2012-10-20 Klaipeda

Page 1

2 A.16 2;6@ @= .96<

TAIKIKLYJE

8

10p. Turis

tĹł laga

minuo

se – mir

veny tini „su

rai“.

QVR[N Ya ]N`NbYV`- Vb` `XV` Xa\_ ?RQN 4NYV N[ 7bYVWN[N`

l is pasau

rius diktato Gadal Libijos maras vo Muam bu rai ne dafi tik Ĺžmogus. Ta- ĹĄventas i prieĹĄ me gia Ä?iau ly kdyta Ĺžiautus ÄŻvy cija suku ori egze Ĺža to, Ĺžm Ma krÄ—tÄ—. siĹł aktyvis gaus tei , kad, be lbia tai ske ddafi, egzeM.al Ga ÄŻvykdytos kucijos Ĺžiausiai dar ma oniĹł. Ĺžm 70-iai

SKAITMENINÄ–S LEVIZIJOS KONSULTANTŲ TE NUOTYKIAI

vakarÄ— cNXN_R-XY Ya ?RQNX a\_Ă› 7\YN[aN 7b XRcVĂ˜VR[Ă›

„Cappe

Nuosta bu, neÄŻ tikÄ—tina, to bu kompli la. Tokius men kaliniam tus vo„Cappell kvartetui a‘A“ ten girdÄ—ti ka nuo Ä?iau daĹž latos. Taniau sve nei gim tur tinÄ—je.

llai‘A“ –

www.kl.lt

vakarÄ—13

antras

kvÄ—pav

imas

KULINARIJA \ a_

]Ve• [b  @PN[

Lina Bie

rius? iktato BIBLIOTEKA l.bieliau

liaus skaite@ kaitÄ— kl.lt

UĹžtektĹł

d TV HEROJUS ibijos YNV QN [VN`X

kdÄ— L m tru tis: ka afi Şō W\` V N[ PĂ­ gV YVN =_ `V ZĂ– XR

tis ir „prie bÄ—rĹŤkan tomas tis“ su pagro jis ma ban tas. rÄ— kurkai besikal buvo nukau pridĹŤ su nauĹĄiĹĄ jis lavonas nebuvo atstovai nÄ—je da- jais. VÄ—liau HRW rios karo jo lavoni „Iki va gerklÄ—je, ku vaizdo ÄŻraTaip pat ligoninÄ—s statyta, kad jÄ™ me leM.al Ĺžaizda naudo kas: „Nu mĹł te ruojamas tesnia vo ja tyti anks skutinÄ—s ir jo pa tas nuotrau tĹłjĹł, mato monst stoĹĄai de Şė HRW at ma liau bu dos ry mos pa se, vÄ— vo vie apraĹĄo nimo valan tis liu- bent 17 iĹĄ suim ÄŻraĹĄuo buÄ?io „al Ma- ĹĄe, bu je“, – pabrÄ— te“), ve do mian gy iĹĄre to ďŹ ÄŻravaiz vieĹĄ tas pa- Gadda linkybÄ—s, ir vaizdo Misra si savo adfonĹł ap tedyti prie pateiku Bouckaer grupio mais iĹĄ nuĹžu- vai. suĹĄau nurodÄ— jo laikotar tuojau Peteris tos Libijos kai ŞōtieskĹł parody mobiliaisiais fas vienas HRW luo hari.“ aktyvistĹł, das Ali Yusu po to, dinin rektorius nams reinamo si muotais kad gink GaddaďŹ , ďŹ egÄŻvyk- ĹĄais, nuďŹ l jos lai- vadas pe jos pareigĹŤ tÄ… raginu Pasak vo Ahme reiĹĄkÄ—, Gadda M.al cijos tĹł Libi je kucijas raci bu ne kar tyriuĹž M.al gi Misrato 29 me egzeku metai nuo puotÄ—s, be ĹžimÄ…, egze buvusio Li- lefonais. minist niĹł ir ti iĹĄsamĹł lydytĹłjĹł HRW, riyani, janÄ?ios lik tyti, po ĹĄiĹł Ĺžudy pri lygiai sukilÄ—liai nuvertÄ— re Pasak buvo atsakin siai 66 al Gha ĹĄĹł ma dĹžiÄ… at gali bĹŤti Ĺ okiruo sukanka kams. jÄ… maĹžiau lavo vyno narys. vaizdo ÄŻra ir spar- naujÄ…jÄ… val bijos tokurie zekuci nÄ™ sukilÄ—liai. ir nugink Ĺ iandiennos, kai Li tojo dikta si- dÄ— dar Ĺžimo ĹĄalinin me iĹĄ ÄŻvykiĹł, kaltimams. Libijos ĹĄamas ti po mÄ—jus. Viena buvo mu lÄ™s iĹĄ miesto, mÄ… dÄ—l si tĹł, ÄŻsitvir bijos re tos die je netoli gimsuÄ?iupo be jie suÄ?iu ir jo rÄ— ras ki vÄ™ karo nu sak aktyvis veiksmĹł, ďŹ . jo ziciBĹŤtent lies vadovÄ… ti ÄŻ nelais kaip vy nes esÄ… yra Sirto Gadda tas ginti pa derÄŻ M.al tranĹĄÄ— kiĹł ly to opo jo ĹĄa M.al Ä?iau, lies ras mies tos Ta siÄ—mÄ— tĹł iĹĄaiĹĄkinti. domas, vo lojalus kbuvusÄŻ jĹł buvo paim buvo riaus tÄŻ buvusÄŻ ĹĄa bÄ— ne kinÄ—s lis GinkluopuotÄ—s ÄŻvy cijÄ… bents kuris bu kĹŤnas vÄ—liauSirto ligoni jÄŻ vadovysikaltimai bĹŤnÄ… atvejÄŻ po jalikti apDauge nami. slepian egzeku biai pa TO naiki ďŹ . gru zekuVyro Mahari“. kad nu tyrÄ—me vie ir kan jie ÄŻvykdÄ— lonos nariam eg kaip 86-Ä… jos nuďŹ lmuo Gadda bandÄ— sku NA jo civo nÄ™ „al „al di mida da gi pi „Mes nys bĹŤ s ko opozi Ä?io taÄ?iau „Ta netoli tojai jÄŻ ÄŻvar Jis dar vÄ—liau dĹł pusiĹł vieĹĄbu je. me dÄ— gru t 66 Sirte miestÄ…, tesni. Ä?iuptiem vo pato: as juos suÄ?iu keliĹł valan kÄ— darbuo ĹžintÄ…jÄŻ, taÄ?iautograďŹ jĹł. 66 su te esanÄ?io ataskaito l siaustÄ… buvo grei ĹĄokira sia vi sa ĹžucijÄ… bentiems M.a mi gy tojĹł... o po negyvi, – neatpa paĹžino iĹĄ fo yra didĹžiau prie Sir – teigiamadaugelio nu kintuvai vyko toliau, vo zenap at ri“, lainÄ—s jÄŻ nuĹžudymai kytĹłjĹł eg ďŹ jos ko vo randami nas didĹžiaurai Tai, kas Maha riama, kad suriĹĄtos. suÄ?iu fi kolonos Ĺžiniask Vie da ge vÄ—je ir medĹžiaga, Gadda „Šie Pridu kos buvo GaddaďŹ mirta sulai jie bĹŤ tas. – valdyti saulÄŻ. ta lioje erd ran Gadda na AFP dokumentuo ta prieĹĄ M.al nis mÄ—- P.Bouckaer Libijai – su nutraukti Virtua do ďŹ lmuo si ir kanki dytĹłjĹł kus po M.al vienas kiĹł cijÄ… ir ÄŻvykdy gĹł per aĹĄtuo bijoje“, majo skli Netru joje dirbÄ™s responden- kucija, riams. siĹł iĹĄĹĄĹŤ tÄ… savo mili dimus. Pir dÄ—l jÄ— doje pa kilÄ—liai tyÄ?io GaddaďŹ . iktÄ… Li ko bi Ĺžei luo jusiĹł pa Ä—mÄ— ties Li agentĹŤros Mahari“ vieĹĄ-0 kovo trukusÄŻ konpraneĹĄime. ni- gink domus pa bĹŤtĹł tyrimas lio kaip su suĹžeistÄ… M.al pasaulis tos nĹł vynesius nama HRW Şė, kad orga ir jos vyk Ĺžingsnis 2011 m. spa naujie kojo prie „al apie 65–7 ginkluo sunkiai tas vaizdĹł kinosios kad ras jĹł jÄ™ tÄ™s ti kiausa lai si ci loja, ÄŻvykdÄ— gru- tas pa sis ge – tvir vistai pabrÄ— dymai su SukrÄ—s Libijos pat ma egzeku ĹĄiol sun mai by ti ĹĄaunimo. rius Akty rinkti ÄŻro dovo sĹŤnaus masiniĹł rios yra iki opozicijos pa„Ďrody grupuotÄ—s 66 Sirte su- buÄ?io taip vo per reikalau pasiaiĹĄki kad diktato iĹĄ vonĹł. ku cijos bÄ—s bent ďŹ kolonos yranÄ?iĹł la visi kĹŤnai bu mis uĹž nu- zacijos su Libijos va 20 d., kumentuotas riausy atrėŞė, ugnÄŻ, nors ti, opozi zekucijÄ… to sio da jo, ji – riĹĄ tiek vu “ do su Gad tas. Pasak vomis ir nÄ™ eg su bu daďŹ ĹžĹŤtimi. tino, kad vo sias TaÄ?iau kryĹžminÄ™ buvo maty Ĺžeidimas. d vo pi tiems M.algÄ— P.Bouckaertoriaus tvir Ĺžu gal per jÄ—gĹł pa M.Ga ta tomis dar bu dĹžiagos mis. Ä?iup s, – tei Ĺžuvo vadovai jo sĹŤnus Şė dik ranko suausys? nuĹžudytos me diktatorius matyti, Libijos daďŹ , tiek toli Sirto, takozy nariam kad jie iĹĄve ris buvo dÄ—. garos ďŹ lmuo ne paN.Sar Gad ku ďŹ buvo su buvuĹĄe buvo mas Ä?iuptas tyrimÄ… KyĹĄo kad dau- M.al tingÄ… mĹŤĹĄÄŻ aktyvistai Gadda jog su Taip pat ÄŻra riai muĹĄa lo- Atrodo, tassimÄ…, jÄŻ ten nuĹžu LiĹĄius coleiĹĄsamĹł pabrėŞė, Mu tÄ… ir Ar M.al palaikÄ— ry zidentu Ni per ÄŻnir gaus teisiĹł Atliko siais te vai sĹŤnĹł mĹł dÄ—l gyvas. tatorius Ĺžiau buvo suĹža ÄŻ Misra tys. klausi M.al HRW atsto si mobiliai ĹĄais. tas, nes cĹŤzijos pre Ä?iau Ĺžmo abejojan dĹžiant iĹĄ vaizĹžeistas, vados kelia kimĹł, kad kaip dik ir tikriausiainis. iĹĄ Pran je, o giausia rÄ—mÄ— vaizdo ÄŻra atstovai brėŞė tuo diktaliĹł spren MĹŤsĹł dĹžios pareiĹĄ nÄ—je ugny sukilÄ— tuvu ÄŻ sÄ—dme HRW, tĹł Misratoje, vo su- siu Sarkozy? darytais zacijos jÄ—gĹł mi Pasak bu las fonais pat organi zicijos pa dary bijos val Ĺžuvo kryĹž suÄ?iuptas.“ tas dur ddaďŹ ratÄ…, vie- do ÄŻraĹĄĹł, pa ataTaip buvo rojimas rio egzeku- GaddaďŹ lapiĹł ÄŻvykio nus M.Ga tas ÄŻ Mis tiek opo susido met, kai lyde 50 pus je po re- apklausÄ— vusius domus li- toriaus sĹŤ vas ir iĹĄveĹž Masinis sio Libijos pasaulÄŻ, Ĺžmo-si ne tuo parengÄ— bijo gy kus, bu loje gy vu kius Li HRW Ä?iuptas karinin ligoninÄ— GaddaďŹ ko Po bu ri ĹĄokiravo zacijos Ä—mÄ— apie ÄŻvy tiek mas ku organi skaitÄ… vadini nas toje, gyvus M.al cijos, ties. pa rio griĹŤ teisiĹł ÄŻvyko. pareiĹĄ- Ĺžimo kruvi a kusius te, ku gaus ti, kas rius. atstovaidaďŹ buvo mirtis: th of Dokumen nos na nagrinÄ—gaus teisiĹł Gad tatoriaus . – „Dea SirĹ˝mo – „Dik Sirte“ (angl geance in vien M.al ne jos kÄ—, kad nuĹžudytas. organizaci ) kerĹĄtas Bloody Ven (HRW Dictator: Ĺžiauriaigaus teisiĹł diWatch“ Ĺ˝mo Rights kiĹł skyriaus „Human tĹłjĹł ÄŻvy ras Nepap moks

las: N_ V

gf [b @N_ X\ aVR `Ăş ;

add

M.al G

Spalvotas moliĹŤgĹł ruduo

TurbĹŤt tik iĹĄkiĹĄti nosÄŻ kaip nie patyrÄ—, kas kitas kÄ… sakis, jog reiĹĄkia popu atlikÄ—jai liarus posavame nebĹŤsi. kraĹĄte pranaĹĄu Lietuvo kÄ… veikiau je klaipÄ—dieÄ?iĹł Ä?iĹłjĹł vo galima iĹĄvys ketvertuti kalistĹł amplua. pritarianVienas mĹł – mil paskutiniĹłjĹł niusiuo ĹžiniĹĄko populia pasirodyse GyÄ?io ru koncer PaĹĄkevi mo peltuo kÄ™ ir pa se. AtlikÄ—jai Ä?iaus turo buvo su siĹŤlymo lauje vieĹĄÄ— pritarti ju dÄ—l supla siai Bonnie Ty Lietuvosisakyti. nuotĹł darbĹł ler, taÄ?iau turÄ—jo jo at-

Ĺ OKOLADINÄ–S VAIKŲ

\ XĂ&#x; XYNb V [\ W\ “ a

VR aNV

VR Ă˜VNV N] ZR _V X

QN SV \ N

Y 4NQ

N YV[ aV : N _\ QĂ› ]N

ď Ž SÄ…

Li­bi­jos dik­ta­to­riaus M.al Gad­da­fi mir­tis per me­tus apau­go nau­jais ÄŻta­ri­mais, gan­dais ir mÄŻs­lÄ—­mis. Pasaulis 8p.

NET 38

PROGRAMO S

d.

6< @=.9 162;6@ 2 A.

Nr. 246 (19 547)

2012 m. spalio 20

spaliO 20, 2012

TiraĹžas 35 320

Kristina

Dangaus siekimas

Jatautai

tÄ—: Labai gar sĹł padan sĹŤs mĹŤkos va gÄ—je muzidy pasakÄ™, bininkai yra neinves kad ÄŻ mus no cen tuotĹł nÄ— vieto. dĹžius aĹĄ Ĺ iuos Ĺžoiki „gra atsiminsiu bo“ len tos.

SVAJONÄ–S GrupÄ—s taitÄ—, Ra nariai – Kris ti ir Mindausa Serra, AuĹĄ na Jataura tvirtino, gas Putna – SmiÄ?iĹŤtÄ— vie ti tuos jog lengviau bĹŤ nu balsu ĹĄa jiems dar lies atlikÄ—jus, tĹł ÄŻvardysu neteko TaÄ?iau koncer kuriais dovano gausybÄ™ pres tuoti. ji ti kas nesunmĹł nuskynÄ™s ĹžiniĹł apkokiĹł so kiai prisimin ketvertudeĹĄimtÄŻ liniĹł koncertĹł tĹł, kiek ir surengÄ— grupÄ—s gyva per beveik vi liau – bĹŤtent Lietuvo mo metĹł KlaipÄ—do je. O tiksbai ne je. „Ga sun lÄ— gal geriau kiai suskai tume laÄ?iuoti. me labai nereikia. Nes Bet atviravo varganai“, – atrodysiAuĹĄra.

KINO FO TELIS Visa tiesa apie 50-meÄ?iĹł seksÄ…

Ĺ iandien priedai 16

Pa­sau­lio pa­bai­gos bau­bai

Pa­sau­lio pa­bai­ga tik­rai bus, tik vie­nin­ gai ne­su­ta­ria­ma dÄ—l to­kio Ĺžmo­ni­jÄ… su­krÄ—­sian­Ä?io reiť­ ki­nio da­tos. GÄ…s­di­ na­ma, kad itin su­dÄ—­ tin­gos sÄ…­ly­gos iť­gy­ ve­ni­mui ga­li su­si­da­ ry­ti jau ĹĄie­met ar ki­ tÄ…­met, o ki­tos mi­ni­ mos da­tos yra 2036ĹłjĹł ba­lan­dĹžio 13oji ar­ba die­na po 5 mlrd. me­tĹł.

ď Ž Pro

fesiona

lai: XcN_ aR a\ Na YV XÛ WNV “ PU

N _Vg ZN a

Kaina 1,60 Lt

V XV V_ cN YVĂ­ XV X V aN Ă˜VNb Ă&#x; Z

b gV XN c V Z

Ă– VĂ­ _V _VZ aNV

 0N]]RYYN

—.• N` ZR [V [V\ N_ PUf c\ [b\ a_

„UŞ­tek­tĹł mums tik iť­kiť­ti no­sÄŻ ÄŻ Jung­ti­nes Vals­ti­jas, ir mes uŞ­dirb­tu­me krō­vÄ… „mo­ney.“ Vo­ka­lis­tÄ— Kris­ti­na Ja­tau­tai­tÄ— ci­ta­vo kom­po­zi­to­riaus K.Shaw Ĺžo­dĹžius apie pa­gar­sÄ—­ju­sÄŻ Klai­pÄ—­dos kvar­te­tÄ… „Cap­pel­la’A“.

16p.

Bai­mÄ— dÄ—l tuok­tu­viĹł Sand­ra Lu­ko­ťiō­tÄ— s.lukosiute@kl.lt

At­si­ra­sian­ti ga­li­my­bÄ— tuok­tis ku­ ria­me tik pa­no­rÄ—­jus mies­te ar ra­jo­ ne pra­dĹžiu­gi­no ne vi­sus. Vie­ni ci­vi­ li­nÄ—s met­ri­ka­ci­jos sky­riai bai­mi­na­ si, kad juos uŞ­plĹŤs ĹĄim­tai po­rĹł, o ki­ ti – jog liks be dar­bo. Siō­lo pa­tai­sas

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

2012 12 21

Pa­ti po­pu­lia­riau­sia pa­sau­lio pa­bai­ gos da­ta, ku­riÄ… Ĺžmo­nÄ—s per­duo­da iĹĄ lō­pĹł ÄŻ lō­pas ir ku­ri mi­ni­ma ÄŻvai­rio­ je li­te­ra­tō­ro­je, yra 2012 me­tĹł gruo­ dĹžio 21 die­na. EsÄ… tÄ…­dien bai­gia­si ma­jĹł su­da­ry­ tas ka­len­do­rius, o ar­cheo­lo­gai ra­ do net du tai pa­tvir­ti­nan­Ä?ius rai­ Ĺži­nius. Tei­gia­ma, kad maŞ­daug po dvie­ jĹł mÄ—­ne­siĹł ÄŻ Ĺ˝e­mÄ™ ga­li trenk­tis pa­ slap­tin­ga pla­ne­ta Ni­bi­ru ar koks nors me­teo­ri­tas.

7

„„Fan­ta­zi­ja: kai ku­riuos klai­pÄ—­die­Ä?ius gÄ…s­di­na teo­ri­jos apie po dvie­jĹł mÄ—­ne­siĹł ÄŻvyk­sian­Ä?iÄ… pa­sau­lio pa­bai­gÄ…,

nors moks­li­nin­kai tvir­ti­na, kad ji ga­li bō­ti ge­ro­kai vÄ—­liau.

Vy­tau­to Pet­ri­ko mon­ta­Şas

Bō­si­mi jau­na­ve­dĹžiai ga­lÄ—s tuok­tis bet ku­rio­je pa­gei­dau­ja­mo­je ĹĄa­lies vie­to­je. To­kiÄ… ga­li­my­bÄ™ nu­ma­to­ ma ÄŻtei­sin­ti priÄ—­mus Ci­vi­li­nÄ—s bĹŤk­ lÄ—s ak­tĹł re­gist­ra­vi­mo ÄŻsta­ty­mo pa­ tai­sas. Vy­riau­sy­bei pri­ta­rus, ĹĄios pa­ tai­sos jau at­si­dō­rÄ— Sei­me, kur tu­ rÄ—s pe­rei­ti vi­sas pri­va­lo­mas pro­ ce­dō­ras. Kaip pa­ste­bi tei­sin­gu­mo mi­ nist­ro pa­ta­rÄ—­ja Vai­da Vin­ce­vi­Ä?iō­ tÄ—, da­bar­ti­nÄ— san­tuo­kĹł re­gist­ra­vi­ mo tvar­ka Ĺžmo­nÄ—ms ke­lia ne­ma­Şai pro­ble­mĹł. Da­lis bō­si­mĹł jau­na­ve­dĹžiĹł fik­ty­ viai dek­la­ruo­ja gy­ve­na­mÄ…­jÄ… vie­tÄ… ten, kur pa­gei­dau­tĹł su­ mai­ny­ti auk­so Ĺžie­dus.

www.kl.lt

Daugiau informacijos www.KL.lt

2

2

šešTADIENIS, SPALIO 20, 2012

miestas

Bai­mė dėl tuok­tu­vių Tad no­rint pa­leng­vin­ti 1 žmo­nių pa­si­rin­ki­mą, nu­ spręs­ta su­ma­žin­ti biu­rok­ra­tiz­mą. Po­ky­čiai ne­gąs­di­na

Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riaus ve­dė­ja Gra­ži­na Mi­se­vi­ čie­nė nea­be­jo­ja, kad jei bus pri­tar­ta pa­tai­soms, nau­jo­ji tvar­ka pa­leng­ vins bū­si­mų jau­na­ve­džių si­tua­ci­ją. Da­bar ky­la ne­ma­žai keb­lu­mų, kai po­ra gy­ve­na vie­nur, o gy­ve­na­mo­ ji vie­ta bū­na dek­la­ruo­ta ki­tur. Tad lai­ko ati­ma pa­reiš­ki­mų pateiki­mas san­tuo­kai, vė­liau vyks­ta ir tuok­tu­ vės. Pa­sak G.Mi­se­vi­čie­nės, ir da­bar su­lau­kia­ma ki­tur gy­ve­nan­čių po­rų, ku­rios pa­gei­dau­ja su­si­tuok­ti bū­tent

Vi­da Bui­vy­die­nė:

Ačiū, ne­trūks­ta mums tų žvaigž­džių.

uos­ta­mies­ty­je. Klai­pė­die­čių ne­gąs­ di­na ga­li­ma nau­jo­ji tvar­ka bei gal­būt išaug­sian­tis san­tuo­kų skai­čius. Ve­dė­ja svars­tė, kad iki 2014-ųjų, kai tu­rė­tų įsi­ga­lio­ti nau­jo­ji tvar­ka, dar yra lai­ko pa­si­ruoš­ti. G.Mi­se­vi­čie­nė spė­jo, kad dau­gu­ ma jau­na­ve­džių, no­rin­čių san­tuo­ ką įre­gist­ruo­ti pa­jū­ry­je, vis dėl­ to rink­tų­si Pa­lan­gą ar­ba Ni­dą. Mat uos­ta­mies­tis tu­ri ne­di­de­lę te­ri­to­ ri­ją prie jū­ros. Užp­lūs Pa­lan­gą

„Jei­gu priims ši­tą pa­tai­są, tai pa­ va­sa­rį išei­si­me į pa­jū­rį, o grį­ši­me tik ru­de­nį“, – pro­gno­za­vo Pa­lan­ gos ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riaus ve­dė­ja Vi­da Bui­vy­die­nė. Šie­met prie jū­ros su­tuok­tos 45 pa­lan­giš­kių po­ros. Ve­dė­jos ma­ny­ mu, ma­žam, vos 18 tūkst. gy­ven­ to­jų tu­rin­čiam mies­te­liui, šis skai­

čius yra iš­ties di­de­lis. Per de­vy­nis šių me­tų mė­ne­sius ku­ror­te su­si­ tuo­kė apie 200 po­rų. „O kiek bu­ vo no­rin­čių­jų skam­bu­čių!“ – iš­kal­ bin­gai kal­bė­jo V.Bui­vy­die­nė. Da­lis po­rų, su­ži­no­ju­sių, kad ku­ ror­te ne­ga­lės su­da­ry­ti ci­vi­li­nės san­tuo­kos, pa­si­rink­da­vo baž­ny­ čią. Pa­sak ve­dė­jos, jei ne­liks ap­ri­ bo­ji­mų, bū­si­mie­ji jau­na­ve­džiai tik­ rai už­plūs Pa­lan­gą. Pas­te­bė­jus, jog tuo­met tu­rės ga­li­ my­bę su­tuok­ti vi­sas Lie­tu­vos žvaigž­ des, V.Bui­vy­die­nė tars­te­lė­jo: „Ačiū, ne­trūks­ta mums tų žvaigž­džių“.

Žve­jai ir mies­to val­ džia ne­ran­da pa­tal­ pų, kur žie­mą bū­ tų ga­li­ma pre­kiau­ ti švie­žio­mis žu­vi­ mis ir jų pus­fab­ri­ka­ čiais. Vers­li­nin­kai no­rė­tų dy­kai gau­ti pa­sta­tą, ku­ris par­da­ vi­nė­ja­mas už ke­lis mi­li­jo­nus li­tų.

