi­dur­die­nio tei­gė rin­ki­mų apy­lin­kių ko­mi­si­ jų na­riai. Žmo­nės bal­suo­ti ėjo šei­mo­mis, ve­dė­si ma­žus vai­kus. Kai ku­rie rin­ kė­jai net pa­si­puo­šė kos­tiu­mais.

Ta­čiau ne vi­siems rin­ki­mai bu­ vo šven­tė. Kai ku­rie klai­pė­die­čiai ne­su­lai­kė keiks­ma­žo­džių, nes bu­ vo pri­vers­ti daug lai­ko su­gaiš­ti ei­ lė­se. Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­ jos pir­mi­nin­kas Z.Vai­gaus­kas pri­ pa­ži­no, kad dau­ge­lis rin­ki­mų apy­ lin­kių yra ne­pri­tai­ky­tos di­de­liam rin­kė­jų ak­ty­vu­mui – trūks­ta bal­ sa­vi­mo ka­bi­nų, ne­pa­kan­ka ap­tar­ nau­jan­čių žmo­nių. Va­kar Meln­ra­gė­je bal­sa­vęs Klai­ pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­ kas taip pat vy­lė­si, kad šiuo­se Sei­ mo rin­ki­muo­se rin­kė­jų ak­ty­vu­mas bus ge­ro­kai di­des­nis nei anks­tes­ niais me­tais. „Tai džiu­gi­nan­ti ten­den­ci­ja ir nea­be­jo­ju, kad tam di­de­lę įta­ką tu­ ri vyks­tan­tis re­fe­ren­du­mas dėl ato­ mi­nės elekt­ri­nės sta­ty­bų Lie­tu­vo­je. Ma­nau, kad jis įvyks – sa­vo nuo­ mo­nę pa­reikš dau­giau nei 50 pro­c. bal­sa­vi­mo tei­sę tu­rin­čių žmo­nių. Ta­čiau re­fe­ren­du­mo re­zul­ta­tų ne­ si­ryž­čiau pro­gno­zuo­ti, tik ma­nau, kad per­sva­ra į vie­ną ar ki­tą pu­sę bus la­bai ne­di­de­lė“, – va­kar die­ną pro­gno­za­vo V.Grub­liaus­kas. Da­nės vien­man­da­tė­je apy­gar­do­ je, ku­rio­je bal­sa­vo, jis yra du kar­tus lai­mė­jęs ir pa­te­kęs į Sei­mą. „Pir­mas kar­tas per pa­sta­ruo­ sius dvy­li­ka me­tų, kai esu tik rin­ kė­jas. Man tai neįp­ras­tas vaid­muo, bet jau­du­lio ne ką ma­žiau. Ti­kiuo­

Bal­sai: iš bal­sa­dė­žių pa­bi­ro tūks­tan

si, kad vien­man­da­tė­se apy­gar­do­se mū­sų par­ti­jos kan­di­da­tai pa­teks į ant­rą­jį tu­rą, o Da­nės apy­gar­da su­ grįš į li­be­ra­lų įta­ką“, – dės­tė Klai­ pė­dos me­ras. Ir rim­ti, ir links­mi

Klai­pė­do­je kan­di­da­tai į Sei­mą vien­man­da­tė­se apy­gar­do­se ir par­ ti­jų są­ra­šuo­se rin­ki­mų re­zul­ta­tų lau­kė skir­tin­go­mis nuo­tai­ko­mis. Pa­ti ge­riau­sia at­mos­fe­ra tvy­ro­ jo Dar­bo par­ti­jos būs­ti­nė­je, nes, išanks­ti­nė­mis pro­gno­zė­mis, ši po­ li­ti­nė jė­ga tu­rė­tų iš­ko­vo­ti dau­giau­ sia vie­tų Sei­me. Ta­čiau Dar­bo par­ti­jos Klai­pė­ dos sky­riaus pir­mi­nin­kas Rai­

Su­s i­t i­k o. Praė­j u­s ią sa­v ai­tę Klai­p ė­ dos pre­k y­b os, pra­m o­n ės ir ama­t ų rū­m ų na­r iai su­s i­t i­ko su Lie­t u­vos ban­ko pir­m i­n in­k u Vi­t u Va­s i­l iaus­ ku. Su­s i­t i­k i­m o me­t u bu­vo pri­s ta­t y­ ti struk­t ū­r i­n iai po­k y­č iai Lie­t u­vos ban­ke, Lie­t u­vos ban­ko Klai­p ė­d os sky­r iaus už­d a­r y­mo prie­ž as­t ys, dis­ ku­t uo­t a rū­m ų na­r iams ak­t ua­l iais klau­s i­m ais. Su­s i­t i­k i­me da­ly­v a­vo 28 įmo­n ių at­s to­v ai. Įvyk­d ė. Pa­l an­g os mies­to sa­v i­v al­ dy­b ė per de­v y­n is šių me­t ų mė­n e­ sius ga­vo 45 mln. 461 tūkst. li­t ų biu­ dže­to pa­j a­mų. Pa­j a­mų pla­n as vir­š y­ tas – gau­t a 664 tūkst. li­t ų dau­g iau, nei pla­nuo­t a. Pa­ly­g in­t i su tuo pa­ čiu lai­ko­t ar­p iu per­n ai, pa­j a­mų gau­ ta 1 mln. 897 tūkst. li­t ų dau­g iau. Pa­ ja­mos iš mo­kes­č ių ir rink­l ia­v ų su­d a­ ro 25 mln. 896 tūkst. li­t ų (57 pro­c . pa­ ja­mų), vals­t y­b ės spe­c ia­l io­s ios tiks­l i­ nės do­t a­c i­j os – 13 mln. 706 tūkst. li­ tų (30,1 pro­c .), ki­tos pa­j a­mos – 3 mln. 328 tūkst. li­t ų (7,3 pro­c .).

Tau­py­mas: Dar­bo par­ti­jos Klai­pė­dos sky­riaus būs­ti­nė­je – „su­neš­ti­nis“ po­li­ti­kų va­ka­rė­lis.

Ra­my­bė: kon­ser­va­to­riai rin­ki­mų re­zul­ta­tų la

3

pirmadienis, SPALIO 15, 2012

miestas

Tur­gu­je pro­vo­ka­vo me­ni­nin­kai

Nuomonės

Si­mo­na, jau­na ma­ma

n­čiai biu­le­te­nių, – klai­pė­die­čiai šį­kart rin­ki­muo­se bu­vo šiek tiek ak­ty­ves­ni nei anks­tes­niais me­tais. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

mun­das Pa­liu­kas iš anks­to ne­no­rė­ jo džiaug­tis: „Pa­lau­ki­me ga­lu­ti­nių rin­ki­mų re­zul­ta­tų, nors ten­den­ci­ jos tik­rai ne­blo­gos“. Links­ma nuo­tai­ka tryš­ko ir Li­ be­ra­lų są­jū­džio Klai­pė­dos sky­ riaus būs­ti­nė­je. Par­ti­jos kai ku­rie kan­di­da­tai vien­man­da­tė­se Klai­pė­ dos rin­ki­mų apy­gar­do­se te­le­fo­nu prii­mi­nė­jo užuo­jau­tas, kad ne­pa­ si­se­kė. Ta­čiau po­li­ti­kai nuo­skau­ dos dėl ne­sėk­mės ne­ro­dė – prie­ šin­gai, guo­dė jiems skam­bi­nan­čius žmo­nes. „Blo­gai, kad lai­mi Dar­bo par­ti­ja, bet ne­duok Die­ve, jei lai­mės „Drą­ sos ke­lias“. To­kios Vy­riau­sy­bės tik­rai ne­no­rė­čiau“, - ne­slė­pė kon­

au­kė prie ga­na kuk­laus sta­lo.

ser­va­to­rių kan­di­da­tas Ma­rių vien­ man­da­tė­je apy­gar­do­je Ne­ri­jus Ča­ pas. Kon­ser­va­to­rių būs­ti­nė­je bu­vo ypač ra­mu – prie sta­lo sė­dė­jo ke­ lio­li­ka žmo­nių, ku­rie pa­si­ro­džius žur­na­lis­tams ėmė slėp­ti al­ko­ho­li­ nių gė­ri­mų bu­te­lius. „Šie rin­ki­mai – vi­siš­kai ne­prog­ no­zuo­ja­mi. Prieš ket­ve­rius me­tus bu­vo kaž­kaip ki­taip“, – sa­vo emo­ ci­jų ir su­mi­ši­mo dėl ga­li­mų re­zul­ ta­tų ne­slė­pė kon­ser­va­to­rius Sei­mo na­rys, kan­di­da­tuo­jan­tis Bal­ti­jos vien­man­da­tė­je apy­gar­do­je Eval­ das Jur­ke­vi­čius. Bal­sa­vi­mo die­ną – rek­la­ma

Nors rin­ki­mai Klai­pė­do­je vy­ko ga­ na sklan­džiai, už­fik­suo­ta ir pa­žei­ di­mų. Rin­kė­jams akis la­biau­siai ba­dė vi­są sa­vait­ga­lį vie­šo­se vie­to­se ka­ bė­ju­si po­li­ti­nė rek­la­ma, nors ji yra griež­tai drau­džia­ma iki rin­ki­mų li­ kus 30 va­lan­dų – nuo šeš­ta­die­nio 1 val. nak­ties. Ta­čiau ir šeš­ta­die­nį, ir sek­ma­ die­nį po­li­ti­kai šyp­so­jo­si iš au­to­bu­ sų sto­te­lių, rek­la­mi­nių sten­dų. Kan­di­da­tų pla­ka­tai ne­bu­vo nu­ ka­bin­ti net nuo prie kai ku­rių rin­ ki­mų apy­lin­kių už sa­vi­val­dy­bės lė­šas įreng­tų tvo­rų. Ma­ža to, kai ku­rių par­ti­jų pla­ka­tai prie rek­la­ mi­nių stul­pų bu­vo pri­kli­juo­ti bū­ tent šeš­ta­die­nio nak­tį, kai po­li­ti­nė

rek­la­ma bu­vo už­draus­ta. Kiek­vie­ no­je rin­ki­mų apy­gar­do­je bu­vo su­ da­ry­ta Po­li­ti­nės rek­la­mos ste­bė­se­ nos gru­pė. Jos na­riai fik­sa­vo pa­žei­di­mus ir juos ža­dė­jo aiš­kin­tis šią sa­vai­tę, nes va­kar esą ne­bu­vo lai­ko. „Par­ti­jų rin­ki­mų šta­bus ne kar­ tą pa­ra­gi­no­me nu­si­ka­bin­ti rek­la­ mą“, – tei­gė Da­nės apy­gar­dos rin­ ki­mų ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kė Da­lia Poz­nec­kie­nė. Ste­bė­to­jai Klai­pė­dos rin­ki­mų apy­lin­kė­se fik­sa­vo smul­kius pa­žei­ di­mus – į bal­sa­vi­mo ka­bi­nas žmo­ nės ėjo ne po vie­ną, kai ku­rie rin­ kė­jai bal­sa­vi­mo biu­le­te­nius pil­dė ne slap­tai, o apy­lin­kės pa­tal­po­se. Klai­pė­dos ap­skri­ty­je per sa­vait­ ga­lį dėl rin­ki­mų pa­žei­di­mų pra­dė­ti du iki­teis­mi­niai ty­ri­mai. Pa­rei­gū­ nai aiš­ki­na­si, kas Skuo­de pa­pir­ki­ nė­jo rin­kė­jus – 10 li­tų bu­vo siū­lo­ ma už tai, kad bal­sas bus ati­duo­tas už konk­re­čią par­ti­ją. Klai­pė­dos ra­jo­ne vie­nas kan­di­da­ tų Gargž­dų apy­gar­do­je pa­si­skun­ dė, jog rin­kė­jams yra siun­ti­nė­ja­ mos trum­po­sios ži­nu­tės, ku­rio­mis ra­gi­na­ma už jį ne­bal­suo­ti. Ga­lu­ti­nius rin­ki­mų į Sei­mą ir re­ fe­ren­du­mo re­zul­ta­tus Vy­riau­sio­ ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja tu­ri pa­tvir­tin­ ti per sa­vai­tę. Ant­ra­sis tu­ras vien­man­da­tė­se apy­gar­do­se vyks spa­lio 28 die­ną.

– Bal­suo­ti pri­va­lo­me vi­si. Ne­tei­sin­ ga gal­vo­ti, kad vie­nas bal­sas nie­ko ne­reiš­kia. Vie­nas prie vie­no, ir jau vi­su­ma. Iš tik­rų­jų gė­da pri­si­pa­žin­ti, bet pir­mą sy­kį bal­suo­ju per pa­sta­ ruo­sius ke­le­rius me­tus. Re­fe­ren­du­ mas yra svar­bus, ta­čiau tai nė­ra le­ mia­mas veiks­nys, dėl ku­rio atė­jau į rin­ki­mus. Kan­di­da­tų daug, ta­čiau žiū­riu į par­ti­jos są­ra­šą ir la­bai daug at­kren­ta, nes tas teis­tas, anas teis­ tas. Rin­kau­si žmo­nes pa­gal jų nu­ veik­tus dar­bus. Į pa­ža­dus dė­me­sio ne­la­bai krei­piau, nes jie neiš­pil­do­ mi. Juk tik­rai nie­kas ne­pa­kels mi­ni­ ma­laus at­ly­gi­ni­mo iki 1800 li­tų ar­ba ne­su­kurs są­ly­gų, kad vi­du­ti­nis dar­ bo už­mo­kes­tis bū­tų 1000 eu­rų. Rin­ kau­si at­sa­kin­gai, ne­bu­vo taip, kad iš­ skai­čia­vau ir bal­sa­vau.

Tat­ja­na, siu­vė­ja Bal­suo­ti rei­kia, o kaip ki­taip. Tik­rai ne­sa­me pa­sy­vios pi­lie­tės, vi­sa­da rin­ ki­muo­se pa­reiš­kia­me sa­vo nuo­mo­ nę. Nors par­ti­jų są­ra­šų ir bu­vo 18, ta­ čiau tik­rai ne­bu­vo sun­ku pa­si­rink­ti, už ką bal­suo­ti. Kur kas su­dė­tin­giau bu­vo rei­tin­guo­ti po­li­ti­kus. Aiš­ku, ti­ ki­mės, kad kas nors mū­sų vals­ty­bė­je pa­ge­rės, to­dėl ir bal­suo­ja­me.

Ona, pen­si­nin­kė Bal­suo­ti yra pa­rei­ga, o pa­rei­gas rei­ kia vyk­dy­ti. Vi­sa­da bal­suo­ju, ne­su pra­lei­du­si nė vie­nų rin­ki­mų. Pa­si­ rink­ti, už ką bal­suo­ti, tik­rai ne­bu­vo sun­ku, tik blo­gai tai, kad biu­le­te­ny­je ne­bu­vo tos par­ti­jos ir žmo­gaus, už ku­rį no­rė­jau ati­duo­ti sa­vo bal­są. Tai pa­si­rin­kau ki­tą ir ma­nau, kad ne­nu­ si­vil­siu – bus ge­ras Sei­mo na­rys.

Rin­kė­jų ak­ty­vu­mas Klaipėdoje Apy­gar­da

Rin­kė­jų skai­čius Bal­sa­vo iki 10 val. Bal­sa­vo iki 14 val. Bal­sa­vo iki 19 val. Bal­sa­vo iš anks­to

Da­nės

40842

4,62 pro­c.

26,13 pro­c.

44,35 pro­c.

3,5 pro­c.

Bal­ti­jos

32348

4,3 pro­c.

26,53 pro­c.

41,6 pro­c.

2,1 pro­c.

Ma­rių

37126

3,92 pro­c.

21,25 pro­c.

38,77 pro­c.

2,8 pro­c.

Pa­jū­rio

39594

4,46 pro­c.

24,17 pro­c.

41,24 pro­c.

3,77 pro­c.

Dienos telegrafas Šil­dy­mas. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­ mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rės Ju­di­tos Si­mo­ na­vi­čiū­tės įsa­ky­mu nu­sta­ty­ta, kad nuo šian­dien Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­ bės biu­dže­ti­nė­se iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­ mo įstai­go­se pra­de­da­mas šil­dy­mo se­ zo­nas. Ak­ci­ja. Šian­dien nuo 14 val. Klai­pė­ dos skulp­tū­rų par­ke vyks že­mės me­ no ak­ci­ja „Kit-Kas PAR­KUI“, skir­ta par­ ko 35-me­čiui. Da­ly­vaus ta­py­to­ja Ir­ma Leš­čins­kai­tė su Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ to Dai­lės ka­ted­ros stu­den­tais, skulp­to­ rius Gin­tau­tas Jon­kus su E.Bal­sio me­ nų gim­na­zi­jos moks­lei­viais ir dai­lės mo­ky­to­ja Ri­ma Bau­kai­tė su A.Bra­ko vai­kų dai­lės mo­kyk­los mo­ki­niais. Ak­ ci­jos me­tu gi­mę kū­ri­niai lai­ki­nai ženk­ lins jau­nų­jų me­ni­nin­kų pa­si­rink­tas par­ko vie­tas. Ra­di­nys. Bu­tą re­mon­tuo­jan­ti klai­pė­die­ tė ra­do keis­tą įren­gi­nį – kei­čiant elekt­ros liz­dus vie­na­me jų ap­tik­tas į pa­si­klau­sy­ mo apa­ra­tą pa­na­šus įren­gi­nys. Dėl šio ra­di­nio 1973 m. gi­mu­si klai­pė­die­tė krei­ pė­si į uos­ta­mies­čio po­li­ci­jos pa­rei­gū­ nus. Mo­te­ris spė­jo, kad apie ją kaž­kas rin­ko in­for­ma­ci­ją. Va­gys. Į uos­ta­mies­čio po­li­ci­jos pa­rei­gū­ nus krei­pė­si klai­pė­die­tis, ku­ris pra­ne­šė, jog kaž­kas įsi­bro­vė į Upe­lio gat­vė­je esan­ tį ga­ra­žą. Iš jo din­go 2005 m. pa­ga­min­tas au­to­mo­bi­lis „Opel Vect­ra“. Ma­ši­nos rak­ te­liai bei ap­sau­gos sig­na­li­za­ci­jos pul­te­lis bu­vo pa­lik­ti ga­ra­že. Nuos­to­lis – 5,2 tūkst. li­tų. Nak­tį į sek­ma­die­nį ap­vog­tas Klai­pė­ dos ra­jo­ne, Per­kū­nų kai­me esan­tis gy­ve­ na­ma­sis na­mas. Va­gys į vi­dų pa­te­ko iš­ lau­žę plas­ti­ki­nį na­mo lan­go rė­mą. Iš na­ mo din­go ja­me šei­mi­nin­kų lai­ky­ti pi­ni­ gai – 13 tūkst. li­tų. Smur­tas. 1973 m. gi­mu­si Klai­pė­dos ra­jo­ no gy­ven­to­ja po­li­ci­jai pa­si­skun­dė, kad ją na­muo­se su­mu­šė vy­ras – 1951 m. gi­męs Jor­da­ni­jos Ka­ra­lys­tės pi­lie­tis. Vy­rą pa­ rei­gū­nai iš­si­ve­žė į po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­ tą, ku­ria­me jis bu­vo ap­klaus­tas. Už­sie­ nie­tis bu­vo ne­blai­vus. Dar vie­nas įvy­ kis – 1959 m. gi­męs vy­ras Klai­pė­do­je, sa­ vo na­muo­se, smur­ta­vo prieš sū­nų, ku­ riam 22 me­tai. Smur­tau­to­jas lai­ką lei­džia areš­ti­nė­je. Mir­tys. Šeš­ta­die­nį Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 4 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Bro­nis­la­va Pet­raus­kie­nė (g. 1911 m.), Jo­nas Juo­za­ pas Gi­nei­tis (g. 1937 m.), Liud­mi­la Mi­ cha­lus (g. 1937 m.), Na­tal­ja Šin­ka­riuk (g. 1938 m.). Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­gim­ dė 11 mo­te­rų. Gi­mė 5 mer­gai­tės ir 6 ber­ niu­kai. Grei­to­ji. Va­kar iki 18 val. grei­to­sios pa­gal­ bos me­di­kai su­lau­kė apie 60 iš­kvie­ti­mų. Klai­pė­die­čiai skun­dė­si krau­jo­ta­kos su­ tri­ki­mais, gal­vos, pil­vo skaus­mais.

