2012-10-25 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

KETVIRTADIENIS, SPALIO 25, 2012

www.kl.lt

250 (19 551) 14 82AC6?A.162;6@ @=.96< "

turtas

ab_aN`-QVR[N Ya ?RQNXa\_Vb` @aN`f` 4bQNcVĂ˜Vb`

Indija: galimybÄ—s ir pavojai

„Vik­to­ri­ją“ ti­ki­ma­si baig­ti res­tau­ruo­ti 2013-ai­siais.

Miestas 5p.

D.Gry­baus­kai­tÄ—s ini­ci­juo­ta ĹĄi­lu­mos kai­nĹł ma­Şi­ni­mo idÄ—­ja su­lau­kÄ— pri­ta­ri­mo.

Ekonomika 12p.

Var­tus mō­sĹł vers­lui at­vÄ—­ru­sio­je In­di­jo­je sly­pi ne­ti­kÄ—­tu­mĹł.

Indijoje pradedamos vykdy ti svarbios reformos – planuo jama beprecedentÄ— privatizavimo programa ir lengvi namos sÄ…lygos plÄ—sti verslÄ… – atveria tam tikras galimybes ir Lietuvos verslininkams. Kita vertus, Indijos ekonomi ka susiduria su naujomis problemomis, kurios gali bĹŤti gana pavojingos Ä?ia atÄ—jusiems verslo ĹžmonÄ—ms. Karolis Urbonas

praÄ—jusiĹł metĹł ketvirtÄŻ. Ru Ty rimĹł instituto „Social pijos Gali kilti krizÄ—? vertÄ— smarkiai kritusi, dÄ—l to Dy na mics Inter national“ par DrastiĹĄkai sumaĹžinta pro tneris ypaÄ? TaÄ?iau jau ĹĄiĹł metĹł gnozÄ— rugsÄ—jÄŻ Indi- Remiantis nukentÄ—jo uĹžsienio impor TVF apĹžvalga galima tuoto- jos vyriausybÄ— Ä—mÄ—si ÄŻgyvendinti ÄŻvardyti kelias jai ir investuotojai, nes tai Neigiamos tendencijos tendencijas Indijotiesio- ilgai lauktas refor mas – sumaĹžin- je, ÄŻ kurias giai sumaĹžino jĹł pajamas. vertÄ—tĹł atkreipti dÄ—mesÄŻ, Ĺ alis milĹžinÄ—, kuri augimo Ĺ alies ti dyzelino ir dujĹł tempu ďŹ nansai eina vis blo subsidijavimÄ…, imantis vers gyn, einamo- pra dÄ—ti ma nenusileido gretimai Kinijai, lo reikalĹł su ĹĄia ĹĄalimi. sinÄ™ priva ti za ci jos pas- sios sÄ…skaitos deďŹ Prognozuojama, kad Indijos citas didÄ—ja, o programÄ… tarÄ…jÄŻ deĹĄimtmetÄŻ augo ÄŻspĹŤdin ĹŤkis – siekda ma uĹž kam- 2012 gai – iniacija toliau auga. m. augs tik 4,9 proc., o dar ekonomikos augimas kartais ĹĄyti sparÄ?iai auganÄ?ias biud virĹĄiĹže- balandÄŻ buvo manoma, jo 10 proc. kasmet. jog augimas to skyles, pa leng vin ti sÄ…ly gas sieks 6,2 proc. Taigi, Ĺ iuo metu ekonomikos plÄ—tra DÄ—l lÄ—tÄ—janÄ?ios ekoprognozÄ— suuĹž sie nio inves tuo to jams, ypaÄ? maĹžinta net 1,3 pro kiek sulÄ—tÄ—jo ir pasiekÄ— apie c. – tai itin distrateginiuose sektoriuose, no 5 proc. mi kos ir kaip aukĹĄtĹł de lis po ky tis, palyginti su kitĹł ĹĄaliĹł metinÄŻ prieaugÄŻ. SulÄ—tÄ—jimo lokali aviacija, Ĺžiniasklaida, prieelekt- ar viso pasaulio eko deficito rodikliĹł InĹžastys ÄŻvairios, taÄ?iau didelÄ— nomikos augiros energijos prekyba ir pre dalis kybos mo prognozÄ—s pakei ir uĹžsienio, ir vietos investuo timu. dijos ĹŤkio bĹŤklÄ— laicentrai. tojĹł Net ÄŻ to kiÄ… su dÄ—tingÄ… si tapo atsargesni. JĹł planus Tikimasi, kad bus ÄŻgyvendin tua- ď Ž Egzotika: `]NYcV[T\`V\` 6[QVW\` _V[ trikdo koma suprastÄ—jusia. ta cijÄ… patekusios JungtinÄ—s XN “ TVTN[aV XN ORa RX\[\ZVXN QN_ TN[N `VY][N uĹžstrigusios reformos, vis di dar daugiau reformĹł. Karadesni korupcijos skandalai, nemaŞė Tiesa, politinÄ— reakcija ÄŻ ĹĄiuos lystÄ—s, kurios ekonomika patyrÄ— tybÄ—s Ispanija, Ai janti rija ir Graikija gene regÄ—tĹł smĹŤgiĹł, prognozÄ— buvo biurokratinÄ— naĹĄta. veiksmus buvo labai aĹĄtri, vy riau tvarkosi su vieĹĄaisiais ďŹ nan riau- sumaĹžinta tik 0,6 sais. Neigiamos tendencijos aiĹĄ proc. Tai rodo, sybÄ— susiskaldÄ— ir vienas iĹĄ pa kiai Atrodo, kad Indijai gali bĹŤti grin- kad TVF yra rim matomos paĹžvelgus ÄŻ tiesio su- diniĹł koalicijos par tai su ne ri mÄ™s Paklausa gines maĹžintas investici tneriĹł pasi- dÄ—l vykstan tebÄ—ra didelÄ— nis reitingas. traukÄ—. GatvÄ— uĹžsienio investicijas Indijoje Ä?iĹł procesĹł ĹĄioje ĹĄa- Cent se prasidÄ—jo masiniai lyje. – ĹĄiĹł Tai gali bĹŤti lemia rinio banko veiksmĹł laisvÄ— InDidĹžiausia problema yra tai, mas veiksnys, protestai ir metĹł pirmÄ… ketvirtÄŻ jos bu agresyvĹŤs streikai. dijoje taip pat apribota, nes vo net dÄ—l kurio ĹĄalyje jog politiniai sprendimai In gali kilti rimta 67 proc. maĹžesnÄ—s nei atitin Ĺ ÄŻ mÄ—nesÄŻ Tarptautinio valiu dijo- spausdinimo priemonÄ—s pinigĹł kamÄ… krizÄ—. tos je priim ti per grei tai iĹĄ karto ir per vÄ—- didina iniacijÄ…, fondo (TVF) paskelbta ypaÄ? svarbi lai. Be to, jĹł nepa o ji Indijoje ir taip kaks, kad bĹŤtĹł yra gerokai „Pasaulio ekonomikos apĹžval didesnÄ— (9,7 proc.) nei ga“ iĹĄsprÄ™stos esminÄ—s ĹĄa lies ekono- Azijos ĹĄaliĹł vi bei leidinys „Fiskalinis mo durkis. nito- minÄ—s problemos. rius“ gÄ…sdina, kad Indija Kita vertus, aukĹĄta iniacija – vieTVF analizÄ—s rodo, kad In rona sparÄ?iausiai ekonomiĹĄkai dijos do, kad paklausa vis be- ďŹ skalinis deďŹ citas bus dar didelÄ—, vienas did- nors ekonomi sivystanÄ?iĹł pasaulio ĹĄaliĹł ka lÄ—tÄ—ja. – gali ĹžiausiĹł pasaulyje ir pasieks apie patekti ÄŻ krizÄ™, o tai bĹŤtĹł dar Kitas rodiklis yra einamo vie- 9,5 proc. bendrojo vi sios daus produkto sÄ…skaitos de nas smĹŤgis ir taip sudÄ—tingÄ… ďŹ citas, kuris rodo, kad ÄŻ lai- (BVP). Japonija yra vie nintelÄ— ĹĄalis, ĹĄalÄŻ ÄŻveĹžamĹł kotarpÄŻ iĹĄgyvenanÄ?iam pa prekiĹł nemaŞėja ir ĹĄasaulio kurios ďŹ nansai atro do dar prasÄ?iau. lyje vyksta ĹŤkiui. intensyvus vartojimas. Net Europos probleminÄ—s vals- TVF prognozuoja, kad einamosios

 @UbaaR_`a\PX• [b\a_

Komentarai

Vilija TauraitÄ—

Ĺ iandien priedas

DÄ—l rink­lia­vos – ÄŻsiō­tis

ti ÄŻdomi dÄ—l patogios geog SEB ban ko vy riausioji ana ra finÄ—s palitikÄ— dÄ—ties – kaip viena artimiau siĹł ES ĹĄaliĹł, pasiĹžyminti palyginti pigia darbo ndijos rinka yra viena spar Ä?iau- jÄ—ga, taigi yra geras forpostas eksporsiai kylanÄ?iĹł pasaulio rinkĹł. Pa- tuoti ÄŻ kitas ES ĹĄalis. saulio verslininkus traukia milĹži- Verslo santykiai su Indija kol kas nÄ—niĹĄkas ĹĄios ĹĄalies rinkos dy dis ir ra itin iĹĄplÄ—toti net ir pre kybos srityaugimo potencialas. Indijos gyvenimo je. IĹĄ 156 Lie tuvos eks por to par tnelygis tebÄ—ra Ĺžemas, todÄ—l au gant eko- riĹł Indija yra 56 vietoje, o iki ĹĄiĹł metĹł nomikai ilgainiui ĹĄios ĹĄalies perkamĹł domi navo trÄ…ĹĄĹł pardavi mas. Ĺ iemet prekiĹł spektras ir apimtis tolydĹžio di- „Li fosos“ par davi mas Indijoje drastiĹĄdÄ—s. Be to, indiĹĄkĹł prekiĹł kainĹł lygis kai smu ko, todÄ—l vi sas eks por tas ÄŻ InnÄ—ra aukĹĄtas. Lietuva Indi jai ga li bĹŤ- dijÄ… su maŞė jo net 86 pro c. Su men ko

I

ir impor tas, taÄ?iau tik 12 pro c., todÄ—l impor tas iĹĄ Indijos ĹĄie met pra lenkÄ— eks portÄ…. Ĺ iemet svarbiausios ekspor to ÄŻ IndijÄ… prekÄ—s yra metalo gaminiai, maĹĄinos ir ÄŻrenginiai, tikslieji prietaisai, chemijos produktai. IĹĄ Indijos daugiau sia perkame vaistus, ĹžuvÄŻ, medvilnÄ—s verpalus ir audinius, padangas, meta lo produktus, tabako gaminius, pata lynÄ™, kitus tekstilÄ—s ga mi nius. Indijos versli ninkai labiau ÄŻsiskverbÄ™ ÄŻ Lietu vos rinkÄ… nei Lietuvos eksportuotojai ÄŻ Indijos.

Gediminas Ci

tukas liĹł ĹžmoniĹł grupe vyk si me Indijos ir Baltijos prekybos rĹŤmĹł domÄ—tis vers lo par tne riais JAV, Skandi naviga li mu indĹł teks tilÄ—s impor direktorius tu ÄŻ Lie- joje ar Va karĹł Eu ropoje ÄŻpratÄ™ bendtuvÄ…. Iki ĹĄiol Lietuvos ir In dijos versli- rauti e. pa ĹĄtu. Indijoje vir tua lus ryĹĄys ninkĹł komu ni kacija vyks ta sun kiai, tiek reikĹĄmÄ—s ĹŤsĹł rĹŤmai vei kia jau netu ri, jie ga limÄ… versnes tai labai skir tin gos ĹĄa lys, skir tin- lo par tnerÄŻ ket vir tus me tus. Tranori pa maty ti gy vai, o liegi ĹžmoniĹł menta litetai. Pag rindi nis tuviams vyk ti diciĹĄ kai kas met orgaÄŻ ĹĄiÄ… ĹĄalÄŻ at rodo per toli. sun ku mas dÄ—l Indijos – jie beveik nie- TaÄ?iau Lietu ni zuoja me vers lo mivai su tokia dide le ĹĄa liko ne Ĺži no apie LietuvÄ… ir mĹŤsĹł ĹĄa lis mi kaip Indi sijas ÄŻ In dijÄ…, per ku rias ja bend radarbiauti bĹŤtĹł Lie tuvos bend ra dar biau ti jiems at ro do per pa versli nin kai ten ga li uĹž megz lan ku – juk Lietuvos ÄŻmo ti nau- ma Ĺža. O jei gu koks niĹł pronors Indijos vers- dukcijos dingĹł ryĹĄiĹł. Iki ĹĄiol iĹĄ vykos eks por tas at si riektĹł dalÄŻ bĹŤdavo li nin kas su sido mi Lietuva, lietuviai In bend rojo po bĹŤdĹžio, o ĹĄie dijos rin kos, ku ri pri lygs met su ke- bĹŤna sun kiai ta vi sos su kalba mi. Lietuviai su ES rin kos dyd Ĺžiui.

M

Kaina 1,30 Lt

„Ar plÄ—­to­jant pra­mo­gĹł vers­ lÄ… Poil­sio par­ke ne­su­si­kir­ to vie­ťie­ji ir pri­va­tĹŤs uos­ta­ mies­Ä?io po­li­ti­ko in­te­re­sai?“ Klai­pÄ—­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas krei­pÄ—­si ÄŻ VTEK, nes ki­lo abe­jo­niĹł, ar po­li­ti­kas M.Ĺ˝i­lys, mÄŻs­lin­gai ta­pÄ™s bend­ro­vÄ—s „Nuo­ty­kiĹł par­kas KAR KAR ak­ci­nin­ku bei di­rek­to­riu­mi, ne­pa­Şei­dÄ— ÄŻsta­ty­mĹł.

Klai­pÄ—­dos ra­jo­ne ki­ lo pa­ni­ka dÄ—l sÄ…­skai­ tĹł uĹž ko­mu­na­li­nes at­lie­kas. Ĺ˝mo­nÄ—s iki vÄ—­ly­vos nak­ties brau­na­si per rink­ lia­vÄ… ad­mi­nist­ruo­ jan­Ä?ios ÄŻmo­nÄ—s du­ ris ir aiť­ki­na­si, ko­dÄ—l ÄŻmo­nÄ— at­siun­tÄ— sÄ…­ skai­tas mi­ru­siems as­me­nims ar dvi­ gu­bai ap­mo­kes­ti­no kar­tu gy­ve­nan­Ä?ius Ĺžmo­nÄ… ir vy­rÄ….

2p.

Pigs au­to­bu­sĹł bi­lie­tai Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

Nuo sau­sio Klai­pÄ—­do­je tu­rÄ—­tĹł ma­ Şė­ti mies­to au­to­bu­sĹł bi­lie­tĹł kai­ nos. Skai­Ä?iuo­ja­ma, kad bi­lie­tai ga­ lÄ—­tĹł pig­ti maŞ­daug de­ťim­ta­da­liu, ta­Ä?iau le­mia­mÄ… Ĺžo­dÄŻ tars uos­ta­ mies­Ä?io po­li­ti­kai.

As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

Ďta­kos tu­ri per­tvar­ka

Ap­mo­kes­ti­no ne­vei­kian­Ä?iÄ… ÄŻmo­nÄ™

Rink­lia­va uĹž ĹĄiukť­liĹł iť­ve­Şi­mÄ… ra­jo­ ne ÄŻves­ta nuo rugp­jō­Ä?io 1-osios, ta­ Ä?iau sÄ…­skai­tos uĹž at­lie­kĹł tvar­ky­mÄ… gy­ven­to­jus pa­sie­kÄ— tik da­bar. Kar­tu su Ĺžmo­na Sta­se Vai­te­ liĹł kai­me gy­ve­nan­tis pen­si­nin­ kas Vin­cas Ku­lys nu­stÄ—­ro iť­vy­dÄ™s, kad uĹž ĹĄiukť­liĹł iť­ve­Şi­mÄ… sÄ…­skai­ta iť­ra­ťy­ta ne tik jo var­du, bet at­ski­ rai teks mo­kÄ—­ti dar ir jo Ĺžmo­nai.

4

„„Šo­kas: V.Ku­lys su Ĺžmo­na ga­vo tris sÄ…­skai­tas uĹž ĹĄiukť­liĹł iť­ve­Şi­mÄ… – abu su su­tuok­ti­ne po at­ski­rÄ… ir dar tre­

Ä?iÄ…­jÄ… uĹž prieĹĄ me­tus lik­vi­duo­tÄ… ÄŻmo­nÄ™.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Nu­ma­to­ma, kad vi­du­ti­niť­kai mies­ to au­to­bu­sĹł bi­lie­tai ga­lÄ—­tĹł pig­ti iki 9 pro­c. Kiek su­ma­ŞÄ—s kai­na, pri­ klau­sys ir nuo bi­lie­to rō­ťies. Tei­ gia­ma, jog kai ku­riĹł bi­lie­tĹł kai­na grÄŻĹĄ ÄŻ 2010 ar net 2008 me­tĹł ly­gÄŻ. „La­biau­siai orien­tuo­ja­mÄ—s ÄŻ ke­ lei­vius, ku­rie daug va­Şi­nÄ—­ja mies­ to au­to­bu­sais ir yra ÄŻsi­gi­jÄ™ ter­mi­ nuo­t us bi­l ie­t us. To­k iĹł ke­l ei­v iĹł – apie 62 pro­c. Jiems ir tu­rÄ—­tĹł bō­ti la­biau­siai ma­Şi­na­ ma bi­lie­tĹł kai­na.

www.kl.lt

SiĹŤlykite savo kandidatÄ…! Daugiau informacijos www.KL.lt

2

2

KETVIRTADIENIS, SPALIO 25, 2012

miestas

Pigs au­to­bu­sų bi­lie­tai Žmo­nėms, ku­rie per 1 mė­ne­sį au­to­bu­sais va­ žiuo­ja 1-2 kar­tus, jo­kie pa­kei­ti­mai

ne­tu­ri di­de­lės įta­kos“, – tvir­ti­no vie­šo­sios įstai­gos „Klai­pė­dos ke­ lei­vi­nis trans­por­tas“ di­rek­to­rius Gin­ta­ras Ne­niš­kis. Au­to­bu­sų bi­lie­tai pigs dėl dvie­ jų pa­grin­di­nių prie­žas­čių. Vie­na jų – nuo rug­sė­jo įsi­ga­lio­ju­si vie­šo­ jo trans­por­to per­tvar­ka. G.Ne­niš­ kio tei­gi­mu, jos eko­no­mi­nis efek­tas jun­ta­mas, nes di­des­ni au­to­bu­sai bu­vo pa­keis­ti ma­žes­niais. Ki­ta bi­lie­tų pi­gi­mo prie­žas­tis – nuo sau­sio 1 die­nos ma­ži­na­mas pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio ta­ri­fas vie­šo­jo trans­por­to pa­slau­goms. Įsi­gis 12 nau­jų au­to­bu­sų

Pa­sak G.Ne­niš­kio, kiek pigs bi­lie­ tai, pri­klau­sys ir nuo to, ar mies­ te bus pra­dė­ti or­ga­ni­zuo­ti nak­ti­niai au­to­bu­sų rei­sai. Svars­to­ma ga­li­my­ bė, kad au­to­bu­sai nak­tį kas pus­va­ lan­dį ar va­lan­dą kur­suo­tų per vi­ są mies­tą – nuo li­go­ni­nių mies­te­lio iki Tai­kos pro­spek­to pa­bai­gos. „Šią pa­slau­gą tu­rė­tų teik­ti marš­ ru­ti­niai tak­si. Ta­čiau šie ve­žė­jai ne­ no­ri va­žiuo­ti nak­tį, pra­šo trum­pin­ ti gra­fik ­ us. O ke­lei­viai, dir­ban­tys nak­ti­nė­se pa­mai­no­se, no­ri su­si­ sie­ki­mo nak­tį, nes su­dė­tin­ga grįž­ti na­mo. Šis klau­si­mas yra dis­ku­tuo­ ti­nas“, – tei­gė di­rek­to­rius. Įta­kos, kiek bus ma­ži­na­ma bi­lie­ tų kai­na, tu­rės ir tai, kad bend­ro­ vė Klai­pė­dos au­to­bu­sų par­kas ki­tų me­tų pra­džio­je už ES pa­ra­mą įsi­

9

– tiek pro­c. tu­rė­tų pig­ti au­to­bu­sų bi­lie­tai nuo ki­tų me­tų. gis 12 nau­jų že­mag­rin­džių au­to­bu­ sų, ku­rie va­ro­mi su­spaus­to­mis du­ jo­mis ir ma­žiau ter­šia ap­lin­ką. „Kai paaiš­kės, ka­da at­ke­liaus nau­jos trans­por­to prie­mo­nės, kiek mes tu­rė­si­me pri­si­dė­ti prie jų kai­ nos, bus aiš­kiau, kiek pigs bi­lie­tai“, – tvir­ti­no G.Ne­niš­kis. Da­bar po uos­ta­mies­tį va­ži­nė­jan­ čių au­to­bu­sų vi­du­ti­nis am­žius sie­ kia 16,5 me­tų. Kom­pen­sa­ci­joms – 16 mln. li­tų

Klai­p ė­d os sa­v i­val­dy­b ės ad­m i­ nist­ra­c i­jos di­rek­to­r ė Ju­d i­ta Si­ mo­na­vi­čiū­tė tvir­ti­no, kad at­pi­ gus bi­lie­tams sa­vi­val­dy­bei rei­kė­tų ma­žiau lė­šų skir­ti kom­pen­sa­ci­ joms už leng­va­ti­nį pa­vė­žė­ji­mą. Da­bar joms ski­ria­ma 15–16 mln. li­tų per me­tus. Kuo di­des­nė bi­lie­to kai­na, tuo kom­pen­sa­ci­joms rei­kia dau­giau pi­ni­gų. Ki­tos di­džių­jų mies­tų – Vil­niaus ir Kau­no – sa­vi­val­dy­bės ne­pla­nuo­ ja ma­žin­ti mies­to vie­šo­jo trans­por­ to bi­lie­tų kai­nų net ir ta­da, kai su­ ma­žės pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­tis.

Pa­to­gu: išanks­ti­nia­me bal­sa­vi­me klai­pė­die­čiams ei­lė­se ne­rei­kė­jo stum­dy­tis.

Rin­kė­jai se­kė kan­di­da­tus Pir­mą­ją išanks­ti­nio bal­sa­vi­mo die­ną ant­ ra­ja­me rin­ki­mų į Sei­mą tu­re klai­pė­die­ čiai kur kas pa­sy­ves­ni nei prieš dvi sa­ vai­tes. Ta­čiau rin­kė­jai aky­lai ste­bė­jo, kad po­li­ti­kai ne­si­rek­la­muo­tų ten, kur drau­ džia­ma. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Atei­tis: nuo sau­sio 1 die­nos klai­pė­die­čiai už au­to­bu­sų bi­lie­tus tu­rė­tų

mo­kė­ti ma­žiau.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Aiš­ku, rin­kė­jai pa­sy­ves­ni, nes ne­vyks­ta re­fe­ren­du­mas, ne­rei­kia bal­suo­ti už par­ti­jas. Gal­būt į ant­ rą­jį tu­rą pa­te­kę kan­di­da­tai ne­pa­ tin­ka, nė­ra rin­kė­jų fa­vo­ri­tai, to­dėl žmo­nės ir nei­na bal­suo­ti“, – va­kar sam­pro­ta­vo išanks­ti­nia­me bal­sa­ vi­me dir­ban­tys rin­ki­mų ko­mi­si­ jų na­riai. Per pie­tų per­trau­ką Klai­pė­ dos sa­vi­val­dy­bės po­sė­džių sa­lė­ je vaiz­das bu­vo vi­siš­kai ki­toks nei prieš dvi sa­vai­tes, kai vy­ko išanks­ ti­nis bal­sa­vi­mas pir­ma­ja­me rin­ki­ mų į Sei­mą tu­re ir re­fe­ren­du­me dėl ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­ty­bų Lie­ tu­vo­je. Tuo­met sa­lė­je drie­kė­si rin­kė­ jų ei­lės, žmo­nių bu­vo tiek, kad te­ ko ge­ro­kai pa­lauk­ti, kol bal­suo­to­jai

pa­te­ko į ka­bi­nas no­rė­da­mi už­pil­ dy­ti bal­sa­vi­mo biu­le­te­nius. Va­kar per pie­tų per­trau­ką sa­vi­ val­dy­bės po­sė­džių sa­lė­je rin­ki­mų ko­mi­si­jų na­rių bu­vo dau­giau nei rin­kė­jų. Jų ant­plū­džio, ma­tyt, ir ne­si­ti­ kė­ta, nes pa­sta­ty­tos tik dvi, o ne trys, kaip pir­ma­ja­me tu­re, bal­sa­ vi­mo ka­bi­nos. „Dau­giau­sia žmo­ nių bu­vo šiek tiek po 12 val. Tuo­ met net bu­vo nu­si­drie­ku­si ei­lu­tė, o da­bar vėl ra­mu. Ma­no­me, kad di­d žiau­s ias rin­k ė­j ų srau­tas abi die­nas bus po 18 val., nes tuo­ met žmo­nės bai­gia dar­bus“, – spė­jo Da­nės apy­gar­dos rin­ki­mų ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kė Da­lia Poz­ nec­kie­nė. Jos tei­gi­mu, jo­kių pa­žei­di­ mų neuž­fik­suo­ta, nors klai­pė­die­ čių skam­bu­čių su­lauk­ta. „Žmo­nės skam­bi­no ir pra­ne­šė, kad prie sa­vi­

val­dy­bės sto­vi kan­di­da­tės į Sei­mą Ma­rių apy­gar­do­je Bi­ru­tės Bo­rei­ki­ nos pla­ka­tais ap­kli­juo­tas au­to­mo­ bi­lis. Tuo me­tu mo­te­ris kaip tik bu­vo po­sė­džių sa­lė­je, nes at­vy­ko bal­suo­ti. Be to, agi­ta­ci­ja išanks­ti­ nia­me bal­sa­vi­me drau­džia­ma tik bal­sa­vi­mo pa­tal­po­je, tas au­to­mo­ bi­lis ne­bu­vo joks pa­žei­di­mas“, – aiš­ki­no D.Poz­nec­kie­nė. Išanks­ti­nis bal­sa­vi­mas vyks ir šian­dien nuo 8 iki 20 val.

Va­kar per pie­tų per­ trau­ką sa­vi­val­dy­bės po­sė­džių sa­lė­je rin­ ki­mų ko­mi­si­jų na­ rių bu­vo dau­giau nei rin­kė­jų.

Ta­po įpras­ta, kad ant­ra­ja­me rin­ ki­mų tu­re žmo­nės yra pa­sy­ves­ni. Prieš ket­ve­rius me­tus pir­ma­ja­ me rin­ki­mų į Sei­mą tu­re Lie­tu­vo­ je rin­kė­jų ak­ty­vu­mas sie­kė 48,58 pro­c., o ant­ra­ja­me – vos 32,37 pro­c. Klai­pė­do­je ant­ra­ja­me tu­ re rin­kė­jai bu­vo dar pa­sy­ves­ni – nuo­mo­nę pa­reiš­kė apie 25 pro­c. bal­so tei­sę tu­rin­čių žmo­nių.

Klai­pė­dos me­ras dėl M.Ži­lio el­ge­sio krei­pė­si į eti­kos sar­gus Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė Prieš iš­vyk­da­mas ato­sto­gau­ti į Is­ pa­ni­ją Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas pa­si­rū­pi­no iš­siaiš­ kin­ti, ar vie­nas mies­to ta­ry­bos na­ rių ne­su­pai­nio­jo vie­šų­jų ir pri­va­ čių in­te­re­sų.

