savaitė
6p.
lietuva Teismas patenkino L.Pociūnienės skundą ir pripažino V.Pociūną žuvus dirbant VSD.
K.Navako pasaka apie rinkimus: kas gali rinkti vilką, pakelių plėšiką?
8p.
pasaulis
10p.
Tiek oranžiniais, tiek mėlynaisiais nusivylę Ukrainos rinkėjai ieško naujų lyderių.
Kas sieja legendinį režisierių A.Tarkovskį ir lietuvį poetą A.Marčėną?
24p.
Šeštadienio
Spalio 27, 2012 Nr. 252 (19811) Kaunodiena.lt 2,50 Lt
Mūsų savaitėje privalo būti džiaugsmo diena Jauno žmogaus pa likti žodžiai apie vie natvę ir žinia, kad to žmogaus nebė ra. Lietuvą sukrė tė architekto Algir do Kaušpėdo šeimą ištikusi nelaimė. 24 metų jo dukros so cialiniame tinkla lapyje parašyti žo džiai daugeliui smi go į širdį ir pasiro dė labai artimi.
L.Purvinis: į elitą nenoriu „Mūsų muzikos elite – tuščiavidu riai žmonės“, – pareiškė atlikėjas Laimutis Purvinis. Jo kūryba vie niems kelia juoką, o kitus žavi. Ir pastarųjų nėra tiek mažai, nes kitą savaitę už albumą „Balius su varpe liais“ L.Purviniui bus įteikta „auksi nė“ kompaktinė plokštelė.
„Sunkmečiu negirdėjau, kad Ra džis ar Cicinas gautų „auksinį“ al bumą“, – sakė atlikėjas. L.Purvinis žino, kad kai kurie žmonės juokiasi iš jo dainų, tačiau išmoko į tai nereaguoti. „Intern ete pas ip il a visok ių šiukšlių, pilna pavyduolių. Anks čiau skaudžiai reaguodavau, galvo davau: gaidy, sutikčiau tave kitoje vietoje kitu laiku, galima tokiam ir užvožti“, – nesusivaldė daininin kas. 22p.
Dienos citata „Manau, kad graikai mūsų tinkamai neįvertino. Galvo jo, kad lengvai įveiks tik ge rai gindamiesi ir kartais pa taikydami“, –
Diana Krapavickaitė
d.krapavickaite@kaunodiena.lt
Nerimas, nuolatinis bėgimas, mil žiniški informacijos srautai, gali mybė bendrauti virtualioje erdvė je ir vis dėlto didžiulis vienišumo jausmas. Kas vyksta mūsų gyve nime? Apie tai, kaip atrasti šviesą tamsoje ir nepasiduoti liūdesiui, nepaskęsti informacijos jūroje ir džiaugtis, kalbėjomės su paskir tuoju Kauno vyskupu Kęstučiu Kėvalu.
4
„Kauno švara“: žiemai esame pasirengę
2 p.
sakė „Žalgirio“ vyr. treneris Joanas Plaza po įspūdingos pergalės prieš Eurolygos čempionus.
Receptas: K.Kėvalas neabejoja, kad, norint keisti gyvenimą, reikia keisti požiūrį.
Artūro Morozovo nuotr.
14p.
įvairenybės 32p.
Persukime laikrodžius
2
šeštadienis, spalio 27, 2012
miestas
Oro kokybė Kaune 0
11
Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai
Kietosios dalelės (KD10)
50mg/m3
Nustatyta 24 val. ribinė vertė
0
0,39
Anglies monoksidas (CO)
10 mg/m3
Nustatyta 8 val. ribinė vertė
0
82
200 mg/m3 Azoto dioksidas (NO2)
Nustatyta 1 val. ribinė vertė
Aleksote apkarto gyvenimas prie upelio „Man gėda ką nors į svečius pasikviesti, baisu ir į lauką išeiti“, – piktinosi Aleksoto Mokolų gatvės gyventojas Valdas Vainila vičius. Jis daugiau nei dešimt metų siekia, kad savivaldybė pa žabotų nelegaliai kanalizaciją įsirengusius kaimynus ir išvalytų upelį. Vilija Žukaitytė
v.zukaityte@kaunodiena.lt
Nelegali kanalizacija
V.Vainilavičius ne vienus metus sa vivaldybės prašo išvalyti ir apsau goti šalia tekantį upelį nuo fekalijų, kuris yra Semaškos upelio intakas, II forto drenažo sistemos dalis. „Prie du dešimtmečius van duo dar buvo švarus. Kažkada ja me veisėsi žuvys, vandenį semda vo gyvuliams girdyti. Pamažu tas upelis prisipildė fekalijų“, – pasa kojo V.Vainilavičius. Šalia Mokolų gatvės yra Nau gardiškių regioninis parkas. Ki tapus šio parko dauguma gyve namųjų namų savo kanalizaciją ir lietaus nutekamąsias sistemas įsi rengė nelegaliai. „Juk niekam nėra paslaptis, kad be jokių leidimų buvo paklotas vamzdis per visą parko teritoriją. Tas vamzdis baigiasi griovyje, ša lia kurio ir teka upelis. Taip visas kanalizacijos turinys patenka į jį“, – atviravo kaunietis.
Rinkimų pažadai
„Prieš trejus metus Civilinės sau gos tarnybos posėdyje buvo priim tas sprendimas įpareigoti savival dybę ir „Kauno vandenis“ parengti projektą grioviui ir upeliui išvaly ti“, – prisiminė vyras.
Rinkimai praėjo, postus išsidalijo, o mums duotus paža dus pamiršo. Prieš pusantrų metų, kai vy ko savivaldybių rinkimai, Mokolų gatvės gyventojai džiaugėsi politi kų vizitais, nes jie žadėjo padėti. „Kalbėjo, kad išasfaltuos visą gatvę, nusausins teritoriją, išva lys upelį ir griovius. Rinkimai praė jo, postus išsidalijo, o mums duo tus pažadus pamiršo“, – piktinosi V.Vainilavičius. Šią vasarą jis vėl surinko dau gelio gyventojų parašus ir kreipė
si į savivaldybės Miesto tvarkymo skyrių. „Atsakymas buvo lakoniš kas: „Po biudžeto perskirstymo, jeigu bus rasta lėšų, upelį išvalys“, – raštą citavo V.Vainilavičius. Neseniai kaunietis nusprendė apsilankyti savivaldybėje ir išsiaiš kinti, ar pavyko rasti lėšų. „Prieš dvi savaites apsilankiau pas savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją Remigi jų Skilandį. Norėjau pasiteirauti, ar pajudėjo mūsų upelio reikalai. De ja, likau nesuprastas, nes R.Skilan dis pirmą kartą išgirdo mūsų pro blemą“, – stebėjosi V.Vainilavičius. Kauniečiui tai pasirodė keista, nes raštą, kurį gavo iš savivaldybės, pa sirašė būtent R.Skilandis. Taršos šaltinis
Kad žmonės gyvena nuolat kęsda mi smarvę, įsitikino ir žurnalistai. Tik išlipus iš automobilio, pasijuto gana aštrus fekalijų kvapas. „Visai neseniai Naugardiškių re gioniniame parke vyko šventė. Jūs neįsivaizduojate, kaip jautėsi šven
Kova: kaunietis V.Vainilavičius neketina nuleisti rankų – reikalaus, kad
upelis būtų išvalytas.
tės dalyviai“, – savo pasakojimą tęsė V.Vainilavičius. Mokolų gatvės gyventojas nuste bo sužinojęs, kad valdininkai arti miausiu metu žada valyti nedidelį tvenkinį, esantį parke. „Pinigų tokiai balai valyti yra, o panaikinti infekcijos židinį neatsi randa. Argi valdžia logiškai mąsto? Jiems visai nesvarbu, kad gyvena me apsupti fekalijų“, – stebėjosi V.Vainilavičius. Kaltina gyventojus
Savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakal
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
niškis, neseniai apsilankęs Mokolų gatvėje, tik konstatavo tai, kas ap linkiniams žinoma seniai: į upelį subėga fekalijos iš nelegaliai įreng tos kanalizacijos. Pasak jo, Aleksoto seniūnija tu ri patikrinti visus namus ir sura šyt i sąraš ą tų gyventoj ų, kur ie nėra pris ij ung ę prie bendrov ės „Kauno vandenys“ buities nuo tekų tinklo. „Reikia nubausti gyventojus, ku rie ten teršia. Kai bus išspręsta ši situacija, upelis vėl bus švarus ir problemos neliks“, – tikino valdi ninkas.
„Kauno švara“: žiemai esame pasirengę Gyventojams besidairant į dan gų pirmųjų snaigių, miestą valan čios bendrovės vadovai užtikrin tai sako, kad šaltajam sezonui pa sirengta. Atsargos jau atnaujintos
„Mes visada stebime situaciją – ar palyja, ar pašąla. Ne tik patys va žinėjame, bet ir nuolat gauname informacijos iš policijos, ugniage sių, viešojo transporto vairuotojų, jei pavyzdžiui, pastarieji sunkiai užvažiuoja į Parodos gatvės kalną“, – kalbėdamas apie pasirengimą se zonui sakė bendrovės generalinis direktorius Dalius Tumynas. „Kauno švara“ šiandien jau tu ri nusipirkusi per 1000 tonų ko kybiškos druskos keliams barsty ti, o kartu dirbantys subrangovai turi dar 200 tonų atsargų. Įprastai per vieną išvažiavimą, jei barsto mas visas miestas, išberiama apie 90 tonų druskos. Vienam sezonui, jei žiema nėra labai gili, užtenka 8 tūkst. tonų druskos. „Atsargos nuolat atnaujinamos, o prioritetai teikiami gatvėms, ku riomis važiuoja viešasis transpor tas – jos valomos ir barstomos. Be abejo, stengiamės valyti ne tik centrines gatves, tačiau ir pagal nerašytą taisyklę didesnį dėmesį skiriame gatvėms, kuriose yra gy dymo ar ugdymo įstaigos. Deja, ka da valyti likusias gatves, sprendžia savivaldybė“, – apie kartais pasi taikančius gyventojų priekaištus kalbėjo direktorius. Bendrovė dar šiais metais laukia dviejų modernių „Renault“ sniego
sant to, dar trečiadienį mieste pra dėtos dėlioti dėžės su smėliu. Raginimas būti pilietiškiems
„Jei pasnigę iki 5 cm, barstome, tačiau jei daugiau – tuoj pat į gat ves išleidžiamos ir sniego valy mo mašinos. Neretai sulaukiame gyventojų skundų dėl apledėju sių šaligatvių, tačiau daugelio jų net neįmanoma nuvalyti. Senokai įrengtuose šaligatviuose ne tik nė ra galimybės užvažiuoti technikai, tačiau gausu išsikišusių plytelių, duobių. Be abejo, labiausiai trukdo medžiai“, – sakė V.Bancevičius. Kaip pavyzdį viršininkas pateikė Šančių rajone upės link einančius stačiame kalne esančius šaligat Grėsmė: UAB „Kauno švara“ ge ne ra li nis di rek to rius Da lius Tu my nas ir bendrovės Mies to va ly mo sky riaus vius, kuriuos būna itin keblu valy vir ši nin kas Vy tas Ban ce vi čius perspėja apie artėjančią žiemą. Tomo Raginos nuotr ti gausiai pasnigus. Visus miesto šaligatvius ir aikš valymo mašinų. Galingi sunkveži šina, taip pat nemažai informaci brangesnis už druską ir taip pat tes valo traktoriai, kurių bendrovė miai papildys ir taip nemažą įmo jos specialiuoju telefonu bendrovė skatina koroziją. Švedijos patirtis, turi nuo mažo siauroms įvažoms kai barstoma skaldele, o pavasarį valyti iki galingo, skirto smarkiai nės automobilių parką. Šiuo metu gauna ir iš miestiečių. pastaroji surenkama ir perfiltruo apledėjusioms teritorijoms. į gatvę parengti išvažiuoti 8 sniego jama, Kaune taip pat netiktų. Tam Artėjančią žiemą „Kauno šva valytuvai, 7 barstytuvai, 1 specia Automobilių parkas paruoštas lus agregatas įkalnėms barstyti, 10 „Gyventojai turėtų prisiminti, kad nepritaikyta lietaus kanalizacija, ra“ planuoja nuvalyti ir pabarsty traktorių, 2 frontaliniai ir 1 trans vasariški pasivažinėjimai baigėsi – kur patekusi dalis tokios skaldelės ti daugiau nei 3 mln. kv. m ploto mieste. Iš jų beveik 250 tūkst. kv. m porterinis sniego krautuvai. Dar 7 ateina žiema. Reikėtų ne tik atsa ją kaipmat užkimštų. kingai rinktis žiemines padangas, Šiais metais miestą valančios sudaro nuokalnės, 114 tūkst. kv. m barstytuvus turi subrangovai. Pasak bendrovės Miesto valymo tačiau pasitikrinti ir automobilio bendrovės darbą, kaip ir pernai, tiltai ir viadukai, ir net 900 tūkst. skyriaus viršininko Vyto Bancevi techninę būklę, ypač stabdžių sis visiems norintiesiems bus gali kv. m – šaligatviai. „Norėčiau vairuotojams dar kar čiaus, subrangovai naudingi tada, temą. Be abejo, niekas geriau kelyje ma stebėti per internetą – „Kau kai reikalingos papildomos valy neapsaugos kaip supratingumas ir no švaros“ automobiliuose veiks tą priminti, kad, pradėjus smarkiai atsargumas“, – sakė D.Tumynas. įmontuota navigacijos sistema. snigti, suskubtų patraukti savo au mo pajėgos. Bendrovė šiai žiemai ne tik at V.Bancevičius, kalbėdamas apie tomobilius nuo kelkraščių – per Artimiausiu metu „Kauno šva roje“ turėtų atsirasti ir dispečerinė, naujino savo automobilių par artimiausias oro prognozes, abejo juos lieka nenuvalytos gatvės. O jei kuri operatyviai skleistų informa ką, tačiau ieškojo ir inovatyvesnių jo, ar šią savaitę sulauksime gau valome, dažnai užverčiame snie ciją dirbantiesiems gatvėse. Dabar sprendimų. Stebėta Danijos patir sesnio sniego. Bendrovė nuolat gu tokių mašinų dureles“, – prašė Kauną žiemą keletą kartų per nak tis, kai gatvės barstomos cukru stebi ne tik Lietuvos, bet ir kaimy D.Tumynas. Užs. 1036641 tį apvažiuoja „Kauno švaros“ ma mi. Ji nepasitvirtino – cukrus yra ninių šalių orų prognozes. Nepai
3
šeštadienis, spalio 27, 2012
miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas
Gyvoji grandinė – skirta Maironiui
Rotušės aikštėje susirinkę daugiau kaip 700 miesto mokslei vių vakar apie pietus susikibo rankomis. Gyvoji grandinė sujun gė Maironio gimnaziją ir poeto vardu pavadintą lietuvių litera tūros muziejų. Jurgita Šakienė
j.sakiene@kaunodiena.lt
Taip Kauno moksleiviai paminė jo poeto Jono Mačiulio-Maironio 150-ąsias gimimo metines. Laukdami akcijos pradžios, mo kiniai pravažiuojančius automo bilius sutikdavo šūksniais ir mo juodami vėliavėlėmis. Ne vienas vairuotojas, nors ir sutrikęs, atsa kydavo šypsena ir taip pat pamo juodavo. Po gyvos grandinės Rotušės aikš tėje moksleiviai sustojo taip, kad sudarytų jubiliejinį skaičių – 150. „Aušros“ gimnazijos dešimto kės Ernesta Jančauskaitė ir Rugi lė Andrijauskaitė sakė susivilioju sios renginiu, nes Maironio kūrybą skaito per pamokas. Maironio universitetinės gim nazijos dešimtokas Ernestas Pra vilionis apie poetą išgirdęs ne tik
mokykloje. Lietuvos maironiečių draugijos narys labiausiai džiau giasi galimybe per tautos dainių pažinti Lietuvos kraštą, su drau gijos nariais leidžiantis į vis nau jas keliones. Šioje gimnazijoje besimokan ti dešimtokė Eglė Valančiauskai tė ne tik dalyvauja Lietuvos mai roniečių draudijos veikloje, bet ir pati kuria eiles, dalyvauja konkur suose. „Man patinka, kad Mairo nis skatino patriotiškumą“, – sa kė ji. Lietuvos maironiečių draugijos Kauno skyriaus vadovė Judita Sa kalienė teigė, kad draugijos veik la yra alternatyva šou kultūrai, jos veikla tikrai nenuobodi. „Pavyz džiui, vyksta maironiečių krepšinio turnyrai, o vieną lapkričio savait galį nakvojame Pažaislio vienuoly ne. Ten rengiame gitarų vakarą“, – pasakojo vadovė.
Minėjimo renginiai penktadienį vyko visą dieną. Po Kauno šv.apaš talų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje vykusių šv.Mišių mairo niečiai su menine programa rinko si prie Maironio kapo. Vėliau bu vo rengiama ekskursija „Maironis Kaune“.
Draugijos veikla yra alternatyva šou kul tūrai, jos veikla tik rai nenuobodi. Renginiuose taip pat dalyvavo M.Mažvydo, „Versmės“, „Vytu rio“, J.Basanavičiaus, A.Smeto nos, „Saulės“, Šančių, S.Dariaus ir S.Girėno, Julijanavos, Šv.Kazi miero mokyklų ir gimnazijų mo kiniai.
Patarimas: ypač rytais vairuotojai turėtų būti atidesni, nes galima
sulaukti ir plikledžio.
Ryte miesto gatvėse panikos nekilo Vilija Žukaitytė
v.zukaityte@kaunodiena.lt
Iškritęs pirmas sniegas vakar ry tą kėlė keblumų vairuotojams. Policija užfiksavo aštuonias ava rijas, tačiau smulkių įvykių būta kur kas daugiau.
Originalu: moksleiviai netradiciškai paminėjo 150-ąsias Maironio gimimo metines.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Tomo Raginos nuotr.
Kauno apskrities vyriausiojo poli cijos komisariato atstovas Kęstutis Kasciukevičius teigia, kad įvykių statistika dar neįrodo, jog būtent iš kritęs sniegas lėmė avarijas. „Mies tui tai įprastas avarijų skaičius“, – tikino K.Kasciukevičius. Daugelis vairuotojų vis dar va žinėja su vasarinėmis padango mis, todėl policija primena, kad iki lapkričio 10 d. padangas pri valoma pasikeisti žieminėmis. „Oro sąlygos prastos, todėl žie
mines padangas, netgi dygliuotas, jau dabar galima dėti. Policinin kai tikrai nebaus vairuotojų, kad jie per anksti pasiruošė žiemai“, – tikino policijos atstovas. Penktadienio rytas Vilniuje bu vo daug avaringesnis. Užregist ruoti 27 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo penki žmonės.
8
– tiek avarijų vakar ryte užregistravo policija, tačiau daugelis vairuotojų viską išsprendė be pareigūnų.
Medikai išsisuks dėl senaties? Tadas Širvinskas
t.sirvinskas@kaunodiena.lt
Teisme ilgai nagrinėjama kyšinin kavimu kaltinamo Kauno teritori nės ligonių kasos direktoriaus Vir gilijaus Šiaudikio byla pasiekė sta diją, kai kai kurie kaltinimai gali nubyrėti dėl senaties termino.
Pusantrų metų bylą nagrinėjan čiam Kauno miesto apylinkės teis mui pateiktas prašymas pripažinti, kad vienas iš byloje minimų epizo dų neturėtų būti nagrinėjamas, nes suėjęs senaties terminas. Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Ričardas Gailevičius pripažino, kad senaties terminas gali pakoreguoti bylos svarstymą, tačiau tvirtino, kad tai bylos ne sugriaus. „Tai gali liesti tik vieną epizodą. Visiems kitiems epizodams se
naties terminas negresia“, – sakė prokuroras. Iš bylos gali būti išmesta dalis, kurioje fiksuojama, kad vaistinės „Premeda“ direktorius Romual das Paulauskas V.Šiaudikiui per duoda 100 litų kyšį.
Bronislovas Liatukas:
Ar man žiūronus pa siimti, kad įžiūrė čiau, koks ten bute lis ant stalo padėtas? Kaltinamieji nuosprendį galėjo išgirsti šių metų pradžioje, tačiau susikompromitavo ir iš teisėjo pa reigų turėjo trauktis bylą nagrinė jęs teisėjas Almantas Lisauskas. Teisiamieji tuo pasinaudoję parei
kalavo, kad naujai paskirtas teisėjas Bronislovas Liatukas bylą svarstytų nuo pradžių. Teisėjas tikėjosi nuo sprendį paskelbti iki Naujųjų, ta čiau kol kas procesas vyksta itin lėtai. „Ar man žiūronus pasiimti, kad įžiūrėčiau, koks ten butelis ant sta lo padėtas? Nieko nesimato“, – va kar pyko nedideliame kompiuterio ekrane slapta darytus vaizdo įrašus priverstas žiūrėti teisėjas. B.Lia tukas bandė įžiūrėti, kokį butelį V.Šiaudikiui atnešė prieš kelerius metus jo kabinete apsilankę bend rovės Kauno donorystės centro va dovas Artūras Jonas Venslauskas ir pavaduotojas Rimgaudas Šepetys. Vyrai pripažįsta atnešę butelį, ta čiau teigia, kad tai esą buvo pigus lietuviškas brendis, o ne prabangus 370 litų vertės užsienietiškas, kurį kaip įrodymą pateikia prokuroras. V.Šiaudikio kabinete slapta įtai
Įklimpo: V.Šiaudikis dovanas priimdavo nesivaržydamas. Evaldo Butkevičiaus nuotr.
syta vaizdo stebėjimo kamera už fiksavo ne vieną atvejį, kai pas direktorių apsilankę žmonės jį pa malonino įvairios vertės dovano mis. Šalia V.Šiaudikio teisiamųjų suole taip pat sėdi buvusi Kau
no klinikų direktorė ekonomikai ir nuolatinės viešųjų pirkimų komi sijos pirmininkė Virginija Kerie nė. Ją dosniomis dovanomis lepi no Klinikų skelbtų viešųjų pirkimų dalyviai.
4
šeštadienis, spalio 27, 2012
tema
Mūsų savaitėje privalo būti džiau – Lietuvoje prasideda 1 niūrus ir tamsus perio das – depresijų, nerimo laikas.
Gal mes tikrai esame nelaimin gi jau vien todėl, kad gyvename klimato juostoje, kurioje tiek daug apniukusio dangaus, dar ganų, ankstyvų sutemų? – Negalime paneigti, kad klimatas turi įtakos. Neseniai buvau Romo je. Ten dar vasaros nuotaikos, ir aš pats save pagavau, kad visai kitaip jaučiuosi. Supratau, ką reiškia mū sų himno žodžiai: „Tu didvyrių že mė“. Mūsų žmonės sugeba išgyventi tokiomis sąlygomis, kokios yra. Vis dėlto tos sąlygos, objektyviai verti nant, nėra jau tokios prastos. Net gi atvirkščiai. Lietuvos reitingas pasaulio kon tekste yra pirmame trečdalyje, nors mūsų atkurta valstybė dar jauna – vos 20 metų. Esame pateikiami kaip sėkmės pavyzdys net tiems kraš tams, kuriems daug daugiau metų. Mes save vertiname labai lokaliai, o globaliai žiūrint, visai kitaip at rodome – gerokai geriau, negu pa tys save suprantame. Gal tas rūkas ir lietus paveikia, kad mes linkę į pesimizmą. Sako me: „Žiūrėkite, pas mus yra blo gai.“ Ir žmonės ima tai kartoti nė nejausdami, kad jie to savyje nėra išanalizavę. Nesinori sakyti, kad viskas pas mus yra tik gerai ir kvai li yra tie, kurie mano kitaip. Tai bū tų tarsi tyčiojimasis iš žmonių. Bet neigiamos tendencijos didele dalimi priklauso nuo mūsų pačių. Knygy nų lentynas nuklojusių psichologi nių knygų pagrindinė mintis – jeigu nori, kad į gera keistųsi tavo tikro vė, keisk požiūrį. Kitas dalykas, apie kurį kalba psichologai, – išmoktas bejėgiš kumas. Jeigu katė motina sužeis ta velka koją, tai ir kačiukas velka koją, nors jo koja sveika. Nesakau, kad tai visiškai atspindi mūsų si tuaciją, bet to išmokto bejėgiškumo mumyse yra. – Kaip atsikratyti to „velkamos kojos“ sindromo? Nuo ko rei kėtų pradėti keisti mąstymą? – Nuo pasaulėžiūros. Požiūris į pa saulį gali būti kaip į grėsmingą ir nedraugišką vietą – privalai ken tėti ir išlikti besipjaunančių vilkų zonoje. Bet galima į pasaulį žiūrė ti krikščioniškai, jaučiant, kad mes visi esame broliai ir seserys, šeima, tik mums ne viskas sekasi.
Tiesa: jei tu šypsosiesi pasauliui, pasaulis šypsosis tau.
Turime būti jautresni vieni ki tiems. Jautrumas, padovanotas ki tam, grįžta, nes žmogus yra linkęs grąžinti tą emociją, kurią gauna. Žmoguje, kaip toje juodoje dėžėje, yra visko, draugiškumo pasauliui – taip pat, ir reikia skatinti tą drau gišką požiūrį į pasaulį. Mes galime sušildyti vietą, kurioje gyvename. Kad gerai jaustųsi, žmogui reikia tam tikrų sąlygų. Ne tik fizinių. Ar aš jaučiu, kad mano gyvenimas tu ri labai galingą prasmę? Ar suvo kiu, kad esu daug daugiau nei trą ša žemei, kad vis dėlto esu skirtas amžinybei, kad kūrėjas, pakvietęs mane čia gyventi, turi labai dide lių lūkesčių? Ta amžinybė gali pra sidėti čia, dangus gali prasidėti čia. Kaip danguje, taip ir žemėje. Požiūris yra vienas svarbiausių pradžios taškų. Krikščionybė jį va
dina atsivertimu. Žolė ta pati, me džiai tie patys, o vis dėlto kažkas kitaip. Kad taip atsitiktų, taip pat reikia sąlygų – žmogus turi būti at sivėręs. – Šviesos ir džiaugsmo šalti nių ieško ir tie, kuriems krikš čioniškasis tikėjimas nėra pa matinis. Laikas veikia visus: vis daugiau laiko praleidžiame virtualiame pasaulyje – inter netas, socialiniai tinklai išstū mė ne tik ranka rašytus laiškus, bet baigia išstumti ir susitiki mus su draugais, pokalbius prie puodelio arbatos. O gal šiluma, artumu galima dalytis ir sėdint prie kompiuterio? – Jeigu pažvelgtume į praeitį, tai, be virtualaus ryšio, bendravimas ne buvo toks intensyvus. Aš nematau
A
nieko blogo, jei draugą pasveiki name per feisbuką, tačiau nereikė tų linkti į kraštutinumus. Šiandien per kompiuterį aš labai greitai ga liu pasveikinti draugą gimtadienio proga, galiu bendrauti su labai di deliu būriu draugų – to negalėčiau bendraudamas prie arbatos puo delio. Bet jei žmogaus gyvenime tas pasėdėjimas prie arbatos puodelio išnyksta visai, tada tas socialumas, kurį siūlo socialiniai tinklai, virs ta asocialumu. Žmogus turi fiziškai jausti kitą žmogų, spinduliuoti jam palankumą, nebijoti parodyti, kaip jaučiasi, – tik taip perduodama ži nia, kad tu – ne vienas. – Ar įmanoma apdoroti visą mus pasiekiantį informacijos srautą? Ar dėl to didelio infor macijos kiekio netampame pa
viršutiniški, kai susižavėjimas jau yra laikomas meile, kai ne bėra laiko į nieką gilintis, iš jausti? – Dabar mus pasiekiantis informa cijos srautas po kokių penkerių me tų gal atrodys minimalus. Mes turi me išmokti gyventi su tuo srautu. – Ar egzistuoja receptas? – Svarbiausias dalykas – reikia daugiau disciplinuoti save. Atei nančioms kartoms teks turėti dau giau disciplinos, jeigu jos norės iš likti sveiko proto. Informacijos srautas, kurį gauname šiandien, po dešimtmečio kels tik šypseną. Mums reikia ugdytis naujus įgū džius gyvenant moderniame pa saulyje. Negalima paversti savęs vergu. Kai kuriuos dalykus žmogus turi dozuoti, užgriūvančią infor
5
šeštadienis, spalio 27, 2012
tema kaunodiena.lt/naujienos
augsmo diena Žmogu je, kaip to je juodo je dėžėje, yra visko, draugišku mo pasau liui – taip pat, ir rei kia skatin ti tą drau gišką po žiūrį į pa saulį.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
maciją – taip pat. Menas save dis ciplinuoti yra laimės pradžia. Rit mas, ritualas ir disciplina – ateities laimės formulė. Turime išsiugdyti tuos įgūdžius, kurie mūsų gyvenimą daro ritmiš ką. Manau, palengva prieisime prie antikinio ritualo supratimo. Ritua las gyvenimui suteikia ritmiškumo, jis – be galo svarbus, kaip ir discip lina. Pavyzdžiui, turiu aiškiai apsi brėžti, kiek aš skiriu laiko buvimui internete. Jeigu šios ribos neturėsiu, tai aš ten užsibūsiu ir, užuot tapęs socialus, tapsiu asocialus. – Vis dėlto daugeliui turbūt at rodo, kad dabartinio žmogaus natūraliausia būsena – bėgi mas. Žvėriškas gyvenimo tem pas jau tapo savaime supran tamu dalyku. Regis, sustoti jau negali, nors ir suvoki, kad bėg damas nebespėji. – Mūsų amžiuje įvyko virtuali in formacijos revoliucija. Gyvenome idiliškame pasaulyje, kuris staiga subyrėjo. Sutrikome. Mūsų vaikai jau įmesti į tai – jie nebijo to srau to ir tempo. Šiuos dalykus suvaldyti ir yra didžiausias iššūkis. Paprasčiausia yra turėti nuosta tą: aš dabar skirsiu laiką vaikams, ir tai šiuo metu – svarbiausia, ne paisant to, kas vyksta aplinkui. Tai, kas tuo metu vyksta aplinkui, yra mažiau svarbu ir, tiesą sakant, to negali pakeisti. Viskas yra, kaip sakoma, tik debesys virš mūsų. De besys plaukia ir plauks, bet tu netu ri būti priklausomas nuo jų. – Psichologai neslepia, kad prie jų kabinetų nusidriekusios eilės pacientų, tarp jų daugėja jaunų
žmonių. Baigusieji mokslus, studijuojantieji, kiti jau dir bantys skundžiasi, kad jiems neramu, baisu ateiti į suaugu siųjų pasaulį. – Jie turi priimti tą neramybę. Su sidraugauti su savimi. Atsakyti į klausimą: kas aš esu? Trys svarbūs žmogui dalykai, kad pradėtų jaustis saugus: save pažinti, save priimti (netgi su visais neigiamais niuan sais) ir save atiduoti. Jei šie trys aspektai įvyksta, atsiranda įprotis pabūti vienam su savimi. Nerimas duoda ženklą, kad tu ri stabtelėti tam, kad pabūtum su savimi. Tai signalas, kad apmąsty tum savo gyvenimą. Čia kaip Bib lijoje – šešias dienas dirbai ir da bar, tą septintąją, turi stabtelėti ir pasidžiaugti. Nerimas yra signa las susimąstyti, ar išvis tavo gy venime yra ta septintoji džiaugsmo diena, kai atsisėdi ir atsidūsti, kad yra gera. Tai yra labai svarbus aspektas – pasidžiaugti tuo, ką nuveikei. Sep tintoji diena yra tam tikro ritmo ženklas, išsigelbėjimas nuo mono tonijos, nuo bėgimo be sustojimo. Daug žmonių galvoja, kad nerimas kyla dėl to, kad ko nors nepadarė. Nebūtinai. Kai tampa neramu, tu sustoji ir apmąstai, ką nuveikei, o tada gali nušvisti ir tęsti kelionę. – Visų ieškoma džiaugsmo, laimės formulė egzistuoja kur nors čia pat? – Laimės tyrimai kartais atsklei džia keistų dalykų. Didžiausias laimės indeksas neretai būna tuo se kraštuose, kurie, atrodo, netu ri jokio pagrindo laimei. O pasi rodo, kad to krašto žmonės sugeba džiaugtis mažais dalykais.
