TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
Antradienis,
Eurokomisaras A.Šemeta sako, kad Lietuvai būtina siekti narystės euro zonoje. Ekonomika 10p.
spalio 16 d., 2012 m. Nr. 242 (1441)
R.Meilutytė nesustoja – varžy bose Švedijoje ji pagerino 3 Lietuvos rekordus. Sportas 11p.
diena.lt
Ar Vokietijos specialiosios pajėgos dalyvauja operacijose Sirijoje? Pasaulis 12p.
A.Zuoku nebetiki net Vilnius Sostinės rinkėjai pa teikė nemažai staig menų: vienman datėse apygardo se be konkurencijos pirmauja Lietuvo je nemėgstami kon servatoriai, o Vil niaus mero Artūro Zuoko vadovauja ma „Sąjunga TAIP“ patyrė visišką fias ko. Atrodo, kad vil niečiams jau pabo do utopinės mero idėjos ir menki darbai.
Kaip galutinai susidėlios, niekas negali pasakyti, o kol kas turime daryti viską taip, kaip darėme. Visagino ato minės elektrinės generalinis direktorius Rimantas Vaitkus
3p.
Miestas
Praeivių žvilgsnius traukiančioj e pilaitėje prie Žaliojo tilto vyksta re konstrukcija: pastatas šiltinamas, keičiama inžinerinė sistema, įren giamos salės. Architektų sąjunga mažiau nei po metų tikisi parodų erdves atverti lankytojams. Nors sa vivaldybė vieno gražiausių sostinės pastatų rekonstrukcijai neskyrė nė lito, jame duris vis tiek atvers menų inkubatorius.
Miestas
i.jacauskas@diena.lt
7p.
Šuo Rolfas – tikras didvyris
Mero partija pralaimėjo
4
4p.
Architektai ėmėsi darbų
Ignas Jačauskas
Viltis į sostinės rinkėjus dėjusius politikus vakar užplūdo gan skir tingos nuotaikos: sulaukusi paskutinių duomenų iš Vyriausio sios rinkimų komisijos labiausiai džiaugtis turėjo Tėvynės sąjunga, pelniusi didžiausią rinkėjų prie lankumą 9-iose iš 10-ies Vilniaus apygardų. Kiekvienoje jų konserva toriai surinko nuo 17 iki 25 proc. balsų.
1,30 Lt
Smūgis: Lietuvos rinkėjų valia į Seimą nepateks nė vienas A.Zuoko vadovaujamos partijos bendražygis. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Kas sės į premjero kėdę? Paaiškėjus pirmiesiems rinkimų į Seimą rezultatams, politikai jau ėmė planuoti galimą Vyriausybės dėlionę. Aišku viena: kokia ji bus, daugiausia priklausys nuo Darbo partijos (DP) vedlio Viktoro Uspas kicho norų.
Valdžia: užimti Vyriausybės vadovo postą ketinimus yra pareiškę tiek
V.Uspaskichas, tiek A.Butkevičius, kurių partijos kol kas užsitikrino daugiausia vietų Seime. Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Nors galutinių rezultatų dar teks palaukti, iki baigsis antrasis rin kimų turas, jau dabar aišku, kad rak tus nuo valdžios savo rankose laiko V.Uspaskicho vadovaujama DP. Socialdemokratų ir Tvarkos ir teisingumo partijų koalicija, V.Us paskicho iniciatyva pradėta bur
ti dar rinkimų naktį, – kol kas tik miražas, nors ir V.Uspaskichas, ir socialdemokratų vadovas Algir das Butkevičius jau kalba lyg būsi mi premjerai. Prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat užsimena, kad nenorėtų matyti vadinamąją juodosios bu halterijos bylą vilkinančių DP ly derių Vyriausybėje. Taigi, puse lū pų kalbama apie Kęstučio Daukšio, Virginijos Baltraitienės arba „vieno žinomo ekonomisto“ kandidatūrą. Plačiau skaitykite
Lietuva
2
Menas
13p.
Senamiestį puoš bardų vėliava Savaitgalį Liet uvoj e pradėjo kur suoti tarptautinio dainuojamosios poezijos festivalio „Tai – aš“ muziki nis traukinys, o vakar iškelta ir fes tivalio vėliava. Lietuvos, Prancūzi jos, Ispanijos, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių bardai dvi savaites do vanos koncertus, o du iš jų bus skir ti išėjusiems atminti. Festivalio or ganizatorius sako: „Tai šventė mėgs tantiems judėti vidumi.“
2
antradienis, spalio 16, 2012
lietuva
Raktai nuo valdžios – DP kišenėje Kaip atrodys nauja valdančioji koalicija ir kas pakeis premjerą Andrių Kubilių? Kol kas aišku tik viena: labiausiai tai priklau sys nuo Darbo partijos (DP) vedlio Vikto ro Uspaskicho norų. Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Kol kas tik kontūrai
Kas bus valdžioje ir kokia bus nau joji valdančioji koalicija? Į šį klau simą aiškiai bus galima atsakyti tik po antrojo rinkimų turo. Tačiau jau dabar aišku, kad raktus nuo val džios savo rankose laiko V.Uspas kicho vadovaujama DP.
Vis dėlto dar nežinia, kurios partijos – DP ar socialdemokratų – kišenėje mandatų galų gale bus daugiausia. Balsavimo rezulta tai vienmandatėse apygardose gali pakrypti ir vienos, ir kitos partijos naudai. Tad matuotis premjero ar ministrų kėdes partijoms dar kiek per anksti. Be to, antrajame rinkimų ture sa vo rezultatus gali smarkiai page rinti valdančioji Tėvynės sąjunga. Jeigu taip atsitiktų, ji gali rody ti iniciatyvą burti savo valdančią ją koaliciją. Politikas blefuoja?
Dalia Grybauskaitė:
Jei partija nori akty viai dalyvauti politi koje ir formuoti Vy riausybę, neturėtų taip atvirai vilkinti bylos. Socialdemokratų ir Tvarkos ir teisingumo partijų koalicija, V.Us paskicho iniciatyva pradėta burti dar rinkimų naktį, kol kas tik mi ražas, nors ir V.Uspaskichas, ir so cialdemokratų vadovas Algirdas Butkevičius jau elgiasi ir kalba lyg būsimi premjerai.
Rinkėjų apklausos pergalę V.Us paskicho partijai žadėjo jau gerą pusmetį, tačiau DP vedlys buvo at sargus iki pat rinkimų nakties. Tik pasibaigus balsavimo laikui jis įsi drąsino ir ėmė skelbti: „Aš būčiau geriausias premjeras!“ Tačiau tai, regis, tik derybų dėl galimos koalicijos taktika. DP ly deris savo kalbomis tiesiog stiprina partijos pozicijas. V.Uspaskichas puikiai supranta, kad jo kandida tūrai į premjerus nepritartų ir vie šai, ir neviešai jo partiją bei jį patį kritikuojanti Prezidentė Dalia Gry bauskaitė. „Jei partija nori aktyviai daly vauti politikoje ir formuoti Vy riausybę, neturėtų taip atvirai vil kinti bylos. Jei partija yra sąžininga – nėra ko slėpti ir bijoti“, – D.Gry bauskaitė jau yra priminusi, kad DP Vyriausybėje matyti nenorėtų. Prieš kurį laiką Seimo kulisuose kalbėta, kad jei V.Uspaskicho par tija laimėtų rinkimus ir antrajame ture, darytų keistą viražą, tenki
Nežinia: į kurią pusę pasuks V.Uspaskichas – į socialdemokratų ar konservatorių? Nuo jo pasirinkimo pri
klausys būsimos valdančiosios koalicijos konfigūracija.
nantį Prezidentę: į premjero postą siūlytų vieno žinomo ekonomisto kandidatūrą. Kita vertus, puse lūpų kalbama ir apie galimą Kęstučio Daukšio ar ba Virginijos Baltraitienės galimą kandidatavimą į premjerus. Kadaise nusileido
Tačiau antroje vietoje pagal man datų skaičių esančios Socialde mokratų partijos vadovas A.But kevičius premjero poste jau regi save. Vakar socialdemokratai tri mitavo sieksią premjero posto. Taip pat pareiškė, kad naujajam minist rui pirmininkui turi būti leista pa sirinkti finansų ir užsienio reikalų ministrus. A.Butkevičiaus galimybė tapti
premjeru – kiek realesnė nei V.Us paskicho. Priminsime, kad į kompromi są dėl premjero posto DP jau ėjo ir 2004-aisiais. Nors DP laimėjo dau giausia mandatų, premjero postas atiteko socialdemokratui Algirdui Brazauskui. Tiesa, socialdemokra tų, DP ir Artūro Paulausko social liberalų koalicija ilgai neišsilaikė. O 2006 m. į dienos šviesą ištrauk ta iki šiol tebesitęsianti vadinamoji DP juodosios buhalterijos byla. Valdantieji laukia
Valdančiosios partijos – Tėvynės sąjunga ir Liberalų sąjūdis – kol kas atsargios. Premjeras A.Kubi lius nei apie pergalę, nei apie pra laimėjimą kol kas nešneka ir siūlo
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
laukti antrojo rinkimų turo. Kol kas aišku tik tiek, kad valdantieji laiky sis išvien. Liberalų sąjūdžio atsto vai jau pareiškė, kad jiems su DP – ne pakeliui. Nei konservatoriai, nei liberalai apie galimus koalicijos partnerius kol kas nekalba. Tačiau neatmes tina galimybė, kad koalicija galėtų būti formuojama prie konserva torių, Liberalų sąjūdžio jungian tis DP. V.Uspaskichas pastaruosius ke lerius metus buvo labiau valdan čiųjų nei opozicijos pusėje. Būtent DP balsais buvo gelbėjami valdan tiesiems svarbūs balsavimai. Maža to, tokia koalicija, kaip spė ja apžvalgininkai, būtų priimtina ir Prezidentei D.Grybauskaitei.
Pirmojo turo rezultatas: tik 3 iš 71 Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Pirmajame Seimo rinkimų ture vienmandatėse apygardose išrink ti tik trys parlamentarai. Likusiose apygardose po poros savaičių vyks antrasis rinkimų turas.
Jau tapo tradicija, kad Kėdainių apygardoje nugali Darbo partijos (DP) atstovai. Šie rinkimai nebuvo išimtis. Jau pirmajame ture, su rinkusi 55 proc. balsų, Kėdainiuo se pergalę šventė DP vicepirminin kė Virginija Baltraitienė. Neką mažesnė tradicija – Len kų rinkimų akcijos iškeltų kandi datų pergalės Vilniaus-Šalčininkų apygardoje. Leonardas Talmontas praėjusį sekmadienį šioje apygar doje surinko 61 proc. balsų – toli paliko priešininkus ir iškart pate ko į naująjį Seimą. Socialdemokratų partijos pirmi ninkas Algirdas Butkevičius taip
pat užtikrintai laimėjo jau pirma jame ture. Vilkaviškio apygardoje jis surinko net 66 proc. balsų. Visose kitose 68-iose šalies vienmandatėse apygardose spalio 28 d. vyks antrasis Seimo rinkimų turas. Į jį pateko po du daugiausia balsų pirmajame ture surinkusius kandidatus. Daugiau kaip pusėje šių apygar dų – net 36-iose – yra DP kandi datai. Tačiau tik 11 iš jų užėmė pir mą vietą. Statistiškai daugiausia galimybių laimėti antrajame ture turi Tėvy nės sąjungos kandidatai. Iš 33 jos kandidatų, patekusių į antrąjį turą, net 22 pirmauja savo apygardose. Socialdemokratai irgi gali tikėtis nemenkos sėkmės spalio 28-ąją. Jie turi 28 savo atstovus antrajame ture, 17 iš jų pirmauja pirmajame ture. Kelios likusios partijos gali tikėtis po vieną kitą papildomą mandatą. DP vadovas Viktoras Uspaski chas pareiškė tikįs, kad jo vado
vaujama partija sugebės laimėti maždaug pusėje iš 36-ių apygar dų, kuriose yra jos kandidatai. To kiu atveju naujajame Seime DP gali turėti apie 35 ar 36 vietas. Socialdemokratų lyderis A.But kevičius tvirtino tikėjęs, kad jo partija turės net 40 mandatų par lamente. Bet po pirmojo turo A.Butkevičiaus prognozės sumen ko iki 35–37 mandatų. Konservatorių atstovai tikina turintys labai neblogus šansus per antrąjį rinkimų turą laimėti ne mažai vietų. Jie spėja, kad Tėvy nės sąjunga naujajame Seime gali turėti bent 30 mandatų. Liberalų sąjūdžio atstovai prie savo jau turimų 7 vietų, iškovotų daugiamandatėje apygardoje, ti kisi pridurti dar 5. Tuomet ši par tija gali turėti iš viso 12 narių. „Drąsos kelio“ partija viliasi lai mėti daugelyje iš 9 apygardų ir taip pasiekti, kad būsimame Seime būtų ne mažiau kaip 13 jos atstovų.
Seimo rinkimų vienmandatėse apygardose rezultatai Išrinkta Pateko Iš jų – Partija kandidatų kandidatų pirmauja I ture į II turą apygardoje Darbo partija
1
36
11
Lietuvos socialdemokratų partija
1
28
17
Tėvynės sąjungaLietuvos krikščionys demokratai
0
33
22
Lietuvos lenkų rink imų akcija
1
7
4
Liberalų sąjūdis
0
6
4
Tvarkos ir teisingumo partija
0
8
5
„Drąsos kelias“
0
9
0
Liberalų ir centro sąjunga
0
2
0
Valst iečių ir žaliųjų sąjunga
0
3
2
Išsikėlė patys
0
4
2
Iš viso
3
136
68
3
AntrADIENIS, spalio 16, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Seimo narių vietų pasiskirstymas po pirmojo rinkimų turo
Tvirtai: referendume dalyvavę rinkėjai branduoliniam projektui ta-
rė „ne“.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Tauta nenori atominės elektrinės Stasys Gudavičius
Darbo partija – 18 Lietuvos socialdemokratų partija – 17 Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 12 Liberalų sąjūdis – 7 „Drąsos kelias“ – 7 Tvarkos ir teisingumo partija – 6 Lietuvos lenkų rinkimų akcija – 6 Diena.lt Neužimtos Seimo narių vietos (mandatų pasiskirstymas paaiškės po antrojo rinkimų turo) – 68
16 12
Lauks tolesnių sprendimų
Iš 70-ies mandatų, paskirstomų Seimo rinkimų daugiamandatėje apygardoje pagal partijų sąrašus, daugiausia – 17 – iškovojo Darbo partija (DP). Ji jau pradėjo matuotis būsimosios valdžios apdarą. Stasys Gudavičius
Vytauto Petriko nuotr.
Seimo rinkimų rezultatai daugiamandatėje apygardoje Gauna mandatų
Partija Surinko balsų (proc.) 20,15
Darbo partija
18,56
Lietuvos socialdemokratų partija Tėvynės sąjungaLietuvos krikščionys demokratai
14,77
17
8,26
7
„Drąsos kelio“ politinė partija
7,89
7
Tvarkos ir teisingumo partija
7,42
6
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis
Lietuvos lenkų rink imų akcija Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
5,87 3,98
Negaliojančių biuletenių Iš viso 100
4,23
5 0
iš viso 8,83
Kitos 10 partijų
Vyriausybė turės atsižvelgti
Komentuodama referendumo re zultatus, Prezidentė Dalia Gry bauskaitė pareiškė, kad naujos elektrinės nauda abejoja mažiau nei trečdalis iš visų 2,5 mln. balso teisę turinčių Lietuvos piliečių. „Naujos atominės elektrinės nauda abejoja mažiau nei trečdalis balso teisę turinčių Lietuvos pi liečių. Nauja Vyriausybė ir Seimas turės atsižvelgti į dalies gyventojų nuomonę ir priimti Lietuvai nau dingiausią sprendimą“, – Prezi dentės poziciją BNS perdavė jos patarėja Daiva Ulbinaitė. Anksčiau Prezidentė yra ne kartą pabrėžusi naujos atominės elektrinės projekto reikšmę ir svarbą visam regionui. Premjeras Andrius Kubilius, kurio vadovaujama konserva torių ir liberalų Vyriausybė pra dėjo įgyvendinti Visagino ato minės elektrinės (VAE) projektą, teigia, kad tolesnis jo likimas jau yra naujos šalies valdžios užda vinys. A.Kubilius tikina, kad referen dumas, kuriame dalyvavo kiek daugiau nei 50 proc. balso teisę turinčių rinkėjų, nesulaukė di delio rinkėjų dėmesio: „Pati ini ciatyva surengti tokį referendumą nesulaukė ypač gausaus rinkė jo palaikymo. Dauguma rinkė jų vis dėlto mano, kad tai turi spręsti politikai – Seimas, Vy riausybė, taip pat ekspertai. To dėl būsimoms valdžioms teks la bai svarbus uždavinys – perduoti visą reikalingą informaciją rinkė jams, kad jie galėtų priimti racio nalius sprendimus.“
Barjerą peržengė septynios partijos Seimo rinkimuose sekmadienį iš viso dalyvavo 1,293 mln. rinkėjų. Tai sudaro beveik 53 proc. visų ša lyje įregistruotų rinkėjų. 259 tūkst. žmonių, arba 20 proc. balsavusių rinkėjų, savo balsus ati davė DP. Tai ir garantavo šiai par tijai 17 mandatų Seime. Be to, dar vieną vietą ši partija gavo vien mandatėje apygardoje. Socialdemokratų partiją parėmė 238 tūkst. piliečių. Tai kairiesiems užtikrino 16 parlamentarų vietų. Prie jų prisidėjo mandatas, iško votas vienmandatėje apygardoje. 191 tūkst. balsų gavo konserva toriai. Tai atitinka 12 mandatų. Už Liberalų sąjūdžio ir „Drąsos kelio“ kandidatus balsavo po 100 tūkst. rinkėjų, todėl abi šios parti jos gavo po 7 mandatus Seime. Tvarkos ir teisingumo partija – 95 tūkst. balsų (6 mandatai). Tikru netikėtumu tapo Lenkų rinkimų akcijos peržengtas 5 proc. balsų barjeras. Ši partija gavo 5 mandatus. Maža to, vienas jos at stovas laimėjo vienmandatėje apy gardoje, todėl bendras šios partijos turimų mandatų skaičius šiuo me tu siekia 6. Likusių partijų kandidatai negavo pakankamai balsų, kad galėtų pre tenduoti į mandatus pagal propor cinę Seimo rinkimų sistemą. Nau jos kadencijos parlamente nebeliks Liberalų ir centro sąjungos, taip pat Krikščionių partijos frakcijų.
