PIRMAS miesto dienraĹĄtis
.;A?.162; 6@ @=.96<
antrADIENIS, SPALIO 16, 2012
www.kl.lt
#
`cRVXNaN-XY Ya ?RQNXa\_Ă&#x203A; 7\YN[aN 7b XRcVĂ&#x2DC; VR[Ă&#x203A;
RUBRIKA11
sveikata
242 (19 543)
VirusinÄ&#x2014; in fekcija ve rÄ?ia stabte lÄ&#x2014;ti
PaaiĹĄÂkÄ&#x2014;Âjo â&#x20AC;&#x17E;RinÂkiÂmĹł oraÂkuÂloâ&#x20AC;&#x153; konÂkurÂso nuÂgaÂlÄ&#x2014;ÂtoÂjas.
Miestas 2p.
ÄŽtaÂriaÂma, kad VoÂkieÂtiÂjos kaÂriai daÂlyÂvauÂja SiÂriÂjos opeÂraÂciÂjoÂse.
Pasaulis 10p.
VÄ&#x2014;ÂŞį paÂdÄ&#x2014;Âjo ÄŻveikÂti ĹžoÂleÂlÄ&#x2014;s.
Ĺ altuoju me tĹł laiku mĹŤsĹł imu nitetÄ&#x2026; egzaminuoja vi nÄ&#x2014;s infekci rusijos. Nuo jĹł stengia mÄ&#x2014;s apsisaugoti ÄŻvai ÄŻmanomais riais bĹŤdais â&#x20AC;&#x201C; vieni grie biasi liaudiĹĄkĹł prie moniĹł, o kiti labiau pasikliauja vaistinin kĹł patarimais.
Sandra Lu
koĹĄiĹŤtÄ&#x2014; s.lukosiut e@kl.lt
ď Ž NegÄ&#x2026;s
dina: `b `
V _TaV cV _b ` V [R V[ SRX
PV [R YV TN [Ă&#x203A; raumenĹł _N XN X\ X skaus VN ]N a\ Y\ T priklausomai mas. TemperatĹŤ V WN TaÄ?iau Klai ra vienas nuo pÄ&#x2014; iĹĄ poĹžymiĹł, tos prieĹžiĹŤ dos jĹŤrininkĹł sveika- niems pakyla, o ki imuniteto vie- kaĹž rodan tiems ji bĹŤ ros centro kas su mĹŤ mali ar na ĹĄei toja Dalia sĹł organiz Ä?iĹł, kad gerklÄ&#x2014;s skaus Ĺ alkauskie mos gydy- kartais ba net maĹžesnÄ&#x2014;. Tad nor- negerai. .[Q _VNb` BSN_ mu jau yra mas, kosu a\ /39 [b\ ĹžmonÄ&#x2014;s nÄ&#x2014; ne visada geriau nei lys, sloga, a_ reikia baimin tikina, kad nesikrei nesupranta, kad per ti raumenĹł ĹĄalo, ir mo ligĹł. pia ÄŻ gy tis perĹĄalitris dienas. ÄŻ darbÄ&#x2026; kokias dvi ar liaudies skausmai, sloga. Ĺžymiai, iĹĄsky dytojÄ&#x2026;. Nors visi poLigos poĹžy MĹŤsĹł Geriau pa medi mius gal bĹŤdingi vi rus temperatĹŤrÄ&#x2026;, bĹŤ priemoniĹł: cinoje esama puikiĹł â&#x20AC;&#x201C; Kuo ski daugiau skysgulÄ&#x2014;ti lovoje, pager na rusinei infek ir sumaĹžin ĹžoleliĹł riasi per ti cijai. ĹŤmios vir si ĹĄalimas tetÄ&#x2026; stipri Ä?iĹł, pavartoti imuni- guolÄ&#x2014;s, medus, cit arbatos, spanir nanÄ?ius vais ĹĄutinÄ&#x2014;s ri mĹŤsĹł orga me, bet kvÄ&#x2014;pavimo â&#x20AC;&#x201C; Kartais galvo takĹł infek tikrai Ĺžmo tus. Tuomet ReikÄ&#x2014;tĹł labiau su nos, imbieras. nizmui jama, ci gus derinti poil ra tempe â&#x20AC;&#x201C; PerĹĄalimÄ&#x2026; jos? reikia lai Ä?iau pasveiks, geriau jausis ir grei- darbo reĹžimÄ&#x2026;. sio ir ratĹŤros, ap kad jei nÄ&#x2014;grei ko esi lin Ä?iau â&#x20AC;&#x201C; ki ne Pajutus pir ne siai niams pavojingas pati virusi bus damas ÄŻ dar nei sirgdamas ir eisukelia ta taip, kad muosius nÄ&#x2014; infekci ir negali jĹł bÄ&#x2026;. nereikÄ&#x2014;tĹł ja. Skirtumas krÄ&#x2014;sti. mums patoks, kad uĹžuĹžsitÄ&#x2122;s ir Ĺžmo Tokiu atveju liga skubÄ&#x2014;ti grieb poĹžymius vie tik norÄ&#x2014;jus bei tis chemipoĹžymiai pa niems tie patys ligos â&#x20AC;&#x201C; Ne visada paki nedarbingu. gus ilgesnÄŻ laikÄ&#x2026; iĹĄliks niĹł priemoniĹł. Li iĹĄ lu sireiĹĄkia silp gos si gÄ&#x2014; ra tem po rus ir yra ligos iĹĄ Ĺžy sumaĹžinsi tiems â&#x20AC;&#x201C; stip stebuklin niau, o kimanau, kad raiĹĄka. Kar peratĹŤme, bet mĹŤ mius gal riau. PerĹĄa jos Ĺžmo gĹł milteliĹł sisNe mui reikia sĹł organiztais blogai jaus miai bĹŤna Ĺžmogus ga laiko â&#x20AC;&#x201C; ne damaiĹĄkart pa ĹĄiek tiek silp limo poĹžy- Tuomet gus kosti, Ä?iaudi, slo ir be bus taip, kad guoja. rusinÄ&#x2014;s in nesni nei visveiksime. jis taip pat ir kvaliďŹ kuo li dirbti produktyviai mums panorÄ&#x2014;jus fekci kelia bei iĹĄgÄ&#x2014; tai. linkiniams buklingĹł mil DaĹžniausiai jos. ir gali juos pavojĹł apteliĹł iĹĄkart rus steĹžmonÄ&#x2014;s jau uĹžkrÄ&#x2014;sti. me. Turi praei pa dintÄ&#x2026; bend â&#x20AC;&#x201C; Kai kurie Ä?ia paditi ĹĄiek tiek sveiksirÄ&#x2026; lÄ&#x2026;stelÄ&#x2014; spÄ&#x2014; laiko, kad vimÄ&#x2026;, perĹĄti silpnumÄ&#x2026;, prakaita- â&#x20AC;&#x201C; Ar sloga â&#x20AC;&#x201C; prie pirmuosius ĹžmonÄ&#x2014;s, vos paju tĹł atsikur Lik Ĺžastis lik tÄ&#x2122; ti na- klau ti lovoje ar eiti ÄŻ li uĹžgulti no bei skauda gerklÄ&#x2122;, ga- muose, jei neno Ĺžymius, grieperĹĄalimo ligos po- kas yra 2â&#x20AC;&#x201C;3 dienos. ti. Idealus laidar ri sÄŻ Jei or sveikas, per atsirasti sau arba prasidÄ&#x2014;ti sloga, aplinkiniams? kelti pavojaus imu so nuo Ĺžmogaus savi bÄ&#x2026;, pri- muojamĹł biasi ÄŻvairiĹł rek tÄ&#x2026; laikÄ&#x2026; jis ganizmas la- regu jautos. Jei nitetas yra sas kosulys, vaistĹł, ti â&#x20AC;&#x201C; Sloga slo pats susiliuos. taip uĹžkirs silp kÄ&#x2014; kaulĹł bei gai ti keliÄ&#x2026; ligai.damiesi mia ligos pa nelygi. Ne tik ji nule- ratĹŤra ne visada nesnis, tempe- â&#x20AC;&#x201C; Kai ligos po Vais gali vojingumÄ&#x2026;. Sloga â&#x20AC;&#x201C; tik sireiĹĄkus tokiems po pakilti. Pa- met, tus reikÄ&#x2014;tĹł vartoti tais, paskui Ĺžymiai nuimami vaistik tuokai pakilu Ĺžymiams kaip stiprus gal nebesupran si tempera jau vos, krĹŤti ta pa me, svei jau tĹŤra arba pasireiĹĄkia kome, ar ar nÄ&#x2014;s lÄ&#x2026;stos, sikacijos po ryĹĄkĹŤs viruso intok- simptomus. Pasta tik paĹĄalinome ruoju atve Ĺžymiai: gal po kurio ju liga vos, kaulĹł ir sugrÄŻĹž laiko vÄ&#x2014;l gali ti.
Ĺ iandien priedas
Kaina 1,30 Lt
13
RinÂkÄ&#x2014;ÂjĹł vaÂlia â&#x20AC;&#x201C; staigÂmeÂna
â&#x20AC;&#x17E;Jis yra teiÂsiaÂmas ne uĹž paÂdaÂryÂtus nuÂsiÂkalÂtiÂmus, o kaip buÂvuÂsios epoÂchos veiÂdas.â&#x20AC;&#x153; AdÂvoÂkaÂtas KrisÂtuÂpas AĹĄÂmys raÂdo paaiĹĄÂkiÂniÂmÄ&#x2026;, koÂdÄ&#x2014;l teisÂme atÂsiÂdĹŤÂrÄ&#x2014; H.DakÂtaÂras.
8p.
PraÂdeÂdaÂmas ĹĄilÂdyÂmo seÂzoÂnas MilÂda SkiÂriuÂtÄ&#x2014; m.skiriute@kl.lt
KlaiÂpÄ&#x2014;ÂdoÂje ryÂtoj praÂsiÂdeÂda, kaip proÂgnoÂzuoÂjaÂma, branÂgiauÂsias ĹĄil dyÂmo seÂzoÂnas. RaÂdiaÂtoÂriai klaiÂpÄ&#x2014; dieÂÄ?iĹł buÂtuoÂse tuÂrÄ&#x2014;ÂtĹł praÂdÄ&#x2014;Âti ĹĄilÂti per tris dieÂnas.
Â&#x201E;Â&#x201E;PoÂliÂtiÂkai: ÄŻ antÂrÄ&#x2026;ÂjÄŻ rinÂkiÂmĹł tuÂrÄ&#x2026; KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos vienÂmanÂdaÂtÄ&#x2014;Âse apyÂgarÂdoÂse paÂteÂko N.PuÂteiÂkis, R.TaÂraĹĄÂkeÂviÂÄ?ius, A.Ĺ ulÂcas, R.PaÂliuÂkas, E.MaÂsiuÂlis, B.BoÂ
reiÂkiÂna, P.Ĺ˝eiÂmys, G.KraÂsausÂkieÂnÄ&#x2014;.
RinÂkÄ&#x2014;ÂjĹł vaÂlia, paÂreikĹĄÂta KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos vienÂmanÂdaÂtÄ&#x2014;Âse apyÂgarÂdo se, nuÂsteÂbiÂno net paÂÄ?ius poÂliÂtiÂkus, paÂteÂkuÂsius ÄŻ antÂrÄ&#x2026;ÂjÄŻ rinÂkiÂmĹł ÄŻ SeiÂmÄ&#x2026; tuÂrÄ&#x2026;. Po dvieÂjĹł saÂvaiÂÄ?iĹł vÄ&#x2014;l vyks balÂsaÂviÂmas ir tuoÂmet paaiĹĄÂkÄ&#x2014;s, kas klaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂÄ?iams ketÂveÂrius meÂtus atÂstoÂvaus parÂla menÂte. ProgÂnoÂzuoÂjaÂma, jog koÂva tarp kanÂdiÂdaÂtĹł bus itin atÂkakÂli.
VirÂgiÂniÂja SpuÂryÂtÄ&#x2014; v.spuryte@kl.lt
VerÂtins, kai suÂsiÂkaups
SeiÂmo rinÂkiÂmuoÂse DaÂnÄ&#x2014;s vienÂman daÂtÄ&#x2014;Âje apyÂgarÂdoÂje ÄŻ antÂrÄ&#x2026;ÂjÄŻ tuÂrÄ&#x2026; pa teÂko konÂserÂvaÂtoÂrius NagÂlis PuÂtei kis ir liÂbeÂralÂcentÂrisÂtas RiÂmanÂtas TaÂraĹĄÂkeÂviÂÄ?ius. UĹž N.PuÂteiÂkÄŻ saÂvo balÂsus atiÂda vÄ&#x2014; 28,27 proÂc., uĹž R.TaÂraĹĄÂkeÂviÂÄ?iĹł â&#x20AC;&#x201C; 17,31 proÂc. rinÂkÄ&#x2014;ÂjĹł. â&#x20AC;&#x17E;TikÂrai neÂsiÂtiÂkÄ&#x2014;Âjau toÂkiĹł reÂzulÂta tĹł. MaÂniau, kad su R.TaÂraĹĄÂkeÂviÂÄ?iu mi suÂrinkÂsiÂme beÂveik po lyÂgiai bal sĹł. ToÂdÄ&#x2014;l toks reÂzulÂtaÂtas man buÂvo staigÂmeÂna, bet maÂloÂniâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; priÂsiÂpa ŞiÂno N.PuÂteiÂkis.
TaÂÄ?iau jis kol kas neÂdrÄŻÂso sau proÂgnoÂzuoÂti perÂgaÂlÄ&#x2014;s ir antÂraÂjaÂme tuÂre. â&#x20AC;&#x17E;JaÂme visÂko bĹŤÂna â&#x20AC;&#x201C; suÂsiÂvie niÂja viÂsi prieĹĄ vieÂnÄ&#x2026; ir pirÂmaÂjaÂme tuÂre laiÂmÄ&#x2014;ÂjÄ&#x2122;s poÂliÂtiÂkas antÂraÂjaÂme praÂlaiÂmi. ToÂkiĹł paÂvyzÂdĹžiĹł LieÂtuÂvo je jau yraâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; tvirÂtiÂno N.PuÂteiÂkis. Jis ÄŻverÂtiÂno tai, kad treÂÄ?iÄ&#x2026;, ket virÂtÄ&#x2026; ir penkÂtÄ&#x2026; vieÂtas DaÂnÄ&#x2014;s vien manÂdaÂtÄ&#x2014;Âje apyÂgarÂdoÂje uĹžÄ&#x2014;ÂmÄ&#x2014; Li beÂraÂlĹł sÄ&#x2026;ÂjĹŤÂdĹžio, DarÂbo parÂtiÂjos, LieÂtuÂvos soÂcialÂdeÂmokÂraÂtĹł parÂtiÂjos atÂstoÂvai. â&#x20AC;&#x17E;JĹł rinÂkÄ&#x2014;Âjai, maÂnau, la biau saÂvo balÂsus bus linÂkÄ&#x2122; atiÂduo ti ne man, o varÂĹžoÂvui. Man reiÂkÄ&#x2014;s laÂbai paÂsiÂstengÂti ir praÂĹĄyÂti rinÂkÄ&#x2014;ÂjĹł maÂloÂnÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; koÂvoÂti nuÂsiÂteiÂkÄ&#x2122;s bu vo N.PuÂteiÂkis.