Siū­ly­tų vie­tų ap­ri­bo­ji­mus

Ve­dė­ja su ko­le­gė­mis at­vi­rai pri­si­pa­ žįs­ta ne­no­rin­čios, kad pa­tai­sos dėl san­tuo­kų re­gist­ra­ci­jos bū­tų pa­tvir­ tin­tos. Jos bai­mi­na­si ne už­griū­sian­ čių dar­bų gau­sos, o pa­si­rink­to­se vie­to­se re­gist­ruo­ja­mų san­tuo­kų. Kaip pa­vyz­dį V.Bui­vy­die­nė pa­ mi­nė­jo šį rug­sė­jį, ku­ris ne­le­pi­no ma­lo­niais orais. Per vie­ną die­ną pa­jū­ry­je te­ko su­tuok­ti net ke­tu­rias po­ras iš ei­lės. Pa­sis­lėp­ti nuo gū­sin­go vė­jo ne­ bu­vo kur, tad po to­kios dar­bo die­ nos ko­le­gė su­si­rgo. Dar­bą pa­jū­ry­je ap­sun­ki­na ir už­ klu­pęs lie­tus, nie­kais ga­lin­tis pa­vers­ ti jau­na­ve­džių ir liu­di­nin­kų pa­ra­šus san­tuo­kos re­gist­ra­ci­jos do­ku­men­te. Ve­dė­ja svars­tė, kad pa­dau­gė­jus san­tuo­kų pa­jū­ry­je Pa­lan­gos sa­vi­ val­dy­bės tek­tų pra­šy­ti nu­sta­ty­ti ga­ li­mas san­tuo­kos re­gist­ra­ci­jos vie­tas. Šiuo me­tu to­kių ap­ri­bo­ji­mų nė­ra. V.Bui­vy­die­nė spė­jo, jog įsi­ga­lio­ jus nau­ja­jai tvar­kai di­džiau­sias krū­ vis tek­tų bū­tent Pa­lan­gai, nes Klai­ pė­da – la­biau pra­mo­ni­nis mies­tas. Dėl ga­li­mų po­ky­čių pa­lan­giš­kiai jau su­lau­kia ne­pa­si­ten­ki­ni­mo ir iš ko­le­gų ki­tuo­se mies­tuo­se. Ma­žes­nių vie­to­vių ci­vi­li­nės met­ ri­ka­ci­jos sky­rių dar­buo­to­jai bai­mi­ na­si lik­ti be dar­bo.

Asor­ti­men­tas: Da­nės kran­ti­nė­je bu­vo par­da­vi­nė­ja­mos Kur­šių ma­rio­

se ir Bal­ti­jos jū­ro­je su­gau­tos žu­vys.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Vers­lui pra­šo pa­sta­to Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Kaip to­liau or­ga­ni­zuo­ti pre­ky­bą švie­žio­mis žu­vi­mis, va­kar svars­ tė Jū­ri­nių ir vi­daus van­de­nų rei­ka­ lų ko­mi­si­ja. „Švie­žio­mis žu­vi­mis prie se­no­sios per­kė­los pa­sta­to pre­ kia­vo­me vi­są va­sa­rą. Pre­ky­ba pa­si­ tei­si­no“, – tvir­ti­no koor­di­na­to­rius Min­dau­gas Ri­mei­kis. Pa­sak jo, at­lik­ta ir gy­ven­to­jų ap­ klau­sa. Žmo­nės pa­gei­da­vo, kad bū­ tų pre­kiau­ja­ma ne tik švie­žio­mis žu­vi­mis, bet ir, pa­vyz­džiui, jų fi­lė. Ta­čiau to­kia pre­ky­ba ne­ga­li­ma, nes nė­ra tin­ka­mų pa­tal­pų. Jū­ri­nių ir vi­daus van­de­nų rei­ka­ lų ko­mi­si­ja krei­pė­si į Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ją, mies­to me­rą Vy­tau­tą Grub­liaus­ką, kad sa­vi­val­dy­bė pe­

rim­tų ne­nau­do­ja­mą se­no­sios per­ kė­los pa­sta­tą, nes esą ja­me ir bū­tų ga­li­ma pre­kiau­ti. Uos­ta­mies­čio va­do­vas at­sa­kė, kad pe­rim­ti šio pa­sta­to sa­vi­val­dy­ bė ne­ga­li, nes jis pri­klau­so Smil­ty­ nės per­kė­los įmo­nei. Bend­ro­vė šį pa­sta­tą tu­ri par­duo­ ti rin­kos kai­na. Jis įver­tin­tas 4 mln. li­tų. Pirk­ti šio pa­sta­to sa­vi­val­dy­bė ne­ga­li, nes žu­vų tur­gaus įkū­ri­mas nė­ra jos funk­ci­ja. Į Jū­ri­nių ir vi­daus van­de­nų ko­ mi­si­jos po­sė­dį bu­vo pa­kvies­tas ir Smil­ty­nės per­kė­los ge­ne­ra­li­nis di­ rek­to­rius Da­rius But­vy­das. „Jei žve­jai pa­teiks pa­siū­ly­mą pirk­ti pa­sta­tą, ga­li­me de­rin­ti kai­ną ir są­ly­gas. Be to, no­rint ta­me pa­sta­ te pre­kiau­ti žu­vi­mis, įkur­ti res­to­ra­ ną, rei­kia daug in­ves­tuo­ti. Ar at­si­

ras to­kių, ku­rie tu­rės tiek pi­ni­gų? Ta­da ga­lė­tu­me kal­bė­ti apie il­ga­lai­ kę nuo­mą“, – ko­men­ta­vo va­do­vas. D.But­vy­das griež­tai pa­si­sa­kė prieš pa­sta­to per­da­vi­mą ar ati­da­ vi­mą: „Ma­nau, lik­čiau ne­sup­ras­ tas, jei ati­duo­čiau pa­sta­tą mies­to cent­re. Ne­ma­tau nei ju­ri­di­nių, nei tei­si­nių ga­li­my­bių“. Jū­ri­nių ir vi­daus van­de­nų rei­ka­ lų ko­mi­si­jos na­riai do­mė­jo­si, ko­dėl, kaip ža­dė­ta, įmo­nė „Klai­pė­dos lai­ vų re­mon­tas“ neį­ren­gė pre­ky­bos švie­žio­mis žu­vi­mis vie­tų tarp Pi­ lies ir Bir­žos til­tų. Bend­ro­vės at­sto­vas aiš­ki­no, kad nu­spręs­ta įreng­ti ne be­to­ni­nius suo­lus, o plau­kio­jan­tį švie­žių žu­vų tur­gų. Nu­ma­to­ma, kad jis pra­dės veik­ti ki­tą­met, bet konk­re­ti da­ta ne­bu­vo įvar­dy­ta.

Orakulus nustebino rezultatai

Lai­mė­to­jai: M.Mo­ni­kas, D.Blag­ny­tė ir J.Vo­rie­nė džiau­gė­si ver­tin­gais kon­kur­so pri­zais.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Dien­raš­čio „Klai­pė­da“ kon­kur­ so „Rin­ki­mų ora­ku­las“ nu­ga­lė­to­ jai pri­si­pa­ži­no, jog ti­kė­jo­si lai­mė­ ti, nes do­mi­si mies­to ak­tua­li­jo­mis, tad ir at­spė­ti, kas uos­ta­mies­ty­je ge­riau­siai pa­si­ro­dys rin­ki­muo­se į Sei­mą, ne­bu­vo la­bai su­dė­tin­ga.

Žai­di­me „Rin­ki­mų ora­ku­las“ dien­ raš­čio skai­ty­to­jai bu­vo kvie­čia­ mi pa­de­monst­ruo­ti sa­vo po­li­ti­nę nuo­jau­tą ir įvar­dy­ti po­li­ti­kus, ku­ rie ke­tu­rio­se Klai­pė­dos vien­man­ da­tė­se apy­gar­do­se pa­teks į ant­rą­jį Sei­mo rin­ki­mų tu­rą. Nė vie­nam kon­kur­so da­ly­viui, ku­rių bu­vo ke­li šim­tai, ne­pa­vy­ ko at­spė­ti vi­sų aš­tuo­nių po­li­ti­kų, uos­ta­mies­ty­je tę­sian­čių ko­vą rin­ ki­muo­se į par­la­men­tą.

Spė­lio­to­jams dau­giau­sia pa­vy­ko įvar­dy­ti pen­kis po­li­ti­kus. To­kių ora­ ku­lų bu­vo ke­lios de­šim­tys, to­dėl nu­ ga­lė­to­jus te­ko aiš­kin­tis bur­tų ke­liu. Pir­mo­ji vie­ta ir 200 li­tų ver­tės pre­ky­bos cent­ro če­kis ati­te­ko Mar­ ty­nui Mo­ni­kui, ant­ro­ji vie­ta ir 100 li­tų če­kis – Dai­vai Blag­ny­tei, tre­ čio­ji vie­ta ir 50 li­tų če­kis – Jo­ha­ nai Vo­rie­nei. Pri­zo į re­dak­ci­ją at­siim­ti atė­jęs M.Mo­ni­kas pri­si­pa­ži­no, jog po­li­ ti­ka iki šių Sei­mo rin­ki­mų ne­si­do­ mė­jo. Ta­čiau su­si­klos­tė taip, kad jis ta­po vie­nos rin­ki­mų apy­lin­kės ko­ mi­si­jos na­riu, tad pra­dė­jo do­mė­tis kan­di­da­tais, jų pa­sie­ki­mais, at­si­ lie­pi­mais apie juos. D.Blag­ny­tė pri­si­pa­ži­no, jog žai­di­ me už­pil­dė ne vie­ną, o ke­lias an­ke­tas, ku­rio­se nu­ro­dė skir­tin­gus kan­di­da­ tus, ga­lin­čius pa­tek­ti į ant­rą­jį Sei­mo rin­ki­mų tu­rą. „Bro­lis, ku­ris pa­ts pa­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ska­ti­no ma­ne da­ly­vau­ti kon­kur­se, juo­kė­si iš ma­no pa­si­rin­ki­mo, sa­kė, kad nie­ko ne­lai­mė­siu, nes įvar­di­jau ne itin po­pu­lia­rius po­li­ti­kus, ta­čiau ne­pra­šo­viau“, – tei­gė D.Blag­ny­tė. Tre­čią­ją vie­tą žai­di­me iš­ko­vo­ju­si J.Vo­rie­nė tei­gė, jog la­bai do­mi­si po­ li­ti­ka. Ji at­sklei­dė, kad tie trys kan­ di­da­tai, dėl ku­rių pra­šo­vė žai­di­me, yra Aloy­zas Kaž­dai­le­vi­čius, Li­li­ja Pet­rai­tie­nė ir And­rius Bur­ba. „Gal­ vo­jau, kad šie po­li­ti­kai pa­teks į ant­ rą­jį tu­rą, bet su­kly­dau. Ir, ma­nau, tik dėl to, kad rin­kė­jų pa­si­rin­ki­mas šie­met bu­vo ga­na keis­tas. At­vi­rai kal­bant, Sei­mo rin­ki­mų re­zul­ta­tus ver­ti­nu tik­rai ne tei­gia­mai“, – sa­vo nuo­mo­nę dės­tė J.Vo­rie­nė. Vi­si trys „Rin­ki­mų ora­ku­lo“ žai­ di­mo lai­mė­to­jai tvir­ti­no, kad bal­ suos ir ant­ra­ja­me rin­ki­mų į Sei­mą tu­re, bei vi­sus klai­pė­die­čius ra­gi­no pa­reikš­ti sa­vo va­lią.

3

šešTADIENIS, SPALIO 20, 2012

miestas At­nau­ji­no fa­sa­dą

Ku­ria že­mė­la­pį

Ap­ga­vo sep­tyn­me­tę

Ko­vą pra­dė­ti se­niau­sio Klai­ pė­dos vieš­bu­čio res­tau­ra­vi­mo dar­bai įga­vo pa­grei­tį – jau ati­ deng­tas at­nau­jin­tas „Vik­to­ri­jos“ fa­sa­das. Ta­čiau dar rei­kia pa­ keis­ti lan­gus, ap­skar­din­ti pa­lan­ ges. Vi­sus dar­bus pla­nuo­ja­ma baig­ti šį mė­ne­sį. Po re­konst­ruk­ ci­jos „Vik­to­ri­ja“ tu­rė­tų tap­ti ke­ tu­rių žvaigž­du­čių vieš­bu­čiu.

Tam, kad vi­sos spor­to ba­zės, erd­vės, ku­rio­se mies­tie­čiai ga­ li ak­ty­viai leis­ti lais­va­lai­kį, Klai­pė­ do­je bū­tų kaip ant del­no, pra­dė­ tas kur­ti vir­tua­lus fi­zi­nio ak­ty­vu­ mo že­mė­la­pis. Tuo rū­pi­na­si Klai­ pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ras. Že­mė­la­pį bus ga­li­ma ras­ ti ad­re­su www.ju­dek­pir­myn.lt, jis tu­rė­tų pra­dė­ti veik­ti šie­met.

1971 me­tais gi­mu­si klai­pė­die­ tė uos­ta­mies­čio po­li­ci­jai pra­ne­ šė, kad į jos na­mus te­le­fo­nu pa­ skam­bi­nęs vy­riš­kis ap­ga­vo sep­ ty­ne­rių me­tų duk­rą. Mer­gai­tė atė­ju­sį ne­pa­žįs­ta­mą vy­rą įsi­lei­ do į na­mus, o šis juos ap­vo­gė – iš­si­ne­šė kom­piu­te­rį bei 40 blo­ kų ci­ga­re­čių „Marl­bo­ro“. Ža­la – 5 tūkst. li­tų.

Teis­me – nėš­čio­sios nu­žu­dy­mo by­la

San­tuo­kos. Šian­d ien Klai­pė­dos ci­v i­ li­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je tuok­sis 17 po­r ų. Žie­dus su­mai­nys Dia­na Ežers­ kie­nė ir Rai­mon­d as Mi­k a­l aus­k as (11.40 val.), Lo­re­ta Šve­die­nė ir Sau­lius Knie­ža (11.50 val.), Ing­r i­da Skri­dai­lai­ tė ir Ai­va­ras Va­lot­ka (12 val.), Ne­r in­ ga Ma­la­kaus­kai­tė ir Al­bi­nas Na­var­ daus­kas (12.10 val.), Ai­na Pau­laus­kai­ tė ir To­mas Šliuo­ža (12.20 val.), Ri­ta Sla­ vins­kai­tė ir Ar­tū­ras Va­lan­ti­nas (12.30 val.), Na­tal­ja Bu­lach ir Ar­mi­nas Brie­dis (12.50 val.), Li­na Poš­kai­tė ir Lau­ry­nas Pau­l iu­kas (13 val.), Ilo­na Da­mans­k ie­ nė ir Rai­mon­das Skons­ma­nas (13.10 val.), Ali­na Je­r um­baus­k ie­nė ir Gin­ta­ ras Ni­ka (13.20 val.), Ur­tė Abel­k y­tė ir Ole­gas Tu­pi­čen­ko (13.30 val.), Sil­v i­ja Bra­zaus­kai­tė ir Min­dau­gas Kul­v ie­t is (13.40 val.), Ju­l i­ja Pi­ly­pai­tė ir Ar­t ū­ras Kliu­je­vas (13.50 val.), Si­mo­na Už­ku­rai­ ty­tė ir Rim­gau­das Liau­dai­t is (14 val.), Lo­re­ta Venc­k u­tė ir Ar­t ū­ras Raz­mus (14.10 val.), Jo­vi­ta Rud­gal­vy­tė ir Ai­das Jur­kus (14.20 val.), Vi­ta­li­ja Moc­ku­tė ir Žil­vi­nas Ukoc­k is (14.30 val.).

Uos­ta­mies­čio teis­ mas ėmė­si nag­ri­ nė­ti prieš me­tus įvyk­dy­to krau­paus nėš­čios mo­ters iš­ prie­var­ta­vi­mo ir nu­ žu­dy­mo de­ta­les.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­me bau­ džia­mo­ji by­la dėl iš­ža­gi­ni­mo, nėš­ čios mo­ters nu­žu­dy­mo bei mi­ ru­s io­s ios pa­l ai­k ų iš­n ie­k i­n i­m o nag­ri­nė­ja­ma už už­da­rų du­rų. Už krau­paus nu­si­kal­ti­mo įvyk­dy­ mą į tei­sia­mų­jų suo­lą sė­do 24-erių įta­ria­ma­sis Va­di­mas Bryt­ko­vas. Anks­čiau ne­teis­tas klai­pė­die­tis teis­mo sa­lė­je nuo au­kos ar­ti­mų­jų akis slė­pė ke­pu­re ir gob­tu­vu. Nors kal­ti­na­ma­sis iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­tu pri­si­pa­ži­no nu­žu­dęs 23 me­tų klai­pė­die­tę, teis­mo sa­lė­ je prieš po­sė­dį kal­ti­na­mo­jo mo­ti­ na mė­gi­no įkal­bė­ti sū­nų pa­sa­ky­ti, kad tai pa­da­rė drau­gas. „Sa­kyk, kad tab­le­čių gė­rei. Juk ta­ve pri­gir­dė. Juk tai ne ta­vo dar­ bas. Jie po to nu­žu­dė dar vie­ną

Baus­mė: už nėš­čios mo­ters nu­žu­dy­mą, iš­ža­gi­ni­mą ir kū­no iš­nie­ki­ni­mą V.Bryt­ko­vui gre­sia įka­li­ni­mas iki gy­

vos gal­vos.

Po me­di­ci­nos eks­ per­tų iš­va­dų V.Bryt­ ko­vui bu­vo pa­reikš­ ti įta­ri­mai ne tik dėl nėš­čios mo­ters nu­ žu­dy­mo, sie­kiant pa­slėp­ti ki­tą nu­si­ kal­ti­mą, bet ir dėl jos iš­ža­gi­ni­mo. vy­rą, ku­rio kū­ną ra­do prie įmo­ nės „Klai­pė­dos kra­nai“, – kiš­da­ ma šven­to­jo pa­veiks­lė­lį sū­nui prie vei­do kal­bė­jo mo­te­ris.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Nu­s i­kal­t i­m as bu­vo įvyk­dy­ tas praė­ju­sių me­tų ru­de­nį. Spa­ lio 27-osios anks­tų ry­tą, apie 6.30 val., Klai­pė­do­je, lau­ky­mė­je prie ga­ ra­žų Lyp­kių gat­vė­je, be­na­mis ap­ti­ ko nuo­gos ne­gy­vos mo­ters la­vo­ną ir apie tai pra­ne­šė ga­ra­žų bend­ri­jo­ je sar­gu dir­bu­siam as­me­niui. Jau­nos nėš­čios mo­ters nu­žu­dy­ mu įta­ria­mą vy­rą Klai­pė­dos ap­ skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­ mi­sa­ria­to Smur­ti­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo sky­riaus pa­rei­gū­nai su­lai­ kė tos pa­čios die­nos va­ka­rą. Teis­ mui pa­ten­ki­nus pro­ku­ro­ro pra­šy­ mą, įta­ria­ma­sis bu­vo suim­tas ir teis­mo lau­kė už gro­tų. Po me­di­ci­nos eks­per­tų iš­va­dų V.Bryt­ko­vui bu­vo pa­reikš­ti įta­ri­

mai ne tik dėl nėš­čios mo­ters nu­ žu­dy­mo, sie­kiant pa­slėp­ti ki­tą nu­ si­kal­ti­mą, bet ir dėl jos iš­ža­gi­ni­mo, sek­sua­li­nio prie­var­ta­vi­mo ir mi­ru­ sio­sios pa­lai­kų iš­nie­ki­ni­mo. Šių me­tų lie­pą iki­teis­mi­nis ty­ri­ mas Klai­pė­dos apy­gar­dos pro­ku­ra­ tū­ro­je bu­vo baig­tas ir by­la su kal­ ti­na­muo­ju ak­tu per­duo­ta nag­ri­nė­ti apy­gar­dos teis­mui. Vy­ras yra tei­sia­mas pa­gal ke­tu­ ris Bau­džia­mo­jo ko­dek­so straips­ nius, ta­čiau už nėš­čio­sios nu­žu­dy­ mą jam gre­sia griež­čiau­sia baus­mė – įka­li­ni­mas nuo 8 iki 20 me­tų ar­ ba iki gy­vos gal­vos. Pro­ku­ra­tū­ros tei­gi­mu, by­lo­je yra ap­stu įro­dy­mų, kad žiau­rią eg­ze­ ku­ci­ją įvyk­dė šis klai­pė­die­tis.

m.skiriute@kl.lt

Lie­pų gat­vės via­du­kui pri­rei­kė re­ mon­to – vi­siš­kai su­si­dė­vė­jo sta­ti­ nio de­for­ma­ci­niai pjū­viai. Jie jau bu­vo ava­ri­nės būk­lės.

„Jei ne­b ū­t u­m e re­m on­ta­v ę, ga­ lė­jo įvyk­ti ava­ri­ja. Au­to­mo­bi­liui už­va­žia­vus ant ava­ri­nės būk­lės de­for­ma­ci­nio pjū­vio, ga­li sprog­ ti jo pa­dan­ga ir kil­ti ne­lai­mė“, – tvir­ti­no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to prie­žiū­ros po­sky­rio vy­ riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Al­ma Mont­ vi­lie­nė.

Dar­bus kon­kur­są lai­mė­ju­si įmo­ nė tu­ri už­baig­ti ar­ti­miau­siu me­ tu. Pa­sak A.Mont­vi­lie­nės, dar­ bų pa­bai­gos da­ta pri­klau­sys ir nuo oro są­ly­gų. Re­mon­tas kai­nuos 77 tūkst. li­tų. Via­du­ko re­mon­to dar­bai šiek tiek trik­do eis­mą. Kad bū­tų iš­veng­ta di­de­lių ne­pa­to­gu­mų, dar­bus ke­li­ nin­kai at­li­ko ne iš kar­to, o eta­pais. Su­re­mon­ta­vę de­for­ma­ci­nius pjū­ vius vie­no­je va­žiuo­ja­mo­jo­je da­ly­ je, per­si­kė­lė į ki­tą. Ki­tą­met mies­to val­džia nu­ma­ to Jū­ri­nin­kų pro­spek­to til­to per Smel­ta­lės upe­lį de­for­ma­ci­nių pjū­ vių re­mon­tą.

Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 6 klai­pė­d ie­čių mir­tys. Mi­rė Ona Pad­ va­rie­t ie­nė (g. 1928 m.), Ele­na Jo­ni­k ie­ nė (g. 1941 m.), Alek­sand­ras Bal­ce­v i­ čius (g. 1949 m.), Ro­lan­das Žu­kai­tis (g. 1973 m.), And­rėj Be­l ia­kov (g. 1973 m.), Na­ta­li­ja Uo­k ie­nė (g. 1978 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Alek­s and­ras Bal­ce­v i­č ius, Ro­lan­das Žu­kai­t is, And­rėj Be­l ia­kov, ry­toj – Ona Pad­va­rie­tie­nė. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Piotr Ba­lyns­k ij, An­ta­nas Koms­k is. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 7 mo­te­rys. Gi­mė 3 mer­gai­tės ir 4 ber­niu­kai.

Ar išsaugosime demokratinę Lietuvą? – tokia tema spalio 22 d., pirmadienį, 18 val. Klaipėdos universiteto Didžiosios aulos salėje (Herkaus Manto g. 84) diskutuos politologai ir politikai: N.Puteikis, V.Vareikis, A.Kulakauskas, V.Rubavičius, D.Kuolys ir S.Šiliauskas. Šiandieninės Lietuvos politinė tikrovė kelia vis daugiau klausimų dėl mūsų valstybės sąrangos, dėl piliečių ir valstybės ryšio, dėl valdžios ir visuomenės moralinių sutarčių, todėl diskutuoti kviečiame ne tik KU studentus, bet ir visus klaipėdiškius.

Via­du­kui pri­rei­kė ne­pi­gaus re­mon­to Mil­da Ski­riu­tė

Dienos telegrafas

Lietuvos Sąrašas

Iš­lai­dos: via­du­ko de­for­ma­ci­nių pjū­vių re­mon­tas at­sieis per 77 tūkst. li­tų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Politinė reklama apmokėta iš savarankiško politinės kampanijos dalyvio, Seimo rinkimų kandidato Danės rinkimų apygardoje Nr. 19 Naglio Puteikio politinės rinkimų kampanijos specialiosios sąskaitos. Užs. 1035592

5

šeštadienis, spalio 20, 2012

šeštadienio interviu

D.Vol­ko­vai­tė: „Vi­si vai­kai yra ge­ri“ Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

J

ą my­li vai­kai, ja pa­si­ti­ki ma­ žų­jų tė­ve­liai, o ko­le­gos ne­ gai­li komp­li­men­tų. Vis dėl­to pro­fe­si­nės die­nos iš­va­ka­rė­ se Me­tų mo­ky­to­ja pa­skelb­ta Dag­na Vol­ko­vai­tė pri­si­pa­ži­no iki šiol sun­ kiai ga­lin­ti pa­ti­kė­ti, kad bū­tent ji pel­nė gar­bų ti­tu­lą. Įver­ti­ni­mo, pa­ dė­kų raš­tų lop­še­lio-dar­že­lio „Pu­ rie­na“ teat­ri­nio ug­dy­mo auk­lė­to­ ja per dau­ge­lį me­tų yra su­kau­pu­si gau­sy­bę. Ta­čiau šis įver­ti­ni­mas jai – ypa­tin­gas. D.Vol­ko­vai­tės tei­gi­ mu, bu­vo la­bai ne­ti­kė­ta, kad šį­kart at­kreip­tas dė­me­sys bū­tent į iki­ mo­kyk­li­nės įstai­gos at­sto­vų dar­bą. „Juk da­bar ne­re­tai vy­rau­ja po­žiū­ ris, kad ma­žam vai­kui ma­žai ir rei­ kia, jo vis­kas lau­kia dar tik atei­ty­je, – pa­ty­rė auk­lė­to­ja. – O kad ir lop­ še­liuo­se-dar­že­liuo­se vai­kai yra ug­ do­mi, įgau­na ži­nių, re­tai kas įver­ti­ na, su­pran­ta.“ Pro­fe­si­ja – nu­lem­ta?