Patariamasis referendumas dėl naujos atominės elektrinės sta tybų įvyko, nes jame dalyvavo daugiau kaip pusė visų įregist ruotų rinkėjų. Dauguma balsa vusių nepritarė milijardinėms statyboms.
0 – 70
Balsavo 52,67 proc. įreg istruotų rinkėjų Šaltinis: VRK
VAE vadovas sako, kad galutinius sprendimus dėl projekto likimo priims būsimasis Seimas ir Vy riausybė. Anot jo, Japonijos kon cernas „Hitachi“, kuris pasirink tas strateginiu projekto partneriu, taip pat lauks šių sprendimų. „Mes kontaktuojame su „Hi tachi“ žmonėmis, laukiame ga lutinių oficialių rezultatų. Tai yra patariamasis referendumas, ir ga lutinius rezultatus darys Vyriau sybė bei Seimas. Tiek mes, tiek „Hitachi“ lauks tų sprendimų. Kaip galutinai susidėlios, niekas
negali pasakyti, o kol kas turime daryti viską taip, kaip darėme“, – BNS sakė VAE generalinis direk torius Rimantas Vaitkus. Jis pabrėžė, kad labai svarbu, kaip žmonės vertina projektą. Stabdys ar nestabdys?
Seimo rinkimuose pirmaujančios Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas teigia, kad sprendžiant dėl atominės elektrinės likimo reikia atsižvelgti į ener getinės nepriklausomybės siekį, bet jis nėra svarbesnis už ekono minius argumentus. Praėjusį tre čiadienį balsuodamas iš anksto jis pareiškė, kad referendume pasi sakė už elektrinės statybą. Antroje vietoje esančių social demokratų lyderis Algirdas But kevičius sakė balsavęs prieš ato minės elektrinės statybą. Bet vakar A.Butkevičius pa reiškė, kad neketina priimti sku botų sprendimų dėl VAE pro jekto, ir žada toliau derėtis su projekto partneriais. „Mes tik rai esame racionalūs žmonės ir tarsimės, kalbėsimės ir skubotų sprendimų nepriimsime“, – sa kė A.Butkevičius. Tiesa, kiek vėliau socialdemok ratų vedlys lyg ir pakoregavo savo poziciją – pareiškė, kad į referen dume pareikštą skeptišką rinkėjų nuomonę bus atsižvelgta.
Referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje Dalyvavo 52,34 proc. reg istruotų rinkėjų. Referendumas laikomas įvykusiu.
%
7
Pritarė, kad būtų statoma nauja atominė elektrinė Negaliojantys 3,25 biuleteniai
34,03
% 62,72 Nepritarė, kad būtų statoma nauja atominė elektrinė Patariamajam referendumui teiktai nuostatai nepritarta. Šaltinis: VRK
4
AntrADIENIS, spalio 16, 2012
miestas
9p.
Kaip taisyklingai plauti rankas.
Laukia erdvių parodoms Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Praeivių žvilgsnius traukiančio je pilaitėje prie Žaliojo tilto vyksta rekonstrukcija. Architektų sąjun ga mažiau nei po metų tikisi atver ti parodų erdves lankytojams. Patogių salių neturėjo
Lietuvos architektų sąjungos (LAS) būstinės Kalvarijų g. 1 rekonstruk cija pagal rangos sutartį turėtų bū ti užbaigta iki kitų metų rugpjūčio. LAS pirmininko Gintauto Blažiūno teigimu, pastatas šiltinamas, kei čiama inžinerinė sistema, įrengia mos parodų erdvės.
Parodų erdvės bus įrengtos pastato kiemelyje, tam virš jo dengia mas stogas. „Atliekama tiek dar bų, kiek gauta pinigų. Norima, kad gyventojai galėtų ateiti. Iki šiol tokių patogių salių neturėjo me“, – sakė G.Blažiūnas. „Projektas buvo suderintas ir savivaldybėje, ir pas mus, o ar jie dabar viską gerai daro, negaliu pasakyti, paties statybų proce so netikrinome. Tikiuosi, kad Ar chitektų sąjunga gerbs save ir nuo projekto nenukryps. Ar viskas ge rai – dar pasidomėsime“, – sakė Kultūros paveldo departamen to Vilniaus teritorinio padalinio vedėjas Vitas Karčiauskas.
Lėšos – iš ES fondų
Architektas G.Blažiūnas pasakojo, kad visos rekonstrukcijai reikalin gos lėšos gautos iš Lietuvos verslo paramos agentūros. „Tai yra ES fondai. Prašėme lė šų iš savivaldybės, kad padėtų, – neskyrė nė vieno lito. Sakė, kad neturi. Lygiai taip pat pra šėme Kultūros vertybių apsaugos (Kultūros paveldo departamento – red. past.), nes tai yra paminklas, kad kuo nors prisidėtų, nes buvo labai sunku surasti pinigų, o rei kia 5 proc. savo lėšų turėti, bet irgi nedavė nė vieno lito. Darbai vyk domi, ir tikimės, kad bus baigti laiku, – visi nusiteikę geranoriš kai“, – sakė G.Blažiūnas. Projekto gauti ES struktūrinę paramą apraše nurodoma, kad projektui skirtas finansavimas su daro 6,022 mln. litų. Jau išmokėta 1,086 mln. litų. Įgyvendinant projektą numa tyta įkurti pirmąjį ir vienintelį Lietuvoje architektūros srities menų inkubatorių Architektū ros centrą. Centras, kuris veikia kaip viešoji įstaiga, apibūdina mas kaip svarbiausias Lietuvos architektūros ir susijusių vers lų telkinys (klasteris), telkiantis šios srities mokslo institucijas, pavienius menininkus ir pro fesionalus bei verslo subjektus. Numatyta rekonstruoti ir kultū ros paveldo objektą – Hilarijaus Raduškevičiaus rūmus.
Gintautas Blažiūnas:
Prašėme lėšų iš savivaldybės, kad padėtų, – neskyrė nė vieno lito.
Turininga istorija
Pokyčiai: po rekonstrukcijos Architektų sąjungoje bus įkurtas archi
tektūros srities menų inkubatorius.
Dėl paskelbtos informacijos paneigimo
2012 m. spalio 2 d. dienraštyje „Vilniaus diena“ ir interneto portale diena.lt publikuotas „Vilniaus dienos“ korespondentės Rūtos
Gedimino Bartuškos nuotr.
Grigolytės straipsnis „Į Vilnių vėl grįžta oranžiniai dviračiai“. Straipsnyje yra pateikiama in formacija: „Vilniaus išorinės vaizdinės reklamos rinka Vilniu je per metus sudaro apie 80 mln.
Lietuvos pilių ir dvarų asociacija rašo, kad H.Raduškevičiaus rū mų, kurie dabar priklauso LAS, vieta metraščiuose minima XVIII a. Tuo metu minimi Vitebsko vai vados Piro statytų ir Piromonto vardą gavusių rūmų griuvėsiai. Dabartinę neogotikinę pilaitę 1894–1897 m. pasistatydino gy dytojas H.Raduškevičius. Pasak Lietuvos pilių ir dvarų asociaci jos, įnoringam užsakovui pagei daujant, statybų planas ir inžinie riai buvo keletą kartų keičiami, kol galiausiai pavyko harmonizuoti visą eklektišką rūmą. Gydytojui mirus, pilaitėje buvo įkurtas batų fabrikas, buvo įsikū rusi stiklo fabriko administraci ja. Vėliau rūmai nukentėjo Ant rojo pasaulinio karo metais, juose po karo įsikūrė karinis padali nys, vėliau – Vilniaus pedagogi nio instituto bendrabutis, greito sios pagalbos stotis. Sovietiniais laikais platinant gatvę nugriau ta pusė centrinio korpuso, dingo arkinė galerija. litų.“ Paskelbtas skaičius pri pažįstamas neteisingu. Reklamos rinkos tyrimų bendrovės „TNS Gallup“ duomenimis, 2011 m. išorinės lauko reklamos rinka Lie tuvoje sudarė 24 mln. litų.
A.Zuoku ne Ir tik vienintelėje Naujo 1 sios Vilnios apygardoje, kur Lietuvos lenkų rinkimų akci
ja (LLRA) surinko beveik 23 proc. balsų, konservatoriai tenkinosi tik kiek daugiau nei 12 proc. Stulbinamai per rinkimus į sa vivaldybių tarybas Vilniaus mies te pasirodžiusi A.Zuoko sukurta politinė jėga, pristačiusi „Sąjun gos TAIP“ kandidatų sąrašą, 2011 m. vasario 27-ąją užsitikrino dau gumą sostinės taryboje surinku si net 17,74 proc. rinkėjų balsų ir gavusi 12 mandatų iš 51. Šįkart jie turėjo graužtis nagus: „Sąjungos TAIP“ atstovus Seime išvysti pa noro vos apie 1,7 proc. Lietuvos rinkėjų, tad reikiama 5 proc. riba nebuvo peržengta. Nors Vilniuje už juos balsuojančių buvo daugiausia (palankumas vilnietiškose apygar dose svyravo nuo 3,2 iki 6 proc.), tai politikų neišgelbėjo. Beje, vien mandatėse apygardose „Sąjungos TAIP“ kandidatams sekėsi lygiai taip pat prastai – nė vienas jų kan didatas nepateko į antrąjį rinkimų turą. Beje, vienmandatėse apygar dose prastai sekėsi ir kitiems Vil niaus valdžios viršūnėse esantiems politikams.
Vienmandatėse Vil niaus apygardose į antrąjį turą nepateko nė vienas „Sąjungos TAIP“ kandidatas. Patikėjo konservatoriais
Vienmandatėse apygardose, be minėtos Naujosios Vilnios bei Žir mūnų apylinkių, likusiose 8-iose pirmavo taip pat Tėvynės sąjun gos kand id atai. Naujam iesč io apygardoje vienvalde lydere tapo Seimo pirmininkė Irena Degutienė – surinko per 35 proc. rinkėjų bal sų, artimiausia jos konkurentė, su kuria teks susigrumti antrajame ture, – „Drąsos kelio“ lyderė Ne ringa Venckienė (per 13 proc.). Už tikrintai pirmauja ir, visuomenės apklausų duomenimis, nemėgsta miausias Lietuvos politikas And rius Kubilius. Jis Antakalnio apy gardoje pelnė net 30 proc. rinkėjų
Pasirinkimas: praūžusių rinkimų mo
pasitikėjimą, o artimiausia kon kurentė, buvusi jo partijos kolegė, dabar „Drąsos kelio“ kandidatė Aurelija Stancikienė, užsitikrino 11 proc. rinkėjų balsų. Senamiesčio apygardoje į antrąjį rinkimų turą keliaus Arvydas Anu šauskas (beveik 24 proc.) ir Petras
Kaliniams liepė balsuoti Teisėsaugos pareigūnai jau atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo bal sų pirkimo Darbo partijai Lietuvos įkalinimo įstaigose. Vakar paskelb tame įraše matyti, kaip kaliniai ra ginami balsuoti už sostinės vice merą Joną Pinskų ir jo žmoną.
„Jau spalio 12 d. pradėtas ikiteis minis tyrimas dėl vaizdo įraše už fiksuotos galbūt nusikalstamos veikos, kur vyksta galimos dery bos dėl įkalinimo įstaigose laisvės atėmimo bausmes atliekančių as menų balsavimo už Darbo partiją“, – vakar pranešė policija ir Genera linė prokuratūra. Tyrimą pagal Baudžiamojo ko dekso 172 straipsnį dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų ar referen dumo teise atlieka Lietuvos krimi nalinės policijos biuro pareigūnai,
kontroliuoja Generalinės proku ratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamen to prokurorai. Už šį nusikaltimą baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės at ėmimu iki trejų metų. Naujienų portalas delfi.lt va kar paskelbė slapta darytus vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotos gali mos derybos dėl įkalinimo įstaigo se laisvės atėmimo bausmes atlie kančių asmenų balsavimo už Darbo partiją. Filmuotoje medžiagoje už fiksuota, kaip tariamasi dėl kalinių paramos Darbo partijos nariams Vilniaus miesto vicemerui J.Pins kui ir jo žmonai Živilei. Kalbama apie konkrečias sumas, dėliojami balsavimo instrukcijų kaliniams mechanizmai.
5
AntrADIENIS, spalio 16, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
ebetiki net Vilnius
57,6
proc.
balso teisę turinčių vil niečių sekmadienį atvy ko rinkti naujojo Seimo. Paulius Saudargas (18,5 proc.) antrajame ture susirungs su Sofi ja Matarevič – jie abu kandidatavo Justiniškių vienmandatėje apygar doje, o trečioje vietoje liko buvęs socialdemokratų premjeras Gedi minas Kirkilas (12 proc.). Karoliniškių apygardoje kandi datūrą kėlusi Danutė Bekintienė (18,5 proc.) dėl vietos Seime dar turės varžytis su savarankiškai iš sikėlusiu buvusiu Prezidentės pa tarėju Linu Balsiu (14,5 proc.). Nesisekė miesto vadovams
Korupcijos skandalas neišėjo į nau dą ir sostinės vicemerui socialde mokratui Romui Adomavičiui – jo teiginiais, kad tai – politinis susi dorojimas, patikėjo 7 proc. Lazdynų rinkimų apygardos rinkėjų. Užnu garyje liko ir kitas vicemeras – Dar bo partijos atstovas Jonas Pinskus (12 proc.). Į rinkimų finišo tiesę išė jo ilgametis Lazdynų seniūnas Algis Strelčiūnas (21 proc.) ir švietimo mi nistras, Liberalų sąjūdžio delegatas Gintaras Steponavičius (16 proc.). Dviejose apygardose pergalę šventė ne konservatoriai. Tiesa, Žirmūnų apygardoje socialdemok ratų atstovas Vytenis Povilas And riukaitis (20 proc.) tik nesmarkiai pralenkė ką tik tikinčiųjų jausmus esą žeidžiantį spektaklį labai kriti oralas „Sąjungos TAIP“ lyderiams: dviratį išradinėti lengviau, nei laimėti rinkimus. kavusią konservatorę Viliją Alek Andriaus Ufarto (BFL) nuotr. naitę-Abramikienę, kuri surinko 17,5 proc. balsų. Auštrevičius (per 16 proc.). Trečio ūkio ministras Dainius Kreivys (18 Naujosios Vilnios apygardoje ne je vietoje liko „Sąjungos TAIP“ at proc.). Užsienio reikalų ministras pralenkiamas buvo LLRA priklau stovė Agnė Zuokienė (12 proc.). konservatorius Audronius Ažuba santis Tadeušas Andžejevskis (20 Fabijoniškėse vos vieno pro lis, surinkęs beveik 20 proc. balsų, proc.). Jis į antrąjį turą keliaus su cento persvarą prieš oponentą, nesmarkiai pralenkė į antrąjį tu sikauti su Darbo partijos kandidatu Darbo partijos deleguotą Artū rą taip pat keliausiantį LLRA at Sergejumi Ursulu (13 proc.). rą Paulauską (17 proc.), turi Tė stovą Zbignievą Maciejevskį (be Antrasis Seimo rinkimų turas vynės sąjungos kandidatas, buvęs veik 15 proc.). Lietuvoje vyks spalio 28 d.
i už Pinskus? Pasak delfi.lt, įrašuose – nurody mai, už ką kaliniai turėtų balsuoti, o už ką – ne, ir paaiškinimai, kaip įkalintiesiems bus atlyginta už jų balsus. Kaip kalinių motyvavimo priemonę balsų „pardavėjas“ nu rodo, pavyzdžiui, tai, kad balsavi mo dieną dalis nuteistųjų papras čiausiai nebus mušami. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vai gauskas teigė, kad šią informaciją reikia vertinti labai rimtai. „Teisė saugos institucijoms reikia atiduo ti šitokius dalykus. Vertins VRK. Bet mes dar tos medžiagos neturime. Ir aš tikiuosi, kad vertins labai griežtai. Norėčiau pirma tą medžiagą pama tyti“, – sakė Z.Vaigauskas. Vaizdo įrašus delfi.lt teigia gavęs dalyvau jant Liberalų ir centro sąjungos kan didatei į Seimą Jurgitai Gintautaitei.