V.Grub­liaus­kas ofi­cia­liai krei­pė­si į Vy­riau­sią­ją tar­ny­bi­nės eti­kos ko­ mi­si­ją (VTEK) ir pa­pra­šė iš­tir­ti, ar po­li­ti­kas Min­dau­gas Ži­lys ne­nu­si­ žen­gė įsta­ty­mams. Klai­p ė­d os va­d o­vo krei­p i­m ą­ si pa­ska­ti­no ir dien­raš­ty­je „Klai­

pė­d a“ pub­l i­k uo­tas straips­n is, ku­ria­me vi­suo­me­ni­nin­kai vie­šai kal­ti­no M.Ži­lį, kad jis ga­lė­jo su­ pai­nio­ti vie­šuo­sius ir pri­va­čius in­te­re­sus. Po­li­ti­kas yra bend­ro­vės „Nuo­ ty­kių par­kas KAR KAR“ ak­ci­nin­ kas ir di­rek­to­rius, o šie­met kaip mies­to ta­ry­bos na­rys da­ly­va­vo prii­mant spren­di­mus dėl bend­ ro­vės „Poil­sio par­kas“ lik­vi­da­vi­ mo bei rink­lia­vos lai­py­nių par­ ko veik­lai Klai­pė­dos poil­sio par­ke nu­sta­ty­mo. Mies­to ta­ry­bos na­rio val­do­ma ir va­do­vau­ja­ma bend­ro­vė šiuo me­tu

jau pra­dė­jo veik­lą Klai­pė­dos poil­ sio par­ke – apie tai skel­bia ir virš pa­grin­di­nio įė­ji­mo į Poil­sio par­ką iš­ka­bin­ta rek­la­ma apie KAR KAR nuo­ty­kių par­ką. „Tik įga­lio­ta vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­ ja, įver­ti­nu­si vi­sas ap­lin­ky­bes, tu­ ri at­sa­ky­ti į klau­si­mą, ar plė­to­jant pra­mo­gų vers­lą Poil­sio par­ke ne­ su­si­kir­to vie­šie­ji ir pri­va­tūs uos­ta­ mies­čio po­li­ti­ko in­te­re­sai“, – įsi­ti­ ki­nęs V.Grub­liaus­kas. Pa­gal VTEK veik­los įsta­ty­mą ko­ mi­si­ja pra­ne­ši­mą tu­ri iš­tir­ti ir at­sa­ ky­ti pa­reiš­kė­jui per tris mė­ne­sius nuo jo ga­vi­mo die­nos.

Po­zi­ci­ja: po­li­ti­kas M.Ži­lys ti­ki­no, kad jo ta­ry­bos na­rio pa­rei­gos ir veik­la Klai­

pė­dos poil­sio par­ke nė­ra kaip nors su­si­ju­sios.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

3

KETVIRTADIENIS, SPALIO 25, 2012

miestas Pra­dės sta­ty­ti sa­lę

Iš­rau­sė ki­tą gat­vės da­lį

Ati­da­rys pa­ro­dą

Šian­dien 15 val. Pa­lan­go­je bus pa­skelb­ta uni­ver­sa­lios spor­to sa­lės sta­ty­bos pra­džia. Ce­re­ mo­ni­jo­je da­ly­vaus ir Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­ tas Ar­vy­das Sa­bo­nis (nuo­tr.). Pas­ta­ty­to­je sa­lė­je tilps iki 2 500 žiū­ro­vų. Ji bus pri­tai­ky­ta ke­lioms spor­to ša­koms. Sta­ty­ bos kai­nuos 14,5 mln. li­tų.

J.Ja­no­nio gat­vės da­ly­je nuo Man­to gat­vės pu­sės vyks­ta in­ ten­sy­vūs re­mon­to dar­bai. Išar­ dy­tas jos grin­di­nys, eis­mas šio­je da­ly­je drau­džia­mas. Di­džiuo­sius dar­bus no­ri­ma at­lik­ti iki šal­čių. Tvo­ros, ne­lei­džian­čios įva­žiuo­ti į gat­vę, te­bes­to­vi ir iš S.Da­riaus ir S.Gi­rė­no gat­vės pu­sės, nes ne­ pa­baig­tas re­mon­tas.

Šeš­ta­die­nį 18 val. Klai­pė­dos kul­ tū­rų ko­mu­ni­ka­ci­jų cent­ro Me­no kie­mo ga­le­ri­jo­je (Baž­ny­čių g. 4) bus ati­da­ry­ta Li­nos Prau­dzins­ kai­tės pa­ro­da „30 m² at­min­ties da­bar“. Au­to­rė sa­vo dar­bams nau­do­ja pa­pras­tas kar­to­ni­nes dė­žes dėl jų lai­ki­nu­mo ir pa­grin­ di­nės funk­ci­jos. Pa­ro­da veiks iki lapk­ri­čio 11 die­nos.

La­pai į kon­tei­ne­rius – litai iš ki­še­nės At­lie­kų tvar­ky­to­jai skel­bia pa­vo­jų: ko­mu­ na­li­nių at­lie­kų kon­tei­ne­riai pil­ni la­pų, nors jų ten mes­ti ne­ga­li­ma. Tie, ku­rie da­ ro šiuos nu­si­žen­gi­mus, stu­mia klai­pė­die­ čius į bė­dą.

Jus­tė La­bu­ty­tė Tri­gu­ba grės­mė

Pa­sak ap­lin­ko­sau­gos spe­cia­lis­tų, ža­lių­jų at­lie­kų – žo­lės, la­pų, ša­kų – iš­me­ti­mas į ko­mu­na­li­nių at­lie­kų kon­tei­ne­rius da­ro vi­siems žmo­ nėms tri­gu­bą ža­lą. „Mai­šy­da­mi la­pus su ki­to­mis ko­ mu­na­li­nė­mis at­lie­ko­mis už­prog­ ra­muo­ja­me ap­lin­ko­sau­gi­nę pro­ ble­mą. To­kios at­lie­kos pū­da­mos iš­ski­ria daug du­jų, ku­rios di­di­na pla­ne­tos šilt­na­mio efek­tą“, – aiš­ ki­no Ra­mu­nė Šli­čie­nė, Klai­pė­dos re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­mo cent­ro (KRATC) eko­lo­gė. Ant­ruo­ju pa­vo­ju­mi spe­cia­lis­tė įvar­di­jo Lie­tu­vos įsi­pa­rei­go­ji­mą Eu­ro­pos Są­jun­gai. Iki 2013 me­tų į są­var­ty­nus iš vi­so at­lie­kų kie­kio tu­ri pa­tek­ti ne dau­giau kaip 50 pro­c. bio­lo­giš­kai skai­džių at­lie­ kų. Šios nor­mos dau­ge­ly­je Klai­ pė­dos re­gio­no sa­vi­val­dy­bių yra vir­ši­ja­mos. Jei rū­šia­vi­mas neį­si­ bė­gės ir bios­kai­džių at­lie­kų nor­ mos bus per­žen­gia­mos, tos sa­vi­ val­dy­bės ga­li su­lauk­ti fi­nan­si­nių san­kci­jų. Taip pat veng­da­mi rū­šiuo­ti ža­ lią­sias at­lie­kas fi­nan­siš­kai nu­ken­ čia vi­si rink­lia­vos mo­kė­to­jai – di­ dė­ja iš­ve­ži­mo ir tvar­ky­mo iš­lai­dos. Taip pat ir są­var­ty­nas už­pil­do­mas ge­ro­kai grei­čiau. O nau­jo są­var­ty­ no sta­ty­ba kai­nuos de­šim­tis mi­li­ jo­nų li­tų.

Dienos telegrafas Fo­ru­mas. Šian­d ien į Ber­ly­ną iš­v yks Klai­pė­dos uos­to di­rek­ci­jos rin­ko­da­ ros ir ad­m i­n ist­ra­ci­jos di­rek­to­r ius Ar­ tū­ras Drun­g i­las. Čia jis da­ly­vaus „East West Trans­port Cor­ri­dor“ aso­cia­ci­jos fo­ru­me. Spek­tak­lis. Šian­d ien 17.30 val. I.Si­ mo­nai­t y­tės bib­l io­te­kos Ger­la­cho pa­ lė­pė­je vyks Vė­žai­čių kul­tū­ros cent­ro La­pių kul­t ū­ros na­mų jau­n i­mo teat­ro „Ro­ze­tė“ ko­me­di­ja pa­gal D.Če­paus­kai­ tės pje­sę „Bul­vi­nė pa­sa­ka“.

Kur dė­ti la­pus?

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė yra pa­tvir­ ti­nu­si tvar­ką, kaip fi­zi­niai, ju­ri­di­ niai as­me­nys ir vie­šų­jų erd­vių tvar­ ky­to­jai tu­ri at­si­kra­ty­ti ru­de­ni­niais la­pais, ki­to­mis ža­lio­sio­mis at­lie­ ko­mis. Tai­syk­lė­se ra­šo­ma, kad at­lie­kų tu­rė­to­jai po me­džių, krū­mų kir­ti­ mo ar ge­nė­ji­mo su­si­da­riu­sias ža­ lią­sias at­lie­kas tu­ri su­smul­kin­ti ne il­ges­nė­mis nei 1 met­ro da­li­mis. Mat ne­sup­jaus­ty­ti me­džiai ir ša­ kos la­bai ap­sun­ki­na to­kių at­lie­

Ža­lių­jų at­lie­kų iš­ me­ti­mo tvar­ką daž­ niau­siai pa­žei­džia ne pa­vie­niai gy­ven­ to­jai, o ap­lin­kos tvar­ky­mo dar­bus at­ lie­kan­tys va­ly­to­jai. kų su­rin­ki­mą. Sug­rėb­tus me­džių ir krū­mų la­pus pri­va­lo­ma su­dė­ ti į mai­šus ir pa­lik­ti prie kon­tei­ ne­rių. „Ža­lio­sios at­lie­kos mies­te su­ ren­ka­mos ne re­čiau kaip vie­ną kar­tą per sa­vai­tę. Iš Klai­pė­dos at­lie­kų ve­žė­jai ža­lią­sias at­lie­kas iš­ve­ža į kom­pos­ta­vi­mo aikš­te­ lę Glau­dė­nuo­se, kur jos yra pū­ do­mos ir pa­ver­čia­mos der­lin­gu

Svei­ka­ta. Ry­toj 18 val. kny­gos „Gy­ve­nu be vais­tų“ au­to­rė, bio­lo­gė che­mi­kė Re­gi­ na Bal­se­vi­čie­nė sa­vo skai­ty­to­jus ir be­ si­do­min­čius svei­ka gy­ven­se­na klai­pė­ die­čius kvie­čia į su­si­ti­ki­mą Pra­no Ma­ šio­to pro­gim­na­zi­jo­je (Var­pų g. 3).

Kas­die­ny­bė: daž­nas ru­dens vaiz­das – į ko­mu­na­li­nių at­lie­kų kon­tei­ne­

rį išmesti lapai.

kom­pos­tu“, – tvir­ti­no KRATC ko­ky­bės ins­pek­to­rius Ju­lius Še­ rei­va. Su­si­kau­pus di­des­niam ža­lių­ jų at­lie­kų kie­kiui at­lie­kų tu­rė­to­jas tu­ri pa­pra­šy­ti KRATC ar­ba jo te­ ri­to­ri­ją ap­tar­nau­jan­čio ve­žė­jo lai­ ki­nai pa­sta­ty­ti spe­cia­lų kon­tei­ne­rį šioms at­lie­koms su­rink­ti. Pri­va­tiems na­mams – kom­pos­ti­nės

Klai­pė­do­je pri­va­čių na­mų bei so­ dų skly­pų su pa­sta­tais sa­vi­nin­kai yra ska­ti­na­mi kom­pos­tuo­ti ža­lią­ sias at­lie­kas sa­vo te­ri­to­ri­jo­se. Jiems KRATC ne­mo­ka­mai da­li­ja kom­pos­ ta­vi­mo kon­tei­ne­rius. „Šie­met klai­pė­die­čiams iš­da­li­ jo­me per tūks­tan­tį kom­pos­ti­nių, o su­muo­jant su anks­tes­niais me­ tais, iš vi­so jau apie 1 400 sa­vi­nin­ kų sa­vo pri­va­čio­se val­do­se nau­do­ ja­si mū­sų su­teik­tais ža­lių­jų at­lie­kų rū­šia­vi­mo kon­tei­ne­riais“, – ti­ki­

KRATC nuo­tr.

no J.Še­rei­va. Šiuo me­tu dar yra li­ kę apie 550 kom­pos­ti­nių, ku­rias klai­pė­die­čiai ga­li gau­ti ne­mo­ka­ mai. Nau­ja yra tai, kad kon­tei­ne­riai at­ve­ža­mi tie­siai į su­tar­ty­je nu­ro­ dy­tą vie­tą. Vis dėl­to spe­cia­lis­tai ma­no, kad ga­lio­jan­čią ža­lių­jų at­lie­kų iš­me­ti­ mo tvar­ką daž­niau­siai pa­žei­džia ne pa­vie­niai gy­ven­to­jai, o ap­lin­ kos tvar­ky­mo dar­bus at­lie­kan­tys va­ly­to­jai. „Jei kas nors pa­ste­bė­tų, kad į miš­rių ko­mu­na­li­nių at­lie­kų kon­tei­ ne­rius me­ta­mi la­pai ar ša­kos, pra­ šy­tu­me pra­neš­ti mums ar­ba sa­vi­ val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­riui – už tai­syk­lių pa­žei­di­mus tu­ri bū­ti ski­ria­mos bau­dos. Kas jau kas, bet mies­tą šva­ri­nan­čios fir­mos pri­va­lo ži­no­ti, kad to­kiais veiks­mais ken­ kia ne tik sau“, – pa­ste­bė­jo KRATC eko­lo­gė R.Šli­čie­nė.

Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 12 klai­pė­d ie­čių mir­t ys. Mi­rė Al­bi­nas Du­be­le­v i­čius (g. 1923 m.), Ivan Go­lu­ bov (g. 1927 m.), Ni­na Va­sil­je­va (g. 1931 m.), Bi­ru­tė Ma­žo­nie­nė (g. 1931 m.), Bro­ nis­la­va Bru­ž ie­nė (g. 1938 m.), Ol­ga Šei­ fer (g. 1938 m.), Ste­po­nas Vin­cen­tas Do­mar­kas (g. 1936 m.), Al­g i­man­t as Juo­zas Ei­du­ke­v i­čius (g. 1953 m.), Al­ gi­man­tas Liau­ko­n is (g. 1955 m.), Rai­ mon­das Kuk­lys (g. 1958 m.), Vir­g i­n i­ja Gu­lia­je­va (g. 1962 m.), Ra­sa Jo­ku­baus­ kie­nė (g. 1973 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Ivan Go­lu­bov, Vac­lo­vas Pet­rei­k is, Vir­ gi­ni­ja Gu­lia­je­va, Bi­ru­tė Ma­žo­nie­nė. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ ma Da­nu­tė Pau­laus­k ie­nė. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 10 mo­te­r ų. Gi­mė 7 mer­gai­tės ir 3 ber­niu­kai. Grei­to­j i. Va­kar iki 17 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 53 iš­k vie­ ti­mų. Įvai­r iais ne­ga­la­v i­mais skun­dė­ si vy­res­nio am­ž iaus žmo­nės.

4

ketvirtadienis, spalio 25, 2012

miestas

Dėl rink­lia­vos – įsiū­tis 1

„Va­di­na­si, na­muo­se tu­ ri­me tu­rė­ti du at­ski­ rus kon­tei­ne­rius ir sau­go­ti vie­nas nuo ki­to sa­vo šiukš­les, nes at­ski­rai kiek­vie­nas tu­ri­me ap­mo­kė­ti sa­vo są­skai­tas. Juk tai – vi­siš­kas ab­sur­ das“, – pik­ti­no­si vy­ras. Tre­čią są­skai­tą žmo­gus ga­vo už ka­dai­se vei­ku­sią par­duo­tu­vę, nors įmo­nė yra lik­vi­duo­ta. „Mū­sų par­duo­tu­vė se­niai už­da­ ry­ta, Mo­kes­čių ins­pek­ci­jai tai ži­no­ ma nuo me­tų pra­džios“, – pa­sa­ko­ jo gy­ven­to­jas. Nors ir su­stab­dė įmo­nės veik­lą, ta­čiau V.Ku­lys mo­kes­tį už šiukš­les bu­vo su­mo­kė­jęs už tris mė­ne­sius į prie­kį. Ta­čiau vėl ga­vo 94 li­tų są­ skai­tą už 5 mė­ne­sius. „Se­ny­va kai­my­nė, ku­ri gy­ve­ni­me nė­ra tu­rė­ju­si šiukš­lių kon­tei­ne­rio ir at­lie­kų ve­žė­jai nė gra­mo jos šiukš­ lių nė­ra iš­ve­žę, jau ga­vo są­skai­ tą. Tai ar tei­sin­ga taip?“ – kal­bė­ jo vy­ras.

Ri­man­tas Mar­tin­kus:

Va ta­da kils tik­ras ka­ras. Dau­giau­sia šiukš­li­na so­di­nin­ kai. Mes dar ten neį­ lin­do­me.

Vie­nai šei­mai – dvi są­skai­tos

V.Ku­lys nu­sku­bė­jo į Klai­pė­dos ra­ jo­no sa­vi­val­dy­bės rink­lia­vos ad­mi­ nist­ra­vi­mui įkur­tą įmo­nę „Gargž­dų šva­ra“ ir mė­gi­no aiš­kin­ti, jog jam su žmo­na taip su­si­klos­tė ap­lin­ky­ bės, kad nuo­sa­va­me na­me jie yra du sa­vi­nin­kai. „Žmo­nai pri­klau­so vie­na da­lis na­mo, o ma­no var­du re­gist­ruo­ta ki­ta da­lis. Ta­čiau šiukš­lių šei­mo­ je nuo to tik­rai nė­ra dau­giau, kad dvi­gu­bą są­skai­tą rei­kė­tų mo­kė­ti“, – aiš­ki­no V.Ku­lys. Vy­ras su­skai­čia­vo, kad at­lie­kų ve­žė­jai rug­sė­jį šiukš­les iš­ve­žė tik vie­ną kar­tą, o spa­lį – du kar­tus. „O są­skai­tas ga­vo­me už tre­čią ir ket­vir­tą me­tų ket­vir­tį. Ma­no var­ du iš­ra­šy­ta 154 li­tų, o žmo­nos var­ du – 60 li­tų są­skai­ta. Iš vi­so tu­ri­ me su­mo­kė­ti per 214 li­tų, o rea­liai iš mū­sų na­mų iš­vež­ti vos trys bui­ ti­nių at­lie­kų kon­tei­ne­riai“, – aiš­ki­ no Vai­te­lių kai­mo gy­ven­to­jas. Ne­mie­go­jo vi­są nak­tį

Pra­vė­rus vie­šo­sios įstai­gos „Gargž­ dų šva­ra“ ad­mi­nist­ra­ci­jos du­ris, gy­ven­to­jai vie­nas per ki­tą žė­rė pa­ sta­bas rink­lia­vos tvar­ky­to­jams. „De­vy­nio­li­ka me­tų ne­be­gy­ve­nu tuo ad­re­su, o ga­vau są­skai­tą su­si­ mo­kė­ti už šiukš­les 60 li­tų. Gy­ve­nu so­do na­me­ly­je, ten už šiukš­les teks mo­kė­ti 25 li­tus“, – skun­dė­si Bro­

Komentaras

Čes­lo­vas Ba­ne­vi­čius

Klai­pė­dos ra­jo­no sa­v i­val­dy­bės ad­m i­n ist­ra­ci­jos di­rek­to­r ius

Š

ian­d ien įstai­gos va­do­vas tu­ rė­t ų at­si­skai­t y­t i ra­jo­no sa­v i­ val­dy­bės ta­ry­bai, kaip vyks­ta rink­l ia­vos su­r in­k i­mas. Žmo­ nės skun­d žia­si, kad net ne­ga­l i pri­si­ skam­bin­ti „Gargž­dų šva­ros“ dar­buo­to­ jams. Vi­są die­ną esą užim­ti te­le­fo­nai. Žmo­nės pyks­ta ir skun­džia­si sa­vi­val­ dy­bei. Ma­nau, teks skir­ti ke­lis dar­buo­ to­jus, kad bent in­for­ma­ci­ja gy­ven­to­ jams bū­tų su­teik­ta. Bė­dų yra įvai­rių, sis­te­ma dar nė­ra iš­to­bu­lin­ta, ta­čiau ir pa­tys žmo­nės ne­no­ri mo­kė­ti. Vis dėl­to vy­ras su žmo­na ne­tu­ri gau­ti dvi­gu­bų są­skai­t ų. Vie­n i­ši, kai­me gy­ve­nan­tys pen­si­nin­kai se­niū­ni­jo­je ga­li gau­ti pa­ žy­mą apie šei­mos su­dė­tį ir jiems bus tai­ko­mas per­pus ma­žes­nis ta­ri­fas.

Sąmyšis: prie įstaigos „Gargždų švara“ durų jau trečia diena driekiasi įpykusių gyventojų eilės.

nis­lo­vas To­liu­šis. Ki­tas gy­ven­to­jas nu­stė­ro ga­vęs be­veik pu­sės tūks­ tan­čio li­tų są­skai­tą už šiukš­lių iš­ ve­ži­mą. „Dau­pa­ruo­se prieš dau­ge­lį me­ tų auk­cio­ne su drau­gu nu­si­pir­ko­me ap­leis­tą pa­sta­tą, bu­vu­sią val­gyk­lą. Taip ir sto­vi iš­dau­žy­tais lan­gais. Ga­vau 463 li­tų są­skai­tą už ko­mu­ na­li­nes at­lie­kas. Aš vi­są nak­tį ne­ mie­go­jau, net ne­ži­nau, kur kreip­ tis“, – vos be­si­tvar­dy­da­mas kal­bė­jo gargž­diš­kis Al­bi­nas. Ki­ti gy­ven­to­jai ne­pa­tin­gė­jo ei­lė­ je pra­leis­ti ke­lias va­lan­das, nes no­ rė­jo pa­siaiš­kin­ti, už ką jie ga­vo 5 li­ tų są­skai­tą. „Kon­tei­ne­rių ne­tu­ri­me, mū­sų šiukš­lių nie­kas nė­ra iš­ve­žęs, gy­ve­ na­me so­de, o ver­čia mo­kė­ti 5 li­tus. Su­tar­čių su nie­kuo ne­pa­si­ra­šė­me, ko­dėl tu­ri­me mo­kė­ti?“ – pik­ti­no­ si mo­te­ris. Sąs­kai­tos – mi­ru­sie­siems

„Gargž­dų šva­ra“ iš­siun­tė 60 li­ tų są­skai­tas net mi­ru­siems žmo­ nėms. „Ma­no bu­vu­si su­gy­ven­ti­nė mi­ rė dar 2008 me­tais. Jos bu­te Ka­ lo­tės kai­me net ne­gy­ve­nu. Aš į Rie­ta­vą iš­si­kė­liau pas ma­mą gy­ ven­ti. Su­gy­ven­ti­nės 20 kvad­ra­ti­ nių met­rų bu­tą pri­žiū­ri kai­my­nai. Dar tik tvar­kau­si pa­li­ki­mo do­ku­ men­tus“, – pa­sa­ko­jo Vid­mon­tas Šer­nius. Ki­ta gargž­diš­kė ga­vo są­skai­tą mo­ti­nos, ku­ri mi­rė prieš 5 me­tus, var­du. Krau­jas už­vi­rė ir bu­tus Klai­pė­ do­je tu­rin­tiems mies­tie­čiams, ra­ jo­ne įsi­gi­ju­siems so­dų skly­pus, ku­ riuo­se yra so­do na­me­liai. „Tu­riu du so­do skly­pus. Juk 220 li­tų mo­ku už šiukš­les Klai­pė­dos mies­te. Da­bar tu­rė­siu mo­kė­ti ir už du so­dų skly­pus. Juk žmo­gus tri­ jo­se vie­to­se ne­gy­ve­na ir ne­šiukš­li­ na“, – pik­ti­no­si klai­pė­die­tė. Sąs­kai­tos pa­sie­kė ir tuos, ku­ rie tu­ri bet ko­kį sta­ti­nį, ne­svar­bu, ar jis su sto­gu ir sie­no­mis, svar­bu, kad nuo­sa­vy­bė bū­tų įre­gist­ruo­ta Re­gist­rų cent­re. „Dar kai bu­vo nai­ki­na­mi ko­lū­ kiai, ga­vau nuo­sa­vy­bės tei­se val­ dy­ti ap­lū­žu­sią fer­mą Lau­ga­liuo­se. Už tą griu­ve­ną man iš­ra­šė 60 li­ tų są­skai­tą. Kad žmo­nės ne­vers­tų

si šie žmo­nės ir bū­tų čia at­va­žia­vę. Kiek­vie­ną die­ną iš­siun­čia­me po 2 tūkst. są­skai­tų“, – aiš­ki­no R.Mar­ tin­kus. Lau­kia ka­ras su so­di­nin­kais

Sie­los: V.Šer­nių su­krė­tė mi­ru­sios su­gy­ven­ti­nės var­du iš­ra­šy­ta są­skai­

ta už bu­tą, ku­ria­me nie­kas ne­gy­ve­na.

šiukš­lių bet kur, se­niū­ni­ja pa­pra­šė leis­ti pa­sta­ty­ti kon­tei­ne­rį. Aš su­ti­ kau, tai gal už vi­so kai­mo šiukš­les man da­bar reiks mo­kė­ti?“ – klau­ sė mo­te­ris. Muš­ty­nės dėl tur­to

Vie­šo­sios įstai­gos „Gargž­dų šva­ ra“ di­rek­to­rius Ri­man­tas Mar­tin­ kus aiš­ki­no, kad įstai­go­je dir­ba tik ke­tu­ri žmo­nės, to­dėl ne­pa­ten­kin­ tus gargž­diš­kius ten­ka prii­mi­nė­ti net iki 22 val. „Vi­sos pro­ble­mos ky­la dėl to, kad žmo­nės ne­si­tvar­ko sa­vo nuo­ sa­vy­bės do­ku­men­tų. Va­kar čia ki­ lo muš­ty­nės tarp vy­ro ir žmo­nos, nes vy­ras iki tol ne­ži­no­jo, ko­kį tur­ tą tu­ri su­tuok­ti­nė. Klai­pė­dos ra­jo­ no sa­vi­val­dy­bė pa­tvir­ti­no vie­ti­ nės rink­lia­vos įkai­nius bū­tent nuo ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to“, – aiš­ki­no R.Mar­tin­kus. Jis pri­pa­ži­no, kad są­skai­tos siun­ čia­mos pa­gal Re­gist­rų cent­re ras­ tus duo­me­nis. „Kol jie vi­si ne­praeis pro mū­sų du­ris, ne­su­sis­ty­guos vis­kas. Kol kas mes vos spė­ja­me kal­bė­ti su žmo­nė­ mis, per die­ną prii­ma­me 480 žmo­ nių, o skam­bu­čių su­lau­kia­me apie 170“, – kal­bė­jo R.Mar­tin­kus. Įs­tai­gos va­do­vas aiš­ki­no, kad gy­ ven­to­jai be rei­ka­lo nuo­gąs­tau­ja ga­ vę, pa­vyz­džiui, 500 li­tų są­skai­tą už ne­nau­do­ja­mą ar ap­leis­tą pa­sta­tą.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Žmo­gus juk ga­li įro­dy­ti, kad ten jo­kia veik­la ne­vyk­do­ma, ga­li­ma gau­ti pa­žy­mą iš elekt­ros ener­gi­jos tie­kė­jo, kad pa­sta­te net nė­ra elekt­ ros. Žmo­nės atei­na ir iš­siaiš­ki­na­me vis­ką“, – ti­ki­no įstai­gos „Gargž­dų šva­ra“ va­do­vas. Kas­dien – 2 tūkst. są­skai­tų

Tai, kad są­skai­tos už ko­mu­na­li­nes at­lie­kas ma­siš­kai iš­ra­šo­mos mi­ru­ siems as­me­nims, R.Mar­tin­kus kal­ ti­no pa­čius gy­ven­to­jus. „Mi­rus tė­vams, daž­nai vai­kai, pa­vel­dė­ję tur­tą, ne­si­krei­pia į Re­ gist­rų cent­rą dėl nuo­sa­vy­bės įre­ gist­ra­vi­mo. Žmo­nės aiš­ki­na, kad ne­tu­ri pi­ni­gų do­ku­men­tų su­tvar­ ky­mui“, – tei­gė R.Mar­tin­kus. Įs­tai­gos va­do­vas tvir­ti­no, jog dvi są­skai­tos į vie­nos šei­mos na­mus iš­ siun­čia­mos tam, kad su­tuok­ti­niai ap­si­spręs­tų, ku­ris mo­kės rink­lia­vą. „Juk žmo­nės bū­na iš­si­sky­rę ir ne­be­gy­ve­na nu­ro­dy­tu ad­re­su. Sup­ ran­ta­ma, kad jie dvi­gu­bai ne­mo­kės, kaip ir tie, ku­rių įmo­nės lik­vi­duo­ tos“, – ža­dė­jo R.Mar­tin­kus. Sąs­kai­tų ap­mo­kė­ji­mo ter­mi­nas yra pra­tęs­tas iki me­tų pa­bai­gos, tad gy­ven­to­jai ra­mi­na­mi, kad kol ne­bus iš­siaiš­kin­tas kiek­vie­nas ne­ su­sip­ra­ti­mas, ant­sto­liais dėl sko­lų nie­kas ne­gra­sins. „Vi­sų 40 tūks­tan­čių pra­ne­ši­mų mes ne­ga­lė­jo­me iš­siųs­ti, nes vi­

Ta­čiau di­džiau­sio ne­pa­ten­kin­tų­jų ant­plū­džio „Gargž­dų šva­ra“ lau­ kia ta­da, kai bus iš­siųs­tos są­skai­ tos so­dų gy­ven­to­jams. „Va ta­da kils tik­ras ka­ras. Dau­ giau­sia šiukš­li­na so­di­nin­kai. Mes dar ten neį­lin­do­me“, – aiš­ki­no R.Mar­tin­kus. Pa­sak įstai­gos va­do­vo, apie 45 pro­c. vi­sų so­duo­se gy­ve­na­mų na­ mų nė­ra re­gist­ruo­ti. Tiems, ku­rie tu­ri so­do na­me­lius, nu­ma­ty­tas 60 li­tų me­ti­nis mo­kes­tis. Už so­do skly­pą be sta­ti­nių sa­vi­ nin­kui nu­ma­ty­tas mi­ni­ma­lus 5 li­ tų mo­kes­tis. Šiuo me­tu iš­siųs­tos są­skai­tos Gargž­dų, Vė­žai­čių, Jud­rė­nų, Kre­ tin­ga­lės, End­rie­ja­vo, Send­va­rio gy­ ven­to­jams. „Net pa­si­bel­dus į du­ris, žmo­ nės iš­rė­žia į akis, kad ne­mo­kės rink­lia­vos, nes ne­tu­ri kon­tei­ne­ rio šiukš­lėms. Pa­gal rink­lia­vos įsta­ty­mą su­tar­čių ne­pri­va­lo­ma su­da­ry­ti, nu­ma­ty­ta, kad žmo­gus tu­ri mo­kė­ti rink­lia­vą“, – aiš­ki­no R.Mar­tin­kus. Išim­čių gy­ve­nan­tie­siems ato­ kiuo­se vien­kie­miuo­se ne­nu­ma­ ty­ta. Nes­var­bu, ar kas iš­veš, ar ne at­lie­kas, gy­ven­to­jas tu­rės mo­kė­ ti rink­lia­vą. „Ši­lu­tės sa­vi­val­dy­bė tai­kė išim­tis už­lie­ja­mo­se pie­vo­se gy­ve­nan­tiems žmo­nėms, bet tai ne­pa­si­tei­si­no“, – ti­ki­no R.Mar­tin­kus.