– Pel­ny­ta­sis Me­tų mo­ky­to­jo ti­ tu­las ne­lei­džia abe­jo­ti, jog dir­ ba­te iš pa­šau­ki­mo. Vei­kiau­siai ir šios pro­fe­si­jos pa­si­rin­ki­mas ne­bu­vo at­si­tik­ti­nis? – Kai bai­giau mo­kyk­lą, lai­kiau­ si nuo­sta­tos, kad pa­si­lik­siu Klai­ pė­do­je. Ne­ži­nau, ko­kia­me Lie­tu­vos mies­te dar ga­lė­čiau gy­ven­ti. Ne­ bent Vil­niu­je? Esu klai­pė­die­tė, čia ma­no mies­tas, ma­no jū­ra, ma­no ap­lin­ka. O dėl pro­fe­si­jos – tur­būt taip bu­vo lem­ta. Ma­tyt, bū­tent to­kį pa­si­rin­ki­ mą lė­mė tam tik­ros ma­no cha­rak­te­ rio sa­vy­bės. Vi­sa­da bu­vau la­bai ak­ ty­vi, smal­si, man pa­tik­da­vo žais­ti, ypač kū­ry­bi­nius žai­di­mus. – La­biau jau­čia­tės pe­da­go­ge ar kū­rė­ja, me­ni­nin­ke? – Ma­nau, kad šių da­ly­kų ne­rei­kė­tų at­skir­ti. Kai ėmiau dirb­ti „Pu­rie­ no­je“, at­si­ra­do pa­pil­do­mo ug­dy­mo eta­tas. Dar­že­lio va­do­vė pa­klau­sė, ar ne­no­rė­čiau dirb­ti teat­ro kam­ ba­rė­ly­je. Ir aš su­ti­kau. Pra­dė­jau do­mė­tis šia sri­ti­mi, mo­ky­tis, sten­ giau­si ap­si­lan­ky­ti įvai­riau­siuo­se ren­gi­niuo­se, ypač su­si­ju­siuo­se su teat­ru. Ži­no­ma, te­ko daug ko iš­mok­ ti. Ta­čiau man bu­vo su­da­ry­tos ne­ rea­lios są­ly­gos. Ir dėl to esu be ga­ lo dė­kin­ga sa­vo va­do­vei. Kaip bet ku­ria­me ki­ta­me dar­be – jei va­do­ vas nein­ves­tuo­ja į sa­vo dar­buo­to­ jus, ne­su­tei­kia jam są­ly­gų, ne­ska­ti­ na, ne­ga­li ti­kė­tis ir re­zul­ta­tų. Pa­ža­dė­jai – iš­te­sėk

– Ar, jū­sų aki­mis, vai­kai la­bai kei­čia­si, ver­ti­nant skir­tin­gas kar­tas? – Ne­pa­sa­ky­čiau. Vai­kai vi­sa­da lie­ ka vai­kais. Tie­siog kei­čia­si laik­me­tis, at­si­ran­da nau­jų ga­li­my­bių. Pa­vyz­ džiui, kai aš au­gau, tu­rė­jau vie­nin­te­ lę lė­lę. O kiek da­bar vai­kai tu­ri žais­ lų? Jau ne­kal­bu apie mo­bi­liuo­sius te­le­fo­nus. Ar­ba pa­žiū­rė­ki­te, kaip jie mo­ka nar­šy­ti in­ter­ne­te, dirb­ti kom­ piu­te­riu. Ir tai yra nuo­sta­bu. – Ar su to­kio­mis ma­žo­mis in­di­ vi­dua­ly­bė­mis sun­ku ras­ti bend­ rą kal­bą?

Pa­šau­ki­mas: D.Vol­ko­vai­tės tei­gi­mu, net jei iš­loš­tų mi­li­jo­ną, mėgs­ta­mo dar­bo neat­si­sa­ky­tų.

– Kaip ga­li pa­sa­ky­ti, kad vai­kas blo­ gas? Va­di­na­si, tu pa­ts ne­mo­ki su juo dirb­ti, ne­tu­ri priė­ji­mo. Vi­si vai­kai yra ge­ri. Man su vai­kais bend­rau­ti nė­ra sun­ku, nes tam pa­si­tel­kiu teat­ rą. Ši veik­la su­si­ju­si su dė­me­sio val­ dy­mu, vaiz­duo­tės ža­di­ni­mu, imp­ ro­vi­za­ci­ja. Tai yra žai­di­mas, ta­čiau su tam tik­ro­mis tai­syk­lė­mis. O vai­ kai mėgs­ta žai­dy­bi­nę veik­lą, tai jiems tei­kia daug tei­gia­mų emo­ci­jų.

Dag­na Vol­ko­vai­tė:

Ne­ga­liu smerk­ti tė­vų, ku­rie pri­vers­ti už­dirb­ ti pi­ni­gus ir dėl to sa­vo vai­kams ne­ga­li skir­ti tiek dė­me­sio, kiek no­ rė­tų. Da­bar kiek­vie­ nas bran­gi­na dar­bą. – Ta­čiau kad auk­lė­to­jas, mo­ky­ to­jas su­ras­tų ke­lią į vai­ko šir­dį, ka­žin ar pa­kan­ka bū­ti vien sa­vo sri­ties pro­fe­sio­na­lu? – Be abe­jo. Pir­miau­sia rei­kia gerb­ ti vai­ką, ne­svar­bu, ko­kio am­žiaus jis be­bū­tų. Klau­sy­tis ir iš­girs­ti jį. Bend­rau­ti su juo kaip su suau­gu­ siuo­ju. Ir lai­ky­tis pa­pras­tos tai­ syk­lės: pa­ža­dė­jai – iš­te­sėk. Svar­bu ir tei­gia­mos emo­ci­jos, nuo­tai­ka. Jei bū­si pik­tas, nie­kas prie ta­vęs ne­prieis. Ko­dėl iš ke­lių žmo­nių vai­kai pa­si­ren­ka kaž­ku­rį konk­re­tų? Jie jau­čia in­tui­ty­viai, vi­du­mi. Ski­ria tiek, kiek ga­li

– O sa­vo pa­čios vai­kys­tės pa­ veiks­lą ga­lė­tu­mė­te nu­ta­py­ti švie­sio­mis spal­vo­mis? – Ma­no vai­kys­tė bu­vo nuo­sta­bi. Ne­ži­nau, ar kiek­vie­nas ga­lė­tų taip

pa­sa­ky­ti. Iki šiol at­min­ty­je iš­li­ko mū­sų pa­si­vaikš­čio­ji­mai gam­to­je. Ir da­bar, jei no­riu pail­sė­ti, pa­kan­ ka po­rą va­lan­dų pa­vaikš­ti­nė­ti po miš­ką, ir at­si­gau­nu. Su ma­ma, o daž­niau su tė­ve­liu ei­ da­vo­me čiuo­ži­nė­ti į par­ką, kur bū­ da­vo įren­gia­ma spe­cia­li čiuo­žyk­la. Kar­tu su tė­vais pra­leis­da­vo­me la­bai daug lai­ko. Su ma­ni­mi žais­da­vo, daug iš­ky­lau­da­vo­me, ke­liau­da­vo­ me po Lie­tu­vą, daž­nai va­žiuo­da­vo­ me pas mo­čiu­tę į Za­ra­sų ra­jo­ną. O ko­kie nuo­sta­būs bū­da­vo va­ka­rai prie jū­ros. Mes nie­ka­da ne­sku­bė­da­ vo­me, pa­si­tik­da­vo­me net sau­lė­ly­dį. Ir nie­ka­da ne­gu­li­nė­da­vo­me. Šian­dien vi­ sa tai pri­si­me­nu kaip nuo­sta­bų me­tą. – Ar ne­ma­no­te, jog šiuo at­žvil­ giu šian­die­ni­niai vai­kai yra nu­ skriaus­ti? Net ir ne­se­niai at­ lik­tas ty­ri­mas by­lo­ja, jog tė­vai sa­vo at­ža­loms per die­ną ski­ ria vi­du­ti­niš­kai 7 mi­nu­tes dė­ me­sio. – Tai yra la­bai in­di­vi­dua­lu. Ski­ria tiek, kiek ga­li. Ki­ta ver­tus, jei ne­ ga­li tė­vai, yra se­ne­liai, ga­liau­siai – dar­že­liai. Lie­ka sa­vait­ga­liai, va­ ka­rai. Šian­dien gy­ve­ni­mo rit­mas, tem­ pas la­bai įtemp­tas. To­dėl ne­ga­liu smerk­ti tė­vų, ku­rie pri­vers­ti už­dirb­ ti pi­ni­gus ir dėl to sa­vo vai­kams ne­ ga­li skir­ti tiek dė­me­sio, kiek no­rė­tų. Da­bar kiek­vie­nas bran­gi­na dar­bą. Tu­rė­ti dar­bą, juo la­biau ge­rai ap­ mo­ka­mą, žmo­gui yra ver­ty­bė. – Gal­būt esa­te iš tų žmo­nių, ku­ rie ir po dar­bo va­lan­dų ne­su­ge­ ba „per­si­jung­ti“ į ki­tą re­ži­mą? – Tu­riu tam tik­rą ra­tą bi­čiu­lių, ku­ rie yra ne pe­da­go­gai. Su jais apie dar­bą sten­giuo­si ne­šne­kė­ti. Ar­ba jei im­čiau da­ly­tis sa­vo dar­bi­niais rei­ka­lais su gi­mi­nai­čiais, tur­būt sa­ky­tų, kad aš ne­svei­ka. Juk ne vi­

siems tai įdo­mu, kiek­vie­nas gy­ve­ na­me sa­vo pa­sau­ly­je. Džiaug­tis – kiek­vie­na die­na

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

jau sten­giuo­si. Esi svei­kas, tu­ri sie­ kių – ko dau­giau rei­kia? Ir, ži­no­ ma, dirb­ti mėgs­ta­mą dar­bą. Gal tai ir at­ro­do nu­val­kio­ta fra­zė, bet pa­gal­vo­ki­te, kiek yra žmo­nių, ku­rie kan­ki­na­si, vargs­ta kas­dien ei­da­mi į ne­mėgs­ta­mą dar­bą. Ar jie lai­min­ gi? Var­gu. Ma­no džiaugs­mo ener­gi­ja atei­ na iš vai­kų, iš jų vi­sa­da ga­li pa­si­ krau­ti tei­gia­mų emo­ci­jų, iš jų sklin­ da ši­lu­ma.

– Dau­ge­lis, pir­mą­kart iš­gir­dęs jū­sų var­dą, tur­būt su­klūs­ta. Ar do­mė­jo­tės, ko­kia jo kil­mė? – Nie­ka­da ne­si­do­mė­jau. Bet ka­dai­ se te­ko skai­ty­ti ro­ma­ną, ku­rio he­ ro­jė taip pat bu­vo Dag­na. Man tai pa­ts gra­žiau­sias var­das, la­bai juo džiau­giuo­si. Ne­ži­nau, iš kur ma­ ma jį su­ži­no­jo – tai bu­vo bū­tent jos su­ma­ny­mas. Gal kai vai­kas gims­ta, tė­vai tie­siog pa­jau­čia, koks var­das jam ge­riau­siai tik­tų.

– O silp­ny­bių tu­ri­te? – Tu­riu, bet ne­sa­ky­siu. O kas jų ne­ tu­ri? Kas ga­li nu­gy­ven­ti be nuo­dė­ mės? Ne­bent šven­ta­sis.

– Ar jū­sų sva­jo­nių są­ra­šas il­gas? – Ma­nau, kiek­vie­nas žmo­gus tu­ri sva­jo­nių. O sie­kių, ką dar no­rė­čiau įgy­ven­din­ti – tiek as­me­ni­nių, tiek dar­bi­nių, tu­riu su­si­ra­šiu­si dau­giau nei šim­tą. Nes jei ne­tu­ri tiks­lų, nie­ ko ir ne­pa­siek­si. Ir rei­kia džiaug­tis gy­ve­ni­mu, kiek­vie­na die­na. Aš bent

– Jei vie­ną gra­žią die­ną iš­loš­tu­ mė­te mi­li­jo­ną? – Pir­miau­sia ne­ti­kiu, kad tai įma­ no­ma. Bet iš­leis­ti tik­rai bū­tų kur. Tur­būt skir­čiau sa­vo sva­jo­nėms įgy­ven­din­ti. Mo­ky­čiau­si ang­lų kal­ bos. Daug ke­liau­čiau. Na, gal dar pa­si­keis­čiau ma­ši­ną.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė Gi­mė 1968 m. lapk­r i­čio 26 d. Klai­ pė­do­je. Po iki­mo­kyk­li­nės pe­da­go­gi­kos ir psi­ cho­lo­g i­jos stu­di­jų 1987–1991 m. Šiau­ lių K.Preik­šo pe­da­go­g i­n io ins­t i­t u­to Klai­pė­dos fa­k ul­te­te stu­d i­ja­vo Klai­ pė­dos uni­ver­si­te­to Kva­li­fi­ka­ci­jos kė­ li­mo ins­ti­tu­te. 2000-ai­siais šio uni­ver­si­te­to Pe­da­ go­g i­kos fa­k ul­te­te bai­gė iki­mo­k yk­ li­n io ug­dy­mo pe­da­go­g i­kos ma­g ist­ ran­tū­ros stu­di­jas. Nuo 1991 iki 1993 m. bu­vo lop­še­l iodar­že­l io „Auš­r i­nė“, nuo 1993 m. iki šiol dir­ba „Pu­rie­nos“ auk­lė­to­ja.

6

šeštadienis, spalio 20, 2012

sportas

„Fortūna“ sieks medalių Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Sporto mėgėjai, šiandien pirmą kartą šį rudenį Klaipėdoje išvysiantys pavadinimą iš „Lemminkainen“ į „Fortūną“ pakeitusią uostamiesčio moterų krepšinio komandą, neturėtų nuogąstauti – per tarpsezonį klube buvo mažiau pokyčių nei laukta.

Prie ekipos vairo išliko Dalius Ubartas. Jam padės „Fortūnos“ klubo prezidentė, ekipos įkūrėja Ramunė Kumpienė. Apie permainas papasakojusi R.Kumpienė didžiausiu praradimu laiko tai, kad į Uteną išvyko žaisti keletą metų mūsų mieste rungtyniavusi Rita Milieškienė. „Fortūną“ į priekį ves Monika Grigalauskytė, nacionalinės rinktinės gynėja Gabrielė Gutkauskaitė, Lina Anglickaitė, – lyderes vardijo R.Kumpienė. – Džiaugiamės, kad vėl žaidžia vidurio puolėja Eglė Šikšniūtė, dėl traumos nerungtyniavusi dvejus metus. Tikimės, jog į ekipą kuo greičiau įsilies po motinystės atostogų grįžusi Laura Puplauskaitė. Apskritai turime gerą, jauną komandą, kurią papildė jaunosios žaidėjos iš Vlado Knašiaus krepšinio mokyklos – Agnė Černeckytė, Milana Matiaš, Roberta Mizgerytė, Roberta Daraškevičiūtė, Lina Baltuonytė.“ „Fortūna“ būtų dar galingesnė, tačiau ginant nacionalinės rinktinės garbę traumą patyrė Kristė Druskytė. Kada žaidėja grįš į aikštelę – nežinia, nes kitą savaitę jai bus atlikta kryžminių raiščių operacija. Praėjusį sezoną krepšininkės sužinojo, kad jas remti atsisako daugelį metų padėjusi „Lemminkainen“ bendrovė. Laimė, šiandien klube vyrauja ramybė. „Kai kreipėmės į Lietuvos moterų krepšinio lygą, padėjo jos prezidentas Algirdas Butkevičius, suradęs stiprų rėmėją – bendrovę Gargžduose. Pavasarį sulauksime Klaipėdos savivaldybės pažadėtos paramos. Tad, tikiuosi, išgyvensime įplaukomis iš šių dviejų šaltinių“, – pasidžiaugė R.Kumpienė. Anot strategės, komandai iškelti du tikslai: pirmasis – patekti į šešetuką, antrasis – kovoti dėl medalių. Klaipėdietės sėkmingai pradėjo pirmenybes – Utenoje 83:77 nugalėjo „Utenos“ penketuką. Vakar „Fortūna“ žaidė Marijampolėje.

Rungtynės Šiandien 14 val. Sporto rūmai (S.Dariaus ir S.Girėno g. 10): Klaipėdos „Fortūna“ – Kauno „Aistės-LSU“. Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

šešTADIENIS, SPALIO 20, 2012

miestas

Pa­sau­lio pa­bai­gos bau­bai 1

Po su­si­dū­ri­mo žmo­nių ap­gy­ven­din­tos pla­ne­tos kos­mo­so erd­vė­je ne­va ne­be­liks. Ta­čiau ast­ro­lo­gai ne­su­tin­ka su to­kiais pa­svars­ty­mais, nes nu­ro­ do­ma da­ta, ku­ri lai­ko­ma ma­jų ka­ len­do­riaus pa­bai­ga, iš­ties yra tik vie­nos eros pe­rė­ji­mas į ki­tą – tar­si Nau­jie­ji me­tai. Pla­ne­ta Ni­bi­ru, anot ast­ro­no­ mų, ap­skri­tai neeg­zis­tuo­ja, o bet ko­kį Že­mės link skrie­jan­tį me­teo­ ri­tą ga­li­ma pa­ste­bė­ti ir pa­keis­ti jo kryp­tį. „Ga­li­ma iš­var­dy­ti vi­sas pa­sau­ lio pa­bai­gos teo­ri­jas, su­rink­ti gan­ dus ir ta­da drą­siai pa­sa­ky­ti, kad tiek moks­li­nin­kai iš NA­SA, tiek iš Eu­ro­pos kos­mo­so agen­tū­ros jo­ kių duo­me­nų ne­tu­ri apie grės­mę ke­lian­tį pla­ne­tų iš­si­dės­ty­mą, pa­ slap­tin­gus dan­gaus kū­nus ar ar­tė­ jan­čius me­teo­ri­tus“, – tei­gė fi­zi­kas Arū­nas Ra­sa­ke­vi­čius. Žmo­ni­ja – be elekt­ros

Ta­čiau jis pa­tvir­ti­no, kad ir šie­met, ir ki­tą­met žmo­ni­jai yra ki­lu­si grės­ mė. Šie­met pra­si­dė­jo Sau­lės ak­ty­ vu­mo mak­si­mu­mas, ku­ris tę­sis ir ki­tais me­tais. Toks pro­ce­sas kar­ to­ja­si kas 11 me­tų. „Per to­kį ak­ty­vu­mo mak­si­mu­ mą, koks da­bar yra, ky­la aud­ros, ku­rios ma­to­mos Sau­lės pa­vir­šiu­ je. Įe­lekt­rin­tos da­le­lės iš­svie­džia­ mos į kos­mo­są ir jei jų kryp­tis su­ tam­pa su Že­mės, tuo­met pa­sie­kia ir ją. Ge­rai, kad yra mag­ne­ti­nis lau­ kas, ku­ris Že­mę šiek tiek ap­sau­go. Ta­čiau Sau­lė­je ga­li kil­ti su­pe­raud­ ra, ku­ri ga­li tu­rė­ti įta­kos ir žmo­ni­ jai“, – tvir­ti­no A.Ra­sa­ke­vi­čius. Jei Sau­lės aud­ra pa­siek­tų Že­ mę, per­da­vi­mo li­ni­jo­se in­di­kuo­tų­ si elekt­ros sro­vė ir su­de­gin­tų skirs­ to­mą­sias pa­sto­tes. Jų at­sta­ty­mas, anot fi­zi­ko, už­truk­tų ke­lis de­šimt­ me­čius – tiek lai­ko žmo­nės tu­rė­tų vers­tis be elekt­ros. „Gy­ve­ni­mas bū­tų sun­kiai su­ vo­kia­mas did­mies­čiuo­se, ta­čiau leng­vai – kai­muo­se. Žmo­nės už­ siau­gin­tų mor­kų, bul­vių, pa­si­kur­tų kros­nį ir jas iš­si­vir­tų. O did­mies­ čiuo­se juk ne­veik­tų nei lif­tai, nei šal­dy­tu­vai, su­trik­tų van­dens tie­ ki­mas. Že­mė sken­dė­tų tam­so­je ir žmo­ni­jai tai bū­tų pa­sau­lio pa­bai­ ga“, – tei­gė A.Ra­sa­ke­vi­čius. Pak­laus­tas, ko­kia ti­ki­my­bė, jog taip ga­li nu­tik­ti, pa­šne­ko­vas tei­ gė, kad sun­ku pa­sa­ky­ti, nes moks­ lui ži­no­mas tik vie­nas toks at­ve­jis, įvy­kęs XIX am­žiu­je – 1851 me­tais. „Šiau­rės pa­švais­tė bu­vo ma­to­ ma ties pu­siau­ju, o tai la­bai re­ta. Žmo­nės gal­vo­jo, kad ry­tas, to­dėl kė­lė­si ir ėjo dirb­ti. Ka­dan­gi ne­bu­ vo elekt­ros, gy­ven­to­jai ne­sup­ra­ to, kas vyks­ta, tik tiek, jog kaž­kam gal­vą skau­dė­jo, kaž­ką kan­ki­no ne­ mi­ga. Da­bar bū­tų vi­sai ki­taip. Ta­ čiau ar taip ga­li nu­tik­ti, ne­ži­nia. Esu gir­dė­jęs, kad to­kie reiš­ki­niai kar­to­ja­si kas 200 me­tų, ta­čiau tai yra tik pa­svars­ty­mas“, – ra­mi­no pa­šne­ko­vas. Ga­li su­kel­ti cu­na­mį

Moks­li­nin­kai šiuo me­tu nė­ra už­fik­ sa­vę jo­kio kos­mi­nio kū­no, ku­ris ga­ lė­tų su­kel­ti glo­ba­li­nę ka­tast­ro­fą. Ta­čiau nu­sta­ty­ta, kad 2029 me­tų ba­lan­džio 13 die­ną, o tai bus Ve­ly­kų sek­ma­die­nis, maž­daug už 35 tūkst.

ki­lo­met­rų nuo Že­mės skries ne­ma­ žas dan­gaus kū­nas. „Ma­no­ma, jog jis tik pra­lėks ir la­bai ma­ža ti­ki­my­bė, kad trenk­sis į že­mę. Ta­čiau tas kos­mi­nis kū­nas vėl su­grįš 2036 me­tų ba­lan­džio 13 die­ną. Kol kas neaiš­ku, kas ga­li at­ si­tik­ti. Gal­būt Že­mės gra­vi­ta­ci­ja jį taip pa­veiks, kad jis rė­šis į mū­ sų pla­ne­tą“, – ne­slė­pė A.Ra­sa­ke­ vi­čius. Moks­li­nin­kų tei­gi­mu, šio kos­ mi­nio kū­no skers­muo yra apie 270 met­rų. Toks ob­jek­tas, įsi­rė­žęs į Že­ mę, anot A.Ra­sa­ke­vi­čiaus, jau ga­li su­kel­ti glo­ba­li­nių pa­sek­mių – su­ nai­kin­ti ne vie­ną vals­ty­bę. „Ge­rai, jei pa­tai­kys į sau­su­mą, tuo­met pa­sek­mės bū­tų ma­žes­nės. Ta­čiau jei jis nu­kris­tų į van­de­ny­ną, su­kel­tų cu­na­mį, ku­ris pri­da­ry­tų la­ bai daug ža­los. Vi­siš­kai ti­kiu, kad taip ga­li nu­tik­ti. Į Mė­nu­lį, ku­ris, kaip ir Že­mė, yra Sau­lės sis­te­mo­ je, juk kos­mi­nių kū­nų yra pa­tai­kę ir ja­me yra Ari­zo­nos kra­te­ris“, – pa­ vyz­džiais kal­bė­jo moks­li­nin­kas. Ga­liau­siai jis kons­ta­ta­vo, kad pa­sau­lio pa­bai­ga nea­be­jo­ti­nai bus. Žmo­ni­ja, jei to­kia dar eg­zis­tuos, tik­rai iš­nyks po 5 mlrd. me­tų, kai sa­vo gy­va­vi­mą baigs Sau­lė.

Ričardas Doveika:

Ka­ta­li­kams pa­sau­lio pa­bai­ga yra di­džio­ sios vil­ties ir Die­vo duo­tų pa­ža­dų iš­si­pil­ dy­mo me­tas. Nes­var­ bu, ar tai bus gruo­džio 12-ąją, ar 21 die­ną.