Pasiūlymas: Vilniaus konferencijų ambasadoriais kviečiami tapti
savo srities profesionalai, mylintys Vilnių, galintys ir norintys įtikin ti užsienio kolegas organizuoti čia renginius. Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
Renkami konferencijų ambasadoriai Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Siekdamas pritraukti kuo dau giau tarptautinių konferencijų į šalies sostinę, Vilniaus turiz mo informacijos centras ir kon ferencijų biuras pradėjo vykdy ti Vilniaus konferencijų ambasa dorių programą. Sėkmę garantuoja žmonės
„Didžiausią dalį visų renginių konferencijų turizmo srityje uži ma tarptautinių mokslo ir verslo asociacijų renginiai: konferen cijos, kongresai, forumai, sim poziumai ir pan. Pagal tarptau tinę statistiką yra žinoma, kad net 70 proc. tokių renginių pri traukiama tik aktyvių narių – ambasadorių – dėka. Konferen cijų ambasadorių programa skirta padėti tiems žmonėms, kurie no ri ir gali pritraukti naujų tarptau tinių konferencijų į Vilnių“, – sa kė Konferencijų biuro vadovė Vita Žilinskaitė. Vilniaus konferencijų ambasa doriais kviečiami tapti aktyvūs, tarptautinėms asociacijoms pri klausantys savo srities profesio nalai, mylintys Vilnių, galintys ir norintys įtikinti užsienio kolegas organizuoti renginius sostinėje. Žinios, nauji ryšiai, galimybė pa rodyti mokslo laimėjimus, garsin ti organizacijos vardą ir Vilniaus miestą, pasak organizatorių, – tai tik dalis programos teikiamų pra našumų, kuriuos netruks pajus ti patys ambasadoriai, akademinė visuomenė ir visas miestas. Žada pagalbą
Paviešino: filmuotoje medžiagoje užfiksuota, kaip tariamasi dėl kali
nių paramos Darbo partijos nariams Vilniaus miesto vicemerui J.Pins kui ir jo žmonai Živilei. Asmeninio archyvo nuotr.
Susk aič iav us daug umą rin kėjų balsų, Seim o rink im uo se pirmauja Darbo partija, antri lieka soc iald em okratai. Dėl ga lim o rinkėjų pap irk inėj im o per
išankst inį balsav imą ir rink imų dieną pol ic ija Liet uvoje iš viso yra pradėjusi 12 ikiteisminių ty rimų. VD, BNS inf.
„Puikiai žinome, kad pritrauk ti ir organizuoti tarptautinę kon ferenciją yra nemenkas darbas, kainuojantis ir laiko, ir pinigų. Dalyvaudami programoje, am basadoriai galės naudotis dau gybe mūsų siūlomų priemonių, kurios labai palengvins visą kon ferencijos organizavimo procesą. Mes siekiame paskatinti ambasa
dorius ir jiems visapusiškai pa dėti aktyviau dalyvauti konkur suose ir pristatyti Vilnių“, – teigė V.Žilinskaitė. Vilniaus konferencijų biuras ambasadoriams teiks profesio nalią nemokamą pagalbą planuo jant ir organizuojant konferenci jas: padės paruošti pasiūlymus, parinkti tinkamą renginio vietą, susirasti konferencijos organi zavimo partnerių, teiks informa cinę medžiagą apie Vilnių, prisi dės prie renginio viešinimo. Pasak V.Žilinskaitės, tokios programos sėkmingai vykdomos kituose pasaulio miestuose, ku riuose konferencijų turizmas turi gerokai senesnes tradicijas.
Vita Žilinskaitė:
Programa skirta padėti tiems žmo nėms, kurie nori ir gali pritraukti nau jų tarptautinių kon ferencijų į Vilnių.
Skirta ne tik vilniečiams
Programa jau vyksta, Vilniaus konferencijų ambasadorių ko manda jau pradėta formuoti. Mokslininkai, medikai, verslinin kai kviečiami aktyviai dalyvauti programoje ir teikti kandidatūras gauti ambasadoriaus titulą. Am basadoriais gali tapti ne tik vil niečiai, bet ir kitų Lietuvos bei pasaulio miestų gyventojai. Ambasadorių programa yra viena iš projekto „Konferencijų turizmo galimybių Vilniaus mies te ir Vilniaus apskrityje plėtra ir rinkodara“ veiklų. Projekto vertė – 557,93 tūkst. litų. Iš jų 85 proc. sudaro ES parama iš Euro pos regioninės plėtros fondo, li kusi dalis yra Vilniaus miesto sa vivaldybės lėšos.
6
AntrADIENIS, spalio 16, 2012
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Tarnystė svetimai geopolitikai veda prie šalies bankroto Kurdami Lietuvos žmonių par tiją, kuri re miasi į Lie tuvos Di džiosios Ku nigaikštys tės pama tus, suprato me, kad rei kia kovoti visais fron tais.
Vladimiras Romanovas
Tautos valia nerūpi Lukas Miknevičius
J
eig u tauta mano, kad patar iama jame referendume dėl naujos ato minės stat ybos jos pareikšta nuo monė ką nors reišk ia, tai labai klys ta. Tai aiškiai parodė energetikos ministras Arvydas Sekmokas – jis net nesulaukęs re ferendumo rezultatų išvyko atostogauti. Min istro patarėjas Kęstut is Jaun išk is tik paaišk ino, kad min istras išvykęs iš Lietu vos. Anot jo, komentuoti referendumo re zultatus tur i ne ministras, o politikai. Tačiau kas yra min istras, jei ne aukščiau sio rango pol it ikas? Ar pag rind in is Visa gino atom inės elektr inės projekto archi tektas tiems beveik 63 proc. prieš elekt rinę balsavusių referendumo dalyvių ne turėtų atsakyti bent į vieną paprastą klau simą: o kas bus tol iau?
Referendumas įvyko, o jo rezultatai yra akivaizdūs, tad energetikos ministras privalėjo savo atostogas atidėti bent keletui dienų. Tačiau A.Sekmokas į klausimus atsak inė ti nelinkęs. Dar likus savaitei iki referendu mo ministras, užuot į visas puses agitavęs balsuot i už elektr inės stat ybas, pasiėmė nedarbingumo paž ymėjimą ir dingo iš vi suomenės akiračio. Žinoma, paprasčiau tiesiog sumokėti Alg imantui Čekuoliui. Gal ima ginčyt is, ar šis patar iamasis refe rendumas ir jo rezultatai apskritai turi ko kią nors reikšmę, gal ima prisim int i, kad A.Sekmokas priešinosi referendumo ini ciatyvai, tačiau, vienaip ar kitaip, referen dumas įvyko, o jo rezultatai yra akivaizdūs, tad energet ikos min istras privalėjo savo atostogas atidėti bent keletui dienų. Galų gale atom inės energet ikos šal in in kai referendumo rez ultatų visai neturėtų laikyti tragedija. Net Prezidentė Dalia Gry bauskaitė leido suprasti, kad nieko baisaus neįvyko, nes „naujos atom inės elektr inės nauda abejoja maž iau nei trečdal is balso teisę tur inčių Lietuvos piliečių“. Tok ie šal ies vadovės žodž iai galbūt turė tų nuram int i atom inės elektr inės projek to part ner ius – koncerną „Hitachi“ bei Lat viją ir Est iją, nes į Liet uvos pusę jau mėto mi nepasit ikėjimo žvilgsn iai. Galbūt juos nuram ins ir tai, kad nė viena iš Seimo rin kimuose daug iausia balsų surinkusių par tijų nepuola laidot i atom inės elektr inės projekto. Tačiau A.Sekmokas vis dar yra Lietuvos energet ikos min istras ir visus ra mint i turėtų jis. Bet pasitraukti garbingai moka ne visi.
Seniai seniai, kai žmonės meldėsi gyvatėm, Taip šiandien mes tarnaujam Šliaužiančiam slaptam karaliui.
K
urdami Lietuvos žmo nių partiją, kuri remia si į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pama tus, supratome, kad reikia ko voti visais frontais: su svetima politistorija, su slapto karo ka reiviais, kurie su Vakarų „naujo kultūrinio ideologinio civilizaci jos tipo“ pagalba nori sunaikin ti iki galo mūsų protėvių istoriją ir kultūrą. Vyksta planinis tau tos genocidas. Svetima geopoli tika veda prie šalies bankroto. Lietuvos geopolitika – drau gystė su mūsų kaimynais nuo Baltijos iki Juodosios jūros (že mėlapyje). O dabar mes tarnau jame svetimai geopolitikai, kurios tikslas jau 2 000 metų suskaldyti ir sužlugdyti mūsų daugianacio nalinės vienybės pamatą. Dabar naujų technologijų dėka naikina mas ryšys net tarp tėvų ir vaikų. Rinkimų sistema, kuri daug metų yra svetimiems interesams tarnaujančių politinių provoka torių rankose, pergyvena naują periodą – jais tauta jau netiki. Jų politinis produktas – tuščiai šū kauti ant kaimynų – jau atgyve nęs, todėl jiems prireikė naujų žmonių, partijų be principų, be sąžinės, be logikos, kad jie galė tų tęsti tą genocidą. Tų senųjų politikos provoka torių tikslas buvo įsileisti už sienio monopolijas, kurios ne
duos plėtot i Liet uvos versl o, papuolusio tarp dviejų spaus tuvų – monopolijų ir mokesčių, kuriuos priima Vyriausybė, bet diktuoja monopolijos, siekian čios, kad po jų kojomis nesimai šytų smulkusis verslas, keliantis jiems pavojų. Su tomis monopolijomis atė jo ir jų žiniasklaida, kuri tik šie met per ministerijas ir fondus jau išsiurbė iš biudžeto 180 mln. li tų vyriausybinių marionečių rek lamai. Norint efektyviai dalyvau ti rinkimuose, reikia susitarti su valstybės saugumo organais, kad tu dirbsi užsienio monopo lijų, Europos Sąjungos ir NATO labui. Be to, reikia sumokėti tai žiniasklaidai ir vadinamajam vi suomeniniam transliuotojui už mokesčių mokėtojų pinigus – ta da tave prileis prie politikos, bet tapsi marionete slaptų okupan tų rankose. Tų veikėjų tikslas – tuščiais pažadais tęsti pradėtus senų jų marionečių darbus ir privesti Lietuvą prie ekonomikos, ūkio ir dvasios bankroto. Po to ateis to kie patys „gelbėtojai“, todėl nie kas Lietuvoje nepasikeis į gerąją pusę, kol neatskleisime jų slap tų kėslų. Mano ir Lietuvos žmonių par tijos tikslas – parodyti tikrą tų veikėjų veidą.
Vaidoto Grigo nuotr.
Faktas: Europos genomo žemėlapis prieš du tūkstančius metų – mū-
sų genomas R1A, o mūsų istorinis simbolis – raitelis ant balto žirgo.
Apklausa
Atgarsiai Seimo rinkimų pirmojo turto ir referendumo dėl naujos ato minės elektrinės rezultatai bu vo ypač aktyviai komentuojami naujienų portale diena.lt.
Valbasys
Šaunu Nor iu pasid žiaugt i dėl referendu mo rezultatų – nors viena gera ži nia. Tauta, pasirodo, prot ingesnė už tuos Seimo narius.
Atominė
Jeig u į Seimą prasmunka žud iko šleifu padabinta neva drąsi partija, jau niekas daugiau nebestebina.
FU Man atrodo, šie rink imai dar kar tą įrodė, kad, nors mažėja gimsta mumas ir didėja emigracija, Liet u voje, deja, nemažėja nemąstančių žmon ių.
Ar esate patenkinti Seimo rinkimų rezultatais?
Nesuprantu
Rus ij a įvair iais būdais bando da ryt i įtaką mūsų rinkėjų nuomo nei. Tam met am i nemenk i pin i gai. Ir atrodo, kad ne velt ui, nes liet uv iai į valdž ią renk a sus id ir busį ruskelį , bals uoj a prieš savo atom inę. Ir ko džiaug iamės, bal savę prieš? Dab ar rus ams bus tik stimul as prie Liet uvos sienų dvi atom ines stat yt i.
Koks skirt um as, kam tarn aut? Energ et išk ai mes niek ad a ne būsim nepriklausom i, vis tiek kam nors nugarą lenksim. Net ur im nei naftos, nei dujų, nei branduol in io kuro. Neb ent atrastų kok ias nors naujas technolog ijas. Va tad a tai būtume laisv i.
18
%
19
Ekspertė Dab ar lauks iu, kad nuo Naujųjų metų mano alg a bus neb e 850 li tų, min imum as, bet 1200, kaip ir žadėj o Darb o part ij a. Praš au šio paž ad o neužm iršt, pon ai išr ink tiej i...
57
6 Džiaugiuosi Galėjo būti ir blogiau Nusivyliau Rinkimai man nerūpi
diena.lt
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis
„Vilniaus dienos“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391
LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688
7
antradienis, spalio 16, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Iš miško iškrapštė aviganis Rolfas
Mokymo ir gydymo įstaigose jau prasi dėjęs šildymo sezo nas šią savaitę turė tų ateiti ir į gyven tojų būstus.
Nuo pasieniečių bandydamas pasprukti girtas vairuotojas ne suvaldė automobilio ir trenkėsi į priešinga kryptimi važiuojan čią mašiną.
Žmogų sužalojęs avarijos kalti ninkas bandė pasislėpti miške, tačiau buvo sulaikytas pasienie čių tarnybinių šunų meistrišku mo čempionato nugalėtojo vokie čių aviganio Rolfo. Sekmadienio vakarą Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Vilniaus rinkti nės Specialiosios paskirties už kardos pareigūnai prie pat Bal tarusijos sienos, Vilniaus rajono Vindžiūnų kaimo prieigose, pa tikrinti stabdė automobilį BMW. Pasak VSAT, jo vairuotojas ne pakluso uniformuotų pasieniečių, stovinčių prie tarnybinio visurei gio įjungtais švyturėliais, reika lavimui. BMW pralėkė pro VSAT pareigūnus ir dideliu greičiu nu rūko Šumsko kaimo link.
Lėkdamas dide liu greičiu BMW po žvyrkelį blaškė si nuo vieno krašto prie kito. Specialiosios paskirties užkar dos pasieniečiai šoko į visurei gį ir pradėjo vytis bėglį. Šis vai ravo itin pavojingai – lėkdamas dideliu greičiu BMW po žvyrkelį blaškėsi nuo vieno krašto prie ki to, todėl kėlė didelį pavojų kitiems eismo dalyviams. Netrukus įvyko nelaimė – BMW vairuotojas me tėsi į priešingą eismo juostą, kuria važiavo automobilis „Volkswagen Passat“, ir trenkėsi į jį. Po smūgio abu automobiliai keliskart apsisu ko ir nulėkė į šalikelės griovį. Kai į šią vietą atskubėjo pasie niečiai, BMW vairuotojo mašinoje nebebuvo – jis tamsoje paspruko į mišką. VSAT pareigūnai iškvie tė greitąją pagalbą, kurios prirei
Šildys jau šią savaitę Didvyris: Vilniaus rinktinės kino
logo I.Blinovo augintinis vokiečių aviganis Rolfas jau ne kartą pa dėjo sulaikyti pažeidėjus.
VSAT nuotr.
kė „Volkswagen Passat“ važiavu siems vietos gyventojams – vyrui ir moteriai. Atvykę medikai vai ruotoją greitosios medicinos pa galbos automobiliu išvežė į ligo ninę. Keleivė po medikų apžiūros gydoma ambulatoriškai. BMW vairuotojui pasprukti pa sieniečiai neleido. Tamsoje vie tovei apieškoti buvo pasitelktas Vilniaus rinktinės kinologo Iva no Blinovo augintinis vokiečių aviganis Rolfas. Šis šuo šiemet gegužę vykusiame VSAT tarny binių šunų meistriškumo čem pionate tapo jo nugalėtoju. Savo profesionalumą Rolfas pa rodė ir šįsyk – po neilgos paieškos jis tamsoje susekė krūmynuose pasislėpusį ir ant žemės gulintį vyrą. Paskui Rolfą atskubėję pa sieniečiai jį sulaikė. Paaiškėjo, kad BMW vairavo ir po avarijos spruko 40-metis Vil niaus rajono gyventojas. Nuo jo sklido alkoholio tvaikas. Į įvykio vietą iškviesti policininkai bėgliui nustatė 2,42 promilės girtumą. VD, BNS inf.
Žirmūnų rajone apšaudytas paauglys Vilniuje buvo apšaudytas jau nuolis ir sumuštas nepilname tis. Tai pranešė Policijos depar tamentas.
Jo duomenimis, 10.30 val. į Vil niaus ligoninę kreipėsi ir dėl galvos smegenų sukrėtimo, akiduobės lūžio bei akies sumušimo pagul dytas 1995 m. gimęs paauglys. Nepilnametis paaiškino, kad penktadienį, apie 23.30 val., prie Žirmūnų tilto jį sumušė nepažįs tamas jaunuolis. Šeštadienį 14 val. į Vilniaus li goninę kreipėsi ir dėl šautinių veido, galvos, rankos ir krūtinės žaizdų gydomas ambulatoriškai L.B., gimęs 1987 m. Šis nukentėjusysis paaiškino, kad Kovo 11-osios gatvėje esan čio namo kieme jį užpuolė ir ori niu pistoletu apšaudė nepažįsta mi asmenys. VD, BNS inf.
