PIRMAS miesto dienraĹĄtis
penkTADIENIS, SPALIO 26, 2012
www.kl.lt
251 (19 552)
=2;8A.16 2;6@ @=.9 6< #
?RQNXa\_Ă&#x203A; ?VaN /\Ă&#x2DC;VbYfaĂ&#x203A;
pramogĹł
9
gidas
Shorena pristatys debiutin
Intensyvia i koncertuo doje dainu janti, ĹĄÄŻvak osianti Shor ar ir savo darb ena gali pasidKlaipÄ&#x2014;o biutinis albumvaisiais â&#x20AC;&#x201C; kÄ&#x2026; tik ÄŻraĹĄy Ĺžiaugti tas as â&#x20AC;&#x17E;Mano ĹĄirdies muz jos deikaâ&#x20AC;?.
PoÂliÂtiÂkus ÄŻ bioÂdyÂzeÂliÂno gaÂmykÂlÄ&#x2026; atÂviÂlioÂjo kvaÂpai.
ÄŽ LÄ&#x2014;ÂbarÂtus vyks dauÂgiau marĹĄÂruÂtiÂniĹł auÂtoÂbuÂsĹł.
ShoÂreÂna priÂstaÂto saÂvo ĹĄirÂdies muÂziÂkÄ&#x2026;.
Meno kiem eâ&#x20AC;&#x201C;
ď Ž Mintys : : 4_\`O NUN` `aR [TVN`V OfY\aV cNV Rytoj uostam gQb\aĂ&#x203A;` XNYON iesÄ?io Meno KlaipÄ&#x2014;dos kieme kultĹŤrĹł
Miestas 2p.
Miestas 3p.
ď Ž Kartoni
imai ir pa
rodos
â&#x20AC;&#x17E;KlaipÄ&#x2014;dos
â&#x20AC;&#x153; inf.
nÄ&#x2014;: 9 =_NbQg
Ĺ iandien priedas
â&#x20AC;&#x17E;Kiek duoÂsi?â&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; tik vieÂnas klauÂsiÂmas rĹŤÂpÄ&#x2014;Âjo klaiÂpÄ&#x2014;Âdie Ä?iams, kuÂriems eks peÂriÂmenÂtÄ&#x2026; suÂrenÂgÄ&#x2122; dienÂraĹĄÂÄ?io â&#x20AC;&#x17E;Klai pÄ&#x2014;Âdaâ&#x20AC;&#x153; ĹžurÂnaÂlisÂtai paÂsiĹŤÂlÄ&#x2014; rinÂkiÂmuoÂse parÂduoÂti saÂvo bal sÄ&#x2026;. AtÂlikÂtas ĹžurÂna lisÂtiÂnis tyÂriÂmas pa roÂdÄ&#x2014;, jog nuÂsiÂpirkÂti rinÂkÄ&#x2014;Âjo vaÂliÄ&#x2026; trunÂka vos miÂnuÂtÄ&#x2122;, o toÂkiĹł parÂsiÂdaÂvÄ&#x2014;ÂliĹł uos taÂmiesÂtyÂje gaÂliÂma rasÂti ant kiekÂvieÂno kamÂpo.
Kaina 1,30 Lt
â&#x20AC;&#x17E;KlaipÄ&#x2014;dos
â&#x20AC;&#x153; inf.
â&#x20AC;&#x17E;Kai spauÂdoÂje paÂskaiÂÄ?iau, kad daÂbar laÂbai maÂdinÂgos â&#x20AC;&#x17E;ĹĄlaÂpio efekÂtoâ&#x20AC;&#x153; kelÂnÄ&#x2014;s, viÂsai paÂsiÂmeÂÄ?iau.â&#x20AC;&#x153; ProÂfeÂsoÂriĹł AnÂtaÂnÄ&#x2026; BuÂÄ?insÂkÄ&#x2026; steÂbiÂna ir maÂdos, ir poÂliÂtiÂkos paÂraÂdokÂsai.
6p.
PaÂlanÂgÄ&#x2026; praÂdĹžiuÂgiÂno A.SaÂboÂnis Ä&#x152;esÂloÂvas KaÂvarÂza c.kavarza@kl.lt
Po meÂtĹł PaÂlanÂgoÂje duÂris atÂvers uniÂverÂsaÂli sporÂto areÂna. Jos sta tyÂbos praÂdĹžios simÂboÂlÄŻ â&#x20AC;&#x201C; kapÂsuÂlÄ&#x2122; su laiĹĄÂku ateiÂties karÂtoms vaÂkar ÄŻkaÂsÄ&#x2014; miesÂto meÂras Ĺ aÂrĹŤÂnas Vait kus, LieÂtuÂvos krepÂĹĄiÂnio feÂdeÂraÂci jos (LKF) preÂziÂdenÂtas ArÂvyÂdas Sa boÂnis ir ranÂgoÂvo â&#x20AC;&#x201C; bendÂroÂvÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;RĹŤÂ duÂpisâ&#x20AC;&#x153; geÂneÂraÂliÂnis diÂrekÂtoÂrius Nag lis JaÂruÂĹĄeÂviÂÄ?ius.
VirÂgiÂniÂja SpuÂryÂtÄ&#x2014; v.spuryte@kl.lt
NeÂĹĄioÂjaÂsi doÂkuÂmenÂtus
4
nauji susit ik
komunikacijĹł munikacijos centras (KKKC) V[`XNVaĂ&#x203A;` V[`aNYVNP pristatys mĹŤsĹł. Lina ÄŻtaka kiekvienam VW\` S_NTZR[aN` toriĹł darbus trijĹł auiĹĄ uĹžÄ&#x2014;jÄ&#x2122; asmeninÄ&#x2014;s ir kĹŤrybÄ&#x2026;, ď Ž Vieta: ÄŻ vidĹł, kimas su atminti vyks susiti- kaupimÄ&#x2026; suvokia / ?R[aR_V` ZĂ&#x203A;T meninin kaip archyva es nodami arbatÄ&#x2026;,lankytojai, gurkĹĄprocesÄ&#x2026;. Ji kais. `aN S\a\T_NSb\aV vimo savo kĹŤriniam galÄ&#x2014;s ĹĄnekuÄ?i rio Grosbah TNacĂ&#x203A;`R ja paprasta Meno kiemo s naudo- tis su fotografu iĹĄ o s kartonin Berlyno apieuo- cija â&#x20AC;&#x17E;MinÄ?i (Latvija) instalia galerijoje kĹŤrybinÄ&#x2122; ta Linos Praudzi Ĺł lizdasâ&#x20AC;&#x153; bus atidary- laikinumo ir pagrind es dÄ&#x2014;Ĺžes dÄ&#x2014;l jĹł veiklÄ&#x2026;, taip jo tyti jau (autorius tingĹł, identitetÄ&#x2026; pat pama- â&#x20AC;&#x201C; M.Grosbahas, nskaitÄ&#x2014;s (Lietuva inÄ&#x2014;s funkcijos. paroda â&#x20AC;&#x17E;30 teigianÄ?iĹł muzika â&#x20AC;&#x201C; â&#x20AC;&#x201C; pasakot StebÄ&#x2014;dama talpinimo klaipÄ&#x2014;d kelias savaites Benjam Strautn bĹŤdĹł iĹĄ pasÄ&#x2026;mo ieÄ?iams vedamĹł MenininkÄ&#x2014;s m² atminties dabarâ&#x20AC;&#x153;.) nÄ&#x2014;s iĹĄkylanÄ?ias ino sukurta ieko). Specialiai Martino subjekty i atsiminimus, perteikt formas ir ĹĄiai vietai instaliacijas vias menininkÄ&#x2014; suvokti veikiau schemas, jos dirbtuviĹł â&#x20AC;&#x17E;GatvÄ&#x2014;s fotograďŹ - iĹĄsiaiĹĄki instaliacija autorius byloti vaizduoir asmenines patirtis,i reikÄ&#x2014;tĹł atskirus atminti praktikaâ&#x20AC;&#x153; fotograďŹ jos intuityviai ĹžuÄ?iĹł fragmen bando nti, tÄ&#x2014;s cionaliai. rezultat es dÄ&#x2014;nei ta minÄ?iĹł kiek gali bĹŤti sukaup- stengiuosi suprastkalba. Kurdamas Ji tyrinÄ&#x2014;ja santykÄŻ tarp ra- nalytÄ&#x2122; visumÄ&#x2026;.tus konstruoja ÄŻ vie- yra KKKC atstovauus. B.Renteris per kas jau turima i, lavinti to, jamos JaunĹłjĹł pÄ&#x2014;dos centre tris mÄ&#x2014;nesius Klai- ĹžiĹŤrovÄ&#x2026;, kartu atranda save ir Europos kĹŤrÄ&#x2014;jĹł ir dar tik ÄŻgyjama Meno kiemo domina informa nt ir bendraM.Grosbahas kabanÄ?iame â&#x20AC;&#x17E;lizdeâ&#x20AC;&#x153;. darbiaujantâ&#x20AC;&#x153;. darbai KKKC bienalÄ&#x2014;s dalyvis. dirbtuvÄ&#x2014;se cijos atranka , jÄ&#x2026; vers reziden yra tarpdisc Jo nis atsibuvo eksponu ProjektÄ&#x2026; , ko- terio to Benjam ipliniremia Lietuvo ino Ren- ĹĄiĹł metĹł vasarÄŻ. ojami rius.menininkas, tyrÄ&#x2014;jas (Vokietija) studijos durys ir kurato- blikos kultĹŤros ministe s RespuSavo kĹŤryboj Kartu Meno e Maris naudoja Susitikimas ir, tyta kieme bus rija. skulptĹŤrÄ&#x2026;, kito KKKC pristasu fotograďŹ jÄ&#x2026; nininkas rezidento ir garsÄ&#x2026;. Me- kĹŤriniĹł pristaty menininkais ir jĹł prisista â&#x20AC;&#x201C; Mavystyti dialogÄ&#x2026; tÄ&#x2014; taip: â&#x20AC;&#x17E;AĹĄ siekiu 18 val. KlaipÄ&#x2014;d mas â&#x20AC;&#x201C; spalio 27 d. tarp daugybÄ&#x2014; nyÄ?iĹł g. 4). os meno kieme (BaĹžs skir-
BalÂso kaiÂna â&#x20AC;&#x201C; tik 7 liÂtai
LieÂtuÂvÄ&#x2026; kreÂÄ?ianÂtys rinÂkÄ&#x2014;ÂjĹł balÂsĹł pir kiÂmo skanÂdaÂlai, dÄ&#x2014;l kuÂriĹł net svars toÂma gaÂliÂmyÂbÄ&#x2014; anuÂliuoÂti rinÂkiÂmĹł reÂzulÂtaÂtus, paÂskaÂtiÂno atÂlikÂti ĹžurÂna lisÂtiÂnÄŻ tyÂriÂmÄ&#x2026; ir ÄŻsiÂtiÂkinÂti, ar iĹĄÂties taip lengÂva uĹž piÂniÂgus ÄŻsi gyÂti ĹžmoÂniĹł paÂlaiÂkyÂmÄ&#x2026;.
ÄŻ albumÄ&#x2026;
Pristatant ĹĄiÄ&#x2026; program auditorijai, Ä&#x2026; pilnos salÄ&#x2014;s plaÄ?iajai Dabar aplodismentai, galÄ&#x2014;sime ĹžiĹŤrovĹł, duoti ĹĄiltas palaiky nuorodÄ&#x2026;, ir paskatin kur klausyto internetinÄ&#x2122; mas o jai galÄ&#x2014;s mÄ&#x2026;. Pristaty atlikÄ&#x2014;jÄ&#x2026; ÄŻraĹĄyti albu- siklausyti kokybiĹĄ kai studijoj paĹĄytĹł gyvĹł grupe surengsdama jÄŻ, Shorena e ÄŻrainstrumentĹł su skambe gyvo garso tÄ&#x2026; KlaipÄ&#x2014;d ir vokalo sioâ&#x20AC;?, â&#x20AC;&#x201C; pasakoj konceroje. a Shorena Kartu su kÄ&#x2026;, esanÄ?iÄ&#x2026; Publika iĹĄgirs muzija â&#x20AC;&#x201C; savo srities grojantys muzikan . Ä?iÄ&#x2026; iĹĄ pat jos viduje ir sklindan tai ĹĄirdies gilumĹł - ti instrum profesionalai. skambÄ&#x2014;s Parinkentai puikiai aranĹžuotos â&#x20AC;&#x201C;koncerte savyje, dera tarpugruzinĹł tautos autentiĹĄkos atskleid melodijos zikos autentiĹĄ Ĺžia gruziniĹĄkos jos, dar bei naumuniekur neskam ĹĄiuolaikiĹĄkai kumÄ&#x2026;, kartu skamba Shorenos bÄ&#x2014;jusios â&#x20AC;&#x201C; atliekamos stiliais. Dimos world music ir mandÄ&#x2026; subĹŤrus dainos. ÄŽ jazz Golovanovo ko- tos i paÄ?ius ĹĄimtmeÄ?ius naliausius aranĹžuomuzikantus, profesio- dainos Gruzijoje meistrÄ&#x2026; JuozÄ&#x2026; aidinÄ?ios ÄŻgavo visai kostiumĹł kitokÄŻ â&#x20AC;&#x201C; originaKarinÄ&#x2026; LeontjeStatkeviÄ?iĹł, stilistÄ&#x2122; liĹł autoriniĹł melodijĹł vÄ&#x2026;, Shorena â&#x20AC;&#x201C; pavidalÄ&#x2026; Visas ĹĄias jo turÄ&#x2026; po pradÄ&#x2014;. LietuvÄ&#x2026; dainas, atliekam â&#x20AC;&#x17E;Mes norÄ&#x2014;jom . as jausmin emocingai ď Ž Turas: V YRVQb` renos, ir e ÄŻamĹžint vo kĹŤrybÄ&#x2026;, bus galima gosios Shoi saV `Nc\ ]V_ZĂ&#x2013;WĂ&#x; N TN_`\ X\ tĹł natĹł, nes muzika be uĹžraĹĄy- koncerte. AtlikÄ&#x2014;ja gyvai iĹĄgirsti [PR_ab` cV`\WR 9 YObZĂ&#x2013; @U\_R[N kurios kiekvien pristato tinÄŻ VRabc\WR VN V[VN QNYVWN` gali bĹŤti interpretuojamo o kĹŤrÄ&#x2014;jo tent albumÄ&#x2026; klausytojams, debiu- zika. V `b `Nc\ TR_OĂ&#x203A; Tai mĹŤsĹł mirĹĄta, jei jĹł komplim nes bĹŤs savaip, visĹł, kartu nÄ&#x2014;ra WNV` Â&#x201C; `b T_b]R WV _R[TVN ir mucertĹł daugelis ÄŻraĹĄĹł. Be to, po kon- grupÄ&#x2014;s pasitikÄ&#x2014; entai stiprina visos zikantĹł, ĹĄirdies Koncerte Tfc\ klausia, ar binÄŻ entuzia jimÄ&#x2026; ir Ĺžadina kĹŤry- kai pulsuojantys dĹŤĹžiai, ritmiĹĄlima ÄŻsigyti su Sh.Jania <_TN[VgNa\_ zmÄ&#x2026;. kalas) muziku bendra melodij kompaktinÄ&#x2122; bĹŤtĹł gashvili (voĹ˝iĹŤrovams VĂş [b\a_ â&#x20AC;&#x17E;Dabar drÄ&#x2026;siai os Andrius plokĹĄtelÄ&#x2122;. a. cevas Shorenos kvienam atversiu tai, kas galiu Murenkad tai nÄ&#x2014;ra kie- Ä?ius (gitara), Janas Maksim koncertas ir grupÄ&#x2014;s gyvo garso tik mano pasakyti, brangia e Ĺžmoguje man (saksofonas), â&#x20AC;&#x17E;Mano ĹĄirdies ĹĄirdies muoviatrodo usia D.Galavanovas kaâ&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; spalio muzikaâ&#x20AC;?, â&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; tai jo ĹĄirdies muzi- (klaviĹĄiniai), Shorena. dos koncert 26 d. 18 val. KlaipÄ&#x2014;(kontrabosas) Armanas Isojana Ĺł salÄ&#x2014;je (Ĺ auliĹł s Bilietai ir Darius Rudis ĹĄamieji). g. 36). (mu- netaiko â&#x20AC;&#x201C; po 30â&#x20AC;&#x201C;50 Lt, nuolaidos mos.
Â&#x201E;Â&#x201E;KaiÂna: uĹž sepÂtyÂnis liÂtus balÂsÄ&#x2026; parÂduoÂti pasiryĹžÄ&#x2122;s vyÂras â&#x20AC;&#x17E;KlaiÂpÄ&#x2014;Âdosâ&#x20AC;&#x153; ĹžurÂnaÂlisÂtei iĹĄÂkart iĹĄÂtrauÂkÄ&#x2014; saÂvo paÂsÄ&#x2026;,
kad ÄŻroÂdyÂtĹł, jog tuÂri teiÂsÄ&#x2122; balÂsuoÂti.