Mir­čiai rei­kia ruoš­tis

„Gam­ta yra ne vie­ną pa­sau­lio pa­ bai­gą iš­gy­ve­nu­si ir dar ne vie­ną iš­gy­vens. Jei ji ir įvyks, mes ne­ be­su­ži­no­si­me“, – tei­gė žo­li­nin­ kė, ra­ga­na va­di­na­ma Ade­lė Ka­ra­ liū­nai­tė. Pak­laus­ta, ar ženk­lai gam­to­je pra­na­šau­ja pa­sau­lio pa­bai­gą, pa­ šne­ko­vė tei­gė, jog nie­ko neįp­ras­to ne­pas­te­bė­jo. „Au­ga­lai kaip ir kas­met ruo­šia­si žie­mai, jai ruo­šia­si vi­sa gam­ta. Da­ bar dar dvi sa­vai­tes pa­bus gra­žus ru­duo, o pa­skui jau ir žie­ma, ku­ri ne­tu­rė­tų bū­ti krau­pu­lin­gai šal­ta“, – ne­bau­gi­no A.Ka­ra­liū­nai­tė. Ji at­me­tė žmo­nių pa­mąs­ty­mus, kad pa­sau­lio pa­bai­gą pra­na­šau­ ja vis daž­nė­jan­čios liū­tys, škva­lai, aud­ros, per­mai­nin­ga oro tem­pe­ ra­tū­ra. „Tų škva­lų bu­vo ir anks­čiau. La­ bai gra­žų te­ko ma­ty­ti 1976 me­tais, kai bu­vau Kin­tuo­se eks­pe­di­ci­jo­je. At­si­kė­lė­me ry­tą ir pa­ma­tė­me, kad

Prog­no­zė: ma­no­ma, kad 2036 me­tais į Že­mę ga­li trenk­tis di­de­lių glo­ba­li­nių pa­sek­mių su­kel­sian­tis kos­mi­

nis kū­nas.

vi­si me­džiai nuo ma­rių iki pat Kin­ tų gi­ri­nin­ki­jos yra iš­gul­dy­ti tar­si deg­tu­kai“, – pri­si­mi­nė žo­li­nin­kė. Jos nuo­mo­ne, di­džiau­sią grės­mę ke­lia ne me­teo­ri­tai ar pa­slap­tin­gos pla­ne­tos, o Že­mės gel­mės, ku­rios yra sun­kiau­siai pro­gno­zuo­ja­mos. „Di­džiau­sias pa­vo­jus ga­li kil­ti dėl ko­kio nors di­de­lio ug­ni­kal­nio iš­si­ ver­ži­mo. Jei jis į at­mos­fe­rą iš­mes­ tų daug dū­mų, dul­kių, ta­da gal kas nors ir pa­si­keis­tų. Šiaip tai vi­sa­da rei­kia ruoš­tis mir­čiai, nes vi­si ži­ no­me, kad ji mus iš­tiks, o kai jai ruo­šie­si, bū­ni ge­res­nis. Tik­rai ne­ ma­nau, jog gruo­džio 21 die­ną bus pa­sau­lio pa­bai­ga, o jei bū­siu ne­ tei­si, tai vi­si mir­si­me ir nie­kas ma­ nęs ne­be­ga­lės ap­kal­tin­ti, kad me­ la­vau“, – juo­kais po­kal­bį bai­gė A.Ka­ra­liū­nai­tė. Lau­kia Kris­taus atė­ji­mo

Ku­ni­go Ri­čar­do Do­vei­kos tei­gi­mu, dėl pa­sau­lio pa­bai­gos is­te­ri­kuo­ja tik ne­ti­kin­tys žmo­nės. „Ka­ta­li­kų baž­ny­čia lau­kia ant­ro­ jo Kris­taus atė­ji­mo. Baž­ny­čia pa­ sau­lio pa­bai­gą su­pran­ta ne kaip ka­ tak­liz­mus, ka­tast­ro­fas ar žmo­gaus ne­bu­vi­mą že­mės pa­vir­šiu­je, bet kaip rea­lų ant­rą­jį Kris­taus atė­ji­mą į že­mę. Mes esa­me lau­ki­mo krikš­ čio­nys ir lau­kia­me to atė­ji­mo“, – kal­bė­jo ku­ni­gas. Jo nuo­mo­ne, ka­tast­ro­fos, gam­ tos ka­tak­liz­mai gąs­di­na ne­ti­kin­ čius, abe­jo­jan­čius ar ki­taip įsi­vaiz­ duo­jan­čius žmo­nes. „Krikš­čio­nims, ka­ta­li­kams net Šven­ta­ja­me Raš­te yra pa­ra­šy­ta, kad pra­si­dė­jus vi­siems šiems reiš­ ki­niams rei­kia pa­kel­ti gal­vas, nes ar­ti iš­si­va­da­vi­mas. Ka­ta­li­kams pa­ sau­lio pa­bai­ga yra di­džio­sios vil­ties ir Die­vo duo­tų pa­ža­dų iš­si­pil­dy­mo me­tas. Nes­var­bu, ar tai bus gruo­ džio 12-ąją, ar 21 die­ną, jų lau­kiu ra­miai“, – tei­gė R.Do­vei­ka. Jis tvir­ti­no, kad ant­ro­jo Kris­taus atė­ji­mo die­nos ir va­lan­dos nie­ kas ne­ži­no, kad ne­ga­li­ma pri­si­riš­ ti prie konk­re­čios da­tos. „Gam­to­je vyks­ta po­ky­čiai, o mes esa­me vi­ sa­tos da­lis. Džiaug­čiau­si, jei vi­si tie gam­tos su­kel­ti ne­pa­to­gu­mai pa­dė­ tų pa­bu­din­ti žmo­gaus są­mo­nę, su­

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

vok­ti sa­ve kaip re­li­gi­nę as­me­ny­bę. Ta­da bū­čiau dė­kin­gas kiek­vie­nam reiš­ki­niui, ku­ris pa­dė­tų žmo­gui at­si­merk­ti, pa­kel­ti gal­vą ir ženg­ ti žings­nį die­vy­bės link“, – ra­miai kal­bė­jo ku­ni­gas. Pi­ni­gų ne­spė­tų iš­mo­kė­ti

Nors jau ne kar­tą bu­vo skelb­tos įvai­rios pa­sau­lio pa­bai­gos da­tos ir to­kios pro­gno­zės vis ne­pa­sit­vir­tin­ da­vo, nau­jos teo­ri­jos ska­ti­na žmo­ nių su­si­do­mė­ji­mą ir fan­ta­zi­ją. Tuo su­sku­bo pa­si­nau­do­ti vie­ na Lie­tu­vos la­žy­bų bend­ro­vė, ku­ ri sa­vo klien­tams pa­siū­lė la­žin­tis, ar šie­met gruo­džio 21 die­ną įvyks pa­sau­lio pa­bai­ga. „Šios la­žy­bos su­lau­kė su­si­do­ mė­ji­mo. Žmo­nės sta­to už tai, kad pa­sau­lio pa­bai­gos ne­bus. Ma­nau, kad taip jie tik no­ri įšal­dy­ti pi­ni­ gus iki Ka­lė­dų, nes lai­mė­ji­mus iš­ mo­kė­si­me po gruo­džio 21 die­nos“, – aiš­ki­no la­žy­bas or­ga­ni­zuo­jan­čios bend­ro­vės vyk­do­ma­sis di­rek­to­rius Vy­tau­tas Ka­če­raus­kas. Tie, ku­rie la­ži­na­si, kad pa­sau­ lio pa­bai­gos ne­bus, pa­sta­tę 100 li­

tų at­siims 101 li­tą, nes koe­fi­cien­ tas yra 1,01. Va­d i­n a­s i, buk­m e­k e­r ių nuo­ mo­n e, yra ti­k i­my­b ė, jog pa­sau­ lio pa­bai­ga gruo­džio 21 die­ną ga­ li įvyk­ti? „Ti­ki­my­bė eg­zis­tuo­ja dėl vis­ ko. Rea­l iai koe­f i­c ien­tas tu­r ė­jo bū­ti 1,001 ar 1,0001, ta­čiau mū­ sų la­žy­bų punk­tuo­se vi­sa­da koe­ fi­cien­tai nu­sta­to­mi šim­tų­jų da­lių tiks­l u­m u, to­d ėl ir šioms la­ž y­ boms tai tai­kė­me“, – tei­gė V.Ka­ če­raus­kas. La­žy­bų, kad gruo­džio 21 die­ną pa­sau­lio pa­bai­ga įvyks, koe­fic­ ien­ tas yra 100. Ki­taip ta­riant, pa­sta­čius 100 li­ tų, bū­tų ga­li­ma at­siim­ti 10 tūkst. li­tų. Ta­čiau kas iš­mo­kė­tų pi­ni­gus, jei įvyk­tų pa­sau­lio pa­bai­ga? „Bū­tent dėl šios prie­žas­ties ir nu­sta­tė­me to­kį koe­fic­ ien­tą, bet jis rea­liai ga­lė­jo bū­ti ge­ro­kai di­des­nis. Tik tiek, kad jei įvyk­tų pa­sau­lio pa­ bai­ga, dėl to be­si­la­ži­nu­siam žmo­ gui var­gu ar bū­tų rei­ka­lin­gas lai­ mė­tas mi­li­jo­nas li­tų“, – juo­ka­vo V.Ka­če­raus­kas.

Moks­li­nin­kų at­sa­ky­mai Ar 2012 m. Že­mei kas nors gre­sia? Vi­s o pa­sau­lio moks­li­nin­kai ne­ž i­no apie jo­kią grės­mę, ku­ri yra ga­li­mai su­ si­ju­si su 2012 me­tais. Kas iš­pra­na­ša­vo, kad 2012-ai­siais bus pa­sau­lio pa­bai­ga? Vis­kas pra­si­dė­jo po is­to­r i­jų apie pa­ slap­t in­gą Ni­bi­r u pla­ne­tą, ku­r ią ne­va at­ra­do šu­me­rai ir ku­r i ga­li at­si­t renk­t i į Že­mę. Šis su­si­dū­ri­mas iš pra­d žių bu­ vo nu­ma­ty­tas 2003 me­tų ge­g u­žę, ta­ čiau nie­ko neį­vy­kus su­si­dū­r i­mas bu­ vo per­kel­tas į 2012 me­tų gruo­dį. Ta­da šios pa­sa­kos bu­vo su­jung­tos su be­si­ bai­g ian­čiu ma­jų ka­len­do­r iaus cik­lu ir bu­vo „nu­sta­ty­ta“, kad pa­sau­lio pa­bai­ga ateis 2012 me­tų gruo­d žio 21 die­ną. Ar ga­li pla­ne­tų ri­kia­vi­ma­sis į vie­ną ei­lę tu­rė­ti įta­kos Že­mei?

Per ar­tė­jan­čius ke­lis de­šimt­me­čius ne­ bus jo­kių pla­ne­tų ri­kia­vi­mų­si į vie­ną ei­ lę, o jei ir bū­tų, tai ne­tu­rė­tų jo­kių pa­da­ ri­nių Že­mei. Kiek­vie­ną gruo­dį Že­mė ir Sau­lė iš­si­r i­kiuo­ja su Paukš­čių Ta­ko cent­r u apy­t ik­r iai į vie­ną li­ni­ją, ta­čiau tai yra na­t ū­ra­lus da­ly­kas, ne­t u­r in­t is jo­kių pa­sek­mių. Ar yra pa­vo­jus, kad 2012 me­tais į Že­ mę ga­li smog­ti me­teo­ri­tas? Že­mė vi­s a­da bu­vo ob­jek­tas, į ku­r į smog­da­vo ko­me­tos ir as­te­roi­dai, ta­ čiau di­de­li smū­g iai yra re­t i. Pas­k u­t i­ nis di­de­lis smū­g is bu­vo prieš 65 mln. me­t ų. Po jo iš­ny­ko di­no­zau­rai. Šiais lai­kais NA­S A ast­ro­nau­tai at­lie­ka ty­ ri­mus. Jų me­t u sie­k ia­ma at­ras­t i as­ te­roi­dus žy­miai anks­č iau, nei jie at­ si­t ren­k ia į Že­mę. Nus­ta­t y­ta, kad nė­ ra jo­k ių di­de­lių as­te­roi­dų, ku­r ie gra­ sin­t ų Že­mei.

8

šeštadienis, spalio 20, 2012

10p.

Turistų la­ga­mi­nuo­se – mir­ti­ni „su­ve­ny­rai“.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

Li­bi­jos dik­ta­to­rius Muam­ma­ras al Gad­ da­fi tik­rai ne­bu­vo šven­tas žmo­gus. Ta­ čiau ly­giai prieš me­ tus įvyk­dy­ta žiau­ ri eg­ze­ku­ci­ja su­ krė­tė. Ma­ža to, žmo­ gaus tei­sių ak­ty­vis­ tai skel­bia, kad, be M.al Gad­da­fi, eg­ze­ ku­ci­jos įvyk­dy­tos dar ma­žiau­siai 70-iai žmo­nių.

pasaulis

Są­moks­las: ar iš tie­sų N.Sar­ko­zy nu­ro­dė pa­ša­lin­ti M.al Gad­da­fi, o ame­ri­kie­čiai apie tai ži­no­jo – to­kį klau­si­mą ke­lia Pran­cū­zi­jos ži­niask­lai­da.

M.al Gad­da­fi žū­tis: kam truk­dė L Šo­ki­ruo­jan­čios eg­ze­ku­ci­jos

Šian­dien su­kan­ka ly­giai me­tai nuo tos die­nos, kai Li­bi­jos su­ki­lė­liai tran­šė­jo­je ne­to­li gim­to­jo dik­ta­to­ riaus mies­to Sir­to su­čiu­po be­si­ sle­pian­tį bu­vu­sį ša­lies ly­de­rį M.al Gad­da­fi. Jis dar ban­dė sku­biai pa­lik­ti ap­ siaus­tą mies­tą, ta­čiau NA­TO nai­ kin­tu­vai bu­vo grei­tes­ni. Tai, kas vy­ko to­liau, šo­ki­ra­vo pa­ sau­lį. Vir­tua­lio­je erd­vė­je ir ži­niask­lai­ do­je pa­skli­do fil­muo­ta me­džia­ga, kaip su­ki­lė­liai ty­čio­jo­si ir kan­ki­na sun­kiai su­žeis­tą M.al Gad­da­fi. Suk­rės­tas vaiz­dų pa­sau­lis ėmė rei­ka­lau­ti Li­bi­jos lai­ki­no­sios vy­ riau­sy­bės pa­siaiš­ki­ni­mo. Ta­čiau ji at­rė­žė, kad dik­ta­to­rius žu­vo per kryž­mi­nę ug­nį, nors iš fil­muo­tos me­džia­gos bu­vo ma­ty­ti, jog su­čiup­tas dik­ta­to­rius dar bu­vo gy­vas. Taip pat įra­še bu­vo ma­ty­ti, kaip dik­ta­to­rius žiau­riai mu­ša­mas su­ki­lė­lių ir tik­riau­siai bu­vo su­ža­lo­ tas dur­tu­vu į sėd­me­nis. Ma­si­nis su­si­do­ro­ji­mas

Po bu­vu­sio Li­bi­jos ly­de­rio eg­ze­ku­ ci­jos, ku­ri šo­ki­ra­vo pa­sau­lį, žmo­ gaus tei­sių or­ga­ni­za­ci­jos ėmė­si nag­ri­nė­ti, kas įvy­ko. Žmo­gaus tei­sių at­sto­vai pa­reiš­ kė, kad ne vien M.al Gad­da­fi bu­vo žiau­riai nu­žu­dy­tas. Žmo­gaus tei­sių or­ga­ni­za­ci­jos „Hu­man Rights Watch“ (HRW) Ne­pap­ras­tų­jų įvy­kių sky­riaus di­

rek­to­rius Pe­te­ris Bouc­kaer­tas pa­ reiš­kė, kad gink­luo­tos Li­bi­jos gru­ puo­tės, be M.al Gad­da­fi, po to, kai nu­ver­tė re­ži­mą, eg­ze­ku­ci­jas įvyk­ dė dar ma­žiau­siai 66 bu­vu­sio Li­ bi­jos re­ži­mo ša­li­nin­kams.

Gink­luo­tos opo­zi­ci­ jos gru­puo­tės įvyk­ dė gru­pi­nę eg­ze­ku­ ci­ją bent 66 Sir­te su­čiup­tiems M.al Gad­da­fi ko­lo­nos na­ riams. „Įro­dy­mai by­lo­ja, kad gink­luo­tos opo­zi­ci­jos gru­puo­tės įvyk­dė gru­ pi­nę eg­ze­ku­ci­ją bent 66 Sir­te su­ čiup­tiems M.al Gad­da­fi ko­lo­nos na­riams, – tei­gė P.Bouc­kaer­tas. – At­ro­do, kad jie iš­ve­žė dik­ta­to­riaus sū­nų Mu­tas­si­mą, ku­ris bu­vo su­ žeis­tas, į Mis­ra­tą ir jį ten nu­žu­dė. Mū­sų iš­va­dos ke­lia klau­si­mų dėl Li­ bi­jos val­džios pa­reiš­ki­mų, kad M.al Gad­da­fi žu­vo kryž­mi­nė­je ug­ny­je, o ne tuo­met, kai bu­vo su­čiup­tas.“ HRW pa­ren­gė 50 pus­la­pių ata­ skai­tą apie įvy­kius Li­bi­jo­je po re­ ži­mo griū­ties. Do­ku­men­te, ku­rio pa­va­di­ni­mas – „Dik­ta­to­riaus mir­tis: kru­vi­nas kerš­tas Sir­te“ (angl. – „Death of a Dic­ta­tor: Bloo­dy Ven­gean­ce in Sir­

te“), ap­ra­šo­mos pa­sku­ti­nės M.al Gad­da­fi gy­ve­ni­mo va­lan­dos ir jo žū­ties ap­lin­ky­bės, re­mian­tis liu­ di­nin­kų pa­ro­dy­mais ir vaiz­do įra­ šais, nu­fil­muo­tais mo­bi­liai­siais te­ le­fo­nais. Pa­sak HRW, už M.al Gad­da­fi eg­ ze­ku­ci­ją bu­vo at­sa­kin­gi Mis­ra­to­je įsi­tvir­ti­nę su­ki­lė­liai. Bū­tent jie su­čiu­po ir nu­gink­la­vo bu­vu­sį ša­lies va­do­vą ir jo rė­mė­jus. Dau­ge­lis jų bu­vo paim­ti į ne­lais­vę ir kan­ki­na­mi. „Ta­da jie įvyk­dė eg­ze­ku­ci­ją bent 66 su­čiup­tiems ko­lo­nos na­riams prie Sir­te esan­čio vieš­bu­čio „al Ma­ha­ri“, – tei­gia­ma ata­skai­to­je. Pri­du­ria­ma, kad dau­ge­lio nu­žu­ dy­tų­jų ran­kos bu­vo su­riš­tos. Net­ru­kus po M.al Gad­da­fi mir­ ties Li­bi­jo­je dir­bęs vie­nas AFP nau­jie­nų agen­tū­ros ko­res­pon­den­ tas pa­sa­ko­jo prie „al Ma­ha­ri“ vieš­ bu­čio taip pat ma­tęs apie 65–70 yran­čių la­vo­nų. Pa­sak jo, vi­si kū­nai bu­vo per­šau­ tomis gal­vomis ir su­riš­to­mis už nu­ ga­ros ran­ko­mis. At­li­ko iš­sa­mų ty­ri­mą

HRW at­sto­vai pa­brė­žė, kad dau­ giau­sia rė­mė­si mo­bi­liai­siais te­le­ fo­nais da­ry­tais vaiz­do įra­šais. Taip pat or­ga­ni­za­ci­jos at­sto­vai ap­klau­sė tiek opo­zi­ci­jos pa­jė­gų ka­ri­nin­kus, bu­vu­sius įvy­kio vie­ to­je, tiek li­go­ni­nė­je gy­do­mus li­ ku­sius gy­vus M.al Gad­da­fi ko­lo­ nos na­rius.

Taip pat HRW at­sto­vai pri­dū­rė pa­nau­do­ję li­go­ni­nės la­vo­ni­nė­je da­ ry­tas nuo­trau­kas: „Nu­sta­ty­ta, kad bent 17 iš suim­tų­jų, ma­to­mų te­le­ fo­nų vaiz­do įra­šuo­se, vė­liau bu­vo su­šau­dy­ti prie vieš­bu­čio „al Ma­ ha­ri.“ Pa­sak ak­ty­vis­tų, vie­nas iš nu­žu­ dy­tų­jų bu­vo Ah­me­das Ali Yu­su­fas al Gha­riya­ni, 29 me­tų Li­bi­jos lai­ vy­no na­rys. Vie­na­me iš vaiz­do įra­šų ma­ty­ti, kaip vy­ras bu­vo mu­ša­mas ir spar­ do­mas, nes esą yra ki­lęs iš mies­to, ku­ris bu­vo lo­ja­lus M.al Gad­da­fi. Vy­ro kū­nas vė­liau bu­vo ras­tas ne­to­li „al Ma­ha­ri“. Sir­to li­go­ni­nės dar­buo­to­jai jį įvar­di­jo kaip 86-ąjį neat­pa­žin­tą­jį, ta­čiau vė­liau gi­mi­ nės jį at­pa­ži­no iš fo­tog­ra­fi­jų. „Šie nu­žu­dy­mai yra di­džiau­sia do­ku­men­tuo­ta su­lai­ky­tų­jų eg­ze­ ku­ci­ja, įvyk­dy­ta prieš M.al Gad­da­fi ko­vo­ju­sių pa­jė­gų per aš­tuo­nis mė­ ne­sius tru­ku­sį konf­lik­tą Li­bi­jo­je“, – tvir­ti­na­ma HRW pra­ne­ši­me. Ak­ty­vis­tai pa­brė­žė, kad or­ga­ni­ za­ci­jos su­rink­ti įro­dy­mai su­si­ję ir su bu­vu­sio Li­bi­jos va­do­vo sū­naus M.Gad­da­fi žū­ti­mi. Li­bi­jos va­do­vai tvir­ti­no, kad tiek M.al Gad­da­fi, tiek jo sū­nus žu­vo per įnir­tin­gą mū­šį ne­to­li Sir­to, ta­ čiau žmo­gaus tei­sių ak­ty­vis­tai pa­ brė­žė tuo abe­jo­jan­tys. Pa­sak HRW, spren­džiant iš vaiz­ do įra­šų, pa­da­ry­tų Mis­ra­to­je, dik­ta­ to­riaus sū­nus M.Gad­da­fi bu­vo su­ čiup­tas gy­vas ir iš­vež­tas į Mis­ra­tą,

kur jis ma­to­mas rū­kan­tis ir „prie­ šiš­kai be­si­kal­ban­tis“ su pa­gro­bė­ jais. Vė­liau jis bu­vo nu­kau­tas. „Iki va­ka­ro jo la­vo­nas su nau­ ja žaiz­da gerk­lė­je, ku­rios ne­buvo ­ma­tyti anks­tes­nia­me vaiz­do įra­ še, bu­vo vie­šai de­monst­ruo­ja­mas Mis­ra­to­je“, – pa­brė­žė HRW at­sto­ vai. HRW nu­ro­dė pa­tei­ku­si sa­vo iš­ va­das pe­rei­na­mo­jo lai­ko­tar­pio ad­ mi­nist­ra­ci­jos pa­rei­gū­nams tuo­jau po šių ­žu­dy­nių ir ne kar­tą ra­gi­nu­si nau­ją­ją val­džią at­lik­ti iš­sa­mų ty­ri­ mą dėl įvy­kių, ku­rie ga­li bū­ti pri­ly­ gin­ti ka­ro nu­si­kal­ti­mams. Ta­čiau, pa­sak ak­ty­vis­tų, Li­bi­jos va­do­vy­bė ne­siė­mė jo­kių veiks­mų, kad nu­si­kal­ti­mai bū­tų išaiš­kin­ti. „Mes ty­rė­me vie­ną at­ve­jį po ki­ to: as­me­nys bū­da­vo nu­fil­muo­ja­ mi gy­vi juos su­čiu­pu­sių opo­zi­ci­ jos ko­vo­to­jų... o po ke­lių va­lan­dų jie bū­da­vo ran­da­mi ne­gy­vi, – sa­kė P.Bouc­kaer­tas. – Vie­nas di­džiau­ sių iš­šū­kių Li­bi­jai – su­val­dy­ti ge­rai gink­luo­tą sa­vo mi­li­ci­ją ir nu­trauk­ti jos vyk­do­mus pa­žei­di­mus. Pir­ma­ sis ge­ras žings­nis bū­tų ty­ri­mas dėl ma­si­nių eg­ze­ku­ci­jų 2011 m. spa­lio 20 d., ku­rios yra iki šiol sun­kiau­ sias do­ku­men­tuo­tas opo­zi­ci­jos pa­ jė­gų pa­žei­di­mas.“ Ky­šo N.Sar­ko­zy au­sys?

Ar M.al Gad­da­fi bu­vo nu­žu­dy­ tas, nes pa­lai­kė ry­šius su bu­vu­ siu Pran­cū­zi­jos pre­zi­den­tu Ni­co­ las Sar­ko­zy?

9

šeštadienis, spalio 20, 2012

pasaulis Ga­lin­gas ­ spro­gi­mas

Gra­si­na ­ ve­tuo­ti

Bei­ru­to cent­re va­kar spro­gus ga­lin­gai bom­bai, žu­vo ma­žiau­siai aš­tuo­ni žmo­ nės, de­šim­tys su­žeis­ta. Nuo spro­gi­mo už­ si­lieps­no­jo ke­li au­to­mo­bi­liai, ge­ro­kai ap­ griau­tas dau­giaaukš­čio pa­sta­to fa­sa­das. Spro­gi­mas nu­griau­dė­jo gat­vė­je, ku­rio­je yra krikš­čio­niš­kos Li­ba­no fa­lan­gos par­ti­ jos būs­ti­nė. Tai me­tas, kai Li­ba­ne su­stip­ rė­ju­si įtam­pa tarp frak­ci­jų, tu­rin­čių prie­ šin­gas nuo­mo­nes apie konf­lik­tą Si­ri­jo­je.

Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos prem­je­ras Da­vi­das Ca­me­ro­nas va­kar pa­reiš­kė ve­tuo­sian­ tis ES 2014–2020 m. biu­dže­tą, jei­gu bus „ne­priim­ti­nai“ pa­di­din­tos jo iš­lai­dos tuo me­tu, kai Bend­ri­jos na­rių biu­dže­tų iš­lai­ dos kar­po­mos. „Ne­ga­li­me leis­ti, kad ES iš­lai­dos aug­tų ir aug­tų“, – sa­kė po­li­ti­kas Briu­se­ly­je, kur vyks­ta ES vir­šū­nių su­si­ti­ki­ mas. Sep­ty­ne­rių me­tų biu­dže­tą ES ly­de­ riai svars­tys vėl su­si­ti­kę lapk­ri­tį.