Kęstutis Kėvalas:
Debesys plaukia ir plauks, bet tu netu ri būti priklausomas nuo jų. Mes visada gyvename ateities projekcijoje. Kai aš valgau, gal voju apie darbus, kai dirbu, gal voju apie namus, namuose mąs tau apie darbą ir niekur nesu čia. Reik ėt ų mok yt is iš vaik ų, kur ie žaisdami tik žaidžia ir visą save atiduoda žaidimui. Būk visas pa niręs į tai, ką darai, ir pajusi, kad arbata skani, duona skani. Mes laukiame didelių dalykų, didelių džiaugsmų. Tačiau ir krintantis rud ens lapas, sut ikt as žmog us, tavo vaikas, kurį gali čia pat pa myluoti, yra mokėjimas džiaug tis tais dalykais, kurie prieinami šiandien, čia ir dabar. Ir kai apsi žvalgai, pasirodo, kad to, kuo gali džiaugtis, yra daug.
Liūdesį galima išvaikščioti Jurgita Šakienė
j.sakiene@kaunodiena.lt
„Žolinčių akademijos“ preziden tė Danutė Kunčienė teigia ne vie nam žmogui padėjusi atsikratyti beprasmiško ir užsitęsusio liūde sio, kol šis dar neperaugo į depre siją ar nevirto tragedija. Misija – išsivesti į mišką
„Depresiją gydyti turi medikai, o liūdesį tiesiog galima išvaikščio ti“, – įsitikinusi žolininkė ir svei kuolė D.Kunčienė. Pasak jos, bė da, kad liūdesį žmonės slepia, jo neįvertina, jis tiesiog pražiopso mas. Net ir užsitęsusio liūdesio dažnai nesureikšmina ne tik jį jau čiantis žmogus, bet ir jo artimie ji, pažįstami.
Būnant namuose prie televizoriaus, į liūdesį galima nu grimzti dar labiau. „Per mažai kreipiame dėmesio į artimuosius, per mažai juos pa kalbiname, išsivedame iš namų“, – pastebėjo D.Kunčienė. Vaikštant gamtoje, po mišką, anot jos, galima rasti daug atsaky mų, net išspręsti dalį problemų. „Išsivėdina galva nuo niūrių min čių, gamtos garsai mūsų kūne ima žadinti gyvenimo džiugesį. O bū nant namuose prie televizoriaus ar liūdnų knygų, į liūdesį galima nu grimzti dar labiau“, – įspėjo gamtos galiomis neabejojanti moteris. Įveikti turi pats
Bandant išsklaidyti artimojo liū desį, pasak D.Kunčienės, galima ir pagudrauti. „Susigalvoti viso kių dalykų, kuriuos tau neva reikia padėti atlikti. Pavyzdžiui, miške ar parke padėti prisirinkti nukri tusių lapų ar kankorėžių“, – su fleravo žolininkė. Ji tikino, kad nauda bus akivaiz di iš karto. „Jau po pirmo pasi
Padeda: anot sveikos gyvensenos žinovės D.Kunčienės, vaikštant, bū
nant gamtoje, galva išsivėdina nuo niūrių minčių.
vaikščiojimo žmogus pajaus fizinį nuovargį, todėl naktį geriau mie gos, geriau pailsės. Fizinis krūvis patalpoje taip puikiai neveikia“, – sakė D.Kunčienė. „Žolinčių akademijos“ prezi dentė pabrėžė: kad ir kaip norė tume žmogui padėti, jį galime tik pastūmėti. „Įveikti liūdesį turi jis pats. Labai daug bėdų kyla dėl to, kad norime kitiems sutvarkyti jų gyvenimus“, – pastebėjo pašne kovė. Svarbu – vakarienė
Ji pati įsitikino, kad pabėgti nuo liūdesio dar labai padeda visuo meninė veikla, taip pat piešimas, mezgimas, užsiėmimas kitokiais rankdarbiais. „Pavyzdžiui, pieš dami pasiimkite būtent gelto nų pieštukų. Arba įsijunkite spe cialią terapinę lempą. Padeda, jei
Tomo Raginos nuotr.
rengiamasi šviesiais drabužiais, vertėtų įsigyti, pavyzdžiui, gelto ną šaliką“, – siūlė D.Kunčienė. Niekam ne paslaptis, kad anks čiau žmonės gyveno daug sun kiau, bet tiek savižudybių ir dep resijų nebuvo. „Prie to, manau, labai priside da mūsų skubėjimas, bėgimas, lenktyniavimas, materialių gėry bių troškimas. Imkime pavyzdį iš paukštelių: jiems užtenka ir mais to, ir šviesos. Kiekvienas stenki mės gyventi pagal išgales, ne sižvalgydami į kitus“, – patarė žolininkė. Moteris patarė atkreipti dėme sį, kas valgoma vakarienei. „Re komenduočiau tik lengvą maistą. Ne veltui japonai sako: jei iš ryto blogai jautiesi, pagalvok, ką vakar vakare valgei ir ką veikei“, – sakė žolininkė.
6
Šeštadienis, spalio 27, 2012
Savaitė
Kitąsyk būsime doresni?
Kitoks žvilgsnis
Žvėrys ir žmonės
Poetas Kęstutis Navakas
K
auno zoologijos sode prieš rinkimus visi žvėrys kiek zujo voljeruose, ta čiau liūtas ir baltasis lokys buvo ra mūs. Jie ligi šiol čia karaliavo, jie čia didžiausi ir gražiausi, tad jiems ir nekilo abejo nių dėl kitos kadencijos. Juk tik jų čia visi atei na pažiūrėti, juk tik jie čia pajėgūs įveikti visas krizes ir tik juos čia visi fotografuoja. Tad fotog rafuos ir toliau, nes darbų tęstinumas būtinas, tai galintys tik jie, tad ko sau sukti galvą, ką apie tai galvoja kokie smulkieji graužikai.
Sklido kalbos, kad už vilką balsavo tik kanarėlės, akvariumų žuvelės ir tie patys smulkieji graužikai. Ir koks buvo nustebimas, kai po pirmojo rin kimų turo pirmavo ne liūtas ir ne baltasis lo kys, o vilkas. Kas gali rinkti vilką, pakelių plėši ką, kam čia reikalingas vilkas, ar visi žvėrys taip jau nori atgal į mišką? Apklausus aplinkinių vol jerų gyventojus, paaiškėjo, kad už vilką niekas nebalsavo. Sklido kalbos, kad už vilką balsavo tik kanarėlės, akvariumų žuvelės ir tie patys smulkieji graužikai – fauna, į kurią paprastai nie kas dėmesio nekreipia. O vilkas štai ėmė ir at kreipė, pasirūpino papildomais pašarais ir lesa lu nors tai vienai – rinkimų – dienai. Ir dabar sau išdidžiai tupėjo savo narve, mąstydamas apie tai, kad tuoj visas Zoologijos sodas gyvens pa gal vilkų įstatymus, o naktinį liūtų riaumojimą galės teisėtai nustelbti vilkų kauksmas. Vis dėlto liūtas ir baltasis lokys niekaip negalė jo su tuo susitaikyti – juk nuo šiol visi lankyto jai fotografuotų nebe juos, o tą patį vilką. Kas gi nori būti mažiau fotografuojamas? Be to, gal ir mėsos nuo šiol daugiau atitektų vilkui, o kas gi nori mažiau mėsos? Prieš antrąjį rinkimų turą liūtas ir baltasis lokys suskubo užsitikrinti visų panterų, kačių, meškų ir meškėnų paramą, ta čiau liko neaišku, kaip balsuos lapės, briedžiai ir kupranugariai. Jie niekada nežino, už ką bal suoti, – jiems tik paduok daugiau pašaro, pakišk voką su pažymėtais biuleteniais ir jie juos su mes į balsadėžes. Ir teks gyventi vilko karalijo je ir šokti pagal jo dūdelę. O apie smulkiuosius graužikus apskritai nėra ko kalbėti, tiems terū pi tik tiek, kad jų narvuose šalta nebūtų – Zoolo gijos sodo prestižas jiems nė motais. Ir susimąstė liūtas ir baltasis lokys, ir buvo jiems labai labai neramu antrojo rinkimų turo išva karėse. Tą vakarą jie nei ėdė, nei riaumojo – lau kė rezultatų. Tiktai senas apuokas, tupėdamas ant savo šakos, su pavydu žiūrėjo į anapus grotų vaikštančius lankytojus ir galvojo: štai žmonės, protingi sutvėrimai, jų pasaulyje turbūt viskas visai visai kitaip nei mūsų Zoologijos sode. informacija:
302 250
Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
K
iti rinkimai turėtų būti sąžiningesni, ir rinkė jų papirkinėjimas bus vertinamas itin griež tai. Taip vakar po Konstitucinio Teismo (KT) verdikto dėl rin kimų kalbėjo Vyriausiosios rin kimų komisijos (VRK) pirminin kas Zenonas Vaigauskas. – KT savo išvadoje paskelbė, kad rinkėjo papirkimas (kad ir koks jis būtų – sistemin gas ar vienkartinis) jau yra šiurkštus rinkimų įstatymo pažeidimas. Ką tai keičia? – Šis KT sprendimas duoda star tą tam, kad Rinkimų įstatymas būtų peržiūrėtas. Taip pat gali būti peržiūrėti ir VRK sudarymo principai, komisijos veiklos gali mybės ir būdai. KT, kaip suprantu, pasisakė už tai, kad Rinkimų įstatymas būtų pakeistas ir VRK net už vieną pa žeidimą rinkimų proceso dalyvius galėtų išbraukti iš sąrašų nelikus 15 dienų termino iki pačių rinkimų. T. y. išbraukti tą rinkimų dalyvį, ku ris, kaip įtariama, šiurkščiai pa žeidė įstatymą. KT leido rinkimų procesus vykdyti toliau be tų įsta tymą pažeidusių politikų. Tos nuo statos, ko gero, ateityje turėtų bū ti įtvirtintos įstatyme. – Kada Zarasų-Visagino apy gardoje bus skelbiami nauji rinkimai? – Tai turėtume padaryti artimiau siu metu. Turime labai aiškius ter minus: rinkimai turi įvykti ne vė liau kaip po pusės metų. Turėsime registruoti kandidatus iš naujo, su daryti rinkimų komisiją. Manau, kad jie gali įvykti po kokių keturių mėnesių, tai yra kitų metų vasarį. Bet konkreti data dar neaiški. – Ar po KT išvados galime tikėtis, kad kiti rinkimai bus sąžiningesni? – Taip. KT išvada leidžia per žiūrėti rinkimų įstatymus ir įver tinti, be kita ko, VRK sudarymo principus, galimybes ir veiklos būdus. Dabar situacija tokia, kad mano kolegos – VRK nariai – net negali nuolat dirbti VRK. Bent jau Rinkimų įstatyme nu matytu laikotarpiu. Beje, KT at kreipė dėmesį ir į pernelyg didelį apygardų komisijų nepriklauso mumą nuo vietos valdžios. Čia, matyt, irgi bus pakeitimų. – Ar po to, kai KT pabrėžė, kad ir vieno rinkėjo papirkimas – šiurkštus įstatymo pažeidi mas, VRK sprendimai dėl re zultatų įtvirtinimo kitose apygardose gali būti kitokie? reklamos skyrius:
E. paštas redakcija@kaunodiena.lt
Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt
ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.
laikinai einantis „Diena media news“ vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis „Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 Violeta Juodelienė – 302 260
„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Faksas 423 404. „Diena media news“ generalinis direktorius Laimutis Genys
MIESTO NAUJIENOS: Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –
302 230
– Pagal Seimo rinkimų įstatymą mes nebegalime grįžti prie jau priimtų sprendimų. Mano asme nine nuomone, dar trijose apy gardose situacija buvo nepatei sinama. Tačiau VRK – kolegiali institucija. Ar mano kolegos bū tų priėmę kitokius sprendimus, jei būtų žinoję KT nuomonę, ne žinau. Reikia klausti jų. – Ar griežtesnis rinkėjų pa pirkinėjimo reglamentavi mas neturės įtakos tam, kad bus sunkumų organizuojant rinkimus? Mat dėl vieno pa žeidimo rinkimų rezultatus bus galima daug kur skelbti negaliojančiais. – Taip. Be to, galimos ir provo kacijos. Neatmestina galimybė, kad bus provokuojama apsimes tinai už kurį nors kandidatą pa daryti pažeidimą. Kalbant apie pažeidimų fiksa vimą, nemanau, kad vien VRK čia pajėgi efektyviai veikti. Čia, be jokios abejonės, turi būti su teikti platesni įgaliojimai ir poli cijai, gal ir kitoms institucijoms. Nes svarbiausia – nustatyti ir įrodyti, kad pažeidimai tikrai su siję su tam tikru asmeniu. Vien apylinkių, apygardų komi sijos narių, partijų stebėtojų čia nepakanka. Nors jų yra 15 tūkst. Manyčiau, šiuose rinkimuose yra įvykęs poslinkis, kai dėl rin kimų pažeidimų tyrimo imtasi labai stipriai, aktyviai į šį darbą įsijungė policija. Gal net rinkė jų aktyvumo padidėjimas susijęs su tuo, kad rinkimų skaidrumui ir sąžiningumui skiriama tiek daug dėmesio. – Dėl pačių rinkėjų papirki mo pažeidimų – kas po KT iš vados galėtų keistis? – Dėl papirkimų – reikia toliau įstatyme tikslinti atsakomybę už šį pažeidimą. Šiuo metu susidariusi paradoksali situacija, kad baudžia mi tie, kurie parduoda savo balsą, baudžiami tie, kurie perka, tačiau nėra pakankamų priemonių pa siekti pačius balsų pirkimo orga nizatorius, jų lyderius, kurie viską daro. Kaip matome, niekas nuo to kol kas neatgraso. Taigi, mano nuomone, čia įstatymai dar nepakankamai sutvarkyti. Prieš tokį šiurkštų veiksmą taikomos pačios men kiausios priemonės. Galbūt taip lig šiol buvo dėl to, kad tas balsų pirkimas pas mus nebuvo toks paplitęs. Bet, kaip matėme per šiuos rinkimus, jis išsiplėtojo. Seimas, manau, bus tokios pačios pozicijos ir sugriež tins įstatymus, suteiks daugiau galių policijai, kad negatyvūs reiškiniai būtų teisiškai adekva čiai įvertinti ir išgyvendinti. Platinimo tarnyba: 302
242
Turime labai aiš kius ter minus: rinkimai turi įvyk ti ne vė liau kaip po pusės metų.
Aimana: pasak VRK vadovo Z.Vaigausko, „lig šiol
nėra pakankamų priemonių pasiekti pačius balsų pirkimo organizatorius ir juos nubausti“.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Prezidentė: tai įpareigojimas skaidrinti rinkimų sistemą Prez identė Dal ia Grybauskaitė vakar paskelbtą KT išaiškinimą, kad VRK, negal iojančiais pripa žindama vienmandatės ZarasųVisag ino apygardos rink imų re zultat us, Seimo rink imų įstat y mo nepažeidė, laiko įpareigoji mu skaidrint i rink imų sistemą.
dimą kaip reikšmingą visai rin kimų sistemai, siekiant tobulinti rink imų įstatymus, nes KT labai aišk iai atskleidė tam tikras Sei mo rink imų įstat ymo ydas, ku rios sudaro prielaidas nes ąži ning iems pol it ikams naudot is spragomis“, – teigė R.Svetikaitė.
„KT išaišk in imai, išr yšk inę Sei mo rink imų įstat ymo ydas, yra labai svarbūs tol iau kur iant de mokratinę visuomenę ir teisinę valst ybę. Būtina nedelsiant tei sinėm is priemonėm is užk irst i kelią įžūliai papirk inėti rinkėjus ir apginti sąžiningus rinkimų da lyv ius. Rink imų pažeid imams, kovai su pol it ine kor upcija ne gali būti jok ių išlygų ar pakantu mo“, – teigė valstybės vadovė.
Į KT su pak lausimu dėl Seimo rink imų įstat ymo paž eid imų kreipėsi šalies vadovė, atsižvelg dama į partijos „Tvarka ir teisin gumas“ pateiktą skundą. Ši par tija ginčijo VRK sprend imą rin kimų rez ultat us Zarasų-Visag i no apygardoje pripaž int i nega liojančiais.
Prez identės vyr iausioji patarė ja teisės klausimais Ras a Sve tikaitė, koment uodama KT iš vadą, sakė, kad ji yra svarbi vi sai rinkimų teisės sistemai. „Šiuo atveju labai svarbu, kad KT pa sakė, jog papirk imas, ar jis bū tų sistem ingas, ar jis būtų vien kart in is, yra Konst it ucijos pa žeidimas. Aš vertinčiau šį spren
Prenumeratos skyrius: 302
LIETUVA: Stasys Gudavičius –
(8 5) 219 1381
PASAULIS: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387 EKONOMIKA:
302 243
Jolita Žvirblytė –
(8 5) 219 1374
SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383 Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –
302 272
FOTOKORESPONDENTAI: Andrius Aleksandravičius – Artūras Morozovas – Tomas Ragina –
302 269 302 269 302 269
NAMAI: Vereta Rupeikaitė –
302 265
Sveikata: Marijana Jasaitienė –
302 263
Ratai: Arūnas Andriuškevičius –
302 260
TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 279 1380
KT vakar paskelbė, kad VRK pa sielgė teisėtai. KD inf.
244
3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 266 302 251 302 273 302 262 302 267 302 261
Partijos „Tvarka ir teising umas“ kand idatas Alg imantas Dumb rava šioje apygardoje po pirmo jo turo užėmė pirmą vietą. Ant ras liko Darbo part ijos atstovas Rimv ydas Podolsk is – jį VRK pripaž ino papirk inėjus rinkėjus ir šiurkščiai pažeidus Seimo rin kimų įstatymą.
http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje
aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –
302 263 302 276 (8 5) 219 1374
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 23 350.
ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244
7
šeštadienis, spalio 27, 2012
lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva
Stačiatikiams – arkivyskupo parama
Sekmadienį 67 vienman datėse apy gardose ren giamas antra sis Seimo rin kimų turas.
Lietuvos Vyskupų Konferenci jos pirmininkas arkivyskupas Sigitas Tamkevičius Stačiatikių bažnyčios Maskvos patriarcha tui nusiuntė laišką, kuriame iš reiškė susirūpinimą dėl pasta ruoju metu šioje šalyje įvykusių išpuolių prieš religiją.
Galimybė: teisę dalyvauti antrajame rinkimų ture turi bemaž 2,44 mln. rinkėjų.
Vytauto Petriko nuotr.
Vyks antrasis rinkimų turas Prieš dvi savaites, spalio 14-ąją, iš 141 naujos kadencijos parlamenta ro daugiamandatėje apygardoje pa gal partijų kandidatų sąrašus buvo išrinkta 70. Be to, trijose vienman datėse apygardose iš 71 (Kėdainių, Vilniaus-Šalčininkų ir Vilkaviškio) Seimo nariai buvo išrinkti jau pir mame rinkimų ture. Vienoje apygardoje – Zarasų– Visagino – rinkimų rezultatai bu vo panaikinti dėl šiurkščių pa žeidimų, todėl čia antrasis turas nerengiamas, o po pusmečio tu rėtų įvykti pakartotiniai rinkimai. Sprendimą dėl rinkimų rezultatų šioje apygardoje panaikinimo vakar patvirtino Konstitucinis Teismas. Rytoj balsavimas antrajame tu
re vyks iš viso 1 861 apylinkėje. Į rinkėjų sąrašus šiose apylinkėse įtraukta bemaž 2,44 mln. rinkėjų. Daugiau kaip 50 tūkst. rinkėjų jau balsavo iš anksto savivaldybė se, specialiuose paštuose ligoninė se, įkalinimo įstaigose, kariniuose daliniuose, taip pat namuose. Policija pranešė, kad dėl rinki mų tvarkos pažeidimų yra pradėti 22 ikiteisminiai tyrimai. Antrajame Seimo rinkimų tu re dalyvauja daugiausia balsų pir majame surinkę kandidatai į par lamentarus. Iš 134 likusių kandidatų antraja me ture dalyvauja po 35 Darbo par tijos ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų iškeltus
pretendentus, 28 socialdemokra tai, 9 – „Drąsos kelio“ kandida tai, 7 – partijos „Tvarka ir teisin gumas“, po 6 – Liberalų sąjūdžio ir Lenkų rinkimų akcijos, 4 – išsi kėlę patys, po 2 – liberalcentris tai bei Lietuvos valstiečių ir žalių jų sąjungos. Rytoj, netrukus po to, kai pasi baigs balsavimas antrajame rinki mų ture, paaiškės visa naujojo Sei mo sudėtis. Vyriausioji rinkimų komisija šio turo rezultatus patvirtins per sa vaitę, tai yra iki lapkričio 4 d. Planuojama, kad naujos kaden cijos Seimo nariai į pirmąjį posėdį susirinks lapkričio viduryje. KD inf.
Apie tai pranešama Rusijos sta čiatikių bažnyčios interneto sve tainėje. „Sustiprėjusi prieštara tarp sa viraiškos laisvės ir pagarbos kitų žmonių religiniams įsitikinimams dažnai atveda prie pasišlykštėtinų išpuolių prieš religiją, kuriems panaudojamos viešosios erdvės. Gaila, bet ši tendencija pastebi ma visame pasaulyje“, – cituoja mas S.Tamkevičiaus laiškas, kuris adresuotas Maskvos patriarcha to Užsienio ryšių skyriaus pirmi ninkui Volokolamo metropolitui Ilarionui. „Nežiūrint į tai, kad persekioji mai mus lydi visame mūsų krikš čioniškame kelyje, mes turime ir toliau tvirtai stengtis, kad gėriu nugalėtume blogį“, – rašoma laiško ištraukoje, kuri paskelbta ketvirtadienio vakarą. Pasak svetainės patriarchia.ru, S.Tamkevičius „išreiškė solida rumą su Rusijos stačiatikių baž nyčia ir viltį, kad žmonės išmoks naudotis Dievo padovanota laisve sugyventi taikiai“. Rugpjūtį trys Rusijos merginų pankroko grupės
„Pussy Riot“ narės buvo nuteis tos dvejus metus kalėti po per formanso Maskvos cerkvėje, kai išjuokė prezidentą Vladimirą Pu tiną. Trys merginos rugpjūtį buvo pripažintos kaltomis dėl chuliga nizmo, paskatinto religinės nea pykantos. Vasarį jos įsiveržė į Kristaus Iš ganytojo katedrą Maskvoje ir atli ko politinę „pankų maldą“. Šis įvykis sukėlė daug reakcijų Rusijoje ir tarptautinėje erdvėje, o nuosprendis skirti realią laisvės atėmimo bausmę sulaukė kritikos Vakaruose, kur teismo procesas buvo laikomas šališku. Lietuvoje diskusijos dėl nepa garbos religiniams simboliams neseniai buvo kilusios dėl Vil niuje per teatro festivalį parody to italų režisieriaus Romeo Cas tellucci spektaklio „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“. Prieš spektaklį į nesankcionuotą pro testo akciją prie Nacionalinio dramos teatro susirinko apie 100 žmonių, kurie teigė, kad režisie riaus darbas įžeidžia krikščionis, skaldo visuomenę, kursto religinę nesantaiką. Spektaklyje naudojamas italų Renesanso tapytojo Antonello da Messinos paveikslas „Pasau lio Išganytojas“. Jo fone pasako jama išmatų nebesulaikančio se no ligoto tėvo istorija, jo santykiai su sūnumi. KD, BNS inf.
8
šeštadienis, spalio 27, 2012
lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva
Kiek pasitikima teisėsauga?
Saugumo karinin kas Vytautas Pociū nas žūties Baltaru sijoje metu vykdė Lietuvos valstybės saugumo departa mento (VSD) dele guotas funkcijas. Tai vakar paskel bė teismas, išnagri nėjęs našlės skundą dėl kompensacijos mokėjimo.
Lietuvos gyventojų pasitikėji mas teisėsaugos institucijomis siekia 5–6 balus iš 10 galimų, kaip teigia tyrimą atlikę moks lininkai.
Vakar Teisingumo ministerijo je pristatydamas atliktą tyrimą Vilniaus universiteto Sociologi jos fakulteto profesorius Alek sandras Dobryninas sakė, kad tyrime buvo kompleksiškai ver tinamas pasitikėjimo teisėsau gos institucijomis patikimumas ir pasitikėjimas jomis. Pernai apklausus 1004 šalies gyventojus, gauti apibendrinti rezultatai parodė, kad pasitikė jimas prokuratūra siekia maž daug 5,7, teismais – 5,6, polici ja – 5,5 balo iš dešimties. Rezultatas: teismas tik iš dalies patenkino L.Pociūnienės skundą – VSD neįpareigota išmokėti našlei kom-
pensaciją už vyro žūtį.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
V.Pociūnas vykdė VSD užduotis Vilniaus apygardos administraci nis teismas pranešė nustatęs, kad mokėti kompensaciją yra VSD pa reiga, o atsisakymas pradėti tar nybinį patikrinimą buvo nepag rįstas. Vis dėlto teismas taip pat pa brėžė pats neturįs teisinio pagrin do įpareigoti VSD apskaičiuoti ir išmokėti L.Pociūnienei teisės ak tuose numatytą kompensaciją, nes nėra Valstybinio socialinio draudi mo fondo valdybos įvertinimo, ar įvykis laikytinas draudžiamuoju, ir VSD atsisakymo mokėti kompen saciją. VSD atstovas spaudai Vytautas Makauskas teigė, kad sprendimą dėl galimų tolesnių veiksmų de partamentas priims gavęs teismo sprendimą ir jį išnagrinėjęs. „V.Pociūnas, net ir sudaręs 2005-10-28 Terminuotą diploma
tinės tarnybos sutartį su Užsienio reikalų ministerija, liko dirbti VDS, t. y. vykdė VSD deleguotas funkci jas, tad žūties metu jis dirbo VSD, todėl 2011-01-20 VSD atsisaky mas pradėti tarnybinį tyrimą yra nepagrįstas ir neteisėtas“, – rašo ma Vilniaus apygardos administra cinio teismo nutartyje.
Teismas taip pat ne tenkino našlės rei kalavimo nustatyti, kad V.Pociūno žūtis yra įvykis, atsitikęs apdraustajam vyk dant tarnybines pa reigas.
Teismas taip pat netenkino naš lės reikalavimo nustatyti, kad V.Pociūno žūtis yra įvykis, atsiti kęs apdraustajam vykdant tarny bines pareigas, kaip VSD pareigū nui, nes nustatyti priežastinį ryšį tarp žūties ir tiesioginių pareigų vykdymo teisės aktais yra paves ta tarnybinio tyrimo komisijai, o ne teismui. Šis teismo sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apelia cine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administra ciniam teismui. L.Pociūnienės teigimu, nors žūties momentu jos vyras formaliai tarny biniais ryšiais buvo susietas su Už sienio reikalų ministerija, jis nebu vo atleistas ir iš tarnybos VSD, todėl žūties atveju jo šeimai priklausytų įstatyme numatyta kompensacija. Pareigūno našlei Užsienio rei
kalų ministerija jau yra išmokėjusi 2,5 metų paskutinio tarnybinio at lyginimo dydžio kompensaciją. Vis dėlto įstatymai esą leidžia L.Pociū nienei pasirinkti kompensaciją ir, ją gavusi iš VSD, ministerijos skir tus pinigus moteris grąžintų. VSD teisme atstovaujantys teisi ninkai nesutinka dėl kompensacijos išmokėjimo, nes, anot jų, V.Pociū nas žūties metu nevykdė jokių de partamento įgaliojimų, buvo Užsie nio reikalų ministerijos pareigūnas. V.Pociūnas žuvo 2006 m. rugp jūčio 23-iosios naktį, iškritęs iš de vinto aukšto viešbutyje Breste. Ge neralinė prokuratūra dukart buvo pripažinusi, kad ši mirtis buvo ne laimingas atsitikimas, tačiau teis mo nurodymu ikiteisminis tyrimas vėl atnaujintas. Dabar, be kitų ver sijų, tiriama ir nužudymo versija. KD, BNS inf.
Aleksandras Dobryninas:
Mūsų piliečiai, švel niai tariant, nesuža vėti, kaip dirba mū sų teisėsauga. „Mūsų piliečiai, švelniai ta riant, nesužavėti, kaip dirba mūsų teisėsauga, bet ir nesa ko, kad ta teisėsauga beviltiš ka – rezervas augti yra. Kad ir kaip būtų keista, geriau ver tinama prokuratūra, šiek tiek prasčiau – teismai, dar pra sčiau – policija. Visų pirma, dėl nepakankamo finansavi mo, dėl silpn ų ištekl ių, tiek materialinių, tiek žmogiškų jų išteklių problemų“, – sakė A.Dobryninas. Teis ing um o vicem in istras Gytis Andrulionis pabrėžė, kad pasitikėjimo teisėsauga srityje „turime problemą“. Konferenc ij oj e dalyvav ęs Jungt in ių Amer ikos Valst ij ų Indianos universiteto profeso rius emeritas Haroldas E.Pe pinsky sakė, kad pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis, pa vyzdžiui, policininkais, pri klauso nuo jų bendravimo su žmonėmis. H.E.Pepinsky sako, kad, ly ginant didesnį pasitikėjimą teisėsauga Skandinavijos šaly se ir mažesnį – Lietuvoje, rei kia kelti klausimą, kaip parei gūnai bendrauja su gyventojais kasdieniame gyvenime, ne tik vykdydami įstatymą nusikalti mų atveju. „Pavyzdžiui, Skandinavijos šalių gyventojai įpratę bend rauti su policija nebūtinai tik tada, kai ši vykdo įstatymus. Lietuvoje žmonės paprastai nesusiduria su policija, išsky rus tuos atvejus, kai patenka į bėdą kaip aukos arba kaip pa žeidėjai, nusikaltėliai“, – teigė H.E.Pepinsky. Konferencijoje buvo kalbėta apie tai, kad, norint pagerinti teisingumo sistemos efektyvu mą, reikia didinti pasitikėjimą teisėsaugos institucijomis, o ne griežtinti bausmes. KD, BNS inf.
9
šeštADIENIS, spalio 27, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
+0,07 %
0,8
+0,51 %
+0,38 %
Pirmauja pagal išmokas Lietuva pirmauja pagal įvykdytus ES struktūrinių fondų mokėjimus. Lietuvai Europos Komisijos (EK) išmokėta suma siekia 49,4 proc. visų 2007–2013 m. ES numatytų skirti struktūrinės paramos lėšų. Antroje vietoje pagal EK įvykdy tų mokėjimų dalį yra Airija (48,1 proc.). 2007–2013 m. finansiniu laikotarpiu Lie tuvai numatyta daugiau kaip 23 mlrd. li tų ES fondų lėšų.
mln. litų
pelno šiemet per devynis mėnesius uždirbo Tarptautinis Vilniaus oro uostas.
kaunodiena.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Degalų kainos
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,1285 DB svaras sterlingų 1 4,2681 JAV doleris 1 2,6561 Kanados doleris 1 2,6746 Latvijos latas 1 4,9600 Lenkijos zlotas 10 8,3207 Norvegijos krona 10 4,6331 Rusijos rublis 100 8,4976 Šveicarijos frankas 1 2,8531
pokytis
+0,1537 % +0,4613 % –0,0790 % –0,2796 % +0,0303 % –0,5902 % –0,2326 % –0,0024 % +0,0421 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,94
4,60
2,47
„Vakoil“
4,83
4,51
2,49
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
97,90 dol. už 1 brl. 107,93 dol. už 1 brl.
Lietuva – ne vyno, o alaus kultūros kraštas Daugelį metų dir busios alaus daryk lose ir visada jautu sios, kad turi versli ninko gyslelę, Ieva Čepononė ir Dalia Leonavičiutė įkū rė bendrovę „Gero alaus parduotuvė“. Ir neslėpė, kad pagrindinis tikslas buvo sukurti alaus kultū rą mūsų šalyje.
Istorija Alus yra vienas seniausių istorijoje žinomų žmogaus gaminamų pro duktų. Jo gamybos pradžia datuoja ma 7 tūkst. m. pr. Kr., ji minima seno vės Egipto ir Mesopotamijos rašyti niuose šaltiniuose. Alaus likučių ap tinkama 3500–3100 m. pr. Kr. induo se. Kadangi fermentuoti galima dau gelį produktų, kuriuose yra cukraus ar krakmolo, tikėtina, kad alus buvo pradėtas gaminti keliose pasaulio vietose panašiu metu. Iki pramonės revol iuc ij os alus daug iausia buvo gam inamas na mie, nors jau nuo VII a. buvo inten syv iai gaminamas ir pardav inėja mas Europos vienuolynuose. Pra monės revoliucija leido taikyti pra moninius alaus gamybos būdus, o mokslo laimėjimai (pvz., termo metro ir higrometro išradimas) lei do ger iau suprast i alaus gamybos procesą ir jį kontroliuoti.
