2012-10-23 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

antradienis, SPALIO 23, 2012

www.kl.lt

.;A?.162; 6@ @=.96<

248 (19 549)

`cRVXNaN-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 7\YN[aN 7b XRcVĂ˜ VR[Ă›

RUBRIKA11

sveikata

Moters or gani

Klai­pÄ—­die­Ä?ius nu­ste­bi­no ĹĄvie­su­liai dan­gu­je.

UĹžribis 8p.

Is­lan­di­jos prem­je­rÄ— J.SigurdardĂłttir re­mia nau­jo­sios Kons­ti­tu­ci­jos idÄ—­jas.

Pasaulis 10p.

Vie­nas or­ga­nĹł do­no­ras ga­li iť­gel­bÄ—­ti ke­liĹł Ĺžmo­niĹł gy­vy­bes.

zmÄ… patik

NÄ—ĹĄtumas kaip didinamasis stiklas iĹĄryĹĄkina moters sveikatos bÄ— Tad kartais das. susidaro ÄŻspĹŤdis, kad iki gimdymo ligoninÄ—je pabĹŤna ne bĹŤsima ma viena ma.

rina nÄ—ĹĄtu

mas

Sandra Lu

koĹĄiĹŤtÄ— s.lukosiut e@kl.lt Kai nÄ—ĹĄtu

mui kyla

grÄ—s

Kas yra nÄ—ĹĄ mÄ— tumo pato rius, Ĺžino logijos skydaĹžna vai kus auginanti ar jĹł be silaukianti mo kurios ligo ninÄ—je pabĹŤ teris. Kai kartÄ…, kol na ne vienÄ… susi BĹŤsimĹł ma laukia kĹŤdikio. pinantys gy mĹł sveikata besirĹŤdytojai taip bi, kad vis daĹžniau nÄ—ĹĄ pat pasteÄ?ios moterys dÄ—l ÄŻvairiĹł sveikatos su domos ÄŻ li trikimĹł gulgoninÄ™. TaÄ?iau Klai nÄ—s ligoninÄ—s pÄ—dos universitetiskyriaus ve NÄ—ĹĄtumo patologijos dÄ—jas Vytau tas Rauba,

„NÄ—ĹĄtumas didinama yra kaip sis las“, – gydy stikto paaiĹĄkino, jas kodÄ—l kai kurios mo te pastojusios rys tik ria su tam susidutikromis sveikatos problemomis.

ď Ž Pokytis:

`aN aV` aV [VNV` Qb\ ZR [V ZV` Z\ aR

_f` Z\ aV [ Nors mote f` aRV _f aN `V OĂ­ QN Z tumo mÄ—ne rys iki aĹĄtunto nÄ—ĹĄ\` cf _R` [ sekdamas sio dÄ—l specialistais. V\ NZ VNb` pa kÄ…, nepaste starĹłjĹł metĹł statisti- susirgimĹł ar kitĹł vidaus organĹł me Ta bi sveikatos dikĹł pastan Ä?iau, nepaisant su simĹł gimdy skyriuje gydomĹł bĹŤ- kimĹł turÄ—tĹł bĹŤ organas ga gĹł, apie ti gydomos tri- atvejĹł per viĹł 6 proc. li  @Uba aR_` riuose pagal metus bai a\PX• [b\ sky- lai ta. Toks Ĺžmo bĹŤti jo silpnoji vieKaip paaiĹĄ gausÄ—jimo. a_ proďŹ lÄŻ, giasi ki V.Rau daĹžniausiai kino gydytojas, Ä?ia jos patenka ir ÄŻ NÄ—ĹĄ taÄ?iau neretai bÄ— niu gimdymu. VedÄ— prieĹĄ- ÄŻvairiomis gus gali daĹžniau sirg jimu, ĹĄis skai jo pa tumo pato infek ti leĹžies bos pastebÄ—jimu, dÄ—l gresianÄ?io patenka moterys dÄ—l jos skyriĹł. logi- iĹĄlie stokos orga Ä?ius dauge steTaÄ?iau ne cijomis. prieĹĄlaiki ka stabilus. nizme ne gelÄŻ metĹł da kalta ne nio gimdymo, galimo perduodama bĹŤtinai mamos li visavisaver Bet medikai ga Ĺžies ir kĹŤdikiui atsargas ma tÄ— mityba. Gelesusio nÄ—ĹĄtu persileidimo, uĹžsitÄ™- Vengia prieĹĄlaiki stengiasi, neĹĄiotĹł kĹŤ nio gimdy kad neiĹĄ- klauso nuo placentos – ĹĄitai pri- pasi Ĺžina infek mo, praÄ—jus Pa sak dikiĹł itin mo savinimÄ… cija. Jos V.Rau terminui. gebÄ—jimo apsaugoti ma gimdymo anksti gim ĹžylÄŻ. guldoma ÄŻ bos, kai pacientÄ— pa- kuo maĹžiau. tikri maisto taip pat slopina tam tĹł PacientÄ—s Kaip paste skyriĹł, sten produk giamasi iĹĄdÄ—l nÄ—ĹĄÄ?iĹł taip pat paguldomos vengti prieĹĄlaikinio Ä?iĹłjĹł proble bi gydytojas, opi nÄ—ĹĄ- stipri kava ar kai tai, pavyzdĹžiui, Li gos jĹł toksiko kurios koĹĄÄ—s. gim ma per bĹŤ – maĹžakrau dy siduo na praÄ—jÄ™s lampsijos zÄ—s, preekserga kas jystÄ—. Ja gimdymo mo. Kai Pasak V.Rau da kĹŤdikiui ar treÄ?ia besi terminas, bos, rgimĹł, pasi vidaus organĹł susi- specialistai stebi laukianti mo- IĹĄlenda silpnosios katos priklau nuo motinos svei- teris. Tiesa, tokioms mamos ir reiĹĄkusiĹł vie bĹŤsimo per nÄ—ĹĄtumÄ…. kĹŤdikio bĹŤklÄ™. so ir bĹŤsimo Vienas daĹž mamoms bĹŤsimoms „NÄ—ĹĄtumas yra kaip tos kio niausiai pa svei gy jo dytis ligo kĹŤ kata. Moti Kai ser si pastarĹłjĹł ninÄ—je ne- stiklas“, – gydyto didinamasis nos ligos nÄ—ĹĄ di- reikia. mo – sustreika taikanÄ?iĹł iĹĄ gomis, gama vidaus orga jas kodÄ—l kai tuvÄ™ inkstai. nĹł li- kĹŤ metu gali persiduo stebima abie Moteris ge kurios mo paaiĹĄkino, ti bĹŤsimam dikiui. gydymas leĹžies atsar jĹł bĹŤklÄ—, terys tik pastojusios duoda vai derinamas o su gas perPavyzdĹžiui, siui. Jei mo su tĹł sriÄ?iĹł mis sveika siduria su tam tikrojei suĹĄlu tinai nÄ—ĹĄ mo me tos proble tĹł veikla, momis. vÄ—liau, gimusbuos inks- si jos tu trĹŤko geleĹžies, uĹžau tuV.Raubos ma dukra taip vaikui, ĹĄis pat susidurs gu- da yra blogai, nymu, tai ne visaproblema. su ĹĄia iĹĄ siaiĹĄkinti nes taip moteris gali savo silpnÄ…sias vie tas.

Ĺ iandien priedas

Do­va­na po­li­ti­kui – par­kas? Do­va­na uĹž pa­ra­mÄ… Klai­pÄ—­dos val­dan­ Ä?ia­jai dau­gu­mai – ga­li­my­bÄ— pa­si­nau­ do­jus mies­to ta­ry­ bos na­rio pa­rei­go­ mis su­si­kur­ti pa­to­ giÄ… dar­bo vie­tÄ…. To­ kie kal­ti­ni­mai Ä—mÄ— skrie­ti uos­ta­mies­Ä?io po­li­ti­kui Min­dau­ gui Ĺ˝i­liui, kai ne­ti­kÄ—­ tai paaiť­kÄ—­jo, kad jis ta­po sa­vait­ga­lÄŻ Klai­ pÄ—­dos poil­sio par­ ke pra­dÄ—­ju­sio veik­ti pri­va­taus nuo­ty­kiĹł par­ko di­rek­to­riu­mi.

Kaina 1,30 Lt

12

„Pra­bu­do bo­ru­ŞiĹł uŞ­ka­ riau­to­jo ins­tink­tas.“ Jō­rĹł mu­zie­jaus spe­cia­lis­tas Sau­lius Ka­ra­lius paaiť­ki­no keis­tos vabz­dĹžiĹł in­va­zi­jos Ven­tÄ—s ra­ge prie­Şas­tis.

20p.

„Me­ri­dia­ną“ gel­bÄ—s vers­li­nin­kai Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

Klai­pÄ—­dos sim­bo­lis „Me­ri­dia­nas“ kol kas dar ne­bus skan­di­na­mas. Bur­lai­vÄŻ gel­bÄ—­ti ry­Şo­si uos­ta­mies­ Ä?io vers­li­nin­kai. Nau­jai­siais lai­ vo sa­vi­nin­kais ta­po Aloy­zas Kuz­ mars­kis ir Ai­das Ka­vec­kis. Po­ky­Ä?iai tei­kia vil­ties

Penk­ta­die­nÄŻ ĹĄie vers­lo at­sto­vai ta­ po bur­lai­vio „Me­ri­dia­nas“ pa­ra­mos fon­do nau­jai­siais val­dy­to­jais. Fon­dÄ… jō­rĹł kro­vi­niĹł kom­pa­ni­ jos „Be­ga“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­ rius A.Kuz­mars­kis ir vers­li­nin­kas A.Ka­vec­kis pe­rÄ—­mÄ— su vi­so­mis jo sko­lo­mis, ku­rios sie­kia 180 tĹŤkst. li­tĹł. Klai­pÄ—­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­ liaus­kas tvir­ti­no, kad tai vil­ties tei­ kian­tys po­ky­Ä?iai. Anot jo, at­si­ra­dus nau­jiems fon­ do at­sto­vams, mies­to val­dĹžia ÄŻgau­ na vi­sai ki­tas ga­li­my­bes da­ly­vau­ti ne tik „Me­ri­dia­no“ gel­bÄ—­ji­mo, bet ir jo iť­lai­ky­mo pro­ce­se. „Ma­nau, kad nuo ĹĄiol „Me­ri­dia­ nas“ yra pa­ti­ki­mo­se ran­ko­se“, – pa­brÄ—­ŞÄ— mies­to va­do­vas. V.Grub­liaus­kas tvir­ti­no, kad nau­jĹł sa­vi­nin­kĹł at­si­ra­di­mÄ… pa­grei­ ti­no ir bu­vu­sio pa­ra­mos fon­do va­ do­vo Ar­tō­ro Ĺ˝iÄ?­kaus siō­ly­mas nu­ skan­din­ti bur­lai­vÄŻ.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Sut­var­kÄ— uĹž mi­li­jo­nus

„Mō­sĹł nuo­gÄ…s­ta­vi­mai, jog Klai­ pÄ—­dos poil­sio par­kas bus skir­tas ne Ĺžmo­nÄ—ms, o vers­lui, pa­si­tvir­ti­ no. Kaip ki­taip paaiť­kin­ti tai, kad uĹž mo­kes­Ä?iĹł mo­kÄ—­to­jĹł ir ES pi­ni­ gus, be­veik 3 mln. li­tĹł, su­tvar­ky­ tas par­kas yra ati­duo­da­mas vers­li­ nin­kams, tarp ku­riĹł – net mies­to ta­ry­bos na­rys M.Ĺ˝i­lys“, – pik­ti­no­ si vi­suo­me­ni­nio ju­dÄ—­ji­mo „Klai­pÄ—­ die­ti! At­gai­vink sa­vo mies­to par­ką“ va­do­vÄ— Jo­lan­ta Nor­kie­nÄ—. Uos­ta­mies­Ä?io sa­vi­val­dy­bÄ— bu­vo pa­skel­bu­si kon­kur­sÄ… iť­rink­ti bend­ ro­vÄ™, ku­ri Klai­pÄ—­dos poil­sio par­ke ÄŻreng­tĹł nuo­ty­kiĹł zo­nÄ…. Kon­kur­sÄ… lai­mÄ—­jo bend­ro­vÄ— „To Do Fi­nan­ce“, nes jos pa­siō­ly­mas iĹĄ val­di­nin­kĹł su­da­ry­tai ko­mi­si­jai pa­ si­ro­dÄ— priim­ti­niau­sias. Vers­li­nin­kai pa­siō­lÄ— Klai­pÄ—­dos poil­sio par­ke ÄŻreng­ti 13 skir­tin­gĹł tra­sĹł, ku­riĹł bend­ras il­ gis yra maŞ­daug 2 km.

4

Dar ťie­met iť­pluk­dys re­mon­tuo­ti

„„DÄ—­me­sys: M.Ĺ˝i­lys sa­vait­ga­lÄŻ pa­ts rō­pi­no­si, kad nie­ko ne­trĹŤk­tĹł bi­lie­tus ÄŻ nuo­ty­kiĹł par­kÄ… nu­si­pir­ku­siems klien­tams.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Mies­to me­ras tvir­ti­no, kad „Me­ ri­dia­no“ bĹŤk­lÄ— yra kri­tiť­ka. Nau­ jie­ji sa­vi­nin­kai lan­kÄ—­si ne tik bur­ lai­vio de­ny­je, bet ir triu­muo­se. „Me­ri­dia­no“ bĹŤk­lÄ™ ver­ ti­no ir spe­cia­lis­tai.

3

2

antradienis, SPALIO 23, 2012

miestas

Rin­kė­jams – po­li­ti­kų trik­džiai Neįp­ras­tą die­ną šau­kia­mas Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bos po­sė­dis ke­lia gal­vos skaus­mą rin­ki­mų or­ga­ni­za­to­riams, ku­ rie bai­mi­na­si, kad nu­si­drieks rin­kė­jų ei­lės. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Mies­to ta­ry­bos po­sė­dis vyks šian­ dien, o jei rei­kės – ir tre­čia­die­nį. Įp­ras­tai Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas po­sė­džius šauk­da­vo kiek­vie­no mė­ne­sio pa­sku­ti­nį­jį ket­ vir­ta­die­nį. Šį tre­čia­die­nį ir ket­vir­ta­die­nį vyks išanks­ti­nis bal­sa­vi­mas rin­ki­ mų į Sei­mą ant­ra­ja­me tu­re. Jis tu­ ri bū­ti or­ga­ni­zuo­ja­mas sa­vi­val­dy­ bės pa­tal­po­se. Jei po­li­ti­kai po­sė­džiaus ir tre­čia­ die­nį, di­džio­ji sa­vi­val­dy­bės po­sė­džių sa­lė, ku­rio­je įpras­tai vyks­ta išanks­ti­ nis bal­sa­vi­mas, bus užim­ta. „Mums jau pa­ro­dė, kad išanks­ti­ nį bal­sa­vi­mą ga­lė­si­me or­ga­ni­zuo­ti

ant­ra­me sa­vi­val­dy­bės aukš­te esan­ čia­me pa­si­ta­ri­mų kam­ba­ry­je. Jei su­lauk­si­me to­kio rin­kė­jų ant­plū­ džio, koks bu­vo pir­ma­ja­me tu­re, tai to­se pa­tal­po­se tik­rai pra­žū­si­me, nes jos la­bai ma­žos“, – nuo­gąs­ta­vo Da­nės apy­gar­dos rin­ki­mų ko­mi­si­ jos pir­mi­nin­kė Da­lia Poz­nec­kie­nė. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­ nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­ to­jas Via­čes­la­vas Kar­ma­no­vas tei­ gė, kad rin­kė­jų ant­ra­ja­me tu­re tik­rai ne­tu­rė­tų bū­ti tiek daug, kiek pir­ma­ja­me, tad jie tu­rė­tų su­tilp­ti ir ankš­tes­nė­se pa­tal­po­se. „To­kio rin­kė­jų ant­plū­džio ne­si­ ti­kė­jo­me ir pir­ma­ja­me tu­re, bet jis bu­vo“, – val­di­nin­ko pa­svars­ty­mus at­rė­mė D.Poz­nec­kie­nė. V.Grub­ liaus­kas ti­ki­no, kad mies­to ta­ry­bos

Vie­ta: Klai­pė­do­je išanks­ti­nis bal­sa­vi­mas bet ko­kiuo­se rin­ki­muo­se vyks­ta po­sė­džių sa­lė­je.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

po­sė­dis tik­riau­siai ir baig­sis šian­ dien, tad išanks­ti­niam bal­sa­vi­mui jis ne­tu­rė­tų truk­dy­ti. „Kol kas yra tik teo­ri­nė ga­li­ my­bė, kad po­li­ti­kai po­sė­džiaus ir tre­čia­die­nį, tad po­sė­džių sa­lė bus užim­ta. Ma­nau, kad rea­liai mies­

to ta­ry­bos na­riai su­tiks ant­ra­die­nį pa­dir­bė­ti il­giau, kad pa­baig­tu­me po­sė­dį. Be to, dar ga­li ko­re­guo­tis ir su­trum­pė­ti po­sė­džio dar­bot­var­ kė. Jei po­sė­dis vyk­tų ket­vir­ta­die­nį, jis nea­be­jo­ti­nai truk­dy­tų išanks­ti­ niam bal­sa­vi­mui“, – aiš­ki­no uos­

ta­mies­čio va­do­vas. To­dėl su­tar­ta, kad šian­dien, kai tik bus baig­tas mies­to ta­ry­bos po­sė­dis, sa­lę iš­ kart pra­dė­ti ruoš­ti išanks­ti­niam bal­sa­vi­mui. Pag­rin­di­nė ant­ro­jo tu­ro rin­ki­mų į Sei­mą die­na – sek­ma­die­nis.

Smau­gia sko­los už šil­dy­mą Studentai nori į senamiestį

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Da­lis klai­pė­die­čių šil­dy­mo se­zo­ną pra­dė­jo jau tu­rė­da­mi sko­lų už šią pa­slau­gą. Prog­no­zuo­ja­ma, kad gy­ ven­to­jų įsi­sko­li­ni­mai tik augs, ne­ pa­dės ir 50 li­tų pa­di­dė­ju­si mi­ni­ma­ li al­ga.

Mil­da Ski­riu­tė

Įmo­nei „Klai­pė­dos ener­gi­ja“ yra sko­lin­gi 8858 Klai­pė­dos mies­to ir ra­jo­no gy­ven­to­jai. Jų sko­la sie­kia 13,09 mln. li­tų. Gy­ven­to­jų įsi­sko­li­ ni­mai su­da­ro di­džiau­sią da­lį – 74,1 pro­c., pa­ly­gin­ti su ki­to­mis klien­ tų gru­pė­mis. Bend­ra vi­sų klien­tų sko­la „Klai­pė­dos ener­gi­jai“ sie­kia 17,66 mln. li­tų. Dau­giau­sia įsi­sko­li­nę ši­lu­mos tie­kė­jui yra so­cia­li­nių būs­tų gy­ ven­to­jai. Klai­pė­dos mies­te ir ra­jo­ ne iš vi­so jų yra 1300. Jų sko­la už ši­lu­mą sie­kia 1,78 mln. li­tų. Pa­sak įmo­nės „Klai­pė­dos ener­ gi­ja“ Sko­lų val­dy­mo gru­pės va­do­ vės Dai­vos Drun­gi­lie­nės, šie žmo­ nės ne­tu­ri dar­bo, jo­kio tur­to, to­dėl nė­ra bū­dų iš jų išieš­ko­ti įsi­sko­li­ni­ mų. Va­do­vė tvir­ti­no, kad gy­ven­to­ jų sko­los pra­dė­jo di­dė­ti pra­si­dė­jus eko­no­mi­niam sunk­me­čiui ir dar ne­sus­to­jo. Prog­no­zuo­ja­ma, kad jos ir to­liau augs. „Kol kas neat­ro­do, kad gy­ven­ to­jai iš­si­kaps­tys iš sko­lų, nors mi­ ni­ma­li al­ga ir pa­di­dė­jo. Ti­kė­jo­mės,

Šios aukš­to­sios mo­kyk­los va­do­vai lan­kė­si uos­ta­mies­ty­je ir ap­žiū­rė­ jo pa­sta­tą. „Tai nau­jas po­sū­kis bu­vu­sio Vy­ dū­no mo­kyk­los pa­sta­to li­ki­me. Šiuo me­tu šis klau­si­mas yra pa­ ki­bęs tarp dan­gaus ir že­mės. Po­ li­ti­kai ne­su­tin­ka nei su šio pa­sta­ to grio­vi­mu, nei su pri­va­ti­za­vi­mu. Jei ja­me įsi­kur­tų aukš­to­sios mo­ kyk­los pa­da­li­nys, ma­nau, bū­tų vi­ sai ne­blo­gas spren­di­mas mies­tui.

Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­ja no­ri įkur­ti sa­vo fa­kul­te­tą Klai­pė­dos se­ na­mies­ty­je – bu­vu­sia­me Vy­dū­no mo­kyk­los pa­sta­te.

Pi­ni­gai: da­lis klai­pė­die­čių neiš­ga­li su­si­mo­kė­ti už ši­lu­mą.

Tai nu­ra­min­tų aist­ras“, – tvir­ti­no Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­ liaus­kas. Pa­sak mies­to va­do­vo, Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jos va­do­vai pa­siė­ mė vi­są in­for­ma­ci­ją ir ban­dys įver­ tin­ti, ar pa­jė­gūs su­tvar­ky­ti pa­sta­ tą taip, kad ga­lė­tų į jį įsi­kraus­ty­ti. Da­bar Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jos pa­da­li­nys yra įsi­kū­ręs K.Do­ne­lai­ čio aikš­tė­je. Ta­čiau čia esan­čių pa­tal­pų įstai­ gai neuž­ten­ka. Bu­vu­sio­se Vy­dū­ no mo­kyk­los pa­tal­po­se šiuo me­tu yra įsi­kū­rę įvai­rūs me­ni­nin­kai. Dėl jų iš­si­kraus­ty­mo pro­ble­mų esą ne­ kil­tų, nes, anot V.Grub­liaus­ko, me­ ni­nin­kai su­pran­ta, kad jiems pa­tal­ pos bu­vo su­teik­tos lai­ki­nai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

kad tas 50 li­tų bent šiek tiek pa­dės, ta­čiau pa­bran­go mais­to pro­duk­tai, ben­zi­nas, pa­slau­gos. Jei kai­nos ne­ bū­tų ki­lu­sios, bū­tų ki­taip“, – sam­ pro­ta­vo D.Drun­gi­lie­nė. Pa­sak va­do­vės, žmo­nės pa­pras­ čiau­siai ne­tu­ri pi­ni­gų su­si­mo­kė­ti už šil­dy­mą. Pik­ty­bi­nių sko­li­nin­kų yra tik apie 5 pro­c. Jų sko­loms eko­ no­mi­nis sunk­me­tis įta­kos ne­tu­ri. „Jei ne­bus di­di­na­mos pen­si­jos, at­ly­gi­ni­mai, ki­ti me­tai, ko ge­ro, bus dar sun­kes­ni nei šie“, – spė­ jo D.Drun­gi­lie­nė.