Laurio Viksnės (BFL) nuotr.
Vilniaus meras Artūras Zuokas va kar vykusioje spaudos konferenci joje sakė, kad sostinės gyventojams šildymą planuojama įjungti savai tės pabaigoje. „Gauname labai daug gyvento jų nuomonių – vieni sako, kad jau reikia jungti šildymą, kiti sako, jog dar reikėtų palaukti“, – per spau dos konferenciją teigė A.Zuokas. Mero teigimu, gyventojai patys gali pasirinkti, kada nori įjung ti šildymą. „Antradienį turėsime posėdį, matysime orų prognozę ir galėsi me pasakyti tiksliau, kada įjung sime šildymą, tačiau manau, jog antroje savaitės pusėje turėtu
me įjungti šildymą, kad savaitgalį žmonėms jau būtų šilta“, – vakar sakė A.Zuokas. Šildymo sezonas Vilniuje pra dėtas praėjusią savaitę. Pirmiau sia pradėtos šildyti ikimokyklinio ugdymo ir gydymo įstaigos. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu, šį spalį gyvento jams šildymas brangsta vidutiniš kai 8,5 proc. Vilniečiai už kilovatvalandę ši lumos mokės 30,62 cento – tai yra 8,8 proc. daugiau nei prieš metus. Per metus gamtinės dujos pa brango 16,3 proc., biokuras pigo 10,6 proc. Kaip matyti iš Valsty binės kainų ir energetikos kont
Gedimino Bartuškos nuotr.
rolės komisijos pateiktos statisti kos, per ketverius metus šildymas šalies gyventojams pabrango be veik 40 proc. – nuo 19,44 cento už 1 kWh 2009-aisiais iki 27,06 cen to už 1 kWh 2012-aisiais. VD, BNS inf.
8,8
proc.
per metus Vilniuje pabrango šildymas.
8
antradienis, spalio 16, 2012
sveikata sveikata.diena.lt
Pavyzdys: „Vaikas viską stebi, mokosi iš tėvų“, Sveikuoliai: aktoriaus L.Pobedonoscevo šei Ekonom
– atsakomybę jaučia A.Jasaitytė-Čeburiak.
ma iš esmės keičia maisto racioną.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
vendami
Mindaugo Vaičiulio (BFL nuotr.)
Sveika gyvensena – ir mada, Visuomenė dalijasi į dvi stovyklas – tuos, kuriems ekologi ja yra pamatinė vertybė, ir tuos, kurie ekologiją vadina tiesiog mada, kuri netruks praeiti. Kurie teisūs? Kaip elgiasi žinomi žmonės? Justė Kiburytė Vaikams reikia paaiškinti
Sveikai gyvenančių gretos gausė ja, daugelis stengiasi valgyti kuo natūralesnį ir sveikesnį maistą. Psichologė Aistė Jasaitytė-Če buriak, neseniai buvusi modeliu, sako daugiausia dėmesio skirian ti natūraliam maistui: valgį ga mina namuose, daržovių parsi veža iš kaimo arba perka turguje, taip pat stengiasi, kad šeima ger tų daug vandens, nepirktų gėrimų plastikiniuose buteliuose. Jos šeima rūšiuoja buityje susi darančias atliekas, o senas lem putes, kaip ir kitas elektronines atliekas, atiduoda specialiose jų surinkimo vietose. Aistė įsitiki nusi, kad šeimoje puoselėjamas sveikos gyvensenos vertybes tė vai vaikams gali perduoti tik sa vo pavyzdžiu. „Vaikas viską stebi, mokosi iš tėvų, jam viską reikia paaiškin ti, todėl sausos deklaracijos tikrai nepadės“, – įsitikinusi A.Jasaity tė-Čeburiak. Neperka plastikinių maišelių
Namuose gaminti maistą sten giasi ir drabužių dizainerės Ind
ros Dovydėnaitės bei interjero dizainerio Dovo Serapino šei ma. Be to, jie popierines atliekas degina židinyje, neperka plas tikinių maišelių. I.Dovydėnai tė ekologiją sieja su patogumu ir taupumu.
Šeima laikosi tai syklių nemėtyti šiukšlių ir neteršti aplink save, neeik voti be reikalo nei elektros, nei van dens, nei šilumos.
„Jei kaitinamąją lemputę pa keisime taupiąja, sumažės ne tik elektros sąnaudos – nereikės leisti pinigų dažnai perdegan čioms kaitinamosioms lempu tėms pirkti“, – kone ekonomis te tapo dizainerė. Ji ekologiją prisimena ir kur dama drabužius: „Man rūpi, kuo žmogus vilkės, todėl stengiuosi, kad drabužiai būtų iš kuo natūra lesnių medžiagų.“
Aktorius Leonardas Pobedo noscevas-Leo įsitikinęs, kad pir miausia ekologiškam gyvenimo būdui reikia paruošti savo orga nizmą, tik tada pereiti prie poky čių buityje. „Mūsų šeima jau pradėjo keisti maisto racioną: atsisakėme pieno produktų, ketiname atsisakyti mė sos, bet valgyti daugiau daržovių ir žuvų“, – nustebino aktorius. Sugyventi su aplinka
Žurnalistas, TV laidų vedėjas Andrius Užkalnis ekologija vadina protingą sugyvenimą su aplinka. Jo šeima laikosi taisyklių nemėty ti šiukšlių ir neteršti aplink save, neeikvoti be reikalo nei elektros, nei vandens, nei šilumos. „Pavyzdžiui, naudojame daug rašomojo popieriaus, tačiau sten giamės visada jį panaudoti du kar tus“, – sako A.Užkalnis. Jo bute Vilniuje – aukštos lubos, todėl butui apšviesti reikia daug šviestuvų, kuriuose – tik taupio sios lemputės. Gyvendamas Ang lijoje jis kelis kartus yra atidavęs perdegusias energiją taupančias lemputes saugiai perdirbti, tą pa tį ketina daryti ir Lietuvoje, kai tik prisikaups lempučių.
Infekcija nusinešė vilniečio gy Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, šiais metais Lietuvoje registruotas pirmasis mirties nuo leptospirozės atvejis.
Spalio 2 d. nuo šios ligos mirė 79 metų Vilniaus rajono gyventojas. Vyrui leptospirozė buvo diagno zuota rugsėjo 21 d. Ligonį pykino, vargino skausmai juosmens srity je, jis neteko sąmonės. Specialistai informuoja, kad pastaruoju metu padidėjęs sergamu
mas leptospiroze. Per devynis šių metų mėnesius Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informaci nėje sistemoje iš viso registruota 17 leptospirozės atvejų, o 2011 m. iš viso buvo nustatyti tik trys su sirgimo šia liga atvejai. Tarp susirgusių didžiausią dalį sudaro pen sininkai ir bedarbiai. Leptospirozė – tai infekcinė li ga, kurią sukelia mikroorganizmai, vadinami leptospiromis. Ja ser ga žmonės ir gyvūnai (raguočiai,
kiaulės, šunys, graužikai ir kt.). Leptospiros į žmogaus organizmą patenka per pažeistą odą ar svei kas gleivines po tiesioginio sąlyčio su infekuotais gyvuliais, jų šlapi mu ar kitais kūno skysčiais, lie čiant infekuotų gyvulių audinius, organus, vartojant leptospiromis infekuotus maisto produktus. Žmonės dažniausiai užsikrečia besimaudydami, gerdami ar buiti nėms reikmėms naudodami atvirų vandens telkinių vandenį, užterš
9
antradienis, spalio 16, 2012
13p.
sveikata
Rankų plovimo menas
Kaip tai daryti?
J.Mekas atsiminimus iš pokario Vokietijos pristatys fotografijų parodoje.
Švarios rankos – apsaugos nuo gri po, ne tik nuo žarnyno užkrečia mųjų ligų, sąlyga. Specialistai pri mena, kad asmens higiena – svar bi kiekvieno žmogaus sveiko gy venimo dalis.
Asmens higienos įgūdžiai daž niausiai susiformuoja vaikystė je padedant tėvams, seneliams ir mokytojams. Rizika užsikrės ti įvairiomis infekcijomis padidė ja kolektyvuose, o mes beveik vi si esame jų nariai. Ant kiekvieno žmogaus odos nuolat gyvena ir dauginasi įvairūs mikroorganiz
mai: bakterijos, virusai, grybeliai. Jų įgyjama liečiant įvairius pavir šius, pavyzdžiui, durų rankenas, laiptų turėklus, knygas, rašiklius ir kitus bendro naudojimo daik tus, bendraujant su žmonėmis, glostant gyvūnus. Didelio susibūrimo vietose, ypač mokyklose ir vaikų darže liuose, užkrečiamųjų ligų grėsmės išvengti sunku. Vaikai daug bend rauja tarpusavyje, bėgioja, liečia vienas kitą, dalijasi daiktais. To dėl susidaro palankios sąlygos vi rusams ir bakterijoms plisti. Vie nas efektyviausių būdų pašalinti
įvairių infekcijų sukėlėjus – plauti rankas. Užkrečiamųjų ligų preven cijai itin svarbu laikytis pagrindinių higienos taisyklių, tačiau dažniau siai būtent vaikams reikia primin ti, kada ir kaip plauti rankas. Rankų plovimo technika labai reikšminga, nes ant gerai nuplautų rankų lieka mažiau mikroorganizmų, jie lėčiau dauginasi ir neplinta. VD inf.
, ir nauda
2. Delną trinti į delną.
Kodėl vengiame higienos? arba jų per mažai, trūksta muilo, rankšluosčių,
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
trinamaisiais ir sukamaisiais jude siais, ypač riešus, tarpupirščius, pirštų galiukus ir nagus, nykščius.
Plautuvės nepatogioje vietoje
Gresia ligos
mika: I.Dovydėnaitė ir D.Serapinas, gy i sveikai, daug sutaupo.
1. 10–15 sekundžių muiluoti rankas
Per maistą ir vandenį plintančios bakterinės ir virusinės žarnyno infekcijos:
Oro lašeliniu būdu (kosint, čiau dint) plintančios infekcijos:
rankų higienos produktai dirgi
tuberkuliozė,
trūksta žinių apie rankų higienos
rotavirusinis enteritas,
gripas,
norovirusinė infekcija,
tymai,
šigeliozė,
meningokokinė infekcija,
virusinis hepatitas A ir E.
difterija.
na ir sausina odą,
3. Dešiniosios rankos delnu trinti kairiosios plaštakos viršų. Kairio sios rankos delnu trint i dešin io sios plaštakos viršų.
taisykles ir procedūras, trūksta vyresniųjų rodomo pa
vyzdžio, nėra aktyvaus rankų higienos
skatinimo.
Deklaracijos ir faktai
Vienas efekty viausių būdų pa šalinti įvairių in fekcijų sukėlėjus – plauti rankas.
„Taupiosios lemputės dar ne taip sen iai pasirodė mūsų buityje, tad tikrai ne vis i žino, kad dėl jose esanč io apl inkai pavojingo gyv sidabr io šios lemputės priskir ia mos pavojingoms atl iekoms. Ir la bai svarbu, kad tok ios lemputės būtų saug iai nuneštos į specialias sur ink imo vietas“, – sakė viešosios įstaigos „Ekošviesa“ vadovas Tadas Ruželė. Jo nuomone, nors daugelis deklaruoja gyveną tausodami ap linką, vis dėlto dar trūksta sąmo ning umo ir ats ak ing umo tink a mai pasir ūpint i apl inkai pavojin gomis atl iekomis. „Įpročiai nesusi formuoja taip greitai, kaip norėtųsi, tačiau, jei jau pradėjome teikti pir menyb ę nat ūralumui, jei renka mės apl inkai nekenksm ing us da lykus, tikėt ina, tad netol imoje atei tyje ir panaudotos taupiosios lem putės bus aktyv iau nešamos į su rink imo vietas“, – vylėsi T.Ruželė ir pridūrė, kad visuomenės ekolog i niam šviet imui daug labiau nei tie siog inė didakt ika įtakos tur i žino mų žmonių žal ioji gyvensena, ku rią jie propaguoja.
4. Suglaust i delnus, supint i pirš tus ir trint i.
5. Vienos rankos delnu trinti kitos rankos pirštus.
6. Sukamais iais judes iais trint i nykščius.
7. Sukamais iais judes iais trint i kiekvienos rankos delną.
Sąlygos: rankas būtina plauti, kad ir kur būtume. „Shutterstock“ nuotr.
Utėlių priešai – šukos ir acto tirpalas
yvybę tą leptospiras nešiojančių graužikų ar naminių gyvulių šlapimu. Rečiau užsikrečiama šienaujant drėgnose pievose, medžiojant, žvejojant. Pirmieji ligos požymiai (karščia vimas, galvos, strėnų, blauzdų, pil vo skausmas) paprastai prasideda po savaitės, tačiau inkubacinis ligos pe riodas gali užtrukti ir keletą savaičių. Kai kuriems asmenims leptospirozė gali sukelti inkstų, kepenų nepakan kamumą, pneumoniją, meningitą. VD inf.
Žmonių susibūrimo vietose nere tai galima užsikrėsti parazitais – galvinėmis utėlėmis. Jos nuo užsi krėtusiųjų per tiesioginį kontaktą ar daiktus lengvai perduodamos kitiems. Tai ypač aktualu įvairio se ugdymo įstaigose.
Medikai primena, kad šių parazitų per vieną dieną visiškai išnaikinti neįmanoma. Specialistai informuoja, kad mechaniškai pašalinti utėles re komenduojama daugelyje šalių dėl pastaruoju metu išaiškinto utėlių atsparumo medikamentams. Šis utėlių naikinimo būdas taikomas vaikams iki penkerių metų, nėš čiosioms ir maitinančioms moti noms, alergiškiems asmenims bei
turintiems odos pažeidimų (įdrės kimų, dermatitų). Plaukai sudrėkinami 4–5 proc. acto tirpalu ir šukuojami tankio mis šukomis apie 30 minučių, kol pašalinamos gyvos utėlės. Šuka vimas kartojamas dvi savaites kas 3–4 dienas. Panaudojus utėlių naikinimo priemones, plaukus rekomen duojama skalauti 4–5 proc. ac to ar citrinų rūgšties vandeniniu tirpalu. Tai padeda pašalinti glin das, nes plauko paviršius tam pa slidesnis. Glindas būtina ša linti ne tik dėl estetinių paskatų, bet ir siekiant sumažinti klaidin gos diagnozės galimybes. Glin das lengviau pašalinti specialio mis tankiomis šukomis šukuojant
vandeniu sudrėkintus plaukus. Šis metodas turėtų būti kartoja mas kelias savaites. Iššukuotas utėlės būtina sunai kinti, o šukas kruopščiai išplauti karštu vandeniu, išvalyti ir pus valandžiui pamerkti į 4–5 proc. acto tirpalą. Šeimoje ir kolektyvuose taip pat svarbi higiena, pavyzdžiui, regu liariai kirpti plaukus, kasdien juos šukuoti, plauti plaukus ir prausti kūną specialiu šampūnu ar losjo nu, keisti patalynę ir apatinį triko tažą, skalbti, valyti išorinius dra bužius, lovas, valyti aplinką. Utėles naikinantys medikamen tai (pedikuliocidai) naudojami tik išaiškinus utėlėtumą ir pasitarus su vaistininku ar gydytoju.
Šiam tikslui skirti medikamen tai perkami vaistinėje ir naudoja mi griežtai laikantis medikamento vartojimo aprašymo, pateikto in formaciniame lapelyje. Utėlės turi būti naikinamos vi sų šeimos narių pastangomis. Vi siems užsikrėtusiems asmenims šeimoje ar kolektyve turi būti tai komi tie patys utėles naikinantys medikamentai tuo pačiu metu. Galvos apdangalai, lovos skal biniai, pagalvės (jei skalbiamos) kruopščiai plaunamos karštes niame nei 60 laipsnių temperatū ros vandenyje, šukos ir kiti plau kų priežiūros reikmenys plaunami arba mirkomi 4–5 proc. acto tir pale 30 minučių. VD inf.