Me­ti­nė rink­lia­va už at­lie­kas Klai­pė­dos ra­jo­ne: Gy­v e­n a­m a­s is na­m as mies­t e –

204,74 Lt, Gy­v e­n a­m a­s is na­m as kai­m e –

144,14 Lt, Bu­tas – 153,38 Lt, So­do na­me­lis – 60 Lt.

5

ketvirtadienis, spalio 25, 2012

miestas

Kū­rė­jų neiš­mes Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jai pa­no­ rus įsi­kur­ti bu­vu­sia­me Vy­dū­no mo­ kyk­los pa­sta­te, su­ne­ri­mo čia da­bar dir­ban­tys me­ni­nin­kai. Jie bai­mi­na­ si, kad bus iš­va­ry­ti į gat­vę.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­jos di­rek­to­rė Ju­di­ta Si­mo­na­vi­ čiū­tė tvir­ti­no, kad Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­ja pa­tvir­ti­no, jog no­ri įsi­ kel­ti į mi­nė­tą pa­sta­tą, ta­čiau ofi­ cia­laus raš­to dar ne­pa­tei­kė. Įs­tai­ga svars­to bu­vu­sio­se Vy­ dū­no mo­kyk­los pa­tal­po­se įsi­kur­ti jau rug­sė­jo 1-ąją. Ji ieš­ko ga­li­my­ bių gau­ti fi­nan­sa­vi­mą kos­me­ti­niam re­mon­tui. „Ga­lio­ja te­ri­to­ri­jos de­ta­lu­sis pla­ nas, to­dėl Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­ ja ne­ga­lės pa­sta­to re­mon­tuo­ti ka­pi­ ta­liai. Jai bus lei­džia­ma tik iš­da­žy­ti pa­tal­pas ir ves­ti pa­skai­tas“, – ko­ men­ta­vo J.Si­mo­na­vi­čiū­tė. Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Ar­tū­ras Šul­cas tvir­ti­no, kad me­ni­

nin­kams ne­rei­kė­tų de­juo­ti, pul­ti į pa­ni­ką ir ne­ri­mau­ti. Vil­niaus dai­ lės aka­de­mi­ja įsi­kur­tų pa­grin­di­nia­ me – se­na­ja­me pa­sta­te. Me­ni­nin­ kai ga­lė­tų kol kas lik­ti kor­pu­se, kur bu­vo val­gyk­la. „Ma­no­me, kad vi­si ga­lė­tų su­tilp­ ti po vie­nu sto­gu, nes Dai­lės aka­ de­mi­jos ir me­ni­nin­kų veik­la de­ra“, – tei­gė A.Šul­cas. Kal­ba­ma, kad da­lis me­ni­nin­kų bu­ vu­sia­me Vy­dū­no mo­kyk­los pa­sta­ te ne tik ku­ria, bet ir gy­ve­na su sa­ vo vai­kais, tai ke­lia kai ku­rių kū­rė­jų pyk­tį. „Pro­jek­tas į ne­nau­do­ja­mą pa­ sta­tą įkel­ti me­ni­nin­kus tik­rai pa­si­ tei­si­no. Nor­ma­lu, kad kū­ry­bos pro­ ce­so me­tu me­ni­nin­kai už­mie­ga. O ar gy­ve­na, ar my­li vie­nas ki­tą, ar ne­ my­li, tai ne mū­sų rei­ka­las. Mes su­ tar­tį esa­me su­da­rę ne su kiek­vie­nu me­ni­nin­ku at­ski­rai, o su vie­na or­ga­ ni­za­ci­ja. Gal ji tu­rė­tų tuo pa­si­do­mė­ ti“, – svars­tė me­ro pa­va­duo­to­jas. Jis pa­ti­ki­no, kad jei atei­ty­je me­ ni­nin­kams ne­be­liks vie­tos bu­vu­ sia­me Vy­dū­no mo­kyk­los pa­sta­te, jiems bus ieš­ko­ma ki­tos vie­tos.

Pa­dė­tis: iš­gra­žė­jęs pa­sta­tas džiu­gi­na ir praei­vius, ir res­tau­ra­to­rius, ta­čiau da­bar dar la­biau nei anks­čiau

akis ba­do ap­triu­šęs sto­gas.

„Vik­to­ri­ja“ ke­lia klau­si­mų Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Vi­su gro­žiu su­švi­tęs bu­vu­sio „Vik­ to­ri­jos“ vieš­bu­čio fa­sa­das klai­pė­ die­čius ver­čia ne tik džiū­gau­ti, bet ir ža­di­na klau­si­mą – o kas to­liau?

Tilps: ma­no­ma, kad vie­tos bu­vu­sia­me Vy­dū­no mo­kyk­los pa­sta­te už­teks

ir me­ni­nin­kams, ir Dai­lės aka­de­mi­jos stu­den­tams.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Kaip pri­pa­ži­no pa­sta­to at­nau­ji­ni­ mo dar­bus at­li­ku­sios bend­ro­vės „Pa­ma­rio res­tau­ra­to­rius“ va­do­ vas Al­das Kliu­kas, jo gal­vo­je tai­ po­gi kir­ba pa­na­šios min­tys. „Man, kaip klai­pė­die­čiui, bū­tų svar­bu, kad sa­vi­nin­kai tu­rė­tų am­ bi­ci­jų ir ga­li­my­bių už­baig­ti pa­sta­ to re­konst­ruk­ci­ją ir jis veik­tų pa­ gal pa­skir­tį. Apt­riu­šu­si sto­go da­lis

da­bar la­bai ga­di­na vaiz­dą – fa­sa­ das iš­švie­sė­jo, o vir­šu­je – kont­ras­ tas. Vis dėl­to ti­kiuo­si, jog kai bus įgy­ven­din­ti vi­si pro­jek­ti­niai su­ma­ ny­mai, mies­tą pa­puoš la­bai gra­žus pa­sta­tas“, – vy­lė­si pa­šne­ko­vas. Bend­ro­vės „Klai­pė­dos Vik­to­ri­ja“ di­rek­to­rė Dai­va Ma­chen­tanz sku­ bė­jo nu­ra­min­ti, kad sta­ti­nio re­ konst­ruk­ci­ja vyks pa­gal nu­ma­ty­ tą pla­ną. „Kol kas vyks­ta pir­mo­jo eta­po pa­sta­to re­konst­ruk­ci­jos dar­bai, ku­ rie ap­rė­pia tik se­no­sios pa­sta­to fa­ sa­do da­lies tvar­ky­mą. Ki­ti dar­bai pra­si­dės po vie­šų­jų pir­ki­mų pro­ce­ dū­rų. Šiuo mo­men­tu kaip tik ren­ gia­ma rei­kia­ma do­ku­men­ta­ci­ja“,

– la­ko­niš­kai ko­men­ta­vo bend­ro­ vės va­do­vė. Ji pa­ti­ki­no, jog pa­sta­to re­konst­ruk­ci­ją pla­nuo­ja­ma baig­ti 2013-ųjų ant­ro­je pu­sė­je. A.Kliu­ko tei­gi­mu, „Pa­ma­rio res­ tau­ra­to­rius“ įgy­ven­di­no be­veik vi­ sus sa­vo įsi­pa­rei­go­ji­mus. Per šią bei ki­tą sa­vai­tę dar pla­ nuo­ja­ma įsta­ty­ti vi­sus lan­gus, ap­ skar­din­ti pa­lan­ges, dar bu­vo li­kę ir fa­sa­do da­žy­mo dar­bų iš Vy­tau­ to gat­vės pu­sės. „Tu­ri­me už­baig­ti ir is­to­ri­nės sa­ lės dar­bus, ta­čiau teks de­rin­tis prie už­sa­ko­vo pla­nų. Pir­miau­sia tu­ri bū­ti su­tvar­ky­ti san­tech­ni­kos rei­ ka­lai, elekt­ros ins­ta­lia­ci­ja“, – aiš­ ki­no A.Kliu­kas.

6

ketvirtadienis, spalio 25, 2012

nuomonės

Paukš­čius ap­sau­gos iš­ma­ny­mas

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Kas ant ki­to sa­ko... Er­lan­das Pap­laus­kis

Lie­tu­vos ža­lių­jų ju­dė­ji­mo ta­r y­bos na­r ys

Ignas Jačauskas

V

ie­š ų­jų ry­š ių spe­c ia­l is­t ai sa­ko, kad dau­ge­l io par­t i­ jų Sei­mo rin­k i­mų kam­pa­ ni­jos šie­met – nuo­bo­d žios, neo­ri­gi­na­lios, nu­val­kio­tos, kad pri­trūk­ ta idė­jų (o gal pi­ni­gų). Bet da­lis po­li­ti­nės rek­la­mos, kaip pas mus įpras­ta, nu­si­kė­ lė į už­ri­bį – ten, kur pra­si­de­da va­di­na­ mo­sios juo­do­sios tech­no­lo­g i­jos. Ir tai – vi­sai ne ko­k ie nors ko­rup­ci­jos ar bal­sų pir­k i­mo skan­da­lai, kaip ban­do aiš­k in­ tis pa­tys po­li­ti­kai. Žings­n iuo­jant did­m ies­čių gat­vė­m is ar nar­šant in­ter­ne­te dė­lio­ja­mas ir kur kas ba­na­les­n is juo­dų­jų tech­no­lo­g i­jų vaiz­ de­lis: rin­ki­te ma­ne, aš ge­res­nis, nes ki­ti – vi­siš­ki asi­lai. Be­je, tai se­niai Va­ka­ruo­ se pro­pa­g uo­ja­ma tak­t i­ka, ma­to­ma net ir da­bar­ti­nių JAV rin­ki­mų kon­teks­te, kai tiek Mit­tas Rom­ney, tiek Ba­rac­kas Oba­

Da­lis po­li­ti­nės rek­ la­mos, kaip pas mus įpras­ta, nu­si­kė­lė į už­ri­bį – ten, kur pra­si­de­da va­ di­na­mo­sios juo­do­sios tech­no­lo­gi­jos. ma mie­lai įsi­jau­čia į ko­mi­k ų vaid­me­n į, vie­nas apie ki­tą kur­da­mi anek­do­tus. Lie­tu­vo­je šį­kart pir­ma­sis vie­šų­jų ry­šių pa­tran­ką už­tai­sė Vil­niaus me­ras A.Zuo­ kas, ėmęs ly­g in­t i sa­ve su A.Ku­bi­l iu­m i. Pas­ta­ro­jo Lie­tu­va, pa­si­ro­do, yra su­lū­žęs dvi­ra­tis, o A.Zuo­ko – rė­kian­čia oran­ž i­ne spal­va nu­da­ž y­ta sva­jo­nė. Nau­jos po­li­ti­ nės ma­dos neap­len­kė ir tų pa­čių kon­ser­ va­to­rių, Lie­tu­vos rin­kė­jams da­li­ja­muo­se rek­la­mi­niuo­se buk­le­tė­liuo­se prie vie­no sta­lo po­li­ti­nius opo­nen­tus pa­so­di­nu­sių tai su nu­ž u­dy­tu Li­bi­jos des­po­tu Muam­ ma­ru al Gad­da­fi, tai su SSRS lai­k ų Leo­ ni­du Brež­ne­vu. Ga­liau­siai su­pra­tęs, jog siau­bin­gai at­si­lie­ka nuo nau­jau­sių rin­ki­ mų agi­ta­ci­jos ma­dų, li­be­ra­lus kan­di­da­ tas G.Ste­po­na­vi­čius puo­lė aiš­k in­t i, kad dėl duo­bių kie­muo­se kal­tas jo opo­nen­ tas ant­ra­ja­me tu­re se­niū­nas Al­gis Strel­ čiū­nas, o, iš­rin­kus G.Ste­po­na­vi­čių, prie kles­t in­čių mo­k yk­lų ža­l iuos žo­lė ir lai­ min­gi vai­kai kle­gės žai­di­mų aikš­te­lė­se. Bū­tent to­k ie skir­tu­mai pri­sta­to­mi nuo­ trau­ko­se. Vy­r iau­sio­ji rin­k i­mų ko­m i­si­ja sa­ko: jei po­li­ti­kai bū­tų įmo­nės, bū­tų se­ niai nu­baus­t i. Da­bar baus­t i nė­ra kaip – rek­la­mos įsta­ty­mas, drau­džian­tis ly­gin­ ti, po­li­ti­nei rek­la­mai lyg ir ne­ga­lio­ja. Įs­ta­ ty­mų spra­ga tai ar rin­ki­mų puoš­me­na – spręs­ti rin­kė­jams.

K

iek­vie­nais me­tais ky­lan­ti pro­ble­ma dėl mig­ruo­jan­ čių paukš­čių žū­ties mies­ tuo­se iš tie­sų yra la­bai leng­vai spren­džia­ma. Ne­rei­kia jo­kių tech­ni­kos iš­ra­ di­mų, kad bū­tų ga­li­ma iš­spręs­ti į stik­li­nius pa­sta­tus at­si­tren­ku­sių paukš­čių li­ki­mą. Ži­niask­lai­do­je pa­skli­do min­tis, kad paukš­čius nuo žū­ties ga­li iš­ gel­bė­ti spe­cia­li ant lan­gų kli­juo­ja­ ma plė­ve­lė ar­ba plėš­rių­jų paukš­čių si­lue­tai. Te­ko ap­si­lan­ky­ti vie­no­je įmo­nė­ je ir iš­vy­dau, kaip žmo­nės džiau­ gė­si sa­vo ini­cia­ty­va ap­kli­ja­vę lan­ gus plė­ve­le to­kiais si­lue­tais. Vi­sa

rios at­ro­do es­te­tiš­kai, bet yra ne­ pi­gios. Jei vie­no bu­to lan­gus dar ga­li­ma bū­tų ja ap­kli­juo­ti, bet, spė­ ju, vi­so na­mo lan­gų ap­sau­go­ji­mas bū­tų ne­pi­gus rei­ka­las. Tie, ku­rie tu­ri lau­ke įreng­tas lan­gų ža­liu­zes, taip pat ga­lė­tų per paukš­čių mig­ra­ci­ją jas lai­ky­ti nu­ leis­tas. Klai­pė­die­čiai tu­rė­tų pri­si­min­ti, kad žie­mą bal­ko­nuo­se įren­gia­mos le­syk­lė­lės taip pat trau­kia paukš­ čius. To­dėl spar­nuo­čiai ga­li žū­ti net ir žie­mos me­tu. Vis­gi dau­giaaukš­čiuo­se pa­sta­ tuo­se esan­čių bu­tų sa­vi­nin­kai, ma­ ny­čiau, leng­vai ga­lė­tų ap­sau­go­ ti sa­vo lan­gus kan­ce­lia­ri­nių pre­kių par­duo­tu­vė­je įsi­gi­ję lip­niu pa­grin­ du pa­ga­min­to po­pie­riaus. Nes­var­bu, ką šei­ma su­gal­vos iš­ kar­py­ti – se­ne­lius šal­čius, la­pus ar paukš­čius, ta­čiau kar­pi­nius pri­ kli­ja­vę ant išo­ri­nės lan­go pu­sės jie pri­si­dės prie dar vie­no paukš­čio gy­vy­bės iš­gel­bė­ji­mo. Tai nė­ra su­dė­tin­ga, te­rei­kia no­ro ir iš­ma­ny­mo.

Sen­jo­rai, lai­kas vi­siems su­krus­ti

R

a­šau, nes no­riu su­pa­žin­ din­ti su mū­sų tiks­lais, at­ skleis­ti, ko­dėl mes įkū­rė­me Klai­pė­dos mies­to jung­ti­ nę pa­gy­ve­nu­sių žmo­nių bend­ri­ ją. Pir­miau­sia ji bu­vo įkur­ta dėl to, kad no­ri­me su­bur­ti vi­sus Klai­pė­ dos mies­to ir ra­jo­no pen­si­nin­kus. To rei­kia tam, kad vie­ny­bė­je – jė­ga. Be to, ne­tu­ri bū­ti nė vie­no vie­ni­šo pen­si­nin­ko, ku­ris bū­tų pa­lik­tas vie­ nas su vi­so­mis sa­vo pro­ble­mo­mis. Kiek­vie­nas pen­si­nin­kas tu­ri jaus­ti drau­go, pa­si­ruo­šu­sio, esant rei­ka­lui, jam pa­dė­ti, pe­tį, ir mes vi­ sa­da pa­si­ruo­šę tai pa­da­ry­ti. Kaip ma­to­me, šian­dien mu­mis, pen­si­nin­kais, nie­kas ne­no­ri rū­pin­ tis. Mū­sų val­džia iš­lei­džia žmo­gų į pen­si­ją ir pa­mirš­ta apie jį. Nė­ra jo­ kių tei­si­nių ak­tų apie tai, kad pen­ si­jo­je žmo­gus yra toks pat žmo­gus, kaip ir dir­ban­tis. Mes tu­ri­me sa­vo po­rei­kius: no­ri­ me bū­ti nau­din­gi vi­suo­me­nei, pa­ ga­liau no­ri­me bū­ti vi­sa­tei­siais sa­vo Tė­vy­nės pi­lie­čiais, ir toks ig­no­ra­ vi­mas, koks bu­vo iki šiol, mū­sų ne­ ten­ki­na. Daug žmo­nių, išė­ję į pen­ si­ją yra pil­ni jė­gų ir no­ro veik­ti. Taip, tu­ri­me daug pen­si­nin­kų ko­ lek­ty­vų, ku­rie už­sii­ma vie­no­kia ar ki­to­kia veik­la, ta­čiau ko­kio­mis są­ ly­go­mis jie tai da­ro? Pas mus, Klai­ pė­do­je, nė vie­nas sen­jo­rų ko­lek­ty­ vas ne­tu­ri nor­ma­lių są­ly­gų sa­vo veik­lai. Gal tik išim­tis – pen­si­nin­kų aso­cia­ci­ja, tu­rin­ti sa­vo cent­ro pa­ tal­pas, o vi­si ki­ti, kad ir tos aso­cia­ ci­jos me­ni­niai ko­lek­ty­vai, yra tar­si be­na­miai, vie­naip ar ki­taip pri­klau­

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

bė­da, kad jie si­lue­tus kli­ja­vo iš vi­ di­nės lan­gų pu­sės. Toks dar­bas yra vi­siš­kai ne­nau­ din­gas. Nes­var­bu, kas bū­tų kli­juo­ja­ma ir ko­kios for­mos si­lue­tas, svar­bu, kad tai bū­tų pa­da­ry­ta iš lau­ko pu­sės. Mig­ruo­da­mi paukš­te­liai lan­guo­ se ma­to me­džių at­spin­džius, dan­ gų, to­dėl rei­kia su­trik­dy­ti tą at­ spin­dį. Už­sie­ny­je te­ko ma­ty­ti tech­no­lo­ gi­jų, kai aukš­tų pa­sta­tų lan­gai pro­ jek­tuo­ja­mi taip, kad at­spin­dė­tų že­ mę, o ne dan­gų. Paukš­čius nuo žū­ties ga­li iš­gel­ bė­ti iš lip­nios plė­ve­lės iš­kirp­ti or­ na­men­tai ir pri­kli­juo­ti ant išo­ri­nės lan­go pu­sės. Tė­vai ga­li su vai­kais iš­kar­py­ti snai­ges ir taip pa­puoš­ti bu­to lan­ gus. Ga­li­ma pa­nau­do­ti dirb­ti­nį purš­kia­mą snie­gą. Dar ga­li­ma lau­ke virš lan­go pri­ tvir­tin­ti tink­lą. Jis su­trik­dys at­ spin­džius ir paukš­čiai ne­be­pa­puls į pink­les. Ga­mi­na­mos ir spe­cia­ lios lan­gams skir­tos plė­ve­lės, ku­

so­mi nuo pa­tal­pų šei­mi­nin­kų ir dar pa­tys tu­ri mo­kė­ti iš sa­vo var­ga­nų pen­si­jų už pa­tal­pas ar­ba vaikš­čio­ti iš­tie­sus ran­ką, kad koks nors vers­ li­nin­kas ar įmo­nė su­mo­kė­tų. Mū­sų bend­ri­ja taip pat šian­dien dar be na­mų, vaikš­ti­nė­ja­me iš vie­ nos ka­vi­nės į ki­tą. Ar tai tei­sin­ga? Ar mes, vi­są sa­vo gy­ve­ni­mą, vi­ są sa­vo dar­bi­nę veik­lą ati­da­vę sa­vo kraš­tui, to nu­si­pel­nė­me? Šian­dien mes pri­vers­ti ieš­ko­ti ga­li­my­bės dirb­ti vi­suo­me­nei nau­din­gą dar­ bą, nes tam, kad tu­rė­tu­mė­me nor­ ma­lias dar­bui są­ly­gas, rei­kia įro­di­ nė­ti, jog no­ri­me gy­ven­ti nor­ma­lų, vi­sa­ver­tį gy­ve­ni­mą, nes tam nė­ra jo­kių tei­si­nių ak­tų. Ko­dėl mums šian­dien už pa­ tal­pas vi­suo­me­ni­nei veik­lai rei­ kia mo­kė­ti, kai mes iš sa­vo var­ga­ nų pen­si­jų net už sa­vo bu­tą sun­kiai su­si­mo­ka­me? Tik bū­da­mi vi­si vie­nin­gi ga­li­me ko nors pa­siek­ti, nes iš tiek Vy­riau­ sy­bių, kiek jų bu­vo iki šiol, nė vie­na neatk­rei­pė dė­me­sio į mū­sų pro­ble­

Al­do­na Ma­ri­ja Ged­vi­lie­nė Klai­pė­dos jung­ti­nės pa­gy­ve­nu­sių žmo­nių bend­ri­jos pir­mi­nin­kė

750

reklamos skyrius: 397 „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

397 728

telefonas@kl.lt

Ar Kiau­lės Nu­ga­ro­je pa­kaks vie­tos?

Vis skai­tau apie Kiau­lės Nu­ga­ros sa­lo­je ke­ti­na­mą sta­ty­ti du­jų ter­mi­ na­lą ir ne­sup­ran­tu, kaip čia bus su aukš­tos įtam­pos lai­dais. No­rė­čiau, kad kas nors paaiš­kin­tų šią si­tua­ ci­ją. Kol kas, kad ir kiek do­mė­jau­ si, ne­ra­dau nie­kur pa­ra­šy­ta nė pu­ sės žo­džio. Jo­nas

Iš ne­ži­no­ji­mo nu­si­šne­kė­jo

Skai­čiau straips­nį apie taip, kaip sta­to­mi SGD lai­vai. Šia­me straips­ ny­je bu­vo pa­ra­šy­ta: „...kol sau­sa­ ja­me do­ke pjaus­to­mas plie­nas...“. No­riu pa­klaus­ti, koks kvai­lys pjaus­to plie­ną do­ke? Kvai­liau pa­ ra­šy­ti ne­ga­lė­jo. Do­ke sta­to­mi ar­ba re­mon­tuo­ja­mi lai­vai. Pet­ras

Pa­si­ju­tau lyg Os­ven­ci­me

Po po­kal­bio su po­lik­li­ni­kos re­gist­ ra­to­re man pa­si­da­rė la­bai liūd­na. Re­gist­ra­vau­si te­le­fo­nu. Ma­no pa­ var­dės ne­klau­sė. Pa­rei­ka­la­vo pa­ sa­ky­ti tik ko­dą. Net ne­pa­sa­kė, ko­ kio ko­do rei­kia, juk ko­dų da­bar tu­ri­me ne vie­ną, net du­rys ko­duo­ tos. Pa­si­ju­tau kaip Os­ven­ci­me. Ne­ gi ta­po­me nu­me­ruo­ti – be var­dų ir pa­var­džių, kaip ko­kie sraig­te­liai? Ne­ma­lo­nu. Mil­da

Pra­šo pa­dė­ti kiem­sar­giams

Skai­tau laik­raš­čius ir liūd­no­ka pa­ si­da­ro. Kai ku­rie žmo­nės skun­džia­ si, kad šil­dy­mas jų na­muo­se dar ne­pra­dė­tas, o bu­tuo­se šal­ta. Lau­ ke dar tik­rai yra pa­kan­ka­mai šil­ta. Kvies­čiau dau­gia­bu­čių na­mų gy­ ven­to­jus išei­ti į kie­mą su grėb­liais ir pa­dė­ti kiem­sar­giams su­grėb­ti la­ pus. Ir ge­rai lai­ką pra­leis, ir gam­ to­je pa­bus, ir su­šils, ir ne­be­rei­kės verkš­len­ti. Po­li­na