ÄŽ antÂrÄ&#x2026;ÂjÄŻ tuÂrÄ&#x2026; DaÂnÄ&#x2014;s vienÂman daÂtÄ&#x2014;Âje apyÂgarÂdoÂje paÂteÂkÄ&#x2122;s R.Ta raĹĄÂkeÂviÂÄ?ius vaÂkar teiÂgÄ&#x2014;, jog kol kas rinÂkiÂmĹł reÂzulÂtaÂtĹł neaÂnaÂliÂzuo ja. â&#x20AC;&#x17E;Ĺ ianÂdien tikÂrai nieÂko neÂskai Ä?iuoÂju, ypaÄ? kai mĹŤÂsĹł parÂtiÂja rin kiÂmuoÂse paÂsiÂroÂdÄ&#x2014; neÂkaip. ReiÂkia suÂsiÂkaupÂti, ÄŻverÂtinÂti, kas ÄŻvyÂko, ir galÂvoÂti, kaip elgÂtis toÂliauâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; neÂla bai kalÂbus buÂvo R.TaÂraĹĄÂkeÂviÂÄ?ius. E.MaÂsiuÂlis ĹĄvenÂtÄ&#x2014; gimÂtaÂdieÂnÄŻ
KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos MaÂriĹł apyÂgarÂdoÂje ant raÂjaÂme rinÂkiÂmĹł tuÂre vyks poÂliÂti kos senÂbuÂvio ir nauÂjoÂkÄ&#x2014;s dviÂkoÂva. ÄŽ antÂrÄ&#x2026;ÂjÄŻ tuÂrÄ&#x2026; uĹžÂtikÂrinÂtai paÂteÂko su siÂsieÂkiÂmo miÂnistÂras EliÂgiÂjus MaÂsiu lis. JaÂme jis varÂĹžyÂsis su DarÂbo parÂ
tiÂjos kanÂdiÂdaÂte BiÂruÂte BoÂreiÂkiÂna. DauÂgiau nei 27 proÂc. rinÂkÄ&#x2014;ÂjĹł pa siÂtiÂkÄ&#x2014;ÂjiÂmas E.MaÂsiuÂliui taÂpo gim taÂdieÂnio doÂvaÂna, nes vaÂkar jam su kaÂko 38 meÂtai. â&#x20AC;&#x17E;ProgÂnoÂzÄ&#x2014;s laÂbai neÂdÄ&#x2014;ÂkinÂgas da lyÂkas, verÂtiÂnu kiekÂvieÂnÄ&#x2026; konÂkuÂren tÄ&#x2026;, tad antÂraÂjaÂme rinÂkiÂmĹł tuÂre lin kiu sÄ&#x2014;kÂmÄ&#x2014;s ir B.BoÂreiÂkiÂnai, ir, be abeÂjo, sauâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; suÂĹžiÂnoÂjÄ&#x2122;s rinÂkiÂmĹł reÂzulÂtaÂtus kalÂbÄ&#x2014;Âjo E.MaÂsiuÂlis. PakÂlausÂtas, ar jis tiÂkÄ&#x2014;ÂjoÂsi, kad B.BoÂreiÂkiÂna taps jo varÂĹžoÂve antÂra jaÂme tuÂre, poÂliÂtiÂkas teiÂgÄ&#x2014;, jog buÂvo nuÂmaÂtÄ&#x2122;s keÂtuÂris konÂkuÂrenÂtus, kuÂrie gaÂli tÄ&#x2122;sÂti koÂvÄ&#x2026;. Tai soÂcialÂdeÂmokÂra tÄ&#x2014; LiÂliÂja PetÂraiÂtieÂnÄ&#x2014;, â&#x20AC;&#x17E;TvarÂkos ir tei sinÂguÂmoâ&#x20AC;&#x153; parÂtiÂjos atÂstoÂvas ArÂtĹŤÂras RazÂbaÂdausÂkas, konÂserÂvaÂtoÂrius Ne riÂjus Ä&#x152;aÂpas ir B.BoÂreiÂkiÂna. â&#x20AC;&#x17E;VieÂnÄ&#x2026; iĹĄ keÂtuÂriĹł vis tiek atÂspÄ&#x2014; jauâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; juoÂkaÂvo E.MaÂsiuÂlis. B.BoÂreiÂkiÂna tvirÂtiÂno, jog tikÂrai tiÂkÄ&#x2014; joÂsi paÂtekÂti ÄŻ antÂrÄ&#x2026;ÂjÄŻ tuÂrÄ&#x2026;. â&#x20AC;&#x17E;Jei neÂbĹŤÂ Ä?iau tiÂkÄ&#x2014;ÂjuÂsi, neÂbĹŤÂÄ?iau ir daÂlyÂvaÂvuÂsi rinÂkiÂmuoÂse. DaÂbar dÄ&#x2014;Âsiu viÂsas pa stanÂgas, kad laiÂmÄ&#x2014;ÂÄ?iau. KonÂkuÂrenÂtas tikÂrai rimÂtas, bet ir mes neÂsaÂme blo giâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; ryĹžÂtinÂgai nuÂsiÂteiÂku si buÂvo B.BoÂreiÂkiÂna.
4
SprenÂdiÂmas skelbÂti ofiÂciaÂliÄ&#x2026; ĹĄilÂdy mo seÂzoÂno praÂdĹžiÄ&#x2026; priimÂtas vaÂkar vyÂkuÂsio paÂsiÂtaÂriÂmo meÂtu. PaÂsak KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos saÂviÂvalÂdyÂbÄ&#x2014;s BuÂtĹł ir enerÂgeÂtiÂkos poÂskyÂrio veÂdÄ&#x2014; jo AlÂgio GaiÂĹžuÂÄ?io, taip apÂsiÂsprÄ&#x2122;sÂta, nes viÂduÂtiÂnÄ&#x2014; triÂjĹł paÂrĹł oro temÂpe raÂtĹŤÂra atiÂtinÂka reiÂkaÂlaÂviÂmus. MeÂteoÂroÂloÂgĹł proÂgnoÂzÄ&#x2014;s dÄ&#x2014;l gaÂli mo atÂĹĄiÂliÂmo ir buÂvo vieÂna prieÂĹžas Ä?iĹł, koÂdÄ&#x2014;l uosÂtaÂmiesÂtyÂje delsÂta ofi ciaÂliai praÂdÄ&#x2014;Âti ĹĄilÂdyÂmo seÂzoÂnÄ&#x2026;. Tam ÄŻtaÂkos tuÂrÄ&#x2014;Âjo ir gyÂvenÂtoÂjĹł paÂgeiÂdaÂviÂmai, kad ĹĄilÂdyÂti naÂmus bĹŤÂtĹł praÂdÄ&#x2014;Âta kuo vÄ&#x2014;Âliau. A.GaiÂĹžuÂÄ?io teiÂgiÂmu, daÂbar klai pÄ&#x2014;ÂdieÂÄ?iĹł noÂrai paÂsiÂkeiÂtÄ&#x2014;. Ĺ˝moÂnÄ&#x2014;s jau praÂdÄ&#x2014;Âjo doÂmÄ&#x2014;Âtis, kaÂda bus pra dÄ&#x2014;Âti ĹĄilÂdyÂti dauÂgiaÂbuÂÄ?iai naÂmai. â&#x20AC;&#x17E;BanÂdoÂme aiĹĄÂkinÂti, kad ĹĄilÂdyÂtis gaÂliÂma praÂdÄ&#x2014;Âti anksÂÄ?iau. Tam rei kia dauÂguÂmos (50 proÂc. +1) suÂtiÂki mo, bet ĹžmoÂnÄ&#x2014;s neÂlaÂbai noÂri vargÂti ir rinkÂti paÂraÂĹĄusâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; paÂbrÄ&#x2014;ÂĹžÄ&#x2014; ve dÄ&#x2014;Âjas. RaÂd iaÂtoÂr iai klaiÂp Ä&#x2014;Âd ieÂÄ? iĹł bu tuoÂse traÂdiÂciĹĄÂkai tuÂrÄ&#x2014;ÂtĹł praÂdÄ&#x2014;Âti ĹĄilÂti per tris dieÂnas. TaÂÄ?iau daŞ niauÂsiai ĹĄildymas ÄŻjunÂgiaÂmas per dieÂnÄ&#x2026;. Anot A.GaiÂĹžuÂÄ?io, ĹĄilÂdyÂtis paÂsiÂruoÂĹĄÄ&#x2122; viÂsi uosÂtaÂmiesÂÄ?io dau giaÂbuÂÄ?iai naÂmai. VaÂkar ĹĄilÂdyÂti praÂdÄ&#x2014;Âtos KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos ikiÂmoÂkykÂliÂnio ugÂdyÂmo ÄŻstaiÂgos. In forÂmaÂciÂjos, kad kuÂriaÂme nors vaiÂkĹł lopÂĹĄeÂlyÂje-darÂĹžeÂlyÂje neÂbĹŤÂtĹł paÂvyÂkÄ&#x2122; ÄŻjungÂti ĹĄilÂdyÂmo, A.GaiÂĹžu Ä?io teiÂgiÂmu, neÂgauÂta.
2
2
antradienis, SPALIO 16, 2012
miestas
Pradedamas šildymo sezonas Pagal reikalavimus ofi 1 ciali šildymo sezono pradžia skelbiama, kai trijų iš ei
lės parų vidutinė temperatūra sie kia mažiau nei 10 laipsnių šilumos. Klaipėdoje jau daugiau nei tris pa ras vyravo žemesnė. Progn oz uojam a, kad šis šil dym o sez on as bus rekord iškai brangus. Pagal Valstybinės kainų ir ener getikos komisijos prognozes Klai pėdoje šilumos kaina gali išaugti iki 4 proc., palyginti su praėjusio se zono vidutine. Pernai šildymo sezonas buvo brangiausias miesto istorijoje. Tačiau tai, kokių sąskaitų su lauks klaipėdiečiai, priklausys ne tik nuo šilumos kainos. Tam įtakos turės ir namo būklė, orai.
Šildymo sezonas Klaipėdoje oficialiai pradėtas: 2004 m. – spalio 12 d. 2005 m. – spalio 18 d. 2006 m. – spalio 26 d.
Vidutinė paros oro temperatūra: Spalio 9 d. – 8 laipsniai šilumos. Spalio 10 d. – 9 laipsniai šilumos. Spalio 11 d. – 8 laipsniai šilumos. Spalio 12 d. – 6 laipsniai šilumos. Spalio 13 d. – 7 laipsniai šilumos.
Nuojauta: klaipėdiečiai aktyviai dalyvavo žaidime, kuriame reikėjo atspėti, kuriems Klaipėdos politikams
geriausiai seksis rinkimuose.
Spalio 14 d. – 9 laipsniai šilumos.
Rinkimų orakului – prizas Dienraščio „Klaipėda“ surengtame „Rinki mų orakulo“ konkurse klaipėdiečiai akty viai demonstravo savo politinę nuojau tą ir spėjo, kurie kandidatai uostamiesčio vienmandatėse apygardose pateks į ant rąjį Seimo rinkimų turą. Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
2007 m. – spalio 15 d.
Lengviausia – Danės apygarda
2008 m. – spalio 27 d. 2009 m. – spalio 13 d. 2010 m. – spalio 11 d. 2011 m. – spalio 19 d. 2012 m. – spalio 17 d.
Vytauto Petriko nuotr.
Visą mėnesį klaipėdiečiai pildė dienraštyje „Klaipėda“ spausdi namas anketas ir nešė jas į redak ciją ar jos skyrių Klaipėdos „Akro polyje“. Dalyvauti žaidime žmones masino ne tik azartas, bet ir vertin gi prizai. Paaiškėjus, kurie kandidatai Klaipėdos vienmandatėse apygar dose pateko į antrąjį Seimo rinki mų turą, galima konstatuoti, jog klaipėdiečių politinė nuojauta ga lėtų būti ir geresnė arba rezultatai buvo beveik nenuspėjami. Iš aštuonių kandidatų, keturio se Klaipėdos vienmandatėse apy gardose patekusių į antrąjį turą, „Rinkimų orakulo“ žaidimo daly viai daugiausia atspėjo po penkis. Klaipėdiečiams geriausiai spė lioti sekėsi, kokie rezultatai bus Danės apygardoje. Dauguma žai
dimo dalyvių prognozavo, kad joje į antrąjį turą pateks Naglis Putei kis ir Rimantas Taraškevičius. Taip pat nemažai žmonių manė, kad to liau kovą rinkimuose į Seimą galėtų tęsti Benas Šimkus ir Aloyzas Kaž dailevičius.
Pirmoji vieta ir 200 litų vertės prekybos centro čekis atiteko Martynui Monikui.
Suklydo ties R.Palaičiu
Šiek tiek sunkiau klaipėdiečiams sekėsi nuspėti, kurie politikai į antrąjį turą pateks Baltijos apygar doje. Žmonių nuomone, jame turė jo susikauti Evaldas Jurkevičius ir Artūras Šulcas. Pastarasis tęs ko vą, tačiau antrajame ture grum sis su Raimundu Paliuku, kuriam
„Rinkimų orakulo“ žaidimo daly viai prognozavo ketvirtąją vietą. Marių apygardoje dauguma žai dimo dalyvių favoritu neabejotinai įvardijo Eligijų Masiulį, kuris išties ir pateko į antrą turą. Tačiau klai pėdiečiai prognozavo, kad jo var žovu galėtų tapti Lilija Petraitienė arba Artūras Razbadauskas. Jiems į antrąjį turą prasibrauti nepavyko, o į jį rinkėjai delegavo Birutę Borei kiną, kuriai spėliotojai prognozavo ketvirtąją vietą. Pajūrio apygardoje klaipėdie čiai aiškiais favoritais įvardijo Rai mundą Palaitį ir Praną Žeimį. Ta čiau tik pastarasis pateko į antrąjį Seimo rinkimų turą, kuriame taip pat dalyvaus ir Genoveita Krasaus kienė, o jai spėliotojai prognozavo ketvirtąją vietą. Laimėtojui – 200 litų
Pagal žaidimo taisykles už kiek vieną teisingai atspėtą kandidatą dalyviui buvo suteikiama po vieną balą. Daugiausia – po penkis ba lus – surinko keliasdešimt žmo nių, todėl žaidimo nugalėtojai bu vo išaiškinti burtų keliu. Pirmoji vieta ir 200 litų vertės prekybos centro čekis atiteko Mar tynui Monikui, antroji vieta ir 100 litų čekis – Daivai Blagnytei, tre čioji vieta ir 50 litų čekis – Joha nai Vorienei. Laimėtojai kviečiami į redakciją atsiimti prizų.
„Specialybių mugė“ ruošiasi anšlagui Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Uostamiesčio abiturientų ir šiemet neaplenks jau tradicine tampanti „Specialybių mugė“. Ne tik jiems, bet ir kitiems vyresniųjų klasių moksleiviams skirtas renginys šie met Klaipėdoje turėtų vykti lapkri čio 29 dieną.
„Specialybių mugė“ jaunuoliams pristato dešimtis patraukliausių specialybių bei studijų programų Lietuvoje, apžvelgia šalies darbo rinkos tendencijas. Vert ing ų patar im ų, kaip ne suklysti renkantis būsimąją pro fesiją, moksleiviams pateikia ne tik konkrečių sričių specialistai, bet ir mokslus kremtantys stu dentai.
Kaip tikino projekto idėjos autorė ir kuratorė Rita Šakinytė-Petrovė, trečius metus organizuojamas ren ginys kasmet sulaukia vis didesnio klaipėdiečių susidomėjimo. Skaičiuojama, jog šiemetė „Spe cialybių mugė“ pritrauks apie tūkstantį dalyvių. Tad organizatoriams tenka spręs ti rebusą, kokiose erdvėse sparčiai augantis renginys galėtų prisi glausti šįsyk. Pirmąsyk „Specia lybių mugė“ vyko Vytauto Didžio jo gimnazijoje, antraisiais metais – Klaipėdos universiteto korpuse Aula Magna. R.Šakinytė-Petrovė mero Vy tauto Grubliausko prašė patar pininkauti, kad renginiui uosta miestyje rastųsi tinkama vieta, kuri ne tik sutalpintų visus norin čiuosius, bet ir leistų jiems jaustis
patogiai, klausantis lektorių pra nešimų. Projekto kuratorė apgailestavo, jog numatytą dieną „Specialybių mugei“ savo patalpų negalės už leisti nei Koncertų salė, nei Žve jų rūmai. Vieną potencialių įvardytų vietų – Klaipėdos areną – V.Grubliaus kas įvertino kaip prašmatniausią variantą, tad patarė apsvarstyti ir kitas alternatyvas, kaip antai LCC tarptautinio universiteto, buvusios „Neptūno“ krepšinio salės, senųjų sporto rūmų S.Dariaus ir S.Girėno gatvėje bei kitas erdves. „Specialybių mugę“ mokslei viams įvairiuose šalies miestuose rengia ne pelno siekianti organi zacija „Fox universitetai“, kuri yra tarptautinės asociacijos „Dream Foundation“ atstovė Lietuvoje.
3
antradienis, SPALIO 16, 2012
miestas Garbės daktarai
Organizuoja mokymus
Kauks sirenos
Klaipėdos universitetas Lenki jos visuomenės veikėjui, žurna listui, eseistui ir politikos pub licistui Adamui Michnikui bei publicistui, eseistui, poetui, ver tėjui prof. dr. Tomui Venclovai (nuotr.) suteikė garbės daktaro vardus. Iškilminga regalijų įtei kimo ceremonija vyks lapkričio 12 dieną Klaipėdos universitete.
Spalio 29-30 dienomis nuo 10 val. savivaldybės posėdžių sa lėje organizuojami daugiabučių namų gyventojų atstovų moky mai. Bus kalbama apie tai, kaip įgaliotiniai turi dirbti, atstovau ti gyventojams, kokios jų funkci jos, kaip jie renkami. Registruotis Klaipėdos savivaldybės Sociali nės infrastruktūros skyriuje.
Trečiadienį bus atliekama gy ventojų perspėjimo ir informavi mo sistemos patikra. Jos metu 11 val. 52 min. trims minutėms bus įjungiamos mieste esančios sirenos. Informacija apie vykdo mą patikrą turėtų būti perduo ta ne tik per radiją, bet ir atsiųs ti pranešimai į mobiliuosius te lefonus.
Žuvų turgelį gali tekti uždaryti Vasarą daug klaipė diečių ir miesto sve čių susidomėjimo sulaukęs šviežių žu vų turgelis žiemą ga li ir neveikti. Jo veik lai šaltuoju metų laiku gali sutrukdy ti kelios priežastys – patalpų nebuvimas ir oro sąlygos. Populiarumas: vasarą šviežių žuvų turgelis buvo populiarus tarp klaipėdiečių ir miesto svečių.
Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Leidimas prekiauti prie Pilies tilto šviežiomis žuvimis žvejams išduo tas iki lapkričio 1 dienos. Ar turge lis veiks toliau, neaišku. „Pažiūrėsime, kaip viskas bus. Reikia išspręsti kelis klausimus“, – tvirtino prekybos šviežiomis žuvi mis koordinatorius Mindaugas Ri meikis. Pasak jo, žiemą žvejams gali kil ti problemų dėl Danės krantinės. Esant ledams didesniam laivui bū tų sunku prisišvartuoti ir iškrauti žuvis.