4

pirmadienis, spalio 15, 2012

miestas

Rim­kų per­va­žą už­da­rys Nuo pir­ma­die­nio re­konst­ruk­ci­jai bus už­ da­ry­ta Rim­kų ge­le­žin­ke­lio per­va­ža. Vai­ ruo­to­jai bė­gius tu­rės kirs­ti, va­žiuo­da­mi lai­ki­ną­ja per­va­ža.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Lai­ki­no­ji ge­le­žin­ke­lio per­va­ža bus už tris­de­šimt met­rų į šiau­ rę nuo pa­grin­di­nės. Jos va­žiuo­ ja­mo­sios juos­tos plo­tis sieks 4 m. Ša­lia bus įreng­tas pės­čių­jų ir

dvi­ra­ti­nin­kų ta­kas, nuo va­žiuo­ ja­mo­sios da­lies at­skir­tas me­di­ niais sky­dais. Penk­ta­die­nį po pie­tų lai­ki­no­ji per­ve­ža dar ne­bu­vo įreng­ta. Ta­čiau įmo­nės „Lie­tu­vos ge­ le­žin­ke­liai“ In­ves­ti­ci­jų de­par­ ta­men­to pro­jek­tų va­do­vas Ro­

Dar­bai: savaitgalį lai­ki­no­ji per­va­ža dar bu­vo įren­gi­nė­ja­ma.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

die­nį apie 9 val. Pla­nuo­ja­ma, kad ja vai­ruo­to­jai ne­ga­lės nau­ do­tis sa­vai­tę – iki spa­lio 22 d. Per­va­žos re­konst­ruk­ci­jos me­ tu bus kei­čia­mi bė­giai, dan­ga.

Už­bai­gus re­mon­to dar­bus, lai­ ki­no­ji per­va­ža bus iš­mon­tuo­ ta. Neo­fi­cia­liais duo­me­ni­mis, jos įren­gi­mas kai­na­vo apie 100 tūkst. li­tų.

ber­tas Lu­bys ža­dė­jo, kad iki pir­ma­die­nio tai bus spė­ta pa­ da­ry­ti. Rim­k ų ge­l e­ž in­ke­l io per­va­ žą ke­ti­na­ma už­da­ry­ti pir­ma­

Lai­vo sau­go­to­jus iš­vai­kė lie­tus Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

INFORMACIJA DĖL NAUDOTŲ PADANGŲ IŠMETIMO Artėjant padangų keitimo sezonui Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) primena, kad naudotų padangų negalima mesti į komunalinių atliekų konteinerius ar atsikratyti jomis netinkamose vietose. Sukaupus daugiau nei 12 naudotų padangų, privaloma prašyti specialaus konteinerio, kuris bus suteikiamas nemokamai. Užsakyti konteinerius galima darbo valandomis nemokamu telefonu 8 800 13344, tel. (8 46) 390781, arba atvykus į KRATC skyrių Bangų g. 11. Šie specialūs konteineriai bus pažymėti užrašais „Didžiosios atliekos“ („Naudotos padangos“) ir turi būti naudojami tik padangoms išmesti. Už konteinerio naudojimą ne pagal paskirtį atsakys konteinerį užsakęs asmuo. Nederamu būdu ir neleistinose vietose išmetusieji padangas gali būti nubausti administracinėmis nuobaudomis. Po 4 naudotas padangas galima tvarkingai sudėti prie komunalinių atliekų konteinerių. Padangas palikite šių atliekų surinkimo dieną arba iš vakaro. Jos bus surinktos apvažiavimo būdu pagal atliekų tvarkytojo viešai skelbiamą grafiką. Išvežimo grafikus ir padangų palikimo vietas galima sužinoti iš Jūsų teritoriją aptarnaujančio atliekų surinkėjo arba nemokamu telefonu 8 800 13344. Taip pat didžiųjų atliekų išvežimo grafikai skelbiami interneto svetainėje www.kratc.lt.

Gran­dio­zi­ne tu­rė­ju­si tap­ti ak­ci­ja, skir­ta pa­si­prie­šin­ti už­mo­jams nu­ skan­din­ti Klai­pė­dos sim­bo­lį „Me­ri­ dia­ną“, su­do­mi­no tik ke­lias­de­šimt žmo­nių.

Ko­ne vi­są praė­ju­sią sa­vai­tę klai­ pė­die­čiai iš lū­pų į lū­pas per­da­vi­ nė­jo in­for­ma­ci­ją, jog šeš­ta­die­nį 15 val. prie bur­lai­vio „Me­ri­dia­nas“ ren­gia­ma ma­si­nė fo­to­se­si­ja, ku­ rios tiks­las – pa­ro­dy­ti klai­pė­die­ čių su­si­rū­pi­ni­mą dėl „Me­ri­dia­no“ sa­vi­nin­kų spren­di­mo bur­lai­vį nu­ skan­din­ti. So­cia­li­nia­me tink­le „Fa­ce­ book“ bu­vo su­kur­ta pa­sky­ra „Aš – prieš „Me­ri­dia­no“ pa­skan­di­ni­ mą“, ku­ri su­vie­ni­jo apie 1,6 tūkst. žmo­nių. Ta­čiau į fo­to­se­si­ją prie „Me­ ri­dia­no“ su­si­rin­ko tik maž­daug 50 klai­pė­die­čių. Nea­be­jo­ja­ ma, kad žmo­nių pa­sy­vu­mą lė­ mė po­pie­tę Klai­pė­do­je pra­pliu­ pęs lie­tus.

Do­mas Lu­kaus­kas:

Mes prie to šan­ta­žo pri­si­jun­gia­me, kad tik kas nors pa­ju­dė­ tų į prie­kį.

Vie­nas iš ak­ci­jos or­ga­ni­za­to­rių Do­mas Lu­kaus­kas tei­gė, jog prie „Me­ri­dia­no“ su­si­bū­ru­sių žmo­nių nuo­trau­ka bus pla­ti­na­ma so­cia­li­ nia­me tink­le „Fa­ce­book“.

„Gal­būt šia ak­ci­ja nie­ko ir ne­ pa­siek­si­me, ta­čiau ne­ga­li­me bū­ ti abe­jin­gi „Me­ri­dia­no“ li­ki­mui. Jis – Klai­pė­dos sim­bo­lis, vie­nas iš ne­dau­ge­lio ob­jek­tų se­na­mies­ty­je, ku­ris dar trau­kia tu­ris­tų dė­me­sį“, – aiš­ki­no D.Lu­kaus­kas. Jis pri­si­pa­ži­no ne­ti­kin­tis, kad „Me­ri­dia­nas“ iš­ties bus nu­ skan­din­tas – esą toks bur­lai­vio sa­vi­nin­kų pa­reiš­ki­mas tė­ra šan­ ta­žas. „Mes prie to šan­ta­žo pri­si­jun­gia­ me, kad tik kas nors pa­ju­dė­tų prie­ kį“, – dės­tė vai­ki­nas. Prieš sa­vai­tę „Me­ri­dia­no“ pa­ra­ mos fon­do va­do­vas Ar­tū­ras Žič­kus krei­pė­si į Vy­riau­sy­bę, kad ši Lie­ tu­vos prie­kran­tė­je, Bal­ti­jos jū­ro­je, skir­tų vie­tą, kur bū­tų ga­li­ma nu­ skan­din­ti bur­lai­vį. A.Žič­kus tei­gė, jog taip nu­ spren­dė, nes ne­be­tu­ri vil­čių, kad bar­ken­ti­ną pa­vyks iš­sau­go­ti, ka­ dan­gi ji jau iš­brauk­ta iš kul­tū­ros ver­ty­bių re­gist­ro, o mies­to val­ džia esą taip pat ne­ro­do dė­me­sio „Me­ri­dia­no“ iš­sau­go­ji­mui atei­ ties kar­toms.

Nemokamai po 4 padangas per metus iš Klaipėdos miesto gyventojų priima bendrovė „Kuusakoski“ (Minijos g. 162, informacija telefonu 397040). Į šią bendrovę galima pristatyti ir daugiau padangų, tačiau jų priėmimas bus apmokestintas pagal bendrovės nustatytus įkainius. Bendrovės „Toksika“ Klaipėdos filialas (Dumpių kaimas, Klaipėdos rajonas, tel. 241027) taip pat priima padangas neribotais kiekiais. Ši paslauga mokama. KRATC primena, kad išmetantys padangas netinkamose vietose ne tik sukelia netvarką, bet ir švaisto klaipėdiečių mokesčius papildomam padangų surinkimui bei aplinkos tvarkymui. Visiems būtų naudingiau, jei padangų būtų atsikratoma laikantis nustatytos tvarkos. KRATC administracija Ak­ci­ja: ma­si­ne tu­rė­ju­si tap­ti fo­to­se­si­ja prie bar­ken­ti­nos su­do­mi­no apie 50 žmo­nių.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

5

pirmadienis, spalio 15, 2012

miestas

Pre­kei­vių pink­lė­se – dėl pleistrų 1

Aiš­ki­no, kad kal­ta pa­ti

J.Stu­pa­ke­vič pa­sa­ko­jo, kad skam­bi­no į įmo­nę aiš­kin­tis nu­ ro­dy­tais te­le­fo­nais. Pa­sak mo­ters, iš pra­džių at­si­lie­pu­si dar­buo­to­ja jos pa­pra­šė su­si­mo­kė­ti už at­siųs­ tus pleist­rus ir ta­da ža­dė­jo pre­kės ne­be­siųs­ti. „Bet ko­dėl aš tu­riu mo­kė­ti už pre­kę, ku­rios man ne­rei­kia. Tai ly­ giai tas pa­ts, jei ei­čiau gat­ve, ne­ pa­žįs­ta­mas žmo­gus pri­šok­tų prie ma­nęs, per prie­var­tą nu­da­žy­tų plau­kus ir rei­ka­lau­tų su­si­mo­kė­ ti, nors pa­slau­gos aš ne­pra­šiau. 89 li­tai man yra di­de­li pi­ni­gai. Dir­bu daug, kad juos gau­čiau“, – pa­sa­ ko­jo mo­te­ris. Pa­sak klai­pė­die­tės, jai ne­su­ti­ kus su­mo­kė­ti pi­ni­gų, dar­buo­to­ ja pa­siū­lė grą­žin­ti pre­kę – at­siųs­ ti ją pa­štu. „Ko­dėl ir tai tu­rė­čiau da­ry­ti? Aš tos pre­kės neuž­sa­kiau ir man jos ne­rei­kia. Ko­dėl da­bar tu­riu ei­ti į pa­štą, gaiš­ti lai­ką, mo­kė­ti pi­ni­gus už siun­ti­mą. Pap­ra­šiau, kad at­va­ žiuo­tų ir pa­siim­tų tuos pleist­rus“, – tei­gė mo­te­ris. J.Stu­pa­ke­vič tei­gi­mu, jai bu­ vo duo­ta su­pras­ti, kad pa­ti yra kal­ta dėl su­si­da­riu­sios si­tua­ci­ jos – už­si­sa­kius pir­mą­ją pre­kę, rei­kė­jo pa­sa­ky­ti, kad ki­tos ne­ no­rės. Įta­ria pre­ky­bi­nin­kų klas­tą

Mo­te­riai ne­pa­vy­ko su­si­tar­ti. Ji vėl ga­vo ra­gi­ni­mą su­smo­kė­ti už pleist­rus. J.Stu­pa­ke­vič ne­ža­da mo­kė­ ti. Ji neatp­lė­šė siun­tos ir lau­kia, kad ją pa­siim­tų siun­tė­jas. Klai­pė­ die­tė sa­kė įta­rian­ti pre­ky­bi­nin­kų klas­tą. „Ma­tyt, jie bet kam iš­siun­čia už­si­gu­lė­ju­sią pre­kę, o vė­liau rei­ ka­lau­ja pi­ni­gų. Ti­ki­si, kad žmo­ gui pa­si­da­rys gė­da ir šis su­mo­kės už jam ne­rei­ka­lin­gą pre­kę. Ma­no vy­ras sa­kė, kad gal ap­mo­ka­me są­ skai­tą ir bus ra­mu, ta­čiau aš to ne­ ža­du da­ry­ti. No­riu, kad ši bend­ro­ vė tei­sė­tai pa­lik­tų ma­ne ra­my­bė­je. Dau­giau nie­ko nie­kuo­met neuž­si­ sa­ky­siu te­le­fo­nu“, – pa­brė­žė klai­ pė­die­tė. Jai taip pat ky­la klau­si­mas, iš kur įmo­nė ga­vo jos te­le­fo­no nu­ me­rį.

Si­tua­ci­ją ko­men­tuo­ti at­si­sa­kė

Vil­niu­je įsi­kū­ru­sios įmo­nės „Di­ rect­Mar­ke­ting OU“ di­rek­to­rius Re­mi­gi­jus Din­da ža­dė­jo iš­spręs­ ti si­tua­ci­ją, į ku­rią pa­kliuvo J.Stu­ pa­ke­vič. Ko­men­tuo­ti, kaip ir ko­dėl taip nu­ti­ko, va­do­vas at­si­sa­kė. „Išsp­rę­si­me šią si­tua­ci­ją, ir vis­kas. Ne­la­bai ką tu­riu dau­ giau ko­men­tuo­ti. Tik­rai nė­ra dėl ko ne­ri­mau­ti. Nuo di­des­nių ko­men­ta­rų su­si­lai­kau“, – dės­tė R.Din­da. Gre­sia eko­no­mi­nės san­kci­jos

Vals­ty­bi­nė var­to­to­jų tei­sių ap­sau­ gos tar­ny­ba yra ga­vu­si pa­na­šių nu­ si­skun­di­mų. Var­to­to­jams te­le­fo­nu ar ki­ta ry­ šio prie­mo­ne siū­lo­ma už­si­sa­ky­ ti pro­duk­tų pre­nu­me­ra­tą ar ko­ lek­cio­nuo­ti, rink­ti juos. Pap­ras­tai pir­ma siun­ta siū­lo­ma ne­mo­ka­mai – var­to­to­jui te­rei­kia ap­mo­kė­ti pa­ što iš­lai­das. Tarp to­kių pro­duk­tų yra ir mais­ to pa­pil­dai, ir dra­bu­žiai ar ki­tos pre­kės. Vals­ty­bi­nės var­to­to­jų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bos Ne­są­ži­nin­ gos ko­mer­ci­nės veik­los ir rek­la­

Mil­da Dei­man­tė:

Nag­ri­nė­jant skun­dus pa­ste­bė­ta, kad var­to­ to­jai, iš­gir­dę pa­siū­ly­ mą daik­tą iš­ban­dy­ti ne­mo­ka­mai, neį­si­gi­ li­na į ki­tas nu­ro­dy­tas są­ly­gas.

mos sky­riaus ve­dė­ja Mil­da Dei­ man­tė pa­sa­ko­jo, kad at­li­kus to­kių skun­dų ty­ri­mus ir nu­sta­ čius pa­žei­di­mus dviem bend­ro­ vėms bu­vo pri­tai­ky­tos eko­no­mi­ nės san­kci­jos. Vi­lio­ja ne­mo­ka­ma pre­kė

M.Dei­man­tė pa­brė­žė, kad var­to­ to­jai, ku­rie bu­vo te­le­fo­nu už­si­sa­kę pre­kę, tu­ri tei­sę nu­trauk­ti su­tar­ tį su bend­ro­ve, jai apie tai pra­ne­

At­si­rū­go: kar­tą pleist­rus nuo skaus­mo už­si­sa­kiu­siai J.Stu­pa­ke­vič ant­rą sy­kį šie bu­vo at­siųs­ti ne­pra­šius. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

šę. Jei įmo­nės nu­ro­dy­tais te­le­fo­nais neį­ma­no­ma pri­si­skam­bin­ti, žmo­ gus jai tu­rė­tų iš­siųs­ti re­gist­ruo­tą laiš­ką su aiš­kiu pra­šy­mu nu­trauk­ti pre­kių tie­ki­mą. „Svar­bu iš­sau­go­ti laiš­ko siun­ ti­mą pa­tvir­ti­nan­tį kvi­tą bei iš­ siųs­to pra­šy­mo ko­pi­ją. Re­gist­ ruo­tu laišku iš­siųs­tas pra­šy­mas nu­trauk­ti su­tar­tį ga­li bū­ti lai­ko­ mas įro­dy­mu, kad var­to­to­jas tin­ ka­mai in­for­ma­vo bend­ro­vę apie su­tar­ties nu­trau­ki­mą“, – pa­brė­ žė ve­dė­ja. Ne­pa­vy­kus gin­čo iš­spręs­ti tai­ kiai, var­to­to­jams pa­ta­ria­ma kreip­ tis į Vals­ty­bi­nę var­to­to­jų tei­sių ap­ sau­gos tar­ny­bą. Pa­sak M.Dei­man­tės, nag­ri­nė­jant skun­dus pa­ste­bė­ta, kad var­to­to­jai, iš­gir­dę pa­siū­ly­mą daik­tą iš­ban­dy­ti ne­mo­ka­mai, neį­si­gi­li­na į ki­tas nu­ ro­dy­tas są­ly­gas. „Už­sa­kant pre­kes te­le­fo­nu ar ki­to­mis ry­šio prie­mo­nė­mis, žmo­ nėms pa­ta­ria­me bū­ti ati­des­niems ir įsi­ti­kin­ti, ar už­sa­ko­mas tik vie­ nas ne­mo­ka­mas pa­vyz­dys, ar tai pre­kių pre­nu­me­ra­ta“, – tvir­ti­no ve­dė­ja.

Pre­kių, už­si­sa­ky­tų te­le­fo­nu, tei­ki­mo ir at­si­sa­ky­mo tvar­ka Daik­tų par­da­vi­mo su­tar­tis, ku­rios su­ si­sa­ky­mo są­ly­gas, jei ši ne­ter­mi­nuo­ta da­ro­mos nau­do­jant ry­šio prie­mo­nes, ar­ba su­da­ry­ta il­ges­niam nei vie­nų me­ reg­la­men­tuo­ja Ci­vi­li­nis ko­dek­sas. tų ter­mi­nui. Nu­ma­ty­ta, kad iki su­tar­ties su­da­ry­mo, o kai daik­tai tei­k ia­mi – iki jų pa­tei­k i­ mo, pir­kė­jas tu­ri gau­ti in­for­ma­ci­ją raš­ tu apie siū­lo­mo daik­to pa­grin­di­nes sa­ vy­bes bei par­da­vė­jo bu­vei­nės ad­re­są.

Ci­vi­li­nia­me ko­dek­se nu­sta­ty­ta pir­kė­ jo tei­sė at­si­sa­ky­ti pir­ki­mo ir par­da­vi­ mo su­tar­ties, su­da­ry­tos nau­do­jant ry­ šio prie­mo­nes, pra­ne­šus raš­tu apie tai par­da­vė­jui per sep­ty­n ias dar­bo die­ nas nuo daik­to pri­sta­ty­mo die­nos.

Taip pat par­da­vė­jas pri­va­lo nu­ro­dy­ti, kur ir kam pir­kė­jas ga­li ad­re­suo­ti bet Jei­gu mi­nė­ta in­for­ma­ci­ja raš­tu pir­kė­ jui ne­bu­vo pa­teik­ta, jis tu­ri tei­sę at­si­sa­ ko­kį skun­dą. ky­ti su­tar­ties per tris mė­ne­sius nuo jos Raš­tu var­to­to­jui nu­ro­dy­ti su­tar­ties at­ su­da­ry­mo die­nos.

v

6

pirmadienis, spalio 15, 2012

nuomonės

Šu­nims ne vie­ta dau­gia­bu­ty­je?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Bal­sai brangs­ta it ben­zi­nas

Mil­da Ski­riu­tė

ei­mas dau­gia­bu­čiuo­se na­muo­se už­drau­dė lai­ky­ti pa­vo­jin­gų veis­lių, ku­rių yra net aš­tuo­nios, šu­nis ir jų miš­rū­nus. Toks drau­di­mas įsi­ga­lios nuo ki­tų me­tų sau­sio. Da­lis klai­pė­die­čių džiau­gia­si to­kiu spren­di­mu ir ke­lia dis­ku­si­ją, kad rei­kė­tų ap­skri­tai už­draus­ti au­gin­ti šu­nis dau­gia­bu­čiuo­se, nes jie trik­do rim­tį ir ke­lia pa­vo­jų. Tam prie­ši­na­si gy­vū­nų my­lė­to­jai. Ar rei­kia už­draus­ti au­gin­ti šu­nis dau­gia­bu­čiuo­se na­muo­se?