VyÂtauÂto PetÂriÂko nuoÂtr.
â&#x20AC;&#x17E;BuÂvoÂme ÄŻspeisÂti ÄŻ kamÂpÄ&#x2026;. GaÂlÄ&#x2014; jo iĹĄÂgelÂbÄ&#x2014;Âti tik nauÂja areÂna. TreÂni ruoÂjaÂmÄ&#x2014;s triÂjoÂse saÂlÄ&#x2014;Âse, o ĹžaiÂdĹžiaÂme ketÂvirÂtoÂjoÂje, â&#x20AC;&#x201C; teiÂgÄ&#x2014; sporÂto komp lekÂso idÄ&#x2014;Âjos auÂtoÂrius â&#x20AC;&#x17E;PaÂlanÂgosâ&#x20AC;&#x153; krepÂĹĄiÂnio koÂmanÂdos diÂrekÂtoÂrius ReÂgiÂmanÂtas JuĹĄÂka. â&#x20AC;&#x201C; AtÄ&#x2014;Âjau ÄŻ Kre tinÂgÄ&#x2026; dirbÂti baigÄ&#x2122;s insÂtiÂtuÂtÄ&#x2026; ir pa ŞaÂdÄ&#x2014;Âjau, kad dirbÂsiu nauÂjoÂje saÂlÄ&#x2014;Âje. Ten 10 meÂtĹł koÂvoÂjau dÄ&#x2014;l saÂlÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C; ne paÂsiÂseÂkÄ&#x2014;. PerÂsikÂrausÂÄ?iau ÄŻ PaÂlanÂgÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; dar 12 meÂtĹł myÂniau kaÂbiÂneÂtĹł slenksÂÄ?ius.
11
2
penktaDIENIS, SPALIO 26, 2012
miestas
PoÂliÂtiÂkai suÂsiÂrĹŤÂpiÂno blyÂnĹł kvaÂpais tÄ&#x2014; paÂtiÂkiÂno, kad ieĹĄÂkoÂta ÄŻvaiÂriĹł bĹŤÂ dĹł, kaip iĹĄÂsprÄ&#x2122;sÂti kvaÂpĹł proÂbleÂmÄ&#x2026;. KiÂtoÂse ĹĄaÂlyÂse esanÂÄ?iĹł toÂkiĹł gaÂmyk lĹł paÂtirÂtis bei jĹł taiÂkyÂtos tam tikÂros prieÂmoÂnÄ&#x2014;s KlaiÂpÄ&#x2014;ÂdoÂje neÂtiÂko. RugpÂjĹŤÂÄ?io praÂdĹžioÂje gaÂmykÂla ÄŻsiÂgiÂjo ozoÂnaÂtoÂriĹł â&#x20AC;&#x201C; vieÂnÄ&#x2026; paÂĹžan giauÂsiĹł kvaÂpĹł valÂdyÂmo techÂno loÂgiÂjĹł cheÂmiÂnÄ&#x2014;Âmis prieÂmoÂnÄ&#x2014;Âmis. GaÂmyÂbos diÂrekÂtoÂrÄ&#x2014; reÂzulÂtaÂtÄ&#x2026; ÄŻver tiÂno kaip neÂbloÂgÄ&#x2026;, nors priÂpaÂĹžiÂno, kad moÂmenÂtiÂniĹł neÂmaÂloÂnaus kva po proÂtrĹŤÂkiĹł paÂsiÂtaiÂko. â&#x20AC;&#x17E;ReÂcepÂtĹł mums nieÂkas neÂduo daâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; paÂsiaiĹĄÂkiÂno M.SaÂlyÂtÄ&#x2014;, ko dÄ&#x2014;l uĹžÂtruÂko paieĹĄÂkos, kaip sprÄ&#x2122;s ti proÂbleÂmÄ&#x2026;. GaÂmyÂbos diÂrekÂtoÂrÄ&#x2014;s teiÂgiÂmu, po ozoÂnaÂtoÂriaus ÄŻsiÂgiÂjiÂmo skunÂdĹł iĹĄ gyÂvenÂtoÂjĹł neÂbeÂsuÂlauÂkiaÂma. KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos viÂsuoÂmeÂnÄ&#x2014;s sveiÂka tos centÂras prieĹĄ keÂlias dieÂnas ga vo skunÂdÄ&#x2026; dÄ&#x2014;l atÂsiÂnauÂjiÂnuÂsiĹł ne maÂloÂniĹł kvaÂpĹł. VaÂdoÂvÄ&#x2014; suÂtiÂko, jog tÄ&#x2026;Âdien trumÂpai buÂvo paÂskliÂduÂsi smarÂvÄ&#x2014; dÄ&#x2014;l darÂbuoÂtoÂjo kalÂtÄ&#x2014;s. DienÂraĹĄÂtis â&#x20AC;&#x17E;KlaiÂpÄ&#x2014;Âdaâ&#x20AC;&#x153; ne kar tÄ&#x2026; raÂĹĄÄ&#x2014; apie pieÂtiÂnÄ&#x2014;s miesÂto daÂlies gyÂvenÂtoÂjus kaÂmuoÂjanÂÄ?ius neÂma loÂnius kvaÂpus, sklinÂdanÂÄ?ius iĹĄ ĹĄios gaÂmykÂlos. AtÂsaÂkinÂgos insÂtiÂtuÂciÂjos teiÂsinÂdaÂvoÂsi, kad neÂtuÂri gaÂliÂmyÂbiĹł uĹžÂfikÂsuoÂti, kaÂda sklinÂda smarÂvÄ&#x2014;.
UosÂtaÂmiesÂÄ?io poÂli tiÂkai po dauÂgyÂbÄ&#x2014;s gyÂvenÂtoÂjĹł skun dĹł gaÂliauÂsiai suÂsi rĹŤÂpiÂno bioÂdyÂzeÂliÂno gaÂmykÂlos pieÂtiÂnÄ&#x2014;Âje miesÂto daÂlyÂje sklei dĹžiaÂmais neÂmaÂlo niais kvaÂpais.
SandÂra LuÂkoÂĹĄiĹŤÂtÄ&#x2014; s.lukosiute@kl.lt
VaÂkar MiesÂto ĹŤkio ir apÂlinÂkoÂsauÂgos koÂmiÂteÂto naÂriai suÂrenÂgÄ&#x2014; iĹĄÂvaÂĹžiuo jaÂmÄ&#x2026;ÂjÄŻ poÂsÄ&#x2014;ÂdÄŻ ÄŻ gaÂmykÂlÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;MesÂtil laâ&#x20AC;&#x153;. BĹŤÂtent paÂstaÂroÂsios skleiÂdĹžia ma smarÂvÄ&#x2014; keÂlia diÂdĹžiuÂlÄŻ gyÂvenÂtoÂjĹł neÂpaÂsiÂtenÂkiÂniÂmÄ&#x2026;. Ĺ˝moÂnÄ&#x2014;s skunÂdĹžiaÂsi, kad pieÂtiÂnÄ&#x2014; je miesÂto daÂlyÂje sklinÂdanÂtys kvaÂpai nuoÂdiÂja gyÂveÂniÂmÄ&#x2026;: suÂkeÂlia ĹĄleikĹĄÂ tuÂlÄŻ, pyÂkiÂniÂmÄ&#x2026;, galÂvos skausÂmus. Ĺ ilÂtesÂnÄ&#x2014;Âmis dieÂnoÂmis net neÄŻÂmaÂ
R
Â&#x201E;Â&#x201E;PaÂĹžinÂtis: poÂliÂtiÂkai apÂĹžiĹŤÂrÄ&#x2014;Âjo gaÂmykÂlÄ&#x2026; ir beÂveik paÂtiÂkÄ&#x2014;Âjo, kad gyÂvenÂtoÂjĹł smarÂvÄ&#x2014; neÂbeÂkanÂkins.
noÂma paÂlikÂti atÂviÂrĹł lanÂgĹł. BioÂdy zeÂliÂno gaÂmykÂloÂje apÂsiÂlanÂkÄ&#x2122; poÂliÂti kai paÂgeiÂdaÂvo iĹĄ pirÂmĹł lĹŤÂpĹł iĹĄÂgirsÂti, koÂkiĹł prieÂmoÂniĹł sloÂpinÂti kvaÂpus imaÂsi jos vaÂdoÂvyÂbÄ&#x2014;. â&#x20AC;&#x17E;MesÂtilÂlosâ&#x20AC;&#x153; gaÂmyÂbos diÂrekÂto rÄ&#x2014; MarÂgaÂriÂta SaÂlyÂtÄ&#x2014; priÂpaÂĹžiÂno, kad praÂdÄ&#x2014;ÂjÄ&#x2122; gaÂmyÂbÄ&#x2026; neÂsiÂtiÂkÄ&#x2014;Âjo suÂlauk ti proÂbleÂmĹł dÄ&#x2014;l neÂmaÂloÂniĹł kvaÂpĹł.
VyÂtauÂto LiauÂdansÂkio nuoÂtr.
Tuo laÂbiau kad kiÂtoÂse ĹĄaÂlyÂse toÂkios gaÂmykÂlos taip pat staÂtoÂmos neÂtoÂli miesÂto. KlaiÂpÄ&#x2014;ÂdoÂje proÂbleÂmĹł suÂkÄ&#x2014; lÄ&#x2014; orai, nes vyÂrauÂjanÂti vÄ&#x2014;Âjo krypÂtis daĹžÂniauÂsiai nuo gaÂmykÂlos kvaÂpus puÂÄ?ia miesÂto link. SkiÂriaÂsi ir atÂstuÂmai tarp gaÂmyk lĹł ir miesÂto. VoÂkieÂtiÂjoÂje bioÂdyÂzeÂli no gaÂmykÂla paÂstaÂtyÂta uĹž 2â&#x20AC;&#x201C;2,5 km
nuo miesÂto, o KlaiÂpÄ&#x2014;ÂdoÂje â&#x20AC;&#x201C; vos uĹž 600 metÂrĹł. PaÂsak vaÂdoÂvÄ&#x2014;s, jei bĹŤÂtĹł spau dĹžiaÂma kiÂtoÂkia ĹžaÂliaÂviÂnÄ&#x2014; kulÂtĹŤÂra, proÂbleÂmos dÄ&#x2014;l kvaÂpĹł neÂkilÂtĹł. Bly nus priÂmeÂnanÂtÄŻ kvaÂpÄ&#x2026; suÂkeÂlia rapÂsĹł apÂdirÂbiÂmo techÂnoÂloÂgiÂja. PraÂdÄ&#x2014;Âjus spausÂti rapÂsus, ima sklisÂti gyÂven toÂjus erÂziÂnanÂtys kvaÂpai. M.SaÂlyÂ
â&#x20AC;&#x17E;Topo centrasâ&#x20AC;&#x153;
â&#x20AC;&#x17E;Topo centrasâ&#x20AC;&#x153; KlaipÄ&#x2014;doje kuria naujas darbo vietas
KlaipÄ&#x2014;dos darbo birĹžos duomenimis, ĹĄiĹł metĹł spalÄŻ nedarbo lygis uostamiestyje siekÄ&#x2014; 8,7 proc. Rodikliai nÄ&#x2014;ra dĹžiuginantys, taÄ?iau naujĹł darbo vietĹł kĹŤrimas â&#x20AC;&#x201C; svarbus veiksnys, galintis sumaĹžinti ĹĄiuos skaiÄ?ius. â&#x20AC;&#x17E;Topo centroâ&#x20AC;&#x153; atÄ&#x2014;jimas ÄŻ KlaipÄ&#x2014;dÄ&#x2026; prisidÄ&#x2014;s prie nedarbo lygio maĹžÄ&#x2014;jimo, taip pat uostamiesÄ?iui suteiks daugiau pozityvios nuotaikos. Esu ÄŻsitikinÄ&#x2122;s, kad gerai dirba tik laimingi darbuotojaiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sako dvideĹĄimtmetÄ&#x2122; verslo patirtÄŻ turintis â&#x20AC;&#x17E;Topo centroâ&#x20AC;&#x153; ÄŻkĹŤrÄ&#x2014;jas Aurelijus Rusteika. Netrukus duris atversianÄ?iame â&#x20AC;&#x17E;Topo centreâ&#x20AC;&#x153; buriama nauja darbuotojĹł komanda, kurioje atsiras vieta vadovui, skyriĹł vedÄ&#x2014;jams, pardavÄ&#x2014;jams-konsultantams, kasininkams, sandÄ&#x2014;lininkams, krovÄ&#x2014;jams, vairuotojams. IĹĄ viso bus sukurta net 30 naujĹł darbo vietĹł. Prekybos lyderis â&#x20AC;&#x17E;Topo centrasâ&#x20AC;&#x153; Ĺžengia ÄŻ uostamiestÄŻ su moderniausia namĹł technikos parduotuve, ÄŻsikĹŤrusia PC â&#x20AC;&#x17E;Arenaâ&#x20AC;&#x153;. â&#x20AC;&#x17E;Topo centroâ&#x20AC;&#x153; ďŹ&#x201A;agmanas KlaipÄ&#x2014;doje bus didĹžiausia ĹĄio tinklo parduotuvÄ&#x2014; visoje Lietuvoje.
â&#x20AC;&#x17E;Topo centrasâ&#x20AC;&#x153; garsÄ&#x2014;ja pozityviu dÄ&#x2014;mesiu darbuotojams. Remiantis ÄŻmonÄ&#x2014;je atliktu tyrimu, â&#x20AC;&#x17E;Topo centroâ&#x20AC;&#x153; darbuotojus Ĺžavi darbas didelÄ&#x2014;je, rinkos lyderio pozicijas uĹžimanÄ?ioje, stabilioje, patikimoje ir auganÄ?ioje ÄŻmonÄ&#x2014;je. Vienas iĹĄ darbuotojus labiausiai motyvuojanÄ?iĹł veiksniĹł â&#x20AC;&#x201C; visada laiku mokamas atlyginimas ir socialiniĹł garantijĹł uĹžtikrinimas. Lojaliems darbuotojams sudaromos galimybÄ&#x2014;s ÄŻsigyti buitinÄ&#x2014;s technikos palankesnÄ&#x2014;mis kainomis, o ilgameÄ?iai darbuotojai kasmet pagerbiami vertingais apdovanojimais. ÄŽmonÄ&#x2014; garsÄ&#x2014;ja kaip socialiai atsakinga ir palanki ĹĄeimai: â&#x20AC;&#x17E;Topo centroâ&#x20AC;&#x153; darbuotojai naudojasi visomis ÄŻstatymĹł suteikiamomis garantijomis â&#x20AC;&#x201C; naujagimiĹł tÄ&#x2014;veliai iĹĄleidĹžiami mÄ&#x2014;nesiui atostogĹł, o po vaiko prieĹžiĹŤros atostogĹł grÄŻĹžusioms mamoms iĹĄlaikomos darbo vietos. Socialiai atsakingos ÄŻmonÄ&#x2014;s statusas, pasak A.Rusteikos, yra pranaĹĄumas ieĹĄkant gerĹł specialistĹł, nes tai tampa darbuotojo motyvacijos dalimi. â&#x20AC;&#x17E;Viena iĹĄ stipriĹłjĹł ÄŻmonÄ&#x2014;s pusiĹł â&#x20AC;&#x201C; draugiĹĄkas kolektyvas, kuriame su kolegomis galima atvirai diskutuoti, kartu sprÄ&#x2122;sti iĹĄkilusias problemas ar dalytis Ĺžiniomis, patirtimi. Ĺ tai dÄ&#x2014;l ko mĹŤsĹł darbuotojai teigiamai atsiliepia apie ÄŻmonÄ&#x2122; ir rekomenduoja jÄ&#x2026; kaip gerÄ&#x2026; vietÄ&#x2026; dirbtiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; dĹžiaugiasi A.Rusteika.