Be to, M.Rimeikio teigimu, no rint prekiauti žiemą reikia patalpų. Šis klausimas nėra išspręstas. „Būtų smagu, kad su savivaldy be, Smiltynės perkėla ir žvejų or ganizacijomis įkurtume draugiją ir įsikurtume nenaudojamame seno sios perkėlos pastate. Ten galėtume ne tik prekiauti žuvimis, bet ir puo selėti kulinarinį paveldą. Jau dabar pirkėjams nesmagu stovėti lauke, kai lyja“, – pabrėžė koordinatorius. Ar vyks prekyba žiemą, priklau sys ir nuo oro. Jau dabar į turge lį atėję pirkėjai ne visada gali rasti šviežių žuvų. Prigaudyti jų žvejams neleidžia audros.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
„Nežinome, kokia bus žiema, kiek bus ižo, ar žvejai galės staty ti tinklus prie kranto. Apgaudinėti žmonių – sakyti, kad prieš savaitę sugautos žuvys šviežios, nesiruo šiame“, – teigė M.Rimeikis. Koordinatorius tvirtino, kad šviežių žuvų turgelis pateisino lū kesčius. Vasarą būdavo dienų, kai žvejai pritrūkdavo žuvų. Pabrė žiama, kad jei teks nutraukti veik lą, kitąmet turgelis vėl atsidarys. „Prašysime, kad savivaldybė lei dimus mums išduotų nuo lapkričio 1 iki kitų metų gruodžio 31 dienos. Ta da mums būtų paprasčiau planuoti veiklą“, – pabrėžė M.Rimeikis.
Mindaugas Rimeikis:
Apgaudinėti žmonių – sakyti, kad prieš savai tę sugautos žuvys švie žios, nesiruošiame.
Dienos telegrafas Dirbtuvės. Antrad ien į 13 val. Klaipė dos viešojoje I.Simonaitytės bibl iote koje vyks reng inys „Skaidr umo dirb tuvės“. Jo metu atėjusieji galės pasida lyt i savo pamąst ymais, kaip miestas galėtų tapti atviresnis, patirtimi, kaip pav yko bendr iems tikslams sutelkt i bendruomenę, pak laust i, kaip tai pa dar yt i. Reng in io met u bus pristat y ti naujausi tyr imai apie kor upciją ir skaidr umą, tarp jų – „Nacional inė at sparumo korupcijai studija“, Lietuvos korupcijos žemėlapis. Mirt ys. Vak ar Klaip ėdos civ il inės metr ikacijos skyr iuje užreg istr uotos 17 klaipėdiečių mirtys. Mirė Vaclovas Jucys (g. 1922 m.), Ana Afanasjeva (g. 1926 m.), Stefan ija Stropienė (g. 1926 m.), Ivan Nadtochy (g. 1928 m.), Irena Antanaitienė (g. 1929 m.), Leonid Zai cev (g. 1930 m.), Viktor Lar in (g. 1933 m.), Aleksandras Sarokas (g. 1933 m.), Felicija Jonušienė (g. 1935 m.), Danutė Šemet ienė (g. 1937 m.), Petras Sesels kis (g. 1937 m.), Augustinas Birg iola (g. 1941 m.), Sergej Chilko (g. 1941 m.), Ire na Jecavičienė (g. 1951 m.), Vidmantas Jurgutis (g. 1962 m.), Roma Leuchten berger (g. 1964 m.), Vida Paulikaitė (g. 1972 m.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Ivan Nadtochy, Vidmantas Jurg ut is, Sergej Chilko. Joniškės kapinės. Šiandien laidojama Irina Nikulina, Aleksandras Sarokas. Naujag imiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 8 moterys. Gimė 4 mergaitės ir 4 berniukai.
4
antradienis, spalio 16, 2012
miestas
Rinkėjų valia – staigmena
Komentaras
1
E.Masiulis Marių vien mandatėje apygardoje jau yra laimėjęs du kartus. B.Boreiki na praėjusiuose Seimo rinkimuo se kandidatavo Baltijos vienman datėje apygardoje ir į antrąjį turą nepateko.
Saulius Šiliauskas
Klaipėdos universiteto Pol itolog ijos katedros vedėjas
R
Susikaus pirmininkai
Į antrąjį Seimo rinkimų turą Bal tijos vienmandatėje apygardo je pateko dviejų partijų Klaipė dos skyriaus pirmininkai: Liberalų sąjūdžio – Artūras Šulcas, Darbo partijos – Raimundas Paliukas. „Savo konkurentą antrajame tu re atspėjau. Žinau, kad klaipėdie čiai protingi žmonės ir renkasi iš mintingus politikus, o R.Paliuko asmenybė buvo išskirtiniausia“, – teigė A.Šulcas. Nepaisant konkurento stipry bės, Klaipėdos mero pavaduoto jas buvo nusiteikęs laimėti rinki mus į Seimą. „Klaipėdiečiai Seimo rinkimuo se labiausiai palaikė Liberalų sąjū dį. Kadangi jam atstovauju, tai ir aš tikiuosi palaikymo. Mano darbda vys yra rinkėjai. Jei jie norės, kad likčiau Klaipėdoje, taip ir bus, jei ne – važiuosiu į Vilnių“, – su liki mu jau susitaikė A.Šulcas. R.Paliukas taip pat pripažino, jog tikėjosi, kad antrajame ture teks susikauti su A.Šulcu, nors Baltijos apygardoje patekti į Seimą siekė net trys dabartiniai Seimo nariai. „Varžovas labai rimtas ir kova bus įtempta. Tai, kad su A.Šulcu surinkome po beveik vienodą bal sų skaičių, rodo, kad antrojo tu ro baigtį labai sunku prognozuo ti. Tikiuosi palaikymo rinkėjų tų partijų, kurios sudarys koaliciją su Darbo partija“, – galimą pranašu mą atskleidė R.Paliukas.
Įžvalga: į antrąjį rinkimų turą klaipėdiečių deleguotiems kai kuriems politikams niekas tokio pasiekimo ne
prognozavo.
jūdžio atstove Alina Velykiene. „Ji turi daugiau potencialo“, – pabrė žė P.Žeimys, ketverius metus dir
A.Bilotaitė tei gė, jog dvikova su P.Gražuliu bus prin cipinė, nes abu po litikai jau pateko į Seimą daugiaman datėje apygardoje.
Varžysis palangiškiai
Dalį Klaipėdos, Palangą ir Nerin gą apimančioje Pajūrio apygardo je rinkėjai į antrąjį turą delegavo du palangiškius – Praną Žeimį ir Ge noveitą Krasauskienę. Konservatorius Pranas Žeimys teigė nė neabejojęs, jog pateks į antrąjį turą. Tik manė, kad jame prisieis susikauti su Liberalų są
bęs Seime, į kurį pateko 2008 me tais laimėjęs rinkimus Pajūrio apygardoje. „Dabar teks susirungti su G.Kra sauskiene ir nematau problemų ją įveikti. Aišku, manęs nepalaikys kairiųjų partijų rinkėjai, tačiau pa
Vytauto Petriko nuotr.
kaks ir dešiniųjų bei centro parti jų rinkėjų palaikymo“, – skaičia vo P.Žeimys. Į antrąjį turą patekusi Dar bo partijos kandidatė G.Krasaus kienė taip pat degė ryžtu patekti į Seimą. „Buvau įsitikinusi, kad pa teksiu į antrąjį turą, ir jame žadu laimėti“, – tvirtai nusiteikusi bu vo G.Krasauskienė. Ją siekti pergalės įkvėpė tai, jog pirmajame ture palaikymo sulaukė ne tik Palangoje, bet ir Klaipėdoje. „Taip ir maniau, kad antrajame ture teks kovoti su P.Žeimiu, bet kaip galimų varžovų neatmečiau ir liberalcentristo Raimundo Palai čio bei socialdemokrato Dano Pa lucko“, – teigė G.Krasauskienė. Kova – principinė
Klaipėdos rajono Gargždų vien mandatėje apygardoje antraja me ture dėl rinkėjų balsų varžysis „Tvarkos ir teisingumo“ partijos
atstovas Petras Gražulis ir konser vatorė Agnė Bilotaitė. „Tikėjausi geresnių rezultatų, nes dabar varžovę pralenkiau tik keliais šimtais balsų, bet džiau giuosi, kad patekau į antrąjį turą“, – neslėpė P.Gražulis. Jis svarstė, kad įtakos rezulta tams galėjo turėti neseniai išpla tinta žinia, jog, kažkieno atliktos apklausos duomenimis, šiuose rin kimuose P.Gražulį palaikys dvigu bai mažiau rinkėjų nei prieš ketve rius metus. „Taip buvo bandoma nuteikti rinkėjus už mane nebalsuoti, ta čiau ačiū tiems, kurie manimi pa sitikėjo“, – dėkojo P.Gražulis. Jis teigė tikįs, jog rinkimus į Sei mą antrajame ture laimės. „Pas kaičiuokime logiškai. Darbo par tijos rinkėjai turėtų balsuoti už mane, socialdemokratų rinkė jai tikrai nebalsuos už konserva torius, tad balsuos už mane, todėl turėčiau surinkti daugiau balsų nei
inkimų Klaipėdoje rezulta tai tarsi ir atspindi Lietuvos tendencijas, bet ir parodo klaip ėd iet išką autent išk u mą. Daugiamandatėje apygardoje uos tamiestyje rinkimus laimėjo Liberalų sąjūdis, o tai rodo, kad Klaipėdoje ir to liau išlieka stiprios liberalios jėgos. Ta čiau šiuose rinkimuose Darbo partiją Klaipėdoje palaikė dvigubai daugiau rinkėjų nei prieš ketverius metus. Ma tyt, tai lėmė, jog į Darbo partiją įsilie jo Naujoji sąjunga. Dar viena priežas tis – už Darbo partiją Klaipėdoje galėjo balsuoti tie rinkėjai, kurie praėjusiuo se rinkimuose savo balsus atidavė už Tautos prisikėl imo part iją. Jų buvo apie 15 proc., o šiemet „Drąsos kelias“ tiek balsų nesurinko, tad dalis, matyt, atiteko Darbo partijai. Kadangi rinkėjai taip palaikė šią politinę jėgą, nenuosta bu, kad net trijose apygardose iš ketu rių į antrąjį turą pateko Darbo partijos atstovai. Akivaizdu, kad ir Liet uvo je daugelyje vienmandačių apygar dų rinkėjai balsavo ne už kandidatą, o už jo partiją, nes Darbo partija šaly je pirmauja pagal kandidatų, pateku sių į antrąjį turą, skaičių. Prognozuoti, kaip klaipėdiečiai balsuos antrajame rinkimų ture, tikrai sudėtinga, nes kai kur iose apygardose į jį patek usius kandidatus skiria labai nedaug rinkė jų balsų. Rezultatai, manau, labai pri klausys nuo kandidatų ir partijų įdir bio per šias dvi savaites.
A.Bilotaitė“, – skaičiavo Seimo narys. A.Bilotaitė teigė, jog dvi kova su P.Gražuliu bus principinė, nes abu politikai jau pateko į Sei mą daugiamandatėje apygardoje, tad dabar svarbu išsiaiškinti, kurį kandidatą į parlamentą deleguoja Klaipėdos rajono gyventojai. „Aišku, džiaugiuosi, kad pate kau į antrąjį turą, nes oponentai galimai papirkinėjo rinkėjus – do vanojo gėles, pirko „bambalius“. Dabar su komanda dirbsime, kad žmonės patikėtų man Seimo narės mandatą“, – dėstė A.Bilotaitė.
Rezultatai Klaipėdos vienmandatėse apygardose Kandidatas
Gauta balsų Proc. nuo galiojančių biuletenių
Danės apygarda
Nagl is Puteik is
5457
Kandidatas
Gauta balsų Proc. nuo galiojančių biuletenių
Irena Šiaul ienė
1645
28,27
Natalja Istomina
Kandidatas
Gauta balsų Proc. nuo galiojančių biuletenių
1,09
Gintautas Mieleika
163
1,1
1562
10,53
Aivaras Gečas
102
0,69
1261
8,5
Marius Stankevičius
83
0,56
81
0,55
Rimantas Taraškevičius
3342
17,31
Šar ūnas Navick is
Audr ius Vaišvila
2323
12,03
Andrius Burba
975
6,57
Alg imantas Švanys
Benas Šimkus
1881
9,74
Alg imantas Jarukaitis
289
1,95
Pajūrio apygarda*
Aloyzas Každailevičius
1702
8,82
Artūras Žigas
240
1,62
Pranas Žeimys
2511
16,13
Sergej Bondar
1363
7,06
2466
15,84
Lina Šukytė
1004
5,20
Vytautas Kuklys
989
5,12
Alg imantas Kirkutis
506
2,62
Vytautas Valevičius
386
2
Aldona Ivošk ienė
250
1,3
Ričardas Jovaiša
102
0,53
Baltijos apygarda
Audronė Barausk ienė
221
1,49
Genoveita Krasausk ienė
Edgaras Valeckas Rita Karpenk ienė Marių apygarda Elig ijus Masiul is Birutė Boreik ina Aleksandr Michailov Lil ija Petraitienė Artūras Razbadauskas
93 55
0,63 0,37
Alina Velyk ienė
2017
12,96
Danas Paluckas
1836
11,79
Tomas Valuckas
1725
11,08
4309 2020 1464 1437 1319
29,09 13,64 9,88 9,7 8,9
Raimundas Palait is
1439
9,24
Pranas Norvilas
1273
8,18
Julija Pliut ienė
760
4,88
Nerijus Stasiulis
559
3,59
Ernestas Lučauskas
375
2,41
Nerijus Čapas
1079
7,28
Ala Guseva
291
1,87
Artūras Šulcas
2411
16,25
Egidijus Rumša
951
6,42
Raimundas Pal iukas
2328
15,69
Aras Kaikaris
149
0,96
Gediminas Pocius
741
5
Vilma Kvietkausk ienė
110
0,71
Evaldas Jurkevičius
2089
14,08
Lig ita Girsk ienė
728
4,91
Daina Ling ienė
58
0,37
Tamara Lochank ina
1667
11,24
Vidmantas Plečkaitis
337
2,27
*
nepateikti duomenys iš vienos rink imų apyl inkės
5
antradienis, spalio 16, 2012
lietuva
Barjerą peržengė septynios partijos
Seimo narių vietų pasiskirstymas po pirmojo rinkimų turo
Stasys Gudavičius Iš 70-ies mandatų, paskirstomų Seimo rinkimų daugiamandatėje apygardoje pagal partijų sąrašus, daugiausia – 17 – iškovojo Darbo partija (DP). Ji jau pradėjo matuo tis būsimosios valdžios apdarą.
Darbo partija – 18 Lietuvos socialdemokratų partija – 17 Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 12 Liberalų sąjūdis – 7 „Drąsos kelias“ – 7 Tvarkos ir teisingumo partija – 6 Lietuvos lenkų rinkimų akcija – 6 Diena.lt Neužimtos Seimo narių vietos (mandatų pasiskirstymas paaiškės po antrojo rinkimų turo) – 68
Pirmasis turas: 3 iš 71 Pirmajame Seimo rinkimų ture vienman datėse apygardose išrinkti tik trys parla mentarai. Likusiose apygardose po poros savaičių vyks antrasis rinkimų turas. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Jau tapo tradicija, kad Kėdainių apy gardoje nugali Darbo partijos (DP) atstovai. Šie rinkimai nebuvo išim tis. Jau pirmajame ture, surinkusi 55 proc. balsų, Kėdainiuose perga lę šventė DP vicepirmininkė Virgi nija Baltraitienė. Neką mažesnė tradicija – Len kų rinkimų akcijos iškeltų kandi datų pergalės Vilniaus-Šalčininkų apygardoje. Leonardas Talmontas praėjusį sekmadienį šioje apygar doje surinko 61 proc. balsų – toli paliko priešininkus ir iškart pateko į naująjį Seimą. Socialdemokratų partijos pirmi ninkas Algirdas Butkevičius taip pat užtikrintai laimėjo jau pirmaja me ture. Vilkaviškio apygardoje jis surinko net 66 proc. balsų. Visose kitose 68-iose šalies vien mandatėse apygardose spalio 28 d., sekmadienį, vyks antrasis Seimo rinkimų turas. Į jį pateko po du dau giausia balsų pirmajame ture surin kusius kandidatus. Daugiau kaip pusėje šių apygardų – net 36-iose – yra DP kandidatai. Tačiau tik 11 iš jų užėmė pirmą vietą. Likusieji bent kol kas tenkinasi antra vieta. Kai kurie jų gana smarkiai at silieka nuo apygardos lyderio. Statistiškai daugiausia galimybių laimėti antrajame ture turi Tėvynės sąjungos kandidatai. Iš 33 jos kandi datų, patekusių į antrąjį turą, net 22 pirmauja savo apygardose. Socialdemokratai irgi gali tikėtis nemenkos sėkmės spalio 28-ąją. Jie turi 28 savo atstovus antrajame tu re, 17 iš jų pirmauja pirmajame ture. Kelios likusios partijos gali tikėtis
po vieną kitą papildomą mandatą. Į Seimą gali patekti ir vienas iš ketu rių save išsikėlusių kandidatų.