Atė­jo lai­kas, ir rei­kia šil­dy­ti

Skan­di­na­vų ban­kuo­se gu­li mi­li­jar­ dai. Te­le­fo­ni­niams ban­di­tams vi­ so­kios se­nės ir se­niai ati­duo­ta po 10 tūkst. li­tų. Už­ten­ka skam­bu­ čio, ir da­li­ja. O kai rei­kia už šil­dy­ mą mo­kė­ti, tai jie ke­lia skan­da­lus, te­ro­ri­zuo­ja vi­są mies­tą, verkš­le­na, kad rei­kia ne­šil­dy­ti. Yra to­kių se­nių gru­pė, ku­rie am­ži­nai vis­kuo ne­pa­ ten­kin­ti. Niurgz­liai. Ko­dėl dar ne­ šil­dy­ti? Atė­jo lai­kas, ir rei­kia šil­ dy­ti. Aš la­bai lai­min­gas, kad bu­vo įjung­tas šil­dy­mas. Džiau­giuo­si, kad Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė­je dir­ba toks žmo­gus kaip Al­gis Gai­žu­tis, ku­ris rea­liai ver­ti­na pa­dė­tį ir lai­ku pa­skel­bė ofi­cia­lią šil­dy­mo se­zo­ no pra­džią. Gy­ven­ti no­ri­si. Atei­ na ru­duo, na­mo mū­rai drėg­ni, įša­ lę ir su­ka kau­lus. Esu lai­min­gas ir dė­ko­ju A.Gai­žu­čiui bei vi­siems ki­ tiems, ku­rie nu­spren­dė pra­dė­ti šil­ dy­mo se­zo­ną. Fe­li­ci­jo­nas, 73 me­tų Pa­ren­gė Mil­da Ski­riu­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

mas, to­dėl mes pri­vers­ti apie tai vis pri­min­ti val­džiai. Kvie­čia­me vi­sus sen­jo­rus vie­ny­ tis, tam ir įkur­ta ši Klai­pė­dos jung­ ti­nė pa­gy­ve­nu­sių žmo­nių bend­ri­ ja, ku­ri pa­si­ruo­šu­si spręs­ti vi­sus klau­si­mus: mo­ra­li­nius, so­cia­li­ nius ir eko­no­mi­nius, ku­rie tu­ri bū­ ti spren­džia­mi ir aukš­čiau­siu ly­giu. Tik bū­da­mi vie­nin­gi to pa­siek­si­me. No­ri­me pri­min­ti, kad mes ne­si­ruo­ šia­me ką nors griau­ti – gy­vuo­ki­te vi­si pen­si­nin­kų ko­lek­ty­vai, vei­ki­ te, mums ne­rei­kia nei jū­sų pa­rei­gų, nei veik­los, no­ri­me tik vie­no: vi­sas pro­ble­mas spręs­ti kar­tu. Taip, pir­mas žings­nis jau pa­da­ ry­tas – pa­ra­šy­tas krei­pi­ma­sis Sei­ mo pir­mi­nin­kei Ire­nai De­gu­tie­nei. Šia­me krei­pi­me­si iš­dės­ty­ta dau­ge­ lis mū­sų pro­ble­mų, ir štai pir­mi­ nin­kės at­sa­kas – ne­mo­ka­mi bi­lie­ tai į Klai­pė­dos vals­ty­bi­nį mu­zi­ki­nį teat­rą. Sup­ran­ta­ma, tai vi­sų mū­ sų pro­ble­mų neišsp­ren­džia, ta­čiau pir­mą kar­tą nors dė­me­sio to­kiu ly­ giu su­lau­kė­me. Šian­dien dar neaiš­ku, ko­kie bus rin­ki­mų re­zul­ta­tai, kas taps Lie­ tu­vos val­džia, ta­čiau mū­sų sie­kiai iš­lie­ka to­kie pat ir mes tu­ri­me bū­ ti tvir­ti bei vie­nin­gi. To­dėl svei­ ki­na­me vi­sus pen­si­nin­kus ir vi­sas pen­si­nin­kų or­ga­ni­za­ci­jas tiek mū­ sų mies­te, tiek vi­sa­me ra­jo­ne, svei­ ki­na­me vi­sus tuos, ku­rie su­pran­ta mū­sų vie­ny­bės svar­bą ir jun­gia­si į vie­ną bend­rą kumš­tį.

karštas telefonas

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

=?2;B:2?.A<@ .8067. : A68 8.6;. Á:<;¼:@

"#

9A

%# 9A

+

Q\cN[$ N

b_[NY\ b ]_V`aNafZb ` aN _N R Z b [ _R ] Û [ aV R Z cR_aÛ # 9a

AVX R aNQVR[V\ [bZR_Vú ]_R[bZR_NaN # 9a

.XPVWN cfX`aN VXV YN]X_VØV\ ! Q 1NbTVNb V[S\_ZNPVW\`' aRY % !# &$ $ ]\_aNYR ddd 89 Ya

=_R[bZR_b\XVaR V_ TNbXVaR cV` XVaÖ ]_VRQÖ

8

KETVIRTADIENIS, SPALIO 25, 2012

miestas

Že­mai­čiai puoselės savo šnektą

Šil­dy­mo pra­džiai – ma­žes­nė kai­na Nuo lapk­ri­čio klai­pė­die­čiai už ši­lu­mą mo­ kės pi­giau – įsi­ga­lios ma­žes­nė jos kai­na. Ener­gi­ja uos­ta­mies­ty­je pin­ga jau ant­rą mė­ne­sį iš ei­lės. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Nuo lapk­ri­čio įsi­ga­lio­sian­ti cent­ ra­li­zuo­tai tie­kia­mos ši­lu­mos kai­na bus 2 pro­c. ma­žes­nė, nei nu­sta­ty­ ta spa­liui. Ji sieks 25,9 cen­to už ki­

Nuo­mo­nė: R.Vil­džiū­nie­nė įsi­ti­

ki­nu­si, kad tar­mes po­pu­lia­rin­ ti įma­no­ma ir be di­džiu­lių pi­ni­ gų su­mų.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Ar­tė­jant 2013-ie­siems, ku­rie pa­ skelb­ti Tar­mių me­tais, Že­mai­ti­jos re­gio­ni­nės et­ni­nės kul­tū­ros glo­ bos ta­ry­bos na­riai Klai­pė­do­je ta­rė­ si, ko­kiais ren­gi­niais pri­si­dė­ti puo­ se­lė­jant že­mai­čių šnek­tą.

Iš įvai­rių Že­mai­ti­jos kam­pe­lių į Klai­pė­dą su­si­rin­kę ta­ry­bos na­ riai svars­tė, ko­kie ren­gi­niai ga­lė­tų tap­ti pa­trauk­lūs ir ki­tų ra­jo­nų bei vi­sos Lie­tu­vos žmo­nėms, kal­bė­jo apie tu­ri­mą pa­tir­tį ren­giant šven­ tes bei va­ka­ro­nes. Ti­kė­tis, kad Tar­mių me­tų ren­gi­ niams bus skir­ta daug pi­ni­gų, ne­ ver­ta, nes nu­ma­ty­ta, kad fi­nan­sa­ vi­mą skirs mi­nis­te­ri­jos bei vie­tos sa­vi­val­dy­bės, ku­rių biu­dže­tai yra itin men­ki. Skuo­diš­kiai at­vi­ra­vo, kad jų ne­ rei­kia ra­gin­ti puo­se­lė­ti že­mai­tiš­ku­ mą, jie kas­dien kal­ba že­mai­tiš­kai ir tu­ri dau­gy­bę tra­di­ci­nių, kas­met or­ ga­ni­zuo­ja­mų ren­gi­nių, ku­riais sie­ kia­ma pa­lai­ky­ti sa­vą­ją tar­mę. Že­mai­ti­jos ra­jo­nų kul­tū­ri­nin­ kai nu­ma­tė leis­ti kny­gų bei ki­to­kių lei­di­nių že­mai­čių tar­me, kom­pak­ ti­nių plokš­te­lių su tar­mės pa­vyz­ džių įra­šais, or­ga­ni­zuo­ti kon­kur­sus bei šven­tes, reng­ti pa­skai­tas apie gim­tą­ją šnek­tą. Kre­tin­giš­kiai ke­ti­ na at­gai­vin­ti tar­miš­ką­jį lė­lių teat­ rą. Pra­bil­ta ir apie tar­miš­ko žo­dy­ no lei­dy­bą. „To­kiems da­ly­kams ne­bū­ti­ na dau­gy­bės pi­ni­gų, o va­ka­rus su bend­ruo­me­nė­mis ga­li­ma reng­ ti ne­tu­rint nė vie­no li­to. Folk­lo­ ro an­samb­lių pa­si­dai­na­vi­mai, pa­ va­ka­ro­ji­mai nie­ko ne­kai­nuo­ja, bet tu­ri be­ga­li­nę iš­lie­ka­mą­ją ver­tę, – tei­gė Že­mai­ti­jos re­gio­ni­nės et­ni­ nės kul­tū­ros glo­bos ta­ry­bos na­rė Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Me­nų fa­ kul­te­to do­cen­tė Rū­ta Vil­džiū­nie­nė. – Ki­tas da­ly­kas, ką tu­rė­tu­me da­ry­ ti, – de­rin­ti folk­lo­rą, liau­dies kū­ry­ bą su tau­ti­niu ku­li­na­ri­niu pa­vel­du, links­my­bė­mis, ta­da žmo­nėms bus įdo­mu ir pa­trauk­lu.“ Kol kas nė­ra ži­no­ma, kiek sa­vi­ val­dy­bės skirs pi­ni­gų Tar­mių me­ tų ren­gi­niams, to­dėl Že­mai­ti­jos re­gio­ni­nės et­ni­nės kul­tū­ros glo­ bos ta­ry­bos na­riai pla­na­vo, ką ga­ li­ma nu­veik­ti tu­rint mi­ni­ma­lų biu­ dže­tą.

lo­vat­va­lan­dę be pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio. Pas­ta­ra­sis gy­ven­to­jams yra leng­ va­ti­nis – 9 pro­c. 1,4 pro­c. pi­giau klai­pė­die­čiai mo­kės ir už karš­tą van­de­nį. Jo ku­ bi­nis met­ras žmo­nėms kai­nuos

21 li­tą. Tiek karš­tas van­duo kai­ nuos var­to­to­jams, ku­rį jiems tie­ kia įmo­nė „Klai­pė­dos ener­gi­ja“. To­kių var­to­to­jų uos­ta­mies­ty­je yra ma­žu­ma. Įmo­nės „Klai­pė­dos ener­gi­ja“ at­ sto­vų tei­gi­mu, ši­lu­mos kai­na ma­ žė­ja dėl at­pi­gu­sių du­jų. Spa­lį ši­lu­mos kai­na Klai­pė­do­je sie­kė 26,44 cen­to už ki­lo­vat­va­lan­ dę be pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio. Pa­ly­gin­ti su rug­sė­ju, ji bu­vo 2,58 pro­c. ma­žes­nė. Anks­tes­niais mė­ne­siais uos­ta­ mies­ty­je ši­lu­mos kai­na šo­ki­nė­jo.

2

– tiek pro­c. per mėnesį Klaipėdoje atpigo šiluma. Rug­sė­jį ji bu­vo 0,86 pro­c. di­des­ nė nei rugp­jū­tį. Pas­ta­rą­jį mė­ne­ sį ji bu­vo 0,59 pro­c. ma­žes­nė nei lie­pą.

9

KETVIRTADIENIS, SPALIO 25, 2012

lietuva

Po­li­ti­kams Kons­ti­tu­ci­ja – at­spa­ri Lie­tu­vos Kons­ti­tu­ci­jai šian­dien su­kan­ka ly­ giai 20 me­tų. Ban­dy­mų ją keis­ti bu­vo de­ šim­tys, ta­čiau pa­vy­ku­sių – tik vie­nas ki­tas. Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Iš­ban­dy­mus at­lai­kė

1992 m. spa­lio 25 d. vi­suo­ti­niu re­ fe­ren­du­mu priim­ta Kons­ti­tu­ci­ja yra lai­ko­ma po­li­ti­nio komp­ro­mi­so kū­ di­kiu. Nors po­li­ti­kai ir tei­si­nin­kai tei­gia, kad pa­grin­di­nis įsta­ty­mas yra ga­na ko­ky­biš­kas, gy­ve­ni­mas ro­ do, kad Kons­ti­tu­ci­jo­je yra ne­ma­žai neaiš­ku­mų, nea­ti­ti­ki­mų. Juos nuo­ lat ten­ka narp­lio­ti ir aiš­kin­ti Kons­ ti­tu­ci­niam Teis­mui (KT). 20 me­tų ga­lio­jan­čios Kons­ti­tu­ ci­jos straips­niai ko­re­guo­ti tik ke­le­ tą kar­tų. Po­rą­syk bu­vo pra­tę­sia­ma sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų ka­den­ci­ja – iš pra­džių nuo dvie­jų iki tre­jų, o pa­ skui iki da­bar ga­lio­jan­čių ket­ve­rių me­tų. Vie­tos val­džios rin­ki­muo­se leis­ta bal­suo­ti nuo­lat Lie­tu­vo­je gy­ ve­nan­tiems už­sie­nie­čiams. Du kar­tus keis­tas Kons­ti­tu­ci­jos 47 straips­nis, reg­la­men­tuo­jan­tis nuo­sa­vy­bės į že­mę klau­si­mus. Pa­ keis­ti ir Kons­ti­tu­ci­jos straips­niai, reg­la­men­tuo­jan­tys pro­ku­ra­tū­ros sta­tu­są, veik­lą ir at­skai­to­my­bę – be ki­ta ko, nu­sta­ty­ta, kad ge­ne­ra­ li­nio pro­ku­ro­ro kan­di­da­tū­rą Sei­ mui tei­kia pre­zi­den­tas. Kei­tė dėl ES

Ke­le­tą Kons­ti­tu­ci­jos pa­kei­ti­mų pa­dik­ta­vo Lie­tu­vos sto­ji­mas į ES. Nus­ta­ty­ta, kad Kons­ti­tu­ci­jos su­ dė­ti­nė da­lis yra Kons­ti­tu­ci­nis ak­ tas „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos da­

ly­va­vi­mo Eu­ro­pos Są­jun­go­je“. Šia­me ak­te nu­ro­do­ma, kad Lie­tu­ va da­li­ja­si ar­ba per­duo­ta da­lį vals­ ty­bės ins­ti­tu­ci­jų kom­pe­ten­ci­jos ES ins­ti­tu­ci­joms ir kar­tu su ki­to­ mis Bend­ri­jos vals­ty­bė­mis spren­ džia bend­rai ES kom­pe­ten­ci­jai pri­ si­kir­tus klau­si­mus. Prieš aš­tuo­ne­rius me­tus Kons­ti­ tu­ci­jo­je bu­vo nu­sta­ty­ta ir nuo­la­ti­nė Sei­mo rin­ki­mų da­ta – par­la­men­to ka­den­ci­jos ket­vir­tų­jų me­tų spa­lio ant­ra­sis sek­ma­die­nis.

Devyni straips­nių pa­kei­ti­mai Kons­ti­ tu­ci­jo­je bu­vo priim­ ti per vi­są jos ga­lio­ji­ mo lai­ką.

Pa­siū­ly­mų – krū­vos

Nors iki šiol priim­ti tik 9 pa­kei­ti­mai Kons­ti­tu­ci­jo­je, siū­ly­mus ko­re­guo­ti pa­grin­di­nio ša­lies įsta­ty­mo straips­ nius per 20 me­tų ga­li­me skai­čiuo­ ti de­šim­ti­mis. Daž­niau­siai, ži­no­ma, tai siū­lė da­ry­ti Sei­mo po­li­ti­kai. Siū­ly­ta pre­zi­den­tą rink­ti ne vi­ suo­ti­niuo­se rin­ki­muo­se, o spe­ cia­liai su­for­muo­to­je ins­ti­tu­ci­jo­je – rin­ki­kų ta­ry­bo­je; svars­ty­ta, kad bal­sa­vi­mas rin­ki­muo­se tu­rė­tų bū­ti pri­va­lo­mas; Sei­mo na­riai tu­ri bū­ ti ren­ka­mi tik vien­man­da­tė­se, o jų skai­čius tu­rė­tų siek­ti 71 ar­ba 100;

Komentaras

Juo­zas Ži­lys

Kons­ti­tu­ci­nės tei­sės pro­fe­so­rius, bu­vęs Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo pir­mi­nin­kas

Š Imu­ni­te­tas: keis­ti Kons­ti­tu­ci­ją no­rin­čiųjų bu­vo ir te­bė­ra daug, ta­čiau

vos vie­nas ki­tas ban­dy­mas pa­vy­kęs.

įsteig­ti vi­cep­rem­je­ro pa­rei­gy­bę. Kai kas šią ka­den­ci­ją siū­lė ma­ žin­ti am­žiaus ri­bą, lei­džian­čią tap­ti pre­zi­den­tu ar Sei­mo na­riu, už­draus­ti mi­nist­rams bū­ti Sei­mo na­riais ir pan. Ta­čiau vi­si šie pa­siū­ly­mai bu­vo at­mes­ti dar nė ne­pra­dė­jus svars­ty­ ti. Rim­čiau­siai šią Sei­mo ka­den­ci­ją bu­vo pa­si­stū­mė­ju­si kon­ser­va­to­rių siū­ly­ta Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sa. No­ rė­ta šei­mą Kons­ti­tu­ci­jo­je su­sie­ti su san­tuo­ka ir tė­vys­te. Vis dėl­to Sei­ mui pa­grin­di­nio ša­lies do­ku­men­to pa­tai­sy­ti ne­pa­vy­ko. Be­je, tam pri­ trū­ko tik vie­no bal­so. Dar ne pa­bai­ga

Pa­siū­ly­mų, kaip ga­li­ma to­bu­lin­ ti ša­lies Kons­ti­tu­ci­ją, – itin daug. Nea­be­jo­ti­na, kad nau­jo­sios ka­den­ ci­jos Sei­mas vėl im­sis Kons­ti­tu­ci­ jos pa­tai­sų dėl pi­lie­ty­bės – esą ji aiš­ki­na­ma per griež­tai. Ne­ma­žai

Ne­ti­kė­tai bal­sa­vo iš anks­to Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė va­ kar ry­te da­ly­va­vo išanks­ti­nia­me bal­sa­vi­me Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė­je.

Apie tai, kad vals­ty­bės va­do­vė ant­ ra­ja­me Sei­mo rin­ki­mų tu­re bal­suos ne šį sek­ma­die­nį, bet anks­čiau, ne­ bu­vo in­for­muo­ta ži­niask­lai­da. Į išanks­ti­nį bal­sa­vi­mą sa­vi­val­dy­bė­je at­vy­kęs dien­raš­čio žur­na­lis­tas ne­ ti­kė­tai už­ti­ko bal­suo­jan­čią vals­ty­ bės va­do­vę. „Pre­zi­den­tė iš anks­to bal­sa­vo Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės pa­tal­po­se. Ji ne­ga­lės bal­suo­ti sek­ma­die­nį“, – sa­kė Pre­zi­den­tės at­sto­vė spau­dai Dai­va Ul­bi­nai­tė. Ji ne­konk­re­ti­za­vo, dėl ko­kių prie­ žas­čių D.Gry­baus­kai­tė ne­ga­lės bal­ suo­ti sek­ma­die­nį. Į sa­vi­val­dy­bę Pre­zi­den­tė at­vy­ko ne­ti­kė­tai, bet už­tru­ko jo­je tik ke­ lias mi­nu­tes. Kiek vė­liau pre­zi­den­tū­ra iš­pla­ ti­no ofi­cia­lų pra­ne­ši­mą apie tai, kad D.Gry­baus­kai­tė „pa­si­nau­do­ jo išanks­ti­nio bal­sa­vi­mo ga­li­my­be ir bal­sa­vo Sei­mo rin­ki­mų ant­ra­ja­ me tu­re“. Ša­lies va­do­vė pa­kvie­tė Lie­tu­ vos žmo­n es ak­ty­v iai da­ly­vau­ ti rin­ki­muo­se ir at­sa­kin­gai bal­

suo­t i: „Ant­ra­s is rin­k i­m ų tu­ras yra ne ma­žiau svar­bus ne­gu pir­ ma­sis. Esa­me iš­rin­kę dar tik pu­sę Sei­mo. Rei­kia iki ga­lo at­lik­ti sa­vo pa­rei­gą. Kiek­vie­nas tu­ri­me at­sa­ kin­gai ati­duo­ti sa­vo bal­są. Tiems, kas ne­ga­li prie bal­sa­dė­žių atei­ ti sek­ma­die­nį, yra ki­tų ga­li­my­bių iš­reikš­ti sa­vo va­lią. Vie­na jų pa­si­ nau­do­jau ir aš.“ D.Gry­baus­kai­tė per­spė­jo par­ ti­jas, kad, nu­sta­čius daug pa­žei­ di­mų ant­ra­ja­me Sei­mo rin­ki­mų tu­re, bus abe­jo­ja­ma re­zul­ta­tais, ir pri­mi­nė tu­rin­ti tei­sę kreip­tis į Kons­ti­tu­ci­nį Teis­mą (KT). „Da­ bar la­bai daug iki­teis­mi­nių ty­ ri­mų, ir jei­gu bus per­ne­lyg daug pa­žei­di­mų, tu­rė­si­me kves­tio­nuo­ ti vi­sų rin­ki­mų re­zul­ta­tus. Ir ypač tos par­ti­jos, ku­rios pir­ma­ja­me tu­ re pa­si­ro­dė la­bai įtar­ti­nai ir ne­ skaid­riai, tu­rė­tų tai tu­rė­ti gal­vo­je – tu­riu kons­ti­tu­ci­nę tei­sę kreip­ tis į KT, jei­gu ma­ty­si­me, kad to­kių pa­žei­di­mų yra daug“, – įme­tu­si biu­le­te­nį į bal­sa­dė­žę pre­zi­den­tū­ ros pa­da­ry­ta­me vaiz­do įra­še sa­kė D.Gry­baus­kai­tė. Pre­zi­den­tė jau krei­pė­si į KT dėl rin­ki­mų tvar­kos pa­žei­di­mų Za­ra­ sų-Vi­sa­gi­no vien­man­da­tė­je apy­ gar­do­je, kur bu­vo pa­nai­kin­ti pir­ mo­jo tu­ro re­z ul­ta­tai. Teis­m as va­kar pra­dė­jo nag­ri­nė­ti šią by­lą.

Spar­ta: Pre­zi­den­tė D.Gry­baus­

kai­tė per išanks­ti­nį bal­sa­vi­mą už­tru­ko tik ke­lias mi­nu­tes.

Iš­va­dą pa­skelbs ry­toj. Be to, tei­ sė­sau­ga at­lie­ka dar 18 iki­teis­mi­ nių ty­ri­mų dėl ki­tų rin­ki­mų tvar­ kos pa­žei­di­mų.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

me­tų po­li­ti­kai šne­ka ir apie tie­sio­ gi­nius me­rų rin­ki­mus. Tam taip pat rei­kia Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sų. Ta­ čiau vi­si šie pa­siū­ly­mai iš stal­čiaus į stal­čių kil­no­ja­mi jau 10 me­tų. Nau­ja­sis Sei­mas grei­čiau­siai im­ sis ir dar vie­no Kons­ti­tu­ci­jos kei­ti­ mo pro­jek­to, su­si­ju­sio su pa­ša­lin­ tuo­ju pre­zi­den­tu Ro­lan­du Pak­su. Kons­ti­tu­ci­jos Teis­mas išaiš­ki­no, kad R.Pak­sas į Sei­mą ga­li kan­di­ da­tuo­ti tik ta­da, kai bus pa­keis­ta Kons­ti­tu­ci­ja. Po­li­ti­kai ga­li im­tis to­bu­lin­ti ir ki­ tus Kons­ti­tu­ci­jos straips­nius. Esą daug klau­si­mų ke­lia 41 straips­nis, ku­ria­me kal­ba­ma apie ne­mo­ka­mo moks­lo lai­da­vi­mą ge­rai be­si­mo­ kan­tiems. Taip pat 53-ias, skel­ bian­tis apie ne­mo­ka­mą me­di­ci­nos pa­gal­bą. Ar­ba 139 straips­nis, ku­ris Lie­tu­vos pi­lie­čius įpa­rei­go­ja pri­va­ lo­mai at­lik­ti ka­ro ar al­ter­na­ty­vią­ją kraš­to ap­sau­gos tar­ny­bą.

i Kons­t i­t u­c i­ja gi­mė ker­t an­ tis įvai­rioms nuo­mo­nėms dėl val­džios ša­kų san­ty­kio ir ins­ti­ tu­ci­nių kom­pe­ten­ci­jų. Tai bu­ vo pla­taus mas­to dis­ku­si­ja, daž­nai pe­ rau­gan­ti į ašt­rias nuo­mo­nių san­kir­tas. Vi­so­se ša­ly­se, kur prii­ma­mos kons­ti­tu­ ci­jos, vyks­ta ne­si­bai­gian­tys gin­čai, po­ le­mi­ka dėl val­džių ir jų ga­lių. Ver­tin­da­ mi iš šian­die­nės per­spek­ty­vos ga­li­me klaus­ti: ar ta val­džių pa­da­li­ji­mo ir ga­ lių pa­skirs­ty­mo konst­ruk­ci­ja, ku­ri bu­ vo įtvir­tin­ta ta­da, 1992 m. spa­lio 25 d. re­fe­ren­du­me, tin­ka ir šiuo­lai­ki­nė­mis po­li­ti­nė­mis są­ly­go­mis? Ma­no nuo­mo­ ne, Sei­mo, pre­zi­den­to įga­lio­ji­mai, Vy­ riau­sy­bės kom­pe­ten­ci­jos, teis­mų vie­ta val­džios są­ran­go­je šiuo me­tu ne­ke­lia di­des­n ių pro­ble­mų. Aiš­k u, nuo­la­tos iš­k y­la dis­k u­si­ja, ar pre­z i­den­to ga­l ias rei­kė­tų ma­ž in­ti, gal di­din­ti, ar teis­mų kom­pe­ten­ci­jos pa­skirs­ty­tos pa­grįs­tai. T aip, dėl to dis­ku­si­ja ga­li­ma, bet vi­sa­ dos rei­kia tu­rė­ti ome­ny­je, kad kiek­vie­ nas nau­jas Kons­ti­tu­ci­jos kū­rė­jas neiš­ ven­g ia­mai su­si­durs su opo­na­v i­mu. Pa­siū­ly­mų dėl Kons­t i­tu­ci­jos kei­t i­mo bū­na itin daug. Bet ap­skri­tai aš as­me­ niš­kai ne­ma­tau įtai­ges­nių, pa­grįs­tų pa­ siū­ly­mų, ką nau­ja jo­je rei­kė­tų fik­suo­ti. Ne­ma­tau, kad jie su­da­ry­tų ko­kių nors iš prin­ci­po nau­jų ga­li­my­bių spręs­ti vi­ suo­me­ni­nio gy­ve­ni­mo ak­tua­li­jas.

10

ketvirtadienis, spalio 25, 2012

užribis Lai­ve mi­rė ka­pi­to­nas

Sky­rius sek­ma­die­nį dirbs

Ava­ri­jo­je su­žeis­ta ke­lei­vė

Ant­ra­die­nį apie ant­rą nak­ties Klai­pė­dos uos­te sto­vin­čia­me lai­ve ne­ti­kė­tai mi­rė 45 m. ka­ pi­to­nas. Su St.Vin­cen­to vė­ lia­va plau­kio­jan­čia­me lai­ve ka­pi­to­nas Alek­sand­ras Na­ za­ro­vas stai­ga apal­po ir mi­ rė. Me­di­kai jam pa­dė­ti ne­be­ ga­lė­jo. Ve­lio­nis bu­vo Ru­si­jos pi­lie­tis.

Nes­pė­ję pa­siim­ti as­mens ta­pa­ ty­bės do­ku­men­tų as­me­nys kvie­ čia­mi į Mig­ra­ci­jos sky­riaus Pa­sų po­sky­rį ir šį sek­ma­die­nį, t.y. spa­ lio 28 die­ną. Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Mig­ra­ci­jos sky­riu­je (Tai­kos pr. 63) nuo 9 iki 14 va­lan­dos pa­rei­gū­nai dirbs 303 ka­bi­ne­te. Te­le­fo­nai pa­ si­tei­rau­ti: 354 631, 354 633.

Tre­čia­die­nį apie 15.30 val. Her­kaus Man­to g. ties san­kry­ ža su P.Li­dei­kio g., de­gant ža­ liam švie­so­fo­ro sig­na­lui, au­to­ mo­bi­lis „Au­di“ su­ko į kai­rę ir rė­žė­si į „Chrys­ler“ ke­lei­vio pu­ sę. Ava­ri­jos me­tu sun­kiai su­ ža­lo­ta šio au­to­mo­bi­lio ke­lei­vė. 29 m. mo­te­ris pa­te­ko į li­go­ni­ nės Rea­ni­ma­ci­jos sky­rių.

Paaug­lys no­rė­jo duo­ti ky­šį Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Dar neį­gi­jęs tei­sės vai­ruo­ti ne­pil­ na­me­tis klai­pė­die­tis bus bau­džia­ mas ir už vai­ra­vi­mą esant gir­tam, ir už ban­dy­mą pa­pirk­ti pa­rei­gū­nus.

Tre­čia­die­nio nak­tį uos­ta­mies­čio Kre­tin­gos gat­vė­je po­li­ci­jos pa­rei­ gū­nai su­stab­dė „Mer­ce­des“ mar­ kės au­to­mo­bi­lį, prie ku­rio vai­ro sė­ dė­jo šios va­sa­ros pa­bai­go­je 17-ąjį gim­ta­die­nį at­šven­tęs vai­ki­nas. Pa­rei­gū­nus nu­ste­bi­no tai, kad vai­ ki­nas ne tik ne­tu­rė­jo vai­ruo­to­jo pa­ žy­mė­ji­mo, bet ir bu­vo ge­ro­kai ne­ blai­vus. Al­ko­ho­lio ma­tuok­lis pa­ro­dė 2,52 pro­mi­lės. Ka­da­gių gat­vė­je gy­ve­ nan­tis paaug­lys ban­dė spręs­ti pro­ ble­mą „vy­riš­kai“ – po­li­ci­jos pa­tru­liui jis pa­ža­dė­jo 400 li­tų, jei šis jį pa­leis. Po­li­ci­nin­kai pra­dė­jo iki­teis­mi­nį ty­ri­ mą dėl ban­dy­mo pa­pirk­ti bei su­ra­šė pro­to­ko­lą už vai­ra­vi­mą esant ne­blai­ viam ir ne­tu­rint tam tei­sės.