18

ves­tu­vi­nin­kų

žu­vo, kai jų au­to­bu­sas va­kar už­va­žia­vo ant pa­ke­lės bom­bos Šiau­rės Af­ga­nis­ta­ne.

Mįs­lin­ga­sis su­ki­lė­lis Kas tas pa­slap­tin­ga­sis Om­ra­nas ben Chaa­ba­nas, ku­ris da­ly­va­vo Muam­ma­ro al Gad­da­fi eg­ze­ku­ci­ jo­je?

„Scan­pix“ nuo­tr.

Li­bi­jos dik­ta­to­rius? Šį klau­si­mą vis gar­siau ke­lia Pran­cū­zi­jos ži­niask­lai­da. Kad pa­ts N.Sar­ko­zy ga­lė­jo or­ga­ ni­zuo­ti su­si­do­ro­ji­mą su M.al Gad­ da­fi, tei­gė ke­li bu­vę Li­bi­jos lai­ki­no­ sios vy­riau­sy­bės ly­de­riai. Jie tvir­ti­no, kad Pran­cū­zi­jos va­ do­vas nu­ro­dė pran­cū­zų agen­tams nu­kau­ti Li­bi­jos dik­ta­to­rių, nes bi­ jo­jo, kad šis (jei bū­tų bu­vęs su­čiup­ tas gy­vas ir sto­jęs prieš teis­mą) ga­li pra­si­tar­ti apie jųd­vie­jų ry­šius. Šių me­tų spa­lio 2 d. duo­da­mas in­ter­viu Pran­cū­zi­jos nau­jie­nų po­ rta­lui „Média­part“ bu­vęs Li­bi­jos pe­rei­na­mo­sios vy­riau­sy­bės už­sie­ nio žval­gy­bos koor­di­na­to­rius Ra­ mi el Obei­di pra­si­ta­rė ma­nąs, jog pran­cū­zų agen­tams bu­vo tie­sio­ giai nu­ro­dy­ta pa­ša­lin­ti bu­vu­sį Li­ bi­jos ly­de­rį. „Įsa­ky­mas bu­vo duo­tas, nes M.al Gad­da­fi po to, kai Pran­cū­zi­ja įsi­trau­kė į ka­ro veiks­mus Li­bi­jo­je, gra­si­no kal­bė­ti apie savo ir tuo­me­ čio Pran­cū­zi­jos pre­zi­den­to bend­ra­ dar­bia­vi­mą. Kal­bu apie slap­tą pa­ra­ mą N.Sar­ko­zy per 2007 m. rin­ki­mų kam­pa­ni­ją, – kal­bė­jo pa­rei­gū­nas. – Šie gra­si­ni­mai Eli­zie­jaus rū­muo­se bu­vo ver­ti­na­mi la­bai rim­tai. Šiuo at­ve­ju ne­nuos­ta­bu, kad M.al Gad­ da­fi mir­tis bu­vo jiems pa­ran­ki. Ir kuo grei­tes­nė mir­tis...“ Nors gan­dai apie ga­li­mus N.Sar­ ko­zy ir M.al Gad­da­fi ry­šius sklan­do jau se­niai, nie­kas nei iš bu­vu­sios, nei da­bar­ti­nės vy­riau­sy­bių iki šiol Pran­cū­zi­jo­je to ne­ko­men­tuo­ja.

Pran­cū­zi­jos dien­raš­čio „Le Mon­ de“ žur­na­lis­tas Bar­bou­chas Ra­ chi­das sa­vo tink­la­raš­ty­je ste­bė­jo­ si, kad kal­bė­ti apie bu­vu­sio ša­lies va­do­vo ry­šius su Li­bi­ja ne­no­ri net opo­zi­ci­jo­je bu­vę so­cia­lis­tai. „Le Pa­ri­sien“ at­krei­pė dė­me­ sį, kad ir Pran­cū­zi­jos ži­niask­lai­da ban­do lai­do­ti šią is­to­ri­ją. O Ita­li­jos dien­raš­tis „Cor­rie­ re del­la Se­ra“ ra­šė: „Nuo ta­da, kai NA­TO ėmė rem­ti re­vo­liu­ci­nes pa­ jė­gas ir tai pa­lai­kė Pran­cū­zi­jos pre­ zi­den­tas N.Sar­ko­zy, M.al Gad­da­fi ėmė at­vi­rai gra­sin­ti pa­vie­šin­ti sa­ vo ry­šius su bu­vu­siu Pran­cū­zi­jos va­do­vu. Taip pat jis pa­gra­si­no at­ skleis­ti, kiek mi­li­jo­nų do­le­rių su­ mo­kė­jo 2007 m.“, – bu­vo ra­šo­ma dien­raš­ty­je „Cor­rie­re del­la Se­ra“ iš­spaus­din­ta­me straips­ny­je. Ty­la – ge­ra by­la?

Pran­cū­zi­jos slap­to­sios tar­ny­bos są­ moks­lu nu­žu­dy­ti M.al Gad­da­fi kal­ ti­na­mos ne pir­mą sy­kį. 2011 m. spa­lio 26 d., praė­jus be­ veik sa­vai­tei nuo M.al Gad­da­fi nu­ žu­dy­mo, Pran­cū­zi­jos sa­vait­raš­tis „Le Ca­nard En­chainé“ pa­skel­bė int­ri­guo­jan­čios in­for­ma­ci­jos apie ga­li­mą ame­ri­kie­čių ir pran­cū­zų san­do­rį pa­ša­lin­ti pul­ki­nin­ką. „Tre­čia­die­nį, spa­lio 19 d., vė­lai va­ka­re vie­nas Pen­ta­go­no pul­ki­nin­ kas su­si­sie­kė su vie­nu iš sa­vo pa­ žįs­ta­mų Pran­cū­zi­jos slap­to­jo­je tar­ ny­bo­je. Ame­ri­kie­čiai, ga­vę slap­tos in­for­ma­ci­jos iš jų ne­pi­lo­tuo­ja­mų

lėk­tu­vų, pra­ne­šė, kad Li­bi­jos ly­ de­ris įstri­go Sir­to mies­te ir dau­giau ne­bus pa­leis­tas“, – ci­ta­vo neį­var­ dy­to šal­ti­nio žo­džius „Le Ca­nard En­chainé“. Dien­raš­tis pri­dū­rė, jog „Ame­ri­ kos pa­rei­gū­nas pran­cū­zus per­spė­ jo, kad „jei Gad­da­fi pa­spruks, jis taps tik­ra ato­mi­ne bom­ba...“ „Tu­ri­me ne­leis­ti M.al Gad­da­ fi gau­ti tarp­tau­ti­nės tri­bū­nos, nes tai reikš­tų, kad jis bus tei­sia­mas“, – pa­sak „Le Ca­nard En­chainé“, pran­cū­zams sa­kė ame­ri­kie­čių ka­ ri­nin­kas. „Le Ca­nard En­chainé“ pri­dū­rė: „Eli­zie­jaus rū­muo­se bu­vo ži­no­ma, kad nuo spa­lio vi­du­rio M.al Gad­da­ fi ir vie­nas iš jo sū­nų slaps­to­si Sir­to mies­te... N.Sar­ko­zy nu­ro­dė ge­ne­ ro­lui Be­noît Pu­ga im­tis koor­di­nuo­ ti M.al Gad­da­fi me­džiok­lę. Kal­bant apie DGSE ir DRM (Pran­cū­zi­jos ka­ ri­nė žval­gy­ba – red. past.) jie to­li gra­žu ne­si­dro­vė­jo kal­bė­ti apie fi­zi­nį M.al Gad­da­fi pa­ša­li­ni­mą.“ N.Sar­ko­zy vi­suo­met ka­te­go­riš­kai nei­gė ry­šius su M.al Gad­da­fi. Bu­vęs N.Sar­ko­zy vy­riau­sy­bės gy­ny­bos mi­nist­ras Gérar­d’as Lon­ guet dien­raš­čiui „Le Pa­ri­sien“ net yra pa­reiš­kęs: „M.al Gad­da­fi nu­ žu­dė pran­cū­zų šni­pas? Ne­są­mo­ nė. Tai ne­pa­ti­ki­ma in­for­ma­ci­ja. To nie­kuo­met nie­kas ne­svars­tė.“ Ta­čiau „Le Pa­ri­sien“ re­to­riš­kai pa­klau­sė: „Jei vis­kas yra me­las, ko­ dėl vy­riau­sy­bė ty­li?“ Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

Kai ku­rie jį va­di­na Pran­cū­zi­jos agen­tu, o Li­bi­jos žmo­nės, re­gis, lai­ko did­vy­riu, iš tran­šė­jos į die­ nos švie­są iš­trau­ku­siu ne­ken­čia­ mą dik­ta­to­rių. O.ben Chaa­ba­nas mi­rė šių me­tų rug­sė­jo pa­bai­go­je Pran­cū­zi­jo­je. Į li­go­ni­nę Pa­ry­žiu­je vy­ras pa­ te­ko po to, kai Ba­ni Va­li­do mies­te jį prieš ke­lis mė­ne­sius pa­gro­bė ir kan­ki­no M.al Gad­da­fi ša­li­nin­kai, o šis, ban­dy­da­mas pa­bėg­ti, bu­vo du kar­tus per­šau­tas. Kul­kos vy­rui pa­tai­kė į kak­lą ir skran­dį. Iš pra­džių su­ki­lė­lis bu­ vo gy­do­mas Mis­ra­tos mies­te, vė­ liau, būk­lei pa­blo­gė­jus, per­kel­tas į Pran­cū­zi­ją. Į Li­bi­ją O.ben Chaa­ba­no pa­ lai­kai bu­vo par­ga­ben­ti spe­cia­ liu lėk­tu­vu. Čia jis bu­vo su­tik­tas kaip did­vy­ris. Ati­duo­ti pa­sku­ti­ nės pa­gar­bos su­si­rin­ko tūks­tan­ čiai žmo­nių. Li­bi­jo­je ir pa­sau­ly­je O.ben Chaa­ba­nas iš­gar­sė­jo kaip did­vy­ ris, ta­čiau šis jau­nas vy­ras – mįs­ lin­ga as­me­ny­bė. Kai kas sa­ko, kad jis dir­bo Pran­ cū­zi­jos slap­to­sioms tar­ny­boms. Bu­vęs Li­bi­jos lai­ki­no­sios vy­ riau­sy­bės prem­je­ras Mah­mou­das Jib­ri­las yra pra­si­ta­ręs, kad, jo nuo­ mo­ne, M.al Gad­da­fi žmog­žu­dys­tė bu­vo su­re­ži­suo­ta už­sie­ny­je. M.Jib­ri­las, šių me­tų rug­sė­jį duo­da­mas in­ter­viu vie­nam Egip­to te­le­vi­zi­jos ka­na­lui, sa­kė: „Į re­vo­ liu­ci­nes pa­jė­gas bu­vo in­filt­ruo­tas už­sie­nio agen­tas, ku­ris, ma­nau, nu­žu­dė M.al Gad­da­fi.“ O Ita­li­jos dien­raš­tis „Cor­rie­ re del­la Se­ra“ rė­mė­si neį­var­dy­tų Va­ka­rų dip­lo­ma­tų Li­bi­jo­je pa­sa­ ko­ji­mais. Jie esą sa­kė, kad „jei ku­rios nors už­sie­nio ša­lies slap­to­sios tar­ny­bos ir pri­si­dė­jo prie nu­žu­ dy­mo, tai nea­be­jo­ti­nai jos bu­ vo iš Pran­cū­zi­jos“. Vie­nas agen­ tas bri­tų dien­raš­čiui „Dai­ly Mail“ tvir­ti­no, kad in­filt­ruo­tas į su­ki­lė­ lių gre­tas as­muo ga­lė­jo bū­ti maž­

daug 22 me­tų. Jo už­duo­tis – ne­ leis­ti M.al Gad­da­fi lik­ti gy­vam. Pa­sak „Cor­rie­re del­la Se­ra“, žu­ di­kas vei­kiau­siai šo­vė tie­siai M.al Gad­da­fi į gal­vą, nes ant pul­ki­ nin­ko la­vo­no bu­vo aiš­kiai ma­ty­ ti šau­ti­nė žaiz­da. Pa­sak ži­niask­lai­dos, šau­lys, pa­ lei­dęs mir­ti­ną šū­vį į M.al Gad­da­fi, ga­lė­jo bū­ti bū­tent 22 me­tų „su­ki­ lė­lis“ O.ben Chaa­ba­nas.

Į re­vo­liu­ci­nes pa­jė­ gas bu­vo in­filt­ruo­tas už­sie­nio agen­tas, ku­ris, ma­nau, nu­žu­ dė M.al Gad­da­fi.

Šis as­muo ge­rai ma­ty­ti net ke­ liuo­se vaiz­do įra­šuo­se ir fo­tog­ra­ fi­jo­se, da­ry­to­se per Li­bi­jos ly­de­rio eg­ze­ku­ci­ją Sir­to mies­te. Bū­tent jis šau­dė į orą iš paauk­suo­to M.al Gad­da­fi pis­to­le­to. Kaip pran­cū­zams pa­vy­ko nu­ sta­ty­ti Li­bi­jos ly­de­rio bū­vi­mo vie­tą? Pa­si­ro­do, į M.al Gad­da­fi nu­žu­ dy­mo is­to­ri­ją, bent kaip tvir­ti­na Va­ka­rų spau­da, ga­li bū­ti įsi­pai­ nio­jęs ir Si­ri­jos va­do­vas Bas­ha­ras al As­sa­das. Pa­sak ži­niask­lai­dos, B.al As­ sa­das ne­va per­da­vė Pran­cū­zi­ jos slap­ta­jai tar­ny­bai DGSE M.al Gad­da­fi pa­ly­do­vi­nio te­le­fo­no nu­ me­rį, ir pa­gal jį pran­cū­zų agen­tai tiks­liai ži­no­jo, kur ir ka­da yra Li­ bi­jos va­do­vas. Bu­vo se­ka­mas kiek­vie­nas M.al Gad­da­fi po­kal­bis su B.al As­sa­du. Ga­liau­siai ta­po aiš­ku, kad Sir­to mies­te pul­ki­nin­kas yra ap­sup­tas. Bri­tų „Te­leg­raph“ pa­brė­žė, jog mai­nais į in­for­ma­ci­ją B.al As­sa­das iš­ga­vo pa­ža­dą, kad Pran­cū­zi­ja ne­ siims ak­ty­viai spaus­ti Si­ri­jos re­ ži­mo. Ar apie ren­gia­mą ope­ra­ci­ją ži­no­jo Li­bi­jos lai­ki­no­ji vy­riau­sy­ bė? Jos bu­vę na­riai tei­si­no­si, kad ne, nes slap­tą ope­ra­ci­ją koor­di­na­ vo už­sie­nio vals­ty­bės. „Cor­rie­re del­la Se­ra“, „Te­leg­raph“, „Dai­ly Mail“ inf.

Grį­žo: O.ben Chaa­ba­no pa­lai­kai spe­cia­liu lėk­tu­vu at­ga­ben­ti į Li­bi­ją.

„Scan­pix“ nuo­tr.

10

šeštadienis, spalio 20, 2012

pasaulis Ero­ti­kos pa­ro­da Vo­kie­ti­jos sos­ti­nė­je šią sa­vai­tę, jau še­šio­lik­tą kar­ tą, du­ris at­vė­rė di­džiau­ sia ero­ti­kos pa­ro­da „Ve­ nus“. Tūks­tan­čiai lan­ky­ to­jų plūs­ta su­si­pa­žin­ti su sek­so pra­mo­nės pro­duk­ ci­ja ir iš ar­ti pa­ma­ty­ti ero­ ti­kos žvaigž­džių. Tarp pa­ ro­dos vei­dų šie­met yra gar­sūs Vo­kie­ti­jos mo­de­ liai Gi­na Li­sa Loh­fink ir Mi­cae­la Schae­fer.

S.Ber­lus­co­ni teis­me: „Su Ru­by sek­so ne­buvo“ Bu­vęs Ita­li­jos prem­je­ras Sil­vio Ber­lus­co­ni va­kar teis­me nei­gė vi­sus kal­ti­ni­mus tu­rė­jus ly­ti­nių san­ty­kių su ne­pil­na­me­te pro­sti­ tu­te ir pikt­nau­džia­vus sa­vo įga­ lio­ji­mais, kai po­li­ci­jai bu­vo da­ro­ mas spau­di­mas ją pa­leis­ti. „Bun­ga bun­ga“ va­ka­rė­liai

„Bū­da­mas vi­siš­kai tik­ras ga­liu pa­neig­ti, kad ka­da nors bu­vo sek­ sua­li­nio po­bū­džio sce­nų (jo vi­lo­je ne­to­li Mi­la­no – red. pa­st.), – teis­ mui pa­reiš­kė S.Ber­lus­co­ni. – Nie­ ka­da ne­da­riau spau­di­mo Mi­la­no po­li­ci­jos pa­rei­gū­nams.“ At­sa­ko­vai Ita­li­jo­je tu­ri tei­sę da­ ry­ti pa­reiš­ki­mus bet ku­riuo teis­ mo pro­ce­so mo­men­tu ir be kryž­ mi­nės ap­klau­sos. 76 me­tų eksp­rem­je­ras taip pat aiš­ki­no, kad pa­sa­ky­mas „bun­ga bun­ga“ ne­tu­ri jo­kio ero­ti­nio at­ spal­vio ir gi­mė iš po­kšto, jo kaž­ ka­da pa­sa­ky­to šei­mo­je. Ta­čiau pro­ku­ro­rai įsi­ti­ki­nę, kad S.Ber­lus­co­ni per „bun­ga bun­ga“ va­ka­rė­lius sa­vo re­zi­den­ci­jo­je tu­ rė­jo ly­ti­nių san­ty­kių su vieš­nio­ mis, tarp ku­rių bū­da­vo pro­sti­tu­ čių, taip pat ne­pil­na­me­čių. Gre­sia ka­lė­ji­mas

S.Ber­lus­co­ni kal­ti­na­mas ly­ti­niais san­ty­kiais su Ma­ro­ke gi­mu­sia eg­zo­tiš­kų šo­kių šo­kė­ja Ka­ri­ma el Mah­roug, kai jai bu­vo 17 me­ tų. Eksp­rem­je­ras ti­ki­na ma­nęs, kad jai yra 24-eri, kaip ji pa­ti ne­ va ir sa­kė. Po­li­ti­kas taip pat kal­ti­na­mas tuo, kad pa­si­nau­do­jo sa­vo, kaip prem­je­ro, pa­dė­ti­mi ir spau­dė po­li­ci­ją ją pa­leis­ti, kai ji 2010 m. ge­gu­žę bu­vo areš­tuo­ta už smul­ kią va­gys­tę.

Už nau­do­ji­mą­si ne­pil­na­me­tės pro­sti­tu­tės pa­slau­go­mis Ita­li­jo­je ski­ria­mos ka­lė­ji­mo iki tre­jų me­ tų baus­mės, o už pikt­nau­džia­vi­ mą įga­lio­ji­mais – ka­lė­ji­mas iki 12 me­tų. K.el Mah­roug, dar ži­no­ma kaip Ru­by Ru­ba­cuo­ri (šir­džių va­gi­šė – it.), taip pat nei­gia tu­rė­ju­si ly­ti­nių san­ty­kių su S.Ber­lus­co­ni. Ta­čiau pro­ku­ro­rai sa­vo kal­ti­ni­ mus grin­džia te­le­fo­ni­nių po­kal­bių įra­šais ir va­ka­rė­lių sve­čių pa­ro­dy­ mais. Tarp 78 liu­dy­to­jų yra fut­bo­ li­nin­kas Cris­tia­no Ro­nal­do, Ho­li­ vu­do žvaigž­dė George’as Cloo­ney ir jo mer­gi­na, taip pat Ita­li­jos mo­ de­lis ir te­le­vi­zi­jos žvaigž­dė Eli­sa­ bet­ta Ca­na­lis. Iš­lip­da­vo sau­sas iš van­dens

Teis­mo pro­ce­sas pra­si­dė­jo 2011 m. ba­lan­dį ir yra vie­nas iš skan­da­lų, pri­si­dė­ju­sių prie S.Ber­lus­co­ni kri­ ti­mo per­nai lapk­ri­tį. Bet pa­li­kęs po­stą jis to­liau da­ rė po­li­ti­nius pa­reiš­ki­mus. Šie­met rugp­jū­tį pa­si­ro­dė pra­ne­ši­mų, kad S.Ber­lus­co­ni ruo­šia­si grįž­ti į po­ li­ti­nę are­ną ir net pre­ten­duo­ti į prem­je­ro po­stą, jei­gu jo par­ti­jai pa­si­seks per rin­ki­mus. Tei­sė­sau­ga ne kar­tą ban­dė pa­ trauk­ti at­sa­ko­my­bėn šį spal­vin­ gą po­li­ti­ką. Be kal­ti­ni­mų ly­ti­niais san­ty­kiais su ne­pil­na­me­te, jis bu­ vo įta­ria­mas su­kčia­vi­mu, me­la­ gin­gais pa­ro­dy­mais, ky­ši­nin­ka­ vi­mu ir ko­rup­ci­ja. Pats S.Ber­lus­co­ni lai­ko sa­ve po­ li­tiš­kai an­ga­žuo­tų pro­ku­ro­rų au­ ka. Jis nei­gė vi­sus nu­si­kal­ti­mus, ir dau­gu­mo­je by­lų bu­vo iš­tei­sin­tas ar­ba by­los bu­vo nu­trauk­tos suė­ jus se­na­ties ter­mi­nui. BNS, BBC inf.

Įro­dy­mai: ir S.Ber­lus­co­ni, ir K.el Mah­roug nei­gia tu­rė­ję ly­ti­nių san­

ty­kių, bet pro­ku­ro­rai teis­mui ža­da pa­teik­ti tai pa­tvir­ti­nan­čių po­kal­ bių įra­šų ir liu­dy­to­jų pa­ro­dy­mų. „Reu­ters“ nuo­tr.

Ke­lei­viai: Azi­jos tig­ri­nių uo­dų ar­ba Ja­po­ni­jos krū­mi­nių uo­dų į Eu­ro­pą ga­li at­ke­liau­ti lėk­tu­vo sa­lo­ne ar­ba ba­ga­ž

La­ga­mi­nuo­se – mir­ti­ni Kar­tu su žmo­nė­mis po vi­są pa­sau­lį ke­liau­ja vabz­džiai ir vi­ru­sai. Vo­kie­ti­jos laik­raš­tis „Süddeuts­che Zei­tung“ įspė­ja, kad tu­ris­tai la­ga­ mi­nuo­se į Eu­ro­pą par­ve­ža pa­vo­jin­gų eg­zo­ti­nių li­gų. Vi­ru­sas šie­nau­ja gy­vy­bes

Anot Vo­kie­ti­jos Ro­ber­to Ko­cho ins­ti­tu­to, at­sa­kin­go už li­gų kont­ro­ lę ir pre­ven­ci­ją, eu­ro­pie­čiams gre­ sia ne­ma­lo­ni pa­žin­tis su nau­jais ir ma­žai ži­no­mais vi­ru­sais. Ame­ri­kie­čiai tai jau bu­vo pa­ty­rę 1999-ai­siais, kai Niu­jor­ko Cent­ri­ nia­me par­ke nuo me­džių ma­siš­kai ėmė kris­ti var­nos. Vi­ru­sas iš pra­ džių ata­ka­vo paukš­čius, pa­skui žmo­nes – kai ku­riais at­ve­jais akis­ ta­ta net baig­da­vo­si mir­ti­mi. At­li­ kus ty­ri­mus paaiš­kė­jo kal­ti­nin­kas – mos­ki­tas, pa­kliu­vęs į lėk­tu­vą, ku­ris skri­do iš Iz­rae­lio į Niu­jor­ką, at­ne­šė Va­ka­rų Ni­lo vi­ru­są. Šis vi­ru­sas pir­mą kar­tą bu­vo nu­ sta­ty­tas Ugan­dos mo­te­riai 1937 m. Da­bar jis plin­ta Jung­ti­nė­se Vals­ ti­jo­se ir šie­met pri­da­rė ypač daug ža­los. Anot Ame­ri­kos li­gų kont­ ro­lės ir pre­ven­ci­jos cent­ro, šie­met Va­ka­rų Ni­lo vi­ru­su už­si­krė­tė dau­ giau nei 3 tūkst. žmo­nių, maž­daug pu­sei jų pa­si­reiš­kė sun­kūs neu­ro­ lo­gi­niai simp­to­mai, dau­giau nei 130 pa­cien­tų mi­rė.