Statistiškai Tėvynės sąjungai tenka di džiausios galimybės laimėti daugiausia vietų antrajame rin kimų ture. DP vadovas Viktoras Uspaskichas pareiškė tikįs, kad jo vadovaujama partija sugebės laimėti maždaug pusėje iš 36-ių apygardų, kurio
se yra jos kandidatai. Tokiu atveju naujajame Seime DP gali turėti apie 35 ar 36 vietas. Socialdemokratų lyderis A.But kevičius tvirtino tikėjęs, kad jo partija turės net 40 mandatų par lamente. Bet po pirmojo turo A.Butkevičiaus prognozės sumen ko iki 35–37 mandatų. Konservatorių atstovai tikina tu rintys labai neblogus šansus per antrąjį rinkimų turą laimėti nema žai vietų. Jie spėja, kad Tėvynės są junga naujajame Seime gali turėti bent 30 mandatų. Liberalų sąjūdžio atstovai prie sa vo jau turimų 7 vietų, iškovotų dau giamandatėje apygardoje, tikisi pri durti dar 5. Tuomet ši partija gali turėti iš viso 12 narių frakciją nau jajame Seime. „Drąsos kelio“ partija viliasi lai mėti daugelyje iš 9 apygardų, ku riose iškelti jų kandidatai, ir taip pa siekti, kad būsimame Seime būtų ne mažiau kaip 13 jos atstovų. Tvarkos ir teisingumo partija prognozuoja turėsianti apie 10–12 narių frakciją.
Seimo rinkimų vienmandatėse apygardose rezultatai Išrinkta Pateko Iš jų – Partija kandidatų kandidatų pirmauja I ture į II turą apygardoje Darbo part ija
1
36
11
Lietuvos socialdemokratų part ija
1
28
17
Tėvynės sąjungaLietuvos krikščionys demokratai
0
33
22
Lietuvos lenkų rink imų akcija
1
7
4
Liberalų sąjūdis
0
6
4
Tvarkos ir teising umo part ija
0
8
5
„Drąsos kel ias“
0
9
0
Liberalų ir centro sąjunga
0
2
0
Valst iečių ir žal iųjų sąjunga
0
3
2
Išsikėlė patys
0
4
2
Iš viso
3
136
68
Seimo rinkimuose sekmadienį iš viso dalyvavo 1,293 mln. rinkėjų. Tai sudaro beveik 53 proc. visų ša lyje įregistruotų rinkėjų. 259 tūkst. žmonių, arba 20 proc. balsavusių rinkėjų, savo balsus ati davė DP. Tai ir garantavo šiai par tijai 17 mandatų Seime. Be to, dar vieną vietą ši partija gavo vien mandatėje apygardoje. Socialdemokratų partiją parėmė 238 tūkst. piliečių. Tai kairiesiems užtikrino 16 parlamentarų vietų. Prie jų prisidėjo mandatas, iško votas vienmandatėje apygardoje.
191 tūkst. balsų gavo konserva toriai. Tai atitinka 12 mandatų. Už Liberalų sąjūdžio ir „Drąsos kelio“ kandidatus balsavo po 100 tūkst. rinkėjų, todėl abi šios parti jos gavo po 7 mandatus Seime. Tvarkos ir teisingumo partija – 95 tūkst. balsų (6 mandatai). Tikru netikėtumu tapo Lenkų rinkimų akcijos peržengtas 5 proc. balsų barjeras. Ši partija gavo 5 mandatus. Maža to, vienas jos at stovas laimėjo vienmandatėje apy gardoje, todėl bendras šios partijos turimų mandatų skaičius šiuo me tu siekia 6. Likusių partijų kandidatai ne gavo pakankamai balsų, kad galė tų pretenduoti į mandatus pagal proporcinę Seimo rinkimų siste mą. Naujos kadencijos parlamente nebeliks Liberalų ir centro sąjun gos, taip pat Krikščionių partijos frakcijų.
Seimo rinkimų rezultatai daugiamandatėje apygardoje Gauna mandatų
Partija Surinko balsų (proc.) 20,15
Darbo partija
18,56
Lietuvos socialdemokratų partija Tėvynės sąjungaLietuvos krikščionys demokratai
14,77
17 16 12
8,26
7
„Drąsos kelio“ politinė partija
7,89
7
Tvarkos ir teisingumo partija
7,42
6
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis
5,87
Lietuvos lenkų rinkimų akcija
3,98
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
0 iš viso 8,83
Kitos 10 partijų 4,23
Negaliojančių biuletenių Iš viso 100
5
0 – 70
Balsavo 52,67 proc. įreg istruotų rinkėjų Šaltinis: VRK
Tauta nenori elektrinės Stasys Gudavičius Patariamasis referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybų įvyko, nes jame dalyvavo daugiau kaip pusė visų įregistruotų rinkėjų. Dauguma balsavusių nepritarė milijardinėms statyboms.
Komentuodama referendumo re zultatus, Prezidentė Dalia Gry bauskaitė pareiškė, kad naujos elektrinės nauda abejoja mažiau nei trečdalis iš visų 2,5 mln. balso teisę turinčių Lietuvos piliečių. Anksčiau Prezidentė yra ne kartą pabrėžusi naujos atominės elektri nės projekto reikšmę ir svarbą vi sam regionui. Premjeras Andrius Kubilius, ku rio vadovaujama konservatorių ir liberalų Vyriausybė pradėjo įgy vendinti Visagino atominės elek trinės (VAE) projektą, teigia, kad tolesnis jo likimas jau yra naujos šalies valdžios uždavinys. A.Kubilius tikina, kad referen dumas, kuriame dalyvavo kiek daugiau nei 50 proc. balso teisę
turinčių rinkėjų, nesulaukė dide lio rinkėjų dėmesio: „Pati inici atyva surengti tokį referendumą nesulaukė ypač gausaus rinkė jo palaikymo. Dauguma rinkėjų vis dėlto mano, kad tai turi spręs ti politikai – Seimas, Vyriausybė, taip pat ekspertai. Todėl būsimoms valdžioms teks labai svarbus užda vinys – perduoti visą reikalingą in formaciją rinkėjams, kad jie galėtų priimti racionalius sprendimus.“ VAE vadovas sako, kad galutinius sprendimus dėl projekto likimo pri ims būsimasis Seimas ir Vyriausy bė. Anot jo, Japonijos koncernas „Hitachi“, kuris pasirinktas stra teginiu projekto partneriu, taip pat lauks šių sprendimų. Seimo rinki muose pirmaujančios Darbo par tijos lyderis Viktoras Uspaskichas teigia, kad sprendžiant dėl atomi nės elektrinės likimo reikia atsi žvelgti į energetinės nepriklauso mybės siekį, bet jis nėra svarbesnis už ekonominius argumentus. Pra ėjusį trečiadienį balsuodamas iš anksto jis pareiškė, kad referendu me pasisakė už elektrinės statybą.
6
antradienis, spalio 16, 2012
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Tautos valia nesudomino
Tarnystė svetimai geopolitikai veda prie šalies bankroto Kurdami Lietuvos žmonių par tiją, kuri re miasi į Lie tuvos Di džiosios Ku nigaikštys tės pama tus, supra tome, kad reikia ko voti visais frontais.
Vladimiras Romanovas
Seniai seniai, kai žmonės meldėsi gyvatėm, Taip šiandien mes tarnaujam Šliaužiančiam slaptam karaliui. Lukas Miknevičius
J
eigu tauta mano, kad patariama jame referendume dėl naujos atom inės stat ybos jos pareikš ta nuomonė ką nors reišk ia, la bai klysta. Tai aišk iai parodė energet i kos min istras Arv ydas Sekmokas – jis net nesulaukęs referendumo rezultatų išvyko atostogauti. Ministro patarėjas Kęstutis Jauniškis tik paaiškino, kad ministras išvykęs iš Lie tuvos. Anot jo, komentuoti referendumo rezultatus turi ne ministras, o politikai. Tač iau ar pag rind in is Vis ag ino ato minės elektr inės projekto architektas tiems beveik 63 proc. prieš elektrinę bal savusių referendumo dalyvių neturėtų atsakyti bent į vieną paprastą klausimą: o kas bus toliau? Tačiau A.Sekmokas į klausimus atsaki nėti nelinkęs. Dar likus savaitei iki refe rendumo ministras, užuot į visas puses
Referendumas įvyko, o jo rezultatai yra aki vaizdūs, tad energeti kos ministras privalė jo savo atostogas atidėti bent keletui dienų. agitavęs balsuot i už elektr inės stat y bas, pasiėmė nedarbingumo paž ymėji mą ir dingo iš visuomenės akiračio. Pap rasčiau tiesiog sumokėti Algimantui Če kuol iui. Gal ima ginčyt is, ar šis patar ia masis referendumas ir jo rezultatai ap skritai turi kokią nors reikšmę. Prisime name, kad A.Sekmokas priešinosi refe rendumo iniciatyvai, tačiau referendu mas įvyko, o jo rezultatai yra akivaizdūs, tad energetikos ministras privalėjo savo atostogas atidėti bent keletui dienų. Galų gale atom inės energet ikos šal i ninkai referendumo rezultatų visai ne turėt ų laik yt i traged ija. Net Prez identė Dal ia Grybauskaitė leido suprast i, kad nieko baisaus neįvyko, nes „naujos ato minės elektrinės nauda abejoja maž iau nei trečdalis balso teisę turinčių Lietu vos piliečių“. Tokie šalies vadovės žodžiai galbūt tu rėt ų nuram int i projekto part ner ius – koncerną „Hitachi“ bei Latv iją ir Est iją, nes į Lietuvos pusę jau mėtomi nepasi tikėjimo žvilgsniai. Galbūt visus juos nu ramins ir tai, kad nė viena Seimo rinki muose daugiausia balsų surinkusių par tijų nepuola laidoti elektrinės projekto. Tačiau A.Sekmokas vis dar yra Liet u vos energet ikos min istras ir visus ra mint i turėt ų jis. Bet pasit raukt i garbin gai moka ne visi.
K
urd am i Liet uvos žmo nių partiją, kuri remiasi į Lietuvos Didžiosios Kuni gaikštystės pamatus, su pratome, kad reikia kovoti visais frontais: su svetima politistorija, su slapto karo kareiviais, kurie su Vakarų „naujo kultūrinio ideologi nio civilizacijos tipo“ pagalba nori sunaikinti iki galo mūsų protėvių istoriją ir kultūrą. Vyksta planinis tautos genocidas. Svetima geopo litika veda prie šalies bankroto. Lietuvos geopolitika – draugys tė su mūsų kaimynais nuo Baltijos iki Juodosios jūros (žemėlapyje). O dabar mes tarnaujame sveti mai geopolitikai, kurios tikslas jau 2 000 metų suskaldyti ir sužlugdy ti mūsų daugianacionalinės vieny bės pamatą. Dabar naujų technolo gijų dėka naikinamas ryšys net tarp tėvų ir vaikų. Rinkimų sistema, kuri daug metų yra svetimiems interesams tarnau jančių politinių provokatorių ranko se, pergyvena naują periodą – jais tauta jau netiki. Jų politinis produk tas – tuščiai šūkauti ant kaimynų – jau atgyvenęs, todėl jiems prireikė naujų žmonių, partijų be principų, be sąžinės, be logikos, kad jie galėtų tęsti tą genocidą. Tų senųjų politikos provokato rių tikslas buvo įsileisti užsienio
monopolijas, kurios neduos plė toti Lietuvos verslo, papuolusio tarp dviejų spaustuvų – mono polijų ir mokesčių, kuriuos priima Vyriausybė, bet diktuoja monopo lijos, siekiančios, kad po jų kojo mis nesimaišytų smulkusis vers las, keliantis jiems pavojų. Su tomis monopolijomis atėjo ir jų žiniasklaida, kuri tik šiemet per ministerijas ir fondus jau išsiurbė iš biudžeto 180 mln. litų vyriausy binių marionečių reklamai. Norint efektyviai dalyvau ti rinkimuose, reikia susitarti su valstybės saugumo organais, kad tu dirbsi užsienio monopo lijų, Europos Sąjungos ir NATO
labui. Be to, reikia sumokėti tai žiniasklaidai ir vadinamajam vi suomeniniam transliuotojui už mokesčių mokėtojų pinigus – ta da tave prileis prie politikos, bet tapsi marionete slaptų okupan tų rankose. Tų veikėjų tikslas – tuščiais pa žadais tęsti pradėtus senųjų ma rionečių darbus ir privesti Lietuvą prie ekonomikos, ūkio ir dvasios bankroto. Po to ateis tokie patys „gelbėtojai“, todėl niekas Lietu voje nepasikeis į gerąją pusę, kol neatskleisime jų slaptų kėslų. Mano ir Lietuvos žmonių parti jos tikslas – parodyti tikrą tų vei kėjų veidą.
397 728
telefonas@kl.lt
Turgavietės išnyks
Esu tikra, kad visai greitai turgaviečių neliks. Dabar viską, ko žmogui reikia, galima nusipirkti viename prekybos centre. Dar visai neseniai turguje pirkdavome ne tik bulves ir obuolius, bet ir konservuotus žirnelius, majo nezą, kavą. Man asmeniškai turgaus nereikia, įsigali natūrali konkurenci ja, ir tai yra negrįžtamas procesas. Ir aš dėl turgaviečių visai neverkiu. Dana
„Klaipėda“ – lyg dovana
Be galo džiaugiuosi būdama dienraš čio „Klaipėda“ skaitytoja. Jau užsi prenumeravau laikraštį ir kitiems metams, ir tikrai nebrangiai, nes bu vo akcija. Labai dėkoju ir už dova nas. Šį mėnesį su dienraščiu gavau tris žurnalus: „Moters triumfas“, „Sveikata“ ir „Eurolyga“. Nepapras tai patinka straipsniai. Mėgstu pa skaityti Stasio Gudavičiaus redaguo tą laikraščio priedą „Turtas“. Patiko straipsnis „Baltijos tigrams gresia iš nykimas“. Pavadinimas liūdnas, bet, manau, taip neatsitiks. Pritariu min čiai, kad aplink Baltiją esančios ša lys turėtų vienytis. Kai buvo atkurta nepriklausomybė, spėjau, jog jung simės prie kitų greta esančių valsty bių. Įstojome į Europos Sąjungą, tai gerai. Kuo daugiau kultūringų šalių susijungs, tuo labiau šalys pasidalys gerąja patirtimi. Blogai tik, kad mes kažkodėl perimame daugiau blogų dalykų nei gerų. Per televiziją mums bruka šlamštą: nešvankybes, smur tą. Tokių dalykų mokyti nereikia, jų ir taip išmokstama. Birutė
Žmogus miega po balkonu
Vyturio gatvėje po 4-ojo namo bal konu jau ilgiau nei mėnuo miega žmogus. Jis nepanašus į girtuoklį, at rodo visiškai sveikas, gal apie 50 me tų. Nežinau, kodėl jis neina į nakvy nės namus. Neįsivaizduoju, kas turi atsitikti žmogui, kad lauke gyventų. Vis matau jį su parduotuvės maiše liu. Gal kas jam galėtų padėti? Kačiu kus į prieglaudą surenkame, o čia vis dėlto žmogus. Gal galėtų kokios nors socialinės tarnybos pasidomėti, ko dėl žmogus miega lauke? Nadežda
Nepripranta prie mygtukų
Faktas: Europos genomo žemėlapis prieš du tūkstančius metų – mūsų genomas R1A, o mūsų istorinis simbo-
750
reklamos skyrius: 397
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Kai kuriuose miesto autobusuose norintys išlipti keleiviai turi nu spausti turėkle įtaisytą mygtuką. Paprastai prie tokių mygtukų būna rodyklė ir užrašytas žodis „Išlip ti“. Tačiau toli gražu ne visi žmo nės moka jais naudotis. Autobusas sustoja, keleivis laukia, kol atsida rys durys, jokio veiksmo neatlieka ir, autobusui pajudėjus toliau, ima blaškytis, panikuoti, šaukti: „Ati daryk duris!“ Mane jau ima ner vinti tokie vėplos. Paprasčiausio mygtuko spustelėti nesugeba.
lis – raitelis ant balto žirgo.
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
Vaidoto Grigo nuotr.
karštas telefonas
Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
397 750
711, 397 715
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 713
Viktoras Parengė Daiva Janauskaitė
Prenumeratos skyrius: 397
„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
714
Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
www.kl.lt
8
antradienis, spalio 16, 2012
užribis
„Daktarų“ gaujos narys spruko nuo teismo Klaipėdos apygar dos teisme, kur tei siami Kauno „Dakta rų“ gaujos nariai, iki šiol vyksta teismi niai ginčai. Į posė dį, kuriame ginamą ją kalbą sakė gaujos vadeiva vadinamo Henriko Daktaro gy nėjas, neatvyko vie nas kaltinamųjų.