10
AntrADIENIS, spalio 16, 2012
ekonomika
Lietuvai gali tekti trečio brolio vaidmuo
Lietuva – viena iš valstybių, kurios ES laikomos pavyzdžiu, kaip išspręsti su ekonominiu sunkmečiu susijusias problemas. Tačiau eurokomisaras Algirdas Šemeta pabrėžia, kad atleisti vadžių dar negalima. Milda Skiriutė
m.skiriute@diena.lt
Trapi padėtis
Lietuvos ekonomika pernai išaugo 6 proc. Šiemet tikimasi 2,5 proc. augimo. Tačiau, pasak A.Šeme tos, būtina toliau laikytis taupymo priemonių. „Mūsų pad ėtis tra pi, kai bet koks veiksmas ar ne veikimas kurioje nors iš ES šalių viską gali pasukti į priešingą pu sę. Dedamos didžiulės pastangos, kad taip neatsitiktų. Tačiau svar bu suprasti, kad visko dar gali bū ti. Todėl negalima priimti neat
214 mln. litų
Lietuvai atsieis pirminin kavimas ES kitąmet antrą pusmetį.
sakingų sprendimų“, – tvirtino eurokomisaras. Anot jo, yra daugybė diskusijų dėl ES ir euro zonos ateities. Tačiau sutariama, kad euro zonai būtina bankų sąjunga. Eurokomisaro tei gimu, svarbu, kad bankai būtų pri žiūrimi ne tik pagal bendras taisyk les, kaip yra dabar, bet kad jos būtų vienodai interpretuojamos. Europos Komisijos nuomone, bankų sąjunga neturėtų apsiribo ti vien euro zona. Siūloma suteikti galimybę prie sistemos prisijungi ir ne jos šalims. „Bankų sąjunga turė tų padėti stabilizuoti finansų sek torių euro zonos mastu. Tai padėtų žengti didelį žingsnį į priekį, suval dant krizės padarinius euro zono je“, – pabrėžė A.Šemeta. Eurokomisaro teigimu, regioni niu atžvilgiu Estija automatiškai taptų bankų sąjungos nare. Latvija aktyviai siekia tapti euro zonos na re nuo 2014 m. sausio 1 d. Tam de dama daug pastangų. „Lietuvai gali tekti trečio brolio vaidmuo, bet to niekas nenorėtų. Manau, kad Lietuvai reikėtų siek
ti integracijos į bankų sąjungą. Da bar bankų priežiūra Lietuvoje yra aukštos kokybės, bet niekada ne gali pasakyti, kas bus po penkerių metų“, – dėstė A.Šemeta. Šaliai reikia euro?
Eurokomisaras tvirtino visada bu vęs ir esąs Lietuvos narystės eu ro zonoje šalininkas. „Nematau ar gumentų, kodėl joje nereikėtų būti. Pirmiausia litas yra griežtai susie tas su euru. Bet negalime pasinau doti teisėmis, kurias turi euro zonos šalys“, – sakė pareigūnas. Kalbant apie euro įvedimą Lietu voje, anot A.Šemetos, reikia žiūrė ti ir į padėtį regione. Estija turi eu rą, Latvija padarė daug žingsnių, kad netrukus jį įsivestų. Lietuva lik tų viena ne euro zonos narė, o tai ga li būti nepatrauklu investuotojams. „Argumentas, kad euro zonos šalys turi mokėti pinigus ir gelbė ti kita šalis, neteisingas. Pagal ba suteikiama ne už dyką. Pinigai skolinami su palūkanomis. Be to, niekada negali žinoti, kada pats pateksi į tokią padėtį ir reikės pa
Siekis: eurokomisaras A.Šemeta pabrėžia nematąs priežasčių, kodėl
Lietuvai nereikėtų būti euro zonoje.
galbos. Geriau įstoti, kai esi stip rus“, – pabrėžė eurokomisaras. A.Šemetos nuomone, Lietuva tu rėtų pasistengti ir euro zonos nare turėtų tapti kartu su latviais. Pasak eurokomisaro, tai, kad Lietuva sėkmingai kovoja su krize, dar nereiškia, kad šalyje nėra problemų. Pasak A.Šemetos, jų yra daug ir joms išspręsti reikia laiko. Kainuos nepigiai
Lietuva ruošiasi 2013 m. antrą pus metį pirmininkauti ES. Pasiruoši mas tam vyksta visu pajėgumu. Sprendžiama daug įvairių klau simų, vyksta darbuotojų mokymai.
Europos Komisijos nuotr.
Pirmininkavimas yra ne Lietuvos pasirinkimas, o ES narės pareiga. Tai Lietuvai atsieis apie 214 mln. litų. Teigiama, kad tai nedidelė su ma, atsižvelgiant į paramą, gau tą iš ES. Ši per septynerius metus siekia apie 35 mlrd. litų. Pabrėžiama, kad pirmininkavi mas yra gera proga parodyti, jog Lietuva ne prastesnė už kitas ES nares. Tvirtinama, kad sunkiau sia pirmininkaujant bus užtikrin ti sklandų darbą. „Lietuvai pirmi ninkaujant ES reikia parodyti, kad mes ne tik gauname paramą, bet ir kuriame“, – pabrėžė europarla mentaras Leonidas Donskis.
11
antrADIENIS, spalio 16, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
R.Meilutytė – iškart į dešimtuką Romas Poderys r.poderys@diena.lt
Laimėjusi dvi rungtis Stokhol me įvykusiame pasaulio plau kimo taurės (25 m baseine) var žybų 3-iajame etape, olimpinė čempionė Rūta Meilutytė įsiver žė į pirmąjį bendrosios įskaitos dešimtuką.
Naujokas: D.Motiejūnas (balta apranga) drąsiai kovėsi su „Spurs“.
nba.com nuotr.
D.Motiejūnas jaukinasi „Rockets“ sirgalius
Donatas Motiejūnas, arba D-Mo, kaip lietuvį vadina Hjustono „Rockets“ vyriausiasis treneris Kevinas McHale’as, NBA rungty nėse, vykstančiose prieš sezoną, įrodinėja, kad yra pasirengęs pateisinti Teksaso ekipos sirgalių lūkesčius. Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
22-ejų kauniečiui užteko vos trijų dvikovų, kad taptų viena svarbiau sių figūrų „Rockets“ komandoje. Hjustono ekipa savoje „Toyota Center“ arenoje 107:116 pralaimė jo San Antonijaus „Spurs“ krepši ninkams, tačiau D.Motiejūnas žai dė ypač naudingai. Puolėjas buvo rezultatyviausias „Rockets“ gre tose: per 25 minutes pelnė 16 taš kų (5/8 dvitaškių, 1/3 tritaškių, 3/4 baudų), atkovojo 8 kamuolius, atli ko 1 rezultatyvų perdavimą. Tai buvo pirmoji „Rockets“ ne sėkmė pasirengiamajame etape. Prieš tai „raketos“ 107:105 įvei kė NBA vicečempionę Oklahomos „Thunder“ bei 95:75 sutriuškino
Naujojo Orleano „Hornets“ krep šininkus. D.Motiejūnas surinko atitinkamai 6 ir 13 taškų.
Treneris kelis kar tus net prašė manęs žaisti kiek ramiau. „Jaučiuosi vis geriau ir geriau. Priprantu prie komandos drau gų, naujos aplinkos, trenerių. Pir muosiuose mačuose tikrai buvau išalkęs krepšinio, pernelyg skubė jau, treneris kelis kartus net prašė manęs žaisti kiek ramiau, – po ma čo su „Spurs“ šypsojosi D.Motie jūnas. – Esu kupinas entuziazmo, tačiau tikiuosi, kad per kontrolines
rungtynes įgysiu vis daugiau patir ties, kuri labai pravers ateityje.“ Paklaustas, ko išmoko žaisda mas su viena pajėgiausių NBA ekipų, lietuvis kuklinosi. „Spurs“ vaikinai yra labai patyrę ir tik rai didžiulis malonumas kovo ti su tokio lygio varžovais. Tre neris pažymėjo: kuo išmintingiau žaisiu, tuo oponentai greičiau liks man už nugaros“, – teigė D.Mo tiejūnas. „Padarėme smulkių klaidelių, ta čiau už jas skaudžiai sumokėjome. Privalome padaryti išvadas, žinau, kad galime būti geresni“, – pralai mėjimo nesureikšmino „Rockets“ strategas K.McHale’as. Ketvirtąsias rungtynės Hjustono krepšininkai praėjusią naktį žaidė su Dalaso „Mavericks“ ekipa.
Žalgirietės Utenoje įmetė 50 įvarčių Lietuvos moterų rankinio lygoje li ko tik dvi nesėkmių nepatyrusios komandos – praėjusio sezono čem pionė Kauno rajono „Garliava SMCASCADA“ ir vicečempionė Kauno „ACME-Žalgiris“.
Abi favoritės sėkmingai susido rojo su 3-iojo ir 4-ojo turo už duotimis. Garliavietės svečiuose 37:28 (19:13) įveikė Kauno „Šir šes-Gają“ ir 29:25 (13:12) – Vil niaus „LEU Šviesą-Eglę“, o žal girietės savo aikštėje 31:29 (14:16) palaužė praėjusio sezono bronzos medalių laimėtoją sostinės „East con AG-Vilniaus kolegiją“ ir išvy koje 50:23 (25:10) sutriuškino Ute nos kūno kultūros ir sporto centro (KKSC) rankininkes.
Utenoje kauniečių pelnyti 50 įvarčių – šio sezono rekordas. Įtampos nestokojo „Garliavos SM-CASCADOS“ dvikova su „LEU Šviesa-Egle“. Vilnietės buvo išsiver žusios į priekį, bet, susižeidus atakų lyderei Rasai Mikalonytei, iniciatyvą perėmė Kauno rajono atstovės. Permainingas buvo „ACME-Žal girio“ ir „Eastcon AG-Vilniaus ko legijos“ mačas. Aktyviai besiginda mos, kaunietės antrajame kėlinyje įgijo persvarą – 18:16, 29:23, bet vil nietės sušvelnino skirtumą – 30:28. Žalgirietes kelis kartus nuo įvarčių išgelbėjo vartininkė Amanda Jasiu levičiūtė, atrėmusi ir 7 m baudinius. Rezultatyviausiai čempiona te rungtyniauja Panevėžio KKSC ekipos žaidėja Simona Kazlauskai
tė, pelniusi 45 įvarčius. Garliavie tės Indrės Mockevičiūtės sąskaito je – 37 įvarčiai, vienu mažiau yra įmetusios dvi rankininkės – kita garliavietė Diana Šatkauskaitė ir Greta Kavaliauskaitė iš „Eastcon AG-Vilniaus kolegijos“. VD inf.
Turnyro lentelė Komanda
1. „ACME-Žalgiris“ 2. „Garliava SM-CASCADA“ 3. „Eastcon AG-VK“ 4. „LEU Šviesa-Eglė“ 5. Panevėžio KKSC 6. „Širšės-Gaja“ 7. Utenos KKSC 8. „Bakalėja-Tauras“
Perg. Lyg. Pral.
4 4 3 2 2 1 0 0
0 0 0 0 0 0 0 0
0 0 1 2 2 3 4 4
Tšk.
8 8 6 4 4 2 0 0
Paraiška: R.Meilutytė sėkmin
gai pradėjo poolimpinių varžy bų sezoną. „Scanpix“ nuotr.
R.Meilutytė, nedalyvavusi pir muos iuose dviej uose etap uo se Dubajuje ir Dohoje, Švedijos sostinėje iškovojo du aukso (50 ir 100 m krūtine) ir vieną bronzos medalį (100 m kompleksiniu bū du) ir, pelniusi 7 taškus, bendro joje pasaulio taurės įskaitoje tarp 17 klasifikuotų plaukikių iškart šoktelėjo į 10-ąją vietą. Moterų grupėje pirmauja vi suose trijuose etapuose starta vusi vengrė Katinka Hosszu – 70 taškų. Ukrainietės Darinos Zevi nos sąskaitoje – 45 taškai, vokie tė Britta Stefen yra surinkusi 36 taškus. Tarp vyr ų ger iausiai seka si australui Kennethui To – 70 taškų. Japonas Daiya Seto yra surinkęs 52 taškus, Trinidado ir Tobago atstovas George’as Bo vellas – 51. Stokholme 23-ejų Vengrijos plaukikė K.Hosszu iškovojo 6 aukso ir 2 sidabro medalius. Pagerinusi tris Lietuvos suau gusiųjų rekordus, 15-metė olim pietė R.Meilutytė savo biudžetą papildė ir 3 500 JAV dolerių. Tarp tautinė vandens sporto federacija (FINA) už 1-ąją vietą pasaulio tau rės etape skiria 1 500 dolerių, už 2-ąją – 1 000 ir 3-iąją – 500. Lyderė bendrojoje įskaitoje K.Hosszu per tris etapus basei nuose jau susižėrė 33 tūkst. JAV dolerių. 4-asis pasaulio taurės etapas vyks spalio 17–18 d. Maskvoje, 5-asis numatytas 20–21 d. Ber lyne, 6-asis bus surengtas lapk ričio 2–3 d. Pekine, 7-asis 6–7 d. – Tokijuje ir 8-asis 10–11 d. – Singapūre. Pasaulio plaukimo 25 m basei ne čempionatas vyks gruodį Tur kijoje.
12
AntrADIENIS, spalio 16, 2012
pasaulis nuo kosmoso slenksčio
Minimali persvara
Ekonomikos premija
Skafandrą dėvintis parašiuti ninkas austras Felixas Baum gartneris sekmadienį iššoko iš helio baliono skraidinamos kapsulės 39 km aukštyje ir laisvai krisdamas pasiekė did žiausią – 1342 km/val. – grei tį, kuris buvo 1,24 karto dides nis nei garso greitis. Jis pageri no tris rekordus.
Iki JAV prezidento rinkimų likus trims savaitėms, Baracko Oba mos ir jo varžovo respublikonų kandidato Mitto Romney pozi cijos tebėra apylygės, tik labai nedidelė demokratų preziden to persvara. Tai parodė nau jausia apklausa. Pasak jos, 49 proc. rinkėjų remia B.Obamą, o 46 proc. – M.Romney.
2011 m. Nobelio ekonomikos premiją pelnė du amerikiečiai – Alvinas Rothas ir Lloydas Shapley „už išskirtinius šių ty rėjų pasiekimus ekonomikos inžinerijoje“. Pasak Švedijos karališkosios mokslų akade mijos, premija skirta „už sta bilių paskirstymų teoriją ir rin kos konstravimo praktiką“.
Žvalgybų karas Sirijoje verda Vokietijos trans liuotojas „Deutsche Welle“ tvirtina, kad ir Vokietijos žvalgy bos tarnybos daly vauja slaptose ope racijose Sirijoje. Esą taip vokiečiai ban do įsiteikti partne riams Vakaruose.
Vakarų parama
Amerikiečių, britų ir net prancū zų slaptųjų tarnybų agentai, pasak „Deutsche Welle“, greta Sirijos dir ba senokai. Pasak „Deutsche Wel le“, pavyzdžiui, amerikiečių Cent rinės žvalgybos valdybos (CŽV) agentai Turkijoje prižiūri ginklų ga benimą Sirijos sukilėliams. Kai kurie ekspertai įtaria, kad į slaptą operaciją Sirijoje įtraukti ir britų slaptųjų tarnybų agentai. Ginklų vakariečiai neplatina?
Ne paslaptis, kad Sirijos sukilėliai ginklų kovai su Basharo al Assado režimu gauna iš užsienio. Daugiausia iš vadinamųjų Per sijos įlankos monarchijų – Saudo Arabijos ir Kataro. Ginklų tiekia ir Turkija.
Klausimas: per kampaniją Libijoje Vokietijos kanclerė Angela Merkel laikėsi atsargios pozicijos, o ar dėl Si
rijos jos nuomonė kitokia?
Pasak Ericho Schmidto-Een boomo, Taikos studijų instituto vadovo, jo nė kiek nestebina pra nešimai apie slaptas Vakarų ša lių žvalgybines operacijas Sirijo je, esą apie jas, nepaisant to, kad Vakarai oficialiai tai neigia, seniai žinoma. „JAV CŽV Turkijoje aktyviai vei kia jau keliolika mėnesių. Visos tos slaptosios tarnybos, kurios rūpi nosi Muammaro al Gaddafi režimo kaita Libijoje, dabar dirba Sirijoje, – tvirtino ekspertas. – Žinoma, Va karai šiuo atveju remia nuosaikias jėgas, o, pavyzdžiui, Kataras – fun damentalistus.“
„Reuters“ nuotr.
Davidas Pollockas, Vašingtono instituto Artimųjų Rytų politikos ekspertas, svarstė, jog amerikie čiai Sirijoje, jo galva, bando užtik rinti, kad ginklai iš Saudo Arabijos, Turkijos ir Kataro nepatektų ekst remistams į rankas. Pasak jo, iki šiol JAV vyriausybė nesikiša į Sirijos reikalus. Nors Bal tieji rūmai svarstė, ar leisti Sirijos sukilėliams naudotis svarbia paly dovine informacija apie galimą Si rijos vyriausybės kariuomenės bu vimą ir judėjimą, iki šiol neaišku, ar toks sprendimas priimtas. „JAV parama nesusijusi su ginklų teikimu. Daugiausia pinigų skir
ta komunikacijoms plėtoti ir me dicinos įrangai“, – aiškino D.Pol lockas.
Visos tos slaptosios tarnybos, kurios rūpinosi M.al Gaddafi režimo kaita Libijoje, dabar dirba Sirijoje.