Už

Prieš

Li­gi­ta Girs­kie­nė, dau­gia­bu­čių na­mų sa­vi­nin­kų bend­ri­jos „Ban­du­žiai“ pir­mi­nin­kė: – Esu už drau­di­mą šu­nis au­gin­ti dau­gia­bu­čiuo­se na­ muo­se. Ypač di­de­lius. Gy­ven­to­jai daž­nai skun­džia­ si dėl šu­nų, ku­rie au­gi­na­mi bu­tuo­se. Gy­vū­nai ne­re­tai pri­der­gia laip­ti­nę, lif­tą. Šei­mi­nin­kai sa­vo au­gin­ti­nius net šu­kuo­ja laip­ti­nė­je. Šu­nys gąs­di­na ir vai­kus. Ne­se­ niai bu­vo toks at­ve­jis, kad ma­žy­lis taip iš­si­gan­do gy­vū­ no, jog jam pri­rei­kė psi­cho­lo­go pa­gal­bos. Taip pat bu­vo at­ve­jis, kai šei­mi­nin­kas du šu­nis pa­li­ko sa­vai­tei vie­ nus. Šie kau­kė, lo­jo, o gy­ven­to­jai skun­dė­si. Pa­gal­bos te­ko kreip­tis į po­li­ci­ją. Ke­le­tą kar­tų laip­ti­nė­je ra­do­me iš­mes­tus šu­nis. Be to, šuns au­gi­ni­mas dau­gia­bu­čia­me na­me yra jo kan­ki­ni­mas. Nė­ra net kur jo ve­džio­ti. Šei­ mi­nin­kai tai da­ro be ant­snu­kio, pa­va­dė­lio. Dau­gia­bu­ tis tik­rai nė­ra ta vie­ta, kur bū­tų ga­li­ma au­gin­ti ke­tur­ ko­jus. Jei šu­nys ne­kel­tų pro­ble­mų, tuo­met bū­tų nie­ko to­kio. Ta­čiau da­bar šio­je sri­ty­je yra ne­tvar­ka.

Bri­gi­ta Ky­man­tai­tė, Lie­tu­vos gy­vū­nų tei­sių ap­ sau­gos or­ga­ni­za­ci­jos va­do­vė: – Ko­dėl rei­kė­tų už­draus­ti au­gin­ti šu­nis dau­gia­bu­čiuo­se na­muo­se? Mes pa­si­sa­ko­me prieš neat­sa­kin­gą gy­vū­nų au­ gi­ni­mą, ne­svar­bu, ar dau­gia­bu­čia­me, ar pri­va­čia­me na­me. Jei šei­mi­nin­kas yra neat­sa­kin­gas, ne­pri­žiū­ri sa­vo au­gin­ti­ nio, šis lo­ja, der­gia, yra įsta­ty­mai, tai­syk­lės, ku­rio­mis ga­ li­ma su­draus­min­ti to­kį šei­mi­nin­ką. Kai­my­nai ga­li kreip­tis į po­li­ci­ją, Vals­ty­bi­nę mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bą. Sa­ vi­nin­kas už ne­tin­ka­mą el­ge­sį bus nu­baus­tas. Jei bū­tų už­ draus­ta au­gin­ti šu­nis dau­gia­bu­čiuo­se na­muo­se, nu­ken­tė­tų jų šei­mi­nin­kai. Drau­di­mas ne­pa­dės iš­spręs­ti pro­ble­mos, o ją tik pa­slėps. Ko­dėl dau­gia­bu­tis na­mas nė­ra tin­ka­ma vie­ta au­gin­ti šu­nį, jei šis yra pri­žiū­ri­mas, ve­džio­ja­mas, ne­ke­lia triukš­mo? Ne­siū­lo­me gy­vū­no lai­ky­ti kai­my­no bu­te, o sa­ vo. Kai­my­nai ne­tu­ri spręs­ti, ką tu tu­ri da­ry­ti sa­vo būs­te, kol ne­trik­dai jų ra­my­bės. Ne­rei­kia žiū­rė­ti į as­me­nis, ku­rie įsi­gi­jo au­gin­ti­nius, kaip į po­ten­cia­lų blo­gį.

Saulius Pocius

K

ad Lie­t u­va yra di­de­lė tur­ ga­v ie­tė, ku­r io­je vis­kas per­ ka­ma ir par­duo­da­ma, by­lo­ ja ir ge­ro­kai kils­te­lė­ju­si bal­ sų kai­na. Taip, taip, vien per aš­tuo­ne­rius me­tus rin­kė­jo bal­sas pa­bran­go nuo 100 iki 500 pro­cen­t ų. To­k io svai­g i­nan­čio kai­nos šuo­l io ne­pa­t y­rė net ben­z i­nas. Prieš aš­tuo­ne­rius me­tus Pa­lan­go­je ki­lo skan­da­las dėl prie par­duo­tu­vės po 10 li­ tų per­ka­mų bal­sų, o per šiuos rin­ki­mus Ši­lu­tė­je jie bu­vo su­pir­k i­nė­ja­m i jau po 20 li­tų. Dar bran­giau po­li­ti­kie­riai mo­kė­ jo Jur­bar­ke. Čia vie­no rin­kė­jo bal­so kai­ na pa­sie­kė dar ne­re­gė­tą 50 li­tų su­mą. Kas po to pa­sa­k ys, kad už tiek neap­si­ mo­ka dek­la­ruo­t i gy­ve­na­mo­sios vie­tos kont­ra­ban­di­nia­me pa­sie­ny­je?

Ne­tu­rė­ki­te, po­nai rin­kė­ jai, jo­kių iliu­zi­jų ir vil­ čių, jus tik dar kar­tą ap­ ga­vo. Juk tur­gu­je vi­sa­ da ap­mul­ki­na. Vi­si šie fak­tai ir įta­r i­mai de­monst­ruo­ja ne ką ki­ta, o tik tai, kad po­li­ti­nė­je rin­ko­je cir­k u­l iuo­ja gau­sy­bė ne­le­ga­l iais bū­dais gau­tų pi­ni­gų. Šių lė­šų pa­grin­du iš da­lies ir bus for­muo­ja­ma ar­tė­jan­čių me­tų po­ li­ti­ka, ku­ri ir to­liau dvoks ko­rum­puo­tais san­do­r iais bei po­l i­t i­n io eli­to ini­ci­juo­ja­ mais pro­jek­tais, vėl va­din­si­mais ne nu­ si­kals­ta­mais, o stra­te­gi­niais. Vers­li­nin­kai dar prieš anuos Sei­mo rin­ ki­mus pa­skai­čia­vo, kad pra­stum­t i nu­ pirk­tą sta­t y­t i­n į į par­la­men­tą kai­nuo­ja nuo 40 tūkst. iki 50 tūkst. li­tų. „Je­run­da!“ – to­k ią su­mą api­bend­r in­t ų kiek­v ie­nas ap­suk­res­n is po­l i­t i­kos pirk­lys. Už šiuos pi­n i­g us ga­l i­ma pa­leis­t i ir be­si­kei­k ian­ čios mer­gai­tės įra­š ą „You­T u­be“, ir su­ reng­t i vi­so ra­jo­no „bom­ž ų“ su­va­ž ia­v i­ mą rin­ki­mų apy­gar­do­je, ir al­ka­nus pen­ si­nin­kus pri­šer­ti se­nais deš­ri­ga­liais. Žo­džiu, dėl šven­to rei­ka­lo ga­li­ma vis­ką pa­da­r y­t i, svar­bu, kad pa­kan­ka­mai bū­ tų „vals­ty­bi­nio ban­ko bi­lie­tų“. Taip abo­ nen­ti­nės epo­pė­jos džen­tel­me­nai iro­niš­ kai va­di­no bank­no­tus, skir­tus ky­šiams. Ir kai kan­di­da­tai lyg pri­suk­ti kar­to­ja, kad Nau­jų­jų me­tų pro­ga pa­kels al­gas iki 3,5 tūkst. li­t ų ar­ba kad tuo­jau pat pa­sieks vals­ty­bės kles­tė­ji­mo, tam­pa aiš­ku, kad tik­r ie­ji mū­sų po­l i­t i­k ie­r ių žais­l iu­kai yra tie, ku­rie va­kar į bal­sa­dė­žes su­me­tė sa­ vo biu­le­te­nius. Ne­tu­rė­ki­te, po­nai rin­kė­ jai, jo­kių iliu­zi­jų ir vil­čių, jus tik dar kar­tą ap­ga­vo. Juk tur­gu­je vi­sa­da ap­mul­ki­na.

Kur ma­no pa­žy­mė­ji­mas?!

No­rė­čiau už­duo­ti klau­si­mą Klai­pė­ dos uni­ver­si­te­to Po­li­to­lo­gi­jos ka­ ted­ros ve­dė­jui Sau­liui Ši­liaus­kui. Kam nau­din­ga, kad kuo ma­žiau žmo­nių atei­tų bal­suo­ti? Vien jau tai, kad rin­kė­jų bal­sa­vi­mo biu­le­te­ nių neiš­ne­šio­jo į na­mus, at­stu­mia pa­sy­vius rin­kė­jus. Ne­ga­vau jo­kio pa­žy­mė­ji­mo ir aš. Gy­ve­nu nuo­sa­ va­me na­me, kur bū­na­me nuo­lat, ta­čiau nie­kas nea­tė­jo, ne­pa­si­bel­dė, ne­pas­kam­bi­no. Ko­dėl? Ne­ga­vau ne aš vie­nas, gir­dė­jau, kad ne­ga­vo net ir tie, ku­rie ba­lo­ti­ruo­ja­si į Sei­ mą. Ži­nau, kad Vy­riau­sio­sios rin­ ki­mų ko­mi­si­jos tink­la­la­py­je ga­li­ma bu­vo at­si­spaus­din­ti sa­vo pa­žy­mė­ jimas, bet se­ny­vi žmo­nės – kon­ ser­va­ty­vūs, jie sun­kiai lau­žo tra­di­ ci­jas. To­dėl tik­rai nė­jo bal­suo­ti. O tai yra pra­ras­ta bal­sų da­lis. Aš esu ak­ty­vus pi­lie­tis, bal­sa­vau vi­są lai­ką, bet ma­no žmo­na, ne­ga­vu­si biu­le­te­ nio, abe­jo­jo, ar iš­vis ei­ti bal­suo­ti. Al­ber­tas

Gai­la kaip vai­ko

Pers­kai­čiau V.Spu­ry­tės straips­ nį „Me­ri­dia­nas“ su­vie­ni­jo fo­to­ se­si­jai“ („Klai­pė­da“, 2012 10 10). Man to „Me­ri­dia­no“ taip gai­la, jis pa­ts gra­žiau­sias mū­sų mies­to pa­ mink­las. Ga­lė­tų mū­sų vers­li­nin­ kai su­si­vie­ni­ję paau­ko­ti ir pa­da­ry­ti taip, kad tas lai­vas dar puoš­tų mū­ sų Klai­pė­dą. Jis – pa­ts gra­žiau­sias iš vi­sų. Man bū­tų la­bai gai­la, jei jį nu­skan­din­tų. Mil­da

Klai­pė­dai – V.No­rei­kos dai­nos

Be­rei­ka­lin­gas ženk­las

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

U

os­ta­mies­tis lau­kia su di­ džią­ja sce­na at­si­svei­ki­ nan­čio Vir­gi­li­jaus No­rei­ kos kon­cer­to „Švy­tu­rio“ are­no­je, ku­ris įvyks spa­lio 19 d. Nors kon­cer­tas įvyks penk­ta­die­ nį, ta­čiau į jį jau yra nu­pirk­ta apie 1,7 tūkst. bi­lie­tų. Ti­ki­ma­si, kad bus iš­pirk­ti vi­si 3 tūkst. bi­lie­tų, ku­rių kai­na svy­ruo­ja nuo 50 iki 120 li­tų. „Vil­niu­je kon­cer­tą ste­bė­jo 5,2 tūkst. žmo­nių, o Kau­ne į ren­gi­ nį su­si­rin­ko 5,8 tūkst. žiū­ro­vų“, – pa­sa­ko­jo ren­gi­nio idė­jos au­to­rius ir or­ga­ni­za­to­rius Eu­ge­ni­jus Šal­tis. Po to, kai V.No­rei­ką prieš pat kon­cer­tą už­klu­po li­ga, su ne­ri­mu lau­kia­ma, ar maest­ro ga­lės dai­ nuo­ti Klai­pė­do­je. „Maest­ro prieš pat kon­cer­tą din­ go bal­sas. Mė­gi­no­me spręs­ti pro­ ble­mą, V.No­rei­ką sku­biai ap­žiū­rė­jo ži­no­mas Kau­no kli­ni­kų spe­cia­lis­ tas Vir­gi­li­jus Ulo­za. Paaiš­kė­jo, kad tai yra ne bal­so sty­gų už­de­gi­mas, o vi­so­je Lie­tu­vo­je siau­čian­ti kvė­pa­ vi­mo ta­kų vi­ru­si­nė in­fek­ci­ja, ku­

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

397 728

telefonas@kl.lt

m.skiriute@kl.lt

S

karštas telefonas

Bal­sas: V.No­rei­kos dai­nų klai­pė­die­čiai ga­lės pa­si­klau­sy­ti spa­lio 19-ąją 19

val. „Švy­tu­rio“ are­no­je.

Or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

ri ati­ma bal­są“, – tvir­ti­no E.Šal­tis. Tei­gia­ma, kad maž­daug po tri­jų ke­ tu­rių die­nų li­ga pa­si­trau­kė ir V.No­ rei­ka ga­lė­jo dai­nuo­ti. „Tre­čia­die­nį Pa­ne­vė­žio ra­jo­ne jau įvy­ko kon­cer­tas, ku­ria­me V.No­rei­ kos bal­sas pui­kiai skam­bė­jo. To­dėl ga­li­me pa­ti­kin­ti, kad maest­ro Klai­ pė­do­je bus pui­kiau­sios for­mos“, – vy­lė­si ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­rius. Uos­ta­mies­ty­je V.No­rei­ka į sce­ną už­lips su jau­nes­niais ko­le­go­mis: Me­rū­nu Vi­tuls­kiu, Ed­mun­du Sei­ liu­mi ir Vai­du Vyš­niaus­ku. „Vie­nu me­tu dai­nuo­jan­čių ke­tu­rių te­no­rų Lie­tu­va iki šiol ne­ma­tė“, – aiš­ki­ no E.Šal­tis.

Vi­sa kon­cer­to pro­gra­ma aran­ žuo­ta dvie­jų klai­pė­die­čių – Ri­man­ to Gied­rai­čio ir Dei­vy­do Zvon­kaus. Spe­cia­liai šiam kon­cer­tui Al­gi­ man­tas Rau­do­ni­kis pa­ra­šė dai­ną „Ačiū už mei­lę“. „Kon­cer­tuo­se Kau­ne ir Vil­niu­je da­ly­va­vo Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­ tas Grub­liaus­kas, ku­ris vir­tuo­ziš­ kai gro­jo tri­mi­tu. Sa­vo gim­ta­ja­me mies­te jis taip pat pa­ža­dė­jo už­lip­ti į sce­ną“, – ti­ki­no E.Šal­tis. Šiais me­tais le­gen­di­niam Lie­tu­ vos bal­sui V.No­rei­kai su­ka­ko 77, o ir ki­ta su­kak­tis yra ne ma­žiau įspū­ din­ga – 55 me­tai pro­fe­sio­na­lio­je sce­no­je.

Ri­ma

Li­gų vei­syk­la

Nu­ve­džiau vai­ką į dar­že­lį, ir pa­ ste­bė­jau, kad vie­na ma­ma be jo­ kios są­ži­nės grau­ža­ties į gru­pę at­ ve­dė sa­vo sū­nų, vos pra­kvė­puo­jan­tį dėl slo­gos ir stip­riai ko­sin­tį. Auk­ lė­to­jos kaž­ko­dėl tai to­le­ruo­ja. Sup­ ran­tu, gal nė­ra su kuo pa­lik­ti vai­ko na­muo­se, bet juk po to­kios vi­ru­so do­zės pu­sė gru­pės iš­kris. Pa­li­kau sa­vo ma­žą­jį su ne­ri­mu, ar va­ka­re ne­ra­siu to­kio pa­ties ap­si­snarg­lia­ vu­sio. Ma­ny­čiau, griež­čiau rei­kė­tų kont­ro­liuo­ti taip stip­riai ser­gan­čius ma­žy­lius, nes nie­kaip neiš­si­kaps­ ty­si­me iš li­gų vi­są žie­mą. Vy­gan­tas Pa­ren­gė As­ta Dy­ko­vie­nė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Kai į bu­vu­sios 15-osios vi­du­ri­nės mo­kyk­los pa­tal­pas per­kė­lė Vy­ dū­no mo­kyk­lą, Su­lu­pės ir Ni­dos gat­vių san­kry­žo­je dėl moks­lei­ vių sau­gu­mo pa­sta­tė ke­lio ženk­ lą, drau­džian­tį su­kti į Ni­dos gat­ vę nuo 7 iki 9 val. ry­to. Pas­te­bė­jau, kad ženk­las nė mo­tais vai­ruo­to­ jams, jo ne­pai­so nei čia pat gy­ve­ nan­tys klai­pė­die­čiai, nei tak­sis­tai. Ne­la­bai su­pran­tu, kam to­kie ženk­ lai iš vi­so rei­ka­lin­gi, jei nie­kas ne­ kont­ro­liuo­ja, kaip lai­ko­ma­si eis­mo tai­syk­lių?

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

pirmADIENIS, spalio 15, 2012

pasaulis Laivų su­si­dūri­mas

Žiurkės gy­dy­to­jos

Ašt­rus ko­men­ta­ras

Pen­ta­go­nas aiš­ki­na­si, kodėl ka­ ri­nio jūrų lai­vy­no po­van­de­ni­nis lai­vas „USS Mont­pe­lier“ prie JAV ry­tinės pa­krantės su­si­dūrė su sis­te­mos „Ae­gis“ krei­se­riu „USS San Ja­cin­to“. Nie­kas per ava­riją ne­bu­vo su­žeis­tas. Nors ka­ri­nio jūrų lai­vy­no lai­vai jūro­je su­si­dur­da­vo ir anks­čiau, to­kios ava­ri­jos – re­tos.

Žiurkės pa­dės per­krau­tai Mo­ zam­bi­ko svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­mai nu­sta­ty­ti tu­ber­ku­lio­ ze ser­gan­čius pa­cien­tus. Mo­ zam­bi­ko pir­mo­ji po­nia su­ži­no­ jo apie šio me­to­do sėkmę kai­ mynė­je Tan­za­ni­jo­je. Žiurkės pa­dės diag­no­zuo­ti tu­ber­ku­ liozę, uos­ty­da­mos įta­riamų li­ go­nių skrep­lių mėgi­nius.

Vo­kie­čių ra­šy­to­jas, No­be­lio ­ pre­mi­jos lau­rea­tas Günte­ris Gras­sas pa­reiškė, kad Iz­rae­ lis yra „ne­kont­ro­liuo­ja­ma bran­ duo­linė ga­lia“ ir „oku­pa­cinė jė­ ga“. „Iz­rae­lis yra oku­pa­cinė jė­ ga ir daug metų va­gia že­mes, iš­va­ro žmo­nes ir lai­ko juos ant­ ros klasės pi­lie­čiais“, – sakė ra­ šy­to­jas vie­nam vo­kie­čių ra­di­jui.

Išpuolis ar klai­da? Mau­ri­ta­ni­jo­je vie­nas ka­riuo­ menės da­li­nys ap­šaudė ša­lies va­do­vo kor­težą ir su­žeidė pre­ zi­dentą.