Įkvėpimas: I.Čepononė (kairėje) ir D.Leonavičiutė pripažįsta, kad kuriant savo verslą pradžia buvo nelen
gva. Tačiau moterys nusiteikusios optimistiškai, nes galiausiai viskas, ko ėmėsi, pasiteisino, ir dabar kuria plėtros planus. Asmeninio archyvo nuotr.
Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
daug rūšių, kad yra ką apie jį pasa koti ir sužinoti.
Turi savo istoriją
Edukacinė programa
„Matyt, tiek visko buvo prisikaupę, kad vieną dieną pradėjome svars tyti, jog reikia ko nors imtis. Dirb damos alaus daryklose visada mė ginome kurti alaus kultūrą klientų rankomis. Sekėsi labai sunkiai. Liūdino Lietuvos situacija, kad vyninės atidaromos, jos vertina mos kaip prabangios, gurmanams skirtos vietos, o aludės ar alaus parduotuvės visada būdavo tokios nušnerkštos, į kurias gėda užeiti ir pan. Galiausiai jei ir yra kokia alaus parduotuvėlė, ji kaip sandėlis: jo kios koncepcijos, jokių stilių skirs tymų ir pan.“, – priežastis, kodėl ėmėsi savo verslo, vardijo daugiau nei septynerius metus alaus daryk lose dirbusi I.Čepononė. Taigi vieną dieną dvi jaunos ryž tingos moterys, nusprendusios, kad daryklose jau nebėra, kur to liau eiti, nutarė atidaryti kelias parduotuves gero alaus mėgėjams. Tokias, kaip sakė I.Čepononė, ko kias įsivaizduoja, kokių yra mačiu sios užsienyje. Moters teigimu, siekis buvo pa rodyti visuomenei, kad alus taip pat yra labai turtingas, jo yra labai
Praėjusių metų lapkričio pabaigo je pirmoji tokia parduotuvė buvo atidaryta Klaipėdoje, o visai ne trukus – ir sostinėje. Čia, pašne kovės teigimu, su didele meile alui ir pasitelkusios sukauptas žinias, jos atrinko ir siūlo pirkėjams pla tų asortimentą. Tačiau parduotuvės, kuriose – beveik viso pasaulio alaus rūšių įvairovė, yra viena. Kitas labai svar bus aspektas, pasak pašnekovės, buvo edukacinis. „Kad nebūtų ly ginami vieni alūs su kitais, nes ski riasi jų kategorija, gamybos būdas, sudedamosios dalys, ir kad žmonės suprastų, jog jie yra nelygintini, rei kėjo pradėti visuomenę šviesti“, – sakė įmonės bendraturtė. Tad estetiškai įrengtose jaukio se parduotuvėse norintiems pa žinti alaus pasaulį buvo pradėtos rengti iki trijų valandų trunkan čios paskaitos-alaus degustacijos. Pasak I.Čepononės, jos jau spėjo išpopuliarėti. Per jas pristatomas visų rūšių alus, daugelis jo ragau jama, klientams siūloma išbandy ti netradicinių užkandžių, kuriuos sukūrė alaus someljė ir virtuvės
šefas Donatas Dabrovolskas. Už kandžiai priderinti prie kiekvie nos rūšies alaus. „Tai yra antra mūsų gamybos li nija. Ją taip pat vadiname tam tik ra edukacija, kad žmonės sužinotų, jog prie alaus dera ne tik tradicinė kepta duona, žirniai, kiaulių au sytės ir kiti mums įprasti riebūs užkandžiai, kurie galbūt stilingo įvaizdžio alui neprideda“, – aiški no pašnekovė.
Ieva Čepononė:
Dirbdamos alaus da ryklose visada mė ginome kurti alaus kultūrą klientų ran komis. Sekėsi labai sunkiai. Padėjo praplėsti verslą
Šiandien besidžiaugiančios, kad visa koncepcija pasiteisino, ir ku riančios planus ateičiai moterys pripažįsta: pradžia visada yra sun ki. „Pirmi metai buvo labai sun kūs, bet, matyt, kaip ir kiekviena me versle. Čia neišsireklamuosi su kainų pasiūlymais ir panašiais da
lykais. Ta reklama turi eiti iš lūpų į lūpas. Džiaugiamės, kad viskas, ko ėmėmės, pasiteisino. Pas mus apsi lankę, degustacijose pabuvę žmo nės mielai sugrįžta. Vieni kitiems pasako, ir degustacijos populiarėja ne dienomis, o valandomis, bijome, kad tuoj nebebus kam jų vesti“, – šypsenos neslėpė pašnekovė. Gerų, unikalių verslo idėjų ne trūksta, tačiau daugelis jaunųjų verslininkų negali jų įgyvendinti dėl lėšų stokos. Ir I.Čepononė ne slėpė, kad kreipėsi į Lietuvos cent rinę kredito uniją, o gauta Verslu mo skatinimo fondo lengvatinė paskola joms palengvino padėtį pradedant savo verslą. „Kredito unija padėjo praplės ti verslo galimybes. Gavome 76 tūkst. litų paskolos. Galima sa kyti, kad ji beveik nemokama, nes kompensuojama net 95 proc. fak tiškai sumokėtų palūkanų“, – pa sakojo verslininkė. Gavusios paskolą moterys įrengė vieną edukacinės veiklos objektų – profesionalią degustacijų salę, ku riai pačios reikiamų lėšų neturėjo. Panaudodamos tuos pačius pini gus sukūrė ir interneto svetainę. O šiuo metu suka planus, kaip ir kada atidaryti dar vieną tokią parduotu vę Kaune.
Atliekant archeologinius tyrimus Mesopotamijos Uro mieste buvo rasta molinė lentelė, datuojama 2050 m. pr. Kr. Joje pateikiamas ge riausio alaus receptas. Iš šios lente lės galima spręsti, kad Mesopota mijoje buvo žinomos bent dvi rū šys skirtingos kokybės alaus. Asiri jos pirklių molinių lentelių tyrimai rodo, kad maždaug po 500 metų hetitai jau skyrė apie 15 skirtingų rū šių alaus.
Mąsto apie plėtrą
Kalbėdama apie plėtrą, moteris už siminė apie miesto vietas, kuriose įkurtos parduotuvės. Esą Klaipė doje viskas gerai, abejonių kyla, ar tinkamiausią vietą pasirinko par duotuvei Vilniuje. „Svarstome šį klausimą, bet iš esmės viskas gerai, yra labai teigiama tendencija. Ma nome, kad yra kur plėstis, ką da ryti. Juolab kad padedant kredi to unijai turime galimybių drąsiau mąstyti apie plėtrą. Tad mąstome apie prekybos centrus, nes nori ne nori reikia didesnio žmonių srau to“, – atviravo I.Čepononė. Taigi dar viena jų alaus parduo tuvė netrukus turėtų atsirasti Kau ne. Pašnekovė teigė, kad vietą jau yra išsirinkusios, bet, kol sutartys nepasirašytos, nenori jos atskleis ti. „Ten jaučiame didžiulį potencia lą. Kauniečiai kartais net ir į Vilnių pas mus atvažiuoja“, – sakė vers lininkė. Jos teigimu, turėti po vieną tokią parduotuvę didžiuosiuose mies tuose yra per mažai. Pirmiausia, dėl lankytojų patogumo – į kitą mies to galą dažnas tikrai nenori važiuo ti. Todėl ir kuriami planai plėstis į prekybos centrus. Tačiau ji patiks lino, kad plėtra mažesniuose šalies miestuose kol kas neplanuojama.
10
ŠeštADIENIS, spalio 27, 2012
12p.
Ispanijos miestelis gyvena ties snaudžiančio drakono nasrais.
pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis
Valdžia bloga, bet opozicija neįtiki na. Gal balsuoti už bokso karalių Vi talijų Klyčko, gal už komunistus? Gal nebalsuoti? Kad ir kam savo balsą ati duoti svarsto ukrai niečiai, žmonės, re gis, nesijaučia savo šalies šeimininkai.
pasaulis
Nuotaikos: kažkada ukrainiečiai tikėjo, kad gali pakeisti savo šalies ateitį; dabar daugelis mąsto, kaip sudurti galą su galu, ir politika jiems menkai rūpi.
Rinkimų sviedinys su pesimiz Visuomenė nusivylusi
Kaip ir daugelyje Europos valsty bių, visuomenės nusivylimas vald žia auga diena iš dienos. Posovietinėje erdvėje šis nusi vylimas dar didesnis – čia žmonės nesijaučia prie balsadėžių galintys lemti savo šalies ir savo ateitį. Kodėl? Priežastis – paprasta. Socioekonominė padėtis Ukraino je negerėja ir net ką tik per šalį pra ūžęs Europos futbolo čempionatas vargu ar įkvėpė... Dar ir Ukrainos vienuoliktukas nieko nelaimėjo. Visuomenės nusivylimas valdžia – blogas ženklas Regionų partijai. Būtent ji jau kuris laikas dominuoja Aukščiausiojoje Radoje, į kurią de putatus šį sekmadienį ir rinks uk rainiečiai. Visgi niekas didelių sukrėtimų po rinkimų nesitiki, nes žmo nės pavargo nuo politikos. „Atro do, kad staigmenų nebus. Ko gero, Regionų partija turėtų laimėti. Net drįsčiau sakyti, kad toks rezultatas bus pasiektas apsiėjus be rinkimų klastojimo. Regionų partijai palan ki tiek dabartinė rinkimų sistema, tiek tai, kad opozicijos stovykla yra silpna“, – prognozavo Varšuvoje esančio Rytų studijų centro anali tikas Wojciechas Konończukas. Sistema paranki valdžiai?
2011 m. lapkritį Ukrainos parla mentas patvirtino naująjį šalies rinkimų įstatymą. Pagal jį pusė iš 450 Aukščiausiosios Rados narių bus renkama vienmandatėse apy gardose, o kita pusė – pagal partijų sąrašus.
Anksčiau visi Aukščiausiosios Rados deputatai buvo renkami tik pagal partijų sąrašus, kurių dau gelis gyventojų net neturėjo gali mybės peržiūrėti. Tiesa, neturės ir dabar... Mišri rinkimų sistema pastarąjį kartą Ukrainoje buvo įvesta 1998– 2002 m. laikotarpiu. Nors tokia sistema, regis, geriau atstovauja rinkėjų interesams, kai kurie ekspertai sako, kad Ukrainoje žaidimo taisyklės kiek kitokios. Analitikai ragina atkreipti dėme sį į 2002 m. rinkimus Ukrainoje. Tada daugiamandatėje kovo je laimėjo provakarietiškas buvu sio šalies vadovo Viktoro Juščenkos blokas. Jis iškovojo 23,5 proc. balsų pagal proporcinio atstovavimo sis temą, nors tik 44 vietas vienman datėse apygardose. Proprezidentinis aljansas „Už vieningą Ukrainą“ pagal propor cinę sistemą gavo gerokai ma žiau rinkėjų balsų nei V.Juščenkos blokas ir 66 vietas vienmandatė se apygardose. Tačiau prie aljan so „Už vieningą Ukrainą“ netru kus paskelbė prisidedantys 74 kaip nepriklausomi per rinkimus įvar dyti kandidatai. Taip galiausiai Leonidą Kučmą remiantis aljansas parlamente už sitikrino 175 vietas iš 450, todėl galėjo formuoti vyriausybę. Kodėl daugelis nepriklausomų kandidatų pasirinko L.Kučmos bloką? Ekspertai sako, kad ne priklausomi kandidatai dažniau siai būna atskirų regionų verslo ir biurokratinio aparato atstovai. Šie
asmenys jaučia, kad jei nepalaikys valdžios, gali nudegti. Šiuo metu, pasak ekspertų, si tuacija panaši. Tiesa, dabar apklausos rodo, kad Regionų partiją palaiko maždaug 24–27 proc. rinkėjų, o artimiausią konkurentę opozicinę UDAR par tiją – apie 17–19 proc. Visgi, kaip ir prieš dešimtmetį, viską vėl gali lemti nepriklausomi kandidatai, renkami vienmandatė se apygardose. Kurią politinę jėgą jie pasirinks?
Regionų partijai pa lanki tiek dabartinė rinkimų sistema, tiek tai, kad opozicijos stovykla yra silpna.
Nepasitiki elitu
Antras parankus Regionų parti jai veiksnys – beveik išsiskaidžiu si opozicija. Nors kalinama buvusi opozici jos lyderė Julija Tymošenko ir da bar žinomiausias opozicijos ved lys Arsenijus Jaceniukas paskelbė apie jų vadovaujamų partijų susi jungimą į koaliciją, kuri vadina si Jungtinė opozicija, pasak anali tikų, šis aljansas jungtine opozicija toli gražu negali vadintis. Vidurio keliu tarp preziden tinės Regionų partijos ir opozi cijos tapo garsaus Ukrainos bok sininko V.Klyčko vedama UDAR
partija, taip pat nacionalistinė par tija „Svoboda“. Tiesa, „Svobodos“ partija jau kuris laikas praranda populiarumą. O UDAR vadinama fenomenu Uk rainos politinėje padangėje. Ši poli tinė jėga – jauniausia iš visų daly vaujančių rinkimuose, tačiau jos populiarumas auga diena iš dienos. Netradicinis partijos bruožas – tai, kad ji turi šalininkų tiek Ukrai nos rytuose, tiek vakaruose, nors opozicijos bastionu Ukrainoje tra diciškai vadinami šalies vakarai, o Regionų partijos – rytai. Kita vertus, partija nėra profesio nali politinė jėga, ir tai jai gali pa kišti koją. Tačiau būtent UDAR ved lys V.Klyčko Ukrainoje vertinamas kaip geriausias lyderis, ir ši aplin kybė kiek stebina. V.Klyčko palaiko 42 proc. ukrainiečių, o šalies vadovą Viktorą Janukovyčių – 32 proc. UDAR nesiima kritikuoti valdžios, tačiau žada tai, ko dabar nori žmo nės, – gerovę ir kovą su korupcija. O provakarietiškos opozicijos didžiausia problema, pasak eks pertų, – menkas jos populiarumas visuomenėje. Daugeliui ukrainiečių ypač įgriso nuolatinės opozicijos kovos su valdžia, taip pat V.Janu kovyčiumi. Nepaisydami to, dalis J.Tymošenko atstovų pažadėjo, kad gavę valdžią V.Janukovyčiui inici juos apkaltą. Bet ar tai pakeis uk rainiečių gyvenimą? Apklausos rodo, kad opozicinė mis partijomis Ukrainoje pasiti ki vos vienas iš keturių rinkėjų. A.Jaceniuką kaip gerą lyderį įvar dijo vos 24 proc. ukrainiečių, o
buvusią šalies premjerę J.Tymo šenko – 21 proc. Net 66 proc. rin kėjų buvusia opozicijos lydere ap skritai nepasitiki. Sociologai sako, kad daugeliui rinkėjų ji asocijuo jasi su nekenčiama valdančio jo elito klase, o ne jo alternatyva. Apklausos rodo, kad Ukrainos visuomenė nepasitiki bendrai vi su politiniu šalies elitu. Nesvarbu, kokiai partijai politikas priklauso – vyriausybinei ar opozicinei. Kita vertus, didžioji dalis ukrainiečių įsi tikinę, kad šaliai reikia tvirto lyde rio. Deja, lyderio, kaip rodo apklau sos, ukrainiečiai iki šiol nemato. V.Janukovyčiumi nepasitiki apie 59 proc. šalies gyventojų, o prem jeru Mykola Azarovu – 61 proc. Šiuo atveju Ukrainos rinkėjų abejingumas šalies politinei sis temai veikiausiai nesukels didelių perturbacijų visuomenėje. Nes it ik im a ir did el ių vad i namąją oranžinę erą primenančių protestų – remiantis sociologi niais tyrimais, ukrainiečiai nebe mano, kad mirtingieji turi įtakos išrinktiesiems. Palyginti su 2004-aisiais, kai Uk rainoje vyko Oranžinė revoliucija, eiti protestuoti ketinančių žmonių skaičius dabar gerokai mažesnis. Kalbant apie galimus pažeidimus per rinkimus, neabejojama, kad jų bus, tačiau skeptiškai vertinama galimybė, jog jie turėtų didelės įta kos rinkimų baigčiai. Laukia nemažai iššūkių
Nors Regionų partija turi gerų gali mybių laimėti rinkimus, šios poli
11
ŠeštADIENIS, spalio 27, 2012
pasaulis Sacharovo premija
Pateikė kaltinimus
Žudikų auka
Irano kino režisierius Jafaras Panahi ir šios šalies žmogaus teisių gynėja Nasrin Sotou deh pelnė Europos Parlamen to kasmet skiriamą Sacharo vo premiją už minties laisvę. J.Panahi gresia šešerių metų kalėjimas, jam uždrausta kurti filmus. N.Sotoudeh atlieka 11 metų kalėjimo bausmę.
Rusijos tyrimų komitetas va kar pateikė kaltinimus opozi cijos protestų lyderiui Sergejui Udalcovui dėl sąmokslo kurs tyti masines riaušes. Aktyvis tas nebuvo areštuotas, tačiau liko galioti jo rašytinis pasi žadėjimas neišvykti iš Mask vos. Šioje byloje kaltinami dar du opozicionieriai.
Belgijos policija išsiaiškino, kad spalio 14 d. Briuselio pa kraštyje nužudytas vyras yra 60-metis britas, trijų vaikų tė vas ir vienas naftos bendrovės „Exxon Mobil“ vadovų Nicho las Mockfordas. Du nusikaltė liai šovė į vyrą tris kartus, kai jis kartu su žmona išėjo iš restorano.
Ukrainiečiai nori naujų lyderių Julijanas Gališanskis j.galisanskis@diena.lt
Apie nesąžiningą rinkimų kam paniją, politikų gudrybes, rinkė jų nuotaikas ir lūkesčius dienraš tis kalbėjosi su Ukrainos politikos analitiku Tarasu Dmytryku.
„Scanpix“ nuotr.
mo užtaisu tinės jėgos laukia nemažai iššūkių. Svarbiausias iš jų – ekonominė si tuacija šalyje. Vien euro zonos krizės padidėji mas turėtų didžiulių neigiamų pa darinių, be to, Ukrainai tenka vesti nelengvas derybas su tarptauti niais kreditoriais. Galiausiai laukia ir sunkūs poli tiniai išbandymai. Vienas jų – ES pozicija, kitas – derybos su Rusi ja dėl dujų kainų. Žydrojo aukso kaina Ukrainai šiuo metu didesnė nei Vokietijai, ir tai skandina Ukrainos ekonomiką. Tačiau ekspertai nesitiki, kad Maskva sumažintų dujų kainas nereikalaudama tam tikrų politi nių nuolaidų, pavyzdžiui, Ukrai nos narystės muitų sąjungoje, į kurią Kremlius vilioja Kijevą. Santykius su ES iki šiol tem do J.Tymošenko byla. Be to, niekas nežino, ar Vakarai pri pažins šiuos rinkimus demok
ratiškais ir neprasidės dar vienas aktyvaus politinio spaudimo Uk rainai laikotarpis. Tarptautinės organizacijos pa skelbė, kad Ukrainos rinkimus ste bės apie 3,8 tūkst. stebėtojų. Šią savaitę Ukrainos vyriausiąją rinkimų komisiją jau užgriuvo skundų lavina. Tai į rinkėjų sąra šus įtraukiami asmenys, kurių arba nėra tarp gyvųjų, arba jie negyve na tose apygardose, kur yra įregist ruoti kaip rinkėjai, tai kalbama apie balsų pirkimą. O štai Dniepropetrovsko gyvento jai piktinosi, jog viename name, kuriame telpa vos 20 gyventojų, staigiai priregist ruota 700 bena mių. Kam? Aki vaizdu. Kad balsų būtų daugiau... BBC, AFP, „Voice of Russia“, „EurActiv“ inf.
Politikas: garsaus boksininko V.Klyčko vadovaujama partija UDAR va
dinama fenomenu Ukrainos politinėje padangėje.
„Scanpix“ nuotr.
– Kokį įspūdį sudarė Ukrainos parlamento rinkimų kampa nija? – Po pastarųjų prezidento rinkimų mes grįžome prie senosios rinkimų sistemos, kai pusė parlamento ren kama pagal sąrašus, o kita pusė – vienmandatėse apygardose. Bet iš abiejų sistemų buvo paimta vis kas, kas blogiausia. Partijų sąrašai nėra atviri, mes nematome, kas juose yra. Kas do misi, aišku, žino, nes partijos pri valo pristatyti savo kandidatus. Bet tai ne tokia sistema, kaip, pa vyzdžiui, Europoje, kur partijos sąraše dar gali išsirinkti kandi datus. Todėl grįžo senoji praktika, kai verslininkai tiesiog perka vie tas sąrašuose. Vienmandatėse apygardose pa dėtis dar baisesnė. Mažoritarinės sistemos efektyvumas išryškė jo dar Leonido Kučmos (antrojo Ukrainos prezidento – red. past.) laikais, kai kandidatai galėjo pa prasčiausiai papirkinėti rinkėjus ir už pinigus, o iš esmės – už rinkimų kyšius, kad galėtų keliauti į parla mentą. Šiandien daroma tas pats. Labai daug kandidatų dalija popu liariausią produktą – grikius, taip pat degtinę ir kitokius produktus. Tai draudžiama Ukrainos įstaty mais, bet daroma per įvairiausius labdaros fondus. Fondas gali va dintis kokio Ivano Ivanovo vardu, kaip ir kandidato, ir jis dalija įvai rius produktus ir netgi pinigus. Tai daroma masiškai. Antra problema yra administra cinių išteklių naudojimas, kai vie tos valdžios atstovai palaiko vie ną ar kitą kandidatą. Pavyzdžiui, ministro pirmininko Mykolos Aza rovo sūnus Aleksejus, kuris netgi negyveno Ukrainoje, nusprendė balotiruotis Donecko srityje. Ten per visus susitikimus jį lydi vietos valdžia. Kai visuomenei pristato mi nauji mokykliniai autobusai, nupirkti už valstybės pinigus, tei giama, kad tai būtent jo nuopelnas. Nors iš tiesų jis nieko bendra su tuo neturi. Tai irgi vykdoma masiškai. – Tuomet tikriausiai neverta stebėtis, kad reitinguose pir mauja valdančioji Regionų partija? – Taip, ji yra pirma ir turi galimy bių likti pirmoje vietoje. Tai gali ma paaiškinti vadinamojo oran žinio elektorato nusivylimu savo buvusiomis partijomis – Julijos
Tymošenko „Tėvyne“, dešinią ja radikaliąja „Laisve“. Sėkmingą rinkimų kampaniją šiemet vykdė UDAR. Tai dar labai jauna parti ja, bet turi galimybių rinkimuose užimti netgi antrą vietą. Už aukš tus reitingus ji turėtų būti dėkinga savo lyderiui boksininkui Vitalijui Klyčko. Daug rinkėjų juo pasitiki, bet jo komandoje daug nežinomų žmonių. V.Klyčko teigia, kad jung sis tik su opozicija, nors dar sun ku pasakyti, kaip dėliosis koalici ja parlamente. Dar viena partija, tikrai patek sianti į parlamentą, – komunistai. Jų reitingai išaugo. Jie prisistato kaip opozicija, nors visuomet bu vo ir dabar yra koalicijoje su vald žia. Bet jie kritikuoja valdžią, todėl žmonės, nusivylę Regionų partija, palaiko komunistus.
Tarasas Dmytrykas:
Kitas partijas palai ko verslininkai, oli garchai, o pastarieji į partijas žiūri kaip į investicinį projektą. – Visgi prezidento Viktoro Ja nukovyčiaus ir Regionų parti jos populiarumas pastaraisiais metais smuko. Kaip tai paaiš kintumėte? – Taip, populiarumas gerokai sumažėjo. Daug pažadų nebuvo įvykdyta. Pirmą kartą šalies is torijoje prezidentas visiškai kont roliavo visas valdžios institucijas. Tai buvo puikios sąlygos refor moms. Netgi Viktoras Juščenka, turėjęs labai didelę paramą, ne kontroliavo parlamento dėl nesu tarimų su J.Tymošenko. Dabar ir parlamentą, ir, tenka apgailestauti, netgi teismus kont roliuoja prezidentas ir vyriausybė. Tai buvo puiki galimybė imtis grei tų reformų. Bet nieko nebuvo pada ryta dėl vyriausybės kokybės. Mūsų posovietinis elitas, nors deklaruo ja provakarietišką kursą, iš tie sų linksta į visai priešingą kryptį. Kalbama netgi apie prisijungimą prie Muitų sąjungos su Rusija, Baltarusija ir Kazachstanu. Europa labai neigiamai vertina opozicijos persekiojimą Ukrainoje.
Vidaus padėtis, ekonominė ir so cialinė politika irgi nedavė pozi tyvių rezultatų. Aiškėja daug ko rupcijos atvejų aukščiausiuose valdžios sluoksniuose. – Ko tikisi eilinis Ukrainos rinkėjas iš naujos valdžios? – Sunku ko nors tikėtis, nes vald žioje iš esmės nėra naujų vei dų. Tokiu būtų galima pavadinti V.Klyčko, bet netgi jo komandoje yra daug senų politikų, kurie pa laikydavo dar L.Kučmą. Opozicinis elektoratas tikisi, kad valdantieji dabar neiškovos kons titucinės daugumos. Jeigu jie lai mės 300 iš 450 vietų Aukščiau siojoje Radoje, jie galės pakeisti konstituciją taip, kad prezidentą rinktų parlamentas. Nes V.Januko vyčiaus reitingai dabar tokie žemi, kad jeigu prezidento rinkimai vyktų šį savaitgalį, jis pralaimėtų beveik visiems opozicijos kandidatams. – O ketinimų keisti preziden to rinkimų sistemą iš tikrųjų yra? Valdantieji apie tai atvi rai kalba? – Aišku, jie garsiai to nekalba, bet ekspertai ir žurnalistai, kurie nag rinėja šiuos klausimus, žino, kad toks planas yra. Opozicija tikisi laimėti bent pa prastąją daugumą – 226 mandatus iš 450. Tai būtų pirmasis žingsnis į 2015 m. prezidento rinkimus, kurie galbūt jau ką nors pakeis. Pasikartosiu, Ukrainos politikoje trūksta jaunų veidų. Mes turime la bai gyvybingą pilietinę visuomenę, atsirado netgi pirmoji pilietinės vi suomenės politinė partija. Bet pa gal Ukrainos įstatymus norėdama patekti į parlamentą ji turi užstatui surinkti 2,2 mln. grivinų (720 tūkst. litų). Nė vieno oligarcho, nė vieno verslininko nepalaikomai partijai tai neįkandama suma. Kitas partijas palaiko verslinin kai, oligarchai, o pastarieji į parti jas žiūri kaip į investicinį projektą. Patekę į parlamentą, šie žmonės stengiasi susigrąžinti investuotus pinigus. Bet visgi pilietinė visuo menė formuojasi, formuojasi nau jos politinės partijos, iškyla nauji lyderiai, todėl atvirai tikiuosi, kad ateityje padėtis keisis.
720 tūkst. litų
rinkimų užstatas verslininkų nefinansuojamoms partijoms neįkandamas.
12
ŠeštADIENIS, spalio 27, 2012
pasaulis Vegetarų festivalis Pietiniame Tailando mieste Pu kete vyksta tradicinis vege tarų festivalis, per kurį papras tai rengiamos masinės eitynės, spalvingi ritualai ir savęs kan kinimo pasirodymai. Vietiniai tiki, kad susilaikymas nuo mė sos devynias festivalio dienas padeda išsaugoti sveikatą ir dvasinę ramybę. Turistams tai yra puiki proga paragauti tradi cinės tailandietiškos vegetariš kos virtuvės patiekalų.
Kanibalo kėslai Vienas Niujorko policijos pa reigūnas rezgė planą pagrobti iki 100 moterų, iškepti jas orkaitė je arba ant laužo ir valgyti jų kū nų dalis. Paruošė didelę orkaitę
Kaip nurodoma baudžiamosios bylos kaltinamajame dokumente, Niujorko policijos departamento aktyviosios tarnybos pareigūnas Gilberto Valle’as su vienu neįvar dytu liudininku aptarinėjo, kaip „pagrobtų moteris, iškeptų jas ir valgytų jų kūnų dalis“. Dokumente nurodoma, kad juodu kalbėjosi, jog aukas gali ma apsvaiginti chloroformu, ta da parsivežti į 28 metų G.Valle’o virtuvę, kurioje įrengta orkaitė – pasak pareigūno, pakankamai di delė, kad joje tilptų moteris, „jei gu suriesi jai kojas“. Pašnekovai taip pat svarstė, kad aukas būtų galima pamovus lėtai kepti virš atviros ugnies arba de ginti gyvas, įkištas į narvą.
Aptariant šio plano kulinarinius aspek tus, sąmokslininkas patarė spirginti auką virš atviros ugnies.
Surinko adresus ir nuotraukas
G.Valle’as, kuris, kaip praneša ma, dirbo Harlemo rajone, buvo suimtas trečiadienį savo namuo se Kvinso rajone. Kitam šio sąmokslo nariui, ku rio vardas neminimas, kaltinimai nebuvo pateikti. Taip pat nepa teikiama jokios kitos informaci jos apie šį arba kitus susijusius asmenis. Federalinis tyrimų biuras (FTB) apie G.Valle’o planą sužinojo rug sėjį, kai pareigūnai išsiaiškino, jog vyras kelis mėnesius aptarinėjo šio sąmokslo detales elektroni niais laiškais ir trumposiomis ži
nutėmis, kurios buvo siunčiamos iš jo namų kompiuterio. Patikrinus policininko kom piuterį, jame buvo rasta failų su informacija bent apie 100 mo terų. Buvo įrašytas kiekvienos iš jų vardas, pridėta nuotrauka, o apie kai kurias buvo surinkta iš samios asmeninės informacijos, tokios kaip adresai ir aprašymai. Kaip pranešama, G.Valle’as po tencialių aukų sąrašą sudarinėjo neteisėtai naudodamasis teisė saugos duomenų bazėmis. Susitikinėjo su auka
„Pareigūnas rezgė planą pagrob ti ir iškepti įvardytas moteris, ty rinėjo metodus, kaip būtų galima jas sutramdyti ir apsvaiginti, ir susitarė bent su vienu asmeniu pagrobti moterį už tam tikrą pi nigų sumą“, – rašoma tyrimo do kumentuose. Per vieną iš internetinių pokal bių, kuris vyko liepą tarp G.Val le’o ir neįvardyto sąmokslininko, G.Valle’as buvo paklaustas: „Ko kio dydžio tavo orkaitė?“ G.Valle’as atsakė: „Pakankamai didelė, kad tilptų viena iš tų mer ginų, jeigu suriesčiau jai kojas.“ Toliau aptariant šio plano kuli narinius aspektus, sąmokslinin kas esą paklausė G.Valle’o, koks yra jo mėgstamas mėsinėjimo bū das, taip pat patarė spirginti auką virš atviros ugnies. „Spirginimas nužudys merginą. Reikia ją įkišti į kokį nors narvą“, – rašė pašnekovas. „Galvojau pri rišti jos kūną prie kokio nors apa rato, – atsakė G.Valle’as. – Kepti ją mažoje kaitroje, kad ji liktų gy va kiek įmanoma ilgiau.“ Nors nebuvo įvykdyta jokių žmogžudysčių, manoma, kad G.Valle’as jau buvo pradėjęs su sitikinėti su viena galima auka. Sąmokslininkas jam parašė: „Kaip tavo valgis?“ G.Valle’as esą jam atsakė: „Aš su ja susitikinėju.“ Kaip praneša FTB, šis šiurpus pasi matymas vyko viename restorane. BNS inf.
Kaltinamasis: nors nebuvo įvykdyta jokių žmogžudysčių, manoma,
kad G.Valle’as jau buvo pradėjęs susitikinėti su viena galima auka.
„Reuters“ nuotr.