Įsivėlę vokiečiai ir prancūzai
Tarp galimų Vakarų šalių, kurios remia Sirijos sukilėlius, įvardijama
ir Prancūzija, buvusi Sirijos met ropolija. Pasak neįvardytų šaltinių, bend radarbiaudami su Saudo Arabijos ir Turkijos slaptosiomis tarnybo mis prancūzų agentai padėjo kai kuriems aukštiems Sirijos reži mo pareigūnams pasprukti iš Siri jos. Spėjama, kad būtent Prancūzi jai padedant Siriją paliko Manafas Tlassas, buvęs aukštas pareigūnas B.al Assado vyriausybėje, suteikęs Vakarams nemažai vertingos infor macijos apie režimo planus. Bendradarbiavimas su Vakarais leidžia pasitraukusiems režimo pareigūnams išvengti persekioji mo jų šalyje, taip pat jiems negresia sankcijos Vakaruose. Maža to, daugelis perverbuotų režimo pa reigūnų, kaip spėjama, už informa ciją gauna solidžius atlygius. „Jiems žadamos didelės pinigų sumos už informaciją, kurie ją ga li perduoti“, – sakė E.SchmidtasEenboomas. Ekspertas pridūrė, kad Sirijoje, jo manymu, aktyviai veikia ir Vokietijos slaptoji tarnyba BND. „Buvęs BND prezidentas, kuris vadovavo tarnybai iki 2011 m., su Sirijos režimui dirbančiomis žval gybos tarnybomis palaikė itin ge rus santykius. Tačiau BND vadovas pasikeitė, o tada įvyko svarbus lū žis“, – tvirtino ekspertas. Nuo tada, pasak jo, BND bendra darbiauja su B.al Assado priešinin kais ir esą dirba panašiai, kaip kitos Vakarų agentūros. „Naujasis BND vadovas Gerhar das Schindleris rizikuoja, tačiau jis nori įtikinti Vakarus, kad po Libi jos jie gali pasitikėti Vokietija. Ma nau, kad dėl šios priežasties BND įsivėlė į operacijas Sirijoje“, – sa kė ekspertas. „Deutsche Welle“ inf.
Rinkimai Rusijoje – be intrigos Vietos valdžios rinkimuose Rusijo je staigmenų nebuvo. Valdančioji Kremliaus partija „Vieningoji Ru sija“ vėl laimėjo.
Opozicijos atstovai pabrėžė, kad rinkimai ir šį kartą nebuvo sąži ning i. Nors rež im o opon entai tikėjosi, kad pirmieji dideli rin kimai po naujos V.Putino šeše rių metų kadencijos pradžios ge gužę gal i dar lab iau apt irpdyt i „Vieningosios Rusijos“ populia rumą, jų viltims nebuvo lemta iš sipildyti. Kaip patvirtino Rusijos centrinė rinkimų komisija (CRK), „Vienin goji Rusija“ dominavo tiek guber natorių, tiek provincijų ir miestų valdžios rinkimuose.
Premjeras Dmitrijus Medvedevas džiaugėsi savo vadovaujamos par tijos sėkme. „Pasakysiu atvirai: „Vieningo ji Rusija“ pasirodė stipriai, stipriau nei per Dūmos rinkimus gruodį, – tvirtino V.Medvedevas. – Visi tikė josi partijos fiasko po rinkimų gruo dį... Nieko panašaus neįvyko.“ Vis dėlto opozicijos atstovai tei gė, jog Kremlius pasinaudojo galia, kad paveiktų rinkimus sau tinkama linkme. Jie kaltino vyriausybę ša linant iš kovos stiprius varžovus ir spaudžiant valstybinio sekto riaus darbuotojus balsuoti už „Vie ningąją Rusiją“. Taip pat kaltinimų sulaukė ir rinkimų organizatoriai, esą rinkė jai balsuodavo po kelis kartus, o
urnose balsalapių būdavo ran dama daugiau, nei registruo ta balsavusių rinkėjų. „Liūdna, kad padėtis nepasikeitė. Pažei dimų ne sumažėjo, o padaugėjo“, – sakė Vakarų šalių finansuoja mos rinkimų stebėjimo organiza cijos „Golos“ direktoriaus pava duotojas Grigorijus Melkoniancas. Tačiau CRK vadovas Vladimiras Čiurovas tvirtino, kad „Golos“ pa reiškimai „neturi nieko bendra su tikrove“, nors vakarinėje Briansko srityje viena medikė savo klinikos vadovus apkaltino, esą jie grasi no atleisti darbuotojus, kurie ne balsuos už siekiantį būti perrinktą gubernatorių Nikolajų Deniną. Buvo renkami gubernatoriai penkiose iš 83 Rusijos provincijų.
Tendencija: Rusijoje vykusiuose gubernatorių rinkimuose vėl trium
favo Kremliaus partija vadinama „Vieningoji Rusija“.
Tai buvo pirmieji rinkimai po to, kai Kremlius atnaujino populia rius tiesioginius regionų vadovų rinkimus, kuriuos V.Putinas bu
AFP nuotr.
vo panaikinęs, stiprindamas sa vo valdžią per ankstesnę kadenciją Kremliuje 2000–2008 m. BNS inf.
13
antradienis, spalio 16, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/kultura
Vokiškos J.Meko patirtys Jono Meko vizualiųjų menų cent re atidaroma Jono Meko kūrybos paroda „Prisiminimai iš Vokieti jos“, skirta šio iškilaus meninin ko 90 metų sukakčiai.
Organizatorių nuotr.
Prasidėjo tarptautinė bardų savaitė Vakar buvo iškelta tarptautinio dainuojamosios poezijos festi valio „Tai – aš“ vėliava. O jame, be daugybės koncertų visoje ša lyje lietuvių, prancūzų, ispanų, anglų ir kitomis kalbomis, ir du išskirtiniai – išėjusiems atminti. Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Nešė žinią per Lietuvą
Dar spalio 6 d. surengę spalvingas eitynes senamiestyje jaunieji bardai pranešė apie tarptautinį dainuoja mosios poezijos festivalį „Tai – aš“, kuris šiemet švenčia dešimties me tų jubiliejų. Tuomet buvo pristaty ta festivalio vadovo Juozo Žitkaus ko knyga „Tai – aš“. Bardų istorija. Pirmasis tarptautinis festivalis“ ir kompaktinė plokštelė „Tai – aš“, kurią sudarė Gediminas Storpirš tis. Praėjusį savaitgalį bardai vago nu vyko Dzūkijos link, o jau vakar Vilniaus mokytojų namuose buvo iškelta festivalio vėliava ir oficia liai paskelbta jo pradžia. Maršrutu Vilnius–Rūdiškės–Val kininkai–Varėna–Marcinkonys–Vil
nius dvi dienas keliavo 14 dainuoja mosios poezijos festivalio dalyvių iš Lietuvos, Airijos ir Brazilijos. Kiek vienoje geležinkelio stotyje sureng tas koncertas pritraukė tiek specia liai atėjusių, tiek traukinių laukiančių žiūrovų, o vagonuose skambanti mu zika linksmino keleivius.
Juozas Žitkauskas:
Mūsų festivalio lan kytojai – tai žmonės, pavargę nuo kasdie nybės purvo ir daž niausiai šėlstantys ne judesiais, o savo vidi ne rimtimi. Festivalio vadovo J.Žitkausko tei gimu, tokia akcija sumanyta, kad bū tų aplankyti mažesni Lietuvos mies teliai ir muzika bei žinia apie festivalį pasklistų ten, kur bardai retai užsu ka. Tokia pramoga žavėjosi ne tik traukinio keleiviai, bet ir festivalio svečiai. „Tai buvo nuostabu, pranoko visus mano lūkesčius. Nė neabejo ju, kad toks pat nepakartojamas bus ir festivalis“, – maloniais įspūdžiais dalijosi brazilas Vicente Freire. Pagerbs V.Kernagį
Startas: vakar tarptautinio dai
nuojamosios poezijos festivalio „Tai – aš“ pradžią organizatoriai paskelbė iškėlę vėliavą Vilniaus mokytojų namų balkone.
Dešimtasis festivalis, pasak orga nizatorių, bus ypatingas. Festivalio vadovas, kalbėdamas apie laukian čius koncertus, išskyrė du. Vie nas jų – šiandien 18 val. Vilniaus mokytojų namų Didžiojoje salėje vyksiantis vakaras-koncertas „Jie dalyvavo festivalyje...“, skirtas anapilin išėjusiems festivalio „Tai – aš“ dalyviams Vytautui Kerna giui, Sauliui Mykolaičiui, Valdžiui Aleksaičiui, Sigitui Gedai, Olafui Stenstadui, Kalle Zwilgmeyriui, Zigmarui Kristsonui, Plamenui Stavrevui. Nemokamame renginy je dalyvaus Veronika Povilionienė,
Algirdas Klova, G.Storpirštis, Do mantas Razauskas, Andrius Kuli kauskas ir svečiai iš užsienio. Kitas renginys – spalio 20 d. 20 val. Vilniaus Šv. Kotrynos bažny čioje vyksiantis koncertas „Dainos“ teatras atgimsta“. Jis skirtas V.Ker nagiui atminti. Koncerte dalyvaus A.Kulikausko vienkartinė grupė, Aidas Giniotis, Gediminas ir Ainis Storpirščiai, Saulius Bareikis, Vir gis Stakėnas ir Indrė Dirgėlaitė. Į regionus – supažindinti žmonių
Iki spalio 21 d. vyksiančiame festiva lyje dalyvaus apie 80 atlikėjų iš try likos pasaulio šalių (Ispanijos, Pran cūzijos, Airijos, Danijos, Farerų salų, Brazilijos, JAV ir kt.), Lietuva – ke turiolikta. Daugiau kaip trisdešimt koncertų bus surengta ne tik Vilniu je ir Kaune, bet ir kituose miestuose, taip pat Lenkijoje ir Latvijoje. „Žinoma, ne kiekybė lemia festi valio svorį ir jo kokybę, tačiau mū sų tikslas yra pasiekti kiek įmanoma daugiau klausytojų. Ir į regionus va žiuojame ne vien tam, kad galėtume patys pasirodyti, bet norėdami ato kesnių Lietuvos miestelių žmones supažindinti su šio žanro nacionaline klasika, jaunais atlikėjais ir pristatyti svečius iš užsienio. Kad ir kaip būtų, šis žanras išlieka specifin is. Žmonės žino kai kurias pavardes, tačiau ne būtinai tas pavardes susieja su dai nuojamąja poezija“, – sakė festiva lio vadovas J.Žitkauskas. Nors pirma mintis surengti šį fes tivalį kilo dar 2001 m., ją įgyvendin ti J.Žitkauskui su aktoriumi G.Stor pirščiu pavyko tik 2003-iaisiais. Spalio trečia savaitė – tradicinė festivalio data. Kad ir kokia neleng va buvo pradžia, festivaliui pavyko atrasti savo klausytojus. „Mūsų festivalio lankytojai – tai žmonės, pavargę nuo kasdienybės purvo ir dažniausiai šėlstantys ne judesiais, o savo vidine rimtimi“, – teigė jubiliejų mininčio festiva lio vadovas.
VD inf.
Dok ument ik a: J.Mekas pa
rodoje pristatys savo ir brolio Adolfo kūrybą. Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
Kur? Jono Meko vizualiųjų menų centre, Gynėjų g.14. Kada? Šiandien 18 val. Kiek? Nemokamai.
ALEKSANDRAS LUKAŠENKA: - DIKTATORIUS - LEDO RITULININKAS - MEŠKIUkų PRIEŠAS MES RODOM, TU SPRENDI.
SPALIO 17-24 D.
VILNIUJE, („MULTIKINO OZAS“, „SKALVIJA“, „ENERGETIKOS IR TECHNIKOS MUZIEJUS“)
WWW.NEPATOGUSKINAS.LT 4>5=ã;8< ;»6268 /87-*<
Informaciniai rėmėjai
no traukiniu važiuojančius keleivius ir skelbė žinią apie prasidedantį festivalį.
rėmėjai
Pranešė: maršrutu Vilnius–Rūdiškės–Valkininkai–Varėna–Marcinkonys–Vilnius riedantys bardai linksmi
Parodoje susitelkiama į lietuvių pabėgėlių pokario metais temą. Pristatomos brolių Jono ir Adol fo Mekų fotografijos ir du J.Me ko filmai. Fotografijos apima 1945–1949 m., kai broliai Jonas ir Adolfas li kimo buvo nublokšti į Vokietiją – Vysbadeno ir Kaselio išvietintųjų, arba žmonių be vietos, stovyklas. Nuotraukose užfiksuotos įvai rios Vysbadeno ir Kaselio vietos ar priemiesčiai, dokumentuotas išvietintųjų stovyklos gyvenimas – mokykla, lietuvių žemdirbiai pabėgėliai, taip pat asmeniniai dokumentai. „Išvietintų žmonių stovyklose visoje Vokietijoje gyveno tūkstan čiai lietuvių, laukdami savo likimų. Tai mano pirmas bandymas trum pai pristatyti vokiškąjį gyvenimo etapą tarp 1944 m. liepos ir 1949 m. spalio. Naudodamas origina lias fotografijas ir filmuotą vaiz do medžiagą iš 1971 ir 1993 m., aš sugrįžtu į Elmshorną, Flensburgą, Vysbadeną, Maincą ir Kaselį, kur praleidau keletą savo gyvenimo metų – pirmiausia kaip priverstinis darbininkas karo belaisvių stovyk loje, vėliau – kaip žmogus be vietos DP (displaced persons – angl.) sto vykloje“, – pasakojo J.Mekas. Parodoje pirmą kartą Lietuvo je pristatomas J.Meko filmas „Re mineszencen aus Deutchland“ („Prisiminimai iš Vokietijos“ –
vok.), taip pat filmas „Ar buvo karas?“, daugiausia pačių pabė gėlių lūpomis pasakojantis apie jų gyvenimą atsidūrus JAV. Kaip atskiri ir kartu jungiamie ji akcentai parodoje eksponuoja mos dvi portretinės nuotraukos – 1947 m. J.Meko autoportretas ir 1965 m. Jurgio Mačiūno portre tas. Šios fotografijos tarsi sujun gia ir pratęsia pokario išvietintųjų asmenų Vokietijoje ir kiek vėliau JAV atsidūrusių pabėgėlių paro dos leitmotyvus.
14
AntrADIENIS, spalio 16, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Nacionaliniame dramos teatre, Gedimino pr. 4. KADA? Rytoj 18.30 val. KIEK? 12–25 litai.
KUR? Kino teatre „Pasaka“, Šv. Ignoto g. 4 / 3. KADA? Rytoj 18.30 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Vilniaus rotušėje, Didžioji g. 31. KADA? Iki spalio 30 d. KIEK? Nemokamai.
„Visuomenės priešas“
Idealizmo auka
K.Donelaičio jubiliejus
Jono Vaitkaus režisuota Henriko Ibseno drama „Visuomenės prie šas“ kalba apie dabartį ir praeitį jungiančius dalykus bei kelia klau simą: kodėl visuomenę reformuoti pasišovę idealistai tampa jos priešais? Kas priverčia savo šalies patriotą iš nevilties sušukti: „Te gu žlunga visas kraštas, tegu būna sunaikinta visa ši tauta?!“
Šiaurės šalių kino klubas dovanoja nemokamus skandinavų kino seansus. Larso von Triero filme „Europa“ amerikietis Leo iškart po Vokietijos kapituliacijos 1945-aisiais nusprendžia padėti karo nuste kentai tėvynei ir įsidarbina miegamųjų vagonų konduktoriumi. Ta čiau misija apkarsta supratus, kad jis tapo pogrindžio nacių įkaitu.
Vilniaus rotušėje atidaroma tapybos paroda „Donelaitis 2012“, skirta Kristijono Donelaičio 300 metų jubiliejui paminėti. Ją sudaro spe cialiai devyniems tapytojams šia tema užsakyti kūriniai, taip pat ki tų norinčių dalyvauti parodoje menininkų darbai. Tema – K.Done laičio epocha, jo literatūrinis palikimas, „Metų“ interpretacija.
KUR? „Mint Vinetu“ knygyne, Šv. Ignoto g. 16. KADA? Rytoj 19 val. KIEK? 10 litų.
KUR? Vilniaus mažajame teatre, Gedimino pr. 22. KADA? Šiandien 18.30 val. KIEK? 25–40 litų.
KUR? Galerijoje „Artifex“, Gaono g. 1. KADA? Iki spalio 27 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? Vilniaus mokytojų namuose, Vilniaus g. 39. KADA? Rytoj 17 val. KIEK? 12–33 litai.
Džiazas su geromis knygomis
Maestro J.Erlicko vakaras
Raudona tekstilės juosta
Bardai dainuoja senjorams
„Mint Vinetu“ knygynas kviečia į kasmėnesinį knygyno džiazo vakarą. Tradicinio bei moder naus džiazo interpretacijas pateiks saksofoni ninkas ir vokalistas Karolis Vaitiekūnas, klaviši niais gros Kęstutis Pavalkis.
Jaukūs, kiek ekscentriški susitikimai su gyvuo ju lietuvių literatūros klasiku Juozu Erlicku Vil niaus mažajame teatre jau tapo tradiciniai. Susi tikimai vis kitokie – maestro improvizuoja, jaus damas publikos nuotaikas ir lūkesčius.
Eglės Gandos Bogdanienės darbų paroda „Red tape“ – savotiška menininkės 25 kūrybos metų retrospektyva. Čia pamatysite ir pirmąsias mi niatiūras, ir vėlesnius darbus, atskleidžiančius jos požiūrį į tekstilę.