13,09 – tiek mln. li­tų Klai­pė­dos mies­to ir ra­jo­no gy­ven­to­jai sko­lin­gi už šil­dy­mą.

AB „Klaipėdos energija“ informuoja Ankstyva odos vėžio diagnostika ir gydymas Nagų grybelio gydymas lazeriu Kūno korekcija smūginės bangos metodu Minijos g. 91, Klaipėda, tel. 8 659 57 976 www.lazeriniscentras.lt

Dėl šilumos tinklų remonto spa- Varpų g. 4, 6, 8, 10, AB „Klaipėdos energija“ ieško lio 24 dieną nuo 2 iki 19 valandos 12, 14, 16, 18, 20. =2?@<;.9< C.1F/6;6;8< bus nutrauktas šilumos tiekimas Simonaitytės g. 4, 6, 8, 10, 12, 14, ?268.9.C6:.6' šildymui ir karšto vandens ruošimui 16, 18, 20, 22, 24, 26, 28, 29, 30, ■ aukštasis universitetinis išsilavinimas (personalo vadyba, administravimas); šiems pastatams: 31, 32, 33, 34, 35, 37. ■ darbo teisės žinios, geras darbo kodekso nuostatų žinojimas, metodinių personalo žinojimas; Smiltelės g. 12A, 14, 29, 31, 33, 35, nurodymų Reikjaviko g. klausimais 17. ■ 3–5 metai darbo personalo valdymo srityje patirtis; 37, 39, 41, 43, 45, 47, 49, 51, 53, 55, kalbųVingio g. 14, 14A. ■ užsienio žinios (anglų, rusų); ■ personalo mokymo ir kvalifikacijos kėlimo žinios; 57, 59, 61. ■ puikūs darbo kompiuteriu įgūdžiai; tel. (8 46) 410 869. patirtis sektoriuje (privalumas). Laukininkų g. 1, 2, 3, 4, 6, 8, ■10, 12,energetikosInformacija Atsiprašome dėl galimų nepatogumų. 1.?/< =</Ï16@' 14, 16, 20, 22, 24, 26, 28. ■ darbuotojų paieška ir atrankos kontrolė; ■ įvairių ataskaitų ruošimas; ■ personalo mokymo ir kvalifikacijos kėlimo programos įgyvendinimas; ■ bendrovės organizacinės struktūros ir pareigybių pokyčių organizavimas; ■ su darbo funkcijomis susijusių procedūrų rengimas;

Po­zi­ci­ja: Dai­lės aka­de­mi­jos įsi­kū­ri­mas bu­vu­sia­me Vy­dū­no mo­kyk­los

pa­sta­te nu­ra­min­tų aist­ras.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

3

antradienis, SPALIO 23, 2012

miestas Išgabeno žemsiurbę

Mokytojams – apie donorystę

Peršalimo ligų sumažėjo

Žemsiurbė „Chabira“ Klaipėdos uoste buvo išplukdyta prie Vakarų laivų gamyklos valdomos krantinės. 42,06 m ilgio, 7,20 m pločio ir 2,92 m grimzlės žemsiurbė bus supjaustyta į metalo laužą. Laivas vasario pabaigoje nugrimzdo prie krantinės, kuria naudojasi Vakarų Baltijos laivų statykla.

Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centras surengė paskaitą „Donorystė. Saugu ir garbinga“. Susirinkusiems mokytojams apie kraujo donorystę pasakojo Kraujo donorystės centro Klaipėdos filialo direktorius Bronius Pliuškys, pranciškonų brolis Evaldas, kraujo donorai.

Praėjusią savaitę ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis susirgo mažiau klaipėdiečių – 807, iš jų – 682 vaikai iki 17 metų. Dviem suaugusiems žmonėms nustatytas gripas. Prieš porą savaičių uostamiestyje sirgo 967 gyventojai, iš jų – 774 vaikai. Buvo diagnozuoti du gripo atvejai.

„Me­ri­dia­ną“ gel­bės vers­li­nin­kai

Dienos telegrafas Posėdis. Šiandien Klaipėdos savivaldybėje vyks miesto tarybos posėdis. Jo darbotvarkėje numatyta svarstyti 38 klausimus.

Ai­das Ka­vec­kis:

Ap­žiū­rė­jo­me „Me­ri­ dia­ną“. Vaiz­das la­bai liūd­nas, tra­giš­kas, rei­kės daug pa­stan­gų.

Atei­tis: bur­lai­vis „Me­ri­dia­nas“ dar šie­met tu­rė­tų bū­ti iš­temp­tas į re­mon­to dirb­tu­ves.

V.Grub­liaus­kas vy­lė­si, 1 kad tiek „Me­ri­dia­no“ ke­lio­nė į re­mon­to vie­tą, tiek pa­ts re­mon­tas, tiek su­grį­ži­mas neužt­ ruks: „Ti­kiuo­si, kad dar dirb­da­mas šio­je ka­den­ci­jo­je pa­ma­ty­siu su­grį­ žu­sį at­si­nau­ji­nu­sį „Me­ri­dia­ną“. Me­ras vy­lė­si, kad bur­lai­vis dar šie­met tu­rė­tų bū­ti ga­be­na­mas į dirb­tu­ves. Kol bus at­lie­ka­mas re­ mon­tas, kran­ti­nė, ku­rio­je da­bar sto­vi bur­lai­vis, liks tuš­čia.

Atei­ty­je sa­vi­val­dy­bė taip pat neat­me­ta ga­li­my­bės tap­ti bur­lai­ vio „Me­ri­dia­nas“ da­li­nin­ke. V.Grub­liaus­ko tei­gi­mu, pa­si­kei­ tus si­tua­ci­jai, vėl bus svars­to­ma, ar pa­si­ra­šy­ti sa­vi­val­dy­bės ir „Me­ ri­dia­no“ pa­ra­mos fon­do bend­ra­ dar­bia­vi­mo su­tar­tį. Re­mon­tuos sa­vo lė­šo­mis

Nau­ja­sis „Me­ri­dia­no“ pa­ra­mos fon­do va­do­vas A.Ka­vec­kis tvir­ti­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

no, kad pir­ma­sis gal­vos skaus­mas yra at­si­skai­ty­ti su vi­sais fon­do kre­ di­to­riais. Tai pla­nuo­ja­ma pa­da­ry­ti ar­ti­miau­siu me­tu. Vers­li­nin­kas taip pat pa­brė­žė, kad bar­ken­ti­na kuo grei­čiau tu­ ri bū­ti iš­pluk­dy­ta į dirb­tu­ves, kur bū­tų ka­pi­ta­liai re­mon­tuo­ja­ma. Anot jo, iki šal­čių bū­ti­na pra­dė­ ti dar­bus. „Ap­ž iū­r ė­j o­m e „Me­r i­d ia­n ą“. Vaiz­das la­bai liūd­nas, tra­giš­kas,

rei­kės daug pa­stan­gų. Su­re­mon­ tuo­si­me bur­lai­vį ir iš­sau­go­si­me atei­ties kar­toms“, – ža­dė­jo A.Ka­ vec­kis. Kiek rei­kės in­ves­ti­ci­jų „Me­ri­dia­ no“ re­mon­tui, anot fon­do va­do­vo, jau yra su­skai­čiuo­ta, ta­čiau ko­kio jos dy­džio, ne­no­rė­jo ko­men­tuo­ti. A.Ka­vec­kis tvir­ti­no, kad kol kas rė­ mė­jų ne­bus ieš­ko­ma. „Me­ri­dia­nui“ re­mon­tuo­ti ir at­si­skai­ty­ti su kre­di­ to­riais bus ski­ria­mos sa­vos lė­šos.

Akiniai. Šiandien 11 val. Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje bus pristatyti specialūs akiniai, kurie imituoja girtumą. Taip supažindinama su uostamiestyje vykdomu tarptautiniu tyrimu, kuriuo siekiama išsiaiškinti, kiek tarp uostamiesčio moksleivių yra paplitusios psichoaktyviosios medžiagos. Analogiškas tyrimas paskutinį kartą buvo atliktas prieš ketverius metus. Rezultatai nenudžiugino. Susitikimas. Šiandien 18 val. I.Simonaitytės viešosios bibliotekos salėje vyks susitikimas su Zen budizmo vienuoliu Bo Haeng Sunimu (K.Marčiulynu). Jis pristatys savo dvasiniais išgyvenimais ir patirtimi paremtą autobiografinę knygą „Laiškai iš Drakono kalnų“. Konkursas. Poryt 13 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2) vyks Klaipėdos mokyklų 3–4 pradinių klasių mokiniams skirtas konkursas „Pažink senuosius klaipėdiškių darbus“. Jis organizuojamas jau aštuonerius metus. Šiemet jame dalyvaus 20 komandų iš 14 skirtingų uostamiesčio mokyklų. Mirtys. Vakar Klaipėdos civilinės metrikacijos skyriuje užregistruotos 13 klaipėdiečių mirtys. Mirė Efrosinija Paukštienė (g. 1916 m.), Antanas Karolis Vidmontas (g. 1927 m.), Meilutė Jadvyga Balsienė (g. 1929 m.), Antonina Kolesnikova (g. 1933 m.), Henrikas Boleslovas Kazlauskas (g. 1933 m.), Danutė Černiauskienė (g. 1934 m.), Kazys Romualdas Lagunavičius (g. 1934 m.), Zita Birutė Sedelienė (g. 1937 m.), Galina Vaicekauskienė (g. 1945 m.), Juozas Lubys (g. 1945 m.), Nijolė Šliogerienė (g. 1951 m.), Julijana Kuračenko (g. 1958 m.), Marina Mincevičienė (g. 1976 m.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Julijana Kuračenko, Liudvikas Urbonas, Antanas Karolis Vidmontas, Juozas Lubys, Nijolė Šliogerienė, Efrosinija Paukštienė, Zita Birutė Sedelienė, Kazys Romualdas Lagunavičius, Antonina Kolesnikova, Barbora Černeckienė. Naujagimiai. Per statistinę parą pagimdė 7 moterys. Gimė 4 mergaitės ir 3 berniukai. Greitoji. Vakar iki 17.30 val. greitosios pagalbos medikai sulaukė 60 iškvietimų. Klaipėdiečiai daugiausia skundėsi galvos svaigimu, krūtinės skausmais, traumomis.

4

antradienis, spalio 23, 2012

miestas

Do­va­na po­li­ti­kui – par­kas?

Komentaras

1

In­ves­ti­ci­jos į pust­re­čio hek­ta­ro plo­tą uži­man­tį nuo­ty­kių par­ką po at­vi­ru dan­gu­mi sie­kia apie mi­li­jo­ną li­tų. Ko­mi­si­ja nuo­ty­kių par­ką jau pri­ pa­ži­no tin­ka­mu nau­do­ti. Sa­vait­ga­ lį jis be di­de­lės rek­la­mos bu­vo ati­ da­ry­tas. Pust­re­čios va­lan­dos pra­mo­gų šia­me nuo­ty­kių par­ke kai­nuo­ja 40 li­tų, o sa­vait­ga­liais ir šven­čių die­ no­mis – 45 li­tus.

Arū­nas Barb­šys

Klai­pė­dos mies­to ta­r y­bos opo­z i­ci­jos ly­de­r is

M

Įmo­nės bu­vei­nė – bu­te

Nu­ma­ty­ta, kad vers­li­nin­kai į sa­ vi­val­dy­bės biu­dže­tą už nuo­ty­kių par­ko uži­ma­mą te­ri­to­ri­ją kas mė­ ne­sį mo­kės maž­daug 2 tūkst. li­tų dy­džio rink­lia­vą. Ta­čiau su­tar­tį, ku­ri ga­lios 10 me­tų, sa­vi­val­dy­bė pa­si­ra­šė ne su kon­kur­są lai­mė­ju­sia įmo­ne, o su bend­ro­ve „Nuo­ty­kių par­kas KAR KAR“. „Su­tar­tį pa­si­ra­šiu­sios įmo­nės ko­das yra toks pat, kaip ir lai­mė­ju­ sios kon­kur­są. Va­di­na­si, pa­si­kei­tė tik pa­va­di­ni­mas. O tai juk tas pa­ts, kaip kad žmo­gus var­dą pa­si­keis­tų“, – aiš­ki­no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Li­cen­ci­jų, lei­di­mų ir var­to­to­jų tei­ sių ap­sau­gos sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Ri­man­tas Ar­mo­nas. Pa­si­kei­tė ir įmo­nės ad­re­sas – nu­ro­do­ma, kad ji yra įsi­kū­ru­si vie­ na­me bu­te. Be to, se­nai-nau­jai bend­ro­ vei va­do­vau­ja nau­jas di­rek­to­rius – Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bos na­rys M.Ži­lys. Pri­pa­ži­no bi­čiu­lys­tę

„Į ši­tą pro­jek­tą atė­jau nuo spa­ lio. Yra pa­si­ra­šy­ta bend­ra­dar­bia­ vi­mo su­tar­tis su bend­ro­ve „Klai­ pė­dos pie­nas“ dėl pre­kės ženk­lo „KAR KAR“ nau­do­ji­mo, taip ir aš

Iš­ka­ba: kai ku­riuos klai­pė­die­čius glu­mi­na prie pa­grin­di­nio įė­ji­mo į Klai­pė­dos poil­sio par­ką pa­ka­bin­tas pla­

ka­tas su nau­ju pa­va­di­ni­mu.

atė­jau į ši­tą pro­jek­tą“, – aiš­ki­no M.Ži­lys. Jis yra ne tik bend­ro­vės „Nuo­ ty­kių par­kas KAR KAR“ di­rek­to­ rius, bet ir ak­ci­nin­kas. Ta­čiau po­ li­ti­kas kaž­ko­dėl ne­su­ti­ko at­skleis­ti, kiek pro­cen­tų ak­ci­jų jam pri­klau­so. Dėl neaiš­kių prie­žas­čių jis ne­pa­no­ ro įvar­dy­ti ir ki­tų ak­ci­nin­kų. Ar bend­ro­vė „Nuo­ty­kių par­kas KAR KAR“ nu­pir­ko įmo­nę „To Do Fi­nan­ce“, ku­ri lai­mė­jo kon­kur­są įreng­ti lai­py­nių par­ką?

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Ta įmo­nė už­sii­ma vi­siš­kai ki­ta veik­la, to­dėl nuo­ty­kių par­ko veik­ la yra at­skir­ta. Dar pri­si­dė­jo KAR KAR ir išė­jo toks bend­ras jung­ti­nis vie­ne­tas. Iš es­mės nie­kas ne­pa­si­ kei­tė, tik pa­va­di­ni­mas ir di­rek­to­ rius“, – tvir­ti­no M.Ži­lys. Pak­laus­tas, kaip jis ta­po bend­ro­ vės „Nuo­ty­kių par­kas KAR KAR“ di­rek­to­riu­mi, po­li­ti­kas ti­ki­no, jog tai bu­vo di­de­lis at­si­tik­ti­nu­mas. Ran­go­vai, ku­rie Klai­pė­dos poil­ sio par­ke sta­tė lai­py­nes, at­rak­cio­ nus, M.Ži­lio žo­džiais, yra ge­ri bi­ čiu­liai. „Lie­pą išė­jau iš vals­ty­bės įmo­nės „Klai­pė­dos re­gio­no ke­liai“, ku­rio­je dir­bau, tad bu­vau be­dar­bis ir rei­kė­ jo kaž­ką gal­vo­ti. O ši­ta veik­la man įdo­mi“, – ti­ki­no M.Ži­lys. Su­ta­pi­mas ar ne, ta­čiau bū­tent lie­pą ir bu­vo pa­skelb­ta bend­ro­vė nu­ga­lė­to­ja, ku­riai Klai­pė­dos poil­sio par­ke leis­ta įreng­ti nuo­ty­kių par­ką ir už pra­mo­gas ja­me iš žmo­nių im­ ti pi­ni­gus. Pir­mas pa­kė­lė ran­ką

„Vi­sa­da sa­kiau, kad par­kas tu­ri tu­ rė­ti vie­ną šei­mi­nin­ką, to­dėl mes, vi­suo­me­ni­nin­kai, la­bai ir prieš­ ta­ra­vo­me, kai bu­vo spren­džia­ma lik­vi­duo­ti bend­ro­vę „Poil­sio par­ kas“. M.Ži­lys bu­vo pa­ts pir­mas, ku­ris mies­to ta­ry­bo­je pa­kė­lė ran­ ką už šios bend­ro­vės lik­vi­da­vi­mą, o vė­liau dar per­bė­go į ki­tą par­ti­ ją ir įsi­lie­jo į val­dan­čią­ją dau­gu­mą. Kas ga­li pa­neig­ti, kad tas nuo­ty­ kių par­kas nė­ra val­dan­čių­jų do­va­ na M.Ži­liui už jo bal­sa­vi­mą taip, kaip rei­kia?“ – re­to­riš­kai klau­sė J.Nor­kie­nė. M.Ži­lys die­va­go­jo­si, kad jo nau­ jas dar­bas ir mies­to ta­ry­bos na­rio pa­rei­gos yra vi­siš­kai ne­su­si­ju­sios. „Kai mies­to ta­ry­bo­je bu­vo spren­ džia­mas klau­si­mas dėl „Poil­sio par­ko“ lik­vi­da­vi­mo, dar net ne­ bu­vo jo­kios kal­bos, kad Klai­pė­dos poil­sio par­ke ga­lė­tų bū­ti įkur­tas nuo­ty­kių par­kas. Vi­są ši­tą pro­jek­tą ku­ra­vo Ali­na Ve­ly­kie­nė. Aš pa­si­sa­

kiau tik už tai, kad nuo­ty­kių par­ką tu­rė­tų įkur­ti ran­go­vai, o jį ad­mi­ nist­ruo­tų sa­vi­val­dy­bė, ku­ri kur­tų ir dar­bo vie­tas. Ta­čiau to­kiai ma­no idė­jai ne­bu­vo pri­tar­ta. Jo­kių vie­šų­ jų ir pri­va­čių in­te­re­sų konf­lik­to ne­ ma­tau. Kai bus koks nors spren­di­ mas dėl rink­lia­vos nuo­ty­kių par­kui

a­nau, kad tik­rai yra tiks­ lin­ga iš­t ir­t i, ar M.Ži­lys su­pai­n io­jo vie­šuo­sius ir pri­va­čius in­te­re­sus, nes mies­to ta­ry­bo­je bu­vo spren­džia­ ma ir dėl bend­ro­vės „Poil­sio par­kas“ lik­vi­da­vi­mo, ir dėl pri­ta­ri­mo Klai­pė­ dos poil­sio par­ke įkur­ti nuo­ty­kių par­ ką, ir dėl rink­lia­vos dy­džio už jį nu­sta­ ty­mo. Jei vis­kas ir pa­da­ry­ta tei­sė­tai, ir jo­k ie in­te­re­sai ne­su­pai­n io­t i, ma­ nau, kad vis tiek nė­ra tin­ka­mas el­ge­ sys bal­suo­ti mies­to ta­ry­bos po­sė­dy­ je, pa­si­ruoš­ti sau dar­bo vie­tą ir išei­ti dirb­ti di­rek­to­riu­mi. To­kio el­ge­sio nie­ kaip ki­taip ir ne­ver­ti­nu – tik kaip dar­ bo vie­tos įsi­stei­gi­mą. Be to, tai ga­li­ma trak­tuo­ti ir kaip val­dan­čių­jų do­va­nė­ lę M.Ži­liui, nes jis juk iš Dar­bo par­ti­jos, ku­ri ne­prik­lau­sė val­dan­čia­jai dau­gu­ mai, pe­rė­jo į li­be­ral­cent­ris­tų par­ti­ją ir taip pa­pil­dė val­dan­čią­ją dau­g u­mą. Ma­no nuo­mo­ne, vi­sos šios ap­l in­ky­ bės tik­rai nee­tiš­kos ir jas tu­rė­tų iš­tir­ ti Eti­kos ko­m i­si­ja. Tik­rai ge­r iau rei­ kė­jo taip ne­da­r y­t i, nes toks po­l i­t i­ko el­ge­sys tik­rai ne­pa­de­da ge­rin­ti žmo­ nių pa­si­ti­kė­ji­mo val­džia.