Nors J.Čiap ien ė než in o jo kiekvienos smulkmenos, ta čiau įtempti jos sutuoktinio ir H.Daktaro santykiai jai buvo akivaizdūs. J.Čiapienės atstovas palaikė pro kuroro poziciją dėl H.Daktaro, Egi dijaus Abariaus, Rimvydo Žilinsko, Vidmanto Gudzinsko ir Rolan do Zavecko kaltės žudant S.Čiapą, V.Varną ir pasikėsinant į J.Čiapie nės gyvybę. H.Daktaras – epochos veidas
Pasigedo: nors A.Šimėnas registruotis į policijos komisariatą neatėjo
liepos viduryje, pareigūnai jo ieškoti pradėjo spalio pradžioje.
Vytauto Petriko nuotr.
Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Išsigando griežtos bausmės
Arūno Šimėno pasigesta dar vasa rą. Liepos viduryje jis neatėjo re gistruotis į Žaliakalnio policijos komisariatą, kur pagal teismo įpa reigojimus privalėjo periodiškai re gistruotis. Spalio 9 dieną vietos policinin kai apsilankė jo mamos namuose, tačiau durų jiems niekas neatida rė. Kaimynė tikino A.Šimėno šia me bute nemačiusi. Iš nuogirdų moteris žinanti, kad jis gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijoje. Buvęs gaujos narys A.Šimėnas JAV tikrai gyveno 17 metų, tačiau prasidėjus „Daktarų“ bylos tyri mui grįžo, liudijo prieš vadeivas ir iki teismo buvo laisvas. Teisme jis pakeitė parodymus, švelnindamas juos H.Daktaro at žvilgiu. Todėl valstybės kaltinto
jas pasiūlė jį bausti griežta 14 metų nelaisvės bausme. Kiti ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ne pakeitę teisiamieji, prokuroro įsi tikinimu, verti perpus mažesnės bausmės. Kur yra A.Šimėnas, nežino nė jo gynėjas. Valstybės skirtas jį gin ti advokatas Alvydas Kvaščevičius teigė pastaruoju metu nebendravęs su ginamuoju. Teismas išskyrė bylą A.Šimėno atžvilgiu į atskirą, iki šis bus rastas. Jis bus teisiamas atskirai, tad šio kaltinamojo dingimas įtakos gau jos bylos nagrinėjimui neturės. Paskelbta šio kaltinamojo paieš ka, sankcionuotas jo suėmimas. S.Čiapo našlės pozicija nepakito
Rytą į teismo posėdį neatėjo dar vienas kaltinamasis – Nikolajus Archipovas. Jis vėlavo, todėl teis mas jam šį nusižengimą dovanojo. „Daktarų“ bylos nagrinėjimas sparčiai artėja prie pabaigos. Apk
lausti visi liudytojai, kaltinamie ji, prokuroras pasakė kaltinamą ją kalbą bei pasiūlė teisiamiesiems bausmes. Pirmadienį kalbėjo nukentėju siosios Jolantos Čiapienės atsto vas. Moteris 1996 metų balandžio 5 dieną tik per stebuklą liko gyva. Tada, kaip teigia bylos duo menys, samdyti žudikai paleido seriją šūvių į verslininko Sigito Čiapo automobilį bei greta ma šinos stovėjusį vairuotoją Vincą Varną. Abu vyrai žuvo. Automo bilyje sėdėjusi J.Čiapienė būtent tuo metu atsitiktinai pasilenkė ir apgavo mirtį. Kulka ją tik nu brozdino. Moteris įsitikinusi, kad nusikal timą organizavo ir užsakė H.Dak taras. S.Čiapas jautė grėsmę, apie tai byloja faktas, jog ištisą parą ap sauga saugojo jo namus bei biurą. Prieš keturias dienas iki žmogžu dystės S.Čiapas įgijo leidimą nau dotis šaunamuoju ginklu.
Baigiamojoje kalboje H.Daktaro advokatas Kristupas Ašmys savo ginamąjį pavadino epochos vei du ir teismą įtikinėjo, kad Heny tė teisiamas ne už padarytus nu sikaltimus. „Praėjo daugiau nei dvidešimt metų, tai buvo laukinio kapitaliz mo laikai. Jis yra teisiamas ne už padarytus nusikaltimus, o kaip bu vusios epochos veidas“, – kalbėjo K.Ašmys. Pasak advokato, daugiau nei pu sė byloje surinktų duomenų yra iškreipti, liudininkų parodymai prieštaringi, o H.Daktaras kalėji
„Daktarų“ bylos nagrinėjimas spar čiai artėja prie pa baigos. Apklaus ti visi liudytojai, kaltinamieji, pro kuroras pasiū lė teisiamiesiems bausmes.
me jau praleido 10 metų. „Statis tika rodo, kad sulaikius H.Dakta rą nusikalstamumas išaugo, o jam išėjus į laisvę, rodikliai ėmė kristi“, – aiškino advokatas. K.Ašmys teisme pareiškė, kad H.Daktarą sulaikius Bulgarijoje jo perdavimas Lietuvai įvyko pa
žeidžiant Europos žmogaus tei sių ir pagrindinių laisvių kon venciją, nes teismas sprendimą dėl sulaikytojo perdavimo priė mė nepranešęs Henytei ir neda lyvaujant teismo posėdyje jo ad vokatui. H.Daktaro advokatas siekė įro dyti, kad kaltinimai Henytei va dovavus nusikalstamam susivie nijimui net negali būti pateikti jo ginamajam. „Baudžiamajame kodekse atsa komybė už vadovavimą nusikals tamam susivienijimui atsirado tik nuo 2003 metų, iki to laiko buvo minimas tik dalyvavimas tokio je veikloje. O jam kaltinimai pa teikti dėl vadovavimo grupuotei iki 2000 metų“, – kaltinimus gi namajam neigė advokatas. Turtus susikrovė legaliai?
Gynėjas teismo prašo atmesti ir civilinius ieškinius, pateiktus He nytei. „Prašoma priteisti išlaidas už kasinėjimo darbus, turto vertini mą. Kas ir kur ką kasė, neaišku. Už suimtojo pargabenimą iš Bulgari jos neturi būti teikiami ieškiniai, nes už suimtųjų maitinimą, svei katos priežiūros išlaidas turi ap mokėti valstybė. Gal tada reikėtų sumokėti ir už teisiamojo vežioji mą iš Vilniaus į Klaipėdą ir teismo salės šildymą?“ – retoriškai klau sė advokatas. Jis teism o praš ė pan aik in ti H.Daktaro šeimos turto areštą, nes jis esą įgytas legaliai – Ramu tės Daktarienės vardu registruo tas namas yra gautas dovanų iš gi minaičių, o žemės sklypai įsigyti iš deklaruotų lėšų. Advokatas įsitikinęs, kad liudi ninkų parodymais grįsti kaltinimai dėl nužudymų, taip pat pasikėsini mo nužudyti, turto prievartavimo jo ginamajam turi būti atmesti. „Jis negali būti teisiamas už nu sikaltimus, kuriems nevadovavo, nenurodė jų vykdyti ir kuriuose nedalyvavo“, – tikino K.Ašmys. Pasak advokato, „Daktarų“ gau ją vienijo tik spirito kontrabanda ir „Villulos“ komplekso verslas.
Policijos šunys iš varžybų grįžo apdovanoti Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Kinologų varžybose debiutavę uostamiesčio policijos patruliai Egidijus ir Ana Šlekoniai su augin tiniais Zoro ir Puma gavo aukštus įvertinimus.
Vilniuje tris dienas vykusiose ki nologų su tarnybiniais šunimis daugiakovės pirmenybėse dalyva vo 24 keturkojai iš 80 Lietuvos po licijos turimų šunų. Pagrindinis šių varžybų tiks las buvo gerinti ir tobulinti po licijos pareigūnų, dirbančių su tarnybiniais šunimis, profesi nį pasirengimą, siekti geresnių tarnybos rezultatų, gilinti teo rines žinias ir taikyti jas prakti nėje veikloje. Tarnybiniai šunys rungėsi pėd sekystės, daikto ir žmogaus paieš
kos, apsaugos ir bendrojo paklus numo rungtyse. Dvejų metų Šlekonių augintiniai belgų aviganiai varžybose pasirodė gerai. Ir tai ne tik šeimininkų nuo monė, bet ir vertinimo komisijos išvada. A.Šlekonės treniruojama Puma užėmė antrąją vietą pėdse kystės rungtyje. O E.Šlekonio au gintinis Zoro buvo nepralenkiamas ieškant daikto. Susumavus visų rungčių rezul tatus, pirmą kartą su patyrusiais kinologais bei jų augintiniais var žęsi klaipėdiečiai neliko turnyri nės lentelės uodegoje. E.Šlekonis tapo 11-u, A.Šlekonė užėmė 15ąją vietą. „Pavargome ir mes, ir šunys, bet tokios varžybos yra labai naudin gos. Džiaugiamės, kad mūsų triū sas buvo gerai įvertintas, o Puma ir Zoro nenuvylė“, – po pirmenybių teigė E.Šlekonis.
Prizininkės: A.Šlekonė su augintine Puma pėdsekys
tės rungtyje nusileido tik rungties nugalėtojams.
Laimėtojas: E.Šlekonis ir Zoro buvo nepralenkiami
ieškant daikto. Šlekonių asmeninio archyvo nuotr.
9
AntrADIENIS, spalio 16, 2012
OMX Vilnius
–0,51 %
28,8 proc.
kitąmet turėtų mažėti „Sodros“ biudžeto deficitas.
OMX Riga
+0,10 %
ekonomika
OMX Tallinn
–0,20 %
kl.lt/naujienos/ekonomika
Augimas – vienas sparčiausių
€
Lietuvos pramonės gamybos augimas rugpjūtį buvo vienas didžiausių ES, kaip rodo vakar paskelbti preliminarūs ES sta tistikos tarnybos „Eurostat“ duomenys. Lietuvos pramonė per mėnesį paaugo 4,6 proc. ir pagal šį rodiklį nusileido tik Portu galijai, kurioje užfiksuotas 6,8 proc. pra monės augimas. Latvijoje pramonės pro dukcija per mėnesį padidėjo 2 proc., Esti joje – 2,3 proc.
Baltarusijos rublis 10000 3,1445 DB svaras sterlingų 1 4,2846 JAV doleris 1 2,6729 Kanados doleris 1 2,7266 Latvijos latas 1 4,9598 Lenkijos zlotas 10 8,4208 Norvegijos krona 10 4,6713 Rusijos rublis 100 8,5992 Šveicarijos frankas 1 2,8564
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Degalų kainos pokytis
+0,7594 % +0,1543 % +0,1724 % –0,0623 % –0,0262 % –0,3467 % –0,1496 % –0,1220 % +0,0420 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
5,02
4,67
2,47
„Apoil“
4,91
4,59
2,47
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
91,76 dol. už 1 brl. 115,17 dol. už 1 brl.
Lietuva – viena iš valstybių, kurios ES laikomos pavyzdžiu, kaip išspręs ti su ekonominiu sunkmečiu susiju sias problemas. Ta čiau eurokomisaras Algirdas Šemeta pabrėžia, kad atleisti vadžių dar negalima.
Nuomonė: Europos Komisija, kurios pagrindinė būstinė yra Briuselio centre, „Berlaymont“ pastate, teigiamai vertina Lietuvos pastangas išspręs
ti su krize susijusias problemas.
Mildos Skiriutės nuotr.
Lietuvai gali tekti trečio brolio vaidmuo Milda Skiriutė
m.skiriute@diena.lt
Trapi padėtis
Lietuvos ekonomika pernai išaugo 6 proc. Šiemet tikimasi 2,5 proc. augimo. Tačiau, pasak A.Šeme tos, būtina toliau laikytis taupymo priemonių. „Mūsų pad ėtis trap i, kai bet koks veiksmas ar neveikimas ku rioje nors iš ES šalių viską ga li pasukti į priešingą pusę. De damos didžiulės pastangos, kad taip neats it iktų. Tač iau svarb u suprasti, kad visko dar gali bū ti. Todėl negalima priimti neat
sakingų sprendimų“, – tvirtino eurokomisaras. Anot jo, yra daugybė diskusijų dėl ES ir euro zonos ateities. Tačiau sutariama, kad euro zonai būtina bankų sąjunga. Eurokomisaro tei gimu, svarbu, kad bankai būtų pri žiūrimi ne tik pagal bendras taisyk les, kaip yra dabar, bet kad jos būtų vienodai interpretuojamos: „Ban kų priežiūra nėra paprastas daly kas. Daug kas priklauso nuo in terpretacijos. Centralizuota bankų priežiūra leis užtikrinti, kad taisyk lių interpretavimas būtų vienodas visoje euro zonoje. Tai padėtų iš laikyti bankų pasitikėjimą.“
Priimtų ir ne euro zonos nares
Europ os Kom is ij os nuom on e, bankų sąjunga neturėtų apsiri boti vien euro zona. Siūloma su teikti galimybę prie sistemos pri sijungi ir ne jos šalims. „Bankų sąjunga turėtų padėti stabilizuoti finansų sektorių euro zonos mas tu. Tai padėtų žengti didelį žings nį į priekį, suvaldant krizės pa darinius euro zonoje“, – pabrėžė A.Šemeta. Eurokomisaro teigimu, regioni niu atžvilgiu Estija automatiškai taptų bankų sąjungos nare. Latvija aktyviai siekia tapti euro zonos na re nuo 2014 m. sausio 1 d. Tam de dama daug pastangų. „Lietuvai gali tekti trečio brolio vaidmuo, bet to niekas nenorėtų. Manau, kad Lietuvai reikėtų siek ti integracijos į bankų sąjungą. Da bar bankų priežiūra Lietuvoje yra aukštos kokybės, bet niekada ne gali pasakyti, kas bus po penkerių metų“, – dėstė A.Šemeta. Šaliai reikia euro?
Siekis: eurokomisaras A.Šemeta pabrėžia nematąs priežasčių, kodėl
Lietuvai nereikėtų būti euro zonoje.
Europos Komisijos nuotr.
Eurokomisaras tvirtino visada bu vęs ir esąs Lietuvos narystės eu ro zonoje šalininkas. „Nematau argumentų, kodėl joje nereikėtų būti. Pirmiausia litas yra griež tai susietas su euru. Bet negali me pasinaudoti teisėmis, kurias turi euro zonos šalys. Gyvento jai, verslininkai turi mokėti dide lius mokesčius už pavedimus į už sienį, o to nėra euro zonos šalyse“, – vardijo pareigūnas.
Kalbant apie euro įvedimą Lietu voje, anot A.Šemetos, reikia žiūrėti ir į padėtį regione. Estija turi eurą, Latvija padarė daug žingsnių, kad jį įsivestų nuo 2014 m. Lietuva liktų viena ne euro zonos narė, o tai ga li būti ne taip patrauklu investuo tojams. „Argumentas, kad euro zonos šalys turi mokėti pinigus ir gelbėti kita šalis, neteisingas. Pagalba su teikiama ne už dyką. Pinigai skoli nami su palūkanomis. Be to, nieka da negali žinoti, kada pats pateksi į tokią padėtį ir reikės pagalbos. Ge riau įstoti, kai esi stiprus“, – pa brėžė eurokomisaras. A.Šemetos nuomone, Lietu va turėtų pasistengti ir euro zonos nare turėtų tapti kartu su latviais. Pasigenda mokslinių tyrimų
Pasak eurokomisaro, tai, kad Lie tuva sėkmingai kovoja su krize, dar nereiškia, kad šalyje nėra problemų. Pasak A.Šemetos, jų yra daug ir joms išspręsti reikia laiko. Taip pat, Europos Komisijos nuomone, Lietuva yra tarp šalių, kurios geriausiai panaudoja ES pa ramą. Tačiau, anot regioninės po litikos atstovės Shirin Wheeler, yra sričių, kuriose ES Lietuvai galėtų suteikti daugiau pagalbos. „Komisija nori, kad daugiau lė šų būtų panaudojama moksliniams tyrimams. Lietuva tam skyrė 0,79 proc. bendrojo vidaus produk to. ES nori, kad būtų skirta 3 proc. Kodėl tai svarbu? Taip būtų kuria
mos darbo vietos. Gali būti, kad tai padėtų sumažinti ir emigraciją“, – tvirtino atstovė. Kainuos nepigiai
Lietuva ruošiasi 2013 m. antrą pus metį pirmininkauti ES. Pasiruoši mas tam vyksta visu pajėgumu. Sprendžiama daug įvairių klau simų, vyksta darbuotojų mokymai. Pirmininkavimas yra ne Lietuvos pasirinkimas, o ES narės pareiga. Tai Lietuvai atsieis apie 214 mln. litų. Teigiama, kad tai nedidelė su ma, atsižvelgiant į paramą, gau tą iš ES. Ši per septynerius metus siekia apie 35 mlrd. litų. Pabrėžiama, kad pirmininkavi mas yra gera proga parodyti, jog Lietuva ne prastesnė už kitas ES nares. Tvirtinama, kad sunkiau sia pirmininkaujant bus užtikrin ti sklandų darbą. „Lietuvai pirmi ninkaujant ES reikia parodyti, kad mes ne tik gauname paramą, bet ir kuriame“, – pabrėžė europarla mentaras Leonidas Donskis.
214 mln. litų
Lietuvai atsieis pirminin kavimas ES kitąmet antrą pusmetį.