Avarija: 1966 m. virš Palomaro miestelio Ispanijoje susidūrė du JAV karo lėktuvai, iš kurių vienas gabeno keturias
Gyvenimas ties snaudž
Palomaro miestelio gyventojai, regis, galėtų džiaugtis – jų miestas prieš 50 metų per plauką išvengė branduolinio sprogimo. Tačiau vietos gyventojai iki šiol gyvena baimėje. Kodėl? Stebuklas, kad nesprogo
Vieną saulėtą 1966 m. rytą virš Pa lomaro miesto, esančio visai šalia Viduržemio jūros – pietinėje Is panijos dalyje, susidūrė du Ame rikos karo lėktuvai – ilgųjų nuo tolių bombonešis B-52 ir KC-135 degalų lėktuvas. Susidūrimas įvyko maždaug 9,4 km aukštyje, o lėktuvų nuolaužos pasklido netoli miestelio. Palomaro gyventojai, regis, ga li dėkoti likimui. B-52 bombonešis buvo ginkluotas keturiomis bran duolinėmis bombomis ir visos jos smigo žemyn kartu su sudaužytu lėktuvu. Sprogimas, galėjęs nušluoti ne tik Palomarą, bet ir aplinkinius miestus 50 km spinduliu, nekilo. Tačiau dvi iš keturių bombų buvo pažeistos ir rėžėsi į žemę. Trečio ji išsiskleidus parašiutui nusileido nepažeista, o ketvirtoji smigo į Vi duržemio jūrą. Prarastas bombas amerikiečiai pavadino sulūžusiomis strėlėmis. Nelaimė įvyko tuo metu, kai bombonešio įgula ore bandė pasi pildyti degalų atsargas.
Manolo Gonzálezas, įvykių liu dininkas, pasakojo tą dieną išgirdęs didžiulį sprogimą. „Pažvelgiau į viršų ir pamačiau didžiulį liepsnos kamuolį, kuris krito tiesiai iš dangaus. Abu lėktu vai dar ore subyrėjo į mažas dalis“, – sakė liudininkas. M.Gonzálezas teigė, kad dalis nuolaužų nukrito visai netoli vie tos pradinės mokyklos. Joje, pa sak vyro, tuo metu mokytojavo jo žmona. „Čiupau savo motorolerį ir nuskubėjau per miestą į mokyklą. Lėktuvas nukrito visai šalia pasta to“, – sakė M.Gonzálezas. Niekas per nelaimę ant žemės nenukentėjo. Iš viso per avariją žu vo septyni žmonės – keturi iš de galų lėktuvo ir trys iš bombonešio. Likę keturi B-52 įgulos nariai su gebėjo katapultuotis. 1966 m. Palomaro miestas Ispa nijoje buvo, ko gero, nykiausia vieta Žemėje, nors danguje virš regiono skraidė to meto aviacijos stebuklai. Buvo pats Šaltojo karo įkarštis. Branduolines bombas gabenan tys JAV bombonešiai B-52 diena iš dienos praleisdavo ore – buvo
siekiama atgrasyti Tarybų Sąjun gą nuo galimo branduolinio smū gio JAV. Minėtas B-52 patruliavo pietinė je Europos dalyje. Pakilęs iš bazės Šiaurės Karolinoje lėktuvas turėjo apskristi Viduržemio jūrą. Kelionei atgal reikėjo pasipildy ti degalų. Tam tikslui iš karinės ba zės pietinėje Ispanijoje pakilo de galų lėktuvas. Tačiau operacija buvo nesėkminga ir abu orlaiviai smigo žemėn. Sudėtinga ir brangi operacija
Po nelaimės JAV ir Ispanijos pa reigūnams teko likviduoti avari jos padarinius. Nors buvo numa tyta, kad nelaimės atveju bombas nuo susidūrimo su žeme apsaugo specialūs parašiutai, dviejų bom bų parašiutai neišsiskleidė. Todėl, kaip vėliau teko pripažinti JAV ka riniams ekspertams, tik per lai mingą atsitiktinumą pietinis Is panijos regionas netapo antrąja Hirošima ir Nagasakiu. Praėjus kelioms dienoms nuo nelaimės Palomaro miestas tapo didžiulės karinės operacijos epi centru. Čia sugužėjo 700 JAV ka rių, ekspertų ir mokslininkų. Vieni rūpinosi bombų apsauga, dar kiti vertino galimą pavojingą žmonių gyvybei užterštumą. Buvo nutarta, kad amerikiečiai iš Palomaro išgabens galbūt plutoniu užterštą gruntą. Žemės buvo su krautos į specialius konteinerius ir išplukdytos į Jungtines Valstijas.
13
ŠeštADIENIS, spalio 27, 2012
pasaulis Vegetarų festivalis
Kiekvieną kartą, kai žiniasklai da paskel bia ką nors apie mūsų miestelį ir čia nutiku sią nelaimę, lauk nema lonumų.
s branduolines bombas.
Dešimtmečiais nuo Temidės sėkmingai išsisukinėjęs Italijos ekspremjeras Silvio Berlusconi pagaliau įkliuvo. Už finansinius sukčiavimus teismas skyrė jam ketverių metų kalėjimo bausmę. Juodosios sąskaitos
76 metų politikui ir žiniasklaidos magnatui taip pat uždrausta trejus metus eiti pareigas valdžios insti tucijose ir nurodyta mokesčių tar nyboms sumokėti 10 mln. eurų. S.Berlusconi ir jo partneriai žiniasklaidos bendrovėje „Me diaset“ buvo kalt in am i tuo, kad pirkdami amerikietiškų fil mų transliavimo teises dirbtinai padidindavo kainą, o tikrosios ir išpūstosios kainų skirtumą per vesd avo į juodąs ias sąskaitas Šveicarijoje bei Bahamų salose. Buvęs premjeras Milano teismo nuosprendį žada skųsti.
„Scanpix“ nuotr.
žiančio drakono nasrais Ieškoti jūroje nukritusios bom bos buvo pasiųsti 20 amerikiečių karinių laivų, tarp jų – povandeni nių. Ši operacija JAV laivynui kai navo net 10 mln. dolerių. Barbara Moran, knygos „The Day We Lost the H-Bomb“ au torė, skaičiavo, kad tai buvo bran giausia visų laikų JAV laivyno operacija. „Tuo metu, kai JAV pajėgos ieš kojo bombos, netoli plaukiojo so vietų laivai. Sovietai tuo metu turėjo geras povandenines tech nologijas“, – apie operacijos svar bą pasakojo rašytoja. Galiausiai buvo atliekami ty rimai, ar iš dviejų po smūgio pa žeistų branduolinių bombų į ap linką patekęs plutonis kelia pavojų aplinkiniams gyventojams. Atlikus tyrimus Ispanijos ir JAV vyriausybės patvirtino, kad ne laimės zonoje pavojaus žmonėms nėra. Buvęs JAV ambasadorius Ispa nijoje Biddle’as Duke’as net išsi maudė jūroje toje vietoje, kur nu krito bomba. Paklaustas, ar nebijo, kad van duo – radioaktyvus, ambasadorius šmaikščiai atsakė: „Jei tai radioak tyvu, aš myliu radiaciją.“ Galiausiai abi šalys pasirašė su sitarimą, kad finansuos vietos gy ventojų kasmetes medicinines ap žiūras. Taip pat Vašingtonas ir Madri das įsipareigojo atlikti nuolatinius grunto ir pasėlių tyrimus.
Politikos pensininko laukia kalėjimas
Vietiniai bijo plutonio
Pasaulis pamiršo šią nelaimę, ta čiau vietiniai tvirtina iki šiol jau čiantys nerimą, kad nusėdęs į že mę plutonis gali pasklisti. José María Herrera, vietos žur nalistas, perspėjo, kad ne visos pa vojingos medžiagos buvo pašalin tos. „Matote šį kraterį? Čia nukrito bomba. Iki šiol čia pasikasęs galė tum išgauti gryno plutonio“, – sa kė žurnalistas. Tiesa, suskaičiuoti, kiek plutonio tebėra Ispanijos žemėje, – sudėtin ga. Amerikiečiai niekuomet neatskleidė, kiek kiekvienoje iš bombų šios nuodingos medžiagos buvo. Visgi tyrėjas Carlosas Sancho mano, jog iš viso į žemę galėjo pa tekti nuo 7 iki 10 kg plutonio. Tie sa, ekspertas pridūrė tikįs, kad plutonis nekelia pavojaus gyven tojų sveikatai. Tačiau B.Moran sako, kad paju dinus žemę plutonis gali pasklisti į aplinką. „Dabar plutonis tarsi yra žemėje, tačiau žemė juk gali būti pajudinta ir plutonis gali būti pa skleistas“, – teigė autorė. Nen uostab u, kad Pal om aro miesto gyventojai jaučiasi gyve nantys kaip ant parako statinės. Ispanijos valdžia ramina, kad plutonis nepasklis, jei niekas ne siims kasinėti žemės. Tačiau vie tos gyventojai piktinasi, kad vien žinia apie galimą pavojų atgra so žmones nuo jų miesto. „Kiek vieną kartą, kai žiniasklaida pa skelbia ką nors apie mūsų miestelį
ir čia nutikusią nelaimę, lauk ne malonumų. Daug žmonių neno ri čia atvykti gyventi, nes bijo, kad užsikrės, kad čia žmonės serga vė žiu ir t. t.“, – kalbėjo vietos barme nas Andresas Portillo. Kai vietiniai bando aiškinti, kad jų mieste – saugu, jie dažniau pri daro daugiau žalos nei naudos. Pa sak jų, tai į miestą neatvyksta turis tai, tai žmonės bijo pirkti išaugintus regione maisto produktus. O būtent žemės ūkis maitina miestą. Vietiniai tikisi, kad JAV ir Ispani jos vyriausybės susitars ir galutinai išvalys nelaimės zoną. Ispanijos užsienio reikalų mi nistras, susitikęs su JAV valstybės sekretore Hillary Clinton, pažadė jo, kad šis klausimas bus sprendžiamas. Tačiau po kurio laiko amerikiečiai atrėžė, jog toliau vyks tik derybos. Visgi Palomaro miesto meras Juanas José Pérezas nepraranda vil ties. Priešingai, jis mąsto, kaip ne laimę paversti pajamų šaltiniu. Kol kas mero planuose – istorinis mu ziejus, kuriame būtų eksponuoja mi daiktai, susiję su lėktuvų nelai me. „Galbūt būtų galima pastatyti bombonešio B-52 kopiją. Galėtu me siūlyti pasivaikščiojimus po ne laimės zoną“, – svarstė meras. Vis dėlto ir jis pridūrė, kad kiek viena istorija turi turėti pabaigą. Taig i, J.J.Pérezas norėtų, kad amerikiečiai grįžtų ir baigtų, ką pradėjo. BBC inf.
S.Berlusconi dėl sa vo verslo reikalų teisiamųjų suole at siduria ne pirmą kartą, bet iki šiol jam visuomet pa vykdavo išlipti iš balos sausam. „Kol kas nedarysiu jokių pa reiškimų. Iš pradžių noriu susi pažinti su nuosprendžio detalė mis“, – vakar sakė ekspremjero advokatas Niccolò Ghedini. Karjeros saulėlydis
S.Berlusconi dėl savo verslo rei kalų teisiamųjų suole atsidu ria ne pirmą kartą, bet iki šiol jam visuomet pavykdavo išlipti
iš balos sausam. Jis arba būdavo išteisinamas, arba teismas nu traukdavo bylas suėjus senaties terminui. S.Berlusconi pastaruosius du dešimtmečius buvo vienas įta kingiausių Italijos politikų. Praė jusių metų lapkritį jis buvo pri verstas palikti premjero postą, o šį mėnesį paskelbė, kad neketina dalyvauti kitų metų rinkimuose. Buvusiam premjerui, kuris bu vo laikomas gaivaus oro gūsiu, kai praėjusio amžiaus paskutinį de šimtmetį po politinės korupcijos ir skandalų periodo įsiveržė į politi kos areną, smarkiai pakenkė jo pa ties sukčiavimo bei sekso skandalai, dėl kurių jis neteko daug šalininkų. Seksas su nepilnamete
Milano teismas nagrinėja dar vieną bylą, kurioje S.Berlusco ni kaltinamas mokėjęs už seksą su 17-mete prostitute – Maro ke gimusia egzotiškų šokių šokė ja Karima el Mahroug. Eksprem jeras taip pat kaltinamas tuo, kad pasinaudojo savo, kaip premjero, padėtimi ir spaudė policiją ją pa leisti, kai ji 2010 m. gegužę buvo areštuota už smulkią vagystę. Už naudojimąsi nepilnametės prostitutės paslaugomis Itali joje skiriama kalėjimo iki trejų metų bausmė, o už piktnaudžia vimą įgaliojimais – kalėjimas iki 12 metų. Tiek S.Berlusconi, tiek K.el Mahroug neigia turėję lytinių santykių. Tačiau prokurorai sa vo kaltinimus grindžia telefoni nių pokalbių įrašais ir vakarėlių svečių parodymais. Tarp 78 liu dytojų yra futbolininkas Cristia no Ronaldo, Holivudo žvaigždė George’as Clooney ir jo mergina, taip pat Italijos modelis ir televi zijos žvaigždė Elisabetta Canalis. BBC inf.
Laisvas: pirmosios instancijos teismo nuosprendis dar nereiškia,
kad S.Berlusconi iš karto sės į kalėjimą, nes iki galutinio verdikto Italijos įstatymai numato du apeliacijos etapus. AFP nuotr.
14
šeštADIENIS, spalio 27, 2012
16p.
„Žalgiris“ ir CSKA vėl primins aukso karštligę.
???? ?? ???? ??
sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys
???? ??
???? ??
???? ??
???? ??
sportas
Kapituliavo ir Eurolygos čemp To Kauno „Žalgirio“ krepšinio aistruoliai dar neregėjo: trimis pergalėmis Euroly gos sezoną pradė ję Lietuvos čempio nai skambiai per rašė istoriją – sve čiuose be gailesčio 79:61 sudaužė Euro lygos čempiono Pi rėjo „Olympiacos“ tvirtovę.
Rungtynių statistika Pirėjo „Olympiacos“ – Kauno „Žalgiris“ 2012 10 25, Pirėjo Taikos ir draugystės arena, 6000 žiūrovų.
61:79 (17:14, 22:19, 10:26, 12:20)
„Olympiacos“ Žaidėjas
K.Hinesas A.Law P.Antičius V.Spanoulis S.Perperouglou J.Dorsey K.Sloukas D.Mavroeidis M.Gecevičius G.Printezis K.Papanikolaou E.Mantzaris Komanda
Min.
Tšk.
Dvit.
Trit.
Baud.
AK
RP
PK
K
EF
26:26 17:31 11:56 31:05 20:48 13:34 6:10 0:00 3:12 22:29 24:43 22:06
15 1 5 10 2 0 2 0 0 12 3 11 61
5/6 0/2 1/2 2/3 1/4 0/0 0/0 0/0 0/1 4/8 0/2 2/3 15/31 48,4%
0/0 0/0 0/2 1/3 0/2 0/0 0/0 0/0 0/0 1/6 1/2 2/3 5/18 27,8 %
5/6 1/2 3/4 3/6 0/0 0/0 2/2 0/0 0/0 1/1 0/0 1/1 16/22 72,7%
8 2 1 2 4 5 0 0 0 2 3 4 31
0 0 0 6 0 1 0 0 0 2 2 1 12
1 0 0 3 1 0 0 0 0 0 1 1 7
3 1 1 6 1 2 2 0 1 6 3 1 22
23 -1 4 20 2 4 -3 0 -3 ?? 3 14 68
Min.
Tšk.
Dvit.
Trit.
Baud.
AK
RP
PK
K
EF
32:10 22:28 24:26 21:56 00:04 29:22 10:38 6:09 17:32 17:15 12:41 5:19
8 9 16 9 0 3 2 4 10 8 7 3 79
4/8 3/5 2/5 3/6 0/0 0/3 1/2 2/2 1/1 4/8 3/3 1/1 24/44 54,5 %
0/2 1/2 3/5 1/2 0/0 0/0 0/0 0/1 2/5 0/1 0/0 0/0 7/18 38,9 %
0/0 0/0 3/4 0/0 0/0 3/4 0/0 0/0 2/2 0/0 1/1 1/2 10/13 76,9 %
7 0 0 4 0 5 1 2 2 2 3 4 35
0 2 1 0 0 1 0 0 4 0 1 1 10
0 4 1 3 0 1 0 0 1 1 0 0 11
2 0 3 1 0 1 0 2 1 1 0 2 13
6 8 7 14 0 6 -2 1 11 2 13 3 74
„Žalgiris“ Žaidėjas
T.Dardenas I.Jaaberas M.Popovičius D.Lavrinovičius V.Lipkevičius P.Jankūnas M.Delašas M.Kuzminskas O.Laffayete‘as R.Kaukėnas J.Foote‘as K.Lavrinovičius Komanda
Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Pratęsė pergalių seriją
Įspūdingai antrąją rungtynių dalį sužaidę žalgiriečiai iškovojo vieną iš įspūdingiausių visų laikų perga lių Eurolygoje. Šį sezoną oficialiuo se turnyruose „Žalgiris“ dar nepa tyrė nė vienos nesėkmės. „Mačo pradžioje trūko susiklau symo gynyboje, tačiau po pertrau kos perkandome „Olympiacos“ sumanymus ir pagerinome savo žaidimą. Laimėti kiekvieną kar tą yra labai sunku ir mano vaikinai tai puikiai supranta, tačiau noriu padėkoti, kad jie Graikijoje atida vė visą širdį“, – savo auklėtiniams komplimentų negailėjo „Žalgirio“ strategas Joanas Plaza. Po rungtynių treneris dar kartą prisiminė pagrindinį tikslą. „Dabar iki „Top 16“ etapo mums tetrūks ta trijų pergalių. Privalome nepasi duoti euforijai ir neatsipalaiduoti“, – kalbėjo katalonas. „Olympiacos“ klupdė klaidos
Eurolygos čempionams diriguo jantis Georgias Bartzokas pripa žino, kad jo komanda kapituliavo prieš labai taktiškai brandžiai ir iš mintingai žaidusią ekipą. „Varžovai privertė mus suklysti net 22 kartus ir tai mums labai labai brangiai kai navo“, – konstatavo graikas. „Manau, kad graikai mūsų tinka mai neįvertino. Galvojo, kad leng
Paaiškinimai: Min. – minutės, Tšk. – pelnyti taškai, Dvit. – dvitaškiai, Trit. – tritaškiai, Baud. – baudų metimai, AK – atkovoti kamuoliai, RP – rezultatyvūs perdavimai, PK – perimti kamuoliai, K – klaidos, EF – efektyvumas.
Nesulaikomas: net ir šiurkščiai stabdomas M.Popovičius įmetė į
„Olympiacos“ krepšį 16 taškų.
vai įveiks tik gerai gindamiesi ir kartais pataikydami, tačiau įrodė me, jog to negana“, – aistroms kiek nurimus svarstė J.Plaza. Prieš Eurolygos titulą ginančią ko mandą „Žalgiris“ laimėjo tik ketvir tą kartą per 15 metų. Iki šiol tai buvo pavykę padaryti tik auksiniais 1999aisiais, kai finale 82:74 buvo įveiktas Bolonijos „Kinder“, 2001–2002 m.
sezoną, kai 91:67 namuose vėl pa laužtas „Kinder“ ir 2004–2005 m. sezoną, kai 104:102 svečiuose buvo įveiktas Tel Avivo „Maccabi Elite“. Laimėjo ir vilniečiai
Pirmąją pergalę Eurolygoje šį sezo ną iškovojo ir kita Lietuvos koman da – Vilniaus „Lietuvos rytas“. Po dviejų nesėkmių sostinės krepši
Galimybės: Eurolygos čempionai kovėsi dėl kiekvieno kamuolio, bet
šįkart neprilygo „Žalgiriui“.
ninkai 69:61 savoje aikštėje įveikė savojo žaidimo niekaip neatran dančius Belgrado „Partizan mt:s“ krepšininkus. „Mums labai daug padėjo namų aikštė ir savi sirgaliai. Nebeturėjo me kur trauktis, reikėjo psichologi nio postūmio, ant kurio būtų gali ma statyti pamatą“, – po dvikovos kalbėjo Renaldas Seibutis.
gettyimages.com nuotr.
„Tai buvo svarbios rungtynės abiem komandoms. Buvo sunku ne tik krepšininkams, bet ir teisėjams. Kai kurie iš jų ypač klydo. Jie mus nuskriaudė keliuose epizoduose ir pralaimėjome. Tikiuosi, kad Belg rade atsirevanšuosime“, – vylė si „Partizan mt:s“ treniruojan tis Juodkalnijos specialistas Duško Vujoševičius.
15
šeštADIENIS, spalio 27, 2012
sportas Lietuvių ekipos – lyderės
Su treneriu – į finalą
Išrinko į komitetą
Europos futbolo lygos varžy bose H grupės lyderė, Gied riaus Arlauskio atstovauja ma Kazanės „Rubin“ ekipa 1:0 įveikė Baku „Neftči“ koman dą, o J grupės lyderė Romo „Lazio“ vienuolikė su Mariumi Stankevičiumi mačą su Atėnų „Panathinaikos“ baigė lygio siomis 1:1.
Velse vykstančiame ITF se rijos „AEGON GB Pro-Series Cardiff“ vyrų teniso turnyre Laurynas Grigelis su savo tre neriu italu Giuseppe Menga pateko į finalą. Pusfinalyje lie tuvio ir italo duetas 6:3, 6:2 nugalėjo vokietį Timą Puetzą bei Alexandre’ą Sidorenką iš Prancūzijos.
Tarptautinės šiuolaikinės pen kiakovės federacijos (UIPM) kongrese olimpinis vicečem pionas, dukart pasaulio čem pionas Andrejus Zadneprovs kis (nuotr.) išrinktas į šios or ganizacijos vykdomąjį komi tetą. UIPM prezidentu 6-ajai kadencijai perrinktas vokietis Klausas Schormannas.
ionai Komentaras
Sekmadienį:
Vladimiras Romanovas „Žalgirio“ klubo savininkas
Ž
algiriečiai fantastiškai palau žė Eurolygos čempioną. Nors rungt yn ių prad žioje mūsų krepšininkai buvo įsitempę, neretai klydo ir maždaug penkias mi nutes negalėjo pelnyti taškų, aš buvau įsitikinęs, kad jie laimės. Tikiu kiekvie no žalgiriečio meistriškumu ir charak teriu. Šių rungtynių teisėjai toleravo šiurkš tų žaidimą ir neleido mūsiškiams žais ti. Tok iais atvejais treneris pasitelk ia gelež in į Jeffą Foote‘ą ir gudragalv iai varžovai tampa bejėgiai. „Žalg ir is“ atlaikė varžov ų spaud imą, parodė dvasios jėgą ir diktavo savo žaidimą iki dvikovos pabaigos. Trečio ji pergalė iš eilės Eurolygos varžybose, juo labiau Eurolygos čempionų aikštė je, džiugina. Tik vienas blogas dalykas – reik ia išmokėti žaidėjams premijas. Gaila, daug uma žmonių nesupranta, jog kad ir kaip būtų blogai, mes gyvi, kol yra krepšinis. Man vienam sunk u konk ur uot i su krepšinio lyder iais, todėl kviečiu pa triotus nepamiršti „Žalgirio“ ir jam pa dėt i finansais. Nuo praėjusio sezono savivaldybė neskyrė žadėtų 2 mln. li tų, todėl klubas iki šiol yra skolingas žaidėjams. Sveikinu užsieniečių žiniasklaidą, ku riai ta naktis buvo juoda.
Statistika
12.25 val. Legendų dvikova: Kauno „Žalgiris“ – Maskvos CSKA
Vieningosios krepšinio lygos dvikovos sekmadienį:
14.55 val.
Kauno „Žalgiris“ – Maskvos CSKA 16.45 val. „Nymburk“ – Klaipėdos „Neptūnas“ 18.40 val. Zgoželeco „Turow“ – Samaros „Krasnyje Krylja“
Vieningosios krepšinio lygos dvikova pirmadienį:
16.55 val. Kazanės UNICS – Talino „Kalev“
A grup ė: Stambulo „Fenerbahce Ulker“–Madrido „Real“ 75:83 (13:21, 23:21, 21:24, 18:17. B grupė: Gdynės „Asseco Prokom“– Berlyno ALBA 77:66 (14:18, 18:11, 19:21, 26:16). Šalono „Elan Chalon“– Tel Avivo „Maccabi Electra“ 61:90 (12:24, 16:29, 21:24, 12:13). C grupė: Milano „EA7 Emporio Ar mani“–Vitorijos „Caja Laboral“ 85:95 (19:18, 25:25, 22:22, 19:30). D grup ė: Viln iaus „Liet uvos ry tas“–Belgrado „Part izan mt:s“ 69:61 (23:20, 17:11, 15:17, 14:13). R.Seibut is ir P.Samard žisk is po 14, M.Kately nas 10/V.Lučičius 17, D.Milosavlje vičius 12. Maskvos CSKA–Bambergo „Brose Basket“ 76:67 (25:20, 11:15, 15:18, 25:14). „Barcelona Regal“–Stambulo „Be siktas JK“ 72:60 (20:18, 16:16, 17:12, 19:14).
Tiesiogiai per
16
šeštADIENIS, spalio 27, 2012
sportas
„Žalgiris“ ir CSKA vėl primins aukso karštligę Puikiai šiemet Eurolygos varžybose startavusio Kauno „Žalgirio“ sėkmė ir legendinių devintojo dešimtmečio dvikovų nostal gija sukėlė neregėtą ažiotažą – rytoj vyksiančiose žalgiriečių ir Maskvos CSKA veteranų bei pagrindinių ekipų dvikovose lau kiama žiūrovų anšlago. Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Dviguba dvikova
„Žalgirio“ marškinėlius vėl užsivilks Arvydas Sabonis, Sergejus Jovaiša, Vitoldas Masalskis, Algirdas Lin kevičius, Mindaugas Arlauskas, ki ti žinomi Kauno komandos žaidėjai, o CSKA veteranų gretose bus Vladi miras Tkačenka, Sergejus Tarakano vas, Anatolijus Myškinas, Heino En denas, Aleksandras Meleškinas. „Tokio susidomėjimo „Žalgirio“ rungtynėmis senokai nesu patyręs. Bilietų manęs prašo pažįstami ir draugai, tad galiu spręsti, kad „Žal girio“ arena turėtų būti sausakimša. Tai man primena principinius auk so karštligės metus, kai prie Kauno sporto halės nusidriekdavo ilgiau sios eilės“, – pasakojo 1972–1985 m. „Žalgirio“ marškinėlius vilkė jęs, o dabar klubo sporto direkto riumi dirbantis Vitoldas Masalskis. Dvigubas žalgiriečių ir maskvie čių mačas vyks rytoj. Pirmiausia jėgas išmėgins A.Sabonio vedami kauniečiai ir V.Tkačenkos vado vaujami maskviečiai, po to VTB Vieningosios krepšinio lygos ma če susikaus pagrindinės šių laikų „Žalgirio“ ir CSKA pajėgos. Ypatingieji superfinalai
Išskirtinė Kauno ir Maskvos krep šinio grandų grumtynių atkarpa –
garsieji 1983–1988 m. SSRS čem pionatų superfinalai. Žalgiriečiai tris mačus laimėjo ir tiek pat pra laimėjo. Du kartus SSRS čempio nų aukso medaliai Kauno krepši ninkams buvo įteikti Maskvoje. Idėja surengti „Žalgirio“ ir CSKA legendų dvikovą kilo VTB Vieningosios lygos vadovui And rejui Širokovui ir „Žalgirio“ klubo savininkui Vladimirui Romanovui. „Nesuprantu žmonių, kurie pra dėjo reikšti nepasitenkinimą, kad ponas V.Romanovas šiame mače užsivilks „Žalgirio“ marškinėlius. Būtent V.Romanovas sunkiu me tu parėmė ir išsaugojo klubą. Šios rungtynės bus simbolinės, tad, manau, kiekvienas žmogus no rėtų prisiliesti prie tų laikų „Žal girio“, išnaudoti galimybę vienu metu aikštelėje pabūti su A.Sabo niu. Įsivaizduoju, kad V.Romano vui tai yra malonu, o mums – gar bė, nes žaisime vienoje komandoje su žmogumi, kuris išgelbėjo „Žal girį“, – teigė V.Masalskis.
kad prisiminimai daugumai tų kovų dalyvių yra labai stiprūs. 1985-ieji – persilaužimo metai. Tada „Žalgiris“ pradėjo diktuoti savo sąlygas“, – sa kė V.Masalskis. Kovų draugai
„CSKA buvo surinkti aukščiausio lygio krepšininkai, tačiau ir mes buvome ne iš kelmo spirti, – šyp telėjo M.Arlauskas. – Stanislavas Jeriominas nepasižymėjo geru me timu, bet buvo labai protingas žai dėjas ir išmintingai diriguodavo vi siems CSKA veiksmams. Vis dėlto 1984-aisiais būtent jo metimas mus pražudė. 220 cm ūgio V.Tka čenka dominavo po krepšiais ir tik į „Žalgirį“ atėjus A.Saboniui mums grėsmė sumažėjo.“ „Mano tiesioginis konkuren tas buvo S.Jeriominas. Kviečiau jį į Kauną ir šį kartą, tačiau jis prisipa žino, kad jau 15 metų aktyviai ne sportuoja. Gaila, kad Stanislavas neatvyks, nes jis buvo tuomečio CSKA dvasinis lyderis, idėjų gene ratorius“, – pridūrė V.Masalskis.
Saldus triumfas
V.Masalskiui ir jo bendražygiui M.Arlauskui labiausiai į atmin tį įsirėžė 1985-ieji, kai „Žalgiris“ pagaliau nutraukė CSKA hegemo niją ir po 34 metų pertraukos tapo SSRS čempionu. „Šios rungtynės turės daugiau simbolinę reikšmę, nors neabejoju,
Retro: 1987-ųjų Maskva, A.Sabonio ir V.Tkačenkos dvikova. Nuotrauka iš R.Požerskio ir R.Rakausko albumo „Legendiniai „Žalgirio“ vyrai“
tu dirbantis S.Tarakanovas pripa žino, kad aukso karštligės metais Kauno sporto halėje tvyrodavo la bai priešiška atmosfera. „Laimėti Kaune buvo labai sun ku, o manęs ypač nemėgo. Vis dėl to praėjus beveik trims dešimt mečiams tą priešišką nusiteikimą galiu vertinti kaip neblogą savo, kaip krepšininko, įvertinimą. Kas kart, kai atvykdavome į Kauną ir žaisdavome su „Žalgiriu“, sporto halėje jausdavome didžiulę įtam pą“, – prisiminė S.Tarakanovas.
Įtampa – nepamirštama
54-erių krašto puolėjo pozicijo je žaidęs S.Tarakanovas praeity je buvo vienas iš nemėgstamiausių CSKA krepšininkų tarp „Žalgirio“ sirgalių. Nors šį kartą simbolinėse rungtynėse vargu ar jį pasitiks kur tinantis švilpimas, dabar žurnalis
Kautynės – tik aikštėje
S.Tarakanovas pažymėjo, kad krep šinis lietuviams buvo tautos išsiva davimo simbolis. „Žalgiriečiai atstovavo savo ša liai, o mes – CSKA. Maskviečiams kauniečiai nebuvo priešai, o iš kau
niečių stovyklos tai jautėsi, – pri siminė S.Tarakanovas. – Mums tai buvo tik paprastos dvikovos, ku rias norėdavome laimėti, o „Žal giris“ kaudavosi taip, tarsi kovotų su visa raudonąja armija.“ Su buvusiu varžovu iš dalies su tiko M.Arlauskas. „Aikštėje mes buvome varžovai, tačiau už jos ribų – geri bičiuliai. Tautiniai, patrioti niai dalykai per dvikovas jausdavosi gana stipriai, tačiau niekada neper žengdavo žmogiško padorumo ri bų“, – neabejojo M.Arlauskas. „Su CSKA aikštėje nesimušda vome, tačiau kiekvienas sau no rėdavome įrodyti, jog galime ko voti su Sovietų Sąjungos rinktine. Sportas buvo viena iš tų sričių, kur galėjome parodyti, kokia stipri tau ta esame, ir tai stengėmės daryti“, – prisiminė V.Masalskis.
17
šeštADIENIS, spalio 27, 2012
aukštyn žemyn
22p.
Dviprasmiškai vertinamas dainininkas L.Purvinis išleidžia „auksinę“ plokštelę.
aukstynzemyn@diena.lt Redaktorė Marijana Jasaitienė
Kalnai nusilenkė svajonių nešturmuojančiai lietuvei Kai Himalajuose Edita Uksaitė-Ni chols leidosi nuo 8 201 m aukščio kal no iš ledyno supa mos bazinės sto vyklos, jos veidu riedėjo ašaros. Tik vėliau moteris suži nojo, kad tapo pir mąja lietuve, pasie kusia kalno aštuon tūkstantininko vir šūnę.
Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Valandą plūdo ašaromis
„Aš tai padariau!“ – galėjo tar ti Edita, o dėl patirto nuovargio, skausmo, džiaugsmo, vienatvės dėl kai kurių ekspedicijos narių užda rumo susikaupusios emocijos Čo Oju kalno kristalinių uolienų aki vaizdoje virto sūriomis ašaromis. Ir tik nusileidus nuo kalno, kai grupės vadovas paskambino į kal nus aštuontūkstantininkus (iš vi so yra 14 viršūnių, kurios siekia 8 000 ir daugiau metrų, todėl tokie kalnai vadinami aštuontūkstantinin kais) užkopusius žmones fiksuojan čiai Elizabeth Hawley, Edita sužinojo, kad ji – pirmoji moteris iš Lietuvos, kuriai pavyko užkopti į tokį kalną. „Nesirengiau konkuruoti ar siekti rekordų“, – nuoširdžiai sako Edita, kuri 1996 m. paliko gimtuo sius Telšius, po to keliavo po Pran cūziją, JAV, Kanadą, o dabar gyve na Italijos sostinėje Romoje, dirba JT Pasaulio maisto programoje. Moteris yra dalyvavusi humanita rinėse misijose Haityje ir Nigeryje.
20
Tik tada, kai atse gusi pala pinės už trauktuką pamačiau žvaigž des, supra tau, kad li kau gyva ir kelias se kundes ju tau neap sakomą džiaugsmą. Mintys: dabar Edita svajoja įkopti į Džomolungmą.
Editos Uksaitės-Nichols asmeninio archyvo nuotr.
18
šeštADIENIS, spalio 27, 2012
aukštyn žemyn
M.Repšys: vyrus labai pakeičia Ko tik jis neišbandė! Mokykloje buvo tik ras vandalas, tyčio josi ir erzino moky tojus. Užsiėmė Ry tų kovos menais, boksu, žaidė šach matais. Tik po pen kerių metų Marius Repšys suprato, kad jo vieta – ne bokso ringe, o teatro sce noje. Vis dėlto į ją vedęs kelias buvo vingiuotas.
Laima Žemulienė l.zemulienė@diena.lt
Pokyčiai: aktorius M.Repšys džiaugiasi jam paskirtu architekto L.Stuokos-Gucevičiaus vaidmeniu ir jį vadina iššūkiu.
Pastaruoju metu 28 metų M.Rep šys, tapęs talentingu aktoriumi, rūpestingu šeimos vyru ir tėvu, repetuoja Vilniaus katedros sta tytojo architekto Lauryno Stuo kos-Gucevičiaus vaidmenį Jus tin o Marc inkev ič iaus dram oje „Katedra“. Spektaklį Nacionali niame dramos teatre stato žino mas režisierius Oskaras Koršu novas, jo premjera įvyks lapkričio pabaigoje.
liu gerai atlikti. Tinkamų man vai dmenų yra daugybė. Aktoriaus profesijoje retai pa sitaiko vaidmenų perliukų. Mu zikos ir teatro akademijoje man jų teko. Pavyzdžiui, duobkasys iš „Hamleto“, daktaras Astrovas „Dėdėje Vanioje“. Tai vaidmenys, kuriuos jauti nuo pradžios iki pa baigos. Vandalas irgi iššovė kaip perliukas. Žinau, kad galiu ne tik Vandalą vaidinti. Pavyzdžiui, Laurynas man – iššūkis, džiaugiuosi, kad man pa skyrė tokį vaidmenį. Dabar galėsiu nors kiek atsikratyti to Vandalo.
– Mariau, ar tikėjotės, kad gau site Lauryno vaidmenį spek taklyje „Katedra“? – Ne. Man netikėtas buvo skambu tis iš teatro administracijos. Aišku, buvo džiugu. Ir baisu, – didelė at sakomybė. – Kaip jaučiatės dabar, kai į tą vaidmenį įsigilinote, kai artėja spektaklio premjera? – Truputėlį ramiau. Baisiausia bu vo nežinia – kaip bus, kas bus: teks to daug, jis eiliuotas, kaip jį sakyti? Pirmos repeticijos man iš viso bu vo tragiškos. Labai sunkiai sekėsi skaityti. Dabar viskas gerai. Man patinka. Dirbi savo darbą, kurį esi išmokęs, stengiesi jį daryti maksi maliai gerai. – Neseniai O.Koršunovo spek taklyje „Išvarymas“ sukūrėte išskirtinį – agresyvaus emig ranto Vandalo vaidmenį. Ar ne sulaukėte pastabų, kad vaidinti Lauryną jums – misija neįma noma? – Aš pats save gerai pažįstu: Van dalas – iš tų vaidmenų, kuriuos ga
– Nuo ko pradedate lipdyti vaidmenį? Koks būna pirmasis kabliukas, stimulas? – Sunku pasakyti. Kiekvienas vaidmuo – skirtingas. Kartais rei kia atsispirti nuo vaidmens logi kos. Kartais skaitai pjesę ir vis ką matai – tereikia tik suvaidinti. Man su Vandalu taip buvo. Skai čiau pjesę ir viską mačiau kaip multiką. Į kiekvieną vaidmenį ei nu skirtingu keliu. Lauryną savaip įsivaizduoju. – Ar žmonai pasakojate apie sa vo darbą? Kaip ji įvertino jūsų Vandalą? – Daug pasakoju. Vaida man padėjo mokytis tekstą. Aš skaitydavau Van dalo, o ji – kurio nors kito personažo žodžius. Vis dėlto spektaklis jai bu vo naujiena – juk nežinojo, kaip vis kas atrodys scenoje. „Išvarymas“ jai labai patiko. Nori dar kartą nueiti ir pažiūrėti, bet nėra galimybės – ne turime kam vaiko palikti.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Vaida baigė madingus mokslus – vadybą Gedimino technikos uni versitete. Dirba įmonėje „Swed bank lizingas“. Iki dekretinių ato stogų buvo skyriaus vadovė. Mes kartu nuo 15 metų. Mokėmės toje pačioje mokykloje, tik paralelinė se klasėse.
Keista, iš pamokų nebėgdavau – man labai patiko sėdėti pamokose, erzinti mokytojus ir juoktis. Moky tojai nervindavosi, labai pykdavo. Ir kai kurie bendraklasiai pykdavo. Užtat prisijuokdavau. Toks buvau iki pat 12 klasės. Kai kurie mokyto jai manęs ypač nemėgo.
sportas. Jis mane žavi savo pa prastumu. Anksčiau buvo kung fu kultas. Filmai įtaką padarė. Ir šiaip norėjo si būti kietam. Labai daug laiko tam atidaviau, truputėlį gailiuosi. Kung fu būdavo atskyriai kaip šachmatų sporte. Turiu pirmą atskyrį.
– Gal po didžiulio populiarumo „Išvaryme“ Nacionalinio teatro aktoriai į jus pradėjo šnairuoti – pakaks čia tų žvaigždžių?
– Iš mokyklos išsinešėte kar tėlį? – Aš tai ne. Jie – turbūt. Man sma gu buvo, geri laikai.
Su literatūra – ne kas, gaudavau blo gus pažymius. Skai tymo įgūdžiai neiš lavinti, todėl man sunku skaityti.
– Negi taip nieko ir nesiekėte? – Siekiau! Aš norėjau būti Ry tų kovos menų sportininkas. Daug sportavau – treniravausi kung fu. Nerūkiau, negėriau. Negeriu ir da bar. Įstojau į Pedagoginį universi tetą – dvejus metus mokiausi kū no kultūros. Paskui nusprendžiau, kad reikia sukti į teatrą. Svarbiau sia gyvenime daryti tai, kas tau pa tinka. Jei nedarysi, veltui nugyven si gyvenimą. Dar mokyklos laikais labai pati ko boksas. Jeigu Dievas mane grą žintų į 14 metų amžių ir sakytų – rinkis sporto šaką, pasirinkčiau boksą. Arba šachmatus.
– Ar dar žiūrite kovinius fil mus? – Dabar ne. Kažkada, aišku, žiūrė davau. Kai kuriuos ir mintinai ži nojau.
– Ne. Čia labai draugiški aktoriai, puikus kolektyvas – net nuste bau atėjęs į šį teatrą. Etatinis teat ro darbuotojas esu nuo šio rugsė jo. Naujokas. Džiaugiuosi, kad čia esu. – Ar tiesa, kad jau mokykloje buvote vandalas – jūsų nedo mino mokslai, tik išdaigos? – Trainiodavausi pakampiais. Mo kiausi labai prastai. Tais laikais kažkodėl būdavo pažeidžiamos mo kinių teisės ir viešai skelbiami pa žangumo rezultatai lentoje. Vaida tarp 11–12 klasių mokinių buvo de vinta, o aš – 109-as iš 130 mokinių.
– Kuo sužavėjo šios sporto ša kos? – Šachmatai ir dabar patinka. Vaikštau pas didmeistrį Darių Ru želę, Vaidą Sakalauską – labai gerą šachmatų trenerį. Su juo žaidžiu. Vis dėlto dažniausiai šachmatais žaidžiu internetu, o boksas – tie siog paprastas sportas, kovinis, agresyvus. Boksuojantis išsikrau ni, bet kartu tai ir intelektualus
– Ar teko mokykloje iššvaistytą laiką kompensuoti – pasimoky ti to, ką praleidote, skaityti kū rinius, kurių neperskaitėte? – Tai aišku, kad teko. Vienintelis dalykas, ką mokėjau, – tai gam tos mokslai. Jie man labai pati ko. Dešimtuką turėjau. Su litera tūra – ne kas, gaudavau blogus pažymius. Mano skaitymo įgū džiai neišlavinti, todėl man sun ku skaityti. Pavyzdžiui, kai pir mą kartą skaitėme „Katedrą“, aš pats buvau pakraupęs, man gė da buvo – tiesiog nemoku skaity ti. Jaudiniesi, daug žmonių, sunku susikaupti. Kaip bebūtų, iš tikrųjų skaitau daug. Kai tik turiu laisvo laiko, tai ir skaitau. Įvairią litera tūrą. Labai patinka istorinės kny gos. Vis dėlto skaityti garsiai – kas kita, tie įgūdžiai turi būti išlavin ti nuo vaikystės. – Mokyklos laikais ir tėvams kėlėte galvos skausmą? – Ne, nedraskydavau jiems akių. Su mama iš viso gerai sutardavo
19
šeštADIENIS, spalio 27, 2012
aukštyn žemyn
moterys me. Tik mokykloje norėdavau pa sirodyti – nebuvau saldainiukas. Mama gerai žinojo kelią pas di rektorių. Namie mažai būdavau – nuolat treniruotėse, paskui pats užsiėmimus vesdavau. Vienuolik toje klasėje dvi vaikų grupes turė jau. Būdamas dvyliktoje, trenira vau ir suaugusiuosius. – Kas padėjo suprasti, kad jūsų gyvenimas – teatras, o ne spor to mokslai Pedagoginiame uni versitete? – Treneris nusivedė į Operos ir ba leto teatrą palaipioti kopėčiomis, akrobatu pabūti operoje „Skrajo jantis olandas“. Nuėjome į tas re peticijas. Man patiko – iki vėlu mos sėdėjome. Pamaniau, reikia save išbandyti teatre. Buvo tas no ras vaidinti. Nuėjau į „Palėpę“ pas Olegą Kesminą (Vilniaus Gedimi no technikos universiteto teatrasstudija – red. past.). Ten labai daug dirbau, repetuodavau iki išnaktų, didžiausius vaidmenis atlikdavau. Taip nusprendžiau, kad reikia stoti į aktorinį. Įstojau būdamas 23-ejų – už kitus vyresnis. Ruošiausi tam. Maniau, jei neįs tosiu, tai bent žinosiu, kad never tas buvau. Pusantro mėnesio per dieną gal po keturias valandas re petuodavau etiudus, dainas, eilė raščius, prozą. Nuo pirmadienio iki šeštadienio. Sekmadienį ilsė davausi. – Ar teatre praverčia Rytų ko vos menų įgūdžiai? – Vandalo vaidmeniui labai pra vertė. Šiaip jie visur ir visada pra verčia – ne tiek kūnui, kiek mąsty mui, disciplinai. – Gal savo gebėjimus teko pa naudoti ir naktį gatvėje? – Ne. Naktimis nesišlaistau gat vėse. Ką veikti naktį gatvėje? Aš tur iu šeim ą, man pat inka bū ti namie. – Įdomus jūsų virsmas – nuo mokyklos laikų chuliganėlio iki rūpestingo vyro ir tėvo. – Vyrus labai pakeičia moterys. Jei ne mano žmona, nežinau, ką veik čiau. Sunku pasakyti. Ji irgi ma ne pastūmėjo į teatrą – palaikė, kai sumaniau stoti į aktorinį. Jei žmonės myli vienas kitą, manau, jie keičiasi. Žmones keičia meilė. O jei dar nori pasitempti prieš myli mą žmogų, parodyti, kad gali dau giau, kad sieki daugiau, tai labai motyvuoja. – Ar gyvenimas pasunkėjo, kai gimė duktė? – Atsirado naujų spalvų. Bet atsi rado ir naujų inkarų – negali ramiai išeiti pasivaikščioti. Ne su drau gais, o su žmona. Su draugais re tai kada einu. Turi galvoti, kam pa likti vaiką prižiūrėti, o išėjęs – kaip greičiau grįžti. – Ar sunkios jums tėvo parei gos? Kaip bendraujate su duk terimi, gal ką nors jai paskaitote ar padainuojate prieš miegą? – Gretai – metai ir trys mėnesiai. Mudu ir žaidžiame, ir dūkstame. Vis dėlto kartais po spektaklių norisi ramybės – atsisėsti ir pa būti vienam.
Jei žmo nės myli vienas ki tą, manau, jie keičia si. Žmones keičia mei lė. O jei dar nori pa sitempti prieš my limą žmo gų, paro dyti, kad gali dau giau, kad sieki dau giau, tai la bai moty vuoja. Šeima: Marių į teatrą pastūmėjo žmona, o dukrai gimus jo gyvenime atsirado dar daugiau gražių spalvų.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
20
šeštADIENIS, spalio 27, 2012
aukštyn žemyn
Kalnai nusilenkė sva nešturmuojančiai lie Alpinizmu Edita užsi 17 krėtė nuo sesers. 2010 m. įkopė į didžiausią Afrikos kal
ną – Kil im and žar ą Tanzan ijoje (5 895 m). Po metų pasiekė ke lias virš ūn es Nepal e, Monbl an ą Alpėse. Kalno ties Nepalo ir Tibeto sie na, Čo Oju, viršūnę Edita pasiekė 2011 m. spalio 1 d. Lygiai po metų, vėl spalio 1-ąją, Edita jau stovėjo ant vieno iš keturių pavojingiau sių kalnų viršūnės – 8 163 m aukš čio Manaslu. Pateko į laviną
Nugalėtoja: spalio 1-ąją lietuvė iškėlė vėliavą ant vieno pavojingiausių
pasaulio kalnų viršūnių.
Skausmas, nuovargis, palaima, džiaugsmas, oro stoka, nuostabūs vaizdai. Ši ekstazė truko vos 8–9 minutes. Manaslu viršūnėje ga li stovėti tik vienas žmogus, todėl ilgai nedelsus reikia užleisti vietą kitam alpinistui. Dėl šių 10 minučių – mėne sį trukusi ekspedicija, trys savai tės kopimo. Vien nuo bazinės sto vyklos, įrengtos maždaug 7 500 m aukštyje, paskutiniuosius 650 m pavyko įveikti per 5 valandas 50 minučių. „Kalnai – tai savotiška religija, o kopimas – ne stovėjimas viršūnė je, bet ilgas procesas. Jis išmoko la bai daug ko: technikos, bendravi mo, buvimo vienatvėje su savimi. Vos susidūrę su pirmaisiais sun kumais daug ekspedicijos narių pasiduoda, nes tikisi ateiti ir iškart įkopti, – pasakoja E.Uksaitė-Ni chols. – Mane traukia pats veiks mas, procesas. Turbūt kaip ir laimė – tai jos paieškos. O viršūnė – tik ilgo darbo premija.“ Žemė iš viršaus atrodo nuosta biai, tačiau jos nejauti, esi tarsi ore. Iš apačios kalnai atrodo gražūs, bet juose Edita matė ne vieną mirties pėdsaką, kapavietę. Baimė? Ar ją spėjo pajausti, kai pateko į laviną, kuri nusinešė net 11 kitų ekspedicijų dalyvių gyvybę, o 17 sužeistųjų buvo evakuota? E.Uksaitė-Nichols tikina, kad baimės nejuto, nes viskas įvyko la bai greitai. Tą rytą ji jau buvo pa budusi ir palapinėje su kolege vi rė sniegą.
„Išgirdau didelį trenksmą, – tar si vakar išgyventą potyrį dar pa mena Edita. Lietuvė apie laviną spėjo perspė ti kolegę, kuri patikino, kad jų ne pasieks. Po kelių sekundžių Edita pajuto stiprų smūgį į kaklą, nugarą. Alpinistės rankomis įsirėmė į pala pinės viršų, kad sniegas ir ledai jų neužverstų. „Mus nešė žemyn. Kai palapinė sustojo, stengėmės kuo greičiau iš jos išsiropšti. Tik tada, kai, atsegusi palapinės užtrauk tuką, pamačiau žvaigždes, supra tau, kad likau gyva ir kelias sekun des jutau neapsakomą džiaugsmą“, –pasakoja Edita. Sapnuoja, kad kopia
Kodėl Edita pasirinko vieną pavo jingiausių kalnų – Manaslu? Pasi rodo, įkopti į aukščiausią planetos kalną – Džomolungmą (Everestą) yra sena lietuvės svajonė. „Noriu pajausti pasaulio sto gą, – juokauja ji ir sako, kad Ma naslu buvo nelengvas maršrutas ir tapo puikiu išbandymu. – Į kalnus kopiant ne mažiau nei fizinė jėga svarbu psichologija, todėl alpinis tėmis puikiausiai gali būti ir mo terys.“ Be to, lietuvė daug dėmesio skiria saugumui, todėl nesirenka avan tiūrinių komandų ar pigesnių ko mercinių bendrovių, kurios kartais į bėdą patekusius alpinistus palie ka vienus. Ekspedicijai į Manaslu vadovavęs patyręs britų gidas Philas Crampto nas per savo karjerą nėra praradęs nė vie no žmogaus. „Vis dar sapnuoju, kad kopiu. Žingsnis po žingsnio. Aukštyn. Į priekį. Oro trūksta, nugarą lenkia 23 kilogramų svorio man ta, – pasakoja E.UksaitėNichols, kuri tuo metu stengėsi galvoti apie tai, kas gera, gražu, links ma. – Jei galvosi, kad tau labai sunku, turbūt apsigręši ir viską me tęs leisies žemyn.“
Edita neturi nei au tomobilio, nei namo, tik kas antrą savai tę skrenda lėktuvu į Šveicariją pas myli mąjį Paulą.
Išmoko vertinti malonumus
Kalnuose Edita dažniausiai keliasi apie 3–4 val. nakties. Būdama na muose, Romoje, – apie 7 val. Kal nuose – sniegas, vėjas, o Romoje – šilta, trykšta fontanai. Namų lova patogi, valgiai skanūs, ne taip, kaip sausas davinys kalnuose ir vanduo iš ištirpinto sniego. „Piet ums ket in u valg yt i vien salotų, bet pamačiusi maistą ne susilaikau ir suvalgau daug dau giau, – šypsosi Edita. – Kalnai leidžia pasimėgauti gyvenimu,
Tikslai: „Kalnai – tai savotiška religija, o kopimas – ne stovėjimas viršūnėje, bet ilgas procesas. Jis išmoko labai daug ko: technikos, bendravimo, buvimo vienatvėje su savimi“, – aiškina
21
šeštADIENIS, spalio 27, 2012
aukštyn žemyn
ajonių etuvei
8201
metro
nekreipi dėmesio į smulkmenas, dėl kurių išgyvena daugelis žmo nių.“ Vis dėlto kalnai pasiima ir duok lę, jie daug kainuoja. Edita netu ri nei automobilio, nei namo, tik kas antrą savaitę skrenda lėktuvu į Šveicariją pas mylimąjį Paulą. „Skristi pigiau, nei važiuoti trau kiniu“, – šypsosi Edita, kalbėdama apie keliones į Ženevą, kuri tapo jos antraisiais namais. Smalsi, nuotykių ieškanti mote ris nesitikėjo, kad jos kelionė į už sienį tęsis 16 metų. Paklausus, ko dėl į Čo Oju ir Manaslu viršukalnes nešėsi Lietuvos vėliavą ir ten ją iš skleidė, Edita negalvojo nė akimir kos: „Aš lietuvė, turiu Lietuvos pi lietybę, branginu savo šalį. Mielai apie ją kalbu, būtinai sugrįšiu, to dėl man garbė iškelti savo šalies vėliavą.“
aukštį įveikė lietuvė.
Didžiausia svajonė – Džomolungma
Romoje Edita nuomojasi butą su virtuve, miegamuoju ir sodu, ku riame mėgsta padirbėti. Sode auga apelsinmedžiai ir vienas vynme dis. Moteris svajoja turėti vynuo gyną. Ryt ą ats ik ėl us i liet uv ė išge ria espreso kavos ir po 20 minu čių kelionės traukiniu būna dar be. Jį baigia apie 18 val. Tuomet eina į jogos mokyklą arba žais ti futbolo. Pirmoji lietuvė, užkopusi į dau giau nei aštuonių kilometrų aukš čio kalną, prieš miegą ir pabudusi visuomet mato tą patį vaizdą – prie jos lovos ant sienos kabo Džomo lungmos nuotrauka. Į jos 8 848 m viršukalnę Edita ketina įkopti 2013 m. pavasarį. Moteris prisipažįsta, kad var gu ar jau įkops į visus 14 kalnų aš tuontūkstantininkų. Alpinizmu ji susirgo pernelyg vėlai: pokalbio dieną E.Uksaitei-Nichols sukako 40 metų. „Jei turi svajonių, nebandyk jų pasiekti per vieną dieną, – įsiti kinusi Edita, ir tai tapo jos gyve nimo devizu. – Tai užtrunka ilgai, bet žengiant į priekį tikslas visuo met yra pasiekiamas.“
Pionierė: E.Uksaitė-Nichols tapo pirmąja lietuve, pasiekusia kalno aštuontūkstantininko viršūnę.
alpinistė Edita, kurią į kalnus traukia ne egzotika, o pats veiksmas, procesas.
Editos Uksaitės-Nichols asmeninio archyvo nuotr.
22
šeštADIENIS, spalio 27, 2012
aukštyn žemyn
L.Purvinis į Lietuvos dainininkų Anksčiau skaudžiai reaguodavau, galvo davau: gaidy, sutik čiau tave kitoje vie toje kitu laiku, galima tokiam ir užvožti.
Pasiekimas: „auksinę“ kompaktinę plokštelę gausiantis L.Purvinis pats kuria ir melodijas, ir dainų tekstus. Visa tai daro širdimi.
„Mūsų muzikos elite – tuščiaviduriai žmonės“, – susiraukia dai nininkas Laimutis Purvinis, kuriam lapkričio 4 d. už albumą „Ba lius su varpeliais“ bus įteikta „auksinė“ kompaktinė plokštelė.
.
Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Ir 50 metų – toks pats
„Lab ai džiaug iuos i, kad par duota jau 10 tūkst. kompakt in ių plokštel ių. Sunkm eč iu neg ird ė jau, kad Rad žis ar Cic in as gau tų „auks in į“ alb um ą, – nuoš ir džiai džiūgavo L.Purv in is, nors nostalg išk ai pris im in ė 1996uos ius: – Tais metais buvo par duota 300 tūkst. man o pirm ojo alb um o kompakt in ių disk ų. Įsi vaizd uok it, koks „auks in is“ jis tur ėjo būt i?“ Kiek tuomet uždirbo – apie pi nigus nelinkęs kalbėti. L.Purvinis sumos nesako. Šiemet savo 50 me tų gyvenimo ir 25 metų dainininko karjeros jubiliejų minėjęs Laimutis nuoširdžiai džiaugiasi, kad dar tu ri gerbėjų. Salės, nors neretai vyks tant ir bendriems koncertams su kitais dainininkais, būna pilnos. Kur L.Purvinio sėkmės paslap tis? „Paprastume, nuoširdume. Aš ir 50-ies sulaukęs likau toks pat, – neabejoja dainininkas. – Pats ra šau muziką, žodžius, tekstus. Nesu pasipūtęs, kaip dauguma žvaigž džių. Kartą parodo per televizo rių ir prasideda vakarėliai, vynai, snukiai.“ O kaip Laimutis reaguoja, kai kai kurie žmonės, dažniausiai did miesčių jaunimas, juokiasi iš jo dainų? „Paskaitydavau komentarus. In ternete pasipila visokių šiukšlių, pilna pavyduolių. Anksčiau skau džiai reaguodavau, galvodavau: gaidy, sutikčiau tave kitoje vieto je kitu laiku, galima tokiam ir už vožti, – nesusilaiko L.Purvinis. – Bet su metais, kaip kažkas sakė, užsiauginau begemoto odą ir į tai nereaguoju.“
Laimučio
vag ia, turb ūt skait ėte? Ir gim i nėje turiu pavyduolių. O vestu vių dainininkai... Perkąs gerklę. Kenkia, pavydi, kad „auksinius“ disk us gaun u“, – pikt in os i L.Purvinis. Tiesa, dainininkas nesvajoja, kad jo albumas taps „platininis“, nes sunkmečio, naujausių technologi jų ir piratavimo laikais, anot jo, tai beveik neįmanoma. Ar jis svajoja patekti į elitą? Ko jam iki to trūksta? Juk kadaise kai kas juokdavosi ir iš Ryčio Cicino, kuris dabar irgi jau vadinamas eli to atstovu. „Nenoriu patekti į mūsų mu zikos elitą. Ten kas ant ras tuščiaviduris. Mano dainų reikia klausytis ne viena ausimi, bet šird im i. Tuom et sup ras ite, kiek įdėta darb o ir širdies. Norint patekt i į eli tą reikia labai daug reklamos, pinigų, pasako ti su kuo ir kur ger i šamp an ą, su kuo guli. Aš to nenoriu, ten – sa vas ratas“, – tvirti na L.Purvinis. Kodėl jo per televizo rių nerodo? Dainas trans liuoja tik „Pūko“ radijas ir re gioninės televizijos. Ir apie tai dainininkas bei kompozitorius tu ri tvirtą savo nuomonę. „Kad aise sveik in im ų koncer tuose skambėdavo mano dainos, o dabar, nors žmon ės ir sum o kėt ų, nel eid žia. Aš pats nor ė jau mamai padovanoti savo kur tą dainą, jai parašiau jau 200, bet neleido. Turbūt nežinau, kam ir kiek duoti pinigų“, – sako L.Pur vinis.
Neleidžia į televiziją
Laimutis neslepia apmaudo ir nuo širdžiai meta akmenį į kai kurių lie tuvių daržą. „Gail a, kad liet uv iai pas id ar ė tok ie brud ai. Net mir us iuos ius
Naujųjų žvaigždžių neklauso
O gal L.Purvinis – jau praeitis, ne spėja su laiku? „Kodėl praeitis? – nustebo dai nininkas. – Aš nenoriu girtis, bet
23
šeštADIENIS, spalio 27, 2012
aukštyn žemyn kaunodiena.lt/naujienos
elitą nenori „Auksinę“ kompaktinę plokštelę įteiks R.Morozovaitė „Tai – pirmasis mano leidybos bend rovės „auksinis“ diskas, kurį „Girstu čio“ rūmuose vyksiančiame kon certe jam įteiks tą vakarą taip pat dainuosiant i Rūta Morozovaitė, – teigė sunkmečiu pradėjusios veik lą UAB „Sanalaita“ direktorė Jadvy ga Pūkienė, bendradarbiaujanti su dainininkais Kastyčiu Kerbed žiu, grupe „Jonis“, Rūta Morozovaite, Ro ma Mačiulyte, „Gegužės žiedais“ ir daugeliu kitų. – Laimutis – labai pa prastas ir nuoširdus žmogus. Gaila, kad jo neįsileidžia didžiosios televi zijos, nors dabar jo įrašai kokybiški, jis turi išleistų vaizdo klipų, o žmo nės mokėtų sveikinimo koncertuo se už jo dainas. Kažkada buvo be sijuokiančiųjų ir iš Ryčio Cicino, o dabar jis elitas. Tiesa, – Rytis labiau estrados, o Laimutis – liaudies mu zikos dainininkas.“ Purvinio asmeninio archyvo, Dariaus Minsevičiaus nuotr.
esu amžinas kaip Stasys Povilaitis. Daug vyresnės kartos žmonių, ma žų miestų ir kaimų jaunimas klau sosi mano dainų ir už jas dėkoja. O kiti apjuodina ir juokiasi jų net neišklausę“, – neslepia apmaudo dainininkas. Jis nesiklauso naujųjų žvaigž džių. Mėgiamiausi Laimučio daini ninkai – Stasys Povilaitis ir jo kar tos dainininkai. „Tie, kur ie dain uoj a, o ne žiopč ioj a. Na, tik Mer ūn as – dainininkas. Nežiūriu dabartinių tušč ių laid ų. Miel iau renk uo si „Disc over y“, „T ra v el“ k a n a lus.
Anks čiau žiū rėjau, kaip Arū nas Val inskas kep ė žvaigžd es. Ir kur dabar tie šimtai? Kas dirb tin ai pad ar yta, bus laik in a“, – įsit ik in ęs L.Purv in is. Nes isteng iant is išgars ėt i dai nin ink as nep as ak oj a apie as men in į gyven im ą. Aps ir ib o ja inform ac ija, kad gyven a savo tėv išk ėj e, prie Simn o, Alekn o nių kaim e. „Kodėl slepiu? Sakote, gal gyve nu su penkiomis moterimis? Gal ir su dešimčia, bet apie asmeni nį gyvenimą nekalbu ir taip neno riu išgarsėti. Ir niekas dabar nekal ba. Ką, aš kvailesnis?“ – nusijuokia Laimutis.
Tėviškės niekas nepakeis
Nuoširdus dainininkas pasakojo, kad jam ne kartą dėkojo gerbėjos, kurios pasveiko apsilankiusios jo koncerte ir palietusios jį patį. „Pirmą kartą tai buvo Mažei kių rajone. Po to moterys dėko jo ir atnešė gėlių. Vėliau mane kvietė koncertuoti neįgaliesiems. Ne vienas iš jų prašė leisti palies ti mane tikėdamiesi išgyti, – sa kė dainininkas. – Bet aš negydau. Taip ir sakau. Žmones gydo tikėji mas. Aš tik nuoširdžiai koncertuo ju ir bendrauju su savo gerbėjais. Ir dainuosiu, kol gyvensiu, o gyven siu, kol dainuosiu.“ „Tėviškės niekas tikrai nepa keis. / Šventas man šitas kampe lis. / Palmių nei kopų čionai nebė ra. / Tik ošia svyruoklis berželis...“ – tai vienos L.Purvinio dainos žo džiai. Ar jos autorius vis dar tiki tuo, ką dainuoja, kai Lietuvą lyg maras purto masinė emigracija? „Žinoma, kad tikiu. Niekas nie kada tėviškės nepakeis. Mes galvo jame, kad gerai ten, kur mūsų nė ra. Bet, nuvykę svetur, visą laiką širdyje galvojame apie tėvynę. Ne kartą tai sakė net ir jauni žmonės, dirbantys Anglijoje, kurie klau so mano dainų, ir suaugusieji. Vi si mes mylime savo tėviškę. Ir visą laiką į ją grįžtame. Nesvarbu, kokiu būdu – gyvi ar karste.“
Paslaptis: savo asmeninio gyvenimo detalių S.Jasevičiūtė nekomentuoja, bet patikslina, kad jos ūgis –
vienu centimetru mažesnis, nei nurodyta anketoje.
Skaiva internete pažinčių neieško Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
„Ne, tai ne mano anketa. Perduok merginai sėkmės linkėjimų. Jei ma no nuotraukos padės jai rasti antrą ją pusę, būsiu laiminga“, – šyptelė jo Skaiva Jasevičiūtė, pasiteiravus apie anketas viename pažinčių po rtale su jos nuotraukomis.