Vie­nas tu­ris­tas už­krė­tė šim­tus

Šis pa­vyz­dys Va­ka­rų vals­ty­bių gy­ ven­to­jams pa­ro­dė gre­sian­čius nau­ jus pa­vo­jus. Jų ky­la ne tik Jung­ ti­nėms Vals­ti­joms. Va­ka­rų Ni­lo vi­ru­sas jau pa­žįs­ta­mas ir Aust­ri­ jos, Ita­li­jos, Is­pa­ni­jos, kai ku­rių Ry­ tų Eu­ro­pos ša­lių gy­ven­to­jams, nors jie pa­pras­tai už­si­kre­čia ne na­muo­ se, o ke­liau­da­mi sve­tur. Iš ato­grą­žų kraš­tų į Eu­ro­pą ir Jung­ti­nes Vals­ti­jas at­ke­liau­ja ne tik Va­ka­rų Ni­lo, bet ir ki­ti vi­ru­sai. Iš Azi­jos, Af­ri­kos ir Pie­tų Ame­ri­kos eu­ro­pie­čiai tu­ris­tai at­si­ve­ža Den­gė vi­ru­są. R.Ko­cho ins­ti­tu­tas šie­met Vo­kie­ti­jo­je už­fik­sa­vo dau­giau nei 300 šios li­gos at­ve­jų. Rug­sė­jo pra­ džio­je Grai­ki­jo­je nuo Den­gė karš­ ti­nės mi­rė vy­ras – tai pir­mas toks at­ve­jis šio­je ša­ly­je per 80 me­tų. Dar eg­zo­tiš­kes­nės yra Kry­moKon­go he­mo­ra­gi­nė karš­ti­nė ir Či­ kun­gu­ni­jos karš­ti­nė, plin­tan­čios Af­ri­ko­je ir Azi­jo­je. Dau­ge­lis eu­ro­ pie­čių apie šiuos vi­ru­sus pir­mą­kart su­ži­no­jo 2007-ai­siais, kai ita­las ke­ liau­to­jas iš In­di­jos grį­žo už­si­krė­tęs

Či­kun­gu­ni­jos vi­ru­su ir gim­to­jo­ je Ra­ve­no­je už­krė­tė dar 200 žmo­ nių. Nuo to lai­ko du šios li­gos at­ ve­jai už­fik­suo­ti Pran­cū­zi­jo­je, ir abu pa­cien­tai už­si­krė­tė ne kur ki­tur, o pa­čio­je Eu­ro­po­je. „Jei mos­ki­tas, li­gos ne­šio­to­jas, pa­sieks Vo­kie­ti­ją, vi­siš­kai įma­no­ ma, kad žmo­nės šio­je ša­ly­je už­si­ krės šiuo vi­ru­su“, – tei­gė R.Ko­cho ins­ti­tu­to ato­grą­žų li­gų eks­per­tas Klau­sas Star­kas. Uo­dai ke­liau­ja lėk­tu­vais

Va­ka­rų Ni­lo, Den­gė, Či­kun­gu­ni­jos ir ki­tus vi­ru­sus per­ne­ša mos­ki­tai, per­duo­da­mi vi­ru­są iš gy­vū­no ar­ ba in­fe­kuo­to žmo­gaus ki­tam, ku­ riam įge­lia. Da­lis pro­ble­mos yra ge­ro­kai išau­ gęs žmo­nių, taip pat vabz­džių, mo­ bi­lu­mas. Azi­jos tig­ri­nių uo­dų ar­ba Ja­po­ni­jos krū­mi­nių uo­dų į Eu­ro­pą ga­li at­ke­liau­ti lėk­tu­vo sa­lo­ne ar­ ba ba­ga­že. Atog­rą­žų kraš­tų vabz­ džiams pa­lan­ki ir kli­ma­to kai­ta: oro tem­pe­ra­tū­rai ky­lant, jiems su­si­da­ ro ge­res­nės są­ly­gos veis­tis. Kar­tais

11

šeštadienis, spalio 20, 2012

pasaulis Ero­ti­kos pa­ro­da

300

Den­gė karš­ti­nės atvejų šiemet užfiksuota Vokietijoje.

Didžiulė ves­tu­vių puota Tai ne­bus to­kios ves­tu­vės kaip Wil­lia­mo ir Ka­te, bet vis tiek vi­ sa Eu­ro­pos ka­ra­liš­ko­ji grie­ti­nė­lė at­vy­ko į Liuk­sem­bur­gą da­ly­vau­ ti dvi die­nas truk­sian­čio­se sos­ to įpė­di­nio prin­co Guil­lau­me’o ir bel­gų gra­fie­nės ves­tu­vė­se. Tik­ra aris­tok­ra­tų po­ra

že.

AFP nuo­tr.

i „su­ve­ny­rai“ Nuo Den­gė ir Va­ka­rų Ni­lo karš­ti­nių vais­tų nė­ra, nes svei­ka­tos su­tri­ki­mus su­ke­lia ne tiek pa­tys vi­ru­sai, kiek or­ga­niz­mo ban­ dy­mai su jais ko­vo­ti.

net ne­pa­lan­kios są­ly­gos tik pa­de­da li­goms plis­ti. JAV moks­li­nin­kai įsi­ti­ki­nę, kad šią va­sa­rą ša­ly­je ki­lu­si saus­ra tik pa­ska­ti­no Va­ka­rų Ni­lo vi­ru­so pli­ ti­mą, nes jį ne­šio­jan­tys vabz­džiai kon­cent­ra­vo­si drėg­no­se zo­no­se, ku­rių bu­vo li­kę ne­daug. Ame­ri­kos li­gų kont­ro­lės ir pre­ven­ci­jos cent­ ro at­lik­tas eks­pe­ri­men­tas taip pat pa­ro­dė, kad esant 17 laips­nių Cel­ si­jaus tem­pe­ra­tū­rai in­fe­kuo­tas uo­ das per­duo­da vi­ru­są per 30 die­nų, o esant 30-ies laips­nių tem­pe­ra­tū­ rai – vos per pen­kias die­nas. Efek­ty­vių vak­ci­nų nė­ra

„Uo­dų ir vi­ru­sais in­fe­kuo­tų žmo­ nių kon­cent­ra­ci­ja gy­ve­na­muo­siuo­ se ra­jo­nuo­se yra pui­kios są­ly­gos Den­gė ir Či­kun­gu­ni­jos karš­ti­nėms plis­ti, – tei­gė ato­grą­žų li­gų eks­per­

tas K.Star­kas. – Va­ka­rų Ni­lo vi­ru­ so at­ve­ju pa­pil­do­mas veiksnys yra paukš­čiai ne­šio­to­jai. Ne­ga­li­me at­ mes­ti ga­li­my­bės, kad Vo­kie­ti­jo­je ar­ti­miau­siais me­tais bus pa­vie­nių šių li­gų at­ve­jų.“ Tie­sa, eks­per­tas pri­dū­rė, kad uo­ dų ste­bė­ji­mas, ge­rai funk­cio­nuo­ jan­ti svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­ma ir kli­ma­to są­ly­gos ne­leis ato­grą­žų li­ goms pla­čiau pa­plis­ti Vo­kie­ti­jo­je. Nuo Den­gė ir Va­ka­rų Ni­lo karš­ ti­nių vais­tų nė­ra, nes svei­ka­tos su­ tri­ki­mus su­ke­lia ne tiek pa­tys vi­ ru­sai, kiek or­ga­niz­mo ban­dy­mai su jais ko­vo­ti. Ta­čiau far­ma­ci­jos bend­ro­vės ban­do kur­ti vak­ci­nas. Vie­na jau su­kur­ta nuo gel­to­no­sios karš­ti­nės, to­dėl ke­liau­to­jai ja su­ser­ga re­tai. Ke­lios bend­ro­vės ieš­ko vak­ci­nos nuo Den­gė karš­ti­nės, bet pa­stan­gas ap­sun­ki­na tai, kad ši li­ga yra ke­tu­ rių for­mų. Kad bū­tų efek­ty­vi, vak­ ci­na tu­ri ap­sau­go­ti nuo vi­sų ke­tu­ rių for­mų. Bend­ro­vė „Sa­no­fi Pas­teur“ su­ kū­rė vak­ci­ną, ku­ri sau­go nuo tri­jų for­mų, kaip ro­do su 4 tūkst. Tai­ lan­do vai­kų at­lik­ti ty­ri­mai. Bet jei­ gu pa­skie­py­tas žmo­gus už­si­krės­tų ket­vir­tos for­mos vi­ru­su, jis su­ si­rgtų ge­ro­kai sun­kiau, nei ne­si­ skie­pi­jęs. Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Nuo penk­ta­die­nio iki sek­ma­die­ nio vie­nin­te­lė pa­sau­ly­je Di­džio­ ji Her­co­gys­tė svei­kins sa­vo prin­ cą – tink­la­la­pio beau­ti­ful­peop­le. com Eu­ro­pos pa­trauk­liau­sių­jų są­ ra­šo aš­tun­to­je vie­to­je esan­tį Guil­ lau­me’ą – ir švie­siap­lau­kę 28 me­ tų gra­fie­nę Stépha­nie de Lan­noy iš vie­nos se­niau­sių Bel­gi­jos aris­ tok­ra­tų šei­mų. „Mū­sų ves­tu­vės yra tarp­tau­ti­ nis ren­gi­nys ir reiš­kia ge­rą pro­gą pa­de­monst­ruo­ti Liuk­sem­bur­go šven­tiš­ku­mą“, – sa­kė 30-me­tis Guil­lau­me’as, ku­rio lie­taus mer­ kia­ma ir vė­jų per­pu­čia­ma Di­džio­ji Her­co­gys­tė la­biau gar­sė­ja kaip fi­ nan­si­nis cent­ras. Kaip ra­šo­ma biog­ra­fi­jo­se, ku­ rias iš­pla­ti­no ka­ra­liš­kie­ji rū­mai, ir prin­cas, ir gra­fie­nė do­mi­si dau­ge­liu aris­tok­ra­tams pri­tin­ka­mų da­ly­kų. Guil­lau­me’as kal­ba ke­tu­rio­mis kal­bo­mis, stu­di­ja­vo tarp­tau­ti­nę po­li­ti­ką, yra Liuk­sem­bur­go ar­mi­ jos, ku­rią su­da­ro 900 ka­rių, pul­ ki­nin­kas lei­te­nan­tas ir da­ly­vau­ ja hu­ma­ni­ta­ri­nė­je veik­lo­je ki­to­se ša­ly­se, iš jų – Ne­pa­le. Bū­si­mo­ji her­co­gie­nė stu­di­ja­ vo vo­kie­čių ro­man­tiz­mo po­vei­kį ru­sų ro­man­tiz­mui, gro­ja pia­ni­ nu ir smui­ku, plau­kio­ja, sli­di­nė­ ja ir sa­ko, kad skai­to po tris kny­ gas iš kar­to. Ji jau kal­ba pran­cū­ziš­kai ir vo­ kiš­kai, t. y. dviem iš tri­jų ofi­cia­lių Liuk­sem­bur­go kal­bų, ir mo­ko­si tre­ čio­sios – liuk­sem­bur­gie­čių. Ji pla­ nuo­ja at­si­sa­ky­ti Bel­gi­jos pi­lie­ty­bės, kad ka­da nors ga­lė­tų tap­ti Liuk­ sem­bur­go di­džią­ja her­co­gie­ne. Il­gas sve­čių są­ra­šas

Penk­ta­die­nį ka­ra­liš­ko­ji po­ra pra­ lei­do pa­ly­gin­ti įpras­tai, pa­bend­ra­ vo su jau­ni­mo ju­dė­ji­mų at­sto­vais, o pa­skui nu­vy­ko į ci­vi­li­nę ce­re­ mo­ni­ją Liuk­sem­bur­go ro­tu­šė­je be jo­kių pa­pa­ra­cų. „At­mos­fe­ra mū­sų ves­tu­vė­se skir­sis nuo nuo­tai­kos, tvy­ro­ju­sios per ka­ra­liš­ką­sias ves­tu­ves Mo­na­ke ar Lon­do­ne“, – sa­kė Guil­lau­me’as, ku­rio pu­sė mi­li­jo­no bū­si­mų pa­val­ di­nių šian­dien ga­lės gro­žė­tis re­tu vaiz­du – iš už­sie­nio at­vy­ku­sių ka­ ra­liš­kų­jų as­me­nų ei­ty­nė­mis. Į iš­kil­min­gą penk­ta­die­nio va­ka­ rie­nę ir šian­die­nos re­li­gi­nę ce­re­ mo­ni­ją Die­vo Mo­ti­nos ka­ted­ro­je at­vy­ko dau­gu­ma Eu­ro­pos ka­ra­ liš­kų­jų as­me­nų.

Iš ar­ti­mų kai­my­nų da­ly­vau­ ja Bel­gi­jos ka­ra­lius Al­ber­tas II ir ka­ra­lie­nė Pao­la, Ny­der­lan­dų ka­ ra­lie­nė Beat­ri­čė ir sos­to įpė­di­nis Wil­le­mas Ale­xan­de­ris su žmo­na prin­ce­se Máxi­ma. Taip pat at­skri­do Nor­ve­gi­jos ka­ra­lius Ha­ral­das V ir ka­ra­lie­nė Son­ja, Lich­tenš­tei­no ku­ni­gaikš­tis Han­sas Ada­mas II su ku­ni­gaikš­ tie­ne, Da­ni­jos ka­ra­lie­nė Mar­ga­ ri­ta II su prin­cu kon­sor­tu Hen­ri­ ku, Šve­di­jos ka­ra­lie­nė Sil­vi­ja ir net Ma­ro­ko ka­ra­liaus Mo­ham­me­do VI žmo­na – prin­ce­sė Lal­la Sal­ma. Ang­li­jos sos­tui at­sto­vau­ja ka­ ra­lie­nės Elž­bie­tos II tre­čia­sis sū­ nus prin­cas Ed­war­das su žmo­na Sop­hie, o Ja­po­ni­ja at­siun­čia sos­ to įpė­di­nį Na­ru­hi­to.

Ša­lis to­liau kles­ti

Liuk­sem­bur­ge kal­ba­ma ke­lio­mis kal­bo­mis ir tai at­spin­di su­dė­tin­gą ša­lies praei­tį. Jos is­to­ri­ja pra­si­dė­jo kaip ro­mė­nų tvir­to­vės, ku­rią įvai­ riais pe­rio­dais kont­ro­lia­vo Is­pa­ni­ ja, Pran­cū­zi­ja ir Aust­ri­ja. 1839 m. Liuk­sem­bur­gas pa­sie­ kė ne­prik­lau­so­my­bę nuo Ny­der­ lan­dų, bet pra­ra­do dau­giau kaip pu­sę te­ri­to­ri­jos, ku­ri da­bar yra Bel­gi­jos Liuk­sem­bur­go pro­vin­ci­ ja. XX a. ne­pai­sy­da­ma Liuk­sem­ bur­go dek­la­ruo­ja­mo neut­ra­lu­mo ša­lį du kar­tus bu­vo užė­mu­si Vo­ kie­ti­ja. Liuk­sem­bur­gie­čių kal­ba pa­na­ši į vo­kie­čių, bet tai vi­sų pir­ma šne­ ka­mo­ji kal­ba. Liuk­sem­bur­go mo­ kyk­lo­se pra­di­nių kla­sių mo­ki­niai

Kaip ra­šo­ ma biog­ra­ fi­jo­se, ku­ rias iš­pla­ti­ no ka­ra­liš­ kie­ji rū­mai, ir prin­cas, ir gra­fie­nė do­mi­si dau­ ge­liu aris­ tok­ra­tams pri­tin­ka­mų da­ly­kų.

Kuk­les­nis biu­dže­tas

1839 m. ne­prik­lau­so­my­bę pa­sie­ ku­sio Liuk­sem­bur­go di­džiau­sių ka­ra­liš­kų­jų ves­tu­vių pa­sta­rai­siais de­šimt­me­čiais pro­ga rū­mai ren­ gia ne­mo­ka­mus kon­cer­tus, gat­ vių vai­di­ni­mus ir di­džiu­lius fe­ jer­ver­kus. Ka­dan­gi Eu­ro­pa da­bar tvir­tai ei­na eko­no­mi­nio tau­py­mo ke­liu, šven­tės biu­dže­tas yra ge­ro­kai ma­ žes­nis nei ki­tų ne­se­niai vy­ku­sių ka­ra­liš­kų­jų ves­tu­vių – 350 tūkst. eu­rų vals­ty­bei ir 317 tūkst. eu­rų Liuk­sem­bur­go mies­tui. „Tai ge­rai Liuk­sem­bur­gui, – sa­kė 46 me­tų kiem­sar­gė Na­di­ne Che­net, ku­ri pin­ce­tu rin­ko nuo­ rū­kas prie­šais di­džio­jo her­co­go rū­mus. – Da­bar at­va­žiuos daug žmo­nių.“ Be to, jai tie­siog la­bai pa­tin­ka ka­ra­liš­ko­ji šei­ma: „Jie su­da­ro ge­ rą įspū­dį apie ša­lį.“

vi­sų da­ly­kų mo­ko­si vo­kiš­kai, o vi­du­ri­nė­se kla­sė­se pa­lengva vi­sų da­ly­kų pra­de­da­ma mo­ky­ti pran­ cū­ziš­kai. Vi­są lai­ką taip pat mo­ ko­ma­si ang­lų kal­bos. Eu­ro­pai iš­gy­ve­nant eko­no­mi­ nius sun­ku­mus Liuk­sem­bur­gas, svar­bus fi­nan­sų cent­ras, ku­ria­me įsi­kū­ru­si ir di­džiau­sia pa­sau­ly­je plie­no ga­min­to­ja, to­liau kles­ti. Ši ša­lis pa­gal bend­rą­jį vi­daus pro­duk­tą vie­nam gy­ven­to­jui (dau­ giau kaip 80 tūkst. do­le­rių) yra ant­ro­je vie­to­je pa­sau­ly­je. Ta­čiau jos gy­ven­to­jai, ku­rių yra maž­daug 510 tūkst., vis dar jau­čia­si įskau­ din­ti, kad pra­ra­do pir­mą­ją vie­tą, – ji da­bar ati­te­ko Ka­ta­rui. Sos­ti­nė­je Liuk­sem­bur­ge yra 80 tūkst. gy­ ven­to­jų ir 120 tūkst. dar­bo vie­tų. Dėl tos prie­žas­ties dau­giau kaip 43 pro­c. žmo­nių Liuk­sem­bur­ge yra už­sie­nio pi­lie­čiai. BNS inf.

12

šešTADIENIS, SPALIO 20, 2012

sveikata

Žar­ny­no li­gas iš­pro­vo­kuo­ja gy­ve­ni­mo bū­das Mo­der­nė­jan­tis gy­ ve­ni­mo bū­das di­di­ na ser­gan­čių­jų už­ de­gi­mi­nė­mis žar­ny­ no li­go­mis skai­čių. Pa­gal ser­ga­mu­mą on­ko­lo­gi­nės žar­ ny­no li­gos at­si­du­ ria tarp ly­de­rių. Bū­ tent dėl šių prie­žas­ čių spe­cia­lis­tai ak­ cen­tuo­ja pre­ven­ci­ jos svar­bą.

išo­pe­ruo­ti vi­są žar­ny­ną“, – įspė­ jo gast­roen­te­ro­lo­gas. Op­ti­nis ko­li­tas daž­niau­siai pa­ si­reiš­kia jau­niems žmo­nėms – nuo 18 iki 30 me­tų. Bū­tent dėl šios prie­žas­ties ak­cen­tuo­ja­ma sa­va­lai­ kė pa­gal­ba. Prie­šin­gu at­ve­ju jau­ni žmo­nės taps neį­ga­lūs. Ig­no­ruo­ja li­gos po­žy­mius

Pro­fi­lak­ti­ka: dau­gė­jant už­de­gi­mi­nių žar­ny­no li­gų Ž.Šu­kys ak­cen­tuo­

ja pre­ven­ci­nį dar­bą.

Lai­ma Lau­kai­ty­tė Išp­ro­vo­kuo­ja gy­ve­ni­mo bū­das

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės Gast­roen­te­ro­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­ jas Žil­vi­nas Šu­kys at­krei­pia dė­me­ sį, kad ser­gan­čių­jų nespe­ci­fi­nė­mis, neaiš­kios kil­mės už­de­gi­mi­nė­mis žar­ny­no li­go­mis Lie­tu­vo­je spar­čiai dau­gė­ja. Di­džią­ją šių su­si­rgi­mų da­lį su­ da­ro Kro­no li­ga, ar­ba va­di­na­ma­sis seg­men­ti­nis žar­ny­no už­de­gi­mas, ir op­ti­nis ko­li­tas. Pas­ta­ra­sis api­ ma tik sto­rą­jį žar­ny­ną, o štai Kro­ no li­ga ga­li pa­si­reikš­ti nuo bur­nos iki išei­na­mo­sios an­gos. Neaiš­kios kil­mės už­de­gi­mi­nės žar­ny­no li­gos – ci­vi­li­za­ci­jos pa­sek­ mė, daž­niau­siai smo­gian­ti eko­no­ miš­kai iš­si­vys­čiu­sių ša­lių gy­ven­to­ jams. Tarp jų vis daž­niau at­si­du­ria ir lie­tu­viai. Gy­dy­to­jas paaiš­ki­no, kad va­ka­ rie­tiš­ko gy­ve­ni­mo bū­das su­ke­lia tam tik­rų žar­ny­no bak­te­ri­jų san­ ty­kio pa­si­kei­ti­mą, ku­ris gal­būt ir

už­ve­da šių li­gų me­cha­niz­mą. Žar­ ny­no už­de­gi­mus ga­li iš­pro­vo­kuo­ti pa­pil­do­mi fak­to­riai: mais­tas, ge­ne­ ti­ka ir pan. Pa­sak Ž.Šu­kio, šian­dien šių li­gų nu­sta­ty­mas ir gy­dy­mas rei­ka­lau­ja ne­ma­žų pa­stan­gų.

Neaiš­kios kil­mės už­ de­gi­mi­nės žar­ny­no li­ gos – ci­vi­li­za­ci­jos pa­ sek­mė, daž­niau­siai smo­gian­ti eko­no­miš­ kai iš­si­vys­čiu­sių ša­ lių gy­ven­to­jams.

Mat jei­gu ser­gan­čiam žmo­gui lai­ ku ne­su­tei­kia­ma pa­gal­ba, jis tam­pa neį­ga­lus ir naš­ta vals­ty­bei. Tad op­t i­n is ko­l i­tas ir Kro­n o li­ga pa­s au­l io gast­roen­te­ro­l o­g ų kong­re­s uo­se yra vie­n os ak­t ua­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

liau­s ių bei pla­č iau­s iai nag­r i­n ė­ ja­mų te­mų. Tam­pa neį­ga­lu­mo prie­žas­ti­mi

Kaip paaiš­ki­no Ž.Šu­kys, op­ti­nis ko­ li­tas pra­si­de­da nuo tie­sio­sios žar­ nos ir ga­li pažeisti visą sto­rą­ją žar­ ną. Li­ga pasireiškia vi­du­ria­vi­mu, karš­čia­vi­mu, iš­ma­to­se pa­si­ro­dan­ čiu krau­ju. Šis žar­ny­no už­de­gi­mas ga­li bū­ti leng­vos ar­ba la­bai sun­kios for­mos. Kai op­ti­nis ko­li­tas bū­na leng­vo ir vi­du­ti­nio sun­ku­mo, ski­ria­mas me­ di­ka­men­ti­nis gy­dy­mas. Sun­kiai li­ gos for­mai gy­dy­ti tai­ko­ma šiuo­lai­ ki­nė bio­lo­gi­nė te­ra­pi­ja. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nė­je li­go­ ni­nė­je pa­cien­tai, ser­gan­tys sun­kios for­mos op­ti­niu ko­li­tu, gy­do­mi bū­ tent šiais vaistais. Tad me­di­kai sie­ kia, kad kuo dau­giau žmo­nių, tu­rin­ čių pa­na­šių nu­si­skun­di­mų, kreip­tų­si pa­gal­bos ir pri­rei­kus jiems bū­tų su­ teik­tas ko­ky­biš­kas gy­dy­mas. „Jei pa­cien­tas krei­pia­si pa­vė­luo­ tai ir li­ga bū­na už­leis­ta, ga­li tek­ti

„Bai­si li­ga“, – taip apie ci­vi­li­za­ ci­jos rykš­te tam­pan­čią Kro­no li­gą at­si­lie­pė Ž.Šu­kys. Šis seg­men­ti­ nis žar­ny­no už­de­gi­mas ga­li apim­ ti vi­są virš­ki­na­mą­jį trak­tą. Jis re­ čiau pa­žei­džia stemp­lę ir skran­dį, o štai plo­ną­jį ir sto­rą­jį žar­ny­nus – daž­niau. Už­de­gi­mas pakenkia viso žarny­ no sieną, tad ga­li ­kil­ti mik­roabsesų, fistulių, mitybos sutrikimų. Li­gai pro­gre­suo­jant žmo­gus ga­li ne­tek­ ti daug svo­rio, ky­la komp­li­ka­ci­ jų grės­mė. To­kius li­go­nius bū­ti­na ope­ruo­ti. Tam tik­rais at­ve­jais, kai jau­nam žmo­gui įta­ria­mas li­gos pro­gre­sa­ vi­mas, bio­lo­gi­nė te­ra­pi­ja ski­ria­ma anks­ty­vo­jo­je sta­di­jo­je. Su­ne­ra­min­ti dėl ga­li­mos Kro­ no li­gos tu­rė­tų vi­du­ria­vi­mas su krau­ju, pil­vo pū­ti­mas, karš­čia­vi­ mas, svo­rio kri­ti­mas. Ta­čiau jei­gu šie po­žy­miai pa­si­reiš­kia tik kar­tais, žmo­gus neiš­kart at­krei­pia dė­me­sį. Tad į gy­dy­to­jus krei­pia­ma­si tik tuo­ met, kai li­ga bū­na ge­ro­kai pa­žen­gu­si – daž­niau­siai pa­ste­bi­mas aki­vaiz­dus svo­rio ne­te­ki­mas. Ta­čiau to­kius pa­ cien­tus gy­dy­ti bū­na sun­kiau. Neiš­gy­do­mos, bet pri­stab­do­mos

Kaip paaiš­ki­no Ž.Šu­kys, op­ti­nis ko­ li­tas ir Kro­no li­ga šian­dien nė­ra vi­ siš­kai iš­gy­do­mi, tad pa­grin­di­nis tiks­las – kuo anks­čiau jas diag­no­ zuo­ti, su­teik­ti rei­kia­mą pa­gal­bą ir steng­tis, kad jos kuo il­giau neat­si­ nau­jin­tų. Mat kai pri­stab­do­mas li­gos pro­ gre­sa­vi­mas, žmo­gus ge­rai jau­čia­si ir ga­li dirb­ti. Pa­sak ve­dė­jo, kar­tais

ky­la klau­si­ma, kas vals­ty­bei ge­riau: skir­ti bran­giai kai­nuo­jan­čią bio­lo­ gi­nę te­ra­pi­ją ar iš­lai­ky­ti jau­nus neį­ ga­lius žmo­nes. Šių me­tų pa­va­sa­rį Sei­me vy­ko pa­si­ta­ri­mas dėl to­kių pa­cien­tų gy­ dy­mo są­ly­gų pa­ge­ri­ni­mo. Ž.Šu­kys pa­si­džiau­gė, jog val­džia pri­ta­rė dėl di­des­nio dė­me­sio sky­ri­mo šių už­ de­gi­mi­nių žar­ny­no li­gų gy­dy­mui. At­si­du­ria tarp ly­de­rių

Pa­sak gast­roen­te­ro­lo­go, ki­ta opi pro­ble­ma – ga­na di­de­lis mir­tin­gu­ mas dėl virš­ki­na­mo­jo trak­to vė­žių. Viena dažniausių onkologinių ligų – storosios žarnos piktybiniai na­ vikai. Kli­ni­ki­niai ty­ri­mai pa­ro­dė, jog daž­niau­siai šios sri­ties on­ko­lo­ gi­nius su­si­rgi­mus su­ke­lia nu­tu­ ki­mas, vi­du­rių už­kie­tė­ji­mas, ne­ tai­syk­lin­ga mi­ty­ba (daug grei­to mais­to, daug mė­sos ir ang­lia­van­ de­nių, ma­žai dar­žo­vių). Šiuos ri­ zi­kos fak­to­rius pa­pil­do rū­ky­mas ir po­lin­kis į al­ko­ho­lį. Si­tua­ci­ją ap­sun­ki­na ir tai, jog pri­klau­so­mai nuo vė­žio lo­ka­li­za­ ci­jos sto­ra­ja­me žar­ny­ne li­gos po­ žy­miai daž­niau­siai pa­si­reiš­kia tik li­gai ge­ro­kai pa­žen­gus. Pa­vyz­džiui, ak­lo­jo­je žar­no­je at­ si­ra­dę na­vi­kai daž­niau­siai su­ke­ lia ma­žak­rau­jys­tę. Ji daž­niau pa­si­ reiš­kia vy­res­niems žmo­nėms, tad gal ne vi­sa­da at­krei­pia­mas rei­kia­ mas dė­me­sys į šį po­žy­mį. Daž­niau­siai vė­žys ap­tin­ka­mas tie­sio­jo­je ir gaub­ti­nė­se žar­no­se. Šio­se vie­to­se jis taip pat pa­si­reiš­ kia tik vė­ly­vo­se sta­di­jo­se, kai pa­si­ kei­čia tuš­ti­ni­mo­si po­bū­dis. Toks žmo­gus ne­ti­kė­tai pra­de­da vi­du­riuo­ti ar­ba jam už­kie­tė­ja vi­ du­riai, pa­si­ro­do krau­jo, su­si­lai­ko du­jos. Kaip paaiš­ki­no Ž.Šu­kys, šie po­žy­ miai tu­rė­tų su­ne­ra­min­ti bei pa­ska­ tin­ti at­lik­ti rei­kia­mus ty­ri­mus dėl ga­li­mo sto­ro­sios žar­nos vė­žio, ypač vy­res­nius nei 50 me­tų žmo­nes.