Pyk­tis: grai­kai, re­gis, var­gu ar būtų pri­tarę No­be­lio ko­mi­te­to spren­di­mui.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Tai­kos pre­mi­ja su­skaldė Eu­ropą No­be­lio tai­kos pre­mi­ja ES Senąjį že­myną pa­da­li­jo į dvi sto­vyk­las. Vie­ni tvir­ti­na, kad tai­kos pre­mi­ja įkvėpė Eu­ropą grum­tis su kri­ze, ki­ti spren­dimą va­di­na pa­ro­di­ja. Prieš­ta­rin­gas spren­di­mas

Šių metų No­be­lio tai­kos pre­mi­ jos pa­sky­ri­mas ES – ne pir­mas prie­šta­rin­gai ver­ti­na­mas No­be­ lio pre­mi­jos ko­mi­te­to priim­tas spren­di­mas. 2009 m. dau­ge­lio pa­si­pik­ti­nimą su­kėlė spren­di­mas skir­ti vieną gar­bin­giau­sių pa­sau­ lio ap­do­va­no­jimų ką tik į Bal­tuo­ sius rūmus įžen­gu­siam JAV pre­zi­ den­tui Ba­rac­kui Oba­mai. Ta­da ar­gu­men­tuo­ta, kad šis pri­ zas JAV va­do­vui ski­ria­mas avan­su, esą todėl, kad jis pa­žadė­jo Ame­ri­ kos ka­ri­nes pa­jėgas iš­ves­ti iš Ira­ko ir Af­ga­nis­ta­no. Da­bar No­be­lio ko­mi­te­tas pa­ brėžė, kad ES ka­ro nu­siaubtą Eu­ ro­pos že­myną pa­vertė tai­kiu, todėl nu­si­pel­no ap­do­va­no­ji­mo. Kri­ti­kai šaipė­si

Ta­čiau Če­ki­jos va­do­vas Vác­la­ vas Klau­sas pa­brėžė, kad No­be­lio ko­mi­te­tas pa­darė tra­gišką klaidą. „Tik­rai ma­niau, kad tai ap­gaulė, po­kštas. Ne­galė­jau net sap­ne su­ sap­nuo­ti, kad kas nors ga­li taip pa­ sielg­ti“, – teigė V.Klau­sas. Jis taip pat su­kri­ti­ka­vo spren­ dimą pre­miją skir­ti ins­ti­tu­ci­jai, ir pa­brėžė, kad pre­mi­ja pra­smin­ga tik tuo­met, jei su­tei­kia­ma „ypač

iš­sis­ki­rian­čiam as­me­niui už tam tikrą uni­kalų pa­s ie­k imą“. „Tai be­prasmė pre­mi­ja, jei ji su­tei­kia­ ma ins­ti­tu­ci­jai, o šiuo at­ve­ju dar ir biu­rok­ra­ti­nei“, – pik­ti­no­si Če­ ki­jos va­do­vas. Šių metų pre­miją su­kri­ti­ka­vo net ir No­be­lio tai­kos pre­mi­jos lau­ rea­tas buvęs Len­ki­jos pre­zi­den­tas Le­chas Wałę­sa. Jis pa­reiškė esąs ne­ma­lo­niai nu­ste­bin­tas, kad šių metų pre­mi­ja ati­te­ko ES. „Ži­no­ ma, ES mėgi­na pa­keis­ti Eu­ropą ir pa­saulį tai­kiu būdu, bet tam ji tu­ ri pi­nigų ir toks yra jos tiks­las..., o in­di­vi­dualūs veikė­jai at­si­duo­ da idė­jai“, – sakė L.Wałę­sa ir pri­ dūrė, kad šia­me pa­sau­ly­je esa­ma daug as­me­ni­nio ak­ty­vu­mo at­vejų. Britų eu­ros­kep­ti­kai pa­reiškė, kad No­be­lio pre­mi­ja su­teršė sa­vo re­ pu­ta­ciją. Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rys Ni­ ge­las Farage’as, Did­žio­sios Bri­ta­ ni­jos ne­prik­lau­so­mybės par­ti­jos ly­de­ris, teigė, kad to­kio­se ša­ly­se, kaip Grai­ki­ja ar Is­pa­ni­ja, ES ke­lia tik smurtą ir ne­su­ta­ri­mus. „Šios pre­mi­jos pa­sky­ri­mas ES užt­rau­kia jai pra­stą re­pu­ta­ciją. Užuot ne­šu­ si taiką ir darną, ES kels maiš­tus ir smurtą. Is­pa­ni­ja yra prie fi­nan­ sinės pa­gal­bos slenks­čio, o aukš­to

ran­go ka­riš­kiai per­spėja, kad ar­ mi­jai ga­li tek­ti įsi­kiš­ti Ka­ta­lo­ni­ jo­je. Grai­ki­jo­je žmonės ba­dau­ja, dėl be­vil­tiško skurdo pa­lie­ka sa­ vo vai­kus, ir ne­praei­na nė sa­vaitė, kad ne­ma­ty­tu­me riau­šių ir pro­ testų sos­tinė­se prie­š „troiką“ ir eko­no­minį kalė­jimą, kurį jie įve­ dė“, – dėstė eu­ros­kep­ti­kas, ku­ ris ES pre­zi­dentą Her­maną Van Rom­puy kartą yra pa­va­dinęs šla­ piu sku­du­ru. Mar­ti­nas Cal­la­na­nas, to­rių par­ ti­jos na­rys Eu­ro­pos Par­la­men­te, iro­niš­kai pa­brėžė: „At­ro­do, kad pri­zas ES ati­ten­ka už tai­kos ir har­ mo­ni­jos už­tik­ri­nimą Atė­nuo­se ir Mad­ri­de.“ Iai­nas Mar­ti­nas, dien­raš­čio „Dai­ly Te­leg­raph“ ap­žval­gi­nin­kas, pre­mi­ jos sky­rimą ES pa­va­di­no pa­ro­di­ja. Dien­raš­tis „Dai­ly Mail“, prie straips­nio apie No­be­lio pre­mi­jos sky­rimą ES, įdėjo fo­tog­ra­fi­jas iš riau­šių siau­biamų Atėnų.

Ne­galė­jau net sap­ne su­sap­nuo­ti, kad kas nors ga­li taip pa­sielg­ti. In­ter­nau­tai šaipė­si, kad ES vei­ kiau turė­jo būti no­mi­nuo­ta No­be­ lio eko­no­mi­kos pre­mi­jai, o ne tai­ kos. Dar ki­ti klausė, ar ES va­do­vai ne­su­si­peš dėl to, ku­riam teks at­ siim­ti pre­miją. Bri­tai net ėmė skai­čiuo­ti, ko­ kia da­lis pri­zų fon­do, kurį su­da­ro

1 mln. eurų, ati­teks kiek­vie­nam ša­ lies gy­ven­to­jui. Suteikė įkvėpimo

Eu­ro­pos Par­la­men­to pir­mi­nin­kas Mar­ti­nas Schul­zas pa­svei­ki­no No­ be­lio tai­kos pre­mi­jos sky­rimą ES už pa­stan­gas in­teg­ruo­ti ša­lis. „No­be­lio pre­mi­ja yra pa­drąsi­ ni­mas tiems, ku­rie ti­ki Eu­ro­pos in­teg­ra­ci­ja, ku­rie ti­ki, kad stip­ rin­ti koo­pe­ra­ciją tei­sin­ga, – sakė M.Schul­zas. – Mes ne­ga­li­me gy­ ven­ti sąjun­go­je, ku­rios vie­no­je ša­ ly­je žmonės yra tur­tin­gi..., o ki­to­ se – žmonės, net aka­de­mi­kai, tu­ri raus­tis šiukš­lių kon­tei­ne­riuo­se, kad rastų ko nors pa­val­gy­ti.“ Vo­kie­ti­jos kanc­lerė An­ge­la Mer­kel pa­brėžė, jog svar­biau­sia ES – iš­sau­ go­ti eurą. „Daž­nai sa­kau, jog eu­ras yra dau­giau nei va­liu­ta, ir mes ne­ turė­tu­me pa­mirš­ti, kad šio­mis sa­ vaitė­mis ir mėne­siais dir­ba­me, kad eu­ras stiprėtų. Eu­ras yra dau­giau nei va­liu­ta dėl to, kad ga­liau­siai tai su­si­ję su pra­di­ne tai­kos ir ver­ty­bių sąjun­ gos idė­ja“, – tvir­ti­no A.Mer­kel. Anot jos, spren­di­mas pa­si­rink­ ti ES yra nuo­sta­bus. „Tuo spren­ di­mu No­be­lio ko­mi­te­tas pa­gerbė Eu­ro­pos in­teg­ra­ci­jos idėją. Po dau­ ge­lio metų bai­saus krau­jo lie­ji­mo, siau­bingų karų, žu­dy­nių ir nio­ko­ji­ mo Ro­mos su­tar­tis pa­dėjo pa­ma­tus eu­ro­pi­nei tai­kos sąjun­gai. Pas­ta­ rie­ji taikūs de­šimt­me­čiai Eu­ro­po­ je – il­gas lai­ko tar­pas mums, gy­ve­ nan­tiems ES. Bet is­to­ri­jai – tai tik aki­mirks­nis. Todėl pri­va­lo­me to­liau tęsti darbą“, – sakė A.Mer­kel. BNS, AFP, „Der Spie­gel“ inf.

Vy­riau­sybė po in­ci­den­to pa­ tvir­ti­no, kad su­si­šau­dy­mas bu­ vo at­si­tik­ti­nis ir ša­lies va­do­vas Mo­ha­me­das Oul­das Ab­de­lasAzi­zas jau­čia­si ge­rai. Ta­čiau va­kar bu­vo nu­spręsta, kad pre­zi­den­tas bus nu­skrai­din­ tas į Prancū­ziją, kur jam bus at­ lik­ti pa­pil­do­mi ty­ri­mai. „Pre­zi­den­tas vyks į Pa­ry­žių, į pa­pil­domą ap­žiūrą Prancū­zi­jo­ je, spe­cia­li­zuo­to­je li­go­ninė­je“, – sakė šal­ti­nis, ku­ris ne­su­ti­ko skelb­ti sa­vo pa­vardės. Vie­nas ar­mi­jos jun­gi­nys ne­ tikė­tai ėmė šau­dy­ti į pre­zi­dentą ve­žantį au­to­mo­bilį, kai šis artė­jo prie sos­tinės Nuak­šo­to. Nors iš pra­džių pra­neš­ta, kad į ša­lies va­dovą taikė­si už­puo­ li­kas, vy­riau­sybė to­kias kal­bas pa­neigė. Ko­mu­ni­ka­cijų mi­nist­ras Ham­di Oul­das Mah­jou­bas pa­brėžė: „Tai bu­vo at­si­tik­ti­nis šau­dy­ mas į pre­zi­den­to kor­težą, jam grįžtant į Nuak­šotą. Tas ar­mi­ jos jun­gi­nys neat­pa­ži­no pre­zi­ den­to kor­te­žo. Vis dėlto Mau­ ri­ta­ni­jos žmonės ga­li būti tik­ri, kad pre­zi­den­tui vis­kas ge­rai... Jis bu­vo ne­sun­kiai su­žeis­tas, at­ vykęs į li­go­ninę pa­ts iš­li­po iš au­ to­mo­bi­lio ir be jo­kių sun­kumų nu­ėjo.“ Opo­zi­ci­jos par­la­men­ta­rai bu­ vusį ge­ne­rolą M.O.Ab­del-Azizą kal­ti­na des­po­tiš­ku­mu, pra­stu val­dy­mu ir tuo, kad jis ne­pai­so įsi­pa­rei­go­jimų pa­gal Da­ka­ro su­ si­ta­ri­mus, ku­rie nulėmė jo iš­rin­ kimą 2009 m. – pra­ėjus me­tams po to, kai jis užėmė vald­žią per vals­tybės per­versmą. BNS inf.

Šūvis: vy­riau­sybė

tvir­ti­na, kad Mau­ri­ta­ni­jos pre­zi­dentą M.O.Ab­delą-Azizą per klaidą ap­šaudė ka­riš­kiai. „Reu­ters“ nuo­tr.

8

pirmadienis, spalio 15, 2012

sportas

Da­nė­– dosni me­da­lių Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė Oro Klai­pė­do­je sa­vait­ga­lį ne­keiks­ no­jo tik irk­luo­to­jai, su­si­rin­kę į tra­ di­ci­nę jau 44-ą kar­tą su­reng­tą „Da­ nės re­ga­tą“ – irk­la­vi­mo se­zo­no pa­ baig­tu­ves. Var­žy­bo­se net 14 me­da­ lių iš­ko­vo­jo klai­pė­die­čiai.

„Oras spor­ti­nin­kams tik­rai bu­vo pa­ lan­kus, nes ne­bu­vo vė­jo, tad ir upė bu­vo ra­mi, pa­lan­ki var­žy­boms“, – tei­gė Klai­pė­dos irk­la­vi­mo cent­ro di­ rek­to­rius Liud­vi­kas Mi­leš­ka. Į irk­ la­vi­mo se­zo­no už­da­ry­mo var­žy­bas

su­si­rin­ko apie 200 spor­ti­nin­kų iš Lat­vi­jos, Ru­si­jos, Es­ti­jos ir pen­kių Lie­tu­vos mies­tų. Irk­luo­to­jai star­ta­vo vien­vie­tė­mis ir dvi­vie­tė­mis be vai­ri­nin­ko val­ti­ mis, spor­ti­nin­kams te­ko įveik­ti 3 km dis­tan­ci­ją Da­nės upe nuo Til­ žės til­to iki „Me­ri­dia­no“. Va­kar „Da­nės re­ga­to­je“ spor­ti­ nin­kai var­žė­si dėl ab­so­liu­čių nu­ ga­lė­to­jų var­do. Kiek­vie­no­je ka­te­ go­ri­jo­je pir­mą­sias aš­tuo­nias vie­tas užė­mę spor­ti­nin­kai run­gė­si tar­pu­ sa­vy­je iki pir­mo­jo pra­lai­mė­ji­mo. Dis­tan­ci­ja – 500 met­rų.

Spor­ti­nin­kai: „Gin­ta­ri­nė­je jūr­my­lė­je“ var­žė­si įvai­raus am­žiaus bė­gi­kai.

Me­da­liai – klai­pė­die­čiams Vien­vie­tė, mo­te­rys (per 59 kg) 3 vie­ta – Ra­min­ta Vir­žin­tai­tė Vien­vie­tė, mo­te­rys (iki 59 kg) 2 vie­ta – Eis­vė Stul­pi­nai­tė 3 vie­ta – Auš­ra Do­be­lins­kai­tė

3 vie­t a – Ro­k as Bal­s ys ir Ma­r ius Stat­kus Dvi­vie­tė be vai­ri­nin­ko, vy­rai (leng­ vas svo­ris) 1 vie­ta – Jo­nas Sra­gaus­kas ir Lu­kas Vir­ ke­tis

Dvi­v ie­tė be vai­r i­n in­ko, mo­te­r ys 3 vie­ta – Ma­tas Kam­čins­k is ir Dei­vy­ (nor­ma­lus svo­ris) das Klo­nis 3 vie­ta – Ne­da Ja­no­ny­tė ir Eis­vė Stul­ Ab­so­liu­tūs nu­ga­lė­to­jai pi­nai­tė Dia­na Schnei­de­rat – vien­v ie­tė, leng­ Vien­vie­tė, vy­rai (iki 72,5 kg) vas svo­ris 2 vie­ta – To­mas Plauš­ka 3 vie­ta – Dei­vis Stul­pi­nas

To­mas Plauš­ka – vien­vien­tė, leng­vas svo­ris

Dvi­vie­tė be vai­ri­nin­ko, vy­rai (nor­ Do­mi­ny­kas Ber­no­tas ir To­mas Vin­ti­las – dvi­vie­tė, nor­ma­lus svo­ris ma­lus svo­ris) 2 vie­ta – Do­mi­ny­kas Ber­no­tas ir To­mas Jo­nas Sra­gaus­kas ir Lu­kas Vir­ke­t is – dvi­vie­tė, leng­vas svo­ris Vin­ti­las

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Gin­ta­ri­nė­je jūr­my­lė­je“ pa­si­kly­do re­kor­di­nin­kas 12-ojo­je „Gin­ta­ri­nė­je jūr­my­lė­je“ bė­gi­kus tra­di­ciš­kai prau­sė lie­tus, ta­čiau spor­ti­ nin­kų tai neat­bai­dė. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Prie star­to li­ni­jos sto­jo apie 600 vy­ rų ir mo­te­rų, mer­gi­nų ir vai­ki­nų. Smil­ty­nė­je šeš­ta­die­nį vy­ku­sio­se tra­di­ci­nė­se var­žy­bo­se da­ly­va­vo ne tik klai­pė­die­čiai, bet ir spor­ti­nin­ kai iš ki­tų Lie­tu­vos mies­tų bei Lat­ vi­jos, Uk­rai­nos, Ru­si­jos. Išt­ver­min­giau­si 82 da­ly­viai sto­jo prie 6 jūr­my­lių (apie 11 km) tra­sos star­to li­ni­jos. Ši dis­tan­ci­ja lai­ko­ma pres­ti­žiš­kiau­sia tur­ny­re. Dau­ge­lis ti­kė­jo­si, kad ir šie­met var­žy­bo­se ne­pra­len­kia­mas bus uk­rai­nie­tis Vi­ta­li­jus Ša­fa­ras, dve­ jus pa­sta­ruo­sius me­tus ge­ri­nęs re­ kor­dą. Ta­čiau nors šie­met spor­ti­ nin­kas ir at­vy­ko į Smil­ty­nę, ta­čiau pa­vė­la­vo star­tuo­ti 6 jūr­my­lių dis­ tan­ci­jo­je. To­dėl pir­mo­ji vie­ta po ke­le­ rių me­tų per­trau­kos ati­te­ko ki­tam spor­ti­nin­kui. Ją iš­ko­vo­jo Ma­rius Di­liū­nas iš Pak­ruo­jo, tra­są įvei­

kęs per 35 min. 28 sek. Ant­rą vie­ tą šio­je dis­tan­ci­jo­je užė­mė Kau­no ra­jo­no at­sto­vas Min­dau­gas Vir­ši­las (36 min. 17 sek.), tre­čią­ją – kau­ nie­tis Re­mi­gi­jus Kan­čys (36 min. 27 sek.). V.Ša­fa­ras star­ta­vo vy­rų am­žiaus gru­pė­je jūr­my­lės dis­tan­ci­jo­je ir bu­ vo pir­mas. Jo lai­kas – 5 min. 57 sek. Mo­te­rys var­žė­si 3 jūr­my­lių (5,5 km) tra­so­je. Pir­mo­ji ją, kaip ir per­nai, įvei­kė bė­gi­kė iš Uk­rai­nos Aliak­sand­ra Du­li­ba. Jos re­zul­ta­tas – 19 min. 17 sek. bu­vo tri­mis se­ kun­dė­mis pra­stes­nis nei per­nai. Ant­rą­ją vie­tą šio­se dis­tan­ci­jo­ je užė­mė į di­dį­jį spor­tą su­grį­žu­si vil­nie­tė ma­ra­to­ni­nin­kė Ži­vi­lė Bal­ čiū­nai­tė (19 min. 31 sek.), tre­čią­ją – šiau­lie­tė Re­nal­da Ker­na­gy­tė (19 min. 59 sek.). Praė­ju­siais me­tais tarp pri­zi­nin­ kių bu­vu­si klai­pė­die­tė Gry­tė Nor­ gi­lie­nė šie­met tu­rė­jo ten­kin­tis tik de­vin­tą­ja vie­ta. Jos lai­kas – 21 min. 32 sek.

Klai­pė­die­čiai pri­zi­nin­kai 1999 m. gi­mu­sios ir jau­nes­nės mer­ gai­tės (jūr­my­lė) 1 vie­t a – Ug­nė Žvink­ly­tė (7 min. 28 sek.) 3 vie­ta – Kot­ry­na Pet­rui­ty­tė (8 min. 11 sek.) 1997–1998 m. gi­mę ber­n iu­kai (jūr­my­lė) 1 vie­ta – Be­ne­dik­tas Mic­kus (6 min. 41 sek.) 1995–1996 m. gi­mę vai­k i­nai (jūr­my­lė) 1 vie­ta – Do­mi­ny­kas But­ke­vi­čius (6 min. 9 sek.) 1993–1994 m. gi­mę vai­k i­nai (jūr­my­lė) 1 vie­ta – And­rius Šliap­ce­vas (6 min. 25 sek.) 3 vie­ta – Man­tas Ku­liaus­kas (6 min. 33 sek.)