10
AntrADIENIS, spalio 16, 2012
pasaulis Linčo teismas
Minimali persvara
Ekonomikos premija
Romų tautybės moteris Atėnų teisme, esančiame už poros ki lometrų nuo miesto centro, nu žudė įtariamą savo sūnaus žu diką, dar vieną vyrą sužeidė. Policija suėmė 33 metų moterį. Įtariamas žudikas, kuris taip pat yra romas, mirė įvykio vie toje. Kitas vyras buvo sužeistas į koją ir išvežtas į ligoninę.
Iki JAV prezidento rinkimų likus trims savaitėms, Baracko Oba mos ir jo varžovo respublikonų kandidato Mitto Romney pozi cijos tebėra apylygės, tik labai nedidelė demokratų preziden to persvara. Tai parodė nau jausia apklausa. Pasak jos, 49 proc. rinkėjų remia B.Obamą, o 46 proc. – M.Romney.
2011 m. Nobelio ekonomikos premiją pelnė du amerikiečiai – Alvinas Rothas ir Lloydas Shapley „už išskirtinius šių ty rėjų pasiekimus ekonomikos inžinerijoje“. Pasak Švedijos karališkosios mokslų akade mijos, premija skirta „už sta bilių paskirstymų teoriją ir rin kos konstravimo praktiką“.
Žvalgybų karas Sirijoje verda Vokietijos trans liuotojas „Deutsche Welle“ tvirtina, kad ir Vokietijos žvalgy bos tarnybos daly vauja slaptose ope racijose Sirijoje. Esą taip vokiečiai ban do įsiteikti partne riams Vakaruose.
Vakarų parama
Amerikiečių, britų ir net prancū zų slaptųjų tarnybų agentai, pasak „Deutsche Welle“, greta Sirijos dir ba senokai. Pasak „Deutsche Wel le“, pavyzdžiui, amerikiečių Cent rinės žvalgybos valdybos (CŽV) agentai Turkijoje prižiūri ginklų ga benimą Sirijos sukilėliams. Kai kurie ekspertai įtaria, kad į slaptą operaciją Sirijoje įtraukti ir britų slaptųjų tarnybų agentai. Ginklų vakariečiai neplatina?
Ne paslaptis, kad Sirijos sukilėliai ginklų kovai su Basharo al Assado režimu gauna iš užsienio. Daugiausia iš vadinamųjų Per sijos įlankos monarchijų – Saudo Arabijos ir Kataro. Ginklų tiekia ir Turkija.
Klausimas: per kampaniją Libijoje Vokietijos kanclerė Angela Merkel laikėsi atsargios pozicijos, o ar dėl Si
rijos jos nuomonė kitokia?
Pasak Ericho Schmidto-Een boomo, Taikos studijų instituto vadovo, jo nė kiek nestebina pra nešimai apie slaptas Vakarų ša lių žvalgybines operacijas Sirijo je, esą apie jas, nepaisant to, kad Vakarai oficialiai tai neigia, seniai žinoma. „JAV CŽV Turkijoje aktyviai vei kia jau keliolika mėnesių. Visos tos slaptosios tarnybos, kurios rūpi nosi Muammaro al Gaddafi režimo kaita Libijoje, dabar dirba Sirijoje, – tvirtino ekspertas. – Žinoma, Va karai šiuo atveju remia nuosaikias jėgas, o, pavyzdžiui, Kataras – fun damentalistus.“
„Reuters“ nuotr.
Davidas Pollockas, Vašingtono instituto Artimųjų Rytų politikos ekspertas, svarstė, jog amerikie čiai Sirijoje, jo galva, bando užtik rinti, kad ginklai iš Saudo Arabijos, Turkijos ir Kataro nepatektų ekst remistams į rankas. Pasak jo, iki šiol JAV vyriausybė nesikiša į Sirijos reikalus. Nors Bal tieji rūmai svarstė, ar leisti Sirijos sukilėliams naudotis svarbia paly dovine informacija apie galimą Si rijos vyriausybės kariuomenės bu vimą ir judėjimą, iki šiol neaišku, ar toks sprendimas priimtas. „JAV parama nesusijusi su ginklų teikimu. Daugiausia pinigų skir
ta komunikacijoms plėtoti ir me dicinos įrangai“, – aiškino D.Pol lockas.
Visos tos slaptosios tarnybos, kurios rūpinosi M.al Gaddafi režimo kaita Libijoje, dabar dirba Sirijoje.
Įsivėlę vokiečiai ir prancūzai
Tarp galimų Vakarų šalių, kurios remia Sirijos sukilėlius, įvardijama
ir Prancūzija, buvusi Sirijos met ropolija. Pasak neįvardytų šaltinių, bend radarbiaudami su Saudo Arabijos ir Turkijos slaptosiomis tarnybo mis prancūzų agentai padėjo kai kuriems aukštiems Sirijos reži mo pareigūnams pasprukti iš Siri jos. Spėjama, kad būtent Prancūzi jai padedant Siriją paliko Manafas Tlassas, buvęs aukštas pareigūnas B.al Assado vyriausybėje, suteikęs Vakarams nemažai vertingos infor macijos apie režimo planus. Bendradarbiavimas su Vakarais leidžia pasitraukusiems režimo pareigūnams išvengti persekioji mo jų šalyje, taip pat jiems negresia sankcijos Vakaruose. Maža to, daugelis perverbuotų režimo pa reigūnų, kaip spėjama, už informa ciją gauna solidžius atlygius. „Jiems žadamos didelės pinigų sumos už informaciją, kurie ją ga li perduoti“, – sakė E.SchmidtasEenboomas. Ekspertas pridūrė, kad Sirijoje, jo manymu, aktyviai veikia ir Vokietijos slaptoji tarnyba BND. „Buvęs BND prezidentas, kuris vadovavo tarnybai iki 2011 m., su Sirijos režimui dirbančiomis žval gybos tarnybomis palaikė itin ge rus santykius. Tačiau BND vadovas pasikeitė, o tada įvyko svarbus lū žis“, – tvirtino ekspertas. Nuo tada, pasak jo, BND bendra darbiauja su B.al Assado priešinin kais ir esą dirba panašiai, kaip kitos Vakarų agentūros. „Naujasis BND vadovas Gerhar das Schindleris rizikuoja, tačiau jis nori įtikinti Vakarus, kad po Libi jos jie gali pasitikėti Vokietija. Ma nau, kad dėl šios priežasties BND įsivėlė į operacijas Sirijoje“, – sa kė ekspertas. „Deutsche Welle“ inf.
Rinkimai Rusijoje – be intrigos Vietos valdžios rinkimuose Rusijo je staigmenų nebuvo. Valdančioji Kremliaus partija „Vieningoji Ru sija“ vėl laimėjo.
Opozicijos atstovai pabrėžė, kad rinkimai ir šį kartą nebuvo sąži ning i. Nors rež im o opon entai tikėjosi, kad pirmieji dideli rin kimai po naujos V.Putino šeše rių metų kadencijos pradžios ge gužę gal i dar lab iau apt irpdyt i „Vieningosios Rusijos“ populia rumą, jų viltims nebuvo lemta iš sipildyti. Kaip patvirtino Rusijos centrinė rinkimų komisija (CRK), „Vienin goji Rusija“ dominavo tiek guber natorių, tiek provincijų ir miestų valdžios rinkimuose.
Premjeras Dmitrijus Medvedevas džiaugėsi savo vadovaujamos par tijos sėkme. „Pasakysiu atvirai: „Vieningo ji Rusija“ pasirodė stipriai, stipriau nei per Dūmos rinkimus gruodį, – tvirtino V.Medvedevas. – Visi tikė josi partijos fiasko po rinkimų gruo dį... Nieko panašaus neįvyko.“ Vis dėlto opozicijos atstovai tei gė, jog Kremlius pasinaudojo galia, kad paveiktų rinkimus sau tinkama linkme. Jie kaltino vyriausybę ša linant iš kovos stiprius varžovus ir spaudžiant valstybinio sekto riaus darbuotojus balsuoti už „Vie ningąją Rusiją“. Taip pat kaltinimų sulaukė ir rinkimų organizatoriai, esą rinkė jai balsuodavo po kelis kartus, o
urnose balsalapių būdavo ran dama daugiau, nei registruo ta balsavusių rinkėjų. „Liūdna, kad padėtis nepasikeitė. Pažei dimų ne sumažėjo, o padaugėjo“, – sakė Vakarų šalių finansuoja mos rinkimų stebėjimo organiza cijos „Golos“ direktoriaus pava duotojas Grigorijus Melkoniancas. Tačiau CRK vadovas Vladimiras Čiurovas tvirtino, kad „Golos“ pa reiškimai „neturi nieko bendra su tikrove“, nors vakarinėje Briansko srityje viena medikė savo klinikos vadovus apkaltino, esą jie grasi no atleisti darbuotojus, kurie ne balsuos už siekiantį būti perrinktą gubernatorių Nikolajų Deniną. Buvo renkami gubernatoriai penkiose iš 83 Rusijos provincijų.
Tendencija: Rusijoje vykusiuose gubernatorių rinkimuose vėl trium
favo Kremliaus partija vadinama „Vieningoji Rusija“.
Tai buvo pirmieji rinkimai po to, kai Kremlius atnaujino populia rius tiesioginius regionų vadovų rinkimus, kuriuos V.Putinas bu
AFP nuotr.
vo panaikinęs, stiprindamas sa vo valdžią per ankstesnę kadenciją Kremliuje 2000–2008 m. BNS inf.
11
ANTRADIENIS, spalio 16, 2012
rubrika sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė
sveikata
Virusinė infekcija verčia stabtelėti Šaltuoju metų laiku mūsų imunitetą eg zaminuoja virusi nės infekcijos. Nuo jų stengiamės ap sisaugoti įvairiais įmanomais būdais – vieni griebiasi liau diškų priemonių, o kiti labiau pasikliau ja vaistininkų pata rimais.
Negąsdina: susirgti virusine infekcine liga nėra kažkokia patologija.
Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Tačiau Klaipėdos jūrininkų sveika tos priežiūros centro šeimos gydy toja Dalia Šalkauskienė tikina, kad ne visada reikia baimintis peršali mo ligų. – Kuo skiriasi peršalimas ir ūmios viršutinės kvėpavimo takų infekcijos? – Peršalimą greičiausiai sukelia ta pati virusinė infekcija. Skirtumas toks, kad vieniems tie patys ligos požymiai pasireiškia silpniau, o ki tiems – stipriau. Peršalimo požy miai būna šiek tiek silpnesni nei vi rusinės infekcijos. Dažniausiai žmonės jaučia padi dintą bendrą silpnumą, prakaita vimą, peršti bei skauda gerklę, ga li užgulti nosį arba prasidėti sloga, atsirasti sausas kosulys, kaulų bei
raumenų skausmas. Temperatūra priklausomai nuo imuniteto vie niems pakyla, o kitiems ji būna nor mali arba net mažesnė. Tad žmonės kartais nesupranta, kad peršalo, ir nesikreipia į gydytoją. Nors visi po žymiai, išskyrus temperatūrą, būna būdingi virusinei infekcijai. – Kartais galvojama, kad jei nė ra temperatūros, aplinkiniams esi nepavojingas ir negali jų už krėsti. – Ne visada pakilusi temperatū ra yra ligos išraiška. Kartais ir be jos žmogus kosti, čiaudi, sloguoja. Tuomet jis taip pat kelia pavojų ap linkiniams ir gali juos užkrėsti. – Ar sloga – priežastis likti na muose, jei nenori kelti pavojaus aplinkiniams? – Sloga slogai nelygi. Ne tik ji nule mia ligos pavojingumą. Sloga – tik
vienas iš požymių, rodančių, kad kažkas su mūsų organizmu jau yra negerai.
Ligos požymius gal ir sumažinsime, bet mūsų organizmui reikia laiko – nebus taip, kad mums pa norėjus bei išgėrus stebuklingų miltelių iškart pasveiksime. Likti lovoje ar eiti į darbą, pri klauso nuo žmogaus savijautos. Jei imunitetas yra silpnesnis, tempe ratūra ne visada gali pakilti. Pa sireiškus tokiems požymiams kaip stiprus galvos, krūtinės ląstos,
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
gerklės skausmas, kosulys, sloga, geriau neiti į darbą kokias dvi ar tris dienas. Geriau pagulėti lovoje, pagerti daugiau skysčių, pavartoti imuni tetą stiprinančius vaistus. Tuomet tikrai žmogus geriau jausis ir grei čiau pasveiks, nei sirgdamas ir ei damas į darbą. Tokiu atveju liga tik užsitęs ir žmogus ilgesnį laiką išliks nedarbingu. Nemanau, kad blogai jausdama sis žmogus gali dirbti produktyviai ir kvalifikuotai. – Kai kurie žmonės, vos pajutę pirmuosius peršalimo ligos po žymius, griebiasi įvairių rekla muojamų vaistų, tikėdamiesi taip užkirsti kelią ligai. – Vaistus reikėtų vartoti tik tuo met, kai pakilusi temperatūra arba jau pasireiškia ryškūs viruso intok sikacijos požymiai: galvos, kaulų ir
raumenų skausmai, sloga. Mūsų liaudies medicinoje esama puikių priemonių: žolelių arbatos, span guolės, medus, citrinos, imbieras. Reikėtų labiau suderinti poilsio ir darbo režimą. Pajutus pirmuosius požymius nereikėtų skubėti griebtis chemi nių priemonių. Ligos požymius gal ir sumažinsime, bet mūsų organiz mui reikia laiko – nebus taip, kad mums panorėjus bei išgėrus ste buklingų miltelių iškart pasveiksi me. Turi praeiti šiek tiek laiko, kad ląstelė spėtų atsikurti. Idealus lai kas yra 2–3 dienos. Jei organizmas sveikas, per tą laiką jis pats susi reguliuos. Kai ligos požymiai nuimami vais tais, paskui nebesuprantame, ar jau pasveikome, ar tik pašalinome simptomus. Pastaruoju atveju liga po kurio laiko vėl gali sugrįžti.
13
12
ANTRADIENIS, spalio 16, 2012
rubrika sveikata
Išleisdami iš ligoni nės gydytojai mo teriai patarė pasi džiaugti likusio mis paskutinėmis gyvenimo savaitė mis. Tačiau įveiku si sunkią ligą ir pa neigusi liūdnas medikų progno zes, ligonė tapo žo lininke ir savo ži niomis šiandien da lijasi su kitais.
Pasirinkimas: žolininkės nuomone, ligas išprovokuoja neteisinga mityba, tad norinčiųjų gyventi sveikai valgiaraštį turėtų sudaryti kuo daugiau
vaisių ir daržovių.
„Shutterstock“ nuotr.
Žolių galios padėjo įveikti vėžį Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Ignoravo negalavimus
„Ligas pasirenkame patys“, – taip mano žolininkė Janina Danielienė, beveik prieš 20 metų įveikusi pa skutinės stadijos žarnyno vėžį. Kaime augusi ir didžiąją gyveni mo dalį ten praleidusi moteris sa vaip perfrazuoja žinomą posakį, kad beveik visos ligos kyla nuo ner vų. J.Danielienė jį siūlo pakoreguo ti – visos ligos atsiranda dėl netai syklingos mitybos. Įprotis dieną pradėti kavos puo deliu, įtemptas darbas, neskaičiuo jant valandų, nepaisymas dienos režimo – šias nuodėmes vardija Ja nina, atsigręždama atgal ir svars tydama, kodėl ją užklupo onkolo ginė liga. Ji ilgai numodavo ranka į organiz mo siunčiamus ženklus, kad kažkas yra negerai. Mat išgerti tabletę yra lengviau ir greičiau, nei ieškoti ne galavimo priežasčių. Dabar J.Danielienė mano, jog privalu rūpintis savo dvasios na mais – kūnu. Gydytojai vilčių neteikė
Žolininkė prisiminė, jog prieš 20 metų nuskambėjusi diagnozė „vė žys“ prilygo mirties nuosprendžiui. Tuomet apie tai niekas garsiai ne kalbėjo, o ir gydytojai ne kiekvie nam ligoniui pasakydavo tikrąją negalavimų priežastį. Tačiau Janina žinią apie onkolo ginę ligą priėmė ramiai. Nepaisant to, jog moteriai buvo nustatyta ket virtoji žarnyno vėžio stadija. „Tiesiog netikėjau diagnoze“, – prisiminė savo būseną moteris. J.Danielienė pasakojo, kad nors operacija buvo sėkminga, vėles nis gydymas prilygo eksperimen tui. Mat gydytojai neteikė vilčių, jog pacientė išgyvens. Medicinos studentams moteris kaskart turėdavo pasakoti apie sa
vo gyvenimą, o stovėdami prie jos lovos gydytojai komentuodavo. Jų klausydamasi Janina suprato, ko dėl tapo ligos auka. Gulėdama ligoninėje moteris draugų prašė atnešti kuo daugiau knygų. Jas skaitydama, Janina po truputį pradėjo gilintis į žolinin kystes paslaptis. Išleidžiant namo J.Danielienei medikai palinkėjo kuo prasmingiau praleisti likusias gyvenimo savai tes. Moteris jų paklausė – kardina liai pakeitė savo gyvenimą. Pusryčiai – iš kiemo žolių
Po ligoninės vos 46 kilogramus svėrusi Janina iš miesto persi kraustė gyventi į kaimą. Kunigo pasiprašė priimti ją tarnauti baž nyčioje ir gaminti maistą.