Dainuojamosios poezijos festivalis „Tai – aš“ do vanoja koncertą senjorams – jiems skirti pigiausi bilietai. O gros Andrius Kulikauskas (nuotr.), Sau lius Bareikis, Alvydas Jegelevičius, Vygantas Kaz lauskas, Algirdas Klova ir Algirdas Svidinskas.
tv programa
LRT
6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Hartlando užuovėja“ (k). 11.00 LRT aktualijų studija. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas (lenkų k.). 12.15, 12.30, 13.05, 14.05 Laba diena, Lietuva. 12.20, 14.40 Žinios. 12.25 Sportas, orai. 13.00, 14.00 LRT radijo žinios. 14.50 Sportas, orai. 15.00 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Hartlando užuovėja“. 17.00 „Viena byla dviem“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.45 Sportas. 18.50 Orai. 18.55 „Prisikėlęs faras“ (6) (N-7). 19.55 S. „Rojus Lietuvoj“ (1) (2012 m.). 20.25, 22.00 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Verslas. 21.05 Kultūra. 21.10 Sportas. 21.13 Orai 21.15 Stilius. Jausmai. 21.45, 22.15 Pinigų karta. 22.45 „Lemtingi metai“ (4). 23.15 Vakaro žinios. 23.20 Sportas. 23.25 Orai. 23.30 S. „Rojus Lietuvoj“ (1) (2012 m.) (k). 0.00 Stilius. Namai (k).
LRT 21.45 val.
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Burbuliai“. 6.50 „Mažieji Tomas ir Džeris I“ (7). 7.20 „Kung Fu Panda“ (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 9.40 24 valandos (N-7) (k). 10.30 Melodrama „Meilė ir šokiai“ (JAV, 2009 m.) (N-7) (k). 12.30, 20.55 Karamelinės naujienos (N-7). 13.00 „Nickelodeon“ valanda. „Nugalėtoja“. 13.30 „Kung Fu Panda“. 14.00 Kitas! (N-7). 14.30 „Šeimynėlė“ (N-7). 15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 17.00 Labas vakaras, Lietuva. 17.45 24 valandos (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14, 22.19 Sportas. Orai. 19.19 KK2 (N-7). 19.55 Pasaulis X (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva. 22.35 Siaubo trileris „Baimė“ (JAV, 1996 m.) (N-14). 0.40 „Skaičiai“ (9) (N-7). 1.35 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“ (N-7).
TV3
6.15 Teleparduotuvė. 6.30 Nauja diena. Tiesioginė transliacija. 8.00, 14.40 „Simpsonai“. 8.30, 13.10 „Juodoji skylė“.
LNK 0.40 val.
9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 „Naisių vasara“. 11.00 Kas? Kur? Kada? 12.15 Stebuklų šalis. 13.40 „Drakonų medžiotojai“. 14.10 „Ančiukas Donaldas ir draugai“. 15.10 „Meilės prieglobstis“. 16.10 „Drąsi meilė“. 17.10 Paskutinė instancija. 18.10 „Naisių vasara“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 Beatos virtuvė. 20.00 „Gyvenimas“. 20.30 Be komentarų. 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Terra Nova“. 23.00 „CSI kriminalistai“. 0.00 „Žmogžudystė“ (4). 1.00 „Penktadienio vakaro žiburiai“. 1.50 „Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius“.
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 „Milijonieriai“ (k). 7.30 Kalbame ir rodome (N-7) (k). 8.30 „Užkalnio 5“ (k). 9.30 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 10.30 „Raudonas dangus“ (N-7) (k). 11.30 „Komikų klubas“ (N-7) (k).
TV3 18.10 val.
12.00 „Jūrų velniai“ (N-7) (k). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7) (k). 15.00 „Raudonas dangus“ (N-7). 16.00 Kalbame ir rodome (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „VRS kamera“ (N-7). 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 Prajuokink mane (N-7). 21.25 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 22.25 „Sostų karai“ (N-14). 23.25 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.25 Kalbame ir rodome (N-7) (k). 1.25 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
Lietuvos ryto TV 6.14, 13.20 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 9.15 Skonio reikalas. 10.15 Šiandien kimba. 10.55 Dok. f. „Kaip Steve’as Jobsas pakeitė pasaulį“ (N-7). 12.00 Lietuvos diena. 13.00 Mokausi gaminti. 14.00 Gyvenimo būdas. 15.00, 16.00, 17.00 Žinios. Orai. 15.15 Dok. f. „2000 km istorijos“ (1).
BTV 21.25 val.
15.45, 16.10 Dok. f. „Nužudyti bin Ladeną“ (N-7). 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 VTB jungtinė lyga. Klaipėdos „Neptūnas“ (Lietuva)–Rygos VEF (Latvija). Tiesioginė transliacija iš Klaipėdos. 20.00, 0.00 Reporteris. 20.57, 0.57 Orai. 21.00 2014 m. FIFA pasaulio futbolo čempionato atrankos rungtynės. Bosnija ir Hercegovina– Lietuva. Tiesioginė transliacija iš Bosnijos ir Hercegovinos. 23.00 Negaliu tylėti. 1.00 Pašėlę TV pokštai (N-7).
SPORT1
12.00 Televitrina. 13.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. „Nymburk“–Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“. 15.05 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „Porsche Carrera Cup 2012“ (Rockingham). 16.25, 20.50 Sporto metraštis. 16.40 VTB vieningoji krepšinio lyga. Maskvos CSKA–Krasnojarsko „Enisey“. 18.30 Automoto. 18.55 VTB vieningoji krepšinio lyga. Klaipėdos „Neptūnas“–Rygos VEF. Tiesioginė transliacija (per pertrauką – Žinios +). 21.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. „Donetsk“–Talino „Kalev“. 23.15 Krepšinio pasaulyje.
lietuvos ryto tv 15.45 val.
po Dobrovolės k. (5,1100 ha, sklypo Įmonei reikalingi aukštalipiai. Tel. 8kad. 650Nr. 91 0101/0164:31), Panerių seniūnijoje, Vilniuje, 253, 8 699 98 086. 973725 detaliojo plano. Planavimo pagrindas – 2012 m. balandžio 12 d. Detaliojo teritorijų planavimoTransportas, organizatoriaus teisiųlogistika ir pareigų perdavi951181 mo sutartis Nr. 042042. Planavimo tikslas – Konditerijos darbąbendrojo Vilniaus pakeisti žemėsįmonė tikslinępriims paskirtįį pagal Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vil- plano regione vairuotoją-ekspeditorių, sprendinius, padalyti sklypą,vadybininnustatyti niuje, g. 131, tel.3655, (8 5) 275 ką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel.De-8 Tel.Žalgirio 261 3653, 261 261 4665; 3659 teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. www.pc-help.lt. 611 45 plano 000. organizatorius – UAB „4Real“, taliojo skelbimai@vilniausdiena.lt 933624 976056 A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 20 198. Projekto rengėjas – UAB „RV architektų stuKelionių dija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. ParengIš/į Londoną saugiai, greitai vežame siun- UAB „Kraustymo komanda” – profesionatinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 liosKelionių kraustymo paslaugos įmonėms ir gySiūlo darbą AKCIJA! 10 proc. nuolaida 687 58 503, +44 778 627 1449. Informaci- ventojams. Iš/į Londoną saugiai, greitai vežameužsasiunB&L Santechnika ieško santechnikų ir kymams iki lapkričio 1d.! Tel. 8iki618 77 600; ja UAB – www.lietuvalondonas.com . tinius. Lietuvoje pristatome durų. Tel. 8 959526
SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.
antradienis, spalio 16, 2012
už didžiausią pasiūlytą, ne mažesnę UAB „Nekilnojamojo Turtobet Projektai” atlieneikadastrinius 35 730 Lt kainą. Pasiūlymai teikiami iki ka matavimus Vilniaus r. sav., 2012 m. birželio 25 d. imtinai uždaruose voSudervės sen., Rastinėnų k., SB „Vilma”, kuose administratoriui, UAB „SBS skl. Nr.bankroto 148 (skl. kad. Nr. 4184/0934:0148), Legale“, Ukmergės g. 369A, Vilnius. prašom gretimo (neprivatizuoto sodo) Dausklygiau tel.2012 (8 5)m.206 0799, 8 611 po Nr.informacijos 147 savininką birželio 8 d. 10 51 518. val. atvykti prie jums priklausančio sklypo ir 971990 dalyvauti ženklinant riboženkliais BoguslaVladislavos Salmanovič paveldėtovo Sovinskio sklypą Nr. 148turto arba prašom sujų dėmesiui. Š. m. birželioJaroslavu 27 d. 16Bazeval. sisiekti su darbų vykdytoju adresu Vilniaus r., Pagirių vič, Žalgirio g. 131–213, Vilniussen., (tel. 8Mikašiū677 79 nų k.,e. SB „Ekspresas”, vyks sklypo kad. 348, paštas topomatik@gmail.com ). Nr. 960926 4167/1002:0027 kadastriniai matavimai. mo-parodymo aktą suinteresuotus gretimų Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka sklypų Matavimus atlieka UAB LinUAB savininkus. „Baltijos Matavimų Organizacija”, „GeoMind“, Vilkpėdės g. 9-14, Vilnius, tel. 8 kmenų g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112. info@geomind.lt. 670 12 093;
15
skelbimai
Kvies į nepatogias diskusijas Rytoj prasidėsiantis šeštasis do kumentinių filmų festivalis „Ne patogus kinas“, be filmų peržiū rų, pasiūlys susitikti net su 12 re žisierių, kurie papasakos apie ki no kūrimo užkulisius. Kinas vienija
Šiais metais festivalyje bus ne tik parodytas 41 filmas – apsilanky ti renginyje žada net 12 režisierių, kurie „Nepatogaus kino“ gerbė jams maloniai sutiko papasako ti apie filmų kūrimo užkulisius ir akstinus, skatinančius kurti bū tent tokius filmus. Vienas iš gausaus būrio festiva lio svečių – filmo „Dženino mies to kinas“ režisierius, prodiuseris, rašytojas vokietis Marcusas Vet teris. Jis, metęs verslo studijas, ėmėsi studijuoti medijų meną. M.Vetterio dokumentiniai filmai reguliariai šturmuoja kino festi valius, o tris kartus net laimėjo „Grimme“ apdovanojimą. Režisierius nuo pat pirmųjų akimirkų sekė Palestinos Dženi no miesto sugriuvusio kino teat ro atgaivinimo projektą. Kadangi pastato atkurti nebuvo įmanoma be abiejų pusių – žydų ir pales tiniečių, „Dženino miesto kinas“ tampa tarpkultūrinio dialogo mezgimosi vieta. Filmo „Dže nino miesto kinas“ peržiūros ir susitikimas su režisieriumi vyks Vilniuje, kino teatruose „Multi kino“ (spalio 20 d.) ir „Skalvijo je“ (spalio 21 d.). Vaikų kraujas
Ne mažiau intriguojantis susitiki mas žiūrovų laukia su olandų ki no ir televizijos režisiere, prodiu sere Klaartje Quirijns, kurį laiką gyvenusia bei kūrusia JAV, Niu jorke. Jos filmai festivalyje rody ti ir anksčiau, tačiau pati režisie rė atvyksta čia pirmąkart. Šį kartą festivalyje bus rodomas 2011 m. sukurtas filmas „Taika ar teisingumas“. Filme pasakojama, kaip daugiau nei dvidešimt metų Ugandos vyriausybė bando nu galėti sukilėlio Josepho Kony va dovaujamą Dievo pasipriešinimo armiją. Šiandien liūdnai pagarsė
jusios vaikų kareivių pajėgos siau čia Sudane ir Konge, o pats Kony tebesislapsto laisvėje. Filmas pa rodo, koks sudėtingas gali būti tarptautinio teisingumo vykdy mo procesas, kai į jį žvelgiama la bai skirtingai. Filmo aptarimas ir susitikimas su režisiere vyks spa lio 18 d. kino teatre „Skalvija“.
Suomių J.P.Passio ir J.Kärkkäineno fil me „Panko sindro mas“ pasakojama apie pankroko gru pę, kurios nariai tu ri protinę negalią. Neįgalieji pankai
Festivalio organizatoriai kviečia nepraleisti susitikimo ir su filmo „Panko sindromas“ režisieriais iš Suomijos – Janiu Peteriu Pas siu ir Jukka Kärkkäinenu. Apdo vanojimus įvairiuose kino festi valiuose renkantis suomių filmas pasakoja apie pankišką gyveni mą ir ėjimą prieš srovę. Pagrin dinai filmo herojai – Pertis, Ka ris, Tonis ir Samis – kaip turbūt kiekvienos normalios pankro ko grupės nariai mėgsta alų, gar siai keikiasi, viešai aiškinasi san tykius, bet į muziką žiūri rimtai. Skirtumas tik tas, kad kiekvienas šios kylančios suomių pankro ko grupės narys turi protinę ne galią. Filmo aptarimas ir susiti kimas su režisieriais vyks spalio 19 d. kino centre „Multikino“ ir spalio 20 d. „Skalvijoje“. Šeštasis dokumentinių filmų festivalis „Ad Hoc: Nepatogus ki nas“ vyks spalio 17–24 d. Vilniu je, spalio 25–30 d. Kaune, lapkri čio 6–10 d. Šiauliuose, lapkričio 7–11 d. Klaipėdoje, lapkričio 8–11 d. Alytuje, lapkričio 9–11 d. Ma rijampolėje, o lapkričio 14–17 d. Utenoje, Ukmergėje ir Panevėžy je. Visa informacija apie filmus ir renginius – svetainėje nepato guskinas.lt. VD inf.
paslaugos
Karščiausi Kelionių pasiūlymai
pagalbinių darbininkų. Atlyginimas sutartinis. Tel.keleivius 8 616 88 086 (8-17Daniją, val.). www.blVežame į Vokietiją, Olandiją.santechnika.lt. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai.
info@gmail.com.
1033162
PaSlaugoS Kitos
952525
Kitos baldų gamyba. Aukšta kokyNestandartinių bė – žema kaina. www.guobosbaldai.lt. Tel. 8 656 69 099.
760904
parduoda nekilnojamąjį turtą Parduodamas dviejų kambarių butas Palangos centre, už bažnyčios, S.Nėries g. 1A. Tel. 8 603 62 096.
955765
perKa
www.kraustymokomanda.lt.
976256 1033394
Kelionių organizatorius
1016231
Informuojame, kad 2012 m. spalio 29 d. 9-10 val. bus atliekami Zenono Aškelovič žeA.Vienuolio g. 6, LT–01104Nr.Vilnius mės sklypų (kadastriniai 4150/0800:2, Kelionių Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siun- 4150/0800:6), esančių Vilniaus r. sav., sen., Šutinių k., kadastriniai vilnius@vilnius.krantas.lt, Kelionių tinius. Lietuvojeorganizatorius pristatome iki durų. Tel. 8 Medininkų Kaimyninių sklypų (kadastriwww.krantas.lt 687 58 503, +44 778 627 1449. Informaci- matavimai. A.Vienuolio g. 6, LT-011044150/0800:118, Vilnius niai Nr. 4150/0800:32, jaAr–svajojate www.lietuvalondonas.com. Tel.Vegasas (8 5) 231nuo 3314.2871 Faks.Lt(8 5)4150/0800:55, 262 9120 aplankyti Niujorką? 4150/0800:3, Las 1031318 4150/0800:209, vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt O galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – Torontas nuo 2382 Lt 4150/0800:148, 4150/0800:37) savininkus arba jų paveldėšviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus? tojus, Monrealis nuo 2874 Lt naudotojus, Vilniaus r. žemėtvarkos Pamatykite Šiaurės Ameriką už skyriaus Hiustonas nuo 2964 Ltsuinteresuotą asmeAtėjo TIKROMS ATOSTOGOMS! atstovą, kaip Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga Kitalaikasnuostabiąją nį,Kalgaris nurodytu kviečiame atvykti į sklypo ypatingą kainą. 3464 Lt nuo 125nuo Ltlaiku Informuojame, kad 2012 m. spalio 25 d. paženklinimą natūroje. Suinteresuotiems Užsisakykite iki 15 dienos, ir Joninių kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga nuo nuo 15 iki 16skrydį val. busgegužės atliekami kadastriPamirškite kasdieninius rūpesčius ir atsipaasmenims neatvykus ar apie tai neinformaniai žemės sklypams, kad. leiskitės kelionę 2012 10 Nr. vus, Kaina pateikta į abi puses su oro uostų mo110 matavimai Lt į nepamirštamą darbai bus tęsiami bejūroje! jų. Darbų vykdylaiduokite laive Baltijos 4117/0100:0998 ir 4117/0100:0999, Žudiš- tojas 01–2013 03Jus 21 į trumpiausios UAB „Futurum modus“, Šalčininkų r., kesčiais. Kviečiame nakties vaMėgaukitės saule, vėju ir gera nuotaika. kių k., Riešės sen., Vilniaus r. Kviečiame da- Turgelių k., tel. 8 610 37 448. Niujorkas nuo 2226 Lt Rezervacijos mokestis iki 100 Lt mokamas pakarėlį! lyvauti matavimuose pasirašyti paženklini1033336
Karščiausi Kelionių pasiūlymai
ĮvairūS
Vašingtonas Lt ir linksmybės iki Baltijos jūrojenuo bus2526 ir disko, Bostonas nuo 2588 Lt ryto!
pildomai. Kruizo kaina pateikta iš išplaukimo uosto. Vietų skaičius ribotas. www.krantas.lt Daugiau informacijos
KarščiauSi Kelionių PaSiūlymai
Kelionių organizatorius
Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.