„Dra­gū­nas“ trium­fa­vo Mol­do­vo­je Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė Klaipėdos „Dra­gū­no“ ran­ki­nin­kai ta­po Mol­do­vo­je vy­ku­sių Eu­ro­pos Iš­šū­kio tau­rės B gru­pės var­žy­bų nu­ga­lė­to­jais. Klai­pė­die­čiai per tris die­nas iš­ko­vo­jo tris per­ga­les iš tiek pat ga­li­mų.

Va­kar „Dra­gū­nas“ su­si­ti­ko su „Ruis­lip Eag­les“ ran­ki­nin­kais iš Ang­li­jos, ku­rie bu­vo aiš­kūs gru­pės aut­sai­de­riai. Jų klai­pė­die­čiai taip pat ne­pa­gai­lė­jo – įvei­kė re­zul­ta­tu 47:24 (26:13). Po šios per­ga­lės „Dra­gū­nas“ tik į­tvir­ti­no jau anks­čiau iš­ko­vo­tą pir­

mą­ją vie­tą B gru­pė­je. Ją lė­mė šeš­ ta­die­nio va­ka­rą vy­ku­sių var­žy­bų su šei­mi­nin­kais – Mol­do­vos „Olim­ pus-85-USEFS“ ran­ki­nin­kais – re­zul­ta­tas. Pir­mą­jį kė­li­nį „Dra­gū­nas“ lai­ mė­jo 16:12. Ant­ra­ja­me kė­li­ny­ je var­žo­vai ėmė kvė­puo­ti į nu­ga­rą – priar­tė­jo iki dvie­jų įvar­čių skir­ tu­mo. Ta­čiau klai­pė­die­čiai le­mia­mais mo­men­tais žai­dė draus­min­giau ir iš­ko­vo­jo per­ga­lę re­zul­ta­tu 28:24. Dra­gū­no vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Ar­tū­ras Juš­kė­nas pa­gy­rė auk­lė­ti­ nius už tai, kad ne­pa­lū­žo pra­si­dė­ jus ant­ra­jam kė­li­niui, kai šei­mi­

nin­kai bu­vo su­ma­ži­nę skir­tu­mą iki 2 įvar­čių. Sun­kiu me­tu, anot stra­te­go, ge­ rai su­žai­dė var­ti­nin­kas Ais­tis Pa­ že­mec­kas, at­rė­męs ke­le­tą pa­vo­ jin­gų me­ti­mų. Apie tei­sė­ja­vi­mą ir sa­lės grin­dis A.Juš­kė­nas at­si­sa­kė ko­men­tuo­ti. Pir­mo­je B gru­pės dvi­ko­vo­je klai­ pė­die­čiai re­zul­ta­tu 29:21 pa­lau­ žė „SPE Stro­vo­los“ ran­ki­nin­kus iš Kip­ro. Pir­mą­ją vie­tą B gru­pė­je iš­ko­vo­jęs „Dra­gū­nas“ ki­ta­me Eu­ro­pos Iš­šū­ kio tau­rės tur­ny­ro eta­pe su­si­kaus su Za­pa­ro­žės (Uk­rai­na) „ZTR“ ran­ ki­nin­kais.

9

pirmADIENIS, SPALIO 15, 2012

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Jū­ri­nin­kai ne­bus „ge­ne­ro­lais“ Su Klai­pė­dos mies­ to šven­te ­dub­liuo­ta Jū­ros šven­tė šie­met bu­vo tokia pra­sta, kad nei­gia­mi jos at­ gar­siai sklin­da iki šiol ir ne­tgi ren­gia­ ma­si iš es­mės keis­ ti ki­tų Jū­ros šven­čių sce­na­ri­jus. Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Ei­tynės ap­kar­to

Jau dau­ge­lį me­tų be­ne svar­biau­sias Jū­ros šven­tės ak­cen­tas yra jū­ri­ nin­kų ei­stynės jū­ri­nių or­ga­ni­za­ci­ jų pa­ra­de. Ma­no­ma, kad taip šven­ tė­je pa­ger­bia­mi jū­ri­nin­kai. Pa­tys jū­ri­nin­kai mąs­to ki­taip. „Ka­pi­to­nus ir jū­ri­nin­kus žei­džia tai, kaip vyks­ta ei­tynės. Mes nuei­ na­me į šven­tės ati­da­ry­mo vie­tą ir tam­pa­me tar­si „ves­tu­vių genero­ las“. Nei mes pa­tys, nei ki­ti ne­ži­no, ką su mu­mis da­ry­ti. Taip jū­ri­nin­kai ne pa­ger­bia­mi, o sumenkinami“, – svars­tė jū­rų ka­pi­to­nas Si­gi­tas Ši­le­ ris. Jo nuo­mo­ne, ne­su­sip­ra­ti­mai, su­si­ję su eitynėmis ir Jū­ros šven­ tės ati­da­ry­mu, vy­ko tre­jus me­tus iš ei­lės. Kas­kart pa­tei­kia­ma pa­sta­bų, ta­čiau nie­kas ne­si­kei­čia. Eitynių or­ga­ni­za­vi­mas ypač su­ šlu­ba­vo šie­met. Nie­kas ne­pa­si­ti­ko anks­čiau at­žy­gia­vu­sių jū­ri­nin­kų. Ne­bu­vo nu­ma­ty­ta, kur dė­ti vė­lia­ vas. Į šven­tės ati­da­ry­mą vė­la­vo Sei­ mo pir­mi­nin­kė Ire­na De­gu­tie­nė. „Ko­dėl jū­ri­nin­kai pliau­piant lie­ tui apie va­lan­dą tu­rė­jo lauk­ti Sei­ mo pir­mi­nin­kės? Pa­vyz­džiui, Pre­ zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė prieš tai į ren­gi­nį prie „Albatroso“ pa­ mink­lo at­vy­ko lai­ku ir jos ne­rei­kė­ jo laukti“, – ste­bė­jo­si jū­rų ka­pi­to­ nas Ri­čar­das Luč­ka. Anot S.Ši­le­rio, Ka­pi­to­nų klu­be vy­ko ašt­rios dis­ku­si­jos dėl Jū­ros šven­tės. Ka­te­go­riš­kai pa­si­sa­ky­ta, kad rei­kia keis­ti Jū­ros šven­tės va­ do­vą, eitynių or­ga­ni­za­to­rių, nes jie „ne­rian­tys į krū­mus“. „Jei 2013 me­tais ne­bus pa­si­kei­ ti­mų, Ka­pi­to­nų klu­bo na­riai atei­ ty­je ne­be­da­ly­vaus Jū­ros šven­ tės ei­tynė­se. Gal­būt pe­rei­si­me per mies­tą vie­ni pa­tys, iš­kė­lę Ka­pi­to­nų klu­bo vėliavą“, – ti­ki­no S.Ši­le­ris. Tuo pat me­tu jū­rų ka­pi­to­nai pri­ pa­žįs­ta, kad mies­te per Jū­ros šven­tę rei­kia eitynių, kar­na­va­lo. Žmo­nės

Iš­va­da: jū­ri­nin­kai pa­ju­to, kad Jū­ros šven­tė­se ren­gia­mo­se eitynė­se jie ne pa­ger­bia­mi, o su­men­ki­na­mi.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

džiau­gia­si ma­ty­da­mi uni­for­muo­ tus jū­ri­nin­kus. Di­de­lį įspū­dį pa­da­ rė Lie­tu­vos aukš­to­sios jū­rei­vys­tės mo­kyk­los pir­ma­kur­sių eitynės per mies­tą, kai bu­vo žy­giuo­ja­ma prie kel­to ir plau­kia­ma prie „Albatro­ so“ duoti prie­sai­kos. Vai­ni­kai į jū­rą – for­ma­liai

„Vai­ni­kų nu­lei­di­mo į jū­rą, pa­ger­biant žu­vu­sius jū­ri­nin­kus, ce­re­mo­ni­ja ta­ po for­ma­li. Ne­be­li­ko or­ga­ni­zuo­to plau­ki­mo į jū­rą. Ka­riš­kiai rū­pi­na­ si tik sa­vo lai­vais. Dvy­lik­tą va­lan­dą jū­ro­je ne­bu­vo lai­vų si­re­nų. Kai ku­rie lai­vai net ne­plau­kė į jū­rą. Juo­se bu­vę žmo­nės ne­ži­no­jo, kur dė­ti gė­les. Ne­ sup­ran­ta­ma, kai žmo­nės atei­na į lai­ vus be gė­lių. Vai­ni­kų nu­lei­di­mo jū­ ro­je ce­re­mo­ni­ja vir­to ne pa­ger­bi­mu, o pasiplaukiojimu“, – pa­sta­bas apie lai­vų pa­ra­dą dės­tė R.Luč­ka. Pa­na­šios pa­sta­bos Jū­ros šven­ tei kar­to­ja­si. Ir anks­čiau yra bu­vę at­ve­jų, kai žmo­nės su gė­lė­mis dėl vie­tos sto­kos lik­da­vo ant kran­to.

10

Al­gir­das Gry­bas:

Ri­čar­das Luč­ka:

Si­gi­tas Ši­le­ris:

Daž­nai Jū­ros šven­tės ren­gi­niai vyks­ta sku­ bo­tai, chao­tiš­kai. Bet ku­ris ren­gi­nys pri­va­ lo tu­rė­ti pra­džią ir pa­ bai­gą. Lo­giš­ka jū­ri­nin­ kų ei­tynių pa­bai­ga bū­ tų po to su­reng­tas Jū­ ri­nin­kų va­ka­ras.

Ko­dėl jū­ri­nin­kai pliau­piant lie­tui apie va­lan­dą tu­rė­jo lauk­ti Sei­mo pir­mi­nin­kės? Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­ baus­kai­tė į ren­gi­nį prie „Albatroso“ pa­ mink­lo at­vy­ko lai­ku ir jos ne­rei­kė­jo lauk­ti.

Jei 2013 me­tais Jū­ ros šven­tės ren­gi­niuo­ se ne­bus pa­si­kei­ti­mų, Ka­pi­to­nų klu­bo na­ riai atei­ty­je ne­be­da­ly­ vaus ei­tynė­se – gal­būt pe­rei­si­me per mies­tą vie­ni pa­tys, iš­kė­lę Ka­ pi­to­nų klu­bo vė­lia­vą.

10

pirmADIENIS, SPALIO 15, 2012

rubrika JŪRA Tran­zi­to reikš­mė

Šimt­me­čio pa­mink­las

Žve­jy­bos lai­vai

Lat­vi­jo­je tran­zi­tas su­ku­ria 12,3 pro­c. bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to. Di­des­nis pro­cen­tas yra tik pre­ ky­bo­je ir ap­dir­bi­mo pra­mo­nė­je. To­na tran­zi­to Lat­vi­jos eko­no­mi­ kai duo­da 10 la­tų. 60 mln. to­nų per me­tus su­da­ro 600 mln. la­ tų. Lie­tu­vos tran­zi­tas tris kar­tus ma­žes­nis, bet pa­ja­mos iš kro­vi­ nio to­nos pa­na­šios.

„BLRT Grupp“ šimt­me­čio pro­ ga Ta­li­ne pa­sta­ty­tas uni­ka­lus pa­mink­las. Es­ti­jos praei­tį sim­ bo­li­zuo­jan­tis li­te­ra­tū­ri­nis vei­kė­ jas lai­ko val­te­lę, lyg vil­ties sim­ bo­lį. Šis pa­mink­las dau­ge­liui žie­ bia vil­tis. Nors jis yra už­da­ro­je „BLRT Grupp“ te­ri­to­ri­jo­je, lan­ky­ to­jai jau „nu­glos­tė“ he­ro­jaus ko­ jas ti­kė­da­mi ste­buk­lais.

Tarp­tau­ti­nė jū­rų or­ga­ni­za­ci­ja Keip­tau­ne su­ren­gė kon­fe­ren­ci­ ją, ku­rio­je su­si­ta­rė nu­sta­ty­ti vi­ soms ša­lims priim­ti­nus žve­jy­ bos lai­vų sau­gos stan­dar­tus. Tai pa­dė­tų efek­ty­viai spręs­ti žve­jy­ bos lai­vų sau­gos pro­ble­mas. Jos ak­tua­lios ir Lie­tu­vai. Iš 110 Lie­ tu­vos jū­rų re­gist­re esan­čių lai­vų 44 lai­vai yra žve­jy­bi­niai.

Jū­ri­nin­kai ne­bus „ge­ne­ro­lais“ Tuo pat me­tu įvai­rūs 9 gar­bin­gų as­me­nų gi­ mi­nai­čiai ar sve­čiai pa­tai­kau­jant

bū­da­vo įlei­džia­mi į lai­vus. Į jū­rą plau­kiant lai­vams, pa­si­ges­ ta ir kul­tū­ri­nės ap­lin­kos. Ji tar­si da­ rytų įspū­dį, kad vyks­ta ne šiaip pa­ si­plau­kio­ji­mas, o žu­vu­sių jū­ri­nin­kų pa­ger­bi­mas. Anks­čiau bu­vo tra­di­ ci­ja lai­vuo­se per gar­sia­kal­bį skai­ty­ ti ei­les. Da­bar jos ne­li­ko. „Lai­vų plau­ki­mo į jū­rą ce­re­mo­ ni­jos or­ga­ni­za­to­riai koor­di­na­ci­nį su­si­rin­ki­mą ren­gia pa­sku­ti­nė­mis die­no­mis prieš šven­tę. Spren­ džia­mi tik tech­ni­niai ce­re­mo­ni­ jos klau­si­mai. Apie me­ni­nę pro­ gra­mą kal­bų nė­ra. Trūks­ta idė­jų, ne­tgi konk­re­t u­m o, kas ir kaip vyks. Vis­kas su­dė­lio­ta pa­gal se­ną brai­žą. Ren­giant vai­ni­kų nu­lei­di­ mo ce­re­mo­ni­jas daug ką rei­kė­tų keisti“, – dės­tė Lie­tu­vos ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų at­sto­vas ci­vi­lių ir ka­ rių bend­ra­dar­bia­vi­mui ka­pi­to­nas lei­te­nan­tas An­ta­nas Bren­cius. Trūks­ta ren­gi­nių jū­ro­je

Nuos­kau­das lie­jo ir bur­lai­vio „Brabander“ ka­pi­to­nas Val­de­ma­ ras Viz­ba­ras. Nuo 2006 me­tų, kai Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tas įsi­gi­jo šį lai­vą, jis nė kar­to ne­bu­vo pa­kvies­ tas da­ly­vau­ti Jū­ros šven­tė­se. „Kai mū­sų ne­kvie­čia į ren­gi­nius Klai­pė­do­je, plau­kia­me į ki­tų mies­ tų šven­tes. Jū­ros šven­tės ir di­de­lių bur­lai­vių vi­zi­tai tu­ri bū­ti pla­nuo­ ja­mi prieš 2–3 me­tus. Bur­lai­viui „Bra­ban­der“ vie­ta kiek­vie­nų me­ tų Klai­pė­dos Jū­ros šven­tė­je tu­ri bū­ti nu­ma­ty­ta iš anks­to“, – dės­tė V.Viz­ba­ras. Ki­tų mies­tų šven­tė­se per me­tus su „Bra­ban­der“ da­ly­vau­ja apie 150 jau­nų žmo­nių. „Jau­ni­mas ly­gi­na Jū­ros šven­tes Klai­pė­do­je ir ki­tuo­se Bal­ti­jos jū­ros mies­tuo­se – Len­ki­jo­je, Šve­di­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je. Jie pa­ste­bi, kad Klai­pė­ dos Jū­ros šven­tė­se „yra ma­žiau­siai jū­ros“. Ge­ro­kai ma­žes­niuo­se uos­ tuo­se nei Klai­pė­da di­des­nė da­lis jū­ros šven­čių ren­gi­nių vyks­ta ant van­dens. Klai­pė­do­je ten­ka rim­tai svars­ty­ti – jū­ros ar kran­to šven­tės ren­gia­mos, nes nei kran­to, nei jū­ ros žmo­nėms jos nė­ra tin­ka­mos “, – pa­ste­bė­jo bur­lai­vio ka­pi­to­nas. Jū­ros šven­tė ant van­dens reiš­kia ne vien vai­ni­kų nu­lei­di­mą į jū­rą. Ir ne­bū­ti­nai tos šven­tės tu­ri bū­ti tik ant van­dens. V.Viz­ba­ras pri­si­mi­ nė, kaip Gdans­ke per Jū­ros šven­ tę vi­sa­me mies­te vi­rė šur­mu­lys, kai bu­vo vyk­do­mas is­to­ri­nis „jū­rei­vių rek­ru­tų ėmimo į lai­vus“ veiks­mas.

Komentarai

Re­mi­gi­jus Moc­kus

Ni­jo­lė Lau­ž i­kie­nė

M

S

Vie­šo­sios įstai­gos „Klaipėdos šven­tės“ di­rek­to­r ius

es ži­no­me, kad ne­sklan­ du­mų bu­vo, ypač su­si­ju­ sių su jū­ri­nin­kų ir jū­ri­nių or­ga­n i­za­ci­jų ei­tynėmis. Jas sten­gė­mės or­ga­ni­zuo­ti kom­pak­ tiš­kas, be trans­por­to, ku­r is bū­da­vo anks­čiau. Eitynių da­ly­viai pra­ž y­g ia­ vo la­bai grei­tai, anks­čiau atė­jo į aikš­tę. Nesk­lan­du­mai bu­vo su­si­ję ir su Sei­mo pir­m i­n in­kės da­ly­va­v i­mu. Apsk­r i­tai ren­gi­nys bu­vo di­de­lis – į vie­ną su­jung­ tas mies­to gim­ta­die­nis ir Jū­ros šven­tė. Pris­ta­ty­ta per 120 įvai­rių ren­gi­nių, 60 sce­ni­nių pa­si­ro­dy­mų, dau­giau nei 10 ofi­cia­lių ce­re­mo­ni­jų. Atei­ty­je or­ga­ni­ zuo­jant Jū­ros šven­tes or­ga­ni­za­to­riai at­si­žvelgs į pa­teik­tas pa­sta­bas ir pa­da­ rys iš­va­das.

Į Jū­ros šven­tę įsi­lie­jo įvai­rios teat­ rų stu­di­jos. Ir Klai­pė­do­je siū­lo­ma šven­tės ren­gi­nius pa­pil­dy­ti Klai­pė­ dos uni­ver­si­te­to re­ži­sū­ros stu­den­tų dip­lo­mi­niais dar­bais. Gal net ska­ tin­ti dip­lo­mi­nių dar­bų jū­ri­nė­mis te­mo­mis kū­ri­mą. Siū­ly­ta Jū­ros šven­čių ren­gi­mą per­duo­ti Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jui. Jo va­do­vė Ol­ga Ža­lie­nė pa­ste­bė­ jo, kad Jū­ros šven­tė­je trūks­ta jū­ri­ nių ak­cen­tų, ne­tgi mu­gės da­ly­viai tu­rė­tų pre­kiau­ti pa­si­puo­šę jū­riš­ kai. Pa­si­ges­ta ir vie­nin­gos Jū­ros šven­tės ren­gi­mo kon­cep­ci­jos. Ta­ čiau Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jus at­si­sa­ ko reng­ti vi­są Jū­ros šven­tę. Jis tu­ri pa­kan­ka­mai ren­gi­nių Smil­ty­nė­je. Me­ro ar jū­ri­nin­kų va­ka­ras?

„Klai­pė­do­je Jū­ros šven­tė yra tar­si Ka­lė­dos, ku­rios kas­met įgau­na vis di­des­nį svo­rį. Kiek­vie­nais me­tais vi­lia­mės, kad Jū­ros šven­tė jau bus ki­to­kia. Ta­čiau kas­met ne­pa­gar­ba jū­ri­nin­kams lie­ja­si per kraš­tus“, – svars­tė Klai­pė­dos jū­ri­nin­kų cent­ro va­do­vas Al­gir­das Gry­bas. Anot jo, Jū­ros šven­tės Klai­pė­do­ je ren­gia­mos be jū­ros dai­nų ir jū­ ri­nin­kų va­ka­ro. Jau ne­ma­ža da­ lis jū­ri­nin­kų Jū­ros šven­tes kei­čia į pa­si­bu­vi­mus su šei­ma ar drau­gais kur nors už­mies­ty­je. „Nė­ra jū­ri­nių ren­gi­nių kon­cep­ ci­jos. Daž­nai ren­gi­niai su­re­ži­suo­

Lie­tu­vo­je yra sri­čių, ku­rios per pa­sta­ruo­ sius me­tus dėl re­ ce­si­jos tu­rė­jo su­ menk­ti, ta­čiau žmo­ nių en­tu­ziaz­mo dė­ ka iš­li­ko. Vie­na to­ kių – vi­daus van­ dens ke­lių tink­las ir sis­te­ma.