M.Ži­lį. Jam taip ir pa­sa­kiau, kad jo­ kios kal­bos su juo ne­bus, kol jis ne­ dek­la­ruos sa­vo vie­šų­jų ir pri­va­čių in­te­re­sų“, – tei­gė A.Ve­ly­kie­nė. J.Nor­kie­nė ne­slė­pė, kad vers­lo ir M.Ži­lio įžen­gi­mas į Klai­pė­dos poil­sio par­ką ke­lia ne­ri­mą. „Par­ kas su­skal­dy­tas į at­ski­ras te­ri­to­ ri­jas, nė­ra vie­no šei­mi­nin­ko, nė­ra kon­cep­ci­jos. Ar tik ne­bus taip, kad tos iš­da­ly­tos te­ri­to­ri­jos bus nua­ lin­tos ir ne­be­tiks par­kui, tad bus pa­keis­ta ir pa­skir­tis?“ – bai­mi­ no­si pa­šne­ko­vė. Bi­jo dėl pa­va­di­ni­mo

Jo­lan­ta Nor­kie­nė:

Ar tai reiš­kia, kad par­kas jau ne­be Klai­pė­dos poil­sio ar Jū­ros, o „Kar Kar“?

di­di­ni­mo ar ma­ži­ni­mo, mies­to ta­ ry­bo­je tu­rė­siu nu­si­ša­lin­ti nuo bal­ sa­vi­mo. Tai aš su­vo­kiu“, – ne­slė­ pė M.Ži­lys. Di­rek­to­rius nu­ste­bi­no

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ ja A.Ve­ly­kie­nė, ku­ri ir pri­žiū­rė­jo nuo­ty­kių par­ko kon­kur­so ei­gą, pri­ si­pa­ži­no nu­ste­bu­si, kai nu­va­žia­vu­ si ap­žiū­rė­ti, kas jau įreng­ta, iš­vy­ do M.Ži­lį. „Nors ato­sto­ga­vau, ta­čiau ži­no­ jau, kad ko­mi­si­ja va­žiuos pa­žiū­rė­ti, ar kon­kur­so lai­mė­to­jai įvyk­dė sa­ vo įsi­pa­rei­go­ji­mus. Prie ko­mi­si­jos pri­si­jun­giau ir aš. Ta­da ir pa­ma­čiau

Di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja taip pat nuo­gąs­ta­vo ir dėl to, kad par­kas pra­ras ne tik sa­vo is­to­ri­nį, bet ir klai­pė­die­čių iš­rink­tą Jū­ros pa­va­ di­ni­mą. „Da­bar prie pa­grin­di­nio įė­ji­mo į par­ką pa­ka­bin­tas di­de­lis ten­tas su už­ra­šu KAR KAR. Ar tai reiš­kia, kad par­kas jau ne­be Klai­pė­dos poil­sio ar Jū­ros, o KAR KAR? Ir ko­dėl tas lai­py­nes leis­ta pa­ka­bin­ti pa­čio­ je par­ko pra­džio­je, kur bū­na daug žmo­nių. Pa­gy­ve­nę žmo­nės jau da­ bar pik­ti­na­si, kad jiems virš gal­vų kaž­kas vaikš­čios, tad ir iki ne­lai­ mės vie­nas žings­nis“, – kai ku­rių klai­pė­die­čių nuo­tai­kas per­pa­sa­ko­ jo J.Nor­kie­nė. „Ap­gai­les­tau­ju, kad J.Nor­kie­ nei už­li­po­me ant žaiz­dos dėl par­ ko pa­va­di­ni­mo. Ta­čiau mums juk kaž­kaip rei­kė­jo pa­va­din­ti nuo­ty­ kių par­ką. Te­gul vi­si su­pran­ta, kad Klai­pė­dos poil­sio par­kas toks ir liks, o KAR KAR yra tik nuo­ty­kių par­kas“, – pa­brė­žė M.Ži­lys. Jo nuo­mo­ne, vi­si klai­pė­die­čiai tu­rė­tų džiaug­tis ir jau­nuo­se, nau­ juo­se po­li­ti­kuo­se ne­ma­ty­ti žmo­nių su ra­gais. „Da­bar ieš­ko­ma kaž­ko­ kių ne­są­mo­nių ten, kur jų ne­tu­rė­ tų ieš­ko­ti. Ma­tyt, kai ku­rie klai­pė­ die­čiai ne­la­bai su­pran­ta, kad dar yra pa­do­rių žmo­nių“, – pik­ti­no­si mies­to ta­ry­bos na­rys.

=?2;B:2?.A<@ .8067. : A68 8.6;. Á:<;¼:@

"#

9A

%# 9A

+

Q\cN[$ N

b_[NY\ b ]_V`aNafZb ZRaV[Û ]_R[bZR_NaN ` cR_aÛ # 9a

AVX R aNQVR[V\ [bZR_Vú ]_R[bZR_NaN # 9a

.XPVWN cfX`aN VXV YN]X_VØV\ ! Q 1NbTVNb V[S\_ZNPVW\`' aRY % !# &$ $ ]\_aNYR ddd 89 Ya

=_R[bZR_b\XVaR V_ TNbXVaR cV` XVaÖ ]_VRQÖ

6

antradienis, spalio 23, 2012

nuomonės

Vie­na gė­da li­ko ma­žiau

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Mo­ters iš­ban­dy­mas

Ma­rius Bag­do­nas

L

ie­tu­vos tau­ti­nio olim­pi­nio ko­mi­ te­to pre­zi­den­tė Dai­na Gu­dzi­ne­ vi­čiū­tė dar­bą pra­dė­jo de­šim­ta­ da­liu su­si­ma­žin­tu at­ly­gi­ni­mu. Ta­čiau idi­liš­kas kank­lia­vi­mas ne­truk­tų pe­ raug­ti į su­sier­zi­ni­mą, jei ta pa­ti vi­suo­me­nė ži­no­tų, jog LTOK va­do­vo at­ly­gi­ni­mas ar­ti­ mas pen­kia­ženk­lei su­mai. Rin­ki­mų rie­te­nos pa­ro­dė, kad de­mok­ra­ti­ jos eg­za­mi­no Lie­tu­vos spor­tas neiš­lai­kė, o įsi­smar­ka­vu­sio­je ko­vo­je kri­to dau­giau­ sia džiaugs­mo sir­ga­liams per ne­prik­lau­ so­mos ša­lies is­to­ri­ją pa­do­va­no­ję Vir­gi­li­jus Alek­na ir Ar­vy­das Sa­bo­nis. Abie­jų jų įvaiz­džio dro­bė­se – nė ma­žiau­sios dė­mės. Spor­to bend­ruo­me­nei bū­tų uto­pi­ja su­ras­ti bent pa­na­šaus au­to­ri­te­to kan­di­da­tą, ta­čiau tai ne­su­vei­kė. „Ma­žų per­ga­lė prieš di­ de­lius“, – re­zul­ta­tus įver­ti­no nu­ga­lė­to­ja. Jos

Ti­kė­ti­na, kad nau­jo­ je ko­man­do­je vi­si tu­ rės pri­va­lu­mų: vi­cep­re­ zi­den­tai ir ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­rius lai­kys sa­ve lais­vais, o mo­te­ris – iš­te­ kė­ju­sia. tei­gi­mu, vi­si LTOK na­riai – ly­gūs. Ta­da ga­ li­me klaus­ti ki­taip: ko­dėl prieš olim­pia­das su­da­rant pla­nuo­ja­mų vie­tų są­ra­šą iš leng­ vaat­le­čių, krep­ši­nin­kų, plau­ki­kų, im­ty­ni­ nin­kų ir pen­kia­ko­vi­nin­kų rei­ka­lau­ja­ma me­da­lių, o bad­min­to­ni­nin­kams pa­kan­ka pa­tek­ti į tre­čią­jį de­šim­tu­ką? Jei skai­čiuo­tu­me bal­sus tik spor­to ša­kų, ku­ rio­se mū­siš­kiai yra ta­pę olim­pi­niais pri­zi­ nin­kais, V.Alek­na lai­mė­tų triuš­ki­na­mai. Ta­ čiau rin­ki­mų prin­ci­pai yra ki­to­kie ir čia po du bal­sus tu­ri vi­si – ar tai krep­ši­nis, ar ker­ lin­gas. „Šir­džių čem­pio­ną“ iš­kė­lu­sios di­džio­ sios fe­de­ra­ci­jos pa­ban­dė pauo­gau­ti ma­žų­ jų dau­gu­mos pie­ve­lė­je, ta­čiau sis­te­ma kon­ ku­ren­tų ne­pri­pa­žįs­ta – net jei tai ir le­gen­di­ niai var­dai. Anks­čiau ža­ri­jos tik ru­se­no, o da­bar de­ga at­ vi­ra lieps­na. Vai­ruo­jant įsi­siū­ba­vu­sį LTOK lai­vą, pre­zi­den­tei pri­reiks ne ma­žiau triū­so nei 34 me­tus ant pe­ties lai­kant šau­tu­vą. Šau­lė, ma­tyt, va­do­va­vo­si pran­cū­ziš­ka pa­ tar­le, jog mo­te­ris vi­sa­da ren­ka­si vy­rą, ku­ris pa­si­rinks ją. Ti­kė­ti­na, kad nau­jo­je ko­man­ do­je vi­si tu­rės pri­va­lu­mų: vi­cep­re­zi­den­tai ir ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­rius lai­kys sa­ve lais­ vais, o mo­te­ris – iš­te­kė­ju­sia. „Esu mo­te­ris, tad iš es­mės esu lin­ku­si ne ka­riau­ti, o kal­bė­tis“, – ti­ki­no lai­mė­to­ja. Ke­ lias tai­kos link bus sun­kus, bet is­to­ri­jo­je ap­ stu pa­vyz­džių, kad mo­te­rys tvar­ko­si iš­min­ tin­giau už vy­rus.

V

ar­gu ar mies­te­lė­nai be­ pri­si­me­na, ka­da jie Da­ nės skve­re ir dyk­lau­ky­je iki bu­vu­sio „Te­le­ko­mo“ pa­sta­to ma­tė nuo­lat vei­ku­sį vie­šą­ jį bio­tua­le­tą. Kiek me­tų mies­to val­džios va­lia šia­me skve­re ir jo priei­go­se mies­ tie­čiai bei sve­čiai nau­do­jo­si čia iš­ ve­šė­ju­siais krū­mais, Da­nės kran­ ti­nės laip­tais ar pa­sta­tų pa­sie­niais bei gat­vės kie­mų už­ka­bo­riais? Ma­tyt, mies­to ūki­nin­kai, neiš­ ken­tę sa­vi­val­dy­bės link slen­kan­ čio kva­po, praė­ju­sių me­tų va­sa­ rą „Klai­pė­dos žel­di­niams“ pri­sa­kė ap­ge­nė­ti me­džius ir iš­kirs­ti ab­so­ liu­čiai vi­sus krū­mus, net de­ko­ra­ ty­vi­nius bei dyk­vie­tė­je prie „Klai­ pė­dos ener­gi­jos“ ne­be­pa­lik­ti po­ros de­šim­čių arų ne­šie­nau­tos pie­vos. Tua­le­to bū­ti­ny­bė skve­re ypač su­bren­do, kai mies­to me­ras as­me­ niš­kai nu­žiū­rė­jo, kad tin­ka­miau­sia vie­ta įkur­din­ti kon­kur­se lai­mė­ tą vai­kų žai­di­mo aikš­te­lę mi­nė­to­ je dyk­vie­tė­je ar­čiau skve­ro. Nu­žiū­rė­ta – pa­da­ry­ta, o kas to­liau? Pa­si­ro­do, kad žai­di­mų aikš­te­lės komp­lek­te ne­bu­vo bio­tua­le­to. Tad vi­są va­sa­rą ir čia lan­kę­si ma­žy­liai su tė­vais tu­rė­jo pa­tys ieš­ko­ti ko­kios nors užuo­vė­jos, kad ga­lė­tų at­lik­ti gam­tos pa­lie­pia­mą veiks­mą. Ma­žy­liams tė­ve­liai pa­da­ry­da­vo ir dirb­ti­nes šir­mas, o pa­tys bė­dos pri­spaus­ti spruk­da­vo į anks­čiau mi­nė­tas vie­tas.

D

au­gu­mo­je uos­ta­mies­čio mo­kyk­lų moks­lei­viams pri­va­lu dė­vė­ti uni­for­mas. Jos ne tik pri­sta­to mo­ky­ mo­si įstai­gas, draus­mi­na moks­lei­ vius, bet ir su­ma­ži­na so­cia­li­nę at­ skir­tį. Ta­čiau aukš­tos jų kai­nos ir griež­ ta tvar­ka dėl uni­for­mų dė­vė­ji­mo pri­ver­tė su­ne­rim­ti moks­lei­vių tė­ vus. O ir pa­tys moks­lei­viai esą ne­ pa­ten­kin­ti to­kia tvar­ka. Mo­ky­mo­si įstai­gų va­do­vai tei­gė, jog jo­kių tė­vų nu­si­skun­di­mų dėl pri­va­lo­mų uni­for­mų ne­su­si­lau­kia, aukš­tos jų kai­nos taip pat nė­ra pro­ ble­ma. Vis dėl­to pa­ste­bi­ma, kad ne vi­si moks­lei­viai no­riai jas dė­vi. Pa­sak moks­lei­vių, uni­for­mos juos var­žo, mer­gi­nos tei­gia, jog di­ džią­ja lai­ko da­lį pra­leis­da­mos mo­ kyk­lo­je ne­ga­li at­skleis­ti sa­vęs kaip as­me­ny­bės. Ar ap­da­ras ga­li pa­brėž­ti žmo­gaus uni­ka­lu­mą? Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­ja Jo­lan­ ta Cep­lie­nė pri­si­mi­nė, jog so­vie­ tų oku­pa­ci­jos lai­kais vi­sų mo­kyk­ lų moks­lei­viams bu­vo pri­va­lo­mos vie­no­dos uni­for­mos, ku­rias ga­li­

Paukš­te­liai nie­kam ne­rū­pi

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

Vaiz­de­lis iš klum­pių ver­čian­tis, o mies­to val­džios at­sto­vams vi­sa tai bu­vo nė mo­tais – ge­riau ne­ma­ty­ti ir ne­gir­dė­ti jo­kių pro­ble­mų. Prie­šais žai­di­mo aikš­te­lę gy­ve­ nan­tys žmo­nės vis gar­siau ėmė pik­tin­tis to­kia ne­tvar­ka. Net bu­ vo ki­lu­si min­tis sa­vi­val­dy­bės val­ di­nin­kus iš­pro­vo­kuo­ti, juos pa­si­ tin­kant nak­ti­puo­džiais. Ta­čiau vie­na Da­nės gat­vė­je gy­ ve­nan­ti po­nia, kas­dien vaikš­čio­ jan­ti po skve­rą, ma­ty­da­ma, ko­kio­je be­vil­tiš­ko­je pa­dė­ty­je at­si­dū­rė aikš­ te­lės lan­ky­to­jai, apie įsi­se­nė­ju­sią pro­ble­mą be pa­gra­ži­ni­mų pa­pa­ sa­ko­jo sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­

jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jai Ali­ nai Ve­ly­kie­nei. Aki­vaiz­du, kad pa­tai­ky­ta į cent­ rą, į tą at­sa­kin­gą sa­vi­val­dy­bės ad­ mi­nist­ra­ci­jos as­me­nį, nea­be­jin­gą pa­pras­tų mies­tie­čių ir jų pa­čių ma­žiau­sių­jų at­ža­lų opiai pro­ble­mai. Jau mė­ne­sį ne tik žai­di­mų aikš­ te­lės lan­ky­to­jai, bet ir pro ją praei­ nan­tie­ji ga­li pa­si­nau­do­ti nau­ju mė­ ly­nu bio­tua­le­tu. Be­je, jei gal­vo­ja­ma šį tua­le­tą pa­ lik­ti žie­mai, pri­va­lu jį su­tvir­tin­ ti, kad ne­ju­dė­tų, o ne­klau­ža­dos jo ne­nu­vers­tų. S.Vy­tau­tas

ma bu­vo įsi­gy­ti par­duo­tu­vė­se už priei­na­mą kai­ną. Da­bar uni­for­mų dė­vė­ji­mas yra kiek­vie­nos mo­kyk­ los ap­si­spren­di­mo rei­ka­las. Ta­čiau aki­vaiz­du, kad uni­for­muo­ti moks­ lei­viai yra pa­si­tem­pę ir at­ro­do kur kas tvar­kin­giau. Dau­ge­ly­je mo­kyk­lų pri­va­lo­mą uni­for­mų dė­vė­ji­mą tvir­ti­na mo­kyk­ los ta­ry­ba ar mo­ky­to­jų aso­cia­ci­jos su moks­lei­vių tė­vais. Tik ar at­si­žvel­ gia­ma į pa­čių moks­lei­vių nuo­mo­ nę ir pa­gei­da­vi­mus? Pa­sak J.Cep­lie­ nės, sie­kiant, kad mo­ki­niai no­riai jas dė­vė­tų, rei­kė­tų juos pa­čius įtrauk­ti į uni­for­mų kū­ri­mą, gal tuo­met ir pa­ čių po­žiū­ris tap­tų pa­lan­kes­nis. O ką da­ry­ti moks­lei­vių tė­vams, ku­rie neį­per­ka uni­for­mos, nes vien švar­ko kai­na sie­kia apie 150 li­tų, o mo­kyk­lo­se, ku­rio­se priim­ta dė­vė­ ti vi­są uni­for­mos komp­lek­tą, ten­ka su­mo­kė­ti 300 li­tų ar dau­giau. Klai­pė­dos „Vėt­run­gės“ gim­na­zi­ jos di­rek­to­rius Ram­vy­das Juš­ka tei­ gė: „Pi­ges­nes, išaug­tas uni­for­mas gim­na­zi­jo­je ga­li­ma įsi­gy­ti iš moks­ lei­vių, o in­for­ma­ci­ją apie par­duo­ da­mas uni­for­mas įpras­ta ka­bin­ti mo­kyk­los skel­bi­mų len­to­je“. Vy­tau­to Di­džio­jo gim­na­zi­jo­je, pa­

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

sak va­do­vų, ma­te­ria­li­nių sun­ku­mų tu­rin­čios šei­mos taip pat ne­pa­lie­ka­ mos li­ki­mo va­liai, yra ieš­ko­ma bū­ dų pa­dė­ti įsi­gy­jant uni­for­mas. Be to, vi­sų mo­kyk­lų už­sa­ky­mu uni­for­mos siu­va­mos di­des­nių dy­džių, kad jas ga­li­ma bū­tų dė­vė­ti ke­le­rius me­tus. Pas­te­bi­ma, jog ir no­rin­tys pa­ si­pel­ny­ti tur­gaus pre­kei­viai par­ da­vi­nė­ja stan­dar­tų nea­ti­tin­kan­čią ap­ran­gą, vi­zua­liai pa­na­šią į mo­ kyk­li­nes uni­for­mas. Tur­guo­se jų kai­na be­ne per­pus ma­žes­nė, ta­ čiau ar jas įsi­gi­jus ga­li­ma ei­ti į mo­ kyk­lą? Pa­sak moks­lei­vių, kai ku­rio­se mo­kyk­lo­se yra griež­ta tvar­ka. Jei moks­lei­viai ne­dė­vi vi­sos uni­for­ mos ar ski­ria­si kel­nių ir švar­kų at­ spal­viai, vai­kai tu­ri pa­siaiš­kin­ti va­ do­vy­bei. Mo­ky­mo­si įstai­gos – tai ne ka­ rei­vi­nės, ku­rio­se griež­tas mušt­ ras, ta­čiau vi­di­nių mo­kyk­los įsta­tų pri­va­lu lai­ky­tis. Uni­for­mos draus­ mi­na mo­ki­nius, ska­ti­na bū­ti pa­si­ tem­pu­sius. Ma­to­ma, jog uni­for­mos vie­naip ar ki­taip yra nau­din­gos. O fi­nan­si­nes pro­ble­mas ga­li­ma iš­ spręs­ti stei­giant lab­da­ros fon­dus. Alek­sand­ra Ma­tu­šo­va

Prie di­džių­jų mo­der­nių pa­sta­tų cent­ri­nė­je mies­to da­ly­je bū­na pri­ kri­tę daug ne­gy­vų paukš­čiu­kų. Gal kar­tais nak­ti­mis kas nors pa­lei­džia ko­kias nuo­din­gas me­džia­gas, kad paukš­čiai jų neat­lai­ko? Pas­kam­bi­ nau į sa­vi­val­dy­bę, o šios dar­buo­to­ jai pa­siū­lė kreip­tis į Ap­lin­kos ap­ sau­gos agen­tū­rą, ši – į Gy­vo­sios gam­tos sky­rių. Ga­liau­siai ma­ne nu­siun­tė į Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­rą, o jo dar­buo­to­ jai pa­siū­lė skam­bin­ti į Ap­lin­kos ap­sau­gos agen­tū­rą. Po to­kių ne­ sėk­min­gų ban­dy­mų ras­ti pa­gal­bą pa­si­ju­tau toks be­jė­gis. To­dėl ne­si­ ste­biu, kad tiek žmo­nių emig­ruo­ja, kai at­sa­kin­gos ins­ti­tu­ci­jos, užuo­t su­tei­ku­sios pa­gal­bą, siun­ti­nė­ja nuo Kai­po­šiaus prie Ai­no­šiaus. Ri­čar­das

Nu­vy­lė lab­da­ros ak­ci­ja

Per lab­da­ros ak­ci­jas nie­ka­da neat­ si­sa­kau paau­ko­ti vai­kams. Ta­čiau vi­sa­da pa­skam­bi­nu­si nu­ro­dy­tu trum­puo­ju te­le­fo­nu su­lauk­da­vau pa­dė­ko­ji­mo už ge­ru­mą. Pas­ta­ruo­ ju me­tu per te­le­vi­zi­ją rek­la­muo­ ja­ma dar vie­na lab­da­ros ak­ci­ja. Ta­čiau pa­skam­bi­nu­si nu­ro­dy­tu te­le­fo­nu ne­su­lau­kiau pa­dė­kos, tad skam­bi­nau dar kar­te­lį, ma­ny­da­ma, jog ne­spė­jo nu­skai­ty­ti ma­no pi­ni­ gų. Da­bar ne­ri­mau­ju, ar po ke­lių skam­bi­ni­mų ne­su­lauk­siu di­de­lės są­skai­tos. Taip elg­tis nė­ra są­ži­nin­ ga. Po to­kių gud­ra­vi­mų praei­na no­ ras au­ko­ti. Va­lia

Ape­ti­tas ne­ža­bo­tas

Skai­ty­to­ja Dai­no­ra „Karš­ta­me te­ le­fo­ne“ ne­ga­lė­jo at­si­ste­bė­ti dra­ bu­žių ir ava­ly­nės kai­no­mis Lie­tu­ vo­je. Šven­ta tei­sy­bė. Kai­nos pas mus la­bai di­de­lės ne tik pa­gal mū­ sų už­dar­bį, bet ir pa­ly­gin­ti su ki­ to­mis už­sie­nio ša­li­mis. Nes mū­sų vers­li­nin­kų ape­ti­tas ne­ža­bo­tas – jiems rei­kia daug ir iš kar­to. To­dėl pas mus ir kles­ti dė­vė­tų rū­bų par­ duo­tu­vės. Ri­ma

Tu­rė­tų at­si­sa­ky­ti pi­lie­ty­bės?