Įgū­džiai: ne­re­tai po­li­ci­nin­kai iš

to­lo pa­ste­bi ne­blai­vų vai­ruo­to­ją.

Vyras žu­vo grū­duo­se Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Ūki­nin­kui pri­klau­san­čio­je grū­dų tal­pyk­lo­je, esan­čio­je ne­to­li Kre­tin­ gos, ras­tas ne­gy­vas vy­riš­kis. Žū­ties ap­lin­ky­bės kol kas neaiš­kios.

Ant­ra­die­nį apie penk­tą va­lan­dą va­ ka­ro Kre­tin­gos ra­jo­no Pad­va­rių kai­ me 48 me­tų vy­ras sa­vo grū­dų tal­ pyk­lo­je ra­do ne­gy­vą kai­my­ną. Iš šios tal­pyk­los grū­dai bū­da­vo pi­la­mi į sa­vi­var­čius. 53 me­tų Ge­di­mi­no R. kū­nas gu­lė­jo ant grū­dų. Vy­ro kak­ta bu­vo ge­ro­kai nu­broz­din­ta, kaip spė­ ja­ma, šis su­ža­lo­ji­mas ga­lė­jo at­si­ras­ ti kren­tant iš aukš­tai. Va­kar lauk­ta skro­di­mo iš­va­dų. Ga­li bū­ti, kad mir­ ties prie­žas­tis – ne gal­vos trau­ma. Pa­rei­gū­nai aiš­ki­na­si, ką šis Lai­ viuo­se gy­ve­nan­tis vy­ras vei­kė prie tal­pyk­los ir ko­dėl įkri­to į vi­dų.

Po mo­ters spy­rio – į li­go­ni­nę Tram­dy­da­mas gir­tą mer­gi­ną, uos­ta­mies­čio po­li­ci­nin­kas neiš­si­su­ko nuo jos spy­rio į tar­pu­ko­jį ir pa­te­ko į li­go­ni­nę. Tai ne vie­nin­te­lis at­ve­jis, kai po­li­ci­nin­kai bei ki­ti pa­rei­gas at­lie­kan­tys dar­buo­to­jai pa­ti­ria su­ža­lo­ji­mų dar­bo vie­to­se. tren­kė jam du­ri­mis. Ki­tą kar­tą šei­ mo­je ki­lu­sio konf­lik­to mal­šin­ti at­ va­žia­vęs po­li­ci­nin­kas ne­no­rė­jo su­ ra­kin­ti ant­ran­kiais įsi­smar­ka­vu­sios mo­ters, bet vė­liau pa­si­gai­lė­jo to­kio spren­di­mo. Mo­te­ris jam taip spy­rė, kad jis trum­pam ne­te­ko są­mo­nės. Kai­miš­ko­se vie­to­vė­se pa­rei­gū­ nams kas­die­ny­bė yra ir šu­nų įkan­ di­mai.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Pa­rei­gū­nui rė­žė į tar­pu­ko­jį

Už­va­kar apie pu­sę de­vin­tos va­ka­ ro po­li­ci­jos pa­tru­liai su­lau­kė pra­ ne­ši­mo, kad Ši­lu­tės plen­tu va­žiuo­ja leng­va­sis au­to­mo­bi­lis su iš­dauž­ tu lan­gu, o iš vi­daus sklin­da mo­ ters pa­gal­bos šauks­mas. Pa­rei­gū­nai ma­ši­ną su­stab­dė prie 68-uo­ju nu­ me­riu pa­žy­mė­to pre­ky­bos cent­ro. Pa­sak įvy­kio liu­di­nin­kų, au­to­ mo­bi­lį vai­ra­vęs vy­ras bu­vo api­brai­ žy­tas ir su­kru­vin­tas. Ma­ši­nos lan­ gą iš­dau­žu­si jau­na mo­te­ris bu­vo aki­vaiz­džiai ne­blai­vi ir ag­re­sy­viai nu­si­tei­ku­si. Vy­ras pa­sa­ko­jo ban­ dęs su­tram­dy­ti ne­blai­vią gy­ve­ni­ mo drau­gę, bet pa­ts nuo jos nu­ ken­tė­jo. Iš­lai­pin­ta iš au­to­mo­bi­lio ar­šio­ ji plun­giš­kė už­si­puo­lė po­li­ci­nin­ ką, ko­ne­vei­kė jį ne­cen­zū­ri­niais žo­džiais, nu­plė­šė švie­są at­spin­din­ čios uni­for­mos lie­me­nės ki­še­nę. Pa­rei­gū­nams te­ko jau­ną mo­te­rį su­ra­kin­ti ant­ran­kiais ir nu­ga­ben­ ti į 2-ąjį po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tą. Tas pa­ts pa­rei­gū­nas, ku­rio uni­for­mą mo­te­ris bu­vo su­ga­di­nu­si, prie ko­ mi­sa­ria­to ati­da­rė tar­ny­bi­nio mik­ roau­to­bu­so du­ris ir no­rė­jo pa­dė­ti su­lai­ky­ta­jai iš­lip­ti. Tuo me­tu ši spy­rė pa­rei­gū­nui į tar­pu­ko­jį ir su­ža­lo­jo jam ly­ties or­ ga­nus. Žmo­gus pa­gul­dy­tas į li­go­ ni­nę. Po die­nos dar ne­bu­vo aiš­ku, kiek rim­tas šis su­ža­lo­ji­mas. Plun­ giš­kė Jur­gi­ta į al­ko­ho­lio ma­tuok­ lį įpū­tė 1,95 pro­mi­lės al­ko­ho­lio. 29 me­tų mo­te­ris už­da­ry­ta į areš­ti­nę. Pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas dėl pa­si­prie­ši­ni­mo pa­rei­gū­nui.

Drau­di­mas už su­ ža­lo­ji­mą tar­ny­bos me­tu yra toks men­ kas, kad jo vos už­ ten­ka vais­tams pirk­ti, ta­čiau mo­ ra­li­nės ža­los jis ne­ kom­pen­suo­ja.

Li­go­nis su­mu­šė ap­sau­gi­nin­kus

Ap­mė­tė ply­to­mis

Su vie­šo­sios tvar­kos pa­žei­dė­jais su­si­du­rian­tys po­li­ci­jos pa­tru­liai be­ne daž­niau­siai bū­na jų ap­kan­ džio­ja­mi ir ap­spar­do­mi. Kar­tą vie­ nas gir­tas chu­li­ga­nas po­li­ci­nin­kui įkan­do į ba­tą. Ši­lu­tė­je pa­rei­gū­ną spy­riu į nu­ ga­rą nuo laip­tų nu­ver­tė iš teis­mo ve­da­mas su­lai­ky­ta­sis. Po­li­ci­nin­ kas griu­vo ir su­si­ža­lo­jo, o nu­si­kal­ tė­lis, nors ir bu­vo už nu­ga­ros su­ ra­kin­to­mis ran­ko­mis, per­šo­ko per jį ir pa­bė­go. Va­sa­rą mer­gi­nai pa­rei­gū­nei vie­ šo­sios tvar­kos pa­žei­dė­jas ne tik smo­gė į vei­dą, tren­kė į krū­ti­nę, spy­rė į pil­vą, bet ir iš­ro­vė iš au­sies aus­ka­rą. Su­ža­lo­ji­mų pa­ty­rė uos­

Pa­vo­jai: pa­rei­gū­nai ne­re­tai su­ža­lo­ja­mi ta­da, kai la­biau­siai ne­si­ti­ki grės­mės.

ta­mies­čio po­li­ci­nin­kai, ku­rie bu­ vo iš­kvies­ti į Skuo­dą pa­dė­ti vie­tos pa­rei­gū­nams. Ta­da į teis­mą at­ves­ din­ti vie­ną as­me­nį tu­rė­ję pa­rei­gū­ nai ra­do jį su ma­ma už­si­ba­ri­ka­da­ vu­sį tro­bos pa­lė­pė­je. 12 pa­rei­gū­nų ne vie­ną va­lan­dą ban­dė pa­tek­ti į na­mą. Vy­ras ir gar­ baus am­žiaus jo mo­ti­na per lan­ gą į po­li­ci­nin­kus mė­tė ply­tas bei na­mų apy­vo­kos daik­tus. Vie­nam pa­rei­gū­nui ply­ta pa­tai­kė į krū­ti­nę bei ko­ją, o ki­tam kliu­vo ne­nau­do­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ja­mu au­to­mo­bi­lio amor­ti­za­to­riu­ mi į ran­ką. Mo­te­rys – ne­prog­no­zuo­ja­mos

Po­li­ci­jos pa­tru­liai ži­no, kad di­ džiau­sią grės­mę ke­lia gir­tos mo­ te­rys. Daž­niau­siai iš jų ne­si­ti­ki­ma di­ de­lių šu­ny­bių, bet bū­tent silp­no­ sios ly­ties at­sto­vės grie­bia­si ne­ti­ kė­tų ir pa­vo­jin­gų veiks­mų. Vie­nas apy­lin­kės ins­pek­to­rius nu­si­ri­to nuo laip­tų, kai mo­te­ris

Ne ką sal­des­nis gy­ve­ni­mas ir su psi­chi­kos li­go­niais bei nar­ko­ma­ nais dir­ban­tiems me­di­kams ir ap­ sau­gi­nin­kams. Šie­met vie­na ne­pa­ten­kin­ta nu­ trauk­ta jai me­ta­do­no pro­gra­ma nar­ko­ma­nė smo­gė į vei­dą Prik­lau­ so­my­bės li­gų cent­ro dar­buo­to­jai. Mo­te­rį nuo už­puo­li­kės iš­gel­bė­jo at­sku­bė­ję bend­ra­dar­biai. Kur kas sun­kes­nę trau­mą šią va­sa­rą pa­ty­rė li­go­ni­nės Psi­chiat­ ri­jos sky­riaus ap­sau­gi­nin­kas. Į gy­dy­mo įstai­gą at­vež­tas psi­chi­ kos su­tri­ki­mą tu­rin­tis bei ka­na­ pių ap­si­rū­kęs vai­ki­nas ne­no­rė­jo lik­ti li­go­ni­nė­je. Kol vie­nas ap­sau­gi­nin­kas čiu­ pi­nė­jo­si su krū­va rak­tų, pa­cien­tas pri­bė­go ir jį su­mu­šė. Nuo smū­gių kru­šos šis trum­ pam pra­ra­do nuo­vo­ką. Kliu­vo ir ki­ tam ap­sau­gi­nin­kui. Jau­nas li­go­nis anks­čiau bu­vo mo­kę­sis Ry­tų ko­ vų me­nų. Dvie­jų met­rų ūgio, stam­baus kū­ no su­dė­ji­mo ap­sau­gi­nin­kas po to apie mė­ne­sį gy­dė­si li­go­ni­nė­je. Ap­sau­gi­nin­kas gy­nė­si gu­lė­da­ mas, ne­pai­sant to, vė­liau jis tu­rė­jo įro­di­nė­ti, kad li­go­nio ne­su­ža­lo­jo. Drau­di­mas už su­ža­lo­ji­mą tar­ny­ bos me­tu yra toks men­kas, kad jo vos už­ten­ka vais­tams, ta­čiau mo­ ra­li­nės ža­los jis ne­kom­pen­suo­ja.

11

KETVIRTADIENIS, SPALIO 25, 2012

klaipėdos verslas Ne­rin­giš­kiai už­si­da­ro žie­mai

Dis­ku­tuos apie eu­ro ­zo­ną

Kurs verslo slėnius

Ne­rin­gos vers­li­nin­kai bai­gė ne itin pel­nin­gą se­zo­ną, ku­ris šie­ met bu­vo kiek il­ges­nis nei per­ nai. Už­si­da­ry­ti vers­li­nin­kus ver­čia ne tik poil­siau­to­jų sto­ ka, bet ir žie­mai ne­pri­tai­ky­ tos pa­tal­pos. Tad šal­tuo­ju se­ zo­nu ka­vi­nės bei vieš­bu­čiai re­ mon­tuo­ja­mi ir ruo­šia­mi ki­tai va­sa­rai.

Klai­pė­dos pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­muo­se penk­ta­die­ nį 11.30 val. or­ga­ni­zuo­ja­mas se­ mi­na­ras-dis­ku­si­ja su mak­roe­ko­ no­mis­tu Lar­su Chris­ten­se­nu ir ana­li­ti­ke Vio­le­ta Kly­vie­ne. Ren­ gi­nio te­mos: „Eu­ro zo­na: eu­ras ka­pi­tu­liuos ar iš­liks? Ko ti­kė­ tis vers­le po Sei­mo rin­ki­mų Lie­ tu­vo­je?“

Lietuvoje kuriami penki inte­ gruoti mokslo, studijų ir vers­ lo slėniai – „Santara“ ir „Saulė­ tekis“ Vilniuje, „Santaka“ ir „Ne­ munas“ Kaune bei „Jūrinis“ Klaipėdoje. Iš Švietimo ir moks­ lo ministerijos administruojamų ES struktūrinių fondų 14 slėnių investicinių projektų skirta apie 2 mlrd. litų.

Pa­mink­lų ma­dą dik­tuo­ja kai­nos Emig­ra­ci­ja bei pra­ktiš­ku­mas kei­čia ka­pų prie­žiū­ros įpro­čius – gė­les ka­pi­nė­se vis daž­niau at­sto­ja pa­mink­li­nės plokš­tės, ply­ te­lės ir ak­mens skal­da. Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Pa­si­rū­pi­na iš anks­to

Ar­tė­jan­čios Vė­li­nės pa­mink­la­dir­ biams – pa­ts dar­by­me­tis ir tam tik­ras at­skai­tos taš­kas. Nuo lapk­ ri­čio pra­džios dau­gu­ma jų už­da­ro dirb­tu­vių du­ris iki pa­va­sa­rio. Kaip pa­ste­bi pa­mink­lų meist­ rai, pa­si­rū­pin­ti su­tvar­ky­tais ka­ pais žmo­nės sten­gia­si iki lapk­ri­ čio 1-osios, tad pa­mink­lus už­sa­ko li­kus ke­liems mė­ne­siams iki šios da­tos. Tai­gi, kol at­lie­ka­mi vi­si už­ sa­ky­mai, yra ko su­ktis. Meist­rai paaiš­ki­na, kad grei­tai „pa­da­ry­ti“ ga­li­ma ne­bent ki­niš­ką pa­mink­lą, o štai pa­ga­min­ti vie­to­ je ge­ro­kai už­trun­ka. Nors ki­niš­ki pa­mink­lai ga­li bū­ ti pi­ges­ni, ta­čiau kai­na nė­ra svar­ biau­sias orien­ty­ras. Ga­lu­ti­nę su­mą le­mia ant­kai­nis, ku­ris nė­ra ma­žas. Šią su­mą su­da­ro ak­mens kai­na, meist­rų dar­bas, bran­gūs įran­kiai, mo­kes­čiai. Kaip paaiš­ki­no vie­nas pa­mink­ la­dir­bių Vai­das Vait­kus, už gau­tą su­mą rei­kia iš­gy­ven­ti pen­kis mė­ ne­sius, kai šal­tuo­ju me­tų lai­ku už­ si­da­ro pa­mink­lų dirb­tu­vės. Mat meist­rai daž­niau­siai dir­ba sep­ty­ nis mė­ne­sius per me­tus. Nep­ri­tai­ky­ti mū­sų orams

Pa­mink­la­dir­biai pa­ste­bi, kad pa­ mink­l ų pa­s i­r in­k i­m ą nu­l e­m ia žmo­gaus sko­nis ir fi­nan­si­nės ga­ li­my­bės. Pas­ta­ra­sis fak­to­rius –

svar­biau­sias. Vi­du­ti­nė pa­mink­ lo kai­na ga­li at­siei­ti nuo 400 iki 6 tūkst. li­tų pri­klau­so­mai nuo ak­ mens ir meist­rų dar­bo. Di­des­nis pa­mink­las ga­li kai­nuo­ti apie 5–8 tūkst. li­tų. Pa­pil­do­mų iš­lai­dų pa­ rei­ka­lau­ja ka­po ap­lin­kos su­tvar­ ky­mas. Kaip paaiš­ki­no meist­rai, dar­bų kai­ną di­di­na tai, jog ka­po su­tvar­ky­ mui nau­do­ja­mos ko­ky­biš­kos bei pa­ tva­rios me­džia­gos, ga­lin­čios at­lai­ ky­ti per­mai­nin­gus Lie­tu­vos orus.

Vi­du­ti­nė pa­mink­ lo kai­na ga­li at­ siei­ti nuo 400 iki 6 tūkst. li­tų pri­klau­ so­mai nuo ak­mens ir meist­rų dar­bo. Bū­tent pa­sta­rie­ji ne­re­tai pa­ki­ša ko­ją žmo­nėms, įsi­gi­ju­siems iš Ki­ ni­jos at­vež­tą pa­mink­lą. Iš pa­žiū­ros nie­kuo ne­si­ski­rian­tys nuo lie­tu­viš­ kų­jų po ke­le­rių me­tų jie pa­si­den­gia dė­mė­mis. Pa­mink­la­dir­biai paaiš­ki­no, jog taip nu­tin­ka dėl oro są­ly­gų – spe­ cia­lio­mis che­mi­nė­mis me­džia­go­mis ap­dirb­tas ki­niš­kas pa­mink­las nė­ra pri­tai­ky­tas mū­sų ša­lies kli­ma­tui. Kaip neap­si­rik­ti ir ne­pa­si­rink­ ti ki­niš­ko? Pa­sak meist­rų, net sa­vo sri­ties pro­fe­sio­na­lui ne vi­sa­da leng­ va jį at­skir­ti. Tad pa­ta­rė pa­si­dai­ry­

Ekspertas pataria

„Friedricho pasažas“ – daugiau nei vieta pavalgyti

ti, ar ša­lia par­da­vi­nė­ja­mų pa­mink­lų esa­ma dirb­tu­vių. Jei­gu jų nė­ra, pa­ mink­lai tik­riau­siai at­vež­ti iš sve­tur. V.Vait­kus ak­me­nį pa­mink­lams par­si­ve­ža iš Skan­di­na­vi­jos kar­je­ rų. Šis esą pra­na­šes­nis už lie­tu­viš­ ką­jį ne tik sa­vo kai­na. Su vie­no­dos spal­vos ak­me­niu leng­viau dirb­ti, o jo pri­trū­kus ne­kils pro­ble­mų dėl ga­li­my­bės pa­nau­do­ti li­ku­čius. Ka­po prie­žiū­ra – už pi­ni­gus

Pa­m ink­l a­d ir­b iai pa­s te­b i, jog žmo­nių po­žiū­ris į mir­tį per pa­ sta­ruo­sius 20 me­tų ge­ro­kai pa­si­ kei­tė. Klien­tai ta­po ge­ro­kai pra­ ktiš­kes­ni. Jei anks­čiau atė­ję iš­si­rink­ti pa­ mink­lą žmo­nės nu­brauk­da­vo nė vie­ną aša­rą, da­bar ši­to be­veik ne­ bū­na. Ar­ti­mie­ji la­biau ak­cen­tuo­ ja pa­rei­gą pa­gerb­ti mi­ru­sio­jo at­ mi­ni­mą. Ka­pų tvar­ky­mo ten­den­ci­jas sa­ vaip ko­re­guo­ja ir emig­ra­ci­ja. Prie­ žiū­ros rei­ka­lau­jan­čias gė­ly­tes ant ka­pų vis daž­niau kei­čia pa­mink­ li­nės plokš­tės ar­ba iš­pil­ta ak­mens skal­da. To­kį va­rian­tą daž­niau­siai pa­si­ren­ka sve­tur iš­va­žiuo­jan­tys gy­ven­ti klai­pė­die­čiai. Nors kai ku­rios įmo­nės ir pa­vie­ niai žmo­nės siū­lo pa­slau­gą – ka­po prie­žiū­rą vi­sus me­tus už ati­tin­ka­ mą mo­kes­tį, ta­čiau uos­ta­mies­ty­je ji nė­ra pa­klau­si. Ne­su­ta­ri­mų prie­žas­ti­mi tarp abie­jų pu­sių tam­pa at­ly­gis: pri­žiū­ rė­to­jams jis bū­na per ma­žas, o mo­ kan­tiems – per­ne­lyg di­de­lis.

Tradicija: pasažo lankytojams siūlomos ir vyno degustacijos.

Justė Labutytė Nepriekaištingą viešojo maitinimo paslaugų reputaciją susikūrę verslininkai galėtų patvirtinti, jog aukšto lygio virtuvės, malonios aplinkos, puikaus aptarnavo sėkmingos veiklos prielaidoms nebepakanka. Atsisakė šablonų

Klaipėdiečių ir miesto svečių trau­ kos tašku tapęs „Friedricho pasa­ žas“ daugeliui taip pat jau reiškia daugiau nei vietą, kurioje galima numalšinti alkį ar troškulį. Prieš šešetą metų duris atvėrusi jauki oazė pelnytai laikoma vienu ryš­ kiausių, senąja miesto dvasia al­ suojančių Klaipėdos simbolių. „Friedricho pasažo“ pardavimų ir rinkodaros vadovė Giedrė Maželytė pripažino, jog lankytojų palankumą teko pelnyti ne tik kantriu darbu. Į sėkmę vedė ir įstaigos filosofija – vengti įsigalėjusių standartų bei ša­ blonų, būti lankstiems ir akimirks­ niu reaguoti į rinkos pokyčius. Tad šiandien „Friedricho pasa­ žas“ gali pasiūlyti ne tik virtuvių įvairovę, bet ir platų papildomų paslaugų spektrą – pradedant nedi­ delių šeimyninių švenčių ir baigiant prašmatnių banketų ar išvažiuoja­ mųjų pobūvių organizavimu. „Banketo užsakovams galime pa­ siūlyti ne tik puikią vietą švęsti, bet ir drąsiausius lūkesčius atitiksiantį valgiaraštį. Mūsų virtuvės meistrai neapsiriboja tokiais kulinariniais šedevrais kaip krosnyje keptas par­ šelis“, – šypsosi G.Maželytė. Ne riba – ir šimtai svečių

Orien­ty­ras: pa­mink­la­dir­biai pa­ste­bi, kad žmo­nės sten­gia­si su­tvar­ky­ti ka­pus iki Vė­li­nių. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Pašnekovės pastebėjimu, furšetų ir banketų organizavimo paslauga noriai naudojasi ne tik įmonės, bet ir išskirtines šeimos šventes mėgs­ tantys klaipėdiečiai: „Friedricho pasaže“ populiaru švęsti kalėdi­ nius ir naujamečius vakarėlius, vestuves, krikštynas, jubiliejus bei

kitas svarbias progas. Čia įsikūru­ siuose restorane bei bistro rengia­ mi banketai iki 30, smuklėje – iki 40 žmonių. Furšeto metu aptarnaujama ir daugiau svečių. Tiems, kurie svajoja apie išskir­ tines šventes – nepakartojamas vestuves ant jūros kranto, pagei­ dauja pokylio su išskirtiniu aptar­ navimu bei maistu, – „Friedricho pasažas“ taip pat turi ką pasiūly­ ti. Net jei parinktoje vietoje tektų aptarnauti vakarėlį, kuriame daly­ vaus penki šimtai žmonių. Būtent „Friedricho pasažo“ ko­ manda rūpinosi „Memelbrau“ alaus gimtadienio švente, BMW šeimos ir vaikų dienomis, parduotuvės „Sena­ miesčio magija“ atidarymu ir dau­ geliu kitų grandiozinių renginių. Galimybės – beribės

„Užsakovams labai patogu, jog siū­ lydami išvažiuojamojo banketo pa­ slaugą mes prisiimame visą atsa­ komybę už šventės organizavimą – nuo pasiūlymo, kaip geriau su­ statyti stalus, iki įmantriausio val­ giaraščio sudarymo, svečių aptar­ navimo. Dirbame bet kuriuo laiku, bet kurioje vietoje“, – neribotas galimybes įvardijo G.Maželytė. Nuolatiniai lankytojai jau spėjo įvertinti ir nuostabius „Friedricho pasažo“ desertus. Kai kurie klientai prisipažįsta, jog būtent čia jie gar­ džiuojasi skaniausiu „Napoleono“ tortu. Maža to, pasmaguriauti fir­ miniais „Friedricho pasažo“ saldė­ siais galima ne tik vietoje. Patyrusios ir kūrybingos konditerės pasiruošu­ sios iškepti bet kokį pageidaujamą skanėstą – ar tai būtų šventinis tor­ tas, ar kitas proginis kepinys. „Dar nebuvo, kad nebūtume su­ gebėję įgyvendinti pačių įmantriau­ sių norų“, – patikino G.Maželytė. Pasiteirauti dėl papildomų „Frie­ dricho pasažo“ paslaugų galima tel. (46) 41 10 76, informacija in­ ternete – www.pasazas.lt. Užs. 1036524

12

ketvirtADIENIS, spalio 25, 2012

ekonomika

Pre­zi­den­tÄ—s pro­jek­tui – Ĺža­lia ĹĄvie­sa Vy­riau­sy­bÄ— iĹĄ es­mÄ—s pri­ta­ria Pre­zi­den­tÄ—s Da­lios Gry­baus­kai­tÄ—s idÄ—­jai, kad Kai­nĹł ko­ mi­si­jai bō­tĹł su­teik­ta dau­giau ÄŻga­lio­ji­mĹł, re­gu­liuo­jant ne­prik­lau­so­mĹł ĹĄi­lu­mos tie­ kÄ—­jĹł pri­jun­gi­mÄ… prie tink­lo. Kaip po Vy­riau­sy­bÄ—s po­sÄ—­dĹžio ir pa­si­ta­ri­mo va­kar Ĺžur­na­lis­tams pra­ ne­ťÄ— prem­je­ras And­rius Ku­bi­lius, „Pre­zi­den­tÄ—s pa­tai­sos yra ver­tin­ gos ir tam Vy­riau­sy­bÄ— pri­ta­ria.“ Jis pri­mi­nÄ—, kad ĹĄiuo me­tu ren­ gia­mas nau­jas Ĺ i­lu­mos ĹŤkio ÄŻsta­ ty­mas, ta­Ä?iau jo svars­ty­mai ga­ li uŞ­truk­ti. To­dÄ—l nau­jÄ… ÄŻsta­ty­mÄ… grei­Ä?iau­siai svars­tys ir priims jau nau­jos ka­den­ci­jos Sei­mas, ku­ris pra­dÄ—s dirb­ti lapk­ri­Ä?io vi­du­ry­je. Ener­ge­ti­kos vi­ce­mi­nist­ras KÄ™s­ tu­tis Ĺ˝i­lÄ—­nas tei­gÄ—, kad Pre­zi­den­ tÄ—s siō­lo­mos pa­tai­sos iĹĄ da­lies leis­tĹł pa­ge­rin­ti pa­dÄ—­tÄŻ ĹĄi­lu­mos ga­ my­bos da­ly­je ir pa­ska­tin­ti kon­ku­ ren­ci­jÄ…. „Yra nu­ma­ty­tos pa­pil­do­ mos nuo­sta­tos – Kai­nĹł ko­mi­si­jai su­tei­kia­mos kom­pe­ten­ci­jos pa­tvir­ tin­ti sÄ…­va­dÄ… dÄ—l nau­jĹł ne­prik­lau­so­ mĹł ĹĄi­lu­mos ga­min­to­jĹł pri­jun­gi­mo ir ati­tin­ka­mai pa­pil­do­mai nu­ma­ ty­tas stan­dar­ti­niĹł sÄ…­ly­gĹł pa­ke­tas, ku­rÄŻ tu­rÄ—s pa­ruoť­ti Kai­nĹł ko­mi­si­ja. Vi­si ĹĄi­lu­mos ga­min­to­jai tu­rÄ—­tĹł bō­ti

R

pri­jun­gia­mi vie­no­do­mis sÄ…­ly­go­mis. Ma­ny­tu­me, tai tu­rÄ—­tĹł pa­ska­tin­ti nau­jus ĹĄi­lu­mos ga­min­to­jus jung­tis ir ne­bō­tĹł to­kiĹł disk­ri­mi­na­ci­niĹł at­ ve­jĹłâ€œ, – sa­kÄ— K.Ĺ˝i­lÄ—­nas.