Puikios darbo sÄ&#x2026;lygos
Darbuotojai nuolat tobulÄ&#x2014;ja
Erikas Kundreckas Greitai duris atversianÄ?iame didĹžiausiame Lietuvoje â&#x20AC;&#x17E;Topo centreâ&#x20AC;&#x153; darbuosis daugiau nei 30 klaipÄ&#x2014;dieÄ?iĹł. Patrauklias darbo sÄ&#x2026;lygas darbuotojams suteikiantis prekybos tinklas taip uĹžtikrina aukĹĄtÄ&#x2026; klientĹł aptarnavimo kokybÄ&#x2122;. Pakels nuotaikÄ&#x2026;
Kasmet ÄŻ GeidĹžiamiausio darbdavio rinkimĹł sÄ&#x2026;raĹĄus patenkantis
ÄŽmoniĹł grupÄ&#x2014;s darbuotojai vertina jiems sudarytas asmeninio ir pro-
fesinio tobulÄ&#x2014;jimo sÄ&#x2026;lygas. Jiems suteikiamos galimybÄ&#x2014;s dalyvauti mokymuose, seminaruose, konferencijose, ÄŻmonÄ&#x2014; turi savo specializuotÄ&#x2026; bibliotekÄ&#x2026;. O studijuojantiems darbuotojams lengva mokslus suderinti su darbu, nes graďŹ kai lanksÄ?iai derinami, o esant reikalui suteikiama ir papildoma poilsio diena. DidelÄ&#x2014; dalis darbuotojĹł ÄŻmonÄ&#x2014;je dirba gana ilgai, o tai yra rodiklis, kad darbuotojai puikiai suderina tiek darbinÄ&#x2122;, tiek asmeninÄ&#x2122; veiklÄ&#x2026;, nÄ&#x2014;ra kliĹŤÄ?iĹł, kurios skatintĹł ieĹĄkotis kito darbo. â&#x20AC;&#x17E;Mes itin didĹžiuojamÄ&#x2014;s tuo, kad mĹŤsĹł darbuotojai vieni iĹĄtikimiausiĹł ĹĄalyje, nes vidutinis darbo staĹžas ÄŻmonÄ&#x2014;je siekia 4,5 metĹł. Beje, dĹžiugina ir tai, kad net emigranto duonÄ&#x2026; iĹĄbandÄ&#x2122; darbuotojai grÄŻĹžÄ&#x2122; vÄ&#x2014;l ÄŻsidarbina â&#x20AC;&#x17E;Topo centreâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sako A.Rusteika. â&#x20AC;&#x17E;Topo centrasâ&#x20AC;&#x153; KlaipÄ&#x2014;doje duris atvers jau netrukus. ParduotuvÄ&#x2014; ÄŻsikurs PC â&#x20AC;&#x17E;Arenaâ&#x20AC;&#x153;, Taikos pr. 64. Ĺ iuo metu klaipÄ&#x2014;dieÄ?iai â&#x20AC;&#x17E;Topo centroâ&#x20AC;&#x153; prekiĹł gali ÄŻsigyti internetu www.topocentras.lt. Pristatymas VakarĹł Lietuvos regiono gyventojams â&#x20AC;&#x201C; nemokamas.
4,5 metĹł
siekia vidutinis darbo staĹžas ÄŻmonÄ&#x2014;je.
ď Ž Karjera: Q_NbTV XN NaZ\`SR_N X\YRXafcR Â&#x201C; cVR[N V Â A\]\ PR[a_\Â&#x2022; `Ă&#x203A;X
ZĂ&#x203A;` ]N`YN]Ă&#x2DC;VĂş
 A\]\ PR[a_\Â&#x2022; N_PUfc\ [b\a_
3
penktaDIENIS, SPALIO 26, 2012
miestas NauÂjas kaÂpiÂtoÂnas
DeÂleÂgaÂciÂja â&#x20AC;&#x201C; iĹĄ ItaÂliÂjos
PĹŤs stipÂrus vÄ&#x2014;Âjas
KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos valsÂtyÂbiÂnio jĹŤÂrĹł uos to diÂrekÂciÂjos vaÂdoÂvas EuÂgeÂni jus GentÂviÂlas vaÂkar uosÂto ka piÂtoÂnu paÂskyÂrÄ&#x2014; AdoÂmÄ&#x2026; AlekÂnÄ&#x2026;, kuÂris ĹĄias paÂreiÂgas Ä&#x2014;jo laiÂkiÂnai. To priÂreiÂkÄ&#x2014;, nes po kiÂluÂsio skan daÂlo dÄ&#x2014;l deÂgaÂlĹł vaÂgysÂÄ?iĹł iĹĄ loc maÂnĹł kaÂteÂriĹł iĹĄ paÂreiÂgĹł paÂsi trauÂkÄ&#x2014; KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos uosÂto kaÂpiÂto nas VikÂtoÂras LuÂkoÂĹĄeÂviÂÄ?ius.
KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos meÂriÂjoÂje vaÂkar lanÂkÄ&#x2014; si deÂleÂgaÂciÂja iĹĄ ItaÂliÂjos. SveÂÄ?iai su miesÂto vaÂdoÂvais trumÂpai apÂta rÄ&#x2014; abieÂjĹł ĹĄaÂliĹł ĹĄvieÂtiÂmo proÂble mas, ugÂdyÂmo ÄŻstaiÂgĹł fiÂnanÂsaÂvi mo klauÂsiÂmus. Po dvieÂjĹł saÂvaiÂÄ?iĹł plaÂnuoÂjaÂmas atÂsaÂkoÂmaÂsis Klai pÄ&#x2014;Âdos deÂleÂgaÂciÂjos viÂziÂtas ÄŻ ItaÂli jÄ&#x2026;, SiÂciÂliÂjÄ&#x2026;. ViÂziÂtĹł tiksÂlas â&#x20AC;&#x201C; peÂrimÂti parÂtneÂriĹł geÂrÄ&#x2026;ÂjÄ&#x2026; paÂtirÂtÄŻ.
SiÂnopÂtiÂkai proÂgnoÂzuoÂja, jog ĹĄian dien paÂjĹŤÂryÂje siauÂtÄ&#x2014;s smarÂkus ĹĄiauÂrÄ&#x2014;s vaÂkaÂrĹł, vaÂkaÂrĹł vÄ&#x2014;Âjas, ku rio greiÂtis gĹŤÂsiuoÂse gaÂli siekÂti iki 23 metÂrĹł per seÂkunÂdÄ&#x2122;. ProgÂno zuoÂta, jog dar smarÂkesÂnis vÄ&#x2014;Âjas tuÂrÄ&#x2014;Âjo siauÂtÄ&#x2014;Âti nakÂtÄŻ â&#x20AC;&#x201C; gĹŤÂsiuoÂse jo greiÂtis galÄ&#x2014;jo siekÂti 25-27 met rus per seÂkunÂdÄ&#x2122;. ÄŽsiÂdieÂnoÂjus vÄ&#x2014; jas tuÂrÄ&#x2014;ÂtĹł nuÂrimÂti.
Dienos telegrafas NuosÂtoÂl iai. Per deÂv yÂn is mÄ&#x2014;ÂneÂs ius â&#x20AC;&#x17E;LiÂm arÂkoâ&#x20AC;&#x153; laiÂv iÂn inÂk ysÂtÄ&#x2014;s komÂp aÂn i jos neauÂd iÂt uoÂtos paÂjaÂmos buÂvo 39,7 mln. liÂt Ĺł. PaÂlyÂg inÂt i su praÄ&#x2014;ÂjuÂsiĹł me tĹł tuo paÂÄ?iu laiÂkoÂtarÂpiu, jos suÂmaÂĹžÄ&#x2014; jo 44 proÂcenÂtais. Per deÂv yÂn is mÄ&#x2014;Âne sius komÂpaÂn iÂja paÂt yÂrÄ&#x2014; 30,4 mln. liÂt Ĺł nuoÂstoÂl iĹł. PerÂnai tuo paÂÄ?iu laiÂkoÂtar piu jie sieÂkÄ&#x2014; 0,8 mln. liÂt Ĺł.
PAREIĹ KIMAS DÄ&#x2013;L R.PALIUKO PALAIKYMO ANTRAJAME SEIMO RINKIMŲ TURE Gerbiami rinkÄ&#x2014;jai, dÄ&#x2014;kojame Jums uĹž aktyvĹł dalyvavimÄ&#x2026; Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose ir kvieÄ?iame paremti Darbo partijos kandidatÄ&#x2026; RaimundÄ&#x2026; PaliukÄ&#x2026; antrajame rinkimĹł ture spalio 28 dienÄ&#x2026; Baltijos vienmandatÄ&#x2014;je rinkimĹł apygardoje. JĹŤsĹł parodyta valia Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose sutelkÄ&#x2014; Darbo, Lietuvos socialdemokratĹł bei Tvarkos ir teisingumo partijas bendram darbui, siekiant teisingos, demokratiĹĄkos ir turtingos mĹŤsĹł valstybÄ&#x2014;s. Tik tvirta naujoji dauguma ir patyrÄ&#x2122; bei atsakingi politikai iĹĄtaisys buvusiĹłjĹł valdanÄ?iĹłjĹł klaidas ir dirbs sÄ&#x2026;Ĺžiningai Jums ir JĹŤsĹł vaikĹł ateiÄ?iai.
UĹž RaimundÄ&#x2026; PaliukÄ&#x2026;! UĹž naujÄ&#x2026; valdanÄ?iÄ&#x2026;jÄ&#x2026; daugumÄ&#x2026;! Darbo partijos pirmininkas
Viktoras Uspaskich
Lietuvos socialdemokratĹł partijos pirmininkas
Algirdas ButkeviÄ?ius
Partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas Rolandas Paksas
Spalio 28-oji â&#x20AC;&#x201C; lemiamo apsisprendimo diena. JĹŤsĹł balsai nulems reikalingus pokyÄ?ius valstybÄ&#x2014;je. Kiekvienas balsas yra labai svarbus!
PolitinÄ&#x2014; reklama bus apmokÄ&#x2014;ta iĹĄ Raimundo Paliuko 2012 m. LR Seimo rinkimĹł kampanijos sÄ&#x2026;skaitoje esanÄ?iĹł lÄ&#x2014;ĹĄĹł. UĹžs. 1037285
NelaimÄ&#x2014;. DviÂdeÂĹĄ imtÂmeÂt is vaiÂk iÂn as ketÂv irÂt aÂd ieÂn io ryÂt Ä&#x2026; KreÂt inÂgoÂje ĹžuÂvo ant geÂleÂĹž inÂkeÂl io bÄ&#x2014;Âg iĹł. BeÂveik nea beÂj oÂj aÂm a, kad jis nuÂs iÂĹž uÂd Ä&#x2014;. NeÂl ai mÄ&#x2014; ÄŻvyÂko apie 7 val. ryÂto po viaÂduÂk u ÄŻ PaÂl anÂg Ä&#x2026;. MaĹžÂd aug uĹž deÂĹĄ imÂt ies ki loÂmetÂr Ĺł Ĺ˝alÂg iÂr io seÂn iĹŤÂn iÂj oÂj e RuÂbu liĹł kaiÂme gyÂveÂnÄ&#x2122;s RimÂv yÂdas stoÂvÄ&#x2014; jo ant bÄ&#x2014;Âg iĹł prieĹĄ atÂvaÂĹž iuoÂjanÂt ÄŻ grei tÄ&#x2026;Âj ÄŻ trauÂk iÂn ÄŻ Vilniusâ&#x20AC;&#x201C;KlaipÄ&#x2014;da. VaiÂk i nas ĹžuÂvo vieÂtoÂje. SprenÂd Ĺžiant iĹĄ elÂge sio, jis buÂvo paÂs iÂr yÂĹž Ä&#x2122;s mirÂt i.
MirÂt ys. VaÂk ar KlaiÂp Ä&#x2014;Âdos ciÂv iÂl iÂnÄ&#x2014;s metÂr iÂkaÂciÂjos skyÂr iuÂje uĹžÂreÂg istÂr uoÂtos 2 klaiÂpÄ&#x2014;Âd ieÂÄ?iĹł mirÂt ys. MiÂrÄ&#x2014; EdÂmund VaiÂciuÂl is (g. 1945 m.), JuÂr iÂjus VuĹĄkÂva riok (g. 1954 m.). LÄ&#x2014;ÂbarÂt Ĺł kaÂpiÂnÄ&#x2014;s. Ĺ ianÂd ien laiÂdoÂja mos OlÂga Ĺ eiÂfer, NiÂna VaÂsilÂjeÂva. JoÂniĹĄÂkÄ&#x2014;s kaÂpiÂnÄ&#x2014;s. Ĺ ianÂd ien laiÂdoÂja ma BroÂnisÂlaÂva BruÂĹž ieÂnÄ&#x2014;. NauÂjaÂg iÂmiai. Per staÂt isÂt iÂnÄ&#x2122; paÂrÄ&#x2026; pa gimÂdÄ&#x2014; 7 moÂteÂrys. GiÂmÄ&#x2014; 3 merÂgaiÂtÄ&#x2014;s ir 4 berÂniuÂkai. GreiÂtoÂji. VaÂkar iki 17 val. greiÂtoÂsios pa galÂbos meÂd iÂkai suÂlauÂkÄ&#x2014; 55 iĹĄÂk vieÂt i mĹł. KlaiÂpÄ&#x2014;Âd ieÂÄ?iai dauÂg iauÂsia skun dÄ&#x2014;Âsi krauÂjoÂtaÂkos suÂt riÂk iÂmais, galÂvos skausÂmais, paÂt irÂtoÂm is smulÂk ioÂm is trauÂmoÂmis.
ÄŽ kaÂpiÂnes veĹĄ dauÂgiau auÂtoÂbuÂsĹł Nuo rytÂdieÂnos ÄŻ LÄ&#x2014;ÂbarÂtĹł ir JoÂniĹĄÂkÄ&#x2014;s kaÂpi nes vaÂĹžiuos dauÂgiau auÂtoÂbuÂsĹł. Taip sie kiaÂma, kad prieĹĄ VÄ&#x2014;ÂliÂnes klaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂÄ?iams bĹŤÂtĹł paÂtoÂgiau nuÂvykÂti suÂtvarÂkyÂti arÂti mĹłÂjĹł kaÂpus. MilÂda SkiÂriuÂtÄ&#x2014; m.skiriute@kl.lt
OrÂgaÂniÂzuos speÂciaÂlius reiÂsus
Nuo rytÂdieÂnos ÄŻ LÄ&#x2014;ÂbarÂtĹł kaÂpiÂnes praÂdÄ&#x2014;s vaÂĹžiuoÂti ne tik 11, bet ir 111 nuÂmeÂriu paÂĹžyÂmÄ&#x2014;Âti miesÂto auÂtoÂbu sai. PasÂtaÂraÂsis marĹĄÂruÂtas traÂdiÂciĹĄÂ kai orÂgaÂniÂzuoÂjaÂmas per VÄ&#x2014;ÂliÂnes. 111 nuÂmeÂriu paÂĹžyÂmÄ&#x2014;Âti auÂtoÂbuÂsai vaÂĹžiuos ir sekÂmaÂdieÂnÄŻ. Dar dauÂgiau auÂtoÂbuÂsĹł ÄŻ kaÂpiÂnes vaÂĹžiuos pirÂma dieÂnÄŻ, antÂraÂdieÂnÄŻ ir treÂÄ?iaÂdieÂnÄŻ. Bus orÂgaÂniÂzuoÂjaÂmi paÂpilÂdoÂmi ir 11, ir 111 auÂtoÂbuÂsĹł reiÂsai. KetÂvirÂtaÂdieÂnÄŻ, ViÂsĹł ĹĄvenÂtĹłÂjĹł die nÄ&#x2026;, kai viÂsi vaÂĹžiuoÂja paÂgerbÂti miÂru siĹł arÂtiÂmĹłÂjĹł, daĹžÂniau vaÂĹžiuos ir 17, 18 nuÂmeÂriu paÂĹžyÂmÄ&#x2014;Âti auÂtoÂbuÂsai. Bus orÂgaÂniÂzuoÂjaÂmi dar su speÂcia lĹŤs marĹĄÂruÂtai â&#x20AC;&#x201C; 99 ir 117. PasÂtaÂraÂsis junÂgia LÄ&#x2014;ÂbarÂtĹł ir JoÂniĹĄÂkÄ&#x2014;s kaÂpiÂnes. DÄ&#x2014;l speÂciaÂliĹłÂjĹł marĹĄÂruÂtĹł orÂga niÂzaÂviÂmo lapkÂriÂÄ?io 1-Ä&#x2026;jÄ&#x2026; nuo 9 iki 19.10 val. neÂvaÂĹžiuos 9 nuÂmeÂriu pa ŞyÂmÄ&#x2014;Âti auÂtoÂbuÂsai. Taip pat neÂbus orÂgaÂniÂzuoÂjaÂmas 18A marĹĄÂruÂtas. 17 ir 18 nuÂmeÂriu paÂĹžyÂmÄ&#x2014;Âti auÂtoÂbuÂsai neÂvaÂĹžiuos ÄŻ â&#x20AC;&#x17E;JauÂnysÂtÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153; stoÂteÂlÄ&#x2122;. SteÂbÄ&#x2014;s siÂtuaÂciÂjÄ&#x2026;
PaÂsak vieÂĹĄoÂsios ÄŻstaiÂgos â&#x20AC;&#x17E;KlaiÂpÄ&#x2014; dos keÂleiÂviÂnis transÂporÂtasâ&#x20AC;&#x153; diÂrek toÂriaus GinÂtaÂro NeÂniĹĄÂkio, nuo oro
sÄ&#x2026;ÂlyÂgĹł priÂklauÂsys, kiek ĹžmoÂniĹł va Şiuos ÄŻ kaÂpiÂnes. â&#x20AC;&#x17E;ProgÂnoÂzuoÂjaÂma, kad ĹĄeĹĄÂtaÂdieÂnÄŻ ir sekÂmaÂdieÂnÄŻ atÂvÄ&#x2014;s, taÂÄ?iau maÂĹžiau lis, toÂdÄ&#x2014;l ĹžmoÂniĹł srauÂtai gaÂli bĹŤÂ ti diÂdesÂni. SuÂtaÂrÄ&#x2014;Âme su veÂĹžÄ&#x2014;Âjais, kad jei maÂtys, jog keÂleiÂviai neÂtelÂpa ÄŻ auÂtoÂbuÂsÄ&#x2026;, praÂneĹĄ. TuoÂmet paÂlei siÂme dauÂgiau auÂtoÂbuÂsĹłâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; paÂbrÄ&#x2014; ŞÄ&#x2014; G.NeÂniĹĄÂkis.