Medicinos studen tams moteris kas kart turėdavo pa sakoti apie savo gyvenimą, o stovė dami prie jos lovos gydytojai komentuo davo.
Atsikėlusi su saulės patekėji mu, moteris čiupdavo du kibirus ir į netoliese esantį šaltinį eidavo parsinešti vandens. Grįžusi vieną jų užsiversdavo ant galvos, o likusį vandenį naudojo gėrimui. Taip Janina panaudojo prieš ke lerius metus palangiškio Dainiaus Kepenio sveikuolių mokykloje įgy tas žinias. Įprastus pusryčius moteriai at stodavo salotos, pagamintos iš kieme susirinktų įvairių žolių. Kiaulpienių, gysločių, kraujažolių, dilgėlių lapelius ji sumaišydavo su
česnaku ir svogūnu bei paskanin davo šaukšteliu aliejaus. Kasdien išsispausdavo skirtingų daržovių ar žolių sulčių. Tiesa, prie pusryčių stalo sėsdavo tik praėjus kelioms valandoms po atsikėlimo ir prieš tai išgėrusi pusę stiklinės vandens. Košėms rinkdavosi avižas bei avižinius dribsnius, o vienintelė mėsa, kurią valgė, buvo kaime au ginta triušiena. „Visada buvau mėsėdė, – prisi pažįsta Janina. – O vėželis mėgsta raudoną mėsą. Nors ir dabar neat sisakau lašinukų“. Moteris patarė, kad verdant par duotuvėje įsigytą mėsą ją geriau du kartus nuvirinti bei nupilti vandenį – taip esą pasišalina gyvulių augi nimui naudojami hormonai. Išsitiesti padėjo kietis
Mielai su kitais savo patirtimi be sidalijanti J.Danielienė tikino, jog dabar tinkamas laikas prisikas ti sveikatai bei mitybai naudingų šaknų. Žolininkė negailėjo gerų žodžių kiaulpienei, savo teikiama nau da pranokstančiai taip daugelio mėgstamą ženšenį. Iškastas kiaul pienių šaknis reikėtų nuplauti ir supjaustyti, tik jokiu būdu nerei kia jų gramdyti. Kiaulpienių šaknys gerina apeti tą, virškinimą, medžiagų apykaitą. Padeda atsikratyti vidurių užkietė jimo, skatina šlapimo išsiskyrimą. Ir tai tik maža dalis jos naudingų savybių. Pasakodama apie kietį, Janina prisiminė, jog kūdikystėje dėl pa tirto nervinio šoko ją buvo sutrau kę į kamuoliuką. Medikai niekuo negalėjo padėti. Tačiau sena pribu vėja vaiką pasiūlė įmerkti į statinę su kiečio nuoviru. Po savaitės kū dikio rankytės ir kojytės išsitiesė. Tad neatsitiktinai žolininkė ner vingiems vaikams patarė duoti kie čio arbatos, o patiriantiems stresą
Nelengva: J.Danielienė neslėpė, jog nusprendus sveikai gyventi būti
nas pasišventimas ir motyvacija.
Vytauto Petriko nuotr.
bei įtampą pamirkyti nors kojas to kiame nuovire. Kiečio vonia pade da atsikratyti spuogų, o odą padaro švelnią. Ši aukšta piktžolė taip pat tinka kepenims, kasai, virškinama jam traktui.
padeda ne tik sergant peršalimo li gomis, bet ir norint atsipalaiduoti, nuraminti nervus, padėti organiz mui atsigauti po sunkių ligų. Sau lėgrąžos šaknys ir erškėtrožės pade da organizmą išvalyti nuo druskų.
Kuo naudinga varnalėša
Pataria išvalyti organizmą
Norintiems sustiprinti imunitetą J.Danielienė pasiūlė prisiminti var nalėšą. Ji taip pat stiprina atmintį, valo organizmą, o štai rūkaliams ir alkoholio mėgėjams padeda atsi kratyti žalingų įpročių. Vos panorus užsirūkyti žolininkė siūlė pakramtyti varnalėšos šaknį. Ji veikia raminamai bei tonizuo jamai. Nedžiovintos varnalėšos šaknys tinka salotoms, sriuboms, o lapai padeda malšinti sąnarių ir stuburo skausmus. Tiems, kurie varnalėšos šaknų sugalvos prisikasti patys, moteris patarė dairytis augalo su lapais. Norintiems sureguliuoti medžia gų apykaitą pašnekovė patarė pasi skabyti aviečių stiebelių. Jų arbata
Vardydama gerąsias daugelio kie me randamų augalų savybes, J.Da nielienė atkreipė dėmesį, kad prieš bet kokį rimtą gydymą ar tiesiog svorio metimą pirmiausia reikėtų išsivalyti organizmą. Priešingu atveju žolelės gali neatnešti teikiamos naudos. Organizmą galima išvalyti ir na tūraliomis priemonėmis: išger ti dilgėlių, kraujažolių ar pavirintų šermukšnio uogų arbatos. Lietuvoje esama apie 550 vais tingųjų augalų. Tad, pasak žolinin kės, jei nors 1 proc. jų panaudosi me gydymui, poilsiui ir ramybei, neprieisime ribos, kai reikalingos operacijos ar kitoks medikamenti nis gydymas.
13
ANTRADIENIS, spalio 16, 2012
sveikata
Duona norintiesiems numesti svorio? Norintieji būti liekni vengia duonos, o pagal pasaulio ir Lietuvos mitybos bei sveikatos ekspertų rekomendacijas grūdų produk tai turėtų būti valgomi kelis kartus per dieną. Kaip būti ir liek niems, ir sveikiems, klausiame Vilniaus universiteto medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto vadovo profesoriaus Rimanto Stuko. Justė Kiburytė
– Ar valgyti duoną nesveika? – Apmaudu, kad kyla toks klausi mas. Mūsų instituto inicijuota vi suomenės apklausa parodė, kad kas dešimtas žmogus mano, jog sveikos duonos nėra. Klaidinga taip many ti. Grūdų produktai, duona ir jos gaminiai – vienas svarbiausių su balansuotos ir sveikos mitybos ele mentų. Duona – vienas pagrindi nių angliavandenių šaltinių. Joje nemažai baltymų, nedaug riebalų, gausu B grupės vitaminų, minera linių ir maistinių skaidulinių me džiagų. – Vis dėlto duona duonai nelygu. – Taip, vertingiausia yra rupių mil tų, o dar geriau – viso grūdo miltų duona, nes joje daugiau skaidulinių medžiagų, B grupės vitaminų. Nau dinga sėlenų, įvairių sėklų ir grūdų praturtinta duona. – Dailiosios lyties atstovės daž nai atsisako duonos, nes bijo, kad ji tukina. Ar jos teisios? – Gali nusiraminti visos dailiosios lyties atstovės – duona netukina. Taip, ji turi nemažai kalorijų, tačiau viskas priklauso nuo to, kokią duoną valgome ir kiek jos suvalgome. Nie kam ne paslaptis, kad saldžios ban delės kūno linijoms nepadeda.
– Vadinasi, norint sulieknėti būtina atsisakyti tik desertinių bandelių? – Metant svorį reikėtų vengti sal džių bandelių, pyragų, sausainių ir panašių produktų. Jų biologinė vertė mažesnė, jie yra kaloringesni, juos gaminant naudojama nemažai cukraus, riebalų.
– Per apklausą beveik 40 proc. žmonių nurodė, kad duona gerina virškinimą. Jie teisūs. Duonoje yra skaidulinių medžiagų – organiz mo neįsisavinamų angliavandenių, kurie skatina geresnę virškinamojo trakto veiklą. Daugiausia skaiduli nių medžiagų yra produktuose, pa gamintuose iš viso grūdo miltų.
Rupių ar viso grūdo miltų duonos atsi sakyti nerekomen duojame. Net ir no rint padailinti kūno linijas tai yra vienas pagrindinių anglia vandenių šaltinių.
– Ar tiesa, kad sveikiausia – na muose kepta duona? – Taip teigti negalėčiau. Duonos vertė priklauso nuo jos sudedamųjų dalių. Taigi viskas priklauso nuo to, pagal kokį receptą kepate. Organiz mui naudingos duonos galima ras ti ir parduotuvėje. Tik reikia nepa tingėti perskaityti etiketę, kurioje nurodyta gaminio maistinė sudė tis. Apklausa parodė, kad pirkdami duonos gaminius etiketę ant pakuo tės skaito tik 39 proc. žmonių. Tyrinėjant Lietuvos gyventojų mi tybą buvo nustatyta, kad pagrin diniai kriterijai renkantis maisto produktus yra kaina ir skonis, o po veikis sveikatai yra tik trečioje vie toje. Tad nenuostabu, kad žmonių, skaitančių etiketes, yra nedaug.
Vis dėlto rupių ar viso grūdo mil tų duonos atsisakyti nerekomen duojame. Net ir norint padailinti kūno linijas tai yra vienas pagrin dinių angliavandenių šaltinių. Kuo rupesni miltai naudojami produk tui gaminti, tuo jo kaloringumas mažesnis, o biologinė vertė – di desnė. – O ar tiesa, kad duona gerina virškinimą?
– Vadinasi, reikia atkreipti dė mesį, iš ko duona kepta, kokių priedų dėta? – Būtent, pais yt i maist in ės su dėties.
Faktas: D.Šalkauskienė paaiškino, kad ne visada pakilusi temperatū
ra yra ligos požymis.
Virusinė infekcija verčia stabtelėti Dabar žmonės tampa 11 sąmoningesni ir ne puola elementarios slogos, gerklės
perštėjimo gydyti antibiotikais. Nors atsiranda „gerų“, pažįs tamų vaistininkų, kurie antibioti kus parduoda be recepto, arba šių vaistų atsargomis pasidalija kai mynai, draugai. Virusinės infekci jos negalima gydyti antibiotikais. Priešingu atveju ateis laikas, kai nebepajėgsime rimtų ligų išgydyti antibiotikais. – Kodėl dažniausiai serga vai kai? Ar jie tap o tok ie neats par ūs? – Vaiko sergamumas daug kuo pri klauso nuo to, kokioje aplinkoje jis gimė, kaip gyvena, ką valgo, koks jo poilsio režimas. Dauguma vai kų lanko darželius, mokyklas, o di deliame kolektyve infekcija plinta greičiau. Kiekvieno vaiko imunitetas yra skirtingas. Tad jeigu vienas suser ga, tai silpnesnio imuniteto vaikas taip pat gali pasigauti ore tvyran čią infekciją. Kol vaikui nesusifor muos imunitetas visiems virusams, tol jis ir sirgs.
Naminė: senovinėje krosnyje namuose kepama duona tampa egzotika ir Lietuvoje.
Veretos Rupeikaitės nuotr.
Vytauto Petriko nuotr.
– Kodėl kartais suserga ir tie žmonės, kurie prisižiūri, ge rai maitinasi, būna fiziškai ak tyvūs? – Galbūt kaltas stresas. Agresy vus virusas gali palaužti net stiprų imunitetą. Susirgti virusine infek cine liga nėra kažkokia patologi ja. Nereikia jos bijoti. Geriau per sirgti, išgulėti nei griebtis vaistų ir bėgti į darbą. Pasigavus viru sinę infekciją, organizmas tiesiog
duoda ženklą, kad reikėtų sustoti ir pailsėti. – Gydymo įstaigos jau sulaukė vakcinos nuo gripo. Teko gir dėti nuomonę, jog jauniems ir sveikiems žmonėms skiepytis nebūtina. Ką jūs manote? – Gauta nemokama vakcina nuo gripo yra skirta žmonėms, priklau santiems rizikos grupei. Savo pa cientus skatinu skiepytis, nes dabar pats tinkamiausias laikas užkirsti kelią gripui prieš prasidedant gali mai epidemijai. Pasiskiepyti siūlyčiau visiems, kurie serga kokia nors liga: padidė jusiu kraujospūdžiu, cukriniu dia betu, plaučių ligomis, ypač astma. Pulmonologai ir kardiologai patvir tino, kad gripas jų pacientams yra grėsmingas. Tad norintys užkirsti kelią galimoms ligų komplikacijoms šie pacientai turėtų skiepytis. Vyresnių žmonių imunitetas bei atsparumas ligoms yra mažes nis, tad rekomenduojama skiepytis tiems, kurie yra vyresni nei 65 me tų. Arba tiems, kurie turi gretutinę neinfekcinę ligą.
2-3
– jei organizmas sveikas, per tiek dienų peršalimo paveiktos ląstelės atsikurs ir organizmas susireguliuos.
14
antradienis, spalio 16, 2012
sportas Atsisveikino su amerikiečiu
„Nevėžį“ ves G.Leonavičius
Laukiama dviejų medalių
Tris savaites „Juventus“ krepšinio klubo peržiūroje buvęs amerikietis Gabrielis McCulley nesugebėjo įsitvirtinti Utenos ekipoje. 23 metų 200 cm krepšininkui nepavyko perprasti europietiško krepšinio subtilybių, o „Juventus“ ekipai reikia žaidėjo, kuris jau dabar būtų naudingas aikštelėje.
Lietuvos krepšinio lygos čempionate žaidžiantį Kėdainių „Nevėžį“ vėl treniruos 55 metų Gintaras Leonavičius, kuris klubui vadovavo nuo 2004 iki 2009 metų. Sezoną treneris pradėjo Panevėžio „Lietkabelio“ komandoje, tačiau iš jos išėjo abipusiu sutarimu su klubo vadovybe.
Spalio 19-21 dienomis Panevėžyje vyks 2012 metų Europos dviračių treko čempionatas, kuriame dalyvaus pusantro šimto dviratininkų iš 21 valstybės. „Tikimės poros medalių“, – teigė Lietuvos dviračių sporto federacijos prezidentas Romualdas Bakutis, turėdamas galvoje rinktinės lyderę Simoną Krupeckaitę.
M.Šibajevos sėkmė Česlovas Kavarza Svetlogorske (Rusija) surengtame 6-ajame Aleksandros Kosteniuk šachmatų turnyre pirmą vietą tarp 10-mečių mergaičių užėmė Marija Šibajeva.
Meistriškumas: klaipėdietė var-
žybose Rusijoje nė karto nepralaimėjo.
Klaipėdietė, pranokusi 13 varžo vių, iškovojo 6 taškus iš 7. Anna Volosova iš Kaliningrado (Rusija) atsiliko pustaškiu, o Adelija Zin natullina – tašku. Mergaitės varžėsi kartu su ber niukais. Absoliučioje įskaito je M.Šibajeva buvo ketvirta tarp 34 šachmatininkų. Nedaug trū ko, kad mūsų atstovė būtų buvu si trečia. Tarp berniukų trečią vietą už ėmęs kaunietis Aras Lazarevičius taip pat surinko 6 taškus. Aukš tesnę vietą jam lėmė geresnis pa pildomas koeficientas.
R.Poškus įmušė įvartį Rusijos 1-osios lygos futbolo čempionate antrąjį įvartį pasiekė Novosibirsko „Sibir“ puolėjas Robertas Poškus.
Nuo antrojo kėlinio pradžios žai dęs klaipėdietis gana greitai – 51-ąją min. – pasiuntė kamuolį į Maskvos „Torpedo“ vienuoli kės vartus. Tačiau sibiriečiai ne išsaugojo pergalės. Po dešimties minučių rezultatą išlygino Dmi trijus Kortava.
„Sibir“ komanda, kurioje visas rungtynes žaidė dar vienas klai pėdietis Vidas Alunderis, su 22 taškais užima aštuntąją vietą tarp 17 klubų. Aštuntą pergalę iškovo jo ir trečiąją vietą išsaugojo Chaba rovsko „SKA-Energija“ (29 taškai) ekipa su Tomu Mikuckiu ir Dariumi Miceika, vakar namuose 1:0 (0:0) įveikusi penktojoje pozicijo je esančius Kaliningrado „Baltika“ (23 taškai) futbolininkus. „Klaipėdos“ inf.
Prizininkai: net aštuoni boulingo žaidėjai iš pajūrio turnyre iškovojo prizines vietas.