KÄ™s­tu­tis Ĺ˝i­lÄ—­nas:

Vi­si ĹĄi­lu­mos ga­min­ to­jai tu­rÄ—­tĹł bō­ti pri­ jun­gia­mi vie­no­do­ mis sÄ…­ly­go­mis. Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja taip pat pa­ren­gÄ— Ĺ i­lu­mos ĹŤkio ÄŻsta­ty­mo pa­tai­sas, ku­rio­mis siō­lo ÄŻsteig­ti vals­ty­bÄ—s kont­ro­liuo­ja­mÄ… ĹĄi­lu­mos tink­lĹł val­dy­to­jÄ…, o ĹĄi­lu­mos kai­nĹł tei­sin­gu­mÄ… per­duo­ti Kai­nĹł ko­mi­ si­jai. Be to, di­des­niuo­se mies­tuo­ se siō­lo­ma at­skir­ti ĹĄi­lu­mos ga­my­ bÄ… nuo tie­ki­mo.

„„Re­for­ma: ne­prik­lau­so­mĹł ĹĄi­lu­mos tie­kÄ—­jĹł pri­jun­gi­mas prie tink­lo tu­rÄ—­tĹł tap­ti ge­ro­kai li­be­ra­les­nis.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Vi­ce­mi­nist­ras sa­kÄ—, kad Ener­ge­ ti­kos mi­nis­te­ri­jos ren­gia­mas nau­ jas pro­jek­tas nu­ma­to dar li­be­ra­les­ nes sÄ…­ly­gas. „IĹĄ prin­ci­po ga­my­ba yra at­ski­ria­ma ir kon­ku­ren­ci­niais pa­grin­dais be jo­kiĹł sÄ…­va­dĹł ap­ra­ťų

vi­si tu­ri vie­no­das tei­ses pri­si­jung­ ti“, – sa­kÄ— K.Ĺ˝i­lÄ—­nas. Pre­zi­den­tÄ—s ini­ci­juo­ja­mo­mis Ĺ i­ lu­mos ĹŤkio ÄŻsta­ty­mo pa­tai­so­mis siō­lo­ma su­ma­Şin­ti cent­ra­li­zuo­tos ĹĄi­lu­mos tie­kÄ—­jĹł ga­lias, prie tink­lo

jun­giant ne­prik­lau­so­mus ga­min­ to­jus. Ta­Ä?iau kol kas neaiť­ku, ar ĹĄios pa­tai­sos tik­rai pa­dÄ—s su­ma­Şin­ti ĹĄil­dy­mo kai­nas bent 2013–2014 m. ĹĄil­dy­mo se­zo­nu. „KlaipÄ—dos“, BNS inf.

DaugiabuÄ?iĹł atnaujinimo (modernizavimo) programa

ÄŽ renovacijos traukinÄŻ dar galima suspÄ—ti Lina JauniĹĄkÄ— DaugiabuÄ?iams atnaujinti, kaip ir kitiems statybos darbams, ruduo – ne pats tinkamiausias laikas. TaÄ?iau pradÄ—ti rĹŤpintis ĹĄiuo procesu dabar pats metas. Juk dar visus ateinanÄ?ius 2013 m. gyventojai atnaujinimo iĹĄlaidas gali sumaĹžinti itin palankiomis sÄ…lygomis.

AtnaujintĹł daugiabuÄ?iĹł gyventojai, pasinaudojÄ™ ĹĄiomis sÄ…lygomis, ramiai ruoĹĄiasi antrajai Ĺžiemai ir ĹĄildymo sezonui – namuose juos pasitinka maloni ĹĄiluma, o sÄ…skaitos uĹž ĹĄildymÄ… nebebaugina.

tus, ÄŻrodanÄ?ius, kad ÄŻgyvendintos energijÄ… taupanÄ?ios priemonÄ—s davÄ— laukiamÄ… rezultatÄ… ir valstybÄ— mums kompensavo 30 proc. iĹĄlaidĹłâ€œ, – tikina bendrijos pirmininkÄ— M.SerapinienÄ—.

Milda SerapinienÄ—:

ÄŽgyvendintos energijÄ… taupanÄ?ios priemonÄ—s davÄ— laukiamÄ… rezultatÄ… ir valstybÄ— mums kompensavo 30 proc. iĹĄlaidĹł.

Pasinaudojo parama

DaugiabuÄ?io, esanÄ?io Kretingoje, MelioratoriĹł g. 77, gyventojĹł negÄ…sdina rudens dargana ir jau visai netrukus prasidÄ—siantis ĹĄildymo sezonas. ApĹĄiltintos sienos, pamatai, pakeisti langai ir ÄŻstiklinti balkonai leidĹžia jaustis ne tik ĹĄiltai, bet ir ramiai – ĹĄildytis teks, bet perpus maĹžiau. Atitinkamai dukart maĹžiau ĹĄildymo sezonas ir kainuos, palyginti su ĹĄildymu prieĹĄ renovacijÄ…. Ĺ i ramybÄ— gyventojams kainavo nemaĹžai investicijĹł, taÄ?iau dalÄŻ jĹł padengÄ— valstybÄ—. „MĹŤsĹł namas ĹĄildomas dujomis. AtnaujinÄ™ daugiabutÄŻ jĹł sunaudojame gerokai maĹžiau – net pirmame aukĹĄte, kuriame gyvenu, dujĹł sunaudojame 50 proc. maĹžiau“, – pasakoja ĹĄio daugiabuÄ?io bendrijos pirmininkÄ— Milda SerapinienÄ—. „Po renovacijos pateikÄ—me energinio naudingumo sertiďŹ ka-

IĹĄ viso ĹĄÄŻ namÄ… atnaujinti kainavo 363 tĹŤkst. litĹł. Vienam kvadratiniam metrui teko 245 litai. Tad, pavyzdĹžiui, 50 kvadratiniĹł metrĹł buto atnaujinimas kainavo 12 250 litĹł, taÄ?iau, pritaikius visas valstybÄ—s siĹŤlomas paramos sÄ…lygas, ĹĄi suma tapo gerokai maĹžesnÄ—. KretingiĹĄkiams buvo 100 proc. kompensuotos ir projekto parengimo bei techninÄ—s prieĹžiĹŤros iĹĄlaidos, o gaunantiems valstybÄ—s kompensacijÄ… uĹž ĹĄildymÄ… valstybÄ— 100 proc. apmoka kreditÄ… ir palĹŤkanas. ProjektÄ… parengti nekainuoja

DaugiabuÄ?io atnaujinimas susideda iĹĄ keliĹł etapĹł – investicijĹł plano, techninio projekto parengimo, rangovĹł atrankos ir darbĹł ÄŻgyvendinimo. Kiekvienas iĹĄ ĹĄiĹł ĹžingsniĹł reikalauja investicijĹł. Daugiausia

lÄ—ĹĄĹł prireikia darbams ÄŻgyvendinti, taÄ?iau nemaĹžai iĹĄlaidĹł patiriama ir projektui parengti bei kvaliďŹ kuotai techninei prieĹžiĹŤrai vykdyti. Gyventojams, kurie pasinaudoja ĹĄiuo metu siĹŤloma valstybÄ—s parama, visa tai gali nekainuoti. „Vis dar neapsisprendĹžiantys dÄ—l savo daugiabuÄ?io atnaujinimo turÄ—tĹł paskubÄ—ti. Nuo 2014 m. kompensacija sumaŞės per pusÄ™ – bus kompensuojama 50 proc.“, – ragina BUPA VieĹĄĹłjĹł ryĹĄiĹł ir informavimo skyriaus vyr. specialistÄ— Lina BalÄ?iĹŤnienÄ—. Be to, gyventojams, turintiems teisÄ™ ÄŻ valstybÄ—s kompensacijÄ… uĹž ĹĄildymÄ…, atnaujinimas iĹĄ viso nekainuoja – apmokamos visos iĹĄlaidos: tiek projekto parengimas, administravimas, techninÄ— prieĹžiĹŤra, tiek darbĹł ÄŻgyvendinimas. Daugiau informacijos apie DaugiabuÄ?iĹł namĹł atnaujinimo (modernizavimo) programÄ… (JESSICA) – www.atnaujinkbusta.lt ir nemokama telefono linija 8 800 200 12.

100 proc.

iki 2013 m. pabaigos valstybÄ— kompensuoja projekto parengimo ir techninÄ—s prieĹžiĹŤros iĹĄlaidas.

ď Ž GraĹžu: Na[NbWV[aN` QNbTVNObaV` 8_RaV[T\WR :RYV\_Na\_VĂş T $$

/B=. N_PUfc\ [b\a_

ValstybÄ— remia (iki 2013 12 31) Lengvatinis kreditas (palĹŤkanos nekinta visÄ… paskolos grÄ…Ĺžinimo laikotarpÄŻ – 20 metĹł) Modernizavimo projekto parengimas Statinio statybos techninÄ— prieĹžiĹŤra Projekto ÄŻgyvendinimo administravimo iĹĄlaidos Parama turintiems teisÄ™ ÄŻ bĹŤsto ir ĹĄildymo iĹĄlaidĹł kompensavimÄ… Statybos darbĹł (energijÄ… taupanÄ?iĹł priemoniĹł) iĹĄlaidos: - sutaupius ne maĹžiau kaip 40 proc. ĹĄiluminÄ—s energijos - sutaupius ne maĹžiau kaip 20 proc. ĹĄiluminÄ—s energijos

3 proc. palĹŤkanos 100 proc. 100 proc. 100 proc. (0,35 Lt/m2) 100 proc. 30 proc. 15 proc.

13

ketvirtadienis, spalio 25, 2012

pasaulis Liks už gro­tų

Ry­šiai su ma­fi­ja

Pran­cū­zi­jos teis­mas va­kar at­me­tė mak­ le­rio Jérôme’o Ker­vie­lio ape­lia­ci­ją dėl jam pa­skir­tos tre­jų me­tų ka­lė­ji­mo baus­ mės ir 4,9 mlrd. eu­rų bau­dos by­lo­je dėl su­kčia­vi­mo, ku­ris ko­ne su­žlug­dė ban­ką „So­ciété Généra­le“. Pats 35 me­tų J.Ker­ vie­lis tei­gia, kad ta­po go­džios fi­nan­sų sis­te­mos au­ka ir kad ban­kas pro pirš­ tus žiū­rė­jo į jo fi­nan­si­nes ma­chi­na­ci­jas 2007–2008 m., kol jos ne­šė pel­ną.

Ja­po­ni­jos tei­sin­gu­mo mi­nist­ro po­stą va­ kar pe­rė­mė Keis­hu Ta­na­ka, kai jo pirm­ ta­kas Ma­ko­to Ta­ki (nuo­tr.) at­si­sta­ty­di­no, nu­vil­ni­jus pa­si­pik­ti­ni­mui dėl jo anks­tes­ nių ry­šių su mafija. M.Ta­ki bu­vo pri­vers­ tas pri­si­pa­žin­ti pa­lai­kęs ry­šius su Ja­po­ ni­jos or­ga­ni­zuo­to nu­si­kals­ta­mu­mo sin­ di­ka­tu – ja­ku­dza, vie­nam žur­na­lui pa­vie­ ši­nus, jog K.Ta­na­ka bu­vo pirš­lys įta­kin­go ma­fi­jos va­dei­vos ves­tu­vė­se.

6

kardinolus

ne eu­ro­pie­čius pa­ sky­rė po­pie­žius Be­ ne­dik­tas XVI, di­dė­ jant ne­ri­mui dėl jo svei­ka­tos.

Ru­si­jos opo­zi­ci­jos ak­ty­vis­tas Leo­ni­das Raz­voz­ža­je­vas pa­ pa­sa­ko­jo apie pa­ gro­bi­mą Ki­je­ve, tar­dy­mą ap­griu­vu­ sio na­mo rū­sy­je ir gra­si­ni­mus iš­žu­dy­ti šei­mą.

Kal­ti­ni­mai: pro­ku­ro­rai tei­gia, kad L.Raz­voz­ža­je­vas (nuotr. kairėje), S.Udal­co­vas (nuotr. dešinėje) ir K.Le­be­de­vas, fi­nan­suo­ja­mi iš už­sie­nio, Ru­si­

jo­je or­ga­ni­za­vo ma­si­nius ne­ra­mu­mus.

AFP nuo­tr.

Opo­zi­cio­nie­riaus is­to­ri­ja pri­me­na tri­le­rį Pa­si­ti­ko kau­kė­ti vy­rai

Mask­vos Le­for­to­vo ka­lė­ji­me lai­ko­ mą Kai­rio­jo fron­to ak­ty­vis­tą ant­ ra­die­nį ap­lan­kė žmo­gaus tei­sių gy­nė­jai. Vie­na jų, žur­na­lo „No­vo­ je Vre­mia“ ap­žval­gi­nin­kė Zo­ja Sve­ to­va, pa­vie­ši­no L.Raz­voz­ža­je­vo pa­ pa­sa­ko­tą is­to­ri­ją. Spa­l io 15 d. vy­ras iš­v y­ko iš Mask­vos į Ki­je­vą, ten į Jung­ti­nių Tau­tų pa­bė­gė­lių sky­rių krei­pė­ si dėl po­li­ti­nio prie­globs­čio. Pa­ tei­kęs pra­šy­mą jis išė­jo iš pa­sta­to ir pa­ma­tė mik­roau­to­bu­są su uk­ rai­nie­tiš­kais nu­me­riais. Ša­lia sto­ vė­jo ke­tu­ri vy­rai, trys jų bu­vo su kau­kė­mis. Vy­rai L.Raz­voz­ža­je­vą įgrū­do į mik­roau­to­bu­są, už­mo­vė ke­pu­rę, kad nie­ko ne­ma­ty­tų, ran­kas ir ko­ jas su­ver­žė lip­niąja juos­ta. „Mes nu­va­žia­vo­me iki sie­nos, ir ten ma­ne per­so­di­no į ki­tą mik­ roau­to­bu­są – iš du­rų į du­ris, nei­ šei­nant į lau­ką, – L.Raz­voz­ža­je­vo žo­džius ci­ta­vo Z.Sve­to­va. – Nu­va­ žia­vo­me nuo sie­nos, ir po pu­sant­ ros ar dvie­jų va­lan­dų at­va­žia­vo­me į vie­tą. Man už­dė­jo ant­ran­kius ir nu­ve­dė į rū­sį.“ Pri­ver­tė pri­si­pa­žin­ti

Anot L.Raz­voz­ža­je­vo, tai bu­vo kaž­ koks ap­griau­tas na­mas. Net­ru­kus pra­si­dė­jo tar­dy­mai. „Jie sa­kė man: „Jei­gu neat­sa­ ky­si į mū­sų klau­si­mus, ta­vo vai­ kai bus nu­ž u­dy­t i.“ Pag­r in­d i­n is tiks­las – aš tu­rė­jau duo­ti pa­ro­ dy­mus, – pa­sa­ko­jo L.Raz­voz­ža­ je­vas. – Iš pra­džių jie ak­cen­ta­ vo, kad esu Uk­rai­no­je ir nie­kas apie ma­n e ne­s u­ž i­n os. Jie sa­k ė, kad ma­nęs nė­ra tei­si­nia­me aki­ ra­ty­je, to­dėl man ga­li nu­tik­ti bet

kas. Man sa­kė: „Ar­ba tu kal­bi ką nors įdo­m aus, ar­ba ne­kal­b i, ir tuo­met ta­vęs jau ne­bė­ra. Mes ži­ no­me, kad ta­vo duk­rai aš­tuo­ne­ ri, o sū­nui – jau še­šio­li­ka me­tų ir jis taip pat ėjo į mi­tin­gą. Mes ži­ no­me, kur dir­ba ta­vo žmo­na, tad gal­vok.“ Po ke­lių pa­rų at­va­žia­vo dar vie­ nas žmo­gus, jis ėmė klau­si­nė­ti apie kai­rio­sios par­ti­jos stei­gi­mą, apie bend­ra­dar­bia­vi­mą su Va­ka­rų spe­ cia­lio­sio­mis tar­ny­bo­mis.

Mes žinome, kad tavo dukrai aštuoneri, o sūnui – jau šešiolika metų ir jis taip pat ėjo į mitingą. Mes žinome, kur dirba tavo žmona, tad galvok. „Bu­vau pri­vers­tas tai pa­sa­k y­ ti kal­t ės pri­pa­ž i­n i­m o pa­reiš­k i­ me, nors tai ne­t ie­sa, bet ki­taip nie­ka­d a ne­b ū­č iau iš ten išė­j ęs, – sa­k ė L.Raz­voz­ž a­je­vas. – Man šiek tiek pa­kė­lė ke­pu­rę, pra­vė­rė kai­rią­ją akį, ir aš surakintas ant­ ran­kiais pa­si­ra­šiau kal­tės pri­pa­ ži­ni­mo pa­reiš­ki­mą. Ten bu­vo nu­ ro­dy­ta, kad bend­ra­d ar­b iau­j u su už­s ie­n io spe­c ia­l io­s io­m is tar­ny­ bo­mis.“ Pa­si­ra­šęs pa­reiš­ki­mą, L.Raz­ voz­ža­je­vas bu­vo nu­vež­tas į Mask­ vą. Ke­lio­nė tru­ko maž­daug pen­kias va­lan­das. „Kai at­va­ž ia­vo­m e į Mask­ vą, su­si­ta­rė­me, kad pa­skam­bin­ siu į Ty­ri­mų ko­mi­te­tą tar­dy­to­jui

Gab­du­li­nui. Jie da­vė man te­le­ fo­ną, pa­skam­bi­nau, bet tar­dy­to­ jo ne­bu­vo vie­to­je. Ma­nęs pa­pra­šė per­skam­bin­ti po de­šim­ties mi­ nu­čių. Po de­šim­ties mi­nu­čių tar­ dy­to­jui pa­skam­bi­no kaž­kas iš tų, ku­rie ma­ne sau­go­jo. Nu­va­žia­vo­ me į Iz­mai­lo­vo par­ką. Aš sė­dė­ jau mik­roau­to­bu­se, o jie išė­jo ir maž­daug de­šimt mi­nu­čių kal­bė­ jo­si su tar­dy­to­ju, taip pat per­da­vė ma­no kal­tės pri­pa­ži­ni­mo pa­reiš­ ki­mą. Tuo­met ma­ne per­so­di­no į tar­dy­to­jo au­to­mo­bi­lį. Sup­ran­ta­ te, aš ne pa­ts atė­jau į Ty­ri­mų ko­ mi­te­tą, o žmo­nės, ku­rie ma­ne pa­ gro­bė, per­da­vė ma­ne tar­dy­to­jui! Iš ran­kų į ran­kas!“ – pa­sa­ko­ji­mą bai­gė L.Raz­voz­ža­je­vas.

Ty­rė­jų ver­si­ja ki­to­kia

Ty­ri­mų ko­mi­te­tas pa­tei­kė vi­siš­kai ki­to­kią ver­si­ją. Anot jo, spa­lio 18 d. pa­skel­bus L.Raz­voz­ža­je­vo paieš­ką, po tri­jų die­nų jis pri­si­sta­tė pa­ts ir pa­reiš­kė no­rin­tis pri­si­pa­žin­ti. „Kal­tės pri­pa­ži­ni­mo pa­reiš­ki­me jis pa­pa­sa­ko­jo, kaip kar­tu su Ser­ge­ ju­mi Udal­co­vu, Kons­tan­ti­nu Le­be­ de­vu ir ki­tais as­me­ni­mis or­ga­ni­za­vo ma­si­nius ne­ra­mu­mus Ru­si­jos Fe­de­ ra­ci­joje, kaip nu­ro­dy­ti as­me­nys su­si­ ję su ma­si­niais ne­ra­mu­mais, įvy­ku­ siais 2012 m. ge­gu­žės 6 d. Mask­vos Bo­lot­na­jos aikš­tė­je“, – ra­šo­me Ty­ ri­mų ko­mi­te­to pra­ne­ši­me. Dar po ke­lių die­nų L.Raz­voz­ ža­je­vui bu­vo pa­teik­ti kal­ti­ni­mai ma­si­nių ne­ra­mu­mų or­ga­ni­za­vi­

mu, teis­mas lei­do suim­ti vy­rą dvie mė­ne­siams. Ta­me pa­čia­me Le­for­to­vo ka­lė­ ji­me lai­ko­mas ir opo­zi­cio­nie­rius K.Le­be­de­vas, o „Kai­rio­jo fron­to“ ly­de­ris S.Udal­co­vas kal­ti­ni­mų tu­ rė­tų su­lauk­ti ry­toj, kai tu­ri pri­si­ sta­ty­ti į Ty­ri­mų ko­mi­te­tą. Tri­jų opo­zi­cio­nie­rių tei­sė­sau­ ga ėmė­si po to, kai Krem­liaus po­li­ ti­ką pa­lai­kan­ti NTV te­le­vi­zi­ja pa­ ro­dė fil­mą „Pro­tes­to ana­to­mi­ja 2“. Ja­me kal­ba­ma, kad opo­zi­ci­jos pro­ tes­tų or­ga­ni­za­to­riai pla­nuo­ja su­ki­ li­mą, ku­ris bū­tų fi­nan­suo­ja­mas iš už­sie­nio, o tiks­liau – Gru­zi­jos įsta­ ty­mų lei­dė­jo Gi­vi Tar­ga­ma­dzės. „No­vo­je Vre­mia“, ne­wsru.com, len­ta.ru inf.

Šni­pu ga­lės tap­ti bet kas? Žmo­gaus tei­sių gy­nė­jai ska­lam­ bi­ja var­pais: pa­kei­tus vals­ty­bės pa­slap­ties įsta­ty­mą šni­po eti­ke­ tę da­bar bus ga­li­ma pri­kli­juo­ti bet kam.

Ru­s i­jos Vals­ty­b ės Dū­m a ant­ ra­die­nį be il­gų svars­ty­mų, pa­ keis­da­ma ati­tin­ka­mus įsta­ty­mo punk­tus, iš­plė­tė są­vo­kas „vals­ ty­b ės iš­d a­v ys­t ė“, „šni­p i­n ė­j i­ mas“ ir „ne­tei­s ė­tas vals­ty­b ės pa­slap­ties ga­vi­mas“. Žmo­gaus tei­sių gy­nė­jai ir tei­ si­nin­kai būgš­tau­ja, kad nau­jas įsta­ty­m as taps prie­m o­n e val­ džiai ko­vo­ti su po­li­ti­niais opo­ nen­tais. Vi­suo­me­ni­nės pa­la­tos – Ru­si­ jos įsta­ty­mų lei­dy­bos pa­ta­ria­mo­jo

or­ga­no – dar­bo gru­pės na­rė ad­vo­ ka­tė Je­le­na Luk­ja­no­va paaiš­ki­no, kad iki šiol ga­lio­jęs įsta­ty­mas aiš­ kiai api­brė­žė žmo­nių, ku­rie tu­ri ne­skel­bia­mos in­for­ma­ci­jos, bū­ rį. Tai bu­vo žmo­nės, ku­rie ei­da­mi tam tik­ras pa­rei­gas pa­si­ra­šė pa­si­ ža­dė­ji­mą ne­skelb­ti slap­tos in­for­ ma­ci­jos. Da­bar, anot J.Luk­ja­no­vos, vals­ ty­bės pa­slap­ties pa­vie­ši­ni­mu ga­ li­ma ap­kal­tin­ti bet ku­rį žmo­gų. O su­ži­no­ti vals­ty­bi­nę pa­slap­tį ga­li­ ma ir in­ter­ne­te, nes įsta­ty­mas lei­ džia bet ko­kią in­for­ma­ci­ją pa­va­ din­ti slap­ta. „Tai ab­so­liu­tus sa­vi­va­lės plė­ti­ mas, – įsi­ti­ki­nu­si J.Luk­ja­no­va. – La­bai pa­na­šu į tai, kad ruo­šia­ma­ si sta­ty­ti nau­ją ge­le­ži­nę už­dan­gą,

nes žmo­gui bus pa­pras­ta ne­leis­ti iš­va­žiuo­ti iš Ru­si­jos ar­ba įva­žiuo­ ti į ją re­mian­tis vals­ty­bės pa­slap­ ties įsta­ty­mu.“ Pa­gal nau­ją­ją įsta­ty­mo re­dak­ ci­ją vals­ty­bės iš­da­vi­mu ga­li bū­ti lai­ko­mas ir in­for­ma­ci­jos per­da­vi­ mas ne tik ki­toms vals­ty­bėms, bet ir tarp­tau­ti­nėms or­ga­ni­za­ci­joms, pa­vyz­džiui, rin­ki­mus ste­bin­čiai Eu­ro­pos sau­gu­mo ir bend­ra­dar­ bia­vi­mo or­ga­ni­za­ci­jai ar­ba su ko­ rup­ci­ja ko­vo­jan­čiai „Trans­pa­ren­ cy In­ter­na­tio­nal“. Ki­tą sa­vai­tę pa­tai­soms tu­rė­tų pri­tar­ti aukš­tes­nie­ji Ru­si­jos par­ la­men­to rū­mai, o pre­zi­den­tui pa­ si­ra­šius jos ga­li įsi­ga­lio­ti jau lapk­ ri­čio pra­džio­je. „Deuts­che Wel­le“ inf.

14

turtas@diena.lt Redaktorius Stasys Gudavičius

KetvirtADIENIS, spalio 25, 2012

turtas

In­di­ja: ga­li­mybės ir pa­vo­jai In­di­jo­je pra­de­da­mos vyk­dy­ti svar­bios re­for­mos – pla­nuo­ja­ma be­pre­ce­dentė pri­va­ti­ za­vi­mo pro­gra­ma ir leng­vi­na­mos sąly­gos plėsti verslą – at­ve­ria tam tik­ras ga­li­my­bes ir Lie­tu­vos vers­li­nin­kams. Ki­ta ver­tus, In­di­jos eko­no­mi­ka su­si­du­ria su nau­jo­mis pro­ble­mo­mis, ku­rios ga­li būti ga­na pa­vo­jin­gos čia at­ėju­siems vers­lo žmonėms. Ka­ro­lis Ur­bo­nas Ty­r imų ins­t i­tu­to „So­cial Dy­na­m ics In­ter­na­t io­nal“ par­t ne­r is

Nei­gia­mos ten­den­ci­jos

Ša­lis mil­žinė, ku­ri au­gi­mo tem­pu ne­nu­si­lei­do gre­ti­mai Ki­ni­jai, pa­starąjį de­šimt­metį au­go įspūdin­gai – eko­no­mi­kos au­gi­mas kar­tais vir­ši­ jo 10 pro­c. kas­met. Šiuo me­tu eko­no­mi­kos plėtra kiek sulėtė­jo ir pa­siekė apie 5 pro­c. me­tinį prieaugį. Sulėtė­ji­mo prie­ žas­tys įvai­rios, ta­čiau di­delė da­lis ir už­sie­nio, ir vie­tos in­ves­tuo­tojų ta­po at­sar­ges­ni. Jų pla­nus trik­do užst­ri­gu­sios re­for­mos, vis di­des­ni ko­rup­ci­jos skan­da­lai, ne­mažė­jan­ti biu­rok­ra­tinė naš­ta. Nei­gia­mos ten­den­ci­jos aiš­kiai ma­to­mos pa­žvel­gus į tie­sio­gi­nes už­sie­nio in­ves­ti­ci­jas In­di­jo­je – šių metų pirmą ket­virtį jos bu­vo net 67 pro­c. ma­žesnės nei ati­tin­kamą

pra­ėju­sių metų ket­virtį. Ru­pi­jos vertė smar­kiai kri­tu­si, dėl to ypač nu­kentė­jo už­sie­nio im­por­tuo­to­ jai ir in­ves­tuo­to­jai, nes tai tie­sio­ giai su­ma­ži­no jų pa­ja­mas. Ša­lies fi­nan­sai ei­na vis blo­gyn, ei­na­mo­ sios sąskai­tos de­fi­ci­tas didė­ja, o inf­lia­ci­ja to­liau au­ga.

Dėl lėtėjan­čios eko­ no­mi­kos ir aukštų de­fi­ci­to ro­dik­lių In­ di­jos ūkio būklė lai­ ko­ma su­prastė­ju­sia.

At­ro­do, kad In­di­jai ga­li būti su­ ma­ž in­tas in­ves­t i­c i­n is rei­t in­gas. Tai ga­li būti le­mia­mas veiks­nys, dėl ku­rio ša­ly­je ga­li kil­ti rim­ta krizė.

Ga­li kil­ti krizė?