„Labas. Mano gyvenimas – labai įdomus ir džiaugsmingas. Toks neblogas, kad net norisi kažkam jį parodyti. Gal tau. Nedaug me luoju, nedaugžodžiauju, žinau, ko noriu (OK, ne visada – aš juk moteris), nešoku, skaitau, gami nu, vienu žodžiu, darau viską, ką turi daryti normali moteris. Tiesa, man jau nebe -niolika, todėl su manimi gali būti neleng
va: mano gyvenime jau viskas gra žiai į lentynas sudėliota ir išauk lėti manęs pagal savo poreikius
Tai merginai linkiu sėkmės. Jei mano nuotraukos padės jai rasti antrąją pu sę – būsiu laiminga jai padėjusi. nebepavyks. Perfekcionistams irgi netinku – turiu vieną kitą raukš lę... Ir savo nuomonę turiu. Sveikuoliams netiksiu: mėgstu pasėdėti prie gero vyno taurės ir bjauriu oru pasivaikščioti einu, jei tai būtina.
– Esate bandžiusi narkotikų? – Ne. – Brunetai išvaizdesni nei blondinai? – Ne.
Turbūt nėra pasau lyje klausimų, į ku riuos galima atsaky ti vienareikšmiškai, tik „taip“ ar „ne“.
– Pasaulinė krizė – tai puikiai organizuotas sąmokslas? – Taip.
lymą tuoktis.
tūkst.
– tiek L.Purvinio kompaktinių plokštelių „Balius su varpeliais“. jau yra parduota.
Rašau atvirai, nes po to tenka visiems viską aiškinti... Nemėgs tu beraščių ir dar paviršutiniškų žmonių (na, OK, durnių nemėgs tu), bet, kita vertus, kas iš to, negi kas sau prisipažins, kad yra dur nius“, – rašoma viename pažin čių portale Saulės vardu. Greta puikuojasi keturios S.Ja sevičiūtės nuotraukos. Kaip tai vertina pati žurnalistė, radijo, TV laidų ir renginių vedėja? „Labai graži anketa. Taip, man 30, taip, gimiau liepos 1 dieną. Tiesa, man o ūgis ne 180, 179 cm. Fotografijos mano, bet vi sos – buvusios spaudoje, – nu sijuokė Skaiva, pamačiusi „sa vo“ anket ą“. – Intern ete vyro neieškau. Ar turiu mylimąjį? To nekom ent uos iu. Tai merg in ai linkiu sėkmės.“
Dėl ko pasiaukotų A.Paškevičiūtė?
Šmaikštuolė: A.Paškevičiūtė vienareikšmiškai atsakytų tik į pasiū-
10
Domanto Umbraso (BFL) nuotr.
Darius Sėlenis Gyvenime dažnai turime pasi rinkti vieną ar kitą kelią. Vidurio nėra. Taip ir mūsų žaidime. De vyni klausimai, devyni atsaky mai – tik „taip“ arba „ne“. Šį kar tą mūsų pašnekovė – televizijos laidų vedėja, modelis Aistė Paš kevičiūtė.
– Mantas Jankavičius geriau už Donatą Montvydą? – O, Dievai! Ne.
– Nemokantiesiems meluoti pokerio geriau nežaisti? – Ne.
Vytenio Jurevičiaus (BFL) nuotr.
– Dalyvaudama daugelyje ren ginių ir laidų, prisidedate prie tuštybės mugės? – Taip (po ilgos abejonės). – Lady Gaga propaguoja juo dus ir blogus dalykus? – Ne. – Dėl šeimos atsisakytumėte karjeros? – Taip (ilgiausiai abejoja, išsisu kinėja, teigia, kad atsakyti beveik neįmanoma).
– Sutiktumėte atlikti pagrindi nį vaidmenį kine, jei net reikėtų suvaidinti atvirą meilės sceną? – Taip. P.S. „Turbūt nėra pasaulyje klau simų, į kuriuos galima atsakyti vie nareikšmiškai, tik „taip“ ar „ne“. Taip atsakyti galima į vienintelį klausimą, „ar tekėsi už manęs“. Taigi, ir į šiuos klausimus at sakyti buvo labai sunku. Mie lai būčiau atsakiusi „ne visai“, „turbūt“, „galbūt“. Todėl atsa kymų nepriimkite už gryną pini gą“, – pridūrė A.Paškevičiūtė.
24
Šeštadienis, spalio 27, 2012
menas ir pramogos Tanka – japonų poezijos žanras Trumpi nerimuoti kūriniai turi aiškią struktūrą: penkios eilutės, sudėtos iš 5–7–5–7–7 skiemenų. Tank ai svarbiaus ia ne eiluč ių ar skiemenų skaičius, o jos sąskambių dermės. Tai ryšiai tarp penkių eilėraščio pra sminių vienetų (dažniausiai išreiš kiamų penkiomis eilutėmis) ir eilėraš čio dalijimas į dvi prasmines jungtis – tarsi dalis: pirmąją 5–7–5 ir antrąją 7–7.
Sankalba: Sigitą Gedą atminti tu man didžiausias buvai, apsisuksi ir liksi – jazminuos – Balto Nieko kūrėjau, mažas juodas niekeli
Sankalba: Juozą Aputį atminti mirę radijai klausosi mūsų žinių naktį žvaigždėtą – galaktikos pakrašty, Zervynose, cykumoj
Rudeniu dve Kiekvienas gyvenimas prasideda ir bai giasi, todėl žmogus yra šiek tiek keistas – šis judėjimas nuo pradžios pabaigos link daro jį poetu, sako poetas Aidas Marčė nas. Meditatyvinės jo eilės ypač ryškiai pabrėžia metų laikų kaitą, pabrėžtinai dvelkia rudeniu, todėl, anot filosofės Jūra tės Baranovos, jo poezija priimtina tiems, kuriuos metų laikai prislegia.
Gintarė Genytė
Poetas, 2005 m. apdovanotas Na cionaline kultūros premija, yra vienas žymiausių šių laikų kūrėjų. Jo aktyvią kūrybinę veiklą įrodo iš leistų knygų skaičius, jau pasiekęs tuziną ir tikriausiai dar augsiantis: Kauno viešojoje bibliotekoje susi tikęs su kauniečiais, A.Marčėnas neslėpė ketinimų toliau kurti kny gas ir tobulinti jau esamas. Šiemet skaitytojams pristaty ta A.Marčėno knyga „Ištrupėju sios erdvės“ laikoma gana netikė tu ir įdomiu kūrybiniu sprendimu – eilės sukurtos tankų stiliumi. Tai viena priežasčių, kodėl ji preten duoja į Metų knygos titulą. Į susitikimą su gimtojo Kauno li teratūros mylėtojais poetas atvyko lydimas filosofės Jūratės Barano vos. Pokalbyje, kaip ir dera kūrėjui, netrūko eilėraščių, pamąstymų, kuriems talkino ir filosofės paaiš kinimai. – Prieš du dešimtmečius sto damas į Rašytojų sąjungą, pa teikdamas savo biografiją jūs parašėte: „Nuo 1982 metų galu tinai apsisprendžiau tapti poe tu ir tada mano gyvenimas pa sibaigė.“ Ar šiandien ir vėl kiltų ranka taip parašyti? A.M.: „Tai buvo juokas, bet galime šiam epizodui pritaikyti interp retuotą patarlę, kad kiekviename juoke yra dalis tiesos. Šiame pasa kyme yra daugiau tiesos nei juoko. Niekas nesikuria dar neprasidėjęs. Kai baigiasi pasaulis – o šiais me tais jis vėl turėtų baigtis – jis ir vėl prasideda. Pavyzdžiui XX a. pa saulis baigėsi 8–9 kartus. Su gy venimu yra lygiai taip pat: jis pa sibaigia ir prasideda. Šie du dalykai vienas kitam neprieštarauja – pra džia ir pabaiga, o tai ir daro žmo gų šiek tiek keistą. Tai daro žmogų poetu, nes jame telpa ir pabaigos, ir pradžios.“ – Naujausia jūsų knyga „Išt rupėjusios erdvės“ yra šiek tiek netipiška, dvelkianti Ry tais. Kaip kilo mintis priartėti prie Rytų? A.M.: „Niekada rašydamas knygas negalvoju, ką naujo padarysiu, nes tai nelabai nuo manęs priklauso. Tiesiog taip susiklostė, kad knyga šitaip pasirašė. Juokavau, kad vie ną japonišką penkiaeilį parašiau Eugenijui Ališankai, bet jį padėjau į stalčių kokiam pusmečiui, už miršau. Paskui parašiau dar vie
ną tokiam Petrošiui, o vėliau tie du penkiaeiliai eilėraščiai „susitiko ir pasidaugino“. Iš to ir išėjo knyga. Tai dar nesibaigia, nes ir dabar vis parašau ir penkiaeilių, ir dvieilių, nes japonų kultūra ir poezija man bu vo svarbi nuo pat pradžių. Taip pat ir kinų. Galiu sakyti, kad kinų ir ja ponų poezija man buvo svarbi ne ma žiau nei europinė kūryba, vienu metu gal netgi labiau už europinę. Japonų ir kinų poezija man labiau rūpė jo, kai man buvo kokie 22–23 metai, todėl šiuose dalykuose aš nesu kaž koks naujokas. Tačiau tada man at rodė, kad tuose dalykuose aš stokoju meistriškumo, kad parašyčiau trieilį ar penkiaeilį. Dabar atrodo, kad kiek vienas moksleivis gali parašyti triei lį ir jau tampa poetu, kaip fotogra fijoje – kiekvienas padaręs gražesnę nuotrauką jau yra fotografas. Iš tie sų nežinau, ar Lietuvoje yra kas nors parašęs tokių trieilių. Gal Sigitas Ge da... Tam reikia išlaikyti taisyklingus skiemenis. Bet aš taip griežtai vertinu lietuvių kūrybą šioje srityje, nes iške liu kūrybos kartelę iki pačių japonų lygmės, dėl to jos negali peršokti to kie kūrėjai kaip Vytautas Bložė, Alis Balbierius. Bet pačių japonų poezijos – haiku ir tankų – tradicija išblėso dar XX a. pradžioje. Dar ir dabar rašau tankas. No risi elgtis taip, kaip elgiasi japonai su savo tūkstantmetėmis šventyk lomis: kai tik viena detalė ima sen ti, jie padaro tikslią tos detalės ko piją ir pakeičia senstančią detalę. Dėl to viskas atrodo, tarsi būtų pa daryta vakar. Taip pat yra įrodyta, kad kas septynerius metus žmogaus organizme pasikeičia visos ląstelės ir dėl to žmogus išlieka kaip ir tos japonų šventyklos. Taip pat ir ši mano knyga rankraštyje buvo vi sai kitokia, nors tų tankų – eilė raščių buvo tiek pat, kiek yra da bar, bet paskui dar pusmetį aš vis rašiau naujas tankas, kuriomis kei čiau jau buvusias knygoje. Vietoj to, kas jau būdavo pasenę, aš dėdavau naujus eilėraščius. Ir tai nėra kaž kas naujo poezijoje – net Maironis „Pavasario balsus“ leisdavo ir leis davo vis papildydamas ir kiekvieną kartą pakoreguodamas leidimą.“ – Naujausioje knygoje, kaip ir kitose, yra daug dedikacijų as menybėms. Kurios iš tų asme nybių lėmė jūsų paties kūry bą? A.M.: „Kai sudarinėjau knygą „Iš Vilniaus į Vilnių“ (2008), pradėjau ją Kaziu Bradūnu ir baigiau Do natu Petrošiumi. Bet į ją nedėjau
25
Šeštadienis, spalio 27, 2012
menas ir pramogos
lkiančios A.Marčėno tankos tokių autorių eilėraščių apie Vil nių, su kuriais nebuvau pats bend ravęs, pažinojęs. Todėl nedėjau ten Maironio eilėraščių. Su vienais tų žmonių mane siejo draugystė, su kitais – nedraugystė. Be tų žmo nių neįsivaizduoju savo gyvenimo. Na, gyvenimą gal ir įsivaizduoju, bet kūrybos – niekaip. Todėl ir šio je knygoje – jeigu jau yra dedikaci ja jam, tai reiškia, kad tas žmogus man yra svarbus. Be to, kultūra niekada nėra mo nologas. Tai dialogas, o gal geriau – polilogas, nes visą laiką reikia kūrybą tikrinti, bendrauti. Netgi neidamas išvien su tradicija esi joje. Ir nieko neparašysi be tų žmonių, kurie rašo kartu, su kuriais kalbiesi per tekstus. Jei šiuo požiūri esi solistas, deja tenka egzistuoti chore. Jei visi būtume so listai, įdomus choras išeitų.“ – Per rašytojo karjerą sėkmin gai kūrybiškai suartėjote su Sigitu Parulskiu. D.Petrošiaus žodžiais sakant, bene dešimt metį švietėte akinamai ryškiai ir netgi temdydamas kitus savo kartos poetus. A.M.: „Literatūriškai su S.Paruls kiu nebuvome labai suartėję. Ma nau, kad netgi atvirkščiai – buvo me priešingų krypčių kūrėjai. Bet labai gerai jaučiau tai, ką jis rašo. Tai man leido susikurti saugią er dvę, o literatūroje labai reikia to kios erdvės. Erdvės, kur viskas aiš ku, kurioje aprašomos panašios vertybės. Bet literatūriškai buvo labai geras mūsų kūrybos įvertini mas: „Ką Parulskis sulanksto, tą Marčėnas ištiesina.“ Taigi, be Si gito sulankstymo aš nebūčiau nie ko ištiesinęs. Na taip, savo metu buvome ryš kūs, besireiškiantys jaunuoliai. Gal
dėl to ir susidarė įspūdis, kad esa me kūrybiškai artimi. Esu vienas iš žmonių, kuris negavo nuo jo per galvą, o tai irgi šį tą pasako.“ – (Klausimas J.Baranovai) Jū sų žodžiais kalbant, „Marčė no poezija turėjo likti įstrigusi klasikinės poezijos gniaužtuo se“, tačiau jums vis dėlto pavy ko jo eilėse aptikti Andrejų Tar kovskį (garsus rusų režisierius – red. past.). Kaip tai nutiko? J.B.: „Visoje A.Marčėno kūryboje jaučiama rytietiška gaida – metų laikų keitimasis, Kim Ki-duko fil mų užuominos. Man atrodo, kad A.Marčėnas savo kūryboje ypač akcentuoja rudenį, todėl jo poezija priimtina tiems, kuriuos metų lai kai prislegia. Todėl jo donelaitiška meditacija, mano manymu, tinka užsimiršimui. Kitas dalykas, kuris leidžia sieti A.Marčėno kūrybą su A.Tarkovskiu, yra metaforos.“ A.M.: Man atrodo, kad A.Tarkovs kis apskritai daro įtaką visai mano amžiaus kartai. Jis buvo centrinis mūsų gyvenimo režisierius. Visa jo mistika mums darė didelę įtaką. Ir būtų keista, jeigu būtų kaip nors ki taip. Dabar jaunesni protingi žmo nės klauso mūsų klausytos muzikos. Nekalbu apie klasikinę muziką, tu riu omenyje roką ir pramoginę mu ziką, tai, kas svarbu šešiolikme čiui, kai jis dar turi gerą klausą. Muzika tada dar formuoja jo gyve nimo sampratą. Pavyzdžiui, ma no vaikai klauso tuos pačius „Pink Floyd“, kaip ir aš. Todėl tarp mūsų kartų nėra tokio didelio bendravimo kanjono, mes dar galime puikiai su sikalbėti vieni su kitais. A.Tarkovs kis irgi labai svarbus, tik bėda ta, kad daugelis jaunosios kartos žmo nių jau nemoka rusiškai.“
Ši mano kny ga rankraš tyje buvo vi sai kitokia, nors tų tan kų – eilėraš čių buvo tiek pat, kiek yra dabar, bet pa skui dar pus metį aš vis ra šiau naujas tankas, kurio mis keičiau jau buvusias knygoje.
Pakvietimas: A.Marčėnas tapo dar vienu Kauno viešojoje bibliotekoje vykstančio
vakarų ciklo „Auksinis laureatų ruduo“ svečių.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
26 2
šeštaDIENIS, spali0 27, 2012
klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!
Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.
Klasifikuoti
Darbo skelbimai �������������������������������� 26 Paslaugos ������������������������������������������������ 27 Parduoda � �������������������������������� 27, 28, 29 Perka � ���������������������������������������������������������� 29 Įvairūs � �����������������������������������������������29, 30 Pramogos, šventės, laisvalaikis ��������������������������������������������� 30 Karščiausi kelionių pasiūlymai ����������������������� 30 Kviečia mokytis ��������������������������������� 29 Kviečia � ������������������������������������� 28, 29, 30 Atsiliepkite! ������������������������������������������� 29 Informuoja � �������������������������������������������� 30
skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje)
8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)
DARBo skelbimai
Transporto įmonė, sėkmingai dirbanti jau 17 metų, siūlo darbą tarptautinių reisų vairuotojams Vakarų Europoje su naujomis transporto priemonėmis („Volvo“ vilkikai su užuolaidinėmis puspriekabėmis). Reikalavimai: turėti E kat.; darbo patirtis ne mažiau kaip 2 m. ES šalyse; atsakingumas, pareigingumas. Tel. 8 682 45 800. 1030986
Transporto kompanijai Kaune reikalingas iniciatyvus ir laisvai angliškai kalbantis dispečeris dirbti nuo 16 iki 1 val. nakties. CV siųsti cv@eofisas.com. 1037925
Jonavoje reikalingas vairuotojas, turintis B, C , E kat. vairuotojo pažymėjimus. Tel. 8 615 23 210. 1037406
Laikinojo įdarbinimo ir personalo atrankos kompanija UAB „Starjobs“ siūlo terminuotą darbą darbuotojams gamyboje, logistikoje, sandėlyje. Norinčius užsiregistruoti prašom atvykti darbo dienomis 14–16 val. Gedimino g. 47–423, Kaunas, arba siųsti savo CV e. paštu kaunascv@starjobs.lt. 1030556
Norvegijoje, žuvies fabrike reikalingas mechanikas ir filė išpjaustytojai. Dirbti statybose reikalingi staliai profesionalai. Reikalavimai: patirtis, gera šnekamoji anglų kalba. Skambinti darbo dienomis nuo 10 iki 17 val. tel. (8 37) 208 632, 8 684 34 884; rokas@onoffservice.lt. 1038105
Papildomas darbas PENSININKAMS – vairuoti vilkiką savaitgaliais iš Kauno į Kaliningrado sritį ir atgal. Tel. 8 682 40 835. 1034938
Pervežimų kompanijai UAB „Hoptransa“ reikalingi tolimųjų reisų vairuotojai, turintys CE kat. Tel. 8 687 70 945. 1018521
Reikalingas aplinkosaugos vadybininkas, turintis kvalifikacijos atestatus pavojingų atliekų tvarkymui ir darbų vykdymui bei kitiems aplinkosaugos darbams atlikti. Skambinti darbo dienomis 8–17 val. tel. 8 699 16 658. 1034401
Siūlo darbą Besiplečiančiai transporto įmonei Kauno r. reikalingi automobilių šaltkalviai, automobilių elektrikai. Be žalingų įpročių. Atlyginimas sutartinis. Tel. 8 687 44 898. 1038166
Ieškome elektros dalies 0,4–10 kV projektuotojo, kuris atliktų statinių elektros 0,4 kV tinklų projektavimo, lauko 0,4– 10 kV elektros tinklų, transformatorinių projektavimo darbus. Tel. 8 686 26 727; info@sauleselektrines.lt. 1032050
Ieškome muitinės tarpininko atstovo dirbti Kaune. Reikalavimai: muitinės tarpininko pažymėjimas, darbo patirtis. Tel. 8 685 24 486. 1037112
Įmonei, užsiimančiai inžinerinių vidaus sistemų montavimo darbais, reikalingi montuotojai. Pasiteirauti tel. 8 699 90 126 arba CV prašom siųsti arnoldas@lakmalit.lt. 1028436
Automobilių servisui reikalingi: serviso vadovas, važiuoklės meistrai, automobilių mechanikai. Tel. 8 698 02 939. 1035962
Kaune esanti kepykla, kepanti pačios aukščiausios kokybės natūralius kepinius, ieško darbuotojų. Mes siūlome: visada laiku mokamus oficialius atlyginimus, apmokamas atostogas, 15 darbo dienų per mėnesį slankųjį grafiką, teisingą požiūrį į darbuotojus. Reikalingos: kepėjos (-ai)-konditerės (-iai), atlyginimas 100 Lt už darbo dieną (atskaičius mokesčius), darbo patirtis būtina; kepėjos (-o) padėjėjos (-o) – darbas naktį; pardavėjos (-ai), darbo užmokestis nuo 950 Lt per mėn. (atskaičius mokesčius), darbo patirtis nebūtina. Į savo kolektyvą priimsime darbščius, sąžiningus ir jokių žalingų įpročių neturinčius darbuotojus. Informacija tel. 8 615 85 436. Gyvenimo aprašymą siųsti tikraduona@gmail.com. 1037459
Reikalingas TECHNOLOGAS (-Ė) ANALITIKAS (-Ė) (vaistų gamyba, maisto papildų gamyba). Darbuotojo veiklos sritis: technologas. Siūlomo darbo pobūdis: darbas vaistų gamykloje Kaune. Reikalavimai: aukštasis išsilavinimas (gali būti paskutinio kurso studentas maisto pramonės, chemijos, biotechnologijos, biologijos ar mikrobiologijos srityse); kruopštumas, atsakingumas, sąžiningumas, pareigingumas, tikslo ir profesinio tobulėjimo siekimas; darbas komandoje; geras anglų kalbos mokėjimas (žodžiu ir raštu); sugebėjimas dirbti pagal GMP, GGP, ISO ar HACCP sistemas. Privalumai: patirtis maisto arba vaistų pramonėje, reikalavimų žinios, patirtis kokybės kontrolėje ar gamyboje. Įmonė siūlo: profesinio ir asmeninio tobulėjimo galimybes stambioje lietuviškoje kompanijoje; kompetenciją atitinkantį atlyginimą ir socialines garantijas. Kandidatų CV laukiame e. paštu cv@valentis.lt ir valentis@valentis.lt. 1036708
Reikalinga sukirpėja (-as) (individualių viršutinių moteriškų, vyriškų drabužių sukirpimas, tekstilės gaminiai) Kauno centre. Patirtis nuo 3 m. Tel. 8 608 06 591.
Trikotažo įmonei reikalingos siuvėjos (-ai), narstytojos (-ai). Darbas viena pamaina. Siūlome visas socialines garantijas. Kreiptis Kėdainių g. 4, tel. (8 37) 361 872, 8 686 42 663.
Reikalingi tarptautinių reisų vairuotojai dirbti autotraukiniais. Maršrutai Europa–Rusija. Tel. 8 698 34 179. Kaunas.
Tualetų valymas Vokietijoje (40 eurų per dieną, gyvenimas nemokamai). Tel. 0049 1713 132 099 nuo 18 val. (kalbėti rusiškai, vokiškai).
Reikalingi vairuotojai ir vairuotojai, turintys savo mikroautobusus, dirbti miesto maršrutiniu taksi. Tel. 345 034, 8 699 37 413.
UAB „Cosmica“ ieško projektų vadovo, vyr. konstruktoriaus-projektuotojo ir inžinieriaus-projektuotojo. CV prašom siųsti e. paštu info@cosmica.lt.
Saulės elektrinių montavimo darbams ieškome šių specialybių specialistų: elektrikų, fotomodulių montuotojų, stogdengių, pagalbinių darbininkų. Tel. 8 686 26 727; info@sauleselektrines.lt, Kaunas.
UAB „Transmiva“ siūlo darbą tolimųjų reisų vairuotojams-ekspeditoriams. Maršrutai ES–RUS. Su autotraukiniais. Reikalinga CE kategorija. Atlyginimas – sutartinis. Tel. 8 676 23 382, 8 676 23 379 (Sigitas).
Sėkmingai dirbanti ir plečianti gamybą siuvimo bendrovė ieško pardavimo vadovo. Reikalavimai: puikios anglų kalbos žinios, pageidautina mokėti rusų kalbą, patirtis panašioje darbo srityje nuo 2 metų. Taip pat ieškome: medžiagų sukirpėjo dirbti stacionaria sukirpimo mašina, kvalifikuotų siuvėjų, lygintojų. Kreiptis tel. 8 650 52 887.
UAB „Enerstena“ plečia savo veiklą ir ieško kvalifikuotų metalo tekintojų dirbti įmonės metalo gaminių ceche, Kaune. Reikalavimai – patirtis dirbant universaliomis tekinimo staklėmis, gebėjimas skaityti brėžinius. Tel. 8 699 43 068, 8 656 64 972. Ateities pl. 30A, Kaunas. E. paštas gamyba@enerstena.lt.
Siūlome darbą Kaune maršrutinio taksi vairuotojams. Tel. 8 672 23 577, 8 623 97 777.
UAB „Soloservis“ plečia veiklą ir į savo kolektyvą kviečia šaltkalvius ir suvirintojus, virinančius aliuminį, dirbti Jonavoje (kelionės išlaidos kompensuojamos). Susidomėjusiems gyvenimo aprašymus (CV) siųsti paštu jolanta@soloservis.lt. Tel. 8 696 63 650.
1035646
1035456
1035459
1032061
1036195
1032245
Tarptautinių pervežimų įmonei reikalingi vairuotojai (turintys C ir CE kat., patirtis – būtina; darbas kietašoniais automobiliais) ir transporto vadovas. Tel. 210 777, e. paštas atranka@erdves.lt. 1031043
Tolimųjų reisų vairuotojams siūlome darbą Europoje iki 6 savaičių. Palankios apmokėjimo sąlygos. Kreiptis tel. 8 698 25 709 arba remigijus@rvtransport.lt.
1036834
958539
1037922
1035267
1033766
1037400
Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837. 1012405
1020645
Transporto įmonė siūlo darbą ADR vairuotojams. Krovinių gabenimas autocisternomis. Konkurencingas ir laiku mokamas darbo užmokestis, puikios darbo sąlygos. Reikalavimai: bent 2 metų darbo patirtis vežant skystus pavojingus krovinius autocisternomis, ADR pažymėjimas, anglų arba vokiečių kalba. UAB HEFAS, Technikos g. 4A, Kaunas. Tel. 8 686 35 793. CV siųsti personalas@hefas.lt. 1036358
Transporto įmonei reikalingas automobilių šaltkalvis. Būtina darbo patirtis remontuojant krovininį transportą. Tel. 8 655 01 285. 1036063
Transporto įmonei reikalingi TARPTAUTINIŲ PERVEŽIMŲ VAIRUOTOJAI dirbti Europoje. Geros darbo sąlygos. Tel. 8 686 70 121. 1037325
Reikalinga „AgroMT“ siūlo papildomą uždarbį ir galimybę įsidarbinti. Žemės ūkio paskirties sklypų nuoma, pirkimu ir pardavimu užsiimanti įmonė „AgroMT“ nuolat ieško žmonių, galinčių suteikti informacijos apie ketinamus išnuomoti ar parduoti žemės sklypus. Jei Jūs, Jūsų bičiulis ar giminaitis parduoda ar nuomoja žemės sklypą – praneškite mums. Už vertingą informaciją dosniai atsilyginsime. Detalesnė informacija interneto svetainėje www.agromt.lt arba tel. 8 686 64 043. 1026557
27 3
šeštaDIENIS, spalio 27, 2012
klasifikuoti skelbimai Automobilininkams
Paslaugos
Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705.
Medikų
1029891
IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150. 1024088
Klinikoje GROŽIO PASAULIS gyd. onkologė chirurgė L.Šarakauskienė ištiria apgamus siaskopu ir juos pašalina chirurginiu lazeriu bei kitais metodais. Tel. 313 900. Su EUROVAISTINĖS kortele MEDUS suteikiama 10 proc. nuolaida. 1024551
Klinikos BENDROSIOS MEDICINOS PRAKTIKA naujiena – kaulų, sąnarių ir minkštųjų audinių magnetinio rezonanso tyrimai. Gali būti atliekami skubiai. Tel. 313 665. Su EUROVAISTINĖS kortele MEDUS suteikiama 12 proc. nuolaida. 1024560
MAISTO NETOLERAVIMO TESTAS – puikus būdas norint išvengti ligų. Vokietijos mokslininkai, pasinaudoję Rytų medicinos išmintimi, sukūrė unikalų, vienintelį Baltijos šalyse DERMATRON CLS 3D aparatą. Šiandien jo galimybėmis galite pasinaudoti ir Jūs! Ištyrus net apie 200 maisto produktų ir gėrimų, nustatysime, kuriuos Jūsų organizmas toleruoja, o kurių derėtų atsisakyti. DĖMESIO! Iki lapkričio 15 d. MAISTO NETOLERAVIMO TESTUI taikoma 10 % NUOLAIDA, tyrimas Jums kainuos tik 350 Lt! BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt. 1038081
Nugaros skausmų diagnostika ir gydymas: manualinė terapija, akupunktūra, elektrostimuliacija, kineziterapijos seansai su RedCord sistema, teipavimas, masažai. Medicinos centras „Neuromeda“, tel. 8 613 42 780; www.neuromeda.lt. 1019602
Odontologinės paslaugos (galima išsimokėtinai). Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. E.Ožeškienės g. 31A, tel. 202 094. www.masdenta.lt. 1014824
ORGANIZMO VALYMO PROCEDŪROS – žarnyno, kepenų valymas. Individualios mitybos programos sudarymas sergantiesiems, norintiesiems sulieknėti. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284, tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt. 1027740
Prekiaujame įvairiais kraujospūdžio matuokliais. Taisome sugedusius. „Medicinos reikmenys“. V.Putvinskio g. 49, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. Tel. 206 511.
Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355. 1030180
Automobilių remontas Aleksote (varikliai, dėžės, važiuoklė). Tel. 8 605 23 079, 8 623 97 777. 1032248
1033899
Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos remontas, perdirbimas. V.Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842. 1037334
Skubiai ir nemokamai išveža nenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000 www.kaunakiemis.lt
1027117
Tikslūs ECHOSKOPINIAI TYRIMAI, atliekami išskirtinės kokybės 2D/3D vaizdą atkuriančiu ultragarsiniu aparatu SIEMENS ACUSON 3D! Pažangia vokiška technologija Jums bus atlikti itin tikslūs pilvo bei dubens organų, skydliaukės, krūtų, prostatos, sąnarių, minkštųjų audinių ultragarsiniai tyrimai. Taip pat ypač efektyviai ištiriami kūdikių klubų sąnariai. BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt. 1038084
EKOVATA, POLIURETANO PUTA, TERMOPUTA, GRANULĖMIS
Profesionalus vonių restauravimas. Tvirčiausia danga Lietuvoje. 5 metų garantija. Tel. (8 37) 773 100, 8 670 06 048. Daugiau informacijos www.voniurestauravimai.lt.
Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas (su dulkių nusiurbimu), kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.
Reguliuoju plastikinius, aliumininius ir medinius langus bei duris; keičiu tarpines, stiklo paketus. Taip pat atlieku kt. remonto darbus. Tel. 8 699 45 913.
Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.
Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechnikos darbai. Dirba be poilsio dienų. Garantija. Tel. 8 645 22 683.
Atlieku vidaus apdailos darbus: glaistymas, dažymas, tapetavimas, gipskartonio montavimas, laminuotų grindų dėjimas, plytelių klijavimas. Tel. 8 679 45 576.
Santechnikas montuoja kietojo kuro, dujines katilines, šildymo ir vandentiekio, vėdinimo sistemas. Konsultuoja. Taiko nuolaidas. Tel. 8 674 43 938.
8 608 66111
1034115
1036712
Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Pjauname, genime medžius. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845. 1012540
Jubiliejų, vestuvių, firmos balių muzikantas-švenčių vedėjas Kaune. Tel. 8 686 97 021. 1019630
Teisinės paslaugos
1032626
1035143
1033348
SKAITMENINĖ TELEVIZIJA! Nelaukite paskutinės dienos! Priedėlių prijungimas, antenų montavimas, palydovinė televizija, konsultavimas. Tel. 8 603 16 013. 1034443
Kokybiškos, nebrangios teisinės paslaugos! Konsultuojame, rengiame procesinius dokumentus ir teikiame teisines paslaugas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims Kaune: sutarčių, juridinių asmenų dokumentų rengimas, skyrybų ir išlaikymo priteisimo dokumentai, ieškinių, atsiliepimų, apeliacinių skundų rašymas, skolų išieškojimas. www.teisineveikla.lt. I.Kanto g. 24–23, Kaunas. Tel. 8 654 21 533. 1019853
Kitos
VERTIMAI
Savanorių pr. 3, tel. 209 008, 8 600 82 843, info@glorialingua.lt.
ALADINO valykla valo: kilimus, čiužinių užvalkalus, BAUER patalynę, antklodes. Paimame nemokamai nuo 70 Lt. Dirbame I–V 8–19 val., VI 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432.