Klaipėdiečių triumfas Pirmajame Lietuvos boulingo čempiona to reitinginiame turnyre pajūrio žaidėjai pasirodė įspūdingai – užėmė aštuonias prizines vietas iš 15. Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Po vasaros pertraukos žaidėjai bu vo ištroškę azarto ir degė noru var žytis, todėl Kaune susirinko gausus būrys dalyvių. Turnyre dalyvavo net 144 boulingo žaidėjai iš įvairių Lietuvos miestų. Įveikęs visus atrankos etapus 1-ojo diviziono žaidėjas Vilius Sukonas, atstovaujantis Klaipė dos boulingo klubui, puikiai žaidė ir pateko į finalinį trejetą. Tačiau vienoje iš lemiamų kovų jis vieno
taško skirtumu po įtemptos kovos pralaimėjo Kauno „Straikas plius“ žaidėjui Tomui Cibinskui ir prara do galimybę kovoti dėl nugalėtojo titulo. V.Sukonas liko trečias. 2-ojo diviziono žaidėjui Sergejui Vasiljevui, priklausančiam „Klai pėdos būriui“, kovoje dėl pirmo sios vietos šiek tiek pritrūko sėk mės. Jis nusileido kauniečiui Arnui Amolevičiui ir liko antras. Turnyre puikiai sekėsi mote rų grupėje startavusioms uosta miesčio atstovėms. Į finalinį tre jetą pateko Klaipėdos boulingo
klubo narės Daiva Perminienė, Lo reta Anužienė ir Daiva Selenienė. Pusfinalyje dviejų taškų persvara L.Anužienė nugalėjo D.Selenienę, kuri liko trečia. Finale susitiko L.Anužienė ir D.Perminienė. Po atkaklios kovos pergalę rezultatu 208:205 šven tė L.Anužienė, o D.Perminienė li ko antra. Merginos iš pajūrio puikiai pa sirodė ir jaunių varžybose. Pirmą ją vietą iškovojo Marija Jagniešku tė iš „Klaipėdos būrio“, trečiąją – palangiškė Emilija Perminaitė, atstovaujanti Klaipėdos boulingo klubui. Tarp senjorų nugalėtojo taurę iškovojo „Klaipėdos būrio“ klubo žaidėjas Timofejus Murav jovas, finale įveikęs Kauno kėglių klubo atstovą Audrių Grybauską. Vilniečiai šiame turnyre iškovojo tris, o kauniečiai – keturias prizi nes vietas.
Kovotojų pergalės Kėdainiuose Česlovas Kavarza „Muay Thai Imperijos“ klubo sportininkai sėkmingai pradėjo naująjį sezoną – Kėdainiuose vykusiame Tailando bokso turnyre du klaipėdiečiai šventė pergales.
Pirmasis savo varžovą iš Mari jampolės įveikė Dovydas Pylenis. Pagal muai tai taisykles rungty niavusio uostamiesčio atleto persvara ypač akivaizdi tapo an trąjį raundą. Dėl šios priežasties teisėjas net sustabdė kovą pirma laiko. D.Pylenio treneris Vadimas Gridiajevas įsitikinęs, kad kovo tojas, šioje sporto šakoje dar tik žengiantis pirmuosius žingsnius, ateityje pasieks ne vieną skambią pergalę. Varžovui iš Utenos buvo riesta ir nuo Deivydo Ylos smūgių. Pa sak trenerio, aukštaitį nuo nokau
Įvertinimas: treneris V.Gridiajevas (viduryje) liko patenkintas auklėti-
nių D.Ylos ir D.Pylenio pasirodymu.
to išgelbėjo trečiojo raundo pabaigą skelbiantis gongas. Vienbalsiu tei
sėjų sprendimu pergalė buvo skirta klaipėdiečiui.
19
antradienis, spalio 16, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir Jotema leidykla –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Elizabeth Haynes knygą „Į tamsiausią kampą“.
Elizabeth Haynes. „Į tamsiausią kampą“. Ketrina ganėtinai ilgai mėgavosi vienišės gyvenimu, kad iš pirmo žvilgsnio atpažintų puikų laimikį – kandidatą į partnerius. Nuostabus, charizmatiškas, spontaniškas Li atrodo kone per geras, kad tai būtų tiesa. O jos draugės aiškiai su tuo sutinka: nė viena neatsispiria jo žavesiui. Bet padūkęs ir kartais valdingas Li elgesys verčia Ketriną jaustis vis labiau izoliuota. Patyrusi didžiausią savo gyvenimo košmarą ir niekuo nebepasitikinti, ji kruopščiai planuoja, kaip išsigelbėti. Po ketverių metų, stengdamasi įveikti ją apnikusius demonus, Ketrina drįsta tikėti, kad daugiau niekas nebegresia. Kol vienas telefono skambutis viską pakeičia...
Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Timoras antradienis – Supernova trečiadienis – Pavakariai ketvirtadienis – Visas turtas penktadienis – VandenĖlis Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Praėjusios savaitės laimėtojas – Donatas Kareiva.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA
(tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda.
Avinas (03 21–04 20). Neįvertinsite aplinkinių emocijų ir energijos, todėl jie gali likti nepatenkinti. Verčiau kuriam laikui atsiribokite nuo to, o vėliau viskas atrodys kitaip. Jautis (04 21–05 20). Vertinsite sąžiningumą ir atvirumą, bet jausite priešiškumą kitokiai nuomonei. Jums nepatiks tuščios kalbos ir smalsumas. Tad palikite visus ramybėje ir užsiimkite mėgstamais dalykais. Dvyniai (05 21–06 21). Tinkamas laikas apmąstyti seniau paruoštus planus. Viskas seksis puikiai ir, atrodo, bus nesunkiai įgyvendinta. Vėžys (06 22–07 22). Aplinkiniai nepritars jūsų nuomonei, prieštaraus jūsų idėjoms. Būtina apsvarstyti susidariusią situaciją. Priešingu atveju viskas gali išaugti į rimtą konfliktą. Liūtas (07 23–08 23). Labai sėkminga diena. Kitaip vertinsite tai, kas gera. Dėl šio pokyčio pajusite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Tik būkite objektyvus, nepasiduokite euforijai, o svarbiausia – nedalykite pažadų, kurių nesiruošiate vykdyti. Mergelė (08 24–09 23). Būkite atsargus su pinigais, neišlaidaukite. Spinduliuosite meilę ir šilumą, mėgausitės gyvenimu ir teigiamai vertinsite savo padėtį. Toks jausmų proveržis gali sukelti nepagrįstą dosnumą, dėl kurio vėliau galite gailėtis. Svarstyklės (09 24–10 23). Jums bus suprantamos aplinkinių emocijos. Tačiau tai nesuteikia teisės kištis į kitų gyvenimą, venkite neapgalvotų žodžių ir vertinimų. Skorpionas (10 24–11 22). Turite energijos ir motyvacijos pagerinti savo aplinką ir gyvenimą. Tačiau savo agresyvumu galite įžeisti kitą žmogų. Nesišvaistykite nereikalingomis pastabomis ir nekritikuokite. Šaulys (11 23–12 21). Susidursite su žmogumi, kurio planai nesutaps su jūsų idėjomis. Stengsitės kovoti su tuo, bet stabtelkite ir apgalvokite savo elgesį – spaudimas nepadės. Ožiaragis (12 22–01 20). Logiškas mąstymas ir išmintis padės teisingai apsispręsti. Darbo klausimai bus sprendžiami greitai ir nesunkiai. Darbe remkitės savo idėjomis, koncepcijomis ir patirtimi. Vandenis (01 21–02 19). Esate labai įsitempęs, todėl galite būti irzlus. Jūsų galimybės neatitiks jūsų norų ir tai gali būti jūsų blogos nuotaikos priežastis. Žuvys (02 20–03 20). Viskas užklups vienu metu – ir geros, ir blogos naujienos. Laimė, daugelis sunkumų bus sprendžiami gana lengvai. Laukia naudingas bendravimas su vyresniu ar autoritetingu žmogumi.
Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, spalio 23 d.
Klaipėdos koncertų salėje – muzikinis kartų dialogas Koncertinė programa „Įtaigus dialogas“ šįvakar Klaipėdos koncertų salėje susirinkusius klausytojus intriguos dviejų kartų muzikų menine partneryste. Nacionalinės premijos laureatas, profesorius pianistas Petras Geniušas muzikuos su išskirtinio talento jaunosios kartos smuikininke, daugelio tarptautinių konkursų laureate Dalia Kuznecovaite.
Patirtis ir branda, jaunatviškas polėkis ir azartas, emocionalumas ir techninė meistrystė susilies šio dueto koncerte. P.Geniušas iki šiol stebina savo gerbėjus interesų įvairiapusiškumu ir nuolatinėmis naujų išraiškos formų, nekasdieniškų muzikinių ir dvasinių potyrių paieškomis. Meistriškai įvaldęs platų klasikinių, romantinių ir
šiuolaikinių kūrinių repertuarą, jis rengia rečitalius, koncertuoja kaip solistas su simfoniniais orkestrais, groja kameriniuose ansambliuose, dažnai pasirodo svarbiausiose Lietuvos bei pasaulio koncertinėse scenose. D.Kuznecovaitė pradėjo griežti smuiku būdama ketverių, o aštuonerių jau griežė solo su Lietuvos kameriniu orkestru. Ji mokėsi Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje, studijavo garsaus pedagogo Z.Brono klasėje Kelno aukštojoje muzikos mokykloje (Vokietija), vėliau – Rostoko aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje (Vokietija), kur baigė magistro studijas. Nuo šių metų Dalia studijuoja Paryžiaus nacionalinėje muzikos akademijoje. Jaunoji smuikininkė aktyviai koncertuoja kaip so-
listė, su orkestrais muzikavo Europos bei Amerikos šalyse. „Prieš keletą metų su Dalia jau esu dalyvavęs viename koncerte, kai patyrę muzikantai koncertavo su gabiausiais vaikais, – prisiminė P.Geniušas. – Po kurio laiko buvo džiugu išgirsti, kad jai sekasi, kad ji tapo tikra žvaigžde. Todėl natūraliai kilo idėja parengti bendrą programą.“ Šiam pasirodymui atlikėjai pasirinko J.S.Bacho, L. van Beethoveno, J.Brahmso kūrinius smuikui ir fortepijonui. D.Kuznecovaitė dar pagrieš E.Ysaye Sonatą smuikui solo. Koncertas „Įtaigus dialogas“ – spalio 16 d. 18 val. Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36). Bilietai – po 20, 30 Lt, taikomos nuolaidos. „Klaipėdos“ inf.
Kartu: pianistas P.Geniušas muzikuos su jaunosios kartos smuikinin-
ke D.Kuznecovaite.
Orai
Šiandien vietomis palis. Kai kur formuosis rūkai. Oras šils iki 10–14 laipsnių šilumos. Trečiadienį daugelyje rajonų palis. Vietomis numatomas rūkas. Naktį atvės iki 5–10, dieną temperatūra svyruos tarp 9–14 laipsnių šilumos.
Šiandien, spalio 16 d.
+11
+11
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)
+11
Šiauliai
Klaipėda
+11
Panevėžys
+13
Utena
+11
7.48 18.20 10.29
290-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 76 dienos. Saulė Svarstyklių ženkle.
Tauragė
+11
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +29 Berlynas +14 Brazilija +27 Briuselis +13 Dublinas +11 Kairas +33 Keiptaunas +24 Kopenhaga +11
kokteilis Pilietiškasis V.Lekevičius Sekmadienį pažangieji Lietuvos piliečiai aktyviai balsavo už kandidatus į Seimą. Retam pavyko iš karto patekti į balsavi mo kabiną. Daugel iui teko eilėje lūk u riuoti 10–20, gal net ir daugiau minučių. O štai „Kokteil is“ nug irdo, kad ilgame tis Klaipėdos „Atlanto“ futbolo klubo vadovas Vacys Lekevičius, pastaruo ju metu ginantis uostamiesčio senjo rų komandos vart us, atl ikt i pil iet inę pareigą vyko net į Nidą. „Esu reg istr uotas Nidoje“, – prispaus tas prie sienos V.Lekev ičius paaišk i no, kodėl vyko į Ner ingą, o ne balsa vo Klaipėdoje. Anot garsųjį futbol in inką mačiusių jų, į Neringos sostinę jis atvyko ne vie nas. Automobilyje taip pat buvo ir iš tik imasis šuo Rik is, lydintis šeiminin ką beveik visose kel ionėse. Tiesa, ke turkojis nebuvo įleistas į balsav imo patalpą – kol V.Lekev ičius rinko kan didatus, jis turėjo laiko susipaž inti su viet inės faunos atstovais. Paklaustas, ar nebuvo gaila laiko ir są naudų degalams, V.Lekevičius atsakė net nemirktelėjęs: „Nė kiek“. Anot jo, išr inkti gerus žmones į Seimą – kiekvieno šal ies pil iečio pareiga. Primygtinai paprašius pasakyti, už ko kią partiją „atidavė balsą“, pašnekovas pro ūsą šyptelėjo: „Už ger iausiai pa prast ų žmon ių interesams atstovau siančią Lietuvos žmonių partiją“.
Londonas +15 Madridas +21 Maskva +10 Minskas +13 Niujorkas +16 Oslas +6 Paryžius +13 Pekinas +19
Praha +11 Ryga +13 Roma +19 Sidnėjus +20 Talinas +12 Tel Avivas +33 Tokijas +22 Varšuva +14
Vėjas
Marijampolė
Vilnius
+13
Alytus
1–6 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
+12
+13
Vardai Ambraziejus, Aurelija, Dovaldė, Gailius, Greta, Jadvyga, Margarita
spalio 16-ąją
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
10
11
9
12
4
7
11
9
8
4
8
13
12
8
7
rytoj
ketvirtadienį
1846 m. dant istas Wil liamas Mortonas pirmą kart ą pademonstravo nuskausminamųjų vais tų – eterio efektyvumą, pacientui atliekant žan dikaulio operaciją. 1854 m. gimė airių rašy tojas Oscaras Wilde‘as (mirė 1900 m.). 1888 m. gimė JAV dra mat urg as Eugene‘as Gladstone‘as O’Neill as – pirmasis amer ik iet is, gavęs Nobel io literat ū ros premiją.
1947 m. mirė poet as, proz ininkas, dramatur gas, teatrologas, litera tūros ir tautosakos tyri nėtojas Balys Sruoga (gi mė 1896 m.). 1964 m. Kinija išbandė pirm ąj ą branduol in ę bombą. 1970 m. gimė Rolandas Jan av ič ius, popmuz i kos atl ikėjas, išgarsėjęs su grupe „Rondo“, vė liau pradėjęs solinę kar jerą (mirė 2007 m.).
1972 m. gimė ledo ritu lio gynėjas Darius Kas paraitis.
Potyriai: po skrydžio F.Baumgartneris prisipažino ke Sąlygos: austrui teko laukti ilgiau nei dvi valandas, kol balionas pasiekė didžiausią
lias sekundes galvojęs, jog praras sąmonę.
aukštį.
„Scanpix“ nuotr.
Austras skriejo greičiau už garsą Nutr ūktg alv is par aš iut in ink as austras Felixas Baumgartneris ta po pirmuoju žmogumi, kritusiu greičiau už garsą per mirtinai pa vojingą rekordinį šuolį su parašiu tu nuo kosmoso slenksčio. Nuosprendis: V.Lekevičius ne
slėpė nepasitenkinimo, kad šuo Rikis nebuvo įleistas į patalpas.
„Kokteilio“ pozicija Po pirmojo rink imų turo bent savaitę mūsų gyvenime įsivyraus ramybė.
Nugirsta prieš rinkimus Kalbėjo vienas politikas: „Iš tikrųjų eg zistuoja du ekonominių reformų įvyk dymo var iantai. Pirmasis – realistinis: atskrenda ufonautai ir padaro viską, ką reik ia. Antrasis – fantast in is: mes viską patys padarome.“
Linksmieji tirščiai – Jaunuoli, užleiskite man atsisėsti, ko jas skauda, – paprašė močiutė, laukda ma, kol galės balsuoti. – O jūs vaik ystėje leisdavote vyres niems atsisėsti? – paklausė berniukas. – Tai žinoma. – Todėl ir skauda. Česka (397 719; politikai, paversti moterį lai minga yra labai lengva. Tik brangu)
Skafandrą dėvintis 43 metų para šiutininkas iššoko iš helio balio no skraidinamos kapsulės 39 km aukštyje ir laisvai krisdamas pa siekė didžiausią 1 tūkst. 342 km per valandą greitį, kuris buvo 1,24 kar to didesnis negu garso greitis, nu rodė organizatoriai. Parašiutininkas veteranas laisvai krito 4 min. 20 sek. prieš išsisklei džiant jo raudonos ir baltos spalvos parašiutui, o dar po kelių minu čių nusileido dykumoje Naujosios Meksikos valstijoje, sakė misijos „Red Bull Stratos“ rekordus fiksa vęs Brianas Utley. Misijos valdymo centre kilo ova cijos, kai F.Baumgartneris iššoko iš kapsulės, pakibusios po milžinišku helio pripildytu balionu 39 tūkst. 44 m aukštyje virš Žemės, pakilu sio aukščiau nei tikėtasi. „Manau, man nuo pečių nukri to 20 tonų. Ruošiausi tam septyne rius metus“, – duodamas pirmąjį interviu po šuolio, sakė drąsuo
lis vokiečių kalba transliuojančiai Austrijos televizijai „Servus TV“. Kalb ėd am as apie skafand ro šalmo gedimą, dėl kurio šuo lis vos nebuvo atšauktas paskuti nę minutę, F.Baumgartneris sakė: „Netgi tokią dieną, kai viskas pra
sidėjo taip gerai, įvyko mažas ne sklandumas. Tačiau galiausiai nu sprendžiau šokti“. „Tai buvo teisingas sprendi mas“, – pridūrė austras, page rinęs tris rekordus: šuolio su pa rašiutu iš didžiausio aukščio,
didžiausio laisvojo kritimo grei čio ir aukščiausio pilotuojamo skrydžio balionu. Vis dėlto jam nepavyko pasiek ti laisvojo kritimo ilgiausios truk mės rekordo. „Klaipėdos“, BNS inf.