No­rė­čiau spjau­ti į vei­dus vi­siems tiems, kas ne­da­ly­va­vo rin­ki­mų pir­ma­ja­me tu­re. To­kie žmo­nės yra ar­ba ant­žmo­giai, ar­ba ab­so­liu­tūs kvai­liai, ku­riems vi­siš­kai ne­rū­pi Tė­vy­nės li­ki­mas. Jie ne­ver­ti Tė­vy­ nės. Jei jau rink­ti sei­mū­nus tin­gė­jo, tai nors ga­lė­jo bal­suo­ti re­fe­ren­du­ me dėl nau­jos ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­ty­bos. No­rė­čiau jums, ne­da­ly­ va­vu­siems rin­ki­muo­se, pa­sa­ky­ti: jūs esa­te ne­ver­ti Lie­tu­vos Res­pub­ li­kos pi­lie­čio var­do ir tu­rė­tu­mė­te at­si­sa­ky­ti pi­lie­ty­bės, nes esa­te iš­ da­vi­kai, deg­ra­da­vę ir po­li­tiš­kai, ir so­cia­liai. To­kių žmo­nių vals­ty­bei ne­rei­kia. Ja­ni­na Pa­ren­gė Sand­ra Lu­ko­šiū­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 728

telefonas@kl.lt

Mo­kyk­li­nė uni­for­ma. Rei­kia ar ne?

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

karštas telefonas

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

antradienis, SPALIO 23, 2012

lietuva

Įžvel­gė ap­lai­du­mą Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Už by­lų vil­ki­ni­mą ir ne­tin­ka­mą pa­ rei­gų at­li­ki­mą Kre­tin­gos pro­ku­ro­ rui pri­tai­ky­ta kraš­tu­ti­nė nuo­bau­ da, jis at­leis­tas iš pa­rei­gų. Ap­kal­ti­no vil­ki­ni­mu

Dve­jo­nės: Z.Vai­gaus­kas jau vie­šai gai­li­si li­kęs va­do­vau­ti VRK, tad nea­be­jo­ja­ma, kad ne­tru­kus jis pa­ra­šys at­

si­sta­ty­di­ni­mo pa­reiš­ki­mą.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr

Rin­ki­mų prie­vaiz­das ža­da trauk­tis

Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos (VRK) pir­mi­nin­kas Ze­no­nas Vai­gaus­kas at­si­sta­ ty­dins, bet tik po ant­ro­jo rin­ki­mų tu­ro. Dėl to­kio il­ga­me­čio rin­ki­mų prie­vaiz­do žings­nio Sei­me ma­žai kas abe­jo­ja. Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Rim­tai svars­tys

Ir di­de­li ak­me­nys, ir ak­me­nu­kai – iš vi­sų pu­sių. Į to­kią ne­ma­lo­nią pa­dė­tį po pir­mo­jo Sei­mo rin­ki­ mų tu­ro pa­te­ko VRK pir­mi­nin­kas Z.Vai­gaus­kas. Aš­tuo­nio­li­ka me­tų vy­riau­siuo­ju rin­ki­mų prie­vaiz­du dir­ban­tis tei­ si­nin­kas pa­sta­rą­ją sa­vai­tę kas­dien tu­ri aiš­kin­tis ir tei­sin­tis dėl ne­ko­ ky­biš­ko VRK dar­bo.

Juo­zas Ole­kas:

Prie­var­ta žmo­gaus lai­min­go ne­pa­da­ry­ si. Jei jis pa­reikš sa­vo pa­gei­da­vi­mą at­si­sta­ ty­din­ti, ma­nau, ten­ kin­si­me.

Sei­me nė nea­be­jo­ja­ma, kad Z.Vai­gaus­ko die­nos šia­me aukš­ta­ me po­ste – jau su­skai­čiuo­tos. Dien­raš­čio ži­nio­mis, VRK pir­mi­ nin­kas pri­va­čiuo­se po­kal­biuo­se yra už­si­mi­nęs, kad pa­tvir­ti­nus ant­ro­ jo rin­ki­mų tu­ro re­zul­ta­tus Sei­mo pir­mi­nin­kei neš at­si­sta­ty­di­ni­mo pa­reiš­ki­mą. Pats Z.Vai­gaus­kas ne­nei­gia taip pa­da­ry­siąs. „Taip, jūs ne­suk­ly­do­te – tuo­jau po rin­ki­mų rim­tai svars­ ty­siu ga­li­my­bę lik­ti šia­me po­ste“, – sa­kė jis dien­raš­čiui. Kad dar­bas VRK jo­kio ma­lo­nu­ mo ne­be­tei­kia, Z.Vai­gaus­kas kal­bė­ jo jau anks­čiau. „At­vi­rai pa­sa­kius, aš tik­rai la­bai gai­liuo­si, kad su­ti­

kau pa­si­lik­ti ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ ku“, – praė­ju­sią sa­vai­tę pri­pa­ži­no VRK va­do­vas. Ma­ža to, į Z.Vai­gaus­ką ak­me­nu­ kus lai­do ir vi­si trys vals­ty­bės va­ do­vai. Juo nu­si­vy­lė į šį po­stą jį va­ sa­rą dar­syk pa­siū­liu­si par­la­men­to pir­mi­nin­kė Ire­na De­gu­tie­nė. Abe­jo­ja svei­ku pro­tu

Po­li­ti­nių par­ti­jų ly­de­riai, Sei­mo frak­ci­jų se­niū­nai prieš ant­rą­jį rin­ ki­mų tu­rą at­sar­gūs. Bet VRK pir­ mi­nin­ko pa­si­trau­ki­mą jie ver­tin­tų tei­gia­mai. Ne vie­nos frak­ci­jos va­do­ vas pu­se lū­pų pri­pa­ži­no, kad Z.Vai­ gaus­ką šią va­sa­rą dar vie­nai ka­den­ ci­jai pa­sky­ręs Sei­mas su­kly­do. La­biau­siai prieš Z.Vai­gaus­ką yra nu­si­tei­ku­si Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ja. Šios par­ti­jos frak­ci­jos se­ niū­nas Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis va­ kar pa­reiš­kė abe­jo­jan­tis Z.Vai­gaus­ ko pro­tu. „Po už­va­kar die­nos po­sė­džio, kai bu­vo pa­nai­kin­ti vien­man­da­tės re­zul­ta­tai Za­ra­sų-Vi­sa­gi­no apy­ lin­kė­je, ga­lu­ti­nai paaiš­kė­jo, kad Z.Vai­gaus­kas nuo įtam­pos pra­ra­ do svei­ką pro­tą. Jis jau tu­rė­jo at­ si­sta­ty­din­ti, net ne­lauk­ti ant­ro­jo tu­ro. Di­des­nio chao­so, ne­gu jis jau pa­da­rė, ne­ga­li bū­ti“, – emo­cin­gai dės­tė V.Ma­zu­ro­nis.

tės. Čia ir val­dan­tie­ji pri­si­dė­jo, nes ne­sky­rė rei­kia­mo dė­me­sio ir fi­nan­ sa­vi­mo VRK dar­bui“, – kal­bė­jo So­ cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos vi­ce­pir­mi­ nin­kas Juo­zas Ole­kas. Kon­ser­va­to­riai skel­bia pa­na­šias min­tis ir siū­lo lauk­ti ant­ro­jo rin­ki­ mų tu­ro. „Pa­lin­kė­čiau Z.Vai­gaus­ kui pa­da­ry­ti vis­ką, kas įma­no­ma, kad ant­ra­ja­me tu­re to­kių pa­žei­di­ mų, bal­sų pir­ki­mo at­ve­jų bū­tų iš­ veng­ta. Jei­gu po­li­ti­kai pra­dės VRK va­do­vui mo­juo­ti at­lei­di­mais, bi­jau, kad tai jo ne­mo­ty­vuos rim­tai dirb­ ti“, – ko­men­ta­vo val­dan­čio­sios frak­ci­jos se­niū­nas Jur­gis Raz­ma. Jis taip pat pri­dū­rė: „Įver­tin­ti Z.Vai­gaus­ko dar­bą rei­kia po ant­ro­jo tu­ro. Ži­no­ma, už pir­mą­jį rin­ki­mų tu­rą tie ver­ti­ni­mai ne­bus la­bai po­zi­ty­vūs. Kol kas ne­no­ri­me ko­kio­mis kal­bo­mis jo de­mo­ty­vuo­ti. Te­gul dir­ba ir įro­do, kad su­ge­ba ge­rai dirb­ti vis­ką ge­rai or­ ga­ni­zuo­da­mas ant­ra­ja­me tu­re.“

Ga­lė­jo bū­ti ki­taip Z.Vai­gaus­ko VRK pir­mi­nin­ko po­ste

ga­lė­jo ne­lik­ti, jei Sei­mas va­sa­rą bū­tų nu­spren­dęs ki­taip ir pa­tvir­ti­nęs ki­tą kan­di­da­tū­rą. Ta­čiau Sei­mo pir­mi­nin­ kės I.De­gu­tie­nės siū­lo­ma 35-erių tei­ si­nin­ko Aud­riaus Ka­sins­ko kan­di­da­ tū­ra Sei­mui neį­ti­ko. La­biau­siai mū­ru už Z.Vai­gaus­ką

sto­jo di­džiau­sia opo­zi­ci­nė So­cial­de­ mok­ra­tų par­ti­ja. Esą jau­nas ir ne­pa­ty­ ręs rin­ki­mų ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas su dar­bu, li­kus ke­liems mė­ne­siams iki rin­ki­mų ne­su­sit­var­kys.

Ki­tų Sei­mo frak­ci­jų se­niū­nai – ne to­kie emo­cin­gi. Kai­rie­ji, pa­vyz­ džiui, siū­lo lauk­ti ant­ro­jo rin­ki­mų tu­ro ir tik ta­da įver­tin­ti Z.Vai­gaus­ ko dar­bą. „Prie­var­ta žmo­gaus lai­min­ go ne­pa­da­ry­si. Jei jis pa­reikš sa­vo pa­gei­da­vi­mą at­si­sta­ty­din­ti, ma­ nau, ten­kin­si­me. Klau­si­mas, kiek VRK dar­be pa­ties Z.Vai­gaus­ko kal­

Pa­ly­gi­no sa­vo ir ki­tų dar­bą

Su­si­pa­ži­nęs su tar­ny­bi­nio pa­tik­ ri­ni­mo ko­mi­si­jos iš­va­da I.Va­lu­žis pa­tei­kė ge­ne­ra­li­niam pro­ku­ro­rui paaiš­ki­ni­mus, ku­riuo­se nu­ro­dė ne tik sa­vo pa­ties tu­rė­to dar­bo krū­vio apim­tis, pa­žei­di­mų prie­žas­tis, bet ir iš­var­di­jo re­zul­ta­tus. Pa­ly­gi­ni­mui jis nu­ro­dė ir ap­lin­ ki­nių ra­jo­nų bei Klai­pė­dos mies­to pro­ku­ro­rų dar­bo re­zul­ta­tus. „Sup­ran­tu, kad į ma­no paaiš­ki­ni­ mus ne­bu­vo at­si­žvelg­ta. Per de­ vy­nis šių me­tų mė­ne­sius į teis­ mą ati­da­viau 50 by­lų, o kur dar gau­sy­bė nu­trauk­tų, su­stab­dy­ tų iki­teis­mi­nių ty­ri­mų. Ma­ no ži­nio­mis, Klai­pė­dos mies­ te vie­nam pro­ku­ro­rui ten­ka apie 20 by­lų. Taip bu­vo ne tik šie­met, bet ir per­nai. Be to, neat­siž­velg­ta į dar­be man ki­lu­sias pro­ble­mas, apie ku­rias bu­vo ži­no­ma aukš­tes­niems pro­ku­ro­ rams. To­dėl ne­ma­nau, kad esu tei­sin­gai at­ leis­tas“, – va­kar kal­bė­ jo I.Va­lu­žis. Pro­ku­ro­ras įsi­ti­ki­nęs, jei­gu pa­tik­ri­ni­mas bū­tų vy­kęs ki­ tu me­tu, re­zul­ta­tai bū­tų bu­ vę vi­sai ki­to­kie. Suž­lug­dė to­les­nę kar­je­rą

Ta­čiau ir pa­ts I.De­gu­tie­nės siū­lo­

Val­dan­tie­ji san­tū­res­ni

Įsa­ky­mą at­leis­ti iš tar­ny­bos Klai­ pė­dos apy­lin­kės pro­ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­rą Ir­man­tą Va­lu­žį, dir­bu­ sį Kre­tin­go­je, pa­si­ra­šė ge­ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ras Da­rius Va­lys. „By­lų vil­ki­ni­mas pro­ku­ro­ro dar­ be yra ne­to­le­ruo­ti­nas. Pro­ku­ro­ro var­do že­mi­ni­mą ver­ti­nu griež­čiau­ sia nuo­bau­da – at­lei­di­mu iš tar­ny­ bos“, – tei­gė D.Va­lys. Tar­ny­bi­nį pa­tik­ri­ni­mą ini­ci­ja­vo Klai­pė­dos apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ ros vy­riau­sia­sis pro­ku­ro­ras Gied­ rius Da­nė­lius. Jį at­li­kę pa­rei­gū­nai su­skai­čia­vo, kad 119-oje ty­ri­mų bū­ta pro­ce­si­nių pa­žei­di­mų bei 70-yje ty­ri­mų įžvel­ gė vil­ki­ni­mo at­ve­jų. Vi­si šie ty­ri­mai pra­dė­ti prieš ke­le­tą me­tų. „Ma­no aki­mis, toks bu­vo šio pro­ku­ro­ro dar­bo bū­das – ne vis­ką spė­jo, o į tą ne vis­ko spė­ji­mą žiū­rė­ jo la­bai at­mes­ti­nai. To­dėl už­vil­ki­ no ne vie­ną ir ne du ty­ri­mus. Rim­ tų nuo­bau­dų pro­ku­ro­ras ne­bu­vo ga­vęs, bet tie­sio­gi­nis va­do­vas jį ne kar­tą įspė­jo ir bu­vo pri­vers­tas tei­ sin­tis, ko­dėl ne­su­sit­var­ko su pa­rei­ go­mis. Ta­čiau šios prie­mo­nės ne­ pri­ver­tė jo pa­si­temp­ti“, – pa­sa­ko­jo G.Da­nė­lius.

mas Z.Vai­gaus­ko įpė­di­nis A.Ka­sins­ kas di­de­lių per­mai­nų VRK dar­be ne­ža­dė­jo. „Ši­to vi­si ma­nęs klau­sia. Ta­čiau iki rin­ki­mų li­ko ke­tu­ri mė­ne­ siai. Z.Vai­gaus­ko va­do­vau­ja­ma ko­ mi­si­ja jau yra pa­ren­gu­si pla­ną, kaip ir kas tu­rė­tų vyk­ti. Da­ry­ti per­tvar­kas li­kus tiek ma­žai lai­ko iki rin­ki­mų bū­ tų pa­ts blo­giau­sias lai­kas“, – dien­raš­ čiui yra sa­kęs A.Ka­sins­kas.

Apie pra­dė­tą iki­teis­mi­nį ty­ri­ mą jis ti­ki­no su­ži­no­jęs tik iš pro­ku­ra­tū­ros tink­la­la­pio. „Šis spren­di­mas už­ker­ta ke­lią to­les­nei ma­no kar­je­rai. Esu iš­si­lai­kęs ad­vo­ka­to kva­li­ fi­ka­ci­jos eg­za­mi­ną, to­dėl ga­lė­ čiau tvar­ky­tis do­ku­men­tus ir pra­dė­ti dirb­ti ad­vo­ka­tu. Jei­gu man ne­pa­vyks teis­me įro­dy­ti sa­vo tei­sy­bės, ad­vo­ ka­tu dirb­ti ne­ga­lė­siu, o eg­

za­mi­nas ga­lio­ja tik tre­jus me­tus“, – nuo­gąs­ta­vo I.Va­lu­žis. Ko­dėl bū­tent jo at­žvil­giu bu­ vo pra­dė­tas tar­ny­bi­nis pa­tik­ri­ni­ mas, pro­ku­ro­ras ne­ga­lė­jo pa­sa­ky­ ti. Jį pa­pik­ti­no tei­gi­nys, jog vi­si 57 spren­di­mai šie­met nu­trauk­ti by­las yra ne­pag­rįs­ti. I.Va­lu­žis ti­ki­no, kad taip teig­ti bū­tų įma­no­ma tik ta­da, kai pa­nai­ ki­nus šiuos spren­di­mus vė­liau bū­tų at­lik­ti iki­teis­mi­niai ty­ri­mai, priim­ ti ki­to­kie spren­di­mai pe­rei­tų vi­sas ap­skun­di­mo sta­di­jas ir tas spren­ di­mas lik­tų ga­lio­ti. Ta­čiau šiuo at­ ve­ju taip neį­vy­ko. At­lei­dus pro­ku­ra­tū­ro­je il­giau nei sep­ty­ne­rius me­tus dir­ban­tį I.Va­lu­žį Kre­tin­go­je lie­ka du pro­ku­ro­rai. Pak­laus­tas, ar lik­tų dirb­ti pro­ku­ ra­tū­ro­je, jei pa­vyk­tų teis­me įro­dy­ti, kad at­lei­di­mas ne­pag­rįs­tas, I.Va­lu­ žis ka­te­go­riš­kai pa­ti­ki­no, kad pro­ ku­ra­tū­ro­je ne­be­dirb­tų. „Dirb­ti pro­ku­ra­tū­ro­je tik­rai yra ne­b eį­m a­n o­m a, krū­v iai yra di­ džiu­liai. Ne be rei­ka­lo sten­giau­si įgy­ti ad­vo­ka­to kva­li­fi­ka­ci­ją. Da­ bar­ti­nis spren­di­mas at­leis­ti ma­ ne iš dar­bo iš­brau­kia iš gy­ve­ni­mo 10 me­tų, o ma­no dip­lo­mai lie­ka dul­kė­ti sek­ci­jo­je. Tai, ką nu­sta­ tė ko­m i­s i­ja, for­m a­l iai ati­t in­ka draus­m i­n io nu­s i­ž en­g i­m o po­ž y­ mius. Bet nie­kas ne­s i­g i­l i­n o, ar aš imi­ta­vau dar­bą, ar rea­liai dir­ bau ir pa­s ie­k iau ne­m a­ž ų re­z ul­ ta­tų ir ar tu­rė­jau ga­li­my­bę dirb­ti ki­taip. Iki šiol draus­m i­n ių nuo­ bau­dų ne­tu­rė­jau, to­dėl ti­kė­jau­si švel­nes­nės nuo­bau­dos“, – pa­sa­ ko­jo I.Va­lu­žis.

8

antradienis, spalio 23, 2012

užribis Gir­tas ban­dė pa­pirk­ti

Pag­ro­bė au­to­mo­bi­lį

Apip­lė­šė dar ne­su­te­mus

Sek­ma­die­nį 21.40 val. uos­ta­ mies­čio Tai­kos pr. ties 20 na­ mu 1977 m. gi­męs vai­ruo­to­ jas pa­tru­liui pa­siū­lė 100 li­tų, o kai pa­rei­gū­nas ne­si­lei­do pa­ per­ka­mas, pa­siū­lė dar tūks­ tan­tį li­tų. 1,23 pro­mi­lės į al­ko­ ho­lio ma­tuok­lį įpū­tęs pa­žei­dė­ jas už­si­trau­kė bau­džia­mą­ją at­ sa­ko­my­bę.

Pir­ma­die­nį apie 5 val. ry­to 42 m. klai­pė­die­tis pa­ste­bė­jo, kad Pi­lies g. prie 1 na­mo ne­bė­ra jo au­to­mo­bi­lio. 2006 m. pa­ga­ min­tas „Toyo­ta“ įver­tin­tas 37 tūkst. li­tų. Spė­ja­ma, kad ma­ši­ na pa­vog­ta dar nak­tį. Pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas, ku­rį at­lie­ ka ma­ši­nų va­gis gau­dan­tys pa­ rei­gū­nai.

32 m. klai­pė­die­tis Kęs­tu­tis pra­ ne­šė po­li­ci­jai, kad dar penk­ta­die­ nį apie 19 val. ties Nai­ku­pės g. 27 A na­mu du ne­pa­žįs­ta­mi vai­ki­nai jį su­mu­šė ir atė­mė du mo­bi­lio­jo ry­ šio te­le­fo­nus ir ran­ki­nę su as­me­ ni­niais daik­tais. Nu­ken­tė­ju­sy­sis pa­reiš­kė pa­ty­ręs pu­sės tūks­tan­ čio li­tų ža­lą. Plė­ši­kų ieš­ko 2 po­li­ ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­rei­gū­nai.

Ob­jek­tai dan­gu­je ke­lia nuostabą Net du tuo pa­čiu me­tu pa­ste­bė­ti keis­ti reiš­ki­niai dan­gu­je su­kė­lė dis­ku­si­jų aud­ rą apie neat­pa­žin­tus skrai­dan­čius ob­jek­ tus, pa­si­ro­džiu­sius Va­ka­rų Lie­tu­vo­je. As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Stebėjo keistus reiškinius

Klai­pė­die­tis vaiz­do ka­me­ra už­fik­ sa­vo virš uos­ta­mies­čio keis­tą de­ gan­tį ob­jek­tą. Dar ke­li liu­dy­to­jai tą pa­čią die­ną keis­tą reiš­ki­nį ste­bė­jo virš Pla­te­lių eže­ro. Ma­ty­ta­sis ob­ jek­tas pri­mi­nė skrai­dan­čią lėkš­tę. Ci­vi­li­nės avia­ci­jos ad­mi­nist­ra­ ci­jos di­rek­to­rius Kęs­tu­tis Au­ry­la ti­ki­no, kad to­kių pra­ne­ši­mų gau­ na nuo­lat. „Ta­čiau daž­niau­siai in­for­ma­ci­ja ne­pa­sit­vir­ti­na. Ne­se­niai su­lau­kė­ me pra­ne­ši­mo apie pa­na­šius reiš­ ki­nius Vil­niu­je. Šian­dien skai­čiau pra­ne­ši­mą apie neat­pa­žin­tą skrai­ dan­tį ob­jek­tą virš Pla­te­lių eže­ro, bet kol kas dau­giau in­for­ma­ci­jos ne­tu­ri­me“, – kal­bė­jo K.Au­ry­la. Jis pa­tvir­ti­no, kad dau­giau­sia apie keis­tus ob­jek­tus pra­ne­ši­mų gau­na­ma iš or­lai­vių įgu­lų. „Jų su­lau­kia­me ir iš skry­džių val­ dy­mo spe­cia­lis­tų, ku­rie bu­di kiau­rą pa­rą“, – pri­dū­rė K.Au­ry­la. Ti­ria kiek­vie­ną pra­ne­ši­mą

Klai­pė­die­čio už­fik­suo­tas ob­jek­ tas spe­cia­lis­tams la­biau pa­na­šus į pre­ky­bos cent­ruo­se par­da­vi­nė­ja­ mus de­gan­čius ži­bin­tus. „Ta­čiau jie ne­ky­la taip aukš­ tai. To­kie ži­bin­tai pa­sie­kia vos 50 m aukš­tį. Kas už­fik­suo­ta vaiz­

do me­džia­go­je, ne­ga­liu pa­sa­ky­ti. Tai – ufo­lo­gų dar­bas“, – pri­pa­ži­ no K.Au­ry­la. Paš­ne­ko­vas ti­ki­no, kad ad­mi­ nist­ra­ci­ja rim­tai ver­ti­na vi­sus pra­ ne­ši­mus, nes gy­ven­to­jai ga­li už­fik­ suo­ti ir ne­sank­cio­nuo­tus or­lai­vių skry­džius. Dan­gu­je – krau­jo upės?

Hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos kli­ ma­to­lo­gė Aud­ro­nė Gal­vo­nai­tė, iš­ gir­du­si apie keis­tą de­gan­tį ob­jek­tą virš Klai­pė­dos, tuoj per­klau­sė, ko­

Dar ke­li liu­dy­to­jai tą pa­čią die­ną keis­ tą reiš­ki­nį ste­bė­jo virš Pla­te­lių eže­ro. Ma­ty­ta­sis ob­jek­tas pri­mi­nė skrai­dan­ čią lėkš­tę.

kio­je dan­gaus skliau­to pu­sė­je bu­vo už­fik­suo­tas re­gi­nys. „Jei tai bū­tų ste­bė­ta šiau­ri­nė­je pu­sė­je, spė­čiau, kad tai ga­lė­tų bū­ ti per­la­mut­ri­niai de­be­sys. Kar­tais žmo­nės to­kį reiš­ki­nį va­di­na krau­jo upe, taip pat kar­tais vaiz­das pri­me­ na ža­lią upę. Ki­tais at­ve­jais re­gi­mas

Ver­si­jos: virš uos­ta­mies­čio už­fik­suo­tas neat­pa­žin­tas skrai­dan­tis ob­jek­tas A.Gal­vo­nai­tei pri­mi­nė vai­kų mėgs­

ta­mą de­gan­tį ži­bin­tą.

bur­bu­lus pri­me­nan­tis vaiz­das. Ki­ti įžvel­gia net spal­vo­tus dra­ko­nus“, – pa­ste­bė­jo A.Gal­vo­nai­tė. Ta­čiau to­kia gam­tos iš­dai­ga vyks­ta 18 km aukš­ty­je ir tik šiau­ ri­nė­je dan­gaus skliau­to pu­sė­je, o klai­pė­die­čio ka­me­ra žvel­gė Va­ka­ rų link. „Daž­niau tai pa­si­tai­ko šal­tuo­ju me­tų lai­ku, ką tik sau­lei nu­si­lei­ dus ar­ba prieš pa­te­kė­ji­mą“, – kal­ bė­jo kli­ma­to­lo­gė. Spe­cia­lis­tė klai­pė­die­čio už­fik­ suo­tą reiš­ki­nį lin­ku­si aiš­kin­ti kaip de­gan­čio ži­bin­to skry­dį.

„Aš pa­ti esu tai iš­ban­džiu­si. To­ kie ži­bin­tai ga­li stai­ga keis­ti kryp­tį, ju­dė­ti į vi­sas pu­ses, ne­ly­gu, į ko­kį oro ma­sės srau­tą pa­puls. Ma­ny­ čiau, kad šio­je me­džia­go­je yra bū­ tent de­gan­tis ži­bin­tas“, – pa­ste­bė­ jo spe­cia­lis­tė. Lau­kia rau­do­no lie­taus

Ta­čiau kli­ma­to­lo­gė pa­ste­bė­jo, kad skan­di­na­vai šio­mis die­no­mis iš­ties lau­kia ypa­tin­go re­gi­nio – rau­do­no­ jo lie­taus. „Tai su­si­ję su Sa­cha­ros dy­ku­ mos dul­kė­mis, pa­ki­lu­sio­mis į di­de­lį

Kad­ras iš skai­ty­to­jo už­fik­suo­tos vaiz­do me­džia­gos

aukš­tį“, – aiš­ki­no kli­ma­to­lo­gė. O ką ga­lė­jo re­gė­ti vie­tos gy­ven­ to­jai virš Pla­te­lių eže­ro, A.Gal­vo­ nai­tė ne­ga­lė­jo at­sa­ky­ti. „Orų per­mai­nos to­kių da­ly­kų ne­ga­lė­jo nu­lem­ti. Sun­ku pa­sa­ky­ ti, ką žmo­nės iš­vy­do. Ne­bent tik­ rai neat­pa­žin­tą skrai­dan­tį ob­jek­tą, ku­rio ne­su ma­čiu­si“, – juo­kė­si kli­ ma­to­lo­gė. A.Gal­vo­nai­tė pa­ste­bė­jo, kad itin daž­nai keis­tą įspū­dį ga­li pa­lik­ti ir šiau­ri­nė pa­švais­tė ar­ba Mė­nu­lio ar Sau­lės ha­las, ku­ris at­ro­do kaip švie­ sūs ra­ti­lai, lan­kai, stul­pai ar dė­mės.

Tei­si­nin­kai at­si­svei­ki­no su bu­vu­siu ko­le­ga Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Lė­bar­tų ka­pi­nė­se pa­lai­do­tas bu­vęs il­ga­me­tis Klai­pė­dos mies­to apy­lin­ kės pro­ku­ra­tū­ros va­do­vas Sta­nis­ lo­vas Stul­pi­nas.

Lai­do­tu­vės: penk­ta­die­nį va­ka­re stai­ga mi­ręs S.Stul­pi­nas va­kar pa­ly­dė­tas am­ži­no poil­sio. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

65-uo­sius ei­nan­tis bu­vęs pro­ku­ ro­ras mi­rė penk­ta­die­nį va­ka­re sa­ vo na­muo­se prie kom­piu­te­rio. Tą­dien, pa­sak ar­ti­mų­jų, jis lan­ kė­si pas gy­dy­to­jus, kur ga­vo pa­ta­ ri­mą var­to­ti mais­to pa­pil­dus, stip­ ri­nan­čius šir­dį. Tą pa­čią die­ną S.Stul­pi­nas mi­rė, kaip spė­ja­ma, nuo šir­dies krau­ja­

gys­lių li­gos. Kaip įpras­ta to­kiais at­ve­jais, pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ ri­mas mir­ties prie­žas­čiai nu­sta­ ty­ti. Va­kar tei­si­nin­kas pa­ly­dė­tas į am­ ži­no­jo poil­sio vie­tą Lė­bar­tų ka­pi­ nė­se. Su ve­lio­niu at­si­svei­ki­no bū­ rys bu­vu­sių ko­le­gų bei S.Stul­pi­no duk­ros, pro­ku­ro­rės Dia­nos Mi­ke­ lė­nie­nės, bend­ra­dar­bių. Prieš ke­le­tą me­tų išei­da­mas į pen­si­ją S.Stul­pi­nas ti­ki­no įsi­jung­ siąs į po­li­ti­nę ko­vą ir kan­di­da­tuo­ siąs į Sei­mą. Pas­ta­ruo­ju me­tu jis ak­ty­viai reiš­kė­si ko­men­tuo­da­mas pe­do­fil­ i­jos skan­da­lą.

9

antrADIENIS, spalio 23, 2012

OMX Vilnius

–0,42 %

2,8 proc.

šie­met ūg­te­lė­jo Lie­tu­vos pra­mo­nė.

OMX Riga

+0,18 %

–0,34 %

Skrai­dan­čių – ­ dau­giau Į Lie­tu­vos oro uos­tus per šių me­tų sausį– rugsėjį at­vy­ko ir iš jų iš­vy­ko 2,453 mln. ke­ lei­vių. Tai yra 21,6 pro­c. dau­giau nei per­nai per tą pa­tį lai­ko­tar­pį. Be­veik ket­vir­ta­da­lis vi­sų ke­lei­vių šie­met vy­ko į Di­džią­ją Bri­ta­ ni­ją ir iš jos. Taip pat po­pu­lia­rios skry­džių ša­lys bu­vo Vo­kie­ti­ja, Lat­vi­ja, Da­ni­ja, Ai­ri­ja. Iš vi­so ša­lies oro uos­tuo­se ki­lo ir tū­pė apie 32 tūkst. lėk­tu­vų – 7,7 pro­c. dau­giau nei per de­vy­nis praė­ju­sių me­tų mė­ne­sius.

ky­ti eg­za­mi­nus ir tu­rė­ti aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą.

To­mo Ur­be­lio­nio (BFL) nuo­tr.

Suvaržys bu­hal­te­rius Jei­gu įsta­ty­mo pa­kei­ti­mai įsi­ga­ lio­tų, po ke­le­rių me­tų vy­riau­sie­ siems bu­hal­te­riams bū­tų pri­va­ lo­mi ne tik ap­skai­tos ir fi­nan­si­nės at­skai­to­my­bės bei mo­kes­čių eg­ za­mi­nai, bet ir aukš­ta­sis eko­no­ mi­kos, fi­nan­sų ar ap­skai­tos stu­ di­jų kryp­ties iš­si­la­vi­ni­mas. To­kias pa­rei­gas ga­lė­tų tu­rė­ti tik tie, ku­ rie bū­tų įtrauk­ti į ša­lies vy­riau­sių­ jų bu­hal­te­rių są­ra­šus. Pa­sak Lie­tu­vos bu­hal­te­rių ir au­di­to­rių aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tės Dan­guo­lės Pranc­kė­nie­nės, Bu­hal­ te­ri­nės ap­skai­tos įsta­ty­mą tai­sy­ti pri­si­rei­kė to­dėl, kad šiuo me­tu yra sun­ku api­brėž­ti ap­skai­tos įmo­nė­ se dir­ban­čių žmo­nių at­sa­ko­my­bės ri­bas. Ta­čiau da­bar nu­ma­to­mi pa­ kei­ti­mai ap­sun­kin­tų ne tik pa­vie­ nių bu­hal­te­rių, bet ir smul­kių­jų vers­lo įmo­nių dar­bą. „Bu­hal­te­ri­nę ap­skai­tą tei­kian­ čių įmo­nių da­bar yra daug. Ta­čiau už ga­lu­ti­nį at­lik­tą dar­bą at­sa­ko ne

įmo­nė, o jį pa­da­ręs žmo­gus. Jei­gu žmo­gus yra ne­pa­kan­ka­mai kva­li­ fi­kuo­tas, jis at­sa­ko­my­bės pri­siim­ ti ne­ga­li. Tai tas pa­ts, kaip ir au­to­ mo­bi­lių re­mon­tas. Jei­gu tai­sau jū­sų au­to­mo­bi­lį, pa­da­rau ką nors ne­ge­ rai, gre­sia bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­ bė – ka­dan­gi esu meist­ras, at­sa­ko­ my­bę pri­siim­ti ga­liu. Ta­čiau jei­gu esu ne­kva­li­fi­kuo­tas dar­buo­to­jas, už au­to­mo­bi­liui pa­da­ry­tą ža­lą at­sa­ko­ my­bės pri­siim­ti ne­ga­liu, nes jį tai­ sy­da­mas tik pra­kti­ka­vau­si, nuo­sto­lį pa­da­riau per klai­dą, dėl neiš­ma­ny­ mo“, – aiš­ki­no D.Pranc­kė­nie­nė. Bu­hal­te­rių są­ra­šas ne­rei­ka­lin­gas

D.Pranc­kė­nie­nė ma­no, kad si­tua­ ci­jai su­re­gu­liuo­ti pa­kak­tų priim­ ti pa­tai­są, pa­gal ku­rią kiek­vie­no­je ap­skai­tos įmo­nė­je dirb­tų bent vie­ nas aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos bu­hal­te­ ris, ku­ris ir pri­siim­tų at­sa­ko­my­bę už at­lik­tus dar­bus. D.Pranc­kė­nie­nė kri­tiš­kai ver­ti­na ir min­tį, kad rei­kė­ tų su­da­ry­ti vy­riau­sių­jų bu­hal­te­rių, tu­rin­čių aukš­čiau­sią kva­li­fi­ka­ci­ją ir ga­lin­čių pri­siim­ti at­sa­ko­my­bę, są­ra­šą. Pa­gal Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­

jos siū­lo­mus įsta­ty­mo pa­kei­ti­mus į tą są­ra­šą pa­tek­tų ko­ne vi­si šiuo me­tu bu­hal­te­riais dir­ban­tys žmo­ nės, o po ke­le­rių me­tų – tik ati­ti­nkantys griež­tus rei­ka­la­vi­mus. „Po 1991 m. daug žmo­nių per­ si­kva­li­fi­ka­vo į bu­hal­te­rius, jie yra bai­gę anuo­me­čius tech­ni­ku­mus, ku­rie da­bar ne­pri­pa­žįs­ta­mi kaip uni­ver­si­te­tai. To­dėl pa­gal nau­ją­ją tvar­ką se­nie­ji spe­cia­lis­tai lik­tų už bor­to. Nė­ra pra­smės da­ry­ti ir są­ ra­šą, į ku­rį no­rė­da­mi ga­lė­tų pa­tek­ ti vi­si. Jei­gu no­ri­me lįs­ti iš še­šė­lio, griež­tin­ti ap­skai­tą rei­kia, ta­čiau tai tu­ri bū­ti pa­da­ry­ta ge­rai ap­gal­ vojus“, – tei­gė D.Pranc­kė­nie­nė. Dar­bo ko­ky­bė pa­ge­rė­tų

Pa­sak Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos Vie­šų­jų ry­šių sky­riaus ve­dė­jo Vy­tau­to Len­ ku­čio, priim­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas su­da­ry­tų są­ly­gas kel­ti pri­va­čia­ja­me sek­to­riu­je dir­ban­čių vy­riau­sių­jų bu­hal­te­rių kva­li­fi­ka­ci­ją. To­dėl tu­rė­tų ge­rė­ti ir jų dar­bo ko­ky­bė, ma­žė­ti vers­lo pa­ti­ria­ma ža­la dėl blo­gos vy­riau­sių­jų bu­hal­ te­rių tei­kia­mų pa­slau­gų ko­ky­bės.

Komentaras Emi­lis Ru­že­lė

Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­kos ins­t i­tu­to eks­per­tas

Į

s­ta­ty­mo pro­jek­te iš­dės­ty­tų siū­ly­ mų įves­ti vy­riau­sių­jų bu­hal­te­rių, tu­rin­čių tei­sę teik­ti pa­slau­gas, są­ ra­šą bei pri­va­lo­mus rei­ka­la­vi­mus įgy­ven­di­ni­mas ap­ri­bo­tų kon­ku­ren­ ci­ją šių pa­slau­gų rin­ko­je, tai po­ten­cia­

€

Valiutų kursai

De­ga­lų kai­nos

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,1073 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,2404 JAV do­le­ris 1 2,6443 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6632 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9593 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,4208 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6768 Ru­si­jos rub­lis 100 8,5536 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8553

pokytis

+0,0999 % –0,0401 % –0,0189 % –0,7047 % +0,0081 % +0,0238 % –0,1857 % –0,4214 % –0,0350 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,98

4,64

2,47

„Apoil“

4,89

4,55

2,47

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

89,96 dol. už 1 brl. 110,60 dol. už 1 brl.

Fi­nan­si­nių sun­ku­mų ka­muo­ja­ mos kai ku­rios Va­ka­rų Eu­ro­pos ša­lys tu­rė­tų sek­ti Bal­ti­jos ša­lių pa­ vyz­džiu ir nea­ti­dė­lio­ti bū­ti­nų re­ for­mų, siek­da­mos iš­spręs­ti fi­nan­ si­nes pro­ble­mas.

Kom­pe­ten­ci­ja: priė­mus įsta­ty­mų pa­tai­sas bu­hal­te­riai pri­va­lė­tų lai­

Trūks­ta at­sa­ko­my­bės

kl.lt/naujienos/ekonomika

Pa­vyz­dys – Bal­ti­jos ša­lys

„No­ri tu­rė­ti už­tik­rin­ tą dar­bą? Tapk bu­ hal­te­riu!“ – skel­bia vie­nos įmo­nės rek­ la­ma. Ta­čiau, pa­kei­ tus da­bar ga­lio­jan­tį Bu­hal­te­ri­nės ap­skai­ tos įsta­ty­mą, gy­ve­ ni­mas ap­kars­tų ne tik no­rin­tiems tu­rė­ ti šį už­tik­rin­tą dar­bą, bet ir vers­li­nin­kams, ku­riems mo­kes­čius tvar­kan­tys spe­cia­ lis­tai yra bū­ti­ni.

Li­na Mra­zaus­kai­tė, Gin­ta­rė Mi­ce­vi­čiū­tė

ekonomika

OMX Tallinn

liai di­din­tų pa­slau­gų kai­nas, taip pat ad­mi­nist­ra­ci­nę naš­tą pa­slau­gų tei­kė­ jams. Aps­kai­tos su­dė­tin­gu­mas pri­klau­so ir nuo vers­lo po­bū­džio, dy­džio, ki­tų ap­ lin­ky­bių. Bū­tent dėl šios prie­žas­ties rin­ko­je jun­ta­mas skir­t in­gos kva­l i­fi­ ka­ci­jos ir pa­tir­ties vy­riau­sių­jų bu­hal­ te­rių po­rei­kis. Jei­gu val­džios nu­sta­ty­ tus pri­va­lo­mus rei­ka­la­vi­mus ati­tin­ka

vi­si vy­riau­sie­ji bu­hal­te­riai, nė­ra jo­kio tiks­lo vyk­dy­ti ates­ta­ci­ją, o jei­gu da­lis vy­riau­sių­jų bu­hal­te­rių šių rei­ka­la­vi­ mų nea­ti­tin­ka, tai reiš­kia, kad rin­ko­ je nė­ra po­rei­kio tai­ky­ti bū­tent to­kius griež­tus rei­ka­la­vi­mus. Jau da­bar rin­ ko­je yra įvai­rių pa­tir­ties, kva­li­fi ­ka­ci­ jos ir įgū­džių ver­ti­ni­mo bū­dų, ku­rie pa­ten­ki­na esan­t į po­rei­k į. Tai kva­li­fi­ ka­ci­jos kė­li­mo kur­sai, ser­ti­fi­ka­tai.

Tai in­ter­viu BNS pa­reiš­kė vie­nas žy­miau­sių Eu­ro­pos eko­no­mis­tų, bu­vęs Len­ki­jos fi­nan­sų mi­nist­ras ir cent­ri­nio ban­ko va­do­vas Les­ze­ kas Bal­ce­ro­wic­zius. „Bal­ti­jos ša­lys yra vi­di­nės de­val­ va­ci­jos pa­vyz­dys. Pas­ta­rą­jį šių ša­ lių eko­no­mi­nį nuo­smu­kį lė­mė di­ džiu­lis pri­va­taus kre­di­to bu­mas, ku­ris žlu­go. Ta­čiau ta­da Bal­ti­jos ša­lių vy­riau­sy­bės ėmė­si rei­ka­lin­gų re­for­mų, įskai­tant fis­ka­li­nį kon­so­ li­da­vi­mą, ir kai ku­rių struk­tū­ri­nių per­tvar­kų, ir tai su­vei­kė. Pa­ly­gin­ ki­me: Grai­ki­ja ati­dė­jo re­for­mas, to­dėl neiš­gy­ve­no pri­va­čių kre­di­tų bu­mo ir pa­ty­rė sis­te­mi­nį fis­ka­li­nį išeik­vo­ji­mą“, – in­ter­viu Vil­niu­je sa­kė L.Bal­ce­ro­wic­zius. „To­dėl, ma­nau, Bal­ti­jos ša­lys yra ge­ras pa­vyz­dys kai ku­rioms Va­ka­ rų Eu­ro­pos ša­lims, ku­rios ko­vo­ja su eko­no­mi­kos pro­ble­mo­mis, nes ati­de­da bū­ti­nas ko­rek­ci­jas“, – sa­ kė L.Bal­ce­ro­wic­zius, ku­ris Lie­tu­ vo­je lan­kė­si Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to kvie­ti­mu. Kai ku­rie už­sie­nio ana­li­ti­kai ir po­li­ti­

kai pa­brė­žia, kad Lie­tu­va, Lat­vi­ja ir Es­ti­ja sėk­min­gai su­val­dė 2009 m. pra­si­dė­ju­sią fi­nan­sų kri­zę. Šiuo me­tu Bal­ti­jos ša­lių eko­no­mi­kos nuo­sai­kiai au­ga – nau­jau­siais ES sta­tis­ti­kos tar­ny­bos duo­me­ni­mis, per kri­zę spar­čiai kri­tu­sių Bal­ti­ jos ša­lių eko­no­mi­kos pa­gal au­gi­ mą iš­lie­ka tarp ly­de­rių pa­sta­ruo­ sius pen­kis ket­vir­čius. Lie­tu­vos eko­no­mi­ka balandį– birželį, pa­ly­gin­ti su ati­tin­ka­mu 2011-ųjų lai­ko­tar­piu, pa­di­dė­jo 2,8 pro­c. Lat­vi­jos – 4,3 pro­c., Es­ti­jos – 2,5 pro­c. „Klaipėdos“, BNS inf.

No­ri į pres­ti­ži­nį klu­bą Lie­tu­va no­ri įsto­ti į eko­no­miš­kai stip­riau­sias pa­sau­lio ša­lis vie­ni­jan­ čią Eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­ mo ir plėt­ros or­ga­ni­za­ci­ją (EBPO).

Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras Aud­ro­ nius Ažu­ba­lis Pa­ry­žiu­je EB­PO ge­ ne­ra­li­niam sek­re­to­riui Ánge­liui Gurr­íai ofi­cia­liai įtei­kė prem­je­ro And­riaus Ku­bi­liaus laiš­ką, ku­riuo pa­tvir­ti­na­ma Lie­tu­vos nuo­sta­ta tap­ti šios or­ga­ni­za­ci­jos na­re ir pra­ šo­ma ofi­cia­lios ge­ne­ra­li­nio sek­re­to­ riaus pa­ra­mos to­kiam stra­te­gi­niam Lie­tu­vos sie­kiui. Ti­ki­ma­si, kad ar­ ti­miau­sias EB­PO plėt­ros eta­pas bus pa­skelb­tas ki­tų me­tų vi­du­ry­je. Su­si­ti­ki­me mi­nist­ras pa­brė­žė, kad Lie­tu­va, at­si­žvel­giant į for­ma­ lius EB­PO na­rys­tės kri­te­ri­jus, yra

vie­na la­biau­siai na­rys­tei pa­si­ren­ gu­sių re­gio­no ša­lių. Pa­sak A.Ažu­ ba­lio, „pri­si­jun­gu­si prie šio eli­ti­niu vals­ty­bių klu­bu va­di­na­mos or­ga­ni­ za­ci­jos, Lie­tu­va bū­tų ne tik nau­dos ga­vė­ja, bet ir, pa­si­nau­do­da­ma sa­vo pa­tir­ti­mi, pro­duk­ty­viai įsi­jung­tų į EB­PO veik­lą“. Lie­tu­va su EB­PO bend­ra­dar­biau­ti pra­dė­jo 1996 m., kai kar­tu su kai­ my­nė­mis Bal­ti­jos ša­li­mis or­ga­ni­za­ ci­jai įtei­kė dek­la­ra­ci­ją, pa­tvir­ti­nan­ čią no­rą pri­si­jung­ti prie EB­PO. Šiuo me­tu EB­PO vie­ni­ja 34 pa­ sau­lio vals­ty­bes, tarp jų yra JAV, Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, Pran­cū­zi­ja, Aust­ra­li­ja, Vo­kie­ti­ja, Ka­na­da, Da­ ni­ja, Nor­ve­gi­ja, taip pat Len­ki­ja, Če­ki­ja ir Es­ti­ja. „Klaipėdos“ inf.

10

antrADIENIS, spalio 23, 2012

pasaulis Neigė pra­ne­šimą

Užt­raukė gėdą

Įkliu­vo ne­blai­vus

Ma­dos di­zai­ne­ris Kar­las La­ger­ fel­das pa­neigė, kad Prancū­zi­ jos pre­zi­dentą Fran­çois Hol­ lan­de’ą pa­va­di­no idio­tu. Pa­sak ma­dos gu­ru, pa­sta­ba, ku­rią pa­skelbė vie­nas žur­na­las, galė­ jo būti blo­gai iš­vers­ta. K.La­ger­ fel­das pri­dūrė, kad jam pre­zi­ den­tas at­ro­do „links­mas, dva­ sin­gas ir la­bai la­bai pro­tin­gas“.

BBC už­sie­nio nau­jienų re­dak­ to­rius Joh­nas Simp­so­nas pa­ reiškė, kad kal­ti­ni­mai dėl ly­ ti­nio iš­nau­do­ji­mo, sie­ja­mi su ve­lio­niu BBC žvaigž­de Jim­my Sa­vi­le’iu, na­cio­na­linį trans­liuo­ toją nu­gramz­di­no į did­žiau­sią krizę per pa­sta­ruo­sius 50 me­ tų. Jo ma­ny­mu, „BBC į skan­ dalą rea­ga­vo ne itin ge­rai“.

Len­ki­jos po­li­ci­ja Var­šu­vo­je su­ laikė ka­ta­likų vys­kupą Piotrą Ja­reckį, ku­ris vai­ruo­da­mas ­ ne­blai­vus įva­žia­vo į te­leg­ra­fo stulpą. Po­li­ci­jos pa­reigū­nai nu­ rodė, kad vai­ruo­to­jo krau­jy­je bu­vo ras­ta 2,5 pro­milės al­ko­ho­ lio. Len­ki­jo­je mak­si­ma­lus leis­ti­ nas al­ko­ho­lio kie­kis vai­ruo­tojų krau­jy­je yra 0,2 pro­milės.

Kons­ti­tu­ci­jo­je – tau­tos žo­dis Ar ga­li pa­pras­tas pi­lie­tis pa­dėti vald­žiai pa­reng­ti ša­lies kons­ti­tu­ciją? Ga­li. Bent taip ma­no is­lan­dai. Jų gal­va, tik tie­sio­ginė de­ mok­ra­ti­ja yra pa­nacė­ja nuo visų vals­ tybės ligų. Tie­sio­ginė de­mok­ra­ti­ja

Baimė: įkaitų dra­ma Dub­rov­

ko­je ne­bu­vo pa­sku­tinė šiur­pi ata­ka Mask­vo­je. AFP nuo­tr.

„Nord Ost“ me­tinės Ru­si­ja šian­dien mi­ni te­ro­ro ak­to Mask­vos Dub­rov­kos teat­re me­ ti­nes. Tris die­nas tru­ku­si įkaitų dra­ma pa­rei­ka­la­vo 130 ne­kaltų žmo­nių gy­vybės.

Prieš de­šimt metų spa­lio 23 d. Maskvą su­krėtė pra­ne­ši­mas, kad sos­tinės Dub­rov­kos teat­ re gink­luo­ti te­ro­ris­tai įkai­tais pa­ėmė po­pu­lia­raus miu­zik­lo „Nord Ost“ žiū­ro­vus. 2002 m. teat­re ge­rai gink­luo­ti čečėnų ko­vo­to­jai įkai­tais pa­ėmė 912 žmo­nių, tarp jų daug vaikų. Įkaitų dra­ma baigė­si po trijų dienų, spa­lio 26-ąją, kai Ru­si­jos spe­cia­lio­sios pa­jėgos pri­lei­do į pa­statą ne­ži­nomų dujų, siek­ da­mos neut­ra­li­zuo­ti už­puo­li­ kus, gra­si­nan­čius su­sprog­din­ti pa­statą, jei­gu Mask­va neiš­ves iš Čečė­ni­jos sa­vo ka­rių. Per teat­ro šturmą žu­vo 130 žmo­nių. Nus­ta­ty­ta, kad 125 miu­zik­lo žiū­ro­vai mirė pa­veik­ti nuo­dingų dujų. Ru­si­jos spe­cia­ lio­sios pa­jėgos nu­kovė 40 už­ puo­likų. Nu­šau­ti bu­vo net tie ko­vo­to­jai, ku­rie bu­vo ne­tekę są­ monės dėl dujų. Pa­tys už­puo­li­ kai nu­šovė pen­kis žmo­nes. Kru­vi­na šios ap­siaus­ties ato­ maz­ga ap­temdė tuo­met ant­rus me­tus ša­liai va­do­va­vu­sio pre­zi­ den­to Vla­di­mi­ro Pu­ti­no įvaizdį. Per šį in­ci­dentą gy­vi likę žmo­ nės ir aukų ar­ti­mie­ji iki šiol la­ bai kri­tiš­kai ver­ti­na vy­riau­sybės veiks­mus. Iš­puo­lis Dub­rov­kos teat­ re ne­bu­vo pa­sku­tinė šiur­pi ata­ ka Mask­vo­je. 2010 m. per dviejų mir­ti­nin­kių sprog­din­tojų iš­puolį sos­tinės met­ro­po­li­te­ne žu­vo 40 žmo­nių, o per­nai vie­nam mir­ti­ nin­kui su­si­sprog­di­nus pa­grin­di­ nia­me tarp­tau­ti­nia­me Do­mo­de­ do­vo oro uos­te žu­vo 36 žmonės. BNS inf.

Kai ku­rioms net sa­ve de­mok­ra­ tiš­komis va­di­nan­čioms pa­sau­ lio vals­tybėms, re­gis, reikėtų daug ko pa­si­mo­ky­ti iš Is­lan­di­jos. Ir ne tik pa­gar­bos de­mok­ra­ti­jai, o svar­ biau­sia – sa­vo gy­ven­to­jams, ta­ čiau ir išt­vermės įveik­ti eko­no­mi­ nes ne­gan­das. Dar vi­sai ne­se­niai Is­lan­di­ja bu­vo nu­ra­šy­ta į pa­sau­lio vals­ty­bių pa­ raš­tes kaip iki kak­lo pra­si­sko­li­nu­si ša­lis. Griu­vus ša­lies bankų sis­te­mai ša­lis pa­tyrė rimtų ne­ma­lo­numų. Mil­ži­niš­kos sko­los, nu­vertė­ju­ si va­liu­ta, išau­gu­sios kai­nos, net at­vi­ri konf­lik­tai su did­žio­sio­mis Eu­ro­pos vals­tybė­mis – vi­sos šios bėdos užg­riu­vo ma­žytės Šiaurės Eu­ro­pos vals­tybės gy­ven­to­jus. Ta­č iau Is­l an­d i­ja ne­pa­s i­d avė spau­di­mui. Prie­šin­gai, ša­lies po­li­ ti­kai kreipė­si pa­gal­bos į žmo­nes, ir šie aiš­kiai tarė „ne“ vi­siems, iš jų vals­tybės rei­ka­lau­jan­tiems pi­nigų bei gra­si­nan­tiems ne­ma­lo­nu­mais. Is­l an­d i­j os po­l i­t i­kai nu­tarė grąžin­ti mo­ra­linę skolą tau­tai. O ar yra ge­res­nis būdas tai pa­da­ry­ ti, ne­gu įves­ti tie­sio­ginę de­mok­ra­ tiją? Ki­taip sa­kant, leis­ti kiek­vie­ nam ša­lies pi­lie­čiui pri­si­dėti prie vals­tybės pa­grindų kūri­mo. „Pirmą­syk pa­sau­lio is­to­ri­jo­je ša­ lies kons­ti­tu­ci­ja per­žiū­ri­ma to­kiu

būdu – per tie­so­ginę de­mok­ra­tiją“, – 2010 m. ne­slėpė džiaugs­mo ko­ mi­te­to, ku­riam pa­tikė­ta or­ga­ni­zuo­ ti Kons­ti­tu­cinę asamblėją, at­stovė Berg­hil­dur Er­la Bergthórsdót­tir. Is­lan­di­jos prem­jerė Jóhan­na Si­ gur­dardót­tir ta­da ak­cen­ta­vo: „Ti­ kimės, kad ši nau­ja kons­ti­tu­ci­ja taps nau­ju so­cia­li­niu su­si­ta­ri­mu, ve­sian­čiu į at­kūrimą ir su­si­tai­ kymą. Kad tai įvyktų, pri­va­lo da­ ly­vau­ti vi­sa tau­ta.“ Šį sek­ma­dienį J.Si­gur­dardót­tir dar sykį pa­žadė­jo, kad vy­riau­sybė įsik­lau­sys į vi­suo­menės nuo­monę. „Šie kons­ti­tu­ci­nio ko­mi­te­to nu­ ta­ri­mai <...>, ma­no gal­va, – svar­ bus mūsų vald­žios pa­to­bu­li­ni­mas. Jei manęs klau­sia­te, ar vy­riau­sybė tu­ri įsik­lau­sy­ti ir ar tu­ri­me at­si­ žvelg­ti į žmo­nių nuo­monę ruoš­ da­mi naująją kons­ti­tu­ciją, ma­no at­sa­ky­mas – taip“, – kalbė­jo J.Si­ gur­dardót­tir. Pa­si­nau­do­jo „Fa­ce­book“ ir „Twit­ter“

Neįp­ras­ti rin­ki­mai į 25 narį tu­rin­ čią Kons­ti­tu­cinę asamblėją, ku­rios už­duo­tis – pa­ruoš­ti naująją ša­lies kons­ti­tu­ciją, Is­lan­di­jo­je vy­ko prie­š dve­jus me­tus. Asamblė­ja bu­vo su­šauk­ta pra­ ėju­sių metų pra­džio­je. Pa­siū­ly­mus ir pa­gei­da­vi­mus is­lan­dai galė­jo išdės­ty­ti ne tik

asamblė­jos in­ter­ne­to sve­tainė­je, bet ir so­cia­li­niuo­se tink­la­la­piuo­se „Fa­ce­book“ ir „Twit­ter“. Nuo 1944 m. Is­lan­di­ja iš esmės gy­ve­na be sa­vos kons­ti­tu­ci­jos. Lig­šio­li­nis pa­grin­di­nis ša­lies įsta­ty­mas ma­žai kuo ski­ria­si nuo iki 1944 m. Is­lan­diją vald­žiu­sios Da­ni­jos kons­ti­tu­ci­jos. Prieš dau­giau nei 50 metų bu­vo pa­keis­ti vos ke­li sa­ki­niai. Is­lan­di­ ja bu­vo įvar­dy­ta kaip ne­prik­lau­so­ ma res­pub­li­ka, o žo­dis „ka­ra­lius“ pa­keis­tas į „pre­zi­den­tas“. Ta­čiau dau­giau reikš­mingų po­ky­čių ne­ pa­da­ry­ta. Nuo 1944 m. Is­lan­di­jo­je vis pa­si­ girs­da­vo kalbų, kad da­nišką kons­ ti­tu­ciją derėtų pa­ko­re­guo­ti, ta­čiau le­dus šiuo klau­si­mu ga­lu­ti­nai pa­ ju­di­no tik 2008 m. šalį užk­lu­pu­si fi­nansų krizė. Būtent ta­da Is­lan­ di­jo­je ki­lo ma­si­niai pro­tes­tai prie­š vald­žios po­li­tiką.

Pirmą­kart pa­sau­ lio is­to­ri­jo­je ša­lies kons­ti­tu­ci­ja per­žiū­ ri­ma to­kiu būdu – per tie­sio­ginę de­ mok­ra­tiją. Pa­siū­ly­mai rinkė­jams

Šį sek­m a­d ienį Is­l an­d i­jos gy­ ven­to­jai ga­vo teisę iš­reikš­ti sa­vo nuo­monę dėl nau­jo kons­ti­tu­ci­jos pro­jek­to, pa­ruoš­to asamblė­jos. Re­fe­ren­du­me žmonės turė­jo bal­ suo­ti dėl še­šių nau­jo­sios kons­ti­tu­ ci­jos punktų. Juo­se nu­ro­do­ma, kad ša­lies vald­ žia pri­va­lo ak­ty­viau nei iki šiol

rūpin­tis ša­lies natū­ra­liai­siais iš­ tek­liais, to­kiais kaip žu­vies at­sar­ gos ir geo­ter­minė ener­gi­ja. Taip pat nu­ma­ty­ta, kad re­fe­ren­ du­mui įvai­riais klau­si­mais ini­ci­ juo­ti pa­kan­ka vos 10 pro­c. ša­lies gy­ven­tojų, o pre­zi­den­tas ne­ga­ li vyk­dy­ti sa­vo pa­reigų dau­giau nei tris ka­den­ci­jas. Iki šiol ša­lies va­do­vo ka­den­cijų skai­čius Is­lan­di­jo­je ne­bu­ vo ri­bo­ja­mas. Ga­liau­siai asamblė­jos na­riai pa­prašė rinkėjų įver­tin­ti vals­ ty­binės re­li­gi­jos klau­simą. 66 pro­c. is­landų pri­tarė pa­si­ūly­ mams. Rinkėjų ak­ty­vu­mas siekė 49 pro­c., iš vi­so bal­sa­vi­mo teisę ša­ly­ je tu­ri 235 tūkst. gy­ven­tojų. Į re­fe­ ren­du­mo re­zul­tatą vy­riau­sybė at­ si­žvelg­ti ne­pri­va­lo. „Tai yra tau­tos spren­di­mas. Dau­ ge­lis rinkėjų bal­sa­vo už po­ky­čius“, – ko­men­ta­vo Is­lan­di­jos uni­ver­ si­te­to eko­no­mis­tas Thórólfu­ras Matth­ías­so­nas. Kaip svar­biau­sią re­fe­ren­du­mo re­zul­tatą eks­per­tas įvar­di­jo tau­tos nuo­monę dėl natū­ra­liųjų iš­tek­lių. Žve­jy­ba su­ku­ria apie 7 pro­c. Is­ lan­di­jos bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to. Bet is­lan­dai pik­ti­na­si, kad žve­jy­bos sek­to­riu­je ga­lio­jan­ti griežtų kvotų sis­te­ma at­ri­bo­ja dau­gelį žmo­nių nuo šio pel­nin­go vers­lo. „Žmonės no­ri nau­do­tis natū­ra­ liai­siais iš­tek­liais, ku­rių ša­ly­je gau­su. Ma­nau, tai yra aki­vaiz­dus spau­di­ mas po­li­ti­kams pa­keis­ti kvotų sis­ temą“, – sakė Th.Matth­ías­so­nas. Žve­jy­bos ir kitų iš­tek­lių kont­rolės klau­si­mas – itin jaut­rus Is­lan­di­jo­je. Praė­ju­siais me­tais vy­riau­sybė ve­ ta­vo vie­no kinų mag­na­to pra­šymą ša­ly­je nu­si­pirk­ti dir­ba­mos žemės. Vie­toj to jam bu­vo pa­si­ūly­ta žemę nuo­mo­tis. „Eu­rAc­tiv“, „Reu­ters“, AFP inf.

Krizė: 2008 m. ki­lu­si is­landų pa­si­pik­ti­ni­mo vald­žia ir ban­kais ban­ga pa­ska­ti­no ša­lies po­li­ti­kus į nau­jo­sios kons­ti­tu­ci­jos ren­gimą įtrauk­ti ša­lies gy­

ven­to­jus.

AFP nuo­tr.

11

ANTRADIENIS, spalio 23, 2012

rubrika sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

sveikata

Mo­ters or­ga­niz­mą pa­tik­ri­na nėš­tu­mas Nėš­tu­mas kaip di­ di­na­ma­sis stik­las iš­ryš­ki­na mo­ters svei­ka­tos bė­das. Tad kar­tais su­si­da­ ro įspū­dis, kad iki gim­dy­mo li­go­ni­nė­ je pa­bū­na ne vie­na bū­si­ma ma­ma.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Kai nėš­tu­mui ky­la grės­mė

Kas yra nėš­tu­mo pa­to­lo­gi­jos sky­ rius, ži­no daž­na vai­kus au­gi­nan­ ti ar jų be­si­lau­kian­ti mo­te­ris. Kai ku­rios li­go­ni­nė­je pa­bū­na ne vie­ną kar­tą, kol su­si­lau­kia kū­di­kio. Bū­si­mų ma­mų svei­ka­ta be­si­rū­ pi­nan­tys gy­dy­to­jai taip pat pa­ste­ bi, kad vis daž­niau nėš­čios mo­te­rys dėl įvai­rių svei­ka­tos su­tri­ki­mų gul­ do­mos į li­go­ni­nę. Ta­čiau Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­ nės li­go­ni­nės Nėš­tu­mo pa­to­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­jas Vy­tau­tas Rau­ba,

„Nėš­tu­mas yra kaip di­di­na­ma­sis stik­ las“, – gy­dy­to­jas paaiš­ki­no, ko­dėl kai ku­rios mo­te­rys tik pa­sto­ju­sios su­si­du­ ria su tam tik­ro­mis svei­ka­tos pro­ble­ mo­mis. sek­da­mas pa­sta­rų­jų me­tų sta­tis­ti­ ką, ne­pas­te­bi sky­riu­je gy­do­mų bū­ si­mų gim­dy­vių gau­sė­ji­mo. Kaip paaiš­ki­no gy­dy­to­jas, čia daž­niau­siai pa­ten­ka mo­te­rys dėl gre­sian­čio prieš­lai­ki­nio gim­dy­ mo, ga­li­mo per­si­lei­di­mo, už­si­tę­ su­sio nėš­tu­mo, praė­jus gim­dy­mo ter­mi­nui. Pa­cien­tės taip pat pa­gul­do­mos dėl nėš­čių­jų tok­si­ko­zės, preek­ lamp­si­jos ar vi­daus or­ga­nų su­si­ rgi­mų, pa­si­reiš­ku­sių per nėš­tu­mą. Vie­nas daž­niau­siai pa­si­tai­kan­čių iš pa­sta­rų­jų – su­strei­ka­vę inks­tai.

Po­ky­tis: sta­tis­ti­niais duo­me­ni­mis, mo­te­rys mo­ti­nys­tei ryž­ta­si bū­da­mos vy­res­nio am­žiaus.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

or­ga­nas ga­li bū­ti jo silp­no­ji vie­ ta. Toks žmo­gus ga­li daž­niau sirg­ti įvai­rio­mis in­fek­ci­jo­mis. Ta­čiau ne­bū­ti­nai ma­mos li­ga per­duo­da­ma ir kū­di­kiui – ši­tai pri­ klau­so nuo pla­cen­tos ge­bė­ji­mo ap­ sau­go­ti ma­žy­lį. Kaip pa­ste­bi gy­dy­to­jas, opi nėš­ čių­jų pro­ble­ma – ma­žak­rau­jys­tė. Ja ser­ga kas tre­čia be­si­lau­kian­ti mo­ te­ris. Tie­sa, to­kioms bū­si­moms ma­moms gy­dy­tis li­go­ni­nė­je ne­ rei­kia. Mo­te­ris ge­le­žies at­sar­gas per­ duo­da vai­siui. Jei mo­ti­nai nėš­tu­ mo me­tu trū­ko ge­le­žies, užau­gu­ si jos duk­ra taip pat su­si­durs su šia pro­ble­ma.

V.Rau­bos pa­ste­bė­ji­mu, dėl ge­ le­žies sto­kos or­ga­niz­me ne vi­sa­ da kal­ta ne­vi­sa­ver­tė mi­ty­ba. Ge­le­ žies at­sar­gas ma­ži­na in­fek­ci­ja. Jos pa­si­sa­vi­ni­mą taip pat slo­pi­na tam tik­ri mais­to pro­duk­tai, pa­vyz­džiui, stip­ri ka­va ar kai ku­rios ko­šės.