Ug­dy­mo ir kul­t ū­ros de­par­ta­men­to di­rek­to­rė

a­v i­v al­dy­b ės ad­m i­n ist­r a­c i­ ja, po­l i­t i­kai yra įver­t i­nę, kad Jū­ros šven­tė pri­bren­do di­ de­lėms per­mai­noms. Tu­r i keis­tis or­ga­ni­za­ci­niai prin­ci­pai, šven­ tės tu­ri­nys. Nuo­lat kal­ba­ma apie jū­ri­ nių tra­di­ci­jų sto­ką. Trūks­ta aiš­kios, iš anks­to pa­reng­tos Jū­ros šven­tės kon­ cep­ci­jos. Šven­tė or­ga­ni­zuo­ja­ma kaip su­mes­ti­nis ba­lius – kas ką at­si­ne­šė, iš to ir da­ro­ma. Į Jū­ros šven­tės sce­na­ri­ jaus kū­ri­mą tu­rė­tų įsi­trauk­ti ir jū­ri­nės or­ga­ni­za­ci­jos. Jei vi­si pri­siim­tu­me at­ sa­ko­my­b ę, kar­t u pa­reng­t u­me kon­ cep­ci­ją, ki­to­k ia bū­t ų ir Jū­ros šven­tė. Rei­k ia kaip įma­no­ma grei­čiau at­l ik­ ti Jū­ros šven­tės mo­ni­to­rin­gą ir da­ry­ ti iš­va­das.

ja­mi ir vyk­do­mi sku­bo­tai, chao­ tiš­kai. Bet ku­ris ren­gi­nys pri­va­lo tu­rė­ti pra­džią ir pa­bai­gą. Lo­giš­ka jū­ri­nin­kų ei­tynių pa­bai­ga bū­tų po to su­reng­tas Jū­ri­nin­kų va­ka­ras“, – pa­ste­bė­jo A.Gry­bas. „Jū­ri­nę vi­suo­me­nę žei­dė tai, kad ak­ty­viai bu­vo rek­la­muo­ja­mas me­ ro ba­lius, o jū­ri­nin­kams dė­me­sio ne­skir­ta. Ži­no­ma, me­ras tu­ri tei­ sę reng­ti ba­lių. Tai rei­kė­tų da­ry­ ti ne taip aki­vaiz­džiai, tur­gaus ly­ giu pri­si­sta­tant ren­gi­nį“, – svars­tė S.Ši­le­ris. „Mies­to me­ro su­reng­ta­me va­ka­ re su jū­ri­nė­mis uni­for­mo­mis bu­ vau aš ir ka­pi­to­nas Ri­čar­das Luč­ ka. Dau­giau jū­ri­nin­kų ta­me va­ka­re ne­bu­vo. Ir tai yra liūd­na – Klai­pė­da tar­si su­skal­dy­ta“, – pri­si­mi­nė Lie­ tu­vos jū­ri­nin­kų są­jun­gos pir­mi­nin­ kas Pet­ras Be­kė­ža. Jo nuo­mo­ne, kas­met per Jū­ros šven­tę tu­ri bū­ti ren­gia­mas Jū­ri­ nin­kų va­ka­ras su jū­ri­nė­mis dai­ no­mis. Jam pa­ra­mos tu­ri bū­ti ieš­ ko­ma ne pa­sku­ti­nė­mis sa­vai­tė­mis prieš Jū­ros šven­tę, o prieš 8–9 mė­ ne­sius, kai jū­ri­nės or­ga­ni­za­ci­jos svars­to ki­tų me­tų są­ma­tas. Ren­ gian­tis Jū­ri­nin­kų va­ka­rui, tu­ri bū­ ti ta­ria­ma­si su jū­ri­nė­mis or­ga­ni­za­ ci­jo­mis. Da­bar vis­kas da­ro­ma lyg ir už­ku­li­siuo­se, pa­sku­ti­niu mo­men­ tu pra­ne­šant, kad Jū­ri­nin­kų va­ka­ro ne­bus, nes ne­su­rink­ta pi­ni­gų.

Tech­ni­ka: na­ši 900 ku­bi­nių met­rų p

smė­lį iš ne­šme­nų su­for­muo­tų sek­lu

Sunk­me­tis vi­d Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Sunk­me­tį leng­vi­no op­ti­miz­mas

„Juo­džiau­si lai­kai, kai dau­giau nei per pu­sę ma­žė­jo asig­na­vi­mai ir sto­vė­jo da­lis tech­ni­kos, kai te­ko at­lei­di­nė­ti žmo­nes, o li­ku­siems po 20 pro­c. per me­tus ma­žin­ti at­ly­ gi­ni­mus, kai rei­kė­jo dirb­ti ypa­tin­ gu tau­py­mo re­ži­mu, jau bai­gė­si“, – ti­ki­no vals­ty­bės įmo­nės Vi­daus van­dens ke­lių di­rek­ci­jos ge­ne­ra­ li­nis di­rek­to­rius Gin­tau­tas La­ba­ naus­kas. Jo nuo­mo­ne, ko­lek­ty­ve žmo­nės yra op­ti­mis­tai, ku­rį lai­ką dir­bo iš idė­jos. Kai ku­rių spe­cia­lis­tų at­ly­ gi­ni­mai įmo­nė­je bu­vo su­ma­žinti, nebesiekė ša­lies vi­dur­kio. Bend­ ras at­ly­gi­ni­mų vi­dur­kis, neats­kai­ čius mo­kes­čių, 2009 me­tais su­da­ rė 2096 li­tus, o 2010 me­tais – 1728, 2012 me­tais – 1816 li­tų. Lai­vy­ba upė­se su nu­sta­ty­tais gy­liais, ženk­li­ni­mais bu­vo pa­lai­ ko­ma ir ypač sun­kiais 2009, 2010, 2011 me­tais. Na­vi­ga­ci­jos me­tu nuo ba­lan­džio 25 d. iki lapk­ri­čio vi­du­ rio bu­vo eksp­loa­tuo­ja­ma 384 ki­ lo­met­rai vi­daus van­dens ke­lių. Iš vi­so Lie­tu­vo­je yra 818,9 ki­lo­met­ro vals­ty­bi­nės reikš­mės vi­daus van­ de­nų ke­lių. Na­vi­ga­ci­jos se­zo­nas su­trum­pė­jo nuo 230 iki 199 pa­rų, o kai kuriuose ruo­žuo­se – iki 174 pa­rų. Vi­daus van­dens ke­lių di­rek­ ci­ja vyk­dė nuo­la­ti­nę vi­daus van­ dens ke­lių prie­žiū­rą – ženk­li­no vi­daus van­dens ke­lių far­va­te­rius, ste­bė­jo vi­daus van­dens ke­lių būk­ lę, ap­tar­na­vo vi­daus van­dens ke­lių inf­rast­ruk­tū­rą. Ne vi­sais at­ve­jais ga­ran­ti­nius ke­lio mat­me­nis (gy­lis, plo­tis, po­sū­kio spin­du­lys) pa­vy­ko iš­lai­ky­ti. Ne­pai­sant sunk­me­čio, bu­vo mon­tuo­ja­mi švie­čian­tys ži­ bin­tai vi­daus van­de­nų ke­lio ruo­že

Trau­ka: Kau­no ke­lei­vi­nė prie­plau­ka

nuo Rus­nės iki Sma­li­nin­kų. 2012 me­tais švie­čian­tys na­vi­ga­ci­niai ženk­lai iš vi­so bu­vo pa­sta­ty­ti 197 ki­lo­met­rų ruo­že. Kas­met iš­va­lo­ma da­lis sek­lu­mų, da­ro­mos upių ruo­

Uos­tad­va­ry­je dėl intensyvaus eismo grei­tai gal jau rei­kės ne­tgi švie­so­fo­rą sta­ty­ti.

žų ba­ti­met­ri­nės nuo­trau­kos, ko­re­ guo­ja­mi loc­ma­nų že­mė­la­piai. 2011 me­tais in­ten­sy­viau pra­dė­ti vyk­dy­ti in­ves­ti­ci­niai pro­jek­tai. Vi­ daus van­dens ke­ly­je Ne­mu­ne nuo Kau­no iki At­ma­tos bu­vo pra­dė­tos re­konst­ruo­ti bu­nos. Įmo­nės spe­cia­lis­tai at­lie­ka ir hid­rog­ra­fi­nius dar­bus, rei­ka­lin­gus vals­ty­bės sie­nai de­mar­kuo­ti Lie­

11

pirmADIENIS, SPALIO 15, 2012

JŪRA „Nord Stream“ ne­pa­si­tei­si­no

Įsi­ga­li ki­nai

Mon­tuo­ja ka­ta­li­za­to­rius

Bal­ti­jos jū­ros dug­ne nu­ties­ta du­ jo­tie­kio „Nord Stream“ ant­ro­ ji at­ša­ka. Pir­mo­ji bu­vo ati­da­ry­ta prieš me­tus. Kiek­vie­nos at­ša­kų pa­jė­gu­mas per me­tus trans­por­ tuo­ti po 27,5 mlrd. ku­bi­nių met­rų du­jų. Du­jo­tie­kio „Nord Stream“ sta­ty­ba kol kas ne­pa­si­tei­si­no. Per vienuolika mėnesių pum­puo­ ta tik 9 mlrd. kub. met­rų du­jų.

Ru­si­jo­je jū­ri­nės pro­fsą­jun­gos su­ kė­lė skan­da­lą dėl Ka­li­ning­ra­de re­gist­ruo­tos di­džiau­sios pa­sau­ ly­je plau­kio­jan­čios ba­zės „La­ fayet­te“, ku­rio­je dir­ba per 320 žmo­nių. Jo­je ru­sus pa­kei­tė dar­ bi­nin­kai iš Ki­ni­jos. Tai sa­vi­nin­ kams nau­din­ga, nes ki­nams per mė­ne­sį ga­li­ma mo­kė­ti tik 500 JAV do­le­rių at­ly­gi­ni­mą.

Da­ni­jos kom­pa­ni­ja „DFDS Sea­ ways“ pra­dė­jo eks­pe­ri­men­tą, norėdami ištirti, kaip spe­cia­lūs ka­ta­li­za­to­riai, ku­rie mon­tuo­ja­mi į lai­vų ka­mi­nus, ma­žins ang­lies dioksido iš­me­ti­mą į ap­lin­ką. Pir­ ma­sis ka­ta­li­za­to­rius su­mon­tuo­ tas lai­ve „Pe­tu­nia Sea­ways“, ku­ ris plau­kio­ja tarp Ang­li­jos Imin­ ge­mo ir Šve­di­jos Ge­te­bor­go.

per va­lan­dą ga­lios žem­siur­bė „Ne­mu­nas-11“ ša­li­na ir į kran­tą trans­por­tuo­ja u­mų.

Ver­ti­ni­mas: G.La­ba­naus­kas pa­ste­bė­jo, kad ko­lek­ty­ve žmo­nės yra op­ti­mis­tai, ku­rį lai­ką dir­bo iš idė­jos.

VVKD nuo­tr.

daus van­de­ny­se jau lie­ka praei­ty­je

a su­lau­kia dau­gy­bės ke­lei­vių.

tuvos ir Rusijos 109 km pa­sie­nio ruo­že Ne­mu­no upė­je ir jos at­ša­ ko­je Skir­vy­tė­je nuo Sma­li­nin­kų iki Skir­vy­tės žio­čių. „Nus­ta­ty­ti far­va­te­rio vi­du­rio li­ ni­ją vi­daus van­de­nų ke­liuo­se Ne­ mu­no upė­je ir jos at­ša­ko­je Skir­vy­ tė­je yra svar­bu abiem ša­lims, nes ši li­ni­ja bus lai­ko­ma vals­ty­bės sie­nos li­ni­ja. Tai itin at­sa­kin­gas ir daug kruopš­tu­mo rei­ka­lau­jan­tis dar­ bas“, – ti­ki­no G.La­ba­naus­kas. Pra­mo­gi­nė lai­vy­ba at­si­gau­na

2012 me­tais ge­ro­kai pa­dau­gė­jo pi­ni­ gų ir iš ES fon­dų. Dau­giau jų skir­ta ir iš vals­ty­bės biu­dže­to. Vi­daus van­ dens lai­vy­ba tu­ri vil­čių at­gy­ti. „Su bal­tu pa­vy­du ste­biu tai, kas vyks­ta Ne­mu­no že­mu­py­je. Uos­ tad­va­ry­je grei­tai gal jau rei­kės ne­tgi švie­so­fo­rą sta­ty­ti“, – kal­bė­da­mas apie in­ten­sy­vė­jan­tį lai­vų eis­mą juo­ ka­vo G.La­ba­naus­kas. Kar­tais ne­t persistengiama, kai į far­va­te­rį me­ta­mi tink­lai ar­ba plau­

Nau­jo­vė: šiais me­tais lai­vy­ba bu­vo at­gai­vin­ta Ne­ries upė­je.

Išeitis: Ne­mu­ne for­muo­ja­mos bu­nos, ku­rios re­gu­liuoja upės va­gą.

kio­ja ka­te­riai, pa­si­so­di­nę ke­lei­vius ant „ba­na­nų“. Anot G.La­ba­naus­ko, ke­lei­vi­nė ir poil­si­nė lai­vy­ba ne tik Ne­mu­no že­mu­py­je ar Kur­šių ma­rio­se, bet ir aukš­tu­piuo­se at­gy­ja grei­čiau. Jai ne­rei­kia ko­kių nors iš­skir­ti­nių gy­ lių. Kar­tais ne­tgi pa­gal­vo­ji, kad pa­ ly­gin­ti šva­rios Lie­tu­vos upės tu­ris­ tus tu­rė­tų la­biau trauk­ti nei ko­kia dvo­kian­ti Se­na. Dar prieš kri­zę Uos­tad­va­rio vi­ daus van­de­nų uos­te įreng­tos sta­ cio­na­ri ir mo­bi­li kran­ti­nės su aikš­te­le ir ki­ta rei­kia­ma inf­rast­ ruk­tū­ra. Re­konst­ruo­ta Kau­no ke­ lei­vi­nė prie­plau­ka su kran­ti­ne ir aikš­te­le, sli­pu, elekt­ros, ge­ria­mojo van­dens, naf­tuo­tų ir bui­ti­nių van­ de­nų ko­lo­nė­lė­mis. Kai kurios bend­ro­vės siū­lo tu­ris­ ti­nes ke­lio­nes lai­vais že­miau Kau­no hid­roe­lekt­ri­nės. Re­gu­lia­riais marš­ ru­tais plau­kio­ja lai­vai „Tols­to­jus“ ir „Ait­ra“. Šiais me­tais pra­dė­jo plau­ kio­ti mo­der­nus, pa­gal šiuo­lai­ki­nius

prie­plau­ka. Per pir­mąjį eta­pąbus pa­sta­ty­ta 120 m il­gio kran­ti­nė, pri­va­žia­vi­mo ke­lias ir prie­plau­ kos aikš­te­lė su kie­ta dan­ga bei bū­ ti­niau­sia inf­rast­ruk­tū­ra sau­giam prie­plau­kos eksp­loa­ta­vi­mui. Priep­lau­kos ir kro­vi­nių aikš­te­ lės sta­ty­ba I eta­pe kai­nuos apie 9,7 mln. li­tų, iš ku­rių 85 pro­c. fi­nan­ suos ES fon­dai. Per me­tus šio­je prie­plau­ko­je ga­lė­tų bū­ti krau­na­ma apie 500 tūkst. to­nų kro­vi­nių. „Nuo Kau­no iki Jur­bar­ko, kur pa­ lai­ko­mas gy­lis yra 1,2 met­ro, bar­ža ga­li pluk­dy­ti apie 500 to­nų kro­vi­ nių, ar­ba tiek, kiek ga­be­na per 20 au­to­mo­bi­li­nių vil­ki­kų. Far­va­te­ry­je nuo At­ma­tos žio­čių iki Jur­bar­ko pa­ lai­ko­mas gy­lis yra 1,5 met­ro. Vie­na bar­ža ga­li­ma ga­ben­ti 800–900 to­ nų kro­vi­nių, ar­ba tiek, kiek paveža 30–40 au­to­mo­bi­lių vil­ki­kų. Rei­kė­ tų įver­tin­ti, kiek ter­ša­lų iš­me­ta tiek vil­ki­kų. Se­niai aiš­ku, kad pluk­dy­ ti kro­vi­nius upė­mis yra ge­ro­kai pi­ giau, nau­din­giau, sau­giau. Pro­ce­

rei­ka­la­vi­mus įreng­tas upi­nis krui­ zi­nis lai­vas „Per­las“. Re­gu­lia­rios ke­lio­nės lai­vais į Ni­dą ren­gia­mos iš Jur­bar­ko, ke­le­tas lai­vų ke­lei­vius ve­ža Birš­to­ne ir Drus­ki­nin­kuo­se. Pra­dė­tas eksp­loa­tuo­ti 8,5 km il­ gio van­dens ke­lias Ne­ries upė­je Vil­niaus mies­te. „Sva­jo­nė bū­tų su­si­tar­ti su bal­ta­ ru­siais ir rek­rea­ci­nei lai­vy­bai nau­ do­ti Ne­mu­no da­lį Bal­ta­ru­si­jo­je, įsi­jun­giant į Len­ki­jos Au­gus­ta­vo ka­na­lą“, – tei­gė G.La­ba­naus­kas. Rek­rea­ci­nę lai­vy­bą vi­daus van­ dens ke­liuo­se pa­ska­tin­tų ir spar­ tes­nė ne­di­de­lių prie­plau­kų sta­ ty­ba. Nau­din­giau­sia ga­ben­ti upė­mis

Pats di­džiau­sias Vi­daus van­dens ke­lių di­rek­ci­jos tiks­las – in­teg­ ruo­tis į bend­rą Lie­tu­vos ir Eu­ro­ pos kro­vi­nių ga­be­ni­mo lo­gis­ti­kos gran­di­nę. Net­ru­kus Kau­ne bus pra­dė­ta sta­ty­ti nau­ja Mar­ve­lės kro­vi­ni­nė

sus stab­do tik di­de­lis su sau­su­mos ke­liais su­si­ju­sių vers­lų lo­biz­mas“, – ti­ki­no G.La­ba­naus­kas. Pre­li­mi­na­riai įver­tin­ta, kad dėl spūs­čių, ke­lio dan­gų ža­lo­ji­mo, ki­ tų su sun­kiuo­ju trans­por­tu su­si­ju­ sių veiks­nių Lie­tu­vos iš­lai­dos per me­tus su­da­ro apie tris mi­li­jar­dus li­tų. Bent da­lį kro­vi­nių per­kė­lus į vi­daus van­dens ke­lius, bū­tų ne tik tau­po­mi pi­ni­gai, bet ir ap­lin­ka tap­ tų šva­res­nė. Aps­kai­čiuo­ta, kad kro­ vi­nius ga­ben­ti upė­mis vie­nam ton­ ki­lo­met­riui de­ga­lų su­var­to­ja­ma 83 pro­c. ma­žiau nei ke­lių trans­por­ te ir 50 pro­c. ma­žiau nei ge­le­žin­ ke­liuo­se. Klai­pė­dos uos­te taip pat svars­ty­ ti pla­nai, kaip da­lį kro­vi­nių iš jo iš­ ga­ben­ti vi­daus van­dens trans­por­ tu. Kol kas uos­te nė­ra pri­tai­ky­ta jo­kios inf­rast­ruk­tū­ros krau­ti kro­ vi­nius į upi­nes bar­žas. Pavieniais at­ve­jais spe­cia­lios pa­skir­ties kro­ vi­niai bu­vo ga­ben­ti Kur­šių ma­rio­ mis ir Ne­mu­nu iki Kau­no.