Taisome įvairių tipų televizorius, garso ir vaizdo techniką, LCD monitorius. Garantija. Iškvietimas ir gedimo nustatymas nemokamas. Tel. 8 631 20 073
Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.
Atliekame televizorių, garso aparatūros ir kitų el. prietaisų remonto darbus. Galime atvykti. Suteikiame garantiją. Savanorių pr. 155. Tel. 8 617 77 751.
Betonuojame grindis, ruošiame pagrindus. Klojame visų tipų grindų dangą. Ilgalaikė patirtis. Garantija. Tel. 8 686 44 993, 8 687 24 321.
„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100.
Elektriko paslaugos. Greitai ir kokybiškai. Suteikiame garantiją. Tel. 8 651 73 760.
Medžių, krūmų pjovimas. Šakų genėjimas, smulkinimas, išvežimas. Melioracijos griovių tvarkymas. Žolės pjovimas trimeriu. Kauno m. ir Kauno r. Tel. 8 616 71 652.
Grindų betonavimo darbai. UAB „Jemesta“, tel. 8 655 19 418.
Valau kaminus ir krosnis (pečius). Atlieku griovimo darbus. Tel. 8 671 70 006.
Kaminų įdėklai. Pristatomieji kaminai. Valymas. Remontas. Garantija. Tel. 8 605 53 814.
Žemės frezavimas, kultivavimas, arimas mini traktoriumi. Dirbama Kauno m. ir Kauno r. Važiuojama ir į nedidelius objektus. Tel. 8 616 71 652.
1038176
1008027
1035832
1037035
1035288
1037564
Šveicariški skaitmeniniai „Phonak“ klausos aparatai – nuo 600 Lt. Kreiptis Savanorių pr. 139, Kaunas. Tel. (8 37) 207 392. www.klausosaparatai.lt
Šventėms
1023210
1032552
Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778.
1023155
kaip APŠILTINTI
1025041
1024605
Stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos, storojo žarnyno galinio segmento ir išangės ištyrimas bei gydymas, hemorojaus mazgų perrišimas, visos storosios žarnos ištyrimas videokolonoskopu, polipų šalinimas, vidaus ligų gydymas. Registracija I–V 9–15 val. Tel. 314 717, Savanorių pr. 284, UAB „Endomeda” (SAM lic. Nr. 2103).
PATARIAME, www.kalga.lt
Rudeninės nuolaidos dantų gydymui ir protezavimui. Metalo keramikos protezams – 5 proc. nuolaida. Nemokama apžiūra užsiregistravus. Tel. 203 101, 8 672 44 348. Maironio g. 26A, Kaunas.
1034171
1036203
Profesionalūs metalo suvirinimo darbai. Tel. 8 646 14 495, UAB „Deina“, Partizanų g. 87A.
ORO TARPUS, SIENAS, GRINDIS, PERDANGAS, STOGUS, PAMATUS, FASADUS
Buitinės technikos remonto
„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių remontas ir jų prekyba. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 609 07 201, 8 606 40 061.
Sąnarių skausmai? Osteoporozė, odos problemos? Išbandykite Poltavos bišofitą! PREKĖS SVEIKATAI, VANDENS JONIZATORIAI. Kovo 11-osios g. 130. Tel. 8 642 11 840.
PLASTIKINIAI LANGAI, šarvuotos durys (KBE, „Decco“ vokiški profiliai), RITININĖS UŽUOLAIDOS, TINKLELIAI. Perkantiesiems 3 langus – dovana: tinklelis nuo uodų. Tel. 8 654 34 270.
Patyrę meistrai kokybiškai ir nebrangiai remontuoja įvairių markių automobilių variklius, yra galimybė atsigabenti transporto priemonę. Tel. 8 602 98 953.
Kompiuterininkų AD servisas taiso nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius: lituoja, instaliuoja programas, šalina virusus, atnaujina navigacijas. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731. 1008079
2 patyrę meistrai atlieka visų kompiuterių programinį ir tech. remontą, tinklų diegimą, plokščių litavimą. Kaune atvykimas nemokamas. Tel. 8 611 40 917. 1031438
Atlieku visus kompiuterių priežiūros darbus, Windows instaliavimą, virusų šalinimą, Smart TV, interneto tvarkymą. Atvykstu į namus nemokamai. Tel. 8 684 32 863.
1023594
1036562
Akcija! Plastikiniai langai, šarvuotos durys, aliuminio balkonai. Stikliname. 5 m. garantija. Apdailos darbai. Tel. 8 600 61 010, 8 617 56 746. 1029931
UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos. Konsultuoja chirurgas. S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8–20 val.
Atliekame drenažo, lauko ir vidaus vandentiekio bei kanalizacijos, valymo įrengimų montavimą. Sutvarkome dokumentaciją. Dirbame jau 20 metų. Tel. 8 674 13 881.
970477
1034777
1036640
1036845
parduoda
1032529
Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone
Kasu šulinius, vietinę kanalizaciją. Valau ir gilinu šulinius. Surandu vandens gyslą. Suorganizuoju žiedų atvežimą. Tel. 8 676 67 428.
Namų valda prie „Meilės įlankos“. Bendras sklypo plotas 22 a. Patogus privažiavimas, greta Kauno marių. Kaina 184 000 Lt. Tel. 8 614 21 112.
1027918
Klijuoju plyteles, fasadinį klinkerį. Vidaus apdaila. Gipskartonis. Lyginimas, glaistymas, dažymas. Laminatas, parketas. Tel. 8 647 74 634.
1035781
1036537
1035714
Kokybiškai atlieku vidaus apdailos ir kitus smulkius remonto darbus. Tel. 8 677 05 040.
1037299
Statybos, remonto
1034417
1037302
Meistro pagalba: santechnika, elektra, apdailos darbai, tvirtinimai ir t.t. Išsikvieskite meistrą tel. 8 618 00 700.
1002349
Vidaus įrangos
Kasame ekskavatoriais, lyginame buldozeriais, vežame savivarčiais žvyrą, skaldą, juodžemį. Įrengiame įvažas bei kelius į statybų aikšteles. Tel. 8 699 77 162.
Klojame trinkeles, statome įvairius bortus. Turime 11 m. patirtį. Naudojame savo arba kliento medžiagas. Tel. 8 678 89 926.
1023741
Montuojame, renovuojame visų tipų šlaitinius stogus. Statome karkasinius namus. Darbus atliekame kokybiškai ir greitai. Tel. 8 670 06 645, 8 674 77 627. 1032385
Pakabinamosios lubos: mineralinės, aliumininės, fibrocementinės, plieninės. Lubų montavimas. Tel. 8 611 33 973; www.lubos.lt. 1028867
Plastikiniai langai, šarvo durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Buto remonto darbai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921. 1024076
Plastikiniai langai, šarvo durys, tinkleliai nuo vabzdžių, ritininės užuolaidos, žaliuzės. UAB „Jemesta“, Bijūnų g. 16, tel. 8 650 91 166. 1026257
1025498
Medžių pjovimas; genėjimas; gyvatvorių karpymas; vaismedžių genėjimas; šakų išvežimas. UAB „Aplinkos darbai“, tel. 8 655 55 800 arba 388 102. 1028839
1032664
1024857
1033295
1033687
1033437
Remontuoju kompiuterius, pildau kasetes. Esant reikalui atvykstu. Parduodu kokybiškus nenaudotus nešiojamuosius ir stacionarius kompiuterius. Tel. 8 614 73 014. Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Kaune, Savanorių pr. 192, tel. (8 37) 327 424; www.pc-help.lt.
Vonių restauravimo lyderiai. Patirtis 16 m. Stipriausia GREEN-NANO ekodanga su akmeniu ir keramika. www.restauruok.lt. Tel. (8 37) 440 201, 8 671 88 575.
LANGAI, Ritininės užuolaidos, ŽALIUZĖS, MARKIZĖS, ROMANETĖS, tinkleliai nuo vabzdžių. Garažo vartai. Balkonų stiklinimas. Matavimas nemokamas. Tel. 8 677 18 688. 1031085
Baldžių
NT BAZAR teikia visas NT paslaugas. Padedame parduoti namus, sklypus, butus, patalpas. Tel. 8 601 85 517. Vilius@ntbazar.lt. 1032967
1 a. namą, butus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas, garažus. Padedame parduoti NT. Tel. 8 646 46 366, 333 666. Teisininko konsultacijos – tel. 8 678 33 255. www.simokusilas.lt. 1027348
Kietųjų baldų gamyba: virtuvės, prieškambario, svetainės komplektai, spintos, komodos, stumdomosios sistemos, sekcijos, lentynos, žur. staliukai. Tel. 8 683 90 946.
2 kambarių butą Aleksote, S.Hariso g. (2 aukštas mediniame name, kūrenama krosnimi, yra vanduo, tualetas, yra žemės). Tel. 8 650 50 958.
Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame medžiagas. Dirbame dirbtuvėje ir kliento namuose. Aukšta kokybė. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 365 100, 8 699 39 904.
20 a namų valdos sklypą Jurginų g., Ringauduose (yra detalusis planas, trifazė elektra, arti dujos, galimybė prijungti kanalizaciją, sklypą galima dalyti). Tel. 8 652 76 432.
1016578
1035358
Greitai, kokybiškai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame dizainą. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienų. Transportas nemokamas. Tel. 440 774. 1036527
Siuvėjų Siuvu, persiuvu ir taisau kailinius ir odines striukes. Keičiu pamušalus, užtrauktukus, perdažau odines striukes. Tel. 8 608 23 652. 1037616
1019359
1035183
20 kv. m naujai pastatytą prekybinį kioską be vandens, Šilainių turgavietėje, Žemaičių pl. 66, Kaunas. Tel. 8 686 36 028 darbo dienomis 8–16 val. 1036790
4 kambarių tvarkingą butą Fredoje, prie Botanikos sodo (5/4 a., plytinis, b. pl. 76 kv. m, šarvuotos durys, plastikiniai langai, parketas). Tel. 8 614 55 269. 1029667
Nukelta į 28 p.
28 2
šeštaDIENIS, spali0 27, 2012
klasifikuoti skelbimai Nebrangiai parduodu 430 kv. m gamybines patalpas Žaliakalnyje. Kreiptis tel. 8 656 99 890.
parduoda Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone
1037542
3 k. butą Šilainiuose, Baltų pr. (9/2 a. tvarkingas, įrengtas). Be tarpininkų. Tel. 8 699 15 610. 1033064
Aleksote, Kalvarijos g., parduodamas didelis pusantro aukšto neįrengtas namas. 15 arų žemės. Visos komunikacijos. Kaina 230 000 Lt. Tel. 552 347, 8 680 54 867. 1037312
Be tarpininkų parduodu 11–20 a sklypus Domeikavoje. 1 a kaina nuo 3400 Lt! Elektra, vanduo, kelias, graži rami vieta su vaizdu. Tel. 8 612 23 323.
1034754
Dalį NAMO ŽALIAKALNYJE, Metelių g. (gyv. pl. 86, rūsys 30 kv. m, 2 a žemės, autonominis šildymas, atskiras įėjimas). Kaina sutartinė. Be tarpininkų. Tel. 8 687 79 361. 1034829
DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius.daugela@dnbbustas.lt. 999431
Dviejų kambarių butą Vilijampolėje, K.Griniaus g. 6 (penkių aukštų blokinio namo V a.). Kaina apie 68 000 Lt. Tel. 8 606 85 072 (vakare nuo 20 val.), 8 658 39 635. 1036867
Išskirtinės padėties 17 a sklypą Pikulo g. 65B, Kaune (kaina 170 000 Lt). Tel. 8 699 15 851.
Naujos statybos dviejų, trijų kambarių butus Kaune (autonominis šildymas, patogus išplanavimas, židinys, vieta automobiliui, geri kaimynai, šalia PC, išvystyta infrastruktūra, maži mokesčiai už šildymą, parduodami su daline arba visa apdaila). Paskutiniai šio projekto butai. Dirbame ir šeštadienį. Tel. 8 698 09 808. 1036823
Parduodamas 1 kamb. butas Ašigalio g. (b. pl. 30 kv. m, butas pirmajame paukštintame aukšte, namas dviejų aukštų, iš viso name 6 butai, namas toliau nuo gatvės, butas suremontuotas, šviesus, jaukus). Kaina 59 000 Lt. Tel. 8 677 92 554. Parduodamas 1 kambario 30 kv. m butas Žaliakalnyje, J.Basanavičiaus al. Butas ekonomiškas, labai šviesus. Parduodamas su baldais ir buitine technika. Netoli ąžuolynas, prekybos centrai, KTU, LKKA, KMU fakultetai. Kaina 110 tūkst. Tel. 8 688 88 827. 1036724
Parduodamas 2 kambarių butas Kovo 11-osios g. (vidurinė laiptinė, III aukštas). Kaina 78 000 Lt. Tel. 8 699 84 661. 1035706
Parduodamas kambarys bendrabutyje Petrašiūnuose, M.Gimbutienės g. (bendr. pl. 21 kv. m). Tel. 8 676 73 100. 1037373
1031129
Jeigu reikia parduoti, pirkti, išnuomoti būstą ar žemės sklypą, Jums padės RE/MAZ Capital brokerė A.Melinskienė. Nekilnojamojo turto ir statybos klausimais konsultuoju nemokamai. Tel. 8 670 51 635.
Skubiai 1 k. butą Ž. Šančiuose (šaltas vanduo, WC, šildymas kietuoju kuru, sandėliukas). Netoli Nemunas, PC „Norfa“. Kaina sutartinė. Tel. 8 605 58 825.
1037544
1037781
1035328
Spalio 27 d., šeštadienį, 17 val. PROFESORIAUS VLADIMIRO PRUDNIKOVO DAINAVIMO KLASĖS STUDENTŲ KONCERTAS Dalyvauja: MARIJA DŪDAITĖ, ŽYGIMANTAS GALINIS, MARIJA GENIUŠAITĖ, EGLĖ MAČIULYTĖ, MARTYNAS BEINARIS, JOMANTĖ ŠLEŽAITĖ, AURELIJA STASIULYTĖ Koncertmeisterė GIEDRĖ ŠPEČKAUSKAITĖ Programoje – kompozitorių G.F.Händel, G.Bizet, A.Scarlatti, G.Verdi, B.Budriūno, V.Bartulio, W.A.Mozart, V.Klovos kūriniai. Koncerte bus ir muzikinių siurprizų!.. Bilieto kaina 10 Lt XVII TARPTAUTINIS ŠIUOLAIKINĖS MUZIKOS FESTIVALIS „IŠ ARTI“ Spalio 28 d., sekmadienį, 17 val. DISPUTAI – APEIGOS – ŽAIDIMAI RŪTA IR ZBIGNEVAS IBELHAUPTAI (fortepijoninis duetas)
Programoje – kompozitorių B.Kutavičiaus, G.Sodeikos, G.Crumb, P.Nørgår, G.Kuprevičiaus kūriniai Bilietų kaina: 10, 15 Lt Spalio 29 d., pirmadienį, 18 val. TARPTAUTINIO ROMANSŲ ATLIKĖJŲ KONKURSO „LIETUVOS ROMANSIADA“ BAIGIAMASIS TURAS-KONCERTAS Dainuos atlikėjai iš Baltarusijos, Latvijos ir Lietuvos Konkurso rengėjai: Vytauto Didžiojo Universiteto Muzikos akademija Labdaringas rusų romanso meno išsaugojimo fondas „Romansiada“ KĮ Kauno valstybinė filharmonija Bilieto kaina 10 Lt Spalio 30 d., antradienį, 18 val. ROMANTINĖS SCENOS ROKAS ZUBOVAS (fortepijonas) Programoje – kompozitorių L.van Beethoven, P.Vasks, F.Chopin, E.Granados, B.Kutavičiaus kūriniai Bilietų kaina: 10, 15 Lt
Bilietai parduodami Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., tel. (8 37) 200 478, bei platinami www.tiketa.lt (aptarnavimo mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas, „Tiketos“ sistemoje +3 Lt/bilietui, +5 Lt užsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose). Informacija teikiama tel. 222 538. Internetinis adresas www.kaunofilharmonija.lt. Ikimokyklinio amžiaus vaikai į vakarinius koncertus neįleidžiami. Filharmonijoje veikia Birutės Sarapienės tekstilės paroda „Vizijos“. Filharmonijos partneriai:
Filharmonijos dienraštis
1035303
Konsultuoju visais nekilnojamojo turto, paveldėjimo, paskolų, vertinimo klausimais. Firma „Aujama“, P.Lukšio g. 34, tel. 311 208. 1021870
Naują, erdvų (bendr. pl. 316 kv. m) ir moderniai įrengtą namą Kačerginėje. Ypatingai gražioje vietoje, ant Nemuno kranto. Kaina sutartinė. Galimi įvairūs variantai. Tel. 8 671 98 551. 1023718
1022041
Gera investicija! Šventojoje, apartamentuose „Elija“, 58 kv. m butą (2 a., su visa apdaila, langai į pietus, apdailos medžiagos vokiškos). Tel. 8 659 11 022. 1032041
Komercinės paskirties sodybą Prienų r., 30 km nuo Kauno. Yra sąlygos gyventi. Tel. 8 652 25 998. 1034309
Medinį namą Jiezne (visi patogumai, 15 a žemės, kiti pastatai). Kaina sutartinė. Tel. (8 319) 57 476, 8 686 85 592. 1037518
1030637
Parduodu autoservisą Žaliakalnyje. Gera vieta. Yra nuomininkas. Kreiptis tel. 8 699 42 085.
Kaune, gražioje vietoje, parduodu 2 namus (250 ir 50 kv. m), esančius 15,5 a sklype. Tinka komercijai. Sklypą galima dalyti į 2 atskirus sklypus. Kaina 499 000 Lt. Tel. 8 686 58 188
1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kartu, balkonas, naujas remontas, renovuotas). Kaina 20000 Lt. Galimas keitimas į butą Kaune. Tel. 8 698 20 630 d. d.
Skubiai ir nebrangiai sodą už Didžiųjų Lapių (12 a, medinis namas, pirtis, ūkinis pastatas, pavėsinė, sodas su vaismedžiais). Tel. 8 675 93 595. 1037545
Unikalioje vietoje – tyla miesto centre, Bažnyčios g. akligatvyje, parduodamas 180 kv. m bendr. pl. gyv. namas. Sklypas 6,5 a. Visos komunikacijos. Kaina sutartinė. Tel. 8 677 29 903. 1035581
Nekilnojamasis turtas kitose vietose
Parduodamas mūrinis 180 kv. m namas su ūkiniu pastatu Pilviškių miestelyje (40 a, 1995 metų statyba). Tel. 8 687 63 335. 1033598
PARDUODAMAS SKLYPAS BIRŠTONO KURORTE (12 a namų valdos sklypas, rami, graži vieta, šalia miškelis, visos miesto komunikacijos, leidimai statyti). Tel. 8 685 35 203. 1032071
Sodybą Balbieriškio miestelyje, Prienų r. (medinis gyv. namas 51 kv. m, be patogumų, šildymas kietuoju kuru, mūrinis ūkinis pastatas su rūsiu, šiltnamis, šulinys, brandus sodas, sklypas 13 a, netoli teka upelis, už 500 m – Nemunas). Kaina 65 000 Lt. Galima derėtis. Tel. 8 699 37 192. 1015963
Buitinė technika Defektuota, naudota, nauja buitinė technika. Virtuvės įrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas. Tel. 8 698 31 328. 1028106
Nauja, nukainota buitinė technika (skalbyklės, orkaitės ir kt). AEG, BOSCH, LIEBHER, SIEMENS ir kt. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt. 1029445
Automobiliai ir detalės
1 k. butą Elektrėnuose, Rungos g. (bendr. pl. 22 kv. m, tvarkingas). Pradinė kaina 30 400 Lt (aukcionas). Tel. 8 698 20 630. 1034092
VALSTYBINĖ MOKESČIŲ INSPEKCIJA PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS PARDUODA NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. lapkričio 21–22 d. Kaune, A. Juozapavičiaus pr. 57, 338 kab., rengia nekilnojamojo turto pardavimą. Aukciono būdu bus parduodama: 2012 11 21 8.30 val. 1 k. butas Šarkuvos g. 2–85, Kaune (b. pl. 34,46 m2) su rūsiu. Pradinė kaina 40530 Lt (pradinis įnašas 4053 Lt). 2012 11 21 9.15 val. Kambarys R.Kalantos g. 137–317, Kaune (b. ir gyv. pl. 15,44 m2) su bendro naudojimo patalpomis 1–17 (3,39 m2); 1–21 (0,65 m2); 1–22 (0,42 m2); 1–23 (0,16 m2); 1–24 (0,59 m2). Pradinė kaina 6000 Lt (pradinis įnašas 600 Lt). 2012 11 21 10 val. Kontora su administracinėmis patalpomis A.Juozapavičiaus pr. 7, Kaune (kontoros b. pl. 67,62 m2, admin. patalpų b. pl. 87,14 m2). Kaina 168400 Lt (pradinis įnašas 16840 Lt). 2012 11 21 10.45 val. 1 k. butas Savanorių pr. 10–10, Kaune (b. pl. 27,21 m2). Kaina 31100 Lt (pradinis įnašas 3110 Lt). 2012 11 21 13 val. 2/3 neatidalytos dalys buto Vyčio Kryžiaus g. 66, Narsiečių k., Kauno r. (b. pl. 162,50 m2). Kaina 29900 Lt (pradinis įnašas 2990 Lt). 2012 11 21 13.45 val. 49/100 neatidalytos dalys buto – atskiras kambarys M.Gimbutienės g. 10–401, Kaune (b. pl. 31,05 m2, atskiro kambario pl. 15,75 m2) su bendro naudojimo patalpomis 429 (6,89 m2), 422 (1,25 m2), 423 (0,95 m2), 422b (1,25 m2). Kaina 11491 Lt (pradinis įnašas 1150 Lt). 2012 11 22 13 val. 1/2 neatidalyta dalis gyvenamojo namo Antušavos k. 8, Kėdainių r. (b. pl. 83,45 m2, gyv. pl. 32,67 m2) su ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais. Kaina 3970 Lt (pradinis įnašas 397 Lt). 2012 11 22 13.45 val. ½ neatidalyta dalis buto Liepų g. 25–8, Maleikonių k., Kėdainių r. (b. pl. 54,53 m2, gyv. pl. 28,57 m2). Kaina 2373 Lt (pradinis įnašas 237 Lt). Norintieji dalyvauti turto pardavimo aukcionuose ar apžiūrose prašymus iki 2012 11 15 imtinai privalo pateikti šiais adresais: A.Juozapavičiaus pr. 57, 316–319 kab., Kaune, taip pat faksu (8 37) 405 265 arba e. paštu vmi@vmi.lt. Prašymuose nurodyti kontaktinį telefoną. Nekilnojamąjį turtą bus galima apžiūrėti lapkričio 8 d. Apie pageidavimą apžiūrėti nekilnojamąjį turtą prašom informuoti nurodytais telefonais: (8 37) 405 250, (8 37) 405 269, (8 37) 406 297, 405 301, 405 227. Atkreiptinas dėmesys, kad: 1) dalyvauti aukcionuose galės tik prašymus pateikę asmenys (jų įgalioti atstovai); 2) pageidaujantieji dalyvauti aukcionuose pradinius įnašus dalyvio (atstovo) vardu į nurodytą sąskaitą turi sumokėti ne vėliau kaip iki 2012 11 19 imtinai (10 % turto vertės už kiekvieną objektą atskirai). Pradinis įnašas mokamas nurodant šiuos rekvizitus: gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaita – LT547300010112394245, bankas – „Swedbank“, AB, mokėjimo paskirtis – nurodyti „pradinis įnašas už ...“ ir turto, už kurį mokama, adresas. Dalyviai bus registruojami Kaune, A.Juozapavičiaus pr. 57, 338 kab., likus 10 min. iki aukciono pradžios. Stebėti aukciono eigą galės aukciono dieną (ar anksčiau) motyvuotus prašymus pateikę asmenys. Registruojantis būtina pateikti: asmens dokumentą ar notaro patvirtintą įgaliojimą (jeigu dalyvauja fizinio asmens įgaliotas asmuo); dokumentus, patvirtinančius, kad dalyvis sumokėjo pradinį įnašą (-us); banko, kuriame yra dalyvio sąskaita, pavadinimą, buveinę ir sąskaitos numerį. Įsigijęs turtą, sutarties sudarymo pas notarą išlaidas apmoka pirkėjas. Pasibaigus aukcionui, nieko nepirkę dalyviai privalo pateikti prašymą grąžinti sumokėtą pradinį įnašą. Išsamesnė informacija tel. (8 37) 405 250, 405 301, 405 227; internete www.vmi.lt, skiltyje „Naujienos – Aukcionai ir turto pardavimo konkursai“. 1037550
Statybinės medžiagos
Gaminame įvairių matmenų statybinę medieną, lauko ir vidaus dailylentes, terasines lentas. Transporto paslaugos. Tel. 8 618 16 298, 8 614 55 029, 384 131. Romainių g. 29A, Kaunas. 1034617
Įvairią statybinę medieną, dailylentes, terasines lentas, pjuvenas, atraižas. Transporto paslaugos. Dirbame ir šeštadieniais. Tel. (8 37) 330 071, 8 682 25 858. 1024002
YPATINGAS PASIŪLYMAS! Beržiniai briketai – 390 Lt; uosio, ąžuolo briketai. Tel. 8 698 55 663. 1029944
Nukelta į 29 p.
29 3
šeštaDIENIS, spalio 27, 2012
klasifikuoti skelbimai Parduoda Gyvūnai Parduodu koli veislės šuniukus. Tel. 8 685 60 492.
1037138
Kitos prekės Durpių briketus, pjuvenų briketus, anglis. Sveriame kliento kieme. Pristatome. Tel. 8 683 08 828.
1029937
Malkas mažais kiekiais (vežame 2–4 kubinius metrus). Turime beržo, alksnio, ąžuolo, sausos pušies („sauskės“). Tel. 8 629 94 161.
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Veiverių g. 148A, tel. 392 213, 8 686 40 259. 1022754
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Vokiečių g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384.
1022399
1037644
Malkas: uosis, ąžuolas (erdvinis metras – 115 Lt), beržas (102 Lt), drebulė, juodalksnis (90 Lt). Kauno mieste ir Kauno r. atvežame nemokamai. Tel. 8 602 37 845. 1031187
Malkos pigiau. Supjautos trinkelėmis. Atvežame. Tel. 8 631 33 736.
1033649
Mišraus medžio pjuvenų briketai, baltarusiški durpių briketai, plautos akmens anglys didmaišiuose. Tel. 8 677 57 228. 1035918
Nebrangiai parduodu malkas trinkelėmis ir skaldytas. Tel. 8 610 78 126. 1028934
Parduodame ąžuolines, uosines, beržines, juodalksnio malkas (rąstais, trinkelėmis, skaldytas). Perkame mišką visoje Lietuvoje. Tel. 8 656 86 202.
1018051
Superkame visų markių senus automobilius, išsivežame patys. Išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 600 00 292, autominute@gmail.com. 1030393
VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.
1027682
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius. Išsivežame metalą. Raudondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353. 1022835
1033488
Malkas po 3 m (miškavežiu pristatome iki vietos). Tel. 8 690 34 664.
Stambi įmonė BRANGIAI perka įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 636 66 666, 8 646 66 666.
Žemės ūkio bendrovė brangiai perka žemės ūkio paskirties žemę Slavikų, Panovių, Išdagų, Voverių kadastrinėse vietovėse. Domina ir gretimos kadastrinės vietovės. Kreipkitės tel. 8 613 90 536. 1013166
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 601 17 935. 1022313
Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669. 1026839
Automobilių supirkimo įmonė perka automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Atsiskaitome iš karto. Pasiimame patys. Sutvarkome dokumentus. Tel. 8 615 87 008. 1034162
Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663. 1027073
1031557
Parduodame pirmos kaitrumo grupės skroblo malkas, trinkelėmis, skaldytas. Tel. (8 37) 201 267, 8 611 80 030, 8 620 23 779.
1026468
Parduodame stambias atraižas ir įvairias malkas: dvimetriais, trinkomis ir skaldytas. Atvežame. Tel. 8 685 02 510, 8 699 35 992. 1029707
Pjuvenų briketai gamintojo kainomis. Tel. 8 600 43 966. 1038050
PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiški durpių briketai; medžio pjuvenų briketai; medžio pjuvenų granulės. Dirbame I–V 9–17 val. Adresas A.Juozapavičiaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246.
BALTIC METAL, UAB – aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553. 1013475
Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 1027632
Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti, žemę, pievas. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155. 913484
Brangiai perkame mišką visoje Lietuvoje. Atliekame miško ruošos, medienos transportavimo darbus. Tel. 8 650 16 017. 1036695
1013221
Saulėgrąžų lukštų briketai – labai kaitrūs, tinka visiems kietojo kuro katilams ir židiniams. Atvežame. Tel. 8 678 16 731.
Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirsti). Atsiskaitau iš karto. Miškavežio paslaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.
UAB „Granitas”, Elektrėnų g. 16, Kaunas, parduoda įvairių spalvų dekoratyvinę skaldelę, dekoratyvinius akmenukus kapų priežiūrai. Pasiteirauti tel. 8 612 33 566.
GK Galerija (V.Putvinskio g. 42, Kaunas) perka, parduoda medalius, monetas. Tel. 8 686 41 350.
VĮ Kauno miškų urėdija parduoda malkas šiomis kainomis: kietųjų lapuočių – 133,10, juodalksnio – 84,70, drebulės, liepos, eglės – 78,65. Transporto paslaugos vežant iki 10 km atstumu 14,52, nuo 11 km iki 35 km atstumu – 21,78. Kainos nurodytos Lt/kub. m su PVM. Informacija tel. 385 397, 8 686 13 426.
Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208.
1034728
1024166
1017470
1036471
1032596
VISKAS SKAITMENINEI TELEVIZIJAI: PRIEDĖLIAI, ANTENOS, MODULIAI. MONTUOJAME. IŠRAŠOME SĄSKAITAS KOMPENSACIJOMS. STATYBININKŲ G. 7, KAUNAS. Tel. (8 37) 330 901, 8 656 44 250; www.erksa.lt. 1035016
1026866
Jauna šeima pirktų nedidelį namą, dalį namo Kaune ar netoli Kauno. Gali būti apleistas, susiremontuosime. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 630 00 439. 1036451
Konsultuoju visais nekilnojamojo turto, paveldėjimo, paskolų, vertinimo klausimais. Firma „Aujama“, P.Lukšio g. 34, tel. 311 208. 1021860
Perka Perkame įvairų mišką, be tarpininkų. Gerai mokame, atsiskaitome iš karto. Tel. 8 627 66 063. 1032914
AB BRANGIAUSIAI KAUNE PERKA: juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, akumuliatorius, senus automobilius. Išrašome utilizavimo pažymas. Pasiimame patys. Europos pr. 56. I-V nuo 9 iki 18 val., VI nuo 9 iki 14 val. Tel. 391 549, 8 639 10 001. 1037583
AB SUPERKA AUTOMOBILIUS. Gali būti seni, po avarijos, nevažiuojantys. Atsiskaitome iš karto. Sutvarkome dokumentus. Pasiimame patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001. 1037595
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, nichromą. Birželio 23-iosios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444. 1022584
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Demontuojame metalą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496. 1022500
Perka visoje Lietuvoje mišką, žemę žemdirbystei, tinka apleista, išnuomota, su bendraturčiais. Greitai sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Tel. 8 671 08 059. 1034030
Perkame gintarą (įvairaus dydžio gabalus, skulptūrėles, papuošalus, neapdirbtą žaliavą). Tel. 8 687 91 310, (8 37) 201 783. 1037760
Perkame katalizatorius, akumuliatorius, starterius, generatorius, el. variklius, automobilių laidus, kompiuterių ir kitas plokštes. Tel. 8 660 99 000. 1026155
Perkame mišką visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 699 29 992.
1028180
PERKAME MIŠKĄ. Tel. 8 602 31 516.
1015039
Perkame žemės ūkio paskirties žemę: miškus ir kitą nekilnojamąjį turtą. Gali būti areštuoti. Tel. 8 659 40 213. 1020051
Perku žemę ūkininkauti, mišką visoje Lietuvoje. Tel. 8 683 33 955, e. paštas info@agroland.lt.