Ta­čiau jau šių metų rugsėjį In­di­ jos vy­riau­sybė ėmėsi įgy­ven­din­ti il­gai lauk­tas re­for­mas – su­ma­žin­ ti dy­ze­li­no ir dujų su­bsi­di­ja­vimą, pra­d ėti ma­s inę pri­va­t i­za­c i­j os pro­g ramą – siek­d a­m a už­kam­ šy­ti spar­čiai au­gan­čias biud­že­ to sky­l es, pa­l eng­v in­t i sąly­gas už­s ie­n io in­ves­t uo­to­jams, ypač stra­te­gi­niuo­se sek­to­riuo­se, kaip lo­ka­li avia­ci­ja, ži­niask­lai­da, elekt­ ros ener­gi­jos pre­ky­ba ir pre­ky­bos cent­rai. Ti­ki­ma­si, kad bus įgy­ven­din­ta dar dau­giau re­formų. Tie­sa, po­li­tinė reak­ci­ja į šiuos veiks­mus bu­vo la­bai ašt­ri, vy­riau­ sybė su­si­skaldė ir vie­nas iš pa­grin­ di­nių koa­li­ci­jos par­tne­rių pa­si­ traukė. Gatvė­se pra­si­dėjo ma­si­niai pro­tes­tai ir ag­re­syvūs strei­kai. Šį mėnesį Tarp­tau­ti­nio va­liu­tos fon­do (TVF) pa­skelb­ta ypač svar­bi „Pa­sau­lio eko­no­mi­kos ap­žval­ga“ bei lei­di­nys „Fis­ka­li­nis mo­ni­to­ rius“ gąsdi­na, kad In­di­ja – vie­ na sparčiausiai eko­no­miš­kai be­ si­vys­tančių pa­sau­lio ša­lių – ga­li pa­tek­ti į krizę, o tai būtų dar vie­ nas smūgis ir taip su­dėtingą lai­ ko­tarpį iš­gy­ve­nan­čiam pa­sau­lio ūkiui.

Dras­tiš­kai su­ma­žin­ta pro­gnozė

Re­mian­tis TVF ap­žval­ga ga­li­ma įvar­dy­ti ke­lias ten­den­ci­jas In­di­jo­ je, į ku­rias vertėtų at­kreip­ti dėmesį, iman­tis vers­lo rei­kalų su šia ša­li­mi. Prog­no­zuo­ja­ma, kad In­di­jos ūkis 2012 m. augs tik 4,9 pro­c., o dar ba­landį bu­vo ma­no­ma, jog au­gi­mas sieks 6,2 pro­c. Tai­gi, pro­gnozė su­ ma­žin­ta net 1,3 pro­c. – tai itin di­ de­lis po­ky­tis, pa­ly­gin­ti su kitų ša­lių ar vi­so pa­sau­lio eko­no­mi­kos au­gi­ mo pro­gnozės pa­kei­ti­mu. Net į to­k ią su­d ėtingą si­t ua­ ciją pa­te­ku­sios Jung­tinės Ka­ra­ lystės, ku­rios eko­no­mi­ka pa­tyrė ne­regėtų smūgių, pro­gnozė bu­vo su­ma­žin­ta tik 0,6 pro­c. Tai ro­do, kad TVF yra rim­tai su­n e­r i­m ęs dėl vyks­tan­čių pro­cesų šio­je ša­ ly­je. Did­žiau­sia pro­ble­ma yra tai, jog po­li­ti­niai spren­di­mai In­di­jo­ je priim­t i per grei­tai ir per vėlai. Be to, jų ne­pa­kaks, kad būtų išspręs­tos es­minės ša­lies eko­no­ minės pro­ble­mos. TVF ana­lizės ro­do, kad In­di­jos fis­ka­li­nis de­fi­ci­tas bus vie­nas did­ žiau­sių pa­sau­ly­je ir pa­sieks apie 9,5 pro­c. bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to (BVP). Ja­po­ni­ja yra vie­nin­telė ša­lis, ku­rios fi­nan­sai at­ro­do dar pra­sčiau. Net Eu­ro­pos pro­ble­minės vals­

Cent­ri­nio ban­ko veiksmų laisvė In­ di­jo­je taip pat ap­ri­bo­ta, nes pi­nigų spaus­di­ni­mo prie­monės iš kar­to di­di­na inf­lia­ciją, o ji In­di­jo­je ir taip yra ge­ro­kai di­desnė (9,7 pro­c.) nei Azi­jos ša­lių vi­dur­kis. Ki­ta ver­tus, aukš­ta inf­lia­ci­ja ro­ do, kad pa­klau­sa vis dar di­delė, nors eko­no­mi­ka lėtėja. Ki­tas ro­dik­lis yra ei­na­mo­sios sąskai­tos de­fi­ci­tas, ku­ris ro­do, kad į šalį įve­žamų pre­kių ne­mažė­ja ir ša­ ly­je vyks­ta in­ten­sy­vus var­to­ji­mas. TVF pro­gno­zuo­ja, kad ei­na­mo­sios

ti įdo­mi dėl pa­to­g ios geog­ra­fi nės pa­ dėties – kaip vie­na ar­ti­miau­sių ES ša­ lių, pa­si­žy­min­ti palyginti pi­gia dar­bo jėga, tai­gi yra ge­ras for­pos­tas eks­por­ tuo­ti į ki­tas ES ša­lis. Vers­lo san­t y­k iai su In­d i­ja kol kas nė­ ra itin išplė­to­t i net ir pre­k y­b os sri­t y­ je. Iš 156 Lie­t u­vos eks­p or­to par­t ne­ rių In­d i­ja yra 56 vie­to­je, o iki šių metų do­m i­na­vo trąšų par­da­v i­mas. Šie­met „Li­fo­sos“ par­da­v i­mas In­d i­jo­je dras­t iš­ kai smu­ko, todėl vi­s as eks­p or­t as į In­ diją su­mažė­jo net 86 pro­c . Su­men­ko

ir im­p or­t as, ta­č iau tik 12 pro­c ., todėl im­p or­t as iš In­d i­j os šie­met pra­lenkė eks­p ortą. Šie­met svar­biau­sios eks­por­to į In­diją prekės yra me­ta­lo ga­mi­niai, ma­ši­nos ir įren­gi­niai, tiks­lie­ji prie­tai­sai, che­mi­jos pro­duk­tai. Iš In­di­jos dau­giau­sia per­ka­ me vais­tus, žuvį, med­vilnės ver­pa­lus ir au­di­nius, pa­dan­gas, me­ta­lo pro­duk­ tus, ta­ba­ko ga­mi­nius, pa­ta­lynę, ki­tus teks­t ilės ga­mi­n ius. In­d i­jos vers­l i­n in­ kai la­biau įsisk­verbę į Lie­tu­vos rinką nei Lie­tu­vos eks­por­tuo­to­jai į In­di­jos.

lių žmo­n ių gru­p e vyk­s i­me domė­t is ga­l i­mu indų teks­t ilės im­p or­t u į Lie­ tuvą. Iki šiol Lie­t u­vos ir In­d i­jos vers­l i­ ninkų ko­mu­n i­k a­c i­ja vyks­t a sun­k iai, nes tai la­b ai skir­t in­gos ša­lys, skir­t in­ gi žmo­n ių men­t a­l i­te­t ai. Pag­r in­d i­n is sun­k u­mas dėl In­d i­jos – jie be­veik nie­ ko ne­ž i­no apie Lie­t uvą ir mūsų ša­l is bend­r a­d ar­b iau­t i jiems at­ro­do per ma­ž a. O jei­g u koks nors In­d i­jos vers­ li­n in­k as su­s i­do­m i Lie­t u­va, lie­t u­v iai būna sun­k iai su­kal­ba­m i. Lie­t u­v iai su

vers­lo par­t ne­r iais JAV, Skan­d i­n a­v i­ jo­je ar Va­k arų Eu­ro­p o­je įpratę bend­ rau­t i e. pa­štu. In­d i­jo­je vir­t ua­lus ry­šys tiek reikšmės ne­t u­r i, jie ga­l imą vers­ lo par­t nerį no­r i pa­ma­t y­t i gy­vai, o lie­ tu­v iams vyk­t i į šią šalį at­ro­do per to­l i. Ta­č iau Lie­t u­vai su to­k ia di­de­le ša­l i­ mi kaip In­d i­ja bend­ra­dar­biau­t i būtų pa­l an­k u – juk Lie­t u­vos įmo­n ių pro­ duk­c i­j os eks­p or­t as at­s i­r iektų dalį In­d i­j os rin­kos, ku­r i pri­lygs­t a vi­s os ES rin­kos dyd­ž iui.

Egzotika: spalvingosios Indijos rinka

tybės Is­pa­ni­ja, Ai­ri­ja ir Grai­ki­ja ge­ riau tvar­ko­si su vie­šai­siais fi­nan­sais. Pak­lau­sa tebė­ra di­delė

Komentarai Vi­li­ja Tau­raitė

SEB ban­ko vy­r iau­sio­ji ana­l i­t ikė

I

n­di­jos rin­ka yra vie­na spar­čiau­ siai ky­lan­čių pa­sau­lio rinkų. Pa­ sau­lio vers­li­nin­kus trau­kia mil­ži­ niš­kas šios ša­lies rin­kos dy­dis ir au­gi­mo po­ten­cia­las. In­di­jos gy­ve­ni­mo ly­gis tebė­ra že­mas, todėl au­gant eko­ no­mi­kai il­gai­niui šios ša­lies per­kamų pre­kių spekt­ras ir apim­tis to­lyd­žio di­ dės. Be to, in­diškų pre­kių kainų ly­g is nėra aukš­tas. Lie­tu­va In­di­jai ga­l i bū­

Ge­di­mi­nas Ci­tu­kas Indijos ir Baltijos pre­ky­bos rūmų di­rek­to­rius

M

ūsų rūmai vei­k ia jau ket­v ir­t us me­t us. Tra­ di­c iš­k ai kas­met or­g a­ ni­z uo­j a­me vers­lo mi­ si­j as į In­d iją, per ku­r ias Lie­t u­vos vers­l i­n in­k ai ten ga­l i už­megz­t i nau­ dingų ry­š ių. Iki šiol iš­v y­kos būda­vo bend­ro­j o po­būdžio, o šie­met su ke­

15

KetvirtADIENIS, spalio 25, 2012

turtas Bal­ti­jos ­ ša­lių ly­derė

Eko­no­mi­ka ­ au­ga

dvi­de­šimt ­metų

Iš Bal­ti­jos ša­lių į In­diją iki šiol dau­giau­sia eks­por­ta­vo Lie­tu­ va. Per­nai Lie­tu­va į In­diją pre­ kių eks­por­ta­vo dau­giau ne­gu Lat­vi­ja ir Es­ti­ja kar­tu su­dėjus. 2011-ai­siais Lie­tu­va į In­diją iš vi­so iš­vežė 409,4 mln. litų vertės įvai­rių pre­kių. Dau­giau­sia iš mūsų ša­lies į In­diją bu­ vo eks­por­tuo­ja­ma trąšų.

In­di­ja pri­ski­ria­ma prie BRICS vals­ty­bių – pa­grin­di­nių spar­ čiau­siai be­si­vys­tan­čių pa­sau­ lio ša­lių. Į tą pa­tį sąrašą įtrauk­ tos ir Bra­zi­li­ja, Ru­si­ja, Ki­ni­ja bei Pietų Af­ri­kos Res­pub­li­ka. Šio­se ša­ly­se įsikūrę apie 40 pro­c. visų pa­sau­lio gy­ven­tojų, o bend­ra­sis vi­daus pro­duk­tas kas­met spar­čiai au­ga.

In­di­jos ir Lie­tu­vos dip­lo­ma­ ti­niai san­ty­kiai už­megz­ti – 1992-ai­siais. Abi ša­lys yra pa­ si­ra­šiu­sios ir pre­ky­bi­nio, eko­ no­mi­nio, tech­ni­nio bend­ra­ dar­bia­vi­mo, in­ves­ti­cijų ska­ti­ ni­mo su­tar­tis. Eko­no­mi­niams ry­šiams ska­tin­ti bei plėsti 2009 m. bu­vo įkur­ti Indijos ir Baltijos pre­ky­bos rūmai.

– gigantiška, bet ekonomika dar gana silpna.

sąskai­tos de­fic­ i­tas In­di­jo­je šių me­ tų pa­bai­go­je pa­sieks 3,8 pro­c. BVP. Tai aukš­tas ro­dik­lis, ypač pa­ly­gin­ti su ki­to­mis Azi­jos ša­li­mis. Jis ro­do, jog ša­lies eko­no­mi­ka yra ne­sta­bi­li ir di­di­na krizės ri­ziką, jei pa­sau­lio ūkis ne­su­gebėtų grei­tai at­si­ties­ti. Pa­ly­ginę In­diją su ki­to­mis re­gio­ no vals­tybė­mis ga­li­me da­ry­ti tam tik­ras iš­va­das apie ša­lies eko­no­ minį pro­gresą ir ten­den­ci­jas. 2012 m. pla­nuo­ja­mas In­di­jos BVP au­gi­mas yra že­mes­nis nei Azi­jos vi­dur­kis ir ge­ro­kai ma­žes­ nis nei be­si­vys­tan­čių Azi­jos ša­ lių vi­dur­kis, ku­rio pro­gnozė sie­kia 6,7 pro­c. In­diją len­kia ne tik Ki­ni­ ja, ta­čiau ir In­do­ne­zi­ja, Tai­lan­das,

Da­lius Trum­pa Bend­rovės „Ro­k iš­k io sūris“ val­dy­bos pir­m i­n in­kas

S

a­v o pro­d uk­c iją į In­d iją eks­ por­t uo­j a­m e jau ke­l e­r ius me­t us . I n­d i­j a i t ie­k ia ­m e pie­n o cukrų – lak­t ozę. Su­ si­d omė­j o pa­t i In­d i­j a, nuo to mūsų bend­r a­d ar­b ia­v i­m as ir pra­s i­d ėjo. Mūsų par­t ne­r iams In­d i­j o­j e ki­t i mūsų pro­d uk­t ai nėra įdomūs. Pa­ sau­ly­j e pie­n o pro­d uktų dau­g iau­s ia

Mil­da Dar­gu­žaitė VšĮ „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“ ge­ne­ra­l inė di­rek­torė

D

ėl sa­vo au­gi­mo ir kai­tos In­ di­jos rin­ka šiuo me­tu yra vie­na įdo­m iau­sių pa­sau­ ly­je. Ji do­mi­na ieš­kan­čius tiek naujų var­to­tojų, tiek pi­ges­nių ga­ my­bi­nių pa­jėgumų. Nors Lie­tu­vos pre­ ky­bos su In­d i­ja ba­lan­sas tei­g ia­mas, In­d i­ja yra tik 26-a mūsų pre­k y­b os

Viet­na­mas. Fi­li­pinų eko­no­mi­kos au­gi­mo tem­pas jau be­veik su­si­ly­ gi­no su In­di­jos. Pap­ras­tai ta­riant, dėl lėtėjan­čios eko­no­mi­kos ir aukštų de­fi­ci­to ro­ dik­lių In­di­jos ūkio būklė lai­ko­ma su­prastė­ju­sia.

„Shutterstock“ nuotr.

Ki­ta kon­ku­rentė – Ita­li­ja, ku­ri grei­čiau­siai bus pra­lenk­ta jau ki­ tais me­tais, nes pa­sta­ro­sios eko­ no­m i­ka smar­k iai trau­k ia­s i dėl eu­ro zo­nos krizės. Tai­gi, nors gi­ gan­tiš­ka In­di­jos rin­ka yra pa­kan­ ka­mai per­spek­ty­vi vers­lo plėtros

at­žvil­giu, įvai­rios pro­ble­mos pri­ ver­čia ge­rai pamąs­ty­ti, prie­š pra­ de­dant rei­ka­lus su ja. In­di­jos eko­no­mi­ka, nors lėčiau, bet au­ga. Svar­bu, kad au­gimą sektų to­ly­gus tur­to ir iš­tek­lių pa­si­skirs­ty­ mas, kad jis pa­siektų did­žiąją da­

lį 1,2 mlrd. ša­lies gy­ven­tojų. TVF pa­brėžia, kad tam neuž­teks stan­ dar­ti­nių fis­ka­li­nių bei mo­ne­ta­ri­nių prie­mo­nių. Tam rei­kia ypa­tingų re­ formų, ku­rios pa­ska­tintų už­sie­nio in­ves­ti­ci­jas, iš­si­la­vi­ni­mo kėlimą, inf­rast­ruktū­ros ko­kybės di­di­nimą.

Ap­lenkė Ka­nadą, ve­ja­si Ita­liją

In­di­jos BVP 2012 m. turėtų pa­siek­ti 1,95 trln. JAV do­le­rių, 2012-ai­siais – 2,12 trln. JAV do­le­rių. Šie ro­dik­ liai leid­žia In­diją įtrauk­ti į spar­ čiausiai eko­no­miš­kai besi­vys­tančių pa­sau­lio ša­lių de­šim­tuką. In­di­ja jau pra­lenkė ke­lias tur­tin­gas Va­karų vals­ty­bes, pa­vyzd­žiui, Ka­nadą. Ir jau priartė­jo prie Ru­si­jos.

eks­p or­t uo­j a Nau­j o­j i Ze­l an­d i­j a, nes dėl gam­t os sąlygų ir kitų da­l ykų jų ža­l ia­v i­n io pie­n o kai­n os ma­ž os. To­ dėl ir In­d i­j ai la­b iau ap­s i­m o­k a ki­t us pie­n o pro­d uk­t us vež­t is iš ten. Mes ga­l i­m e bend­r a­d ar­b iau­t i tik siū­l y­ da­m i išs­k ir­t i­n ius, spe­c i­f i­n ius pro­ duk­t us, pa­v yzd­ž iui, lak­t ozę, nes jos ga­m in­t ojų pa­s au­l y­j e ne­d aug. Tie­s a, mes In­d i­j os taip pat ne­l ai­ ko­m e prio­r i­t e­t i­n e rin­k a, jai par­ duo­d a­m e tik vieną iš dau­g e­l io sa­ vo pro­d uktų.

par­t nerė, tai­g i po­ten­cia­las aug­t i yra. Lie­tu­vos ban­ko duo­me­ni­mis, 2012 m. ant­rą ket­virtį tie­sio­g i­nių in­ves­ti­cijų iš In­di­jos į Lie­tuvą srau­tas bu­vo nei­g ia­ mas. Tai tik pa­tvir­ti­na, kad in­ves­ti­cijų po­ž iū­r iu ši ša­l is mums dau­g iau kon­ ku­rentė nei po­ten­cia­l i in­ves­t uo­to­ja: kon­ku­ruo­ja­me dėl in­ves­ti­cijų į pa­na­ šius sek­to­rius – IT ir pro­gra­minės įran­ gos, vers­lo, fi­nan­si­nių pa­slaugų ir ko­ mu­ni­ka­cijų. Pa­rengė Gin­tarė Mi­ce­vi­čiūtė

Įmonių, netinkamai vykdančių savo finansinius įsipareigojimus, sąrašas*

* Iki 2012 m. spalio 22 d. nebuvo tinkamai atsiskaičiusios su kreditoriais.

T/F UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB

PAVADINIMAS RASTAKAS FRUZIS REI CONSULLUM JUSVANA GAZMAN JURGSTATAS EURODECA MARVIJA MUILO MANUFAKTŪRA VESTILA STRAVAS TEMERA AUGARA LT PLASTMETA

UAB

VIBALDA

KODAS 123036056 301844012 301753737 302626123 300112319 152174633 302554834 300629708 300575146 302240641 125564636 302475963 125584329 300596496

VADOVAS Rūta Rakauskienė Arūnas Storpirštis Sergej Posaškov Ramunė Staučytė Vidas Kaziukonis Juozas Jurgaitis Mindaugas Senkus Marius Kimeris Paulius Žukas Saulius Angelis Valerijus Kalininas Giedrius Bajarskas Andrius Alekberovas Saulius Štukauskas Valdemaras Vidas 300624390 Levenauskas

L. KLEJEVSKAJOS 181366572 Leonora Klejevskaja INDIVIDUALI ĮMONĖ PROGRESYVIOS VALYMO UAB 126046251 Alvydas Čirikas TECHNOLOGIJOS ASOCIA - LEU STUDENTŲ 193522794 Aurelija Šataitė CIJA ATSTOVYBĖ IĮ

UAB GELVORA Juozapavičiaus g. 7, LT-09311 Vilnius Tel. +370 5 2738787, Faks.+370 5 2738788 El. p.: info@gelvora.lt Jurbarko g. 2A-203A, LT-47183 Kaunas Tel. +370 37 426872, Faks.+370 37 280112 El. p.: info@gelvora.lt

UAB „GELVORA“SIŪLO BENDRADARBIAUTI IR SAVO PROBLEMAS PATIKĖTI PROFESIONALAMS. UAB „GELVORA“ TEIKIA ŠIAS PASLAUGAS: 1. Skolų prevencija • Sutarčių auditas • Juridinių asmenų mokumo vertinimas • Juridinių asmenų veiklos monitoringas • Duomenų bazė • Prevencinis spaudas • Finansinių atsiskaitymų kontrolė 2. Skolų išieškojimas • Ikiteisminis skolų išieškojimas • Teisminis skolų išieškojimas • Skolų pripažinimas beviltiškomis 3. Juridinės paslaugos • Kliento teisinis atstovavimas • Ikiteisminio tyrimo inicijavimas • Bankroto ir restruktūrizavimo bylų inicijavimas • Kitos teisinės paslaugos 4. Skolų pirkimas

16

ketvirtadienis, spalio 25, 2012

sportas

Sporto telegrafas Varžovas. Klaipėdos „Naftos-Universiteto“ krepšininkai sužinojo varžovą Lietuvos krepšinio federacijos taurės turnyro trečiajame etape. Nacionalinėje krepšinio lygoje žaidžiantys klaipėdiečiai susirems su Lietuvos krepšinio lygoje rungtyniaujančia „Palangos“ ekipa. Susitikimas vyks lapkričio 14 dieną Šventojoje.

Auksas – Gargždų futbolininkams

Futbolas. Šalies čempionas Panevėžio „Ekranas“ nesunkiai pateko į Lietuvos futbolo taurės turnyro ketvirtfinalį. Praėjusiais metais šio turnyro finale žaidę „Ekrano“ futbolininkai vakar aštuntfinalyje Alytuje 3:0 (2:0) nugalėjo „Dainavą“. Du įvarčius į aikštės šeimininkų vartus įmušė Egidijus Varnas (33 ir 40 min.), vieną – Žilvinas Kymantas (49 min.). Jau anksčiau vietą turnyro ketvirtfinalyje užsitikrino Šilutės „Šilutės“, Jonavos „Lietavos“, Vilniaus „Granito“ (visos iš 1-osios lygos), Vilniaus „Žalgirio“ bei Pakruojo „Kruojos“ (A lyga) vienuolikės. Vakar dar žaidė „Šiauliai“ ir Gargždų „Banga“ bei Klaipėdos „Atlantas“ ir Marijampolės „Sūduva“. Įkurtuvės. Ukmergėje, prie Taujėnų vidurinės mokyklos, atidaroma nauja universali dirbtinės dangos sporto aikštelė. Tai jau ketvirtoji aikštelė šiais metais, įrengta pagal Kūno kultūros ir sporto departamento vykdomą investicinį projektą, kurio tikslas – sutvarkyti ir pagerinti mokymo įstaigų sporto infrastruktūrą bei sudaryti sąlygas vietos bendruomenėms aktyviai leisti laisvalaikį. Rankinis. Europos rankinio federacijos (EHF) būstinėje Austrijoje ištraukti 2013 metų Europos jaunimo merginų (iki 19 metų) čempionato atrankos turnyro burtai, 28 komandas suskirstę į septynias grupės. Lietuvos merginos pateko į šeštąją grupę kartu su Kroatijos, Ispanijos ir Šveicarijos rinktinėmis. Atrankos varžybos vyks ateinančių metų gegužės 17-19 dienomis. Pirmumo teisė organizuoti turnyrą atiteko Kroatijai.

Nugalėtojai: Gargždų žaidėjai, lygoje pirmavę nuo pirmojo turo, pelnytai iškovojo čempionų vardus.

Jubiliejinį – penktąjį Klaipėdos sekmadienio lygos čempionatą laimėjo Gargždų futbolo komanda „Gargždų pramogosTaškas“, net 9 taškais aplenkusi artimiausią persekiotoją – Klaipėdos „Saremą“. Česlovas Kavarza

Pirmąjį ratą dėl pirmosios vietos vyko nuožmi kova tarp gargždiškių ir Pagėgių „Pagėgių“ komandų, tačiau po vasaros pertraukos Šilutės rajono vienuolikė krito į gilią žaidybinę duobę. Patyrę net penkis pralai-

mėjimus, pagėgiškiai ne tik atsiliko nuo Gargždų komandos, bet ir po paskutiniojo turo nusirito į trečiąją vietą. Dėl bronzos medalių vyko atkakli kova tarp trijų Klaipėdos ekipų – „Saremos“, „Kuršių“ ir „AMGTitaniko“. Sėkmingiausiai rungtyniavę „Saremos“ vyrai ne tik

geriausi tarp šių ekipų, bet ir netikėtai pakilo į antrąją vietą. Dar tarp pretendentų į bronzos medalius buvo Plikių „KlarksonasPlikiai“ ir Mažeikių „Olimpas“, tačiau šioms komandoms pritrūko taškų, prarastų pirmąjį ratą. Didžiausi lygos nevykėliai – Salantų „Salanto“ futbolininkai. Dėl to, kad jie nesusirinko net į penkerias rungtynes, organizatoriai pašalino juos iš čempionato. Rezultatyviausiai pirmenybėse žaidė „Saremos“ puolėjas Mantas Tėvelis, įmušęs 38 įvarčius. Vos vienu mažiau gargždiškio Algimanto Bačausko sąskaitoje. Trečias pagal įvarčių skaičių – Vytautas Dragūnevičius iš „Pagėgių“ – 27. Dviem komandoms – „Saremai“ ir „Olim-

pui“ sezonas dar nesibaigė. Jos spalio 27 dieną Klaipėdos centriniame stadione kovos Sekmadienio futbolo lygos taurės finale.

Galutinė rikiuotė Vieta Komanda

1.Gargždų „Gargždų Pramogos-Taškas“ 2.Klaipėdos „Sarema“ 3. Pagėgių „Pagėgiai“ 4.Klaipėdos „AMG–Titanikas“ 5.Klaipėdos „Kuršiai“ 6.Plikių „Klarksonas–Plikiai“ 7.Mažeikių „Olimpas“ 8.Plungės „Versmė“ 9.Klaipėdos „Baltai“ 10.Klaipėdos „Triobet“ 11.Klaipėdos „Sendvaris-Triobet“ 12.Salantų „Salantas“

Įvarčių sant. Taškai

+77 +57 +66 +38 +14 +39 +11 -21 -11 -45 -93 -132

56 47 46 43 40 38 35 24 24 13 12 3

Boulingas laukia šeimų Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Visi klaipėdiečiai kviečiami išmėginti jėgas ir smagiai praleisti laiką pirmajame „Honolulu“ šeimų boulingo turnyre.

Jis vyks spalio 28 d. „Honolulu“ boulinge, įsikūrusiame „Amberton Klaipėda“ viešbutyje (Naujojo Sodo g. 1A). Varžytis galės šeimos, kurias privalo sudaryti 3 arba 4 asmenys. Ideali komanda – tėtis, mama ir vaikas. Organizatoriai priims ir ekipas, kuriose bus du vaikai ir vienas iš tėvų. Renginio pradžia 13 val. Pirmas pusvalandis bus skirtas apšilimui, treniruotei. Per jį draugiški „Honolulu“ boulingo darbuotojai supažindins dalyvius su taisyklėmis, padės išsirinkti tinkamus kamuolius ir parodys, kaip taisyklingai mesti kamuolį. Varžybos prasidės 13.30 val. Kiekviena šeima rungtyniaus atskirame takelyje. Ekipoms bus skirti papildomi taškai, jei juose dalyvaus vaikai iki 10 (20 papildomų taškų) ir iki 15 metų (10 taškų). Geriausiai žaidusių komandų laukia itin vertingi prizai.

Pramoga: šeimoms nebus jokio varžybų mokesčio, galėsite žaisti vel-

tui keletą valandų.

Čempionų laukia nakvynė viename iš pasirinktų „Amberton“ grupės viešbučių. Antrosios vietos prizininkams bus įteikta dienraščio „Klaipėda“ prenumerata, o trečiąją vietą užėmusiai šeimai bus įteiktas 100 litų čekis restoranuose „XII“ arba „Viva la Vita“. Varžybų metu dalyvius ir žiūrovus linksmins smagūs personažai. Jie ne tik skleis gerą nuotaiką, bet ir džiugins siurprizais bei dovanomis.

Tai ypač turėtų patikti vaikams. Šventės metu vyks dienraščio „Klaipėda“ loterija, kurios metu bus galima laimėti nemažai vertingų prizų. Norinčių dalyvauti šeimų atstovai turi kuo greičiau be jokio mokesčio registruotis „Klaipėdos“ naujienų portale www.KL.lt/ boulingas. Paskutinė diena – spalio 26-oji. Paskubėkite, nes komandų skaičius – ribotas.