Ĺ ieÂmet speÂciaÂlĹŤs au toÂbuÂsĹł marĹĄÂruÂtai ÄŻ kaÂpiÂnes bus orÂgaÂni zuoÂjaÂmi ir po lapkÂri Ä?io 1-osios. Ĺ ieÂmet speÂciaÂlĹŤs auÂtoÂbuÂsĹł marĹĄÂ ruÂtai ÄŻ kaÂpiÂnes bus orÂgaÂniÂzuoÂjaÂmi ir po lapkÂriÂÄ?io 1-osios. KeÂlius ĹžadÄ&#x2014;jo patvarkyti
AuÂtoÂmoÂbiÂliĹł vaÂĹžiaÂviÂmo ÄŻ LÄ&#x2014;Âbar tĹł kaÂpiÂnes scheÂma iĹĄÂliÂko toÂkia pat kaip ir praÄ&#x2014;ÂjuÂsiais meÂtais. SuÂdÄ&#x2014;Âtin gesÂnÄ&#x2014;s eisÂmo sÄ&#x2026;ÂlyÂgos dÄ&#x2014;l reÂmon tuoÂjaÂmos JoÂniĹĄÂkÄ&#x2014;s gatÂvÄ&#x2014;s bus prie JoÂniĹĄÂkÄ&#x2014;s kaÂpiÂniĹł. â&#x20AC;&#x17E;VaiÂruoÂtoÂjai, noÂrinÂtys paÂtek ti ÄŻ JoÂniĹĄÂkÄ&#x2014;s kaÂpiÂnes, tuÂrÄ&#x2014;s iĹĄ Lie pĹł gatÂvÄ&#x2014;s suÂkti ÄŻ KleÂmiĹĄÂkÄ&#x2014;s, o iĹĄÂ
Â&#x201E;Â&#x201E;ProgÂnoÂzÄ&#x2014;s: maÂnoÂma, kad keÂleiÂviĹł srauÂtai ÄŻ kaÂpiÂnes ViÂsĹł ĹĄvenÂtĹłÂjĹł dieÂnÄ&#x2026; ir per VÄ&#x2014;ÂliÂnes priÂklauÂsys nuo orĹł.
vaÂĹžiuoÂti RĹŤÂko gatÂveâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; aiĹĄÂkiÂno KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos saÂviÂvalÂdyÂbÄ&#x2014;s TransÂpor to skyÂriaus vyÂriauÂsiaÂsis speÂciaÂlis tas VyÂtauÂtas PaukĹĄÂtÄ&#x2014;. VaiÂruoÂtoÂjams paÂtaÂriaÂma steÂbÄ&#x2014; ti keÂlio ĹženkÂlus, nes jie paÂdÄ&#x2014;s iĹĄÂ vengÂti neÂpaÂtoÂguÂmĹł. G.NeÂniĹĄÂkio teiÂgiÂmu, prie kaÂpiÂniĹł eisÂmÄ&#x2026; reÂguÂliuos poÂliÂciÂjos paÂreiÂgĹŤÂnai. Jei bus diÂdeÂlÄ&#x2014;s spĹŤsÂtys, arÂÄ?iauÂsiai ka piÂniĹł esanÂÄ?ioÂse gatÂvÄ&#x2014;Âse bus orÂgaÂni zuoÂjaÂmas vienÂpuÂsis eisÂmas arÂba lei dĹžiaÂma ÄŻvaÂĹžiuoÂti tik auÂtoÂbuÂsams. V.PaukĹĄÂtÄ&#x2014; buÂvo nuÂvyÂkÄ&#x2122;s apÂĹžiĹŤÂ rÄ&#x2014;Âti prie LÄ&#x2014;ÂbarÂtĹł esanÂÄ?ius keÂlius. Juos KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos raÂjoÂno saÂviÂvalÂdyÂbÄ&#x2014; prieĹĄ VÄ&#x2014;ÂliÂnes ĹžaÂdÄ&#x2014;Âjo ĹĄiek tiek pa reÂmonÂtuoÂti.
VyÂtauÂto LiauÂdansÂkio nuoÂtr.
7Ă`Ăş ONY`N` N[a_NWNZR @RVZ\ _V[XVZĂş ab_R TNYV [bYRZaV _RVXNYV[Tb` ]\XfĂ&#x2DC;Vb`
4R[\cRVaN 8_N`Nb`XVR[Ă&#x203A;
7Ă`Ăş XN[QVQNaĂ&#x203A; =NWĂ_V\ N]fTN_Q\WR
=NYNVXfXVaR ZN[R @=.96< % ¡7¡ Â&#x201C; \ N aN]b`V @RVZ\ [N_R ]NYNVXf`Vb XVRXcVR[Ă&#x2013; V 7Ă`Ăş asmeninis tel.8 698 00943 el.paĹĄtas: genoveita@yahoo.com www.krasauskiene.lt =\YVaV[Ă&#x203A; _RXYNZN N]Z\XĂ&#x203A;aN V XN[QVQNaĂ&#x203A;` Ă&#x; 9? @RVZ\ [N_Vb` 4R[\cRVa\` 8_N`Nb`XVR[Ă&#x203A;` ]\YVaV[Ă&#x203A;` XNZ]N[VW\` `Ă&#x2013;`XNVa\` B ` $ #
4
penktadienis, spalio 26, 2012
miestas
Balso kaina – tik 7 litai
Komentaras
Andrius Leliuga
Klaipėdos apskrit ies vyr iausiojo pol icijos kom isar iato Viešosios tvarkos biuro viršin inkas
P Kompanija: miesto centre gyvenanti moteris balsuoti už pinigus pa
žadėjo atsivesti ir savo gyvenimo draugą.
1
Tyrimo rezultatai ap stulbino, nes visi kalbin ti žmonės net nedvejodami sutiko parduoti savo balsus, jiems rūpėjo tik pinigų suma. Stebino ir tai, kad net ir asocia liai atrodantys žmonės žinojo, jog trečiadienį ir ketvirtadienį vyko išankstinis balsavimas antrajame rinkimų į Seimą ture, todėl, tikė damiesi, kad galės uždirbti pardavę balsą, su savimi nešiojosi ir asmens dokumentus. Per pusvalandį – keturi garan tuoti rinkėjų, gyvenančių skirtin gose apygardose, balsai. Toks buvo žurnalistinio eksperimento rezul tatas. Galima tik įsivaizduoti, kiek balsų įmanoma nusipirkti, jei šiam tikslui metamos didesnės pajėgos ir skiriama daugiau laiko. Žadėjo atsivesti Romką
Pirmąją potencialią rinkėją „Klai pėdos“ žurnalistė užkalbino besi sukiojančią prie konteinerių, esan čių netoli M.Mažvydo alėjos. Tvarkingai apsirengusiai moteriai pareiškus užuojautą dėl sunkaus gy venimo, iškart pasiteirauta, ar ji ne norėtų užsidirbti. „O ką reikės da ryti? Balsuoti? Be problemų“, – net nemirktelėjusi sutiko klaipėdietė. Pasiteiravus, už kiek ji sutiktų parduoti savo balsą, rinkėja paklau sė, kiek siūloma. „10 litų? Tinka“, – nesiderėjo moteris. Paprašyta pa rodyti, ar turi galiojantį asmens ta patybę patvirtinantį dokumentą, ji iškart iš kišenės išsitraukė asmens tapatybės kortelę ir patikino, kad gyvenamąją vietą yra deklaravusi viename Pušyno gatvės daugiabu čiame name. Paklausta, ar jos įsitikinimai leis balsuoti už tam tikrą partiją, rinkė ja teigė, kad jokių problemų nema to: „Už ką pasakysite, už tą ir bal suosiu“. Pasiteiravus, ar moteris gali prie savivaldybės atsivesti ir daugiau žmonių, kurie sutiktų parduoti sa vo balsus, ji iškart rado išeitį. „Ateisiu su Romka, nes jis jau bus grįžęs ir darbo, tad turėsite duoti 20 litų“, – sąlygą iškėlė rinkėja. Sutarta, kad vakare įvyks susiti kimas prie savivaldybės, tuomet ji su gyvenimo draugu balsuos ir gaus atlygį. Tačiau į susitikimą žurnalistai nenuėjo, nes policijos pareigūnai iš anksto įspėjo, kad duoti pinigų ne
valia, be to, atliekant tyrimą, nega lima buvo ir įvardyti kandidato ar partijos, kuriai neva perkami balsai. Prisistatė mero pažįstamu
Kita dienraščio „Klaipėda“ ekspe rimento vieta – labdaros valgykla Baltijos prospekte. Nuojauta neapgavo – jau pirma sis pakalbintas vyras pradėjo dery bas. Pasiūlius penkis litus už balsą, klaipėdietis paprašė bent poros litų daugiau ir galiausiai sutiko balsuoti už septynis litus.
Balso pardavėjas:
Kur jūs anksčiau bu vote? Jau aną sek madienį sukiojausi prie rinkimų apylin kės, laukiau, kol kas nors man pasiūlys pinigų, bet taip ir ne sulaukiau.
„Kur jūs anksčiau buvote? Jau aną sekmadienį sukiojausi prie rinkimų apylinkės, laukiau, kol kas nors man pasiūlys pinigų, bet taip ir nesulau kiau. Tad ėjau balsuoti už partiją, kuriai savo balsą atidaviau praėju siuose rinkimuose ir gavau 10 litų“, – atvirai pasakojo vyras. Paprašytas jis iškart parodė Lie tuvos piliečio pasą – įrodė, kad šis yra galiojantis, tad suteikia teisę balsuoti vienoje Klaipėdos apygar doje. Tačiau pašnekovas nesutiko va kare susitikti prie savivaldybės, kad galėtų savo balsą parduoti išanksti niame balsavime. „Ką jūs, dar kam nors kils įtari mas. Jau geriau sekmadienį eisiu balsuoti į savo rinkimų apylinkę. Dabar duokite avansą, o likusią su mą sumokėsite sekmadienį“, – pa reikalavo rinkėjas. Paaiškinus, kad avanso negaus, nes pinigai sumokami tik atlikus darbą, vyras pradėjo guostis, kad jam tikrai labai reikia kelių litų pa daryti „pachmielą“. „Aš tikrai jūsų neapgausiu, sek madienį ateisiu. Esu patikimas žmogus, kartu su buvusiu Klaipėdos
Susitarimas: pusamžiui vyrui dešimt litų už balsą rinkimuose pasiro
dė tinkamas atlygis.
Vytauto Petriko nuotr.
meru į bažnyčią vaikščiojau mels tis“, – kozirį metė vyras. Dar kartą paaiškinus, jog pinigų iš anksto jis negaus, žmogus nurimo, tačiau pareiškė, kad sekmadienį jam už balsą reikės mokėti daugiau. Iš girdęs sutikimą, jis dar kelis kartus pasitikslino valandą, kada reikia su sitikti prie rinkimų apylinkės.
savimo vietą – Šilutės rajono savi valdybę, tačiau žadėtų pinigų po balsavimo negavo, nes tam sutrukdė netikėtai atsiskaitymo vietoje pasi rodę policijos pareigūnai. Nors ši byla pasiekė teismą, ji dar neišnagrinėta, nes kaltinamoji teis mo posėdyje pasirodė girta. Bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, ji grą žinta prokuratūrai. Prokurorai spėjo, kad teisėjai nėra suinteresuoti greitai išnagrinėti su rinkimų pažeidimais susijusias by las, nes bijo pakenkti į valdžią atei nančiai partijai, kad neprarastų sa vo darbo vietos.
Demonstravo išprusimą
Dar vieną vyrą „Klaipėdos“ žurna listai užkalbino gatvėje, kai šis sku bėjo iš parduotuvės, plastikiniame maišelyje nešdamasis „bambalį“ alaus. Į paprastą klausimą, ar norėtų už dirbti, klaipėdietis sureagavo opera tyviai: „O ką reikės daryti?“ Paaiškinus, kad reikės už nurody tą kandidatą balsuoti rinkimuose, vyras iškart sutiko, tik paklausė kai nos. „Sakote, kad daugiau dešimties litų nemokėsite, nes tokia „stavkė“? Gerai, užteks“, – nesiderėjo. Paprašius parodyti asmens tapa tybę patvirtinantį dokumentą, vyras dievagojosi, kad jį tikrai turi, tik yra palikęs namuose. „Esu registruotas prie savivaldybės, tad balsuoti turiu Danės apygardoje“, – politinį išpru simą demonstravo klaipėdietis. Jis iškart sutiko vakare susitik ti prie savivaldybės, nueiti balsuoti iš anksto ir tik tuomet pasiimti at lygį. Beje, jis buvo vienintelis, ku ris pasiklausė, už ką reikės balsuo ti. „Nors koks skirtumas“, – greitai vyro smalsumas išgaravo. Į teismą atėjo girta
Rinkėjų balsų pirkimas jau tapo or ganizuotu nusikaltimu. Tai pripaži no ir policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis. Klaipėdos apskrityje po pirmo jo rinkimų turo buvo pradėti keturi ikiteisminiai tyrimai, bet teismą pa siekė tik viena byla. Kiti tyrimai bu vo nutraukti, nes nerasta nusikalti mo sudėties. Prokurorai nustatė, kad spalio 10 dieną Šilutės-Pagėgių rinkimų apy gardoje vykstant išankstiniam bal savimui du įtariamieji keturiems rinkėjams pažadėjo už balsą sumo kėti po 15 litų. Įtariamieji prieš tai atspausdinto se balsavimo biuletenių kopijose pa rodė, kaip reikia balsuoti. Rinkėjai, sutikę balsuoti už pini gus, buvo nuvežti automobiliu į bal
Kaltinamajam – pagyros
Šią savaitę buvo nuteistas zarasiškis, kuris šiųmečiuose Seimo rinkimuo se pirko balsus. Tai kol kas vienin telis atvejis, kai dėl šį spalį užfik suotų rinkimų pažeidimų skiriama bausmė. 37 metų zarasiškis pripažintas kaltu papirkimu trukdžius asme nims realizuoti savo teisę rinkti. Teismas paskyrė dešimties mėne sių viešųjų darbų bausmę, nuteis tasis įpareigotas 400 valandų – 40 per mėnesį – dirbti visuomenės la bui. Prokuroras buvo prašęs teismo paskirti dvejų metų laisvės apribo jimo bausmę. Ikiteisminio tyrimo metu nusta tyta, kad spalio 10 ir 11 d. įtariama sis, paprašytas kandidato į Seimo narius papirkti asmenis ir tikėda masis gauti sau materialinį atlygį, keliems asmenims pažadėjo atsily ginti po 10 litų, jei balsuos už atitin kamą partiją ir kandidatą. Papirkti asmenys įvykdė prašymą ir jiems buvo sumokėta. Tačiau teismo praktiką dėl bausmių už rinkėjų balsų pirkimą galima ver tinti kaip gana keistą. Pernai per sa vivaldos rinkimus pareigūnai nutvėrė už rankos Ignalinos gyventoją, kai jis pirko asocialių asmenų balsus. Prokuroras prašė kaltinamajam skirti baudą, tačiau trijų teisėjų ko legija įvertino, kad įtariamasis tik davė išmaldą. Kitas teisiamasis rinkėjus vežė balsuoti ir už balsą mokėjo po 10 li tų. Tačiau teismas kaltinamąjį ne tik išteisino, bet dar ir pagyrė, kad jis padėjo asocialiems asmenims su siorientuoti, nes tokie rinkėjai va žiavo balsuoti tik todėl, kad buvo pasirūpinta transportu ir pažadėta už tai sumokėti.
ol icijos general in is kom i saras S.Skvernel is vieš ai informavo, kad per antrąjį rink imų turą dirbs sustip rintos pol icijos pareig ūnų pajėgos. Klaipėdos apskrit is – ne išimt is. Čia bus suformuotos operat yv inės do kumentavimo grupės, kriminalinės pol icijos pareig ūnai dirbs neun ifor muot i, jie stebės, rinks informaciją. Garantuoju, kad antrajame ture rinki mų eigą tikrai prižiūrėsime griežčiau. Džiaug iamės, jog Klaipėdos apskri tyje problemų dėl rinkėjų papirkinė jimo yra, matyt, mažiausiai Lietuvo je. Stengsimės, kad taip būtų ir toliau. Balsų negalima pirkti, tad taip elgtis ket inant iems žmonėms pat arč iau nesivarginti, o kiti turėtų nesistengti uždirbti, nes visi bus sulaikyti. Į Klai pėdos apskritį atvyks ir pareigūnų iš Pol icijos departamento, kur ie važ i nės po rink imų apylinkes ir kontro liuos situaciją.