Kelionių organizatorius
929896
UAB „BEST COMPANY“ Varėnos r. perka: veršelius, galvijus, avis. Sumokame iš karto. Mokame PVM.g.Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 A.Vienuolio 6, LT-01104 Vilnius 803, 713314. 558,Faks. (8 310) 48 9120 323. Tel.8(8601 5) 231 (8 5) 262 953105 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt
Įvairūs
LĖKTUVŲ BILIETŲ IŠPARDAVIMAS! Kita Praha nuo 549 Lt;
2012 04 20 Vilniaus Kijevas nuo 692 Lt;apygardos teismo nutartimiMilanas UAB „Joanos iškelta bankroto nuo 702avialinijos“ Lt; bylaBukareštas (c. b. Nr. B2-3323-160/2012). Bankrutuonuo 766 Lt; jančios SofijaUAB nuo„Joanos 768 Lt; avialinijos“ administratoriumi UAB VALDYMO IR RESTel paskirta Avivas nuo 817VERSLO Lt; TRUKTŪRIZACIJOS CENTRAS. Įgaliotas asmuo Baku nuo 1252 Lt; Astana nuo Lt;83 541. Prašom iki 2012 – V.Česonis, tel.1958 8 686 nuo111680 Lt; m. Delis birželio d. imtinai pateikti savo kreditoPekinas nuo 17762012 Lt; m. gegužės 2 dienai rinius reikalavimus Šanchajus nuoįsiteisėjimo 1776 Lt; dienai) kartu pri(bankroto bylos Niujorkas nuo 1777reikalavimus Lt; dedant kreditorinius patvirtinannuo 2074 Lt; įformintus nuorašus. čių Tokijas dokumentų tinkamai nuo 2236 Lt; ar šių reikalavimų TaipMajamis pat prašom nurodyti, Sidnėjusyra nuo 3548 Lt nurodyti, kokiu būdu įvykdymas užtikrintas, tai yra padaryta. Kreditorinį reikalavimą pateikKaina pateikta į abi puses su oro Kaunas. uostų moti Savanorių pr. 262-105, LT-50204 Inkesčiais. formacija tel./faks. (8 37) 229 886. 961016 Rezervacijos mokestis 50 Lt mokamas papildomai. INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIperiodas priklauso maršruto. MĄ.Kelionės Parengtas žemės sklypo,nuo esančio Lvovo
g. 105A, Šnipiškių seniūnijoje, Vilniuje, sklykiekis už šią kainą ribotas. po Bilietų kad. Nr. 0101/0032:986, bendras plotas 0,2419 ha, detalusis planas. Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 07 13 įsakymas Nr. AD30-1732, 2011 08 01 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr.
KELIONĖS KELIONĖSAUTOBUSU AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU Alyvų žydėjimo šventėirDuobelėje, Latvijoje Juodkalnija–Bosnija Hercegovina–KroaČekijos pilys–Čekijos rojus–Praha tija–Serbija–Albanija – 1350 Lt – 577 Lt (05.26.) – 95 Lt Didingoji ItalijaVaršuvoje ir Kaprio sala – 1747 Lt– 175 Lt Paryžius–Amsterdamas–Liuksemburgas Muziejų naktis (05.19/20) – 1359 Lt Ryga–Saremos sala–Talinas – 377–Lt577 Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha Ryga–Stokholmas–Rundalė – 470 Ltjūros Šiaurės Italija su poilsiu prie –Adrijos Šveicarijos gamtos stebuklai Paryžius–Beniliuksas – 1377 Lt1397 Lt nuo 1197 Lt Praha–Viena–Budapeštas Ryga–Saremos sala–Talinas––627 377LtLt Kroatija nuo 990 Lt pažintinė) nuo Gdanskas–Malborkas–Griunvaldas – 427 Lt Lt Šiaurės Italija (poilsinė 1290 Slidinėjimo kelionės autobusu: Praha-Viena-Budapeštas nuo 627 Lt Kroatija nuo 990 Lt Slidinėjimas Prancūzijoje (Trys Slėniai) – LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: Praha–Viena–Budapeštas nuo 619 Lt 1470 Lt Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Slidinėjimas Italijoje (Livinjo) –Lt1490 Lt Malta – 904 Austrijoje–Šveicarijoje Lt(poilsinės) Slidinėjimas – IŠ VARŠUVOS 1890 Lt Graikija, Cgalkidikė – 979 Egiptas, Hurgada nuo 935LtLt Slidinėjimas Ispanija, Kosta Dorada 999 Lt Tatrai) Bulgarija nuoSlovakijoje 850 Lt – (Žemieji – 890 Lt Ispanija, Šri Lanka Alikantė nuoUkrainoje 3500– 1108 Lt (Bukovelis) 7 d. – Slidinėjimas Graikija, sala Kreta 1170 Lt – 1128 Lt 850 LtnuoKos Turkija, Antalija –Lt1185lėktuvu: Lt Slidinėjimo kelionės Tunisas nuo 770 Slidinėjimas Andoroje 1290 Lt Bulgarija, Burgas – 1199– Lt Slidinėjimas Italijoje, Kroatija, Rijeka – 1279Šveicarijoje Lt poilsinės)ir PranIŠ VARŠUVOS (pažintinės cūzijoje (Aostos slėnis) lėktuvu – 1490 Lt Turkija, Marmaris 1289 Kruizas Nilu nuo 2038 LtLt Slidinėjimas Italijoje (Vialattea) lėktuvu Bulgarija, Izraelis–Jordanija–Egiptas – 1650 Lt Burgas – 1199 Ltnuo 2423 Lt LĖKTUVUnuo IŠ VILNIAUS: Portugalija, Algarvė Marokas 2634 Lt– 1899 Lt Ispanija, Brava, Kosta Dorada nuo Kuba nuoKosta 5853 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) 1979 Lt; Malta – 904 Lt; Graikija, ChalkiEgiptas, Hurgada nuo 995 Lt dikė – 1099 Lt; Ispanija, Alikantė – 1108; IŠ RYGOS:Kos Bulgarija – 995 Graikija, salaLt– 1128 Lt; Turkija, AntaTailandas (pažintinė – nuo 5218Lt;Lt lija – 1295 Lt; Bulgarija, Burgas – 1185 Turkija – 1078 Lt poilsinė) Šri Lanka – 3500 Lt IŠ VILNIAUS: Kreta – 1170 Lt Egiptas, Tunisas –Hurgada 770 Lt nuo 869 Lt Ispanija, – 1499(pažintinės Lt LĖKTUVUMaljorka IŠ VARŠUVOS – poilTurkija, sinės) Antalija – 889 Lt Kruizas Nilu nuo 1440 Lt Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt Marokas – 2634 Lt Kuba – 5853 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Top Fun 540 Lt Raganė 550 Lt Energetikas 600 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Trimitas 520 Lt
Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt
Graikija,Rijeka Kreta –– 99 Lt Lt; Turkija, MarmaKroatija, 1489 Mažieji Laukystos piratai Bulgarija, – 1099 Lt 370 Lt– 1999 Lt ris 1620 Lt;Varna Portugalija, Algarvė Holivudo akademija 599 LtLt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Portugalija, Algarvė – 2239 Mes jėga 450 Ltnuo 1440 Lt; Bulgarija Egiptas, Hurgada –STOVYKLOS 1595 Lt; Turkija – 1440 Lt; Šri Lanka – Žaidimų galaktika 450 Lt LIETUVOJE 3500 Lt;indėnai Kreta –atkeliauja 1170 Lt į Lietuvą 450 Lt Apači Pasaka nuo 550 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poAvataro–nuotykiai Raganė 550 Lt kartu 450 Lt ilsinės) Mes šampinjonai 450 Kruizas Nilužmogus nuo 1440 Lt;Ltaš! Izraelis–Egiptas Laimingas – tai 600 Lt nuo 1678 Lt; Marokas – 2634499 Lt; Kuba Aplink Lt – Top Fun pasaulį 640 Lt per 7 dienas 5853 Lt pasaulis 595 Lt Mano AVIABILIETAI Kitasinternetu: variantas 359 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE Pirkti www.lek.lt Dodi 550 Ltaviakompanijos) Anglų kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt (yra ir pigios KELTAI STOVYKLOS1699 UŽSIENYJE Bulgarijoje Lt Ryga–Stokholmas; Stovykla Ukrainoje „Pribrežnyj“ Kroatijoje 2149 Lt Talinas–Helsinkis; Talinas–Stokholmas; Ventspilis–Nynes60 Lt dienai hamnas; Klaipėda–Karlshamnas (spec. Kryme „Saliut“ 1699 Lt (spec. pasiūAVIABILIETAI* pasiūlymas); Klaipėda–Kylis Baku nuo 1050 Lt;LtMaljorka(spec. nuo 500 Lt Bulgarijoje 1699 lymas); Klaipėda–Zasnicas pasiūlymas); Turku–Alando *kainos į abi2149 puses Kroatijoje Lt salos–Stokholmas. Konferencijos kiti Jūsų Juodkalnijojeir 1899 Lt kompanijos renginiai Baltijos jūroje! KELTŲ AnglųBILIETAI kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt
Ryga–Stokholmas AVIABILIETAI* KRUIZAI Talinas–Helsinkis Viduržemio jūrojeLt(spec. kaina) Delis nuo 1870 Karibų jūroje (spec. Talinas–Stokholmas Tokijas – 2229 Lt kaina) Tolimuosiuose Rytuose (spec. kaina) Ventspilis–Nyneshamnas Seulas – 2308 Baltijos jūroje Lt Klaipėda–Karlshamnas Singapūras – 2310 Lt (spec. pasiūlymas) VIZOS (spec. pasiūlymas) Į Klaipėda–Kylis Rusiją nuo –260 Lt, Lt Baltarusiją nuo 85 Lt Bankokas 2409
Klaipėda–Zasnicas Puketas – 2610 Lt (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas *kainos į abi puses KELTAI VIZOS Joninės Baltijos jūroje (Tallink 3 d. kruizas) Į Rusiją nuo nuo 105 Lt 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt
Akcijos taisyklės: nemokamą standartinį žodinį skelbimą iki 15 žodžių galite įdėti pateikę šį kuponą „Vilniaus dienos“ redakcijoje, Labdarių g. 8. Nemokamas skelbimas turi būti išspausdintas iki spalio 31 d. Papildoma informacija tel. (8 5) 261 3653.
Jungtis: kinas gali vienyti net priešus – tai parodyta režisieriaus
M.Vetterio dokumentiniuose kadruose apie kino teatro atstatymą.
Organizatorių nuotr.
Orai
Šiandien vietomis palis. Kai kur formuosis rūkai. Oras šils iki 10–14 laipsnių šilumos. Trečiadienį daugelyje rajonų palis. Vietomis numatomas rūkas. Naktį atvės iki 5–10, dieną temperatūra svyruos tarp 9–14 laipsnių šilumos.
Šiandien, spalio 16 d.
+11
+11
+11
Telšiai
Šiauliai
+11
Klaipėda
Panevėžys
+13
Utena
+11
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi
7.50 18.17 10.27 9.09 18.25
290-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 76 dienos. Saulė Svarstyklių ženkle.
+11
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +29 Berlynas +14 Brazilija +27 Briuselis +13 Dublinas +11 Kairas +33 Keiptaunas +24 Kopenhaga +11
Londonas +15 Madridas +21 Maskva +10 Minskas +13 Niujorkas +16 Oslas +6 Paryžius +13 Pekinas +19
orai vilniuje Šiandien
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+8
+12
+10
+9
3
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+13
Alytus
1–6 m/s
+11
+12
+9
+4
3
+13
+10
+6
2
ketvirtadienį
prizas Šią savaitę laimėkite knygas: Dianos Palmer „Kietaširdis teksasietis“ ir Julios James „Ypatingos akimirkos“. Rančos savininkas Džeredas Kameronas – tikra paslaptis miestelio gyventojams. Sudominti vienišių pavyksta tik švelniajai knygyno pardavėjai Sarai. Džeredas susižavi pilkos miestelio pelytės drąsa. Keistai užsimezgęs romanas įtraukia Sarą į kupiną intrigų Džeredo pasaulį. Prieš ketverius metus Sofija pamilo Niką Kasandrosą. Bet vieną dieną vyras dingo iš jos gyvenimo. Spaudžiama finansinių sunkumų Sofija priima abejotiną darbo pasiūlymą ir pirmą vakarą susitinka Niką. Vyras pasipiktina supratęs, kaip Sofija užsidirba pragyvenimui, ir ryžtasi ją sustabdyti.
spalio 23 d. Praėjusios savaitės nugalėtojas – Tomas Girininkas. Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: Timoras (pirmadienis), Supernova (antradienis), pavakariai (trečiadienis), visas turtas (ketvirtadienis), vandenėlis (penktadienis). Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
Vardai Ambraziejus, Aurelija, Dovaldė, Gailius, Greta, Jadvyga, Margarita
horoskopai
Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena Pasaulinė maisto diena Boso diena 1793 m. Prancūzijos ka- grindinių nacių karo nuraliaus Liudviko XVI sikaltėlių, tarp jų Joachižmona karalienė Marija mui von Ribbentropui. Antuanetė giljotinuota 1947 m. mirė Balys Sruouž valstybės išdavystę. ga, poetas, prozininkas, 1854 m. gimė airių rašy- dramaturgas. tojas Oscaras Wilde’as. 1950 m. gimė balerūnas 1927 m. gimė vokiečių Jonas Katakinas. rašytojas, Nobelio pre- 1978 m. Lenkijos kardimijos laureatas Günte- nolas Karolis Wojtyla išris Grassas. rinktas Romos popiežiu1972 m. gimė ledo ritu1946 m. Niurnbergo mi Jonu Pauliumi II. Jis lininkas Darius Kaspanuosprendis: mirties buvo pirmasis popiežius raitis. bausmė įvykdyta 10 pa- ne italas per 456 metus.
trečiadienį
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį,
+12
+13
DATOS
Rytas
+6
Praha +11 Ryga +13 Roma +19 Sidnėjus +20 Talinas +12 Tel Avivas +33 Tokijas +22 Varšuva +14
4
5
6
7
8
9
10
11
Avinas (03 21–04 20). Neįvertinsite aplinkinių emocijų ir energijos, todėl jie gali likti nepatenkinti. Ši situacija sukels nemalonių jausmų. Verčiau kuriam laikui atsiribokite nuo to, o vėliau viskas atrodys kitaip. Jautis (04 21–05 20). Vertinsite sąžiningumą ir atvirumą, bet jausite priešiškumą kitokiai nuomonei. Jums nepatiks tuščios kalbos ir smalsumas. Tad palikite visus ramybėje ir užsiimkite mėgstamais dalykais. Dvyniai (05 21–06 21). Tinkamas laikas apmąstyti seniau paruoštus planus. Viskas seksis puikiai ir, atrodo, bus nesunkiai įgyvendinta. Vėžys (06 22–07 22). Aplinkiniai nepritars jūsų nuomonei, prieštaraus jūsų idėjoms. Būtina apsvarstyti susidariusią situaciją. Priešingu atveju viskas gali išaugti į rimtą konfliktą. Vakare palankus metas kūrybai. Liūtas (07 23–08 23). Labai sėkminga diena. Kitaip vertinsite tai, kas gera. Dėl šio pokyčio pajusite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Tik būkite objektyvus, nepasiduokite euforijai, o svarbiausia – nedalykite pažadų, kurių nesiruošiate vykdyti. Mergelė (08 24–09 23). Būkite atsargus su pinigais, neišlaidaukite. Spinduliuosite meilę ir šilumą, mėgausitės gyvenimu ir teigiamai vertinsite savo padėtį. Toks jausmų proveržis gali sukelti nepagrįstą dosnumą, dėl kurio vėliau galite gailėtis. Svarstyklės (09 24–10 23). Jums bus suprantamos aplinkinių emocijos. Tačiau tai nesuteikia teisės kištis į kitų gyvenimą, venkite neapgalvotų žodžių ir vertinimų. Skorpionas (10 24–11 22). Turite energijos ir motyvacijos pagerinti savo aplinką ir gyvenimą. Tačiau savo agresyvumu galite įžeisti kitą žmogų. Nesišvaistykite nereikalingomis pastabomis ir nekritikuokite. Šaulys (11 23–12 21). Susidursite su žmogumi, kurio planai nesutaps su jūsų idėjomis. Stengsitės kovoti su tuo, bet stabtelkite ir apgalvokite savo elgesį – spaudimas nepadės. Ožiaragis (12 22–01 20). Logiškas mąstymas ir išmintis padės teisingai apsispręsti. Darbo klausimai bus sprendžiami greitai ir nesunkiai. Darbe remkitės savo idėjomis, koncepcijomis ir patirtimi. Vandenis (01 21–02 19). Esate labai įsitempęs, todėl galite būti irzlus. Jūsų galimybės neatitiks jūsų norų ir tai gali būti jūsų blogos nuotaikos priežastis. Geriau patylėkite ir venkite konfliktų. Žuvys (02 20–03 20). Viskas užklups vienu metu – ir geros, ir blogos naujienos. Laimė, daugelis sunkumų bus sprendžiami gana lengvai. Laukia naudingas bendravimas su vyresniu ar autoritetingu žmogumi.