12

pirmADIENIS, SPALIO 15, 2012

JŪRA

Klai­pė­dos va­rian­tai Ta­li­ne Se­nų ga­my­bi­nių uos­to te­ri­to­ri­jų pa­nau­do­ ji­mas kul­tū­ri­niams tiks­lams Klai­pė­do­je dėl kri­zės lyg ir su­sto­jo, o Ta­li­ne tai to­liau vyks­ta. Vid­man­tas Ma­tu­tis Vieš­bu­čiai – uos­tuo­se

Su­si­ti­ki­mas: mi­nist­ras K.Star­ke­vi­čius ma­lo­niai bend­rau­ja su bend­ro­

vės „Ban­gi­nis“ va­do­vu Al­gir­du Auš­ra.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Su­si­ki­bo dėl kvo­tų Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Kai vyks­tant Sei­mo rin­ki­mams sku­ bos tvar­ka stu­mia­mi vie­no­kie ar ki­ to­kie įsta­ty­mai, mi­nist­rų įsa­ky­mai, ky­la abe­jo­nių, ar tai nė­ra da­ro­ma ten­ki­nant kaž­kie­no in­te­re­sus. Iš­ki­lo abe­jo­nių

Iš ša­lies žvel­giant, keis­tas ir sku­ botas at­ro­do „stu­mia­mas“ že­mės ūkio mi­nist­ro įsa­ky­mas dėl Žve­jy­ bos Bal­ti­jos jū­ro­je kvo­tų sky­ri­mo tai­syk­lių. Tai pa­pik­ti­no Klai­pė­dos mies­to jū­ri­nių ir vi­daus van­de­nų rei­ka­lų ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ką Va­ le­ri­jo­ną Ber­no­tą. Jis krei­pė­si į že­mės ūkio mi­nist­ rą Ka­zį Star­ke­vi­čių klaus­da­mas, ko­ dėl nau­ja tvar­ka, kai vals­ty­bės kvo­tos kon­ce­si­jos pa­grin­dais per­lei­džia­mos žve­jams ne trum­pes­niam nei 10 me­ tų lai­ko­tar­piui, ne­bu­vo at­siųs­ta įver­ tin­ti Klai­pė­dos mies­to jū­ri­nių ir vi­ daus van­de­nų rei­ka­lų ko­mi­si­jai. Toks pra­šy­mas yra pa­grįs­tas, nes ir žve­jy­bos Bal­ti­jos jū­ro­je kvo­ tų sky­ri­mo tvar­ka iš­skir­ti­nai su­si­ ju­si tik be­veik su Klai­pė­dos mies­to žve­jais, vers­lo su­bjek­tais. Ki­tas V.Ber­no­tui abe­jo­nių su­ kė­lęs da­ly­kas yra tai, kad spa­lio 3 die­ną žve­jams bu­vo iš­siųs­tos nau­ jos kvo­tų skirs­ty­mo tai­syk­lės, o jau spa­lio 5 die­ną Klai­pė­do­je žu­vi­nin­ kys­tės bend­ruo­me­nė­je su­reng­tas po­sė­dis, ku­ria­me jos svars­ty­tos. V.Ber­no­tas pa­pra­šė su­stab­dy­ti kon­ce­si­jų me­to­do tai­ky­mą žve­jy­ bos vers­le, kol tai­syk­lių neaps­vars­ tys Klai­pė­dos mies­to jū­ri­nių ir vi­ daus van­de­nų rei­ka­lų ko­mi­si­ja. Mi­nist­ras ana­li­zuos

Spa­lio 5 die­nos po­sė­dy­je di­des­nė da­lis Klai­pė­dos žve­jų or­ga­ni­za­ci­ jų at­sto­vų opo­na­vo nau­joms tai­ syk­lėms, pra­šė jų ne­svars­ty­ti tuo me­tu, kai žmo­nės ren­gia­si Sei­mo rin­ki­mams. Nei jų, nei Klai­pė­dos mies­to jū­ri­nių ir vi­daus van­de­nų rei­ka­lų ko­mi­si­jos po­zi­ci­jų nė­ra pai­ so­ma. Žu­vi­nin­kys­tės de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Da­rius Nie­nius, po po­ sė­džio praė­jus trims die­noms, žve­ jų bend­ruo­me­nei iš­pla­ti­no pra­ne­ ši­mą, kad Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­tas to­liau vyk­ do tei­si­nes pro­ce­dū­ras dėl kvo­tų skirs­ty­mo tai­syk­lių. Pro­jek­tas esąs pa­pil­dy­tas Klai­pė­do­je vy­ku­sio su­ si­ti­ki­mo pa­sta­bo­mis. „Ma­nau, kad že­mės ūkio mi­nist­ ras ir Žu­vi­nin­kys­tės de­par­ta­men­tas ne­si­skai­to su Klai­pė­dos mies­to sa­ vi­val­dy­bės Jū­ri­ne ir vi­daus van­de­nų rei­ka­lų ko­mi­si­ja. Į jos pra­šy­mą su­

stab­dy­ti kon­ce­si­jų die­gi­mą žu­vi­nin­ kys­tė­je neat­siž­velg­ta“, – pa­ste­bė­jo Lie­tu­vos žu­vi­nin­kys­tės pro­duk­tų ga­min­to­jų aso­cia­ci­jos pir­mi­nin­ kas Al­fon­sas Bar­gai­la. Jo nuo­mo­ne, nau­jo­jo­je kvo­tų skirs­ty­mo tvar­ko­je pa­nai­ki­na­mas aso­cia­ci­jų vaid­muo, jos lie­ka tik kaip žve­jų pro­fsą­jun­gos. Taip esą men­ki­na­ma žu­vi­nin­kys­tės bend­ruo­me­nė, aukš­čiau vis­ko iš­ke­ liant at­ski­rus in­te­re­sus. Ne­sup­ran­ta­ma, ko­dėl da­bar sku­ bos tvar­ka žu­vi­nin­kys­tės sri­ty­ je die­gia­ma kon­ce­si­ja. ES ji pra­dės veik­ti tik nuo 2014 me­tų. Prieš tai kon­ce­si­jai dieg­ti bus skir­ti ES pi­ ni­gai, ku­rių Lie­tu­va sku­bė­da­ma ne­be­gaus. V.Ber­no­tas ti­ki­si, kad į Klai­pė­dos mies­to jū­ri­nių ir vi­daus van­de­nų rei­ka­lų ko­mi­si­jos nuo­mo­ nę bus at­si­žvelg­ta. Jis kal­bė­ję­sis su že­mės ūkio mi­nist­ru, ku­ris pa­ža­ dė­jęs si­tua­ci­ją dėl kvo­tų skirs­ty­ mo pa­pil­do­mai ana­li­zuo­ti.

Ta­li­ne jau vei­kia „Me­me­lio miesto”, Ta­ba­ko fab­ri­ko ir ki­tų Klai­pė­do­je kol kas neį­gy­ven­din­tų va­rian­tų pa­vyz­ džiai. Bu­vu­siuo­se se­nuo­se kai kur res­tau­ruo­tuo­se, o ki­tur net ir ne­ res­tau­ruo­tuo­se sta­ti­niuo­se vyks­ta kla­si­ki­nės mu­zi­kos kon­cer­tai. Bu­vu­sio­se ga­my­bi­nė­se pa­tal­po­ se ati­da­ry­ti vieš­bu­čiai, res­to­ra­nai. Jie iš­lai­kė se­nas Ta­li­nui bū­din­gų ska­lū­ni­nių blo­ke­lių sie­nas. Vi­sa tai trau­kia la­biau nei šiuo­lai­kiš­ki stik­ li­niai sta­ti­niai. Pir­ma­sis se­nų­jų ga­my­bi­nių te­ri­ to­ri­jų su­kul­tū­ri­ni­mas Ta­li­ne įvy­ko dar 1996 me­tais, kai ne­to­li se­na­ mies­čio vie­to­je bu­vu­sių tram­va­jų re­mon­to ce­chų at­si­ra­do vieš­bu­tis. Šian­dien Ta­li­ne ži­no­mi Ro­ter­ man, Te­lis­kij ra­jo­nai, kur pra­mo­ nės zo­nos pa­vers­tos kul­tū­ros ir gy­ ve­na­mai­siais ra­jo­nais. Klai­pė­do­je kaž­ką pa­na­šaus ban­ do­ma da­ry­ti Klai­pė­dos lai­vų re­ mon­to te­ri­to­ri­jo­je ša­lia pi­lia­vie­ tės. Kul­tū­ri­nę dva­sią bu­vu­sios lai­vų re­mon­to bend­ro­vės „Laivi­ tė“ te­ri­to­ri­jo­je bran­di­na ir bend­ ro­vė „Me­me­lio miestas“. Rea­liai prie pi­lia­vie­tės ke­li sta­ti­niai re­ konst­ruo­ti, bet apie gy­ve­na­mų­ jų na­mų sta­ty­bas dar tik kal­ba­ma. „Me­me­lio miesto” da­ly­je vi­zua­liai jo­kių per­mai­nų ne­ma­ty­ti.

Dau­gu­mai ne­be­liks

Raš­te že­mės ūkio mi­nist­rui dėl kvo­tų skirs­ty­mo V.Ber­no­tas iš­ dės­tė, kad nau­jų tai­syk­lių pro­jek­ tas esan­tis nau­din­gas tik 1–2 įmo­ nėms, o ne vi­siems Bal­ti­jos jū­ro­je žve­jo­jan­tiems Lie­tu­vos žve­jams. Jis įžvel­gia, kad „stu­mia­mos“ tai­syk­ lės pro­te­guo­ja tik stam­bų vers­lą. Ma­žiau­siai de­šimt­me­čiui ati­da­vus į ke­lias ran­kas žve­jy­bos kvo­tas, rin­ ka Bal­ti­jos jū­ro­je bū­tų nu­ma­rin­ta. Di­de­liais lai­vais ir ga­lin­gais „siurb­liais“ gau­dant bal­tą­sias žu­ vis, jos to­liau bus ma­la­mos į žu­vų mil­tus. To­kio ne­pa­gar­baus po­žiū­ rio į mais­ti­nes žu­vis nei Lat­vi­jo­je, nei Es­ti­jo­je, o juo la­biau ki­to­se ES ša­ly­se nė­ra. „Man neaiš­ku, ko­dėl kvo­tų dy­ dis skai­čiuo­ja­mas pa­gal 2007– 2011 me­tais gau­tas kvo­tas? Ko­ dėl at­skai­tos taš­ku nei­ma­mi 2004 me­tai, kai Lie­tu­va įsto­jo į ES“, – klau­sė V.Ber­no­tas. Tai, kad skai­ čiuo­ja­ma pagal 2007–2011 me­tus, da­liai žve­jų bend­ruo­me­nės na­rių ke­lia pa­čių įvai­riau­sių spė­lio­nių. Fak­tas yra tai, kad di­džiau­sio­mis bal­tųjų žu­vų žve­jy­bos kvo­to­mis 2007–2011 me­tais nau­do­jo­si bend­ ro­vė „Ban­gi­nis“. Nes­kai­tant re­zer­ vo, ku­rio skirs­ty­mo prin­ci­pai da­liai žve­jų iš vi­so nė­ra aiš­kūs, „Ban­gi­ nis“ 2007 me­tais nau­do­jo­si be­veik 66 pro­c. špro­tų ir 39 pro­c. stri­me­lių Lie­tu­vai skir­tų kvo­tų da­li­mi. 2008 me­tais jos špro­tų da­lis iš bend­ros Lie­tu­vos kvo­tos bu­vo 74 pro­c., stri­ me­lių – 66 pro­c. 2009 me­tais ati­ tin­ka­mai 58 ir 47 pro­c., 2010 me­tais – 68 ir 61 pro­c., o 2011 me­tais – 65 ir 63 pro­c.

Te­ri­to­ri­jo­je – ypa­tin­ga au­ra

Ta­li­nas nuo Klai­pė­dos ski­ria­si tuo, kad jis yra sos­ti­nė. Es­ti­ja pa­si­žy­ mi ir di­de­le suo­mių trau­ka. Es­tai ti­ki­no, jog Ta­li­ne yra vie­tų, ku­rias pa­lie­tė ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to kri­zė. Ge­ro­je vie­to­je esan­čioms gra­žioms, ori­gi­na­liai su­tvar­ky­toms zo­noms kri­zės dės­niai Ta­li­ne neeg­zis­tuo­ja. Vie­na di­džiau­sių ga­my­bi­nių bend­ro­vių Es­ti­jo­je, lai­vų sta­ty­bos, re­mon­to, me­ta­lų ap­do­ro­ji­mo tink­lą ir Lie­tu­vo­je bei Klai­pė­do­je val­dan­ ti kom­pa­ni­ja „BLRT Grupp“ Ta­li­ne iš­lais­vi­na iš­ti­są ga­my­bi­nę te­ri­to­ri­ją, kur, re­konst­ra­vus se­nuo­sius pa­sta­ tus, at­si­ras res­to­ra­nų, par­duo­tu­vių, vieš­bu­čių, biu­rų pa­tal­pų, kon­cer­tų sa­lė, gy­ve­na­mųjų sta­ti­nių.

Į pa­grin­di­nę „BLRT Grupp“ ba­ zę Kop­ly gat­vė­je iš­ke­lia­mas žu­vų mai­ti­ni­mo bar­žų sta­ty­bos vers­las. Ku­riam lai­kui dar liks lai­vų re­mon­ tas, bet tik lai­ki­nai. Kom­pa­ni­jos „BLRT Grupp“ ta­ry­ bos pir­mi­nin­kas Mar­kas Ber­ma­nas mi­nė­jo, kad se­no­ji lai­vų sta­ty­bos ir re­mon­to ba­zė, esanti ne­to­li nau­ jai įkur­to ir pa­trauk­laus Ta­li­no jū­rų mu­zie­jaus, tu­ri ypa­tin­gą au­rą. Jos ar­chi­tek­tas bu­vo žy­maus šve­dų iš­ ra­dė­jo Alf­re­do No­be­lio bro­lis. Te­ri­ to­ri­ja nuo 1912 me­tų bu­vo nau­do­ta kaip ka­ri­nė ba­zė skir­ta po­van­de­ni­ niams lai­vams. Po­van­de­ni­nių lai­ vų sta­tyk­la jo­je bu­vo ir ta­ry­bi­niais lai­kais.

Bu­vu­si po­van­de­ni­ nių, ki­tų ka­ri­nių lai­ vų sta­ty­bos ba­zė virs jachtk­lu­bu ir kul­tū­ ri­nių ob­jek­tų erd­ve.

Bu­vu­sio­je ka­ri­nė­je ba­zė­je, o vė­ liau kom­pa­ni­jos „BLRT Grupp“ ga­my­bi­nė­je ba­zė­je sta­ty­ti kul­tū­ros komp­lek­są pa­ska­ti­no ir tai, kad čia yra ypa­tin­gos akus­ti­kos bu­vęs ga­ my­bi­nis sta­ti­nys. Kaip pri­si­mi­nė M.Ber­ma­nas, jį at­ra­do Es­ti­jos na­ cio­na­li­nio or­kest­ro di­ri­gen­tas. Dar ne­re­konst­ruo­ta­me sta­ti­ny­je vyks­ta mu­zi­kos fes­ti­va­liai. Kol kas jis nau­do­ja­mas tik va­sa­rą, o po re­ konst­ruk­ci­jos – vi­sus me­tus. Pak­lau­sa di­džiu­lė

Bu­vu­si 14 hek­ta­rų ga­my­bi­nė kom­ pa­ni­jos „BLRT Grupp“ te­ri­to­ri­ ja nuo šių me­tų at­ver­ta žmo­nėms. Sim­bo­liš­ka, kad tai pa­da­ry­ta pa­mi­ nint kom­pa­ni­jos veik­los šimt­me­tį. Prie bu­vu­sių ga­my­bi­nių kran­ti­ nių jau lai­ko­mos jach­tos. Jos pra­dė­jo plauk­ti prieš tre­jus me­tus kai „BLRT Grupp“ sa­vo lė­šo­mis įren­gė mo­lą. Ta­li­ne, o ypač jo cent­re, yra ma­žai uos­tų, kur ga­lė­tų at­plauk­ti jach­tos. „Te­ri­to­ri­jos pla­na­vi­mas at­lik­ tas 2007 me­tais. Per tą lai­ką po­žiū­ ris pa­si­kei­tė. Do­mi­na­vo gy­ve­na­mo­ji

Trau­ka: M.Ber­ma­nas ypač su­

si­do­mė­jo se­nų­jų lai­vų re­mon­to bend­ro­vės sta­ti­nių pri­tai­ky­mu kul­tū­ros reik­mėms.

sta­ty­ba, o da­bar – kul­tū­ri­nės ap­lin­ kos kū­ri­mas. Nors „BLRT Grupp“ neuž­sii­ma ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to vers­ lu, nu­spren­dė­me pa­tys im­tis pro­jek­ to. Tai dau­giau nei pre­ky­ba ne­kil­no­ ja­muo­ju tur­tu. Šių me­tų pra­džio­je su­kur­ta gru­pė, ku­ri vyk­dys pro­jek­tą. Sie­nų ne­ga­lė­si­me per­sta­ty­ti, nes be­ veik vi­si sta­ti­niai is­to­ri­niai. In­ter­je­rai, ko­mu­ni­ka­ci­nės sis­te­mos bus šiuo­lai­ kiš­kos“, – dės­tė M.Ber­ma­nas. Re­konst­ruk­ci­jos pla­nuo­ja­mos pradedant nuo pa­sta­to, ku­ria­ me įsi­kurs įvai­rios kū­ry­bi­nės or­ ga­ni­za­ci­jos. Sta­ti­nys bus ati­da­ry­ tas ki­tų me­tų ge­gu­žę. Net 80 pro­c. šio sta­ti­nio pa­tal­pų jau už­sa­ky­tos iš anks­to. Dėl di­de­lio pa­tal­pų plo­ to vyks­ta de­ry­bos su Es­ti­jos dai­li­ nin­kų aka­de­mi­ja. Čia bus įkur­ta di­ džiu­lė pa­veiks­lų ga­le­ri­ja. Iš vi­so per ar­ti­miau­sius tre­jus me­ tus pla­nuo­ja­ma su­tvar­ky­ti pa­grin­ di­nę da­lį te­ri­to­ri­jos ir re­konst­ruo­ti pen­kis pa­sta­tus, įskai­tant ir ce­chą su uni­ka­lia akus­ti­ka, kur jau vyks­ ta kon­cer­tai. Jam re­konst­ruo­ti ti­ki­ ma­si pi­ni­gų ir iš ES. Ta­čiau pa­grin­ di­nės in­ves­ti­ci­jos bus pa­čios „BLRT Grupp“. Pir­ma­ja­me eta­pe ke­ti­na­ma in­ves­tuo­ti 8–9 mln. eu­rų. „Nors te­ri­to­ri­ja per­spek­ty­vi, kaip bus to­liau, dar ne­no­ri­me kal­bė­ ti. Pa­gy­ven­si­me, pa­ma­ty­si­me“, – į klau­si­mą apie to­les­nes in­ves­ti­ci­ jas at­sa­kė M.Ber­ma­nas. Se­ną­sias pa­tal­pas pri­tai­ky­ti gy­ ve­na­mo­sioms reik­mėms pla­nuo­ ja­ma ne anks­čiau kaip 2015–2016 me­tais. Te­ri­to­ri­ja tu­ri su­bręs­ti kul­ tū­riš­kai, kad jo­je už ne­ma­žą kai­ną at­si­ras­tų no­ras gy­ven­ti tur­tin­giems es­tams ar suo­miams.

Po­žiū­ris: se­no­ji lai­vų sta­ty­bos ir re­mon­to vie­ta Ta­li­ne ža­vi šiam mies­tui bū­din­gais se­nai­siais sta­ti­niais.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

19

pirmadienis, spalio 15, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir Jotema leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Elizabeth Haynes knygą „Į tamsiausią kampą“.