Nors mo­te­rys iki aš­tun­to nėš­ tu­mo mė­ne­sio dėl vi­daus or­ga­nų su­si­rgi­mų ar ki­tų svei­ka­tos su­tri­ ki­mų tu­rė­tų bū­ti gy­do­mos sky­ riuo­se pa­gal pro­fi­lį, ta­čiau ne­re­tai jos pa­ten­ka ir į Nėš­tu­mo pa­to­lo­gi­ jos sky­rių. Ven­gia prieš­lai­ki­nio gim­dy­mo

Pa­sak V.Rau­bos, kai pa­cien­tė pa­ gul­do­ma į sky­rių, sten­gia­ma­si iš­ veng­ti prieš­lai­ki­nio gim­dy­mo. Kai bū­na praė­jęs gim­dy­mo ter­mi­nas, spe­cia­lis­tai ste­bi ma­mos ir bū­si­mo kū­di­kio būk­lę. Kai ser­ga­ma vi­daus or­ga­nų li­ go­mis, ste­bi­ma abie­jų būk­lė, o gy­dy­mas de­ri­na­mas su tų sri­čių

spe­cia­lis­tais. Ta­čiau, ne­pai­sant me­di­kų pa­stan­gų, apie 6 pro­c. at­ve­jų per me­tus bai­gia­si prieš­ lai­ki­niu gim­dy­mu. Ve­dė­jo pa­ste­ bė­ji­mu, šis skai­čius dau­ge­lį me­tų iš­lie­ka sta­bi­lus. Bet me­di­kai sten­gia­si, kad neiš­ ne­šio­tų kū­di­kių itin anks­ti gim­tų kuo ma­žiau. Li­gos per­si­duo­da kū­di­kiui

Pa­sak V.Rau­bos, nuo mo­ti­nos svei­ ka­tos pri­klau­so ir bū­si­mo­jo kū­di­ kio svei­ka­ta. Mo­ti­nos li­gos nėš­tu­ mo me­tu ga­li per­si­duo­ti bū­si­mam kū­di­kiui. Pa­vyz­džiui, jei su­šlu­buos inks­ tų veik­la, vė­liau, gi­mus vai­kui, šis

Iš­len­da silp­no­sios vie­tos

„Nėš­tu­mas yra kaip di­di­na­ma­sis stik­las“, – gy­dy­to­jas paaiš­ki­no, ko­dėl kai ku­rios mo­te­rys tik pa­ sto­ju­sios su­si­du­ria su tam tik­ro­ mis svei­ka­tos pro­ble­mo­mis. V.Rau­bos ma­ny­mu, tai ne vi­sa­ da yra blo­gai, nes taip mo­te­ris ga­li iš­siaiš­kin­ti sa­vo silp­ ną­sias vie­tas.

12

12

ANTRADIENIS, spalio 23, 2012

rubrika sveikata La­biau pa­si­ti­ki vais­ti­nin­kė­mis

bi­jo­ma sto­ma­to­lo­gų

Ka­va nau­din­ga svei­ka­tai

Gy­ven­to­jų ap­klau­sa at­sklei­dė, jog 4 iš 10 gy­ven­to­jų vais­ti­nin­ kė­mis pa­si­ti­ki la­biau nei vais­ti­ nin­kais. O vais­ti­nin­kais la­biau pa­si­ti­ki 4 pro­c. gy­ven­to­jų. Vy­ rai daž­niau nei mo­te­rys pa­si­ti­ ki vy­riš­kos ly­ties vais­ti­nin­kais. Vy­rai daž­niau tei­gė, jog pa­si­ti­ kė­ji­mas vais­ti­nin­ku ne­prik­lau­ so nuo jo ly­ties.

Pu­sė Lie­tu­vos gy­ven­to­jų kaip ne­ma­lo­niau­sias me­di­ci­nos pro­ce­dū­ras įvar­di­jo sto­ma­to­ lo­gi­nes, 36 pro­c. – uro­lo­gi­nes, gi­ne­ko­lo­gi­nes pro­ce­dū­ras, o treč­da­lis mi­nė­jo skran­džio ty­ ri­mą zon­du. Gy­ven­to­jams taip pat ne­ma­lo­nus krau­jo ėmi­mas iš ve­nos (26 pro­c.) bei pirš­to (21 pro­c.).

Har­var­do uni­ver­si­te­to moks­li­ nin­kai tei­gia, jog nuo ke­tu­rių iki še­šių ka­vos puo­de­lių per die­ną iš­ge­rian­čioms mo­te­rims su­ma­ žė­ja ti­ki­my­bė su­si­rgti gim­dos vė­žiu. Tiek pat ka­vos puo­de­lių iš­ge­rian­tiems vy­rams su­ma­žė­ja ti­ki­my­bė su­si­rgti pro­sta­tos vė­ žiu. Prie to­kių iš­va­dų bu­vo priei­ ta iš­ty­rus 117 000 sa­va­no­rių.

Mo­ters or­ga­niz­mą pa­tik­ri­na nėš­tu­mas 11

Gy­dy­to­jas kaip pa­ vyz­dį pa­mi­nė­jo ar­te­ri­ nę hi­per­ten­zi­ją, ku­rios po­žy­mius žmo­gus ne vi­sa­da pa­jau­čia, ne­ bent re­gu­lia­riai ma­tuo­ja krau­jos­ pū­dį. Bū­tent dėl šios prie­žas­ties vy­rai apie šią li­gą bei aukš­tą sa­vo krau­jos­pū­dį daž­niau­siai su­ži­no pa­ vė­luo­tai, tik iš­ti­kus in­sul­tui ar in­ fark­tui. Pa­na­ši si­tua­ci­ja bū­na dėl cuk­ri­ nio dia­be­to, į ku­rio po­žy­mius, to­ kius kaip troš­ku­lys ar daž­nas šla­ pi­ni­ma­sis, re­tas at­krei­pia dė­me­sį. Tad kol ne­pa­da­ro­mas krau­jo ty­ri­ mas, žmo­gus daž­niau­siai neį­ta­ria ser­gąs. Li­gą iš­duo­da tik pa­si­reiš­ ku­sios komp­li­ka­ci­jos. „Gal svei­ka­tos pro­ble­mų mo­te­ ris tu­rė­jo ir iki nėš­tu­mo, ta­čiau jos bu­vo po­grin­dy­je“, – spė­jo gi­ne­ko­ lo­gas. Ve­dė­jas at­krei­pė dė­me­sį, kad ne­ bū­ti­nai per nėš­tu­mą pa­si­reiš­kę tam tik­ri po­žy­miai liks ir po gim­dy­mo. Pa­vyz­džiui, krau­jo spau­di­mas ga­li ir su­si­nor­ma­li­zuo­ti. Ta­čiau mo­te­ ris ži­nos, kad čia jos silp­no­ji vie­ta ir atei­ty­je ste­bės sa­vo krau­jos­pū­dį. Am­žius – ne ro­dik­lis

Sta­tis­ti­niai duo­me­nys tei­gia, kad gim­do vis vy­res­nės mo­te­rys. Ar jų svei­ka­tai nėš­tu­mo me­tu įta­kos tu­ ri am­žius? Gi­ne­ko­lo­gas paaiš­ki­no, jog op­ti­ma­lus am­žius gim­dy­ti yra 21–23 me­tai. V.Rau­ba pri­dū­rė, jog kiek­vie­nas žmo­gus gims­ta turėdamas tam tik­ rą ge­nų kom­bi­na­ci­ją, po­lin­kį į tam

tik­ras li­gas, tad nė­ra vi­siš­kai svei­ kų žmo­nių. Me­tams bė­gant svei­ ka­tos bė­dų ga­li dau­gė­ti. Sa­vi­jau­tai po­vei­kį da­ro ir gy­ve­na­mo­ji ap­lin­ka, mais­tas. Nors am­žius nė­ra pa­grin­ di­nis ro­dik­lis, ta­čiau kuo vy­res­nė bū­si­ma gim­dy­vė, tuo la­biau ji ri­ zi­kuo­ja. Lie­tu­vo­je nu­sta­ty­tas ri­zi­ kos am­žius yra 35–40 me­tų. Ta­čiau bė­dų ga­li kil­ti ir dėl per­ ne­lyg jau­no bū­si­mos ma­mos am­ žiaus, kai or­ga­niz­mas dar nė­ra pa­ kan­ka­mai su­bren­dęs. „Bet tai ne­reiš­kia, kad jei­gu tau 20 me­tų, vis­kas bus ge­rai, o jei esi vy­res­nė nei 35 – blo­gai. Daug kas pri­klau­so nuo pa­ties žmo­gaus. Kar­tais ke­tu­rias­de­šimt­me­tė bū­ na žva­les­nė ir svei­kes­nė nei per­ pus jau­nes­nė“, – at­krei­pė dė­me­ sį gy­dy­to­jas. V.Rau­ba ne­pas­te­bi ten­den­ci­jos, kad da­bar daž­niau gim­dy­tų vy­res­ nės mo­te­rys. Su­lau­kia­ma ir la­bai jau­nų, ir vy­res­nių. Pa­sak gi­ne­ko­lo­go, vy­res­nės nei 35 me­tų mo­te­rys ne­re­tai jau tu­ri praau­gu­sių ar užau­gin­tų vai­kų, kai šei­ma nu­spren­džia dar su­si­lauk­ti pa­gran­du­ko. Daž­nai bū­na, kai po sky­ry­bų mo­te­ris su­ku­ria ki­tą šei­mą, ku­rio­ je gims­ta vai­kas. O kai ku­rios bū­si­ mos mo­ti­nos bran­džiai mo­ti­nys­tei ryž­ta­si, nes iki tol bu­vo už­siė­mu­ sios moks­lais, vers­lu ar kar­je­ra. Tarp gim­dy­vių pa­si­tai­ko vy­res­ nių mo­te­rų, ku­rios kū­di­kio su­si­ lau­kia po il­giau trun­kan­čio ne­vai­ sin­gu­mo gy­dy­mo.

De­vy­nio­lik­me­tė Jus­ti­na va­ka­re at­ si­gu­lu­si mie­go­ti ry­ tą taip ir ne­pa­bu­ do. Me­di­kai ne­drį­ so pra­šy­ti paau­ko­ ti or­ga­nų transp­ lan­ta­ci­jai tė­vų, ge­ din­čių stai­ga mi­ru­ sios vien­tur­tės duk­ ters. Su­ti­ki­mą paau­ ko­ti pa­si­ra­šė mer­gi­ nos tė­vas. Do­no­rys­tė: pa­sak U.Ša­kū­nie­nės (cent­re), vie­nas mi­ręs do­no­ras ga­li

iš­gel­bė­ti sep­ty­nių žmo­nių gy­vy­bes.

iš­veng­ti prieš­lai­ki­nio gim­dy­mo.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Vil­tį gy­ven­ti su­tei­kia do­va­no­ti or­ga­nai Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Or­ga­nus pa­do­va­no­jo tė­vai

Stu­den­tės, mi­ru­sios dėl gal­vo­je trū­ku­sios krau­ja­gys­lės, tė­vai bu­vo vie­ni tų, ku­rie, ne­pai­sy­da­mi ne­ tek­ties skaus­mo, ry­žo­si sa­vo vai­ ko or­ga­nus pa­do­va­no­ti sve­ti­miems žmo­nėms, taip su­teik­da­mi jiems vil­tį gy­ven­ti. Šį fak­tą pa­pa­sa­ko­ju­si Lie­tu­vos aso­cia­ci­jos „Gy­vas­tis“ pre­zi­den­tė

Per me­tus Lie­tu­vo­ je po mir­ties or­ga­nų do­no­rais ga­lė­tų tap­ti apie 100 žmo­nių.

Ri­zi­ka: pa­sak V.Rau­bos, kai pa­cien­tė pa­gul­do­ma į sky­rių, sten­gia­ma­si

Ug­nė Ša­kū­nie­nė ir pa­ti su tė­vų do­ va­no­tais or­ga­nais gy­ve­na be­veik 30 me­tų: še­še­rius me­tus – su ma­mos inks­tu, o 22 me­tus – su tė­vo. Gri­pu su­si­rgu­siai tuo­met vie­ nuo­lik­me­tei Ug­nei ma­mos do­va­ no­tas inks­tas su­tei­kė ga­li­my­bę gy­ ven­ti vi­sa­ver­tį gy­ve­ni­mą. Gri­po komp­li­ka­ci­jas kaip prie­ žas­tį, kai vė­liau pri­rei­kia do­no­ ro or­ga­no, mi­ni ne vie­nas žmo­gus, gy­ve­nan­tis su sve­ti­mu or­ga­nu. Vos 21 me­tų vai­ki­nui po šios li­gos pri­ rei­kė do­va­no­tos šir­dies, o ki­tai mo­ te­riai – inks­to. Tad, pa­sak pre­zi­den­tės, nė vie­ nas ne­ži­no­me, ka­da ga­li­me bū­ti pri­vers­ti at­si­dur­ti or­ga­nų lau­kian­ čių­jų gre­to­se.

Ne­ži­no mi­ru­sio­jo va­lios

Kaip pa­ste­bi „Gy­vas­ties“ va­do­ vė, Lie­tu­vo­je lau­kian­čių­jų or­ ga­nų transp­lan­ta­ci­jos yra ge­ro­ kai dau­giau nei do­no­rų. Kliū­ti­mi juo tap­ti kar­tais tam­pa ar­ti­mų­ jų ne­su­ti­ki­mas pa­do­va­no­ti or­ga­ nus. Daž­niau­siai pa­si­tei­si­na­ma, kad na­miš­kiai ne­ži­no mi­ru­sio­jo va­lios. Bū­tent dėl šios prie­žas­ties U.Ša­ kū­nie­nė ra­gi­na su sa­vo ar­ti­mai­siais pa­kal­bė­ti apie or­ga­nų do­no­rys­tę. Tuo­met bū­na leng­viau ap­si­spręs­ ti, net jei žmo­gaus nuo­mo­nė yra prie­šiš­ka. Kar­tais sa­vo va­lią žmo­gus iš­reiš­ kia su­tik­da­mas tap­ti or­ga­nų do­no­ ru – tai pa­tvir­ti­na spe­cia­li kor­te­lė. U.Ša­kū­nie­nė pa­tiks­li­no, kad net jei žmo­gus tu­ri or­ga­nų do­no­ro kor­ te­lę, ta­čiau tam prieš­ta­rau­ja ar­ti­ mie­ji, pai­so­ma pa­sta­rų­jų va­lios. Truk­do mi­tai

Per me­tus Lie­tu­vo­je po mir­ties or­ ga­nų do­no­rais ga­lė­tų tap­ti apie 100 žmo­nių. Rea­li si­tua­ci­ja yra ki­to­ kia – do­no­rais tam­pa apie 30–40 žmo­nių. U.Ša­kū­nie­nė paaiš­ki­no, kad kliū­ti­mi ne vi­sa­da tam­pa ar­ti­mų­ jų ne­su­ti­ki­mas. Da­lis žmo­nių tap­ ti do­no­rais ne­ga­li dėl me­di­ci­ni­nių kliū­čių. Kar­tais bai­mi­na­ma­si, kad išė­ mus do­va­no­ja­mus or­ga­nus mi­ru­ sio­jo kū­nas bus su­dar­ky­tas. Paš­ ne­ko­vė nu­ra­mi­no, kad ap­lin­ki­niai net ne­pas­te­bi, kad iš žmo­gaus per ope­ra­ci­ją bu­vo paim­ti kai ku­rie or­ ga­nai.

Vie­nas daž­niau­sių mi­tų, su ku­ riais su­si­du­ria­ma, kad vos pa­si­ra­ šius su­ti­ki­mą po mir­ties paau­ko­ti sa­vo or­ga­nus, žmo­gus pa­slap­tin­gai dings­ta ar­ba mirš­ta. U.Ša­kū­nie­nė paaiš­ki­no, kad do­ no­ro kor­te­lė­je ne­pa­tei­kia­ma jo­kia as­me­ni­nė in­for­ma­ci­ja, pa­de­dan­ti nu­sta­ty­ti žmo­gaus or­ga­nų tin­ka­ mu­mą transp­lan­ta­ci­jai. Duo­me­nys apie žmo­gų sau­go­mi įsta­ty­mais, o mi­rus pa­cien­tui in­for­ma­ci­ja tei­ kia­ma tik re­gist­ro ob­jek­tams, rea­ ni­ma­ci­jos ir in­ten­sy­vio­sios te­ra­pi­ jos gy­dy­to­jams.

Sta­tis­ti­ka Šiuo me­tu Lie­tu­vo­je gy­ve­na apie

700 žmo­nių po įvai­rių or­ga­nų (dau­ giau­sia inks­to – 610 pa­cien­tų) transp­ lan­ta­ci­jų. 44-iems per­so­din­tos šir­ dys, 2 – plau­čiai, maž­daug 40 – ke­ pe­nys. Kai ku­rie per­so­di­nus or­ga­ną gy­ve­na dau­giau kaip 30 me­tų. Na­cio­na­li­nio transp­lan­ta­ci­jos biu­

ro duo­me­ni­mis, šių me­tų lie­pos 31 d. ko­kio nors or­ga­no ar ra­ge­nos transp­ lan­ta­ci­jos lau­kė 577 žmo­nės. 239 pa­cien­tai lau­kė inks­to ar­ba

inks­to-ka­sos komp­lek­so, 23 – šir­ dies, 3 – plau­čių, 4 – šir­dies-plau­čių komp­lek­so, 56 – ke­pe­nų, 252 – ra­ge­ nų transp­lan­ta­ci­jų. Iš jų – 18 vai­kų. Kas­met žmo­nių, ku­rių sa­vi or­ga­

nai nu­sto­ja funk­cio­nuo­ti, at­si­ran­da apie 350.

14

antradienis, spalio 23, 2012

sportas

Sporto telegrafas Futbolas. Pirmą kartą Klaipėdos salės futbolo pirmenybėse komandos varžysis trijose lygose. 1-ojoje dalyvaus 10 komandų: „Baltai“, „Klaipėdos universitetas“, „Nautica“, „Kretinga“, „Klaipėdos Policija“, „Klarksonas–Plikiai“, „Titanikas“, „Kruopa“,„LCC“ ir „Vakarų Baltija“. 2-oje lygoje varžysis 14 ekipų: „Klaipėda city“, „Futbolo mokykla“, „Kuršiai“, „Sarema“, „Bočiai“, „Baltai-2”, „Vakarų Pramoga“, „Jotvingis“, „Krantas“, „El Calor“, „Miško pasaka“, „Irenita“, „LCC-2“ ir „Klaipėdos universitetas-2“. 3-ioje rungtyniaus 12 penketukų: dalyvaus 12 komandų: „AEJC“, „Slavutič“, „Klaipėdos policija-2“, „Statybų archeologija“, „Policijos mokykla“, „Veteranai“, „Klaipėdos nafta“, „Vakarų frontas“, „Klaipėdos valstybinė kolegija“, „Real Memel“, „Titanic” ir „Sendvaris“. Sprendimas. Tarptautinė dviratininkų sąjunga (UCI) vakar informavo apie savo griežtą sprendimą legendinio amerikiečio dviratininko Lance’o Armstrongo byloje, kurį JAV antidopingo agentūra (USADA) buvo apkaltinus vartojus dopingą. UCI iš JAV sportininko atėmė visus septynis prestižinių „Tour de France“ dviratininkų lenktynių čempiono titulus bei diskvalifikavo L.Armstrongą iš dviračių sporto iki gyvos galvos. „Lance’ui Armstrongui nėra vietos dviračių sporte“, – spaudos konferencijoje pareiškė UCI prezidentas Patas McQuaidas. Spalio 10 dieną USADA nusprendė diskvalifikuoti vieną tituluočiausių planetos dviratininkų 41-erių amerikietį L. Armstrongą ir atimti visus jo iškovotus titulus nuo 1999 metų, motyvuodama tuo, kad JAV dviratininkas visą savo karjerą vartojo dopingą. Buvę JAV dviratininko komandų draugai „U.S. Postal“ bei „Discovery Channel“ ekipose, su kuriais jam teko dalyvauti „Tour de France“ lenktynėse (1999–2005) liudijo prieš L.Armstrongą bei išvengė griežtų USADA sankcijų.

Antroji „Fortūnos“ sėkmė Rungtynių statistika „Sūduva–Mantinga“ – „Fortūna“ 92:60 (26:17, 19:16, 23:16, 24:11). I.Veinberga 19, E.Briedytė ir L.Kinkevičienė po 17, L.Rickevičiūtė 15, S.Vaitkutė 10/ L.Aglinskaitė 19, G.Gutkauskaitė 11, M.Grigalauskytė 9. „Fortūna“ – „Aistės–LSU“ 86:79 (24:21, 15:23, 22:16, 25:19). L.Aglinskaitė 20, M.Grigalauskytė 19, E.Šikšniūtė 15, A.Černeckytė 12, G.Gutkauskaitė 9/D.Saurazaitė 22, J.Marmienė 16, L.Svarytė 10.

Komandų rikiuotė Vieta Komanda

Lyderė: varžovės nerado būdų, kaip sustabdyti rezultatyviausiai žaidusią klaipėdietę L.Aglinskaitę. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Klaipėdos „Fortūnos“ krepšininkės, įveikusios Kauno „Aistes-LSU“ 86:79, iškovojo antrąją pergalę Lietuvos moterų krepšinio lygos čempionate.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Uostamiesčio ekipa susitikime su laikinosios sostinės ekipa rado jėgų atsitiesti po išvakarėse Marijampolėje patirtos triuškinamos nesėkmės žaidžiant su „SūduvaMantinga“ 60:92. Rungtynes geriau pradėjusios kaunietės, kai išsiveržė į priekį 6:2, privertė sunerimti, jog gali pasikartoti varžybų Suvalkijos sostinėje scenarijus. Tačiau Daliaus Ubarto auklėtinės sustabdė viešnias. Rungtynės vyko „taškas į tašką“, ir tik baigiantis ketvirčiui, po rezultatyviausiai rungtyniavusios Linos Aglinskaitės tritaškio, šeiminin-

kės įgijo 3 taškų persvarą – 24:21. Panaši kova vyko ir antrąjį kėlinį. Prieš didžiąją pertrauką „Aistėms“ pavyko pabėgti į priekį 43:37. Klaipėdietės pasivijo bėgles įpusėjus trečiajam ketvirčiui – 51:51, tačiau ir vėl spurtavusios varžovės atsidūrė priekyje 58:53. Nervų karas tęsėsi ir per paskutiniąsias dešimt minučių. Po L.Aglinskaitės rezultatyvių atakų ir Agnės Černeckytės tritaškio „Fortūna“ įgijo 7 taškų pranašumą 73:66. Viešnios bandė vytis, net buvo priartėjusios 73:74, tačiau uostamiesčio merginos išsaugojo pergalingą persvarą.