1023926
Perku žemės grąžinimo dokumentus. Atsiskaitau iš karto. Tel. 8 684 94 670. 1022959
Skystą krosnių kurą. Dideliais kiekiais ir likučius. Moka iki 2 Lt už l. Pasiima. Tel. 8 684 01 145. 1036231
Įvairūs Akcininkams! 2012 m. lapkričio 26 d. 11 val. bendrovės patalpose, Palemono g. 2A, Kaunas, šaukiamas AB „Kauno duona” (įmonės kodas 134281886) neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Susirinkimo iniciatorius – AB „Kauno duona” valdyba. Darbotvarkė: 1. Įstatų pakeitimas; 2. Bendrovės pavadinimo keitimas; 3. Kiti klausimai. Akcininkų susirinkimo apskaitos data – 2012 11 19. Akcininkų registracijos pradžia 10 val. Akcininkams su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Akcininkų įgaliotiniai papildomai turi turėti įstatymo nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą. Su susirinkimo nutarimų projektais galėsite susipažinti AB „Kauno duona” patalpose, Palemono g. 2A, Kaunas, nuo 2012 m. lapkričio 16 d. darbo dienomis (9–13 val.). Neįvykus visuotiniam akcininkų susirinkimui 2012 m. lapkričio 26 d., pakartotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas 2012 m. gruodžio 3 d. 11 val. bendrovės patalpose, Palemono g. 2A, Kaunas. Informaciją teikia vyr. buhalterė A.Mažeikienė, tel. 8 614 67 141. 1037621
Nukelta į 30 p.
Kviečia mokytis Individualios šiaurietiškojo ėjimo pamokos. Treneris Laimontas Rakauskas. Tel. 8 698 37 100, e. paštas laimontas@visadaaktyvus.lt. 1035729
Kviečiame į naujus Tarptautinės lyderystės akademijos mokymus. Daugiau informacijos tel. 8 656 23 723, e. paštas info@tla.lt. 1029234
Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Kauno skyrius kviečia į prancūzų kalbos kursus pradedantiesiems ir pažengusiesiems. Taip pat renkamos šeštadienio grupės. Tel. 203 994, 8 676 20 235. 1005610
Atsiliepkite! 2012 10 18, apie 19 val., ant Neveronių viaduko mačiusiuosius eismo įvykį, kuriame sunkvežimis buvo įsirėžęs į mikroautobusą, prašom atsiliepti tel. 8 699 87 738. 1037357
30 2
šeštaDIENIS, spali0 27, 2012
klasifikuoti skelbimai Pramogos, šventės, laisvalaikis Mokymai Informacijos technologijų mokymo centras kviečia mokytis. Programos pradedantiesiems ir specialistams: interneto svetainių kūrimas, projektavimas, maketavimas, kompiuterinė grafika, darbo kompiuteriu pagrindai. Tarptautiniai pažymėjimai. Tel. (8 37) 460 466, 8 684 58 960, Kęstučio g. 36, www.itmc.lt.
1027996
Šokiai, dainavimas Nori ir Tu dainuoti koncertuojančioje grupėje, filmuotis klipuose, dalyvauti įvairiuose renginiuose bei festivaliuose? Būtinai ateik į studiją ŠA LIA LIA. Tavęs laukia profesionalūs vokalo pedagogai. Studijoje – 5 grupės. Priimami nariai nuo 3 iki 20 m. Priėmimai vyksta kiekvieną pirmadienį ir antradienį nuo 18 val. Savanorių pr. 206, II a., tel. 8 671 94 283, 8 611 19 256. www.salialia.lt.
Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt METAS KELIAUTI Į ŠILTUS KRAŠTUS! Egiptas, Šarm El Šeichas, 3* viešbutis, viskas įskaičiuota, 7 nakvynės – nuo 2157 Lt. Kanarų salos, Tenerifė, 2* apartamentai be maitinimo,
72-ASIS KŪRYBINIS SEZONAS
Vežame keleivius, automobilius ir krovinius į Vokietiją, Olandiją, Daniją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai.info@gmail.com. 1017496
JAE, Dubajus, 3* viešbutis su pusryčiais, 11 nakvynių – nuo 3049 Lt.
Kelionės Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.
Tailandas, Bankokas ir Pataja, 3* viešbutis su pusryčiais, 9 nakvynės – nuo 3389 Lt.
1036353
Įvairioms progoms nuomojame „Mercedes“ autobusiuką (8 vietų). www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399
Daugiau kelionių pasiūlymų www.krantas.lt
1012421
Kelionių organizatorius „AŠ KELIAUJU“
Tel. (8 37) 214 010, 8 656 37 114, Savanorių pr. 363A–202, askeliauju@askeliauju.lt. Darbo laikas I–V 8–18 val. NUOLAIDOS KRUIZAMS – IKI 65 %! 12 dienų kruizas ITALIJA–TURKIJA– UKRAINA–GRAIKIJA. 2012 11 08–11 19.
2012/2013 m.
1035130
Indija, Goa, 2* viešbutis su pusryčiais, 10 nakvynių – nuo 3459 Lt.
Sportas
1032995
1033529
Atvežu žvyro, smėlio, akmens skaldos, akmenukų, atsijų, juodžemio iki 12 kub. m. Savivarčio paslaugos. Tel. 8 618 67 815.
7 nakvynės – nuo 2104 Lt.
1034275
EKOJOGA kviečia pradedančiuosius į jogos užsiėmimus salėje, Laisvės al. 101A. Pamirškime dienos stresą, sveikatinkime kūną ir sielą. Daug dėmesio skiriame teisingam pratimų atlikimui. Ateikite išbandyti, pirmas užsiėmimas – nemokamas! Daugiau www.ekojoga.lt arba tel. 8 656 03 823, (8 37) 385 512.
Atvežu (20 t – 12 kub. 6X6) juodžemio daržui ir pievelei, žirgų mėšlo, molio bei statybinio laužo. Savikroviu išvežu molį, statybinį laužą. Tel. 8 638 33 222.
Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“
1010164
Kalbų mokykla GLORIA LINGUA (Savanorių pr. 3, tel. (8 37) 209 008, 8 600 82 843; www.glorialingua.lt) kviečia mokytis anglų, vokiečių, prancūzų, norvegų, ispanų, italų kalbų. Rengiame abitūros, IELTS egzaminams. Įvairių lygių grupės ir individualus mokymas. Kalbų mokymas įmonėse ir organizacijose.
Gabenimai
Karščiausi kelionių pasiūlymai
Vizos
Kaina (1 asm.) 2 200 Lt (kaina be akcijos 6 300 Lt). 16 dienų kruizas ITALIJA–PRANCŪZIJA– ISPANIJA–PORTUGALIJA–BARBADOSAS– GRENADA–SENT KITSAS IR NEVIS–ŠV. LIUCIJA–MARTINIKA. 2012 11 30–12 15. Kaina (1 asm.) 4 100 Lt (kaina be akcijos 11 100 Lt). Į nurodytas kainas įskaičiuota: lėktuvo bilietai, apgyvendinimas kajutėje su langu, trijų kartų maitinimas kruizo metu, tarpinė nakvynė viešbutyje. Vietų skaičius ribotas, akcija galioja iki spalio 30 d.
Kviečia 1038106
4 d. 18 val. 8 d. 18 val. 9 d. 18 val. 10 d. 18 val. 11 d. 12 val. 18 val. 14 d. 17 val. 15 d. 18 val. 16 d. 18 val. 17 d. 18 val. 18 d. 12 val. 18 val. 21 d. 17 val. 23 d. 18 val. 24 d. 18 val. 25 d. 18 val. 27 d. 18 val. 30 d. 18 val.
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“, P.Lukšio g. 34.
1021388
Paskolos palankiausiomis sąlygomis nekilnojamojo ir kt. turto savininkams. Teirautis ir savaitgaliais. Tel. 8 602 36 979, (8 37) 210 625. www.sgpartneriai.lt. Trumpalaikės paskolos grynaisiais nuo 300 iki 3000 Lt, be užstato, pinigai į namus Kaune, Vilniuje, Šiauliuose. www.europrovidus.lt. Tel. 8 700 55 000. UAB „Euro Providus“.
Kiti
įvairūs Nuomoja
Nebrangiai „Neoplan“ autobusus (su visais patogumais) kelionėms Lietuvoje ir užsienyje. Tel./faksas 430 777, 8 698 32 574. 1028635
Rudeninės nuolaidos! Poilsis Palangoje. Kambario nuoma su patogumais prie parko. Tel. 8 661 23 454.
Gabenimai Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399. 1012435
1037776
„MAN“ savivarčiais atvežame iki 13 t žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, žvirgždo, kokybiško juodžemio iki 8–9 kub. m. Rašome sąskaitas. Tel. 8 633 33 374.
Išsinuomočiau kambarį Aleksote arba aplinkiniuose rajonuose. Gali būti kūrenama malkomis, su daliniais patogumais. Tel. 8 603 65 152.
Atvežame sunkvežimiais KAMAZ, GAZ-53 žvyro, skaldos, atsijų, malkų, juodžemio, mėšlo. Išvežame statybų laužą, šiukšles. Vežu kt. krovinius. Tel. 8 671 70 006.
Išsinuomoja Teatras turi teisę keisti spektaklius. Kasa (Laisvės al. 91, tel. (8 37) 200 933) dirba 11–14, 14.45–18 val. Poilsio diena – pirmadienis. Administratorės tel. (8 37) 228 784, e. paštas administratore@muzikinisteatras.lt.
Paskolos
1036273
LAPKRIČIO mėn. REPERTUARAS Eltonas Džonas, Timas Raisas. Aida. Miuziklas. Bilietų kainos: 20, 30, 50, 60, 100 Lt. Johanas Štrausas. Čigonų baronas. Operetė. Bilietų kainos: 25, 40, 70, 80, 150 Lt. Džoakinas Rosinis. Sevilijos kirpėjas. Komiška opera. Bilietų kainos: 15, 20, 35, 40, 100 Lt. Kolas Porteris. Bučiuok mane, Keit. Miuziklas. Bilietų kainos: 15, 20, 35, 40, 100 Lt. Leo Falis. Madam Pompadur. Operetė. Bilietų kainos: 15, 30, 45, 50, 100 Lt. Volfgangas Amadėjus Mocartas. Mažoji burtų fleita. Muzikinė pasaka vaikams. Bilietų kainos: 7, 12, 18, 20, 50 Lt. Johanas Štrausas. Vienos kraujas. Operetė. Bilietų kainos: 15, 30, 45, 50, 100 Lt. Ričardas Rodžersas. Muzikos garsai. Miuziklas visai šeimai. Bilietų kainos: 7, 15, 20, 25, 50 Lt. Skirta vyresniųjų klasių moksleiviams. Dulkių spindesys. Šokio spektaklis. Bilietų kainos: 15, 30 , 45, 50, 100 Lt. Johanas Štrausas. Čigonų baronas. Operetė. Bilietų kainos: 25, 40, 70, 80, 150 Lt. Imrė Kalmanas. Grafaitė Marica. Operetė. Bilietų kainos: 15, 20, 35, 40, 100 Lt. Zita Bružaitė. Grybų karas ir taika. Operėlė-parodija vaikams ir tėveliams. Bilietų kainos: 7, 12, 18, 20, 50 Lt. Imrė Kalmanas. Monmartro žibuoklė. Operetė. Bilietų kainos: 15, 30, 45, 50, 100 Lt. Genadijus Gladkovas. Brėmeno muzikantai. Miuziklas vaikams ir tėveliams. Bilietų kainos: 7, 12, 18, 20, 50 Lt. Skirta vyresniųjų klasių moksleiviams. Sai Kolmanas. Mieloji Čariti. Miuziklas. Bilietų kainos: 15, 20, 35, 40, 100 Lt. Eltonas Džonas, Timas Raisas. Aida. Miuziklas. Bilietų kainos: 20, 30, 50, 60, 100 Lt. Johanas Štrausas. Šikšnosparnis. Operetė. Bilietų kainos: 15, 30, 45, 50, 100 Lt. Valstybinio dainų ir šokių ansamblio Lietuva 2 dalių koncertinė programa. Bilietų kainos: 15, 20, 35, 40, 100 Lt. PREMJERA. Zygfrydo Vernerio kabaretas. Muzikinis reviu. Bilietų kainos: 25, 40, 70, 80, 150 Lt.
1031533
1027853
Kviečiame apsilankyti naujame baldų salone HELES Group, Baltų pr. 49F (II aukštas). Tel. 8 671 11 050, e. paštas comercialdirector@helesgroup.eu.
www.muzikinisteatras.lt, administratore@muzikinisteatras.lt. Į visus teatro renginius galite pirkti bilietus internetu www.muzikinisteatras.lt. Informacija tel. (8 37) 228 784 Spektaklių paketas! Tai keturių spektaklių, rodomų trečiadieniais ir ketvirtadieniais, paketas, kuriam suteikiama 25 proc. nuolaida.
3 d. 18 val.
Vizos: Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija. Vizos vairuotojams. Kreiptis Kęstučio g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirbame nuo 9 iki 18 val.
1035192
1036511
1036635
31
šeštadienis, spalio 27, 2012
kas, kur, kada Amžinąjį atilsį
teatras KAuno valstybinis dramos TEATRAS
Mirus ilgametei AB „Pramprojektas” darbuotojai Simonijai SAMULEVIČIENEI (1955–2012), velionės vyrą ir artimuosius nuoširdžiai užjaučia bendrovės kolektyvas.
Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt
Nuoširdžiai užjaučiame šeimos gydytoją Snieguolę GROMNICKIENĘ ir jos artimuosius dėl mylimos Mamytės mirties. Liūdi Alisa ir Jonas Andriuščenkos Dėl tėčio mirties nuoširdžiai užjaučiame UAB „Girobusas” darbuotoją Rimą KIVERĮ, jo šeimą ir artimuosius. UAB „Girobusas” kolektyvas
Spalio 27 d. 19 val. – Eugene Scribe. PRIEŽASTYS IR PASEKMĖS. Istorinė komedija. Rež. Raimundas Banionis. Spalio 28 d. 12 val. – Agnė Sunklodaitė. KIŠKIS PABĖGĖLIS. Vienos dalies muzikinis spektaklis vaikams. Rež. Agnė Sunklodaitė. 18 val. – PREMJERA! Teatras „Utopia”. M.L.McLennan. NUGALĖTI SAULĖLYDĮ. Dviejų dalių drama. Rež. Gintaras Varnas.
KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS Laisvės al. 91, tel. (8 37) 200 933
Mirus mamai, nuoširdžiai užjaučiame Rimą KURTINAITĮ ir jo artimuosius. Arvydas Garbaravičius su šeima
VISOS KAPŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGOS: kapo dekoravimas skaldele, smėliu, juodžemiu. Tvarkymas po laidotuvių. Senų kapaviečių restauravimas, atnaujinimas. Trinkelių, plytelių, skaldytų akmenų klojimas. PAMINKLAI, AKMENS PLOKŠTĖS: paruošiame kapavietės projektus, gaminame įvairius paminklus iš kokybiško suomiško akmens. Liejame pamatus ir atliekame kitus betonavimo darbus. AKCIJA! PAMATŲ LIEJIMAS – nuo 450 Lt. Tel. 8 648 55 567, (8 37) 334 633, Savanorių pr. 225 („Juzėje“). www.kapineta.lt. 1023026
„Sielvartas“ – laidojimo paslaugos visoje Lietuvoje. KREMAVIMAS. Mirusiųjų paėmimas iš namų, ligoninių, įstaigų. Dokumentų sutvarkymas. Laidojame už valstybės pašalpas. Drabužiai, karstai, atributika. Mus rasite Žaibo g. 4, Šilainiuose (šalia Šventosios Dvasios bažnyčios). Tel. (8 37) 237 722, 8 650 91 647. Dirbame visą parą.
Spalio 27 d. 18 val. – Francas Leharas. LINKSMOJI NAŠLĖ. 3 veiksmų operetė. Režisierius Gintas Žilys, dirigentas Julius Geniušas, dailininkė Virginija Idzelytė, choreografas Danilas Salimbaevas (Rusija). Trukmė 3 val. Spalio 28 d. 18 val. – Imre Kalmanas. BAJADERĖ. 3 veiksmų operetė. Spektaklis skiriamas teatro dailininko Mykolo Labucko 100-mečiui paminėti.
KAuno KAMERINIS TEATRAS Kęstučio g. 74A, www.kamerinisteatras.lt, info@kamerinisteatras.lt
Spalio 27 d. 18 val. – D.Čepauskaitė. DIENA IR NAKTIS. Dviejų dalių drama. Režisierius S.Rubinovas. Spalio 28 d. 18 val. – A.Volodinas. PENKI VAKARAI. Dviejų dalių romantinė drama. Režisierius A.Pociūnas.
1031878
„PRARADIMAS“ – laidojimo paslaugos, kremavimas, parvežimas iš užsienio, platus laidojimo reikmenų pasirinkimas, paėmimas iš namų ir ligoninių, šaldytuvai, dokumentų sutvarkymas, giesmininkai, smuikas, gėlės, naujas MERCEDES katafalkas. Renovuotos šarvojimo salės Panerių g. 19, Vilijampolėje – NEMOKAMAI. Šarvojame Saulėtekio, Šv. Antano, Aleksoto bažnyčiose, S.Žukauko g. 3B, Perlojos g. 37, Kauno r. šarvojimo salėse. Užsakymai priimami 24 val. per parą be poilsio dienų – K.Petrausko g. 28, Žaliakalnis. Tel. (8 37) 730 200, 8 650 68 220. Taikome nuolaidas.
KAUNO MAŽASIS TEATRAS M.Daukšos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.mazasisteatras.lt
Spalio 27 d. 18 val. – B.Srbljanovič. BELGRADO TRILOGIJA (SU NAUJAISIAIS METAIS, ANA!). Rež. D.Rabašauskas. N-18 Spalio 28 d. 18 val. – Mario Fratti. SESUO. Rež. A.Žukauskas. N-16
1024947
Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios paslaugos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo paslaugas. Platus karstų, rūbų, laidojimo atributikos pasirinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidojame už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS krematoriume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas-kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933. 1035538
kviečia
KAUNO PANTOMIMOS IR PLASTIKOS TEATRAS M.Daukšos g. 34, tel. 220 586, www.pantomimosteatras.lt
Spalio 27 d. 18 val. – SVETIMAS VEIDAS. Vienos dalies tragifarsas Kobo Abės romano tema. Bilietai parduodami internetu www.bilietai.lt ir visose Bilietai.lt kasose. Teatro kasoje bilietai parduodami 2 val. prieš spektaklį.
KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS Laisvės al. 87A
Spalio 27 d. 12 val. – UNDINĖLĖ, rež. O.Žiugžda (pagal H.Ch.Anderseno pasaką), nuo 5 metų. Spalio 28 d. 12 val. – Vilniaus teatro LĖLĖ gastrolės Kaune. BATUOTAS KATINAS (mu zikinis spektaklis vaikams nuo 3 metų).
„GIRSTUČIO“ RŪMAI Kovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt
SHORENA Spalio 27 d. 18 val. – gyvo garso koncertas MANO ŠIRDIES MUZIKA. Informuojame, kad dėl pakartotinių rinki mų spalio 28 d. 16 val. spektaklis LANGAS Į PARLAMENTĄ yra perkeliamas į lapkričio 13 d. 18 val., o spektaklis, turėjęs vykti spalio 28 d. 19.30 val., yra perkeliamas į lapkričio 25 d. 18 val. Galios tie patys bilie tai. Norintieji grąžinti bilietus tai padaryti gali bet kurioje Bilietai.lt kasoje (išskyrus kasas MAXIMOS prekybos centruose) iki spalio 30 d.
,,NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRAS Rotušės a. 19, Ryšių istorijos muziejus
Spalio 28 d. 12 val. – KIAUS, MIAUS IR TETULĖ. Bilietai parduodami 1 val. prieš spektaklį.
TEATRO KLUBAS Vilniaus g. 22, Architektų namai, II aukštas
Spalio 28 d. 18 val. – I.Pukelytės komedija MEILĖ PARYŽIUJE. Bilietus platina „Tiketa”.
renginiai J.GRUŠO MEMORIALINIS MUZIEJUS Kalniečių g. 93, tel. 330 860
Spalio 27 d. 13 val. – literatūrinė-muzikinė popietė GYVENIMO BLYKSNIAI. Savo kūrybą skaitys Ričardas Stankevičius, muzikuos Kauno Maironio universitetinės gimnazijos moksleivė Gabrielė Pukelytė.
M.VALANČIAUS g. parkelyje
Spalio 27 d. 14 val. – Kauno bendruomenės šventė SENAMIESČIO VAIDUOKLYNAS. Programoje: teatralizuoti aktyvūs žaidimai gryname ore, burtininkės priimamasis, skanėstų degustacijos, fotostudija, grimo ir šukuosenų dirbtuvės, šešėlių teatro pa sirodymas, baisių pasakų skaitymas, žaislų mainai, lietuviškų drabužių vaikams mugė ir t.t. Ši šventė – tai kitokia šventė vaikams, kurioje jie – ir šventės kūrėjai, ir jos dalyviai.
KAUNO ĮGULOS KARININKŲ RAMOVĖ A.Mickevičiaus g. 19
Spalio 27 d. 15 val. – naujojo kūrybinio sezono atidarymo koncertas RUDENS GARSAI. Dalyvauja: KĮKR vaikų ir jaunimo dainavimo studija „Audra” (vad. R.Kabali nienė), KĮKR moterų choras „Indraja” (vad. Z.Gerasina), karių-savanorių choras „Mar giris” (vad. R.Kazlauskas), KĮKR liaudiškos muzikos ansamblis „Vija”, klubo „Kauno Dainoriai” moterų vokalinis ansamblis ŽARA ir Šaulių sąjungos vyrų vokalinis an samblis „Trimitas” (vadovas V.Kursa). Įėjimas laisvas.
ŠV. PRANCIŠKAUS KSAVERO (JĖZUITŲ) BAŽNYČIA Rotušės a. 8
IX tarptautinis festivalis MUSICA SACRA Spalio 27 d. 18 val., paskutiniame šio fes tivalio koncerte, koncertuos vargonininkas Johannas Trummeris iš Graco (Austrija). Koncerte dalyvaus Rita Preikšaitė (meco sopranas), smuikininkės Ilona Klusaitė ir Anolita Tumosaitė, Žaneta Janonienė (al tas) ir kontrabosininkas Juozas Rumelaitis. Programoje skambės Johanno Sebastiano Bacho, F.Mendelsono kūriniai ir A.Vivaldi „Stabat mater”. Įėjimas nemokamas.
ŠV. JURGIO BAŽNYČIA Papilio g. 9
Spalio 28 d. 11.30 val. bus aukojamos šv. Mišios už poeto ir kunigo Jono Mačiulio-Maironio vėlę. Po šv. Mišių – poezijos skaitymai „Dedikacijos Maironiui”. Dalyvauja aktorė Olita Dautartaitė, kun. Saulius – Paulius Bytautas OFM, muziejininkas Alfas Pakėnas.
KAUNO MOKSLEIVIŲ TECHNINĖS KŪRYBOS CETRAS STUDIJA „KADRAS” A.Mickevičiaus g. 2, tel. 323 506
Mokiniams spalio 29–31 d., rudens atostogų metu – LIETUVIŠKŲ FILMŲ RETROSPEKTYVA (įėjimas nemokamas). 29 d. 11 val. – „Naujieji Brėmeno muzikantai”, rež. Aidas Giniotis. 30 d. 11 val. – „Velnio nuotaka”, rež. Arūnas Žebriūnas. 31 d. 11 val. – „Paskutinė atostogų diena”, rež. Arūnas Žebriūnas. Registruotis jonas@kadras.lt.
kinas KINO TEATRAS „ROMUVA“ Laisvės al. 54
Spalio 27 d. 12 val. – RAGANIUKĖS teatro spektaklis „Gaidelis@Katinėlis” 2 (rež. R.Urbonavičiūtė, dviejų dalių spektaklis, vaikams nuo 4 metų). Didžioji salė. 14 val. – premjera „Mėnesienos karalystė” (rež. Walteris Sallesas, nuotykių drama, Prancūzija, Anglija, JAV, 2012 m, N-16). 19 val. – UŽUPIO teatras. „Skapeno klastos”, pagal J.B.Mollière pjesę. Spalio 28 d. 15 val. – „Spragtukas” (rež. Andrei Konchalovsky, fantastinis, veiksmo, miuziklas, Anglija, Vengrija, 2010 m., visai šeimai). 17 val. – „Kelyje” (rež. Walteris Sallesas, nuotykių drama, Prancūzija, Anglija, JAV, 2012 m., N-16). 19.15 val. – „Pagrobimas 2012” (rež. Simonas Westas, veiksmo trileris, JAV, 2012 m., N-13). Kitų kino teatrų repertuarai – priede „TV DIENA“
DATOS (spalio 27 d.) Vytauto Didžiojo mirties diena Lietuvos saugumo darbuotojų diena Kriminalinės policijos diena 1430 m. Trakuose mirė Lietuvos kunigaikštis Vytautas Didysis. 1811 m. gimė pirmosios pasaulyje siuvimo mašinos išradėjas, JAV pramonininkas Isaacas Singeris. 1918 m. įkurta Lietuvos saugumo tarnyba. 1978 m. gimė smuiko virtuozė Vanessa Mae. 1984 m. gimė anglų dainininkė Kelly Osbourne. 1988 m. mirė lietuvių tapytojas, grafikas, scenografas Vincas Kisarauskas.
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Nepatiks kitų žmonių idėjos ir mintys, jeigu jos nors kiek prieštaraus jūsų jausmams. Jeigu jaučiatės teisus, pasitelkęs rimtus argumentus galite ginčytis su aplinkiniais. Jautis (04 21–05 20). Vertinsite sąžiningumą ir atvirumą, jausite antipatiją kitų nuomonei. Jums nepatiks tuščios kalbos ir aplinkinių smalsumas. Tad verčiau užsiimkite mėgstamais dalykais. Dvyniai (05 21–06 21). Sugebėsite lengvai apmąstyti praeities įvykius ir padaryti teisingas išvadas. Kad ankstesnės bėdos nekankintų, svarbu nebekartoti senų klaidų. Vėžys (06 22–07 22). Turite pakankamai energijos ir motyvacijos, kad pagerintumėte savo aplinką ir gyvenimą. Pasistenkite savo agresyvumu nieko neįžeisti. Nesilaikykite įsikibęs savo pamokymų. Liūtas (07 23–08 23). Iškils problemų, susijusių su asmeniniu gyvenimu, todėl būsite jautrus. Tikėtina daugybė sunkumų, klaidų, konfliktų ir visa tai teks įveikti bei ištaisyti. Bendraudamas su aplinkiniais pasistenkite būti malonus, venkite kivirčų. Mergelė (08 24–09 23). Aplinkiniai trukdys išsakyti savo nuomonę. Galbūt pritrūks jėgų, kantrybės bendraujant. Bus sunku objektyviai įvertinti įvykius, todėl rizikuojate susipainioti paprasčiausiose situacijose. Svarstyklės (09 24–10 23). Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl keblaus dalyko. Tai gali tapti kivirčo priežastimi. Tai ne jūsų diena, tad kantrybė tegul tampa jūsų sąjungininke. Skorpionas (10 24–11 22). Norėsite daug kalbėti, nes esate kupinas idėjų. Vis dėlto reikia stabtelėti, apsvarstyti naujus planus ir tinkamai apsispręsti. Nesiblaškykite nei galvodamas, nei dirbdamas. Šaulys (11 23–12 21). Pasinersite į malonius jaunystės prisiminimus. Gali kilti nesutarimų ar net pykčio priepuolių bendraujant su jaunesniais žmonėmis. Jei norite to išvengti, tvardykite savo emocijas. Ožiaragis (12 22–01 20). Bandysite pasinerti į romantišką gyvenimą, mėgausitės savo jausmais ir atvirai reikšite emocijas. Neignoruokite savo norų. Vandenis (01 21–02 19). Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Viskas klostosi puikiai ir reikalai juda į priekį. Neišsigąskite lengvo nuovargio ir nesustokite. Žuvys (02 20–03 20). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su artimaisiais. Sugebėsite lengvai ir greitai išspręsti bet kokias problemas. Labiau pasitikėkite savimi.
Orai
Savaitgalį sinoptikai Lietuvoje prognozuoja vėsius orus, naktimis pašals. Sniegas ar šlapdriba galimi naktimis, dienomis didžiojoje šalies dalyje kritulių nenumatoma. Šiandien dieną temperatūra svyruos apie 3–5 laipsnius šilumos, pajūryje galimas lietus. Sekmadienio naktį bus iki 5 laipsnių šalčio, dieną temperatūra svyruos apie 3–5 laipsnius šilumos.
Šiandien, spalio 27 d.
+4
+5
Telšiai
+4
Šiauliai
Klaipėda
+4
Panevėžys
+3
Utena
+4
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi
8.12 17.52 9.40 16.41 5.31
301-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 65 dienos. Saulė Skorpiono ženkle.
+4
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +24 Berlynas +6 Brazilija +30 Briuselis +8 Dublinas +7 Kairas +29 Keiptaunas +23 Kopenhaga +7
Londonas +9 Madridas +16 Maskva +2 Minskas +1 Niujorkas +19 Oslas +5 Paryžius +9 Pekinas +22
orai kaune šiandien
Praha +2 Ryga +4 Roma +20 Sidnėjus +19 Talinas +1 Tel Avivas +26 Tokijas +20 Varšuva +3
Vėjas
Marijampolė
1–5 m/s
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+1
+4
+1
+1
2
-1
+4
0
0
3
-3
+3
-1
-2
2
rytoj
poryt
Rodykles pasuksime atgal Prastą nuotaiką dėl bjūrančio oro šį savaitgalį prasklaidys ES biu rokratai, kurių dėka naktis į sek madienį bus valanda ilgesnė: ry toj Lietuvoje, kaip ir visoje ES, bus atšauktas vasaros laikas. Jis nuo 2003-iųjų mūsų ša lyje kasmet atšaukiamas spalio mėnesio paskutinį sekmadienį 4 val. nakties, pasukant laikrodžio rodyklę viena valanda atgal. Dabar Liet uvoje – vasaros laikas, kuris laikrodį pasukant valanda į priekį įvedamas pa
skutinį kovo sekmadienį ir at šaukiamas paskutinį spalio sek madienį. Pirmoji ES direktyva dėl vasaros laiko susitarimų priimta 1980 m. Ji numatė bendrą vasaros laiko taikymo pradžios datą. Pa baigos datą – paskutinį spalio sek madienį – nustatė 1996 m. įsiga liojusi septintoji direktyva. Geografiškai penktadalis Lietu vos (vakarinė dalis) patenka į pir mąją laiko juostą, likusi šalies da lis – į antrąją laiko juostą. BNS inf.
Golfo aikštyne – ryklys Golfo aikštynuose kamuoliukas ne visada lekia kaip planuota, ta čiau gyvas ryklys, kuris mįslingai atsirado vieno Kalifornijos gol fo klubo 12-ojoje starto aikštelė je, matyt, buvo itin taiklaus smū gio rezultatas. Apie 60 cm ilgio kaliforninis šakadantis ryklys veikiausiai bu vo pagautas erelio žuvininko ne toliese esančioje Ramiojo vande nyno pakrantėje ir pamestas, kai
paukštis skrido virš San Chuano kalvų golfo klubo, esančio į pietus nuo Los Andželo. Klubo operacijų direktorės Me lissos McCormack teigimu, ant žuvies kūno buvo žaizdelių, ma tyt, likusių, kai laimikis iškrito paukščiui iš snapo. Darbuotojai nusprendė skubiai nuvežti ryk liuką atgal į vandenyną, esantį už 8 km nuo klubo. BNS inf.
+2
Alytus
Vardai Šiandien:
Abanas, Frumentas, Ramojus, Katalina, Sabina, Tautmilė, Vincas. Almanė, Gaudrimas, Simonas, Skirmantas, Tadas.
Didesnis nei įprasta radioaktyvumo ly gis žuvyse, pagaunamose prie Japoni jos rytinių krantų, galbūt rodo, kad, pra ėjus metams po Fukušimos atominės jėgainės katastrofos, į aplinką vis dar patenka pavojingų teršalų. JAV veikian čio Vudz Holo okeanografijos instituto jūrų chemikas Kenas Buesseleris per žiūrėjęs oficialius Japonijos duomenis apie radioaktyviojo cezio kiekius žuvy se, moliuskuose ir dumbliuose, padarė išvadą, kad išliekančią taršą galbūt le mia iš jėgainės prasiskverbiantys nedi deli teršalų kiekiai arba užterštos van denyno dugno nuosėdos. BNS inf., AFP nuotr.
įvairenybės
Vilnius
Rytoj:
Radioaktyvios žuvys
Rytas
+3
+3