17

ketvirtadienis, spalio 25, 2012

sportas Lietuvos rekordas

Regbininkų pergalė

Įspūdingas laimėjimas

Klaipėdos „Nendrės“ senjorų plaukimo klubo narė Jelena Anikina, pastaraisiais metais įsikūrusi Airijoje, iškovojo du aukso medalius šios šalies pirmenybėse. 45-erių senjorė buvo greičiausia plaukdama nugara 50 ir 100 m. Pastarojoje rungtyje J.Anikina pagerino šalies rekordą – 1 min. 16,42 sek.

Klaipėdos „Viesulo“ sporto centro komanda pergale baigė Lietuvos jaunimo regbio pirmenybes. Uostamiesčio ekipa, namuose 15:5 palaužusi Vilniaus VRA žaidėjus, pakilo į ketvirtą vietą tarp 7 klubų. Po penkis taškus nugalėtojams pelnė Mantas Škimelis, Vilius Beržinskas ir Modestas Kavaliauskas.

Lietuvos studenčių krepšinio lygos čempionate pirmąja sėkme džiaugėsi Klaipėdos universiteto žaidėjos. Jos uostamiestyje net 50 taškų skirtumu – 102:52 sutriuškino Vilniaus universiteto merginas. Nugalėtojas į priekį vedė Eglė Šikšniūtė, pelniusi 26 taškus, Monika Grigalauskytė ir Roberta Mizgerytė – po 18.

Gėdingas pralaimėjimas Prienuose Nedžiugina naujajame sezone Klaipėdos „Neptūno“ krepšininkai, Vieningoje lygoje pralaimėję abejas rungtynes, Lietuvos krepšinio lygoje iškovoję vos vieną pergalę per ketverias varžybas.

Apatija: K.Maksvyčiui nepavyko prikelti „Neptūno“ krepšininkų kovai.

Česlovas Kavarza

Komandų rikiuotė

Ypač skaudų antausį uostamiesčio klubui Prienuose skėlė „Prienų“ ekipa, sutriuškinusi mūsų komandą net 92:69. Šeimininkai nuo pirmųjų minučių nurūko į priekį. Kazio Maksvyčio treniruojami vyrai sugebėjo du kartus priartėti iki vieno taško – 8:9, 13:14, tačiau daugiau ką nuveikti neįstengė. Iki didžiosios pertraukos Virginijaus Šeškaus auklėtiniai sukaupė net 17 taškų persvarą – 51:34. Vaizdas aikštėje nesikeitė ir trečiajame ketvirtyje. Likus kėliniui ekipas skyrė 22 taškai – 71:49. Prastai rungtyniavo „Neptūno“ įžaidėjai Rashaunas Broadusas ir Giedrius Gustas. 6 rezultatyvius perdavimus atlikęs ir 4 klaidas padaręs amerikietis, per 25 min. nepelnė nė taško. G.Gustas per 19 min. pelnė 6 taškus, atakavęs taikliai 3 kartus iš 10 bandymų. K.Maksvytis prisipažino nesitikėjęs tokio vaizdo rungtynėse. „Prienai“ žaidė laisviau ir tvirčiau. Jie vienas kitą gerai pažįsta, tas pats treneris komandoje dirba daug metų, – sakė strategas, – bet nenoriu tuo pasiteisinti. Bandau savo komandai įrodyti, kad galima laimėti rungtynes ir pelnius 69 taškus. Tačiau nedovanotina leisti varžovams pelnyti tiek taškų, kiek pelnė Prienų krepšininkai. Pagrindinė pralaimėjimo priežastis – bloga gynyba, kurią reikia itin gerinti. Ji lemia, kad mes žaidžiame banguotai. Jeigu žaidimas priklauso nuo puolimo, niekada

Vieta Komanda

c.kavarza@kl.lt

1.„Prienai“ 2.„Žalgiris“ 3.„Lietuvos rytas“ 4.„Šiauliai-Triobet“ 5.„Pieno žvaigždės“ 6.„Juventus“ 7.„Lietkabelis“ 8.„LSU-Baltai“ 9.„Neptūnas“ 10.„Sakalai“ 11.„Nevėžis“ 12.„Palanga“

Rungt.

Perg.

4 2 2 2 3 3 3 3 4 4 4 4

4 2 2 2 2 2 1 1 1 1 1 0

nebus stabilių rezultatų. Juos garantuoja tik gynyba. Kol kas pas mus šito nėra, bet, tikiuosi, pavyks tai ištaisyti.“ K.Maksvytis atviravo, kad ieškos atsakymo, kodėl R.Broudusas nežaidžia taip, kaip praėjusiais metais. „Jam sudarau visas sąlygas, – sakė treneris. – Rungtynes pradėjo startiniame penketuke, žaidė 25 min. Nepasakyčiau, kad jis pas mus atvažiavo prastos sportinės formos, bet R.Bruduso žaidimas yra išsiderinęs. Jis netenkina nei manęs, nei komandos.“ „Neptūno“ klubo direktorius Osvaldas Kurauskas paneigė žiniasklaidoje pasirodžiusias žinias apie klubo pateiktą ultimatumą K.Maksvyčiui, jo atleidimą ir ieškomą naują trenerį. „Komandos žaidimas, ypač gynyba, mūsų netenkina, – sakė O.Kurauskas. – Tačiau galimybės atleisti trenerį nesvarstėme ir jokių ultimatumų nepateikėme. Treneris dirba, kaip dirbęs. Tiesa, prasto žaidimo priežastis aiškinamės.“

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Sporto telegrafas Laureatai. Europos plaukimo federacija (LEN) paskelbė geriausių Senojo žemyno plaukimo sporto šakų laureatus, tarp kurių pirmą kartą pateko 15-metė Rūta Meilutytė. Europos rekordą pagerinusi ir Londono olimpinių žaidynių čempionė plaukdama 100 m krūtine tapusi lietuvė surinko 13,6 proc. apklausos dalyvių balsų ir užėmė trečiąją vietą. Mūsų plaukikė vos 1,6 proc. balsų atsiliko nuo antrąją vietą užėmusios prancūzės Camille’s Muffat, 2012 metų olimpiadoje pasidabinusios visų trijų spalvų medaliais. Moterų grupėje nugalėjo tris medalius (du aukso ir vieną sidabro) olimpinėse žaidynėse iškovojusi Olandijos atstovė Ranomi Kromowidjojo. Už ją balsavo net 60,6 proc. respondentų. Šeštą kartą Europos plaukimo federacijos rengiamoje apklausoje dalyvavo 51 Senojo žemyno federacijos atstovai, plaukimo specialistai bei apie plaukimą rašantys žiniasklaidos atstovai, kurie rinko nominantus devyniose kategorijose. Iniciatyva. Visi norintys išmokti teisėjauti ir pradėti krepšinio arbitro karjerą kviečiami į jaunųjų teisėjų (nuo 15 metų) mokyklą. Planuojama kursų, prasidėsiančių lapkričio mėnesį, trukmė – 6 mėn. Mokyklėlės kuratoriai – nacionalinės kategorijos teisėjas Rytis Baguževičius. Teisėjavimo mechanikos lektorius – Olegas Barkovskis. Į mokyklą, esant poreikiui, atvyks rungtynių techniniai komisarai. Pamokos rengiamos Klaipėdos arenoje (Dubysos g. 10). Norintieji gali registruotis el.paštu: rytis@ turjera.lt arba mob. tel. (8-688) 80999. Tenisas. Nesėkme Velse vykstantį teniso turnyrą, kurio prizų fondą sudaro 15 tūkst. JAV dolerių, pradėjo 21-erių Laurynas Grigelis. Aštuntas pagal skirstymą turnyre klaipėdietis (ATP391) pirmajame vienetų rate 4:6, 3:6 nusileido tik po kvalifikacijos į pagrindinį turnyrą patekusiam metais jaunesniam britui Tomui Farquharsonui (ATP-1566). Toliau L.Grigelis tęs kovą dvejetų varžybose, kur jam ir jo porininkui italui Giuseppei Mengai be kovos pirmajame rate įskaityta pergalė prieš britus Joshą Goodalą ir Harry Meehaną. Ketvirtfinalyje lietuvio ir italo duetas susitiks su favoritais iš Didžiosios Britanijos Davidu Rice’u bei Seanu Thornley.

Legionierius: R.Broudusas turės aiškintis treneriui ir klubo vadovams,

kas jam trukdo žaisti geriau.

Rungtynių statistika „Prienai“ – „Neptūnas“ 92:69 (21:15, 30:19, 20:15, 21:20). G.Orelikas 25, G.Kadžiulis 15, Ž.Janavičius ir A.Urbutis po 11, A.Labuckas 10, A.Milaknis, T.Šležas ir S.-S.Vene po 6, A.Valeika 2/M.Mažeika 15, D.Gailius 14, M.Runkauskas 9, N.Barinovas 8, V.Šarakauskas 7, G.Gustas 6, D.McClure 5, M.Andriuškevičius ir L.Mikalauskas po 2, R.Danys 1. „LSU-Baltai“ – „Sakalai“ 67:65 (15:14, 16:11, 15:22, 19:18). M.Stašys 19, A.Vasiliauskas 17, T.Tamošiūnas 15, V.Sragauskis 10, T.Urbonas 5, P.Malašauskas 1/T.Černeckis 15, P.Baločka 14, J.Sinica 13, A.Kiaušas 8, P.Dambrauskas 7, R.Matulis ir I.Ramašauskas po 4.

Fiasko. Nesėkmingai Prancūzijos sostinėje vykstančiame „Yonex French Badminton Open 2012“ badmintono turnyre žaidė ir į pagrindines varžybas nepateko Akvilė Stapušaitytė. Moterų vienetų kvalifikacijos pirmąsias rungtynes Lietuvos atstovė per 27 min. 9:21, 8:21 pralaimėjo Nichaon Jindapon iš Tailando ir pasitraukė iš tolesnės kovos. Tailando sportininkė vėliau per 35 min. 21:16, 21:5 privertė pasiduoti rusę Tatjaną Bibik ir iškopė į pagrindinio turnyro šešioliktfinalį.

23

ketvirtadienis, spalio 25, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Noros Roberts knygą „Ilgai ir laimingai“.

Nora Roberts. „Ilgai ir laimingai“. Keturios geriausios draugės jaučiasi laimingos, kad savo klientams prašmatniame Braunų dvare gali surengti nepakartojamą vestuvių šventę: Emalaina iš gėlių sukurs nuostabią pasakų šalį, Lorelė nudžiugins nepaprasto grožio ir skonio desertais, Makenzė įamžins kiekvieną laimingą sutuoktuvių akimirką, o Parker pasirūpins visomis šventės detalėmis.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, spalio 30 d.

Avinas (03 21–04 20). Viskas erzins ir pykdys. Galite nesulaikyti savo emocijų. Bus nelengva išlikti ramiam ir pamiršti problemas. Antra dienos pusė palankesnė, atsiras progų išnaudoti savo kūrybines galimybes. Jautis (04 21–05 20). Viskas užklups vienu metu ir, deja, tai ne tik geros naujienos. Gal iškilti nenumatytų profesinių problemų. Laukia naudingas bendravimas su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Dvyniai (05 21–06 21). Dėl neigiamos energijos jusite emocinį išsekimą ir įtampą. Nesistenkite pakeisti situacijos, tiesiog palaukite palankesnio laiko. Svarbiausia su niekuo nesusipykti, nes susitaikyti bus sudėtinga. Vėžys (06 22–07 22). Turite energijos ir motyvacijos pagerinti savo aplinką. Tačiau savo agresyvumu galite ką nors įžeisti. Nesilaikykite įsikibęs savo išvadų, verčiau asmeniniu pavyzdžiu parodykite profesionalumą ir patirtį. Liūtas (07 23–08 23). Jei vengsite pareigų, galite prarasti draugus. Visas pastangas skirkite būtiniausiems dalykams, nesivelkite į debatus ir kivirčus, kad neprikalbėtumėte nesąmonių ir nereikėtų vėliau gailėtis. Mergelė (08 24–09 23). Aplinkiniai trukdys išsakyti savo nuomonę. Bendraujant pritrūks kantrybės. Bus sunku objektyviai įvertinti įvykius, todėl rizikuojate susipainioti net paprasčiausiose situacijose. Svarstyklės (09 24–10 23). Būsite neįprastos nuotaikos, nenorėsite užsiimti kasdieniais darbais, svajosite apie kūrybą, naujus saviraiškos būdus. Galite įsimylėti, tik pasistenkite neįskaudinti seno draugo. Skorpionas (10 24–11 22). Seksis ieškant idealo ir siekiant svajonės. Nebijokite įgyvendinti savo svajų. Bendradarbiavimas turės teigiamos įtakos jūsų karjerai. Drąsiai judėkite pirmyn. Šaulys (11 23–12 21). Susidursite su žmogumi, kurio planai nesiderins su jūsų idėjomis. Stengsitės kovoti su jo elgesiu. Apgalvokite savo veiksmus, spaudimas nepadės. Ožiaragis (12 22–01 20). Jūsų dvasinės vertybės ir rūpinimasis kitais padės žengti į priekį. Vis dėlto tai nelabai sėkmingas periodas. Reikalai nejuda taip, kaip norėtųsi. Vandenis (01 21–02 19). Per didelis spaudimas turės neigiamos įtakos jūsų psichologinei būsenai. Norėsite atsikratyti nereikalingų smulkmenų. Šiam laikotarpiui būdingos paieškos, tyrinėjimai. Žuvys (02 20–03 20). Jūsų troškimai bus be galo stiprūs, norėsite daugiau laiko skirti sau, nes esate išvargintas nesėkmių, per greitai lekiančio laiko ir pilkos kasdienybės.

Orai

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje numatomas lietus ir šlapdriba, temperatūra kris. Šiandien visoje šalyje protarpiais lis. Temperatūra bus 6–9 laipsniai šilumos. Penktadienį prognozuojama šlapdriba. Temperatūra kris: naktį bus nuo 0 iki 2 laipsnių šilumos, dieną 1–3 laipsniai šilumos.

Šiandien, spalio 25 d.

+7

+8

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+7

Šiauliai

Klaipėda

+7

Panevėžys

+5

Utena

+8

8.06 17.59 9.50

299-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 67 dienos. Saulė Skorpiono ženkle.

Tauragė

+7

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +23 Berlynas +11 Brazilija +30 Briuselis +15 Dublinas +12 Kairas +29 Keiptaunas +23 Kopenhaga +9

kokteilis Už gy­vy­bę se­na­mies­ty­je Cent­re gy­ve­nan­t i klai­pė­die­tė už sa­ve ir už ki­tus kai­my­nus die­va­go­jo­si: „Mes tai ne prieš, o už gy­vy­bės ženk­lus se­ na­mies­ty­je. Ta­čiau no­rė­tų­si pa­gar­bos vie­nas ki­tam. Te­g ul sė­d i tas jau­n i­mė­ lis, te­g ul šne­k u­čiuo­ja­si, „tū­si­na­si“, ta­ čiau be keiks­mų, riks­mų ir šiukš­li­ni­mų. Bet ar tai įma­no­ma? Nei po­li­ci­ja, nei vi­ suo­me­nė ne­su­ge­bė­jo iš­sau­go­t i ką tik ati­deng­to res­tau­r uo­to Dra­mos teat­ro fa­sa­do. Be­re­g int bu­vo su­tep­lio­tas.“

Triukš­mau­ti – mū­sų pri­gim­tis? Da­l ia įsi­t i­k i­nu­si, kad lie­tu­v ių po­mė­g is vis­ką da­ry­ti gar­siai, links­min­tis triukš­ min­gai – ele­men­ta­rus ag­re­sy­vu­mo at­ spin­dys. „Esa­me ag­re­sy­v i tau­ta. Tai ne tik ma­ no nuo­mo­nė. Ją pa­t vir­t i­na ir is­to­r i­kai, dar prieš dau­ge­l į me­tų iš­ty­ri­nė­ję tau­tos men­ta­li­te­tą, – tei­gė „Kok­tei­lio“ skai­ty­to­ ja. – Mes su ag­re­si­ja tu­ri­me ko­vo­ti ir pri­ va­lo­me ją nu­ga­lė­ti. Ir ko­vo­ti ne ma­ž iau nei su skur­du. Tie da­ly­kai su­si­ję, bent jau su mū­sų gy­ve­ni­mo ne­sau­gu­mu. Pa­ vyz­džiui, be jo­kios prie­žas­ties jau­nuo­lis už­mu­ša kai­my­nę. Prie­žas­t ies nė­ra, ta­ čiau įsi­g i­l i­nę su­vo­k ia­me, jog taip bu­vo pa­sielg­ta esant sun­kiam gy­ve­ni­mui.“ Da­l ia ste­bi­si, kad ko­k ios nors pseu­ dož­vaigž­dės apa­t i­n io si­jo­no ap­ta­r i­ mas su­lau­k ia tūks­tan­čių ko­men­ta­r ų, o kai nu­žu­do­mas žmo­gus, at­si­lie­pi­mų – vos vie­nas ki­tas. „Žmo­n ių tai ne­be­jau­d i­na. Ir man as­ me­n iš­k ai bai­s u, kad pir­m au­j a­me žmog­ž u­dys­čių skai­čiu­mi“, – pri­si­pa­ž i­ no mo­te­r is.

Me­to­das: kai ku­rie žmo­nės ži­no,

kaip ko­vo­ti su triukš­mo šal­ti­niais.

Ei, kur jūs, po­li­ci­nin­kai? Klau­si­mė­l is klau­sia klai­pė­d ie­čių, ka­ da kas ma­tė gat­vė­je pa­tru­liuo­jan­čius – vaikš­čio­jan­čius po­l i­ci­nin­kus. „Jie ste­bi žmo­nes va­ži­nė­da­mi au­to­mo­bi­ liais, nors sa­ko, kad ben­zi­no nė­ra. O nu­ si­kal­tė­liai tai ži­no ir vi­sas jų gy­ve­ni­mas vir­te ver­da ato­kiau nuo tų cent­ri­nių gat­ vių, ku­rio­mis pa­tru­liuo­ja tei­sėt­var­ki­nin­ kai, – šai­pė­si vy­riš­kis. – To­dėl to­se vie­to­ se, kur au­to­mo­bi­liui nė­ra kaip pri­va­žiuo­ ti, vyks­ta ne­rea­laus mas­to nak­ti­nės puo­ tos, o gy­ven­to­jai ken­čia ne­mi­go nak­tis.“

Links­mie­ji tirš­čiai Va­ž iuo­ja švie­siap­lau­kė au­to­mo­bi­l iu. Sus­tab­dęs po­l i­ci­nin­kas sa­ko: – Pa­ro­dy­k i­te vai­ruo­to­jo pa­ž y­mė­ji­mą, Blon­di­nė: – Va­kar atė­mė, šian­dien vėl pra­šo! Čes­ka (397 719; po­li­ci­nin­kai drą­sūs, kai jų daug vie­no­je vie­to­je ar­ba sė­di au­to­mo­bi­liuo­se už­ver­tais lan­gais)

Londonas +13 Madridas +16 Maskva +4 Minskas +7 Niujorkas +17 Oslas +5 Paryžius +16 Pekinas +21

Praha +13 Ryga +5 Roma +23 Sidnėjus +21 Talinas +3 Tel Avivas +26 Tokijas +19 Varšuva +11

Vėjas

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

8

5

3

9

3

6

4

3

10

rytoj

šeštadienį

5

Vilnius

+8

Alytus

3

1

7

1616 m. olan­das Dir­kas Har­to­gas at­ra­do Aust­ ra­li­ją. 1825 m. gi­mė val­sų ka­ ra­l iu­m i ti­t u­luo­j a­m as aust­r ų kom­p o­z i­to­r ius Jo­han­nas Straus­sas (mi­ rė 1899 m.). 1838 m. gi­mė pran­cū­zų kom­p o­z i­to­r ius, ope­ros „Kar­men“ au­to­rius Geor­ ges Bi­zet (mi­rė 1875 m.). 1881 m. gi­mė is­pa­nų dai­ li­n in­kas Pab­lo Pi­cas­so (mi­rė 1973 m).

Darija, Krizantas, Vaigedė

1955 m. ame­ri­kie­čių fir­ ma „Tap­pan Com­pa­ny“

1950 m. gi­mė ang­lų po­pro­ko dai­n i­n in­kas Chri­sas Nor­ma­nas, bu­ vęs „Smo­kie“ na­rys.

Laiš­kas ke­lia­vo 8 me­tus De­vy­ne­rių me­tų ber­niu­kas Ai­ri­jo­je su­ra­do laiš­ką bu­te­ ly­je, ku­ris prieš aš­ tuo­ne­rius me­tus bu­vo iš­mes­tas Ka­ na­do­je, ir net su­ge­ bė­jo su­ras­ti dvi jo siun­tė­jas.

pir­mą kar­tą pri­sta­tė mik­ ro­ban­gų kros­ne­lę. 1992 m. re­fe­ren­du­mu priim­ta Lie­tu­vos Kons­ ti­tu­ci­ja – šeš­to­ji ša­lies is­ to­ri­jo­je. 2008 m. po il­gos li­gos, su­l au­kęs 67-erių, mi­ rė gar­sus Azer­bai­d ža­ no ir Ru­si­jos dai­n i­n in­ kas Mus­li­mas Ma­go­ma­ je­vas.

Įsiu­ti­no sumontuota nuo­trau­ka Ak­to­rė Me­gan Fox gra­si­na iš­kel­ti ieš­ki­nį vie­nai in­ter­ne­to sve­tai­nei, ku­ri pub­li­ka­vo pa­dirb­tą ta­ria­mai nuo­gos žvaigž­dės nuo­trau­ką.

Staig­me­na: ra­dęs laiš­ką, ma­ža­sis Oi­si­nas ne­ga­lė­jo su­pras­ti nė žo­džio,

nes vis­kas bu­vo pa­ra­šy­ta pran­cū­ziš­kai.

Char­le­ne Dal­pe ir Clau­dia Gar­ neau iš Mon­rea­lio bu­vo 12 me­tų, kai 2004-ai­siais ato­sto­gau­da­mos Gas­pe­zy­je, Kve­be­ko Grand Va­lio da­ly­je, įdė­jo laiš­ką į bu­te­lį ir iš­me­ tė jį į jū­rą. Praė­ju­sį ket­vir­ta­die­nį laiš­ką su 2004 m. bir­že­lio 4-osios da­ta ža­ lia­me plas­ti­ki­nia­me 2 l tal­pos bu­te­ ly­je su­ra­do Oi­si­nas Mil­lea – pa­plū­ di­my­je prie pat sa­vo na­mų ma­ža­me žve­jų kai­me­ly­je Pa­sidž Is­te piet­ry­ ti­nė­je Ai­ri­jos pa­kran­tė­je. Prieš tai ke­lias die­nas Ai­ri­ jos kran­tus tal­žė di­de­lės ban­gos ir stip­rūs vė­jai.

Vardai

spalio 25-ąją

8

3

Marijampolė

4–11 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+6

+8

„Bu­vo iš­mes­ta daug ko. Ma­niau, kad ta­me bu­te­ly­je tie­siog eti­ke­tė, bet kai pa­ma­čiau, kad ji su­tvir­tin­ ta plau­kų raiš­te­liu, jį ati­da­riau“, – ant­ra­die­nį AFP pa­sa­ko­jo Oi­si­nas. Bu­te­ly­je bu­vo pui­kiau­siai iš­si­lai­ kęs raš­te­lis. „Ne­ga­lė­jau su­pras­ti nė žo­džio, nes vis­kas bu­vo pran­cū­ziš­kai, bet pa­ma­čiau da­tą ir elekt­ro­ni­nio pa­ što ad­re­są“, – paaiš­ki­no jis. „Nu­bė­gau na­mo ir ma­ma pa­ dė­jo man in­ter­ne­te jį iš­vers­ti“, – pri­dū­rė Oi­si­nas, ku­ris bu­te­lį pa­jū­ry­je ra­do žais­da­mas su drau­ gais.

glo­bal­news.ca nuo­tr.

Bu­te­lis nu­ke­lia­vo per vi­są At­ lan­to van­de­ny­ną iki Šu­ro žio­čių Ai­ri­jo­je. Mer­gai­tės sa­vo pa­var­džių raš­te­ ly­je ne­nu­ro­dė, o elekt­ro­ni­nio pa­što ad­re­sas ne­be­vei­kė. Per spau­dos, te­le­vi­zi­jos ir so­ cia­li­nės ži­niask­lai­dos kam­pa­ni­ ją abie­jo­se At­lan­to pu­sė­se mer­ gi­nos, ku­rioms da­bar – po 20, ant­ra­die­nį bu­vo su­ras­tos Mon­ rea­ly­je. Char­le­ne ir Clau­dia su­si­sie­kė su Oi­si­nu per „Sky­pe“, ir ber­niu­kas pa­ro­dė joms prieš aš­tuo­ne­rius me­ tus bu­te­ly­je iš­siųs­tą laiš­ką.

Fil­mo „Trans­for­me­riai“ ak­to­rė pa­ si­bai­sė­jo iš­vy­du­si, kad nuo­trau­ko­ je jos vei­das bu­vo pri­kli­juo­tas prie ne­ži­no­mos ap­si­nuo­gi­nu­sios mo­ ters kū­no. M.Fox tei­si­nin­kų ko­ man­da įžy­my­bes pa­ro­di­juo­jan­čiai sve­tai­nei „Ce­leb­ri­ty Ji­had“ iš­siun­ tė laiš­ką, ku­ria­me pa­rei­ka­la­vo kuo grei­čiau išim­ti nuo­trau­ką. „Mes su­pran­ta­me, kad Me­gan Fox yra su­si­rū­pi­nu­si dėl sa­vo įvaiz­ džio, ta­čiau ne­ma­no­me, kad mo­ te­riai, ku­ri dvie­juo­se fil­muo­se apie trans­for­me­rius fil­ma­vo­si pa­si­len­ ku­si ir su­spaus­to­mis krū­ti­mis, kaž­ ko­kia įžū­liai sa­ty­riš­ka sve­tai­nė ga­ lė­tų su­ga­din­ti re­pu­ta­ci­ją“, – sa­kė „Ce­leb­ri­ty Ji­had“ at­sto­vas.

Nu­mi­rė­lis atė­jo į sa­vo šer­me­nis Ne­kas­die­nis įvy­kis Bra­zi­li­jo­je pri­ ver­tė žmo­nes klyk­ti ir alp­ti, kai vie­ nas au­to­mo­bi­lių plo­vė­jas ne­ti­kė­tai įžen­gė į jam pa­čiam su­reng­tas šer­ me­nis, kai jo siel­var­to apim­ta šei­ ma ap­rau­do­jo ne­tek­tį.

„Žmo­nės bu­vo la­bai iš­gąs­din­ti. Mo­te­rys al­po, visi pra­dė­jo laks­ty­ ti kur pa­puo­la“, - Ma­ria Me­ne­zes, da­ly­va­vu­si šio­se šer­me­ny­se Ala­

goin­ja­so mies­te Bai­jos vals­ti­jo­je, pa­sa­ko­jo te­le­vi­zi­jai G1. 41 me­tų Gil­ber­to Arau­jo iš sa­vo vie­no drau­go gat­vė­je iš­gir­do, kad jo šei­ma lai­ko jį mi­ru­siu ir ruo­šia­ si lai­do­tu­vėms. Vy­ras nu­spren­dė ei­ ti tie­siai į „sa­vo“ šer­me­nis ir vis­ką iš­siaiš­kin­ti. „Vie­nas ma­no drau­gas sa­kė, kad šer­me­ny­se pa­sta­ty­tas kars­tas ir kad aš gu­liu ja­me“, – pri­mi­nė G.Arau­jo.

Iš tik­rų­jų vy­ro šei­ma ruo­šė­si lai­do­ ti žmo­gų, ku­ris bu­vo ste­bė­ti­nai į jį pa­ na­šus. Ta­čiau išaiš­kė­jus klai­dai, pa­ lai­kų ta­pa­ty­bė dar ne­bu­vo nu­sta­ty­ta. „Trykš­tu džiaugs­mu, – švy­tin­ti G.Arau­jo mo­ti­na Ma­ri­na San­ta­na pa­sa­ko­jo te­le­vi­zi­jai. – Ko­kia mo­ ti­na, ku­riai bu­vo pra­neš­ta apie sū­ naus mir­tį, ne­si­džiaug­tų, vėl pa­ ma­čiu­si sa­vo sū­nų gy­vą?“ „Klai­pė­dos“, BNS inf.

For­mos: M.Fox tu­ri ką pa­ro­dy­ti.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.