Rungt.

Perg.

3 3 3 3 3 3 3 3

3 2 2 2 1 1 1 0

1. Vilniaus „Kibirkštis–Viči–Iki“ 2. Klaipėdos „Fortūna“ 3. Kauno „Aistės–LSU“ 4. Kauno r. „Hoptrans–Sirenos“ 5. Šiaulių „Rūta–Universitetas“ 6. Marijampolės „Sūduva–Mantinga“ 7. Utenos „Utena“ 8. Vilniaus „Jaunieji talentai“

„Fortūnos“ strategas D.Ubartas liko patenkintas auklėtinių žaidimu. „Žaidė apylygės komandos, gerai, kad mums užteko jėgų, nes neturime daug atsarginių žaidėjų. Iš tiesų šį savaitgalį koncentravomės rungtynėms su kaunietėmis, tai buvo mums svarbiausias susitikimas, – atviravo treneris. – Pergalę lėmė gera kova dėl atšokusių kamuolių ir puikus priekinės linijos krepšininkių žaidimas. Be to, pagrindinėms merginoms neblogai padėjo jaunimas. O tai irgi turėjo įtakos. Tai džiugina ne mažiau nei pati pergalė.“ Kitas rungtynes klaipėdietės žais spalio 27 d. 14 val. namie su Vilniaus „Kibirkštimi–Viči–Iki“.

„Atlantas“ sieks tik pergalės Česlovas Kavarza Rungtynėmis Kaune tarp „Spyrio“ ir „Šilutės“ komandų vakar prasidėjo Lietuvos futbolo federacijos taurės turnyro aštuntfinalio (penktojo etapo) kovos.

Rytoj savotiško debiuto 2012– 2013 metų turnyre sulauks Klaipėdos „Atlanto“ futbolininkai. Jie pirmąsias rungtynes turėjo žaisti anksčiau, tačiau ketvirtajame etape vykti į pajūrį atsisakė Lietuvos 1-osios lygos autsaideriai – „Kėdainių“ žaidėjai. Be kovos į aštuntfinalį patekusiems klaipėdiečiams kito etapo burtai nebuvo itin palankūs – suvedė su pastaraisiais metais Lietuvos čempionate prizines vietas užimančia ir šįmet į bronzos medalius pretenduojančia Marijampolės „Sūduva“. „Atlanto“ prezidentas Romualdas Jonaitis pajuokavo, jog reikia džiaugtis, kad išvengta bent akistatos su pirmenybių lyderiais Panevėžio „Ekranu“ ar Vilniaus „Žal-

giriu“. Burtai buvo gailestingi ir todėl, jog su „Sūduva“ teks žaisti Klaipėdoje. „Sava aikštė – nemažas pranašumas, – sakė R.Jonaitis. – Savas stadionas, savi žiūrovai – stiprūs koziriai žaidžiant su pajėgiu varžovu. Be to, žaidžiant taurės turnyre galima užmiršti apie komandų turnyrinę rikiuotę, trijų taškų svarbą. Taurės varžybose lemia vienintelės rungtynės. Dažnai būna, kad jas laimi pergalės labiau troškusi vienuolikė. Tokių pavyzdžių galima daug rasti ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje“ Didelio pralaimėjimo savaitgalį Pakruojyje 0:5 „Atlanto“ vadovas nedramatizavo. „Reikia užmiršti tą susitikimą, – sakė R.Jonaitis. – Labiau apmaudu, kad Aukštaitijoje susižeidė komandos lyderis, rezultatyviausias ekipos žaidėjas Tino Lagatoras, treniruotėje traumą patyrė jaunasis Gerardas Žukauskas.“ Rungtynės su suvalkiečiais Klaipėdos centriniame stadione prasidės kiek neįprastu laiku – 20 val.

Kitos aštuntfinalio poros Spalio 23 d. (antradienis) 15 val. Kėdainių „Nevėžis“ (1 lyga) – Jonavos „Lietava“ (1) 15 val. Pakruojo „Kruoja“ (A lyga) – „Palanga“ (1) 15 val. Tauragės „Tauras“ (A) – Vilniaus „Žalgiris“ (A) 17 val. Vilniaus „Granitas“ (1) – Kuršėnų „Venta“ (1) Spalio 24 d. (trečiadienis) 16 val. Alytaus „Dainava“ (A) – Panevėžio „Ekranas“ (A) 18 val. „Šiauliai“ (A) – Gargždų „Banga“ (A) 20 val. Klaipėdos „Atlantas“ (A) – Marijampolės „Sūduva“ (A)

„Laikas parinktas toks, kad visi futbolo mėgėjai spėtų po darbo atvykti į stadioną“, – paaiškino prezidentas.

19

antradienis, spalio 23, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Noros Roberts knygą „Ilgai ir laimingai“.

Nora Roberts. „Ilgai ir laimingai“. Keturios geriausios draugės jaučiasi laimingos, kad savo klientams prašmatniame Braunų dvare gali surengti nepakartojamą vestuvių šventę: Emalaina iš gėlių sukurs nuostabią pasakų šalį, Lorelė nudžiugins nepaprasto grožio ir skonio desertais, Makenzė įamžins kiekvieną laimingą sutuoktuvių akimirką, o Parker pasirūpins visomis šventės detalėmis.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Piklius antradienis – Krosnilanda trečiadienis – Kaimynas ketvirtadienis – Fantomas penktadienis – Vikrus žvirbliukas Praėjusios savaitės laimėtojas – Vilius Kuprys.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, spalio 30 d.

Avinas (03 21–04 20). Labai sėkmingas laikas. Patyrinėkite savo vertybes, veiksmus ir apmąstykite gyvenimą. Jums bus suprantamos aplinkinių emocijos, galėsite ir norėsite jiems padėti. Jautis (04 21–05 20). Vertinsite sąžiningumą ir atvirumą, jausite antipatiją kitų žmonių nuomonei. Jums nepatiks tuščios kalbos ir smalsumas. Palikite visus ramybėje ir užsiimkite mėgstamais dalykais. Dvyniai (05 21–06 21). Gali kilti slaptų ir tamsių minčių. Kam nors iš aplinkinių galite pasirodyti įtartinas. Nusiraminkite ir skirkite daugiau dėmesio savo dvasiniam pasauliui. Vėžys (06 22–07 22). Aiškiai suvoksite, ką vertinate ir mylite. Tinkamas laikas apmąstyti seniau paruoštus planus. Viskas sekasi puikiai ir, atrodo, bus nesunkiai įgyvendinta. Liūtas (07 23–08 23). Šis laikas nesėkmingas. Kils pavojus būti suklaidintam ar pernelyg susižavėti tam tikra idėja. Patirsite psichologinį spaudimą. Todėl kruopščiai atlikite savo tiesiogines pareigas ir neapsikraukite naujais darbais. Mergelė (08 24–09 23). Gali kilti gerų minčių. Puikus laikas priimti sprendimus ir imtis protinės veiklos. Nepasiduokite apatijai ir tinguliui, nepraleiskite progos numatyti profesinės veiklos perspektyvas. Svarstyklės (09 24–10 23). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausias savybes, ypač socialinėje srityje. Kils abstrakčių idėjų, kuriomis galėsite pasidalyti su aplinkiniais. Kai kas gal ir nesupras jūsų, bet įvertins jūsų originalumą ir sugebėjimus. Skorpionas (10 24–11 22). Lengvai bendrausite su aplinkiniais, tačiau pernelyg nesipuikuokite prieš juos, nes šiandien būsite ne itin dėmesingas, todėl iškils pavojus įžeisti kitus žmones. Šaulys (11 23–12 21). Įžvelgsite vidinio pasaulio pokyčių. Galite tikėtis aplinkinių paramos. Tik nereikia piktnaudžiauti svetima pagalba, pirmiausia pasikliaukite savo jėgomis. Ožiaragis (12 22–01 20). Sėkminga diena. Seksis bendrauti su vaikais, jaunais žmonėmis, šeima ir aplinkiniais. Jausite jų supratimą ir palaikymą. Beje, jiems taip pat reikalingas jūsų nuoširdus palaikymas. Vandenis (01 21–02 19). Šią dieną patartina praleisti su mylimu žmogumi. Tikėkitės emocijų antplūdžio. Apskritai ši diena sėkminga ir žadanti puikių rezultatų. Pasistenkite nepraleisti jos bergždžiai. Žuvys (02 20–03 20). Nepatiks kieno nors nerealus požiūris į situaciją, todėl gali kilti konfliktas. Jo galite išvengti, jei pasistengsite išgirsti aplinkinius, įsiklausyti į jų nuomonę.

Keturios Klaipėdos menininkės – apie moterų jausmus Šįvakar keturios uostamiesčio menininkės pristatys muzikinę programą „Moterų jausmų pasaulis“. Solistės Giedrė Zeicaitė, Dalia Kužmarskytė, Valerija Balsytė ir pianistė Renata Krikščiūnaitė-Barcevičienė atliks dainas, atskleidžiančias moters vidinius išgyvenimus.

Visos trys dainininkės mokėsi Klaipėdos S.Šimkaus konservatorijoje, vėliau studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Šiuo metu jos dėsto dainavimą Klaipėdos universiteto Menų fakultete bei S.Šimkaus konservatorijoje.

G.Zeicaitė studijas tęsė ir Zalcburgo universitete „Mozarteum“. Dainininkė yra pelniusi ne vieną tarptautinį apdovanojimą. Ji aktyviai dalyvauja įvairiuose Lietuvos muzikiniuose projektuose, koncertavo ir užsienio šalyse, tarp jų – JAV bei Japonijoje. D.Kužmarskytė puikiai žinoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro klausytojams. Atlikėja čia sukūrė maždaug tris dešimtis vaidmenų. D.Kužmarskytė yra tarptautinio konkurso „Gintarinė lakštingala“ laureatė, apdovanota ir Kultūros ministerijos premija kaip geriausia metų atlikėja už Mari-

cos vaidmenį I.Kalmano operetėje „Grafaitė Marica“. Klaipėdos liaudies operos, vėliau Klaipėdos muzikinio teatro solistės V.Balsytės sukurtų vaidmenų sąrašas artėja prie 40-ies. Du kartus ji dainavo JAV, Čikagos lietuvių operoje. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija atlikėjai skyrė stipendiją už kūrybinį projektą „Lietuviškos vokalinės muzikos sklaida Vakarų Lietuvoje“. Solistėms koncerte „Moterų jausmų pasaulis“ akompanuos daug kartų respublikiniuose bei tarptautiniuose konkursuose geriausia koncertmeistere tituluota R.Krikščiūnaitė-Barcevičienė.

Programos sumanytojos teigia šiuo projektu norinčios atskleisti skirtingų šalių to paties laikotarpio kūrinių stilistikos skirtumus ir panašumus bei moters vidinio pasaulio išgyvenimų subtilybes. G.Zeicaitė atliks vokiečių, D.Kužmarskytė – prancūzų, o V.Balsytė – rusų kompozitorių romantikų muziką. Programoje taip pat skambės nuostabūs romantizmo laikotarpio duetai bei tercetai. Koncertas vyks 18 val. Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36). Bilietai – po 15, 20 Lt, taikomos nuolaidos. „Klaipėdos“ inf.

Kartu: R.Krikščiūnaitė-Barce-

vičienė, V.Balsytė, G.Zeicaitė ir D.Kužmarskytė parengė bendrą koncertinę programą.

Orai

Savaitės pradžioje beveik visoje Lie­ tuvoje, išskyrus kelis regionus, lietaus nenumatoma, oro temperatūra po truputį kris. Šiandien bus debesuota su pragiedruliais, termometrai rodys 10–11 laipsnių šilumos. Trečiadienį bus debesuota su pragiedruliais, die­ ną kai kur trumpas lietus. Naktį tem­ peratūra nukris iki 2–3 laipsnių šilu­ mos, dieną sušils iki 8–10 laipsnių.

Šiandien, spalio 23 d.

+9

+9

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+10

Šiauliai

Klaipėda

+10

Panevėžys

+8

Utena

+9

8.02 18.04 10.02

297-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 69 dienos. Saulė Svarstyklių ženkle.

Tauragė

+10

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +19 Berlynas +16 Brazilija +27 Briuselis +19 Dublinas +10 Kairas +31 Keiptaunas +21 Kopenhaga +11

kokteilis Mirš­ta se­na­mies­tis? „Kok­tei­lis“ va­kar ra­šė apie mies­to cent­ re gy­ve­nan­čios klai­pė­die­tės As­tos su­ ga­din­tą šeš­ta­die­n į, kai nuo anks­taus ry­to jai iš­si­m ie­go­t i ne­lei­do iš sve­čių triukš­m in­gai grį­žę kai­my­nai, au­to­ mo­bi­lio va­rik­lį zir­zi­nęs, ta­čiau jo įjung­ ti neįs­ten­gęs vai­ruo­to­jas, šai­žus la­pų rink­tu­vo va­rik­lio gar­sas, par­duo­tu­vės sig­na­li­za­ci­ja, kau­ku­si iki 10 val. „Mū­sų šei­ma taip pat gy­ve­na mies­to cent­re ir jau skai­čiuo­ja­me die­nas, ka­ da iš­si­kel­si­me į už­m ies­t į. Net ir vai­ kai, ku­r iems pa­pras­tai pa­tin­ka mies­ to cent­ro gy­ve­ni­mas, jau pa­gei­dau­ja kuo grei­čiau pa­lik­ti cent­rą bū­tent dėl ne­nu­mal­do­mo triukš­mo ap­skri­tą pa­ rą, – tei­gė „Kok­tei­lio“ skai­ty­to­ja Klai­pė­ die­tė. – Jau mū­sų dau­gia­bu­čio Da­nės gat­vė­je net pu­sė bu­tų tuš­ti, va­ka­rais na­mo lan­gai tam­sūs. Tai­gi mirš­ta se­ na­mies­tis vi­so­mis pra­smė­mis.“

Gelbs­ti so­dy­ba Skai­ty­to­ja Aikš­tė siū­lo Lie­tu­v i­n in­k ų aikš­tė­je ir vi­sa­me se­na­mies­ty­je iš­ka­ bin­ti ženk­lus, jog dar­bo die­no­mis ne­ ga­li­ma triukš­mau­ti nuo 23 iki 7 val., o sa­vait­ga­liais – nuo 23 iki 8 val. „Kur žiū­r i po­l i­ci­ja, kai kiek­v ie­ną ket­ vir­ta­die­nį aikš­tė­je tarp 2 ir 3 val. nak­ ties gir­tas jau­ni­mė­lis sė­di ant suo­liu­kų at­brai­lų gurkš­no­da­mi alu­t į, už­kąs­da­ mi ke­ba­bais ir dar gar­siai keik­da­mie­ si? – pa­no­ro pa­klaus­ti mo­te­ris. – Mes, gy­ven­to­jai, tai tu­ri­me kęs­ti kas sa­vai­ tę nuo ket­vir­ta­die­nio iki sek­ma­die­nio ry­to. Po jų pa­si­sė­dė­ji­mo aikš­tė su nu­ tryp­tais suo­l iu­kais pil­na šiukš­l ių. O apie ma­ši­no­se sė­d in­čius gel­tons­na­ pius jau ne­kal­bė­siu! Kiek­vie­ną penk­ ta­die­nį gelbs­ti so­dy­ba, ku­rio­je ga­li­ma ra­miai leis­ti su vai­kais lai­ką, ne­gir­dint nak­ti­nių or­gi­jų! Bet bė­gi­mas iš nuo­sa­ vo būs­to – ar tai išei­tis?“

Londonas +16 Madridas +20 Maskva +4 Minskas +8 Niujorkas +19 Oslas +8 Paryžius +20 Pekinas +20

Praha +11 Ryga +6 Roma +22 Sidnėjus +19 Talinas +6 Tel Avivas +26 Tokijas +20 Varšuva +10

Vėjas

2–6 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

7

9

7

6

3

6

9

8

8

7

rytoj

ketvirtadienį

7

Marijampolė

Vilnius

+8

Alytus

Vardai Doloresa, Lolita, Malvina, Odilija, Ramvydė, Sanginas.

spalio 23-iąją

Rytas

8

+10

+9

6

5

3

1930 m. gi­mė žy­mus Klai­p ė­dos kraš­to tau­ to­dai­l i­n in­kas Vy­tau­tas Ma­jo­ras (mi­rė 2006 m.). 1940 m. gi­mė tris­kart pa­ sau­lio čem­pio­nas, fut­bo­lo ka­ra­liu­mi va­di­na­mas bra­ zi­las Pe­le (Ed­so­nas Aran­ tes­sas do Nas­ci­men­to). 1942 m. gi­mė JAV ra­šy­to­ jas, ki­no ir te­le­vi­zi­jos pro­ diu­se­ris, re­ži­sie­rius ir gy­ dy­to­jas Joh­nas Mi­chae­las Crich­to­nas. („Ju­ros pe­rio­ do par­kas“, „Sfe­ra“, „Bai­ mės bū­se­na“ bei kt.).

1957 m. gi­mė po­li­ti­kas, bu­vęs vi­daus rei­ka­lų mi­n ist­ras Rai­mun­das Pa­lai­tis.

1958 m. už ro­ma­ną „Dak­ ta­ras Ži­va­go“ ru­sų ra­šy­ to­jui Bo­ri­sui Pas­ter­na­kui pa­skir­ta No­be­lio li­te­ra­tū­ ros pre­m i­ja: be­stse­le­r iu Va­ka­ruo­se ta­pu­si kny­ga iki to me­to So­vie­tų Są­jun­ go­je dar ne­bu­vo iš­leis­ta. 2001 m. „App­le Com­pu­ ter“ iš­lei­do pir­mą „iPod“. 2002 m. Mask­vo­je teat­ rą už­gro­bė če­čė­nų te­ro­ ris­tai. 129 iš 750 įkai­t ų žu­vo Ru­si­jos spe­cia­l io­ sios pa­skir­ties pa­jė­goms štur­ma­vus pa­sta­tą.

Ven­tės ra­ge – bo­ru­žių in­va­zi­ja Ven­tės ra­ge Kur­ šių ma­rių pa­kran­tė­ je – neį­ti­kė­ti­na šim­ tų tūks­tan­čių sep­ tyn­taš­kių bo­ru­žė­ lių ap­gul­tis. To­kio reiš­ki­nio prie­žas­čių ne­ga­li paaiš­kin­ti net spe­cia­lis­tai.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Si­tua­ci­ja: vie­niems links­ma, ki­

tiems dėl drums­čia­mos ra­my­ bės – pik­ta.

Links­mie­ji tirš­čiai Aną nak­t į jau­nuo­l iai, links­mai lai­ką lei­dę Lie­tu­vi­n in­k ų aikš­tė­je, juo­ka­vo: „Ves­tis mer­gi­ną į klu­bą, tai tas pa­ts, kas ne­štis mal­ką į miš­ką“. Čes­ka (397 719; cent­re ir se­na­mies­ty­je gy­ve­ nan­tiems žmo­nėms bū­ti­na ži­no­ti, kad jus nuo triukš­mo iš­gel­bės au­sų kamš­te­liai)

„Sa­vait­ga­lis bu­vo la­bai šil­tas, sun­ ku pa­sa­ky­ti, iš kur jos at­skri­do, o gal ir tiek pri­si­dau­gi­no. Dau­gu­ma yra sep­tyn­taš­kės bo­ru­žė­lės, ta­čiau ma­ty­ti ir ki­to­kių vabz­džių“, – aiš­ ki­no Ven­tės ra­go or­ni­to­lo­gi­nės sto­ ties or­ni­to­lo­gas Vy­tau­tas Ju­sys. Vabz­džiai nu­tū­pė Ven­tės ra­go pa­kran­tę, čia stūk­san­čius ak­me­ nis, au­ga­lus ir net pa­tį mo­lą. „Ta­čiau jų ma­ty­ti tik pie­ti­nė­ je ra­go pu­sė­je, šiau­ri­nė­je da­ly­ je ne­ra­dau nė vie­nos“, – pa­sa­ko­ jo V.Ju­sys. Tie­sa, pa­ma­ry­je to­kia šių vabz­ džių gau­sy­bė bu­vo ste­bė­ta prieš ke­le­tą me­tų. „Ki­ti tik pa­sa­ko­jo, jog re­gė­jo to­ kį reiš­ki­nį. O aš sa­vo aki­mis dau­ giau nei prieš 25 me­tus bu­vau tai ma­tęs. Tuo­met vi­si ak­me­nys bu­vo nu­klo­ti šiais vabz­džiais“, – pri­si­ mi­nė V.Ju­sys. Jū­rų mu­zie­jaus spe­cia­lis­tas Sau­ lius Ka­ra­lius spė­jo, kad to­kia vabz­

džių mig­ra­ci­ja sie­ti­na su stai­giu orų at­ši­li­mu. Šeš­ta­die­nį pa­ma­ry­je oras bu­vo įši­lęs iki 18 laips­nių. „Pra­bu­do bo­ru­žių už­ka­riau­to­jo ins­tink­tas. Ven­tės ra­gas su­tel­kia ne tik mig­ruo­jan­čius paukš­čius, ku­rie lai­ko­si kran­to li­ni­jos, bet ir vabz­ džius“, – aiš­ki­no S.Ka­ra­lius. Spe­cia­lis­tas ir pa­ts pa­jū­ry­je pa­ ste­bė­jo dau­gy­bę ban­gų iš­ska­lau­tų bo­ru­žių. „Ma­nau, kad Ven­tės ra­ge vabz­ džius iš­plo­vė van­duo. Bo­ru­žės vei­ kiau­siai skri­do virš jo. Kai pa­di­dė­ja gy­vū­nų kon­cent­ra­ci­ja, pra­bun­da jų mig­ra­ci­jos ins­tink­tas. Gam­ta taip ap­si­sau­go nuo per di­de­lio kie­kio tos pa­čios rū­šies gy­vių vie­no­je vie­ to­je bei ga­li­mų li­gų“, – dės­tė Jū­rų mu­zie­jaus spe­cia­lis­tas.

Re­te­ny­bė: Ven­tės ra­ge per 30 me­tų tre­čią kar­tą ste­bi­mas neį­ti­kė­ti­nas

reiš­ki­nys – ma­siš­ka bo­ru­žė­lių mig­ra­ci­ja.

Vy­tau­to Ju­sio nuo­tr.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.