Skran­džiui ir žar­ny­nui – lai­ko pa­tik­rin­ti ty­ri­mai Lai­ma Lau­kai­ty­tė „Dak­ta­re, ar man rei­kės ry­ti žar­ ną?“ – to­kį klau­si­mą daž­nai iš­girs­ ta Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės li­ go­ni­nės Gast­roen­te­ro­lo­gi­jos sky­ riaus vy­res­ny­sis gy­dy­to­jas en­dos­ ko­puo­to­jas Jo­nas La­las. Nau­jo­vė priim­ta ne­pa­tik­liai

Gy­dy­to­jas šmaikš­tau­ja, kad su žar­ na ga­li­ma lais­ty­ti dar­žus, o štai en­dos­ko­pi­niams ty­ri­mams nau­ do­ja­ma apa­ra­tū­ra – ge­ro­kai su­dė­ tin­ges­nė ir bran­ges­nė, pa­de­dan­ ti pa­cien­tams nu­sta­ty­ti diag­no­zę, pri­rei­kus ją pa­tiks­lin­ti, taip pat pa­ de­dan­ti iš­veng­ti ne­rei­ka­lin­gų ope­ ra­ci­nių pjū­vių. J.La­las pri­si­mi­nė, kad ja­po­niš­ką en­dos­ko­pi­nį apa­ra­tą pir­mą kar­tą iš­ban­dė 1976 me­tų va­sa­rio mė­ne­ sį. Kar­tu su juo pir­muo­sius ty­ri­mus pa­dė­jo da­ry­ti bend­ro­sios pra­kti­kos slau­gy­to­ja Re­gi­na Šim­ku­vie­nė, su ku­ria gy­dy­to­jas dir­ba iki šiol. Pa­sak en­dos­ko­puo­to­jo, per tą lai­ką šio­je li­go­ni­nė­je pa­tir­ties sė­ mė­si ne­ma­žai šios sri­ties spe­cia­ lis­tų. Ta­čiau iki tol en­dos­ko­pi­nis ty­ri­mas tu­rė­jo iš­si­ko­vo­ti sa­vo vie­

tą po sau­le. Mat kiek­vie­na nau­jo­vė iš pra­džių su­tin­ka­ma skep­tiš­kai. Kai šis in­va­zy­vus bei mi­ni­ma­liai or­ga­niz­mą ža­lo­jan­tis ty­ri­mo me­ to­das bu­vo pri­pa­žin­tas, pa­di­dė­jo ir spe­cia­lis­tų po­rei­kis. Bend­ra­dar­biau­ja su chi­rur­gais

En­dos­ko­pi­nis ty­ri­mas pa­de­da ne tik diag­no­zuo­ti, bet ir at­lik­ti gy­ do­mą­sias pro­ce­dū­ras. Pa­sak J.La­lo, pa­sta­rą­sias ga­li at­lik­ti ne vi­si en­ dos­ko­puo­to­jai, o tik aukš­tą kva­li­ fi­ka­ci­ją tu­rin­tys gy­dy­to­jai. Da­bar­ti­nė li­go­ni­nės apa­ra­tū­ ra, gy­dy­to­jo tei­gi­mu, ne­pa­da­ry­tų gė­dos nė vie­nai pa­sau­lio kli­ni­kai. Tai mo­der­ni apa­ra­tū­ra, ati­tin­kan­ti uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės ly­gį. J.La­las paaiš­ki­no, kad en­dos­ko­ puo­to­jų dar­bas yra glau­džiai su­ si­jęs su chi­rur­gais. Šiems at­li­kus ope­ra­ci­jas en­dos­ko­puo­to­jas pa­si­ žiū­ri, ko­kia yra si­tua­ci­ja, o pri­rei­ kus pa­de­da pa­tiks­lin­ti diag­no­zę. Mat pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai po tam tik­ros ope­ra­ci­jos pa­cien­to būk­lė ne­ge­rė­ja. Po en­dos­ko­pi­nio ty­ri­mo, pa­vyz­džiui, ap­tin­ka­ma ak­me­nų, ku­rių ne­si­ma­tė at­lie­kant ult­ra­gar­ so ty­ri­mą.

En­dos­ko­puo­to­jai taip pat pa­de­ da pa­ša­lin­ti ak­me­nis, kai šie bū­na sun­kiai priei­na­mo­se vie­to­se. Li­ku­sį dar­bą at­lie­ka chi­rur­gai, o pa­cien­ tas ga­li džiaug­tis ko­ky­biš­ko gy­dy­ mo re­zul­ta­tais. En­d os­ko­p uo­to­jai per ty­r i­m ą paim­da­mi na­vi­ko ga­ba­lė­lį pa­de­ da pa­tiks­lin­ti diag­no­zę, nu­sta­ty­ ti, ko­kio po­bū­džio yra po­li­pas ar opa. Kaip pa­sa­ko­jo gy­dy­to­jas, ap­tik­ tus po­li­pus sten­gia­ma­si pa­ša­lin­ti, nes nė­ra aiš­ku, ka­da šie ge­ry­bi­niai aug­liu­kai ga­li su­pik­ty­bė­ti. Tie­sa, prieš tai pai­ma­ma biop­ si­ja iš skran­dy­je ar žar­no­je esan­čio po­li­po, no­rint nu­sta­ty­ti, ar jis nė­ra pik­ty­bi­nis ir gal­būt rei­kia chi­rur­gų įsi­ki­ši­mo. Trau­kia sve­tim­kū­nius

Kar­tais į li­go­ni­nę at­vež­tiems pa­ cien­tams pri­rei­kia sku­bios pa­gal­bos dėl vi­di­nio krau­ja­vi­mo iš virš­ki­na­ mo­jo trak­to. Chi­rur­gai to­kio žmo­ gaus ne­ga­li ope­ruo­ti, kol nė­ra nu­ sta­ty­ta krau­ja­vi­mo prie­žas­tis. Tad krau­ja­vi­mo prie­žas­ties nu­ sta­ty­mas pa­ti­ki­mas en­dos­ko­puo­ to­jui.

Tan­de­mas: su R.Šim­ku­vie­ne kar­tu ke­lis de­šimt­me­čius dir­ban­tis J.La­

las sa­kė, kad slau­gy­to­ja jį su­pran­ta be žo­džių.

To­kiais at­ve­jais ne vi­sa­da pri­rei­ kia chi­rur­gų įsi­ki­ši­mo – krau­ja­vi­ mą su­stab­do pa­tys en­dos­ko­puo­ to­jai. J.La­las pa­sa­ko­jo, kad en­dos­ko­ puo­to­jas į pa­gal­bą kvie­čia­mas ir tuo­met, kai iš virš­ki­na­mo­jo trak­ to ten­ka trauk­ti pa­čius įvai­riau­sius sve­tim­kū­nius. Tarp jų bū­na žu­vies

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

aša­kos, kau­lai, smul­kios de­ta­lės ar net dan­tų še­pe­tu­kas. Gy­dy­to­jas pri­si­pa­ži­no, jog te­ko il­gai su­kti gal­vą, kaip pa­sa­ky­ti pa­ cien­tui, kad šis atei­tų pa­si­ruo­šęs ty­ri­mui. Mat me­di­kų žo­džius, jog prieš jį ne­ga­li­ma val­gy­ti, kiek­vie­nas pa­cien­tas in­terp­re­tuo­ja sa­vaip. Kar­ tais net ky­la ku­rio­zi­nių si­tua­ci­jų.

13

šeštADIENIS, spalio 20, 2012

vakarė

vakarė vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

„Cappellai‘A“ – antras kvėpavimas Nuos­ta­bu, neį­ti­kė­ ti­na, to­bu­la. To­kius komp­li­men­tus vo­ ka­li­niam kvar­te­tui „Cappella‘A“ ten­ka gir­dė­ti nuo­la­tos. Ta­ čiau daž­niau sve­tur nei gim­ti­nė­je.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Už­tek­tų tik iš­kiš­ti no­sį

Tur­būt kaip nie­kas ki­tas at­li­kė­jai pa­ty­rė, ką reiš­kia po­pu­lia­rus po­ sa­kis, jog sa­va­me kraš­te pra­na­šu ne­bū­si. Lie­tu­vo­je klai­pė­die­čių ket­ver­tu­ ką vei­kiau ga­li­ma iš­vys­ti pri­ta­rian­ čių­jų vo­ka­lis­tų amp­lua. Vie­nas pa­sku­ti­nių­jų pa­si­ro­dy­ mų – mil­ži­niš­ko po­pu­lia­ru­mo pel­ niu­siuo­se Gy­čio Paš­ke­vi­čiaus tu­ro kon­cer­tuo­se. At­li­kė­jai bu­vo su­lau­ kę ir pa­siū­ly­mo pri­tar­ti Lie­tu­vo­ je vie­šė­ju­siai Bon­nie Ty­ler, ta­čiau dėl su­pla­nuo­tų dar­bų tu­rė­jo jo at­ si­sa­ky­ti.

Kris­ti­na Ja­tau­tai­tė:

La­bai gar­sūs mū­ sų pa­dan­gė­je mu­zi­ kos va­dy­bi­nin­kai yra pa­sa­kę, kad į mus nein­ves­tuo­tų nė vie­ no cen­to. Šiuos žo­ džius aš at­si­min­siu iki „gra­bo“ len­tos.

Gru­pės na­riai – Kris­ti­na Ja­tau­ tai­tė, Ra­sa Ser­ra, Auš­ra Smi­čiū­tė ir Min­dau­gas Put­na – vie­nu bal­su tvir­ti­no, jog leng­viau bū­tų įvar­dy­ ti tuos ša­lies at­li­kė­jus, su ku­riais jiems dar ne­te­ko kon­cer­tuo­ti. Ta­čiau gau­sy­bę pres­ti­ži­nių ap­ do­va­no­ji­mų nu­sky­nęs ket­ver­tu­ kas ne­sun­kiai pri­si­min­tų, kiek ir ko­kių so­li­nių kon­cer­tų per be­veik de­šim­tį gru­pės gy­va­vi­mo me­tų su­ren­gė bū­tent Lie­tu­vo­je. O tiks­ liau – Klai­pė­do­je. „Ga­lė­tu­me la­ bai ne­sun­kiai su­skai­čiuo­ti. Bet gal ge­riau ne­rei­kia. Nes at­ro­dy­si­ me la­bai var­ga­nai“, – at­vi­ra­vo Auš­ra.

16

Pro­fe­sio­na­lai: kvar­te­to at­li­kė­jai – cha­riz­ma­tiš­ki ir va­liū­kiš­ki, ta­čiau į mu­zi­ka­vi­mą žiū­ri rim­tai.

„Cappella‘A“ as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

14

šeštADIENIS, spalio 20, 2012

vakarė

Ke­lio­nė­je iki Ar­chan­gels­ko paa In­di­vi­dua­lios įmo­ nės sa­vi­nin­kas Ry­ tis Pil­kaus­kas ir jo drau­gas And­rius Ur­ni­kis, mo­to­cik­ lais ke­lia­vę iki Ru­ si­jos Ar­chan­gels­ ko sri­ties, sten­gė­si ap­lenk­ti ma­gist­ra­li­ nius ke­lius. Be­veik 6 tūkst. kilometrų vy­rai įvei­kė dau­giau­ sia žvyr­ke­liais ir pa­ ma­tė tik­rą­ją Ru­si­ją.

Da­rius Sė­le­nis

6000

d.selenis@diena.lt

Žvyr­ke­lis, as­fal­tas, vėl žvyr­ke­lis

41 me­tų Ry­čiui ir 33-ejų And­riui pa­dė­jo vers­li­nin­ko drau­gai – Sankt Pe­ter­bur­go klu­bo „Ber­lo­ga“ (liet. k.– „Iršt­va“) mo­to­cik­li­nin­kai. „Jų pa­ta­ri­mai bu­vo la­bai nau­din­gi ke­liau­jant iki Ar­chan­gels­ko sri­ties, ku­rios plo­tas be­veik tris kar­tus di­ des­nis už Pran­cū­zi­jos. Drau­gai su­ si­sie­kė su ko­le­go­mis mo­to­cik­li­nin­ kais skir­tin­guo­se mies­tuo­se, ir jie mus priim­da­vo nak­vy­nei, pa­val­gy­ din­da­vo, iš­kū­ren­da­vo pir­tį“, – pa­ de­da­mas drau­gų mo­to­cik­li­nin­kų iš Ru­si­jos, per­nai R.Pil­kaus­kas mo­to­ cik­lu dvi sa­vai­tes per Ru­si­ją ke­lia­vo iki Nor­ve­gi­jos. Ry­tis tvir­ti­no, kad ru­sams, ypač ma­žų­jų mies­tų ir kai­mų, dar bū­din­ gas nuo­šir­du­mas ir drau­giš­ku­mas. „Bet ke­liai – bai­sūs, – pa­brė­žė R.Pil­kaus­kas, no­rė­da­mas pa­ma­ ty­ti tik­rą­ją Ru­si­ją ven­gęs au­to­ma­ gist­ra­lių. – Pen­ki ki­lo­met­rai as­ fal­to ir stai­ga – žvyr­ke­lis. Jo – 30 kilometrų, po to – vėl as­fal­tas. Dėl to va­žia­vo­me ne dau­giau kaip 60 km/va­l. greičiu. Ypač po pir­mo­jo su­si­dū­ri­mo su vie­tos po­li­ci­ja.“

– tiek kilometrų keliautojai įveikė motociklais per vieną kelionę.

Vie­toj nu­me­rių – jau­na­ve­džiai

Žmo­nėms: til­te­lis per upe­lį skir­tas tik pės­tie­siems.

Ry­čio Pil­kaus­ko as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Vos įva­žia­vę į Ru­si­ją, vė­luo­da­mi į su­si­ti­ki­mą su­tar­tu lai­ku, tie­siu as­ fal­tuo­tu ke­liu jie pa­spau­dė iki 100

15

šeštADIENIS, spalio 20, 2012

vakarė

aiš­kė­jo, kaip ru­sai my­li V.Pu­ti­ną km/va­l. greičiu. Iš pa­ke­lės miš­ke­ lio iš­šo­ko po­li­ci­nin­kai. „Pra­si­dė­jo de­ry­bos, nes paaiš­kė­ jo, kad ne­pas­te­bė­jo­me grei­tį ri­bo­ jan­čio ženk­lo „40“, – vė­liau ru­sai bai­ke­riai lie­tu­vius mo­kė, kad ne­

Iš kiek­vie­no rei­ka­la­ vęs po 50 eu­rų, po­li­ ci­nin­kas ga­liau­siai su­ti­ko paim­ti 1 000 rub­lių – apie 80 li­tų. rei­kė­jo su­sto­ti. – Iš kiek­vie­no rei­ ka­la­vęs po 50 eu­rų, po­li­ci­nin­kas ga­liau­siai su­ti­ko paim­ti 1 000 rub­ lių – apie 80 li­tų, nes dau­giau gry­ nų­jų ne­tu­rė­jo­me.“ Dar vie­na ne­ma­lo­ni si­tua­ci­ja nu­ ti­ko, kai ne­to­li pro­vin­ci­jos mies­to Kras­no­bo­ro lie­tu­viai pa­vi­jo ne sa­vo ke­lio juos­ta lė­tai va­žiuo­jan­tį bal­ tą au­to­mo­bi­lį. Jis ne­lei­do ap­lenk­ ti. Vie­toj au­to­mo­bi­lio vals­ty­bi­nių nu­me­rių pui­ka­vo­si už­ra­šas „Jau­ na­ve­džiai“. „Ru­si­jo­je ne­kart te­ko ma­ty­ti, kad su­si­tuo­ku­si po­ra ves­tu­vių ar ki­tą die­ną ant nu­me­rių už­kli­juo­ja to­kį už­ra­šą, – aiš­ki­no R.Pil­kaus­ kas. – Gar­si­niu sig­na­lu pri­ver­tė­ me jau­na­ve­džių au­to­mo­bi­lį pa­si­ trauk­ti į šo­ną ir mus pra­leis­ti, bet jį ap­len­kę su­lau­kė­me prie vai­ro sė­ dinčio jau­ni­kio pyk­čio – au­to­mo­ bi­lis mus vi­jo­si iki mies­te­lio.“ Eks­kur­si­ja už­da­ra­me mies­te

Lap­lan­di­jo­je Ry­tis mie­lai ap­lan­kė Se­ne­lio Šal­čio (so­vie­ti­niais lai­kais su­gal­vo­to per­so­na­žo) būs­ti­nę. „Vai­kams, ži­no­ma, tai itin smal­ su. Bet ir mums bu­vo įdo­mu ap­si­ lan­ky­ti raš­ti­nė­je, pa­ma­ty­ti Se­ne­liui at­siųs­tus laiš­kus, jo lo­vą, dra­bu­ži­ nę. Snie­guo­lės ve­džio­jo po įvai­ rias pa­tal­pas, o pa­bend­ra­vę su pa­ čiu Se­ne­liu su­ži­no­jo­me, kad jis tris kar­tus lan­kė­si Klai­pė­do­je“, – juo­ kė­si Ry­tis. Dar vie­nas įdo­mus ob­jek­tas – ad­mi­nist­ra­ci­nis ir gy­ve­na­ma­sis kos­mod­ro­mo „Pleseck“ cent­ras. Lie­tu­viai ap­si­gy­ve­no pas vie­ną bai­ke­rį 8 tūkst. gy­ven­to­jų tu­rin­ čia­me Ple­sec­ko mies­te­ly­je. Jiems bu­vo or­ga­ni­zuo­ta ne­le­ga­li eks­kur­ si­ja į už­da­rą mies­tą Mir­ną. Da­lį ke­lio iki Mir­no lie­tu­viai su juos ly­dinčiais ru­sais ėjo pės­čio­mis. Prie mies­te­lio jų lau­kė au­to­mo­bi­

lis. Ry­tis ir And­rius su­ži­no­jo, kad 100 kilometrų spin­du­liu yra 17 pa­ lei­di­mo aikš­te­lių, iš jų kas mė­ne­sį pa­kil­da­vo apie 60–70, o da­bar kas sa­vai­tę – po 3–4 pa­ly­do­vus. Apie 30 tūkst. gy­ven­to­jų mies­tas – tvar­ kin­gas, gan mo­der­nus, ja­me daug par­kų. Lie­tu­viai ap­gai­les­ta­vo, kad taip ir ne­pa­ma­tė Gin­ta­ro kam­ba­rio rū­mų: pa­sku­ti­nis mė­ne­sio pir­ma­ die­nis – sa­ni­ta­ri­nė, o ant­ra­die­nis – poil­sio die­nos. Gink­lai ir vir­du­liai

Tu­la – gan niū­rus mies­tas, abie­jo­ se pa­grin­di­nio ke­lio pu­sė­se – vien fab­ri­kai. Bu­vęs la­bai svar­bus Ru­si­ jai gy­ny­bi­nis mies­tas gar­sė­ja pra­ mo­ne ir gink­lų ga­my­ba. „Mo­der­nia­me gink­lų mu­zie­ju­ je su­ži­no­jo­me, kad dar XIX a. čia pa­ga­mi­no mi­li­jo­ni­nį šau­tu­vą“, – pa­sa­ko­jo Ry­tis ir pa­brė­žė, kad Tu­ la nuo se­no gar­sė­ja ir vir­du­lių ga­ my­ba. Daug fab­ri­kų ir Se­ve­rod­vins­ke. Mies­tas prie Bal­to­sios jū­ros gar­sė­ja lai­vų, ypač ato­mi­nių, ga­my­ba. Prie pat jū­ros – dau­giau­sia de­vy­naukš­ čių kvar­ta­las. Be­je, dau­gu­mo­je Ru­ si­jos mies­tų ne­kil­no­ja­ma­sis tur­tas nė­ra taip at­pi­gęs kaip Lie­tu­vo­je. „Nak­vo­da­vo­me pas vie­ti­nius mo­to­cik­li­nin­kus ar jų drau­gus, ku­ rie mus priim­da­vo kaip bro­lius“, – pa­sa­ko­jo R.Pil­kaus­kas. Tie­sa, jis ne­slė­pė, kad šio­je ša­ly­je ne vi­sur sau­gu. Vie­ti­niai lie­tu­viams pa­sa­ko­jo apie iš­puo­lį prieš bai­ke­ rį iš Mins­ko. Į jo pa­la­pi­nę, ku­rio­je vy­ras nak­vo­jo, nak­tį plė­ši­kai įme­tė dū­mi­nę šaš­kę. Taip mins­kie­tį iš­vi­ lio­ję į lau­ką, jį su­mu­šė ir ap­vo­gė. Siū­lė lik­ti, ža­dė­jo nuo­ta­kų

„Jau­ni­mas drau­giš­kas, ypač jei bend­rau­ji ru­siš­kai, ne­po­li­ti­kuo­ji, – to­kį įspū­dį su­si­da­rė vers­li­nin­kas. – Tik vy­res­nio am­žiaus žmo­nės ne­ pa­ten­kin­ti, šlo­vi­na praei­tį. Be­je, di­des­nė­je Ru­si­jos da­ly­je Vla­di­mi­rą Pu­ti­ną ir jau mi­ru­sį pre­zi­den­tą Bo­ ri­są Jel­ci­ną ver­ti­na itin tei­gia­mai, nes pa­sta­ra­sis, anot vie­ti­nių ru­sų, pa­dė­jo iš­gel­bė­ti ša­lį nuo vi­siš­kos griū­ties, o Pu­ti­nas rei­ka­lin­gas, nes Ru­si­jai rei­kia kie­tos ran­kos.“ Ry­tis ir And­rius su­ti­ko žmo­ nių, ku­rie pui­kiai pa­žįs­ta Lie­tu­vą. Vie­nas mo­to­cik­li­nin­kas iš Aly­taus jau 20 me­tų gy­ve­na Ru­si­jo­je, ki­tas vy­ras, ru­sas, 18 me­tų Vil­niu­je dir­ bo tak­sis­tu. Vie­ni Lie­tu­vo­je tar­na­ vo ar­mi­jo­je, ki­ti tu­rė­jo drau­gų lie­ tu­vių, tar­na­vu­sių Ru­si­jo­je.