Siūlo griežtinti bausmę Šiuo metu galiojančiame Baudžia
majame kodekse numatyta, kad tas, kas naudodamas psichinę prievartą arba papirkdamas, arba apgaulės bū du trukdė asmeniui realizuoti savo teisę rinkti, būti išrinktam arba daly vauti referendume, baudžiamas vie šaisiais darbais arba bauda, arba lais vės apribojimu, arba areštu, arba lais vės atėmimu iki trejų metų. Rinkėjo balsavimas už atlygį, siū
lymasis balsuoti už atlygį užtraukia administracinę atsakomybę ir baudą nuo 1 iki 2 tūkst. litų. Seime po pirmojo rinkimų turo bu
vo įregistruota Baudžiamojo kodek so pataisa, kuria maksimalią baus mę už balsų pirkimą siūloma padi dinti iki penkerių metų nelaisvės, iš galimų bausmių sąrašo siūloma iš braukti viešuosius darbus.
Skaičiai ir statistika Nuo spal io 10 dienos, kai prasidėjo išankstinis balsavimas Seimo rink i mų pirmajame ture, iki vakar šalies policijos pareigūnai gavo 327 prane šimus apie galimus pažeidimus. Daug iausia pranešimų gauta iš Vil niaus apskrit ies – per 130, iš Kauno apskrities – apie 40, iš Alytaus apskri ties – beveik 30. Iš viso per šiuos Seimo rinkimus pra dėt as 21 ikiteism in is tyr imas: Vil niaus apskrit yje – 7, Klaipėdos ap skrityje – 4, Tauragės apskrityje – 3, Utenos ir Alytaus apskrityse – po 2, Kauno, Šiaul ių ir Mar ijampolės ap skrityse – po 1. Daug iausia ikiteisminių tyrimų pra dėta dėl galimo balsų pirk imo.
5
penktadienis, spalio 26, 2012
aktualijos
Įmigęs tėvas sukėlė nerimą Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Kilus įtarimui, kad bute gali būti negyvas žmogus, naktį iš trečiadie nio į ketvirtadienį ugniagesiai ko pėčiomis lipo į trečiąjį aukštą.
Sąmyšis: Klaipėdos rajono politikai susizgribo aiškintis, kodėl kilo ma
sinis gyventojų pasipiktinimas.
Vytauto Petriko nuotr.
Dėl šiukšlių – politikų ataka Klaipėdos rajono taryba aiškinosi, kodėl stringa rinkliavos už komunalines atlie kas rajone įgyvendinimas. Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Apibėrė klausimais
„Kadangi kilo daugybė nesusipra timų, politikai norėjo patys užduoti visą eilę klausimų įmonės „Gargž dų švara“ vadovui. Aiškintasi, ko dėl žmonės gauna dvigubas sąskai tas, kodėl jos siunčiamos mirusių asmenų vardu“, – tikino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Česlovas Banevičius. Įmonės „Gargždų švara“ vadovas Rimantas Martinkus politikams iš dėstė visas problemas ir aiškino, jog natūralu, kad rinkliavos įvedimas sulaukė gyventojų pasipriešinimo.
tojams neva nemokėti rinkliavos už atliekas. „Aš nesakau, kad nereikia mo kėti. Bet, mano manymu, žmonės turi mokėti teisingai. Kodėl įmo nės „Gargždų švara“ administra cija nutyli faktą, kad galima mokėti už faktinį sukauptų šiukšlių kiekį? Juk tai būtų perpus pigiau“, – aiš kino tarybos narys, buvęs rajono meras Sigitas Karbauskas. Jis pastebėjo, jog rajone tokią at liekų deklaravimo sistemą norėtų pasirinkti 80 proc. gyventojų. Taip pat politikai klausinėjo, ko dėl „Gargždų švara“ gyventojams nurodo patiems pasiimti šiukšlių konteinerius ir neatgabena jų į na mus. „Pirma reikia aprūpinti kontei neriais, po to rinkti rinkliavą“, – pastebėjo tarybos narys. Vežėjams – 12 tūkst. litų sąskaita
Česlovas Banevičius:
Kadangi kilo daugybė nesusipratimų, poli tikai norėjo patys už duoti visą eilę klausi mų įmonės „Gargždų švara“ vadovui. „Juk 45 proc. gyventojų iš vi so nemokėjo už šiukšlių išveži mą. Politikai teiravosi, kaip turė tų rinkliavą mokėti vieniša neįgali senutė, jei ją prižiūri globėja. Ofi cialiai seniūnija jau negalės išduo ti pažymos, kad namuose gyvena vienas žmogus ir būtų taikoma 50 proc. nuolaida“, – aiškino R.Mar tinkus. Ragina nemokėti?
Taryboje kilo pasipiktinimas dėl kai kurių politikų raginimų gyven
Didelės diskusijos kilo dėl gamy binių ir pramonės patalpų apmo kestinimo. Politikai kėlė klausimą, kaip rinkliavos vykdytojai įsitikina, kad apleistame sandėlyje tikrai ne vykdoma jokia veikla. „Tvarkos nėra, nes nenustatyta, kas išduoda pažymą apie nenau dojamą sandėlį. Į daugelį klausi mų atsakymų negavome“, – aiš kino S.Karbauskas. Rajono tarybos nariai teiravo si, kodėl rinkliavos administra torius už šiukšlių išvežimą vie nai didžiausių rajone įsikūrusių krovinių gabenimo įmonei išra šė net 12 tūkst. litų sąskaitą už 5 mėnesius. „Juk vien rašant tokią sąskai tą jau turėjo kilti administrato riui klausimų, kodėl nesiteiravo, o siuntė sąskaitą? Juk yra galimybė ne už kvadratūrą mokėti, o už kie kį“, – pastebėjo politikas. Kai kurie politikai suabejojo, ar 60 litų metinė rinkliava sodinin kams nėra per didelė. „Jei žmogus sode gyvena tik 2–3 mėnesius, gal kaina tikrai per didelė? Daugelį punktų dar reikės tobulinti“, – kalbėjo rajono tary bos narys.
Minijos gatvėje 131 name gyve nančio vyro sūnus sunerimo atė jęs aplankyti tėvo. Buvo jau naktis, tačiau niekas neatsiliepė į telefo no skambutį ir nepriėjo prie durų, nors sūnus spaudė durų skambu tį bei beldė. Langas buvo praviras ir tai dar labiau vertė baimintis, ar šeimininkas gyvas. Iškvietęs policiją vyras sužinojo, kad pareigūnai negali laužti durų.
Galiausiai iki buto lango kopėčio mis užlipo ugniagesiai. Paaiškėjo, kad baimintasi be reikalo. Šeimininkas tiesiog kietai miegojo ir nieko negirdėjo. Panašūs atsitikimai būna pa kankamai dažnai. Vasarą 16-metė paauglė išsigando, kai susiginčijo su močiute ir išėjo iš namų, o vė liau į butą patekti nebegalėjo. Kad ir kiek beldė, durų niekas neraki no. Tąkart nerimo apimta mergina prisiskambino net užsienyje gyve nantiems artimiesiems. Tiesa pasirodė besanti banali – močiutė buvo tiesiog kietai įmi gusi. Dar viena istorija apie galimai mirusį kaimyną taip pat buvo pa
naši į kuriozą. Daugiabučio namo gyventojai atkreipė dėmesį, kad kaimyno bute kelias paras dega šviesa, o jo paties tomis dienomis niekas nebuvo sutikęs. Ugniagesiai kopėčiomis pasiekė šio žmogaus langą, pateko į butą ir nustebo – šeimininko namuose nebuvo, nors butas iš vidaus buvo ne tik užrakintas, bet durys net už kabintos kabliu. Pareigūnai ieškojo žmogaus po lova bei spintose, tačiau jo niekur nebuvo. Tik vėliau kaimynė papasakojo, kad prieš kelias dienas paryčiais buto šeimininkas iškrito per langą ir pateko į ligoninę, tačiau šį faktą žinojo ne visi kaimynai.
Liepsnose apdegė žmogus Daiva Janauskaitė Liepsnojančiame gyvenamajame name vakar apdegė žmogus. Pas tate buvęs vaikas tik patyrė šoką.
Apie gaisrą ugniagesiams praneš ta 15.29 val. Kretingoje, P.Vileišio gatvėje, atvira liepsna degė vie no aukšto su mansarda gyvena
masis namas. Bendruoju pagalbos telefonu buvo pranešta, kad vidu je gali būti žmonių, todėl į Kretin gą išskubėjo ir uostamiesčio ug niagesiai. Gaisras kilo pastogėje, kuri bu vo pritaikyta gyventi. Netrukus iš liepsnų išsivadavo 1957 me tais gimęs vyras su vaiku. Nepil nametis nuo liepsnų nenuken
tėjo, o vyras skubiai išgabentas į ligoninę. Garbaus amžiaus namo šeimi ninkė taip pat pati išėjo iš ugnies apimto namo, ji patyrė šoką ir taip pat buvo išgabenta į ligoninę. Gaisro metu nudegė apie 30 kvadratinių metrų stogo dangos, smarkiai nukentėjo gyvenamosios patalpos.
6
penktadienis, spalio 26, 2012
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Teigiama skandalų pusė
Lukas Miknevičius
Š
ie Seimo rink imai kai kur ių apž valg in ink ų jau vad in a mi neskaidriausiais – esą dar niekad mūsų šalies istorijoje nebuvo taip masiškai perkami balsai. Bet ar tikrai tik šiemet? Ar neatrodo naiv u manyt i, kad part ijos ir atskir i pol it ikai, kur ie šiemet rinkėjus vil ioja dešimtinėmis litų ar bambaliais alaus, taip nesielgė prieš ketverius ar aštuo nerius metus? Elgėsi, tačiau toks triukš mas nekildavo. Nei prieš ketverius, nei prieš aštuonerius metus Lietuvoje dar nebuvo tok io žin iasklaidos bumo. Jei koks nors, pavyzd žiui, Šilutės rinkėjas ir pasipikt indavo siūlymais parduot i balsą, apie tai nelabai kas ir suž inoda vo. Dabar užtenka apie tai pranešti sa vo feisbuko paskyroje ar asmeniniame
Būtent 2003-iaisiais pati valstybė, susivienijusi su prekybos centrais, rinkė jams dalijo pigiausią alų ir skalbimo miltelius. tinklaraštyje, ir naujiena pati nuvilnija per visą šal į. Galima įžvelgti net ir tei giamą rink imus lydinčių skandalų pu sę. Visas šis triukšmas byloja, kad šiuo laik iniai rinkėjai – ne avinų banda. Da bar jie ginkluoti mobiliaisiais telefonais su įdiegta filmavimo ir garso įrašymo įranga, tad kiekvienas balsus perkantis pol it ikas ar jo pakal ikas riz ik uoja kur kas labiau nei senų telefonų „Nok ia“ ir kasetinių magnetofonų laikais. Todėl nereikia stebėtis, kad dėl galimo balsų pirkimo pradėtų ikiteisminių ty rimų yra daug iau nei per ankstesnius rink imus į Seimą. Galima net progno zuoti, kad po ketverių metų tokių tyri mų bus dar daug iau. Nebent kas nors mostelėt ų burt ų lazdele ir pakeist ų mūsų pol itik ų mentalitetą, kad šie pa tys nustotų tuos balsus pirkti. Kalbant apie balsų pirk imą ir tok io pol it ik ų mental iteto ištakas, gal ima prisim int i ir tai, ko neprisimena prie Seimo rūmų bei Vyr iausiosios rink i mų kom isijos piket uojant ys jaunuo liai, – būtent 2003-iaisiais vyk usį re ferendumą dėl stojimo į ES. Tuomet pat i valstybė, susiv ien ijusi su prek y bos centrais, rinkėjams dal ijo pig iau sią alų ir skalbimo miltel ius. Taip bu vo priimtas vienas svarbiausių spren dimų nepriklausomos Lietuvos istori joje. Todėl reik ia tik džiaugtis, kad da bartinei rinkėjų kartai tok ie būdai ne beatrodo priimtini.
Reikia gerbti net ir tuos, kurie elgiasi padoriai
M
ados keičiasi, tai gražu ir žaisminga, tai nau dinga valstybės eko nomikai. Užtenka, kad dizaineriai paskelbia artėjančio sezono madingą spalvą, bematant metų metus užsigulėjusios, bet staiga pradėtos proteguoti spalvos medžiagos išgraibstomos. Su madomis nepasiginčysi: arba tu madingas, arba atsilikėlis, sena madiškas. Kai spaudoje paskaičiau, kad da bar labai madingos „šlapio efekto“ kelnės, visai pasimečiau. Taip išei na, kad mieste šlapiomis kelnėmis šlitinėjantys džentelmenai, kurių net į autobusą vairuotojai nenori įsileisti, yra patys madingiausi. Bandžiau pradėti diskusiją su ko legomis apie tas madingas šlapias kelnes, jaunimas susižvalgė ir man paaiškino, kad ne tai turima min tyje, apie ką aš galvoju. O aš tebe galvoju, gal ir madinga, bet vaikš čioti šlapiomis kelnėmis, ko gero, nėra patogu, nežiūrint į tai, ar jos sušlapintos, ar prišlapintos. Ypač nepatogu aplinkiniams, nors jie kelnių neprisišlapino, bet dvoką, esant kaimynystėje, tenka uostyti, jį skleidžia tie prisišlapi nusieji. Kartais net ir iš autobuso tenka išlipti, nežiūrint sumokė tų pinigų už važiavimą. Nieko ne padarysi, sakoma, kad mada reika lauja aukų. Mados keičiasi ir politikoje. Pui kiai prisimenu, kai beveik be išim ties visi autobiografijose rašė, jog kilę iš darbininkų, nepasiturinčiųjų arba iš vidutinių valstiečių šeimų, ir tik nenuginčijamų faktų verčia mi kai kurie turėjo parašyti, jog ki lę iš inteligentų. Toks prisipažinimas dažnai nie ko gero nežadėjo. O jaunuoliai, vengdami tarnauti sovietinės ka riuomenės povandeniniame lai
vyne, parašydavo, kad turi giminių Amerikoje. Tai beveik visada išgel bėdavo nuo tokio pobūdžio tarny bos, bet šis faktas dažnai atsiliep davo tolimesniame gyvenime. Dabar – kita mada, beveik visi kilę iš kunigaikščių, bajorų, dvarininkų. Susidaro įspūdis, kad tie darbinin kų, bežemių, mažažemių palikuo nys emigravo, nebeliko jų čia. Ko gero, dėl to jau ir trijų milijonų gy ventojų Lietuvoje nebeliko. Tai gal iš tiesų Lietuvoje dabar gyvena tik kunigaikščių ir didikų palikuonys, kurie bando diktuoti naujas madas politikoje, ypač Seimo rinkimų iš vakarėse. Didikai turi savus įpro čius, kuriuos Lietuvoje likusiems ne mėlynojo kraujo piliečiams sun ku perprasti, jie tapo savotiškai pa linkusiais karklais, ant kurių visos ožkos bando lipti. Bajorų tarpusa vio vaidai XVIII amžiuje visiškai pražudė Lietuvos valstybę, ar lei sime tam pasikartoti XXI amžiu je? Klanai buriasi į partijas ir bando patekti į valdžią vedami keršto prieš vis dar veikiančią teisėsaugą. Klanai yra už anarchiją ir už linčo teismus nebegalintiems apsiginti. Tačiau tai daryti jiems trukdo prokurorai ir teismai, todėl juos siekiama išvolio ti purve ir sumenkinti, pavienių nu sižengusių prokurorų ar teisėjų ne dorybėmis siekiama išteplioti visus sąžiningai dirbančiuosius teisėsau gos sistemoje. Drumstame vande nyje lengviau sugriebti laimikį. Klanai siekia teisti nepaklus niuosius be teismo. Bandoma at
Rinkimams nepasiruošta?
verti kelią patekti į Seimą apie 150 teistų, teistų ir bandžiusių nuslėp ti teistumą Lietuvos piliečių. Jau sunku suskaičiuoti, kokiam skai čiui kandidatų Vyriausioji rinkimų komisija panaikino neliečiamybę įtariant, kad jie yra padarę nusi kaltimus. O šie galbūt nusikaltėliai tiems palinkusiems karklams tiki na, kad jie, nesilaikydami nei Lie tuvos Konstitucijos, nei įstatymų, suskurs teisingą Lietuvą. Kažkam kerštavome (ačiū Die vui, ne visi), ir per rinkimus 2008 metais Seime pasireiškė tas „šlapių kelnių“ efektas, sklido dalies sei mūnų skleidžiamas politinio neį galumo dvokas, nuo kurio kentėjo ne tik dorai dirbantys Seimo nariai, bet ir visa Lietuva. Buvusi valdžia, išrinkta juokaujant ir kerštaujant, sugebėjo pavaišinti net guminėmis kulkomis, kurios jau buvo tiek su kietėjusios nuo senumo, kad kirto beveik kaip tikros. Didikai konfliktus dažnai spręs davo dvikovose, giminių klanai vieni kitiems kerštaudavo dešimt mečius, net keičiantis kartoms. Karingumas ir kerštingumas ne svetimas ir mūsų tautos mentali tetui. Kadangi nesantaikos kursty mas draudžiamas įstatymu, tai tapo madinga, kad klanai savo galias sie kia realizuoti eidami į politiką. Todėl nevalia balsuoti kerštau jant nueinantiesiems, o reikia su rasti jėgų ir kantrybės rimtai pa svarstyti, kas vertas mus valdyti ne dėl iškrypėliškų ambicijų, ne dėl keršto tiems, ko dar nepajėgė sutrypti, o dėl dalykinių ir žmo giškųjų savybių. 2008 metais pa juokavome, atkeršijome, tačiau tai grįžo mums patiems bumerangu. Turime dar keliasdešimt valan dų apmąstymams, neatiduokime Lietuvos į aferistų ir apsišaukėlių rankas, rinktis dar vis yra iš ko.