Elizabeth Haynes. „Į tamsiausią kampą“. Ketrina ganėtinai ilgai mėgavosi vienišės gyvenimu, kad iš pirmo žvilgsnio atpažintų puikų laimikį – kandidatą į partnerius. Nuostabus, charizmatiškas, spontaniškas Li atrodo kone per geras, kad tai būtų tiesa. O jos draugės aiškiai su tuo sutinka: nė viena neatsispiria jo žavesiui. Bet padūkęs ir kartais valdingas Li elgesys verčia Ketriną jaustis vis labiau izoliuota. Patyrusi didžiausią savo gyvenimo košmarą ir niekuo nebepasitikinti, ji kruopščiai planuoja, kaip išsigelbėti. Po ketverių metų, stengdamasi įveikti ją apnikusius demonus, Ketrina drįsta tikėti, kad daugiau niekas nebegresia. Kol vienas telefono skambutis viską pakeičia...

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

teatras Klaipėdos dramos teatras Spalio 20 d. 18 val. – E.E.Schmitt. „Oskaras ir ponia Rožė“. 2 d. elegija. Rež. P.Gaidys. Žvejų rūmai, Taikos pr. 70. Bilietai parduodami Žvejų rūmų Dramos teatro kasoje (Taikos pr. 70) II–VI 10–18 val., VII–2 val. iki spektaklio pradžios. Informacija ir bilietų rezervavimas tel. 314 453, www.kldteatras.lt ir www.bilietupasaulis.lt.

Klaipėdos muzikinis teatras (Danės g. 19, tel. 397 402) Spalio 19, lapkričio 17 d. 18 30 val. – P.Abraham 3 veiksmų operetė „Balius Savojoje“.

Žvejų rūmai (Taikos pr. 70) Spalio 15 d. 19 val. teatro salėje – Klaipėdos Pilies teatras. Maironis. „Susiliejimai“ (premjera). Poetinis spektaklis – giesmė. Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę Spalio 17 d. 18 val. didžiojoje salėje – anekdotų grandai: A.Orlauskas, R.Šilanskas, Klarkas, A.Kasparavičius ir R.Bingelis. Programa „Mūšis be taisyklių“. Bilieto kaina 25–35 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt.

Klaipėdos koncertų salė (Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt) Bilietus platina BILIETAI.LT. Informacija ir bilietų rezervavimas trumpuoju numeriu 1588 (2 Lt/min.). Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt. Šiuolaikinės muzikos festivalis „Permainų muzika“ Spalio 19 d. 18 val. – „2+2+1“. 17 val. prieškoncertinis susitikimas. A.Paley, Pei-Wen Chen (fortepijonai, JAV). P.Giunter (perkusija), S.Skoczyn‘ski (perkusija, Lenkija). Dalyvauja Z.Levicki (smuikas). Bilietai 20, 30, 50 Lt. Nuolaidos galioja. *** Spalio 16 d. 18 val. – „Įtaigus dialogas“. D.Kuznecovaitė (smuikas, Lietuva-Paryžius), P.Geniušas (fortepijonas). Bilietai – 20, 30 Lt. Nuolaidos galioja.

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, spalio 23 d.

KITI RENGINIAI Spalio 15 d. 19 val. – Donato Montvydo akustinis koncertas. Bilietais prekiauja „Tiketa“. Spalio 17 d. 13 val. – Peterburgo operetės teatro muzikinis spektaklis vaikams „Sniego karalienė“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Spalio 17 d. 19 val. – Peterburgo operetės teatro miuziklas „Triufaldinas iš Bergamo“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.

Klaipėdos lėlių teatras (Vežėjų g. 4) Bilietai parduodami Klaipėdos lėlių teatre II ir V 13–18 val. ir 1 val. prieš spektaklius. Spalio 20 d. 12 val. – premjera, spektaklis vaikams „Kur dėmelė?“ (rež. K.Jurkštaitė).

Klaipėdos etnokultūros centras (Daržų g. 10) Jaunimui skirtas projektas „Etnoreidas“. Kiekvieną ketvirtadienį 18 val. Meno kieme vyksta tradicinių šokių vakarai – „Vožiniai“. Spalio 18 d. „Vožinio“ svečias Kauno žygeivių folkloro grupė „Gilė“. Nemokamai.

Kiekvieną trečiadienį 10–12 val. – konsultacijos kalendorinių švenčių klausimais (etnologė V.Jankūnaitė). Tel. 310 022. Kiekvieną ketvirtadienį 15–16.30 val. – konsultacijos tautinio kostiumo klausimais (dailininkė E.Matulionienė). Tel. 410 108.

parodos KKKC Parodų rūmai (Aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2) Iki lapkričio 25 d. Lietuvos ir Prancūzijos šiuolaikinio meno paroda „Prestižas. Šių dienų fantasmagorija“. KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Spalio 20 d. 12 val. – šeimų savaitgalis „Mozaika“. Būtina iš anksto registruotis tel. 313 691 arba e. p. virginija@kulturpolis.lt. Užsiėmimai mokami. RENGINIAI Spalio 17 d. 18 val. – rež. J.Meko filmas „Notes on an American Film Director at Work (Martin Scorcese)“ (2007). Anglų k. Nemokamai.

Avinas (03 21–04 20). Esate nepatenkintas pasauliu. Nejaučiate meilės aplinkiniams ir pats jaučiatės nemylimas. Neskubėkite aiškintis santykių – viskas greitai susitvarkys ir pasaulis nušvis kitomis spalvomis. Jautis (04 21–05 20). Ginčysitės su aplinkiniais. Nesulauksite pritarimo arba paaiškės, kad kai kurie žmonės išvis nebenori jūsų remti. Pasistenkite būti aktyvus, nes pasyvumas erzins aplinkinius. Dvyniai (05 21–06 21). Galbūt jums bus pasiūlytas darbas. Daug dėmesio skirsite gebėjimams vadovauti. Palanki diena dirbti su kitais žmonėmis, komandoje pasieksite gerokai daugiau nei individualiai. Vėžys (06 22–07 22). Palanki diena kurti planus, priimti sprendimus. Rasite išeitį iš bet kokios situacijos. Jaučiate, kad sekasi, todėl su viskuo susitvarkote. Neabejokite savo sėkme – fortūna jums palanki. Liūtas (07 23–08 23). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Galite susipykti su sutuoktiniu, todėl patirsite stresą. Bet jei sugebėsite greitai susitaikyti, jūsų santykiams šis konfliktas nepakenks. Mergelė (08 24–09 23). Seksis bendrauti su jaunais žmonėmis, šeima. Jausite jų supratimą ir palaikymą. Nepiktnaudžiaukite pasitikėjimu – atsakomybė bendraujant svarbi ne mažiau negu darbe. Svarstyklės (09 24–10 23). Jūsų gera koordinacija ir darbštumas padės įveikti bet kokią užduotį. Esate kupinas energijos ir emocijų, bet nepraraskite savitvardos. Nesiimkite nieko naujo ir sudėtingo. Skorpionas (10 24–11 22). Geras laikas paskaityti knygą ar pažiūrėti filmą. Bendraudamas būsite labai emocionalus, todėl galite prikalbėti daugiau nei reikia. Pasistenkite gerai apgalvoti savo žodžius. Šaulys (11 23–12 21). Gali pritrūkti jėgų, kantrybės bendraujant. Jūsų idėjos gali likti neįvertintos. Bus sunku objektyviai įvertinti įvykius, todėl rizikuojate susipainioti net paprasčiausiose gyvenimo situacijose. Ožiaragis (12 22–01 20). Lengvai bendrausite su aplinkiniais. Jūsų protas dabar ypač aktyvus. Tačiau pernelyg nesipuikuokite savo mąstymu ir sugebėjimais, nes galite įžeisti kitus žmones. Vandenis (01 21–02 19). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausius sugebėjimus, ypač socialinėje srityje. Kils idėjų, kuriomis galėsite pasidalyti su aplinkiniais. Žuvys (02 20–03 20). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su artimais žmonėmis. Sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Labiau pasikliaukite savimi.

KKKC Meno kiemas (Bažnyčių g. 4) Spalio 25 d. 19 val. – atidaroma Linos Praudzinskaitės paroda „30 kv. m atminties dabar“.

LDM Prano Domšaičio galerija (Liepų g. 33) Veikia P.Domšaičio tapybos ekspozicija, nuolatinė dailininko marinisto Č.Janušo (1907–1993, JAV) kūrinių ekspozicija „Prie Baltijos ir prie Atlanto“; V.Kašubos kūrybos ekspozicija „Žmogaus misterija“; „Arbit Blatas. Sugrįžimas į tėvynę“; „Prano Domšaičio gėlės“. Antradieniais 17 val. – Dailės studija suaugusiesiems.

Baroti galerija (Aukštoji g. 3) Iki spalio 17 d. Dariaus Vaičekausko fotografijų paroda „Dekonstrukcija“.

Orai

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje išsilaikys rudeniui pakankamai šil­ ti orai. Šiandien bus 11–13 laipsnių ši­ lumos, daug kur trumpas lietus. Antradienį naktį prognozuojama 8–10, dieną 11–13 laipsnių šilumos. Naktį lis, dieną bus debesuota su pragiedru­ liais. vietomis lietus.

Šiandien, spalio 15 d.

+13

+12

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+11

Šiauliai

Klaipėda

+11

Panevėžys

+11

Utena

+13

7.46 18.22 10.36

289-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 77 dienos. Saulė Svarstyklių ženkle.

Tauragė

+13

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +28 Berlynas +12 Brazilija +28 Briuselis +13 Dublinas +11 Kairas +32 Keiptaunas +20 Kopenhaga +9

kokteilis Do­va­nų – at­švai­tas Kol vis dar ver­da aist­ros ir ba­ta­l i­jos „tuos ar ne tuos“ iš­rin­ko­me, „Kok­tei­lis“ no­r i pa­si­d žiaug­t i ge­ra ži­n ia ir gal­būt net iš­gel­bė­ta gy­vy­be. Pa­si­ro­do, žmo­ nės tik­rai skai­to laik­raš­čius. Ir ne tik juos skai­to, bet ir grei­tai rea­guo­ja. Praė­ju­sią sa­vai­tę „Kok­tei­ly­je“ bu­vo pa­ pa­sa­ko­ta Ge­di­mi­no is­to­ri­ja. Kas ry­tą į dar­bą Ra­dai­lių link va­žiuo­jan­tis vy­ras pra­lenk­da­vo ke­liu į mo­kyk­lą ei­nan­čią ma­žą, juo­dai ap­si­ren­g u­sią mer­gai­tę, ku­ri su­si­lie­da­vo su tam­sa. „Kok­tei­lio“ skai­ty­to­jai ak­ty­viai įsi­trau­ kė į dis­ku­si­jas ir tei­kė pa­siū­ly­mus, ką rei­kė­tų da­ry­ti varg­šui vai­ruo­to­jui, ku­ ris ne­ži­no, kaip įspė­ti vai­ko tė­vus apie tam­so­je ne­ma­to­mą jų vai­ką. Juk iki ne­ lai­mės – vie­nas žings­nis. Vie­ni siū­lė su­sto­jus mer­gai­tės pa­klaus­ ti, kur gy­ve­na jos tė­vai ir pas juos nu­ va­ž iuo­ti. Ne­ma­ža da­lis skai­ty­to­jų pa­ da­rė iš­va­dą, kad vai­kas tik­riau­siai gy­ ve­na ne­pa­si­tu­rin­čio­je šei­mo­je. Vy­riš­k iai Ge­di­mi­ną pa­lai­kė ir pa­ta­rė jo­kiu bū­du ne­so­din­ti vai­ko į au­to­mo­ bi­l į, nes tuo­met tik­rai bus ap­šauk­tas pe­do­fi­lu ir pri­si­da­rys rim­tų bė­dų. Kai ku­rie net gąs­di­no, kad to­kiu at­ve­ju is­ to­ri­ja net ga­li pa­kvip­ti teis­mais. O štai mo­te­riš­kės, ma­tyt, švel­nes­nės, at­ lai­des­nės, tad vy­ru­kui, at­virkš­čiai, siū­ lė vai­ką pa­vė­žė­ti net iki mo­kyk­los, kad ne­rei­kė­t ų pra­d i­nu­kei anks­t y­vą ry­tą tam­so­je „ke­lio į moks­lo švie­są ieš­ko­ti“. Ta­čiau dau­gu­ma „Kok­tei­lio“ skai­ty­to­jų ra­ cio­na­lūs žmo­nės – Ge­di­mi­nui siū­lė paau­ ko­ti ke­lis li­tus, nu­pirk­ti at­švai­tą ir su­ti­kus pa­ke­lė­je mer­gai­tę jį pa­do­va­no­ti.

Londonas +14 Madridas +18 Maskva +10 Minskas +11 Niujorkas +22 Oslas +6 Paryžius +13 Pekinas +19

Šiandien

Staig­me­na neiš­de­gė Taš­ką pa­siū­ly­mams pa­dė­jo pa­ts Ge­d i­ mi­nas, pa­skam­bi­nęs jau ki­tą die­ną po to, kai pa­si­ro­dė „Kok­tei­l is“. Gu­viai nu­si­tei­ kęs vai­ruo­to­jas pa­pa­sa­ko­jo, kad ry­tą kaip įpras­tai va­žia­vo į dar­bą. Ap­si­rū­pi­nęs at­ švai­tu min­ty­se jau džiau­gė­si, kaip jį įteiks ma­žai mer­gai­tei, kai tam­so­je iš­vy­do kaž­ ką blyk­sint bei keis­tai švys­čio­jant. Pri­va­žia­vęs ar­čiau, pa­ma­tė vai­kui ant kup­r i­nės už­ka­bin­tą at­švai­tą, ne­ga­na to, mo­ki­nu­kas dar ne­šė­si pro­žek­to­rių ir juo žai­dė. „Paaiš­kė­jo, ten ne mer­gai­tė, o ber­niu­kas“, – juo­kė­si vai­ruo­to­jas, dar ne­ga­lė­da­mas at­ si­to­kė­ti, ar čia tik sma­gus at­si­tik­ti­nu­mas, ar to­kia stip­ri spaus­din­to žo­džio ga­lia. „Įsi­vaiz­duo­ja­te, va­kar tik pa­ra­šė­te, o šian­d ien vai­kas „ap­g ink­luo­tas“ ne tik at­švai­tu, bet ir pro­žek­to­riu­mi“, – džiau­ gė­si Ge­di­mi­nas. Čes­kos sek­re­to­rė (39 77 19; kaip ma­no­te, ar šį­kart tik­rai tuos iš­rin­ko­me?)

Vėjas

4–8 m/s

Marijampolė

Vilnius

+13

Alytus

Vardai Domantė, Ina, Leonardas, Odilas, Tautvilė, Teresė.

spalio 15-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

10

12

12

12

6

11

12

9

9

5

8

11

9

9

3

rytoj

trečiadienį

1815 m. nu­vers­t a­s is Pran­c ū­z i­jos im­p e­ra­to­ rius Na­po­leo­nas Bo­na­ par­te’as iš­si­lai­pi­no trem­ ties vie­to­je – Šv. Ele­nos sa­lo­je. 1844 m. gi­mė vo­kie­čių fi­ lo­so­fas Fried­ri­chas Wil­ hel­mas Nietzs­che. Mi­rė 1900 m. 1892 m. gi­mė chi­rur­gas Vla­das Kuz­ma, pir­ma­sis Lie­t u­vo­je at­l i­kęs krau­ jo per­py­l i­mo ope­ra­ci­ją (1923). Mi­rė 1942 m.

1917 m. Pa­r y­ž iu­je mir­ ties baus­mė įvyk­dy­ta Vo­k ie­t i­jos šni­pei Ma­tai Ha­ri. 1928 m. vo­k ie­čių di­r i­ žab­l is „Graf Zep­p e­l in“ at­li­ko pir­mą ko­mer­ci­n į skry­dį per At­lan­to van­ de­ny­ną. 1964 m. Vil­niu­je pro­fe­ so­rius Al­gi­man­tas Mar­ cin­ke­v i­č ius at­l i­ko pir­ mą­ją Lie­t u­vo­je at­v i­rą šir­dies ope­ra­ci­ją. 1970 m. Pra­nas ir tuo­

met dar paaug­lys sū­nus Al­g ir­das Bra­z ins­kai už­ gro­bė So­vie­tų Są­jun­gos avia­kom­p a­n i­j os „Ae­ rof­lot“ ke­lei­v i­n į lėk­t u­ vą „An-24“, vi­daus rei­su skri­du­sį iš Ba­tu­mio į Su­ chu­m į, ir pri­ver­tė jį nu­ skrai­din­ti į Tur­ki­ją. 2010 m. Švei­ca­r i­jos Al­ pė­s e baig­t as kas­t i il­ giau­sias pa­sau­ly­je Go­ tar­do tu­ne­l is (57 km il­ gio), ku­ris bu­vo ka­sa­mas 15 me­tų.

Vi­lio­jo se­no­vi­nių ma­ši­nų pa­ro­da Klai­pė­dos se­na­ mies­tį sa­vait­ga­ lį šiek tiek pa­gy­vi­ no se­no­vi­nių au­to­ mo­bi­lių pa­ro­da, su­ do­mi­nu­si ne vie­ną praei­vį. Vaiz­das: įvai­riau­si se­no­vi­niai au­to­mo­bi­liai trau­kė net ir tech­ni­ka ne­si­do­min­čių žmo­nių dė­me­sį. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Ji su­reng­ta Da­nės kran­ti­nė­je, prie „Me­ri­dia­no“. Pa­ro­da su­reng­ta neat­si­tik­ti­nai – ji ta­po „Da­nės re­ ga­tos“ su­de­da­mą­ja da­li­mi. visiems, vaikščiojantiems tamsiu paros metu.

+12

+13

orai klaipėdoje

v.spuryte@kl.lt

Daiktas: atšvaitas – privalomas

Praha +11 Ryga +9 Roma +22 Sidnėjus +31 Talinas +8 Tel Avivas +31 Tokijas +26 Varšuva +17

Vie­nas iš se­no­vi­nių au­to­mo­bi­ lių sa­vi­nin­kų yra bu­vęs irk­luo­to­ jas, to­dėl jis no­rė­jo ati­duo­ti duok­lę šiam spor­tui, tad ir su­bū­rė bend­ ra­min­čius. Pa­si­žiū­rė­ti, kaip se­ka­si irk­luo­to­ jams atė­ję klai­pė­die­čiai ga­lė­jo pa­

si­gro­žė­ti įvai­riau­sių mo­de­lių se­no­ vi­niais au­to­mo­bi­liais, pa­ga­min­tais ir da­bar jau ne­beeg­zis­tuo­jan­čio­ je Ta­ry­bų Są­jun­go­je, ir Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se. Pa­bu­vę Da­nės kran­ti­nė­je se­no­ vi­nių au­to­mo­bi­lių vai­ruo­to­jai su­

tei­kė ga­li­my­bę trans­por­to prie­ mo­nė­mis pa­si­gro­žė­ti dau­ge­liui žmo­nių. Se­no­vi­nių au­to­mo­bi­lių pa­ra­ das su­reng­tas Tai­kos pro­spek­tu iki Bal­ti­jos žie­do, o po to au­to­mo­bi­liai va­žia­vo į Meln­ra­gę.

teleloto Nr. 862

2012 10 14

§§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 59 284 (1 x 59 284) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 12 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 2 Lt §§ §§ 39 74 53 69 34 43 65 73 02 01 17 70 45 33 44 36 03 72 07 62 71 47 24 18 16 26 41 09 57 13 25 37 21 61 54 §§§ 12 28 05 55 58 §§ §§§ 30 22 52 63 35 §§§ §§§ §§§ 15 19 31 10 59 Papildomi prizai: „Hyundai i20“ (TV) – Žydrūnas Milašius „Renault Thalia“ (TV) – Henrikas Sargelis „Nissan Qashqai“ – 0476872 1000 Lt – 0087914 Antivirusinės programos „Kaspersky“ – 004*175 Kvietimai į TV: 037*659, 026*018, 019*820 10 000 Lt (tel. 1634, spalio 8 d.) – Pranas Paura iš Kėdainių rajono 10 000 Lt (tel. 1634, spalio 8 d.) – Linas Mačiulis iš Šakių 10 000 Lt (tel. 1634, spalio 8 d.) – Rolanda Gedgaudienė iš Palangos 10 000 Lt (tel. 1634, spalio 8 d.) – Raimonda Jonušaitė iš Klaipėdos 10 000 Lt (tel. 1634, spalio 8 d.) – Zosė Barysienė Prognozė: Aukso puode bus – 400 000 Lt

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.