Ru­sai­tės? Nuo­ty­kių lie­tu­viai ne­ pa­ty­rė, nors jiems siū­lė lik­ti, ža­dė­ jo ras­ti nuo­ta­kų. Be­je, mo­to­cik­li­ nin­kai pa­ste­bė­jo, kad šio­je ša­ly­je jos itin puo­šia­si ir gat­vė­se la­bai ma­žai mo­te­rų su džin­sais ar kel­nė­mis: net ir ne­dai­lių ko­jų sa­vi­nin­kės mėgs­ta mi­ni si­jo­nus. Tie­sa, lie­tu­viai pa­si­ ge­do kul­tū­rin­gu­mo ap­tar­na­vi­mo sri­ty­je. Kai And­rius pa­pra­šė pa­tiks­

lin­ti pie­tų są­skai­tą, iš itin mo­te­riš­ kų for­mų pa­da­vė­jos su­lau­kė pyk­ čio pro­trū­kio, nors paaiš­kė­jo, kad ji su­skai­čia­vo po ke­lis vie­no­dus pa­ tie­ka­lus. Par­duo­tu­vė­je lie­tu­viai su­ lau­kė ne­pa­si­ten­ki­ni­mo, kai pa­tys iš dė­žės pa­siė­mė le­dų po­rci­ją ir ke­ti­ no su­mo­kė­ti. „Ru­si­jo­je kai­mai mer­di, tarp jų nė­ra ke­lių, žmo­nės emig­ruo­

ja, ke­lia­si į di­des­nius mies­tus. Vie­n ą niū­r iau­s ių ma­ty­t ų kai­ mų – Li­pa­ko­v ą pa­s iek­t i ga­l i­ ma tik kel­tu. Kar­tą va­žiuo­da­mi pa­m a­t ė­m e ap­r ū­d i­j u­s į trau­k i­ nu­ką. Grįž­da­mi pa­si­ren­gė­me jį nu­fo­tog­ra­f uo­t i, bet traukinu­ ko ne­be­bu­vo. Vė­liau su­ži­no­jo­ me, kad jis kur­s uo­ja tarp tri­j ų kai­mų.“

16

šeštADIENIS, spalio 20, 2012

vakarė

Links­mai: Min­dau­go gim­ta­die­nio pro­ga kvar­te­to na­rės su­ren­gė įspū­din­gą šou.

Silp­ny­bės: kai mer­gi­nos dai­ro­si po vit­ri­nas, vy­rai lie­ka už kad­ro.

„Cappella‘A“ as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

„Cappellai‘A“ – antras kvėpavimas 13

„Vie­n as pa­s au­l i­ nio gar­so dai­ni­nin­ kas, kom­po­zi­to­rius ir aran­žuo­to­jas Kir­by Shaw bu­vo la­bai su­jau­din­ tas mū­sų is­to­ri­jos, kaip mes gy­ve­ na­me, kaip „daž­nai“ kon­cer­tuo­ja­ me. Jo žo­džiais, už­tek­tų mums tik iš­kiš­ti no­sį į Jung­ti­nes Ame­ri­kos Vals­ti­jas, ir mes už­dirb­tu­me krū­vą „mo­ney“, – kva­to­jo Kris­ti­na. Lau­kia­mi ir Mask­vo­je

Tad jau ki­tą sa­vai­tę Kau­ne bei Vil­ niu­je įvyk­sian­tys „Cappella‘A“ kon­cer­tai at­li­kė­jams reiš­kia jei ne nau­ją gi­mi­mą, bent jau la­bai svar­ baus eta­po pra­džią. „Šie kon­cer­tai mums svar­būs tuo, jog tai yra ap­skri­tai pir­ma­sis vie­šas mū­sų pri­si­sta­ty­mas ne Klai­ pė­dos pub­li­kai. So­li­nių kon­cer­tų ne uos­ta­mies­ty­je iki šiol ne­sa­me tu­rė­ ję“, – pri­si­pa­ži­no Min­dau­gas. „Cappella‘A“ na­riai tai­po­gi pra­ si­ta­rė, jog jau su­lau­kė kvie­ti­mų kon­cer­tuo­ti Mask­vo­je ir šiuo me­ tu de­ri­na­mos ga­li­mų pa­si­ro­dy­mų de­ta­lės. Kas gru­pei su­tei­kė ant­rą­jį kvė­pa­ vi­mą? Kris­ti­na šyp­te­li – vis­kas la­ bai pa­pras­ta ir pro­ziš­ka. „La­bai gar­sūs mū­sų pa­dan­gė­je mu­zi­kos va­dy­bi­nin­kai yra pa­sa­kę, kad į mus nein­ves­tuo­tų nė vie­no cen­to. Šiuos žo­džius aš at­si­min­ siu iki „gra­bo“ len­tos, – pri­si­pa­ ži­no K.Ja­tau­tai­tė. – To­dėl iki šiol ne­tu­rė­jo­me žmo­nių, ku­rie mums su­teik­tų ga­li­my­bę rū­pin­tis tik pro­fe­si­niais da­ly­kais – mu­zi­kuo­ ti, re­pe­tuo­ti, šli­fuo­ti re­per­tua­rą ir pa­na­šiai, o pa­tys pa­si­rū­pin­tų or­ga­ ni­za­ci­niais rei­ka­lais. Ta­čiau da­bar jau tu­ri­me to­kį tvir­tą pe­tį.“ Ne­se­niai gru­pę ėmė­si pro­diu­ suo­ti vie­na ži­no­ma kau­nie­čių kom­ pa­ni­ja.

Ko­man­da: „Cappella‘A“ ket­ver­tu­kas – K.Ja­tau­tai­tė, Ra­sa Ser­ra, M.Put­na ir A.Smi­čiū­tė – sa­ko, jog lai­kas juos jau pa­tik­ri­no.

kaip at­ski­ra kryp­tis. Šis žan­ras vie­ ni­ja ir po­pmu­zi­kos, ir džia­zo, ir soul, ir ki­tus sti­lius“, – dės­tė Ra­sa. „Mū­sų at­lie­ka­ma mu­zi­ka nė­ra to­kia su­dė­tin­ga, kaip dau­ge­liui at­ ro­do. Taip, ji ne­skam­ba per te­le­vi­ zi­ją kiek­vie­ną die­ną. Nors ga­lė­tų skam­bė­ti, nes tai yra tie­siog gra­ži mu­zi­ka. Ir jei žmo­nės dau­giau apie ją ži­no­tų, ma­nau, mie­liau rink­tų­ si nei kaž­ko­kius „po­psi­nius“ ga­ba­ lus“, – įsi­ti­ki­nu­si Auš­ra. „Iš tie­sų ši mu­zi­ka su­dė­tin­ga tik mums re­pe­ti­ci­jų me­tu. Tai mū­ sų juo­da­s, ne­ma­to­mas dar­bas. Bet kai skam­ba, ji yra tar­si per­re­gi­ma, su­ku­ria leng­vu­mo įspū­dį“, – pri­ dū­rė Kris­ti­na.

Šli­fuo­ja lyg dei­man­tą

Vo­ka­li­nio kvar­te­to pa­va­di­ni­mas – sa­vo­tiš­ka vi­zi­ti­nė jų kor­te­lė. At­li­ kė­jai pa­si­rin­ko itin su­dė­tin­gą, ypa­ tin­go pro­fe­sio­na­lu­mo rei­ka­lau­jan­tį a cap­pel­la dai­na­vi­mo sti­lių be mu­ zi­ki­nio pri­ta­ri­mo ar­ba jis bū­na mi­ ni­ma­lus, frag­men­tiš­kas. Lie­tu­vo­je šis sti­lius nė­ra la­bai įpras­tas, po­pu­lia­rus, prie­šin­gai nei už­sie­ny­je, kur eg­zis­tuo­ja net aka­ pe­li­nio dai­na­vi­mo mo­kyk­los. „Už­ten­ka iš­va­žiuo­ti ko­kius 500 km už Lie­tu­vos, ir įsi­ti­ki­ni, jog ši mu­zi­ka tu­ri sa­vo vie­tą, pui­kiai gy­ vuo­ja ir yra įvar­di­ja­ma anaip­tol ne kaip mu­zi­ka gur­ma­nams, o tie­siog

di­na­mas, ne­pa­jau­čia­mas dirb­ti­ nai“, – pri­si­pa­ži­no Kris­ti­na. Pas­ta­ruo­ju me­tu kvar­te­to na­riai neišsis­ki­ria­ nė die­nai. Ir tai su­si­ję ne tik su bū­si­mai­siais kon­cer­tais, bet ir su tik ką pa­si­ro­džiu­siu de­ biu­ti­niu gru­pės al­bu­mu „To­get­her As One“ („Kar­tu kaip vie­nas“). At­li­kė­jai iš­mė­gi­no įvai­riau­ sius kū­ri­nius, pra­de­dant se­nai­ siais šla­ge­riais ir bai­giant po­pu­ lia­ria šiuo­lai­ki­ne mu­zi­ka, džia­zo in­terp­re­ta­ci­jo­mis, bei ga­liau­siai pa­ren­gė uni­ka­lų, sa­vi­tą re­per­tua­ rą. Jis ta­po ne tik nau­jo­jo al­bu­mo pa­grin­du, bet ir skam­bės kvar­

Gar­bės len­ta

Sve­čiuo­sis G.Paš­ke­vi­čius

Kad kū­ri­nys su­skam­bė­tų to­bu­lai, jį rei­kia šli­fuo­ti it dei­man­tą – ne­re­tai neuž­ten­ka ir ke­lių mė­ne­sių. Dau­ge­ liui klau­sy­to­jų daž­nai sun­ku pa­ti­ kė­ti, kad „Cappella‘A“ pa­si­ro­dy­mų me­tu gir­di­mi tik vo­ka­lis­tų ir ap­ skri­tai tik ke­tu­rių žmo­nių bal­sai. Pa­sak Auš­ros, to­kie pub­li­kos pa­ ti­ria­mi įspū­džiai jai yra di­džiau­sias komp­li­men­tas. „O man pa­ts ma­l o­n iau­s ias komp­li­men­tas, kai žmo­nės pa­sa­ko, kad mums dai­nuo­jant jau­tė nu­bė­ gant šiur­pu­liu­kus. Pui­kiai ži­nau šį jaus­mą, jis la­bai stip­rus, ne­su­vai­

2006-ai­s iais vo­k a­l i­n ių an­s amb­l ių kon­kur­se „Vo­kal.to­tal“ Aust­ri­jo­je kvar­ te­tas iš­ko­vo­jo var­di­nį „Ward Swing­le“ ap­do­va­no­ji­mą, o 2009 m. pel­nė šio pres­t i­ž i­n io ren­g i­n io auk­si­n į dip­lo­ mą. 2011 m. an­samb­l is su­ren­gė vi­są tu­rą per pres­t i­ž i­nius Eu­ro­pos vo­ka­ lo kon­k ur­sus: vo­ka­l i­n ių an­samb­l ių kon­kur­se „Tam­pe­reen Sävel“ Suo­mi­ jo­je ta­po III vie­tos lai­mė­to­ju, „So­le­vo­ ci“ Ita­li­jo­je iš­ko­vo­jo ge­riau­sios a cap­ pel­la gru­pės var­dą, o tarp­tau­ti­nia­me vo­ka­li­nių an­samb­lių kon­kur­se „Vo­cal Ma­rat­hon“ Kroa­ti­jo­je ta­po ab­so­liu­čiu nu­ga­lė­to­ju.

te­to so­li­niuo­se pa­si­ro­dy­muo­se. „Cappella‘A“ kon­cer­tuo­se sve­ čiuo­sis ir jų bi­čiu­liai – ži­no­mi at­ li­kė­jai G.Paš­ke­vi­čius bei Eve­li­na Sa­šen­ko. Kaip pa­ti­ki­no ket­ver­tu­ kas, kir­ba min­tis su­reng­ti pa­si­ro­ dy­mą ir uos­ta­mies­čio pub­li­kai. Tar­si vie­nas kumš­tis

Gru­pės na­riai pri­pa­ži­no, jog juos „su­ce­men­ta­vo“ ne vien mu­zi­ka­vi­ mo aist­ra, bet ir bend­ri tiks­lai, pa­ na­šus po­žiū­ris į dau­ge­lį da­ly­kų. „Jei tik pra­dė­tu­me gal­vo­ti, kaip iš to už­si­dirb­ti, tur­būt la­bai grei­tai iš­si­laks­ty­tu­me“, – pri­pa­ži­no Auš­

ra. „Esa­me tar­si dė­lio­nė, kai iš skir­ tin­gų de­ta­lių su­lim­pa gra­žus vaiz­ das“, – juo­ka­vo Kris­ti­na. „Cappella‘A“ na­riai ne­nei­gė, jog kri­zių bū­ta, ta­čiau min­ties, kad rei­ kė­tų iš­si­skirs­ty­ti, – nie­ka­da. K.Ja­tau­tai­tė pa­ti­ki­no, jog ir de­ biu­ti­niam al­bu­mui toks pa­va­di­ni­ mas bu­vo pa­rink­tas neat­si­tik­ti­nai. „Lai­kas mus jau pa­tik­ri­no. Mes iš tie­sų jau­čia­mės tar­si vie­nas kumš­ tis. Vi­sa­da kar­tu šven­čia­me gim­ta­ die­nius, Ka­lė­das. Ir, ži­no­ma, kar­tu vaikš­to­me po par­duo­tu­ves – kai tik iš­va­žiuo­ja­me iš Klai­pė­dos“, – kva­ to­jo Kris­ti­na.

Orai

Artimiausiomis dienomis iťliks rudeniťkai ťilti orai be lietaus. Šiandien oras turėtų suťilti iki 16 laipsnių, lietaus nenumatoma. Sekmadienio naktį ir dieną taip pat be lietaus. Temperatōra naktį bus 4–8 laipsniai ťilumos. Dieną suťils iki 15 laipsnių.

Ĺ iandien, spalio 20 d.

+16

+16

SaulÄ— teka SaulÄ— leidĹžiasi Dienos ilgumas MÄ—nulis (jaunatis)

+16

TelĹĄiai

Ĺ iauliai

KlaipÄ—da

+15

PanevÄ—Ĺžys

+15

Utena

+16

7.56 18.10 10.12

294-oji metĹł diena. Iki NaujĹłjĹł metĹł lieka 72 dienos. SaulÄ— SvarstykliĹł Ĺženkle.

TauragÄ—

+15

Kaunas

Pasaulyje AtÄ—nai +26 Berlynas +19 Brazilija +29 Briuselis +17 Dublinas +14 Kairas +32 Keiptaunas +20 Kopenhaga +17

kokteilis

<@ .8067. IĹĄ drau­di­kĹł stal­Ä?iĹł

Londonas +16 Madridas +16 Maskva +14 Minskas +14 Niujorkas +20 Oslas +8 ParyĹžius +17 Pekinas +22

Praha +16 Ryga +14 Roma +25 SidnÄ—jus +28 Talinas +12 Tel Avivas +30 Tokijas +20 VarĹĄuva +17

VÄ—jas

Diena

Vakaras

Naktis

VÄ—jas (m/s)

11

16

13

12

5

11

15

12

12

7

pirmadienÄŻ

ÄŒes­ka (di­dĹžio­ji da­lis pa­siaiť­ki­ni­mĹł, ko ge­ro, ra­ťy­ti BMW vai­ruo­to­jĹł)

14

Vardai Ĺ iandien: AdelÄ—, Gedas, Geimina, Irena, SaulenÄ—, Saulius, Vendelinas Rytoj: Agatas, Gilanda, Hilirijonas, Raitvilas, UrĹĄulÄ—, UrtÄ—, Vilma

spalio 20-Ä…jÄ…

Rytas

12

+15

Alytus

2–6 m/s

rytoj

Jie tu­r i dau­g y­b Ä™ ÄŻ au­toį­v y­k ius pa­ te­k u­s iĹł ne­l ai­mÄ—­l iĹł pa­s iaiť­k i­n i­mĹł. Pluoť­te­l is jĹł pa­te­ko ir ÄŻ „Kok­tei­l io“ pa­ ĹĄto dÄ—­Ş u­tÄ™. „AĹĄ bu­vau ap­si­pirk­t i au­ga­lĹł par­duo­ tu­vÄ—­je. Ar­tÄ—­jant prie san­k ry­Şos, man prieĹĄ akis iť­ťo­ko gy­vat­vo­rÄ—, ku­r i uŞ­ sto­jo vaiz­dÄ…, ir aĹĄ, ne­pas­te­bÄ—­jÄ™s ki­to au­to­mo­bi­l io, ÄŻ jÄŻ at­si­tren­k iau.“ „Man priar­tÄ—­jus prie san­k ry­Şos, to­je vie­to­je, kur nie­k uo­met jo nÄ—­ra bu­vÄ™, stai­ga at­si­ra­do Ĺženk­las, lie­pian­t is su­ sto­t i. AĹĄ ne­su­ge­bÄ—­jau su­sto­ti lai­ku, to­ dÄ—l ne­ga­lÄ—­jau iť­veng­ti ava­ri­jos.“ „Ma­no au­to­mo­bi­lis bu­vo pa­sta­ty­tas le­ ga­l iai, kai jis at­si­tren­kÄ— ÄŻ ki­tÄ… trans­por­ to prie­mo­nÄ™.“ „Ne­ma­to­mas au­to­mo­bi­l is at­si­ra­do iĹĄ nie­k ur, tren­kÄ—­si ÄŻ ma­no au­to­mo­bi­l ÄŻ ir iť­ny­ko.“ „AĹĄ pa­sa­k iau po­l i­ci­jai, kad esu ne­su­ Ĺžeis­tas, bet, nu­siÄ—­mÄ™s ke­pu­rÄ™, pa­ste­ bÄ—­jau, kad pra­skel­ta ma­no kau­ko­lÄ—.“ „AĹĄ bu­vau tik­ras, kad se­n is nie­ka­da ne­pe­reis ÄŻ ki­tÄ… ke­l io pu­sÄ™, kai jÄŻ nu­ka­ liau.“ „PÄ—s­Ä?ia­sis ne­su­si­gau­dÄ—, ÄŻ ku­r iÄ… pu­sÄ™ ei­t i, tai­g i aĹĄ jÄŻ ir per­va­Ş ia­vau.“ „Ne­tie­sio­gi­nÄ— ava­ri­jos prie­Şas­tis bu­vo ma­Şas Ĺžmo­ge­lis ma­Şa­me au­to­mo­bi­ly­ je di­de­le bur­na.“ „Au­to­mo­bi­l iui nu­lÄ—­k us nuo ke­l io, aĹĄ bu­vau iĹĄ jo iť­svies­tas. VÄ—­l iau ma­ne grio­v y­je at­si­t ik­t i­nai su­ra­do pa­k ly­du­ sios kar­vÄ—s.“ „GrįŞ­da­mas na­mo, aĹĄ su­pai­n io­jau na­ mus ir at­si­t ren­k iau ÄŻ me­d ÄŻ, ku­r io ne­ tu­riu.“ „Ma­n iau, kad ĹĄo­n i­n iĹł du­re­l iĹł lan­gas ati­da­r y­tas, bet iť­k i­ťus gal­vÄ… paaiť­kÄ—­ jo, kad jis bu­vo uŞ­da­ry­tas.“ „Pra­dÄ—­jau stab­dy­ti, bet eis­mas bu­vo lÄ—­ tes­nis nei ma­niau.“ „AĹĄ ma­niau, kad po vi­dur­nak­Ä?io grei­ Ä?io ap­r i­bo­ji­mas ne­ga­l io­ja.“ „Ži­no­jau, kad ĹĄuo lai­ko au­to­mo­bi­l ÄŻ sa­ vo nuo­sa­vy­be, bet tik­rai ne­bō­Ä?iau lei­ dÄ™s jam vai­r uo­t i, jei ma­ny­Ä?iau esant bent men­k iau­siai ri­z i­kai.“ „Lan­gas iť­dauŞ­tas. Prie­Şas­tis ne­Ş i­no­ ma. Tik­riau­siai vu­du.“ „Au­to­mo­b i­l is, va­Ş ia­vÄ™s prie­ť a­k y­ je, par­t ren­kÄ— pÄ—s­Ä?iÄ…­jÄŻ, bet ĹĄis pa­ťo­ko aukť­tyn, tai­g i aĹĄ jÄŻ vÄ—l par­tren­k iau.“ „Te­leg­ra­fo stul­pas spar­Ä?iai ar­tÄ—­jo. AĹĄ sten­g iau­si pa­suk­ti jam iĹĄ ke­lio, bet jis tuo me­t u rÄ—­ŞÄ—­si ÄŻ ma­no au­to­mo­bi­l io prie­k ÄŻ.“ „PÄ—s­Ä?ia­sis at­si­tren­kÄ— ÄŻ ma­ne ir pa­lin­do po ma­no au­to­mo­bi­l iu.“

Vilnius

MarijampolÄ—

orai klaipÄ—doje Ĺ iandien

+15

+16

11

11

2

1854 m. gi­mÄ— pran­cō­z Ĺł poe­tas, vie­nas ak­ty­viau­siĹł de­ka­den­tĹł Art­hu­ras Rim­ baud. Gar­siau­sius sa­vo kō­ ri­nius jis pa­ra­ťÄ— dar paaug­ lys­tÄ—­je (mi­rÄ— 1891 m.). 1928 m. gi­mÄ— Lie­tu­vos ra­ť y­to­j as pro­z i­n in­k as My­ko­las Sluc­kis. 1932 m. mi­rÄ— ita­lĹł pra­ mo­n i­n in­k as Gio­van­n i Bat­t is­ta Pi­rel­l i, ÄŻstei­gÄ™s vie­nÄ… pir­mų­jĹł gu­mos ga­m i­n iĹł fab­r i­k Ĺł, ku­r ia­ me nuo 1899 m. ga­mi­na­ mos pa­dan­gos au­to­mo­ bi­liams (gi­mÄ—. 1848 m.).

1958 m. gi­mÄ— ame­r i­ kie­Ä? iĹł ak­to­r ius, poe­ tas, mu­zi­kan­tas, fo­tog­ ra­fas bei ta­py­to­jas Vig­ go Mor­ten­se­nas.

1968 m. ve­l io­n io JAV pre­z i­den­to Joh­no F.Ken­nedy nať­lÄ— Jac­que­l i­ ne Ken­ne­dy iť­te­kÄ—­jo uĹž grai­k Ĺł mi­l i­j ar­d ie­r iaus Aris­tot­le Onas­sis. 1971 m. gi­mÄ— re­p e­r is Snoop Dog­gy Dog­gas. 2010 m. bō­da­mas 73-ejĹł mi­rÄ— Bo­bas Guc­cio­ne, pir­ma­s is Ä—mÄ™s spaus­ din­t i itin at­v i­ras nuo­ trau­kas sa­vo ÄŻkur­ta­me Ĺžur­na­le vy­rams „Pent­ hou­se“ ir su­kō­rÄ™s mi­li­jo­ nĹł do­le­riĹł ver­tÄ—s lei­dy­ bos im­pe­ri­jÄ….

Pa­jō­ry­je at­vÄ—s Li­na Bie­liaus­kai­tÄ— l.bieliauskaite@kl.lt

=?2;B:2?.A<@ .8067. : A68 8.6;. Ă :<;Âź:@

"#

9A

%# 9A

AVX R aNQVR[V\ [bZR_VĂş ]_R[bZR_NaN “ # 9a .XPVWN cfX`aN VXV YN]X_VĂ˜V\ ! Q =_R[bZR_b\aV TNYVaR' _RQNXPVW\WR NQ_R`b ;NbW\W\ @\Q\ T .  8 PR[a_N`– `Xf_VbWR R`N[Ă˜VNZR =0  .X_\]\YV`– NQ_R`b ANVX\` ]_ # ]R_ `]NbQ\` ]YNaV[a\Wb` aRY % !# &$ $ V[aR_[Rab ddd 89 Ya ddd ]_R[bZR_NaN Ya

Ke­le­tÄ… die­nĹł dĹžiu­gi­nÄ™ ma­lo­nĹŤs ru­ de­niť­ki orai il­gai ne­beuŞ­si­lai­kys. Si­nop­ti­kĹł pro­gno­zÄ—s ra­gi­na kuo tu­ri­nin­giau pra­leis­ti ĹĄÄŻ sa­vait­ga­lÄŻ, nes il­gai­niui pa­ma­Şu at­vÄ—s.

Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ ny­bos Jō­ri­niĹł pro­gno­ziĹł sky­riaus bu­din­Ä?io­sios si­nop­ti­kÄ—s tei­gi­mu, nuo pir­ma­die­nio oro tem­pe­ra­tō­ra kas­dien vis kris. Ĺ ÄŻ sa­vait­ga­lÄŻ Klai­pÄ—­do­je lie­taus ne­ lau­kia­ma, bus gied­ra, vÄ—­jas – silp­ nas. Die­no­mis dar lai­ky­sis apie 15, nak­ti­mis – 7–10 laips­niĹł ĹĄi­lu­mos. Spe­cia­lis­tÄ— pro­gno­za­vo, jog pir­ ma­die­nÄŻ ter­mo­met­ro stul­pe­lis kils iki 12–14 aukť­Ä?iau nu­lio, pa­di­dÄ—s de­be­ suo­tu­mas, ga­li tru­pu­tÄŻ pa­ly­no­ti. Vei­kiau­siai lie­taus ne­be­pa­vyks iť­veng­ti ir di­dĹžiÄ…­jÄ… atei­nan­Ä?ios sa­ vai­tÄ—s da­lÄŻ. Ant­ra­die­nÄŻ jau lau­kia­ma apie 10, tre­Ä?ia­die­nÄŻ – 9–11, ket­vir­ta­die­nÄŻ – apie 9–10, penk­ta­die­nÄŻ – vos 5–7 laips­niĹł ĹĄi­lu­mos. Ant­ra­die­nio nak­tÄŻ dar lai­ky­sis 6–8 laips­niai aukť­Ä?iau nu­lio. Ta­ Ä?iau oro tem­pe­ra­tō­ra taip pat pa­ ma­ŞÄ—­le kris, tad jau penk­ta­die­nio nak­tÄŻ Klai­pÄ—­do­je tu­rÄ—­tĹł bō­ti tik 2–4 laips­niai ĹĄi­lu­mos. ÄŽ sa­vai­tÄ—s pa­bai­gÄ… ato­kiau nuo pa­jō­rio vie­ to­mis pro­gno­zuo­ja­mos ir ĹĄal­nos.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.