V.Spurytė. „Klaipėdos meras dėl M.Žilio elgesio kreipėsi į etikos sargus“, „Klaipėda“, 2012 10 29. ***
Šaunuolis meras, teisingai pada rė, nes neaiškumų šioje istorijo je tikrai daug. Visų pirma, kas ga li paaiškinti, kaip dabar vadinasi mūsų miesto parkas: Jūros, Poilsio ar Kar Kar? Iš kur atsirado pastara sis pavadinimas? Turi būti aiškiai įvardinti veikėjai, kurie leido su teikti tokį pavadinimą slapta nuo klaipėdiečių. Juk tai asocijuojasi su varnų kranksėjimu, o varnos, kaip žinoma, – su kapinėmis ir mirtimi.
Kas paneigs galimybę, kad taip no rima diskredituoti žmonių prikeltą parką? Reikia išsiaiškinti ir ar vi soje šioje istorijoje nėra korupcijos elemento. Todėl šį reikalą turėtų tirti ne tik VTEK, bet ir STT. Vaida G.
***
Matyti, kad komentuoja neišpru sėliai. Konkursą laimėjo bendrovė, kuri konkurse dalyvavo jungtinėje veikloje su įmone, įrengusia parkus
Aldona Muchina
Laukiau šildymo pradžios
Kiek čia visi gali ginčytis: šildyti ar nešildyti. Vieniems per karšta, ki tiems – per šalta. Siūlyčiau atsa kingoms institucijoms patikrinti visų tų asmenų, kurie skundžiasi, kad yra per karšta, butus. Pamatys, kad jie visi vagia šilumą – yra įsi vedę šildomas grindis nuo gyvatu ko. Laukiau nesulaukiau, kol pra sidės šildymo sezonas. Šildžiausi elektriniais įrenginiais. Šildymą reikia pradėti tada, kai reikia, o ne klausyti visokių bobučių. Asme nys, kurie butuose yra įsirengę šil domas grindis, guli langus atsidarę ir vis tiek jiems per karšta. Janina
Gatvėje paliko duobes
Tauralaukyje esanti Eglių gatvė anksčiau buvo išasfaltuota. Joje vedė komunikacijas ir paliko duo bes. Eglių gatvė yra tęsinys gat vės, kur gyvena buvęs miesto me ras. Jos tik kitas pavadinimas. Kur valdžia gyvena, kvartalas sutvar kytas, o ten, kur paprasti piliečiai, šaligatvių nėra, važiuojamojoje da lyje pilna duobių. Povilas
Druskininkuose ir Vilniuje, bet ko mentatorių per skystos smegenys, kad suvoktų, kas ta jungtinė veikla. To klaipėdietis
***
Jūsų žiniai, konkurse dalyvavo bendrovė „To Do finance“. Kon kurso rezultatus ir vertinimą gali te rasti lrs.lt svetainėje. Ir Lietuvos įstatymai draudžia perduoti vieša jame konkurse laimėtus įsipareigo jimus kitai įmonei. Taip kad, mie lasis, smarkiai prisvilote užpakalį. To to klaipėdietis Portalo kl.lt skaitytojų komentarai
Dažnai apsiperku šiaurinėje mies to dalyje esančiame turgelyje. Ten ir pigiau, ir įdomesnių maisto produk tų gali įsigyti. Iškaboje nurodyta, kad turgelis darbo dienomis veikia iki 19 valandos. Kažkurį vakarą užėjau į jį. Iki darbo pabaigos buvo likę 10 mi nučių. Dauguma prekeivių jau bu vo užsidengę savo prekes. Bandžiau klausti vienos arčiausiai durų esan čios merginos, ar jau turgus nebedir ba. O ši atrėžė: „Tai aišku, kad ne“. Kaip čia, matai, aš, kvaila, nesup rantu. Pabrėžiau, kad iškaboje nu rodyta, jog turgus veikia iki 19 val. Ši kažką sumurmėjo, ir tiek. Keis ta, kad įstaiga klaidina pirkėjus. Te gul iškaboje nurodo tikslų laiką, iki kada dirba. O darbuotojams patar čiau būti mandagesniems. Diana Parengė Asta Aleksėjūnaitė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Aš Seimo rinkimuose balsavau S.Dariaus ir S.Girėno gatvėje, bu vusioje 5-ojoje vidurinėje. Balsa vimo apylinkės pirmininko ne mačiau, buvo tik sekretorė. Labai skurdžiai atrodė balsavimui skirta sporto salė. Mačiau gal tik porą ka binų. Prie stalų sėdėjo du žmonės, kurie išdavinėjo balsavimo biulete nius. Tuoj pat susidarydavo eilutė. Aplinka buvo tokia skurdi, jog at rodė, kad balsuoju sovietiniais lai kais. Gyvenu Sportininkų gatvė je. Kaimynė skundėsi, kad negavo balsavimo lapelio, anūkai taip pat šioje gatvėje gyvena. Ir jie negavo. Ar kas nors kontroliuoja, kaip dirba šie balsavimo lapelių nešiotojai?
Papiktino turgaus darbuotojai
Ar parkas jau vadinasi „Kar kar“?
750
397 728
telefonas@kl.lt
Atgarsiai
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
Prof. Antanas Bučinskas
karštas telefonas
Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
397 750
711, 397 715
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 713
Prenumeratos skyrius: 397
„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
714
Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
penktaDIENIS, SPALIO 26, 2012
lietuva
Prezidentūrai – išbandymų metas Kitą savaitę Prezi dentės Dalios Gry bauskaitės laukia vienas rimčiausių išbandymų – ji pir mąsyk per savo ka denciją imsis naujos valdžios formavimo.
Audiencijos: kitą savaitę į susitikimus prezidentūros rūmuose žengs naujajame Seime atstovaujamų par
tijų lyderiai.
Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Planų dar nėra
Ateinančios savaitės pradžioje, o greičiausiai jau rinkimų naktį, paaiš kės, kas Lietuvą valdys dar ketverius metus. Kas bus valdančiosios koa licijos lyderis ir užims ministro pir mininko postą, priklausys ne tik nuo rinkimų rezultatų, bet ir nuo šalies vadovės D.Grybauskaitės žodžio. Ji jau yra leidusi suprasti, kurios partijos ir politikai yra jos favoritai, tačiau, žinoma, ignoruoti rinkėjų valios negalės. Tad jau kitą savaitę S.Daukanto aikštės rūmuose ji tu rėtų priimti susiformavusios val dančiosios daugumos lyderį, arba būsimą premjerą. Kaip informavo Prezidentės at stovė spaudai Dalia Ulbinaitė, vals tybės vadovė ateinančios savo sa vaitės planus žinos tik sekmadienio vakare. Jos teigimu, ateinančią sa vaitę Prezidentė jokių vizitų į už sienio šalis neplanuoja. Vadinasi, laiką galės skirti vidaus politikos peripetijoms aptarti. Rinkimų dieną nekalbės
Tačiau Prezidentė prieš antrąjį rin kimų turą vis dėlto pasielgė neįp rastai. Užuot balsavusi sekmadienį – įprastą rinkimų dieną, ji rinkimų apylinkėje balsavo iš anksto, t. y. užvakar. Kodėl D.Grybauskaitė taip nusprendė, prezidentūra nedeta lizuoja. Tik nurodoma, kad Pre zidentė balsuoti savaitgalį nebūtų galėjusi. Jokių vizitų tomis dieno
mis D.Grybauskaitė, anot prezi dentūros, neturi. Spėjama, kad Prezidentė taip elgtis gali siekdama kurį laiką iš vengti žiniasklaidos dėmesio. Juk D.Grybauskaitei gali būti užduo dama klausimų apie neseniai pa viešintą neteisėtai padarytą įrašą, kuriame, kaip teigiama, Seimo pir mininkė Irena Degutienė Preziden tę kaltina autoritarizmu. Jau aišku, kad rinkimų išvakarėse Prezidentė savo nuomonės nepareikš.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
V.Adamkus tąsyk neslėpė savo nepasitenkinimo tuomete Arūno Valinsko Tautos prisikėlimo parti ja (TPP), tačiau nieko padaryti ne galėjo. „Vertinimas yra Lietuvos žmonių valia“, – taip diplomatiš kai V.Adamkus atsakinėjo tiek apie TPP ministrų kandidatūras, tiek apie šios partijos dalyvavimą koa licijoje. Beje, kad A.Valinskas taps Seimo pirmininku, ėmė aiškėti jau
rinkimų naktį. 2004 m. preziden tas V.Adamkus kurį laiką laukė, kol tuometis premjeras Algirdas Bra zauskas dėl valdžios dalybų susi tars su tuomet daugiausia vietų Seime gavusia Viktoro Uspaski cho Darbo partija. Pasikalbės su visais
Regis, dabartinei šalies vadovei būtų priimtiniausia dirbti su šiuo
metu valdžioje esančiomis partijo mis – Tėvynės sąjunga ir Libera lų sąjūdžiu. Beje, būtent šios jėgos svariai prisidėjo ir prie D.Grybaus kaitės rinkimų kampanijos, ją rė mė ir rinko parašus. Nei konserva toriai, nei liberalai kol kas nekalba apie savo kandidatus būsimuo se prezidento rinkimuose. Tikėti na, kad jie D.Grybauskaitę rems ir toliau. Griežčiausią nuomonę kalbė dama apie partijas šalies vadovė yra pareiškusi dėl Darbo partijos. Prieš kurį laiką, komentuodama šios partijos galimybes dalyvau ti formuojant koaliciją, ji teigė: „Jei partija nori aktyviai dalyvauti politikoje ir formuoti Vyriausybę, neturėtų taip atvirai vilkinti bylos. Jei partija yra sąžininga – nėra ko slėpti ir bijoti.“ Nemenka tikimybė, kad jau atei nantį pirmadienį arba bent kitą sa vaitę Prezidentė priims visas į nau jąjį Seimą patekusias partijas ir aptars su jomis beformuojančias naujas koalicijas.
Kas užims ministro pirmininko postą, priklausys ne tik nuo rinkimų rezul tatų, bet ir nuo ša lies vadovės žodžio. V.Adamkaus principai
Prieš ketverius metus, priešingai nei D.Grybauskaitė, prezidentas Valdas Adamkus dar rinkimų iš vakarėse paskelbė, kad vadovauda masis pasauline praktika Vyriau sybę paves formuoti daugiausia mandatų iškovojusiai partijai. Kaip žinoma, per 2008-ųjų rin kimus lyderiaujančia partija tapo Andriaus Kubiliaus vadovaujami konservatoriai. O premjero kandi datūra tapo aiški jau rinkimų naktį. Po kelių dienų jį prezidentas priėmė ir pavedė jam formuoti Vyriausybę.
Užs. 1035389
8
penktaDIENIS, SPALIO 26, 2012
lietuva
Apdovanojimai – 24 laureatams Vakar minint pagrindinio Lietuvos įstatymo dvidešimtmetį preziden tūroje iškilmingai apdovanoti 24 Konstitucijos egzamino laureatai.
Apdovanodama nugalėtojus Pre zidentė Dalia Grybauskaitė tei gė, kad vis didėjantis pagrindi niu šalies įstatymu besidominčių žmonių skaičius rodo, kad Lietu vos visuomenė tampa pilietiškai brandi. „Konst it uc ijos egzam in as – puiki pilietiškumo mokykla, ug dant i pagarb ą mūs ų valstyb ės santvarkai ir žmogaus teisėms.
Išmanydami svarbiausią Lietu vos įstatymą ir gyvendami pagal jį, kuriame teisingesnę ir geresnę Lietuvą, kurioje norime gyventi, augti, dirbti ir tobulėti“, – kal bėjo ji. Teis ing um o min istras Rem i gij us Šim aš ius sus ir ink us iems linkėjo visur ir visada naudotis Konstitucijos suteikiamomis ga limybėmis ir ginti joje įtvirtintas vertybes. „Labai svarbu, kad Konstituci ja mums suteikia daug galimybių, ir reikia išdrįsti jomis naudotis“, – sakė ministras.
Konstitucijos knygos su Prezi dentės parašu bei ministro dova nos vakar prezidentūroje įteiktos 24 laureatams, tarp kurių buvo ir vaikų. Dar penkiems laureatams, tarp kurių trys – laisvės atėmimo bausmes atliekantys asmenys, lai mėjimai bus perduoti artimiausiu metu. Konstitucijos egzamine šiemet dalyvavo 32 tūkst. piliečių. Šeštą kartą vykusį egzaminą laikė maž daug 7 tūkst. daugiau dalyvių nei pernai. „Klaipėdos“, BNS inf.
Nugalėtojai: tarp Prezidentės D.Grybauskaitės ir teisingumo ministro
R.Šimašiaus pagerbtų Konstitucijos egzamino laureatų buvo ir vaikų.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Balsuojama vangiau Antrajame Seimo rinkimų ture iš anksto jau balsavo beveik 1 proc. visų rinkėjų.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, išankstinia me balsavime pirmą dieną dalyva vo 23 697 rinkėjai, arba 0,98 proc. visų rinkėjų sąrašuose įrašytų pi liečių. Savivaldybėse iš anksto savo va lią pareiškė 15,6 tūkst. rinkėjų, šiek tiek mažiau nei per tą patį pirmojo turo laikotarpį. Tada pirmą išanks tinio balsavimo dieną balsavo 19,4 tūkst. rinkėjų (1,03 proc. visų rin kėjų). Specialiuose paštuose savo valią per antrojo turo pirmą išanksti nio balsavimo dieną pareiškė 8005 rinkėjai (7,3 tūkst. per tą patį pir mojo turo laikotarpį). Balsavimas iš anksto prasidėjo trečiadienį savivaldybėse ir baigė si vakar vakare. Balsuoti iš anksto galėjo rinkėjai, kurie rinkimų die ną negalės atvykti balsuoti į rinki mų apylinkę. Tačiau tęsiasi balsavimas paštu. Taip balsuoti gali rinkėjai, kurie yra gydymo, socialinės rūpybos ar glo bos įstaigose, atlieka karinę tarny bą, taip pat esantys laisvės atėmi mo įstaigose. Be to, šiandien ir rytoj namuo se galės balsuoti senyvo amžiaus, neįgalūs ar ligoti rinkėjai. Pasak VRK pirmininko Zeno no Vaigausko, prasidėjęs išanks tinis balsavimas antrajame rin kimų ture vyksta sklandžiai ir kol kas žinių apie šiurkščius pažei dimus kaip pirmajame ture nėra. „Informacijos, kuri keltų didesnį nerimą, neturime. Viskas kol kas sklandžiai“, – vakar pavakarę sa kė VRK vadovas. Tačiau jis taip pat patvirtino, kad esama signalų ir apie galimą bal sų pirkimą. Šią informaciją tikri na policija. Trečiadienį, kai prasidėjo išanks tinis balsavimas antrajame Seimo rinkimų ture, policija gavo 22 pra nešimus apie galimus pažeidimus, susijusius su rinkimais. Iš viso pa reigūnai jau yra pradėję 21 ikiteis minį tyrimą, susijusį su rinkimais. Vilniaus apskrityje pradėti 7, Klaipėdos – 4, Tauragės – 3, Ute nos ir Alytaus apskrityse – po 2, Kauno, Šiaulių ir Marijampolės ap skrityse – po vieną tyrimą. Seimo rinkimų antrasis turas Lietuvoje vyks poryt. „Klaipėdos“, BNS inf.
9
penktadienis, spalio 26, 2012
pramogų
Redaktorė Rita Bočiulytė
gidas
Shorena pristatys debiutinį albumą Intensyviai koncertuojanti, šįvakar Klaipėdoje dainuosianti Shorena gali pasidžiaugti ir savo darbo vaisiais – ką tik įrašytas jos debiutinis albumas „Mano širdies muzika“. Pilnos salės žiūrovų, aplodismentai, šiltas palaikymas pristatant šią programą plačiajai auditorijai paskatino atlikėją įrašyti albumą. Pristatydama jį, Shorena su grupe surengs gyvo garso koncertą Klaipėdoje. Publika išgirs muziką, esančią jos viduje ir sklindančią iš pat širdies gilumų – koncerte skambės aranžuotos autentiškos gruzinų tautos melodijos bei naujos, dar niekur neskambėjusios Shorenos atliekamos dainos. Į komandą subūrusi pačius profesionaliausius muzikantus, kostiumų meistrą Juozą Statkevičių, stilistę Kariną Leontjevą, Shorena pradėjo turą po Lietuvą. „Mes norėjome įamžinti savo kūrybą, nes muzika be užrašytų natų, kurios kiekvieno kūrėjo gali būti interpretuojamos savaip, miršta, jei nėra įrašų. Be to, po koncertų daugelis klausia, ar būtų galima įsigyti kompaktinę plokštelę.
Dabar galėsime duoti internetinę nuorodą, kur klausytojai galės pasiklausyti kokybiškai studijoje įrašytų gyvų instrumentų ir vokalo skambesio“, – pasakojo Shorena. Kartu su ja grojantys muzikantai – savo srities profesionalai. Parinkti instrumentai puikiai dera tarpusavyje, atskleidžia gruziniškos muzikos autentiškumą, kartu skamba šiuolaikiškai – world music ir jazz stiliais. Dimos Golovanovo aranžuotos šimtmečius Gruzijoje aidinčios dainos įgavo visai kitokį – originalių autorinių melodijų – pavidalą. Visas šias dainas, emocingai atliekamas jausmingosios Shorenos, ir bus galima gyvai išgirsti koncerte. Atlikėja pristato debiutinį albumą klausytojams, nes būtent jų komplimentai stiprina visos grupės pasitikėjimą ir žadina kūrybinį entuziazmą. „Dabar drąsiai galiu pasakyti, kad tai nėra tik mano širdies mu-
Turas: išleidusi savo pirmąjį albumą, Shorena šia žinia dalijasi su savo gerbėjais – su grupe ji rengia gyvo
garso koncertus visoje Lietuvoje.
zika. Tai mūsų visų, kartu ir muzikantų, širdies dūžiai, ritmiškai pulsuojantys bendra melodija. Žiūrovams atversiu tai, kas kiekviename žmoguje man atrodo brangiausia – tai jo širdies muzika“, – sakė Shorena.
Koncerte su Sh.Janiashvili (vokalas) muzikuos Andrius Murencevas (gitara), Janas Maksimovičius (saksofonas), D.Golovanovas (klavišiniai), Armanas Isojanas (kontrabosas) ir Darius Rudis (mušamieji).
Organizatorių nuotr.
Shorenos ir grupės gyvo garso koncertas „Mano širdies muzika“ – spalio 26 d. 18 val. Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36). Bilietai – po 30–50 Lt, nuolaidos netaikomos. „Klaipėdos“ inf.
Meno kieme – nauji susitikimai ir parodos
Mintys: M.Grosbahas stengiasi byloti vaizduotės kalba.
Rytoj uostamiesčio Meno kieme Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras (KKKC) pristatys trijų autorių darbus ir kūrybą, vyks susitikimas su menininkais.
Meno kiemo galerijoje bus atidaryta Linos Praudzinskaitės (Lietuva) paroda „30 m² atminties dabar“. Menininkės instaliacijas reikėtų suvokti veikiau intuityviai nei racionaliai. Ji tyrinėja santykį tarp to, kas jau turima ir dar tik įgyjama, ją domina informacijos atranka, ko-
Kartoninė: L.Praudzinskaitės instaliacijos fragmentas.
munikacijos įtaka kiekvienam iš mūsų. Lina asmeninės atminties kaupimą suvokia kaip archyvavimo procesą. Ji savo kūriniams naudoja paprastas kartonines dėžes dėl jų laikinumo ir pagrindinės talpinimo funkcijos. Stebėdama iš pasąmonės iškylančias formas ir schemas, menininkė atskirus atminties dėžučių fragmentus konstruoja į vienalytę visumą. Meno kiemo dirbtuvėse atsivers rezidento Benjamino Renterio (Vokietija) studijos durys ir,
užėję į vidų, lankytojai, gurkšnodami arbatą, galės šnekučiuotis su fotografu iš Berlyno apie jo kūrybinę veiklą, taip pat pamatyti jau kelias savaites Benjamino klaipėdiečiams vedamų fotografijos dirbtuvių „Gatvės fotografijos praktika“ rezultatus. B.Renteris yra KKKC atstovaujamos Jaunųjų Europos kūrėjų bienalės dalyvis. Jo darbai KKKC buvo eksponuojami šių metų vasarį. Kartu Meno kieme bus pristatyta kito KKKC rezidento – Ma-
Vieta: B.Renteris mėgsta fotografuoti gatvėse.
rio Grosbaho (Latvija) instaliacija „Minčių lizdas“ (autorius – M.Grosbahas, muzika – Martino Strautnieko). Specialiai šiai vietai sukurta instaliacija autorius bando išsiaiškinti, kiek gali būti sukaupta minčių per tris mėnesius Klaipėdos centre kabančiame „lizde“. M.Grosbahas yra tarpdisciplininis menininkas, tyrėjas ir kuratorius. Savo kūryboje Maris naudoja skulptūrą, fotografiją ir garsą. Menininkas prisistatė taip: „Aš siekiu vystyti dialogą tarp daugybės skir-
tingų, identitetą teigiančių būdų – pasakoti atsiminimus, perteikti subjektyvias ir asmenines patirtis, byloti vaizduotės kalba. Kurdamas stengiuosi suprasti, lavinti save ir žiūrovą, kartu atrandant ir bendradarbiaujant“. Projektą remia Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Susitikimas su menininkais ir jų kūrinių pristatymas – spalio 27 d. 18 val. Klaipėdos meno kieme (Bažnyčių g. 4). „Klaipėdos“ inf.
10
penktadienis, spalio 26, 2012
pramogų gidas
Atbanguoja „Baltija“ Kitos savaitės pradžioje Klaipėdoje rengiamas literatūrinio-kultūrinio almanacho „Baltija 2012“ pristatymas, kuriame dalyvaus jo sudarytojas rašytojas Rolandas Rastauskas ir autoriai.
Oratorija: koncerte skambės V.Lukšo ir L.Vaitkūnaitės „Saulės vadavimo apeigų“ ištraukos.
Pagoniškų oratorijų estafetė Rytoj uostamiestyje vyks mitologinė misterija, skirta kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus 80-mečiui.
Pirmą kartą Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje rugsėjo 22-ąją nuskambėjusioje misterijoje atskleidžiama modernizmo vargonų muzikos tradicija, kurioje vienaip ir kitaip reiškėsi lietuvių muzikinio folkloro, mitologijos ir ritualo elementai bei principai. Taip pat pristatomi šiuolaikiniai avangardiniai ieškojimai, susipynę su meistriškai atliekamu lietuvių folkloru – Liaudos Vaitkūnaitės kompozicija „Aušrelės aidas“ bei Vytauto
Lukšo ir L.Vaitkūnaitės oratorijos „Saulės vadavimo apeigos“ ištraukos. Šioje oratorijoje girdimos senosios dzūkų kalendorinių apeigų giesmės, išsaugojusios sąsajų su lietuvių mitologija ir ritualu. Jos praturtintos dzūkų dainininkams būdingais melodijos vingiais. Senųjų dzūkų giesmių tekstai paveldėti iš bendros indoeuropiečių senovės, siekiančios 5000 metų, primena senuosius „Rigvedos“ himnus „Indrui“ ir „Apie pasaulio sukūrimą“. Mistinę šamanišką atmosferą ir vienovę koncerte kuria Tado Šlajaus improvizacijos oberto-
niniu ragu bei perkusija, Angelės Lukšienės skaitoma senovės poezija – ištraukos iš Homero epo, suomių „Kalevalos“, senovės indų „Rigvedos“, judėjų „Giesmių giesmės“. Koncerte taip pat skambės B.Kutavičiaus sonata „Ad patres“, M.K.Čiurlionio fuga „Kyrie“. Vargonais gros L.Vaitkūnaitė, kanklėmis – Eglė Gaižauskaitė-Martinkėnienė, vokalistas – V.Lukšas. Misterija skambės spalio 27 d. 18 val. Klaipėdos universiteto Menų fakulteto koncertų salėje (K.Donelaičio g. 4). Įėjimas – laisvas. „Klaipėdos“ inf.
„Baltijos“ almanachas, greitai švęsiantis 30-metį, šiemet skaitytojus pasiekia ankstokai. Nepakeitęs rūbo, tuo pačiu velionio Algio Kliševičiaus tvirta ranka sukurtu pavadinimo šriftu viršelyje. Toks pat ir kitoks, – dalijosi mintimis jo leidėjo –Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Juozas Šikšnelis. – Buvome įpratę metai iš metų matyti vienus ir tuos pačius autorius. Sudarytojai rasdavo paaiškinimų tokiam reiškiniui: almanachas skirtas pajūrio krašto literatų kūrybai, todėl autoriai kartojasi, juk jų nėra daug. Būdavo primenama, jog dažnai nelengva surinkti medžiagą, nes vieni rašytojai visada pasiruošę duoti savo kūrybos, kiti duoda nenoriai, treti tik žada ir panašiai. Taigi almanachas, nepaisant nieko, ėjo, kiekvienas jo numeris būdavo unikalus, skirtingas, jo meninė vertė bei išraiška nevienoda, bet... vertina laikas. Nacionalinės premijos laureatas eseistas R.Rastauskas, kuriam buvo patikėtas šių metų almanacho sudarymas, laužydamas įsigalėjusius stereotipus, sukūrė naują, patrau-
Almanachas: vieną kartą per
metus pasirodanti „Baltija“ artėja prie savo 30-mečio.
klią „Baltiją“. Klaipėdiečių rašytojų joje tik iš pirmo žvilgsnio – saikingai, bet jeigu prisiminsime, jog grandas Tomas Venclova kilęs iš Klaipėdos, tai mūsiškiai sudaro daugumą. Netikėtai daug dramaturgijos, kurios pastaraisiais metais autoriai iš viso neturi kur publikuoti. Nemažai vertimų. Visko yra nemažai, bet drįstu pastebėti, kad nieko nėra per daug. Imkite ir skaitykite.“ Nauja „Baltija“ visa jėga subanguos spalio 29 d. 17 val. Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos Gerlacho palėpėje. „Klaipėdos“ inf.
11
penktadienis, spalio 26, 2012
sportas
Maloni „Atlanto“ staigmena
Sporto telegrafas Futbolas. Rytoj 14 val. Klaipėdos cen triniame stadione Lietuvos futbolo A lygos pirmenybių rungtynes žais Klaipėdos „Atlanto“ ir Marijampolės „Sūduvos“ vienuolikės.
Klaipėdos „Atlantas“, namie įveikęs Marijampolės „Sūduvos“ vienuolikę 1:0, pateikė didžiulę staigmeną Lietuvos futbolo taurės turnyro aštuntfinalyje. Pergalingą įvartį 61ąją min. pasiekė Gediminas Kruša.
Rankinis. Rytoj 14 val. Sporto arenoje (Taikos pr. 61A) – Lietuvos vyrų ran kinio čempionato susitikimas. Kovos Klaipėdos „Dragūnas“ ir Alytaus „Al meida - Stronglasas“. Krepšinis. Rytoj Sporto rūmuose (S.Dariaus ir S.Girėno g. 10) vyks dve jos rungtynės. 14 val. Lietuvos mote rų krepšinio lygos pirmenybių var žybas žais Klaipėdos „Fortūnos“ ir Vilniaus „Kibirkšties-Viči-Iki“ penke tukai, 17 val. Nacionalinės krepšinio lygos čempionato rungtynės tarp Klaipėdos „Naftos-Universiteto“ ir Jo navos „Triobet“ komandų. Lenkijoje. Ištraukti Lenkijos futbolo taurės turnyro ketvirtfinalio burtai, aštuonis klubus suskirstę poromis. Lubino „Zaglębie“ vienuolikė, kurio je rungtyniauja Darvydas Šernas, žais su šių metų taurės turnyro fina lininke Mindaugo Pankos Chožuvo „Ruch“ komanda.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Nelaukta sėkmė suteikė daug džiaugsmo vėlyvą trečiadienio vakarą į stadioną atėjusiems ais truoliams. Jau gana seniai jie ne buvo patyrę teigiamų emocijų, per paskutiniąsias susitikimo minutes sėdėdami lyg ant adatų. Prabėgus ne vieneriems metams tribūnose buvo skanduojamas „Atlanto“ pavadinimas, o žaidė jai ilgai negalėjo išsivaduoti iš ais truolių glėbių. Pirmąjį kėlinį aktyviau ir pavėjui žaidę suvalkiečiai turėjo tris realias progas pasiekti įvartį. Lieka tik ste bėtis, kaip dukart Tadas Elijošius ir kartą Ričardas Beniušis iš patogių padėčių nepataikė į vartus. Atlaikę svečių šturmą, po per traukos iniciatyvą perėmė klaipė diečiai. Žiūrovus iš kėdžių priver tęs pašokti G.Kruša, netikėtai spyrė
Kova: „Atlanto“ futbolininkai (geltoni marškinėliai) atrėmė visas marijampoliečių atakas.
iš toli. „Sūduvos“ vartininkas lietė kamuolį pirštų galais, tačiau buvo bejėgis jį nukreipti į šoną – 1:0. Per likusį pusvalandį marijam poliečiai užgulė klaipėdiečių var tus, tačiau pasiaukojančiai rung tyniavusiems „Atlanto“ žaidėjams ir vartininkui Mantui Gintalui pa vyko išsaugoti pergalę. „Prieš rungtynes futbolininkams sakiau, kad tik taurės turnyre mes tu rime vilčių iškovoti teisę žaisti Euro poje. Jiems tai buvo didžiulis stimu las“, – sakė klaipėdiečių vyriausiasis treneris Sebastienas Roquesas. Strategas pripažino, kad savo li kimo kalviais buvo ne vien jo au klėtiniai.
„Mus lydėjo sėkmė. Varžovai turėjo itin geras progas pasiek ti įvartį, tačiau lieka tik stebėtis, kaip jie nesugebėjo to išnaudoti“, – šypsojosi prancūzas. „Atlanto“ vadovas Romualdas Jonaitis neslėpė džiaugsmo, kad pirmą kartą taip vėlai prasidėju sios rungtynės pavyko – jos virto didžiule švente miesto futbolo mė gėjams. „Smagu, kad žaidėjai pasisten gė, jog „Atlantas“ žengtų tolyn, sirgaliai iš stadiono skirstytųsi ge ros nuotaikos – pakylėti“, – šyp sojosi reprezentacinę uostamiesčio vienuolikę naujiems iššūkiams pri kėlęs R.Jonaitis.
Vytauto Petriko nuotr.
Vakar Kaune jau ištraukti ketvirtfinalio burtai. Jie buvo palan kūs „Atlantui“. Klaipėdos ekipa namuose susitiks su kaimynais – „Šilutės“ futbolininkais, žaidžian čiais 1-ojoje lygoje.
Pralaimėjimai. Vengrijoje pasibaigu siame UEFA merginų (iki 19 metų) čem pionato ketvirtosios atrankos grupės turnyre Lietuvos rinktinė pralaimėjo visus tris susitikimus, neįmušė nė vie no įvarčio ir liko paskutinė. Paskutinią sias, jau nieko nelėmusias rungtynes, Lietuvos merginos 0:4 (0:4) pralaimė jo jau anksčiau pirmąją vietą užsitikri nusioms ir kelialapį į kitą etapą iškovo jusioms bendraamžėms iš Šiaurės Ai rijos. Pirmąsias varžybas lietuvės 0:3 (0:2) pralaimėjo Vengrijos vienuoli kei, o antrąsias net 0:9 (0:2) – Lenkijos ekipai. Antrąją vietą užėmė ir taip pat kelialapį į kitą varžybų etapą iškovojo Vengrijos rinktinė.
Ketvirtfinalio poros Lapkričio 6 d. (antradienis): 19 val.
Vilniaus „Granitas“ – Vilniaus „Žalgiris“ Lapkričio 7 d. (trečiadienis): 13 val.
Pakruojo „Kruoja“ – Panevėžio „Ekranas“. 18 val. Klaipėdos „Atlantas“ – „Šilutė“. 20 val. Šiaulių „Šiauliai“ – Jonavos „Lietava“.
Palangą pradžiugino A.Sabonis 1
Bent po 23 metų dar bo pasidžiaugsiu nau
ja sale.“ Legendinis krepšininkas A.Sa bonis įsitikinęs, kad pastačius areną į pajūrį dar dažniau atva žiuos treniruotis ne tik krepši ninkai, bet ir kitų sporto šakų at stovai. „Džiaugiuosi, kad žengtas pir masis oficialus žingsnis, – prieš įkasant kapsulę tvirtino LKF pre zidentas. – Norėtųsi, kad statybos vyktų pagal planą. Kuo greičiau iškiltų salė, at nešianti džiaugsmo ne tik profe sionaliems sportininkams, bet ir sportą mėgstantiems miesto gy ventojams.“ Š.Vaitkus pripažino, jog buvo vi sokiausių problemų dėl šio objek to statybos. „Vis dėlto rasta lėšų statybai, todėl bėdos jau praeityje“, – pasi džiaugė kurorto vadovas. Anot mero, arenoje galės spor tuoti ne tik klubo „Palanga“ krep šininkai, bet ir jaunieji sportinin kai, komandos iš svetur. N.Jaruševičius patikino, jog bendrovė pasistengs, kad po sutar to termino – po metų – palangiš kiams galės įteikti raktus nuo taip ilgai laukto sporto komplekso.
Palinkėjimas: N.Jaruševičius (kairėje), A.Sabonis ir Š.Vaitkus įkasė
kapsulę su laišku ateities kartoms.
Vytauto Petriko nuotr.
Techniniai arenos duomenys Arenos su universalia danga bend Bus įrengtos stumdomos tribūnos,
ras plotas bus 1 500–2 500 kv.m.
aptarnauti skirtos patalpos.
Talpins iki 2 500 žiūrovų.
Suprojektuoto pastato bendras plo
Atitvėrus tinklu, gali būti įrengtos tas – per 4 tūkst. kv. m. trys aikštelės skirtingiems žaidimams Techninio projekto vertė – 14,5 mln.
vienu metu.
litų.
15
penktadienis, spalio 26, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Noros Roberts knygą „Ilgai ir laimingai“.
Nora Roberts. „Ilgai ir laimingai“. Keturios geriausios draugės jaučiasi laimingos, kad savo klientams prašmatniame Braunų dvare gali surengti nepakartojamą vestuvių šventę: Emalaina iš gėlių sukurs nuostabią pasakų šalį, Lorelė nudžiugins nepaprasto grožio ir skonio desertais, Makenzė įamžins kiekvieną laimingą sutuoktuvių akimirką, o Parker pasirūpins visomis šventės detalėmis.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę
rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, spalio 30 d.
Avinas (03 21–04 20). Gali kilti nesutarimų su mylimu žmogumi, nes jūsų idėjos prieštaraus jo vertybėms. Todėl nepirškite savo nuomonės ir apmąstykite tai, ką siūlote. Jautis (04 21–05 20). Neigiamai vertinsite savo gyvenimą, o pažįstami nepateisins jūsų vilčių. Jūsų vertybės prieštaraus pasauliui. Neskubėkite reikšti savo nuomonės. Dvyniai (05 21–06 21). Emocingumas ir jautrumas turės neigiamos įtakos jūsų veiklai. Galite neteisingai apsispręsti, būti pernelyg dosnus ir iššvaistyti per daug pinigų. Geriau piniginę palikite namuose. Vėžys (06 22–07 22). Trokšite pramogauti ir linksmintis. Galimos išlaidos. Kils noras tiesiog mėgautis gyvenimu. Liūtas (07 23–08 23). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl savo gebėjimo susitvarkyti su duotomis užduotimis. Žmonės supras jūsų problemas ir palaikys jus. Neužrieskite nosies ir nepamirškite padėti kitiems, juk esate apdovanotas galiomis būti lyderiu. Mergelė (08 24–09 23). Greitai suvoksite, kurie dalykai svarbiausi. Tinkamas laikas rinktis naujus baldus, įvertinti savo turtą, įsigyti naujų drabužių. Materialiniai dalykai taps svarbiausi, todėl naudinga tvarkyti namų, turto reikalus. Svarstyklės (09 24–10 23). Susidursite su žmogumi, kurio emocijos labai skirsis nuo jūsų. Dabartinė jūsų padėtis arba supantys žmonės gali pasirodyti esą ne tokie, kokių reikia. Galbūt teks įveikti tam tikrus išbandymus. Palankus metas kūrybai. Skorpionas (10 24–11 22). Sprendimai darbe gali prieštarauti jūsų pačių įsitikinimams, norui tobulėti ir ką nors keisti. Teks pasirinkti – kelias į sėkmę ir asmeninis tobulėjimas. Šios paieškos gali tapti įdomiu procesu. Šaulys (11 23–12 21). Stiprės jūsų meninis skonis. Tinkamas laikas atsipalaiduoti ir pasimėgauti gyvenimu, bet nepamirškite, kad vidinis tobulėjimas taip pat svarbus. Ožiaragis (12 22–01 20). Palanki diena mąstyti ir tyrinėti, nes užplūs naujų idėjų ir minčių lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Tačiau vakarop gali apnikti apatija. Vandenis (01 21–02 19). Jūsų mintys bus labai prasmingos. Tikėtina, kad gailėsitės ne taip nusprendęs. Laukia daug nerimo ir išgyvenimų. Juos pasistenkite nukreipti pozityvia linkme. Žuvys (02 20–03 20). Siekiant karjeros susidarys įspūdis, kad jūsų idėjos gali būti ignoruojamos. Yra žmonių, kurie jums pavydi ir trukdo judėti pirmyn. Nesipriešinkite, pasitraukite į šalį ir ramiai siekite savo tikslų.
Etnokultūros centre bus giedamos krikščioniškos šermenų giesmės Šiandien Klaipėdos etnokultūros centras kviečia į tradicinių giedojimų vakarą „Šermenų giesmės ir papročiai Romos katalikų ir Stačiatikių bažnyčių tradicijoje“.
Renginį ves kunigas Saulius Stumbra, dalyvaus Tėvas Viktoras, Klaipėdos Visų Rusų Šventųjų parapijos giedotojai, Marijos Taikos Karalienės bažnyčios giedotojai (vad. Vidmantas Budreckis). Šermenys – budėjimas prie mirusiojo nuo pašarvojimo iki laido-
tuvių. Mirusieji nuo seno į amžino poilsio vietą buvo palydimi giedant šermenų giesmes bei atliekant tam tikras apeigas. Senosios laidotuvių giesmės prilyginamos maldoms. Jų turinys, melodijos Lietuvos etnografiniuose regionuose skiriasi, ką jau bekalbėti apie skirtingų religinių bendruomenių giedojimo tradiciją. Iki šių dienų gerokai pasikeitė šermenų giesmių turinys, melodika. Malda, giesmė vis dažniau parduodama, perkama... Ar su-
gebėsime išlaikyti dvasingiausias senąsias šermenų giesmes, savičiausias tradicijas?.. Artėjant Vėlinių laikui, Klaipėdos etnokultūros centras kviečia susipažinti su seniausių ir didžiausių krikščioniškų bendruomenių – Romos katalikų ir Stačiatikių bažnyčių – šermenų tradicijomis ir papročiais, pasiklausyti tradicinių giedojimų. Renginys nemokamas, pradžia – 18 val.
Svečias: kunigas S.Stumbra – dažnai dalyvauja etnokultūros rengi-
„Klaipėdos“ inf.
Klaipėdos etnokultūros centro nuotr.
niuose.
Orai
Šiandien numatomi trumpi krituliai daugelyje rajonų. Pūs gūsingas vakarų, šiaurės vakarų vėjas, kurio greitis vietomis sieks 17–22 m/s. Bus 1–6 laipsniai šilumos. Šeštadienio naktį prognozuojama šlapdriba, vietomis – sniegas. Termometrai rodys 0–3 laipsnius šalčio. Dieną šlapdriba. Temperatūra sieks 2–4 laipsnius šilumos.
Šiandien, spalio 26 d.
+5
+5
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)
+2
Šiauliai
Klaipėda
+2
Panevėžys
+4
Utena
+5
8.08 17.57 9.46
300-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 66 dienos. Saulė Skorpiono ženkle.
Tauragė
+2
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +23 Berlynas +6 Brazilija +31 Briuselis +7 Dublinas +6 Kairas +29 Keiptaunas +18 Kopenhaga +7
kokteilis Užkniso verkšlentojai „Gyvenu Taikos prospekto 55 name. Triukšmas nuo gatvės – did žiulis. Na me gyvena per šimtą šeimų, tačiau mes neverk iame – mes pripratę, – pa sakojo Klaipėdietis. – Anksčiau gyve nome buv usioje Komjaun imo, o da bar Sausio 15-osios gatvėje. Tais lai kais gatvėse pag rind in is transportas buvo sunkvež im iai. Kad jų triukšmo neg irdėt ume – užsidar ydavome lan gus. Ir tiek žin ių. O šiais laikais cent rinėje dalyje gyvenantys miest iečiai verkšlena ir verkšlena. Tiems, kur ie ateina skųst is dėl triukšmo, sav ival dybės darbuotojai galėtų griežtai pa sak yt i, jog teg ul keičia butą. Užkn iso jau tikrai „Vip“ atstovai.“
Nieko nebedaro O štai Violeta vieną dieną pamąstė ir nusistebėjo, kiek daug ger ų darbų ne bedaro. „Neb emezg u, neb es iuv u, – pradėjo vardyt i moter is, – neb egam inu pa puošalų, nebel ipdau iš mol io, nelan kau draug ų be priežast ies, nebepie šiu, nebeeinu šiaip pavaikščiot i, ne besportuoju, daug nebeskaitau, nebe ruošiu atsarg ų žiemai, nebekasu bul vių, nesodinu daržo, nebeeinu į kino teatrą... O, siaube! Visas dingęs pasau lis! O ką pradėjau daryti, ko anksčiau nedar iau? Daug ką. Tik kažkodėl visa tai reikėt ų priskirt i prie žal ing ų įpro čių sielai ir kūnui.“
Pokytis: šiuolaikinės moterys
vietoje tradicinių darbų namie užsiima bala žino kokia veikla.
Norintiems būti jauniems Pasak special ist ų, druska sugeba at jaunint i žmogaus organizmo ląsteles. Organizmas atsijaunina, kai senąsias ląsteles pakeičia naujos, stimuliuojan čios skrand žio fermentų išsiskyrimą. Praėjus 25–30 min. po valg io, ant lie žuv io galo užberk ite truput į druskos (ne daugiau kaip 1–2 g), o kai druska iš tirps, ją nuryk ite. Toks druskos kiek is nepakenks orga nizmui, tačiau skat ins ląsteles jaun i nančių skrand žio sulčių išsiskyrimą.
Linksmieji tirščiai Du bern iukai eina pro bažnyčią ir pa mato jaunaved žius. Vienas sako: – Gal nueik ime ir išgąsdink ime tą tipą? – Gerai! Berniukai pribėga prie jaunosios ir sako: – Mamyte, kada nupirksi mums ledų? Česka (397 719; ar tiesa, kad kuo vėliau atvažiuos greitoji pagalba, tuo tikslesnė bus diagnozė?)
Londonas +8 Madridas +17 Maskva +4 Minskas +3 Niujorkas +20 Oslas +4 Paryžius +10 Pekinas +19
Praha +5 Ryga +3 Roma +21 Sidnėjus +17 Talinas +1 Tel Avivas +25 Tokijas +23 Varšuva +4
Vėjas
5–14 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
+3
+5
Marijampolė
Vilnius
+5
Alytus
Vardai Evaristas, Liaudginas, Mingintė, Vita
spalio 26-ąją
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
3
5
4
3
10
4
5
3
2
5
1
6
4
1
2
rytoj
sekmadienį
1440 m. už satanizmą ir 140 vaikų nužudymą pa kartas prancūzų marša las Gilles de Raisas, ku rio nusikalt imų pag rin du buvo suk urta pasa ka „Mėlynbarzdis“. 1793 m. gimė Lietuvos is torikas, rašytojas ir švie tėj as, vien as pirmųjų tautinio atgimimo ideo log ų Simonas Daukan tas (mirė 1864 m.). 1799 m. gimė Simonas Stanev ičius, vienas iš kiliausių XIX a. lietuvių
kultūros veikėjų bei ra šytojų, labiausiai žino mas savo pasakėčiomis (mirė 1848 m.). 1879 m. gimė marksiz mo teoret ikas, sov iet ų politikas Levas Trockis, 1940 m. nuž udytas Sta lino nurodymu. 1947 m. gimė JAV vals tybės sekretorė Hillar y Rodham Clinton. 1961 m. gimė teisin in kas, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Egi dijus Kūris.
1964 m. gimė italų dai nininkas Eros Ramaz zotti.
Pardavė skaistybę už 780 tūkst. dolerių Viena brazilų studentė interneto aukcione už 780 tūkst. JAV dole rių pardavė savo skaistybę, ir tai yra dalis dokumentinio filmo pro jekto, kurį organizuoja vienas aust ralų kino kūrėjas.
Tuo tarpu savo skaistybę pardavi nėjusiam vyrui tai padaryti pavyko tik už 3 tūkst. dolerių. 20-metės Catarinos Migliorini skaistybė aukcione sulaukė 15 pa siūlymų, o laimėjo didžiausią kai ną pasiūlęs japonas, kažkoks Nat su, skelbiama filmo „Reikalingos Projektas: toks plakatas po aukciono puikavosi oficialiame filmo kūrėjų tinklalapyje. „Scanpix“ nuotr. mergelės“ („Virgins Wanted“) in terneto svetainėje. C.Migliorini pirkėjui bus „prista Kino kūrėjas Jasonas Sisely, ku Natsu įveikė 14 kitų vyrų, dau giausia – iš Brazilijos. Tačiau tarp tyta“ lėktuvu į Australiją. Iš jos prieš ris savo projektą pradėjo 2009 m. potencialių pirkėjų taip pat buvo nekaltybės praradimą slaptoje vie ir papiktino visuomenę Sidnėjuje toje ir po to bus paimti interviu. ir Melburne iškabintais plakatais indų, australų ir amerikiečių.
„Reikalingos mergelės“, sakė, kad C.Migliorini labai džiaugiasi, nes nelaukė tokio susidomėjimo. Pasak J.Sisely, nekaltybė bus prarasta ateinančiomis savaitėmis, tačiau tai nebus filmuojama. Filmo anonse C.Migliorini sa ko: „Neradau tinkamo žmogaus, su kuriuo būčiau galėjusi tai pada ryti, buvau pernelyg užsiėmusi ki tais dalykais“. Kaip rašo britų bulvarinis laik raštis „Daily Mail“, C.Migliorini sprendimas parduoti savo nekalty bę daugiausiai sumokėjusiam pir kėjui sukėlė pasipiktinimo bangą visame pasaulyje, o kai kas teigia, kad ji ne ką geresnė už prostitutę. Tačiau pati mergina jaučiasi teisi. „Žiūrėjau į tai kaip į verslą. Turiu galimybę keliauti, būti filmo dali mi ir drauge gauti premiją, – sakė ji. – Jeigu padarai tai kartą gyve nime, tuomet nesi prostitutė, visai kaip ir dėl vienos padarytos nuo stabios nuotraukos automatiškai netampi fotografu.“ Pranešama, kad už dalį gautų pi nigų ji pastatys namus skurdžiai gy venančioms šeimoms. J.Sisely sakė, kad pagal aukciono sąlygas prezer vatyvas privalomas ir kad Natsu prieš aktą turės būti patikrintas dėl lytiniu keliu plintančių ligų. „Klaipėdos”, BNS inf.
VIKINGŲ LOTO Nr. 1024 2012 10 24 AUKSO PUODAS – 47 478 943 Lt DIDYSIS PRIZAS – 3 326 707 Lt 14 15 25 30 44 47 Auksinis skaičius 09 Papildomi skaičiai 19 46 Lietuvoje laimėti prizai 5 + papildomas sk 104 746 Lt (1 priz.) 5 skaičiai 4 663 Lt (13 priz.) 4 skaičiai 168 Lt (480 priz.) 3 skaičiai 12 Lt (9282 priz.) 2 + papildomas sk. 6 Lt (12629 priz.) Prognozė: Aukso puode – 53 mln. Lt Didysis prizas – 6 mln. Lt